PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Po D.Kreivio skandalo žadėtas politikų akcijoms skirtas „aklasis fondas“ būtų beprasmis.
trečiadienis, vasario 22, 2012
Graikijai skirta dar 130 mlrd. eurų, bet taupymas bus negailestingas.
Lietuva 8p.
Pasaulis 12p.
Renovacijai tiesiog būtina naujų idėjų dozė.
Namai 13p.
Streikas finansų duobėje Profsąjungos vėl skambina pavojaus varpais. Vakarykš tis mokytojų strei kas Klaipėdoje – dar vienas bandymas atkreipti dėmesį į sudėtingą mo kyklų situaciją. Uostamiesčio pedagogų al goms šiemet pritrūks be veik 5 mln. litų.
„Aš esu mėgėjas vienas ant vieno.“ Šv. Jono bažnyčios atstatymo grupės vadovas Jurgis Aušra juokavo, kad pasitarime su miesto valdžia nenori matyti žurnalistų.
Į miesto biudžetą – daugiau litų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pesimizmą, jog šiemet teks gyven ti gerokai susispaudus, nes Klaipė dos iždas susitraukė beveik 21 mln. litų, gali išsklaidyti optimistiniai sausio rezultatai – į uostamiesčio iždą per pirmąjį metų mėnesį su rinkta daugiau pinigų nei pernai tuo pačiu metu.
a.dykoviene@kl.lt
Trūkumą dengs miestas
4
Kaina 1,30 Lt
3p.
Asta Dykovienė
Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas neslepia: iki metų pabaigos uostamiesčio mokykloms pritrūks 4 milijonų 753 tūkst. litų. „Mokyklos žino, koks yra jų atly ginimų fondas“, – teigė V.Čepas. Paaiškėjo, kad A.Rubliovo mo kyklai pritrūks 342 tūkst., P.Ma šioto progimnazijai – 217 tūkst. litų, M.Gorkio mokyklai – 216 tūkst. Lt, „Santarvės“ ugdymo įstaigai – 206 tūkst. litų, „Varpo“ gimnazijai – 145 tūkst., H.Zuder mano – 136 tūkst., „Gilijos“ pra dinei mokyklai – 94 tūkst. litų.
43 (19 344)
Nepasitenkinimas: 20 metų besitęsiančią švietimo reformą Lietuvoje lydi nuolatiniai mokytojų streikai.
SVARBIAUSIAS METŲ ĮVYKIS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI Būkite matomi specialiame renginio žurnale „Metų klaipėdietė“. Daugiau informacijos tel. (8 46) 397 711.
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėdos savivaldybės finansi ninkai nustebo, kai ėmė analizuo ti šiųmečio biudžeto sausio rezul tatus. Nuostabą keitė džiaugsmas, nes į miesto iždą per pirmąjį šių metų mėnesį „įkrito“ maždaug 5 mln. litų daugiau nei pernai sausį. Gerokai daugiau surinkta gy ventojų pajamų mokesčio – pernai sausį jo gauta 6,8 mln. litų, o šie met šis skaičius išaugo iki 9,2 mln. litų.
2
2
TREČIADIENIS, vasario 22, 2012
miestas
Į miesto iždą – daugiau litų 1
Uostam iesč io sav ival dybei sausį puikiai se kėsi rinkti ir nekilnojamojo tur to mokestį. Pirm ąj į šių met ų mėn es į jo gauta 5,5 mln. lit ų, kai pern ai sausį šio mokesčio surinkta 4,2 mln. litų. Dar vienas džiuginantis rodik lis – mokestis už valstybinės že mės nuomą. Šiemet sausį į mies to biudžetą už valstybinės žemės nuom ą pateko 519 tūkst. lit ų,
370 – tiek mln. litų šiemet planuojama surinkti į Klaipėdos biudžetą. pernai per tą patį laikotarpį – 210 tūkst. litų. „Sausis įprastai būna pats blo giausias mėnuo, kai surenkama mažiausiai mokesčių, todėl šių mečiai rezultatai tikrai nustebi no. Gyventojų pajamų mokesčio daug iau sur inkta visoje Liet u voje“, – teig ė Klaip ėd os sav i valdyb ės Fin ans ų skyr iaus ve dėja Rūta Kambaraitė. Ji svarstė, kad į Klaip ėd os biud žet ą dau
giau gyventoj ų pajam ų mokes čio surinkta, nes kai kurios įmo nės darbuotojams atlyginimus už gruodį sumokėjo pirmąjį šių me tų mėnesį. „Įprastai bendrovės su darbuo tojais stengiasi atsiskaityti pasku tinį metų mėnesį, bet gal šiemet buvo kitaip. Gal padaugėjo darbo vietų? Jei ir vasarį išliks tendenci ja, kad gyventojų pajamų mokesčio gausime daugiau nei pernai, prašy sime, jog analizę pateiktų Mokes čių inspekcija“, – tvirtino R.Kam baraitė. Paklausta, kokios priežastys ga lėjo lemti, kad daugiau surinkta ir nekilnojamojo turto mokesčio, Fi nansų skyriaus vedėja spėjo, jog mokesčių inspektoriai pajudino skolininkus. Be to, didesnes įplaukas lemia ir tai, kad šį mokestį privaloma su mokėti iki vasario 1-osios. „Žinoma, sausio mėnesio rezul tatai džiugina, tačiau apibendrini mus anksti daryti – vienas mėnuo nieko neparodo. Matyti, kaip bus renkamas šiųmetis miesto biudže tas, aiškiau galėsime tik pasibai gus pirmajam ketvirčiui“, – teigė R.Kambaraitė. Šiemet į miesto biudžetą pla nuojama surinkti apie 370 mln. litų. Ši suma yra 5,3 proc., arba 21 mln. litų, mažesnė nei praėjusių metų Klaipėdos iždas.
Vyriausioji tarnybi nės etikos komisi ja (VTEK) Klaipėdos universitetui nuro dė nutraukti dar bo sutartį su nau jai išrinktu rektoriu mi Vaidučiu Lau rėnu. Tačiau rekto riaus posto likimas paaiškės po šį ket virtadienį vyksian čio universiteto ta rybos posėdžio.
Sprendimas: Klaipėdos universiteto taryba šį ketvirtadienį turėtų tar
ti savo žodį dėl rektoriaus V.Laurėno karjeros likimo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Spręs rektoriaus likimą Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasak VTEK komisijos patarėjos Gintarės Norkūnaitės, komisija antradienį gavo Klaipėdos univer siteto atsakymą, kuriame aiškina ma, kad komisija neturi įgaliojimų ir negali nurodyti atleisti rektorių iš pareigų. „Universitetas nurodė, jog atsisa ko nutraukti darbo sutartį su rekto riumi. Teigiama, kad mūsų reikala vimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nors įstatyme pasakyta, jog mes ne galime įpareigoti, tačiau, nustačius pažeidimus, paprašėme“, – tikino komisijos patarėja G.Norkūnaitė.
Universitetui atsisakius tenkinti prašymą, Etikos komisija turi gali mybę kreiptis į teismą. „Taip, tok ią gal imyb ę įstaty mas numato ir mes ja pasinau dosime. Tai, jog bus kreiptasi į teismą, pažymėta ir mūsų nuta rimo rezoliucinėje dalyje. Mes tik paprašėme, kad universitetas pa ts išsispręstų problemą“, – sakė G.Norkūnaitė. Klaipėdos universiteto tarybos pirmininkas Vinsas Janušonis ti kino, kad rektoriaus klausimą ta ryba svarstys šį ketvirtadienį. „Tada ir bus aišku. Nežinau, kaip taryba balsuos. Aš balsuosiu už tai, kad pokyčių nebūtų. Bet tai tik vie
nas balsas“, – sakė V.Janušonis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad V.Laurėnas, eidamas Klaipėdos universiteto tarybos nario pareigas ir kandida tuodamas viešojo konkurso būdu užimti universiteto vadovo parei gas, dalyvavo renkant save patį šios aukštosios mokyklos rektoriumi. Konstatuota, jog toks V.Lau rėno elgesys prieštarauja įstaty mo reikalavimui vengti interesų konflikto. Todėl VTEK konstatavo, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimai buvę neteisėti. V.Laurėnas yra sakęs, kad iš uži mamų pareigų nesitrauks.
Dėl cerkvės pirktų mokyklą Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos stačiatikių parapija pa siryžusi nupirkti dalį A.Rublio vo pagrindinės mokyklos patal pų, kad tik iš jų nebūtų iškrausty ta cerkvė.
www.KL.lt
Objektyvios žurnalistikos portalas
Ši mokyklos patalpose veikia jau keliolika metų. Kai politikai praė jusiame miesto tarybos posėdy je priėmė sprendimą į A.Rublio vo mokyklos patalpas iš Naikupės gatvės esančios ugdymo įstaigos iškelti 5–10 klasių mokinius, ku rie priklauso tai pačiai mokyklai, miesto vadovai šioje įstaigoje ap tiko keistų dalykų. Paaiškėjo, kad cerkvė mokyklo je veikia be jokių leidimų ir oficia lių sutarčių. Kilus ažiotažui ir daliai visuo menės pasipiktinus šiuo faktu, sta čiatikių parapijos dvasininkai vakar susitiko su Klaipėdos meru Vytau tu Grubliausku ir prašė jo užtari mo, kad cerkvė nebūtų iškeldinta iš A.Rubliovo mokyklos. „Parapijiečiai yra įpratę joje lan kytis. Be to, moksleiviams taip pat naudinga, kad cerkvė veikia mo kykloje, nes galima įdomiai vesti religijos pamokas. Mes galime už tas patalpas mokėti nuomą, gali me jas ir nusipirkti“, – išeitis siū lė dvasininkai. V.Grubliauskas teigė nematąs nieko blogo, jog mokyklos patal
Laikas: A.Rubliovo pagrindinėje mokykloje cerkvė veikia jau keliolika
metų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pose veikia cerkvė, tačiau šį faktą reikia įteisinti. „Mokyklos pastatas yra savival dybės turtas, todėl tik miesto taryba gali nuspręsti, ar leisti dalį patalpų išnuomoti, ir išrinkti nuomininką“, – aiškino uostamiesčio meras. Jo pavaduotojas Vytautas Čepas buvo kitos nuomonės. Jo teigimu, Bažnyčia yra atskirta nuo valsty bės, todėl nelabai toleruotina, jog cerkvė veikia švietimo įstaigoje. „Be to, vienose mokyklose vaikai turi spaustis, o šioje yra tiek laisvų patalpų, kad jų užtenka ir cerkvei. Natūralu, jog tai sukelia kai kurių tėvų pyktį“, – dėstė vicemeras. Gal iaus iai buvo nus pręs
ta išsiaiškinti, kaip keliolika metų A.Rubliovo mokykloje neaiškiomis aplinkybėmis veikia cerkvė, ir šių klaidų nebekartoti. „Miesto taryba turi patvirtinti tvarką, kaip disponuoti švietimo ug dymo įstaigų patalpomis. Nieko ne galima diskriminuoti, tačiau niekam negalima kurti ir protekcijų. Turi būti aiškiai apibrėžta, kada, kaip ir kas gali veikti švietimo įstaigose“, – nuomo nę reiškė V.Grubliauskas. Jis teigė, kad jau kovo pabaigoje vyksiančiame miesto tarybos po sėdyje politikai turėtų apsispręsti, ar įteisinti cerkvės veiklą A.Rub liovo mokykloje, ir jei sprendimas bus teigiamas, kaip tai padaryti.
3
TREČIADIENIS, vasario 22, 2012
miestas Suremontavo šviesoforą
Dėl potvynio – pratybos
Delfinai dar negrįš
Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gatvių sankryžoje sa vaitę neveikęs ir eismą trik dęs šviesoforas vakar bu vo suremontuotas. Įmonės „Sankryža“ vadovas Antanas Garjonas tvirtino, jog įrengi nys neveikė dėl sunkaus ge dimo. Reikėjo atkasti kabe lius ir dalį jų pakeisti.
Šią savaitę 12 Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių, siekdami pasirengti tinkamai reaguoti į pavasarinio po tvynio pasekmes, Kairių po ligone dalyvauja penkių die nų pratybose. Kariai tobu lins darbo su amfibijomisį gūdžius, atliks kitas potvynio metu galimas užduotis.
Delfinai į Lietuvos jūrų muzie jaus delfinariumą grįš tik po metų, nes tiek laiko dar užtruks baseino rekonstrukcija. Šiuo metu muziejus skelbia konkur są rekonstrukcijos darbams baigti. Delfinariumas turėtų bū ti sutvarkytas iki 2017-ųjų, bet vieną jo baseiną planuojama baigti rekonstruoti anksčiau.
Už vairavimo kursus – brangiau Artimiausiu me tu vairavimo kursų kainos uostamies tyje turėtų kilti. Inst ruktoriai teisinasi, kad didinti jas ver čia sugriežtėję rei kalavimai.
Susitikimas. Trečiadienį miesto meras Vytautas Grubliauskas susitiks su euro parlamentaru Leonidu Donskiu. Susiti kimo tema – „Klaipėdos vizija po 20 me tų Lietuvos ir Europos kontekste“. Investicijos. 2012–2013 m. tarptauti niuose Palangos ir Vilniaus oro uos tuose numatoma investuoti beveik 14,7 mln. litų ES paramos lėšų. Abiejuo se oro uostuose bus įrengti nauji gelbė jimo tarnybų pastatai, Vilniaus oro uos tą apjuos nauja apsauginė tvora, o Pa langos oro uoste bus įrengtas šiaurinis orlaivių riedėjimo takas su peronu. Diskusija. Vasario 29 dieną 17.30 val. kavinėje-galer ijoje „Kultūros namai: menas ir kava“ (Tiltų g. 3) vyks vieša dis kusija „Klaipėda – turistinis ar pramoni nis miestas?“.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Įrengė vaizdo kameras
Nuo šių metų pradžios vairavimo mokykloms įsigaliojo nauji reika lavimai. Būsimus vairuotojus ruo šiančios mokyklos privalo filmuoti praktinio vairavimo įskaitą. Jos įra šą privalu saugoti metus. Pasak uostamiesčio vairavimo mokyklų vadovų, būtent pastara sis reikalavimas privertė labiau siai pakratyti kišenes. Ne visi pa noro įvardyti, kiek šis reikalavimas jiems atsiėjo. Šnekesni mokyklų vadovai ne slėpė, kad vaizdo kamerų įrengi mas automobiliuose ir išlaidos įra šų archyvavimui atsiėjo apie porą tūkstančių litų. Tačiau kai kurie instruktoriai gailėjosi ne dėl išleistų pinigų, o dėl nepastovių valdžios reikalavi mų. Vairavimo mokyklos direkto rius Bronius Zikaras pastebėjo, kad nauji reikalavimai gana greitai pa mirštami arba pakeičiami dar nau
Dienos telegrafas
Rizika: baiminamasi, kad kainų šuolis nesumažintų norinčiųjų mokytis gretų.
jesniais, o išlaidų niekas nekom pensuoja. Brangs keliais šimtais
Mokyklų vadovai neneigė, jog dėl sugriežtėjusių reikalavimų bus pri versti didinti kursų kainas. Nors tvarka sugriežtinta nuo metų pra džios, tačiau mokyklos didinti kai nų kol kas neskubėjo. Kai kurių mokyklų atstovai tiki no, kad senąja kaina paruoš pasku tinę grupę ir tik tada pakels kainą. Kiti teigė nežiną, kada ryšis šiam žingsniui. Tačiau nė vienas nesua bejojo, jog kaina tikrai kils. Juo la biau kad kolegos Vilniuje esą taip pasielgė iškart po Naujųjų.
Artūro Morozovo nuotr.
Vairavimo mokyklos „Tiesus kelias“ direktorius Sigitas Miklo vis tikino, kad su kolegomis Klai pėdoje draugiškai sutarta laikytis daugmaž vienos kainos. Manoma, jog kursai uostamies tyje turėtų brangti 300–500 li tų. Šiuo metu būsimieji vairuoto jai už mokymus atseikėja nuo 1100 iki 1300 litų. Tiesa, mokyklų vado vai nerimauja, kad kainų pakėlimas neatbaidytų ir taip gerokai praretė jusias būsimųjų vairuotojų gretas. Netenkina rezultatai
Nuo metų pradžios aukštesni rei kalavimai keliami ir vairavimo mo kyklų techninei mokymo bazei,
darbuotojų kvalifik acijos kėlimui. Mokyklos privalo turėti arba nuo motis uždarą aikštelę asfalto ar be tono danga ne didesniu nei 20 kilo metrų spinduliu nuo savo patalpų. Mokomieji automobiliai privalo būti ne senesni nei 15 metų. Vai ravimo instruktoriai ir mokytojai privalės laikyti egzaminą „Regit roje“ kas penkerius metus. Griežtinti reikalavimus privertė dažni vairavimo mokyklų veiklos trūkumai, prastesni nei kitose ES šalyse vairavimo egzamino laiky mo rezultatai ir eismo įvykių sta tistika, pagal kurią daugiausia eis mo nelaimių sukelia pradedantieji vairuotojai.
Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 8 klai pėdiečių mirtys. Mirė Simonas Alfon sas Kaminskis (g. 1923 m.), Elena Šers ten (g. 1924 m.), Kuprijan Butylov (g. 1931 m.), Augustinas Sendrius (g. 1934 m.), Marija Šalnienė (g. 1939 m.), Eugenijus Juozapas Paročka (g. 1940 m.), Natalija Serova (g. 1959 m.), Aleksandras Golu bevas (g. 1959 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Stasys Vaičiulis, Apolonija Žemaitienė, Algirdas Vitkus, Vytautas Kirdeikis, Ona Ringienė, Natalija Serova. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 9 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 5 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė 60 iškvietimų. Klai pėdiečiai skundėsi kraujotakos sutriki mais. Medikai į pagalbą skubėjo ir namuo se traumas patyrusiems asmenims.
Vieta palaikams – bažnyčios bokštas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Miesto valdžia ir Klaipėdos evange likų liuteronų parapija pagaliau su tarė, kaip turėtų būti perlaidoti 182 žmonių palaikai, iškasti buvusios šv. Jono bažnyčios teritorijoje. Terminas – iki jubiliejaus
Šie palaikai jau penkti metai sau gomi Klaipėdos universitete, nes iki šiol buvo ieškoma sprendimo, kaip juos tinkamai perlaidoti. Su uostamiesčio savivaldybės vadovais vakar susitikęs šv. Jono bažnyčios atstatymo grupės vado vas Jurgis Aušra ir Klaipėdos evan gelikų liuteronų parapijos klebonas Reincholdas Moras tvirtino, jog ge riausia palaikus palaidoti požemi nėje kriptoje, kuri būtų įrengta gre
ta pastatyto bažnyčios bokšto. „Neaišku, kada prasidės bažny čios atstatymo darbai, o palaikus reikia perlaidoti kuo greičiau. Ge riausia tai būtų padaryti iki mies to jubiliejaus, į kurį atvyks užsie nio ekspertai, diplomatai, sekantys bažnyčios statybos ir palaikų per laidojimo eigą. Manome, jog iki miesto jubiliejaus būtų galima įrengti požeminę kriptą, perlaido ti palaikus ir pastatyti paminklą, žymintį, kad atkurta istorinė tei sybė“, – sakė J.Aušra. R.Moras teigė, jog teritorijoje, ku rioje rengiamasi atstatyti šv. Jono bažnyčią, dar bus atliekami archeo loginiai kasinėjimai. Šioje vietoje yra buvusios oficialios kapinės, todėl ti kėtina, kad dar bus rasta palaikų, ku riuos taip pat būtų galima palaidoti jau įrengtoje požeminėje kriptoje.
Būtinas projektas
Klaipėdos savivaldybės Paveldo saugos skyriaus vedėja Edita Pet rauskienė teigė, jog norint įrengti požeminę kriptą būtina atlikti tos vietos archeologinius kasinėjimus. Leidimą jiems paveldosaugininkai duotų tik tuomet, jei būtų pateik tas kriptos techninis projektas ar bent jau projektiniai pasiūlymai. Netikėtą pasiūlymą pateikė Ma žosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. Jis tvirti no, jog reikia įrengti ne požeminę kriptą, o statyti bažnyčios bokštą su kripta kaip vieną statinį. Bendradarbiavimą įformins
Šiam pasiūlymui visi pasitarimo dalyviai entuziastingai pritarė, to dėl Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorė Judita Simona
vičiūtė patikino, jog miesto valdžia įsipareigoja atlikti namų darbus – parengti veiksmų, kuriuos turi at likti parapija dėl bažnyčios bokš to su kripta statybų, planą. Tačiau tuos veiksmus turės atlikti parapi ja, kuri yra sklypo valdytoja. Sutarta, jog parapija ir uosta miesčio savivaldybė pasirašys bendradarbiavimo sutartį dėl baž nyčios bokšto su kripta statybų. Taip esą bus galima pretenduo ti gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas konstatavo, jog iki mies to jubiliejaus pastatyti bažnyčios bokšto su kripta tikrai nepavyks, tačiau jei bus sutvarkyti visi staty boms reikalingi dokumentai – pa sklis žinia, kad palaikai bus tinka mai perlaidoti.
Jurgis Aušra:
Geriausia tai būtų padaryti iki miesto jubiliejaus, į kurį at vyks užsienio eks pertai, diplomatai, sekantys bažnyčios statybos ir palaikų perlaidojimo eigą.
4
trečiadienis, vasario 22, 2012
miestas
Streikas finansų duobėje Tačiau „Vėtrungės“ gim 1 nazija sutaupė 113 tūkst., „Ąžuolyno“ – 45 tūkst. litų. Visi
tie pinigai grįš į valstybės biudžetą, bet nebus paskirstyti kitoms mo kykloms, kurioms trūksta pinigų. Pagal įstatymą mokinio krepšelio perskirstyti nebegalima. Pasak vicemero, pinigai mokyk lai skiriami pagal mokinių skaičių. Ten, kur klasės nepilnai sukomp lektuotos (vietoj 25 mokinių klasė se yra po 16), tos mokyklos pinigų gauna gerokai mažiau ir, baigiantis metams, jų pritrūksta. Taip pat ir mokytojų kategorijos gana aukštos, o už tai reikia mokė ti pinigus, tikino V.Čepas. Išgelbėtų uždarymų banga
„Jeigu nustotume dejuoti ir užda rytume pustuštes mokyklas, vis tiek atsirastų problemų. Ne kiek viename mikrorajone pavyktų iš laikyti mokyklą. Antras dalykas, tektų atleisti dalį mokytojų. Ko dėl labiausiai keliamas triukšmas ir teisingai keliamas? Mes atsidu riame tokioje situacijoje, verkiame, kad nėra pinigų, o tų pinigų būtų, jei pilnai sukomplektuotų klases. Galėtume nors ir šiandien uždary ti kelias lietuviškas ir kelias rusiš kas mokyklas“, – V.Čepas pateikė sprendimą, kaip išvengti finansi nio stygiaus. Apie neefektyviai panaudojamas lėšas ir atsirandantį biudžeto defi citą geriausiai liudija A.Rubliovo mokyklos pavyzdys. Čia mokosi 331 vaikas, bet įsteigti trys su puse direktoriaus pavaduo tojo etatai, yra du bibliotekinin kai. O tose mokyklose, kuriose apie tūkstantis mokinių, yra du pava duotojai ir vienas bibliotekininkas. „Tuos neišnaudotus mokyklų pi nigus pasiims Vyriausybė, o dau gumos ugdymo įstaigų biudže to deficitą – 4 mln. 753 tūkst. litų
Laima Juknienė:
Streikas: vakar „Saulėtekio“ mokykla buvo tarp 22 uostamiesčio ugdymo įstaigų, kuriose dėl protesto ne
vyko pirmos dvi pamokos.
2045
– tiek litų vidutiniškai mokytojai gaudavo į rankas 2011 m. trečiąjį ketvirtį. – turėsime padengti miesto lėšo mis“, – teigė V.Čepas. Specialistai didina krizę?
Klaipėdoje dėsto apie 2 tūkst. mo kytojų. 2011 metų rugsėjo 1 d. duo menimis, uostamiesčio mokyklose dirbo 1666 pedagogai, kurie ates tuoti eksperto, metodininko ir vyr. mokytojo kategorijai. Jei pedagogas įgyja aukštesnę kvalifikaciją, jam turi būti kelia ma ir alga. Teigiama, jog vyravo tokia nera šyta nuostata mokytojams kvalifi kacijos nekelti sąmoningai, kad po to netektų jiems didinti algų. „Atestavimas vyksta. Pagal mi nistro įsakymą jie privalo kelti
Vytauto Liaudanskio nuotr.
kvalifik aciją ir atestuotis. Bet vie nose mokyklose tie procesai vyks ta aktyviau, kitose – lėčiau. Gal būt kai kuriose ir vyrauja nuostata nekelti kvalifikacijos dėl lėšų sto kos. Nes ta alga keliama iš mokinio krepšelio lėšų, – tam tikra pinigų dalis numatyta pedagogų kvalifi kacijos kėlimui“, – teigė Klaipė dos savivaldybės Švietimo sky riaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. Protestuoja ir dėl atestacijų
Vakarykštis mokytojų streikas taip pat susijęs ir su privaloma pedago gų atestacija. Esą šiuo metu moky tojai daugiau nė vieno lito minis terijos papildomai neprašė, o tik prašė keisti teisinius dokumentus, kurie neatitinka šių dienų realijų. „Dėl kvalifikacijos irgi buvo tam tikrų nesusipratimų. Ministerijos atstovai buvo pareiškę, kad jau 20 metų mokytojai vengia atestaci jų. O tai netiesa. Mes prieštarau jame koncepcijai, kuria prieš pen siją mokytoją siekiama padaryti emeritu, jaunojo pedagogo pagal bininku, bet jo alga sumažėtų, jis neturėtų pamokų, sumažėtų jo so
cialinės garantijos ir pensija būtų mažesnė. Mes su tuo nesutikome, bet ministerija pateikia šią infor maciją taip, kaip jiems naudinga“, – tvirtino Klaipėdos švietimo dar buotojų profesinės sąjungos pirmi ninkė Laima Juknienė. Klaipėdoje iš 40 streikavo 22 mo kyklos – visos, kuriose veikia pro fesinės sąjungos. Streikas vyko per pirmąsias dvi pamokas. Buvo to kių mokyklų, kuriose visi mokyto jai streikavo ir ten pamokos nevyko. Mokyklose, kur buvo nestreikuojan čių mokytojų, šie vedė pamokas. „Ne visi pritaria streiko idėjai. Kartais pritaria, bet nedrįsta garsiai išreikšti savo pilietinės nuomonės ir lieka pasislėpę už kitų nugarų. Pri siminkime 2008 metus. Tada ne vi si mokytojai streikavo, bet kai buvo padidinti atlyginimai, jų neatsisakė, o pasinaudojo kitų iškovojimais“, – priekaištavo LJuknienė. Kaltina ministeriją
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys tikino, kad dar nie kas nepatvirtinta. Tad kodėl kilo mokytojų strei kas? Profesinių sąjungų atstovai
Švietimo situacija skaičiais 2003–2010 m. Lietuvos bendrojo lavi nimo mokyklose mokinių skaičius su mažėjo 128 tūkst., o pastaraisiais me tais kiekvieną rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirenka maždaug 20 tūkst. mokinių mažiau nei ankstesniaisiais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2011–2012 mokslo metais šalies bend rojo ugdymo mok yklose dirba 2607 pensin io amž iaus dalyk ų mok ytojai (7,7 proc. visų dirbančiųjų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų).
2010 m. vienam Lietuvos mok ytojui teko vidutiniškai 12,3 mokinio. 2011 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis Lietu vos mok ytojo atlyg in imas, atskaičia vus mokesčius, (neto) siekė 2045 litus. Vidutinė kitų gyventojų alga – 1646 litai. Šiemet visos išlaidos papildomai bu vo sumažintos 4 proc., mokinio krep šeliui “nukirpta” – 1,5 proc.
Ne visi pritaria strei ko idėjai. Kartais pri taria, bet nedrįsta garsiai išreikšti savo pilietinės nuomonės ir lieka pasislėpę už kitų nugarų.
įsitikinę, kad ministerija kalta dėl finansinės duobės, kurioje šiandien tūno mokyklos. „Viceministras yra politikas, jis pats žino, kodėl kilo tie ginčai tarp profsąjungos ir ministerijos, jis neįsiklauso į profsąjungų nuo monę ir daro savaip. Juk ir Švieti mo skyrių specialistai aiškina, kad mokinio krepšelio metodika ydin ga. Tai ministerijos problema, ku ri negali pakeisti tos metodikos, kad ji būtų veiksminga“, – neslė pė L.Juknienė. Ydingas pinigų skirstymas
Pasak profsąjungos atstovų, pa grindinė bėda, kad mokinio krep šelis skaičiuojamas pagal sutarti nius moksleivių vienetus. Pradinėms mokykloms skirs tant krepšelio lėšas, vienam mo kiniui skiriamas mažesnis skaičius sutartinių moksleivių vienetų nei, pavyzdžiui, gimnazijoms, todėl kai kuriose ugdymo įstaigose ir atsira do tas biudžeto defic itas. „Sutaupytų lėšų mokyklos negali nei pačios panaudoti, nei perduoti kitoms. Jei leistų laisviau tarp pa čių įstaigų panaudoti tas lėšas, tai Klaipėdos mokyklos ir išsilaiky tų. Mes ministerijai teikėme tuos siūlymus, bet ji negirdi“, – tikino L.Juknienė. Švietimo ir mokslo viceminist ras V.Bacys teigė, jog profsąjungos jokių konkrečių pasiūlymų dėl mo kinio krepšelio nepateikė. „Mes jau ne kartą pabrėžėme, kad keičiant metodiką turime ma tyti, kas konkrečiai turi būti pa keista. Mes nematome konkrečių reikalavimų dėl metodikos keiti mo“, – tvirtino V.Bacys.
5
TREČIADIENIS, vasario 22, 2012
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI
I.Novikova: „Gėris grįžta dvigubai“ Prieš dešimt metų aistringai pamėgu si tenisą Irina Novi kova ne tik pati iš siveržė į šios spor to šakos lyderes, bet ir įkūrė vaikų teniso klubą. Visą laisvą laiką moteris ski ria didžiajai svajo nei – teniso arenos atsiradimui – įgy vendinti.
Patirtis: daug mokslų krimtusi I.Novikova nebijo darbo ir žino, kad re
zultatų galima pasiekti tik atkaklumu.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Apie darbą
Baigusi medicinos mokslus kolegi joje I.Novikova keletą metų dirbo operacinėje chirurgo padėjėja. Nors darbas patiko, moteris nepraleido progos išvažiuoti į Londoną pasi mokyti anglų kalbos. Grįžusi su laukė kvietimo dirbti bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“. Dar po kelerių metų ji buvo pakviesta dirbti Klai pėdos valstybinio uosto direkcijos Rinkodaros skyriuje, kur ir dabar užsidirba duonai. „Mokiausi medicinos, baigiau porą kursų Pedagogikos universi tete, po mokslų užsienyje įstojau mokytis vadybos ir verslo admi nistravimo, apsigyniau šios srities bakalauro diplomą, po to M.Ro merio universitete įgijau mokesčių administravimo magistro diplo mą“, – vardijo savo mokslus I.No vikova ir tikino, kai yra noro, viską įmanoma spėti. Maždaug prieš dešimtmetį drau gės pakvietė I.Novikovą pažais ti tenisą. Dabar nė viena iš būrio draugių nebesitreniruoja, o už sispyrusi ir tikslo siekianti Irina 2009 metais mėgėjų grupėje tapo Lietuvos čempione ir pelnė pirmo sios raketės titulą. „Pergalė mane pastūmėjo toliau siekti aukštumų tenise. Likimo ironija – po metų žaisdama tarp tautiniame turnyre susilaužiau ko ją. Deja, iki šiol normaliai negaliu sportuoti. Užtat atsirado minčių
kurti vaikų teniso klubą. Pamačiau labai daug vaikų, kurie nori žaisti, laimėti ir yra labai gabūs šiai spor to šakai. Kartą paklausiau trene rės, kodėl šių talentų niekas neve ža į varžybas. Išgirdau paradoksalų atsakymą, kad treneriai tam netu ri laiko. Taip prieš porą metų su kūrėme klubą“, – prisiminė pačios įsteigto Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ pradžią I.Novikova. Per trumpą laiką moteris sutvar kė visus stojimo į Lietuvos teniso sąjungą formalumus, organiza vo klubą lankančių vaikų išvykas į varžybas Latvijoje, Maskvoje, Ka liningrade bei įvairiuose Lietuvos miestuose. „Dalyvavimas turnyruose ugdo lyderio savybes, vaikai kaip viena šeima – serga vieni už kitus, pade da. Pernai organizavome Lietuvos turnyrą. Tai buvo pirmas „reitin ginis“ turnyras Klaipėdoje. To kių mūsų mieste nebuvo jau labai seniai“, – didžiavosi pasiekimais I.Novikova. Šios moters įsteigtas klubas vie nija vaikus nuo 5 iki 19 metų, jį lan ko apie 120 narių. „Didžiausias mūsų tikslas – pa daryti kelias nemokamas grupes. Norėtume organizuoti labai per spektyvių vaikų grupę, iš kurių galėtų išaugti būsimieji Lietuvos rinktinės nariai. Svajojame ir apie neįgalių vaikų, kurie žaidžia sėdė dami vežimėliuose, grupę“, – pa sakojo klubo vadovė.
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
Vytauto Petriko nuotr.
Bendrystė: Anatolijus, Nika ir Irina Novikovai yra ne tik vienos šeimos,
bet ir klubo nariai.
Moteris neslėpė, kad darbo įvai rių įmonių administracijoje pa tirtis padeda siekiant tikslų kube, kur už darbą I.Novikova negauna nė cento. Apie šeimą
Susipažinę miesto autobuse, drau gavę trejus metus Irina ir Anatoli jus Novikovai jau 15 metų kartu. Jie augina dukrą ir neatsisako minties apie dar vieną vaiką. I.Novikovos sutuoktinis dir ba marketingo srityje ir taip pat yra užsikrėtęs teniso aistra. Teni so klube moters sutuoktinis atlie ka techninio vadovo darbus. Devynmetė poros dukra Nika taip pat žaidžia tenisą, kuris vie nija visą šeimą. Apie pomėgius
Novikovų šeima mėgsta drauge keliauti. Ir išvykę į kurortą šeimos nariai ieško teniso korto. Laisvalai kiu jie mėgsta važinėti dviračiais. Moteris turi dar vieną pomėgį – ji fotografuoja ir mėgaujasi ga limybe fiksuoti nepakartojamas gyvenimo akimirkas. I.Noviko va stebėjosi, kad jos namuose pui kiai auga gėlės ir prisiminė ne vie no pažįstamo žmogaus atviravimą, kad nuo bendravimo su Irina jiems tampa gera. Apie Klaipėdą
Net ir turėdama galimybę pradėti naują gyvenimą užsienyje I.Novi kova nesusigundė šia mintimi.
RĖMĖJAI:
Čiuožėja: nuo penkerių iki penkiolikos metų Irina mokėsi dailiojo čiuo
žimo.
„Mokydamasi Londone supra tau, kad niekur kitur negalėsiu gy venti. Pamenu, pavasarį atšilo ir aš pajutau, kad negaliu nuvažiuoti prie jūros, tada mane tiesiog apė mė siaubas. Klaipėdoje prie jū ros mus traukia ir žiemą, ir vasarą, per karščius ir lietų. Vaikštinėjame pėsti ir važinėjame dviračiais. Tai tikra gamtos dovana mūsų mies tui. Klaipėdoje mano giminaičiai, draugai ir viskas, kas man patin ka“, – tikino moteris. Gyvenimo credo
„Mane tėvas visada mokė – jei gali, daryk žmonėms gera, ir tau tas gėris dešimteriopai sugrįš. Be to, supratau, kad iš gyvenimo reikia imti viską, ką jis duoda“, – dėstė pagrindines gy venimo nuostatas I.Novikova.
Asmeninio archyvo nuotr.
Apie Metų klaipėdietę
I.Novikova pasakojo ankstesniais metais stebėdavusi Metų klaipė dietės konkursą, tačiau būtent šie met apie jį pamiršo. Tik vėl iau moter is suž in ojo, kad jos pavardę į pretendenčių sąrašą pasiūlė teniso klubo vai kų tėvai. „Man tai buvo labai netikėta, bet maloni staigmena. Kaip bus toliau, nebesvarbu. Esu tikra, kad Klaipėdoje yra labai daug mote rų, vert ų ypat ingos miest ieč ių pagarbos, – atviravo I.Novikova. – Sveikinu visas 46 moteris, ku rių pavardės šiemet puikavosi ne vieną dieną laikraščio puslapiuo se. Tai reiškia, kad jų gerus dar bus žmonės pastebėjo. Tai ir yra didysis laimėjimas.“
PARTNERIAI:
6
trečiadienis, vasario 22, 2012
nuomonės
(A)moralumo paunksnėje
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Š Kurios valandos pageidautumėte? Stasys Gudavičius
P
rie vienų labiausiai in ternete disk ut uojamų temų gal im a drąs iai priskirt i naujienas apie orą, taip pat apie ilg uosius savait galius ir šventinių dienų skaičių. Taip pat ir apie sezon in į laikro džių rodyklių persukimą. Ši tema kažkodėl nuolat Lietuvoje sulau kia neregėto populiarumo. Kone kiekv ienas nor i pas ak yt i savo nuomonę – ar būtinai reik ia kiek vieną pavasar į laikrod žius sukti valanda į priek į, o kiekv ieną ru den į – viena valanda atgal. Gal ši tema ir paprast ų žmon ių noras pasireikšt i šiuo klausimu nebūt ų vert as atskiro komen taro, jeig u ne Seimo įsik išimas į „laikrod žių reikalą“. Beveik prieš
Vyriausybė suprato, kad niekam ES neįdo mūs pasiūlymai svars tyti, ar reikia kasmet pusmečiui įvesti vasa ros laiką. met us, pagaut i „visuomenės ne pasitenk in imo pareišk imų“ dėl laikrod žių rodykl ių persuk imo į priek į pavasar į, tautos išr inkt ie ji net gi skyrė nemažai laiko tuš čioms disk usijoms ir net gi priė mė atskirą nutar imą tuo klausi mu. Buvo kreiptasi į Vyr iausybę ir raginta priversti visą Europą at sisak yt i tos jau ne vieną dešimt met į gyvuojančios sezoninio lai ko tradicijos. Vyr iaus yb ė ats arg iai pat ikr ino ES reakciją ir, kaip ir reikėjo tikė tis, sulaukė tik pašaipių intonaci jų. Europa taip ir nesuprato, ko ta Lietuva čia nor i. Niekam Senaja me žemyne nek ilo tokia neracio nali mintis atsisakyti dalyko, ku ris, kad ir kaip būt ų vert inamas, padeda sutaupyti šviesaus paros laiko. Tik lietuviai kažkodėl neri
mauja. Lyg būtų maža problemų tiek visoje Europoje, tiek ir pa čioje Liet uvoje. „Ieškok ite, kuo biud žeto skylę užk išt i, o ne apie laikrod žius čia diskusijas aistrin kit“, – pasakė Briuselis. Žod žiu, Lietuvos Vyriausybė su prato, kad niekam ES neįdomūs pas iūlymai svarst yt i, ar reik ia kasmet pusmečiui įvesti vasaros laiką. Todėl prie šio klausimo ne ketinama grįžti dar tikrai ne vie nerius metus. Jau sen iai pat ikr inta ir įrodyta, kad žmonės patiria visai nedaug nep atog umų dėl kasmeč io ro dyklių persuk imo. Visa tai prisideda prie protinges nio šviesaus paros laiko išnaudo jimo. Vad inasi, ir prie visų žmo nių gerovės. Bet galima laž intis, kad Lietuvoje iracionalios diskusijos dėl rodyk lių persuk imo menamo nereika lingumo tęsis dar tikrai labai ilgai. Ir atsinaujins jos kasmet pavasarį, kovo pabaigoje, kai rodykles rei kės pasukti valanda į priek į. Nes tai trakt uojama kaip „valandos atėmimas“ iš paprastos liaudies. Todėl ir pikt inasi visi, kas net in gi. Ruden į, kai rodyklės persuka mos į priešingą pusę, beveik nie kas neprotest uoja. Nes visiems pat inka gaut i vieną „papildomą“ valandą. Tad ir šiemet, jau po mėnesio, kai priartės vasaros laiko įved imas, Lietuvoje vėl suaktyvės diskusi jos, kad to daryti esą visiškai ne reik ia. Jų nepaveiks nei argumentai apie šviesaus paros laiko išnaudojimą, nei tai, kad žiemos rytais keltis ir pradėt i dirbt i reik ia su šviesa, o ne tamsumoj, pusiau pramerkto mis akimis. Tok ie iracionalių ir dirbtinių dis kusijų dalyviai tikrai nenorės nė girdėti apie kitų šalių patirt į šiuo klausimu. Štai pernai Ukraina bu vo pasireng usi atsisak yt i laikro džių rodyklių persuk imo, bet įsi klausė į special ist ų perspėjimus ir atsisakė šios idėjos. Rusija, kur i tai vis dėlto padarė, dabar jau vėl visu smarkumu dis kutuoja, ar pasielgė teisingai. At rodo, kad ir rusai anksčiau ar vė liau sug rįš prie sezon in io laiko kaitaliojimo. Nes taip elgtis tiesiog proting iau. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
Andriaus Deltuvos karikatūra
Juk žinome, o dažnai ir esame pa tyrę, kad niekam negirdint palaikys ir padrąsins daugelis, bet kai ateis laikas pasakyti tiesą garsiai, tikriau siai liksi vienas, nes vieni tiesiog bi jos, kiti primins, kad turi išlaikyti
Tik tada, kai vienas ištars, kad karalius nuogas, o kitas suge bės viešai pritarti, mes pradėsime gydy ti visuomenę. šeimą ir negali rizikuoti darbu, treti „užmirš“ savo nepatogią ankstesnę nuomonę, ketvirti atvirai išsižadės. Tuo labiau kad ir susikompromi tavę žmonės toliau sėdi nepajudina mi tose pačiose vietose arba pakyla dar aukščiau. Ir kaip graudžiai tada nuskamba Prezidentės Vasario 16ąją išsakyta mintis apie atvirą, są žiningą ir PRINCIPINGĄ pilietį. Ne, kol kas Lietuvoje didžioji daugu Kalnelis kelia pavojų
397 728
telefonas@kl.lt
Kodėl nepakeitė pledo?
Įsigijome pledą. Namie apsižiūrėjau, kad geriau vis dėlto būtų kitos spal vos. Nunešiau atgal, paprašiau pa keisti. Prekė buvo net neišpakuota, o pardavėja keisti atsisakė, tvirtino, kad patalynė nekeičiama. Esą tokie įstaty mai. Labai keista, argi pledas – pata lynė? Nesuprantu, kam tada tvirtinti, kad viskas daroma dėl klientų? Loreta
Prieš Herkaus Manto gatvėje esan tį banką buvo suremontuotas šali gatvis. Rekonstrukcijos metu šalia įstaigos buvo supiltas didelis kalnas. Žmonės eina lygiu šaligatviu ir stai ga pakyla. Žiemą, kai yra slidu, jie tu ri nusileisti iki pat gatvės ir tada sta čiu kampu lipti, kad patektų į banką. Jei eitum tiesiai, tai tikrai nugriū tum. Daug moterėlių mačiau nuvir tusių. Suprantu, dabar remontuoti šaligatvį – ne laikas, tačiau pavasarį tą reikėtų padaryti. Juk čia ne Ispani ja. Daug apledėjimų būna. Reikia rū pintis žmonių saugumu. Vytautas
Trūksta kompensacijų
Esu neįgali. Nuėjau į sveikatos centrą atlikti kraujo tyrimo. Jis kainavo 120 li tų. Darbuotoja patarė nueiti į Ligonių kasas, kad kompensuotų. Čia man pa sakė, kad kompensacijos nebus. Ko dėl pensininkams neskiriama lengva tų? Kur reikia kreiptis, kad būtų skirta kompensacija? Kiekvienoje ligoninėje turėtų būti parašyta, jog ligonis nei už gydymą, nei už vaistus neturi mokėti.
Garsiai bylai – dėmesio per akis
Dienraštyje „Klaipėda“ (2012 02 15), rubrikoje „Karštas telefonas“, Mo nika teigė, kad garsiai D.Kedžio by lai skiriama per mažai dėmesio. Te gul ta ponia atsimerkia, atsikrapšto akis ir pasižiūri televizorių. Informa cijos tikrai daug. Mano draugai gyve na toje pačioje gatvėje kaip Kedžiai. Bijo į gatvę išeiti.
Birutė
ma yra ĮBAUGINTI piliečiai, o svar biausias bet kokio elgesio kriterijus – kas ką pažįsta, kas su kuo draugauja, kas kam naudingas, kas kokiai parti jai priklauso. Manau, visą visuomenę yra apė musi globali vertybių ir moralės krizė. Ir visai nesvarbu, kur dirba žmogus – bibliotekoje, ligoninėje, mokykloje, savivaldybėje ar kurioje kitoje institucijoje, – visur pataika vimas, korupcija ir baimė yra aukš čiau už sąžinę ir padorumą. O išeitis? Ne, tikrai ne bėgti iš valstybės ir ieškoti laimės kitur (nors būtent taip kartais norisi ir padaryti tikrai ne dėl materialių paskatų). Manau, išeities ir atspirties taš ku turėtų tapti viešas kalbėjimas apie tai. Pradėkime kiekvienas nuo savęs, nuo savo kad ir mažo, bet indėlio, nes tik tada, kai vienas ištars, kad karalius nuogas, o kitas sugebės viešai pritarti, mes pradėsime gydyti visuomenę. Galbūt tada turėsime teisę savo vai kams ir anūkams kalbėti apie pilieti nę visuomenę bei pačias svarbiausias vertybes – sąžinę ir padorumą. Lilija Bručkienė
Nesulaukė santechniko
Gyvenu Kauno gatvės 39A name. Esu garbaus amžiaus. Mano bute seni vamzdžiai. Vienas viršuje prakiuro. Po truputį varva. Bandžiau išsikvies ti namų valdų santechniką. Niekaip nesulaukiau. Vis sako, kad ateis, o kaip nėra, taip nėra. Visą savaitę nie kur negalėjau išeiti. Vis laukiau. Ga lėtų operatyviau dirbti. B.
Reikia blaivaus proto valdininkų
Pagaliau ledai pajudėjo ir Seime. Ruošiamasi priimti įstatymą, ku ris reglamentuotų valdininkų eti kos normas ir draustų valstybės tar nautojams piktnaudžiauti alkoholiu. Malonu, kad mūsų miestui ir rinkė jams atstovauja jauna perspektyvi politikė, Seimo narė, kuri bene pir moji prakalbo apie šią opią problemą. Norėtųsi, kad mūsų interesus gin tų ir mums tarnautų blaivaus proto valdininkai. Tada atsirastų daugiau galimybių įsidarbinti Lietuvoje, o ne emigruoti. Emigrantas Tomas Parengė Milda Skiriutė
Aurelija
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
iandien aktyviai diskutuojama apie valstybę apėmusią krizę. Įvairios profsąjungos muša pavojaus varpus – planuoja ma ilginti dirbančiųjų amžių, karpy ti ir taip jau apkarpytus atlyginimus, veržtis diržus, kurie turbūt jau seniai nukrito, nes nebėra ką laikyti. Tačiau baisiausia, manau, tai, kad kažkam labai patogu kalbėti tik apie finansinę krizę ir priversti žmones galvoti apie duonos kąsnį, rūpin tis tuo, kad įtiktum darbovietės ad ministracijai, aukščiau stovintiems valdininkams ir užmirštum, jog, be finansinės krizės ir primityvaus išo rinio saugumo, turėtų būti dar ir kiti – gerokai svarbesni kriterijai. Kodėl mes dar surandame jėgų gar siai išsakyti savo abejones dėl finan sų, bet dažnai būname bejėgiai, kai kalbama apie moralę, padorumą ir pasipriešinimą manipuliacijoms? Ar tai ne pati tikriausia moralinė krizė? Juk nutylėdami įvairią neteisybę, mes leidžiame vešėti amoralumui. Bet realybė diktuoja kitokias žaidimo tai sykles. Išgirsti apie neteisybę, pamatai ją arba pajunti savo kailiu, ir kas to liau? Iš pradžių pasipiktini, pasiguo di artimiesiems ir pažįstamiems, tada esi beveik pasiryžęs sukilti, streikuoti, paviešinti. O tada? Tada įsijungia sa visaugos instinktas: kas bus toliau? Ir turbūt visiškai aiškus atsakymas – toliau lauks žmonių, kurių verty bės leidžia meluoti, žeminti, nie kinti, kerštas. Mūsų auklėjimas (vis dėlto didžioji dauguma esame dar iš tos sovietinės visuotinio paklus numo santvarkos) iš esmės yra toks, kad nusprendžiame geriau tylėti, nes pilietinė visuomenė tikrąja to žodžio prasme kol kas tik graudus miražas.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TREČIADIENIS, vasario 22, 2012
miestas
Seniems namams sutaupyti nepavyko Sąskaitos už šildymą šaltą sausį klaipėdiečiams dar neleis atsi kvėpti. Nors energijos suvartojimas sumažėjo, tačiau dėl gero kai išaugusios dujų kainos už šildymą reikės mokėti daugiau. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Sausį vidutinė oro temperatūra siekė 0,4 laipsnio šilumos. Gruodį ji bu vo 3,8 laipsnio šilumos. Tačiau šie met sausis šiltesnis nei praėjusiais metais. Vidutinė oro temperatūra šį sausį siekė 1,1 laipsnio šalčio. Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, šių metų sausį vidu tinis šilumos sunaudojimas buvo 14,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Suvartojimas sumažėjo visose pirkėjų grupėse. Gyventojai šildymui energijos suvartojo 14,3 proc., biudžetinės įstaigos – 18,87 proc., kiti vartoto jai – 12,82 proc., pramonė – 4,47 proc. mažiau. Tačiau didelės įtakos sąskaitoms už šildymą turi dujų, iš kurių pa gaminama didžioji dalis šilumos uostamiestyje, kaina. Per metus ji išaugo daugiau nei 35 proc. Tad, nors sausį šilumos suvar tota mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį, sąskaitos už šildymą, ypač nerenovuotų daugiabučių na mų gyventojams, bus didesnės. Sausį vieno kvadratinio metro apšildymui Klaipėdoje vidutiniš kai suvartota 17,04 kilovatvalan dės. Gruodį energijos prireikė 12,6 proc. mažiau, nes sausis buvo kur kas šaltesnis. Tačiau dalis net senos statybos namuose gyvenančių klaipėdie čių sausį sulaukė panašių sąskaitų
kaip ir už praėjusių metų paskuti nį mėnesį. Anot daugiabučių namų admi nistratorių, šį mėnesį daugiausia
Šilumos suvarto jimas bei sąskaitų dydis gali skirtis ir penkiolika kartų. šilumos suvartota bendrovių „Mū sų namų valdos“ ir „Vitės valdos“ aptarnaujamose teritorijose. Jose nemaža dalis namų – senos sta tybos.
Mažiausias šilumos suvartoji mas buvo bendrovės „Debreceno valda“ teritorijoje. Didžiausią įtaką šilumos suvar tojimui turi namo būklė. Vidutinis šilumos suvartojimas naujos sta tybos ir visiškai renovuotuose na muose išlieka apie du kartus ma žesnis nei miesto vidurkis. Palyginti su senos statybos pasta tais, skirtumas dar didesnis. Šilumos suvartojimas bei sąskaitų dydis gali skirtis ir penkiolika kartų. Pro kurias vietas iš namo išgaruoja daugiausia šilumos, parodo termovizinės nuo traukos. Jos buvo padarytos trijų skirtingų namų: naujos statybos, vi siškai renovuoto ir nerenovuoto.
Sandarus: naujos statybos Dragūnų gatvės 11 name nedidelis šilumos
kiekis išeina tik per langus.
Kas yra termovizinės, šiluminės nuotraukos arba termonuotraukos? Termovizorius – į skaitmeninį fo
toaparatą panašus prietaisas,
trūkumus ir statybos metu paliktus arba namo eksploatacijos metu atsi radusius defektus.
Termovizorius fiksuoja šilumines
bangas.
Kokybiškos termovizinės nuo
Termovizinės nuotraukos, dar
traukos gali būti padarytos tik žiemą, esant minusinei temperatūrai.
kitaip vadinamos šiluminės arba ter monuotraukos, tiksliai parodo šalčio kanalus ir plotus, pro kuriuos šiluma išgaruoja iš pastato. Termonuotraukos padeda nu
statyti namo šiluminės izoliacijos
Fotografuojant pastatų išorę švie
sios – raudonos, geltonos – dėmės parodo vietas, kur prarandama dau giausia šilumos. Tamsios spalvos by loja, kad šios pastato vietos yra san darios.
Nuostoliai: iš visiškai renovuoto I.Simonaitytės gatvės 3 namo nedi
delis šilumos kiekis išgaruoja tik per langus, balkonus ir pamatų konst rukciją bei rūsį.
Šilumos suvartojimo ir kainų pavyzdžiai sausį: Naujos statybos namuose
Visiškai renovuotuose namuose
Nerenovuotuose namuose
Drag ūnų gatvė 11 – 5,20 kWh/kv. m ir 1,40 Lt/kv. m
I.Simonaitytės gatvė 3 – 5,09 kWh/kv. m ir 1,37 Lt/kv. m
I.Simonaitytės gatvė 30 – 17,34 kWh/ kv. m ir 4,65 Lt/kv. m
Taikos prospektas 144 – 5,37 kWh/kv. m ir 1,44 Lt/kv. m
Statybininkų prospektas 19 – 6,3 kWh/ kv. m ir 1,69 Lt/kv. m
Kooperacijos gatvė 7A – 17,94 kWh/kv. m ir 4,82 Lt/kv. m
Drag ūnų gatvė 18 – 7,05 kWh/kv. m ir 1,89 Lt/kv. m
Kauno gatvė 19 – 7,03 kWh/kv. m ir 1,89 Lt/kv. m
Stat ybin ink ų prospektas 21 – 20,37 kWh/kv. m ir 20,37 Lt/kv. m
Varpų gatvė 4 – 9,26 kWh/kv. m ir 2,49 Lt/kv. m
Kooperacijos gatvė 5 – 7,74 kWh/kv. m ir 2,08 Lt/kv. m
Veterinarijos gatvė 4 – 20,58 kWh/kv. m ir 20,58 Lt/kv. m
Paseno: nerenovuotas I.Simonaitytės gatvės 30 namas visiškai nesan
darus – šiluma išeina ir per sienas. Ji ypač veržiasi per neapšiltintus balkonus ir nesandarias laiptinių duris.
Siutina išankstinės sąskaitos už vaikų ugdymą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Į muzikos mokyklas ir būrelius vaikus leidžiantys tėvai piktinasi, kad jiems sąskaita už užsiėmimus pateikiama iškart už pusę metų. Klaipėdiečiai tvirtina, jog ne kiek vienas taip greitai gali rasti reikia mą sumą. Mokėti prašo primygtinai
Klaipėdietė, leidžianti savo dukrą į muzikos mokyklą ir būrelį Klai pėdos jaunimo centre, sulaukė są skaitų už užsiėmimus. Sumokė ti prašoma už pusę metų į priekį. Sąskaita iš muzikos mokyklos sie
kia 200, o Klaipėdos jaunimo cent ro – 100 litų. Moteris tvirtino, jog 300 litų – jai dideli pinigai. Sumo kėti įstaigoms tokią sumą klaipė dietei yra sudėtinga. „Iš kur tėvai gali paimti iš karto tokią sumą? Ką daryti tiems, kurie turi ne vieną vaiką ir jie visi lanko būrelius arba vienas vaikas lanko kelis?“ – klausė ji. Moteris teigė, jog Klaipėdos jau nimo centre yra sudaryta galimybė mokėti už užsiėmimus kas mėnesį. Tačiau pedagogai primygtinai prašo, kad atsiskaityta būtų už pusmetį. „Aiškina, kad taip patogiau bu halteriams. Jei nesusimoki iš karto, turi aiškintis, kodėl taip pasielgei,
o į tavo vaiką žiūri kaip į antrarū šį“, – guodėsi moteris. Įvesta tėvų pageidavimu
Muzikos mokyklose dažniausiai reikalaujama iš karto sumokėti visą sumą už pusmetį. Klaipėdietei kilo klausimas, kodėl ji turi mokėti už paslaugą, kuri dar nėra suteikta. „Gal pasikeis aplinkybės ir mano vaikas muzikos mokyklos ar būrelio negalės lankyti. Pinigų juk niekas negrąžins. Panašiai nutiko pažįsta mai. Ji vaiką leido į baseiną. Abo nementą pirko mėnesiui, sumokė jo 150 litų. Vaikas susirgo, baseino nelankė, o pinigų jai niekas negrą žino“, – dėstė pašnekovė.
Klaipėdos jaunimo centro direk torius Aleksas Bagdonavičius aiški no, kad niekas nereikalauja tėvų už būrelius mokėti iškart už pusę metų – tėvai gali mokėti ir kas mėnesį. „Prieš kelerius metus tokia tvar ka buvo įvesta tėvų pageidavimu. Jie tvirtino, jog nenori „kapeikau ti“ kiekvieną mėnesį po 20 litų. Todėl nusprendėme pinigus rink ti kas pusmetį“, – aiškino A.Bag donavičius. Problema yra tėvai
Anot direktoriaus, renkant pini gus kas pusmetį, patogiau tvarkyti buhalteriją, sumažėjo ir skolinin kų. Klaipėdos Juozo Karoso muzi
kos mokyklos direktorius Sigitas Kusas neslėpė, kad jų įstaigoje taip pat mokama kas pusmetį. Pirmąjį sudaro keturi mėnesiai, antrąjį – penki. Mokėti reikia 160– 200 ir 200–250 litų atitinkamai. „Mokestis nėra didelis. Proble ma yra pačiuose tėvuose. Kai ku rie nesusimoka laiku. Dabar tokių yra 27. Mes įsipareigojome teikti mokymą, o jie nesusimoka. Jei tė vai žiūrėtų atsakingai, gal ir būtų įmanoma rinkti kas mėnesį. Ma nau, dabartinė sistema yra gera“, – nuomonę reiškė S.Kusas. Jis pabrėžė, jog išrašant sąskai tas kiekvieną mėnesį padidėtų iš laidos.
8
trečiadienis, vasario 22, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Svarstys premjerą Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) antradienį nuspren dė pradėti tyrimą, ar premjeras Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus dėl bendrovės „Achema“.
Pasak VTEK, tyrimą pradėti nu spręsta išnagrinėjus praėjusią sa vaitę gautą opozicinės Darbo parti jos frakcijos Seime seniūno Vytauto Gapšio prašymą. V.Gapšio laiške tarnybinės etikos sargams teigiama, kad premjeras „Gazprom“ vadovo prašė tarpinin kauti pervedant bendrovę „Ache ma“ iš „Miežregiongaz“ sistemos į „Gazprom eksport“ sistemą. Esą po šių metų vasario 7 d. vykusio A.Kubiliaus ir įmonės „Gazprom eksport“ vadovo susitikimo pra nešta, kad už dujas „Achema“ mo kės mažiau. Darbo partijos nariai atkreipė VTEK dėmesį, kad, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, A.Kubiliaus vadovaujama Tėvy nės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir pavieniai šios partijos kandidatai ne kartą yra gavę finansinės paramos iš „Ache mos grupei“ priklausančių įmonių. Vien 2008 m. TS-LKD iš „Ache mos grupės“ įmonių gavo daugiau kaip 150 tūkst. litų paramos.
Komisijos prašoma ištirti, ar A.Kubilius savo veiksmais nepro tegavo vienos bendrovės ir nepa žeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kai atstovavo išimtinai vienos privačios bendrovės inte resams, pasinaudodamas savo pa reigomis ir siekdamas paveikti ki tų asmenų sprendimą. Taip pat prašoma ištirti, ar premjeras nesupainiojo viešų jų ir privačiųjų interesų, nes žino jo, kad „Achemos grupės“ įmonės yra jo vadovaujamos politinės par tijos rėmėjos. Min istro pirm in inko spau dos tarnyba yra pranešusi, kad 2009 m. A.Kubiliaus pasirašyta me laiške „Gazprom“ vadovui nė ra jokių užuominų apie kokią nors dujų kainos nuolaidą, o tik prašo ma „Achemą“ pervesti į „Gazprom export“ sistemą. Anot premjero, jei dėl to būtų kreipusis bendrovė „Lietuvos dujos“, būtų biv prašo ma ir dėl jos. „Gazprom“ viceprezidentas ir „Gazprom export“ vadovas Alek sandras Medvedevas vasario pra džioje viešėdamas Vilniuje pa tvirtino, kad „Achemai“ dujos bus parduodamos pigiau nei „Lietuvos dujoms“. Nauja sutartis su „Achema“, pasak spaudos, pasirašyta 10–15 metų.
Iš buvusio ūkio mi nistro Dainiaus Kreivio skandalo nepasimokyta. Po beveik metų paaiš kėjo, kad verslinin kų atėjimo į politi ką tvarką skaidrinti planavusios Vyriau sybės užmojai – ne realūs.
Beprasmybė: po D.Kreivio skandalo buvo žadama politikų akcijoms
sukurti „akląjį fondą“, tačiau paaiškėjo, kad tokių politikų būtų vos keli šimtai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Iš užmojų – šnipštas
BNS inf.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nei prasmės, nei tikslo
Įkalčiai: A.Kubiliui koją kiša dėl bendrovės „Achema“ koncernui „Gaz-
prom“ rašyti laiškai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Jokio „aklojo fondo“ (angl. – blind trust), kuriam iš verslo į politiką pasukę asmenys galėtų perduo ti savo valdomų įmonių akcijas, Lietuvoje sukurti neįmanoma, ir naudos iš to jokios nebūtų. Tai premjerui Andriui Kubiliui išaiš kino jo paties prieš metus subur ta darbo grupė. „Akcijų valdymo fondo stei gimas Lietuvoje sunkiai įgyven dinamas“, – pabrėžiama darbo grupės, kuriai vadovavo finansų viceministras Aloyzas Vitkaus kas, išvadose. Darbo grupės nariai, tarp ku rių buvo ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas, konstata vo, kad steigti politikų valdomų akcijų fondą Lietuvoje nėra jokio tikslo. Suskaičiuota, kad politi kų, kuriems galėtų būti nustatyta pareiga perduoti savo vertybinių popierių valdymą tokiam fondui, yra vos 300. Be to, Vyriausybės vadovui pri minta, kad politikas, sąžiningai vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintais viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto vengimo prin cipais, į interesų painiavą pakliū ti neturėtų. Pasiūlė tik pudrą
Darbo grupė pasiūlė pataisyti Vie šųjų ir privačių interesų derini mo valstybės tarnyboje įstatymą. Siūlomas pakeitimas – kosmeti nis: „Asmuo, dirbantis valstybi nėje tarnyboje, siekdamas išveng ti interesų konflikto, gali perduoti jam nuosavybės teise priklausan čių vertybinių popierių valdymą nepriklausomam valdytojui.“ Šiuo metu pataisų projektas yra išsiųstas derinti atsakingoms ins
titucijoms. Dar ne iš visų institu cijų grįžo šio projekto įvertinimai, tačiau tos, kurios jau susipažino su siūlymais, linkusios Vyriausy bės siūlomiems pataisymams kol kas nepritarti.
Gediminas Miškinis:
Siūloma rekomen dacinio pobūdžio priemonė netinka ma iškeltam tikslui pasiekti.
„Atsižvelgiant į tai, kad siūlo mos nuostatos yra tik rekomen dacinio pobūdžio, neatmesti na prielaida, jog dalis asmenų, dirbančių valstybinėje tarnybo je, jų nepaisys, nes tai jiems ne sukels jokių teisinių padarinių, o tai, mūsų nuomone, neužtikri na visapusiško viešųjų ir priva čiųjų interesų derinimo sistemos sureguliavimo“, – susipažinęs su siūlomu įstatymo pakeitimu Vy riausybei rašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Ži mantas Pacevičius. Panašaus vertinimo Vyriausy bės siūlomi įstatymo pakeitimai sulaukė ir iš Ūkio ministerijos. „Siūloma rekomendacinio pobū džio priemonė nėra tinkama iš keltam tikslui pasiekti“, – rašte Vyriausybei tvirtino Ūkio minis terijos kancleris Gediminas Miš kinis. Pradžia buvo įkvepianti
Dar per ūkio ministrą D.Kreivį iš posto išvertusį skandalą, beveik prieš metus, premjeras A.Kubilius susigriebė, kad reikėtų skaidres nės verslininkų atėjimo į politiką
tvarkos, ir gindamas savo bendra žygį skelbė, kad mūsų šalyje tai syklių, kaip elgtis į politiką pa sukusiems verslininkams su savo akcijomis, nėra. „Šią spragą mes nedelsdami iš taisysime“, – praėjusių metų va sarį A.Kubilius buvo nusiteikęs optimistiškai. Nedelsiant buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri turėjo išsiaiškinti, ar politi kams turi būti sudaryta galimybė savo akcijas perversti specialiam „aklajam fondui“ ir taip išvengti galimo viešųjų ir privačiųjų inte reso konflikto. Ar šiam fondui savo akcijas tu rėtų patikėti tik Vyriausybės na riai, ar ir parlamentarai? Ar tai bus tik rekomendacinio pobūdžio, ar privalomas veiksmas? Kas at sakys, jei fondui valdyti perduotos politikų turimos akcijos nuver tės? Tokius klausimus tąsyk kė lė politikai. Įmonių akcijų turin tis Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas netgi grasi no pasitrauksiąs iš Seimo, jei toks įstatymas būtų priimtas ir priva lomas.
Komentaras Dainius Kreivys
Buvęs ūkio min istras, premjero visuomen in is patarėjas
M
an reik ia pamąst yt i, kokios galėtų būti išva dos iš to, kad vis dėlto „aklųjų fondų“ sukurti nepavyko. Ar mano skandalo pamo kos vis dar neišmoktos? Manau, kad tam tikru požiūriu taip. Kitas aspek tas: manau, bet kuriuo atveju dekla ravimo tvarka turi būti daug aiškes nė. O pats pasistengsiu kuo aiškiau visuomenei išdėstyt i savo pajamų ir išlaidų šaltinius, kad nekiltų jokių abejonių.
9
trečiadienis, vasario 22, 2012
aktualijos
Teisme – pykčio proveržis Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Supykęs ant buvusios darbuoto jos už tai, kad ši neišmokėtų pini gų reikalauja bylinėdamasi, kre tingiškis parduotuvės šeiminin kas teisme apstumdė moterį.
Užduotis: narams teko pjauti marių ledą ir lįsti į stingdančio šalčio vanden į.
Roberto Kubiliaus nuotr.
Narai rado aukos galvą Kraupioje motinžudystės istorijoje pama žu artėjama prie atomazgos – Kuršių ma riose narai rado nužudytosios galvą. Įta riamas šiuo nusikaltimu velionės sūnus siunčiamas psichiatrinei ekspertizei.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pirmadienį netoli Tarptautinės perkėlos greitojo reagavimo bū rio „Aras“ narai iš marių dugno ištraukė rankinę su nužudytos 48 metų klaipėdietės galva. Velionės sūnaus 27-erių Aido Paulavičiaus buvo sugalvota į ran kinę prikrauti ir žvyro, kad ji iškart nugrimztų į dugną. Narai darbą toje pačioje vieto je tęsė ir vakar, ieškota dar vienos rankinės, kurioje tikėtasi aptik ti nužudymo įrankį bei kai kuriuos iš nužudytosios buto pagrobtus daiktus. Velionės kūnas gruodį buvo kre muotas. Jau dabar aišku, kad moteris mi rė nukraujavusi, tai yra žudikas eg
zekuciją įvykdė jai dar esant gyvai. Teismo medicinos ekspertams dar teks atsakyti į daug klausimų. Vie nas jų – kokia tiksli moters mirties priežastis. Antradienį pareigūnai sprendė, ar atlikti dar vieną procesinį veiks mą – velionės atpažinimą. Aiškinamasi, ar nusikalstamus veiksmus A.Paulavičius galėjo at likti vienas. Uostamiesčio areštinėje tar dymo metu laikomas A.Paulavi čius apie nusikaltimą kalba nuo sekliai ir nerodydamas emocijų. Kartkartėmis jis tampa agresy vus, tačiau pareigūnai kol kas su juo susikalba. Vakar teismas nusprendė, kad A.Paulavičiaus psichinę sveika tą turi ištirti specialistai. Duotas siuntimas jį tirti Utenos psichiat
rijos ligoninės medikams. Kol ateis eilė šį įtariamąjį guldyti į ligoninę, jis bus laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Negyva moteris pernai gruo džio 16-osios vakare buvo rasta savo buto vonioje viename Nau jakiemio gatvės daugiabučių. Įta rimai iškart krito ant vieno iš trijų jos sūnų, neseniai iš Vokietijos už vagystę iš parduotuvės deportuo to A.Paulavičiaus.
Teismas nusprendė, kad A.Paulavičiaus psichinę sveika tą turi ištirti specia listai. Duotas siun timas jį tirti Utenos psichiatrijos ligoni nės medikams.
Pirmadienį Kretingos rajono apy linkės teisme įvyko incidentas, kurį tirs vietos policininkai. Teismo pa state susitiko bendrovės „Ausytė“ savininkas 46 metų Karolis Butkus ir 29 metų buvusi jo parduotuvės pardavėja Daiva P. Įpykęs, kad moteris per teismus reikalauja pinigų, K.Butkus su griebė ją už kaklo ir pastūmė į sie ną. Be to, vyras pagrasino padary siąs taip, kad joks kitas darbdavys jos nebepriims į darbą. Įvykį matė teismo koridoriuje stovėję trys policininkai. Jie sulai kė verslininką ir uždarė jį į arešti nę. Dėl smurto pradėtas ikiteismi nis tyrimas. Namo K.Butkus grįžo vakar rytą. Kalbinamas K.Butkus guodė si, kad nesiseka su darbuotojomis, minėjo, jog jo maisto prekių par duotuvėje Kretingoje dirbusi mo
Neturtinė žala – tūkstančiai litų
Nužudęs motiną, pakeleivingo mis mašinomis jis vėl išvažiavo į Vokietiją, kur po savaitės buvo su laikytas, o vėliau perduotas Lietu vai. Vyras neneigė kaltės ir papa sakojo apie nusikaltimą su visomis detalėmis. A.Paulavičius kaltinamas šeimos nario nužudymu, palaikų išnieki nimu bei plėšimu.
Apsaugininkai – prieš policininką
Pasekmės: N.Kušnir ilgus metus praleis už grotų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos kelių policininko apsi lankymas prie autostrados Sau lažolių kaime įsikūrusiame bare baigėsi muštynėmis su apsaugi ninkais.
Sekmadienio naktį į ligoninę krei pėsi 30-metis. Vyrui buvo sumušta galva, praskelta lūpa, jam suteikta būtinoji pagalba. Toliau gydytis jis išleistas ambulatoriškai.
Nukentėjusysis medikams pasi sakė esąs kelių policininkas ir nu kentėjęs nuo baro apsaugos dar buotojų. Medikai informaciją apie inci dentą, kurio metu sužalotas žmo gus, perdavė Klaipėdos rajono policijai. Čia pradėta domėtis, ar incidentas vertas ikiteisminio ty rimo. Kadangi įvykio dalyvis yra ir policininkas, pradėtas tarnybi nis patikrinimas, kurio tikslas išsiaiškinti, ar pareigūnas, nors
teris buvo nepaklusni, nemokėjo dirbti kasos aparatu, maža to, ne silaikė darbo drausmės. „Parduotuvę susiruošiau užda ryti, pasiūliau pardavėjai atidirbti dvi savaites, bet ji nesutiko ir krei pėsi į teismą. Teismas priteisė ne tik jai sumokėti, bet ir teismo iš laidas atlyginti. Pagal nutartį bu vo likę sumokėti 440 litų. Mano te, verslininkui lengva? Pinigai ant medžių neauga. Tikrai labai susi nervinau dėl tokio jos elgesio. Tik įėjau į teismo pastatą ir sutikau ją bepareinančią. Užvirė kraujas“, – atviravo verslininkas. Nukentėjusioji nebuvo tokia drą si. Moteris baimindamasi pasakojo apie patirtą smurtą, tačiau jos ryž tas išsikovoti neišmokėtus pinigus bei nenutylėti apie patirtą smurtą rodo tvirtą poziciją. „Visada esu ramus žmogus, bet tą kartą tiesiog netekau kantrybės. Geras darbuotojas nei su darbda viu barasi, nei kokių teisybių ieško. Dabar labai sunku gauti tinkamą žmogų. Telšiuose atidariau par duotuvę, atėjo 12 darbo biržos pa siųstų žmonių ir nė vienas nenorė jo dirbti, prašė tik parašo, kad nėra darbo“, – guodėsi K.Butkus.
ir ne tarnybos metu, elgėsi tin kamai. Panašu, kad kivirčas su apsaugi ninkais kilo, kai besibaigiant dar bo laikui šie ketino išprašyti lan kytojus. Kelių policininkas vakarojo su žmona. Kaip tapo žinoma Klaipėdos rajono policijos viršininkui Ed mundui Zbarauskui, nei nuken tėjęs lankytojas, nei apsaugi ninkai vieni kitiems pretenzijų neturi.
Jauna, bet priklausoma nuo alko holio ir narkotikų benamė buiti nio konflikto metu nudūrė draugą ir už tai sulaukė bausmės.
Vienoje Sulupės gatvės 11-ojo namo landynėje už kąsnį mais to ir gurkšnį alkoholio per dieną iš kambario šeimininko lovą nuo mojosi 25 metų Nataša Kušnir ir dešimčia metų vyresnis jos drau gas Rolandas Bozikas. Pernai va sario 10-ąją, kaip ir dažną dieną,
landynėje buvo girtaujama. Ki virčas kilo, kai N.Kušnir pradė jo priekaištauti R.Bozikui, kad šis nedirba. Neblaivi moteris stvėrė peilį ir keturis kartus smogė draugui. Vy ras mirė. Kaltininkė atsidūrė už grotų. Jos mažametį vaiką augina senelis su savo gyvenimo drauge. Klaipėdos apygardos teismas va kar paskelbė nuosprendį, kuriuo N.Kušnir nuteista kalėti 12 metų. Iš jos nužudytojo sesers naudai priteista per 4 tūkst. litų laidotu vių išlaidų bei 20 tūkst. litų netur tinei žalai atlyginti.
10
trečiadienis, vasario 22, 2012
sportas Uostamiesčio komandų kova
Studentų pralaimėjimas
T.Pačėsas paliko Lenkiją
Nacionalinės ledo ritulio lygos čempionate nuožmiai kovojo dvi Klaipėdos komandos – „Toras“ ir „Kirai“. Pergalę šventė pastarieji 3:2. „Kirams“ po įvartį pelnė P.Šalajevas, S.Skurstenas ir O.Zbarazskis, „Torui“ – L.Garbonis ir S.Jakuta. Iškovoję 9 taškus „Kirai“ pakilo į trečią vietą.
Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionate banguotai rungtyniaujantys Klaipėdos universiteto krepšininkai patyrė šeštąjį pralaimėjimą. Dainiaus Miliūno auklėtiniai Vilniuje po atkaklaus susitikimo 79:81 (23:16, 18:25, 21:21, 17:19) nusileido Mykolo Romerio universiteto penketukui.
Dėl sunkios Gdynės „Asseco Prokom“ klubo finansinės padėties iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė Tomas Pačėsas. Jis aštuoniskart tapo Lenkijos čempionu (keturis kartus kaip žaidėjas ir keturis kaip treneris). Lenkų komandai vadovaus T.Pačėso asistentas Andrzejus Adamekas.
Sporto telegrafas
Medalių dalybos čempionate
Golfas. Šiandien S.Dacho vidurinėje mokykloje (Kuršių a. 2/3) vyks Lietuvos moksleivių komandinio žiemos golfo čempionato Klaipėdos atrankos varžybos. Trys geriausios komandos bus pakviestos į finalines varžybas, kovo 4 dieną vyksiančias Kauno sporto halėje. Dalyviai. Kovo 3 dieną Klaipėdoje vyksiančioje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ krepšinio šventėje „Oro karaliaus“ konkurse nebus ir dėl 4000 litų prizo nedalyvaus Klaipėdos „Neptūno“ komandos atstovas. Taip pat nesivaržys ir bene įspūdingiausių dėjimų šiame LKL sezone didvyris – Kauno „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas. LKL paskelbė, kad krepšį pasiruošę laužyti šeši krepšininkai: „Šiaulių“ žaidėjas Cameronas Longas, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ – Leroy‘us Noblesas, Utenos „Juventus“ – Vaidotas Volkus, Panevėžio „Lietkabelio“ – Adomas Drungilas, „Kėdainių Triobet“ – Davidas McClure (pernai žaidė „Neptūne“) ir „Palangos“ komandos gynėjas Enriko Pickettas. Sankcija. NBA žvaigždė bei Bostono „Celtics“ komandos vienas lyderių Rajonas Rondo turės praleisti dvejas rungtynes. Sankcijos krepšininkas sulaukė už tai, kad rungtynėse su Detroito „Pistons“ klubu jis supyko, kad nebuvo užfiksuota varžovo pražanga, ir metė kamuolį į arbitrą. Už tai R.Rondo sulaukė diskvalifikacinės pražangos ir buvo išvarytas iš aikštelės. Pagerbtuvės. Švietimo ir mokslo ministerijoje taurėmis, diplomais ir prizais apdovanoti geriausieji praėjusių metų moksleiviai sportininkai, jų treneriai. Tarp apdovanotųjų buvo ir klaipėdiečių: Europos jaunių paplūdimio tinklinio čempione tapusi Ieva Dumbauskaitė ir jos treneris Valdemaras Piešina, Senojo žemyno jaunimo olimpiniame festivalyje aukso medalius laimėję krepšininkai Aidas Einikis ir Mantas Montvila.
Lyderė: L.Grinčikaitė nenuvylė – vėl tapo čempione.
Alfredo Pliadžio nuotr.
Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionate, surengtame Kaune, Klaipėdos sportininkai iškovojo du aukso, vieną sidabro ir tris bronzos medalius. Nors titulų iškovota mažiau nei pastaraisiais metais, tačiau mūsų miesto treneriai džiaugiasi ir tuo. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Vilties teikia artimiausia pamaina – jaunimas, kovojęs kartu su suaugusiaisiais. Pirmenybėse uostamiesčio jaunųjų lengvaatlečių iškovotų medalių akivaizdžiai daugiau: trys aukso, keturi sidabro ir du bronzos.
Įprastą pirmą vietą užėmė Lina Grinčikaitė. Mūsų sprinterė, 60 m nuskuodusi per 7,39 sek., čempione tapo aštuntą kartą ir septintus metus paeiliui. Sėkmingiausias klaipėdiečiams buvo rutulio stūmimo sektorius. Jame mūsų tvirtuoliai iškovojo visų spalvų medalius. Suaugusiųjų grupėje čempionu tapo Šarūnas Bane-
Sėkmė: antrą vietą užėmusiam A.Janauskui (dryžuoti marškinėliai) pa-
vyko reabilituotis po nesėkmės Lietuvos taurės varžybose.
vičius (nustūmė 18 m 18 cm), trečiąją vietą užėmė Rimantas Martišauskas (17 m 74 cm), jaunimo grupėje antras buvo Paulius Žabinskas. Be medalio liko ankstesniais metais nuolat prizininke būdavusi Gytė Norgilienė. Šįmet 40-ąjį gimtadienį atšventusi bėgikė 3000 m distancijoje buvo tik aštunta. O ilgų distancijų liūtė Eglė Krištaponytė apskritai nerungtyniavo. Keletas pajėgių mūsų lengvaatlečių meistriškumą kelia ir studijuoja užsienyje. Pirmenybėse buvo pasiektas vos vienas šalies rekordas. Kaunietė Sonata Tamošaitytė 60 m per barjerus nubėgti sugaišo 8,08 sek. Komandų įskaitoje, kur buvo skaičiuojami suaugusiųjų ir jaunimo pelnyti taškai, pergalę šventė vilniečiai. Antri buvo kauniečiai. Klaipėdos komanda, akivaizdžiai nusileidusi šiauliečiams, liko ketvirta.
Varžybų prizininkai Suaugusieji 1.Lina Grinčikaitė (60 m) 1.Šarūnas Banevičius (rutulys) 2.Artūras Janauskas (60 m b/b) 3.Živilė Brokoriūtė (60 m b/b) 3.Rimantas Martišauskas (rutulys) 3.Martynas Duoblys (septynkovė) Jaunimas 1.Aistė Daugėlaitė (60 m b/b) 1.Aušra Jurgauskaitė (800 m) 1.Eglė Rocevičiūtė (aukštis) 2.Mantas Norvilas (60 m) 2.Mantas Kuliauskas (800 m) 2.Andrius Šliapcevas (3000 m) 2.Akvilė Gedminaitė (kartis) 2.Paulius Žabinskas (rutulys) 2.Brigita Petrauskaitė (penkiakovė) 3.Robertas Valančius (60 m b/b) 3.Mantas Kuliauskas (1500 m)
Trauma. Skaudžią nesėkmę (74:91) Ispanijos karaliaus taurės turnyro finale prieš Madrido „Real“ klubą patyrusi Barselonos „Regal Varcelona“ komanda sulaukė dar vienos blogos žinios – dėl patirtos kelio traumos apie mėnesį negalės žaisti vienas ekipos lyderių Chuckas Eidsonas. Eurolygos H grupėje pirmaujantiems „Regal Barcelona“ (4/0) krepšininkams šiame turnyro etape liko dvejos rungtynės – su Kantu „Bennet“ ir Tel Avivo „Maccabi“.
Futbolo reikalai – galvos skausmas politikams
NBA. Jeremy Liną ir jo atstovaujamą Niujorko „Knicks“ klubą NBA čempionate sustabdė Naujojo Džersio „Nets“ komanda. Niujorkiečiai savo aikštėje nusileido kaimynams 92:100 (21:18, 21:32, 22:32, 28:18). J.Liną užgožė „Nets“ ekipos lyderis Deronas Williamsas, pelnęs net 38 taškus.
Anot jo, nepadarius namų darbų, Lietuvos futbolo federacija (LFF) uostamiesčiui skirtą dirbtinę dangą, kurios vertė daugiau nei milijonas litų, atiduos kito miesto futbolo entuziastams. „Iš pradžių Klaipėdai buvo skirtos trys dangos, vėliau liko dvi, o
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Būtina rasti tris milijonus litų“, – miesto savivaldybės Socialinių reikalų komiteto nariams įrodinėjo Romualdas Jonaitis, Klaipėdos futbolo federacijos (KFF) prezidentas.
pastaruoju metu ir į paskutiniąją kėsinasi kiti, – sakė R.Jonaitis. – Jei miesto politikai dels, LFF vadovai tikrai atiduos ją kitam miestui.“ Kokia yra situacija ir kaip Klaipėdai būtina dirbtinės dangos aikštė, papasakojo miesto Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėją pavadavęs vyriausiasis specialistas Ignas Pocius. „Kad gautume dangą, mes turime atlikti projektavimo darbus, pakloti aikštės pagrindus, – dėstė jis. – Dalis sumos būtų panaudota tvorai, aikštės uždengimui, tribūnoms ir apšvietimui.“ I.Pocius paatviravo, kad nelaukiant, ką nuspręs politikai, jau
projektuojamas aikštynas. Iš LFF gautos dangos užtektų reikalaujamų matmenų aikštei ir mažesnei – treniruočių aikštelei. Dirbtinė danga bus klojama miesto centrinio stadiono atsarginėje – vadinamojoje „Granito“ aikštėje. Komiteto pirmininkė Irina Rozova, sudariusi įspūdį, kad apie seną bėdą išgirdo pirmą kartą, negalėjo futbolininkų nudžiuginti. „Teks sukti galvą, kur rasti tokią sumą, nes šiandien pinigų trūksta net vaikų darželiams“, – sakė politikė. Ne tik dėl dangos komiteto nariams galvas kvaršino sporto at-
stovai. I.Pocius užsiminė, kad ne mažiau aktualu spręsti Futbolo mokyklos patalpų klausimą. Jos direktorius Antanas Adomynas, sudaręs darbų sąmatą byrantiems langams pakeisti, politikus nudžiugino 14-16 tūkst. litų suma. Ne už kalnų – 2013-aisiais – Klaipėdoje vyks pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Pagrindiniai įvykiai suksis miesto centriniame stadione. Tačiau šiandien jo bėgimo takų būklė – tragiška. Juos būtinai teks pakeisti. Ir kainuos tai ne tūkstantį ar du, o kelias dešimtis tūkstančių litų.
11
trečiADIENIS, vasario 22, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,14 %
14,4
+0,75 %
–0,65 %
Paštas domisi „snoriukais“ „Snoro“ banko parduodamu mažmeninės prekybos tinklu domisi valstybės valdomas Lietuvos paštas. „Domimės galimybe įsi gyti dalį „Snoro“ parduodamo turto, tačiau konkretūs sprendimai nėra priimti“, – sa kė Lietuvos pašto generalinė direktorė Li na Minderienė. Anot jos, juos domina dalis „Snoro“ mažmeninės prekybos tinklo, in formacijos technologijų sistemos, kita su mažmenine veikla susijusi infrastruktūra.
proc.
pernai augo pašto ir pasiuntinių paslaugų rinka Lietuvoje.
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1522 DB svaras sterlingų 1 4,1342 JAV doleris 1 2,6069 Kanados doleris 1 2,6213 Latvijos latas 1 4,9471 Lenkijos zlotas 10 8,2788 Norvegijos krona 10 4,6008 Rusijos rublis 100 8,7473 Šveicarijos frankas 1 2,8600
pokytis
–0,4044 % –0,4215 % –0,4012 % –0,4897 % +0,0971 % +0,0435 % –0,0478 % –0,4189 % +0,0595 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,82
4,66
2,37
„Apoil“
4,78
4,64
2,36
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,73 dol. už 1 brl. 120,06 dol. už 1 brl.
Kol Kauno ir Vilniaus oro uostai tarpu savyje kau nasi dėl oro keliu Mask vą norin čių pasiek ti verslinin kų, Palangos oro uostas lie ka su ilga no simi.
Veidas: didžiausiam Europos miestui Maskvai netrūksta šiuolaikiniam didmiesčiui būdingų bruožų.
„Shutterstock“ nuotr.
Maskvos kryptis tik rusų turistams Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Iš Palangos tik vasarą
Tiesioginis susisiekimas tarp Lie tuvos ir Rusijos iš Palangos labiau aktualus Rusijos piliečiams nei lie tuviams. Tai patvirtino Palangos oro uosto direktorė Jolanta Juce vičiūtė. Pasak jos, praėjusią vasarą iš Maskvos Domodedovo oro uosto tiesiogiai į Palangą Rusijos oro li nijų bendrovė „RusLine“ skraidi no Rusijos turistus. „Pasibaigus vasaros atostogų sezonui bend rovė nutraukė skrydžius, tačiau šiemet vasarai vėl juos atnaujina. Planuojama, kad pirmasis reisas iš Maskvos į Palangą šiemet vyks birželio viduryje, o paskutinis – rugsėjo viduryje. Žinoma, vasarą Maskvos kryptimi keliauja ir Va karų Lietuvos verslininkai, bet vien tik jų neužteka, kad Rusijos oro li nijų bendrovėa keleivius skraidin tų ištisus metus“, – sakė J.Jucevi čiūtė. Jos duomenimis, Vakarų Lietuvos verslininkai Rusiją oro keliu pasie kia per netoli esantį Kaliningrado srities Chrabrovo oro uostą. „Siekiant populiarinti tiesioginį Rusijos piliečių susisiekimą su Lie tuvos pajūriu, šiemet įsigyti bilietus
bus siūloma anksčiau nei pernai. Tikimasi, kad kryptis bus naudin ga ne tik Rusijos turistams, bet ir oro linijų bendrovei“, – sakė J.Ju cevičiūtė. Pasak jos, pernai „Rus Line“ iš Palangos oro uosto skrido kartą per savaitę, šiemet tai daryti planuoja du kartus per savaitę. Į visus oro uostus
Iki praėjusių metų gruodžio oro ke liu tiesiogiai pasiekti Rusijos sosti nę Maskvą buvo galima tik iš Vil niaus oro uosto, kur jau ketverius metus kiekvieną darbo dieną kyla ir leidžiasi Rusijos oro linijų bend rovės „UTair“ lėktuvai. Jie keleivius skraidina į Maskvos pietvakariuose įsikūrusį Vnukovo oro uostą. Pasak Vilniaus oro uosto ry šių su visuomene vadovės Sand ros Šiaulienės, vieno kasdienio skrydžio į Rusijos sostinę jau bu vo per mažai, todėl nuo praėjusių metų gruodžio iš Vilniaus į Mask vos pietuose esantį Domodedo vo oro uostą keturis kartus per savaitę ėmė skraidinti kita Rusi jos oro linijų bendrovė „Transae ro“. „Pastebėtas poreikis. Atsira dus dar vienam skrydžiui keleivių srautas išlieka pakankamas. O nuo kovo į Vilniaus oro uostą sugrįš prieš aštuonerius metus jau kelei vius skraidinusi oro linijų bendro
vė „Aeroflot“ – ji Vilniaus oro uos tą sujungs su Maskvos Šeremetjevo oro uostu“, – informavo S.Šiaulie nė. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto kiekvieną dieną kelis kartus bus galima tiesiogiai pasiekti visus tris Maskvos oro uostus.
Tiesioginis susisie kimas tarp Lietuvos ir Rusijos labiau ak tualus Rusijos pi liečiams nei lietu viams. Teigiama, kad Maskvos kryptimi iš Lietuvos keliaujančių lietuvių ir rusų santykis yra panašus. Tik lie tuviai į Maskvą dažniau vyksta verslo reikalais, o rusai į Lietuvą – turizmo. Per Kauną toliau į Europą
Įkandin šiai Vilniaus oro uosto tie sioginių skrydžių plėtrai į Rusiją, gruodžio viduryje tiesioginių skry džių į Maskvą atsirado ir iš Kauno oro uosto. Iki tol Kauno regiono gyventojai Rusijos sostinę oro keliu iš Kauno oro uosto galėjo pasiekti tik su persėdimais. Nuo gruodžio
vidurinio rusų oro linijų bendrovė „IrAero“ keleivius skraidina ketu ris kartus, o jau vasarą ketina tai daryti šešis kartus per savaitę. „Tiesioginių skrydžių poreikis iš Kauno į Maskvą labai aktualus verslininkams. Matydami šį porei kį ieškojome oro linijų bendrovės, kuri galėtų juos vykdyti. Į mūsų kvietimą atsiliepė Rusijos „IrAe ro“, kuriai skrydžiai į Kauną yra pirmieji už Rusijos valstybės ribų. Bendrovės lėktuvai yra optima lūs šiam maršrutui ir atitinka vi sus ES reikalavimus“, – sakė Jūra tė Baltrušaitytė, Kauno oro uosto komercijos vadovė. Pasak jos, su tartis dėl tiesioginių skrydžių su Rusijos bendrove „IrAero“ galios mažiausiai metus. Kaip Liet uvos žurn al istams Maskvoje pasakojo „IrAero“ at stovas Lietuvos rinkoje Aleksand ras Kožinovas, pasakyti, ar skrydis pasiteisino, bus galima po pusme čio ar net metų. „Oro linijų bend rovė niekada nebūna patenkin ta, nes nori, kad skraidytų daugiau žmonių. Labai tikimės, jog šis skry dis pasiteisins tarp Rusijos turis tų, kurie ieško pigių galimybių ke liauti ir ilsėtis. Iš Kauno jie toliau su pigių skrydžių bendrovėmis ga lės keliauti po visą Europą“, – tei gė A.Kažinovas.
Laukia daugiau turistų
Atsiradus daugiau tiesioginių skry džių iš Rusijos sostinės į Lietuvą, natūralu, kad šią vasarą plūstels dar didesnis srautas rusų turistų. Kasmet augantį turistų iš Rusijos skaičių stebinti kelionių agentūros „ZigZag Travel“ pardavimo vado vė Lina Juzakėnienė sakė, rusai la biau mėgsta atvykti į Lietuvą, nei lietuviai į Rusiją. „Nemažai Rusijos turistų poil siui renkasi Lietuvos pajūrį, praė jusiais metais labai išpopuliarėjo poilsis Druskininkuose. Be abe jo, kad gavę Šengeno vizą Rusi jos piliečiai Lietuvą pasirenka kaip tranzitinę valstybę ir iš Vilniaus ar Kauno turi galimybę keliauti toliau po Europą. Kuo daugiau atsiras pi gesnių skrydžių iš Rusijos į Lietu vą, tuo rusų turistų bus daugiau“, – teigė L.Juzakėnienė. Jos pastebė jimu, šiuo metu atsiradus pigesnių skrydžių iš Rusijos į Lietuvą, tikė tina, kad atsiras tokių rusų, kurie per Lietuvą keliaus, pvz., į Paryžių ar Barseloną, nes bus pigiau, nei tiesiogiai skristi iš Maskvos. Pašnekovės skaičiavimais, šiuo metu tiesioginis skrydis iš Mask vos oro uostų į Lietuvos oro uostus į abi puses daugiausia gali kainuoti 800–1000 litų, mažiausiai – 100– 200 litų.
12
trečiADIENIS, vasario 22, 2012
pasaulis
46
žurnalistai žuvo pernai pasaulyje.
Pakeitė statusą
Atsakys griežtai
Prancūzijos policija suėmė buvusį Tarp tautinio valiutos fondo (TVF) vadovą Do minique’ą Straussą-Kahną, siekdama ap klausti jį dėl įtariamo dalyvavimo sekso orgijose. 62 metų buvęs socialistų minist ras, iki praeitų metų laikytas vienu pagrin dinių kandidatų, galinčių pakeisti Pran cūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, turė jo būti apklaustas kaip liudininkas, tačiau prokurorai nurodė, kad jis įtariamasis.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad įgyvendins visas paskelbtas pasipriešinimo Amerikos ir Europos prieš raketinei gynybai priemones, jeigu jai ne bus pasiūlyta bendro darbo schema arba nebus atsisakyta paskelbtų planų. Jis pri dūrė, kad tai nereiškia, jog prasideda konf rontacija. Tačiau čia pat pridūrė, kad pla nams, kurie kenkia Rusijos strateginiams interesams, jis negali likti abejingas.
130 mlrd. eurų – tiek gaus graikai. Kiek dar tokių injekci jų reikės, – geras klausimas. Graikų politikai džiaugia si, euro zonos mi nistrai sėdi sukandę dantis, o ekonomis tai sako, kad milijar dai jau negelbės.
Naujasis susitarimas Graikijos skolos iki 2020 m. turi
būti sumažintos iki 120, 5 proc. BVP. Tai daugiau, nei anksčiau planuota 120 proc. riba. Jeigu Atėnai nevyk dys ekonomikos reformų ir taupy mo priemonių, jų skola iki 2020 m. gali pasiekti 160 proc. Euro zonos šalys, TVF ir Europos
centrinis bankas (ECB) skolins Grai kijai 130 mlrd. eurų. Privatūs kredi toriai nurašys 100 mlrd. skolų. ECB palūkanas už Graikijos ob
Realybė: milijardai mainais į naujas taupymo reformas – tokia realybė Graikijoje.
AFP nuotr.
ligacijas perduos nacionaliniams centriniams bankams, kad šalių vyriausybės galėtų perduoti jas Atėnams. ECB įsigijo Graikijos vy riausybės obligacijų už maždaug 38 mlrd. eurų, o jų dabartinė vertė – apie 50 mlrd. eurų.
Dar vienas auksinis šiaudas Įtemptos derybos
Kurie iš jų teisūs? Euro zonos at stovai, ekonomistai, o gal pažadus toliau taupyti dalijantys graikai? 13 valandų ministrai Briusely je rėmė prie sienos ne tik Graikijos finansų ministrą Evangelą Venize lą ir graikų premjerą Luką Papadi mą, bet, regis, ir vieni kitus. Galiausiai L.Papadimas paliko susitikimą iškėlęs galvą. „Mes labai patenkinti“, – džiaugėsi L.Papadi mas, nors pripažino, kad naujosios sutarties įgyvendinimas priklauso nuo to, ar Graikija sugebės įvykdy ti daugelį jai nustatytų sąlygų „lai ku ir veiksmingai“. „Esu įsitikinęs, kad vyriausybė po (balandį vyksiančių visuotinių – red. past.) rinkimų taip pat bus įsiparei gojusi visiškai įgyvendinti šią pro
gramą <...>, nes tai atitinka Graikijos žmonių interesus“, – sakė Graikijos premjeras. Regis, graikams pavyko įtikinti ministrus. Po derybų euro zonos pareigūnai ir ministrai galu tinai suderino priemones, turinčias padėti iki 2020 m. sumažinti Graiki jos skolą iki 120,5 proc. bendrojo vi daus produkto (BVP). Be to, ne tik nutarta skirti dos nią injekciją, bet ir suderintas sko lų nurašymo klausimas. Bankams ir draudikams įsigytas obligacijas iškeitus į ne tokius pa jamingus ilgesnio laikotarpio ver tybinius popierius, bus nurašyta apie 100 mlrd. eurų Atėnų skolų. Taigi, privatiems investuotojams teks susitaikyti su jų turimų obli gacijų nominalios vertės sumažė jimu 53,5 proc. Anksčiau jie buvo
sutikę nurašyti 50 proc. nomina lios obligacijų vertės. Ekonomika stoja
Atėnams naujas pagalbos pake tas – būtinas kaip oras, tad verž tis diržus teks kaip reikiant. Be to, teks kasdien klausyti kreditorių pastabų. ES ir Tarptautinio valiu tos fondo (TVF) pareigūnai nuo lat reziduos Atėnuose ir prižiūrės, kaip įgyvendinama ši programa. Jeigu Atėnai nevykdys ekonomi kos reformų ir taupymo priemonių, jų skola iki 2020 m. gali pasiekti 160 proc BVP. Visgi didžiausią galvos skausmą euro zonos ministrams per susiti kimą kėlė ekonominės prognozės. Graikijos ekonomika nepaliauja smukti. Per tris paskutinius praė
jusių metų mėnesius užfiksuotas 7 proc. nuosmukis. Be to, pripažįs tama, kad be papildomų priemonių Graikijos skola iki 2020 m. suma žėtų vos iki 129 procentų BVP. Tai reiškia, kad šis pagalbos pa ketas Graikijai ir derybos su kredi toriais – ne paskutinės. TVF jau pareiškė, kad jeigu ne bus sugalvota, kaip sumažinti Atė nų skolas iki maždaug 120 proc., jis gali neprisidėti prie šio finansinės pagalbos paketo, o tokiu atveju ky la pavojus visam planui. Niūrios prognozės
Ekonomistai atkreipia dėmesį – kad ir koks būtų naujojo susitari mo mechanizmas, jis gali tik dar keliems mėnesiams atidėti Atėnų bankrotą, kurio mastas būtų dar di
desnis negu tuo atveju, jeigu Grai kijai būtų leista bankrutuoti dabar. Pasak ekspertų, Graikijos ekono mikos atsigavimo gali tekti laukti dešimtmetį. Graikijos žiniasklaida nevienareikšmiškai sutiko euro zo nos ministrų sprendimą. Centro kair ios ios pak raip os dienraščių „Ethnos“ ir „Ta Nea“ antraštės skelbė: „Didelė kaina“ ir „Išgelbėjimas su sąlygomis“. „Net jeigu viskas veiks, mums suteiktų naujų galimybių kaina yra didelė, – rašo „Ethnos“. – Ir atsa komybė už tai tam tikru požiūriu tenka išimtinai mums.“ O finansų dienraštis „Naftembo riki“ toliau reiškė abejones, ar pa vyks suvaldyti Graikiją prislėgusias didžiules skolas. „Daily Mail“, „Reuters“, BBC, BNS inf.
Ar graikai yra euro įkaitai? Ekonomistas Hansas Werneris Sin nas interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ sakė, kad „planas iš esmės pertvarkyti Graikiją palikus ją eu ro zonoje – iliuzija“.
– Ar gali 130 mlrd. eurų išgel bėti Graikiją? – Ne, ir politikai tai žino. Jie nori lai mėti laiko prieš artėjančius rinkimus. Bet tai laiko švaistymas. Graikijos skolos auga ir tai tęsis, kol šalis bus euro zonoje. Mes tik atidedame pro blemos sprendimą. Esminė problema yra ta, kad Graikija – nekonkuren cinga. Pigios paskolos ir euras dirb tinai pakėlė kainas ir atlyginimus. – Euro zonos šalys neturėjo skirti paramos?
– Reikėtų skirti pinigų jų pasitrau kimui iš euro zonos palengvinti. Graikų vyriausybė galėtų panaudo ti pinigus šalies bankams naciona lizuoti ir valstybei nuo griūties ap saugoti. Juk bankai ir valstybė turi veikti, nors ir nebus euro. – Ar pasitraukimas iš euro zo nos nesukels dar didesnio smū gio visuomenei? – Žinoma. Tačiau sukrėtimas bus laikinas. Tai tęstųsi vienus arba porą metų. Tačiau ES pinigai padė tų amortizuoti sukrėtimą. Drachma nuvertėtų ir situacija stabilizuotų si labai greitai. – Kaip konkrečiai Graikijos pa sitraukimas iš euro zonos pa dėtų graikams?
– Šalis vėl taptų konkurencinga. Kadangi graikiški produktai at pigtų, padidėtų jų paklausa vietos rinkoje. Graikams nereikėtų pirk ti pomidorų ar alyvuogių aliejaus iš Olandijos ar Italijos, jie pirktų iš savo ūkininkų. Net turistai, ku riems Graikijoje pastaruoju metu buvo brangu, grįžtų. Šalį užplūstų naujas kapitalas. Turtingi graikai, kurie laiko mi lijardus Šveicarijos bankuose, dėl sumažėjusių nekilnojamojo tur to kainų ir atlyginimų vėl norėtų investuoti į verslą ir naujas darbo vietas tėvynėje. – Jei Graikija paliks euro zoną, ar taupyti teks toliau? – Tai, kas dabar vadinama tau pymu, iš tikrųjų tėra siekis bent
Prognozė: ekonomistas H.W.Sinnas mano, kad Graikijai nepasitraukus
iš euro zonos krizė nesibaigs.
šiek tiek sumažinti skolos didėji mą. Ekonomistai apie taupymą gali kalbėti tik tuo atveju, jei taupytojas nebeturi skolų. Bet graikai tuo pasigirti negalės dar labai ilgai. Valstybė pernelyg
AFP nuotr.
įjunko naudotis pigiais kreditais iš užsienio, tad graikams politikams tapo neįmanoma vien apkarpius atlyginimus kainas sumažinti tiek, kad šalis vėl taptų konkurencinga. „Der Spiegel“ inf.
13
TREČIADIENIS, vasario 22, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Renovacija: naujų kailinių nebepakanka? Apšiltinti sienas, pa keisti langus, per tvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemą. Šie ir ki ti įprasti daugiabu čių modernizavi mo darbai neabejo tinai didina jų ener ginį efektyvumą bei mažina gyven tojų išlaidas. Tačiau ar nenumaldomai brangstant tradi cinės energijos iš tekliams, o techno logijoms kasdien to bulėjant šiandien pakanka pasikliauti vien tokiomis prie monėmis? Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pionieriška studija
Ilgametę darbo patirtį turintis in žinierius projektuotojas Jurijus Ba chitovas, parengęs ne vieną dau giabučio atnaujinimo projektą, pastebi, kad klaipėdiečiai toli gra žu neišnaudoja visų renovacijos teikiamų galimybių. Pašnekovas neneigė, jog nepasi tikėjimas, abejingumas, inertišku mas, o neretai ir egoizmas į šį pro cesą gyventojams trukdo pažvelgti toliaregiškai. Vieną naujausių specialisto dar bų – uostamiesčio daugiabučio Malūnininkų g. 1/ Švyturio g. 12 parengtą renovacijos projektą – būtų galima pavadinti pionieriš ku. Į jį buvo įtraukta ir saulės elekt rinės įrengimo galimybių studija, kurią parengė Klaipėdos universi teto docentė Asta Lapinskienė. Jei šis priešprojektinis pasiū lymas taptų kūnu, 76 butų na mas šiaurinėje miesto dalyje taptų pirmuoju uostamiesčio daugiabu čiu, ant kurio stogo atsirastų išti si saulės fotoelemen tų blokai.
14
Progresas: siekiantieji ilgaamžiškesnių sprendimų supranta, jog senosios statybos daugiabučiams nebeužtenka tradicinių renovacijos sprendi-
mų.
„Shutterstock“ nuotr.
14
TREČIADIENIS, vasario 22, 2012
namai rubrika
Renovacija: naujų kailinių nebepakanka? Kaip pastebėjo A.La 13 pinskienė, Alterna tyvios energijos įstatymas šian dien leidžia daug plačiau naudotis gamtos ištekliais bei iš jų sulaukti nemenkos grąžos.
Stebina keisti argumentai
Įdarbinti kad ir saulės energiją itin apsimokėtų renovuojamuose dau giabučiuose – jų gyventojai gali tikėtis ne tik modernizuojamiems namams priklausančios valstybės paramos, bet ir atitinkamų fondų finansavimo. Tačiau į tokias ne pirmo būtinu mo investicijas žmonės žiūri įta riai. Viena tokių investicijų – ir J.Bachitovo į renovacijos projek tą įtrauktas pasiūlymas, kaip būtų galima racionaliai išnaudoti bend ro naudojimo patalpas daugiabu čio palėpėje. „Bendr ija ieško sprend im ų, kaip pastato modernizavimo iš laid os kuo greič iau ats ip irkt ų. Todėl pasiūliau šiek tiek pakelti pastato stogą, pastogėje įrengti butus ir juos parduoti arba išnuo moti. Bet žmonės tam priešina si. Tenka išgirsti net tokių gyven tojų argumentų, kad tada kažkas jiems vaikščios virš galvų. Tenka pripažinti, jog žmonės nesuvo kia, kad vieni ar kiti sprendimai bus naudingi jiems visiems ir il gam laikui. Ir daugelis, deja, gy vena tik šia diena“, – pripažino pašnekovas. Ar daugiabučio gyventojus įti kins nauda, kurią teiktų saulės elektrinė, studijos iniciatoriai ir rengėjai taip pat nedrįsta progno zuoti.
Asta Lapinskienė:
Švedijoje apie 70 proc. visos šalyje su naudojamos įvairios energijos gamina ma alternatyviu bū du. Ar pas juos saulė labiau šviečia, vėjas stipriau pučia?
Kompensuoja 60 proc.
A.Lapinskienės teigimu, tai ne hi potetinis projektas – jame tiksliai apskaičiuotas tiek investicijų po reikis, tiek atsiperkamumo gali mybės. Įvertinus pačių fotoelemen tų kainą, jų instaliavimo, kasme tines eksploatacijos bei kitas są naudas, išlaidos siektų beveik 232 tūkst. litų. Preliminariais skaičiavimais, 130 saulės fotoelementų per metus pa gamintų mažiausiai 28 tūkst. 704, daugiausiai – 29 tūkst. 640 kilo vatvalandžių. Tad jei saulės jėgainės pagamin ta elektros energija būtų superka ma po 1,63 lito, projektas atsipirktų per 6,6 metų, o iš atitinkamų fon dų išsirūpinus 60 proc. kompensa ciją – per 2,4 metų. Tik šiuos skaičius dabar tektų nežymiai pakoreguoti, nes vasario pradžioje Valstybinė kainų ir ener getikos kontrolės komisija nusta
Dislokacija: ant šio daugiabučio šlaitinio stogo numatyta įrengti 130 saulės fotoelementų, kurie būtų orientuoti į pietinę ir vakarinę puses. Pa
kėlus stogą, namo palėpėje būtų galima įrengti keletą papildomų butų, kuriuos bendrija galėtų parduoti ar išnuomoti.
Vytauto Petriko nuotr. ir projektuotojų brėžiniai
tė naujus elektros energijos, paga mintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus 2012-ie siems. Pagal juos neintegruotų saulės jėgainių pagaminta energija, kai įrengtoji galia siekia nuo 30 iki 100 kilovatų, superkama po 1,33 lito, o analogiškos galios integruotųjų – po 1,66 lito. Negalima aklai nukopijuoti
Pasak J.Bachitovo, tai galėtų bū ti savotiškas pilotinis projektas ir kitoms pastatus modernizuojan čioms bei šia tema besidominčioms bendrijoms. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju tektų pasitelk ti naujus skaičiavimus bei techni nius sprendimus. „Žinoma, pasirinkome ne patį pigiausią, tačiau techniškai pati kimą variantą, kad fotoelementai būtų ilgaamžiškesni, jiems reikė tų mažiau priežiūros. Šio projekto negali aklai nukopijuoti kitai vie tai – vėl reikėtų skaičiavimų, gal paprastesnių, o gal, priešingai, su dėtingesnių sprendimų“, – vardi jo A.Lapinskienė. Pasak pašnekovės, sunku viena reikšmiškai pasakyti, ar pasitelkus saulę naudingiau šildyti vandenį, ar gaminti fotovoltinę elektrą. „Skatinama bet kurios atsinau jinančios energijos gavyba, bet kiekvienas turi pasirinkti tai, kas naudingiau. Pavyzdžiui, paga mintą elektrą galima naudoti laip tinių apšvietimui, kitoms bend roms reikmėms, taip pat parduoti ir kompensuoti kokias nors bend rijos išlaidas“, – vieną variantų įvardijo A.Lapinskienė. Į orą lekia milijardai
J.Bachitovo nuomone, saulės ko lektoriai, skirti vandeniui pašil
dyti, labiau aktualūs kaimų, už miesčių gyventojams ar tokiuose visuomeninės paskirties pastatuo se kaip ligoninės, poliklinikos, mo kymo ir panašios įstaigos. „Miesto sąlygomis, manyčiau, labiau apsimokėtų diegti saulės fotoelementus“, – įsitikinęs spe cialistas. Pasak A.Lapinskienės, vis dėl to pats naudingiausias ir pasauly je plačiai taikomas variantas – vi sas alternatyvių energijos šaltinių kompleksas. „Štai saulės pagaminta elekt ra naudojama geoterminei šilu mai išgauti – turi ir karštą vande nį, ir apsišildai patalpas. Tačiau bet koks modelis beprasmis, jei namas – kiauras lyg rėtis. Todėl pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį rei
kia padaryti, renovuoti senuosius pastatus. Šiandien net 1,3 mlrd. Lietuvos lėšų, už kurias perkame energiją, išleidžiame į orą“, – kal bėjo pašnekovė. Metas keisti mąstymą
Specialistų pastebėjimu, ener gijos išteklius taupo ir gerokai tur tingesnės nei Lietuva šalys. Štai Šveicarijoje, pasak J.Bachi tovo, pirmasis visiškai saulės ap rūpinamas namas buvo pastatytas jau prieš daugiau nei dvi dešimtis metų. Šioje šalyje atsirado ir pirma sis Europoje daugiabutis, aprū pinamas tik saulės pagaminama energija. „Imkime kad ir Skandinaviją. Pavyzdžiui, Švedijoje apie 70 proc.
visos šalyje sunaudojamos įvairios energijos gaminama alternatyviu būdu. Ar pas juos saulė labiau švie čia, vėjas stipriau pučia?“ – reto riškai klausė A.Lapinskienė. „Jei mūsų savivaldybei užtek tų geranoriškumo ir proto, mū sų darželiuose, mokyklose, li goninėse taip pat būtų galima naudoti atsinaujinančius energi jos šaltinius. Bet daugelis mūsų valdininkų neapsišvietę ir visiškai tuo nesidomi. Šiandien Lietuvo je patogiausias dalykas – brangiai nusipirkti dujų, mazuto – bet ko, visa tai sukūrenti, išleisti į orą ir kaltinti vienus ar kitus, kodėl tos energijos nenupirko pigiau. Tie siog mums jau laikas liautis kal tinti kitus ir metas keisti mąsty mą“, – pridūrė pašnekovė.
15
treÄ?iadienis, vasario 22, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI AkcijĹł birĹžoje
Mokymas
BirĹžoje iĹĄsiskyrÄ&#x2014; prekyba â&#x20AC;&#x17E;Teo LTâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Linas Agro Groupâ&#x20AC;&#x153; akcijoms
KompiuteriĹł kursai
Vilnius, vasario 21 d. (BNS). â&#x20AC;&#x17E;Nasdaq Omxâ&#x20AC;&#x153; Vilniaus birĹžoje antradienÄŻ lyderio pozicijas dalijosi â&#x20AC;&#x17E;Teo LTâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Linas Agro Groupâ&#x20AC;&#x153; akcijos, kurioms kartu teko 77 proc. bendros birĹžos akcijĹł apyvartos. Gana aktyviai prekiauta ĹŞkio banko banko vertybiniais popieriais, taÄ?iau jĹł, kaip ir kitĹł ÄŻmoniĹł akcijĹł, apyvarta buvo kuklesnÄ&#x2014;. BirĹžos skelbiamo â&#x20AC;&#x17E;Omx Vilniusâ&#x20AC;&#x153; indekso vertÄ&#x2014; padidÄ&#x2014;jo 0,14 proc. iki 320,43 punkto, Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł rinkĹł indekso â&#x20AC;&#x17E;Omx Baltic Benchmarkâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sumenko 0,37 proc. iki 473,71 punkto, deĹĄimties likvidĹžiausiĹł Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł indekso â&#x20AC;&#x17E;Omx Baltic 10â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sumaĹžÄ&#x2014;jo 0,89 proc. iki 143,41 punkto. Oficialiojo sÄ&#x2026;raĹĄo â&#x20AC;&#x17E;Teo LTâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł, kurios pabrango 0,31 proc. iki 0,650 euro, parduota uĹž 373,1 tĹŤkst. eurĹł, 0,21 proc. iki 0,476 euro pabrangusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Linas Agro Groupâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; uĹž 345,7 tĹŤkst. eurĹł, 3,40 proc. iki 0,199 euro atpigusiĹł ĹŞkio banko akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; uĹž 53,4 tĹŤkst. eurĹł. 0,59 proc. iki 1,710 euro pabrangusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Pieno ĹžvaigĹždĹžiĹłâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł apyvarta buvo 45,7 tĹŤkst. eurĹł, 1,76 proc. iki 0,279 euro atpigusiĹł Ĺ iauliĹł banko akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; 22,3 tĹŤkst. eurĹł, 0,41 proc. iki 1,920 euro atpigusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Invaldosâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; 13,7 tĹŤkst. eurĹł. 0,33 proc. iki 1,520 euro atpigusiĹł VilkyĹĄkiĹł pieninÄ&#x2014;s akcijĹł perleista uĹž 10,3 tĹŤkst. eurĹł, 0,81 proc. iki 1,590 euro atpigusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Aprangosâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; uĹž 6,7 tĹŤkst. eurĹł, 1,33 proc. iki 0,608 euro pabrangusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Lestoâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; uĹž 6,5 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł Oficialiojo sÄ&#x2026;raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijĹł apyvartos buvo maĹžesnÄ&#x2014;s kaip po 5 tĹŤkst. eurĹł. Papildomojo sÄ&#x2026;raĹĄo â&#x20AC;&#x17E;Kauno energijosâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł nepakitusia 0,480 euro kaina parduota uĹž 24 tĹŤkst. eurĹł, 25,20 proc. iki 0,187 euro atpigusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus degtinÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł â&#x20AC;&#x201C; uĹž 8 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł ĹĄio sÄ&#x2026;raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijĹł perleista maĹžiau kaip po 4 tĹŤkst. eurĹł. Bendra birĹžos akcijĹł apyvarta buvo 931,9 tĹŤkst. eurĹł, iĹĄ jĹł 892,3 tĹŤkst. eurĹł teko Oficialiojo sÄ&#x2026;raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijoms.
Sveikata, groĹžis
KOMPIUTERIŲ KURSAI (â&#x20AC;&#x17E;AutoCADâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;3D MAXâ&#x20AC;&#x153;, interjero vizualizacija, â&#x20AC;&#x17E;CorelDRAWâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;PhotoSHOPâ&#x20AC;&#x153;). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 914322
VairuotojĹł kursai ddd V`Z\XcNV_b\aV Ya
.: . . / / Nba\ZNa 0 02 1
UAB â&#x20AC;&#x17E;Kerulis ir partneriaiâ&#x20AC;&#x153; 0 02 ]_NXaV[V` cNV_NcVZN` NaYVRXNZN` `b :.; A4. !
=_V]N V[aN TR_VNb`VN Z cNV_NcVZ\ Z\XfXYN 8YNV]Ă&#x203A;Q\` N]`X_VafWR
ANVX\` ]_ ! XNO 1N_O\ YNVXN` 6Â&#x201C;C "Â&#x201C; % cNY ARY % #
906259
Patalpas: S.Ĺ imkaus g. (53 kv. m, 205 000 Lt), Naujakiemio g. (21 kv. m, 110 000 Lt); Taikos pr. (71 kv. m, 220 000 Lt); I.Kanto g. (30 kv. m, 160 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914236
Nekilnojamasis turtas Nuoma Dirbantis tvarkingas vyriĹĄkis iĹĄsinuomotĹł tvarkingÄ&#x2026; kambarÄŻ arba butÄ&#x2026;. Tel. 8 633 81 685. 914255
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ&#x2014;ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ&#x2014;Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ&#x2014;s procedĹŤros. Naujiena â&#x20AC;&#x201C; smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ&#x2026; echoskopijÄ&#x2026;, gastrofibroskopijÄ&#x2026;, rektoskopijÄ&#x2026;, neurologo konsultacijÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ&#x2014;ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
â&#x20AC;&#x17E;Salvijosâ&#x20AC;&#x153; medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ&#x2014;s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ&#x2014;s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. â&#x20AC;&#x17E;Salgymedaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ&#x2014; (nÄ&#x2014;ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. â&#x20AC;&#x17E;Salgymedaâ&#x20AC;&#x153; filialas BanduĹžiĹł g. 16 â&#x20AC;&#x201C; 40, tel. (8 46) 221 623. 906526
906585
NAUJIENA! DiagnostinÄ&#x2014; histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ&#x2014;l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ&#x2014;s ligĹł). Visos ambulatorinÄ&#x2014;s ginekologinÄ&#x2014;s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ&#x2014; klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ&#x2014;da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
NAUJIENA: procedĹŤros veidui ir kĹŤnui su energizuoto vandens kosmetika. GROĹ˝IUI: Mezoterapija savo krauju â&#x20AC;&#x201C; PRP trombocitĹł plazma: veido atjauninimas, krĹŤtĹł stangrinimas, plaukĹł atauginimas. SpuogĹł, probleminÄ&#x2014;s odos gydymas. RaukĹĄliĹł uĹžpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su lÄ&#x2026;steliĹł augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieĹžiĹŤrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. AnticeliulitinÄ&#x2014;s procedĹŤros, kavitacija, liekninamosios procedĹŤros. SVEIKATAI: ĹĄaltasis lazeris: atjauninimui, skausmĹł malĹĄinimui, endokrininÄ&#x2014;s sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenaĹžiniai masaĹžai. Magneto, ozono, LED ĹĄviesos terapijos. Radiochirurginis odos dariniĹł, nepageidaujamĹł plaukeliĹł, kapiliarĹł ĹĄalinimas. S.Daukanto g. 2, KlaipÄ&#x2014;da. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 906555
Ilgalaikei nuomai pora ieĹĄko buto KlaipÄ&#x2014;doje. Abu dirbame, mokÄ&#x2014;sime uĹžstatÄ&#x2026; ir ÄŻ priekÄŻ. TvarkÄ&#x2026; garantuojame. Tel. 8 612 17 177. 914214
IĹĄnuomojamas maĹžos kvadratĹŤros 1 kambario butas Taikos pr. 3, ĹĄalia â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyturioâ&#x20AC;&#x153; alaus daryklos. Be tarpininkĹł. Kaina 300 Lt. Tel. 8 615 20 809, e. paĹĄtas mindjonk@yahoo.com. 914284
IĹĄnuomoju 1 kambario butÄ&#x2026; Taikos pr., prie â&#x20AC;&#x17E;Akropolioâ&#x20AC;&#x153; (suremontuotas); 2 kambariĹł butÄ&#x2026; LaukininkĹł g., su baldais ir buitine technika. Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994. 914212
NTA â&#x20AC;&#x17E;Laimitaâ&#x20AC;&#x153; greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. BirutÄ&#x2014;s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 906301
NTA â&#x20AC;&#x17E;Memelhausâ&#x20AC;&#x153; padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 907319
Nuomojami prekybos plotai antrajame aukĹĄte baldĹł ir interjero centre â&#x20AC;&#x17E;Decoâ&#x20AC;&#x153;, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174. 908861
Ĺ iandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vÄ&#x2014;Ĺžio â&#x20AC;&#x201C; vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties ĹĄeimoje arba tarp draugĹł. PasaulinÄ&#x2014;s kovos su vÄ&#x2014;Ĺžiu dienos tikslas â&#x20AC;&#x201C; skleisti ĹžiniÄ&#x2026;, jog stiprinant vÄ&#x2014;Ĺžio profilaktikÄ&#x2026; ir ankstyvÄ&#x2026;jÄ&#x2026; diagnostikÄ&#x2026; galima tikÄ&#x2014;tis geresniĹł rezultatĹł kovojant su ĹĄia klastinga liga. Kraujo tyrimĹł laboratorija, prisijungdama prie kovos su vÄ&#x2014;Ĺžiu, skelbia akcijÄ&#x2026;: visÄ&#x2026; vasario mÄ&#x2014;nesÄŻ mĹŤsĹł laboratorijĹł procedĹŤriniuose kabinetuose visiems vÄ&#x2014;Ĺžio Ĺžymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltic Medicsâ&#x20AC;&#x153; diagnostinÄ&#x2014; laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ&#x2014;da. 906851
Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurĹł centre, Ĺ ilutÄ&#x2014;s pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174. 908867
Pigiai iĹĄnuomojamas didelis kambarys su baldais vienam ar dviem asmenims nuosavame name, antrajame aukĹĄte, senamiestyje, prie miesto parko. Tel. 8 612 37 461. 914483
Parduoda
Unikali technologija Lietuvoje
913690
2 butus (40 kv. m) 1 aukĹĄte bendrabutyje Rambyno g. 18. Tel. 8 646 60 832. 914448
914766
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ&#x2014;s funkcinÄ&#x2014; ekspres diagnostika â&#x20AC;&#x17E;Nakataniâ&#x20AC;&#x153; metodu. Stuburo korekcijos procedĹŤrĹł kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dÄ&#x2014;l biologiĹĄkai aktyviĹł priedĹł ir Transfer FaktoriĹł vartojimo. SukilÄ&#x2014;liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ&#x2014;da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911018
PusÄ&#x2122; sodybos Kretingos r., 45 km nuo KlaipÄ&#x2014;dos (visi patogumai, yra ĹŤkinis pastatas, klÄ&#x2014;tis, vandentiekis, apkaltas ir apĹĄiltintas, pigus iĹĄlaikymas, gyvenvietÄ&#x2014;je, yra ĹžemÄ&#x2014;s 2,5 ha, aplink miĹĄkai, geras susisiekimas). Tel. 8 675 82 345.
1 kambario butÄ&#x2026; Ĺ iauliĹł g. (5/2 a., naujas, geras remontas). Tel. 8 644 74 463. 913551
DviejĹł butĹł visiĹĄkai ÄŻrengtÄ&#x2026; 228 kv. m namÄ&#x2026; 9 km iki KlaipÄ&#x2014;dos (12 a, labai patogus susisiekimas, visos komunikacijos). Tel. 8 686 73 052. 914368
Gero iĹĄplanavimo 3 kambariĹł butÄ&#x2026; Nidos g. (raudonĹł plytĹł namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898. 913437
Geromis kainomis ĹžemÄ&#x2014;s sklypus namĹł statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio paĹĄto. Tel. 8 609 07 270.
913943
912756
1 kambario butÄ&#x2026; su niĹĄa netoli â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyturioâ&#x20AC;&#x153; arenos (5 pl./1 a., 37 kv. m, kapitaliĹĄkai suremontuotas, kai kurie baldai, 107 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 615 81 895.
ÄŽrengtus 2-3 kambariĹł butus naujos statybos namuose BijĹŤnĹł, BirutÄ&#x2014;s, ParyĹžiaus Komunos, Ĺ˝olynĹł, DragĹŤnĹł g., Dvaro slÄ&#x2014;nyje. Tel. 8 630 78 714, NTA â&#x20AC;&#x17E;KavintenÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;.
913254
914753
1 kambario butus: Minijos g. 4/4 a. (50 000 Lt), Ĺ˝ardininkĹł g. 9/8 a. (85 000 Lt), Debreceno g. 66 9/6 a. (89 000 Lt), blokÄ&#x2026; Taikos pr. 5/4 a. (su baldais). Tel. 8 647 33 319. 914591
Karlskronos g. 3 kambariĹł suremontuotÄ&#x2026; butÄ&#x2026;, 5/3 a. Tel. 8 656 79 850, 8 656 79 851. 898846
1 kambario suremontuotÄ&#x2026; butÄ&#x2026; Poilsio g. (plytinis namas, balkonas). PradinÄ&#x2014; kaina 120 000 Lt. Tel. 8 655 14 390.
NaujÄ&#x2026; 2 kambariĹł 55 kv. m butÄ&#x2026; (visa apdaila, 1 a., atskiras ÄŻÄ&#x2014;jimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis ĹĄildymas - apie 100 Lt/mÄ&#x2014;n.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
914224
913381
10,4 a gyvenamosios paskirties sklypÄ&#x2026; Rimkuose (visos komunikacijos, namo projektas, leidimas statybai, 80 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 612 54 688.
NaujÄ&#x2026;, ĹĄiltÄ&#x2026; 104 kv. m kotedĹžÄ&#x2026; Ginduliuose (kraĹĄtinis, miesto komunikacijos, ĹĄildymas dujomis, ĹĄildymo sÄ&#x2026;naudos 100-300 Lt/mÄ&#x2014;n.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
913251
913389
105 kv. m kotedĹžÄ&#x2026; Ginduliuose (visos komunikacijos, ĹĄildymas dujomis, visiĹĄkai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289.
Naujos statybos namus: Poilsio g., KlipĹĄiĹł g. â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;SvajoniĹł krantasâ&#x20AC;&#x153;, RÄ&#x2014;vos g. â&#x20AC;&#x201C; PlytinÄ&#x2014;, TruĹĄeliuose, Dauparuose, â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝aliajame slÄ&#x2014;nyjeâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; kotedĹžÄ&#x2026;. Tel. 8 611 41 730. 913775
903645
2 kambariĹł butÄ&#x2026; LietuvininkĹł a. (57 kv. m, 4 pl./4 a., balkonas, vaizdas ÄŻ aikĹĄtÄ&#x2122;). Tel. 8 611 41 730, www.kavintene.lt. 914805
2 kambariĹł butÄ&#x2026; su didĹžiuoju holu BanduĹžiĹł g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914233
3 kambariĹł butÄ&#x2026; Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotÄ&#x2026; 21 kv. m butÄ&#x2026; Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 913297
3 kambariĹł butus: Baltijos pr., 5 pl./3 a. â&#x20AC;&#x201C; 150 000 Lt, Baltijos pr. 109 â&#x20AC;&#x201C; 299 000 Lt, Baltijos pr. 113 â&#x20AC;&#x201C; 265 000 Lt, Baltijos pr. 117 â&#x20AC;&#x201C; 450 000 Lt ir kt. Tel. 8 611 41 730. 913777
ButÄ&#x2026; centre 2 kambariĹł ir 1 kambario su individualiu reguliuojamu ĹĄildymu, su palÄ&#x2014;pe, ĹŤkiniu, kiemu; 9 a sklypÄ&#x2026; su komunikacijomis (patogi vieta). Tel. 8 698 19 967.
Butus: 2 kambariĹł GÄ&#x2014;liĹł g. (nuosavas ĹĄildymas, sandÄ&#x2014;liukai), 3 kambariĹł SulupÄ&#x2014;s g. (5/2 a., 108 000 Lt), 3 kambariĹł AlksnynÄ&#x2014;s g. (5/2 a., 165 000 Lt). Tel. 8 679 41 441.
AMBULATORIJA
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.
Naujos statybos 2 kambariĹł 50 kv. m butÄ&#x2026; BirutÄ&#x2014;s g.(7/2 a., visiĹĄkai ÄŻrengtas, ÄŻmontuoti baldai, balkonas, vieta automobiliui). Tel. 8 672 12 325, www.kavintene.lt. 914807
Naujos statybos sublokuotÄ&#x2026; 200 kv. m namÄ&#x2026; Kunkiuose (2008 m., ÄŻrengtas, 9 a sklypas, 420 000 Lt). Domina keitimas ÄŻ butÄ&#x2026;. Tel. 8 656 98 388. 914337
Padedu parduoti, pirkti, iĹĄnuomoti butus ir kitÄ&#x2026; nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 913043
Pigiai, skubiai 1 kambario butus su holu: 9/8 a. VaidaugĹł g. (pradinÄ&#x2014; kaina 115 000 Lt), 9/1 a. Vyturio g. (pradinÄ&#x2014; kaina 100 000 Lt). Tel. 8 614 29 128. 913429
3 kambariĹł 68 kv. m butÄ&#x2026; DragĹŤnĹł g. 1 (visiĹĄkai ÄŻrengtas, baldai, buitinÄ&#x2014; technika, 7 aukĹĄtas, ÄŻstiklinta lodĹžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 913397
Savininkas parduoda gamybines-sandÄ&#x2014;liavimo patalpas GargĹžduose (850 kv. m) arba dalÄŻ patalpĹł (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398. 914318
2 kambariĹł 48 kv. m butÄ&#x2026; Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549. 914762
3 kambariĹł 86 kv. m butÄ&#x2026; senamiestyje (per 2 aukĹĄtus, uĹždaras kiemas, maĹžai kaimynĹł, tvarkinga laiptinÄ&#x2014;). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 913759
Butus: du 1 kambario (nebrangiai), 1,5 kambario, 3 kambariĹł (remontas, baldai); sodÄ&#x2026; su namu bendrijoje â&#x20AC;&#x17E;SmiltelÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; (dujos, pirtis). Tel. 8 612 48 946.
3 kambariĹł su holu butus: KuncĹł g. 5/5 a. (149 000 Lt); BroĹžynĹł g. 5/4 a. (169 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
914705
914230
NamÄ&#x2026; MaĹžajame Kaimelyje (130 kv. m, neÄŻrengtas, ĹĄalia DanÄ&#x2014;s upÄ&#x2014;s, galima iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai), butÄ&#x2026; Naujojo Sodo g. (â&#x20AC;&#x17E;Dâ&#x20AC;&#x153; raidÄ&#x2014;je, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865.
3 kambariĹł suremontuotus butus: NaikupÄ&#x2014;s g. (5/4 a., plytiniame name, 183 000 Lt); SportininkĹł g. 5/5 a. (170 000 Lt); KarklĹł g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
913522
914227
Savininkas parduoda naujos statybos neÄŻrengtÄ&#x2026; namÄ&#x2026; GargĹžduose (arba keiÄ?ia ÄŻ butÄ&#x2026;) ir namĹł valdos sklypÄ&#x2026; GargĹžduose. Tel. 8 687 73 398. 914314
TvarkingÄ&#x2026; sodybÄ&#x2026; InkakliĹł gyv., Ĺ ilutÄ&#x2014;s r. (mĹŤrinis 118 kv. m namas ir ĹŤkiniai pastatai, trifazÄ&#x2014; elektros srovÄ&#x2014;, 1 ha sklypas, 170 000 Lt). Tel. 8 645 59 738. 913921
Perka MiĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirtimui. Geros apmokÄ&#x2014;jimo sÄ&#x2026;lygos. Tel. 8 609 97 517, e. paĹĄtas uabaltma@gmail.com. 894104
Nukelta ÄŻ 16 p.
16
trečiadienis, vasario 22, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI
Perka
Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766. 911668
atkelta iš 15 p. UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900113
909866
1, 2 arba 3 kambarių butą. Tel. 8 612 48 946. 914731
2-3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046. 914647
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 906313
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 907467
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 906992
Ieškome gamybos vadovo (spaustuvėje). Privalumas - vadovaujamo darbo patirtis, spaudos procesų išmanymas. CV siųsti administracija@ klaipedosbanga.lt. Tel. 8 685 23 931.
„Aidila“. Nekilnojamojo turto paslaugos. Taikos pr. 35, www.aidila.lt. Kadastriniai matavimai - tel. 8 656 93 900. Topografinės nuotraukos - tel. 8 677 88 634. Turto vertinimas - tel. 8 698 13 611. Nekilnojamojo turto pardavimas, nuoma - tel. 8 614 55 660, 8 698 51 279, 8 605 11 286. 913899
Paslaugos
913506
913661
Kavinei-barui reikalinga (-as) indų plovėja (-as). Tel. 8 618 78 915.
UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508. 908612
914513
Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 914084
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 912206
Maisto prekių parduotuvei reikalinga valytoja. CV siųsti rital@gruste.lt. Tel. 8 614 36 855. 914789
Tarpininkavimas
UAB „Pineka“ dirbti Klaipėdoje reikalingi specialistai, turintys LR aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatus: vėdinimo, oro kondicionavimo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo specialiųjų statybos ir techninės priežiūros darbų vadovas, pastatų vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, pastatų šildymo specialiųjų statybos darbų vadovas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos ir tiekimo ypatingo statinio projekto dalies ir vykdymo priežiūros vadovų (inžinierių – projektuotojų). Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. pineka@pineka.lt., faksu (8 46) 411 914. Pasiteirauti tel. (8 46) 411 913.
Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524. 893076
Padangų servisui reikalingas padangų montuotojas. Tel. 8 698 48 140. 913913
Nuoširdžiai užjaučiame kolegę Audrą Srėbalienę, mirus Tėvui. Amžinoji šviesa jam tešviečia. Liūdime kartu. Klaipėdos dramos teatras 914648
Padėka Širdingai dėkojame AB „Lietuvos dujos“ administracijai, bendradarbiams, Jokubauskų šeimai, giminėms, draugams, kaimynams už moralinę ir materialinę pagalbą, netekus mylimo sūnaus, vyro, tėvo, senelio. Gergelių šeima
a
Nekilnojamasis turtas
a
Baldai
914540
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 914324
Buitis ir technika Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 910466
Paslaugos
Automobiliai
913110
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902555
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914289
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912333
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 907359
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 907240
Darbas
Reikalingas barmenas (-ė), barmenas (-ė)-padavėjas (-a). Tel. 8 671 11 107, 8 610 00 917. 914453
Reikalingas šaltkalvis-mechanikas spaudos įrengimų remonto ir priežiūros darbams. CV siųsti administracija@klaipedosbanga.lt. Tel. 8 685 23 931. 913664
Reikalingas gamybos inžinierius, kuris bus atsakingas už darbo brėžinių parengimą, gaminių komplektavimą ir kokybę. CV siųsti audrius.celedinas@opsbaltic.lt. 914092
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876. 912614
Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 8637 2176. 914664
Spaustuvei-leidyklai reikalingas spaudėjas. CV siųsti administracija@klaipedosbanga.lt. Tel. 8 685 23 931. 913655
Spaustuvė-leidykla priims į darbą patyrusį projektų vadovą. Privalumas - spaudos procesų išmanymas. CV siųsti administracija@ klaipedosbanga.lt. Tel. 8 685 23 931. 913658
UAB „Naujamiesčio būstas“ skubiai ieško kiemsargio valytojo - traktorininko. Tel. 8 650 92 750, Klaipėda. 914527
Siūlo darbą Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 914207
913796
Pjauname sienas, sutvarkome dokumentus, dažymas, plytelės, laminatas, gipskartonis, elektra, santechnika. Tel. 8 603 00 203. 913591
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus. Sutvarkome projektus. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. www.statome.com, tel. 8 655 22 204. 913565
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886. 914575
Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321. AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.
910018
907961
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Gerai ir greitai glaistau, tapetuoju, dažau ir t.t. Galiu patarti. Tel. 8 600 36 823.
909991
Statyba ir statybinės medžiagos
914517
Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, roletai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620. 908541
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900272
Dėmesio Dingusį UAB „Tavėja“ (įmonės kodas 141855744, juridinis adresas Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Vytauto g. 30-6) antspaudą laikyti negaliojančiu.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
914853
911877
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577. 914345
Kita
Statybos paslaugos Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867. 913991
Parduoda Eglės, pušies (6,10 m) ir beržo (3,10 m) rąstus nuo 20 cm skersmens, kaina 200-230 Lt už kub. m. Gera kokybė. Atsiskaitoma iš karto. Pasiimate patys. Tel. 8 605 43 725. 914326
Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464. 910061
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905496
Kokybiškai ir greitai atliekame mūro, stogo dengimo, tinkavimo, betonavimo, pamatų liejimo, šiltinimo darbus. Tel. 8 606 76 966. 913600
Mūras, pamatai, stogai, šiltinimas, gipskartonis, dažymas, plytelės, laminatas, elektra, santechnika. Tel. 8 603 00 202. 913581
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673. 914842
Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939. 910161
Perka
Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620. 891227
Nebrangiai, kokybiškai keičiu: klozetus, maišytuvus ir t.t. Prireikus nuperku, parvežu. Tel. 8 612 69 807. 913500
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 908367
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt.
We urgently requiring inspector for personnel or secretary with before practice in Maritime Business. Requirements: knowledge of English, Lithuania and Russian languages, sociability. To consider your candidature, please contact us under mobile number +370 638 15 495.
913753
913519
Dirbti platformoje Vokietijoje reikalingi virėjos, stiuardesės (anglų kalba). www.bakena.com, tel. (8 46) 410 735.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
S.Šimkaus g. rasti akiniai. Kreiptis tel. 214 331 (skambinti po 18 val.).
913670
914121
914606
914379
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
914577
Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.
912837
901814
Perka
Parduoda
Reikalinga pardavėja prekiauti žuvimi turgavietėje. Tel. 8 656 07 416.
Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.
895896
Radiniai Rasta
Informuojame, kad vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T11-4 „Dėl sutikimo reorganizuoti Priekulės specialiąją mokyklą, prijungiant ją prie Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos“ pagal parengtą reorganizavimo sąlygų aprašą Priekulės specialioji mokykla (buveinė Žalgirio g. 2, LT-96340 Priekulė, Klaipėdos r. sav., mokyklos kodas – 190985449) nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuojama, prijungiant ją prie Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos (buveinė Klaipėdos g. 20, LT-96340 Priekulė, Klaipėdos r. sav., mokyklos kodas – 191791956). Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija po reorganizacijos perima Priekulės specialiosios mokyklos, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizacijos baigs veiklą, teises ir pareigas. Su reorganizavimo sąlygų aprašu galima susipažinti www.priekule.ku.lt, pasiteirauti tel. (8 46) 454 149, 454 183. 913344
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885016
Pranešame, kad savininkės sprendimu likviduojama Rasos Baublytės IĮ (į. k. 300882871, PVM kodas LT100005463216, registruota Mokyklos g. 33, Klaipėda). 914798
Įvairūs
17
trečiadienis, vasario 22, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai! Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartojamas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!
šokiai Šokių studija „SVAJONĖ“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje! 2012 03 15 – 05 31 Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos! Tik kovo 2–9 dienomis kruizą Ryga– Stokholmas–Ryga mūsų biuruose galėsite įsigyti su specialia net iki 45% nuolaida:
Kaina asmeniui nuo 80 Lt Keturvietė kajutė be lango nuo 370 Lt Keturvietė kajutė su lango nuo 495 Lt Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus loterijoje ir turės galimybę laimėti VASAROS KRUIZĄ KETURIEMS! Daugiau informacijos www.krantas.lt
gėlės Tik gėlės Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Restoranas „Neringa”
Liepų g. 48b, Klaipėda, informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt. Linijos šokių pamokos damoms ir merginoms Poriniai pramoginiai šokiai suaugusiems Funky Jazz šokių pamokos merginoms Argentinos tango pamokos Sportiniai šokiai vaikams Individualios pamokos Vestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPĖDOJE!!! Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais nešioklėse Pramoginių šokių vakarai.
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvaža į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms. Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
trečiadienis, vasario 22, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Kovo 2 d. 18 val. – N.Simon. „Saugokite Florą“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Kovo 3 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 17 d. 18 val. – P.Gladilin. „Iš miglos išniro angelas“. 2 veiksmų komedija. Rež. R.Rimeikis. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių komedija. Rež. A.Vizgirda.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“. Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. V.Mucharjamov. „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo meditacija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką branginančius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“. V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikin (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kame-
rinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č.Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 2 0 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Vasario 23 d. 20 val. – koncertas „The Beatles a Cappella“. Kovo 2 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kėdainių „Kėdainiai Triobet“. Kovo 3 d. 16 val. – LKL žvaigždžių diena. Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demis Roussos ir simfoninis orkestras. Kovo 16 d. 20 val. – Filip Kirkorov.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 22–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei VU Matematikos ir informatikos instituto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“ (8). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas (k). Aklosios perklausos. 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (7). 14.40 „iKarli“ (7). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.30 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo trileris „Mirties apsuptyje“ (JAV, Vokietija, 2002 m.) (N-7). 0.40 „Ties riba“ (N-14). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Kodėl? 11.55 Anim. f. „Karalius ir aš“ (JAV, 1999 m.). 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“ (3). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. Orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Pelkė“ (7). 0.05 „Eureka“ (5). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems.
7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Grėsmingi medžiotojai. Mirtini ginklai“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou.
16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“. Humoro serialas (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00, 17.55 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 8.45, 17.10 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Mūsų miesteliai (k). 12.25 Pulsas. 12.50 Gyvenimas yra gražus (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (3) (2003 m.) (k). 15.30 Kultūra. Dailininkas Valentinas Antanavičius (k). 15.50 Lietuvių dokumentikos meistrai. Kazimieras Musnickas. (k). 16.55 Žinios (k). 17.25 Etnokultūros ratas. Sustojęs gyvenimas. 18.25 Durys atsidaro. 18.50 Muzikos istorijos. Mėnulis, sonetas ir muzika. 19.35 Laiko portretai. Giedriaus Kuprevičiaus išmonės. 20.05 Antano Vengrio 100-osioms gimimo metinėms. Kelionė į būtąjį laiką. Nuo vaidyklos iki valstybės teatro. 20.50 Antano Vengrio 100-osioms gimimo metinėms. Teatro instinktas. „Scenos riteris“ (1, 2). 21.25 Dok. f. „Oranžinė legenda“. 21.35 Architekto, skulptoriaus Antano Vivulskio 135-osioms gimimo metinėms. Architektas Antanas Vivulskis (1997 m.). 22.10 Elito kinas. Drama „Elos slėnyje“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Kai mūzos prabyla. Henrikas Radauskas. Šimtas metų vienatvės. Skaito aktorius Andrius Bialobžeskis (k). 1.15 Architekto, skulptoriaus Antano Vivulskio 135-osioms gimimo metinėms. Architektas Antanas Vivulskis (1997 m.) (k).
9.55, 14.30 Teleparduotuvė. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10 Nuotykių f. „Tarzano nuotykiai“ (1) (JAV, 2006 m.). 12.10, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.00, 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 15.00 Tarzano nuotykiai (2). 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 19.00 „CSI Majamis“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „Olympique de Marseille“–„FC Internazionale Milano“. Tiesiogiai. 23.40 Fantastinis nuotykių f. „Žvaigždžių vartai. Kontinuumas“ (JAV, Kanada, 2008 m.). 1.30 „Futurama“. 2.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“ (9). 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (5) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Kriminalinis trileris „Karas be taisyklių“ (JAV, 1998 m.) (N-14). 22.45 „Arti namų“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1). 21.52, 0.57 Orai.
8.45, 13.30, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 9.45, 17.45, 0.30 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Kenedžiai“ (N-7). 11.15 Fantastinis nuotykių f. „Mitas“ (Kinija, Honkongas, 2005 m.) (N-7). 13.45 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (1). 14.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 15.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas (k). 15.45 Pažintinė istorinė laida „Burlaivių pėdsakais“ (3). 16.15 Kultūra +. 16.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 18.15 „Nenuorama Seidė“. 19.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 20.15 „Broliai detektyvai“ (N-7). 21.15 „Mirties gniaužtuose“ (5) (N-7). 22.30 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 23.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“.
7.00 Komedija „Eglutės“. 9.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Išdavikas“ (JAV, 2008 m.). 11.00 Fantastinis trileris „Šalutinis efektas“ (JAV, 2011 m.). 13.00 Kriminalinė komedija „Perskaityk ir sudegink“. 15.00 Anim. nuotykių f. „Vėžliuko Semio nuotykiai“ (Belgija, 2010 m.). 17.00 Romantinė komedija „Meilė dideliame mieste 2“ (Rusija, 2010 m.). 19.00 Drama „Kalėdų namelis“. 21.00 Romantinė komiška drama „Mes iškeliaujame!“ 23.00 Mistinė siaubo drama „Įsileisk mane“ (D.Britanija, JAV, 2010 m.). 1.00 Siaubo komedija „Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas“.
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.45 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.15 Rinkimai – 2012. 17.00 „Suprasti. Atleisti“. 17.45 Susituokime. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Maskvos kiemelis“. 23.35, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 23.50 „Gynybos teisė“. 0.50 „Suprasti. Atleisti“. 1.50 „Maskvos kiemelis“. 3.30 Vaid. f. „Triukšminga diena“. 5.05 „Sužadėtuvių žiedas“. 6.30 Muzika.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 12.00 Karaliaus taurės rungtynės. I pusfinalis. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Asseco Prokom“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 17.15 Karaliaus taurė. „Regal Barcelonal“–„Lucentum Alicante“. 19.15 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXIV turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (sausis). 22.00 Futbolo dievai. Batistuta. 22.30 Futbolo dievai. R.Gullitas. 23.15 Profesionalų boksas.
19
trečiadienis, vasario 22, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.
Avinas (03 21–04 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jausitės sutrikęs ir nežinosite, kaip elgtis. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Įvertinsite tai, kas gera. Jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Nepaisydamas faktų, galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė neaiškių minčių. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Pasistenkite nuo visko atitrūkti, nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Liūtas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo. Venkite kategoriškumo. Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namie ar net jūsų sveikatai. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Šiandien geriau atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Ožiaragis (12 22–01 20). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų vėliau gailėtis. Vandenis (01 21–02 19). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Žuvys (02 20–03 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors ir esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.
Orai
Savaitės viduryje turėtų vyrauti tei giama temperatūra. Šiandien numa tomi nedideli krituliai, vėjas rims, tem peratūra dieną pakils iki 0–4 laipsnių šilumos. Rytoj naktį didžiuosiuose miestuose temperatūra nukris iki 1–2 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 2–3 laipsnių.
Šiandien, vasario 22 d.
+2
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+2
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
+3
Utena
+3
7.46 17.54 10.8
53-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 313 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +8 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +13 Kairas +22 Keiptaunas +22 Kopenhaga +6
kokteilis Apsižioplino ir nerado Morės Save Žiople įvardijusi skaitytoja, prisi pažino, kad „susivėlė“ ir „nuvarė“ į Ven tę sekmadienį, kai Užgavėnių švenčių šurmulys jau seniai buvo nutilęs, o su deg intos Morės pelenus vėjas į visas puses buvo išblaškęs. „Nebuvo nė trupučio pikta, – pasakojo moteris. – Su draugais vis vien smagiai praleidome laiką. Nusipirkome žuv ų, antelių ir, kaip visada, labai skanių pi gių kepinių Kintų kepykloje.“ Žioplė prisižadėjo, kad kitais metais niekuo gyvu nesupainios dienos.
Londonas +11 Madridas +13 Maskva 0 Minskas 0 Niujorkas +11 Oslas +6 Paryžius +10 Pekinas +11
Praha +9 Ryga +3 Roma +14 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +19 Tokijas +11 Varšuva +7
Vėjas
4–10 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+3
+3
+4
9
+2
+3
+3
+3
10
rytoj
penktadienį
+2
Marijampolė
Vilnius
+3
Alytus
Vardai Almis, Aristas, Dangira, Darvydas, Elvinas, Gintautė, Margarita.
vasario 22-ąją
Rytas
+2
+1
+3
+2
+1
8
1511 m. įkurta Šilutė (Ši lokarčema). 1512 m. mirė italų jūr i ninkas ir geografas, ku rio vardu pav ad int a Amer ika, Amer igo Ves pucci. Gimė 1454 m. 1732 m. gimė pirmasis JAV prez identas (1789– 1797 m.) George Was hington. Mirė 1799 m. 1945 m. mirė profesorius, universiteto rektorius, Lie tuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas Mykolas Romeris. Gimė 1880 m.
1947 m. gimė verslinin kas bei vienas garsiau sių Liet uvos lenkt yn i ninkų Stasys Brundza.
1974 m. gimė brit ų dai nin inkas bei dainų au torius James Blunt. 1975 m. Los Andžele Kali fornijoje gimė amerikiečių aktorė Drew Barrymore. 1962 m. gimė garsus Aust ralijos gamtininkas, lauki nės gamtos žinovas Steve Irwin. Mirė 2006 m. 1990 m. Mongolijos sosti nėje Ulan Batore nuversta paskutinė Stalino statula. 1997 m. Angl ijoje gimė pirmasis klonuotas žin duolis – avytė Doli.
Svečias: „Kokteilį“ aplankė toks
baisus Užgavėnių herojus.
Galėtų nesutapti O skait ytojai negal i užm iršt i stint ų kainos per Palangoje vyk usią Stint ų šventę. „Man nepikta dėl tų stintų kainų, – die vagojosi Rita. – Žmonės ruošėsi, mari navo jas, kepė, plušo. Patiko vieno vil niečio komentaras, kad tok ia šventė – kartą per met us. Pasitaupyk ime, ne nuskursime. O šventė prig ijo. Štai Ne ringoje stintos kainavo pig iau, o arba ta, blynai – už dyką, bet kai suskaičiuo ji visas kelto, kuro išlaidas, ekolog ijos mokest į... Gal ir Smiltynės perkėla ras tų sprend imą per tok ias šventes kel to bil ietus papig inti? Dar geriau būtų, kad šventės nesutaptų.“ Savo trigraš į įkišt i panoro ir Diedu kas: „Aišk u, kad stintos – del ikatesas. Tik žiemą gal ima paragaut i šių agur kais kvepiančių žuv ų. Vien iems juo dieji ikrai – del ikatesas, kitiems – stin tos. Tai priklauso nuo piniginės storio. Jeigu ji tuščia – tai nukel iauji ant ledo ir pasigauni veltui šių sidabrašonių“.
Godumas sugadino šventę Tačiau Aleksas negali nurimti: „Viską daro godumas pin igams. Po to vers lin inkai dejuoja, kad žmonės neina į šventes ir verslui trūksta pelno. O ko ten eit i? Stintos už du litus nusipirkti? Teg ul paspringsta. Tuo godumu visą šventę sugadino. Lietuvaičiai viskam tok ias kainas sukel ia, kad žmonės greitai visai atsisakys švenčių. Jau ge riau važiuoti į užsienį, ten dar žmonės sveiko proto neprarado“. Česka (397 719; tai ar galite atsakyti: stinta – vertinga ar parazitinė žuvis? Porinėmis valan domis skambina moterys, neporinėmis – vyrai)
Gausa: Kaziuko mugėje Klaipėdoje sulaukiama 300–400 prekeivių.
Pavasario pradžią skelbs Kazimierai Apie prasidėjusį pavasarį pirmąjį kovo savaitgalį skelbs tradicinė Kazimierinių šventė ir Kaziuko mugė. Šie renginiai uos tamiestyje vyks 20-ą kartą. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Kazimierinių šventės, kurios da lis yra Kaziuko mugė, atidarymas Teatro aikštėje vyks kovo 3-iąją 12 val. Visus atėjusius į šventę pasi tiks Martyno ir Rozalijos perso nažai, kuriuos įkūnys Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Vyks kon certas. Teatro aikštėje, Turgaus gatvė je šurmuliuos Kaziuko mugė. Joje savo dirbiniais prekiaus amatinin kai, tautodailininkai. Mugės metu bus galima paragauti košės, blynų, alaus, karšto vyno. Klaip ėd os krašto Kaz im ier ų bendrijos pirmininkas Kazys Vai noras tvirtino, jog paprastai mugė
je prekiauja apie 300–400 prekei vių. Jų registracija dar vyksta. „Per 20 metų susiformavusi tradicija įgauna vis didesnį mas tą. Pas mus atvažiuoja prekiauti žmonės net iš kito Lietuvos krašto – Vilniaus, Marijampolės, Ukmer gės. Norime pritraukti dar daugiau amatininkų ir tautodailininkų. Iš jų net neimame mokesčio“, – teigė pirmininkas. K.Vainoras pabrėžė, kad Kazi mierinių šventė nesistengia nuste binti naujovėmis, o siekia išlaiky ti tradicijas. Šiemet mugė taip pat neapsieis be verbų – pavasario pra džios ir Kazimierinių simbolio. Kovo 4-ąją Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje toliau šurmuliuos mugė, o 16 val. Klaipėdos univer
siteto Menų fakultete vyks nemo kamas mišraus choro „Klaipėda“ koncertas. Pasak K.Vainoro, devynioli ka metų būtent šis koncertas pa skelbdavo šventės pradžią. Šiemet šią tradiciją teko pakoreguoti dėl salės užimtumo. Kazimierinių šventę Klaipėdoje pradėjo organizuoti prieš 20 metų įkurta Kazimierų bendrija. Jos ini ciatorius buvo žymus klaipėdietis, nusipelnęs inžinierius Kazimieras Vizbaras. Šią idėją jis parsivežė iš Čikagos, kur tuo metu tam tikro vardo klu bai buvo populiarūs. Prie K.Vizbaro prisijungė ir kiti uostamiesčio Ka zimierai. „Iki bendrijos įkūrimo Klaipėdo je nebuvo jokių Kazimierinių šven tės tradicijų. Tai buvo tik vardo diena. Bendrija pradėjo kurti šios šventės tradicijas. Viena jos dali mi tapo koncertas, kita – Kaziuko mugė. Vilniaus Kaziuko mugės gi mimas susijęs su amatininkais, o Klaipėdoje – su Kazimierų vardo švente“, – pasakojo K.Vainoras.
Įvairovė: Kaziuko mugėje gau-
su ne tik suvenyrų.
Redakcijos archyvo nuotr.