PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Pensininkas – prieš premjerą A.Kubilių.
Miestas 7p.
44 (19 345)
KETVIRTADIENIS, vasario 23, 2012
Per miesto jubiliejų ant burių plevėsuos kaligrafijos darbai.
Durys
Vokietijos kanclerei teko nusileisti dėl J.Gaucko kandidatūros į prezidentus.
Pasaulis 15p.
Miestas plėsis į jūrą?
Kaina 1,30 Lt
„Klaipėda gali tapti kremi niu pyragaičiu.“ Apie miesto gražinimo pavojus įspėjo europarlamentaras Leonidas Donskis.
2p.
Nyksta garbės konsulatai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Šiuo metu Klaipėdoje veikia Šve dijos, Suomijos, Lenkijos ir Ka zachstano garbės konsulatai. Taip pat Rusijos Federacijos generali nis konsulatas. Per pastaruosius kel er ius met us uost am iest yj e veiklą nutraukė Latvijos, Ukrai nos bei Jungtinės Karalystės gar bės atstovybės. Kūrėsi nuo 2002-ųjų
Derybos: tarp uostamiesčio, Neringos ir Klaipėdos rajono merų V.Grubliausko, A.Vinkaus, V.Dačkausko pastaruoju metu dažna pokalbių tema –
savivaldybių ribų koregavimas.
Klaipėdos regione padvelkė dalybomis – Neringos savivaldybė norėtų gauti dalį uostamiesčio savivaldybės teritorijos, o miestas mielai prisijungtų kai kurias rajono gyvenvietes, kuriose gyve na klaipėdiečiai, tačiau mokesčius moka ne į Klaipėdos iždą.
Vytauto Petriko fotomontažas
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Prašo Kuršių marių
Klaipėdos valdžia sulaukė Neringos savivaldybės mero Antano Vinkaus prašymo atiduoti dalį miesto teritorijos.
4
Nuo 2002-ųjų uostamiestyje ėmė sparčiai kurtis užsienio šalių gar bės konsulatai. Tais pačiais me tais atidaryta pirmoji Lietuvoje Ukrainos garbės atstovybė, kuriai vadovavo verslininkas Rimandas Stonys, buvęs bendrovės „Dujote kana“ vadovas. 2004 m. Klaipėdoje oficialiai ati darytas Lenkijos Respub likos garbės konsulatas.
2
2
KETVIRTADIENIS, vasario 23, 2012
miestas
Nyksta garbės konsulatai 1
Tikėtasi, kad konsula to dėka Vakar ų Liet u voje padaugės viešinčių Lenki jos turistų. Tuomet tai buvo penktasis uos tamiestyje įkurtas užsienio vals tybės garbės konsulatas. Prieš aš tuonerius metus Klaipėdoje veikė Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Suo mijos ir Švedijos garbės konsulatai bei Rusijos generalinis konsulatas, kuris praėjusią savaitę įsikūrė nau jose patalpose. Pasiūlymai: L.Donskis įspėjo, kad apie Klaipėdos ateitį kalba ne kaip
architektas ar ekonomistas, o idėjų žmogus.
Vytauto Petriko nuotr.
L.Donskis: geros idėjos brangesnės už pinigus Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Eur op arl am ent ar as Leon id as Donskis įsitikinęs, kad pastarąjį dešimtmetį didžiausią vertę turės ne pinigai, o geros idėjos.
Vakar susitikęs su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku europarla mentaras išsakė savo vizijas, kaip įsivaizduotų uostamiestį po kelių dešimtmečių Lietuvos ir Europos kontekste. Pasak svečio, gyvenimas sve tur leidžia geriausiai pastebėti, ko trūksta gimtajam miestui. Jis ne slėpė iki šiol jaučiąs sentimentų uostamiesčiui. „Boksininkas su ašara akyse nė ra geras vaizdas“, – saviironizavo filosofas, palyginęs save su sporti ninku, kuris aktyviai grumiasi sos tinės „ringe“ ir tampa sentimenta liu Klaipėdoje. L.Donskis pasidžiaugė, kad uos tamiestis įgyja laisvo miesto tapa tybę. Europarlamentarui pro akis nepraslydo ir pastaruoju metu gra žėjanti Klaipėda. Tačiau jis įspėjo, kad čia slypi tam tikrų pavojų – nuolatinis miesto gražinimas gali užliūliuoti ir uostamiestį paversti kreminiu pyragaičiu. Pernelyg gražinamas miestas esą gali prarasti savo tikrąjį veidą bei
aurą. Jo manymu, panašiai jau nu tiko Vilniui. L.Donskis įsitikinęs, kad uosta miestis turėtų tapti ne tik džiazo, bet ir menų sostine. Jis siūlė čia or ganizuoti Šiaurės regiono eseistų susibūrimą. Juo labiau kad Klaipėda turi vieną geriausių Lietuvos eseistų ir poetų Gintarą Grajauską. Svečias taip pat siūlė rengti li teratūrinius skaitymus, į kuriuos galbūt galėtų įsitraukti politikai. Panašus renginys vyksta Visbyje, Gotlando saloje (Švedija). L.Donskis neslėpė apmaudo, kad kartais veda literatūrinius renginius svetur, nors šią savo energiją mielai išnaudotų gimta jam miestui, kuris drąsiai galėtų pretenduoti tapti Šiaurės šalių re giono muzikos ir poezijos traukos centru. Tad garbus svečias pasi žadėjo prisidėti prie uostamiesty je organizuojamų panašaus pobū džio renginių. L.Donskis prognozavo, kad dėl idėjų stygiaus Lietuvos politinis gyvenimas pastaruosius 10 me tų bus gana nykus, tad klaipėdie čiams siūlė išnaudoti šią nišą – vėl atsisukti į liberalaus jaunimo ug dymą. Tuo labiau kad Klaipėdoje netrūksta gerų pavyzdžių. „Geros idėjos gaunamos sunkiau, nei uždirbami pinigai“, – susitiki me reziumavo politikas.
Atstovybė dingo?
Lietuvos užsienio reikalų ministe rijos atstovas Mindaugas Lašas pa tvirtino, kad šiuo metų Klaipėdoje liko Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Kazachstano garbės atstovybės. Taip pat veikia Rusijos Federacijos generalinis konsulatas. „Latvijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės garbės konsulatai už daryti. Apie jų uždarymą Lietuvos užsienio reikalų ministerija infor muota, bet motyvai nenurodyti“, – patvirtino M.Lašas. Jungtinės Karalystės garbės kon sulas Klaipėdoje Markas Uribė bu vo labai nustebęs, kai „Klaipėda“
pasiklausė, kodėl uždaryta Didžio sios Britanijos garbės atstovybė. „Neuždaryta. Kodėl uždaryta? Labai įdomu. Mes kaip buvome, taip ir esame. Atstovaujame bri tams Klaipėdoje ir Lietuvoje. Bū na, kad tenka padėti mano tautie čiams, tačiau nedažnai. Lietuva
Markas Uribė:
Neuždaryta. Kodėl uždaryta? Labai įdo mu. Mes kaip buvo me, taip ir esame.
– gera šalis, didelių problemų čia nepasitaiko. Garbės konsulatas tikrai neuždarytas, jis veikiantis,“ – teigė M.Uribė. Finansuoti turėjo konsulas
Buvęs Latvijos garbės konsulas Klaipėdoje Pranciškus Jurgutis, bendrovės „Klaipėdos hidrotech nika“ vadovas, šias visuomenines pareigas ėjo tris kadencijas.
„Terminai pasibaigė, išbuvau ir ats isak iau. Paraš iau pareiš kimą, kad daugiau visuomeni nių pareigų nenoriu. Paprašiau, kad ieškotų kito žmogaus. Be to, garb ės kons ul as tur ėjo užt ik rinti konsulato išlaikymą, pats jį finansuoti. Lėšų niekas kitas neskirdavo“, – Latvijos garbės konsulato uždarymo priežastis vardijo P.Jurgutis. Dėl panašių priežasčių veik lą Klaipėdoje nutraukė ir Ukrainos garbės atstovybė. „Garbės konsulai – tai repre zentac in io pob ūd žio pareigos. Paprastai garbės konsulu tampa Lietuvos pilietis, turintis glau džių santyk ių su ats tovauja ma šalimi, arba tos šalies pilie tis, gyvenantis Lietuvoje. Garbės konsulas turi turėti pakankamai resursų išlaikyti garbės konsula tą“, – tvirtino ministerijos atsto vas M.Lašas. Garbės konsulatų veikla ribo ta. Jie atstovauja šaliai įvairiuose renginiuose. Platina informaciją apie atstovaujamą valstybę, ska tina kultūrinį, ekonominį, moks lo žmonių ryšį.
Įkurtuvės: Klaipėdoje skirtingai klostosi užsienio konsulatų likimai, kai kurie uždaromi, o Rusijos atstovy
bė tik ką įsikūrė naujose patalpose.
Vytauto Petriko nuotr.
Namų bendrijoms išdalys pusę milijono litų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio valdžia skatina kur ti daugiabučių namų savininkų bendrijas. Išlaidos jų steigimo do kumentų paruošimui ir registravi mui bus kompensuojamos.
Paskatinimas: miesto savivaldybė kompensuos visas išlaidas, susiju
sias su bendrijos steigimu.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos savivaldybė turi spe cialų daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą. Šiemet jame yra apie 500 tūkst. litų. Šios lėšos skirtos remti bendri jų steigimąsi, kompensuoti avari jų ir defektų namuose likvidavimą, energetinių ir investicinių projektų rengimą, bendrų patalpų moderni zavimą. Klaipėdos mero patarėjas, rė mimo fondo tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas aiškino, kad
bendrijų steigimas kompensuoja mas 100 proc. Skaičiuojama, kad šios išlaidos siekia iki 1500 litų. Dabar uostamiestyje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Bendri joms priklauso 350 namų. 100 proc . fin ans uojam as ir energetinių bei investicinių pro jektų rengimas, tačiau kompen sacija gali būti ne didesnė nei 3 tūkst. litų. Išlaidos bendro naudojimo pa talpų atnaujinimui finansuojamos 30 proc. Kompensacija negali būti didesnė nei 10 tūkst. litų. 50 proc. iš minėto fondo finan suojamas avarijų ir defektų na muose šalinimas. Tačiau kompen sacija siekia iki 10 tūkst. litų. S.Gentvilas pabrėžė, kad rėmi mu gali pasinaudoti tik bendri jos, bet ne namų administratoriai. Kompensacija teikiama tik patei
kus sąskaitas už atliktus darbus. Paraiškos dėl kompensacijų prii mamos du kartus per metus – nuo vasario 1 iki balandžio 30 d. ir nuo rugpjūčio 1 iki spalio 31 d. Jas rei kia pateikti savivaldybėje, 116 ka binete. „Nėra taip, kad kompensaci ją gaus visi prašantieji. Galimy bes riboja ir pinigai, ir priorite tai. Visk ą spręs rėm im o fond o taryba. Prioritetas bus teikiamas bendr ijoms, nam ams, kur iuose yra daugiau bedarbių, neįgaliųjų ar nedarbingais pripažintų žmo nių, pensininkų“, – teigė mero patarėjas. S.Gentvilas bendrijų pirminin kams patarė prieš teikiant paraiš kas pasikonsultuoti su savivaldy bės administracijos darbuotojais, kad būtų aišku, kas finansuojama, o kas – ne.
3
KETVIRTADIENIS, vasario 23, 2012
miestas Anoniminiai alkoholikai
Apklausė darbdavius
Prognozuoja audrą
Anoniminiai alkoholikai vasa rio 26 d. (sekmadienį) 17 val. kviečia į atvirą susirinkimą Šv.Kazimiero bažnyčioje (Pa nevėžio ir Kretingos gatvių kampas), „Garstyčios sėkla“ patalpose, Klaipėdoje. Į susi tikimą kviečiami žmonės, tu rintys priklausomybę nuo al koholio, jų šeimos nariai.
Klaipėdos darbo biržos duome nimis, šiemet didžiausios per spektyvos darbo rinkoje atsi vers medikams, laivavedžiams, vadybininkams, virėjams. Tokia išvada padaryta apklausus 272 darbdavius. Darbdaviai 2012 m. vis dar nedidins atlyginimų, o papildomos pajamos bus skiria mos tolesnei veiklai optimizuoti.
Sinoptikų teigimu, šiandien pa jūryje siaus audra – vėjo greitis sieks iki 23 metrų per sekun dę, o gūsiuose jis gali sustiprėti ir iki 27 m/s. Audrai pasirengė ir uostas, ir „Smiltynės perkė la“. Pastarosios keltai, jei pakils bangos, gali nekelti tik iš Šiau rės rago. Naujoji perkėla dirbs bet kokiu oru.
Plikledis spendė spąstus Plikledis patikrino klaipėdiečių kant rybę ir galūnių at sparumą. Valytojai teisinosi plušantys nuo ankstyvo ry to, o medikai sku bėjo į pagalbą trau muotiems miestie čiams.
Dienos telegrafas Laureatai. Valstybinė kalbos inspek cija ketvirtą kartą surengė gražiausių liet uv išk ų įmon ių pavad in imų kon kursą. Iš daugiau kaip 10 tūkst. juridi nių asmenų pavad in imų, įreg istr uo tų pernai, atr inkta dvyl ika – kalbos požiūriu taisyklingų, vaizdingų ir su sijusių su įmonės veikla. Tarp laurea tų yra ir Klaipėdoje įsik ūr usi įmonė „Puošeiva“. Posėdis. Ketvirtadienį 14 val. savival dybėje vyks Saugaus eismo komisijos posėd is. Jo darbotvarkėje numatyta svarstyti devynis klausimus. Tyrimas. Klaipėdos apygardos pro kurat ūra, išnagr inėjus nukentėjusių jų atstovų skundą, nusprendė atnau jinti tyrimą dėl incidento Palangos at rakcionuose. Jį buvo nut rauk usi Pa langos prokuratūra.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Priminė čiuožyklas
Vakar klaipėdiečių budrumą eg zaminavo permainingi orai. Rytą miesto šaligatviai priminė čiuo žyklas, o įdienojus slidi danga ta po dar pavojingesnė dėl tyvuliuo jančio vandens. Rytą skubėję į darbą gyventojai turėjo būti atsargūs – šaligatviai buvo itin slidūs. Tad kiekvienas neatsargus žingsnis galėjo baigtis trauma. Kai kurie klaipėdiečiai burnojo šaligatvių prižiūrėtojus. Mat uos tamiesčio centre buvo tokių vietų, kuriose ne tik slidu, bet iš viso neį manoma paeiti.
Medikai ne tik sku bėjo padėti gatvė je traumas patyru siems gyventojams, bet ir konsultavo juos telefonu. Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tikino, kad vakar šaligatviai mies te pradėti barstyti nuo 4 val. ryto. Darbo pridėjo tai, jog antradienio vakarą buvusią teigiamą tempera tūrą paryčiais pakeitė šaltukas. Tad rytą šaligatviai pasiden gė plikledžiu, o įdienojus prasidė jo atlydys. Nuvalyti šaligatvius kai kuriose vietose buvo keblu dėl užsilikusio prispausto sniego. Netvarkingi ta kai su išsiklaipiusiomis plytelėmis virto vandens „loviais“. Pasak G.Valašino, autobusų sto telė Herkaus Manto gatvėje – ne tik praeivių, bet ir šaligatvių valy tojų galvos skausmas. Nors ši vieta nuolat valoma ir barstoma, tačiau
Pavojai: šiomis dienomis klaipėdiečiai rizikuoja ne tik sušlapti kojas, bet ir paslysti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
visos pastangos nueina perniek dėl namo lietvamzdžių, išvestų į šali gatvio pusę. Tad lietvamzdyje susikaupęs vanduo nuplauna pabarstytą smė lį su druska.
Šventė. Pirmoji Neringoje vykusi „Stin tapūkio šventė“ taps tradicinė. Apie tai prabilta šventės aptarimo metu. Atei tyje šventė garsins pamario krašto tra dicijas bei ragins Neringoje pramogau ti žiemą.
Skundus ignoruoja
Kai kurie klaipėdiečiai dėl slidžių šaligatvių pietinėje miesto dalyje bandė skųstis bendrijų pirminin kams. Tačiau šie nurodė kreiptis tiesiai į gatvių valytojus. Pastarieji esą nereaguoja į bend rijų pirmininkų skundus, tačiau vi siškai priešingai elgiasi sulaukę pa čių gyventojų skambučių. Paklausęs bendrijos pirmininko patarimo Varpų gatvės gyventojas paskambino valytojams ir iš tiesų sulaukė padėkos ir pažado pabars tyti šaligatvius iš bendrijos „Buitis be rūpesčių“ atstovės. „Gal kiekvienas gyventojas, tu rintis priekaištų dėl nevalytų ša ligatvių, galėtų pasiskųsti? Tada mums nebereikėtų rizikuoti savo sveikata“, – svarstė klaipėdietis. Siūlo tvarkytis patiems
Įmonės „City Service“, kuriai pri klauso šešios namų valdos, atsto vas Vilius Mackonis paaiškino, kad geresniu takų valymu gali pasirū pinti tik pačios namų bendrijos. Pagal su miesto savivaldybe su darytą sutartį namų valdos kie mus ir jiems priklausančius takus tvarko tris kartus per savaitę, jei gu sninga – kasdien. V.Mackonis pastebėjo, kad ak tyvios namų bendrijos pageidauja dažnesnio valymo, tačiau dėl ribo
Paroda. Palangos turizmo informaci jos centro specialistai intensyviai ren giasi kovo 2–4 dienomis Vilniuje vyk siančiai tarptaut inei tur izmo, sporto ir laisvalaik io parodai „Vivatt ur“. Di džiausias šal ies kurortas bus prista tomas 25 kv. m ploto stende. Parodo je dalyvaus ir vietos tur izmo verslo atstovai.
Mirtys. Vakar Klaipėdos sav ivaldy bės Civilinės metrikacijos skyriuje už registruotos 9 klaipėdiečių mirtys. Mi rė Juozas Razma (g. 1925 m.), Ana Po namariova (g. 1926 m.), Taisija Danilo va (g. 1926 m.), Valentina Kleivienė (g. 1927 m.), Stanislava Urbonaitė (g. 1927 m.), Marija Uljanova (g. 1928 m.), Akvi lina Janina Lenkauskienė (g. 1941 m.), Alfonsas Zeveckis (g. 1948 m.), Riman tas Cirtautas (g. 1961 m.).
Potyriai: pastarosiomis dienomis ne vienam teko pajusti, ką reiškia
pargriūti ant slidaus šaligatvio. Artūro Morozovo nuotr.
tų lėšų ne visada galima atsižvelgti į šiuos pageidavimus. Bet tokioms namų bendrijoms siūloma kita išeitis – pasiimti sa vivaldybės skiriamų lėšų dalį ir pa tiems rūpintis švara. Tokiu atveju bendrijos gali prašyti gyventojų papildomai primokėti. Kai kurios bendrijos panašiai ir elgiasi – vasarą tvarka kiemuose rūpinasi pačios, o šaltuoju metų laiku prašo namų valdų pagalbos. Medikams padaugėjo darbo
Dėl slidžių šaligatvių padaugėjo darbo ir medikams. Gatvėje par kritę klaipėdiečiai skambino į grei
tąją pagalbą arba patys važiavo į li goninių priėmimo skyrius. Kaip sakė Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriau siasis gydytojas Rimvydas Juodvir šis, medikai ne tik skubėjo padėti gatvėje traumas patyrusiems gy ventojams, bet ir konsultavo juos telefonu. Klaipėdiečiai teiravosi, kur turė tų kreiptis dėl susižalojimų pasly dus. Į ligoninių priėmimo skyrius jie nuvažiuodavo ir patys. Greitosios medikai į ligoninę va kar per gerą pusdienį dėl gatvė je patirtų traumų nuvežė penkis klaipėdiečius.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Efimija Cybulskaja, Rimantas Cirtau tas, Marija Šalnienė, Marija Uljanova, Alg irdas Gedvilas, Aug ust inas Send rius, Taisija Danilova, Valentina Klei vienė, Jonas Rumskas, Akvilina Jani na Lenkauskienė. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Juozas Razma. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 11 moterų. Gimė 4 mergaitės ir 7 berniukai. Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 69 iškvietimų. Klaipėdiečiai skundėsi įvairiais nega lavimais. Juos kank ino širdies ritmo sut rik imai, kraujotakos problemos, pilvo ir galvos skausmai.
4
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
miestas
Miestas plėsis į jūrą?
Komentaras
1
Šiuo metu Neringos sa vivaldybė neturi jai pri klausančių vandenų – teritorija yra tik sausumoje. Nors Kuršių neriją skalauja Kuršių marios, tačiau jos priklauso Klaipėdos miesto, rajono ir Šilutės rajono savivaldybėms. Dėl šios priežasties, anot A.Vin kaus, Neringos savivaldybė ir jos gyventojai bei verslininkai susidu ria su nemenkomis kliūtimis. „Neringos gyvenvietėse esančių uostelių ir prieplaukų statiniai yra jau kaimynėse savivaldybėse. Pa radoksalu, bet bendrovei „Nerin gos komunalininkas“ nuosavybės teise, adresu Naglių g. 14C, Ne ringa, registruoti Nidos keleivinio uosto statiniai yra jau Šilutės rajo no savivaldybės teritorijoje“, – ne sklandumus, kylančius dėl to, jog Neringos savivaldybės teritorija yra tik sausumoje, rašte Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui dės tė A.Vinkus. Todėl jis ir kreipėsi į trijų kaimy nių savivaldybių vadovus, kad šie inicijuotų teritorijų ribų keitimus. Klaipėdos valdžios A.Vinkus pra šė, kad ji atsisakytų teritorijos nuo Neringos savivaldybės ribos 200– 500 metrų į Kuršių marias. Analogiški prašymai pateikti ir Klaipėdos rajono bei Šilutės rajo no vadovams. Šių savivaldybių ta rybų nariai jau patenkino Neringos mero prašymą ir sutiko susimažinti savo savivaldybių teritorijas. Pasipriešino uostas
Tačiau Klaipėda nėra linku si taip lengvai nusileisti. Juo la biau kad toks prašymas pasirodė nepriimtinas ir Klaipėdos vals tybinio jūrų uosto direkcijos ge neraliniam direktoriui Eugenijui Gentvilui. Jis ir V.Grubliauskui, ir A.Vinkui raštu paaiškino, jog jei Klaipėdos savivaldybė pritartų, kad maždaug 300 metrų atstumas nuo Kuršių nerijos kranto į marias priklausytų Neringos savivaldybei, tuomet vi sus uosto kanalo gilinimo ir tobuli nimo projektus, klausimus, susiju sius su laivų navigacija uoste, tektų derinti ne tik su Klaipėdos, bet ir su Neringos savivaldybe. Šiuo metu dalis Kuršių marių yra Klaipėdos savivaldybės teritorijo je, tačiau akvatorija priskirta Klai pėdos uostui. Jis nevaldo tik marių dalies, kuri yra apie 30 metrų nuo Kuršių nerijos kranto. Todėl E.Gentvilas ir pažymė jo, kad uosto vidinėje akvatorijoje nustatyta 30 metrų administraci nė riba yra pagrįsta ir, jei ši marių dalis būtų perduota Neringos sa
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos meras
K Seniai: Klaipėdos teritorijos ribos pastarąjį kartą buvo patikslintos prieš 16 metų.
vivaldybei, tai neturėtų jokios įta kos nei uosto veiklai, nei planuoja moms suskystintųjų gamtinių dujų terminalo prie Kiaulės Nugaros sa los statyboms.
Audrius Vaišvila:
Niekas nė vienos pėdos žemės dykai neatiduoda, nesvar bu, kas paprašo. Ma nau, kad turi būti adekvatūs mainai.
Pasiūlė atiduoti Smiltynę
Lemiamą sprendimą, ar susima žinti savo teritoriją ir Neringai per duoti dalį Kuršių marių – maždaug 30 metrų nuo kranto ties pietine Klaipėdos riba, turi priimti uosta miesčio savivaldybės taryba. Ati duodama teritorija sudarytų apie 30 hektarų. Tačiau politikai nelinkę lengvai atiduoti nei pėdos žemės, nei ki biro vandens. Vakar Miesto ūkio komiteto na riai taip pat nepritarė parengtam sprendimo projektui pakeisti Klai pėdos miesto savivaldybės terito rijos ribas. „Niekas nė vienos pėdos že mės dykai neatiduoda, nesvarbu, kas paprašo. Manau, kad turi bū ti adekvatūs mainai. Be to, atiduoti
savo teritoriją Neringos savivaldy bei, reiškia, užsiprogramuoti pro blemų ateičiai, jei reikės derinti kokį projektą“, – nuomonę išsa kė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila. Jam nepritarė komiteto narys Vytautas Lupeika, kuris teigė, jog Neringos savivaldybei derėtų ati duoti ne tik ruoželį Kuršių marių, bet visą Smiltynę. Nuomonėms išsiskyrus ir komi teto nariams balsavus, paaiškėjo, jog dauguma nepritarė, kad Klai pėda netektų maždaug 30 hektarų Kuršių marių. Neįtikino ir Klaipėdos savivaldy bės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teiginiai, jog uostamiestis, atiduodamas kitai savivaldybei nedidelę dalį savo te ritorijos, finansiškai nenukentės. Derėjosi dėl trikampio
Klaipėdos savivaldybės ribos pasta rąjį kartą buvo pakeistos 1996 m. Tąkart uostamiestis padidėjo be veik trečdaliu – iki 9 826 hektarų. Per tuos keliolika praėjusių me tų ne kartą virė diskusijos dėl Klaipėdos teritorijos ribų keitimo. Karščiausios jos buvo prieš kele rius metus, kai norą prisijungti prie miesto pareiškė dalis Žalio jo slėnio kvartalo, Purmalių kai mo gyventojų. „Su Klaipėdos rajono savivaldy be vyko derybos dėl viso vadina mojo trikampio – Naujosios Ka lotės, Purmalių ir Aukštkiemių – perėmimo. Tačiau galiausiai pri jungimui prie miesto pasipriešino Aukštkiemių gyventojai. Klaipėdos rajono taryba patvirtino bendrą jį planą ir jame nenumatė galimy bės tą teritoriją perduoti miestui. Pagrindinis argumentas buvo, jog rajonas praras dalį gyventojų pa jamų, kitų mokesčių“, – prisimi nė R.Gružienė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tačiau ji patikino, jog bendrasis planas nėra tas dokumentas, kuris užkirstų kelią koreguoti savivaldy bių ribas. „Manau, jog šis klausimas anks čiau ar vėliau bus iškeltas, nes pa tiems gyventojams būtų patogiau gyventi Klaipėdoje, o ne rajone. Pavyzdžiui, tuomet į Žaliąjį slė nį greitosios pagalbos medikai tu rėtų važiuoti nebe iš Gargždų, o iš uostamiesčio“, – teigė Žemėtvar kos skyriaus vedėja. Gelbėtojai – tik sausumoje
Klaipėda galėtų perimti ne tik va dinamąjį trikampį, bet ir Kark lę. Tokios pozicijos laikosi uosta miesčio tarybos narys Vidmantas Plečkaitis. „Galbūt po Neringos mero A.Vin kaus iniciatyvos pakoreguoti savi valdybės teritoriją, vėl bus galima svarstyti klausimą ir dėl Karklės priklausomybės. Anksčiau su Klai pėdos rajono vadovais buvo kalba masi, bet ta tema kažkaip nuvažia vo“, – teigė V.Plečkaitis. Jo įsitikinimu, Karklę turėtų pe rimti arba Klaipėda, arba Palanga, nes dabar ši gyvenvietė, jos paplū dimiai yra tarsi podukros vietoje. „Kalbama ne tik apie gelbėto jus, kurie Karklės paplūdimiuose nebudi. Todėl ištikus nelaimei pa galba turi skubėti iš Klaipėdos ar Palangos. Reikia spręsti ir krantų plovimo problemas, galų gale žve jų uostelio projektas guli stalčiuje“, – dėstė V.Plečkaitis. R.Gružienės teigimu, Klaipė dos bendrajame plane, kuris galios dar ne vienus metus, yra numaty ta vienintelė teritorija, kur miestas norėtų plėstis. Tai – Baltijos jūra. „Klaipėdos riba baigiasi ten, kur baigiasi paplūdimys. Jūra jau nebė ra mūsų teritorija, todėl net gelbė tojai formaliai gali dirbti tik sausu moje, nes jūra mums nebepriklauso
Antenos Klaipėdoje – saugios? Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Specialistams patikrinus radijo stočių, mobiliojo ryšio ir kitas an tenas uostamiestyje, rasta pažei dimų. Už juos operatoriams skir tos nuobaudos.
Praėjusiais metais Klaipėdos vi suomenės sveikatos centras pa tikrino šešis radiotechninius ob
jektus, esančius I.Simonaitytės, Smitelės, Jaunystės gatvėse, Balti jos ir Jūrininkų prospektuose, Šilu tės plente. Anot įstaigos Visuomenės svei katos saugos kontrolės skyriaus ve dėjos Astos Šlepetienės, pažeidimų nustatyta visuose objektuose. Kai kurie operatoriai, prieš įrengdami anteną, nebuvo su derinę radiotechninės dalies projektų, o pradėję jas naudo
ti neatlikę reikiamų matavimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad antenų spinduliuotė nevir šija nustatytų normų. Už pažeidimus atsakingiems as menims buvo skirtos nuobaudos. Kadangi dabar pripažinus pažei dimą per dešimt dienų galima susi mokėti pusę minimalios baudos, pa žeidėjai turėjo sumokėti po 25 litus. Praėjusiais metais Klaipėdos vi suomenės sveikatos centras gavo
laus im as dėl Klaip ėdos miesto savivaldybės terito rijos ribų keitimo yra labai jautr us. Kiek žinau, mies to tarybos nariai galimybę atsisakyti dalies Kuršių marių vertina, švelniai tariant, labai santūriai. Juokaudamas Ner ingos mer ui A.Vink ui pasak iau, jog ir Klaipėdai ką nors pasiūlytų, kad ši atsisakytų dalies teritorijos. Šilutės rajono politikai už tai, jog Neringai ati duoda dalį savo teritorijos, išsireikala vo, kad šilutiškiai žvejai galėtų nemo kamai švartuotis Nidos prieplaukoje, o jaunavedžiams nereikėtų mokėti eko loginio mokesčio. Aišku, su kaimynais reikia draugauti, tačiau matau daugiau argumentų neskubėti atiduoti savo te ritorijos. Kalbėti apie miesto plėtrą kur kas maloniau. Žinau, kad vyko dery bos dėl Naujosios Kalotės, Purmal ių, Aukštkiemių perdavimo miestui. Tai yra klausimas, dėl kur io ir vėl reik ia kalbėtis, nes tose gyvenvietėse gyve na klaipėdiečiai. Manau, diskusija tu rėtų būti atgaivinta.
tris skundus dėl antenų. Žmonės piktinosi dėl esą per didelės ante nų spinduliuotės. Tačiau, pasak A.Šlepetienės, at likus patikrinimus, paaiškėjo, kad skundai nepagrįsti. Spinduliuotė neviršijo leistinos normos. „Situaciją Klaipėdoje dėl antenų kontroliuojame. Operatoriai jau pa šalino pažeidimus. Šiemet vėl vyk dysime patikrinimus. Gal pažeidi mų nerasime“, – teigė vedėja.
Klaipėda prasiplėtė Prieš 16 metų Seimas įstatymu pa tikslino Klaipėdos administracines ribas ir jas praplėtė priskirdamas: 1. Kukuliškių gyvenamosios vieto
vės dalį – 73 ha; 2. Labrenciškės, Tauralaukio, Vir
kučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barš kių, Sendvario gyvenamąsias vieto ves ir Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų gyvenamųjų vieto vių dalis – 1866,7 ha; 3. Lypkių, Žardės gyvenamąsias
vietoves ir Švepelių, Rimkų, Budel kiemio, Laistų gyvenamųjų vietovių dalis – 784,5 ha; 4. Kairių gyvenamosios vietovės
dalį – 6 ha.
– yra valstybės vandenys. Tačiau kol kas žingsnių, kad miestui bū tų priskirta dalis jūros, dar nežen gėme“, – tvirtino R.Gružienė. Ta čiau numatyta, jog miestas turėtų išsiplėsti maždaug porą kilometrų į Baltijos jūrą per visą uostamiesčiui priklausančių paplūdimių ilgį.
5
KETVIRTADIENIS, vasario 23, 2012
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI
J.Norkienė: „Tikslas suteikia sparnus“ Buhaltere vienoje įmonėje dirbanti Jo lanta Norkienė prieš porą metų visai neti kėtai atrado naują sa vo gyvenimo prasmę. Įsitraukusi į visuo meninę veiklą mo teris nė nenutuokė, kad ras tiek daug nau jų draugų. Dabar dau gybė klaipėdiečių ją pažįsta kaip miesto parko atgaivinimo iniciatorę ir aktyvią judėjimo vėliavnešę. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Apie darbą
Darbas su skaičiais ir galvosūkiais, loginis mąstymas labai praver tė moteriai judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką“ veik loje. Viskas prasidėjo nuo grupės socialiniame tinklalapyje bei kvie timo jungtis prie judėjimo. Trečius metus parko gaivintojai bendrauja ne tik tinklalapyje, bet ir per dar bus tapo pažįstami asmeniškai. Nors moteris už visuomeninę veiklą negauna materialaus atly gio, jai svarbu emocinis pasiten kinimas atliktais darbais. Per porą pirmųjų metų J.Norkienės subur ti žmonės rengė talkas, konferen cijas, keletą švenčių, prisiminimų vakarų ir popiečių. „Kai kvietėme į pirmąją tal ką, teko ilgai aiškinti, į kokį parką kviečiame. Pernai, po daugiau nei dviejų dešimtmečių merdėjimo, parkas atgimė. Už tai reikia dėkoti visiems klaipėdiečiams, kurie da lyvavo parko gaivinimo akcijose, žurnalistams ir savivaldybei. Tal kos metu po kreipimosi, kad reikia gaivinti parką, surinkome šimtų klaipėdiečių parašus. Gavęs mūsų kreipimąsi tuometis meras Riman tas Taraškevičius tada garsiai pasa kė, kad parką pagaliau pradės tvar kyti“, – prisiminė parko gaivinimo pradžią judėjimo iniciatorė. Dabar, pasak J.Norkienės, judėji mas perkopė į naują etapą – visuo
Auklėjimas: atvira, nuoširdi, aktyvi J.Norkienė rado gyvenimo prasmę
atgaivinant parką.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
menininkai intensyviai bendrauja su valdžia. Siekta jei ne visatei sių narių, tai nors svečių teisėmis dalyvauti kuriant parko valdymo modelį. Tačiau visuomenininkų neįsileista. Šiuo metu dėl to byli nėjamasi teismuose. „Parkas atgimė, bet kas yra jo šeimininkas, vis dar neaišku. Sa vivaldybė rūpinasi tik takais. Pag rindinis mūsų siekis, kad valdžios žmonės atsigręžtų į klaipėdiečius, gamtą. Norime, kad visuomenė da lyvautų parko valdyme ir jo ateities kūrime“, – aiškino J.Norkienė. Pati parko, kaip miesto vertybės, idėja išplito: studentai daro diplo minius darbus, mokslininkai no riai sutinka prisidėti tiriant gamtą. Kęstutis Demereckas rašo ikikarinę parko istoriją. Artimiausi planai – surengti smagią pavasarinę talką. J.Norkienės veikla yra vertinama ne tik mieste. Vasario 24 d. ji yra pa kviesta Aplinkos ministerijoje skai tyti pranešimą apie visuomenės in dėlį ir bendradarbiavimą su valdžia tvarkant žaliuosius plotus. Dauge lio Lietuvos miestų visuomeninin kai prašo J.Norkienės patarimo ko vojant su žaliuosius plotus užstatyti ketinančiais valdininkais.
pasitiko su didžiule Lietuvos vėlia va. Dovilė tikino mamą, kad Lietu vos pilietybės neketina atsisakyti. Dabar J.Norkienė svajoja apie anūkus, kuriuos vedžios po parką ir seks jiems pasakas. „Mano tėvai man yra pavyzdys. Nors jau sulaukė 80-ies metų, tu ri kompiuterį, mama aktyviai ko mentuoja feisbuke, bendrauja per skaipą, tėtis internete skaito nau jienas. Abu yra labai pilietiški ir labai palaiko mano darbus“, – di džiavosi savo tėvais moteris.
Apie šeimą
Seniai viena gyvenanti moteris užaugino dukrą Dovilę. Po studi jų Londone mergina išvyko į Pietų Ameriką, o pernai ištekėjo už mė lynakio, pilkų plaukų argentiniečio vardu Gojo. Į vestuves atvykusią ma mą lietuvaitė Buenos Airių oro uoste
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
Ilgesys: dukra Dovilė gyvena tolimoje Argentinoje.
Asmeninio archyvo nuotr.
Apie pomėgius
J.Norkienė yra prisiekusi pirti ninkė. Mėgstamiausia jos pirtis – Smiltynėje, kur išsikaitinus sma gu pulti į Baltijos bangas. Buvimas gamtoje jai tarsi ėjimas į šventovę. Be to, moteris moka puikiai megzti ir mėgsta įvairius rankdarbius. „Moku ir mėgstu gaminti skanų ir, kas svarbiausia, gražiai atrodan tį maistą. Man itin svarbu estetinis vaizdas. Namuose pati susiprojek tavau baldus. Patinka kurti interjerą puošiančias kompozicijas. Mėgstu savarankiškai studijuoti gyvenimo dėsnius. Nustebau, kai supratau, kad gyvenimas vyksta pagal fizi kos dėsnius. Įvairiais būdais mo kiausi ne pykti, o mylėti. Mėgstu lankyti įvairias paskaitas, tobulin ti save. Tai leidžia siekti užsibrėž to tikslo be pykčio. Tėvai įskiepi jo man nuolatinį žinių troškimą. Jie sakydavo, kad kelionės ir žinios yra turtas, kurio niekas neatims“, – pa sakojo J.Norkienė.
RĖMĖJAI:
Prisiminimai: J.Norkienė vaikystėje labai laukdavo iš jūros parplau
kiančio tėčio.
Apie Klaipėdą
Uostamiestyje gimusi ir iš čia tik į studijas Vilniaus universitete iš vykusi J.Norkienė tikino, kad jai miestas pirmiausia asocijuojasi su uostu. Jos tėtis ilgus metus plaukiojo žvejybos laivais. Ne kartą mažai Jo lantai teko Žvejybos uosto laukia majame užsnūsti su puokšte gėlių laukiant iš laivo į krantą nužen giančio tėvo. Moters atmintyje gyvi įspūdžiai iš pasivaikščiojimų po laivą. Ji ge rai pamena tėčio skambučius iš jū ros, kai visa šeima laukdavo pokal bio ne vieną savaitę. Visa moters veikla yra vienas didžiulis prisipažinimas, kad myli savąjį miestą.
Gyvenimo credo
„Tėvai mane išauklėjo doru, sąži ningu, paprastu žmogumi. Man la bai gera, kad aš galiu žiūrėti kiek vienam žmogui į akis – mano sąžinė rami. Manau, tai ir yra ma no gyvenimo credo“, – trumpai ir aiškiai dėstė J.Norkienė. Apie Metų klaipėdietę
„Labai graži idėja pagerbti mote ris, kurios nusipelno savo miestui. Dar gražiau, kad šventė vyksta pa vasarį, atgimimo laiku. Miestie čiai šį konkursą tikrai stebi, domisi ir jame dalyvauja. Manau, laikraš tis, rengdamas šį konkursą, pasiekė tikslą prisidėti prie miesto visuo meninio gyvenimo“, – teigė J.Nor kienė.
PARTNERIAI:
6
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
nuomonės
Šaltis primena senas bėdas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nusišluostykime ašaras ir eikime dirbti
Irma Verbienė
V
is verkę ir raudoj ę dėl kone priverst inės brand aus amž iaus darbing ų Lietuvos pi liečių neva savanoriškos tremties į žuv ų fabrikus ar mandarinų so dus, pol it ikai susizgribo ir veidu atsig ręžė į jaunimą. Pasirodo, Lie tuvai, tiksliau, jos darbo rinkai, nei jaunas, nei senas nereikalingas, o brand žiam per mažai moka. Skelbiama, kad Lietuvoje darbo ne turi per 60 tūkst. jaunuolių. Tęsiant kalbą apie skaičius, jaunimo nedar bas viršija 30 proc., tai yra kas tre čias asmuo nuo 16 iki 29 metų turė tų varstyti darbo biržos duris. Naujaus ia žin ia: spec ial i darb o grupė premjerui iki kovo vidurio turi skubiai pateikti būdus, kaip šį reikalą išspręsti. Liet uvos jaun imo org an iz ac ijų tar yba (LiJOT) tok ių pasiūlymų jau pateikė. Juos analizuojant, tie
Kai kurie ekonomikos ekspertai ne tik Lietu vos, bet ir visos Euro pos jaunimą pradeda vadinti prarastąja kar ta. Jauni, išsilavinę, gražūs ir nereikalingi darbo rinkai. są sakant, piest u stojasi plaukai. Pradėjus skaityti pirma mintis – o kaip jūs, gerbiami jaunuoliai, gali te rasti darbą, jei taip kalbate, taip rašote? Reikia pavyzdžių? Prašau. „Dabar tinę susik losčiusią sit uaciją rag i name spręst i dviem etapais: pir mojo skubumo būt inom is prie monėm is, kur ios sprend žia prie žast ies sukelt us klaus imus, bei sisteminiais pokyčiais“. Tiesą sakant, nėra prasti LiJOT pa siūlymai, o nurijus kartėl į dėl klai kios kalbos galima numanyti, kad jaun imas der inasi prie vyresn ių biurokratų, perima jų bendravimo manieras ir tuščiažodystės meną. Taip ir tur ime jauną žmog ų, ku ris ger iau užsienyje lenks nuga
rą, bet, gink Dieve, nesės į „Maksi mos“ ar „Norfos“ kasą arba geriau bus neaišk iu vadybin ink u neaiš kioje įmonėje, nei, tark ime, įsig is verslo liudijimą ir valys namus, tai yra dirbs sau ir bus pats sau ponas. Taip jau nutiko Lietuvoje, kad „va dybin inkas“ skamba beveik kaip „direktor ius“, o „patent in inkas“ – vos ne prasčiau nei „veltėdis“. Dirb ti Gariūnuose yra gėda, o sėdėti tė vams ant sprando ir keikti sistemą – netgi romantiška. Ir nėra ko kaltinti jaunųjų bedarbių, kai net kai kur ie ekonom ikos eks pertai ne tik Liet uvos, bet ir visos Europos jaun imą pradeda vad int i prarastąja karta. Jaun i, išsilav inę, graž ūs ir nereikalingi darbo rinkai. Tik ar tikrai tokia nedarbo tragedi ja ištikusi Lietuvos jaunąją kartą? Ar tikrai tai sisteminė nelaimė, ar tiesiog ting inystė? Jei tikėsime darbdav iais, vis ma žiau jaunų žmon ių dėl svajon ių darbo pasiryžę metus (o gal ir ne vienus) neš iot i kavą ir užd irbt i grašius. Svajonės nuk išamos į pa sąmonės užkabor ius, nes už ka vos nešiojimą Londono bare mo ka daug daug iau nei, tark ime, ko kioje nors reklamos agent ūroje Klaipėdoje. Kita vertus, neviltis turbūt užkrečia ma. Tėvai keikia sistemą ir emigruo ja, padoriausi pasiima vaikus kartu. Jei vaikus augina seneliai, namie ir mok ykloje jie gird i, kaip čia, Lietu voje, viskas beviltiška. Pensininkai rauda, mokytojai streikuoja, prie jų prisideda ir dėstytojai, oriai konsta tuojantys, kad visam švietimo sek toriui padaryta didelė žala. „Mes, aukštųjų mokyklų dėstyto jai, aišk iai matome, kad bendras Liet uvos moksleiv ių žin ių lyg is gerokai nukrito, pablogėjo studijų kokybė, mokslas tarnauja ne vals tybės ekonomikos ir visuomenės gerovės kėl imo tikslams, o visos jėgos metamos kiek ybin iams ro dikl iams pager int i, pav yzd žiui, moksl in ių straipsn ių, tur inčių ci tavimo indeksų, skaičiui padidin ti“, – tok į mok ytojų streiką palai kant į pranešimą išplat ino Liet u vos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Tik gerbiam i mok ytojai ir dėst y tojai, ar ne be jūsų pagalbos Lietu vos jaunų žmon ių žin ių lyg is nu krito? Ar ne jūs priešinatės per mainoms, pavyzd žiui, perpus su maž int i universitet ų skaičių ma žytėje Lietuvoje? Gal tai ir yra bū das sumaž inti jaunimo nedarbą – vieni normaliai išmoktų amato, o kiti taptų tikrais mokslininkais. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Andriaus Deltuvos karikatūra
ligatvio dalis dažnai tampa labai sli di, ypač tam tikros kondicijos oru. Jeigu jau tokiu mechaniniu būdu va lomi šaligatviai, tai juos reikėtų pa barstyti smėliu. Nuo Naujųjų metų sutiktuvių grei tai bus praėję du mėnesiai. Kol ne
buvo sniego, daugelyje miesto vietų buvo matyti tebesivoliojantys šam pano buteliai, išmėtyti tų sutiktuvių proga. Kai kur tokie „suvenyrai“ nie kieno nenurankioti išguli net iki kitų metų. Liūdna, bet tai faktas. Vytas Tamošiūnas
Klientai – ne chamai ir mužikai
K
artais mėgstame pavalgy ti vienoje aitriu augalu pa vadintoje picerijoje. Mais tas neblogas. Aptarnavimas irgi. Apsilankytume dažniau. Tik štai vienas dalykas mums ten baisiai nepatinka. Tai – garsi muzi ka. Suprastume, jeigu ji būtų tokiu garsu leidžiama vakare, bet ne pie tų metu. Tiesiog sunku susišnekėti, be to, vargina. Juk taip norėtųsi pa
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Puikus meistras
Turiu sodo namelį Dituvoje. Per di džiuosius šalčius sode sugedo fiksuo to ryšio telefonas. Išsikviečiau meist rą ir apie gedimą informavau „Teo“ ryšio bendrovę. Jau kitą dieną su laukiau meistro – puikus, mandagus vyrukas, prisistatė Vidmantu. Nu važiavęs į sodą, jau sutikau laukiantį meistrą. Po dešimties minučių mano telefonas vėl veikė. Paklausiau, kiek esu skolingas. Tačiau nustebau, kad tokie gedimai taisomi nemokamai. J.Mitrovas
Slidūs laiptai – neįveikiami
Ne pirmus metus tenka lankytis vie noje kavinėje, kurioje rengiami ge dulingi pietūs. Palaidojau ne vieną draugą. Šiais metais minėsime bičiu lio mirties metines, tačiau aš net ne benoriu eiti į šią kavinę, nes ne kartą prašiau administracijos, kad pabars tytų smėliu laiptelius. Man ir taip
pietauti ramiai. Gali ir muzika gro ti. Bet tik kaip fonas, nevarginantis lankytojų. Juk tarp jų yra ir kultū ringų žmonių, ne vien tik “chama voti mužikai”, kuriems toks triukš mas patiktų. Tokia pat skustagalvių jaunuolių “kultūra” pasižymi ir kai kurie mik roautobusai. Sykį teko važiuoti auto busu, kurio priekyje vairuotojas buvo įmontavęs didžiulį garsiakalbį.
Na, ir trankė mums per smegenis. Išlipome kaip apsvaigę. Ypač tuo stebėjosi mūsų draugai užsieniečiai. Sakė, pas juos toks teroras triukšmu, o ypač viešajame transporte, būtų neįmanomas. O kodėl pas mus tai leidžiama? Ko dėl dominuoja neišsilavinusių, ne kultūringų mužikų manieros? Kodėl jos mums primetamos?
sunku laipteliais lipti, o čia – plytelės slidžios, turėklų nėra. Kaip patekti į pastato vidų? Juk į gedulingus pietus renkasi daugiausia senyvo amžiaus žmonės, daugelis jau pasiramsčiuo ja lazdelėmis. Tačiau net ir jaunimas paslysta, va, vienas vaikinas ant tų laiptų vos galvos neprasiskėlė. Man teko paslysti vienoje Vengrijos par duotuvėje, pardavėjai taip ėmė šo kinėti, kad buvo gražu žiūrėti. Ten tvarka geležinė, jei žmogus susižalos, draudimą mokės patalpų savininkas. Kodėl pas mus taip negalvojama apie žmones? Pradedame galvoti tik tuo met, kai atsitinka nelaimė.
Pėstiesiems – išbandymų metas
Tamara
Puikus Vasario 16-osios minėjimas
„Švyturio“ arenoje lankiausi Vasario 16-osios proga surengtame minėjime. Labai patiko koncertas. Nuotaika bu vo pakili, pastebėjau, kad tokiam ren giniui visai nereikia jokių fejerverkų. Visi žmonės liko patenkinti. Dėkoju renginio organizatoriams už puikius įspūdžius. Buvo labai graži šventė, žmonės plojo atsistoję.
Virgis N.
Nors šauk centrinėje miesto aikštėje – kur mūsų miesto atsakingų asme nų akys? Ši žiema, regis, ne stichinė nelaimė. Tačiau sekmadienio vaka rą Herkaus Manto gatvėje prie au tobusų stotelės mano akyse parvir to net keli žmonės. Šaligatviai buvo tokie slidūs, kad ne vienas pėsčiasis turėjo susižaloti. Prie buvusio „Že maitijos“ kino teatro ir pats išsitie siau, laimė, kaulų nesusilaužiau. Per tą laiką, kol laukiau autobuso, par griuvo dar du žmonės. Čia šaligatviai specialiai suprojektuoti nuožulniai į vieną pusę. Kaip tyčia, dar taip sli du, tad ir griuvinėjo praeiviai vienas po kito. Pirmadienį tokia pat padėtis buvo pėsčiųjų take tarp „Pempinin kų“ ir Šilutės plento. Ledas blizgė jo kaip stiklas. Sniegas čia šią žiemą buvo valomas gana neblogai, tačiau niekas takų nebarstė. Mačiau pats, kaip žmonės balansuoja lyg cirke. Ar pirmadienis yra šventė tiems, kurie turi dirbti ir pabarstyti tuos takus? Alfredas
Vytautas
Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Š
ią žiemą tiek sniegas, tiek pa tys šalčiai pasirodė tik vasario mėnesį, bet net ir vėlyvi šal čiai gali pridaryti įvairių bėdų ir problemų. Štai ant mūsų namo išorinių laip tinės durų priklijavau ranka parašytą tekstą, raginantį dieną ir vakare už daryti duris iki galo. Tačiau keletui jaunų laiptinės gy ventojų tas mano „plakatas“ nepa darė jokio poveikio, nes ir toliau du ris randame paliktas atviras. Negi eisi su tokiais nesusipratėliais muštis? Bet negi ir lauksi, kol sutrūks laipti nės radiatorius ar vamzdis? Buvau gerokai nustebintas ir mūsų dienų studentų nesupratingumo šiuo požiūriu. Su reikalais per šalčius te ko lankytis keliuose universiteto kor pusuose Įgulos gatvėje. Ten net tre jas lauko duris radau praviras. Turiu pastabą ir dėl miesto šali gatvių valymo. Technika, supranta ma, greičiau nuvalo tuos šaligatvius, bet esmė ta, kad po to mechaninio šaligatvio „nulaižymo“ nuvalyta ša
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
KETVIRTADIENIS, vasario 23, 2012
MIESTAS
Pensininkas stojo prieš A.Kubilių
Tėvams už vaikų nefor malųjį švieti mą gali tekti mokėti dau giau. Žada ma didinti mokesčius už kai ku riuos užsiė mimus muzi kos mokyk lose, jaunimo centruose.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dirbantis pensininkas Vitoldas Če pulis dėl sumažintos pensijos ketina į teismą paduoti ministrą pirminin ką Andrių Kubilių. Vyras sieks, kad Vyriausybės vadovas būtų patrauk tas baudžiamojon atsakomybėn.
Planai: gitaros pamokos gali tapti vienos brangiausių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vaikų lavinimas brangs Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tvirtino, jog nustatyti naujus mo kesčių dydžius reikia dėl pasikeitu sios įstatyminės bazės. Anksčiau įstaigos pačios galėjo nusistatyti būrelių kainas. Dabar tai turi padaryti miesto taryba. Vienodi mėnesio mokesčiai už tokius pat būrelius turėtų būti nu statyti to paties tipo įstaigose. Ta pat i kain a būt ų taikom a Klaipėdos Jeronimo Kačinsko ir Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklose. Pavyzdžiui, už cho rinį dainavimą abiejose įstaigo se per mėnesį reikėtų mokėti po 35 litus. Vienodi mokesčiai būtų nustaty ti ir už Klaipėdos moksleivių savi raiškos, Klaipėdos jaunimo ir Klai pėdos vaikų laisvalaikio centruose organizuojamus būrelius. L.Prižgintienė aiškino, jog įstai gose kai kurie mokesčiai šiek tiek skyrėsi. Dėl jų dydžių buvo disku tuojama su mokyklų ir centrų at stovais. „Susitarti pavyko. Kai kurių už siėmimų kainas teko padidinti, kai kurių sumažinti. Tačiau mokesčio
padidėjimas nėra didelis – iki 5 li tų. Jei dėl dydžio kildavo smarkūs ginčai, tokiais atvejais siūlydavome nustatyti mažesnį mokestį“, – pa sakojo vedėja. 30 litų dydžio mokestį siūloma nustatyti ir Klaipėdos Adomo Bra ko dailės mokykloje. Jei miesto taryba pritars, šis sprendimas įsigalios nuo rugsė jo 1 d.
„Dabar sutartys yra pasirašytos. Norime, kad tėvai susipažintų su šia informacija iš anksto“, – tei gė vedėja. Klaipėdos mero pavaduotojas, Ugdymo ir jaunimo reikalų komi teto, kurio posėdžio metu buvo svarstomas klausimas, narys Vy tautas Čepas teigė, jog mokesčius pagal atskiras šakas reikėtų nusta tyti ir sporto mokyklose.
Numatomos užsiėmimų kainos mėnesiui Muz ikos mokyklose:
saugaus eismo (automobilizmo) –
chorinio dainavimo – 35 litai
40 litų
akordeono, liaudies, pučiamųjų ir
saugaus eismo (1 akademinė val.
mušamųjų, styginių instrumentų – 45 litai
praktinio automobilio vairavimo mo kymo) – 25 litai
choreografijos, fortepijono, gitaros,
informacinių technologijų – 20 litų
džiazinio dainavimo – 55 litai
etnokultūros – 15 litų
išplėstinio muzikinio ugdymo – 70
technologijų – 15 litų
litų
choreografijos, šokio – 25 litai
Neformaliojo vaikų švietimo cent ruose:
muzikos (gitaros) – 30 litų
gamtos, ekologijos – 15 litų techninės kūrybos – 15 litų
muzikinio lavinimo studijos ir kt.) – 20 litų
turizmo ir kraštotyros – 15 litų
teatro, dramos – 15–20 litų
medijos – 15 litų
dailės – 20 litų
saugaus eismo (mopedų, dviračių)
kalbos – 20 litų
– 15 litų
kitų – 15 litų
Pensininko nuomone, tik A.Kubi lius atsakingas už pensijų dirban tiems pensininkams sumažinimą. 71-erių palangiškis į teismą keti na kreiptis sulaukęs Europos žmo gaus teisių teismo Strasbūre spren dimo. „Nesuprantu, kodėl A.Kubiliui niekas neinicijuoja apkaltos dėl pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimo. Jis žinojo, kad pini gus atiminėja iš žmonių neteisin gai, nusižengė Konstitucijai, vyk dė pensininkų genocidą, sulaužė priesaiką. Nepaisant visko, tyla“, – piktinosi palangiškis. V.Čepulio nuomone, Lietuvoje apkalta inicijuojama ir už mažes nius nusižengimus: „Vienas Seimo narys tik svetimą balsavimo kortelę kyštelėjo, ir jau apkalta. To nepaly ginsi su A.Kubiliaus padaryta žala pensininkams. Juk tiek nuskriaus tų žmonių yra“. Palangiškis įsitikinęs, jog dir bantiems pensininkams nubrauk tas pensijas reikėtų grąžinti ne iš Valstybės biudžeto, o iš Seimo na rių, kurie pasisakė už tokį sprendi mą, kišenės. V.Čepulis kovą dėl sumažintos pensijos pradėjo daugiau nei prieš metus. Vyras kreipėsi į teismą, bet jo skundas buvo atmestas. Palan giškis taip pat pagalbos prašė Pre
zidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininkės Irenos Degu tienės, teisingumo ministro Re migijaus Šimašiaus, Socialinės ap saugos ir darbo ministerijos. Tačiau vyras tikino, kad viskas veltui. Atsakymuose buvo nurody ta, kad pensija sumažinta teisėtai. „Pikčiausia, kad tada niekas ne kreipė dėmesio į tuometį Kons titucinio Teismo išaiškinimą, jog dirbantiems pensininkams pensi jos sumažintos neadekvačiai, paly
Vitoldas Čepulis:
Nesuprantu, kodėl A.Kubiliui niekas nei nicijuoja apkaltos dėl pensijų dirbantiems pensininkams suma žinimo.
ginti su kitais pensininkais“, – tei gė palangiškis. Nesulaukęs pagalbos, palan giškis žadėjo atsisakyti Lietuvos pilietybės ir prašyti prieglobsčio Rusijoje. Tačiau V.Čepulis kreipėsi ir į Eu ropos žmogaus teisių teismą. Vy ras prašo, kad jam iš valstybės būtų priteista moralinė žala. Iš Strasbū ro palangiškis sulaukė atsakymo, kad jo skundas priimtas svarstyti. Vyro buvo paprašyta pateikti pa pildomos informacijos. „Lietuvoje teisybės nesurasi. To dėl kreipiausi į Strasbūrą. Išsiun čiau medžiagą. Lauksiu, kas bus toliau“, – teigė pensininkas.
muzikos (vokalo, dainos studijos,
Nenusileidžia: palangiškis laukia Europos žmogaus teisių teismo
sprendimo ir ketina imtis tolesnių veiksmų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
8
KETVIRTADIENIS, vasario 23, 2011
Miestas
Geležinkelininkai nebenori tilto Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Geležinkelį uostamiestyje plėsti numačiusi bendrovė „Lietuvos ge ležinkeliai“ savivaldybei siūlo pe rimti pėsčiųjų tiltą. Miesto valdžia svarsto, ar jai reikalingas toks tur tas, kurio išlaikymas brangiai at sieina. Nori aiškių įsipareigojimų
Uostamiesčio vadovai buvo susiti kę su geležinkelininkų atstovais ir aptarė bendradarbiavimo sutarties pasirašymo galimybes. Ja siekiama laipsniškai optimizuoti geležinke lių veiklą bei sumažinti ir kompen suoti su pastarąja susijusias pasek mes aplinkai. Kol bus suderinta sutartis, ren giamasi pasirašyti ketinimų proto kolą. Pastarąjį baigiama rengti. Šis dokumentas bus pridėtas prie žemės sklypo nuo P.Lideikio gat vės iki šiaurinės miesto ribos bei jo gretimybių detaliojo plano kon cepcijos, kuri bus svarstoma arti miausiame miesto tarybos posėdy je. Plečiant geležinkelį, numatoma iškirsti dalį Girulių miško. „Tarybos nariai pabrėžė, kad ge ležinkelininkų įsipareigojimai tu rėtų būti aiškūs. Bendradarbiavimo gaires tarybos nariai norėjo maty ti anksčiau. Tad rengiame ketini mų protokolą, kurį pasirašys abi pusės“, – tvirtino Klaipėdos savi valdybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Prašo suremontuoti stotį
Pagal susitarimą miesto savivaldy bė įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigotų teikti visokeriopą pa galbą, derinti visus su jos projek tais susijusius dokumentus mini maliais terminais. Taip pat išduoti projektavimo sąlygas Pauosčio kelyno rekonst rukcijos projektui per penkias dar bo dienas, kai miesto taryba pa tvirtins detaliojo plano koncepciją ir bus pasirašyta bendradarbiavi mo sutartis. Bendrovė „Lietuvos geležinke liai“ įsipareigotų per dešimt metų visiškai sutvarkyti stoties pagrin
dinį ir Pauosčio kelynus, dalį sto ties perduodant savivaldybei. Įmonė savo lėšomis turėtų at likti Klaipėdos geležinkelio mazgo veiklos ir plėtros iki 2020 m. gali mybių studiją, siekiant sumažinti krovos apimtis uostamiesčio gele žinkelio stotyje. Taip pat įrengti garsą slopinan čias sieneles Giruliuose ir Geležin kelio gatvėje bei geležinkelio via duką ties pietine Girulių dalimi, suremontuoti Girulių stoties pa statą su tualetu.
20 „Old city“ kviečia švęsti Švęs: „Old city“ vaikinai grupės gimtadienio koncerte žada muzikinių staigmenų.
– tiek tūkst litų per mėnesį kainuoja pėsčiųjų tilto eksploatacija. Vietoje bėgių – skveras
Įmonė įsipareigotų atsodinti ple čiant gel ež inkel į išk irst us me džius kitoje miesto vietoje. Tai buvo numatyta padaryti Šilutės plente. Anot J.Simonavičiūtės, įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ neprieš tarauja dėl medžių atsodinimo, tačiau iškilo teisinių dalykų. Tad bendrovė prašo medžius leisti at sodinti jos teritorijoje. „Jei rekonstrukcijos metu stoty je sumažės bėgių, medžius įmonė siūlo atsodinti vietoje jų ir įrengti skverus“, – teigė direktorė. Greičiausiai daugiausia diskusijų sukels įmonės „Lietuvos geležin keliai“ siūlymas miesto savivaldy bei perimti pėsčiųjų tiltą. Žiemą jo apšvietimui ir šildymui išleidžiama apie 20 tūkst. litų per mėnesį. „Iškyla klausimas, ar mums rei kia tokio turto. Manau, kad už til to išlaikymą turėtų mokėti bend rovė „Lietuvos geležinkeliai“. Dėl šio klausimo dar kalbėsime“, – pa brėžė direktorė.
Septynių vaikinų grupė „Old city“ trečiąjį savo gimtadienį švęs bičiulių ir gerbėjų būryje. Šiandien „Kurpiuose“ jie žada kaip reikiant pasilinksminti. Profesionalių muzikantų grupė, grojanti tradicinio džiazo ir roko kūrinius, muzikinę veiklą pradėjo 2009-ųjų vasarį. „Visi septyni esame skirtingos asmenybės, bet mus vienija bend ros muzikinės idėjos. Esame tarsi viena šeima. Kartu grojame, kartu leidžiame laisvalaikį. Dar nespė jome vieni kitiems atsibosti“, – džiaugėsi prieš dvejus metus prie grupės prisijungęs vokalistas Do natas. Kadangi grupės repertuare pui kiai dera skirtingų žanrų ir stilių muzikos kūriniai, klausytojų ra tas taip pat pats įvairiausias. At likėjai nuolatos ieško nestandarti nių, įdomesnių, originalių muzikos pateikimo publikai būdų. „Daugelis mums sako, kad gru pės pavadinimas neatitinka mūsų elgesio scenoje, nes mūsų pasiro dymai kupini energijos“, – juokė si vaikinai. Dažniausiai grupė „Old city“ groja klubuose arba privačiuose
a.aleksejunaite@kl.lt
Uostamiestyje smarkiai išaugus avarijų ir žuvusiųjų skaičiui, Klai pėdos miesto valdžia svarsto ko griebtis, kad eismas mieste taptų saugesnis.
Vytauto Petriko nuotr.
Muzikinių staigme nų „Old city“ vaikinai žada ir per grupės trejų metų gimtadie nio koncertą.
Grupės iniciatyva surengti pro jektai pagal Jimi’o Hendrixo bei „Red Hot Chili Peppers“ grupės kūrybą. Kiekvieną kartą stengia masi kažkuo nustebinti savo klau sytojus, pateikti naujos programos, kurią vis tobulina grupės aranžuo
tojai Kęstutis Kaštaunas ir Vidas Saudargis. Muzikinių staigmenų „Old ci ty“ vaikinai žada ir per grupės tre jų metų gimtadienio koncertą. Pirmoje programos dalyje mu zikantai atliks kūrinius iš savo re pertuaro, antroje – po keletą kū rinių sugros šventės svečiai, kurių planuojama sulaukti gana daug. Grupei „Old city“ scenoje talkins muzikos grupės „Blue Fun“, „AC/ DC LT“ projektas, atlikėja Edita Bodrovaitė su grupe „Soft &Easy“, grupė „Arrogantics“, „Flyer“ bei kitos. „Mes tiesiog norime muzikinės šventės sau, muzikantams, sa vo klausytojams, draugams, savo miestui. Pakviesime keletą muzi kantų draugų, su kuriais pagrosime keletą kūrinių. Svarbiausia mums – pamuzikuoti ir pabūti kartu“, – šypsojosi Tadas. Kas? „Old city“ gimtadienis. Kur? Džiazo klube „Kurpiai“. Kada? Vasario 23 d. 21 val.
Dėl saugaus eismo – pasiūlymai Asta Aleksėjūnaitė
Objektas: pėsčiųjų tiltą per geležinkelį norima perduoti savivaldybei.
vakarėliuose. Tačiau savo muziki nėje istorijoje grupė gali didžiuotis ir didesniais pasirodymais. Pasak Donato, komandai teko talkin ti Klaipėdos muzikinio teatro ba leto trupei Rygoje, taip pat išlikę smagūs įspūdžiai iš „Grock“ fes tivalių.
Pernai Klaipėdos mieste eismo įvykiuose žuvo 9 žmonės, kai už pernai – 6. „Daugiausia nelaimių užfiksuota pabaigoje. Pagrindinė priežastis – tamsiu paros metu vairuotojai ne buvo atidūs, o pėstieji nenoriai ne šioja šviesą atspindinčius ženklus“, – tikino Kelių policijos biuro Admi nistracinės veiklos poskyrio virši ninkas Mindaugas Džermeika. Kita avarijų priežastimi pareigū nai įvardijo blogai apšviestas mies to gatves ir ypač pėsčiųjų perėjas.
„Mūsų manymu, būtų tikslinga papildomai apšviesti perėjas bei jas paženklinti įspėjamaisiais ženk lais“, – sakė M.Džermeika. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liud vikas Dūda tikino, kad šiais me tais miesto biudžetas sumažintas, tačiau eismo saugumo gerinti bus skirta 8,3 mln. litų. „Preliminariais skaičiavimais, norint papildomai apšviesti pės čiųjų perėjas, reikėtų 600 tūkst. litų, o biudžetas sumažintas net 21 proc.“, – kalbėjo L.Dūda. Pareigūnai atkreipė miesto vado vų dėmesį į tai, kad eismo saugumo kontrolei ženklios naudos duoda stacionarūs greičio matuokliai. „Pernai matuokliai užfiksavo 43 proc. daugiau pažeidimų, nei už pernai. Nors ir baudų išieškomos sumos siekia milijonus, tačiau,
mūsų manymu, vertėtų sugrįžti prie balų sistemos, kuri nors šiek tiek tramdytų taisyklių nesilaiky ti mėgstančius vairuotojus“, – ti kino M.Džermeika. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Via česlavas Karmanovas pastebėjo, jog kasmet 233 tūkst. litų už grei čio matuoklių priežiūrą mokėjusi savivaldybė nuo šių metų negalės pretenduoti į šių matuoklių užfik suotų ir išieškotų baudų dalį. „Mokame mes, o pinigai byra į valstybės biudžetą. Siūlėme Vi daus reikalų ministerijai perimti šių matuoklių išlaikymą, tačiau ga vome neigiamą atsakymą. Tas pa ts likimas laukia ir miestą stebinčių 57 vaizdo kamerų. Jos mums kai nuoja 600 tūkst. litų per metus“, – sakė V.Karmanovas.
9
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
aktualijos Keleivis – prieš vairuotoją
Nesulaukia žinios iš sūnaus
Ištuštino banko sąskaitas
Policininkai sulaikė 21 m. Edvi ną T., kuris vasario 16-ąją mies to maršrutiniame autobuse ne pirko bilieto. Girtą, besikeikiantį keleivį sudrausminęs 61 m. vai ruotojas patyrė smurtą. Keleivis nuėmė gerokai vyresniam vai ruotojui akinius ir triskart smo gė į veidą. Įtariamasis sulaikytas ir apklaustas.
Prieš beveik porą metų į Angli ją dirbti išvykęs klaipėdietis Vai dotas Bikinas ilgą laiką nesusi siekia su artimaisiais. 1979 m. gimęs vyras buvo apsistojęs Brandon mieste. Ką nors žinan čių apie V.Bikino buvimo vietą ar likimą prašoma paskambinti jo ieškantiems pareigūnams tel. 354 164 arba 112.
64 m. klaipėdietė patikėjo, kad padeda finansinius nusi kaltimus tiriantiems pareigū nams ir pasakė slaptus savo banko sąskaitos kodus. Suk čiai iš jos pagrobė 8 tūkst. litų. Kitas 81 m. klaipėdietis savo sąskaitoje pasigedo 19 tūkst. litų, kuriuos kažkas vogė ketu rias dienas.
G.Einikiui baigėsi draudimas vairuoti Kokaino šleifu pažymėta avarija 2006-ai siais išgarsėjęs krepšininkas Gintaras Einikis netrukus vėl sės prie automobilio vairo. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Tačiau Klaipėdos gatvėse G.Eini kį vairuotojai išvys dar negreitai – krepšininko laukia kursai ir vaira vimo egzaminas. „Turėsiu net kažkokius kursus iš klausyti apie alkoholio žalą. Dar tik aiškinuosi, kokia čia tvarka ir ką turiu padaryti, kad atgaučiau vai ruotojo pažymėjimą“, – dienraš čiui teigė aukštaūgis.
Tikrai man reiks laikyti vairavimo egzaminus iš naujo? Oho! Nors avarija įvyko 2006-aisiais, oficialiai G.Einikis vairuotojo pa žymėjimo neteko 2008-ųjų vasa rį, kai baigėsi teismų maratonas dėl sukelto eismo įvykio. „Naujos pataisos, pagal kurias reikia iš naujo laikyti vairavimo
egzaminus, mano žiniomis, galioja tiems, kurie vairuotojo pažymėjimo neteko po 2008-ųjų liepos 1-osios, o man atimta teisė vairuoti 2008ųjų vasarį. Tad ir nežinau, kaip man elgtis“, – tikino G.Einikis. „Nuo 2008-ųjų m. liepos 1 d. įsi galiojo įstatymo pataisa, kad vai ruotojams, kuriems atimta tei sė vairuoti transporto priemonę dėl vairavimo išgėrus, įvesti pa pildomi mokymai. Tai yra bend rasis mokymo kursas, kuris trunka dvi akademines valandas“, – teigė įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo vadovas Saulius Budinas. Pasak S.Budino, tokių vairuotojų laukia dar viena akademinė valan da, kurios metu vairuotojas turės išanalizuoti padarytą eismo įvykį, jo priežastis ir atsakomybę. „Toliau tokio vairuotojo laukia ne trumpesnis nei pusės valandos vairavimo gebėjimų testas. Taip pat stabdymo proceso testas“, – įstatymo reikalavimus vardijo S.Budinas. Visus šiuos kursus uostamiesty je galima išklausyti dviejose vieto
Teisė: vairo išsiilgęs G.Einikis, prieš sėsdamas į automobilį, turės išklausyti kursus ir perlaikyti vairavimo
egzaminą.
se – Darbo rinkos mokymo centre ir privačioje vairavimo mokykloje. „Jei vairavimo teisė buvo atim ta iki 2004-ųjų vasario 14 d., per laikyti egzamino nereikia. Visais kitais atvejais vairuotojai turės „Regitroje“ perlaikyti teorijos ir
Vytauto Liaudanskio nuotr.
praktikos egzaminus“, – tvirtino S.Budinas. Prieš pasirodant „Re gitroje“, bus privalu pateikti me dicininę pažymą. „Tokių perlaikančiųjų egzaminus yra gana daug. Tokia yra tvarka. Jei egzaminas išlaikytas sėkmingai,
belieka nueiti į policiją ir atsiimti vairuotojo pažymėjimą“, – tikino S.Budinas. Visą šią tvarką sužinojęs krepšininkas G.Einikis, nustėro. „Tikrai man reiks laikyti vairavi mo egzaminus iš naujo? Oho!“, – stebėjosi krepšininkas.
Mariose rasti įkalčiai Smūgis dar trims „taškams“ Daiva Janauskaitė
Daiva Janauskaitė
sutuoktiniams tiekdavo Denisas K. Šis jo parsiveždavo iš Šiaulių.
Kuršių mariose, netoli Tarptauti nės perkėlos, narai aptiko dar vie ną motinžudžio Aido Paulavičiaus išmestą lagaminą su daiktiniais nusikaltimo įrodymais.
Narpliodami narkotikų prekybos „taškų“ veiklą, uostamiesčio pa reigūnai demaskavo ne tik kvai šalų pardavėjus, bet ir tiekėjus bei būrį vartotojų.
Gaudavo ir metadono
Vasario 22-ąją priešpiet netoli tos vietos, kur pirmadienį greitojo rea gavimo būrio “Aras” narai rado la gaminą su nužudytosios galva, va kar rastas dar vienas lagaminas. Jame buvo kruvini skudurai, keli buitiniai peiliai, virtuvinis kirvu kas bei nešiojamasis kompiuteris. Nusikaltimą tiriantys pareigūnai jau turi visus pagrindinius įkalčius ir kaltės įrodymus. Iš buto, kuriame gyveno nužu dytoji moteris, dingo jos būsimoms vestuvėms įsigyti auksiniai žiedai bei keli mobiliojo ryšio telefonai. Pareigūnai išsiaiškino, kad vieną telefoną bei žiedus A.Paulavičius pardavė lombarde, o kitą telefoną sudaužė. Dėl to, kas yra kaltininkas, abejonių nebėra. Vienintelis daly
Netrukus Klaipėdos miesto apy linkės teismą pasieks byla, ku rioje į teisiamųjų suolą sės 13 žmonių. Dar trys kaltininkai yra pasislėpę, tad jų atžvilgiu bylos sustabdytos. Reaguodami į skundus, uosta miesčio Organizuoto nusikalsta mumo tyrimo biuro pareigūnai pradėjo tirti sutuoktinių Ilonos ir Rolando B. neteisėtą veiklą. Šilu tės plento 44 name gyvenanti po ra, pasak namo gyventojų prane šimų, laikė narkotikų pardavimo „tašką“. Būta įtarimų, kad šeimos galva pats buvo įklimpęs į kvaiša lų vartojimą. Pareigūnai sulaikė kelis nuolati nius pirkėjus ir susekė, kad heroiną
d.janauskaite@kl.lt
d.janauskaite@kl.lt
Prekiavo sutuoktiniai
Tyrimas: ne vieną mėnesį užtruks,
kol taps žinoma, ar įtariamasis A.Paulavičius yra pakaltinamas.
kas, jaudinantis ne tik pareigūnus, bet ir visą visuomenę – ar A.Pau lavičius pakaltinamas. Tai turė tų paaiškėti po kelių mėnesių, kai Utenos psichiatrai ištirs vienintelio įtariamojo psichinę sveikatą. Antradienį aukos artimieji oficia liai atpažino moters galvą. Laukiama specialistų išvadų dėl moters nužu dymo mechanizmo bei mirties prie žasties. Kartą šiuo klausimu eks pertai jau pasisakė. Jų įsitikinimu, smūgio apsvaiginta moteris buvo gyva, kai sūnus jai nupjovė galvą.
Drauge su Šiaulių policininkais klaipėdiečiai pareigūnai nustatė, kad Denisui K. kvaišalus tiekė vie tos gyventoja Anrika Š. Moters namuose aptiktas visas sandėlis įvairiausių narkotikų, tarp kurių buvo ir raminamieji vaistai bei narkomanų gydymui naudoja mas metadonas. Įtariama, kad me tadono moteris sukaupė padedama narkomanijos prevencijos progra moje dalyvaujančių narkomanų. Mat šį preparatą paprastai pri klausomi nuo narkotikų asmenys turi suvartoti gydymo įstaigoje, ta čiau dėl ligos negalintiems vaikš čioti ligoniams jo duodama dau giau, kad užtektų ilgesniam laikui. Klaipėdos „taškuose“ metadono pareigūnai iki šiol nebuvo aptikę. Rado kitus tiekėjus
Kai policininkai demaskavo šiaulietę bei klaipėdietį ir juos suėmė, Šilutės plente gyvenantys sutuoktiniai liko
laisvėje. Tačiau gresianti bausmė jų neišgąsdino, netrukus narkomanai vėl pradėjo varstyti jų namų duris. Netruko paaiškėti, kad Ilona ir Rolandas B. rado naują tiekėją. Juo pasirodė besąs su mašinų vagys tėmis bei brutaliais nusikaltimais siejamas Aivaras L. Pareigūnai jau anksčiau buvo gavę žinių, kad šis vyras pelnosi ir iš narkotikų. Bet kaskart kritiniu momentu vis pa sprukdavo į užsienį. Šį kartą pareigūnai suprato, kad apie sutuoktinius formuojasi nauja narkotikų prekeivių grupuotė. Prie jos prisišliejo dar vienas policijai gerai žinomas asmuo Dainius S. Paaiškėjo, kad šie vyrai tiekė kvaišalus dar dviem taškams Šilu tės plento 8-ame bei Taikos pro spekto 49-ame namuose. Sulaikymo operacija buvo sėk minga. Byloje šeši asmenys įvardi jami kaip narkotikų pirkėjai ir var totojai ir dešimt – kaip platintojai. Klaipėdietis Vasilijus L. sugebė jo į šį nusikalstamą verslą įsitrauk ti atlikdamas bausmę pataisos na muose.
10
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
klaipėdos verslas Padalys teritoriją
Kviečia į seminarą
Geroji praktika
Vakar Lietuvos architektų są jungos Klaipėdos architektū ros ir urbanistikos ekspertų ta ryba svarstė žemės sklypo Vil niaus pl. 5, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepciją. 18 ha teritoriją planuojama padalyti į 6 mažes nius sklypus ir pritaikyti komer cinei veiklai. Ten ji numatyta pa gal Bendrąjį miesto planą.
Vasario 28 d. įmonių atstovai kviečiami į seminarą „Maisto produktų ženklinimas“, kur bus pristatyti bendrieji reikalavimai gaminiams, prekių kilmei bei ga minių etiketėms. Renginį organi zuoja Klaipėdos prekybos, pra monės ir amatų rūmai bei Vals tybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Šiandien Klaipėdos prekybos, pra monės ir amatų rūmų nariai daly vauja gerosios praktikos iniciaty vos renginyje, skirtame pramonės įmonėms. Bendrovių atstovai lan kosi įmonėje „Klaipėdos mediena”. Čia pristatomas užsakymų priėmi mas, gamybos planavimas, koky bės sistemos procesų valdymas, lankomasi gamybos cechuose.
Olimpiniam miesteliui – stiklai iš Klaipėdos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zono je jau trejus metus veikia bendrovė „Glass bel”. Stiklo apdirbimo įmonė net ir sunk mečiu sugebėjo įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pasirinko Klaipėdą
Bendrovė registruota JAV, jos savi ninkas – Baltarusijos pilietis. Gamybinės įmonės veikia Balta rusijos sostinėje Minske. Ten stiklas perdirbamas jau dešimtmetį, o pa dalinys Klaipėdoje veikia 3 metus. „Glassbel“ vykdomasis direkto rius Pavelas Ignatčikas tikino, kad pradžioje vietą gamyklos statybai rinkosi Lenkijoje arba Lietuvoje. Apsisprendus svarstyta, kuriame mieste – Kaune ar Klaipėdoje. „Pasirinkome Klaipėdą, nes čia uostas, lengviau išvežti produkciją. Be to, gerai dirbo Laisvosios eko nominės zonos (LEZ) atstovai, jie ir įkalbėjo savininkus įsikurti čia. Mes eksportuojame 99 proc. sa vo gaminių. Išgabename ir laivais. Produkcija keliauja net į Kanadą ir Izraelį“, – pasakojo P.Ignatčikas. Nepaisant sunkmečio, 2009 m. bendrovės apyvarta buvo 3 mln. eu
Gamyk loje ga minami ir kul koms at sparūs stiklai, ir tokie, ku rie atlai ko kirvio smūgius.
rų, 2010 m. – 5 mln. eurų. „Augimas – apie 80 proc. kasmet. Šiemet pla nuojama, kad pasieksime 40 proc. didesnę apyvartą nei praėjusiais me tais“, – džiaugėsi P.Ignatčikas. Gamina Sočio pastatams
Bendrovė perka stiklo žaliavą iš kitų gamintojų, paskui jį grūdina, dažo. „Gaminame stiklą ir Sočio olim pinio miestelio pastatams. Minsko kolegos laimėjo tris konkursus. Bet dalis užsakymo buvo atliekama pas mus, mes grūdinome stiklą, dažė me ir siuntėme į Minską, ten už baiginėjo procesą ir jau siuntė į So čį“, – tvirtino P.Ignatčikas. Įmonėje dirba 130 žmonių, visi klaipėdiečiai, vidutinis darbuoto jo atlyginimas – 2020 litų į rankas. „Glassbel“ gamykloje dirba ir 6 in žinieriai, baigę Vilniaus technikos universitetą. „Su šiuo universitetu pasirašėme sutartį, iš ten keli žmonės, studi juojantys doktorantūroje, čia daro bandymus, tikiuosi, kad po kelerių
Pasirinko: stiklo gamykla „Glassbel“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrė
prieš trejus metus.
metų jie dirbs pas mus. Nes stik lo specialistai Lietuvoje neruošia mi“, – teigė bendrovės vykdoma sis direktorius. Nuo kalėjimo langų iki tiltų
Klaipėdoje „Glassbel“ gamyklo je gaminami ir kulkoms atsparūs stiklai, ir tokie, kurie atlaiko kirvio smūgius, net šildomi stiklai, jais galima kloti grindis. „Gaminome stiklus net Švedijos kalėjimui. Dabar dalyvaujame kon kurse „Belaruskalij“ pastato staty bai Minske. Iš mūsų grūdintų stik lų užsienyje gaminami stikliniai pėsčiųjų tiltai, jie atlaiko dideles
Vytauto Liaudanskio nuotr.
apkrovas. Bet tai yra brangu. Mū sų stiklas panaudotas ir pranciško nų koplyčios statybai šalia Onko loginės ligoninės Klaipėdoje. Ten naudojome labai unikalią formulę – stiklo su akmens mase. Gamina me stiklo paketus, kurie sveria ir iki pusantros tonos“, – pasakojo P.Ig natčikas. Konkurentų nedaug
Į „Glassbel“ gamyklą Klaipėdoje investuota daugiau nei 22 mln. eu rų. Įranga buvo derinama metus. Įmonėje gaminami iki 24 mm storio stiklai, kai kurių plotis sie kia 7,5 m, o aukštis – 3,5 m.
„Lietuvoje tokio dydžio stik lams apdirbti daugiau niekas ne turi įrangos. Europoje yra gal 2–3 konkurentai. Paradoksalu, bet mū sų įmonės atidarymo dieną buvo paskelbta krizė. Dėl verslumo su gebėjimų nežlugome, išgyvenome, nes nedarėme patys sau kompro misų“, – tikino P.Ignatčikas. Pasak įmonės vadovo, darbuoto jų kaita iš pradžių buvo didelė, da bar ji sumažėjo, – per trejus metus atsirinkti geriausi. Pats P.Ignatči kas Klaipėdoje gyvena jau 9 metus, yra alytiškis, Klaipėdos universi tete baigė magistrantūrą ir iki šiol vadovauja „Glassbel“ bendrovei.
Knygų mugėje – unikalus klaipėdiečių leidinys Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Šiemetėje Vilniaus/Baltijos knygų mugėje dalyvaujantys uostamies čio atstovai renginio lankytojus ža dina nustebinti išskirtine naujove. Piešinius irgi galima skaityti
Be tradicinių spaudinių, S.Jokužio leidykla-spaustuvė pristatys Brai lio raštu atspausdintą knygą – lie tuvių liaudies pasaką „Eglė, žal čių karalienė“, kuri akliesiems bei silpnaregiams galės dovanoti ne tik skaitymo džiaugsmą. Pasak leidyklos-spaustuvės įkū rėjo Sauliaus Jokužio, kelioliktą kartą iš eilės dalyvaudama knygų mugėje įmonė siekia ne vien pri minti apie save, parodyti, ką tu ri geriausia, bet sykiu ir pristatyti kažką unikalaus, išskirtinio. „Šįsyk parengėme labai įdomų projektą – knygą, kuri akliesiems suteiks galimybę „išvysti“ ir pieši nius. Leidinio iliustracijos yra tū rinės, tad jas lytėdami skaitytojai galės pačiupinėti ir ąžuolo lapą, ir
Erdvė: pasak S.Jokužio, naujos knygų leidybos technologijos suteikia
platesnių galimybių patenkinti išrankiausius skaitytojų poreikius.
jūros bangą – tai yra pajusti vaizdo dinamiką“, – teigė pašnekovas. S.Jokužys neabejoja, jog ši unikali technologija – naujovė ne tik Lietu voje, bet ir visame Baltijos regione. „Uždarbio iš to nesitikime, tai labiau socialinis projektas, siekia me nelikti visuomeninio gyvenimo nuošalyje. Juo labiau kad ir šieme tėje knygų mugėje labiau akcen
tuojami ne pardavimai, o švietėjiš ka veikla. Taigi turėsime gerą progą pasitikrinti, kokių įvertinimų su lauks ši knyga, ar teisingu keliu ei name“, – aiškino uostamiesčio lei dyklos-spaustuvės vadovas.
spaudinių negali perskaityti. Silp naregiai ir neregiai taip pat no ri atrasti skaitymo džiaugsmą bei lavinti raštingumą“, – teigė viena knygos sudarytojų Eglė Jokužytė. Pasaka „Eglė, žalčių karalienė“ at spausdinta ir Brailio, ir įprastu raš tu. Tad, pasak E.Jokužytės, šia knyga taip pat siekta suartinti matančius ir neregius vaikus bei suteikti jiems galimybę skaityti ją drauge. S.Jokužio žodžiais, tai bus ne vienadienis projektas. Pradėjusi nuo vaikiškų pasakų, ilgainiui įmo nė planuoja imtis kitos literatūros. „Brailio rašto knygos yra gana brangios. Tačiau padedami šiuo laikinių technologijų siekiame jas padaryti kiek įmanoma pigesnes ir labiau prieinamas specifinei var totojų grupei. Juo labiau kad regos negalią turintiems žmonėms skir tos literatūros nėra per daug“, – kalbėjo pašnekovas. Susikurk knygą pats
Nevienadienis projektas
„Lietuvoje vaikams leidžiama daug knygų. Tačiau yra vaikų, kurie šių
Šiemetėje knygų mugėje S.Jokužio leidykla-spaustuvė pristatys ir ke letą išskirtinių spaudinių, tarp ku
rių – fotomenininko Vaclovo Strau ko fotografijų albumas „Neringos peizažas“, Klaipėdos universiteti nės ligoninės vyriausiojo gydyto jo Vinso Janušonio knyga „Sveika tos apsaugos sistemos organizacijų valdymas“ bei garsaus rusų reži sieriaus paskutiniajai juostai skir tas leidinys „Andrejus Tarkovskis. Fotokronika „Aukojimas“. Nemažai dėmesio klaipėdiečiai skirs ir sparčiai populiarėjančiai lei dybos naujovei – vienetinei knygai, kuri gali būti skirta šeimos istori jai, giminės medžiui, kelionių įspū džiams, vestuvių, krikštynų, mo kyklos, studijų ar kitiems svarbiems gyvenimo įvykiams įamžinti. „Bet kuris, norintis išsileisti tokią knygą, pats gali būti ir leidėjas, ir re daktorius, ir rašytojas. Tie, kurie iš bandė šią technologiją, jau įvertino jos galimybes. Be to, nebūtina tira žuoti šimtus ar tūkstančius egzemp liorių – pagal poreikius galima at spausti vieną ar keletą knygų, kurios bus itin kokybiškos, puikiai įrištos bei užims garbingą vietą asmeninėje bibliotekoje“, – teigė S.Jokužys.
11
KetvirtADIENIS, vasario 23, 2012
lietuva Komentarai
Po prezidentūros langais skamba ra ginimai „neleisti ža ginti valstybės“, o parlamente ligi su temų komitetų du ris varsto specia liųjų tarnybų vado vai. Išdaviko, nu tekinusio slaptą informaciją apie „Snorą“, paieškos va kar Seime užsitęsė iki sutemų.
Irena Degutienė Seimo pirm in inkė
G
albūt aš tur iu maž iau in formacijos, negu turi Prezi dentė, todėl natūralu, kad man ir kyla kai kurie klau simai; jie kyla ir daugeliui visuomenės narių bei politikų. Kyla pasipiktinimas, kyla klausimas, kodėl gerai dirbančios institucijos (FNTT – red. past.) vadovai, tikrai gerai žinomi ir autoritetingi kovo tojai su kriminaliniu pasauliu, atleid žiami nepateikiant aiškių atsakymų. Kai tu tos informacijos neturi pakan kamai, negal i turėt i tvirtos poz icijos ar nuomonės, kaip čia yra – ar šiuo at veju neteisūs atleist i FNTT vadovai, ar ministras Raimundas Palaitis, kad juos atleido.
Raimundas Palaitis Vidaus reikalų min istras
S Makalynė: į mitingą prie prezidentūros susirinkusią minią vienijo pyktis valdžiai ir teisėsaugai, toli gražu ne
tik siekis palaikyti atstatydintą FNTT vadovybę.
Simono Švitros nuotr.
Valdžią drebina išdaviko paieškos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Atsakymų paieškos užtruko
Kas nutekino informaciją apie na cionalizuojamą „Snoro“ banką? Kas sako netiesą – vidaus reikalų ministras ar Finansinių nusikal timų tyrimo tarnybos (FNTT) va dovybė? Kokį vaidmenį čia atliko Valstybės saugumo departamentas (VSD)? Į šiuos klausimus atsakymų vakar iki vėlumos ieškojo keli Sei mo komitetai, o Daukanto aikštėje aidėjo mitinguotojų balsai. Seimo Antikorupcijos komisijos duris vakar varstė aukščiausia VSD vadovybė – direktorius Gediminas Grina ir jo pavaduotojas Romual das Vaišnoras, atleista FNTT vado vybė, vidaus reikalų ministras Rai mundas Palaitis. FNTT vadovai darsyk pakarto jo, kad jų atleidimo aplinkybes tu ri aiškintis teismas, o ministras pareiškė neatsistatydinsiąs. Tie sa, paaiškėjo, kad VSD, aiškinda masis, kas dienraščiui „Lietuvos rytas“ nutekino informaciją, me lo detektoriumi (poligrafu) tikri no ir prokurorus, ne tik FNTT va dovybę. O po netikėtai surengto posėdžio Seime VSD generalinis direktorius G.Grina tepasakė, kad Prezidentė, Seimo pirmininkė ir premjeras ga vo vienodą VSD informaciją, kas galėjo nutekinti žinias apie teisė saugininkų planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu. Neapykanta liejosi laisvai
„Valstybė okupuota iš vidaus“, „Partiniai klanai valdo valstybę“, „Grąžinkite į postus atleistą FNTT vadovybę“, – į Daukanto aikštėje surengtą mitingą vakar vidurdienį sukviestą minią, regis, suvienijo pyktis valdžiai, teisėsaugos insti tucijoms ir tikėjimas beveik beri be D.Grybauskaitės galia. Ant scenos lipę kalbėtojai palietė pačias įvairiausias temas ir proble mas. Vieni kalbėjo apie Eglės Ku
saitės bylą, kiti skelbė, kad „mūsų valstybė jau okupuota iš vidaus“. Minia garsiausiai suūžė, kai nuo scenos buvo prabilta apie kalėji mo grotas. „Žmonės laukia, kada prasidės areštai. Neleiskime žaginti tėvy nės. Galiu ir kitaip pasakyti, kaip vienas personažas: „Užteks šio je valstybėje ravėti šieną“, – šie visuomenininko Audriaus Nako, tinklalapio ekspertai.eu įkūrėjo žodžiai labiausiai sudirgino minią. Šarūnas Valentinavičius, prisi statęs Nacionalinio demokratinio judėjimo atstovu, tiesiog konsta tavo, kad „mūsų valstybę užvaldė valstybininkai“, nuo tribūnos lie josi pyktis nacionalinio transliuo tojo pusėn. Skelbė kategoriškus reikalavimus
Visuomenininkas Darius Kuolys, pradėdamas ilgą kalbą, akcentavo tiesos ir laisvės vertybes, pagarbą Lietuvos Konstitucijai. Tačiau čia pat ultimatyviai savo atstovaujamo visuomeninio sambūrio vardu iš Prezidentės, Seimo pirmininkės ir premjero pareikalavo grąžinti į pa reigas vidaus reikalų ministro R.Pa laičio atleistus FNTT vadovus. „Vilniaus diena“ primena, kad FNTT direktoriaus pareigoms ei ti turi būti rengiamas konkursas, o galutinį žodį taria vidaus reikalų ministras, savo įsakymu skiriantis FNTT vadovybę. Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas, juolab Prezi dentė skiriant pareigūnus, remian tis įstatymu, įtakos turėti negali. D.Kuolys kategorišką reikalavimą grąžinti atleistus pareigūnus atgal į darbą miniai paaiškino šitaip: „At leisti vyrus, kurie konsultuoja ir kolegas užsienyje dėl sudėtingiau sių nusikaltimų, tik pasakant, kad jie nelabai gražiai pasirodė, mano supratimu, nepadoru.“ D.Kuolys susirinkusiesiems pa skelbė, kad būtent buvę FNTT va dovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas anksčiau yra prisidėję prie Breste, Baltarusijoje, žuvusio VSD
pulkininko Vytauto Pociūno bylos tyrimo: „Tirdami šią bylą šie vyrai patys pirmieji atskleidė nepadorius kai kurių VSD pareigūnų darbus.“ Jokios oficialios informacijos apie buvusių FNTT vadovų įdirbį V.Po ciūno byloje nėra, to nėra patvirtinę nei pats V.Gailius, nei V.Giržadas. Be kita ko, reikalauta kuo sku biau paskelbti politinių partijų ry šius su galbūt nusikalstamomis grupuotėmis, paviešinti teisėsau goje dirbančius pareigūnus, galbūt praturtėjusius neteisėtai.
Prezidentė, Seimo pirmininkė ir premje ras gavo vienodą VSD informaciją, kas galė jo nutekinti žinias. Publika – itin marga
Sambūris prie prezidentūros neap siėjo be incidentų. Mitingo orga nizatorius erzino ir pasirodęs ult raradikalas Visvaldas Mažonas su kompanija, ir Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs VSD direk torius Mečys Laurinkus. Jiems mi tingo organizatoriai klijavo provo katorių etiketę. Kaip įprasta, progos pasirekla muoti nepraleido ir kai kurie poli tikos užribio veikėjai. Čia pat, prie tribūnos, galbūt tikėdamiesi pasi sakyti nuo pakylos būriavosi Sei mo konservatorių frakcijai pri klausantys talibais dėl savo aštrių pasisakymų praminti parlamenta rai Saulius Stoma, Aurelija Stanci kienė, Naglis Puteikis, taip pat bu vęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Al gimantas Matulevičius. N.Puteikis, „Vilniaus dienos“ žiniomis, nuo pat ryto kolegoms mobiliuoju telefonu siuntinėjo trumpąsias žinutes ir kvietė atei ti prie prezidentūros bei palaikyti FNTT vadovus. Tačiau juos atlei dusį ministrą R.Palaitį juk pasirin
ko N.Puteikio partijos pirmininkas A.Kubilius. Prezidentė šūksnių negirdėjo
„Prezidentė, kiek žinau, yra labai smalsi, manau, kad tikrai bent pa žiūrės pro langą“, – žvalgydama si į Daukanto aikštės rūmus vylėsi Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė. Tačiau D.Grybaus kaitė tuo metu rengė priėmimą lie tuvių literatūros kūrėjams. „Ne, tikrai nieko (minios šūksnių prezidentūros pastate – red. past.) nesigirdėjo“, – „Vilniaus dienai“ patvirtino Dalia Ulbinaitė, Prezi dentės atstovė spaudai, tuo metu buvusi šalia Prezidentės. D.Ulbi naitė taip pat nurodė, kad „mitingų prezidentūra nekomentuoja“. Vakar popiet į prezidentūros kan celiariją visuomenininkas Alvydas Medalinskas atnešė ir viešą mitingo dalyvių pareiškimą, remiantį FNTT vadovybę. Peticija buvo užregistruo ta ir, pasak prezidentūros atstovų, bus nagrinėjama įprasta tvarka.
eimo pirmininkė ir ministras pirmininkas nėra vidaus rei kalų min istras. Priimdamas tokį sprendimą (atleisti FNTT vadovus – red. past.), aš rėmiausi turi ma informacija ir esu įsitikinęs, kad in formaciją nutekino kažkas iš FNTT. Ne ketinu atsistatydinti, nes aš priėmiau svarbų ir ryžt ingą žingsnį, kad tok ie pareigūnai negalėtų dirbti FNTT, nes tai yra viena iš pagrindinių institucijų, kuri ir toliau tiria „Snoro“ bylą.
Vitalijus Gailius
Atleistas FNTT direktor ius
K
aip gal iu pakoment uot i Prez identės žodž ius? Aš gerbiu Prez identės nuo monę. Jeig u aš neg raž us... Žmonai – graž us. Aš nep ol it ikavau, mes tik bandome aps ig int i. Mes ti riam nus ik alt imus, o ne kažkok ias part ijas. Daug ką tyrėme ir daug ką iš tyrėme. Ir tebet ir iame.
Vytautas Giržadas
Atleistas FNTT direktoriaus pavaduotojas
N
enor iu velt is į žodž ių ka rą su Prezidente ar vidaus reikalų min istru. Kas jau čiasi teisus – tegul parodo teisinis procesas. Galiu pasakyti viena: teisus gali jaustis kas nori, bet teisin gumą Lietuvoje vykdo teismai. Jeigu Liet uvoje teising umą vykdys pol ig rafas, tada nebereikės teismų, nebe reikės biudžeto pinigų.
12
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
sportas Apmaudus pralaimėjimas
NBA varžybose – „Heat“ sėkmė
Kukli rusių pergalė
Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda pralaimėjo svarbias Europos taurės turnyro rungtynes Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubui 78:82. Jei vilniečiai būtų laimėję, būtų užsitikrinę kelialapį į kitą etapą. Vilniečiai paskutiniame ture privalės išvykoje būtinai įveikti Trevizo „Benetton“.
Majamio „Heat“ klubas savo aikštėje nugalėjo Sakramento „Kings“ komandą 120:108 (26:32, 31:21, 36:35, 27:20). Majamio ekipai tai buvo septintoji pergalė paeiliui ir 26-oji sėkmė šį sezoną. Dwyane’as Wade’as nugalėtojams pelnė 30 taškų ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų.
Kuklią pergalę pirmosiose moterų Eurolygos turnyro aštuntfinalio rungtynėse iškovojo Algirdo Paulausko ugdomos Jekaterinburgo UMMC (Rusija) krepšininkės. Jos namuose 61:55 įveikė Košičės „Good Angels” (Slovakija) ekipą. Sandra Linkevičienė pelnė vos tris taškus.
Žinomi snaiperiai Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“, vyksiančios kovo 3 dieną Klaipėdoje, tritaškių konkurse „LKL Snaiperis“ dalyvaus 13 krepšininkų: po vieną kiekvienos komandos atstovą ir taikliausias šiuo metu lygos tritaškininkas pagal statistiką.
Kauno „Žalgirio“ komanda konkurse turės du atstovus. Klubas delegavo gynėją Marko Popovičių. Papildomą bilietą į Klaipėdą gavo taikliausias lygos metikas Mantas Kalnietis. Jis per 14 čempionato rungtynių pataikė 23 kartus iš 42 (54,75 proc. taiklumas). Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa į konkursą deleguos gynėją Aleksandrą Rašičių, Prienų „Rūdupio“ garbę šiose varžytuvėse gins puolėjas Gediminas Orelikas, „Šiaulių“ ekipai atstovaus ir praėjusiais metais iškovotą „LKL Snaiperio“ titulą gins puolėjas Edvinas Ruzgas. Taip pat prie tritaškio linijos stos Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipoje žaidžiantis klaipėdietis Eimantas Bendžius. Kauno „Baltams“ atstovaus neseniai į ekipą atėjęs puolėjas Jonas Mačiulis. Kol kas krepšininkas šį sezoną dar nėra sužaidęs nė vienerių LKL čempionato rungtynių. Utenos „Juventus“ į uostamiestį komandiruos gynėją Žygimantą Šeštoką. Šeimininkui – Klaipėdos „Neptūnui“ atstovaus 2008 metais konkurse triumfavęs gynėjas Marius Runkauskas. Dėl snaiperio vardo taip pat kovos „Kėdainiai Triobet“ ekipos gynėjas Vytenis Jasikevičius ir Vilniaus „Sakalų“ puolėjas Arvydas Gydra. Panevėžio „Lietkabelio“ komandai atstovaus Karolis Babkauskas. 20-metis gynėjas bus jauniausias konkurso dalyvis, o „Palangos“ ekipos garbę ginsiantis Tomas Rinkevičius (34 metai) bus vyriausias. „Klaipėdos“ inf.
„Neptūnas“ – be vyriausiojo trenerio „Gal mano pasitraukimas sukrės žaidėjus ir per likusias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynes jie pagerins komandos turnyrinę situaciją“, – vylėsi iš „Neptūno“ vyriausiojo trenerio pareigų atsistatydinęs Paulius Juodis.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
34-erių specialistas nelaukė vakar vakarą vykusio klubo valdybos posėdžio, į kurį buvo pakviestas, o likus parai užbėgo įvykiams už akių. Šį sezoną uostamiesčio komandą lydėjo nesėkmės. Iš pradžių „Neptūno“ klubas iškrito iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyro. Praėjusiais metais į finalines varžybas patekę klaipėdiečiai ir ten likę ketvirti, šįmet suklupo anksti – aštuntfinalyje. Pirmame etape du kartus nugalėję Vilniaus „Sakalus“ (83:73, 85:65), kitame gavo du antausius nuo „Šiaulių“ (96:105, 77:94). Šį mėnesi uostamiesčio meistrai iškrito iš Baltijos krepšinio lygos Iššūkio taurės varžybų, kuriose žaidžia silpnesnės trijų šalių komandos. Mūsų komandą eliminavo ne koks nors superklubas, o kukli Vilniaus „Sakalų“ komanda. Buksuoja „Neptūnas“ ir LKL pirmenybėse. Iškovojęs penkias pergales ir patyrę devynis pralaimėjimus, reprezentacinis miesto klubas užima tik aštuntąją vietą. Net pa-
tekus tarp aštuonių geriausių komandų, klaipėdiečiams maža vilčių laimėti medalius. Likus iki reguliaraus čempionato pabaigos aštuonerioms rungtynėms nuo šeštoje vietoje esančios Kauno „Baltų“ komandos klaipėdiečiai atsilieka trimis pergalėmis. Jei nepavyktų pakilti iki šios vietos, atkrintamosiose varžybose tektų susitikti su vienu iš superklubų – Kauno „Žalgiriu“ arba Vilniaus „Lietuvos rytu“. O akistatos su šiomis ekipomis nieko gero nežada. Pripažinęs, kad nepavyko iš krepšininkų išspausti norimų rezultatų, P.Juodis toliau dirbs Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje ir sutelks dėmesį į Lietuvos jaunių iki 17 metų rinktinę, kurios vyriausiuoju treneriu yra. Šalies jauniai vasarą žais pasaulio čempionate, vyksiančiame Lietuvoje. Paklaustas, kodėl šįmet klumpa „Neptūnas“, P.Juodis nenorėjo ieškoti priežasčių. „Nepavyko atrasti žaidimo. Buvo gerų rungtynių, tačiau daugiau – blogų. Prisiimu atsakomybę. Ir pasitrauksiu. Nenoriu drabstytis purvais, – sakė jis. – Tikiuosi, kad mano pasitraukimas sukrės
Vyriškumas: P.Juodis nesilaikė įsikibęs į vyriausiojo trenerio kėdę, o
garbingai pasitraukė.
žaidėjus. Dar yra nemažai varžybų ir yra vilčių pagerinti turnyrinę padėtį.“ Artimiausios „Neptūno“ rungtynės – vasario 26 dieną Kaune
su „Žalgiriu“. Gal po vėlai pasibaigusio klubo valdybos posėdžio tapo žinoma, kas laikinojoje sostinėje vadovaus uostamiesčio žaidėjams.
Stalo tenisininkės pergalės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kristina Kazlauskaitė iš Lietuvos jaunučių čempionato Joniškyje grįžo su visų spalvų medaliais.
Medaliai: po mišrių dvejetų varžybų K.Kazlauskaitė ir R.Franckaitis
bei jų treneriai džiaugėsi sidabro žetonais.
Geriausiai Laimučio Udros auklėtinei sekėsi žaisti merginų dvejetų turnyre. Rungtyniaudama su šeimininke Justina Rinkevičiūte, klaipėdietė iškovojo aukso medalį. Anot trenerio, ši pergalė buvo labai saldi, nes finale K.Kazlauskaitė ir J.Rimkevičiūtė nebuvo favoritės. Specialistai aukso medalius kabino vilnietėms Eglei Orlovaitei ir Jolitai Sokolovskytei.
Tačiau atkaklią kovą 3:2 laimėjo mūsų miesto ir Joniškio žaidėjos. „Tai pirmasis Kristinos Lietuvos čempionės titulas tarp jaunučių“, – džiaugsmo neslėpė L.Udra. Gerai sekėsi kovoti ir mišrių dvejetų varžybose, kuriose K.Kazlauskaitė rungtyniavo su joniškiečiu Romualdu Franckaičiu. Nužingsniavusi iki finalo ši pora lemiamoje dvikovoje 1:3 nusileido vilnietei J.Sokolovskytei ir Rimui Lesivui iš Jonavos. Asmeninėse pirmenybėse dalyvės po šešias buvo suskirstytos į keturis pogrupius. K.Kazlauskaitė be vargo ketu-
rias varžoves nugalėjo „sausu“ rezultatu 3:0. Ir tik vilnietė Saulenė Striogaitė sugebėjo pelnyti tašką, pralaimėjusi 1:3. Finaliniame aštuntuke klaipėdietė žingsniavo pergalingai, tačiau suklupo paskutiniosiose susitikimuose, po nuožmių kovų po 2:3 pralaimėjusi gerai pažįstamoms sostinės žaidėjoms E.Orlovaitei ir J.Sokolovskytei. L.Udra pasidžiaugė vis gerėjančiu auklėtinės žaidimu ir tikisi, kad artimiausiu metu bus pasiekta daug svarbių pergalių. Anot ugdytojo, taip pat sutvirtėjo klaipėdietės pozicijos šalies jaunučių rinktinėje.
13
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
sportas
Sporto salė virto golfo aikštynu
Svečias: R.Dovidaitis akylai stebėjo moksleivių pirmuosius smūgius.
Džiaugsmas: po taiklių smūgių mergaitės neslėpė emocijų.
Pirmą kartą Klaipėdoje buvo surengtos uostamiesčio moksleivių golfo varžybos, kurias organizavo Lietuvos golfo federacija (LGF) ir „National Golf Resort“ klubas.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
S.Dacho progimnazijos sporto salėje taiklumą demonstravo daugiau nei 50 įvairaus amžiaus jaunųjų sportininkų. Jiems patarinėjo solidūs svečiai – LGF prezidentas Rolandas Dovidaitis, „National Golf Resort“ klubo vadovas Arūnas Kuraitis, „Sostinių“ gol-
fo klubo aikštynų vadovas Donatas Puodžiukynas, vienas geriausių šalies žaidėjų – profesionalas Egidijus Baleišis. Golfu susižavėjusių moksleivių laukė septynios rungtys: „Rodyklė“, „Vėliavėlės ataka“, „Sala“, „Mega ridenimas“, „Rollerama“, „Duobučių lietus“ ir „Piramidė“. Pirmąsias pozicijas užėmė šeimininkai – kūno kultūros mokytojų
Kęstučio Šimkaus ir Rūtos Malinovienės ugdomi S.Dacho progimnazijos moksleiviai. 7A klasės golfininkai surinko 511 taškų. Nedaug nuo jų atsiliko 7G klasės atstovai – 490 taškų. Treti buvo 7T klasės žaidėjai. Nugalėtojai pakviesti į finalines Lietuvos mokyklų varžybas, kovo 4 dieną vyksiančias Kauno sporto halėje.
Patirtis: A.Kuraitis, negailėjęs patarimų dalyviams, prašė prieš mušant
susikaupti.
Mūsų gimnastės – tarp geriausiųjų Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Sostinėje surengtame Lietuvos grupinių pratimų meninės gimnastikos čempionate du sidabro medalius ir vieną bronzos iškovojo uostamiesčio „Viesulo“ komanda.
Neda Šerniūtė, Gabija Paulauskytė, Anastasija Grišanina, Viktorija Žemaitytė, Veronika Prončenko ir Gabrielė Valainytė, daugiakovėje pelniusios 40,60 taško, nusileido Vilniaus „Fondiu“ šešetukui, uždirbusiam 44,40 taško. Taip pat sostinės mergaitės (22,70 tšk.) pranoko klaipėdietes (18,90) pasirodydamos su kamuoliais. Bronzos medaliais trenerių Valentinos Bagrijevos, Viktorijos Kudriavcevos, Rasos Vaserienės ir choreografės Nadeždos Zelenskajos ugdomos uostamiesčio mergaitės pasidabino po rungties su lankais ir kaspinais. Šiose varžybose mūsų gimnastes (18,30 tšk.) aplenkė vienodai taškų – 18,80 pelniusios „Fondiu“ ir Kauno „Plaštakių“ sportininkės. Šios ekipos pasidalijo 1-ąja vieta.
Kartu vyko šalies vaikų asmeninės pirmenybės ir daugiakovės varžybos. Vyriausiųjų mergaičių, gimusių 2000-2001 metais, grupėje visas 17 varžovių akivaizdžiai pranoko Danguolė Ūdraitė (46,30 tšk.). Ir antrąją vietą užėmė mūsų miesto gracija – Julija Ivanova (41,05). Bronzos medalį iškovojo kaunietė Karina Rabadžova (40,50). Tarp 18 mergaičių, gimusių 2002-2003 metais, vicečempione tapusi klaipėdietė Alina Pancerova nusileido tik kaunietei Evelinai Beržinskytei. Šalia prizininkių liko dvi uostamiesčio gimnastės – Maja Gaiduk (ketvirta) ir Anastasija Zadneprovskaja. Čempionėmis tapo mažiausiosios klaipėdietės – „Kregždutės“, dalyvavusios grupinėje rungtyje su lankais. Aukso medaliais pasidabino trenerių Renatos Tankevičienės, Dovilės Novikaitės auklėtinės Ema Sakalauskaitė, Daniele Kesylytė, Augustė Klumbytė, Gustė Galuškinaitė ir Goda Kravecaitė. Per plauką – 0,10 taško, nuo jų atsiliko Kauno „Vaivorykštės“ ir „Drugelio“ penketukai.
Vytauto Petriko nuotr.
Sporto telegrafas Krepšinis. Rytoj Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Giėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato pirmosios ketvirtojo rato rungtynės. Klaipėdos „Lemminkainen“ krepšininkės žais su Kauno rajono „Sirenomis“. Futbolas. Rytoj Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) vyks lemiamos miesto salės futbolo 2-osios lygos čempionato rungtynės. 20.30 val. dėl 3-iosios vietos žais „Gargždų pramogos-Taškas“ ir Klaipėdos FM, 21.30 val. dėl čempionų vardo kausis „Vakarų Baltija“ ir „LCC“. Europoje. Maskvoje (Rusija) Čempionų lygos turnyro aštuntfinalio rungtynes žaidė CSKA ir Madrido „Real“ (Ispanija) klubai. Susitikimas baigėsi kovingomis lygiosiomis 1:1 (0:1). Maskvos komandos gynėjas Deividas Šemberas aikštėje nepasirodė. Kitame mače „Napoli“ (Italija) klubas namuose įtikinamai 3:1 (2:1) pranoko Londono „Chelsea“ (Anglija).
Medalininkės: geriausiai čempionate pasirodžiusios Klaipėdos gim-
nastės.
Kontrolinės. Vilniaus „Žalgiris“ Umage 1:4 (1:3) pralaimėjo draugiškas rungtynes Slovėnijos čempionei „Maribor“ ekipai.
14
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
ekonomika
Varžytuvės dėl netekties Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietu voje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti no rinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės te besiunčia į kaimynę Lenkiją.
Konkurencija: pernai lapkritį Lietuvoje atsiradusi kremavimo paslauga po truputį populiarėja, tačiau tebe
konkuruoja su teikiamomis šalyse kaimynėse.
„Shutterstock“ nuotr.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Siekis pasipelnyti
Šių metų pradžioje tolimo giminai čio netekęs dienraščio skaitytojas Arnas F. iš Kauno papasakojo, kad vietoj užuojautos jis susidūrė su laidojimo paslaugų bendrovės sie kiu pasipelnyti. Esą viskas prasidė jo tuomet, kai giminė nutarė pra rastą artimąjį kremuoti. Arnas pripažino, kad, ištikus ne laimei, domėtis laidojimo paslau gų kainomis ir ypatumais nėra lai ko: „Nutikus nelaimei, važiuoji į bet kurią laidojimo įmonę, kuri yra pa keliui. Tačiau supratau, nors tai ir nėra paslaptis, kad joms netektis yra paprasčiausias verslas, galimybė pa sinaudoti žmogaus silpnumu.“ Pašnekovas teigė, kad kreipda masi į laidojimo paslaugų bendrovę mirusiojo giminė žinojo apie Kė dainiuose atidarytą naują krema toriumą: „Laidojimo įmonė patiki no, kad į Kėdainius nuvežti velionį nėra jokių problemų, tačiau jau po valandos ėmė kalbėti kitaip.“ Anot dienraščio skaitytojo, po valandos grįžusiems į bendrovę giminaičiams buvo pasakyta, kad Kėdainiuose ir Lenkijoje kremavi mo paslauga kainuoja tiek pat, tik Lietuvoje reikia užpildyti didžiulį pluoštą dokumentų. Todėl įmonės darbuotojai esą ragino kitos die nos rytą vykti į Lenkiją, kur kre muojant pakanka įgaliojimo. „Nusprendus vis dėlto pasirinkti Kėdainių krematoriumą, darbuoto ja sukandusi dantis pradėjo pildyti dokumentus, kurių iš tiesų nebuvo tiek daug – reikėjo gal penkių pa žymų, jas užpildyti užtrukome apie valandą“, – sakė pašnekovas. Anot jo, Kėdainių kremato riumas kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, todėl laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą. Todėl, pa šnekovo manymu, bendrovė suin teresuota vežti į užsienį. Ginčijasi dėl kainų
Laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės dar neturi vienos nuo monės, ar kremuoti mirusiuosius yra naujai besikurianti laidojimo tradicija. Tačiau bene visos jos su tiko, kad klientams renkantis kre matoriumą dažniausiai orientuoja masi į kainas. Vilniuje įsikūrusių laidojimo na mų „Nutrūkusi styga“ direktorė Gražina Tumosienė sakė pastarai siais mėnesiais pastebėjusi ten denciją artimuosius laidoti ne tra diciškai, o kremuoti: „Dažniausiai žmonės taip išsaugo kapvietėje vie tos, kitaip tariant, vienoje kapvietė je gali palaidoti kelias urnas. Be to, giminė atsižvelgia į artimųjų norus po mirties būti kremuotiems.“ Praėjusių metų lapkritį Kėdai niuose įsikūrus krematoriumui, dauguma laidojimo paslaugas tei kiančių bendrovių pripažino, kad jis ėmė konkuruoti su Lenkijos ir Latvijos krematoriumais. Tačiau Kaune esančio laidojimo biuro „Egvalda“ direktoriaus Egidijaus Rolando Grybo manymu, krema vimo paslaugos prieinamumas nuo to nepasikeitė. Anot jo, net toli į užsienį vežant palaikus, galutinė suma yra keliais
šimtais mažesnė nei kremuojant Lietuvoje: „Lenkijoje viskas pi giau, o Lietuvoje žmonės nori, kad verslas greitai atsipirktų ir iš kar to duotų daug pelno. Tokia mūsų kultūra.“ Pašnekovo teigimu, šiuo me tu kremavimo paslauga Lenkijoje kainuoja apie 500 litų, o Lietuvoje – keliais šimtais litų brangiau, ta čiau jis nenurodė konkrečių trans portavimo išlaidų. G.Tumosienė patikino, kad Lenkijoje kainos yra tris kartus mažesnės nei Lietuvo je, tačiau atsisakė pateikti konkre čius skaičius.
Vytenis Labanauskas:
Netinkamai ar ne vi sai švariai dirbančios įmonės piktnaudžiau ja kremavimo paslau gų kainų skirtumais. Bado pirštais vieni į kitus
Nors laidojimo paslaugų bendrovės pateikia skirtingas kainas užsienyje ir šalyje, Kėdainių krematoriumo K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas įsitikinęs, kad bendros kremavimo išlaidos iš tiesų panašios. Jo teigi mu, kremavimas su visomis kito mis susijusiomis paslaugomis Kė dainiuose kainuoja 1650 litų, taip pat vidutiniškai 500 litų kainuoja transportavimas ir karstas. „Nereikia pamiršti, kad mes klientui nurodome visą kainą, kar tu su PVM ir pan., o netinkamai ar ne visai švariai dirbančios įmo nės piktnaudžiauja kremavimo pa slaugų kainų skirtumais. Jos palygi na mūsų ir kitų šalių krematoriumų kainas, bet nenurodo išlaidų už do kumentų tvarkymą, palaikų nuve žimą. Lenkijoje netgi reikalaujama specialių karstų. Taigi kai kurios įmonės kremavimo paslaugas ne pasiūlo, bet pažada atlikti pigiau, tačiau klientas iš tiesų sumoka dau giau“, – sakė V.Labanauskas. Skaičiuojama, kad kremavimas Lenkijoje, vežant iš Kauno, iš vi so kainuoja 2,3–2,5 tūkst. litų, ta čiau tik tuo atveju, jei nėra tvarko mi oficialūs dokumentai. Vis dėlto pirštais badyti į laidoji mo bendroves reikėtų atsargiai, nes kainoms didelę įtaką daro ir miestų geografinė padėtis. Lietuvos rituali nių paslaugų asociacijos veiklos or ganizatorė Ingrida Petrikienė pabrė žė, kad pasieniuose įsikūrusių miestų gyventojams kirsti sieną ir kremuoti velionius užsienyje gali būti pigiau, nei tai daryti kitoje Lietuvos pusėje esančiuose Kėdainiuose. „Šiuo metu brangiausios kre mavimo paslaugos, atmetus trans portavimą, yra Lietuvoje. O juk at stumas nuo Klaipėdos iki Rygos, Lenkijos ar Kėdainių yra vienodas, taigi vienoda ir kaina“, – teigė pri sistatyti atsisakęs Klaipėdos laido jimo paslaugų bendrovės „Atjauta“ atstovas. I.Petrikienė taip pat patikino, kad laidojimo paslaugų bendro vės, kaip ir visos verslo įmonės, ve da derybas, nuo kurių kremavimo kainos taip pat priklauso. O šias, anot jos, lemia bendrovės planuo jama kremavimo apimtis.
15
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
pasaulis Sankcijos Vengrijai
Bandė pamiegoti
Kyla nausėdijos
Briuselis siūlo įšaldyti 495 mln. eurų, kuriuos buvo nu matyta skirti Vengrijai atei nančiais metais. Pasak Euro pos Komisijos atstovų, Veng rija nesiėmė „tvarių ir patiki mų“ priemonių savo biudže to deficitui sumažinti, kad šis 2011 m. neviršytų numa tytų 3 proc. BVP.
Švedas Peteris Skyllber gas, užpustytame automobi lyje praleidęs du mėnesius, paaiškino, kad nenorėjo lip ti iš automobilio ir nori mie goti žiemos miegu. Paaiškė jo, jog vyrą radusiems sniego motociklais važiavusiems vy rams P.Skyllbergas pats nu rodė palikti jį miegoti.
Nors pasaulis žydų nausėdi jų statybas laiko nelegaliomis, Izraelis planuoja, kad Vaka rų Krante iškils dar 500 nau jų namų. Be to, žydai ketina Ši lo nausėdijoje Vakarų Krante įteisinti daugiau nei 200 be lei dimo pastatytų namų. Izrae lis sako, kad to neva reikia „dėl humanitarinių priežasčių“.
Kaltinimai ministrui
Nesvarbu, kad esi įtakingiausia Eu ropos politikė. Na mie ne viskas ro žėmis klota. Vokie tijos kanclerė Ange la Merkel turėjo su sitaikyti, kad pre zidento postas ati teks opozicijos kan didatui.
Švedijos užsienio reikalų minist ras – amerikiečių šnipas? Bent taip tvirtina „WikiLeaks“.
Akistata: A.Merkel 2010 m. J.Gauckui užkirto kelią tapti šalies prezidentu, tačiau šį kartą kanclerei teko
nusileisti.
„Reuters“ nuotr.
Pralaimėta kova, bet ne karas? Prarado sąjungininką
Iš Rytų Vokietijos kilęs liuteronų evangelikų pastorius ir žmogaus teisių aktyvistas Joachimas Gauc kas nėra valdžioje esančių A.Mer kel konservatorių sąjungininkas. Kitaip nei Christianas Wulffas, kuris praėjusią savaitę nutarė pa sitraukti iš prezidento posto dėl jį persekiojančių skandalų. Regis, šį kartą A.Merkel teko rinktis iš blogo ir blogesnio. Jei nebūtų pritarusi J.Gaucko kan didatūrai – neišplautų sutepto munduro. Juk Ch.Wulffas, buvęs A.Merkel favoritas, neišsikapsto iš skandalų. Iš pradžių vokiečių žiniasklai da iškapstė informacijos apie jo ryšius su turtingais verslininkais tuo metu, kai jis buvo Žemutinės Saksonijos lyderis. Vėliau darbo ėmėsi prokurorai. Jie įtarė, kad Ch.Wulffas pasinau dojo draugo, filmų prodiuserio, paslaugomis, o paskui tas drau gas gavo paskolos garantijas, ku rių siekė. Teisėsauga ėmėsi veiks mų panaikinti prezidento teisinį imunitetą. Politiniai žaidimai
Vis dėlto opozicijos kandidatas J.Gauckas A.Merkel nepalankus. Kodėl kanclerė nusileido? Vokie tijos spauda mano, kad A.Merkel siekė sumažinti įtampą. Graikijoje, Italijoje, Portugalijo je, Ispanijoje buvę vyriausybių va dovai jau atsisveikino su postais. Net Prancūzijos dabartinis vado vas Nicolas Sarkozy vargu ar gali jaustis ramus prieš rinkimus.
Tiesa, A.Merkel negresia bū ti nuverstai dėl to, kad Vokietijos ekonomika šlubuoja. Tačiau ne viskas, ką vykdo jos vyriausybė, vokiečiams patinka. Visgi konservatoriai iš pradžių priešinosi J.Gaucko kandidatū rai, nes laikė jį žmogumi, neturin čiu autoriteto, ir politine dovanė le opozicijai.
Tai gaivaus oro gurkšnis Vokietijos politikoje, o J.Gauc kas suteiks galimy bę naujam politikos stiliui. „Der Spiegel“ pripažino, kad J.Gauckas – ilgai laukta opozici jos pergalė. Beje, šį politiką į prezidento po stą opozicijoje esančios socialde mokratų ir žaliųjų partijos bandė prastumti ir 2010 m. Tada du įta kingiausi šalies žiniasklaidos lei diniai – savaitraštis „Der Spiegel“ ir dienraštis „Bild“ – apibūdino jį kaip „geresnį prezidentą“ ir „šir džių prezidentą“. Beje, tas pats „Bild“ dabar ne mažai prisidėjo, kad Ch.Wulffas būtų nušalintas. Tačiau prieš dvejus metus opo zicinių partijų remiamas J.Gauckas A.Merkel pastangomis ne buvo prileistas prie šalies vadovo posto, nors apklausos rodė, kad vokiečiai palaikė būtent jį, o ne
krikščionį demokratą Ch.Wulf fą. Nenuostabu, kad, nors ir tu rėdamas tvirtą A.Merkel paramą, Ch.Wulffas buvo išrinktas tik per trečią balsavimą. Šį kartą Vokietijos spauda su skubo džiaugtis, kad J.Gauckas sugebės pataisyti suteptą prezi dento institucijos reputaciją. „Tai gaivaus oro gurkšnis Vo kietijos politikoje, o J.Gauckas suteiks galimybę naujam politi kos stiliui“, – rašė „Bild“. Buvo nustebęs
Prezidentą specialus susirinki mas, kurį sudarys parlamento nariai ir kiti aukšto rango politi kai, rinks kovo 18 d. Tiesa, prezi dento postas Vokietijoje – repre zentacinis. Retas kuris abejoja, kad J.Gauckas nelaimės rinkimų. Paremti politiko kandidatūrą atsisakė tik kairioji partija „Kairė“ (vok. – „Die Linke“), kuriai priklauso keli buvę Rytų Vokietijos komunistai. Pats J.Gauckas, keturių vai kų tėvas, gyvenantis su ilga mete gyvenimo drauge Daniela Schadt, prisipažino, kad bu vo apstulbęs ir šiek tiek sutrikęs, kai buvo iškel ta jo kandidatūra. „Man tai labai ypa tinga diena, netgi gy venime, per kurį pa tyriau keletą tokių“, – sakė jis. J.Gauckas pridū rė, kad jam malonu, jog „žmogus, gimęs per siaubingą karą ir gyvenęs
50 metų diktatūroje, <...> galė jo būti šiandien pakviestas tapti valstybės vadovu“. Jis teigė norintis padėti atkurti vokiečių „tikėjimą savo stiprybe“ siaučiant euro zonos finansų kri zei. Tiesa, čia pat pripažino, kad nėra „nei Supermenas, nei žmo gus be trūkumų“. „Der Spiegel“, „Bild“, BNS inf.
Įdomūs faktai 1940 m. Vokietijos šiaurės rytuo
se, Rostoko mieste, gimęs J.Gauckas buvo vienas svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 m. Jo tėvas so vietmečiu buvo ištremtas į Sibiro lagerį, kur praleido 25 metus. Nenuostabu, kad J.Gauckas vie
name interviu pabrėžė: „Būdamas vos devynerių žinojau, kad socia lizmas yra neteisinga sistema.“ Politikas bandė tapti žurnalistu,
tačiau jam nebuvo leista stu dijuoti vokiečių kalbos. To dėl J.Gauckas ėmėsi teolo gijos studijų ir 1967 m. buvo įšventintas į kunigus. Vokietijai susi
vienijus, J.Gauckas, kurį anks čiau budr iai sek ė valst y bės saug u mas „Štazi“, buvo paskir tas vadovau ti rūš iuoj ant milijonus jos by lų ir ruošiant jas viešinti.
Tinklalapis planuoja paviešinti dokumentų, įrodančių, kad Carlas Bildtas (nuotr.) dirba JAV. Po šio pareiškimo Švedijoje kilo diskusijų banga. Ar „WikiLeaks“ siekia sutrikdyti portalo vado vo Juliano Assange’o ekstradiciją Jungtinėms Valstijoms, ar infor macija – tikra? Tinklalapio vidinėje žinutė je tvirtinama, kad esama įslaptin to dokumento, kuriame teigiama, jog C.Bildtas yra JAV informatorius nuo praeito amžiaus 8-ojo dešimt mečio. Su slapta medžiaga nurodė su sipažinęs švedų dienraštis „Expressen“. „C.Bildtas turės atsistatydinti. Tai bus jo politinės karjeros galas“, – „Expressen“ citavo vieną neįvar dytą asmenį, susipažinusį su šiuo dar neskelbtu dokumentu. Dokumente, kurį planuoja pa skelbti „WikiLeaks“, tvirtinama, kad C.Bildtas informatoriumi ta po 1973 m., jį užverbavęs agentas esą buvo ne kas kitas, o respubli konų strategas ir buvusio JAV pre zidento George’o W.Busho politi nis guru Karlas Rove’as. Tiesa, „WikiLeaks“ atstovas Kristinnas Hrafnssonas tik patvir tino, kad turi dokumentą, rodantį glaudų C.Bildto ir Vašingtono vidi nių veikėjų ryšį, nors detaliau do kumento turinio nekomentavo. C.Bildtas paragino tinklalapį kuo skubiau paskelbti dokumentus. „Kai tai nutiks, ši jų suplanuo tos šmeižto kampanijos dalis grei tai subyrės į šukes“, – savo as meniniame tinklalapyje pareiškė C.Bildtas. J.Assange’as Didžiojoje Brita nijoje priešinasi savo ekstradicijai į Švediją, kur jį norima apklaus ti byloje dėl įtariamo išžaginimo ir lytinės prievartos. „WikiLeaks“ įkūrėjas tvirtina, kad Stokholmas netrukus jį perduos Vašingtonui. Amerikiečiai siekia suimti „Wi kiLeaks“ įkūrėją nuo to laiko, kai jo organizacija paviešino šimtus tūkstančių konfidencialių JAV dip lomatinių dokumentų. BNS inf.
16
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
18p.
Būsimi pensininkai uždirbo nedaug.
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
turtas
ACTA: tobulos, bet suvaržy
Tarptautinės prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu, vadinamasis ACTA, esą lietuvių gyvenimo aukštyn kojomis neapvers. Nes Lietuvoje jau ir dabar galioja vi sos galimos baudžiamosios ir civilinės atsakomybės priemonės už intelektinės nuo savybės klastojimą komerciniais tikslais. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Nesitikėjo tokios reakcijos
Girdėdami tokius argumentus su sitarimo kritikai atrėžia: „Tai ir ne reikia ACTA.“ Teigiama, kad ACTA – tai didelių korporacijų priemonė, skirta tam tikroms interneto sve tainėms uždaryti. O šalininkai rėkia dar garsiau: „Intelektinės nuosavy bės teisinės apsaugos lygis turi bū ti suvienodintas visame pasaulyje.“ Ir dar priduria: „Klastotės daro žalą valstybių ekonominei raidai.“ Nuo sutarties, kurią anksčiau ar vėliau turės ratifikuoti pasaulio šalių parlamentai, svarstymo at sitraukusi Lietuvos valdžia laukia rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Būti už ACTA šiuo metu nepopu liaru ir reiškia eiti prieš visuome nę. Lietuvos politikams ACTA tapo savotiška viešųjų ryšių priemone, leisiančia pelnyti rinkėjų balsų. Prieš savaitę Vyriausybė inicijavo ACTA svarstymą ir šiuo klausimu karštai diskutavo, nors prieš tai pati buvo įgaliojusi asmenį sausio pabai goje Tokijuje susitarimą pasirašyti. Buvo nuspręsta neraginti Seimo kuo greičiau ratifikuoti ACTA ir pratęsti diskusijas su visuomene, ar šis su sitarimas priimtinas, ar jis gali būti įgyvendinamas. Organizuoti disku sijas dėl ACTA įpareigota Užsienio reikalų ministerija. Įsiklausys arba įkalbės
Praėjusį antradienį Užsienio rei kalų ministerijoje rinkosi dalyvavę derinant susitarimą ir kitų suinte resuotų institucijų atstovai. Pir mame darbo grupės susitikime buvo sprendžiama dėl diskusijų su visuomene organizavimo.
Kaip dienraštį informavo, Už sienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas, sutarta kreiptis į ministro pirmininko tarnybą dėl formalios tarpinstitucinės darbo grupės steigimo, kuri būtų atsakin ga už pasirengimą tolesnėms disku sijoms su visuomene ACTA nuosta tų įgyvendinimo Lietuvoje tema.
viziją, o protestuotojai organizuos mitingus, kol Briuselyje bus nu spręsta, kaip turi būti, ir tada mū sų Vyriausybė paprasčiausiai nusi lenks Briuseliui. S.Jatkonio manymu, dabar gali mas dviejų ar keturių savaičių tylos periodas, o tada esą pradės aiškė ti, kokia linkme juda dėl ACTA pa sitarusios ir nuo ratifikavimo šiuo metu atsitraukusios Europos ša lys. „Jei interneto laisvių gynėjams pasirodys, kad ta kryptis netinka ma, visą žemyną sudrebins kelias dešimt kartų didesni protestai“, – įsitikinęs pašnekovas. Žmonės nekvaili
Simonas Jatkonis:
Visuomenės dalis, ku ri priešinasi korpo racijų dominavimui mūsų valstybėje, ne siruošia trauktis nė centimetro. Pasipriešinimo judėjimo Lietu voje „Stop ACTA“ atstovo Simono Jatkonio teigimu, visuomenės da lis, kuri priešinasi korporacijų do minavimui mūsų valstybėje, nesi ruošia trauktis nė centimetro. „Aš asmeniškai esu prieš bet kokias de rybas, kol bus kalbama apie teisė tumą, o ne apie teisingumą“, – sa kė vienas pasipriešinimo aktyvistų. Pasak jo, politikai kalbės per tele
ACTA kritikai labiausiai nerimau ja, kad, įsigaliojus dokumentui, bus įžūliai braunamasi į žmonių as meninį gyvenimą, pavyzdžiui, oro uostų muitinės zonose reiks ati duoti patikrinti kompiuterius, mo biliuosius telefonus ar kitas elektronines laikmenas. Tačiau ACTA šalininkai pabrėžia, kad, kaip ir dabar, tai bus daroma tik tuomet, kai kils įtarimas, ar varto tojai neturi tikslų nelegaliai pasi pelnyti. Esą ir dabar muitinės zono se sustabdomi keleiviai, su savimi gabenantys kelias dešimtis kom piuterių ar MP3 grotuvų. Suprask, jei nekelsi įtarimo, galėsi ir toliau skrisdamas lėktuvu klausyti savo mėgstamos iš interneto parsisiųs tos muzikos MP3 grotuvu. Tačiau visuomenės nepasitikėjimą esą ke lia itin painius dokumento tekstas, kuris buvo kurį laiką įslaptintas. Pasak S.Jatkonio, pagrindinė priežastis, kodėl kilo europiečių pasipriešinimas, – slaptumas. „Tai labai krito į akis, kai atsistatydino Europos Parlamento pranešėjas
ACTA klausimais Kaderas Arifas. Ne tik atsistatydino, bet ir viešai išreiškė pasibaisėjimą, kokiais me todais ACTA stumiamas Europos Parlamento koridoriais. Žmonės nekvaili, jie supranta, kad pasau linės korporacijos daro tiesioginę įtaką visų mūsų vyriausybėms. Ir žmonėms paprasčiausiai atsibodo, kad tokie dalykai vyksta“, – teigė vienoje reklamos agentūroje kūry bininku dirbantis S.Jatkonis. Protestai apnuogino problemas
„Diskusijų su visuomene nevyko, nes ACTA susitarimas – tik for malumas. Sutartis, kuri įpareigoja keisti teisės aktus, Lietuvoje iš es mės nieko nekeičia“, – sakė Lietu vos autorių teisių gynimo asociaci jos-agentūros (LATGA-A) Muzikos skyriaus vedėjas Marius Kuzminas. Pasak jo, netgi tą dieną, kai sutartis bus ratifik uota Lietuvos Seimo, nie kas nepasikeis. Esą vėliau gali tek ti tobulinti kai kuriuos teisės aktus, bet jie bus tik tikslinami, ir tuomet bus būtina tartis su visuomene. „Pavyzdžiui, gali tekti patikslin ti Baudžiamąjį kodeksą ir jame nu rodyti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už neteisėtą atgami nimą ir platinimą ne tik vadinamo joje off line erdvėje, kai kopijuojami kompaktiniai CD ar DVD diskai, bet ir už informacijos atgaminimą inter nete. Bet tai nereiškia, kad ta atsa komybė nukreipta prieš vartotojus, kurie savo poreikiams siunčiasi pi ratinės produkcijos. Yra tam tikra ri ba, kai taikoma atsakomybė, pavyz džiui, padarius 100 MGL (13 tūkst. litų) žalą“, – paaiškino M.Kuzmi nas. Pasak jo, Lietuvos teisėsauga ir dabar galėtų aktyviau veikti prieš piratinius interneto portalus. „Kai
Pasipriešinimas: nuvilnijus pirmaja
atsiras ACTA, bus aiškesnis regla mentavimas ir aktyvesnių veiksmų galės imtis atsakingos institucijos“, – mano pašnekovas. Jam pritarė ir Lietuvos gretuti nių teisių asociacijos (AGATA) di rektorė Agnė Masalskytė. Pasak jos, praktikoje viskas sudėtingiau dėl to, kad internetas yra tarptau tinis. Todėl ji viliasi, kad, kai ACTA bus priimtas, kitos šalys pasitemps iki Lietuvos ir ES lygio, o tuomet ir Lietuvos atlikėjai bus labiau ap saugoti. „Svarbu ir tai, kad dėl AC TA susitarimo apskritai imta dau giau diskutuoti apie intelektinę nuosavybę. Kuo daugiau žmonių supras, kad muzika ar filmai neat siranda iš nieko, kad jiems sukur ti išleidžiama nemažai pinigų, tuo bus geriau. Juk jeigu už turinį nie kas nieko niekam nemokėtų, ne
10 mitų apie ACTA 1. Bus ribojama prieiga prie interneto ir cenzūruojamos interneto svetainės. Susitarime nėra nė vieno straipsnio, ku ris pagrįstų šį teiginį. ACTA skirtas ko voti su plataus masto dažnai nusikals tamų grupuočių vykdoma neteisėta veikla. Šis susitarimas nesusijęs su kas dieniu interneto naudojimu. Interneto naudotojai gali toliau dalytis nepiratine medžiaga ir informacija internete. 2. Bus reikalaujama pasienyje tikrin ti keleivių nešiojamuosius kompiute rius ir bus kontroliuojamas internetu perduodamų duomenų srautas.
Susitarime aiškiai paminėtas esminis yra visiems prieinamas. Lietuviškas su jo principas – užtikrinti, kad būtų ger tarties tekstas buvo paskelbtas Seimo tei biamos pagrindinės su privatumu, žo sės aktų duomenų bazėje. Derybos dėl jo džio laisve ir duomenų apsauga susiju nesiskyrė nuo derybų dėl bet kokio kito sios teisės. ACTA netgi konkrečiai nuro tarptautinio susitarimo. Derybas prižiū doma, kad keliautojai nebus tikrinami, rėjo ir ES pozicijos koordinavimo proce jei pažeidžiant intelektinės nuosavy se taip pat dalyvavo Lietuvos užsienio bės teises pagamintos prekės yra ne reikalų, Teisingumo, Kultūros, Ūkio mi komercinės paskirties ir nevykdoma nisterijos, Patentų biuras, Muitinės de didelio masto neteisėta prekyba. partamentas, Informacinės visuomenės 3. Tai slaptas susitarimas. Derybos plėtros komitetas ir kitos institucijos. dėl jo buvo neskaidrios ir vyko už 4. Įsigaliojus ACTA bus pradėta taiky uždarų durų. ti vadinamoji trijų kirčių atjungimo ACTA tekstas buvo paskelbtas viešai ir sistema, siekiant kovoti su pažeidi
mais internete, arba bus reikalauja ma, kad interneto paslaugų teikėjai kontroliuotų ar filtruotų savo siun čiamus duomenis. Susitarimu nereikalaujama, kad inter neto paslaugų teikėjai kontroliuotų ar ba filtruotų savo naudotojų informaci jos turinį. ACTA visiškai atitinka dabar tinį nuo 2000 m. galiojantį ES teisės ak tą – Elektroninės prekybos direktyvą – ir nekeičia nė vieno jo žodžio. 5. Susitarimo nuostatos dėl baudžia mosios atsakomybės pažeidus inte lektinės nuosavybės teises reikalau
ja priimti papildomus griežtesnius teisės aktus. ACTA neįpareigoja ES keisti tei sės normų, nes ES tei sė jau dabar yra ge rokai pažangesnė nei tarptautiniai standar tai. Lietuvai taip pat ne reikės pritaikyti nacio nalinių teisės aktų, susi jusių su baudžiamąja at sakomybe, kad galėtų įgy vendinti prisiimtus įsiparei gojimus. O kitos susitarimo
17
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
turtas svarstys ES teismas
Pasipriešinimo mastai
Neįžvelgia problemų
Europos Komisija trečiadie nį nurodė paprašiusi aukš čiausios ES teismo instituci jos pateikti išvadą dėl prieš taringai vertinamo prekybos susitarimo, susijusio su auto riaus teisių apsauga ir inter neto laisve, teisėtumo. Teisi nį išaiškinimą teiks Europos Teisingumo Teismas.
Pasipriešinimas ACTA Euro pos lygiu vyksta gana plačiai. Pirmiausia sukilo Lenkija, kur parlamentas jau nutraukė sutarties ratifikavimą. Balka nų šalyse, Vokietijoje, Latvijo je, Estijoje taip pat kilo didelis bruzdesys ir ten parlamentai vienas po kito nutraukia arba pristabdo ACTA ratifikavimą.
Prezidentė Dalia Grybauskai tė įsitikinusi, kad Tarptautinis prekybos susitarimas dėl ko vos su klastojimu (ACTA) ne turės įtakos nei ES, nei Lietu vos teisinei bazei. Prezidentė sutarties punktuose, kuriuo se kalbama apie kovą su pi ratavimu internete, problemų neįžvelgia.
ytos visuomenės link?
Komentaras
Albertas Šekštelo
Advokat ų profesinė bendr ija „NORDIA BAUBLYS & Partners“
D
ai protestų bangai, kai kurios šalys, tarp jų – Lietuva, pareiškė, kad neskubės ratifikuoti susitarimo.
būtų ir paties turinio“, – kalbėjo A.Masalskytė. Pasak jos, nuostoliai dėl intelektinės nuosavybės pažei dimų skaičiuojami šimtais milijar dų, net ir nedidelis pažeidimų su mažėjimas būtų reikšmingas. Argumentai neįtikina
Pasipriešinimo judėjimo „Stop ACTA“ atstovo S.Jatkonio teigi mu, Vyriausybės ir korporacijų ar gumentai tėra bandymas privers ti paklusti ir nesipriešinti tam, ką daro korporacijos. „Patys argumentai visiškai ne svarbūs, svarbu, kaip tai veikia vi suomenę ir ko siekia tie, kurie ar gumentuoja. O siekia jie paprasto dalyko – įtikinti visus mus, kad tarptautinių korporacijų slap ta stumiami apribojimai yra gerai. Tai paprasčiausiai absurdiška, kai
šalys, pasirašiusios ACTA, privalo inte lektinės nuosavybės teisių įgyven dinimo lygį priartinti prie dabarti nio ES lygio. 6. Susitarimu skatinama jo de rinimą vykdyti netiesioginiais būdais. Iš Europos Parlamen to Tarptautinės prekybos ko miteto užsakyto univer sitetinio tyrimo paaiškėjo, kad dėl ACTA rei kės keisti su tei sių vykdymo užtikri
pažiūri racionaliai, be emocijų“, – kalbėjo S.Jatkonis. Pasak Ario Meš kausko, viešosios įstaigos Elektro ninio verslo ir inovacijų agentūros direktoriaus, tie, kurie sako, kad
Agnė Masalskytė:
Kai ACTA bus priim tas, kitos šalys pasi temps iki Lietuvos ir ES lygio, o tuomet ir Lietuvos atlikėjai bus labiau apsaugoti. ACTA nieko nekeičia, esą tik pa viršutiniškai perskaitė ACTA doku mentą. „Jie arba meluoja, arba gi
nimu susijusius ES teisės aktus ir (ar ba) nacionalinius įstatymus. ACTA nuostatos neprieštarauja galio jantiems ES teisės aktams. ACTA nebus reikalaujama peržiūrėti ES teisės aktų ar juos pritaikyti ir nebus reikalauja ma, kad valstybės narės peržiūrėtų sa vo priemones, kuriomis jos įgyvendina susijusius ES teisės aktus. 7. Bus užkirstas kelias pigių vaistų prekybai su neturtingomis šalimis. Nė viena ACTA nuostata nėra tiesiogiai arba netiesiogiai daroma įtaka teisėtai generinių vaistų prekybai arba, apskri
Simono Švitros nuotr.
na kokį nors interesą. Argumentai „už“ yra jokie. Iš tikrųjų tai ne au torius bus apsaugotas, o jo išnau dotojas, t. y. verslas, kuris platina autorių sukurtą turinį“, – įsitikinęs A.Meškauskas. Jo nuomone, žmo gaus laisvių mokytis iš kitų ir kur ti suvaržymas ilgainiui gali pakenk ti visuomenės progresui. „Juk mes mokomės kopijuodami kitus. Keis ta, nes atrodo, kad net dviračio ne bus galima modifikuoti, nes jį jau kažkas išrado. Na, nebent reiks iš rasti naują dviratį“, – ironizavo A.Meškauskas. Jo nuomone, AC TA – tai tik precedentas. „Tai tik sudėtinė laisvių suvaržy mo dalis. Judame iki visuomenės, kurioje viskas tobula, bet vien to dėl, kad žmonės negali nieko blo ga padaryti“, – apibendrino pa šnekovas.
Vartotojų nuomonė dėl ACTA ratifikavimo Lietuvoje (proc.)
tai kalbant, visuomenės sveikatai pa saulyje. 8. Sudaromos palankesnės sąlygos intelektinės nuosavybės teisių tu rėtojams. ACTA panaikinamos tarp tautinės teisės aktuose nustatytos apsaugos priemonės ir išimtys. Priešingai, ACTA susitarimas sudary tas labai lanksčiai ir jame nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kad ša lys rastų tinkamą visų susijusių teisių ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamos į savo ekonominius, politinius ir sociali nius tikslus bei teisės tradicijas. Tebega
lioja visos apsaugos priemonės ir išim tys, nustatytos ES teisės aktuose arba Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. 9. Dėl ACTA buvo deramasi kaip dėl savarankiško susitarimo, siekiant iš vengti daugiašalių derybų plataus masto forume, kuriame būtų galėjusi dalyvauti Pasaulio prekybos organi zacija (PPO) arba Pasaulinė intelekti nės nuosavybės organizacija (PINO). Komisija norėjo su intelektinės nuosa vybės teisių vykdymo užtikrinimu su sijusias problemas spręsti su PPO arba
Nepritaria
63
%
20 17
Pritaria
Neturi nuomonės
Šaltinis: tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“
erybas dėl ACTA, kitaip va dinamo susitarimu dėl ko vos su klastojimu (angl. – Ant i-counterfeit ing Trade Agreement), dar 2007 m. inicijavo Eu ropos Kom isija, siekdama tarptaut i nius intelektinės nuosavybės apsau gos standartus priartinti prie ES lygio. ACTA šiuo metu dar nėra įsigaliojęs ir Lietuva jo neratifikavo. Tai reiškia, kad ACTA dar nėra Lietuvos teisinės siste mos dalis. ACTA nuostatos yra labai bendro po būdžio – jos yra gairės valstybėms na rėms suder int i savo teisės aktus su susitar imo reikalav imais. Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos teisės aktai, ati tinkantys ES reikalavimus, dar griež tesni negu ACTA. Viešojoje erdvėje sklando daug mitų apie ACTA, net yra atskiras judėjimas „Stop ACTA“. Tačiau, detaliau paž vel gę į šį susitarimą, priešingai negu eska luojama, jame nerastume nei prieigos prie interneto ribojimo, nei interne to svetainių cenz ūravimo, nei teisės muitinėje tikrinti keleivių asmeninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, nei reikalav imų interneto paslaug ų teikėjams kontroliuoti (filtruoti) siun čiamus duomenis ir pan. Be to, ACTA akcentuoja, kad jo taikymas neturi pa žeisti tokių pagrindinių principų, kaip antai žodžio laisvės, teisės į nešališką procesą ir privatumo apsaugą. Taig i, pats ACTA susitarimas nekelia jokios grėsmės žmogaus pag rindinėms tei sėms – viskas priklausys nuo to, kaip konkrečios valstybės narės interpre tuos ACTA nuostatas ir kaip jas per kels į nacionalinius teisės aktus. Papildomai norėčiau akcentuoti, kad, įsigaliojus ACTA, bet kuri valstybė na rė turėtų teisę išstoti arba siūlyti spe cialiai įsteigtam komitetui šio susita rimo pataisas.
PINO ir šiuo tikslu pateikė daug pasiū lymų. Vis dėlto kai kurios minėtų or ganizacijų narės pasipriešino bet ko kiam dialogui šia tema. ACTA nusta tomi tarptautiniai su intelektinės nuo savybės teisėmis susiję standartai, ir kitos šalys kviečiamos prisijungti prie šios daugiašalės sutarties. 10. Įtraukusi ACTA nuostatas į laisvo sios prekybos susitarimus, ES primes jas trečiosioms šalims. To daryti neketinama ir tai nebuvo pasiū lyta ES dvišalėse prekybos derybose. Šaltinis: Europos Komisija
18
ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012
turtas Daugiau nei mili joną dalyvių turin čių antros pakopos pensijų fondų val domą turtą 2011 m. didino „Sodros“ per vedamos lėšos, ta čiau neigiama fon dų investicijų grąža galimą turto prieau gį sumažino.
Nerizikuoja: tarp kaupiančių būsimas pensijas pensijų fonduose populiariausi vidutinės akcijų dalies fondai.
„Shutterstock“ nuotr.
Būsimi pensininkai uždirbo nedaug „Sodra“ antros pakopos pensi jų fondams pernai pervedė 380,8 mln. litų, arba 17,3 proc. daugiau nei 2010-aisiais, tačiau dėl neigia mos investicijų grąžos fondų turtas per metus padidėjo tik 224,7 mln. litų (5,8 proc.), iki 4,08 mlrd. litų, kaip teigiama Lietuvos banko pra nešime. „Pern ai „Sodros“ perved i mus į pensijų fondus didino pa kilęs vidutinis mėnesio darbo už mokestis, tačiau tokiu pat tempu auginti pensijų sistemos daly vių turto neleido prastesni inves tavimo rezultatai ir išmokos sis temą paliekantiems dalyviams“, – sakė Lietuvos banko Priežiū ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departa mento direktorius Vilius Šapoka. Pernai vidutinė visų antros pa kopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,9 proc. Neigiamą grą žą fiksavo 18 iš 30 rinkoje veikian čių antros pakopos pensijų fondų, tačiau ketvirtą praėjusių metų ket virtį įvyko lūžis ir 23 fondų grąža buvo teigiama. Rinkose tvyrojusios slogios nuo taikos dėl problemų, kylančių dėl euro zonos šalių skolų, labiausiai paveikė rizikingesnių fondų rezul tatus. Pernai mažos akcijų dalies pensijų fondų vieneto vertė viduti niškai sumažėjo 0,4 proc., viduti nės akcijų dalies fondų – 4,2 proc., o akcijų fondų – net 10,8 proc. 2011 m. tik konservatyviai investuojan čių pensijų fondų grąža buvo tei giama, jų vieneto vertė vidutiniš kai padidėjo 1,4 proc. „Atsižvelgdami į 2011 m. pasau lio finansų rinkų įvykius ir siekda mi apsaugoti pensijų fondų daly vių turtą, fondų valdytojai, kurie dalį lėšų ankstesniais metais in vestavo į šiuo metu rizikingomis
laikomų šalių Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Airijos ver tybinius popierius, pernai kur kas daugiau pinigų investavo Lietuvo je“, – konstatavo V.Šapoka. Tiesioginių antros pakopos pen sijų fondų investicijų (akcijos, ob ligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) Lietuvoje dalis per praėjusius metus padidėjo nuo 53,03 iki 64,47 proc. Labiausiai to kį šuolį lėmė 30,3 proc., iki 978,86 mln. litų, padidėjusios investicijos į Lietuvos VVP. Iš viso praėjusiais metais Lie tuvoje investuota 31,72 proc. (1,29 mlrd. litų) antros pakopos pensijų fondų turto, o 2010 m. šis rodiklis buvo 28,04 proc. 2011 m. ir toliau populiariausi buvo vidutinės akcijų dalies pen sijų fondai – juose pensiją kau pė daugiau nei 581 tūkst. žmonių, arba 55,1 proc. dalyvių, o jų turto vertė sudarė 2,102 mlrd. litų, ar ba 51,5 proc. viso antros pakopos pensijų fondų turto. Pernai daly vių, pensiją kaupiančių akcijų fon duose, dalis ūgtelėjo nuo 8,05 proc. iki 8,91 proc. Praėjusių metų pabaigoje Lie tuvoje veikė 30 antros pakopos pens ij ų fond ų, juose pens ijas kaupė 1,054 mln. žmonių – 1,81 proc. daugiau nei 2010-ųjų pa baigoje. BNS, „Klaipėdos“ inf.
380,8
mln. litų
antros pakopos pensijų fondams pernai pervedė „Sodra“.
Naujausi antros pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai Fondo pavadinimas
Vieneto vertės. Vieneto vertės pokytis 2011 m. IV ketv pokytis 2011 m. Konservatyvaus investavimo pensijų fondai „Aviva europensija“ –1,4 +0,6 „Konservatyvaus valdymo Danske pensija“ 0 +0,4 „DnB NORD pensija 1“ –0,7 +1,1 „ERGO konservatyvusis“ –0,6 +1,4 „Finastos“ konservatyvaus investavimo –0,4 +0,7 „Finastos“ nuosaikus –0,3 +0,3 „Citadele pensija 1“ –0,1 +1,8 „MP stabilo II“ +0,2 +1,5 „SEB pensija 1“ –0,3 +2,4 „Swedbank pensija 1“ 0 +0,7 Mažos akcijų dalies pensijų fondai „Aviva europensija plius“ +0,7 –2,9 „DnB NORD pensija 2“ +1 –1,8 „Finastos“ augančio pajamingumo +0,5 –5 „Swedbank pensija 2“ +2,1 +1,6 Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai „Aviva europensija ekstra“ +3 –6,5 „Danske pensija 50“ +1,8 –5,4 „DnB NORD pensija 3“ +2,4 –5,1 „ERGO balans“ +2,4 –7,5 „Finastos“ aktyvaus investavimo +1,9 –5,7 „Finastos“ subalansuotas +3,4 –2,8 „MP medio II“ +5,1 –6,6 „Citadele pensija 2“ +2,2 –4 „SEB pensija 2“ +3,1 –4,8 „Swedbank pensija 3“ +3,4 –1,4 „Swedbank pensija 4“ +5,5 –6,1 Akcijų pensijų fondai „Danske pensija 100“ +3 –9,3 „Finastos“ racionalios rizikos +5,2 –13,6 „MP extremo II“ +7,4 –9,3 „SEB pensija 3“ +5,8 –11,6 „Swedbank pensija 5“ +7,3 –
Lyginamojo indekso pokytis 2011 m. +0,7 +3 +0,2 +1,2 +1,3 +0,7 +4,2 –2,5 +3,3 +1,6 –0,9 –2 –10,4 +1,2 –2,6 +0,3 –4,4 –5,9 –19,3 +0,3 –3,6 +0,1 –2,7 –1,5 –5,1 –3,2 –37 –6,1 –7,6 – Šaltinis: Lietuvos bankas
19
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Mokymas
Biržos prekyba staigmenų nepateikė
Kiti kursai
Vilnius, vasario 22 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį prekiauta ramiai, o lyderio pozicijos atiteko „Teo LT“ akcijoms, kurių vienintelių perleista daugiau kaip už 50 tūkst. eurų. Kiek didesnio dėmesio sulaukė Ūkio banko vertybiniai popieriai, tuo tarpu kitų įmonių akcijų apyvartos buvo kuklesnės. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,44 proc. iki 319,01 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,39 proc. iki 471,84 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,52 proc. iki 142,66 punkto. Oficialiojo sąrašo „Teo LT“ akcijų nepakitusia 0,650 euro kaina parduota už 50,1 tūkst. eurų, 2,51 proc. iki 0,194 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – už 40,6 tūkst. eurų, 0,21 proc. iki 0,477 euro pabrangusių „Linas Agro Group“ akcijų – už 20,2 tūkst. eurų. 2,25 proc. iki 1,740 euro atpigusių „City Service“ akcijų apyvarta buvo 16 tūkst. eurų, 1,10 proc. iki 0,629 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų – taip pat 16 tūkst. eurų, 2,11 proc. iki 1,253 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų – 8,6 tūkst. eurų. 0,13 proc. iki 1,588 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų perleista už 7,7 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 3 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Agrowill Group“ akcijų, kurios atpigo 1,15 proc. iki 0,172 euro, parduota už 6,3 tūkst. eurų, 1,07 proc. iki 0,185 euro atpigusių „Vilniaus degtinės“ akcijų – už 5,1 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 1 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 180,1 tūkst. eurų, iš jų 168 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 914952
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė kovo 1 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 904430
Nekilnojamasis turtas Nuoma Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt. 910407
Išnuomoju 1 kambario butą prie „Avitelos“ (baldai, buitinė technika); 2 kambarių butą Taikos pr. (baldai, buitinė technika, suremontuotas). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977. 914211
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 906302
Parduoda Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
884049
NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, liekninamosios procedūros. SVEIKATAI: šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 906555
915336
Butus: 3 kambarių (5 pl./3 a., 58 kv. m, 108 000 Lt), 2 kambarių Gėlių g. (savas šildymas, 100 000 Lt), 11 ha sklypą logistikos centrui, sodybą. Tel. 8 679 41 441. 915257
Butus: 4 kambarių 5/2 a. Reikjaviko g., 5/5 a. Naujakiemio g., 3 kambarių 5/3 a. Laukininkų g., sklypus statybai Doviluose, Tauralaukyje, namą Alyvų g. Tel. 8 676 55 573. 915005
Butus: du 1 kambario (nebrangiai), 1,5 kambario, 3 kambarių (remontas, baldai); sodą su namu bendrijoje „Smiltelė“ (dujos, pirtis). Tel. 8 612 48 946. 914706
906526
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A. lt, tel. 8 652 09 668.
906585
NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
Bloką bendrabučio tipo Debreceno g. (5/1 a., 37 kv. m). Tel. 8 686 61 368.
906260
Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda. 906851
Patalpas: S.Šimkaus g. (53 kv. m, 205 000 Lt), Naujakiemio g. (21 kv. m, 110 000 Lt); Taikos pr. (71 kv. m, 220 000 Lt); I.Kanto g. (30 kv. m, 160 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914237
1 kambario suremontuotą butą Poilsio g. (plytinis namas, balkonas). Pradinė kaina 120 000 Lt. Tel. 8 655 14 390. 914225
1,5 kambario butą Kretingos g. (40 kv. m, 5/2 a.). Tel. 8 686 61 368. 915334
100 kv. m namą „Trinyčių“ r., sklypus šalia vandens telkinio su komunikacijomis Mazūriškiuose, Ginduliuose, Tilžės g. Galima paskola, keitimas. Tel. 8 685 29 399. 913623
2 kambarių butą su didžiuoju holu Bandužių g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914234
AMBULATORIJA
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549.
Unikali technologija Lietuvoje
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.
913760
914315
3 kambarių su holu butus: Kuncų g. 5/5 a. (149 000 Lt); Brožynų g. 5/4 a. (169 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
Skubiai 2 kambarių naujos statybos 48 kv. m butą Minijos g. (20/9 a., suremontuotas, su baldais, garažu, langai išeina į marias). Savininkas. Tel. 8 691 36 330.
914231
3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 183 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (170 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 914228
Geromis kainomis žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270. 912757
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 913382
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 913390
Naujos statybos sublokuotą 200 kv. m namą Kunkiuose (2008 m., įrengtas, 9 a sklypas, 420 000 Lt). Domina keitimas į butą. Tel. 8 656 98 388. 915166
915273
Skubiai! Šiūpariuose parduodamas 2 aukštų iš dalies įrengtas 260 kv. m namas. Kaina 99 000 Lt. Tel. 8 659 54 907, e. paštas vaida@memelhaus.lt. 914971
Suremontuotą 2 kambarių butą Baltijos pr. (prie Taikos pr.), 5/4 a. Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 686 61 368. 915333
Suremontuotą, perplanuotą 2 kambarių 55 kv. m butą I.Simonaitytės g. Tel. 8 614 07 549. 914764
Perka UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 909867
1, 2 arba 3 kambarių butą. Tel. 8 612 48 946. 914732
2-3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046. 914649
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 906314
913044
Pigiai! Skubiai! Tvarkingą 2 kambarių butą Strėvos g. (mūrinis namas, plastikiniai langai, šarvuotos durys, 99 500 Lt). www.kavintene.lt, tel. 8 672 12 325. 915287
914763
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108. 914498
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.
Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573.
911018
913398
914319
914999
23 kv. m kambarį bendrabutyje Šilutės pl. (5 pl./3 a., kaina 20 000 Lt), sodą Dituvoje (20 000 Lt). Tel. 8 689 08 166. 915258
Savininkas 2 kambarių butą 5/2 a. Paryžiaus Komunos g. (46 kv. m, remontuotinas, bendrija). Tel. 8 644 53 985. 914270
907468
Tarpininkavimas
20
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Reikalingas automobilių kėbulų paruošėjas. Tel. 8 616 95 996.
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902556
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 913436
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912348
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914290
915053
902151
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 907360
Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
914093
915029
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876. 912615
Reikalingi vairuotojai, turintis E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija). Tel. 8 699 60 728. 915127
Reikalingi E kateg. vairuotojai. Tarptautinė įmonė nuolatiniam darbui ieško vairuotojų (RU, BY, ES). Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. UAB „Dovaina“ ieško aktyvaus pardavimo (krovininių automobilių ir autobusų detalės) vadybininko Klaipėdos mieste. Būtina darbo patirtis ir automobilis. CV siųsti e. paštu zana@dovaina.lt.
907241
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengia skolas, perskolina. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
Darbas 38 m. moteris gali prižiūrėti vaiką, senelį, gali dirbti pardavėja, valytoja. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 601 18 886. 915210
Siūlo darbą Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 914380
Dirbti restorane skubiai reikalingas direktorius (-ė), barmenas (-ė). Būtina patirtis ir rusų kalba. Tel. 8 683 10 140. 914973
Kavinei reikalinga virėja. Tel. 8 670 30 555.
912207
Maisto prekių parduotuvei reikalinga valytoja. CV siųsti rital@gruste.lt. Tel. 8 614 36 855. 914790
Parduotuvių tinklas „Balionų Šalis“ siūlo perspektyvų, įdomų darbą kūrybingoms, atsakingoms pardavėjoms. Privalumas: 3 metų darbo stažas prekyboje. Gyvenimo aprašymą siųskite rasa@balionusalis.lt arba pristatykite į parduotuvę „Balionų šalis“, esančią PC „Akropolis“. Informacija apie darbą http://www.balionusalis.lt/karjera/ arba tel. 8 699 80 119.
910019
UAB perka automobilius ardyti. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098.
AB „Klaipėdos nafta“ kolektyvas 915278
Patyrusių meistrų brigada pjauna sienas, didina vonių patalpas; dažymas, plytelės, laminatas, gipskartonis, eletra, santechnika. Tel. 8 606 76 966. 913598
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900273
912472
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 909992
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Varžytinės Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 03 14 val. parduoda iš varžytinių Germanto Derkinčio turtą: žemės sklypą 1.5200 ha Klaipėdos r. sav. Priekulės sen. Drevernos k. Pradinė varžytinių turto kaina 152 000 Lt. Arvydo Kazlausko ir Linos Kazlauskienės turtą: žemės sklypą 0.8801 ha Klaipėdos r. sav. Sendvario sen. Klausmylių vs. Pradinė varžytinių turto kaina 530 800 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 914402
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577. 914346
905497
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471. 911192
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902475
Šaldytuvai Šaldytuvų remontas mieste ir apskrityje. „Šalna“, Šilutės pl. 101A. Tel. 325 325, 8 656 99 099. 912766
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 915281
Kita
Mūras, pamatai, stogai, šiltinimas, gipskartonis, dažymas, plytelės, laminatas, elektra, santechnika. Tel. 8 603 00 202.
Parduoda Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758. 909491
915252
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
Buitis ir technika
911878
Ieško darbo
915030
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą mirus mylimam tėveliui užjaučiame ELIGIJŲ JAKUTĮ ir jo artimuosius.
Paslaugos
Paslaugos
909668
Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
914122
913619
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
Perka
914748
914208
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
Autoserviso paslaugos
Reikalingas gamybos inžinierius, kuris bus atsakingas už darbo brėžinių parengimą, gaminių komplektavimą ir kokybę. CV siųsti audrius.celedinas@opsbaltic.lt.
914359
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.
Automobiliai
Pjuvenų briketus, granules, skaldytas malkas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892. 909441
913582
Mūrijame, tinkuojame, liejame pamatus, šiltiname pastatus, dengiame stogus - kokybiškai, greitai, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 203. 913587
Skaldytas uosio, juodalksnio, beržines malkas, atraižas. Atvežame po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229.
Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
913335
913797
Perka
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus. Sutvarkome projektus. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. www.statome.com, tel. 8 655 22 204. 913566
Atliekame namų, butų remontą: glaistome, dažome, tapetuojame, klojame laminatą, kalame dailylentes, klojame plyteles ir t.t. Tel. 8 684 04 908.
914005
Reikalingas darbuotojas administraciniam darbui. Reikalavimai: aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas, galimybė darbe naudoti nuosavą automobilį. CV siųsti e. paštu laura@gelna.lt.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Meistras atlieka vidaus apdailos darbus. Tel. 8 671 83 813.
915432
895897
915006
914783
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 03 15 val. parduoda iš varžytinių Nerijaus Strelkausko ir Evelinos Strelkauskienės turtą: 2,4400 ha žemės sklypą, Klaipėdos r. sav. Kretingalės sen. Girkalių k., pradinė varžytinių turto kaina 68 000 Lt, ir 0,6600 ha žemės sklypą, Klaipėdos r. sav. Sendvario sen. Trušelių k. Pradinė varžytinių turto kaina 64 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 914473
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 03 16 val. parduoda iš varžytinių Aušros Mikalauskienės, Petro Mikalauskio turtą: 1.1927 ha žemės ūkio sklypą Klaipėdos r. sav. Priekulės sen. Butkų k. Pradinė varžytinių kaina 30 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. 914715
Dėmesio IĮ „Technisolis“, kodas 302581030, Klaipėdos r. sav. Dauparų k., pertvarkoma į ribotos atsakomybės juridinį asmenį UAB „Technisolis“. 915339
teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 2 d. 18 val. – N.Simon. „Saugokite florą“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Kovo 3 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 17 d. 18 val. – P.Gladilin. „Iš miglos išniro angelas“. 2 veiksmų komedija. Rež. R.Rimeikis. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių komedija. Rež. A.Vizgirda. Kovo 21 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis. Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“. Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 24 d. 12 val. „Žaismingos muzikos orkestras IX“ – kviečiame muziką mylinčius pedagogus ir jų moksleivius. Būtina išankstinė registracija tel. 411 989 arba e.p. gidone@koncertusale.lt. Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“. V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikin (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Nukelta į 22 p.
21
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai! Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartojamas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje! 2012 03 15 – 05 31 Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos! Tik kovo 2–9 dienomis kruizą Ryga– Stokholmas–Ryga mūsų biuruose galėsite įsigyti su specialia net iki 45% nuolaida:
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/
gėlės Tik gėlės
rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Kaina asmeniui nuo 80 Lt Keturvietė kajutė be lango nuo 370 Lt Keturvietė kajutė su lango nuo 495 Lt Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus loterijoje ir turės galimybę laimėti VASAROS KRUIZĄ KETURIEMS! Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms. Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
22
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
pramogos teatras Žvejų rūmai
(Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. KITI RENGINIAI Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles Revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30-50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preikšaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumentinė grupė. Bilieto kaina 33-53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 3 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Papūgėlė Žužu“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną – 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.LT. Kovo 4 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Raganiukė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas Tiketa. Kovo 4 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės. „Meilė – ne bulvės, per langą neišmesi“. 2 d. komedija. Bilieto kaina 59–139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Vasario 23 d. 20 val. – koncertas „The Beatles a Cappella“. Kovo 2 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“–Kėdainių „Kėdainiai Triobet“. Kovo 3 d. 16 val. – LKL žvaigždžių diena. Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demi Rousos ir simfoninis orkestras. Kovo 16 d. 20 val. – Filipas Kirkorovas. Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“–Utenos „Juventus“.
LCC tarptautinio universiteto Neufeld’o auditorija (Kretingos g. 36) Vasario 29 d. 18 val. – filmas „Liuteris“. Dalyvaus Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, žurnalistas Tomas Valuckas. Nemokamai.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10-12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15-16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“.
Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Vasario 23, 24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt. Vasario 29-kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. Kovo 15, 16 d. tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Vasario 27–kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“ (auklėtoja M.Bračkienė); Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012ieji – Drakono metai“ (mokytoja N.Sereikienė); iki kovo 10 d. „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio „Žuvyčių“ grupės auklėtinių Užgavėnių kaukių parodėlė (auklėtoja M.Bračkienė). Vaikų skyrius (Danės g. 7) – vasario 28 d. 17 val. Jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų parodos „Kas arbata būtų skanesnė...“ atidarymas. Veiks iki kovo 28 d. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 5 d. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių tapybos darbų paroda (mok. A.Lekavičius). Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – vasario 24 d. 16.30 val. atidaroma I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. Veiks iki kovo 31 d.
Klaipėdos Klaipėdos apskritiesapskrities Ievos S ievos imonaitytėssimonaitytės viešoji viešoji biblioteka biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. holas – iki kovo 9 d. paroda apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius radijo, televizijos ir ryšių objektuose „Ryšininkai – laisvės sargyboje“. III a. holas – iki kovo 9 d. A. Rutkausko fotografijų paroda „Daiktai palėpėje“. Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko fotografijų paroda „Sakūrų paunksnėje“. Bibliotekos kavinė BISTRO’25 – iki vasario 24 d. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto IV kurso studentų meninės juvelyrikos paroda „Karaliai“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9a) – iki vasario 29 d. Spaudinių paroda, skirta 125-osioms S. Šimkaus gimimo metinėms „S.Šimkus buvo ir bus didysis muzikos švyturys mūsų tautai“. Iki kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“.
TV programa 6.00 Labas rytas 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Proto šturmas“ (7, 8).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“ (9). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (7) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (8). 14.40 „iKarli“ (8). 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“ (8). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.35 „Ties riba“ (N-14). 1.30 Sveikatos ABC (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“ (4). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Pelkė“ (8). 0.00 „Eureka“ (6). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ Parodijų šou. „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k).
13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Surasti Lenį“ (JAV, Pietų Afrikos Respublika, 2009 m.) (N-7). 22.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.20 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.50 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 0.50 Statybų TV (k). 1.20–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45, 17.10 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 LNOBT spektaklis. Baletas „Barbora Radvilaitė“. Choreografė ir libreto autorė A.Cholina, dailininkas M.Jacovskis, kostiumų dailininkas J.Statkevičius, dirigentas R.Šervenikas (k). 13.40 „Meilės skonis“. 14.35 Antano Vengrio 100-osioms gimimo metinėms. Kelionė į būtąjį laiką. Nuo vaidyklos iki valstybės teatro (k). 15.20 Antano Vengrio 100-osioms gimimo metinėms. Teatro instinktas. „Scenos riteris“ (1, 2) (k). 15.50 Veidai. Lietuvių dokumentika. Lietuvos Respublikos prezidentai. Antanas Smetona, Kazys Grinius, Aleksandras Stulginskis (1997 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.25 Krašto spalvos. 18.00 Vilniaus knygų mugė 2012. 19.00 Prisiminkime. Skambina Balys Dvarionas (1970 m.). 19.10 „Neskubėk gyventi“. 20.00 Vilniaus knygų mugė 2012. 21.00 Keliai ir kryžkelės. Aktorė T.Vaičiūnienė (1989 m.). 21.25 Muzika ir poezija. R.Keturakio eiles skaito A.Koverka. 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama „Mūsų nedaug“ (1996 m.) (N-14). 23.20 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos pusvalandis. Muzikinė kelionė į Austriją ir Italiją. Griežia Lietuvos kamerinis orkestras (2). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas.
9.55, 14.30 Teleparduotuvė. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.10, 18.00 „Geri vyrukai“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.30 Trileris „Naktinis reisas“ (JAV, 2005 m.). 22.10 Eurolygos rungtynės. Šešioliktukas. Tel Avivo „Maccabi“–Kauno „Žalgiris“. Vaizdo įrašas. 1.00 „Futurama“. 2.00 „Pašėlęs sporto pasaulis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (6) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 „Vincentas“ (2) (N-14). 22.30 „Arti namų“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50, 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 19.55, 1.00 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
8.45 9.00 9.15 9.45 10.15 11.15 12.15
Ieškokime geriausio! „Balticum TV“ žinios. Kultūra +. Humoro laida „Maski šou“. „Nenuorama Seidė“. „Daktarės dienoraštis“ (N-7). Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 13.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 13.45 Ieškokime geriausio! 14.00 Komedija „Bambu“ (Prancūzija, 2009 m.). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 „Mirties gniaužtuose“ (5) (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (1). 18.45 „Rezonansas“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 21.15 „Kenedžiai“ (N-7). 22.30 Drama „Šalti apkabinimai“ (Ispanija, 2009 m.) (N-14). 0.40 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 1.40 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Romantinė komedija „Meilė dideliame mieste 2“ (Rusija, 2010 m.). 9.00 Drama „Kalėdų namelis“. 11.00 Melodrama „Meilė nutinka“. 13.00 Veiksmo f. „Gatvių kovotoja: Čun-Li legenda“. 15.00 Romantinė komedija „Meilės vadyba“ (JAV, 2008 m.). 17.00 Anim. f. „Iliuzionistas“. 19.00 Mistinis trileris „Prieglobstis“. 21.00 Komiška drama „Vėjavaikė“. 23.00 Romantinė komedija „Prancūziška apgaulė“. 1.00 Romantinė nuotykių komedija „Sekso turas“ (JAV, 2008 m.).
7.00 Naujienos. 7.10 Noriu žinoti. 7.55 Vaid. f. „Tarnavo du draugai“. 10.00 Naujienos. 10.20, 11.30 Humoro festivalis „Jūrmala 2011“. 11.00, 14.00 Naujienos. 12.00 Vaid. f. „Karininkai“. 14.30, 16.20 Drama „72 metrai“. 16.00 Vakaro naujienos. 18.00, 21.05 „Penkios nuotakos“. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 23.15 Valerijaus Meladzės koncertas „Padangės“. 0.45, 6.50 Lietuvos laikas. 0.55 Žvaigždėlaivis. 1.10 Vaid. f. „Giedras dangus“. 2.55 Vaid. f. „Sudie, Zamoskvorečių nenaudėliai...“ 4.30 Vaid. f. „Kontrolinis pagal specialybę“. 5.40 Muzika.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 11.45 Karaliaus taurės rungtynės. II pusfinalis. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIV turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 17.15 Karaliaus taurė. „Unicaja“–„Banca Civica“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (vasaris). 19.45 Futbolo dievai. D.Maradona. 20.15 Futbolo dievai. M.van Bastenas. 21.00 Karaliaus taurės rungtynės. Finalas. 23.15 Profesionalų boksas.
23
ketvirtadienis, vasario 23, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.
Avinas (03 21–04 20). Daugiau laiko skirkite seniai matytiems draugams, giminaičiams. Mielai padėsite aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, apmąstykite veiksmus ir gyvenimą. Gerai suprasite aplinkinių emocijas, tačiau tai nesuteikia jums teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Demonstruosite profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą ir visa tai padės darbams sklandžiai judėti į priekį. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms, o jūsų troškimai bus ignoruojami. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį ir kritiškai pažvelkite ir į save. Mergelė (08 24–09 23). Galite pakenkti kam nors, jei nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis, vaikais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jaunesni kolegos nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Tik nepiktnaudžiaukite tuo. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Vandenis (01 21–02 19). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, lengvai ir sklandžiai reikšite savo mintis. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Tokia situacija gali sukelti nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja intensyvius kritulius ir stiprų vėją. Šiandien lau kiama šlapdriba ir lietus. Temperatū ra bus 1–3 laipsniai šilumos. Penktadienį vėjas ir lietus kiek aprims. Tem peratūra naktį gali nukristi iki 2 laips nių šalčio, dieną pakils iki 3 laipsnių šilumos.
Šiandien, vasario 23 d.
+3
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+3
Šiauliai
Klaipėda
+2
Panevėžys
+1
Utena
+3
Tauragė
7.43 17.56 10.13
54-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 312 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +10 Brazilija +24 Briuselis +12 Dublinas +15 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7
kokteilis Muštynės savivaldybėje Miesto pol it ikams kartais tenka susi stumdyti, parūgoti vienas kitą. Nedaž nai, tačiau tuomet, kai šaltuoju metu dviejose greta esančiose posėdžių sa lėse vyksta pasitar imai. Mat sav ival dybėje yra tik vienas kilnojamas sto vas paltams kabinti. Kurioje patalpoje sprendžiami reikalai, į tą ir nunešamas stovas. Tačiau barniai, vos neperaugantys į muštynes, kyla, kai sutampa laikas. Tuomet galima išg irsti tok ių žodel ių, kok ių sunk iai sulaukt u me prie kokio nors „Rybporto“ kiosko. Vienas savęs įvardyti nenorėjęs poli tikas „Kokteil iui“ sakė, kad vieną die ną tikrai nupirks kel is stovus. Bet no ri, jog tos išlaidos būtų priskaičiuotos prie kancel iar inių.
Londonas +16 Madridas +17 Maskva +1 Minskas +3 Niujorkas +12 Oslas +8 Paryžius +12 Pekinas +7
Praha +7 Ryga +4 Roma +18 Sidnėjus +27 Talinas +3 Tel Avivas +20 Tokijas +11 Varšuva +6
Vėjas
7–14 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+2
+2
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
Vardai Alvyra, Butvilė, Gantautas, Polikarpas, Romana (Roma), Severinas
vasario 23-iąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+3
+3
+2
15
+2
+3
+3
+2
11
+2
+2
0
0
8
rytoj
šeštadienį
1526 m. įkurtas Joniškio miestas. 1685 m. gimė vok iečių komp oz itor ius Geor ge’as Fridericas Hande lis. Mirė 1759 m. 1744 m. gimė Vokietijos bank in ink ų dinast ijos įkūrėjas Meyer is Ams chelis Rothschildas. 1898 m. Prancūz ijos val džia įkalino rašytoją Emi le’į Zola, kuris apkaltino vy riausybę antisemitizmu. 1905 m. Čikagoje (JAV) įkurtas pirmasis „Rota
ry“ klubas. 1919 m. Benito Mussoli ni Ital ijoje įkūrė fašist ų partiją. 1930 m. mirė kalbin in kas Jon as Jablonsk is, žmonių vadinamas Lie tuvių kalbos tėvu. Gimė 1860 m. 1945 m. sulaukęs 62 metų mirė rusų poetas ir rašyto jas Aleksejus Tolstojus. 1997 m. Škot ijos Edin burgo miesto Rosl ino inst it ute moksl in ink ai sėkmingai klonavo avį.
2010 m. mirė 49 metų grupės „Vairas“ lyderis Edmondas Čivinskas.
Adele toliau moja pergalės vėliava Praėjus tik kiek daugiau nei savaitei po įspūdingų „Grammy“ pergalių, britų soulo deivė Adele antradienį triumfavo ir gim tajame Londone per kasmetinę apdova nojimų „Brit Awards“ įteikimo ceremoniją.
Judesys: stovas dažnai keliauja
po savivaldybę.
„Kokteilio“ pasiūlymas Gal reikėt ų surengt i legal ią rinkl iavą savivaldybės kor idor iuose?
Vertimas iš valdžios kalbos Paprastas žmogus, klausydamasis šian dieninės valdžios kalbų, jaučiasi taip, tar si jo kalbos žinios yra pasenusios. Šian dien „Kokteilis“ šiek tiek apšvies jus. „Pin igai išleist i neefekt yv iai“ – reik ia sakyt i „pinigai įsisavinti legaliai“. „Miesto valdžios savivalė“ – reikia saky ti „miesto savivaldybės sprendimai“. „Pol it ikas siek ia vald žios“ – reik ia sa kyt i „politikas nenor i būti abejingas“.
Linksmieji tirščiai Moksl ininkai išrado prietaisą, fiksuo jant į, kiek žmonės keik iasi. Jis buvo panašus į laikrod žio ciferblatą su ro dyklėmis Vieną egzempliorių išradėjai nunešė išbandyti į mokyklą, kitą – į profesinę mokyklą, o trečią – į kareivių dalin į. Po savaites moksl in inkai sulaukė re zult at ų. Mok ykloje priet ais as rodė 200 keiksmažodžių per valandą, pro fesinėje – tūkstant į neg raž ių žod žių per valandą. Tačiau iš dalinio duome nų nesulaukta. Suž inoję, jog prietaiso nebėra, racional izator iai pasiteiravo budinčio kareivio. – Mes pal ikome pas jus tok į prietaisą, panašų į laikrod į. – Aaaa, tai praporščikas mums liepė išmest i. Kam mums žiemą vent il ia tor ius? Česka (397 719; kai kur šiandien vyrai švęs Vyrų dieną)
23 metų dainininkė po šešių Los Andžele gautų „Grammy“ Londo ne atsiėmė du apdovanojimus, tarp jų – prestižinį britų metų albumo apdovanojimą, ir tokiu būdu įtvir tino savo pozicijas tarp didžiausios sėkmės sulaukusių britų popmuzi kos eksporto „prekių“ per daugelį pastarųjų metų. Adele, kurios karjerai grės mę pernai kėlė gerklės liga, už sa vo albumą „21“, kuris buvo paki lęs į pirmąsias britų ir amerikiečių populiariausių albumų sąrašų vie tas, gavo geriausios metų solis tės ir geriausio metų albumo „Brit Awards“. Atsiimdama apdovanojimą už geriausią albumą, ji pasakė: „Dėl nieko negalėčiau didžiuotis la biau, nei grįžimas namo su šešiais „Grammy“ ... ir britų metų albu mo (apdovanojimo) laimėjimas. Aš taip didžiuojuosi, kad esu bri tė ir mojuoju šia vėliava“. Dainininkė taip pat padėkojo sa vo įrašų kompanijai, leidusiai būti tokia artiste, kokia ji visuomet no rėjusi būti, ir savo gerbėjams. Tačiau jos pasaulinis hitas „Rol ling at the Deep“ geriausio singlo kategorijoje pralaimėjo britų vaiki nų grupės „One Direction“ dainai „What Makes You Beautiful“. Savo hitą londonietė Adele su dainavo sausakimšoje „02 Arena“ salėje ir tai buvo tik antrasis jos pa sirodymas po gerklės operacijos.
Gerbėjai po „Grammy“ ceremoni jos buvo šokiruoti jos interviu, ku riame ji pareiškė, jog pasiima pen kerių metų pertrauką, kad galėtų „mylėti ir būti laiminga“, tačiau vė liau dainininkė iš to tik pasijuokė. Netrukus po to interviu savo asme niniame tinklaraštyje ji parašė: „Jau turėjau kelias laisvas dienas, o tada čia, namuose, vyksta „Brit Awards“, o tada lekiu tiesiai į studiją ... 5 me tai? Greičiau jau 5 dienos!“ „Brit Awards“ vakaras buvo sėk mingas ir folkmuzikoje įkvėpimo ieškančiam dainininkui ir dainų kūrėjui Edui Sheeranui, kuris buvo apdovanotas kaip geriausias britų atlikėjas vyras ir geriausias britų debiutantas, taip pat – „Coldplay“, kuri rekordinį trečią kartą buvo pa skelbta geriausia britų grupe. JAV dainininkas Bruno Marsas tapo geriausiu tarptautiniu atlikė ju vyru, o jo tėvynainiai „Foo Figh ters“ buvo paskelbti geriausia tarp tautine grupe. Sup eržvaigžd ė iš Barbad o so Rihanna, kuri buvo apdovano ta geriausios tarptautinės atlikė jos statulėle, per ceremoniją dar ir dainavo. Tarp kitų atlikėjų buvo buvęs „Oasis“ dainų kūrėjas Noelis Gallagheris ir „Coldplay“. Ceremoniją užbaigė veteranų ketvertukas „Blur“ – 10-ojo de šimtmečio klasika laikomomis dai nomis „Girls and Boys“, „Song 2“ ir „Parklife“.
Triumfas: Adele Londone atsiėmė du „Brit Awards“ apdovanojimus,
tarp jų – prestižinį britų metų albumo apdovanojimą.