2012-02-25 Klaipeda

VASARIO 25, 2012 Nr. 46 (19 347)

www.kl.lt

FNTT rei­ka­lus narp­lio­jan­čios ko­mi­si­jos sva­jo­nė – ap­klaus­ti pa­čią D.Gry­baus­kai­tę.

Lietuva 7p.

Klai­pė­dos švie­suo­lio B.Alek­na­vi­čiaus šir­dis – Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

Die­vo tur­tą sau­go tam­sa

Kaina 1,60 Lt

„Šian­dien daug su­si­ti­ki­mų tu­rė­jau, dar­bo, esu pa­var­gęs.“ Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Ire­ni­jus Za­lec­kis va­kar bu­vo tiek iš­var­gin­tas, jog ne­su­ge­bė­jo pa­reikš­ti nuo­mo­nės apie to­li­mes­nes sa­vo kar­je­ros per­spek­ty­vas.

2p.

So­vie­ti­niai re­lik­tai akių ne­ba­do Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik lie­ tu­viš­kai, bet ir ne­vals­ty­bi­ne kal­ba pa­ ra­šy­tus gat­vių pa­va­di­ni­mus. Klai­pė­ die­čiams tai akių ne­ba­do, nes tai – praei­ties re­lik­tas.

2

Po­žiū­ris: Tel­šių vys­ku­po vi­ka­rą Klai­pė­dos kraš­tui V.Vik­to­ra­vi­čių nu­ste­bi­no pa­vel­do­sau­gi­nin­ko L.Ka­va­liaus­ko pa­sta­bos, kad Baž­ny­čia ap­lai­džiai

sau­go kul­tū­ros ver­ty­bes, ir pa­ra­gi­no vals­ty­bę pri­si­dė­ti prie sau­go­ji­mo iš­lai­dų.

Neį­kai­no­ja­mas ver­ty­bes sle­pian­čios aukš­ tos baž­ny­čių sie­nos ke­lia ne­ri­mą kul­tū­ros pa­vel­do ser­gė­to­jams. Lie­tu­vos baž­ny­čio­ se su­kaup­tų ver­ty­bių už šim­tus mi­li­jo­nų li­tų ne­sku­ba­ma ne tik ap­draus­ti, bet ir ap­ sau­go­ti nuo gais­rų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Nak­čiai iš­jun­gia elekt­rą

To­kia iš­va­da per­ša­si po Ty­tu­vė­ nų vie­nuo­ly­ną nu­siau­bu­sio gais­ ro baž­ny­čias lan­kiu­siems Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to spe­cia­lis­ tams. Pa­tik­ri­nus Klai­pė­do­je esan­ čias šven­to­ves, paaiš­kė­jo, kad net

PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 3 p.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomontažas

treč­da­lis uos­ta­mies­čio baž­ny­čių ne­tu­ri jo­kios prieš­gais­ri­nės ap­ sau­gos.

Die­vo na­mams va­do­vau­jan­tys kle­bo­nai tik­riau­siai ne­su­lauks ug­ nia­ge­sių prie­kaiš­tų, nes įsta­ty­mai nu­ma­to prieš­gais­ri­nes ap­sau­gos sis­te­mas įsi­reng­ti tik nau­jai sta­to­ muo­se, re­konst­ruo­ja­ muo­se sta­ti­niuo­se.

4

2

šešTADIENIS, vasario 25, 2012

miestas

Klai­pė­do­je – kal­bos apie di­džią­sias sta­ty­bas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Net­ru­kus tu­rė­tų pra­si­dė­ti nau­jo­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­sta­to sta­ ty­bos. Be to, mies­te po ke­le­rių me­tų ke­ti­na­ma sta­ty­ti tarp­tau­ti­nį ly­gį ati­ tik­sian­čius sta­dio­ną bei ba­sei­ną.

Penk­ta­die­nį Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­tvir­ti­no lei­di­mą nau­jo­jo pa­sta­to sta­ty­bai. Tą pa­čią die­ną lan­ky­da­ma­sis pas uos­ ta­mies­čio me­rą vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis me­tė ak­me­nį į uos­ta­mies­čio va­do­vų dar­ žą. Jis tei­gė, kad Vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to (VPK) pa­sta­tas ga­ lė­jo jau sto­vė­ti, jei anks­tes­nė mies­to val­džia bū­tų su­de­ri­nu­si ga­li­my­bę sta­ty­bą vyk­dy­ti per du eta­pus. „Ka­dan­gi nu­spręs­ta sta­ty­ti vie­nu eta­pu, su­ma pa­dvi­gu­bė­jo. Kol po­li­ ci­ja su­rin­ko tur­tą, lai­kas nu­si­tę­sė“, – trum­pai pa­prie­kaiš­ta­vo mi­nist­ ras R.Pa­lai­tis, ta­čiau šis prie­kaiš­tas

neap­tem­dė ge­ros su­si­ti­ki­mo nuo­ tai­kos.

VPK vir­ši­nin­ko Be­no­no Iva­naus­ ko ži­nio­mis, ne­tru­kus Vy­riau­sy­bė paims pa­sko­lą sta­ty­bai, ta­da bus skel­bia­mas sta­ty­bų dar­bų ran­gos kon­kur­sas, ku­rio re­zul­ta­tai tu­rė­tų paaiš­kė­ti po 36 pa­rų.

Jei­gu vis­kas iš­kart vyks sklan­ džiai, jau šių me­tų ge­gu­žės pa­bai­ go­je sta­ty­bi­nin­kai tu­rė­tų pra­dė­ti dar­bus Kau­no gat­vės ga­le.

To pa­ties su­si­ti­ki­mo me­tu mies­ to me­ras bend­ra­vo su Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to va­do­vu Kle­ men­su Rim­še­liu bei Vir­gi­li­ju­mi Alek­ na, ku­ris yra Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­jos pa­ta­rė­jas spor­to klau­si­mais.

K.Rim­še­lis su mies­to va­do­vais kal­bė­jo apie pa­si­ren­gi­mą ki­tais me­tais vyk­sian­čioms pa­sau­lio lie­ tu­vių var­žy­boms Klai­pė­do­je. Nau­ jų spor­to ob­jek­tų sta­ty­ti ne­nu­ma­ to­ma, ta­čiau bus skir­ta ke­li šim­tai tūks­tan­čių li­tų se­nų­jų at­nau­ji­ni­ mui ir pa­ren­gi­mui var­žy­boms or­ ga­ni­zuo­ti.

Klai­pė­dos spor­to va­das Ire­ni­jus Za­ lec­kis ne­teks pa­rei­ gų – taip va­kar nu­ spren­dė uos­ta­mies­ čio sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus ver­ti­ nu­si ko­mi­si­ja.

Gy­ny­ba: I.Za­lec­kis neat­me­ta ga­li­my­bės ap­skųs­ti ko­mi­si­jos spren­di­mą

dėl blo­go jo veik­los įver­ti­ni­mo.

I.Za­lec­kis dir­bo blo­gai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pra­ra­do pa­si­ti­kė­ji­mą

Vieš­na­gė: mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­

jos di­rek­to­rė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė su Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru R.Pa­lai­čiu ap­ ta­rė ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų kai­nuo­sian­čio pa­sta­to sta­ty­bas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš sa­vi­val­dy­bės de­par­ta­men­tų di­ rek­to­rių su­da­ry­ta ko­mi­si­ja, ku­riai pir­mi­nin­ka­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ ta Si­mo­na­vi­čiū­tė, Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo I.Za­lec­ kio veik­lą įver­ti­no ne­pa­ten­ki­na­ mai. Ko­mi­si­ja taip pat pa­siū­lė I.Za­ lec­kį pa­že­min­ti pa­rei­go­se. Ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl Spor­to ir kū­no kul­ tū­ros sky­riaus ve­dė­jo kar­je­ros tu­ rės priim­ti J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Pa­ti bu­vau šios ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė, tad ma­no spren­di­mas su­tam­pa su jos. I.Za­lec­kio veik­ la įver­tin­ta ne­pa­ten­ki­na­mai, nes jis kaip spor­to ly­de­ris yra pra­ra­ dęs pa­si­ti­kė­ji­mą mies­te, ne­tu­ri jo­ kių idė­jų, ini­cia­ty­vos, jo kva­li­fi­ ka­ci­ja la­bai su­si­lpnė­ju­si, nes kaip sky­riaus ve­dė­jas net ne­su­ge­bė­ jo at­sa­ky­ti į ko­mi­si­jos už­duo­tus klau­si­mus“, – mo­ty­vus nei­gia­mai įver­tin­ti I.Za­lec­kio el­ge­sį ko­men­ ta­vo J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Spren­di­mu ste­bė­jo­si

Ji kol kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ko­kios že­mes­nės pa­rei­gos bus pa­siū­ly­tos

I.Za­lec­kiui, ta­čiau jam ga­li tek­ti dirb­ti ir ki­ta­me sky­riu­je. „Vis­kas paaiš­kės ki­tą sa­vai­tę, kai per­žiū­rė­siu, ku­rie eta­tai nė­ra užim­ ti“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

I.Za­lec­kis ne tik bus pa­že­min­tas pa­rei­go­se, bet jam bus su­ma­žin­tas ir at­ly­gi­ni­mas.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Jis kaip spor­to ly­ de­ris yra pra­ra­dęs pa­si­ti­kė­ji­mą mies­ te, ne­tu­ri jo­kių idė­ jų, ini­cia­ty­vos, jo kva­li­fi­ka­ci­ja la­bai su­si­lpnė­ju­si.

Pats Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jas va­kar ne­bu­vo la­bai kal­bus. „Šian­dien dar nie­kaip ne­ ver­ti­nu ko­mi­si­jos spren­di­mo, gal­ vo­ju. Čia nė­ra taip pa­pras­ta. Man tik keis­ta, kad vie­nuo­li­ka me­tų, kol dir­bau sky­riaus ve­dė­ju, bu­vau ver­ti­na­mas ge­rai ar­ba la­bai ge­rai, o per me­tus kaž­ko­dėl ma­no tar­

ny­bi­nė veik­la pa­blo­gė­jo iki nei­gia­ mo įver­ti­ni­mo. Ne­tu­riu nė vie­nos draus­mi­nės nuo­bau­dos, ma­no ir ki­tų sky­riaus dar­buo­to­jų pla­nai yra vyk­do­mi“, – gy­nė­si I.Za­lec­kis.

Aist­rų ne­be­ro­dys

Pak­laus­tas, ar jis su­tiks užim­ti že­ mes­nes pa­rei­gas, o gal ap­skri­tai pa­si­trauks iš sa­vi­val­dy­bės, Spor­ to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ jas taip pat ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nie­ ko konk­re­taus: „Ne­ži­nau. Šian­dien daug su­si­ti­ki­mų tu­rė­jau, esu pa­var­ gęs. To­kie spren­di­mai ne­prii­ma­mi grei­tai, rei­kia ap­mąs­ty­ti. Dau­giau jo­kių aist­rų ir at­vi­ru­mų nie­kam ne­ ro­dy­siu“.

I.Za­lec­kis tei­gė, jog ga­vęs ko­mi­ si­jos spren­di­mą var­tys Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą ir gal­būt skų­ sis teis­mui.

Ko­mi­si­ja va­kar iš vi­so ver­ti­no 33 sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus – 31 iš jų tie­sio­gi­niai vir­ši­nin­kai bu­vo įver­ti­nę la­bai ge­rai, o du – pa­ten­ki­na­mai.

Ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad ke­lio­ li­ka dar­buo­to­jų iš­ties dir­ba la­bai ge­rai, tad jiems bus pa­di­din­ti at­ly­ gi­ni­mai, I.Za­lec­kis įver­tin­tas ne­ pa­ten­ki­na­mai, o Ci­vi­li­nės sau­gos sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Al­gis Zul­ca – pa­ten­ki­na­mai.

So­vie­ti­niai re­lik­tai akių ne­ba­do Vil­ni­jos kraš­to gy­ven­ 1 to­jų už­si­spy­ri­mas ofi­ cia­lio­se iš­ka­bo­se nau­do­ti len­kų ar

ru­sų kal­bą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sia­jai kal­bos tvar­ky­to­jai As­ tai Chrus­ta­lio­vai kel­da­vo nuo­sta­ bą ir ne­by­lų džiaugs­mą, kad uos­ ta­mies­ty­je pa­na­šios pro­ble­mos nė­ra.

Kai prieš ku­rį lai­ką dien­raš­čio žur­na­lis­tai Smil­te­lės gat­vė­je ant vie­no dau­gia­bu­čio pa­ste­bė­jo so­vie­ ti­nių lai­kų len­te­lę su ru­siš­ku šios gat­vės pa­va­di­ni­mu, A.Chrus­ta­lio­ va su­lau­kė na­mo ad­mi­nist­ra­to­rių pra­šy­mo ne­siųs­ti ra­gi­ni­mo nuim­ ti šį už­ra­šą. Ne­ži­nia kaip už­si­li­ku­si len­te­lė din­go jau po die­nos.

Ta­čiau Klai­pė­do­je įma­no­ma ir šian­dien pa­ma­ty­ti se­niai pa­mirš­ tus už­ra­šus ru­sų kal­ba. Štai Pu­ti­nų bei Med­vė­ga­lio gat­vė­se ant pri­va­

čių na­mų gat­vių pa­va­di­ni­mai pa­ra­ šy­ti dviem kal­bo­mis.

Med­vė­ga­lio gat­vė­je aki­vaiz­du, kad iš­sau­go­tas se­na­sis, dar so­vie­ ti­niais me­tais pa­ga­min­tas už­ra­šas.

Pu­ti­nų gat­vė­je len­te­lė neat­ro­do se­na – gal to­dėl, kad nuo lie­taus ją sau­go sto­gas.

Mies­to prie­žiū­ros sky­riaus spe­ cia­lis­tė Te­re­sė Žor­nia­kie­nė paaiš­ ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė rū­pi­na­si tik ant dau­gia­bu­čių bei gat­vių pra­ džio­je ir prie kam­pi­nių na­mų ka­ bi­na­mo­mis len­te­lė­mis.

Kal­bos tvar­ky­to­ja A.Chrus­ta­lio­va nu­ste­bo, kad mū­sų mies­te kaž­kas ne­si­lai­ko vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ ty­mo, ir ža­dė­jo pa­ti ap­si­lan­ky­ti pas dviem kal­bo­mis gat­vių pa­va­di­ni­ mus skel­bia­mų na­mų sa­vi­nin­kus. „Šie gy­ven­to­jai el­gia­si ne­tei­sė­ tai. Pra­šy­si­me jų nu­ka­bin­ti įsta­

Nuos­ta­ba: se­niai pa­mirš­ti už­ra­

šai lie­tu­vių ir ru­sų ka­bo­mis ste­ bi­na ir rė­žia akį.

ty­mo nea­ti­tin­kan­čias len­te­les.

Iki šiol pa­na­šių pro­ble­mų ne­bu­ vo. Ga­li bū­ti, kad žmo­nės ne­krei­ pia dė­me­sio ar tie­siog juo­kais pa­ si­ka­bi­no tas len­te­les“, – kal­bė­jo A.Chrus­ta­lio­va.

3

šešTADIENIS, vasario 25, 2012

miestas

Mo­ki­niai pri­sta­tė sa­vo vers­lo idė­jas

Dienos telegrafas Svei­ka­ta. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ ka­tos moks­lų fa­kul­te­tas at­li­ko klai­pė­ die­čių svei­ka­tos ty­ri­mą. Apk­lau­sus 5 tūkst. žmo­n ių paaiš­kė­jo, kad klai­pė­ die­čiai ne­si­jau­čia svei­k i. Net 55 pro­c. su­bjek­t y­v iai ver­t i­no sa­vo svei­ka­tą – nei ge­rai, nei blo­gai. 23 pro­c. nu­ro­dė, kad kas­dien jau­čia skaus­mą, 43 pro­c. jau­čia skaus­mą kas mė­ne­sį. Dau­g iau­ sia žmo­nės skun­dė­si šir­dies ir krau­ja­ gys­lių li­go­mis (65 pro­c.).

Nuo sau­lės ko­lek­ to­rių, eko­lo­giš­kų mai­še­lių šu­nų iš­ ma­toms iki pa­puo­ ša­lų – to­kia ga­mi­ nių įvai­ro­ve pa­si­ žy­mė­jo Klai­pė­dos mo­ki­nių mo­ko­mų­ jų bend­ro­vių mu­gė.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar su­reng­ta ant­ro­ji Klai­pė­dos mo­ki­nių mo­ko­mų­jų bend­ro­vių mu­gė, kur mo­ki­nių įkur­tos bend­ ro­vės ir vers­lo ko­man­dos pre­kia­vo sa­vo pa­čių ga­min­ta pro­duk­ci­ja ar­ba pri­sta­tė tei­kia­mas pa­slau­gas.

Ren­gi­ny­je moks­lei­viai siū­lė kon­ di­te­ri­jos ga­mi­nius, pa­puo­ša­lus, me­no dir­bi­nius iš eko­lo­giš­kų prie­ mo­nių, eko­lo­giš­kus mai­še­lius šu­nų iš­ma­toms, iš bui­ti­nių at­lie­kų ga­mi­ na­mus bal­dus.

Kaip pa­ste­bė­jo „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos eko­no­mi­kos ir vers­lu­mo mo­ky­to­jas Ed­mun­das Kve­de­ris, ši mu­gė ypač ak­tua­li, kai Lie­tu­vo­ je kal­ba­me apie sun­kią eko­no­mi­

Ne­rin­ga. Kon­kur­se Ni­dos kul­tū­ros ir tu­r iz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ ar­chi­tek­t ū­r i­nės kon­cep­ci­jos pro­jek­ tui iš­rink­ti var­ž y­sis 28 dar­bai. Jie nuo pir­ma­die­nio bus eks­po­nuo­ja­mi šio­je įstai­go­je. Eks­po­zi­ci­ja veiks dar­bo die­ no­mis nuo 8 iki 18 val., šeš­ta­die­niais – nuo 10 iki 13 val. Vie­šas dar­bų ap­ta­ri­ mas vyks ko­vo 9-ąją 14 val.

Tra­di­ci­ja: jau­ni­mo vers­lu­mo mu­gė or­ga­ni­zuo­ta ant­rą kar­tą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

E.Kve­de­ris pa­si­ge­do dau­giau ren­gi­ny­je da­ly­vau­jan­čių mo­kyk­ lų. Iš 9 pri­si­sta­čiu­sių mo­ko­mų­ jų bend­ro­vių 5 bu­vo iš „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos.

Per 10 ko­man­dų par­da­vi­nė­jo sa­vo pro­duk­ci­ją ar­ba pri­sta­tė pa­slau­gas.

Klai­pė­dos 2-osios spe­cia­lio­sios mo­kyk­los mo­ky­to­ja Rai­mon­da Tiš­kie­nė pa­si­džiau­gė pui­kia pro­ ga už­si­dirb­ti, nes mo­kyk­lo­je mo­ ko­si neį­ga­lūs vai­kai iš ne­pa­si­tu­ rin­čių šei­mų.

Tad tą­dien moks­lei­vių už­dirb­ ti 25 li­tai – jiems bu­vo ga­na di­ de­lė su­ma, už ku­rią bus ga­li­ma įsi­gy­ti prie­mo­nių ki­tiems rank­ dar­biams.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės švie­ ti­mo sky­riaus at­sto­vė Vir­gi­ni­ ja Ka­za­kaus­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad vai­kams rei­kia ne aka­de­mi­nių ži­ nių pri­kimš­tų gal­vų, o ge­bė­ji­mo ir kom­pe­ten­ci­jos. Vers­lu­mas – vie­ nas iš rei­ka­lin­giau­sių šian­die­nos ge­bė­ji­mų. Įmo­nės „Lie­tu­vos Ju­nior Achie­ ve­ment“ di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Sa­ vi­čius tei­gė, jog mo­ki­niams svar­bu pra­ktiš­kai įgy­ven­din­ti sa­vo vers­ lo idė­ją ir pa­žiū­rė­ti, kaip ji vei­kia.

Tuo­met daug svar­bes­nis pa­ts mo­ ky­mo­si pro­ce­sas nei siū­lo­ma pro­ duk­ci­ja. „Sėk­min­gą vers­lą ga­li­ma su­kur­ti ir iš du­rų ran­ke­nų“, – įsi­ti­ki­nęs jis.

Moks­lei­vių už­dirb­ ti 25 li­tai – jiems bu­ vo ga­na di­de­lė su­ ma, už ku­rią bus ga­ li­ma įsi­gy­ti prie­mo­ nių ki­tiems rank­ dar­biams. nę si­tua­ci­ją, dar­bo vie­tų trū­ku­mą ir emig­ra­ci­ją.

Pa­sak mo­ky­to­jo, to­kie ren­gi­niai jau­ni­mą mo­ko, kaip rea­li­zuo­ti sa­ vo idė­ją, su­si­kur­ti dar­bo vie­tą sau ir ki­tiems.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Al­ber­tas Mar­ke­ vi­čius (g. 1915 m.), Ona Pu­žie­nė (g. 1922 m.), Ma­ri­ja Go­ce­va (g. 1926 m.), Vac­lo­vas Jo­cys (g. 1932 m.), Alek­sandr So­ro­kin (g.

1938 m.), Al­gir­das Sta­nis­lo­vas Čes­na­vi­ čius (g. 1942 m.), Ole­gas Pro­cy­kas (g.

1942 m.), Ju­ri­jus Ba­la­ga­no­vas (g. 1946 m.), Val­te­ris Vi­lius Stal­gys (g. 1949 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sė Alens­kie­nė, Al­gir­das Sta­nis­lo­vas Čes­na­vi­čius, Vac­lo­vas Jo­cys, Ole­gas Pro­cy­kas, Al­ber­tas Mar­ke­vi­čius, ry­toj – Ma­ri­ja Go­ce­va, Alek­sandr So­ro­kin.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 3 ber­niu­kai.

MECENATAS

GENERALINIS RĖMĖJAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI FINALINIS BALSAVIMO TURAS PRASIDĖJO!

RĖMĖJAI:

BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už:

1 DALIĄ BIELSKYTĘ 2 JOLANTĄ BUDRIENĘ 3 JOVITĄ GRACHOLSKI 4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO

5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ 6 JOLANTĄ NORKIENĘ 7 IRINĄ NOVIKOVĄ

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOTI GALITE IKI KOVO 7 DIENOS 10 VAL. RYTO: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo lapeliais.

PARTNERIAI:

4

šeštadienis, vasario 25, 2012

miestas

Die­vo tur­tą sau­go tam­sa

Komentaras

Vie­nos ato­kia­me mies­ 1 te­ly­je esan­čios baž­ny­čios kle­bo­nas dien­raš­čiui pri­si­pa­ži­no,

kad pa­sta­ruo­ju me­tu, už­ra­kin­da­ mas baž­ny­čią, jo­je iš­jun­gia elekt­ ros sro­vę. „Bi­jau, kad ne­sup­leš­kė­tų. Ji jau tris kar­tus yra de­gu­si. Elekt­ros ins­ ta­lia­ci­ja čia la­bai se­na. Ją pa­keis­ti ne­tu­ri­me lė­šų, ne­di­de­lė ta mū­sų pa­ra­pi­ja“, – skun­dė­si kle­bo­nas.

Die­vo tar­nas juo­ka­vo, jog vi­lia­si, kad va­gys ap­lenks jo baž­ny­čią, nes iš­jun­gus elekt­rą baž­ny­čio­je ne­vei­ kia ir sig­na­li­za­ci­ja. „Oho, net ir taip el­gia­ma­si? To dar ne­bu­vau gir­dė­ju­si. Šiuo me­ tu vi­so­je Lie­tu­vo­je vyks­ta Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ini­ci­ juo­ta sak­ra­li­nių pa­vel­do ob­jek­tų pa­tik­ra. Ta­čiau ką no­rė­ti iš ma­žų baž­ny­čių kle­bo­nų, jei to­kiuo­se iš­ ki­laus pa­vel­do ob­jek­tuo­se kaip Pa­ žais­lio vie­nuo­ly­ne, Vil­niaus ber­ nar­di­nų baž­ny­čio­je si­tua­ci­ja yra ana­lo­giš­ka Ty­tu­vė­nams – prieš­ gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja įreng­ta, bet ne­nau­do­ja­ma“, – ste­bė­jo­si Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­to vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė ry­šiams su vi­suo­ me­ne Jo­lan­ta Miš­ki­ny­tė.

Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius:

Rei­kia sau­go­tis pa­ čiam, ir Die­vas ta­ ve sau­gos. Aš ne­su­ reikš­mi­nu ažio­ta­žo, ku­ris ki­lo po Ty­tu­vė­ nų gais­ro.

Apd­raus­ti ne­sku­ba

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas, pa­klaus­tas ar baž­ny­ čios drau­džia sa­vo tur­tą ir sau­go­ mas ver­ty­bes, tik at­si­du­so. „Tai yra be­vil­tiš­ka. Jei Ka­ted­ros lo­by­nai nė­ra ap­draus­ti, ką no­rė­ti, kad baž­ny­čios draus­tų jo­se esan­ čias ver­ty­bes“, – ti­ki­no L.Ka­va­ liaus­kas.

Tai pa­tvir­ti­na ir drau­di­mo bend­ ro­vė­se dir­ban­tys spe­cia­lis­tai. „Šio­je sri­ty­je dir­bu 20 me­tų. Esu ap­drau­dęs tik ku­ni­go au­to­mo­bi­lį, ta­čiau ne­su su­lau­kęs pra­šy­mo ap­ draus­ti baž­ny­čios tur­tą. Ži­nau, kad Nau­jų­jų Apaš­ta­lų baž­ny­čia bend­ ra­dar­biau­ja su vie­na drau­di­mo kom­pa­ni­ja, ta­čiau Ka­ta­li­kų baž­ny­ čios at­sto­vai – re­ti sve­čiai“, – ti­ ki­no vie­nos drau­di­mo kom­pa­ni­jos at­sto­vas Klai­pė­do­je.

Tik­rin­ti ne­tu­ri tei­sės

„Taip yra to­dėl, kad nuo so­viet­ me­čio dar­ži­nes ir fer­mas rei­kė­ jo draus­ti nuo ga­li­mų nuo­sto­lių, o baž­ny­čių – ne. Ši tra­di­ci­ja at­ke­lia­

Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius

Tel­šių vys­k u­po vi­ka­ras Klai­pė­dos kraš­tui, Klai­pė­dos Ma­r i­jos Tai­kos Ka­ra­l ie­nės baž­ny­čios kle­bo­nas

M

Ver­ty­bės: nors Lie­tu­vos cerk­vė­se ypa­tin­gų pa­vel­do ver­ty­bių nė­ra, ta­čiau spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad sta­čia­ti­

kiai kur kas kruopš­čiau sau­go sa­vo tur­tą.

vo iki šių die­nų. Mė­gi­ni­mas apie tai kal­bė­ti su Baž­ny­čia su­lau­kia pa­si­ prie­ši­ni­mo, nu­ro­do­ma ne­lįs­ti į sve­ ti­mus rei­ka­lus“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis.

Jo ma­ny­mu, prieš ke­le­tą me­tų mė­gi­ni­mas įsta­ty­mu įtvir­ti­ni pa­ vel­do­sau­gi­nin­kų tei­sę tik­rin­ti ir kont­ro­liuo­ti, kaip baž­ny­čio­se sau­ go­mas kul­tū­ros pa­vel­das, po­li­ti­kų pa­lai­ky­mo ne­su­si­lau­kė. „Iš Mu­zie­jų įsta­ty­mo bu­vo iš­ brauk­ta mū­sų tei­sė kont­ro­liuo­ ti ir baž­ny­ti­nius mu­zie­jus, ta­čiau tai neužk­liu­vo net ir tuo­me­čiam kul­tū­ros mi­nist­rui. Jei vals­ty­bė įre­gist­ruo­ja į re­gist­rą ko­kią nors monst­ran­ci­ją ar žva­ki­dę, tik tuo­ met ga­li tik­rin­ti. Ta­čiau į re­gist­rą įtrau­kia­ma tik su sa­vi­nin­ko su­ti­ki­ mu“, – tei­gė N.Pui­tei­kis.

Bu­vęs pa­vel­do­sau­gi­nin­kas pa­ ste­bė­jo, kad šiuo me­tu vals­ty­bė sau­go tik tas baž­ny­ti­nes ver­ty­bes, ku­rios į re­gist­rą bu­vo įtrauk­tos so­ viet­me­čiu. „Vi­sos šios tvar­kos iš­da­va – Ty­ tu­vė­nų gais­ras. De­par­ta­men­tas tik­rin­ti baž­ny­ti­nių mu­zie­jų ne­ga­li, kel­ti jam rei­ka­la­vi­mų dėl sau­gu­mo taip pat ne­ga­li. Baž­ny­čia yra sa­va­ ran­kiš­ka. Ko­kių dar prieš­gais­ri­nių sis­te­mų ga­li­me rei­ka­lau­ti? Baž­ny­ čia juk val­do šim­tus mi­li­jo­nų li­ tų kai­nuo­jan­čių ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­ nių. Ta­čiau pil­nos ap­skai­tos nė­ra, nes Baž­ny­čia sve­ti­mų neį­si­lei­džia.

Vi­sa tai – žmo­nių tam­su­mas. Tos ver­ty­bės, Baž­ny­čiai nė­ra ver­ty­bės“, – pik­ti­no­si N.Pu­tei­kis.

Kai bu­vo res­tau­ruo­ta Ši­lu­ tės ra­jo­ne esan­ti De­gu­čių baž­ny­ čia, paaiš­kė­jo, kad čia taip pat jau įreng­ta prieš­gais­ri­nė sis­te­ma ne­ vei­kia. „Su­lau­kiau gra­si­ni­mų už tai, jog rei­ka­la­vau, kad prieš­gais­ri­nė sis­te­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Teiginiai: N.Pu­tei­kis įsi­ti­ki­nęs, kad Baž­ny­čia val­do šim­tus mi­li­jo­nų li­tų

kai­nuo­jan­čių ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių, ta­čiau tiks­lios jų ap­skai­tos nė­ra.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma bū­tų įjung­ta. Ku­ni­gui bu­vo ge­ riau su­tau­py­ti 30 li­tų kas mė­ne­sį už sis­te­mos prie­žiū­rą“, – ap­gai­les­ta­ vo N.Pu­tei­kis.

Pa­sak jo, Vil­niaus cerk­vė­se, kur įma­no­ma ras­ti XV–XVI am­žiaus baž­ny­ti­nių re­lik­vi­jų, jų ap­sau­ga įreng­ta pa­vyz­din­gai.

Sar­ko­fa­gai – be ap­sau­gos

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­ to­rius L.Ka­va­liaus­kas ti­ki­no, kad per dvi sa­vai­tes kar­tu su ug­nia­ge­ siais pa­tik­ri­nus si­tua­ci­ją dau­ge­ly­je Klai­pė­dos kraš­to baž­ny­čių pa­vel­ do­sau­gi­nin­kai ap­ti­ko net ir šiur­pą ke­lian­čių da­ly­kų. „Prib­loš­kė si­tua­ci­ja Kre­tin­gos pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­ne. Jei ten vie­ti­nė prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­ja ir yra įreng­ta, ta­čiau pa­čio­je baž­ ny­čio­je jos ne­ra­do­me“, – ti­ki­no L.Ka­va­liaus­kas.

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Ra­do už­mes­tus būg­nus

Pa­sak tik­rin­to­jų, ne kiek­vie­no­je baž­ny­čio­je pa­vy­ko ap­tik­ti net žai­ bo­lai­džius.

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Kre­tin­gos Vieš­pa­ties Ap­reiš­ki­mo vie­nuo­ly­nas gar­sė­ja re­to­mis ver­ty­ bė­mis. Čia yra se­niau­si vei­kian­tys var­go­nai Lie­tu­vo­je. Tiks­li jų pa­ga­ mi­ni­mo da­ta ir vie­ta nė­ra ži­no­ma.

Baž­ny­čios vi­du­je yra XVII am­žiaus me­di­nės du­rys su Chod­ke­vi­čių po­ rtre­ti­nė­mis her­mo­mis, sta­lės su pran­ciš­ko­nų vie­nuo­lių ir šven­tų­jų at­vaiz­dais. „Juk baž­ny­čio­je sau­go­mi Chod­ ke­vi­čių šei­mos sar­ko­fa­gai, ku­ rių ana­lo­gų Lie­tu­vo­je tu­ri­me la­bai ne­daug. Vien ko ver­ti al­to­riaus pa­ veiks­lai. Vie­nuo­ly­nas dėl jų ap­sau­ gos tu­rė­tų la­bai ge­rai pa­dir­bė­ti, pas vie­nuo­lius mo­der­niau­si kom­piu­te­ riai ant sta­lų, o to­kių da­ly­kų ne­su­ ge­ba su­tvar­ky­ti“, – tei­gė L.Ka­va­ liaus­kas.

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

Ka­ty­čių baž­ny­čio­je Ši­lu­tės ra­jo­ ne tik­rin­to­jai ne­ra­do ap­skri­tai jo­ kios ap­sau­gos sig­na­li­za­ci­jos da­ vik­lių. „Mes net ap­ta­ri­nė­jo­me, kad ato­kes­nė­se bend­ruo­me­nė­se tu­rė­ tų bū­ti pa­reng­ti pla­nai, kaip elg­tis gais­ro at­ve­ju. Juk tai yra są­my­šis.

Bū­tų pui­ku tu­rė­ti gel­bė­ji­mo pla­ną.

Juk ver­ty­bių iš­gel­bė­ji­mui to­kiais at­ve­jais svar­bios net se­kun­dės“, – tvir­ti­no L.Ka­va­liaus­kas.

Ins­pek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad ko­ ne kiek­vie­no­je baž­ny­čio­je yra sau­ go­mų da­ly­kų, ta­čiau Lie­tu­vo­je ne­ ži­no­ma, kiek ir ko­kių ver­ty­bių po de­vy­niais už­rak­tais pa­ti baž­ny­čia sau­go. „Da­bar mė­gi­na­me pa­tik­rin­ ti prieš­gais­ri­nę ap­sau­gą. Ta­čiau atei­ty­je rei­kė­tų su­skai­čiuo­ti, kiek ir ko­kių ver­ty­bių yra kiek­vie­no­ je ap­skri­ties baž­ny­čio­je. Juk res­ tau­ruo­ja­mo­je De­gu­čių baž­ny­čio­ je ap­ti­ko­me vys­ku­po pa­veiks­lą ir du būg­nus, ku­rie bu­vo už­mes­ ti kaip nie­kam ne­rei­ka­lin­gi. O jie į Lie­tu­vą pa­te­ko XVIII am­žiu­je kaip ka­ro gro­bis“, – pa­sa­ko­jo L.Ka­va­ liaus­kas.

Spe­cia­lis­tas ne­drį­so gar­siai įvar­dy­ti, ku­rio­je kai­mo baž­ny­ tė­lė­je glau­džia­si itin re­ta go­ti­ki­ nė Švč. Ma­ri­jos skulp­tū­ra, ku­rios kai­na juo­do­jo­je rin­ko­je bū­tų stul­ bi­na­ma. „Ji – ne­pap­ras­tai ver­tin­ga. Il­ga­ pirš­čiams ga­lė­tų bū­ti la­bai įdo­mi.

Ne­su gir­dė­jęs, kad ku­ris nors ku­ ni­gų ap­draus­tų to­kias ver­ty­bes“, – ti­ki­no L.Ka­va­liaus­kas.

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

a­no baž­ny­č io­je prieš­ gais­r i­nė sig­n a­l i­z a­c i­j a yra. Bend­ros sau­g u­mo prie­mo­nės įreng­tos, ta­ čiau jei pa­vo­jus kil­tų, nuo to nė vie­nas mes ne­sa­me ap­si­drau­dęs. Nė vie­nas drau­di­mas neapd­rau­džia nuo gais­ro.

Ma­no baž­ny­čia nė­ra ap­draus­ta. Drau­ di­mas juk kai­nuo­ja. Pas mus nė­ra sau­ go­mų kul­tū­ros ver­ty­bių. Ir sig­na­li­za­ci­ja nuo gais­ro neap­sau­go. Rei­kia sau­go­tis pa­čiam, ir Die­vas ta­ve sau­gos. Aš ne­su­ reikš­mi­nu ažio­ta­žo, ku­ris ki­lo po Ty­tu­ vė­nų gais­ro. Vi­sos šios baž­ny­čios ka­da nors su­grius, ir nė vie­nas mes su sau­le ne­gy­ven­si­me. Vi­si tu­rė­si­me mir­ti. Da­ bar mes nau­do­ja­mės gy­ve­ni­mu ir baž­ ny­čia kaip prie­mo­ne, kaip pa­sta­tu, kad ga­lė­tu­mė­me bran­din­ti sa­vo dva­sią. O re­l ik­vi­jos man as­me­niš­kai nie­ko ne­ reiš­kia. Jei­gu lem­ta deg­ti, tai tik­rai ne­ nus­kęs. O jei pa­vel­do­sau­g i­n in­kams tos ver­ty­bės la­bai rū­pi, te­gul pri­si­de­da prie jų sau­go­ji­mo. Me­nas yra ge­rai, gra­ žu, o kaip bus ry­toj – neaiš­ku. Jei vals­ ty­bei tai ver­tin­ga, te­gul ima­si ir iš­lai­dų vi­sam tam iš­sau­go­ti.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

šeštadienis, vasario 25, 2012

Šeštadienio interviu

B.Alek­na­vi­čius: Klai­pė­da – ma­no iš­si­gel­bė­ji­mas

N

u­s i­p el­n ęs žur­n a­l is­tas, kul­tū­ros is­to­ri­kas, ke­lių de­šim­čių kny­gų au­to­rius Ber­nar­das Alek­na­vi­čius žur­na­lis­ti­nę veik­lą pra­dė­jo dau­giau nei prieš 50 me­tų. Dar so­viet­me­čiu kar­tu su I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos dar­buo­to­jais or­ga­ni­zuo­da­vo iš­ki­lių Ma­žo­sios Lie­tu­vos as­me­ny­bių pa­ ger­bi­mo va­ka­rus. Už vi­so gy­ve­ni­ mo nuo­pel­nus šie­met B.Alek­na­vi­ čius pri­sta­ty­tas Vals­ty­bi­nei me­no ir kul­tū­ros pre­mi­jai.

ku­ris neišs­paus­di­no jos vaiz­de­ lio apie gam­tą, bu­vo­te jūs?

– Ži­no­ma, ne­pa­sa­kiau, kaip ga­ lė­jau? Ji ma­ne ir taip va­di­no ban­ di­tu, ži­no­ma, ge­rą­ja pra­sme. Nu­ va­žia­vo­me su Eduar­du Jo­nu­šu pas I.Si­mo­nai­ty­tę į Prie­ku­lę, bu­vo­me su­si­ta­rę. Mes pra­da­ro­me du­ris, o ji sa­ko: ir vėl tie ban­di­tai pas ma­ne.

Mes su­tri­ko­me. Bet ji grei­tai pa­ ju­to mū­sų ne­jau­ku­mą, iš spin­te­lės išė­mė kon­ja­ko bu­te­lį, su­pils­tė jį vi­ są į tris tau­res, iš­gė­rė­me, aš jau ir fo­tog­ra­fuo­ti ne­be­no­rė­jau. Šis epi­ zo­das tar­si nu­trau­kė tą ne­sma­gu­ mą, mes ta­po­me bi­čiu­liais. Ji la­bai mė­go ma­no fo­tog­ra­fi­jas, sa­kė, kad

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Iš mo­kyk­los – į žur­na­lis­ti­ką

Ma­nau, ir pa­ts tu­ riu prū­siš­ko krau­ jo, nes ma­no ma­ma iš Nau­jo­kų šei­mos, o Nau­jo­kai bu­vo pa­ pli­tę Ma­žo­jo­je Lie­ tu­vo­je.

– Iš kur esa­te ki­lęs?

– Aš za­na­vy­kas, gi­miau Ša­kių ap­ skri­ties Le­kė­čių kai­me. Ten gy­ve­ nau la­bai neil­gai. Bū­da­mas 18 me­ tų pa­li­kau Le­kė­čius ir ne­beg­rį­žau.

Bet lan­kau­si ten kas­met. Tė­viš­kė­je gy­ve­na dvi se­se­rys.

– Kaip at­si­dū­rė­te Klai­pė­do­je?

– Dir­bau mo­kyk­lo­je Ka­čer­gi­nė­ je, dės­čiau is­to­ri­ją. Bet jau­čiau, kad man tai ne­la­bai tin­ka. Jau ta­ da mė­gė­jiš­kai fo­tog­ra­fuo­da­vau, ma­no dar­bus pa­ste­bė­jo ra­jo­ni­nio laik­raš­čio re­dak­to­rius ir pa­siū­ lė atei­ti. Taip pra­dė­jau dar­buo­tis Kau­no ra­jo­no laik­raš­ty­je, gy­ve­nau Ka­čer­gi­nė­je, o va­ži­nė­jau į Kau­ ną. Po tre­jų me­tų ma­ne pa­ste­bė­jo TASS-EL­TA re­dak­to­rius. Jis man pa­siū­lė atei­ti į EL­TĄ, bet, sa­kė, rei­ kės va­žiuo­ti į Klai­pė­dą. Su­ri­zi­ka­ vau. Ki­tą­met sau­sio 1 die­ną bus 50 me­tų, kai aš klai­pė­die­tis. Klai­pė­ da esu la­bai pa­ten­kin­tas, nes at­ra­ dau sa­vo gy­ve­ni­mo ter­pę. Čia pra­ dė­jau do­mė­tis Ma­žą­ja Lie­tu­va, jos žmo­nė­mis, su­si­pa­ži­nau su vie­ti­ niais žve­jais, su pel­ki­nin­kais. Esu pa­ren­gęs lei­di­nį „Gy­ve­ni­mas tarp ši­šio­niš­kių“, ten yra apie 170 Ma­ žo­sios Lie­tu­vos ti­pa­žų po­rtre­tų. Šie žmo­nės bu­vo la­bai nu­skriaus­ti, nes tie, ku­rie no­rė­jo ge­res­nio gy­ve­ni­ mo, pa­li­ko šį kraš­tą ir iš­va­žia­vo į Vo­kie­ti­ją. O li­ko la­biau­siai už­si­ spy­rę, ku­rie no­rė­jo gy­ven­ti Lie­tu­ vo­je tarp sa­viš­kių.

– Na, o pa­ti Klai­pė­da? Ar mie­ las jums šis mies­tas?

– Klai­pė­da – ma­no iš­si­gel­bė­ji­ mas. Vi­sų pir­ma, tai jū­ri­nis mies­ tas, jis yra Ma­žo­sios Lie­tu­vos te­ ri­to­ri­jo­je, tai­gi čia dar yra iš­li­kę se­nų­jų šio kraš­to gy­ven­to­jų. Be to, za­na­vy­kai gy­ve­no ša­lia Prū­si­jos sie­nos, di­de­lė jų da­lis yra atė­jū­nai iš Ma­žo­sios Lie­tu­vos. Ma­nau, ir pa­ts tu­riu prū­siš­ko krau­jo, nes ma­no ma­ma iš Nau­jo­kų šei­mos, o Nau­jo­kai bu­vo pa­pli­tę Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je, va­di­na­si, ir ma­no šak­ nys yra iš Prū­si­jos. Gal to­dėl su lie­ tu­vi­nin­kais la­bai grei­tai su­si­gy­ve­ nau, jie man pa­pa­sa­ko­da­vo to­kių da­ly­kų, apie ku­riuos ki­tiems nie­ ka­da ne­pra­si­tar­da­vo.

Jū­ros krikš­tas

– Sa­ko­ma, kad dir­bdamas Klai­ pė­do­je re­tas žur­na­lis­tas ne­su­si­ gun­dy­da­vo tais lai­kais iš­plauk­ ti į jū­rą. O kaip jūs?

– 1966 me­tais ke­liems mė­ne­ siams bu­vau iš­plau­kęs į jū­rą su žve­jy­bi­ne ba­ze “Ta­ry­bų Lie­tu­va”.

Pa­me­nu, bu­vo­me prie Is­lan­di­jos

jos ge­ros. Pa­ti mė­go fo­tog­ra­fuo­tis.

Bet liep­da­vo, kad aš ją nu­fo­tog­ra­ fuo­čiau la­bai gra­žią, be raukš­lių.

Kai ją nu­fo­tog­ra­fuo­da­vau, ji sa­ky­ da­vo, jog nuo­trau­kos ne­ge­ros, nes ji blo­gai at­ro­do. Ta­da įsi­gud­ri­nau at­neš­ti tas fo­tog­ra­fi­jas, ku­rios pa­ da­ry­tos prieš 8-9 me­tus. Tuo­met aik­čio­da­vo: ko­kios gra­žios nuo­ trau­kos. Ta­čiau tos, ku­rias pa­da­ riau prieš sa­vai­tę, jai bū­da­vo ne­ gra­žios.

Pa­žin­tys su įžy­my­bė­mis Mi­si­ja: B.Alek­na­vi­čius vi­są gy­ve­ni­mą sie­kė įam­žin­ti lie­tu­vi­nin­kų dai­

niaus K.Do­ne­lai­čio at­mi­ni­mą.

kran­tų, ki­lo di­de­lė aud­ra ir mes nu­skan­di­no­me lai­vą. Vi­du­ti­nis žve­jy­bi­nis tra­le­ris pri­plau­kė prie mū­sų ba­zės, at­si­tren­kė į ją, pra­ mu­šė bor­tą ir čia pat nu­gar­mė­ jo. Žmo­nes iš­gel­bė­jo, dar ir kro­ vi­nį su­ge­bė­jo iš­kel­ti iš skęs­tan­čio lai­vo. Vis­kas vy­ko nak­tį. Tie ke­ li mė­ne­siai bu­vo la­bai įspū­din­ gi. Pa­me­nu, atei­da­vau fo­tog­ra­ fuo­ti žve­jus, tai jie sa­ky­da­vo: ką tu čia mus fo­tog­ra­fuo­ji, tu pir­ma jū­rą pa­ma­tyk, pa­žiū­rėk, kaip tas žve­jys ten dir­ba. Kai grį­žau po tos sa­vo ke­lio­nės, nie­kas taip jau ne­ be­sa­kė, nors nie­kam nie­ko ne­pa­ sa­ko­jau, bet, re­gis, vi­si ži­no­jo, kad jau tu­riu jū­ros krikš­tą.

– Kaip ta jū­ra jums?

– Ma­nęs jū­ra per daug ne­su­ža­vė­jo, o ki­tus už­bu­ria, jie tam­pa bu­riuo­ to­jais, po to apie jū­rą ra­šo. Man taip ne­nu­ti­ko.

Bi­čiu­lys­tė su I.Si­mo­nai­ty­te

– Pa­ži­no­jo­te daug žy­mių žmo­ nių, tarp jų ir kraš­to ra­šy­to­ ją Ie­vą Si­mo­nai­ty­tę. Ko­kia ji bu­vo?

– Ma­no bi­čiu­lys­tė su I.Si­mo­nai­ty­ te tę­sė­si 16 me­tų, iki pat jos mir­ ties. Bend­rau­ti su ja pra­dė­jau dar Kau­ne, kai dir­bau laik­raš­čio re­ dak­ci­jo­je. Bu­vo 1961-ie­ji. Tuo­ met ra­šiau apie gam­tą. Pap­ra­ šiau, kad I.Si­mo­nai­ty­tė ką nors apie tai pa­ra­šy­tų. Ji pa­ra­šė ap­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

sa­ky­mą apie tai, kaip ji Prie­ku­lė­je gy­dy­da­vo su­žeis­tų žvirb­liu­kų ko­ jy­tes. Pa­ro­džiau re­dak­to­riui, tas jos ap­sa­ky­mas bū­tų užė­męs vi­są pus­la­pį. O į tą pus­la­pį tu­rė­jo tilp­ ti ko­kių aš­tuo­nių žmo­nių pa­si­sa­ ky­mai. Re­dak­to­rius sa­kė, pri­si­vi­rei ko­šės, pa­ts ir ka­bink. Ir mes jos to dar­bo neišs­paus­di­no­me. Ka­dan­gi neišs­paus­di­no­me, ji la­bai už­si­rūs­ ti­no. Praė­jus pen­ke­riems me­tams vėl su­si­ti­kau I.Si­mo­nai­ty­tę, aš jai pri­mi­niau jos tą ra­ši­nį, tik ne­pa­ sa­kiau, kad dėl ma­nęs jis ne­pa­te­ ko į spau­dą. Ji pra­dė­jo ko­ne­veik­ti tą žur­na­lis­tą, ku­ris neišs­paus­di­ no to ap­sa­ky­mo. Aš, ži­no­ma, ne­ pri­si­pa­ži­nau. Nuo 1966 me­tų mū­ sų pa­žin­tis vir­to bi­čiu­lys­te. Ji man kar­tais skam­bin­da­vo, pa­si­tai­ky­ da­vo – ir nak­tį, apie 2 va­lan­dą. Aš ją Vil­niu­je ap­lan­ky­da­vau per me­ tus tris ke­tu­ris kar­tus, Prie­ku­lė­je ap­lan­ky­da­vau. Kai ji ap­si­sto­da­vo Klai­pė­do­je, pri­va­lė­jau pas ją atei­ti kas­dien. Ji sa­ky­da­vo, jei tu nea­tei­ si, tai aš iš Klai­pė­dos iš­va­žiuo­siu.

Atei­da­vau pas ją kiek­vie­ną die­ną, ir mes bend­ra­vo­me. Ji bu­vo la­bai įdo­mus žmo­gus. Nors jos daug kas bi­jo­jo ir ven­gė, nes ji bu­vo sta­čio­ kiš­ka, kaip vi­si šio kraš­to žmo­nės. Žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo. Bend­ra­ vi­mas su I.Si­mo­nai­ty­te ma­ne pa­ ska­ti­no do­mė­tis Ma­žą­ja Lie­tu­va, jos is­to­ri­ja, žmo­nė­mis.

– Ar ka­da nors pri­si­pa­ži­no­te, kad tas ne­vi­do­nas žur­na­lis­tas,

– Be I.Si­mo­nai­ty­tės, su kuo dar te­ko bend­rau­ti iš tų įžy­mių žmo­nių?

– Su gar­siu ar­cheo­lo­gu Pet­ru Ta­ra­sen­ka. Ke­le­tą me­tų bend­ ra­vau su ra­šy­to­ju Juo­zu Bal­tu­ šiu. Jis pa­ra­šė la­bai gra­žią apy­ brai­žą „Kas dai­noj ne­su­dė­ta“.

Po de­šim­ties me­tų aš jam pa­siū­ liau ap­lan­ky­ti tas vie­tas, ku­rias jis ap­ra­šė, ir mes kar­tu ke­lia­vo­ me po Že­mai­ti­ją.

– Kaip ma­no­te, ar J.Bal­tu­šio nie­ki­ni­mas at­kū­rus Nep­rik­lau­ so­my­bę bu­vo pa­grįs­tas?

– Aš vis dėl­to pa­lai­kiau J.Bal­tu­šį.

Jis bu­vo do­ras žmo­gus. Bet, ži­no­ te, se­nat­vė­je jis gal kiek pa­si­karš­ čia­vo, gal kas jį įžei­dė. Skai­čiau jo laiš­kus se­se­riai, kaip jam skau­ du bu­vo, kai jau At­gi­mi­mo lai­ kais žmo­nės prie jo bu­to du­rų at­ ne­šė ir pa­dė­jo jo pa­ra­šy­tas kny­gas.

Sup­ran­ta­ma, so­vie­ti­niais me­tais jis tu­rė­jo di­de­lę pa­gar­bą, gal jis tų lai­kų il­gė­jo­si, bet jis bu­vo ge­ras žmo­gus, tar­nau­jan­tis ne kam ki­ tam, o Lie­tu­vai. Tie iš­si­šo­ki­mai ir jo puo­li­mas bu­vo ne­pag­rįs­tas. Juk pui­kiai ži­no­me, kaip so­viet­me­čiu gar­sūs žmo­nės bu­vo ver­čia­mi pa­ si­sa­ky­ti ir vie­šai pa­smerk­ti di­si­ den­tus A.Sa­cha­ro­vą, A.Sol­že­ni­ cy­ną. Sun­kus lai­kas bu­vo, jei­gu to ne­pa­da­ry­si, tap­si ta­ry­bų val­džios prie­šu.

Fo­tog­ra­fi­jo­se – tūks­tan­čiai vei­dų

– Dir­bant žur­na­lis­ti­nį dar­bą te­ ko fo­tog­ra­fuo­ti dau­gy­bę žmo­ nių. Kas la­biau­siai įsi­mi­nė?

– Nu­si­pel­nę me­no ir moks­lo žmo­ nės tuo me­tu daž­nai il­sė­da­vo­si pa­jū­ry­je. Aš gau­da­vau nu­ro­dy­ mą nu­va­žiuo­ti ir juos nu­fo­tog­ra­ fuo­ti. Su­si­dė­da­vau sa­vo man­tą ir va­žiuo­da­vau į Ni­dą ar­ba Pa­lan­ gą. Tai­gi esu fo­tog­ra­fa­vęs ko­ne vi­sus vals­ty­bi­nės pre­mi­jos lau­ rea­tus.

– Ko­kius žmo­nes la­biau­siai mėg­da­vo­te fo­tog­ra­fuo­ti?

– Lie­tu­vi­nin­kus fo­tog­ra­fuo­da­ vau tik se­ny­vo am­žiaus, jau­ni man bu­vo neį­do­mūs. Fo­tog­ra­fuo­ da­vau vy­res­nius nei 60-ies. Nes tos jų vei­do raukš­lės, su­dir­žu­sios ran­kos pa­ro­do žmo­gaus nu­gy­ven­ tą gy­ve­ni­mą, to­se raukš­lė­se – pra­ leis­tos die­nos, var­gai ir skaus­mai.

Ir akys vi­sai ki­to­kios. Pap­ras­tai žmo­gus mėgs­ta sa­ve ma­ty­ti gra­žų nuo­trau­ko­je. Bet ma­no ma­ty­mas ki­toks, nuo­trau­ko­se tu­rė­tų at­si­ spin­dė­ti ne tik gro­žis ir šyp­se­na, bet raukš­lės, lai­ky­se­na, juk tai – žmo­gaus es­mė. Pap­ras­tai žmo­gus po­zuo­ja. O kai at­si­pa­lai­duo­ja, jis tam­pa lais­vas, ir ta lais­vė pa­ro­ do jo cha­rak­te­rį, bū­dą, net jo gy­ ve­ni­mą ga­li­ma iš­skai­ty­ti iš akių.

O kai žmo­gus su­si­kaus­tęs, tai – ne fo­tog­ra­fi­ja, to­kias rei­kia mes­ ti į šiukš­ly­ną.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1936 m. rugp­jū­čio 21 d. Le­kė­čių kai­me (Ša­kių ra­jo­nas).

1949–1951 m. mo­kė­si Kau­no mo­ky­to­ jų se­mi­na­ri­jo­je.

1960 m. pra­dė­jo žur­na­l is­t i­nę veik­ lą, dir­bo Kau­no r. laik­raš­ty­je, bu­vo TASS-EL­TA fo­to­ko­res­pon­den­tu Klai­ pė­do­je ir Že­mai­ti­jo­je.

Su­ren­gė 14 fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­dų, ku­ rios eks­po­nuo­tos ir už­sie­ny­je.

V.Ku­d ir­kos, I.Si­mo­nai­ty­tės ir Ša­k ių r. sa­v i­val­dy­bės Za­na­vy­k ų kul­t ū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas.

2005 m. su­teik­tas Lietuvos me­no kū­ rė­jo var­das.

Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­tis.

Iš­lei­do ke­lias­de­šimt kny­gų.

Pa­tir­tis: B.Alek­na­vi­čius TASS-

EL­TA fo­to­ko­res­pon­den­tu dir­bo me­tų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

30

6

šeštadienis, vasario 25, 2012

lietuva Ja­po­nai duos pi­ni­gų?

Pre­zi­den­tė pa­svei­ki­no Es­ti­ją

By­lą vėl ati­dė­jo

Ja­po­ni­jos ins­ti­tu­ci­jos ža­da pri­ si­dė­ti fi­nan­suo­jant Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą, ku­ria­me tu­rė­tų da­ly­vau­ti šios ša­lies kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“.

Taip tei­gia prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Pa­sak jo, pa­ra­mą ža­da or­ga­ni­zuo­ti val­džios fi­nan­suo­ja­ ma fi­nan­sų įstai­ga – Ja­po­ni­jos eks­por­to ir im­por­to ban­kas.

Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė penk­ta­die­nį pa­svei­ ki­no Es­ti­jos pre­zi­den­tą Too­ ma­są Hend­ri­ką Il­ve­są ir vi­sus ša­lies žmo­nes ne­prik­lau­so­my­ bės pa­skel­bi­mo 94-ųjų me­ti­ nių pro­ga. Pre­zi­den­tė Es­ti­jos va­do­vui ir vi­siems ša­lies žmo­ nėms pa­lin­kė­jo vi­so­ke­rio­pos sėk­mės ir kles­tė­ji­mo.

Penk­ta­die­nį Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mui (VAT) vėl ne­pa­ vy­ko tęs­ti Dar­bo par­ti­jos by­ los nag­ri­nė­ji­mo. Po­sė­dis ati­ dė­tas dėl kal­ti­na­mo­sios Ma­ ri­nos Liut­ke­vi­čie­nės gy­nė­jos Re­dos Kur­la­vi­čie­nės li­gos. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties VAT po­ sė­dis dėl Dar­bo par­ti­jos neį­vy­ ko ir va­sa­rio 20 d.

Pa­gal­bos pra­šo vis dau­giau As­me­nų, pa­gei­dau­jan­čių iš­si­ nuo­mo­ti so­cia­li­nį būs­tą, skai­ čius per­nai, pa­ly­gin­ti su 2010-ai­ siais, išau­go 7 pro­c. – iki 30,48 tūks­tan­čio.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, so­cia­li­nio būs­to po­ rei­kio au­gi­mui įta­kos tu­ri nau­jų, ne-į­sit­vir­ti­nu­sių dar­bo rin­ko­ je šei­mų kū­ri­ma­sis ir ne­pa­kan­ ka­mos pa­ja­mos nuo­sa­vam būs­ tui įsi­gy­ti.

Dau­giau­sia as­me­nų ar šei­mų, no­rin­čių iš­si­nuo­mo­ti iš sa­vi­val­ dy­bių gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, bu­vo Vil­niaus (20 pro­c.), Kau­no (12 pro­c.) ir Klai­pė­dos (8 pro­c.) mies­tų sa­vi­val­dy­bė­se.

2011 m. į so­cia­li­nio būs­to nuo­ mą pre­ten­da­vo 9,3 tūkst. jau­ nų šei­mų – 6 pro­c. dau­giau ne­ gu už­per­nai, naš­lai­čių ar li­ku­sių be tė­vų glo­bos są­ra­še bu­vo 2,85 tūkst. žmo­nių, ar­ba 7,2 pro­c. dau­giau, ki­tų so­cia­li­nių gru­pių as­me­nų są­ra­še – 11 tūkst. pre­ ten­den­tų, ar­ba 9,9 pro­c. dau­ giau ne­gu 2010 m. 554 as­me­ nys, ar­ba 5,9 pro­c. dau­giau ne­gu 2010-ai­siais, pa­gei­da­vo pa­ge­ rin­ti gy­ve­ni­mo są­ly­gas.

Per­nai 80 as­me­nų ga­vo 7,4 mln. li­tų ver­tės vals­ty­bės re­ mia­mų kre­di­tų būs­tui įsi­gy­ti, iš vi­so su­teik­ta 806,3 tūkst. li­ tų su­bsi­di­jų. Dau­giau­sia as­me­ nų ar­ba šei­mų, pa­si­nau­do­ju­sių vals­ty­bės re­mia­mais būs­to kre­ di­tais, bu­vo Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bė­je (24 pro­c.), Kau­no ir Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė­se (po 9 pro­c.), Plun­gės ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bė­je (6 pro­c.).

2011 m. to­kius kre­di­tus tei­kė da­bar bank­ru­tuo­jan­tis ban­kas „Sno­ras“ ir „Swed­bank“.

BNS inf.

Gedimino Bartuškos nuotr.

7

šeštadienis, vasario 25, 2012

lietuva

Ko­mi­si­jos sva­jo­nė – ap­klaus­ti ir Pre­zi­den­tę Ar Da­lia Gry­baus­kai­tė ryž­tų­si ap­si­lan­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je ir jai pa­liu­dy­ti? Ar ji ras­tų tam lai­ko? O gal ge­riau jos net ne­truk­dy­ti? To­kius klau­si­mus ke­lia kai ku­rie ko­mi­si­jos na­ riai, dar vie­ną sa­vai­tę tir­sian­tys Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ar FNTT va­do­vai at­leis­ti re­mian­ tis vien jų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­tais, ar bu­vo dar ko­kių nors pa­pil­do­mų duo­me­nų? Kas sa­ko ne­tie­są, o kas pai­nio­ja­si? Į šiuos ir pa­na­šius klau­si­mus ban­dan­tiems at­sa­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riams kuo to­liau, tuo sun­kiau su­si­gau­dy­ti FNTT va­do­vų at­lei­di­mo pe­ri­pe­ti­jo­se.

Atei­n an­č ią sa­vai­t ę ko­m i­s i­jos du­ris tu­rės vars­ty­ti bei jai dar sy­ kį liu­dy­ti ir Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Jo­nas Mar­ke­vi­čius, vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis, spe­c ia­l ių­j ų ty­r i­m ų tar­ny­b ų va­ do­vai.

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ant ki­li­mė­lio no­rė­tų iš­si­kvies­ti pa­čią Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­tę, ku­ri, kaip pa­tvir­ti­no ir at­leis­tas FNTT di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­lius, šiam skam­bi­no te­le­fo­nu ir lei­do su­pras­ ti, jog jis sa­vo pa­va­duo­to­ją tu­rė­tų at­leis­ti. „Aiš­ku, bū­tų la­bai mie­la, jei Pre­zi­den­tė no­rė­tų pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tau­tos at­sto­vai, bet, ma­ nau, ji ne­ras­tų lai­ko. Ži­no­ma, to­ kia idė­ja ga­li bū­ti, bet ne­ma­nau, kad D.Gry­baus­kai­tė į ko­mi­si­ją at­ vyk­tų. Klau­si­mus jai ga­li­me už­ duo­ti per jos pa­ta­rė­ją, ku­rį tik­rai

dar kvie­si­me, – ir dėl iš Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) gau­tų pa­žy­mų, ir dėl jų tu­ri­nio“, – penk­ta­die­nį „Vil­niaus die­ną“ in­ for­ma­vo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis.

Li­gi­tas Ker­na­gis:

Aiš­ku, bū­tų la­bai mie­ la, jei Pre­zi­den­tė no­ rė­tų pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tau­tos at­sto­vai, bet, ma­nau, ji ne­ras­tų lai­ko. „Ne, man kuo to­liau, tuo neaiš­ kiau, – pa­klaus­tas, ar ko­mi­si­jo­je priar­tė­ta prie tie­sos, nu­ro­dė Jur­ gis Raz­ma, vie­nas iš ko­mi­si­jos na­

rių. – Kol kas sun­ku ką nors su­ pras­ti.“ An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riai vis dar ne­ran­da at­sa­ky­mo į svar­ biau­sią klau­si­mą: FNTT va­do­vai bu­vo at­leis­ti vien re­mian­tis VSD in­for­ma­ci­ja, ku­rio­je api­bend­rin­ta ty­ri­mų po­lig­ra­fu me­džia­ga, ar bu­ vo ir ki­to­kių pa­pil­do­mų duo­me­nų apie V.Gai­liaus ar Vy­tau­to Gir­ža­ do ga­li­mą iš­da­vys­tę ar­ba ne­tin­ka­ mu­mą?

L.Ker­na­gio tei­gi­mu, šiuo at­ve­ ju į ko­mi­si­ją kvies­tų as­me­nų pa­ sa­ko­ji­mai iš­si­ski­ria: „Vie­ni tvir­ ti­na, jog to­kių duo­me­nų bū­ta, o ki­ti sa­ko, kad jo­kių ki­tų duo­me­ nų, iš­sky­rus ty­ri­mus po­lig­ra­fu, nė­ra. Tai­gi tu­ri­me iš­siaiš­kin­ti, ar yra dar ko­kių nors duo­me­nų, ar vis dėl­to ne.“ Ko­mi­si­ja sa­vo dar­bą tęs dar ma­ žiau­siai sa­vai­tę. Jos su­rink­ta ir api­bend­rin­ta in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti per­duo­ta Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui. Tai­gi, ty­ri­mas ga­li dar la­biau už­si­tęs­ti.

Tie­sa, ne vi­si An­ti­ko­rup­ci­jos ko­ mi­si­jos na­riai ga­li dirb­ti su vi­siš­kai slap­ta in­for­ma­ci­ja, ke­li vis dar ne­ tu­ri tam bū­ti­no spe­cia­laus lei­di­mo.

Tarp to­kių – Sei­mo na­riai Nag­lis Pu­tei­kis ir Pet­ras Gra­žu­lis, ta­čiau ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ti­ki­na, kad jo­kia slap­ta in­for­ma­ci­ja ko­mi­te­te ne­si­da­li­ja­ma.

Mi­nist­ras: „At­sa­ky­mus pa­tei­kiau“

Per­ga­le nea­be­jo­ja

Vi­d aus rei­k a­lų mi­n ist­r as Rai­mun­ das Pa­l ai­t is penk­t a­d ie­n į pra­ne­š ė prem­j e­r ui And­r iui Ku­b i­l iui pa­tei­ kęs at­s a­k y­m ą dėl Fi­n an­s i­n ių nu­ si­k al­t i­mų ty­r i­mo tar­ny­b os va­do­ vų at­lei­d i­mo, ta­č iau jo ne­ko­men­ tuo­j a.

„Ti­k iuo­si lai­mė­t i teis­mą ir grįž­t i į po­stą“, – „Vil­n iaus die­nai“ penk­ta­ die­n į kal­bė­jo V.Gai­l ius, ta­čiau pa­ tvir­ti­no skun­do teis­mui dar neį­tei­ kęs, nes jis dar ruo­šia­mas. V.Gai­lius ti­k i­no nie­ko nau­ja apie sa­vo at­lei­ di­mo ap­l in­k y­bes ne­su­ž i­no­jęs, jo­ kios nau­jos in­for­ma­ci­jos iš vi­daus rei­ka­lų mi­n ist­ro ne­ga­vo. Pak­laus­ tas, kuo da­bar už­siims, V.Gai­l ius sa­kė su­lau­kęs ne­ma­žai dar­bo pa­ siū­ly­mų, ta­čiau nie­ko ne­konk­re­t i­ za­vo. Jis pri­mi­nė esąs tei­si­nin­kas, tad dar­bą ra­siąs ne­sun­k iai.

„Va­kar at­sa­ky­mas bu­vo pa­reng­tas, o šian­dien iš­siųs­tas per kur­je­rį. Jo tu­ri­ nio ko­men­tuo­ti ne­ga­liu“, – BNS penk­ ta­die­n į sa­kė R.Pa­lai­tis.

Pak­l aus­t as, ar prem­j e­ rui per­da­vė va­s a­ rio 14 d. VSD raš­ tą, ku­ria­me api­ bend­r in­t i VSD ir Ant­ro­jo ope­ ra­t y­v i­n ių tar­ ny­b ų de­p ar­ ta­men­to prie

Kraš­to ap­sau­gos mi­n is­te­r i­jos pa­t ik­ ri­ni­mų po­lig­ra­fu duo­me­nys bei siū­ ly­mas priim­ti spren­di­mus, mi­nist­ras sa­kė, kad šis do­ku­men­tas ga­li bū­ti iš­ slap­tin­tas tik VSD lei­di­mu. „Jau vie­šai esu sa­kęs, kad šis raš­tas tu­ri gri­fą ISS, o tai reiš­k ia, kad iš­slap­ tin­ti jį ga­li­ma tik ga­vus VSD lei­di­mą“, – sa­kė R.Pa­lai­tis.

A.Ku­bi­l ius praei­t ą penk­ta­d ie­n į iš­ siun­tė pa­k lau­si­mus VSD ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui R.Pa­lai­čiui su pra­ šy­mu raš­t u pa­tei­k i vi­s ą in­for­ma­ci­ ją, su­si­ju­sią su FNTT di­rek­to­r iaus V.Gai­liaus ir jo pa­va­duo­to­jo V.Gir­ža­ do at­lei­di­mu.

Iš R.Pa­lai­čio rei­ka­lau­ta raš­tu paaiš­ kin­t i mo­t y­v us, ko­dėl at­leis­t i FNTT va­do­vai, ir pa­teik­ti vi­sus do­ku­men­ tus, ku­riais re­mian­tis tai pa­da­ry­ta.

Mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko pa­ta­rė­jas Vir­ gis Va­len­ti­na­vi­čius penk­ta­die­nį BNS ne­ko­men­ta­vo, ar prem­je­ras ga­vo at­ sa­ky­mus. „Ne­ga­l iu nei pa­t vir­t in­t i, nei pa­neig­ti. Apie tai ne­ž i­ nau“, – sa­kė prem­ je­ro pa­ta­rė­jas.

BNS inf.

FNTT V.Gai­lius va­do­va­vo kiek dau­g iau nei pu­ sant­r ų me­t ų, jo pa­v a­duo­ to­jas V.Gir­ža­ das FNTT di­ re k ­t o­r i au s pa­v a­d uo­t o­ jo po­ste iš­dir­ bo be­veik pus­ me­t į.

Už­gai­da: kai ku­rie FNTT rei­ka­lus ti­rian­čios ko­mi­si­jos na­riai ant ki­li­mė­

lio no­rė­tų iš­si­kvies­ti pa­čią Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­tę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ver­ti­ni­mai ne­si­kei­čia Vi­sų pa­rei­g ū­nų, įta­ria­mų in­for­ma­ci­ jos apie ban­ką „Sno­ras“ nu­te­k i­ni­mu ži­niask­lai­dai, ty­ri­mus po­lig­ra­fu ir jo iš­va­das dar gruo­d į ži­no­jo vi­si aukš­ čiau­si ša­l ies pa­rei­g ū­nai: Pre­z i­den­ tė, Sei­mo pir­mi­nin­kė, prem­je­ras, vi­ daus rei­ka­lų ir fi­nan­sų mi­nist­rai. Mi­ nė­t i as­me­nys iš VSD ga­vo in­for­ma­ ci­nį raš­tą apie pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­z ul­ta­tus. Tai pa­tvir­t i­no ir VSD di­ rek­to­rius, ir pre­zi­den­tū­ra.

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius il­gą lai­ ką kar­to­jo ne­tu­r įs jo­k ios in­for­ma­ci­ jos, ku­ri leis­tų abe­jo­ti FNTT va­do­vo V.Gai­l iaus re­pu­ta­ci­ja. Sei­mo pir­m i­

nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė il­gai tvir­ti­no in­for­ma­ci­jos apie FNTT va­do­v ų ty­ ri­mus ap­skri­tai ne­tu­rin­ti.

Kol kas aiš­ku tai, kad mi­nė­tą VSD do­ ku­men­tą, ku­r io tu­r i­nys vie­šai nė­ra ži­no­mas, ša­l ies va­do­vy­bė in­terp­re­ ta­vo skir­t in­gai. Pre­z i­den­tei D.Gry­ baus­k ai­tei tai pa­s i­ro­dė pa­k an­k a­ mas ar­g u­men­tas, kad FNTT va­do­ vy­bę rei­kė­tų at­leis­ti. „FNTT va­do­v ų re­pu­ta­ci­ja ne­tu­ri kel­ ti jo­kių abe­jo­nių“, – at­lei­dus FNTT va­ do­v y­bę iš­syk pa­reiš­kė Pre­z i­den­tė.

To­k ios po­z i­ci­jos, Pre­z i­den­tės at­sto­ vės tei­g i­mu, ji lai­ko­si iki šiol.

8

šeštadienis, vasario 25, 2012

10p.

Buvusio KGB šni­po iš­pa­žin­tis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

V.Domb­rovs­kis: „Svar­biau­sia – už­tik Val­dis Domb­rovs­kis ta­po Lat­vi­jos prem­je­ru tuo me­tu, kai ša­lis su­si­grū­mė su di­džiau­sia is­to­ri­jo­je fi­nan­si­ne kri­ze. Nors jo vy­riau­ sy­bė pa­tvir­ti­no skaus­min­gas re­for­mas, po­li­ti­kas iki šiol yra vie­ nas sėk­min­giau­siai dir­ban­čių Lat­vi­jos prem­je­rų. Apie da­bar­ ti­nę pa­dė­tį Lat­vi­jo­je, re­fe­ren­du­mą ir san­ty­kius su kai­my­nais – dien­raš­čio po­kal­bis su Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės va­do­vu.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Ry­ga (Lat­v i­ja)

Kri­zės įvei­ki­mo re­cep­tas

– Esa­te vie­nas po­pu­lia­riau­sių mi­nist­rų pir­mi­nin­kų Lat­vi­jos is­to­ri­jo­je. Nors jū­sų vy­riau­sy­ bė įgy­ven­di­no skaus­min­gas, tie­sa, bū­ti­nas re­for­mas, jūs du­ kart sėk­min­gai iš­lai­kė­te po­pu­ lia­ru­mo eg­za­mi­ną. Ko­kia sėk­ mės pa­slap­tis?

– Na, ma­tyt, rei­kė­tų at­ski­ros iš­sa­ mios po­li­to­lo­gų ana­li­zės šiuo klau­ si­mu. Ta­čiau aki­vaiz­du, jog vi­ suo­me­nė su­vo­kė, kad iš­ti­ko kri­zė ir rei­kia kaip nors ją spręs­ti. Nuo 2008 iki 2012 m. mes nuo­lat tu­ rė­jo­me kar­py­ti biu­dže­tą ir di­din­ ti įplau­kas į jį. Pa­vyz­džiui, 2012 m. biu­dže­te įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tas fis­ka­li­nis ko­re­ga­vi­mas sie­kė net 17 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Tai mil­ži­niš­ka BVP da­lis, tad pri­va­lė­jo­me įgy­ven­din­ti skaus­min­ gas prie­mo­nes.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – kad pa­ sie­kė­me vy­riau­sy­bės ir suin­te­re­ suo­tų gru­pių su­si­ta­ri­mą. Bu­vo su­for­muo­ta va­di­na­mo­ji re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo gru­pė. Ją su­da­rė pro­ fe­si­nės są­jun­gos, darb­da­vių kon­fe­ de­ra­ci­jos, Ko­mer­ci­jos rū­mų, vie­tos val­džios at­sto­vai.

Su jais mes dis­ku­ta­vo­me ir dis­ ku­tuo­ja­me dėl biu­dže­to kon­so­li­ da­vi­mo prie­mo­nių, kad įveik­tu­me kri­zę. Ži­no­ma, pro­fe­si­nės są­jun­ gos ar vers­lo at­sto­vai ne vi­suo­met pa­ten­kin­ti, ta­čiau vi­sos ša­lys sė­di prie sta­lo, vi­si da­ly­vau­ja prii­mant spren­di­mus. Ma­nau, komp­ro­mi­so paieš­ka la­bai pa­de­da.

Kal­bant apie vy­riau­sy­bę, pra­dė­ jau dirb­ti vy­riau­sy­bės va­do­vu 2009 m. ko­vą. Tuo me­tu jau bu­vo aiš­ ku, su ko­kia kri­ze su­si­dū­rė­me. Be to, atė­jau į prem­je­ro po­stą iš opo­ zi­ci­nės par­ti­jos. Tai­gi, ma­nęs nie­ kas ne­kal­ti­no, kad bu­vau tas, ku­ris su­kė­lė kri­zę. Taip vi­suo­me­nei bu­vo leng­viau pa­si­ti­kė­ti ma­ni­mi ir ma­no vy­riau­sy­be. Ma­nau, tai bu­vo pra­ na­šu­mas.

– Praė­jo ke­le­ri me­tai nuo kri­zės pra­džios. Ko­kia da­bar po­li­ti­nė,

eko­no­mi­nė pa­dė­tis Lat­vi­jo­je?

Ko­kie iš­šū­kiai lau­kia?

– Na, ne­siim­siu de­ta­li­zuo­ti, kas vyks­ta Lat­vi­jos po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me, nes vi­suo­met kas nors vyks­ ta. Vy­riau­sy­bė tu­ri ke­lis la­bai svar­ bius iš­šū­kius. Nuo to, kaip su jais su­si­tvar­ky­si­me, pri­klau­so tai, koks sėk­min­gas bus vy­riau­sy­bės dar­ bas ir koa­li­ci­jos sta­bi­lu­mas. Da­ bar svar­biau­sia už­tik­rin­ti sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą. Tu­ri­me kur­ti nau­jų dar­bo vie­tų, vys­ty­ti pra­mo­ nės pro­duk­ci­jos ga­my­bą, ypač tą ga­my­bą, ku­rios pro­duk­ci­ja eks­por­ tuo­ja­ma į už­sie­nį. Ga­liau­siai rei­kia spręs­ti de­mog­ra­fi­nę pro­ble­mą. Ma­ nau, tai – es­mi­niai iš­šū­kiai.

Lat­vi­ja per­nai gruo­dį bai­gė Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) ir ES pro­gra­mą. To­dėl da­bar ga­li­me nu­ kreip­ti dė­me­sį nuo kri­zės prie jau mi­nė­tų klau­si­mų – eko­no­mi­kos au­ gi­mo, dar­bo vie­tų kū­ri­mo ir de­mog­ ra­fi­nių pro­ble­mų.

Aki­vaiz­du, jog vi­ suo­me­nė su­vo­kė, kad iš­ti­ko kri­zė ir rei­kia kaip nors ją spręs­ti.

San­ty­kiai su kai­my­nais

– Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai.

Pag­rin­di­nis klau­si­mas, re­gis, ener­ge­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­ mas. Ta­čiau kai ku­rie Lie­tu­vos po­li­ti­kai ir po­li­to­lo­gai įžvel­gia Lat­vi­jo­je Ru­si­jos įta­ką. Bai­mi­ na­ma­si rem­ti re­gio­ni­nį su­skys­ tin­tų du­jų ter­mi­na­lą, o ne­se­niai ir Lat­vi­ja pa­reiš­kė, kad ne­no­ rė­tų at­si­jung­ti nuo bend­ros su Ru­si­ja ener­ge­ti­kos sis­te­mos.

Ar yra pa­grin­do Lie­tu­vai ne­ri­ mau­ti?

– Ma­nau, šį klau­si­mą de­rė­tų už­ duo­ti tiems po­li­ti­kams ir po­li­to­ lo­gams, ku­rie reiš­kia abe­jo­nes dėl Lat­vi­jos. Iš es­mės, kuo jie pa­si­ti­ki ar ne – tai jų rei­ka­las. Ne­ga­liu nie­ ko pa­tar­ti. Ki­ta ver­tus, tu­riu pa­ brėž­ti, kad mes re­mia­me re­gio­ni­

nį ener­ge­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą ir, ti­kiuo­si, su­kur­si­me pa­ti­ki­mą par­ tne­rys­tę. Šiuo me­tu vyk­do­mi svar­būs ener­ ge­ti­kos pro­jek­tai, ku­riuo­se da­ly­ vau­ja vi­sos Bal­ti­jos ša­lys. Tie­sa, Lat­vi­jos po­li­ti­kai nie­kuo­met nė­ ra sa­kę, kad ne­pa­si­ti­ki lie­tu­viais, pa­vyz­džiui, dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to. Nė­ra kal­bė­ję apie ko­kias nors įta­kas.

Ki­taip sa­kant, mes tik­rai esa­ me suin­te­re­suo­ti vys­ty­ti re­gio­ni­nį ener­ge­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Juk esa­me suin­te­re­suo­ti da­ly­vau­ti Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­ te. Ži­no­ma, šis pro­jek­tas tu­ri bū­ti fi­nan­siš­kai per­spek­ty­vus ir da­ly­va­ vi­mo są­ly­gos tu­ri bū­ti skaid­rios.

Vis­gi po­li­tiš­kai esa­me įsi­pa­rei­ go­ję, kon­sul­tuo­ja­mės su prem­je­ru And­riu­mi Ku­bi­liu­mi. Ma­nau, pa­ da­rė­me ne­ma­žą pa­žan­gą.

Kal­bant apie su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą Lat­vi­jo­je, ma­nau, ši is­ to­ri­ja ne­sėk­min­ga. Jau be­veik dve­ jus me­tus Bal­ti­jos ša­lys ne­ga­li su­ si­tar­ti dėl re­gio­ni­nio ter­mi­na­lo.

Esa­me pa­pra­šę Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pa­reng­ti stu­di­ją, kad bū­tų nu­ sta­ty­ta, ku­rio­je vie­to­je sta­ty­ti ter­ mi­na­lą bū­tų pa­lan­kiau­sia.

Taip pat kal­ba­mės su EK dėl fi­ nan­sa­vi­mo šiam ter­mi­na­lui. Ta­ čiau da­bar, re­gis, lie­tu­viai links­ta prie sa­vo ter­mi­na­lo, es­tai taip pat žen­gia šiuo ke­liu. Tai reiš­kia, kad tik­riau­siai bus trys at­ski­ri ma­ži ter­mi­na­lai, ta­čiau tai, ma­no nuo­ mo­ne, ne­bus fi­nan­siš­kai pa­ts pa­ lan­kiau­sias spren­di­mas. Juk to­kiu at­ve­ju ne­gau­si­me ES fi­nan­sa­vi­mo.

Ma­ža to, Lat­vi­jos du­jų sau­gyk­ los In­ču­kal­ne, taip pat po­ten­cia­liai Duo­be­lė­je yra la­bai svar­bios re­gio­ no du­jų tie­ki­mo sau­gu­mui. Juk ir da­bar, kaip ži­no­te, iš sa­vo po­že­mi­ nių sau­gyk­lų ap­rū­pi­na­me du­jo­mis tiek Es­ti­ją, tiek Lie­tu­vą.

Tai­gi, jei kal­ba­me apie re­gio­ni­nį su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą Ry­go­ je, pa­sta­čius vamz­dy­ną, ku­ris su­ jung­tų ter­mi­na­lą su sau­gyk­lo­mis, bū­tų ga­li­ma tiek­ti du­jas į sau­gyk­ las, o pa­skui jau esa­mais du­jo­ta­ kiais į Lie­tu­vą ir Es­ti­ją. Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų tu­rė­ti priė­ji­mą prie inf­rast­ruk­tū­ros, o tai nu­ma­to

In­te­re­sas: Lat­vi­jos prem­je­ras V.Domb­rovs­kis tvir­ti­na, kad lat­viai vi­suo­met

tre­čia­sis ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tas, ir du­jo­ta­kį iš ter­mi­na­lo į sau­gyk­las.

Tai vis­kas. Ži­no­ma, ga­li­ma su­gal­ vo­ti ki­to­kių bū­dų, kaip už­tik­rin­ti sta­bi­lų du­jų tie­ki­mą, jei to no­ri­te.

Ta­čiau, aki­vaiz­du, tai ne­bus kai­nos po­žiū­riu pa­lan­kūs spren­di­mai. Vis­ gi mes ke­ti­na­me lauk­ti EK stu­di­jos ir žiū­rė­si­me, ką ji pa­sa­kys.

Ki­tas klau­si­mas, kai kal­ba­me apie gam­ti­nių du­jų sek­to­rių, – ko­kia pa­ žan­ga pa­da­ry­ta sie­kiant už­tik­rin­ti re­ver­si­nį du­jų tie­ki­mą Vi­du­rio ir Ry­ tų Eu­ro­po­je? Apie tai kal­ba­ma nuo 2006 m. Pa­vyz­džiui, Len­ki­ja suin­te­ re­suo­ta su­kur­ti re­ver­si­nį du­jų tie­ki­ mą iš Svi­nouis­cio ter­mi­na­lo į ry­tinę Len­ki­ją ir ta­da esa­ma inf­rast­ruk­ tū­ra, taip pat nau­jais du­jo­ta­kiais į mū­sų In­ču­kal­no sau­gyk­lą.

De­ja, iki šiol ne­ma­to­me Lie­tu­ vos pa­žan­gos šia link­me. Tai ga­li­ my­bė įvai­rin­ti ne tik du­jų tie­ki­mą, bet ir tie­ki­mo ke­lią. Juk Ru­si­ja in­ ves­ta­vo la­bai daug pi­ni­gų pa­sta­ty­ ti „Nord Stream“ du­jo­tie­kiui Bal­ti­ jos jū­ros dug­nu, ap­len­kiant Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją. To­dėl al­ter­na­ty­vus

du­jo­tie­kis iš Len­ki­jos į Bal­ti­jos ša­lis, gal net pri­jun­giant Vo­kie­ti­ją, leis­tų pa­nai­kin­ti Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­ nę izo­lia­ci­ją. De­ja, tu­riu pa­kar­to­ti, kad pa­žan­gos iš Lie­tu­vos ma­žai.

Api­bend­ri­nus, kai ku­rie da­ly­kai klos­to­si la­bai ge­rai, kai ku­rie ne.

Ki­ta ver­tus, tu­ri­me dirb­ti kar­tu, ir mes no­ri­me dirb­ti kar­tu, nors nie­ kas ne­ga­li pri­vers­ti ko nors dirb­ti kar­tu, jei jis to ne­no­ri.

– Kaip su Ru­si­jos ener­ge­ti­ kos sis­te­ma ir at­si­jun­gi­mu nuo jos?

– Ži­nau apie šias dis­ku­si­jas. EK pra­dė­jo ves­ti de­ry­bas šiuo klau­ si­mu. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – ką šiuo at­ve­ju va­di­na­me ener­ge­ti­niu sau­gu­mu? Ma­no nuo­mo­ne, es­mi­ nis as­pek­tas – elekt­ros ener­gi­jos ge­ne­ra­ci­jos pa­jė­gu­mai ir Bal­ti­jos ša­lių elekt­ros tink­lų su­jun­gi­mas su Skan­di­na­vi­jos ša­lių ir Len­ki­ jos. Bū­tent tai yra svar­biau­si da­ly­ kai. Klau­si­mas dėl sinch­ro­ni­za­ci­jos – te­gul EK tai ana­li­zuo­ja. Ži­nau tik tiek, kad to­kia sinch­ro­ni­za­ci­ja kai­

9

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Olan­di­jos prin­co ­ būk­lė pra­sta

Pro­tes­tas prieš ­ „Si­ri­jos drau­gus“

Olan­di­jos prin­cas Fri­so, ant­ra­sis ka­ra­lie­ nės Beat­ri­čės sū­nus, ga­li ne­beat­gau­ti są­ mo­nės po to, kai jį praė­ju­sią sa­vai­tę sli­ di­nė­jan­tį Aust­ri­jo­je už­griu­vo snie­go la­vi­ na. „Dėl po snie­gu pra­leis­to lai­ko jo sme­ ge­nys bu­vo ne­pa­kan­ka­mai ap­rū­pi­na­mos de­guo­ni­mi. Tai su­kė­lė šir­dies smū­gį, ku­ ris tru­ko apie 50 mi­nu­čių“, – va­kar sa­kė Insb­ru­ko uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės gy­dy­to­jas Wolf­gan­gas Kol­le­ris.

Tu­ni­so po­li­ci­ja va­kar laz­do­mis ap­tal­žė ke­ lias de­šim­tis pro­tes­tuo­to­jų, mė­gi­nu­sių įsi­ verž­ti į pa­sta­tą, ku­ria­me vyks­ta tarp­tau­ ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Si­ri­jos kri­zės te­ma. Pro­ tes­to da­ly­viai, šauk­da­mi „Kon­fe­ren­ci­jai – ne!“, „Jo­kių su­si­ti­ki­mų su ara­bų ša­lių prie­šais!“, mė­gi­no jė­ga įsi­verž­ti į vieš­bu­tį Tu­ni­so sos­ti­nės prie­mies­ty­je, kur dau­giau nei 60-ies ša­lių at­sto­vai su­si­rin­ko į pir­mą­ ją Si­ri­jos drau­gų kon­fe­ren­ci­ją.

94

-ąsias

ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo me­ti­nes va­kar iš­kil­min­gai pa­mi­nė­jo Es­ti­ja.

k­rin­ti sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą“ 2008–2010 m. kri­zė Lat­vi­jo­je 2008–2009 m. Lat­vi­ja la­biau­siai iš

2009 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­ka su­

Bal­ti­jos ša­lių pa­ty­rė pa­sau­lio eko­no­ mi­nės kri­zės pa­da­ri­nius. 2008 m. IV ket­vir­čio ša­lies BVP su­ma­žė­jo 10,5 pro­c.

si­trau­kė 18 pro­c. Atė­jęs į val­džią 2009 m. ko­vą V.Domb­rovs­kis įspė­ jo, kad Lat­vi­jai gre­sia bank­ro­tas, to­ dėl ša­lis tu­ri sku­biai įgy­ven­din­ti 700 Nors ne­dar­bo ly­gis 2008 m. gruo­dį mln. la­tų biu­dže­to kar­py­mo pro­gra­ sie­kė 7 pro­c., iki 2009 m. gruo­džio jis mą. Vis dėl­to vy­riau­sy­bė la­to ne­de­ išau­go iki 22,8 pro­c. Tai bu­vo di­džiau­ val­va­vo. Tai da­ry­ti pa­ta­rė TVF, nors ES prieš­ta­ra­vo. sias ne­dar­bo ly­gis ES.

t bu­vo ir yra suin­te­re­suo­ti bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­va.

nuo­tų mi­li­jar­dus eu­rų, o ko­kia bū­tų nau­da – neaiš­ku. Jei EK ren­gia stu­ di­ją šiuo klau­si­mu, pa­lau­ki­me. Be­ je, kai ta­pau Lat­vi­jos prem­je­ru, vi­ rė Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos dis­ku­si­jos dėl elekt­ros li­ni­jos su­jun­gi­mo su Šve­di­ jos. Ta­da priė­miau spren­di­mą, kad, jei lie­tu­viai to la­bai no­ri, pri­tar­si­me.

Ta­čiau iki šiol ky­la klau­si­mas, ką iš tie­sų ši sinch­ro­ni­za­ci­ja reiš­kia?

Ma­nau, šiuo at­ve­ju tu­rė­tu­me rim­ tai ap­svars­ty­ti vi­sus tech­ni­nius klau­ si­mus. Pas­kui ga­lė­si­me priim­ti svar­ bius spren­di­mus, ypač at­si­žvelg­da­mi į kai­ną, ku­ri yra di­de­lė, ir nau­dą.

– Gal taip sie­kia­ma ne eko­no­ mi­nių, o po­li­ti­nių taš­kų? Ban­ do­ma žūt­būt at­si­ri­bo­ti nuo Ru­ si­jos?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Te­gul EK dir­ba.

Kai bus pa­reng­ta EK stu­di­ja, ma­ ty­si­me, ko­kia nau­da ir ko­kia kai­na.

Ar tai ap­si­mo­ka.

– Kaip ver­tin­tu­mė­te idė­ją įtrauk­ti Bal­ta­ru­si­ją į Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą?

– Na, pir­mą sy­kį gir­džiu to­kią idė­ ją. Nie­kuo­met ne­bu­vo pa­na­šių dis­ ku­si­jų. Tad sun­ko­ka ko­men­tuo­ ti to­kį pa­siū­ly­mą. Ži­no­ma, jei toks pa­siū­ly­mas bū­tų, svars­ty­čiau tai su sa­vo eks­per­tais. Bet iki šiol nie­kas apie tai ne­kal­bė­jo.

Re­fe­ren­du­me bal­sa­vo prieš

– Re­fe­ren­du­mas dėl ru­sų kal­ bos Lat­vi­jo­je. Ko­kia jū­sų nuo­ mo­nė?

– Kal­bant apie re­fe­ren­du­mą, Lat­ vi­jos vy­riau­sy­bė ne­pa­lai­kė šios ini­cia­ty­vos nuo pat pra­džių. Aki­ vaiz­du, kad to­kia ini­cia­ty­va skir­ta vi­suo­me­nei skal­dy­ti, be to, kai kas re­fe­ren­du­mą iš­nau­do­jo siek­da­mas lai­mė­ti po­li­ti­nių taš­kų.

Bet šio re­fe­ren­du­mo pliu­sas tas, kad Lat­vi­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu įsi­ plies­kė la­bai ak­ty­vios dis­ku­si­jos dėl mū­sų ša­lies kons­ti­tu­ci­nių pa­grin­dų – de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų, pi­ lie­čių tei­sių, žmo­gaus tei­sių, te­ri­to­ ri­nio in­teg­ra­lu­mo, ga­liau­siai – kal­ bos. Vis­gi lat­vių kal­ba – vie­nin­te­lė

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

vals­ty­bi­nė kal­ba Lat­vi­jo­je, Lat­vi­ja – vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je mes ga­ li­me puo­se­lė­ti sa­vo kal­bą ir kul­tū­ rą. To­dėl la­bai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems Lat­vi­jos gy­ven­to­jams, kad jie da­ly­va­vo. Ak­ty­vu­mas bu­vo di­ de­lis, di­des­nis nei per anks­čiau vy­ ku­sius re­fe­ren­du­mus.

Taip pat svar­bu, kad dau­ge­ lis tau­ti­nių ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­ jų at­sto­vų aiš­kiai pa­sa­kė „ne“ šiai ini­cia­ty­vai. Ru­sų kul­tū­ros bend­ruo­me­nė, uk­rai­nie­čių in­te­li­gen­tų bend­ruo­me­nė, žy­dų, len­kų, lie­tu­ vių, es­tų ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­jos ir jų at­sto­vai aiš­kiai iš­reiš­kė nei­gia­ mą nuo­mo­nę.

– Lat­vi­jos san­ty­kiai su Ru­si­ ja po re­fe­ren­du­mo. Ar ga­li­ma ti­kė­tis per­mai­nų, o gal vis­kas liks kaip bu­vę?

– Kol kas tik­rai ne­ma­to­me ko­kių nors reikš­min­gų mū­sų san­ty­kių lū­ žių. Lat­vi­ja suin­te­re­suo­ta kur­ti ge­ rus po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius san­ ty­kius su Ru­si­ja. Tik­rai, reikš­min­gų po­ky­čių nė­ra.

2009 m. vy­riau­sy­bė na­cio­na­li­za­vo

2010 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­ka ėmė

ant­rą pa­gal dy­dį Lat­vi­jos „Pa­rex“ ban­ką.

Vė­liau vy­riau­sy­bė krei­pė­si pa­gal­bos į TVF bei ES ir pra­šė su­teik­ti 7,5 mlrd. eu­rų pa­sko­lą. Po šio bank­ro­to rei­tin­gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ su­ma­ži­ no Lat­vi­jos kre­di­to rei­tin­gą iki BB+ – že­ miau­sio ka­da nors Lat­vi­jos tu­rė­to.

at­si­gau­ti ir pa­dė­tis sta­bi­li­za­vo­si. „Stan­ dard & Poor’s“ pa­kė­lė Lat­vi­jos rei­tin­ gą nuo ne­ga­ty­vaus į sta­bi­lų. 2006-ai­ siais 27,1 pro­c. sie­kęs Lat­vi­jos ei­na­mo­ sios są­skai­tos de­fi­ci­tas 2010 m. sta­bi­li­ za­vo­si, bu­vo pa­siek­tas per­vir­šis. Lat­vi­ jos eks­por­tas nu­sto­jo ma­žė­ti.

Dosjė 1993 m. bai­gė Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą, įgi­jo fi­zi­ko spe­cia­ly­bę.

2009 m. at­si­sta­

ty­di­nus prem­ je­r ui Iva­r ui 1995 m. Ry­gos tech­no­lo­gi­jos uni­ G o d ­m a ­n i u i ver­si­te­tas su­tei­kė tech­ni­kos ir eko­ V.Domb­rovs­ kis bu­vo pa­ no­mi­kos moks­lų ba­ka­lau­ro laips­nį. skir­tas Lat­ 1996 m. Lat­vi­jos uni­ver­si­te­te įgi­jo vi­jos mi­nist­ fi­zi­kos moks­lų ma­gist­ro laips­nį. ru pir­mi­nin­ 2005–2007 m. stu­di­ja­vo Ry­gos ku. tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to In­ži­ne­ 2010 m. ri­nės eko­no­mi­kos fa­kul­te­te ir įgi­jo ant­rą kar­tą mui­tų bei mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­ iš­rink­tas Lat­ mo ma­gist­ro laips­nį. vi­jos prem­je­ 1998–1999 m. Lat­vi­jos ban­ko Pi­ni­gų ru. Va­do­va­ po­li­ti­kos sky­riaus mak­roe­ko­no­mi­nės vo vy­riau­sy­ ana­li­zės spe­cia­lis­tas, 1999–2001 m. vy­ bei iki 2011 m. res­ny­sis eko­no­mis­tas, 2001–2002 m. spa­lio. vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas.

2011 m. po 2002–2004 m. par­ti­jos „Nau­jo­ji era“ bu­v u­s io Lat­v i­ val­dy­bos na­rys. 2002–2004 m. Lat­ jos pre­z i­d en­t o vi­jos Saei­mos aš­tun­to­sios ka­den­ci­ Val­d žio Zat­l e­r o jos na­rys, Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nist­ras. spren­di­mo pa­leis­ 2004–2006 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­kos ti Saei­mą ir pir­ma­ mi­nist­ro pa­ta­rė­jas. lai­kių rin­ki­mų tre­ 2003–2004 m. ste­bė­to­jas Eu­ro­pos čią kar­t ą iš­r ink­t as Par­la­men­te, nuo 2004 m. Eu­ro­pos Lat­vi­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vu.

Par­la­men­to na­rys.

10

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las Bra­zi­li­jo­je praė­ju­sį sa­vait­ga­lį nu­vil­ ni­jo tra­di­ci­nis Rio de Ža­nei­ro kar­na­ va­las. 70 tūkst. žiū­ro­vų ste­bė­jo, kaip gar­siuo­ju 700 m il­gio sam­bod­ro­ mu ju­dė­jo tūks­tan­čiai šo­kė­jų ir dai­ ni­nin­kų. Ju­dan­čių plat­for­mų aukš­tis pri­ly­go tri­jų aukš­tų pa­sta­tui. Sam­ bo mo­kyk­los var­žė­si tar­pu­sa­vy­je, o ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja iš­rin­ko ge­riau­ sią. Nu­ga­lė­to­jos ti­tu­las šie­met ati­ te­ko mo­kyk­lai „Uni­dos da Ti­ju­ca“, įsteig­tai 1931 m. ir pel­niu­siai ne vie­ ną aukš­čiau­sią ap­do­va­no­ji­mą.

In­ter­ne­ti­nė po­rnog­ra­fi­ja pa­su­ko nau­ja kryp­ti­mi Kas yra in­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai? Eman­ci­puo­tos iš­ma­nin­ gos mo­te­rys ar „sek­so spar­nuo­ čių fer­mos“ paukš­ty­tės? Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The Ti­ me“ žur­na­lis­tė ste­bė­jo, kaip dir­ba jau­na bri­tė, in­ter­ne­te pa­si­va­di­nu­ si Sa­ti­ne.

Drau­gės pro­fe­si­ja ne­truk­do

Mer­gi­na nu­bai­dė nuo lo­vos sa­vo ka­ti­ną, nu­siė­mė aki­nius, megz­ tas ko­ji­nes ir pa­to­giai įsi­tai­sė ant smė­lio spal­vos ap­klo­to. „Oi, man rei­kia ba­te­lių, – su­ si­grie­bė ji ir iš­si­trau­kė iš po lo­vos kre­mi­nius aukš­ta­kul­nius. – Jie vi­ sa­da pra­šo juos ap­siau­ti.“ Mer­gi­na įsi­jun­gė ne­šio­ja­mą­ jį kom­piu­te­rį įski­lu­siu ek­ra­nu ir, šyp­so­da­ma­si į in­ter­ne­to ka­me­rą, pra­dė­jo dar­bą – ėmė drau­giš­kai mo­juo­ti klien­tams, ku­rių ne­ma­ to ir ne­gir­di.

Dar­bas vyks­ta kuk­lia­me na­ me Vi­du­rio Ang­li­jo­je. Vai­ki­nas, su ku­riuo gy­ve­na Sa­ti­ne, pir­ma­ me aukš­te žai­džia kom­piu­te­ri­ nius žai­di­mus ir ne­tu­ri nie­ko prieš drau­gės pro­fe­si­ją – svar­biau­sia, kad nak­tį ji mie­ga su juo.

Dar­bas at­ro­do to­bu­las

21-ų Sa­ti­ne yra mie­la na­tū­ra­ li blon­di­nė, tu­rin­ti ma­dos ir rin­ ko­d a­ros spe­c ia­ly­b ės dip­l o­m ą.

Bet mer­gi­na pra­gy­ve­ni­mui už­ si­dir­ba ten­kin­da­ma ne­pa­žįs­ta­ mų žmo­nių įgei­džius. Už 1,2 sva­ ro ster­lin­gų (4,9 li­to) per mi­nu­tę ji pa­si­ren­gu­si šok­ti strip­ti­zą, per­ si­ren­gi­nė­ti vaid­me­nų žai­di­mams, kiš­tis į tar­pu­ko­jį įvai­rius daik­tus, mas­tur­buo­tis, keik­tis ar­ba tie­ siog ple­pė­ti apie se­ria­lus. Sa­ti­ ne per mė­ne­sį už­dir­ba 1–2 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (4,1–8,2 tūkst. li­tų), taip pat pa­pil­do­mai už­dar­

biau­ja te­le­vi­zi­jos šou „Sek­sas te­ le­fo­nu“.

Bri­tės nuo­mo­ne, jos dar­bas yra to­bu­las. Dar­bo die­na trun­ka vos ke­lias va­lan­das, ji nie­kur ne­tu­ ri ei­ti, pa­ti kont­ro­liuo­ja si­tua­ci­ ją ir yra sau­gi. Klien­tai ne­ga­li jos pa­lies­ti, o jei­gu pra­de­da svai­dy­ tis įžei­di­mais, Sa­ti­ne tuoj pat nu­ trau­kia ry­šį.

Bri­tės nuo­mo­ne, jos dar­bas yra to­bu­las.

Dar­bo die­na trun­ka vos ke­lias va­lan­das, ji nie­kur ne­tu­ri ei­ti, pa­ti kont­ro­liuo­ja si­ tua­ci­ją ir yra sau­gi.

Pa­sak „The Ti­me“, Sa­ti­ne dir­ ba vie­no­je spar­čiau­siai au­gan­ čių vers­lo sri­čių pa­sau­ly­je. Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus po­r nog­ra­f i­jos pra­m o­n ė ge­ro­ kai pa­si­kei­tė. Mo­ka­mi tink­la­la­ piai bank­ru­tuo­ja, nes neat­lai­ko kon­ku­ren­ci­jos su pi­ra­ti­ne pro­ duk­ci­ja. O fri­vo­liš­kas spek­tak­lis prie­šais in­ter­ne­to ka­me­rą, at­ lie­ka­mas klien­to už­sa­ky­mu, yra per­ne­lyg as­me­niš­kas, kad pi­ra­tai ga­lė­tų jį pa­vog­ti.

Ma­ža to, in­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai tu­ri sa­vy­bę, ku­ri po­rnog­ra­ fi­jo­je ver­ti­na­ma la­biau už vis­ką: jos yra tik­ros. Por­nog­ra­fi­jos kū­ rė­jai pa­ste­bė­jo, kad žiū­ro­vams la­ biau­siai pa­tin­ka va­di­na­mie­ji na­mų vaiz­de­liai. In­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai taip pat ne­sle­pia, kad dir­ ba na­muo­se. Net­gi stu­di­jo­se dir­ ban­čios mer­gi­nos sė­di ka­bi­no­se su mie­ga­mo­jo in­ter­je­ru.

Buvusio KGB

Keis­ti įgei­džiai

Klien­tai mer­gi­noms pa­tei­kia keis­ čiau­sių pra­šy­mų. Vie­nas vy­riš­kis pa­pra­šė Sa­ti­ne paim­ti oro ba­lio­ nė­lį ir pa­trin­ti juo sa­vo odą, nes jam pa­tin­ka ši­tas gar­sas. Kar­tais vy­rai pa­pra­šo įjung­ti dvi­pu­sį ry­ šį, kad mer­gi­na juos ir­gi ma­ty­tų.

Maž­daug penk­ta­da­lis klien­tų net ne­pra­šo jos nu­si­reng­ti, jiems pa­ kan­ka pa­pras­to bend­ra­vi­mo. „Yra toks vie­nas ūki­nin­kas iš Sa­ fol­ko. Pa­gy­ve­nęs vy­ru­kas. Jį vi­sos mer­gi­nos ži­no, nes jis siun­ti­nė­ja joms sal­du­my­nus. Jis tie­siog no­ ri bend­rau­ti, o ma­no var­du ne­tgi pa­va­di­no vie­ną sa­vo kar­vių“, – pa­sa­ko­jo Sa­ti­ne.

Trau­kia jau­nas mer­gi­nas

Dau­gu­ma tink­la­la­pio „Li­ve­Jas­min“ mo­de­lių – mer­gi­nos iš bu­vu­sio ko­ mu­nis­ti­nio blo­ko. Šis vers­las pa­ trauk­lus toms, ku­rios skurs­ta ar­ba ne­tu­ri ge­rai mo­ka­mo dar­bo. Be to, jį ga­li­ma de­rin­ti su moks­lais, ki­tu dar­bu ir ne­tgi mo­ti­nos pa­rei­go­mis.

Bet fe­mi­nis­tė, so­cio­lo­gi­jos pro­fe­ so­rė ir su po­rnog­ra­fi­ja ko­vo­jan­ ti ak­ty­vis­tė Gail Di­nes įspė­ja, kad po­rnog­ra­fi­jos pra­mo­nė mo­te­rims ga­li tap­ti var­tais į pro­sti­tu­ci­ją.

Ji ne­ri­mau­ja ir dėl stip­rio­sios ly­ties at­sto­vų: „Jei­gu vy­ras įpras va­do­vau­ti ne­pa­žįs­ta­mai mer­gi­nai ir vers­ti ją ten­kin­ti jo kap­ri­zus, jis pra­dės ma­ny­ti, kad tu­ri tei­sę taip pat elg­tis ir tik­ra­me gy­ve­ni­me, ar ne taip?“ „Bet tuo me­tu, kai jau­ni­mo ne­ dar­bas spar­čiai au­ga, in­ter­ne­to ka­me­rų mo­de­lio pro­fe­si­ja tam­pa vis pa­trauk­les­nė mer­gi­noms, ku­ rios jau ap­nuo­gi­na sa­vo gy­ve­ni­ mus ir kū­nus so­cia­li­niuo­se tink­ luo­se – ir vi­siš­kai ne­mo­ka­mai“, – re­ziu­muo­ja „The Ti­me“. „The Ti­me“ inf.

Pra­na­šu­mas: in­ter­ne­to ka­me­rų mo­de­liai tu­ri sa­vy­bę, ku­ri po­rnog­ra­fi­jo­je ver­ti­na­ma la­biau už vis­ką, – mo­

terys yra tik­ros.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tuo me­tu, kai vie­nas KGB ab­sol­ven­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ruo­šia­si grįž­ti į pre­zi­ den­to po­stą, ki­tas šios mo­kyk­los auk­lė­ti­ nis trau­kia į die­nos švie­są tam­sų Ru­si­jos šni­pų pa­sau­lį.

Dvi­gu­bas agen­tas

B.Kar­pič­ko­vas gi­mė 1959 m. so­vie­ ti­nė­je Lat­vi­jo­je, užau­go pa­trio­tiš­ ko­je ko­mu­nis­ti­nė­je šei­mo­je ir ta­po in­ži­nie­riu­mi. Vy­ras dir­bo kos­mi­ nės pra­mo­nės dalių ga­myk­lo­je, kai jam dar­bą pa­siū­lė KGB. 1984 m.

B.Kar­pič­ko­vas įsto­jo į KGB mo­kyk­ lą Mins­ke, ten iš­mo­ko ge­rai šau­dy­ti ir žu­dy­ti pli­ko­mis ran­ko­mis. Bai­gęs moks­lus jis bu­vo pa­skir­tas į KGB sky­rių Ry­go­je, į pres­ti­ži­nę Ant­rą­ją val­dy­bą, ku­ri vyk­dė kontrž­val­gy­bą, ir už­si­tar­na­vo ma­jo­ro laips­nį. Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai, B.Kar­ pič­ko­vas at­si­dū­rė Mask­vai prie­šiš­ ko­je ne­prik­lau­so­mo­je Lat­vi­jo­je. Jis įsi­dar­bi­no šios ša­lies spe­cia­lio­jo­je tar­ny­bo­je, bet to­liau slap­tai tei­kė in­for­ma­ci­ją KGB, per­va­din­tam į Fe­ de­ra­li­nę sau­gu­mo tar­ny­bą (FST).

Tre­je­tą me­tų B.Kar­pič­ko­vas bu­ vo kla­si­ki­nis dvi­gu­bas agen­tas.

Jis pa­pa­sa­ko­jo, kad bu­vo įsi­ga­vęs į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­sa­dą Ry­go­je ir įren­gęs jo­je klau­sy­mosi įran­gą. B.Kar­pič­ko­vas vyk­dė įžū­ lias Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos de­zin­for­ma­vi­mo ope­ra­ci­jas. Vy­ras iki šiol sau­go­ja sa­vo dar­bo įran­kius: vis­rak­čius, skir­tus įsi­brau­ti į bu­tus, ir spe­cia­lų ske­ne­rį, lei­džian­tį klau­ sy­tis po­kal­bių per at­stu­mą, pa­na­ šų į ma­sy­vų ne­šio­ja­mą­jį ra­di­jo ry­ šio apa­ra­tą.

Se­ni nuo­ty­kiai

Bet 1995 m. B.Kar­pič­ko­vui ki­lo pro­ble­mų. Jam vis la­biau ne­pa­ti­ko ko­rum­puo­ta FST, ku­ri, anot vy­ro, nu­sto­jo jam mo­kė­ti. Lat­viai pra­ dė­jo jį įta­ri­nė­ti dir­bant ru­sams. Kai bu­vo de­mas­kuo­tas, B.Kar­pič­ko­vas bu­vo pri­vers­tas iš­vyk­ti į Ru­si­ją, ke­ le­tą mė­ne­sių pra­lei­do Mask­vos ka­ lė­ji­me. Vė­liau šni­pas, pa­si­nau­do­ jęs pa­dirb­tu pa­su, pa­bė­go į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Nuo to lai­ko jis ne­si­lan­kė nei Lat­vi­jo­je, nei Ru­si­jo­je.

Gy­ven­da­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je B.Kar­pič­ko­vas pa­ra­šė iš­sa­ mius me­mua­rus apie dar­bą KGB ir da­bar ieš­ko lei­dė­jo. Me­mua­ruo­se jis pa­sa­ko­ja apie sa­vo se­nus nuo­ ty­kius: ope­ra­ci­jas su psi­chot­ro­pi­ niais nar­ko­ti­kais, įsa­ky­mą nu­žu­ dy­ti ir at­ve­jį, kai Ru­si­jo­je vie­šė­jęs Ja­po­ni­jos ka­ro ata­šė su­pra­to, jog yra se­ka­mas, ir sa­vo vieš­bu­čio nu­ me­ry­je pa­si­sta­tė pa­la­pi­nę.

„Jis bu­vo ge­rai pa­si­ren­gęs“, – pri­si­mi­nė B.Kar­pič­ko­vas.

O FST de­vi­zas bu­vo „Ži­no­ti vis­ ką“. To­dėl, va­do­vau­jan­tis stan­dar­ ti­niu tar­ny­bos pro­to­ko­lu, „bla­kių“ bu­vo pri­kam­šy­ta vi­sur, įskai­tant tua­le­tą ir mie­ga­mą­jį.

B.Kar­pič­ko­vas jau­ čia mir­ti­ną nuo­var­gį nuo šni­pų pa­sau­lio, ku­ris anaip­tol ne­pri­ me­na is­to­ri­jų apie Džeim­są Bon­dą. Šni­pų ne­su­ma­žė­jo

Ru­si­ja ak­ty­viai šni­pi­nė­ja Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, kur gy­ve­na daug ru­ sų. Pa­bė­gu­siam B.Kar­pič­ko­vui rei­ kė­jo nau­jos erd­vės sa­vo ta­len­tams, ir jis ėmė­si slap­tų ko­mer­ci­nių ty­ri­ mų ru­sų at­žvil­giu, įskai­tant oli­gar­ chus Bo­ri­są Be­re­zovs­kį ir Ro­ma­ną Ab­ra­mo­vi­čių. Vie­nu me­tu vy­ ras bu­vo įsi­trau­kęs į pro­krem­liš­ką jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ją „Na­ši“ ir da­ ly­va­vo ru­sų, smer­kian­čių V.Pu­ti­no re­ži­mą, disk­re­di­ta­vi­mo ope­ra­ci­jo­ se. Jų pa­grin­di­niais tai­ki­niais ta­po B.Be­re­zovs­kis ir če­čė­nų se­pa­ra­tis­tų ly­de­ris Ach­me­das Za­ka­je­vas.

B.Kar­p ič­ko­vas pri­ta­r ia bri­ tų žval­gy­bos va­do­vui Jo­nat­ha­ nui Evan­sui, kad pa­si­bai­gus Šal­ta­ jam ka­rui ne­le­ga­lių Ru­si­jos agen­tų Lon­do­ne ne­su­ma­žė­jo. „Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra vie­na pa­ grin­di­nių Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ ny­bų veik­los kryp­čių“, – tvir­ti­no B.Kar­pič­ko­vas.

Pa­sak jo, po Rug­sė­jo 11-osios bri­tų spe­cia­lio­sios tar­ny­bos pa­ grin­di­nį dė­me­sį sky­rė ko­vai su is­ la­mo ekst­re­miz­mu ir ti­kė­jo­si, kad ru­sai pa­da­rys tą pa­tį bei su­ma­žins agen­tų skai­čių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je. Bet Mask­va to ne­pa­da­rė.

Pri­mi­ty­vūs me­to­dai

Vis dėl­to dau­ge­liui ky­la abe­jo­nių, ar Ru­si­jos agen­tai pa­vo­jin­gi. Kai Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se 2010 m. bu­vo de­ mas­kuo­tas šni­pų tink­las, va­do­vau­ ja­mas ža­vio­sios An­nos Chap­man, paaiš­kė­jo, jog tai vi­siš­ki ne­mok­šos.

Ru­si­jos slap­tos ope­ra­ci­jos Di­džio­

11

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las

B šni­po iš­pa­žin­tis jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir­gi at­ro­do ga­na pri­ mi­ty­vios. 2004 m. B.Kar­pič­ko­vas su­si­ti­ko su dviem „Na­ši“ at­sto­vais, at­vy­ku­siais iš Mask­vos. Jie mo­kė­jo po 4,5 sva­ro ster­lin­gų (pa­gal da­bar­ ti­nį kur­są – 18 li­tų) gry­nai­siais de­ monst­ran­tams už da­ly­va­vi­mą pro­ krem­liš­kuo­se mi­tin­guo­se: pro­tes­to ak­ci­jo­je prieš A.Za­ka­je­vą ir prieš žur­na­lis­tę Aną Po­lit­kovs­ka­ją, ku­ri po dve­jų me­tų bu­vo nu­žu­dy­ta sa­vo dau­gia­bu­čio laip­ti­nė­je Mask­vo­je.

B.Kar­pič­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad ra­ dioak­ty­vios ar­ba­tos Lon­do­ne iš­ gė­ru­sį Alek­sand­rą Lit­vi­nen­ką ir­gi nu­žu­dė bu­vęs jo darb­da­vys. Bu­vęs šni­pas ti­ki­na, kad įspė­jo bri­tų spe­

cia­lią­sias tar­ny­bas apie pla­nuo­ja­ mą žmog­žu­dys­tę, bet jos esą ig­no­ ra­vo pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją.

B.Kar­pič­ko­vas pri­dū­rė, jog A.Lit­ vi­nen­kos lik­vi­da­vi­mo ope­ra­ci­jo­je taip pat da­ly­va­vo Lon­do­ne dir­bęs Ru­si­jos dip­lo­ma­tas, ku­ris vė­liau žu­vo mįs­lin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis.

Ne­bi­jo, bet mir­ti­nai pa­var­go

Da­bar B.Kar­pič­ko­vas sten­gia­si gy­ ven­ti ne­pas­te­bi­mas. Jis ra­šo, se­ ka įvy­kius Ru­si­jo­je ir vyks­ta į ke­ lio­nes, ku­rių tiks­lo ne­no­ri skelb­ti.

Vy­ras nie­kuo­met ne­ga­li at­si­pa­lai­ duo­ti, nes įta­ria, kad agen­tai, dir­ ban­tys Ru­si­jos am­ba­sa­do­je Lon­

do­ne, iki šiol jį se­ka. Bu­vęs šni­pas tei­gia su­lau­kęs gra­si­ni­mų mir­ti­mi ir ne kar­tą pa­ste­bė­jęs prie sa­vo na­ mų au­to­mo­bi­lių su Ru­si­jos dip­lo­ ma­ti­niais nu­me­riais.

B.Kar­pič­ko­vas gy­ve­na Lon­do­ne jau dau­giau nei de­šimt­me­tį, bet iki šiol yra pri­vers­tas lai­ky­tis mask­ vie­tiš­kų tai­syk­lių ir ne­pa­mirš­ti kontrž­val­gy­bi­nin­ko įgū­džių. Ta­ čiau jis ti­ki­na, kad ne­jau­čia bai­mės, bet ne­ri­mau­ja dėl žmo­nos ir vai­kų sau­gu­mo ir jau­čia mir­ti­ną nuo­var­ gį nuo šni­pų pa­sau­lio, ku­ris anaip­ tol ne­pri­me­na is­to­ri­jų apie Džeim­ są Bon­dą. „The Guar­dian“ inf.

Ak­ty­vu­mas: B.Kar­pič­ko­vas pri­ta­ria bri­tų žval­gy­bai, kad pa­si­bai­gus Šal­ta­jam ka­rui ne­le­ga­lių Ru­si­jos agen­

tų Lon­do­ne ne­su­ma­žė­jo.

„Shut­ters­tock“, „The Guar­dian“ nuo­tr.

Išmintis: praeities persekiojamas B.Karpičkovas savo kailiu patyrė, ką

reiškia V.Putino frazė „Buvusių KGB karininkų nebūna“. „Shutterstock“ nuotr.

12

šeštadienis, vasario 25, 2012

ekonomika

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė kar­tu su per­spek­ty­vo­mis Ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ap­si­mai­ny­ti vi­zi­ti­nė­mis kor­te­lė­mis, su­ si­pa­žin­ti ir pa­si­da­ly­ti vers­lo idė­jo­mis su dau­giau nei šim­tu bend­ra­min­čių ne­tru­kus bus ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ren­gi­nys at­ke­liaus į ša­lį

Kos­tiu­muo­tų, tik iš dar­bo iš­trū­ ku­sių žmo­nių šur­mu­lys, ne­for­ma­ lūs bei da­ly­ki­niai pa­šne­ke­siai apie vers­lo pla­nus ar tik be­si­mez­gan­ čias idė­jas ir bend­ra­min­čių paieš­ ka – tai ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, iš­gir­ dus apie Va­ka­ruo­se pa­pli­tu­sius kon­tak­tų mai­nų ren­gi­nius. Net­ru­ kus su tuo ga­lės su­si­pa­žin­ti ir mū­ sų ša­lies jau­ni­mas.

HSBC ban­ko Va­šing­to­ne vi­cep­re­ zi­den­tas, aso­cia­ci­jos „Geor­ge­town Bu­si­ness As­so­cia­tion“ pre­zi­den­tas, dau­ge­lio or­ga­ni­za­ci­jų val­dy­bos na­ rys Ro­kas Be­res­nio­vas ir tarp­tau­ti­ nių fes­ti­va­lių, ne pel­no sie­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų ir bend­ro­vių va­do­vas pia­nis­tas Ed­vi­nas Minkš­ti­mas už­ si­mo­jo da­le­lę Va­ka­rų kul­tū­ros per­ kel­ti į Lie­tu­vą. Ko­vo pa­bai­go­je di­ džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se vyks be­ne pir­mie­ji Lie­tu­vo­je kon­tak­tų mai­nai. „Mes la­bai stip­riai jau­čia­me sa­ vo lie­tu­viš­kas šak­nis ir no­ri­me kiek ga­lė­da­mi pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo. To­dėl ma­to­me pra­smę ne tik grįž­ti į ša­lį ap­lan­ky­ti šei­mos ir bi­čiu­lių, bet ir ban­dy­ti tei­gia­mai pa­veik­ti Lie­tu­vos vys­ty­mą­si, pri­ trauk­ti ga­li­my­bių į Lie­tu­vą ir taip pa­dė­ti ki­tiems žmo­nėms. Jiems pa­dė­da­mi pa­de­da­me ir sau“, – sa­ kė E.Minkš­ti­mas.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai tei­gė, kad taip sie­kia­ma pa­ra­gin­ti ša­ lies jau­ni­mą bū­ti la­biau vi­suo­me­ niš­kiems, at­vi­res­niems, ne­bi­jo­ti bend­rau­ti ir megz­ti pro­fe­si­nių ry­ šių. Anot jų, kon­tak­tų mai­nai su­ da­ro ga­li­my­bę tie­sio­giai bend­rau­ti su vers­lo, spor­to, kul­tū­ros, vi­suo­ me­ni­nės veik­los ly­de­riais, jų ko­ man­do­mis ir tar­pu­sa­vy­je.

Va­ka­rie­tiš­kos šak­nys

R.Be­res­nio­vas pa­sa­ko­jo, kad kon­ tak­tų mai­nai yra Va­ka­rų kul­tū­rai bū­din­gas ren­gi­nys, o Lie­tu­vo­je jo tra­di­ci­jų dar nė­ra. Anot pa­šne­ko­ vo, sve­tur žmo­nės jau ži­no to­kių ren­gi­nių ver­tę, to­dėl jie yra po­pu­ lia­rūs ir jų po­rei­kis ky­la na­tū­ra­liai: „Va­ka­ruo­se kon­tak­tų mai­nų ren­gi­ niai yra ne­tgi su­si­skirs­tę pa­gal sri­ tis. Lie­tu­vo­je esa­me bu­vę ke­liuo­se to­kio po­bū­džio ren­gi­niuo­se, ta­čiau ma­ty­ti, kad ša­ly­je dar nė­ra kon­tak­ tų mai­nų kul­tū­ros, o žmo­nės į juos atei­na pa­si­kal­bė­ti su ke­liais pa­žįs­ ta­mais.“ E.Minkš­ti­mas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad taip yra dėl to, jog dar ne­su­ vo­kia­ma pro­fe­si­nių kon­tak­tų mai­ nų, tai­gi ir pro­fe­si­nės ap­lin­kos kū­ ri­mo, pra­smė. To­dėl, jo ma­ny­mu, net ir jau­čian­tys po­rei­kį plės­ti aki­ ra­tį jau­ni pro­fe­sio­na­lai ne­tu­ri di­de­ lio pa­si­rin­ki­mo, kur po dar­bų ga­lė­ tų tai pa­da­ry­ti. „Bai­gę sa­vo dar­bus ban­kuo­se, įstai­go­se ar ad­vo­ka­tų kon­to­ro­se jie

ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo, kur ga­lė­tų tru­ pu­tį at­si­pa­lai­duo­ti ir ne­for­ma­lio­ je ap­lin­ko­je pa­bend­rau­ti su bend­ ra­min­čiais, jau­nais pro­fe­sio­na­lais, ku­rie ko nors sie­kia, ką nors ku­ ria, da­li­ja­si min­ti­mis ir ieš­ko vie­ ni ki­tų. O juk taip gims­ta ne vie­na pui­ki par­tne­rys­tė, ne vie­nas ge­ras pro­jek­tas. Kar­tais ir nau­jos įmo­nės su­si­ku­ria at­ra­dus bend­ra­min­čių“, – pa­sa­ko­jo E.Minkš­ti­mas.

Vis dėl­to pa­šne­ko­vas sa­kė da­lies va­ka­rie­tiš­kų tra­di­ci­jų į mū­sų ša­ lį per­kel­ti ne­si­bai­mi­nan­tis, ne­tgi at­virkš­čiai. Jo ma­ny­mu, pro­fe­sio­ na­liai ženg­ti pir­muo­sius žings­nius kon­tak­tų mai­nų kul­tū­ros link rei­ kia kuo grei­čiau.

Ro­kas Be­res­nio­vas:

Pa­žin­tys įpa­rei­go­ja jau­nus žmo­nes ati­ tin­ka­mai elg­tis ir lai­ ky­tis tam tik­ro gy­ve­ ni­mo bū­do, ska­ti­na to­bu­lė­ti ir do­mė­tis.

Skirs jau­ni­mui

Ren­gi­nio ini­cia­to­riai sa­kė, kad Va­ ka­ruo­se kon­tak­tų mai­nai pa­pras­ tai nė­ra orien­tuo­ti į jau­ni­mą ar tam tik­rą am­žiaus gru­pę. Pa­sak R.Be­ res­nio­vo, į juos pa­pras­tai su­si­ren­ ka ly­gia­ver­čiai, sa­vo sri­ty­je pa­sie­ kę žmo­nės, ku­rie sėk­mės re­cep­tais ga­li pa­si­da­ly­ti su ki­tais. „Pa­vyz­džiui, Ame­ri­ko­je to­kie ren­gi­niai vyks­ta la­bai se­niai, to­dėl žmo­nės, ne­prik­lau­so­mai nuo am­ žiaus ar pa­rei­gų, jau iš pa­tir­ties su­ pran­ta jų svar­bą. Dėl to ten kar­tos tar­si su­si­mai­šiu­sios, nė­ra jų su­si­ skirs­ty­mo“, – sa­kė E.Minkš­ti­mas.

Anot jo, Lie­tu­vo­je nu­spręs­ta su­ kur­ti sa­vi­tą kon­tak­tų mai­nų ren­gi­ nį ir orien­tuo­tis į jau­ni­mą – į bū­ si­mus ša­lies ly­de­rius, au­gan­čius jau­nus pro­fe­sio­na­lus: „Tik­rai ti­ ki­me, kad šie žmo­nės bus vė­lia­vos ne­šė­jai ir kad jiems kon­tak­tų mai­ nai šiuo me­tu yra ak­tua­liau­si. To­ dėl jie grei­čiau­siai su­pras šių ren­ gi­nių pra­smę ir vė­liau ją per­duos ki­tiems.“ R.Be­res­nio­vas nea­be­jo­jo, kad pa­ lai­ky­mo jau­niems žmo­nėms nie­ka­ da nė­ra per daug, o kon­tak­tų mai­ nai pa­de­da ge­rin­ti sa­vo pro­fe­si­nę ap­lin­ką, plės­ti pa­žin­čių ra­tą. Pa­ žin­tys, anot jo, įpa­rei­go­ja jau­nus žmo­nes ati­tin­ka­mai elg­tis ir lai­ky­ tis tam tik­ro gy­ve­ni­mo bū­do, ska­ ti­na to­bu­lė­ti, do­mė­tis.

Kal­bant apie kon­tak­tų mai­nų ver­tę, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir daug pa­sie­ku­sių pro­fe­sio­na­lų, ku­riems, at­ro­dy­tų, pa­žin­tys su ne to­kiais pa­ty­ru­siais žmo­nė­mis ne­ga­li at­ neš­ti ypa­tin­gos nau­dos. E.Minkš­ ti­mas įsi­ti­ki­nęs, kad net ir sėk­min­ gą vers­lą tu­rin­tys pro­fe­sio­na­lai

vi­suo­met dai­ro­si nau­jų ga­li­my­bių ir idė­jų, ieš­ko įdo­mių žmo­nių, su ku­riais atei­ty­je bū­tų ga­li­ma bend­ ra­dar­biau­ti.

Daug pa­sa­ky­ti ma­žai šne­kant

Kon­tak­tų mai­nai – tai ne žai­di­ mas. Paš­ne­ko­vui pa­da­ry­tas įspū­ dis, sklan­džiai iš­dės­ty­tos min­tys ar ne­tgi tin­ka­mas pa­si­svei­ki­ni­mas yra da­lis ga­li­mos sėk­mės vers­le ir sie­kiant at­ras­ti par­tne­rį sa­vo idė­ joms įgy­ven­din­ti. Yra tik vie­na ga­ li­my­bė su­da­ry­ti ge­rą pir­mą įspū­dį ne­pa­žįs­ta­miems.

R.Be­res­nio­vas pa­ti­ki­no, kad kon­ tak­tų mai­nų ren­gi­niuo­se tai­syk­ lių nė­ra, esą žmo­nės jau na­tū­ra­liai ži­no, ko­kių tiks­lų ir lū­kes­čių tu­rė­ da­mi da­ly­vau­ja. Ta­čiau Lie­tu­vo­je, anot jo, kon­tak­tų mai­nai yra nau­jo­ vė, to­dėl pir­mie­siems da­ly­viams jis pa­ta­rė už­si­brėž­ti tiks­lą pa­bend­rau­ ti su kuo dau­giau žmo­nių: „Ne­rei­ kia atei­ti su drau­gu, sto­vė­ti kam­pe ir tar­pu­sa­vy šne­ku­čiuo­tis. Tuo­ met nė­ra jo­kios pra­smės da­ly­vau­ ti. Svar­bu ne­bi­jo­ti bū­ti ini­cia­ty­viam ir pa­čiam priei­ti prie ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus, pri­si­sta­ty­ti, pa­ban­dy­ ti grei­tai su­pras­ti pa­šne­ko­vo sri­tį, in­te­re­sus, kuo jis do­mi­si.“ Jis taip pat pa­brė­žė, kad da­ly­viai tu­rė­tų pa­ruoš­ti na­mų dar­bus ir iš­ gry­nin­ti sa­vo idė­jas, kad per po­kal­bį ga­lė­tų tin­ka­mai jas iš­dės­ty­ti po­ten­ cia­liems darb­da­viams ar par­tne­ riams: „Tai ga­li­ma pa­va­din­ti sa­vo­ tiš­ku po­kal­biu lif­te – kai pir­ma­me aukš­te į lif­tą įli­pęs su svar­biu žmo­ gu­mi, įmo­nės va­do­vu ir pa­klaus­tas, kuo už­sii­mi, tu­ri spė­ti pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, iki pa­sie­ki 38-ą aukš­tą.“

Ini­cia­ty­va: šim­tai per­spek­ty­vių žmo­nių kon­tak­tų mai­nuo­se su­si­tin­ka

pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis ir ieš­ko po­ten­cia­lių par­tne­rių joms įgy­ven­din­ti.

Ro­ko Be­res­nio­vo nuo­tr.

Dosjė

Są­ly­ga – bū­ti drą­siam

Pak­laus­tas, ar lie­tu­viai nė­ra per­ne­ lyg ne­drą­sūs ir iš­drįs ly­gia­ver­tiš­kai bend­rau­ti su dau­giau už sa­ve pa­ sie­ku­siais, E.Minkš­ti­mas pri­pa­ži­ no, kad jau­ni­mo ne­drą­sa yra kul­ tū­ri­nis bruo­žas, gal ir auk­lė­ji­mo pa­da­ri­nys. Ta­čiau pa­ti­ki­no, kad ge­bė­ji­mas bend­rau­ti pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus. „Tie­siog rei­kė­tų priei­ti prie ki­ to žmo­gaus be jo­kios išanks­ti­nės nuo­sta­tos, juo la­biau nei­gia­mos, kad žmo­gus ta­ve ver­tins kri­tiš­kai ar­ba pa­ma­nys ką nors blo­ga. Tai mū­sų pa­čių įsi­ti­ki­ni­mas, mes pa­ tys su­si­ku­ria­me to­kį dis­kom­for­tą“, – sa­kė jis.

To­dėl jis jau­ni­mą bū­si­ma­me ren­ gi­ny­je ra­gi­no pa­ro­dy­ti mo­ty­va­ci­ją, no­rą su­ži­no­ti ir iš­mok­ti, darbš­tu­ mą, mi­ni­ma­lų pro­fe­sio­na­lios eti­kos iš­ma­ny­mą. „Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į daug ma­žų da­ly­kų, ku­rie pro pa­ty­ru­sias akis ne­pras­lys­ta: tin­ka­mą ap­ran­ gą, vers­lo kor­te­lių tu­rė­ji­mą, su­ ge­bė­ji­mą dė­me­sin­gai iš­klau­sy­ ti prieš klau­siant, žiū­rė­ji­mą į akis kal­bant, do­mė­ji­mą­si sa­vo sri­ti­mi ar ta, į ku­rią no­ri­ma įsi­trauk­ti“, – sa­ kė E.Minkš­ti­mas.

Edvinas Minkštimas baigė studijas

Rokas Beresniovas 2006–2007 m.

Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje ir doktorantūros studijas Niujorko Juilliardo akademijoje 2011 m. Šiuo metu vadovauja festivaliams „Embassy Series“ ir „Phillips Collection“, yra verslo konsultacijų bendrovės „Global Strategy Inc.“ prezidentas, vienas iš „Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjų ir valdybos narys, vizituojantis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir rektoriaus patarėjas, daugelio tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų ir fondų valdybos narys.

dirbo Amerikos banke, 2007 m. tapo „Eagle Bank“ Vašingtone viceprezidentu, vėliau – „HSBC Bank USA“ Vašingtone viceprezidentu. Yra vienas iš „Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjų, asociacijos „Georgetown Business Association“ Vašingtone prezidentas, ne pelno siekiančios organizacijos „CSAAC Foundation“ Merilande valdybos narys, organizacijos „GMC“ Vašingtone valdybos narys, bendrovių „Global Strategy Inc.“ ir „Baltic Capital Concepts“ patarėjų tarybos pirmininkas.

„Die­na Me­dia News kon­tak­tų mai­nai“ Mies­tas

Vie­ta

Vil­nius

Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja Ko­vo 27 d.

Da­ta

18–20 val.

Kau­nas

„Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­ras Ko­vo 28 d.

18–20 val.

Klai­pė­da

Kon­cer­tų sa­lė

18–20 val.

Ko­vo 29 d.

Lai­kas

Dau­giau in­for­ma­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ja: www.die­na.lt/kontaktu-mai­nai Or­ga­ni­za­to­riai: UAB „Die­na Me­dia News“ Ini­cia­to­riai: R.Be­res­nio­vas, E.Minkš­ti­mas

13

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

L.Ma­li­no­vas: „Esu bai­ke­ris vi­sam gy­ve­ni­mui“ Kai klai­pė­die­čio Li­no Ma­li­no­vo žmo­na su­ži­no­jo, kad jos su­tuok­ti­nis ren­gia­si sės­ ti ant mo­to­cik­lo, anaip­tol neap­si­džiau­gė.

Ne­nuos­ta­bu – nuo vai­kys­tės ly­dė­ju­sią, ta­čiau il­gai­niui pri­mirš­tą aist­rą vy­ras at­ gai­vi­no su­lau­kęs maž­daug pen­kias­de­ šim­ties.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Se­na mei­lė ne­rū­di­ja

Šian­dien ak­ty­viam bai­ke­riui, Ši­ lu­tės mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „Hel­ lions“ na­riui – 62-eji, ir sa­vo plie­ ni­nio žir­go jis dar il­gai ne­ke­ti­na „nu­kaus­ty­ti“. „Esu bai­ke­ris vi­sam gy­ve­ni­mui.

Kol svei­ka­ta leis, tol ir va­žiuo­siu.

O kai jau ne­beuž­kel­siu ko­jos, nu­si­ pirk­siu tri­ra­tį – ga­le du ra­tai, prie­

Nu­sip­lė­šė­me nuo kaž­ko­kios dar­ži­nės sto­go ru­be­roi­do, už­ si­dė­jo­me ant ko­jų, kad bū­tų šil­čiau, ir va­žiuo­ja­me dai­nuo­ da­mi. Mus su­si­stab­ dęs įga­lio­ti­nis ir sa­ ko – pūs­ki­te. Gal­vo­jo, kad gir­ti. ky­je – vie­nas. Ga­lė­siu va­žiuo­ti kaip ma­ši­no­je“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

L.Ma­li­no­vas ne­ma­žai me­tų ati­da­ vė Klai­pė­dos spor­tui, tad šian­dien ne­ma­ža da­lis klai­pė­die­čių jį pri­si­ me­na kaip bu­vu­sį fut­bo­lo ko­man­ dos „At­lan­tas“ vir­ši­nin­ką, ku­rį lai­ ką vy­ras dir­bo dvi­ra­čių tre­ko sporto centre, va­do­va­vo spor­to mo­kyk­lai, ga­liau­siai ėmė­si trans­por­to vers­lo.

Ta­čiau šian­dien, kaip pri­si­pa­ži­ no, jau lais­vas nuo vi­sų dar­bų bei įsi­pa­rei­go­ji­mų, ir mie­lam sa­vo po­ mė­giui ga­li skir­ti ap­sčiai lai­ko. „Ži­no­te, kaip sma­gu – va­žiuo­ ji, vė­je­lis dvel­kia. O kur be­pa­ju­dė­ si? Nei­si gi į šo­kius kam per 60“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

„Tė­tis tu­rė­jo to­kį ka­ri­nį vo­kiš­ką mo­to­cik­lą su di­de­le prie­ka­ba, ir va­ žiuo­jant jis įklim­po. Ta­da pa­so­di­no ma­ne prie vai­ro ir sa­ko: duok „ga­ zo“. Stu­mia ir vėl: da­bar nuimk.

Nei aš ži­nau, kas tas „ga­zas“, nei kaip jį „nuim­ti“. Bet vis tiek kaž­ kaip ma­ne pa­si­gy­nė, su­stab­dė“, – pri­si­mi­nęs vai­kys­tės nuo­ty­kį kva­ to­jo bai­ke­ris.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, taip vis­kas pa­ ma­žu ir pra­si­dė­jo – dvi­ra­tį iš­mai­nė į mo­to­ro­le­rį, po to at­si­ra­do „Ja­va“, su ku­ria, bū­da­mas še­šio­lik­me­ tis, pa­ty­rė ava­ri­ją ir ga­vo rim­tą trau­mą – per­si­pjo­vė ko­jos ar­ te­ri­ją. Kaip da­bar pri­si­me­ na klai­pė­die­tis, vie­na lai­mė, kad li­go­ni­nė pa­si­tai­kė ne­to­ liese – anot me­di­kų, tet­rū­ko su­skai­čiuo­tų mi­nu­čių, kad vai­ki­nu­kas bū­tų mir­ti­nai nu­krau­ja­vęs.

Pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai Li­nas svars­tė, jog vei­kiau­siai dėl paaug­lys­tė­ je pa­tir­to ne­lai­min­go įvy­kio rei­kė­tų kal­tin­ti ka­ti­ną. „Bu­vau to­kį gra­žų pa­si­da­ ręs iš ni­ke­lio. Kai tik tą ka­ ti­ną už­si­dė­jau, pa­ kliu­vau į ava­ri­ją.

16

Ra­tai: L.Ma­li­no­vo „Hon­da“ ne­re­tai lai­mi gra­žiau­sio mo­to­cik­lo rin­ki­mus.

Kas tas „ga­zas“?

Aist­ra plie­ni­niams žir­gams L.Ma­ li­no­vą ly­di nuo ma­žu­mės.

Net pir­mą­ją sa­vo ke­lio­nę mo­to­ cik­lu vy­ras iki šiol pri­si­me­na su vi­ so­mis smulk­me­no­mis, nors tą­syk jam te­bu­vo de­vy­ne­ri. „Ne ne, aš pa­ts vai­ra­vau“, – pa­ tiks­li­na pa­šne­ko­vas.

Pro­ga: se­zo­no už­da­ry­mas – taip pat links­ma šven­tė.

Mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „Hel­lions“ (Ed­var­do Jur­jo­no) nuo­tr.

14

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

vakarė Savaitės horoskopai

AVI­NAS Sa­vait­ga­lis ža­da ne­ blo­gų emo­ci­jų, kū­ry­bi­nį įkvė­pi­ mą ir sėk­mę mei­lės fron­te, tik gal­būt kas nors iš ar­ti­mų­jų var­gins sa­vo nu­si­ skun­di­mais ir bam­bė­ji­mais. Nuo pir­ ma­die­nio bū­si­te nu­si­tei­kę im­tis vers­lo, nuo­sa­vy­bės, nuo­mos rei­ka­lų. Jų iš­ties nea­ti­dė­lio­ki­te, nes nuo sa­vai­tės vi­du­ rio jau bus dau­giau dirg­lu­mo, gin­čų, įtam­pos dar­be ir vi­sur ap­lin­kui. Ga­li at­si­ras­ti ne­nu­ma­ty­tų tech­ni­nių, pre­ ky­bi­nių rū­pes­čių. Ne­konf­li­ktuo­ki­te su vers­lo klien­tais ir ar­ti­mai­siais.

JAU­TIS Pe­rio­do pra­džio­ je jums la­biau­siai no­rė­sis tin­ gi­niau­ti, svai­gin­tis al­ko­ho­liu ar­ba mei­le ar tie­siog ra­miai pail­sė­ti be jo­ kio šur­mu­lio ir jo­kių pa­rei­gų. Iš tik­ rų­jų pra­var­tu pa­si­mė­gau­ti vie­nat­ve, me­nu, pa­me­di­tuo­ti. Nuo pir­ma­die­ nio ne­ma­žai nu­veik­si­te, jei ne­si­blaš­ ky­si­te ir ne­pa­tai­kau­si­te sa­vo kin­tan­ čioms nuo­tai­koms. Vei­ki­te pla­nin­gai.

Itin sau­go­ki­te nuo pa­vo­jų vai­kus, o ir pa­tys ne­pa­si­duo­ki­te abe­jo­ti­noms pa­gun­doms, avan­tiū­roms.

DVY­NIAI Pe­rio­do pra­džio­je ak­ty­viai bend­rau­si­te, žmo­nė­ si­tės. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je jau­si­tės tar­si pa­var­gę ar su­ne­ga­la­vę. Ne­si­no­ rės ro­dy­ti ini­cia­ty­vos, bū­ti dė­me­sio cent­re, tad mė­gin­si­te iš­lik­ti še­šė­ly­ je. Ga­li išaiš­kė­ti da­ly­kų, apie ku­riuos nie­ko ne­nu­tuo­kė­te. Ant­ro­je pe­rio­ do pu­sė­je augs įtam­pa dėl dar­bo ar­ ba šei­mos si­tua­ci­jos. Ga­li­te pa­tir­ti kai ku­rių as­me­nų ne­pa­lan­ku­mą, iš­puo­ lių, gal net ag­re­si­ją. Ver­čiau ne­siel­ki­te taip, kad ki­tiems tas el­ge­sys at­ro­dy­tų įžei­džia­mas ar sa­va­nau­diš­kas.

VĖ­ŽYS Pe­rio­do pra­džio­je ne­la­bai sek­sis ati­trūk­ti nuo dar­bo rei­ka­lų ir be rū­pes­čių pra­mo­ gau­ti, il­sė­tis. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tin­ka­ma įvai­riems su­si­ti­ki­mams, vi­ suo­me­ni­niams rei­ka­lams, pi­lie­ti­nei ini­cia­ty­vai, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio bet koks no­ras bend­rau­ti ir reikš­ tis iš­ga­ruos kaip rū­kas. Tik ir te­gal­ vo­si­te, kaip iš­si­suk­ti nuo kon­tak­ tų, su­si­ti­ki­mų. Iš­ties bū­tų ne­blo­gai, jei ga­lė­tu­mė­te at­si­ri­bo­ti nuo ner­vus dir­gi­nan­čios veik­los, ke­lio­nių. Tai ava­rin­gos die­nos.

LIŪ­TAS Sa­vait­ga­lis bus ne­ nuo­bo­dus. Tik­riau­siai sklan­ džiai vyk­dy­si­te su­si­pla­nuo­tą kul­tū­ ri­nę pro­gra­mą. Nuo pir­ma­die­nio teks im­tis svar­bių da­ly­ki­nių rei­ka­lų, iš­klau­sy­ti va­do­vy­bės nu­ro­dy­mų ar pa­sta­bų, gal­būt teks da­ly­vau­ti su­si­ rin­ki­me, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Re­ gis, jos pri­si­dės, o dau­giau mo­kė­ ti pi­ni­gų nie­kas ne­sku­bės. Sie­ki­te konk­re­tu­mo de­ry­bo­se.

MER­GE­LĖ Pe­rio­do pra­džia ga­na per­mai­nin­ga. Ga­li bū­ti, kad skau­da­mą šir­dį dėl mei­lės rei­ka­ lų, vai­kų pro­ble­mų ar kū­ry­bi­nės ne­ sėk­mės šeš­ta­die­nį pa­keis džiaugs­ min­ga eu­fo­ri­ja, me­ni­nis įkvė­pi­mas ar mei­lės fan­ta­zi­jų iš­si­pil­dy­mas.

Ki­tą sa­vai­tę iki tre­čia­die­nio ne­blo­ gai su­ksi­tės, jei teks im­tis su kul­tū­ra, moks­lu, tei­sėt­var­ka su­si­ju­sių ak­tua­ li­jų, ta­čiau di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­ kel­si­te kon­ku­ren­tų, opo­nen­tų prie­ šiš­ku­mą ir ken­ki­mą.

SVARS­TYK­LĖS Šeš­ta­die­ nį ga­li­ma ti­kė­tis švel­naus, ro­ man­tiš­ko su­si­tai­ky­mo su ar­ti­mu žmo­gu­mi. Ki­ta sa­vai­tė pri­mins apie neį­vyk­dy­tus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ ji­mus, dar ne­su­mo­kė­tus mo­kes­čius.

Gal­būt at­gau­si­te ar grą­žin­si­te sko­lą.

Pro­tin­gai tvar­ky­ki­te sa­vus ir sve­ti­ mus pi­ni­gus. Į pe­rio­do pa­bai­gą pa­di­ dės ava­ri­jų, gais­rų, trau­mų ti­ki­my­bė dėl neap­dai­ru­mo, iš­si­blaš­ky­mo, ne­ blai­vu­mo.

SKOR­PIO­NAS Pe­rio­do pra­ džio­je itin pa­rūps iš­vaiz­da, kos­me­ti­ka, ūki­niai rei­ka­lai. Rū­pin­ ki­tės svei­ka­ta, ne­pikt­nau­džiau­ki­ te or­ga­niz­mo re­zer­vais. Ki­tos sa­ vai­tės pra­džio­je prio­ri­te­tą teik­si­te san­ty­kiams su par­tne­riais, my­li­mu žmo­gu­mi. Jei jų ne­dar­ko veid­mai­ nys­tė, ne­tei­sin­gu­mas, tuo­met pa­ tir­si­te suar­tė­ji­mo šir­di­mis džiaugs­ mą. Pe­rio­do pa­bai­ga ža­da di­des­nį dar­bo krū­vį ar­ba ne­nu­ma­ty­tų sun­ ku­mų dar­be. ŠAU­LYS Sa­vait­ga­lį bus ga­li­ my­bių pa­si­links­min­ti, su­si­ tik­ti su drau­gais, my­li­mu žmo­gu­mi.

Tu­rė­si­te iš­lai­dų, jei už­sii­ma­te re­ mon­tu. Re­gis, jus do­mins ir gar­de­ro­ bas. Per­žiū­ri­nė­si­te sa­vo spin­tas, da­ ry­si­te at­ran­ką. Ki­tą sa­vai­tę pri­reiks ypa­tin­go at­sa­kin­gu­mo, veik­lu­mo ir kom­pe­ten­ci­jos. Gal­būt gau­si­te in­ for­ma­ci­jos, su­si­ju­sios su įsi­dar­bi­ni­ mu, svei­ka­tos ty­ri­mais. Ga­li­te ap­si­ spręs­ti keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą.

Už nak­vy­nę šal­t 26-erių Do­na­tas Moc­kus su ko­le­ga iš Lat­vi­jos ke­tu­rias pa­ras Lap­lan­di­jo­je sta­tė snie­go vieš­ bu­tį, ku­ris pri­klau­ so Ka­lė­dų Se­ne­liui.

Grįž­da­mas na­mo le­ do skulp­to­rius dar spė­jo da­ly­vau­ti fes­ ti­va­ly­je Jel­ga­vo­je ir lai­mė­ti tre­čią vie­tą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Pa­te­ko į ves­tu­ves

OŽIA­RA­GIS Sa­vait­ga­lį tur­ būt ge­rai jau­si­tės na­muo­ se, pa­sken­dę bui­ty­je, ga­lė­da­mi pa­ bend­rau­ti su ar­ti­mai­siais, vai­kais. Jei įma­no­ma, lais­va­lai­kį bū­ti­nai pra­leis­ ki­te su tais, ku­riuos my­li­te ir ku­rių drau­gi­ja jus džiu­gi­na. Ki­tos sa­vai­ tės pra­džia ža­da sėk­mę, ta­čiau be įtemp­tų pa­stan­gų nie­ko ne­pa­siek­ si­te. Ne­si­vel­ki­te į afe­ras, leng­va­bū­ diš­kus nuo­ty­kius.

VAN­DE­NIS Sa­vait­ga­lį ne­ nus­tyg­si­te vie­to­je, bū­si­te lin­kę ieš­ko­ti įdo­mios drau­gi­jos ir nuo­ty­kių. Re­gis, šeš­ta­die­nis ne­ nu­vils. Vis dėl­to bū­tų ge­riau, kad iš anks­to ži­no­tu­mė­te, ko no­ri­te.

Nuo pir­ma­die­nio tur­būt ap­si­ri­bo­ si­te įpras­ta ap­lin­ka ir už­siė­mi­mais, nors su­pla­na­vę ga­li­te bū­ti kur kas įdo­mes­nių da­ly­kų. Iš­ties pra­var­tu ne­pro­vo­kuo­ti įtam­pos ir ge­riau pa­ sa­ky­ti per ma­žai nei per daug. De­ rė­tų rim­čiau įver­tin­ti san­ty­kius su ki­tais žmo­nė­mis ir veng­ti ul­ti­ma­ tu­mų. ŽU­VYS Sa­vait­ga­lį pra­var­tu at­si­pa­lai­duo­ti, pa­si­mė­gau­ti ra­my­be ir dėl nie­ko ne­suk­ti gal­vos.

Jei ei­si­te į par­duo­tu­ves, tur­būt pri­ si­pirk­si­te gra­žių daik­tų. Ki­tos sa­vai­ tės pra­džio­je nea­ti­dė­lio­ki­te ne­baig­tų svar­bių dar­bų. Ką ga­li­te, pa­si­sten­ki­ te at­lik­ti tuoj pat. Tik­riau­siai iš­gir­ si­te jums ak­tua­lių nau­jie­nų iš ar­ti­ mos ap­lin­kos žmo­nių, ži­niask­lai­dos.

Bus ge­riau, jei elg­si­tės tei­sin­gai, mo­ ra­liai, nekenk­si­te ki­tiems, o kar­tu ir sau. Jei su­klup­si­te, jū­sų prie­šai iš­kart tuo pa­si­nau­dos.

Si­do­ni­ja

„Dėl il­gai už­si­bu­vu­sios šil­to oro ban­gos sta­ty­ba iš snie­go ir le­do pra­si­dė­jo daug vė­liau“, – į Lap­lan­ di­ją su Alek­sand­ru Gai­ko, Lat­vi­jo­ je gy­ve­nan­čiu ko­le­ga skulp­to­riu­mi, D.Moc­kus at­vy­ko tik va­sa­rį.

Jų už­duo­tis bu­vo pa­sta­ty­ti le­do ba­rą, su­kur­ti dvi skulp­tū­ras iš snie­go ir rel­je­fą sie­no­je. Vieš­bu­tis „Kaks­ laut­ta­nen“ dar ne­bu­vo baig­tas. „Mes ir ant sie­nų de­ko­ra­ci­jas kū­ru­si nor­ve­gė bu­vo­me pir­mie­ ji čia at­vy­kę me­ni­nin­kai“, – aiš­ki­ no Do­na­tas.

Be­je, at­vy­kus skulp­to­riams vieš­ bu­ty­je vy­ko suo­mių ves­tu­vės. „Kaks­laut­ta­nen“ te­ri­to­ri­ja – di­ de­lė: at­ski­ra­me snie­go ir le­do an­ ga­re – di­džio­ji sa­lė su ho­lu, ba­ru, pa­tal­po­mis ad­mi­nist­ra­ci­jai. Ats­ki­ rai įreng­ti gy­ve­na­mie­ji na­me­liai – iš vi­so 10 kam­ba­rių.

Lan­ky­to­jai ga­li iš­si­nuo­mo­ti snie­ go mo­to­cik­lus, mo­to­ri­nes ro­ges, iš­ ban­dy­ti ki­tas ekst­re­ma­lias žie­mos pra­mo­gas.

Bio­che­mi­ja: šis Do­na­to ir lat­vės A.Ru­dzy­tės-Ki­ri­lo­vos dar­bas bu­vo įver­tin ­

gal­vę žu­vį ir dvie­jų met­rų ere­lį. „Iš pra­džių su­pjaus­ty­da­vo­me le­ dą ga­ba­lais, po to kli­juo­da­vo­me juos van­de­niu, – pa­sa­ko­jo D.Moc­ kus. – Kai išei­da­vo kaž­kas pa­na­šaus į no­ri­mą skulp­tū­rą, pjaus­ty­da­vo­me elekt­ri­niu pjūk­lu. Ir po to jau gra­ žin­da­vo­me ir baig­da­vo­me sa­vo ga­ min­tais spe­cia­liais įran­kiais. Jie – pa­na­šūs, kokie nau­do­ja­mi dro­ži­ nė­jant me­dį, ta­čiau tu­ri bū­ti ašt­res­ ni, nes ki­taip le­das lū­ži­nė­tų.“

Dir­bo ir nak­ti­mis

„Ne­to­li vieš­bu­čio yra eže­ras. Iš jo spe­cia­lio­mis ran­ko­vė­mis pum­ puo­ja­mas van­duo. Pa­na­šiai kaip žie­mos ku­ror­tuo­se jis purš­kia­mas ant spe­cia­laus kar­ka­so, – snie­go vieš­bu­čio sta­ty­mo prin­ci­pą aiš­ki­ no skulp­to­rius. – Po to kar­ka­sas iši­ma­mas ir pra­de­da dirb­ti me­ni­ nin­kai: dai­li­na, tvar­ko rel­je­fą, ku­ ria skulp­tū­ras.“ Lau­ke tvy­ro­jo 25 laips­nių šal­ tis, vieš­bu­ty­je bu­vo šiek tiek šil­ čiau –15 laips­nių. Šal­čio. D.Moc­ kus su A.Gai­ko dir­bo ke­tu­rias pa­ras, ne­tgi nak­ti­mis. Jiems jau iš anks­to bu­vo pa­skir­ta 5 met­rų aukš­čio snie­go krū­va. Lie­tu­vis ir lat­vis for­ma­vo met­ro aukš­čio dvi­

Liuk­so lu­bos – stik­li­nės

Snie­go vieš­bu­ty­je nė­ra te­le­vi­zo­rių.

Nak­tis liuk­se kai­nuo­ja 160 eu­rų.

Ant me­di­nių rąs­tų pa­ties­ti kai­liai, pa­ta­ly­nė. Tua­le­tai įreng­ti at­ski­rai, jie pri­me­na di­de­lius snie­go kū­gius su du­ri­mis. Tua­le­tai šil­do­mi elekt­ ra, juo­se yra prieš­kam­ba­ris, plau­ tu­vė, uni­ta­zas.

Bran­giau­siai kai­nuo­jan­čių kam­ ba­rių lu­bos stik­li­nės – gu­lint lo­vo­ je ga­li­ma pa­si­gro­žė­ti Šiau­rės pa­ švais­te. „Leis­da­mie­si lėk­tu­vu ma­tė­me šį gro­žį, – šyp­te­lė­jo D.Moc­kus. – Per ke­tu­rias pa­ras, nors oras bu­vo sau­lė­tas, dau­giau pa­švais­čių neiš­ vy­do­me.“

Už­tai le­do skulp­to­riai ma­tė daug šiau­rės el­nių. Jie drą­siai vaikš­ti­nė­jo ne­tgi ke­liais. Do­na­tas pa­ra­ga­vo el­ nie­nos. Klau­sia­mas apie sko­nį su­ si­rau­kė: „Nes­ka­ni“.

Snie­go vieš­bu­ty­ je nė­ra te­le­vi­zo­rių.

Tua­le­tai įreng­ti at­ ski­rai, jie pri­me­na di­de­lius snie­go kū­ gius su du­ri­mis.

Ir nu­si­juo­kė pa­klaus­tas, ar te­ ko Lap­lan­di­jo­je pa­ra­gau­ti suo­mių deg­ti­nės: „Ne, ne. Bet lap­lan­diš­ kas alus la­bai ska­nus“.

Nykš­čio na­go auk­so ga­ba­las

Snie­go vieš­bu­ty­je dir­bę skulp­to­riai guo­lių neiš­mė­gi­no: jie nak­vo­jo me­ di­niuo­se na­mu­kuo­se, kur oro tem­ pe­ra­tū­ra sie­kė 20 laips­nių ši­lu­mos.

Gre­ta bu­vo suo­miš­ka pir­tis, at­ski­ ruo­se na­me­liuo­se – dū­mi­nė pir­tis.

Ne­to­li yra Ka­lė­dų Se­ne­lio re­zi­den­ ci­ja, jo gy­ve­na­ma­sis na­mas, po­ky­

15

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

vakarė

y­je – pu­sė tūks­tan­čio li­tų

„Kaks­laut­ta­nen“: lietuviui atvykus snie­go vieš­bu­tis dar ne­bu­vo baig­tas.

­tas spe­cia­liu pri­zu.

lių sa­lė, nykš­tu­kų na­me­liai ir daug įvai­riau­sių skulp­tū­rų. „Ka­lė­dų Se­ne­lis Ju­si – snie­go vieš­bu­čio sa­vi­nin­kas, – nu­si­juo­kė D.Moc­kus. – Čia jo tė­vai kaž­ka­ da nu­si­pir­ko že­mės ir ieš­ko­jo auk­ so. Jo ra­dus, Ka­lė­dų Se­ne­lis pra­dė­ jo plė­to­ti tu­riz­mo vers­lą – sta­ty­ti snie­go vieš­bu­čius, or­ga­ni­zuo­ti pra­ mo­gas. Jis ti­ki­no, kad dar praė­ju­ sią va­sa­rą ra­do nykš­čio na­go dy­ džio auk­so ga­ba­liu­ką.“ Pa­sa­ko­ja­ma, kad apie 50 ki­lo­ met­rų nuo tos vie­tos bu­vo pa­sta­ ty­ti du pra­ban­gūs, jau įpras­ti vieš­ bu­čiai ir snie­go tra­sa. Ap­link – nė gy­vos dva­sios.

Ka­da vieš­bu­čiai baigs sa­vo gy­va­ vi­mą? To tei­ra­vo­si ir Do­na­tas. Suo­ miai tik gūž­čio­jo pe­čiais: kol nak­ tį bus šal­čio.

Skulp­tū­rų fes­ti­va­ly­je – tre­čias

Grįž­da­mas iš Lap­lan­di­jos D.Moc­ kus dar spė­jo į vie­ną gar­siau­sių le­ do skulp­tū­rų fes­ti­va­lį Eu­ro­po­je. Jis vyks­ta Lat­vi­jo­je, Jel­ga­vo­je. Šie­met to­kia šven­tė surenkta jau 14 kar­tą. Šia­me fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo 12 in­ter­na­cio­na­li­nių ko­man­dų – 24 skulp­to­riai iš Lat­vi­jos, Lie­tu­vos,

Ru­si­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, net iš Ki­ni­jos ir Ja­po­ni­jos. Iš vi­so bu­ vo pa­ga­min­tos 24 ma­žos skulp­tū­ ros ir 12 di­de­lių.

Ten D.Moc­kus ir lat­vė Ag­nie­sė Ru­dzy­tė-Ki­ri­lo­va už bend­rą dar­bą – dvi vie­ną nuo ki­tos nu­si­su­ku­sias bū­ty­bes, ku­rios pa­na­šios į jau­čius ir ark­lius – ga­vo spe­cia­lų ko­mi­si­ jos pri­zą.

In­di­vi­dua­lio­je rung­ty­je Jo­ni­liš­ kių kai­mo gy­ven­to­jas lai­mė­jo tre­ čią vie­tą už kū­ri­nį „Mis­ter Pa­ga­ ni­ni“ – žmo­gų, gro­jan­tį smi­čiu­mi ant il­gų sa­vo plau­kų. Pir­mą vie­tą ko­man­di­nia­me dar­be lai­mė­jo lat­ viai už de­vy­nių met­rų aukš­čio le­ di­nę sta­tu­lą „Ika­ras“. „Bri­tai iš le­do pa­da­rė di­no­zau­rą dė­lio­nę, – su­dė­tin­gą erd­vi­nį bri­tų dar­bą iš­sky­rė Do­na­tas. – Kas dar bu­vo pa­ga­min­ta? Di­de­lis, per­skel­ tas mo­liū­gas su vi­du­je šo­kan­čio­mis tri­mis mer­gi­no­mis, sau­lė, dvi tar­ pu­sa­vy­je bend­rau­jan­čios gal­vos – vie­toj jų akių bu­vo žmo­nių fi­gū­rė­ lės, dra­ko­nas čiuo­žyk­lo­je...“ Klau­sia­mas, kur da­bar ve­da žie­ mi­niai D.Moc­kaus ke­liai, skulp­to­ rius nu­si­juo­kė: „Da­bar jau rei­kės reng­tis smė­lio fi­gū­rų fes­ti­va­liams.“

Ba­ras: D.Moc­kus ir lat­vis A.Gai­ko dir­bo kar­tu.

WC: ren­kan­tis tua­le­to du­ris vy­rams ir mo­te­rims su­klys­ti būtų sun­ku.

Pa­ga­ni­ni: už šį dar­bą D.Moc­kus

lai­mė­jo tre­čią vie­tą.

Do­na­to Moc­kaus asmeninio archyvo nuotr.

16

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

vakarė

Pau­zė: rim­tiems vy­rams vi­sa­da yra apie ką pa­si­šne­kė­ti.

At­rak­ci­ja: Li­no įreng­tas au­to­bu­sas skir­tas ne tik ke­liau­ti, bet ir pra­mo­gau­ti.

L.Ma­li­no­vas: „Esu bai­ke­ris vi­sam gy­ve­ni­mui“ 13

Po to įvy­kio jį nu­ me­čiau, nors ir la­bai skau­dė­jo šir­dį“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ ko­vas, pa­ti­ki­nęs, jog ap­skri­tai bai­ ke­riai prie­ta­rų ne­pai­so.

Prie vai­ro – su ra­men­tu

Li­nas pri­si­me­na, jog tik per plau­ ką li­kęs gy­vas sau pa­si­ža­dė­jo dau­ giau nie­ka­da ne­va­žiuo­siąs mo­to­ cik­lu. „Bet ko­ja su­gi­jo, ir dar su ra­men­tu po pa­žas­ti­mi aš jau sė­dė­ jau prie jo vai­ro“, – links­mai kal­ bė­jo bai­ke­ris.

Jau­nys­tė­je mo­to­cik­lu jam yra te­ kę įveik­ti ne­men­kus at­stu­mus. Ir ne tik va­sa­rą. „Net į Kau­ną, bū­da­mi stu­den­tai, va­žiuo­da­vo­me mo­to­cik­lu. Grįž­da­ vo­me su drau­gu, ne­svar­bu, kad ir vė­ly­vas ru­duo, šal­ta. Pa­me­nu, nu­ si­plė­šė­me nuo kaž­ko­kios dar­ži­nės sto­go ru­be­roi­do, už­si­dė­jo­me ant ko­jų, kad bū­tų šil­čiau, ir va­žiuo­ja­ me dai­nuo­da­mi. Mus su­si­stab­dęs įga­lio­ti­nis ir sa­ko – pūs­ki­te. Gal­vo­ jo, kad gir­ti, o mes iš to šal­čio dai­ na­vo­me“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­sak Li­no, anuo­met, vi­suo­ti­nio de­fi­ci­to lai­kais, mo­to­cik­lų ger­bė­jai ne­ga­lė­jo nė pa­sva­jo­ti apie to­kias ga­li­my­bes, ko­kios priei­na­mos šian­ dien – pra­de­dant spe­cia­lia mo­to­ cik­li­nin­kų ap­ran­ga ir bai­giant pa­čia tech­ni­ka, įvai­riais ak­se­sua­rais. „Ži­no­te, anais lai­kais ir nor­ma­ lių mo­to­cik­lų ne­bu­vo, ne taip, kaip da­bar. O kai sū­nus, mar­ti įsi­tai­sė, sa­kau, ir man rei­kia. Ir vėl ėmiau va­ži­nė­ti, ta­pau bai­ke­riu“, – „sū­ naus pa­kly­dė­lio“ su­grį­ži­mą pri­si­ mi­nė pa­šne­ko­vas.

ly­je, ten lyg bu­vęs ae­rod­ro­mas. O šiaip va­žiuo­ja­me tvar­kin­gai, iki 130 km/h, kam be rei­ka­lo ri­zi­kuo­ti gy­ vy­be? – re­to­riš­kai klau­sė pa­šne­ko­ vas. – Tai „brit­vi­nin­kai“ – ekst­re­ ma­lai, jie skuo­džia dau­giau nei 200 km/h grei­čiu. Bet su to­kiais da­ly­ kais ne­juo­kau­ja­ma, ne­ži­nai, kas ga­li at­si­tik­ti.“ Kaip pri­si­pa­ži­no Li­nas, apie „brit­vi­nin­kus“ šia te­ma tarp bai­ ke­rių sklan­do ir vie­nas juo­das juo­ ke­lis. „Brit­vi­nin­kai“ klau­sia – ko­dėl su mu­mis ne­si­svei­ki­na­te? Tai, sa­ ko­me, kaip su ju­mis svei­kin­tis, kad jūs kei­čia­tės ir kei­čia­tės, neį­ma­ no­ma jū­sų at­pa­žin­ti – su­prask, vis kaž­kas žū­va ir žū­va. Nes tarp bai­ ke­rių yra toks pa­pro­tys – kai va­ žiuo­ja vie­ni pro ki­tus, vi­sa­da pa­ ke­lia ran­ką, pa­si­svei­ki­na, ne­svar­bu, pa­žįs­ti ar ne“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ ko­vas.

Au­to­bu­se – ir strip­ti­zo stul­pas

Na­gin­go meist­ro, ka­dai­se iš at­ski­rų de­ta­lių net su­si­konst­ra­vu­sio au­to­ mo­bi­lį, dė­ka mo­to­cik­li­nin­kų klu­bas tu­ri ir nuo­sa­vą au­to­bu­są. Kai ori­gi­ na­liai de­ko­ruo­ta trans­por­to prie­ mo­nė rie­da gat­vė­mis, į ją su­smin­ ga ne­ma­žai smal­sių žvilgs­nių.

Li­nas pa­sa­ko­jo, jog šį au­to­bu­są ka­dai­se ga­vo mai­nais į dvi prie­ka­

bas. Meist­rau­ti mėgs­tan­tis vy­ras jį pa­ver­tė iš­ti­su pra­mo­gų cent­ru ant ra­tų. „Au­to­bu­se yra alaus ba­ras, ge­ ra gar­so ir vaiz­do apa­ra­tū­ra, la­ze­ riai, dū­mų ma­ši­na, vir­tu­vė­lė, net mie­ga­mo­sios vie­tos. Kam rei­kia – ir strip­ti­zo vamz­dis, – šyp­te­li pa­ šne­ko­vas. – Tad kai ne­no­ri­me va­ žiuo­ti mo­to­cik­lais, vi­si su­sė­da­me ir ke­liau­ja­me au­to­bu­su.“ Pa­sak L.Ma­li­no­vo, taip įreng­ ti au­to­bu­sus po­pu­lia­ru Ame­ri­ko­ je – iš čia jis ir nu­si­žiū­rė­jęs šį „iš­ mis­lą“.

Klu­bo „Hel­lions“ na­riai vie­nas ki­tą tra­di­ciš­kai va­di­na bro­liais.

Pa­sak Li­no, bai­ke­riai jau­čia­si tar­ si vie­na di­de­lė šei­ma. Paš­ne­ko­vas pa­si­džiau­gė, kad prie klu­bo vai­ro sto­vi ak­ty­vūs ir pa­si­šven­tę žmo­nės – pre­zi­den­tas Arū­nas Ge­čas, vi­ cep­re­zi­den­tas Sta­sys Ti­mins­kas. „Vi­si kar­tu kū­rė­me šį klu­bą. Ja­ me tu­ri­me ir vers­li­nin­kų, ir ad­vo­ ka­tą, ir ap­sau­gi­nin­kų – įvai­riau­sių pro­fe­si­jų žmo­nių. Ir vi­si vie­nas už ki­tą sto­ja­me mū­ru“, – tvir­ti­no pa­ šne­ko­vas.

Pa­ly­dė­jo švęs­tu van­de­niu

Klu­bo na­riai ne tik kar­tu ke­liau­ja, šven­čia, vyks­ta į įvai­rius bai­ke­rių ren­gi­nius, są­skry­džius, bet ir da­ ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

Kol svei­ka­ta leis, tol ir va­žiuo­siu.

O kai jau ne­beuž­kel­siu ko­jos, nu­si­pirk­siu tri­ra­tį.

„Štai po pus­šim­tį mo­to­cik­lų iš skir­tin­gų klu­bų su­va­žiuo­ja į Vai­ ko šir­dies asociacijos cent­rą Kar­ tenoje. Čia ap­lan­ko­me ma­žuo­sius, ku­riems per­so­din­ta šir­dis ar ku­rie lau­kia ope­ra­ci­jos, pa­va­ži­nė­ja­me mo­to­cik­lais. Tai jiems bū­na di­de­lė

Pri­kė­lė „sken­duo­lį“

L.Ma­li­no­vas vai­ruo­ja ja­po­nų ga­ my­bos „Hon­da Gold­wing“ mo­to­ cik­lą. Šis „sken­duo­lis“, pa­šne­ko­vo žo­džiais, at­ke­lia­vo iš Ame­ri­kos. „Nie­ko daug ne­rei­kė­jo – iš­plo­ viau, su­tvar­kiau, va­žiuo­ja iki šiol ir net gra­žiau­sio mo­to­cik­lo pri­zus lai­mi. O ame­ri­ko­nams te­ki­nis ne­ pra­si­su­ka, jie jau sa­ko – va­rik­lis „už­ka­lė“, – šyp­te­li Li­nas. Į klau­si­mą, ko­kį di­džiau­sią grei­tį yra te­kę iš­ban­dy­ti, pa­šne­ko­vas ne­ no­ro­mis pri­si­pa­žįs­ta – 240 km/h. „Da­riau tai tik iš smal­su­mo, iš­ ban­džiau bu­vu­sia­me Kar­te­nos ke­

Pokš­tas: kar­tu su gel­bė­ji­mo tar­ny­bų at­sto­vais įsiam­ži­nę bai­ke­riai juo­kau­ja į ren­gi­nius vyks­tą su ko­man­da: gais­

ri­nin­kai – vie­to­je pri­va­lo­mo ge­sin­tu­vo, o me­di­kai – vie­to­je vais­ti­nė­lės. Mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „Hel­lions“ (Ed­var­do Jur­jo­no) nuo­tr.

at­rak­ci­ja. Taip pat še­fuo­ja­me vai­kų na­mus“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Ar į įvai­rias ke­lio­nes iš­si­ruo­šian­ tiems bend­ra­žy­giams ten­ka pa­tir­ ti nuo­ty­kių?

L.Ma­li­no­vas pri­si­mi­nė ne­se­ną įvy­kį Lie­po­jo­je, ku­ris vi­sus la­bai pra­juo­ki­no. „Už­va­žia­vo­me ant mo­lo, at­si­su­ko­ me į mies­to pu­sę – ogi gra­ži cerk­vė.

Sa­ko­me, rei­kia ap­si­lan­ky­ti. Kas au­ką pa­li­ko, kas žva­ku­tę už­de­gė. O po­pas tik žiū­ri sker­sai ir nie­ko ne­sa­ko. Mes, aiš­ku, sa­vaip ap­si­rė­dę, vi­si juo­di kaip vel­niai. Tai mums išei­nant po­pas kad puo­lė švęs­tu van­de­niu šlaks­ty­ti vi­ sur, kur tik mū­sų bū­ta. Tiek dar­bo mes jam įtai­sė­me! – juo­kė­si pa­šne­ ko­vas. – Tai­gi ten­ka su­si­dur­ti ir su to­kiu ver­ti­ni­mu. Bet bai­ke­riai – iš­ ties la­bai ge­ri žmo­nės.“ O kaip­gi mer­gi­nų dė­me­sys? Ar vy­ru­kams odi­niais kos­tiu­mais nea­ be­jin­gos dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės bai­ke­rių ne­var­gi­na? „Oi, pa­ne­lės vi­sos „ka­bi­na“ – kai nu­va­žiuo­ji į ko­kį ren­gi­nį, pa­ma­čiu­ sios cy­pia, mo­juo­ja. Bet kai nu­sii­mi šal­mą, iš­si­žio­ja – eeee, tai kad tas bai­ke­ris kaž­koks pa­se­nęs“, – po­ kšta­vo Li­nas.

17

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis

Geromis kainomis žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.

AMBULATORIJA

906558

„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

906529

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.

911021

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties šeimoje arba tarp draugų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas – skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungdama prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūriniuose kabinetuose visiems vėžio žymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.

Perka

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

1 arba 2 kambarių butą. Agentūroms nesikreipti. Tel. 8 633 81 685.

915876

895899

2-3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.

914651

Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girmedis“ perka statų mišką su žeme visoje Lietuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miškotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058.

856253

Paskolos

Reikalingas gamybos inžinierius, kuris bus atsakingas už darbo brėžinių parengimą, gaminių komplektavimą ir kokybę. CV siųsti audrius.celedinas@opsbaltic.lt.

poilsis, kelionės

912350

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.

914292

Darbas Siūlo darbą Agentūra BALTUS ieško nekilnojamojo turto vadybininkų. Geros darbo sąlygos. Draugiškas kolektyvas. Privalumas – patirtis. Tel. 8 616 99 674, info@baltus.lt.

911162

Nekilnojamasis turtas Nuoma

Išnuomoju gerą 2 kambarių butą centre (remontas, geri baldai, buitinė technika, pigus išlaikymas). Kaina 800 Lt + mokesčiai. Tel. 8 634 11 353.

915946

Parduoda Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906262

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

913400

Gargžduose 4 kambarių butą (2 a., pigus išlaikymas, suremontuotas, pakeistas vamzdynas, el. instaliacija, automobilių aikštelė, rami vieta). Tel. 8 685 33 229.

910931

Reikalingi vairuotojai, turintis E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija).

Tel. 8 699 60 728.

915129

Reikalingi E kateg. vairuotojai. Tarptautinė įmonė nuolatiniam darbui ieško vairuotojų (RU, BY, ES). Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503.

914361

Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

906854

916365

884049

914843

914095

Išnuomoju 2 kambarių butą Minijos g. Tel. 8 677 40 647.

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.

913392

910271

914327

906588

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.

Išnuomojamas tvarkingas 2 kambarių butas miesto centre. Tel. 8 650 18 022.

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.

Parduoda

912759

Unikali technologija Lietuvoje

NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais.

Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija.

Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, liekninamosios procedūros. SVEIKATAI: šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui.

Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

Kita

Įmonei reikalingas meistras, remontuojantis benzininius ir elektrinius įrankius. Tel. 8 600 06 836.

915977

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siūlo darbą: 1. Specialistui ryšiams su visuomene. Darbas su įvairių tipų žiniasklaidos priemonėmis, dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant teatro rinkodaros strategiją, tradicinės ir netradicinės reklamos priemonių pritaikymas teatro reikmėms, sezoninių viešinimo planų rengimas ir jų įgyvendinimo koordinavimas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina lietuvių filologijos ir / arba rinkodaros/marketingo srityse); nepriekaištinga lietuvių kalba raštu ir žodžiu, puikios anglų kalbos žinios, ne mažesnė nei 2 m. darbo patirtis reklamos ar viešųjų ryšių srityje.

2. Darbų saugos organizatoriui 0,5 etato. Reikalavimai aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis darbų saugos srityje ne mažesnė nei 2 m. Privaloma turėti darbų saugos pažymėjimą. Tel. 397 410, e. p. personalas@klaipedosmuzikinis.lt.

915206

Legalus darbas Anglijoje labdaros organizacijos maišelių platintojams. Perskambinsiu.

Tel. +447 866 80 917, 8 646 43 090.

912982

Naujai kavinei šalia Tauralaukio reikalinga virėja (visai darbo dienai). Tel. 8 656 32 024.

915319

Padangų servisui reikalingas padangų montuotojas. Tel. 8 698 48 140.

913915

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

Reikalingas darbuotojas administraciniam darbui. Reikalavimai: aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas, galimybė darbe naudoti nuosavą automobilį. CV siųsti e. paštu laura@gelna.lt.

913384

915434

Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

897792

UAB „Pineka“ dirbti Klaipėdoje reikalingi specialistai, turintys LR aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatus: vėdinimo, oro kondicionavimo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo specialiųjų statybos ir techninės priežiūros darbų vadovas, pastatų vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, pastatų šildymo specialiųjų statybos darbų vadovas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos ir tiekimo ypatingo statinio projekto dalies ir vykdymo priežiūros vadovų (inžinierių – projektuotojų). Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. pineka@pineka. lt., faksu (8 46) 411 914. Pasiteirauti tel.

(8 46) 411 913.

Automobiliai Autoserviso paslaugos

913508

Buitis ir technika Paslaugos Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.

910021

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida.

Tel. 8 674 12 735.

911879

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

916142

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907371

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus.

Tel. 8 608 51 676.

909994

Transporto paslaugos Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų.

Tel. 8 688 77 722.

914342

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com.

915291

Šaldytuvai Šaldytuvų remontas mieste ir apskrityje. „Šalna“, Šilutės pl. 101A. Tel. 325 325, 8 656 99 099.

www.royaltourism.lt. Veža žmones apsipirkti į Suvalkų bazes Lenkijoje iš Pajūrio krašto.

Kaina 80 Lt (kovo 5 d., balandžio 2 d.). Tel. 8 675 46 288.

912767

915279

18

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Statyba ir statybinės medžiagos

teatras Klaipėdos dramos teatras

Parduoda Juodalksnio apdailos grindlentes (1 kv. m - 25 Lt), tašus (1 kub. m - 600 Lt); pokraninius tėjinius blokus (1,6 kub. m - 250 Lt); kransijas (7 500 Lt). Tel. 8 699 52 468.

914330

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Kovo 2 d. 18 val. – N.Simon. „Saugokite florą“.

2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

Kovo 3 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas.

Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – koncertas „Iš mano svajonių“.

Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis.

Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka.

Klaipėdos koncertų salė

Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.

905499

Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785.

906653

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės.

Tel. 8 684 15 280.

915805

Meistras atlieka vidaus apdailos darbus. Tel. 8 671 83 813.

915008

Patyręs meistras remontuoja butus. Atlieka apdailos darbus: plytelės, gipskartonis, laminatas, glaistymo, dažymo darbai, elektra. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

915984

Įvairūs Šveicariški skaitmeniniai „Phonak” klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

908313

Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

885017

(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.

Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas).

Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas).

Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba).

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose V respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“ Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilutės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pagal Č.Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“ Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

KITI RENGINIAI Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Vasario 29 d. 18 val. skelbtas vakaras su aktoriais neįvyks.

Kovo 3 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Papūgėlė Žužu“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną – 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Kovo 4 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Raganiukė“. Rež.

A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Kovo 4 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės. „Meilė – ne bulvės, per langą neišmesi“. 2 d. komedija. Bilieto kaina 59–139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 2 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kėdainių „Kėdainiai Triobet“.

Kovo 3 d. 16 val. – LKL žvaigždžių diena.

LCC tarptautinio universiteto Neufeld’o auditorija (Kretingos g. 36) Vasario 29 d. 18 val. – filmas „Liuteris“. Dalyvaus Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, žurnalistas Tomas Valuckas. Nemokamai.

Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.

Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“.

Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“.

Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691.

RENGINIAI Vasario 29 – kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“.

Bilieto kaina 4 Lt.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Vasario 27 – kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda.

Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel.

8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“.

Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.

Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukskčiai.

Kovo 4 d. 14 val. – sekmadienio popietė šeimoms „Kūrybinis duetas: dailininkas ir primadona“.

bibliotekos Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka viešoji biblioteka Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g.

10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel.

8 614 77 377).

PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“ (auklėtoja M.Bračkienė); Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“ (mokytoja N.Sereikienė).

Vaikų skyrius (Danės g. 7) – vasario 28 d. 17 val. Jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ Keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų parodos „Kad arbata būtų skanesnė...“ atidarymas. Veiks iki kovo 28 d.

Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 5 d. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių tapybos darbų paroda (mok. A.Lekavičius).

19

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

pramogos restoranai

Restoranas „JUODASIS VILKAS“

Viešbutis – restoranas „Magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Mokymo centras „Gimnazita“ Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Restoranas „Vienaragio malūnas“

Restoranas „Neringa”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams.

Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!

kursai

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536, www.vienaragiomalunas.lt Restorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO koncertas! Tortas! Fejerverkai!

Ypatingą Kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis.

Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.

sportas, sveikata Teniso arena

Klaipėda, Šilutės pl. 48.

Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui.

Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje!

2012 03 15 – 05 31 Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos!

Tik kovo 2–9 dienomis kruizą Ryga– Stokholmas–Ryga mūsų biuruose galėsite įsigyti su specialia net iki 45% nuolaida:

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt

Naujas pažintinių kelionių sezonas!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir

gėlės Tik gėlės

DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d.

Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę.

Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val.

VII nuo 10 iki 15 val.

lėktuvu.

Kaina asmeniui nuo 80 Lt Keturvietė kajutė be lango nuo 370 Lt Keturvietė kajutė su lango nuo 495 Lt Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus loterijoje ir turės galimybę laimėti VASAROS KRUIZĄ KETURIEMS! Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

Orai

Savaitgalis bus nešaltas ir su krituliais, o kitą savaitę šiltus ir drėgnus orus pakeis šalti ir sausesni. Šiandien protarpiais numatomi krituliai, šlapdriba. Vietomis šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Sekmadienį daug kur pasnigs, orai šiek tiek atšals. Naktį bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, dieną 0–2 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 25 d.

+3

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+3

7.38 18.00 10.22

56-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 310 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +11 Kairas +19 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7

kokteilis Mir­ti­ni mo­te­rų tei­gi­niai „Kok­tei­l is“ ga­vo slap­tos in­for­ma­ci­jos apie de­vy­nis itin pa­vo­jin­g us ir nie­ko ge­ro vy­rams ne­ža­dan­čius dai­l io­sios ly­t ies tei­g i­nius. „Ge­rai“. Žo­dis, ku­rį mo­te­ris var­to­ja gin­ čui baig­t i, kai ji jau­čia­si esan­t i tei­si, o tu, vy­ras, pri­va­lai už­si­čiaup­ti. „Pen­k ios mi­nu­tės“. Jei ji ren­g ia­si, tai ati­t in­ka pu­sę va­lan­dos. Pen­k ios mi­ nu­tės iš tik­r ų­jų yra pen­k ios tik ta­da, kai tau bu­vo duo­ta dar tiek lai­ko pa­ žiū­rė­t i var­ž y­bas prieš pa­de­dant tvar­ ky­t i na­mus. „Nie­ko“. Ty­la prieš aud­rą. Tai kaž­ką reiš­k ia, ir tu tu­rė­t um vaikš­čio­t i ant pirš­t ų ga­l iu­k ų. Gin­čas, ku­r is pra­si­ de­da dėl nie­ko, daž­n iau­siai bai­g ia­ si „ge­rai“. „Pir­myn“. Tai iš­š ū­k is, o ne lei­d i­mas.

Ne­da­ryk to! „Gar­sus ato­dū­sis“. Iš tik­r ų­jų tai yra žo­d is, ku­r io daž­nai ne­sup­ran­ta vy­ rai. Gar­siu ato­dū­siu mo­te­r is pa­ro­ do, ką ji ma­no. Pab­rė­ž ia, jog tu esi idio­tas, ir mąs­to, ko­dėl ji švais­to lai­ ką sto­vė­da­ma čia ir gin­čy­da­ma­si su ta­v i­mi dėl „nie­ko“ (žiū­rė­t i tre­čią tei­g i­n į). „Vis­kas tvar­ko­je“. Vie­nas pa­vo­jin­g iau­ sių pa­reiš­k i­mų, ko­k ius tik mo­te­ris ga­ li iš­tar­t i vy­rui. Vis­kas tvar­ko­je reiš­k ia, kad ji no­ri il­gai ir gi­liai pa­gal­vo­ti prieš nu­spręs­da­ma, kaip ir kur tu su­mo­kė­ si už sa­vo pa­sku­ti­nę klai­dą. „Tiek to“. Mo­ters bū­das pa­siųs­t i vy­rą kuo to­l iau! „Ačiū“. Mo­te­r is tau dė­ko­ja. Nie­ko ne­ klau­si­nėk ir ne­nualpk. Tie­siog pa­sa­ kyk: „Pra­š au“. Jei­g u ji ne­sa­ko „La­bai ačiū“ – tai gry­nas sar­kaz­mas ir ji tau vi­siš­kai ne­dė­ko­ja. Ta­da jo­k iu bū­du ne­sa­k yk: „La­bai pra­šom“. Tai iš­šauks „tiek to“.

„Ne­si­r ū­pink dėl to, aš pa­t i“. Dar vie­ nas pa­vo­jin­gas tei­g i­nys, reiš­k ian­t is, kad mo­te­r is ke­le­tą kar­t ų pra­šė vy­ro ką nors pa­da­r y­t i, bet da­bar tai da­ro pa­t i. Tai at­si­l ieps vė­l iau, kai vy­ras pa­ klaus: „Kas ne­ge­rai?“. Mo­ters at­sa­k y­ mas – žiū­rė­ti į tre­čią punk­tą. Čes­ka (kaip ma­no­te – ge­riau su­klys­ti ir po to gai­lė­tis ar vė­liau gai­lė­tis, kad tos klai­dos ne­pa­da­rei?)

Londonas +13 Madridas +19 Maskva 0 Minskas +3 Niujorkas +7 Oslas +6 Paryžius +14 Pekinas +5

Praha +8 Ryga +4 Roma +18 Sidnėjus +28 Talinas 0 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +7

Vėjas

3–9 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+3

+1

0

10

-1

-2

10

-3

-5

7

rytoj

pirmadienį

-3

0

Marijampolė

+3

Alytus

Vardai Šiandien: Alma, Margiris, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras.

vasario 25-ąją

Rytas

-1

Vilnius

Rytoj: Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra.

orai klaipėdoje Šiandien

+2

+3

1336 m. vo­kie­čių or­di­no ka­r iuo­me­nė (kry­ž iuo­ čiai) Že­mai­t i­jo­je ap­g u­lė Pi­lė­nų pi­lį, gi­na­mą ku­ni­ gaikš­čio Mar­g i­rio. Ne­ga­ lė­da­mi ap­si­gin­ti, pi­lies gi­ nė­jai su­de­gi­no vi­są tur­tą ir su­si­de­gi­no pa­tys.

1899 m. mi­rė Paul Ju­lius Reu­ter, nau­jie­nų agen­tū­ ros įkū­rė­jas.

1956 m. SSRS prem­je­ras Ni­k i­ta Chruš­čio­vas vie­ šai pa­smer­kė Jo­si­fo Sta­ li­no dik­ta­tū­rą.

1990 m. per rin­ki­mus In­

di­jo­je žu­vo ma­ž iau­siai 60 žmo­nių.

1996 m. al­pi­nis­tas ir ke­ liau­to­jas Vla­das Vit­kaus­ kas įko­pė į aukš­čiau­sią Pie­t ų Ame­r i­kos kal­n ą Akon­kag­vą (6959 met­ rų aukš­čio) An­dų kal­ny­ ne Ar­gen­ti­no­je ir ta­po 22uo­ju pa­sau­l io al­pi­n is­t u, ku­r iam pa­v y­ko įkop­t i į aukš­čiau­sių kal­nų vir­šū­ nes vi­suo­se že­my­nuo­se.

1997 m. mi­rė ame­ri­k ie­ čių che­m i­kas, at­ra­dęs che­mi­nį ele­men­tą plu­to­

nį, Glenn Theo­do­re Sea­ borg. Gi­mė 1912 m.

1998 m., su­lau­kęs 90 me­t ų, mi­rė dai­l i­n in­kas Lui­g i Ve­ro­ne­si, de­ko­ra­ vęs pres­ti­ži­nį Mi­la­no „La Sca­la“ teat­ro pa­sta­tą.

2011 m. Ško­ti­jos uni­ver­ si­te­tas, ku­ria­me su­si­pa­ ži­no ir stu­di­ja­vo Di­džio­ sios Bri­ta­n i­jos prin­cas Wil­l iam ir jo su­ža­dė­t i­ nė Ka­te Midd­le­ton, įstei­ gė jų gar­bei skir­tą sti­pen­ di­ją (70 tūkst. sva­rų ster­ lin­gų).

Pa­va­sa­ris dar ne­si­sku­bins Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Be­si­bai­giant ka­len­do­ri­nei žie­mai, pa­va­sa­riš­kų oro per­mai­nų si­nop­ti­ kai kol kas ne­ža­da. Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis teks su­lauk­ti ir ne­di­de­lio šal­tu­ko, ir žie­miš­kų kri­tu­lių.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, šian­dien bus de­be­suo­ta, lau­ kia ne­di­de­li kri­tu­liai, vy­raus va­ ka­rų, šiau­rės va­ka­rų 10–15 m/s vė­jas. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­ną pa­ kils iki 1–3 ši­lu­mos, nak­tį į sek­ ma­die­nį lai­ky­sis apie nu­lį. Sek­ma­ die­nį bus šiek tiek vė­siau ir jau be

žymes­nių kri­tu­lių, pūs šiau­rės va­ ka­rų 8–13 m/s vė­jas.

Die­ną oro tem­pe­ra­tū­ra bus apie 0, o nak­tį į pir­ma­die­nį lai­ky­sis nuo 1 iki 4 laips­nių šal­čio.

Pa­sak spe­cia­lis­to, bent jau ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je iš­si­lai­kys kiek vė­ses­ni orai. Dau­giau kri­tu­lių tu­ rė­tų bū­ti ant­ra­die­nį, tre­čia­die­nį bei penk­ta­die­nį. Di­džią­ją sa­vai­tės da­lį vy­raus šiau­rės va­ka­rų 7–12 m/s vė­ jas, tik ant­ra­die­nį iš pie­tų, piet­ry­ čių pūs sil­piniau – iki 5–10 m/s.

L.Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog pir­ ma­die­nį bus apie nu­lį, o ki­to­mis die­no­mis – 0–3 laips­niai ši­lu­mos.

Nak­tį į ant­ra­die­nį ga­li­ma ti­kė­tis 2–5 laips­nių šal­čio, o ki­to­mis nak­ti­mis oro tem­pe­ra­tū­ra lai­ky­sis apie 0.

Palangos stin­tų šven­tė­je – re­kor­dai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­lan­gos vers­li­nin­kai su­skai­čia­vo prieš sa­vai­tę vy­ku­sios stin­tų šven­ tės re­zul­ta­tus. Ren­gi­nys bu­vo re­ kor­di­nis tiek žmo­nių bei pre­kei­ vių skai­čiu­mi, tiek su­val­gy­tų žu­ vų kie­kiu.

Anot Pa­lan­gos kul­tū­ros cent­ro di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Ne­ri­jaus Sta­siu­lio, kiek bu­vo par­duo­ta stin­ tų, sun­ku pa­sa­ky­ti. Ta­čiau skai­ čiuo­ja­ma, kad šis kie­kis vir­ši­ja 10 to­nų. Per­nai žu­vų bu­vo par­duo­ta ma­žiau – apie 7 to­nas. „Šie­met į šven­tę at­vy­ko tiek žmo­nių, kiek nė vie­nais me­tais – jų skai­čius bu­vo re­kor­di­nis. Ge­ ro­kai dau­giau vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nių pre­kia­vo ir žu­vi­mis“, – pa­ brė­žė N.Sta­siu­lis.

Vers­li­nin­kai pa­tys pri­pa­žįs­ta, jog žmo­nių srau­tai šven­tės me­tu vir­ ši­jo lū­kes­čius. Įpu­sė­jus ren­gi­niui pre­ky­bos vie­to­se ar­čiau til­to bai­gė­ si žu­vie­nė. Šven­tės pa­bai­go­je pri­ trū­ko ir karš­to alaus.

Kie­kis: šven­tės me­tu par­duo­ta per 10 to­nų stin­tų.

Iki so­ties ren­gi­nio da­ly­viai ga­ lė­jo mė­gau­tis tik stin­to­mis. Jų ne­ prit­rū­ko.

N.Sta­siu­lis pa­brė­žė, kad stin­tų šven­tė vis la­biau po­pu­lia­rė­ja. Ki­

tą­met ji bus ju­bi­lie­ji­nė – de­šim­to­ ji. Jau da­bar svars­to­ma, kaip rei­kės ren­gi­nį plės­ti. „Rei­kia ieš­ko­ti nau­jų erd­vių.

Gal­vo­ja­me kai ku­riuos šven­tės ele­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

men­tus per­kel­ti į Mei­lės alė­ją. Gal žu­vų tur­ge­lį ati­da­ry­si­me ir Tur­ gaus gat­vė­je. Gal šven­tė vyks dvi die­nas. Min­čių yra daug“, – pa­sa­ ko­jo N.Sta­siu­lis.