lietuva Seimą ir prezidentūrą toliau drebina išdaviko paieškos.
7p.
pasaulis Vokietijos kanclerei A.Merkel teko nusileisti dėl J.Gaucko kandidatūros į prezidentus.
9p.
turtas
Dokumentinio filmo seansas – B.Galdikas globojamiems orangutanams.
12p.
ACTA perspektyvos Lietuvoje: naujos taisyklės tvarkos radikaliai nepakeistų?
24p.
Ketvirtadienis vasario 23, 2012 Nr. 44 (19603) Kaunodiena.lt 2 Lt
Verslui – dar vienas kirtis
Vilniečiai nerimsta dėl dvimiesčio Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Vilniaus miesto savivaldybė išpla tino pranešimą, kuriame apkaltino Kauno vadovus, kad jie vilkina dvi miesčio projekto gaivinimą. Kauno meras Andrius Kupčinskas tokius kaltinimus pavadino politikavimu. Politikams trūksta dėmesio?
„Matyt, kažkam trūksta dėmesio, todėl ir rašo tokius pranešimus. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tikrai esame gavę kelis raštus su siūlymais organizuoti bendrą pasitarimą dėl tolesnių dvimiesčio projekto veiks mų. Tarybos sekretoriui Mindaugui Šivickui buvo perduoti šie raštai. Aptarėme, kad po 2012 m. biudžeto patvirtinimo toks susitikimas turė tų būti surengtas“, – sa kė A.Kupčinskas.
3
Dienos citata „Sutikau daug pakeleivių, kurie sutiko, kad reikia kaž ką keisti“, – sako vienas iš naujosios muzikos kūrėjų organizacijos „Nata“ iniciatorių Raigardas Tautkus. Vilioja: judriose vietose esantys daugiabučiai – gana patraukli vieta verslui.
Mažoms parduotuvėms, kirpykloms, solia riumams, veikiantiems daugiabučiuose, atsirado naujas reikalavimas – minti biu rokratų slenksčius ir keisti patalpų paskir tį. Verslininkai nesuvokia, kam to reikia.
Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Netikrumo priežastis – nuo sausio 1 d. įsigaliojusios Visuomenės svei katos priežiūros įstatymo (VSPĮ) kai kurios nuostatos, reglamentuojan čios daugiabučiuose įsisteigusių įmonių veiklą. „Manau, siekiama
Tomo Raginos nuotr.
uždaryti kuo daugiau mažų objek tų, kurie trukdo monopolijų plėt rai. Visame pasaulyje yra priešingai – visur pirmieji aukštai yra užimti smulkiųjų įmonių“, – tvirtino Kau no regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (KRSVVA) valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius.
2
16p.
2
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
22
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,38
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
45
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Muzikinis teatras degė neapdraustas Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
„Kol kas tik užlopėme stogą, kad lietus nelytų“, – nuslūgus emo cijoms po kilusio gaisro Kauno valstybiniame muzikiniame teat re sakė teatro direktoriaus pava duotojas kultūrai ir bendriesiems reikalams Rimantas Lekavičius.
Muzikinio teatro administracija gaisro padarytą žalą žada vertin ti po to, kai bus pasirinktas pro blemos sprendimo kelias.
Klausimas – sutvar kyti ir palikti taip, kaip buvo, ar pada ryti taip, kaip turė tų būti. „Pagrindinis šiuo metu ke liamas klausimas – sutvarkyti ir palikti taip, kaip buvo, ar pa daryti taip, kaip turėtų būti“, – aiškino R.Lekavičius. Nuo šio sprendimo, kuris bus priimtas sulaukus ekspertų ir architek tų išvadų, priklausys suma, ku rią teks investuoti šalinant gais ro padarinius. Gaisrų tyrėjai nustatė, kad gaisro Kauno muzikiniame teatre priežastis buvo gedimas elektros instaliacijoje. Prieš 15 metų re konstruojant stogą buvo nutarta pataupyti lėšas ir nenuardyti se nojo stogo, o tiesiog užkloti nau ja skarda.
Senojo stogo konstrukcijose likę seni laidai ir sukėlė gaisrą. „Šiuo metu, vykdydami rekonst rukciją, instaliaciją keičiame, o senąją atjungiame. Toje vietoje, kur kilo gaisras, net nebuvo ga lima pasiekti laidų“, – situaciją aiškino teatro direktoriaus pava duotojas. Muzikinio teatro administra cija tvirtina, kad stogas nesu degė. Jis buvo išplėštas tam, kad ugniagesiai atrastų ir užgesintų gaisro židinį. R.Lekavičius patvirtino, kad šiuo metu Kauno valstybinio mu zikinio teatro pastatas nėra ap draustas. „Por ą met ų mes buvom e ap draud ę teatr ą iš sav ų pap ild o mų lėš ų, bet kai sus id ūr ėm e su tam tikrom is elem entar io mis prob lem om is, tai iš drau dim o niek o negavom e. Šiuo atvej u mes draud im ui būt um e sum ok ėj ę kur kas daug iau“, – R.Lekav ič ius tvirt in o, kad nė ra bendros valstyb in ės tok ių įstaig ų draud im o fin ansav im o pol it ikos. Teatro kolektyvas buvo malo niai nustebintas, kai pasklidus pirmosioms žinioms apie gaisrą Muzikiniame teatre ėmė skam binti kauniečiai ir siūlyti pagalbą bei paramą. „Pas mus teatre panašiai kaip filmuose. Budėtojas visas patal pas apeina ne tik viduje, bet ir iš lauko. Budintis budi ir naktį. Būtent todėl teatras ir nesude gė iki pamatų“, – laimingai pa sibaigusią nelaimę vertino pava duotojas.
Konkurencija: pirmuosiuose aukštuose įsikūrusių smulkių įmonių tinklas stengiasi nesumažinti savo teritorij
Verslui – dar vie VSPĮ 21 straipsnio 7 da 1 lies 4 punktas nusta to, kad leidimas – higienos pasas
neišduodamas, jei nepakeičiama patalpų paskirtis. Paskirtį reikia keisti, jei pagal nekilnojamojo tur to registro duomenis patalpos nea titinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo. Verslininkai sutrikę
Patalpų paskirties keitimas – daug laiko ir finansinių sąnaudų reika laujanti procedūra, kuri gerokai apsunkintų smulkių ir vidutinių verslo įmonių veiklą ir perspekty vas. Verslininkai sakė apskritai ne suprantantys naujų reikalavimų lo gikos ir esmės. „Apie naujus reikalavimus su žinojau neseniai. Mes turime ne vieną parduotuvę daugiabuty je. Reikia pasižiūrėti, kada baigia si higienos pasų galiojimo termi nai. Nesuprantu, kokia apskritai gali būti patalpų paskirties keiti mo logika, nes patalpos dažniau siai būna tik gyvenamosios ir ko
mercinės. Suprantama, kad mūsų patalpos – komercinės, tad neaiš ku, ką čia reikėtų keisti“, – svarstė bendrovės „Maistas sportui“ va dovas Mindaugas Varnas. Nesupranta ir valdininkai
Keisčiausia tai, kad naujų normų, regis, nesupranta ir valdininkai. Tuo teigė įsitikinęs fasuotų pro duktų parduotuvę daugiabuty je turintis verslininkas iš Birštono Rimvidas Skorupskis. Pasak jo, pa talpos, kuriose daugiabutyje pre kiaujama fasuotais produktais, yra administracinės paskirties. „Pasirodžius naujoms normoms, nesusipratimų ilgai laukti nereikėjo – kaimynas mane apskundė polici jai, kad patalpų paskirtis neatitin ka vykdomos veiklos. Naują leidi mą gavau be problemų, nes fasuotų produktų prekybai netaikomi jo kie ypatingi apribojimai. Norėda mas apsidrausti nuo netikėtumų ateityje, raštu kreipiausi į ūkio mi nistrą, prašydamas paaiškinti, kaip mano patalpų veiklą reglamentuo
ja naujosios įstatymo nuostatos. Paaiškėjo, kad Ūkio ministerijo je to niekas negali paaiškinti – net smulkiojo verslo politiką formuo jantis ministerijos Smulkiojo ir vi dutinio verslo departamentas“, – stebėjosi R.Skorupskis. Jis pasakojo, kad atsakymo teko laukti kelis mėnesius. Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento at sakyme buvo patarta informacijos ieškoti viešojoje įstaigoje „Vers li Lietuva“. „Iš šios įstaigos gavau nurody mus į teisės aktus, kurie man buvo gerai žinomi, ir patarimą kreiptis į vieną Aplinkos ministerijos spe cialistę. Specialistė parašė, kokiais teisės aktais turėčiau domėtis. Tai gi tiesaus atsakymo negavau, tad įsivaizduokite, į kokią keblią situa ciją dabar patenka verslininkai“, – kalbėjo bendrovės „Aroma Rex“ vadovas R.Skorupskis. Gali sujaukti planus
KRSVVA valdybos pirmininkas A.Mackevičius informavo, kad dėl
Gatvėse trykšta žiemos fo Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Šv.Gertrūdos gatvėje prie atsivėru sios duobės ilgai tryško fontanėlis. Šalia veikiančių įmonių darbuoto jai teigė, kad vanduo gatvėje pro plyšį stipria srove veržiasi jau tre čia diena.
Padariniai: kiek lėšų reikės gaisrą išgyvenusiam Kauno muzikiniam
teatrui žaizdoms gydytis – dar neaišku.
Artūro Morozovo nuotr.
Vandens srautas srovena žemyn ir užsisuka į Jonavos gatvę, o ten su teka į dideles balas. Netoliese įsi kūrusios draudimo bendrovės
darbuotojai tvirtino, kad dar pir madienį apie vandentiekio ava riją pranešė įmonei „Kauno van denys“. „Ten mums pasakė, kad gedimas užfiksuotas, bet avari nė čia dar neatvažiavo. Keista, kai taip netaupomi ištekliai“, – stebė josi jie. „Kauno vandenų“ avarinės tar nybos dispečerė savo ruožtu teigė, kad pranešimas apie vamzdžio ge dimą gautas tik antradienio vakarą. „Dieną darbininkai negalėjo dirb ti dėl intensyvaus eismo, taip pat
Prasidėjus atšilimui tokių avarijų padaugėja. reikėtų išjungti vandens tiekimą gyventojams ir įmonėms. Remon to darbus darbininkai atliks tre čiadienį 21 valandą“, – vakar sa kė dispečerė. Pasak „Kauno vandenų“ avari nės specialistų, prasidėjus atšili mui tokių avarijų padaugėja, nes
3
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Vilniečiai nerimsta dėl dvimiesčio Vilniaus savivaldybės 1 išplatintame pranešime teigiama, kad jie jau trečią kartą
kreipėsi į Kauno merą ir tarybą, kad Kaune būtų įkurta dvimies čio projekto strateginio planavi mo komisija. Vilniuje tokia komisija veikia nuo spalio, jos nariai esą nag rinėja situaciją dėl pradėtų, ta čiau pastaruosius ketverius me tus neplėtotų dviejų didžiausių Lietuvos miestų bendradarbia vimo projektų. Prie komisijos Vilniuje veiklos prisijungė ir ministro pirmininko tarnybos atstovas.
čių vilkina projektą, nepateikda ma jokios savo pozicijos dėl šios idėjos ateities“, – sakė Edgaras Stan iš auskas, Viln iaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vil niaus ir Kauno dvimiesčio stra teginio planavimo komisijos pir mininkas.
Vilniaus savivaldy bės pranešime tei giama, kad jie jau trečią kartą kreipė si į Kauno merą ir tarybą.
Be biudžeto – beprasmiška
„Jau keturis mėnesius kviečiame Kauno vadovus ir tarybą priim ti būtinus sprendimus, kad ga lėtume drauge pradėti įgyven dinti dvimiesčio projektą. Deja, laikinosios sostinės valdžia dėl mums nesuprantamų priežas
jų.
A.Kupčinskas kaltinimus dvi miesčio projekto gaivinimo vilki nimu neigia. „Kol nepatvirtinome šių me tų biudžeto, mums nebuvo jo kios prasmės kalbėti apie projek
to plėtojimą. Po tarybos posėdžio galėsime sutarti datą, kada galė tų įvykti bendras visų šalių su sitikimas“, – komentavo Kauno meras. Gimė prieš dešimtmetį
Beveik prieš dešimtmetį pradėto įgyvendinti dvimiesčio projekto tikslas – sujungti abiejų miestų infrastruktūrą, pagerinti susisie kimą, skatinti bendravimą, kultū ros ir kitokių renginių bendrą or ganizavimą. Buvo akcentuojama, kad turint tvirtus partnerystės ryšius būtų galima konkuruoti su šalia esan čiais didžiaisiais poliais – Ryga ar Minsku. Viln iaus ir Kaun o bendra darbiavimo ketinimų protoko las buvo pas iraš ytas 2002 m. Protokole numatyta, kad abiejų miestų savivaldybės kartu for muos europinės reikšmės urba nistinį centrą.
Tomo Raginos nuotr.
enas kirtis verslininkams nepalankių įstaty mo nuostatų išsiųstas protesto raš tas Seimo valdybai, Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. „Deja, niekas į mūsų raštą neatk reipė dėmesio. Susidomėjo tik vie nas Seimo narys. Jis pritaria mūsų nuomonei, kad verslą ribojančias nuostatas reikia persvarstyti atei nančioje Seimo pavasario sesijoje“, – kalbėjo A.Mackevičius. Jo tvirtinimu, dėl naujų normų daugiausiai nepatogumų patirs ne tik tie verslininkai, kuriems arti miausiu metu pasibaigs higienos pasų galiojimas, bet ir planuojan tys keisti savo įmonės veiklos po būdį. „Vienas iš smulkiojo verslo pri valumų – mobilumas. Pavyzdžiui, verslininkas po kurio laiko ga li nuspręsti uždaryti kirpyklą ir jos vietoje įsteigti siuvyklą. Dėl nau jų normų tai bus labai nelengvai įgyvendinama ir brangiai kainuo janti užduotis“, – tikino smulkio jo verslo suvaržymų įžvelgiantis A.Mackevičius.
Nerimauja dėl Senamiesčio Versl in ink ų veikl ą gyvenamuo siuose namuose varžančios nuo statos kel ia ner imo ir verslo Kau no senam iest yje atgaiv in imo ini ciator iui, viešosios įstaigos „Han za Kaunas 2011“ direktorius Dariui Rumšui. „Visus džiugina atgijęs Kauno sena miestis. Tai pasiekta aktyvių smul kiųjų verslinink ų dėka. Jei nepag rįstai bus pradėta varž yti jų veikla gyvenamuosiuose namuose, Kau no senamiestyje vėl gal i įsivyrau ti stagnacija. Esu gerai susipaž i nęs su Vroclavo pat irt im i. Puose lėjant smulk ųjį verslą, čia steng ia masi sudaryti sąlygas, leidžiančias be didelių kliūčių steigti įmones se namiesčio pastatuose“, – palyg ino D.Rumšas lenk išką verslo skat in i mo strateg iją su lietuviškąja.
A.Kupčinsku dėl dvimiesčio idėjos gaivinimo.
Gedimino Bartuškos, Artūro Morozovo nuotr.
Linksminosi daužydami automobilius Įsisiautėję jaunuoliai Kaune ap gadino šešis gatvėje stovėjusius automobilius. Pranešimą apie keistai besielgiančius jaunuo lius policija užfiksavo apie 3.30 val. nakties.
ontanai šylantis gruntas ima judėti ir pa žeidžia labiausiai susidėvėjusias vamzdynų vietas. Dėl trūk us io vand ent iek io vamzd žio ir užš al us ios lietaus kan al izac ijos šul in io treč iad ie nį vand uo buvo užs ėm ęs ir Že maičių plentą. Išvalę kanalizaci ją darb in inkai negal ėjo tvark yt i vandentiekio vamzdžio, nes už sukt i vand ens tiek im ą nel ei do Šilainių poliklinikos vadovai. Vamzd is prad ėtas tvark yt i vėl ai vakare.
Tikslas: Vilniaus meras Artūras Zuokas (nuotr. kairėje) veržiasi sukirsti rankomis su Kauno vadovu
Avarijos: pastaruoju metu Kaune
padaugėjo vandentiekio vamzdy nų gedimų. Artūro Morozovo nuotr.
Pareigūnams paskambinęs kau nietis skundėsi, kad du jaunuo liai triukšmauja Veiverių plente, daužo gatvėje paliktus automo bilius. Nuvykę nurodytu adresu parei gūnai rado apgadintus „Iž Com bi“, „Peugeot“, du „Ford Tran sit“, „VW LT 35“ ir „GAZ 52“ automobilius. Netrukus buvo sulaikyti ir ne blaivūs įtariamieji – 20-metis A.R. ir 25-erių V.M. Pirminiais duomenimis, vyrukai automobi
Derlius: per naktį chuliganai apgadino šešis automobilius.
lius daužė iš chuliganiškų paska tų, nekerštaudami. Pareigūnai kol kas nepatei kia automobilių savininkų pa tirtos žalos dydžio. Šie skaičiai
dar tikslinami. Centro policijos komisariate pradėtas ikiteismi nis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. KD inf.
4
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
miestas
Psichologė: žmones eiti ne Kas dešimtas sužeistas pėsčiasis kaltas pats. Už taisyklių nesilaikymą ir sukeltas avarijas pėstiesiems numatytos baudos iki 500 litų. Deja, nedrausmingų pėsčiųjų nemažėja. Psichologų nuomone, įsisenė jusiems įpročiams pakeisti neužteks net ir kelių dešimtmečių.
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Rizikavo gyvybe, nes skubėjo
Vairuotojui perspėjus, kad jis galės sustoti tik gerokai toliau už san kryžos, jaunam vyrui atrodė labai logiškas sprendimas iš mikroauto buso išlipti šiam sustojus sankry žoje, kai iki šaligatvio – net kelios eismo juostos. Keleiviui išlipant vairuotojas susigriebė už galvos: „Beprotis!“ Buvo piko metas, tamsu ir sni go taip, kad buvo sunku įžiūrė ti pravažiuojančių automobilių spalvą, ką jau kalbėti apie tam siai apsirengusį žmogų, staiga iš dygusį judrios gatvės viduryje. Deja, tokiems rizikingiems poel giams ryžtasi nemažai kauniečių.
Pernai Kaune nubausta net 2 800 nedrausmingų pėsčiųjų. Eismo įvykiuose praėjusiais metais nu kentėjo 116 pėsčiųjų, iš jų 15 – dėl savo kaltės. Dažniausias nedrausmingų pės čiųjų pasiteisinimas: „Skubėjau.“ Alibi – garbus amžius
„Ką tik buvau renginyje. Ten dau giau kaip pusvalandį kalbėjau apie pėsčiųjų pareigas. Deja, taip ir ne sugebėjau pakeisti ten dalyvavusių pagyvenusių moterų įsitikinimo, kad gatvėje visi kiti jas turi saugo ti, bet tik ne jos pačios save. Joms sunku vaikščioti, todėl per gatvę gali eiti bet kurioje vietoje. Ir poli cininkai jas už pažeidimus turi ne bausti, o padėti pereiti gatvę jų pa sirinktoje vietoje“, – negalėjo atsi
Gedulas: neatidumas kelyje gali brangiai kainuoti.
stebėti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistė Gra žina Lekavičienė. Viena pėsčiųjų pareigų yra įžengti į važiuojamąją dalį tik įver tinus atstumą iki artėjančių trans porto priemonių ir įsitikinus, kad gatvėje – saugu. Važiuojamojo je dalyje pėsčiasis neturi delsti ar stoviniuoti.
Pėsčiojo saugumas didesnis, jei jis tamsiuoju paros metu yra prisi segęs atšvaitą. Pavojingiausios gatvės
Pasak Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos orga nizavimo skyriaus viršininko Taut vydo Pučiaus, nedrausmingi pės tieji visų pirma kelia grėsmę sau.
„Tikimybė pėsčiajam išlikti gy vam, kai jį partrenkia 80 km/val. greičiu važiuojantis automobi lis, lygi beveik nuliui. Net ir einant per pėsčiųjų perėją, reikia būti at sargiems. Pavyzdžiui, staiga išbė gęs į pėsčiųjų perėją pėsčiasis yra neteisus ir jei dėl tokių jo veiksmų kiltų eismo įvykis, būtų nubaustas pėsčiasis“, – sakė T.Pučius.
Dvikova: Kauno savivaldybė prieš KTE Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Šiandien miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje įtrauktas slaptas klausimas – jokios informacijos apie jį rasti negalima. Klausimas pristatomas taip: „Informacijos pateikimas apie veiksmų progra mą dėl bendrovės Kauno termofi kacinės elektrinės (KTE) susitari mo sąlygų nevykdymo“. Politinės paslaptys
Kokia ta veiksmų programa, kurios bus imtasi KTE atžvilgiu, „Kauno dienai“ išsiaiškinti nepavyko. Nei ži niasklaidai, nei elektrinės atstovams jokia informacija nepateikiama. Žinoma tik tai, kad Kauno val dančioji dauguma pasakė veto KTE detaliajam planui. Oficialus mo tyvas – KTE nevykdo investicinių įsipareigojimų. Vakar KTE išplatino viešą prane šimą žiniasklaidai. Teigiama, kad šiuo metu jau įsibėgėjo ir palankiai vyksta derybos su bendrove „Kauno energija“ dėl investicijų siekiant re konstruoti Termofikacijos elektrinės įrenginius. Pranešime pabrėžiama, kad KTE atstovai ne kartą kreipė si į miesto tarybos narius, norėda mi įrodyti, kad neatsisako ketinimų atnaujinti šilumos gamybos įrengi nius ir dalį jų pritaikyti biokurui, ta čiau šis prašymas išgirstas nebuvo. Kaina mažėtų ketvirtadaliu?
KTE vardija daug Kaunui patrauk lių dalykų. Kaip antai – šiuo me
tu deramasi dėl vieno iš esamų garo katilų rekonstrukcijos pritaikant jį biokurui deginti – dabar garo kati lai pritaikyti deginti tik dujas. Garo katilui rekonstruoti numatyta skir ti iki 300 mln. litų. Tikslios investicijos, teigia KTE, elektrinėje suformuotos padedant Europos ekspertams – buvo įver tinta esamų įrenginių būklė ir ga limybės juos rekonstruoti, perdir bant dujinius katilus į deginančius biokurą. Tokio tipo rekonstrukcijos jau atliktos termofikacijos elektri nėse Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, kitose šalyse. Elektrinės atstovai pabrėžia – jei KTE rekonstrukcijos projektui neatsiras politinių trukdžių, nau doti biokurą ji pradėtų 2014 m. Elektrinės vadovai teigia, kad šilu mos kaina kauniečiams sumažėtų ketvirtadaliu. Pritaikius garo kati lą biokurui, jo teršalų emisija būtų mažesnė už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos privalomus rei kalavimus, kurie įsigalios 2016 m. Rekonstr ukc ijos invest ic ijos siektų apie 40 mln. litų. Katilą ruoštų biokurui
„Mūsų siūlomi projektai piges ni negu konkuruojantys. Taip pat jie greičiausiai įgyvendinami, nes jau yra visa infrastruktūra, yra ir katilai, juos reikia tik rekonstruo ti. Įgyvendinus planuojamus re konstrukcijų planus šilumos kaina sumažės iki 25 proc. Esame apskai čiavę, kad tai Kauno gyventojams leistų sutaupyti iki 40 mln. litų per
metus. Todėl keista, kad, vykstant deryboms su „Kauno energija“, tarybos nariams paruošiama in formacija dėl neva nevykdomų in vesticijų. Juolab kad planams pra dėti rekonstrukciją nuo biokuro panaudojimo pritarė ir KTE vie šėjęs energetikos ministras Arvy das Sekmokas“, – pečiais gūžčiojo KTE generalinis direktorius Anta nas Pranculis. Pasak KTE direktoriaus, yra nu matyta, kad garo katilui „BKZ420“ rekonstruoti bus skirta iki 300 mln. litų. Katilo rekonstruk cija užtruktų dvejus metus, ją bai gus, jau 2014 m., elektrinė bus pa siruošusi naudoti biokurą. Atsakymai – šiandien
Kokius argumentus pateiks Kau no valdančiąją koaliciją sudaran tys politikai, paaiškės šiandien per miesto tarybos posėdį. Kaip galima spėti iš tarybos po sėdžio darbotvarkėje pateikiamo „slaptojo klausimo“, šiandienos tarybos posėdyje investicijoms bus ne tik nepritariama, bet ir imama si veiksmų, kad šie planai nebūtų įgyvendinti. Argumentai – lakoniški. „KTE investicijos vyksta, bet jos – vėluo ja“, – dienraščiui paaiškino Kauną valdančiosios daugumos atstovas, derybų su KTE grupės narys Žid rūnas Garšva. „Tam ir buvo sukurta dery bų grupė, siekiant suprasti, ar vis dėlto bus investuojama, ar ne, – aiškino jis. – Kol kas prašoma in
Rebusas: Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai sako nesuvo
kiantys, ar miesto valdžia nori pigesnės šilumos, ar turi kokių nors ki tokių motyvų. Artūro Morozovo nuotr.
vesticijų pakeitimo plano, o biojė gainės statymą norima nukelti iki 2017 m., nes KTE neturi ant ko jos statyti – savivaldybė atšaukė deta lųjį planą.“ „Svarbiausia, kad Kaunui bū tų geriau ir kad šiluma taptų pi gesnė“, – savo nuostatą apibūdi no miesto tarybos narys. Motyvų nesupranta
Pasak KTE atstovų, Kauno me ras Andr ius Kupč inskas dar anksčiau Kauno apygardos ad ministraciniam teismui, nagri nėjusiam skundą dėl miesto ta rybos sprendimo, kuriuo turėjo būti tvirtinamas elektrinės de talusis žemės sklypo planas, pa teiktame atsiliepime išdėstė po ziciją. KTE atstovų teigimu, jos esmė ta, kad savivaldybę tenki na situacija, kai KTE neturi tei
sės nieko statyti ar modernizuoti. Tokios pozicijos, regis, nė kiek nekeičia Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos – nuo 2016ųjų įsigaliosiantys reikalavimai dėl taršos emisijos. „Toks požiūris ir neaiškūs mo tyvai – nesuprantami. Mes nuolat girdėjome reikalavimus investuoti į įrenginių modernizavimą tam, kad, atėjus 2016 m., Lietuvai negrės tų sankcijos. Pradėjus konkrečius veiksmus dėl investicijų susitarimo vykdymo, Kauno mero pareiškimai ir tarybos veiksmai rodo ką kita – kaip tik užkertamas kelias siekiams modernizuoti įrenginius ir šilumos gamybai pradėti naudoti biokurą. Nepaisant visko, tikime, kad Kau no taryba atsakingai vertins susi dariusią situaciją ir nesiims popu listinių veiksmų“, – išplatintame pranešime teigė A.Pranculis.
5
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
per perėją verčia įprotis Eismo įvy kiuose per nai nuken tėjo 116 pės čiųjų, iš jų 15 – dėl savo kaltės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pavoj ing iaus iom is zon om is pėst ies iems Kaun e laikom i Sa van or ių ir Taik os pros pektai, Veiver ių, K.Barš ausk o, Kovo 11-osios, R.Kal antos, Varn ių, Balt ij os gatv ės, Raud ondvar io plentas. Pastebėtas dėsningumas – dau guma avarijų įvyko perėjose šalia prekybos centrų.
Socialinės normos ir prigimtis
Psichologė Giedrė Gutautė Klimie nė teigė, kad žmogus iš prigimties visada stengiasi išvengti taisyklės, jei jam bus patogiau ir naudingiau (jo asmeniniu požiūriu) jos nesi laikyti. „Be abejo, labai svarbios ir so cialinės normos, kokius dalykus jos skiep ija. Žmon ės nėra lin
Grėsmė: T.Pučius aiškino, kad nedrausmingi pėstieji rizikuoja savo gyvybe.
kę laik yt is taisykl ių ir pak lus ti autoritetų, valdžios reikalavi mams, jei nėra įsitikinę taisyklių ir reikalavimų teisingumu ir bū tinumu, o nesilaikymo padariniai atrod o maž esn i, nei pat ir iam a nauda. Juo labiau, kai nepaklu simas vienai ar kitai taisyklei yra soc ial iai priimt in as“, – aišk in o G.G.Klimienė.
Pasak psichologės, būtent tai atspindi atvejai, kai žmogus ryž tasi kirsti gatvę ne paženklinto je vietoje, o ten, kur jam arčiau ir greičiau. „Žmon ės įprat ę vaikšč iot i ne per per ėjas, nes tai yra soc ial iai priimt in as veiksm as. Kod ėl taip yra? Galbūt dėl to, kad taip elgė si jų tėvai ir sen el iai – dar tad a,
Artūro Morozovo nuotr.
kai autom ob il ių srautas neb uvo toks didelis kaip dabar. Šiais lai kais laik yt is Kel ių eism o taisyk lių daros i vis akt ual iau, tač iau nuos tatas ir įsit ik in im us, at sin ešt us iš vaik yst ės, nėra taip lengva pakeist i. Juo lab iau kai tok į kit ų elges į patys pal aikom e jį tol er uod am i“, – sak ė G.G.Kli mien ė.
Mokykloje karaliavo krepšinis Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Lapių pagrindinėje mokykloje vaikai į pamokas galėjo ateiti apsirengę sportiniais drabužiais, apsiginklavę krepšinio aistruoliai atributais, o pamokose jiems buvo kalbama apie krepšinį. Mat vakar čia startavo visame Kauno rajone vyksiantis projektas „Krepšinio diena mano mokykloje“. Nurungė krepšininką
Su krepšiniui skirta diena moksleivius ir pedagogus pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Noriu palinkėti gražios šventės, tegu šiandien karaliauja krepšinis“, – kalbėjo meras. Mokykloje lankėsi krepšinio treneris Vladas Garastas, krepšininkas Jonas Mačiulis, Lietuvos krepšinio federacijos atstovas, projekto „Krepšinio diena mano mokykloje“ vadovas Darius Pancekauskas. Taip pat Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė, Lapių seniūnas Rimas Stankus. Šventė prasidėjo varžybomis. Iššūkį krepšininkui J.Mačiuliui metė 14-metis Povilas Stankūnas. Iš pradžių jie įmetė po vienodą skaičių baudinių – po 6 iš 10. Todėl prireikė pratęsimo, kuria-
me mesti 5 baudiniai. J.Mačiulis pataikė 3, o P.Stankūnas – 4 baudas. „Jei ne jaudulys, turbūt būčiau įmetęs daugiau. Per mokykloje surengtą atranką dvikovai su J.Mačiuliu iš 10 pataikiau 9“, – pasakojo vaikinas. Po baudinių rungties J.Mačiulis pamokė moksleivius metimo į krepšį technikos. „Ne, kol kas trenerio pašaukimo po šios pamokos nepajutau“, – šypsojosi J.Mačiulis. Jis sakė mielai dalyvausiąs ir kitose rajono mokyklose, kur vyks krepšinio dienos. Netradicinės pamokos
V.Garastas istorijos pamokoje aštuntokams papasakojo apie Lietuvos krepšinio ištakas. „Šiemet sukanka 90 metų, kai į mūsų šalį atkeliavo šis žaidimas. Paminėjau ir svarbiausius šių laikų rinktinės laimėjimus“, – kalbėjo legendinis treneris. Taip pat vaikams buvo parodytas dokumentinis filmas „Kita svajonių komanda“ apie pirmąją mūsų krepšininkams olimpiadą po nepriklausomybės atkūrimo. Tada 1992 m. krepšininkai laimėjo bronzą. 9-10 klasių moksleiviams biologijos pamoką vedė „Žalgirio“ dublerių fizinio rengimo treneris Justas Grainys. Dailės pamokoje vaikai piešė krepšinio tema, matematikos
Šventė: Kauno rajono meras V.Makūnas, krepšininkas J.Mačiulis ir treneris V.Garastas buvo šiltai sutikti
moksleivių.
– sprendė užduotis susijusias su krepšinio aikštelės plotu, kamuolių apimtimi ir pan. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vaida Trofimišinienė sakė, kad moksleiviams ši diena buvo didelė šventė. „Jie negalėjo patikėti, kad bendraus su krepšinio pasaulio žmonėmis, galės atsinešti tarškynes, kitą sirgalių atributiką. O mokytojai ir krepšinio federacijos atstovai labai atsakingai rengėsi šios dienos pamokoms“, – teigė direktorė. Keliaus per mokyklas
Lapių pagrindinėje mokykloje prasidėjęs projektas „Krepšinio diena
Tomo Raginos nuotr.
mano mokykloje“ toliau keliaus per vienuolika Kauno rajono ugdymo įstaigų. Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas yra sakęs, kad integruotos pamokos padės vaikus labiau sudominti krepšiniu ir apskritai kūno kultūros pamokomis, ypač mergaites. Kūno kultūros pamokose talkins „Žalgirio“, rajono krepšinio klubų žaidėjai, „Sirenos“ krepšininkės. Integruotos pamokos Kauno rajono mokyklose vyks du kartus per mėnesį. Užs. 914745
Pamoka: J.Mačiulis pamokė vai-
kus metimo į krepšį technikos.
6
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
nuomonės
Kaip mus vadavo iš energetinės priklausomybės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nusišluostom ašaras ir dirbam Irma Verbienė
V
is verkę ir raudoję dėl kone priverstinės bran daus amžiaus darbingų Lietuvos piliečių neva savanoriškos tremties į žuvų fab rikus ar mandarinų sodus, politi kai susizgribo ir, kaip sakoma, vei du atsigręžė į jaunimą. Galbūt tikė josi pasisemti veržlaus optimizmo, tačiau jis senokai išgaravęs. Pas irodo, Liet uvai, tiksl iau, jos darbo rinkai, nei jaunas, nei se nas nereikal ingas, o brand žiam per mažai moka.
Kai kurie ekonomikos ekspertai ne tik Lietu vos, bet ir visos Euro pos jaunimą pradeda vadinti prarastąja kar ta. Jauni, išsilavinę, gražūs ir nereikalingi darbo rinkai. Skelbiama, kad Lietuvoje darbo net ur i per 60 tūkst. jaunuol ių. Tęsiant kalbą apie skaičius, jau nimo nedarbas viršija 30 proc., tai yra kas trečias asmuo nuo 16 iki 29 metų turėtų varstyti darbo biržos duris. Naujausia žinia: spe ciali darbo grupė premjerui iki ko vo vidurio turi skubiai pateikti bū dus, kaip šitą reikalą išspręsti. Lietuvos jaunimo organizacijų ta ryba (LiJOT) tokių pasiūlymų jau pateikė. Juos anal iz uojant, tie są sakant, piestu stojasi plaukai. Pradėjus skaityti pirma mintis – o kaip jūs, gerbiami jaunuoliai, gali te rasti darbą, jei taip kalbate, taip rašote? Reik ia pav yzd žių? Pra šau. „Dabartinę susiklosčiusią si tuaciją rag iname spręst i dviem etapais: pirmojo skubumo būtino mis priemonėmis, kurios spren džia priežast ies sukeltus klausi mus, bei sisteminiais pokyčiais.“ Tiesą sakant, nėra prasti LiJOT pa siūlymai, o nurijus kartėlį dėl klai kios kalbos galima numanyti, kad jaunimas derinasi prie vyresnių biurokratų, perima jų bendravimo manieras ir tuščiažodystės meną. Taip ir turime jauną žmogų, ku ris geriau užsienyje lenks nugarą,
bet, gink Dieve, nesės į „Maximos“ ar „Norfos“ kasą arba geriau bus neaiškiu vadybininku neaiškioje įmonėje, nei, tarkime, įsigis vers lo liudijimą ir valys namus, tai yra dirbs sau ir bus pats sau ponas. Taip jau nutiko Lietuvoje, kad „va dybininkas“ skamba beveik kaip „direktorius“, o „patentininkas“ – vos ne prasčiau nei „veltėdis“. Dirb ti Gariūnuose yra gėda, o sėdėti tė vams ant sprando ir keikti sistemą – netgi romantiška. Ir nėra ko kaltinti jaunųjų bedarbių, kai net kai kurie ekonomikos eks pertai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jaunimą pradeda vadin ti prarastąja karta. Jauni, išsilavinę, gražūs ir nereikalingi darbo rinkai. Tik ar tikrai tok ia nedarbo trage dija ištikusi Lietuvos jaunąją kar tą? Ar tikrai tai sistem inė nelai mė, ar tiesiog ting inystė? Jei tikėsime darbdaviais, vis ma žiau jaunų žmonių dėl svajonių darbo pasiryžę metus (o gal ir ne vienus) nešioti kavą ir uždirbti gra šius. Svajonės nukišamos į pasąmo nės užkaborius, nes už kavos nešio jimą Londono bare moka daug dau giau nei, tarkime, kokioje nors rek lamos agentūroje Vilniuje. Tačiau, žmonės, Londone yra tik kava, o Vilniuje kava su perspektyva... Kit a vert us, nev ilt is turbūt už krečiama. Tėvai keik ia sistemą ir emigr uoja, pador iaus i pas ii ma vaik us kart u. Jei vaik us au gina senel iai, namie ir mok yklo je jie girdi, kaip čia, Lietuvoje, vis kas beviltiška. Pensininkai rauda, mok ytojai streik uoja, prie jų pri sideda ir dėst ytojai, oriai kons tatuojantys, kad visam šviet imo sektoriui padaryta did žiulė žala. „Mes, aukštųjų mokyklų dėstyto jai, aišk iai matome, kad bendras Liet uvos moksleiv ių žin ių lyg is gerokai nukrito, pablogėjo studijų kokybė, mokslas tarnauja ne vals tybės ekonomikos ir visuomenės gerovės kėlimo tikslams, o visos jėgos metamos kiekybiniams ro dikl iams pager int i, pav yzd žiui, moksl in ių straipsn ių, tur inč ių citav imo indeksų, skaičiui pad i dinti“, – tok į mokytojų streiką pa laikant į pranešimą išplatino Lie tuvos aukštųjų mokyklų dėstyto jai. Tai, gerbiami mokytojai ir dės tytojai, ar be jūsų pagalbos Lietu vos jaunų žmonių žinių lyg is nu krito? Ar ne jūs priešinatės per mainoms, pavyzdžiui, perpus su maž inti universitetų skaičių ma žytėje Lietuvoje? Gal tai ir yra bū das sumažinti jaunimo nedarbą – vieni normaliai išmoktų amato, o kiti taptų tikrais mokslininkais.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
Padariniai Lietuvai dėl nuolat brangstan čių dujų – tiesiog ap verktini. Šis neveiklumas darosi visiškai nejuokingas. Padariniai Lietuvai dėl nuolat brangstančių dujų – tie siog apverktini. Pensininkai ir ma žai uždirbantys žmonės jau nebega li apmokėti šildymo sąskaitų, jaunos šeimos emigruoja. Nuolat brangs tančios dujos kelia ne tik šildymo kainas, bet ir brangina maisto pro duktų bei paslaugų kainas, augina infliaciją. Lietuva tampa per brangi šalis gyventi. Santykius energetikos srityje su gebėta sugadinti ne tik su Rusija, bet ir su artimiausiais kaimynais: Lenki ja ir Latvija. Latviai blokavo ES pa siūlymą dėl sinchroninio Baltijos ša lių prisijungimo prie Vakarų Europos elektros tinklų, o Lenkija sustabdė
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Nuomonė: anot B.Vėsaitės, santykius energetikos srityje sugebėta suga
dinti ne tik su Rusija, bet ir su Lenkija ir Latvija.
savo dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte, išreiškė abejo nes dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotie kio ateities. Ironiškai skamba konservatorių deklaruojama energetinė neprik lausomybė, kai Vyriausybei teks pa tenkinti „Nukem“ reikalavimus ir sumokėti šiai Rusijos kapitalo bend rovei 72 mln. eurų iš 2007–2013 m. ES biudžete IAE uždarymui numa tytų asignavimų. Dar prieš metus suma galėjo būti 20 mln. eurų ma žesnė, o projekto rangovai reikalauja padengti nuostolius, kurie neva su sidarė dėl gausybės Lietuvoje pati riamų biurokratinių kliūčių... Atsa kingų už tokią situaciją, kaip visada, nebus? Apie energetikos ministro vado vavimo „gebėjimus“ skaičiai bylo ja patys už save. Energetikos sekto riuje, kurio stabiliam veikimui ypač svarb i spec ial ist ų komp etenc ija, kadrų, taip pat ir vadovybės kaita, deja, yra milžiniška. Per pusketvir tų metų, kai valdo ši konservatorių vadovaujama dauguma, energeti kos sektoriuje pasikeitė trys Ignali nos atominės elektrinės direktoriai, du „Lietuvos energijos“ direktoriai, du Elektrėnų elektrinės direktoriai ir du Energetikos ministerijos vice ministrai. Kokios šios kaitos prie žastys? Ar skirti nekompetentingi
Gedimino Bartuškos nuotr.
ir nesąžiningi vadovai, ar jie ne pakluso energetikos ministro dik tatui ir atsisakė aklai vykdyti įsaky mus? Iš tikrųjų permainų koalicija, nes tik vadovų kaita nepigiai kai nuoja visiems mokesčių mokėto jams. Kas atsakingas už buvusiam Ignalinos atominės elektrinės va dovui Osvaldui Čiukšiui išmokė tą kompensaciją? Sudaryta taikos sutartis leidžia įtarti, kad Energe tikos ministerija, atleisdama šį va dovą, buvo neteisi. Netikiu konservatorių energeti nės nepriklausomybės deklaracijo mis. Tai nėra nuoširdu. Kodėl 2012 m. valstybės biudžete nėra nė vieno lito, skirto savivaldybių biokuro ka tilinėms? Juk biokuro ruošimas – tai naujos darbo vietos Lietuvos žmo nėms, tai mažesnis dujų ir elekt ros energijos importas iš Rusijos, tai trečdaliu pigesnis šildymas. Ko dėl per pusketvirtų metų konserva torių valdymo laikotarpį renovuotas tik vienas daugiabutis namas? Juk renovacija – tai energijos taupymas, tai mažesnis dujų importas iš Rusi jos, pigesnės šildymo kainos. Deja, energetinė nepriklausomy bė konservatorių retorikoje – tai tik masalas patikliems rinkėjams, veik los imitacija ir visiškas negebėjimas tarnauti piliečiams. Birutė Vėsaitė, Seimo narė
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
E
nergetikos sektoriuje vyrau ja visiškas teisinis nihilizmas. Ignalinos atominės elektri nės antrasis blokas uždary tas, nepasirūpinus šiam uždarymui skirtomis Europos Sąjungos (ES) lė šomis, nebuvo priimtas specialus įstatymas, nors pirmajam blokui toks įstatymas buvo priimtas. Ar tai ne sudarys labai rimtų problemų ES fi nansavimui gauti? 2012 m. baigia galioti 2007 m. so cialdemokratų Vyriausybės priimta Energetikos strategija. Naujoji ener getikos strategija nepatvirtinta. Visagino atominės elektrinės įmo nė sukurta be jokios teisinės bazės. Nebuvo jokios diskusijos nei su vi suomene, nei Seime, viskas slepia ma po didžiausios paslapties šydu. Neaiški nei būsimos kilovatvalan dės kaina, nei Lietuvos bei partne rių finansiniai įsipareigojimai, nei paskolos palūkanos. Nėra įstatymo dėl naujosios atominės elektrinės, neaiškūs ir Vyriausybės sprendimai, kurie užguls būsimųjų vyriausybių pečius. Kas už tai atsakingas? Konservatoriai paniškai vengia de rybų su Rusija, nors ši šalis yra pa grindinė energetinių išteklių tiekėja. Energetikos srityje jokių kontak tų, derybų ir susitikimų pakankamai aukštu lygiu nebuvo, nors iš Rusijos perkame daugiau kaip 60 proc. visos elektros energijos. Dujų sektoriuje susitikimas su „Gazprom“ vadovybe įvyko tik šiai primygtinai to siekiant. Nei dėl kai nų, nei kitų ginčytinų problemų de rybos nevyko. Beje, Andriui Kubiliui nederėtų prisiimti svetimų nuopelnų dėl pigesnių dujų „Achemai“...
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 010.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
KetvirtADIENIS, vasario 23, 2012
lietuva Komentarai
Po prezidentū ros langais skambėjo ragi nimai „neleis ti žaginti vals tybės“, o parla mente ligi su temų komitetų duris varstė specialiųjų tar nybų vadovai. Išdaviko, nute kinusio slap tą informaciją apie „Snorą“, paieškos vakar Seime užsitęsė iki sutemų.
Irena Degutienė Seimo pirm in inkė
G
albūt aš tur iu maž iau in formacijos, negu turi Prezi dentė, todėl natūralu, kad man ir kyla kai kurie klau simai; jie kyla ir daugeliui visuomenės narių bei politikų. Kyla pasipiktinimas, kyla klausimas, kodėl gerai dirbančios institucijos (FNTT – red. past.) vadovai, tikrai gerai žinomi ir autoritetingi kovo tojai su kriminaliniu pasauliu, atleid žiami nepateikiant aiškių atsakymų. Kai tu tos informacijos neturi pakan kamai, negal i turėt i tvirtos poz icijos ar nuomonės, kaip čia yra – ar šiuo at veju neteisūs atleist i FNTT vadovai, ar ministras Raimundas Palaitis, kad juos atleido.
Makalynė: į mitingą prie prezidentūros susirinkusią minią vienijo pyktis valdžiai ir teisėsaugai, toli gražu ne tik sie
kis palaikyti atstatydintą FNTT vadovybę.
Simono Švitros nuotr.
Raimundas Palaitis Vidaus reikalų min istras
Valdžią drebina išdaviko paieškos S Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Atsakymų paieškos užtruko
Kas nutekino informaciją apie na cionalizuojamą „Snoro“ banką? Kas sako netiesą – vidaus reikalų ministras ar Finansinių nusikal timų tyrimo tarnybos (FNTT) va dovybė? Kokį vaidmenį čia atliko Valstybės saugumo departamentas (VSD)? Į šiuos klausimus atsakymų vakar iki vėlumos ieškojo keli Sei mo komitetai, o Daukanto aikštėje aidėjo mitinguotojų balsai. Seimo Antikorupcijos komisijos duris vakar varstė aukščiausia VSD vadovybė – direktorius Gediminas Grina ir jo pavaduotojas Romual das Vaišnoras, atleista FNTT vado vybė, vidaus reikalų ministras Rai mundas Palaitis. FNTT vadovai darsyk pakarto jo, kad jų atleidimo aplinkybes tu ri aiškintis teismas, o ministras pareiškė neatsistatydinsiąs. Tie sa, paaiškėjo, kad VSD, aiškinda masis, kas dienraščiui „Lietuvos rytas“ nutekino informaciją, me lo detektoriumi (poligrafu) tikri no ir prokurorus, ne tik FNTT va dovybę. O po netikėtai surengto posėdžio Seime VSD generalinis direktorius G.Grina tepasakė, kad Prezidentė, Seimo pirmininkė ir premjeras ga vo vienodą VSD informaciją, kas galėjo nutekinti žinias apie teisė saugininkų planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu. Neapykanta liejosi laisvai
„Valstybė okupuota iš vidaus“, „Partiniai klanai valdo valstybę“, „Grąžinkite į postus atleistą FNTT vadovybę“, – į Daukanto aikštėje surengtą mitingą vakar vidurdienį sukviestą minią, regis, suvienijo
pyktis valdžiai, teisėsaugos insti tucijoms ir tikėjimas beveik beri be D.Grybauskaitės galia. Ant scenos lipę kalbėtojai palietė pačias įvairiausias temas ir proble mas. Vieni kalbėjo apie Eglės Ku saitės bylą, kiti skelbė, kad „mūsų valstybė jau okupuota iš vidaus“. Minia garsiausiai suūžė, kai nuo scenos buvo prabilta apie kalėji mo grotas. „Žmonės laukia, kada prasidės areštai. Neleiskime žaginti tėvy nės. Galiu ir kitaip pasakyti, kaip vienas personažas: „Užteks šio je valstybėje ravėti šieną“, – šie visuomenininko Audriaus Nako, tinklalapio ekspertai.eu įkūrėjo žodžiai labiausiai sudirgino minią. Šarūnas Valentinavičius, prisi statęs Nacionalinio demokratinio judėjimo atstovu, tiesiog konsta tavo, kad „mūsų valstybę užvaldė valstybininkai“, nuo tribūnos lie josi pyktis nacionalinio transliuo tojo pusėn. Skelbė kategoriškus reikalavimus
Visuomenininkas Darius Kuolys, pradėdamas ilgą kalbą, akcentavo tiesos ir laisvės vertybes, pagarbą Lietuvos Konstitucijai. Tačiau čia pat ultimatyviai savo atstovaujamo visuomeninio sambūrio vardu iš Prezidentės, Seimo pirmininkės ir premjero pareikalavo grąžinti į pa reigas vidaus reikalų ministro R.Pa laičio atleistus FNTT vadovus. „Vilniaus diena“ primena, kad FNTT direktoriaus pareigoms ei ti turi būti rengiamas konkursas, o galutinį žodį taria vidaus reikalų ministras, savo įsakymu skirian tis FNTT vadovybę. Nei premje ras, nei Seimo pirmininkas, juolab Prezidentė skiriant pareigūnus, re miantis įstatymu, įtakos turėti ne gali.
D.Kuolys kategorišką reikalavimą grąžinti atleistus pareigūnus atgal į darbą miniai paaiškino šitaip: „At leisti vyrus, kurie konsultuoja ir kolegas užsienyje dėl sudėtingiau sių nusikaltimų, tik pasakant, kad jie nelabai gražiai pasirodė, mano supratimu, nepadoru.“
Prezidentė, Seimo pirmininkė ir premje ras gavo vienodą VSD informaciją, kas galė jo nutekinti žinias. D.Kuolys susirinkusiesiems pa skelbė, kad būtent buvę FNTT va dovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas anksčiau yra prisidėję prie Breste, Baltarusijoje, žuvusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno bylos tyrimo: „Tirdami šią bylą šie vyrai patys pirmieji atskleidė nepadorius kai kurių VSD pareigūnų darbus.“ Jokios oficialios informacijos apie buvusių FNTT vadovų įdirbį V.Po ciūno byloje nėra, to nėra patvirtinę nei pats V.Gailius, nei V.Giržadas. Be kita ko, reikalauta kuo sku biau paskelbti politinių partijų ry šius su galbūt nusikalstamomis grupuotėmis, paviešinti teisėsau goje dirbančius pareigūnus, galbūt praturtėjusius neteisėtai. Publika – itin marga
Sambūris prie prezidentūros neap siėjo be incidentų. Mitingo orga nizatorius erzino ir pasirodęs ult raradikalas Visvaldas Mažonas su kompanija, ir Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs VSD direk torius Mečys Laurinkus. Jiems mi tingo organizatoriai klijavo provo katorių etiketę.
Kaip įprasta, progos pasirekla muoti nepraleido ir kai kurie poli tikos užribio veikėjai. Čia pat, prie tribūnos, galbūt tikėdamiesi pasi sakyti nuo pakylos būriavosi Sei mo konservatorių frakcijai pri klausantys talibais dėl savo aštrių pasisakymų praminti parlamenta rai Saulius Stoma, Aurelija Stanci kienė, Naglis Puteikis, taip pat bu vęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Al gimantas Matulevičius. N.Puteikis, „Vilniaus dienos“ žiniomis, nuo pat ryto kolegoms mobiliuoju telefonu siuntinėjo trumpąsias žinutes ir kvietė atei ti prie prezidentūros bei palaikyti FNTT vadovus. Tačiau juos atlei dusį ministrą R.Palaitį juk pasirin ko N.Puteikio partijos pirmininkas A.Kubilius. Prezidentė šūksnių negirdėjo
„Prezidentė, kiek žinau, yra labai smalsi, manau, kad tikrai bent pa žiūrės pro langą“, – žvalgydama si į Daukanto aikštės rūmus vylėsi Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė. Tačiau D.Grybaus kaitė tuo metu rengė priėmimą lie tuvių literatūros kūrėjams. „Ne, tikrai nieko (minios šūksnių prezidentūros pastate – red. past.) nesigirdėjo“, – „Vilniaus dienai“ patvirtino Dalia Ulbinaitė, Prezi dentės atstovė spaudai, tuo metu buvusi šalia Prezidentės. D.Ulbi naitė taip pat nurodė, kad „mitingų prezidentūra nekomentuoja“. Vakar popiet į prezidentūros kanceliariją visuomenininkas Al vydas Medalinskas atnešė ir vie šą mitingo dalyvių pareiškimą, re miantį FNTT vadovybę. Peticija buvo užregistruota ir, pasak prezi dentūros atstovų, bus nagrinėjama įprasta tvarka.
eimo pirmininkė ir ministras pirmininkas nėra vidaus rei kalų min istras. Priimdamas tokį sprendimą (atleisti FNTT vadovus – red. past.), aš rėmiausi turi ma informacija ir esu įsitikinęs, kad in formaciją nutekino kažkas iš FNTT. Ne ketinu atsistatydinti, nes aš priėmiau svarbų ir ryžt ingą žingsnį, kad tok ie pareigūnai negalėtų dirbti FNTT, nes tai yra viena iš pagrindinių institucijų, kuri ir toliau tiria „Snoro“ bylą.
Vitalijus Gailius
Atleistas FNTT direktor ius
K
aip galiu pakomentuoti Pre zidentės žodžius? Aš gerbiu Prezidentės nuomonę. Jeigu aš negražus... Žmonai – gra žus. Aš nepolitikavau, mes tik bando me apsiginti. Mes tiriam nusikaltimus, o ne kažkokias partijas. Daug ką tyrėme ir daug ką ištyrėme. Ir tebetiriame.
Vytautas Giržadas
Atleistas FNTT direktoriaus pavaduotojas
N
enor iu velt is į žodž ių ka rą su Prezidente ar vidaus reikalų min istru. Kas jau čiasi teisus – tegul parodo teisinis procesas. Galiu pasakyti viena: teisus gali jaustis kas nori, bet teisin gumą Lietuvoje vykdo teismai. Jeigu Liet uvoje teising umą vykdys pol ig rafas, tada nebereikės teismų, nebe reikės biudžeto pinigų.
8
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Baltijos šalims trūksta vienybės Maskvoje veikiančio Politikos technologijų centro (PTC) Viešų jų ryšių projektų departamento vadovės Olgos Mefodjevos tei gimu, ES ir Baltijos šalių politika Rusijos atžvilgiu nėra vienoda.
„Aš atskirčiau ES politiką ir Bal tijos šalių politiką Rusijos atžvil giu“, – sakė politikos technolo gijų specialistė, apibūdindama konkrečiai Baltijos šalių ir apskri tai ES politiką bei veiksmus, susi jusius su Rusija. „Dėl Baltijos šalių veiksmų, tai, mano nuomone, kiekvieną vals tybę, atstovaujančią šiam blo kui, reikia vertinti atskirai. Net tiriant Baltijos valstybių poli tiką išeivių iš Rusijos atžvilgiu, matyt, visiškai apibendrinti šių šalių nereikėtų“, – sakė žinoma PTC ekspertė. Analitikės nuomone, „kalbant apie pačias bendriausias katego rijas, Baltijos šalių politika Ru sijos atžvilgiu – tai mėginimas atgauti nacionalinę tapatybę, pa triotinėmis spalvomis nuspalvin tą savo išdidumą, priešpriešinant save Rusijai ir sovietinei okupa cijai. Baltijos šalių veiksmus ap skritai galima palyginti su psi chol og in ėm is komp ensav im o reakcijomis į suvokiamą / nesu vokiamą kompleksą“. „Ir reikia paminėti, kad dėl šios politikos kenčia, visų pirma, rusakalbiai gyventojai. Estijoje ir Latvijoje – daugiau, Lietuvoje – mažiau, kaip parodė PTC atlik tas sociologinis tyrimas. Vals tybės lygiu Baltijos šalyse pagal ten gyvenančių ekspertų ir pi liečių suvokimą formuojasi Ru sijos kaip priešės įvaizdis, o tai, be abejo, daro neigiamą poveikį Rusijos elitui“, – pabrėžė O.Me fodjeva.
„O ES strategija, mano nuomo ne, tai – geopolitinės įtakos plė timo strategija, pagal kurią Rusija yra natūrali oponentė kai kuriais klausimais. Tai ypač pasakytina apie angliavandenilių tiekimą, Europos Žmogaus Teisių Teis mą, kišimąsi į kai kurių šalių, pa vyzdžiui, Libijos, Sirijos, reikalus ir t. t. Nors kišimosi klausimas yra Jungtinių Tautų kompeten cija, kaip žinoma, būtent įtakin giausių ES šalių – Prancūzijos ir Vokietijos – pozicijos daro įtaką visuomeniniam politiniam dis kursui dėl šių problemų“, – pa brėžė politikos technologė. „Kita vertus, Rusijos ir ES su derintų veiksmų, pavyzdžiui, sie kiant drauge įveikti finansų kri zę, galimybės neatmeta bent jau Rusijos elitas“, – apibendrino O.Mefodjeva.
Pagal ekspertų ir piliečių suvokimą formuojasi Rusijos kaip priešės įvaiz dis, o tai, be abejo, daro neigiamą po veikį Rusijos elitui. Igorio Bunino vadovaujamas PTC – viena svarbiausių Rusijos konsultacijų bendrovių politinės analizės ir viešųjų ryšių rinkoje. Remiantis informacija iš ofi cialaus tinklalapio, tarp centro klientų yra Rusijos prezidento administracija, Federacijos Ta ryba, ministerijos, užsienio vals tybių diplomatinės misijos, taip pat Lietuvos ir Latvijos amba sados. BNS, KD inf.
Etikos sargai pri pažino, kad Rasei nių meras Remigi jus Ačas supainio jo interesus, tačiau jis pats tvirtina lai kęsis įstatymų. Ra seinių tarybos opo zicija planuoja tar tis dėl interpeliaci jos, nors abejoja jos sėkme.
Atsakomybė: nors VTEK pripažino R.Ačą supainiojus viešuosius ir pri
vačiuosius interesus, jis pats šias išvadas neigia.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Braška Raseinių mero kėdė Po nepalankaus Vyriausiosios tar nybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo Tvarkos ir teisingumo partijai priklausantis Raseinių me ras paskelbė pareiškimą, kuriame sako dėl jo apgailestaujantis ir tvir tina, jog griežtai laikėsi teisės aktų bei švietimo ministro įsakymų, pa gal kuriuos rajone buvo komplek tuojamos mokyklų klasės ir ikimo kyklinio ugdymo grupės. Meras aiškina, kad nenusišali no priimant sprendimą dėl svai nės vadovaujamo lopšelio-darže lio, nes tai esą buvo kompleksinis klausimas, o „konkrečiai įstaigai nebuvo daroma jokių išimčių“. „Pasirodo, tam negalėjau pritar ti balsuodamas, nes vienoje iš šių įstaigų dirba mano svainė, ir ne svarbu, kad tai buvo kompleksinis klausimas, apimantis visas švie timo įstaigas, ir konkrečiai įstai gai nebuvo daroma jokių išimčių, o klasių komplektai ir pinigai už nepanaudotą nemokamą maitini mą buvo skaičiuojami pagal tą pa čią formulę visoms švietimo įstai goms“, – pareiškime sako meras. R.Ačo vertinimu, jis pažeidęs įstatymą VTEK pripažintas būtent dėl to, kad „vykdydamas teisės ak tus rūpinosi savivaldybe ir valsty be“. VTEK pirmadienį priėmė spren dimą, kad Raseinių rajono meras R.Ačas savivaldybės tarybos po sėdyje spręsdamas klausimus, su sijusius su jo svainės vadovauja ma įstaiga, supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus. „Meras svarstė ir priėmė spren dimus dėl Raseinių lopšelio-dar
želio „Liepaitė“ mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, įstaigos darbo vasarą ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus. Be to, R.Ačas, naudodamasis savo kaip mero pa reigomis, galia ir vardu, trukdė steigiamajam minėto darželio pro fesinės sąjungos susirinkimui“, – teigiama VTEK pranešime.
Remigijus Ačas:
Tai buvo komplek sinis klausimas, api mantis visas švie timo įstaigas, ir konkrečiai įstaigai nebuvo daroma jo kių išimčių.
Rajono tarybos opozicija prieš penktadienį numatytą posėdį pla nuoja pasitarimą, kuriame aptars galimybę inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tačiau vienas jos atstovų socialdemokratas Gintau tas Mikolaitis abejoja iniciatyvos sėkme. „Penktadienį kaip tik planuoja mas posėdis, mes, opozicijos at stovai, prieš tai planuojame su sirinkti ir aptarti tokią galimybę. Kalbėsime ir su atskirais valdan čiosios koalicijos nariais, ar jie pa remtų, bet dauguma, kaip čia pa sakyti, yra labai susivienijusi, ir atstatydinti merą tikrai būtų sun ku“, – sakė G.Mikolaitis.
„Manau, mero garbės reikalas būtų pačiam atsistatydinti“, – pri dūrė socialdemokratas. Raseinių rajono taryboje opozi ciniai socialdemokratai ir Darbo partijos frakcija turi 11 balsų iš 25 tarybos narių. Didžiausios Tvarkos ir teisingu mo partijos partnerės, 6 balsus tu rinčios koalicijos „Rasai“, atstovė Kristina Bartkutė sakė, kad val dantieji mero darbu yra patenkinti ir jo atstatydinimo klausimo neke lia, o VTEK sprendimą sakė esant neteisingą. „Mūsų koalicija klausimo dėl mero nekelia, nes mes patys žino me situaciją, kaip viskas buvo. Mes visi priimame sprendimus, kar tais teisingus, kartais neteisingus, o neteisingus – dėl informacijos stokos ir šiuo atveju, mano many mu, VTEK sprendimas buvo bū tent toks“, – sakė koalicijos „Ra sai“ atstovė. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga yra paskelbusi, kad meras esą bandė įbauginti pro fesinę sąjungą jo svainės vadovau jamame darželyje siekusius įsteig ti darbuotojus. Koalicijos „Rasai“ narė K.Bartkutė tvirtino, esą su sirinkimas buvo nesankcionuotas, į darželį buvo susirinkę pašaliniai asmenys. „Pasirodo, ten, kur mūsų ma žiausi piliečiai, gali ateiti bet kas, nepranešus vadovybei rengiamas susirinkimas, tai apie kokį saugu mą ikimokyklinio ugdymo įstaigo je galima kalbėti?“ – sakė Raseinių rajono tarybos narė K.Bartkutė. BNS inf.
9
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
pasaulis Sankcijos Vengrijai
Bandė pamiegoti
Kyla nausėdijos
Briuselis siūlo įšaldyti 495 mln. eurų, kuriuos buvo nu matyta skirti Vengrijai atei nančiais metais. Pasak Euro pos Komisijos atstovų, Veng rija nesiėmė „tvarių ir patiki mų“ priemonių savo biudže to deficitui sumažinti, kad šis 2011 m. neviršytų numa tytų 3 proc. BVP.
Švedas Peteris Skyllber gas, užpustytame automobi lyje praleidęs du mėnesius, paaiškino, kad nenorėjo lip ti iš automobilio ir nori mie goti žiemos miegu. Paaiškė jo, jog vyrą radusiems sniego motociklais važiavusiems vy rams P.Skyllbergas pats nu rodė palikti jį miegoti.
Nors pasaulis žydų nausėdi jų statybas laiko nelegaliomis, Izraelis planuoja, kad Vaka rų Krante iškils dar 500 nau jų namų. Be to, žydai ketina Ši lo nausėdijoje Vakarų Krante įteisinti daugiau nei 200 be lei dimo pastatytų namų. Izrae lis sako, kad to neva reikia „dėl humanitarinių priežasčių“.
Kaltinimai ministrui
Nesvarbu, kad esi įtakingiausia Eu ropos politikė. Na mie ne viskas ro žėmis klota. Vokie tijos kanclerė Ange la Merkel turėjo su sitaikyti, kad pre zidento postas ati teks opozicijos kan didatui.
Švedijos užsienio reikalų minist ras – amerikiečių šnipas? Bent taip tvirtina „WikiLeaks“.
Akistata: A.Merkel 2010 m. J.Gauckui užkirto kelią tapti šalies prezidentu, tačiau šį kartą kanclerei teko
nusileisti.
„Reuters“ nuotr.
Pralaimėta kova, bet ne karas? Prarado sąjungininką
Iš Rytų Vokietijos kilęs liuteronų evangelikų pastorius ir žmogaus teisių aktyvistas Joachimas Gauc kas nėra valdžioje esančių A.Mer kel konservatorių sąjungininkas. Kitaip nei Christianas Wulffas, kuris praėjusią savaitę nutarė pa sitraukti iš prezidento posto dėl jį persekiojančių skandalų. Regis, šį kartą A.Merkel teko rinktis iš blogo ir blogesnio. Jei nebūtų pritarusi J.Gaucko kan didatūrai – neišplautų sutepto munduro. Juk Ch.Wulffas, buvęs A.Merkel favoritas, neišsikapsto iš skandalų. Iš pradžių vokiečių žiniasklai da iškapstė informacijos apie jo ryšius su turtingais verslininkais tuo metu, kai jis buvo Žemutinės Saksonijos lyderis. Vėliau darbo ėmėsi prokurorai. Jie įtarė, kad Ch.Wulffas pasinau dojo draugo, filmų prodiuserio, paslaugomis, o paskui tas drau gas gavo paskolos garantijas, ku rių siekė. Teisėsauga ėmėsi veiks mų panaikinti prezidento teisinį imunitetą. Politiniai žaidimai
Vis dėlto opozicijos kandidatas J.Gauckas A.Merkel nepalankus. Kodėl kanclerė nusileido? Vokie tijos spauda mano, kad A.Merkel siekė sumažinti įtampą. Graikijoje, Italijoje, Portugalijo je, Ispanijoje buvę vyriausybių va dovai jau atsisveikino su postais. Net Prancūzijos dabartinis vado vas Nicolas Sarkozy vargu ar gali jaustis ramus prieš rinkimus.
Tiesa, A.Merkel negresia bū ti nuverstai dėl to, kad Vokietijos ekonomika šlubuoja. Tačiau ne viskas, ką vykdo jos vyriausybė, vokiečiams patinka. Visgi konservatoriai iš pradžių priešinosi J.Gaucko kandidatū rai, nes laikė jį žmogumi, neturin čiu autoriteto, ir politine dovanė le opozicijai.
Tai gaivaus oro gurkšnis Vokietijos politikoje, o J.Gauc kas suteiks galimy bę naujam politikos stiliui. „Der Spiegel“ pripažino, kad J.Gauckas – ilgai laukta opozici jos pergalė. Beje, šį politiką į prezidento po stą opozicijoje esančios socialde mokratų ir žaliųjų partijos bandė prastumti ir 2010 m. Tada du įta kingiausi šalies žiniasklaidos lei diniai – savaitraštis „Der Spiegel“ ir dienraštis „Bild“ – apibūdino jį kaip „geresnį prezidentą“ ir „šir džių prezidentą“. Beje, tas pats „Bild“ dabar ne mažai prisidėjo, kad Ch.Wulffas būtų nušalintas. Tačiau prieš dvejus metus opo zicinių partijų remiamas J.Gauckas A.Merkel pastangomis ne buvo prileistas prie šalies vadovo posto, nors apklausos rodė, kad vokiečiai palaikė būtent jį, o ne
krikščionį demokratą Ch.Wulf fą. Nenuostabu, kad, nors ir tu rėdamas tvirtą A.Merkel paramą, Ch.Wulffas buvo išrinktas tik per trečią balsavimą. Šį kartą Vokietijos spauda su skubo džiaugtis, kad J.Gauckas sugebės pataisyti suteptą prezi dento institucijos reputaciją. „Tai gaivaus oro gurkšnis Vo kietijos politikoje, o J.Gauckas suteiks galimybę naujam politi kos stiliui“, – rašė „Bild“. Buvo nustebęs
Prezidentą specialus susirinki mas, kurį sudarys parlamento nariai ir kiti aukšto rango politi kai, rinks kovo 18 d. Tiesa, prezi dento postas Vokietijoje – repre zentacinis. Retas kuris abejoja, kad J.Gauckas nelaimės rinkimų. Paremti politiko kandidatūrą atsisakė tik kairioji partija „Kairė“ (vok. – „Die Linke“), kuriai priklauso keli buvę Rytų Vokietijos komunistai. Pats J.Gauckas, keturių vai kų tėvas, gyvenantis su ilga mete gyvenimo drauge Daniela Schadt, prisipažino, kad bu vo apstulbęs ir šiek tiek sutrikęs, kai buvo iškel ta jo kandidatūra. „Man tai labai ypa tinga diena, netgi gy venime, per kurį pa tyriau keletą tokių“, – sakė jis. J.Gauckas pridū rė, kad jam malonu, jog „žmogus, gimęs per siaubingą karą ir gyvenęs
50 metų diktatūroje, <...> galė jo būti šiandien pakviestas tapti valstybės vadovu“. Jis teigė norintis padėti atkurti vokiečių „tikėjimą savo stiprybe“ siaučiant euro zonos finansų kri zei. Tiesa, čia pat pripažino, kad nėra „nei Supermenas, nei žmo gus be trūkumų“. „Der Spiegel“, „Bild“, BNS inf.
Įdomūs faktai 1940 m. Vokietijos šiaurės rytuo
se, Rostoko mieste, gimęs J.Gauckas buvo vienas svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 m. Jo tėvas so vietmečiu buvo ištremtas į Sibiro lagerį, kur praleido 25 metus. Nenuostabu, kad J.Gauckas vie
name interviu pabrėžė: „Būdamas vos devynerių žinojau, kad socia lizmas yra neteisinga sistema.“ Politikas bandė tapti žurnalistu,
tačiau jam nebuvo leista stu dijuoti vokiečių kalbos. To dėl J.Gauckas ėmėsi teolo gijos studijų ir 1967 m. buvo įšventintas į kunigus. Vokietijai susi
vienijus, J.Gauckas, kurį anks čiau budr iai sek ė valst y bės saug u mas „Štazi“, buvo paskir tas vadovau ti rūš iuoj ant milijonus jos by lų ir ruošiant jas viešinti.
Tinklalapis planuoja paviešinti dokumentų, įrodančių, kad Carlas Bildtas (nuotr.) dirba JAV. Po šio pareiškimo Švedijoje kilo diskusijų banga. Ar „WikiLeaks“ siekia sutrikdyti portalo vado vo Juliano Assange’o ekstradiciją Jungtinėms Valstijoms, ar infor macija – tikra? Tinklalapio vidinėje žinutė je tvirtinama, kad esama įslaptin to dokumento, kuriame teigiama, jog C.Bildtas yra JAV informatorius nuo praeito amžiaus 8-ojo dešimt mečio. Su slapta medžiaga nurodė su sipažinęs švedų dienraštis „Expressen“. „C.Bildtas turės atsistatydinti. Tai bus jo politinės karjeros galas“, – „Expressen“ citavo vieną neįvar dytą asmenį, susipažinusį su šiuo dar neskelbtu dokumentu. Dokumente, kurį planuoja pa skelbti „WikiLeaks“, tvirtinama, kad C.Bildtas informatoriumi ta po 1973 m., jį užverbavęs agentas esą buvo ne kas kitas, o respubli konų strategas ir buvusio JAV pre zidento George’o W.Busho politi nis guru Karlas Rove’as. Tiesa, „WikiLeaks“ atstovas Kristinnas Hrafnssonas tik patvir tino, kad turi dokumentą, rodantį glaudų C.Bildto ir Vašingtono vidi nių veikėjų ryšį, nors detaliau do kumento turinio nekomentavo. C.Bildtas paragino tinklalapį kuo skubiau paskelbti dokumentus. „Kai tai nutiks, ši jų suplanuo tos šmeižto kampanijos dalis grei tai subyrės į šukes“, – savo as meniniame tinklalapyje pareiškė C.Bildtas. J.Assange’as Didžiojoje Brita nijoje priešinasi savo ekstradicijai į Švediją, kur jį norima apklaus ti byloje dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos. „WikiLeaks“ įkūrėjas tvirtina, kad Stokholmas netrukus jį perduos Vašingtonui. Amerikiečiai siekia suimti „Wi kiLeaks“ įkūrėją nuo to laiko, kai jo organizacija paviešino šimtus tūkstančių konfidencialių JAV dip lomatinių dokumentų. BNS inf.
10
Ketvirtadienis, vasario 23, 2012
Sportas
D.Blattas: „Žalgiris“ Įvertinimas: K.Bartkevičius (dešinėje) džiaugėsi, kad 5-ojo dano
sertifikatą jam perdavė bendražygis A.Vilkinas.
LŠKF nuotr.
Karatė pradininkui – tarptautinis įvertinimas Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Panevėžyje surengtas Baltijos šalių šotokan karatė klubų čem pionatas – neeilinis Lietuvos šoto kan federacijos (LŠKF) preziden tui Kazimierui Bartkevičiui: jam įteiktas 5-ojo dano sertifikatas. Mokytojų mokytojas
„Penktasis danas – tai kara tė meistrų pusiaukelė, – sakė K.Bartkevičius. – Šį sertifikatą turintis asmuo vadinamas sansai, arba mokytoju. Iki trečiojo dano, arba senpai, – sportinis meist ro įvertinimas, o man suteikta sis sertifikatas – už žinias, karatė plėtojimą ir šios sporto šakos po puliarinimą.“ Garbingą laipsnį LŠKF pre zidentui už 35-erių metų veiklą suteikė Pasaulio šotokan karatė akademija (W.A.S.K.). K.Bart kevičius – vienas iš karatė pradi ninkų Lietuvoje. „W.A.S.K. atliko didelį darbą – surinko duomenis apie posovieti nių šalių karatė specialistus. Mū sų sporto šakoje labai daug jau primirštų žmonių, nes ne viskas laiku buvo pastebėta ir užfiksuo ta“, – kalbėjo K.Bartkevičius. Tradicijų galia
Jaunesnieji karatė meistrai da no kategorijas ginasi per egzami nus, o vyresnieji, anot K.Bartke vičiaus, per keturiasdešimt, arba senjorai, meistriškumo laipsnį gauna už darbus. „Kartais reikia parašyti kokį nors referatą, bet didelių fizinių pastangų neprireikia, – pastebė jo LŠKF vadovas. – Man netrukus sukaks 58-eri, tad, jei prireiktų, jau negalėčiau per egzaminą at likti visko kaip jaunimas. Svar biausia, kad žmogus žengia ka ratė keliu ir žadina kitus.“ K.Bartkevičius priminė, kad anksčiau buvo taikoma metodi ka, kai mokinio pasiekimai auto matiškai darė įtaką ir mokytojo kvalifikacijos lygiui. „Tarkime, jeigu mokytojas pa ruošdavo 1-ojo dano meistrą,
Rezultatai Baltijos šalių šotokan karatė čem pionate dalyvavo daug iau nei 380 sport in ink ų iš 30-ies šal ies ir užsienio klubų. Sėkm ing iausiai pasirodė Latv i jos LKT komanda (vadovas V.Mi šinas, 100 tašk ų). Antrąją viet ą užėmė Radv il išk io „Kent auras“ (vadovas A.Mas alsk is, 96), tre čiąją – Kauno „Era“ (vadovė A.Ur bonienė, 71). 6 čempionus išugdė Kauno ka ratė klub o „Samurajus“ trene riai M.Kazlauskas, G.Pačiuipis ir R.Kesm inas, 4 – klubas „Kentau ras“, 3 – Radvilišk io „Rytų kovoto jas“ (vadovas E.Mončiauskas).
atitinkamai būdavo pakeliamas ir jo laipsnis. Mokytojas priva lo būti dviem laipsniais aukščiau už mokinį. Tokiu būdu išlaiko mos tradicijos ir pagarba moky tojo įkurtai mokyklai. Japonijoje iki šiol veikia tokia sistema“, – pasakojo karatė meistras. Susitiko su bendražygiu
Tel Avivo „Maccabi Electros“ komandos vyriausiasis treneris Davidas Blattas va dina Kauno „Žalgirį“ pavojingu varžovu, o šiandien vyksiantį mačą palygino su gladiatorių kautynėmis.
LŠKF prezidentas pastebėjo, kad per 35-erius metus karatė vis keitėsi, bet kertiniai dalykai išli ko tie patys. „Daug ką pakeitė taisyklės. Vis dėlto karatė nėra vien spor tas – treniruotės, varžybos ar rezultatai. Mokymo metodika ir techninės detalės pasikeitė la bai nedaug, bet atsirado takti kos naujovių“, – teigė K.Bartke vičius. 5-ojo dano sertifikatą LŠKF vadovui perdavė Andrejus Vilki nas – kolega iš Baltarusijos. „Jis yra mano bendražygis, nu sipelnęs treneris, W.A.S.K. val dybos narys, – sakė K.Bart kevičius. – Nuvažiuodavau į Baltarusiją vadovauti semina rams, todėl Andrejus ir buvo įga liotas įteikti man sertifikatą, kad man nereikėtų belstis į kitą pa saulio kraštą.“
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Žalgiris“ privalo laimėti
Ket ur ios nes ėkm ės Eurolygos „Top-16“ etape kauniečių ryžto nenuslopino – „Žalgiris“ vis dar turi vilties prasibrauti tarp aštuo nių stipriausių žemyno komandų. Žalg ir ieč iai šiand ien priva lo Tel Avivo „Nokia“ arenos pra gare įveikti „Maccabi Electrą“, o kitą savaitę savoje aikštėje atsire vanšuoti Kantu „Bennet“ koman dai ir tikėtis, kad ir varžovai liku sias rungtynes sužais kauniečiams palankiais rezultatais. „Kausimės negailėdami širdies ir pasisteng sime nekartoti pirmųjų ketverių rungtynių klaidų. Gaila, kad vis kas susiklostė taip ir šiuo me tu esame ant prarajos, tačiau Tel Avive stengsimės iš visų jėgų“, – prieš išvykdamas į Izraelį žadė jo „Žalgirio“ vyriausiasis trene
ris A.Trifunovičius. Šį Eurolygos sezoną savoje arenoje „Maccabi Electra“ tik kartą iškėlė baltą vė liavą, kai 57:71 nusileido „Barce lonos Regal“ ekipai. Atpildas – pergalė
Tel Avivo komandos strategas Da vidas Blattas pripažino, kad nera miai laukia dvikovos su kaunie čiais. „Žalgiris“ dar nelaimėjo nė vie no mačo šiame etape, bet visuose buvo labai arti pergalės. Atakuoda ma ši komanda turi daug grėsmin gų ginklų, o šįkart jie greičiausiai jau neturės ko prarasti, nes šansai pra sibrauti į ketvirtfinalį – minimalūs. Toks varžovas visuomet būna pavo jingas. Mūsų sezonas – intensyvus, tačiau mes it gladiatoriai turime žinoti, kaip kautis kiekvieną dieną, kad galiausiai sulauktume atpil do – taptume nugalėtojai“, – kal bėjo „Maccabi Electros“ treneris.
Strategas: D.Blattas – vienas iš pagr
Iškovojo Izraelio taurę
Tel Avivo ekipa, kaip ir „Žalgiris“, ką tik papildė savo sportinių tro fėjų kolekciją – 82:69 Izraelio tau rės varžybų finale įveikė Rišon LeCiono „Maccabi“ ir iškovojo šį prizą 39-ąjį kartą klubo istorijoje. „Sezonas klostosi puikiai. „Macca
Vilniečių likimas paaiš Eur op os vyr ų krepš in io taur ės turnyre paaiškėjo pirmieji keturi atkrintamųjų varžybų dalyviai, tačiau tarp jų kol kas nėra Vil niaus „Lietuvos ryto“ komandos. Pralaimėjo savo arenoje
Vilniečiai turėjo galimybę iško voti kelialapį į aštuntfinalį „Last 16“ etapo penktajame ture – te reikėjo savo aikštėje įveikti Kras nodaro „Lokomotiv-Kuban“ eki pą, bet Lietuvos vicečempionai pralaimėjo 78:82. Antrajam e kėl inyj e Viln iaus krepšininkai pirmavo 37:29, bet Rusijos atstovai perėmė iniciaty vą ir trečiajame kėlinyje persvė rė rezultatą savo naudai – 53:51. Ketv irtajam e kėl inyje žaid im o sąlygas diktavo „Lokomotiv-Ku ban“. „Pralaimėjome rungtynes, ku rioms buvom e gerai pas ireng ę. Nesėkmę lėmė kelios mūsų gy nybos klaidos“, – po mačo kal bėjo vilniečių vyriausiasis trene ris Aleksandras Džikičius.
„Prieš dvikovą buvo šiek tiek nerimo – tokio svarbaus mačo šį sezoną dar neteko žaisti. Du kėli nius jaudinomės ir rungtyniavome prastai, bet gerai gynėmės beveik 35 minutes. Puikiai žinojome, kad tik patikima gynyba padės atlikti svarbiausią užduotį – laimėti“, – svarstė Krasnodaro ekipos strate gas Božidaras Maljkovičius.
Rimas Kurtinaitis:
Privalome žais ti geriau, nes mū sų taikinys – Euro pos taurė. „Lietuvos ryto“ likimas paaiš kės vasario 28-ąją Italijoje, kur Vilniaus krepšininkai žais pasku tinio – 6-ojo – turo rungtynes su Trevizo „Benetton“ komanda. Sa vo aikštėje vilniečiai įveikė „Be netton“ 78:69.
Italijos atstovai antradienį sve čiuose nelauktai 74:83 (16:26, 18:15, 22:6, 18:36) pralaimėjo grupės aut saiderei Berlyno „Alba“ ekipai. Taikinys – Europos taurė
Vietą atkrintamosiose varžybo se jau užsitikrino Rimo Kurtinai čio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ komanda. Rusijos atstovai J grupėje 88:72 (22:22, 26:16, 22:16, 18:18) įveikė Salonikų „Aris BSA 2003“ krepši ninkus. Tai buvo ketvirtoji R.Kur tinaičio auklėtinių pergalė. Tiek pat rungtynių laimėjusi uk rainiečių „Doneck“ ekipa taip pat prasibrovė į aštuntfinalį. „Per susitikimą su Graikijos klu bu mes sau kėlėme du tikslus: pa tikrinti kovoje visus žaidėjus ir nu galėti. Galbūt ne viskas susiklostė taip, kaip norėjome, kai kurie epi zodai netgi kėlė nerimo, bet svar biausia, kad laimėjome. Privalome žaisti geriau, nes mūsų taikinys – Europos taurė“, – tvirtino „Chim ki“ strategas R.Kurtinaitis.
11
Ketvirtadienis, vasario 23, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
– pavojingas“
Maskvoje sirgaliai su šalčiu kovojo niokodami stadioną Marius Bagdonas Europos futbolo grandas Mad rido „Real“ stabtelėjo Maskvoje: per Čempionų lygos aštuntfina lio rungtynes Jose Mourinho ka riauna, susidūrusi su rusiška žie ma ir CSKA ekipa, tenkinosi lygio siomis. Išgelbėjo naujokas
rindinių „Maccabi Electros“ sėkmės garantų. AFP nuotr.
bi Electra“ yra klubas, kurio tikslas vienas – titulai. Vieną trofėjų jau turime, tačiau sustoti neketiname. Taurės finalas buvo puiki repetici ja prieš Eurolygos dvikovą su „Žal giriu“, kurios pergalė mums taip pat bus gyvybiškai svarbi“, – tei gė D.Blattas.
Pernai tik Eurolygos finale suklu pusio „Maccabi Electros“ vadovai jau galvoja apie ateitį. D.Blattas pra sitarė, kad jam Tel Avivo klubas siūlo pratęsti sutartį dar dviem sezonams. Strategas, atrodo, yra linkęs likti Pa žadėtoje žemėje ir pagaliau įgyven dinti svajonę – laimėti Eurolygą.
Maskvos „Lužnikų“ stadione įvy kusi Deivido Šembero atstovauja mo CSKA ir „Real“ dvikova pasi baigė taikiai – 1:1. Neigiama temperatūra ir dirb tinės dangos aikštę kaustęs šal tukas gerokai apribojo abiejų ko mandų futbolininkų veiksmus, bet ir tokiomis aplinkybėmis Is panijos čempionate tvirtai pir maujantis „Real“ turėjo pui kią progą išplėšti pergalę. 28-ąją minutę šiurkščia brolių Berezuc kių klaida pasinaudojęs Cristia no Ronaldo pasiuntė kamuolį į CSKA vartus. Vis dėlto maskvie čiams stebuklingai pavyko išsi gelbėti. 3-iąją papildomo laiko minutę CSKA naujokas iš Švedi jos Pontusas Wernbloomas rezul tatą išlygino. D.Šemberas mačą stebėjo nuo atsarginių suolelio. Agresyviai el gėsi CSKA gerbėjai – jie stadio ne sulaužė beveik 2 000 kėdžių, nuostolis – maždaug pusė mili jono rublių. CSKA turi svajonę
Tai buvo pirmasis kartas, kai J.Mourinho vadovaujamai eki
škės Italijoje VEF tebeturi šansą
Vilčių dalyvauti aštuntfinalyje te beturi Ramūno Butauto vadovau jama Rygos VEF komanda, kuriai atstovauja ir Antanas Kavaliaus kas bei Donatas Zavackas. I grupėje VEF krepšininkai Če kijoje po pratęsimo 84:80 (25:23, 13:14, 19:9, 13:20, 16:12) įveikė Nim burko ČEZ (2 pergalės ir 3 pralaimė jimai) bei pakilo į 2-ąją vietą (3, 2). Abu lietuviai nugalėtojams pelnė po 8 taškus. Be to, A.Kavaliauskas atkovojo 7 ir perėmė 1 kamuolį, o D.Zavackas atkovojo 11 kamuolių. Pirmąją vietą I grupėje užsitikri no penktąją pergalę iš eilės iškovo jusi Valensijos „Basket“ – ji 79:61 (19:19, 22:17, 13:9, 25:16) įveikė Gravlino-Diunkerio BCM ekipą. 6-ajame ture VEF savo aikštė je susitiks su Ispanijos atstovais, o BCM krepšininkai – su Nimburko klubu. Jeigu rygiečiai pralaimėtų, o Čekijos komanda iškovotų pergalę, į atkrintamąsias varžybas patektų ČEZ, kuri pirmajame mače įveikė Latvijos ekipą 91:81.
Sportas
pai nepavyko įveikti Rusijos klu bo, bet „Real“ treneris to nedra matizavo. „Lygiosios svečiuose ir žai džiant spaudžiant tokiam šalčiui nėra blogai. Nesakau, kad džiau giuosi, tačiau ir neliūdžiu. Var žovai turėtų būti patenkinti tuo, kaip išsigelbėjo“, – po dvikovos nedaugžodžiavo portugalas. CSKA strategas Leonidas Sluc kis neslėpė pasitenkinimo. „Įvar tis per papildomą laiką mums suteikė šansą. Dabar vyksime į Madridą tikėdamiesi, kad galime įgyvendinti svajonę“, – kalbėjo maskviečių treneris. Atsakomasis „Real“ ir CSKA susitikimas vyks kovo 14-ąją Is panijoje, „Santiago Bernabeu“ stadione.
Leonidas Sluckis:
Vyksime į Madri dą tikėdamiesi, kad galime įgyvendinti svajonę. „Chelsea“ krachas tęsiasi
Dar vieną antausį patyrė pasta ruoju metu agonijos kamuoja mas Londono „Chelsea“ klubas. Anglus pažemino pakiliai savo je aikštėje žaidęs italų „Napo li“ – 3:1. Andrea Villaso-Boaso auklė tiniai pirmieji išsiveržė į priekį, kai pas iž ym ėjo Juan as Matta,
Statistika Maskvos CSKA–Madrido „Real“ 1:1 (0:1). 70000 žiūrov ų. Įvarčiai: 90 min. P.Wernbloomas (CSKA)/28 min. C.Ronaldo („Real). „Napoli“–Londono „Chelsea“ 3:1 (2:1). 52 495 žiūrovai. Įvarčiai: 39 ir 65 min. E.Lavezzi, 45 min. E.Cava ni (abu – „Napol i“)/27 min. J.Mata („Chelsea).
tačiau po to – trys rezultatyvūs šeimininkų dūriai, ir „Chelsea“ buvo priverstas kap it ul iuot i. Per pas kut in ius septyn is ma čus „mėlynieji“ pergalę šventė vos kartą. „Nap ol i“ ekipai šiam e ma če vadovavo Nicolo Frustalupi, nes vyriausiasis treneris Walte ris Mazzarri diskvalifikuotas už tai, kad per grupės varžybas su sistumdė su „Villarreal“ futbo lininku Nilmaru. Po mačo italas pareiškė, kad jam labai patiko iš tribūnų matytas vaizdas. „Mano vaikinai maloniai nu stebino. Mes net galėjome įmuš ti ketvirtąjį įvartį ir jau turėtume bilietą į ketvirtfinalį“, – apgai lestavo ir tuo pat metu džiaugė si W.Mazzari. Vakar pirm ąs ias ašt untf i nal io rungtyn es žaid ė Marse lio „Olympique“ ir Milano „In ter“ bei „Basel“ ir Miuncheno „Bayern“.
Statistika „Lietuvos rytas“–„Lokomotiv-Ku ban“ 78:82 (21:20, 21:16, 16:25, 20:21). 7 300 žiūrovų. J.Valančiūnas 17 taš kų (10 atkovot ų kamuol ių), R.Sei butis 12, L.Robertsas 9/A.Traore 18, S.Bykovas 15, J.Massey 13.
L grupė Komanda
1. „Liet. rytas“ 2. „Loko.-Kuban“ 3. „Benetton“ 4. „Alba“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
3 3 3 1
2 2 2 4
388:369 393:382 373:371 363:395
„Tikėtis, kad Valensijos koman da su mumis žais puse jėgos – tas pats, kas pūsti muilo burbulą“, – pareiškė R.Butautas. Iš K grupės į aštuntfinalį jau įžengė penkias pergales savo są skaitoje turintis Sankt Peterburgo „Spartak“ klubas. KD inf.
Snaiperis: net akylai prižiūrimas C.Ronaldo (balta apranga) rado kelią CSKA vartų link.
AFP nuotr.
12
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
14p.
Būsimi pensininkai uždirbo nedaug.
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
turtas
ACTA: tobulos, bet suvaržy
Tarptautinės prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu, vadinamasis ACTA, esą lietuvių gyvenimo aukštyn kojomis neapvers. Nes Lietuvoje jau ir dabar galioja vi sos galimos baudžiamosios ir civilinės atsakomybės priemonės už intelektinės nuo savybės klastojimą komerciniais tikslais. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Nesitikėjo tokios reakcijos
Girdėdami tokius argumentus su sitarimo kritikai atrėžia: „Tai ir ne reikia ACTA.“ Teigiama, kad ACTA – tai didelių korporacijų priemonė, skirta tam tikroms interneto sve tainėms uždaryti. O šalininkai rėkia dar garsiau: „Intelektinės nuosavy bės teisinės apsaugos lygis turi bū ti suvienodintas visame pasaulyje.“ Ir dar priduria: „Klastotės daro žalą valstybių ekonominei raidai.“ Nuo sutarties, kurią anksčiau ar vėliau turės ratifikuoti pasaulio šalių parlamentai, svarstymo at sitraukusi Lietuvos valdžia laukia rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Būti už ACTA šiuo metu nepopu liaru ir reiškia eiti prieš visuome nę. Lietuvos politikams ACTA tapo savotiška viešųjų ryšių priemone, leisiančia pelnyti rinkėjų balsų. Prieš savaitę Vyriausybė inicijavo ACTA svarstymą ir šiuo klausimu karštai diskutavo, nors prieš tai pati buvo įgaliojusi asmenį sausio pabai goje Tokijuje susitarimą pasirašyti. Buvo nuspręsta neraginti Seimo kuo greičiau ratifikuoti ACTA ir pratęsti diskusijas su visuomene, ar šis su sitarimas priimtinas, ar jis gali būti įgyvendinamas. Organizuoti disku sijas dėl ACTA įpareigota Užsienio reikalų ministerija. Įsiklausys arba įkalbės
Praėjusį antradienį Užsienio rei kalų ministerijoje rinkosi dalyvavę derinant susitarimą ir kitų suinte resuotų institucijų atstovai. Pir mame darbo grupės susitikime buvo sprendžiama dėl diskusijų su visuomene organizavimo.
Kaip dienraštį informavo, Už sienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas, sutarta kreiptis į ministro pirmininko tarnybą dėl formalios tarpinstitucinės darbo grupės steigimo, kuri būtų atsakin ga už pasirengimą tolesnėms disku sijoms su visuomene ACTA nuosta tų įgyvendinimo Lietuvoje tema.
viziją, o protestuotojai organizuos mitingus, kol Briuselyje bus nu spręsta, kaip turi būti, ir tada mū sų Vyriausybė paprasčiausiai nusi lenks Briuseliui. S.Jatkonio manymu, dabar gali mas dviejų ar keturių savaičių tylos periodas, o tada esą pradės aiškė ti, kokia linkme juda dėl ACTA pa sitarusios ir nuo ratifikavimo šiuo metu atsitraukusios Europos ša lys. „Jei interneto laisvių gynėjams pasirodys, kad ta kryptis netinka ma, visą žemyną sudrebins kelias dešimt kartų didesni protestai“, – įsitikinęs pašnekovas. Žmonės nekvaili
Simonas Jatkonis:
Visuomenės dalis, ku ri priešinasi korpo racijų dominavimui mūsų valstybėje, ne siruošia trauktis nė centimetro. Pasipriešinimo judėjimo Lietu voje „Stop ACTA“ atstovo Simono Jatkonio teigimu, visuomenės da lis, kuri priešinasi korporacijų do minavimui mūsų valstybėje, nesi ruošia trauktis nė centimetro. „Aš asmeniškai esu prieš bet kokias de rybas, kol bus kalbama apie teisė tumą, o ne apie teisingumą“, – sa kė vienas pasipriešinimo aktyvistų. Pasak jo, politikai kalbės per tele
ACTA kritikai labiausiai nerimau ja, kad, įsigaliojus dokumentui, bus įžūliai braunamasi į žmonių as meninį gyvenimą, pavyzdžiui, oro uostų muitinės zonose reiks ati duoti patikrinti kompiuterius, mo biliuosius telefonus ar kitas elektronines laikmenas. Tačiau ACTA šalininkai pabrėžia, kad, kaip ir dabar, tai bus daroma tik tuomet, kai kils įtarimas, ar varto tojai neturi tikslų nelegaliai pasi pelnyti. Esą ir dabar muitinės zono se sustabdomi keleiviai, su savimi gabenantys kelias dešimtis kom piuterių ar MP3 grotuvų. Suprask, jei nekelsi įtarimo, galėsi ir toliau skrisdamas lėktuvu klausyti savo mėgstamos iš interneto parsisiųs tos muzikos MP3 grotuvu. Tačiau visuomenės nepasitikėjimą esą ke lia itin painius dokumento tekstas, kuris buvo kurį laiką įslaptintas. Pasak S.Jatkonio, pagrindinė priežastis, kodėl kilo europiečių pasipriešinimas, – slaptumas. „Tai labai krito į akis, kai atsistatydino Europos Parlamento pranešėjas
ACTA klausimais Kaderas Arifas. Ne tik atsistatydino, bet ir viešai išreiškė pasibaisėjimą, kokiais me todais ACTA stumiamas Europos Parlamento koridoriais. Žmonės nekvaili, jie supranta, kad pasau linės korporacijos daro tiesioginę įtaką visų mūsų vyriausybėms. Ir žmonėms paprasčiausiai atsibodo, kad tokie dalykai vyksta“, – teigė vienoje reklamos agentūroje kūry bininku dirbantis S.Jatkonis. Protestai apnuogino problemas
„Diskusijų su visuomene nevyko, nes ACTA susitarimas – tik for malumas. Sutartis, kuri įpareigoja keisti teisės aktus, Lietuvoje iš es mės nieko nekeičia“, – sakė Lietu vos autorių teisių gynimo asociaci jos-agentūros (LATGA-A) Muzikos skyriaus vedėjas Marius Kuzminas. Pasak jo, netgi tą dieną, kai sutartis bus ratifik uota Lietuvos Seimo, nie kas nepasikeis. Esą vėliau gali tek ti tobulinti kai kuriuos teisės aktus, bet jie bus tik tikslinami, ir tuomet bus būtina tartis su visuomene. „Pavyzdžiui, gali tekti patikslin ti Baudžiamąjį kodeksą ir jame nu rodyti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už neteisėtą atgami nimą ir platinimą ne tik vadinamo joje off line erdvėje, kai kopijuojami kompaktiniai CD ar DVD diskai, bet ir už informacijos atgaminimą inter nete. Bet tai nereiškia, kad ta atsa komybė nukreipta prieš vartotojus, kurie savo poreikiams siunčiasi pi ratinės produkcijos. Yra tam tikra ri ba, kai taikoma atsakomybė, pavyz džiui, padarius 100 MGL (13 tūkst. litų) žalą“, – paaiškino M.Kuzmi nas. Pasak jo, Lietuvos teisėsauga ir dabar galėtų aktyviau veikti prieš piratinius interneto portalus. „Kai
Pasipriešinimas: nuvilnijus pirmaja
atsiras ACTA, bus aiškesnis regla mentavimas ir aktyvesnių veiksmų galės imtis atsakingos institucijos“, – mano pašnekovas. Jam pritarė ir Lietuvos gretuti nių teisių asociacijos (AGATA) di rektorė Agnė Masalskytė. Pasak jos, praktikoje viskas sudėtingiau dėl to, kad internetas yra tarptau tinis. Todėl ji viliasi, kad, kai ACTA bus priimtas, kitos šalys pasitemps iki Lietuvos ir ES lygio, o tuomet ir Lietuvos atlikėjai bus labiau ap saugoti. „Svarbu ir tai, kad dėl AC TA susitarimo apskritai imta dau giau diskutuoti apie intelektinę nuosavybę. Kuo daugiau žmonių supras, kad muzika ar filmai neat siranda iš nieko, kad jiems sukur ti išleidžiama nemažai pinigų, tuo bus geriau. Juk jeigu už turinį nie kas nieko niekam nemokėtų, ne
10 mitų apie ACTA 1. Bus ribojama prieiga prie interneto ir cenzūruojamos interneto svetainės. Susitarime nėra nė vieno straipsnio, ku ris pagrįstų šį teiginį. ACTA skirtas ko voti su plataus masto dažnai nusikals tamų grupuočių vykdoma neteisėta veikla. Šis susitarimas nesusijęs su kas dieniu interneto naudojimu. Interneto naudotojai gali toliau dalytis nepiratine medžiaga ir informacija internete. 2. Bus reikalaujama pasienyje tikrin ti keleivių nešiojamuosius kompiute rius ir bus kontroliuojamas internetu perduodamų duomenų srautas.
Susitarime aiškiai paminėtas esminis yra visiems prieinamas. Lietuviškas su jo principas – užtikrinti, kad būtų ger tarties tekstas buvo paskelbtas Seimo tei biamos pagrindinės su privatumu, žo sės aktų duomenų bazėje. Derybos dėl jo džio laisve ir duomenų apsauga susiju nesiskyrė nuo derybų dėl bet kokio kito sios teisės. ACTA netgi konkrečiai nuro tarptautinio susitarimo. Derybas prižiū doma, kad keliautojai nebus tikrinami, rėjo ir ES pozicijos koordinavimo proce jei pažeidžiant intelektinės nuosavy se taip pat dalyvavo Lietuvos užsienio bės teises pagamintos prekės yra ne reikalų, Teisingumo, Kultūros, Ūkio mi komercinės paskirties ir nevykdoma nisterijos, Patentų biuras, Muitinės de didelio masto neteisėta prekyba. partamentas, Informacinės visuomenės 3. Tai slaptas susitarimas. Derybos plėtros komitetas ir kitos institucijos. dėl jo buvo neskaidrios ir vyko už 4. Įsigaliojus ACTA bus pradėta taiky uždarų durų. ti vadinamoji trijų kirčių atjungimo ACTA tekstas buvo paskelbtas viešai ir sistema, siekiant kovoti su pažeidi
mais internete, arba bus reikalauja ma, kad interneto paslaugų teikėjai kontroliuotų ar filtruotų savo siun čiamus duomenis. Susitarimu nereikalaujama, kad inter neto paslaugų teikėjai kontroliuotų ar ba filtruotų savo naudotojų informaci jos turinį. ACTA visiškai atitinka dabar tinį nuo 2000 m. galiojantį ES teisės ak tą – Elektroninės prekybos direktyvą – ir nekeičia nė vieno jo žodžio. 5. Susitarimo nuostatos dėl baudžia mosios atsakomybės pažeidus inte lektinės nuosavybės teises reikalau
ja priimti papildomus griežtesnius teisės aktus. ACTA neįpareigoja ES keisti tei sės normų, nes ES tei sė jau dabar yra ge rokai pažangesnė nei tarptautiniai standar tai. Lietuvai taip pat ne reikės pritaikyti nacio nalinių teisės aktų, susi jusių su baudžiamąja at sakomybe, kad galėtų įgy vendinti prisiimtus įsiparei gojimus. O kitos susitarimo
13
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
turtas svarstys ES teismas
Pasipriešinimo mastai
Neįžvelgia problemų
Europos Komisija trečiadie nį nurodė paprašiusi aukš čiausios ES teismo instituci jos pateikti išvadą dėl prieš taringai vertinamo prekybos susitarimo, susijusio su auto riaus teisių apsauga ir inter neto laisve, teisėtumo. Teisi nį išaiškinimą teiks Europos Teisingumo Teismas.
Pasipriešinimas ACTA Euro pos lygiu vyksta gana plačiai. Pirmiausia sukilo Lenkija, kur parlamentas jau nutraukė sutarties ratifikavimą. Balka nų šalyse, Vokietijoje, Latvijo je, Estijoje taip pat kilo didelis bruzdesys ir ten parlamentai vienas po kito nutraukia arba pristabdo ACTA ratifikavimą.
Prezidentė Dalia Grybauskai tė įsitikinusi, kad Tarptautinis prekybos susitarimas dėl ko vos su klastojimu (ACTA) ne turės įtakos nei ES, nei Lietu vos teisinei bazei. Prezidentė sutarties punktuose, kuriuo se kalbama apie kovą su pi ratavimu internete, problemų neįžvelgia.
ytos visuomenės link?
Komentaras
Albertas Šekštelo
Advokat ų profesinė bendr ija „NORDIA BAUBLYS & Partners“
D
ai protestų bangai, kai kurios šalys, tarp jų – Lietuva, pareiškė, kad neskubės ratifikuoti susitarimo.
būtų ir paties turinio“, – kalbėjo A.Masalskytė. Pasak jos, nuostoliai dėl intelektinės nuosavybės pažei dimų skaičiuojami šimtais milijar dų, net ir nedidelis pažeidimų su mažėjimas būtų reikšmingas. Argumentai neįtikina
Pasipriešinimo judėjimo „Stop ACTA“ atstovo S.Jatkonio teigi mu, Vyriausybės ir korporacijų ar gumentai tėra bandymas privers ti paklusti ir nesipriešinti tam, ką daro korporacijos. „Patys argumentai visiškai ne svarbūs, svarbu, kaip tai veikia vi suomenę ir ko siekia tie, kurie ar gumentuoja. O siekia jie paprasto dalyko – įtikinti visus mus, kad tarptautinių korporacijų slap ta stumiami apribojimai yra gerai. Tai paprasčiausiai absurdiška, kai
šalys, pasirašiusios ACTA, privalo inte lektinės nuosavybės teisių įgyven dinimo lygį priartinti prie dabarti nio ES lygio. 6. Susitarimu skatinama jo de rinimą vykdyti netiesioginiais būdais. Iš Europos Parlamen to Tarptautinės prekybos ko miteto užsakyto univer sitetinio tyrimo paaiškėjo, kad dėl ACTA rei kės keisti su tei sių vykdymo užtikri
pažiūri racionaliai, be emocijų“, – kalbėjo S.Jatkonis. Pasak Ario Meš kausko, viešosios įstaigos Elektro ninio verslo ir inovacijų agentūros direktoriaus, tie, kurie sako, kad
Agnė Masalskytė:
Kai ACTA bus priim tas, kitos šalys pasi temps iki Lietuvos ir ES lygio, o tuomet ir Lietuvos atlikėjai bus labiau apsaugoti. ACTA nieko nekeičia, esą tik pa viršutiniškai perskaitė ACTA doku mentą. „Jie arba meluoja, arba gi
nimu susijusius ES teisės aktus ir (ar ba) nacionalinius įstatymus. ACTA nuostatos neprieštarauja galio jantiems ES teisės aktams. ACTA nebus reikalaujama peržiūrėti ES teisės aktų ar juos pritaikyti ir nebus reikalauja ma, kad valstybės narės peržiūrėtų sa vo priemones, kuriomis jos įgyvendina susijusius ES teisės aktus. 7. Bus užkirstas kelias pigių vaistų prekybai su neturtingomis šalimis. Nė viena ACTA nuostata nėra tiesiogiai arba netiesiogiai daroma įtaka teisėtai generinių vaistų prekybai arba, apskri
Simono Švitros nuotr.
na kokį nors interesą. Argumentai „už“ yra jokie. Iš tikrųjų tai ne au torius bus apsaugotas, o jo išnau dotojas, t. y. verslas, kuris platina autorių sukurtą turinį“, – įsitikinęs A.Meškauskas. Jo nuomone, žmo gaus laisvių mokytis iš kitų ir kur ti suvaržymas ilgainiui gali pakenk ti visuomenės progresui. „Juk mes mokomės kopijuodami kitus. Keis ta, nes atrodo, kad net dviračio ne bus galima modifikuoti, nes jį jau kažkas išrado. Na, nebent reiks iš rasti naują dviratį“, – ironizavo A.Meškauskas. Jo nuomone, AC TA – tai tik precedentas. „Tai tik sudėtinė laisvių suvaržy mo dalis. Judame iki visuomenės, kurioje viskas tobula, bet vien to dėl, kad žmonės negali nieko blo ga padaryti“, – apibendrino pa šnekovas.
Vartotojų nuomonė dėl ACTA ratifikavimo Lietuvoje (proc.)
tai kalbant, visuomenės sveikatai pa saulyje. 8. Sudaromos palankesnės sąlygos intelektinės nuosavybės teisių tu rėtojams. ACTA panaikinamos tarp tautinės teisės aktuose nustatytos apsaugos priemonės ir išimtys. Priešingai, ACTA susitarimas sudary tas labai lanksčiai ir jame nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kad ša lys rastų tinkamą visų susijusių teisių ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamos į savo ekonominius, politinius ir sociali nius tikslus bei teisės tradicijas. Tebega
lioja visos apsaugos priemonės ir išim tys, nustatytos ES teisės aktuose arba Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. 9. Dėl ACTA buvo deramasi kaip dėl savarankiško susitarimo, siekiant iš vengti daugiašalių derybų plataus masto forume, kuriame būtų galėjusi dalyvauti Pasaulio prekybos organi zacija (PPO) arba Pasaulinė intelekti nės nuosavybės organizacija (PINO). Komisija norėjo su intelektinės nuosa vybės teisių vykdymo užtikrinimu su sijusias problemas spręsti su PPO arba
Nepritaria
63
%
20 17
Pritaria
Neturi nuomonės
Šaltinis: tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“
erybas dėl ACTA, kitaip va dinamo susitarimu dėl ko vos su klastojimu (angl. – Ant i-counterfeit ing Trade Agreement), dar 2007 m. inicijavo Eu ropos Kom isija, siekdama tarptaut i nius intelektinės nuosavybės apsau gos standartus priartinti prie ES lygio. ACTA šiuo metu dar nėra įsigaliojęs ir Lietuva jo neratifikavo. Tai reiškia, kad ACTA dar nėra Lietuvos teisinės siste mos dalis. ACTA nuostatos yra labai bendro po būdžio – jos yra gairės valstybėms na rėms suder int i savo teisės aktus su susitar imo reikalav imais. Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos teisės aktai, ati tinkantys ES reikalavimus, dar griež tesni negu ACTA. Viešojoje erdvėje sklando daug mitų apie ACTA, net yra atskiras judėjimas „Stop ACTA“. Tačiau, detaliau paž vel gę į šį susitarimą, priešingai negu eska luojama, jame nerastume nei prieigos prie interneto ribojimo, nei interne to svetainių cenz ūravimo, nei teisės muitinėje tikrinti keleivių asmeninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, nei reikalav imų interneto paslaug ų teikėjams kontroliuoti (filtruoti) siun čiamus duomenis ir pan. Be to, ACTA akcentuoja, kad jo taikymas neturi pa žeisti tokių pagrindinių principų, kaip antai žodžio laisvės, teisės į nešališką procesą ir privatumo apsaugą. Taig i, pats ACTA susitarimas nekelia jokios grėsmės žmogaus pag rindinėms tei sėms – viskas priklausys nuo to, kaip konkrečios valstybės narės interpre tuos ACTA nuostatas ir kaip jas per kels į nacionalinius teisės aktus. Papildomai norėčiau akcentuoti, kad, įsigaliojus ACTA, bet kuri valstybė na rė turėtų teisę išstoti arba siūlyti spe cialiai įsteigtam komitetui šio susita rimo pataisas.
PINO ir šiuo tikslu pateikė daug pasiū lymų. Vis dėlto kai kurios minėtų or ganizacijų narės pasipriešino bet ko kiam dialogui šia tema. ACTA nusta tomi tarptautiniai su intelektinės nuo savybės teisėmis susiję standartai, ir kitos šalys kviečiamos prisijungti prie šios daugiašalės sutarties. 10. Įtraukusi ACTA nuostatas į laisvo sios prekybos susitarimus, ES primes jas trečiosioms šalims. To daryti neketinama ir tai nebuvo pasiū lyta ES dvišalėse prekybos derybose. Šaltinis: Europos Komisija
14
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
turtas
20 proc.
– tiek pernai šoktelėjo prekybinių patalpų nuomos kainos dalyje pagrindinių Kauno gatvių.
Pramonės augimas nustebino Praėjusių metų pabaigoje šiek tiek stabtelėjusi, šiemet Lietuvos pra monė vėl įjungė savo pajėgumus.
Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje šių me tų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, padidėjo 4 proc. iki 5,939 mlrd. litų. Pašalinus dar bo dienų įtaką, pramonės metinis augimas buvo 2,3 proc. Sausį, palyginti su praėjusių me tų gruodžiu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas sumažėjo 1,9 proc., tačiau, pašalinus darbo die nų įtaką, išaugo 3,6 proc., kaip pra nešė Statistikos departamentas.
Rezultatai švieses ni po praėjusių metų ketvirčio, kai pramo nė svyravo ties nu lio riba ar netgi buvo įsmukusi į minusą. „Atrodo, rezultatai šviesesni po praėjusių metų ketvirčio, kai pra monė svyravo ties nulio riba ar netgi buvo įsmukusi į mažą minusą. Da bar turime gerą augimo rezultatą, ypač apdirbamojoje pramonėje be naftos produktų, tikrai įspūdingas prieaugis – daugiau nei 10 proc.“ – sakė SEB banko vyriausioji analiti kė Vilija Tauraitė, komentuodama naujausius statistikų duomenis. SEB banko analitikė kalbėjo, kad vertinant anksčiau skelbtus trans porto sektoriaus duomenis, ypač sumažėjusį krovinių gabenimą ge ležinkeliais, buvo tikėtasi prastes nių sausio rezultatų. Palyginti su praėjusių metų rudeniu, šiemet truputį pagerėjusios ir pramoni ninkų nuotaikos. V.Tauraitė kalbėjo, kad vidaus paklausa, jei tik ji nestrigs, bus tik mažas ramstis, o eksporto rinko se, kuriose Lietuvos pramonė rea lizuoja apie 70 proc. produkcijos, šalies įmonėms netrūks iššūkių. „Vidaus rinka gali būti tik nedi delė atsvara, jei pas mus bus viskas gerai. Lietuvoje vidaus rinka dar neišlipo iš gilaus nuosmukio dug no, tai, ką matėme praėjusiais me tais, – tik tam tikras sutvirtėjimas, bet potencialas vis dėlto išlieka, turint omenyje, kad tikimės šiokio tokio nedarbo mažėjimo, nedide lio, bet vis dėlto pajamų didėjimo ir galbūt antroje metų pusėje ar vi duryje – ir geresnių vartotojų lū kesčių“, – kalbėjo analitikė. BNS, KD inf.
Oro uostas paskelbė aukcioną
Ryšio abonentai migravo
Vakar Kauno oro uostas paskelbė dar vie ną žemės sklypo nuomos aukcioną. Ko vo 13 d. jis ketina 50-iai metų išnuomo ti sklypą, skirtą orlaivių laikymo ir techni nio aptarnavimo angaro statybai. Pradinis metinis 3,7 tūkst. kvadratinių metrų plo to žemės sklypo nuomos mokestis siekia 2,9 tūkst. litų. Kovo 1 d. taip pat planuo jama išnuomoti 12 tūkst. kvadratinių met rų ploto žemės sklypą.
Sausį dėl numerio perkėlimo paslaugos, susumavus atėjusius ir išėjusius abonen tus, kaip ir ankstesniais mėnesiais padau gėjo tik mobiliojo ryšio operatorės „Te le2“ abonentų. Kitų operatorių – „Omni tel“ ir „Bitės“ – klientų skaičius ir toliau mažėjo. Dėl numerio perkėlimo paslau gos „Tele2“ abonentų skaičius padidė jo 3408, „Bitės“ sumažėjo 710, o „Omni tel“ – 2781.
Pensininkai uždirbo nedaug Daugiau nei milijoną dalyvių turinčių antros pakopos pensijų fondų valdomą tur tą 2011 m. didino „Sodros“ pervedamos lėšos, tačiau neigiama fondų investicijų grąža galimą turto prieaugį sumažino. „Sodra“ antros pakopos pensi jų fondams pernai pervedė 380,8 mln. litų, arba 17,3 proc. daugiau nei 2010-aisiais, tačiau dėl neigia mos investicijų grąžos fondų tur tas per metus padidėjo tik 224,7 mln. litų (5,8 proc.), iki 4,08 mlrd. litų, kaip teigiama Lietuvos banko pranešime. „Pernai „Sodros“ pervedimus į pensijų fondus didino pakilęs vi dutinis mėnesio darbo užmokes tis, tačiau tokiu pat tempu auginti pensijų sistemos dalyvių turto ne leido prastesni investavimo rezulta tai ir išmokos sistemą paliekantiems dalyviams“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departa mento direktorius Vilius Šapoka. Pernai vidutinė visų antros pa kopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,9 proc. Neigiamą grą žą fiksavo 18 iš 30 rinkoje veikian čių antros pakopos pensijų fondų, tačiau ketvirtą praėjusių metų ket virtį įvyko lūžis ir 23 fondų grąža buvo teigiama. Rinkose tvyrojusios slogios nuo taikos dėl problemų, kylančių dėl euro zonos šalių skolų, labiausiai paveikė rizikingesnių fondų rezul tatus. Pernai mažos akcijų dalies pensijų fondų vieneto vertė vidu tiniškai sumažėjo 0,4 proc., vi dutinės akcijų dalies fondų – 4,2 proc., o akcijų fondų – net 10,8 proc. 2011 m. tik konservatyviai investuojančių pensijų fondų grą ža buvo teigiama, jų vieneto vertė vidutiniškai padidėjo 1,4 proc. „Atsižvelgdami į 2011 m. pasau lio finansų rinkų įvykius ir siekda mi apsaugoti pensijų fondų daly vių turtą, fondų valdytojai, kurie dalį lėšų ankstesniais metais in vestavo į šiuo metu rizikingomis laikomų šalių Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Airijos ver tybinius popierius, pernai kur kas daugiau pinigų investavo Lietuvo je“, – konstatavo V.Šapoka.
380,8 mln. litų
antros pakopos pensijų fondams pernai pervedė „Sodra“.
Tiesioginių antros pakopos pensijų fondų investicijų (akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybi niai popieriai (VVP) Lietuvoje da lis per praėjusius metus padidėjo nuo 53,03 iki 64,47 proc. Labiau siai tokį šuolį lėmė 30,3 proc., iki 978,86 mln. litų, padidėjusios in vesticijos į Lietuvos VVP. Iš viso praėjusiais metais Lie tuvoje investuota 31,72 proc. (1,29 mlrd. litų) antros pakopos pensijų fondų turto, o 2010 m. šis rodiklis buvo 28,04 proc. 2011 m. ir toliau populiariausi buvo vidutinės akcijų dalies pen sijų fondai – juose kaupė dau giau nei 581 tūkst. žmonių, arba 55,1 proc. dalyvių, o jų turto vertė sudarė 2,102 mlrd. litų, arba 51,5 proc. viso antros pakopos pensijų fondų turto. Pernai dalyvių, pen siją kaupiančių akcijų fonduo se, dalis ūgtelėjo nuo 8,05 iki 8,91 proc.
Nerizikuoja: tarp kaupiančių būsimas pensijas pensijų fonduose po
BNS, KD inf.
„Shutterstock“ nuotr.
puliariausi vidutinės akcijų dalies fondai.
Naujausi antros pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai Fondo pavadinimas
Vieneto vertės. Vieneto vertės pokytis 2011 m. IV ketv. pokytis 2011 m. Konservatyvaus investavimo pensijų fondai „Aviva europensija“ –1,4 +0,6 „Konservatyvaus valdymo Danske pensija“ 0 +0,4 „DnB NORD pensija 1“ –0,7 +1,1 „ERGO konservatyvusis“ –0,6 +1,4 „Finastos“ konservatyvaus investavimo –0,4 +0,7 „Finastos“ nuosaikus –0,3 +0,3 –0,1 „Citadele pensija 1“ +1,8 „MP stabilo II“ +0,2 +1,5 „SEB pensija 1“ –0,3 +2,4 „Swedbank pensija 1“ 0 +0,7 Mažos akcijų dalies pensijų fondai „Aviva europensija plius“ +0,7 –2,9 „DnB NORD pensija 2“ +1 –1,8 „Finastos“ augančio pajamingumo +0,5 –5 „Swedbank pensija 2“ +2,1 +1,6 Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai „Aviva europensija ekstra“ +3 –6,5 „Danske pensija 50“ +1,8 –5,4 „DnB NORD pensija 3“ +2,4 –5,1 „ERGO balans“ +2,4 –7,5 „Finastos“ aktyvaus investavimo +1,9 –5,7 „Finastos“ subalansuotas +3,4 –2,8 „MP medio II“ +5,1 –6,6 „Citadele pensija 2“ +2,2 –4 „SEB pensija 2“ +3,1 –4,8 „Swedbank pensija 3“ +3,4 –1,4 „Swedbank pensija 4“ +5,5 –6,1 Akcijų pensijų fondai „Danske pensija 100“ +3 –9,3 „Finastos“ racionalios rizikos +5,2 –13,6 „MP extremo II“ +7,4 –9,3 „SEB pensija 3“ +5,8 –11,6 „Swedbank pensija 5“ +7,3 –
Lyginamojo indekso pokytis 2011 m. +0,7 +3 +0,2 +1,2 +1,3 +0,7 +4,2 –2,5 +3,3 +1,6 –0,9 –2 –10,4 +1,2 –2,6 +0,3 –4,4 –5,9 –19,3 +0,3 –3,6 +0,1 –2,7 –1,5 –5,1 –3,2 –37 –6,1 –7,6 – Šaltinis: Lietuvos bankas
15
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
OMX Vilnius
900
–0,44 %
OMX Riga
–1,08 %
–0,35 %
Minimali alga – viena mažiausių Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje, kaip skelbia Eurostatas. 800 litų siekian tis MMA aplenkė tik minimalų atlygį Bul garijoje (476 litai) ir Rumunijoje (559 li tai). Didžiausias minimalus atlygis buvo Liuksemburge – 6218 litų. Lietuvoje MMA ir vidutinio atlyginimo santykis 2010 m. siekė 42 proc. Kitose šalyse MMA svyravo nuo 32 iki 50 proc. vidutinio atlyginimo.
litų už valandą Lietuva moka už advokatų paslaugas ginče su „Gazprom“.
ekonomika
OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1764 DB svaras sterlingų 1 4,1159 JAV doleris 1 2,6046 Kanados doleris 1 2,6159 Latvijos latas 1 4,9513 Lenkijos zlotas 10 8,2742 Norvegijos krona 10 4,5978 Rusijos rublis 100 8,7553 Šveicarijos frankas 1 2,8599
pokytis
+0,7677 % –0,4426 % –0,0882 % –0,2060 % +0,0849 % –0,0556 % –0,0652 % +0,0915 % –0,0035 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,80
4,64
2,37
„Vakoil“
4,81
4,64
2,37
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,80 dol. už 1 brl. 121,75 dol. už 1 brl.
Varžytuvės dėl netekties Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietu voje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti no rinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės te besiunčia į kaimynę Lenkiją. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Siekis pasipelnyti
Šių metų pradžioje tolimo giminai čio netekęs dienraščio skaitytojas Arnas F. iš Kauno papasakojo, kad vietoj užuojautos jis susidūrė su laidojimo paslaugų bendrovės sie kiu pasipelnyti. Esą viskas prasidė jo tuomet, kai giminė nutarė pra rastą artimąjį kremuoti. Arnas pripažino, kad, ištikus ne laimei, domėtis laidojimo paslau gų kainomis ir ypatumais nėra lai ko: „Nutikus nelaimei, važiuoji į bet kurią laidojimo įmonę, kuri yra pakeliui. Tačiau supratau, nors tai ir nėra paslaptis, kad joms netek tis yra paprasčiausias verslas, ga limybė pasinaudoti žmogaus silp numu.“ Pašnekovas teigė, kad kreipda masi į laidojimo paslaugų bendrovę mirusiojo giminė žinojo apie Kė dainiuose atidarytą naują krema toriumą: „Laidojimo įmonė patiki no, kad į Kėdainius nuvežti velionį nėra jokių problemų, tačiau jau po valandos ėmė kalbėti kitaip.“ Anot dienraščio skaitytojo, po valandos grįžusiems į bendrovę giminaičiams buvo pasakyta, kad Kėdainiuose ir Lenkijoje kremavi mo paslauga kainuoja tiek pat, tik Lietuvoje reikia užpildyti didžiulį pluoštą dokumentų. Todėl įmonės darbuotojai esą ragino kitos die nos rytą vykti į Lenkiją, kur kre muojant pakanka įgaliojimo. „Nusprendus vis dėlto pasirinkti Kėdainių krematoriumą, darbuoto ja sukandusi dantis pradėjo pildyti dokumentus, kurių iš tiesų nebuvo tiek daug – reikėjo gal penkių pa žymų, jas užpildyti užtrukome apie valandą“, – sakė pašnekovas. Anot jo, Kėdainių kremato riumas kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, todėl laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą. Todėl, pa šnekovo manymu, bendrovė suin teresuota vežti į užsienį.
Vilniuje įsikūrusių laidojimo na mų „Nutrūkusi styga“ direktorė Gražina Tumosienė sakė pastarai siais mėnesiais pastebėjusi ten denciją artimuosius laidoti ne tra diciškai, o kremuoti: „Dažniausiai žmonės taip išsaugo kapvietėje vie tos, kitaip tariant, vienoje kapvietė je gali palaidoti kelias urnas. Be to, giminė atsižvelgia į artimųjų norus po mirties būti kremuotiems.“
Vytenis Labanauskas:
Netinkamai ar ne vi sai švariai dirbančios įmonės piktnaudžiau ja kremavimo paslau gų kainų skirtumais. Praėjusių metų lapkritį Kėdai niuose įsikūrus krematoriumui, dauguma laidojimo paslaugas tei kiančių bendrovių pripažino, kad jis ėmė konkuruoti su Lenkijos ir Latvijos krematoriumais. Tačiau Kaune esančio laidojimo biuro „Egvalda“ direktoriaus Egidijaus Rolando Grybo manymu, krema vimo paslaugos prieinamumas nuo to nepasikeitė. Anot jo, net toli į užsienį vežant palaikus, galutinė suma yra ke liais šimtais mažesnė nei kremuo jant Lietuvoje: „Žmonės mano, kad įkūrus krematoriumą Lietuvoje lai doti žmogų kainuos mažiau, tačiau taip nėra. Lenkijoje viskas pigiau, o Lietuvoje žmonės nori, kad verslas greitai atsipirktų ir iš karto duotų daug pelno. Tokia mūsų kultūra.“ Pašnekovo teigimu, šiuo me tu kremavimo paslauga Lenkijoje kainuoja apie 500 litų, o Lietuvoje – keliais šimtais litų brangiau, ta čiau jis nenurodė konkrečių trans portavimo išlaidų. G.Tumosienė patikino, kad Lenkijoje kainos yra tris kartus mažesnės nei Lietuvo je, tačiau atsisakė pateikti konkre čius skaičius.
Ginčijasi dėl kainų
Laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės dar neturi vienos nuo monės, ar kremuoti mirusiuosius yra naujai besikurianti laidojimo tradicija. Tačiau bene visos jos su tiko, kad klientams renkantis kre matoriumą dažniausiai orientuoja masi į kainas.
Bado pirštais vieni į kitus
Nors laidojimo paslaugų bendro vės pateikia skirtingas kainas už sienyje ir šalyje, Kėdainių krema toriumo K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas įsitikinęs, kad bend ros kremavimo išlaidos iš tiesų pa našios. Jo teigimu, kremavimas su
visomis kitomis susijusiomis pa slaugomis Kėdainiuose kainuo ja 1650 litų, taip pat vidutiniškai 500 litų kainuoja transportavimas ir karstas. „Nereikia pamiršti, kad mes klientui nurodome visą kainą, kar tu su PVM ir pan., o netinkamai ar ne visai švariai dirbančios įmo nės piktnaudžiauja kremavimo pa slaugų kainų skirtumais. Jos palygi na mūsų ir kitų šalių krematoriumų kainas, bet nenurodo išlaidų už do kumentų tvarkymą, palaikų nuve žimą. Lenkijoje netgi reikalaujama specialių karstų. Taigi kai kurios įmonės kremavimo paslaugas ne pasiūlo, bet pažada atlikti pigiau, tačiau klientas iš tiesų sumoka dau giau“, – sakė V.Labanauskas. Skaičiuojama, kad kremavimas Lenkijoje, vežant iš Kauno, iš vi so kainuoja 2,3–2,5 tūkst. litų, ta čiau tik tuo atveju, jei nėra tvarko mi oficialūs dokumentai. Vis dėlto pirštais badyti į laidoji mo bendroves reikėtų atsargiai, nes kainoms didelę įtaką daro ir miestų geografinė padėtis. Lietuvos rituali nių paslaugų asociacijos veiklos or ganizatorė Ingrida Petrikienė pabrė žė, kad pasieniuose įsikūrusių miestų gyventojams kirsti sieną ir kremuoti velionius užsienyje gali būti pigiau, nei tai daryti kitoje Lietuvos pusėje esančiuose Kėdainiuose. I.Petrikienė taip pat patikino, kad laidojimo paslaugų bendro vės, kaip ir visos verslo įmonės, ve da derybas, nuo kurių kremavimo
Išbandymas: artimojo netekties sukrėsti gyventojai turi neprarasti
budrumo ir patys ieškoti, kur kremuoti velionį kainuoja pigiau – šaly je ar užsienyje. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kainos taip pat priklauso. O šias, anot jos, lemia bendrovės planuo jama kremavimo apimtis. Kremuodamas nesutaupysi
E.R.Grybo teigimu, Lietuvoje no rinčių kremuoti savo mirusius ar timuosius dar nėra daug, todėl apie naujų laidojimo tradicijų formavi mąsi esą per anksti kalbėti.
Vis dėlto Kėdainių krematoriumo direktorius V.Labanauskas patiki no, kad paslaugų paklausa atitinka planus ir prieš keletą metų atlik tą visuomenės apklausą. Ji paro dė, kad norinčių būti kremuotiems šalyje yra apie 20 proc. Pašnekovo skaičiavimu, per mėnesį įvykdo mos vidutiniškai šešios septynios kremavimo procedūros.
16
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
menas ir pramogos
Tapyba – kaip kalnas be viršū Žinau, kad tuštuma – nereali, tai tobulybės siekiamy bė, juk ir vakuumas nėra tuš tuma, joje yra elekt romagne tinių dale lių.
nesusiveiktos ligos. Beje, meninin kai ir patys mėgsta ironiškai pajuo kauti, kai yra palyginami su neįga liaisiais: „Taip, mes visi savotiškai neįgalūs.“ Įkvėpėjas – V.Pelevinas
Romanas Averincevas. Ivanas kvailelis neša Mariją.
Romanas Averincevas. Autoportretas.
„Pradžioje buvo žodis, spalvos tik paskui ėmė brėkšti ir savaip dėliotis“, – sako tapyto jas Romanas Averincevas, spalvomis, forma siekiantis nutapyti tuštumą. Jo perso nalinė paroda „Kelionė į tuštumą“ eksponuojama Irenos Mikuličiūtės dailės galerijoje. Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Kur yra tuštuma?
Pasiekti paveikslo tuštumą (argi tai įmanoma?) ją arba jį nutapant, o galbūt nepasiekti tuštumos, gal tik prie jos prisiliesti, pagaliau – jos siekti, mąstyti, žinoti, kad ji yra. Be jokios abejonės, tai – vie
nas skausmingiausių, dramatiš kiausių ieškojimų. „Galbūt man tai rūpi, nes esu li gonis, sergu psichikos liga“, – at virai prisipažįsta menininkas. „Kad ir kaip būtų, ji maitina mano kū rybą ir leidžia išgyventi, nes gau nu neįgalumo išmoką“, – kalba R.Averincevas, tačiau menininko apmąstymai, gilios įžvalgos ver
čia suabejoti, kas iš tiesų yra psi chiškai sveikas žmogus ir kas – ne laimė? Šiuo atveju nelaimė – prarasti kūrybos dovaną, o sveikas žmogus taip dažnai pasitenkina tik ribotais buitiniais poreikiais ir į dvasinius ieškojimus nė nežengtelėja. Kita vertus, atsiskleidžia ir kita proble ma – menininkas, jei nėra ligonis,
tiesiog neišgyvena, nes jo kūry ba dažnai yra neapmokama, dargi dažnai reikia ir pačiam susimokė ti už parodos erdvę, knygos leidy bą etc., todėl ne vienas menininkas džiaugiasi sunkiai sergąs. Neseniai teko girdėti ir tokį ra šytojo pasidžiaugimą: „Ačiū Die vui, turiu širdies ydą, kitaip seniai būčiau miręs.“ Ir minimos tikros,
Taigi ieškoti tuštumos – drąsus, donkichotiškas užsiėmimas ir tai, ko gero, gali daryti vien meni ninkas. Ir tai, ko gero, užima visą gyvenimą. Ir tai, turbūt, yra pra sminga, nes ieškant prisiliečiama prie slėpiningiausių žmogaus sie los gelmių, ir kai tas prisilietimas įvyksta, kai juo dar ir pasidalijama – tuomet atsiveria akys (siela) dar daugybei, o ta daugybė patyrimą perduoda kitai daugybei. Tuomet tuštuma (ar jos ieškojimas) ištuš tina buvimą beprasmybėje. „Vienas mano darbų „Ketur ratis“. Nutapiau jį, nes prie ma no namų tais keturračiais nuolat važ in ėja paaugl iai. Dien ų die nas, pirmyn atgal. Mano akimis – toks beprasmiškas užsiėmimas“, – stabtelėja prie savo paveikslo R.Averincevas. Didžiumą parodoje eksponuo jamų tapybos darbų įkvėpė šiuo laikinės rusų literatūros klasikas Viktoras Pelevinas, ypač jo knyga „Čiapajevas ir Pustota“.
„Natos“ įkūrimu mestas iššūkis LATGA Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Jaunųjų kūrėjų maištą prieš Lietu vos autorių teisių gynimo asociaci jos agentūrą (LATGA-A) įtvirtino vakar sostinėje įsteigta muzikos autorių turtinių teisių administra vimo asociacija „Nata“.
Vienas iš naujosios organizacijos iniciatorių Raigardas Tautkus tei gė, kad įkurti asociaciją buvo ilgai ruoštasi, prie jos steigimo prisidė jo ne tik muzikos kūrėjai, bet ir au torių teisių žinovai. „Prieš ketverius metus buvau tiesiog aktyviai dirbantis autorius, tekstų kūrėjas, kuris lindėjo gar so įrašų studijoje. Vėliau autorių
buvau išspirtas į LATGA-A tary bą, pradėjau domėtis, kas yra au toriaus teisė, sutikau daug pakelei vių, kurie sutiko, kad reikia kažką keisti“, – pasakojo kaunietis.
Sutikau daug pake leivių, kurie suti ko, kad reikia kažką keisti.
Anot R.Tautkaus, „Nata“ tu ri daug perspektyvų kaip intelek tualinių turtinių teisių asociacija. Naujai kuriamos muzikos ir tekstų kūrėjų asociacijos nariais galės tap
ti kompozitoriai, tekstų autoriai, jų teisių paveldėtojai ir muzikos kū rinių leidėjai. „Nata“ teisinius as pektus aiškinusi buvusi LATGA-A darbuotoja Gerda Leonavičienė ti kino, kad į asociaciją bus galima įstoti ar ją palikti vos pateikus pra šymą. „Nereikės laukti, kol kokia nors valdyba įstojimą ar pasitrau kimą svarstys ar patvirtins“, – teigė autoriaus teisių specialistė. „Nata“ įkurta administruoti au torių turtines teises: rinkti, skirs tyti ir išmokėti autoriaus atlygi nimus. Pagrindiniu organizacijos valdymo organu taps visuotinis narių susirinkimas. Bus sudaryta septynių narių valdyba, kuri savo pareigas turės atlikti trejus metus. Žadama, kad į ją pateks daugiau
sia uždirbę muzikos kūrėjai. „Kol kas pirmiems metams bus renkama laikinoji valdyba, nes norint sužinoti narių atlygius negalime remtis kitos organizacijos duomenimis“, – aiš kino G.Leonavičienė. Su valdyba „Natai“ vadovaus asociacijos prezidentas, kuris šių pareigų negalės atlikti ilgiau nei dvi kadencijas. Naujos asociaci jos iniciatoriai ypač didžiuojasi, kad organizacijoje veiks ir Priežiū ros komitetas, kuris turės užtikrin ti sąžiningą ir efektyvią valdybos veiklą. Steigiamajame susirinkime Vilniaus mokytojų namuose buvo matyti daug žinomų muzikos kū rėjų, kurių teises iki šiol gynė LAT GA-A. Tarp žinomų veidų – ir Rūta Ščiogolevaitė, Stanislovas Stavic
kis (Stano), Arnoldas Lukošius, Deividas Zvonkus, Alanas Choš nau, Viktoras Diawara ir kt. „Natos“ iniciatorių teigimu, prie naujos asociacijos turėtų pri sijungti apie 400 muzikos ir dainų žodžių kūrėjų. Dar prieš steigia mąjį „Natos“ susirinkimą kalbintas LATGA-A generalinis direktorius Jonas Liniauskas dienraščio žur nalistams teigė, kad daug komen tuoti apie naujai kuriamą asociaciją negali, nes jam trūksta informa cijos. Net ir apsilankęs Mokyto jų namuose rašytojas sakė mažai supratęs apie naujos organizacijos veiklą. „Negaliu nieko komentuoti, nes nemačiau įstatų, nežinau, kas yra steigėjai. Iš to, kas buvo kalbėta net nesupratau, ar teksto autoriai
17
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos
ūnės
Paskelbtos knygos – Patriotų premijos laureatės Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos orga nizuojamame Patriotų premijos konkurse šiemet nugalėjo lietu vių kilmės JAV pilietės Rūtos Še petys ir dailininkės Nomedos Mar čėnaitės knygos.
Romanas Averincevas. Trikinkė.
Siekti tobulybės
Penki galerijoje, autoriui pagei daujant, neįprastai žemai paka binti R.Averincevo paveikslai eina kaip kelias, kiti penki žymi ir at stovauja tai nepasiekiamajai tuštu mai. „Viską daliju pusiau, kaip ir tą asmenybę, kuri yra linkusi dvejin tis. Apie tą patį dvejinimąsi kalbu ir aš, ir V.Pelevinas, ir visi psichiat rai. Tai tiek būtų tų paranormaliųjų aiškinimų“, – savo parodą santū riai pristato tapytojas, 2011 m. ap dovanotas Moldovos Respublikos kultūros ministerijos diplomu. „Žinau, kad tuštuma – nerea li, tai tobulybės siekiamybė, juk ir vakuumas nėra tuštuma, jame yra elektromagnetinių dalelių, – mąs liai kalba R.Averincevas. – Bet juk kur kas įdomiau kopti į kalną, ku ris neturi viršūnės.“ Išties neapninka beprasmybės nuojauta, klaidingas jausmas, kad kažko pasiekei, nugalėjai, įveikei, neužduodamas tuščias ir statiškas klausimas: „O kas dabar?“ kas: R.Averincevo darbų paroda. kur: I.Mikuličiūtės dailės galerijoje. kada: veikia iki vasario 29 d. susitarus tel. 8 686 24 016.
A-A patenka į asociaciją. Šis plėšyma sis, kad muzikantus ir kompozito rius administruos vieni, teksto au torius – kiti, sukels chaosą. Tiems, kurie moka už kūrinių transliavimą bus daug blogiau, nes jie suintere suoti mokėti vienam“, – savo po ziciją gynė J.Liniauskas. LATGA-A generalinis direktorius teigė manąs, kad „Natos“ įkūrimą labiau lėmė ne organizacijos būti nybė, o tam tikrų asmenų ambi cijos, noras tapti asociacijos pre zidentais ar valdybos nariais. Jo teigimu, net pasitraukus iš LAT GA-A visiems populiariosios mu zikos kūrėjams organizacija ne žlugtų. Iki šiol tokie kūrėjai sudarė 25 proc. agentūros narių ir duoda vo 15 proc. pajamų.
Patriotų premijos bus įteiktos šiandien prasidedančioje Vilniaus knygų mugėje. Suaugusiųjų kate gorijoje nugalėjo R.Šepetys roma nas „Tarp pilkų debesų“, o vaikų knygos kategorijoje komisija vien balsiai išrinko Nomedos Marčė naitės knygą „Lėlė“. „R.Šepetys parodė, kad mei lė tėvų, senelių kraštui, jo istorijai gali įkvėpti dideliems darbams. Jos knyga lyg ledlaužis prakirto trem čių istorijoms langą į mažai ką apie tai žinantį pasaulį, esu tikra, kad tai tik pradžia, kad daug kitų isto rijų pasieks susidomėjusiųjų šir
dis“, – sakė krašto apsaugos mi nistrė Rasa Juknevičienė. R.Šepetys knyga „Tarp pilkų de besų“ užsienyje sulaukė pripaži nimo – ji paskelbta metų jaunimo romanu Prancūzijos žurnalo „Li re“ rinkimuose, įtraukta į ame rikiečių dienraščio „New York Times“ 2011 m. žymių knygų vai kams sąrašą. Lietuvoje ši knyga vertinama prieštaringai: literatai kritikuoja jos meniškumą, tremtiniai – dėl subanalinto turinio ir iškraipytos autentikos. Ministerijos teigimu, spren džiant, kam turėtų atitekti Pat riotų premija suaugusiųjų kate gorijoje, komisijos narių nuomonė nebuvo vieninga. Jų balsai pasi skirstė tarp R.Šepetys kūrinio, Klaudijaus Driskiaus ir Gintaro Dručkaus knygos „Sutemų kelei viai“ bei kauniečio Petro Venclo
vo romano pokario partizanų te ma „Kartybių taurė – iki dugno“. Pastarųjų dviejų knygų autoriams ministrė įteiks padėkas. Pasak pranešimo, vertindama knygas komisija atsižvelgė į kūri nio pilietiškumą ir patriotiškumą, kūrinio aktualumą, meninę, edu kacinę ir išliekamąją vertę. Ver tinimo komisijoje dirbo Antanas Gailius, Rasa Drazdauskienė, Do nata Mitaitė, Ugnė Naujokaitytė, Valdas Rakutis, Kęstutis Urba ir Loreta Žvironaitė-Udrienė. Konkursui buvo pateiktos praė jusiais metais išleistos 33 skirtingų žanrų knygos, iš jų – penkios kny gelės vaikams. Konkursas, kuriuo siekiama ska tinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, pirmą kartą surengtas 2011 m. KD, BNS inf.
kryžiažodis
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Kerėtoja“. Ypatingų galių turinčios Morganos Donovan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas. Garsus siaubo filmų scenaristas pasiūlo Morganai imtis bendro darbo: padėti jam parašyti scenarijų filmui apie šiuolaikinę raganą. Bet išdidžioji Morgana neketina leisti kažkokiam plevėsai lengvabūdiškai vertinti jos išskirtinius gebėjimus. Jos galioje – ne tik stichijos jėgos, ji geba valdyti ir žmogaus likimą. Tiesa, to, kas nutinka susidūrus su Nešu, nepajėgia sutramdyti jokie kerai... Tik Nora Roberts galėjo sukurti įstabų pasakojimą apie Donovanų šeimą. Kerintys ir paslaptingi Donovanų palikuonys saugo iš kartos į kartą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, vasario 28 d.
18 2
ketvirtaDIENIS, vasario 23, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19 Parduoda ��������������������������������������������������� 19 Perka � �����������������������������������������������������19, 20 Įvairūs ��������������������������������������������������� 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Kviečia �������������������������������������������������������� 20 Kviečia mokytis ����������������������������������� 21 Rasta �������������������������������������������������������������� 21 Pamesta ������������������������������������������������������ 21 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
DARBo skelbimai Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900146
Ieškome: apsaugos, gamybos, sandėlio (1500), salės darbuotojų, vairuotojų, valytojų, fasuotojų, pakuotojų. Tel. 8 674 57 008. 914818
Reikalingi konditeriai (sausainių, tortų, mielinių gaminių gamyba) ir kepėjai. Tel. 8 656 99 184. 914799
Reikalingi vairuotojai dirbti taksi su firmos automobiliais. Pirmenybė teikiama dirbusiems tokį darbą. Tel. 8 606 39 767. 914612
Reikalingos (-i) pievagrybių rinkėjos (-ai) dirbti Anglijoje. Darbas legalus, suteikiamas gyvenamasis plotas netoli darbo vietos. UAB Įdarbinimo tarpininkavimo centras, Kaunas, Savanorių pr. 241, licencija įdarbinimo tarpininkavimo veiklai Nr.L-106, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt. 913649
Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karšti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skambinti I–V 9–17 val. 913441
Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvykimas! www.darbovartai.lt, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030. 914263
Siuvėjoms – nuolatinį darbą Domeikavoje (23 miesto autobusas). Pastovios operacijos, atlyginimas nuo 1200 Lt, visada laiku. Tel. (8 37) 554 071, 8 699 75 052, e. paštas erlandod@takas.lt. 914857
Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +3248 6372176. 914523
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 912698
UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382. 909196
Ieško darbo Betonuotojas ir betono glaistytojas, apdailininkas, ieško darbo Lietuvoje ir Vokietijoje. Turi automobilį ir įrankius. Tel. 8 673 36 319. 914851
Jauna, tvarkinga moteris ieško kambarinės, valytojos darbo Kauno mieste. Tel. 8 638 86 401. 915172
Paslaugos
„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikų ir suaugusiųjų ORTOPEDAI-TRAUMATOLOGAI. Medicinos mokslų daktaras, ortopedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo įgimtus ir įgytus vaikų ortopedinius susirgimus, potraumines būkles, klubų, galūnių, pėdų, stuburo deformacijas, naujagimių klubų patologijas ir kt. ortopedines ligas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 914423
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 908843
913148
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310. 912489
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 914811
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 884766
Klinikoje „Jalvita“ dirba patyrusios ginekologės: gyd. A.Urvikienė, gyd. V.Jauniškienė ir gyd. Z.Dubickienė. Gydo įvairias moters lytinių organų ligas. Echoskopija. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val. 913274
Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337. 912055
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektro-stimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.
899180
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 907112
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905865
Automobilininkams
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 905957
Apdailos darbai. Dažymas, gipso montavimas, meninis sienų dekoravimas. www.remontai.lt. Tel. 8 603 98 713.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 912442
914277
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 904568
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
Kaminų valymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Garantija. Skardinimo darbai. Stogų remontas. Tel. 8 677 96 297. 910097
Klijuoju plyteles. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Tel. 8 670 93 944. 914840
Metalo gaminiai: rekonstrukcijos, laiptai, tvoros, grotos, vartai, kaltiniai gaminiai, durys. Tel. 8 600 04 449. 915212
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
913375
903903
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR APDAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.
Buitinės technikos remonto
904611
914487
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 914455
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907411
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 914434
Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
895351
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 906913
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 906384
Be dulkių šlifuojame, lakuojame, dedame parketą, grindis, medinius laiptus, duris. Kiti apdailos darbai. Tel. 8 638 92 411, 8 608 97 782. 913840
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais nedažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878. 904119
Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos pridavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611. 914777
Elektros instaliacijos montavimo darbai, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, žaibosauga, varžų matavimai. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077.
893999
912713
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.
908205
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
914579
906126
904585
907614
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
900586
908745
903528
Medikų
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629. 913607
Statybos, remonto Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 914241
Atliekame santechnikos, elektros, staliaus darbus. Meistro iškvietimas į namus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt. 911187
914917
Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju. Kokybę garantuoju. Tel. 8 674 27 718. 914788
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
907923
Plytelių klojimas, dažymas, tapetavimas, laminuotų grindų dėjimas, betonavimas, langokraščių apdaila. Tel. 8 646 82 724. 915203
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 910266
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 877884
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460. 915222
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, unitazus, vonias, dušo kabinas, radiatorius, maišytuvus. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 604 95 971. 914996
Santechnikos, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Katilinių įrengimas, katilų keitimas. Kiaurymių gręžimas. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077. 912720
Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 908648
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 909662
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 907990
Statybos, remonto darbai: gipskartonis, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelės, įvairių grindų klojimas, elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 616 23 924. 915324
907085
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 906079
Stogo dangos įrengimas ir renovacija. Fasadų šiltinimas ir apdaila. Skardos lankstinių gamyba ir montavimas. Tel. 8 650 76 903, e. paštas tomaudris@gmail.com. 913808
Nukelta į 19 p.
19 3
ketvirtaDIENIS, vasario 23, 2012
klasifikuoti skelbimai AutomobiliĹł servisÄ&#x2026; DraugystÄ&#x2014;s g. (4 keltuvai, oro linija, 11 m duobÄ&#x2014;, ÄŻrengtas, yra WC, duĹĄas ir kt. pagalbinÄ&#x2014;s patalpos). Kaina 750 000 Lt. Tel. 8 659 23 788.
Paslaugos Statybos, remonto Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205. 914010
StogĹł dengimas, rekonstrukcija, skardinimo darbai. KarkasiniĹł namĹł statymas. Gipskartonio montavimas. DailylenÄ?iĹł kalimas. Tel. 8 689 47 224. 911056
Vidaus ÄŻrangos
915238
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius. daugela@dnbbustas.lt. 910911
Maisto prekÄ&#x2014;s
BerĹžinÄ&#x2014;s, uosinÄ&#x2014;s, Ä&#x2026;ĹžuolinÄ&#x2014;s skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
Parduodu bulves, morkas, burokÄ&#x2014;lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ&#x2026;, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 904257
Kitos prekÄ&#x2014;s
BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 910441
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dirbtuvÄ&#x2014;se ir pas klientÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
910118
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ&#x2026;. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 913285
VirtuvÄ&#x2014;s, svetainÄ&#x2014;s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 908997
Parduodame sausas Ä&#x2026;Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
915060
900629
Parduodamas 2 kambariĹł butas T.Masiulio g. (bendr. pl. 52 kv. m, plytinio namo I a., plastikiniai langai, ĹĄarvo durys, su baldais ir integruota buitine technika). Tel. 8 699 83 228.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ&#x2014;n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujamacreditâ&#x20AC;&#x153;.
Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambariĹł butas Ĺ˝aliakalnyje, PaĹĄilÄ&#x2014;s g. (50 kv. m, 5/1 a., mĹŤrinis namas), uĹž gerÄ&#x2026; kainÄ&#x2026;. Kreiptis tel. 8 686 50 799.
Sausas uosio malkas (7 kub.m â&#x20AC;&#x201C; 780 Lt) ÄŻ kiekvienus namus. Galima derÄ&#x2014;tis. Tel. 8 618 16 089, 391 164, Vylius.
913561
905859
915015
912497
Perka
Parduodami modernĹŤs naujai statomi namai prestiĹžinÄ&#x2014;je KleboniĹĄkio gyvenvietÄ&#x2014;je, pamiĹĄkÄ&#x2014;je (vaizdas ÄŻ NerÄŻ). NamĹł plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas ĹžmonÄ&#x2014;ms, ieĹĄkantiems bĹŤsto iĹĄskirtinio kraĹĄtovaizdĹžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.
Ĺ ventÄ&#x2014;ms ir laisvalaikio kelionÄ&#x2014;ms â&#x20AC;&#x201C; 16 vietĹł â&#x20AC;&#x17E;MBâ&#x20AC;&#x153; mikroautobusai. VeĹžame ĹžmoniĹł grupes Lietuvoje ir uĹžsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt. 907166
Kitos â&#x20AC;&#x17E;AUJAMAâ&#x20AC;&#x153; VERTÄ&#x2013;JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
â&#x20AC;&#x17E;ABDONOâ&#x20AC;&#x153; kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, â&#x20AC;&#x17E;Bauerâ&#x20AC;&#x153; ir kt. patalynÄ&#x2122; sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB ,,ABDONASâ&#x20AC;&#x153; (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
908182
â&#x20AC;&#x17E;Metrampaâ&#x20AC;&#x153; brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, variklius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
Parduodu sklypÄ&#x2026; Kaune, Aleksote. Kaina 95000 Lt. Tel. 8 611 58 337.
906767
915157
Vieno kambario butÄ&#x2026; A. ir J.GravrogkĹł g., netoli PanemunÄ&#x2014;s pÄ&#x2014;sÄ?iĹłjĹł tilto (5 a. mĹŤrinio namo 1 a., bendr. pl. 30 kv. m, reikia remonto). Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 617 89 830.
BuitinÄ&#x2014; technika Nauja ir nukainota buitinÄ&#x2014; technika (orkaitÄ&#x2014;s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ&#x2014;s reikmenys. Atidavus senÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuolaida iki 200 Lt! AEG, â&#x20AC;&#x17E;Boschâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Liebherrâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Siemensâ&#x20AC;&#x153; ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821453
StatybinÄ&#x2014;s medĹžiagos
AKCIJA â&#x20AC;&#x201C; PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenĹł briketus, durpiĹł briketus. AtveĹžame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911913
AtveĹĄime berĹžiniĹł malkĹł rÄ&#x2026;stais. DĹžiovintos Ä&#x2026;ĹžuolinÄ&#x2014;s ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt. 909792
AtveĹĄime geros kokybÄ&#x2014;s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens anglims taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. AtveĹžame skubiai, nebrangiai medienos pjuvenĹł briketĹł, granuliĹł, durpiĹł briketĹł (Baltarusija), saulÄ&#x2014;grÄ&#x2026;Şų lukĹĄtĹł briketĹł (Rusija). Tel. 8 600 25 915. BerĹžines, uosines, puĹĄines, juodalksnio malkas â&#x20AC;&#x201C; skaldytas arba trinkelÄ&#x2014;mis. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 911759
Malkas â&#x20AC;&#x201C; lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130.
911656
914279
906814
IĹĄveĹžame senus baldus, ĹĄiukĹĄles ir kt. NEMOKAMAI â&#x20AC;&#x201C; nereikalingÄ&#x2026; metalo lauĹžÄ&#x2026;, buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026;. Pjauname medĹžius, tvarkome aplinkÄ&#x2026;. Tel. 8 601 99 230. 913068
AB â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio bankasâ&#x20AC;&#x153; LT607010400010467777
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 2 kambariĹł 68,75 kv. m butÄ&#x2026; senamiestyje, Palangos g. (1 a., aukĹĄtos lubos, rakinamas kiemas, smetoninis parketas, tinka komercijai). Kaina 205 000 Lt. Tel. 8 616 17 927. 914553
20 a namĹł valdos sklypÄ&#x2026; JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ&#x2014; elektra, arti dujos, galimybÄ&#x2014; prijungti kanalizacijÄ&#x2026;). Tel. 8 699 83 228. 913563
8 a namĹł valdos sklypÄ&#x2026; Islandijos pl., netoli parduotuvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iaurinÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; (elektra, ĹĄalia vandentiekis). Kaina 73 000 Lt. Tel. 8 699 83 228. 913571
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, nichromÄ&#x2026;. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ&#x2026;. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903012
UĹžpildÄ&#x2122; kvitÄ&#x2026;, prenumeratÄ&#x2026; galite uĹžsisakyti â&#x20AC;&#x17E;Kauno spaudosâ&#x20AC;&#x153; kioskuose.
AlavÄ&#x2026;, nichromÄ&#x2026;, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ&#x2026;, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 903073
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ&#x2014;nĹł g. 8, 8.30â&#x20AC;&#x201C;17 val., tel. 8 686 83 409. 903949
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ&#x2014; perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iĹĄ karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ&#x2014;bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 907598
Brangiai juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;: aliuminÄŻ, varÄŻ, ĹžalvarÄŻ, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890185
Brangiai superkame visĹł markiĹł lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkveĹžimius. IĹĄsiveĹžame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597. 914534
902817
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, nichromÄ&#x2026;. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902626
909039
913846
ÄŽvairiÄ&#x2026; statybinÄ&#x2122; medienÄ&#x2026;, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
902690
912671
AutomobiliĹł, mikroautobusĹł, visureigiĹł supirkimas geromis kainomis. Gali bĹŤti dauĹžti ar su defektais. IĹĄsiveĹža. Tel. 8 620 24 539.
915289
915245
Ĺ ventÄ&#x2014;ms
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg). AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
911520
907069
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ&#x2014;s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068.
896999
Parduodame amerikietiĹĄko Ä&#x2026;Ĺžuolo pjuvenĹł briketus. GalutinÄ&#x2014; 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.
GaraĹžÄ&#x2026; netoli â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iaurinÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; parduotuvÄ&#x2014;s. Tel. 8 671 72 206.
909591
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelÄ&#x2014;mis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
900420
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 906928
PigĹŤs LAIPTAI iĹĄ sausos Ä&#x2026;Ĺžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452.
911110
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ&#x2026;. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ&#x2014;bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 912186
Perka ÄŻvairiÄ&#x2026; ĹžemÄ&#x2122; Lietuvoje, gali bĹŤti nedirbama, su bendraturÄ?iais, iĹĄnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026;. Tel. 8 652 56 600. 910344
Perkame degalinÄ&#x2122; arba sklypÄ&#x2026; degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.
902753
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauĹžÄ&#x2026;, elektros variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902882
914415
Perkame gintarÄ&#x2026; (ÄŻvairaus dydĹžio gabalus, skulptĹŤrÄ&#x2014;les, papuoĹĄalus, neapdirbtÄ&#x2026; ĹžaliavÄ&#x2026;). Tel. 8 687 91 310, (8 37) 201 783 9â&#x20AC;&#x201C;19 val. 915275
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
ketvirtaDIENIS, vasario 23, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka
kviečia
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Kleboniškio miške (kitas maršrutas). Žygio startas vasario 25 d. (šeštadienį) 11–13 val. pamiškėje ties „Statoil“ degalinės aikštele (netoli „Tėvynės“ restorano). Išsamesnė informacija tel. 8 685 73 005 ir www.kaunoturistuklubas.lt. 914969
909951
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 905204
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
890131
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Gali būti bendrabutis. Tel. 8 676 22 955, 8 600 41 775. Perku trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune (su miesto patogumais). Tel. 302 533, 8 614 22 030. Namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune. Tel. 302 536, 8 614 21 015. 913961
Įvairūs Akcininkams! Kredito unijos „Moterų taupa“ nariams! 2012 m. kovo 14 d. 15 val. KU „Moterų taupa“ patalpose (Parodos g. 103, Kaunas) KU „Moterų taupa“ šaukiamas eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 5. Metinės finansinės atskaitomybės ir nuostolių dengimo projekto pristatymas. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl nuostolių dengimo priėmimas. 6. 2012 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 7. Kredito unijos valdybos pirmininko rinkimas. 8. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas. Teirautis tel. 324 457. Valdyba.
AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777
915169
UAB „Dainavos turgavietė“ akcininkams! 2012 m. kovo 26 d. 12 val. administracijos patalpose, Sartų g. 20, Kaunas, vyks UAB „Dainavos turgavietė“ metinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita; 2. Metinis balanso tvirtinimas; 3. Ataskaitinių metų veiklos rezultatų tvirtinimas. 915155
Nuomoja Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014. 899940
Nukelta į 21 p.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
21 3
ketvirtaDIENIS, vasario 23, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
908064
Šokiai Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vilijampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
ti nuostabiais sambos ritmais, atsi-
Pramogos
Kviečia mokytis Anglų k. specialistė Centre moko šnekamosios kalbos ir gramatikos suaugusiuosius, moksleivius, vaikus bei vykstančiuosius į užsienį. Tel. 8 680 18 829.
915062
Programą rasite www.krantas.lt
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
Ispanija – nuo 917 Lt (asm.)
Bulgarija – nuo 1150 Lt (asm.)
Graikija – nuo 741 Lt (asm.)
Turkija – nuo 1329 Lt (asm.)
AKCIJA! Iki vasario 29 d. visoms
Poilsinės kelionės iš Kauno:
pažintinėms kelionėms autobusu
Malta – nuo 932 Lt (asm.)
– 15% nuolaida!
Kipras – nuo 1046 Lt (asm.)
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Pamesta
Sportas
913019
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Kelionės iš Vilniaus:
915235
Kauno bridžo klubas kviečia į nemokamus sportinio bridžo kursus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinėje“, salėje 2 aukšte, ketvirtadieniais nuo 18 val. Įvadinės paskaitos vasario 23 ir kovo 1 d., turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo balandžio 5 d., gegužės mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227, www.bridzas.lt.
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Kelionių AgentūrA „RM travel“
912390
Kauno šokio teatras AURA kovo 1 d. 19 val. kviečia į „Girstučio“ kultūros ir sporto centre vyksiantį vieną iš aštriausių ir labiausiai provokuojančių teatro spektaklių „MEDĖJOS“. Choreografė, idėjos autorė – Birutė Letukaitė, kompozitorius – Antanas Jasenka, soprano partiją atlieka Skaidra Jančaitė. Bilietus galima įsigyti visose bilietai.lt kasose ir 1 val. prieš renginį. Daugiau informacijos www.aura.lt ir tel. 202 062.
Tai puiki galimybė pasimėgau-
gauti nuo mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.
Dingusį ginklo leidimą, išduotą nešiotis ir savigynai, Nr. 0000038, laikyti negaliojančiu. 915204
UAB „Axis Technologies“, vykdydama projektą (kodas VP2-1.3-ŪM02-K-02-044) „Ardyninės pakuros su katilu bei automatizuota kuro padavimo sistema, kūrenamos alternatyviomis biokuro rūšimis, sukūrimas“, skelbia konkursą katilo ir suodžių valymo sistemai pirkti. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Pirkimų tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), kitais teisės aktais ir konkurso sąlygomis. Pirkimo konkurso dokumentus galima gauti pateikus prašymą e. paštu laurencas.raslavicius@axistechnologies.lt arba atsiuntus raštišką užklausimą faksu (8 37) 424 516. Informacija konkurso dalyviams teikiama tel. (8 37) 424 514. Pasiūlymai, parengti pagal konkurso sąlygas, privalo būti pateikti UAB „Axis Technologies“, Kulautuvos g. 45A, Kaunas. Pasiūlymų pateikimo galutinis terminas – kovo 8 d. 13 val. Lietuvos laiku. Pirkimų komisijos pirmininkas Giedrius Vaitkevičius
Jurij Michailovič išduotą UAB „Kvintencija“ darbo pažymėjimą ir apsaugos pažymėjimą Nr. 0000918 laikyti negaliojančiais. 915044
LSMU studento knygelę Nr. KMU090086, išduotą Rolandui Radžiūnui, laikyti negaliojančia.
914773
Pamestą Garliavos J.Lukšos gimnazijos mokinio pažymėjimą MP Nr. 1348039, išduotą 2010 09 10 Deimantei Vaičiūtei, laikyti negaliojančiu. 915211
Pamestą UAB „BEMS LT“, įmonės kodas 132939467, antspaudą laikyti negaliojančiu. 914772
informuoja
Įvairūs
Paskolos
Nuomoja Tvarkingiems žmonėms išnuomosiu keturių kambarių butą Šilainiuose, Žiemgalių g. Mokestis tik už komunalinius patarnavimus. Tel. 8 606 41 256. 914847
Išsinuomoja Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 905118
914736
Gabenimai Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sunkvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mikroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 909751
Kelionės
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 905058
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 905038
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428. 898105
Kiti 2012 m. kovo 6 d. 11 val. K.Donelaičio g. 62/53, Kaune, vyks BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimas. Su darbotvarke galima susipažinti Savanorių pr. 262–105, Kaune, iš anksto susitarus. Informacija teikiama tel. 8 686 83 541, 8 662 24 635. 915308
Pranešame, kad detali informacija apie UAB „Nuaras“ sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, teikiama tel. 322 333 ir www.anima.lt. 874474
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 905017
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 906192
RASTA Vasario 21 d. miesto centre rasta PINIGINĖ. Tel. 743 635.
KAUNO RUONIAI-2012
PASISEMKIME SVEIKATOS
Vasario 25 d., šeštadienį, Panemunėje, A.Smetonos al. pradžioje, pušyne prie Ne muno, Kauno jungtinis sveikatos klubas, „Žolinčių akademija” ir Panemunės ben druomenės centras rengia tradicinę grūdi nimosi ir sveikatinimo šventę. Visų renginių pradžia 11 val. Kas vaikščios su lazdomis, kas be jų, kas mankštinsis (bus puikūs vado vai), kas slidinės, kas rogutėmis važinės, o kas bent pušyno oru pakvėpuos. Tie kas už sigrūdinę ir tinkamai pasiruošę, apie 12 val. pūkštels į Nemuną. Ant kranto veiks pirtelė; į ją pirmiausia pateks tie, kurie išsimaudys sveikuoliškai, o jau po jų – ir kiti. Laukiame visų! Pasiteirauti galima tel. 8 685 53 648 (Petras), 8 615 72 600 (Danutė).
Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks instruktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt Vasario 23 d. 18 val. – tapybos mokymai suaugusiesiems PRIE MOLBERTO. Veda dai lininkas Gvidas Latakas. Vasario 25 d. 16 val. – paskaita SĄMONINGAS VIRSMAS. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita PASAKOS APIE JĖGĄ: NUO TAUTOSAKOS IKI FILOSOFIJOS. Dalyvauja is torikas Kęstutis Kasparas. Vasario 27 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jau nimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs mai”: IŠ PRAEITIES (natiurmortas, tapyba). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informa cija tel. 8 625 65 218. Vasario 28 d. 18 val. – rankdarbių mokymai suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: ŠALIKO VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.
Renkamės vasario 25 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos al. pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė. NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ! Vasario 25 d. 12 val. „Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventė ves nemokamą ekskursiją po Kauno senamiestį. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kauno miesto vardo kilmę, pilies statybos istoriją, Rotušės aikštėje buvusias vaško lydymo krosnis ir kt. Renkamės prie Kauno pilies. Informacija M.Valančiaus g. 19. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt info@turinfo.lt. NEMOKAMŲ PASKAITŲ CIKLAS Lietuvos kūno kultūros akademija kviečia moksleivius ir jų tėvelius į nemokamų pa skaitų ciklą, skirtą susipažinti su TURIZMO IR SPORTO VADYBOS programa. Tai gali mybė sužinoti įdomių faktų apie turizmo ir sporto vadybos sritį, pasitarti su dėstytojais apie studijas bei karjerą. Vasario 25 d. 11 val. – paskaita „Vadybinin ko etiketas tarptautinio protokolo aspek tu”(lektorius dr. doc. V.Misevičius). Kovo 3 d. 11 val. – paskaita „Sporto ren ginių vadybos ypatumai” (lektorius M.Go bikas). Būtina išankstinė registracija www.lkka.lt/ add. Pasiteirauti tel. (8 37) 201 476. Seminarai vyks Kaune, Sporto g. 6, LKKA centrinių rūmų II aukšte, 232 auditorijoje.
KAUNO ALZHEIMERIO KLUBAS vasario 23 d. 17.30 val. kviečia į susirinki mą. Susirinkimas vyks Dainavos polikliniko je, Jaunimo centro salėje (buvusi vaistinė). Laukiame visų, kurie slaugo savo artimuo sius, sergančius atminties sutrikimais. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis”, Raudondvario pl. 150 (Vilijampolė, 7, 11 troleibusu iki „Vyžuo nos” stotelės), konferencijų salėje Vasario 23 d. 16–17.30 val. – Pranciškus JAKUBAUSKAS, malūnininkas. NATŪRALUS IR SVEIKAS MAISTAS: MALŪNININKO PATARIMAI. Renginys nemokamas. DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vytauto pr. 44) ir šiais metais toliau tęsia renginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom registruotis iš anksto. VASARIO MĖNESĮ VYKS: Sveikatos kursas 27 d. 16 val. – paskaita „Miego sutrikimai”. Lektorė – profesorė V.Liesienė. Registruotis tel. 200 127. Kūrybinės dirbtuvės 23 d., kovo 1, 8 d. 13 val. – „Kompiuterinis raštingumas”. Lektoriai – mokyt. met. E.Kubilienė, mokyt. met. V.Boska. Būtina registruotis iš anksto. Tel. 324 211. Visi renginiai nemokami. KURSŲ KIRPYKLA kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (10– 14 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Radijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kviečiame.
22
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
kas, kur, kada teatras
Birutė Dobilienė
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
(1957–2012)
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2012 m. vasario 20 d. po sunkios ligos į amžinybę išėjo Kauno specialiosios mokyklos vyresnioji mokytoja Birutė Dobilienė (Valai tytė). B.Dobilienė gimė 1957 m. gruodžio 5 d. Kauno r. Vilkijos miestelyje, inte ligentų tremtinių šeimoje. Baigusi mokyklą išvyko studijuoti į Vilniaus valsty binį pedagoginį institutą, Užsienio kalbų fakultetą. 1980 m. sėkmingai baigė vokiečių kalbos studijas ir pradėjo dirbti Kauno r. Batniavos mokykloje, po to – Kauno specialiojoje mokykloje vokiečių kalbos mokytoja ir dirbo nuo 1983 m. iki mirties. Mokytoja Birutė buvo pareiginga, stropi, darbšti, teisinga, atsakinga ir mylinti savo darbą pedagogė, ilgametė Mokytojų tarybos sekretorė. Buvo mokinių mylima klasės vadovė, išleido į gyvenimą ne vieną abiturientų lai dą. Turėjo meninių gebėjimų, išlavintą estetinį jausmą, dalyvaudavo rank darbių parodose. Buvo nuoširdi dukra, mylinti žmona, atsidavusi šeimai mama, užaugino sūnų Vytautą. Birutė Dobilienė amžinai liks mūsų širdyse. Kauno specialiosios mokyklos mokytojai
B.Dobilienė bus šarvojama vasario 25 d. (šeštadienį), Kaune, A.Juozapavičiaus g. 1. Laidojama vasario 26 d. (sekmadienį) 11.30 val. Kau no r. Vilkijos kapinėse.
Vasario 23 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė. 19 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena. Vasario 24 d. 18 val. – Sofi Aksanen. APSI VALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Vasario 25 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies kome dija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė. 18 val. – Aušra Marija Sluckaitė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vienos dalies drama pagal Jean o Anouilh’o „Antigonę”. Rež. Jonas Jurašas. Ilgoji salė. Vasario 26 d. 17 val. – Marius von Mayen burgas. BJAURUSIS Skalpelio pjūvis. Rež. Vilius Malinauskas. Mažoji scena. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBU KLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Amžinąjį atilsį
Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Mirus ilgametei sodo bendrijos „Dobilėlis“ narei Genovaitei RIAUBIENEI, jos dukrą su šeima nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi bendrijos nariai.
Mirus buvusiam Kauno „Žalgirio“ krepšininkui, ilgamečiam Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui, LKKA profesoriui Stanislovui Stonkui, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. Kauno rajono savivaldybės vardu – meras Valerijus Makūnas
Mirus žemiečiui Stanislovui STONKUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno žemaičių bendrijos nariai.
Šią valandą didžiosios nevilties Pasidalykim sielvartą per pusę... Virginiją Antanaitienę ir jos artimuosius netekties valandą, mirus mylimai Mamytei, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno valstybinio dramos teatro bendruomenė.
Skaudžią netekties valandą, mirus tėveliui, Jolantą MORKVĖNIENĘ nuoširdžiai užjaučia UAB „Bipa“ kolektyvas.
Vasario 23 d. 18 val. – Leo Fallis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Vasario 24 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIELOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Vasario 25 d. 18 val. – Imre Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų operetė. Vasario 26 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 dalių baleto spektaklis vaikams H.Ch.An derseno pasakos motyvais, pagal Edvardo Griego ir Jeano Sibelius muziką. 18 val. – Giuseppe Verdi. ATILA. 2 dalių opera. Dainuoja Tadas GIRININKAS, Sandra JANUŠAITĖ, Erikas FENTONAS (JAV), Dainius STUMBRAS.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Vasario 23 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 24 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 25 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvi dešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Vasario 26 d. 18 val. – C.Frechette. ŽANAS IR BEATRIČĖ. Melo drama. Režisierius S.Ru binovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli ir sielvarte sušildytų, paguostų... Nuoširdžiai užjaučiame Kauno „Versmės“ vidurinės mokyklos mokytoją Laurą ŠIMAITYTĘ-VALAITIENĘ dėl mylimo tėvelio mirties. Kauno „Versmės“ vidurinės mokyklos bendruomenė
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907650
„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMA VIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Doku mentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šven tosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą.
M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Vasario 24 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys. Vasario 25 d. 18 val. – Laura de Weck. MYLIMIAUSI. Rež. V.Balsys. Vasario 26 d. 14 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė. 19 val. – A.Dilytė. LAUROS KOSMOSAS. Rež. A.Dilytė.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Vasario 25 d. 12 val. – NYKŠTUKAS NOSIS, rež. A.Stankevičius (apie tai, ką gali padary ti pyktis), nuo 5 metų. Vasario 26 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ
DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O.Žiugžda (žaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukų šeimos nuotykius), nuo 3 m. 16 val. – Tauragės asociacijos „Mažoji scena” teatro spektaklis. Aivano Menche lio KAPINIŲ KLUBAS. Režisierė Genovaitė Urmonaitė (apie moterų tvirtą ir jautrią draugystę bei amžiną gyvenimo ir mirties prasmės ieškojimą).
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 26 d. 15 val. – TYLA?! – NIEKO BAISAUS... Istorija apie kurčią mergaitę.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Vasario 25 d. 18 val. – I.Pukelytės komedi ja MEILĖ PARYŽIUJE.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Vasario 26 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19 (Ryšių istorijos muziejuje)
Vasario 26 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklius.
renginiai J.TUMO-VAIŽGANTO MUZIEJUS Aleksoto g. 10-4
Vasario 23 d. 17 val. – kunigo ir poeto Ri čardo Mikutavičiaus 77-ųjų gimimo metinių minėjimas. Dalyvauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė, poetas Viktoras Rudžianskas, Vytautas Motiejūnas. R.Mikutavičiaus kūry bą skaitys aktorė Laima Rupšytė ir skaitovė Zita Klibavičienė.
J.GRUŠO MEMORIALINIS MUZIEJUS Kalniečių g. 93, tel. 330 860
Vasario 23 d. 17 val. – Kauno 1-osios muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Sauluva” koncertas. Vadovė Ramunė Giedrė Pečiulienė.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Vasario 23 d. 18 val. – džiazo kvarteto „2 + 2” programa NO LIMIT. Gros Motiejus Bazaras (klavišiniai), Tomas Botyrius (sak sofonai), Arvydas Joffė (mušamieji), My kolas Bazaras (bosinė gitara). Programoje – žinomų pasaulio kompozitorių bei pačių atlikėjų džiazinės kompozicijos. Kvarteto „2 + 2” moto – improvizacijos, kurių metu gimsta įvairios džiazinės temos, liejasi laisvas kūrybinis procesas, sujun giamas kiekvieno muzikanto unikalumas ir meistriškumas. Tai – kūryba ir bendras vyksmas scenoje.
VDU „MENŲ VIRTUVĖ“ Laisvės al. 53, Menų galerijos „101“ patalpose
Vasario 24 d. 18 val. atidaroma jaunosios kartos dailininko VULOVAK (dar žinomo, kaip Morfai) darbų paroda „Menininkas yra didesnis praktikas nei patyręs stalius”. Ekspoziciją sudaro naujausi jaunojo me nininko tapybos kūriniai, gimę stebint eilinius gatvių praeivius ir žmonių gyveni mus urbanistinėse erdvėse. Kaip teigia pats autorius, tapyba jam yra kaip mąstymas. Tik jei tai būtų mąstymas be tapybos, jis nueitų į niekur.
KTU HUMANITARINIS FAKULTETAS Gedimino g. 43, 102 aud.
Vasario 25 d. 11 val. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA Kauno skyrius) kviečia į susitikimą-diskusiją su gydytoja
onkologe, LUMA nare Regina Nutautiene. Tema „Dažniausios moterų onkologinės ligos ir nauja viltis gyventi”. Po susitikimo koncertuos Lietuvos pagyve nusių žmonių asociacijos Kauno skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Ieva” (vad. Genovaitė Kanapienė).
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO DIDŽIOJI AULA Gimnazijos g. 7
Didžiosios aulos muzikos draugija kviečia į MUZIKOS VAKARUS. Vasario 28 d. 18 val. – NUO BAROKO IKI DŽIAZO. Originalios atlikimo manieros pianisto Ričardo Mekionio improvizacijų vakaras. Dalyvauja Eleonora Urbelytė (smuikas, Kauno apskrities J.Naujalio muzikos gim nazija). Bilietai parduodami Kauno valstybinio mu zikinio teatro kasoje ir 1 val. prieš koncertą Gimnazijos g. 7, VDU Teologijos fakultete.
A. ir P.GALAUNIŲ NAMAI Vydūno al. 2, tel. 798 995
Tekstilininkės Ramintos Baltrušytės paroda IŠBALINTI pratęsiama iki vasario 29 d.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Kelionė į paslaptingąją salą” 3D – 23 d. 12.15, 16.15, 18.15, 20.15 val. „Kelionė į paslaptingąją salą” – 23 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val. „Tai reiškia karą” – 23 d. 11.45, 13.45, 15.45, 17.45, 19.50, 22 val. „Meilės priesaika” – 23 d. 14.30, 16.45, 19.30, 21.45 val. „Nesaugus prieglobstis” – 23 d. 11.05, 13.35, 16, 18.30, 21 val. „Jūros komanda” (liet. k.) – 23 d. 12.40 val. „Vaizdo dienoraštis” – 23 d. 22.15 val. „Miegančių drugelių tvirtovė” – 23 d. 19, 21.30 val. „Batuotas katinas Pūkis” 3D (liet. k.) – 23 d. 14.15 val. „Batuotas katinas Pūkis” (liet. k.) – 23 d. 10.45 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Tai reiškia karą“ (premjera) – 23 d. 11, 13.30, 15.45, 18.30, 21 val. „Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (prem jera) – 23 d. 10.15, 13, 15.30, 23 d. 18.15, 20.45 val. „Šėtonas manyje“ (premjera) – 23 d. 14, 16, 18, 20, 22 val. „Meilės priesaika“ – 23 d. 15.15, 17.45, 20.30 val. „Mano didysis O!“ – 23 d. 11.30, 16.45, 21.30 val. „Karo žirgas“ – 23 d. 12, 17.30 val. „Sniegynų įkaitai“ – 23 d. 15, 20.30 val. „Geležinė ledi“ – 23 d. 14.45, 20.15 val. „Nesaugus prieglobstis“ – 23 d. 14.15, 19 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 23 d. 12.30, 17.30 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 23 d. 11.45 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – 23 d. 12.45 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Vasario 24 d. 15 val. – „Kaip mes žaidėme revoliuciją”. Dokumentinis filmas. Vasario 25 d. 13 val. – „Pepė Ilgakojinė”. Animacinis filmas visai šeimai. 14.30 val. – „Kaip mes žaidėme revoliuciją”. Dokumen tinis filmas. 16 val. – „Apie ką dar galvoja vyrai”. Rusų komedija. 18 val. – „Kaip mes žaidėme revoliuciją”. Dokumentinis filmas. 19 val. – „9/11 Pagal Farengeitą“. Doku mentinis filmas. Drama. Vasario 26 d. 13 val. – „Pepė Ilgakojinė”. Animacinis filmas visai šeimai. 14.30 val. – „Kaip mes žaidėme revoliuciją”. Dokumen tinis filmas. 16 val. – „Apie ką dar kalba vyrai”. Rusų komedija.
912997
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS). 894657
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
23 d. 18 val.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
24 d. 18 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
23 d. 18 val.
23
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
kas, kur, kada TV programa 6.00 Labas rytas 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (7, 8).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“ (9). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (7) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (8). 14.40 „iKarli“ (8). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (8). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 Sveikatos ABC (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai.
LTV 19.45 val.
DATOS (vasario 23 d.) 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“ (4). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Pelkė“ (8). 0.00 „Eureka“ (6). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ Parodijų šou. „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 9.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Surasti Lenį“ (JAV, Pietų Afrikos Respublika, 2009 m.) (N-7). 22.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.20 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45, 17.10 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 LNOBT spektaklis. Baletas „Barbora Radvilaitė“. Choreografė ir libreto autorė A.Cholina, dailininkas M.Jacovskis, kostiumų dailininkas J.Statkevičius, dirigentas R.Šervenikas (k). 13.40 „Meilės skonis“. 14.35 Antano Vengrio 100-osioms gimimo metinėms. Kelionė į būtąjį laiką. Nuo vaidyklos iki valstybės teatro (k). 15.20 Antano Vengrio 100-osioms gimimo metinėms. Teatro instinktas. „Scenos riteris“ (1, 2) (k). 15.50 Veidai. Lietuvių dokumentika. Lietuvos Respublikos prezidentai. Antanas Smetona, Kazys Grinius, Aleksandras Stulginskis (1997 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.25 Krašto spalvos. 18.00 Vilniaus knygų mugė 2012. 19.00 Prisiminkime. Skambina Balys Dvarionas (1970 m.). 19.10 „Neskubėk gyventi“. 20.00 Vilniaus knygų mugė 2012. 21.00 Keliai ir kryžkelės. Aktorė T.Vaičiūnienė (1989 m.). 21.25 Muzika ir poezija. R.Keturakio eiles skaito A.Koverka.
LNK 17.40 val.
21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama „Mūsų nedaug“ (1996 m.) (N-14). 23.20 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos pusvalandis. Muzikinė kelionė į Austriją ir Italiją. Griežia Lietuvos kamerinis orkestras (2). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas.
9.55, 14.30 Teleparduotuvė. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.10, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.30 Trileris „Naktinis reisas“ (JAV, 2005 m.). 22.10 Eurolygos rungtynės. Šešioliktukas. Tel Avivo „Maccabi“–Kauno „Žalgiris“. Vaizdo įrašas. 1.00 „Futurama“. 2.00 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (6) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 „Vincentas“ (2) (N-14). 22.30 „Arti namų“ (N-7).
10.55 Senoji animacija. 11.30 Nomeda. 12.20 Valgyk ir lieknėk. 13.10 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.00 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Žiauri meilė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.30 Nomeda. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 19.55, 1.00 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 21.52, 0.57 Orai.
TV3 19.10 val.
23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
9.00 Žinios (k). 9.20 Trileris „Du už vieno kainą“ (N-7). 11.25 Jėga, grožis, sveikata (k). 11.55 Mistinis trileris „Nematomas“ (N-7). 13.45 Telelaikraštis. 15.50 Kriminalinė komedija „Perskaityk ir sudegink“ (N-7). 17.30 Lietuvos menininkų portretai (k). 18.00 Žinios. 18.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Sveikas žmogus. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 „Daktarės dienoraštis“. 23.00 Žinios (k). 23.20 Komedija „Zakas ir Miri kuria porno“ (N-14).
1685 m. gimė vokiečių kompozitorius George‘as Friedrichas Händelis. 1878 m. gimė rusų tapytojas, meno teoretikas Kazimiras Malevičius. 1883 m. gimė vokiečių filosofas Karlas Jaspersas. 1891 m. gimė Petras Klimas, istorikas, diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1930 m. mirė kalbininkas Jonas Jablonskis, žmonių vadinamas Lietuvių kalbos tėvu. Gimė 1860 m. 1945 m. mirė rusų poetas ir rašytojas Aleksejus Tolstojus. 1958 m. gimė buvęs futbolininkas Vaclovas Jurkus. 1965 m. gimė amerikiečių aktorė Kristin Davis, išgarsėjusi vaidmeniu seriale „Seksas ir miestas“. 2008 m. Vilniuje po sunkios ligos mirė tapytojas Raimundas Sližys.
horoskopai 7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis. 7.30 Kontaktas. 8.00 Muzika. 10.05 „Marvel animė. Ernis“. 10.30 „Būk mano meile“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 „Teleparduotuvė“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 17.57 Žodis – ne žvirblis. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva. 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis. 20.30 Muzika. 21.00 „Vincentas“. 22.30 „Arti namų“. 22.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“.
8.00 Romantinė drama „Paskutinis šansas įsimylėti“ (JAV, 2008 m.). 9.35 Romantinė komedija „Kai mes susitikome“ (Indija, 2007 m.). 12.05 Komedija „Prilaikyk liežuvį“ (D.Britanija, 2005 m.). 18.30 Komedija „Visa tiesa apie meilę“ (D.Britanija, 2004 m.). 20.10 Komedija „Mergišius“ (JAV, 2009 m.). 22.45 Siaubo f. „Pandorum“ (JAV, Vokietija, 2009 m.).
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 11.45 Karaliaus taurės rungtynės. II pusfin alis. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIV turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 17.15 Karaliaus taurė. „Unicaja“–„Banca Civica“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (vasaris). 19.45 Futbolo dievai. D.Maradona. 20.15 Futbolo dievai. M.van Bastenas. 21.00 Karaliaus taurės rungtynės. Finalas. 23.15 Profesionalų boksas.
BTV 20.25 val.
Avinas (03 21–04 20). Daugiau laiko skirkite seniai matytiems draugams, giminaičiams. Mielai padėsite aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, apmąstykite veiksmus ir gyvenimą. Gerai suprasite aplinkinių emocijas, tačiau tai nesuteikia jums teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Demonstruosite profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą ir visa tai padės darbams sklandžiai judėti į priekį. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms, o jūsų troškimai bus ignoruojami. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį ir kritiškai pažvelkite ir į save. Mergelė (08 24–09 23). Galite pakenkti kam nors, jei nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis, vaikais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jaunesni kolegos nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Tik nepiktnaudžiaukite tuo. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Vandenis (01 21–02 19). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, lengvai ir sklandžiai reikšite savo mintis. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Tokia situacija gali sukelti nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja intensyvius kritulius ir stiprų vėją. Šiandien laukiama šlapdriba ir lietus. Temperatūra bus 1–3 laipsniai šilumos. Penktadienį vėjas ir lietus kiek aprims. Temperatūra naktį gali nukristi iki 2 laipsnių šalčio, dieną pakils iki 3 laipsnių šilumos.
Šiandien, vasario 23 d.
+3
+3
Telšiai
+3
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+1
Utena
+3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.24 17.41 10.17 7.20 19.56
54-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 312 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +10 Brazilija +24 Briuselis +12 Dublinas +15 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7
Londonas +16 Madridas +17 Maskva +1 Minskas +3 Niujorkas +12 Oslas +8 Paryžius +12 Pekinas +7
orai kaune šiandien
Praha +7 Ryga +4 Roma +18 Sidnėjus +27 Talinas +3 Tel Avivas +20 Tokijas +11 Varšuva +6
+2
+2
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
7–14 m/s
Vardai Alvyra, Butvilė, Gantautas, Polikarpas, Romana (Roma), Severinas.
Pelikanų gelbėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+3
+3
+4
8
+2
+4
+3
+1
5
+2
+4
+2
+3
5
rytoj
poryt
Rusijos pareig ūnai Dagestane gelbė ja šimt us ret ų garbanot ųjų pel ikanų, įstrig usių užšalusioje Kaspijos jūroje. Apie 20 paukščių jau nudvėsė iš bado. Paukščiai praėjusią savaitę atskrido į ter itor iją netol i Machačkalos miesto. Piet ų Rusijoje gyvena apie 1,4 tūkst. garbanot ųjų pel ikanų – gausiausios pel ikanų rūš ies pas aulyje. Dagest a no gamtos apsaugos min ister ija kiek vien ą dien ą pel ik an ams atg ab en a šimt us kilogramų žuv ų. Be to, vietos gyventojai padeda lesint i paukščius, nors iš prad žių vald žia draudė žmo nėms art int is prie šios ter itor ijos. BBC inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Orangutanams – specialus kino seansas
Atradimai: mokslininkai viliasi, kad po pelenais glūdintis priešisto
rinis miškas gerai išsilaikė ir atskleis ne vieną paslaptį.
„Shutterstock“ nuotr.
Rastas priešistorinis miškas Mokslininkai Šiaurės Kinijoje po storu pelenų sluoksniu, iškritu siu prieš 300 mln. metų, aptiko mišką. Vidinės Mongolijos regione rastas miškas, palaidotas po pe lenais, primena Italijos miesto Pompėjos likimą. Tyrėjai gebėjo atkurti beveik 1000 kv. m medžiais ir kita auga lija apaugusios teritorijos. Šis ra dinys suteikia galimybę įsivaiz duoti, kaip minėtasis regionas atrodė prieš milijonus metų. Kai kurie augalai po 1 m pele nų sluoksniu išsilaikė ypač gerai – pelenų svoris nebuvo pernelyg didelis ir didelė dalis augalijos
nebuvo pažeista, rašo bbc.co.uk. „Miškas puikiai išsilaikęs“, – džiaugėsi tyrimo bendraautoris Hermannas Pfefferkornas iš Pen silvanijos universiteto JAV. „Randame vieną šaką su lapais – nudžiungame, tuomet atranda me dar vieną, ir dar, ir dar vieną, kol galiausiai atkasame visą stie bą. Tai nuostabu“, – nesitvėrė nuostaba tyrėjas. Mokslininkų grupė rastą auga liją jau spėjo suskirstyti į atitin kamas kategorijas. Sudarytos 6 grupės nuo pažeme augusių pa parčių iki 25 m aukštį siekusių medžių. lrt.lt inf.
Indonezijos orangutanams bus su rengtas specialus kino seansas, ku riame jie išvys save, įamžintus do kumentiniame filme. 40 minučių trukmės juosta „Gi mę laisvi“ pasakoja apie oranguta nų ir dramblių jauniklių, kurie ne teko tėvų, gyvenimą. Daugelis Borneo saloje gyvenan čių orangutanų yra įamžinti šiame filme. Jo prodiuseris ir scenaris tas Drew Fellmanas pareiškė no rįs sužinoti, kaip žmogbeždžionės reaguos į filmo vaizdus. Be to, jis pažymėjo, kad, surengę kino per žiūrą orangutanams, kino kūrėjai taip parodys gyvūnams savo dė kingumą ir pagarbą. Filmas „Gimę laisvi“ JAV ek ranuose pradėtas rodyti 2011 m. Jis pasakoja apie lietuvių kilmės mokslininkės, antropologijos pro fesorės Birutės Galdikas veiklą Borneo saloje ir zoologės Daphne M.Sheldrick veiklą Kenijoje. „Warner Bros“ ir IMAX sukurtą dokumentinį filmą įgarsino garsus aktorius Morganas Freemanas. Fil mas pasakoja dviejų moterų, kurios priešinguose Žemės rutulio vieto se įsteigė prieglaudas gyvūnams, istorijas. D.M.Sheldrick visą gyvenimą paskyrė globai Kenijos dramblių jauniklių, kurių motinas dėl ilčių sumedžiodavo brakonieriai. Kanados lietuvė B.Galdikas į In doneziją atvyko aštuntajame de šimtmetyje. Jos įkurtame rūpybos centre Tanjung Putingo naciona liniame parke šiandien globoja ma daugiau kaip 300 jaunų oran gutanų.
Herojai: orangutanų tyrinėtojos B.Galdikas globojamos žmogbeždžio
nės išvys save, įamžintas dokumentiniame filme.
B.Galdikas sakė, kad yra paten kinta filmu, kuris praėjusiais me tais sužavėjo JAV žiūrovus ir galų gale prasiskynė kelią namo. „Jis padeda kelti sąmoningu mą, – sakė 65-erių primatologė. – Paprasti Indonezijos gyventojai vis dar nesupranta, kad oranguta
„Reuters“ nuotr.
nai yra artimi jų giminaičiai, jog jie yra saugoma rūšis, atsidūrusi ties išnykimo riba.“ Orangutanų populiacija pasau lyje nyksta. Dabar jų priskaičiuo jama 50–60 tūkst.; 90 proc. oran gutanų gyvena Indonezijoje. BNS inf.