PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
D.Grybauskaitė – prieš grobuonišką šilumos tiekimo monopolizmą.
Lietuva 7p.
42 (19 343)
antrADIENIS, vasario 21, 2012
Žmonės nežino, ką veikia STT.
Kaustant speigui, švedas du mėnesius gyveno automobilyje ir liko gyvas.
Aktualijos 8p.
Pasaulis 14p.
Pirkėjų baubas – kainos Prekybininkai vėl sumanė apmau ti pirkėjus, kad pri verstų juos ma siškai pirkti ga na greitai gendan čius maisto produk tus. Kai jų kainos au ga lyg ant mielių, bet koks praneši mas apie dar labiau brangsiantį mais tą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau.
Kaina 1,30 Lt
„Klaipėda – tai specifinis miestas, kuria me yra labai daug pinigų.“ TV laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė pagrindė siekį labdaringai veiklai pritraukti sėkmingai veikiančias įmones.
3p.
Klaipėdos verslas skina laurus Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vakar Vil niuje paskelbė, kad už 2011-ųjų veiklą ir darbo rezultatus Lietuvos eksporto prizas bus įteiktas Klaipė dos valstybinei jūrų uosto direkci jai (KVJUD). Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Žinia – be pagrindo
Kai kurie prekybos centrai vakar ištrimitavo grėsmingą žinią, jog šį sezoną rekordiškai pigusios daržo vės pirkėjų jau ilgai nebelepins. Esą dėl sausio pabaigoje užklu pusių šalčių ir nepakankamų dar žovių atsargų užsienio rinkose au ga lietuviškų daržovių paklausa.
4
Taktika: paskelbta gąsdinanti žinia, jog netrukus už daržoves teks mokėti trečdaliu brangiau, esą turėtų
paskatinti pirkėjų aktyvumą.
SVARBIAUSIAS METŲ ĮVYKIS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI Būkite matomi specialiame renginio žurnale „Metų klaipėdietė“. Daugiau informacijos tel. (8 46) 397 711.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Valstybės įmonė KVJUD pernai pa siekė rekordinių rezultatų. Pardavimų pajamos siekė 168 milijonus litų, tai yra 113 proc. daugiau nei 2010 metais. Eksporto apimtis – 146 mlrd. litų – 116 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Mažojo eksporto prizas 2011 bus įteiktas Kretingos rajone veikiančiai bendrovei „Terekas“. Įmonė gami na plastiko butelių gamybos lini jas, įvairaus asortimen to plastiko butelius.
2
2
antrADIENIS, vasario 21, 2012
miestas
Klaipėdos verslas skina laurus 1
Lietuvos prekybos, pra monės ir amatų rūmai bei jų asociacija, siekdami plėto ti šalies įmonių pagamintos pro dukcijos, atliekamų darbų ar tei kiamų paslaugų eksportą, vertinti bei viešinti šio proceso tendenci jas bei panaudoti tam palankias sąlygas, rengia konkursą „Lietu vos eksporto prizas“. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija Darbo žvaigždę įteiks Klaipėdos jūrų kro vinių kompanijos (KLASCO) gene raliniam direktoriui Audriui Pau žai. KLASCO vadovas įvertintas už profesinę veiklą plėtojant uosto įmones. Darbo žvaigždės apdova nojimas pirmą kartą buvo įsteigtas
1939 metais. Tai aukščiausias Lie tuvos prekybos, pramonės ir ama tų rūmų apdovanojimas. Darbo žvaigždė turėjo valstybės ordino statusą, juo už darbą Lietu vos ūkio gerovei buvo pagerbiami labiausiai pasižymėję verslininkai bei tarnautojai. Prieškariu rūmų teikimu ordi ną skirdavo Finansų ministras, o jį teikdavo Respublikos Prezidentas. Kol nėra gal im yb ių suteik ti apd ovan oj im ui ord in o stat u są, jis vad in am as ties iog Darb o žvaigžde. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos apdova nojimai bus įteikti Vilniuje kovo 9 dieną. Kantrybė: paskutinį kartą mokytojai streikavo prieš trejus metus.
Redakcijos archyvo nuotr.
Dėl streiko nebus pamokų Šiandien daugumoje Klaipėdos mokyk lų nebus pirmųjų dviejų pamokų – moky tojai prisijungs prie visoje Lietuvoje strei kuojančių kolegų. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Apdovanos: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Darbo žvaigždę įteiks KLASCO generaliniam direktoriui A.Paužai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Darbo paieškos – karjeros mugėje Išskirtinę galimybę asmeniškai pabendrauti su darbdaviais turės Klaipėdos miesto universitetų ir kolegijų studentai, apsilankę Kar jeros ir verslumo mugėje.
Šį renginį tradiciškai kiekvienais metais organizuoja LCC tarptau tinis universitetas kartu su sa vo partneriais – kitomis regiono aukštosiomis mokyklomis. Kar jeros ir verslumo mugė vainikuoja karjeros dienų savaitę, kurios metu įvairūs renginiai vyks visose aukš tosiose mokyklose. Ekon om in io nuos muk io me tu karjeros plan av im as bei sa vo konkurencingumo didinimas yra ypač aktualus jauniems spe cialistams. Seminarų, dirbtuvių bei pačios mugės metu jie turės išs kirt in ę gal imyb ę gaut i atsa kymus į visus juos dominančius klausimus: kaip planuoti karjerą, kaip ir kur rasti praktikos pasiū lymų, kokių žinių ir įgūdžių rei kia tam, kad gautum darbą savo svajonių kompanijoje, kaip pra dėti savo verslą ir t.t. „Manoma, jog tik 20 procen tų visų laisvų darbo vietų skel biama viešai, o tai reiškia, kad 80 procentų laisvų darbo vietų yra „nematomoje“ darbo rinkoje ir jos užpildomos iš savo kontaktų tink lo. Anglų kalboje yra puikus žo
Iš 41 uostamiesčio mokyklos strei kuoti planuoja 22. Kaip sakė Lietu vos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pir mininkė Laima Juknienė, šis strei kas – vienas gausiausių iš iki šiol buvusiųjų. Uostamiestyje protestuoja visos profesines sąjungas turinčios mo kyklos. Tarp jų – dauguma gimna zijų. Tiesa, dalyje mokyklų strei kuos ne visi pedagogai. Kai kurie prie kolegų neprisijungsiantys mo kytojai pamokas ves. Pasak L.Juknienės, imtis kraš tutinių protesto formų privertė
22 – tiek uostamiesčio mokyklų šiandien planuoja streikuoti. dėl Švietimo įstatymo spragų gi lėjančios problemos ugdyme. Nors apie iškylančias bėdas Švietimo ir mokslo ministerijai kalbama pasta ruosius trejus metus, organizuoja mos konferencijos, vedamos dery
bos, tačiau rasti bendros kalbos su valdininkais taip ir nepavyksta. L.Juknienė atkreipė dėmesį, kad tarp nurodytų mokytojų reikalavi mų nėra nė vieno, kur prašoma pi nigų. „Mokytojams trūko kantrybė“, – paaiškino ji. Vyriausybei, Švietimo ir moks lo ministerijai pateiktuose reikala vimuose Lietuvos švietimo profe sinė sąjunga reikalauja nedelsiant inicijuoti mokinio krepšelio meto dikos pakeitimus ir nemažinti sa vivaldybėms skirtos mokinio krep šelio dalies. Profsąjunga taip pat reikalauja atidėti planuojamą mokytojų kva lifikacijos tobulinimo koncepciją, koreguoti mokytojų ir kitų pedago ginių darbuotojų darbo apmokėji mo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagogi nė norma. Lietuvos švietimo profesinės są jungos teigimu, šiandien dviejų va landų streike ketina dalyvauti apie 300 mokyklų iš 1300 Lietuvos mo kymo įstaigų.
Dviratininkams – naujas takas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdoje šiemet gali būti pradė tas įrenginėti naujas dviračių ta kas. Apie dviejų kilometrų ilgio trasa atsieis daugiau nei pusantro milijono litų. Pradžia: karjeros mugės nau-
dingos ir studentams, ir darbdaviams.
dis „networking“ – savo kontaktų tinklo kūrimas. Tokie renginiai pa deda praplėsti savo kontaktų tink lą ir studentams, ir darbdaviams“, – teigė renginio koordinatorė, LCC Karjeros centro vadovė Margarita Pavlovič. LCC Michealsen centre Karjeros ir verslumo mugė vyks vasario 23 d. nuo 12 iki 14 val. Renginys ne mokamas, išankstinė registracija nereikalinga. „Klaipėdos“ inf.
Šiemet norima įrengti dviračių ta ką nuo Paryžiaus Komunos gat vės iki Jono kalnelio tiltelio. Jo il gis siektų 1,9 kilometro. Strateginės plėtros komiteto na riams Klaipėdos savivaldybės Projek tų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė aiškino, kad tako techninis projektas, parengtas prieš devynerius metus, taip ir liko neįgyvendintas. Dabar Susisiekimo ministeri ja organizuoja viešą konkursą dėl geriausio demonstracinio dviračių tako įrengimo Lietuvos miestuose kasdienio susisiekimo poreikiams tenkinti.
Plėtra: gali būti, jog šiemet dviratininkams bus pradėtas įrenginėti
naujas takas.
Uostamiestis pristatys minėtą projektą. Skaičiuojant 2003 metų kainomis, dviračių tako įrengimas atsieitų beveik 1,7 mln. litų. E.Jurkevičienė vylėsi, kad viešo jo konkurso metu darbai atpigs.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jei savivaldybė laimėtų ministe rijos konkursą, prie projekto įgy vendinimo jai prisidėti nereikėtų. Tai būtų padaryta Susisiekimo mi nisterijos lėšomis. Dviračių takas būtų pradėtas įrenginėti šiemet.
3
antrADIENIS, vasario 21, 2012
miestas Traumas patyrė paslydę
Sergančiųjų sumažėjo
registruos nemokamai
Vakar rytą dėl permainingų orų kai kuriose uostamiesčio vieto se buvo slidu, tad klaipėdiečiai turėjo būti itin atsargūs. Greito sios pagalbos medikai dėl gat vėje patirtų traumų paslydus sulaukė dviejų iškvietimų. Me dikų pagalbos prireikė garbaus amžiaus moteriai ir vidutinio amžiaus vyrui.
Praėjusią savaitę sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Ūmiomis viršutinių kvėpavi mo takų infekcijomis sirgo 641 gyventojas, 517 iš jų – vaikai. Gripu susirgo keturi gyvento jai, du iš jų – vaikai. Vienas gy ventojas dėl sunkios gripo li gos eigos buvo paguldytas į li goninę.
Klaipėdos rajono politikai po savaitės nuspręs, ar nevertėtų panaikinti metus galiojusią gy vūnų registracijos tvarką, kuri numatė vienkartinį 14 litų mo kestį už šunį, o už katę – 10 Lt. Siūloma panaikinti gyvūno re gistracijos mokestį, tačiau su stiprinti pačios registracijos kontrolę.
Šviesuoliams – padėkos premijos
Dienos telegrafas Uostas. Per pirmą šių metų mėnesį Klai pėdos uoste perkrauta 2,88 mln. tonų jūrinių krovinių. Tai yra 9,3 proc. ma žiau, palyginti su praėjusių metų sau siu. Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova šių metų sausį sudarė 3,68 mln. tonų ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą – 758,5 tūkst. tonos.
Sekmadienį šiupinį pilstydama ir aukoti Klaipėdos kultūros senjorams kviesda ma TV laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė surinktus pinigus vakar pa dalijo aštuoniems uostamiesčio švie suoliams.
Pristatymas. Antradienį 11 val. Klaipė dos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyks Viešojo logistikos centro Klaipė doje galimybių studijos pristatymas. Pasitarimai. Antradienį 10.15 val. savi valdybės administracijoje vyks pasita rimas dėl Šv. Jono bažnyčios. 13 val. ro tušėje – dėl stačiatikių parapijos gyvavi mo A.Rubliovo mokyklos patalpose. Posėdžiai. Antradienį savivaldybėje 13.30 vyks Socialinių reikalų komiteto posėdis. 14 val. posėdžiaus Finansų ir ekonomikos komiteto nariai. Apdovanojo: uostamiesčio dailininkas Algirdas Taurinskas (sėdi) vienas iš aštuonių nusipelniusių klaipėdie
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Premijos šviesuoliams
Klaipėdiečių paaukoti pinigai ir premijos – po 5 tūkst. litų kiek vienam asmeniui, kurias įsteigė bendrovė „Philip Morris Lietuva“, pirmadienį įteiktos uostamies čio kultūros senjorams: dailinin ko Vaclovo Rimkaus našlei Irenai Eleonorai Rimkienei, fotografui Algirdui Darongauskui, aktoriui Baliui Juškevičiui, dailininkui Al girdui Taurinskui, rašytojui ir mu ziejininkui Aloyzui Každailiui, S.Šimkaus konservatorijos moky tojui ekspertui Virgilijui Nemaniū nui, aktoriui Broniui Gražiui, Klai pėdos universiteto Džiazo katedros vedėjui Pranciškui Narušiui. „Kultūros žmonės visais laikais vargo ir dabar vargsta. Tačiau bu vo ir tokių, kurie šios premijos at sisakė“, – pasakojo Klaipėdos savi valdybės Kultūros skyriaus vedėjas Valdemaras Puodžiūnas.
čių, kuriems vakar įteiktos per Užgavėnes surinktos aukos ir bendrovės „Philip Morris Lietuva“ premijos.
Išmokime padėkoti
Šios labdaringos iniciatyvos suma nytoja TV laidų vedėja ir prodiu serė, žurnalistė E.Mildažytė įsiti kinusi, kad dvasiniai turtai neturi nieko bendro su ekonominiu išli kimu. „Juk tokie žmonės visada tu ri labai daug kūrybinių idėjų. Ir jos yra naudingos visuomenei. Tai yra žmonės, kurie miestiečiams suku ria bendrą kultūrinį klimatą. Ir jie yra padarę tai, ką mes šiandien tu rime“, – teigė labdaros akcijos ini ciatorė E.Mildažytė. Pasak jos, bus parengta specia li TV laida, kur ketinama papasa koti visuomenei, ką šie klaipėdie čiai yra nuveikę ir kodėl jie svarbūs miestui. „Reikia išmokti jiems už tai pa dėkoti. Juk kultūros žmonės ir gy vena iš tų menkų pensijų“, – sakė labdaros renginio iniciatorė.
Vytauto Karaciejaus nuotr.
Gaivinamos tradicijos
„Klaipėda – tai specifinis mies tas, kuriame yra labai daug pini gų. Mano tikslas buvo atkreipti ne tik miestiečių, bet ir labai turtingų įmonių, kurioms 5 tūkst. litų nie ko nereiškia, dėmesį. Visgi kažko dėl dalytis ar įsitraukti į šią veiklą neskubama. Mes tik norime pa kviesti, priminti, kad čia, Klaipė doje, buvo tokia šiupinio tradici ja, labdara ir aukojimas čia buvo įprastas dalykas“, – kalbėjo E.Mil dažytė. Tarpukario Klaipėdoje labdarin gi Šiupinio vakarai vykdavo Šaulių namų, „Viktorijos“ viešbučio bei kitose miesto salėse. Už parduotus bilietus į pokylį surinktos lėšos bu vo naudojamos varguomenei šelp ti ir kitais kilniais tikslais. Šiemet prie Šiupinio šventės or ganizavimo prisidėjo laida „Bėdų turgus“.
Mugė. Penktadien į prekybos cent re „Studlendas“ organizuojama antroji Klaipėdos mokinių mokomųjų bend rovių mugė, kurioje dalyvaus bendrojo ugdymo mokyklų bei verslo komandos. Renginio pradžia 11.30 val. Mokinių mo komųjų bendrovių ir verslo komandos stendai ir prisistatymai bus vertinami.
Edita Mildažytė:
Dvasiniai turtai ne turi nieko bendra su ekonominiu išlikimu.
Miesto centre – dar vieni lošimo namai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Greta rotušės, kur įsikūręs uosta miesčio meras Vytautas Grubliaus kas, planuojama atidaryti azarti nių lošimų namus. Tačiau čia veik lą vykdyti norintiems verslinin kams miesto valdžia iškėlė tam tikrų sąlygų.
Ar leisti įkurti lošimo namus, va kar svarstė miesto tarybos Ugdy mo ir jaunimo reikalų komiteto nariai. Vilniuje įsikūrusi bendro vė VSGA lošimo namus nori ati daryti didesnėse nei tūkstantį
kvadratinių metrų ploto užiman čiose patalpose, esančiose Danės gatvė 17A. Klaipėdos savivaldybės Licenci jų, leidimų ir vartotojų teisių ap saugos skyriaus vedėja Zita Žižytė tvirtino, jog patalpos ir lošimo na mus norinti steigti įmonė atitinka reikalavimus. Bendrovės VSGA direktorius Ivanas Šiška tvirtino, jog lošimo namai duotų naudos miestui. Bus įkurta per 50 naujų darbo vietų. Anot jo, mieste šiek tiek spręs tųsi ir jaunimo nedarbo problema. Paprastai bendrovės lošimo namų
darbuotojų amžiaus vidurkis sie kia 25 metus. Įstaigos mokami mokesčiai pa pildytų ir savivaldybės, ir valsty bės biudžetus. I.Šiška teigė, jog būtų prisidė ta ir prie koncertinės veiklos. Ša lia nuomojamų patalpų yra dide lė salė. „Patalpos 15 metų stovi neišnuo motos. Į jų rekonstrukciją inves tuosime apie 2,5 mln. litų. Dar tiek pat atsieis įranga. Jei bus išduotas leidimas, atsidarytume rudenį“, – tvirtino vadovas. Ugdymo ir jaunimo reikalų ko miteto pirmininkas Saulius Budi
Aukcionas. Klaipėdos sav ivaldybė skelbia aukcioną, kuriame bus parduoti automobiliai „GAZ 24-10 Volga“ ir „Mer cedes Benz 110“. Pirmojo pradinė parda vimo kaina 1 tūkst. litų, antrojo – 3 tūkst. 200 litų. Aukcionas vyks kovo 5-ąją 10 val. Klaipėdos savivaldybės didžiojo je posėdžių salėje, esančioje trečiame aukšte. Turtą galima apžiūrėti nuo tre čiadienio iki penktadienio darbo val domis iš anksto susitarus.
nas lošimo namus norinčiai ati daryti bendrovei iškėlė dar vieną sąlygą. „Įmonė nėra labai gera socia liai. Gal ji galėtų žiūrėti ir į kitą pusę. Mieste sporto situacija yra sudėtinga. Gal atsirastų galimybė paremti vieną ar kitą klubą? Ko kį – būtų galima nuspręsti tarian tis su savivaldybe“, – dėstė pir mininkas. I.Šiška pabrėžė, kad niekada neatsisako rėmimo. Ugdymo ir jaunimo reikalų ko miteto nariai pritarė lošimo namų atidarymui miesto centre. Dėl to dar turi pasisakyti miesto taryba.
Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 11 klai pėdiečių mirtys. Mirė Efimija Cybulska ja (g. 1914 m.), Ana Golubkova (g. 1918 m.), Domna Klemensova (g. 1920 m.), Apolo nija Žemaitienė (g. 1922 m.), Elena Stan kienė (g. 1927 m.), Ona Ringienė (g. 1928 m.), Vytautas Kirdeikis (g. 1930 m.), Me čius Čepauskas (g. 1933 m.), Stasys Liuti kas (g. 1936 m.), Algirdas Vitkus (g. 1948 m.), Odeta Miliūtė (g. 2000 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Janina Zinina, Domna Klemensova, Va lentin Glazunov, Ana Golubkova. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Elena Stankienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 11 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 8 ber niukai (tarp jų – dvynukai). Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 55 iškvietimų. Klaipėd iečiai skundėsi kraujotakos sutrikimais, pilvo ir galvos skausmais, aukštu kraujospūdžiu.
4
antradienis, vasario 21, 2012
miestas
Pirkėjų baubas – kainos
Komentarai
Prekybininkai pirkėjus 1 bandė įtikinti, jog į Lie tuvos ūkininkus atsigręžia didelės
užsienio rinkos, todėl augintojai savo produkciją eksportuos ir jos mūsų šalyje ims trūkti, o tai lems, kad daržovės artimiausiu metu pa brangs iki 30 proc. „Nežinau, iš kur prekybos cent rai ištraukė tokią informaciją ir ko dėl ją skelbia. Vienintelė daržovių rūšis, kuri artimiausiu metu gali pabrangti dėl objektyvių priežas čių, yra plautos morkos. Ir Lietu voje, ir užsienyje yra labai ribota pasiūla plovimui tinkamų morkų, o kai pasiūla mažėja, kaina didė ja“, – teigė Lietuvos daržovių au gintojų asociacijos direktorė Zofi ja Cironkienė. Ji tvirtino, jog tarp prekybos tinklų ir daržovių augintojų tikrai nevyksta jokios derybos, kad pa starieji savo produkciją parduotų didesnėmis kainomis. Skelbia, kas naudinga
„Nežinau, gal po kelių savaičių kas nors pasikeis, tačiau bent jau kol kas kainos tikrai negali didėti, nes augintojai jų nekelia. Daržovių Lie tuvoje nepritrūksime, jų yra užtek tinai“, – pabrėžė Z.Cironkienė. Jai antrino ir Lietuvos agrari nės ekonomikos instituto Produk tų rinkotyros skyriaus vedėjas Al bertas Gapšys.
Albertas Gapšys:
Jei prekybos centrai skelbia, kad daržo vės brangs ir labai, tai reiškia, jog dar žovių niekas neper ka ir prekybininkai siekia suaktyvinti jų pardavimą.
„Prekybininkai visada mėgs ta sakyti tai, kas yra jų naudai. Jei prekybos centrai skelbia, kad dar žovės brangs ir labai, tai reiškia, jog daržovių niekas neperka ir preky bininkai siekia suaktyvinti jų par davimą. Logika tokia – jei skelb sime, kad brangs ir brangs, tai visi puls pirkti“, – rinkodaros triukus atskleidė A.Gapšys. Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuvos daržovių augintojai savo produk cijos neeksportuoja, nes ūkinin kai nemoka užsienyje ieškoti rin kų, kur ją realizuoti. Kaltina žemdirbius
Daržovės buvo bene vienintelė maisto prekė, kuri per metus ge rokai atpigo. Visų kitų maisto pro duktų kainos vėl gerokai šoktelė jo į viršų. Prekybininkai pirštais rodo į ūki ninkus – esą šie pabrangino žaliavą. „Nesąmonė. Mūsų produkci jos kainą diktuoja rinka. Ūkinin kai neturi jokios galimybės daryti įtaką galutinei produkto, atgulan čio į prekybos centrų lentynas, kai nai“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Tal mantas.
Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos inst ituto direktor ius
M Kainos: per metus pabrango beveik visų rūšių maisto produktai.
Su tuo sutiko ir A.Gapšys. „Dėl maisto produktų brangimo visada kalti žemdirbiai. Aš ironi zuoju, nes prekybininkai tikrai mėgsta prisidengti ūkininkais. Ne va pabrango grūdai, todėl ir reikėjo pakelti duonos kainą. Tačiau kodėl nutylima, kad grūdų kaina duonos kainoje sudaro tik apie 10–15 proc. Manau, prekybininkai, perdirbėjai yra gudresni. Jie įvertina, kad vis kas brangsta, todėl galima pakelti ir maisto produktų kainas, o kaltę suversti ūkininkams“, – nuomonę reiškė pašnekovas. Kristų dėl boikoto
Vis dėlto A.Gapšys tvirtino, jog maisto produktai brangsta ir dėl objektyvių priežasčių. Viena tokių – Lietuva yra ES rinkos dalyvė. „Kainų kilimas Lietuvoje yra neišvengiamas, nes rinka stengia si jas suniveliuoti. Ir kai mane ban do įtikinti, jog užsienyje maisto produktai yra pigesni nei Lietuvo je, visada atsakau, kad tai netiesa – bent oficiali statistika rodo kitus skaičius“, – tvirtino Produktų rin kotyros skyriaus vedėjas. Dar viena priežastis, kodėl preky bos centruose išdėliotų maisto pro duktų kainos kyla kone kasdien, – didėjanti žmonių perkamoji galia. „Vartoj im as sul ėt ėj ęs buvo 2009-aisiais, o pastaruosius kele rius metus jis vėl didėja. Pakils at lyginimai, ir kainos dar šoktelės. Rinkoje egzistuoja paklausos ir pa siūlos dėsnis. Jei žmonės nebepirk tų kai kurių produktų, jų kainos iš kart kristų“, – aiškino A.Gapšys. Ir kaip pavyzdį pateikė savaitgalį Palangoje vykusią šventę. Joje pre keiviai užsimojo iš į kurortą suplū dusių svečių išvilioti kuo daugiau pinigų, ir tai puikiai sekėsi. „Vienas prekeivis gyrėsi, jog per penkias minutes uždirbo 40 litų, – net ranka pavargo pilstyti žuvienę. Jis stebėjosi, kad žmonės tikrai ne turi kur dėti pinigų – jei patiekalų kainos būtų buvusios dar didesnės, poilsiautojai vis tiek būtų viską nu šlavę. Tačiau jei žmonės būtų nie ko nepirkę, prekeiviai būtų privers ti leisti kainas. Taip yra ir prekybos centruose“, – dėstė pašnekovas. Ateityje – brangymetis
Dėl skirtingos žmonių perkamosios galios maisto produktų kainos yra
nevienodos skirtinguose šalies mies tuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje apsi pirkti yra brangiau nei Šiauliuose. „Pagal stat ist in ius duom e nis Klaipėdoje gyvena turtingesni žmonės, todėl ir kainos uostamies tyje didesnės“, – priežastį įvardi jo A.Gapšys. Paklaustas, ar ir šiemet galima tikėtis, kad maisto produktų kainos kils, pašnekovas bandė skaičiuo ti, jog būtiniausių maisto produk tų krepšelis per kelis artimiausius mėnesius turėtų pabrangti 5–7
Tomo Raginos nuotr.
proc. „Tikrai turėtų brangti kiaulie na, nes tai lems jos supirkimo kai na, kuri turėtų kilti. Jautienos kaina kils priklausomai nuo jos kokybės“, – į ateitį žvelgė pašnekovas. Jo nuomone, grūdinių kultūrų produktai – miltai, duona – turėtų šiek tiek pigti. Tačiau tai esą lems būsimas derlius. „Aišku, maisto produktų brangi mo tikrai neišvengsime dėl infliaci jos, energetinės įtakos. Kainos kiltų dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl gobšumo“, – pabrėžė A.Gapšys.
Maisto produktų mažmeninės kainos Lietuvoje 2011 m. 7-oji savaitė (Lt) Cukrus, 1 kg 3,51 Aliejus, 1 l 8,52 Kiaulienos kumpis su kaulu, 1 kg 10,99 Kiaulienos nugarinė, 1 kg 16,67 Malta kiauliena, 1 kg 10,01 Jautienos nugarinė, 1 kg 23,73 Malta jautiena, 1 kg 14,99 Šalto rūkymo dešra, 1 kg 46,55 Karšo rūkymo dešra, 1 kg 24,56 Atšaldyti vištienos ketvirčiai, 1 kg 7,68 Atšaldytas broileris, 1 kg 9,26 Vištienos krūtinėlė, 1 kg 15,36 Kalakutienos krūtinėlė, 1 kg 22,55 Rudi vištų kiaušiniai (M kategorija), 10 vnt. 3,90 Balti vištų kiaušiniai (L kategorija), 10 vnt. 4,07 Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, 1 kg 2,62 Juoda duona, 1 kg 5,52 Balta duona, 1 kg 4,80 Batonas, 1 kg 6,12 Ryžiai, 1 kg 7,43 Grikiai, 1 kg 9,53 Manų kruopos, 1 kg 2,96 Pienas (3,5 proc. riebumo), 1 l 2,67 Kefyras (2,5 proc. riebumo), 1 l 2,57 Grietinė (30 proc.), 400-450 g 4,19 Liesa varškė, 1 kg 11,22 Tepus riebalų mišinys, 200 g 3,93 Lietuviškos nefasuotos bulvės, 1 kg 1,87 Lietuviškos nefasuotos morkos, 1 kg 1,53 Baltagūžiai kopūstai, 1 kg 2,19 Importuoti ilgavaisiai agurkai, 1 kg 5,71 Importuoti pomidorai, 1 kg 5,45 Jūrų lydekos, 1 kg 11,11 Silkių filė, 1 kg 7,95 Menkių filė, 1 kg 14,33 Produktas
2012 m. 7-oji savaitė (Lt) 4,08 7,39 12,47 18,71 10,81 29,56 16,30 45,23 22,64 8,26 9,77 15,26 25,99 3,83 4,79 2,60 5,55 4,94 5,94 7,39 7,29 3,09 2,72 2,87 4,14 13,23 4,15 0,66 0,97 0,56 6,25 5,51 13,08 11,11 13,76
aisto produktų kainų di dėjimas paprastai labiau siai paliečia neturtingiau sius. Tai yra problema, kurią jaučia ne tik Lietuvos, bet ir viso pa saulio gyventojai. Tačiau „kaltųjų ieškoji mas“ atspindi neteisingą mintį, kad eko nominius reiškinius lemia ne objektyvūs rinkos veiksniai, o konkretaus rinkos da lyvio netinkami veiksmai. Kai kainos ma žėja, juk nepuolame ieškoti kaltų. O išskir tinis dėmesys prekybos centrams tenka dar ir todėl, kad jie yra arčiausiai pirkėjo. Žmogus paprastai nežino apie gaminto jo ar didmenines kainas – jis mato tik ga lut ines mažmen ines kainas prek ybos centruose. Kainų ar antkainių reguliavi mas būtų netinkama priemonė ir neduo tų laukiamų rezultatų. Yra daug pavyz džių, kai visus tenkina nereguliuojamos kainos (pavyzdžiui, mobilusis ryšys), bet netenk ina reg ul iuojamos (pav yzd žiui, energija). Galima klausti, kodėl kainų re guliavimo šalininkai kalba tik apie pre kybininkų kainos ribojimą? Kodėl nesiū lo reguliuoti gamybos ar tiekimo kainų? Supraskite teisingai, nesiūlau reguliuoti ir šių kainų. Tik manau, kad koncentravi masis į vieną galutinės kainos elementą, t.y. prekybinį antkainį, byloja, kad kainų reguliavimo siūlytojams labiau rūpi po litikuoti, nei sumažinti kainas. O realaus kainų mažėjimo ar aug imo sulėtėjimo būtų galima tikėtis, kad ir grąžinus laiki nai pakeltą PVM į 18 proc. lygį.
Pokytis (proc.) 16,24 -13,26 13,47 12,24 7,99 24,57 8,74 -2,84 -7,82 7,55 5,51 -0,65 15,25 -1,79 17,69 -0,76 0,54 2,92 -2,94 -0,54 -23,50 -4,39 1,87 11,67 -1,19 17,91 5,60 -64,71 -36,60 -74,43 9,46 1,10 17,73 39,75 -3,98
Šaltinis: žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema
Valentinas Mazuronis
I
Seimo nar ys
r dabar esu įsitikinęs taip, kaip bu vau prieš keler ius metus, kad pre kybos centr uose reik ia ribot i pre kių antkain ius. Vieną kartą Seime toks įstatymas jau buvo priimtas, tačiau jo nepasirašė tuometis prezidentas Val das Adamkus, matyt, paveiktas prekybos tinklų lobistų. Kai įstatymas buvo grąžin tas į Seimą, jo pagrindinės jėgos, matyt, taip pat pajutusios lobistų įtaką, teisės ak tui dėl antkain ių taik ymo nebepr itarė. Mes tuomet siūlėme ir daug iau dalyk ų, kaip mažinti maisto produktų kainas ar ba bent pasistengti, kad jos drastiškai ne kiltų. Pasiūlėme, kad premjeras Andrius Kubilius įsteigtų tarpžinybinę grupę, ku ri vykdytų aktyvų monitoringą, sektų bū tiniausių maisto prekių kainų dinamiką. Tuomet būtų nesunku pastebėti, jog kai nos įtartinai kyla, ir iškart imtis atitinka mų priemonių. Kalba buvo apie tų maisto prekių, kurios yra būtiniausios išgyventi, kainų stebėseną. Prabangos dalykai – ba la nematė. Tačiau ir šiam mūsų siūlymui nebuvo pritarta. Manau, jog kol kas geres nio pasiūlymo, kaip pristabdyt i maisto produktų brangimą, dar niekas nepatei kė. Mūsų turimais duomenimis, dauge liui produktų, pavyzdžiui, vaisiams, žu vims, prekybininkai uždeda kelių šimtų procentų antkainius, todėl juos ir būtina reguliuoti. Kai kurie politikai siūlo rinkoje didinti konkurenciją. Pritariu, kad tai turė tų įtakos prekių kainoms, tačiau ta konku rencija kol kas nedidėja. Lietuvoje įsitvirti nę keturi prekybos tinklai, kuriems tikrai reikalinga valstybės kontrolė.
5
antraDIENIS, vasario 21, 2012
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI
V.Kochanskytė: „Nebijokite svajonių“ da negirdėjau jos besiskundžian čios ar dejuojančios. Nors gyveni mas jos nelepino“, – mielų žodžių mamai negaili V.Kochanskytė. V.Kochanskytė mano, jog ir mei lę literatūrai, pomėgį skaityti ji taip pat perėmė iš savo mamos. Šiemet bus 30 metų, kai akto rė ištekėjo už garsaus skulptoriaus Arūno Sakalausko. „Man labai pasisekė – jis nuo stabus menininkas, gal net labiau atsidavęs pašaukimui negu aš. Di delė laimė susieti savo gyvenimą su tokiu žmogumi, kuris moka maty ti kitą ir suteikti kitam laisvę save realizuoti. Iš tiesų dviem indivi dualybėms, skirtingų sričių meni ninkams po vienu stogu yra ne taip paprasta“, – prisipažino Virginija.
Ji niekada nėra pa sakiusi – kaip man sunku dirbti. Vei kiausiai todėl, kad tai, kuo užsiima, ak torei Virginijai Ko chanskytei visa da teikia begalinio malonumo. Ir tai aplinkinių nelieka nepastebėta.
Apie Klaipėdą
Jubiliejus: su vyru A.Sakalausku drauge – jau 30 metų.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Apie darbą
Ar tai būtų tiesiog filmavima sis lietuviškame televizijos seria le, ar vaidmuo teatro scenoje, ar literatūriniai vakarai, skirti žy miems kūrėjams. Aktorės gyveni mas – kupinas įdomios ir prasmin gos veiklos. Tik šeštadienį moteris parsku bėjo iš serialo filmavimo aikšte lės. „Nuostabi kūrybinė grupė, darbo atmosfera. Kiekvieną kar tą į filmavimus Vilniuje važiuoju kaip į šventę. Džiugu, kad ir žiūro vai įvertino šį darbą“, – šypsojo si aktorė. Moteris taip pat džiaugiasi, jog savo rengiamomis literatūrinėmis programomis žiūrovams vis dar yra įdomi ir laukiama net atokiausiuo se Lietuvos kampeliuose. „Niekada neskirsčiau – čia di džioji scena, čia – mažoji. Čia ypa tingi darbai, o čia – nelabai. Gyve nimas – vienas. Ir žiūrovai, kurie ateina į salę, ar ji būtų Niujorke, ar Paryžiuje, ar Žagarėje, – verti pa garbos ir to, kad jiems atiduotum viską“, – tokios nuostatos laiko si aktorė. Gausybę literatūrinių vakarų pa rengusi skaitovė šiandien ypač di džiuojasi programomis, kurios su sijusios su iškiliomis Klaipėdos krašto asmenybėmis, kaip antai rašytoja Ieva Simonaityte bei dai lininku Pranu Domšaičiu.
„Nuoširdžiai džiaugiausi, kad pagal mano literatūrinę progra mą sukurta kompaktinė plokšte lė „Ak, buvo visko... Ded ikac ija I.Sim on aitytei“ sul auk ė rimto įvert in im o – buvo apd ovan ota literatūrine I.Simonaitytės pre mija“, – pasidžiaugė V.Kochans kytė. Nauji iššūkiai aktorės laukia ir teatro scenoje. Ji pakviesta vaidinti Klaipėdos dramos teatro naujajame spektaklyje – P.O.Enkvisto „Lūšies valanda“, kurio premjera numaty ta rudenį. „Aišku, džiugina darbas Klai pėdos universitete, kur lietuvių fi lologijos ir režisūros studentams dėstau scenos kalbą. Puikūs jauni žmonės, smalsūs, kūrybingi. Ku pini svajonių, vilčių, kurios paky lėja ir mane. Jauniems žmonėms visada sakau: nebijokite svajoti. Ir kad svajonės būtų didelės, galingos – bus kam išsipildyti“, – šypsojo si pašnekovė. Į Metų klaipėdietės pretenden tes V.Kochanskytę pasiūlę mies tiečiai, be abejo, įvertino ir visuo meninę jos veiklą. Šešerius metus aktorė yra UNI CEF geros valios ambasadorė Lie tuvai ir prisipažino labai bran ginanti šį įpareigojimą. Neseniai aktorei teko viešėti Kambodžoje – UNICEF pasiuntinių iš Lietuvos misija buvo skirta šios šalies vai kams bei jų mamoms paremti. „Štai verd i savo kat il e, savo problemose ir kartais atrodo, kad
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
Atvirumas: V.Kochanskytė mo-
Asmeninio archyvo nuotr.
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
ka džiaugtis gyvenimu.
Iš Kauno kilusiai V.Kochanskytei Klaipėda namais tapo lygiai prieš 30 metų. „Klaipėda – mūsų mei lės miestas. Su Arūnu susipaži nome Nidoje, tad, galima sakyti, jūra mus suvedė ir surišo. Klaipė doje sutikau daug nuostabių žmo nių, čia turime gražų bičiulių bū rį. Čia yra daug aktyvaus, įdomaus gyvenimo, ir šis miestas neabejoti nai turi savo išskirtinį veidą bei at mosferą“, – kalbėjo aktorė. Apie pomėgius
„Mano pomėgis – gyvenimas“, – juokauja V.Kochanskytė. O visaver čio gyvenimo moteris neįsivaizduoja ne tik be teatro, bet ir bendravimo, bičiulystės, kelionių, geros litera tūros. „Norisi tiesiog gyventi įdo miai“, – šypteli pašnekovė. Gyvenimo credo
Mylėk ir būsi mylimas – tokiu principu gyvenime vadovaujasi aktorė. Apie Metų klaipėdietę
Atmintis: su broliu Antanu ir mama Elžbieta Kochanskiene – vaikystės
nuotraukoje trūksta dar vieno brangaus žmogaus – tėčio, kurio šeima neteko labai anksti.
jau pasaul io pabaiga, duob ė, iš kurios niekada neišlipsi. Tačiau tereikia apsidairyti aplink ir pa matai, kaip žmonės gyvena – jie yra tiesiog laimingi, kad prabudo rytą, kad jie gali užsidirbti saują ryžių, kad nebėra karo, agresijos, diktatūros, kurie ją ne taip seniai patyrė“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak aktorės, tai, kad dalyvau jama tokiuose projektuose, misi jose, parodo, jog ir mes esame pa saulio piliečiai, be to, labiau vienas nuo kito priklausomi, nei gali pasi rodyti iš pirmo žvilgsnio.
RĖMĖJAI:
Apie šeimą
„Man labai pasisekė, kad gimiau tokioje nuostabioje šeimoje“, – prisipažįsta pašnekovė. Nors anksti mirusį tėtį Virginija pamena blankiai – tuomet jai buvo vos ketveri, o jaunesniajam broliu kui – dveji su puse, šią netektį be galine meile kompensavo mama. Anot V.Kochanskytės, būtent mamai ji visada bus dėkinga už svarbiausias gyvenimo pamokas bei įkvepiamą pavyzdį. „Ant mamos miegamojo staliuko būdavo daug vaistų, bet aš nieka
Pašnekovės nuomone, Metų klai pėdietės rinkimai suteikia mies tiečiams puikią progą akyliau ap sidairyti aplinkui, tiesiog atsisukti į kitą. „Žmones tai paskatina susi mąstyti – o gal šalia yra koks nors žmogus, kurio niekas nepastebė jo, o jis daro labai gerus ir svarbius darbus, – teigė V.Kochanskytė. – Manau, tai puiki idėja ir iniciaty va. Juk meilės ir dėmesio niekada nebūna per daug.“ Pašnekovė neabejoja, jog Klaipė doje yra gausybė moterų, vertų šio garbaus titulo. „Džiaugiuosi dėl visų moterų, kurios buvo pagerbtos, įvertintos. Aš jau esu laiminga ir jaučiuosi ap dovanota.“
PARTNERIAI:
6
antradienis, vasario 21, 2012
nuomonės
Kodėl lenkiuosi mokytojui
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sveikinimas iš Lietuvos Valentinas Beržiūnas
L
atv iai įrodė – nieko nė ra svarbiau, nei gimto ji kalba. Su tuo brol ius baltus dera nuošird žiai pasveik inti. Referendumas Latv ijoje – istor i nis. Abejingų nebuvo. Tradiciškai šurmul iuojančiose Rygos gatvė se švilpė automobiliai su Latvijos vėliavomis, žmonės dainavo lat viškas dainas. Tvyrojo vienybės jausmas, į kurį teko žvelgti su bal tu pavydu. Tiesa, mes problemų dėl tautinių mažumų neturime. Bent jau tokių rimtų, kaip latviai. Tačiau iššūk is subūrė latvius į tautin į branduo lį, ko Lietuvoje sen iai nesugeba ma padar yt i nuolat žarstomais patriotiniais šūk iais.
Mums, lietuviams, de rėtų nepamiršti, kad latviai – mūsų broliai. Todėl mūsų Nepriklau somybės šventėje daž niau norėtųsi matyti ir Latvijos vadovus. Įdomu ir tai, kad niekas Latvijoje net referendumo dieną neminė jo blogu žodžiu vietos rusakalbių. Taip, jų ten gyvena daug, jų pa žiūros ne visuomet atspindi loja lumą Latvijai. Šal iai, kuri jiems ir jų vaikams suteikė namus, išsila vinimą, saugumo jausmą. Keiksnojo latv iai veik iau vietos politikus, kurie naudojasi šia jaut ria visuomenei tema savanaudiš kiems tikslams. Vis dėlto net ur i pag rindo keiks not i latv ių ir rusakalbiai. Niekas jų teisių nepažeidė. Priešingai, vi suomenė Latv ijoje – be galo tole rantiška. Ir tie, kas visuomenei no ri prik lausyt i, jai prik lauso. Nes varbu, kur gimei, kur augai ir kuo užsiim i. Išlaikai kalb os egzam i ną, gaun i pil ietybę, deklar uoji iš tik imybę. Šių pamat in ių sąlyg ų laikosi ne viena valstybė. Latvija – ne išim tis. Kadang i ši šal is vadinasi Lat vija, joje kalbama latv iškai. Jei ji vad int ųsi Rusija, čia būt ų kalba
Prof. Antanas Bučinskas
ma rusiškai. Jei Did žioji Britan i ja – angl iškai, jei Liet uva – liet u viškai. Šiuo atveju mūsų nuolatiniai gin čai su kai kuriais Šalčinink ų rajo no gyventojais tur i būt i grįst i to kiais pat principais, kok iais sa vo kalbos svarbą kiekvienam ša lies piliečiui grind žia Latvijos va dovai. Nėra išimčių. Tiek Liet uva, tiek Latv ija, o ir Lenk ija – monoetn i nės valstybės. Būt ų gerai, jei lie tuv ių ar latv ių Žemėje būt ų ke lios deš imt ys mil ijonų. Tač iau taip nėra, todėl kalbos, kult ūros, papročių išsaugojimas – egzisten cinis klausimas mums. Net Ukrainoje dvikalbystė – jaut ri problema, į kurią žvelg iama at sarg iai. Jei latvių kalba turėtų da lytis vietą su rusų, kas lauktų Uk rainos? Ar keisis Rusijos politika Latvijos atž vilg iu? Žinoma, triukšm ing ų rusų vald žios elito pasisak ymų nestigs. Juk rink imai – ant no sies. Reik ia visuomenei prim in ti, kaip ginamos rusakalbių, ku rie net nėra Rusijos pil iečiai, tei sės užsienyje, ir kartu padėti pa miršti, kaip neg inamos pačių Ru sijos piliečių teisės Rusijoje. Bet latv iai Kreml iaus elit ui pa siuntė aišk ų signalą: jei nor ite – bendradarbiausime, tačiau Lat vij os valst ybing umo pam at ų niekas neg riaus. Nes kalba – tai ne derybų objektas. Kaip, beje, ir nepriklausomybė. Labai tikėt ina, kad į latv ių žin ią Rusijos elitas reaguos susitaikyda mas su tuo. Tiesa, pastabų Latvijai dėl neva diskr iminuojamos rusų maž umos bus. Kaip ir mums, lie tuviams, iš lenkų. Tačiau viena pa tarlė teig ia – “duok kai kam kelią”. Mums, liet uv iams, derėt ų nepa miršti, kad latviai – mūsų broliai. Todėl mūsų Nepr iklausomybės šventėje dažn iau norėt ųs i ma tyti ir Latvijos vadovus. Kad kas kart vas ar io 16-ąją ned isk ut uo tume vien apie Šalčin ink ų kraš to problemas. Galėt ume ir ne diplomat inėm is frazėm is išreikšt i latv iams para mą, supratimą, pagalbą. Galų ga le turėtume imt i ir išspręst i įvai rius pol it in ius nesutar imus, už megzti tvirtą bendradarbiavimo dialogą. Latv iai tikrai puik iai išlaikė pa triot išk umo egz am in ą. Tok io pat rez ultato, tik imės, vieną die ną palinkėsime ir baltarusiams – ne broliams, tačiau artimiesiems kaimynams. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Švenčių ypatumai
Neįmanoma pamiršti vieno apsilan kymo SEB banko skyriuje ypatumų. Vasario 16-osios išvakarėse lygiai 16 valandą su žmona įėjome į šio banko patalpas Manto gatvėje. Vos peržen gus slenkstį, darbuotojos sutartinai lyg choru ėmė šaukti, kad jų darbo laikas baigėsi. Supratome, jog esame vejami lauk, ir pasijutome tarsi ap spjauti. O norėjome į sąskaitą padė ti nemažą pinigų sumą. Iš tiesų ban ko skyriaus darbo laikas tądien buvo sutrumpintas. Tačiau, mano many mu, klientas yra svarbesnis už dar
Mokytojai nuo poka rio išliko užguiti, juos gali atestuoti, vizituo ti, vertinti beveik visi, bet kada, net ir tie, ku rie gyvenime nėra pa mokos pravedę. O gal jums mokytojas pasirodė ne toks, kokio jūs norėtumėte, nes jūs manote, kad jūsų vaikas klasėje ypa tingiausias, genialiausias ir mokyto jas tik jam turi skirti visą dėmesį bei laiką. Man pasisekė – visi mano moky tojai mane mokė tik gero, bet ir ma no tėvai man apie mokytojus kalbėjo tik gera. Sakysite, kad dabar susvy ravo mokytojo autoritetas visuome nėje? Jei taip manote, atidžiau pa sižiūrėkite, gal tokia mintis plevena tik todėl, kad dalis visuomenės nori mokytojui primesti ir savo, kaip tė vų, pareigas. Nepakanka vaiką pa leisti į pasaulį ir nusiplauti rankas. Tėvams visą gyvenimą išlieka tėviš ka pareiga bent jau paklausti: o kaip tau sekasi, vaike? Net tada, kai tam vaikui jau penkiasdešimt ar šiek tiek daugiau. bo laiką. Mes patys dirbame priva čioje kompanijoje ir darbo valandų neskaičiuojame – dirbame tiek, kiek reikia. Mano nuomone, darbuotojos pasielgė kaip socialistiniais laikais, kai bet kuri valytoja galėjo bet kada išvyti interesantą. Ką gi, nors esu iš skirtinis SEB klientas, nuėjau į Ūkio banką ir be vargo pasidėjau savo pi nigus. Ten, beje, niekas nešūkavo ir nevarė lauk. Atleisti galiu, bet nuo skaudą prisiminsiu ilgai. S.
Siutina vagišiai
Gyvenu Sportininkų gatvės daugia butyje, automobilį laikau kieme. Vie ną rytą pastebėjau, kad vagišiai nu lupo mano mersedeso prekės ženklą. Labai sunervino. Naujas kainuos ke
Visada skeptiškai žiūriu į poli tikuojančius kunigus, gydytojus ir mokytojus. Ir šiandien, kai mokyto jas atsidūrė ant savo profesinio išli kimo ribos bei mėgina protestuoti, jį bandoma kaltinti politikavimu ir taip sumenkinti, nes išdrįsta pasakyti vi są tiesą apie savo sudėtingą šiandie ninę padėtį. Nežiūrint to, kad keitėsi kartos, mokytojai nuo pokario išliko užgui ti, juos gali atestuoti, vizituoti, ver tinti beveik visi, bet kada, net ir tie, kurie gyvenime nėra pamokos prave dę, bet pagal partines proporcijas at sidūrę įvairiuose postuose ir patikėję savo universalumu. Pagarba mokytojui išlieka ne tik tradiciškai, bet ir už šiandieninį jo sunkų ir atsakingą darbą. Užvėrus mokyklos duris, darbo diena dar ne sibaigia, netgi sunku pasakyti, ka da ta darbo diena prasideda, kada ji baigiasi. Visada, nežiūrint jo amžiaus, len kiuosi mokytojui, nes jis pasirinko atsakingą ir garbingą profesiją, jis savo darbu kuria tautos ateitį. Kodėl visą laiką norima mokytoją laikyti stresinės būsenos? Ar tik vien dėl to, kad kiti piliečiai jau valdžios nebebi jo, ieško sau namų svetur, o valdžiai reikia bent kam nors rodyti galias? Ar galės mokytojas sėkmingai dirbti mokykloje iki planuojamo pensinio amžiaus, ar pragyvens ves damas 10 ar 12 pamokų per savaitę, jei nenorima garantuoti minimalaus 18 pamokų krūvio? O ką valstybė ga li pasiūlyti mokytojui, išdirbusiam mokykloje 15–20 metų ir dėl moks leivių skaičiaus mažėjimo neteku siam darbo? Mokytojas buvo, yra ir bus tikra sis tautos elitas, jį buvo nuvertinusi okupacinė valdžia, bet jis liko neįver tintas ir dabar. Įspėjamasis mokytojų streikas, nežiūrint į tai, ar jis vyks, ar nevyks, turi būti įspėjimas visiems, kad valstybėje vyksta ir negeri daly kai, kad supainioti prioritetai, pami namos pamatinės vertybės, tarp jų – pagarba mokytojui. lis šimtus litų. Neįsivaizduoju, kaip sutramdyti tokius slunkius. Ne vel tui vokiečiai kažkada rankas už va gystes kapojo, ilgam įsiminė, į kraują įaugo svetimo daikto neliesti. Gaila, pas mus tokios praktikos nebuvo. Vidas
Šlapi kilimėliai
Suprantu, kad dabar toks šlapias metų laikas, šlepsime pažliugusio mis gatvėmis, bet ne ką sausiau ir prekybos centruose. Galbūt nespė ja valyti salių, bet gal tuos kilimėlius galima dažniau keisti? Įeini į par duotuvę, tai įlipi į dar didesnę balą nei lauke. Ir ta pelkė vadinama kili mėliu kojoms valyti. Gintaras Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Dažnas žmogus, ypač gimęs ir au gęs kaime, savo vaikystę dažniausiai skirsto į du laikotarpius: į ikimokyk linius ir mokyklinius metus. Ikimo kykliniai metai kaimiečiui būdavo labai ilgi, nes gyvenimas buvo pilnas pavojų – jokių darželių, o tik kova už būtį, net savo kieme. O už mokyklos durų slypėjo neži nomas, paslaptingas pasaulis, į ku rį norėjosi kuo greičiau patekti vien dėl to, kad vyresnieji nosies neries tų, mažium nevadintų, norėjosi, taip sakant, greičiau pakeisti savo socia linį statusą. Nebuvo mano kaime vaistininko, paštininko, policininko. Vieninte lis kaimo švyturys buvo mokytojas. Dieną mokykloje karaliaudavome mes, vaikai, o vakarais čia rinkda vosi kaimo jaunimas, repetuodavo vaidinimus ir visokiomis kitokiomis pramogomis užsiimdavo. Eidavo pas mokytoją ir pagyvenę kaimo žmonės pasitarti, naujienų sužinoti. Pradinė kaimo mokyklėlė, kurioje mokytojas dirbo su visomis keturio mis klasėmis, buvo ir kaimo teatras, ir kultūros namai, ir biblioteka. Čia buvo auginama nauja Lietuvos būsi mos inteligentijos karta, nes tarpu kario Lietuvos inteligentija buvo su naikinta. Ir dabar, kai masiškai uždarinė jamos kaimo mokyklos, dažnai jų vietoje įsikuria verslininkai arba vietinio masto politikai pastatus privatizuoja, taip ir norėtųsi, kad prie tų pastatų būtų pritvirtintos atminimo lentos. Jose turėtų būti parašyta, kad čia sunkiausiais Lie tuvai laikais dirbo kaimo mokyto jai, kurie neleido žmonėms palūžti pirmaisiais okupacijos dešimtme
čiais. O kiek jų, kaimo ir miesto mokytojų, buvo ištremta į Sibirą, o kiek jų dingo be žinios. Niekas ne sužinojo nei už ką, nei kodėl. Kar tais vietiniams jie atrodė svetimi, o okupantams – nepatikimi. Daug jų nuskriaudė ir savi, ir svetimi. Mo kytojas Lietuvos kultūros istorijo je suvaidino ir vaidina didžiausią vaidmenį ir mieste, ir kaime, nes jis pirmas po tėvo ir motinos prisi liečia prie augančio žmogaus, prie tautos ateities. Mokytojas veda už rankos jauną žmogų iki pilname tystės. Ir tų jaunų žmonių būna iš įvairių šeimų, įvairaus charakterio, o mokytojui turi užtekti ir meilės, ir šilumos visiems.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, vasario 21, 2012
lietuva Palaikė kaimynus
Stebės pėsčiuosius
Laukia išvadų
Dauguma Latvijos ambasa doje Vilniuje balsavusių ša lies kaimynės piliečių šešta dienį vykusiame referendu me dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kal bai pasisakė prieš, tiksliau, 145 balsavo prieš, 31 – už, vienas biuletenis buvo suga dintas.
Dvi savaites policija šalies keliuose daugiausia dėme sio skirs pėsčiųjų kontro lei, jų daromiems pažeidi mams išaiškinti ir užkardyti. Šįmet per eismo įvykius Lie tuvoje jau žuvo 39 žmonės, iš jų daugiausia pėsčiųjų – 16. Tamsiuoju paros metu žuvo 14 pėsčiųjų.
Energetikos ministras Arvy das Sekmokas teigia dar ne turintis darbo grupės, tik rinančios Valstybinės ener getikos inspekcijos viršinin ko Rimgaudo Špoko tarnybi nę veiklą, išvadų. Kaip žino ma, R.Špoko veikla tikrinama dėl išaugusių šildymo sąskai tų Vilniuje.
Šalies vadovė Da lia Grybauskai tė atleistus Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus vakar apkaltino politikavimu.
Įtarimai: pasak D.Grybauskaitės, „tiriami šeši pareigūnai, kurie, tikėtina, galėjo prisidėti prie nutekinimo, ir tik du FNTT pareigūnai per tyrimą
pasirodė nekaip“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Priekaištauja dėl politikavimo Pasak šalies vadovės, iš parei gų tarnybos direktorius Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytau tas Giržadas atleisti, kai „nelabai gerai“ pasirodė, prokuratūros pra šymu Valstybės saugumo depar tamentui (VSD) atlikus tyrimą dėl informacijos apie „Snoro“ banką nutekinimo. Prezidentės teigimu, atliekant tyrimą buvo aiškinamasi, ar „pareigūnai apsimelavo“ ir „ar jie gali toliau dirbti su slapta in formacija“, tačiau pridūrė, jog tai „neturi nieko bendra su baudžia mąja atsakomybe“. „Aš nevertinu tai kaip kovos tarp statutinių pareigūnų, verti nu kaip tęsinį tyrimo, kuris buvo pradėtas prokuratūros prašymu ir kurį vykdė VSD dėl „Snoro“ infor macijos nutekinimo. Du FNTT pa reigūnai po tyrimo, deja, pasirodė nelabai gerai. Dabartinis statuti nių karininkų politikavimas atro dė dar blogiau. Taip aš ir vertinu susiklosčiusią situaciją“, – pir
madienį žurnalistams sakė D.Gry bauskaitė. Pasak šalies vadovės, buvo „ti riami šeši pareigūnai, kurie, tikė tina, galėjo prisidėti prie nutekini mo, ir tik du FNTT pareigūnai per tyrimą pasirodė nekaip“.
Dalia Grybauskaitė:
Galėtumėte paklausti, ar FNTT pastaruosius metus tyrė konservatorių rėmėjų įmones, ar ne.
„Aš reiškiu kritiką statutiniams karininkams, kurie mėgina politi kuoti, o jūs, žurnalistai, galėtumėte paklausti, ar FNTT pastaruosius me tus tyrė konservatorių rėmėjų įmo nes, ar ne“, – kalbėjo Prezidentė.
„Ikiteisminis tyrimas galės bū ti ir bus pradėtas tuomet, kai bus vertinama baudžiamojo atsako mybė. O tyrimas buvo vykdomas siekiant nustatyti, ar šie pareigū nai apsimelavo, ar ne ir ar jie gali toliau dirbti su slapta informacija. Tai neturi nieko bendra su bau džiamąja atsakomybe, baudžiamo ji atsakomybė bus papildomai nu statoma per ikiteisminį tyrimą. Esu įsitikinusi, kad taip turėtų būti“, – sakė D.Grybauskaitė. D.Grybauskaitė teigė neįžvel gianti įsakymus dėl FNTT vadovy bės atleidimo pasirašiusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio netin kamo elgesio: „Ministras Palaitis čia niekuo dėtas.“ Gen eral in ė prok urat ūra dar praėjusių metų pabaigoje bandė aiškintis, kas neteisėtai atskleidė informaciją apie valstybės institu cijų planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu, bet ikiteismi nio tyrimo nepradėjo.
Sausio pabaigoje atsakyme Sei mo nariui Sauliui Stomai Gene ral in ė prok urat ūra nurod ė, kad „Lietuvos ryto“ straipsnio, publi kuoto prieš pat nacionalizuojant „Snorą“, „kai kurie teiginiai gali būti vertinami kaip dalinai atitin kantys 2011 m. lapkričio 9–14 d. Generalinėje prokuratūroje vyku sias iš Lietuvos banko gautos me džiagos vertinimo ir organizaci nes procedūras, kuriose dalyvavo kelių institucijų pareigūnai, bu vo atlikti tam tikri patikrinimo veiksmai“. Tuomet Generalinė prokuratū ra teigė, jog „duomenų, kad minė tame straipsnyje esančią informa ciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“. Praeitą savaitę R.Palaitis panai kino V.Gailiaus ir V.Giržado leidi mus dirbti su slapta informacija ir juos atleido. Tai jis padarė gavęs VSD teikimą. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Pradėjo ikiteisminį tyrimą General inė prok urat ūra (GP) va kar pradėjo ikiteismin į tyrimą dėl slaptos informac ijos apie bank ą „Snoras“ nutek in imo. „GP pradė jo ikiteismin į tyr imą dėl informa cijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus, tir iant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleid imo. Iki teisminis tyrimas pradėtas dėl gali mo piktnaudžiavimo tarnybine pa dėtimi. Tyrimas pradėtas iš Valsty bės saugumo departamento gavus informaciją apie generalinio proku roro Dariaus Valio 2011 m. lapkričio 17 d. prašymu atlikto tyrimo rezul tatus“, – rašoma prokuratūros išpla tintame pranešime. Čia pat nurodo ma, kad ikiteism in į tyr imą paves ta atlikti bendrai GP Baud žiamojo persek iojimo departamento pro kurorų ir Specialiųjų tyrimų tarny bos pareig ūnų tyrimo grupei.
Gina nepriklausomus šilumos gamintojus Šalies Prezidentė Dalia Gybaus kaitė pareiškė, jog būtina sudaryti galimybę nepriklausomiems šilu mos gamintojams prisijungti prie tinklų ir rengti atvirus konkursus investuotojams į šilumos ūkį, kad monopolijos būtų išskaidytos.
„Perteklinės šilumos pagamina „Grigiškių“ ir kitos šalies gamyk los, ypač turinčios biokuro ka tilines, tačiau monopolijos ir jas palaikančios savivaldybės šios ši lumos tiesiog neperka arba iškelia atgrasančias sąlygas. Būtina stip rinti konkurenciją ir nepriklau somiems gamintojams užtikrinti galimybę tiekti pigesnę šilumą gy ventojams“, – sakė D.Grybauskai tė. Ji vakar apsilankė didžiausioje
Lietuvoje medienos plaušo plokš čių ir higieninio popieriaus gamy bos bendrovėje „Grigiškės“. Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovės iniciatyva parengtos pri sijungimą prie šilumos perdavimo tinklų nepriklausomiems gamin tojams garantuosiančios Šilumos ūkio įstatymo pataisos, pagal ku rias naudojimosi šilumos perdavi mo tinklais sąlygas tvirtintų ne mo nopolininkas, o Kainų komisija. „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Milkalajūnas tei gė, kad sostinei centralizuotai ši lumą tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ iš „Grigiškių“ šilumą ža da supirkti, kai tik įmonė įvykdys būtinus reikalavimus. Anot jo, kol kas „Vilniaus energija“ neturi duo
menų, kad „Grigiškės“ būtų įvyk džiusios privalomas sąlygas. „Kai tik iš atsakingų institucijų – Kainų komisijos ir Energetikos ins pekcijos – gausime patvirtinimus, jog „Grigiškės“ įgyvendino privalo muosius reikalavimus, iškart pradė sime supirkti iš jų šilumą. Šiuo me tu tokių patvirtinimų neturime“, – tvirtino N.Mikalajūnas. D.Grybauskaitės teigimu, šilu mos kainas sumažins tik reali ši lumos gamintojų konkurencija ir gamtinėms dujoms alternatyvaus kuro naudojimas. „Visos šalies savivaldybės priva lo užtikrinti sąžiningą konkuren ciją, vykdyti atvirus konkursus ir sudaryti vienodas sąlygas visiems investuotojams į šilumos ūkį, o ne
proteguoti vieną pasiūlymą, ne svarbu, ar tai būtų biokuro katili nės, ar atliekų deginimo gamyklos statyba“, – teigė Prezidentė. Miestuose, naudojančiuose bio kurą, šiluma yra trečdaliu pigesnė, kaip teigiama pranešime. Iki 2010 m. rudens „Grigiškės“ buvo vienintelė šilumos tiekėja Grigiškėms. Jų šildymą perėmusi „Vilniaus energija“ pateikė „Gri giškėms“ tarpinio šilumokaičio ir šilumos apskaitos prietaisų pro jektavimo sąlygas. Jų įgyvendi nimas, kaip prognozuojama, kai nuotų daugiau negu 1 mln. litų ir užtruktų kelerius metus. Pasak „Vilniaus energijos“ kriti kų, šilumos tiekėja, pasinaudoda ma šilumos tinklo natūralia mo
nopolija, gina savo monopoliją ir šilumos gamyboje: nepriklauso miems gamintojams kelia brangiai įvykdomas technines prisijungi mo, rezervavimo, sankcijų už nu krypimus sąlygas. Teigiama, kad su tuo susidūrė ir įmonės „Žabolis ir partneriai“ bei „Senukai“, ku rios ketina statyti katilinę Vilniu je, Savanorių prospekte. „Grigiš kės“ galėtų patenkinti iki 10 proc. Vilniaus šildymo poreikio. „Grigiškių“ grupė pernai rude nį įsteigė šilumos gamybos bend rovę „Grigiškių šiluma“. Šiuo metu ji gamina energiją tik įmonės reik mėms. Bendra „Grigiškių šilumos“ visų katilų galia – apie 80 megavatų. BNS inf.
8
antradienis, vasario 21, 2012
aktualijos
Lietuviai nežino, ką dirba STT Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nors Lietuvoje jau 15 metų veikia su korupcija kovojanti institucija – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), beveik devyni iš dešimties lietuvių mano, kad korupcija yra viena di džiausių šalies problemų. Tai bylo ja apklausos.
Lietuvoje labiausiai korumpuotais visuomenė laiko muitininkus, po licininkus, nacionalinio lygio po litikus, kontroliuojančių įstaigų inspektorius, savivaldybių poli tikus, statybų bei verslo leidimus išduodančius pareigūnus. Mažiau siai kyšininkavimo žmonės įžvelgia švietime bei privačiame versle. Prieš pat tarnybos įkūrimo su kakties minėjimą Klaipėdos valdy ba atsisveikino su 12 metų vadovu dirbusiu Leonu Keniausiu. Laikinai valdybos vadovo parei gas eina buvęs Operatyvinės veik los skyriaus viršininkas Edmun das Repšys. Jis STT dirba 11 metų, prieš tai ilgą laiką darbavosi Palan gos policijos Kriminalinių nusikal timų tyrimo tarnyboje. STT Klaipėdos valdyboje, kurios veiklos zona driekiasi nuo Skuodo iki Tauragės, apimdama visą Vaka rų Lietuvą, pernai buvo pradėta 20 ikiteisminių tyrimų, devyni iš jų – Klaipėdoje.
Pamaina: E.Repšys laikinai va
dovauja apie 20 pareigūnų su darančiai STT Klaipėdos valdy bos komandai.
Uostamiestyje dirbantys STT darbuotojai pernai sulaukė 112 pra nešimų apie galimus korupcijos at vejus, tačiau tik maža dalis jų buvo pagrįsti. Visoje šalyje per metus su laukta apie 800 pranešimų, tačiau iš jų tik 28 buvo pagrįsti ir tapo pa grindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Pastebėta, kad dažnai besiskun džiantieji nesupranta, kokius nu sikaltimus tiria ši tarnyba, bene dažniausiai skundžiamasi dėl ne teisingai išnagrinėtų bylų. „Mūsų žmonės nėra tiek subren dę, kad skubėtų pranešti apie ži nomus korupcijos atvejus. Be to, dažnai kaltinimai yra pagrįsti vien spėjimais“, – teigė E.Repšys.
Minijos gatvėje driokstelėjo sprogimas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Žvejybos uosto rajone vakar prieš piet nugriaudėjo sprogimas, ant gatvės pažiro išdužusių langų stik lai, o greitosios pagalbos medikai iš įvykio vietos skubiai išgabeno du veidus apdegusius vyrus.
Pirmadienį 10.33 val. Bendrajame pagalbos centre telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Minijos gatvės 141A name įvyko sprogimas. Pirmajame aukšte vei kia paštas, o antrajame – kirpykla. Netrukus paaiškėjo, kad vandens skaitiklių rodmenis užfiksuoti atvykę du vyrai bandė įžiūrėti skaičius prie vamzdžio prikišę degantį popierių. Į šį pastatą nėra atvestos gamti nės dujos, nerasta ir dujų baliono ar
kito dujų šaltinio. Todėl spėjama, kad sprogo kanalizacijos vamzdy ne susikaupusios metano dujos. Greitosios pagalbos ekipažai iš sprogimo vietos išgabeno du su žeistus vyrus. 1975 metais gimęs Lūžų gatvės gyventojas ir 1952 metais gimęs Raseinių gatvėje gyvenantis vyras gydyti Reanimacijos skyriuje, vė liau perkelti į Nudegimų skyrių. Abiem apdegė veidai, rankos bei kvėpavimo takai. Dar viena nukentėjusioji vėliau į ligoninę atvyko pati. 30-metė klai pėdietė buvo nublokšta sprogimo bangos ir nusvilo plaukus. Moteris fiziškai nenukentėjo, tik labai išsigando. Ji, kaip ir būrelis būsimų kirpėjų, laukė prie kirpyklos durų praktikos užsiėmimų pradžios. Kitos merginos atsipirko išgąsčiu.
Pasirinkimas: klaipėdietės žiemą noriai perka dujinius balionėlius, o vyrai vis dar ieško dujinių pistoletų. Vytauto Petriko nuotr.
Tamsa verčia ginkluotis Tamsiu paros metu suaktyvėję plėšikauto jai klaipėdiečius verčia mąstyti apie savi saugai skirtus reikmenis. Moterys vis daž niau dairosi dujinių balionėlių – ginklų parduotuvės kas savaitę parduoda po ke lias dešimtis šių apsaugai skirtų prekių.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Vagys plėšė kaimynus
Šią savaitę vienos ginklais prekiau jančios parduotuvės duris pravėręs vyriškis pasakojo, jog prieš kelias dienas akis į akį susidūrė su plėši ku savo name. „Žmogus buvo ką tik patyręs di delį stresą. Vyras prisipažino, kad naktį į užmiestyje esantį jo namą įsilaužė vagis. Nusileidęs į pirmą aukštą, namo šeimininkas išvydo šeimininkaujantį plėšiką“, – tiki no vienos ginklų parduotuvės va dovė Jūratė Dzindzelėnienė. Vyras aiškino, kad susigrumti su vagimi jis nedrįso. „Žmogus buvo pakirdęs iš miego ir tuščiomis rankomis. Tokiu atve ju jam būtų pagelbėjęs net elemen tarus dujų balionėlis“, – tikino pa šnekovė. Paaiškėjo, kad tą pačią naktį Girkaliuose esančioje privačių na mų gyvenvietėje vagys mėgino įsi brauti į du namus. Tačiau ilgapirš čiai nieko nespėjo pavogti. Populiariausi – dujiniai balionėliai
Pasekmės: sprogimo banga išvertė antrojo aukšto langų rėmus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prekybininkai pripažįsta, kad žie mos metu klaipėdiečiai daug akty viau perka savigynai skirtas prekes bei ginklus. „Nesistebiu, kad dujų balionė lius perka moterys. Tačiau ir vy rai jais domisi. Vienas pirkėjas ti kino, kad buvo užpultas iš pasalų vienoje miesto gatvių. Vyras sakė net negirdėjęs užpuoliko žingsnių, tik staiga pajutęs smūgį į galvą“, – tvirtino J.Dzindzelėnienė. Nuo praėjusio pavasario pa sikeitus dujinių ginklų įsigijimo
tvarkai, klaipėdiečiai vis dažniau perka dujinius balionėlius. Šių prekių Klaipėdoje nuperkama kas dieną po kelias. „Turime aerozolinių ir skysčius purškiančių balionėlių. Tačiau klientus konsultuojame, jog prieš vėją papurškus aerozoliniu balio nėliu gali ir pats nukentėti“, – tei gė prekybininkė.
Nuo 2014 metų sau sio 1-osios už dujinio ginklo laikymą be lei dimo grės baudžia moji atsakomybė.
Aerozoliniai balionėliai purš kia vos 1–1,5 m atstumu, o skys čius purškiantys balionėliai pa siekia 5–6 m ir purškia prieš vėją. Dujinių balionėlių kainos – nuo 29 litų. „Kaina priklauso nuo užpildo kiekio. Didesnės talpos balionėlis kainuos 89 ar net 109 litus“, – ti kino J.Dzindzelėnienė. „Žmonės klausia, kiek ilgai už teks dujų balionėlio. Tačiau tai įvertinti sunku – priklauso nuo patiriamo streso. Juk šoko ištiktas žmogus tikrai mėgins purkšti daug, o ne truputį“, – pasakojo prekybi ninkė. Antroje vietoje pagal populia rumą – elektrošoką sukeliančios priemonės. „Šiuos prietaisus noriai perka. Tačiau reikia turėti įgūdžių juos naudojant“, – pasakojo ginklų par duotuvės vadovė.
Lengvai šovinių neįsigis
Ginklų pardavėjai pripažįsta, kad miestiečiams vis dar trūksta in formacijos apie pasikeitusią gink lų įsigijimo ir laikymo tvarką. „Prieš keletą metų dujinį ar gu minėmis kulkomis šaudantį pisto letą įsigiję žmonės tik dabar užeina nusipirkti šovinių. Pirkėjai stebisi, kad jų nebegalime parduoti, nes neturi leidimo šiems ginklams“, – tvirtino J.Dzindzelėnienė. Guminėmis kulkomis šau dantys pistoletai kol kas yra pa tys populiariausi tarp klaipėdie čių. Jų kainos svyruoja nuo 300 iki 350 litų. „Domimasi ir 6 mm revolveriais bei dujiniais pistoletais. Jų kainos svyruoja nuo 200 iki 780 litų“, – pasakojo J.Dzindzelėnienė. Per metus – 600 leidimų
Klaipėdos apskrities vyriausio jo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo po skyrio viršininkas Žigintas Nar montas tikino, kad klaipėdiečiai vangiai domisi ginklų įsigijimo tvarka. „Įsigyjant dujinį pistoletą reikia būti 21-erių. Prieš perkant ginklą būtina turėti dvi pažymas – Prik lausomybės ligų centro ir Psichi kos sveikatos centro. Atvykus su asmens dokumentais, mes iš duosime leidimą“, – teigė Ž.Nar montas. Pageidaujant pirkti stambesnio kalibro ginklą, pasak specialisto, būtina sulaukti 23 metų. „Teks pateikti medicininę pažy mą ir bus būtina apsilankyti gy dytojų komisijoje. Privalu įrengti ginklo laikymo vietą – pritvirtintą seifą ar metalinę dėžę. Tokiu atve ju teks išklausyti kursus ir išlaiky ti egzaminą“, – paaiškino Ž.Nar montas. Nuo praėjusių metų kovo iki šiol tik 600 klaipėdiečių kreipė si su prašymais įsigyti leidimus ginklui. „Ypač tie, kurie dujinius pistole tus pirko, kai nebuvo reikalaujama leidimų, privalės juos susitvarky ti. Nuo 2014 metų sausio 1-osios už tokio ginklo laikymą be leidimo grės baudžiamoji atsakomybė“, – priminė Ž.Narmontas.
9
antradienis, vasario 21, 2012
sportas
Lygis: vyrų dvejetų finalinė kova tarp T.Dovydaičio ir I.Rezniko (kairėje) bei E.Slušnio ir G.Dimos būtų papuošusi šalies čempionatą.
Vytauto Petriko nuotr.
Badmintono maratono tradicija – gyva 1994-aisiais Klaipėdoje gimęs badmintono maratonas, šįmet parungtyniauti plunksnuotojo kamuoliuko mėgėjus pakvietė 15-ąjį kartą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Kelerius metus maratono nerengiau. Tačiau 2009-aisiais jį atgaivinau. Tad šįmet varžybos, anksčiau vykdavusios visą parą, šventė savotišką jubiliejų“, – sakė miesto badmintono tėvu vadinamas ir maratono iniciatorius Antanas Narvilas.
Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro šios sporto šakos gerbėjai varžėsi įvairiose grupėse – profesionalų, jaunimo, mėgėjų, vienetų, dvejetų, mišrių porų. Buvo apstu atkaklių kovų. Vos grįžę iš Europos čempionato, į Melnragės sporto salę atskubėjo nacionalinės rinktinės nariai Edgaras Slušnys ir Gerda Voitechovskaja. Pastarąją sportininkę su
maratonu sieja malonūs prisiminimai. Su tėvais atėjusi į vieną iš jų, G.Voitechovskaja su rakete neatsisveikina iki šiol. Baigusi Klaipėdos universitetą ji savo ateitį žada susieti su badmintonu – būti šios sporto šakos trenere. A.Narvilas džiaugiasi augančia žaidėjų karta. „Anūkei Gabijai Narvilaitei dar nėra nė 14 metų, tačiau negaliu atsigėrėti jos pažanga, – džiaugėsi senelis. – Ji labai gabi ir, tikiuosi kad pateks į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Taip pat auga ir daugiau perspektyvių vaikų, kurie netolimoje ateityje džiugins pergalėmis.“
Maratono finalai Meistrai: Edgaras Slušnys – Ignas Rez- – E.Slušnys, G.Dima 13:21, 21:15, 21:18 nikas 21:19, 21:17 Jaunių dvejetas: P.Bertašius, Jauniai (iki 17 m.): Aringas Trimakas D.Bertašius – L.Borusas, A.Trimakas 10:21, 21:18, 21:13 – Laurynas Borusas 21:12, 21:18 Mėgėjai: Paulius Bertašius – Doman- Mėgėjų dvejetas: A.Bagdonas, T.Kikilas – E.Lindžius, D.Bartušis 21:17, 21:11 tas Bartušis 16:21, 21:7, 21:13 merginų dvejetas: Moterys: Gerda Voitechovskaja – Jaunių V.Michailova, V.Zonytė – S.Bagdonaitė, Agnė Kupliauskaitė 21:12, 21:11 E.Beržanskytė 21:13, 21:12 Jaunės (iki 17 m.): Greta Gerulaitytė – Mišrus dvejetas: E.Slušnys, A.KupSofija Bagdonaitė 21:11, 21:17 liauskaitė – G.Dima, R.Aleksevičiūtė Vyrų dvejetas: T.Dovydaitis, I.Reznikas 21:18, 21:11
Iš turnyro Šiauliuose – su medaliais
Sporto telegrafas
Česlovas Kavarza Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 2-osios lygos čempionato finale žais „Vakarų Baltija“ ir „LCC“. Nepaisant to, kaip pasibaigs kova, abi jos jau iškovojo kelialapius į 1-ąją lygą. Pusfinalyje „Vakarų Baltija“ be didesnio vargo 6:4 (buvo 6:2) įveikė „Gargždų pramogas-Tašką“, o „LCC“ ekipa po atkaklios kovos 3:2 palaužė Klaipėdos FM penketuką. Futbolo mokyklos auklėtiniai laimėjo pirmąjį kėlinį, tačiau po pertraukos palūžo. Lemiamos kovos vyks penktadienį Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13). 20.30 val. vyks rungtynės dėl 3-iosios vietos, 21.30 val. – finalas. Pristatymas. Lietuvos futbolo federacija (LFF) pristatė naująjį nacionali-
nės futbolo rinktinės vyriausiąjį trenerį Csaba Laszlo. Vengras džiaugėsi atvykęs dirbti į Lietuvą. „Esu labai laimingas būdamas čia ir atstovaudamas jūsų šaliai“. Treneris nenuvertino rinktinės, kuri atrankos į Europos čempionatą cikle patyrė fiasko. Sprendimo treniruoti lietuvius jis teigė nelaikantis žingsniu atgal savo karjeroje. „Dirbti su nacionaline komanda Europoje visada yra garbė. Ryšių su Lietuvos futbolu turėjau jau anksčiau. Man tai tikrai yra žingsnis į priekį“, – tvirtino C.Laszlo. Jau kelias savaites rinktinės reikalais besidomintis vengras nenorėjo atskleisti, kas bus jo asistentai: „Turime kelis kandidatus. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai tikrai bus lietuvis“.
c.kavarza@kl.lt
Šiauliuose surengtose tarptautinėse jaunių dziudo varžybose, kuriose kartu su lietuviais kovojo latviai ir rusai, puikiai rungtyniavo Jono Tilviko ugdomi klaipėdiečiai.
Ketvertas: prizininkais tapę klaipėdiečiai.
Svorio iki 55 kg grupėje visus varžovus nesunkiai įveikęs pirmąją vietą užėmė Aistis Mačerauskas. Komandos draugo žygio nepavyko pakartoti Lukui Paulauskui (iki 60 kg). Jis, suklupęs lemiamoje kovoje, liko antrasis. Trečiąsias vietas užėmė Severas Stancikas (iki 66 kg) ir Rokas Garbačauskas (per 73 kg).
10
antradienis, vasario 21, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,82
4,65
2,37
„Apoil“
4,78
4,64
2,36
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,95 dol. už 1 brl. 120,17 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
pokytis
Baltarusijos rublis 10000 3,1650
+0,8122 %
DB svaras sterlingų
1
4,1517
–0,0361 %
JAV doleris
1
2,6174
–0,3958 %
Kanados doleris
1 2,6342
–0,1743 %
Lenkijos zlotas
10 8,2752
+0,5004 %
Norvegijos krona
10 4,6030
+0,2286 %
100 8,7841
+0,1836 %
1 2,8583
–0,0280 %
Rusijos rublis Šveicarijos frankas
+0,01 %
OMX Tallinn
+0,15 %
Sustabdė banko reklamą
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
–0,10 %
Lietuvos bankas pareikalavo banko „Dans ke Bank“ filialo Lietuvoje nutraukti finan sinių paslaugų reklamą, kuri gali klaidin ti vartotojus. Didžiausios 25 proc. metinės palūkanos buvo žadamos už 3 tūkst. litų dydžio 7 mėnesių terminuotąjį indėlį, ta čiau buvo privaloma sudaryti naują ilgalai kę investicinio gyvybės draudimo sutartį ir mokėti ne mažesnę nei 130 litų draudimo įmoką kas mėnesį. Reklama jau nutraukta.
4,2 proc.
sausį siekė metinė infliacija Lietuvoje.
Nauji metai – senos išlaidos Šiemet galima tikėtis, kad kainų augimas nenusvers didėjančių atlyginimų, tačiau finansų ekspertai siūlo nepasiduoti tei giamoms nuotaikoms ir vėl nepulti į var tojimo liūną. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Daugiau uždirbs ne visi
Prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis nežymiai suma žės, o dirbantys žmonės sulauks didesnių darbo užmokesčių. Ta čiau gyventojai esą neturėtų sku bėti išleisti juodai dienai sukaup tų pajamų, nes teigiami pokyčiai bus nedideli. Kaip sakė SEB banko šeimos fi nansų ekspertė Julita Varanauskie nė, antrą šių metų pusmetį Vaka rų Europoje jau tikimasi sulaukti ekonomikos gerėjimo ženklų. Ta čiau geresnio gyvenimo pranašais esą nereikėtų aklai pasikliauti, nes Lietuva pokyčius pajus vėliau. „Ekonominė situacija į blogą ją pusę smarkiai nesikeis, tačiau, deja, nesikeis ir į gerąją, taigi, dėl situacijos darbo rinkoje nereikė tų įsibėgėti smarkiai didinant sa vo vartojimo išlaidas ar skolų įsi pareigojimus“, – sakė ji. Prognozuojama, kad darbo už mokestis šiais metais didės 2 proc., tačiau tai labiausiai susiję su infor macijos ir ryšių, sveikatos priežiū ros sektoriais, kuriuose dirbančių žmonių atlyginimai didžiausi. „Atlygio augimas bus matomas tik tuose sektoriuose, kur reika lingi kvalifikuoti specialistai. Ta čiau šie darbuotojai ir nesiskun dė labai dideliu darbo užmokesčio sumažėjimu. O daugumos Lietuvos gyventojų situacija smarkiai nepa sikeis. Kita vertus, ir stabili situa cija yra geras ženklas bei žingsnis į priekį“, – sakė „Swedbank“ as meninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Anot J.Varanauskienės, didžioji dalis šalies dirbančių žmonių tikė tis darbo užmokesčio augimo gali tik tuo atveju, jei gauna minimalų darbo užmokestį arba atlygio didi nimas buvo žadamas. Taupyklių daužyti nereikia
Pasak J.Varanauskienės, nedarbo mažėjimas daro didelę įtaką dir bančių žmonių motyvams taupy ti juodai dienai. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nedarbas sumažės vos 1 proc. Todėl daužyti taupyklių dar nerekomenduojama.
„Taupyti juodai dienai reikia vi sada ir visiems, nesvarbu, ar pa stebimas ekonomikos augimas, ar recesija. Kiekvienas turėtų turė ti juodos dienos rezervą“, – sakė O.Bložienė. J.Varanauskienė pabrėžė, kad ge rėjantys nedarbo lygio rodikliai dar negarantuoja dirbančių žmonių si tuacijos stabilumo. „Bedarbių iš liks gana daug ir situacija bus ga na įtempta, todėl likti be santaupų juodai dienai būtų labai nesaugu. Anksčiau buvo kalbama, kad žmo gaus ar šeimos atsargas turėtų su daryti 8 darbo užmokesčiai. Tačiau tai taip nerealu, kad daugeliui atėmė viltį, norą ir tikėjimą sutaupyti tiek pajamų“, – sakė J.Varanauskienė. Jeigu nepavyksta asmeniniame biudžete sukaupti remokenduoja mų 3–6 darbo užmokesčių, pasak ekspertės, netekus darbo katast rofa neištinka. Ji suskaičiavo, kad nedarbo atveju planuodami gauti išeitines išmokas ir bedarbio pa šalpas gyventojai galėtų pusmetį išgyventi turėdami sutaupytą vos 1 darbo užmokestį.
Julita Varanauskienė:
Nereikėtų įsibėgė ti smarkiai didinant savo vartojimo išlai das ar skolų įsiparei gojimus.
Kainos įtakos neturės
Šiemet dėl kainų, pirmiausia naf tos ir šilumos energijos, didėjimo gyventojai pajus šildymo išlaidų padidėjimą. Taip pat bus matomas lėšų maisto produktams augimas. Tačiau finansų analitikai ramina, kad infliacijos pernelyg baimintis nereikėtų. „Dėl kainų padidėjimo vidutines pajamas uždirbančios šeimos išlai dos per mėnesį turėtų didėti apie 70 litų“, – prognozavo ekspertė. O.Bložienės teigimu, šiais me tais kainų augimas neturėtų būti toks didelis kaip pernai, todėl sėk mingai suvaldę išlaidas su dideliais iššūkiais susidurti neturėtų.
Santūrumas: ekspertai prognozuoja, kad nekeisdami ankstesnių savo vartojimo įpročių gyventojai šiemet
neturėtų susidurti su finansiniais sunkumais.
Fin ans ų eksp ert ė Jekater in a Rojaka pab rėž ė, kad, nors inf liacija didėja, gyventojų pajamos šiais metais vis dėlto bus dides nės. Natūralu, kad tai palengvins gyventojų užduotį planuoti savo biudžetą. „Vienintelis ryškus šių ir praė jusių metų skirtumas yra tai, kad praėjusiais metais infliacija suval gydavo praktiškai visą darbo už mokesčio prieaugį. Labai tikėtina, kad šiais metais realus darbo už mokestis bus teigiamas. Tai reiš kia, kad realiosios pajamos turėtų būti šiek tiek didesnės nei praėju siais metais“, – sakė ji. Todėl esą daugeliui drastiško taupymo etapas jau liko praeityje. Išlaidauja nebūtinoms prekėms
J.Varanauskienės teigimu, lyginant 2008 ir 2011 m. matyti, kad dėl ne žymiai didėjančių pajamų ir išau gusių kainų lėšos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms didėja, tai gi rezervinių pajamų gyventojai tu ri mažiau. Jos teigimu, mažas pajamas gau nančių žmonių būtiniausios išlai dos perkopia net 80 proc., todėl planuojant šeimos biudžetą dė
mesį svarbiausia atkreipti į nebū tinas išlaidas. Anot ekspertės, 2011 m. išlaidos ne būtiniausioms prekėms ir pa slaugoms dar nepasiekė 2008 m. lygio. Tačiau, jos teigimu, pini gų sumos būstui apstatyti, apran gai ir avalynei per praėjusius metus jau šiek tiek padidėjo. „Gyventojai ir toliau pirmiausia atsisako ne pačių svarbiausių pre kių. Maistas, transportas ir būs to išlaikymas sudaro didžiausią jų biudžeto dalį, todėl vargu ar jie la bai padidins laisvalaikiui ir kitiems nebūtiniems poreikiams skirtas lė šas. Jas padidins tik galintys tai sau leisti“, – sakė O.Bložienė. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad pagrindinis finansinis iššūkis šiais metais, kaip ir pernai, išlieka pra delstų mokėjimų valdymas. Anot ekspertės, skolų dydis per praė jusius metus gerokai išaugo, todėl esą išlieka ypač svarbu savo porei kius derinti su galimybėmis. „Tai, kad auga vartojimo pasko lų portfeliai, kad gyventojai skoli nasi ir vartoja ne iš savo santaupų, nėra labai geras finansų tvarkymo signalas. Vėliau augantis pasko lų portfelis didina pradelstus mo
„Shutterstock“ nuotr.
kėjimus, todėl skolintis reikia labai atsargiai“, – sakė O.Bložienė. Ragina stebėti išlaidas
Nors finansų analitikai tikina, kad sunkmečiu gyventojai išmoko ga na sėkmingai planuoti savo biu džetą ir gyventi pagal išgales, jie ir toliau siūlo išleistas pajamas nuo sekliai fiksuoti. „Pirmas žingsnis – registruoti visas savo išlaidas ir planuoti savo biudžetą. Nežinant, kokia yra šeimos finansinė situaci ja, labai sunku daryti sprendimus – jie gali būti skuboti ir ne visada adekvatūs“, – sakė O.Bložienė. Palengvinti išlaidų apskaitą siūlo ir bankai, sukūrę specialias asme ninių finansų valdymo programas. Jos padeda fiksuoti banko klien tų išlaidas ir leidžia jiems maty ti pajamų bei išlaidų santykį. Tai esą parodo, ar žmogus gyvena pa gal savo išgales. „Jei nutinka taip, kad išlaidos viršija pajamas, galima pažiūrė ti, ar anksčiau sugebėjome išleis ti mažiau nei uždirbame. Taip pat galima patikrinti, kam mes išlei džiame daugiausia. Toks būdas pa rodo realią situaciją“, – sakė J.Va ranauskienė.
11
ANTRADIENIS, vasario 21, 2012
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Sudužęs termometras – grėsmė sveikatai Panoręs atsikraty ti gyvsidabrio ter mometrų, klaipė dietis juos nunešė į vaistinę. Užuot ter mometrus priėmu si, vaistininkė pa sukiojo pirštu ties smilkiniu.
Atgyvena: norėdami išvengti galimų nesusipratimų kai kurie klaipėdiečiai pageidauja atsikratyti gyvsidabrio termometrų. Vytauto Petriko nuotr.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
dėti rankų tremoras. Jei apsinuodi jimas būna stiprus, pasekmės gali būti itin liūdnos.
Garavimą padidina temperatūra
Nors gyvsidabrio termometrų par davimas buvo uždraustas prieš tre jus metus, tačiau kai kurie gyven tojai dar naudoja seniai įsigytus kūno temperatūros matuoklius. Šiems sudužus, ne vienam kyla klausimas, ką daryti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Saugos skyriaus vyriausia sis specialistas Rimantas Giedraitis įspėjo, kad gyventojai, norėdami atsikratyti senų termometrų, ne mestų jų į šiukšlių konteinerius. Specialistas paaiškino, kad di džiausią pavojų kelia gyvsidabrio garai. Kuo aukštesnė temperatū ra, tuo gyvsidabris garuoja inten syviau. Pasak R.Giedraičio, gyvsidabrio garai nuodija organizmą ir kenkia nervų sistemai. Žmogui gali prasi
Iškeldinti žmonės buvo apgyvendin ti viešbučiuose ar ba apsistojo pas ar timuosius. Kelerius metus jiems buvo uždrausta gyventi savo butuose. Tik ne dulkių siurbliu
Specialistas akcentavo, kad su dužus termometrui žmonės jokiu būdu nebandytų gyvsidabrio su rinkti dulkių siurbliu. Mat jame temperatūra yra gerokai aukštes nė nei kambaryje, tad gyvsidabris
garuos dar intensyviau. Bandymas surinkti gyvsidabrį dulkių siurb liu atneštų daugiau žalos nei nau dos – medžiaga būtų išsklaidyta po visą kambarį, įsigertų į minkštuo sius baldus, kuriuos vėliau taip pat tektų valyti. Nuolatinis gyvsidabrio garavi mas keltų pavojų buto gyvento jams. Kaip pastebi R.Giedraitis, jei gyvsidabris surenkamas sau giai, vėlesni jo garų koncentraci jos matavimai neviršija nustaty tos normos.
Ką daryti sudaužius termometrą? Jeigu sudaužius termometrą gyv
Pačius didžiausius rutuliukus laz
sidabris pasklido ant stalo ar grindų, nereikėtų jo bandyti valyti šluoste – taip gyvsidabris tik dar plačiau pa sklis ir padidins garavimo paviršių.
dele sustumkite į voką arba ant sto resnio popieriaus ir supilkite į bute lį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius ma žiausius lašelius surinkite lipnia juos ta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite.
Nedelsiant skambinkite telefonu 01
arba 112 ir kvieskite ugniagesius. Jie at liks mechaninę ir cheminę demerku rizaciją – gyvsidabrio surinkimą.
Patalpų paviršius nukenksmina Gyvs id abr iui rinkt i pas ir uošk i
Iškėlė iš butų
R.Giedraitis prisiminė, kad Klaipė doje ne kartą dėl gyvsidabrio pavo jaus kilo rimtų incidentų. Daugiau nei prieš 10 metų iš daugiabučio namo teko iškeldinti net devynių butų gyventojus. Pavojų žmonių sveikatai sukėlė kaimyno parsi nešta detalė su gyv sidabriu.
12
te but el į su vand en iu ir sand ar iu kamščiu, medinę ar stiklinę lazde lę arb a gum in ę kriauš ę, vok ą ar ba stor esn io pop ier iaus lap ą, lip nia juost a arb a klij ais pat ept ą po pier iaus lap ą, 0,2 proc . vand en in į kal io perm ang an at o tirp al ą (2 gr kal io perm ang an at o vien am litr ui vandens).
mas pasiruoštu kalio permangana to tirpalu. Po to patalpa kelis kartus per dieną išplaunama ir gerai išvėdi nama. Plovimui gali būti panaudoja mas ūkiško muilo ir sodos tirpalas. Indas su gyvsidabriu gali būti per
duodamas savivaldybės Civilinės saugos skyriaus arba Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistams.
12
ANTRADIENIS, vasario 21, 2012
sveikata
Sveikai papietauti įmanoma ir biure Daržovės
Jei nemėgstate vaisių, galite pasi gaminti įvairių daržovių salotų. Jas pagardinkite alyvuogių aliejumi, užkąskite bandele, bet ji turi bū ti nedidelė ir natūrali. Tai suteiks energijos visai likusiai dienai.
ja, nesveika. Tokiais pietumis ga lima pasilepinti ne dažniau kaip du kartus per savaitę. Pasidairyki te, galbūt rasite ir labai sveikų pa tiekalų. Dietologai pataria vengti salotų su majonezu, todėl ir grai kiškas, jūros kopūstų, morkų ar ko pūstų salotas taip pat derėtų rink tis be majonezo.
Riešutai ir džiovinti vaisiai
Daržovių konservai Meniu: neišėjus iš darbo kabineto nebūtina maitintis sumuštiniais – geriau pasipjaustyti daržovių salotoms.
„Shutterstock“ nuotr.
Darbo sutartyje nenurodytas konkretus pietų pertraukos laikas, įmonėje nei arti jos nėra kavinės ar valgyklos, ir tik va karop pajaučiate, kad skrandis tuščias. Kur ir kada papietauti, esant tokioms sąlygoms?
Visiems žinoma, kad švieži vaisiai ir daržovės yra daug naudinges ni nei konservuoti, tačiau jei turi te rinktis tarp konservuotų daržo vių ir cepelinų, verčiau pasirinkite konservus. Konservuoti produktai greitai numalšina alkį, o kai kurie jų išsaugo ir visus svarbiausius vi taminus.
Gėrimai Vaisiai
Dažniausiai įmonėje darbuotojai užkandžiauja greituoju maistu. Taip pietaujant greitai atsiranda papildomų kilogramų, pakyla cu kraus kiekis kraujyje, greičiau pa vargstama, nusilpsta imunitetas. Mitybos specialistai sako, kad iš
taisyti šias maisto raciono klaidas nėra sudėtinga. Organizmui reika lingų produktų galima rasti ir arti miausiame prekybos centre. Tereikia žinoti, kurie produk tai yra vertingi, o kurių geriau at sisakyti.
Konsultacija Turite klausimų, susijusių su sveikatos priežiūra, bet nežino te, kur kreiptis? Norėtumėte ko nors pasiteirauti gydytojo, tačiau manote, kad dėl šito neverta eiti į gydy mo įstaigą? Rašyki te mums: sveikata@ kl.lt arba skambinkite tel. 397 705. Atsakymų ieš koti jums padės dienraščio „Klaipėda“ priedas „Sveikata“.
– Prieš aštuonerius metus man buvo protezuotas klu bo sąnarys. Ar galėčiau pasi daryti branduolinio magne tinio rezonanso tyrimą? Kas turėtų duoti siuntimą? Kiek kainuotų šis tyrimas be siun timo? Norėčiau išsitirti dėl nuolat kamuojančių viso kū no skausmų. Į kokį specialis tą turėčiau kreiptis? Klaipėdos universitetinės ligo ninės vyriausiojo gydytojo pava duotojas Eugenijus Zalagėnas: – Norint pasidaryti branduoli nio magnetinio rezonanso tyri mą, reikia turėti šeimos gydytojo
Medikai rekomenduoja valgyti rie šutus ir džiovintus vaisius, bet ir šių produktų nevalia persivalgyti. Riešutų per dieną suvalgykite tiek, kiek telpa į kumštį. Džiovintais vai siais galite pasigardinti jogurtą ar kefyrą. Valgydami tokius produk tus jausitės lengvai ir nestokosite energijos bei geros nuotaikos.
Valgykite bananus, kivius, obuo lius, kriaušes, persikus, persimo nus ir vynuoges. Šie vaisiai suteikia organizmui reikalingų vitaminų. Be vaisių, galima suvalgyti ir neriebios varškės. Taip maitinda miesi savo racioną papildysite vi saverčiu maistu ir būsite kupini energijos.
Salotos ar silkė
Prekybos centruose gausu salotų su majonezu, mėsa, žuvimi. Gali ma įsigyti ir silkės, sluoksniuotos su daržovėmis. Tai skanu, bet, de
Pietaudami gerkite natūralią arba tą. Geriausia – žaliąją plikomą, nes ji tonizuoja ir teigiamai veikia odą. Patartina arbatą gerti be cukraus, tačiau, jei negalite gyventi be sal diklių, saldinkite arbatą tik vienu cukraus šaukšteliu. Norėdami at sigaivinti, gerkite negazuotą mi neralinį vandenį arba natūralias, ką tik išspaustas sultis. „Klaipėdos“ inf.
Sudužęs termometras – grėsmė sveikatai Pro treč iojo aukš 11 to balkoną ant kie mo grindinio išlašėjusią pavojingą
siuntimą pas neurochirurgą, onkologą, chirurgą ar kitos srities specialistą. Jei yra tam tikros indikacijos, specialistas siunčia pasidary ti magnetinio rezonanso tyrimą. Jeigu pacientas nori susimokėti už tyrimą, vis tiek reikia kreiptis į specialistą, kuris galėtų nustaty ti, kurios kūno srities tyrimą da ryti. Jeigu žmogus skundžiasi viso kūno skausmais, siūlyčiau šeimos gydytojo paprašyti siuntimo pas neurologą. Jeigu prieš kurį laiką atlikta klubo sąnario keitimo operacija, magnetinio rezonanso tyrimo da ryti negalima. Tačiau specialisto sprendimu galimas kompiuteri nės tomografijos ar koks kitas ty rimas. Parengė Sandra Lukošiūtė
medžiagą laiptinės gyventojai iš nešiojo po visą laiptinę. Iškeldinti žmonės buvo apgy vendinti viešbučiuose arba ap sistojo pas artimuosius. Kelerius metus jiems buvo uždrausta gy venti savo butuose. „Tuomet savivaldybė turėjo daug bėdų“, – pasakojo specialistas. Kitam klaipėdiečiui dėl po butą pasklidusio gyvsidabrio teko plėš ti grindis. Bėdų buvo sukėlęs ir gargždiškis, ant keptuvės pačirš kinęs termometro turinį, taip tikė damasis pasitraukti iš gyvenimo.
Pasak R.Giedraičio, gyvsidabrio termometrų surinkimu turėtų rū pintis ne vaistinės, bet ir Priešgais rinė gelbėjimo tarnyba. Klaipėdos apskrities priešgais rinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislo vas Kučinskas norintiems saugiai atsikratyti šiais termometrais pa tarė atnešti juos įdėjus į stiklainį su vandeniu. Tokių atsargumo prie monių reikėtų imtis, kad šis atsi tiktinai nesudužtų. Iš gyventojų surinkti termo metrai išvežami į pavojingų atlie kų saugojimo aikštelę.
Pirmoji pagalba Paj ut us sveik at os sut rik im us
dėl gal im o aps in uod ij im o gyvs i dabr io gar ais, ned els iant kreipk i tės į šeim os gyd yt oj ą ar gyd ym o įstaigą. Tuo atveju, kai išsiliejęs gyvsidab
ris buvo renkamas dulkių siurbliu, būtina kreiptis į laboratoriją (tel. 8 46 38 31 13) tam, kad specialistai įvertintų patalpų užterštumo gyv sidabrio garais lygį.
Kas yra gyvsidabris
Patarė įdėti į stiklainį
R.Giedraitis pastebėjo, kad įsiga liojus draudimui prekiauti gyv sidabrio termometrais nesusip ratimų kyla mažiau. Tačiau nors vaistinėms leista pabaigti prekybą tokių termometrų likučiais, spe cialistas ironizavo, kad vaistinin kų atsargos niekaip nesibaigia.
Gyvsidabris – ypatingas, chemiš
Gar uoj a bet kur ioj e temp er at ū
kai atsparus, netirpstantis vandeny je, garuojantis, skystas, sidabriškai baltos spalvos sunkusis metalas. Jis yra sunkiausias iš visų skysčių. Gyv sidabrio garai yra toksiški visoms gy vybės formoms.
roje, net žemesnėje nei nulis. Jo ga rai į žmogaus organizmą gali patek ti per kvėpavimo takus, virškinamą jį traktą, odą ir gleivinę. Gyvsidabris gali sukelti ūmų arba lėtinį apsinuo dijimą.
13
ANTRADIENIS, vasario 21, 2012
sveikata Sveikatos specialistai sako, kad intensyviai dirbantieji turėtų atostogauti du kartus per metus. Atostogaujantieji žiemą dažnai renkasi kalnų slidinėjimą. Tam reikia teisingai pasirengti, ypač keliaujantiesiems į kalnus pirmą kartą.
Perspėjimas: atsispindėję sniege saulės spinduliai ypač akina ir gali pakenkti regėjimui, todėl akiniai nuo saulės yra būtini.
„Shutterstock“ nuotr.
Kalnai svetingi tinkamai pasirengusiesiems Justė Kiburytė Pravartu apskaičiuoti jėgas
Dėl netinkamai pasirinktų drabužių ir avalynės galima peršalti ir susirgti, dėl pernelyg didelio fizinio krūvio gali pradėti skaudėti sąnarius ir raumenis, gali sutrikti širdies veikla. Į tai keliautojų dėmesį atkreipia Visuomenės sveikatos centro specialistai. Perspėjimas dėl fizinio krūvio itin aktualus vykstantiesiems į kalnus slidinėti. Jei Lietuvoje nesitreniruojama, ant slidžių atsistojama kartą per metus, būtina bent jau apskaičiuoti savo jėgas. Tai padaryti ir pasirinkti krūvį, trasas padeda patyrę kalnų slidinėjimo instruktoriai ar bent jau pravartu pasitarti su daugiau praktikos turinčiais pažįstamais. Vadovaujantis posakiu, kad atsarga gėdos nedaro, į kalnus verta pasiimti paprasto ir elastinio binto, tepalo nuo skausmo, nes greitai šliuožiant ir paprasčiausiai parkritus šios priemonės gali praversti. Akiniai ir kremas
Nors šaltuoju metų laiku saulė džiugina, kalnuose ji gali stipriai nudeginti odą, nes sniegas papildomai atspindi ir suintensyvina UV spinduliuotę net 80 proc. Visuomenės sveikatos specialistai besirengiantiesiems į kalnus primena net žiemą nepamiršti apsauginio kremo ir akinių nuo saulės. Nuo sniego atspindėti saulės spinduliai ypač akina ir gali pakenkti regėjimui. Saulės akiniai saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktai – akies lęšio sudrumstėjimui išsivystyti, akies junginės patologiniams pokyčiams ar tinklainės degeneracijai. Saulės akinių lęšiai kontroliuoja šviesos kiekį, patenkantį į akis, ir užtikrina gerą ir komfortišką regėjimą saulėtu metu.
Nors per atostogas kalnuose nuo pavojingo saulės poveikio visą kūną saugo dengiantys drabužiai, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir apsauginiu veido odos kremu. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. Kad taip neatsitiktų, specialistai pataria apsaugos nuo saulės priemones naudoti 20– 30 min. prieš einant slidinėti, nes patepus iš karto jos dar neveiks. Drėgni drabužiai šaldo
Svarbu tinkamai pasirinkti slidinėjimo kostiumą. Būtina atkreipti dėmesį į audinį, iš kurio jis pasiūtas.
Dėl netinkamai pasirinktų drabužių ir avalynės galima peršalti bei susirgti, dėl pernelyg didelio fizinio krūvio gali pradėti skaudėti sąnarius ir raumenis, gali sutrikti širdies veikla. Slidinėjimo kostiumas turėtų apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, tačiau taip pat leisti kvėpuoti kūnui ir būti lengvas. Siekiant išsiaiškinti, ar jam būdingos šios savybės, reikia pasidomėti etiketėje nurodyta kostiumo audinio sudėtimi. Šiandien rinkoje gausu įvairaus storio kostiumų, skirtų skirtingoms klimato sąlygoms, tačiau, ieškant universalaus, geriau pirkti plonesnį. Po juo papildomai visuomet bus galima pasivilkti šiltų drabužių. Dviejų dalių kostiumas neabejotinai yra patogesnis, nes sušilus galima nusivilkti striukę ir slidinėti tik su liemene. Vis dėlto geriau rinktis vientisą, mat būsite
užtikrinti, kad nugriuvus už drabužių neprilįs sniego. Per atostogas taip pat reikėtų nepamiršti, kad drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Todėl, pataria sveikatos specialistai, reikėtų vengti medvilninių apatinių. Šis audinys blogai išgarina drėgmę ir greitai peršlampa. Apatinio sluoksnio drabužius reikėtų rinktis iš sintetinių audinių. Nereikia bijoti, kad oda po tokiu audiniu nekvėpuos. Tokie audiniai greitai džiūva, neleidžia daugintis bakterijoms, kurios sukelia nemalonų prakaito kvapą. Jei nutinka taip, kad drabužiai sušlampa, nedelsiant reikia pakeisti juos sausais. Kalnuose būtina dėvėti pašiltintą ir drėgmės nepraleidžiančią avalynę. Specialiai skiepytis nereikia
Vykstant slidinėti į kalnus Europos šalyse – Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje specialiai skiepytis nereikia. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad suaugusiesiems, vyresniems nei 26 metų, rekomenduojama skiepytis nuo difterijos ir stabligės kas dešimt metų. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais yra reta liga Europoje ir mūsų šalyje, tačiau Lietuva, kaip ir kiti Rytų Europos kraštai, vertinama kaip didelės difterijos rizikos šalis. Už rytinių Lietuvos sienų vis dar registruojama difterijos protrūkių. Nuo kitų dažnai keliautojų net iš prabangių kelionių parsivežamų ligų, pavyzdžiui, hepatito A, vidurių šiltinės, apsisaugoti taip pat gali padėti skiepai ir kruopštus asmens higienos reikalavimų laikymasis.
dar viena kelionių problema. Dauguma žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greičiau gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek galima suspėti suvartoti iki jų galiojimo termino pabaigos. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vištienos ir kiti mėsos vyniotiniai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gami-
Ką valgyti ir gerti? Vykstantiesiems į užsienio šalis siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ir aplinką (hepatitas A, vidurių šiltinė, šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė, keliautojų diarėja ir kt.), labai svarbu:
Viduriavimas, virškinimo sutrikimai dėl pasikeitusių mitybos ypatumų, o neretai ir dėl higienos stokos, maisto mikrobinės taršos, yra
vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę, rekomenduojama maisto produk-
tus pirkti ir valgyti tik patikimose vietose arba tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas,
gerti tik virintą arba chloruotą van-
denį, geriausiai buteliuose, valgyti tik pakankamai gerai termiš-
kai paruoštą maistą,
kuo dažniau plauti rankas – prieš
gaminant valgį ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėkite muilo, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių.
nevartoti termiškai neapdorotų jū-
rų gėrybių ir žuvų, prieš valgant daržoves ir vaisius
kruopščiai nuplauti parūgštintame
Grįžus iš kelionės, per 2–7 dienas pradėjus vemti, viduriuoti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Staigus kalnų silpnumo sindromas Greitai padidėjus aukščiui virš jūros lygio, gali pasireikšti staigus kalnų silpnumo sindromas. Norint išvengti šio sindromo, reikėtų:
sergantieji širdies ir plaučių ligo-
mis prieš kelionę turi pasitarti su gydytoju, kreiptis pagalbos į medikus, jei
vengti vienos dienos kelionėse miego-
Ir žiemą galima apsinuodyti
niai su kremu, pasibaigus jų galiojimo terminui yra gana pavojingi. Šių produktų geriau neimti į kelionę. Geriausiai tiktų šaltai rūkyta dešra, kumpis, lašiniai, mėsos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuotos daržovės ir vaisiai, duona, batonas ir sausainiai. Jei viešbutyje ar poilsio namuose yra numatyta, kad svečiai galės patys gaminti maistą, tokiu atveju galima pasiimti negreitai gendančių maisto produktų.
ti aukščiau nei 2 750 m virš jūros lygio, nevartoti alkoholio ir nepervargti pir-
mąsias 24 val., gerti papildomai vandens,
staigus kalnų silpnumo sindromas tęsiasi ilgiau kaip dvi dienas, susilpnėja kvėpavimas, atsiranda kosulys, kankina nuovargis, sutrinka pulsas.
14
AntraDIENIS, vasario 21, 2012
pasaulis Žvangina ginklais
Akis už akį
Niekas nesikeis
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad svarbu išsaugoti branduolinio atgrasy mo pajėgas šalies ginkluotųjų pajėgų sistemoje, kol bus su kurti nauji smogiamieji komp leksai. Kalbėdamas apie JAV priešraketinę gynybą V.Putinas teigė, kad Maskva neleis pa žeisti jėgų pusiausvyros.
Iranas nutrauks naftos eks portą į Ispaniją, Graikiją, Ita liją, Portugaliją, Vokietiją ir Ny derlandus, jeigu šios tęs prie šiškus veiksmus. Tai pareiškė Irano nacionalinės naftos įmo nės vadovas Ahmadas Qale bani. Sekmadienį Iranas nu traukė naftos tiekimą Prancū zijai ir Didžiajai Britanijai.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis mano, kad po referendumo nėra pagrindo kalbėti apie tai, jog būtina leis ti savivaldybėms vartoti ru sų kalbą informuojant gyven tojus. Pasak jo, pagrindo nėra todėl, kad latvių kalba po re ferendumo tebėra vienintelė valstybinė kalba Latvijoje.
Sniego žmogus iš Švedijos AFP nuotr.
Vilioja japonus Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka (nuotr.) mie lai lauks japonų, kad šie pasta tytų jo šalyje gražią ir gerą ato minę elektrinę.
Savo mintimis A.Lukašenka pasi dalijo su Japonijos ambasadoriu mi Takehitu Harada, kuris įteikė Baltarusijos vadovui skiriamuo sius raštus. „Jeigu sugalvosite kur nors statyti atominę elekt rinę, Baltarusija turėtų būti vie na iš pirmųjų sąraše“, – sakė Bal tarusijos vadovas. Kalbėdamas apie nelaimę Fukušimoje, A.Lu kašenka teigė, kad tai – ne kliū tis plėtoti branduolines technolo gijas. „Atsitiko nelaimė, tačiau tai nereiškia, kad taikus atomas nie kam nereikalingas“, – pabrėžė A.Lukašenka ir pridūrė, kad vi suomenės pasipiktinimas praeis. Priimdamas kitų diplomatų skiriamuosius raštus A.Luka šenka ES atstovams pabrėžė, kad į skelbiamas sankcijas reaguos piktai. „Tos sankcijos, kuriomis jūs, europiečiai, mojuojate mums prieš nosį, jūs supraskite – mes kol kas pakenčiame. Tačiau jei tik peržengsite raudonąją liniją, mes atsakysime labai griežtai“, – pa reiškė Baltarusijos vadovas. „Mes – Europos viduryje, per mus iš Rytų į Vakarus keliauja, ir visiškai saugiai, 100 mln. tonų krovinių. Mes prie sienos stato me terminalus, praleidžiame jū sų krovinius pirmyn ir atgal, už tikriname jų saugumą. Nė vieno skundo nebuvo per tuos metus, kai aš esu prezidentas. Aš ne suprantu, ko dar reikia europie čiams?“ – kalbėjo A.Lukašenka. Finansų ekspertai, praėjusią savaitę susirinkę Minske į fo rumą investicijų klausimais, pa stebėjo, kad baltarusiams pavy ko išnaudoti rublio devalvaciją. Susilpnėjus nacionalinei valiu tai išaugo eksportas. Visgi Tarptautinis valiutos fon das sako, kad Baltarusijos ekono mika mažai efektyvi dėl joje vy raujančio valstybinio sektoriaus. „BelTA“, BNS inf.
Kaip dvi savaites vienas švedas išgyveno savo automobilyje neturėdamas maisto spaudžiant 30 laipsnių šalčiui? Net prie speigo pripratę šios Skandinavijos šalies gyventojai aikčioja. Netikėtas radinys
44 metų Peteris Skyllbergas, gyve nantis centrinėje Švedijos dalyje, šalies šiaurėje, netoli Umeo mies to, savo automobilyje įstrigo pra ėjusių metų gruodžio 19 d. Vyras, pasukęs iš pagrindinio kelio į vieš kelį, bandė pervažiuoti pusnis, ta čiau taip ir nepajėgė išvažiuoti. Visureigis mažame miško keliu ke išbuvo užpustytas du mėnesius, kol jį rado sniego motociklu pra mogaujantys žmonės. Pramogautojai pasakojo iš pra džių pamanę, jog rado sudaužytą ir paliktą automobilį. Tačiau kai pabandė prisikasti prie lango, pa matė, kad ten kažkas juda. Anot jų, vyras gulėjo miegmaišyje ant užpakalinės sėdynės. Įšalusiame ir apšerkšnijusiame automobily je mėtėsi cigarečių pakelis ir ko miksų knygučių. Maisto nebuvo, tačiau rasta tuš čių limonado butelių ir popiergalių. Atvykę pareigūnai spėjo, kad bent jau kurį laiką švedas turėjo ką val gyti. Galbūt tai padėjo jam išgyven ti. Ištrauktas iš guolio P.Skyllbergas
vos ne vos išlemeno, kad automo bilyje užstrigo prieš Kalėdas. Pasak gelbėtojų, vyras buvo ge rokai sulysęs ir nusilpęs. Benzino automobilyje nebuvo – veikiau siai iš pradžių P.Skyllbergas mėgi no šildytis įjungęs variklį. „Tiesiog neįtikima, kad jis gyvas, žinant, jog neturėjo jokio maisto. Be to, po Ka lėdų kurį laiką buvo labai šalta“, – stebėjosi vienas gelbėtojų koman dos narys. Pasak šiaurinio Umeo miesto policijos pareigūno Ebbe Nybergo, policija neturi priežasčių abejoti, kad šis vyras automobilyje išbuvo labai ilgai. „Mes to neišsigalvotu me. Gelbėtojai taip pat buvo įvykio vietoje ir matė tą patį, ką ir mes“, – sakė pareigūnas. Žiemos miegas?
Kaip patvirtino medikai iš Umeo universiteto ligoninės, P.Skyllber go būklė buvo tikrai gera, atsižvel giant į tai, kad vyras du mėnesius be maisto praleido šaltyje. Ligoninės gydytojai aiškino, kad įprastomis sąlygomis žmonės be
maisto gali išgyventi apie keturias savaites. Tačiau kaip P.Skyllbergas iškentė šaltį – medikai negalėjo at sakyti. Daugelis sakė panašų atvejį matą pirmąsyk. Pasak Stefano Brantho, moks lininko iš Upsalos universiteto, tikėtina, kad vyras taip ilgai išgy venti sugebėjo valgydamas snie gą, o jo organizmas perėjo į žie mos miegą primenančią būseną. „Panašiai kaip lokys, kuris užmie ga žiemos miegu. Žmonės irgi gali tai padaryti, – tikriausiai jo kūno temperatūra buvo apie 31 laipsnį (Celsijaus), o organizmas prie to prisitaikė. Dėl žemesnės tempe ratūros buvo sunaudojama nedaug energijos“, – mąstė ekspertas.
Tiesiog neįtikėtina, kad jis gyvas, žinant, kad jis neturėjo jokio maisto.
Tačiau Ulfas Segerbergas, Umeo miesto ligoninės vyriausiasis gy dytojas, gydantis nelaimėlį, pa brėžė, kad, jo manymu, P.Skyllber go gyvybę išgelbėjo automobilis, o ne žiemos miegas. „Nemanau, kad žmonės suge ba prisitaikyti prie aplinkos kaip lokiai. Juk automobilyje jis buvo su gana šiltais drabužiais, turėjo miegmaišį, kuriame galėjo sušil
Stebuklas: šiame automobilyje Švedijos šiaurėje 44 metų P.Skyllbergas praleido du mėnesius.
ti. Kadangi automobilis buvo pa dengtas storu sniego sluoksniu, jis buvo tarsi sniego namas“, – kalbė jo medikas. U.Segerbergas pridūrė, kad vyras patyrė hipotermiją, taip pat buvo išbadėjęs. Pareigūnai pridūrė, kad dar ke lios dienos, ir P.Skyllbergas bū tų sušalęs. „Labai abejoju, kad jis būtų išgyvenęs dar dvi ar tris die nas“, – sakė policijos atstovas, ir pridūrė, kad, kai vyras buvo ras tas, jo būklė buvo sunki. „Jis be veik nekalbėjo. Tik kelis žodžius: „Sniegas... Valgiau...“ Taip pat jis pasakė, kad nuo gruodžio mėnesio nevalgė“, – tvirtino pareigūnas.
Niekas nepasigedo
Iš pradžių manyta, kad švedas – ke liautojas, tiesiog mylintis gamtą ir pa tekęs į nelaimę. Tačiau policijai ėmus tirti įvykio detales paaiškėjo, kad P.Skyllbergas – smaugiamas skolų, kurios siekia beveik 180 tūkst. eurų. Medikai patvirtino, kad vyrui – dep resija. Vyro kaimynai iš Erebru miesto centrinėje Švedijoje sakė, kad nese niai P.Skyllbergas išsiskyrė su mergi na, o su savo tėvu ir kitais šeimos na riais nebendravo bemaž 20 metų. Pareigūnai ėmė įtarti, kad miš ke vyras bandė nusižudyti. Be to, jiems sukėlė nuostabą tai, jog nie kas nepranešė apie vyro dingimą. „Dabar palauksime, kada jis pa sitaisys, kad išsiaiškintume, kas dėjosi jo galvoje“, – žadėjo pa reigūnas E.Nybergas. „Daily Mail“, „Reuters“, BNS inf.
„Scanpix“ nuotr.
15
antradienis, vasario 21, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje apyvarta išsiskyrė „Teo LT“ akcijos Vilnius, vasario 20 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį prekyba vyko gana ramiai, o lyderio pozicijos atiteko „Teo LT“ akcijoms, kurių stambiais sandoriais perleista daugiau kaip už 300 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „City Service“ bei Ūkio banko vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumenko 0,09 proc. iki 319,98 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – padidėjo 0,19 proc. iki 475,48 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – smuktelėjo 0,02 proc. iki 144,70 punkto. Oficialiojo sąrašo „Teo LT“ akcijų, kurios atpigo 0,31 proc. iki 0,648 euro, parduota už 330,4 tūkst. eurų, 0,83 proc. iki 1,785 euro atpigusių „City Service“ akcijų – už 27,4 tūkst. eurų, 0,96 proc. iki 0,206 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – už 27,2 tūkst. eurų. 0,47 proc. iki 0,635 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų apyvarta buvo 14,5 tūkst. eurų, 2,16 proc. iki 0,284 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų – 12,6 tūkst. eurų, „Aprangos“ akcijų, kurių kaina nepakito ir buvo 1,603 euro, – 11,8 tūkst. eurų. 1,85 proc. iki 0,606 euro pabrangusių Vilniaus „Grigiškių“ akcijų perleista už 10 tūkst. eurų, „Linas Agro Group“ akcijų nepakitusia 0,475 euro kaina – už 7,5 tūkst. eurų, Vilkyškių pieninės akcijų nepakitusia 1,525 euro kaina – už 5,5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Agrowill Group“ akcijų, kurios pabrango 1,17 proc. iki 0,173 euro, parduota už 7,5 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 482,6 tūkst. eurų, iš jų 464,2 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
906554
Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
911017
Mokymas Kiti kursai „Gundos“ floristų kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. Pažymėjimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.
907318
Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m kavinė, 200 kv. m baras, patalpos prekybai ir biurams. Tel. 8 698 37 145.
Kviečia mokytis klasikinio masažo. Medicinos centras „Sodalitas“, Debreceno g. 47-1, Klaipėda. Tel. (8 46) 379 922 (14 - 18 val.), 8 694 83 005 (10 - 18 val.), www.sodalitas.lt. 907440
Kompiuterių kursai
Parduoda Butus: 3 kambarių Sulupės g. (5 pl./2 a., tvarkingas); 2 kambarių su autonominiu šildymu Gėlių g., 100 000 Lt; 30 kv. m komercines patalpas (45 000 Lt). Tel. 8 679 41 441. 914312
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
Namą Mažajame Kaimelyje (130 kv. m, neįrengtas, šalia Danės upės, galima išsimokėtinai), butą Naujojo Sodo g. („D“ raidėje, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865.
914321
913521
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
Namą Mazūriškiuose, prie karjero. Visa išorės (klinkeris, čerpės, tvora, trinkelės) ir iš dalies atlikta vidaus apdaila (elektra, santechnika). Tel. 8 682 57 199. 912541
904423
Nekilnojamasis turtas Keičia Keičiu namą į 2 kambarių butą su priemoka (pageidautina bendrijoje ir su autonominiu šildymu). Savininkės tel. 8 689 42 270.
„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902542
Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 907298
Dirbantis tvarkingas vyriškis išsinuomotų tvarkingą kambarį arba butą. Tel. 8 633 81 685. 914254
Ieškome buto ilgalaikei nuomai. Abu dirbantys, be žalingų įpročių. Sumokėsime depozitą. Tel. 8 655 59 338, (8 46) 327 024. 913732
Ilgalaikei nuomai pora ieško buto Klaipėdoje. Abu dirbame, mokėsime užstatą ir į priekį. Tvarką garantuojame. Tel. 8 603 94 645. 914210
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668. 906258
Patalpas: S.Šimkaus g. (53 kv. m, 205 000 Lt), Naujakiemio g. (21 kv. m, 110 000 Lt); Taikos pr. (71 kv. m, 220 000 Lt); I.Kanto g. (30 kv. m, 160 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914235
914229
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 913758
3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 183 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (170 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914226
3 kambarių visiškai įrengtus butus Dragūnų g. (68 kv. m, su visais baldais ir buitine technika). www.kavintene.lt, tel. 8 633 82 055. 913779
4 kambarių 115 kv. m ekskliuzyvinį butą senamiestyje (2 aukštas, atvira terasa, uždaras kiemas automobiliams, 650 000 Lt). Agentūroms - 1 proc. Tel. 8 679 95 710. 914090
Geromis kainomis žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 912755
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 913380
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 913388
Naujai statomus blokuotus namus Slengiuose (gyvenvietė Saulėtas Sodžius, nuo 160 iki 180 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, 1 kv. m kaina 2 000 Lt). Tel. 8 685 78 630, info@ppgrupe.lt. 913434
Gerai suremontuotą 2 kambarių 47 kv. m butą Vingio g. (5/3 a.). Tel. 8 635 32 348. 913972
1 kambario 33 kv. m butą 4 a. Kretingos g. Arba keičia į 2 kambarių butą. Savininkas. Tel. 8 671 65 390. 913734
1 kambario butą Šiaulių g. (5/2 a., naujas, geras remontas). Tel. 8 644 74 463. 913550
1 kambario suremontuotą butą Poilsio g. (plytinis namas, balkonas). Pradinė kaina 120 000 Lt. Tel. 8 655 14 390. 914223
100 kv. m namą „Trinyčių“ r., sklypus šalia vandens telkinio su komunikacijomis Mazūriškiuose, Ginduliuose, Tilžės g. Galima paskola, keitimas. Tel. 8 685 29 399. 913622
2 kambarių butą 4 pl./1 a. Švyturio g. (93 000 Lt); sodybą su 1 ha žemės sklypu 60 km nuo Klaipėdos, Rietavo sav.; 48 a sklypą prie Minijos upės. Tel. 8 659 44 231. 911045
2 kambarių butą su didžiuoju holu Bandužių g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Pušyno g., sklypus namų statybai netoli jūros ir Darbėnų centre. Savininkas. Tel. 8 675 32 374. 914261
Naujos statybos namą gyvenvietėje „Svajonių krantas“ (170 kv. m, 5 kambariai, židinys, 8 a žemės, visiškai įrengtas). www.kavintene.lt, tel. 8 672 11 230. 913778
Naujos statybos sublokuotą 200 kv. m namą Kunkiuose (2008 m., įrengtas, 9 a sklypas, 420 000 Lt). Domina keitimas į butą. Tel. 8 650 98 388. 914336
Nebrangiai sklypą Ginduliuose, namą Slengiuose ir sodą Mažajame Kaimelyje. Tel. 8 686 53 230. 914002
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 913042
914232
Išnuomojamas 1 kambario butas su holu pietinėje miesto dalyje (butas su baldais ir buitine technika). Skambinti po 18 val. tel. 8 616 45 227. 914109
2, 3 kambarių naujos statybos butus perduotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075. 904330
Išnuomojami butai: 3 kambarių mažagabaritis Baltijos pr. (su baldais, buities technika, tvarkingas, 350 Lt); 1,5 kambario Vyturio g. (350 Lt). Tel. 8 646 14 815.
3 kambarių butą Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.
914338
913296
Išnuomoju 1 kambario butą prie „Avitelos“ (baldai, buitinė technika); 2 kambarių butą Taikos pr. (baldai, buitinė technika, suremontuotas). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123.
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
884049
906525
906584
3 kambarių su holu butus: Kuncų g. 5/5 a. (149 000 Lt); Brožynų g. 5/4 a. (169 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
906007
911576
Nuoma
906850
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.
909873
914029
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
906300
Padedame išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus. Reikalingi butai nuomai. UAB „Liepų parkas“, Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
Vairuotojų kursai
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
907448
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, liekninamosios procedūros. SVEIKATAI: šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Borisas Ivnevas koduoja nuo alkoholizmo ir rūkymo. Gydymas vyksta KSPC (buvusi 3-a vaikų poliklinika) kovo 3 ir 4 d. 9.00 val. Registracija, konsultacija: UAB „SODALITAS“, Debreceno g. 47-1, Klaipėda. Tel. (8 46) 379 922 (14.00-18.00), 8 694 83 005 (10.00–18.00), www.sodalitas.lt.
914213
Išnuomoju visiškai įrengtą 2 kambarių butą su autonominiu šildymu centre (uždaras kiemas, signalizacija, 1100 Lt). Be tarpininkų. Tel. 8 699 36 078.
Savininkas 2 kambarių butą 5/2 a. Paryžiaus Komunos g. (46 kv. m, remontuotinas, bendrija). Tel. 8 644 53 985. 914269
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398. 914317
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.
913532
914313
3 kambarių 66 kv. m butą Alksnynės g. (5/2 a., tvarkingas, gera vieta); 9 a sklypą Tauralaukyje su komunikacijomis (gera vieta, 90 000 Lt). Tel. 8 671 92 803.
Skubiai 3 kambarių butą Dragūnų g. (5/1 a., 83 kv. m, suremontuotas, su visais baldais ir buitine technika, 347 000 L). www.kavintene.lt, tel. 8 658 68 448.
914311
914124
Tvarkingą 4 kambarių butą su holu Vaidaugų g. (9/3 a.). Tel. 8 689 89 898.
Miško rajone išnuomojama 89 kv. m kavinė su įranga. Tel. 8 611 46 892.
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.
913738
913396
914348
913444
Nukelta į 16 p.
16
antradienis, vasario 21, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas
Paslaugos
Darbas Ieško darbo
Kubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583.
Parduoda
atkelta iš 15 p. Tvarkingą 4 kambarių 78 kv. m butą I.Simonaitytės g. 18 (nekampinis, 5/3 a., 1981 m., langai, durys pakeisti, įstiklinti balkonai, 195 000 Lt). Tel. 8 614 06 229. 914339
Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmonėms. Tel. 8 692 00 447.
914588
912202
913761
Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726. 899239
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
Agentūra EUROLANA siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). Geros darbo sąlygos. Draugiškas kolektyvas. CV siųsti eurolana.toma@gmail.com.lt. Tel. 8 636 66 421. 913966
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 914378
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.
Įmonė AB „Latvijas Tilti“ ieško darbuotojų: geodezininko, darbų saugos ir aplinkosaugos specialisto, įvairių specialybių statybininkų. Tel. 8 687 80 027.
892993
912479
3 kambarių butą Klaipėdoje, 5 aukštų name (nesiūlyti 1 ir 5 aukšte). Tvarkinga laiptinė. Kaina iki 150 000 Lt. Ne agentūra. Tel. 8 680 52 592.
Reikalingas gamybos inžinierius, kuris bus atsakingas už darbo brėžinių parengimą, gaminių komplektavimą ir kokybę. CV siųsti audrius.celedinas@opsbaltic.lt.
909865
912322
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 906312
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė, geras uždarbis, puikus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.
907466
912812
Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 912430
895895
914274
Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 914083
Maisto prekių parduotuvei reikalingos pardavėjos. Tel. 8 640 19 624.
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 909667
Raktų dirbtuvei ir dovanų parduotuvei reikalingas meistras-pardavėjas. Apmokysime. Pageidautina nuo 30 m. Trumpą gyvenimo aprašymą pateikti Taikos pr. 20, firma „ASSA“, Klaipėda, arba e. paštu info@raktuimperija.lt.
Autoserviso paslaugos
Reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai (LT-RUS). Geras atlyginimas, mokamas po reiso. Tel. 8 681 84 434. 914107
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 913969
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 910017
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.
914120
908319
UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508.
UAB perka automobilius ardyti. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098. 912471
908611
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Baldai
909990
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 914323
Statyba ir statybinės medžiagos
902554
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvairias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.
Paslaugos
913435
912613
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900840
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914288
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 907358
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 907239
Reikalingas valymo darbininkas (langų valymas). Skambinti nuo 10 iki 16 val. tel. 8 614 00 407. 913736
Reikalingi apdailininkai. Tel. 8 698 82 964. 913997
909305
914325
Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m ilgio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726. 899270
Skaldytas uosio, juodalksnio, beržines malkas, atraižas. Atvežame po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229. 913334
Brigada atlieka buto ar namo remontą: dažo, tapetuoja, klijuoja plyteles; kloja laminatą. Atlieka ir kitus Jums reikalingus darbus. Tel. 8 655 17 056. 912871
Patyrę meistrai nebrangiai ir kokybiškai dažo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351. 912536
Patyrusių meistrų brigada pjauna sienas, didina vonių patalpas; dažymas, plytelės, laminatas, gipskartonis, eletra, santechnika. Tel. 8 606 76 966.
914549
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.
914358
868567
912970
912765
Eglės, pušies (6,10 m) ir beržo (3,10 m) rąstus nuo 20 cm skersmens, kaina 200-230 Lt už kub. m. Klasė A. Atsiskaitoma iš karto. Pasiimate patys. Tel. 8 605 43 725.
912416
905495
Šaldytuvų remontas mieste ir apskrityje. „Šalna“, Šilutės pl. 101A. Tel. 325 325, 8 656 99 099.
Parduoda
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
Šaldytuvai
Reikalingi E kateg. vairuotojai. Tarptautinė įmonė nuolatiniam darbui ieško vairuotojų (RU, BY, ES). Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503.
Tarptautinė kompanija, sėkmingai dirbanti statybų sektoriuje, ieško technologės dirbti Klaipėdoje kontoroje. Siūlome geras darbo sąlygas, visas soc. garantijas, apmokymus, karjeros galimybes. Reikalavimai: brėžinių skaitymas, „Autocad“, „Excel“. klaipeda@doka.com.
Statybos paslaugos
909648
Kita
912836
Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ nariams! 2012 m. kovo 12 d. 8 val. viešbučio „Navalis“, Herkaus Manto g. 23, Klaipėda, konferencijų salėje šaukiamas kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, buveinės adresas Liepų g. 5, Klaipėda, eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos 2011 m. ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 2. Vidaus audito tarnybos 2011 m. ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 3. Valdybos 2011 m. ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 4. Paskolų komiteto 2011 m. ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 5. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės ir pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) projektų pristatymas. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl 2011 m. pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) priėmimas. 6. 2012 m. veiklos plano tvirtinimas. 7. 2012 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 8. Audito įmonės, einamųjų 2012 metų kredito unijos finansinei atskaitomybei patikrinti, rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti, limito nustatymas. 9. Įgaliojimų suteikimas kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybai. 10. Metinių išmokų (tantjemų) kredito unijos vadovams nustatymas. 11. Dėl kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ narių, nevykdančių savo pareigų, pašalinimo. 12. Dėl kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ buveinės pakeitimo. 2012 m. kovo 12 d. neįvykus eiliniam visuotiniam kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ narių susirinkimui, bus šaukiamas pakartotinis kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ visuotinis narių susirinkimas, kuris vyks 2012 m. kovo 19 d. 8 val. viešbučio „Navalis“, Herkaus Manto g. 23, Klaipėda, konferencijų salėje, numatant 2012 m. kovo 12 d. neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, Liepų g. 5, Klaipėda. Pasiteirauti tel. (8 46) 210 728. Valdyba.
913990
914452
Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.
AKCININKAMS
Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaploves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus. Sutvarkome projektus. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. www.statome.com, tel. 8 655 22 204.
900271
914287
Buitis ir technika
912853
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Nestandartiniai mediniai baldai pagal pageidaujamus matmenis, spalvą ir medienos rūšį. Įrengiame slankiojančias durų sistemas. www.bociubaldai.lt. Tel. 8 686 48 929.
913741
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
913597
Parduoda
Paslaugos
Reikalinga pardavėja dirbti kavinėje. Darbas naktimis. Tel. 8 611 46 892, 8 609 00 652. Reikalingas barmenas (-ė), barmenas (-ė)padavėjas (-a). Tel. 8 671 11 107, 8 610 00 917.
913586
913564
Perka
914206
912622
Paskolos
Mūrijame, tinkuojame, liejame pamatus, šiltiname pastatus, dengiame stogus - kokybiškai, greitai, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 203.
Remontuojame plokščius stogus prilydomąja bitumine danga; atliekame namo apšiltinimą; tinkuojame dekoriniu apdailos tinku ir t.t. Tel. 8 655 17 056.
Automobiliai
914222
Paslaugos
913580
913795
914091
Karčemai „Trys mylimos“ reikalinga virėjakonditerė nuolatiniam darbui. Tel. 8 698 03 440.
Tarpininkavimas
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Siūlo darbą Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.
Kambarį bendrabutyje. Ne agentūra. Tel. 8 675 40 438.
Perka
901496
Skubiai parduodu 3 kambarių butą Naujakiemio g. (9/4 a., plastikiniai langai, laminatas, šarvuotos durys, tvarkinga laiptinė). Tel. 8 647 33 319.
Perka
899409
Mūras, pamatai, stogai, šiltinimas, gipskartonis, dažymas, plytelės, laminatas, elektra, santechnika. Tel. 8 603 00 202.
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471. 911191
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 906652
17
antradienis, vasario 21, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai! Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartojamas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!
šokiai Šokių studija „SVAJONĖ“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje! 2012 03 15 – 05 31 Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos! Tik kovo 2–9 dienomis kruizą Ryga– Stokholmas–Ryga mūsų biuruose galėsite įsigyti su specialia net iki 45% nuolaida:
Kaina asmeniui nuo 80 Lt Keturvietė kajutė be lango nuo 370 Lt Keturvietė kajutė su lango nuo 495 Lt Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus loterijoje ir turės galimybę laimėti VASAROS KRUIZĄ KETURIEMS! Daugiau informacijos www.krantas.lt
gėlės Tik gėlės Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Restoranas „Neringa”
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms. Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
antradienis, vasario 21, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką mylinčius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č.Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo roma-
ną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43-103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Vasario 23 d. 20 val. – koncertas „The Beatles a Cappella“. Kovo 2 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kėdainių „Kėdainiai Triobet“. Kovo 3 d. 16 val. – LKL žvaigždžių diena. Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 21–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
TV programa 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinė atranka (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). 14.40 „iKarli“ (6). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (6). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo komedija „Paskutinis skautas“ (JAV, 1991 m.) (N-14). 0.45 „Ties riba“ (N-14). 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“ (2). 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 Kriminalinis s. „Pabėgimo karaliai“ (1) (JAV, 2011 m.). 23.00 „Pelkė“ (6). 0.00 „Eureka“ (4). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“. Socialinė drama (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Sachara“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida.
20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Būtovės slėpiniai (k). 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Radijo stoties „Opus 3“ penkerių metų gimtadienis (k). 15.50 Laida S. 16.20 Laiko portretai. Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė ir Didžioji Lietuva (2008 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.05 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (5). 21.10 Muz. f. „Žiema bėga – žemė rodos“ (1979 m.). 21.40 Dok. f. „Draugas. Vieno Česlavo Milošo eilėraščio istorija“ (2011 m.). 22.00 Mūsų miesteliai. Kapčiamiestis. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Įspūdingiausios Azijos šventovės“. „Šyva, Višnus ir Brahma. Indija“ (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninės muzikos žvaigždės. Groja pianistas Aleksejus Gryniukas (3). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Auksinės melodijos. Ar vien tik retro. Dainininkė Janina Miščiukaitė (k). 1.20 Architekto, skulptoriaus Antano Vivulskio 135-osioms gimimo metinėms. Laiko ženklai. Antanas Vivulskis (k).
9.25, 14.30 Teleparduotuvė. 9.40 Tavo augintinis. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10 „Sinbado nuotykiai“. 12.10, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 15.00 Nuotykių f. „Tarzano nuotykiai“ (1) (JAV, 2006 m.). 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „SSC Napoli“–„Chelsea FC“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Fantastinis nuotykių f. „Žvaigždžių vartai. Tiesos arka“ (JAV, 2008 m.). 1.30 „Futurama“. 2.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“ (8). 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (4) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.40 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Godzila“ (JAV, 1998 m.) (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 18.55 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 23.05 Negaliu tylėti.
9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10 Dok. f. „Šių dienų piratai“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.05 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.52 Orai. 1.00 Dok. f. „Šių dienų piratai“.
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 21.45 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (1). 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 11.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 11.45 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 12.15 „Nenuorama Seidė“. 13.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 14.15 „Mirties gniaužtuose“ (4) (N-7). 15.15 „Kenedžiai“ (N-7). 16.15 Rezonansas (k). 17.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 19.15 Kultūra +. 20.15 Reidas. Eismo įvykių kronika. 20.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 22.00 „Broliai detektyvai“ (N-7). 23.00 „Mirties gniaužtuose“ (4) (N-7). 0.00 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Istorinė karinė drama „Pasipriešinimas“ (JAV, 2008 m.). 9.20 Nuotykių komedija „Nimės sala“ (JAV, 2008 m.). 11.00 Anim. nuotykių komedija „Planeta 51“ (Ispanija, D.Britanija, JAV, 2009 m.). 13.00 Istorinė drama „Hercogienė“ (D.Britanija, Italija, 2008 m.). 15.00 Muz. drama „Gatvės šokiai“ (D.Britanija, 2010 m.). 17.00 Komedija „Eglutės“ (Rusija, 2010 m.). 19.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Išdavikas“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Biografinė kriminalinė drama „Kazino Džekas“ (Kanada, 2010 m.). 23.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 1.00 Mistinis siaubo trileris „Įkalinta pragare“ (JAV, 2009 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.45 Mados nuosprendis. 13.50, 4.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.15 Rinkimai – 2012. 17.00, 1.50 „Suprasti. Atleisti“. 17.45 Susituokime. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05, 4.00 „Maskvos kiemelis“. 22.20 Gyvenamoji aplinka. „Meistrą kvietėte?“ 23.35 Vakaro naujienos. 23.50, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 0.05 „Gynybos teisė“. 1.10 „Laisvė ir teisingumas“ su A.Makarovu. 2.45 Drama „Ledi Makbet iš Mcensko“. 6.15 Muzika.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Mažasis finalas. 12.00 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Didysis finalas. 13.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 14.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Kijevo „Budivelnik“. 16.45 Adrenalinas. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Kijevo „Budivelnik“. 21.15 Karaliaus taurės rungtynės. II pusfinalis. 23.15 Profesionalų boksas.
19
antradienis, vasario 21, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Avinas (03 21–04 20). Nebijokite skraidyti padangėmis. Sėkmingas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet pats būsite nepakantus kitų žmonių nuomonei. Nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad geriau palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstama veikla. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas daryti išvadas ir priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir bičiulius, kad kartu apsvarstytumėte ateities planus. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų subtilų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Liūtas (07 23–08 23). Esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su užduotimis. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualius filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Skaitydamas knygas ar žiūrėdamas filmus galbūt stengiatės išvengti pilkos kasdienybės. Daugiau domėkitės šiuolaikinėmis idėjomis ir toliau ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils nenumatytų situacijų. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai nesutaps su galimybėmis, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti kivirčų. Jūsų mintims priešinsis artimi žmonės , dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų pasitelkti savo kūrybiškumą.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Mobilizacija antradienis – Kompanionas trečiadienis – Daktaras penktadienis – Šluota. Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.
Orai
Šiandien prie Lietuvos artinsis kritulių zona, kuri dieną apims daugelį šalies rajonų. Stiprės vėjas, vietomis kils trumpos pūgos. Temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos. Trečiadienį kritulių turėtų būti mažiau, vėjas po truputį rims. Naktį pašalus daug kur formuosis plikledis. Naktį temperatūra bus 1–6 laipsniai šalčio, dieną 1–3 laipsniai šilumos.
Šiandien, vasario 21 d.
–1
+0
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
0
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–1
Utena
0
7.48 17.52 10.04
52-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 314 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +25 Briuselis +9 Dublinas +12 Kairas +18 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7
kokteilis Trūko protingų sprendimų „Kokteil is“ įsit ik inęs, jog centr inėm is miesto gatvėmis ėję žmonės grįžo na mo šlapiomis kojomis, keikdamiesi. Galbūt kalta saulė, kad jos šilumos iš tirpintas sniegas virto vandeniu ir už tvindė šaligatvius. Tačiau ne mažiau, o gal net daugiau kalti pėsčiųjų takus pri žiūrintys žmonės. Tiek tereikėjo – pra kasti tarp sniego kalnų tarpus, ir didelė dalis vandens būtų nubėgusi į gatvę. O užsilikusį vandenį kastuvais galėjo nu stumti šaligatvių priž iūrėtojai.
Londonas +11 Madridas +12 Maskva –1 Minskas 0 Niujorkas +7 Oslas +4 Paryžius +8 Pekinas +8
Praha +3 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas +2 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +3
Vėjas
4–13 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–1
–1
Marijampolė
Vilnius
–1
Alytus
Vardai Eleonora, Feliksas, Germanas, Kęstutis, Žemyna.
vasario 21-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
0
+2
0
10
-1
+2
+2
+3
9
+1
+2
+2
+1
13
rytoj
ketvirtadienį
1613 m. Maskvos patriar cho sūnus Michailas Ro manovas išrinktas caru – prasidėjo Romanov ų dinastijos valdymas Ru sijoje. 1728 m. gimė Rusijos ca ras Petras III. 1871 m. gimė Jonas Ga ralavičius, muzikos inst rumentų meistras. Mirė 1943 m. 1882 m. gimė teisininkas, Nepriklausomybės kovų organ izator ius Mykolas Šleževičius. Mirė 1939 m.
1968 m. gimė politikas, verslininkas bei žurna listas Artūras Zuokas.
1989 m. Prahoje įkal in tas čekų disidentas Vac lavas Havelas, vėliau ta pęs Čekijos prezidentu. 1992 m. Kinija palankiai įvertino užsienio versli nink ų sug rįž imą į Šan chajaus biržą. 1995 m. JAV ir Meksika sutarė dėl 20 mil ijardų doler ių paramos Mek sikai. 1996 m. sen iausiai pa saul io gyventojai pran cūzei Jeanne Calment sukako 121 metai.
Baseinai: panaši situacija bus ir
šiandien.
Ventėje viskas veltui O Dovilės piktinimasis, kad Palangoje viena kepta stinta kainavo du litus, su laukė ginčų audros. „Skūrlupiai tie Palangos versl in inkai. Šeštad ien į buvau Ventėje. Ten žmo nės šventė Užgavėnes. Viskas dykai – ir blynai, ir arbata su velnio lašais, ir karštas vynas, ir muz ika, – džiaugėsi Rūta. – Taip buvo smagu, taip smagu, kad kojos pačios kilnojosi. Taig i, žmo nės, reik ia žinoti, kur eiti. Visada gali te pasir inkti.“
„Kokteilio“ pozicija Veltui? Nesąmonė! Kitąmet reikės va žiuot i įsitik inti.
Boba: tokios gražios Morės klaipė
dietė Rūta dar nebuvo mačiusi.
Nenorite – nepirkite Prekybininkas kraipė galvą, kad žmo nės niršo dėl kainų: „Kas nenor i, tas nevalgo tų stint ų. Kam brang u, tas neperka. Ir ko čia aimanuot i. Apskr i tai mes tik piktintis ir temokame. Nu važ iuojame į šventę ir piktinamės“.
Linksmieji tirščiai Einu gatve, džiaug iuosi, šypsausi, nuo taika puik i. Ir galvoju sau: „Dieve, pada ryk taip, kad visų šių žmonių nuotaika būtų gera ir jiems būtų smagu!“ Vos pa galvojau ir kaip tėškiausi į pelkę. Sėdžiu to purvyno vidury, o visi aplinkui juo kiasi susiriesdami. Linksma mat jiems! Česka (397 719; rytoj į miestą eisiu guminiais žvejų batais)
Rio de Žaneiro karnavale – apogėjus Siautulingasis Rio de Žaneiro kar navalas naktį iš sekmadienio į pir madienį pasiekė apogėjų – parade pasirodė pagrindinių sambos mo kyklų prabangiai išpuoštos plat formos, o šimtai išskirtiniais kos tiumais pasipuošusių dalyvių šoko pagal kurtinančius būgnų ritmus.
Naktiniai paradai garsiajame Rio de Žaneiro sambodrome žymėjo spal vingą iki gavėnios truksiantį kar navalo festivalį, dėl kurio 191 mln. gyventojų turinčioje etniškai mar goje Brazilijoje įprastas gyvenimas praktiškai paralyžiuojamas. Iš elitinių sambos mokyklų, be sivaržančių dėl šių metų karnavalo čempionės titulo, pirmoji pasiro dė „Renascer“, įsikūrusi šio miesto vakariniame Žakarepagvos rajone. Šįkart šios mokyklos pasirody mo tema tapo Resifės mieste gimu sio brazilų tapytojo ir skulptoriaus Romero Britto gyvenimas ir kūry ba, laikoma vienu iš populiariosios kultūros simbolių. Jo gyvybingam bei įsimintinam stiliui didelę įtaką darė kubizmas ir popartas. Vėliau pasirodė viena seniausių Rio de Žaneiro sambos mokyklų „Portela“, pagerbusi velionę sam bos dainininkę Clarą Nunes ir tur tingą Afrikos kultūros bei religi jos paveldą šiaurės rytinėje Baijos
Įspūdinga: Rio de Žaneiro sambodrome dėl karnavalo čempionės titulo varžosi elitinės sambos mokyklos. „Reuters“ nuotr.
valstijoje. Geriausi septynių sam bos mokyklų šokėjai pademonst ravo savo meną renovuotame 720 metrų ilgio sambodrome, turinčia me 72,5 tūkst. vietų. Tarp žiūrovų buvo JAV daininin kė ir aktorė Jennifer Lopez, dėvė
jusi tviskančias raudonas kelnes ir prie jų priderintą palaidinukę. Pernai čempione tapusi mokyk la „Beija-Flor“, pagarsėjusi ekstra vagantiškais ir spalvingais pasirody mais, nusprendė atpasakoti šiaurės rytinės Maranjauno valstijos sostinės
San Luiso istoriją. Bilietai į sambod romą kainavo nuo 50 iki kelių tūkst. JAV dolerių – pigesnės buvo vietos sausakimšose tribūnose, o brangiau sios – VIP ložėse su kondicionuoja mu oru ir nemokamu šampanu. „Klaipėdos“, BNS inf.