2012-02-23 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės

ketvirtadienis, vasario 23 d., 2012 m. Nr. 44 (1243)

Seimą ir prezidentūrą drebina išdaviko paieškos.

Lie­tu­va 5p.

diena.lt

ACTA: valdžia inicijuos diskusijas, visuomenė įkalbinėjimams nepasiduos.

Tema 8p.

1 Lt

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rei A.Mer­kel te­ko nu­si­ leis­ti dėl J.Gauc­ko kan­di­da­tū­ros į pre­ zi­den­tus.

Pa­sau­lis 12p.

Var­žy­tu­vės dėl ne­tek­ties

Galima tik įsivaizduoti, ką R.Vanagaitė būtų padariusi dirbdama aukštesnėje politikoje. „Plytinės kartodromo“ direktorius Darius Jonušis

2p.

Miestas

2p.

Merija stebės akylai Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje konservatorius Audrius Skaistys jau per pirmą tarybos posėdį suprato, kad kontroliuoti mero Artūro Zuoko valdomus politikus nebus lengva. Naują karjeros etapą A.Skaisčiui apkartino ir neretai priešišku požiūriu į Vyriausybės atstovų išsakytas pastabas pasižymintis sostinės meras.

menas Kon­ku­ren­ci­ja: per­nai lapk­ri­tį Lie­tu­vo­je at­si­ra­du­si kre­ma­vi­mo pa­slau­ga po tru­pu­tį po­pu­lia­rė­ja, ta­čiau te­be­kon­ku­ruo­ja su tei­kia­mo­mis ša­ly­se kai­

my­nė­se.

Nors Kė­dai­niuo­se jau be­veik pus­me­tį vei­kia pir­ma­sis Lie­tu­vo­je kre­ma­to­riu­ mas, sa­vo mi­ru­sius ar­ti­muo­sius kre­muo­ti no­rin­čius žmo­nes lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­ kian­čios bend­ro­vės te­be­siun­čia į kai­my­ nę Len­ki­ją.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sie­kis pa­si­pel­ny­ti

Šių me­tų pra­džio­je to­li­mo gi­mi­ nai­čio ne­te­kęs dien­raš­čio skai­ty­ to­jas Ar­nas F. iš Kau­no pa­pa­sa­ko­jo, kad vie­toj užuo­jau­tos jis su­si­dū­ rė su lai­do­ji­mo pa­slau­gų bend­ro­ vės sie­kiu pa­si­pel­ny­ti. Esą vis­kas pra­si­dė­jo tuo­met, kai gi­mi­nė nu­

ta­rė pra­ras­tą ar­ti­mą­jį kre­muo­ti.

Ar­nas pri­pa­ži­no, kad, iš­ti­kus ne­ lai­mei, do­mė­tis lai­do­ji­mo pa­slau­ gų kai­no­mis ir ypa­tu­mais nė­ra lai­ ko: „Nu­ti­kus ne­lai­mei, va­žiuo­ji į bet ku­rią lai­do­ji­mo įmo­nę, ku­ri yra pa­ke­liui. Ta­čiau su­pra­tau, nors tai ir nė­ra pa­slap­tis, kad joms ne­tek­tis yra pa­pras­čiau­sias vers­las, ga­li­my­ bė pa­si­nau­do­ti žmo­gaus silp­nu­mu.“

7

13p.

Į Vilnių atvyko V.Goldbergas

2

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Afe­ra iš­si­kve­pia Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar iš­tei­si­no pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba ir areš­tuo­to tur­to per­lei­di­mu kal­tin­ tą ant­sto­lį, Lie­tu­vos ant­sto­lių rū­mų pre­zi­diu­mo na­rį Val­dą Čeg­li­ką.

V.Čeg­li­kas yra sa­kęs, kad jis ne­pag­ rįs­tai ap­kal­tin­tas, nes bu­vo vyk­do­ mas įsi­tei­sė­jęs teis­mo spren­di­mas, įpa­rei­go­jan­tis par­duo­ti tą tur­tą.

Teis­mo nuo­spren­dis per 20 die­ nų dar ga­li bū­ti ap­skųs­tas Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.

By­los duo­me­ni­mis, Vil­niu­je dir­ ban­tis V.Čeg­li­kas 2008-ai­siais sko­li­nin­ko Arū­no U. pa­siū­ly­tam pir­kė­jui iš var­žy­ty­nių par­da­vė sos­ ti­nė­je, B.Kri­vic­ko gat­vė­je, esan­tį 20 arų skly­pą. Išieš­ko­ji­mas vyk­dy­tas ban­ko „Swed­bank“ pra­šy­mu.

Teis­mo po­sė­dy­je Arū­nas U. pa­ sa­ko­jo, kad ban­kas iš jo atė­mė šį skly­pą, nes jis neiš­ga­lė­jo mo­kė­ti pa­sko­los. Pirk­da­mas skly­pą vy­ras įkei­tė jį hi­po­te­kai. Praė­jus dve­jiems me­tams Arū­nas U. jau ne­ga­lė­jo mo­kė­ti ban­kui pa­sko­los.

Siek­da­mas su­ma­žin­ti nuo­sto­lius, jis pa­ts ėmė ieš­ko­ti klien­to. Ra­dęs pir­kė­ją, kon­sul­ta­vo­si su ad­vo­ka­tais ir ant­sto­liais, ta­rė­si su ban­ko tei­si­ nin­ku. Vi­si už­tik­ri­no, kad skly­pą bus ga­li­ma par­duo­ti pa­ties su­ras­tam pir­ kė­jui. Vil­nie­tis Al­vy­das B. pa­sa­ko­jo, kad tuo me­tu vi­si pir­ko ne­kil­no­ja­ mą­jį tur­tą, to­dėl ir jis nu­ta­ręs su­da­ ly­vau­ti ne­kil­no­ja­mo tur­to vers­le.

Pra­dė­jęs do­mė­tis šia rin­ka, iš vie­no pa­žįs­ta­mo su­ži­no­jo apie skly­pą B.Kri­vic­ko gat­vė­je. Vy­rai nu­va­žia­vo pas ant­sto­lį, ad­vo­ka­tus, pa­si­sko­li­no pi­ni­gų ir nu­si­pir­ko ne­ kil­no­ja­mą­jį tur­tą. 20-ies arų skly­ pą jie no­rė­jo pa­da­ly­ti į du skly­pus ir par­duo­ti. Šio­je by­lo­je pa­ro­dy­mus da­vė ir tur­to par­da­vi­mo iš var­žy­ ty­nių ak­tą pa­tvir­ti­nu­si Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo tei­ sė­ja Bro­nis­la­va To­de­sie­nė.

Ji teis­mui sa­kė, kad ne­bu­vo jo­ kio skun­do dėl ant­sto­lio veiks­mų, to­dėl var­žy­ty­nių ak­tą ji pa­tvir­ti­no.

Minėtas 20 arų skly­pas bu­vo areš­ tuo­tas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo, sie­kiant ap­gin­ti ki­tos vil­nie­tės Ni­ jo­lės D. tei­ses.

Kaip liu­dy­to­ja ap­klaus­ta hi­po­ te­kos tei­sė­ja Vi­da Va­lec­kai­tė sa­kė, kad nu­ken­tė­ju­sio­ji Ni­jo­lė D. tu­rė­jo pra­šy­ti stab­dy­ti par­da­vi­mą ne gin­ čo tvar­ka.

Skly­pas, dėl ku­rio par­da­vi­mo iš var­žy­ty­nių da­bar tei­sia­mas ant­ sto­lis V.Čeg­li­kas, tik­rų­jų sa­vi­nin­ kų bu­vo pra­ras­tas mįs­lin­go­mis ap­ lin­ky­bė­mis.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji Ni­jo­lė D. yra pa­ sa­ko­ju­si, kad jos gar­baus am­žiaus ma­ma Vil­niu­je, už Fa­bi­jo­niš­kių miš­ke­lio, tu­rė­jo 20 arų skly­pą, ku­ riame sto­vė­jo na­me­lis.

Mo­te­ris krei­pė­si į po­li­ci­ją. Pa­ rei­gū­nai at­li­ko ty­ri­mą, su­ra­do as­ me­nis, už 850 tūkst. li­tų rea­li­za­vu­ sius sve­ti­mą skly­pą. Pa­sak Ni­jo­lės D., pra­dė­jus ty­ri­mą dėl jos ma­mos skly­po paaiš­kė­jo, kad tie pa­tys as­ me­nys už 2 ir 3 mln. li­tų par­da­vė skly­pus Ba­jo­ruo­se bei Pi­lai­tė­je.

Teis­muo­se vy­ko daug pro­ce­sų, ta­čiau bran­gaus že­mės skly­po už Fa­bi­jo­niš­kių tik­rie­ji sa­vi­nin­kai dar neat­ga­vo. Skly­pas bu­vo per­par­ duo­tas ke­lis kar­tus įvai­riems as­ me­nims ir bend­ro­vėms.

BNS inf.

Ply­ti­nės kar­tod­ro­mo is­t Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) tirs, ar mies­to ta­ry­bos na­rė Rū­ta Va­na­gai­tė, dė­da­ma pa­stan­gas už­da­ry­ ti Ply­ti­nės kar­tod­ro­mą, ne­pa­žei­dė įsta­ ty­mų. Pa­ti po­li­ti­kė jai mes­tus kal­ti­ni­mus va­di­na pra­ma­nais.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Gi­na­si kal­ti­ni­mų

VTEK, ap­svars­čiu­si mies­to po­li­ti­ kės ir me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko bend­ra­ žy­gės R.Va­na­gai­tės el­ge­sį Vil­niu­je esan­čio Ply­ti­nės kar­tod­ro­mo is­to­ ri­jo­je, nu­spren­dė dėl ta­ry­bos na­rės el­ge­sio pra­dė­ti ty­ri­mą.

Ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų paaiš­ kė­ti, ar ši po­li­ti­kė kiš­da­ma­si į kar­ tod­ro­mo veik­los ri­bo­ji­mo rei­ka­lus ne­su­pai­nio­jo vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų, nes pa­ti sa­vo gy­ve­na­mą­ ją vie­tą yra dek­la­ra­vu­si na­me, ku­ rio gy­ven­to­jai ak­ty­viau­siai pa­si­sa­ kė prieš kar­tod­ro­mą.

Pa­ti R.Va­na­gai­tė dien­raš­čio „Vil­niaus die­na“ žur­na­lis­tui sa­kė apie šį VTEK spren­di­mą su­ži­no­ ju­si tik iš pa­žįs­ta­mų žmo­nių ir la­ bai nu­ste­bu­si, nes is­to­ri­jo­je ji, kaip pa­ti sa­kė, „yra nie­kuo dė­ta“.

Po­li­ti­kė sa­vo kal­tės neįž­vel­gia.

Dien­raš­čiui ji tvir­ti­no, kad jo­kiais veiks­mais ne­pa­žei­dė ta­ry­bos na­ rio eti­kos. „Aš tik pa­si­ra­šiau pe­ti­ci­ją dėl to kar­tod­ro­mo. Dau­giau jo­kiais veiks­mais ne­si­sten­giau, kad tas kar­tod­ro­mas bū­tų už­da­ry­tas“, – sa­kė R.Va­na­gai­tė.

Eti­kos sar­gams R.Va­na­gai­tę pa­ skun­dė pa­ties kar­tod­ro­mo va­do­ vai, ta­čiau ta­ry­bos na­rė sa­kė nė

Rū­ta Va­na­gai­tė:

Ne­ži­nau, kas pa­ skun­dė, ko­dėl tą ty­ ri­mą pra­dė­ti rei­kia. Čia tik­rai kaž­koks be­reikš­mis da­ly­kas, jo aš ne­sup­ran­tu. ne­ži­nan­ti, kas ir ko­dėl VTEK pa­ si­skun­dė dėl jos el­ge­sio. „Ne­ži­nau, kas pa­skun­dė, ko­dėl tą ty­ri­mą pra­dė­ti rei­kia. Čia tik­rai kaž­koks be­reikš­mis da­ly­kas, jo aš ne­sup­ran­tu. Ži­nau, kad žmo­nėms tas kar­tod­ro­mas truk­dė, kad kė­lė triukš­mą. At­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos juk nu­sta­tė, kad triukš­mo ly­gis ten

Aistros: į Vilniaus Plytinės kartodromo veiklos tyrimą, be politikų, visuo

čiųjų interesų.

per di­de­lis, bet juk ne aš tai pa­da­ riau“, – sa­kė R.Va­na­gai­tė.

Kal­te nea­be­jo­ja

Vi­sai ki­taip ma­no R.Va­na­gai­tę VTEK pa­skun­dęs vie­šo­sios įstai­ gos „Ply­ti­nės kar­tod­ro­mas“ di­ rek­to­rius Da­rius Jo­nu­šis. Dien­raš­ čiui jis tvir­ti­no esąs įsi­ti­ki­nęs, kad R.Va­na­gai­tė bu­vo pa­grin­di­nė kar­ tod­ro­mo dar­bo lai­ko ri­bo­ji­mo ini­ cia­to­rė ir ty­čia, tu­rė­da­ma as­me­ni­ nių in­te­re­sų, sie­kė atim­ti iš vai­kų ga­li­my­bę spor­tuo­ti. „Jei ne­bū­tu­me įsi­ti­ki­nę, jog bū­ tent ji dė­jo pa­stan­gas, kad kar­tod­ ro­mas bū­tų už­da­ry­tas, ne­bū­tu­me

krei­pę­si į ko­mi­si­ją. Džiau­gia­mės, kad R.Va­na­gai­tė kol kas vei­kia tik vie­tos val­džio­je. Ga­li­ma tik įsi­ vaiz­duo­ti, ką ji bū­tų pa­da­riu­si dirb­da­ma aukš­tes­nė­je po­li­ti­ko­ je“, – kal­bė­jo D.Jo­nu­šis.

Jis pri­si­mi­nė, kaip sa­vi­val­dy­bė­je or­ga­ni­zuo­ta­me kar­tod­ro­mo at­sto­vų ir val­di­nin­kų su­si­ti­ki­me da­ly­vau­da­ ma R.Va­na­gai­tė itin ak­ty­viai reiš­kė­ si, siek­da­ma ras­ti kuo dau­giau prie­ žas­čių už­da­ry­ti kar­tod­ro­mą. „Ji ži­no­jo vi­sas ap­lin­ky­bes, vi­sus gar­so ty­ri­mus ir pa­na­šiai. Jei žmo­ gus gy­ve­na vie­na­me iš tų na­mų, tu­rė­tų iš vi­so at­si­ri­bo­ti nuo to­kių da­ly­kų svars­ty­mo sa­vi­val­dy­bė­je.

A.Skaistys: aš ne­lin­kęs vie­šai ver­tin­ti po Ma­tas Mik­ne­vi­čius Ke­lio­li­ka įsta­ty­mų nea­ti­ti­ki­mų, svar­bių nu­ta­ri­mų stab­dy­mas ir net kal­ti­ni­mas par­ti­niu ša­liš­ku­ mu – toks bu­vo pir­mas nau­jo­jo Vy­ riau­sy­bės at­sto­vo Vil­niaus ap­skri­ ty­je Aud­riaus Skais­čio ap­si­lan­ky­ mas sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos po­sė­dy­je.

Kon­ser­va­to­rių par­ti­jai pri­klau­ san­tis tei­si­nin­kas jau per pir­mą ta­ry­bos po­sė­dį su­pra­to, kad kont­ ro­liuo­ti me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko val­do­ mus po­li­ti­kus ne­bus leng­va.

Nau­ją kar­je­ros eta­pą A.Skais­ čiui ap­kar­ti­no ir ne­re­tai prie­šiš­ku po­žiū­riu į Vy­riau­sy­bės at­sto­vų iš­ sa­ky­tas pa­sta­bas ir įspė­ji­mais pa­ duo­ti į teis­mą pa­si­žy­min­tis me­ras, ku­ris iš pra­džių nau­jam dar­buo­ to­jui spau­dė ran­ką, o vė­liau vie­šai me­tė įta­ri­mus dėl pa­tai­ka­vi­mo sa­ vo par­ti­jos ko­le­goms.

– Blo­ka­vo­te ta­ry­bos spren­di­mą dėl se­niū­ni­jų re­for­mos ap­klau­ sos vyk­dy­mo. Vi­si ži­no, kad bū­tent jū­sų par­ti­ja la­biau­siai šiai re­for­mai prie­ši­na­si. Dėl to me­ras jus pa­va­di­no pa­ty­ru­siu

spau­di­mą ir ša­liš­ku. Kaip ver­ ti­na­te to­kį jo pa­reiš­ki­mą?

– Me­ras, kaip ir kiek­vie­nas po­li­ti­ kas, tu­ri ir iš­sa­ko sa­vo nuo­mo­nę.

Aš ne­lin­kęs vie­šai ver­tin­ti po­li­ti­kų nuo­mo­nių. Vy­riau­sy­bės at­sto­vai vyk­do sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­vi­ mo su­bjek­tų tei­sės ak­tų ar jų pro­ jek­tų tei­sė­tu­mo prie­žiū­rą, ta­čiau ne­ver­ti­na šių su­bjek­tų prii­ma­mų spren­di­mų po­li­ti­nio ir (ar) eko­no­ mi­nio tiks­lin­gu­mo as­pek­tų bei su tuo su­si­ju­sių nuo­mo­nių.

– Ar ne­ma­no­te, kad to­kių me­ro pa­reiš­ki­mų atei­ty­je bus ir dau­ giau. Tik­riau­siai ga­li bū­ti, kad jū­sų pri­klau­sy­mą opo­zi­ci­nei par­ti­jai me­ras iš­nau­dos vyk­ dy­da­mas sa­vo už­mo­jus.

– Ne­ga­liu pro­gno­zuo­ti ki­to as­mens veiks­mų. Ti­kiuo­si, kad to­kių pa­ reiš­ki­mų ne­be­bus. No­riu pa­brėž­ti, kad pa­gal Sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ ra­ci­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mą Vy­riau­ sy­bės at­sto­vo ap­skri­ty­je įga­lio­ji­mų įgy­ven­di­ni­mas ne­ga­li bū­ti su­sie­tas su po­li­ti­nės par­ti­jos veik­la.

To­dėl ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ma­no tai­ko­mos po­vei­kio prie­mo­nės sa­vi­ val­dy­bių ad­mi­nist­ra­vi­mo su­bjek­ tams nė­ra sie­ja­mos su ma­no na­rys­te

Me­ras, kaip ir kiek­vie­ nas po­li­ ti­kas, tu­ ri ir iš­sa­ko sa­vo nuo­ mo­nę. Aš ne­lin­kęs vie­šai ver­ tin­ti po­li­ti­ kų nuo­mo­ nių. po­li­ti­nė­je par­ti­jo­je, bet iš­skir­ti­nai tik su įsta­ty­mų vyk­dy­mu. Ma­no, kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jo, veik­la grin­ džia­ma Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­ me nu­sta­ty­tais pa­grin­di­niais vals­ ty­bės tar­ny­bos prin­ci­pais – įsta­ty­mų vir­še­ny­bės, tei­sė­tu­mo, ly­gia­tei­siš­ku­ mo, lo­ja­lu­mo, po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo, skaid­ru­mo, at­sa­ko­my­bės už priim­ tus spren­di­mus, kar­je­ros ir tar­ny­

bi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo. Taip pat sais­to­ma vals­ty­bės tar­nau­to­jų veik­ los svar­biau­sių eti­kos prin­ci­pų: pa­ gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei, tei­sin­gu­ mo, ne­sa­va­nau­diš­ku­mo, pa­do­ru­mo, ne­ša­liš­ku­mo, at­sa­ko­my­bės, vie­šu­mo ir pa­vyz­din­gu­mo.

– Se­niū­ni­jų re­for­ma bu­vo ne vie­nin­te­lis klau­si­mas, ku­ris

3

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

4p.

miestas

Vilnius teisia tiltus į Silicio slėnį.

to­ri­jos ato­maz­ga?

„Na­ta“ me­ta pirš­ti­nę LAT­GA-A Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mus va­kar už­plū­do LAT­GA-A veik­la ne­pa­ ten­kin­ti dai­nų ir jų teks­tų kū­rė­ jai. Maiš­to re­zul­ta­tas – nau­ja mu­ zi­kos au­to­rių tur­ti­nių tei­sių ad­mi­ nist­ra­vi­mo aso­cia­ci­ja „Na­ta“.

Lai­kas nau­jam žings­niui

omenės sveikatos specialistų, įsiliejo ir etikos sargai, kurie aiškinsis, ar R. Vanagaitė nesupainiojo viešųjų ir privaGedimino Bartuškos nuotr.

Bet ji kaip tik la­bai ak­ty­viai reiš­kė­ si. Ir taip aiš­ku, ko­dėl ji tai da­rė“, – to­liau dės­tė pa­šne­ko­vas.

Kar­tod­ro­mas to­liau veiks

Vi­si „Ply­ti­nės kar­tod­ro­mo“ ir vie­tos gy­ven­to­jų gin­čai bai­gė­si me­ro Ar­tū­ ro Zuo­ko ver­dik­tu. Po su­si­ti­ki­mų su abiem ša­li­mis me­ras pa­reiš­kė, kad kar­tod­ro­mas ir to­liau ga­lės ne­truk­ do­mas vyk­dy­ti sa­vo veik­lą, nes jis šio­je vie­to­je at­si­ra­do anks­čiau, nei bu­vo pa­sta­ty­ti dau­gia­bu­čiai.

Pa­sak me­ro, ir sta­ty­bos lei­di­ mus iš­duo­dan­tys pa­rei­gū­nai, ir hi­gie­nos cent­ras tu­rė­jo įver­tin­ ti si­tua­ci­ją, prieš iš­duo­da­mi lei­

di­mus sta­ty­ti na­mus. Dien­raš­tis pri­me­na, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­ja iki šio me­ro pa­reiš­ki­mo kar­tod­ro­mui bu­vo pri­tai­kiu­si itin griež­tas san­kci­jas. Spor­ti­niams

go­kar­tams lai­ki­nai bu­vo leis­ta va­ ži­nė­ti tik nuo 11 iki 13 val. ir tik dar­bo die­no­mis, kai vi­si spor­tuo­ jan­tys vai­kai lan­ko pa­mo­kas mo­ kyk­lo­se.

VTEK spren­di­mas VTEK tirs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­rės R.Va­na­gai­tės el­ge­ sį. Ko­mi­si­ja nu­spren­dė pra­dė­ti ty­ri­mą po to, kai su­si­pa­ži­no su vie­šo­sios įstai­ gos „Ply­ti­nės kar­tod­ro­mas“ pra­šy­mu.

Ja­me nu­ro­do­ma, kad, ei­da­ma Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio pa­ rei­gas, R.Va­na­gai­tė gal­būt sie­kia ap­ri­

bo­ti kar­tod­ro­mo veik­lą. Tei­gia­ma, kad R.Va­na­gai­tė yra dek­la­ra­vu­si sa­vo gy­ ve­na­mą­ją vie­tą gre­ta kar­tod­ro­mo.

Esą to­dėl R.Va­na­gai­tės el­ge­sys, siū­ lant trum­pin­ti kar­tod­ro­mo dar­bo lai­ ką, sie­kiant su­ma­žin­ti ke­lia­mą triukš­ mą, ga­li bū­ti vei­kia­mas vie­šų­jų ir pri­ va­čių­jų in­te­re­sų konf­lik­to.

o­li­ti­kų nuo­mo­nių jums už­kliu­vo. Jau per pir­mą po­sė­dį ne kar­tą iš­sa­kė­te sa­vo po­zi­ci­ją ne vie­nu sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių svars­ty­tu klau­si­ mu. Ar ti­kė­jo­tės, kad įsta­ty­mų nea­ti­ti­ki­mų bus tiek daug?

– Taip, ti­kė­jau­si. Vi­sus mi­ni­mus pa­žei­di­mus jau bu­vo­me nu­sta­tę iki jū­sų nu­ro­dy­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džio pra­džios.

– Jū­sų pirm­ta­kas Jur­gis Jur­ke­ vi­čius yra sa­kęs, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės do­ku­men­tai jam bū­da­vo pa­tei­kia­mi prieš pat po­sė­dį ir su jais spė­ti su­si­pa­ žin­ti bu­vę itin sun­ku. Ar jau su­ si­dū­rė­te su to­kia si­tua­ci­ja?

– Taip, su­si­dū­riau. Su­si­pa­žin­ ti spė­ja­me, ta­čiau vyk­dant išanks­ ti­nę sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­ mų pro­jek­tų prie­žiū­rą, nu­sta­ty­tas trum­pas lai­ko tar­pas, to­dėl sun­ku iš­sa­miai ir vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­ti vi­sus pa­teik­tus do­ku­men­tus, ypač nor­mi­nio po­bū­džio tei­sės ak­tų pro­ jek­tus, ku­riais tvir­ti­na­mos įvai­rios tai­syk­lės, tvar­kos ar ap­ra­šai.

– Nes­kai­tant mies­to ta­ry­ bos opo­zi­ci­jos po­li­ti­kų, esa­ te be­ne vie­nin­te­lio sa­vi­val­dy­

bės kont­ro­lės apa­ra­to va­do­vas.

Ar ti­ki­tės, kad mies­to va­do­vai at­si­žvelgs į jū­sų pa­sta­bas po­sė­ džiuo­se? Ar vis dėl­to sa­vo po­zi­ ci­ją jums daž­niau­siai teks gin­ ti stab­dant mies­to nu­ta­ri­mus ir by­li­nė­jan­tis teis­muo­se?

– Kont­ro­liuo­da­mi sa­vi­val­dy­bes ne­ sa­me vie­ni. Sa­vi­val­dy­bių veik­lą tam tik­ro­se sri­ty­se pri­žiū­ri įvai­rios spe­ cia­li­zuo­tos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos – Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja, Vals­ty­bi­nė kal­ bos ins­pek­ci­ja, Vals­ty­bės kont­ro­lė.

Taip pat ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti sa­ vi­val­dy­bių kont­ro­lie­rių.

Ti­kiuo­si, kad į mū­sų ins­ti­tu­ ci­jos tei­kia­mas pa­sta­bas bus ge­ ra­no­riš­kai at­si­žvel­gia­ma ir iš­ky­ lan­čius prieš­ta­ra­vi­mus sprę­si­me ad­mi­nist­ra­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis.

Jei trūks abi­pu­sio su­pra­ti­mo, Sa­ vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­nės prie­ žiū­ros įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka gin­čai dėl tei­sės ak­tų prieš­ta­ra­vi­ mo aukš­tes­nės ga­lios tei­sės ak­tams ar įsta­ty­mams, Vy­riau­sy­bės spren­ di­mų ne­vyk­dy­mo bus spren­džia­mi teis­me.

– Jū­sų pirm­ta­kas di­de­lį dė­me­ sį sky­rė ko­vai su len­kiš­kais

gat­vių len­te­lių už­ra­šais Vil­ niaus ra­jo­ne. Ar ke­ti­na­te tęs­ti jo dar­bą? Ar ko­kio nors iš­skir­ ti­nio dė­me­sio šio­je sri­ty­je ga­ li­ma ti­kė­tis?

– La­bai ver­ti­nu ins­ti­tu­ci­nę at­min­tį.

At­siž­velg­da­mas į vals­ty­bi­nės kal­ bos kons­ti­tu­ci­nį sta­tu­są, nu­sta­tęs Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo pa­žei­ di­mų, įsta­ty­mų nu­sta­ty­tų įga­lio­ji­ mų ri­bo­se ir nu­sta­ty­ta tvar­ka rea­ guo­siu ne­dels­da­mas.

– Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė kar­tais neat­siž­vel­gia nei į Vy­riau­sy­bės at­sto­vo, nei į teis­mo spren­di­ mus. Pa­vyz­džiui, ir to­liau bau­ džia rū­kan­čius ne­pil­na­me­čius.

Ar yra ko­kių nors prie­mo­nių už­gin­čy­ti to­kiems sa­vi­val­dy­ bės veiks­mams?

– Kol nė­ra priim­tas ga­lu­ti­nis Lie­ tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mas, tol mi­ni­mas sa­vi­val­dy­bės spren­di­mas ga­lio­ja.

Ta­čiau pa­ste­biu, kad as­me­nys tu­ ri tei­sę sa­vo gal­būt pa­žeis­tas tei­ses gin­čy­ti in­di­vi­dua­lio­je by­lo­je, kar­tu pra­šy­ti iš­tir­ti ir mi­ni­mo spren­di­ mo tei­sė­tu­mą. Be to, teis­mo spren­ di­mams vyk­dy­ti ne­re­tai pa­si­tel­kia­ ma ant­sto­lių pa­gal­ba.

Mo­ky­to­jų na­mai skam­bė­jo ne nuo po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos at­ li­kė­jų dai­nų, bet nuo jų dis­ku­si­ jų dėl nau­jai ku­ria­mos aso­cia­ci­jos „Na­ta“, ža­dan­čios gin­ti au­to­riaus ir tur­ti­nes tei­ses. Į ren­gi­nį at­vy­ko dau­gy­bė mu­ zi­kos kū­rė­jų, ku­rių tei­ses iki šiol gy­nė LAT­GA-A. Tarp ži­no­mų vei­ dų – ir „Hap­pyend­less“ vo­ka­lis­ tas Sau­lius Prū­sai­tis, Rū­ta Ščio­ go­le­vai­tė, And­rius Ku­li­kaus­kas, Sta­no, Ar­nol­das Lu­ko­šius, Dei­ vi­das Zvon­kus, Ala­nas Choš­nau, Vik­to­ras Dia­wa­ra, te­le­vi­zi­jos mu­ zi­ki­niuo­se pro­jek­tuo­se iš­gar­sė­ję Vu­dis, Grū­das.

Prieš su­si­rin­ku­sius mu­zi­kan­ tus sto­jęs And­rius Ma­mon­to­ vas pa­reiš­kė šios die­nos lau­kęs 20 me­tų. „Gi­miau dar ta­ry­bi­niais lai­kais, ta­da au­to­riaus tei­sių ap­ sau­ga bu­vo vyk­do­ma ates­ta­ci­jų ko­mi­si­jų. Tik­rin­da­vo, ar kū­ri­niai idė­jiš­kai ir me­niš­kai yra tin­ka­mi ra­di­jui. At­ro­dė, kad to­kios or­ga­ ni­za­ci­jos sau­go me­ni­nį ly­gį, var­ dą, pa­va­di­ni­mą, na­tas. Tik vė­liau pra­dė­jau do­mė­tis au­to­riaus tei­ sių klau­si­mais“, – pa­sa­ko­jo mu­ zi­kan­tas.

A.Ma­mon­to­vas ne­slė­pė tik prieš ke­le­rius me­tus su­ži­no­jęs, kad LAT­GA-A nė­ra vals­ty­bi­nė or­ga­ ni­za­ci­ja. „Mes esa­me už­da­ri, int­ ra­ver­tai, re­tai su­si­tin­ka­me ir pa­si­ ta­ria­me, kaip vis­kas vyks­ta. Il­gai bu­vau vi­siš­kai nai­vus, ak­lai pa­si­ ti­kė­jau ma­no tei­sėms at­sto­vau­jan­ čia agen­tū­ra. Kai pra­dė­jau do­mė­ tis, su­pra­tau, kad no­rė­tų­si kai ką pa­keis­ti. Vi­sa­me pa­sau­ly­je mu­zi­ kos vers­las kei­čia­si ir mes ne­ga­li­ me lik­ti prie pa­se­nu­sio mo­de­lio“, – sa­vo idė­ja da­li­jo­si dai­ni­nin­kas. Į val­dy­bą – pa­gal už­dar­bį

Nau­jai ku­ria­mos mu­zi­kos ir teks­ tų kū­rė­jų aso­cia­ci­jos „Na­ta“ na­ riais ga­lės tap­ti kom­po­zi­to­riai, teks­tų au­to­riai, jų tei­sių pa­vel­dė­

to­jai bei mu­zi­kos kū­ri­nių lei­dė­jai. „Na­tos“ tei­si­nius as­pek­tus aiš­ ki­nu­si bu­vu­si LAT­GA-A dar­buo­ to­ja Ger­da Leo­na­vi­čie­nė ti­ki­no, kad į aso­cia­ci­ją bus ga­li­ma įsto­ ti ar ją pa­lik­ti vos pa­tei­kus pra­ šy­mą. „Ne­rei­kės lauk­ti, kol ko­kia nors val­dy­ba įsto­ji­mą ar pa­si­trau­ ki­mą svars­tys, pa­tvir­tins“, – tei­gė au­to­riaus tei­sių spe­cia­lis­tė. „Na­ta“ įkur­ta au­to­rių tur­ti­nėms tei­sėms ad­mi­nist­ruo­ti – at­ly­gi­ni­ mams au­to­riams rink­ti, skirs­ty­ti ir iš­mo­kė­ti. Pag­rin­di­niu or­ga­ni­ za­ci­jos val­dy­mo or­ga­nu taps vi­ suo­ti­nis na­rių su­si­rin­ki­mas. Taip pat bus su­da­ry­ta sep­ty­nių na­rių val­dy­ba, na­rio kan­den­ci­ja truks 3 me­tus. Ža­da­ma, kad į ją pa­teks dau­giau­sia už­dir­bę mu­zi­kos kū­ rė­jai. „Kol kas pir­miems me­tams bus ren­ka­ma lai­ki­no­ji val­dy­ba, nes ne­ga­li­me rem­tis ki­tos or­ga­ni­za­ci­ jos duo­me­ni­mis apie kū­rė­jų at­ly­ gi­ni­mus. Ma­no­me, kad dau­giau­ sia už­dir­ban­tys mu­zi­kos kū­rė­jai bus la­biau­siai suin­te­re­suo­ti tin­ ka­mai at­sto­vau­ti na­rių tei­sėms“, – aiš­ki­no G.Leo­na­vi­čie­nė. Kar­ tu su val­dy­ba „Na­tai“ va­do­vaus aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas, ku­ris šių pa­rei­gų ne­ga­lės ei­ti il­giau nei dvi ka­den­ci­jas.

Atei­tis mig­lo­ta

LAT­GA-A ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jo­nas Li­niaus­kas, ku­ris taip pat da­ly­va­vo ren­gi­ny­je Mo­ky­to­jų na­ muo­se, „Vil­niaus die­nai“ tvir­ti­no men­kai ką te­sup­ra­tęs apie nau­jos or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą. „Ne­ga­liu nie­ko ko­men­tuo­ti, nes ne­ma­čiau įsta­tų, ne­ži­nau, kas yra stei­gė­jai. Šis plė­šy­ma­sis, kai mu­ zi­kan­tams ir kom­po­zi­to­riams at­ sto­vaus vie­ni, o teks­to au­to­riams – ki­ti, su­kels chao­są“, – sa­vo po­ zi­ci­ją gy­nė J.Li­niaus­kas. Paš­ne­ ko­vas taip pat abe­jo­ja „Na­tos“ ini­cia­to­rių tvir­ti­ni­mu, kad nau­ja or­ga­ni­za­ci­ja rea­liai pra­dės veik­ti po pus­me­čio.

LAT­GA-A va­do­vo nuo­mo­ne, „Na­tos“ įkū­ri­mą la­biau lė­mė ne or­ga­ni­za­ci­jos at­si­ra­di­mo bū­ti­ny­ bė, o tam tik­rų as­me­nų am­bi­ci­jos, no­ras tap­ti aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tais ar val­dy­bos na­riais. „Fi­nan­ si­niu po­žiū­riu, ma­no nuo­mo­ne, au­to­riams bus blo­giau“, – spė­ lio­jo pa­šne­ko­vas.

Maištas: A.Mamontovas sako, kad į Lietuvos muzikos verslą ateina

permainų metas.

Simono Švitros nuotr.

4

ketvirtadienis, vasario 23, 2012

miestas

Žvilgs­niai kryps­ta į Si­li­cio slė­nį Lie­tu­vo­je vyk­sian­čios tarp­tau­ti­nės kon­ fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si su­teik­ti ga­li­my­bę įgy­ven­din­ti ino­va­ty­vias vers­ lo idė­jas.

Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Bū­das bū­ti pa­ste­bė­tiems

Ba­lan­džio 13–15 d. Vil­niu­je vyks kon­fe­ren­ci­ja „Star­tup Month­ ly Vil­nius“. Jos tiks­las – pa­dė­ti žmo­nėms, tu­rin­tiems vers­lo idė­jų, pir­miau­sia nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je, iš­mok­ti pri­sta­ty­ti sa­vo idė­ jas ir sėk­min­gai jas įgy­ven­din­ti.

Nau­jo vers­lo (angl. – star­tup) idė­jų au­to­riams bus siū­lo­ma su­ si­bū­rus į ko­man­das da­ly­vau­ti mo­ ky­muo­se ir pri­sta­ty­ti sa­vo kū­ri­nius po­ten­c ia­l iems in­ves­t uo­to­jams.

Kon­fe­ren­ci­jo­je kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vers­lūs žmo­nės iš Bal­ti­jos ir Skan­ di­na­vi­jos vals­ty­bių.

Pa­na­šios kon­fe­ren­ci­jos ren­gia­ mos Mask­vo­je, Tel Avi­ve ir Pa­lo Al­to mies­te, Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, kur įsi­kū­ręs di­džiau­sias pa­sau­ly­ je nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vių cent­ras – Si­li­cio slė­nis. Ge­riau­sias idė­jas pri­sta­čiu­sios ko­man­dos gaus ga­li­my­bę da­ly­vau­ti vers­lo spar­ti­ni­ mo pro­gra­mo­je Si­li­cio slė­ny­je.

Vers­lo nau­jo­kai, nau­do­da­mie­si šio­mis pro­gra­mo­mis, su­lau­kia pro­

fe­sio­na­lų pa­gal­bos ir pa­ta­ri­mų, kaip sėk­min­gai įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas ir su­kur­ti pro­duk­tų pra­di­nes ver­si­jas. „Star­tup Month­ly Vil­niaus“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Dau­man­tas Dvi­lins­kas ti­ki­no, kad to­kios kon­ fe­ren­ci­jos Lie­tu­vo­je vyks nuo­lat. Jo ma­ny­mu, to­kie ren­gi­niai tu­rė­tų pa­ dė­ti lie­tu­viams tap­ti pa­ste­bi­miems tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se ir pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų dė­me­sį. „Kon­fe­ren­ ci­ja ga­li ini­ci­juo­ti Lie­tu­vos ir Si­li­ cio slė­nio il­ga­lai­kę par­tne­rys­tę“, – sa­kė jis.

Ku­ras vers­lui

Lie­tu­vo­je vie­šin­tis vie­nas vers­lo ak­ce­le­ra­vi­mo spe­cia­lis­tų Jo­nat­ha­ nas Brad­for­das pa­sa­ko­jo, kad to­kios nau­jam vers­lui skir­tos kon­fe­ren­ci­ jos nė­ra vers­lo slė­nių kū­ri­mas, o tik til­tų su pa­sau­liu sta­ty­mas. „Pa­sau­ lis ma­žė­ja, to­dėl rei­kia jung­ti glo­ ba­liu mas­tu. Šiais lai­kais lie­ka vis ma­žiau ne­pa­nau­do­tų pi­ni­gų, to­dėl rei­kia juos pa­nau­do­ti iš­min­tin­gai, in­ves­tuo­jant į per­spek­ty­vias idė­ jas“, – pa­brė­žė jis.

Vers­lo ak­ce­le­ra­vi­mo pro­gra­mą įkū­ręs ir nuo­lat su ino­va­ci­jų siū­

Viltys: or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad kon­fe­ren­ci­ja su­si­do­mės jau­ni vers­lūs žmo­nės.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

lan­čiais vers­li­nin­kais bend­rau­jan­tis J.Brad­for­das tei­gė, kad to­kios prog­ ra­mos, su ku­rio­mis dir­ba jis, pir­ miau­sia skir­tos ži­nioms per­duo­ti. „Jau­nus vers­li­nin­kus kon­sul­tuo­jan­ tys pa­ty­rę spe­cia­lis­tai nu­krei­pia idė­ jas tin­ka­ma link­me. Taip su­ku­ria­mas po­ten­cia­las in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ ti, – sa­kė jis. – In­ves­ti­ci­jos – tai kaip ra­ke­ti­nis ku­ras vers­lui. Ta­čiau ne­tin­ ka­mai nu­krei­pta ra­ke­ta su­duš.“ J.Brad­for­do nuo­mo­ne, ga­li­my­ bė ko­ky­biš­kai pri­sta­ty­ti nau­jas idė­ jas svar­bi ne tik vers­li­nin­kams, bet ir in­ves­tuo­to­jams. Anot jo, šiais lai­kais rei­kia in­ves­tuo­ti kuo pla­čiau. „Ge­ riau pa­skirs­ty­ti ka­pi­ta­lą ir in­ves­tuo­ti į kuo dau­giau bend­ro­vių, ne­gu vis­ką in­ves­tuo­ti į vie­ną. Taip pa­di­dė­ja ti­ki­

my­bė, kad bent da­lis idė­jų bus sėk­ min­gos“, – pa­sa­ko­jo jis.

Lie­ka vis ma­žiau ne­ pa­nau­do­tų pi­ni­gų, to­dėl rei­kia juos pa­ nau­do­ti iš­min­tin­gai, in­ves­tuo­jant į per­ spek­ty­vias idė­jas.

Ga­li­my­bė Lie­tu­vai

Vie­šo­sios įmo­nės „Vers­li Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pau­lius Lu­ kaus­kas tei­gė, kad šis ren­gi­nys ga­lė­

tų tap­ti tramp­li­nu Lie­tu­vo­je gims­ tan­čioms idė­joms. „Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus įvy­ko daug ge­rų po­ ky­čių. Jau­ni žmo­nės ta­po ak­ty­ves­ ni, – džiau­gė­si jis. – Ši kon­fe­ren­ ci­ja yra ga­li­my­bė su­kli­juo­ti idė­jas į bend­rą sis­te­mą. Taip pat tai ga­li­ my­bė gau­ti ži­nių iš pa­ty­ru­sių vers­ lo spe­cia­lis­tų.“ P.Lu­kaus­ko ma­ny­ mu, pa­na­šios kon­fe­ren­ci­jos ir vers­lo til­tų su tarp­tau­ti­niais in­ves­tuo­to­jais kū­ri­mas ga­lė­tų pa­dė­ti Lie­tu­vai tap­ ti re­gio­no ly­de­re ino­va­ty­vaus vers­lo sri­ty­je. „Mū­sų pra­na­šu­mas – geog­ ra­fi­nė pa­dė­tis, ge­rai iš­vys­ty­tos nau­ jo­sios tech­no­lo­gi­jos. Ma­nau, ga­lė­ tu­me tap­ti tramp­li­nu, pa­vyz­džiui, bal­ta­ru­siams, tu­rin­tiems nau­jų vers­ lo idė­jų“, – sa­kė jis.

Su­si­kir­to dėl mo­ky­to­jų skai­čiaus Pe­da­go­gus ren­gian­čių uni­ver­si­ te­tų rek­to­riai ne­mo­ty­vuo­ta va­di­ na Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ jos (ŠMM) ini­cia­ty­vą šie­met į švie­ ti­mo ir ug­dy­mo stu­di­jų kryp­čių gru­pės pro­gra­mas priim­ti be­veik penk­ta­da­liu ma­žiau pir­ma­kur­sių nei per­nai.

bilietus platina

O po­li­ti­kai at­ker­ta, kad pe­da­go­gų jau tiek pa­reng­ta, jog ku­rį lai­ką jų iš­vis bus ga­li­ma ne­reng­ti. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ rės Ne­ri­jos Pu­ti­nai­tės tei­gi­mu, šiuo me­tu vi­so­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­ se ren­gia­mi 9 tūkst. žmo­nių, ku­rie įgis pe­da­go­go kva­li­fi­ka­ci­ją. „Vien šie­met jų baigs apie 4 tūkst. Da­bar lais­vų dar­bo vie­tų, su­si­ju­sių su pe­da­go­go dar­bu, yra apie 300. Mo­kyk­lo­se dir­ba apie 3 tūkst. pen­si­nin­kų. Net jei­gu jie vi­ si ry­toj išei­tų iš mo­kyk­lų, mes tu­ rė­tu­me kuo už­pil­dy­ti lais­vas vie­ tas“, – va­kar Sei­me per Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­ dį sa­kė vi­ce­mi­nist­rė. Šie­met sto­jan­tiems į švie­ti­mo ir ug­dy­mo stu­di­jų kryp­čių gru­pės pro­gra­mas nu­ma­ty­ta skir­ti 568 krep­še­lius. Per­nai jų bu­vo 740.

Kaip sa­kė vi­ce­mi­nist­rė, ŠMM skai­čia­vi­mu, po ketverių me­tų, kai stu­den­tai baigs moks­lus, bus maž­ daug toks pe­da­go­gų po­rei­kis. Be to, ji at­krei­pė dė­me­sį, kad per­nai į pe­ da­go­gi­nes spe­cia­ly­bes priim­ta apie 2000 žmo­nių: per 700 vie­tų fi­nan­ suo­ja vals­ty­bė, o 1300 stu­den­tų pa­tys mo­ka už moks­lą. „Ga­lė­tu­me iš­vis ne­priim­ti stu­ den­tų ir tu­rė­tu­me pe­da­go­gų sep­

tyneriems me­tams į prie­kį“, – tei­ gė N.Pu­ti­nai­tė.

Pe­da­go­gus ren­gian­čių uni­ver­ si­te­tų va­do­vai tvir­ti­na, kad toks su­ma­ži­ni­mas ne­pro­por­cin­gas ir ne­mo­ty­vuo­tas. Nes vals­ty­bės fi­ nan­sa­vi­mas ki­toms stu­di­jų pro­gra­ mos ma­ži­na­mas ge­ro­kai švel­niau, vi­du­ti­niš­kai – 7 pro­c. Jų tei­gi­mu, ar­gu­men­tas, kad pe­da­go­gų Lie­tu­ vo­je pa­reng­ta per daug, neį­ti­ki­na. „Pa­sa­ky­ki­te, ko­kių spe­cia­lis­tų pa­reng­ta per ma­žai? Vi­sų yra per daug. Tei­si­nin­kų – per daug, va­dy­ bi­nin­kų – per daug. Ne­rei­kia ma­ ty­ti tik pe­da­go­gų“, – tei­gė Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Al­gir­das Gai­žu­tis. Šiau­lių uni­ver­si­te­to Edu­ko­lo­gi­ jos fa­kul­te­to de­ka­nė Auš­ra Kaz­ laus­kie­nė, rem­da­ma­si ty­ri­mais ir sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, tvir­ti­no, kad po 5–10 me­tų Lie­tu­vo­je ne­bus kuo pa­keis­ti vy­res­nio am­žiaus pe­ da­go­gų. Anot jos, pro­gno­zuo­ja­ma, kad 2016 m. mo­ky­to­jams bus siū­ lo­ma dau­giau­sia dar­bo vie­tų. „Bet ko­kiu at­ve­ju šian­dien kons­ ta­tuo­ja­ma, kad trūks­ta che­mi­ jos, bio­lo­gi­jos, fi­zi­kos mo­ky­to­jų.

Moks­lei­viai blo­gai ren­ka­si lai­ky­ ti bū­tent šių da­ly­kų bran­dos eg­za­ mi­nus“, – tvir­ti­no de­ka­nė.

Pa­sak jos, dėl to su­ma­žės mi­nė­ to­se sri­ty­se dir­ban­čių moks­li­nin­ kų.

Krei­pi­mą­si į Pre­zi­den­tę, Švie­ti­ mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tą, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rą pa­si­ ra­šę Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos, Šiau­ lių uni­ver­si­te­tų bei Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos rek­to­riai ti­ki­

568 krepšeliai

numatyti stojantiems į švietimo ir ugdymo skyrių grupės programas. Pernai jų buvo 740. na, kad mo­kyk­lo­se jau da­bar stin­ ga ge­rų mo­ky­to­jų, mo­ty­vuo­jan­ čių rink­tis fi­zi­nius moks­lus. Anot jų, trūks­ta iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo spe­cia­lis­tų, to­dėl ma­ži­na­mas krep­ še­lių skai­čius esąs ne­pag­rįs­tas.

N.Pu­ti­nai­tė su­ti­ko, kad kai ku­ rio­se mo­kyk­lo­se trūks­ta tam tik­rų sri­čių mo­ky­to­jų, ta­čiau jiems nu­ ma­to­mas va­lan­dų skai­čius la­bai ma­žas. Jos tei­gi­mu, to­kiais at­ve­ jais esa­ma ki­tų pro­ble­mos spren­ di­mo bū­dų – vie­no da­ly­ko mo­ky­ to­jai ga­li įgy­ti ant­rą kva­li­fik ­ a­ci­ją.

Pa­vyz­džiui, che­mi­jos mo­ky­to­jas ga­li įgy­ti fi­zi­ko kva­li­fik ­ a­ci­ją ir dės­ ty­ti abu da­ly­kus.

A.Gai­žu­tis pri­pa­ži­no, kad vals­ty­ bės fi­nan­sa­vi­mo ma­ži­ni­mas skau­ džiai at­si­lieps aukš­tų­jų mo­kyk­lų biu­dže­tams, nes vals­ty­bės ski­ria­ mi krep­še­liai yra ge­ro­kai „so­li­des­ ni“ nei nu­sta­ty­ta įmo­ka už moks­lą stu­den­tams, įsto­ju­siems į vals­ty­ bės ne­fi­nan­suo­ja­mas vie­tas.

BNS, VD inf.

5

KetvirtADIENIS, vasario 23, 2012

lietuva Komentarai

Po pre­zi­dentū­ ros lan­gais skam­bėjo ra­gi­ ni­mai „ne­leis­ ti ža­gin­ti vals­ tybės“, o par­la­ men­te li­gi su­ temų ko­mi­tetų du­ris vars­tė spe­cia­liųjų tar­ nybų va­do­vai.

Iš­da­vi­ko, nu­te­ ki­nu­sio slap­ tą in­for­ma­ciją apie „Snorą“, paieš­kos va­kar Sei­me už­sitęsė iki su­temų.

Ire­na De­gu­tienė Sei­mo pir­m i­n inkė

G

albūt aš tu­r iu ma­ž iau in­ for­ma­ci­jos, ne­gu tu­ri Pre­zi­ dentė, todėl natū­ra­lu, kad man ir ky­la kai ku­rie klau­ si­mai; jie ky­la ir dau­ge­liui vi­suo­menės na­rių bei po­li­tikų. Ky­la pa­si­pik­ti­ni­mas, ky­la klau­si­mas, kodėl ge­rai dir­ban­čios ins­ti­tu­ci­jos (FNTT – red. pa­st.) va­do­vai, tik­rai ge­rai ži­no­mi ir au­to­ri­te­tin­gi ko­vo­ to­jai su kri­mi­na­li­niu pa­sau­liu, at­leid­ žia­mi ne­pa­tei­kiant aiš­kių at­sa­kymų.

Kai tu tos in­for­ma­ci­jos ne­tu­ri pa­kan­ ka­mai, ne­ga­l i turė­t i tvir­tos po­z i­ci­jos ar nuo­monės, kaip čia yra – ar šiuo at­ ve­ju ne­teisūs at­leis­t i FNTT va­do­vai, ar mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis, kad juos at­lei­do.

Ma­ka­lynė: į mi­tingą prie pre­zi­dentū­ros su­si­rin­ku­sią mi­nią vie­ni­jo pyk­tis vald­žiai ir teisė­sau­gai, to­li gra­žu ne tik sie­

kis pa­lai­ky­ti at­sta­ty­dintą FNTT va­do­vybę.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Rai­mun­das Pa­lai­tis Vi­daus rei­kalų mi­n ist­ras

Valdžią dre­bi­na iš­da­vi­ko paieš­kos S Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

At­sa­kymų paieš­kos užt­ru­ko

Kas nu­te­ki­no in­for­ma­ciją apie na­ cio­na­li­zuo­jamą „Sno­ro“ banką?

Kas sa­ko ne­tiesą – vi­daus rei­kalų mi­nist­ras ar Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­ do­vybė? Kokį vaid­menį čia at­li­ko Vals­tybės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD)? Į šiuos klau­si­mus at­sa­kymų va­kar iki vėlu­mos ieš­ko­jo ke­li Sei­ mo ko­mi­te­tai, o Dau­kan­to aikštė­je aidė­jo mi­tin­guo­tojų bal­sai.

Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos du­ris va­kar varstė aukš­čiau­sia VSD va­do­vybė – di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Gri­na ir jo pa­va­duo­to­jas Ro­mual­ das Vaiš­no­ras, at­leis­ta FNTT va­do­ vybė, vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Rai­ mun­das Pa­lai­tis.

FNTT va­do­vai dar­syk pa­kar­to­ jo, kad jų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes tu­ ri aiš­kin­tis teis­mas, o mi­nist­ras pa­reiškė neat­sis­ta­ty­din­siąs. Tie­ sa, paaiškė­jo, kad VSD, aiš­kin­da­ ma­sis, kas dien­raš­čiui „Lie­tu­vos ry­tas“ nu­te­ki­no in­for­ma­ciją, me­ lo de­tek­to­riu­mi (po­lig­ra­fu) tik­ri­ no ir pro­ku­ro­rus, ne tik FNTT va­ do­vybę.

O po ne­tikė­tai su­reng­to po­sėdžio Sei­me VSD ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius G.Gri­na te­pa­sakė, kad Pre­zi­dentė, Sei­mo pir­mi­ninkė ir prem­je­ras ga­ vo vie­nodą VSD in­for­ma­ciją, kas galė­jo nu­te­kin­ti ži­nias apie teisė­ sau­gi­ninkų pla­nuo­ja­mus veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu.

Nea­py­kan­ta lie­jo­si lais­vai

„Vals­tybė oku­puo­ta iš vi­daus“, „Par­ti­niai kla­nai val­do vals­tybę“, „Grąžin­ki­te į po­stus at­leistą FNTT va­do­vybę“, – į Dau­kan­to aikštė­je su­rengtą mi­tingą va­kar vi­dur­dienį su­kviestą mi­nią, re­gis, su­vie­ni­jo

pyk­tis vald­žiai, teisė­sau­gos ins­ti­ tu­ci­joms ir tikė­ji­mas be­veik be­ri­ be D.Gry­baus­kaitės ga­lia.

Ant sce­nos lipę kalbė­to­jai pa­lietė pa­čias įvai­riau­sias te­mas ir pro­ble­ mas. Vie­ni kalbė­jo apie Eglės Ku­ saitės bylą, ki­ti skelbė, kad „mūsų vals­tybė jau oku­puo­ta iš vi­daus“.

Mi­nia gar­siau­siai su­ūžė, kai nuo sce­nos bu­vo pra­bil­ta apie kalė­ji­ mo gro­tas. „Žmonės lau­kia, ka­da pra­si­dės areš­tai. Ne­leis­ki­me ža­gin­ti tėvy­ nės. Ga­liu ir ki­taip pa­sa­ky­ti, kaip vie­nas per­so­na­žas: „Už­teks šio­ je vals­tybė­je ravė­ti šieną“, – šie vi­suo­me­ni­nin­ko Aud­riaus Na­ko, tink­la­la­pio eks­per­tai.eu įkūrėjo žod­žiai la­biau­siai su­dir­gi­no mi­nią. Šarū­nas Va­len­ti­na­vi­čius, pri­si­ statęs Na­cio­na­li­nio de­mok­ra­ti­nio judė­ji­mo at­sto­vu, tie­siog kons­ta­ ta­vo, kad „mūsų vals­tybę už­valdė vals­ty­bi­nin­kai“, nuo tribū­nos lie­ jo­si pyk­tis na­cio­na­li­nio trans­liuo­ to­jo pusėn.

Skelbė ka­te­go­riš­kus rei­ka­la­vi­mus

Vi­suo­me­ni­nin­kas Da­rius Kuo­lys, pra­dėda­mas ilgą kalbą, ak­cen­ta­vo tie­sos ir laisvės ver­ty­bes, pa­garbą Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai. Ta­čiau čia pat ul­ti­ma­ty­viai sa­vo at­sto­vau­ja­mo vi­suo­me­ni­nio sam­būrio var­du iš Pre­zi­dentės, Sei­mo pir­mi­ninkės ir prem­je­ro pa­rei­ka­la­vo grąžin­ti į pa­ rei­gas vi­daus rei­kalų mi­nist­ro R.Pa­ lai­čio at­leis­tus FNTT va­do­vus. „Vil­niaus die­na“ pri­me­na, kad FNTT di­rek­to­riaus pa­rei­goms ei­ ti tu­ri būti ren­gia­mas kon­kur­sas, o ga­lu­tinį žodį ta­ria vi­daus rei­kalų mi­nist­ras, sa­vo įsa­ky­mu ski­rian­ tis FNTT va­do­vybę. Nei prem­je­ ras, nei Sei­mo pir­mi­nin­kas, juo­lab Pre­zi­dentė ski­riant pa­reigū­nus, re­ mian­tis įsta­ty­mu, įta­kos turė­ti ne­ ga­li.

D.Kuo­lys ka­te­go­rišką rei­ka­la­vimą grąžin­ti at­leis­tus pa­reigū­nus at­gal į darbą mi­niai paaiš­ki­no ši­taip: „At­ leis­ti vy­rus, ku­rie kon­sul­tuo­ja ir ko­le­gas už­sie­ny­je dėl su­dėtin­giau­ sių nu­si­kal­timų, tik pa­sa­kant, kad jie ne­la­bai gra­žiai pa­si­rodė, ma­no su­pra­ti­mu, ne­pa­do­ru.“

Pre­zi­dentė, Sei­mo pir­mi­ninkė ir prem­je­ ras ga­vo vie­nodą VSD in­for­ma­ciją, kas galė­ jo nu­te­kin­ti ži­nias.

D.Kuo­lys su­si­rin­ku­sie­siems pa­ skelbė, kad būtent buvę FNTT va­ do­vai Vi­ta­li­jus Gai­lius ir Vy­tau­tas Gir­ža­das anks­čiau yra pri­si­dėję prie Bres­te, Bal­ta­ru­si­jo­je, žu­vu­sio VSD pul­ki­nin­ko Vy­tau­to Po­ciū­no by­los ty­ri­mo: „Tir­da­mi šią bylą šie vy­rai pa­tys pir­mie­ji at­skleidė ne­pa­do­rius kai ku­rių VSD pa­reigūnų dar­bus.“ Jo­kios ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos apie bu­vu­sių FNTT va­dovų įdirbį V.Po­ ciū­no by­lo­je nėra, to nėra pa­tvir­tinę nei pa­ts V.Gai­lius, nei V.Gir­ža­das.

Be ki­ta ko, rei­ka­lau­ta kuo sku­ biau pa­skelb­ti po­li­ti­nių par­tijų ry­ šius su galbūt nu­si­kals­ta­mo­mis gru­puotė­mis, pa­vie­šin­ti teisė­sau­ go­je dir­ban­čius pa­reigū­nus, galbūt pra­turtė­ju­sius ne­teisė­tai.

Pub­li­ka – itin mar­ga

Sambū­ris prie pre­zi­dentū­ros neap­ siė­jo be in­ci­dentų. Mi­tin­go or­ga­ ni­za­to­rius er­zi­no ir pa­si­rodęs ult­ ra­ra­di­ka­las Vis­val­das Ma­žo­nas su kom­pa­ni­ja, ir Nep­rik­lau­so­mybės Ak­to sig­na­ta­ras, buvęs VSD di­rek­ to­rius Me­čys Lau­rin­kus. Jiems mi­ tin­go or­ga­ni­za­to­riai kli­ja­vo pro­vo­ ka­to­rių eti­ketę.

Kaip įpras­ta, pro­gos pa­si­rek­la­ muo­ti ne­pra­lei­do ir kai ku­rie po­li­ ti­kos už­ri­bio veikė­jai. Čia pat, prie tribū­nos, galbūt tikė­da­mie­si pa­si­ sa­ky­ti nuo pa­ky­los būria­vo­si Sei­ mo kon­ser­va­to­rių frak­ci­jai pri­ klau­san­tys ta­li­bais dėl sa­vo ašt­rių pa­si­sa­kymų pra­min­ti par­la­men­ta­ rai Sau­lius Sto­ma, Au­re­li­ja Stan­ci­ kienė, Nag­lis Pu­tei­kis, taip pat bu­ vęs Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­ gi­man­tas Ma­tu­le­vi­čius.

N.Pu­tei­kis, „Vil­niaus die­nos“ ži­nio­mis, nuo pat ry­to ko­le­goms mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu siun­tinė­jo trumpą­sias ži­nu­tes ir kvietė atei­ ti prie pre­zi­dentū­ros bei pa­lai­ky­ti FNTT va­do­vus. Ta­čiau juos at­lei­ dusį mi­nistrą R.Pa­laitį juk pa­si­rin­ ko N.Pu­tei­kio par­ti­jos pir­mi­nin­kas A.Ku­bi­lius.

Pre­zi­dentė šūksnių ne­girdė­jo

„Pre­zi­dentė, kiek ži­nau, yra la­bai smal­si, ma­nau, kad tik­rai bent pa­ žiūrės pro langą“, – žval­gy­da­ma­ si į Dau­kan­to aikštės rūmus vylė­si Nep­rik­lau­so­mybės Ak­to sig­na­tarė Ni­jolė Ože­lytė. Ta­čiau D.Gry­baus­ kaitė tuo me­tu rengė pri­ėmimą lie­ tu­vių li­te­ratū­ros kūrėjams. „Ne, tik­rai nie­ko (mi­nios šūksnių pre­zi­dentū­ros pa­sta­te – red. pa­st.) ne­si­girdė­jo“, – „Vil­niaus die­nai“ pa­tvir­ti­no Da­lia Ul­bi­naitė, Pre­zi­ dentės at­stovė spau­dai, tuo me­tu bu­vu­si ša­lia Pre­zi­dentės. D.Ul­bi­ naitė taip pat nu­rodė, kad „mi­tingų pre­zi­dentū­ra ne­ko­men­tuo­ja“.

Va­kar po­piet į pre­zi­dentū­ros kan­ce­lia­riją vi­suo­me­ni­nin­kas Al­ vy­das Me­da­lins­kas at­nešė ir vie­ šą mi­tin­go da­ly­vių pa­reiš­kimą, re­ miantį FNTT va­do­vybę. Pe­ti­ci­ja bu­vo už­re­gist­ruo­ta ir, pa­sak pre­zi­ dentū­ros at­stovų, bus nag­rinė­ja­ma įpras­ta tvar­ka.

ei­mo pir­mi­ninkė ir mi­nist­ras pir­mi­nin­kas nėra vi­daus rei­ kalų mi­n ist­ras. Priim­da­mas tokį spren­dimą (at­leis­ti FNTT va­do­vus – red. pa­st.), aš rėmiau­si tu­ri­ ma in­for­ma­ci­ja ir esu įsi­ti­kinęs, kad in­ for­ma­ciją nu­te­ki­no kaž­kas iš FNTT. Ne­ ke­ti­nu at­si­sta­ty­din­ti, nes aš pri­ėmiau svarbų ir ryž­t ingą žingsnį, kad to­k ie pa­reigū­nai ne­galėtų dirb­ti FNTT, nes tai yra vie­na iš pa­grin­di­nių ins­ti­tu­cijų, ku­ri ir to­liau ti­ria „Sno­ro“ bylą.

Vi­ta­li­jus Gai­lius

At­leis­tas FNTT di­rek­to­r ius

K

aip ga­liu pa­ko­men­tuo­ti Pre­ zi­dentės žod­žius? Aš ger­biu Pre­zi­dentės nuo­monę. Jei­gu aš ne­gra­žus... Žmo­nai – gra­ žus. Aš ne­po­li­ti­ka­vau, mes tik ban­do­ me ap­si­gin­ti. Mes ti­riam nu­si­kal­ti­mus, o ne kaž­ko­kias par­ti­jas. Daug ką tyrė­me ir daug ką iš­tyrė­me. Ir te­be­ti­ria­me.

Vy­tau­tas Gir­ža­das

At­leis­tas FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas

N

e­no­r iu vel­t is į žod­ž ių ka­ rą su Pre­zi­den­te ar vi­daus rei­kalų mi­n ist­ru. Kas jau­ čia­si tei­sus – te­gul pa­ro­do tei­si­nis pro­ce­sas. Ga­liu pa­sa­ky­ti vie­na: tei­sus ga­li jaus­tis kas no­ri, bet tei­sin­ gumą Lie­tu­vo­je vyk­do teis­mai. Jei­gu Lie­t u­vo­je tei­sin­g umą vyk­dys po­l ig­ ra­fas, ta­da ne­be­reikės teismų, ne­be­ reikės biud­že­to pi­nigų.

6

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

nuomonės

Bal­ti­jos ša­lims trūks­ta vie­ny­bės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

M

Nu­siš­luos­tom aša­ras ir ei­nam dirb­ti Irma Verbienė

V

is ver­kę ir rau­do­ ję dėl ko­ne pri­vers­ ti­nės bran­daus am­ žiaus dar­bin­g ų Lie­ tu­vos pi­lie­čių ne­va sa­va­no­riš­kos trem­ties į žu­vies fab­ri­kus ar man­ da­ri­nų so­dus, po­li­ti­kai su­si­grie­bė ir, kaip sa­ko­ma, vei­du at­si­g rę­žė į jau­ni­mą. Gal­būt ti­kė­jo­si pa­si­sem­ ti verž­laus op­t i­m iz­mo, ta­čiau jis se­no­kai iš­ga­ra­vęs.

Kai ku­rie eko­no­mi­kos eks­per­tai ne tik Lie­tu­ vos, bet ir vi­sos Eu­ro­ pos jau­ni­mą pra­de­da va­din­ti pra­ras­tą­ja kar­ ta. Jau­ni, iš­si­la­vi­nę, gra­ žūs ir ne­rei­ka­lin­gi dar­ bo rin­kai.

Pa­s i­ro­do, Lie­t u­vai, tiks­l iau, jos dar­bo rin­kai, nei jau­nas, nei se­ nas ne­rei­ka­l in­gas, o bran­d žiam per ma­žai mo­ka.

Skel­bia­ma, kad Lie­t u­vo­je dar­bo ne­t u­r i per 60 tūkst. jau­nuo­l ių.

Tę­siant kal­bą apie skai­čius, jau­ ni­mo ne­dar­bas vir­ši­ja 30 pro­c., tai yra kas tre­čias as­muo nuo 16 iki 29 me­tų tu­rė­tų vars­ty­ti dar­bo bir­žos du­r is.

Nau­jau­sia ži­n ia: spe­cia­l i dar­bo gru­p ė prem­je­r ui iki ko­vo vi­du­ rio tu­r i sku­biai pa­teik­t i bū­dus, kaip ši­tą rei­ka­lą iš­spręs­ti.

Lie­t u­vos jau­n i­mo or­ga­n i­z a­c i­jų ta­r y­ba (Li­JOT) to­k ių pa­siū­ly­mų jau pa­tei­kė. Juos ana­l i­z uo­jant, tie­są sa­kant, pies­t u sto­ja­si plau­ kai. Pra­dė­jus skai­ty­ti pir­ma min­ tis – o kaip jūs, ger­bia­m i jau­nuo­ liai, ga­l i­te ras­ti dar­bą, jei taip kal­ ba­te, taip ra­šo­te?

Rei­k ia pa­v yz­d žių? Pra­šom. „Da­ bar­t i­nę su­si­k los­č iu­sią si­t ua­ci­ją ra­g i­na­me spręs­t i dviem eta­pais: pir­mo­j o sku­bu­mo bū­t i­no­m is prie­mo­nė­m is, ku­r ios spren­d žia prie­žas­t ies su­kel­t us klau­si­mus, bei sis­te­mi­niais po­ky­čiais.“ Tie­są sa­kant, nė­ra pra­sti Li­JOT pa­ siū­ly­mai, o nu­ri­jus kar­tė­lį dėl klai­ kios kal­bos ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad jau­ni­mas de­ri­na­si prie vy­res­nių biu­rok­ra­tų, pe­ri­ma jų bend­ra­vi­mo ma­nie­ras ir tuš­čia­žo­dys­tės me­ną.

Taip ir tu­r i­me jau­ną žmo­g ų, ku­ ris ge­r iau už­sie­ny­je lenks nu­ga­

rą, bet, gink Die­ve, ne­sės į „Mak­ si­mos“ ar „Nor­fos“ ka­są ar­ba ge­ riau bus neaiš­k iu va­dy­bi­n in­k u neaiš­k io­je įmo­nė­je, nei, tar­k i­me, įsi­g is vers­lo liu­di­ji­mą ir va­lys na­ mus, tai yra dirbs sau ir bus pa­ts sau po­nas. Taip jau nu­ti­ko Lie­tu­ vo­je, kad „va­dy­bi­nin­kas“ skam­ba be­veik kaip „di­rek­to­r ius“, o „pa­ ten­t i­n in­kas“ – vos ne pra­sčiau nei „vel­tė­d is“. Dirb­t i Ga­r iū­nuo­ se yra gė­da, o sė­dė­ti tė­vams ant spran­do ir keik­t i sis­te­mą – ne­t gi ro­man­tiš­ka.

Ir nė­ra ko kal­tin­ti jau­nų­jų be­dar­ bių, kai net kai ku­r ie eko­no­m i­ kos eks­per­tai ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­sos Eu­ro­pos jau­ni­mą pra­de­ da va­din­ti pra­ras­tą­ja kar­ta. Jau­ni, iš­si­la­v i­nę, gra­ž ūs ir ne­rei­ka­l in­g i dar­bo rin­kai.

Tik ar tik­rai to­k ia ne­dar­bo tra­ge­ di­ja iš­ti­ku­si Lie­tu­vos jau­ną­ją kar­ tą? Ar tik­rai tai sis­te­m i­nė ne­lai­ mė, ar tie­siog tin­g i­nys­tė?

Jei ti­kė­si­me darb­da­viais, vis ma­ žiau jau­nų žmo­n ių dėl sva­jo­n ių dar­bo pa­si­r y­žę me­t us (o gal ir ne vie­nus) ne­šio­ti ka­vą ir už­dirb­ ti gra­šius. Sva­jo­nės nu­k i­ša­mos į pa­s ą­mo­nės už­ka­bo­r ius, nes už ka­vos ne­šio­ji­mą Lon­do­no ba­re mo­ka daug dau­g iau nei, tar­k i­me, ko­k io­je nors rek­la­mos agen­tū­ro­ je Vil­niu­je. Ta­čiau, žmo­nės, Lon­ do­ne yra tik ka­va, o Vil­niu­je ka­va su per­spek­ty­va...

Ki­ta ver­t us, ne­v il­t is tur­būt už­ kre­čia­ma. Tė­vai kei­k ia sis­te­mą ir emig­r uo­ja, pa­do­r iau­s i pa­s ii­ ma vai­k us kar­t u. Jei vai­k us au­ gi­na se­ne­liai, na­mie ir mo­kyk­lo­ je jie gir­di, kaip čia, Lie­tu­vo­je, vis­ kas be­vil­tiš­ka. Pen­si­nin­kai rau­da, mo­k y­to­jai strei­k uo­ja, prie jų pri­ si­de­da ir dės­t y­to­jai, oriai kons­ ta­tuo­jan­tys, kad vi­sam švie­ti­mo sek­to­riui pa­da­ry­ta di­d žiu­lė ža­la. „Mes, aukš­t ų­jų mo­k yk­lų dės­t y­ to­jai, aiš­k iai ma­to­me, kad bend­ ras Lie­tu­vos moks­lei­vių ži­nių ly­ gis ge­ro­kai nu­kri­to, pa­blo­gė­jo stu­ di­jų ko­ky­bė, moks­las tar­nau­ja ne vals­t y­bės eko­no­m i­kos ir vi­suo­ me­nės ge­ro­vės kė­l i­mo tiks­lams, o vi­sos jė­gos me­ta­mos kie­k y­bi­ niams ro­d ik­l iams pa­ge­r in­t i, pa­ vyz­d žiui, moks­l i­n ių straips­n ių, tu­r in­čių ci­ta­v i­mo in­dek­sų, skai­ čiui pa­d i­d in­t i“, – to­k į mo­k y­to­jų strei­ką pa­lai­kan­t į pra­ne­ši­mą iš­ pla­t i­no Lie­t u­vos aukš­t ų­jų mo­ kyk­lų dės­ty­to­jai.

Tai, ger­bia­mi mo­ky­to­jai ir dės­ty­ to­jai, ar be jū­sų pa­gal­bos Lie­t u­ vos jau­nų žmo­nių ži­nių ly­g is nu­ kri­to? Ar ne jūs prie­ši­na­tės per­ mai­noms, pa­vyz­džiui, per­pus su­ ma­ž in­ti uni­ver­si­te­tų skai­čių ma­ žy­tė­je Lie­tu­vo­je? Gal tai ir yra bū­ das su­ma­žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bą – vie­ni nor­ma­liai iš­mok­tų ama­to, o ki­ti tap­tų tik­rais moks­li­nin­kais.

ask­vo­je vei­kian­čio Po­li­ ti­kos tech­no­lo­gi­jų cent­ro (PTC) Vie­šų­jų ry­šių pro­ jek­tų de­par­ta­men­to va­ do­vės Ol­gos Me­fod­je­vos tei­gi­mu, ES ir Bal­ti­jos ša­lių po­li­ti­ka Ru­si­jos at­ žvil­giu nė­ra vie­no­da. „Aš at­skir­čiau ES po­li­ti­ką ir Bal­ti­ jos ša­lių po­li­ti­ką Ru­si­jos at­žvil­giu“, – sa­kė po­li­ti­kos tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ lis­tė, api­bū­din­da­ma konk­re­čiai Bal­ ti­jos ša­lių ir ap­skri­tai ES po­li­ti­ką bei veiks­mus, su­si­ju­sius su Ru­si­ja. „Dėl Bal­ti­jos ša­lių veiks­mų, tai, ma­no nuo­mo­ne, kiek­vie­ną vals­ty­bę, at­sto­vau­jan­čią šiam blo­kui, rei­kia ver­tin­ti at­ski­rai. Net ti­riant Bal­ti­jos vals­ty­bių po­li­ti­ką išei­vių iš Ru­si­jos at­žvil­giu, ma­tyt, vi­siš­kai api­bend­ rin­ti šių ša­lių ne­rei­kė­tų“, – sa­kė ži­ no­ma PTC eks­per­tė.

Ana­li­ti­kės nuo­mo­ne, „kal­bant apie pa­čias bend­riau­sias ka­te­go­ri­jas, Bal­ti­ jos ša­lių po­li­ti­ka Ru­si­jos at­žvil­giu – tai mė­gi­ni­mas at­gau­ti na­cio­na­li­nę ta­pa­

ty­bę, pa­trio­ti­nė­mis spal­vo­mis nu­spal­ vin­tą sa­vo iš­di­du­mą, prieš­prie­ši­nant sa­ve Ru­si­jai ir so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai.

Bal­ti­jos ša­lių veiks­mus ap­skri­tai ga­li­ ma pa­ly­gin­ti su psi­cho­lo­gi­nė­mis kom­ pen­sa­vi­mo reak­ci­jo­mis į su­vo­kia­mą / ne­su­vo­kia­mą komp­lek­są“. „Ir rei­kia pa­mi­nė­ti, kad dėl šios po­li­ti­kos ken­čia, vi­sų pir­ma, ru­sa­ kal­biai gy­ven­to­jai. Es­ti­jo­je ir Lat­vi­ jo­je – dau­giau, Lie­tu­vo­je – ma­žiau, kaip pa­ro­dė PTC at­lik­tas so­cio­lo­gi­nis ty­ri­mas. Vals­ty­bės ly­giu Bal­ti­jos ša­ ly­se pa­gal ten gy­ve­nan­čių eks­per­tų ir pi­lie­čių su­vo­ki­mą for­muo­ja­si Ru­si­jos kaip prie­šės įvaiz­dis, o tai, be abe­jo, da­ro nei­gia­mą po­vei­kį Ru­si­jos eli­ tui“, – pa­brė­žė O.Me­fod­je­va. „O ES stra­te­gi­ja, ma­no nuo­mo­ne, tai – geo­po­li­ti­nės įta­kos plė­ti­mo stra­ te­gi­ja, pa­gal ku­rią Ru­si­ja yra na­tū­ra­li opo­nen­tė kai ku­riais klau­si­mais. Tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie ang­lia­van­de­ni­ lių tie­ki­mą, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą, ki­ši­mą­si į kai ku­rių ša­lių, pa­

vyz­džiui, Li­bi­jos, Si­ri­jos, rei­ka­lus ir t. t. Nors ki­ši­mo­si klau­si­mas yra Jung­ tinių Tautų kom­pe­ten­ci­ja, kaip ži­ no­ma, bū­tent įta­kin­giau­sių ES ša­lių – Pran­cū­zi­jos ir Vo­kie­ti­jos – po­zi­ci­ jos da­ro įta­ką vi­suo­me­ni­niam po­li­ti­ niam dis­kur­sui dėl šių pro­ble­mų“, – pa­brė­žė po­li­ti­kos tech­no­lo­gė. „Ki­ta ver­tus, Ru­si­jos ir ES su­de­ rin­tų veiks­mų, pa­vyz­džiui, sie­kiant drau­ge įveik­ti fi­nan­sų kri­zę, ga­li­my­ bės neat­me­ta bent jau Ru­si­jos eli­ tas“, – api­bend­ri­no O.Me­fod­je­va.

Igo­rio Bu­ni­no va­do­vau­ja­mas PTC – vie­na svar­biau­sių Ru­si­jos kon­sul­ta­ ci­jų bend­ro­vių po­li­ti­nės ana­li­zės ir vie­šų­jų ry­šių rin­ko­je.

Re­mian­tis in­for­ma­ci­ja iš ofi­cia­ laus tink­la­la­pio, tarp cent­ro klien­tų yra Ru­si­jos pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ ci­ja, Fe­de­ra­ci­jos Ta­ry­ba, mi­nis­te­ri­ jos, už­sie­nio vals­ty­bių dip­lo­ma­ti­nės mi­si­jos, taip pat Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos am­ba­sa­dos.

BNS, VD inf.

Pa­gal eks­ per­tų ir pi­lie­ čių su­vo­ki­mą for­muo­ja­si Ru­si­jos kaip prie­šės įvaiz­ dis, o tai, be abe­jo, da­ro nei­gia­mą po­ vei­kį Ru­si­jos eli­tui.

Neiš­si­gan­du­siems ka­riuo­me­nės – kom­pen­sa­ci­jos už studijas

K

raš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) pa­ren­gė Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­ riuo siū­lo­ma pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą at­li­ku­siems ar ba­zi­nius ka­ri­nius mo­ky­mus bai­gu­ siems as­me­nims kom­pen­suo­ti da­lį su­mo­kė­tos stu­di­jų kai­nos.

Pro­jek­te ra­šo­ma, kad ga­lė­tų bū­ti kom­pen­suo­ta pir­mų­jų ba­ka­lau­ro ar ma­gist­ro stu­di­jų ar­ba vien­ti­sų­jų stu­ di­jų kai­nos da­lis.

Pa­sak KAM, į to­kias kom­pen­sa­ci­jas ga­lė­tų pre­ten­duo­ti pri­va­lo­mą­ją pra­ di­nę ka­ro tar­ny­bą po 2011 m. rug­sė­ jo 1 d. at­li­kę as­me­nys. „Vals­ty­bės ne­fin ­ an­suo­ja­mo­je vie­ to­je ati­tin­ka­mą stu­di­jų lai­ko­tar­pį bai­gu­siam pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro

tar­ny­bą at­li­ku­siam as­me­niui kom­ pen­suo­ja­ma už stu­di­jas su­mo­kė­tos kai­nos da­lis, ku­ri ne­ga­li vir­šy­ti 50 pro­c. ati­tin­ka­mai stu­di­jų kryp­čiai nu­sta­ty­tos nor­mi­nės stu­di­jų kai­nos“, – ra­šo­ma nu­ta­ri­mo pro­jek­te. „Vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­je vie­ to­je ati­tin­ka­mą stu­di­jų lai­ko­tar­ pį bai­gu­siam pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą at­li­ku­siam as­me­niui už stu­di­jas su­mo­kė­tos kai­nos da­lis kom­pen­suo­ja­ma 3 me­tų lai­ko­tar­ piu nuo pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ ro tar­ny­bos at­li­ki­mo da­tos. Stu­di­jų kai­nos da­lis, su­mo­kė­ta už anks­čiau ne­gu prieš 3 me­tus baig­tas stu­di­ jas, ne­kom­pen­suo­ja­ma“, – tei­gia­ ma pro­jek­te. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant nu­sta­ty­ti stu­

di­jų kai­nos kom­pen­sa­vi­mo tvar­ką.

Stu­di­jų kai­nos kom­pen­sa­vi­mas nu­ ma­ty­tas per­nai priim­ta­me nau­ja­ me Ka­ro prie­vo­lės įsta­ty­me, ta­čiau to ne­bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti, kol Vy­ riau­sy­bė ne­bu­vo nu­sta­čiu­si kom­ pen­sa­vi­mo tvar­kos.

Kiek anks­čiau mi­nis­te­ri­ja, vie­šai kvies­da­ma da­ly­vau­ti ba­zi­niuo­se ka­ ri­niuo­se mo­ky­muo­se, tei­gė, kad juos bai­gę jau ga­lės pre­ten­duo­ti į da­lies su­mo­kė­tos stu­di­jų kai­nos kom­pen­ sa­vi­mą. Ta­čiau rea­liai ba­zi­nių ka­ri­nių mo­ky­mų da­ly­viai iki šiol ne­ga­li nau­ do­tis šia kom­pen­sa­vi­mo ga­li­my­be, nes nė­ra priim­ti vi­si rei­ka­lin­gi tei­sės ak­tai ir nė­ra įsi­ga­lio­ju­si mokesčio už stu­di­jas kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka.

BNS, VD inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

OMX Vilnius

900

–0,44 %

OMX Riga

–1,08 %

–0,35 %

Mi­ni­ma­li al­ga – ­ vie­na ma­žiau­sių Mi­ni­ma­lus mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas (MMA) Lie­tu­vo­je yra vie­nas ma­žiau­sių Eu­ro­po­je, kaip skel­bia Eu­ros­ta­tas. 800 li­tų sie­kian­ tis MMA ap­len­kė tik mi­ni­ma­lų at­ly­gį Bul­ ga­ri­jo­je (476 li­tai) ir Ru­mu­ni­jo­je (559 li­ tai). Di­džiau­sias mi­ni­ma­lus at­ly­gis bu­vo Liuk­sem­bur­ge – 6218 li­tų. Lie­tu­vo­je MMA ir vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo san­ty­kis 2010 m. sie­kė 42 pro­c. Ki­to­se ša­ly­se MMA svy­ra­vo nuo 32 iki 50 pro­c. vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo.

li­tų už va­lan­dą Lie­tu­va mo­ka už ad­vo­ka­tų pa­slau­gas gin­če su „Gazp­rom“.

ekonomika

OMX Tallinn

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1764 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1159 JAV do­le­ris 1 2,6046 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6159 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9513 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2742 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5978 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7553 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8599

pokytis

+0,7677 % –0,4426 % –0,0882 % –0,2060 % +0,0849 % –0,0556 % –0,0652 % +0,0915 % –0,0035 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,80

4,64

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,73

4,57

2,37

„Va­koil“

4,78

4,62

2,37

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

105,80 dol. už 1 brl.

121,75 dol. už 1 brl.

Var­žy­tu­vės dėl ne­tek­ties Paš­ne­ko­vas tei­gė, kad 1 kreip­da­ma­si į lai­do­ji­ mo pa­slau­gų bend­ro­vę mi­ru­sio­

jo gi­mi­nė ži­no­jo apie Kė­dai­niuo­ se ati­da­ry­tą nau­ją kre­ma­to­riu­mą: „Lai­do­ji­mo įmo­nė pa­ti­ki­no, kad į Kė­dai­nius nu­vež­ti ve­lio­nį nė­ra jo­ kių pro­ble­mų, ta­čiau jau po va­lan­ dos ėmė kal­bė­ti ki­taip.“ Anot dien­raš­čio skai­ty­to­jo, po va­lan­dos grį­žu­siems į bend­ro­vę gi­mi­nai­čiams bu­vo pa­sa­ky­ta, kad Kė­dai­niuo­se ir Len­ki­jo­je kre­ma­vi­ mo pa­slau­ga kai­nuo­ja tiek pat, tik Lie­tu­vo­je rei­kia už­pil­dy­ti di­džiu­lį pluoš­tą do­ku­men­tų. To­dėl įmo­nės dar­buo­to­jai esą ra­gi­no ki­tos die­ nos ry­tą vyk­ti į Len­ki­ją, kur kre­ muo­jant pa­kan­ka įga­lio­ji­mo. „Nusp­ren­dus vis dėl­to pa­si­rink­ti Kė­dai­nių kre­ma­to­riu­mą, dar­buo­to­ ja su­kan­du­si dan­tis pra­dė­jo pil­dy­ti do­ku­men­tus, ku­rių iš tie­sų ne­bu­vo tiek daug – rei­kė­jo gal pen­kių pa­ žy­mų, jas už­pil­dy­ti už­tru­ko­me apie va­lan­dą“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Anot jo, Kė­dai­nių kre­ma­to­ riu­mas kai­ną dek­la­ruo­ja vie­šai ir aiš­kiai, to­dėl lai­do­ji­mo pa­slau­gų bend­ro­vė iš klien­to ga­li pa­si­pel­ny­ti tik už pa­lai­kų nu­ve­ži­mą. To­dėl, pa­ šne­ko­vo ma­ny­mu, bend­ro­vė suin­ te­re­suo­ta vež­ti į už­sie­nį.

Gin­či­ja­si dėl kai­nų

Lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­kian­čios bend­ro­vės dar ne­tu­ri vie­nos nuo­ mo­nės, ar kre­muo­ti mi­ru­siuo­sius yra nau­jai be­si­ku­rian­ti lai­do­ji­mo tra­di­ci­ja. Ta­čiau be­ne vi­sos jos su­ ti­ko, kad klien­tams ren­kan­tis kre­ ma­to­riu­mą daž­niau­siai orien­tuo­ja­ ma­si į kai­nas.

Vil­niu­je įsi­kū­ru­sių lai­do­ji­mo na­mų „Nut­rū­ku­si sty­ga“ di­rek­ to­rė Gra­ži­na Tu­mo­sie­nė sa­kė pa­ sta­rai­siais mė­ne­siais pa­ste­bė­ju­si ten­den­ci­ją ar­ti­muo­sius lai­do­ti ne tra­di­ciš­kai, o kre­muo­ti: „Daž­niau­ siai žmo­nės taip iš­sau­go kap­vie­tė­je vie­tos, ki­taip ta­riant, vie­no­je kap­ vie­tė­je ga­li pa­lai­do­ti ke­lias ur­nas.

Be to, gi­mi­nė at­si­žvel­gia į ar­ti­mų­ jų no­rus po mir­ties bū­ti kre­muo­ tiems.“ Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį Kė­dai­ niuo­se įsi­kū­rus kre­ma­to­riu­mui, dau­gu­ma lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­ kian­čių bend­ro­vių pri­pa­ži­no, kad jis ėmė kon­ku­ruo­ti su Len­ki­jos ir Lat­vi­jos kre­ma­to­riu­mais. Ta­čiau Kau­ne esan­čio lai­do­ji­mo biu­ro „Eg­val­da“ di­rek­to­riaus Egi­di­jaus Ro­lan­do Gry­bo ma­ny­mu, kre­ma­ vi­mo pa­slau­gos priei­na­mu­mas nuo to ne­pa­si­kei­tė.

Anot jo, net to­li į už­sie­nį ve­žant pa­lai­kus, ga­lu­ti­nė su­ma yra ke­ liais šim­tais ma­žes­nė nei kre­muo­ jant Lie­tu­vo­je: „Žmo­nės ma­no, kad įkū­rus kre­ma­to­riu­mą Lie­tu­vo­je lai­ do­ti žmo­gų kai­nuos ma­žiau, ta­čiau

taip nė­ra. Len­ki­jo­je vis­kas pi­giau, o Lie­tu­vo­je žmo­nės no­ri, kad vers­las grei­tai at­si­pirk­tų ir iš kar­to duo­tų daug pel­no. To­kia mū­sų kul­tū­ra.“ Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, šiuo me­ tu kre­ma­vi­mo pa­slau­ga Len­ki­jo­je kai­nuo­ja apie 500 li­tų, o Lie­tu­vo­je – ke­liais šim­tais li­tų bran­giau, ta­ čiau jis ne­nu­ro­dė konk­re­čių trans­ por­ta­vi­mo iš­lai­dų. G.Tu­mo­sie­nė pa­ti­ki­no, kad Len­ki­jo­je kai­nos yra tris kar­tus ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­ je, ta­čiau at­si­sa­kė pa­teik­ti konk­re­ čius skai­čius.

Vy­te­nis La­ba­naus­kas:

Ne­tin­ka­mai ar ne vi­ sai šva­riai dir­ban­čios įmo­nės pikt­nau­džiau­ ja kre­ma­vi­mo pa­slau­ gų kai­nų skir­tu­mais.

Ba­do pirš­tais vie­ni į ki­tus

Nors lai­do­ji­mo pa­slau­gų bend­ro­ vės pa­tei­kia skir­tin­gas kai­nas už­ sie­ny­je ir ša­ly­je, Kė­dai­nių kre­ma­ to­riu­mo K2 LT di­rek­to­rius Vy­te­nis La­ba­naus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad bend­ ros kre­ma­vi­mo iš­lai­dos iš tie­sų pa­ na­šios. Jo tei­gi­mu, kre­ma­vi­mas su vi­so­mis ki­to­mis su­si­ju­sio­mis pa­ slau­go­mis Kė­dai­niuo­se kai­nuo­ ja 1650 li­tų, taip pat vi­du­ti­niš­kai 500 li­tų kai­nuo­ja trans­por­ta­vi­mas ir kars­tas. „Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad mes klien­tui nu­ro­do­me vi­są kai­ną, kar­ tu su PVM ir pan., o ne­tin­ka­mai ar ne vi­sai šva­riai dir­ban­čios įmo­nės pikt­nau­džiau­ja kre­ma­vi­mo pa­ slau­gų kai­nų skir­tu­mais. Jos pa­ly­ gi­na mū­sų ir ki­tų ša­lių kre­ma­to­riu­ mų kai­nas, bet ne­nu­ro­do iš­lai­dų už do­ku­men­tų tvar­ky­mą, pa­lai­kų nu­ ve­ži­mą. Len­ki­jo­je ne­tgi rei­ka­lau­ja­ ma spe­cia­lių kars­tų. Tai­gi kai ku­ rios įmo­nės kre­ma­vi­mo pa­slau­gas ne pa­siū­lo, bet pa­ža­da at­lik­ti pi­ giau, ta­čiau klien­tas iš tie­sų su­ mo­ka dau­giau“, – sa­kė V.La­ba­ naus­kas.

Skai­čiuo­ja­ma, kad kre­ma­vi­mas Len­ki­jo­je, ve­žant iš Kau­no, iš vi­ so kai­nuo­ja 2,3–2,5 tūkst. li­tų, ta­ čiau tik tuo at­ve­ju, jei nė­ra tvar­ko­ mi ofi­cia­lūs do­ku­men­tai.

Vis dėl­to pirš­tais ba­dy­ti į lai­do­ji­ mo bend­ro­ves rei­kė­tų at­sar­giai, nes kai­noms di­de­lę įta­ką da­ro ir mies­ tų geog­ra­fi­nė pa­dė­tis. Lie­tu­vos ri­ tua­li­nių pa­slau­gų aso­cia­ci­jos veik­ los or­ga­ni­za­to­rė Ing­ri­da Pet­ri­kie­nė pa­brė­žė, kad pa­sie­niuo­se įsi­kū­ru­ sių mies­tų gy­ven­to­jams kirs­ti sie­ ną ir kre­muo­ti ve­lio­nius už­sie­ny­je ga­li bū­ti pi­giau, nei tai da­ry­ti ki­to­ je Lie­tu­vos pu­sė­je esan­čiuo­se Kė­ dai­niuo­se.

I.Pet­ri­kie­nė taip pat pa­ti­ki­no, kad lai­do­ji­mo pa­slau­gų bend­ro­ vės, kaip ir vi­sos vers­lo įmo­nės, ve­ da de­ry­bas, nuo ku­rių kre­ma­vi­mo kai­nos taip pat pri­klau­so. O šias, anot jos, le­mia bend­ro­vės pla­nuo­ ja­ma kre­ma­vi­mo apim­tis.

Kre­muo­da­mas ne­su­tau­py­si

E.R.Gry­bo tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je no­ rin­čių kre­muo­ti sa­vo mi­ru­sius ar­ ti­muo­sius dar nė­ra daug, to­dėl apie nau­jų lai­do­ji­mo tra­di­ci­jų for­ma­vi­ mą­si esą per anks­ti kal­bė­ti. Jo ma­ ny­mu, kre­ma­vi­mo pa­slau­gos vi­ suo­me­nei tie­siog yra bru­ka­mos, o jų po­rei­kis pa­si­reiš­kia van­giais Kau­no sa­vi­val­dy­bės veiks­mais spren­džiant ka­pi­nių pro­ble­mą ir ma­ni­pu­liuo­jant vi­suo­me­nės nuo­tai­ko­mis. „Kau­ne ka­pi­nių be­veik ne­li­ko – tiek me­tų sa­vi­val­dy­bė neišsp­ren­ džia šios pro­ble­mos. Be to, žmo­ nėms sa­ko­ma, kad tuoj ka­pi­nė­se bus pa­da­ry­ti ko­lum­ba­riu­mai ur­ noms lai­ky­ti, ki­taip ta­riant, su­da­ ro­ma prie­lai­da, kad ne­be­rei­kės ka­ pų“, – sa­kė jis.

Paš­ne­ko­vas bu­vo skep­tiš­kas ir kal­bė­da­mas apie pa­čią kre­ma­vi­mo pa­slau­gą. Anot jo, vi­suo­me­nė įsi­ vaiz­duo­ja, kad taip lai­do­ti at­sieis pi­giau, ta­čiau iš tie­sų kre­ma­vi­mas yra pa­pil­do­ma lai­do­ji­mo pa­slau­ ga, už ku­rią rei­kia su­mo­kė­ti: „Juk per­ki vis­ką tą pa­tį – ur­ną ar kars­ tą, šar­vo­ji, be to, pa­pil­do­mai ve­ži į kre­ma­to­riu­mą, o tai kai­nuo­ja.“ Vis dėl­to Kė­dai­nių kre­ma­to­riu­mo di­rek­to­rius V.La­ba­naus­kas pa­ti­ki­ no, kad pa­slau­gų pa­klau­sa ati­tin­ka pla­nus ir prieš ke­le­tą me­tų at­lik­ tą vi­suo­me­nės ap­klau­są. Ji pa­ro­ dė, kad no­rin­čių bū­ti kre­muo­tiems ša­ly­je yra apie 20 pro­c. Paš­ne­ko­vo skai­čia­vi­mu, per mė­ne­sį įvyk­do­ mos vi­du­ti­niš­kai še­šios sep­ty­nios kre­ma­vi­mo pro­ce­dū­ros.

Iš­ban­dy­mas: ar­ti­mo­jo ne­tek­ties su­krės­ti gy­ven­to­jai tu­ri ne­pra­ras­ti

bud­ru­mo ir pa­tys ieš­ko­ti, kur kre­muo­ti ve­lio­nį kai­nuo­ja pi­giau – ša­ly­ je ar už­sie­ny­je.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

8

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

tema

AC­TA: to­bu­los, bet su­var­žy Tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos su­si­ta­ri­mas dėl ko­vos su klas­to­ji­mu, va­ di­na­ma­sis AC­TA, esą lie­tu­vių gy­ve­ni­mo aukš­tyn ko­jo­mis neap­vers. Nes Lie­tu­vo­je jau ir da­bar ga­lio­ja vi­sos ga­li­mos bau­ džia­mo­sios ir ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės prie­mo­nės už in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės klas­to­ji­mą ko­mer­ci­niais tiks­lais. Įsik­lau­sys ar­ba įkal­bės

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Ne­si­ti­kė­jo to­kios reak­ci­jos

Gir­dė­da­mi to­kius ar­gu­men­tus su­ si­ta­ri­mo kri­ti­kai at­rė­žia: „Tai ir ne­ rei­kia AC­TA.“ Tei­gia­ma, kad AC­TA – tai di­de­lių kor­po­ra­ci­jų prie­mo­nė, skir­ta tam tik­roms in­ter­ne­to sve­ tai­nėms už­da­ry­ti. O ša­li­nin­kai rė­kia dar gar­siau: „In­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­ bės tei­si­nės ap­sau­gos ly­gis tu­ri bū­ ti su­vie­no­din­tas vi­sa­me pa­sau­ly­je.“ Ir dar pri­du­ria: „Klas­to­tės da­ro ža­lą vals­ty­bių eko­no­mi­nei rai­dai.“ Nuo su­tar­ties, ku­rią anks­čiau ar vė­liau tu­rės ra­ti­fi­kuo­ti pa­sau­lio ša­lių par­la­men­tai, svars­ty­mo at­ si­trau­ku­si Lie­tu­vos val­džia lau­kia ru­de­nį vyk­sian­čių Sei­mo rin­ki­mų.

Bū­ti už AC­TA šiuo me­tu ne­po­pu­ lia­ru ir reiš­kia ei­ti prieš vi­suo­me­ nę. Lie­tu­vos po­li­ti­kams AC­TA ta­po sa­vo­tiš­ka vie­šų­jų ry­šių prie­mo­ne, lei­sian­čia pel­ny­ti rin­kė­jų bal­sų.

Prieš sa­vai­tę Vy­riau­sy­bė ini­ci­ja­vo AC­TA svars­ty­mą ir šiuo klau­si­mu karš­tai dis­ku­ta­vo, nors prieš tai pa­ti bu­vo įga­lio­ju­si as­me­nį sau­sio pa­bai­ go­je To­ki­ju­je su­si­ta­ri­mą pa­si­ra­šy­ti.

Bu­vo nu­spręs­ta ne­ra­gin­ti Sei­mo kuo grei­čiau ra­ti­fi­kuo­ti AC­TA ir pra­tęs­ti dis­ku­si­jas su vi­suo­me­ne, ar šis su­ si­ta­ri­mas priim­ti­nas, ar jis ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­mas. Or­ga­ni­zuo­ti dis­ku­ si­jas dėl AC­TA įpa­rei­go­ta Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Var­to­to­jų nuo­mo­nė dėl AC­TA ra­ti­fi­ka­vi­mo Lie­tu­vo­je (pro­c.)

Praė­ju­sį ant­ra­die­nį Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je rin­ko­si da­ly­va­vę de­ri­nant su­si­ta­ri­mą ir ki­tų suin­te­ re­suo­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Pir­ ma­me dar­bo gru­pės su­si­ti­ki­me bu­vo spren­džia­ma dėl dis­ku­si­jų su vi­suo­me­ne or­ga­ni­za­vi­mo.

Kaip dienraštį informavo, Už­ sienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas, sutarta kreiptis į ministro pirmininko tarnybą dėl formalios tarpinstitucinės darbo grupės steigimo, kuri būtų atsakin­ ga už pasirengimą tolesnėms disku­ sijoms su visuomene ACTA nuosta­ tų įgyvendinimo Lietuvoje tema.

Pa­sip­rie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mo Lie­tu­ vo­je „Stop AC­TA“ at­sto­vo Si­mo­no Jat­ko­nio tei­gi­mu, vi­suo­me­nės da­lis, ku­ri prie­ši­na­si kor­po­ra­ci­jų do­mi­na­ vi­mui mū­sų vals­ty­bė­je, ne­si­ruo­šia trauk­tis nė cen­ti­met­ro. „Aš as­me­ niš­kai esu prieš bet ko­kias de­ry­bas, kol bus kal­ba­ma apie tei­sė­tu­mą, o ne apie tei­sin­gu­mą“, – sa­kė vie­nas pa­si­prie­ši­ni­mo ak­ty­vis­tų. Pa­sak jo, po­li­ti­kai kal­bės per te­le­vi­zi­ją, o pro­ tes­tuo­to­jai or­ga­ni­zuos mi­tin­gus, kol Briu­se­ly­je bus nu­spręs­ta, kaip tu­ri bū­ti, ir ta­da mū­sų Vy­riau­sy­bė pa­ pras­čiau­siai nu­si­lenks Briu­se­liui.

S.Jat­ko­nio ma­ny­mu, da­bar ga­li­ mas dvie­jų ar ke­tu­rių sa­vai­čių ty­los pe­rio­das, o ta­da esą pra­dės aiš­kė­ ti, ko­kia link­me ju­da dėl AC­TA pa­ si­ta­ru­sios ir nuo ra­ti­fi­ka­vi­mo šiuo me­tu at­si­trau­ku­sios Eu­ro­pos ša­ lys. „Jei in­ter­ne­to lais­vių gy­nė­jams pa­si­ro­dys, kad ta kryp­tis ne­tin­ka­ ma, vi­są že­my­ną su­dre­bins ke­lias­ de­šimt kar­tų di­des­ni pro­tes­tai“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Žmo­nės ne­kvai­li

Nepritaria

63

%

20 17

Pritaria

Neturi nuomonės

Šal­ti­nis: ty­ri­mų bend­ro­vė „Sprin­ter ty­ri­mai“

AC­TA kri­ti­kai la­biau­siai ne­ri­mau­ ja, kad, įsi­ga­lio­jus do­ku­men­tui, bus įžū­liai brau­na­ma­si į žmo­nių as­ me­ni­nį gy­ve­ni­mą, pa­vyz­džiui, oro uos­tų mui­ti­nės zo­no­se reiks ati­ duo­ti pa­tik­rin­ti kom­piu­te­rius, mo­ bi­liuo­sius te­le­fo­nus ar ki­tas elekt­ro­ni­nes laik­me­nas.

Ta­čiau AC­TA ša­li­nin­kai pa­brė­žia, kad, kaip ir da­bar, tai bus da­ro­ma tik tuo­met, kai kils įta­ri­mas, ar var­to­ to­jai ne­tu­ri tiks­lų ne­le­ga­liai pa­si­ pel­ny­ti. Esą ir da­bar mui­ti­nės zo­no­

se su­stab­do­mi ke­lei­viai, su sa­vi­mi ga­be­nan­tys ke­lias de­šim­tis kom­ piu­te­rių ar MP3 gro­tu­vų. Sup­rask, jei ne­kel­si įta­ri­mo, ga­lė­si ir to­liau skris­da­mas lėk­tu­vu klau­sy­ti sa­vo mėgs­ta­mos iš in­ter­ne­to par­si­siųs­ tos mu­zi­kos MP3 gro­tu­vu. Ta­čiau vi­suo­me­nės ne­pa­si­ti­kė­ji­mą esą ke­ lia itin pai­nius do­ku­men­to teks­tas, ku­ris bu­vo ku­rį lai­ką įslap­tin­tas.

Si­mo­nas Jat­ko­nis:

Vi­suo­me­nės da­lis, ku­ ri prie­ši­na­si kor­po­ ra­ci­jų do­mi­na­vi­mui mū­sų vals­ty­bė­je, ne­ si­ruo­šia trauk­tis nė cen­ti­met­ro.

Pa­sak S.Jat­ko­nio, pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl ki­lo eu­ro­pie­čių pa­si­prie­ši­ni­mas, – slap­tu­mas. „Tai la­bai kri­to į akis, kai at­si­sta­ty­di­no Eu­ro­pos Par­la­men­to pra­ne­šė­jas AC­TA klau­si­mais Ka­de­ras Ari­fas.

Ne tik at­si­sta­ty­di­no, bet ir vie­šai iš­reiš­kė pa­si­bai­sė­ji­mą, ko­kiais me­ to­dais AC­TA stu­mia­mas Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­ri­do­riais. Žmo­nės ne­kvai­li, jie su­pran­ta, kad pa­sau­ li­nės kor­po­ra­ci­jos da­ro tie­sio­gi­nę įta­ką vi­sų mū­sų vy­riau­sy­bėms. Ir žmo­nėms pa­pras­čiau­siai at­si­bo­do, kad to­kie da­ly­kai vyks­ta“, – tei­gė vie­no­je rek­la­mos agen­tū­ro­je kū­ry­ bi­nin­ku dir­ban­tis S.Jat­ko­nis.

Pro­tes­tai ap­nuo­gi­no pro­ble­mas

„Dis­ku­si­jų su vi­suo­me­ne ne­vy­ko, nes AC­TA su­si­ta­ri­mas – tik for­ ma­lu­mas. Su­tar­tis, ku­ri įpa­rei­go­ja

Pa­sip­rie­ši­ni­mas: nu­vil­ni­jus pir­ma­jai pro­tes­tų ban­gai, kai ku­rios ša­lys, ta

keis­ti tei­sės ak­tus, Lie­tu­vo­je iš es­ mės nie­ko ne­kei­čia“, – sa­kė Lie­tu­ vos au­to­rių tei­sių gy­ni­mo aso­cia­ci­ jos-agen­tū­ros (LAT­GA-A) Mu­zi­kos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Kuz­mi­nas.

Pa­sak jo, ne­tgi tą die­ną, kai su­tar­tis bus ra­ti­fi­kuo­ta Lie­tu­vos Sei­mo, nie­ kas ne­pa­si­keis. Esą vė­liau ga­li tek­ ti to­bu­lin­ti kai ku­riuos tei­sės ak­tus, bet jie bus tik tiks­li­na­mi, ir tuo­met bus bū­ti­na tar­tis su vi­suo­me­ne. „Pa­vyz­džiui, ga­li tek­ti pa­tiks­lin­ ti Bau­džia­mą­jį ko­dek­są ir ja­me nu­ ro­dy­ti, kad bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė bū­tų tai­ko­ma už ne­tei­sė­tą at­ga­mi­ ni­mą ir pla­ti­ni­mą ne tik va­di­na­mo­ jo­je off li­ne erd­vė­je, kai ko­pi­juo­ja­mi kom­pak­ti­niai CD ar DVD dis­kai, bet ir už in­for­ma­ci­jos at­ga­mi­ni­mą in­ter­

ne­te. Bet tai ne­reiš­kia, kad ta at­sa­ ko­my­bė nu­kreip­ta prieš var­to­to­jus, ku­rie sa­vo po­rei­kiams siun­čia­si pi­ ra­ti­nės pro­duk­ci­jos. Yra tam tik­ra ri­ ba, kai tai­ko­ma at­sa­ko­my­bė, pa­vyz­ džiui, pa­da­rius 100 MGL (13 tūkst. li­tų) ža­lą“, – paaiš­ki­no M.Kuz­mi­ nas. Pa­sak jo, Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga ir da­bar ga­lė­tų ak­ty­viau veik­ti prieš pi­ra­ti­nius in­ter­ne­to po­rta­lus. „Kai at­si­ras AC­TA, bus aiš­kes­nis reg­la­ men­ta­vi­mas ir ak­ty­ves­nių veiks­mų ga­lės im­tis at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos“, – ma­no pa­šne­ko­vas.

Jam pri­ta­rė ir Lie­tu­vos gre­tu­ti­ nių tei­sių aso­cia­ci­jos (AGA­TA) di­ rek­to­rė Ag­nė Ma­sals­ky­tė. Pa­sak jos, pra­kti­ko­je vis­kas su­dė­tin­giau dėl to, kad in­ter­ne­tas yra tarp­tau­

10 mi­tų apie AC­TA 1. Bus ri­bo­ja­ma priei­ga prie in­ter­ne­to ir cen­zū­ruo­ja­mos in­ter­ne­to sve­tai­nės.

Su­si­ta­ri­me nė­ra nė vie­no straips­nio, ku­ ris pa­grįs­tų šį tei­gi­nį. AC­TA skir­tas ko­ vo­ti su pla­taus mas­to daž­nai nu­si­kals­ ta­mų gru­puo­čių vyk­do­ma ne­tei­sė­ta veik­la. Šis su­si­ta­ri­mas ne­su­si­jęs su kas­ die­niu in­ter­ne­to nau­do­ji­mu. In­ter­ne­to nau­do­to­jai ga­li to­liau da­ly­tis ne­pi­ra­ti­ne me­džia­ga ir in­for­ma­ci­ja in­ter­ne­te.

2. Bus rei­ka­lau­ja­ma pa­sie­ny­je tik­rin­ ti ke­lei­vių ne­šio­ja­muo­sius kom­piu­te­ rius ir bus kont­ro­liuo­ja­mas in­ter­ne­tu per­duo­da­mų duo­me­nų srau­tas.

Su­si­ta­ri­me aiš­kiai pa­mi­nė­tas es­mi­nis yra vi­siems priei­na­mas. Lie­tu­viš­kas su­ jo prin­ci­pas – už­tik­rin­ti, kad bū­tų ger­ tar­ties teks­tas bu­vo pa­skelb­tas Sei­mo tei­ bia­mos pa­grin­di­nės su pri­va­tu­mu, žo­ sės ak­tų duo­me­nų ba­zė­je. De­ry­bos dėl jo džio lais­ve ir duo­me­nų ap­sau­ga su­si­ju­ ne­si­sky­rė nuo de­ry­bų dėl bet ko­kio ki­to sios tei­sės. AC­TA ne­tgi konk­re­čiai nu­ro­ tarp­tau­ti­nio su­si­ta­ri­mo. De­ry­bas pri­žiū­ do­ma, kad ke­liau­to­jai ne­bus tik­ri­na­mi, rė­jo ir ES po­zi­ci­jos koor­di­na­vi­mo pro­ce­ jei pa­žei­džiant in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­ se taip pat da­ly­va­vo Lie­tu­vos už­sie­nio bės tei­ses pa­ga­min­tos pre­kės yra ne­ rei­ka­lų, Tei­sin­gu­mo, Kul­tū­ros, Ūkio mi­ ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ir ne­vyk­do­ma nis­te­ri­jos, Pa­ten­tų biu­ras, Mui­ti­nės de­ di­de­lio mas­to ne­tei­sė­ta pre­ky­ba. par­ta­men­tas, In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės 3. Tai slap­tas su­si­ta­ri­mas. De­ry­bos plėt­ros ko­mi­te­tas ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. dėl jo bu­vo ne­skaid­rios ir vy­ko už 4. Įsi­ga­lio­jus AC­TA bus pra­dė­ta tai­ky­ už­da­rų du­rų. ti va­di­na­mo­ji tri­jų kir­čių at­jun­gi­mo AC­TA teks­tas bu­vo pa­skelb­tas vie­šai ir sis­te­ma, sie­kiant ko­vo­ti su pa­žei­di­

mais in­ter­ne­te, ar­ba bus rei­ka­lau­ja­ ma, kad in­ter­ne­to pa­slau­gų tei­kė­jai kont­ro­liuo­tų ar filt­ruo­tų sa­vo siun­ čia­mus duo­me­nis.

Su­si­ta­ri­mu ne­rei­ka­lau­ja­ma, kad in­ter­ ne­to pa­slau­gų tei­kė­jai kont­ro­liuo­tų ar­ ba filt­ruo­tų sa­vo nau­do­to­jų in­for­ma­ci­ jos tu­ri­nį. AC­TA vi­siš­kai ati­tin­ka da­bar­ ti­nį nuo 2000 m. ga­lio­jan­tį ES tei­sės ak­ tą – Elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos di­rek­ty­vą – ir ne­kei­čia nė vie­no jo žo­džio.

5. Su­si­ta­ri­mo nuo­sta­tos dėl bau­džia­ mo­sios at­sa­ko­my­bės pa­žei­dus in­te­ lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­ses rei­ka­lau­

ja priim­ti pa­pil­do­mus griež­tes­nius tei­sės ak­tus.

AC­TA neį­pa­rei­go­ja ES keis­ti tei­ sės nor­mų, nes ES tei­ sė jau da­bar yra ge­ ro­kai pa­žan­ges­nė nei tarp­tau­ti­niai stan­dar­ tai. Lie­tu­vai taip pat ne­ rei­kės pri­tai­ky­ti na­cio­ na­li­nių tei­sės ak­tų, su­si­ ju­sių su bau­džia­mą­ja at­ sa­ko­my­be, kad ga­lė­tų įgy­ ven­din­ti pri­siim­tus įsi­pa­rei­ go­ji­mus. O ki­tos su­si­ta­ri­mo

9

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

tema

y­tos vi­suo­me­nės link?

Komentaras

Al­ber­tas Šekš­te­lo

Ad­vo­ka­t ų pro­fe­si­nė bend­r i­ja „NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

D

arp jų – Lie­tu­va, pa­reiš­kė, kad ne­sku­bės ra­ti­fi­kuo­ti su­si­ta­ri­mo.

ti­nis. To­dėl ji vi­lia­si, kad, kai ACTA bus priim­tas, ki­tos ša­lys pa­si­temps iki Lie­tu­vos ir ES ly­gio, o tuo­met ir Lie­tu­vos at­li­kė­jai bus la­biau ap­ sau­go­ti. „Svar­bu ir tai, kad dėl AC­ TA su­si­ta­ri­mo ap­skri­tai im­ta dau­ giau dis­ku­tuo­ti apie in­te­lek­ti­nę nuo­sa­vy­bę. Kuo dau­giau žmo­nių su­pras, kad mu­zi­ka ar fil­mai neat­ si­ran­da iš nie­ko, kad jiems su­kur­ ti iš­lei­džia­ma ne­ma­žai pi­ni­gų, tuo bus ge­riau. Juk jei­gu už tu­ri­nį nie­ kas nie­ko nie­kam ne­mo­kė­tų, ne­ bū­tų ir pa­ties tu­ri­nio“, – kal­bė­jo A.Ma­sals­ky­tė. Pa­sak jos, nuo­sto­liai dėl in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės pa­žei­ di­mų skai­čiuo­ja­mi šim­tais mi­li­jar­ dų, net ir ne­di­de­lis pa­žei­di­mų su­ ma­žė­ji­mas bū­tų reikš­min­gas.

ša­lys, pa­si­ra­šiu­sios AC­TA, pri­va­lo in­te­ lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sių įgy­ven­ di­ni­mo ly­gį priar­tin­ti prie da­bar­ti­ nio ES ly­gio.

6. Su­si­ta­ri­mu ska­ti­na­ma jo de­ ri­ni­mą vyk­dy­ti ne­tie­sio­gi­niais bū­dais. Iš Eu­ro­pos Par­la­men­ to Tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos ko­ mi­te­to už­sa­ky­to uni­ver­ si­te­ti­nio ty­ri­mo paaiš­kė­jo, kad dėl AC­TA rei­ kės keis­ti su tei­ sių vyk­dy­mo už­tik­ri­

Ar­gu­men­tai neį­ti­ki­na

Pa­sip­rie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mo „Stop AC­TA“ at­sto­vo S.Jat­ko­nio tei­gi­ mu, Vy­riau­sy­bės ir kor­po­ra­ci­jų ar­ gu­men­tai tė­ra ban­dy­mas pri­vers­ ti pa­klus­ti ir ne­si­prie­šin­ti tam, ką da­ro kor­po­ra­ci­jos. „Pa­tys ar­gu­men­tai vi­siš­kai ne­ svar­būs, svar­bu, kaip tai vei­kia vi­ suo­me­nę ir ko sie­kia tie, ku­rie ar­ gu­men­tuo­ja. O sie­kia jie pa­pras­to da­ly­ko – įti­kin­ti vi­sus mus, kad tarp­tau­ti­nių kor­po­ra­ci­jų slap­ta stu­ mia­mi ap­ri­bo­ji­mai yra ge­rai. Tai pa­ pras­čiau­siai ab­sur­diš­ka, kai pa­žiū­ri ra­cio­na­liai, be emo­ci­jų“, – kal­bė­ jo S.Jat­ko­nis. Pa­sak Ario Meš­kaus­ ko, vie­šo­sios įstai­gos Elekt­ro­ni­nio vers­lo ir ino­va­ci­jų agen­tū­ros di­rek­

ni­mu su­si­ju­sius ES tei­sės ak­tus ir (ar­ ba) na­cio­na­li­nius įsta­ty­mus.

AC­TA nuo­sta­tos ne­prieš­ta­rau­ja ga­lio­ jan­tiems ES tei­sės ak­tams. AC­TA ne­bus rei­ka­lau­ja­ma per­žiū­rė­ti ES tei­sės ak­tų ar juos pri­tai­ky­ti ir ne­bus rei­ka­lau­ja­ ma, kad vals­ty­bės na­rės per­žiū­rė­tų sa­ vo prie­mo­nes, ku­rio­mis jos įgy­ven­di­na su­si­ju­sius ES tei­sės ak­tus.

7. Bus už­kirs­tas ke­lias pi­gių vais­tų pre­ky­bai su ne­tur­tin­go­mis ša­li­mis.

Nė vie­na AC­TA nuo­sta­ta nė­ra tie­sio­giai ar­ba ne­tie­sio­giai da­ro­ma įta­ka tei­sė­tai ge­ne­ri­nių vais­tų pre­ky­bai ar­ba, ap­skri­

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Ag­nė Ma­sals­ky­tė:

Kai AC­TA bus priim­ tas, ki­tos ša­lys pa­si­ temps iki Lie­tu­vos ir ES ly­gio, o tuo­met ir Lie­tu­vos at­li­kė­jai bus la­biau ap­sau­go­ti.

to­riaus, tie, ku­rie sa­ko, kad AC­TA nie­ko ne­kei­čia, esą tik pa­vir­šu­ti­niš­ kai per­skai­tė AC­TA do­ku­men­tą. „Jie ar­ba me­luo­ja, ar­ba gi­na ko­kį nors in­ te­re­są. Ar­gu­men­tai „už“ yra jo­kie.

tai kal­bant, vi­suo­me­nės svei­ka­tai pa­ sau­ly­je.

8. Su­da­ro­mos pa­lan­kes­nės są­ly­gos in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sių tu­ rė­to­jams. AC­TA pa­nai­ki­na­mos tarp­ tau­ti­nės tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tos ap­sau­gos prie­mo­nės ir išim­tys.

Prie­šin­gai, AC­TA su­si­ta­ri­mas su­da­ry­ tas la­bai lanks­čiai ir ja­me nu­sta­ty­tos bū­ti­nos ap­sau­gos prie­mo­nės, kad ša­ lys ras­tų tin­ka­mą vi­sų su­si­ju­sių tei­sių ir in­te­re­sų pu­siaus­vy­rą, at­si­žvelg­da­mos į sa­vo eko­no­mi­nius, po­li­ti­nius ir so­cia­li­ nius tiks­lus bei tei­sės tra­di­ci­jas. Te­be­ga­

Iš tik­rų­jų tai ne au­to­rius bus ap­sau­ go­tas, o jo iš­nau­do­to­jas, t. y. vers­ las, ku­ris pla­ti­na au­to­rių su­kur­tą tu­ ri­nį“, – įsi­ti­ki­nęs A.Meš­kaus­kas. Jo nuo­mo­ne, žmo­gaus lais­vių mo­ky­tis iš ki­tų ir kur­ti su­var­žy­mas il­gai­niui ga­li pa­kenk­ti vi­suo­me­nės pro­gre­ sui. „Juk mes mo­ko­mės ko­pi­juo­da­ mi ki­tus. Keis­ta, nes at­ro­do, kad net dvi­ra­čio ne­bus ga­li­ma mo­di­fi­kuo­ti, nes jį jau kaž­kas iš­ra­do. Na, ne­bent reiks iš­ras­ti nau­ją dvi­ra­tį“, – iro­ni­ za­vo A.Meš­kaus­kas. Jo nuo­mo­ne, AC­TA – tai tik pre­ce­den­tas. „Tai tik su­dė­ti­nė lais­vių su­var­žy­ mo da­lis. Ju­da­me iki vi­suo­me­nės, ku­rio­je vis­kas to­bu­la, bet vien to­dėl, kad žmo­nės ne­ga­li nie­ko blo­ga pa­da­ ry­ti“, – api­bend­ri­no pa­šne­ko­vas.

lio­ja vi­sos ap­sau­gos prie­mo­nės ir išim­ tys, nu­sta­ty­tos ES tei­sės ak­tuo­se ar­ba Su­tar­ty­je dėl in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sių as­pek­tų, su­si­ju­sių su pre­ky­ba.

9. Dėl AC­TA bu­vo de­ra­ma­si kaip dėl sa­va­ran­kiš­ko su­si­ta­ri­mo, sie­kiant iš­ veng­ti dau­gia­ša­lių de­ry­bų pla­taus mas­to fo­ru­me, ku­ria­me bū­tų ga­lė­ju­si da­ly­vau­ti Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­ za­ci­ja (PPO) ar­ba Pa­sau­li­nė in­te­lek­ti­ nės nuo­sa­vy­bės or­ga­ni­za­ci­ja (PI­NO).

Ko­mi­si­ja no­rė­jo su in­te­lek­ti­nės nuo­sa­ vy­bės tei­sių vyk­dy­mo už­tik­ri­ni­mu su­ si­ju­sias pro­ble­mas spręs­ti su PPO ar­ba

e­ry­bas dėl AC­TA, ki­taip va­ di­na­mo su­si­ta­ri­mu dėl ko­ vos su klas­to­ji­mu (angl. – An­t i-coun­ter­fei­t ing Tra­de Ag­ree­ment), dar 2007 m. ini­ci­ja­vo Eu­ ro­pos Ko­m i­si­ja, siek­da­ma tarp­tau­t i­ nius in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės ap­sau­ gos stan­dar­tus priar­tin­ti prie ES ly­gio.

AC­TA šiuo me­tu dar nė­ra įsi­ga­lio­jęs ir Lie­tu­va jo ne­ra­ti­fi­ka­vo. Tai reiš­kia, kad AC­TA dar nė­ra Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­ mos da­lis.

AC­TA nuo­sta­tos yra la­bai bend­ro po­ bū­džio – jos yra gai­rės vals­ty­bėms na­ rėms su­de­r in­t i sa­vo tei­sės ak­tus su su­si­ta­r i­mo rei­ka­la­v i­mais. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad Lie­tu­vos tei­sės ak­tai, ati­ tin­kan­tys ES rei­ka­la­vi­mus, dar griež­ tes­ni ne­gu AC­TA. Vie­šo­jo­je erd­vė­je sklan­do daug mi­tų apie AC­TA, net yra at­ski­ras ju­dė­ji­mas „Stop AC­TA“. Ta­čiau, de­ta­liau pa­ž vel­ gę į šį su­si­ta­ri­mą, prie­šin­gai ne­gu es­ka­ luo­ja­ma, ja­me ne­ras­tu­me nei priei­gos prie in­ter­ne­to ri­bo­ji­mo, nei in­ter­ne­ to sve­tai­nių cen­z ū­ra­vi­mo, nei tei­sės mui­ti­nė­je tik­rin­ti ke­lei­vių as­me­ni­nius kom­piu­te­rius, mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, nei rei­ka­la­v i­mų in­ter­ne­to pa­slau­g ų tei­kė­jams kont­ro­liuo­ti (filt­ruo­ti) siun­ čia­mus duo­me­nis ir pan. Be to, AC­TA ak­cen­tuo­ja, kad jo tai­ky­mas ne­tu­ri pa­ žeis­ti to­kių pa­grin­di­nių prin­ci­pų, kaip an­tai žo­džio lais­vės, tei­sės į ne­ša­liš­ką pro­ce­są ir pri­va­tu­mo ap­sau­gą. Tai­g i, pa­ts AC­TA su­si­ta­ri­mas ne­ke­lia jo­kios grės­mės žmo­gaus pa­g rin­di­nėms tei­ sėms – vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip konk­re­čios vals­ty­bės na­rės in­terp­re­ tuos AC­TA nuo­sta­tas ir kaip jas per­ kels į na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus.

Pa­pil­do­mai no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad, įsi­ga­lio­jus AC­TA, bet ku­ri vals­ty­bė na­ rė tu­rė­tų tei­sę iš­sto­ti ar­ba siū­ly­ti spe­ cia­liai įsteig­tam ko­mi­te­tui šio su­si­ta­ ri­mo pa­tai­sas.

600 žmonių

Lietuvoje protestavo prieš ACTA.

PI­NO ir šiuo tiks­lu pa­tei­kė daug pa­siū­ ly­mų. Vis dėl­to kai ku­rios mi­nė­tų or­ ga­ni­za­ci­jų na­rės pa­si­prie­ši­no bet ko­ kiam dia­lo­gui šia te­ma. AC­TA nu­sta­ to­mi tarp­tau­ti­niai su in­te­lek­ti­nės nuo­ sa­vy­bės tei­sė­mis su­si­ję stan­dar­tai, ir ki­tos ša­lys kvie­čia­mos pri­si­jung­ti prie šios dau­gia­ša­lės su­tar­ties.

10. Įt­rau­ku­si AC­TA nuo­sta­tas į lais­vo­ sios pre­ky­bos su­si­ta­ri­mus, ES pri­mes jas tre­čio­sioms ša­lims.

To da­ry­ti ne­ke­ti­na­ma ir tai ne­bu­vo pa­siū­ ly­ta ES dvi­ša­lė­se pre­ky­bos de­ry­bo­se. Šal­ti­nis: Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja

10

Ketvirtadienis, vasario 23, 2012

Sportas diena.lt/naujienos/sportas

D.Blat­tas: „Žal­gi­ris“ Tel Avi­vo „Mac­ ca­bi Elect­ros“ ko­ man­dos vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Da­ vi­das Blat­tas va­di­ na Kau­no „Žal­gi­ rį“ pa­vo­jin­gu var­ žo­vu, o šian­dien vyk­sian­tį ma­čą pa­ly­gi­no su gla­ dia­to­rių kau­ty­ nė­mis. Įver­ti­ni­mas: K.Bart­ke­vi­čius (de­ši­nė­je) džiau­gė­si, kad 5-ojo da­no

ser­ti­fi­ka­tą jam per­da­vė bend­ra­žy­gis A.Vil­ki­nas.

LŠKF nuo­tr.

Ka­ra­tė pra­di­nin­kui – tarp­tau­ti­nis įver­ti­ni­mas Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Pa­ne­vė­žy­je su­reng­tas Bal­ti­jos ša­lių šo­to­kan ka­ra­tė klu­bų čem­ pio­na­tas – neei­li­nis Lie­tu­vos šo­to­ kan fe­de­ra­ci­jos (LŠKF) pre­zi­den­ tui Ka­zi­mie­rui Bart­ke­vi­čiui: jam įteik­tas 5-ojo da­no ser­ti­fi­ka­tas.

„Tar­ki­me, jei­gu mo­ky­to­jas pa­ ruoš­da­vo 1-ojo da­no meist­rą, ati­tin­ka­mai bū­da­vo pa­ke­lia­mas ir jo laips­nis. Mo­ky­to­jas pri­va­ lo bū­ti dviem laips­niais aukš­čiau už mo­ki­nį. To­kiu bū­du iš­lai­ko­ mos tra­di­ci­jos ir pa­gar­ba mo­ky­ to­jo įkur­tai mo­kyk­lai. Ja­po­ni­jo­je iki šiol vei­kia to­kia sis­te­ma“, – pa­sa­ko­jo ka­ra­tė meist­ras.

Mo­ky­to­jų mo­ky­to­jas

„Penk­ta­sis da­nas – tai ka­ra­ tė meist­rų pu­siau­ke­lė, – sa­kė K.Bart­ke­vi­čius. – Šį ser­ti­fik ­ a­tą tu­rin­tis as­muo va­di­na­mas san­sai, ar­ba mo­ky­to­ju. Iki tre­čio­jo da­no, ar­ba sen­pai, – spor­ti­nis meist­ ro įver­ti­ni­mas, o man su­teik­ta­ sis ser­ti­fi­ka­tas – už ži­nias, ka­ra­tė plė­to­ji­mą ir šios spor­to ša­kos po­ pu­lia­ri­ni­mą.“ Gar­bin­gą laips­nį LŠKF pre­ zi­den­tui už 35-erių me­tų veik­lą su­tei­kė Pa­sau­lio šo­to­kan ka­ra­tė aka­de­mi­ja (W.A.S.K.). K.Bart­ ke­vi­čius – vie­nas iš ka­ra­tė pra­di­ nin­kų Lie­tu­vo­je. „W.A.S.K. at­li­ko di­de­lį dar­bą – su­rin­ko duo­me­nis apie po­so­ vie­ti­nių ša­lių ka­ra­tė spe­cia­lis­tus.

Mū­sų spor­to ša­ko­je la­bai daug jau pri­mirš­tų žmo­nių, nes ne vis­kas lai­ku bu­vo pa­ste­bė­ta ir už­fik­suo­ ta“, – kal­bė­jo K.Bart­ke­vi­čius.

Tra­di­ci­jų ga­lia

Jau­nes­nie­ji ka­ra­tė meist­rai da­ no ka­te­go­ri­jas gi­na­si per eg­za­mi­ nus, o vy­res­nie­ji, anot K.Bart­ke­ vi­čiaus, per ke­tu­rias­de­šimt, ar­ba sen­jo­rai, meist­riš­ku­mo laips­nį gau­na už dar­bus. „Kar­tais rei­kia pa­ra­šy­ti ko­kį nors re­fe­ra­tą, bet di­de­lių fi­zi­nių pa­stan­gų ne­pri­rei­kia, – pa­ste­bė­ jo LŠKF va­do­vas. – Man ne­tru­kus su­kaks 58-eri, tad, jei pri­reik­tų, jau ne­ga­lė­čiau per eg­za­mi­ną at­ lik­ti vis­ko kaip jau­ni­mas. Svar­ biau­sia, kad žmo­gus žen­gia ka­ ra­tė ke­liu ir ža­di­na ki­tus.“ K.Bart­ke­vi­čius pri­mi­nė, kad anks­čiau bu­vo tai­ko­ma me­to­di­ ka, kai mo­ki­nio pa­sie­ki­mai au­to­ ma­tiš­kai da­rė įta­ką ir mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos ly­giui.

Su­si­ti­ko su bend­ra­žy­giu

LŠKF pre­zi­den­tas pa­ste­bė­jo, kad per 35-erius me­tus ka­ra­tė vis kei­tė­si, bet ker­ti­niai da­ly­kai iš­li­ ko tie pa­tys. „Daug ką pa­kei­tė tai­syk­lės. Vis dėl­to ka­ra­tė nė­ra vien spor­tas – tre­ni­ruo­tės, var­žy­bos ar re­zul­ta­ tai. Mo­ky­mo me­to­di­ka ir tech­ni­ nės de­ta­lės pa­si­kei­tė la­bai ne­daug, bet at­si­ra­do tak­ti­kos nau­jo­vių“, – tei­gė K.Bart­ke­vi­čius.

5-ojo da­no ser­ti­fi­ka­tą LŠKF va­do­vui per­da­vė And­re­jus Vil­ki­ nas – ko­le­ga iš Bal­ta­ru­si­jos. „Jis yra ma­no bend­ra­žy­gis, nu­ si­pel­nęs tre­ne­ris, W.A.S.K. val­ dy­bos na­rys, – sa­kė K.Bart­ ke­vi­čius. – Nu­va­žiuo­da­vau į Bal­ta­ru­si­ją va­do­vau­ti se­mi­na­ rams, to­dėl And­re­jus ir bu­vo įga­ lio­tas įteik­ti man ser­ti­fi­ka­tą, kad man ne­rei­kė­tų bels­tis į ki­tą pa­ sau­lio kraš­tą.“

Stra­te­gas: D.Blat­tas – vie­nas iš pa­grin­di­nių „Mac­ca­bi Elect­ros“ sėk­mės

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„Žal­gi­ris“ pri­va­lo lai­mė­ti

Ke­t u­r ios ne­s ėk­m ės Eu­ro­ly­gos „Top-16“ eta­pe kau­nie­čių ryž­to ne­nus­lo­pi­no – „Žal­gi­ris“ vis dar tu­ri vil­ties pra­si­brau­ti tarp aš­tuo­ nių stip­riau­sių že­my­no ko­man­dų. Žal­g i­r ie­č iai šian­d ien pri­va­ lo Tel Avi­vo „No­kia“ are­nos pra­ ga­re įveik­ti „Mac­ca­bi Elect­rą“, o ki­tą sa­vai­tę sa­vo­je aikš­tė­je at­si­re­ van­šuo­ti Kan­tu „Ben­net“ ko­man­ dai ir ti­kė­tis, kad ir var­žo­vai li­ku­ sias rung­ty­nes su­žais kau­nie­čiams pa­lan­kiais re­zul­ta­tais. „Kau­si­mės ne­gai­lė­da­mi šir­dies

ir pa­si­steng­si­me ne­kar­to­ti pir­mų­ jų ket­ve­rių rung­ty­nių klai­dų. Gai­ la, kad vis­kas su­si­klos­tė taip ir šiuo me­tu esa­me ant pra­ra­jos, ta­ čiau Tel Avi­ve steng­si­mės iš vi­sų jė­gų“, – prieš iš­vyk­da­mas į Iz­rae­lį ža­dė­jo „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris A.Tri­fu­no­vi­čius. Šį Eu­ro­ly­ gos se­zo­ną sa­vo­je are­no­je „Mac­ ca­bi Elect­ra“ tik kar­tą iš­kė­lė bal­tą vė­lia­vą, kai 57:71 nu­si­lei­do „Bar­ce­ lo­nos Re­gal“ eki­pai.

At­pil­das – per­ga­lė

Tel Avi­vo ko­man­dos stra­te­gas Da­vi­ das Blat­tas pri­pa­ži­no, kad ne­ra­miai lau­kia dvi­ko­vos su kau­nie­čiais. „Žal­gi­ris“ dar ne­lai­mė­jo nė vie­

Iš­ko­vo­jo Iz­rae­lio tau­rę

Tel Avi­vo eki­pa, kaip ir „Žal­gi­ris“, ką tik pa­pil­dė sa­vo spor­ti­nių tro­

Sir­ga­liai su šal­čiu ko­vo­jo nio Ma­rius Bag­do­nas Eu­r o­p os fut­b o­l o gran­d as Mad­ ri­do „Real“ stab­te­lė­jo Mask­vo­je: per Čem­pio­nų ly­gos aš­tun­tfi­na­ lio rung­ty­nes Jo­se Mou­rin­ho ka­ riau­na, su­si­dū­ru­si su ru­siš­ka žie­ ma ir CSKA eki­pa, ten­ki­no­si ly­ gio­sio­mis.

Iš­gel­bė­jo nau­jo­kas

Mask­vos „Luž­ni­kų“ sta­dio­ne įvy­ ku­si Dei­vi­do Šem­be­ro at­sto­vau­ja­ mo CSKA ir „Real“ dvi­ko­va pa­si­ bai­gė tai­kiai – 1:1.

Nei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra ir dirb­ti­ nės dan­gos aikš­tę kaus­tęs šal­tu­kas ge­ro­kai ap­ri­bo­jo abie­jų ko­man­dų fut­bo­li­nin­kų veiks­mus, bet ir to­

Re­zul­ta­tai Bal­ti­jos ša­lių šo­to­kan ka­ra­tė čem­ pio­na­te da­ly­va­vo dau­g iau nei 380 spor­t i­n in­k ų iš 30-ies ša­l ies ir už­sie­nio klu­bų.

Sėk­m in­g iau­siai pa­si­ro­dė Lat­v i­ jos LKT ko­man­da (va­do­vas V.Mi­ ši­nas, 100 taš­k ų). Ant­rą­ją vie­tą užė­mė Rad­v i­l iš­k io „Ken­tau­ras“ (va­do­vas A.Ma­s als­k is, 96), tre­ čią­ją – Kau­no „Era“ (va­do­vė A.Ur­ bo­nie­nė, 71).

6 čem­pio­nus išug­dė Kau­no ka­ ra­tė klu­b o „Sa­mu­ra­jus“ tre­ne­ riai M.Kaz­laus­kas, G.Pa­čiui­pis ir R.Kes­m i­nas, 4 – klu­bas „Ken­tau­ ras“, 3 – Rad­vi­liš­k io „Ry­tų ko­vo­to­ jas“ (va­do­vas E.Mon­čiaus­kas).

no ma­čo šia­me eta­pe, bet vi­suo­se bu­vo la­bai ar­ti per­ga­lės. Ata­kuo­da­ ma ši ko­man­da tu­ri daug grės­min­ gų gink­lų, o šį­kart jie grei­čiau­siai jau ne­tu­rės ko pra­ras­ti, nes šan­sai pra­si­brau­ti į ket­virt­fin ­ a­lį – mi­ni­ ma­lūs. Toks var­žo­vas vi­suo­met bū­ na pa­vo­jin­gas. Mū­sų se­zo­nas – in­ ten­sy­vus, ta­čiau mes it gla­dia­to­riai tu­ri­me ži­no­ti, kaip kau­tis kiek­vie­ ną die­ną, kad ga­liau­siai su­lauk­tu­ me at­pil­do – tap­tu­me nu­ga­lė­to­ jai“, – kal­bė­jo „Mac­ca­bi Elect­ros“ tre­ne­ris.

kio­m is ap­l in­k y­b ė­m is Is­pa­n i­jos čem­pio­na­te tvir­tai pir­mau­jan­tis „Real“ tu­rė­jo pui­kią pro­gą iš­plėš­ti per­ga­lę. 28-ąją mi­nu­tę šiurkš­čia bro­lių Be­re­zuc­kių klai­da pa­si­nau­ do­jęs Cris­tia­no Ro­nal­do pa­siun­tė ka­muo­lį į CSKA var­tus. Vis dėl­ to mask­vie­čiams ste­buk­lin­gai pa­ vy­ko iš­si­gel­bė­ti. 3-ią­ją pa­pil­do­ mo lai­ko mi­nu­tę CSKA nau­jo­kas iš Šve­di­jos Pon­tu­sas Wernb­loo­ mas re­zul­ta­tą iš­ly­gi­no.

D.Šem­be­ras ma­čą ste­bė­jo nuo at­sar­gi­nių suo­le­lio. Ag­re­sy­viai el­ gė­si CSKA ger­bė­jai – jie sta­dio­ ne su­lau­žė be­veik 2 000 kė­džių, nuo­sto­lis – maž­daug pu­sė mi­li­ jo­no rub­lių.

CSKA tu­ri sva­jo­nę

Snai­pe­ris: net aky­lai pri­žiū­ri­mas C.Ro­nal­do (bal­ta ap­ran­ga) ra­do ke­

lią CSKA var­tų link.

AFP nuo­tr.

Tai bu­vo pir­m a­s is kar­tas, kai J.Mou­r in­h o va­d o­vau­ja­m ai eki­ pai ne­pa­vy­ko įveik­ti Ru­si­jos klu­ bo, bet „Real“ tre­ne­ris to ne­dra­ ma­ti­za­vo. „Ly­g io­s ios sve­č iuo­se ir žai­ džiant spau­džiant to­kiam šal­čiui nė­ra blo­gai. Ne­sa­kau, kad džiau­ giuo­si, ta­čiau ir ne­liū­džiu. Var­ žo­vai tu­rė­tų bū­ti pa­ten­kin­ti tuo,

11

Ketvirtadienis, vasario 23, 2012

Sportas

12p.

Švedijos užsienio reikalų ministras – amerikiečių šnipas?

– pa­vo­jin­gas“ Mes it gla­ dia­to­riai tu­ ri­me ži­no­ti, kaip kau­tis kiek­vie­ną die­ną, kad ga­liau­siai su­lauk­tu­ me at­pil­do – tap­tu­ me nu­galė­ to­jai.

Bar­je­rai: Vil­niaus eki­pos žai­dė­jai ket­vir­tą­jį kė­li­nį daž­nai įstrig­da­vo „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ gy­ny­bos už­tva­ro­se.

Vil­nie­čių li­ki­mas paaiš­kės Ita­li­jo­je ga­ran­tų.

fė­jų ko­lek­ci­ją – 82:69 Iz­rae­lio tau­ rės var­žy­bų fi­na­le įvei­kė Ri­šon LeCio­no „Mac­ca­bi“ ir iš­ko­vo­jo šį pri­zą 39-ąjį kar­tą klu­bo is­to­ri­jo­je. „Se­zo­nas klos­to­si pui­kiai. „Mac­ ca­bi Elect­ra“ yra klu­bas, ku­rio tiks­ las vie­nas – ti­tu­lai. Vie­ną tro­fė­jų jau tu­ri­me, ta­čiau su­sto­ti ne­ke­ti­ na­me. Tau­rės fi­na­las bu­vo pui­ki re­pe­ti­ci­ja prieš Eu­ro­ly­gos dvi­ko­vą su „Žal­gi­riu“, ku­rios per­ga­lė mums taip pat bus gy­vy­biš­kai svar­bi“, – tei­gė D.Blat­tas.

Per­nai tik Eu­ro­ly­gos fi­na­le su­ klu­pu­sio „Mac­ca­bi Elect­ros“ va­ do­vai jau gal­vo­ja apie atei­tį.

D.Blat­tas pra­si­ta­rė, kad jam Tel Avi­vo klu­bas siū­lo pra­tęs­ti su­tar­tį

AFP nuo­tr.

dar dviem se­zo­nams. Stra­te­gas, at­ ro­do, yra lin­kęs lik­ti Pa­ža­dė­to­je že­ mė­je ir pa­ga­liau įgy­ven­din­ti sva­jo­ nę – lai­mė­ti Eu­ro­ly­gą.

39 kartą

klubo istorijoje Tel Avivo „Maccabi Electra“ tapo Izaraelio taurės varžybų nugalėtoja.

o­ko­da­mi sta­dio­ną kaip iš­si­gel­bė­jo“, – po dvi­ko­vos ne­daug­žo­džia­vo po­rtu­ga­las.

CSKA stra­te­gas Leo­ni­das Sluc­ kis ne­slė­pė pa­si­ten­ki­ni­mo. „Įvar­ tis per pa­p il­d o­m ą lai­k ą mums su­tei­kė šan­są. Da­bar vyk­si­me į Mad­ri­dą ti­kė­da­mie­si, kad ga­li­ me įgy­ven­din­ti sva­jo­nę“, – kal­ bė­jo mask­vie­čių tre­ne­ris.

At­sa­ko­m a­s is „Real“ ir CSKA su­si­ti­ki­mas vyks ko­vo 14-ąją Is­ pa­n i­jo­je, „San­t ia­go Ber­n a­b eu“ sta­dio­ne. „Chel­sea“ kra­chas tę­sia­si

Dar vie­ną an­tau­sį pa­ty­rė pa­sta­ ruo­ju me­tu ago­ni­jos ka­muo­ja­mas Lon­do­no „Chel­sea“ klu­bas. Ang­ lus pa­že­mi­no pa­ki­liai sa­vo­je aikš­ tė­je žai­dęs ita­lų „Na­po­li“ – 3:1.

And­rea Vil­la­so-Boa­so auk­lė­ti­ niai pir­mie­ji iš­si­ver­žė į prie­kį, kai pa­si­žy­mė­jo Jua­nas Mat­ta, ta­čiau po to – trys re­zul­ta­ty­vūs šei­mi­ nin­kų dū­riai, ir „Chel­sea“ bu­vo pri­vers­tas ka­pi­tu­liuo­ti. Per pa­ sku­ti­nius sep­ty­nis ma­čus „mė­ ly­nie­ji“ per­ga­lę šven­tė vos kar­tą. „Na­po­li“ eki­pai šia­me ma­če va­ do­va­vo Ni­co­lo Frus­ta­lu­pi, nes vy­

riau­sia­sis tre­ne­ris Wal­te­ris Maz­ zar­ri disk­va­li­fi­kuo­tas už tai, kad per gru­pės var­žy­bas su­si­stum­ dė su „Vil­l ar­real“ fut­b o­l i­n in­k u Nil­ma­ru. Po ma­čo ita­las pa­reiš­ kė, kad jam la­bai pa­ti­ko iš tri­bū­ nų ma­ty­tas vaiz­das. „Ma­no vai­ki­nai ma­lo­niai nu­ ste­bi­no. Mes net ga­lė­jo­me įmuš­ ti ket­vir­tą­jį įvar­tį ir jau tu­rė­tu­me bi­lie­tą į ket­virt­fi­na­lį“, – ap­gai­ les­ta­vo ir tuo pat me­tu džiau­gė­ si W.Maz­za­ri.

Va­kar pir­mą­sias aš­tunt­fi­na­lio rung­ty­nes žai­dė Mar­se­lio „Olym­ pi­que“ ir Mi­la­no „In­ter“ bei „Ba­ sel“ ir Miun­che­no „Bayern“.

Sta­tis­ti­ka Mask­vos CSKA–Madrido „Real“ 1:1 (0:1). 70000 žiū­ro­v ų. Įvar­čiai: 90 min. P.Wernb­loo­mas (CSKA)/28 min. C.Ro­nal­do („Real). „Na­po­li“–Londono „Chel­sea“ 3:1 (2:1). 52 495 žiū­ro­vai. Įvar­čiai: 39 ir 65 min. E.La­vez­zi, 45 min. E.Ca­va­ ni (abu – „Na­po­l i“)/27 min. J.Ma­ta („Chel­sea).

Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio tau­rės tur­ny­re paaiš­kė­jo pir­mie­ji ke­tu­ri at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų da­ly­viai, ta­čiau tarp jų kol kas nė­ra Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­dos.

Pra­lai­mė­jo sa­vo are­no­je

Vil­nie­čiai tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­ko­vo­ ti ke­lia­la­pį į aš­tunt­fi­na­lį „Last 16“ eta­po penk­ta­ja­me tu­re – te­rei­kė­ jo sa­vo aikš­tė­je įveik­ti Kras­no­ da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ eki­pą, bet Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nai pra­ lai­mė­jo 78:82.

Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je Vil­niaus krep­ši­nin­kai pir­ma­vo 37:29, bet Ru­si­jos at­sto­vai pe­rė­mė ini­cia­ty­vą ir tre­čia­ja­me kė­li­ny­je per­svė­rė re­ zul­ta­tą sa­vo nau­dai – 53:51. Ket­ vir­ta­ja­me kė­li­ny­je žai­di­mo są­ly­gas dik­ta­vo „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“. „Pra­lai­mė­jo­me rung­ty­nes, ku­ rioms bu­vo­me ge­rai pa­si­ren­gę.

Ne­sėk­mę lė­mė ke­lios mū­sų gy­ ny­bos klai­dos“, – po ma­čo kal­ bė­jo vil­nie­čių vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Alek­sand­ras Dži­ki­čius. „Prieš dvi­ko­vą bu­vo šiek tiek ne­ri­mo – to­kio svar­baus ma­čo šį se­zo­ną dar ne­te­ko žais­ti. Du kė­ li­nius jau­di­no­mės ir rung­ty­nia­ vo­me pra­stai, bet ge­rai gy­nė­mės be­veik 35 mi­nu­tes. Pui­kiai ži­no­jo­ me, kad tik pa­ti­ki­ma gy­ny­ba pa­ dės at­lik­ti svar­biau­sią už­duo­tį – lai­mė­ti“, – svars­tė Kras­no­da­ro eki­pos stra­te­gas Bo­ži­da­ras Malj­ ko­vi­čius. „Lie­tu­vos ry­to“ li­ki­mas paaiš­ kės va­sa­rio 28-ąją Ita­li­jo­je, kur Vil­niaus krep­ši­nin­kai žais pa­ sku­ti­nio – 6-ojo – tu­ro rung­ty­ nes su Tre­vi­zo „Be­net­ton“ ko­ man­da. Sa­vo aikš­tė­je vil­nie­čiai įvei­kė „Be­net­ton“ 78:69.

Ita­li­jos at­sto­vai ant­ra­die­nį sve­ čiuo­se ne­lauk­tai 74:83 (16:26, 18:15, 22:6, 18:36) pra­lai­mė­jo gru­pės aut­sai­de­rei Ber­ly­no „Al­ ba“ eki­pai.

(22:22, 26:16, 22:16, 18:18) įvei­kė Sa­lo­ni­kų „Aris BSA 2003“ krep­ši­ nin­kus. Tai bu­vo ket­vir­to­ji R.Kur­ ti­nai­čio auk­lė­ti­nių per­ga­lė.

Tiek pat rung­ty­nių lai­mė­ju­si uk­rai­nie­čių „Do­neck“ eki­pa taip pat pra­si­bro­vė į aš­tunt­fi­na­lį. „Per su­si­ti­ki­mą su Grai­ki­jos klu­bu mes sau kė­lė­me du tiks­lus: pa­tik­rin­ti ko­vo­je vi­sus žai­dė­jus ir nu­ga­lė­ti. Gal­būt ne vis­kas su­ si­klos­tė taip, kaip no­rė­jo­me, kai ku­rie epi­zo­dai ne­tgi kė­lė ne­ri­ mo, bet svar­biau­sia, kad lai­mė­ jo­me. Pri­va­lo­me žais­ti ge­riau, nes mū­sų tai­ki­nys – Eu­ro­pos tau­rė“, – tvir­ti­no „Chim­ki“ stra­te­gas R.Kur­ti­nai­tis.

VEF te­be­tu­ri šan­są

Vil­čių da­ly­vau­ti aš­tunt­fi­na­ly­je te­ be­tu­ri Ra­mū­no Bu­tau­to va­do­vau­ ja­ma Ry­gos VEF ko­man­da, ku­riai at­sto­vau­ja ir An­ta­nas Ka­va­liaus­ kas bei Do­na­tas Za­vac­kas.

I gru­pė­je VEF krep­ši­nin­kai Če­ ki­jo­je po pra­tę­si­mo 84:80 (25:23, 13:14, 19:9, 13:20, 16:12) įvei­ kė Nim­bur­ko ČEZ (2 per­ga­lės ir 3 pra­lai­mė­ji­mai) bei pa­ki­lo į 2-ąją vie­tą (3, 2). Abu lie­tu­viai nu­ga­ lė­to­jams pel­nė po 8 taš­kus. Be to, A.Ka­va­liaus­kas at­ko­vo­jo 7 ir pe­ rė­mė 1 ka­muo­lį, o D.Za­vac­kas at­ ko­vo­jo 11 ka­muo­lių.

Pir­mą­ją vie­tą I gru­pė­je už­si­tik­ri­ no penk­tą­ją per­ga­lę iš ei­lės iš­ko­vo­ ju­si Va­len­si­jos „Bas­ket“ – ji 79:61

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka „Lie­tu­vos ry­tas“–„Lo­ko­mo­tiv-Ku­ ban“ 78:82 (21:20, 21:16, 16:25, 20:21).

7 300 žiū­ro­vų. J.Va­lan­čiū­nas 17 taš­ kų (10 at­ko­vo­tų ka­muo­lių), R.Sei­ bu­tis 12, L.Ro­bert­sas 9/A.Trao­re 18, S.By­ko­vas 15, J.Mas­sey 13.

L gru­pė Komanda

1. „Liet. ry­tas“ 2. „Lo­ko.-Ku­ban“ 3. „Be­net­ton“ 4. „Al­ba“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 3 3 1

2 2 2 4

388:369 393:382 373:371 363:395

(19:19, 22:17, 13:9, 25:16) įvei­kė Grav­li­no-Diun­ke­rio BCM eki­pą.

6-aja­me tu­re VEF sa­vo aikš­tė­ je su­si­tiks su Is­pa­ni­jos at­sto­vais, o BCM krep­ši­nin­kai – su Nim­bur­ko klu­bu. Jei­gu ry­gie­čiai pra­lai­mė­tų, o Če­ki­jos ko­man­da iš­ko­vo­tų per­ ga­lę, į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas pa­tek­tų ČEZ, ku­ri pir­ma­ja­me ma­ če įvei­kė Lat­vi­jos eki­pą 91:81. „Ti­kė­tis, kad Va­len­si­jos ko­man­ da su mu­mis žais pu­se jė­gos – tas pa­ts, kas pūs­ti mui­lo bur­bu­lą“, – pa­reiš­kė R.Bu­tau­tas.

Iš K gru­pės į aš­tunt­fi­na­lį jau įžen­gė pen­kias per­ga­les sa­vo są­ skai­to­je tu­rin­tis Sankt Pe­ter­bur­ go „Spar­tak“ klu­bas.

VD inf.

Tai­ki­nys – Eu­ro­pos tau­rė

Vie­tą at­krin­ta­mo­sio­se var­žy­bo­se jau už­si­tik­ri­no Ri­mo Kur­ti­nai­ čio tre­ni­ruo­ja­ma Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­da.

Ru­si­jos at­sto­vai J gru­pė­je 88:72

Pa­siau­ko­ji­mas: VEF puo­lė­jas A.Ka­va­liaus­kas (kai­rė­je) su ČEZ ko­vė­

si net ir sir­gu­liuo­da­mas.

bas­ket-nym­burk.cz nuo­tr.

12

ketvirtADIENIS, vasario 23, 2012

pasaulis Sank­ci­jos Veng­ri­jai

Ban­dė ­ pa­mie­go­ti

Ky­la ­ nau­sė­di­jos

Briu­se­lis siū­lo įšal­dy­ti 495 mln. eu­rų, ku­riuos bu­vo nu­ ma­ty­ta skir­ti Veng­ri­jai atei­ nan­čiais me­tais. Pa­sak Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos at­sto­vų, Veng­ ri­ja ne­siė­mė „tva­rių ir pa­ti­ki­ mų“ prie­mo­nių sa­vo biu­dže­ to de­fi­ci­tui su­ma­žin­ti, kad šis 2011 m. ne­vir­šy­tų nu­ma­ ty­tų 3 pro­c. BVP.

Šve­das Pe­te­ris Skyll­ber­ gas, už­pus­ty­ta­me au­to­mo­bi­ ly­je pra­lei­dęs du mė­ne­sius, paaiš­ki­no, kad ne­no­rė­jo lip­ ti iš au­to­mo­bi­lio ir no­ri mie­ go­ti žie­mos mie­gu. Paaiš­kė­ jo, jog vy­rą ra­du­siems snie­go mo­to­cik­lais va­žia­vu­siems vy­ rams P.Skyll­ber­gas pa­ts nu­ ro­dė pa­lik­ti jį mie­go­ti.

Nors pa­sau­lis žy­dų nau­sė­di­ jų sta­ty­bas lai­ko ne­le­ga­lio­mis, Iz­rae­lis pla­nuo­ja, kad Va­ka­ rų Kran­te iš­kils dar 500 nau­ jų na­mų. Be to, žy­dai ke­ti­na Ši­ lo nau­sė­di­jo­je Va­ka­rų Kran­te įtei­sin­ti dau­giau nei 200 be lei­ di­mo pa­sta­ty­tų na­mų. Iz­rae­ lis sa­ko, kad to ne­va rei­kia „dėl hu­ma­ni­ta­ri­nių prie­žas­čių“.

Kaltinimai minist­rui Šve­di­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras – ame­ri­kie­čių šni­pas? Bent taip tvir­ti­na „Wi­ki­Leaks“.

Tink­la­la­pis pla­nuo­ja pa­vie­šin­ti do­ku­men­tų, įro­dan­čių, kad Car­las Bild­tas (nuotr.) dir­ba JAV. Po šio pa­reiš­ki­mo Šve­di­jo­je ki­lo dis­ku­si­jų ban­ga. Ar „Wi­ki­Leaks“ sie­kia su­trik­dy­ti po­rta­lo va­do­ vo Ju­lia­no As­san­ge’o ekst­ra­di­ci­ją Jung­ti­nėms Vals­ti­joms, ar in­for­ ma­ci­ja – tik­ra?

Tink­la­la­pio vi­di­nė­je ži­nu­tė­ je tvir­ti­na­ma, kad esa­ma įslap­tin­ to do­ku­men­to, ku­ria­me tei­gia­ma, jog C.Bild­tas yra JAV in­for­ma­to­rius nuo praei­to am­žiaus 8-ojo de­šimt­ me­čio.

Su slap­ta me­džia­ga nu­ro­dė su­ si­pa­ži­nęs šve­dų dien­raš­tis „Exp­res­sen“. „C.Bild­tas tu­rės at­si­sta­ty­din­ti.

Tai bus jo po­li­ti­nės kar­je­ros ga­las“, – „Exp­res­sen“ ci­ta­vo vie­ną neį­var­ dy­tą as­me­nį, su­si­pa­ži­nu­sį su šiuo dar ne­skelb­tu do­ku­men­tu.

Do­ku­men­te, ku­rį pla­nuo­ja pa­ skelb­ti „Wi­ki­Leaks“, tvir­ti­na­ma, kad C.Bild­tas in­for­ma­to­riu­mi ta­ po 1973 m., jį už­ver­ba­vęs agen­tas esą bu­vo ne kas ki­tas, o res­pub­li­ ko­nų stra­te­gas ir bu­vu­sio JAV pre­ zi­den­to Geor­ge’o W.Bus­ho po­li­ti­ nis gu­ru Kar­las Ro­ve’as.

Tie­sa, „Wi­ki­Leaks“ at­sto­vas Kris­tin­nas Hrafns­so­nas tik pa­tvir­ ti­no, kad tu­ri do­ku­men­tą, ro­dan­tį glau­dų C.Bild­to ir Va­šing­to­no vi­di­ nių vei­kė­jų ry­šį, nors de­ta­liau do­ ku­men­to tu­ri­nio ne­ko­men­ta­vo.

C.Bild­tas pa­ra­gi­no tink­la­la­pį kuo sku­biau pa­skelb­ti do­ku­men­tus. „Kai tai nu­tiks, ši jų su­pla­nuo­ tos šmeiž­to kam­pa­ni­jos da­lis grei­ tai su­by­rės į šu­kes“, – sa­vo as­ me­ni­nia­me tink­la­la­py­je pa­reiš­kė C.Bild­tas.

J.As­san­ge’as Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je prie­ši­na­si sa­vo ekst­ra­di­ci­jai į Šve­di­ją, kur jį no­ri­ma ap­klaus­ ti by­lo­je dėl įta­ria­mo iš­ža­gi­ni­mo ir ly­ti­nės prie­var­tos. „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas tvir­ti­na, kad Stok­hol­mas ne­tru­kus jį per­duos Va­šing­to­nui.

Ame­ri­kie­čiai sie­kia suim­ti „Wi­ ki­Leaks“ įkū­rė­ją nuo to lai­ko, kai jo or­ga­ni­za­ci­ja pa­vie­ši­no šim­tus tūks­tan­čių kon­fid ­ en­cia­lių JAV dip­ lo­ma­ti­nių do­ku­men­tų.

BNS inf.

Nes­var­bu, kad esi įta­kin­giau­sia Eu­ ro­pos po­li­ti­kė. Na­ mie ne vis­kas ro­ žė­mis klo­ta. Vo­kie­ ti­jos kanc­le­rė An­ge­ la Mer­kel tu­rė­jo su­ si­tai­ky­ti, kad pre­ zi­den­to po­stas ati­ teks opo­zi­ci­jos kan­ di­da­tui.

Akis­ta­ta: A.Mer­kel 2010 m. J.Gauc­kui už­kir­to ke­lią tap­ti ša­lies pre­zi­den­tu, ta­čiau šį kar­tą kanc­le­rei te­ko

nu­si­leis­ti.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pra­lai­mė­ta ko­va, bet ne ka­ras?

Pra­ra­do są­jun­gi­nin­ką

Iš Ry­tų Vo­kie­ti­jos ki­lęs liu­te­ro­nų evan­ge­li­kų pa­sto­rius ir žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tas Joa­chi­mas Gauc­ kas nė­ra val­džio­je esan­čių A.Mer­ kel kon­ser­va­to­rių są­jun­gi­nin­kas.

Ki­taip nei Chris­tia­nas Wulf­fas, ku­ris praė­ju­sią sa­vai­tę nu­ta­rė pa­ si­trauk­ti iš pre­zi­den­to po­sto dėl jį per­se­kio­jan­čių skan­da­lų.

Re­gis, šį kar­tą A.Mer­kel te­ko rink­tis iš blo­go ir blo­ges­nio. Jei ne­bū­tų pri­ta­ru­si J.Gauc­ko kan­ di­da­tū­rai – neišp­lau­tų su­tep­to mun­du­ro. Juk Ch.Wulf­fas, bu­vęs A.Mer­kel fa­vo­ri­tas, neiš­si­kaps­to iš skan­da­lų.

Iš pra­džių vo­kie­čių ži­niask­lai­ da iš­kaps­tė in­for­ma­ci­jos apie jo ry­šius su tur­tin­gais vers­li­nin­kais tuo me­tu, kai jis bu­vo Že­mu­ti­nės Sak­so­ni­jos ly­de­ris.

Vė­liau dar­bo ėmė­si pro­ku­ro­rai.

Jie įta­rė, kad Ch.Wulf­fas pa­si­nau­ do­jo drau­go, fil­mų pro­diu­se­rio, pa­slau­go­mis, o pa­skui tas drau­ gas ga­vo pa­sko­los ga­ran­ti­jas, ku­ rių sie­kė. Tei­sė­sau­ga ėmė­si veiks­ mų pa­nai­kin­ti pre­zi­den­to tei­si­nį imu­ni­te­tą.

Po­li­ti­niai žai­di­mai

Vis dėl­to opo­zi­ci­jos kan­di­da­tas J.Gauc­kas A.Mer­kel ne­pa­lan­kus.

Ko­dėl kanc­le­rė nu­si­lei­do? Vo­kie­ ti­jos spau­da ma­no, kad A.Mer­kel sie­kė su­ma­žin­ti įtam­pą.

Grai­ki­jo­je, Ita­li­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­ je, Is­pa­ni­jo­je bu­vę vy­riau­sy­bių va­ do­vai jau at­si­svei­ki­no su po­stais.

Net Pran­cū­zi­jos da­bar­ti­nis va­do­ vas Ni­co­las Sar­ko­zy var­gu ar ga­li jaus­tis ra­mus prieš rin­ki­mus.

Tie­sa, A.Mer­kel ne­gre­sia bū­ ti nu­vers­tai dėl to, kad Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ka šlu­buo­ja. Ta­čiau ne vis­kas, ką vyk­do jos vy­riau­sy­bė, vo­kie­čiams pa­tin­ka.

Vis­gi kon­ser­va­to­riai iš pra­džių prie­ši­no­si J.Gauc­ko kan­di­da­tū­ rai, nes lai­kė jį žmo­gu­mi, ne­tu­rin­ čiu au­to­ri­te­to, ir po­li­ti­ne do­va­nė­ le opo­zi­ci­jai.

Tai gai­vaus oro gurkš­nis Vo­kie­ti­jos po­li­ti­ko­je, o J.Gauc­kas su­teiks ga­li­my­ bę nau­jam po­li­ti­kos sti­liui. „Der Spie­gel“ pri­pa­ži­no, kad J.Gauc­kas – il­gai lauk­ta opo­zi­ci­ jos per­ga­lė.

Be­je, šį po­li­ti­ką į pre­zi­den­to po­ stą opo­zi­ci­jo­je esan­čios so­cial­de­ mok­ra­tų ir ža­lių­jų par­ti­jos ban­dė pra­stum­ti ir 2010 m. Ta­da du įta­ kin­giau­si ša­lies ži­niask­lai­dos lei­ di­niai – sa­vait­raš­tis „Der Spie­gel“ ir dien­raš­tis „Bild“ – api­bū­di­no jį kaip „ge­res­nį pre­zi­den­tą“ ir „šir­ džių pre­zi­den­tą“.

Be­je, tas pa­ts „Bild“ da­bar ne­ ma­žai pri­si­dė­jo, kad Ch.Wulf­fas bū­tų nu­ša­lin­tas.

Ta­čiau prieš dve­jus me­tus opo­ zi­ci­nių par­ti­jų re­mia­mas J.Gauc­kas A.Mer­kel pa­stan­go­mis ne­ bu­vo pri­leis­tas prie ša­lies va­do­vo po­sto, nors ap­klau­sos ro­dė, kad vo­kie­čiai pa­lai­kė bū­tent jį, o ne

krikš­čio­nį de­mok­ra­tą Ch.Wulf­ fą. Ne­nuos­ta­bu, kad, nors ir tu­ rė­da­mas tvir­tą A.Mer­kel pa­ra­mą, Ch.Wulf­fas bu­vo iš­rink­tas tik per tre­čią bal­sa­vi­mą. Šį kar­tą Vo­kie­ti­jos spau­da su­ sku­bo džiaug­tis, kad J.Gauc­kas su­ge­bės pa­tai­sy­ti su­tep­tą pre­zi­ den­to ins­ti­tu­ci­jos re­pu­ta­ci­ją. „Tai gai­vaus oro gurkš­nis Vo­ kie­ti­jos po­li­ti­ko­je, o J.Gauc­kas su­teiks ga­li­my­bę nau­jam po­li­ti­ kos sti­liui“, – ra­šė „Bild“.

Bu­vo nu­ste­bęs

Pre­zi­den­tą spe­cia­lus su­si­rin­ki­ mas, ku­rį su­da­rys par­la­men­to na­riai ir ki­ti aukš­to ran­go po­li­ti­ kai, rinks ko­vo 18 d. Tie­sa, pre­zi­ den­to po­stas Vo­kie­ti­jo­je – rep­re­ zen­ta­ci­nis.

Re­tas ku­ris abe­jo­ja, kad J.Gauc­kas ne­lai­mės rin­ki­mų. Pa­rem­ti po­li­ti­ko kan­di­da­tū­rą at­si­sa­kė tik kai­rio­ji par­ti­ja „Kai­rė“ (vok. – „Die Lin­ke“), ku­riai pri­klau­so ke­li bu­vę Ry­tų Vo­kie­ti­jos ko­mu­nis­tai.

Pats J.Gauc­kas, ke­tu­rių vai­ kų tė­vas, gy­ve­nan­tis su il­ga­ me­te gy­ve­ni­mo drau­ge Da­nie­la Schadt, pri­si­pa­ži­no, kad bu­ vo ap­stul­bęs ir šiek tiek su­tri­kęs, kai bu­vo iš­kel­ ta jo kan­di­da­tū­ra. „Man tai la­bai ypa­ tin­ga die­na, ne­tgi gy­ ve­ni­me, per ku­rį pa­ ty­riau ke­le­tą to­kių“, – sa­kė jis.

J.Gauc­kas pri­dū­ rė, kad jam ma­lo­nu, jog „žmo­gus, gi­męs per siau­bin­gą ka­rą ir gy­ve­nęs

50 me­tų dik­ta­tū­ro­je, <...> ga­lė­ jo bū­ti šian­dien pa­kvies­tas tap­ti vals­ty­bės va­do­vu“.

Jis tei­gė no­rin­tis pa­dė­ti at­kur­ti vo­kie­čių „ti­kė­ji­mą sa­vo stip­ry­be“ siau­čiant eu­ro zo­nos fi­nan­sų kri­ zei. Tie­sa, čia pat pri­pa­ži­no, kad nė­ra „nei Su­per­me­nas, nei žmo­ gus be trū­ku­mų“. „Der Spie­gel“, „Bild“, BNS inf.

Įdomūs faktai 1940 m. Vo­kie­ti­jos šiau­rės ry­tuo­

se, Ros­to­ko mies­te, gi­męs J.Gauc­kas bu­vo vie­nas svar­bių vei­kė­jų per tai­kią re­vo­liu­ci­ją, nu­ver­tu­sią Ber­ly­no sie­ną 1989 m. Jo tė­vas so­ viet­me­čiu bu­vo iš­trem­tas į Si­bi­ro la­ge­rį, kur pra­lei­do 25 me­tus.

Ne­nuos­ta­bu, kad J.Gauc­kas vie­

na­me in­ter­viu pabrėžė: „Bū­da­mas vos de­vy­ne­rių ži­no­jau, kad so­cia­ liz­mas yra ne­tei­sin­ga sis­te­ma.“ Po­li­ti­kas ban­dė tap­ti žur­na­lis­tu,

ta­čiau jam ne­bu­vo leis­ta stu­ di­juo­ti vo­kie­čių kal­bos. To­ dėl J.Gauc­kas ėmė­si teo­lo­ gi­jos stu­di­jų ir 1967 m. bu­vo įšven­tin­tas į ku­ni­gus.

Vo­kie­ti­jai su­si­

vie­ni­jus, J.Gauc­kas, ku­rį anks­ čiau bud­r iai se­k ė vals­t y­ bės sau­g u­ mas „Šta­zi“, bu­vo pa­skir­ tas va­do­vau­ ti rū­š iuo­j ant mi­li­jo­nus jos by­ lų ir ruo­šiant jas vie­šin­ti.

13

KetvirtADIENIS, vasario 23, 2012

menas ir pramogos

Pia­niz­mo ir poe­tiš­ku­mo ste­buk­las ti meist­riš­ku­mo pa­mokų Lat­vi­jo­je, Aust­ri­jo­je, vėliau Es­ti­jo­je ir t. t.

Ma­giš­kas, už­de­ gan­tis gro­ji­mas.

Taip apie for­te­pi­jo­ no meistrą Vic­torą Gold­bergą at­si­liepė laik­raš­tis „The Was­hing­ton Post“. Su-­ si­pa­žin­ti su ne­pap­ras­tu šio at­likė­jo ta­len­tu šian­dien ga­li­mybę tu­ri ir Vil­nius.

– Vil­niu­je at­lik­si­te pro­gramą, ku­rio­je skambės Jo­sep­ho Hayd­ no, Piot­ro Čai­kovs­kio, Jo­han­ ne­so Brahm­so, Alek­sand­ro Skria­bi­no kūri­niai. Kaip at­si­ ren­ka­te kūri­nius kon­cer­tui?

– Kai ren­kuo­si pro­gramą, pir­ miau­sia sten­giuo­si iš­siaiš­kin­ti, ko­kiai pub­li­kai gro­siu: iš kur ji, ką tie žmonės norėtų iš­girs­ti ir pan.

Taip pat ap­svars­tau, ku­rie kūri­ niai man pa­dėtų ge­riau­siai sa­ve iš­ reikš­ti ir bend­rau­ti su pub­li­ka. Kad taip įvyktų, vi­sad sten­giuo­si su­kur­ ti har­mo­ningą pro­gramą.

– Ar te­ko ka­da ar­ti­miau su­si­pa­ žin­ti su mūsų ša­lies kla­si­kinės mu­zi­kos at­likė­jais? Gal esa­te ką nors iš jų su­tikęs?

– Aš čia tu­riu draugų, ir ma­no kon­cer­tai Lie­tu­vo­je su­tei­kia pui­kią pro­gą jų įsi­gy­ti dar dau­giau. Šįkart ma­no gra­fi­kas la­bai įtemp­tas, todėl ke­ti­nu čia su­grįžti, kad galė­čiau ge­ riau pa­žin­ti jūsų šalį ir ne­tgi pa­gro­ ti su lie­tu­vių mu­zi­kan­tais.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Cha­riz­ma­tiš­ko­jo 28-erių pia­nis­ to V.Gold­ber­go pa­si­ro­dy­mai už­bu­ ria klau­sy­to­jus vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Niu­jor­ko „Car­ne­gie Hall“, Vie­nos „Kon­zert­haus“, „Ali­ce Tul­ly Hall“ Lin­kol­no cent­re – tai tik ke­le­tas gar­ sių kon­certų sa­lių, ku­rio­se jis kvie­ čia­mas pa­si­ro­dy­ti kaip so­lis­tas.

Už­sie­nio kri­ti­kai išs­ki­ria ne­pap­rastą šio mu­zi­ko ta­lentą pri­kaus­ ty­ti klau­sy­to­jus nuo pirmų garsų, už­deg­ti juos sa­vo gi­lio­mis in­terp­ re­ta­ci­jo­mis ir meist­riš­ka tech­ni­ka.

Kon­cer­tais Lie­tu­vo­je pia­nis­tas pra­ dėjo sa­vo turą po Eu­ropą.

– Po­ne Gold­ber­gai, pa­pa­sa­ko­ ki­te, kaip pra­si­dėjo jūsų kar­je­ ra? Kodėl pa­si­rin­ko­te for­te­pi­ joną?

– Ma­ma pa­sa­ko­jo, kad, kai bu­vau sep­ty­ne­rių, grįžęs iš mo­kyk­los net ne­nu­si­rengęs pal­to iš­kart pul­da­vau prie for­te­pi­jo­no. Ma­no tėvai nė­ ra mu­zi­kan­tai. Tėtis bu­vo moks­li­ nin­kas ma­te­ma­ti­kas, ma­ma yra an­ glų kal­bos mo­ky­to­ja. Mu­zi­ka, kaip ir spor­tas, šach­ma­tai, žy­giai, bu­vo vie­nas tų da­lykų, ku­riais ma­no tė­ vai norė­jo, kad už­siim­čiau. Tai bu­vo įpras­ta Uk­rai­no­je, kur gi­miau.

Mu­zi­kos mo­ky­to­ja grei­tai pa­stebė­ jo ma­no ta­lentą. Pir­miau­sia tai, kad būda­mas sce­no­je gro­ju kur kas ge­ riau. Ji pa­si­ūlė tėvams iš­siųs­ti ma­ne į spe­cia­lią mu­zi­kos mo­kyklą. Jos įsi­ ti­ki­ni­mu, tai man turė­jo at­ver­ti du­ris į pro­fe­sio­na­laus mu­zi­ko kar­jerą. Tė­ vų ši min­tis ne­su­žavė­jo, jie ne­pla­na­ vo pa­vers­ti manęs pro­fe­sio­na­liu mu­ zi­kan­tu. Bu­vau try­li­kos, kai laimė­jau pirmą kon­kursą. Tai įvy­ko prie­š ma­ no šei­mai per­si­kraus­tant į Iz­raelį. Po šios per­galės ga­li­mybė siek­ti pro­fe­ sio­na­laus mu­zi­ko kar­je­ros bu­vo pir­ mą kartą rim­tai ap­tar­ta.

Kalbė­da­mas apie for­te­pi­joną sa­ kau, kad ne aš, o jis ma­ne pa­si­rin­ ko (šyp­so­si).

– Daug kon­cer­tuo­ja­te Jung­tinė­ se Vals­ti­jo­se, Eu­ro­po­je, Azi­jo­je.

Kur jums pa­tin­ka la­biau­siai?

– Kon­cer­tuo­ti pa­tin­ka įvai­rio­se ša­ ly­se ir mies­tuo­se ir įvai­riai pub­li­kai.

Aš vie­no­dai gro­ju tiek la­bai išp­ru­ su­siems klau­sy­to­jams, tiek tiems, ku­riems to­kia mu­zi­ka yra vi­siš­kai nau­jas da­ly­kas. Tiek vie­na, tiek ki­ ta au­di­to­ri­ja ma­ne įkve­pia, ir man

Svarbu: pianistas V.Goldbergas įsitikinęs, kad prikeltum muziką, reikia groti iš širdies.

pa­čiam la­bai įdo­mu stebė­ti skir­ tingą jų reak­ciją.

La­bai ge­ras jaus­mas būti di­delė­ je sce­no­je ir kon­cer­tuo­ti tūkstan­ čiams. Bet kon­cer­ta­vi­mas ma­žo­ se jau­kio­se vie­to­se taip pat ža­vi.

Bend­rau­ju su au­di­to­ri­ja ir la­bai mėgstu su­si­tik­ti su žmonė­mis po kon­certų.

Kalbė­da­mas apie for­te­pi­joną sa­kau, kad ne aš, o jis ma­ne pa­si­rin­ko.

– Esa­te įkūręs menų aso­cia­ciją „Key Vi­ve Arts Foun­da­tion“.

Ko­kia jos pa­skir­tis ir kaip ji at­ si­ra­do?

– Tai vie­nas pa­vyzd­žių, kaip ga­ li pa­veik­ti pub­li­ka. Praė­jus ke­ lioms sa­vaitėms po de­biu­to „Car­ ne­gie Hall“ Niu­jor­ke, kon­cer­ta­vau Mian­ma­re 6 tūkst. naš­lai­čių, ku­rie iki tol nė ne­įsi­vaiz­da­vo, kas ta kla­ si­kinė mu­zi­ka. Net­gi jų mo­ky­to­jai ne­ži­no­jo, kas toks bu­vo Wolf­gan­ gas Ama­deus Mo­zar­tas. Ma­ne la­ bai su­jau­di­no jų nuo­šir­dus at­sa­kas į ma­no mu­ziką. Toks ty­ras ir stip­ rus klau­sy­tojų at­sa­kas ir pa­ska­ti­no įkur­ti menų aso­cia­ciją, ku­ri pa­dėtų ge­riau pa­žin­ti ir įver­tin­ti mu­ziką, kalbėtų apie jos po­veikį žmo­gui.

Tai pel­no ne­sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rios veik­la skir­ta hu­ma­ni­ta­ri­nei pa­gal­bai ir lab­da­rai ska­tin­ti, nau­ do­jant mu­ziką žmo­nių dva­siai pa­ siek­ti ir jiems suar­tin­ti. Mūsų šūkis – „Ap­juos­ki­me žmo­niją mu­zi­ka“.

– Kaip ma­no­te, ar for­te­pi­jo­nas yra tas inst­ru­men­tas, ku­ris pa­ de­da ge­riau­siai at­skleis­ti emo­ ci­jas? Kuo jis ski­ria­si nuo kitų?

– For­te­pi­jo­nas yra tas inst­ru­men­ tas, ku­riam pa­ra­šy­ta dau­giau­sia kūri­nių. Jo­kiam ki­tam inst­ru­men­ tui, net smui­kui, nėra su­kur­ta tiek daug ko­ky­biškų kūri­nių.

Fe­renc­zas Lisz­tas for­te­pi­joną va­di­no ma­žuo­ju or­kest­ru, pia­nis­ tas, kaip ir di­ri­gen­tas, ga­li iš­reikš­ti daug emo­cijų ir jausmų.

– Atsk­leis­ki­te, kas yra jūsų mėgsta­miau­sias kom­po­zi­to­ rius ir ku­rie at­likė­jai jums la­ biau­siai pa­tin­ka? Koks kūri­nys jums ar­čiau­siai šir­dies?

– Kiek­vie­nas kūri­nys, kurį tuo me­ tu gro­ju, tam­pa ma­no mėgsta­miau­ siu. Pa­da­rau jį tokį, kad au­di­to­ri­ja pa­justų, jog tai as­me­ninė is­to­ri­ ja, ku­ria su jais da­li­juo­si, kad šiuo kūri­niu vi­siš­kai iš­reiš­kiu sa­ve. Tai­ gi kon­cer­te kūri­nys at­gy­ja.

Jei reikėtų įvar­dy­ti vieną kom­ po­zi­to­rių, vei­kiau­siai tai būtų Jo­ han­nas Se­bas­tia­nas Ba­chas. Nes vis­kas, prie ko jis pri­si­lietė, tu­ri ne­ pap­rastą reikšmę.

Iš at­likėjų įvar­dy­čiau Vla­di­mirą Ho­ro­witzą – dėl jo ne­pri­lygs­ta­mos mu­zi­ko as­me­nybės ir spalvų ga­mos, ku­rią jis su­ge­ba iš­gau­ti gro­da­mas for­te­pi­jo­nu. Ža­viuo­si Art­hu­ru Ru­ bins­tei­nu. Jis vi­sad bu­vo op­ti­mis­ tas ir vi­sa­da gro­jo iš šir­dies. Taip pat ir Glen­nu Goul­du. Vi­si jo gro­ ti kūri­niai bu­vo la­bai ori­gi­nalūs, jis gro­da­vo taip, tar­si pa­ts būtų buvęs kūri­nio au­to­rius. At­likė­jai vi­sa­ da tu­ri gro­ti iš šir­dies, kad pri­keltų mu­ziką. La­bai ger­biu ir Ser­gejų Rach­ma­ni­novą. Nuos­ta­bus at­likė­ jas, kil­ni as­me­nybė.

– Kartą vie­nas mu­zi­kan­tas pri­si­pa­ži­no, kad to­kio da­ly­ko kaip ru­ti­na mu­zi­kan­to gy­ve­ni­ me nėra. Ko­kia jūsų nuo­monė?

Kaip api­būdin­tumė­te mu­zi­kan­ to gy­ve­nimą?

– Jis tik­rai nėra nuo­bo­dus. Ki­ta ver­ tus, mu­zi­kan­to gy­ve­ni­mas nėra leng­ vas: tu­ri daug ke­liau­ti, daug dirb­ti, pa­vargs­ti ir fi­ziš­kai, ir pro­tiš­kai, ir emo­ciš­kai. Būti mu­zi­kan­tu ne­reiš­ kia tik kon­cer­tuo­ti ir gau­ti gėlių.

Man tai pa­tin­ka, da­rau tai, ką no­riu da­ry­ti. Jau­čiuo­si la­bai lai­ min­gas, kai žmonės priei­na po kon­

Asmeninio archyvo nuotr.

certų pa­sa­ky­ti, kad ma­no mu­zi­ ka jiems su­teikė džiaugs­mo, gal net vie­naip ar ki­taip pa­keitė jų gy­ve­ni­ mus. Ge­riau­sias mo­men­tas – kai kon­cer­tuo­ju. Kai esu sce­no­je, pub­li­ kai sa­ve ati­duo­du 500 pro­centų, kad ji galėtų įsi­jaus­ti ir pa­jus­ti mu­ziką.

Tai taip gra­žu, kad ne­ga­li būti nuo­ bo­du. Bet kad pa­siek­tum ge­riau­sio re­zul­ta­to, tu­ri sun­kiai dirb­ti.

– Vi­siems me­ni­nin­kams, ne­ svar­bu, tai mu­zi­kan­tas, ra­šy­to­ jas ar dai­li­nin­kas, rei­kia įkvėpi­ mo. Kur jo se­miatės jūs?

– Įkvėpi­mas daž­niau­siai atei­na ta­ da, kai ma­žiau­siai ti­kie­si. Kūri­nius to­bu­li­nu metų me­tus, ieš­kau nau­ jų de­ta­lių, su­bti­ly­bių. Tai kūry­bos pro­ce­sas: vieną dieną ga­liu la­bai ap­si­džiaug­ti at­radęs naują kūri­ nio skam­besį, kitą dieną tas at­ra­ di­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti esąs ne toks jau ir pui­kus. Kai tam­pi pro­fe­sio­ na­liu mu­zi­kan­tu, tu­ri iš­mok­ti tą įkvėpimą at­ras­ti.

Man pa­tin­ka Igo­rio F.Stra­vins­kio pa­vyz­dys. Jis laikė­si griež­to gra­fi­ ko – kas­dien skir­da­vo lai­ko kur­ ti, gro­ti.

– Šiuo me­tu gy­ve­na­te Niu­jor­ke.

Ką jums reiš­kia šis mies­tas?

– Niu­jor­ke tu­riu ga­li­mybę at­ras­ti daug įvai­raus me­no. Šia­me mies­te ga­li iš­girs­ti at­likėjų iš vi­so pa­sau­ lio, su­tik­ti daug žmo­nių.

Vi­siš­kai ki­to­kia vie­ta yra Iz­rae­ lis. Man pa­tin­ka ten pa­bėgti iš JAV did­mies­čio.

– Lie­tu­vo­je vie­ši­te pirmą kartą ir čia pra­si­de­da jūsų tu­ras po Eu­ropą. Ko ti­kitės iš mūsų au­ di­to­ri­jos ir ko jai reikėtų lauk­ ti iš jūsų?

– La­bai džiau­giuo­si, kad tu­riu ga­li­ mybę su­si­tik­ti su Lie­tu­vos pub­li­ka.

Ti­kiuo­si pa­lies­ti žmo­nių šir­dis, pa­ si­da­ly­ti su jais sa­vo mu­zi­ka ir su­ lauk­ti jų pa­lai­ky­mo.

Baigęs sa­vo pa­si­ro­dy­mus Lie­ tu­vo­je vyk­siu kon­cer­tuo­ti ir ves­

– Nors gra­fi­kas ir įtemp­tas, gal turė­jo­te pro­gos pa­si­vaikš­čio­ti Vil­niu­je, šį tą ap­lan­ky­ti, pa­ra­ gau­ti lie­tu­viškų pa­tie­kalų? Kas jums čia pa­ti­ko?

– Kaip jau minė­jau, dėl re­pe­ti­cijų ir kon­certų li­ko ne­daug lai­ko su­si­ pa­žin­ti su ša­li­mi pla­čiau. Man čia pa­tin­ka žmonės. Jie la­bai drau­giš­ ki, jau­čiuo­si čia lau­kia­mas. Taip pat man pa­tin­ka snie­gas. Jis pri­ me­na vai­kystės me­tus Uk­rai­no­je.

Turė­siu šiek tiek dau­giau lai­ko po pa­sku­ti­nio sa­vo kon­cer­to, bet vis tiek ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ju čia su­grįžti ir ge­riau su­si­pa­žin­ti su šia gra­žia ša­li­mi.

Kas? V.Gold­ber­go for­te­pi­jo­no kon­cer­tas.

Ka­da? Šian­dien 19 val.

Kur? „Pia­no.lt“ kon­certų salė­je.

Trum­pas dosjė Šiuo me­tu Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis žy­ dų kilmės pia­nis­tas Vic­to­ras Gold­ ber­gas yra dau­gybės tarp­tau­ti­nių kon­kursų ir ap­do­va­no­jimų lau­rea­ tas, tarp jų – ir 2008 m. „Pro Mu­si­cis In­ter­na­tio­nal Award“ ir Vla­di­mi­ro Ho­ro­wit­zo pia­nistų kon­kur­so Ki­je­ ve. Jis lau­k ia­mas did­ž io­sio­se sce­ no­se Šiaurės Ame­r i­ko­je, Eu­ro­po­ je ir Azi­jo­je. Pia­nis­tas su so­linė­mis pro­gra­mo­mis ir or­kest­rais pa­si­ro­do Či­ka­gos, Bos­to­no, Flo­ri­dos, Va­šing­ to­no, Ko­lo­ra­do, Vird­ži­ni­jos, Tel Avi­ vo, Je­ru­zalės, Ki­je­vo salė­se.

So­li­nius re­či­ta­lius V.Gold­ber­gas yra grojęs svar­biau­siuo­se fes­ti­va­liuo­se, tarp jų ir As­pe­no mu­zi­kos fes­ti­va­ly­ je, Tarp­tau­ti­nia­me kla­vi­ši­nių inst­ ru­mentų fes­ti­va­ly­je Niu­jor­ke, Sa­ra­ so­tos mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je, Ri­bar­gor­ zos fes­ti­va­ly­je Is­pa­ni­jo­je.

Ma­g ist­ro stu­d i­jas pia­n is­tas baigė gar­sio­jo­je Niu­jor­ko Juil­l iar­do mo­ kyk­lo­je ir Tel Avi­vo uni­ver­si­te­te, dak­ta­ro laipsnį ap­si­g ynė Joh­no Hop­k in­so uni­ver­si­te­te (JAV). Jis nuo­lat ve­da meist­riš­ku­mo pa­mo­ kas JAV, Azi­jo­je, Iz­rae­ly­je, yra Vie­ nos „Mo­zART on­li­ne-aca­de­my“ gar­ bės pro­fe­so­rius.

14

ketvirtadienis, vasario 23, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Jau­ni­mo teat­re, Ark­lių g. 5.

KA­DA? Šiandien 18 val. KIEK? 15 li­tų.

KUR? Ar­ba­tos klu­be „Ar­ba­tos ma­gi­ja“, Ba­zi­li­jo­nų g. 8.

KA­DA? Šiandien 19 val. KIEK? 15 li­tų.

KUR? Ga­le­ri­joje „Kunst­ka­me­ra“, Li­go­ni­nės g. 4.

KA­DA? Iki ko­vo 10 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

eg­zis­ten­ci­nė pje­sė

Poe­zi­jos va­ka­ras

K.Dau­gė­los fo­topa­ro­da

Ke­tu­rias­de­šimt­me­tė Dže­sė Keits ir jos mo­ti­na Tel­ma – dvi mo­te­rys, pa­si­nė­ru­sios į sa­vo įpras­tus gy­ve­ni­mus. Me­tų me­tus trun­kan­čią mo­no­to­ni­ją ne­ti­kė­tai nu­trau­kia Dže­sės žo­džiai: „Ma­ma, aš nu­spren­ džiau nu­si­žu­dy­ti.“ Al­gir­do La­tė­no ir Ge­di­mi­no Stor­pirš­čio spek­tak­lis „La­ba­nakt, ma­ma“ – pa­gal Pu­li­tze­rio pre­mi­ja ap­do­va­no­tą pje­sę.

Skai­ty­mas, klau­sy­mas, po­kal­bis, įžval­ga, gurkš­nis ar­ba­tos, gal­ būt ke­li gi­ta­ros akor­dai. Poe­zi­jos ir mu­zi­kos mė­gė­jus sa­vo tra­piu bei su­bti­liu bal­su ste­bins ak­to­rius ir mu­zi­kan­tas Ge­di­mi­nas Stor­ pirš­tis. Ly­riš­kas me­lo­di­jas ar­ba­tos kva­pe pa­sken­du­sio­je kū­ry­bo­ je keis iro­ni­ja, ne­ti­kė­ti po­kštai.

Fotografijų parodoje „Kelionė“ pristatoma per 60 autentiškų nuo­ traukų, kuriose užfiksuoti įvairūs fotografo Kazio Daugėlos gyveni­ mo bei kūrybos laikotarpiai. Tai nuotraukos iš prieškario Lietuvos, tremtinių stovyklos Kemptene, kelionės laivu į JAV, taip pat pokario laikotarpio, JAV statybų aikštelėse sukurtos nuotraukos.

KUR? Kon­cer­tų sa­lėje „Pia­no LT“, Tra­kų g. 9 / Kė­dai­ nių g. 1. KA­DA? Vasario 24 d. 19 val. KIEK? 53 litai.

KUR? Lie­tu­vos pa­ro­dų cent­re LI­TE­XPO, Lais­vės pr. 5.

KA­DA? Va­sa­rio 23–26 d. KIEK? 8–25 li­tai.

KUR? Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je , Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Va­sa­rio 24 d. 19 val. KIEK? 33–98 li­tai.

KUR? Klu­be „Brod­vė­jus“, Vo­kie­čių g. 4 / Mė­si­nių g. 4. KA­DA? Vasario 24 d. 21 val. KIEK? 18 litų.

Koncertas V.Čekasino 65-mečiui

K.Do­ne­lai­tį pri­si­me­nant

Eg­zo­tiš­ki Komorų gar­sai

Įver­tin­ti jau­nie­ji kū­rė­jai

Arūro Anusausko (fortepijonas) ir Vladimiro Če­ kasino (saksofonas) dueto programa išsiskiria konceptualumu ir plačia stilistine amplitude: jų muzikoje į vientisą ir nenuspėjamą muzikos vyks­ mą originaliai jungiasi džiazo, klasikinės, folk, eks­ perimentinės ir alternatyvios muzikos patirtis.

13-ojo­je tarp­tau­ti­nė­je Vil­niaus kny­gų mu­gė­ je bus pri­sta­ty­ta Vil­niaus gra­fi­kos me­no cent­ ro pa­ro­da „Me­tai“, skir­ta Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio (1714–1780 m.) 300-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. At­vy­kę į pa­ro­dą tu­rės pro­gą pa­si­žval­ gy­ti po kny­gų mu­gę.

In­di­jos van­de­ny­ne iš­si­dės­čiu­sios Ko­mo­rų sa­los, gar­sė­jan­čios sa­vo uni­ka­liu gam­tos gro­žiu, pa­sau­ liui pa­do­va­no­jo nuo­sta­bią dai­ni­nin­kę ir mu­zi­kan­ tę Na­wal. Tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą pel­niu­sios mu­ zi­kan­tės kū­ry­bo­je su­si­pi­na tra­di­ci­nė gim­to­jo eg­ zo­tiš­ko kraš­to mu­zi­ka, Af­ri­kos ir ara­bų kul­tū­ros.

„Freaks On Floor“ džiau­gia­si nau­ju kū­ry­bos vai­ siu­mi – ką tik iš­leis­tu al­bu­mu „Hel­lo Girls!“. Ne­se­ niai sa­vo mu­zi­ki­nę kar­je­rą pra­dė­ję vai­ki­nai šie­ met bu­vo pri­pa­žin­ti M.A.M.A. mu­zi­kos ap­do­va­ no­ji­muo­se. Jau­nie­ji mu­zi­kan­tai įver­tin­ti ge­riau­ sios ša­lies ro­ko gru­pės ap­do­va­no­ji­mu.

tv programa

LTV

6.00 La­bas ry­tas 9.00 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7) (k).

10.00 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7) (k).

11.00 „Fo­ru­mas“. Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da.

12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Me­no­ra.

12.15 Įž­val­gos (k).

12.45 Ypa­tin­gas at­ve­jis (k).

13.20 Eu­ro­pos vi­du­ry (k).

14.05 Kraš­to spal­vos (k).

14.50 Ži­nios.

15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7).

16.00 „Mei­lės sko­nis“.

17.05 „Se­nis“ (N-7).

18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.).

18.35, 21.05 Spor­tas. Orai.

18.45 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7).

19.45 Na­cio­na­li­nė paieš­kų tar­ny­ba.

20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“.

20.30 Pa­no­ra­ma.

20.55 Vers­las.

21.00 Kul­tū­ra.

21.15, 22.15 Mū­sų die­nos – kaip šven­tė.

22.45 Ke­lias į UEFA EURO 2012.

23.15 Va­ka­ro ži­nios.

23.25 Orai.

23.30 „Pro­to štur­mas“ (7, 8).

7.20 „Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (7) (k).

7.50 Pri­čiu­pom!

8.20 „Drau­gai IV“ (N-7) (k).

8.50 24 va­lan­dos (N-7).

9.45 Žvaigž­džių due­tai 6. Le­mia­ma ko­va (k).

12.10 Kaž­kas at­si­ti­ko (N-7) (k).

12.40 Neiš­galvo­ti gy­ve­ni­mai (N-7) (k).

13.10 „Drau­gai IV“ (N-7).

13.40 „Vai­kų „War­ner Bros.“ Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“.

14.10 „Nic­ke­lo­deon“ va­lan­da. Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (8).

14.40 „iKar­li“ (8).

15.10 „Juo­kin­giau­si ne­ty­čiu­kai“ (8).

15.40 „Lan­gai III“ (N-7).

16.40 24 va­lan­dos (N-7).

17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7).

18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai.

19.14, 22.19 Spor­tas. Orai.

19.19 Va­lan­da su Rū­ta.

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dvi­ra­čio šou.

22.00 Ži­nios. Vers­las.

22.25 Kri­mi­na­li­nė Lie­tu­va (N-14).

22.35 „Men­ta­lis­tas“ (N-7).

23.35 „Už­mirš­tie­ji“ (N-7).

0.35 „Ties ri­ba“ (N-14).

1.30 Svei­ka­tos ABC (k).

7.55 „Biu­ras“.

8.55 „Meilės sū­ku­ry­je“.

10.00 „Kas no­ri nu­žu­dy­ti Mią?“ 11.00 Akis­ta­ta.

11.50 Prieš sro­vę.

12.35 Bai­mės akys.

13.10 „Beib­lei­dai. Me­ta­li­nė ko­va“.

13.40 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

14.10 „Trans­for­me­riai. Prai­mas“.

14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“.

15.40 „Li­ki­mo ga­lia“.

16.40 „Mei­lės trium­fas“.

17.40 Ką ma­nai?

18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je.

18.45 TV3 ži­nios.

19.00 TV3 spor­tas.

19.05 TV3 orai.

19.10 „Nai­sių va­sa­ra“.

19.40 Pas­ku­ti­nė ins­tan­ci­ja.

20.30 Žvaigž­dė po­li­ci­nin­kas.

21.00 „Vy­no ke­lias“ (4).

21.35 TV3 va­ka­ro ži­nios.

21.50 TV3 spor­tas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Gy­ve­ni­mas“.

23.00 „Pel­kė“ (8).

0.00 „Eu­re­ka“ (6).

1.00 „Penk­ta­die­nio va­ka­ro ži­bu­riai“.

LNK

TV3

BTV

6.20 „Nic­ke­lo­deon“ pris­ta­to. Smal­su­tė Do­ra“ (9).

6.50 „Ma­žie­ji To­mas ir Dže­ris III“ (k).

LTV 19.45 val.

6.40 Te­le­par­duo­tu­vė.

6.55 „Han­ti­kas. Sek­liai ir pas­lap­tys“.

7.25, 15.10 „Simp­so­nai“.

LNK 17.40 val.

6.30 Te­le­vit­ri­na.

7.00 Ži­nios (k).

7.25 „Ne­rea­lu!“ Pa­ro­di­jų šou.

TV3 19.10 val.

8.00 „Pra­juo­kink ma­ne“. Hu­mo­ro šou (k).

9.00 „Lie­tu­vos ži­nių“ ty­ri­mas“. Pub­li­cis­ti­nė lai­da.

10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

11.00 „Men­tai“ (N-7) (k).

12.00 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

12.30 „Ekst­ra­sen­sai prieš nu­si­kal­tė­lius“ (N-7) (k).

13.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ (N-7).

15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. Pra­mo­gi­nis šou.

16.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7).

17.30 „Ty­los ri­ba“ (N-7) (k).

18.00 Ži­nios. Spor­tas. Orai.

18.25 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“.

18.55 „Są­moks­lo teo­ri­ja“. Tie­sio­gi­nė dis­ku­si­jų lai­da.

19.50 Na­cio­na­li­nė lo­te­ri­ja „10 mi­li­jo­nų“.

20.00 Ži­nios. Vers­las. Spor­tas. Orai.

20.25 Ko­me­di­ja „Su­ras­ti Le­nį“ (JAV, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka, 2009 m.) (N-7).

22.20 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k).

23.20 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k).

23.50 „Svei­ka­tos ko­das“. Te­le­vit­ri­na (k).

0.50 Sta­ty­bų TV (k).

1.20–6.00 „Bam­ba“. In­te­rak­ty­vus šou suau­gu­sie­siems.

Lietuvos ryto TV

6.59, 13.00 TV par­duo­tu­vė.

7.15 Te­le­ta­biai.

7.45, 10.25 Griūk ne­gy­vas! (N-7).

8.15 Ne­ga­liu ty­lė­ti.

BTV 20.25 val.

9.20, 18.20, 22.30 Su­per L.T. 9.55 „Po­ra kaip tvo­ra“ (N-7).

11.10 Gon­go Gan­gas.

12.05, 21.00, 0.05 Re­por­te­ris.

13.30 „Mer­do­ko pas­lap­tys“ (N-7).

14.50, 18.55 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras.

15.45, 16.10, 19.55, 1.00 Dok. f. „Iš­ny­kęs ko­mu­niz­mo pa­sau­lis“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai.

17.20, 21.55 Lie­tu­va tie­sio­giai.

21.52, 0.57 Orai.

23.05 „MAD MEN. Rek­la­mos vil­kai“ (N-7).

SPORT1

8.45 Te­le­vit­ri­na.

9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Ži­nios +.

10.00 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. „Pa­ler­mo“–„La­zio“.

11.45 Ka­ra­liaus tau­rės rung­tynės. II pus­fi­na­lis.

13.30 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. XXIV tu­ro apž­val­ga.

14.30 Ad­re­na­li­nas.

15.00 Au­to­mo­to.

15.30 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. „Ro­ma“–„Par­ma“.

17.15 Ka­ra­liaus tau­rė. „Uni­ca­ja“–„Ban­ca Ci­vi­ca“.

19.15 Spor­tas LT. Atei­ties krep­ši­nio žvaigž­dės šian­dien (va­sa­ris).

19.45 Fut­bo­lo die­vai. D.Ma­ra­do­na.

20.15 Fut­bo­lo die­vai. M.van Bas­te­nas.

21.00 Ka­ra­liaus tau­rės rung­ty­nės. Fi­na­las.

23.15 Pro­fe­sio­na­lų bok­sas.

Sport1 19.45 val.

15

ketvirtadienis, vasario 23, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt talpose, UAB „GEONORMA“, Raudonės g. 3, Vilniuje, tel. 8 683 81 626.

Siūlo darbą Farmacijos įmonė UAB „Alvogen Baltics“ ieško medicinos atstovų. Laukiame CV bei motyvacinių laiškų e. paštu info.baltics@alvogen.com. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

915234

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551.

914834

Paslaugos Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje.

Tel. 8 689 68 528.

915311

Pranešame, kad pradedamas rengti 0,5600 ha žemės sklypo Vaidegių k., Vilniaus m. (kadastro Nr. 0101/ 0162:104), detalusis planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-167 (2.15.1.7-AD4), 2009 10 26. Planavimo tikslas: pakeisti žemės paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Tomas Lukošius, gyv. Eišiškių sodų g. 14oji, skl. 9, Vilnius. Projekto rengėjas UAB

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Kita

915310

915144

Informuojame, kad įvykdyta Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos (juridinio asmens kodas 190009014) struktūros pertvarka.

Juridinių asmenų registre 2012 m. vasario 8 d. įregistruota Vilniaus Ozo gimnazija.

915338

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Sužionių sen., Veriškių k., Veriškių k. v., kad. Nr. 4192/0100:878, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybos formavimui, numatant parinkti vietą naujai ūkininko sodybai (gyvenamosios paskirties pastatui su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti)), suplanuojant teritorijas pagal registruoto ūkio veiklos pobūdį. Planavimo organizatorius – Stanislav Podlipskij, gyv. S.Nėries g. 73-74, Vilnius, tel. 8 677 79 768. Projekto rengėjas – UAB „GEONORMA“ matininkas Andrius Stripeikis, Raudonės g. 3, Vilnius, tel. 8 683 81 626, e. p. andrius_stripeikis@yahoo. com. Projektas rengiamas supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka. Gretimų žemės sklypų kad. Nr. 4192/0100:61 bei žemės reformos žemėtvarkos projekte skl. Nr.126-6 savininkai bei naudotojai pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galite pareikšti bei su projektu susipažinti nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. kovo 12 d. plano rengėjo pa-

914442

Kelionių organizatorius

Įvairūs

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad parengtas žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0164:520) ir šalia esančios teritorijos prie Dobrovolės gatvės detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2010 m. birželio 15 d. Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-15(3.1.36-MP). Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sklypo ribų keitimas, formuojant atskirus sklypus, kartu ir valstybinėje žemėje, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. kovo 21 d. Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2012 m. kovo 21 d. 17 val. (Pamėnkalnio g. 28-2). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

915230

Daugiabučio namo savininkų bendrija S.Konarskio g. 8, Vilnius, š.m. kovo 14 d. 20 val. kviečia visuotinį narių susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ir revizoriaus ataskaitos.

2. Valdybos narių rinkimai. 3. Kaupiamojo fondo lėšų panaudojimo sąmatos tvirtinimas. Valdybos pirmininkas.

Karščiausi kelionių pasiūlymai

909659

Bankrutavusi UAB „Novameda“ parduoda UAB „Veiverita“, UAB „GPI statyba“, UAB „Rodmė“ debitorines skolas už didžiausią pasiūlytą kainą. Taip pat šių asmenų debitorines skolas: IĮ „Tekėlas“ – pradinė pardavimo kaina 45,88 Lt; Remigijaus Lamanausko – pradinė pardavimo kaina 901,02 Lt; Daliaus Vasiliausko – pradinė pardavimo kaina 300,00 Lt. Kreiptis į administratorių tel. 8 698 40 051.

„TM PROJEKTAI“, Vokiečių g. 24, Vilnius.

Tel. 8 612 43 916. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami rengėjui ir organizatoriui raštu. Informacija apie parengtą detaliojo plano projektą, susipažinimo su juo ir svarstymo tvarką, ekspozicijos vietą ir laiką bus skelbiama papildomai.

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja intensyvius kritulius ir stiprų vėją. Šiandien laukiama šlapdribos ir lietaus. Temperatūra bus 1–3 laipsniai šilumos. Penktadienį vėjas ir lietus kiek aprims. Temperatūra naktį gali nukristi iki 2 laipsnių šalčio, dieną pakils iki 3 laipsnių šilumos.

Šiandien, vasario 23 d.

+3

+3

+3

Telšiai

Šiauliai

+2

Klaipėda

Panevėžys

+1

Utena

+3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.24 17.41 10.17 7.20 19.56

54-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 312 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +10 Brazilija +24 Briuselis +12 Dublinas +15 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7

Londonas +16 Madridas +17 Maskva +1 Minskas +3 Niujorkas +12 Oslas +8 Paryžius +12 Pekinas +7

orai vilniuje Šiandien

+2

+2

Praha +7 Ryga +4 Roma +18 Sidnėjus +27 Talinas +3 Tel Avivas +20 Tokijas +11 Varšuva +6

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+2

Alytus

7–14 m/s

Pe­li­ka­nų gel­bė­ji­mas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+2

0

–3

7

0

+1

0

–2

5

–1

+1

0

–2

5

Ru­si­jos pa­rei­gū­nai pie­ti­nė­je Da­ges­ta­no res­pub­li­ko­je gel­bė­ja šim­tus re­tų gar­ba­ no­tų­jų pe­li­ka­nų, įstri­gu­sių už­ša­lu­sio­je Kas­pi­jos jū­ro­je. Apie 20 paukš­čių jau nu­ dvė­sė iš ba­do. Paukš­čiai praė­ju­sią sa­vai­tę at­skri­do į te­ri­to­ri­ją ne­to­li Ma­chač­ka­ los mies­to. Pie­tų Ru­si­jo­je gy­ve­na apie 1,4 tūkst. gar­ba­no­tų­jų pe­li­ka­nų – gau­siau­ sios pe­li­ka­nų rū­šies pa­sau­ly­je. Da­ges­ta­no gam­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja kiek­vie­ ną die­ną pe­li­ka­nams at­ga­be­na šim­tus ki­log­ra­mų žu­v ų. Be to, vie­tos gy­ven­to­ jai pa­de­da le­sin­ti paukš­čius, nors iš pra­d žių val­d žia drau­dė žmo­nėms ar­tin­tis BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr. prie šios te­ri­to­ri­jos.

DATOS (vasario 23 d.)

1685 m. gimė vokiečių kompozitorius Georgas Friedrichas Händelis.

1821 m. mirė anglų poetas Johnas Keatsas.

1878 m. gimė rusų tapytojas, meno teoretikas Kazimiras Malevičius.

1883 m. gimė vokiečių filosofas Karlas Jaspersas.

1891 m. gimė Petras Klimas, istorikas, diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

1930 m. mirė kalbininkas Jonas Jablonskis, žmonių vadinamas lietuvių kalbos tėvu. Gimė 1860 m.

1945 m. mirė rusų poetas ir rašytojas Aleksejus Tolstojus.

1958 m. gimė buvęs futbolininkas Vaclovas Jurkus.

1965 m. gimė amerikiečių aktorė Kristin Davis, išgarsėjusi vaidmeniu seriale „Seksas ir miestas“.

1977 m. gimė Estijos slidininkė, olimpinė čempionė Kristina Šmigun.

1983 m. gimė britų aktorė Emily Blunt.

1994 m. gimė amerikiečių aktorė Dakota Fanning.

2008 m. Vilniuje po sunkios ligos mirė tapytojas Raimundas Sližys.

prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Anapus sienos“ ir „Žudikas manyje“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 28 d.

1

2

3

4

5

6

7

8

Alvyra, Butvilė, Gantautas, Polikarpas, Romana (Roma), Severinas

horoskopai

penktadienį

šeštadienį

Vardai

9

10

11

Avinas (03 21–04 20). Daugiau laiko skirkite seniai matytiems draugams, giminaičiams. Mielai padėsite aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, apmąstykite veiksmus ir gyvenimą. Gerai suprasite aplinkinių emocijas, tačiau tai nesuteikia jums teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą. Venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Demonstruosite profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą ir visa tai padės darbams sklandžiai judėti į priekį.

Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių.

Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Liūtas (07 23–08 23). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybėms, nuostatoms, o jūsų troškimai bus ignoruojami. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį ir kritiškai pažvelkite ir į save.

Mergelė (08 24–09 23). Galite pakenkti kam nors, jei nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo.

Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis, vaikais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį.

Nesidrovėkite savo minčių ir darbų.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jaunesni kolegos nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos.

Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti tai padaryti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą.

Tik nepiktnaudžiaukite tuo. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna.

Vandenis (01 21–02 19). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, lengvai ir sklandžiai reikšite savo mintis. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Tokia situacija gali sukelti nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip.