2012-02-25 Kauno diena

Miestas

2p.

Lietuva

Likviduojamo Lietuvos išeivijos instituto darbą tęs V.Adamkaus bibliotekamuziejus.

7p.

Pasaulis

FNTT rei­ka­lus narp­lio­jan­čios ko­mi­si­jos sva­jo­nė – ap­klaus­ti pa­čią Pre­zi­den­tę.

10p.

Išs­kir­ti­nia­me po­kal­by­je – Lat­vi­jos prem­je­ro V.Domb­rovs­kio po­žiū­ris į san­ty­kius su Lie­tu­va.

Į olim­pia­dą Lon­do­ne va­žiuo­siančiam kau­nie­čiui gim­nas­tui R.Guš­či­nui vien spor­to pa­sie­ki­mų negana.

14p.

Šeštadienio

vasario 25, 2012 Nr. 46 (19605) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ku­ni­gas: mes privalome išmokti surinkti save

Ne­for­ma­lus ke­lias į kar­je­rą Pa­sau­ly­je pri­pa­ži­ni­mo su­lau­kę lie­ tu­viai pa­dės tau­tie­čiams pe­rim­ti Va­ka­rų vers­lo kul­tū­rą. Ne­for­ma­ lūs kon­tak­tų mai­nai – jos da­lis.

Susipažinti neo­fi­cia­lio­je ap­lin­ko­ je ir pa­si­da­ly­ti vers­lo idė­jo­mis su bend­ra­min­čiais – to­kie ren­gi­niai ne­tru­kus šur­mu­liuos di­džiau­siuo­ se ša­lies mies­tuo­se. „Svar­bu ne­ bi­jo­ti bū­ti ini­cia­ty­viam ir pa­čiam priei­ti prie ne­pa­žįs­ta­mo žmo­ gaus“, – da­ly­va­vi­mo to­kiuo­se ren­ gi­niuo­se pa­slap­tį at­sklei­džia HSBC ban­ko Va­šing­to­ne vi­cep­re­zi­den­tas, aso­cia­ci­jos „Geor­ge­town Bu­si­ness As­so­cia­tion“ pre­zi­den­tas Ro­kas Be­res­nio­vas. Su bend­ra­min­čiais jis už­si­mo­jo tau­tie­čiams įskie­py­ti nau­ją po­žiū­rį į vers­lo kul­tū­rą.

Ekonomika 9p.

Dienos citata „Vie­nu me­tu gal­vo­jau, kad čia gal­būt tik man vie­ nam, gal da­ro­si kaž­kas ne­ ge­rai“, – sa­vo pa­veiks­lų hip­no­ti­zuojantį po­vei­kį at­ra­do Ei­mu­tis Mar­kū­nas.

Ieš­ko­ji­mai: pa­sak ku­ni­go K.Ru­ge­vi­čiaus, rei­kia at­ras­ti tas kliū­tis, ku­rios mus pa­da­ro ne­lais­vus.

Žmo­nės su­tri­kę, neuž­tik­rin­ti dėl ryt­die­ nos, pik­ti. Ar tai – tau­tos li­gos po­žy­miai?

Apie ga­vė­nią ir pa­si­ruo­ši­mą Pri­si­kė­li­ mui – po­kal­bis su Kau­no Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios rek­ to­riu­mi Kęs­tu­čiu Ru­ge­vi­čiu­mi.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Dėkojantis tikintiesiems

Ant Ne­mu­no kran­to sto­vin­ti baž­ ny­čia, Kau­ne va­di­na­ma Vy­tau­to Di­džio­jo ar tie­siog Vy­tau­ti­ne, per kiek­vie­nas Mi­šias pil­na ti­kin­čių­ jų. Po pa­mal­dų ži­las šil­to vei­do ku­ni­gas sto­vi prie du­rų ir kiek­vie­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

nam išei­nan­čia­jam spau­džia ran­ ką, dė­ko­ja pa­bu­vus kar­tu.

Ku­ni­gas eg­zor­cis­tas K.Ru­ge­vi­ čius ne­sle­pia, kad šiandien daug žmo­n ių krei­p ia­s i į jį pa­gal­b os.

Ku­n i­gas su­t in­ka, kad 90 pro­c. be­s i­k rei­p ian­č ių­j ų te­rei­k ia nuo­ šir­daus po­kal­bio, pa­ta­ri­mo. Li­ ku­siai da­liai ten­ka pa­ dė­ti rim­čiau.

4

25p.

2

Šeštadienis, vasario 25, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

33

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,38

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

9

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Duo­bės: ge­riau atlyginti ž

Įta­ri­mas: ma­no­ma, kad T.Ma­siu­lio jau­ni­mo mo­kyk­los moks­lei­vis rū­

kė ka­na­pes.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Paaug­lys bu­vo per žings­nį nuo mir­ties Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Pa­rą li­go­ni­nė­je dėl ap­si­nuo­di­ji­ mo psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­ mis pra­lei­du­sio Kau­no Ti­to Ma­ siu­lio jau­ni­mo mo­kyk­los de­vin­ to­ko pa­mo­ko­se ne­bus ke­lias die­ nas. Vė­liau še­šio­lik­me­čiui už­siė­ mi­mus mo­kyk­lo­je teks de­rin­ti su kon­sul­ta­ci­jo­mis Kau­no ap­skri­ties Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­re.

Ne vis­ką at­si­me­na

Pa­gal­bos į Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­rą sku­biai krei­pė­si de­vin­to­ ko ma­ma. „Jis bu­vo per žings­nį nuo mir­ ties. Da­bar jau­čia­si ge­rai, ta­čiau apie tai, kas at­si­ti­ko, ne­pa­sa­ko­ ja“, – apie sū­naus būk­lę kal­bė­ jo kau­nie­tė. Ji pri­dū­rė, kad sū­nus apie lem­tin­gą die­ną ne vis­ką at­ si­me­na. Še­šio­lik­me­tis blo­gai pa­si­ju­to ant­ra­die­nį per pa­mo­ką. Jo ma­ ma tei­gė ne­nus­te­bu­si, kai vi­du­ry die­nos bu­vo iš­kvies­ta į mo­kyk­lą.

Iš­gir­du­si, kad sū­nus gal­būt rū­kė ka­na­pes, mo­te­ris sa­kė, kad tuo iš kar­to pa­ti­kė­jo.

Gir­dė­jau, kaip mo­ ki­niai gar­siai šne­ kė­jo apie ka­na­pes, kad kaž­kas jas ban­dė. „Dėl sū­naus daž­nai lan­kau­ si mo­kyk­lo­je, daug bend­rau­ju su so­cia­li­ne pe­da­go­ge. Vie­ną kar­ tą gir­dė­jau, kaip mo­ki­niai gar­siai šne­kė­jo apie ka­na­pes, kad kaž­kas jas ban­dė“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris.

Išk­vies­tos Grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos me­di­kai paaug­liui iš pra­džių iš­plo­vė skran­dį, ta­čiau būk­lei ne­ge­rė­jant nu­ve­žė jį į Kau­ no kli­ni­kas. Ten pat bu­vo atvežti ir trys ki­ti keis­tai el­gę­si mo­ki­niai.

Jie nei­gė var­to­ję nar­ko­ti­kus.

T.Ma­siu­lio jau­ni­mo mo­kyk­los di­rek­to­rius Egi­di­jus Mi­ka­la­jū­nas sa­kė, kad ap­si­nuo­di­jęs mo­ki­nys nė­ra iš pa­klus­nių­jų, ta­čiau mo­ kyk­lą lan­ko pa­rei­gin­gai, juo la­bai rū­pi­na­si ma­ma. Ženk­las – pa­si­kei­tęs el­ge­sys

Kau­no ap­skri­ties Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro me­di­ci­nos psi­cho­lo­

gė Vai­da Kviet­kaus­kai­tė pa­sa­ko­ jo, kad paaug­liai į cent­rą pa­ten­ka įvai­rios būk­lės, pri­klau­so­mai nuo to, ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą bu­vo var­ to­ta nar­ko­ti­nė me­džia­ga.

Tik ne­di­de­lę da­lį pa­cien­tų į kon­sul­ta­ci­jas ly­di abu tė­vai. Daž­ niau­siai juos at­ve­da ma­mos ar­ba so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, jei vai­kai gy­ve­na glo­bos na­muo­se.

Prie­žas­tys, ku­rios tė­vus ar glo­ bė­jus pa­ska­ti­na kreip­tis į Prik­lau­ so­my­bės li­gų cent­rą, bū­na la­bai įvai­rios. „Pa­v yz­d žiui, pa­s i­kei­t ė vai­ ko el­ge­sys – pra­dė­jo ne­lan­ky­ ti mo­kyk­los, ne­si­lai­ko pa­ža­dų, neat­lie­ka pa­rei­gų, daž­nai kei­ čia­si emo­ci­nė bū­se­na, ta­po ag­ re­sy­vus, jau­čia bai­mę, prie­šiš­ ku­mą, maiš­tau­ja, ža­lo­ja­si, bė­ga iš na­mų, lai­ku ne­grįž­ta na­mo ir pa­na­šiai. Kar­tais tė­vai su­ne­ rims­ta, kai na­mie ran­da keis­ tų mil­te­lių, ci­ga­re­čių ar­ba kai iš na­mų pra­de­da ding­ti pi­ni­gai, daik­tai, vai­kas nuo­lat pra­ši­nė­ja pi­ni­gų, su­gal­vo­da­mas įvai­riau­ sių pa­si­tei­si­ni­mų. Kai ku­rie tu­ri pro­ble­mų su po­li­ci­ja dėl svai­gi­ ni­mo­si vie­šo­je vie­to­je, va­gys­ čių, chu­li­ga­niz­mo“, – var­di­jo V.Kviet­kaus­kai­tė.

Kal­ti­na tė­vus

Ne­pil­na­me­čiai per kon­sul­ta­ci­ jas daž­nai bū­na prie­šiš­ki ir kal­ti­ na tė­vus, kad šie vis­ką iš­si­gal­vo­ja, ne­pri­pa­žįs­ta pri­klau­so­my­bės nuo nar­ko­ti­kų. „Tik ma­ža da­lis pa­cien­tų at­ke­ liau­ja jau su­vo­kę sa­vo pro­ble­mą, to­dėl svar­biau­si da­ly­kai, apie ku­ riuos kal­ba­ma, – nar­ko­ti­kų var­ to­ji­mo prie­žas­tys, ku­rias iša­na­ li­za­vus bū­tų įma­no­ma ką nors keis­ti“, – sa­kė V.Kviet­kaus­kai­tė. „Tė­vai į tei­gia­mus nar­ko­ti­nių me­džia­gų tes­tus rea­guo­ja skir­tin­ gai: vie­ni la­bai emo­cio­na­liai, kal­ ti­na vai­kus dėl ne­tin­ka­mo el­ge­sio, ki­ti tvar­do sa­vo emo­ci­jas, su­pras­ da­mi, kad šiuo me­tu svar­biau­ sia už­duo­tis yra pa­ska­tin­ti vai­ką kreip­tis pa­gal­bos ir ją priim­ti“, – pa­sa­ko­jo psi­cho­lo­gė. Įver­ti­nę si­tua­ci­ją, cent­ro spe­ cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja am­bu­la­ to­ri­nę ar­ba sta­cio­na­rią pa­gal­bą.

Per­nai Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­re pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta 215 ne­pil­na­me­čių, 160-iai – dėl nar­ ko­ti­nių me­džia­gų, li­ku­siems – dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo.

Kau­no sa­vi­val­dy­bė iš­lei­džia dau­gy­bę lė­ šų gat­vė­se su­lau­žy­ tų au­to­mo­bi­lių re­ mon­to kom­pen­sa­ci­ joms, bet duo­bėms tvar­ky­ti ski­ria tru­pi­ nius. Ap­suk­rūs kau­ nie­čiai jau at­ra­do nau­jų bū­dų, kaip pa­si­pel­ny­ti iš val­ džios neū­kiš­ku­mo.

Nuos­to­liai: ne­sut­var­ky­tos gat­vės ne­ša nuo­sto­lių ir vai­ruo­to­jams, ir mies­t

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ga­vo tūks­tan­čius

Nu­sė­tos duo­bė­mis gat­vės – me­tai iš me­tų be­si­kar­to­jan­ti Kau­no bė­da.

Ji ypač paū­mė­ja bai­gian­tis žie­mai.

Kai kau­nie­čiai dėl pra­kirs­tų pa­dan­ gų, su­ga­din­tos va­žiuok­lės pra­dė­jo ban­dy­ti kom­pen­sa­ci­jų iš­siieš­ko­ ti per teis­mą, sa­vi­val­dy­bė, tau­py­ da­ma lai­ką ir iš­lai­das by­li­nė­ji­mui­si, prieš me­tus pra­dė­jo pa­ti svars­ty­ti šiuos įvy­kius. Tam su­da­ro­ma spe­ cia­lis­tų ko­mi­si­ja iš ke­lių ad­mi­nist­ ra­ci­jos sky­rių.

Net­ru­ko at­si­ras­ti ir to­kių, ku­ rie ėmė pikt­nau­džiau­ti šia su­pap­ ras­tin­ta tvar­ka. Kau­nie­tis A.K. per praė­ju­sius me­tus su­ge­bė­jo ap­dau­ žy­ti tris skir­tin­gus au­to­mo­bi­lius vis įvai­ruo­da­mas į duo­bes Dai­na­ vos mik­ro­ra­jo­ne.

Pir­mą kar­tą vy­ras po­li­ci­jos pa­ tru­lius įti­ki­no, kad, įva­žia­vus į duo­bę Par­ti­za­nų gat­vė­je, įs­ki­lo bu­fe­ris, lū­žo po­spar­nis, su­tru­pė­jo

va­rik­lio apa­ti­nė ap­sau­ga, ply­šo vi­ si ke­tu­ri ra­tai. Jis įver­ti­no ža­lą 6 172 li­tais. Pas­kui kau­nie­tis ap­lam­dė dar vie­ną ma­ši­ną įva­žiuo­da­mas į duo­ bė­tą aikš­te­lę prie vie­no pre­ky­bos komp­lek­so V.Krė­vės pro­spek­te. Po šio įvy­kio jam ap­skai­čiuo­ta 1 651 li­ to ža­la. Po to Pra­mo­nės pro­spek­te šis vai­ruo­to­jas vėl pa­tai­kė į duo­bę ir pa­ty­rė 4 550 li­tų ža­lą.

Gat­vėms re­mon­tuo­ ti pla­nuo­ja­ma skir­ ti tik 50 tūkst. li­tų – dvi­gu­bai ma­žiau, nei iš­mo­kė­ta kom­ pen­sa­ci­jų. Įta­ri­mų gau­sė­ja

Kau­n o sa­v i­val­d y­b ės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus vy­riau­sia­ sis spe­cia­lis­tas Ar­tū­ras And­riuš­ ka ne­slė­pė įta­ri­mų, kad mi­nė­tas

vai­ruo­to­jas ir kai ku­rie ki­ti pik­ ty­biš­kai pikt­nau­džiau­ja si­tua­ci­ja mies­to gat­vė­se. „Vie­nas kau­nie­tis ban­do iš­rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti 7 304 li­tų ža­lą. Jis prie pa­reiš­ki­mo pri­ se­gė gau­sy­bę fo­tog­ra­fij­ ų su iš­te­kė­ ju­siais iš au­to­mo­bi­lio te­pa­lais, pa­ žeis­to­mis va­žiuok­lės da­li­mis, bet nuo­trau­kos da­ry­tos ser­vi­se, o ne įvy­kio vie­to­je. Va­di­na­si, įva­žia­vus į duo­bę ga­li­ma iš­spręs­ti daug ki­tų au­to­mo­bi­lio bė­dų. Apsk­ri­tai pa­ ste­bi­me, kad pra­šo­mos ko­mpen­ suo­ti su­mos po įvy­kių pra­dė­jo di­ dė­ti“, – ma­no jis.

Pa­sak A.And­riuš­kos, įta­ri­mų ke­ lia ir nuo­lat nuo duo­bių nu­me­ta­mi į ša­lį įspė­ja­mie­ji ženk­lai. „Vie­ną kar­tą į duo­bę įdė­jo­me 20 kg svo­rio pa­grin­dą su įspė­ja­muo­ju stul­pe­liu.

Bet ir jis bu­vo iš­kel­tas ir nu­mes­ tas to­liau. Kar­tais per sa­vai­tę prie tos pa­čios duo­bės dings­ta 8 ženk­ lai. Įta­ria­me, kad tai pa­da­ro­ma ty­ čia, nes kom­pen­sa­ci­jos ga­li­ma rei­ ka­lau­ti tik įva­žia­vus į ne­pa­žy­mė­tą duo­bę“, – ma­no tar­nau­to­jas.

Išei­vi­jos ins­ti­tu­to veik­lą tęs V.Ad Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Kau­no mies­to ta­ry­bos na­riai pri­ ta­rė, kad bū­tų lik­vi­duo­ja­ma vie­ šo­ji įstai­ga Lie­tu­vos išei­vi­jos ins­ti­ tu­tas. Taip nu­ta­rė vie­nas ins­ti­tu­to stei­gė­jų – Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­ si­te­tas (VDU). Nai­ki­na­mo ins­ti­tu­to veik­lą tęs Val­do Adam­kaus bib­lio­ te­ka-mu­zie­jus.

Ra­cio­na­lu: Išei­vi­jos ins­ti­tu­to va­do­vas E.Alek­sand­ra­vi­čius ma­no, kad

su­jung­ti dvi pa­na­šia veik­la už­sii­man­čias įstai­gas į vie­ną vie­ne­tą – lo­ giš­ka.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

Lie­tu­vos išei­vi­jos ins­ti­tu­tas įkur­ tas 2000 m. Šios vie­šo­sios įstai­ gos stei­gė­jai – Kau­no sa­vi­val­dy­bė ir VDU. Po dau­giau nei de­šimt­me­ čio uni­ver­si­te­to ta­ry­ba nu­spren­dė, kad rei­kia lik­vi­duo­ti vie­šą­ją įstai­gą ir Išei­vi­jos ins­ti­tu­tą pri­jung­ti prie uni­ver­si­te­to.

Išei­vi­jos ins­ti­tu­tas 12 me­tų kau­ pė išei­vi­jos or­ga­ni­za­ci­jų ir at­ski­rų as­me­nų kul­tū­ri­nį, po­li­ti­nį ir moks­ li­nį pa­li­ki­mą, ty­rė jį, eks­po­na­vo.

Per­nai VDU įsteig­ta pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus bib­lio­te­ka-mu­ zie­jus pe­ri­ma Lie­tu­vių išei­vi­jos

3

Šeštadienis, vasario 25, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

ža­lą nei tvar­ky­ti?

No­rin­tie­siems gau­ti kom­pen­sa­ci­ją Įva­žia­vus į duo­bę rei­kia ne­nu­va­

žiuo­ti ir kvies­ti po­li­ci­ją.

Pa­rei­gū­nai su­ra­šo pro­to­ko­lą apie

įvy­kio ap­lin­ky­bes ir pa­tir­tą ža­lą, nu­ brai­žo si­tua­ci­jos sche­mą.

Sa­vi­val­dy­bei pra­šy­mą dėl kom­

pen­sa­ci­jos tei­kia au­to­mo­bi­lio sa­ vi­nin­kas.

Prie po­li­ci­jos nu­tar­ties ir sche­

mos pri­de­da­mos au­to­mo­bi­lio pa­so, tech­ni­nės ap­žiū­ros, ci­vi­li­nio drau­ di­mo do­ku­men­tų ko­pi­jos.

Pa­tei­kia­ma re­mon­to pa­slau­gų

dėl pa­tir­tos ža­los ir pir­ki­nių są­skai­ tos fak­tū­ros ar­ba kvi­tai.

­to biu­dže­tui.

Ne­bū­ti­na, bet ga­li­ma pri­dė­ti ne­

Naš­ta: tė­vai tu­rės pa­kra­ty­ti pi­ni­gi­nę, kad jų vai­kai ga­lė­tų lan­ky­ti dar­že­lius.

prik­lau­so­mo eks­per­to ža­los įver­ti­ ni­mo iš­va­das.

Vai­ko die­na Kauno dar­že­ly­je – tris kar­tus bran­giau

Tomo Raginos nuotr.

Sa­v i­val­dy­b ė­j e jau svars­to­m a, ar neat­s i­sa­k y­t i ko­m i­s i­jos ir ža­l ą at­ly­gin­ti tik pa­gal teis­mo spren­ di­mus.

Kom­pen­sa­ci­joms – di­džiu­lės su­mos

Dėl kom­pen­sa­ci­jų į sa­vi­val­dy­bę per me­tus krei­pė­si apie 200 vai­ruo­to­ jų. Pu­sei jų jau iš­mo­kė­ta per 100 tūkst. li­tų. Apie 20 pro­c. per teis­ mus dar ban­do gau­ti dau­giau, nei siū­lo sa­vi­val­dy­bė, ar­ba skun­džia at­mes­tus pra­šy­mus. Šie­met iki va­sa­ros, kai duo­bių at­si­ve­ria dau­giau­sia, gat­vėms re­ mon­tuo­ti pla­nuo­ja­ma skir­ti tik 50 tūkst. li­tų – perpus ma­žiau, nei iš­ mo­kė­ta kom­pen­sa­ci­jų.

Kol kas biu­dže­te už gat­vių re­ mon­tą dar nuo praė­ju­sių me­tų li­ ku­si 215 tūkst. li­tų sko­la, to­dėl po­li­ti­kai vėl ga­li sa­ky­ti, kad gat­ vėms pri­žiū­rė­ti daug skir­ti ne­ga­ li­ma. Tuo la­biau kad šie­met vi­sas su­pla­nuo­tas mies­to biu­dže­tas yra 49 mln. li­tų ma­žes­nis nei per­nai.

Dau­giau vil­ties ga­li su­teik­ti ne­bent

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­ mos lė­šos, ku­rias skirs­to Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja.

Kai ku­rie bu­vę sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­jai pa­sa­ko­jo, kad anks­čiau mies­to val­džia ska­ti­no ak­ty­ves­ nę lo­bis­ti­nę veik­lą mi­nis­te­ri­jo­je, bu­vo de­da­mos di­de­lės pa­stan­gos gau­ti dau­giau lė­šų gat­vėms. Tai esą ir da­bar da­ro ki­tų sa­vi­val­dy­ bių tar­nau­to­jai, o ap­snū­du­si Kau­ no val­džia ne­va dar ir dėl to lie­ka po­duk­ros vie­to­je.

200

– maždaug tiek vairuotojų per metus kreipiasi į savivaldybę dėl kompensacijų už gatvėse sulaužytus automobilius.

Adam­kaus mu­zie­jus ins­ti­tu­to funk­ci­jas ir pra­ple­čia sa­ vo veik­los sri­tį. Tai ne­bus su­dė­tin­ ga – abi įstai­gos įsi­kū­ru­sios vie­na­ me pa­sta­te, jų veik­la pa­na­ši. Abi jas fi­nan­suo­ja VDU.

Egi­di­jus Alek­sand­ra­vi­čius:

Uni­ver­si­te­tas vis tiek tu­rės tai, ką mes kū­rė­me tiek me­tų, – moks­li­nę ty­ ri­mų įstai­gą ir mu­ zie­jų.

Išei­vi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius pro­f. ha­bil. dr. Egi­di­jus Alek­sand­ ra­vi­čius, kaip VDU ta­ry­bos na­rys, pri­ta­rė, kad vie­šo­ji įstai­ga Lie­tu­ vos išei­vi­jos ins­ti­tu­tas bū­tų lik­vi­ duo­ja­ma. „Po lik­vi­da­vi­mo liks du ju­ri­di­ niai su­b jek­tai: Val­d o Adam­kaus

pre­z i­d en­t i­n ė bib­l io­te­k a, kaip vie­š o­j i įstai­ga, ir Išei­v i­jos ins­t i­ tu­tas, kaip uni­ver­s i­te­to pa­d a­l i­ nys. Uni­ver­s i­te­tas vis tiek tu­r ės tai, ką mes kū­r ė­m e tiek me­t ų, – moks­l i­n ę ty­r i­m ų įstai­g ą ir mu­ zie­j ų“, – pa­sa­ko­jo E.Alek­sand­ ra­v i­č ius.

Jis pri­pa­ži­no, kad Išei­vi­jos ins­ti­ tu­tą, kaip at­ski­rą pa­da­li­nį, iš­lai­ky­ ti bu­vo ne­leng­va. „Per ke­lio­li­ka mū­sų ins­ti­tu­to veik­los me­tų vie­nin­te­lis fi­nan­sa­ vi­mo šal­ti­nis bu­vo pa­ts uni­ver­si­ te­tas. Sa­vi­val­dy­bė, su­pran­ta­ma, ne­tu­ri re­sur­sų moks­li­niams is­ to­ri­niams ty­ri­mams ir pa­na­šiems dar­bams. Ji ga­lė­jo pri­si­dė­ti ini­ci­ juo­da­ma ir ati­duo­da­ma pa­sta­tą, ku­ria­me įsi­kū­ręs ins­ti­tu­tas, pa­ nau­dai. La­bai ver­ti­na­me to­kį sa­vi­ val­dy­bės in­dė­lį“, – tei­gė E.Alek­ sand­ra­vi­čius.

Pro­fe­so­rius įsi­ti­ki­nęs, kad Kau­ nui di­de­lė gar­bė tu­rė­ti Išei­vi­jos ins­ti­tu­tą – įstai­gą, ku­rios ne­tu­ri nė vie­na Bal­ti­jos ša­lis.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė Kau­no val­džia sun­ki­na mo­kes­čių naš­tą mies­tie­čiams. Nuo ko­vo 1 d. tė­vai už kiek­vie­ną die­ną, ku­rią jų vai­kas pra­leis dar­že­ly­je, tu­rės su­ mo­kė­ti ne­be 50 cen­tų, bet tris kar­ tus dau­giau – 1,5 li­to.

Pla­nuo­ja pa­pil­do­mus 1,8 mi­li­jo­no

Mies­to ta­ry­b os po­s ė­dy­je bu­vo pa­d i­d in­ta dar vie­n a rink­l ia­va.

Pi­ni­gi­nes tu­rės pa­kra­ty­ti dar­že­ li­nu­kų tė­vai – jiems per mė­ne­sį teks mo­kė­ti dau­giau nei 20 li­tų.

Mies­to ta­ry­b os priim­ta­m e spren­di­me nu­ro­dy­ta, kad su­rink­ tos lė­šos bus ski­ria­mos įstai­gos iš­lai­ky­mo reik­mėms, t.y. dar­buo­ to­jų dar­bo už­mo­kes­čiui, ug­dy­mo, ūki­nėms, hi­gie­nos prie­mo­nėms, tur­tui įsi­gy­ti, smul­kiems re­mon­ to dar­bams at­lik­ti.

Tei­gia­ma, kad bran­gin­ti mo­ kes­tį dar­že­li­nu­kų tė­vams pri­ver­ tė sun­ki mies­to fi­nan­si­nė pa­dė­tis.

2012 m. mies­to biu­dže­te nu­ma­ty­ tų asig­na­vi­mų ne­pa­kan­ka vi­soms reik­mėms.

Pa­di­di­nus rink­lia­vą, į mies­to biu­dže­tą pla­nuo­ja­ma su­rink­ti pa­ pil­do­mai apie 1,8 mln. li­tų.

Ga­lė­jo brang­ti dau­giau

Kau­nie­čiai tu­rė­tų džiaug­tis bent tuo, kad mies­to val­džia dar­že­lių mo­kes­čio ne­pa­di­di­no pen­kis kar­ tus. Bu­vo siū­lo­ma, kad už kiek­ vie­ną vai­ko lan­ky­tą ir ne­lan­ky­tą be pa­tei­si­ni­mo die­ną tė­vai mo­kė­ tų 2,5 li­to.

Ta­ry­bos po­sė­dy­je kai ku­rie po­ li­ti­kai šiuo siū­ly­mu bu­vo tie­siog pa­si­pik­ti­nę.

Kau­no po­li­ti­kai vis dė­lto nu­ta­ rė mo­kes­tį už dar­že­lius di­din­ti ne pen­kis, bet tris kar­tus.

Bai­mi­na­si, kad tai – ne pa­bai­ga

Ži­n ia apie di­d i­n a­m ą mo­kes­t į už vai­k ų dar­ž e­l ius jau ap­s krie­ jo Kau­n ą. Į re­d ak­c i­j ą pa­s kam­ bi­n u­s i jau­n a ma­m a Auš­r i­n ė Ka­va­l iaus­k ie­n ė ne­s lė­p ė pa­s i­ pik­t i­n i­m o. „Jau da­bar dar­ž e­l ių auk­l ė­to­ jos sa­ko, kad ga­l iau­s iai ne­s u­ ge­bės pri­si­pra­šy­ti tė­vų, kad at­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

neš­t ų pieš­t u­k ų ir po­p ie­r iaus, nes mo­kes­tis už dar­že­lį di­dė­ja, o žmo­nės jau­čia ri­bas. Auk­lė­to­jos la­bai dėl to bai­mi­na­si. Man ne­ sup­ran­ta­m as sa­v i­val­dy­b ės tei­ gi­nys – mo­kes­tis bus ne­žy­miai di­d i­n a­m as. Juk jis tris kar­t us pa­d i­d ė­jo!“ – emo­c in­gai kal­b ė­ jo kau­nie­tė.

Juk ir mais­tas brangs­ta, tai ga­li­ma ti­kė­tis, kad di­dins ir mo­kes­tį už mai­ti­ ni­mą. „Ma­nau, tai dar ne pa­bai­ga – iš­ lai­dos mums tik di­dės. Tua­le­ti­nį po­pie­rių, mui­lą, va­lik­lį, dar kaž­ ką dar­že­liams pirk­si­me pa­tys. Da­ bar mo­kes­tis pa­di­din­tas tris kar­ tus, bet neaiš­ku, kaip bus to­liau.

Juk ir mais­tas brangs­ta, tai ga­li­ ma ti­kė­tis, kad di­dins ir mo­kes­tį už mai­ti­ni­mą“, – pro­gno­za­vo pa­ šne­ko­vė.

Šilumos kaina Kaune nuo 2012 m. kovo 1 d. šiek tiek sumažės Vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. O3-444 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, pagal kurį šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, jei keičiasi kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, AB „Kauno energija“ Valdyba savo nutarimu Nr. 2012-3-1 nuo 2012 m. kovo 1 d. nustatė šią galutinę gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kainą: Galutinė vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 29,44 ct/kWh (be PVM). Taip pat nustatė šias galutines AB „Kauno energija“ tiekiamo karšto vandens kainas: Eil. Nr. 1.

2.

3.

4.

Rodiklio pavadinimas Kauno miesto, Kauno rajono Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams: Kauno rajono Raudondvario ir Neveronių kaimų vartotojams: Kauno rajono Girionių kaimo, Garliavos ir Ežerėlio miestų vartotojams: Jurbarko miesto vartotojams:

Karšto vandens kainos, kai neįrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema

Karšto vandens kainos, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema

20,80 Lt/m3

20,48 Lt/m3

22,16 Lt/m3

21,76 Lt/m3

23,15 Lt/m

22,70 Lt/m3

3

23,83 Lt/m3

23,34 Lt/m3

Visos kainos nurodytos be PVM. Gyventojams už šilumą ir karštą vandenį taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Vasario mėnesį galiojo 29,66 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina. Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuo kovo 1 d. sumažės dėl to, kad sumažėjo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir perkamo kuro kainos.

Visas kainas, informaciją apie name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovės Užs. 915164 interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.

4

Šeštadienis, vasario 25, 2012

Tema

Gar­sių kal­bi­nin­kų šei­ma sten­ Vie­nuo­se na­muo­se – ke­tu­ri kal­bi­nin­kai, tri­me­tė mer­gai­tė, žal­tys, trys ka­tės ir net put­pe­lių pul­ke­lis. Ga­bus sce­na­ris­tas iš to­kios si­ tua­ci­jos ga­lė­tų su­kur­ti pui­kią ko­me­di­ją. O ži­no­mi li­tua­nis­tai Sme­to­nos taip ir gy­ve­na.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Po mies­to dar­bų – ra­my­bė

Pas Vil­niaus ra­jo­ne, Avi­žie­niuo­se, įsi­kū­ru­sius Sme­to­nas sve­čia­vo­mės sim­bo­li­nę – Tarp­tau­ti­nę gim­to­sios kal­bos – die­ną. Mus at­vyks­tan­čius jau iš to­lo žvilgs­niu pa­si­ti­ko Ire­na Sme­to­nie­nė ir te­le­fo­nu pa­sa­ko­ jo, kur pa­suk­ti. Prie var­tų pa­si­ti­ko An­ta­nas Sme­to­na.

Už­mies­čio na­me gy­ve­na vi­ sa šei­ma: An­ta­nas, Ire­na, jų sū­ nus Ma­rius su žmo­na An­že­li­ka ir šią sa­vai­tę tre­jų su­lau­ku­si anū­kė­ lė Ku­ni­gun­da, ku­ri mei­liai va­di­na­ ma Gun­de. Čia ra­mu, jo­kio mies­ to triukš­mo. „Ati­dir­bus dau­gy­bę va­lan­dų su žmo­nė­mis mies­te, pa­bėg­ti į kai­ mą yra pa­ts svei­kiau­sias ir ge­riau­ sias da­ly­kas“, – šyp­so­da­ma­sis ta­ rė A.Sme­to­na.

Sve­tai­nė­je nar­ve­ly­je čiauš­ka pa­ pū­gos, ak­va­riu­me plau­kio­ja žu­vy­ tės, te­ra­riu­me pa­si­slė­pęs žal­tys, pro ko­jas šmurkš­te­lė­ja ka­tė. „Čia tik vie­na iš tri­jų“, – Sme­to­nos links­ mai nu­si­juo­kia. O kur dar du šu­nys ir šie­met įsi­gy­tos put­pe­lės. „Da­bar čia vi­sas žvė­ry­nas, ga­li­ ma bi­lie­tus par­da­vi­nė­ti“, – juo­kė­ si I.Sme­to­nie­nė.

Ge­ri stu­den­ta­vi­mo me­tai

Pir­ma­sis klau­si­mas apie pa­žin­tį ir stu­den­ta­vi­mo lai­kus su­kė­lė juo­ko ban­gą ir gi­lių ato­dū­sių. „Įsi­vaiz­ duo­ja­te, kaip se­niai tai bu­vo, – juo­ kė­si I.Sme­to­nie­nė. – Su­si­pa­ži­no­me pa­ren­gia­ma­ja­me kur­se. An­ta­nas į jį atė­jo tie­siai iš ar­mi­jos.“ „O, ta­da bu­vo ge­ri lai­kai“, – su­ si­mąs­tė A.Sme­to­na.

Šei­ma: vi­si Sme­to­nos – li­tua­nis­tai. Tad ne­bus nie­ko ste­bė­ti­na, jei to­kiu ke­liu pa­suks ir ma­žo­ji „kal­bi­nin­kų

kla­no“ na­rė Gun­dė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kuo ypa­tin­gas bu­vo tas lai­ko­ tar­pis, kuo jis ski­ria­si nuo da­ bar­ti­nio?

A.S.: „Da­bar­ti­nis jau­ni­mas, ma­ no gal­va, tru­pu­tį at­sa­kin­ges­nis, tru­pu­tį rim­čiau į vis­ką žiū­ri. Mes bu­vo­me leng­va­bū­diš­kes­ni. Taigi – links­mes­ni.“

An­ta­nas tu­ ri bjau­rų įpro­tį – ką nors pa­ra­ šo, no­ri, kad pa­skai­ty­ čiau, su­kri­ ti­kuo­čiau.

Da­bar, ačiū Die­vui, nak­ ti­mis ma­nęs ne­be­ke­lia.

Mei­lė: An­ta­nas i

I.S.: „Daug mū­sų bu­vo iš pro­ vin­ci­jos. Vi­si gy­ve­no­me bend­ra­bu­ ty­je. Ne tik tie, ku­rie ne­tu­rė­jo pi­ni­ gų bu­to nuo­mai, bet vi­si, iš­sky­rus vil­nie­čius. Ir tie pas mus at­va­žiuo­ da­vo, nes bū­da­vo links­miau. Kar­tu mo­ky­da­vo­mės, ruoš­da­vo­mės eg­za­ mi­nams, vis­kuo da­ly­da­vo­mės, kar­ tu į ko­lū­kį va­žiuo­da­vo­me, tai kur tu ge­riau ra­si. Stu­den­tiš­ki lai­kai bu­vo la­bai sma­gūs. Ir, sa­ky­čiau, mums nė kiek ne­truk­dė, kad pir­ma­me kur­ se su­si­tuo­kė­me.“ – Taip anks­ti?

A.S.: „O ko čia temp­ti? Ne iš rei­ka­ lo tai įvy­ko.“ I.S.: „Ma­rius gi­mė be­si­mo­kant penk­ta­me kur­se. Tu­rė­jo­me at­ski­rą dvi­vie­tį kam­ba­rė­lį va­di­na­ma­ja­me Niu­jor­ke, bu­vo vie­ta vi­sam kur­sui su­si­rink­ti. Gi­mi­nės bu­vo pa­do­va­ no­ję ki­li­mą, ant jo vi­si ir sė­dė­da­vo.

Nes­var­bu, kad bū­da­vo ap­lais­ty­tas ka­va, ar­ba­ta.“ – Nie­ka­da ne­sud­ve­jo­jo­te dėl sa­ vo pro­fe­si­jos?

A.S.: „Ką jūs, už fi­lo­lo­gi­ją nė­ra ge­

Ku­ni­gas: mes pri­va­lome išmokti s – Iš dau­gy­bės po­kal­ 1 bių, ko ge­ro, su­si­ da­rė­te įspū­dį, kas la­biau­siai

ka­muo­ja žmo­nes. Ko­kios pa­ grin­di­nės pro­ble­mos, kad esa­ me liūd­ni ir, at­ro­do, vos spė­ja­ me su­ktis pa­šė­lu­siu gy­ve­ni­mo tem­pu?

– Pag­rin­di­nis da­ly­kas, ku­ris kren­ ta į akis, – su­si­pai­nio­ji­mas ver­ty­ bė­se. Su­si­da­ro įspū­dis, kad per šį dvi­de­šimt­me­tį dė­me­sys bu­vo ski­ ria­mas tam, kaip pra­si­g y­ven­ti, min­tys bu­vo orien­tuo­tos į ma­te­ ria­li­nius da­ly­kus. Gal tai lė­mė ne­ tur­tas ir tai, kas pa­tei­kia­ma per te­ le­vi­zi­ją, – vi­sa ta žė­rin­ti pra­ban­ga, rek­la­mos. Mū­sų ver­ty­bių hie­rar­chi­ ja su­svy­ra­vo. O to­kiais at­ve­jais po ke­lių ar ke­lio­li­kos me­tų iš­len­da pa­ da­ri­niai.

Raš­k o­m e ke­l ių de­š imt­m e­č ių užau­gin­tus dva­si­nius vai­sius ir tai ma­to­me vi­so­se mū­sų vals­ty­bės sri­ty­se. Išė­ję iš ver­gys­tės, mes dar

esa­me tik dy­ku­mo­je, dar ne­pa­sie­ kė­me Pa­ža­dė­to­sios že­mės.

Mū­sų žmo­nės griau­na sa­ve. Kad ir tos pa­čios pri­klau­so­my­bės. Yra leng­viau už­si­mirš­ti. Ne spręs­ ti pro­ble­mą, o ją nu­stum­ti, nu­ma­ rin­ti ir ne­kreip­ti dė­me­sio. O pa­skui už­griū­va pa­da­ri­niai. Li­gos.

Pa­mi­nė­čiau ir ne­mo­kė­ji­mą at­si­ rink­ti, kas yra to­le­ran­ci­ja. Pas mus ska­ti­na­ma to­le­ran­ci­ja vis­kam. Sa­ ky­čiau, to­kia ne­svei­ka to­le­ran­ci­ ja. Be­veik abe­jin­gu­mas. Ai, ma­no 17 me­tų vai­kas no­ri ge­ro au­to­mo­ bi­lio, ir ge­rai. Nes­var­bu, kad tė­ vas su su­ply­šu­siais ba­tais vaikš­to.

Taip neat­si­ran­da nei pa­gar­bos, nei au­to­ri­te­to, nei įver­ti­na­ma.

– Ar dar įma­no­ma šian­die­ni­ nė­je vi­suo­me­nė­je pa­dė­ti žmo­ gui su­grįž­ti prie dva­si­nių ver­ ty­bių?

– Žmo­gus tu­ri skir­ti lai­ko sau. Ki­ taip ne­ga­li­ma. Tam ir yra mal­da,

pa­snin­kas, iš­mal­da. Tai trys da­ ly­kai, ku­riuos ak­cen­tuo­ja vi­sos re­ li­gi­jos. Tai yra san­ty­kis su Die­vu, san­ty­kis su sa­vi­mi ir san­ty­kis su ar­ti­mu. Toks tei­sin­gas san­ty­kis va­ di­na­mas sa­vęs su­si­rin­ki­mu.

– Pra­si­dė­ju­si ga­vė­nia, ko ge­ro, la­bai tin­ka­mas lai­kas su­rink­ ti sa­ve?

– Ga­vė­nia – lai­kas, skir­tas dar kar­tą pa­tik­rin­ti, ko­kios yra ma­ no veiks­mų, ma­no kan­čių, ma­no mal­dų in­ten­ci­jos. Ar jos tei­sin­gos, ar jos neišk­reip­tos. Tie­siog pa­si­tik­ ri­ni­mo lai­kas.

Jei neiš­moks­ti gy­ven­ti tie­so­ je, pa­gar­bo­je, jei ne­tu­ri tvir­to pa­ grin­do, o no­ri čia pat vis­kuo grei­ tai nau­do­tis: tur­tais, ma­lo­nu­mais, ga­li grei­tai pa­lūž­ti. Jei ne­nu­sis­ta­ tai prio­ri­te­tų, jei neiš­moks­ti dirb­ ti ir už­dirb­ti, o no­ri tik gau­ti – ar sko­lon, ar kre­di­tan, išei­na di­so­ nan­sai. Žmo­nės su­si­pai­nio­ja, pa­

lūž­ta. At­ro­do, pu­čia­si, pu­čia­si, gau­na vis­ką, o pa­skui ko­kia men­ kiau­sia ada­tė­lė pra­kiur­do tą ba­ lio­ną ir žmo­gus pa­si­jun­ta tuš­čias, nuo­gas, ap­gau­tas.

Žmo­gus tu­ri skir­ti lai­ko sau. Ki­taip ne­ ga­li­ma. Tam ir yra mal­da, pa­snin­kas, iš­mal­da. Tai trys da­ly­kai, ku­riuos ak­cen­tuo­ja vi­sos re­li­gi­jos.

– Kuo reikš­min­gas šią sa­vai­tę pra­si­dė­jęs 40 die­nų me­tas iki šv.Ve­ly­kų?

– Ga­vė­nia – tai toks šven­tas lai­ kas, ku­ris pa­kvie­čia žmo­nes at­si­ gręž­ti į Die­vą. Toks pa­lai­min­gas lai­kas, ku­ris pa­de­da su­si­vok­ti sa­

vy­je. Jis nė­ra nei liūd­nas, nei kaž­ koks ge­du­lin­gas, tai yra pra­smin­ gas ypa­tin­go pa­si­ren­gi­mo lai­kas.

Tų sep­ty­nių ga­vė­nios sa­vai­čių skai­čius yra la­bai gra­žus, sim­bo­ liš­kas. Sep­ty­ni – pil­nat­vės skai­ čius. Kvie­čia, kad mes drau­ge iš­ gy­ven­tu­me pil­nat­vę ir pa­si­tik­tu­me Kris­taus kan­čios, mir­ties ir pri­si­ kė­li­mo slė­pi­nį. Ir tas skai­čius 40 la­bai sim­bo­liš­kas – tai ir dy­ku­mos lai­kas, ir žmo­gaus bran­dos lai­kas, ir kar­tu Kris­tus at­kar­to­ja tą is­to­ri­ ją – ke­tu­rias­de­šim­ties me­tų, ke­tu­ rias­de­šim­ties die­nų.

Mo­zė sa­vo tau­tą po dy­ku­mą ve­ džio­jo 40 me­tų, kol ji su­si­vo­kė, ko­ kia yra ir ko sie­kia. Kris­tus dy­ku­ mo­je iš­bu­vo 40 die­nų – ne­gė­ręs, ne­val­gęs, gun­do­mas ma­lo­nu­mų. Ši­tas lai­kas rei­ka­lin­gas kiek­vie­ no žmo­gaus gy­ve­ni­me. Kad jis mo­ kė­tų su­sto­ti, su­si­rink­ti ir pa­žiū­ rė­ti: kur jis ei­na, apie ką sva­jo­ja.

Tas pa­bu­vi­mas ty­lo­je, su­si­kau­

5

Šeštadienis, vasario 25, 2012

Tema

­gia­si keik­tis lie­tu­viš­kai I.S.: „Da­bar mus ir­gi gal kei­kia, kaip ir mes kaž­ka­da A.Pup­kį keik­da­ vo­me, ko­kių jis čia ne­va ne­są­mo­nių no­ri. Bet bė­gant me­tams su­pran­ti, kam to rei­kia, vis­kas pa­si­kei­čia.“ – Kaip at­si­ti­ko, kad sū­nus Ma­ rius pa­su­ko tuo pa­čiu ke­liu?

Pa­da­rė­te jam įta­ką?

A.S.: „Tai yra vai­kai, au­gan­tys konk­re­čio­je pro­fe­si­nė­je ap­lin­ko­je.

Au­ga ma­žo­ji Gun­dė, ką ji gir­di? Tik da­ly­ki­nius po­kal­bius. Sū­nus pa­si­ rin­ko pa­ts, mes jo ne­ver­tė­me.“

ir Ire­na su­si­tuo­kė pir­ma­me uni­ver­si­te­to kur­se. „Ne iš rei­ka­lo“, – pa­brė­žia abu.

res­nės spe­cia­ly­bės, kad ir kaip žiū­ rė­tum. Įdo­mus dar­bas.“ I.S.: „Tai juk ne­pap­ras­tai pla­ tu. Pa­sau­lio ne­ga­li val­dy­ti tiks­liu­ kai, jo­kiu bū­du. Jie tik tie­siai ir mo­ ka ei­ti. Tik hu­ma­ni­ta­ras ma­to, kas dar yra ir šo­ne.“ A.S.: „Ma­tot, iš ry­to žur­na­lis­ tai klau­si­nė­ja, va­ka­re – žur­na­lis­ tai, įdo­mus gy­ve­ni­mas. Tai uni­ver­ sa­li spe­cia­ly­bė. La­bai pla­ti veik­los sri­tis, ir tai yra la­bai ge­rai. Hu­ma­ ni­ta­ri­ka yra la­bai ge­ras pa­grin­das dau­ge­liui veik­lų.“ A.Sme­to­na pri­dū­rė, kad dar­bo ieš­ko­tis ne­rei­kė­da­vo – vi­sad kas nors pa­kvies­da­vo, pa­siū­ly­da­vo.

Ir pri­si­pa­ži­no il­gai gai­lė­ję­sis, kad išė­jo iš mo­kyk­los. Dir­bo jo­je tre­ jus me­tus. Pas­kui bu­vo pa­kvies­tas dės­ty­ti į Vil­niaus pe­da­go­gi­nį uni­ ver­si­te­tą.

I.Sme­to­nie­nė, bai­gu­si stu­di­jas, ga­vo pa­sky­ri­mą dirb­ti in­ter­na­te – tie me­tai leng­vi ne­bu­vo. Vė­liau jos ke­lias nu­vin­gia­vo į te­le­vi­zi­ją. „Tu­ rė­jau sa­vo lai­dą, tie­sio­gi­nis ete­ris – čia nuo­sta­biau­sias da­ly­kas. Nuei­ni ir va­lan­dą su am­ži­na­til­sį pro­fe­so­

riu­mi Gir­de­niu at­sa­ki­nė­ji į klau­si­ mus. Die­ve, to­kia įtam­pa, bet koks ma­lo­nu­mas pa­skui“, – su di­de­ liu pa­si­ten­ki­ni­mu apie tuos lai­kus kal­bė­jo jau de­šimt­me­tį Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ ko po­stą uži­man­ti I.Sme­to­nie­nė.

Tie­sa, čia dar­bas, pa­sak pa­šne­ ko­vės, vi­sai ki­toks: „Te­ko su­rim­tė­ ti, kos­tiu­mė­lių nu­si­pirk­ti.“ Kal­bos pa­mo­kos

Bu­vo lai­kas, kai į sos­ti­nę iš Že­mai­ ti­jos at­vy­ku­si I.Sme­to­nie­nė kal­bė­jo tar­miš­kai. Pir­ma­me kur­se le­gen­di­ nio do­cen­to Al­do­no Pup­kio bu­ vo pa­gąs­din­ta: jei taip že­mai­tiš­kai kal­bė­si ket­vir­ta­me kur­se, eg­za­mi­ no neiš­lai­ky­si. „Klau­siau, ką man da­ry­ti? O jis at­sa­kė: mo­ky­tis su­ val­kie­tiš­kai“, – pri­si­mi­nė I.Sme­ to­nie­nė.

A.Sme­to­na pri­si­pa­ži­no, kad kal­ bos kul­tū­ra bu­vo vie­nas sun­kiau­ sių da­ly­kų – jis pas A.Pup­kį eg­za­ mi­no neiš­lai­kė.

– Kaž­ka­da dės­ty­to­jai jus skal­ pa­vo, o da­bar tai da­ro­te jūs.

– Jū­sų na­muo­se kal­bai tei­kia­ma svar­bi reikš­mė. Pri­si­pa­žin­ki­te, ar var­to­ja­te keiks­ma­žo­džius?

A.S.: „Ne­si­kei­kia­me, ne­ma­tau po­ rei­kio. Na, kar­tais sa­kau „blem­ba“.

Ire­na sa­ko, kad ne­gra­žus žo­dis. Man tai jis nor­ma­lus. Sa­kau ir „po vel­ nių“. Bet čia ne keiks­ma­žo­džiai, o emo­ci­joms iš­lie­ti skir­ti žo­de­liai. Ru­ siš­kų keiks­ma­žo­džių ne­var­to­ju.“ I.S.: „Na, „ru­pū­že“ dar kar­tais pa­sa­kau, bet jau „žal­čio“ ne­var­to­ ju. Tė­vu­kas man už­drau­dė žal­tį mi­ nė­ti. Že­mai­čiui žal­tys yra šven­tas.

Ir „ru­pū­že“ ne­leis­da­vo sa­ky­ti. Da­ bar man ge­rai kaip keiks­mas ei­na „šū­das“ (juo­kia­si). Aukš­tai­čiams at­ro­do, kad čia keiks­ma­žo­dis. Jiems bū­na krau­pu, o man tai vi­sai nie­ ko (juo­kia­si). Tei­rau­ja­si mū­sų, ka­da bus keiks­ma­žo­džių žo­dy­nas. Ir po­ li­ci­nin­kai kar­tais skam­bi­na. Aš jų ir klau­siu: sa­ky­kit, ger­bia­ma­sis, o jums „šū­das“ yra keiks­ma­žo­dis ar ne? Sa­ko – aiš­ku! Na va, o man ne.

Ar­ba tas „pyst“. Nor­ma­lus žo­dis. Že­mai­ti­joj „pyst į dan­tis“ reiš­kia – stai­giai da­vei, ir vis­kas. Ne­sup­ran­ tu, kas čia ga­li bū­ti bai­su.“ Na­mų už­ku­li­siai

At­si­ri­bo­ti nuo te­mų apie dar­bą, kai šei­mo­je – vi­si li­tua­nis­tai, iš­ties sun­ ku. A.Sme­to­na tai va­di­na tie­siog jų gy­ve­ni­mu. Daž­niau­siai die­nos veik­ lą juo­du ap­ta­ria au­to­mo­bi­ly­je, po dar­bo va­žiuo­da­mi na­mo. O grį­žę su na­miš­kiais da­li­ja­si tik įdo­mes­niais su dar­bu su­si­ju­siais da­ly­kais.

A.Sme­to­nos žo­džiais ta­riant, yra ir įdo­mes­nių po­kal­bio te­mų, pa­ vyz­džiui, rei­kia snie­gą nu­kas­ti.

– Ant kie­no pe­čių vi­sa 15 arų že­mė ir na­mas?

I.S.: „Čia bū­na taip: rei­kia, bet nie­kas ne­pa­da­ro. Vis­kas ant ma­ no gal­vos.“ A.S.: „Mo­te­rys yra tvir­čiau­sios, nie­kas dėl to ne­si­gin­či­ja.“ I.S.: „At­ro­do, ne­daug čia tos žo­ lės, bet vi­sa tai va­sa­rą rei­kia nu­ pjau­ti, šioks toks dar­žas yra, rei­kia ra­vė­ti, pri­žiū­rė­ti.“ – Ka­da bai­gia­si įprasta jū­sų dar­bo die­na?

A.S.: „Ji nie­kad ne­si­bai­gia. Kar­ tais sten­gie­si pa­spruk­ti nuo mies­to ir vi­sų rei­ka­lų, bet ne­pa­vyks­ta. Ypač kai at­si­ra­do mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai.“

Ire­na Sme­to­nie­nė:

Ar­ba tas „pyst“.

Nor­ma­lus žo­dis. Že­mai­ti­joj „pyst į dan­tis“ reiš­kia – stai­giai da­vei, ir vis­kas.

– Tiek daug dar­bų, rū­pes­čių. Ar dėl ko nors gin­či­ja­tės?

I.S.: „Mes tie­siog tu­ri­me sa­vo po­ žiū­rius. An­ta­nas tu­ri bjau­rų įpro­tį – ką nors pa­ra­šo, no­ri, kad pa­skai­ ty­čiau, su­kri­ti­kuo­čiau. Da­bar, ačiū Die­vui, nak­ti­mis ma­nęs ne­be­ke­lia.

Anks­čiau, bū­da­vo, pa­ke­lia nak­tį, lie­pia skai­ty­ti, kri­ti­kuo­ti. O li­ku­sią nak­ties da­lį įro­di­nė­ja, kaip jis tei­ sin­gai pa­ra­šė. Kaip ma­ne ner­vin­ da­vo... Sa­ky­da­vau, ko čia man ki­ ši, jei tu­ri sa­vo nuo­mo­nę. Da­bar vis tiek kar­tais pra­šo pa­skai­ty­ti, bet ir vėl tam, kad ga­lė­čiau su juo dis­ku­ tuo­ti. Kar­tais pa­skai­čiu­si sa­kau ge­ rai, su vis­kuo su­tin­ku. O jis: ne­ga­li taip bū­ti, dar kar­tą pa­skai­tyk.“

– Ma­ty­ti, kad ma­žo­ji Gun­dė la­ bai prie jū­sų pri­si­ri­šu­si, ne­pa­ lei­džia nė mi­nu­tės. Kaip pa­ si­kei­tė gy­ve­ni­mas, at­si­ra­dus anū­kei?

I.S.: „Siau­bin­gai. Ne­ži­nau, ar čia man se­nat­vė, bet aš net val­gy­ ti pra­dė­jau ga­min­ti, uo­gie­nes vir­ ti. Anks­čiau tik­rai to ne­da­ry­da­vau, nes vi­są lai­ką su­ry­da­vo dar­bas.“ – Kaip lei­džia­te lais­va­lai­kį? Tik ne­sa­ky­ki­te, kad jo ne­tu­ri­te.

A.S.: „Kad jo nė­ra. Žiū­rint, kas tas lais­va­lai­kis. Dar­bas at­sa­kin­ gas, vi­są die­ną bend­rau­ji su žmo­ nė­mis, tai kai pra­de­di pjau­ti žo­lę, vie­nam tai yra dar­bas, ki­tam – lais­va­lai­kis.“ – O ato­sto­gos? Ir jų nė­ra?

I.S.: „Kiek čia tų ato­sto­gų – vie­nas mė­nuo. Kol dar­žą, na­mą ap­si­tvar­ kai, žiū­rėk – ato­sto­gų ir nė­ra.“ A.S.: „Ma­no kom­piu­te­ry­je ant dar­bas­ta­lio su­ra­šy­ti še­ši sep­ty­ ni da­ly­kai, ku­riuos tu­riu da­ry­ti, pa­vyz­džiui, kny­gos, straips­niai ir pan. Kai pa­sprun­ki nuo vi­sų dar­ bų, at­si­sė­di prie kom­piu­te­rio, jau lyg ir lais­vas esi. O ta­da at­si­da­ro len­te­lė, kur su­ra­šy­ti tie ke­li dar­bai.

Ta­da vie­ną jų pa­sii­mi ir taip šau­ niai lei­di lais­va­lai­kį.“ – Bet­gi bū­na, kad jau nuo vis­ko per­vargs­tat?

A.S.: „Bū­na. Ta­da pa­sė­dim lau­ke, iš­si­ke­pam šaš­ly­kų. Tu­rim sa­vo eže­ riu­ką, ei­nam pa­si­mau­dy­ti. Kar­tais gi­mi­nes rei­kia ap­lan­ky­ti. Va­žiuo­ da­mi vis kur nors už­su­ka­me, ką nors ap­žiū­ri­me. Kar­tais stu­den­ tams sa­kau, kad fi­lo­lo­go pro­fe­si­ ja nė­ra pro­fe­si­ja. Tai yra gy­ve­ni­mo bū­das. Pa­vyz­džiui, Ma­rius su An­ že­li­ka vyks į kon­fe­ren­ci­ją Hel­sin­ ky­je. Pas­kai­tys pra­ne­ši­mus, pa­ ke­liui gal ką nors ir ap­lan­kys. Štai ir pra­mo­ga, ir dar­bas kar­tu. Kaž­ ka­da bu­vau Liuk­sem­bur­ge pa­skai­ tų skai­ty­ti. Pas­kui pa­si­va­ži­nė­jo­me, ap­lan­kė­me pi­lis, la­bai įdo­mu. Ir to už­ten­ka.“

surinkti save pi­mas mal­do­je su tuo, ku­ris tau vis­ką da­vė, da­vė gy­ve­ni­mą. Rei­ kia įsi­klau­sy­ti, ką jis sa­ko. Nie­kur to­li ieš­ko­ti ne­rei­kia. Es­mi­nius da­ ly­kus kiek­vie­nas jau­čia.

– Ga­vė­nios rim­tis neį­si­vaiz­ duo­ja­ma be pa­snin­ko. Ar pa­ snin­kas tik­rai tu­ri tą vi­di­nę, dva­si­nę reikš­mę?

– Ne­rei­kė­tų no­rė­ti čia ir da­bar.

Ta­čiau rei­kia su­vok­ti, kad jei dė­si ge­rą pa­ma­tą, iš­mok­si dirb­ti ir bū­ti orus ir kil­nus, ne­no­rė­si, kad ki­to­ kie žmo­nės bū­tų ap­lin­kui.

Pas­nin­kau­ti ga­li­ma ne­bū­ti­nai ren­kan­tis, ko ne­val­gy­ti. Šian­die­ nė­je ap­lin­ko­je tie mė­sos pa­kai­ta­lai ga­li bū­ti daug so­tes­ni ir iš­tai­gin­ ges­ni ne­gu pa­ti mė­sa. Mąs­ty­mas tu­ri bū­ti toks: tam tik­ram lai­kui aš ap­ri­bo­ju sa­ve. Tas al­kis ir ba­ das su­tel­kia žmo­gų, kad ne pil­vas yra šei­mi­nin­kas ir ne pa­gal jį šo­ ka­ma. Atei­na su­vo­ki­mas, kad tai,

ką aš su­tau­pau, ga­liu skir­ti kaž­ kam pra­smin­ges­niam ir ga­liu bū­ti so­li­da­rus su tais, ku­rie nie­ko ne­ tu­ri.

Da­lis žmo­nių net ne­ži­no, ką reiš­ kia ne­tu­rė­ti. Pa­tar­lė, kad so­tus al­ ka­no neuž­jau­čia, yra pra­smin­ga. Žmo­gus ga­li pa­de­juo­ti, pa­vai­din­ ti, bet jis neuž­jaus, nes ne­ži­no, ką reiš­kia bū­ti al­ka­nam. Per pa­snin­ ką vyks­ta ap­si­va­ly­mas.

– Esa­te ku­ni­gas eg­zor­cis­tas.

Ar dėl pik­to­sios dva­sios ap­sė­ di­mų ken­čia daug žmo­nių?

– Mes ne­ga­li­me neig­ti vi­sur esan­ čio blo­gio. To blo­gio ap­raiš­kų yra vi­sur. Kaip jau mi­nė­jau, ver­ty­bių ne­bu­vi­mas įka­li­na žmo­gų, pri­ve­da žmo­gų prie di­de­lių ne­lai­mių. Žmo­ gų ly­din­tis ne­tik­ru­mas at­ve­da jį pas bū­rė­jus, ekst­ra­sen­sus, aiš­kia­ re­gius. Žmo­gus pa­ti­ki sa­vo gy­ve­ ni­mą neaiš­ku kam ir pa­skui skun­ džia­si li­go­mis, ne­lai­mė­mis.

Kar­tais ap­sė­di­mai ir psi­chi­kos li­gos bū­na su­si­py­nę da­ly­kai. Eg­ zor­ciz­mas yra pik­tų­jų dva­sių, de­ mo­nų iš­va­ry­mas mal­da. Ta­čiau tik­ra­sis svei­ki­mas yra svei­kas gy­ ve­ni­mo bū­das ar­ba blai­vus, tei­ sin­gas, krikš­čio­niš­kas gy­ve­ni­mas.

Ta­da blo­giui nė­ra vie­tos. Vi­si sak­ ra­men­tai gy­do. Jie – sta­tan­tys ir stip­ri­nan­tys. Jei­gu žmo­gus ne­gy­ ve­na ti­kė­ji­mu, jis at­vi­rai lei­džia skverb­tis blo­giui per bur­tus, per vi­ so­kias ne­są­mo­nes, pa­skui pa­ts nuo to ken­čia. Kar­tais ne­kal­ti žai­di­mai, to­kie kaip dva­sių iš­si­kvie­ti­mai, ga­li tu­rė­ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių. Jei blo­ gį lai­ky­si nor­ma­liu da­ly­ku, tai tuo ir gy­ven­si. Žmo­nės tu­ri žaiz­dų, nuo­skau­dų, įvai­rių gy­ve­ni­mo pe­ri­pe­ti­jų, ku­ rias sun­ku ne­šti. To tik­ru­mo kar­ tais pa­si­gen­da­me, o jį rei­kia sta­ty­ti kant­riai, po tru­pi­nė­lį. Sa­vęs sta­ty­ mas, su­si­rin­ki­mas – sun­kus dar­bas da­rant ge­rus dar­bus.

Primena: K.Ru­ge­vi­čius sako, kad gavėnia – puikus laikas akistatai su

savimi.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

6

Šeštadienis, vasario 25, 2012

savaitė

KGB re­zer­vi­nin­kų ne­be­baus

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vie­nu me­tu bu­vo pa­pli­ tu­si ta pa­sa­ ka, kad ne­va žmo­nės nė ne­ži­no­jo, jog bu­vo įtrauk­ ti į KGB re­ zer­vą. Bet tai tik pa­sa­ka.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

S

ei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas, is­to­ri­kas Ar­vy­das Anu­ šaus­kas tvir­ti­na, kad ne­bė­ra tei­si­nių ga­li­my­bių ap­ri­bo­ti šiuo me­ tu vals­ty­bės tar­ny­bo­je dir­ban­čių bu­ vu­sių so­vie­tų sau­gu­mo or­ga­nų KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų veik­lą.

Pa­vy­sim ir ap­lenk­sim!

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

P

a­s iž­val­gęs po Ame­r i­k ą gar­s us praei­t ies vei­kė­ jas Ni­k i­t a Chruš­č io­vas nu­spren­dė, kad Ame­r i­ ką pa­si­v y­t i ir pra­lenk­t i ga­l i­ma pa­pras­tuo­ju bū­du – ėmus au­g in­ ti ku­ku­rū­zus. Ne bet kaip, o kvad­ ra­ti­niu liz­di­niu bū­du.

Kuo bai­gė­si gel­to­nų­jų bur­buo­ lių kam­pa­n i­ja, vi­si pui­k iai ži­no­ me. Tur­būt ge­r iau­s ius pri­s i­m i­ ni­mus ku­ku­r ū­zai pa­li­ko po­ka­rio Lie­tu­vos kai­mo vai­kams, žais­da­ vu­siems mi­nia­tiū­ri­nių džiung­lių lau­kuo­se slė­py­nes.

Ge­rai pa­si­žval­gius, mies­te ap­stu vie­tų, kur ga­lė­tų vyk­ti di­des­ni ir ma­žes­ni su­va­žia­vi­mai, kon­fe­ren­ci­jos.

Ku­ku­r ū­zai Lie­tu­vo­je ne­tru­ko už­ leis­t i vie­tą ki­toms kul­tū­roms, ta­ čiau kopijuoti–įkelti sti­lius per­gy­ ve­no ir šią kul­tū­rą, ir pa­tį N.Chruš­ čio­vą. Baks­te­lė­jęs pirš­tu į Bil­bao mies­tą Lie­t u­vos sos­t i­nės me­ras šūk­te­lė­jo „bin­go“ ir ėmė eik­vo­ ti jė­gas, ti­k in­da­mas, kad, įkur­d i­ nus Vil­n iu­je Gug­gen­hei­mo fi­l ia­ lą, į jį plūs­te­lės pu­sė pa­sau­lio.

Kau­no po­l i­t i­kams, at­ro­do, kad ant­ra­sis ša­l ies mies­tas ga­l i ei­t i dar pa­pras­tes­niu ke­liu: it koks Ha­ no­ve­r is tap­ti kong­re­sų mies­tu.

Ge­rai pa­gal­vo­jus – iš­ties, ko­dėl gi ne. Juk tap­t i kong­re­sų sos­t i­ne – daug pa­pras­čiau, nei spręs­t i ne­ si­mpa­t iš­k us mies­to ūkio ar so­ cia­l i­nius klau­si­mus.

Ne­gi grą­žin­si iki­mo­kyk­li­nių įstai­ gų pe­da­go­gams ap­kar­py­tus eta­ tus. Tos vai­k ų kap­ri­z ų už­g rū­din­ tos mo­te­r ys juk kant­r ios, neis į gat­vę pro­tes­tuo­t i, nu­brauks aša­ rą ki­tą, ir nu­r ims.

Lo­py­t i gat­ves? Neap­si­mo­ka: a) per pus­me­t į tos pa­čios duo­b ės vėl at­si­vers, b) kuo dau­g iau duo­ bių, tuo ma­ž iau kau­nie­čiai spau­ džia ak­ce­le­ra­to­r ių – į nau­dą eis­ mo sau­gu­mui.

Suk­t i gal­vą, kaip pa­ska­t in­t i mies­ to smul­k ų­jį vers­lą? O ko­k ia pra­ smė. Vers­l ie­ji kau­n ie­č iai se­n iai at­ra­do, kad leng­v iau sa­vo vie­ tą ras­t i per­p il­dy­to­j e Vil­n iaus ar Dub­l i­no rin­ko­je, nei pra­muš­ ti vie­t i­n ės biu­rok­r a­t i­j os as­f al­ tą. Te­g u iš­s i­laks­to pa­sku­t i­n iai – kuo ma­ž iau kau­n ie­č ių, tuo leng­ viau li­k u­sie­siems. Ma­žes­n is ne­ dar­b as, dau­g iau vie­t ų au­to­mo­ bi­l iams dau­g ia­bu­č ių kie­muo­s e ir cent­re.

Kas ki­ta – kon­fe­ren­ci­jos ir jų da­ ly­v iai. Rim­t i vy­rai juo­dais kos­ tiu­mais, šva­r iais ba­tais ir iš­pūs­ to­m is pi­n i­g i­nė­m is. Rim­tos ga­l i­ my­b ės rim­tai pa­svei­k in­t i kiek­ vie­ną jų. Rim­tos te­mos ir idė­jos (gal vie­ną ki­tą pa­v yk­t ų nu­g irs­t i ir pri­tai­k y­t i Kau­ne?!). Abe­jo­n ių nė­ra: kon­fe­ren­ci­jos yra tie nau­ jie­ji ku­ku­r ū­zai, ku­rie mū­sų mies­ tą ga­li pa­vers­ti kles­tin­čiu pa­sau­ lio (na, ge­rai – bent Eu­ro­pos) did­ mies­čiu.

Skam­ba neį­ti­k i­mai? Ki­taip ir bū­ti ne­ga­li. Pa­rai­džiui stra­te­gi­nį mies­ to pla­no pro­jek­tą su ja­me įra­šy­ to­m is už­ma­čio­m is sta­t y­t i kong­ re­so rū­mus tes­kai­to leng­va­ti­k iai.

Ki­t iems gi pa­ta­r ia­ma do­k u­men­ tą pa­lai­ky­ti virš ug­nies – kad pa­ si­ma­ty­tų pie­nu iš­rai­ty­tas slap­tas es­mi­nis žo­dis: „Sta­ty­ti“.

Jei Kau­no va­do­vai trokš­tų pri­vi­ lio­ti į mies­tą kon­fe­ren­ci­jų ren­gė­ jų, jie ne­dels­tų ieš­ko­da­mi vie­tos nau­jam komp­lek­sui, ra­šy­da­mi ES pro­jek­tus, reng­da­m i kon­k ur­sus.

Ge­rai pa­si­ž val­g ius, mies­te ap­stu vie­tų, kur ga­lė­tų vyk­ti di­des­ni ir ma­žes­ni su­va­žia­vi­mai, kon­fe­ren­ ci­jos – nuo dau­g ia­funk­cės „Žal­g i­ rio“ are­nos iki is­to­ri­nės spor­to ha­ lės, mies­to vei­dą dar­kan­čių vai­ duok­lių.

Prob­le­ma ne­bent ta, kad vi­si jie jau sto­v i ar­ba yra to­k ios būk­lės, jog, be in­ves­ti­ci­jų, rei­ka­lau­ja ir re­ konst­ruk­ci­jos pla­no, ku­r į su­kur­ti daug su­dė­tin­giau nei ly­gioj vie­toj sta­ty­ti nau­ją oro pi­l į.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

– Pri­min­kit, kuo KGB re­zer­vi­nin­ kai sky­rė­si nuo kad­ri­nių so­vie­tų sau­gu­mo dar­buo­to­jų?

– Tiek kad­ri­nių, tiek KGB re­zer­vo ka­ ri­nin­kų at­ran­ka vy­ko vie­no­dai, nes jie bu­vo at­ren­ka­mi iš es­mės tam pa­čiam ope­ra­ty­vi­niam dar­bui, at­lik­ti toms pa­čioms už­duo­tims.

Bet į KGB re­zer­vą bu­vo kvie­čia­ mi tie žmo­nės, ku­rie, esant rei­ka­lui, bū­tų ga­lė­ję pa­pil­dy­ti KGB dar­buo­to­ jų gre­tas, jei­gu bū­tų pa­skelb­ta ypa­ tin­go­ji pa­dė­tis, vi­suo­ti­nė mo­bi­li­za­ci­ ja, ka­ras ir ko­kie pa­na­šūs da­ly­kai. Dėl to jie bu­vo at­ren­ka­mi ir mo­ko­mi, kad, kaip sa­ko­ma, neat­si­lik­tų nuo si­tua­ci­ jos, mo­kė­tų elg­tis tam tik­ro­mis ypa­ tin­go­mis są­ly­go­mis.

– Ar bū­da­vo taip, kad žmo­gus bu­ vo at­ren­ka­mas ir įra­šo­mas į KGB re­zer­vą jam pa­čiam to ne­ži­nant?

– Be abe­jo, ne. Vie­nu me­tu bu­vo pa­ pli­tu­si ta pa­sa­ka, kad ne­va žmo­nės nė ne­ži­no­jo, jog bu­vo įtrauk­ti į KGB re­ zer­vą. Bet tai tik pa­sa­ka. Inst­ruk­ci­ jo­se bu­vo nu­ma­ty­ta, kad KGB re­zer­ vi­nin­kų at­ran­kos pro­ce­są tu­ri vyk­dy­ti ka­ri­niai ko­mi­sa­ria­tai, taip ne­va sie­ kiant kons­pi­ruo­ti tik­rą­ją jų pa­skir­tį. Šis fak­tas to­kiems žmo­nėms lei­do ir te­be­lei­džia sa­ky­ti, kad jie bu­vo kvie­ čia­mi ne į KGB, o į ka­ri­nį ko­mi­sa­ria­

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Tvar­ka: anot A.Anu­šaus­ko, į KGB re­zer­vą bū­da­vo įra­

šo­mi tik tie as­me­nys, ku­rie su­ tuo sutik­da­vo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tą, į ka­ri­nes pra­ty­bas, esą ne­tu­rin­čias nie­ko bend­ra su sau­gu­mo or­ga­nais.

Bet jie pui­kiau­siai ži­no­jo, kur ir kam yra kvie­čia­mi, nes kiek­vie­nas at­vy­kęs į ko­mi­sa­ria­tą bū­da­vo in­for­muo­ja­mas apie įra­šy­mą į KGB re­zer­vą.

– Ko­kie žmo­nės tap­da­vo KGB re­ zer­vi­nin­kais?

– Į re­zer­vą bu­vo kvie­čia­mi žmo­nės, ku­rie pa­gal sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes ir cha­rak­te­ris­ti­kas ati­ti­ko tam tik­rus KGB dar­buo­to­jams ke­lia­mus rei­ka­la­ vi­mus. Pra­di­nė­je sta­di­jo­je, jei­gu žmo­ gus vis dėl­to sua­be­jo­da­vo dėl ga­li­ my­bės tap­ti re­zer­vo ka­ri­nin­ku ir KGB apie tai su­ži­no­da­vo, per ap­lin­kui su­ rin­ku­si duo­me­nis apie to­kį žmo­gų, jo iš­vis tie­siog ne­kvies­da­vo ir jis ne­bū­ da­vo įra­šo­mas į KGB re­zer­vą.

– Gal to­kių at­rink­tų klaus­da­vo, ar jie su­tin­ka ki­lus ka­rui pa­dė­ ti tė­vy­nei tar­nau­da­mi sau­gu­mo or­ga­nuo­se?

– Apie jo­kį ten ka­rą nie­kas nie­ka­da ne­ kal­bė­jo. Klaus­da­vo, ar žmo­gus su­tin­ka bū­ti KGB re­zer­ve. Ir tiek. Be jo­kio ka­ro at­ve­jo ar vi­suo­ti­nės mo­bi­li­za­ci­jos.

– Ko­dėl toks ne­di­de­lis pa­skelb­ta­ sis KGB re­zer­vo są­ra­šas – vos 238 žmo­nės?

– Tai KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų są­ra­šas tam tik­ru mo­men­tu – 1989 m. Vi­sas KGB re­zer­vi­nin­kų są­ra­šas, be abe­jo, bu­vo kur kas di­des­nis. Bet to lai­ko­tar­ pio, štai ta­me skel­bia­ma­me do­ku­men­ te, są­ra­šas yra bū­tent to­kio dy­džio.

– Ko­dėl bu­vu­siems KGB re­zer­ vo ka­ri­nin­kams ne­prik­lau­so­my­ bės me­tais ne­bu­vo nu­sta­ty­ti jo­ kie dar­bo, veik­los ap­ri­bo­ji­mai, kaip kad bu­vo pa­sielg­ta su so­vie­ tų sau­gu­mo tar­ny­bų kad­ri­niais dar­buo­to­jais, ypač ne­pri­si­pa­ži­ nu­siais vyks­tant liust­ra­ci­jai?

– Dis­ku­si­ja dėl to, ar rei­kia įra­šy­ ti KGB re­zer­vi­nin­kus į as­me­nų, ku­ rių veik­la ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­ je yra ap­ri­bo­ja­ma, są­ra­šą, ki­lo tik po to, kai bu­vo pa­skelb­ta, kad tuo­me­tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras ir Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to va­do­vas ka­dai­se bu­vo so­vie­tų sau­gu­mo tar­ ny­bos re­zer­ve. Bet ir ki­lu­si dis­ku­si­ ja pa­si­bai­gė nie­kuo. Ki­taip ta­riant, Liust­ra­ci­jos įsta­ty­me ne­bu­vo nu­sta­ ty­ta jo­kių veik­los ap­ri­bo­ji­mų bu­vu­ siems KGB re­zer­vi­nin­kams.

– Ko­dėl?

– Ne­ži­nau. Toks bu­vo priim­tas po­li­ ti­nis spren­di­mas anks­tes­nių Sei­mų, ne da­bar­ti­nio.

– O da­bar­ti­nis Sei­mas ne­ga­lė­ jo įsta­ty­mo pa­pil­dy­ti ir nu­sta­ty­ti to­kių ap­ri­bo­ji­mų?

– Jau 2009 m. bai­gė­si bend­ri dar­bo veik­los ap­ri­bo­ji­mai KGB bu­vu­siems dar­buo­to­jams. KGB re­zer­vui jie iš­vis nie­ka­da ne­bu­vo tai­ko­mi. Tad po­st fac­tum jau ir ne­be­ga­li bū­ti pri­tai­ ky­ti. To­dėl prie šio tei­si­nio klau­si­mo var­gu ar be­ga­li­ma grįž­ti. KGB re­zer­ vi­nin­kų są­ra­šo ir jų by­lų pa­skel­bi­mas yra la­biau mo­ra­li­nio po­bū­džio da­ly­ kas, dau­giau nie­ko.

Vi­suo­me­nė, mū­sų nuo­mo­ne, tu­ ri bū­ti kuo iš­sa­miau in­for­muo­ta apie rep­re­si­nių ins­ti­tu­ci­jų, pir­miau­ sia KGB, veik­lą so­vie­ti­nės oku­pa­ci­ jos me­tais. To­dėl ir vyk­do­mas tu­ri­mų KGB do­ku­men­tų vie­ši­ni­mo pro­ce­sas.

GGRTC to­kį vie­ši­ni­mo dar­bą kaip tik ir at­lie­ka. Šio cent­ro pa­jė­gu­mai nė­ ra di­de­li, to­dėl dar­bas ne­vyks­ta taip spar­čiai, kaip no­rė­tų­si. Vis dėl­to jau ne­ma­žai do­ku­men­tų pa­skelb­ta, įskai­ tant bu­vu­sių KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų są­ra­šą ir kai ku­rias jų by­las. Atei­ty­je bus pa­skelb­tos ir ki­tų bu­vu­sių pa­rei­ gū­nų by­los. Be to, bus ir dau­giau do­ ku­men­tų apie KGB veik­lą Lie­tu­vo­je.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ ci­jos ty­ri­mo cent­ras (GGRTC) pa­ vie­ši­no vi­są bu­vu­sio KGB re­zer­ vo ka­ri­nin­kų są­ra­šą ir kai ku­rias jų by­las. Ar šis pa­skel­bi­mas jums kaip spe­cia­lis­tui bu­vo nau­jie­na?

– Šis są­ra­šas pa­skelb­tas tik­rai ne da­ bar, bet jau prieš ke­lis mė­ne­sius, ne­ tru­kus po to, kai pra­dė­jo veik­ti pus­la­ pis www.kgbveik­la.lt. Tie­siog da­bar apie tai pra­ne­šė žur­na­lis­tai.

O pa­ts są­ra­šas ži­no­mas jau se­no­ kai, dar nuo 2004–2005 m., nuo lai­ kų, kai vi­suo­me­nė­je ki­lo dis­ku­si­jų dėl KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų. Šį­kart nau­jie­na pa­va­din­čiau tai, kad kar­tu su są­ra­šu yra skel­bia­mos vi­sos kai ku­rių KGB re­zer­vi­nin­kų by­ los. Pap­ra­šiau, kad jos taip pat bū­tų skel­bia­mos, kai pa­ste­bė­jau, jog vie­šin­ ti vien są­ra­šą ne­pras­min­ga. Skel­bia­mi ori­gi­na­lūs do­ku­men­tai. Tai nė­ra ko­ kios nors iš­va­dos ar api­bend­ri­ni­mai, nes vi­suo­me­nei pa­tei­kia­mi pa­ties KGB pa­reng­ti iš­sa­mūs do­ku­men­tai.

Tarp tų do­ku­men­tų ga­li­ma, pa­vyz­ džiui, pa­ma­ty­ti by­lo­se esan­čias KGB pa­reng­tas cha­rak­te­ris­ti­kas ir vi­sa ki­ta.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –

302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 420.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, vasario 25, 2012

lietuva

Ko­mi­si­jos sva­jo­nė – ap­klaus­ti ir Pre­zi­den­tę Ar Da­lia Gry­baus­kai­tė ryž­tų­si ap­si­lan­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je ir jai pa­liu­dy­ti? Ar ji ras­tų tam lai­ko? O gal ge­riau jos net ne­truk­dy­ti? To­kius klau­si­mus ke­lia kai ku­rie ko­mi­si­jos na­ riai, dar vie­ną sa­vai­tę tir­sian­tys Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ar FNTT va­do­vai at­leis­ti re­mian­ tis vien jų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­tais, ar bu­vo dar ko­kių nors pa­pil­do­mų duo­me­nų? Kas sa­ko ne­tie­są, o kas pai­nio­ja­si? Į šiuos ir pa­na­šius klau­si­mus ban­dan­tiems at­sa­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riams kuo to­liau, tuo sun­kiau su­si­gau­dy­ti FNTT va­do­vų at­lei­di­mo pe­ri­pe­ti­jo­se.

Atei­n an­č ią sa­vai­t ę ko­m i­s i­jos du­ris tu­rės vars­ty­ti bei jai dar sy­ kį liu­dy­ti ir Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Jo­nas Mar­ke­vi­čius, vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis, spe­c ia­l ių­j ų ty­r i­m ų tar­ny­b ų va­ do­vai.

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ant ki­li­mė­lio no­rė­tų iš­si­kvies­ti pa­čią Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­tę, ku­ri, kaip pa­tvir­ti­no ir at­leis­tas FNTT di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­lius, šiam skam­bi­no te­le­fo­nu ir lei­do su­pras­ ti, jog jis sa­vo pa­va­duo­to­ją tu­rė­tų at­leis­ti. „Aiš­ku, bū­tų la­bai mie­la, jei Pre­zi­den­tė no­rė­tų pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tau­tos at­sto­vai, bet, ma­ nau, ji ne­ras­tų lai­ko. Ži­no­ma, to­ kia idė­ja ga­li bū­ti, bet ne­ma­nau, kad D.Gry­baus­kai­tė į ko­mi­si­ją at­ vyk­tų. Klau­si­mus jai ga­li­me už­ duo­ti per jos pa­ta­rė­ją, ku­rį tik­rai

dar kvie­si­me, – ir dėl iš Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) gau­tų pa­žy­mų, ir dėl jų tu­ri­nio“, – penk­ta­die­nį „Vil­niaus die­ną“ in­ for­ma­vo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis.

Li­gi­tas Ker­na­gis:

Aiš­ku, bū­tų la­bai mie­ la, jei Pre­zi­den­tė no­ rė­tų pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tau­tos at­sto­vai, bet, ma­nau, ji ne­ras­tų lai­ko. „Ne, man kuo to­liau, tuo neaiš­ kiau, – pa­klaus­tas, ar ko­mi­si­jo­je priar­tė­ta prie tie­sos, nu­ro­dė Jur­ gis Raz­ma, vie­nas iš ko­mi­si­jos na­

rių. – Kol kas sun­ku ką nors su­ pras­ti.“ An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riai vis dar ne­ran­da at­sa­ky­mo į svar­ biau­sią klau­si­mą: FNTT va­do­vai bu­vo at­leis­ti vien re­mian­tis VSD in­for­ma­ci­ja, ku­rio­je api­bend­rin­ta ty­ri­mų po­lig­ra­fu me­džia­ga, ar bu­ vo ir ki­to­kių pa­pil­do­mų duo­me­nų apie V.Gai­liaus ar Vy­tau­to Gir­ža­ do ga­li­mą iš­da­vys­tę ar­ba ne­tin­ka­ mu­mą?

L.Ker­na­gio tei­gi­mu, šiuo at­ve­ ju į ko­mi­si­ją kvies­tų as­me­nų pa­ sa­ko­ji­mai iš­si­ski­ria: „Vie­ni tvir­ ti­na, jog to­kių duo­me­nų bū­ta, o ki­ti sa­ko, kad jo­kių ki­tų duo­me­ nų, iš­sky­rus ty­ri­mus po­lig­ra­fu, nė­ra. Tai­gi tu­ri­me iš­siaiš­kin­ti, ar yra dar ko­kių nors duo­me­nų, ar vis dėl­to ne.“ Ko­mi­si­ja sa­vo dar­bą tęs dar ma­ žiau­siai sa­vai­tę. Jos su­rink­ta ir api­bend­rin­ta in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti per­duo­ta Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui. Tai­gi, ty­ri­mas ga­li dar la­biau už­si­tęs­ti.

Tie­sa, ne vi­si An­ti­ko­rup­ci­jos ko­ mi­si­jos na­riai ga­li dirb­ti su vi­siš­kai slap­ta in­for­ma­ci­ja, ke­li vis dar ne­ tu­ri tam bū­ti­no spe­cia­laus lei­di­mo.

Tarp to­kių – Sei­mo na­riai Nag­lis Pu­tei­kis ir Pet­ras Gra­žu­lis, ta­čiau ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ti­ki­na, kad jo­kia slap­ta in­for­ma­ci­ja ko­mi­te­te ne­si­da­li­ja­ma.

Mi­nist­ras: „At­sa­ky­mus pa­tei­kiau“

Per­ga­le nea­be­jo­ja

Vi­d aus rei­k a­lų mi­n ist­r as Rai­mun­ das Pa­l ai­t is penk­t a­d ie­n į pra­ne­š ė prem­j e­r ui And­r iui Ku­b i­l iui pa­tei­ kęs at­s a­k y­m ą dėl Fi­n an­s i­n ių nu­ si­k al­t i­mų ty­r i­mo tar­ny­b os va­do­ vų at­lei­d i­mo, ta­č iau jo ne­ko­men­ tuo­j a.

„Ti­k iuo­si lai­mė­t i teis­mą ir grįž­t i į po­ stą“, – „Vil­n iaus die­nai“ penk­t a­d ie­ nį kal­b ė­jo V.Gai­l ius, ta­č iau pa­t vir­ ti­no skun­do teis­mui dar neį­tei­kęs, nes jis dar ruo­šia­mas. V.Gai­l ius ti­k i­ no nie­ko nau­ja apie sa­vo at­lei­d i­mo

„Va­kar at­sa­ky­mas bu­vo pa­reng­tas, o šian­dien iš­siųs­tas per kur­je­rį. Jo tu­ri­ nio ko­men­tuo­ti ne­ga­liu“, – BNS penk­ ta­die­n į sa­kė R.Pa­lai­tis.

Pak­l aus­t as, ar prem­j e­ rui per­da­vė va­s a­ rio 14 d. VSD raš­ tą, ku­ria­me api­ bend­rin­ti VSD ir Ant­ro­jo ope­ ra­t y­v i­n ių tar­ ny­b ų de­p ar­ ta­men­to prie

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­tik­ ri­ni­mų po­lig­ra­fu duo­me­nys bei siū­ ly­mas priim­ti spren­di­mus, mi­nist­ras sa­kė, kad šis do­ku­men­tas ga­li bū­ti iš­ slap­tin­tas tik VSD lei­di­mu. „Jau vie­šai esu sa­kęs, kad šis raš­tas tu­ri gri­fą ISS, o tai reiš­k ia, kad iš­slap­ tin­ti jį ga­li­ma tik ga­vus VSD lei­di­mą“, – sa­kė R.Pa­lai­tis.

A.Ku­bi­l ius praei­t ą penk­ta­d ie­n į iš­ siun­tė pa­k lau­si­mus VSD ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui R.Pa­lai­čiui su pra­ šy­mu raš­t u pa­tei­k i vi­s ą in­for­ma­ci­ ją, su­si­ju­sią su FNTT di­rek­to­r iaus V.Gai­liaus ir jo pa­va­duo­to­jo V.Gir­ža­ do at­lei­di­mu.

Iš R.Pa­lai­čio rei­ka­lau­ta raš­tu paaiš­ kin­t i mo­t y­v us, ko­dėl at­leis­t i FNTT va­do­vai, ir pa­teik­ti vi­sus do­ku­men­ tus, ku­riais re­mian­tis tai pa­da­ry­ta.

Mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko pa­ta­rė­jas Vir­ gis Va­len­ti­na­vi­čius penk­ta­die­nį BNS ne­ko­men­ta­vo, ar prem­je­ras ga­vo at­ sa­ky­mus. „Ne­ga­l iu nei pa­t vir­t in­t i, nei pa­neig­ti. Apie tai ne­ž i­ nau“, – sa­kė prem­ je­ro pa­ta­rė­jas.

BNS inf.

Už­gai­da: kai ku­rie FNTT rei­ka­lus ti­rian­čios ko­mi­si­jos na­riai ant ki­li­mė­

lio no­rė­tų iš­si­kvies­ti pa­čią Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­tę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ap­l in­k y­bes ne­su­ž i­no­jęs, jo­k ios nau­ jos in­for­ma­ci­jos iš vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ro ne­ga­vo. Pak­laus­tas, kuo da­bar už­siims, V.Gai­l ius sa­kė su­lau­kęs ne­ ma­žai dar­bo pa­siū­ly­mų, ta­čiau nie­ ko ne­konk­re­t i­za­vo. Jis pri­m i­nė esąs

tei­si­n in­kas, tad dar­bą ra­siąs ne­sun­ kiai. FNTT V.Gai­l ius va­do­va­vo kiek dau­g iau nei pu­sant­r ų me­t ų, jo pa­va­ duo­to­jas V.Gir­ž a­das FNTT di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo po­ste iš­d ir­bo be­ veik pus­me­t į.

8

šeštadienis, vasario 25, 2012

lietuva Ja­po­nai duos pi­ni­gų?

Pre­zi­den­tė pa­svei­ki­no Es­ti­ją

By­lą vėl ati­dė­jo

Ja­po­ni­jos ins­ti­tu­ci­jos ža­da pri­ si­dė­ti fi­nan­suo­jant Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą, ku­ria­me tu­rė­tų da­ly­vau­ti šios ša­lies kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“.

Taip tei­gia prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Pa­sak jo, pa­ra­mą ža­da or­ga­ni­zuo­ti val­džios fi­nan­suo­ja­ ma fi­nan­sų įstai­ga – Ja­po­ni­jos eks­por­to ir im­por­to ban­kas.

Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė penk­ta­die­nį pa­svei­ ki­no Es­ti­jos pre­zi­den­tą Too­ ma­są Hend­ri­ką Il­ve­są ir vi­sus ša­lies žmo­nes ne­prik­lau­so­my­ bės pa­skel­bi­mo 94-ųjų me­ti­ nių pro­ga. Pre­zi­den­tė Es­ti­jos va­do­vui ir vi­siems ša­lies žmo­ nėms pa­lin­kė­jo vi­so­ke­rio­pos sėk­mės ir kles­tė­ji­mo.

Penk­ta­die­nį Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mui (VAT) vėl ne­pa­ vy­ko tęs­ti Dar­bo par­ti­jos by­ los nag­ri­nė­ji­mo. Po­sė­dis ati­ dė­tas dėl kal­ti­na­mo­sios Ma­ ri­nos Liut­ke­vi­čie­nės gy­nė­jos Re­dos Kur­la­vi­čie­nės li­gos. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties VAT po­ sė­dis dėl Dar­bo par­ti­jos neį­vy­ ko ir va­sa­rio 20 d.

Pa­gal­bos pra­šo vis dau­giau As­me­nų, pa­gei­dau­jan­čių iš­si­ nuo­mo­ti so­cia­li­nį būs­tą, skai­ čius per­nai, pa­ly­gin­ti su 2010-ai­ siais, išau­go 7 pro­c. – iki 30,48 tūks­tan­čio.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, so­cia­li­nio būs­to po­ rei­kio au­gi­mui įta­kos tu­ri nau­jų, ne-į­sit­vir­ti­nu­sių dar­bo rin­ko­ je šei­mų kū­ri­ma­sis ir ne­pa­kan­ ka­mos pa­ja­mos nuo­sa­vam būs­ tui įsi­gy­ti.

Dau­giau­sia as­me­nų ar šei­mų, no­rin­čių iš­si­nuo­mo­ti iš sa­vi­val­ dy­bių gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, bu­vo Vil­niaus (20 pro­c.), Kau­no (12 pro­c.) ir Klai­pė­dos (8 pro­c.) mies­tų sa­vi­val­dy­bė­se.

2011 m. į so­cia­li­nio būs­to nuo­ mą pre­ten­da­vo 9,3 tūkst. jau­ nų šei­mų – 6 pro­c. dau­giau ne­ gu už­per­nai, naš­lai­čių ar li­ku­sių be tė­vų glo­bos są­ra­še bu­vo 2,85 tūkst. žmo­nių, ar­ba 7,2 pro­c. dau­giau, ki­tų so­cia­li­nių gru­pių as­me­nų są­ra­še – 11 tūkst. pre­ ten­den­tų, ar­ba 9,9 pro­c. dau­ giau ne­gu 2010 m. 554 as­me­ nys, ar­ba 5,9 pro­c. dau­giau ne­gu 2010-ai­siais, pa­gei­da­vo pa­ge­ rin­ti gy­ve­ni­mo są­ly­gas.

Per­nai 80 as­me­nų ga­vo 7,4 mln. li­tų ver­tės vals­ty­bės re­ mia­mų kre­di­tų būs­tui įsi­gy­ti, iš vi­so su­teik­ta 806,3 tūkst. li­ tų su­bsi­di­jų. Dau­giau­sia as­me­ nų ar­ba šei­mų, pa­si­nau­do­ju­sių vals­ty­bės re­mia­mais būs­to kre­ di­tais, bu­vo Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bė­je (24 pro­c.), Kau­no ir Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė­se (po 9 pro­c.), Plun­gės ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bė­je (6 pro­c.).

2011 m. to­kius kre­di­tus tei­kė da­bar bank­ru­tuo­jan­tis ban­kas „Sno­ras“ ir „Swed­bank“.

BNS inf.

Gedimino Bartuškos nuotr.

9

šeštadienis, vasario 25, 2012

ekonomika

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė kar­tu su per­spek­ty­vo­mis Ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ap­si­mai­ny­ti vi­zi­ti­nė­mis kor­te­lė­mis, su­ si­pa­žin­ti ir pa­si­da­ly­ti vers­lo idė­jo­mis su dau­giau nei šim­tu bend­ra­min­čių ne­tru­kus bus ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ren­gi­nys at­ke­liaus į ša­lį

Kos­tiu­muo­tų, tik iš dar­bo iš­trū­ ku­sių žmo­nių šur­mu­lys, ne­for­ma­ lūs bei da­ly­ki­niai pa­šne­ke­siai apie vers­lo pla­nus ar tik be­si­mez­gan­ čias idė­jas ir bend­ra­min­čių paieš­ ka – tai ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, iš­gir­ dus apie Va­ka­ruo­se pa­pli­tu­sius kon­tak­tų mai­nų ren­gi­nius. Net­ru­ kus su tuo ga­lės su­si­pa­žin­ti ir mū­ sų ša­lies jau­ni­mas.

HSBC ban­ko Va­šing­to­ne vi­cep­re­ zi­den­tas, aso­cia­ci­jos „Geor­ge­town Bu­si­ness As­so­cia­tion“ pre­zi­den­tas, dau­ge­lio or­ga­ni­za­ci­jų val­dy­bos na­ rys Ro­kas Be­res­nio­vas ir tarp­tau­ti­ nių fes­ti­va­lių, ne pel­no sie­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų ir bend­ro­vių va­do­vas pia­nis­tas Ed­vi­nas Minkš­ti­mas už­ si­mo­jo da­le­lę Va­ka­rų kul­tū­ros per­ kel­ti į Lie­tu­vą. Ko­vo pa­bai­go­je di­ džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se vyks be­ne pir­mie­ji Lie­tu­vo­je kon­tak­tų mai­nai. „Mes la­bai stip­riai jau­čia­me sa­ vo lie­tu­viš­kas šak­nis ir no­ri­me kiek ga­lė­da­mi pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo. To­dėl ma­to­me pra­smę ne tik grįž­ti į ša­lį ap­lan­ky­ti šei­mos ir bi­čiu­lių, bet ir ban­dy­ti tei­gia­mai pa­veik­ti Lie­tu­vos vys­ty­mą­si, pri­ trauk­ti ga­li­my­bių į Lie­tu­vą ir taip pa­dė­ti ki­tiems žmo­nėms. Jiems pa­dė­da­mi pa­de­da­me ir sau“, – sa­ kė E.Minkš­ti­mas.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai tei­gė, kad taip sie­kia­ma pa­ra­gin­ti ša­ lies jau­ni­mą bū­ti la­biau vi­suo­me­ niš­kiems, at­vi­res­niems, ne­bi­jo­ti bend­rau­ti ir megz­ti pro­fe­si­nių ry­ šių. Anot jų, kon­tak­tų mai­nai su­ da­ro ga­li­my­bę tie­sio­giai bend­rau­ti su vers­lo, spor­to, kul­tū­ros, vi­suo­ me­ni­nės veik­los ly­de­riais, jų ko­ man­do­mis ir tar­pu­sa­vy­je.

Va­ka­rie­tiš­kos šak­nys

R.Be­res­nio­vas pa­sa­ko­jo, kad kon­ tak­tų mai­nai yra Va­ka­rų kul­tū­rai bū­din­gas ren­gi­nys, o Lie­tu­vo­je jo tra­di­ci­jų dar nė­ra. Anot pa­šne­ko­ vo, sve­tur žmo­nės jau ži­no to­kių ren­gi­nių ver­tę, to­dėl jie yra po­pu­ lia­rūs ir jų po­rei­kis ky­la na­tū­ra­liai: „Va­ka­ruo­se kon­tak­tų mai­nų ren­gi­ niai yra ne­tgi su­si­skirs­tę pa­gal sri­ tis. Lie­tu­vo­je esa­me bu­vę ke­liuo­se to­kio po­bū­džio ren­gi­niuo­se, ta­čiau ma­ty­ti, kad ša­ly­je dar nė­ra kon­tak­ tų mai­nų kul­tū­ros, o žmo­nės į juos atei­na pa­si­kal­bė­ti su ke­liais pa­žįs­ ta­mais.“ E.Minkš­ti­mas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad taip yra dėl to, jog dar ne­su­ vo­kia­ma pro­fe­si­nių kon­tak­tų mai­ nų, tai­gi ir pro­fe­si­nės ap­lin­kos kū­ ri­mo, pra­smė. To­dėl, jo ma­ny­mu, net ir jau­čian­tys po­rei­kį plės­ti aki­ ra­tį jau­ni pro­fe­sio­na­lai ne­tu­ri di­de­ lio pa­si­rin­ki­mo, kur po dar­bų ga­lė­ tų tai pa­da­ry­ti. „Bai­gę sa­vo dar­bus ban­kuo­se, įstai­go­se ar ad­vo­ka­tų kon­to­ro­se jie

ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo, kur ga­lė­tų tru­ pu­tį at­si­pa­lai­duo­ti ir ne­for­ma­lio­ je ap­lin­ko­je pa­bend­rau­ti su bend­ ra­min­čiais, jau­nais pro­fe­sio­na­lais, ku­rie ko nors sie­kia, ką nors ku­ ria, da­li­ja­si min­ti­mis ir ieš­ko vie­ ni ki­tų. O juk taip gims­ta ne vie­na pui­ki par­tne­rys­tė, ne vie­nas ge­ras pro­jek­tas. Kar­tais ir nau­jos įmo­nės su­si­ku­ria at­ra­dus bend­ra­min­čių“, – pa­sa­ko­jo E.Minkš­ti­mas.

Vis dėl­to pa­šne­ko­vas sa­kė da­lies va­ka­rie­tiš­kų tra­di­ci­jų į mū­sų ša­ lį per­kel­ti ne­si­bai­mi­nan­tis, ne­tgi at­virkš­čiai. Jo ma­ny­mu, pro­fe­sio­ na­liai ženg­ti pir­muo­sius žings­nius kon­tak­tų mai­nų kul­tū­ros link rei­ kia kuo grei­čiau.

Ro­kas Be­res­nio­vas:

Pa­žin­tys įpa­rei­go­ja jau­nus žmo­nes ati­tin­ ka­mai elg­tis ir lai­ky­ tis tam tik­ro gy­ve­ ni­mo bū­do, ska­ti­na to­bu­lė­ti ir do­mė­tis.

Skirs jau­ni­mui

Ren­gi­nio ini­cia­to­riai sa­kė, kad Va­ ka­ruo­se kon­tak­tų mai­nai pa­pras­ tai nė­ra orien­tuo­ti į jau­ni­mą ar tam tik­rą am­žiaus gru­pę. Pa­sak R.Be­ res­nio­vo, į juos pa­pras­tai su­si­ren­ ka ly­gia­ver­čiai, sa­vo sri­ty­je pa­sie­ kę žmo­nės, ku­rie sėk­mės re­cep­tais ga­li pa­si­da­ly­ti su ki­tais. „Pa­vyz­džiui, Ame­ri­ko­je to­kie ren­gi­niai vyks­ta la­bai se­niai, to­dėl žmo­nės, ne­prik­lau­so­mai nuo am­ žiaus ar pa­rei­gų, jau iš pa­tir­ties su­ pran­ta jų svar­bą. Dėl to ten kar­tos tar­si su­si­mai­šiu­sios, nė­ra jų su­si­ skirs­ty­mo“, – sa­kė E.Minkš­ti­mas.

Anot jo, Lie­tu­vo­je nu­spręs­ta su­ kur­ti sa­vi­tą kon­tak­tų mai­nų ren­gi­ nį ir orien­tuo­tis į jau­ni­mą – į bū­ si­mus ša­lies ly­de­rius, au­gan­čius jau­nus pro­fe­sio­na­lus: „Tik­rai ti­ ki­me, kad šie žmo­nės bus vė­lia­vos ne­šė­jai ir kad jiems kon­tak­tų mai­ nai šiuo me­tu yra ak­tua­liau­si. To­ dėl jie grei­čiau­siai su­pras šių ren­ gi­nių pra­smę ir vė­liau ją per­duos ki­tiems.“ R.Be­res­nio­vas nea­be­jo­jo, kad pa­ lai­ky­mo jau­niems žmo­nėms nie­ka­ da nė­ra per daug, o kon­tak­tų mai­ nai pa­de­da ge­rin­ti sa­vo pro­fe­si­nę ap­lin­ką, plės­ti pa­žin­čių ra­tą. Pa­ žin­tys, anot jo, įpa­rei­go­ja jau­nus žmo­nes ati­tin­ka­mai elg­tis ir lai­ky­ tis tam tik­ro gy­ve­ni­mo bū­do, ska­ ti­na to­bu­lė­ti, do­mė­tis.

Kal­bant apie kon­tak­tų mai­nų ver­tę, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir daug pa­sie­ku­sių pro­fe­sio­na­lų, ku­riems, at­ro­dy­tų, pa­žin­tys su ne to­kiais pa­ty­ru­siais žmo­nė­mis ne­ga­li at­ neš­ti ypa­tin­gos nau­dos. E.Minkš­ ti­mas įsi­ti­ki­nęs, kad net ir sėk­min­ gą vers­lą tu­rin­tys pro­fe­sio­na­lai

vi­suo­met dai­ro­si nau­jų ga­li­my­bių ir idė­jų, ieš­ko įdo­mių žmo­nių, su ku­riais atei­ty­je bū­tų ga­li­ma bend­ ra­dar­biau­ti.

Daug pa­sa­ky­ti ma­žai šne­kant

Kon­tak­tų mai­nai – tai ne žai­di­ mas. Paš­ne­ko­vui pa­da­ry­tas įspū­ dis, sklan­džiai iš­dės­ty­tos min­tys ar ne­tgi tin­ka­mas pa­si­svei­ki­ni­mas yra da­lis ga­li­mos sėk­mės vers­le ir sie­kiant at­ras­ti par­tne­rį sa­vo idė­ joms įgy­ven­din­ti. Yra tik vie­na ga­ li­my­bė su­da­ry­ti ge­rą pir­mą įspū­dį ne­pa­žįs­ta­miems.

R.Be­res­nio­vas pa­ti­ki­no, kad kon­ tak­tų mai­nų ren­gi­niuo­se tai­syk­ lių nė­ra, esą žmo­nės jau na­tū­ra­liai ži­no, ko­kių tiks­lų ir lū­kes­čių tu­rė­ da­mi da­ly­vau­ja. Ta­čiau Lie­tu­vo­je, anot jo, kon­tak­tų mai­nai yra nau­jo­ vė, to­dėl pir­mie­siems da­ly­viams jis pa­ta­rė už­si­brėž­ti tiks­lą pa­bend­rau­ ti su kuo dau­giau žmo­nių: „Ne­rei­ kia atei­ti su drau­gu, sto­vė­ti kam­pe ir tar­pu­sa­vy šne­ku­čiuo­tis. Tuo­ met nė­ra jo­kios pra­smės da­ly­vau­ ti. Svar­bu ne­bi­jo­ti bū­ti ini­cia­ty­viam ir pa­čiam priei­ti prie ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus, pri­si­sta­ty­ti, pa­ban­dy­ ti grei­tai su­pras­ti pa­šne­ko­vo sri­tį, in­te­re­sus, kuo jis do­mi­si.“ Jis taip pat pa­brė­žė, kad da­ly­viai tu­rė­tų pa­ruoš­ti na­mų dar­bus ir iš­ gry­nin­ti sa­vo idė­jas, kad per po­kal­bį ga­lė­tų tin­ka­mai jas iš­dės­ty­ti po­ten­ cia­liems darb­da­viams ar par­tne­ riams: „Tai ga­li­ma pa­va­din­ti sa­vo­ tiš­ku po­kal­biu lif­te – kai pir­ma­me aukš­te į lif­tą įli­pęs su svar­biu žmo­ gu­mi, įmo­nės va­do­vu ir pa­klaus­tas, kuo už­sii­mi, tu­ri spė­ti pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, iki pa­sie­ki 38-ą aukš­tą.“

Ini­cia­ty­va: šim­tai per­spek­ty­vių žmo­nių kon­tak­tų mai­nuo­se su­si­tin­ka

pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis ir ieš­ko po­ten­cia­lių par­tne­rių joms įgy­ven­din­ti.

Ro­ko Be­res­nio­vo nuo­tr.

Dosjė

Są­ly­ga – bū­ti drą­siam

Pak­laus­tas, ar lie­tu­viai nė­ra per­ne­ lyg ne­drą­sūs ir iš­drįs ly­gia­ver­tiš­kai bend­rau­ti su dau­giau už sa­ve pa­ sie­ku­siais, E.Minkš­ti­mas pri­pa­ži­ no, kad jau­ni­mo ne­drą­sa yra kul­ tū­ri­nis bruo­žas, gal ir auk­lė­ji­mo pa­da­ri­nys. Ta­čiau pa­ti­ki­no, kad ge­bė­ji­mas bend­rau­ti pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus. „Tie­siog rei­kė­tų priei­ti prie ki­ to žmo­gaus be jo­kios išanks­ti­nės nuo­sta­tos, juo la­biau nei­gia­mos, kad žmo­gus ta­ve ver­tins kri­tiš­kai ar­ba pa­ma­nys ką nors blo­ga. Tai mū­sų pa­čių įsi­ti­ki­ni­mas, mes pa­ tys su­si­ku­ria­me to­kį dis­kom­for­tą“, – sa­kė jis.

To­dėl jis jau­ni­mą bū­si­ma­me ren­ gi­ny­je ra­gi­no pa­ro­dy­ti mo­ty­va­ci­ją, no­rą su­ži­no­ti ir iš­mok­ti, darbš­tu­ mą, mi­ni­ma­lų pro­fe­sio­na­lios eti­kos iš­ma­ny­mą. „Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į daug ma­žų da­ly­kų, ku­rie pro pa­ty­ru­sias akis ne­pras­lys­ta: tin­ka­mą ap­ran­ gą, vers­lo kor­te­lių tu­rė­ji­mą, su­ ge­bė­ji­mą dė­me­sin­gai iš­klau­sy­ ti prieš klau­siant, žiū­rė­ji­mą į akis kal­bant, do­mė­ji­mą­si sa­vo sri­ti­mi ar ta, į ku­rią no­ri­ma įsi­trauk­ti“, – sa­ kė E.Minkš­ti­mas.

Edvinas Minkštimas baigė studijas

Rokas Beresniovas 2006–2007 m.

Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje ir doktorantūros studijas Niujorko Juilliardo akademijoje 2011 m. Šiuo metu vadovauja festivaliams „Embassy Series“ ir „Phillips Collection“, yra verslo konsultacijų bendrovės „Global Strategy Inc.“ prezidentas, vienas iš „Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjų ir valdybos narys, vizituojantis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir rektoriaus patarėjas, daugelio tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų ir fondų valdybos narys.

dirbo Amerikos banke, 2007 m. tapo „Eagle Bank“ Vašingtone viceprezidentu, vėliau – „HSBC Bank USA“ Vašingtone viceprezidentu. Yra vienas iš „Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjų, asociacijos „Georgetown Business Association“ Vašingtone prezidentas, ne pelno siekiančios organizacijos „CSAAC Foundation“ Merilande valdybos narys, organizacijos „GMC“ Vašingtone valdybos narys, bendrovių „Global Strategy Inc.“ ir „Baltic Capital Concepts“ patarėjų tarybos pirmininkas.

„Die­na Me­dia News kon­tak­tų mai­nai“ Mies­tas

Vie­ta

Vil­nius

Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja Ko­vo 27 d.

Da­ta

18–20 val.

Kau­nas

„Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­ras Ko­vo 28 d.

18–20 val.

Klai­pė­da

Kon­cer­tų sa­lė

18–20 val.

Ko­vo 29 d.

Lai­kas

Dau­giau in­for­ma­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ja: www.die­na.lt/kontaktu-mai­nai Or­ga­ni­za­to­riai: UAB „Die­na Me­dia News“ Ini­cia­to­riai: R.Be­res­nio­vas, E.Minkš­ti­mas

10

šeštadienis, vasario 25, 2012

12p.

Buvusio KGB šni­po iš­pa­žin­tis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

V.Domb­rovs­kis: „Svar­biau­sia – už­tik Val­dis Domb­rovs­kis ta­po Lat­vi­jos prem­je­ru tuo me­tu, kai ša­lis su­si­grū­mė su di­džiau­sia is­to­ri­jo­je fi­nan­si­ne kri­ze. Nors jo vy­riau­ sy­bė pa­tvir­ti­no skaus­min­gas re­for­mas, po­li­ti­kas iki šiol yra vie­ nas sėk­min­giau­siai dir­ban­čių Lat­vi­jos prem­je­rų. Apie da­bar­ ti­nę pa­dė­tį Lat­vi­jo­je, re­fe­ren­du­mą ir san­ty­kius su kai­my­nais – dien­raš­čio po­kal­bis su Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės va­do­vu.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Ry­ga (Lat­v i­ja)

Kri­zės įvei­ki­mo re­cep­tas

– Esa­te vie­nas po­pu­lia­riau­sių mi­nist­rų pir­mi­nin­kų Lat­vi­jos is­to­ri­jo­je. Nors jū­sų vy­riau­sy­ bė įgy­ven­di­no skaus­min­gas, tie­sa, bū­ti­nas re­for­mas, jūs du­ kart sėk­min­gai iš­lai­kė­te po­pu­ lia­ru­mo eg­za­mi­ną. Ko­kia sėk­ mės pa­slap­tis?

– Na, ma­tyt, rei­kė­tų at­ski­ros iš­sa­ mios po­li­to­lo­gų ana­li­zės šiuo klau­ si­mu. Ta­čiau aki­vaiz­du, jog vi­ suo­me­nė su­vo­kė, kad iš­ti­ko kri­zė ir rei­kia kaip nors ją spręs­ti. Nuo 2008 iki 2012 m. mes nuo­lat tu­ rė­jo­me kar­py­ti biu­dže­tą ir di­din­ ti įplau­kas į jį. Pa­vyz­džiui, 2012 m. biu­dže­te įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tas fis­ka­li­nis ko­re­ga­vi­mas sie­kė net 17 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Tai mil­ži­niš­ka BVP da­lis, tad pri­va­lė­jo­me įgy­ven­din­ti skaus­min­ gas prie­mo­nes.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – kad pa­ sie­kė­me vy­riau­sy­bės ir suin­te­re­ suo­tų gru­pių su­si­ta­ri­mą. Bu­vo su­for­muo­ta va­di­na­mo­ji re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo gru­pė. Ją su­da­rė pro­ fe­si­nės są­jun­gos, darb­da­vių kon­fe­ de­ra­ci­jos, Ko­mer­ci­jos rū­mų, vie­tos val­džios at­sto­vai.

Su jais mes dis­ku­ta­vo­me ir dis­ ku­tuo­ja­me dėl biu­dže­to kon­so­li­ da­vi­mo prie­mo­nių, kad įveik­tu­me kri­zę. Ži­no­ma, pro­fe­si­nės są­jun­ gos ar vers­lo at­sto­vai ne vi­suo­met pa­ten­kin­ti, ta­čiau vi­sos ša­lys sė­di prie sta­lo, vi­si da­ly­vau­ja prii­mant spren­di­mus. Ma­nau, komp­ro­mi­so paieš­ka la­bai pa­de­da.

Kal­bant apie vy­riau­sy­bę, pra­dė­ jau dirb­ti vy­riau­sy­bės va­do­vu 2009 m. ko­vą. Tuo me­tu jau bu­vo aiš­ ku, su ko­kia kri­ze su­si­dū­rė­me. Be to, atė­jau į prem­je­ro po­stą iš opo­ zi­ci­nės par­ti­jos. Tai­gi, ma­nęs nie­ kas ne­kal­ti­no, kad bu­vau tas, ku­ris su­kė­lė kri­zę. Taip vi­suo­me­nei bu­vo leng­viau pa­si­ti­kė­ti ma­ni­mi ir ma­no vy­riau­sy­be. Ma­nau, tai bu­vo pra­ na­šu­mas.

– Praė­jo ke­le­ri me­tai nuo kri­zės pra­džios. Ko­kia da­bar po­li­ti­nė,

eko­no­mi­nė pa­dė­tis Lat­vi­jo­je?

Ko­kie iš­šū­kiai lau­kia?

– Na, ne­siim­siu de­ta­li­zuo­ti, kas vyks­ta Lat­vi­jos po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me, nes vi­suo­met kas nors vyks­ ta. Vy­riau­sy­bė tu­ri ke­lis la­bai svar­ bius iš­šū­kius. Nuo to, kaip su jais su­si­tvar­ky­si­me, pri­klau­so tai, koks sėk­min­gas bus vy­riau­sy­bės dar­ bas ir koa­li­ci­jos sta­bi­lu­mas. Da­ bar svar­biau­sia už­tik­rin­ti sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą. Tu­ri­me kur­ti nau­jų dar­bo vie­tų, vys­ty­ti pra­mo­ nės pro­duk­ci­jos ga­my­bą, ypač tą ga­my­bą, ku­rios pro­duk­ci­ja eks­por­ tuo­ja­ma į už­sie­nį. Ga­liau­siai rei­kia spręs­ti de­mog­ra­fi­nę pro­ble­mą. Ma­ nau, tai – es­mi­niai iš­šū­kiai.

Lat­vi­ja per­nai gruo­dį bai­gė Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) ir ES pro­gra­mą. To­dėl da­bar ga­li­me nu­ kreip­ti dė­me­sį nuo kri­zės prie jau mi­nė­tų klau­si­mų – eko­no­mi­kos au­ gi­mo, dar­bo vie­tų kū­ri­mo ir de­mog­ ra­fi­nių pro­ble­mų.

Aki­vaiz­du, jog vi­ suo­me­nė su­vo­kė, kad iš­ti­ko kri­zė ir rei­kia kaip nors ją spręs­ti.

San­ty­kiai su kai­my­nais

– Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai.

Pag­rin­di­nis klau­si­mas, re­gis, ener­ge­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­ mas. Ta­čiau kai ku­rie Lie­tu­vos po­li­ti­kai ir po­li­to­lo­gai įžvel­gia Lat­vi­jo­je Ru­si­jos įta­ką. Bai­mi­ na­ma­si rem­ti re­gio­ni­nį su­skys­ tin­tų du­jų ter­mi­na­lą, o ne­se­niai ir Lat­vi­ja pa­reiš­kė, kad ne­no­ rė­tų at­si­jung­ti nuo bend­ros su Ru­si­ja ener­ge­ti­kos sis­te­mos.

Ar yra pa­grin­do Lie­tu­vai ne­ri­ mau­ti?

– Ma­nau, šį klau­si­mą de­rė­tų už­ duo­ti tiems po­li­ti­kams ir po­li­to­ lo­gams, ku­rie reiš­kia abe­jo­nes dėl Lat­vi­jos. Iš es­mės, kuo jie pa­si­ti­ki ar ne – tai jų rei­ka­las. Ne­ga­liu nie­ ko pa­tar­ti. Ki­ta ver­tus, tu­riu pa­ brėž­ti, kad mes re­mia­me re­gio­ni­

nį ener­ge­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą ir, ti­kiuo­si, su­kur­si­me pa­ti­ki­mą par­ tne­rys­tę. Šiuo me­tu vyk­do­mi svar­būs ener­ ge­ti­kos pro­jek­tai, ku­riuo­se da­ly­ vau­ja vi­sos Bal­ti­jos ša­lys. Tie­sa, Lat­vi­jos po­li­ti­kai nie­kuo­met nė­ ra sa­kę, kad ne­pa­si­ti­ki lie­tu­viais, pa­vyz­džiui, dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to. Nė­ra kal­bė­ję apie ko­kias nors įta­kas.

Ki­taip sa­kant, mes tik­rai esa­ me suin­te­re­suo­ti vys­ty­ti re­gio­ni­nį ener­ge­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Juk esa­me suin­te­re­suo­ti da­ly­vau­ti Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­ te. Ži­no­ma, šis pro­jek­tas tu­ri bū­ti fi­nan­siš­kai per­spek­ty­vus ir da­ly­va­ vi­mo są­ly­gos tu­ri bū­ti skaid­rios.

Vis­gi po­li­tiš­kai esa­me įsi­pa­rei­ go­ję, kon­sul­tuo­ja­mės su prem­je­ru And­riu­mi Ku­bi­liu­mi. Ma­nau, pa­ da­rė­me ne­ma­žą pa­žan­gą.

Kal­bant apie su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą Lat­vi­jo­je, ma­nau, ši is­ to­ri­ja ne­sėk­min­ga. Jau be­veik dve­ jus me­tus Bal­ti­jos ša­lys ne­ga­li su­ si­tar­ti dėl re­gio­ni­nio ter­mi­na­lo.

Esa­me pa­pra­šę Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pa­reng­ti stu­di­ją, kad bū­tų nu­ sta­ty­ta, ku­rio­je vie­to­je sta­ty­ti ter­ mi­na­lą bū­tų pa­lan­kiau­sia.

Taip pat kal­ba­mės su EK dėl fi­ nan­sa­vi­mo šiam ter­mi­na­lui. Ta­ čiau da­bar, re­gis, lie­tu­viai links­ta prie sa­vo ter­mi­na­lo, es­tai taip pat žen­gia šiuo ke­liu. Tai reiš­kia, kad tik­riau­siai bus trys at­ski­ri ma­ži ter­mi­na­lai, ta­čiau tai, ma­no nuo­ mo­ne, ne­bus fi­nan­siš­kai pa­ts pa­ lan­kiau­sias spren­di­mas. Juk to­kiu at­ve­ju ne­gau­si­me ES fi­nan­sa­vi­mo.

Ma­ža to, Lat­vi­jos du­jų sau­gyk­ los In­ču­kal­ne, taip pat po­ten­cia­liai Duo­be­lė­je yra la­bai svar­bios re­gio­ no du­jų tie­ki­mo sau­gu­mui. Juk ir da­bar, kaip ži­no­te, iš sa­vo po­že­mi­ nių sau­gyk­lų ap­rū­pi­na­me du­jo­mis tiek Es­ti­ją, tiek Lie­tu­vą.

Tai­gi, jei kal­ba­me apie re­gio­ni­nį su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą Ry­go­ je, pa­sta­čius vamz­dy­ną, ku­ris su­ jung­tų ter­mi­na­lą su sau­gyk­lo­mis, bū­tų ga­li­ma tiek­ti du­jas į sau­gyk­ las, o pa­skui jau esa­mais du­jo­ta­ kiais į Lie­tu­vą ir Es­ti­ją. Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų tu­rė­ti priė­ji­mą prie inf­rast­ruk­tū­ros, o tai nu­ma­to

In­te­re­sas: Lat­vi­jos prem­je­ras V.Domb­rovs­kis tvir­ti­na, kad lat­viai vi­suo­met

tre­čia­sis ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tas, ir du­jo­ta­kį iš ter­mi­na­lo į sau­gyk­las.

Tai vis­kas. Ži­no­ma, ga­li­ma su­gal­ vo­ti ki­to­kių bū­dų, kaip už­tik­rin­ti sta­bi­lų du­jų tie­ki­mą, jei to no­ri­te.

Ta­čiau, aki­vaiz­du, tai ne­bus kai­nos po­žiū­riu pa­lan­kūs spren­di­mai. Vis­ gi mes ke­ti­na­me lauk­ti EK stu­di­jos ir žiū­rė­si­me, ką ji pa­sa­kys.

Ki­tas klau­si­mas, kai kal­ba­me apie gam­ti­nių du­jų sek­to­rių, – ko­kia pa­ žan­ga pa­da­ry­ta sie­kiant už­tik­rin­ti re­ver­si­nį du­jų tie­ki­mą Vi­du­rio ir Ry­ tų Eu­ro­po­je? Apie tai kal­ba­ma nuo 2006 m. Pa­vyz­džiui, Len­ki­ja suin­te­ re­suo­ta su­kur­ti re­ver­si­nį du­jų tie­ki­ mą iš Svi­nouis­cio ter­mi­na­lo į ry­tinę Len­ki­ją ir ta­da esa­ma inf­rast­ruk­ tū­ra, taip pat nau­jais du­jo­ta­kiais į mū­sų In­ču­kal­no sau­gyk­lą.

De­ja, iki šiol ne­ma­to­me Lie­tu­ vos pa­žan­gos šia link­me. Tai ga­li­ my­bė įvai­rin­ti ne tik du­jų tie­ki­mą, bet ir tie­ki­mo ke­lią. Juk Ru­si­ja in­ ves­ta­vo la­bai daug pi­ni­gų pa­sta­ty­ ti „Nord Stream“ du­jo­tie­kiui Bal­ti­ jos jū­ros dug­nu, ap­len­kiant Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją. To­dėl al­ter­na­ty­vus

du­jo­tie­kis iš Len­ki­jos į Bal­ti­jos ša­lis, gal net pri­jun­giant Vo­kie­ti­ją, leis­tų pa­nai­kin­ti Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­ nę izo­lia­ci­ją. De­ja, tu­riu pa­kar­to­ti, kad pa­žan­gos iš Lie­tu­vos ma­žai.

Api­bend­ri­nus, kai ku­rie da­ly­kai klos­to­si la­bai ge­rai, kai ku­rie ne.

Ki­ta ver­tus, tu­ri­me dirb­ti kar­tu, ir mes no­ri­me dirb­ti kar­tu, nors nie­ kas ne­ga­li pri­vers­ti ko nors dirb­ti kar­tu, jei jis to ne­no­ri.

– Kaip su Ru­si­jos ener­ge­ti­ kos sis­te­ma ir at­si­jun­gi­mu nuo jos?

– Ži­nau apie šias dis­ku­si­jas. EK pra­dė­jo ves­ti de­ry­bas šiuo klau­ si­mu. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – ką šiuo at­ve­ju va­di­na­me ener­ge­ti­niu sau­gu­mu? Ma­no nuo­mo­ne, es­mi­ nis as­pek­tas – elekt­ros ener­gi­jos ge­ne­ra­ci­jos pa­jė­gu­mai ir Bal­ti­jos ša­lių elekt­ros tink­lų su­jun­gi­mas su Skan­di­na­vi­jos ša­lių ir Len­ki­ jos. Bū­tent tai yra svar­biau­si da­ly­ kai. Klau­si­mas dėl sinch­ro­ni­za­ci­jos – te­gul EK tai ana­li­zuo­ja. Ži­nau tik tiek, kad to­kia sinch­ro­ni­za­ci­ja kai­

11

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Olan­di­jos prin­co ­ būk­lė pra­sta

Pro­tes­tas prieš ­ „Si­ri­jos drau­gus“

Olan­di­jos prin­cas Fri­so, ant­ra­sis ka­ra­lie­ nės Beat­ri­čės sū­nus, ga­li ne­beat­gau­ti są­ mo­nės po to, kai jį praė­ju­sią sa­vai­tę sli­ di­nė­jan­tį Aust­ri­jo­je už­griu­vo snie­go la­vi­ na. „Dėl po snie­gu pra­leis­to lai­ko jo sme­ ge­nys bu­vo ne­pa­kan­ka­mai ap­rū­pi­na­mos de­guo­ni­mi. Tai su­kė­lė šir­dies smū­gį, ku­ ris tru­ko apie 50 mi­nu­čių“, – va­kar sa­kė Insb­ru­ko uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės gy­dy­to­jas Wolf­gan­gas Kol­le­ris.

Tu­ni­so po­li­ci­ja va­kar laz­do­mis ap­tal­žė ke­ lias de­šim­tis pro­tes­tuo­to­jų, mė­gi­nu­sių įsi­ verž­ti į pa­sta­tą, ku­ria­me vyks­ta tarp­tau­ ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Si­ri­jos kri­zės te­ma. Pro­ tes­to da­ly­viai, šauk­da­mi „Kon­fe­ren­ci­jai – ne!“, „Jo­kių su­si­ti­ki­mų su ara­bų ša­lių prie­šais!“, mė­gi­no jė­ga įsi­verž­ti į vieš­bu­tį Tu­ni­so sos­ti­nės prie­mies­ty­je, kur dau­giau nei 60-ies ša­lių at­sto­vai su­si­rin­ko į pir­mą­ ją Si­ri­jos drau­gų kon­fe­ren­ci­ją.

94

-ąsias

ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo me­ti­nes va­kar iš­kil­min­gai pa­mi­nė­jo Es­ti­ja.

k­rin­ti sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą“ 2008–2010 m. kri­zė Lat­vi­jo­je 2008–2009 m. Lat­vi­ja la­biau­siai iš

2009 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­ka su­

Bal­ti­jos ša­lių pa­ty­rė pa­sau­lio eko­no­ mi­nės kri­zės pa­da­ri­nius. 2008 m. IV ket­vir­čio ša­lies BVP su­ma­žė­jo 10,5 pro­c.

si­trau­kė 18 pro­c. Atė­jęs į val­džią 2009 m. ko­vą V.Domb­rovs­kis įspė­ jo, kad Lat­vi­jai gre­sia bank­ro­tas, to­ dėl ša­lis tu­ri sku­biai įgy­ven­din­ti 700 Nors ne­dar­bo ly­gis 2008 m. gruo­dį mln. la­tų biu­dže­to kar­py­mo pro­gra­ sie­kė 7 pro­c., iki 2009 m. gruo­džio jis mą. Vis dėl­to vy­riau­sy­bė la­to ne­de­ išau­go iki 22,8 pro­c. Tai bu­vo di­džiau­ val­va­vo. Tai da­ry­ti pa­ta­rė TVF, nors ES prieš­ta­ra­vo. sias ne­dar­bo ly­gis ES.

t bu­vo ir yra suin­te­re­suo­ti bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­va.

nuo­tų mi­li­jar­dus eu­rų, o ko­kia bū­tų nau­da – neaiš­ku. Jei EK ren­gia stu­ di­ją šiuo klau­si­mu, pa­lau­ki­me. Be­ je, kai ta­pau Lat­vi­jos prem­je­ru, vi­ rė Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos dis­ku­si­jos dėl elekt­ros li­ni­jos su­jun­gi­mo su Šve­di­ jos. Ta­da priė­miau spren­di­mą, kad, jei lie­tu­viai to la­bai no­ri, pri­tar­si­me.

Ta­čiau iki šiol ky­la klau­si­mas, ką iš tie­sų ši sinch­ro­ni­za­ci­ja reiš­kia?

Ma­nau, šiuo at­ve­ju tu­rė­tu­me rim­ tai ap­svars­ty­ti vi­sus tech­ni­nius klau­ si­mus. Pas­kui ga­lė­si­me priim­ti svar­ bius spren­di­mus, ypač at­si­žvelg­da­mi į kai­ną, ku­ri yra di­de­lė, ir nau­dą.

– Gal taip sie­kia­ma ne eko­no­ mi­nių, o po­li­ti­nių taš­kų? Ban­ do­ma žūt­būt at­si­ri­bo­ti nuo Ru­ si­jos?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Te­gul EK dir­ba.

Kai bus pa­reng­ta EK stu­di­ja, ma­ ty­si­me, ko­kia nau­da ir ko­kia kai­na.

Ar tai ap­si­mo­ka.

– Kaip ver­tin­tu­mė­te idė­ją įtrauk­ti Bal­ta­ru­si­ją į Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą?

– Na, pir­mą sy­kį gir­džiu to­kią idė­ ją. Nie­kuo­met ne­bu­vo pa­na­šių dis­ ku­si­jų. Tad sun­ko­ka ko­men­tuo­ ti to­kį pa­siū­ly­mą. Ži­no­ma, jei toks pa­siū­ly­mas bū­tų, svars­ty­čiau tai su sa­vo eks­per­tais. Bet iki šiol nie­kas apie tai ne­kal­bė­jo.

Re­fe­ren­du­me bal­sa­vo prieš

– Re­fe­ren­du­mas dėl ru­sų kal­ bos Lat­vi­jo­je. Ko­kia jū­sų nuo­ mo­nė?

– Kal­bant apie re­fe­ren­du­mą, Lat­ vi­jos vy­riau­sy­bė ne­pa­lai­kė šios ini­cia­ty­vos nuo pat pra­džių. Aki­ vaiz­du, kad to­kia ini­cia­ty­va skir­ta vi­suo­me­nei skal­dy­ti, be to, kai kas re­fe­ren­du­mą iš­nau­do­jo siek­da­mas lai­mė­ti po­li­ti­nių taš­kų.

Bet šio re­fe­ren­du­mo pliu­sas tas, kad Lat­vi­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu įsi­ plies­kė la­bai ak­ty­vios dis­ku­si­jos dėl mū­sų ša­lies kons­ti­tu­ci­nių pa­grin­dų – de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų, pi­ lie­čių tei­sių, žmo­gaus tei­sių, te­ri­to­ ri­nio in­teg­ra­lu­mo, ga­liau­siai – kal­ bos. Vis­gi lat­vių kal­ba – vie­nin­te­lė

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

vals­ty­bi­nė kal­ba Lat­vi­jo­je, Lat­vi­ja – vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je mes ga­ li­me puo­se­lė­ti sa­vo kal­bą ir kul­tū­ rą. To­dėl la­bai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems Lat­vi­jos gy­ven­to­jams, kad jie da­ly­va­vo. Ak­ty­vu­mas bu­vo di­ de­lis, di­des­nis nei per anks­čiau vy­ ku­sius re­fe­ren­du­mus.

Taip pat svar­bu, kad dau­ge­ lis tau­ti­nių ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­ jų at­sto­vų aiš­kiai pa­sa­kė „ne“ šiai ini­cia­ty­vai. Ru­sų kul­tū­ros bend­ruo­me­nė, uk­rai­nie­čių in­te­li­gen­tų bend­ruo­me­nė, žy­dų, len­kų, lie­tu­ vių, es­tų ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­jos ir jų at­sto­vai aiš­kiai iš­reiš­kė nei­gia­ mą nuo­mo­nę.

– Lat­vi­jos san­ty­kiai su Ru­si­ ja po re­fe­ren­du­mo. Ar ga­li­ma ti­kė­tis per­mai­nų, o gal vis­kas liks kaip bu­vę?

– Kol kas tik­rai ne­ma­to­me ko­kių nors reikš­min­gų mū­sų san­ty­kių lū­ žių. Lat­vi­ja suin­te­re­suo­ta kur­ti ge­ rus po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius san­ ty­kius su Ru­si­ja. Tik­rai, reikš­min­gų po­ky­čių nė­ra.

2009 m. vy­riau­sy­bė na­cio­na­li­za­vo

2010 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­ka ėmė

ant­rą pa­gal dy­dį Lat­vi­jos „Pa­rex“ ban­ką.

Vė­liau vy­riau­sy­bė krei­pė­si pa­gal­bos į TVF bei ES ir pra­šė su­teik­ti 7,5 mlrd. eu­rų pa­sko­lą. Po šio bank­ro­to rei­tin­gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ su­ma­ži­ no Lat­vi­jos kre­di­to rei­tin­gą iki BB+ – že­ miau­sio ka­da nors Lat­vi­jos tu­rė­to.

at­si­gau­ti ir pa­dė­tis sta­bi­li­za­vo­si. „Stan­ dard & Poor’s“ pa­kė­lė Lat­vi­jos rei­tin­ gą nuo ne­ga­ty­vaus į sta­bi­lų. 2006-ai­ siais 27,1 pro­c. sie­kęs Lat­vi­jos ei­na­mo­ sios są­skai­tos de­fi­ci­tas 2010 m. sta­bi­li­ za­vo­si, bu­vo pa­siek­tas per­vir­šis. Lat­vi­ jos eks­por­tas nu­sto­jo ma­žė­ti.

Dosjė 1993 m. bai­gė Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą, įgi­jo fi­zi­ko spe­cia­ly­bę.

2009 m. at­si­sta­

ty­di­nus prem­ je­r ui Iva­r ui 1995 m. Ry­gos tech­no­lo­gi­jos uni­ G o d ­m a ­n i u i ver­si­te­tas su­tei­kė tech­ni­kos ir eko­ V.Domb­rovs­ kis bu­vo pa­ no­mi­kos moks­lų ba­ka­lau­ro laips­nį. skir­tas Lat­ 1996 m. Lat­vi­jos uni­ver­si­te­te įgi­jo vi­jos mi­nist­ fi­zi­kos moks­lų ma­gist­ro laips­nį. ru pir­mi­nin­ 2005–2007 m. stu­di­ja­vo Ry­gos ku. tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to In­ži­ne­ 2010 m. ri­nės eko­no­mi­kos fa­kul­te­te ir įgi­jo ant­rą kar­tą mui­tų bei mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­ iš­rink­tas Lat­ mo ma­gist­ro laips­nį. vi­jos prem­je­ 1998–1999 m. Lat­vi­jos ban­ko Pi­ni­gų ru. Va­do­va­ po­li­ti­kos sky­riaus mak­roe­ko­no­mi­nės vo vy­riau­sy­ ana­li­zės spe­cia­lis­tas, 1999–2001 m. vy­ bei iki 2011 m. res­ny­sis eko­no­mis­tas, 2001–2002 m. spa­lio. vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas.

2011 m. po 2002–2004 m. par­ti­jos „Nau­jo­ji era“ bu­v u­s io Lat­v i­ val­dy­bos na­rys. 2002–2004 m. Lat­ jos pre­z i­d en­t o vi­jos Saei­mos aš­tun­to­sios ka­den­ci­ Val­d žio Zat­l e­r o jos na­rys, Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nist­ras. spren­di­mo pa­leis­ 2004–2006 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­kos ti Saei­mą ir pir­ma­ mi­nist­ro pa­ta­rė­jas. lai­kių rin­ki­mų tre­ 2003–2004 m. ste­bė­to­jas Eu­ro­pos čią kar­t ą iš­r ink­t as Par­la­men­te, nuo 2004 m. Eu­ro­pos Lat­vi­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vu.

Par­la­men­to na­rys.

12

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las Bra­zi­li­jo­je praė­ju­sį sa­vait­ga­lį nu­vil­ ni­jo tra­di­ci­nis Rio de Ža­nei­ro kar­na­ va­las. 70 tūkst. žiū­ro­vų ste­bė­jo, kaip gar­siuo­ju 700 m il­gio sam­bod­ro­ mu ju­dė­jo tūks­tan­čiai šo­kė­jų ir dai­ ni­nin­kų. Ju­dan­čių plat­for­mų aukš­tis pri­ly­go tri­jų aukš­tų pa­sta­tui. Sam­ bo mo­kyk­los var­žė­si tar­pu­sa­vy­je, o ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja iš­rin­ko ge­riau­ sią. Nu­ga­lė­to­jos ti­tu­las šie­met ati­ te­ko mo­kyk­lai „Uni­dos da Ti­ju­ca“, įsteig­tai 1931 m. ir pel­niu­siai ne vie­ ną aukš­čiau­sią ap­do­va­no­ji­mą.

Buvusio KGB

In­ter­ne­ti­nė po­rnog­ra­fi­ja pa­su­ko nau­ja kryp­ti­mi Kas yra in­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai? Eman­ci­puo­tos iš­ma­nin­ gos mo­te­rys ar „sek­so spar­nuo­ čių fer­mos“ paukš­ty­tės? Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The Ti­ me“ žur­na­lis­tė ste­bė­jo, kaip dir­ba jau­na bri­tė, in­ter­ne­te pa­si­va­di­nu­ si Sa­ti­ne.

Drau­gės pro­fe­si­ja ne­truk­do

Mer­gi­na nu­bai­dė nuo lo­vos sa­vo ka­ti­ną, nu­siė­mė aki­nius, megz­ tas ko­ji­nes ir pa­to­giai įsi­tai­sė ant smė­lio spal­vos ap­klo­to. „Oi, man rei­kia ba­te­lių, – su­ si­grie­bė ji ir iš­si­trau­kė iš po lo­vos kre­mi­nius aukš­ta­kul­nius. – Jie vi­ sa­da pra­šo juos ap­siau­ti.“ Mer­gi­na įsi­jun­gė ne­šio­ja­mą­ jį kom­piu­te­rį įski­lu­siu ek­ra­nu ir, šyp­so­da­ma­si į in­ter­ne­to ka­me­rą, pra­dė­jo dar­bą – ėmė drau­giš­kai mo­juo­ti klien­tams, ku­rių ne­ma­ to ir ne­gir­di.

Dar­bas vyks­ta kuk­lia­me na­ me Vi­du­rio Ang­li­jo­je. Vai­ki­nas, su ku­riuo gy­ve­na Sa­ti­ne, pir­ma­ me aukš­te žai­džia kom­piu­te­ri­ nius žai­di­mus ir ne­tu­ri nie­ko prieš drau­gės pro­fe­si­ją – svar­biau­sia, kad nak­tį ji mie­ga su juo.

Dar­bas at­ro­do to­bu­las

21-ų Sa­ti­ne yra mie­la na­tū­ra­ li blon­di­nė, tu­rin­ti ma­dos ir rin­ ko­d a­ros spe­c ia­ly­b ės dip­l o­m ą.

Bet mer­gi­na pra­gy­ve­ni­mui už­ si­dir­ba ten­kin­da­ma ne­pa­žįs­ta­ mų žmo­nių įgei­džius. Už 1,2 sva­ ro ster­lin­gų (4,9 li­to) per mi­nu­tę ji pa­si­ren­gu­si šok­ti strip­ti­zą, per­ si­ren­gi­nė­ti vaid­me­nų žai­di­mams, kiš­tis į tar­pu­ko­jį įvai­rius daik­tus, mas­tur­buo­tis, keik­tis ar­ba tie­ siog ple­pė­ti apie se­ria­lus. Sa­ti­ ne per mė­ne­sį už­dir­ba 1–2 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (4,1–8,2 tūkst. li­tų), taip pat pa­pil­do­mai už­dar­

biau­ja te­le­vi­zi­jos šou „Sek­sas te­ le­fo­nu“.

Bri­tės nuo­mo­ne, jos dar­bas yra to­bu­las. Dar­bo die­na trun­ka vos ke­lias va­lan­das, ji nie­kur ne­tu­ ri ei­ti, pa­ti kont­ro­liuo­ja si­tua­ci­ ją ir yra sau­gi. Klien­tai ne­ga­li jos pa­lies­ti, o jei­gu pra­de­da svai­dy­ tis įžei­di­mais, Sa­ti­ne tuoj pat nu­ trau­kia ry­šį.

Bri­tės nuo­mo­ne, jos dar­bas yra to­bu­las.

Dar­bo die­na trun­ka vos ke­lias va­lan­das, ji nie­kur ne­tu­ri ei­ti, pa­ti kont­ro­liuo­ja si­ tua­ci­ją ir yra sau­gi.

Pa­sak „The Ti­me“, Sa­ti­ne dir­ ba vie­no­je spar­čiau­siai au­gan­ čių vers­lo sri­čių pa­sau­ly­je. Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus po­r nog­ra­f i­jos pra­m o­n ė ge­ro­ kai pa­si­kei­tė. Mo­ka­mi tink­la­la­ piai bank­ru­tuo­ja, nes neat­lai­ko kon­ku­ren­ci­jos su pi­ra­ti­ne pro­ duk­ci­ja. O fri­vo­liš­kas spek­tak­lis prie­šais in­ter­ne­to ka­me­rą, at­ lie­ka­mas klien­to už­sa­ky­mu, yra per­ne­lyg as­me­niš­kas, kad pi­ra­tai ga­lė­tų jį pa­vog­ti.

Ma­ža to, in­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai tu­ri sa­vy­bę, ku­ri po­rnog­ra­ fi­jo­je ver­ti­na­ma la­biau už vis­ką: jos yra tik­ros. Por­nog­ra­fi­jos kū­ rė­jai pa­ste­bė­jo, kad žiū­ro­vams la­ biau­siai pa­tin­ka va­di­na­mie­ji na­mų vaiz­de­liai. In­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai taip pat ne­sle­pia, kad dir­ ba na­muo­se. Net­gi stu­di­jo­se dir­ ban­čios mer­gi­nos sė­di ka­bi­no­se su mie­ga­mo­jo in­ter­je­ru.

Keis­ti įgei­džiai

Klien­tai mer­gi­noms pa­tei­kia keis­ čiau­sių pra­šy­mų. Vie­nas vy­riš­kis pa­pra­šė Sa­ti­ne paim­ti oro ba­lio­ nė­lį ir pa­trin­ti juo sa­vo odą, nes jam pa­tin­ka ši­tas gar­sas. Kar­tais vy­rai pa­pra­šo įjung­ti dvi­pu­sį ry­ šį, kad mer­gi­na juos ir­gi ma­ty­tų.

Maž­daug penk­ta­da­lis klien­tų net ne­pra­šo jos nu­si­reng­ti, jiems pa­ kan­ka pa­pras­to bend­ra­vi­mo. „Yra toks vie­nas ūki­nin­kas iš Sa­ fol­ko. Pa­gy­ve­nęs vy­ru­kas. Jį vi­sos mer­gi­nos ži­no, nes jis siun­ti­nė­ja joms sal­du­my­nus. Jis tie­siog no­ ri bend­rau­ti, o ma­no var­du ne­tgi pa­va­di­no vie­ną sa­vo kar­vių“, – pa­sa­ko­jo Sa­ti­ne.

Trau­kia jau­nas mer­gi­nas

Dau­gu­ma tink­la­la­pio „Li­ve­Jas­min“ mo­de­lių – mer­gi­nos iš bu­vu­sio ko­ mu­nis­ti­nio blo­ko. Šis vers­las pa­ trauk­lus toms, ku­rios skurs­ta ar­ba ne­tu­ri ge­rai mo­ka­mo dar­bo. Be to, jį ga­li­ma de­rin­ti su moks­lais, ki­tu dar­bu ir ne­tgi mo­ti­nos pa­rei­go­mis.

Bet fe­mi­nis­tė, so­cio­lo­gi­jos pro­fe­ so­rė ir su po­rnog­ra­fi­ja ko­vo­jan­ ti ak­ty­vis­tė Gail Di­nes įspė­ja, kad po­rnog­ra­fi­jos pra­mo­nė mo­te­rims ga­li tap­ti var­tais į pro­sti­tu­ci­ją.

Ji ne­ri­mau­ja ir dėl stip­rio­sios ly­ties at­sto­vų: „Jei­gu vy­ras įpras va­do­vau­ti ne­pa­žįs­ta­mai mer­gi­nai ir vers­ti ją ten­kin­ti jo kap­ri­zus, jis pra­dės ma­ny­ti, kad tu­ri tei­sę taip pat elg­tis ir tik­ra­me gy­ve­ni­me, ar ne taip?“ „Bet tuo me­tu, kai jau­ni­mo ne­ dar­bas spar­čiai au­ga, in­ter­ne­to ka­me­rų mo­de­lio pro­fe­si­ja tam­pa vis pa­trauk­les­nė mer­gi­noms, ku­ rios jau ap­nuo­gi­na sa­vo gy­ve­ni­ mus ir kū­nus so­cia­li­niuo­se tink­ luo­se – ir vi­siš­kai ne­mo­ka­mai“, – re­ziu­muo­ja „The Ti­me“. „The Ti­me“ inf.

Pra­na­šu­mas: in­ter­ne­to ka­me­rų mo­de­liai tu­ri sa­vy­bę, ku­ri po­rnog­ra­fi­jo­je ver­ti­na­ma la­biau už vis­ką, – mo­

terys yra tik­ros.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tuo me­tu, kai vie­nas KGB ab­sol­ven­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ruo­šia­si grįž­ti į pre­zi­ den­to po­stą, ki­tas šios mo­kyk­los auk­lė­ti­ nis trau­kia į die­nos švie­są tam­sų Ru­si­jos šni­pų pa­sau­lį.

Dvi­gu­bas agen­tas

B.Kar­pič­ko­vas gi­mė 1959 m. so­vie­ ti­nė­je Lat­vi­jo­je, užau­go pa­trio­tiš­ ko­je ko­mu­nis­ti­nė­je šei­mo­je ir ta­po in­ži­nie­riu­mi. Vy­ras dir­bo kos­mi­ nės pra­mo­nės dalių ga­myk­lo­je, kai jam dar­bą pa­siū­lė KGB. 1984 m.

B.Kar­pič­ko­vas įsto­jo į KGB mo­kyk­ lą Mins­ke, ten iš­mo­ko ge­rai šau­dy­ti ir žu­dy­ti pli­ko­mis ran­ko­mis. Bai­gęs moks­lus jis bu­vo pa­skir­tas į KGB sky­rių Ry­go­je, į pres­ti­ži­nę Ant­rą­ją val­dy­bą, ku­ri vyk­dė kontrž­val­gy­bą, ir už­si­tar­na­vo ma­jo­ro laips­nį. Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai, B.Kar­ pič­ko­vas at­si­dū­rė Mask­vai prie­šiš­ ko­je ne­prik­lau­so­mo­je Lat­vi­jo­je. Jis įsi­dar­bi­no šios ša­lies spe­cia­lio­jo­je tar­ny­bo­je, bet to­liau slap­tai tei­kė in­for­ma­ci­ją KGB, per­va­din­tam į Fe­ de­ra­li­nę sau­gu­mo tar­ny­bą (FST).

Tre­je­tą me­tų B.Kar­pič­ko­vas bu­ vo kla­si­ki­nis dvi­gu­bas agen­tas.

Jis pa­pa­sa­ko­jo, kad bu­vo įsi­ga­vęs į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­sa­dą Ry­go­je ir įren­gęs jo­je klau­sy­mosi įran­gą. B.Kar­pič­ko­vas vyk­dė įžū­ lias Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos de­zin­for­ma­vi­mo ope­ra­ci­jas. Vy­ras iki šiol sau­go­ja sa­vo dar­bo įran­kius: vis­rak­čius, skir­tus įsi­brau­ti į bu­tus, ir spe­cia­lų ske­ne­rį, lei­džian­tį klau­ sy­tis po­kal­bių per at­stu­mą, pa­na­ šų į ma­sy­vų ne­šio­ja­mą­jį ra­di­jo ry­ šio apa­ra­tą.

Se­ni nuo­ty­kiai

Bet 1995 m. B.Kar­pič­ko­vui ki­lo pro­ble­mų. Jam vis la­biau ne­pa­ti­ko ko­rum­puo­ta FST, ku­ri, anot vy­ro, nu­sto­jo jam mo­kė­ti. Lat­viai pra­ dė­jo jį įta­ri­nė­ti dir­bant ru­sams. Kai bu­vo de­mas­kuo­tas, B.Kar­pič­ko­vas bu­vo pri­vers­tas iš­vyk­ti į Ru­si­ją, ke­ le­tą mė­ne­sių pra­lei­do Mask­vos ka­ lė­ji­me. Vė­liau šni­pas, pa­si­nau­do­ jęs pa­dirb­tu pa­su, pa­bė­go į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Nuo to lai­ko jis ne­si­lan­kė nei Lat­vi­jo­je, nei Ru­si­jo­je.

Gy­ven­da­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je B.Kar­pič­ko­vas pa­ra­šė iš­sa­ mius me­mua­rus apie dar­bą KGB ir da­bar ieš­ko lei­dė­jo. Me­mua­ruo­se jis pa­sa­ko­ja apie sa­vo se­nus nuo­ ty­kius: ope­ra­ci­jas su psi­chot­ro­pi­ niais nar­ko­ti­kais, įsa­ky­mą nu­žu­ dy­ti ir at­ve­jį, kai Ru­si­jo­je vie­šė­jęs Ja­po­ni­jos ka­ro ata­šė su­pra­to, jog yra se­ka­mas, ir sa­vo vieš­bu­čio nu­ me­ry­je pa­si­sta­tė pa­la­pi­nę.

„Jis bu­vo ge­rai pa­si­ren­gęs“, – pri­si­mi­nė B.Kar­pič­ko­vas.

O FST de­vi­zas bu­vo „Ži­no­ti vis­ ką“. To­dėl, va­do­vau­jan­tis stan­dar­ ti­niu tar­ny­bos pro­to­ko­lu, „bla­kių“ bu­vo pri­kam­šy­ta vi­sur, įskai­tant tua­le­tą ir mie­ga­mą­jį.

B.Kar­pič­ko­vas jau­ čia mir­ti­ną nuo­var­gį nuo šni­pų pa­sau­lio, ku­ris anaip­tol ne­pri­ me­na is­to­ri­jų apie Džeim­są Bon­dą. Šni­pų ne­su­ma­žė­jo

Ru­si­ja ak­ty­viai šni­pi­nė­ja Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, kur gy­ve­na daug ru­ sų. Pa­bė­gu­siam B.Kar­pič­ko­vui rei­ kė­jo nau­jos erd­vės sa­vo ta­len­tams, ir jis ėmė­si slap­tų ko­mer­ci­nių ty­ ri­mų ru­sų at­žvil­giu, įskai­tant oli­ gar­chus Bo­ri­są Be­re­zovs­kį ir Ro­ ma­ną Ab­ra­mo­vi­čių. Vie­nu me­tu vy­ras bu­vo įsi­trau­kęs į pro­krem­ liš­ką jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ją „Na­ ši“ ir da­ly­va­vo ru­sų, smer­kian­čių V.Pu­ti­no re­ži­mą, disk­re­di­ta­vi­mo ope­ra­ci­jo­se. Jų pa­grin­di­niais tai­ ki­niais ta­po B.Be­re­zovs­kis ir če­ čė­nų se­pa­ra­tis­tų ly­de­ris Ach­me­ das Za­ka­je­vas.

B.Kar­p ič­ko­vas pri­ta­r ia bri­ tų žval­gy­bos va­do­vui Jo­nat­ha­ nui Evan­sui, kad pa­si­bai­gus Šal­ta­ jam ka­rui ne­le­ga­lių Ru­si­jos agen­tų Lon­do­ne ne­su­ma­žė­jo. „Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra vie­na pa­ grin­di­nių Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ ny­bų veik­los kryp­čių“, – tvir­ti­no B.Kar­pič­ko­vas.

Pa­sak jo, po Rug­sė­jo 11-osios bri­tų spe­cia­lio­sios tar­ny­bos pa­ grin­di­nį dė­me­sį sky­rė ko­vai su is­ la­mo ekst­re­miz­mu ir ti­kė­jo­si, kad ru­sai pa­da­rys tą pa­tį bei su­ma­žins agen­tų skai­čių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je. Bet Mask­va to ne­pa­da­rė.

Pri­mi­ty­vūs me­to­dai

Vis dėl­to dau­ge­liui ky­la abe­jo­nių, ar Ru­si­jos agen­tai pa­vo­jin­gi. Kai Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se 2010 m. bu­vo de­mas­kuo­tas šni­pų tink­las, va­do­ vau­ja­mas ža­vio­sios An­nos Chap­ man, paaiš­kė­jo, jog tai vi­siš­ki ne­

13

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las

B šni­po iš­pa­žin­tis

Ar rei­ka­lin­ga tre­čio­ji ly­tis?

Pa­sau­ly­je kas­met gims­ta tūks­tan­ čiai vai­kų, ne­tu­rin­čių aiš­kios ly­ ties. Aukš­čiau­sias Vo­kie­ti­jos eti­ kos or­ga­nas spren­džia, ar su­teik­ti jiems at­ski­rą tei­si­nį sta­tu­są.

da­bar mes ju­da­me vie­na kryp­ti­mi ir ne­pa­lie­ka­me erd­vės ar­gu­men­ tams prieš vy­rau­jan­čią teo­ri­ją“, – tvir­ti­no eks­per­tė.

Siū­lo nai­kin­ti ly­ties skil­tį

Sun­kus gal­vo­sū­kis

Kai 1965-ai­siais gi­mė Dia­na Hart­ mann, gy­dy­to­jai ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mą: „Ber­niu­kas ar mer­gai­ tė?“ Kū­di­kis bu­vo svei­kas, bet jo ly­tis, me­di­kų žo­džiais, bu­vo neaiš­ ki. Dia­na tu­rė­jo abie­jų ly­čių bruo­ žų. Gy­dy­to­jai nu­spren­dė, kad tai tu­rė­tų bū­ti ber­niu­kas, bet mo­ti­na kū­di­kį ma­tė kaip mer­gai­tę ir pa­va­ di­no jį Dia­na. Gy­dy­to­jai siū­lė at­lik­ti ope­ra­ci­ją, bet mo­ti­na at­si­sa­kė.

D.Hart­mann at­ve­jis nė­ra uni­ka­ lus. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad vien Vo­ kie­ti­jo­je kas­met gims­ta nuo 80 iki 120 in­ter­sek­sua­lių kū­di­kių. Jie ne­ tu­ri vie­nai ar ki­tai ly­čiai bū­din­go chro­mo­so­mų rin­ki­nio, jų hor­mo­ nai funk­cio­nuo­ja ki­taip ne­gu dau­ gu­mos žmo­nių, jie ga­li tu­rė­ti vy­ ro ar­ba mo­ters ge­ni­ta­li­jas – ar­ba abie­jų mi­ši­nį.

Vi­suo­me­nė­je, ku­rio­je tiek daug pri­klau­so nuo ly­čių skir­tu­mų, neaiš­ku­mas šiuo klau­si­mu ke­lia dau­gy­bę rū­pes­čių tiek tė­vams, tiek gy­dy­to­jams, tiek val­džiai.

Kaip už­tik­rin­ti orų gy­ve­ni­mą?

Ak­ty­vu­mas: B.Kar­pič­ko­vas pri­ta­ria bri­tų žval­gy­bai, kad pa­si­bai­gus Šal­ta­jam ka­rui ne­le­ga­lių Ru­si­jos agen­

tų Lon­do­ne ne­su­ma­žė­jo.

mok­šos. Ru­si­jos slap­tos ope­ra­ci­jos Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir­gi at­ro­do ga­na pri­mi­ty­vios. 2004 m. B.Kar­ pič­ko­vas su­si­ti­ko su dviem „Na­ši“ at­sto­vais, at­vy­ku­siais iš Mask­vos.

Jie mo­kė­jo po 4,5 sva­ro ster­lin­gų (pa­gal da­bar­ti­nį kur­są – 18 li­tų) gry­nai­siais de­monst­ran­tams už da­ly­va­vi­mą pro­krem­liš­kuo­se mi­ tin­guo­se: pro­tes­to ak­ci­jo­je prieš A.Za­ka­je­vą ir prieš žur­na­lis­tę Aną Po­lit­kovs­ka­ją, ku­ri po dve­jų me­tų bu­vo nu­žu­dy­ta sa­vo dau­gia­bu­čio laip­ti­nė­je Mask­vo­je.

B.Kar­pič­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad ra­dioak­ty­vios ar­ba­tos Lon­do­ne iš­gė­ru­sį Alek­sand­rą Lit­vi­nen­ką ir­ gi nu­žu­dė bu­vęs jo darb­da­vys. Bu­

„Shut­ters­tock“, „The Guar­dian“ nuo­tr.

vęs šni­pas ti­ki­na, kad įspė­jo bri­tų spe­cia­lią­sias tar­ny­bas apie pla­ nuo­ja­mą žmog­žu­dys­tę, bet jos esą ig­no­ra­vo pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją.

B.Kar­pič­ko­vas pri­dū­rė, jog A.Lit­vi­nen­kos lik­vi­da­vi­mo ope­ra­ ci­jo­je taip pat da­ly­va­vo Lon­do­ne dir­bęs Ru­si­jos dip­lo­ma­tas, ku­ris vė­liau žu­vo mįs­lin­go­mis ap­lin­ky­ bė­mis.

Ne­bi­jo, bet mir­ti­nai pa­var­go

Da­bar B.Kar­pič­ko­vas sten­gia­si gy­ ven­ti ne­pas­te­bi­mas. Jis ra­šo, se­ka įvy­kius Ru­si­jo­je ir vyks­ta į ke­lio­ nes, ku­rių tiks­lo ne­no­ri skelb­ti.

Vy­ras nie­kuo­met ne­ga­li at­si­pa­lai­ duo­ti, nes įta­ria, kad agen­tai, dir­

ban­tys Ru­si­jos am­ba­sa­do­je Lon­ do­ne, iki šiol jį se­ka. Bu­vęs šni­pas tei­gia su­lau­kęs gra­si­ni­mų mir­ti­ mi ir ne kar­tą pa­ste­bė­jęs prie sa­ vo na­mų au­to­mo­bi­lių su Ru­si­jos dip­lo­ma­ti­niais nu­me­riais.

B.Kar­pič­ko­vas gy­ve­na Lon­do­ne jau dau­giau nei de­šimt­me­tį, bet iki šiol yra pri­vers­tas lai­ky­tis mask­ vie­tiš­kų tai­syk­lių ir ne­pa­mirš­ti kontrž­val­gy­bi­nin­ko įgū­džių. Ta­ čiau jis ti­ki­na, kad ne­jau­čia bai­ mės, bet ne­ri­mau­ja dėl žmo­nos ir vai­kų sau­gu­mo ir jau­čia mir­ti­ ną nuo­var­gį nuo šni­pų pa­sau­lio, ku­ris anaip­tol ne­pri­me­na is­to­ri­ jų apie Džeim­są Bon­dą. „The Guar­dian“ inf.

Vo­kie­ti­jos na­cio­na­li­nė eti­kos ta­ ry­ba nuo 2010 m. gruo­džio svars­ to, kaip už­tik­rin­ti to­kiems vai­ kams orų ir vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą.

Ji kon­sul­tuo­ja­si su me­di­kais, tei­ si­nin­kais, so­cio­lo­gi­jos eks­per­tais bei pa­čiais in­ter­sek­sua­lais ir ar­ti­ miau­sio­mis sa­vai­tė­mis ža­da pri­ sta­ty­ti ata­skai­tą.

Pag­rin­di­niai klau­si­mai, ku­riuos sten­gia­si iš­spręs­ti ta­ry­ba, – ar įves­ti tre­čią­ją ly­tį ir ar leis­ti in­ter­sek­sua­ lams at­lik­ti ly­ties ko­re­ga­vi­mo ope­ ra­ci­jas, ir jei­gu taip, ko­kio am­žiaus ir ko­kio­mis są­ly­go­mis. Iki šiol to­kios ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos kū­di­kiams iki vie­nų me­tų, ši­taip sten­gian­tis ap­ sau­go­ti juos nuo trau­mų. Šlėz­vi­go-Holš­tei­no uni­ver­si­te­ ti­nės kli­ni­kos pro­fe­so­rius Ola­fas Hior­tas tei­gia, kad rei­kė­tų nu­sta­ ty­ti aiš­kias gai­res ir įsteig­ti spe­cia­ lius cent­rus, ku­rie teik­tų pa­gal­bą bei in­for­ma­ci­ją gy­dy­to­jams ir in­ ter­sek­sua­lių vai­kų tė­vams.

Me­di­ci­nos is­to­ri­kė Ul­ri­ke Klöp­ pel at­krei­pė dė­me­sį, kad iki šiol ty­ri­mai bu­vo at­lie­ka­mi su vai­kais, ku­riems jau bu­vo at­lik­ta ly­ties ko­ rek­ci­ja. „Klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti toks: „Ar in­ter­sek­sua­lai, ku­riems ne­bu­vo at­ lik­ta ope­ra­ci­ja, ne­ga­li vi­sa­ver­tiš­kai gy­ven­ti?“ Tai bū­tų moks­liš­ka. O

D.Hart­mann ir­gi no­ri dau­giau in­ for­ma­ci­jos – ne tiek me­di­ci­ni­niais tiks­lais, kiek bend­roms ly­ties ir in­ ter­sek­sua­lu­mo są­vo­koms api­brėž­ti.

Ji at­sar­giai ver­ti­na siū­ly­mus įves­ti tre­čią­ją ly­tį, nes ši­taip in­ter­sek­sua­ lai ga­li tap­ti dar la­biau izo­liuo­ti.

Vien Vo­kie­ti­jo­je kas­ met gims­ta nuo 80 iki 120 in­ter­sek­sua­ lių kū­di­kių.

„Kas pri­klau­so tre­čia­jai ly­čiai? O kas pir­ma­jai ir ant­ra­jai?“ – abe­jo­ nė­mis da­li­jo­si D.Hart­mann.

Pa­gal da­bar­ti­nius Vo­kie­ti­jos įsta­ ty­mus kū­di­kio ly­tis tu­ri bū­ti už­re­ gist­ruo­ta per sa­vai­tę nuo gi­mi­mo.

Išs­kir­ti­niais at­ve­jais ga­li­mos išim­ tys, bet ne il­giau, nei vai­kas pa­ sieks ly­ti­nę bran­dą. Dau­ge­lis pri­ta­ ria siū­ly­mui me­di­ci­nos do­ku­men­tų ly­ties skil­ty­je įves­ti tre­čią punk­tą.

Bet kaip jis tu­rė­tų skam­bė­ti?

Me­di­ci­nos is­to­ri­kė U.Klöppel siū­lo iš­vis pa­nai­kin­ti ly­ties skil­tį ar­ba leis­ti už­pil­dy­ti ją tuo­met, kai žmo­gus pa­ts ga­lės pa­si­rink­ti, ko­ kios ly­ties no­ri bū­ti.

O.Hior­tas siū­lo nu­spręs­ti, ko­kiais at­ve­jais skirs­ty­mas į ly­tis yra svar­ bus, o ko­kiais iš­vis ne­rei­ka­lin­gas. „Ar kū­di­kis svei­kas?“ – tai pir­ mas klau­si­mas gi­mus vai­kui. Bet ant­ra­sis – „Ber­niu­kas ar mer­gai­ tė?“ – atei­ty­je ga­li bū­ti for­mu­luo­ ja­mas ki­taip ar­ba iš­vis at­mes­tas“, – tei­gė pro­fe­so­rius. „Die Welt“ inf.

14

Šeštadienis, vasario 25, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Kelias į 2012-ųjų Londoną

R.Guš­či­nas: „Olim­pi­nis fi­na­las bū

Iš­vien: R.Guš­či­no ir tre­ne­rio V.Bo­go

trun­ka jau tre­čius me­tus.

Ko­zi­ris: pra­ti­mai ant žie­dų – vie­na stip­riau­sių R.Guš­či­no gim­nas­ti­kos dau­gia­ko­vės rung­čių.

Lon­do­no olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se Lie­tu­ va tu­rės net du gim­ nas­ti­kos at­sto­vus – Ro­kas Guš­či­nas ir Lau­ra Švil­pai­tė pa­ te­ko tarp 196 at­le­ tų, lie­pos 28–rugpjū­ čio 7 d. ko­vo­sian­čių „North Green­wich“ are­no­je.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Is­to­ri­nius ke­lia­la­pius lie­tu­viai iš­ ko­vo­jo šie­met sau­sį to­je pa­čio­je olim­pi­nė­je „North Green­wich“ ba­ zė­je vy­ku­sio­se at­ran­kos var­žy­bo­se.

Nors 21-ų R.Guš­či­nas dau­gia­ko­vė­ je užė­mė 42-ąją vie­tą, o L.Švil­pai­tė bu­vo 56-oji, to pa­ka­ko, kad jie bū­tų įra­šy­ti į olim­pie­čių są­ra­šus. „Ši sėk­mė ir olim­pi­nis ke­lia­la­pis tik­rai ne­bu­vo at­si­tik­ti­nis. Kryp­tin­ gai ėjo­me šio tiks­lo link, daug tre­ ni­ra­vo­mės ir sun­kiai dir­bo­me. Te­ko paau­ko­ti ne vie­ną va­sa­rą ir pa­ga­ liau 2011-ai­siais su­lau­kė­me at­pil­ do. Sėk­min­gai pa­vy­ko pa­si­ro­dy­ ti Ja­po­ni­jo­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te, ku­ria­me bu­vo da­li­ ja­mi ke­lia­la­piai į olim­pi­nių žai­ dy­nių at­ran­kos var­žy­bas. Sau­sio pra­džio­je for­tū­na ne­nu­si­su­ko ir Lon­do­ne“, – kol kas aukš­čiau­siu sa­vo spor­ti­nės kar­je­ros pa­sie­ki­mu džiau­gė­si R.Guš­či­nas.

– Ro­kai, ši sėk­mė la­biau nu­ste­ bi­no ta­ve ar ap­lin­ki­nius? – pa­

klau­sė­me ša­lies gim­nas­ti­kos ly­ de­rio.

– Sa­vo jė­go­mis pa­si­ti­kiu vi­sa­da.

Tre­ne­riai ir ar­ti­mie­ji taip pat į ma­ ne dė­jo daug vil­čių. Jau­čiau šio­kį to­kį psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą ir ne­ no­rė­jau nu­vil­ti. Pa­si­ruo­šęs bu­vau la­bai ge­rai. Iš tie­sų Lon­do­ne ma­no re­zul­ta­tas dar ga­lė­jo bū­ti ge­res­nis, ta­čiau už­te­ko ir šio pa­sie­ki­mo.

– Ar yra spor­ti­nin­kų, ku­rie mū­sų ša­ly­je su­da­ro tau kon­ku­ren­ci­ją?

– Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se kon­ku­ ren­ci­ja ga­lė­tų bū­ti di­des­nė. Pas­ ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus aiš­kiai do­mi­nuo­ju Lie­tu­vo­je vyks­tan­čio­ se var­žy­bo­se, tad di­des­ni iš­ban­dy­ mai – tik tarp­tau­ti­nės var­žy­bos.

Vis dėl­to au­ga ne­blo­ga pa­mai­na.

Pa­vyz­džiui, Vil­niu­je yra ke­li jau­ni per­spek­ty­vūs vai­ki­nai. Ma­nau, po ke­le­rių me­tų jie mes man iš­šū­kį ir teks kaip rei­kiant pa­si­var­žy­ti.

– Ko­kius tiks­lus kel­si­te olim­ pia­do­je?

– Konk­re­čios vie­tos ne­pla­nuo­ja­ me. Tai bus pir­mo­ji ma­no olim­pia­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

da, tad no­rė­čiau pa­si­ro­dy­ti kuo ge­ riau. Rea­liai ver­ti­nu sa­vo ga­li­my­bes, ta­čiau vi­suo­met mėgs­tu sa­ky­ti, kad ste­buk­lų bū­na. Jei pa­vyk­tų pa­tek­ti į fi­na­lą tarp aš­tuo­nių stip­riau­sių gim­ nas­tų, tai bū­tų nuo­sta­bus re­zul­ta­tas, vir­šū­nė.

Rea­liai ver­ti­nu sa­ vo ga­li­my­bes, ta­ čiau vi­suo­met mėgs­tu sa­ky­ti, kad ste­buk­lų bū­na.

– Esi kau­nie­tis, ta­čiau ne­ma­žai lai­ko pra­lei­di var­žy­bo­se už­sie­ ny­je. Ar dar pa­lai­kai ry­šius su sa­vo bu­vu­siu tre­ne­riu Ro­lan­du Zak­šaus­ku?

– Šis tre­ne­ris at­ve­dė ma­ne į di­dį­jį spor­tą, su juo pra­lei­dau pir­muo­ sius 15 sa­vo kar­je­ros me­tų. Pas­ ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus jis dir­ba Vo­kie­ti­jo­je. Kar­tais pa­kvie­čia ma­ ne ir da­ly­vau­ju šio­je ša­ly­je vyks­

tan­čio­se tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se, man su­tei­kia­ma pro­ga ten pa­si­ tre­ni­ruo­ti. Iš­vy­kus jam, pa­te­kau į Kau­ne dir­ban­čio Vla­do Bo­go­mo­ lo­vo ran­kas. Džiau­giuo­si tre­čius me­tus trun­kan­čiu mū­sų bend­ra­ dar­b ia­v i­m u, o iš­k o­vo­t as ke­l ia­ la­pis ro­do, kad ju­da­me tei­sin­ga link­me.

– Kaip vyks pa­si­ruo­ši­mas Lon­ do­no olim­pi­niam tur­ny­rui?

– Var­žy­bų gra­fi­kas įtemp­tas. Jau da­bar vis­kas su­pla­nuo­ta ke­liems mė­ne­siams į prie­kį. Iki olim­pia­ dos ke­ti­nu da­ly­vau­ti ma­žiau­siai de­šim­ty­je tarp­tau­ti­nių var­žy­bų.

Ma­no­me, kad toks in­ten­sy­vus var­ žy­bų ma­ra­to­nas bus nau­din­gas ir op­ti­ma­lią spor­ti­nę for­mą pa­siek­ siu ta­da, kai to la­biau­siai rei­kės.

– Tarp ber­niu­kų gim­nas­ti­ka mū­sų ša­ly­je – ga­na eg­zo­tiš­kas už­siė­mi­mas. Kaip at­ra­dai šią spor­to ša­ką?

– Pir­ma­sis šiuo spor­tu su­si­ža­ vė­jo ma­no vy­res­ny­sis bro­lis Ma­ tas. Bū­tent jis ma­ne, pen­kia­me­tį, at­si­ve­dė į tre­ni­ruo­tes. Iš pra­džių bro­lis vi­sa gal­va bu­vo pa­jė­ges­nis, ta­čiau praė­jus maž­daug sep­ty­ne­ riems me­tams mū­sų meist­riš­ku­ mas su­si­ly­gi­no. Bro­lis ir šiuo me­ tu daž­nai ap­si­lan­ko tre­ni­ruo­tė­se, pa­de­da pa­ta­ri­mais.

15

Šeštadienis, vasario 25, 2012

sportas Pra­lai­mė­jo stip­res­niems

Pa­ge­ri­no ­ re­kor­dą

Pa­si­žy­mė­jo ­ MHL ma­če

Ma­riaus Stan­ke­vi­čiaus ir Gied­riaus Ar­laus­kio at­sto­ vau­ja­mi klu­bai bai­gė pa­si­ro­ dy­mą Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­go­ je. Ro­mos „La­zio“ su M.Stan­ ke­vi­čiu­mi še­šio­likt­fi­na­ly­je 1:3 ir 0:1 pra­lai­mė­jo Mad­ri­do „At­ le­ti­co“, o Ka­za­nės „Ru­bin“ su G.Ar­laus­kiu (nuo­tr.) 0:1 ir 0:1 – Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“.

Po trau­mų at­si­ga­vu­si olim­pi­ nė šuo­lių su kar­ti­mi čem­pio­nė ru­sė Je­le­na Isin­ba­je­va 1 cen­ ti­met­ru pa­ge­ri­no už­da­rų pa­ tal­pų pa­sau­lio re­kor­dą, per var­žy­bas Stok­hol­me iš­šo­ku­ si į aukš­tį 5,01 m. J.Isin­ba­je­vai nuo 2009-ųjų pri­klau­so ir pa­ sau­lio re­kor­das sta­dio­nuo­se – 5,06 m.

Že­my­ni­nei le­do ri­tu­lio ly­gai (KHL) pri­klau­san­čios Jau­ ni­mo ly­gos (MHL) „Žvaigž­ džių“ rung­ty­nė­se Pen­zo­je „Va­ ka­rų“ rink­ti­nė, va­do­vau­ja­ ma Vil­niaus „Bal­ti­cos“ tre­ne­ rio Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo, 3:2 įvei­kė „Ry­tus“. Pir­mą­jį ma­čo įvar­tį įmu­šė „Bal­ti­ca“ puo­lė­jas slo­va­kas Ro­ber­tas Mi­ke­sas.

Ko­vai ati­da­vė šir­dį, bū­tų vir­šū­nė“ bet pri­sti­go sėk­mės Komentaras

Vla­das Bo­go­mo­lo­vas Tre­ne­r is

Sta­tis­ti­ka

G

o­mo­lo­vo (kai­rė­je) bend­ra­dar­bia­vi­mas

– Ku­rio­je dau­gia­ko­vės rung­ty­ je se­ka­si ge­riau­siai?

– Stip­rio­sio­mis sa­vo rung­ti­mis lai­kau pra­ti­mus ant ark­lio, žie­dų ir sker­si­nio, o la­biau­siai pa­to­bu­ lin­ti no­rė­čiau ak­ro­ba­ti­nius įgū­ džius lais­vų­jų pra­ti­mų aikš­te­lė­ je. Kau­no gim­nas­ti­kos mo­kyk­lo­je esan­tis ki­li­mas nea­ti­tin­ka tarp­ tau­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, tad tre­ni­ ruo­tis to­kio­mis są­ly­go­mis ir pa­ siek­ti įspū­din­gų re­zul­ta­tų yra ga­na su­dė­tin­ga.

– Kiek­vie­ną die­ną spor­to sa­lė­ je pra­lei­di bent po ke­tu­rias va­

imnastas R.Guš­či­nas – ta­ len­tin­giau­sias auk­lė­ti­nis, su ku­riuo man yra te­kę dirb­ ti. Be įgim­to ta­len­to jis ga­li pa­si­gir­ti ir neei­li­niu už­si­spy­ri­mu bei darbš­tu­mu. Nors pa­sta­rai­siais me­tais jį kan­ki­no ne­ma­žai trau­mų, sa­vo tiks­lą – pa­tek­ti į olim­pia­dą – jis pa­sie­kė. Ro­ko iš­ko­vo­tas ke­lia­la­pis ma­nęs ne­nus­te­bi­ no. Ma­ty­da­mas, kaip nuo­šir­džiai jis dir­ ba, net nea­be­jo­jau, kad šį tiks­lą pa­siek­ si­me. Blo­gas tas ka­rei­vis, ku­ris ne­no­ri tap­ti ge­ne­ro­lu. Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se kel­si­me mak­si­ma­l ius tiks­lus. Rei­k ia pa­žy­mė­ti, kad gim­nas­ti­ka – spor­to ša­ ka, ku­rio­je la­bai svar­bi sėk­mė. Ti­ki­mės, kad ji mū­sų Lon­do­ne neap­lenks.

lan­das. Ar lie­ka lais­vo lai­ko?

– Lais­va­l ai­k io tu­r iu tik­rai ne­ daug. Dir­ba­me po še­šias die­nas per sa­vai­t ę, tad at­s i­p ūs­t i ga­l iu tik sek­ma­die­niais. Prieš pu­sant­rų me­tų bai­giau stu­di­jas Ang­li­jo­je, kur gy­ve­na ma­no ma­ma. Sus­to­ ti ne­ke­ti­nu. Atei­nan­čią va­sa­rą po olim­pi­nių žai­dy­nių pla­nuo­ju pra­ tęs­ti moks­lus Jung­ti­nė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se. Ajo­vos uni­ver­si­te­ tas pa­kvie­tė at­vyk­ti pas juos. Ten ir mo­k y­s iuos, ir tre­n i­r uo­s iuo­s i.

Ma­nau, kad tu­rė­siu pui­kią pro­ gą dar la­biau pa­kel­ti sa­vo meist­ riš­ku­mą.

„Mac­ca­bi Elect­ra“–„Žal­gi­ris“ 2012 02 23, Tel Avi­vo „No­kia“ are­na, 11 060 žiū­ro­vų.

70:66

(11:25, 22:12, 11:12, 26:17) „Mac­ca­bi Elect­ra: K.Lang­for­das 17 taš­kų (4/6 dvi­taš­kių, 2/2 tri­taš­kių, 3/3 bau­dų), R.Hend­ri­xas 11, S.Schort­sa­ni­tis 10, D.Blu 8, T.Pa­pa­lou­ kas 7 (7 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), D.Smit­ has 6, L.Eliya­hu 5, G.Pni­nis, T.Burš­tei­nas ir Y.Ohayo­nas po 2.

„Žal­gi­ris“: S.Weem­sas 20, D.Ša­len­ga 12, D.Col­lin­sas 11 (3/6 tri­taš­kių), M.Po­po­vi­čius 9, Pau­lius Jan­kū­nas 7 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4 klai­ dos), M.Kal­nie­tis 5 (0/4 tri­taš­kių, 4 re­ zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), M.Ra­ko­vi­čius 2.

(R.Jav­to­kas – 0/5 dvi­taš­kių, 8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4 klai­dos, T.De­li­nin­kai­tis, V.Lip­ ke­vi­čius ir T.Kli­ma­vi­čius taš­kų ne­pel­nė).

Ko­man­dų ro­dik­liai:

Pa­tir­tis: D.Ša­len­ga per dvi­ko­vą Tel Avi­ve ne­suk­ly­do nė kar­to ir bu­vo

vie­nas nau­din­giau­sių „Žal­gi­rio“ žai­dė­jų.

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai Iz­ rae­ly­je did­vy­riš­kai ko­vė­si vi­sas 40 ma­čo mi­nu­čių, ta­čiau Tel Avi­ vo „Mac­ca­bi Elect­ros“ tvir­to­vė ir Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­lio bar­je­ras li­ko neį­veik­ti.

Fi­ni­šas ne­pri­ly­go star­tui

Tiks­las: at­kak­lu­mu iš­si­ski­rian­tis at­le­tas tu­ri slap­tą sva­jo­nę – pir­mo­

jo­je sa­vo olim­pia­do­je pa­tek­ti į stip­riau­sių­jų aš­tun­tu­ką.

Dvi­ko­vą sau­sa­kim­šo­je „No­kia“ are­no­je žal­gi­rie­čiai pra­dė­jo la­bai pa­ki­liai. Taik­liais to­li­mais Dai­ niaus Ša­len­gos ir ka­pi­to­no Pau­ liaus Jan­kū­no me­ti­mais su­si­ti­ki­ mą pra­dė­ję kau­nie­čiai grei­tai įgi­jo dvi­ženk­lį pra­na­šu­mą – 14:3. „Mac­ca­bi Elect­ros“ stra­te­gas Da­vi­das Blat­tas ban­dė pa­kreip­ ti įvy­kius sa­vo ko­man­dai nau­ din­ga link­me, ta­čiau nei mi­nu­tės per­trau­kė­lė, nei ki­to­kia gy­ny­bos sis­te­ma vai­sių neat­ne­šė. Pir­mą­ jį kė­li­nį taik­liu to­li­mu me­ti­mu

dvi­taš­kiai – 18/42 (42 pro­c.) ir 17/39 (43 pro­c.), tri­taš­kiai – 7/19 (36) ri 9/27 (33), bau­dų me­ti­mai – 13/19 (68) ir 5/7 (71), at­ko­vo­ta ka­muo­lių – 37 ir 40, pe­rim­ta – 8 ir 2, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 13 ir 11, klai­dos – 15 ir 16.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

už­bai­gė De­Jua­nas Col­lin­sas – 25:11.

Ne pra­sčiau žal­gi­rie­čiams se­ kė­si ir po per­trau­kė­lės. Pen­ ki Son­ny Weem­so taš­kai be at­sa­ ko ir – 30:13. Vis dėl­to „Mac­ca­bi Elect­ros“ dan­tys ne­bu­vo at­ši­pę – lai­mė­ję at­kar­pą 10:0, daug­kar­ti­ niai Iz­rae­lio čem­pio­nai at­si­tie­sė. „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris

17

– tiek taškų persvarą per mačą su „Mac­ca­bi Elect­ra“ buvo įgijęs „Žalgiris“.

Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius, ape­ liuo­da­mas į abe­jo­ti­nus tei­sė­jų spren­di­mus, už­si­dir­bo tech­ni­nę pra­žan­gą, o po jos Tel Avi­vo eki­pa dar la­biau priar­tė­jo – 33:35.

Iki ket­vir­to­jo kė­li­nio pra­džios „Žal­gi­riui“ pa­vy­ko iš­lai­ky­ti ke­lių taš­kų per­sva­rą, ta­čiau ta­da „Mac­ ca­bi Elect­ra“ su­ren­gė spur­tą ir ati­trū­ko – 61:54. Li­kus žais­ti ma­ žiau nei 2 mi­nu­tes, po S.Weem­so me­ti­mo kau­nie­čiai dar kar­tą iš­si­ ver­žė į prie­kį – 65:64, ta­čiau dvi re­zul­ta­ty­vios Keit­ho Lang­for­do ata­kos vėl su­stip­ri­no aikš­tės šei­ mi­nin­kų po­zi­ci­jas.

Lie­tu­vos čem­pio­nai ga­lė­jo iš­ plėš­ti pra­tę­si­mą, ta­čiau S.Weem­so tri­taš­kį blo­ka­vo De­vi­nas Smit­has, o ne­tru­kus taš­ką bau­dos me­ti­ mu pa­dė­jo Ri­char­das Hend­ri­xas – 70:66.

16

16

Šeštadienis, vasario 25, 2012

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Ne­pa­ti­kė­jo, kad ga­li lai­mė­ti Man­tas Stan­ke­vi­čius Kau­no „Žal­gi­rio“ vi­du­rio puo­lė­ jas Ro­ber­tas Jav­to­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Tel Avi­ve žal­gi­rie­čiai ne­ga­lė­ jo pa­ti­kė­ti, jog ga­li įveik­ti „Mac­ca­ bi Elect­ros“ eki­pą.

– Ro­ber­tai, kas at­si­ti­ko rung­ ty­nių ant­ro­je da­ly­je? – va­kar pa­klau­sė­me į na­mus grį­žu­sio žal­ gi­rie­čio.

– Psi­cho­lo­giš­kai ne­pa­ti­kė­jo­me, kad ga­li­me nu­ga­lė­ti var­žo­vus.

Rung­ty­nių pra­džia bu­vo ge­ra, bet vė­liau iš­si­mu­šė­me iš vė­žių. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas at­si­ti­ko.

– Ar tre­ne­riui A.Tri­fu­no­vi­čiui skir­ta tech­ni­nė pra­žan­ga bu­vo griū­ties pra­džia?

– Vis­kas su­si­dė­jo. Mums at­ro­dė, kad tei­sė­jai kar­tais švil­pia aikš­tės šei­mi­nin­kų nau­dai. Tre­ne­ris bu­ vo nu­baus­tas tech­ni­ne pra­žan­ga, nes no­rė­jo mus pa­ža­din­ti. Ta­da šiek tiek pa­ju­dė­jo­me į prie­kį, ta­ čiau neiš­lai­kė­me tem­po iki rung­ ty­nių pa­bai­gos. Jau­tė­me tam tik­rą psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą, to­dėl su­ žai­dė­me pra­stai.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad šios rung­ty­nės bu­vo vi­so „Žal­gi­ rio“ se­zo­no at­spin­dys?

– Vi­sa­da sa­ko­me, kad esa­me ge­ ra komanda, kai ga­lė­jo­me lai­mė­ti.

Pa­si­ro­do, ne­ga­li­me lai­mė­ti. Kaž­ko trūks­ta. Vi­sas se­zo­nas toks – at­ ro­do, kad ga­li­me įveik­ti bet ku­rią ko­man­dą, ta­čiau to ne­pa­da­ro­me.

Ne­ga­liu paaiš­kin­ti ko­dėl. Liūd­na, grau­du, kad se­zo­no pa­bai­ga, o mes vis dar ne­ži­no­me, ko mums trūks­

Ro­ber­tas Jav­to­kas:

Vi­sas se­zo­nas toks – at­ro­do, kad ga­li­ me įveik­ti bet ku­rią ko­man­dą, ta­čiau to ne­pa­da­ro­me. ta. Sup­ran­ta­me, kad da­bar tu­ri­ me ne verk­ti, o ei­ti į prie­kį ir ieš­ko­ti spren­di­mų. Eu­ro­ly­go­je li­ko pa­sku­ ti­nė gar­bės ko­va, bet dar yra ki­tų čem­pio­na­tų. Pri­va­lo­me ati­duo­ti vi­sas jė­gas. Ti­kiuo­si, at­ra­si­me sa­ vo tik­rą­jį žai­di­mą. Se­zo­nas dar ne­ baig­tas, tu­ri­me daug ką nu­veik­ti.

Ko­vai ati­da­vė šir­dį, bet pri­sti­go sėk­mės 15 „Vi­sa­da sa­vo žai­dė­ jams sa­kau, kad rei­kia ko­vo­ti iki Mū­šis iš­sun­kė jė­gas

fi­na­li­nės si­re­nos. Šį kar­tą taip ir bu­vo, tad bu­vo­me ver­ti per­ga­ lės. To­kia­me ner­vin­ga­me mū­ šy­je nu­ga­lė­to­ją le­mia smulk­ me­nos. Po dvi­ko­vos vai­ki­nams pa­dė­ko­jau ir pa­brė­žiau, kad ne­ tu­ri­me bū­ti nu­si­vy­lę, nes žai­dė­ me ge­rai“, – kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ vai­ri­nin­kas Alek­sand­ras Tri­fu­ no­vi­čius. „Tai bu­vo di­din­ga dvi­ko­va. Iš mū­sų šis mū­šis pa­rei­ka­la­vo daug jė­gų. Pras­tai pra­dė­jo­me dvi­ko­vą, ta­čiau ant­ra­ja­me kė­li­ny­je su­ge­ bė­jo­me at­si­ties­ti. Po per­trau­kos jau­tė­mės pa­var­gę, bet ga­liau­siai at­si­lai­kė­me. No­rė­čiau pa­gir­ti ve­ te­ra­ną Theo­do­rą Pa­pa­lou­ką, ku­ris dar kar­tą įro­dė sa­vo meist­riš­ku­ mą svar­biau­siais mo­men­tais“, – per­ga­le džiau­gė­si D.Blat­tas.

Lai­min­gų­jų – jau ke­tu­ri

Dra­ma­tiš­ka H gru­pės dvi­ko­va įvy­ko ir Ita­li­jo­je, kur „Bar­ce­lo­

1. CSKA 2. „Ga­la­ta­sa­ray“ 3. „Olym­pia­cos“ 4. „Ana­do­lu Efes“

Perg.

4 3 2 1

Pral. Taškų sant.

1 2 3 4

427:348 342:350 369:390 322:372

F gru­pė Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Gesc­rap BB“ 3. „Real“ 4. „Uni­ca­ja“

Kan­tu „Ben­net“–„Bar­ce­lo­na Re­ gal“ 62:63 (18:18, 15:17, 17:17, 12:11).

6 289 žiū­ro­vai. B.Ndon­gas 13 taš­ kų, J.C.Na­var­ro 12, E.Lor­b e­k as 10/G.Šer­ma­d i­n is 14, D.Per­k in­s as 12, M.Leu­ne­nas 9.

na Re­gal“ tik 63:62 įvei­kė Kan­tu „Ben­net“. Šis Ita­li­jos klu­bo pra­lai­mė­ji­ mas lė­mė, kad ant­rą­ją vie­tą gru­ pė­je iš­ko­vo­jo „Mac­ca­bi Elect­ ra“, tad ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­ti 6-ojo tu­ro dvi­ko­va tarp Kau­no ir Kan­tu ko­man­dų bus tik for­ ma­lu­mas.

Li­kus vie­nam tu­rui iki „Top16“ eta­po var­žy­bų pa­bai­gos, jau ži­no­mi ke­tu­ri ket­virt­fi­na­lio da­ ly­viai: tai – „Bar­ce­lo­na Re­gal“, „Mac­c a­b i Elect­ra“, Mask­vos CSKA ir Atė­n ų „Pa­n at­h i­n ai­ kos“.

KD inf.

G gru­pė

E gru­pė Komanda

Re­zul­ta­tas

Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Uniks“ 3. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ 4. „Fe­ner­bah­ce Ul­ker“

Perg.

3 3 2 2

Pral. Taškų sant.

2 2 3 3

368:331 369:355 294:318 348:375

H gru­pė Perg.

4 3 3 0

Pral. Taškų sant.

1 2 2 5

403:333 378:368 394:399 352:427

Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Perg.

5 3 2 0

Pral. Taškų sant.

0 2 3 5

360:317 360:355 343:355 358:394

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­ lių spor­to fe­de­ra­ci­jos (LASF) pre­zi­den­tas Gin­ta­ras Fur­ma­na­ vi­čius džiau­gia­si ša­ ly­je stip­rė­jan­čio­mis au­to­mo­bi­lių spor­to po­zi­ci­jo­mis ir op­ti­ mis­tiš­kai ver­ti­na ga­ li­my­bes ki­tą­met su­ reng­ti pa­sau­lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pą.

Prio­ri­te­tai: vie­nas LASF pre­zi­den­to G.Fur­ma­na­vi­čiaus sie­kių – Lie­tu­

vos au­to­mo­bi­lių spor­to įsi­tvir­ti­ni­mas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Eli­ti­nės lenk­ty­nės – pro­ver­žio ga­li­my­bė Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Pre­z i­d en­te, au­to­m o­b i­l ių spor­tas – ne­pi­gus ma­lo­nu­mas, bet jis pas mus įgy­ja vis dau­ giau ger­bė­jų. Kaip tai paaiš­kin­ tu­mė­te? – pa­klau­sė­me G.Fur­ma­ na­vi­čiaus.

– Iš tie­sų jau­ni­mas, kaip sa­ko­me, gink­luo­ja­si ra­tais. Žmo­gaus no­ ras lenk­ty­niau­ti – pri­gim­ti­nis. Ki­ta ver­tus, mū­sų spor­tas – dau­gia­ly­pis, ša­lia tra­di­ci­nių ša­kų at­si­ran­da ir po­pu­lia­rė­ja nau­jos ša­kos. Be ko­kiu at­ve­ju vis­kas re­mia­si į pi­ni­gus. Pap­ ras­tas pa­vyz­dys: WRC au­to­mo­bi­lio vie­na vi­sus stan­dar­tus ati­tin­kan­ti sė­dy­nė – 12 tūkst. eu­rų. Šis skai­čius pa­de­da su­si­da­ry­ti vaiz­dą apie au­ to­mo­bi­lių spor­to bran­gu­mą. Mū­sų fe­de­ra­ci­ja ieš­ko bū­dų, kad jis tap­ tų pi­ges­nis, bet kar­tais jau­čia­mės it pa­kliu­vę į už­bur­tą ra­tą – pi­gi­na­me tai, kas na­tū­ra­liai yra pi­gu.

– Ko­kių ga­li­my­bių at­vė­rė Tarp­ tau­ti­nės au­to­mo­bi­lių spor­to fe­ de­ra­ci­jos (FIA) pre­zi­den­to Jea­ no Tod­to vi­zi­tas?

– J.Tod­to ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vo­ je – stra­te­giš­kai la­bai svar­bus to­ les­nei LASF veik­lai. Pir­mą kar­tą per 80 me­tų mus pa­ger­bė FIA va­ do­vas. Su J.Tod­tu la­bai šil­tai ir da­ ly­kiš­kai pa­bend­ra­vo­me. Tai mums dar vie­na pa­ska­ta ak­ty­viau ženg­ti į tarp­tau­ti­nę are­ną. Vie­nas ga­li­mų pro­ver­žių – 2013 m. pa­sau­lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pas, ku­rį reng­tu­me su Len­ki­ja ir Lat­vi­ja. Pri­si­dė­ti prie pro­jek­to mus pa­kvie­tė len­kai. FIA stra­te­gi­ja kei­čia­si – ji sie­kia, kad plės­tų­si eli­ti­nių var­žy­bų geog­ra­fi­ ja, eta­pai bū­tų įvai­res­ni.

– Šie­met į tarp­tau­ti­nius van­ de­nis drą­siai pa­su­ko mū­sų ra­ lio at­sto­vai.

– Spor­ti­nin­kai tai da­ro sa­vo ini­ cia­ty­va. Ži­no­ma, Be­ne­dik­tas Va­na­ gas – ne pir­ma­sis, anks­čiau pa­sau­ lio čem­pio­na­te jė­gas yra iš­mė­gi­nę Sau­lius Gir­daus­kas, Vy­tau­tas Šve­

das. Jei­gu gau­si­me tei­sę or­ga­ni­zuo­ ti pa­sau­lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pą, tai bus la­bai rim­tas mū­sų ša­lies pri­pa­ži­ni­mas tarp­tau­ti­niu ly­giu. Šiuo me­tu ra­lis yra stip­riau­sia Lie­ tu­vos au­to­mo­bi­lių spor­to ša­ka – lyg dei­man­tas ka­rū­no­je.

– Kaip ver­ti­na­te ki­tų au­to­mo­ bi­lių spor­to ša­kų, pa­vyz­džiui, šo­naslydžio vadinamojo drifto at­sto­vų am­bi­ci­jas?

– Dis­ku­ta­vo­me su šios spor­to ša­kos at­sto­vais apie ga­li­my­bę pri­si­jung­ti prie LASF, no­ri­me ma­ty­ti juos sa­vo or­ga­ni­za­ci­jo­je. Su­ta­rė­me, kad įkur­ si­me at­ski­rą ko­mi­te­tą, ko­vo mė­ne­ sį nu­ma­ty­ti ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko rin­ki­mai. Ti­kiuo­si, kad bend­ra­dar­ bia­vi­mas bus vai­sin­gas. Tai – ga­na pa­trauk­li spor­to ša­ka, pir­miau­sia – žiū­ro­vams.

Gin­ta­ras Fur­ma­na­vi­čius:

Jei­gu gau­si­me tei­sę or­ ga­ni­zuo­ti pa­sau­lio ra­ lio čem­pio­na­to eta­ pą, tai bus la­bai rim­tas mū­sų ša­lies pri­pa­ži­ni­ mas tarp­tau­ti­niu ly­giu.

– O kaip sau­gu­mas? 2009-ai­ siais per šo­naslydžio var­žy­bas vie­nas iš vai­ruo­to­jų su­žei­dė aš­ tuo­nis žmo­nes.

– No­rė­čiau pa­brėž­ti: kai var­žy­bas ren­gia mū­sų li­cen­ci­juo­ti or­ga­ni­za­ to­riai, to­kių da­ly­kų tie­siog ne­ga­ li at­si­tik­ti, nes la­bai di­de­lį dė­me­sį ski­ria­me sau­gu­mui. Per pa­sta­ruo­ sius me­tus neiš­veng­ta skau­džių at­ si­ti­ki­mų, ta­čiau nei or­ga­ni­za­to­riai, nei var­žy­bų da­ly­viai ne­bu­vo ap­ kal­tin­ti. Jū­sų pa­mi­nė­tu at­ve­ju šo­ naslydis dar ne­bu­vo mū­sų fe­de­ra­ ci­jos įta­kos zo­no­je, to­dėl ten tik­rai bu­vo tam tik­rų pa­žei­di­mų, ku­rių pa­da­ri­niai – la­bai liūd­ni.

– Kaip ver­ti­na­te au­to­mo­bi­lių spor­to kri­ti­kų tei­gi­nius, kad

lenk­ty­ni­nin­kai ke­lia ka­rą ke­ liuo­se?

– To­kie tei­gi­niai – vi­siš­ka ne­tei­sy­ bė. Esa­me pa­si­ra­šę su­tar­tį su Po­li­ ci­jos de­par­ta­men­tu, mū­sų spor­ti­ nin­kai da­ly­vau­ja sau­giam eis­mui skir­to­se ak­ci­jo­se. Nė apie vie­ną li­ cen­ci­juo­tą LASF spor­ti­nin­ką nė kar­to ne­gir­dė­jau, kad jis ke­ly­je bū­ tų pra­si­žen­gęs. At­virkš­čiai – mū­sų spor­ti­nin­kai ska­ti­na vai­ruo­ti kul­ tū­rin­gai. Ki­tas da­ly­kas, jei žmo­gus ant au­to­mo­bi­lio už­si­kli­juo­ja nu­me­ rius ir jau pri­si­sta­to esąs lenk­ty­ni­ nin­kas. Tai tas pat kaip su lie­tu­viais Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je: kai ku­rie iš jų el­gia­si ne­pa­do­riai, bet tai anaip­tol ne­reiš­kia, kad to­kia yra vi­sa lie­tu­ vių tau­ta.

– Šie­met LASF ta­ry­bo­je jau įvy­ ko pa­si­kei­ti­mų. Ko­dėl?

– Per pa­sku­ti­nį ta­ry­bos po­sė­dį du na­riai – Sau­gaus var­žy­bų or­ga­ni­za­ vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­gir­das Bi­le­vi­čius ir Ra­lio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas Ri­čar­das Abel­kis – įtei­kė at­si­sta­ ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mus. Prie­žas­tys – tam tik­ri ne­sklan­du­mai per pa­sku­ti­nį Lie­tu­vos ra­lio čem­pio­na­to eta­pą. Kol kas ne­sku­ba­me ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ jos. Va­do­vau­jan­tis LASF įsta­tais, kai at­si­sta­ty­di­na ta­ry­bos na­rys – ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas, ar­ti­miau­sia­me su­ va­žia­vi­me tu­ri bū­ti ren­ka­mas nau­jas ta­ry­bos na­rys. LASF su­va­žia­vi­mas vyks ko­vo 31-ąją.

– Ko­kioms ar­ti­miau­sioms au­ to­mo­bi­lių spor­to var­žy­boms tu­rė­tų reng­tis žiū­ro­vai?

– Net trys ren­gi­niai nu­ma­ty­ti ge­ gu­žės mė­ne­sį. Tai – ša­lies žie­di­nių lenk­ty­nių ir sla­lo­mo čem­pio­na­ tų 1-ie­ji eta­pai bei ra­lio čem­pio­na­ to 3-ia­sis eta­pas Vil­niu­je. Or­ga­ni­ zuo­ti nė­ra la­bai sun­ku, nes mū­sų struk­tū­ra – ra­cio­na­li: kiek­vie­nai spor­to ša­kai va­do­vau­ja ko­mi­te­tas, ku­rio pir­mi­nin­kas yra LASF ta­ry­ bos na­rys. Vi­sus bend­rus klau­si­ mus spren­džia­me kar­tu, o spe­ci­fi­ nius – tos spor­to ša­kos spe­cia­lis­tai.

Jo­kio dik­ta­to nė­ra.

17

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn

24p.

Alie­jai, pud­ra, dirb­ti­nės sruo­ge­lės – šiuolaikinės priemonės keturkojams puošti.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Įno­rin­ga­sis Pa­ry­žius lie­tu­vių me­ni­nin­kų ne­park­lup­dė

Tan­de­mas: „Kai po­žiū­ris į vis­ką su­tam­pa, nė­ra dėl ko gin­čy­tis“, – taip sa­vo san­ty­kius api­bū­di­na Pa­ry­žiu­je gy­ve­nan­tys vi­zua­lių­jų me­nų kū­rė­jai S. ir P.Sta­ni­kai.

Ko rei­kia sve­tim­tau­čiui, kad pri­si­jau­kin­ tų Pa­ry­žių? Kad ne­pra­ding­tų mi­nio­je? Vi­ zua­lių­jų me­nų kū­rė­jai Sva­jo­nė ir Pau­lius Sta­ni­kai įsi­ti­ki­nę: mei­lės mies­te rei­kia bū­ti stip­riam, darbš­čiam, at­kak­liam ir pa­ siek­si, ko no­ri.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­jun­gia įvai­rius kū­ri­nius

S. ir P.Sta­ni­kai su dar ke­liais lie­ tu­viais ren­gia­si pa­ro­dai, ku­ri ko­ vo vi­du­ry­je bus ati­da­ry­ta Pa­ry­ žiaus dai­lės aka­de­mi­jos ga­le­ri­jo­je, įsi­kū­ru­sio­je baž­ny­čio­je. Į gim­tą­ jį Vil­nių jie at­vy­ko trum­pam – pa­ si­da­ry­ti di­džiu­lių fo­tog­ra­fi­jų, nes čia pi­giau.

Pa­ro­do­je Sva­jo­nė ir Pau­lius eks­ po­nuos di­de­les, sep­ty­nių ir pust­

re­čio met­ro fo­tog­ra­fi­jų ins­ta­lia­ci­jas pa­va­di­ni­mais „Pas­ku­ti­nė ka­ra­lie­ nės die­na“ ir „Sva­ras ir jua­nis“. „Kar­tais mums pa­tiems neaiš­ku, ką konk­re­čiai ku­ria­me. Mes da­ro­ me vis­ką: fo­tog­ra­fuo­ja­me, ku­ria­ me vaiz­do fil­mus, skulp­tū­ras. Pie­ šia­me ir ta­po­me tra­di­ci­niu bū­du, pa­skui tuos kū­ri­nius su­jun­gia­me, mik­suo­ja­me – da­ro­me ins­ta­lia­ci­ jas“, – pa­sa­ko­jo kar­tu dir­ban­tys su­tuok­ti­niai.

Po sa­vo kū­ri­niais jie pa­si­ra­šo S&P Sta­ni­kas. To­kia pa­var­de jie ži­no­

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

mi Pa­ry­žiaus, Šan­cha­jaus, Niu­jor­ ko, Lon­do­no ga­le­ri­jo­se, kur eks­po­ nuo­ja sa­vo dar­bus, ir tarp vi­zua­lių­jų me­nų ger­bė­jų bei ko­lek­ci­nin­kų. Į Pa­ry­žių – ieš­ko­ti įspū­džių

„Mums se­kė­si kur­ti ir Lie­tu­vo­ je. Pa­ry­žiu­je sa­vo kar­je­rą tik pa­si­ tvir­ti­no­me, – pri­pa­ži­no jau se­niai į tarp­tau­ti­nius me­no van­de­nis iš­ plau­kę lie­tu­viai. – Pa­ry­žiu­je jau­ čia­mės sau­giai. Pran­cū­zi­jo­je ko­rup­ ci­jos kur kas ma­žiau ne­gu Lie­tu­vo­je.“

18

18

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn

Įno­rin­ga­sis Pa­ry­žius lie­tu­vių me­ni­nin­kų Mo­te­ris ga­ li pa­si­puoš­ ti ma­sy­via an­tik­va­ri­ ne mo­čiu­ tės apy­ran­ ke, ku­rios ver­tė – apie 2 000 li­tų, ir ap­si­vilk­ ti marš­ki­nė­ lius už 15 li­ tų. Pran­cū­ zės taip ren­ gia­si kas­ dien – jų to­ kia kul­tū­ra.

Sti­lius: mo­ti­na ir duk­tė. Ku­ri yra ku­ri? Sva­jo­nė iš­si­ren­gė pa­si­vaikš­čio­ti su duk­ra Da­lia (kai­rė­je). Pa­ry­žiu­je la­bai svar­bu pui­kiai su­si­de­rin­ti dra­bu­žius.

Po­rą vi­lio­jo pla­tes­nės 17 erd­vės ir di­des­nės ga­ li­my­bės pa­si­reikš­ti. Anks­čiau į Pa­

ry­žių va­ži­nė­da­vo pa­si­žmo­nė­ti, o nuo 2000 m. ja­me įsi­kū­rė. „Čia ra­do­me tai, apie ką sva­jo­jo­ me, ko troš­ko­me, – kal­bė­jo Pau­lius.

– Da­bar pa­sa­ko­ju aš, bet to­kia pat ir Sva­jo­nės nuo­mo­nė. Mes – kaip vie­ nas as­muo. Kar­tu gy­ve­na­me, kar­tu ku­ria­me, vie­no­dai mąs­to­me.“ Po­ra tvir­ti­no, kad dėl kū­ry­bos ne­si­pyks­ta. Ku­ris nors su­gal­vo­ja kū­ri­nio te­mą, ir abu puo­la prie dar­ bo. Dir­ba vie­ni, už­si­da­rę sa­vo dirb­ tu­vė­je. Kai po­žiū­ris į vis­ką su­tam­ pa, nė­ra dėl ko gin­čy­tis.

Pa­ry­žiu­je juo­du įsi­kū­rė 10-aja­me ra­jo­ne, kur nuo­mo­ja­si, pa­ry­žie­čių ver­ti­ni­mu, vi­du­ti­nio dy­džio bu­tą.

Jo lan­gai išei­na į ka­na­lą su dau­gy­ be til­te­lių. Daž­nai tą vaiz­dą ga­li­ma pa­ma­ty­ti pran­cū­ziš­kuo­se fil­muo­ se. Pa­ry­žiu­je įsi­gy­ti nuo­sa­vo būs­ to me­ni­nin­kai ne­pla­nuo­ja. „To­kie da­ly­kai kaip bu­tas mums ta­po ant­raei­liai, – abie­jų nuo­mo­nę iš­reiš­kė Pau­lius. – Mes gy­ve­na­me as­ke­tiš­ką gy­ve­ni­mą, ku­ria­me svar­ biau­sia – mū­sų me­nai, pa­ro­dos. Ir ne­tgi pa­ro­dos jau tam­pa ant­raei­ liai da­ly­kai. Svar­biau­sia – pa­da­ry­ ti dar­bą, ku­ris tau pa­tin­ka.“ Pri­va­lo su­ktis kaip vers­li­nin­kai

Pri­pa­ži­ni­mas: lie­tu­viai S. ir P.Sta­ni­kai se­niai iš­plau­kė į tarp­tau­ti­nius me­no van­de­nis – ren­gia sa­vo dar­bų

pa­ro­das Pa­ry­žiaus, Šan­cha­jaus, Niu­jor­ko, Lon­do­no ga­le­ri­jo­se.

Svajonės ir Pauliaus Stanikų as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

Lais­vie­siems me­ni­nin­kams pra­ gy­ven­ti iš sa­vo kū­ry­bos la­bai su­ dė­tin­ga. Tu­ri per­pras­ti pa­ro­dų, sti­pen­di­jų, už­sa­ky­mų sis­te­mą ir mo­kė­ti jo­je nar­dy­ti. Pa­tys sau tu­ri bū­ti va­dy­bi­nin­kais, rek­la­mos agen­ tais, bu­hal­te­riais, vai­ruo­to­jais, dar­ bų pa­kuo­to­jais ir kro­vi­kais. „To­ji me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mo pu­sė – tik­ras vers­las“, – ne­slė­pė Sva­jo­nė.

Bent jau pa­tys neieš­ko sa­vo dar­bų pir­kė­jų. Kū­rė­jai il­gai bend­ra­dar­bia­ vo su Pa­ry­žiaus ga­le­ri­ja, ku­rio­je eks­ po­nuo­da­vo sa­vo dar­bus. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­giau­sia bend­ra­dar­biau­ja su vie­na Šan­cha­jaus ga­le­ri­ja.

Iš ga­le­ri­jų dar­buo­to­jų su­ži­no, kad vie­nus jų kū­ri­nius nu­pir­ko nau­jai stei­gia­mas Šan­cha­jaus mu­zie­jus, ki­tus – ki­nų ko­lek­ci­nin­kai. Anks­

čiau ne­ma­žai jų kū­ri­nių yra įsi­gi­ ję Pran­cū­zi­jos, Ame­ri­kos, Šve­di­jos, Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kai. „Bet tai – jau ne mū­sų rei­ka­las, – ma­no P.Sta­ni­kas. – Juk ir ba­tų ga­ min­to­jai ne­ži­no, kas dė­vi jų ba­tus.“ La­bai svar­bu mo­ters įvaiz­dis

„Pa­ry­žiu­je ei­na­me į ope­rą, teat­rą, ku­ rių – dau­gy­bė. O kiek dar gast­ro­liuo­ jan­čių tru­pių at­va­žiuo­ja?! Ga­li vaikš­ čio­ti po mu­zie­jus, pa­ro­das, ren­gi­nius.

Tu­ri ži­no­ti, kas ten vyks­ta, pa­ma­ty­ti, kas ku­ria link­me ku­ria. Daž­nai ei­na­ me pa­žiū­rė­ti se­nie­nų į Luv­rą, ne­bū­ti­ nai į pa­tį mo­der­niau­sią mu­zie­jų. Dėl to ir ge­ra gy­ven­ti Pa­ry­žiu­je“, – api­ bend­ri­no Sva­jo­nė ir Pau­lius.

Po Pa­ry­žių juo­du daug vaikš­ to pės­čio­mis. Pran­cū­ziš­kos dva­ sios, ku­rią sa­vo pa­veiks­luo­se įkū­ ni­jo gar­sie­ji imp­re­sio­nis­tai, mies­te la­bai daug. Ei­ni ir tie­siog jau­ti, kaip jie gy­ve­no ir ta­pė.

Su­tuok­ti­niai mėgs­ta pa­sė­dė­ti ka­ vi­nė­je ar res­to­ra­ne, sve­čiuo­ja­si pas drau­gus pran­cū­zus. Ne pa­slap­tis, kad pran­cū­zai mėgs­ta at­si­pa­lai­ duo­ti. Penk­ta­die­nio va­ka­rą Pa­ry­žių api­ma sa­vait­ga­lio karšt­li­gė, ku­ri tę­ sia­si iki sek­ma­die­nio vi­dur­nak­čio. Įsi­kū­rę Pa­ry­žiu­je lie­tu­viai vi­sų pir­ma tu­rė­jo per­pras­ti pran­cū­zų gy­ve­ni­mo bū­dą – tai­syk­les, eti­ke­ tą, su­bti­ly­bes, ri­tua­lus. Pran­cū­zi­ jo­je nie­kas ne­sa­ko, kiek už­dir­ba, kiek mo­ka už nuo­mo­ja­mą bu­tą.

Pa­ry­žie­čiams svar­bu, kaip jie at­ro­ do. Mums ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad į sa­vo iš­vaiz­dą jie per daug ne­krei­pia dė­ me­sio. Dra­bu­žiai tu­ri bū­ti san­tū­rūs, ne­kris­ti į akis – tu­ri bū­ti pil­kas. Sa­vo el­ge­siu taip pat tu­ri neiš­si­šok­ti.

Mo­te­ris ga­li pa­si­puoš­ti ma­sy­ via an­tik­va­ri­ne mo­čiu­tės apy­ran­ ke, ku­rios ver­tė – apie 2 000 li­tų, ir ap­si­vilk­ti marš­ki­nė­lius už 15 li­tų.

Pran­cū­zės taip ren­gia­si kas­dien – jų to­kia kul­tū­ra. „Ir Pran­cū­zi­jo­je svar­bu eti­ke­tė, di­zai­ne­rio pa­var­dė, ta­čiau svar­biau­ sia – kaip tu tuos dra­bu­žius su­de­ rin­si. La­biau­siai, ne­gu ki­to­se ša­ly­se, ten ver­ti­na­mas ta­vo su­ge­bė­ji­mas vi­ sa su­de­rin­ti“, – pa­ste­bė­jo Sva­jo­nė.

19

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

ų ne­park­lup­dė Lie­tu­vės nuo­mo­ne, pa­ry­žie­tės nė­ra gra­žuo­lės, ta­čiau la­bai su­si­ tvar­kiu­sios. „Ten ir ne­gra­ži mo­te­ris tam­pa gra­ži“, – žmo­ną pa­pil­dė Pau­lius.

Gro­žio pa­slap­tis – mo­ters su­si­ kur­tas įvaiz­dis, su­ge­bė­ji­mas trū­ ku­mus pa­vers­ti pri­va­lu­mais. „Pran­cū­zi­jo­je žmo­gus smar­kiai var­žo­mas tai­syk­lių. El­ge­sio, tak­to, iš­vaiz­dos. Ten la­bai daug to­kių tai­ syk­lių, ku­rios mums neįp­ras­tos“, – pa­ste­bė­jo Pau­lius.

Gi­ria pran­cū­zų vir­tu­vę

Pran­cū­zai – gur­ma­nai, jų mais­ tas, pa­tie­ka­lai – aukš­čiau­sio ly­gio.

O no­rint su­si­gau­dy­ti vy­no ir sū­rių pa­sau­ly­je, tu­ri tai stu­di­juo­ti ko­ne vi­są gy­ve­ni­mą. Ne vel­tui ge­ne­ro­ las Charles‘is de Gaulle‘is re­to­riš­ kai yra pa­reiš­kęs: „Kaip val­dy­ti ša­ lį, ku­rio­je – 350 sū­rio rū­šių!”

Pran­cū­zai pie­tų ir va­ka­rie­nės neį­si­vaiz­duo­ja be sū­rio. Po ant­ro­jo pa­tie­ka­lo pa­tie­kia­ma įvai­raus sū­ rio, ir tik ta­da – de­ser­to. „Kiek ke­lia­vo­me po pa­sau­lį, kiek kur gy­ve­no­me, ge­res­nės vir­tu­vės už pran­cū­zų ne­ži­nau“, – pa­ty­rė S.Sta­ni­kie­nė.

Da­ly­ki­niai su­si­ti­ki­mai Pa­ry­žiu­ je daž­niau­siai vyks­ta per pie­tus res­to­ra­ne, o drau­gai, ge­ri pa­žįs­ta­ mi kvie­čia­mi į na­mus va­ka­rie­nės.

Jei ta­ve pa­kvie­tė į na­mus, pui­ku – esi įver­tin­tas. Va­ka­rie­nė trun­ka apie ke­tu­rias va­lan­das, ska­nau­ja­ ma įvai­rių pa­tie­ka­lų, gurkš­no­ja­mas vy­nas. Jo var­to­ji­mas, anot pran­cū­ zų, – tai ne gir­tuok­lia­vi­mas.

Lais­vie­siems me­ni­ nin­kams pra­gy­ven­ ti iš sa­vo kū­ry­bos su­dė­tin­ga. Tu­ri per­ pras­ti pa­ro­dų, už­sa­ ky­mų sis­te­mą ir mo­ kė­ti jo­je nar­dy­ti.

Va­ka­rie­nės ei­ga ir eti­ke­tas iš­la­ vin­tas iki smulk­me­nų, bet pran­ cū­zams tai – pa­pras­ta. Lie­tu­vo­je be­si­ren­kan­tie­ji į va­ka­rie­nę lau­kia pa­sku­ti­nio sve­čio. O ten įžen­gei pro du­ris – ir gau­ni tau­rę vy­no su ma­ža už­kan­dė­le, ku­rią ga­li at­sto­ti net ri­di­kė­lis ar po­mi­do­ras. Ape­ri­ ty­vas ten – la­bai svar­bu.

Sva­jo­nė ir Pau­lius na­muo­se mėgs­ta ruoš­ti pran­cū­ziš­kus pa­tie­ ka­lus ir pa­si­kvies­ti drau­gų. Nuo se­ nų lai­kų lie­tu­viai tu­ri ge­rų bi­čiu­lių pran­cū­zų. Ne me­ni­nin­kų, pa­brė­ žė. Šie la­bai pai­so mais­to kul­tū­ros ir tra­di­ci­jų. Pa­ry­žiu­je ga­li pa­ma­ty­ ti val­ka­tą, vy­no bu­te­lį pa­si­sta­čiu­ sį ant ša­li­gat­vio. Gre­ta bū­ti­nai bus ser­ve­tė­lė, lėkš­tė, nors ir plas­ti­ki­nė – sten­gia­si pri­si­min­ti tai, ko bu­vo mo­ky­tas vai­kys­tė­je.

Lie­tu­viai ne kar­tą yra vie­šė­ję pas drau­gus, gy­ve­nan­čius pi­ly­je. Pran­ cū­zi­jo­je nu­si­pirk­ti pi­lį nė­ra su­dė­ tin­ga, ta­čiau iš­lai­ky­ti – la­bai bran­ gu. Pail­sė­ti su­tuok­ti­niai daž­nai vyks­ta į Pran­cū­zi­jos pie­tus – va­ di­na­mą­ją Žyd­rą­ją pa­kran­tę.

Tarp lais­vės ir tai­syk­lių

Pa­ry­žius me­ni­nin­kams iš Lie­tu­ vos pa­dė­jo pri­si­jau­kin­ti ir ki­tus di­ džiuo­sius pa­sau­lio mies­tus: Lon­do­

ną, Niu­jor­ką ir Šan­cha­jų. Lai­mė­ję tarp­tau­ti­nes sti­pen­di­jas, me­tus juo­ du gy­ve­no Lon­do­ne, kur tu­rė­jo bu­tą ir stu­di­ją, taip pat yra kū­rę Suo­mi­ jo­je, Šve­di­jo­je ir Ame­ri­ko­je.

La­bai svar­bu, kiek kar­tų per me­ tus me­ni­nin­kas ga­li eks­po­nuo­ti sa­ vo kū­ri­nius svar­bio­se, pres­ti­ži­nė­ se pa­ro­do­se. „Į jas daž­niau­siai pa­ten­ka­ma per pro­tek­ci­jas. Tai ne­ga­ran­tuo­ja to kū­ri­nio me­ni­nės ko­ky­bės“, – pa­ brė­žė P.Sta­ni­kas.

Ne­se­niai sa­vo dar­bų pa­ro­dą kū­ rė­jų po­ra su­ren­gė Ki­ni­jo­je, Šan­ cha­ju­je. Pas­ta­ra­sis mies­tas me­ni­ nin­kus su­ža­vė­jo. „Pa­ry­žius, pa­ly­gin­ti su Šan­cha­ ju­mi, – ra­mus, ap­snū­dęs mies­tas.

Ta­čiau kai į jį at­vy­ko­me po pu­sant­ rų me­tų per­trau­kos, ne­pa­ži­no­me – mies­tas au­ga kaip ant mie­lių. Me­ ni­nis gy­ve­ni­mas tie­siog ver­da: ku­ria­si nau­ji mu­zie­jai, ga­le­ri­jos, įdo­mių kū­ri­nių ieš­ko ko­lek­ci­nin­ kai“, – pa­sa­ko­jo Pau­lius.

Anot me­ni­nin­kų, Šan­cha­jus nė­ra stik­lo, be­to­no ir me­ta­lo džiung­lės, kaip dau­ge­lis ma­no. Mies­te jau­ku, ža­lia. La­bai gra­žus se­na­mies­tis, ku­ria­me yra pran­cū­ziš­kos ir vo­kiš­ kos ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­džių.

Vis dėl­to la­biau­siai Sva­jo­nei ir Pau­liui pa­ti­ko Lon­do­ne – ten ga­li at­si­pa­lai­duo­ti, nė­ra be­ga­lės su­var­ žy­mų ir tai­syk­lių kaip Pran­cū­zi­jo­je.

Sva­jo­nė vis pa­gal­vo­da­vo, ko­dėl Pran­cū­zi­jo­je tiek ma­žai lie­tu­vių.

Gal­būt to­dėl, kad tai – ki­to­kio, pie­ tie­tiš­ko, men­ta­li­te­to ša­lis. Ten ki­to­ kios tai­syk­lės. Pa­vyz­džiui, vie­nas ar ki­tas Lie­tu­vo­je ele­men­ta­rus klau­si­ mas ten ga­li bū­ti di­džiu­lis ne­tak­tas.

Su­tuok­ti­niai pui­kiai at­si­pa­lai­ duo­da­vo ir Niu­jor­ke. Šio miesto gat­vė­se jų daž­nai klaus­da­vo: „Jūs – pran­cū­zai?“ Ma­tyt, žmo­nėms į akis kris­da­vo pran­cū­ziš­kas jų san­ tū­ru­mas, aiš­kios ri­bos tarp to, kas ga­li­ma ir ko ne­ga­li­ma. „Kai iš Niu­jor­ko grį­žo­me į Pa­ ry­žių, pa­si­ro­dė, kad aš per gar­siai kal­bu ir vis­ko klau­si­nė­ju“, – juo­ kė­si mo­te­ris.

Sa­vi­jau­ta: ak­to­rė V.Bič­ku­tė mė­gau­ja­si gy­ve­ni­mu, dar­bu ir bū­se­na čia ir da­bar.

Val­dos Bič­ku­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Su S.Svet­la­ko­vu nusifilmavusi V.Bič­ku­tė: „Jis nor­ma­lus vy­ras“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ko­mer­ci­nės sėk­mės su­lau­ku­sia­ me dra­ma­tiš­ka­me ru­sų tri­le­ry­je at­li­ku­si mer­gi­nos pa­gal iš­kvie­ti­ mą vaid­me­nį lie­tu­vė ak­to­rė Val­ da Bič­ku­tė be­veik kas­dien su­lau­ kia ger­bė­jų laiš­kų ir kvie­ti­mų į pa­ si­ma­ty­mą.

Su­lau­kia ru­sų laiš­kų

Ge­riau­sias kū­ri­nys – duk­ra

Pa­ry­žiu­je įsi­kū­ru­si ir me­ni­nin­kų duk­ra Da­lia su vy­ru – ita­lų ir is­pa­ nų kil­mės ar­gen­ti­nie­čiu Ed­gar­do. „Ge­riau­sias mū­sų me­no kū­ri­nys – duk­ra“, – di­džiuo­ja­si Pau­lius.

La­bai ge­rais pa­žy­miais Vil­niu­ je bai­gu­si mo­kyk­lą, Da­lia at­va­žia­vo pas tė­vus į Pa­ry­žių. Bai­gu­si Sor­bo­ nos uni­ver­si­te­tą pa­te­ko į Daup­hi­ne – vie­ną ge­riau­sių Pran­cū­zi­jos fi­ nan­sų uni­ver­si­te­tų, ku­ria­me stu­ di­ja­vo ban­ki­nin­kys­tę, fi­nan­sus ir drau­di­mą.

Da­bar Da­lia dir­ba di­džiau­sio­ je Eu­ro­pos drau­di­mo kom­pa­ni­jo­je „Al­lianz“, yra in­ves­ti­ci­nių fon­dų val­dy­mo spe­cia­lis­tė. Jau­na šei­ma gy­ve­na vie­na­me na­me su tė­vais, tik jų bu­tai – skir­tin­guo­se aukš­tuo­se.

Sva­jo­nei ir Pau­liui, pa­ni­ru­siems į sa­vo me­nus, trūks­ta lai­ko pran­cū­ zų kal­bos ži­nioms to­bu­lin­ti. Už­tat jų duk­ra Da­lia ne tik pui­kiai kal­ba pran­cū­ziš­kai, ang­liš­kai, is­pa­niš­kai, ita­liš­kai, bet jau iš­mo­ko ir ki­niš­kai.

Su vy­ru ji kal­ba­si ar­ba pran­cū­ziš­ kai, ar­ba is­pa­niš­kai.

Nau­jos tė­vų pa­ro­dos ati­da­ry­ mas Pa­ry­žiu­je su­tam­pa su duk­ters gim­ta­die­niu – tą die­ną Da­liai su­ kaks 27-eri.

„Pa­tai­kė­te kaip pirš­tu į akį, – nu­ si­kva­to­jo Val­da. – Šian­dien ry­ tą dar vie­ną laiš­ką ga­vau: „Jūs nuo­sta­bi mo­te­ris...“ Ra­šo ru­ sai. Lie­tu­viai – san­tū­res­ni. Be to, Lie­tu­vo­je šis fil­mas ne­bu­vo de­ monst­ruo­ja­mas.“ Nors ir pa­ma­lo­ni­na­ma nuo­ sta­biais, net poe­tiš­kais žo­džiais ir komp­li­men­tais, pa­va­di­na­ma „dei­ve“, „nuo­sta­bia mo­te­ri­mi“, Val­da į laiš­kus neat­sa­ko. „Žmo­nės pai­nio­ja per­so­na­žą su žmo­gu­mi. Jei pra­dė­si at­sa­ki­nė­ti, ne­ bus pa­bai­gos“, – įsi­ti­ki­nu­si Val­da.

Tie­sa, į vie­ną laiš­ką Vil­niaus ma­žo­jo teat­ro ak­to­rė vis dėl­to at­ sa­kė: vy­ras gud­riai, da­ly­kiš­kai ra­šė apie fil­mą iš mo­te­riš­ku var­du pa­ va­din­to elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­so.

Po to pa­pra­šė skai­po var­to­to­jo var­ do ir pri­si­pa­ži­no, kad yra vy­ras.

Mask­vo­je daž­nai bū­nan­ti, Vil­ niu­je gy­ve­nan­ti ir šiuo me­tu se­ ria­le „Pa­vog­ta laimė“ be­si­fil­ muo­jan­ti ak­to­rė džiau­gia­si, kad ne­bu­vo nė vie­no pik­to ar įžei­ džian­čio laiš­ko.

Da­rė­me ir pa­da­rė­me

Vai­da fil­ma­vo­si nuo­ga du­šo ka­bi­ no­je, nuo­ga lo­vo­je ir vai­di­no mei­

lės sce­ną su kul­ti­nio se­ria­lo „Na­ša Ra­ša“ vei­kė­ju Ser­ge­ju­mi Svet­la­ko­ vu. Jis fil­me „Ak­muo“ at­li­ko pa­ grin­di­nį vaid­me­nį, kur ne­trū­ko ir pi­kan­tiš­kų sce­nų. „Žiū­rė­da­ma fil­mą pa­gal­vo­jau, kad at­ro­dau kaip bal­to mar­mu­ro skulp­tū­ra. Nu­fil­muo­ta bu­vo es­ te­tiš­kai, – tvir­ti­no V.Bič­ku­tė. – Pers­kai­čiu­si sce­na­ri­jų su­pra­tau, kad tos sce­nos rei­ka­lin­gos. Tai – gy­ve­ni­mo da­lis ir net ne­ki­lo klau­ si­mo jų at­si­sa­ky­ti.“

To­kio­se sce­no­se ne­ leng­va, bet esa­me ne vai­kų dar­že­lis. Da­rė­ me ir pa­da­rė­me... Įk­ vė­piau, iš­kvė­piau ir ryž­tin­ga ener­gi­ja da­ viau už­tai­są. Tie­sa, čia pa­si­ju­to, kad aš – ak­to­rė, jis – ne.

Kiek mei­lės sce­nos dub­lių bu­vo su gar­siuo­ju ru­sų hu­mo­ris­tu? Nu­ si­juo­ku­si ak­to­rė pri­si­pa­ži­no „Na­ ša ra­ša“ ne­žiū­rin­ti, nors ži­no­jo, kad S.Svet­la­ko­vas nė­ra pro­fe­sio­ na­lus ak­to­rius. „To­k io­s e sce­n o­s e ne­l eng­ va, bet esa­me ne vai­kų dar­že­lis.

Da­rė­me ir pa­da­rė­me... – nu­si­ kva­to­jo V.Bič­ku­tė ir paaiš­ki­no, kad fil­ma­vi­mo ry­tą re­pe­ta­vo mi­ zans­ce­nas vil­kė­da­mi dra­bu­žius.

– Įk­vė­piau, iš­kvė­piau ir ryž­tin­ ga ener­gi­ja da­viau už­tai­są. Tie­ sa, čia pa­si­ju­to, kad aš – ak­to­

rė, jis – ne. Bet vy­rams sun­kiau.

Su fi­zio­lo­gi­ja nie­ko ne­pa­da­ry­si.

Jis nor­ma­lus vy­ras ir žmo­giš­kai gė­di­jo­mės. Bet pa­li­ki­me tai ne spau­dai...“ Pra­šė ran­kos ir šir­dies

„Ki­tais me­tais pa­si­ro­dy­sian­čia­ me lie­tu­viš­ka­me fil­me, pa­ti­kė­ki­ te, ma­no vaid­muo be­ne 14 kar­tų dras­tiš­kes­nis. Per­so­na­žas komp­ li­kuo­tas, dra­ma­tiš­kas, sce­nos – daug pi­kan­tiš­kes­nės, – pri­pa­ži­no ak­to­rė ir prunkš­te­lė­jo: – Štai ta­ da ga­lė­siu pa­ly­gin­ti, ką ra­šys lie­ tu­viai.“ Pro­vo­kuo­ja­ma, su kuo da­bar gy­ ve­na Mask­vo­je, žais­min­gai šyp­so­ da­ma­si ir pui­kiai nu­si­tei­ku­si Val­da pa­brė­žė apie as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą ne­kal­ban­ti. „Ma­no na­mai, be abe­jo­nės, Lie­tu­vo­je, o Mask­vo­je – ga­li­my­ bės dirb­ti. Šir­dy­je – Vil­nius, la­ bai lau­kiu pa­va­sa­rio, kai vis­kas su­žy­dės ir su­ža­liuos, – nuo­šir­ džiai kal­bė­jo ak­to­rė, nors ne­slė­ pė, kad yra žmo­gus, ku­rio ži­nu­tės lau­kia su ypa­tin­gu ma­lo­nu­mu. – Ru­sas? Lie­tu­vis? Ne­sa­ky­siu. Kal­ bant apie bend­rą gy­ve­ni­mą – ne­ no­rė­čiau jo sie­ti su ki­tos kul­tū­ros žmo­gu­mi.“ Ar jis jau pa­pra­šė ran­kos ir šir­ dies? Val­da at­sa­kė dip­lo­ma­tiš­kai: „Tai yra bu­vę ma­no gy­ve­ni­me. Bet kaip ži­no­te, ne­su iš­te­kė­ju­si...“ Kaip tris­de­šimt­me­tė api­bū­din­ tų da­bar­ti­nį sa­vo gy­ve­ni­mą? „Vaikš­čio­ju Vin­gio par­ke ir gal­ vo­ju, kaip ma­lo­nu bū­ti čia ir da­ bar, – su­si­mąs­tė V.Bič­ku­tė. – Mė­ gau­juo­si kny­ga, ra­my­be, lais­ve ir bu­vi­mu čia ir da­bar.“

20

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn

Pran­cū­zo žiauriai su­muš­ta lie­tu­vė Neiš­ken­tu­si my­li­mo pran­cū­zo smur­to ir į Ita­li­ją pa­bė­gu­si bu­vu­si kau­nie­tė Vai­da Ru­dy­tė da­bar ne­tie­sio­giai įsi­vė­lė į konf­lik­tą su po­li­ti­ko Sil­vio Ber­lus­co­ni is­to­ri­ jo­je skan­da­lin­gai iš­gar­sė­ju­sia Ra­sa Ku­ly­te, ku­riai iš gar­saus tur­čiaus są­skai­tos bu­ vo per­ves­ta apie 800 tūkst. li­tų.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

De­šim­ta­da­lis agen­tū­ros ak­ci­jų

Bu­vu­si kau­nie­tė 26-erių Vai­da Ru­ dy­tė jau tre­ji me­tai gy­ve­na Por­to San Gior­gio mies­te­ly­je prie Ad­ri­ jos jū­ros, ne­to­li An­ko­nos, apie 500 ki­lo­met­rų nuo Mi­la­no.

Lai­min­ga. Jau me­tai, kai kar­tu gy­ve­na su sa­vo my­li­muo­ju – me­ ni­nin­ku, dai­ni­nin­ku, di­džė­ju­mi ita­lu Ja­nos­hu. Jie­du po­ra jau dve­ ji me­tai.

Vai­d a džiau­g ia­s i gy­ve­n i­m u.

Ji dir­ba šou ren­gi­nių agen­tū­ro­je „Mai­son Mi­la­no“, yra vie­na iš ke­ tu­rių agen­tū­ros bend­ra­tur­čių, dau­ giau nei prieš pus­me­tį įsi­gi­ju­si 10 pro­c. ak­ci­jų. „Dau­giau­sia ak­ci­jų, 50 pro­c., tu­ ri pa­grin­di­nis mū­sų bo­sas, o dar du ita­lai – pa­na­šiai kaip ir aš, – apie „Mai­son Mi­la­no“, ku­ri ren­gia įvai­ rius šou pres­ti­ži­niuo­se nak­ti­niuo­se klu­buo­se, bend­ra­dar­biau­ja su gar­ siais Ita­li­jos ir pa­sau­lio di­džė­jais, dai­ni­nin­kais, tarp jų – Ar­mi­nu van Buu­re­nu, Flo Ri­da, pa­sa­ko­jo Vai­da.

– Ku­riu kos­tiu­mus šou pro­gra­moms ir cho­reog­ra­fi­jas, šo­ku pa­ti, šį me­ną pa­mė­gau nuo še­še­rių me­tų.“ Vai­da ne­bu­vo vi­są­laik lai­min­ ga. Mo­te­rį te­be­per­se­kio­ja skau­dūs pri­si­mi­ni­mai, kai prieš ją smur­ta­ vo bu­vęs my­li­ma­sis, lie­jo­si krau­ jas, žie­mą ji, avė­da­ma tik šle­pe­tė­ mis, pa­bė­go iš na­mų.

Bu­vo di­džio­ji mei­lė

Su Vil­niu­je gy­ve­nan­čiu de­šimt me­ tų už ją vy­res­niu pran­cū­zu tuo­met 22-ejų V.Ru­dy­tė su­si­pa­ži­no dar­be. „Jis tu­rė­jo šo­kė­jų agen­tū­rą, o aš ren­giau mer­gi­nų at­ran­kas, kū­riau dra­bu­žius šo­kė­jams“, – pra­džių pra­džią pri­si­mi­nė Vai­da.

Ir dar­bas, ir iš­vaiz­dus pran­cū­zas jai la­bai pa­ti­ko. Į Lie­tu­vos sos­ti­nę iš gim­to­jo Kau­no per­si­kė­lu­si gy­ven­ ti Vai­da po me­tų su darb­da­viu ta­ po po­ra. „Įsi­my­lė­jau la­bai smar­kiai. Grei­ čiau jis ma­ne, o ne aš jį pir­mo­ji su­ ža­vė­jau“, – da­bar jau šyp­so­si Vai­da.

Su my­li­muo­ju ji ap­si­gy­ve­no Vil­ niaus cent­re, ne­to­li Ar­ki­ka­ted­ros, dvie­jų aukš­tų nuo­mo­ja­ma­me bu­ te. Pir­ma­ja­me aukš­te bu­vo agen­ tū­ros biu­ras.

My­li­ma­sis bu­vo links­mas, ma­ lo­niai ir leng­vai bend­rau­jan­tis, tu­ rin­tis hu­mo­ro jaus­mą, at­ro­dė pa­ ti­ki­mas. Taip pran­cū­zą gy­rė Vai­da ir aki­mirks­niu pa­nei­gė pro­vo­ka­ci­ nį klau­si­mą, ar mei­lei ne­tu­rė­jo įta­ kos pi­ni­gai. „Ne, ne... Jis ne­bu­vo tur­tin­gas.

Be to, kai ta­po­me po­ra, dir­bo­me kar­tu, at­ly­gi­ni­mo ne­gau­da­vau. Tuo me­tu jis bu­vo di­džio­ji ma­no gy­ve­ ni­mo mei­lė, man at­ro­dė to­bu­las vy­ras“, – at­si­du­so jau­na mo­te­ris.

Po smur­to – ant ke­lių

Vai­dos šyp­se­na din­go pra­kal­bus apie smur­tą. Tai pra­si­dė­jo po pus­ me­čio, gy­ve­nant kar­tu. Tę­sė­si pu­

sant­rų me­tų, kol V.Ru­dy­tė po kru­ vi­nos nak­ties šal­tą žie­mos nak­tį pa­bė­go iš na­mų.

Pu­sant­rų me­tų ken­tė smur­tą?!

Iš­gir­du­si šį klau­si­mą Vai­da iro­niš­ kai nu­si­kva­to­jo. „To ma­nęs klau­sė vi­si ar­ti­mie­ji, drau­gai, ku­rie su­ži­no­jo šią is­to­ri­ją, – pa­sa­ko­jo 2007 m. vie­na­me ero­ tiš­ka­me lie­tu­viš­ka­me ka­len­do­riu­je po­za­vu­si mo­te­ris. – Jis bu­vo dik­ta­ to­rius, jam neeg­zis­ta­vo ki­tų nuo­ mo­nė, to­dėl pyk­da­vo, jei ka­da nors jam prieš­ta­rau­da­vau. Be to, bu­ vo neį­ti­ki­mai pa­vy­dus, nors ne­su­ teik­da­vau jo­kio pre­teks­to.“ Tur­būt po smur­to pro­trū­kių pran­cū­zas klaup­da­vo­si ant ke­lių, pra­šy­da­vo at­lei­di­mo ir ku­rį lai­ką bū­da­vo švel­nus bei dė­me­sin­gas?

V.Ru­dy­tė nu­si­juo­kė: „Bū­tent taip ir bū­da­vo. Sa­ve va­di­no monst­ru, ver­kė, at­si­pra­ši­nė­jo. O aš? Žvel­giau pro ro­ži­nius aki­nius. Jį bu­vau įsi­my­ lė­ju­si, su juo sie­jau atei­tį, kal­bė­jo­me apie ve­dy­bas, vai­kus. Bu­vau per­ne­ lyg silp­na jį pa­lik­ti, ir gy­ve­ni­mas be jo tuo me­tu man neeg­zis­ta­vo.“

Po to už­li­po ant krū­ ti­nės, pri­spau­dė ko­ jo­mis ir mu­šė kumš­ čiais tol, kol pra­ra­ dau są­mo­nę.

Ap­ga­vo ir my­li­ma­sis, ir drau­gė

Mė­ly­nes po aki­mis V.Ru­dy­tė slėp­ da­vo pud­ra ir la­biau­siai iš­gy­ve­no dėl sa­vo tė­vų, ypač ma­mos, ku­ri yra la­bai jaut­ri. „Slė­piau tai nuo vi­sų. Jei kas pa­ ste­bė­da­vo smur­to žy­mių, nei­giau, kad ma­ne mu­ša, me­luo­da­vau, kad pa­sly­dau ar dar ki­taip su­si­ža­lo­jau“, – pa­sa­ko­jo Vai­da.

Ne kar­tą su sa­vo sva­jo­nių vy­ ru Pa­ry­žiu­je lan­kiu­sis V.Ru­dy­tė bend­rą jud­vie­jų gy­ve­ni­mą vis dėl­ to sie­jo su Lie­tu­va. Ro­ži­nius aki­ nius ne­šio­jo il­gai. Ka­da, kaip smė­ lio laik­ro­dy­je išbyrėjus pa­sku­ti­nei smil­te­lei, ji ty­liai išė­jo iš na­mų? „Ty­liai išei­ti jis ne­lei­do“, – vėl tar­si iš sa­vo nai­vu­mo nu­si­juo­kė V.Ru­dy­tė.

Tą nak­tį my­li­ma­sis bu­vo iš­vy­kęs su šo­kė­jo­mis, pa­lie­pęs Vai­dai lik­ ti na­mie. Nu­si­lei­du­si į pir­mą aukš­tą jau­na mo­te­ris dir­bo. Vė­liau V.Ru­dy­tė įsi­jun­gė kom­piu­te­rį ir stai­ga iš­vy­do ją no­kau­ta­vu­sią my­li­mo­jo ir sek­re­ to­re dir­bu­sios jos ge­riau­sios drau­gės su­si­ra­ši­nė­ji­mo skai­pe is­to­ri­ją. „Iš še­šių mė­ne­sių su­si­ra­ši­nė­ji­mo is­to­ri­jos paaiš­kė­jo, kad jis ir ma­no ge­riau­sia drau­gė, – V.Ru­dy­tė su ne­sle­pia­ma nuo­skau­da ir iro­ni­ja ta­rė pa­sta­ruo­sius žo­džius, pri­si­ pa­ži­nu­si, kad tuo­met jai že­mė tar­ si iš­sly­do iš po ko­jų, – ku­ri vie­na gy­ve­no su sa­vo vai­ke­liu ir mal­da­ vo ma­ne įdar­bin­ti, bu­vo mei­lu­žiai.

Ma­no my­li­ma­sis su ja drau­ga­vo ir mo­kė­da­vo kas mė­ne­sį po 3 000 li­

tų at­ly­gi­ni­mą, o man – nie­ko, nes, sa­ky­da­vo, pi­ni­gų ne­tu­ri...“ Su­muš­ta ne­te­ko są­mo­nės

Pa­ry­čiui grį­žęs na­mo pran­cū­zas pa­ma­tė prie du­rų su­krau­tus Vai­ dos la­ga­mi­nus. „Jis pra­dė­jo įkal­bi­nė­ti, aš pyk­ čio apim­ta kaž­ką jam pa­sa­kiau, – pui­kiai pri­si­mi­nė tą nak­tį V.Ru­dy­ tė, kai 190 cm ūgio pran­cū­zas vėl ėmė smur­tau­ti. – Čiu­po ma­ne už plau­kų, gerk­lės ir tėš­kė į sie­ną. Po to už­li­po ant krū­ti­nės, pri­spau­dė ko­jo­mis ir mu­šė kumš­čiais tol, kol pra­ra­dau są­mo­nę...“ At­si­pei­kė­ju­si Vai­da pir­miau­ sia pa­ju­to skaus­mą: per­štė­jo no­sį, vei­dą, lū­pas. Krau­juo­ta bu­vo ne tik ji, bet ir bu­to sie­nos, grin­dys. My­ li­mo­jo gre­ta ne­bu­vo. Ji tik gir­dė­jo, kad sva­jo­nių vy­ras kal­ba­si su sa­vo mei­lu­že – jos ge­riau­sia drau­ge. „Grie­biau, kas pa­puo­lė po ran­ka, įsi­spy­riau šle­pe­tes ir be pal­to iš­bė­ gau pro du­ris...“ – šios aki­mir­kos Vai­da ne­ga­li pa­mirš­ti.

Ver­kian­ti, kru­vi­na, šo­ko iš­tik­ta mo­te­ris gruo­džio mė­ne­sį šeš­tą va­ lan­dą ry­to Vil­niaus cent­re nu­ste­bu­ sių praei­vių pa­pra­šė te­le­fo­no ir pa­ skam­bi­no į Kau­ną tė­čiui. Nep­raė­jus nė va­lan­dai jis jau bu­vo sos­ti­nė­je. „Tą be­veik va­lan­dą aš slam­pi­ nė­jau gat­vė­mis, ban­džiau ap­šil­ ti Ar­ki­ka­ted­ro­je, ta­čiau ten ma­nęs neį­lei­do, – pri­si­mi­nė V.Ru­dy­tė. – Įpy­kęs tė­tis no­rė­jo vež­ti ma­ne į li­ go­ni­nę už­re­gist­ruo­ti įvy­kį, ta­čiau su­si­py­ko­me ir, vis dar ne­no­rė­da­ma su­žlug­dy­ti agen­tū­ros, jo, pa­pra­šiau va­žiuo­ti į Kau­ną. No­rė­jau pa­bėg­ti kuo to­liau, ne­tu­rė­jau jė­gų ker­šy­ti, man tai ne­rū­pė­jo. Tie­siog no­rė­jau grįž­ti į sau­gius tė­vų na­mus.“ Konf­lik­tas su R.Ku­ly­te

Su­ly­su­si iki 40 ki­log­ra­mų, du mė­ ne­sius sir­gu­si dep­re­si­ja ir per tą lai­ką be­veik nei­šė­ju­si iš na­mų jau­ na mo­te­ris, pa­si­ju­tu­si kiek ge­riau, iš­vy­ko į Pa­ry­žių. „Bu­vo su­da­ry­tas kont­rak­tas su agen­tū­ra, o aš esu žo­džio žmo­gus.

Ten pa­ma­čiau jį, pa­si­da­rė šlykš­tu...

Taip, jis ti­kė­jo­si, kad grei­tai grį­šiu at­gal... Ata­ka­vo per „Fa­ce­book’ą“, skai­pą, te­le­fo­nu, nors pa­si­kei­čiau nu­me­rį“, – pa­sa­ko­jo my­li­muo­ju nu­si­vy­lu­si mo­te­ris.

Il­gai­niui at­si­ga­vu­si psi­cho­lo­ giš­kai Vai­da iš­vy­ko dirb­ti į Ita­li­ją, „Mai­son Mi­la­no“ agen­tū­rą, su ku­ ria bu­vo bend­ra­dar­bia­vu­si. „Ten min­ty­se bu­vo tik dar­bas ir dar­bas“, – bu­vu­si kau­nie­tė ne­slė­ pė, kad bent me­tus ji ne­ga­lė­jo pa­ žiū­rė­ti į vy­rus.

Kol ga­liau­siai at­si­ra­do Ja­nos­has. „Jo tė­vai – me­ni­nin­kai, ma­ma – ta­py­to­ja. Sū­nų veng­riš­ku var­du pa­ va­di­no drau­gų iš Veng­ri­jos gar­bei, – šyp­so­jo­si Vai­da ir kruopš­čiai rin­ko žo­džius. – Jis la­bai dė­me­sin­gas, ra­ mus, sa­vy­je tram­do pa­vy­dą, ei­na į komp­ro­mi­sus, nu­si­lei­džia man.“ Vai­da su­rim­tė­jo pra­kal­bus apie ne­ti­kė­tai įsi­žie­bu­sį ne­tie­sio­gi­nį

konf­lik­tą su taip pat Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čia po­li­ti­ko Sil­vio Ber­ lus­co­ni is­to­ri­jo­je skan­da­lin­gai iš­ gar­sė­ju­sia lie­tu­vai­te Ra­sa Ku­ly­te, ku­riai iš gar­saus tur­čiaus są­skai­tos bu­vo per­ves­ta apie 800 tūkst. li­tų. Ža­dė­jo su­žlug­dy­ti?

„Išk­lau­sius jos gy­ve­ni­mo is­to­ri­ ją, man jos, ži­no­ma, pa­gai­lo: dai­ li mer­gi­na, o gy­ve­ni­mas ši­taip ne­ nu­si­se­kė, pa­ty­rė my­li­mo­jo smur­tą, ne­pri­tek­lių... Da­bar ji, su­prask, pa­ ga­liau ra­do džiaugs­mą, nes gy­ve­ na Ita­li­jo­je, dir­ba nak­ti­nia­me klu­be strip­ti­zo šo­kė­ja, ge­rai už­dir­ba, tu­ri vai­ki­ną ir yra la­bai lai­min­ga. Tie­ są sa­kant, ano­kia čia lai­mė – šok­ ti nuo­gai ap­link stul­pą strip­ti­zo klu­be“, – vie­nam Lie­tu­vos žur­na­ lui apie V.Ru­dy­tę kal­bė­jo R.Ku­ly­ tė, už­py­ku­si, kad ši ne­va ją sie­jo su S.Ber­lus­co­ni mei­lu­žė­mis. „Aš ne­su strip­ti­zo šo­kė­ja!“ – įskau­din­ta R.Ku­ly­tės žo­džių ka­te­go­ riš­kai tvir­ti­no Kau­no ko­le­gi­jo­je odos pa­puo­ša­lų di­zai­ną ir dai­lės pe­da­go­ gi­ką stu­di­ja­vu­si V.Ru­dy­tė, pa­brė­žu­ si, kad, be pa­rei­gų „Mai­son Mi­la­no“, tik ret­kar­čiais dir­ba fo­to­mo­de­liu ir ke­lis kar­tus po­za­vo ka­len­do­riams bei dra­bu­žių ka­ta­lo­gams.

Prieš tre­jus me­tus at­vy­ku­si į Ita­li­ją Vai­da net ne­ži­no­jo, kas yra S.Ber­lus­co­ni, ir nie­ko ne­bu­vo gir­ dė­ju­si apie R.Ku­ly­tę. „Apie ją man pa­pa­sa­ko­jo te­le­vi­zi­ jos lai­dą ma­čiu­si ma­ma, bet aš nie­ ka­da ne­sa­kiau, kad Ra­sa – Sil­vio mei­lu­žė! Nie­ka­da ne­sa­kiau, kad ją as­me­niš­kai pa­žįs­tu ir ap­skri­tai apie ją nie­ko nie­ka­da ne­kal­bė­jau, – Vai­ da bu­vo ka­te­go­riš­ka. – Kai ji pa­ra­šė „Fa­ce­book’e“ ant ma­no sie­nos, net ne­sup­ra­tau, kas ji to­kia. Pa­ra­šė, tar­ si tu­rė­čiau ži­no­ti, kas yra Ra­sa Ku­ ly­tė. Ža­dė­jo net su­žlug­dy­ti ma­ne.

Aš jai pa­ra­šiau, bet ji iš­si­try­nė an­ke­ tą, ku­rią bu­vo su­kū­ru­si, o jos at­sa­ky­ mą žur­na­le per­skai­tė ma­no ma­ma.“

Vai­da su­rim­tė­jo pra­kal­bus apie konf­lik­tą su po­li­ti­ko Sil­ vio Ber­lus­co­ni is­to­ri­jo­je skan­da­ lin­gai iš­gar­sė­ju­sia lie­tu­vai­te Ra­sa Ku­ ly­te, ku­riai iš tur­ čiaus są­skai­tos bu­vo per­ves­ ta apie 800 tūkst. li­tų.

Su­si­ža­dė­jo su my­li­muo­ju

Vai­da ne­slė­pė: ji la­bai pyks­ta ant ją ap­šmei­žu­sios R.Ku­ly­tės. „Ji vi­siems guo­dė­si, kad ją ap­ šmei­ž ė pa­sau­l io spau­d a, tei­g u­ si, ne­va ji yra Ber­lus­co­ni mei­lu­ žė. Ta­č iau ko­d ėl ji tą pa­t į da­ro su ma­n i­m i, ap­š meiž­d a­m a, kad aš – strip­ti­zo šo­kė­ja? Kal­ba apie šmeiž­tą ir iš­gy­ve­ni­mus, bet pa­ti el­gia­si taip pat. Ne­sup­ran­tu ko­ dėl? Juk ji ge­riau už vi­sus tu­rė­ tų su­pras­ti, kaip skau­du bū­ti ap­ šmeiž­tam, kaip dėl to iš­g y­ve­n a ar­ti­mie­ji ir vi­si gi­mi­nės, o jiems ne­ga­li pa­dė­ti, nes esi to­li“, – kal­ bė­jo V.Ru­dy­tė.

Ji ap­si­ra­mi­na ir šyp­so­si, vėl pra­ dė­jus kal­bė­ti apie drau­gys­tę su ita­lu Ja­nos­hu. Jis Vai­dos taip pat klau­sė, ko­dėl drau­ga­vo su smur­ tau­jan­čiu pran­cū­zu. „Jam sun­kiau, daug sun­kiau, – apie Ja­nos­hą kal­bė­jo V.Ru­dy­tė. – Po skau­džios pa­tir­ties aš įta­res­nė, pa­vy­ des­nė ir Ja­nos­hui rei­kia kant­ry­bės su ma­ni­mi.“

Vai­da gy­ve­ na su Ja­nos­hu nuo­m o­j a­m a­m e dvie­jų kam­ba­rių bu­te. Mo­te­ris pri­dū­rė, kad su jais gy­ve­na du šu­nys – mop­sas ir dal­ma­ti­nas.

Ar ita­las se­niai pa­siū­lė ran­ką ir šir­dį? „Siūūū­lė, – šiek tiek nu­ste­bo ir nu­si­juo­kė V.Ru­dy­tė.

– Praė­ju­sių me­tų va­sa­rą pa­do­va­ no­jo žie­du­ką. Priė­miau. Su­si­ža­dė­ jo­me. Bet sa­kiau, kad pa­gal­vo­siu.

Po skau­džios pa­tir­ties ir nu­si­vy­li­ mo vy­rais jam dar rei­kės su ma­ni­ mi kant­ry­bės. Oi, rei­kės...“

21

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn

vė tvirtina ne­santi strip­ti­zo šo­kė­ja

Su­si­ža­dė­ju­sie­ji: V.Ru­dy­tė jau dve­jus me­tus drau­gau­ja su me­ni­nin­ku

ita­lu Ja­nos­hu.

Apš­meiž­to­ji: Vai­da Ita­li­jo­je dir­ba šou ren­gi­nių agen­tū­ro­je „Mai­kon Mi­la­no“ ir ret­kar­čiais – fo­to­mo­de­liu.

Vai­dos Ru­dy­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

22

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn

Už nak­vy­nę šal­ty­je – dau­giau Do­na­tas Moc­kus, 26-erių Kai­šia­do­ rių ra­jo­no Jo­ni­liš­kių kai­mo gy­ven­to­jas, su ko­le­ga iš Lat­vi­ jos ke­tu­rias pa­ras Lap­lan­di­jo­je sta­tė snie­go vieš­bu­tį, ku­ ris pri­klau­so Ka­lė­dų Se­ne­liui. Grįž­da­mas na­mo le­do skulp­to­ rius dar spė­jo da­ly­ vau­ti fes­ti­va­ly­je Jel­ ga­vo­je ir lai­mė­ti tre­ čią vie­tą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Pa­te­ko į ves­tu­ves

Skulp­tū­ros: me­ni­nin­kai vieš­bu­ty­je su­kū­rė le­do ere­lį ir dvi­gal­vę žu­vį.

„Dėl il­gai už­si­bu­vu­sios šil­to oro ban­gos sta­ty­ba iš snie­go ir le­do pra­si­dė­jo daug vė­liau“, – į Lap­lan­ di­ją su Alek­sand­ru Gai­ko, Lat­vi­jo­ je gy­ve­nan­čiu ko­le­ga skulp­to­riu­mi, D.Moc­kus at­vy­ko tik va­sa­rį.

Jų už­duo­tis bu­vo pa­sta­ty­ti le­do ba­rą, su­kur­ti dvi skulp­tū­ras iš snie­go ir rel­je­fą sie­no­je. Vieš­bu­tis „Kaks­ laut­ta­nen“ dar ne­bu­vo baig­tas. „Mes ir ant sie­nų de­ko­ra­ci­jas kū­ru­si nor­ve­gė bu­vo­me pir­mie­ ji čia at­vy­kę me­ni­nin­kai“, – aiš­ki­ no Do­na­tas.

Be­je, at­vy­kus skulp­to­riams vieš­ bu­ty­je vy­ko suo­mių ves­tu­vės. „Kaks­laut­ta­nen“ te­ri­to­ri­ja – di­ de­lė: at­ski­ra­me snie­go ir le­do an­ ga­re – di­džio­ji sa­lė su ho­lu, ba­ru, pa­tal­po­mis ad­mi­nist­ra­ci­jai. Ats­ki­ rai įreng­ti gy­ve­na­mie­ji na­me­liai – iš vi­so 10 kam­ba­rių.

Lan­ky­to­jai ga­li iš­si­nuo­mo­ti snie­ go mo­to­cik­lus, mo­to­ri­nes ro­ges, iš­ ban­dy­ti ki­tas ekst­re­ma­lias žie­mos pra­mo­gas.

Bio­che­mi­ja: šis Do­na­to ir lat­vės A.Ru­dzy­tės-Ki­ri­lo­vos dar­bas bu­vo įver­tin

gal­vę žu­vį ir dvie­jų met­rų ere­lį. „Iš pra­džių su­pjaus­ty­da­vo­me le­ dą ga­ba­lais, po to kli­juo­da­vo­me juos van­de­niu, – pa­sa­ko­jo D.Moc­ kus. – Kai išei­da­vo kaž­kas pa­na­šaus į no­ri­mą skulp­tū­rą, pjaus­ty­da­vo­me elekt­ri­niu pjūk­lu. Ir po to jau gra­ žin­da­vo­me ir baig­da­vo­me sa­vo ga­ min­tais spe­cia­liais įran­kiais. Jie – pa­na­šūs, ku­rie nau­do­ja­mi dro­ži­ nė­jant me­dį, ta­čiau tu­ri bū­ti ašt­res­ ni, nes ki­taip le­das lū­ži­nė­tų.“

Dir­bo ir nak­ti­mis

160 eu­rų

Pa­ga­ni­ni: už šį dar­bą D,Moc­kus

lai­mė­jo tre­čią vie­tą.

– tiek kai­nuo­ja nak­vy­nė snie­go vieš­bu­ty­je.

„Ne­to­li vieš­bu­čio yra eže­ras. Iš jo spe­cia­lio­mis ran­ko­vė­mis pum­ puo­ja­mas van­duo. Pa­na­šiai kaip žie­mos ku­ror­tuo­se jis purš­kia­mas ant spe­cia­laus kar­ka­so, – snie­go vieš­bu­čio sta­ty­mo prin­ci­pą aiš­ki­ no skulp­to­rius. – Po to kar­ka­sas iši­ma­mas ir pra­de­da dirb­ti me­ni­ nin­kai: dai­li­na, tvar­ko rel­je­fą, ku­ ria skulp­tū­ras.“ Lau­ke tvy­ro­jo 25 laips­nių šal­ tis, vieš­bu­ty­je bu­vo šiek tiek šil­ čiau –15 laips­nių. Šal­čio. D.Moc­ kus su A.Gai­ko dir­bo ke­tu­rias pa­ras, ne­tgi nak­ti­mis. Jiems jau iš anks­to bu­vo pa­skir­ta 5 met­rų aukš­čio snie­go krū­va. Lie­tu­vis ir lat­vis for­ma­vo met­ro aukš­čio dvi­

Liuk­so lu­bos – stik­li­nės

Snie­go vieš­bu­ty­je nė­ra te­le­vi­zo­rių.

Nak­tis liuk­se kai­nuo­ja 160 eu­rų.

Ant me­di­nių rąs­tų pa­ties­ti kai­liai, pa­ta­ly­nė. Tua­le­tai įreng­ti at­ski­rai, jie pri­me­na di­de­lius snie­go kū­gius su du­ri­mis. Tua­le­tai šil­do­mi elekt­ ra, juo­se yra prieš­kam­ba­ris, plau­ tu­vė, uni­ta­zas.

Bran­giau­siai kai­nuo­jan­čių kam­ ba­rių lu­bos stik­li­nės – gu­lint lo­vo­ je ga­li­ma pa­si­gro­žė­ti Šiau­rės pa­ švais­te. „Leis­da­mie­si lėk­tu­vu ma­tė­me šį gro­žį, – šyp­te­lė­jo D.Moc­kus. – Per ke­tu­rias pa­ras, nors oras bu­vo sau­lė­tas, dau­giau pa­švais­čių neiš­ vy­do­me.“

Už­tai le­do skulp­to­riai ma­tė daug šiau­rės el­nių. Jie drą­siai vaikš­ti­nė­jo ne­tgi ke­liais. Do­na­tas pa­ra­ga­vo el­ nie­nos. Klau­sia­mas apie sko­nį su­ si­rau­kė: „Nes­ka­ni.“

Snie­go vieš­bu­ty­ je nė­ra te­le­vi­zo­rių.

Tua­le­tai įreng­ti at­ ski­rai, jie pri­me­na di­de­lius snie­go kū­ gius su du­ri­mis.

Ir nu­si­juo­kė pa­klaus­tas, ar te­ ko Lap­lan­di­jo­je pa­ra­gau­ti suo­mių deg­ti­nės: „Ne, ne. Bet lap­lan­diš­ kas alus la­bai ska­nus.“ Nykš­čio na­go auk­so ga­ba­las

Snie­go vieš­bu­ty­je dir­bę skulp­to­riai guo­lių neiš­mė­gi­no: jie nak­vo­jo me­ di­niuo­se na­mu­kuo­se, kur oro tem­ pe­ra­tū­ra sie­kė 20 laips­nių ši­lu­mos.

Gre­ta bu­vo suo­miš­ka pir­tis, at­ski­ ruo­se na­me­liuo­se – dū­mi­nė pir­tis.

Ne­to­li yra Ka­lė­dų Se­ne­lio re­zi­den­ ci­ja, jo gy­ve­na­ma­sis na­mas, po­ky­

23

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn

au kaip pu­sė tūks­tan­čio li­tų

„Kaks­laut­ta­nen“: lietuviui atvykus snie­go vieš­bu­tis dar ne­bu­vo baig­tas.

Ka­lė­dų Se­ne­lis ti­ki­no, kad dar praė­ju­ sią va­sa­rą ra­do nykš­ čio na­go dy­ džio auk­so ga­ba­liu­ką.

n­tas spe­cia­liu pri­zu.

lių sa­lė, nykš­tu­kų na­me­liai ir daug įvai­riau­sių skulp­tū­rų. „Ka­lė­dų Se­ne­lis Ju­si – snie­go vieš­bu­čio sa­vi­nin­kas, – nu­si­juo­kė D.Moc­kus. – Čia jo tė­vai kaž­ka­ da nu­si­pir­ko že­mės ir ieš­ko­jo auk­ so. Jo ra­dus, Ka­lė­dų Se­ne­lis pra­dė­ jo plė­to­ti tu­riz­mo vers­lą – sta­ty­ti snie­go vieš­bu­čius, or­ga­ni­zuo­ti pra­ mo­gas. Jis ti­ki­no, kad dar praė­ju­ sią va­sa­rą ra­do nykš­čio na­go dy­ džio auk­so ga­ba­liu­ką.“ Pa­sa­ko­ja­ma, kad apie 50 ki­lo­ met­rų nuo tos vie­tos bu­vo pa­sta­ ty­ti du pra­ban­gūs, jau įpras­ti vieš­ bu­čiai ir snie­go tra­sa. Ap­link – nė gy­vos dva­sios.

Ka­da vieš­bu­čiai baigs sa­vo gy­va­ vi­mą? To tei­ra­vo­si ir Do­na­tas. Suo­ miai tik gūž­čio­jo pe­čiais: kol nak­ tį bus šal­čio.

Skulp­tū­rų fes­ti­va­ly­je – tre­čias

Grįž­da­mas iš Lap­lan­di­jos D.Moc­ kus dar spė­jo į vie­ną gar­siau­sių le­ do skulp­tū­rų fes­ti­va­lį Eu­ro­po­je. Jis vyks­ta Lat­vi­jo­je, Jel­ga­vo­je. Šie­met to­kia šven­tė vy­ko jau 14 kar­tą. Šia­me fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo 12 in­ter­na­cio­na­li­nių ko­man­dų – 24 skulp­to­riai iš Lat­vi­jos, Lie­tu­vos,

Ba­ras: D.Moc­kus ir lat­vis A.Gai­ko dir­bo kar­tu.

Ru­si­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, net iš Ki­ni­jos ir Ja­po­ni­jos. Iš vi­so bu­ vo pa­ga­min­tos 24 ma­žos skulp­tū­ ros ir 12 di­de­lių.

Ten D.Moc­kus ir lat­vė Ag­nie­sė Ru­dzy­tė-Ki­ri­lo­va už bend­rą dar­bą – dvi vie­ną nuo ki­tos nu­si­su­ku­sias bū­ty­bes, ku­rios pa­na­šios į jau­čius ir ark­lius, ga­vo spe­cia­lų ko­mi­si­jos pri­zą.

In­di­vi­dua­lio­je rung­ty­je Jo­ni­liš­ kių kai­mo gy­ven­to­jas lai­mė­jo tre­ čią vie­tą už kū­ri­nį „Mis­ter Pa­ga­ ni­ni“ – žmo­gų, gro­jan­tį smi­čiu­mi ant il­gų sa­vo plau­kų. Pir­mą vie­tą ko­man­di­nia­me dar­be lai­mė­jo lat­ viai už de­vy­nių met­rų aukš­čio le­ di­nę sta­tu­lą „Ika­ras“. „Bri­tai iš le­do pa­da­rė di­no­zau­rą dė­lio­nę, – su­dė­tin­gą erd­vi­nį bri­tų dar­bą iš­sky­rė Do­na­tas. – Kas dar bu­vo pa­ga­min­ta? Di­de­lis, per­skel­ tas mo­liū­gas su vi­du­je šo­kan­čio­mis tri­mis mer­gi­no­mis, sau­lė, dvi tar­ pu­sa­vy­je bend­rau­jan­čios gal­vos – vie­toj jų akių bu­vo žmo­nių fi­gū­rė­ lės, dra­ko­nas čiuo­žyk­lo­je...“ Klau­sia­mas, kur da­bar ve­da žie­ mi­niai D.Moc­kaus ke­liai, skulp­to­ rius nu­si­juo­kė: „Da­bar jau rei­kės reng­tis smė­lio fi­gū­rų fes­ti­va­liams.“

WC: ren­kan­tis tua­le­to du­ris vy­rams ir mo­te­rims su­klys­ti būtų sun­ku.

Do­na­to Moc­kaus asmeninio archyvo nuotr.

24

Šeštadienis, vasario 25, 2012

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 25–kovo 2 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lis ža­da ne­blo­gų emo­ci­jų, kū­ry­bi­nį įkvė­pi­mą ir sėk­mę mei­lės fron­te, tik gal­būt kas nors iš ar­ti­mų­jų var­gins sa­vo nu­si­skun­di­mais ir bam­bė­ji­mais.

Kad ir ko­kie neį­do­mūs at­ro­dy­tų pra­kti­niai rei­ka­lai, bui­tis, de­rė­tų juos su­tvar­ky­ti. Nuo pir­ma­die­nio bū­si­te nu­si­tei­kę im­tis vers­lo, nuo­ sa­vy­bės, nuo­mos rei­ka­lų. Jų iš­ties nea­ti­dė­lio­ki­te, nes nuo sa­vai­tės vi­du­rio jau bus dau­giau dirg­lu­mo, gin­čų, įtam­pos dar­be ir vi­sur ap­ lin­kui. Ga­li at­si­ras­ti ne­nu­ma­ty­tų tech­ni­nių, pre­ky­bos rū­pes­čių.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pe­rio­do pra­džio­je jums la­ biau­siai no­rė­sis tin­gi­niau­ti, svai­gin­tis al­ko­ho­liu ar­ba mei­le, ar tie­siog ra­miai pail­sė­ti be jo­kio šur­ mu­lio ir jo­kių pa­rei­gų. Iš tik­rų­jų pra­ var­tu pa­si­mė­gau­ti vie­nat­ve, me­nu, pa­me­di­tuo­ti. Sau­go­ki­tės gre­sian­čių in­fek­ci­jų. Nuo pir­ma­die­nio ne­ma­žai nu­veik­si­te, jei ne­si­blaš­ky­si­te ir ne­ pa­tai­kau­si­te sa­vo kin­tan­čioms nuo­ tai­koms. Vei­ki­te pla­nin­gai. Itin sau­ go­ki­te nuo pa­vo­jų vai­kus, o ir pa­tys ne­pa­si­duo­ki­te abe­jo­ti­noms pa­gun­ doms, avan­tiū­roms. Ne­le­ga­li afe­ra ge­ruo­ju ne­si­baigs.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džio­je ak­ty­viai bend­rau­si­te, žmo­nė­si­tės. Šeš­ta­die­nio su­si­ti­ki­mai ir ren­ gi­niai tu­rė­tų džiu­gin­ti ir su­teik­ ti įdo­mių įspū­džių. Ki­tos sa­vai­ tės pra­džio­je jau­si­tės ta­si pa­var­gę ar su­ne­ga­la­vę. Ne­si­no­rės ro­dy­ti ini­cia­ty­vos, bū­ti dė­me­sio cent­re, tad mė­gin­si­te iš­lik­ti še­šė­ly­je. Ga­li išaiš­kė­ti da­ly­kų, apie ku­riuos nie­ ko ne­nu­tuo­kė­te. Ant­ro­je pe­rio­do pu­sė­je augs įtam­pa dėl dar­bo ar­ ba šei­mos si­tua­ci­jos. Ga­li­te pa­tir­ ti kai ku­rių as­me­nų ne­pa­lan­ku­mą, iš­puo­lių, gal net ag­re­si­ją.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Pe­rio­do pra­džio­je ne­la­bai sek­sis ati­trūk­ti nuo dar­bo rei­ka­lų ir be rū­pes­čių pra­mo­gau­ ti, il­sė­tis.Gal­būt teks pa­si­ro­dy­ ti vie­šu­mo­je, ves­ti ren­gi­nį, da­ly­ vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­je ar pan. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tin­ka­ma įvai­riems su­si­ti­ki­mams, vi­suo­me­ni­niams rei­ka­lams, pi­lie­ti­nei ini­cia­ty­vai, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio bet koks no­ras bend­rau­ti ir reikš­tis iš­ga­ ruos kaip rū­kas. Tik ir te­gal­vo­si­te, kaip iš­si­suk­ti nuo kon­tak­tų, su­si­ ti­ki­mų, kaip ati­dė­ti kai ku­rias iš­ vy­kas ir do­ku­men­tų tvar­ky­mą, in­ ter­viu ar in­for­ma­ci­jos tei­ki­mą.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lis bus ne­nuo­bo­ dus. Tik­riau­siai sklan­džiai vyk­dy­si­te su­si­pla­nuo­tą kul­tū­ros pro­gra­mą, da­ly­vau­si­te pa­ro­do­ je, kon­fe­ren­ci­jo­je, nuei­si­te į ki­ną ar teat­rą, pa­bend­rau­si­te su ne­pa­ žįs­ta­mais as­me­ni­mis, įžy­my­bė­mis ar už­sie­nie­čiais. Neb­lo­gas lai­kas ir rim­čiau pa­si­mo­ky­ti, raš­to dar­ bams ar pub­li­ka­ci­joms ra­šy­ti. Nuo pir­ma­die­nio teks im­tis svar­bių da­ ly­ki­nių rei­ka­lų, iš­klau­sy­ti va­do­vy­ bės nu­ro­dy­mų ar pa­sta­bų, gal­būt teks da­ly­vau­ti su­si­rin­ki­me, pri­ siim­ti at­sa­ko­my­bę.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džia ga­na per­ mai­nin­ga. Ga­li bū­ti, kad skau­da­mą šir­dį dėl mei­lės rei­ka­lų, vai­kų pro­ble­mų ar kū­ry­bi­nės ne­sėk­ mės šeš­ta­die­nį pa­keis džiaugs­min­ ga eu­fo­ri­ja, me­ni­nis įkvė­pi­mas ar mei­lės fan­ta­zi­jų iš­si­pil­dy­mas. Sek­sis bend­rau­ti su už­sie­nie­čiais, įta­kin­ gais pa­žįs­ta­mais, su­si­ra­ši­nė­ti in­ter­ ne­tu, mo­ky­tis. Ki­tą sa­vai­tę iki tre­ čia­die­nio ne­blo­gai su­ksi­tės, jei teks im­tis su kul­tū­ra, moks­lu, tei­sėt­var­ ka su­si­ju­sių ak­tua­li­jų, ta­čiau di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­kel­si­te kon­ku­ren­tų, opo­nen­tų prie­šiš­ku­mą ir ken­ki­mą.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Šeš­ta­die­nį ga­li­ma ti­kė­tis švel­naus, ro­man­tiš­ko su­si­ tai­ky­mo su ar­ti­mu žmo­gu­mi, jei ką tik pik­tuo­ju iš­si­sky­rė­te ar šiurkš­ čiai ap­si­žo­džia­vo­te, nu­vy­lė­te vie­ nas ki­tą. Apsk­ri­tai šeš­ta­die­nis itin pa­lan­kus pa­si­ma­ty­mams, pa­žin­ tims megz­ti, gal net pa­si­pirš­ti. Ki­ ta sa­vai­tė pri­mins apie neį­vyk­dy­ tus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, dar ne­su­mo­kė­tus mo­kes­čius. Gal­būt at­gau­si­te ar grą­žin­si­te sko­lą. Pro­ tin­gai tvar­ky­ki­te sa­vus ir sve­ti­mus pi­ni­gus. Į pe­rio­do pa­bai­gą pa­di­dės ava­ri­jų, gais­rų, trau­mų ti­ki­my­bė.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džio­je itin pa­ rūps iš­vaiz­da, kos­me­ti­ ka, ūki­niai rei­ka­lai. Bū­si­te nu­si­tei­ kę ap­si­lan­ky­ti gro­žio sa­lo­ne ar­ba puoš­ti, kirp­ti sa­vo au­gin­ti­nius. Jei na­mi­nio gy­vū­no ne­tu­ri­te, ga­li kil­ti no­ras jį įsi­gy­ti. Rū­pin­ki­tės svei­ka­ ta, ne­pikt­nau­džiau­ki­te or­ga­niz­mo re­zer­vais. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je prio­ri­te­tą teik­si­te san­ty­kiams su par­tne­riais, my­li­mu žmo­gu­mi. Jei jų ne­dar­ko veid­mai­nys­tė, ne­tei­sin­ gu­mas, tuo­met pa­tir­si­te suar­tė­ji­mo šir­di­mis džiaugs­mą. Pe­rio­do pa­bai­ ga ža­da di­des­nį dar­bo krū­vių ar­ba ne­nu­ma­ty­tų sun­ku­mų dar­be.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį bus ga­li­my­bių pa­s i­l inks­m in­t i, su­s i­t ik­ ti su drau­gais, my­li­mu žmo­gu­mi.

No­riai bend­rau­si­te ir su vai­kais, su­gal­vo­si­te vai­kiš­kų pra­mo­gų.

Tu­rė­si­te iš­lai­dų, jei už­sii­ma­te re­ mon­tu. Re­gis, jus do­mins ir gar­ de­ro­bas. Per­žiū­rė­si­te sa­vo spin­ tas, da­ry­si­te at­ran­ką. Ki­tą sa­vai­tę pri­reiks ypa­tin­go at­sa­kin­gu­mo, veik­lu­mo ir kom­pe­ten­ci­jos. Gal­ būt gau­si­te in­for­ma­ci­jos, su­si­ ju­sios su įsi­dar­bi­ni­mu, svei­ka­tos ty­ri­mais. Ga­li­te ap­si­spręs­ti keis­ ti gy­ve­ni­mo bū­dą.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį tur­būt ge­rai jau­ si­tės na­muo­se, pa­sken­dę bui­ty­je, ga­lė­da­mi pa­bend­rau­ti su ar­ti­mai­siais, vai­kais. Jei įma­no­ ma, lais­va­lai­kį bū­ti­nai pra­leis­ki­ te su tais, ku­riuos my­li­te ir ku­rių drau­gi­ja jus džiu­gi­na. Tik­tų kur­ti, re­pe­tuo­ti, de­monst­ruo­ti sa­vo ta­ len­tus ar­ba tam ska­tin­ti ki­tus. Ki­ tos sa­vai­tės pra­džia ža­da sėk­mę, ta­čiau be įtemp­tų pa­stan­gų nie­ko ne­pa­siek­si­te. Staig­me­nų ga­li­ma ti­kė­tis iš vai­kų. Nuo tre­čia­die­nio nuo­tai­ką ga­dins, pla­nus jauks ne­ ko­kia sa­vi­jau­ta.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­l į ne­n us­tyg­s i­te vie­to­je, bū­si­te lin­kę ieš­ko­ti įdo­mios drau­gi­jos ir nuo­ty­kių. Re­ gis, šeš­ta­die­nis ne­nu­vils. Vis dėl­to bū­tų ge­riau, kad iš anks­to ži­no­tu­ mė­te, ko no­ri­te. Tik­tų keis­ti gy­ve­ ni­mo bū­dą ir as­me­ni­nį sti­lių, ge­ rin­ti mi­ty­bą, pa­baig­ti na­mų ūkio dar­bus. Nuo pir­ma­die­nio tur­būt ap­si­ri­bo­si­te įpras­ta ap­lin­ka ir už­ siė­mi­mais, nors su­pla­na­vę ga­li­te bū­ti kur kas įdo­mes­nių da­ly­kų. Iš­ ties pra­var­tu ne­pro­vo­kuo­ti įtam­ pos ir ge­riau pa­sa­ky­ti per ma­žai nei per daug.

Iš­ra­di­mas: ke­tur­ko­jė klien­tė įvy­nio­ja­ma į rankš­luos­tį, kad jos kai­lis

grei­čiau su­ger­tų ba­li­na­mą­jį šam­pū­ną.

Ke­tur­ko­jų ma­dos Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Ke­tur­ko­jai au­gin­ti­niai tu­ri bū­ti ne tik svei­ki, gra­žūs, bet ir ma­din­gi.

Ko­kios jų šu­kuo­se­nos ma­din­gos šie­met?

Tai šu­nų kir­pė­jams aiš­ki­no ir de­ monst­ra­vo Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą meist­riš­ku­mo pa­mo­kas su­ren­gęs pro­fe­sio­na­lus šios sri­ties meist­ras ko­rė­jie­tis Sang Hoon Lee. Jo at­sto­ vau­ja­ma Azi­jos mo­kyk­la pel­nė pa­ sau­li­nį pri­pa­ži­ni­mą.

Azi­jos ša­ly­se, Ame­ri­kos že­my­ne ren­giant šu­nis pa­ro­doms, jų kai­liui pri­žiū­rė­ti nau­do­ja­mos šios kos­ me­ti­kos prie­mo­nės: įvai­rūs alie­ jai, kai­lį švie­si­nan­ti ir jam pu­ru­mo su­tei­kian­ti pud­ra, dirb­ti­nės sruo­ ge­lės, la­kas, pu­tos, da­žai. Eu­ro­pos ša­ly­se ver­ti­na­mas na­tū­ra­lu­mas, daug dė­me­sio ski­ria­ma nuo­la­ti­nei kai­lio prie­žiū­rai, mai­ti­ni­mui. Kai­ lis puo­se­lė­ja­mas nau­do­jant įvai­rius šam­pū­nus, bal­za­mus.

S.H.Lee da­li­jo­si šuns kai­lio prie­ žiū­ros, pa­ruo­ši­mo pa­ro­doms, kir­ pi­mo, da­žy­mo pa­slap­ti­mis, de­ monst­ra­vo pa­ro­do­muo­sius įvai­rių veis­lių šu­nų – pu­de­lių, Si­bi­ro has­ kių, Mal­tos bi­šo­nų, gar­ba­no­tų­jų bi­ šo­nų ir ki­tų kir­pi­mus, pa­brėž­da­mas kai­lio struk­tū­ros ypa­tu­mus. Sve­čias at­sklei­dė kir­pi­mo su­bti­ly­bių, pa­de­ dan­čių su­teik­ti šuns snu­ku­čiui ypa­ tin­go iš­raiš­kin­gu­mo, pa­brėž­ti lai­ky­ se­nos gro­žį ar pa­slėp­ti trū­ku­mus.

S.H.Lee – vie­nas žy­miau­sių Azi­ jo­je šu­nų kai­lių prie­žiū­ros eks­per­tų, di­džiau­sių vi­sų veis­lių šu­nų pa­si­ro­ dy­mų tei­sė­jas, pa­tir­ties sė­mę­sis iš gar­siau­sių JAV ir Ja­po­ni­jos meist­rų.

Be­je, šian­dien Pie­tų Ko­rė­jo­je vei­ kia apie 400 šu­nų kai­lių prie­žiū­ros aka­de­mi­jų ir apie 50 ins­ti­tu­tų.

Paslaptis: ba­li­na­mą­ja pud­ra nu­

pud­ruo­tos ko­jos pa­di­di­na apim­tį.

Brangu: jo kai­lis iššu­kuo­tas še­pe­

čiu, ku­rių ga­liu­kai pa­deng­ti auk­su.

Den­dis: taip pa­kirp­tais ūsais –

tiesiai į gro­žio kon­kur­są.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu at­si­pa­ lai­duo­ti, pa­si­mė­gau­ti ra­my­ be ir dėl nie­ko ne­suk­ti gal­vos. Jei ei­si­te į par­duo­tu­ves, tur­būt pri­si­ pirk­si­te gra­žių daik­tų. Re­gis, sek­ sis spręs­ti as­me­ni­nes ir gi­mi­nai­čių pro­ble­mas, ypač jei tam ne­rei­kia pi­ni­gų. Pa­tir­si­te įdo­mų įvy­kį ar­ba gau­si­te int­ri­guo­ja­mos in­for­ma­ci­ jos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je nea­ti­ dė­lio­ki­te ne­baig­tų svar­bių dar­bų.

Ką ga­li­te, pa­si­sten­ki­te at­lik­ti tuoj pat. Tik­riau­siai iš­gir­si­te jums ak­ tua­lių nau­jie­nų iš ar­ti­mos ap­lin­kos žmo­nių, ži­niask­lai­dos.

Nau­jie­na: Lie­tu­vos meist­rams dar neįp­ras­ta kirp­ti dve­jo­mis žirk­lė­mis

Si­do­ni­ja

Ie­vos Plun­gai­tės nuo­tr.

vie­no­je ran­ko­je.

25

šeštadienis, vasario 25, 2012

menas ir pramogos

E.Mar­kū­no pa­ra­le­li­nių pa­sau­lių rea­ly­bė No­rint iš­vys­ti, re­gė­ ti pa­ra­le­li­nes rea­ ly­bes, rei­kė­tų ap­ si­lan­ky­ti ga­le­ri­jo­je „Me­no par­kas“. Il­gė­ liau stab­te­lė­jus prie Ei­mu­čio Mar­kū­ no nau­jau­sių sa­vi­ ta tech­ni­ka su­kur­tų pa­veiks­lų, jų hip­no­ ti­nis po­vei­kis nea­ be­jo­ti­nas.

Ga­li bū­ ti, kad ims svaig­ti gal­va, rai­ bu­liuos aky­se, iš po ko­jų slys že­mė, bet tai iš­ vy­si­te.

Klo­dai: E.Mar­kū­no dar­bų pa­slap­tis – ne tik hip­no­ti­nis po­vei­kis, bet ir au­to­riaus tech­ni­ka.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Žvilgs­nis į ki­tą pa­sau­lį

Ga­li bū­ti, kad ims svaig­ti gal­va, rai­ bu­liuos aky­se, iš po ko­jų slys že­mė, bet tai iš­vy­si­te. Ką? Tai jau kiek­ vie­no vaiz­duo­tės, emo­ci­jų, pa­tir­ čių, pa­ga­liau – lū­kes­čių rei­ka­las.

Ga­li bū­ti, kad iš­vy­si­te kau­ko­les, vei­dus, nuo­lat kin­tan­čias gy­vių ir au­ga­lų for­mas, ku­rian­čias ki­tą pa­ sau­lį, rea­ly­bę, ku­ri neap­čiuo­pia­ma, bet pa­ti­ria­ma, ir šis pa­ty­ri­mas tė­ra vie­nin­te­lis įro­dy­mas, kad vis dėl­to tai eg­zis­tuo­ja, nė­ra pra­ma­nas ar ha­ liu­ci­no­ge­ni­nė bū­se­na, o jei­gu ir tai – va­di­na­si, koks ga­lin­gas me­nas.

Ga­lė­tų „Me­no par­ke“ prieš pa­ veiks­lus sto­vė­ti fo­te­liu­kai su ra­ tu­kais (žiū­rė­ji­mo at­stu­mui re­gu­ liuo­ti), tuo­met pa­ro­dą, žvel­gi­mą į pa­veiks­lą jau bū­tų ga­li­ma va­din­ ti sean­su. Ar pa­ju­to sa­vo pa­veiks­lų hip­no­zę ir jų au­to­rius – dai­li­nin­kas Ei­mu­tis Mar­kū­nas? „Taip, pa­ju­tau. Vie­nu me­tu gal­ vo­jau, kad čia gal­būt tik man vie­ nam, gal da­ro­si kaž­kas ne­ge­rai, –

juo­kia­si me­ni­nin­kas. – Pra­dė­jau į dirb­tu­vę kvies­tis drau­gus, kad pa­ si­tik­rin­čiau, na, ar ne­ver­du sa­vo sul­ty­se.“ Drau­gų pri­ta­ri­mas ir net su­si­ža­ vė­ji­mas E.Mar­kū­ną nu­ra­mi­no. Ir ne tik nu­ra­mi­no – pa­gi­li­no iš­gy­ ve­na­mą sa­tis­fak­ci­jos jaus­mą. „Man at­ro­do, kad vi­są lai­ką šios pa­ro­dos link ir ėjau“, – da­bar­ti­nę sa­vo bū­ se­ną at­sklei­džia dai­li­nin­kas.

Dei­man­tas vaiz­duo­tei

Au­to­riaus tech­ni­ka su­kur­ti pa­ veiks­lai vie­nų yra pa­va­di­na­mi gra­ fi­ka, ki­tų – fo­tog­ra­fi­ja. „Bet iš tik­ rų­jų tai – ta­py­ba, ku­riai bū­din­gas mos­tas, po­tė­pis, pa­veiks­lai su­kur­ ti tep­tu­kais, men­te­lė­mis, t. y. ta­ py­bos prie­mo­nė­mis“, – pa­tiks­li­na E.Mar­kū­nas. Tik štai da­žai – to­ li gra­žu ne alie­jus ar ak­ri­las, o gra­ fi­tas, gra­fi­to mil­te­liai su­mai­šy­ti su... Ši­to su­ži­no­ti ne­pa­vyks, nes tai – au­to­riaus tech­ni­ka, ku­rią dai­li­ nin­kui vie­na pa­ro­dos lan­ky­to­ja pa­ siū­lė už­pa­ten­tuo­ti. „Su tiek gra­fi­to kiek daug bū­tų pa­ga­min­ta pieš­tu­ kų“, – drau­giš­kai pa­juo­ka­vo ji, nes

gra­fi­tas pa­veiks­luo­se at­si­sklei­džia ne kaip pie­ši­mo, o ta­py­bos tech­ni­ ka, t. y. ir sto­rais po­tė­piais. „Ne tik pieš­tu­kų, gal išei­tų ir koks vie­nas ki­tas dirb­ti­nis dei­ man­tas“, – šyp­so­da­ma­sis ati­ta­rė pa­ro­dos au­to­rius, paaiš­kin­da­mas, kad dirb­ti­niai dei­man­tai ga­mi­na­mi su­spau­džiant gra­fi­tą, mi­li­jo­nus jo to­nų, į kvad­ra­ti­nį cen­ti­met­rą.

Vis­gi ar ne tik­riau­sias dei­man­ tas, ku­ris mai­ti­na sie­lą, vaiz­duo­ tę, iš­gy­ve­ni­mus, pa­ga­liau – akis, ir jos ima ne ma­ty­ti, o re­gė­ti? Pa­ra­ le­li­nius, o gal tik­ruo­sius pa­sau­lius?

Vaiz­di­nius, o gal iš­gy­ve­ni­mus, iš­ gy­ve­ni­mo vaiz­dus, ku­rie su­si­for­ muo­ja il­gė­liau žvel­giant ir nuo­lat mai­no­si, kin­ta, nes akys pa­gau­na vis ki­tą de­ta­lę, ke­liau­ja po di­džiu­ lį pa­veiks­lo for­ma­tą, ku­ris su­ku­ria vis kaž­ką nau­jo.

Ga­li­ma sa­ky­ti, tai pa­veiks­lai, ku­ rie nuo­lat ku­ria (pa­ra­le­li­nes rea­ly­ bes), vys­to­si. Tai gal yra ne­su­kur­ti, ne­pa­baig­ti? Anaip­tol. Ga­li­ma juos pa­va­din­ti mo­der­niau – tai in­te­r­ ak­ty­vūs pa­veiks­lai, ta­čiau su­kur­ti be jo­kių šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų:

Ei­mu­tis Mar­kū­nas. Trys kirčiai laikui sustabdyti.

kar­to­nas, tep­tu­kai, men­te­lės, pig­ men­tas, da­žai iš gra­fi­to.

Ta­pęs vie­nu atokvėpiu

„Pa­veiks­lui nu­ta­py­ti tu­rė­da­vau tris va­lan­das, nes iš­džiū­vus da­žams jau nie­ko ne­pa­da­ry­si“, – šiek tiek kū­ ry­bi­nę vir­tu­vę at­sklei­džia dai­li­nin­ kas. Ma­tant di­džiu­lius for­ma­tus ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, kaip vi­sa tai bu­vo su­kur­ta. „Ant tų ta­po­mų kar­to­nų šliau­ žio­da­vau, nuo­lat lip­da­vau ant ko­ pė­čių pa­si­žiū­rė­ti koks vi­su­mos vaiz­das, kaip vis­kas dė­lio­ja­si. Na, po to­kio ta­py­mo bū­da­vau kaip po ge­ros pir­ties – vi­sas šla­pias“, – juo­kia­si me­ni­nin­kas, ta­pęs vie­nu atokvėpiu.

Nors tai abst­rak­ci­jų pa­veiks­lai, ta­čiau kiek­vie­nas jų tu­ri sa­vo ašį, ap­link ku­rią su­ka­si pa­ra­le­li­nė rea­ ly­bė. Vis dėl­to aki­vaiz­du, kad juos ku­riant dai­li­nin­kas bu­vo tik sa­vo­ tiš­kas įran­kis, tep­tu­kas, pa­ra­le­li­nio pa­sau­lio gran­dis tarp to ir ki­to, ku­ rio at­si­ra­di­mui šiuo­kart bu­vo pa­si­ rink­tas bū­tent Ei­mu­tis Mar­kū­nas.

Pa­sak dai­li­nin­ko, vie­nuo­se pa­

Tomo Raginos nuo­tr.

veiks­luo­se rea­li idė­ja vir­to abst­ rak­ci­ja, ki­tuo­se at­virkš­čiai – abst­ rak­ci­ja iš­ryš­ki­no at­pa­žįs­ta­mas for­mas, rea­lius pa­vi­da­lus, nors ins­pi­ra­ci­ja šiems dar­bams bu­vo vai­kys­tės fan­ta­zi­jų, pra­ma­nų, so­ vie­ti­nės eg­zis­ten­ci­jos ir da­bar­ties rea­li­jų san­kir­ta.

Tri­jų di­men­si­jų efek­tas

Gra­fi­tas, ki­log­ra­mai gra­fi­to, dai­li­ nin­ko dirb­tu­vė­je gu­lė­jo il­gai. „Re­gis, dar so­viet­me­čiu jį mai­šais pir­kau, bet kiek­vie­nai me­džia­ gai tu­ri atei­ti sa­vas lai­kas“, – sa­ko pla­taus spekt­ro me­ni­nin­kas, gar­sus vit­ra­žis­tas, ins­ta­lia­ci­jų, ob­jek­tų, at­ spau­dų, ta­py­bos dar­bų kū­rė­jas. „Vien vit­ra­žo spe­cia­ly­bės man neuž­ten­ka, ne­si­jau­čiu pri­klau­ san­tis konk­re­čiam ce­chui, mėgs­ tu kai­tą, nau­jo­ves, ir tą­kart pirk­ da­mas gra­fi­tą jau­čiau, kad jo man pri­reiks, da­bar jo tur­būt nė ne­gau­ tum“, – sa­ko jis.

Ar tik ne vit­ra­žo tech­ni­kos (che­ mi­jos) iš­ma­ny­mas pa­suf­le­ra­vo ir šios gra­fi­to tech­ni­kos at­ra­di­mą?

26

Ei­mu­tis Mar­kū­nas. Radiacijos fonas išlieka nepakitęs.

26

šeštadienis, vasario 25, 2012

menas ir pramogos

Mu­gė­je – ir rim­tos kal­bos, ir vai­kų juo­kas Sa­vait­ga­lį Vil­niu­je šur­mu­liuo­jan­ti kny­ gų mu­gė ir vėl ža­da su­trauk­ti re­kor­di­ nį lan­ky­to­jų skai­čių.

Va­kar čia už­su­kę žmo­nės džiau­gė­si ga­li­my­be pa­si­žmo­ nė­ti ir vie­no­je vie­to­ je nu­si­pirk­ti tai, ko ne­ras­tum daž­na­ me kny­gy­ne.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vai­kai spie­tė­si prie iliust­ruo­to­jo Kęs­tu­čio Kas­pa­ra­vi­čiaus sten­do.

De­šim­tys ger­bė­jų lau­kė ei­lė­je dai­li­ nin­kės ir ra­šy­to­jos Si­gu­tės Ach au­ tog­ra­fo. Mu­gės lan­ky­to­jai do­mė­jo­si ir už­sie­nio sve­čių – bal­ta­ru­sių, es­ tų, lat­vių, len­kų – kny­go­mis.

Nes­to­ko­jo dė­me­sio ir čia pat įsi­ tai­siu­si di­džiu­lė srai­gė. Lan­ky­to­jai, su­gal­vo­ję no­rą, try­nė jos an­te­nas, žvel­gė į akis, skam­bi­no ant nu­ga­ ros įtai­sy­tu var­pe­liu, žvel­gė pro

Ste­buk­lai: žvit­ri srai­gė iš Uk­rai­nos Vil­niaus kny­gų mu­gė­je pil­do lan­ky­to­jų no­rus.

šo­ne įtai­sy­tą lan­ge­lį, o ki­ta­me šo­ ne ėmė ir dė­jo į ki­še­nę ste­buk­lin­gą gel­to­ną ak­me­nė­lį. Čia pat sto­vė­jo ir srai­gės šei­mi­ nin­kė – vieš­nia iš Uk­rai­nos Ole­na Te­re­cho­va, Lie­tu­vo­je pri­sta­tan­ti vai­kų kny­gų lei­dyk­los iš Uk­rai­nos „Žvit­ri srai­gė“ pro­duk­ci­ją. „Pla­čiajai pub­li­kai ši­tą srai­ gę pri­sta­ty­si­me ry­toj, aš ją pa­ti du

Kovo 2 d., penktadienį, 18 val.

Kauno valstybinėje filharmonijoje

Kauno miesto simfoninis orKestras (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

Solistas

DomeniCo norDio (smuikas, italija) Dirigentas

moDestas PitrĖnas Skambės R. Schumann - Operos „Genovena” uvertiūra, op. 81; R. Schumann - Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll; F. Mendelssohn- Bartholdy – Koncertinė uvertiūra „Gražiosios malūnininkės istorija“, op. 32.; F. Meldelssohn – Bartholdy – Simfonija Nr. 4 A-dur, op. 90 („Itališkoji“) Globėjas: Rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

Kauno diena

mė­ne­sius ga­mi­nau. O kad Lie­tu­vo­ je ji ne­su­šal­tų, ant an­te­nų nu­mez­ giau spe­cia­lias ke­pu­rai­tes. Vi­sa tai – bend­ras mū­sų ir Si­gu­tės Ach pro­jek­tas“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Vi­są pa­sau­lį su sa­vo kny­go­mis ap­ ke­lia­vęs iliust­ruo­to­jas ir ra­šy­to­jas K.Kas­pa­ra­vi­čius kny­gų mu­gė­je pa­ si­ro­dė ap­si­gink­la­vęs tep­tu­kų rin­ki­ niu ir da­žais. Tie­sa, pa­ts au­to­rius

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

į dar­bą ne­ki­bo, o ini­cia­ty­vą tra­di­ ciš­kai per­lei­do į ma­žų­jų skai­ty­to­ jų ran­kas. Pa­sa­ki­nin­kas tik nu­pie­šė bū­si­mo pa­veiks­lo kon­tū­rus, o spal­ vin­ti lei­do vai­kams. „Kiek­vie­nais me­tais kny­gų mu­ gė­je pai­šo­me nau­ją pa­veiks­lą. Per­ nai tai bu­vo di­džiu­lė ži­ra­fa, šie­met – nau­jas kū­ri­nys“, – mai­šy­da­mas da­žus kal­bė­jo K.Kas­pa­ra­vi­čius.

Au­to­rius pa­gy­rė Lie­tu­vos vai­kus už kruopš­tu­mą ir ryž­tą ta­pant. Už­ sie­nio kny­gų mu­gė­se ma­žie­ji skai­ ty­to­jai, pa­sak K.Kas­pa­ra­vi­čiaus, yra kur kas ma­žiau kant­rūs. „Štai Mek­si­ko­je vai­kai 15 mi­nu­čių pa­pai­ šo ir iš­si­laks­to, o mū­siš­kiai ryž­tin­ gai sie­kia tiks­lo ir no­ri ma­ty­ti re­ zul­ta­tą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Kny­gų mu­gė ste­bi­no tra­di­ci­nių, pa­čių įvai­riau­sių for­ma­tų ir dy­ džių kny­go­mis, ta­čiau in­te­rak­ty­ vių skai­ty­mo prie­mo­nių čia be­veik ne­bu­vo. Ne­pa­vy­ko ras­ti ir pa­sau­ly­ je po­pu­lia­rė­jan­čių skai­ty­tu­vų.

Mo­der­ny­bių trū­ku­mas kny­gų mu­gės lan­ky­to­jų ne­nu­bai­dė. Žmo­ nės dai­rė­si spe­cia­li­zuo­tos, gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros, pa­sa­kų vai­kams ir tie­ siog kny­gų sie­los at­gai­vai. Dien­raš­ čio kal­bin­ta vil­nie­tė Li­gi­ja pri­si­ pa­ži­no kny­gų mu­gė­je ap­si­lan­kan­ti kas­met ir to­li gra­žu neieš­kan­ti pi­ gių kny­gų. Mo­te­riai svar­biau­sia, kad kny­ga bū­tų įdo­mi. „Aiš­ku, gal ir kai­na svar­bi, bet jei ran­di ge­rą kny­gą, tai ir 100 li­ tų ne­gai­la. Štai šian­dien nu­si­pir­ ko­me kny­gą apie In­di­ją“, – pa­sa­ ko­jo Li­gi­ja.

Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­ kos ins­ti­tu­te dir­ban­ti Bro­nė Stun­ džie­nė į kny­gų mu­gę už­su­ko pa­ si­žval­gy­ti moks­li­nės li­te­ra­tū­ros. „Vi­suo­met atei­nu pa­si­žiū­rė­ti nau­ jo­vių, nes tai bū­das vie­no­je vie­to­je iš­vys­ti tiek daug ir vis­ko. Vaikš­čio­ ti po kny­gy­nus, ieš­ko­ti bū­na tik­rai ne­leng­va, o čia tik­rai ir įdo­mu, ir sma­gu“, – pa­brė­žė mo­te­ris.

E.Mar­kū­no pa­ra­le­li­nių pa­sau­lių rea­ly­bė „Ga­l i bū­t i... – mįs­ 25 lin­gai šyp­so­si E.Mar­ kū­nas ir čia pat pri­du­ria: – Ma­ne

trau­kia nau­ji iš­raiš­kos bū­dai, ta­ čiau jo­kiu bū­du tai nė­ra tiks­lin­ gas nau­j ų tech­n i­k ų ieš­ko­j i­m as.

Kiek­v ie­n as su­m a­n y­m as, idė­ ja pa­p ras­tai kuž­d a ir sa­v ą tech­ ni­ką.“ Dai­li­nin­ko pa­veiks­luo­se gra­fi­tas nau­do­ja­mas kaip da­žas dau­gias­ luoks­nei mo­noch­ro­mi­jai iš­gau­ti, ta­čiau dau­ge­liu at­ve­ju – be spal­ vos, ar­ba jos vaid­muo tė­ra mi­ni­ ma­lus: ant juo­do ar skais­čiai mė­ ly­no, o daž­niau­siai ne­spal­vo­to pa­vir­šiaus ku­ria­mi to­ni­niai kont­ ras­tai, ku­rie, re­gis, stip­riau­siai at­

si­sklei­džia bū­tent ne­spal­vo­tuo­se pa­veiks­luo­se, su­kur­da­mi tri­jų di­ men­si­jų efek­tą. „Ta­py­da­mas gra­fi­tu pa­veiks­ lus, gra­fin ­ iais ir įvai­riais ki­tais ele­ men­tais trans­for­muo­ju iki op­ti­nės, fo­tog­ra­fi­jai bū­din­gos di­men­si­jos, taip iš­gau­da­mas sa­vo­tiš­kus hib­ri­ dus, tu­rin­čius są­ly­čio taš­kų su ta­ py­ba, gra­fik ­ a ir fo­tog­ra­fi­ja“, – tei­ gia „Pa­ra­le­li­nių rea­ly­bių“ pa­ro­dos au­to­rius.

Vis dėl­to tur­būt svar­biau­sia to­ ji di­men­si­ja, ku­rią ap­čiuo­pia, į ją nu­ke­liau­ja, iš­gy­ve­na pa­ro­dos žiū­ ro­vas: me­di­ta­ty­vi­nę ar­ba, at­virkš­ čiai, vaiz­duo­tės šėls­mo ke­lio­nę į pa­ra­le­li­nį pa­sau­lį.

Pir­mo­ji cik­lo pa­ro­da Kau­ne ro­do­ma pir­ma pa­ro­dų cik­lo „Pa­ra­le­li­nės rea­ly­bės“ da­lis. Ant­ro­ ji pa­ro­da vyks Klai­pė­do­je, BA­RO­TI ga­le­ri­jo­je, bir­že­lio 8 d. (veiks iki bir­že­ lio 30 d.). Tre­čio­ji, pir­mų dvie­jų jung­ ti­nė, pa­ro­da bus ati­da­ry­ta lie­pos 12 d.

Vil­niu­je, Dai­lės aka­de­mi­jos ga­le­ri­jo­je „Ti­ta­ni­kas“, ir veiks iki rugp­jū­čio 4 d. kas: E.Mar­kū­no dar­bų pa­ro­da „Pa­ra­le­li­nės rea­ly­bės“. kur: ga­le­ri­jo­je „Me­no par­k as“. kada: iki ko­vo 3 d.

Eimutis Markūnas. Žaidžiame klases.

27 3

šeštaDIENIS, vasario 25, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �����������������������������������27 Paslaugos � ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ����������������������������������������������������28, 29 Įvairūs ��������������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 29 Atsiliepkite! � �������������������������������������������� 30 Informuoja ���������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

DARBo skelbimai CASA REHA įmonių grupė, valdanti kelias dešimtis privačių senelių namų ir turinti apie 5000 motyvuotų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, yra viena iš pirmaujančių šios srities kompanijų Vokietijoje. CASA REHA, SOZIALKONZEPT ir PRO VITA senelių namuose mes nuoširdžiai ir profesionaliai visą parą rūpinamės mūsų slaugos namų gyventojų gerove. Šiame darbe svarbų vaidmenį vaidina ne tik išskirtinė priežiūros koncepcija, bet ir nuolatinis slaugos tikslų įgyvendinimas. Šiuo metu senelių namams HAMBURGE ir kituose regionuose mes ieškome kvalifikuotų

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija. Medicinos mokslų daktaras Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas.

Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ (M/V) Darbo aprašymas: ĩ padėti slaugos namų pacientams tvarkyti savo kasdienį gyvenimą savarankiškai, oriai ir komfortiškai; ĩ vykdyti visas pirminės sveikatos priežiūros ir gydymo procedūras; ĩ rūpintis slaugos namų pacientais, vadovaujantis naujausiomis ir pripažintomis mokslinėmis žiniomis, sekti slaugos procesą, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros planavimą ir reikalingos dokumentacijos vedimą.

Jei Jūs esate atsakinga, orientuota į komandinį darbą ir patikima asmenybė, siekianti aktyviai dalyvauti įmonės vidaus kokybės užtikrinimo priemonėse, mes kviečiame Jus prisijungti prie aukštos kvalifikacijos kolektyvo ir siūlome Jums įdomų darbą perspektyvioje ir dinamiškoje įmonėje.

Savo gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu slauga24@gmail.com Pasiteirauti tel.: (8 46) 432 869, 8 603 45 616. www.casa-reha.de.

916282

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

916283

UAB „TTS Tooltechnic Systems” siūlo darbą

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

RINKODAROS SPECIALISTUI (-EI)

886078

Darbo pobūdis:

Reikalavimai:

ĩ Reklaminės medžiagos kūrimas, redagavimas; ĩ Rinkos tyrimų organizavimas; ĩ Marketinginių akcijų organizavimas; ĩ Internetinių svetainių priežiūra; ĩ Reklaminės medžiagos vertimai iš/į anglų, rusų kalbas.

ĩ Gebėjimas dirbti InDesign, Adobe Photoshop programomis; ĩ Labai geros anglų ir rusų kalbų žinios; ĩ Vairuotojo pažymėjimas (B kategorija); ĩ Komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje ir savarankiškai, atsakingumas, kruopštumas.

Lengvųjų automobilių servisui reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 699 64 366.

915780

Natūralios medicinos centras siūlo konsultanto darbą BMP gydytojui (-ai), terapeutui (-ei), galinčiam dirbti ir išvykose.

Būtina galiojanti licencija ir natūraliosios medicinos žinios. Tel. 8 615 57 085, e. paštas vio777la@hotmail.com.

911755

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto prekių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, komunikabilumas, sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 645 89 082.

909398

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

912894

Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com.

Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu dae@tts-company.lt iki kovo 18 d.

Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.

Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vadybininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu z.ramilis@zpienas.lt. Tel. 8 616 46 983.

913231

Dipl.

Krankenschwestern/-pfleger o.

Altenpfleger/-innen f. Pflegeheime in Deutschland gesucht, auch langfristig. Voraussetzungen: abgeschlossene med. Ausbildung, gute Deutschkenntnisse, 3 J. Berufspraxis in den letzten 5 J. Nachweis durch schriftl. Zeugnisse. Tel. 8 650 61 051, e. paštas bernhard.draxler@lkb.lt.

914123

AB „Lytagra” ieško žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo vadybininko (Kaune). Darbo pobūdis: žemės ūkio technikos pirkimas-pardavimas, naujų klientų paieška. Reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas (technikos pardavimo patirtis – privalumas); anglų kalba, darbas kompiuteriu, vairuotojo pažymėjimas, atsakingumas, darbštumas, nuovokumas, geri bendravimo įgūdžiai, greita orientacija; gebėjimas dirbti savarankiškai. Tel. (8 37) 405 452, 8 687 57 932. CV siųsti e. paštu e.apanavicius@lytagra.lt.

915848

Įmonei reikalingi santechnikai dirbti Lietuvoje. Atlyginimas 2000 Lt. UAB „RV inžinerija“, tel. 8 652 32 842.

915960

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900147

Įmonei reikalingas pavojingų krovinių vairuotojas vežti naftos produktus su cisterna.

Reikalingi ADR (A1,A2) ir vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimai. CV siųsti e. paštu arvydas.domkus@kvistija.lt, tel. 8 680 82 151.

915581

Įmonei reikalingi vėdinimo sistemų montuotojai dirbti Baltarusijoje. Atlyginimas 4000 Lt. UAB „RV inžinerija“, tel.

8 699 93 339.

915958

913784

Reikalingi staliai, sugebantys gaminti laiptus. Tel. 8 656 13 841.

Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvykimas! www.darbovartai.lt, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.

914264

Statybinei įmonei dirbti nuolat reikalingi: staliai-dailidės, plytelių klojėjai, dažytojai.

Kreiptis tel. 8 614 81 433.

915674

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

912700

UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažesnė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.

909197

UAB reikalinga vyriausioji buhalterė. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, 5 metų vyr. buhalterės darbo patirtis, darbas programa Pragma. Privalumas – anglų kalba. Atlyginimas 3200 Lt atskaičius mokesčius. CV siųsti e. paštu vadovas59@yahoo.com.

916071

Ieško darbo

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

34 m. vyras, turintis savo automobilį ir įrankius, santechnikas, plytelių klojėjas, kaminų įdėklų, pristatomų kaminų montuotojas ieško darbo. Gali dirbti darbų vadovu. Tel. 8 619 51 653.

Reikalingi žmonės prekiauti aukštos kokybės skalbimo priemonėmis. Gera galimybė papildomai užsidirbti. Tel. 8 657 58 528, 8 657 58 529.

Betonuotojas ir betono glaistytojas, apdailininkas ieško darbo Lietuvoje ir Vokietijoje. Turi automobilį ir įrankius. Tel. 8 673 36 319.

915903

912596

915865

Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karšti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skambinti I–V 9–17 val.

913442

Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuotojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt.

913244

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

910482

914645

914852

Paslaugos Medikų

Darau gydomąjį taškinį masažą. Vilijampolės sveikatos centras, Neries kr. 8, tel. 8 657 60 307.

914600

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas.

Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907579

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907105

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Venotrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Registracija tel. 204 337.

912057

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.

907034

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

904905

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas.

S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

899193

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, vasario 25, 2012

klasifikuoti skelbimai Medikų

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Automobilių servisą Draugystės g. (4 keltuvai, oro linija, 11 m duobė, įrengtas, yra WC, dušas ir kt. pagalbinės patalpos). Kaina 750 000 Lt. Tel. 8 659 23 788.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.

Automobilininkams

Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdailos darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361.

Dviejų kambarių butą Centre, E.Ožeškienės g. (bendr. pl. 45 kv. m, keturių aukštų plytinio namo IV a.). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

Dviejų kambarių butą su kai kuriais baldais V.Krėvės pr. (5/1 a., b. pl. 44,5 kv. m, WC kartu, reikalingas kosmetinis remontas, pigus šildymas). Kaina 86 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 652 32 401.

Paslaugos

913679

914946

908309

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas.

Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903529

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905959

Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

912490

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

914813

Buitinės technikos remonto

Atliekame remoto darbus: montuojame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles, dedame laminato grindis. Kokybiškai ir už gerą kainą. Tel. 8 645 13 438.

916257

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų.

Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

Parduodama 55 a sodyba 20 km nuo Kauno, prie Nevėžio. Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 686 01 544.

916357

914507

Parduodamas 1,5 kambario netradiciškai rekonstruotas butas Dainavos mikrorajone, Draugystės g. (1985 m. statybos, mūrinis, 5/5 a., įstiklintas balkonas, šildomos vonios grindys, su visais baldais ir buitine technika). Tel. 8 698 88 103, e. paštas bratikas@gmail.com.

906915

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906386

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

915689

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

915696

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

914495

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

912827

Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti.

Tel. 8 684 09 811.

894001

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.

908211

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904487

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos įteisinimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.

914781

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904570

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą.

Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

907939

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

914243

906405

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452.

909599

Baldžių Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

910938

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

915702

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projektavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.

909230

906421

914581

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900936

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

912453

Kloju laminuotas grindis. Kalu visų tipų dailylentes. Gaminu nestandartinius kietuosius baldus. Tel. 8 652 04 421.

914966

Kloju plyteles. Atlieku santechnikos ir elektros darbus. Tel. 8 647 73 244.

915313

Kokybiški ir nebrangūs apdailos darbai: tinkavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelių klojimas, parketo, laminato klojimas, gipskartonio montavimas, elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 670 25 676.

915439

Metalo gaminiai: rekonstrukcijos, laiptai, tvoros, grotos, vartai, kaltiniai gaminiai, durys. Tel. 8 600 04 449.

915220

Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, tapetuojame, dažome. Kiti statybos darbai.

Tel. 8 656 19 114.

914819

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Tel. 8 646 16 479.

916130

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

Statybos, remonto

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

Gaminame vienetinius meninius kalvystės gaminius: vartus, stogelius, turėklus, pavėsines, tvoras, grotas ir t.t. Tel. 8 645 46 891.

914793

915911

NUOTEKŲ IŠVEŽIMAS, nuotekų valymo įrenginių, lauko ir kilnojamųjų tualetų aptarnavimas, VAMZDYNŲ PLOVIMAS, atkimšimas. Išrašome dokumentus.

Tel. 8 619 42 770.

916199

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907924

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460.

915227

Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

913213

Statybinės medžiagos

915860

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas.

Tel. 8 699 77 162.

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

Baldai

914756

Vidaus įrangos

904586

904613

916075

916110

Atliekame visus remonto darbus. Lyginame, glaistome, dažome, tapetuojame, klojame plyteles, laminatą ir kitą dangą. Tel. 8 677 81 882.

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

915841

910919

Nebrangiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

903904

Skubiai ir nemokamai išveža

907883

915240

Skubiai „Peugeot 607“ (2003 m., automatas, dyzelis, visas komplektas, oda, mėlynos spalvos, ideali būklė). Kaina 18 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 647 95 897, 8 608 25 566.

914775

Parduodami 105 kv. m kotedžai su žeme Vijūkuose (visos komunikacijos viduje, asfaltuotas kelias, trinkelės, baigtumas 85 proc.). Tel. 8 662 17 172.

915933

Parduodami žemės sklypai su visomis komunikacijomis Kleboniškio gyvenvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), išskirtinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

915301

Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.

915861

Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

916220

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vietų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.

907167

Kitos Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

Skubiai, nebrangiai parduodamas, prekybinis kioskas, (geros būklės) Aleksoto turgavietėje. Tel. 8 651 36 591.

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

Trijų kambarių butą Ukmergės g., Eiguliuose (5/2 a., bendr. pl. 60 kv. m, vidinis). Be tarpininkų. Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 600 20 096.

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

915932

915631

Vieno kambario butą A. ir J.Gravrogkų g., netoli Panemunės pėsčiųjų tilto (5 a. mūrinio namo 1 a., bendr. pl. 30 kv. m, reikia remonto). Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 617 89 830.

915247

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

908834

902038

903391

897000

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

911522

Parduodame orasauses kietmedžio malkas (beržo, ąžuolo, juodalksnio). Atvežame ir nedidelius kiekius. Tel. 8 600 11 040, 8 656 68 655.

914572

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

904993

parduoda

911915

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

915859

58 kv. m naujos statybos butą Šventojoje, 150 m iki jūros. Tel. 8 659 11 022.

914742

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

Sklypus Kulautuvoje, ant Nemuno kranto (2 sklypai po 16,2 ir du po 8,1 aro; bendras plotas 66 arai). 1 a – 6000 Lt. Galimas keitimas į butus. Tel. 8 620 32 958, 384 744.

913064

Senelių priežiūra, namų tvarkymas, maisto nupirkimas, paruošimas. Sodo, daržo darbai, kapų priežiūra. Tel. 8 680 19 904. www.domusfortis.com.

Kitos prekės

Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m autoservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų.

Kreiptis tel. 8 656 99 890.

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.

895805

911641

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

908100

Šventėms

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

913316

Jonavos r., Šveicarijos k., alytnamį, 29 a žemės. Tvarkingas, visi patogumai. Kaina 300 000 Lt. Tel. 8 699 86 981, e. paštas ingulioshka@gmail.com.

915645

Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha – Kalotėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga–Klaipėda; 30 a – netoli Karklės; 18 a – Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993.

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908122

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

896539

Topolio malkas. Kaina 70 Lt. Tel. 8 650 87 543.

915975

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: beržo – 146,41, kietmedžio -146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01, uosio nuo 11 cm storio – 200,86. Transporto paslaugos, vežant iki 10 km atstumu, – 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.

910985

916438

Perka

Buitinė technika

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677.

913219

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

914475

Antstolė Inga Karalienė praneša, jog 2012 03 06 10 val. paskelbtos Violetai Messinai priklausančios 122/980 dalies 9,8000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Radikių k., Kauno r., turto kaina 4000 Lt, pirmosios varžytinės perkeliamos į 2012 03 26 10 val. Teirautis tel. (8 5) 269 1549.

915982

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908154

910132

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821595

Automobiliai ir detalės „Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.

916436

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902819

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902628

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, vasario 25, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka

VĮ „Kauno aerouostas“ skelbia viešą nuomos konkursą 1 metams išnuomoti: 9,20 kv. m bendrojo ploto negyvenamąją patalpą Nr. 1–32, esančią senajame keleivių terminale, Karmėlavoje, Kauno r., skirtą greitai gendantiems produktams sandėliuoti. Pradinė 1 kv. m nuomos kaina 30 Lt plius PVM; 7,78 kv. m bendrojo ploto negyvenamąją patalpą Nr. 1–62, esančią naujajame keleivių terminale, Karmėlavoje, Kauno r., įrengti ir eksploatuoti biuro patalpą, skirtą greitai gendančių produktų gabenimo izoterminiais šaldytuvais ir šaldikliais paslaugoms teikti. Pradinė 1 kv. m nuomos kaina 220 Lt plius PVM. Išnuomojamos tik abi nurodytos patalpos kartu. Be nuomos mokesčio, nuomininkas privalės mokėti žemės nuomos mokestį 1 kartą per metus ir mokesčius už komunalines bei kitas jam teikiamas administracines paslaugas. Paraiškos rengiamos pagal 2001 12 14 nutarimą Nr. 1524 „Dėl Valstybės materialiojo turto nuomos“ (aktuali redakcija) ir teikiamos iki 2012 03 08 9 val. 313 kab., Oro uosto administracinis pastatas, Karmėlava, LT-54460 Kauno r. Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, pervesti į AB bankas „Swedbank”, a.s. LT27 7300 0100 0250 3528, banko kodas 73000.

Konkurso dalyvio, nepateikusio visų reikalaujamų dokumentų, ar pateikusio dokumentus, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, paraiška nebus vertinama.

Iki paraiškų pateikimo konkurso dalyvis privalo panaikinti įsiskolinimus Oro uostui, jei tokių yra. Patalpų nuomos komisija posėdžiaus 2012 03 08 11 val. aukščiau nurodytu adresu. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartys su konkurso laimėtojais bus pasirašomos pagal Oro uosto parengtą sutarties projektą, kurio sąlygos nebus keičiamos ir su kuriuo galima susipažinti kreipiantis tel. (8 37) 399 363.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902755

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902884

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902692

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

903014

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

915717

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

912673

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907600

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

915940

Išsinuomoja

890187

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913449

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890929

Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597.

914536

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

Išsinuomosiu patalpas masažo kabinetui.

Reikalavimas – vanduo, automobilių stovėjimo vietos. Tiktų grožio salone ar kt.

Tel. 8 611 40 061.

Įvairūs

915894

Nuomoja Tvarkingiems žmonėms išnuomosiu keturių kambarių butą Šilainiuose, Žiemgalių g.

Mokestis tik už komunalinius patarnavimus.

Tel. 8 606 41 256.

914849

Norėčiau išsinuomoti pusę mūrinio namo, kurį vėliau galėčiau nusipirkti. Tel. 8 673 52 223.

915517

Nukelta į 30 p.

Kviečia Vasario 28 d. 18 val. asociacija GAJA moterims kviečia būsimas mamytes į filmo apie gimdymą vandenyje peržiūrą. Informacija, registracija tel. 8 650 77 972; www.menoversme.lt.

915265

912188

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

907417

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

901078

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą.

Tel. 8 656 49 883.

901085

Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, apleistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

909051

Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722.

913945

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

911246

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Vasario 26 d., sekmadienį, 14 val.

Džiazo pamoka visai šeimai Dalyvauja: KAUNO BIGBENDAS VALERIJUS RAMOŠKA (trimitas) Bilieto kaina 10 Lt Vasario 29 d., trečiadienį, 18 val.

Mažojoje salėje

Kamerinės muzikos ansamblis AMBERTRIO Vitalija Makrickienė (smuikas) Mantas Makrickas (altas) Eglė Kižytė (fortepijonas) Programoje – kompozitorių L. van Bethoveno, R. Šumano, T. Makačino, A. Piacolos kūriniai Bilieto kaina 10 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“.

Filharmonijos partneriai :

Filharmonijos dienraštis

909952

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890133

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

Kviečia mokytis

898899

Kviečiame vaikus ir suaugusiuosius mokytis baleto. Priimami visi norintys. Pamokos vyksta „Santaros“ gimnazijoje. Tel. 8 622 53 096, 8 623 25 594, e. paštas baletas11@gmail.com.

916164

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896699

Kviečia 2012 m. kovo 10 d. 11 val. Laisvės al. 23–7, Kaunas, vyks daugiabučio namo savininkų bendrijos rarių – DNSB Laisvės al. 23 – susirinkimas. Numatoma darbotvarkė: 1. DNSB Laisvės al. 23 valdybos narių rinkimas; 2. DNSB Laisvės al. 23 valdybos pirmininko rinkimas; 3. Bendrijos valdybos darbo reglamento tvirtinimas, ūkinės veiklos organizavimas ir valdymo nustatymas; 4. Dėl bendrijos revizoriaus; 5. Dėl aplinkos, bendrųjų patalpų ir įrenginių priežiūros ir šiukšlių tvarkymo ir admininstravimo išlaidų; 6. Praėjusių ūkinių metų DNSB Laisvės al. 23 ūkinės ir finansinės ataskaitos tvirtinimas.

916332

2012 m. kovo 10 d. 15 val. Laisvės al. 23–7, Kaunas, vyks daugiabučio namo savininkų bendrijos narių – DNSB Laisvės al. 23 – susirinkimas. Numatoma darbotvarkė: 1. Dėl teismo nutarties bendrijai; 2. Dėl žemės nuomos; 3. Dėl šildymo; 4. Kitų su bendrijos veikla susijusių klausimų svarstymas.

916331

30 2

šeštaDIENIS, vasario 25, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Kelionės

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą,

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28 Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt. Programą rasite www.krantas.lt

915299

898106

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva.

Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

907731

Vizos

PARYŽIUS (lėktuvu) 03 10 – 2 n., 2* BB, kaina nuo 579 Lt. *Skrydis + apgyvendinimas.

MALTA (lėktuvu) 05 24 – 7 n., 3* BB, kaina nuo 889 Lt. *Skrydis+apgyvendinimas.

ISPANIJA (lėktuvu) 04 18 – 7 n., 3* AI, kaina nuo 1009 Lt. *Skrydis + apgyvendinimas.

RODAS (lėktuvu) 05 22 – 7 n., 3* AI, kaina nuo 1149 Lt. *Skrydis + apgyvendinimas.

Pigiau nebūna!

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

902201

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905120

Mokymai

896677

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908066

Pramogos Kauno šokio teatras AURA kovo 1 d. 19 val. kviečia į „Girstučio“ kultūros ir sporto centre vyksiantį vieną iš aštriausių ir labiausiai provokuojančių teatro spektaklių „MEDĖJOS“. Choreografė, idėjos autorė – Birutė Letukaitė, kompozitorius – Antanas Jasenka, soprano partiją atlieka Skaidra Jančaitė. Bilietus galima įsigyti visose bilietai.lt kasose ir 1 val. prieš renginį. Daugiau informacijos www.aura.lt ir tel. 202 062.

915237

Sportas Kauno bridžo klubas kviečia į nemokamus sportinio bridžo kursus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinėje“, salėje 2 aukšte, ketvirtadieniais nuo 18 val. Įvadinė paskaita kovo 1 d. Turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo balandžio 5 d., gegužės mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227, www.bridzas.lt.

913021

Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. Tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.

904862

informuoja NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ!

Vasario 25 d. 12 val. „Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventė ves nemokamą ekskursiją po Kauno senamiestį. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kauno miesto vardo kilmę, pilies statybos istoriją, Rotušės aikštėje buvusias vaško lydymo krosnis ir kt. Renkamės prie Kauno pilies. Informacija M.Valančiaus g. 19. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt info@turinfo.lt.

KURSŲ KIRPYKLA ker­pa, šu­kuo­ja plau­kus ne­mo­ka­mai (10– 14 ir 15–19 val.) Sa­va­no­rių pr. 66 (buv.

Ra­di­jo ga­myk­la, vi­di­nis kor­pu­sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma­lo­niai kvie­čia­me.

GLAUKOMA SERGANČIŲ BENDRIJOS „REGA“ su­si­rin­ki­mas vyks va­sa­rio 28 d. 15 val. Lie­ tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos sa­lė­je (Lais­vės al. 39).

ASOCIACIJA KAUNO MOTERŲ DRAUGIJA Kviečia kauniečius į konferenciją-eksperimentą „Kovo 8-oji kitaip: moterys, vyrai ir mitai apie feminizmą”. Konferenija vyks kovo 8 d. nuo 9.30 val. „Europa Royale Hotel”, Miško g. 11, Kaunas.

Jūsų laukia įdomūs pranešimai, kūrybiniai užsiėmimai darbo grupėse, diskusijos su specialistais aktualiais moterų (ir ne tik jų) teisių klausimais. Į konferenciją prašom registruotis iki kovo 6 d. e. paštu kmd.asoc@gmail.com, pasiteirauti tel. (8 37) 262 773, 8 650 52 858.

Kovo 7 d., trečiadienį, 18 val.

PRADEDAMASIS KONCERTAS

Akustinis džiazo koncertas PETTER WETTRE (saksofonas, Norvegija) JASON REBELLO (fortepijonas, Jungtinė Karalystė) Programoje – žymaus norvegų saksofonininko ir kompozitoriaus Petter Wettre originalios kompozicijos Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt Kovo 8 d., ketvirtadienį, 18 val.

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

Pramogos, šventės, laisvalaikis

HORDALANDAS–KAUNAS

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

899370

VARŠUVA–KROKUVA–ČENSTAKAVA 04 27 – 404 Lt.

KELIONĖS AUTOBUSU! ITALIJA 03 18 – 1399 Lt. PARYŽIUS 03 18 – 1349 Lt. GĖLIŲ PARADAS OLANDIJOJE 04 18 – 1259 Lt.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“

Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt

XV KOMPOZITORIŲ E.GRIEGO (1843–1907) IR M.K.ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS

907718

Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kauno valstybinė filharmonija Norvegijos Hordalando grafystės taryba M.K.Čiurlionio draugijos Kauno skyrius

Gabenimai

Kiti 2012 m. vasario 3 d. aš, Rita Balčiūnaitė, varžytinėse pas antstolį Marių Lekečinską įgijau butą, esantį Kaune, Kalniečių g. 251–4, priklausiusį Rolandai Lazdauskienei. Prašymą atlaisvinti butą išsakėme Jums telefonu 8 678 18 208. Kadangi Jūs iki šiol buto neatlaisvinote, vertinu tai kaip piktnaudžiavimą ir sąmoningą Jums kilusios pareigos atlaisvinti butą nevykdymą.

Suteikiame Jums laikotarpį iki 2012 03 03 atlaisvinti butą. Kitu atveju bus imtasi priemonių iškeldinti priverstinai.

Dedikacija M.K.Čiurlioniui ir E.Griegui RITA PREIKŠAITĖ (mecosopranas) RŪTA BLAŠKYTĖ (fortepijonas) VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ (aktorė) Programoje – M.K.Čiurlionio ir E.Griego kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Kovo 9 d., penktadienį, 18 val.

Projektas „Jūra miške“ LIUDAS MOCKŪNAS (saksofonas) PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas) „Jūra miške“ – tai polistilistinė kompozicija, sukurta M.K.Čiurlionio kūrinių pagrindu: „Tėve mūsų“, VL 260; Diptikas, VL 295, 296; „Ar vėjai pūtė“, VL 28; Preliudas d-moll, VL 294; Preliudas Fis-dur („Viešpaties Angelas“), VL 184; Mažoji sonata. Allegro, VL 269; Ciklas „Jūra“, VL 317

Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt Kovo 10 d., šeštadienį, 17 val.

Mažojoje salėje

916100

Almos klubas ,,VALGAU IR LIEKNĖJU!“ kviečia į susitikimą vasario 28 d., antradienį, 18 val. Karaliaus Mindaugo pr. 11, 303 kab. Vyks 1, 2 paskaitos. Užsiėmimų ciklas – 10 paskaitų, pirmoji – nemokama. Informacija www.almosklube.lt ir tel. 8 643 29 788.

BAIGIAMASIS KONCERTAS, SKIRTAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENAI KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistė MARINA KAN (fortepijonas, Norvegija) Programa: E.Selvikas – Invitation for strings L.van Beethovenas – Koncertas fortepijonui Nr. 5 „Imperatoriškasis“ J.Griegas – „Cathrine“ styginiam orkestrui E.Griegas – Fragmentas iš operos „Olav Trygvason“ M.K.Čiurlionis – Simfoninė poema „Miške“ Dirigentai: ESPEN SELVIK (Norvegija) PETRAS BINGELIS Bilietų kaina: 10, 15 Lt

FESTIVALIO RĖMĖJAI: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDAS NORVEGIJOS KARALYSTĖS AMBASADA LIETUVOJE

HILMARO REKSTENO FONDAS

916039

AŠ GALIU! „In­teg­ra­ci­jos ir su­grą­ži­ni­mo į dar­bo rin­ką pro­gra­ma AŠ GALIU!”. Pro­jek­te tei­kia­mos ne­mo­ka­mos pa­slau­gos (pro­fe­si­nis orien­ ta­vi­mas, so­cia­li­nių įgū­džių ug­dy­mas ir kon­ sul­ta­vi­mas, ben­drų­jų ir pro­fe­si­nių įgū­džių ug­dy­mas) mo­te­rims, po il­ges­nės per­trau­ kos (ne­dar­bo truk­mė vir­ši­ja 24 mėn.) grįž­ tan­čioms į dar­bo rin­ką. Kvie­čia­me da­ly­vau­ ti pro­gra­mo­je. Dėl iš­sa­mes­nės in­for­ma­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos pra­šom kreip­tis į VšĮ Šei­mos san­ty­kių ins­ti­tu­tas, L.Za­men­ho­fo g. 9, Kau­ nas, ar­ba tel. (8 37) 750 935.

Kovo 11 d., sekmadienį, 17 val.

FESTIVALIO GLOBĖJA KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

informuoja

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt Va­sa­rio 25 d. 16 val. – pa­skai­ta SĄMONINGAS VIRSMAS. Lek­to­rius Alek­san­dras Žars­kus.

18 val. – pa­skai­ta PASAKOS APIE JĖGĄ: NUO TAUTOSAKOS IKI FILOSOFIJOS. Da­ly­vau­ja is­ to­ri­kas Kęs­tu­tis Kas­pa­ras.

Va­sa­rio 27 d. 18 val. KTKC et­ni­nės veik­los stu­di­jo­je (Kal­nie­čių g. 180) – mo­ky­mai jau­ ni­mui ir su­au­gu­sie­siems „Kū­ry­bos džiaugs­ mai”: IŠ PRAEITIES (na­tiur­mor­tas, ta­py­ba).

Ve­da dai­li­nin­kė Da­lia Žiur­ke­lie­nė. In­for­ma­ ci­ja tel. 8 625 65 218.

Va­sa­rio 28 d. 18 val. – rank­dar­bių mo­ky­mai su­au­gu­sie­siems „Va­ka­ro­ji­mai sek­ly­čio­je”: ŠALIKO VĖLIMAS. Ve­da Dai­va Vai­naus­kie­nė.

Re­gist­ra­ci­ja tel. 8 679 36 715.

Va­sa­rio 29 d. 18 val. – pa­skai­ta MIKROORGANIZMAI IR ŽARNYNO MIKROFLORA. Lek­to­ rius Alek­san­dras Žars­kus.

Muzikiniai tiltai GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas) RUSLAN VILENSKY (violončelė, Latvija) LINA KRĖPŠTAITĖ (fortepijonas) Programoje – M.K.Čiurlionio, P.Vaskso, A.Pärto, L.Laitman kūriniai Bilieto kaina 15 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“.

Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

Atsiliepkite!

Būsime dėkingi, jei matėte ir galite suteikti informacijos apie automobilio susidūrimą su pėsčiuoju 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12.20 val., Kaune, priešais „Snoro“ banką, prie K.Donelaičio g. 93, ties viešojo transporto stotele. Tel. 8 616 09 831.

914351

Prašom atsiliepti mačiusiuosis eismo įvykį, kuris įvyko 2012 m. vasario 21 d. rytinio piko metu, apie 7.48 val., sukant iš Maironio į K.Donelaičio g. (dešiniąja puse) bei sustojus K.Donelaičio g. ir pasiruošiant posūkiui į Vasario 16-osios g., ties sankryža, žydros spalvos automobilį TOYOTA praleido antroje juostoje stovėję automobiliai. Įvertinus situaciją, jog pirmoje „A“ eismo juostoje nėra transporto priemonių, buvo įvažiuojama į Vasario 16-osios g., tačiau iš „A“ juostos dideliu greičiu važiavo AUDI 3, kuris rėžėsi į TOYOTA, šio eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji. Dėkojame už suteiktą informaciją. Tel. 8 615 51 555.

916055

31

šeštadienis, vasario 25, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai kolegei Skirmutei ŠIMKIENEI, jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno kolegijos bendruomenė.

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

VšĮ Kauno Centro poliklinikos darbuotoją Petrą ČIALKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai žmonai, nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Centro poliklinikos administracija ir darbuotojai.

Nuoširdžiai užjaučiame Sigitą MOMGAUDIENĘ, mirus mylimai mamytei.

UAB „Daukšiagirio sodai“ kolektyvas

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.

Dėl Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame savo kolegę lektorę Sigitą MORKEVIČIENĘ.

LSMU Kalbų ir edukacijos katedros bendradarbiai UAB „Energijos sistemų servisas“ darbuotoją Jolantą VASILEVSKIENĘ dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės ima ir palieka…

Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa Ir atminty gyvi išlieka.

Dėl Amžinybėn iškeliavusio tėvelio skaudžią netekties ir liūdesio valandą Sergejų ŽUDIKOVĄ nuoširdžiai užjaučia VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės” kolektyvas. Išėjus artimam žmogui lieka tuštuma. Tegul ją užpildo nuoširdi atjauta ir paguoda.

Va­sa­rio 25 d. 12 val. – Ag­nė Sun­klo­dai­tė.

KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vie­nos da­lies mu­zi­ki­nis spek­tak­lis vai­kams pa­gal Liud­vi­ko Ja­ki­ma­ vi­čiaus kny­ge­lę „La­pė ir ka­lio­šai”. Rež. Ag­nė Sun­klo­dai­tė.

18 val. – Je­anas Dellas ir Ge­raldas Sib­le­y­ras.

TEGYVUOJA BUŠONAS! Vie­nos da­lies ko­me­ di­ja. Rež. Ri­čar­das Vit­kai­tis. Penk­to­ji sa­lė.

18 val. – Auš­ra Ma­ri­ja Sluc­kai­tė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vie­nos da­lies dra­ma pa­gal Je­a­no Anou­ilh’o „An­ti­go­nę”. Rež. Jo­nas Ju­ra­šas.

Va­sa­rio 26 d. 17 val. – Ma­rius von Ma­y­en­ burgas. BJAURUSIS Skal­pe­lio pjū­vis.

Rež. Vi­lius Ma­li­naus­kas.

18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBU­ KLINGASIS TENESIS. Rež. Gy­tis Pa­de­gi­mas.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Vasario 25 d. 18 val. – Imre Kalmanas.

MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų operetė.

Vasario 26 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ.

2 dalių baleto spektaklis vaikams H.Ch.An­ derseno pasakos motyvais, pagal Edvardo Griego ir Jeano Sibelius muziką.

18 val. – Giuseppe Verdi. ATILA. 2 dalių opera. Dainuoja Tadas GIRININKAS, Sandra JANUŠAITĖ, Erikas FENTONAS (JAV), Dainius STUMBRAS.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo dra­ bužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Ra­ dvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907652

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilai­ niuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647.

Dirbame visą parą.

912998

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...

Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas.

Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894658

kviečia

Va­sa­rio 25 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė.

KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pa­si­ma­ty­mas po dvi­ de­šim­ties me­tų. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

Va­sa­rio 26 d. 18 val. – C.Fre­chette. ŽANAS IR BEATRIČĖ. Me­lo dra­ma. Re­ži­sie­rius S.Ru­ bi­no­vas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Va­sa­rio 25 d. 18 val. – Lau­ra de Weck.

MYLIMIAUSI. Rež. V.Bal­sys.

Va­sa­rio 26 d. 14 val. – spek­tak­lis vai­kams.

A.Di­ly­tė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Di­ly­tė.

19 val. – A.Di­ly­tė. LAUROS KOSMOSAS. Rež. A.Di­ly­tė.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Vasario 25 d. 12 val. – NYKŠTUKAS NOSIS, rež. A.Stankevičius (apie tai, ką gali padary­ ti pyktis), nuo 5 metų.

Vasario 26 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O.Žiugžda (žaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukų šeimos nuotykius), nuo 3 metų.

16 val. – Tauragės asociacijos „Mažoji scena” teatro spektaklis. Aivano Menche­ lio KAPINIŲ KLUBAS. Režisierė Genovaitė Urmonaitė (apie moterų tvirtą ir jautrią draugystę bei amžiną gyvenimo ir mirties prasmės ieškojimą).

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Va­sa­rio 26 d. 15 val. – TYLA?! – NIEKO BAISAUS... Is­to­ri­ja apie kur­čią mer­gaitę.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 26 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va­sa­rio 25 d. 18 val. – I.Pu­ke­ly­tės ko­me­di­ ja MEILĖ PARYŽIUJE.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

IDIOTEATRAS Va­sa­rio 25 d. 18 val. – ko­me­di­ja URVINIS ŽMOGUS. Re­ž. K.Smo­ri­gi­nas ir D.Kaz­laus­kas.

DOMINO TEATRAS Va­sa­rio 26 d. 19 val. – miu­zik­las TADAS BLINDA. Re­ž. R.Mar­cin­kus.

Va­sa­rio 28 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŽIRKLĖS. Re­ži­sie­rius M.Sla­wins­ki.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19 (Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je)

Va­sa­rio 26 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lius.

renginiai VDU MENŲ GALERIJA „101“ Lais­vės al. 53

At­si­pra­šo­me, jau­no­jo me­ni­nin­ko Vu­lo­vak pa­ro­da „Me­ni­nin­ka​s yra di­des­nis prak­ti­kas nei pa­ty­ręs sta­lius” dėl tech­ni­nių ne­sklan­ du­mų nu­ke­lia­ma.

KTU HUMANITARINIS FAKULTETAS Gedimino g. 43, 102 aud.

Va­sa­rio 25 d. 11 val. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų mo­te­rų aso­cia­ci­ja (LUMA Kau­no sky­rius) kvie­čia į su­si­ti­ki­mą-dis­ku­si­ją su gy­dy­to­ja on­ko­lo­ge, LUMA na­re Re­gi­na Nu­tau­tie­ne.

Te­ma „Daž­niau­sios mo­te­rų on­ko­lo­gi­nės li­gos ir nau­ja vil­tis gy­ven­ti”.

Po su­si­ti­ki­mo kon­cer­tuos Lie­tu­vos pa­gy­ve­ nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Kau­no sky­riaus mo­te­rų vo­ka­li­nis an­sam­blis „Ie­va” (vad.

Ge­no­vai­tė Ka­na­pie­nė).

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Va­lan­čiaus g. 6

Va­sa­rio 28 d. 15 val. – TAU is­to­ri­jos fa­kul­te­ to už­si­ė­mi­mas te­ma „Ka­tast­ro­fos XVI–XVIII a. Kau­ne: li­gos ir gais­rai”. Pra­ne­šė­ja – is­to­ ri­kė dr. Ra­sa Var­sac­ky­tė. Dau­giau in­for­ma­ ci­jos http://kau­no­mu­zie­jus.lt/.

P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Za­men­ho­fo g. 12

Va­sa­rio 28 d. 17 val. – au­to­biog­ra­fi­nės kny­gos „Skam­bė­ju­sių dai­nų ai­dais” su­tik­tu­ vės. Da­ly­vaus kny­go­s au­to­rius, dai­ni­nin­kas Al­fre­das Šal­tys, kny­gos lei­dė­jai – „Ka­len­ do­riaus” lei­dyk­los di­rek­to­rius Au­re­li­jus No­ ru­še­vi­čius, su­da­ry­to­ja Vai­va Štri­mai­tie­nė, skai­to­vė Vil­ma Ur­nie­žiū­tė.

KAUNO CENTRINIS KNYGYNAS Lais­vės al. 81

Va­sa­rio 27–29 d. 12–14 val. – su­si­ti­ki­mai su dai­ni­nin­ku, pri­si­mi­ni­mų kny­gos au­to­riu­ mi Al­fre­du Šal­čiu.

ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA Vil­niaus g. 33

Va­sa­rio 28 d. 16 val. – Sta­nis­lo­vo Sa­jaus­ko kny­gos „Pi­ni­gų is­to­ri­ja” su­tik­tu­vės. Kny­gos pri­sta­ty­me da­ly­vaus au­to­rius, kny­gos re­dak­to­rė Lai­mu­tė Rup­šy­tė, prof. ha­bil. dr.

My­ko­las Mi­chel­ber­tas. „Pi­ni­gų is­to­ri­ja” – sep­tin­ta­sis kny­gų se­ri­jos „Lie­tu­va” lei­di­nys. Jos au­to­rius, pa­sa­ko­ da­mas apie pi­ni­gų at­si­ra­di­mą, įvai­riais is­to­ri­niais lai­ko­tar­piais Lie­tu­vo­je nau­do­ tus pi­ni­gus ir da­bar­ti­nę Lie­tu­vos pi­ni­gų sis­te­mą, re­mia­si il­gus me­tus kaup­to­mis ži­nio­mis ir vaiz­di­ne me­džia­ga. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO DIDŽIOJI AULA Gim­na­zi­jos g. 7

Di­džio­sios au­los mu­zi­kos drau­gi­ja kvie­čia į MUZIKOS VAKARUS. Va­sa­rio 28 d. 18 val. – NUO BAROKO IKI DŽIAZO. Ori­gi­na­lios at­li­ki­mo ma­nie­ros pia­nis­to Ri­čar­do Me­kio­nio im­pro­vi­za­ci­jų va­ka­ras.

Da­ly­vau­ja Ele­o­no­ra Ur­be­ly­tė (smui­kas, Kau­no ap­skri­ties J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­ na­zi­ja).

Bi­lie­tai par­duo­da­mi Kau­no vals­ty­bi­nio mu­ zi­ki­nio te­at­ro ka­so­je ir 1 val. prieš kon­certą Gim­na­zi­jos g. 7, VDU Te­olo­gi­jos fa­kul­te­te.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Put­vins­kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Va­sa­rio 29 d. 18 val. – kau­nie­čių ra­šy­to­jų bi­čiu­liš­kos li­te­ra­tū­ri­nės Vie­no li­to pre­mi­jos įtei­ki­mo iš­kil­mės. Po­eto Gin­tau­to Dab­ri­ šiaus ei­lė­raš­čius ir de­di­ka­ci­jas lau­re­a­tui skai­tys 1998 m. įsteig­tos Vie­no li­to pre­ mi­jos lau­re­a­tai ir ki­ti ko­le­gos. Grieš Juo­zo Nau­ja­lio gim­na­zi­jos Ra­mu­nės Ban­dzai­ty­tės kla­sės smui­ki­nin­kai. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (vasario 25 d.)

1842 m. gimė vokiečių rašytojas Karlas May. 1873 m. gimė italų tenoras Enrico Caruso.

1891 m. gimė poetas Faustas Kirša.

1931 m. gimė kalbininkas, vertėjas, mokytojas Arnoldas Piročkinas.

1943 m. gimė grupės „The Beatles“ muzikantas George’as Harrisonas.

1966 m. gimė amerikiečių aktorė Téa Leoni.

1980 m. gimė aktorius Ramūnas Cicėnas.

1985 m. gimė operos solistė Ona Kolobovaitė.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų elgesys prieštaraus jūsų vertybėms. Jausitės visai susipainiojęs.

Neskubėkite daryti išvadų – nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams.

Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai ir nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas sugadins nuotaiką visai dienai.

Pasistenkite būti kantrus ir būkite pasiruošęs emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra priežastis, verčianti nesivaldyti.

Vėžys (06 22–07 22). Nesugebėsite tinkamai vertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali ką nors rimtai įžeisti. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Liūtas (07 23–08 23). Gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai.

Mergelė (08 24–09 23). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Kol kas situacija nėra pavojinga – viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris pakeis jūsų nuomonę apie autoritetingą žmogų. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo, susitvardymas yra būtinas.

Skorpionas (10 24–11 22). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsiškiais. Stengsitės kovoti su juo. Stabtelėkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, drąsiai pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Aplankykite parodą, nueikite į teatrą ar koncertą, tai jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Trūks energijos ir įkvėpimo. Jausitės atitrūkęs nuo draugų ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas.

Venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi.

Geri santykiai, malonūs jausmai darys jus laimingą. Diena bus sėkminga, nemalonių staigmenų nenusimato. Žuvys (02 20–03 20). Vertinsite savo sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovas įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai.

Orai

Savaitgalis bus nešaltas ir su krituliais, o kitą savaitę šiltus ir drėgnus orus pakeis šalti ir sausesni. Šiandien protarpiais numatomi krituliai, šlapdriba. Vietomis šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra 2–3 laipsniai šilumos. Sekmadienį daug kur pasnigs, orai šiek tiek atšals. Naktį bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, dieną 0–2 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 25 d.

+3

+3

Telšiai

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.19 17.45 10.26 7.52 22.17

56-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 310 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +11 Kairas +19 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7

Londonas +13 Madridas +19 Maskva 0 Minskas +3 Niujorkas +7 Oslas +6 Paryžius +14 Pekinas +5

orai kaune šiandien

Praha +8 Ryga +4 Roma +18 Sidnėjus +28 Talinas 0 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +7

+2

+3

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+3

Alytus

3–9 m/s

Vardai Šiandien:

Alma, Margiris, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras.

Rytoj:

Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra.

Su­dė­tin­gos eis­mo są­ly­gos

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+2

+1

+2

5

0

0

–2

-3

7

–9

–1

–9

–6

6

rytoj

poryt

Artėjantis pa­v a­s a­r is iš­l ais­v i­no nuo są­s tin­g io ne tik že­m ę, bet ir daž­ ną vai­r uo­to­j ą, tačiau ke­l i­n in­k ai pri­ me­n a: oro są­ly­gos dar tik­rai yra su­ dė­t in­gos. Šį­r yt iš­s i­ren­g u­s ie­ji į ke­l io­ nę tu­rė­t ų bū­t i itin at­s ar­g ūs. Dėl nak­ tį pra­n a­š au­t ų kri­t u­l ių vie­to­m is su­s i­ da­rė plik­le­d is. Ypač dė­me­s in­g iems rei­kė­t ų bū­t i, anot ke­l i­n in­k ų, miš­k in­ go­s e vie­to­vė­s e: čia esan­č ių žvyr­ke­ lių dan­g a dar va­k ar vie­to­m is bu­vo pa­deng­t a pri­s paus­to snie­go sluoks­ niu, sli­d i. Be to, de­rė­t ų sau­g o­t is ant ke­l io nu­mes­t ų gū­s in­go vė­j o nu­l au­ žy­t ų me­d žių ša­k ų.

BNS inf., „Shutterstock“ nuo­tr.

įvairenybės

„Os­ka­rų“ fa­vo­ri­tai lau­kia lai­mės va­lan­dos Ne­by­laus ki­no juos­ta „Ar­tis­tas“ lai­ko­ma pa­grin­di­ne pre­ten­den­te sek­ma­die­nį gau­ti „Os­ka­rą“ už ge­ riau­sią 2011 m. fil­mą.

Vi­si 30 eks­per­tų, tink­la­la­py­je Gold­Der­by.com pro­gno­zuo­jan­čių, kam ati­teks pres­ti­ži­niai ki­no pa­ sau­lio ap­do­va­no­ji­mai, nu­spren­ dė, kad šis fil­mas ge­riau­sias iš vi­ sų pre­ten­den­tų.

Ak­to­rius Chris­top­he­ris Plum­ me­ris, su­kū­ręs vaid­me­nį fil­me „Pra­de­dan­tie­ji“, ir Oc­ta­via Spen­ cer, pa­si­ro­džiu­si fil­me „Tar­nai­tė“,

lai­ko­mi aiš­kiais fa­vo­ri­tais ko­vo­je dėl ge­riau­sių ant­ro­jo pla­no ak­to­rių ti­tu­lų, ta­čiau 30-ies „os­ka­ro­lo­gų“ nuo­mo­nės iš­si­sky­rė pro­gno­zuo­ jant, kam ati­teks ge­riau­sio ak­to­ riaus ir ak­to­rės ap­do­va­no­ji­mai.

Dau­gu­ma sėk­mę pro­gno­zuo­ja Vio­lai Da­vis, vai­di­nu­siai „Tar­nai­ tė­je“, ir Jea­nui Du­jar­di­nui iš fil­mo „Ar­tis­tas“, ta­čiau kai ku­rie eks­per­ tai pa­si­sa­ko už Me­ryl Streep, vai­ di­nu­sią fil­me „Ge­le­ži­nė le­di“, ir Geor­ge’ą Cloo­ney, su­kū­ru­sį vaid­ me­nį fil­me „Pa­vel­dė­to­jai“.

„Ar­tis­to“ kū­rė­jas Mi­che­lis Ha­ za­na­vi­cius yra aiš­kus fa­vo­ri­tas tarp pre­ten­duo­jan­čiųjų sek­ma­die­nį at­ siim­ti ge­riau­sio re­ži­sie­riaus „Os­ka­ rą“, o Woo­dy Al­le­no ki­no juos­ta „Vi­ dur­nak­tis Pa­ry­žiu­je“ ir Ale­xan­de­rio Pay­ne’o „Pa­vel­dė­to­jai“ ga­li pel­ny­ti auk­si­nes sta­tu­lė­les už ge­riau­sią ori­ gi­na­lų ir adap­tuo­tą sce­na­ri­jus.

Sek­ma­die­nį Ho­li­vu­de vyk­sian­ čią 84-ąją JAV ki­no me­no ir moks­lų aka­de­mi­jos ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ ni­ją ves ak­to­rius Bil­ly Crys­ta­las.

Šven­tė: Ho­li­vu­das ruo­šia­si svar­biau­siam me­tų įvy­kiui – „Os­ka­rų“ ap­

BNS inf.

„Shutterstock“ nuo­tr.

do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jai.

Ma­jų žlu­gi­mas – įspė­ji­mas atei­čiai?

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Mek­si­ kos moks­li­nin­kai žur­na­le „Scien­ ce“ pa­skel­bė iš­va­das, kad ma­jų ci­ vi­li­za­ci­ją, kles­tė­ju­sią iki 950 mū­sų eros me­tų šiuo­lai­ki­nės Pie­tų Mek­ si­kos ir Gva­te­ma­los te­ri­to­ri­jo­je, su­ žlug­dė ne­smar­ki saus­ra.

25–40 pro­c. su­ma­žė­jęs kri­tu­ lių kie­kis iš­tuš­ti­no se­zo­ni­nius gė­lo van­dens šal­ti­nius šia­me re­gio­ne.

„Sut­ri­ko įpras­tas gy­ve­ni­mo rit­ mas, iš­tuš­tė­jo mies­tai – tai ga­li­mi van­dens trū­ku­mo pa­da­ri­niai, ypač at­si­žvel­giant į tai, kad il­ga­me­tės saus­ros kar­to­jo­si daž­nai“, – aiš­ki­ no Sau­tamp­to­no uni­ver­si­te­to pro­ fe­so­rius Eel­co Roh­lin­gas.

Saus­ros są­ly­gos, ku­rias su­mo­ de­lia­vo ty­rė­jai, la­bai pa­na­šios į tas, ku­rias moks­li­nin­kai pro­gno­

Versija: moks­li­nin­kai mano, kad majų civilizaciją sužlugdė sausra.

zuo­ja šiam re­gio­nui ne­to­li­mo­je atei­ty­je. „Yra ir skir­tu­mų, bet įspė­ji­mas aki­vaiz­dus: tai, kas at­ro­do kaip ne­smar­kus van­dens iš­tek­lių ma­ žė­ji­mas, ga­li virs­ti rim­to­mis il­ ga­lai­kė­mis pro­ble­mo­mis“, – sa­kė pro­fe­so­rius Mar­ti­nas Me­di­na-Eli­ zal­de.

BBC inf.

„Reuters“ nuotr.