2012-02-22 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės

trečiadienis, vasario 22 d., 2012 m. Nr. 43 (1242)

Po D.Krei­vio skan­da­lo po­li­ti­kų ak­ci­joms skir­tas „ak­la­sis fon­das“ bū­tų be­pras­mis.

Lie­tu­va 4p.

Pa­va­sa­rė­jant lie­tu­viš­ko­ mis dar­žo­vė­mis pra­dė­ jo do­mė­tis už­sie­nio rin­ kos, bet joms brang­ti dar nė­ra pa­grin­do.

Eko­no­mi­ka 9p.

diena.lt

1 Lt

Grai­ki­jai eu­ro zo­ nos mi­nist­rai sky­ rė dar 130 mlrd. eu­ rų, ta­čiau už tai tau­py­mas bus ne­gai­les­tin­gas.

Pa­sau­lis 12p.

Mask­va žengs į Vil­nių

Pi­ni­gų rei­kia, kad ne­sus­ to­tų jau pra­dė­ti dar­bai, jei sa­vi­val­dy­bė ne­be­ga­ lės grą­žin­ti ban­kams sa­vo pa­sko­lų.

Sa­vi­val­dy­bės Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Kęs­tu­tis­ Nė­nius

2p.

Miestas

2p.

Strei­kas džiu­gi­no moks­lei­vius

Me­nas Vizija: Rusijos pusė tikisi, kad „Maskvos namai“ Vilniuje bus užbaigti statyti šį rudenį.

Prieš ke­le­rius me­tus Vil­niu­je pra­si­dė­ju­ sios „Mask­vos na­mų“ – kul­tū­ros ir vers­ lo cent­ro – sta­ty­bos po ke­lių sa­vai­čių tu­ rė­tų pa­ju­dė­ti iš mir­ties taš­ko. Pra­ban­gų pa­sta­tą ne­to­li „Žal­gi­rio“ sta­dio­no ren­čian­ čiai sta­ty­bų bend­ro­vei sko­los grą­žin­tos, to­les­nis fi­nan­sa­vi­mas ga­ran­tuo­tas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Grą­ži­no sko­las ir žars­to pa­ža­dus

„Pi­ni­gų bus, fi­nan­sa­vi­mas ga­ ran­tuo­tas, tad „Mask­vos na­mai“ sos­ti­nė­je du­ris at­ver­ti ga­lė­tų me­ tų pa­bai­go­je“, – to­kį aukš­tų sve­čių iš Mask­vos pa­ža­dą iš­gir­do ir Vil­ niaus me­ri­jos at­sto­vai, ir di­din­gą pa­sta­tą sta­tan­čios bend­ro­vės di­ rek­to­rius.

Projekto vizualizacija

„Mask­va įvyk­dė sa­vo įsi­pa­rei­ go­ji­mus, at­li­ko vi­sus mo­kė­ji­mus.

Daug tei­gia­mo po­žiū­rio, en­tu­ziaz­ mo. Yra skir­tas vi­sas fi­nan­sa­vi­ mas“, – „Vil­niaus die­nai“ pa­tvir­ti­ no Alek­sand­ras Ma­ka­ro­vas, pa­sta­tą sta­tan­čios bend­ro­vės „Ma­sy­vas“ di­rek­to­rius. Še­šiaaukš­čio pa­sta­to sta­ty­bos bu­vo pri­stab­dy­tos per­nai bir­že­ lį, nes Mask­vos vy­riau­ sy­bė per tar­pi­nin­kus

2

15p.

Gal­vos skaus­mas dėl kny­gų Jau nuo ry­to­jaus kny­gų mėgė­jai iš vi­sos Lie­tu­vos plauks į „Li­tex­po“ rū­ mus, ku­riuo­se ke­tu­rias die­nas ka­ra­ liaus 13-oji Vil­niaus kny­gų mu­gė. Ža­ da­ma, kad pa­ro­do­je pir­me­ny­bė bus tei­kia­ma ne kny­gų par­da­vi­mui, bet kul­tū­rai. Mu­gės ren­gė­jai sa­ko, kad į ją rei­kia ei­ti tu­rint tiks­lą. Ki­taip tik gal­ vą skau­dės.

2

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Sko­lin­sis šim­tus mi­li­jo­nų Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ja skel­bia kon­kur­są gau­ti dau­giau kaip 100 mln. li­tų pa­sko­ lų. Pi­ni­gai bus skir­ti anks­tes­nėms mies­to sko­loms deng­ti.

Sa­vi­val­dy­bė šią įspū­din­go dy­džio pa­sko­lą iš ge­riau­sias są­ly­gas pa­ siū­ly­sian­čių ban­kų ke­ti­na gau­ti per pen­kis eta­pus. Pas­ko­los bus ima­mos sep­ty­ne­riems me­tams.

Iš vi­so Vil­nius per pen­kis skel­ bia­mus eta­pus ke­ti­na pa­si­sko­lin­ti maž­daug 130 mln. li­tų. Per kiek­ vie­ną eta­pą sa­vi­val­dy­bė ims nuo 24 iki 30 mln. li­tų sie­kian­čias pa­ sko­las.

Skel­bi­mas apie šį sa­vi­val­dy­bės kon­kur­są jau pa­si­ro­dė Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos (VPT) duo­me­ nų ba­zė­je. Do­ku­men­te skel­bia­ma, kad pa­siū­ly­mus mies­tui ban­kai ga­li teik­ti iki va­sa­rio 23 d.

Vi­sus pi­ni­gus eu­rais iš ban­kų sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų gau­ti jau šių me­tų lie­pos mė­ne­sį. Šios pa­sko­ los bus pra­dė­tos grą­žin­ti 2014 m. bir­že­lį. Kre­di­to­riams jos bus grą­ ži­na­mos at­si­skai­tant du kar­tus per me­tus – va­sa­rą ir žie­mą.

Sa­vi­val­dy­bės Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Kęs­ tu­tis Nė­nius dien­raš­čiui „Vil­niaus die­na“ sa­kė, kad di­džio­ji da­lis šių sko­lin­tų pi­ni­gų bus skir­ta at­ si­skai­ty­ti su anks­čiau pa­sko­las mies­tui iš­da­vu­siais kre­di­to­riais. „Svar­biau­sia yra pra­tęs­ti pa­ sko­lų grą­ži­ni­mo ter­mi­nus, at­si­ skai­ty­ti su esa­mais kre­di­to­riais.

Ne­ma­nau, kad lė­šos bus skir­tos ko­kiems nors nau­jiems pro­jek­ tams fi­nan­suo­ti. Ta­čiau jų rei­kia, kad ne­sus­to­tų jau pra­dė­ti dar­bai, jei sa­vi­val­dy­bė ne­be­ga­lės grą­žin­ ti ban­kams sa­vo pa­sko­lų“, – kal­ bė­jo K.Nė­nius.

Jis yra sa­kęs, kad šių me­tų sa­vi­ val­dy­bės iž­dą ga­li­ma va­din­ti iš­gy­ ve­ni­mo biu­dže­tu, nes pir­miau­sia rei­kės vyk­dy­ti svar­biau­sias mies­ to funk­ci­jas, o apie bran­gius pro­ jek­tus dar teks pa­sva­jo­ti.

2012 m. biu­dže­to pro­jek­te nu­ ma­ty­ta iš­leis­ti be­veik 190 mln. li­tų sko­lin­tų pi­ni­gų. Di­des­nė da­ lis šios su­mos, maž­daug 128 mln. li­tų, skir­ta Mies­to ūkio ir trans­

por­to de­par­ta­men­tui. Pi­ni­gai tu­ rė­tų bū­ti lei­džia­mi pro­gra­moms „So­cia­li­nės ap­sau­gos plė­to­ji­mas, skur­do bei so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas“, „Mies­to inf­rast­ruk­ tū­ros ob­jek­tų prie­žiū­ra ir mo­der­ ni­za­vi­mas“, „Mies­to inf­rast­ruk­ tū­ros ob­jek­tų plėt­ra“ fi­nan­suo­ti.

Praė­ju­siais me­tais sa­vi­val­dy­ bė asig­na­vi­mams iš sko­lin­tų lė­ šų sky­rė kiek dau­giau – be­veik 212 mln. li­tų.

Per 2012 m. iš vi­so sa­vi­val­dy­ bė ke­ti­na grą­žin­ti per 175 mln. li­ tų sko­lin­tų pi­ni­gų. Ta­čiau sko­lų naš­ta grei­čiau­siai nė kiek ne­su­ ma­žės, nes di­džią­ją da­lį sko­lų ke­ ti­na­ma deng­ti nau­jais kre­di­tais.

Tam biu­dže­te jau nu­ma­ty­ta kiek dau­giau nei 120 mln. li­tų.

Ki­ta di­de­lė sko­lų da­lis, maž­ daug 54 mln. li­tų, bus den­gia­ma iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Sko­ loms grą­žin­ti taip pat nu­ma­ty­ta per 1,4 mln. li­tų skir­ti iš Pri­va­ti­ za­vi­mo fon­do. Šie skai­čiai ga­lė­jo bū­ti ir ki­to­ kie. Bet, tvir­tin­da­mas 2012 m.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą, Sei­mas at­si­žvel­gė į sos­ti­nės va­ do­vų iš­sa­ky­tus nuo­gąs­ta­vi­mus ir ne­su­ma­ži­no sa­vi­val­dy­bės sko­li­ ni­mo­si li­mi­to.

Vy­riau­sy­bė Sei­mui siū­lė mies­ to sko­li­ni­mo­si li­mi­tą ki­tiems me­ tams su­ma­žin­ti nuo 40 iki 35 pro­c.

Su ne­ri­mu Sei­mo spren­di­mo lau­ ku­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba džiau­gė­ si, kad sko­las sa­vi­val­dy­bė ir to­liau ga­lės kam­šy­ti ne­ma­žin­da­ma sko­ li­ni­mo­si iš įvai­rių ban­kų tem­po.

Ne­se­niai pa­tvir­tin­tas 2012 m. sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas sie­kia 1,019 mlrd. li­tų. Ta­čiau mies­tas ir šiais me­tais ke­ti­na iš­leis­ti dau­ giau pi­ni­gų, nei pa­jė­gia su­rink­ ti. Nau­ja­ja­me biu­dže­te nu­ma­ty­ ta asig­na­vi­mams iš mies­to iž­do skir­ti be­veik 1,2 mlrd. li­tų.

130

mln. li­tų

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na sko­lin­tis šį­met.

Mask­va žengs į vė­la­vo su­mo­kė­ti už at­lik­ 1 tus dar­bus. Da­bar at­sto­ vai iš Ru­si­jos – ku­pi­ni en­tu­ziaz­mo.

Už­sa­ko­vų vi­zi­ja: sta­ti­nys tu­ri bū­ti už­baig­tas iki šių me­tų pa­bai­gos.

Mask­vos „kul­tū­ros ir vers­lo cent­ro“ sta­ty­bos dar­bus vyk­dan­ čios bend­ro­vės di­rek­to­rius įsi­ti­ki­ nęs, kad toks už­mo­jis – rea­lus: „Tik nu­tirps snie­gas, praeis šal­čiai ir, jei tik už­sa­ko­vas pa­no­rės, tuoj pra­ dė­si­me dar­bus. Grei­čiau­siai – nuo ko­vo. Ga­vau pa­ti­ki­ni­mą, kad ši­tam pa­sta­tui pi­ni­gai jau pa­skir­ti. Kal­ba­ me apie vi­so na­mo įren­gi­mą.“ Jei dar­bai vyks taip, kaip pla­nuo­ ta, eksp­loa­tuo­ti pa­sta­tą, A.Ma­ka­ ro­vo tei­gi­mu, bus ga­li­ma jau ru­dens pa­bai­go­je, vė­liau­siai – gruo­dį.

A.Ma­ka­ro­vas už­s i­m i­n ė, kad Mask­vos po­žiū­ris į ru­sų kul­tū­ros sklai­dą Vil­niu­je pa­si­kei­tė praė­ju­ sių me­tų lapk­ri­tį, kai iš po­sto bu­vo pa­ša­lin­tas il­ga­me­tis Mask­vos me­ ras Ju­ri­jus Luž­ko­vas. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, jei jau klau­si­mas (Mask­vo­je – red. pa­st.) iki mū­sų na­mo (kul­tū­ros na­mų Vil­niu­je – red. pa­st.) priė­jo, tai ma­nau, kad jų si­tua­ci­ja (fi­nan­sa­vi­mo – red. pa­st.) yra la­bai ge­ra“, – svars­tė „Ma­sy­vo“ di­rek­to­rius. Su ko­kiais as­me­ni­mis iš Mask­vos bu­vo ve­da­mos de­ry­ bos dėl fi­nan­sa­vi­mo, jis neatsk­lei­ dė. Be­je, Mask­vos val­džios at­sto­vai ir jų įga­lio­ti as­me­nys Vil­niu­je lan­ kė­si dar per­nai gruo­dį.

tie­sų ren­gia­ma­si tęs­ti, nu­džiu­go: „Tai vis­kas la­bai šau­nu, jei pro­jek­ tas pa­ju­dės. Rei­kia tik pa­gal pro­ jek­tą pa­sta­ty­ti.“ O su Mask­vos de­le­ga­tais bend­ra­ vu­si Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos ir Ru­ sų al­jan­so at­sto­vė mies­to ta­ry­bo­je O.Gorš­ko­va sua­be­jo­jo, ar ru­sai sa­ vo pa­ža­dus įvyk­dys: „Aš juk rea­lis­ tė. Juk tiek lai­ko jau sta­to­ma... Vis dėl­to ma­nau, kad kuo dau­giau kul­ tū­ros ir vers­lo cent­rų, tuo ge­riau mū­sų mies­tui. „Mask­vos na­mai“ juk nė­ra skir­ti vien ru­sams.“

Ro­mas Ado­ma­vi­čius:

Tai vis­kas la­bai šau­ nu, jei pro­jek­tas pa­ ju­dės. Rei­kia tik pa­gal pro­jek­tą pa­ sta­ty­ti.

Užmojai: „Maskvos namuose“ plan

patalpas.

Mask­vie­čiai ap­lan­kė vi­ce­me­rą

Aukš­ti sve­čiai iš Ru­si­jos, tarp ku­ rių ir vie­nas Mask­vos Dū­mos na­ rys, vi­sai ne­se­niai ap­lan­kė ir Vil­ niaus mies­to val­džios at­sto­vus.

Vie­nas su­si­ti­ki­mo da­ly­vių, Vil­ niaus vi­ce­me­ras so­cial­de­mok­ra­ tas Ro­mas Ado­ma­vi­čius, maž­daug prieš mė­ne­sį vy­ku­sius po­kal­bius su ru­sais pri­si­mi­nė sun­kiai: „Ats­to­vai te­pa­sa­kė, kad jie no­rė­tų baig­ti sta­ ty­bą ir rū­pi­na­si fi­nan­sa­vi­mu. Nie­ ko nau­jo neiš­gir­do­me.“ Kur kas ge­riau su­si­ti­ki­mą su mask­vie­čiais pri­si­mi­nė mies­to ta­ ry­bos na­rė Ol­ga Gorš­ko­va: „Iš mū­ sų bu­vo prie­kaiš­tas, kad taip il­gai sta­to, o juk ža­dė­ta kul­tū­ros cent­rą baig­ti daug anks­čiau, tai iš­gir­do­me pa­ža­dą, kad iki ru­dens tai bus pa­ da­ry­ta.“ R.Ado­ma­vi­čius, iš „Vil­niaus die­ nos“ su­ži­no­jęs, kad sta­ty­bų bend­ro­vei sko­los grą­žin­tos ir dar­bus iš

Tie­sa, at­sto­vų iš Mask­vos pa­var­ des pa­šne­ko­vams pri­si­min­ti bu­vo sun­ku. Apie as­me­nis, su ku­riais ta­ ria­ma­si dėl sta­ty­bos, kal­bė­ti ne­lin­ kęs ir „Mask­vos na­mus“ sta­tan­čios bend­ro­vės di­rek­to­rius. Kaip ir apie Mask­vos vy­riau­sy­bės šiam pro­jek­ tui ski­ria­mas su­mas – tai ko­mer­ci­ nė pa­slap­tis.

Sim­bo­liš­ka, kad sta­ty­ti „kul­tū­ ros ir vers­lo“ cent­rus abie­jų ša­lių – Ru­si­jos ir Lie­tu­vos – sos­ti­nė­se su­ gal­vo­ta dar 2001-ai­siais, kai Vil­niui va­do­va­vo Ar­tū­ras Zuo­kas. Prieš de­šimt­me­tį jis ir Mask­vos me­ras J.Luž­ko­vas pa­si­ra­šė Vil­niaus bei Mask­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ ties įgy­ven­di­ni­mo pla­ną, ja­me, be ki­ta ko, bu­vo nu­ma­ty­ti ir „kul­tū­ros cent­rai“. Ta­čiau „Vil­niaus na­mų“ sta­ty­bos Mask­vo­je, nors pra­bė­go de­šimt­me­tis, taip ir ne­pra­si­dė­jo.

Vi­zi­jo­se – teat­ras, ga­le­ri­ja, klu­bas

Dien­raš­tis jau ra­šė, kad „Mask­vos na­mai“, kaip skel­bia­ma ofi­cia­liai, bū­sią kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­ ras su dau­gia­funk­ce sa­le, eks­po­zi­ ci­joms skir­to­mis ga­le­ri­jo­mis ir liuk­ so kla­sės biu­ro pa­tal­po­mis. Sta­ti­nio bend­ras plo­tas – dau­giau kaip 9 tūkst. kv. m. Pas­ta­tas še­šių aukš­tų, trys iš jų – po že­me. Iš jų dvie­juo­ se įreng­tos au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, į jas bus ga­li­ma nu­si­leis­ ti dviem lif­tais, li­ku­sia­me po­že­mi­ nia­me aukš­te – res­to­ra­nas.

Pas­ta­te bus ir teat­ro sa­lė su 480 žiū­ro­vų vie­to­mis. Co­ko­li­nia­me pa­sta­to aukš­te bus įreng­tas džia­ zo klu­bas ir erd­vus ba­ras-res­to­ ra­nas. Pas­ta­to fa­sa­dą esą puoš pie­ši­nys, ku­riam bus pa­nau­do­ ta Mask­vos mies­to sim­bo­lio Rau­ do­no­sios aikš­tės cent­re sto­vin­čio

Mo­ky­to­jai strei­ka­vo, moks­lei­via And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Už­ga­vė­nių ry­tą mo­ky­to­jai da­ly­je ša­lies mo­kyk­lų pa­si­ti­ko strei­kuo­ da­mi. Neap­len­kė pro­tes­to ak­ci­jos ban­ga ir sos­ti­nės švie­ti­mo įstai­gų.

Rei­ka­la­vi­mai: ne­su­lau­kę Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos at­sa­ko pe­da­go­gai

ruo­šis ter­mi­nuo­tam strei­kui.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vil­niaus Si­mo­no Sta­ne­vi­čiaus vi­ du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, kaip ir ki­to­se strei­kuo­jan­čio­se sos­ti­nės švie­ti­ mo įstai­go­se, ant­ra­die­nis pra­si­dė­ jo įpras­tai. Išs­ky­rus tai, kad nuo 9 iki 11 val. vy­ko mo­ky­to­jų pro­tes­ tas. Kad švie­ti­mo įstai­gos dar­ buo­to­jai pro­tes­t uo­ja, su­p ras­t i bu­vo ga­li­ma tik iš pla­ka­to su už­ ra­šu „Įs­pė­ja­ma­sis mo­ky­to­jų strei­ kas“.

Vi­sa ki­ta pri­mi­nė įpras­tą dar­bo die­ną – skam­bė­jo skam­bu­čiai, per per­trau­kas į ko­ri­do­rius pa­si­pil­da­vo moks­lei­viai, o joms pasibaigus vėl vi­si su­gu­žė­da­vo į kla­ses. „Strei­kas bu­vo or­ga­ni­zuo­tas pa­ gal vi­sus įsta­ty­mus ir su­de­rin­tas su val­džia. Mo­ky­to­jai įsi­pa­rei­go­ jo at­sa­ky­ti už mo­ki­nių sau­gu­mą.

To­dėl per pa­mo­kas vi­si moks­lei­ viai bu­vo kla­sė­se, o mo­ky­to­jai su jais už­siė­mė, tik kal­bė­jo ne apie moks­lus“, – sa­kė mo­kyk­los pro­ fsą­jun­gos pir­mi­nin­kė, vo­kie­čių kal­bos mo­ky­to­ja Gra­ži­na Ma­laiš­ ke­vi­čie­nė.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­ mo de­par­ta­men­to va­do­vas Gin­ ta­ras Pet­ro­nis „Vil­niaus die­nai“

sa­kė, kad sa­vi­val­dy­bė in­for­ma­ci­ jos apie strei­kuo­jan­čias mo­kyk­las ne­rin­ko.

Dau­giau nei pu­sė iš 74-ių S.Sta­ ne­vi­čiaus mo­kyk­lo­je dir­ban­čių pe­da­go­gų yra pro­tes­to ak­ci­ją or­ ga­ni­za­vu­sių pro­fe­si­nių są­jun­gų na­riai.

Ta­čiau strei­ką pa­lai­kė vi­si tą­dien S.Sta­ne­vi­čiaus mo­kyk­lo­je bu­vę mo­ky­to­jai. Pa­na­šiai si­tua­ci­ja klos­ tė­si ir 300-uo­se strei­ke da­ly­va­vu­ sių Lie­tu­vos mo­kyk­lų.

Strei­kuo­jan­tys mo­ky­to­jai sa­ vo ka­bi­ne­tuo­se ne­sė­dė­jo be dar­bo.

Tuo įsi­ti­ki­no ir S.Sta­ne­vi­čiaus mo­ kyk­lo­je ap­si­lan­kę dien­raš­čio žur­ na­lis­tai. Lie­tu­vių kal­bą dės­tan­ti Jū­ra­tė Ba­ku­tie­nė sa­vo auk­lė­ti­niams

3

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

miestas

4p.

„Grigiškės“ grįžta į Vilniaus šilumos ūkį.

Vil­nių

Už­ga­vė­nių šur­mu­lys pa­sie­kė ir mik­ro­ra­jo­nus Bly­nai, kau­kė­ti per­si­ren­gė­liai, dai­nos ir šo­kiai va­kar ai­dė­jo mie­ ga­muo­siuo­se sos­ti­nės ra­jo­nuo­se.

Se­niū­ni­jų ir dau­gia­bu­čius pri­žiū­ rin­čių bend­ro­vių su­reng­to­je šven­ tė­je da­ly­va­vo šim­tai vil­nie­čių.

Or­ga­ni­za­to­riai vi­sus, ma­žus ir di­de­lius, kvie­tė ne tik pa­si­džiaug­ ti liau­diš­ka mu­zi­ka, kar­tu pa­dai­ nuo­ti, pa­šok­ti ap­link lau­žą, bet ir kar­tu su kai­my­nais da­ly­vau­ti sma­ gio­se var­žy­tu­vė­se. Per­si­ren­gė­liai ne­šė šaukš­te kiau­ši­nį, lenk­ty­nia­ vo įsi­li­pę į mai­šus, run­gė­si žai­di­ me „Gai­džių peš­ty­nės“.

Šven­tė arčiau namų

Gy­ven­to­jai da­bi­no­si kau­kė­mis

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Praei­tą sa­vai­tę sos­ti­nės se­na­mies­ ty­je švęs­tų triukš­min­gų žie­mos pa­ly­dė­tu­vių at­gar­siai pa­sie­kė ir ato­kes­nius Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nus: Ka­ro­li­niš­kes, Laz­dy­nus ir Pa­ši­lai­ čius. Dau­gia­bu­čius na­mus šiuo­se ra­jo­nuo­se pri­žiū­rin­čios bend­ro­vės „Ka­ro­li­niš­kių būs­tas“, „Laz­dy­ nų būs­tas“ ir „Pa­ši­lai­čių būs­tas“ drau­ge su mik­ro­ra­jo­nų se­niū­ni­jo­ mis su­ren­gė Už­ga­vė­nių šven­tę.

Už­ga­vė­nės

nuojama įrengti teatro salę, galerijas ir aukščiausio lygio biurams skirtas

Va­si­li­jaus Pa­lai­min­to­jo so­bo­ro ku­ po­lų ir jų for­mų ta­py­biš­ka skaid­rė.

Apie tai „Vil­niaus die­nai“ yra pa­ sa­ko­jęs pa­sta­to ar­chi­tek­tas Alf­re­ das Ža­lys.

Ran­ką tie­sia ne pir­mą kar­tą

Prieš po­rą me­tų, Ru­si­jos am­ba­sa­ do­riui Lie­tu­vo­je tar­pi­nin­kau­jant, bu­vęs Mask­vos me­ras J.Luž­ko­vas siun­tė at­sto­vus ir siū­lė pa­dė­ti res­ tau­ruo­ti Vil­niu­je ant Ža­lio­jo til­to sto­vin­čias Sta­li­no lai­kais pa­sta­ty­ tas skulp­tū­ras.

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vo Vi­liaus Na­vic­ko val­do­mas mies­tas po il­gų gin­čų to­kio pa­siū­ly­mo at­ si­sa­kė, ta­čiau su­kė­lė gin­čų par­ti­ jo­je – pa­si­gir­do siū­ly­mų skulp­tū­ras ga­liau­siai im­ti ir nu­griau­ti. Ta­čiau po karš­tų tiek in­te­lek­tua­lų, tiek

ai džiau­gė­si nu­spren­dė pa­ro­dy­ti fil­mą. Pa­mo­ ko­je su­si­rin­kę dvy­lik­to­kai žiū­rė­jo „Die­vų miš­ką“.

Is­to­ri­jos mo­ky­to­ja pa­mo­ko­je aiš­ ki­no moks­lei­viams strei­kų, kaip pi­ lie­tiš­ku­mo iš­raiš­kos, pra­smę. Bu­vo ir to­kių pa­mo­kų, ku­rio­se moks­lei­ viai ra­miai lei­do lai­ką. „Per ma­te­ma­ti­ką mes nie­ko ne­ vei­kėm, kai ku­rie kor­to­mis žai­dė“, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo 11 kla­sės mo­ki­nys, pri­si­sta­tęs Ro­ku.

S.Sta­ne­vi­čiaus vi­du­ri­nės mo­ kyk­los di­rek­to­rius Ro­mual­das Pet­ re­vi­čius į mo­ky­to­jų strei­ką žvel­gė su leng­va iro­ni­ja. Švie­ti­mo įstai­gos va­do­vas ak­ci­jai ne­prieš­ta­ra­vo, ta­čiau ir pa­rem­ti jos vi­so­mis ke­tu­rio­mis ne­si­ren­gė.

Gedimino Bartuškos nuotr.

val­džios at­sto­vų gin­čų paaiš­kė­jo, kad iš­vež­ti į Grū­to par­ką sta­li­nis­ ti­nės ideo­lo­gi­jos iko­nų vis dar ne­ ga­li­ma, nes šios lai­ko­mos kul­tū­ros pa­vel­du.

Už­ga­vė­nės – žie­ mos šven­tė, ku­ria sie­kia­ma iš­vy­ti žie­ mą ir pri­si­šauk­ti pa­ va­sa­rį. Pag­rin­di­niai Už­ga­vė­nių ak­cen­tai – šven­tės vei­kė­jų La­ši­ ni­nio ir Ka­na­pi­nio ko­ va, Mo­rės de­gi­ni­mas. Šią die­ną ren­gia­mos įvai­ rios rung­ty­nės, vai­ši­na­ma­ si bly­nais. Lai­ko­ma, kad tai pa­sku­ti­ nė die­na prieš pa­snin­ką, kai ga­li­ma rie­biai ir so­čiai pri­si­val­gy­ti. Tra­di­ciš­ kai pa­gal li­tur­gi­nį ka­len­do­rių Už­ga­ vė­nės šven­čia­mos ant­ra­die­nį, die­ ną prieš di­dį­jį pa­snin­ką – Pe­le­nų die­ną – ir Ga­vė­nios pra­džią.

Ypač daug žmo­nių švęs­ti Už­ga­vė­ nių su­si­rin­ko Ka­ro­li­niš­kių se­niū­ ni­jo­je. Šie­met šven­tė vy­ko nau­jo­je vie­to­je – Ka­ro­li­niš­kių draus­ti­nio pa­kraš­ty­je esan­čio­je spor­to aikš­ te­lė­je, ties I.Ši­mu­lio­nio gat­ve.

Su dviem vai­kais į šven­tę atė­ju­si mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad jo­je lan­ko­si ant­rus me­tus iš ei­lės. Ra­ga­niu­ke ir zui­kiu per­si­ren­gę jos vai­kai be­ma­ tant pa­si­nė­rė į links­my­bių sū­ku­rį.

Mi­nio­je ne­trū­ko ir dau­giau per­si­ ren­gė­lių. Šven­tės ve­dė­jo ra­gi­na­mi vai­kai dau­giau­sia da­ly­va­vo įvai­rio­ se rung­ty­se. Suau­gu­sie­ji vie­ ni ki­tus vai­ši­no na­mie kep­tais bly­nais, su­muš­ti­niais. „Džiau­gia­mės, kad or­ga­ni­za­ to­riai mus vai­ši­na ar­ba­ta ir bly­ nais, bet mū­sų to­kia jau tra­di­ci­ ja – at­si­ne­ša­me, da­li­ja­mės, ir taip kas­met. Mums šven­tė pir­miau­sia yra bend­ra­vi­mas ir no­rė­tų­si, kad to­kių die­nų bū­tų kuo dau­giau“, – kal­bė­jo Ma­ri­ja pri­si­sta­čiu­si Ka­ro­ li­niš­kių gy­ven­to­ja.

Su­tel­kė jė­gas

Ka­ro­li­niš­kių se­niū­nė Vio­le­ta Ged­ mi­nai­tė „Vil­niaus die­nai“ pa­sa­ ko­jo, kad anks­čiau šven­tė vyk­da­ vo ar­čiau se­niū­ni­jos, ta­čiau šie­met

pa­si­rink­ta nau­ja vie­ta. „Šie­met prie mū­sų daug me­tų or­ga­ni­zuo­ ja­mos šven­tės pri­si­jun­gė „Ka­ro­ li­niš­kių būs­tas“. Jie Už­ga­vė­nėms sky­rė fi­nan­si­nę pa­ra­mą, tai iš tie­ sų ne tik rea­li pa­gal­ba, bet ir ma­ lo­nus dė­me­sys Ka­ro­li­niš­kių gy­ ven­to­jams“, – dės­tė se­niū­nė.

Jai pri­ta­rė ir „Ka­ro­li­niš­kių būs­ to“ va­do­vas Da­rius Za­bors­kas. „Anks­čiau tiek se­niū­ni­ja, tiek mes reng­da­vo­me at­ski­ras šven­ tes, ta­čiau šie­met nu­spren­dė­me su­vie­ny­ti pa­jė­gas. Ši­taip ir šven­tė gra­žes­nė, ir žmo­nėms links­miau“, – dien­raš­čiui tei­gė D.Za­bors­kas.

Kvie­tė vi­sus

Į ren­gi­nį taip pat bu­vo kvie­čia­mi ne tik šven­tę or­ga­ni­za­vu­sių se­ niū­ni­jų, bet ir ki­tų mik­ro­ra­jo­nų gy­ven­to­jai. Dau­gia­bu­čius pri­žiū­ rin­čios įmo­nės pa­si­sten­gė in­for­ muo­ti kuo dau­giau gy­ven­to­jų. „Iš­ka­bi­no­me skel­bi­mus vi­sur, kur ga­lė­jo­me. Ka­dan­gi „Ka­ro­li­niš­ kių būs­tas“ ap­tar­nau­ja ir kai ku­rių ki­tų mik­ro­ra­jo­nų gy­ven­to­jus, su­ si­rin­ko žmo­nių ne tik iš Ka­ro­li­niš­ kių“, – pa­vy­ku­sia šven­te džiau­gė­ si D.Za­bors­kas.

V.Ged­mi­nai­tė tei­gė, kad se­niū­ ni­ja taip pat pri­si­dė­jo kvie­čiant žmo­nes. Prie Už­ga­vė­nių or­ga­ni­ za­vi­mo pri­si­dė­jo mo­kyk­los, me­no ko­lek­ty­vai. „Sten­gia­mės su­vie­ny­ti žmo­nes, pa­ro­dy­ti, kad jie yra kai­ my­nai“, – kal­bė­jo se­niū­nė. Šven­tę vai­ni­ka­vo La­ši­ni­nio bei Ka­na­pi­nio ko­va ir Mo­rės de­gi­ ni­mo ri­tua­las. Taip pat bu­vo ap­ do­va­no­ti gra­žiau­sių kau­kių sa­vi­ nin­kai ir ska­niau­sią bly­ną iš­ke­pę da­ly­viai.

Ru­sų tau­ti­nė ma­žu­ma – gau­si 175 tūkst. – tiek Lie­tu­vo­je gy­ve­na ru­sų tau­ti­nei ma­žu­mai pri­ski­ria­ mų žmo­nių. Tai ant­ra pa­gal dy­dį, po len­kų, ša­ly­je gy­ve­nan­ti tau­ti­nė ma­žu­ma.

77 698 – tiek, gy­ven­to­jų su­ra­šy­ mo 2001 m. duo­me­ni­mis, Vil­niaus mies­te gy­ve­no ru­sų tau­ty­bės as­ me­nų. Jie su­da­rė 14 pro­c. Vil­niaus gy­ven­to­jų. Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

Re­zul­ta­tai ne­nu­vy­lė Strei­ką or­ga­n i­za­v u­sios Lie­t u­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­ vai ir prie jų pri­si­jun­gę švie­ti­mo dar­ buo­to­jai rei­ka­lau­ja keis­ti mo­kyk­lų fi­ nan­sa­vi­mo sis­te­mą, ati­dė­ti pla­nuo­ ja­mą pe­da­go­gų ates­ta­ci­ją, ko­re­guo­ti ­mo­kė­ji­mo už dar­bą tvar­ką taip, kad bū­tų už­tik­rin­tas dar­bo krū­vis. Jei šie rei­ka­la­vi­mai ne­bus įvyk­dy­ti, pe­ da­go­gai pla­nuo­ja skelb­ti ter­mi­nuo­ tą strei­ką.

Strei­ka­vo ge­ro­kai dau­giau nei 300 mo­ky­mo įstai­gų iš Lie­tu­vo­je esan­ čių 1300. Tai dvi­gu­bai dau­giau nei per 2007 m. vy­ku­sį strei­ką. Sos­ti­nė­ je ir ki­tuo­se Lie­tu­vos did­mies­čiuo­ se strei­ką pa­lai­kan­čių mo­ky­to­jų bu­ vo ma­žiau­sia.

Žai­di­mai: ma­žie­ji šven­tės da­ly­viai bu­vo įtrauk­ti į links­my­bių sū­ku­rį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Eti­kos sar­gai su­si­do­mė­jo R.Va­na­gai­te Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja (VTEK) tirs Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rės Rū­ tos Va­na­gai­tės el­ge­sį. Ko­mi­si­ja nu­ spren­dė pra­dė­ti ty­ri­mą po to, kai su­si­pa­ži­no su vie­šo­sios įstai­gos „Ply­ti­nės kar­tod­ro­mas“ pra­šy­mu.

Ja­me nu­ro­do­ma, kad ei­da­ma Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio pa­rei­gas R.Va­na­gai­tė gal­būt sie­kia ap­ri­bo­ti „Ply­ti­nės kar­tod­ro­ mo“ veik­lą. Tei­gia­ma, kad R.Va­na­ gai­tė yra dek­la­ra­vu­si sa­vo gy­ve­na­

mą­ją vie­tą gre­ta kar­tod­ro­mo. Esą to­dėl R.Va­na­gai­tės el­ge­sys, siū­lant trum­pin­ti kar­tod­ro­mo dar­bo lai­ką, sie­kiant su­ma­žin­ti ke­lia­mą triukš­ mą, ga­li bū­ti vei­kia­mas vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų konf­lik­to.

Sau­sio vi­du­ry­je per di­de­lį triukš­mą sklei­džian­čiam kar­tod­ ro­mui Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė nu­ sta­tė ap­ri­bo­ji­mus – spor­ti­niai go­ kar­tai čia ga­lės va­žiuo­ti tik dar­bo die­no­mis nuo 11 iki 13 val. Lai­ki­ nus ap­ri­bo­ji­mus kar­tod­ro­mui pa­ siū­lė įves­ti Vil­niaus vi­suo­me­nės

svei­ka­tos cent­ras (VVSC). Pa­ly­ gi­nę at­lik­tų triukš­mo ma­ta­vi­mų re­zul­ta­tus su anks­tes­nių pa­tik­ri­ ni­mų duo­me­ni­mis (2010 m. bir­že­ lio ir 2011 m. lie­pos), vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai taip pat nu­ sta­tė, kad kar­tod­ro­mo va­do­vy­bė neį­die­gė efek­ty­vių triukš­mą ma­ ži­nan­čių prie­mo­nių, ku­rias bu­vo įpa­rei­go­jęs įgy­ven­din­ti VVSC bei Vals­ty­bi­nė vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­ba prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos.

VD inf.

4

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ke­lia ko­ją į šil­dy­mo ūkį „Gri­giš­kės“ už be­veik 300 tūkst. li­tų įsi­gi­jo vamz­džio da­lį, bū­ti­ ną ši­lu­mai Vil­niaus mies­tui tiek­ti.

Me­die­nos plau­šo plokš­čių ir hi­gie­ ni­nio po­pie­riaus ga­my­bos bend­ ro­vė „Gri­giš­kės“ už 265 tūkst. li­tų įsi­gi­jo da­lį ši­lu­mos vamz­džio, ku­ ris leis jai vėl tiek­ti pi­ges­nę ši­lu­ mą Vil­niaus ir Gri­giš­kių var­to­to­ jams. Įmo­nės va­do­vas Gin­tau­tas Pan­go­nis tei­gė, kad apie 700 m il­ gio vamz­dis bend­ro­vės nuo­sa­vy­be tu­rė­tų tap­ti va­sa­rio pa­bai­go­je. Be to, „Gri­giš­kės“ pa­si­rū­pins tech­ni­ niu pro­jek­tu, ku­ris leis pri­si­jung­ ti prie ši­lu­mos tink­lų. „Pir­miau­sia tu­ri­me su­lauk­ ti, kol vamz­dis taps „Gri­giš­kių“ nuo­sa­vy­be. Šiuo me­tu ren­ka­mės įmo­nes, ku­rios mums pa­reng­tų tech­ni­nį pro­jek­tą. Nei kiek tai ga­ li užim­ti lai­ko, nei kiek kai­nuo­ti, da­bar pa­sa­ky­ti ne­ga­liu“, – pa­tvir­ ti­no G.Pan­go­nis. „Gri­giš­kės“ ši­lu­mos tra­są iš Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės val­do­mų Vil­ niaus ši­lu­mos tink­lų įsi­gi­jo va­ sa­rio 14 d. vy­ku­sia­me auk­cio­ne, ku­ria­me da­ly­va­vo „Gri­giš­kės“ ir jos ant­ri­nė įmo­nė „Gri­giš­kių ener­gi­ja“. Abi įmo­nės da­ly­va­vo, kad bū­tų įvyk­dy­ta auk­cio­no ren­ gė­jų są­ly­ga – ja­me tu­ri da­ly­vau­ ti ma­žiau­siai du da­ly­viai. Vamz­ dis, pa­sak G.Pan­go­nio, įsi­gy­tas už pra­di­nę kai­ną.

Prik­lau­so­mai nuo to, ko­kia ir kur yra tra­sa, ran­go­vai pa­rengs įmo­nės pri­si­jun­gi­mo prie ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mos tech­ni­nį pro­jek­tą. Pran­ cū­zi­jos kon­cer­no „Dal­kia“ ant­ri­ nės įmo­nės „Vil­niaus ener­gi­ja“, ku­ri yra iš­si­nuo­mo­ju­si sos­ti­nės ši­ lu­mos ūkį ir da­bar yra jo val­dy­to­ja, ko­mer­ci­jos di­rek­to­rius Ri­man­tas Ger­ma­nas sa­kė, kad „Gri­giš­kėms“ li­ko pa­reng­ti tech­ni­nį pro­jek­tą. „Jis mums ne­pa­teik­tas, be jo ne­ga­li­me įmo­nės pri­jung­ti prie ši­ lu­mos tink­lo. Kas nors tu­ri pa­dė­ ti pa­ra­šą ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, kad pro­jek­tas yra sau­gus ir tvar­ kin­gas“, – aiš­ki­no R.Ger­ma­nas. „Vil­niaus ener­gi­ja“ kri­ti­kuo­ja­ ma dėl mo­no­po­lio Vil­niaus ši­lu­ mos rin­ko­je ir kad su­da­ro kliū­tis ne­prik­lau­so­miems ši­lu­mos ga­ min­to­jams tiek­ti ši­lu­mą. „Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, ku­ri at­sa­ kin­ga už ši­lu­mos ūkį mies­te, ne­si­ sten­gė, kad mies­tie­čiai gau­tų ši­lu­ mą pi­giau ir re­ko­men­duo­tų ši­tas pri­si­jun­gi­mo są­ly­gas. At­virkš­čiai – jos val­do­ma įmo­nė Vil­niaus ši­ lu­mos tink­lai ne­si­sten­gė nei skelb­ ti auk­cio­no, nei iš­nuo­mo­ti vamz­ džio „Gri­giš­kėms“, ir tik da­bar, prieš ke­le­tą die­nų, bu­vo pa­skelb­ tas auk­cio­nas ir šią vamz­džio da­

le­lę, ku­ri rei­ka­lin­ga pri­si­jung­ti prie „Vil­niaus ener­gi­jos“, ak­ci­nė bend­ ro­vė „Gri­giš­kės“ nu­si­pir­ko vėl“, – in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui va­kar sa­kė Pre­zi­den­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas Ne­ri­jus Ud­rė­nas. „Tai­gi, tai yra aki­vaiz­dus pa­vyz­ dys, kai mo­no­po­li­nin­kas, val­dan­ tis ir tink­lus, ir ga­my­bą, ga­li do­ mi­nuo­ti ir dik­tuo­ti sa­vo są­ly­gas, ir tai, Pre­zi­den­tės ma­ny­mu, yra ne­to­le­ruo­ti­na ir to­kias si­tua­ci­jas rei­kia spręs­ti iš es­mės“, – pri­dū­ rė N.Ud­rė­nas.

Iki 2010 m. ru­dens bendrovė „Gri­giš­kės“ bu­vo vie­nin­te­lė ši­lu­ mos tie­kė­ja Gri­giš­kėms. Jų šil­dy­ mą pe­rė­mus „Vil­niaus ener­gi­jai“, ši pa­tei­kė „Gri­giš­kėms“ tar­pi­nio ši­lu­mo­kai­čio ir ši­lu­mos ap­skai­tos prie­tai­sų pro­jek­ta­vi­mo są­ly­gas. Jų įgy­ven­di­ni­mas, kaip pro­gno­zuo­ja­ ma, kai­nuo­tų dau­giau kaip 1 mln. li­tų ir už­truk­tų ke­le­rius me­tus. „Gri­giš­kės“ tu­ri ke­tu­ris ka­ti­lus, iš jų nau­jau­sias – 17,5 me­ga­va­tų bio­ku­ro ka­ti­las, į ku­rį su Eu­ro­pos pa­ra­ma per­nai in­ves­tuo­ta apie 17,6 mln. li­tų. Vien Gri­giš­kėms šil­dy­ti už­ten­ka 18 me­ga­va­tų ga­lios ka­ti­lo.

Bend­ra vi­sų „Gri­giš­kių“ ši­lu­mos ka­ti­lų ga­lia – apie 80 me­ga­va­tų.

BNS inf.

Pla­nas: „Gri­giš­kių“ vamz­dis prie Vil­niaus ši­lu­mos ūkio tu­rė­tų bū­ti pri­jung­tas dar šį­met.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

In­ves­tuos į sta­dio­ną Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė Link­me­nų gat­vė­je esan­tį sta­dio­ną be kon­ kur­so iš­nuo­mo­jo fut­bo­lo klu­bui „Tu­ka­nas“. Fut­bo­lo mė­gė­jai įsi­ pa­rei­go­jo čia in­ves­tuo­ti mi­li­jo­ nus li­tų.

Vie­ša­jai įstai­gai „Vil­niaus fut­bo­lo fa­nų sta­dio­nas“ pri­klau­san­tis mė­ gė­jų fut­bo­lo klu­bas „Tu­ka­nas“ už sa­vus pi­ni­gus už­si­mo­jo su­tvar­ky­ti sos­ti­nės Link­me­nų gat­vė­je esan­tį ap­leis­tą sta­dio­ną. Da­bar čia spor­ tuo­ja Vla­dis­la­vo Si­ro­kom­lės vi­du­ ri­nės mo­kyk­los moks­lei­viai. „Vil­niaus fut­bo­lo fa­nų sta­dio­ nas“ sa­vi­val­dy­bei įsi­pa­rei­go­jo sta­dio­ne už maž­daug 2–3 mln. li­ tų iš­klo­ti dirb­ti­nės ve­jos dan­gą, su­tvar­ky­ti ap­lin­ką, ap­švie­ti­mą.

Kas mė­ne­sį sa­va­no­riai in­ves­tuo­

to­jai sa­vi­val­dy­bei taip pat mo­kės ir sim­bo­li­nį 100 li­tų nuo­mos mo­ kes­tį. Tai jau pa­tvir­ti­no ir sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba. „Rei­kia tik džiaug­tis, kad to­kių no­rin­čių su­tvar­ky­ti mū­sų sta­dio­ nus at­si­ran­da. Aš net ne­ma­nau, kad tas nuo­mos mo­kes­tis čia rei­ ka­lin­gas. Juk žmo­nės pa­tys ima­si ini­cia­ty­vos, in­ves­tuo­ja sa­vas lė­šas ir da­ro ge­rą dar­bą mies­tui“, – kal­ bė­jo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ri­tas Vai­gi­nas.

Jo tei­gi­mu, sta­dio­ną re­mon­tuo­ti bus pra­dė­ta jau šį pa­va­sa­rį. „Li­ko su­lauk­ti, kol snie­gas nu­tirps ir bus ga­li­ma pra­dė­ti dar­bus. Sta­dio­ne bus įreng­ta sin­te­ti­nė ve­ja, pa­sta­ ty­tos ne­di­de­lės tri­bū­nos“, – sa­kė R.Vai­gi­nas. Jis pa­ti­ki­no, kad mo­ kyk­los vai­kai nuo to ne­nu­ken­tės.

Esą jie ir to­liau per pa­mo­kas ga­lės čia spor­tuo­ti.

„Moks­lei­viai čia ga­lės spor­tuo­ ti per pa­mo­kas, nuo 8 iki 15 val.

Li­ku­sį lai­ką „Tu­ka­nas“ sta­dio­ ną ga­lės nau­do­ti kaip pa­no­rė­jęs – nuo­mo­ti, ja­me žais­ti. Jie tu­ri ko­ mer­ci­nių tiks­lų, ta­čiau jie mums ne­truk­do“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Fut­bo­lo aikš­te­lių tvar­ky­mas „Tu­ka­no“ na­riams nė­ra nau­ja veik­la. Prieš ku­rį lai­ką šio fut­bo­lo klu­bo na­riai bend­ra­dar­biau­da­mi su sa­vi­val­dy­be ir Vil­niaus Mi­ka­lo­ jaus Dauk­šos vi­du­ri­nės mo­kyk­los va­do­vais mo­kyk­lai įren­gė dirb­ti­nės fut­bo­lo dan­gos aikš­te­lę. Ša­lia aikš­ tės yra įreng­ti per­si­ren­gi­mo kam­ ba­riai, du­šai, nau­jas ap­švie­ti­mas, tad žais­ti jo­je ga­li­ma ir su­te­mus. Šian­dien šia An­ta­kal­nio mik­ro­ ra­jo­ne esan­čia aikš­te­le ga­li nau­do­ tis ir vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­ viai, ir pa­ties fut­bo­lo klu­bo na­riai.

Ji taip pat yra nuo­mo­ja­ma vi­siems no­rin­tiems pa­žais­ti fut­bo­lą.

5

trečiadienis, vasario 22, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Svars­tys prem­je­rą

Iš bu­vu­sio ūkio mi­ nist­ro Dai­niaus Krei­vio skan­da­lo ne­pa­si­mo­ky­ta. Po be­veik me­tų paaiš­ kė­jo, kad vers­li­nin­ kų atė­ji­mo į po­li­ti­ ką tvar­ką skaid­rin­ti pla­na­vu­sios Vy­riau­ sy­bės už­mo­jai – ne­ rea­lūs.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja (VTEK) ant­ra­die­nį nu­spren­ dė pra­dė­ti ty­ri­mą, ar prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų, kai 2009 m. Ru­si­jos kon­cer­no „Gaz­p­rom“ va­do­vy­bei ir Ru­si­jos vi­ce­p­rem­je­rui Vik­to­rui Zub­ko­vui ra­šė laiš­kus dėl bend­ro­vės „Ache­ma“.

Bep­ras­my­bė: po D.Krei­vio skan­da­lo bu­vo ža­da­ma po­li­ti­kų ak­ci­joms

su­kur­ti „ak­lą­jį fon­dą“, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad to­kių po­li­ti­kų bū­tų vos ke­li šim­tai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Iš už­mo­jų – šnipš­tas Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nei pra­smės, nei tiks­lo

Jo­kio „ak­lo­jo fon­do“ (angl. – blind trust), ku­riam iš vers­lo į po­li­ti­ką pa­su­kę as­me­nys ga­lė­tų per­duo­ ti sa­vo val­do­mų įmo­nių ak­ci­jas, Lie­tu­vo­je su­kur­ti neį­ma­no­ma, ir nau­dos iš to jo­kios ne­bū­tų. Tai prem­je­rui And­riui Ku­bi­liui išaiš­ ki­no jo pa­ties prieš me­tus su­bur­ ta dar­bo gru­pė. „Ak­ci­jų val­dy­mo fon­do stei­ gi­mas Lie­tu­vo­je sun­kiai įgy­ven­ di­na­mas“, – pa­brėžiama dar­bo gru­pės, ku­riai va­do­va­vo fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­ras Aloy­zas Vit­kaus­ kas, iš­va­do­se.

Dar­bo gru­pės na­riai, tarp ku­ rių bu­vo ir prem­je­ro pa­ta­rė­jas My­ko­las Ma­jaus­kas, kons­ta­ta­ vo, kad steig­ti po­li­ti­kų val­do­mų ak­ci­jų fon­dą Lie­tu­vo­je nė­ra jo­kio tiks­lo. Sus­kai­čiuo­ta, kad po­li­ti­ kų, ku­riems ga­lė­tų bū­ti nu­sta­ty­ta pa­rei­ga per­duo­ti sa­vo ver­ty­bi­nių po­pie­rių val­dy­mą to­kiam fon­dui, yra vos 300.

Be to, Vy­riau­sy­bės va­do­vui pri­ min­ta, kad po­li­ti­kas, są­ži­nin­gai vadovaudamasis tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tais vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų konf­lik­to ven­gi­mo prin­ ci­pais, į in­te­re­sų pai­nia­vą pa­kliū­ ti ne­tu­rė­tų.

Pa­siū­lė tik pud­rą

Dar­bo gru­pė pa­siū­lė pa­tai­sy­ti Vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­ mo vals­ty­bės tar­ny­bo­je įsta­ty­mą.

Siū­lo­mas pa­kei­ti­mas – kos­me­ti­ nis: „As­muo, dir­ban­tis vals­ty­bi­ nė­je tar­ny­bo­je, siek­da­mas iš­veng­ ti in­te­re­sų konf­lik­to, ga­li per­duo­ti jam nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­ čių ver­ty­bi­nių po­pie­rių val­dy­mą ne­prik­lau­so­mam val­dy­to­jui.“ Šiuo me­tu pa­tai­sų pro­jek­tas yra iš­siųs­tas de­rin­ti at­sa­kin­goms ins­

ti­tu­ci­joms. Dar ne iš vi­sų ins­ti­tu­ ci­jų grį­žo šio pro­jek­to įver­ti­ni­mai, ta­čiau tos, ku­rios jau su­si­pa­ži­no su siū­ly­mais, lin­ku­sios Vy­riau­sy­ bės siū­lo­miems pa­tai­sy­mams kol kas ne­pri­tar­ti.

Ge­di­mi­nas Miš­ki­nis:

Siū­lo­ma re­ko­men­da­ ci­nio po­bū­džio prie­ mo­nė ne­tin­ka­ma iš­kel­tam tiks­lui pa­ siek­ti.

„At­siž­vel­giant į tai, kad siū­lo­ mos nuo­sta­tos yra tik re­ko­men­ da­ci­nio po­bū­džio, neat­mes­ti­ na prie­lai­da, jog da­lis as­me­nų, dir­ban­čių vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­ je, jų ne­pai­sys, nes tai jiems ne­ su­kels jo­kių tei­si­nių pa­da­ri­nių, o tai, mū­sų nuo­mo­ne, neuž­tik­ri­ na vi­sa­pu­siš­ko vie­šų­jų ir pri­va­ čių­jų in­te­re­sų de­ri­ni­mo sis­te­mos su­re­gu­lia­vi­mo“, – su­si­pa­ži­nęs su siū­lo­mu įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu Vy­ riau­sy­bei ra­šė Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) di­rek­to­rius Ži­ man­tas Pa­ce­vi­čius.

Pa­na­šaus ver­ti­ni­mo Vy­riau­sy­ bės siū­lo­mi įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai su­lau­kė ir iš Ūkio mi­nis­te­ri­jos. „Siū­lo­ma re­ko­men­da­ci­nio po­bū­ džio prie­mo­nė nė­ra tin­ka­ma iš­ kel­tam tiks­lui pa­siek­ti“, – raš­te Vy­riau­sy­bei tvir­ti­no Ūkio mi­nis­ te­ri­jos kanc­le­ris Ge­di­mi­nas Miš­ ki­nis.

Pra­džia bu­vo įkve­pian­ti

Dar per ūkio mi­nist­rą D.Krei­vį iš po­sto iš­ver­tu­sį skan­da­lą, be­veik prieš me­tus, prem­je­ras A.Ku­bi­lius su­si­grie­bė, kad rei­kė­tų skaid­res­ nės vers­li­nin­kų atė­ji­mo į po­li­ti­ką

tvar­kos, ir gin­da­mas sa­vo bend­ra­ žy­gį skel­bė, kad mū­sų ša­ly­je tai­ syk­lių, kaip elg­tis į po­li­ti­ką pa­ su­ku­siems vers­li­nin­kams su sa­vo ak­ci­jo­mis, nė­ra. „Šią spra­gą mes ne­dels­da­mi iš­ tai­sy­si­me“, – praė­ju­sių me­tų va­ sa­rį A.Ku­bi­lius bu­vo nu­si­tei­kęs op­ti­mis­tiš­kai. Ne­del­siant bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pė, ku­ri tu­rė­jo iš­siaiš­kin­ti, ar po­li­ti­ kams tu­ri bū­ti su­da­ry­ta ga­li­my­bė sa­vo ak­ci­jas per­vers­ti spe­cia­liam „ak­la­jam fon­dui“ ir taip iš­veng­ti ga­li­mo vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­ re­so konf­lik­to.

Ar šiam fon­dui sa­vo ak­ci­jas tu­ rė­tų pa­ti­kė­ti tik Vy­riau­sy­bės na­ riai, ar ir par­la­men­ta­rai? Ar tai bus tik re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio, ar pri­va­lo­mas veiks­mas? Kas at­ sa­kys, jei fon­dui val­dy­ti per­duo­tos po­li­ti­kų tu­ri­mos ak­ci­jos nu­ver­ tės? To­kius klau­si­mus tą­syk kė­ lė po­li­ti­kai. Įmo­nių ak­ci­jų tu­rin­ tis Sei­mo na­rys so­cial­de­mok­ra­tas Bro­nius Bra­daus­kas ne­tgi gra­si­ no pa­si­trauk­siąs iš Sei­mo, jei toks įsta­ty­mas bū­tų priim­tas ir pri­va­ lo­mas.

Komentaras Dai­nius Krei­vys

Bu­vęs ūkio mi­n ist­ras, prem­je­ro vi­suo­me­n i­n is pa­ta­rė­jas

M

an rei­k ia pa­mąs­t y­t i, ko­kios ga­lė­tų bū­ti iš­va­ dos iš to, kad vis dėl­to „ak­lų­jų fon­dų“ su­kur­ti ne­pa­vy­ko. Ar ma­no skan­da­lo pa­mo­ kos vis dar neiš­mok­tos? Ma­nau, kad tam tikru požiūriu taip. Ki­tas as­pek­ tas: ma­nau, bet ku­riuo at­ve­ju dek­la­ ra­vi­mo tvar­ka tu­ri bū­ti daug aiš­kes­ nė. O pats pa­si­steng­siu kuo aiš­kiau vi­suo­me­nei iš­dės­ty­t i sa­vo pa­ja­mų ir iš­lai­dų šal­ti­nius, kad ne­kil­tų jo­kių abe­jo­nių.

Pa­sak VTEK, ty­ri­mą pra­dė­ti nu­ spręs­ta iš­nag­ri­nė­jus praė­ju­sią sa­ vai­tę gau­tą opo­zi­ci­nės Dar­bo par­ti­ jos frak­ci­jos Sei­me se­niū­no Vy­tau­to Gap­šio pra­šy­mą.

V.Gap­šio laiš­ke tar­ny­bi­nės eti­kos sar­gams tei­gia­ma, kad prem­je­ras „Gazp­rom“ va­do­vo pra­šė tar­pi­nin­ kau­ti per­ve­dant bend­ro­vę „Ache­ ma“ iš „Miež­re­gion­gaz“ sis­te­mos į „Gazp­rom eks­port“ sis­te­mą. Esą po šių me­tų va­sa­rio 7 d. vy­ku­sio A.Ku­bi­liaus ir įmo­nės „Gazp­rom eks­port“ va­do­vo su­si­ti­ki­mo pra­ neš­ta, kad už du­jas „Ache­ma“ mo­ kės ma­žiau.

Dar­bo par­ti­jos na­riai at­krei­pė VTEK dė­me­sį, kad, Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Tė­vy­ nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) ir pa­vie­niai šios par­ti­jos kan­di­da­tai ne kar­tą yra ga­vę fi­nan­si­nės pa­ra­mos iš „Ache­ mos gru­pei“ pri­klau­san­čių įmo­nių.

Vien 2008 m. TS-LKD iš „Ache­ mos gru­pės“ įmo­nių ga­vo dau­giau kaip 150 tūkst. li­tų pa­ra­mos.

Ko­mi­si­jos pra­šo­ma iš­tir­ti, ar A.Ku­bi­lius sa­vo veiks­mais ne­pro­ te­ga­vo vie­nos bend­ro­vės ir ne­pa­ žei­dė Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo, kai at­sto­va­vo išim­ti­nai vie­nos pri­va­čios bend­ro­vės in­te­ re­sams, pa­si­nau­do­da­mas sa­vo pa­ rei­go­mis ir siek­da­mas pa­veik­ti ki­ tų as­me­nų spren­di­mą.

Taip pat pra­šo­ma iš­tir­ti, ar prem­je­ras ne­su­pai­nio­jo vie­šų­ jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų, nes ži­no­ jo, kad „Ache­mos gru­pės“ įmo­nės yra jo va­do­vau­ja­mos po­li­ti­nės par­ ti­jos rė­mė­jos.

Mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko spau­ dos tar­ny­ba yra pra­ne­šu­si, kad 2009 m. A.Ku­bi­liaus pa­si­ra­šy­ta­ me laiš­ke „Gazp­rom“ va­do­vui nė­ ra jo­kių užuo­mi­nų apie ko­kią nors du­jų kai­nos nuo­lai­dą, o tik pra­šo­ ma „Ache­mą“ per­ves­ti į „Gazp­rom ex­port“ sis­te­mą. Anot prem­je­ro, jei dėl to bū­tų krei­pu­sis bend­ro­vė „Lie­tu­vos du­jos“, bū­tų biv pra­šo­ ma ir dėl jos. „Gazp­rom“ vi­cep­re­zi­den­tas ir „Gazp­rom ex­port“ va­do­vas Alek­ sand­ras Med­ve­de­vas va­sa­rio pra­ džio­je vie­šė­da­mas Vil­niu­je pa­ tvir­ti­no, kad „Ache­mai“ du­jos bus par­duo­da­mos pi­giau nei „Lie­tu­vos du­joms“.

Nau­ja su­tar­tis su „Ache­ma“, pa­sak spau­dos, pa­si­ra­šy­ta 10–15 me­tų.

BNS inf.

Įkal­čiai: A.Ku­bi­liui ko­ją ki­ša dėl bend­ro­vės „Ache­ma“ kon­cer­nui „Gaz-

p­rom“ ra­šy­ti laiš­kai.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

6

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

nuomonės

Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Kar­je­ros pa­bai­gos be­lau­kiant

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

A Ku­rios va­lan­dos pa­gei­dau­tu­mė­te?

Stasys Gudavičius

P

rie vie­nų la­biau­siai in­ ter­ne­te dis­k u­t uo­ja­mų ir ko­men­tuo­ja­mų te­mų ga­l i­ma drą­siai pri­skir­t i nau­jie­nas apie orą, taip pat apie il­g uo­sius sa­vait­ga­l ius ir šven­t i­ nių die­nų skai­čių.

Taip pat ir apie se­zo­n i­n į laik­ro­ džių ro­dyk­l ių per­su­k i­mą. Ši te­ ma kaž­ko­dėl nuo­lat Lie­tu­vo­je su­ lau­kia ne­re­gė­to po­pu­lia­ru­mo, ne­ re­gė­to ie­čių lau­ž y­mo. Ko­ne kiek­ vie­nas no­r i pa­sa­k y­t i sa­vo nuo­ mo­nę – ar bū­ti­nai rei­k ia kiek­vie­ ną pa­va­sa­r į laik­ro­d žius su­kti va­ lan­da į prie­k į, o kiek­vie­ną ru­de­nį vie­na va­lan­da at­gal.

Lie­tu­vai ir­gi bū­tų pra­ var­tu ne­truk­dy­ti sa­vo ir vi­sos Eu­ro­pos Bend­ ri­jos lai­ko dis­ku­si­jo­mis apie lai­ką.

Gal ši te­ma ir pa­pras­t ų žmo­n ių no­ras pa­si­reikš­t i šiuo klau­si­mu, su­si­ju­siu su kiek­vie­nu be išim­ties gy­ven­to­ju, ne­bū­tų ver­tas at­ski­ro ko­men­ta­ro ar at­ski­ros nuo­mo­nių skil­ties, jei­gu ne Sei­mo įsi­ki­ši­mas į „laik­ro­džių rei­ka­lą“. Be­veik prieš me­tus, pa­gau­t i „vi­suo­me­nės ne­ pa­si­ten­k i­n i­mo pa­reiš­k i­mų“ dėl laik­ro­d žių ro­dyk­l ių per­su­k i­mo į prie­k į pa­va­sa­r į, tau­tos iš­r ink­t ie­ ji ne­tgi sky­rė ne­ma­žai lai­ko iš es­ mės tuš­čioms dis­ku­si­joms ir ne­tgi priė­mė at­ski­rą nu­ta­r i­mą tuo klau­s i­mu. Bu­vo kreip­t a­s i į Vy­ riau­sy­bę ir ra­g in­ta pri­vers­ti vi­są Eu­ro­pą at­si­sa­k y­t i tos jau ne vie­ ną de­šimt­me­t į gy­vuo­jan­čios se­ zo­ni­nio lai­ko tra­di­ci­jos.

Vy­r iau­s y­b ė at­s ar­g iai pa­t ik­r i­no ES reak­ci­ją ir, kaip ir rei­kė­jo ti­kė­ tis, su­lau­kė tik pa­š ai­pių in­to­na­ ci­jų. Eu­ro­pa taip ir ne­sup­ra­to, ko ta Lie­t u­va čia no­r i, ko ji spur­da.

Nie­kam Se­na­ja­me že­my­ne ne­ ki­lo to­k ia ne­ra­cio­na­l i min­t is at­ si­sa­ky­ti da­ly­ko, ku­ris, kad ir kaip bū­t ų ver­t i­na­mas, pa­de­da su­tau­ py­ti švie­saus pa­ros lai­ko. Tik lie­ tu­v iai kaž­ko­dėl ne­r i­mau­ja. Lyg bū­t ų ma­ža pro­ble­mų tiek vi­so­ je Eu­ro­po­je, tiek ir pa­čio­je Lie­tu­

vo­je. „Ieš­ko­k it, kuo biu­d že­to sky­ lę už­k iš­t i, o ne apie laik­ro­d žius čia dis­k u­si­jas aist­r in­k it“, – pa­sa­ kė Briu­se­lis. Žo­d žiu, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė su­ pra­to, kad nie­kam ES neį­do­mūs pa­s iū­ly­mai svars­t y­t i, ar rei­k ia kas­met pus­me­č iui įves­t i va­s a­ ros lai­ką. To­dėl prie šio klau­si­mo ne­ke­ti­na­ma su­grįž­ti dar tik­rai ne vie­nus me­tus.

Lie­t u­vai ir­g i bū­t ų pra­var­t u ne­ truk­dy­t i sa­vo ir vi­sos Eu­ro­pos Bend­ri­jos lai­ko dis­ku­si­jo­mis apie lai­ką. Nes tai ne­ra­cio­na­lu. Jau se­ niai pa­t ik­r in­t a ir įro­dy­t a, kad žmo­nės pa­ti­ria vi­sai ne­daug ne­ pa­to­g u­mų dėl kas­me­čio ro­dyk­ lių per­su­k i­mo.

Ir bū­tent dėl jo žie­mą švie­sus ry­ tas pra­si­de­da ne 10 ar net 11 val.

Lie­tu­vos lai­ku, bet 9, va­sa­rą ry­tas pra­si­de­da ne ne­nor­ma­liu lai­ku – 3 ar 4 val., bet žmo­niš­kes­niu – ne anks­čiau kaip 5 val. Vi­sa tai pri­si­ de­da prie pro­tin­ges­nio švie­saus pa­ros lai­ko iš­nau­do­ji­mo. Va­di­na­ si, ir prie vi­sų žmo­nių ge­ro­vės.

Bet ga­l i­ma la­ž in­t is, kad Lie­tu­vo­ je ira­cio­na­l ios dis­k u­si­jos dėl ro­ dyk­l ių per­su­k i­mo me­na­mo ne­ rei­ka­l in­g u­mo tę­sis dar tik­rai la­ bai il­gai. Ir at­si­nau­jins jos kas­met pa­va­sa­r į, ko­vo pa­bai­go­je, kai ro­ dyk­les rei­kės pa­suk­t i va­lan­da į prie­k į. Nes tai trak­t uo­ja­ma kaip „va­lan­dos atė­m i­mas“ iš pa­pras­ tos liau­dies. To­dėl ir pik­ti­na­si vi­ si, kas ne­tin­g i. Ru­de­n į, kai ro­dyk­ lės per­su­ka­mos į prie­šin­gą pu­sę, be­veik nie­kas ne­pro­tes­tuo­ja. Nes vi­siems pa­t in­ka gau­t i vie­ną „pa­ pil­do­mą“ va­lan­dą.

Tad ir šie­met, jau po mė­ne­sio, kai priar­tės va­sa­ros lai­ko įve­d i­mas, Lie­t u­vo­je vėl suak­t y­vės dis­k u­ tuo­to­jai, kad to da­r y­t i esą vi­siš­ kai ne­rei­k ia.

Jų ne­pa­veiks nei ar­gu­men­tai apie švie­saus pa­ros lai­ko iš­nau­do­ji­mą, nei tai, kad žie­mos ry­tais kel­tis ir pra­dė­t i dirb­t i rei­k ia su švie­sa, o ne tam­su­moj, pu­siau pra­merk­ tom, ap­snū­du­siom akim.

To­k ie ira­cio­na­lių ir dirb­ti­nių dis­ ku­si­jų da­ly­viai tik­rai ne­no­rės nė gir­dė­ti apie ki­tų ša­lių pa­tir­t į šiuo klau­si­mu. Štai per­nai Uk­rai­na bu­ vo pa­si­ren­g u­si at­si­sa­k y­t i laik­ro­ džių ro­dyk­lių per­su­k i­mo, bet įsi­ klau­sė į spe­cia­lis­tų per­spė­ji­mus ir at­si­sa­kė šios idė­jos. Ru­si­ja, ku­ri tai vis dėl­to pa­da­rė, da­bar jau vėl vi­su smar­ku­mu dis­ku­tuo­ja, ar pa­ siel­gė tei­sin­gai. At­ro­do, kad ir ru­ sai anks­čiau ar vė­liau su­g rįš prie se­zo­ni­nio lai­ko kai­ta­lio­ji­mo.

Nes taip elg­t is tie­s iog pro­t in­ giau...

š esu mo­ky­to­jas, ku­rio dar­ bo vie­ta pri­klau­so nuo vi­ du­ti­nio mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­je, to­dėl kuo ma­žiau mo­ki­nių, tuo ma­žiau kla­sių ir tuo ma­žes­nis dar­bo krū­vis. Na­tū­ra­lu, kad pa­va­sa­rį teks at­sa­ky­ti į am­ži­ną klau­ si­mą, ką da­ry­ti.

At­sa­ky­ti į klau­si­mą ne­bus leng­va.

Ne­si­bai­gian­ti re­ce­si­ja ne­su­tei­kia pa­ pil­do­mų vil­čių. Skau­du yra tai, kad, tik pa­di­dė­jus mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­ mams ir jiems šok­te­lė­jus virš vi­du­ ti­nio, smo­gė mo­ki­nių skai­čiaus ma­ žė­ji­mas. Švie­ti­mo biu­rok­ra­tai ga­li su pa­ si­di­džia­vi­mu teig­ti, kad yra vi­sa­ga­ lės mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų koe­fi­cien­ tų „žirk­lės“, lei­džian­čios kiek­vie­nai mo­kyk­lai sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti mo­ ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų klau­si­mus. Šis kal­vys­tės še­dev­ras, kaip ir pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kon­cep­ci­ ja, tu­ri pa­ska­tin­ti pe­da­go­gus kū­ry­ bin­giau dirb­ti, to­bu­lė­ti, efek­ty­viau įver­tin­ti skir­tin­gus mo­ki­nių po­rei­ kius. Ga­lų ga­le su­kur­ti svei­ką kon­ ku­ren­ci­ją tarp mo­ky­to­jų ir at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ką da­ry­ti mo­ky­to­jui, bei paaiš­kin­ti, ko­dėl jis at­si­dū­rė gat­vė­je.

Lo­giš­ka pa­bai­ga, bet ar tei­sin­ga?

Da­bar­ti­nė pa­dė­tis Lie­tu­vo­je pri­ me­na so­vie­ti­nį fil­mą „Ves­tu­vės Ma­ li­nov­ko­je“ ir ten skam­ban­čią fra­zę „Ir vėl val­džia kei­čia­si“. Fil­mas la­bai įtai­giai pa­ro­do ma­žo kai­me­lio svar­bą ko­vo­je dėl val­džios. Štai prie mo­kyk­ los ir pa­si­ro­do mū­sų kai­rių­jų drau­gų ir de­ši­nių­jų prie­šų rai­te­liai. Gy­ve­ni ir dir­bi nuo­la­ti­nės kai­tos sū­ku­ry­je, ku­ rią įvai­riais bū­dais ska­ti­na ir pa­lai­ ko mū­sų kai­rie­ji drau­gai ir de­ši­nie­ ji prie­šai. Nuo­lat pa­sa­ko­da­mi, kaip vie­ni nai­ki­na, o ki­ti gi­na Lie­tu­vos mo­kyk­lą, koks svar­bus kiek­vie­nas mo­ki­nys ir mo­ky­to­jas. Tiek vie­ni, tiek ki­ti Rug­sė­jo 1-osios ar Mo­ky­to­ jų die­nos pro­ga mėgs­ta pa­si­pui­kuo­ ti ša­lia mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių, pa­si­ džiaug­ti pa­sie­ki­mais ir pa­ža­dė­ti tai, ko nie­ka­da neį­gy­ven­dins. Pa­vyz­ džiui, ra­maus kas­die­nio dar­bo.

Ko­dėl Lie­tu­vos mo­kyk­la ta­po Ma­ li­nov­kos kai­mu? Pri­si­min­ki­me Os­ta­ pą Ben­de­rį ir jo auk­so ver­šio bei dvy­ li­kos kė­džių paieš­kas ir kul­ti­nę fra­zę „skęs­tan­čių­jų iš­si­gel­bė­ji­mas yra pa­ čių skęs­tan­čių­jų rei­ka­las“. Čia, šiuo­ lai­kiš­kai kal­bant, yra svar­bios trys kom­pe­ten­ci­jos.

Pir­ma – tai ži­no­ji­mas, kad tiks­las pa­tei­si­na prie­mo­nes, ir su­ge­bė­ji­mas šia nuo­sta­ta va­do­vau­tis kiek­vie­no­je gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­je. Ant­ra – tai su­ ge­bė­ji­mas, pa­si­nau­do­jant vi­suo­me­nės ne­ge­ro­vė­mis ir sun­ku­mais, su­ras­ti lo­ bį, pa­slėp­tą pra­ban­gio­je kė­dė­je ar ge­ le­žin­ke­lio sto­ties sau­go­ji­mo ka­me­ro­je, ir taip ap­si­rū­pin­ti vi­sam gy­ve­ni­mui.

Tre­čia – tai su­ge­bė­ji­mas ma­ni­pu­liuo­ ti žmo­nių silp­ny­bė­mis, nuo­dė­mė­mis

ir ne­šva­riais dar­be­liais. Mū­sų kai­rie­ji drau­gai ir de­ši­nie­ji prie­šai pui­kiai iš­ siug­dė šias kom­pe­ten­ci­jas. Jie pui­kiai su­pra­to, kad nuo­la­ti­nės re­for­mos ir yra tas auk­so ver­šis, lei­džian­tis da­ ly­tis taip trokš­ta­mas kė­des ir ten pa­ slėp­tus pi­ni­gus, su­si­ju­sius su įvai­rių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mu. La­bai gai­ la, kad mo­ky­to­jams šian­dien ten­ka skęs­tan­čių­jų vaid­muo, nes jie ne ieš­ ko auk­so ver­šio ir dvy­li­kos kė­džių, o ug­do jau­ną­ją kar­tą.

Šian­dien mo­kyk­lų per­tvar­kos pla­ną ga­li­me drą­siai pri­ly­gin­ti so­viet­me­čio am­žiaus sta­ty­boms. Pas­vars­ty­ki­me, ko­kią nau­dą Ru­si­ja tu­ri iš Baikalo– Amūro ma­gist­ra­lės (BAM) sta­ty­bos?

Tur­būt to­kią pa­čią, ko­kią mo­ky­to­jai tu­ri iš mū­sų kai­rių­jų drau­gų ir de­ši­ nių­jų prie­šų or­ga­ni­zuo­tų švie­ti­mo re­for­mų. Mo­kyk­lų per­tvar­kos pla­nas už­prog­ra­ma­vo il­ga­lai­kį pra­di­nės, pa­ grin­di­nės ir vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ ky­to­jų konf­lik­tą, ku­rie il­gus me­tus

Ne at­sta­ty­tais dva­rais ar ma­lū­ nais, o mo­ki­nių skai­čiu­mi kai­mo ir mies­te­lių mo­ kyk­lų kla­sė­se ma­ tuo­ki­me Lie­tu­vos pa­trauk­lu­mą už­ sie­nio in­ves­ti­ci­ joms.

Su­si­mąs­ty­ki­me, ko­dėl mo­ky­to­jai šian­dien tu­ri su­mo­kė­ti už mū­sų kai­ rių­jų drau­gų ir de­ši­nių­jų prie­šų klai­ das? Kan­dūs kri­ti­kai pa­sa­kys, kad mo­ky­to­jai už­dir­ba dau­giau nei vi­ du­ti­nis Lie­tu­vos pi­lie­tis, bet kiek­ vie­nam ver­ta pa­mąs­ty­ti, ko­dėl iš­kil­ min­gos kal­bos apie vals­ty­bės pa­ra­mą švie­ti­mui ir re­gio­ni­niam bei smul­ kiajam vers­lui vir­to klie­de­siais apie stam­bio­jo vers­lo są­moks­lus.

Kaip iš­ma­tuo­ti mū­sų kai­rių­jų drau­gų ir de­ši­nių­jų prie­šų klie­de­sių kai­ną? Emig­ra­ci­jos mas­tais, at­sta­ ty­tais dva­rais, rū­mais ar tuo, kad ei­ li­nis pi­lie­tis že­mės ūkio kraš­te tuoj ne­su­ge­bės įpirk­ti duo­nos? Šian­dien mo­ky­to­jas yra tas žmo­gus, ku­ris tu­ ri at­lai­ky­ti be­si­kei­čian­čios val­džios re­for­mų smū­gius, ste­bė­ti, kaip į už­ sie­nį iš­vyks­ta gi­mi­nės ir kai­my­nai, ir su­ge­bė­ti nor­ma­liai dirb­ti.

Ką reiš­kia mo­ki­nių skai­čiaus di­ di­ni­mas kla­sė­se ir mo­kyk­lų už­da­ ry­mas? Vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką: mū­ sų kai­rie­ji drau­gai ir de­ši­nie­ji prie­šai per dvi­de­šimt Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ my­bės me­tų ne­su­ge­bė­jo su­kur­ti kon­ ku­ren­cin­gos ap­lin­kos smul­kiajam ir vi­du­ti­niam vers­lui. Ne at­sta­ty­tais dva­rais ar ma­lū­nais, o mo­ki­nių skai­ čiu­mi kai­mo ir mies­te­lių mo­kyk­ lų kla­sė­se ma­tuo­ki­me Lie­tu­vos pa­ trauk­lu­mą už­sie­nio in­ves­ti­ci­joms.

Ką šian­dien ga­li pa­keis­ti mo­ky­to­jų strei­kai? Už­tik­rin­ti žmo­niš­kes­nį mo­ ky­to­jų iš­me­ti­mą gat­vę ir kons­ta­tuo­ti lė­tą Lie­tu­vos pro­vin­ci­jos mir­tį.

ga­lės vie­ni ki­tus kal­tin­ti pra­stu dar­ bu. Ug­dy­mo ko­ky­bė il­giems de­šimt­ me­čiams iš­liks sun­kiai iš­spren­džia­ ma pro­ble­ma, nes mo­ki­nys – tai ne žmo­gus, o pi­ni­gai, mo­ki­nio krep­še­ lis. Gal leng­viau va­do­vau­tis se­nu šū­ kiu „Vi­si pen­ke­tai – penk­me­čiui“ ir apie vi­sa ki­ta ne­gal­vo­ti?

Kiek­vie­nas su­vo­kia ga­li­mus pa­da­ ri­nius pa­si­rin­ki­mo, ar ug­dy­ti žmo­ gaus ge­bė­ji­mus, ar da­ry­ti įpras­tas nuo­lai­das pik­ty­biš­kai ne­si­mo­kan­ čiam bei ne­draus­min­gam mo­ki­niui ir taip iš­sau­go­ti mo­ki­nio krep­še­lį.

Taip pat įver­tin­ki­me so­cia­li­nės rū­ py­bos sis­te­mos ga­li­my­bes pa­veik­ti mo­ki­nių tė­vus, gūž­čio­jan­čius pe­čiais ir sa­kan­čius – ma­no sū­nus ar duk­ ra vi­siš­kai ma­nęs ne­klau­so. Šian­dien strei­kuo­jan­tys mo­ky­to­jai tu­ri ga­li­ my­bę at­kreip­ti dė­me­sį į įsi­se­nė­ju­sių so­cia­li­nių pro­ble­mų spren­di­mą.

Dėl to švie­ti­mo mi­nist­ro po­strin­ ga­vi­mai apie vi­du­ti­nį mo­ky­to­jų at­ ly­gi­ni­mą ir „kri­ti­nę mo­ky­to­jų ma­sę“ pri­me­na per­tvar­kos lai­kų Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo vi­zi­tą į Pa­mask­vės ko­ lū­kį, ku­ria­me mel­žė­jos iš­kil­min­gai ra­por­ta­vo apie pri­mil­žius „iš vie­nos są­ly­gi­nės mel­žia­mos gal­vos“. Liū­di­ na tai, kad Lie­tu­va virs­ta Ma­li­nov­kos kai­mu, ku­ria­me mū­sų kai­rie­ji drau­ gai ir de­ši­nie­ji prie­šai ko­vo­ja dėl vie­ tų bū­si­ma­ja­me Sei­me, pa­si­nau­do­da­ mi įvai­riais sun­ku­mais, o mo­ky­to­jų li­ki­mas pri­me­na fil­mo „Nie­kas ne­ no­rė­jo mir­ti“ pa­bai­gą.

Mo­ky­to­jas

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

trečiadienis, vasario 22, 2012

lietuva

Klinikiniai tyrimai – laiko patikrintas kelias į medicinos pažangą Kamilė Greičiūnaitė Kai nusipirkę vaistus išsitraukiame iš dėžutės kartais net kelių puslapių informacinį lapelį, kuriame pateikti duomenys apie indikacijas, kontraindikacijas, galimą šalutinį poveikį, dažnai nežinome, kad tai klinikinių tyrimų išvados, gautos gydant ir stebint dideles savanorių pacientų grupes įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

Tiesa, labai dideliu klinikinių tyrimų skaičiumi Lietuva nepasižymi, todėl niūrios žinios, esą mūsų valstybės žmonės tapo „eksperimentų žaliava“, veikiau primena pasakos apie griūvantį dangų problematiką. Remiantis viena didžiausių klinikinių duomenų bazių, santykinai daugiausia tyrimų atliekama Vakarų Europoje ir JAV. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse Suomijoje, Norvegijoje atliekama beveik 3 kartus daugiau klinikinių tyrimų negu Lietuvoje, nors gyventojų skaičius šiose valstybėse tik maždaug 2 kartus didesnis.

Informacija apie klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančius žmones, kaip ir bet kurio paciento sveikatos būklę, yra konfidenciali, t. y. neviešinama. Tačiau pacientų organizacijos, esančios arčiausiai savo narių, teigia nesusidūrusios su baimėmis dėl dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos prezidentė Vida Augustinienė sako, kad nėra asmeniškai dalyvavusi klinikiniuose vaistų tyrimuose, nes niekas jai to ir nesiūlė. „Aš manau, kad dalyvaudami tyrimuose pacientai turi galimybę nemokamai gauti gydymą naujausiais vaistais. Be to, jiems nuolat atliekami reikalingiausi sveikatos tyrimai. O paaiškėjus, kad vaistai netinka, žmogus turi teisę tuoj pat pasitraukti iš tyrimo“, – pabrėžia V.Augustinienė ir priduria, kad tyrime dalyvavęs vienas jos namiškių liko patenkintas.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos nariai dalyvauja Vilniaus ir Kauno regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų posėdžiuose.

Onkohematologinių ligonių asociacijos „Kraujas“ prezidentės Dalios Bielskytės teigimu, nemažai ligonių norėtų dalyvauti klinikiniuose vaistų tyrimuose, bet apgailestauja, kad Lietuvoje nedaug tiriama naujų kraujo vėžiui įveikti skirtų vaistų. „Klinikiniai tyrimai – tai viltis ir galimybė pasveikti“, – sako D.Bielskytė.

Klinikinių tyrimų pradžia – XVIII a.

Pasak Lietuvos bioetikos komiteto (LBEK) direktoriaus doc. Eugenijaus Gefeno, biomedicininiais, t. p. klinikiniai, tyrimai – neatsiejama medicinos mokslo dalis. Be biomedicininių tyrimų neįmanoma medicinos pažanga, naujų veiksmingesnių vaistų, padedančių išgydyti ligonius, pailginti jų gyvenimo trukmę, pagerinti gyvenimo kokybę, atsiradimas. Biomedicininiai tyrimai nėra naujas dalykas žmonijos istorijoje.

Klinikinių tyrimų, kaip juos suprantame šiandien, pradžia – XVIII a. Jau tuomet, pasitelkiant kontrolines žmonių grupes, buvo nustatyta efektyvių priemonių nuo skorbuto, atrasta vakcina nuo raupų. Pavyzdžiui, vieną pirmųjų sėkmingų bandymų 1747 m. atliko anglų gydytojas Jamesas Lindas, norėdamas išsiaiškinti, ar citrusinių vaisių (vitamino C) vartojimas gali gydyti skorbutą arba padėti jo išvengti.

Tačiau griežtai reglamentuota, standartizuota, šiuolaikinių tyrimų istorija prasidėjo maždaug XX a. antroje pusėje, kai atsirado tarptautiniai ir nacionaliniai norminiai dokumentai, nustatantys tiek mokslinius ir procedūrinius standartus, tiek tiriamų žmonių teisių apsaugos reikalavimus. Visų dokumentų pagrindinis principas – savanoriškai tyrimuose dalyvaujančio paciento interesai svarbesni už visuomenės ar mokslo interesus.

Klinikiniai tyrimai – tai viltis ir galimybė pasveikti.

D.Bielskytė

2011 m. klinikinių vaistinių preparatų tyrimų paskirstymas pagal medicinos sritis:

Šaltinis: VVKT duomenys

Kas žinotina tiriamajam Žmogus, kuriam pasiūloma dalyvauti tyrime, turi žinoti, kad tik jis pats nusprendžia, dalyvauti tyrime ar ne. Kad ir koks būtų sprendimas, tai niekaip negali paveikti pacientui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Prieš įtraukiant į tyrimą žmogui turi būti pateikiamas dokumentas su visa svarbiausia informacija. Dokumentas vadinamas Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo forma. Šioje formoje išdėstoma informacija apie tyrimo tikslą, planą, taikomus metodus, LBEK ar atitinkamo regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto sprendimus, numatomą tyrimo naudą tiriamajam, jo teises, galimą riziką bei nepatogumus, taip pat galimos žalos atlyginimo tvarką.

Išsami informacija privaloma Biomedicininių tyrimų etinio vertinimo sistema Lietuvoje, grįsta tuo pačiu savanoriškumo ir paciento interesų viršenybės principu, pradėta kurti atkūrus Nepriklausomybę. Įstojusios į ES Lietuvos teisės aktai buvo suderinti su ES direktyvomis. Remiantis Lietuvos biomedicininių tyrimų etikos ir Lietuvos farmacijos įstatymais, užsakovas, norėdamas vykdyti klinikinio vaistinio preparato tyrimą Lietuvoje, privalo gauti LBEK pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) leidimą. Tokį reikalavimą įtvirtina ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktai. ES rekomendacijose pabrėžiama bendradarbiavimo, keitimosi informacija svarba, atskiriant šių dviejų institucijų kompetenciją. Šios dvi institucijos, bendradarbiaudamos skirtingose kompetencijos srityse, analizuoja su tiriamu preparatu susijusius klausimus, informaciją apie preparato saugumą ir kokybę, vykdomo tyrimo etinius aspektus, pacientui pateikiamos informacijos turinį. Pacientas į klinikinius tyrimus įsitraukia tik gavęs privalomą išsamią informaciją apie tyrimo tikslus, metodus, galimą riziką. Dar labai svarbu pabrėžti, kad suabejojęs tyrimu žmogus gali nedelsdamas iš jo pasitraukti, grįžti prie įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų.

Atsakomybė reglamentuota Kaip pabrėžia LBEK vadovas E.Gefenas, medicinos mokslui svarbūs ne tik klinikiniai vaistų tyrimai, bet ir kitų gydymo būdų ar metodų, taip pat žmogaus biologinės medžiagos ar žmogaus sveikatos duomenų tyrimai. Visi medicinos mokslo tyrimai (biomedicininiai tyrimai) Lietuvoje griežtai reglamentuojami Biomedicininių tyrimų etikos, Farmacijos įstatymuose, sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. „Tyrimai leidžiami tik tuo-

Pabrėžtina, kad tiriamasis bet kuriuo metu turi teisę raštu atšaukti savo sutikimą dalyvauti tyrime.

Tyrimą atliekanti institucija garantuoja informacijos apie tiriamojo sveikatą konfidencialumą.

Priimant sprendimą dėl dalyvavimo tyrime pacientui nereikia skubėti, būtina perskaityti dokumentą, nebijoti klausti ir su tyrime siūlančiu dalyvauti gydytoju išsiaiškinti visus rūpimus klausimus. Esant reikalui – pasitarti su giminėmis ar kitais asmenimis.

Jei kyla klausimų dėl tyrimo teisėtumo ar dėl jo, kaip tiriamojo, teisių, žmogus gali kreiptis į leidimus išdavusias institucijas (VVKT ir LBEK); informaciją apie Lietuvoje vykstančius tyrimus galima rasti šių institucijų interneto svetainėse.

met, kai neabejojama jų moksline ir praktine verte, yra garantuojama tiriamojo interesų apsauga bei informacijos apie tiriamąjį konfidencialumas, gautas savanoriškas tiriamo asmens sutikimas, tyrėjo ir biomedicininių tyrimų užsakovo civilinės atsakomybės draudimas dėl galimos žalos tiriamam žmogui“, – sako E.Gefenas.

Lietuva laikosi 1997 m. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje reikalavimų, Geros klinikinės praktikos taisyklių, Helsinkio deklaracijos. „Taigi, galima teigti, kad ne tik klinikinių tyrimų atlikimo principai, bet ir procedūriniai dalykai, reikalavimai tyrėjams ir tyrimų užsakovams bei jų atsakomybė yra išsamiai reglamentuojami tiek Lietuvos, tiek tarptautinių institucijų dokumentuose ir privalomi tyrimus vykdantiems tyrėjams bei tyrimų užsakovams. Už netinkamą, neteisėtą tyrimų atlikimą Lietuvoje numatyta net baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžia E.Gefenas.

Griežto nuoseklumo principai Doc. E.Gefenas pabrėžia, kad naujo vaistinio preparato gamyba – ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Vaistų kelionė nuo ikiklinikinių tyrimų (t. y. tyrimų su gyvūnais) pradžios iki jų įregistravimo ir skyrimo pacientams dažniausiai užtrunka apie 10 metų. „Tiriant vaistinius preparatus visada laikomasi griežto nuoseklumo: prieš pradedant tyrimus su žmonėmis (klinikinius tyrimus) atliekami išsamūs ikiklinikiniai tyrimai. Pirmosios fazės klinikiniai tyrimai, kai vaistai pirmą kartą skiriami žmonėms, paprastai atliekami su sveikais savanoriais (išskyrus tam tikrus vaistus, kurie gali būti skiriami tik tam tikromis ligomis, pvz., onkologinėmis, sergantiems pacientams)“, – sako E.Gefenas. Vė-

liau (atliekant antrosios bei trečiosios fazės tyrimus) vaistiniai preparatai pradedami skirti tam tikra liga sergantiems pacientams griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.

Dar griežtesni apsaugos reikalavimai taikomi tam tikroms pacientų grupėms, kurios dėl tam tikrų aplinkybių (amžiaus, sveikatos būklės, priklausomybės nuo tyrė-

Tyrimai leidžiami tik tuomet, kai neabejojama jų moksline ir praktine verte.

E.Gefenas jo ir t. t.) laikomos pažeidžiamomis tiriamųjų grupėmis (pvz., vaikai, psichikos ligomis sergantys asmenys, tyrėjui pavaldūs asmenys). Juos įtraukiant į klinikinius tyrimus taikoma dar griežtesnė apsauga: tyrimai su jais gali būti atliekami tik jei tyrimo negalima atlikti su kitais pacientais (pvz., tiriami vaikams skirti vaistai).

Daugiacentriai tyrimai Pasak VVKT viršininko Gintauto Barcio, Lietuvoje daugiausia atliekama trečiosios fazės tyrimų, t. y. kai per ankstesnės fazės tyrimus jau yra sukaupti preliminarūs duomenys apie tiriamų vaistų saugumą ir veiksmingumą. Trečiosios fazės tyrimuose dalyvauja iki kelių tūkstančių tiriamųjų skirtingose valstybėse. Tokie daugia-

centriai tyrimai atliekami tam, kad per trumpesnį laikotarpį į tyrimą būtų įtrauktas reikiamas pacientų skaičius. Doc. E.Gefenas pabrėžia, kad ir per trečiosios fazės tyrimus tiriami vaistai dažniausiai yra neregistruoti, todėl visuomet išlieka tam tikra nepageidaujamos reakcijos rizika. „Kita vertus, juk ir vartojant registruotus vaistus ar atliekant įprastas medicinos procedūras susiduriama su šalutinio poveikio grėsme“, – pabrėžia E.Gefenas.

Lietuvos teisės aktuose reglamentuojama, kad klinikinis tyrimas turi būti atliekamas tik pagal VVKT ir Etikos komiteto patvirtintą tyrimo protokolą, kuriame detaliai apibrėžiama, kaip gali vykti tyrimas. Lietuvoje tyrimo užsakovu gali būti Europos Bendrijoje įsisteigęs juridinis asmuo. Taip pat Europos Bendrijoje turi būti įsteigtas užsakovo deleguotas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už tiriamo vaistinio preparato kokybę. Pasak VVKT viršininko G.Barcio, griežti gamybos standartai galioja visiems tiriamiems vaistams taip pat kaip ir jau registruotiems preparatams. „Nors vaistinis preparatas dar tik klinikinių tyrimų fazės, jo gamyba turi atitikti Europos Bendrijoje patvirtintas vadinamąsias Geros gamybos praktikos taisykles, – pabrėžia G.Barcys.

– Vykstant tyrimui užsakovas yra įpareigotas derinti bet kokius nukrypimus nuo protokolo su leidimą (pritarimo liudijimą) tirti išdavusiomis institucijomis, t. y. su VVKT, LBEK.“ Užs. 914739 2011 m. VVKT svarstė 96 prašymus dėl klinikinių tyrimų.

Pritarta 89 prašymams.

4 prašymai atmesti.

3 užsakovai paraiškas atsiėmė.

80 proc. Lietuvoje atliekamų klinikinių tyrimų yra trečiosios ir ketvirtosios fazės.

8

trečiadienis, vasario 22, 2012

lietuva

Pre­zi­den­tės bar­je­rai mo­no­po­li­joms Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­kia Ši­ lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­ mis siū­lo­ma su­vie­no­din­ti ir pa­leng­vin­ ti pri­si­jun­gi­mo prie ši­lu­mos per­da­vi­mo tink­lų bei ši­lu­mos par­da­vi­mo są­ly­gas ne­prik­lau­so­miems ga­min­to­jams ir taip už­tik­rin­ti kon­ku­ren­ci­ją.

Ty­čia ku­ria kliū­tis

„Ši­lu­mos kai­nos ma­žės tik pa­nai­ ki­nus mo­no­po­li­jų dirb­ti­nai ku­ria­ mas kliū­tis ne­prik­lau­so­miems ši­ lu­mos ga­min­to­jams tiek­ti pi­ges­nę ši­lu­mą gy­ven­to­jams“, – pra­ne­ši­ me spau­dai ci­tuo­ja­ma ša­lies va­ do­vė.

Re­mian­tis pra­ne­ši­mu, sie­kia­ma, kad nau­do­ji­mo­si ši­lu­mos per­da­vi­ mo tink­lais rei­ka­la­vi­mus ir ši­lu­ mos pirkimo–pardavimo su­tar­čių są­ly­gas tvir­tin­tų ne mo­no­po­li­jos, o Kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­ mi­si­ja. „Šių įsta­ty­mo pa­tai­sų es­mė – pa­ves­ti Kai­nų ko­mi­si­jai nu­sta­ty­ ti nau­do­ji­mo­si ši­lu­mos per­da­vi­mo tink­lais są­ly­gas ir stan­dar­ti­nes ši­ lu­mos tie­ki­mo pirkimo–pardavi­ mo su­tar­čių są­ly­gas, kad bū­tų aiš­ kūs tiek ter­mi­nai, tiek tech­ni­niai duo­me­nys, kad mo­no­po­li­nin­kas ne­ga­lė­tų pri­mes­ti ne­pag­rįs­tai ne­ pa­lan­kios su­tar­ties silp­nes­nei de­ ry­bų pu­sei“, – in­ter­viu Ži­nių ra­ di­jui ant­ra­die­nį sa­kė Pre­zi­den­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas Ne­ri­jus Ud­ rė­nas.

Anot jo, me­džio plau­šo plokš­čių ir hi­gie­ni­nio po­pie­riaus ga­my­bos bend­ro­vės „Gri­giš­kės“ pa­vyz­dys ro­do, kad 18 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo ka­ti­lą ga­li­ma pa­sta­ty­ti per me­tus, jo kai­na – 18 mln. li­tų. „Tai tik­ras liu­di­ji­mas, kad nau­jų ka­ti­lų ga­li at­si­ras­ti, kad to­kie įren­ gi­niai at­si­per­ka ga­na grei­tai net ir be fi­nan­si­nės pa­ra­mos. Tai at­si­per­ ka maž­daug per 3–5 me­tus. Be to, ga­myk­la, ku­ri ga­mi­na ši­lu­mą iš sa­ vo ga­my­bi­nių at­lie­kų, bio­ku­ro, vi­ sa­da ga­li tiek­ti ši­lu­mą pi­giau“, – kal­bė­jo N.Ud­rė­nas.

Ga­li bū­ti ne­skaid­ru

Jis pa­brė­žė, kad „Gri­giš­kės“ yra į ak­ci­jų bir­žos są­ra­šą įtrauk­ta ben­ d­ro­vė, vei­kian­ti pa­gal aiš­kias ak­ci­jų

bir­žos tai­syk­les, val­do­ma skaid­riai, o to, jo žo­džiais, ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ ti apie ši­lu­mos tie­ki­mo mo­no­po­ li­nin­kę „Vil­niaus ener­gi­ją“, ku­ri, siū­ly­da­ma sta­ty­ti 300 me­ga­va­tų ga­lios bio­ku­ro ka­ti­lą už 0,5 mlrd. li­tų, ke­lia įvai­rių klau­si­mų. „Gal­būt tai reiš­kia, kad bui­ti­nės at­lie­kos ten ir­gi bū­tų de­gi­na­mos.

To­kiu at­ve­ju tai bū­tų ne­skaid­ru, nes tam rei­kia skelb­ti aiš­kų, at­vi­ rą kon­kur­są su aiš­kio­mis są­ly­go­ mis, kad vi­si po­ten­cia­lūs in­ves­ tuo­to­jai, net ir tuo at­ve­ju, kai jie su­si­ję su sa­vi­val­dy­be ar ši­lu­mos tink­lų įmo­ne, kon­ku­ruo­tų vie­no­ do­mis są­ly­go­mis, kad bū­tų už­tik­ rin­ta mak­si­ma­li nau­da gy­ven­to­ jams“, – kal­bė­jo N.Ud­rė­nas.

At­vė­rė: ša­lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė pa­tei­kė įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios prie ši­lu­mos tink­lų leis leng­viau pri­

Dia­na Kor­sa­kai­tė:

Nep­rik­lau­so­mi ga­ min­to­jai, ku­rie yra pri­jung­ti prie tink­ lų, da­bar ga­li bet ku­ riuo me­tu bū­ti at­ jung­ti nuo tų tink­lų.

Šiuo me­tu ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai ne­ga­li par­duo­ti ši­lu­mos gy­ven­to­jams, nes mo­no­po­li­jos iš­

si­jung­ti ne­prik­lau­so­miems ši­lu­mos tie­kė­jams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

li bet ku­riuo me­tu pa­gal šiuo me­ tu ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą bū­ti at­jung­ ti nuo tų tink­lų. Da­bar ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas kaip tik ir ne­su­da­ro jo­kių bar­je­rų, jo­kių ap­ri­bo­ji­mų cent­ri­ niam ši­lu­mos tink­lų val­dy­to­jui to­ kius ši­lu­mos tie­kė­jus at­jung­ti nuo tink­lo. Pa­tai­so­mis ir spren­džia­ mos šios pro­ble­mos, kad cent­ri­nio tink­lo val­dy­to­jas ne­tu­rė­tų ge­res­ nių, iš­skir­ti­nių są­ly­gų sa­vo pa­ga­ min­tai ši­lu­mai į tink­lus tiek­ti, pa­ ly­gin­ti su są­ly­go­mis, ku­rias tu­ri ki­ti su­bjek­tai“, – Lie­tu­vos ra­di­jui sa­kė D.Kor­sa­kai­tė.

Jos tei­gi­mu, šia pa­tai­sa Pre­zi­den­ tė spren­džia rea­lią pro­ble­mą. „Mes tu­ri­me su­pras­ti, kad ši­ lu­mos ūkis yra inf­rast­ruk­tū­ri­nis ūkis ir kad bet koks spren­di­mas ar­ba ne­spren­di­mas yra il­ga­lai­kis.

Ar at­si­ras pa­pil­do­mų pro­ble­mų, ku­rias bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti iki atei­nan­čio se­zo­no, dar pa­ma­ty­ si­me. Jaus­da­mi rin­kos pul­sa­vi­mą tai ga­li­me ma­ty­ti. Ma­nau, ga­li­me

ti­kė­tis, kad tai ne pa­sku­ti­nis da­ ly­kas, ku­ris bus tai­so­mas“, – sa­ kė Kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos va­do­vė.

ke­lia at­gra­san­čias pri­si­jun­gi­mo prie tink­lų są­ly­gas, rei­ka­lau­ja ne­ pag­rįs­tai di­de­lių re­zer­va­vi­mo mo­ kes­čių ir į su­tar­tis įtrau­kia griež­tas san­kci­jas, kaip ra­šo­ma pre­zi­den­tū­ ros pra­ne­ši­me.

Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, rea­li ši­lu­ mos ga­min­to­jų kon­ku­ren­ci­ja pa­dė­ tų efek­ty­viau pa­nau­do­ti per­tek­li­ nę ši­lu­mą, ska­tin­tų al­ter­na­ty­vaus gam­ti­nėms du­joms ku­ro nau­do­ ji­mą ir at­pi­gin­tų ši­lu­mą gy­ven­to­ jams.

Prob­le­ma rea­li

Kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kė Dia­na Kor­sa­ kai­tė tei­gė, kad Pre­zi­den­tės ini­ci­ juo­ja­mo­mis Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­so­mis ban­do­ma spręs­ti ne­ prik­lau­so­mų ši­lu­mos ga­min­to­jų pro­ble­mas. Ji neat­me­tė ti­ki­my­bės, kad be­si­kei­čiant rin­kai pa­tai­sų ga­ li bū­ti ir dau­giau. „Tie ne­prik­lau­so­mi ga­min­to­jai, ku­rie yra pri­jung­ti prie tink­lų, ga­

Už­tek­tų Vy­riau­sy­bės?

Bu­vęs Kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ ro­lės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, šiuo me­tu ne­prik­lau­so­mas ener­ge­ti­kos eks­per­tas Vid­man­tas Jan­kaus­kas abe­jo­jo, ar pro­ble­mai spręs­ti bū­ti­ nai rei­kia įsta­ty­mo pa­tai­sų.

V.Jan­kaus­ko tei­gi­mu, Vy­riau­ sy­bė jau yra pa­tvir­ti­nu­si tai­syk­ les, kaip ne­prik­lau­so­mus ši­lu­mos tie­kė­jus pri­jung­ti, kaip su­pirk­ti jų ši­lu­mą. „Ne­rei­kė­jo Pre­zi­den­tės. Bū­tų pa­ka­kę, kad Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ ri­ja bū­tų pa­siū­liu­si pa­tai­sas dėl tos tvar­kos, ir vis­kas. Ne­ži­nau, ko­ dėl bū­ti­nai rei­kia priei­ti iki pa­čios aukš­čiau­sios val­džios ir Pre­zi­den­ tė tu­ri kiš­tis į Vy­riau­sy­bės klau­si­ mus“, – sa­kė V.Jan­kaus­kas.

BNS inf.

Gi­ria­si vi­zi­to į Japoniją sėk­me De­ry­bos su stra­te­gi­ne in­ves­tuo­to­ja į nau­ją ato­mi­nę elekt­ri­nę Lie­tu­vo­ je Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ ar­tė­ja prie pa­bai­gos. Taip tei­gia Ja­ po­ni­jo­je vie­šin­tis prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius.

De­ry­bos: Ja­po­ni­jo­je vie­šin­tis A.Ku­bi­lius sa­ko, kad po­kal­biai su „Hi­ta­

chi“ va­do­vais vyks­ta sėk­min­gai.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

„De­ry­bos (su „Hi­ta­chi“ – BNS past.) pa­sie­kė pa­sku­ti­nę sta­di­ją“, – in­ter­viu Ja­po­ni­jos vi­suo­me­ni­niam trans­liuo­to­jui NHK tei­gė A.Ku­bi­ lius.

A.Ku­bi­lius in­ter­viu, ku­ris skel­ bia­mas NHK tink­la­la­py­je, sa­kė, kad su­si­ta­ri­mui su „Hi­ta­chi“ dar rei­kės Sei­mo pri­ta­ri­mo.

Kal­bė­da­mas apie ava­ri­ją, įvy­ku­ sią be­veik prieš me­tus Ja­po­ni­jos

ener­ge­ti­kos mil­ži­nės „To­kyo Elec­ t­ric Po­wer Co“ (TEP­CO) val­do­mo­ je Fu­ku­ši­mos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je, prem­je­ras tei­gė esan­tis tik­ras, kad bus pa­si­mo­ky­ta iš šio in­ci­den­to.

A.Ku­bi­lius ant­ra­die­nį Ja­po­ni­jo­je pri­sta­tė in­ves­ti­ci­jų į Lie­tu­vą ga­li­ my­bes. Prem­je­ras da­ly­va­vo su­si­ti­ ki­muo­se su Ja­po­ni­jos vers­lo ir aka­ de­mi­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vais, su jais ap­ta­rė ener­ge­ti­kos iš­šū­kius ir eko­no­mi­kos bei fi­nan­sų pa­dė­tį pa­sau­ly­je, kaip pra­ne­šė Vy­riau­sy­ bės spau­dos tar­ny­ba.

A.Ku­bi­lius Ja­po­ni­jos vers­li­nin­ kams taip pat pri­sta­tė in­ves­ta­vi­mo ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je ir Šiau­rės Bal­ ti­jos re­gio­ne, su­pa­žin­di­no su Lie­

tu­vos eko­no­mi­kos ir ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja.

Lie­tu­vos prem­je­ras su­si­ti­ko su ban­ko „Bank To­kyo-Mit­su­bis­hi UFJ“ vi­cep­re­zi­den­tu Ta­kas­hi Mo­ ri­mu­ra, vyk­do­muo­ju di­rek­to­riu­ mi Kat­su­mi Ha­tao, fi­nan­sų gru­ pės „Su­mi­to­mo Mit­sui Fi­nan­cial Group“ pir­mi­nin­ku Tei­su­ke Ki­ taya­m a, Ja­p o­n i­jos eko­n o­m i­n ių ty­ri­mų cent­ro pre­zi­den­tu Ka­zu­ ma­sa Iwa­ta, ži­niask­lai­dos kor­po­ ra­ci­jos „Nik­kei“ pir­mi­nin­ku Ryo­ ki Su­gi­ta.

A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma de­le­ ga­ci­ja su dar­bo vi­zi­tu Ja­po­ni­jo­je lan­ky­sis iki va­sa­rio 23 d.

BNS inf.

9

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,14 %

14,4

+0,75 %

–0,65 %

Paš­tas do­mi­si ­ „sno­riu­kais“ „Sno­ro“ ban­ko par­duo­da­mu maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lu do­mi­si vals­ty­bės val­do­mas Lie­tu­vos pa­štas. „Do­mi­mės ga­li­my­be įsi­ gy­ti da­lį „Sno­ro“ par­duo­da­mo tur­to, ta­čiau konk­re­tūs spren­di­mai nė­ra priim­ti“, – sa­ kė Lie­tu­vos pa­što ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Li­ na Min­de­rie­nė. Anot jos, juos do­mi­na da­lis „Sno­ro“ maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lo, in­ for­ma­ci­jos tech­no­lo­gi­jų sis­te­mos, ki­ta su maž­me­ni­ne veik­la su­si­ju­si inf­rast­ruk­tū­ra.

pro­c.

per­nai au­go pa­što ir pa­siun­ti­nių pa­slau­gų rin­ka Lie­tu­vo­je.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1522 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1342 JAV do­le­ris 1 2,6069 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6213 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9471 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2788 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6008 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7473 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8600

pokytis

–0,4044 % –0,4215 % –0,4012 % –0,4897 % +0,0971 % +0,0435 % –0,0478 % –0,4189 % +0,0595 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,66

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,74

4,58

2,37

„Va­koil“

4,78

4,62

2,37

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

104,73 dol. už 1 brl.

120,06 dol. už 1 brl.

Pirk­ti ska­ti­na gąs­din­da­mi Pre­ky­bi­nin­kai vėl su­ma­nė ap­mau­ti pir­ kė­jus, kad pri­vers­tų juos ma­siš­kai pirk­ ti ga­na grei­tai gen­dan­čius mais­to pro­ duk­tus. Kai jų kai­nos au­ga lyg ant mie­ lių, bet koks pra­ne­ši­mas apie dar la­ biau brang­sian­tį mais­tą ver­čia pir­ki­ nių krep­šį pri­krau­ti kuo gau­siau.

Ma­ni­pu­lia­ci­ja: pa­skelb­ta gąs­di­nan­ti ži­nia, kad ne­tru­kus už dar­žo­ves teks mo­kė­ti treč­da­liu bran­giau, esą

tu­rė­tų pa­ska­tin­ti pir­kė­jų ak­ty­vu­mą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@diena.lt

Ži­nia – be pa­grin­do

Kai ku­rie pre­ky­bos cent­rai šią sa­ vai­tę iš­tri­mi­ta­vo grės­min­gą ži­nią, kad šį se­zo­ną re­kor­diš­kai pi­gu­sio­ mis dar­žo­vė­mis pir­kė­jai il­giau ne­ bus le­pi­na­mi.

Esą dėl sau­sio pa­bai­go­je už­klu­ pu­sių šal­čių ir ne­pa­kan­ka­mų dar­ žo­vių at­sar­gų už­sie­nio rin­ko­se au­ ga lie­tu­viš­kų dar­žo­vių pa­klau­sa.

Pre­ky­bi­nin­kai pir­kė­jus ban­dė įti­ kin­ti, kad į Lie­tu­vos ūki­nin­kus at­ si­grę­žia di­de­lės už­sie­nio rin­kos, to­dėl au­gin­to­jai sa­vo pro­duk­ci­ ją eks­por­tuos ir jos mū­sų ša­ly­je ims trūk­ti, o tai lems, kad dar­žo­ vės ar­ti­miau­siu me­tu pa­brangs iki 30 pro­c. „Si­tua­ci­ja lie­tu­viš­kų dar­žo­vių rin­ko­je kei­čia­si žai­biš­kai. Ka­dan­ gi ša­lių kai­my­nių, to­kių kaip Ru­si­ ja ar Len­ki­ja, rin­kos yra mil­ži­niš­ kos, net men­kiau­sias po­ky­tis jo­se stip­riai pa­vei­kia ir Lie­tu­vos dar­ žo­vių au­gin­to­jus. Ga­vę pir­muo­sius pa­klau­si­mus iš di­džių­jų kai­my­ nų apie tu­ri­mus dar­žo­vių kie­kius eks­por­tui, Lie­tu­vos ūki­nin­kai pra­ de­da svars­ty­ti, eks­por­tuo­ti pre­ki­nę pro­duk­ci­ją ar ją pa­lik­ti vie­tos rin­ kai“, – tei­gė Lie­tu­vos dar­žo­vių au­ gin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Zo­fi­ja Ci­ron­kie­nė.

Pa­sak jos, šian­dien Ru­si­jo­je pa­ klau­siau­sios lie­tu­viš­kos mor­kos, ta­čiau jau ry­toj ga­li at­si­da­ry­ti var­ tai di­des­nės apim­ties lie­tu­viš­kų bul­vių, ko­pūs­tų, bu­ro­kė­lių ar ki­tų dar­žo­vių eks­por­tui.

Skel­bia, kas nau­din­ga

„Vos prieš ke­lias die­nas į Ka­li­ning­ ra­dą jau iš­ke­lia­vo ke­lios Lie­tu­vos ūki­nin­kų ko­pūs­tų siun­tos. Jei eks­ por­tas augs, že­mos ko­ky­biš­kų dar­ žo­vių kai­nos Lie­tu­vo­je tu­rė­tų pra­

dė­ti kil­ti“, – sa­kė Z.Ci­ron­kie­nė.

Ji in­for­ma­vo, kad va­kar aso­cia­ci­ja jau ga­vo pa­klau­si­mų iš vie­nos di­ džiau­sių Ru­si­jos dar­žo­vių im­por­ to ir eks­por­to bend­ro­vių.

Ta­čiau Lie­tu­vos ag­ra­ri­nės eko­no­ mi­kos ins­ti­tu­to Pro­duk­tų rin­ko­ty­ ros sky­riaus ve­dė­jas Al­ber­tas Gap­ šys ma­no, kad pa­grįs­tų prie­žas­čių brang­ti dar­žo­vėms dar nė­ra.

Al­ber­tas Gap­šys:

Jei pre­ky­bos cent­rai skel­bia, kad dar­žo­ vės brangs, ir la­bai, tai reiš­kia, jog dar­žo­vių nie­kas ne­per­ka ir pre­ ky­bi­nin­kai sie­kia ak­ ty­vin­ti jų par­da­vi­mą.

„Ne­są­mo­nė. Mū­sų pro­duk­ci­ jos kai­ną dik­tuo­ja rin­ka. Ūki­nin­ kai ne­tu­ri jo­kios ga­li­my­bės da­ry­ti įta­ką ga­lu­ti­nei pro­duk­to, at­gu­lan­ čio į pre­ky­bos cent­rų len­ty­nas, kai­ nai“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Jo­nas Tal­ man­tas.

Su tuo su­ti­ko ir A.Gap­šys. „Dėl mais­to pro­duk­tų bran­gi­mo vi­sa­ da kal­ti žem­dir­biai. Aš iro­ni­zuo­ ju, nes pre­ky­bi­nin­kai tik­rai mėgs­ta pri­si­deng­ti ūki­nin­kais. Ne­va pa­ bran­go grū­dai, to­dėl ir rei­kė­jo pa­ kel­ti duo­nos kai­ną. Ta­čiau ko­dėl nu­ty­li­ma, kad grū­dų kai­na su­da­ro tik apie 10–15 pro­c. duo­nos kai­nos.

Ma­nau, pre­ky­bi­nin­kai, per­dir­bė­jai yra gud­res­ni. Jie įver­ti­na, kad vis­ kas brangs­ta, to­dėl ga­li­ma pa­kel­ti ir mais­to pro­duk­tų kai­nas, o kal­tę su­vers­ti ūki­nin­kams“, – nuo­mo­nę reiš­kė pa­šne­ko­vas.

Kris­tų dėl boi­ko­to

„Pre­ky­bi­nin­kai vi­sa­da mėgs­ta sa­ ky­ti tai, kas jiems nau­din­ga. Jei pre­ ky­bos cent­rai skel­bia, kad dar­žo­vės brangs, ir la­bai, tai reiš­kia, jog dar­ žo­vių nie­kas ne­per­ka ir pre­ky­bi­nin­ kai sie­kia suak­ty­vin­ti jų par­da­vi­ mą. Lo­gi­ka to­kia: jei skelb­si­me, kad brangs, tai vi­si puls pirk­ti“, – rin­ko­ da­ros triu­kus at­sklei­dė A.Gap­šys.

Jis taip pat pa­brė­žė, kad Lie­tu­ vos dar­žo­vių au­gin­to­jai sa­vo pro­ duk­ci­jos neeks­por­tuo­ja, nes ūki­ nin­kai ne­mo­ka už­sie­ny­je ieš­ko­ti rin­kų, kur ją rea­li­zuo­ti.

Kal­ti­na žem­dir­bius

Dar­žo­vės bu­vo be­ne vie­nin­te­lė mais­to pre­kė, ku­ri per me­tus ge­ ro­kai at­pi­go. Vi­sų ki­tų mais­to pro­ duk­tų kai­nos vėl ge­ro­kai šok­te­lė­ jo į vir­šų.

Pre­ky­bi­nin­kai pirš­tais ro­do į ūki­ nin­kus – esą šie pa­bran­gi­no ža­lia­vą.

Vis dėl­to A.Gap­šys tvir­ti­no, kad mais­to pro­duk­tai brangs­ta ir dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Vie­na to­kių – Lie­tu­va yra ES rin­kos da­ly­vė. „Kai­nų ki­li­mas Lie­tu­vo­je yra neiš­ven­gia­mas, nes rin­ka sten­gia­ si jas ni­ve­liuo­ti. Ir kai ma­ne ban­ do įti­kin­ti, kad už­sie­ny­je mais­to pro­duk­tai yra pi­ges­ni nei Lie­tu­ vo­je, vi­sa­da at­sa­kau, jog tai ne­tie­ sa – bent ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­do ki­ tus skai­čius“, – tvir­ti­no Pro­duk­tų rin­ko­ty­ros sky­riaus ve­dė­jas.

Dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl pre­ ky­bos cent­ruo­se iš­dė­lio­tų mais­ to pro­duk­tų kai­nos ky­la ko­ne kas­ dien, – di­dė­jan­ti žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia. „Var­to­ji­mas su­lė­tė­jęs bu­vo 2009-ai­siais, o pa­sta­ruo­sius ke­le­ rius me­tus jis vėl di­dė­ja. Pa­kils at­ ly­gi­ni­mai, ir kai­nos dar šok­te­lės.

Rin­ko­je ga­lio­ja pa­klau­sos ir pa­siū­ los dės­nis. Jei žmo­nės ne­be­pirk­tų kai ku­rių pro­duk­tų, jų kai­nos iš­

kart kris­tų“, – aiš­ki­no A.Gap­šys.

Pak­laus­tas, ar ir šie­met ga­li­ma ti­ kė­tis, kad mais­to pro­duk­tų kai­nos kils, pa­šne­ko­vas ban­dė skai­čiuo­ti, jog bū­ti­niau­si mais­to pro­duk­tai per ke­lis ar­ti­miau­sius mė­ne­sius tu­rė­tų

Komentaras

Žil­vi­nas Ši­lė­nas Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­t i­tu­to di­rek­to­r ius

M

ais­to pro­duk­t ų kai­nų di­dė­ji­mas pa­pras­tai la­ biau­siai pa­l ie­čia ne­tur­ tin­g iau­sius. Tai pro­ble­ ma, ku­rią jau­čia ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so pa­sau­lio gy­ven­to­jai. Ta­čiau kal­ tų­jų ieš­ko­ji­mas at­spin­d i ne­tei­sin­gą min­tį, kad eko­no­mi­nius reiš­ki­nius le­ mia ne ob­jek­ty­vūs rin­kos veiks­niai, o konk­re­taus rin­kos da­ly­vio ne­tin­ka­mi veiks­mai.

Kai kai­nos ma­žė­ja, juk ne­puo­la­me ieš­ ko­ti kal­tų. O iš­skir­ti­nis dė­me­sys pre­ky­

Au­re­li­jaus Ma­dze­liaus­ko nuo­tr.

pa­brang­ti 5–7 pro­c. „Aiš­ku, mais­ to pro­duk­tų bran­gi­mo tik­rai neiš­ veng­si­me dėl inf­lia­ci­jos, ener­ge­ ti­kos įta­kos. Kai­nos tu­rė­tų kil­ti dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, o ne dėl gob­šu­mo“, – pa­brė­žė A.Gap­šys.

bos cent­rams ten­ka dar ir to­dėl, kad jie yra ar­čiau­siai pir­kė­jo. Žmo­gus pa­pras­ tai ne­ži­no apie ga­min­to­jo ar did­me­ni­ nes kai­nas – jis ma­to tik ga­lu­ti­nes maž­ me­ni­nes kai­nas pre­ky­bos cent­ruo­se.

Kai­nų ar ant­kai­nių re­g u­l ia­vi­mas bū­ tų ne­t in­ka­ma prie­mo­nė ir ne­duo­t ų lau­k ia­mų re­zul­ta­tų. Yra daug pa­vyz­ džių, kai vi­sus ten­k i­na ne­re­g u­l iuo­ja­ mos kai­nos (pa­vyz­džiui, mo­bi­liojo ry­ šio), bet ne­ten­ki­na re­gu­liuo­ja­mos (pa­ vyz­džiui, ener­gi­jos). Ga­li­ma klaus­ti, ko­ dėl kai­nų re­gu­lia­vi­mo ša­li­nin­kai kal­ ba tik apie pre­ky­bi­nin­kų kai­nos ri­bo­ji­ mą? Ko­dėl ne­siū­lo re­gu­liuo­ti ga­my­bos ar tie­ki­mo kai­nų? Sup­ras­ki­te tei­sin­gai, ne­siū­lau re­gu­liuo­ti ir šių kai­nų. Tik ma­ nau, kad kon­cent­ra­vi­ma­sis į vie­ną ga­ lu­ti­nės kai­nos ele­men­tą, t. y. pre­ky­bos ant­kai­nį, by­lo­ja, jog kai­nų re­gu­lia­vi­mo siū­ly­to­jams la­biau rū­pi po­li­ti­kuo­ti, nei su­ma­žin­ti kai­nas. O rea­laus kai­nų ma­ žė­ji­mo ar au­gi­mo su­lė­tė­ji­mo bū­tų ga­li­ ma ti­kė­tis, kad ir grą­ži­nus lai­ki­nai pa­ kel­tą PVM į 18 pro­c. ly­gį.

Maž­me­ni­nės dar­žo­vių kai­nos Lie­tu­vo­je (li­tais) Pro­duk­tas

2011 m.

2012 m. Po­ky­tis 7-oji sa­vai­tė 7-oji sa­vai­tė (pro­c .)

Lie­tu­viš­kos ne­fa­suo­tos bul­vės (1 kg)

1,87

0,66

–64,71

Lie­tu­viš­kos ne­fa­suo­tos mor­kos (1 kg)

1,53

0,97

–36,60

Bal­ta­g ū­ž iai ko­pūs­tai (1 kg)

2,19

0,56

–74,43

Im­por­tuo­ti il­ga­vai­siai agur­kai (1 kg)

5,71

6,25

9,46

Im­por­tuo­ti po­mi­do­rai (1 kg)

5,45

5,51

1,10

Šal­ti­nis: Že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų rin­kos in­for­ma­ci­nė sis­te­ma

10

Trečiadienis, vasario 22, 2012

Sportas diena.lt/naujienos/sportas

Gel­to­na­sis pra­ga­ras – ne nuo­spren­dis Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai iš­vy­ko į Tel Avi­vą, kur ry­toj per Eu­ro­ly­gos „Top-16“ eta­po ma­čą pa­mė­gins iš­tver­ti „No­kia“ are­nos sir­ga­lių pra­ga­rą ir kib­ti į at­la­pus „Mac­ca­bi Elect­ros“ eki­pai.

Azar­tas: T.Pa­čė­sas per rung­ty­nes ne­tram­do emo­ci­jų.

Ma­rius Bag­do­nas

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

T.Pa­čė­so era Len­ki­jo­je bai­gė­si?

Sėk­min­gai Len­ki­jo­je dir­bęs ir stip­riau­sią šios ša­lies krep­ši­nio eki­pą tre­ni­ra­vęs To­mas Pa­čė­sas ieš­kos nau­jų kar­je­ros iš­šū­kių – va­kar iš Aly­taus ki­lęs 40 me­tų spe­cia­lis­tas at­si­svei­ki­no su Gdy­ nės „As­se­co Pro­kom“ klu­bu.

2003-iai­siais, dar bū­da­mas krep­ ši­nin­kas, T.Pa­čė­sas ap­si­vil­ko tuo­ me­čio So­po­to „Pro­kom Trefl“ marš­ki­nė­lius. Po 2006–2007 m. se­zo­no lie­tu­vis nu­spren­dė baig­ti žai­dė­jo kar­je­rą, ta­čiau iš So­po­to į Gdy­nę per­si­kė­lu­sio klu­bo va­do­vai pa­siū­lė lie­tu­viui tre­ne­rio asis­ten­ to po­stą. 2007-ųjų gruo­dį, at­si­ sta­ty­di­nus vy­riau­sia­jam tre­ne­riui Eu­ge­nius­zui Ki­jews­kiui, lie­tu­vis ta­po pa­grin­di­niu stra­te­gu.

T.Pa­č ė­sas 6 kar­t us lai­m ė­jo ša­l ies čem­p io­n a­t ą kaip žai­d ė­ jas ir dar ke­tu­ris sy­kius – kaip tre­ne­ris.

1996-ųjų At­lan­tos olim­pi­ nių žai­dy­nių bron­zos me­da­li­nin­ kas pa­sie­kė ir di­džiau­sią Len­ki­jos klu­bų krep­ši­nio per­ga­lę tarp­tau­ ti­nė­je are­no­je – 2010-ai­siais jo tre­ni­ruo­ja­ma „As­se­co Pro­kom“ pra­si­bro­vė į Eu­ro­ly­gos stip­riau­ sių­jų aš­tun­tu­ką.

m.bagdonas@diena.lt

Gar­sė­ja sir­ga­liais

Vis dėl­to prieš šį se­zo­ną virš stip­riau­sio Len­ki­jos krep­ši­nio klu­bo pra­dė­jo tvenk­tis pir­mie­ji niū­rūs de­be­sys. „As­se­co Pro­kom“ su­rin­ko vie­ną ma­žiau­sių biu­dže­ tų per ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­ tus, o to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis at­ lai­ky­ti kon­ku­ren­ci­jos Eu­ro­ly­go­je ne­be­pa­jė­gė – per de­šimt re­gu­lia­ raus se­zo­no dvi­ko­vų iš­ko­vo­jo vos vie­ną per­ga­lę, įvei­kęs tik fi­nan­si­ nį kra­chą iš­gy­ve­nu­sią Liub­lia­nos „Union Olim­pi­ją“.

Iro­niš­ka, ta­čiau to­kios pa­čios pro­ble­mos po ke­lių mė­ne­sių pri­ spau­dė ir Gdy­nės eki­pą. Pa­sit­ rauk­da­mas iš uži­ma­mų pa­rei­gų T.Pa­čė­sas ne­slė­pė, kad pa­grin­di­ nė jo at­si­sta­ty­di­ni­mo prie­žas­tis – stip­riai pa­šli­ju­si fi­nan­si­nė klu­bo pa­dė­tis. „Šis cha­riz­ma­tiš­kas žmo­gus mū­sų ko­man­dos ger­bė­jams pa­sta­ rai­siais me­tais su­tei­kė la­bai daug ma­lo­nių aki­mir­kų. No­rė­tu­me pa­ dė­ko­ti To­mui už in­dė­lį į Gdy­nės krep­ši­nio sėk­mę. Di­džiu­lė gar­bė bu­vo dirb­ti su juo“, – at­si­svei­kin­ da­mas su T.Pa­čė­su kal­bė­jo Gdy­ nės eki­pos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Prze­mys­ła­was Sęcz­kows­kis.

1963-iai­siais pa­sta­ty­ta ir du kar­ tus re­no­vuo­ta „Yad Eliya­hu“ (ar­ba „No­kia“) are­na tal­pi­na be­veik 12 tūkst. aist­ruo­lių. „Mac­ca­bi Elect­ ra“ ir „Žal­gi­ris“ tu­ri vie­ną pa­na­ šu­mą – Eu­ro­ly­go­je gar­sė­ja be­ne di­džiau­sią pra­ga­rą var­žo­vams už­ ku­rian­čio­mis sir­ga­lių ar­mi­jo­mis. „Ne­si­bai­mi­nu Tel Avi­vo pra­ga­ro.

Tiek man, tiek kiek­vie­nam žai­dė­ jui pro­fe­sio­na­lui yra di­džiu­lis ma­ lo­nu­mas žais­ti pil­nu­tė­lė­je are­no­je.

To­kia at­mos­fe­ra įkve­pia ir su­tei­ kia pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos. Ke­lis kar­tus vie­šė­jau „No­kia“ are­no­je ir man ten pa­ti­ko. „Mac­ca­bi Elect­ ros“ na­mų aikš­tė – spe­ci­fi­nė, tie­ siog pri­va­lo­me tin­ka­mai nu­si­teik­ti psi­cho­lo­giš­kai, ir vis­kas bus ge­rai.

Tu­ri­me bū­ti bud­rūs vi­sas 40 rung­ ty­nių mi­nu­čių, pa­si­nau­do­ti sa­vo stip­riau­siais ko­zi­riais ir pa­si­steng­ti pa­slėp­ti silp­ny­bes“, – prieš iš­vy­ką į Iz­rae­lį kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­fu­ no­vi­čius.

Ko­zi­ris – ir cha­rak­te­ris

Pir­mą­ją akis­ta­tą šį se­zo­ną Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je 84:76 lai­mė­jo Da­vi­do Blat­to auk­lė­ti­niai.

Kau­nie­čiai, no­rė­da­mi iš­sau­go­ti vil­tis pa­ko­vo­ti dėl vie­tos tarp aš­ tuo­nių stip­riau­sių Eu­ro­ly­gos ko­ man­dų, pri­va­lo pa­sku­ti­nes dve­jas H gru­pės rung­ty­nes (su „Mac­ca­bi

Elect­ra“ ir Kan­tu „Ben­net“) lai­mė­ ti bend­ru 25 taš­kų skir­tu­mu.

Pri­si­min­da­mas sau­sio 19-osios ma­čą, kau­nie­čių eki­pos snai­pe­ris Mar­ko Po­po­vi­čius iš­sky­rė žal­gi­ rie­čių cha­rak­te­rį.

dė­me cha­rak­te­rį ir ko­vo­jo­me iki ga­ lo“, – sa­kė „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­rius.

Kroa­tas dėl šlau­nies trau­mos pra­lei­do abe­jas rung­ty­nes su „Bar­ ce­lo­na Re­gal“, ta­čiau jau su­grį­žo į ri­kiuo­tę ir ket­vir­ta­die­nį pa­si­stengs pra­tęs­ti sa­vo fe­no­me­na­lią, nuo 2006-ųjų be­si­tę­sian­čią tri­taš­kių se­ri­ją. M.Po­po­vi­čius bent po vie­ ną to­li­mą me­ti­mą pa­tai­kė jau 34 Eu­ro­ly­gos rung­ty­nė­se iš ei­lės. Įk­vėps pir­ma­sis tro­fė­jus

Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius:

Di­džiu­lis ma­lo­nu­ mas žais­ti pil­nu­ tė­lė­je are­no­je. Tai įkve­pia ir su­tei­kia pa­pil­do­mos mo­ ty­va­ci­jos. „Tel Avi­ve tik­rai ne­bus leng­va. „Mac­ca­bi Elect­ros“ ko­man­da Kau­ ne pa­ro­dė tik­rą­ją sa­vo jė­gą. Ki­ta ver­tus, ir mes tų rung­ty­nių ne­žai­ dė­me taip, kaip ga­li­me. Jau po pir­ mo­sios ma­čo da­lies at­si­li­ko­me 15 taš­kų, o žai­džiant su to­kio ka­lib­ro ko­man­da at­si­ties­ti yra la­bai sun­ku.

Vis dėl­to mes ne­pa­si­da­vė­me, pa­ro­

„Žal­gi­ris“ jau iš­ko­vo­jo pir­mą­jį se­ zo­no tro­fė­jų – Lie­tu­vos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) tau­rę. Anot A.Tri­fu­no­vi­čiaus, ši per­ga­lė tu­rė­ tų pri­dė­ti auk­lė­ti­niams dar dau­ giau pa­si­ti­kė­ji­mo. „Tik­rai nė­ra pra­smės kal­bė­ti apie „Mac­ca­bi Elect­ros“ pa­jė­gu­mą ir jos svo­rį Eu­ro­pos krep­ši­ny­je. Vis dėl­ to si­tua­ci­ja yra to­kia, kad šis ma­čas mums bus žūt­bū­ti­nis. Tik­rai ne­ma­ nau, kad mums trū­ko at­si­da­vi­mo ar no­ro per pir­mą­sias ke­tu­rias dvi­ko­ vas, ta­čiau jas pra­lai­mė­jo­me. Pa­tir­ tis yra skau­di, ta­čiau mes dar tu­ri­me šan­są. LKF tau­rės fi­na­lo var­žy­bo­ se aš bu­vau pa­ten­kin­tas auk­lė­ti­nių nu­si­tei­ki­mu. Ti­kiu, kad ei­na­me ge­ra link­me“, – pa­žy­mė­jo tre­ne­ris.

H gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 2 2 0

0 2 2 4

297:255 290:289 281:292 292:324

VD inf.

Jaunieji tenisininkai – A.Bal­že­ko tur­ny­re Šiau­liuo­se pra­si­dė­jo di­džiau­sios jau­nių te­ni­so var­žy­bos Lie­tu­vo­ je – Tarp­tau­ti­nės te­ni­so fe­de­ra­ci­ jos (ITF) 2-osios ka­te­go­ri­jos tur­ ny­ras Ai­va­rui Bal­že­kui at­min­ti.

Pir­muo­sius su­si­ti­ki­mus lai­mė­jo pa­jė­giau­si mū­sų ša­lies žai­dė­jai – Šiau­lių te­ni­so mo­kyk­los auk­lė­ti­nis Ju­lius Tve­ri­jo­nas (88-oji vie­ta ITF rei­tin­ge) ir Vil­niaus te­ni­so aka­de­ mi­jos spor­ti­nin­kas Lu­kas Mu­ge­ vi­čius (ITF-112). Ne­sėk­mę pa­ty­ rė ki­tas sos­ti­nės at­sto­vas, 2011 m.

Lie­tu­vos suau­gu­sių­jų čem­pio­nas Au­gus­tas Ra­džiu­ky­nas (ITF-261).

J.Tve­ri­jo­nas 6:4 6:4 įvei­kė Bol­ let­tie­ri aka­de­mi­jos auk­lė­ti­nį ka­ na­die­tį Tom­my Myl­ni­ko­vą (ITF647). „Bu­vo sun­kus ma­čas su pa­jė­giu var­žo­vu. Ma­ne ga­na daž­ nai gel­bė­jo pa­da­vi­mai. Gal­būt kai ku­riais epi­zo­dais per daug jau­di­ nau­si ir sku­bė­jau. Prieš šias var­ žy­bas da­ly­va­vau dvie­juo­se ge­ruo­

se tur­ny­ruo­se Tu­ni­se. Ma­nau, kad esu ne­blo­gai pa­si­ruo­šęs“, – po per­ga­lės sa­kė šiau­lie­tis.

L.Mu­ge­vi­čius 7:5, 7:5 nu­ga­lė­jo Igo­rį Zu­bo­vą (Ru­si­ja). „Ne­se­niai grį­žau iš tur­ny­ro Mol­do­vo­je, kur žai­džiau len­to­mis deng­ta­me aikš­ ty­ne, to­dėl bu­vo ne­leng­va iš­kart pri­si­tai­ky­ti prie ki­to­kios dan­gos.

Be to, ir var­žo­vas te­ko stip­rus“, – tei­gė vil­nie­tis.

A.Ra­džiu­ky­nas 4:6, 6:2, 5:7 nu­ si­lei­do Fi­lip­pui Ke­ker­če­niui (Uk­ rai­na). „Tai bu­vo pir­mo­sios ma­no var­žy­bos po pu­sės me­tų per­trau­ kos, to­dėl neiš­ven­giau star­to jau­ du­lio. Jis tur­būt ir su­truk­dė ge­ riau pa­si­ro­dy­ti ma­čo pra­džio­je.

Ant­ra­ja­me se­te pa­vy­ko at­si­pa­lai­ duo­ti ir pa­jaus­ti sa­vą­jį žai­di­mą, ta­čiau klai­dos pa­sku­ti­nė­je dvi­ko­ vos da­ly­je ne­lei­do pa­siek­ti tei­gia­ mo re­zul­ta­to“, – pri­pa­ži­no Lie­tu­ vos čem­pio­nas.

VD inf.

Mi­si­ja: žal­gi­rie­čiai pri­pa­žįs­ta, kad lai­mė­ti Tel Avi­ve – la­bai sun­ki, bet įvyk­do­ma už­duo­tis.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

11

Trečiadienis, vasario 22, 2012

15p.

Sportas

Į knygų mugę – tik turint tikslą.

Lietuviai – tarp CSKA mi­li­jo­nie­rių

Kū­no kul­tū­ros ir spor­to rė­mi­mo fon­do (KKSRF) lė­ šų pa­skirs­ty­mas šie­met, re­gis, nie­ ko ne­nus­te­bi­no: da­ lis fe­de­ra­ci­jų pa­ten­ kin­tos, ki­tos, kaip vi­ sa­da, ieš­kos pa­pil­ do­mų šal­ti­nių sa­vo biu­dže­tams pa­pil­ dy­ti.

Mask­vos CSKA klu­bui at­sto­vau­ jan­tis Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas yra tarp de­šim­ties krep­ši­nin­kų, dau­ giau­siai už­dir­ban­čių Ru­si­jo­je.

2012-ie­ji: Lie­tu­vos gim­nas­tų bend­ruo­me­nė pir­mą kar­tą olim­pi­nė­se žai­

dy­nė­se tu­rės du at­sto­vus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pi­ni­gų – ne ma­rios, bet spor­tas iš­gy­vens Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Prio­ri­te­tas – olim­pie­čiai

„Mū­sų ži­nio­mis, pa­pil­do­mai lė­šų gau­si­me ir iš Lie­tu­vos olim­pi­nio spor­to cent­ro (LOSC). Tie pi­ni­gai bus skir­ti mū­sų olim­pie­čiams pa­si­ ruoš­ti Lon­do­no žai­dy­nėms, – kal­ bė­jo Lie­tu­vos gim­nas­ti­kos fe­de­ra­ ci­jos (LGF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Al­gi­man­tas Pruns­kas. – Nie­ka­da ne­si­skun­džia­me. Kiek pi­ni­gų gau­ na­me, tiek už­ten­ka. Yra fe­de­ra­ci­jų, ku­rios gau­na 600 tūkst. li­tų ir zy­ zia, kad ma­žai. Tegu zy­zia, o mes pri­si­tai­ko­me.“ LGF pra­šė be­veik 1,7 mln. li­tų, ta­čiau ga­vo tik 232 tūkst. li­tų. „Dar­bus pla­nuo­si­me at­si­žvelg­ da­mi į sa­vo biu­dže­tą. Ne­ga­li­me iš vals­ty­bės daug pra­šy­ti, nes ki­ tų spor­to ša­kų at­sto­vai ski­na me­ da­lius tiek pa­sau­lio čem­pio­na­ tuo­se, tiek olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

Mums iki to­kių re­zul­ta­tų kol kas to­lo­ka, ta­čiau sten­gia­mės. Džiau­ gia­mės, kad su­lau­kia­me pa­gal­bos. Šiek tiek pa­de­da ir rė­mė­jai“, – sa­ kė A.Pruns­kas.

LGF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius pa­ brė­žė, kad pi­ni­gai bus skir­ti pen­ kioms spor­to ša­koms: spor­ti­nei ir me­ni­nei gim­nas­ti­kai, ak­ro­ba­ti­kai, ae­ro­bi­kai ir šuo­liams ant ba­tu­to. „Pag­rin­di­nė mū­sų ša­ka – spor­ti­nė gim­nas­ti­ka, nes tu­ri­me du olim­ pie­čius“, – įvar­di­jo prio­ri­te­tus A.Pruns­kas.

Pa­gy­rė krep­ši­nin­kus

Lie­tu­vos šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės fe­de­ra­ci­ja (LŠPF) iš KKSRF ga­vo 642 tūkst. li­tų. „Tai la­bai ge­ri skai­čiai, – sa­kė LŠPF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Via­

čes­la­vas Ka­li­ni­nas. – Mums rei­kė­ jo ma­žiau­siai 647 tūkst. li­tų. Ga­vo­ me pen­kiais tūks­tan­čiais ma­žiau, ta­čiau ne­si­skun­džia­me. Nuo­tai­ ka – ge­ra. Ga­lė­si­me su­reng­ti vi­sas tre­ni­ruo­čių sto­vyk­las. Jei­gu bū­tu­ me ga­vę tiek pat, kiek per­nai, at­si­ sa­ky­tu­me jau­nių tur­ny­rų, vi­sus pi­ ni­gus skir­tu­me tik olim­pie­čiams, o da­bar už­teks vi­siems.“ 2011-ai­siais iš KKSRF pen­kia­ko­ vi­nin­kai ga­vo 515 tūkst. li­tų.

Via­čes­la­vas Ka­li­ni­nas:

Sup­ran­ta­me, kad LKF ga­lė­jo ki­taip pa­sielg­ ti su jai pri­klau­san­čia KKSRF da­li­mi, bet pa­ siel­gė ko­le­giš­kai. „Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ ja (LKF) – šau­nuo­lė, kad at­si­sa­kė vals­ty­bės pa­ra­mos. Šio­je fe­de­ra­ ci­jo­je dir­ba su­ma­nūs spe­cia­lis­tai, per­nai vy­kęs Eu­ro­pos čem­pio­na­ tas tai su kau­pu pa­tvir­ti­no – juk LKF so­li­džiai iš jo už­dir­bo, – kal­ bė­jo V.Ka­li­ni­nas. – O mes nie­kaip ne­ga­li­me pri­trauk­ti rė­mė­jų. Sup­ ran­ta­me, kad LKF ga­lė­jo ki­taip pa­ sielg­ti su jai pri­klau­san­čia KKSRF da­li­mi, bet pa­siel­gė ko­le­giš­kai.“ Pla­nai – pa­gal iš­ga­les

Lie­tu­vo­je yra ke­tu­rios skir­tin­gos kul­tū­riz­mo fe­de­ra­ci­jos, ta­čiau pa­ ra­mą iš vals­ty­bės ga­vo tik Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ ra­ci­ja (LKKRF, pa­gal IFBB ver­si­ją), nes jų tarp­tau­ti­nė fe­de­ra­ci­ja – vie­ nin­te­lė, pa­si­ra­šiu­si su­tar­tį su Pa­sau­ li­ne an­ti­do­pin­go agen­tū­ra (WA­DA).

Spor­ti­nin­kams pa­si­ruoš­ti ir da­

ly­vau­ti Eu­ro­pos bei pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se LKKRF skir­ta be­veik 73 tūkst. li­tų. „Esa­me pa­ten­kin­ti, nes ga­vo­ me dau­giau pi­ni­gų ne­gu per­nai.

Su­si­dė­lio­si­me są­ma­tą, gal ke­liais spor­ti­nin­kais su­ma­žin­si­me rink­ ti­nių su­dė­tis. Skau­du dėl ko­le­gų iš ki­tų ša­lies kul­tū­riz­mo fe­de­ra­ ci­jų. Ne jų kal­tė, kad pa­ra­šų ant An­ti­do­pin­go kon­ven­ci­jos ne­de­da jų tarp­tau­ti­nės fe­de­ra­ci­jos. O kaip da­ly­vau­ti var­žy­bo­se, kai nė­ra pi­ ni­gų? Gelbs­ti klu­bai, nors to­kiu bū­du skriau­džia­ma jų inf­rast­ruk­ tū­ra. Rė­mė­jų ir žiū­ro­vų kul­tū­riz­ mas, de­ja, gau­siai ne­su­ren­ka“, – svars­tė LKKRF pre­zi­den­tas Ra­ mu­tis Kai­rai­tis.

Gelbs­ti drau­gai

Sun­kio­sios at­le­ti­kos tre­ne­ris Bro­ nius Vyš­niaus­kas tei­gė, kad fe­de­ ra­ci­jai skir­tų 135 tūkst. li­tų var­gu ar pa­kaks. „Ieš­ko­si­me rė­mė­jų, gal dar šiek tiek pri­si­dur­si­me. Vis sun­kiau su­ si­ras­ti rė­mė­jų, jiems neį­do­mu, nes sun­kio­ji at­le­ti­ka – vi­siš­kai ne­pel­ nin­ga. Ge­rai, kad tu­ri­me iš­ti­ki­mų drau­gų vers­li­nin­kų, jie vi­sa­da iš­tie­ sia pa­gal­bos ran­ką. Esa­me pa­ten­ kin­ti ir vals­ty­bės dė­me­siu. Ne­ga­li­ me niurz­gė­ti“, – kal­bė­jo tre­ne­ris.

B.Vyš­niaus­ko duo­me­ni­mis, šiuo me­tu tarp ša­lies sun­kiaat­le­čių yra 33 per­spek­ty­vūs spor­ti­nin­kai. „Jei­gu tu­rė­tu­me už­tek­ti­nai pi­ni­ gų, juos vi­sus siųs­tu­me į tarp­tau­ ti­nes var­žy­bas, ta­čiau ve­ža­me tik tuos, ku­rie pre­ten­duo­ja bent jau į stip­riau­sių­jų 12-ukus, – sa­kė tre­ ne­ris. – Tik tur­tin­gos vals­ty­bės ne­si­smul­ki­na ir ga­li lai­ky­tis olim­ pi­nio prin­ci­po – svar­bu ne lai­mė­ ti, o da­ly­vau­ti.“

Por­ta­lo sports.ru duo­me­ni­mis, iki 2012–2013 m. se­zo­no pa­ bai­gos ga­l io­jan­č io R.Šiš­kaus­ ko kont­rak­to su Jo­no Kaz­laus­ko tre­ni­ruo­ja­mu CSKA ver­tė – 1,5 mln. eu­rų. „Praė­ju­sią va­sa­rą R.Šiš­kaus­kas su­ti­ko su­ma­žin­ti sa­vo al­gą be­veik du kar­tus. Klau­si­mas, ar lie­tu­viš­ ka­sis Pip­pe­nas pra­dė­jo du­kart pra­sčiau žais­ti – dis­ku­si­nis.

Iš tie­sų Šiš­ka ne­su­ren­ka dau­ giau nei 20 taš­k ų, vie­n as ne­ nu­l e­m ia at­kak­l ių rung­ty­n ių pa­bai­gos, vis re­čiau sa­vo pra­ si­ver­ži­mais pri­ver­čia krūp­te­lė­ ti sir­ga­lius, bet gal­būt to iš jo ir ne­rei­ka­lau­ja­ma? CSKA pa­si­kei­ tė, taip pat – ir Ra­mū­nas, bet 33-ejų ve­te­ra­nas ant mask­vie­čių at­sar­gi­nių suo­lo neat­lie­ka Der­ ric­ko Shar­po vaid­mens ir ne­si­ ren­g ia tap­t i per­ga­l in­g ų Et­to­re Mes­si­nos tra­di­ci­jų sim­bo­liu. Šiš­ka, kaip ir anks­čiau, įra­šo­ mas į star­to pen­ke­tus, jis mir­ti­ nai pa­vo­jin­gas prie tri­taš­kio li­ni­ jos ir iš­min­tin­ges­nis nei dau­gu­ma

tų, ku­rie den­gia jį. Šiuo me­tu jo vaid­muo – kla­si­ki­nis, pa­na­šus į tą, ku­ris bu­vo skir­tas lie­tu­viui Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ klu­be“, – svars­tė sports.ru ap­žval­gi­nin­ kas Fi­li­pas Pro­kof­je­vas.

De­šim­tu­ko vir­šū­nė­je – ki­ti du CSKA krep­ši­nin­kai: puo­lė­jas ru­sas And­re­jus Ki­ri­len­ka ir vi­du­rio puo­ lė­jas ser­bas Ne­na­das Krsti­čius. Jų kont­rak­tai – po 3 mln. eu­rų. Į pen­ke­tu­ką pa­ten­ka dar trys Mask­vos klu­bo žai­dė­jai: puo­lė­ jas ru­sas Vik­to­ras Chria­pa (3 mln.

JAV do­le­rių), įžai­dė­jas ser­bas Mi­ lo­šas Teo­do­si­čius (1,9 mln. eu­rų) ir gy­nė­jas ame­ri­kie­tis Ja­mon­tas Gor­do­nas (1,5 mln. eu­rų).

Sports.ru ži­nio­mis, po 1,5 mln. eu­rų už­dir­ba ir Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­dos įžai­dė­jas kroa­tas Zo­ra­nas Pla­ni­ni­čius, šios eki­pos ata­kuo­jan­ty­sis gy­nė­jas ru­ sas Vi­ta­li­jus Fri­dzo­nas ir puo­lė­jas ru­sas Ser­ge­jus Mo­nia.

1,25 mln. eu­rų – to­kia su­ma yra nu­ma­ty­ta CSKA le­gio­nie­riaus, Lie­tu­vos rink­ti­nės puo­lė­jo Dar­ ju­šo Lav­ri­no­vi­čiaus dar­bo su­tar­ ty­je, 1,2 mln. eu­rų – „Chim­ki“ puo­lė­jo kroa­to Kre­ši­mi­ro Lon­ča­ ro kont­rak­te.

Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

Pa­tir­tis: R.Šiš­kaus­kas (de­ši­nė­je) – vie­nas pa­ti­ki­miau­sių CSKA eki­

pos žai­dė­jų.

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

VDU – ly­de­riai Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­ gos (LSKL) vai­ki­nų 1-osios gru­ pės ko­man­dų čem­pio­na­te pa­si­ kei­tė ly­de­riai – į pir­mą­ją vie­tą pa­ ki­lo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ to (VDU) at­sto­vai, iš jos iš­stū­mę Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­ te­to (LEU) eki­pą.

Ro­ki­ruo­tė įvy­ko po to, kai LEU krep­ši­nin­kai sve­čiuo­se 86:92 pra­lai­mė­jo Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) ko­man­dai, o VDU 110:77 su­ triuš­ki­no Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to (ASU) rink­ti­nę.

Per rung­ty­nes Šiau­liuo­se aikš­ tės šei­mi­nin­kai tre­čia­ja­me kė­ li­ny­je bu­vo įgi­ję triuš­ki­na­mą per­sva­rą – 73:38, bet vil­nie­čiai su­ge­bė­jo iš­veng­ti pa­že­mi­ni­mo.

LEU eki­pai šį kar­tą va­do­va­vo Rū­ te­nis Pau­laus­kas, pa­kei­tęs bu­vu­sį il­ga­me­tį tre­ne­rį Al­gi­man­tą Ša­tą.

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) stu­den­tai,

ste­bint sa­vo sir­ga­liams, net 60:91 pra­lai­mė­jo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tui (KTU).

Dra­ma­tiš­kai su­si­klos­tė My­ko­ lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to (MRU) ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) krep­ ši­nin­kų ma­čas – jį sa­vo aikš­tė­je 81:79 lai­mė­jo vil­nie­čiai, nors iki rung­ty­nių pa­bai­gos li­kus be­veik pust­re­čios mi­nu­tės 70:66 pir­ma­ vo uos­ta­mies­čio ko­man­da.

VD, LSKL inf.

Tur­ny­ro len­te­lė Komanda

Perg.

Pral.

Taškų sant.

1. VDU 2. LEU 3. ŠU 4. MRU 5. VU 6. KTU 7. LKKA 8. KU 9. VGTU 10. ASU

9 9 8 8 6 6 6 5 3 0

3 3 4 4 6 6 6 7 9 12

1075:971 1131:1023 1071:1007 1039:942 981:968 994:987 1021:1043 973:902 861:988 799:1114

12

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

pasaulis

46

žur­na­lis­tai žu­vo per­nai pa­sau­ly­je.

Pa­kei­tė ­ sta­tu­są

At­sa­kys ­ griež­tai

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja suė­mė bu­vu­sį Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) va­do­vą Do­ mi­ni­que’ą Straus­są-Kah­ną, siek­da­ma ap­ klaus­ti jį dėl įta­ria­mo da­ly­va­vi­mo sek­so or­gi­jo­se. 62 me­tų bu­vęs so­cia­lis­tų mi­nist­ ras, iki praei­tų me­tų lai­ky­tas vie­nu pa­grin­ di­nių kan­di­da­tų, ga­lin­čių pa­keis­ti Pran­ cū­zi­jos pre­zi­den­tą Ni­co­las Sar­ko­zy, tu­rė­ jo bū­ti ap­klaus­tas kaip liu­di­nin­kas, ta­čiau pro­ku­ro­rai nu­ro­dė, kad jis įta­ria­ma­sis.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas pa­reiš­kė, kad įgy­ven­dins vi­sas pa­skelb­tas pa­si­prie­ši­ni­mo Ame­ri­kos ir Eu­ro­pos prieš­ ra­ke­ti­nei gy­ny­bai prie­mo­nes, jei­gu jai ne­ bus pa­siū­ly­ta bend­ro dar­bo sche­ma ar­ba ne­bus at­si­sa­ky­ta pa­skelb­tų pla­nų. Jis pri­ dū­rė, kad tai ne­reiš­kia, jog pra­si­de­da konf­ ron­ta­ci­ja. Ta­čiau čia pat pri­dū­rė, kad pla­ nams, ku­rie ken­kia Ru­si­jos stra­te­gi­niams in­te­re­sams, jis ne­ga­li lik­ti abe­jin­gas.

130 mlrd. eu­rų – tiek gaus grai­kai. Kiek dar to­kių in­jek­ci­ jų rei­kės, – ge­ras klau­si­mas. Grai­kų po­li­ti­kai džiau­gia­ si, eu­ro zo­nos mi­ nist­rai sė­di su­kan­dę dan­tis, o eko­no­mis­ tai sa­ko, kad mi­li­jar­ dai jau ne­gel­bės.

Nau­ja­sis su­si­ta­ri­mas Grai­ki­jos sko­los iki 2020 m. tu­ri

bū­ti su­ma­žin­tos iki 120, 5 pro­c. BVP. Tai dau­giau, nei anks­čiau pla­nuo­ta 120 pro­c. ri­ba. Jei­gu Atė­nai ne­vyk­ dys eko­no­mi­kos re­for­mų ir tau­py­ mo prie­mo­nių, jų sko­la iki 2020 m. ga­li pa­siek­ti 160 pro­c.

Eu­ro zo­nos ša­lys, TVF ir Eu­ro­pos

cent­ri­nis ban­kas (ECB) sko­lins Grai­ ki­jai 130 mlrd. eu­rų. Pri­va­tūs kre­di­ to­riai nu­ra­šys 100 mlrd. sko­lų.

ECB pa­lū­ka­nas už Grai­ki­jos ob­

Rea­ly­bė: mi­li­jar­dai mai­nais į nau­jas tau­py­mo re­for­mas – to­kia rea­ly­bė Grai­ki­jo­je.

AFP nuo­tr.

li­ga­ci­jas per­duos na­cio­na­li­niams cent­ri­niams ban­kams, kad ša­lių vy­riau­sy­bės ga­lė­tų per­duo­ti jas Atė­nams. ECB įsi­gi­jo Grai­ki­jos vy­ riau­sy­bės ob­li­ga­ci­jų už maž­daug 38 mlrd. eu­rų, o jų da­bar­ti­nė ver­tė – apie 50 mlrd. eu­rų.

Dar vie­nas auksinis šiau­das Įtemp­tos de­ry­bos

Ku­rie iš jų tei­sūs? Eu­ro zo­nos at­ sto­vai, eko­no­mis­tai, o gal pa­ža­dus to­liau tau­py­ti da­li­jan­tys grai­kai?

13 va­lan­dų mi­nist­rai Briu­se­ly­ je rė­mė prie sie­nos ne tik Grai­ki­jos fi­nan­sų mi­nist­rą Evan­ge­lą Ve­ni­ze­ lą ir grai­kų prem­je­rą Lu­ką Pa­pa­di­ mą, bet, re­gis, ir vie­ni ki­tus.

Ga­liau­siai L.Pa­pa­di­mas pa­li­ko su­si­ti­ki­mą iš­kė­lęs gal­vą. „Mes la­bai pa­ten­kin­ti“, – džiau­gė­si L.Pa­pa­di­ mas, nors pri­pa­ži­no, kad nau­jo­sios su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mas pri­klau­so nuo to, ar Grai­ki­ja su­ge­bės įvyk­dy­ ti dau­ge­lį jai nu­sta­ty­tų są­ly­gų „lai­ ku ir veiks­min­gai“. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad vy­riau­sy­bė po (ba­lan­dį vyk­sian­čių vi­suo­ti­nių – red. past.) rin­ki­mų taip pat bus įsi­pa­rei­ go­ju­si vi­siš­kai įgy­ven­din­ti šią pro­

gra­mą <...>, nes tai ati­tin­ka Grai­ki­jos žmo­nių in­te­re­sus“, – sa­kė Grai­ki­jos prem­je­ras. Re­gis, grai­kams pa­vy­ko įti­kin­ti mi­nist­rus. Po de­ry­bų eu­ro zo­nos pa­rei­gū­nai ir mi­nist­rai ga­lu­ ti­nai su­de­ri­no prie­mo­nes, tu­rin­čias pa­dė­ti iki 2020 m. su­ma­žin­ti Grai­ki­ jos sko­lą iki 120,5 pro­c. bend­ro­jo vi­ daus pro­duk­to (BVP).

Be to, ne tik nu­tar­ta skir­ti dos­ nią in­jek­ci­ją, bet ir su­de­rin­tas sko­ lų nu­ra­šy­mo klau­si­mas.

Ban­kams ir drau­di­kams įsi­gy­tas ob­li­ga­ci­jas iš­kei­tus į ne tokius pa­ ja­min­gus il­ges­nio lai­ko­tar­pio ver­ ty­bi­nius po­pie­rius, bus nu­ra­šy­ta apie 100 mlrd. eu­rų Atė­nų sko­lų.

Tai­gi, pri­va­tiems in­ves­tuo­to­jams teks su­si­tai­ky­ti su jų tu­ri­mų ob­li­ ga­ci­jų no­mi­na­lios ver­tės su­ma­žė­ ji­mu 53,5 pro­c. Anks­čiau jie bu­vo

su­ti­kę nu­ra­šy­ti 50 pro­c. no­mi­na­ lios ob­li­ga­ci­jų ver­tės.

Eko­no­mi­ka sto­ja

Atė­nams nau­jas pa­gal­bos pa­ke­ tas – bū­ti­nas kaip oras, tad verž­ tis dir­žus teks kaip rei­kiant. Be to, teks kas­dien klau­sy­ti kre­di­to­rių pa­sta­bų. ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­ tos fon­do (TVF) pa­rei­gū­nai nuo­ lat re­zi­duos Atė­nuo­se ir pri­žiū­rės, kaip įgy­ven­di­na­ma ši pro­gra­ma.

Jei­gu Atė­nai ne­vyk­dys eko­no­mi­ kos re­for­mų ir tau­py­mo prie­mo­nių, jų sko­la iki 2020 m. ga­li pa­siek­ti 160 pro­c BVP. Vis­gi di­džiau­sią gal­vos skaus­mą eu­ro zo­nos mi­nist­rams per su­si­ti­ ki­mą kė­lė eko­no­mi­nės pro­gno­zės.

Grai­ki­jos eko­no­mi­ka ne­pa­liau­ja smuk­ti. Per tris pa­sku­ti­nius praė­

ju­sių me­tų mė­ne­sius už­fik­suo­tas 7 pro­c. nuo­smu­kis. Be to, pri­pa­žįs­ ta­ma, kad be pa­pil­do­mų prie­mo­nių Grai­ki­jos sko­la iki 2020 m. su­ma­ žė­tų vos iki 129 pro­cen­tų BVP. Tai reiš­kia, kad šis pa­gal­bos pa­ ke­tas Grai­ki­jai ir de­ry­bos su kre­di­ to­riais – ne pa­sku­ti­nės.

TVF jau pa­reiš­kė, kad jei­gu ne­ bus su­gal­vo­ta, kaip su­ma­žin­ti Atė­ nų sko­las iki maž­daug 120 pro­c., jis ga­li ne­pri­si­dė­ti prie šio fi­nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­to, o to­kiu at­ve­ju ky­ la pa­vo­jus vi­sam pla­nui.

Niū­rios pro­gno­zės

Eko­no­mis­tai at­krei­pia dė­me­sį – kad ir koks bū­tų nau­jo­jo su­si­ta­ri­ mo me­cha­niz­mas, jis ga­li tik dar ke­liems mė­ne­siams ati­dė­ti Atė­nų bank­ro­tą, ku­rio mas­tas bū­tų dar di­

des­nis ne­gu tuo at­ve­ju, jei­gu Grai­ ki­jai bū­tų leis­ta bank­ru­tuo­ti da­bar.

Pa­sak eks­per­tų, Grai­ki­jos eko­no­ mi­kos at­si­ga­vi­mo ga­li tek­ti lauk­ti de­šimt­me­tį. Grai­ki­jos ži­niask­lai­da ne­vie­na­reikš­miš­kai su­ti­ko eu­ro zo­ nos mi­nist­rų spren­di­mą.

Cent­ro kai­r io­s ios pa­k rai­p os dien­raš­čių „Eth­nos“ ir „Ta Nea“ ant­raš­tės skel­bė: „Di­de­lė kai­na“ ir „Iš­gel­bė­ji­mas su są­ly­go­mis“. „Net jei­gu vis­kas veiks, mums su­teik­tų nau­jų ga­li­my­bių kai­na yra di­de­lė, – ra­šo „Eth­nos“. – Ir at­sa­ ko­my­bė už tai tam tik­ru po­žiū­riu ten­ka išim­ti­nai mums.“ O fi­nan­sų dien­raš­tis „Naf­tem­bo­ ri­ki“ to­liau reiš­kė abe­jo­nes, ar pa­ vyks su­val­dy­ti Grai­ki­ją pri­slė­gu­sias di­džiu­les sko­las. „Dai­ly Mail“, „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Ar grai­kai yra eu­ro įkai­tai?

Eko­no­mis­tas Han­sas Wer­ne­ris Sin­ nas in­ter­viu vo­kie­čių lei­di­niui „Der Spie­gel“ sa­kė, kad „pla­nas iš es­mės per­tvar­ky­ti Grai­ki­ją pa­li­kus ją eu­ ro zo­no­je – iliu­zi­ja“.

– Ar ga­li 130 mlrd. eu­rų iš­gel­ bė­ti Grai­ki­ją?

– Ne, ir po­li­ti­kai tai ži­no. Jie no­ri lai­ mė­ti lai­ko prieš ar­tė­jan­čius rin­ki­mus.

Bet tai lai­ko švais­ty­mas. Grai­ki­jos sko­los au­ga ir tai tę­sis, kol ša­lis bus eu­ro zo­no­je. Mes tik ati­de­da­me pro­ ble­mos spren­di­mą. Es­mi­nė pro­ble­ma yra ta, kad Grai­ki­ja – ne­kon­ku­ren­ cin­ga. Pi­gios pa­sko­los ir eu­ras dirb­ ti­nai pa­kė­lė kai­nas ir at­ly­gi­ni­mus.

– Eu­ro zo­nos ša­lys ne­tu­rė­jo skir­ti pa­ra­mos?

– Rei­kė­tų skir­ti pi­ni­gų jų pa­si­trau­ ki­mui iš eu­ro zo­nos pa­leng­vin­ti.

Grai­kų vy­riau­sy­bė ga­lė­tų pa­nau­do­ ti pi­ni­gus ša­lies ban­kams na­cio­na­ li­zuo­ti ir vals­ty­bei nuo griū­ties ap­ sau­go­ti. Juk ban­kai ir vals­ty­bė tu­ri veik­ti, nors ir ne­bus eu­ro.

– Ar pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­ nos ne­su­kels dar di­des­nio smū­ gio vi­suo­me­nei?

– Ži­no­ma. Ta­čiau su­krė­ti­mas bus lai­ki­nas. Tai tęs­tų­si vie­nus ar­ba po­rą me­tų. Ta­čiau ES pi­ni­gai pa­dė­ tų amor­ti­zuo­ti su­krė­ti­mą. Drach­ma nu­ver­tė­tų ir si­tua­ci­ja sta­bi­li­zuo­tų­ si la­bai grei­tai.

– Kaip konk­re­čiai Grai­ki­jos pa­ si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos pa­ dė­tų grai­kams?

– Ša­lis vėl tap­tų kon­ku­ren­cin­ga.

Ka­dan­gi grai­kiš­ki pro­duk­tai at­ pig­tų, pa­di­dė­tų jų pa­klau­sa vie­tos rin­ko­je. Grai­kams ne­rei­kė­tų pirk­ ti po­mi­do­rų ar aly­vuo­gių alie­jaus iš Olan­di­jos ar Ita­li­jos, jie pirk­tų iš sa­vo ūki­nin­kų. Net tu­ris­tai, ku­ riems Grai­ki­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo bran­gu, grįž­tų. Ša­lį už­plūs­tų nau­jas ka­pi­ta­las.

Tur­tin­gi grai­kai, ku­rie lai­ko mi­ li­jar­dus Švei­ca­ri­jos ban­kuo­se, dėl su­ma­žė­ju­sių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to kai­nų ir at­ly­gi­ni­mų vėl no­rė­tų in­ves­tuo­ti į vers­lą ir nau­jas dar­bo vie­tas tė­vy­nė­je.

– Jei Grai­ki­ja pa­liks eu­ro zo­ną, ar tau­py­ti teks to­liau?

– Tai, kas da­bar va­di­na­ma tau­ py­mu, iš tik­rų­jų tė­ra sie­kis bent

Prog­no­zė: eko­no­mis­tas H.W.Sin­nas ma­no, kad Grai­ki­jai ne­pa­sit­rau­kus

iš eu­ro zo­nos kri­zė ne­si­baigs.

šiek tiek su­ma­žin­ti sko­los di­dė­ji­ mą. Eko­no­mis­tai apie tau­py­mą ga­li kal­bė­ti tik tuo at­ve­ju, jei tau­py­to­jas ne­be­tu­ri sko­lų.

Bet grai­kai tuo pa­si­gir­ti ne­ga­lės dar la­bai il­gai. Vals­ty­bė per­ne­lyg

AFP nuo­tr.

įjun­ko nau­do­tis pi­giais kre­di­tais iš už­sie­nio, tad grai­kams po­li­ti­kams ta­po neį­ma­no­ma vien ap­kar­pius at­ly­gi­ni­mus kai­nas su­ma­žin­ti tiek, kad ša­lis vėl tap­tų kon­ku­ren­cin­ga. „Der Spie­gel“ inf.

13

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

menas ir pramogos sėk­mė ­ Len­ki­jo­je

į Vil­nių ­ neat­vyks

Me­tų ver­tė­ja – R.Jo­ny­nai­tė

OKT/Vilniaus mies­to teat­ ras į pir­mą­jį W.Sha­kes­pea­re’o fes­ti­va­lį Poz­na­nė­je bu­vo pa­ kvies­tas kaip gar­bės sve­čias, o spek­tak­lis „Mi­ran­da“ su­tik­ tas kaip di­džiau­sias jo įvy­kis – gau­siais ap­lo­dis­men­tais ir šūks­niais: „Bra­vo!“ O.Kor­šu­ no­vo spek­tak­lis ta­po fi­na­li­niu vi­so fes­ti­va­lio ren­gi­niu.

Moks­li­nin­kė, oran­gu­ta­nų ty­ri­ nė­to­ja Bi­ru­tė Gal­di­kas, pla­na­ vu­si ap­si­lan­ky­ti Vil­niaus kny­ gų mu­gė­je, į ją neat­vyks. Mo­ te­ris vieš­na­gę at­šau­kė dėl „rim­tų ap­lin­ky­bių“. B.Gal­di­ kas tu­rė­jo da­ly­vau­ti sa­vo kny­ gos „Ro­jaus at­spin­džiai: ma­ no gy­ve­ni­mas Bor­neo sa­lo­je su oran­gu­ta­nais“ pri­sta­ty­me.

Me­tų ver­tė­jo krės­las šie­ met ati­te­ko ver­tė­jai iš vo­kie­ čių kal­bos Rū­tai Jo­ny­nai­tei.

Ji yra iš­ver­tu­si Chris­tos Wolf, Ro­ber­to Mu­si­lio, Fried­ri­cho Nietzs­che ir ki­tų au­to­rių kny­ gų, Pe­te­rio Hand­ke, Tho­mo Bern­har­do ir ki­tų dra­ma­tur­ gų pje­sių, Ja­nos­cho, Chris­ti­ne Nöstlin­ger kū­ri­nių vai­kams.

Dar viena pergalė Ak­ci­jos „Me­tų kny­gos rin­ki­mai 2011“ nu­ga­lė­to­ja suau­gu­sių­jų knygų ka­te­go­ri­jo­je iš­rink­ta Kris­ti­nos Sa­ba­ liaus­kai­tės kny­ga „Sil­va Re­rum II“, paaug­lių – Gend­ru­čio Mor­kū­no „Iš nuo­mši­ko gy­ve­ni­mo“, vai­kų – Vy­ tau­to V.Lands­ber­gio „Ste­buk­lin­gas Do­mi­ny­ko bran­gak­me­nis“.

V.V.Lands­ber­gio pa­sa­ka „Ste­buk­ lin­gas Do­mi­ny­ko bran­gak­me­nis“ – tre­čio­ji au­to­riaus kny­ga apie ark­ lį Do­mi­ny­ką.

G.Mor­kū­no apy­sa­ka „Iš nuo­mši­ ko gy­ve­ni­mo“ – is­to­ri­ja, pa­pa­sa­ko­ ta nuo­mši­ko, ar­ba vai­ko, ku­rį ga­li­ ma iš­si­nuo­mo­ti, var­du.

K.Sa­ba­liaus­kai­tės ro­ma­nas „Sil­ va Re­rum II“ – ant­ra­sis au­to­rės ro­ma­nas, jis tę­sia Nor­vai­šų šei­ mos is­to­ri­ją. Tai pa­sa­ko­ji­mas apie 1707–1710 m., iš ku­rio bus ga­li­ma su­ži­no­ti, kaip su­si­klos­tė anks­tes­ nės kar­tos na­rių li­ki­mai.

Me­tų kny­gos rin­ki­mai vyks­ ta kas­met nuo 2005 m. Per ak­ci­ją, ku­ri pra­si­de­da ru­de­nį ir tę­sia­si iki Vil­niaus kny­gų mu­gės, skai­ty­to­jai iš eks­per­tų pa­siū­ly­tų kny­gų bal­ suo­da­mi ren­ka Me­tų kny­gą tri­jo­se ka­te­go­ri­jo­se. Šį kar­tą skai­ty­to­jams bu­vo pa­siū­ly­ta 11 kū­ri­nių – po tris vai­kų ir paaug­lių knygų ka­te­go­ri­jo­ se, pen­ki – suau­gu­sių­jų.

Ak­ci­jai pa­siū­ly­tos kny­gos pa­ra­ šy­tos šiuo­lai­ki­nių lie­tu­vių au­to­ rių, iš­leis­tos nuo 2010 m. rug­sė­jo 1-osios iki 2011 m. rugp­jū­čio 31 d. Šie­met, anot ren­gė­jų, ak­ci­ja su­ lau­kė di­de­lio skai­ty­to­jų su­si­do­mė­ ji­mo – Me­tų kny­gos rin­ki­muo­se bal­sa­vo 15,154 tūkst. skai­ty­to­jų. Šių me­tų ak­ci­ją už­baigs „Me­ tų kny­gos rin­ki­mų 2011“ lau­rea­ tų ap­do­va­no­ji­mas, ku­ris vyks šios sa­vai­tės pa­bai­go­je Vil­niaus kny­gų mu­gė­je.

Ak­ci­jos „Me­tų kny­gos rin­ki­mai“ tiks­las – ska­tin­ti Lie­tu­vos gy­ven­ to­jus do­mė­tis šiuo­lai­ki­ne lie­tu­vių li­te­ra­tū­ra, kel­ti mū­sų vi­suo­me­nė­ je skai­ty­mo pres­ti­žą. Ak­ci­jos idė­ ja – pri­sta­ty­ti ge­riau­sius praei­tais me­tais iš­leis­tus lie­tu­vių li­te­ra­tū­ ros kū­ri­nius.

PREMJERA 2012 02 24 Inscenizacijos autorius ir režisierius

(Pagal Jeano Giraudoux pjesę „Šajo pamišėlė“)

VD, BNS inf.

Informaciniai rėmėjaI

Cezaris Graužinis

Dviejų dalių spektaklis Trukmė – 2 val. 30 min.

Ir vėl viskas bus gerai Draugas

Spektakliai Didžiojoje salėje vyks vasario 24, 25 d., kovo 1, 22 d., balandžio 5, 29 d.

Bilietus platina

Junkis prie mūsų Facebook.com/ Teatras.lt

teatras.lt

14

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Ko­vo 8 d. 21 val. KIEK? 38–58 li­tai.

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“, Šv. Ig­no­to g. 4.

KA­DA? Šian­dien 18.30 val. KIEK? 27 li­tai.

KUR? Na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je, Auš­ros Var­tų g. 5.

KA­DA? Šian­dien 19 val. KIEK? 20–50 li­tų.

Per die­ną – du kon­cer­tai

Pro­vo­ka­ci­jos su Izol­da

Jau­ni, bet jau ži­no­mi

Mo­ters die­ną skel­bia­mas pa­pil­do­mas Man­to Jan­ka­vi­čiaus ir gru­ pės akus­ti­nis kon­cer­tas. Bi­lie­tai į pir­mą­jį pa­si­ro­dy­mą bu­vo iš­šluo­ ti per de­šimt die­nų, o su­si­do­mė­ji­mas kon­cer­tu vis dar mil­ži­niš­kas.

Dai­ni­nin­ko at­sto­vai tei­gia kas die­ną su­lau­kian­tys skam­bu­čių su pra­šy­mais „kaip nors gau­ti bi­lie­tą“.

Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“ šian­dien pra­si­de­da jau tra­di­ci­ja ta­pę ki­no va­ ka­rai su cha­riz­ma­tiš­ką­ja ki­no kri­ti­ke Izol­da Kei­do­šiū­te. Nau­jas pa­skai­tų cik­las bus skir­tas di­die­siems ki­no pro­vo­ka­to­riams, su­kė­lu­ siems dau­giau­sia gin­čų ir skan­da­lų ne tik praei­ty­je, bet ir šian­die­ nia­me ki­no pa­sau­ly­je.

Šį ka­me­ri­nės mu­zi­kos va­ka­rą Fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je ga­ li­ma api­bū­din­ti kaip mu­zi­ki­nį dvie­jų jau­nų Lie­tu­vos me­ni­nin­kų – te­no­ro Me­rū­no Vi­tuls­kio ir pia­nis­to Jus­to Šer­ve­ni­ko – po­rtre­tą.

Jau­nų, bet iš­gar­sė­ti ne tik Lie­tu­vo­je jau spė­ju­sių mu­zi­kų pa­reng­ ta pro­gra­ma ne­pa­liks klau­sy­to­jų abe­jin­gų.

KUR? Klu­be „Tams­ta“, Su­ba­čiaus g. 11A. KA­DA? Šian­dien 21 val. KIEK? 20–25 li­tai.

KUR? Me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“, Švit­ri­gai­los g. 29.

KA­DA? Va­sa­rio 25 d. 20 val. KIEK? 12 li­tų.

KUR? Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­je, Ar­se­na­ lo g. 3A. KA­DA? Va­sa­rio 26 d. 16 val. KIEK? 20 li­tų.

KUR? Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je, Olim­pie­čių g. 3.

KA­DA? Va­sa­rio 25 d. 19 val. KIEK? 99–199 li­tai.

Ke­lio­nės per gy­ve­ni­mą mu­zi­ka

Ap­do­va­no­ji­mai mu­zi­kos kū­rė­jams

Smui­ki­nin­kas kvie­čia į gim­ta­die­nį

Su mei­le iš Ru­si­jos

Jur­gos mu­zi­ką ga­li­ma va­din­ti ke­lio­nės per gy­ ve­ni­mą mu­zi­ka, ku­rio­je tel­pa vi­sa vai­vo­rykš­tė emo­ci­jų, ku­rio­je at­gims­ta pri­si­mi­ni­mai ir no­ri­ si sva­jo­ti. Per kon­cer­tą bus ga­li­ma įsi­gy­ti ir nau­ jau­sią Jur­gos al­bu­mą.

Sie­kiant pa­gerb­ti ir įver­tin­ti al­ter­na­ty­vio­sios mu­ zi­kos sce­nos gru­pes ir at­li­kė­jus, bus su­reng­ti ne­ ko­mer­ci­nės mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mai T.Ė.T.Ė., ku­ rie ap­rė­pia įvai­rių žan­rų ir sti­lių ne­ko­mer­ci­nę mu­zi­ką.

Gim­ta­die­nio kon­cer­tas – taip la­ko­niš­kai 60me­čiui skir­tą mu­zi­kos šven­tę api­bū­di­na smui­ki­ nin­kas Al­gi­man­tas Pe­sec­kas, jau be­veik 30 me­ tų grie­žian­tis Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me sim­fo­ni­ nia­me or­kest­re.

Pri­pa­žin­tos Ru­si­jos žvaigž­dės No­na Gri­ša­je­va ir Alek­sand­ras Oleš­ka svei­kin­sis su ger­bė­jais Lie­ tu­vo­je. Žy­mūs ki­no, te­le­vi­zi­jos ir teat­ro ak­to­riai pri­sta­tys uni­ka­lų bei nuo­tai­kin­gą ren­gi­nį „Su mei­le vi­sai šei­mai“.

tv programa

LTV

6.00 La­bas ry­tas.

9.00 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7) (k).

10.00 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7) (k).

11.00 „Toks gy­ve­ni­mas“ su Zi­ta Kel­mic­kai­te.

Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da.

12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Ru­sų gat­vė (ru­sų k.).

12.15 Duo­kim ga­ro (k).

14.15 Vie­ša pas­lap­tis (k).

14.50 Ži­nios.

15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7).

16.00 „Mei­lės sko­nis“.

17.05 „Se­nis“ (N-7).

18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.).

18.35, 21.05 Spor­tas. Orai.

18.45 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7).

19.45 Kraš­to spal­vos.

20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“.

20.30 Pa­no­ra­ma.

20.55 Vers­las.

21.00 Kul­tū­ra.

21.15 Tei­sė ži­no­ti.

22.15 At­vi­ra Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų ži­nių ly­ga „Ly­de­riai“. Su­si­tin­ka ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­to bei VU Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos ins­titu­to ko­man­dos.

23.15 Va­ka­ro ži­nios.

23.25 Orai.

23.30 „Snai­pe­rio tai­ki­ny­je“ (N-7).

LTV 19.45 val.

LNK

6.20 „Nic­ke­lo­deon“ pris­ta­to. Smal­su­tė Do­ra“ (8).

6.50, 13.40 „Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“.

7.20 „Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (6) (k).

7.50 Pri­čiu­pom!

8.20, 13.10 „Drau­gai IV“ (N-7).

8.50 24 va­lan­dos (N-7).

9.45 Lie­tu­vos bal­sas (k). Ak­lo­sios perk­lau­sos.

11.40 Va­lan­da su Rū­ta (k).

14.10 „Nic­ke­lo­deon“ va­lan­da. Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (7).

14.40 „iKar­li“ (7).

15.10 „Juo­kin­giau­si ne­ty­čiu­kai“ (7).

15.40 „Lan­gai III“ (N-7).

16.40 24 va­lan­dos (N-7).

17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7).

18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai.

19.14, 22.19 Spor­tas. Orai.

19.19 Fa­rai (N-7).

20.30 LT aist­ra (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dvi­ra­čio šou.

22.00 Ži­nios. Vers­las.

22.25 Kri­mi­na­li­nė Lie­tu­va (N-14).

22.35 Veiks­mo tri­le­ris „Mir­ties ap­sup­ty­je“ (JAV, Vo­kie­ti­ja, 2002 m.) (N-7).

0.40 „Ties ri­ba“ (N-14).

1.35 „Įs­ta­ty­mas ir tvar­ka. Nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vai“ (N-7).

LNK 22.35 val.

TV3

6.40 Te­le­par­duo­tu­vė.

6.55 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

7.25 „Simp­so­nai“.

7.55 „Biu­ras“.

8.55 „Mei­lės sū­ku­ry­je“.

10.00 „Kas no­ri nu­žu­dy­ti Mią?“ 11.00 Ko­dėl?

11.55 Anim. f. „Ka­ra­lius ir aš“ (JAV, 1999 m.).

13.40 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

14.10 „Trans­for­me­riai. Prai­mas“.

14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“.

15.10 „Simp­so­nai“.

15.40 „Li­ki­mo ga­lia“.

16.40 „Mei­lės trium­fas“.

17.40 Ką ma­nai?

18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je.

18.45 TV3 ži­nios. Spor­tas. Orai.

19.10 „Nai­sių va­sa­ra“.

19.40 Akis­ta­ta.

20.30 Be ko­men­ta­rų.

21.00 „Vy­no ke­lias“ (3).

21.35 TV3 va­ka­ro ži­nios.

21.50 TV3 spor­tas. Orai.

22.00 Vi­kin­gų lo­to.

22.05 „Dak­ta­ras Hau­sas“.

23.05 „Pel­kė“ (7).

0.05 „Eu­re­ka“ (5).

1.00 „Penk­ta­die­nio vakaro ži­bu­riai“.

TV3 17.40 val.

BTV

6.30 Te­le­vit­ri­na.

7.00 Ži­nios (k).

7.25 „Auk­sa­ran­kiai“ (N-7) (k).

8.00 „Gy­ve­ni­mo spal­vos“. TV žur­na­las (k).

9.00 „Už­kal­nio 5“. Po­kal­bių šou (k).

10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

11.00 Ali­bi. „Dak­ta­ras Mon­ro“ (N-7) (k).

12.00, 18.25, 0.10 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“.

12.30 „Grės­min­gi me­džio­to­jai. Mir­ti­ni gink­lai“.

13.30, 16.30, 23.10 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7).

14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ (N-7).

15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. Pra­mo­gi­nis šou.

17.30 „Mi­li­jo­nie­riai“. Hu­mo­ro se­ria­las (k).

18.00 Ži­nios. Spor­tas. Orai.

19.00 „Pra­juo­kink ma­ne“. Hu­mo­ro šou.

20.00 Ži­nios. Vers­las. Spor­tas. Orai.

20.25 „Ty­los ri­ba“ (N-7).

21.05 Ka­ro vil­kai. „Jū­rų pės­ti­nin­kai“ (N-14).

22.05 „Tik­ras krau­jas“ (N-14).

0.40 „Au­to­pi­lo­tas“. TV žur­na­las (k).

1.10–6.00 „Bam­ba“. In­te­rak­ty­vus šou suau­gu­sie­siems.

Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV par­duo­tu­vė.

7.15 Te­le­ta­biai.

7.45, 10.25 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

8.15, 18.55, 23.05 Ne­ga­liu ty­lė­ti.

BTV 19.00 val.

9.20, 18.20, 22.30 Su­per L.T. 9.55 „Po­ra kaip tvo­ra“ (N-7).

11.10 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

12.05, 21.00, 0.05 Re­por­te­ris.

13.30 „So­do de­tek­ty­vės“ (N-7).

14.50 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Niu­to­nas.

Pas­lap­tin­ga­sis ere­ti­kas“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai.

17.20, 21.55 Lie­tu­va tie­sio­giai.

19.55 Dok. f. „Iš­ny­kęs ko­mu­niz­mo pa­sau­lis“ (1).

21.52, 0.57 Orai.

SPORT1

9.00 Te­le­vit­ri­na.

10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži­nios +.

10.15 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. „Ro­ma“–„Par­ma“.

12.00 Ka­ra­liaus taurės rung­ty­nės. I pus­fi­na­lis.

13.45 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“–„As­se­co Pro­kom“.

15.30 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. „Pa­ler­mo“–„La­zio“.

17.15 Ka­ra­liaus tau­rė. „Re­gal Bar­ce­lo­nal“–„Lu­cen­tum Ali­can­te“.

19.15 Fut­bo­lo die­vai. F.Bec­ken­baue­ris.

19.45 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. XXIV tu­ro apž­val­ga.

21.00 Au­to­mo­to.

21.30 Spor­tas LT. Atei­ties krep­ši­nio žvaigž­dės šian­dien (sau­sis).

22.00, 22.30 Fut­bo­lo die­vai.

23.15 Pro­fe­sio­na­lų bok­sas.

Sport1 21.00 val.

15

trečiADIENIS, vasario 22, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

Į mu­gę – tu­rint tiks­lą Jau nuo ry­to­jaus kny­gų my­lė­to­jai iš vi­ sos Lie­tu­vos plauks į „Li­tex­po“ rū­mus, ku­riuo­se ke­tu­rias die­nas ka­ra­liaus 13-oji Vil­niaus kny­gų mu­gė. Kas­me­čio ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ža­da, kad pa­ro­ do­je pir­me­ny­bė bus tei­kia­ma ne kny­gų par­da­vi­mui, bet kul­tū­rai.

SIŪLO DARBĄ Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900172

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551.

914833

Įvairūs Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt.

913757

Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Try­lik­tą kar­tą sos­ti­nė­je vyks­tan­ ti kny­gų mu­gė su­trauks dau­gy­bę li­te­ra­tū­ros my­lė­to­jų bei jos kū­rė­ jų ir iš Lie­tu­vos, ir iš ki­tų pa­sau­ lio ša­lių. Pro­jek­to va­do­vė Mil­da Gem­bic­kie­nė, mu­gę pra­mi­nu­ si kny­gų skai­ty­mo šven­te, tei­gė, kad dė­me­sys vyks­tant ren­gi­niui bus ski­ria­mas ir ki­toms sri­tims – ki­nui, iliust­ra­ci­jai, is­to­ri­niams de­ba­tams.

Lo­li­ta Va­ra­na­vi­čie­nė:

Atė­ji­mas į mu­gę tik šiaip su­ke­lia nuo­var­ gį ir gal­vos skaus­mą.

Vie­nas iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ rių tiks­lų – ska­tin­ti jau­ni­mą skai­ ty­ti. Bū­tent dėl to šių me­tų kny­gų mu­gės šū­kis – „At­versk pa­sau­ lį“. M.Gem­bic­kie­nės tei­gi­mu, per ke­tu­rias die­nas Vil­niaus kny­ gų mu­gė­je tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ti apie 80-ies Lie­tu­vos mo­kyk­lų gru­pių. „Pa­me­nu, vie­na Šir­vin­tų mo­kyk­ los mo­ky­to­ja sa­kė, kad jų mo­ki­ niai lau­kia dvie­jų da­ly­kų – va­sa­ ros ato­sto­gų ir ke­lio­nės į Vil­niaus kny­gų mu­gę“, – šyp­so­jo­si pro­jek­ to au­to­rė. Šių me­tų kny­gų mu­gė­je sa­ve pri­sta­tys 250 lei­dy­bos įmo­nių iš de­vy­nių ša­lių. Nuo ket­vir­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio vyk­sian­čioje mu­ gėje bus 378 ren­gi­niai. Dėl ren­gi­ nių gau­sos Vil­niaus kny­gų mu­gės or­ga­ni­za­to­riai ra­gi­na lan­ky­to­jus iš anks­to pa­si­žiū­rė­ti pro­gra­mą ir nu­spręs­ti, ką no­ri pa­ma­ty­ti ar iš­ girs­ti. „Atė­ji­mas tik šiaip su­ke­lia nuo­var­gį ir gal­vos skaus­mą“, – per­spė­jo kny­gų mu­gę pri­sta­tan­ ti lei­dyk­los „Ty­to al­ba“ di­rek­to­

rė Lo­li­ta Va­ra­na­vi­čie­nė.

Tarp gau­sy­bės tra­di­ci­nių erd­vių li­te­ra­tū­ros mė­gė­jams šiais me­ tais at­si­vers ir nau­ja. Se­nų kny­gų my­lė­to­jai bei kny­gų ko­lek­ci­nin­kai ga­lės rink­tis ir dis­ku­tuo­ti nau­jo­je erd­vė­je, skir­to­je bu­ki­nis­tams.

Kny­gų mu­gė­je vėl vyks tra­di­ ci­niai de­ba­tai. Jų bus net ke­tu­ri.

Dis­ku­si­jo­se bus ban­do­ma gvil­ den­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­tei­ki­ mą gro­ži­nė­je li­te­ra­tū­ro­je, de­mok­ ra­ti­jos reikš­mę vi­suo­me­nei, bal­tų gen­ties pa­li­ki­mą ir kri­ti­kos lais­vę li­te­ra­tū­ro­je bei jos ga­li­my­bes.

Daug dė­me­sio ren­gi­ny­je bus skir­ta iliust­ra­ci­joms ir ko­mik­ sams. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ža­ da, kad mu­gės sve­čiai ga­lės da­ly­ vau­ti ko­mik­sų kū­ri­mo dirb­tu­vė­se ir iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su šia kū­ ry­bos rū­ši­mi.

Vie­na Vil­niaus kny­gų mu­gės or­ ga­ni­za­to­rių Jo­li­ta Liš­ke­vi­čie­nė tei­ gė, kad ren­gi­nio lan­ky­to­jai ga­lės at­si­pūs­ti, o kar­tu iš ar­čiau su­si­ pa­žin­da­mi su kny­gų iliust­ra­vi­mo pro­ce­su. „Iliust­ra­vi­mas šio­je mu­ gė­je bus pri­sta­to­mas poil­sio zo­no­ je, ku­rio­je bus vai­kų kny­gų iliust­ra­to­rių pa­ro­da. Kny­go­se ma­to­ me su­ma­žin­tas iliust­ra­ci­jų ver­si­ jas, o pa­ro­do­je bus ga­li­ma pa­ma­ ty­ti, kaip jos at­ro­do tik­ro dy­džio“, – kal­bė­jo J.Liš­ke­vi­čie­nė.

Sos­ti­nės gy­ven­to­jai tu­rė­tų ne­ pa­mirš­ti už­suk­ti į Vil­niaus mies­to pla­nų pri­sta­ty­mo kam­pe­lį. Lan­ ky­to­jai ga­lės iš­vys­ti XVI a. iš­leis­ tos kny­gos ko­pi­ją, ku­rio­je ma­ty­ti se­nie­ji sos­ti­nės pla­nai. In­te­rak­ ty­vu­mo pa­ro­dai su­teiks ga­li­my­ bė pa­tiems lan­ky­to­jams im­ti pla­ no ko­pi­ją ir ją nu­spal­vin­ti.

Svar­bu Kny­gų mu­gės die­no­mis nuo Ka­ted­ ros aikš­tės iki „Li­tex­po“ rū­mų kur­ suos du spe­cia­lūs au­to­bu­siu­kai.

Dar­by­me­tis: va­kar „Li­tex­po“ rū­muo­se jau triū­sė mu­gei be­si­ruo­šian­

tys lei­dė­jai.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

PASLAUGOS Statybos ir remonto Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905.

914382

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907386

INFORMACIJA apie UAB „Serana“ planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) „Prekybos paskirties pastato Dūkštų g. 34, Vilniuje statyba” atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. PŪV užsakovas: UAB „Serana”, A.Vivulskio g. 7/Algirdo g. 6, Vilnius, tel. (8 5) 210 2130, faks. (8 5) 210 2131. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 02 17 raštas Nr. VR-1.7-311): prekybos paskirties pastato statybai Dūkštų g. 34, Vilniuje, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Serana”, A.Vivulskio g. 7/ Algirdo g. 6, Vilnius, tel. (8 5) 210 2130, darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. (20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo datos).

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536). Pasiūlymų teikimo terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

914646

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-583 patvirtintas žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0014:1004, 0101/0014:37, 0101/0014:954, 0101/ 0014:1159) esančių S/B „Viršupis“, Antakalnio sen., Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.

914837

KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

PARDUODA

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Nekilnojamąjį turtą Maureen Egan informuoja negyvenamosios patalpos – požeminio automobilių parkingo, unikalus Nr. 4400-00944910:4630, adresu Krokuvos g. 13, Vilnius, bendraturčius, kad už 30 000 Lt parduoda dvi automobilių parkavimo vietas (vienos parkavimo vietos kaina – 15 000 Lt), t.y. parduoda 2 692/100 000 dalis parkingo, pažymėtas Nr. P4 ir P5. Prašome bendraturčius, turinčius pirmumo teisę pirkti už siūlomą kainą šias parkavimo vietas ir norinčius jas įsigyti, informuoti raštu apie savo pageidavimą pirkti per 14 kalendorinių dienų Vilniaus m. 23 notarų biurą adresu Aušros Vartų g. 12, Vilnius. Negavus rašytinių pageidavimų pirkti, šios parkavimo vietos bus parduotos tretiesiems asmenims. Tel. 8 633 00 337, e. paštas german@gulevich.org.

914771

ĮVAIRŪS Kita 2012 03 01 nuo 10 iki 10.30 val. Vilniaus m. Antakalnio sen. SB „Šilas“ 130 skl. bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimo skl. Nr. 119 savininkas kviečiamas dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 645 00 772, 8 611 31 242.

914610

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – AB LRTC) 2012 03 14 10 val. skelbia viešą aukcioną. A.Goštauto g. 4, Vilniuje, parduodamos administracinės 37.09 kv. m patalpos, pradinė kaina 150 000 Lt, pradinė įmoka 1 000 Lt, kainos didinimo intervalas 2 000 Lt. Aukcionas vyks 2012 m. kovo 14 d. 10 val. Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, bendrovės administracinio pastato pasitarimų kambaryje. Aukciono dalyviai bus registruojami 2012 m. kovo 14 d. nuo 10 val. Užsiregistruodami dalyviai turi pateikti prašymą dalyvauti aukcione, kurį galima bus užpildyti dalyvių registravimo metu; asmens dokumentą arba įgaliojimą (jeigu aukcione dalyvaus įgaliotas asmuo); dokumentą, patvirtinantį, kad dalyvis sumokėjo pradinį įnašą; banko, kuriame yra dalyvio sąskaita, pavadinimą, buveinę ir sąskaitos numerį. Dalyvio pradinė įmoka turi būti sumokėta iki 2012 m. kovo 12 d. imtinai į AB LRTC atsisk. sąsk. Nr. LT167044060001116280, esančią AB SEB banke. Mokėjimo kvite įmokos kodas nenurodomas, mokėjimo paskirtis – grynųjų pinigų įnešimas į kito asmens sąskaitą. Neįvykus pirmajam aukcionui, antrasis aukcionas vyks 2012 m. kovo 20 d. 10 val. tuo pačiu adresu. Parduodamo turto apžiūra vyks 3 darbo dienas iki aukciono pradžios nuo 9 iki 10 val., už aukcione nupirktą turtą sumokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasibaigus aukcionui į AB LRTC atsisk. sąsk. Nr. LT167044060001116280. Informacija teikiama Sausio 13-osios g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 252 5349, 8 685 20 062, e. paštas p.savanevicius@telecentras.lt.

Atsakingas asmuo – Aleksandras Drazdas.

Informacija teikiama tel. (8 5) 252 5356, 8 685 42 500, e. paštas a.drazdas@telecentras.lt.

914809

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Orai

Savaitės viduryje turėtų vyrauti teigiama temperatūra. Šiandien numatomi nedideli krituliai, vėjas rims, temperatūra dieną pakils iki 0–4 laipsnių šilumos. Rytoj naktį didžiuosiuose miestuose temperatūra nukris iki 1–2 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 2–3 laipsnių.

Šiandien, vasario 22 d.

+2

+3

+2

Telšiai

Šiauliai

+1

Klaipėda

Panevėžys

+3

Utena

+3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.26 17.39 10.13 7.03 18.44

53-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 313 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +8 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +13 Kairas +22 Keiptaunas +22 Kopenhaga +6

Londonas +11 Madridas +13 Maskva 0 Minskas 0 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +10 Pekinas +11

orai vilniuje Šiandien

Marijampolė

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–2

+1

+1

+1

4

+2

+3

0

–1

8

0

+2

+1

0

4

ketvirtadienį

penktadienį

Lietuvos lenktynininkų Stasys Brundza.

1959 m. gimė Gediminas Kazlauskas, Lietuvos aplinkos ministras.

1960 m. gimė lietuvių poetas, eseistas Eugenijus Ališanka.

1962 m. gimė garsus Australijos gamtininkas, laukinės gamtos žinovas Steve’as Irwinas.

1974 m. gimė britų dainininkas ir dainų autorius Jamesas Bluntas.

1975 m. gimė amerikiečių aktorė Drew Barrymore.

1987 m. mirė amerikiečių menininkas Andy Warholas.

prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Anapus sienos“ ir „Žudikas manyje“ DVD DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.

1

2

3

4

5

6

Almis, Aristas, Dangira, Darvydas, Elvinas, Gintautė, Margarita

Avinas (03 21–04 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jausitės sutrikęs ir nežinosite, kaip elgtis. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Įvertinsite tai, kas gera. Jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Nepaisydamas faktų, galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė neaiškių minčių. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus.

Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Pasistenkite nuo visko atitrūkti, nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką.

Liūtas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo. Venkite kategoriškumo.

Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų.

Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais.

Skorpionas (10 24–11 22).

Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namie ar net jūsų sveikatai. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Šiandien geriau atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų vėliau gailėtis.

Vandenis (01 21–02 19). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Žuvys (02 20–03 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio.

Nors ir esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

Stai­g us at­ly­dys su­kė­lė chao­s ą Du­no­jaus upės te­r i­to­r i­jo­je Ser­bi­ jos sos­ti­nė­je Belg­ra­de, kur le­do ly­ tys ap­ga­d i­no lai­v us, po­nto­nus ir ant van­dens įreng­tus res­to­ra­nus bei ka­v i­nes. At­ly­d žio pa­da­r y­ta ža­la ga­li siek­ti šim­tus tūks­tan­čių eu­r ų. Sto­ras le­do sluoks­n is, den­ gian­t is vie­ną svar­biau­sių Eu­ro­ pos van­dens ke­l ių, pa­k i­lus tem­ pe­ra­t ū­rai lū­žo ir pra­dė­jo ju­dė­t i.

Pa­sak vie­no lai­vo sa­vi­nin­ko, le­do ly­tys ju­dė­jo taip grei­tai, kad ne­bu­ vo įma­no­ma ap­sau­go­ti lai­vų nuo su­du­ž i­mo. Nuo­lau­žos upė­je iš­pli­ to šim­tų met­r ų spin­du­liu.

DATOS (vasario 22 d.)

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:

+3

Vardai

horoskopai

BBC inf., AFP nuo­tr.

1512 m. mirė italų jūrininkas ir geografas Amerigo Vespucci, jo vardu pavadinta Amerika.

1732 m. gimė pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas.

1788 m. gimė vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris.

1900 m. gimė ispanų režisierius siurrealistas Luisas Buñuelis.

1945 m. mirė profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas Mykolas Romeris.

1947 m. gimė verslininkas ir vienas garsiausių

Vilnius Alytus

4–10 m/s

Du­no­jus pra­lau­žė le­dus

Rytas

+1

+3

Praha +9 Ryga +3 Roma +14 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +19 Tokijas +11 Varšuva +7

7

8

9