2012-02-21 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės vasario 21 d., 2012 m. Šian­dien pra­si­de­da įspėja­ma­sis mo­ky­tojų strei­kas.

Lietuva 5p.

Nr. 42 (1241)

Fi­nansų eks­per­tai pa­ta­ria iš­lai­da­vimą ati­dėti so­tes­nei atei­čiai.

Ekonomika 7p.

diena.lt

Šve­das du mėne­ sius kaus­tant spei­gui gy­ve­no sa­vo au­to­mo­bi­ly­je ir li­ko gy­vas.

Pasaulis 11p.

Žai­biš­ka in­fek­ci­ja ne­gai­les­tin­ga

1 Lt

Du FNTT pa­reigū­nai po ty­ri­mo, de­ja, pa­si­rodė ne­la­bai ge­rai. Da­bar­ti­nis sta­tu­ti­nių ka­ri­ninkų po­li­ti­ka­vi­mas at­rodė dar blo­giau.

Pre­zi­dentė Da­lia ­ Gry­baus­kaitė

5p.

Miestas

2p.

Mo­no­po­li­zuo­ja­ma bio­ku­ro rin­ka? „Dal­kios“ ke­ti­ni­mams sta­ty­ti bio­ku­ ro ka­t i­l inę ne­pri­ta­r ia aukš­čiau­sio­ ji ša­lies vald­žia. Va­kar lan­ky­da­ma­ si Gri­giškė­se Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė pra­bi­lo apie be­si­for­muo­ jantį mo­no­polį bio­ku­ro rin­ko­je ir ra­ gi­no ap­sau­go­ti ne­prik­lau­so­mus ši­ lu­mos tiekė­jus. Pasak Prezidentės, „Dalkios“ siūlomos katilinės statybos kaina būtų aukštesnė nei rinkos.

Miestas Tra­ge­di­ja: „Švie­sos“ gim­na­zijos auklėtinė dėl me­nin­go­ko­kinės in­fek­ci­jos už­ge­so per par­ą.

Gri­giš­kių „Švie­sos“ gim­na­ziją su­krėtė skau­di ne­laimė. Kaip įta­ria­ma, ne vieną gy­vybę nu­si­ne­šu­si me­nin­go­ko­kinė in­fek­ ci­ja sek­ma­dienį pa­si­glemžė ir šios mo­ kyk­los abi­tu­rientę.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Į pa­mo­kas at­ėjo ne vi­si

Sus­kam­bus skam­bu­čiui iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, jog mo­kyk­lo­je ver­ da įpras­tas gy­ve­ni­mas. Ta­čiau ves­ti­ biu­ly­je vaikų čiauškė­ji­mas pri­slops­ ta. Čia ant sta­lo pa­dėta mer­gi­nos nuo­trau­ka, de­ga žva­kutės, pa­merk­

Ge­di­mi­no Bar­tušk­os nuo­tr.

tas glėbys baltų ro­žių. Mo­kyk­lo­je jus­ ti rim­tis ir liū­de­sys. Kalbė­da­mas apie vai­kus gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Jo­nas Ko­mi­čius at­vi­ras – kad ir kaip ra­mi­ na­mi, moks­lei­viai pa­ni­kos apim­ti. „Jie va­kar skam­bi­no vie­nas ki­tam, ra­ šinė­jo­si „Fa­ce­boo­ke“, bend­ra­vo. Ma­ tyt, iš­si­gandę šian­dien da­lis jų neat­ vy­ko į pa­mo­kas“, – kalbė­jo gim­na­zi­jos di­rek­to­rius.

Fes­ti­va­lis: „Ber­ly­nalė­je“ ne­trūko nei ge­ro ki­no, nei ryš­kiau­sių žvaigžd­žių

spin­de­sio. Rau­do­nuo­ju ki­li­mu žen­gia is­panų ak­to­rius An­to­nio Ban­de­ ra­sas. „Scan­pix“ nuo­tr.

„Ber­ly­nalė“ Ber­ly­nui – dau­giau nei fes­ti­va­lis. Tam tik­ru po­žiū­riu tai lai­kas, pa­na­šus į Kalė­das, kuo­met, pa­sak vie­tos gy­ven­tojų, net vie­šo­

Vilniuje kuriamos sporto klasės

2

Gy­ve­ni­mas Ber­ly­ne – ki­no rit­mu Va­sa­ris Ber­ly­ne – ko­ne šil­čiau­sias ir mar­giau­sias žie­mos mėnuo.

Tarp­tau­ti­nis ki­no fes­ti­va­lis „Ber­ ly­nalė“ kas­met į Vo­kie­ti­jos sos­ tinę su­bu­ria pulką ki­no mėgėjų ir pro­fe­sio­nalų. Jie at­vyks­ta ne tik į ge­ro ki­no sean­sus, bet ir į dis­ku­si­ jas, taip pat dėl vers­lo.

3p.

jo trans­por­to kont­ro­lie­riai tam­pa drau­giš­kes­ni. Nie­ko nuo­sta­baus – ne­pas­tebė­ti, kad mies­te vyks­ ta ypa­tin­gas ren­gi­nys, tie­siog ne­ įma­no­ma.

Apie vi­sa tai ir dar ge­ro­kai dau­ giau skai­ty­ki­te spe­cia­lia­me „Vil­ niaus die­nos“ re­por­ta­že iš be­ veik dvi sa­vai­tes ki­nu gy­ve­nu­sio Ber­ly­no.

Plačiau skaitykite

Tema

8

lietuva

5p.

Pro­ku­ro­rai ėmėsi ty­ri­mo Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra va­kar pra­ dėjo iki­teis­minį ty­rimą dėl slap­tos in­for­m a­c i­j os apie banką „Sno­ras“ nu­te­ki­ni­mo. Ty­ri­mas pra­dėtas dėl ga­l i­mo pikt­n aud­ž ia­v i­mo tar­ny­bi­ ne pa­dėti­mi. Jis ini­ci­juotas iš Vals­ tybės sau­gu­mo de­par­ta­men­to ga­ vus in­for­m a­c i­j ą apie ge­ne­ra­l i­n io pro­ku­ro­ro pra­šy­mu at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Su prokurorais dirbs ir STT pareigūnai.

2

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

miestas

Žai­biš­ka in­fek­ci­ja ne­gai­les­t Dėl ne­laimės pa­mo­kos 1 „Švie­sos“ gim­n a­z i­jo­ je ne­bu­vo nu­trauk­tos. Ir pa­būgu­

sius mo­ki­nius di­rek­to­rius pa­ra­gi­ no at­vyk­ti į mo­kyklą, nes, pa­sak jo, me­nin­go­ko­kinės in­fek­ci­jos pe­rio­ das yra pa­ly­gin­ti trum­pas, per dra­ bu­žius ar daik­tus ja už­sikrės­ti be­ veik ne­įma­no­ma. „Tai yra la­še­li­niu būdu per­duo­da­ ma li­ga, kai kon­tak­tuo­ja­ma, bend­ rau­ja­ma. Mer­gaitė nuo pra­ėju­sio tre­čia­die­nio ne­bu­vo mo­kyk­lo­je, tai­ gi pra­ėjo jau daug dienų. Per tiek lai­ ko, kas būtų už­sikrėtęs, tas jau būtų. Šian­dien daug bend­ra­vo­me su po­lik­ li­ni­ka, Vil­niaus vi­suo­menės svei­ka­ tos cent­ro spe­cia­lis­tais, kiek ži­no­me, šian­dien apie nau­jus li­go­nius duo­ menų nėra“, – aiš­ki­no J.Ko­mi­čius.

Di­rek­to­rius teigė, kad at­sa­kymų dėl ga­li­mo už­sikrė­ti­mo bus lau­kia­ ma iki va­sa­rio 28 d. Jis taip pat pa­ tvir­ti­no, kad mo­kyk­los pa­tal­pos kruopš­čiai va­lo­mos, vėdi­na­mos, lai­ko­ma­si visų svei­ka­tos hi­gie­nos normų.

Skai­čiai Per­nai Vil­niaus ap­skri­ty­je (Vil­niu­ je, Vil­niaus ir Trakų ra­jo­nuo­se) bu­ vo re­g ist­ruo­ti 44 me­nin­go­ko­k inės in­fek­ci­jos at­ve­jai, 5 žmonės mirė. Iš visų šių at­vejų 33 bu­vo re­g ist­ruo­ti Vil­n iaus mies­te, 4 mir­t ies at­ve­jai pri­ski­ria­mi taip pat sos­ti­nei. Šie­met me­nin­go­ko­k inė in­fek­ci­ja įtar­ta jau 9 at­ve­jais, 7 iš jų pa­si­tvir­ti­no.

Lankė­si po­lik­li­ni­ko­je

Kaip pa­sa­ko­jo mi­ru­sios moks­ leivės klasės auklė­to­ja Ali­c i­ ja Vdo­ven­ko, pra­ėjusį tre­čia­dienį dvy­l ik­tokė į mo­k yklą neatė­jo. „Ant­ra­dienį ji dar bu­vo pa­mo­ko­ se. O tre­čia­dienį mo­kyk­lo­je ne­pa­ si­rodė. Apie tai, kad blo­gai jau­ čia­si, pra­nešė klasės draugėms“, – sakė A.Vdo­ven­ko.

Blo­gai pa­si­ju­tu­si mer­gi­na, pa­sak klasės auklė­to­jos, skundė­si gal­vos ir gerklės skaus­mu, tem­pe­ratū­ra bu­vo neaukš­ta. Nuo pra­ėju­sio tre­ čia­die­nio mo­kyk­lo­je ne­si­rod­žiu­ sios abi­tu­rientės būklė pa­blogė­jo šeš­ta­dienį, o sek­ma­dienį mer­gi­ na mirė.

Va­kar ry­te gim­na­zi­jo­je bu­vo su­ si­rin­ku­si vi­sa klasė, at­ėjo ir di­rek­ to­rius, pa­va­duo­to­jos, psi­cho­logė, se­selė. „Jie pa­kalbė­jo su vai­kais, stengė­si juos nu­ra­min­ti. Vėliau vi­sa klasė nu­ėjo­me į po­lik­li­niką.

Ten bu­vo da­ro­mi krau­jo ty­ri­mai, iš­kart laukė­me ir jų at­sa­kymų.

Vi­si ga­vo­me re­cep­tus vais­tams – an­ti­bio­ti­kams“, – pa­sa­ko­jo klasės auklė­to­ja.

Tik­rin­tis svei­ka­tos į po­lik­li­ niką ėjo ir ki­tos abi­tu­rientų klasės.

Moks­lei­viai, pa­sak A.Vdo­ven­ko, dir­ba mo­bi­lio­mis grupė­mis, dėl to ty­ri­mus reikė­jo pa­si­da­ry­ti vi­siems kar­tu be­si­mo­kan­tiems. Auklė­to­jos tei­gi­mu, bend­rak­lasės ne­tektį iš­ gy­ve­nan­tys moks­lei­viai iš po­lik­ li­ni­kos grįžo į mo­kyklą. „Ma­čiau pro langą, kad pa­si­tik­rinę svei­katą vai­kai grįžo į pa­mo­kas“, – kalbė­jo A.Vdo­ven­ko.

At­min­tis: be­dra­moks­liai, klasės va­dovė apie ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sią mer­giną at­si­liepė pa­čiais gra­žiau­siais žod­žiais.

Bu­vo pui­ki mo­kinė

Penk­ta­dienį vi­si abi­tu­rien­tai turė­ jo links­min­tis. Jų laukė pa­sku­ tinėms šim­tui dienų vi­du­rinė­je at­ švęsti skir­tas va­ka­ras. „Turė­jo būti šim­ta­die­nis, be abe­jo, jį ati­dėjo­me.

Ryt – Už­gavėnės, ir­gi nie­ko ne­be­ bus. La­bai liūd­na dėl to, kas nu­ti­ko, tik­rai la­bai liūd­na“, – kalbė­jo kla­ sės auklė­to­ja.

Apie me­nin­go­ko­kinės in­fek­ci­ jos pa­si­glemžtą aš­tuo­nio­lik­metę tiek auklė­to­ja, tiek gim­n a­z i­jos

di­rek­to­rius yra pa­čios ge­riau­sios nuo­monės ir kalbė­da­mi apie ją ne­gailė­jo pa­gyrų. „Vi­sa­da pa­si­ žiū­riu klasės de­šim­tuką, ji nuo­lat būda­vo vir­šu­je. La­bai ap­si­spren­ du­si, ži­nan­ti, ko sie­kia. Net eg­za­ mi­nus pa­si­rin­ko ge­ro­kai iš anks­ to. Dar sa­kiau jai, gal per­si­gal­vo­si, bet ji teigė ži­nan­ti, ko no­ri“, – sa­ kė A.Vdo­ven­ko.

Ji teigė daug bend­ra­vu­si su mer­ gi­nos tėvais. Ne­rei­kia ir žod­žių, kad su­pras­tum, kaip jau­čia­si tėvai, ne­

tekę vai­ko. „La­bai pri­slėgti. Va­kar daug bend­ra­vo­me su jais te­le­fo­ nu“, – va­kar dien­raš­čiui sakė kla­ sės auklė­to­ja.

Gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, nau­do­ da­ma­sis pro­ga, kad bend­rau­ja su žur­na­lis­tais, sakė no­rin­tis tėvams pa­reikš­ti užuo­jautą. „No­riu pa­ reikš­ti tėve­liams la­bai di­delę užuo­ jautą, tai di­delė ne­tek­tis. Taip pat ar­ti­mie­siems, drau­gams, mo­ky­ to­jams. Ji bu­vo tik­rai ga­bi, darbš­ ti, pa­rei­gin­ga mer­gaitė. La­bai ge­

„Dal­kios“ ka­ti­li­nei sa­ko „ne“ Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Vil­niaus me­ro Artū­ro Zuo­ko prie­š mėnesį pra­neš­ta ži­nia apie kon­cer­ no „Dal­kia“ ke­ti­ni­mus sta­ty­ti bio­ ku­ro ka­ti­linę ga­li lik­ti už­marš­ty­je.

Bend­rovės ke­ti­ni­mams ne­pri­ta­ria nei ša­lies Pre­zi­dentė, nei ener­ge­ti­ kos mi­nist­ras.

Su kon­kur­su – pi­giau

Bio­ku­ro ka­ti­linę Vil­niu­je už­si­ mojęs pa­sta­ty­ti Prancū­zi­jos kon­ cer­nas „Dal­kia“ sie­kia dar la­biau mo­no­po­li­zuo­ti ši­lu­mos rinką, o jo pla­nuo­ja­mos sta­ty­bos yra ge­ro­kai

Pirk­ti ne­ga­li?

Kon­k u­ren­c i­jos nai­k i­n i­mu ša­l ies vald­ž ios kal­t i­n a­mos bend­rovės „Vil­n iaus ener­g i­ja“ at­sto­vas spau­ dai Ne­r i­jus Mi­ka­lajū­nas sa­ko, kad „Gri­g iškės“ nėra įvykd­ž iu­sios Vals­ ty­binės ener­ge­t i­kos ins­pek­ci­jos ir Vals­t y­binės kainų ir ener­ge­t i­kos kont­rolės ko­m i­si­jos rei­ka­la­v imų, todėl pirk­t i ši­lu­mos iš jos esą ne­ leid­ž ia įsta­ty­mai. „Kai tik iš at­s a­k ingų ins­t i­t u­cijų – Kainų ko­mi­si­jos ir Ener­ge­ti­kos ins­ pek­ci­jos – gau­si­me pa­tvir­t i­n i­mus, jog „Gri­g iškės“ įgy­ven­di­no pri­va­lo­ muo­sius rei­ka­la­v i­mus, iš­kart pra­ dėsi­me su­pirk­t i iš jų ši­lumą. Šiuo me­t u to­k ių pa­t vir­t i­n imų ne­t u­r i­ me“, – sakė N.Mi­ka­lajū­nas.

bran­gesnės nei rin­kos kai­na. To­kius pa­stebė­ji­mus pir­ma­dienį lan­ky­da­ ma­si bend­rovė­je „Gri­giškės“ iš­sakė ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­kaitė. Ša­lies Pre­zi­dentė iš­sakė abe­ jo­nes, ar ga­li­ma im­tis sta­ty­ti tokį svarbų ir brangų Vil­niui ob­jektą, ne­įrod­žius sa­vo tei­sių sa­vi­val­dybės pa­skelb­ta­me vie­ša­ja­me kon­kur­se. „Lie­tu­vo­je bio­ku­ro ka­ti­linės sta­ to­mos lėtai. Tam da­bar Vy­riau­sybė ski­ria ir skirs dau­giau dėme­sio. Tai yra ge­rai. Bet pa­si­ro­do, kad bio­ku­ro ka­tilų sta­ty­ba taip pat siū­lo­ma vyk­ dy­ti be kon­kursų ir be kon­ku­ren­ci­ jos, kaip pa­darė „Vil­niaus ener­gi­ja“ su „Dal­kios“ pa­vyzd­žiu. Kai bu­vo pa­si­ūly­ta 300 me­ga­vatų ga­lin­gu­mo ka­ti­linė už 500 mln. litų, o rin­ko­je, norė­čiau pa­sa­ky­ti, skel­biant kon­ kursą, kai­nuotų apie 300 mln. litų“, – žur­na­lis­tams iš­sa­ky­tas D.Gry­ baus­kaitės min­tis ci­tuo­ja BNS. Sa­vo nuo­monę apie „Vil­niaus ener­gi­jos“ veik­los ypa­tu­mus ne kartą jau iš­sa­kiu­si ša­lies va­dovė pa­brėžė, kad mo­no­po­lis po tru­putį for­muo­ja­mas ir bio­ku­ro ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. D.Gry­baus­kaitės va­dovė metė įta­ri­mus, kad prie mo­no­po­lio for­ma­vi­mo pri­si­de­da ir kon­cer­nui „Icor“ pri­klau­san­ti bend­rovė „Bio­ no­vus“. „Mo­no­po­lis for­muo­ja­si ir bio­ku­ro rin­ko­je – tai „Bio­no­vus“.

Be ga­lo svar­bu nuo ko­vo 1 d. pra­ dėti dujų bir­žos ati­da­rymą, o vėliau – vi­so ener­ge­ti­kos sek­to­riaus bir­žos įve­dimą Lie­tu­vo­je. Tą jau pa­žadė­jo mi­nist­ras“, – sakė Pre­zi­dentė.

Ma­to tik mo­no­polį

Pa­na­šios po­zi­ci­jos lai­ko­si ir ener­ ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­ mo­kas. Jo tei­gi­mu, „Dal­kia“ pir­ miau­sia turėtų da­ly­vau­ti sta­tybų kon­kur­se, o sa­vi­val­dy­bei tą kon­ kursą derėtų suor­ga­ni­zuo­ti.

Mi­nist­ras sakė manąs, kad kal­bos apie bio­ku­ro ka­ti­linės sta­ty­bas ne­ ga­li būti tol, kol „Dal­kia“ ne­laimės kon­kur­so.

Da­lia Gry­baus­kaitė:

Be ga­lo svar­bu nuo ko­vo 1 d. pra­dėti dujų bir­žos ati­da­rymą, o vėliau – vi­so ener­ge­ti­ kos sek­to­riaus bir­žos įve­dimą Lie­tu­vo­je.

„Tai turėtų būti da­ro­ma kon­ kur­so būdu. Ne­ga­li būti, kad yra tik vie­nas pa­si­ūly­mas, vie­nin­telė kai­na, ir ta kai­na yra nu­sta­ty­ta iš anks­to“, – ša­lies va­do­vei pri­tarė A.Sek­mo­kas.

Mi­nist­ras pa­teikė ir sa­vo bio­ ku­ro ka­ti­linę pa­si­sta­čiu­sios įmo­ nės „Gri­giškės“, ku­rio­je lankė­si, pa­vyzdį. Bend­rovė visą Gri­giš­kių mies­telį galėtų šil­dy­ti bent 5 pro­c. pi­giau, ta­čiau ši­lu­mos „Vil­niaus ener­gi­ja“ iš jos ne­per­ka.

„Kiek­vie­nas mo­no­po­li­nin­kas no­ri iš­lai­ky­ti sa­vo rinką ir ne­no­ ri ja da­lin­tis. Ma­nau, tuo turė­ tų už­siim­ti Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba.

Klaipė­do­je to­kios si­tua­ci­jos nėra, ten yra di­delė ši­lu­mos tiekėjų kon­ ku­ren­ci­ja“, – sakė mi­nist­ras.

Vald­žios nuo­monė rūpėjo

Sausį sa­vi­val­dybė­je su­reng­to­ je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je „Dal­kia Eas­tern Eu­ro­pe“ val­dy­bos pir­mi­ nin­kas ir pre­zi­den­tas Jea­nas Sac­ res­te’as už­si­minė, kad įmonė ryž­tis sta­ty­boms galėtų tik tuo­met, jei tam ne­si­prie­šintų Lie­tu­vos va­do­vai.

Kaip anks­čiau rašė „Vil­niaus die­ na“, me­ras kalbė­jo, jog „Dal­kios“ in­ves­ti­ci­jos ga­liau­siai pri­klau­sys ir nuo Vy­riau­sybės pa­lai­ky­mo. Kon­ cer­no at­sto­vas teigė, jog jam itin svar­bi ne tik mies­to vald­žios, bet ir Sei­mo bei Vy­riau­sybės po­zi­ci­ja.

Jei „Dal­kios“ va­do­vams iš tie­ sų to­kia svar­bi ša­lies va­dovų nuo­ monė, su­laukę prie­šiš­ko nu­si­sta­ty­ mo jie turėtų at­si­sa­ky­ti sa­vo planų.

To­kiu at­ve­ju vi­sos me­ro pa­stan­gos, ku­rias, kaip jis pa­ts sakė, dėjo nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios, nueitų šu­ niui ant uo­de­gos.

Skriaud­žia kon­ku­ren­tus

Kaip rašė „Vil­niaus die­na“, 18 me­ ga­vatų ga­lios bio­ku­ro ka­ti­linę pa­ si­sta­čiu­si bend­rovė „Gri­giškės“ ėmėsi ga­min­ti ši­lumą ir ja ap­ rūpin­ti visą Gri­giš­kių mies­telį.

Gri­giš­kių gy­ven­to­jams tie­kiamą

Prie­kaiš­tai: aukš­čiau­sia ša­lies vald

ir bio­ku­ro rin­ko­je, esą prie to pri­si­de

ši­lumą iš bend­rovės pir­ko „Vil­ niaus ener­gi­ja“.

Mo­der­nią ka­ti­linę pa­si­sta­čiu­si bend­rovė galėtų ir šian­dien šil­dy­ ti Gri­giš­kių gy­ven­vietę, bet bu­vo at­jung­ta nuo maž­daug 700 m il­ gio ši­lu­mos tra­sos, ku­ria tiekė ši­ lumą.

Bend­ra šio pro­jek­to vertė siekė apie 19 mln. litų, ta­čiau „Vil­niaus ener­gi­ja“ net ir to­kio smul­kaus kon­ku­ren­to at­si­kratė. Ka­ti­linės pa­ jėgu­mas šian­dien neiš­nau­do­ja­mas, o ši­lu­mos tra­sa sto­vi ne­nau­do­ja­ma.

Kaip tei­gia­ma, „Gri­giškės“ galėtų pa­ten­kin­ti iki 10 pro­c. Vil­niaus šil­ dy­mo po­rei­kio.

miestas diena.lt/naujienos/miestas

­tin­ga

3

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

Me­nin­go­ko­kinė in­fek­ci­ja Me­nin­go­ko­ki­ne in­fek­ci­ja už­sik­re­ čia­ma per tie­sio­ginį kon­taktą, daž­ niau­siai lie­čian­tis, todėl li­ga plin­ta tarp ar­timųjų. Kar­tais vi­siš­kai svei­ ki žmonės ke­lias sa­vai­tes ne­šio­ja me­nin­go­ko­kus no­sia­ryklė­je ne­jus­ da­mi jo­kių kli­ni­ki­nių simp­tomų.

Ji pa­vo­jin­ga įvai­raus am­žiaus žmo­ nėms, ta­čiau daž­n iau­siai ja ser­ga vai­kai iki pen­ke­r ių metų, taip pat paaug­liai. Pa­vo­jus su­si­rgti yra ir ki­ tiems: jei ser­ga­ma vi­ru­sinė­mis res­ pi­ra­cinė­mis in­fek­ci­jo­mis, nu­si­lpus imu­ni­te­tui, pa­ti­riant įtampą.

Ge­di­mi­no Bar­tušk­os nuo­tr.

rai mokė­si. Li­kus šim­tui dienų aš su­pran­tu, kaip skau­du ne­tek­ti to­ kio vai­ko, drau­go ar kai­my­no, mū­ sų mo­kyk­lai – to­kio mo­ki­nio“, – su­si­krimtęs sakė J.Ko­mi­čius.

Kad moks­lei­viai ir jų tėvai ne­būtų pa­lik­ti ne­ži­no­mybė­je, va­kar ry­te jiems bu­vo iš­siųs­ta in­for­ma­ci­ja apie šią ligą, kaip elg­tis, ką da­ry­ti. Kla­ sės auklė­to­jos tei­gi­mu, ten nu­ro­dy­ ta ma­tuo­ti tem­pe­ratūrą, stebė­ti sa­vo sa­vi­jautą. „In­for­ma­vo­me Švie­ti­mo sky­rių, Vi­suo­menės svei­ka­tos cen­

Sun­kiau­sios, grėsmin­giau­sios me­ nin­go­ko­kinės in­fek­ci­jos for­mos – va­ di­na­mo­ji me­nin­go­ko­ke­mi­ja, kai me­ nin­go­ko­kai vei­sia­si ser­gan­čio krau­ jy­je, ir pūlin­gas me­nin­gi­tas. Vi­sais at­ve­jais li­gos pra­džio­je pa­ky­la tem­ pe­ratū­ra. Būdin­gas me­nin­go­ko­ke­ mi­jos po­žy­mis – odos bėri­mas. Jį nuo kitų bėrimų pa­de­da at­skir­ti va­ di­na­ma­sis stik­linės tes­tas: pri­spau­ dus prie įta­ria­mo bėri­mo skaid­rią stik­linę, oda ap­link bėrimą pa­bąla, ta­čiau pa­ts bėri­mo ele­men­tas neiš­ nyks­ta. Ypač pa­vo­jin­ga, jei­gu bėri­ mas grei­tai plin­ta. Anks­ty­vi me­nin­ gi­to po­žy­miai – stiprūs gal­vos skaus­ mai ir pa­si­kar­to­jan­tis vėmi­mas.

Pa­ti­kimų me­nin­go­ko­kinės in­fek­ci­ jos pro­fi ­lak­ti­kos prie­mo­nių iki šiol nėra.

trą, tarėmės su Pe­da­go­ginės psi­ cho­lo­ginės tar­ny­bos dar­buo­to­jais, ką reikėtų da­ry­ti. Ga­vo­me jų pa­ta­ ri­mus. Tai­gi, mes dir­ba­me. Da­bar rei­ka­lin­ga ra­mybė, su­si­tel­ki­mas ir visų bend­ras dar­bas“, – apie pa­dėtį kalbė­jo gim­na­zi­jos di­rek­to­rius.

Stai­ga ap­si­gal­vo­jo?

Vil­n iaus sa­v i­val­dybės vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius (nuotr.) į „Vil­ niaus die­nos“ klau­simą apie ša­lies vald­žios ne­pri­ta­rimą „Dal­kios“ bio­ ku­ro elekt­r i­nei at­s akė ne­lauk­tai: „Tiesą sa­kant, ir aš ne­pri­ta­riu“. Šį sos­tinės ener­ge­ti­nius rei­ka­lus ku­ ruo­jan­čio po­li­ti­ko pa­si­sa­kymą ga­ li­ma lai­ky­ti ne­tikė­tu, mat spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je pri­sta­ty­ti „Dal­ kios“ pla­nus, vi­ce­me­ras ak­ty­viai gy­ rė ke­ti­ni­mus sta­ty­ti bio­ku­ro ka­ti­linę.

d­žia įžvel­gia be­si­for­muo­jantį mo­no­polį e­da ir „Vil­niaus ener­gi­ja“, ir „Dal­kia“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pirš­tus dėl bio­ku­ro ka­ti­li­nių sta­ tybų nu­svilę ir dau­giau vers­li­ninkų. Įmo­nių grupės „Ar­vi“ va­do­vai taip pat yra ne kartą minėję, kad du­jas galėtų pa­keis­ti bio­ku­ru, ta­čiau dėl ne­pa­nau­dotų dujų at­sargų bend­ro­ vei gre­sia mil­ži­niš­kos bau­dos.

Bio­ku­ro ka­ti­linę pa­si­statė ir „Vil­ niaus deg­tinė“, ta­čiau vald­žios pa­ ža­dai, kad ener­giją iš jos fik­suo­tu ta­ri­fu su­pirks įmonė „Les­to“, ne­ bu­vo tesė­ti – fik­suo­to ta­ri­fo stai­ga ne­li­ko. Tei­gia­ma, kad su tuo su­si­ dūrė ir įmonės „Ža­bo­lis ir par­tne­ riai“ bei „Se­nu­kai“, ku­rios ke­ti­na sta­ty­ti ka­ti­linę Vil­niu­je, Sa­va­no­rių pro­spek­te.

„Aš ta­da po „Dal­kios“ pa­si­ūly­mo kitą dieną tą pa­sa­kiau. Yra daug mo­tyvų, kodėl ne­pri­ta­riu. Visų pir­ma – kai­na.

Sa­vi­val­dy­bei ir mies­tui neap­si­mo­ka.

Ma­no gal­va, žy­miai ge­riau re­konst­ ruo­ti tre­čiąją ter­mo­fi­ka­cinę elekt­ rinę, o ne ša­lia sta­ty­ti vi­siš­kai naują katilinę, ku­ri kai­nuos žy­miai bran­ giau. Tam ne­pri­ta­riau nuo pat pra­ džių, ir sa­kiau tai vie­šai, tik nie­kas ne­girdė­jo“, – kalbė­jo so­cial­de­mok­ ra­tas. Pak­laus­tas, ko­kios nuo­monės lai­ko­si me­ras Artūras Zuo­kas, vi­ce­ me­ras sakė ne­ga­lin­tis už jį at­sa­ky­ti.

Anks­čiau su­reng­to­je spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je R.Ado­ma­vi­čius sakė, kad pa­sta­čiu­si biokuro katilinę „Dal­kia“ ša­ly­je su­kurtų ma­ž iau­siai tūkstan­ tį dar­bo vietų, o maž­ daug 300 mln. litų ati­ tektų ne ru­siškų dujų tiekė­jams, bet lik­ tų Lie­tu­vo­je.

Jau­nie­ji fut­bo­li­nin­kai mo­ky­sis po vie­nu sto­gu Ugnė Ka­ra­liū­naitė

u.karaliunaite@diena.lt

Jau nuo pra­ėju­sių metų ap­link Vil­niaus Fa­bi­jo­niš­kių mo­kyklą zu­ja dar­bi­nin­kai, sta­tan­tys nau­ ją sta­dioną. Šių metų rugsėjį nau­ ją aikštę galės iš­ban­dy­ti į vieną mo­kyklą su­rink­ti jau­nie­ji fut­bo­ li­nin­kai.

Pir­mie­ji fut­bo­li­nin­kai

Fa­bi­jo­niš­kių vi­du­rinė­je ne tik sta­ to­mas sta­dio­nas, bet ir re­mon­ tuo­ja­ma spor­to salė, per­si­ren­gi­ mo kam­ba­riai.

Nors gar­siai ne­kal­ba­ma, ta­čiau vie­ša pa­slap­ti­mi ta­po tai, kad šių metų rugsėjį mo­kyk­la ke­ti­na pla­ čiai at­ver­ti du­ris būsi­miems spor­ ti­nin­kams, o mo­kyk­los di­rek­to­rius Vy­tas Kar­so­kas pla­nuo­ja ir to­li­ mesnę mo­kyk­los ateitį su­sie­ti su spor­tu.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Ri­tas Vai­gi­nas „Vil­ niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu Vil­niu­je į sportą be­sio­rien­ tuo­jan­čių vi­du­ri­nių mo­kyklų pra­ ktiš­kai nėra.

Nors dau­ge­lis ži­no Ozo gim­na­ ziją, ku­ri mie­lai pri­glaud­žia spor­ ti­nin­kus, ofi­cia­laus spor­tinės pa­krai­pos mo­kyk­los sta­tu­so ši ug­dy­mo įstai­ga ne­tu­ri. Šiuo me­ tu Ozo gim­na­zi­jo­je da­lis būsimų­ jų spor­ti­ninkų mo­ko­si nuo­to­li­niu būdu. Likę jau­nie­ji spor­ti­nin­kai glaud­žia­si ša­lia esan­čia­me Olim­ pi­nio spor­to cent­re.

R.Vai­gi­nas ti­ki­no, kad ar­ti­miau­ siu me­tu ne­pla­nuo­ja­ma Vil­niu­ je kur­ti naujų bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyklų, tu­rin­čių spor­to spe­cia­ li­za­ciją ir bend­ra­bu­čius.

Ta­čiau ir ne­slėpė, kad Fa­bi­jo­ niš­kių vi­du­rinės mo­kyk­los di­ rek­to­riaus ini­cia­ty­va bus ren­ka­ mi jau­nie­ji spor­ti­nin­kai. Jie šio­je mo­kyk­lo­je galės mo­ky­tis lais­vuo­ ju gra­fi­ku. „Fa­bi­jo­niš­kių vi­du­rinės mo­kyk­ los di­rek­to­rius V.Kar­so­kas yra bu­ vęs Vil­niaus gim­nas­ti­kos mo­kyk­ los di­rek­to­rius, jis tu­ri pa­tir­ties spor­to sfe­ro­je. Pe­da­go­gas sten­ gia­si, kad būtų su­tvar­ky­ta šios mo­kyk­los spor­to inf­rast­ruktū­ra: per­nai pra­dėta tvar­ky­ti pilnųjų mat­menų fut­bo­lo aikštė su dirb­ ti­ne dan­ga, re­konst­ruo­ja­ma mo­ kyk­los spor­to salė, dra­bu­žinės. Jo vi­zi­ja – kad mo­kyk­lo­je at­si­rastų spor­to kla­sių. Ži­no­ma, šio­je mo­ kyk­lo­je galės mo­ky­tis vi­si vai­kai, ne­būti­nai tie, ku­rie sa­vo ateitį sie­ ja su pro­fe­sio­na­liu spor­tu“, – aiš­ ki­no R.Vai­gi­nas.

Anot jo, jau­nie­siems spor­ti­nin­ kams ši mo­kyk­la turėtų tap­ti pa­ trauk­li, nes moks­lei­viams, tu­rin­ tiems ne po vieną tre­ni­ruotę per dieną, bus siū­lo­mi lankstūs pa­ mokų gra­fi­kai. „Jiems bus su­da­ ry­tos sąly­gos gau­ti ži­nių ir ne­ pra­leis­ti rei­ka­lingų tre­ni­ruo­čių“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jas pa­brėžė, kad mo­ kyk­la ne­taps vien spor­ti­ninkų. „Kol kas ne­sie­kia­me ir ne­tu­ri­me ga­li­my­bių Fa­bi­jo­niš­kių mo­kyk­ los pa­vers­ti spe­cia­li­zuo­ta spor­ to mo­kyk­la, bet pir­mi žings­niai į

Pla­nas: Fa­bi­jo­niš­kių mo­kyk­la su­ka vairą į spor­to pusę – nuo kitų

moks­lo metų mo­kyk­lo­je bus ku­ria­mos spor­ti­ninkų klasės.

šią pusę jau da­ro­mi“, – ko­men­ta­ vo pa­šne­ko­vas.

R.Vai­gi­nas teigė, kad nau­jos spor­ti­ninkų klasės bus su­komp­ lek­tuo­tos jau šių metų rugsėjį. „Pir­mie­ji bus fut­bo­li­nin­kai. Vil­ niaus „Žal­gi­ris“ iš­reiškė norą, kad jų jau­nių ko­man­da mo­kytų­si vie­no­je mo­kyk­lo­je ir turėtų sąly­ gas tre­ni­ruo­tis. Fut­bo­li­nin­kai yra skir­tingų kla­sių mo­ki­niai, todėl pa­si­skirs­tys po skir­tin­gas kla­ses“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Tvar­ko­ma spor­to salė, per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai, lau­ke jau nuo va­sa­ros pra­ dėtas ruoš­ti nau­jas sta­dio­nas.

Dvi mo­kyk­los – daug ar ma­žai?

Vil­niaus Fa­bi­jo­niš­kių vi­du­rinės mo­kyk­los di­rek­to­rius V.Kar­so­ kas at­vi­rau­ti apie sa­vo ini­cia­tyvą į mo­kyklą pri­trauk­ti jaunųjų spor­ ti­ninkų ne­norė­jo: „Dar per anks­ ti apie pla­nus kalbė­ti. Ne­la­bai dar norė­tu­me ši­to da­ly­ko gar­sin­ti.

Vyks­ta tik pa­ren­gia­ma­sis eta­pas, nie­ko ne­ga­liu konk­re­ti­zuo­ti.“ Ta­ čiau mo­kyk­los va­do­vas pa­tvir­ti­no, kad mo­kyk­los ateitį sies su spor­tu.

Be to, pa­gal naują švie­ti­mo sis­te­ mos pro­jektą iki 2015 m. vi­du­rinės mo­kyk­los turės spe­cia­li­zuo­tis ar­ ba virs­ti pa­grin­dinė­mis mo­kyk­lo­ mis, pro­gim­na­zi­jo­mis ar gim­na­zi­ jo­mis.

Vil­niaus Ozo gim­na­zi­jos di­rek­ to­rius Al­bi­nas Dau­ba­ras, pa­klaus­ tas, ar rei­kia sos­tinė­je dar vie­nos mo­kyk­los, be­si­rūpi­nan­čios jau­ nųjų spor­ti­ninkų švie­ti­mu ir ug­ dy­mu, teigė: „Ma­nau, kad mū­ sų mo­kyk­la aukš­tes­nio spor­ti­nio meist­riš­ku­mo po­rei­kius pa­ten­ki­ na. Vi­sus, ku­rie į mus krei­pia­si, prii­ma­me. Ne­ži­nau, ar toks po­ rei­kis yra.“ Pa­sak A.Dau­ba­ro, Vil­niaus Ozo gim­na­zi­jos spor­ti­ninkų klasės ne­per­pil­dy­tos ir vietų yra. „Te­gu sprend­žia sa­vi­val­dybė, ar rei­kia

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

dau­giau to­kių mo­kyklų“, – san­ tūriai kalbė­jo mo­kyk­los va­do­vas.

A.Dau­ba­ras ne­norė­jo ko­men­ tuo­ti Vil­niaus Fa­bi­jo­niš­kių mo­ kyk­los ga­li­my­bių tap­ti į sportą orien­tuo­ta švie­ti­mo įstai­ga. „Man būtų ne­ko­rek­tiš­ka kalbė­ti apie ki­ tos mo­kyk­los per­spek­ty­vas. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik apie mūsų mo­kyklą.

Esa­me ne­to­li Olim­pi­nio spor­to cent­ro, nuo senų laikų tra­di­ciš­ kai pri­glaud­žia­me spor­ti­nin­kus, ran­da­me jiems pa­to­gius pa­mokų tvar­ka­raš­čius. Tu­ri­me ir nuo­to­ linį mo­kymą­si“, – kalbė­jo pa­šne­ ko­vas.

Ga­li at­si­ras­ti ir dau­giau

Fa­bi­jo­niš­kių mo­kyk­los di­rek­to­ riaus su­ma­ny­mas steig­ti spor­ ti­ninkų kla­ses jo va­do­vau­ja­mo­je švie­ti­mo įstai­go­je ga­li būti su­si­jęs ir su jau minė­tu pla­nu, pa­gal kurį nuo 2015 m. ša­ly­je ne­be­liks da­bar įprastų vi­du­ri­nių mo­kyklų. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys teigė, kad šis su­si­ta­ri­ mas priim­tas dar 2003-iai­siais. „Jei mo­ky­to­jas dir­ba su vy­res­nio am­žiaus mo­ki­niais, jie tu­ri dirb­ ti pa­gal spe­cia­lią me­to­diką. Be to, be­si­spe­cia­li­zuo­jan­čiai vie­no­je sri­ ty­je mo­kyk­lai yra leng­viau vyk­dy­ti ug­dy­mo pro­cesą, pa­vyzd­žiui, siū­ lant pa­si­ren­ka­muo­sius da­ly­kus. Be to, ky­la mo­kyklų ma­te­ria­linės ba­ zės da­ly­kai. Juk dvy­lik­to­kas ne­ga­li sėdėti penk­to­kui skir­ta­me suo­le“, – re­for­mos naudą aiš­ki­no vi­ce­mi­ nist­ras.

Paš­ne­ko­vas teigė, kad vi­du­ rinės mo­kyk­los galės rink­tis ne tik spor­to, bet ir me­no spe­cia­li­za­ci­ jas. „Yra ga­li­my­bių spor­to mo­kyk­ loms at­si­ras­ti, bet šį rei­kalą no­ri­ me de­rin­ti su Kūno kultū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tu, nes to­kios mo­kyk­los būtų la­biau orien­tuo­ tos į olim­pi­nio re­zer­vo ruo­šimą“, – teigė V.Ba­cys.

Pa­sak švie­ti­mo vi­ce­mi­nist­ro, jau­nie­siems spor­ti­nin­kams skir­ tų bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyklų tu­ rėtų at­si­ras­ti ne tik sos­tinė­je, bet ir ša­lies re­gio­nuo­se. „To­kių mo­ kyklų turėtų at­si­ras­ti vi­so­je Lie­ tu­vo­je, ne tik Vil­niu­je“, – įsi­ti­ kinęs pa­šne­ko­vas.

4

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Gaudė ginkluotus nepilnamečius Vil­niu­je gau­sios po­li­ci­jos pa­ reigūnų pa­jėgos sek­ma­die­nio va­ karą gaudė par­duo­tuvės gink­luo­ tu plėši­mu įta­ria­mus ne­pil­na­me­ čius. Vie­nam per su­lai­kymą bu­vo per­šau­ta ko­ja.

Pusę de­vy­nių va­ka­ro į Vil­niaus pa­kraš­ty­je, J.Tiš­ke­vi­čiaus gatvė­ je, esan­čią par­duo­tuvę užė­jo du jau­nuo­liai. Vie­nas jų bu­vo su kau­ ke, ki­tas galvą už­si­dengęs striukės gob­tu­vu. Jie pa­purškė par­davė­jai į veidą du­jo­mis. Gra­sin­da­mi į pis­ to­le­tus pa­na­šiais daik­tais, jie pa­ grobė ka­sos apa­ratą su pi­ni­gais ir pa­si­ša­li­no au­to­mo­bi­liu „Maz­da“.

Nu­si­kal­ti­mo liu­di­nin­kai ne­ dels­da­mi apie įvykį pra­nešė po­ li­ci­jai, nu­rodė au­to­mo­bi­lio vals­ ty­bi­nius nu­me­rius. Į įvy­kio vietą bu­vo iš­siųs­tos gau­sios Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­tinės pa­reigūnų pa­jėgos. Kiek vėliau į pa­galbą ko­le­goms at­skubė­jo ir Vil­niaus ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus Pat­ru­lių būrio pa­reigū­nai.

Kaip tei­gia­ma po­li­ci­jos pra­ne­ ši­me, ties Galvės gat­ve po­li­ci­jos pa­reigū­nai pa­stebė­jo ir pra­dėjo per­se­kio­ti au­to­mo­bilį, spru­kusį pa­da­rius nu­si­kal­timą. Prie Vai­ dotų gy­ven­vietės įta­ria­mie­ji au­ to­mo­bilį pa­li­ko ir bandė spruk­ti,

ta­čiau bu­vo su­lai­ky­ti. Su­lai­kant pirmąjį įta­riamąjį pa­tru­lis iš tar­ ny­bi­nio gink­lo iš­šovė du šūvius į viršų. Įta­ria­ma­sis 17-me­tis vil­ nie­tis bu­vo su­lai­ky­tas ir už­da­ry­ tas į areš­tinę. Ant­ra­jam plėši­kui pa­vy­ko trum­pam ding­ti iš per­se­ kio­jan­čių pa­reigūnų aki­ra­čio, ta­ čiau, į pa­galbą pa­si­tel­kus ki­no­logą su tar­ny­bi­niu šu­ni­mi, jis su­lai­ky­ tas ties Vi­li­jos gat­ve. Įta­ria­ma­sis ak­ty­viais veiks­mais pa­si­prie­ši­no pa­reigū­nui – su­davė jam ke­letą smūgių į įvai­rias kūno vie­tas. Pa­reigū­nams te­ko pa­nau­ do­ti tar­ny­binį ginklą: jie tris kar­ tus iš­šovė į orą, vieną kartą – įta­ ria­ma­jam į koją. 16-me­tis vil­nie­tis dėl šau­tinės žaiz­dos ko­jo­je pa­gul­ dy­tas į li­go­ninę San­ta­riškė­se.

Pa­sak po­li­ci­jos, pas įta­ria­muo­ sius ras­ta du­ji­nių ginklų, o au­to­ mo­bi­ly­je – pa­grob­tas ka­sos apa­ ra­tas.

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ timų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riu­ je pra­dėtas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Šian­dien bus kreip­ta­si į teismą dėl kar­do­mo­sios prie­monės sky­ ri­mo abiem įta­ria­mie­siems.

Baud­ž ia­m a­s is ko­d ek­sas už gink­luotą plėšimą nu­ma­to lais­ vės at­ėmi­mo bausmę nuo dvejų iki de­šim­ties metų.

BNS, VD inf.

„Ci­ty Ser­vi­ce“ pra­ne­ ša, kad grupės įmo­ nių pri­žiū­ri­muo­se Vil­niaus dau­gia­bu­ čiuo­se na­muo­se sausį ši­lu­mos su­var­ to­ji­mo ro­dik­liai pa­gerė­jo 16 pro­c., pa­ly­gin­ti su praeitų metų sau­siu.

Pastangos: ši­lu­mos suvar­to­ji­mas Vilniuje sumažėjo dėl pro­fe­sio­na­lios

ši­lu­mos ūkio prie­žiū­ros.

Artūro Morozovo nuotr.

Sausį ši­lu­mos var­to­ta ma­žiau Kaip pra­ne­ša bend­rovė, to­kie duo­ me­nys gau­ti iš­nag­rinė­jus ši­lu­mos su­var­to­ji­mo cha­rak­te­ris­ti­kas dau­ giau kaip 1200 dau­gia­bu­čių namų. „Ši­lu­mos var­to­ji­mo ro­dik­liai pa­ gerė­jo dėl pro­fe­sio­na­lios ši­lu­mos ūkio prie­žiū­ros ir mūsų bend­ro­ vių įgy­ven­di­namų 5 žings­nių ši­lu­ mos tau­py­mo pro­gra­mos veiksmų.

Prieš šil­dy­mo se­zoną na­muo­se bu­vo sta­to­mi nau­ji ir san­da­ri­na­ mi se­ni lan­gai ir du­rys, tvar­ko­mos laip­tinės, mon­tuo­ja­ma ši­lu­mos sis­temų ba­lan­sa­vi­mo įran­ga, pa­ se­nu­si ši­lu­mos vamz­dynų izo­lia­ ci­ja kei­čia­ma nau­ja, efek­ty­ves­ne“, – sakė Vy­tau­tas Tu­ro­nis, „Ci­ty Ser­vi­ce“ vyk­dan­ty­sis di­rek­to­rius Lie­tu­vo­je.

V.Tu­ro­nis pa­brėžė, kad „Ci­ty Ser­ vi­ce“ grupė Vil­niu­je ge­riau­siai rūpi­ no­si pa­statų ši­lu­mos ūkiu. Tai ro­do vie­šai pa­skelb­ti ro­dik­liai. Re­mian­tis jais, visų sos­tinės dau­gia­bu­čių na­ mų, įskai­tant pa­sta­tus, ku­riais rūpi­ no­si „Ci­ty Ser­vi­ce“, ši­lu­minės cha­ rak­te­ris­ti­kos šį sausį bu­vo 9,7 pro­c. ge­resnės nei prie­š me­tus.

Pa­sak V.Tu­ro­nio, „Ci­ty Ser­vi­ ce“ pri­žiū­ri­muo­se na­muo­se ši­lu­ mos tau­py­mas vy­ko ir įsit­rau­kiant gy­ven­to­jams – šil­ti­nant lan­gus, ge­ri­nant ši­lu­mos cir­ku­lia­ciją bu­ tuo­se, įsi­ren­giant ši­lumą at­spin­ din­čius ek­ra­nus už ra­dia­to­rių. Šie veiks­mai bu­vo siū­ly­ti 5 žings­nių ši­ lu­mos tau­py­mo pro­gra­mo­je. Spe­ cia­listų skai­čia­vi­mais, pa­pras­tais

veiks­mais, ma­ži­nan­čiais ši­lu­mos ener­gi­jos nuo­sto­lius butų vi­du­je, efek­ty­vu­mo ro­dik­lius ga­li­ma pa­ ge­rin­ti iki 20 pro­c. Šį va­sarį, „Ci­ty Ser­vi­ce“ spe­cia­ listų įsi­ti­ki­ni­mu, ši­lu­mos su­var­to­ ji­mo ro­dik­liai taip pat bus ge­res­ni nei per­nai me­tais. „Ci­ty Ser­vi­ce“ pri­me­na, kad ši­ lu­mos su­var­to­ji­mo koe­fic­ ien­tas yra ob­jek­ty­vus dy­dis, leid­žian­tis įver­ tin­ti pa­sta­tui ap­šil­dy­ti su­var­to­tos ener­gi­jos pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vumą, at­si­žvel­giant į šil­dy­mo trukmę ir oro tem­pe­ratūrą tuo pe­rio­du.

Dau­giau apie 5 žings­nių ši­lu­mos tau­py­mo pro­gramą – tau­py­ki­me­ si­lu­ma.lt.

VD inf.

5

antradienis, vasario 21, 2012

lietuva Pa­lai­kė ­ kai­my­nus

Ste­bės ­ pės­čiuo­sius

Lau­kia ­ iš­va­dų

Dau­gu­ma Lat­vi­jos am­ba­sa­ do­je Vil­niu­je bal­sa­vu­sių ša­ lies kai­my­nės pi­lie­čių šeš­ta­ die­nį vy­ku­sia­me re­fe­ren­du­ me dėl vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­so su­tei­ki­mo ru­sų kal­ bai pa­si­sa­kė prieš, tiks­liau, 145 bal­sa­vo prieš, 31 – už, vie­nas biu­le­te­nis bu­vo su­ga­ din­tas.

Dvi sa­vai­tes po­li­ci­ja ša­lies ke­liuo­se dau­giau­sia dė­me­ sio skirs pės­čių­jų kont­ro­ lei, jų da­ro­miems pa­žei­di­ mams išaiš­kin­ti ir už­kar­dy­ti. Šį­met per eis­mo įvy­kius Lie­ tu­vo­je jau žu­vo 39 žmo­nės, iš jų dau­giau­sia pės­čių­jų – 16.

Tam­siuo­ju pa­ros me­tu žu­vo 14 pės­čių­jų.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­ das Sek­mo­kas tei­gia dar ne­ tu­rin­tis dar­bo gru­pės, tik­ ri­nan­čios Vals­ty­bi­nės ener­ ge­ti­kos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ ko Rim­gau­do Špo­ko tar­ny­bi­ nę veik­lą, iš­va­dų. Kaip ži­no­ ma, R.Špo­ko veik­la tik­ri­na­ma dėl išau­gu­sių šil­dy­mo są­skai­ tų Vil­niu­je.

Ša­lies va­do­vė Da­ lia Gry­baus­kai­ tė at­leis­tus Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vus va­kar ap­kal­ti­no po­li­ti­ka­vi­mu.

Įtarimai: pasak D.Grybauskaitės, „tiriami šeši pareigūnai, kurie, tikėtina, galėjo prisidėti prie nutekinimo, ir tik du FNTT pareigūnai per tyrimą

pasirodė nekaip“.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Priekaištauja dėl politikavimo Pa­sak ša­lies va­do­vės, iš pa­rei­ gų tar­ny­bos di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­lius ir jo pa­va­duo­to­jas Vy­tau­ tas Gir­ža­das at­leis­ti, kai „ne­la­bai ge­rai“ pa­si­ro­dė, pro­ku­ra­tū­ros pra­ šy­mu Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ ta­men­tui (VSD) at­li­kus ty­ri­mą dėl in­for­ma­ci­jos apie „Sno­ro“ ban­ką nu­te­ki­ni­mo. Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, at­lie­kant ty­ri­mą bu­vo aiš­ki­na­ma­si, ar „pa­rei­gū­nai ap­si­me­la­vo“ ir „ar jie ga­li to­liau dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja“, ta­čiau pri­dū­rė, jog tai „ne­tu­ri nie­ko bend­ra su bau­džia­ mą­ja at­sa­ko­my­be“. „Aš ne­ver­ti­nu tai kaip ko­vos tarp sta­tu­ti­nių pa­rei­gū­nų, ver­ti­ nu kaip tę­si­nį ty­ri­mo, ku­ris bu­vo pra­dė­tas pro­ku­ra­tū­ros pra­šy­mu ir ku­rį vyk­dė VSD dėl „Sno­ro“ in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mo. Du FNTT pa­ rei­gū­nai po ty­ri­mo, de­ja, pa­si­ro­dė ne­la­bai ge­rai. Da­bar­ti­nis sta­tu­ti­ nių ka­ri­nin­kų po­li­ti­ka­vi­mas at­ro­ dė dar blo­giau. Taip aš ir ver­ti­nu su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją“, – pir­

ma­die­nį žur­na­lis­tams sa­kė D.Gry­ baus­kai­tė.

Pa­sak ša­lies va­do­vės, bu­vo „ti­ ria­mi še­ši pa­rei­gū­nai, ku­rie, ti­kė­ ti­na, ga­lė­jo pri­si­dė­ti prie nu­te­ki­ni­ mo, ir tik du FNTT pa­rei­gū­nai per ty­ri­mą pa­si­ro­dė ne­kaip“.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Galėtumėte paklausti, ar FNTT pastaruosius metus tyrė konservatorių rėmėjų įmones, ar ne.

„Aš reiš­kiu kri­ti­ką sta­tu­ti­niams ka­ri­nin­kams, ku­rie mė­gi­na po­li­ti­ kuo­ti, o jūs, žur­na­lis­tai, ga­lė­tu­mė­te pa­klaus­ti, ar FNTT pa­sta­ruo­sius me­ tus ty­rė kon­ser­va­to­rių rė­mė­jų įmo­ nes, ar ne“, – kal­bė­jo Pre­zi­den­tė.

„Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ga­lės bū­ ti ir bus pra­dė­tas tuo­met, kai bus ver­ti­na­ma bau­džia­mo­jo at­sa­ko­ my­bė. O ty­ri­mas bu­vo vyk­do­mas sie­kiant nu­sta­ty­ti, ar šie pa­rei­gū­ nai ap­si­me­la­vo, ar ne ir ar jie ga­li to­liau dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja.

Tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra su bau­ džia­mą­ja at­sa­ko­my­be, bau­džia­mo­ ji at­sa­ko­my­bė bus pa­pil­do­mai nu­ sta­to­ma per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad taip tu­rė­tų bū­ti“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

D.Gry­baus­kai­tė tei­gė neįž­vel­ gian­ti įsa­ky­mus dėl FNTT va­do­vy­ bės at­lei­di­mo pa­si­ra­šiu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro R.Pa­lai­čio ne­tin­ ka­mo el­ge­sio: „Mi­nist­ras Pa­lai­tis čia nie­kuo dė­tas.“ Ge­n e­ra­l i­n ė pro­k u­ra­t ū­ra dar praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ban­dė aiš­kin­tis, kas ne­tei­sė­tai at­sklei­dė in­for­ma­ci­ją apie vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jų pla­nuo­ja­mus veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu, bet iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo ne­pra­dė­jo.

Sau­sio pa­bai­go­je at­sa­ky­me Sei­ mo na­riui Sau­liui Sto­mai Ge­ne­ ra­l i­n ė pro­k u­ra­t ū­ra nu­ro­d ė, kad „Lietuvos ryto“ straips­nio, publi­ kuoto prieš pat nacionalizuojant „Snorą“, „kai ku­rie tei­gi­niai ga­li bū­ti ver­ti­na­mi kaip da­li­nai ati­tin­ kan­tys 2011 m. lapk­ri­čio 9–14 d.

Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je vy­ku­ sias iš Lie­tu­vos ban­ko gau­tos me­ džia­gos ver­ti­ni­mo ir or­ga­ni­za­ci­ nes pro­ce­dū­ras, ku­rio­se da­ly­va­vo ke­lių ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai, bu­ vo at­lik­ti tam tik­ri pa­tik­ri­ni­mo veiks­mai“.

Tuo­met Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ ra tei­gė, jog „duo­me­nų, kad mi­nė­ ta­me straips­ny­je esan­čią in­for­ma­ ci­ją dien­raš­čiui pa­tei­kė vals­ty­bės tar­nau­to­jai, ne­gau­ta“.

Praei­tą sa­vai­tę R.Pa­lai­tis pa­nai­ ki­no V.Gai­liaus ir V.Gir­ža­do lei­di­ mus dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja ir juos at­lei­do. Tai jis pa­da­rė ga­vęs VSD tei­ki­mą.

BNS, VD inf.

Pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą Ge­ne­ra­l i­nė pro­k u­ra­t ū­ra (GP) va­ kar pra­dė­jo iki­teis­mi­n į ty­ri­mą dėl slap­tos in­for­ma­c i­jos apie ban­k ą „Sno­ras“ nu­te­k i­n i­mo. „GP pra­dė­ jo iki­teis­mi­n į ty­r i­mą dėl in­for­ma­ ci­jos apie pla­nuo­ja­mus pa­rei­gū­nų veiks­mus, ti­r iant ban­ko „Sno­ras“ veik­lą, ne­tei­sė­to at­sklei­d i­mo. Iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas dėl ga­li­ mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­ dė­ti­mi. Ty­ri­mas pra­dė­tas iš Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to ga­vus in­for­ma­ci­ją apie ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ ro­ro Da­riaus Va­lio 2011 m. lapk­ri­čio 17 d. pra­šy­mu at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ ta­tus“, – ra­šo­ma pro­ku­ra­tū­ros iš­pla­ tin­ta­me pra­ne­ši­me. Čia pat nu­ro­do­ ma, kad iki­teis­m i­n į ty­r i­mą pa­ves­ ta at­lik­ti bend­rai GP Bau­d žia­mo­jo per­se­k io­ji­mo de­par­ta­men­to pro­ ku­ro­rų ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ bos pa­rei­g ū­nų ty­ri­mo gru­pei.

G.Ste­po­na­vi­čius: įspė­ja­mo­jo strei­ko ne­dra­ma­ti­zuo­ja­me Šian­dien da­lis mo­kyk­lų ke­ti­na su­ reng­ti įspė­ja­mą­jį dvie­jų va­lan­dų strei­ką. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ t­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius spė­jo, kad di­de­lės ža­los mo­ky­mo pro­ce­ sui ne­bus pa­da­ry­ta.

Pro­tes­tai: mo­ky­to­jai sa­vo ne­pri­

ta­ri­mą švie­ti­mo sis­te­mos per­ mai­noms ne pir­mą kar­tą de­ monst­ruo­ja strei­kais.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

„Rea­liai dvie­jų pa­mo­kų ne­vy­ki­mo ne­dra­ma­ti­zuo­ja­me. Di­de­lės ža­los mo­ky­mo pro­ce­sui ne­bus pa­da­ry­ ta, nes anks­čiau ar vė­liau pro­gra­ma bus pa­si­vy­ta, ir mo­ki­nių in­te­re­sai ne­nu­ken­tės“, – va­kar sa­kė G.Ste­ po­na­vi­čius, ko­men­tuo­da­mas pla­ nuo­ja­mą dvie­jų va­lan­dų įspė­ja­mą­ jį mo­ky­to­jų strei­ką. Šią pro­tes­to ak­ci­ją ren­gian­čios Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­ jun­gos (LŠPS) pir­mi­nin­ko Aud­ riaus Jur­ge­le­vi­čiaus duo­me­ni­mis,

strei­ke ke­ti­na da­ly­vau­ti apie 300 mo­kyk­lų iš Lie­tu­vo­je esan­čių 1300 mo­ky­mo įstai­gų.

G.Ste­po­na­vi­čiaus tvir­ti­ni­mu, iš tie­sų strei­kuo­jan­čių bus dar ma­ žiau, nes ne vi­si pe­da­go­gai ne­dirbs mi­nė­to­se 300 mo­kyk­lų. „Ra­jo­nuo­se strei­kuos vos vie­na ki­ta mo­kyk­la ir to­li gra­žu ne vi­si mo­ky­to­jai. <...> Gy­ve­na­me ne pra­ ban­gos lai­ko­tar­piu, vi­si tu­rė­tų su­ pras­ti, kad kal­bė­ti apie at­ly­gi­ni­mų kė­li­mą ne­rea­lu“, – sa­kė mi­nist­ras.

Jis at­me­tė pro­fsą­jun­gos va­do­ vų prie­kaiš­tus, kad ne­vyks­ta dia­ lo­gas, kad mo­ky­to­jų bal­sas ne­gir­ di­mas. Anot G.Ste­po­na­vi­čiaus, nuo­lat po­sė­džiau­ja įvai­rios dar­bo gru­pės, vyks­ta su­si­ti­ki­mai. „Tiek švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo, tiek vai­kų

skai­čiaus ma­žė­ji­mas yra tam tik­ri iš­šū­kiai. Ne­pai­sant to, mes su­ge­ ba­me už­tik­rin­ti, kad tai mo­ky­to­jų al­goms at­si­liep­tų kuo ma­žiau“, – kal­bė­jo mi­nist­ras.

Jo tei­gi­mu, kai ku­rie pro­fsą­jun­gų ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai net yra ne­ko­ rek­tiš­ki. „Rei­ka­lau­ja­ma pa­nai­kin­ti pri­va­lo­mą ates­ta­ci­ją, nors spren­di­ mas dėl to net ne­priim­tas, tik dis­ ku­tuo­ja­ma“, – at­krei­pė dė­me­sį G.Ste­po­na­vi­čius.

Va­sa­rio 9 d. Vil­niu­je per LŠPS su­va­žia­vi­mą pri­tar­ta, kad va­sa­rio 21 d. da­ly­je ša­lies švie­ti­mo įstai­gų vyk­tų įspė­ja­ma­sis dvie­jų va­lan­ dų strei­kas. Strei­kui pri­ta­rė per 15 tūkst. mo­ky­to­jų.

Sau­sio 18-ąją pro­fsą­jun­ga Vy­ riau­sy­bei bei Švie­ti­mo ir moks­

lo mi­nis­te­ri­jai įtei­kė rei­ka­la­vi­mus keis­ti mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ mą, ati­dė­ti pla­nuo­ja­mą pe­da­go­gų ates­ta­ci­ją, ko­re­guo­ti dar­bo užmo­ kesčio mokėjimo tvar­ką taip, kad bū­tų už­tik­rin­tas dar­bo krū­vis.

Ko­men­tuo­da­ma įspė­ja­mą­jį mo­ ky­to­jų strei­ką, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė sa­kė siū­lan­ti dar­bo san­ty­kius spręs­ti dia­lo­go for­ma, o ne gat­vė­je. „Aš ver­ti­nu, kad bet koks nuo­ mo­nės reiš­ki­mas Lie­tu­vos vals­ ty­bė­je yra tei­sė­tas, ir kiek­vie­nas tu­ri­me tei­sę iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­ nę. Bet spręs­ti dar­bo san­ty­kius vis dėl­to siū­ly­čiau dia­lo­go for­ma, o ne gat­vė­je“, – žur­na­lis­tams tei­gė Pre­ zi­den­tė.

BNS, VD inf.

6

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

nuomonės

Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras – pi­ni­gai į balą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

V Svei­ki­ni­mas iš Lie­tu­vos Valentinas Beržiūnas

L

at­v iai įrodė – nie­ko nė­ ra svar­biau, nei gim­to­ ji kal­ba. Su tuo bro­l ius bal­tus de­ra nuo­šird­ž iai pa­svei­k in­ti.

Re­fe­ren­du­mas Lat­v i­jo­je – is­to­r i­ nis. Abe­jingų ne­bu­vo. Tra­di­ciš­kai šur­mu­l iuo­jan­čio­se Ry­gos gatvė­ se švilpė au­to­mo­bi­liai su Lat­vi­jos vėlia­vo­mis, žmonės dai­na­vo lat­ viš­kas dai­nas. Tvy­ro­jo vie­nybės jaus­mas, į kurį te­ko žvelg­ti su bal­ tu pa­vy­du.

Tie­sa, mes pro­blemų dėl tau­ti­nių ma­žumų ne­tu­ri­me. Bent jau to­kių rimtų, kaip lat­v iai. Ta­čiau iššū­ kis su­būrė lat­v ius į tau­t inį bran­ duolį, ko Lie­tu­vo­je se­niai ne­su­ge­ ba­ma pa­da­ry­ti nuo­lat žars­to­mais pa­trio­ti­niais šūkiais.

Mums, lie­tu­viams, de­ rėtų ne­pa­mirš­ti, kad lat­viai – mūsų bro­liai.

Todėl mūsų Nep­rik­lau­ so­mybės šventė­je daž­ niau norėtų­si ma­ty­ti ir Lat­vi­jos va­do­vus. Įdo­mu ir tai, kad nie­kas Lat­v i­jo­ je net re­fe­ren­du­mo, ku­r is galė­ jo su­ža­lo­t i Lat­v i­jos vals­ty­bin­g u­ mo šak­nis, dieną ne­minė­jo blo­gu žod­ž iu vie­tos ru­sa­kal­bių. Taip, jų Lat­v i­jo­je gy­ve­na daug, jų pa­ž iū­ ros ne vi­s uo­met at­s pin­d i lo­ja­ lumą Lat­vi­jai. Ša­l iai, ku­ri jiems ir jų vai­kams su­teikė na­mus, iš­si­la­ vi­nimą, sau­gu­mo jausmą.

Keiks­no­jo lat­v iai vei­k iau vie­tos po­li­ti­kus, ku­rie nau­do­ja­si šia jaut­ ria vi­suo­me­nei te­ma sa­va­nau­diš­ kiems tiks­lams.

Vis­g i ne­t u­r i pa­g rin­do keiks­no­ ti lat­v ių ir ru­sa­kal­biai. Nie­kas jų tei­sių ne­pa­žeidė. Prie­šin­gai, vi­ suo­menė Lat­v i­jo­je – be ga­lo to­ le­ran­t iš­ka. Ir tie, kas vi­suo­me­ nei no­r i pri­k lau­sy­t i, jai pri­k lau­ so. Nes­var­bu, kur gi­mei, kur au­ gai ir kuo už­sii­mi. Iš­lai­kai kal­bos eg­za­miną, gau­ni pi­lie­tybę, dek­la­ ruo­ji iš­ti­k i­mybę. Šių pa­ma­t i­n ių sąlygų lai­ko­si ne vie­na vals­tybė. Lat­vi­ja – ne išim­ tis. Ka­dan­g i ši ša­l is va­di­na­si Lat­ vi­ja, jo­je kal­ba­ma lat­v iš­kai. Jei ji

va­d intų­si Ru­si­ja, čia būtų kal­ba­ ma ru­siš­kai. Jei Did­ž io­ji Bri­ta­n i­ ja – ang­l iš­kai, jei Lie­t u­va – lie­t u­ viš­kai. Šiuo at­ve­ju mūsų nuo­la­ti­niai gin­ čai su kai ku­riais Šal­či­ninkų ra­jo­ no gy­ven­to­jais tu­ri būti grįsti to­ kiais pat prin­ci­pais, ko­k iais sa­ vo kal­bos svarbą kiek­vie­nam ša­ lies pi­lie­čiui grind­ž ia Lat­vi­jos va­ do­vai.

Nėra išim­čių. Tiek Lie­t u­va, tiek Lat­v i­ja, o ir Len­k i­ja – mo­noet­ ninės vals­t ybės. Būtų ge­rai, jei lie­t u­v ių ar lat­v ių Žemė­je būtų ke­l ios de­š im­t ys mi­l i­jonų. De­ja, taip nėra, todėl kal­bos, kultū­ros, pa­pro­čių iš­sau­go­ji­mas – eg­zis­ten­ ci­nis klau­si­mas mums.

Net Uk­rai­no­je dvi­kal­bystė – jaut­ ri pro­ble­ma, į ku­rią žvel­g ia­ma at­ sar­giai. Juk jei lat­vių kal­ba turėtų da­ly­t is vietą su rusų, kas lauktų Uk­rai­nos?

Ar kei­sis Ru­si­jos po­li­ti­ka Lat­vi­jos at­ž vil­g iu? Ži­no­ma, triukš­m ingų rusų vald­ž ios eli­to pa­si­sa­k ymų ne­stigs. Juk rin­k i­mai – ant no­ sies. Rei­k ia vi­suo­me­nei pri­m in­ ti, kaip gi­na­mos ru­sa­kal­bių, ku­ rie net nėra Ru­si­jos pi­l ie­čiai, tei­ sės už­sie­ny­je, ir kar­tu pa­dėti pa­ mirš­ti, kaip ne­g i­na­mos pa­čių Ru­ si­jos pi­lie­čių teisės Ru­si­jo­je.

Bet lat­v iai Krem­l iaus eli­t ui pa­ siuntė aiškų sig­nalą: jei no­r i­te – bend­ra­dar­biau­si­me, ta­čiau Lat­ vi­j os vals­t y­bin­g u­mo pa­m atų nie­kas ne­g riaus. Nes kal­ba – tai ne de­rybų ob­jek­tas. Kaip, be­je, ir ne­prik­lau­so­mybė.

La­bai tikė­t i­na, kad į lat­v ių ži­n ią Ru­s i­j os eli­t as rea­g uos su­s i­t ai­ ky­da­mas su tuo. Tie­sa, pa­stabų Lat­v i­jai dėl ne­va disk­r i­m i­nuo­ja­ mos rusų ma­ž u­mos bus. Kaip ir mums, lie­t u­v iams, iš lenkų. Ta­ čiau vie­nos pa­tarlės sa­ko­ma – „duok kai kam ke­lią“.

Mums, lie­t u­v iams, derėtų ne­pa­ mirš­ti, kad lat­viai – mūsų bro­liai.

Todėl mūsų Nep­r ik­lau­so­mybės šventė­je daž­n iau norėtų­si ma­ ty­ti ir Lat­vi­jos va­do­vus. Bent jau, kad kas­kart va­sa­rio 16-ąją ne­dis­ ku­tuo­tu­me apie Šal­či­ninkų kraš­ to pro­ble­mas.

Galė­t u­me ir ne dip­lo­ma­t inė­m is frazė­m is iš­reikš­t i lat­v iams pa­ ramą, su­pra­t imą, pa­galbą. Galų ga­le, turė­t u­me im­t i ir išspręs­t i įvai­r ius po­l i­t i­n ius ne­su­ta­r i­mus, už­megz­ti tvirtą bend­ra­dar­bia­vi­ mo dia­logą.

Pa­bai­go­je svei­k i­na­me lat­vius su pui­k iai iš­lai­k y­t u pa­t rio­t iš­k u­mo eg­za­m i­nu. To­k io pat eg­za­m i­no re­z ul­t a­to, ti­k imės, vieną dieną pa­linkė­si­me ir bal­ta­ru­siams – ne bro­liams, ta­čiau ar­ti­mie­siems.

als­tybės kont­rolės au­di­tas iš­siaiš­ki­no, kad Bend­ra­ sis pa­gal­bos cent­ras (BPC) kur­tas ne­nuo­sek­liai, už­ sitęsė pa­slaugų inf­rast­ruktū­ros kūri­ mas, o lėšos minė­tiems dar­bams taip pat ne vi­sa­da nuo­sek­liai nau­do­tos. „Dar 2002 m. įver­tinę BPC kūri­ mo pro­cesą įvar­di­jo­me pla­na­vi­mo trūku­mus, bet ir to­liau bu­vo pla­ nuo­ja­ma bei ku­ria­ma ne­nuo­sek­liai“, – pra­ne­ši­me spau­dai ci­tuo­ja­ma vals­ tybės kont­ro­lierė Giedrė Šve­dienė.

Anot kont­ro­lie­rių, pa­grin­dinė prie­žas­tis, kodėl dau­giau nei de­šimt metų už­sitęsė inf­rast­ruktū­ros kūri­ mas, yra pla­na­vi­mo trūku­mas ir tar­ pins­ti­tu­ci­nio veiksmų koor­di­na­vi­ mo sto­ka.

Pra­ne­ša­ma, kad nors bend­ro­jo pa­ gal­bos te­le­fo­no nu­me­rio 112 pa­slaugų inf­rast­ruktū­rai kur­ti jau iš­leis­ta dau­ giau nei 76 mln. litų, iki šiol ne­baig­ tos op­ti­mi­zuo­ti at­sa­ky­mo į pa­gal­bos skam­bu­čius ir rea­ga­vi­mo į pa­gal­bos pra­šy­mus funk­ci­jos.

Vals­tybės kont­ro­lie­rių tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je į pa­gal­bos skam­bu­čius at­ sa­ko ir rea­guo­ja ne tik šiam tiks­lui įsteig­tas BPC, bet ir po­li­ci­jos, prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo bei grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bos dis­ pe­če­riai. Pa­vyzd­žiui, tais at­ve­jais, kai pra­šo­ma sku­bios me­di­ci­nos pa­ gal­bos, BPC at­lie­ka tik tar­pi­nin­

ko vaid­menį – jis su­jun­gia skam­bi­ nantį žmogų su grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bos dis­pe­če­riu. Todėl me­di­ci­nos pa­gal­ba ga­li būti su­teik­ ta pa­vėluo­tai.

Giedrė Šve­dienė:

Dar 2002 m. įver­tinę BPC kūri­mo pro­cesą įvar­di­jo­me pla­na­vi­mo trūku­mus, bet ir to­liau bu­vo pla­nuo­ja­ma bei ku­ria­ma ne­nuo­sek­liai.

Ku­riant BPC veik­lai rei­ka­lingą inf­ rast­ruktūrą, kaip minė­ta, biud­že­to lėšos ne vi­suo­met bu­vo nau­do­ja­mos efek­ty­viai. Pa­vyzd­žiui, Klaipė­dos pa­da­li­niui bu­vo iš­nuo­mo­tos pa­tal­

pos ir įreng­tos ope­ra­to­rių dar­bo vie­ tos, ne­pag­rin­dus dar­buo­tojų po­rei­ kio, o vyk­dant au­ditą nu­sta­ty­ta, kad bu­vo nau­do­ja­ma tik treč­da­lis dar­ bo vietų; įren­giant ope­ra­to­rių dar­ bo vie­tas, kom­piu­te­riai ir da­lis tech­ ninės įran­gos įsi­gy­ta vi­du­ti­niš­kai tris kar­tus bran­giau nei įran­gos ga­min­to­ jo at­sto­vo Lie­tu­vo­je re­ko­men­duo­ja­ ma par­da­vi­mo kai­na.

Vals­ty­bi­niai au­di­to­riai nu­statė ir BPC veik­los or­ga­ni­za­vi­mo bei pa­slaugų tei­ki­mo ko­kybės trūkumų, ku­ riuos būtų ga­li­ma pa­ša­lin­ti įdie­gus veiks­mingą kont­rolės sis­temą.

Vals­tybės kont­rolė re­ko­men­da­vo Vy­riau­sy­bei priim­ti spren­di­mus, ku­ rie už­tik­rintų, kad BPC būtų per­duo­ tos visų pa­gal­bos tar­nybų at­sa­ky­mo į pa­gal­bos skam­bu­čius funk­ci­jos bei prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo ir grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­nybų vyk­ do­mos pa­jėgų val­dy­mo funk­ci­jos.

Spren­di­mus dėl grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos tar­nybų per­tvar­kos re­ ko­men­duo­ta de­rin­ti su bend­ro­jo pa­ gal­bos te­le­fo­no nu­me­rio 112 pa­slaugų inf­rast­ruktū­ros plėtra. „Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja pri­va­lo im­tis konk­re­čių prie­mo­nių, kad būtų baig­ta kur­ti bend­ro­jo pa­gal­bos te­le­fo­ no nu­me­rio 112 pa­slaugų inf­rast­ruktū­ ra ir op­ti­mi­zuo­ta pa­gal­bos tar­nybų veik­la“, – ra­šo­ma pra­ne­ši­me.

BNS, VD inf.

A.Ku­bi­liaus komp­li­men­tai kai­my­nams

P

rem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pa­reiškė, kad Lat­vi­jos pi­lie­ čiai, šeš­ta­dienį at­mes­da­mi pa­si­ūlymą su­teik­ti rusų kal­ bai vals­ty­binės kal­bos sta­tusą, pa­ rodė aukštą vi­suo­menės brandą. „Lat­vi­jos rinkėjų ryž­tin­gai at­mes­ tas pa­si­ūly­mas su­teik­ti rusų kal­bai vals­ty­binės kal­bos sta­tusą pa­rodė aukštą šios ša­lies pi­lie­tinės vi­suo­ menės brandą ir sa­vi­monę. Lie­tu­ vos Vy­riau­sybė ir Lie­tu­vos žmonės reiš­kia pa­ramą Lat­vi­jos vie­ny­bei“, – pra­ne­ši­me spau­dai sakė prem­je­ras.

Lat­vi­jo­je per re­fe­ren­dumą už ant­ ro­sios vals­ty­binės kal­bos sta­tu­so su­tei­kimą rusų kal­bai bal­sa­vo 24,8 pro­c., o prie­š – 74,8 pro­c. re­fe­ren­ du­me da­ly­va­vu­sių rinkėjų. Re­fe­ren­ du­me da­ly­va­vo dau­giau kaip 70 pro­c. teisę bal­suo­ti tu­rin­čių gy­ven­tojų.

Taip pat pra­ne­ša­ma, kad Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis ma­ no, jog po re­fe­ren­du­mo nėra pa­grin­do kalbė­ti apie tai, kad būti­na leis­ti sa­vi­ val­dybėms var­to­ti rusų kalbą sie­kiant in­for­muo­ti gy­ven­to­jus. Anot jo, gy­

Pa­gar­ba: du treč­da­liai Lat­vi­jos pi­lie­čių pa­si­sakė už tai, kad lat­vių kal­ba iš­

liktų vienintelė vals­ty­binė kalba šalyje.

ven­to­jams ir da­bar neat­si­sa­ko­ma su­ teik­ti pa­galbą, jei­gu jie krei­pia­si į sa­ vi­val­dybę rusų kal­ba. V.Domb­rovs­kis pa­brėžė, kad šį siū­lymą įgy­ven­din­

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

ti nėra pa­grin­do, nes lat­vių kal­ba po re­fe­ren­du­mo tebė­ra vie­nin­telė vals­ ty­binė kal­ba Lat­vi­jo­je.

BNS, VD inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

antradienis, vasario 21, 2012

OMX Vilnius

–0,10 %

OMX Riga

+0,01 %

4,2

+0,15 %

Sus­tab­dė ban­ko rek­la­mą Lie­tu­vos ban­kas pa­rei­ka­la­vo ban­ko „Dans­ ke Bank“ fi­lia­lo Lie­tu­vo­je nu­trauk­ti fi­nan­ si­nių pa­slau­gų rek­la­mą, ku­ri ga­li klai­din­ ti var­to­to­jus. Di­džiau­sios 25 pro­c. me­ti­nės pa­lū­ka­nos bu­vo ža­da­mos už 3 tūkst. li­tų dy­džio 7 mė­ne­sių ter­mi­nuo­tą­jį in­dė­lį, ta­ čiau bu­vo pri­va­lo­ma su­da­ry­ti nau­ją il­ga­lai­ kę in­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tį ir mo­kė­ti ne ma­žes­nę nei 130 li­tų drau­di­mo įmo­ką kas mė­ne­sį. Rek­la­ma jau nu­trauk­ta.

proc.

sau­sį sie­kė me­ti­nė inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je.

ekonomika

OMX Tallinn

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1650

+0,8122 %

DB sva­ras ster­lin­gų

1

4,1517

–0,0361 %

JAV do­le­ris

1

2,6174

–0,3958 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,65

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,72

4,58

2,37

4,78

4,62

2,38

Ka­na­dos do­le­ris

1 2,6342

–0,1743 %

„Va­koil“

Len­ki­jos zlo­tas

10 8,2752

+0,5004 %

Nor­ve­gi­jos kro­na

10 4,6030

+0,2286 %

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt

100 8,7841

+0,1836 %

WTI naf­ta

1 2,8583

–0,0280 %

„Brent“ naf­ta

Ru­si­jos rub­lis Švei­ca­ri­jos fran­kas

104,95 dol. už 1 brl.

120,17 dol. už 1 brl.

Nau­ji me­tai – se­nos iš­lai­dos Šie­met ga­li­ma ti­kė­tis, kad kai­nų au­gi­mas ne­nus­vers di­dė­jan­čių at­ly­gi­ni­mų, ta­čiau fi­nan­sų eks­per­tai siū­lo ne­pa­si­duo­ti tei­ gia­moms nuo­tai­koms ir vėl ne­pul­ti į var­ to­ji­mo liū­ną.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Dau­giau už­dirbs ne vi­si

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais ne­dar­bo ly­gis ne­žy­miai su­ma­ žės, o dir­ban­tys žmo­nės su­lauks di­des­nių dar­bo už­mo­kes­čių. Ta­ čiau gy­ven­to­jai esą ne­tu­rė­tų sku­ bė­ti iš­leis­ti juo­dai die­nai su­kaup­ tų pa­ja­mų, nes tei­gia­mi po­ky­čiai bus ne­di­de­li.

Kaip sa­kė SEB ban­ko šei­mos fi­ nan­sų eks­per­tė Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­ nė, ant­rą šių me­tų pus­me­tį Va­ka­ rų Eu­ro­po­je jau ti­ki­ma­si su­lauk­ti eko­no­mi­kos ge­rė­ji­mo ženk­lų. Ta­ čiau ge­res­nio gy­ve­ni­mo pra­na­šais esą ne­rei­kė­tų ak­lai pa­si­kliau­ti, nes Lie­tu­va po­ky­čius pa­jus vė­liau. „Eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja į blo­gą­ ją pu­sę smar­kiai ne­si­keis, ta­čiau, de­ja, ne­si­keis ir į ge­rą­ją, tai­gi, dėl si­tua­ci­jos dar­bo rin­ko­je ne­rei­kė­ tų įsi­bė­gė­ti smar­kiai di­di­nant sa­ vo var­to­ji­mo iš­lai­das ar sko­lų įsi­ pa­rei­go­ji­mus“, – sa­kė ji.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad dar­bo už­ mo­kes­tis šiais me­tais di­dės 2 pro­c., ta­čiau tai la­biau­siai su­si­ję su in­for­ ma­ci­jos ir ry­šių, svei­ka­tos prie­žiū­ ros sek­to­riais, ku­riuo­se dir­ban­čių žmo­nių at­ly­gi­ni­mai di­džiau­si. „At­ly­gio au­gi­mas bus ma­to­mas tik tuo­se sek­to­riuo­se, kur rei­ka­ lin­gi kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai. Ta­ čiau šie dar­buo­to­jai ir ne­si­skun­ dė la­bai di­de­liu dar­bo už­mo­kes­čio su­ma­žė­ji­mu. O dau­gu­mos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų si­tua­ci­ja smar­kiai ne­pa­ si­keis. Ki­ta ver­tus, ir sta­bi­li si­tua­ ci­ja yra ge­ras ženk­las bei žings­nis į prie­kį“, – sa­kė „Swed­bank“ as­ me­ni­nių fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė Ode­ta Blo­žie­nė.

Anot J.Va­ra­naus­kie­nės, di­džio­ji da­lis ša­lies dir­ban­čių žmo­nių ti­kė­ tis dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo ga­li tik tuo at­ve­ju, jei gau­na mi­ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį ar­ba at­ly­gio di­di­ ni­mas bu­vo ža­da­mas.

Tau­pyk­lių dau­žy­ti ne­rei­kia

Pa­sak J.Va­ra­naus­kie­nės, ne­dar­bo ma­žė­ji­mas da­ro di­de­lę įta­ką dir­ ban­čių žmo­nių mo­ty­vams tau­py­ ti juo­dai die­nai. Ta­čiau ji at­krei­pia dė­me­sį, kad ne­dar­bas su­ma­žės vos 1 pro­c. To­dėl dau­žy­ti tau­pyk­lių dar ne­re­ko­men­duo­ja­ma.

J.Va­ra­naus­kie­nė pa­brė­žė, kad ge­ rė­jan­tys ne­dar­bo ly­gio ro­dik­liai dar ne­ga­ran­tuo­ja dir­ban­čių žmo­nių si­ tua­ci­jos sta­bi­lu­mo. „Be­dar­bių iš­ liks ga­na daug ir si­tua­ci­ja bus ga­ na įtemp­ta, to­dėl lik­ti be san­tau­pų juo­dai die­nai bū­tų la­bai ne­sau­gu.

Anks­čiau bu­vo kal­ba­ma, kad žmo­ gaus ar šei­mos at­sar­gas tu­rė­tų su­ da­ry­ti 8 dar­bo už­mo­kes­čiai. Ta­čiau tai taip ne­rea­lu, kad dau­ge­liui atė­mė vil­tį, no­rą ir ti­kė­ji­mą su­tau­py­ti tiek pa­ja­mų“, – sa­kė J.Va­ra­naus­kie­nė.

Jei­gu ne­pa­vyks­ta as­me­ni­nia­me biu­dže­te su­kaup­ti re­mo­ken­duo­ja­ mų 3–6 dar­bo už­mo­kes­čių, pa­sak eks­per­tės, ne­te­kus dar­bo ka­tast­ ro­fa neiš­tin­ka. Ji su­skai­čia­vo, kad ne­dar­bo at­ve­ju pla­nuo­da­mi gau­ti išei­ti­nes iš­mo­kas ir be­dar­bio pa­ šal­pas gy­ven­to­jai ga­lė­tų pus­me­tį iš­gy­ven­ti tu­rė­da­mi su­tau­py­tą vos 1 dar­bo už­mo­kes­tį.

Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė:

Ne­rei­kė­tų įsi­bė­gė­ti smar­kiai di­di­nant sa­ vo var­to­ji­mo iš­lai­das ar sko­lų įsi­pa­rei­go­ji­ mus.

Kai­nos įta­kos ne­tu­rės

Šie­met dėl kai­nų, pir­miau­sia naf­ tos ir ši­lu­mos ener­gi­jos, di­dė­ji­mo gy­ven­to­jai pa­jus šil­dy­mo iš­lai­dų pa­di­dė­ji­mą. Taip pat bus ma­to­mas lė­šų mais­to pro­duk­tams au­gi­mas.

Ta­čiau fi­nan­sų ana­li­ti­kai ra­mi­na, kad inf­lia­ci­jos per­ne­lyg bai­min­tis ne­rei­kė­tų. „Dėl kai­nų pa­di­dė­ji­mo vi­du­ti­nes pa­ja­mas už­dir­ban­čios šei­mos iš­lai­ dos per mė­ne­sį tu­rė­tų di­dė­ti apie 70 li­tų“, – pro­gno­za­vo eks­per­tė.

O.Blo­žie­nės tei­gi­mu, šiais me­ tais kai­nų au­gi­mas ne­tu­rė­tų bū­ti toks di­de­lis kaip per­nai, to­dėl sėk­ min­gai su­val­dę iš­lai­das su di­de­liais iš­šū­kiais su­si­dur­ti ne­tu­rė­tų.

Fi­nan­sų eks­per­tė Je­ka­te­ri­na Ro­ ja­ka pa­brė­žė, kad, nors inf­lia­ci­ ja di­dė­ja, gy­ven­to­jų pa­ja­mos šiais me­tais vis dėl­to bus di­des­nės. Na­ tū­ra­lu, kad tai pa­leng­vins gy­ven­to­ jų už­duo­tį pla­nuo­ti sa­vo biu­dže­tą. „Vie­nin­te­lis ryš­kus šių ir praė­

San­tū­ru­mas: eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad ne­keis­da­mi anks­tes­nių sa­vo var­to­ji­mo įpro­čių gy­ven­to­jai šie­met

ne­tu­rė­tų su­si­dur­ti su fi­nan­si­niais sun­ku­mais.

ju­sių me­tų skir­tu­mas yra tai, kad praė­ju­siais me­tais inf­lia­ci­ja su­val­ gy­da­vo pra­ktiš­kai vi­są dar­bo už­ mo­kes­čio prieau­gį. La­bai ti­kė­ti­na, kad šiais me­tais rea­lus dar­bo už­ mo­kes­tis bus tei­gia­mas. Tai reiš­ kia, kad rea­lio­sios pa­ja­mos tu­rė­tų bū­ti šiek tiek di­des­nės nei praė­ju­ siais me­tais“, – sa­kė ji.

To­dėl esą dau­ge­liui dras­tiš­ko tau­py­mo eta­pas jau li­ko praei­ty­je.

Iš­lai­dau­ja ne­bū­ti­noms pre­kėms

J.Va­ra­naus­kie­nės tei­gi­mu, ly­gi­ nant 2008 ir 2011 m. ma­ty­ti, kad dėl ne­žy­miai di­dė­jan­čių pa­ja­mų ir išau­gu­sių kai­nų lė­šos bū­ti­niau­ sioms pre­kėms ir pa­slau­goms di­ dė­ja, tai­gi re­zer­vi­nių pa­ja­mų gy­

ven­to­jai tu­ri ma­žiau. Jos tei­gi­mu, ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čių žmo­nių bū­ti­niau­sios iš­lai­dos per­ko­pia net 80 pro­c., to­dėl pla­nuo­jant šei­mos biu­dže­tą dė­me­sį svar­biau­sia at­ kreip­ti į ne­bū­ti­nas iš­lai­das.

Anot eks­per­tės, 2011 m. iš­lai­dos ne bū­ti­niau­sioms pre­kėms ir pa­ slau­goms dar ne­pa­sie­kė 2008 m. ly­gio. Ta­čiau, jos tei­gi­mu, pi­ni­ gų su­mos būs­tui ap­sta­ty­ti, ap­ran­ gai ir ava­ly­nei per praė­ju­sius me­tus jau šiek tiek pa­di­dė­jo. „Gy­ven­to­jai ir to­liau pir­miau­sia at­si­sa­ko ne pa­čių svar­biau­sių pre­ kių. Mais­tas, trans­por­tas ir būs­ to iš­lai­ky­mas su­da­ro di­džiau­sią jų biu­dže­to da­lį, to­dėl var­gu ar jie la­ bai pa­di­dins lais­va­lai­kiui ir ki­tiems

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ne­bū­ti­niems po­rei­kiams skir­tas lė­ šas. Jas pa­di­dins tik ga­lin­tys tai sau leis­ti“, – sa­kė O.Blo­žie­nė.

Paš­ne­ko­vė taip pat pa­brė­žė, kad pa­grin­di­nis fi­nan­si­nis iš­šū­kis šiais me­tais, kaip ir per­nai, iš­lie­ka pra­ dels­tų mo­kė­ji­mų val­dy­mas. Anot eks­per­tės, sko­lų dy­dis per praė­ ju­sius me­tus ge­ro­kai išau­go, to­dėl esą iš­lie­ka ypač svar­bu sa­vo po­rei­ kius de­rin­ti su ga­li­my­bė­mis. „Tai, kad au­ga var­to­ji­mo pa­sko­ lų po­rtfe­liai, kad gy­ven­to­jai sko­li­ na­si ir var­to­ja ne iš sa­vo san­tau­pų, nė­ra la­bai ge­ras fi­nan­sų tvar­ky­mo sig­na­las. Vė­liau au­gan­tis pa­sko­ lų po­rtfe­lis di­di­na pra­dels­tus mo­ kė­ji­mus, to­dėl sko­lin­tis rei­kia la­bai at­sar­giai“, – sa­kė O.Blo­žie­nė.

8

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

tema diena.lt/naujienos/kultura

Ki­no gerbėją Be Va­sa­ris Ber­ly­ne – ko­ne šil­čiau­sias ir mar­ giau­sias žie­mos mėnuo. Be­veik dvi sa­ vai­tes vyks­tan­tis tarp­tau­ti­nis ki­no fes­ ti­va­lis „Ber­ly­na­lė“ kas­met su­bu­ria pul­ ką ki­no gerbėjų bei pro­fe­sio­nalų ne tik į ge­ro ki­no sean­sus, bet ir į dis­ku­si­jas, taip pat dėl vers­lo planų.

Si­mo­na Že­mai­tytė Ber­ly­nas (Vo­k ie­t i­ja)

Šventė vi­sam mies­tui

„Ber­ly­na­lė“ Ber­ly­nui – dau­giau nei fes­ti­va­lis. Tam tik­ru po­žiū­riu tai lai­kas, pa­na­šus į Kalė­das, kuo­ met, pa­sak vie­tos gy­ven­tojų, net vie­šo­jo trans­por­to kont­ro­lie­riai tam­pa drau­giš­kes­ni.

Kalė­das šių metų fes­ti­va­lis pri­ minė ne tik dėl pa­ki­lios nuo­tai­kos.

Ne­sun­ku pa­stebė­ti, kaip kei­čia­si mies­tas artė­jant į Pots­da­mo aikš­ tę – 62-ojo tarp­tau­ti­nio ki­no fes­ ti­va­lio „Ber­ly­na­lė“ įvy­kių centrą.

Daugė­ja pla­katų, rau­donų ki­limų, spal­votų meš­kinų – šio fes­ti­va­lio sim­bo­lių – ir žmo­nių, per­si­me­tu­sių per petį pro­gi­nes fes­ti­va­lio ran­ki­nes. Šie­met jos bu­vo rau­do­nos tar­ si Kalėdų Se­ne­lio mai­šas ar­ba ki­ li­mas prie „Ber­ly­na­lės“ iš­kil­mių cent­ro. Be­je, ran­kinės me­tams bė­ gant ta­po itin svar­bia šio fes­ti­va­lio at­ri­bu­ti­kos da­li­mi.

Ga­li­ma sa­ky­ti, ran­ki­nių pasirin­ kimas net leid­žia skirs­ty­ti fes­ti­va­ lio sve­čius į skir­tin­gas ka­te­go­ri­jas: šiuo­lai­kiš­ki ir nau­jo­kai ant pe­ties vi­suo­met bus už­si­metę nau­jau­sią šių metų fes­ti­va­lio ran­kinę; al­ter­ na­tyvūs ir „sen­ti­kiai“ mie­liau iš­ sit­rauks praeitų ar net užp­raeitų metų ran­kinę ir, nu­si­purtę dul­ kes, iš­did­žiai de­monst­ruos „Ber­ ly­na­lės“ pul­kui, kad fes­ti­va­ly­je nėra nau­jo­kai.

Ki­ta da­ly­vių ka­te­go­ri­ja – agen­ tai, ar­ba as­me­nybės. Jie dėl įvai­rių prie­žas­čių ver­čiau ren­ka­si ne­šio­ ti sa­vo, o ne fes­ti­va­lio ran­ki­nes.

Juos taip pat ne­sun­ku at­pa­žin­ti iš ne­ti­piš­ko el­ge­sio – ant kak­lo ka­ bi­na­mas kor­te­les su ak­re­di­ta­ci­ jo­mis jie sle­pia po sto­rais žie­mi­ niais dra­bu­žiais.

K.Ree­ve­so ty­la

Fes­ti­va­lio sve­čių sąra­šas il­gas: nuo va­landų va­lan­das eilė­se dėl bi­lietų ko­vo­jan­čių ki­no­manų, stu­dentų, jaunųjų ta­lentų kalvės „Ber­li­na­le Ta­lent Cam­pus“ da­ly­vių iki ki­no pra­monės šulų.

Kaip vi­suo­met, fes­ti­valį ap­lankė di­de­lis pul­kas žvaigžd­žių. Tarp jų bu­vo Ho­li­vu­do gar­se­nybės An­ge­ li­na Jo­lie, Kea­nu Ree­ve­sas, An­to­ nio Ban­de­ra­sas, Ja­vie­ras Bar­de­mas ir net Bo­li­vu­do žvaigždė Shah­ruk­ has Kha­nas.

Me­ryl Streep:

Daž­nai jau­čiu, kaip ko­man­da pa­si­jun­ta neuž­tik­rin­ta, vos įžen­ giu į aikš­telę. Ta­čiau ly­giai taip pat neuž­tik­ rin­tai jau­čiuo­si ir aš.

Sa­vo nau­jus fil­mus pri­statė nu­ si­pelnę re­ži­sie­riai – Ste­ve­nas So­ der­bergh’as, Wer­ne­ris Her­zo­gas, o kam įteik­ti „Lo­kius“, sprendė tarp­tau­ti­nis žiu­ri: britų re­ži­sie­rius Mi­ke’as Leigh, ak­to­riai Char­lot­te Gains­bourg ir Ja­ke’as Gyl­len­haa­ las, Prancū­zi­jos ki­no kūrė­ jas Fran­çois Ozo­nas ir ki­ti.

Nu­galė­to­jai: „Auk­si­nis lo­kys“ šie­met

kalė­ji­me.

A.Jo­lie pri­statė sa­vo re­žisū­rinį de­biutą – filmą „Krau­jo ir me­ daus žemė­je“ („In the Land of Blood and Ho­ney“). Fil­mas pa­sa­ ko­ja skaud­žią is­to­riją, be­si­skleid­ žian­čią Bal­kanų konf­lik­to kon­ teks­te. Ar A.Jo­lie ge­resnė ak­torė, ar re­ži­sierė, spręsti pa­lik­si­me lai­ kui ir ki­no kri­ti­kams. Ta­čiau ji – ne vie­nin­telė nu­ste­bi­nu­si fes­ti­va­ lio sve­čius nau­ju amp­lua.

Ak­to­rius K.Ree­ve­sas į fes­ti­ valį at­vy­ko kaip pro­diu­se­ris. Su žiū­ro­vais jis su­si­ti­ko norė­da­mas pri­sta­ty­ti nau­jau­sią do­ku­men­ tinį filmą „Ša­lia“ („Si­de by Si­ de“), ku­ria­me narp­lio­ja ak­tualų ki­no pra­monė­je klau­simą – ar skait­me­ninės tech­no­lo­gi­jos pa­ keis ki­no juos­tas? Ta­čiau po fil­mo prem­je­ros įvykęs su­si­ti­ki­mas su fil­mo ko­man­da nu­vylė. Kad ir ko­ kių rimtų am­bi­cijų turė­jo fil­mas, di­desnė da­lis au­di­to­ri­jos į prem­ jerą at­vy­ko pa­si­žiūrė­ti ne tiek fil­ mo, kiek į „Mat­ri­cos“ žvaigždę.

Dis­ku­si­jo­je K.Ree­ve­sas neiš­ vengė to­kių gerbėjų klau­simų: „Kea­nu, ar tau pa­tin­ka Ber­ ly­nas ir su kuo tu at­vy­kai į fes­ti­valį?“

Gy­ve­ni­mas: ne­pas­tebė­ti, kad Ber­ly­ne vyks­ta ki­no fes­ti­va­lis, tie­siog ne­įma­no­ma. „Ber­lyna­lės“ sim­bo­li­

kos pil­nas vi­sas mies­tas.

9

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

tema

er­ly­ne pa­žin­si ir iš ran­kinės Jau­ni­mas ren­ka­si do­ku­men­tiką?

Pro­diu­se­ riai ge­ra­ no­riš­kai at­ skrai­di­no mus į Ber­ lyną, už viską su­ mokė­jo, o mes čia links­mi­namės kaip vai­kai. ati­te­ko Ita­li­jos ki­no kūrėjams Ta­via­ni už filmą „Ce­za­ris tu­ri mir­ti“. Be­je, da­lis šia­me fil­me vai­di­nu­sių ak­to­rių to­liau at­lie­ka bausmę „Scan­pix“ nuo­tr.

Iš­min­ti­mi per po­kalbį pub­li­kos la­bai ne­nus­te­binęs Kea­nu į šį klau­ simą at­sakė iš­kal­bin­gai – ty­la.

Vėl pra­dėjo rūky­ti

Dau­gybė jaunų ki­no kūrėjų ir mėgė­ jų su­si­rin­ko į re­ži­sie­riaus Wer­ne­rio Her­zo­go do­ku­men­ti­nio se­ria­lo „Mir­ ti­ninkų eilė“ („Death Row“) pri­sta­ tymą. Jį re­ži­sie­rius fil­ma­vo ke­lio­se JAV vals­ti­jo­se, vis dar pra­kti­kuo­jan­ čio­se mir­ties bausmę. Dau­giau nei ke­tu­rių va­landų il­gio do­ku­men­ti­ nis se­ria­las pa­rem­tas keis­tais, juo­ do­jo hu­mo­ro ele­men­tais per­pil­dy­ tais in­ter­viu su nu­teis­tai­siais mir­ti.

W.Her­zo­gas fil­me ne tik ana­li­zuo­ ja šal­tak­rau­jiš­kus he­rojų nu­si­kal­ti­ mus, bet ir ban­do įsi­jaus­ti į gy­ve­ ni­mo kolonijoje, mir­ties ri­tua­lo, jos lau­ki­mo, nu­teistųjų sapnų bei sva­jo­ nių niuan­sus. Po fil­mo per­žiū­ros re­ ži­sie­rius pri­si­pa­ži­no, kad kur­da­mas šį se­rialą jis ir kai ku­rie jo ko­le­gos vėl pra­dėjo rūky­ti, nes fil­mo įtam­ pa ir emo­ci­nis už­tai­sas – ne­pap­ras­ tai stiprūs.

Re­ži­sie­rius sakė, jog nu­teistųjų sap­nams tiek daug dėme­sio sky­ rė iš da­lies dėl to, kad pa­ts sap­nuo­ ja itin re­tai. „Lan­kiau­si pas dau­gybę

psi­cho­te­ra­peutų ir band­žiau iš­siaiš­ kin­ti, kodėl ne­sap­nuo­ju, bet nie­kas nuo to ne­pa­si­keitė. Aš tie­siog ne­ sap­nuo­ju. O jei kartą per me­tus su­ sap­nuo­ju – tai būna ba­na­lybės. Pa­ vyzd­žiui, pa­sta­ra­ja­me sap­ne, kurį pri­si­me­nu, aš val­giau mėsainį“, – pa­sa­ko­jo W.Her­zo­gas.

M.Streep pa­pir­ko vi­sus

Šią Va­len­ti­no dieną fes­ti­va­ly­je tik­ riau­siai dar il­gai pri­si­mins ak­torė Me­ryl Streep. Čia ji at­vy­ko pri­sta­ ty­ti sa­vo nau­jau­sio fil­mo „Ge­le­žinė le­di“ („Iron La­dy“) apie Bri­ta­ni­jos po­li­tikę, bu­vu­sią mi­nistrę pir­mi­ ninkę Mar­ga­ret That­cher.

Iki šiol M.Streep su­vai­di­no dau­ giau nei 40-yje filmų ir yra lai­ko­ ma vie­na ta­len­tin­giau­sių ak­to­rių. Ji ga­vu­si ne­sus­kai­čiuo­jamą dau­gybę ap­do­va­no­jimų, no­mi­nuo­ta 16-ai „Os­karų“ (du iš jų laimė­jo) ir 18-ai „Auk­si­nių gaub­lių“ (laimė­jo sep­ty­ nis kar­tus).

Ta­čiau spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je žur­na­lis­tams ji kalbė­jo apie bai­mes ir ne­dings­tantį ne­sau­gu­mo jausmą kiek­vie­no pro­jek­to pra­džio­je. „Pra­de­dant fil­muo­ti daž­nai jau­ čiu, kaip ko­man­da pa­si­jun­ta neuž­

Ža­ve­sys: be­ne la­biau­siai Ber­ly­ne su­si­rin­ku­sius ki­no mylė­to­jus šie­met

pa­kerė­jo gar­sio­ji Ho­li­vu­do ak­torė M.Streep.

tik­rin­ta, vos įžen­giu į aikš­telę. Ta­ čiau ly­giai taip pat neuž­tik­rin­tai jau­čiuo­si ir aš“, – pa­sa­ko­jo ak­torė.

Sa­vo iš­min­ti­mi ir pa­pras­tu­mu mo­te­ris pa­pir­ko vi­sus. Il­gai ne­tru­ kus žur­na­lis­tas iš Ru­si­jos iš po kėdės iš­sit­raukė ir jai pa­do­va­no­jo žy­maus tau­to­dai­li­nin­ko pa­ga­mintą mat­ riošką, slo­va­kas – puokštę gėlių, o če­kas – bu­činį. Tie­sa, M.Streep iš pra­džių pa­manė, kad kal­ba­ma ne apie čeką, o do­vanų čekį. Į žur­na­listų komp­li­men­tus, kad su­gebė­jo iš­lik­ti to­kia be­si­kei­čian­ti, ak­torė at­sakė su šyp­se­na: „O man vis at­ro­do, kad vai­di­nu tą pa­tį per­ so­nažą.“ M.Streep at­skleidė, jog vie­na did­žiau­sių jos bai­mių – kad žiū­ro­vams nuo jos „pa­si­da­rys blo­ga“, tad did­žiau­sias iššū­kis – nuo­lat at­si­nau­ jin­ti. Šių metų „Ber­ly­na­lėje“ jai bu­ vo įteik­tas ir garbės „Auk­si­nis lo­kys“ už nuo­pel­nus ki­nui. Ar tai reiš­kia, kad M.Streep trau­kia­si iš ki­no pra­ monės? „Oi ne, jūs ma­ne dar tik­rai pa­ma­ty­si­te!“ – juokė­si ak­torė.

Da­lis nu­galė­tojų – už grotų

Šių metų fes­ti­va­ly­je pa­ro­dy­ta ne­ ma­žai do­ku­men­ti­nių filmų. Pag­

rin­di­nis fes­ti­va­lio pri­zas „Auk­si­ nis lo­kys“ šie­met ati­te­ko Ita­li­jos ki­no kūrėjams Pao­lo ir Vit­to­rio Ta­ via­ni už filmą „Ce­za­ris tu­ri mir­ti“ („Cae­sar Must Die“). Pu­siau do­ku­ men­ti­nis, pu­siau vai­dy­bi­nis fil­mas iš­sis­kyrė sa­vo for­ma, pa­pir­ko au­ di­to­riją bei žiu­ri na­rius šeks­py­riškų dramų ir tik­ro gy­ve­ni­mo mi­ši­niu.

Fil­mo ak­to­riai – nu­teis­tie­ji, ka­ li­na­mi Ro­mos su­stip­rin­to re­ži­mo ko­lo­ni­jo­je „Re­bib­bia“. Drau­ge su re­ži­sie­riais Ta­via­ni fil­mo he­ro­jai pra­de­da re­pe­tuo­ti W.Sha­kes­pea­ re’o pjesę „Ju­li­jus Ce­za­ris“. Fil­ mas pra­si­de­da ir bai­gia­si spal­vo­tai – ova­ci­jo­mis ir nu­teistųjų teat­ri­niu trium­fu, ta­čiau iš­kart po to jie už­ ra­ki­na­mi celė­se.

Fil­mo pa­sa­ko­ji­mas plėto­ja­mas žings­nis po žings­nio, ka­me­rai se­ kant nu­teistųjų spek­tak­lio re­pe­ti­ci­ jas vie­nutė­se, ko­lo­ni­jos ko­ri­do­riuo­se, spor­to aikš­telė­se. Pa­vei­kiau­si fil­mo mo­men­tai – kai nu­teistųjų kal­bo­je su­si­mai­šo il­gai re­pe­tuo­tos W.Sha­ kes­pea­re’o dra­mos ei­lutės ir ko­ men­ta­rai iš tik­ro gy­ve­ni­mo. Be­je, kai ku­rie fil­mo ak­to­riai – ko­lo­ni­jos gy­ ven­to­jai – po fil­mo to­liau tęsia ak­to­ rių kar­jerą, už­sii­ma kūry­bi­ne veik­la.

Žvaigž­dy­nas: rau­do­nuo­ju ki­li­mu žengė ir to­kios ki­no gar­se­nybės kaip

A.Jo­lie bei B.Pit­tas.

Jau­nas ir ne­prik­lau­so­mas jau­ni­mo filmų pro­gra­mos žiu­ri, ku­rios na­ riai 20–26 metų ki­no gerbė­jai iš Slo­va­ki­jos, Vo­kie­ti­jos ir Prancū­zi­ jos, pri­zu „Dia­lo­gue en per­spec­ti­ ve“ ap­do­va­no­jo Mar­te­no Per­sie­lo juostą „Tai ne Ka­li­for­ni­ja“ („This Ain’t Ca­li­for­nia“). Va­do­vau­ja­mi žiu­ri pre­zi­den­to, ak­to­riaus, re­ži­ sie­riaus ir sce­na­ris­to Ja­no Hen­ri­ko Stahl­ber­go, ver­tin­to­jai per­žiūrė­ jo 13 filmų, no­mi­nuotų Pers­pek­ty­ vaus Vo­kie­ti­jos ki­no ka­te­go­ri­jo­je.

Do­ku­men­ti­nis fil­mas „Tai ne Ka­li­for­ni­ja“ yra kur kas dau­giau nei pa­sa­ko­ji­mas apie ried­len­ti­nin­ kus Vo­kie­ti­jos De­mok­ra­tinė­je Res­ pub­li­ko­je. Tai is­to­ri­ja apie Va­karų kultū­ros įtaką Rytų Eu­ro­pai, po­li­ti­ kos po­ky­čius, Ber­ly­no sie­nos griūtį, aistrą, sportą, ri­ziką ir drau­gystę. Įspūdin­gas ir žais­min­gas fil­mo mon­ta­žas, ku­ria­me įkom­po­nuo­ja­ ma med­žia­ga apie 80-ųjų Vo­kie­ ti­jos gy­ve­ni­mą ir šias dienas, taip pat medžiaga iš asmeninio riedlentininkų archyvo, pa­ro­do, koks ne­nuspė­ja­mas, gy­vy­bin­gas, ori­gi­ na­lus ir di­na­miš­kas ga­li būti do­ku­ men­ti­nis pa­sa­ko­ji­mas.

Iš­ti­ki­mie­ji Bo­li­vu­do gerbė­jai

Kad ir kiek gerbėjų turėtų A.Jo­lie ir Bra­das Pit­tas, kad ir ko­kie aist­rin­ gi būtų Ho­li­vu­do gar­bin­to­jai, nei vie­ ni, nei ki­ti ne­ga­li ly­gin­tis su Bo­li­vu­do gerbė­jais. Tai bu­vo aki­vaiz­du vos įžen­ gus į salę, ku­rio­je vy­ko Vo­kie­ti­jos ir Bo­ li­vu­do bendros ki­no gamybos produk­ to, fil­mo „Do­nas – Ka­ra­lius su­grįžo“ („Don – The King Is Back“), prem­je­ra.

Dvi su pu­se va­lan­dos trun­kan­čio fil­mo per­žiūrą lydė­jo ne­si­bai­gian­ tys gerbėjų ap­lo­dis­men­tai, šūksmai, švil­pa­vi­mai, o pub­li­ka al­po ir krykš­ ta­vo vos ek­ra­ne iš­vy­du­si Sh.Khaną – vieną ži­no­miau­sių ir la­biau­siai die­vi­namų Bo­li­vu­do ak­to­rių.

Links­mybės tęsėsi ir po fil­mo per­žiū­ros, kai pa­ts pa­grin­di­nio vaid­mens at­likė­jas sce­no­je mo­ kė fil­mo pro­diu­se­rius iš Vo­kie­ti­jos kar­to­ti fil­mo dia­lo­gus hin­di kal­ba ir de­monst­ra­vo pub­li­kai, kaip vaikš­ čio­ti ma­fij­ os bo­so Do­no ma­nie­ra.

Tai, kas nie­ka­da ne­sens­ta

Tiems, ku­rie jau­čia sen­ti­men­tus se­na­jam ki­nui, „Ber­ly­na­lės“ ret­ ros­pek­ty­va bu­vo tik­ras at­ra­di­mas.

Fes­ti­va­lio pro­gra­ma „Rau­do­na­ sis sva­jo­nių fab­ri­kas“ („The Red Dream Fac­to­ry“) de­di­kuo­ta le­ gen­dinėms filmų stu­di­joms – rusų „Mezh­rab­pom-Film“ ir jos vo­kiš­ ka­jai aša­kai „Pro­met­heus“.

Ga­li­ma drąsiai sa­ky­ti, kad šios stu­ di­jos 1922–1936 m. bu­vo ki­no is­to­ ri­jos au­torės. Tarp­tau­ti­nis eks­pe­ ri­men­tas pra­si­dėjo, kai bendriems ko­mer­ci­niams ir po­li­ti­niams tikslams jėgas su­vie­ni­jo Ru­si­jos ki­no ži­no­ vas Moi­se­jus Alei­ni­ko­vas bei Vo­kie­ ti­jos vers­li­nin­kas Wil­li Münzen­ ber­gas. Iš­lei­dus dau­giau nei 600 filmų, stu­di­jos bu­vo bru­ta­liai su­nai­ kin­tos Sta­li­no bei Hit­le­rio re­žimų.

Be­gar­sio ki­no sean­sai šių metų „Berlynalėje“, gy­vai akom­pa­nuo­ ja­mi for­te­pi­jo­nu, grąži­no at­gal į ro­ man­tiš­kus pir­muo­sius ju­dan­čių pa­ veikslų me­tus. Iš­ties – tik­ra at­gai­va akims pa­var­gus nuo spe­cia­liųjų efek­ tų, o au­sims – nuo itin su­dėtingų ir dra­ma­tiškų filmų gar­so ta­ke­lių.

10

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

sveikata

Šil­dy­ti ga­li ne tik ra­dia­to­riai Žiemą ge­riau­siai šil­do my­li­mo žmo­ gaus glėbys ar ant ke­lių su­si­rangęs au­ gin­ti­nis, bet ne vi­si juos tu­ri, ne vi­sa­da jie ša­lia.

Šil­dan­tys gėri­mai Im­bie­rinė ar­ba­ta Į puo­delį įdėki­te šaukš­telį tar­k uo­ tos im­bie­ro šak­n ies, skil­telę cit­r i­ nos, šaukš­telį me­daus ir už­pil­k i­te karš­tu (ne ver­dan­čiu) van­de­niu.

Ar­ba­ta su kar­da­mo­nu Van­de­ny­je pa­vir­ki­te žiups­nelį kar­ da­mo­no, ci­na­mo­no, ke­letą gvaz­ dikė­l ių ir juodųjų pi­pirų, ga­l iau­ siai įber­k i­te ar­bat­žo­l ių ir įpil­k i­te pie­no. Po ke­l ių mi­nu­čių per­koš­k i­ te, pa­gar­d in­k i­te me­du­m. Gėri­mas pa­ruoš­tas. Šaf­ra­no pie­nas Sus­mul­k in­k i­te 12 šaf­ra­no plau­še­ lių grūstuvė­je ar ka­va­malė­je. Už­vi­ rin­k i­te 1 litrą pie­no su šaf­ra­nu. Su­ ma­ž inę ugnį, pa­v ir­k i­te 5 mi­nu­tes.

Nukė­lus puodą nuo ug­n ies ir at­ vėsi­nus iki 40 laips­nių, rei­k ia įdėti 2 šaukš­tus me­daus ar­ba cuk­raus.

Gelbs­ti gel­to­na spal­va

Ra­dia­to­riai karš­ti, ko­jos – su vil­ nonė­mis ko­jinė­mis, ant pe­čių – vil­nonė lie­menė. Bet kūnas vis tiek su­stingęs, ne­ran­gus. Vis dėlto yra gud­ry­bių, ku­rios galbūt pa­dės pa­ si­jus­ti šil­čiau.

Visų pir­ma, pa­ta­ria­ma dra­bu­žius rink­tis ne tik pa­gal jų audinių su­ dėtį, bet ir spalvą. Ap­si­rengę švie­ siais šiltų tonų dra­bu­žiais jau­sitės šil­čiau, nei vilkė­da­mi tam­siai, juo­ dai. Būda­mi na­muo­se, spal­vo­mis ga­li­te pa­šil­tin­ti ir in­ter­jerą – ypač tam tin­ka gel­to­na spal­va. Šil­tesnė, ryš­kesnė gel­to­na pa­tal­ pai su­teiks gy­vy­bin­gu­mo ir ener­gi­ jos, o švel­nesnė, blan­kesnė gels­va su­kurs jau­kią at­mos­ferą, pri­me­nan­ čią saulė­tas, šil­tas die­nas. Vien dėl trum­pa­lai­kio ši­lu­mos sty­giaus per­ da­žy­ti sie­nas ar perstaty­ti bal­dus ne­būti­na, ta­čiau tam ga­lima pa­si­ telk­ti už­tie­sa­lus, užuo­lai­das, pa­ galvė­les, in­dus, ki­tus ak­se­sua­rus.

Spe­cia­lis­tai per­spėja, kad gry­ na gel­to­na – itin in­ten­sy­vi, dėl to ji re­čiau nau­do­ja­ma in­ter­je­re. Pa­ talpą de­ko­ruo­ti vien gel­to­nai ne­ pa­tar­ti­na, nes kai jos per daug, tai ga­li su­kel­ti gal­vos skausmą ir py­ki­ nimą. Be to, gel­to­na spal­va var­gi­na akis. Švie­sių tonų gel­to­na tin­ka be­ maž kiek­vie­nam in­ter­je­rui. Gel­to­na su­tei­kia kam­ba­riui ši­lu­mos, gau­su­ mo ir laimės efektą. Šil­do ir ši­lu­ma, ir sko­nis

Bet ku­ris šil­tas gėri­mas šil­do, ta­ čiau kai ku­rios ar­ba­tos tu­ri dar stip­resnį šil­dy­mo po­veikį nei pa­ pras­tas kas­die­nis karš­tas gėri­mas.

Ar­batą su im­bie­ru, cit­ri­na ir me­ du­mi ga­li­ma ger­ti ne­būti­nai su­si­rgus ar pro­fi­lak­tiš­kai, šis ait­ro­kas gėri­mas kar­tu yra ir ne­blo­gas šil­ dy­tu­vas.

Ci­na­mo­nas ga­li būti nau­do­ja­mas ne tik kon­di­te­ri­jo­je. Ci­na­mo­no ar­ ba­ta ge­ria­ma ser­gant gri­pu, per­ ša­lus, kosė­jant ar tie­siog ap­ėmus silp­nu­mui: vie­na­me puo­de­ly­ je van­dens iš­vir­ki­te vieną ar­ba­tinį šaukš­telį ci­na­mo­no. Vir­ti rei­kia tol, kol van­dens su­mažės per­pus. Ži­ no­ma, ci­na­mo­nas ir šil­do.

Dar vie­nas ne­pa­mai­no­mas pa­ galbininkas – kar­da­mo­nas, jis taip pat mėgsta­mas ry­tie­čių ku­li­na­ri­jo­ je. Jis ge­ri­na krau­jo apy­taką, virš­ki­ nimą, lai­ko­mas stip­riu af­ro­di­zia­ku.

Kar­da­mo­nas, iš­ver­tus iš arabų kal­ bos, reiš­kia „šil­dy­ti“. Šia­me au­ga­le esan­tys ete­ri­niai alie­jai šildo or­ga­

kar­tus ir ait­rus prie­sko­nis pla­čiai nau­do­ja­mas ka­rio ir ki­tiems pa­ da­žams, gars­ty­čioms ruoš­ti, ypač de­ra su ry­žiais – nu­da­žo juos gel­ to­nai.

Net tik kvap­nus, bet ir de­ko­ra­ty­ vus prie­sko­nis – žvaigž­di­nis any­ žius. Tai mag­no­li­jos – su­medėję vai­siai. Jie ge­ri­na virš­ki­nimą, ska­ ti­na lak­ta­ciją, tul­žies iš­sis­ky­rimą, ma­ži­na vi­du­rių pūtimą. Taip pat mal­ši­na kvėpa­vi­mo takų už­de­ gimą, ska­ti­na glei­vių ir skrep­lių su­si­da­rymą. Re­gu­liuo­ja šir­dies ritmą, ra­mi­na ner­vus. Ma­lo­nus žvaigž­di­nių any­žių alie­jaus aro­ ma­tas išsk­lai­do nuo­vargį ir stre­ są, ­tei­kia ener­gi­jos. Šis prie­sko­nis pas mus la­biau nau­do­ja­mas de­ser­tams, o Ki­ni­jo­je, Viet­na­me jis nau­do­ja­mas ir pa­grin­di­niams, pi­kan­tiš­kiems pa­tie­ ka­lams ruoš­ti. Žvaigž­di­nis any­žius tin­ka pa­da­žams, sriu­boms, dar­žo­ vių val­giams, troš­ki­niams, ašt­riems pa­gar­dams, įei­na į dau­gybės gar­sių prie­sko­nių mi­ši­nių su­dėtį.

Bran­gus, bet ver­tin­gas

Po­rei­kis: šal­tuo­ju metų lai­ku no­ri­si karštų gėrimų, sriu­bos, ašt­rokų pa­tie­kalų.

niz­mą, gy­do nuo ko­su­lio ir per­ša­li­ mo. Kar­da­mo­no ga­li­ma dėti tie­siog į kavą ar į šiltą pieną su me­du­mi.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, ne­reikėtų pa­mirš­ti ir mūsų kraš­tuo­se au­gan­ čių žo­le­lių, jų ar­batų. Jau­sitės šil­ čiau ir ak­tyvūs išgėrę ar­ba­tos iš avie­čių, že­muo­gių lapų, jaz­mi­no žiedų, cit­ri­ninės kat­žolės. Šil­dan­ čią, bet ra­mi­nan­čią ar­batą ga­li­te pa­si­ga­min­ti iš pi­pirmėtės, avie­čių lapų, barkū­no, ša­la­vi­jo, jaz­mi­no žiedų, ra­munė­lių, me­lisų.

Ne tik sal­diems pa­tie­ka­lams

Na­mus tie­sio­gi­ne pra­sme šil­do ne tik ra­dia­to­riai, bet ir pa­tie­kalų ga­ my­ba. Tad kūry­ba vir­tuvė­je tu­ri ke­liariopą pra­smę. Jei dar ga­mi­na­ mas šil­dan­tis pa­tie­ka­las, jis ne tik pa­so­tins, bet ir kai­tins kūną iš vi­ daus. Žiemą pa­ta­ria­ma val­gy­ti kuo dau­giau rau­do­nos ir vio­le­tinės spal­vos dar­žo­vių bei vai­sių, nes jie, pa­sak spe­cia­listų, tei­gia­mai vei­ kia krau­ja­gys­les. Šal­čiui neats­pa­

riems žmonėms re­ko­men­duo­ja­ma daž­niau var­to­ti gri­kių, ne­skal­dytų grūdų duo­nos. Prieš išei­nant į lau­ ką pra­var­tu su­val­gy­ti šil­tos sriu­bos ar sul­ti­nio.

Pa­tie­ka­lams ypa­tin­go šil­do­mo po­vei­kio su­tei­kia tam tik­ri prie­ sko­niai. Pa­tie­kalų ga­my­bo­je ga­li būti nau­do­ja­mi jau anks­čiau minė­ti kūno „kai­tin­tu­vai“ – im­bie­ras, ci­ na­mo­nas, kar­da­mo­nas.

Ap­si­rengę švie­siais šiltų tonų dra­bu­žiais jau­sitės šil­čiau, nei vilkė­da­mi tam­siai, juo­dai.

do­ja­mi kon­di­te­ri­jo­je. Tra­di­ci­nis prie­sko­nių de­ri­nys – gvaz­dikė­liai su ci­na­mo­nu, kar­da­mo­nu ir mus­ ka­tu – ne­pa­mai­no­mas ruo­šiant pi­ kan­tiš­kus pa­tie­ka­lus. La­bai tin­ka ry­žių, ma­ka­ronų, kopūstų pa­tie­ ka­lams, pa­da­žams, ma­ri­na­tams.

Ašt­raus, gai­žo­ko sko­nio mus­ ka­tas stip­ri­na or­ga­nizmą, mal­ši­ na skausmą, ra­mi­na ner­vus, ge­ri­ na ke­penų darbą, skys­ti­na kraują ir tirp­do rie­ba­lus. Jo ga­li­ma dėti ne tik į sald­žiuo­sius pa­tie­ka­lus – pu­ din­gus, kre­mus, sal­du­my­nus, įvai­ rius ke­pi­nius, varškės pa­tie­ka­lus, uo­gie­nes, jis de­ra ir su dar­žovė­mis: bulvė­mis, mo­liū­gais, ropė­mis, sa­ lie­rais, mor­ko­mis ir ki­to­mis. Mus­ ka­tu ga­li­ma ska­nin­ti ir mėsą.

Kvap­nu ir gra­žu

Dar vie­nas gar­bus prie­sko­nis – gvaz­dikė­liai. Nuo se­no jie var­to­ ja­mi ne tik kaip prie­sko­niai, bet ir kaip vais­tai, pa­si­žy­min­tys an­ti­sep­ tinė­mis sa­vybė­mis. Jie daž­nai nau­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Dar vie­nas šil­dan­tis prie­sko­nis – ci­ber­žolė, daž­nai naudojama indų vir­tuvė­je. Ji ne tik su­tei­kia sko­nio, bet ir pa­de­da re­gu­liuo­ti virš­ki­na­ mo­jo trak­to veiklą, ska­ti­na žar­ny­no mik­rof­lo­ros ak­ty­vumą. Šis švel­niai

Dar vie­nas ug­ni­nis pa­gar­das, va­di­ na­mas prie­sko­nių ka­ra­liu­mi, – šaf­ ra­nas. Šis bran­giau­sias prie­sko­nis pa­sau­ly­je, tu­ri dau­gybę svei­ka­tai nau­dingų ypaty­bių. Šaf­ra­no de­da­ma į įvai­rius sald­ žius ke­pi­nius, vai­si­ų pa­da­žus, le­ dus. Kai ku­rio­se ša­ly­se nau­do­ja­ mas aliejų, sūrių ir gėrimų gel­to­nai spal­vai iš­gau­ti. Šaf­ra­nu da­žo­mi dar­žo­vių ir žuvų sul­ti­niai, de­da­ma į ry­žius. No­rint su­teik­ti išs­kir­ti­nio aro­ma­to ir gra­žaus gel­to­no at­spal­ vio, šio prie­sko­nio de­da­ma į ėriu­ ko mėsą, žu­vis bei paukš­tieną. Jis tin­ka ir prie po­mi­dorų, ma­ka­ronų pa­tie­kalų. Šaf­ra­nas pui­kiai de­ra su ki­tais prie­sko­ni­niais au­ga­lais – kar­da­mo­ nu, ci­na­mo­nu, im­bie­ru, gvaz­dikė­ liais, juo­dai­siais pi­pi­rais. Var­to­jant šaf­raną kaip prie­skonį ar vaistą, la­ bai svar­bu jo ne­pa­dau­gin­ti: ge­riau ma­žiau nei per daug.

Be­je, šaf­ra­no prie­sko­nis daž­nai klas­to­ja­mas. Tik­ra­sis šaf­ra­nas gau­ na­mas iš dar­ži­nių krokų pur­kos.

Vie­nam ki­log­ra­mui šaf­ra­no ža­lia­ vos rei­kia apie 150–200 tūkstan­ čių žiedų.

Pa­rengė Ve­re­ta Ru­pei­kaitė

11

AntraDIENIS, vasario 21, 2012

pasaulis Žvan­gi­na ­ gink­lais

Akis ­ už akį

Nie­kas ­ ne­si­keis

Ru­si­jos prem­je­ras Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­reiškė, kad svar­bu iš­sau­go­ti bran­duo­li­nio at­gra­sy­ mo pa­jėgas ša­lies gink­luotųjų pa­jėgų sis­te­mo­je, kol bus su­ kur­ti nau­ji smo­gia­mie­ji komp­ lek­sai. Kalbė­da­mas apie JAV prie­šra­ke­tinę gy­nybą V.Pu­ti­nas teigė, kad Mask­va ne­leis pa­ žeis­ti jėgų pu­siaus­vy­ros.

Ira­nas nu­trauks naf­tos eks­ portą į Is­pa­niją, Grai­kiją, Ita­ liją, Por­tu­ga­liją, Vo­kie­tiją ir Ny­ der­lan­dus, jei­gu šios tęs prie­ šiš­kus veiks­mus. Tai pa­reiškė Ira­no na­cio­na­linės naf­tos įmo­ nės va­do­vas Ah­ma­das Qa­le­ ba­ni. Sek­ma­dienį Ira­nas nu­ traukė naf­tos tie­kimą Prancū­ zi­jai ir Did­žia­jai Bri­ta­ni­jai.

Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis ma­no, kad po re­fe­ren­du­mo nėra pa­grin­do kalbė­ti apie tai, jog būti­na leis­ ti sa­vi­val­dybėms var­to­ti ru­ sų kalbą in­for­muo­jant gy­ven­ to­jus. Pa­sak jo, pa­grin­do nėra todėl, kad lat­vių kal­ba po re­ fe­ren­du­mo tebė­ra vie­nin­telė vals­ty­binė kal­ba Lat­vi­jo­je.

Snie­go žmo­gus iš Šve­di­jos

Kaip dvi sa­vai­tes vie­nas šve­das iš­gy­ve­no sa­vo au­to­mo­bi­ly­je ne­turė­da­mas mais­to spaud­žiant 30 laips­nių šal­čiui? Net prie spei­go pri­pratę šios Skan­di­na­vi­jos ša­lies gy­ven­to­jai aik­čio­ja.

Ne­tikė­tas ra­di­nys

44 metų Pe­te­ris Skyll­ber­gas, gy­ve­ nan­tis cent­rinė­je Šve­di­jos da­ly­je, ša­lies šiaurė­je, ne­to­li Umeo mies­ to, sa­vo au­to­mo­bi­ly­je įstri­go pra­ ėju­sių metų gruod­žio 19 d. Vy­ras, pa­sukęs iš pa­grin­di­nio ke­lio į vieš­ kelį, bandė per­va­žiuo­ti pus­nis, ta­ čiau taip ir ne­pajėgė iš­va­žiuo­ti.

Vi­su­rei­gis ma­ža­me miš­ko ke­liu­ ke iš­bu­vo už­pus­ty­tas du mėne­sius, kol jį ra­do snie­go mo­to­cik­lu pra­ mo­gau­jan­tys žmonės.

Pra­mo­gau­to­jai pa­sa­ko­jo iš pra­ džių pa­manę, jog ra­do su­dau­žytą ir pa­liktą au­to­mo­bilį. Ta­čiau kai pa­bandė pri­si­kas­ti prie lan­go, pa­ matė, kad ten kaž­kas ju­da. Anot jų, vy­ras gulė­jo mieg­mai­šy­je ant už­pa­ka­linės sėdynės. Įša­lu­sia­me ir ap­šerkš­ni­ju­sia­me au­to­mo­bi­ly­ je mėtėsi ci­ga­re­čių pa­ke­lis ir ko­ miksų kny­gu­čių.

Mais­to ne­bu­vo, ta­čiau ras­ta tuš­ čių li­mo­na­do bu­te­lių ir po­pier­ga­lių.

At­vykę pa­reigū­nai spėjo, kad bent jau kurį laiką šve­das turė­jo ką val­ gy­ti. Galbūt tai pa­dėjo jam iš­gy­ven­ ti. Išt­rauk­tas iš guo­lio P.Skyll­ber­gas

vos ne vos iš­le­me­no, kad au­to­mo­ bi­ly­je užst­ri­go prie­š Kalė­das.

Pa­sak gelbė­tojų, vy­ras bu­vo ge­ ro­kai su­lysęs ir nu­si­lpęs. Ben­zi­no au­to­mo­bi­ly­je ne­bu­vo – vei­kiau­ siai iš pra­džių P.Skyll­ber­gas mėgi­ no šil­dy­tis įjungęs va­riklį. „Tie­siog ne­įti­ki­ma, kad jis gy­vas, ži­nant, jog ne­turė­jo jo­kio mais­to. Be to, po Ka­ lėdų kurį laiką bu­vo la­bai šal­ta“, – stebė­jo­si vie­nas gelbė­tojų ko­man­ dos na­rys.

Pa­sak šiau­ri­nio Umeo mies­to po­li­ci­jos pa­reigū­no Eb­be Ny­ber­go, po­li­ci­ja ne­tu­ri prie­žas­čių abe­jo­ti, kad šis vy­ras au­to­mo­bi­ly­je iš­bu­vo la­bai il­gai. „Mes to neiš­si­gal­vo­tu­ me. Gelbė­to­jai taip pat bu­vo įvy­kio vie­to­je ir matė tą pa­tį, ką ir mes“, – sakė pa­reigū­nas. Žie­mos mie­gas?

Kaip pa­tvir­ti­no me­di­kai iš Umeo uni­ver­si­te­to li­go­ninės, P.Skyll­ber­ go būklė bu­vo tik­rai ge­ra, at­si­žvel­ giant į tai, kad vy­ras du mėne­sius be mais­to pra­lei­do šal­ty­je.

Li­go­ninės gy­dy­to­jai aiš­ki­no, kad įpras­to­mis sąly­go­mis žmonės be

mais­to ga­li iš­gy­ven­ti apie ke­tu­rias sa­vai­tes. Ta­čiau kaip P.Skyll­ber­gas iš­kentė šaltį – me­di­kai ne­galė­jo at­ sa­ky­ti. Dau­ge­lis sakė pa­našų at­vejį matą pirmą­syk.

Pa­sak Ste­fa­no Brant­ho, moks­ li­nin­ko iš Up­sa­los uni­ver­si­te­to, tikė­ti­na, kad vy­ras taip il­gai iš­gy­ ven­ti su­gebė­jo val­gy­da­mas snie­ gą, o jo or­ga­niz­mas per­ėjo į žie­ mos miegą pri­me­nan­čią būseną. „Pa­na­šiai kaip lo­kys, ku­ris už­ mie­ga žie­mos mie­gu. Žmonės ir­ gi ga­li tai pa­da­ry­ti, – tik­riau­siai jo kūno tem­pe­ratū­ra bu­vo apie 31 laipsnį (Cel­si­jaus), o or­ga­niz­mas prie to pri­si­taikė. Dėl že­mesnės tem­pe­ratū­ros bu­vo su­nau­do­ja­ma ne­daug ener­gi­jos“, – mąstė eks­ per­tas.

Tie­siog ne­įti­ki­ma, kad jis gy­vas, ži­nant, jog jis ne­turė­jo jo­kio mais­to.

Ta­čiau Ul­fas Se­ger­ber­gas, Umeo mies­to li­go­ninės vy­riau­sia­sis gy­ dy­to­jas, gy­dan­tis ne­laimėlį, pa­ brėžė, kad, jo ma­ny­mu, P.Skyll­ber­ go gy­vybę iš­gelbė­jo au­to­mo­bi­lis, o ne žie­mos mie­gas. „Ne­ma­nau, kad žmonės su­ge­ ba pri­si­tai­ky­ti prie ap­lin­kos kaip lo­kiai. Juk au­to­mo­bi­ly­je jis bu­vo su ga­na šil­tais dra­bu­žiais, turė­jo mieg­maišį, ku­ria­me galė­jo su­šil­

Ste­buk­las: šia­me au­to­mo­bi­ly­je Šve­di­jos šiaurė­je 44 metų P.Skyll­ber­gas pra­lei­do du mėne­sius.

ti. Ka­dan­gi au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­ deng­tas sto­ru snie­go sluoks­niu, jis bu­vo tar­si snie­go na­mas“, – kalbė­ jo me­di­kas. U.Se­ger­ber­gas pri­dūrė, kad vy­ras pa­tyrė hi­po­ter­miją, taip pat bu­vo iš­badėjęs.

Pa­reigū­nai pri­dūrė, kad dar ke­ lios die­nos, ir P.Skyll­ber­gas bū­ tų su­šalęs. „La­bai abe­jo­ju, kad jis būtų iš­gy­venęs dar dvi ar tris die­ nas“, – sakė po­li­ci­jos at­sto­vas, ir pri­dūrė, kad, kai vy­ras bu­vo ras­ tas, jo būklė bu­vo sun­ki. „Jis be­ veik ne­kalbė­jo. Tik ke­lis žod­žius: „Snie­gas... Val­giau...“ Taip pat jis pa­sakė, kad nuo gruod­žio mėne­sio ne­valgė“, – tvir­ti­no pa­reigū­nas.

Nie­kas ne­pa­si­ge­do

Iš pra­džių ma­ny­ta, kad šve­das – ke­ liau­to­jas, tie­siog my­lin­tis gamtą ir pa­ tekęs į ne­laimę. Ta­čiau po­li­ci­jai ėmus tir­ti įvy­kio de­ta­les paaiškė­jo, kad P.Skyll­ber­gas – smau­gia­mas skolų, ku­rios sie­kia be­veik 180 tūkst. eurų.

Me­di­kai pa­tvir­ti­no, kad vy­rui – dep­ re­si­ja. Vy­ro kai­my­nai iš Ereb­ru mies­to cent­rinė­je Šve­di­jo­je sakė, kad ne­se­ niai P.Skyll­ber­gas iš­sis­kyrė su mer­gi­ na, o su sa­vo tėvu ir ki­tais šei­mos na­ riais ne­bend­ra­vo be­maž 20 metų.

Pa­reigū­nai ėmė įtar­ti, kad miš­ ke vy­ras bandė nu­si­žu­dy­ti. Be to, jiems su­kėlė nuo­stabą tai, jog nie­ kas ne­pra­nešė apie vy­ro din­gimą. „Da­bar pa­lauk­si­me, ka­da jis pa­ si­tai­sys, kad iš­siaiš­kin­tu­me, kas dėjo­si jo gal­vo­je“, – žadė­jo pa­ reigū­nas E.Ny­ber­gas. „Dai­ly Mail“, „Reu­ters“, BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Vi­lio­ja ja­po­nus Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka (nuotr.) mie­ lai lauks ja­ponų, kad šie pa­sta­ tytų jo ša­ly­je gra­žią ir gerą ato­ minę elekt­rinę.

Sa­vo min­ti­mis A.Lu­ka­šen­ka pa­si­ da­li­jo su Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­riu­ mi Ta­ke­hi­tu Ha­ra­da, ku­ris įteikė Bal­ta­ru­si­jos va­do­vui ski­ria­muo­ sius raš­tus. „Jei­gu su­gal­vo­si­te kur nors sta­ty­ti ato­minę elekt­ rinę, Bal­ta­ru­si­ja turėtų būti vie­ na iš pirmųjų sąra­še“, – sakė Bal­ ta­ru­si­jos va­do­vas. Kalbė­da­mas apie ne­laimę Fu­ku­ši­mo­je, A.Lu­ ka­šen­ka teigė, kad tai – ne kliū­ tis plėto­ti bran­duo­li­nes tech­no­lo­ gi­jas. „At­si­ti­ko ne­laimė, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad tai­kus ato­mas nie­ kam ne­rei­ka­lin­gas“, – pa­brėžė A.Lu­ka­šen­ka ir pri­dūrė, kad vi­ suo­menės pa­si­pik­ti­ni­mas praeis.

Priim­da­mas kitų dip­lo­matų ski­ria­muo­sius raš­tus A.Lu­ka­ šen­ka ES at­sto­vams pa­brėžė, kad į skel­bia­mas san­kci­jas rea­guos pik­tai. „Tos san­kci­jos, ku­rio­mis jūs, eu­ro­pie­čiai, mo­juo­ja­te mums prie­š nosį, jūs su­pras­ki­te – mes kol kas pa­ken­čia­me. Ta­čiau jei tik per­ženg­si­te rau­donąją li­niją, mes at­sa­ky­si­me la­bai griež­tai“, – pa­ reiškė Bal­ta­ru­si­jos va­do­vas. „Mes – Eu­ro­pos vi­du­ry­je, per mus iš Rytų į Va­ka­rus ke­liau­ja, ir vi­siš­kai sau­giai, 100 mln. tonų kro­vi­nių. Mes prie sie­nos sta­to­ me ter­mi­na­lus, pra­leid­žia­me jū­ sų kro­vi­nius pir­myn ir at­gal, už­ tik­ri­na­me jų sau­gumą. Nė vie­no skun­do ne­bu­vo per tuos me­tus, kai aš esu pre­zi­den­tas. Aš ne­ sup­ran­tu, ko dar rei­kia eu­ro­pie­ čiams?“ – kalbė­jo A.Lu­ka­šen­ka.

Fi­nansų eks­per­tai, pra­ėju­sią sa­vaitę su­si­rinkę Mins­ke į fo­ rumą in­ves­ti­cijų klau­si­mais, pa­ stebė­jo, kad bal­ta­ru­siams pa­vy­ ko iš­nau­do­ti rub­lio de­val­va­ciją.

Su­silpnė­jus na­cio­na­li­nei va­liu­ tai išau­go eks­por­tas.

Vis­gi Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­ das sa­ko, kad Bal­ta­ru­si­jos eko­no­ mi­ka ma­žai efek­ty­vi dėl jo­je vy­ rau­jan­čio vals­ty­bi­nio sek­to­riaus. „Bel­TA“, BNS inf.

12

antradienis, vasario 21, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Už­ge­so krepšinio le­gen­da S.Ston­kus

Ša­lies krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos tau­re džiau­gia­si ne tik Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai – Is­ pa­ni­jos, Ita­li­jos, Len­ki­jos tur­ny­rų fi­na­luo­se trium­ fa­vo ir mū­sų le­ gio­nie­riai.

Ei­da­mas 81-uosius me­tus sa­vo na­muo­se mi­rė Lie­tu­vos krep­ši­ nio pa­triar­chas, il­ga­me­tis Lie­tu­ vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas ha­bi­li­tuo­tas moks­ lų dak­ta­ras pro­fe­so­rius Sta­nis­lo­ vas Ston­kus.

S.Ston­kus bu­vo vie­nas gar­siau­sių praė­ju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­ me­čio Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų, il­ga­ me­tis Kau­no „Žal­gi­rio“ ir SSRS rink­ti­nės žai­dė­jas. 1951–1958 m.

S.Ston­kus še­šis kar­tus ta­po Lie­ tu­vos čem­pio­nu, o 1951–1955 m.

SSRS čem­pio­na­te su le­gen­di­ niais bend­ra­žy­giais Ste­po­nu Bu­ tau­tu, Jus­ti­nu La­gu­na­vi­čiu­mi, Ka­zi­mie­ru Pet­ke­vi­čiu­mi, Vin­cu Ser­ce­vi­čiu­mi, Al­gir­du Lau­ri­tė­nu iš­ko­vo­jo auk­so, si­dab­ro ir bron­ zos me­da­lius.

1956 m. S.Ston­kus iš­ko­vo­jo Mel­bur­no olim­pi­nių žai­dy­nių si­ dab­rą, 1955 m. – Eu­ro­pos čem­ pio­na­to bron­zą, o 1957-ai­siais – auk­są.

Bai­gęs krep­ši­nin­ko kar­je­rą, S.Ston­kus di­džiu­lį dė­me­sį sky­rė aka­de­mi­nei veik­lai. Dės­tė LKKA, 1978–1990 m. bu­vo šios aukš­ to­sios mo­kyk­los rek­to­rius, pa­ ra­šė dau­gy­bę moks­li­nių kny­gų, su­da­rė ne vie­ną va­do­vė­lį ir žo­

Ti­tu­las: K.Lav­ri­no­vi­čius – Ita­li­jos krep­ši­nio tau­rės lai­mė­to­jas. mens­sa­na­bas­ket.it nuo­tr.

Ne­tek­tis: S.Ston­kus – vie­na iš­

ki­liau­sių Lie­tu­vos krep­ši­nio as­ me­ny­bių.

Alf­re­do Plia­džio nuo­tr.

dy­ną. 1961–1971, 1979–1983 ir 1990–1994 m. S.Ston­kus va­do­ va­vo LKF. Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė ir Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė pa­reiš­kė užuo­ jau­tą dėl S.Ston­kaus mir­ties.

VD inf.

Leng­vaat­le­čių var­žy­bas vai­ni­ka­vo re­kor­dai Ti­kė­ta­si, kad Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos už­da­rų­jų pa­tal­pų čem­ pio­na­te paaiš­kės ga­lu­ti­nė na­cio­ na­li­nės rink­ti­nės, da­ly­vau­sian­ čios pa­sau­lio pir­me­ny­bė­se, su­ dė­tis, ta­čiau taip neį­vy­ko.

At­ran­kos nor­ma­ty­vus da­ly­vau­ ti pla­ne­tos už­da­rų pa­tal­pų čem­ pio­na­te, ku­ris ko­vą bus su­reng­tas Tur­ki­jo­je, yra įvyk­dę bė­gi­kai – klai­pė­die­tė Li­na Grin­či­kai­tė (60 m) ir kau­nie­čiai So­na­ta Ta­mo­šai­ ty­tė (60 m bar­je­ri­nis bė­gi­mas) bei Ry­tis Sa­ka­laus­kas (60 m).

L.Grin­či­kai­tė lai­mė­jo var­žy­ bas Kau­ne, 60 m nu­bė­gu­si per 7,39 sek. Tai – aš­tun­ta­sis Li­nos iš­ko­vo­tas auk­so me­da­lis ir sep­ tin­ta­sis – iš ei­lės. S.Ta­mo­šai­ty­tė šeš­tą kar­tą iš ei­lės ta­po Lie­tu­vos čem­pio­ne ir pa­ge­ri­no na­cio­na­li­ nį 60 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo re­kor­ dą – 8,08 sek. Pir­mą­ją vie­tą užė­ mu­sio R.Sa­ka­laus­ko re­zul­ta­tas

60 m bė­gi­mo fi­na­le – 6,67 sek.

Ge­riau­sią se­zo­no pen­kia­ko­ vės re­zul­ta­tą ša­ly­je – 4 580 taš­ kų – pa­sie­kė Aust­ra Sku­jy­tė, bet tie­sio­gi­niam ke­lia­la­piui į pa­sau­ lio čem­pio­na­tą bū­ti­na ma­žiau­ siai tre­čio­ji taš­kų su­ma pla­ne­to­je, o lie­tu­vės pa­sie­ki­mas šiuo me­tu – sep­tin­ta­sis.

Pa­sau­lio čem­pio­na­te da­ly­vaus 8 dau­gia­ko­vi­nin­kės. A.Sku­jy­tės vil­tis – as­me­ni­nis kvie­ti­mas iš Tarp­tau­ti­nės leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos (IAAF). Pa­sak Aust­ros tre­ne­rio Alek­so Sta­nis­lo­vai­čio, ti­ ki­my­bė, kad jos auk­lė­ti­nė bus pa­ kvies­ta star­tuo­ti Tur­ki­jo­je – la­bai di­de­lis.

Na­c io­n a­l i­n ius 18-me­č ių ir 19-me­čių re­kor­dus bei tre­čią­jį re­zul­ta­tą per vi­są Lie­tu­vos leng­ vo­sios at­le­ti­kos is­to­ri­ją pa­sie­ kė tri­šuo­li­nin­kė šiau­lie­tė Do­vi­lė Dzin­dza­le­tai­tė – 13,60 m.

Per­ga­lių kal­viai – žaidėjai iš Lietuvos Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lau­kė 19 me­tų

Mad­ri­do „Real“ eki­pai, ku­riai at­ sto­vau­ja bu­vęs žal­gi­rie­tis Mar­ty­ nas Po­cius, pa­vy­ko nu­trauk­ti pa­ grin­di­nio kon­ku­ren­to „Bar­ce­lo­nos Re­gal“ dik­ta­tą – Is­pa­ni­jos sos­ti­ nės klu­bo krep­ši­nin­kai pa­ga­liau už­ko­pė į Ka­ra­liaus tau­rės tur­ny­ ro vir­šū­nę.

Fi­na­le „Real“ pra­na­šu­mas ne­kė­ lė abe­jo­nių. Mad­ri­die­čiai ne­pa­li­ko „Bar­ce­lo­nos Re­gal“ krep­ši­nin­kams jo­kių šan­sų – 91:74. M.Po­cius žai­ dė 20 mi­nu­čių ir pel­nė nu­ga­lė­to­ jams 6 taš­kus. Šia per­ga­le Pab­lo La­so auk­lė­ ti­niams bai­gė­si pen­kių se­zo­nų be tro­fė­jų ba­das. Ka­ra­liaus tau­ rę „Real“ iš­ko­vo­jo jau 23-ią kar­tą per klu­bo is­to­ri­ją, ta­čiau pa­sku­ti­nį kar­tą tai bu­vo pa­vy­kę pa­da­ry­ti tik 1993-iai­siais. „Sau ir ko­m an­d os drau­gams skir­č iau de­š imt ba­l ų iš de­š im­ ties. Su­žai­dė­me vie­nas ge­riau­sių rung­ty­nių šį se­zo­ną ir pel­ny­tai iš­ ko­vo­jo­me nuo­sta­bią tau­rę. Ma­lo­ nu, kad tro­fė­jus pa­ga­liau ke­liau­ja į Mad­ri­dą“, – džiū­ga­vo nau­din­ giau­s iu fi­n a­l o žai­d ė­j u iš­r ink­tas Ser­gio Lul­las.

So­li­dus Bro­lio in­dė­lis

M.Po­cius trum­pą­ją svei­ki­ni­mo ži­nu­tę ga­lė­jo nu­siųs­ti ir ki­tiems dviem rink­ti­nės ko­man­dos drau­ gams – Kšyš­to­fui Lav­ri­no­vi­čiui ir Ri­man­tui Kau­kė­nui. Ita­li­jos krep­ ši­nio gran­das Sie­nos „Mo­te­pas­chi“ ne­sun­kiai iš­ko­vo­jo ša­lies tau­rę.

Si­mo­ne Pia­ni­gia­ni:

Tru­pu­tį ri­zi­ka­vau aikš­tė­je leis­da­mas žais­ti Kšyš­to­fui ir Da­vi­dui kar­tu, ta­ čiau tai pui­kiai pa­si­ tvirtino, jų tan­de­mas su­vei­kė nuo­sta­biai. „Mon­te­pas­chi“ fi­na­le 88:71 įvei­ kė „Žal­gi­rio“ var­žo­vą Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe Kan­tu „Ben­net“.

Pas­ta­rų­jų eki­pos neiš­gel­bė­jo net pen­ki ve­te­ra­no Gian­lu­cos Ba­si­le tri­taš­kiai.

Kol R.Kau­kė­nas gy­do­si ke­lio trau­mą, K.Lav­ri­no­vi­čius sėk­min­ gai ve­dė sa­vo eki­pą į per­ga­lę ir, su­ rin­kęs 16 taš­kų, re­zul­ta­ty­vu­mu nu­si­lei­do tik 23 taš­kus įme­tu­siam

VD inf.

Lie­tu­vos čem­pio­nai 60 m – L.Grin­či­kai­tė (Klai­pė­da) 7,39 sek. ir R.Sa­ka­laus­kas (Kau­nas) 6,67 sek., 60 m bar­je­ri­nis bė­g i­mas – S.Ta­mo­šai­t y­tė (Kau­nas) 8,08 sek. ir N.Rim­ke­vi­čius (Šiau­liai) 8,33 sek., 400 m – M.J.Mo­raus­kai­tė (Vil­nius) 56,60 sek. ir V.Koz­lo­vas (Vil­n ius) 49,87 sek., 800 m – E.Bal­čiū­nai­tė (Šiau­liai) 2 min. 10,15 sek. ir P.Glie­bus (Vil­nius) 1 min. 56,18 sek., 1 500 m – V.God­levs­ka (Vil­n iaus ra­jo­nas) 4 min. 45,93 sek. ir J.Ber­žans­kis (Šiau­ liai) 4 min. 02,55 sek., 3 000 m – Vai­ da Žū­si­nai­tė (Vil­nius) 9 min. 35,97 sek. ir J.Ber­žans­kis (Šiau­liai) 8 min.

36,68 sek., 3 000 m spor­ti­nis ėji­ mas – S.Mi­lu­šaus­kai­tė (Birš­to­nas)

13 min. 28,64 sek., 5 000 m spor­ti­ nis ėji­mas – M.Ša­vels­k is (Drus­k i­ nin­kai) 20 min. 42,65 sek., šuo­liai į aukš­tį – A.Pal­šy­tė (Vil­nius) 187 cm ir R.Sta­nys (Kau­nas) 219 cm, šuo­ liai į to­lį – L.And­r i­jaus­kai­tė (Kau­ nas) 6,00 m ir M.Ru­dys (Plun­gė) 7,48 m, šuo­liai su kar­ti­mi – V.De­je­ va (Kau­nas) 345 cm ir E.Vė­sa (Kau­ nas) 425 cm, ru­tu­lio stū­mi­mas – L.Vo­ro­nec­ka­ja (Vil­nius) 14,00 m ir Š.Ba­ne­v i­č ius (Klai­p ė­da) 18,18 m, tri­šuo­lis – N.Viat­k i­na (Bal­ta­ru­si­ja) 13,84 m ir M.Di­lys (Kau­nas) 15,67 m, pen­kia­ko­vė – A.Sku­jy­tė (Kau­nas) 4 580 tšk., sep­tyn­ko­vė – A.Sta­ne­lis (Šiau­liai) 5 068 tšk.

Fi­na­las: per ma­čą su „Bar­ce­lo­nos Re­gal“ eki­pa M.Po­cius re­zul­ta­ty­viai

bai­gė ke­lias ata­kas.

real­mad­rid.com nuo­tr.

ir nau­din­giau­siu žai­dė­ju pri­pa­žin­ tam Da­vi­dui An­der­se­nui. „Tru­pu­tį ri­zi­ka­vau aikš­tė­je leis­ da­mas žais­ti Kšyš­to­fui ir Da­vi­ dui kar­tu, ta­čiau tai pui­kiai pa­si­ tvirti­no. Abu mū­sų aukš­taū­giai yra aukš­čiau­sio ly­gio žai­dė­jai ir šį­ syk jų tan­de­mas su­vei­kė nuo­sta­ biai“, – sa­kė „Mon­te­pas­chi“ stra­ te­gas Si­mo­ne Pia­ni­gia­ni.

Aukš­taū­gis ne­ži­bė­jo

Pir­mą­jį se­zo­no tro­fė­jų su nau­ją­ ja eki­pa pa­vy­ko iš­ko­vo­ti ir S.Kuz­ mins­kui. Jo at­sto­vau­ja­ma So­po­to „Trefl“ eki­pa Len­ki­jos tau­rės var­ žy­bų fi­na­le 77:73 įvei­kė Ze­lio­nos Gu­ros „Zas­tal“.

Lie­tu­vio in­dė­lis į per­ga­lę – 4 at­ ko­vo­ti ka­muo­liai ir vie­nas blo­kuo­ tas var­žo­vo me­ti­mas. „Džiu­gi­na tai, kad vi­są tur­ny­ rą bu­vo­me su­si­tel­kę. Fi­na­las – la­ bai gra­žus ir sir­ga­liams tu­rė­jo pa­ tik­ti. Sma­gu, kad iš­ko­vo­jo­me šį tro­fė­jų“, – pa­brė­žė So­po­to eki­ pą tre­ni­ruo­jan­tis praei­ty­je gar­ sus Lat­vi­jos krep­ši­nin­kas Kar­lis Muiž­nie­kas.

Ren­gia­si dvi­ko­vai

Po ke­lių sa­vai­čių sa­vo tau­tie­čių pa­ vyz­džiu ga­lės pa­sek­ti ir Mar­ty­nas Ge­ce­vi­čius ar­ba Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­ čius. Bū­tent Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ ir Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ ko­vo 10ąją ko­vos Grai­ki­jos tau­rės tur­ny­ro fi­na­le.

Per pus­fi­na­lio rung­ty­nes M.Ge­ ce­vi­čius sva­riai pri­si­dė­jo prie Pi­ rė­jo eki­pos per­ga­lės prieš Sa­lo­ni­kų PAOK – 87:52. Snai­pe­ris iš Lie­tu­ vos pel­nė 16 taš­kų ir at­ko­vo­jo 4 ka­ muo­lius. „Tre­ne­ris Du­ša­nas Iv­ko­vi­čius po ma­čo pa­si­džiau­gė, kad la­bai rim­tai nu­si­tei­kė­me dvi­ko­vai ir ne­pa­li­ko­ me sa­vo prie­ši­nin­kams jo­kių šan­ sų. No­ri­me šie­met iš­ko­vo­ti Grai­ki­ jos tau­rę ir pa­si­steng­si­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad pri­zas bū­tų mū­sų“, – po dvi­ko­vos kal­bė­jo M.Ge­ce­vi­čius. „Pa­nat­hi­nai­kos“ krep­ši­nin­kai pus­fi­na­ly­je 90:51 su­triuš­ki­no Ka­ va­los „Eno­si“ eki­pą. Š.Ja­si­ke­vi­ čiaus są­skai­to­je – 3 taš­kai ir 2 re­ zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai.

13

antradienis, vasario 21, 2012

sportas

Auksinė pažintis su olimpiniu treku Si­mo­nai Kru­pec­ kai­tei re­pe­ti­ci­ja olim­pi­nia­me Lon­ do­no tre­ke bu­vo sėk­min­ga – Lie­ tu­vos spor­ti­nin­ kė lai­mė­jo pa­sau­ lio dvi­ra­čių tre­ ko tau­rės kei­ri­no var­žy­bas.

Fi­na­las: per le­mia­mą va­žia­vi­mą S.Kru­pec­kai­tė bu­vo neap­len­kia­ma.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Var­žo­vės at­si­li­ko

Ang­li­jos sos­ti­nė­je bu­vo su­reng­tas pa­sku­ti­nis – ket­vir­ta­sis – pla­ne­tos dvi­ra­čių tre­ko tau­rės eta­pas.

S.Kru­pec­kai­tė kei­ri­no fi­na­le ap­ len­kė vi­sas pen­kias var­žo­ves. Si­ dab­rą iš­ko­vo­jo Hon­kon­go at­sto­vė Wai Sze Lee, o bron­zos ap­do­va­no­ ji­mas įteik­tas Ki­ni­jos dvi­ra­ti­nin­kei Shuang Guo. Bend­ro­jo­je kei­r i­n o rung­t ies įskai­to­je S.Kru­pec­kai­tė per ke­tu­ ris eta­pus su­rin­ko 38 taš­kus. Ant­ rą­ją vie­tą užė­mė ru­sė Je­ka­te­ri­na Gni­den­ko (21 tšk.), tre­čią­ją – tiek pat taš­kų pel­niu­si uk­rai­nie­tė Liu­ bo­vė Šu­li­ka.

Kon­ku­ren­čių vis dau­gė­ja

„Jau­čiuo­si la­bai ge­rai. Nu­ga­lė­ jau var­žo­ves, ku­rios olim­pi­nia­me tre­ke bu­vo nu­si­tei­ku­sios pa­si­ro­ dy­ti kuo ge­riau ir ne­tau­so­jo jė­gų.

Ma­nau, iš­ko­vo­jau šau­nią per­ga­ lę“, – va­kar grį­žu­si į Lie­tu­vą kal­ bė­jo S.Kru­pec­kai­tė.

Dvi­ra­ti­nin­kė pri­pa­ži­no, kad lai­ mė­ti kei­ri­no rung­tį pa­dė­jo ir spren­ di­mas at­si­sa­ky­ti star­tų sprin­to var­ žy­bo­se.

Simona Krupeckaitė:

Nie­ko ne­ga­liu ža­dė­ ti ar pro­gno­zuo­ti, juk gy­ve­ni­me ne­ma­žai le­ mia at­si­tik­ti­nu­mai.

Yra taik­lus po­sa­kis – kaip kor­ta kris.

„Po tre­čio­jo eta­po su tre­ne­riu bu­vo­me nu­spren­dę, kad Lon­do­ne ne­star­tuo­siu nei kei­ri­no, nei sprin­ to rung­ty­se, nes no­rė­jo­me pa­ma­ ty­ti tik­rą­ją vi­sos mū­sų ko­man­dos

jė­gą. Aš jau tu­riu ke­lia­la­pį į olim­ pi­nes žai­dy­nes, taš­kų už­ten­ka. Dėl kei­ri­no pla­ną pa­kei­tė­me ir pa­vy­ko sa­ve pa­ma­lo­nin­ti auk­so me­da­liu, nors ko­va bu­vo la­bai sun­ki, kon­ku­ ren­ci­ja – di­de­lė. Tiek daug da­ly­vių ne­su ma­čiu­si ne­tgi vy­rų lenk­ty­nė­ se“, – sa­kė S.Kru­pec­kai­tė.

No­ri pri­pras­ti prie are­nos

Spor­ti­nin­kė tei­gė, kad apie bū­si­ mus re­zul­ta­tus Lon­do­no olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se dar anks­ti kal­bė­ti. „Nie­ko ne­ga­liu ža­dė­ti ar pro­ gno­zuo­ti, juk gy­ve­ni­me ne­ma­žai le­mia at­si­tik­ti­nu­mai. Yra taik­lus po­sa­kis – kaip kor­ta kris, – šyp­so­ jo­si S.Kru­pec­kai­tė. – Šį kar­tą kei­ ri­nas man bu­vo sėk­min­gas, bet jei bū­čiau va­žia­vu­si pir­muo­ju ta­ke­liu, ka­žin ar bū­čiau bai­gu­si dis­tan­ci­ją.

Mū­sų spor­te daug su­bti­lių smulk­ me­nų, ku­rios ne vien pa­de­da.“ Vis dėl­to tre­ko ka­ra­lie­nė pa­tvir­ ti­no, kad po šios per­ga­lės la­biau pa­si­ti­ki sa­vo jė­go­mis.

AFP nuo­tr.

„Tre­ne­ris pui­kiai iš­nag­ri­nė­jo var­žo­vių ga­li­my­bes. Jis juk labiau ma­to, kas ir kaip va­žiuo­ja. Olim­pi­ nia­me tre­ke tre­ni­ra­vo­mės vos vie­ ną kar­tą, bet įsi­dė­mė­jau, kad are­na – iš­skir­ti­nė. Tre­kas ga­na grei­tas.

Ti­kiuo­si, kad prieš olim­pi­nes žai­ dy­nes tu­rė­si­me dau­giau lai­ko ir ga­ li­my­bių tre­ni­ruo­tėms, nes prie šio tre­ko rei­kia ge­riau pri­pras­ti“, – svars­tė S.Kru­pec­kai­tė.

Ka­ra­lia­vo grei­tis

Spor­ti­nin­kės vy­ras ir tre­ne­ris Dmit­ri­jus Leo­pol­das sa­kė, kad var­ žy­bų tak­ti­ka ne­pri­lygs­ta S.Kru­pec­ kai­tės ta­len­tui. „Si­mo­na – ta­len­tin­gas žmo­gus.

O re­zul­ta­tas pri­klau­so nuo grei­čio – jai leng­viau, kai va­žiuo­ja grei­tai.

Lon­do­ne bu­vo di­de­li grei­čiai, to­ dėl ji jau­tė­si lyg žu­vis van­de­ny­je, – kal­bė­jo D.Leo­pol­das. – Ma­nau, kad ašt­res­nė kon­ku­ren­ci­ja ne­gu šį­ kart kei­ri­no fi­na­le var­gu ar bus ne­tgi per olim­pia­dą.“

Auk­sas: sa­vo spor­ti­nių tro­fė­jų

ko­lek­ci­ją S.Kru­pec­kai­tė pa­pil­dė dar vie­nu aukš­čiau­siu ap­do­va­no­ ji­mu.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

C.Lasz­lo: „Rink­ti­nės du­rys – at­vi­ros“ Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Nau­ja­sis Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Csa­ba Lasz­lo pa­reiš­kė, kad dirb­da­mas mū­sų ša­ ly­je ieš­kos na­cio­na­li­nei ko­man­dai nau­jų ta­len­tin­gų žai­dė­jų.

Iš­ban­dy­mas: C.Lasz­lo tei­gė esąs pa­si­ren­gęs iš­šū­kiui – dar­bui su Lie­

tu­vos fut­bo­lo rink­ti­ne.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Va­kar per su­si­ti­ki­mą su žur­na­lis­ tais C.Lasz­lo tvir­ti­no, kad jau pra­ dė­jo mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos, bet šiuo me­tu svar­biau­sia jam – rink­ ti­nės rei­ka­lai. „Gy­ven­siu Vil­niu­je, ste­bė­siu Lie­ tu­vo­je žai­džian­čius fut­bo­li­nin­kus, ieš­ko­siu nau­jų ta­len­tų. Rink­ti­nės du­rys bus at­vi­ros vi­siems, ne vien le­gio­nie­riams“, – sa­kė stra­te­gas.

C.Lasz­lo pa­brė­žė, kad jo asis­ten­ tai bus Lie­tu­vos fut­bo­lo spe­cia­lis­tai.

Jau yra nu­ma­ty­ti du kan­di­da­tai.

Ver­tin­da­mas 2014-ųjų pa­sau­ lio čem­pio­na­to at­ran­kos G gru­ pę, ku­rio­je lie­tu­viai iš­mė­gins jė­gas

su Grai­ki­jos, Slo­va­ki­jos, Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos, Lat­vi­jos ir Lich­ tenš­tei­no ko­man­do­mis, 48-erių veng­ras bu­vo at­sar­gus.

Aš ne­su dik­ta­to­rius, bet lai­kai, kai, grį­žus į rink­ti­nę, bu­vo ga­li­ ma at­si­kvėp­ti ar su ar­ti­mai­siais su­si­ti­ki­ nė­ti, bai­gė­si. „Su­dė­tin­ga gru­pė. To­kios ko­ man­dos, kaip Bos­ni­ja ir Her­ce­go­ vi­na, Grai­ki­ja ar Slo­va­ki­ja, yra pa­ vo­jin­gos, – sa­kė tre­ne­ris. – Ne­ga­liu ga­ran­tuo­ti, kad pra­si­brau­si­me į fi­ na­lo tur­ny­rą, bet pri­va­lo­me pa­si­ nau­do­ti ga­li­my­be.“ C.Lasz­lo tei­gė no­rįs taip su­de­ rin­ti Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­di­mą,

kad var­žo­vų var­tams pa­vo­jų kel­tų vi­sų po­zi­ci­jų žai­dė­jai. „Ma­no tiks­ las – su­bur­ti ko­man­dą, ku­ri muš­ tų įvar­čius ir pa­ti­ki­mai gin­tų­si“, – kal­bė­jo stra­te­gas ir pri­dū­rė, kad mėgs­ta bend­rau­ti su žai­dė­jais ne vien per tre­ni­ruo­čių sto­vyk­las ar var­žy­bas.

At­sa­ky­da­mas į klau­si­mą apie kar­tų kai­tą rep­re­zen­ta­ci­nė­je ša­lies vie­nuo­li­kė­je, veng­ras bu­vo dip­lo­ ma­tiš­kas: „Žai­dė­jų am­žius man ne­svar­bus. Rink­ti­nės ver­tas tas, ku­ris ne­dve­jo­da­mas jai au­ko­sis.

Steng­si­mės, kad mū­sų ko­lek­ty­vas bū­tų ge­ras pa­ty­ru­sių ir jau­nų fut­ bo­li­nin­kų de­ri­nys.“ C.Lasz­lo, gar­sė­jan­tis griež­tu­ mu ir reik­lu­mu, pri­pa­ži­no, kad tu­ ri tai­syk­lių, ku­rių pri­va­lės lai­ky­tis vi­sa ko­man­da. „Aš ne­su dik­ta­to­ rius, bet lai­kai, kai, grį­žus į rink­ ti­nę, bu­vo ga­li­ma at­si­kvėp­ti ar su ar­ti­mai­siais su­si­ti­ki­nė­ti, bai­gė­si“, – už­tik­ri­no tre­ne­ris.

14

antradienis, vasario 21, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Muzikos klu­be „Tams­ta“, Su­ba­čiaus g. 11A. KA­DA? Vasario 22 d. 21 val. KIEK? 20, 25 litai.

KUR? Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Laisvės pr. 5.

KA­DA? Vasario 23–26 d. KIEK? 8–25 litai.

Užgavėnių šėlsmas

Jaukumu užliejanti muzika

Šią savaitę karaliaus knyga

Vilniaus mokytojų namai kviečia į kiemelį kartu varyti žiemą lauk. Šoksim, dūksim su kapela „Bičiuliai“ ir folkloro ansambliu „Srauna“, stebėsim Lašininio bei Kanapinio dvikovą ir deginsim Morę. Gerą nuotaiką garantuos kiemo gaspadorius – Darius Mockevičius.

Nuo 16 val. bus galima riebiai ir sočiai pavalgyti.

Šildantis stebuklingas Jurgos balsas, papuoštas akustiniu skambesiu, – geriausia dovana žiemą. Gyvendama Maskvoje Jurga nepaskendo šeimyniniuose rūpesčiuose, bet ruošė naujus muzikos kūrinius gerbėjams. Koncerte skambės dainos iš naujo albumo „MetroNomes“, taip pat senieji, patys gražiausi Jurgos darbai.

„Atversk pasaulį!“ – skelbia šių metų Vilniaus knygų mugė. Šiuo šūkiu dar kartą pabrėžiama knygų mugės misija – skatinti skaityti, įvertinti knygos svarbą asmenybės formavimuisi, teigiamą skaitymo įtaką visuomenei. Skaitymas – amžina vertybė, atverianti kelią į savęs ir pasaulio pažinimą, verčianti mąstyti ir keistis, teikianti malonumą.

KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4/3.

KA­DA? Vasario 22d. 17.30val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Vasario 22 d. 19 val. KIEK? 20, 30, 50 litų.

KUR? Galerijoje „Kairė–dešinė“, Latako g. 3.

KA­DA? Iki kovo 10 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Prekybos centre „Panorama“, Saltoniškių g. 9.

KA­DA? Iki gegužės 17 d. KIEK? 30–55 litai.

Švedų kino vakaras

Jaunųjų muzikų portretas

M.T.Rožanskaitės kūrybą prisimenant

Skandalinga ir šokiruojanti paroda

Šiaurės šalių kino klube – Švedijos drama „Mamutas“ (2009 m.). Leo ir Elen laiminga pora. Abu paskendę savo darbuose, jų dukra beveik visą laiką praleidžia su aukle. Darbo reikalais išvykęs į Tailandą Leo, pats to nežinodamas, pradeda įvykių grandinę, kuri dramatiškai paveikia visų herojų likimus.

Šį kamerinės muzikos vakarą galima apibūdinti kaip muzikinį dviejų jaunų menininkų – dainininko Merūno Vitulskio ir pianisto Justo Šerveniko – portretą. Programoje – R.Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“, S.Rachmaninovo, M.Glinkos romansai ir nostalgijos kupinos P.Čaikovskio operų arijos.

Siekiant populiarinti ir palaikyti piešinio tradiciją pristatomi Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007 m.) piešiniai. Tarytum kino kadrų principu piešiniuose skleidžiasi meninio sumanymo eiga, atspindinti nuoseklų judėjimą link išbaigtumo ir platų dailininkės kūrybinės raiškos spektrą.

Sensaciją mokslo ir medicinos pasaulyje sukėlusioje žmonių kūnų parodoje „The Human Body Exhibition“ – beveik 200 eksponatų. Svarbiausias anatomines žmogaus kūno dalis pristatanti paroda pateikia unikalų trimatį žvilgsnį į žmogaus kūną ir tai, kas iš tikrųjų slypi po mūsų oda.

tv programa

LTV

9.00 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7) (k).

10.00 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7) (k).

11.00 „Ant svars­tyk­lių“. Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da.

12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Vil­niaus al­bu­mas (len­kų k.).

12.15 „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­so na­cio­na­li­nė at­ran­ka (k).

14.50 Ži­nios.

15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7).

16.00 „Mei­lės sko­nis“.

17.05 „Se­nis“ (N-7).

18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.).

18.35, 21.05 Spor­tas. Orai.

18.45 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7).

19.45 Ypa­tin­gas at­ve­jis.

20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“.

20.30 Pa­no­ra­ma.

20.55 Vers­las.

21.00 Kul­tū­ra.

21.15 Die­nos te­ma.

21.30 Eu­ro­pos vi­du­ry.

22.15 Pi­ni­gų kar­ta.

23.15 Va­ka­ro ži­nios.

23.25 Orai.

23.30 „Snai­pe­rio tai­ki­ny­je“ (N-7).

LNK

6.20 „Nic­ke­lo­deon“ pris­ta­to. Smal­su­tė Do­ra“ (7).

6.50 „Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“ (k).

7.20 „Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (5) (k).

7.50 Pri­čiu­pom!

LTV 21.30 val.

8.20 „Drau­gai IV“ (N-7) (k).

8.50 24 va­lan­dos (N-7).

9.45 Ma­no vy­ras ga­li (k).

11.40 „Ha­va­jai 5.0“ (N-7) (k).

12.40 „Drau­gai IV“ (N-7).

13.40 „Vai­kų „War­ner Bros.“ Ma­žie­ji Tomas ir Dže­ris III“.

14.10 „Nic­ke­lo­deon“ va­lan­da. Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (6).

14.40 „iKar­li“ (6).

15.10 „Juo­kin­giau­si ne­ty­čiu­kai“ (6).

15.40 „Lan­gai III“ (N-7).

16.40 24 va­lan­dos (N-7).

17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7).

18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai.

19.14, 22.19 Spor­tas. Orai.

19.19 Abi­pus sie­nos.

20.30 Neiš­gal­vo­ti gy­ve­ni­mai (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dvi­ra­čio šou.

22.00 Ži­nios. Verslas.

22.25 Kri­mi­na­li­nė Lie­tu­va (N-14).

22.35 Veiks­mo ko­me­di­ja „Pas­ku­ti­nis skau­tas“ (JAV, 1991 m.) (N-14).

0.45 „Ties ri­ba“ (N-14).

1.40 „Įs­ta­ty­mas ir tvar­ka. Nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vai“ (N-7).

TV3

6.40 Te­le­par­duo­tu­vė.

6.55 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

7.25, 15.10 „Simp­so­nai“.

7.55 „Biu­ras“.

8.55 „Mei­lės sū­ku­ry­je“.

10.00 „Kas no­ri nužu­dy­ti Mią?“

LNK 22.35 val.

11.00 Sva­jo­nių so­dai.

12.00 Gy­ve­ni­mas yra gra­žus.

12.35 Be ko­men­ta­rų.

13.10 „Beib­lei­dai. Me­ta­li­nė ko­va“.

13.40 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

14.10 „Trans­for­me­riai. Prai­mas“.

14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“.

15.40 „Li­ki­mo ga­lia“.

16.40 „Mei­lės trium­fas“.

17.40 Ką ma­nai?

18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je.

18.45 TV3 ži­nios.

19.00 TV3 spor­tas.

19.05 TV3 orai.

19.10 „Nai­sių va­sa­ra“.

19.40 Prieš sro­vę.

20.30 Bai­mės akys.

21.00 „Vy­no ke­lias“ (2).

21.35 TV3 va­ka­ro ži­nios.

21.50 TV3 spor­tas.

21.55 TV3 orai.

22.00 Kri­mi­na­li­nis s. „Pa­bė­gi­mo ka­ra­liai“ (1) (JAV, 2011 m.).

23.00 „Pel­kė“ (6).

0.00 „Eu­re­ka“ (4).

1.00 „Penk­ta­die­nio va­ka­ro ži­bu­riai“.

12.00 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

12.30 „Sa­cha­ra“ (N-7) (k).

13.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ (N-7).

15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. Pra­mo­gi­nis šou.

16.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7).

17.30 „Auk­sa­ran­kiai“ (N-7) (k).

18.00 Ži­nios. Spor­tas. Orai.

18.25 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“.

19.00 „Lie­tu­vos ži­nių“ ty­ri­mas“. Pub­li­cis­ti­nė lai­da.

20.00 Ži­nios.

20.15 Vers­las.

20.19 Spor­tas.

20.23 Orai.

20.25 „Ne­rea­lu!“ Pa­ro­di­jų šou.

21.05 „Pa­grin­di­nis įta­ria­ma­sis“ (N-14).

22.00 „Sos­tų ka­rai“ (N-14).

23.05 „Mu­chtaro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

0.05 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

0.35 „Au­to­fa­nai“. TV žur­na­las (k).

1.05–6.00 „Bam­ba“. In­te­rak­ty­vus šou suau­gu­sie­siems.

15.45, 16.10 Dok. f. „Šių die­nų pi­ra­tai“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai.

17.20 Lie­tu­va tie­sio­giai.

18.55 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

19.05 Eu­ro­pos krep­ši­nio tau­rės ant­ro­jo eta­po rung­ty­nės. Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ (Lie­tu­va)–Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ (Ru­si­ja). Tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja iš Vil­niaus. Per pert­rau­ką – Ži­nios.

21.52 Orai.

21.55 Lie­tu­va tie­sio­giai.

1.00 Dok. f. „Šių die­nų pi­ra­tai“.

SPORT1

6.30 Te­le­vit­rina.

7.00 Ži­nios (k).

7.25 „Ty­los ri­ba“. So­cia­li­nė dra­ma (N-7) (k).

8.00 Sek­ma­die­nio ry­tas (k).

9.00 „Pra­juo­kink ma­ne“. Hu­mo­ro šou (k).

10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

11.00 „Už­kal­nio 5“. Po­kal­bių šou (k).

6.59, 13.00 TV par­duo­tu­vė.

7.15 Te­le­ta­biai.

7.45, 10.25 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

8.15, 23.05 Ne­ga­liu ty­lė­ti.

9.20, 18.20, 22.30 Su­per L.T. 9.55 „Po­ra kaip tvo­ra“ (N-7).

11.00 „Mi­tų grio­vė­jai“.

12.05, 21.00, 0.05 Re­por­te­ris.

13.30 „So­do de­tek­ty­vės“ (N-7).

14.50 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

9.00 Te­le­vit­ri­na.

10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Ži­nios +.

10.15 DNB LKF tau­rės fi­na­li­nis ket­ver­tas.

Ma­ža­sis fi­na­las.

12.00 DNB LKF tau­rės fi­na­li­nis ket­ver­tas.

Di­dy­sis fi­na­las.

13.45 Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žie­di­nės lenk­ty­nės „Pors­che Car­re­ra Cup 2011“. X eta­pas (Sil­vers­to­ne).

14.55 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. „As­ta­na“–Ki­je­vo „Bu­di­vel­nik“.

16.45 Ad­re­na­li­nas.

17.15 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. „Pa­ler­mo“–„La­zio“.

19.15 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. „As­ta­na“–Ki­je­vo „Bu­di­vel­nik“.

21.15 Ka­ra­liaus tau­rės rung­ty­nės.

II pus­fi­na­lis.

23.15 Pro­fe­sio­na­lų bok­sas.

TV3 21.00 val.

BTV 20.25 val.

Sport1 23.15 val.

BTV

Lietuvos ryto TV

15

AntrADIENIS, vasario 21, 2012

Skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

Pra­bils Mai­ro­nio eilė­mis Lie­tu­vių li­te­ratū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­tas, minė­da­mas poe­to Jo­no Ma­čiu­lio-Mai­ro­nio 150-ąją gi­mi­mo su­kaktį ir pra­dėda­mas ju­bi­lie­ji­nius Mai­ro­nio me­tus, kvie­čia į šio poe­to kūry­bos skai­ty­mus.

Pirmąją tarp­tau­t inės Vil­n iaus knygų mugės dieną 14 val. Mai­ ro­nio poe­ziją skai­tys žymūs Lie­ tu­vos kultū­ros žmonės: Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kultū­ros mi­nist­ras Arū­nas Gelū­nas, Lie­tu­vių li­te­ ratū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­to di­rek­to­r ius Min­d au­gas Kviet­ kaus­kas, ak­to­riai Kris­ti­na Kaz­ laus­kaitė, Juo­zas Bud­rai­tis, Al­ do­na Vi­lu­tytė, poe­tas Al­vy­das Šle­p i­kas, ku­n i­gas Ju­l ius Sas­ naus­kas OFM, Mai­ro­nio kūry­ bos ty­rinė­to­ja Bri­gi­ta Spei­čytė, kultū­ros žur­na­listė Jo­lan­ta Kry­ že­vi­čienė ir ki­ti. Per ren­ginį ne tik bus skai­to­ma Mai­ro­nio poe­ zi­ja, bet ir dai­nuo­ja­mos pa­gal jo ei­les su­kur­tos dai­nos.

Idė­ja su­reng­ti ren­ginį „Skai­ to­me Mai­ronį kar­tu!“ ki­lo no­ rint gy­vai ir gar­siai pri­si­min­ti bei pri­min­ti vi­suo­me­nei, kad šie­met su­kan­ka 150-osios poe­to gi­mi­mo me­tinės. Ren­gi­nio tiks­las – at­ras­ ti gyvą ir as­me­nišką san­tykį su šio žy­maus lie­tu­vių poe­to, pa­da­riu­ sio mil­ži­nišką įtaką ne tik lie­tu­ viš­kai poe­zi­jos tra­di­ci­jai, bet ir lie­tu­vių tau­tos sa­vi­vo­kai, kūry­ba. Šiuo ren­gi­niu kar­tu sie­kia­ma at­ gai­vin­ti vie­šo skai­ty­mo tra­di­ciją.

Skai­ty­mus or­ga­ni­zuo­jan­čio Lie­ tu­vių li­te­ratū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ ti­tu­to di­rek­to­rius M.Kviet­kaus­kas tei­gia: „Mai­ro­nio poe­zi­ja – tai ta­ pa­tybės ži­nia, ku­rią jis tikė­jo­si per­duo­ti po šimt­me­čių atei­sian­ čioms kar­toms. Šian­dien, skai­ ty­da­mi Mai­ronį, vėl ga­li­me ap­si­ spręsti būti sa­vi­mi – taip, kaip jis pa­ts ap­si­sprendė ca­riz­mo ir spau­ dos drau­di­mo me­tais.“

Al­do­na Vi­lu­tytė:

No­ri­si pa­ban­dy­ti iš­ veng­ti se­niai įdiegtų poe­to kūry­bos skai­ty­ mo kli­šių ir su­ras­ti as­ me­nišką bei nuo­širdų san­tykį su jo poe­zi­ja.

Mai­ronį skai­ty­sian­ti ak­torė A.Vi­lu­tytė ma­no, kad „Mai­ro­nio poe­zi­jos skai­ty­mas XXI a. yra sa­ vo­tiš­kas iššū­kis, nes no­ri­si pa­ban­ dy­ti iš­veng­ti se­niai įdiegtų poe­to kūry­bos skai­ty­mo kli­šių ir su­ras­ti as­me­nišką bei nuo­širdų san­tykį su

paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

893510

Įvairūs Kita

jo poe­zi­ja. Da­bar skai­ty­ti Mai­ronį nėra leng­va, bet įdo­mu.“ 2012-uo­sius pa­skel­bus iš­ki­ liau­sio XIX a. pabaigos–XX a. pra­džios lie­tu­vių poe­to, lie­tu­vių poe­zi­jos pa­triar­cho Mai­ro­nio ju­ bi­lie­ji­niais me­tais, Lie­tu­vių li­ te­ratū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­ tas su­rengs ir dau­giau poe­tui at­min­ti bei kūry­bi­niam pa­li­ki­ mui ak­tua­li­zuo­ti skirtų kultū­ri­ nių bei moks­li­nių ren­gi­nių: kaip ir kas­met, mi­nint Spau­dos at­ga­ vi­mo, kal­bos ir kny­gos dieną, ge­ gužės 7-ąją bus su­reng­ti tra­di­ ci­niai Kla­si­kos skai­ty­mai, skir­ti Mai­ro­niui; vėlyvą ru­denį, poe­ to gi­mi­mo mėnesį lapk­ritį, vyks tarp­tau­tinė moks­linė kon­fe­ren­ ci­ja „Mai­ro­nis ir jo epo­cha“; taip pat bus per­leis­ti pa­pil­dy­ti Mai­ ro­nio laiš­kai ir at­si­mi­ni­mai, pa­ saulį iš­vys ir B.Spei­čytės pa­ reng­ta moks­linė stu­di­ja „Šia­pus ir ana­pus ri­bos – Mai­ro­nis ir is­ to­rinės Lie­tu­vos li­te­ratū­ra“.

Tad Mai­ro­nio skai­ty­mai Vil­ niaus knygų mugė­je – tai gra­ žus įva­das į vi­sus me­tus vyk­siantį poe­to Mai­ro­nio kūry­bos pri­si­mi­ nimą ir po­pu­lia­ri­nimą.

VD inf.

Danutos Jančis, Ryšardo Jancevič, Česlavo Jancevič, Vasilijaus Andrejovo, Sevastjanos Žukovskajos, Josifo Andrejevo, Aleksiejaus Griaznovo, Valentinos Potaševos, Piotro Griaznovo, Zinaidos Lavrinovič, Anos Kurmel, Genadijaus Kurmelio dėmesiui. Su Jūsų sklypu besiribojančiam sklypui kad.

Nr.4174/200:8222, Vilniaus raj., Avižienių sen., Lindiniškių k., rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Pasiūlymus teikti ir susipažinti su projektu galima viešo svarstymo metu nuo 2012 m. vasario mėn. 21 d. iki 2012 m. kovo mėn. 5 d. UAB „Baltijos Matavimų Organizacija” patalpose Linkmenų g.13, Vilniuje. Tel. 8 600 30 784.

914514

Helenai Kaminskajai ir Moroslavai Semsienei! Su Jūsų sklypu besiribojančiam sklypui, kad. Nr. 4184/100:667, Vilniaus r., Sudervės sen., Klevinų k., rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Pasiūlymus teikti ir susipažinti su projektu galima viešo svarstymo metu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 5 d. UAB „Baltijos Matavimų Organizacija” patalpose, Linkmenų g. 13, Vilniuje. Tel. 8 600 30 784.

914509

Helenai Verkovskajai, Danutai Račickajai, Leonardui Izockiui, Hanai Izockai! Su Jūsų sklypu besiribojančiam sklypui, kad. Nr. 4174/200:8222, Vilniaus r., Avižienių sen., Lindiniškių k., rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Pasiūlymus teikti ir susipažinti su projektu galima viešo svarstymo metu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 5 d. UAB „Baltijos Matavimų Organizacija” patalpose, Linkmenų g. 13, Vilniuje.

Tel. 8 600 30 784.

914512

Informacija apie teritorijų planavimą. Parengtas 0,8521 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0157:18) Džiaugsmo g. 103 ir 1,4900 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0157:1282) Rokantiškių k. detalusis planas. Planavimo organizavimo pagrindas – 2011 08 24 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041986 ir 2011 10 10 Planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-267-(2.15.1.21-MP2).

Planavimo organizatoriai: Arnold Stacevič, Jan Sidarevič, Miroslava Masel, Antanas Matačiūnas, Algis Žvirblys, Leonid Gatijatullin, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Kazys Černiauskas. Planavimo tikslas: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius (sklype Rokantiškių k., kad. Nr. 0101/0157:1282) ir nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių (sklype Džiaugsmo g. 103, kad.

Nr. 0101/0157:18) sudalyti sklypais, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Ugna“, Viršuliškių g. 16-5, Vilnius, tel. (8 5) 275 0182, e. paštas saule@ugna. lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2012 03 06 iki 2012 03 21 Naujosios Vilnios seniūnijos patalpose (Pergalės g. 8, Vilnius). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks kovo 21 d. 15 val. Naujosios Vilnios seniūnijos patalpose. Pasiūlymus ir pastabas dėl detaliojo plano sprendinių teikti planavimo organizatoriui iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui teisės aktų nustatyta tvarka.

914546

Informuojame, kad 2012 m. kovo 2 d. 9 val. Geisiškių k., Vilniaus r., bus pažymimos pil. Kazimir Karpovič žemės sklypo, kad. Nr. 4130/0200:159, ribos. Prašom pil.

Pavliną Liminovič (arba paveldėtojus) Kad. Nr.4130/0200:0541 atvykti į sklypo vietą.

2012 m. kovo 02 d. 15.00 val. Vilniaus r., Marijampolio sen., SB „Vita“ bus pažymimos pil. V.Šienauskaitės žemės sklypo Nr.87 ribos. Prašome gretimo žemės sklypo Nr.88 sąvininkus atvykti į sklypo vietą. Kreiptis: UAB „Geodezija ir topografija“ Kalvarijų g.125, 11 korp., 516 kab., Vilnius, el.p. mgeodezininkai@gmail.com, tel. 8 612 37 517.

914542

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Ju­bi­lie­jus: šie­met Lie­tu­va mi­ni 150-ąją tau­tos dai­niaus Mai­ro­nio gi­mi­mo su­kaktį.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Senųjų kaimų is­to­ri­ja Vil­niu­je, Ma­ri­jos ir Jur­gio Šla­pe­lių na­me-mu­zie­ju­je, pri­sta­ty­ta mokslų dak­ta­ro Mar­ty­no Pur­vi­no mo­ nog­ra­fi­ja „Rytų Lie­tu­vos kaimų is­ to­rinė rai­da“.

Kny­go­je ap­ra­šo­mi Vil­niaus kraš­to kai­mai nuo se­niau­sių laikų iki XX a. pa­bai­gos.

Mo­nog­ra­fi­ja pa­rem­ta moks­ lų dak­ta­ro M.Pur­vi­no il­ga­me­ čių – dar 1972 m. pra­dėtų ir ke­ lis de­šimt­me­čius nuo­sek­liai tęstų – Rytų Lie­tu­vos senųjų kaimų ty­ rimų re­zul­ta­tais.

Prie moks­li­nin­ko ty­rinė­jimų 9-aja­me de­šimt­me­ty­je pri­si­jungė ir jo žmo­na ar­chi­tektė Ma­ri­ja Pur­ vi­nienė.

Vei­ka­le pa­tei­kia­mi kaimų bei jų is­to­rinės rai­dos api­būdi­ni­mai, konk­re­taus – Mėžio­nių – kai­mo Šven­čio­nių ra­jo­ne sis­te­mi­nio ap­ ra­šy­mo frag­men­tai ir tos med­žia­ gos ana­lizė, at­skleid­žian­ti sa­vi­tus is­to­ri­nius Rytų Lie­tu­vos kaimų bruo­žus.

Nors, pa­sak moks­li­nin­ko, to­kių knygų būta prie­š ke­lias­de­šimt me­ tų, dėl cenzū­ros daug da­lykų nu­

tylė­ta. Au­to­rius tei­gia, jog siekė su­ra­šy­ti kai­mo kro­niką, ap­rėpian­ čią vieną šimt­metį: kiek žmo­nių kai­muo­se gy­ve­no, kiek iš­va­žia­vo, kaip jie da­li­jo­si žemę. „Mums įdo­ mus tas tra­di­ci­nis kai­mas, koks bu­ vo iki 1944 m., nes būtent tas kai­ mas su­kūrė prie­ška­rio Lie­tu­vos Res­pub­liką XIX a.“, – sa­ko mo­nog­ ra­fi­jos au­to­rius dr. M.Pur­vi­nas.

Mo­nog­ra­fi­ja „Rytų Lie­tu­vos kaimų is­to­rinė rai­da“ va­sa­rio 24ąją bus pri­sta­to­ma Vil­niaus kny­ gų mugė­je.

VD, lrt.lt inf.

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Orai

Šiandien prie Lietuvos artinsis kritulių zona, kuri dieną apims daugelį šalies rajonų. Stiprės vėjas, vietomis kils trumpos pūgos. Temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos. Trečiadienį kritulių turėtų būti mažiau, vėjas po truputį rims. Naktį pašalus daug kur formuosis plikledis.

Naktį temperatūra bus 1–6 laipsniai šalčio, dieną 1–3 laipsniai šilumos.

Šiandien, vasario 21 d.

–1

+2

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–1

Utena

0

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

7.28 17.37 10.09 6.46 17.30

52-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 314 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +25 Briuselis +9 Dublinas +12 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7

Londonas +11 Madridas +12 Maskva –1 Minskas 0 Niujorkas +7 Oslas +4 Paryžius +8 Pekinas +8

orai vilniuje Šiandien

Marijampolė

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–5

–1

–3

–6

5

trečiadienį

+1

+1

+1

4

+1

+1

+3

7

JAV Va­šing­to­no vals­ti­jo­je už­griu­vus snie­go la­vi­nai ne­to­li sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ to žu­vo ma­žiau­siai trys žmo­nės. Gel­ bė­to­jai bu­vo iš­siųs­ti apieš­ko­ti „Ste­vens Pass“ sli­di­nė­ji­mo tra­sos ap­lin­ki­nių te­ri­ to­ri­jų. Iš pra­džių pra­neš­ta, jog dar aš­tuo­ ni sli­di­nin­kai lai­ko­mi din­gu­siais, bet vė­

liau jie bu­vo su­ras­ti. Sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ tas yra Kas­ka­di­niuo­se kal­nuo­se į šiau­ rės ry­tus nuo Siet­lo mies­to. Orų pro­gno­ zių cent­ras prieš tai įspė­jo apie snie­go la­vi­nos pa­vo­jų 5 tūkst. pė­dų aukš­ty­je ir že­mes­nė­se te­ri­to­ri­jo­se.

BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Užgavėnės Tarptautinė gimtosios kalbos diena Tarptautinė gido diena 1836 m. gimė prancūzų 1963 m. gimė amerikiekompozitorius Léo De- čių aktorius Williamas libes.

Baldwinas.

1903 m. gimė prancūzų 1968 m. gimė Vilniaus rašytoja Anaïs Nin. meras Artūras Zuokas.

1933 m. gimė amerikie- 1979 m. gimė aktorė Jenčių džiazo atlikėja Nina nifer Love Hewitt.

Simone.

1984 m. gimė Slovėnijos 1947 m. gimė prozinin- krepšininkas Erazemas kas Petras Dirgėla.

Lorbekas.

prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Anapus sienos“ ir „Žudikas manyje“ DVD arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.

Praėjusios savaitės nugalėtoja – Kęstutis Markevičius.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: mobilizacija (pirmadienis), kompanionas (antradienis), daktaras (trečiadienis), šluota (penktadienis).

1

2

3

4

5

6

Vardai Eleonora, Feliksas, Germanas, Kęstutis, Žemyna

horoskopai

DATOS (vasario 21 d.)

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt)

–1

Alytus

4–13 m/s

ketvirtadienį

+1

Vilnius

Pra­žū­tin­ga la­vi­na

Rytas

–3

–1

–1

Praha +3 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas +2 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +3

7

8

Avinas (03 21–04 20). Nebijokite skraidyti padangėmis. Sėkmingas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet pats būsite nepakantus kitų žmonių nuomonei. Nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad geriau palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstama veikla.

Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas daryti išvadas ir priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir bičiulius, kad kartu apsvarstytumėte ateities planus.

Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų subtilų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu.

Liūtas (07 23–08 23). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus, ypač socialinėje srityje.

Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualius filmus.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Skaitydamas knygas ar žiūrėdamas filmus galbūt stengiatės išvengti pilkos kasdienybės. Daugiau domėkitės šiuolaikinėmis idėjomis ir toliau ieškokite visokių naujovių.

Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils nenumatytų situacijų. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai nesutaps su galimybėmis, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Venkite konfliktų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti kivirčų. Jūsų mintims priešinsis artimi žmonės , dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio.

Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų pasitelkti savo kūrybiškumą.