2012-02-25 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, vasario 25 d., 2012 m.

Nr. 46 (1245)

diena.lt

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2,00 Lt 2012 m. vasar io 25 d.

Do­mi­nan­t ės:­fi vel­dė­to­jai“,­ro l­me­„Pa­ vis­ko,­ko­rei­ ­dos,­yra­ kia­„Os­ka­r ui“­ gau­ti:­pui­kūs­a jau­di­nan­ti­is­ k­to­riai,­ to­ mos­kul­tas­ir­i ri­ja,­šei­ mo­ra­li­nių­ver š­sa­mus­ ­ty­bių­va­do­ vė­lis.­ 2p.

Tiražas 31 240

Kom­pen­sa­ ci­j kraš­to­cho­ a:­Vil­niaus­ ro­at­ dai­nos­„Wild­Dalik­ta­ ver­si­ja­su­lau­ n­ces“­ kė­ašt­rios­ „Cho­rų­ka­rų“­ko ­mi­si­jos­ kri­ti­kos,­be t­bu­vo­įver ­ tin­ta­ir­žiū­r o­vų,­ir­dai­n os­ at­li­kė­jos­Ru s­la­nos.­ 7p.

Skai­ti­niai:­tr y­ tarp­tau­ti­nė­Vil­lik­to­ji­ gų­mu­gė­pri­ niaus­kny­ sta­ kiu­„At­versk­ to­ma­šū­ pa­sau­lį“,­čia sa­vo­pa­sau­ ­ lio­kam­pe­l į­ pri­sta­to­ir­g au­ te­le­vi­zi­jos­be sus­bū­rys­ i­ra­di­jo­lai­ dų­ve­dė­jų.­ 8p.

Le n g va s

oro bučiny s

Prancūziško ki keliavusi ro no mylėtojus džiugi na į Lietuvą mantiška juosta „Su at­ rioje pasiro btilumas“, dyti sutiko ku­ gar jos kino pa žiba Audrey sioji Amelija – Prancū zi­ Tautou. 4p.

Kelionė per istorinį Vilnių, kurio nebėra.

Jis gyvas tik nuotraukose 2p.

Šiandien priedas

Kalbininkai irgi žmonės

Vie­nuo­se na­muo­se – ke­tu­ri kal­bi­nin­kai, tri­metė mer­gaitė, žal­tys, trys katės ir net pul­ke­lis put­pe­ lių. Ga­bus sce­na­ris­ tas iš to­kios si­tua­ ci­jos galėtų su­kur­ ti pui­kią ko­me­diją.

O ži­no­mi li­tua­nis­tai Sme­to­nos taip ir gy­ve­na.

KGB re­zer­vi­nin­kai pui­kiau­siai ži­no­jo, kur ir kam yra kvie­čia­mi.

„Scanpix“­nuotr.

Sei­mo Na­cio­na­ li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das ­ Anu­šaus­kas

8p.

Miestas

Įkur­tas mies­to tak­si cent­riu­kas 1450 – to­kiu te­le­fo­no nu­me­riu vil­nie­čiai nuo ko­vo pra­džios ga­ lės iš­sik­vies­ti tak­si. Ke­lios de­šim­ tys vai­ruo­tojų jau pri­si­jungė prie sa­vi­val­dybės dis­pe­če­rinės. 4p.

Lie­t u­va

Sva­jonė – ap­klaus­ti Pre­zi­dentę Ar Da­lia Gry­baus­kaitė ryžtų­si ap­si­lan­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­jo­je ir jai liu­dy­ti? Ar ji rastų tam lai­ko? O gal ge­riau jos net ne­truk­dy­ti?

5p.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Jau­ku­mo kūrėjai

Pas Avi­žie­niuo­se įsikū­ru­sius Sme­to­ nas sve­čia­vomės sim­bo­linę – Tarp­ tau­tinę gim­to­sios kal­bos – dieną.

Tie­siog taip su­ta­po. At­vyks­tan­čius jau iš to­lo žvilgs­niu lydė­jo I.Sme­to­ nienė ir te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo, kur pa­ suk­ti. Prie vartų pa­ si­ti­ko A.Sme­to­na.

10

Eko­no­mi­ka

Ne­for­ma­lus ke­lias į kar­jerą Meilė: An­ta­nas ir Ire­na su­si­tuokė pir­ma­me uni­ver­si­te­to kur­se. „Ne iš rei­ka­lo“, – pa­brėžia abu.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Me­nas: knygų mugė­je skam­ba ir rim­tos kal­bos, ir vaikų juo­kas

šiandien Pasaulis

Kaip lat­viai ver­ti­na san­ty­kius su Lie­tu­va, ką lat­viams reiš­kia re­fe­ren­ du­mas dėl rusų kal­bos? Apie tai po­ kal­bis su Lat­vi­jos mi­nist­ru pir­mi­ nin­ku Vald­žiu Domb­rovs­kiu. 12p.

Sportas

Lie­tu­vos au­to­mo­ bi­lių spor­to fe­ de­ra­ci­jos pre­zi­ den­tas Gin­ta­ ras Fur­ma­na­vi­ čius džiaugiasi gerėjančiais Lietuvos lenktynininkų rezultatais ir op­ti­mis­tiš­kai ver­ti­na ga­li­my­bes kitą­met su kai­my­ nais len­kais ir lat­ viais su­reng­ti pa­ sau­lio ra­lio čem­pio­na­to etapą. 18p.

30p. Šeštadienis

Tarp Vilniaus, Paryžiaus ir Šanchajaus gyvenantys vi­zua­liųjų menų kūrėjai Sva­jonė ir Pau­lius Sta­ni­kai ma­no, kad, būda­mas stip­ rus, darbš­tus ir at­kak­lus, pa­siek­si tai, ko no­ri.

19p.

TV diena

Sos­tinės ir vi­sos Lie­tu­vos gy­ve­nimą pra­skaid­ri­nu­si visą sa­vait­galį šur­ mu­liuo­sian­ti Vil­niaus knygų mugė pri­sta­to­ma šūkiu „At­versk pa­saulį“.

Sa­vo pa­sau­lio kam­pelį čia pri­sta­to ir gau­sus būrys te­le­vi­zi­jos bei ra­di­jo laidų vedėjų.

Ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ap­si­mai­ ny­ti vi­zi­tinė­mis kor­telė­mis, su­si­ pa­žin­ti ir pa­si­da­ly­ti vers­lo idė­jo­ mis su bend­ra­min­čiais ne­tru­kus bus ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je.

9p.

Menas ir pramogos

Kūry­binės L.Cicė­no ke­lionės Įkvėpi­mo, idėjų, temų, fi­lo­so­fi­ nio už­tai­so ir for­mos paieš­kos dai­li­ninką Liną Cicėną ved­žio­ja po įsi­vaiz­duo­ja­mus pa­sau­lius ir įvai­rius lai­ko­tar­pius.

29p.

2

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

miestas

4p.

Nuo kovo Vilniuje veiks miesto taksi.

Nu­baus­tas dar­že­lis Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­ba Vil­niaus vai­kų lop­še­liui-dar­že­liui „Bi­tu­tė“ dėl sal­mo­ne­lio­zės pro­trū­kio sky­rė 7 tūkst. li­tų bau­dą.

tu­tė­je“ pa­ga­min­tą mais­tą. Vil­niaus vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba nu­sta­tė pa­tal­pų bei in­ven­ to­riaus hi­gie­nos ir pro­duk­tų sau­go­ ji­mo rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų.

BNS, VD inf.

Per­nai rug­sė­jo 15–25 d. su­si­rgo 36 skir­tin­gas „Bi­tu­tės“ gru­pes lan­ kan­tys vai­kai nuo dve­jų iki še­še­rių me­tų, taip pat ke­tu­rios per­so­na­lo dar­buo­to­jos, dir­ban­čios skir­tin­go­ se gru­pė­se. 31 li­go­niui bu­vo diag­no­ zuo­ta sal­mo­ne­lio­zė, ki­tiems – bak­ te­ri­nė žar­ny­no in­fek­ci­ja. 7 li­go­niai bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ni­nę, ki­ti gy­dė­ si am­bu­la­to­riš­kai. Vi­si, su­si­rgę už­ kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, val­gė „Bi­

Ket­vir­ta­die­nį Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) Pak­ ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės ope­ ra­ty­vi­nin­kai ir jiems tal­ki­nan­tys Šiau­lių ra­jo­no po­li­ci­nin­kai Gin­ kū­nų kai­me su­stab­dė au­to­mo­bi­ lį „Dod­ge Du­ran­go“. Ki­to as­mens var­du re­gist­ruo­tą au­to­mo­bi­lį vai­ ra­vo 45-erių Vil­niaus gy­ven­to­ jas. Re­mian­tis VSAT pra­ne­ši­mu, pa­rei­gū­nai au­to­mo­bi­ly­je ap­ti­ko 2627 pa­ke­lius ci­ga­re­čių „Saint

j.argustas@diena.lt

Me­lą at­sklei­džia fo­tog­ra­fi­jos

Geor­ge“. Rū­ka­lų pa­kuo­tės bu­vo iš­slaps­ty­tos įvai­rio­se au­to­mo­ bi­lio ga­myk­li­nė­se ert­mė­se. Vai­ ruo­to­jui gre­sia di­de­lė bau­da, be to, ga­li bū­ti kon­fis­kuo­tas jo vai­ ruo­tas sve­ti­mas au­to­mo­bi­lis.

BNS, VD inf.

Su­si­rū­pi­no dėl van­dens kai­nos Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę dėl ge­ria­mo­jo van­ dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­ mo kai­nų per­skai­čia­vi­mo. Pa­sak sos­ti­nės va­do­vų, van­duo ga­lė­tų brang­ti, bet ne vi­siems.

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ap­griau­ta­me Vil­niu­je bu­vo iš­li­kę dau­ gy­bė pa­sta­tų, ku­rių da­bar jau ne­be­ma­to­me: di­de­lė da­lis cent­ri­ nių mies­to gat­vių mums įpras­tą vaiz­dą įga­vo tik po ka­ro. Apie tai, ko ne­te­ko­me, liu­di­ja iš­li­ku­sios 1944-ai­siais da­ry­tos nuo­trau­kos.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Įk­liu­vo su rū­ka­lais Vil­nie­tis, au­to­mo­bi­liu ga­be­nęs dau­giau kaip pust­re­čio tūks­tan­ čio pa­ke­lių ru­siš­kų kont­ra­ban­ di­nių ci­ga­re­čių, pa­sie­nie­čiams įkliu­vo Šiau­lių ra­jo­ne.

Din­gęs Vil­nius –

Zuo­kas. Priė­mus mi­nė­to įsta­ty­ mo pa­kei­ti­mus van­duo Vil­niaus gy­ven­to­jams brang­tų 0,01 cen­to už ku­bi­nį met­rą, vers­lo, pra­mo­nės ir ki­tiems ju­ri­di­niams as­me­nims – 0,27 cen­to už ku­bi­nį met­rą.

VD inf.

„Krei­pė­mės į prem­je­rą, kad bū­ tų pa­keis­tas Mo­kes­čių už vals­ty­ bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mas ir van­duo, ku­rį gy­ven­to­jai nau­do­ja bui­ti­nėms reik­mėms, ne­bū­tų ap­ mo­kes­ti­na­mas. Van­dens kai­na ne­ tu­rė­tų kil­ti ir smul­kia­jam vers­lui, vai­kų dar­že­liams, mo­kyk­loms, li­ go­ni­nėms, ki­toms so­cia­li­nes pa­ slau­gas tei­kian­čioms įstai­goms“, – sa­kė Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras

Kaip po ka­ro at­ro­dė da­bar­ti­nės cent­ri­nės sos­ti­nės gat­vės? Kaip ir ka­da jos įga­vo da­bar­ti­nį sa­vo vaiz­ dą? Apie tai Ka­ro­lis Ku­čiaus­kas, jau­nas is­to­ri­kas, ga­lė­tų pa­sa­ko­ti va­lan­dų va­lan­das. „Fo­tog­ra­fas Ja­nas Buł­ha­kas su sū­nu­mi Ja­nu­šu 1944-ai­siais, užė­ jus so­vie­tams, iš­syk ga­vo nu­ro­dy­ mą nu­fo­tog­ra­fuo­ti ža­lą, ku­rią ka­ras pa­da­rė Vil­niaus mies­tui. Jis bu­vo vie­nas žy­miau­sių mies­to fo­tog­ra­ fų“, – pa­sa­ko­ji­mą pra­de­da K.Ku­ čiaus­kas. – Jis at­vy­ko į Vil­nių dar prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ir jau vo­kie­čių lei­di­mu in­ven­to­ri­za­vo mies­to ar­chi­tek­tū­ri­nes ver­ty­bes.

So­vie­tai, ži­no­da­mi, kad jis ge­ras ir žy­mus fo­tog­ra­fas to me­to Len­ki­jo­je, to­kį už­sa­ky­mą jam da­vė ir 1944 m. lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ne­siais. Oku­ pa­ci­nė val­džia no­rė­jo iš­siaiš­kin­ti, ko­kia ža­la pa­da­ry­ta mies­tui, ko­kia stra­te­gi­nių ob­jek­tų būk­lė. Tai vė­ liau ga­lė­jo pa­si­tar­nau­ti rei­ka­lau­jant iš Vo­kie­ti­jos re­pa­ra­ci­jų. Dar vė­liau ga­li­me ma­ty­ti pra­si­dė­ju­sias ma­ni­ pu­lia­ci­jas šiais duo­me­ni­mis ir vi­ sos ža­los su­ver­ti­mą „vo­kie­čiams fa­šis­tams“.

Iš 1944-ai­siais J.Buł­ha­ko da­ry­ tų nuo­trau­kų aiš­kė­ja, kad po ka­ro dau­ge­lis pa­sta­tų, ku­rių ne­ma­to­me šian­dien, vis dar sto­vė­jo ar­ba bu­ vo ap­griau­ti – juos nuo že­mės nu­ šla­vė jau so­vie­tai. „Ta­čiau vi­si ka­ro nuo­sto­liai so­vie­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se bu­vo va­di­na­mi vo­kie­čių fa­šis­tų pa­ da­ry­ta ža­la. Nors nuo­trau­kos liu­di­ ja prie­šin­gai – pa­sta­tai juk sto­vi“, – nu­ro­do is­to­ri­kas.

Be to, so­vie­tų val­džia su­bū­rė ir spe­cia­lią ko­mi­si­ją, ku­ri tu­rė­jo su­ da­ry­ti ata­skai­tą apie „ka­ro su­ža­lo­ ji­mus mies­tui“, taip pat nu­brai­žy­ti pla­ną. Atas­kai­tą pa­ra­šė len­kas me­ no­ty­ri­nin­kas Ma­ria­nas Mo­re­lows­ kis, o pla­ną nu­brai­žė ar­chi­tek­tas Zyg­mun­tas Czay­kows­kis.

„Bu­vo pa­si­rink­ti skir­tin­gų sri­ čių spe­cia­lis­tai, kad sa­vaip fik­suo­ tų mies­to nuo­sto­lius. Ki­tų to­kių ge­rų spe­cia­lis­tų Vil­niu­je po ka­ ro ne­la­bai bu­vo“, – aiš­ki­na Ka­ro­ lis. Jis taip pat pri­me­na, kad Vy­ tau­tas Lands­b er­g is-Žem­kal­n is dar 1939 m., kai ta­po vy­riau­siuo­ ju Vil­niaus ar­chi­tek­tu, sa­vo at­si­mi­ ni­muo­se ra­šo, jog nie­kas iš Kau­no į Vil­nių ne­no­rė­jo va­žiuo­ti ir dirb­ ti tvar­kant mies­tą. Tai­gi V.Lands­ ber­gis-Žem­kal­nis bu­vo pri­vers­tas sam­dy­ti čia tuo me­tu gy­ve­nu­sius len­kų spe­cia­lis­tus: M.Mo­re­lows­kį, Z.Czay­kows­kį ir fo­tog­ra­fą J.Buł­ha­ ką. To­kia, Ka­ro­lio tei­gi­mu, Vil­niaus tvar­ky­mo dar­bų ko­mi­si­jos su­dė­tis, ku­rio­je bu­vo ir po­ra lie­tu­vių, iš­li­ko vi­so ka­ro me­tu.

Bu­vu­sių pa­sta­tų ženk­lus pa­ma­ty­ ti ne­sun­ku: daug kur, kur sto­vė­jo nu­ griau­ti pa­sta­tai, jų vie­tą žy­mi ki­to­kios for­mos, at­spal­vio grin­di­nio ply­te­lės.

Grio­vė, nes nea­ti­ti­ko ka­no­nų?

Ta­čiau so­vie­ti­nė val­džia, užuo­t re­ mon­ta­vu­si ir res­tau­ra­vu­si se­nuo­ sius iš­li­ku­sius pa­sta­tus, nu­spren­dė juos nu­griau­ti ir pa­sta­ty­ti nau­jus, ati­tin­kan­čius so­cia­liz­mo ka­no­nus. „Ga­li­ma sa­ky­ti, so­vie­tai tu­rė­ jo po­žiū­rį, jog tai, kas se­na – blo­ gai, an­ti­sa­ni­ta­riš­ka, gat­ve­lės krei­ vos, nea­ti­tin­ka so­cia­lis­ti­nio mies­to stan­dar­tų. Ka­ras bu­vo la­bai nau­ din­gas so­vie­tams ir kai ku­riems len­kų prieš­ka­rio mies­tų ty­rė­jams.

Prieš­ka­riu bū­ta nuo­mo­nių, kad pri­va­lu at­ver­ti, tar­ki­me, kie­muo­se pa­si­slė­pu­sius go­ti­ki­nius pa­sta­tus ir taip ati­den­gti „se­no­jo Vil­niaus gro­žį“. Dėl šios prie­žas­ties kar­

tais nu­ken­tė­da­vo nau­jes­nės sta­ ty­bos pa­sta­tai. Ki­ta ver­tus, iki šiol spė­lio­ja­ma ir svars­to­ma, ko­dėl pa­ sta­tai po­ka­riu bu­vo griau­na­mi: ar to­dėl, kad nea­ti­ti­ko so­vie­tų stan­ dar­tų, bu­vo ava­ri­nės būk­lės, ar vis dėl­to bu­vo sie­kia­ma ati­deng­ti „se­ ną­ją ar­chi­tek­tū­rą“. Tar­ki­me, yra mies­te to­kių vie­tų, kaip prie gy­ ny­bi­nės sie­nos Py­li­mo gat­vė­je. Ši sie­na prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­ rą bu­vo ap­sta­ty­ta gy­ve­na­mai­siais na­mais, ku­rie so­viet­me­čiu bu­vo nu­griau­ti ir sie­na ati­deng­ta. Tai­gi at­si­ran­da pa­ra­dok­sas: ko­dėl so­vie­ tų val­džia res­tau­ruo­ja Lie­tu­vos Di­ džio­sios Ku­ni­gaikš­ti­jos gy­ny­bi­nes sie­nas? Juk tai ga­li­ma sie­ti su Lie­ tu­vos vals­ty­bin­gu­mu. Be­je, šį pro­ jek­tą bu­vo pa­siū­lę dar len­kai tar­pu­ ka­riu. atrodo, lie­tu­viai so­viet­me­čiu jį tie­siog „pa­si­sko­li­no“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Tie­sa, oku­pa­ci­nė val­džia ne­lie­tė baž­ny­čių, jų ne­grio­vė, bet per vi­są so­viet­me­tį vi­saip sten­gė­si jas už­ gož­ti ar­chi­tek­tū­riš­kai. „Bu­vo įvai­ rių mė­gi­ni­mų. Tar­ki­me, prie Ža­ lio­jo til­to sto­vin­čiai Šv. Ra­po­lo baž­ny­čiai kaip at­sva­ra bu­vo pa­sta­ ty­tas „Lie­tu­vos“ vieš­bu­tis. Tai­gi, ša­lia ir ba­ro­kas, ir so­cia­lis­ti­nė ar­ chi­tek­tū­ra. Pas­ta­ro­sios Vil­niu­je itin „trū­ko“, – sa­ko Ka­ro­lis.

Do­mi­ni­ko­nų baž­ny­čia Lu­kiš­kė­se taip pat tu­rė­jo bū­ti už­deng­ta ar­chi­ tek­tū­riš­kai, ša­lia pla­nuo­ta pa­sta­ty­ ti Vy­riau­sy­bės rū­mus.

Tie­sė pro­spek­tą į Mins­ką?

Po ka­ro bu­vo iš­li­kę be­veik vi­si Vo­ kie­čių gat­vė­je sto­vė­ję pa­sta­tai. Is­ to­ri­kas pa­tiks­li­na, kad Vo­kie­čių gat­vė­je vi­siš­kai su­griau­ti bu­vo tik ke­tu­ri pen­ki na­mai. Šian­dien čia – pla­tus bul­va­ras: vie­no­je pu­sė­je sto­vi so­viet­me­čio ar­chi­tek­tū­ros „še­dev­rai“, ki­to­je – se­nie­ji. Iš tie­sų Vo­kie­čių gat­vė bu­vo siau­ra, pa­na­ši į To­to­rių gat­vę. Žvel­ giant iš Ge­di­mi­no pro­spek­to, de­ši­ nė Vo­kie­čių gat­vės pu­sė yra se­no­ji, o vi­sa kai­rė bu­vo nu­griau­ta.

Nau­jos vai­kų aikš­te­lės Pas­kelb­tas kon­kur­sas įreng­ti 200 vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių Vil­niu­je.

Pla­nuo­ja­ma, kad šią va­sa­rą apie 150 se­nų­jų vai­kų žai­di­mų aikš­te­ lių bus pa­keis­ta nau­jo­mis.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Aikš­te­lės bus pri­tai­ky­tos dvie­jų am­žiaus gru­pių vai­kams – iki še­ še­rių me­tų ir še­še­rių me­tų bei vy­ res­niems.

VD inf.

Taip pat ža­da­ma pa­sta­ty­ti dar apie 50 aikš­te­lių nau­jo­se Vil­niaus vie­ to­se. „Vie­nas pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų nau­jo­sioms aikš­te­lėms – kad jos ne tik ati­tik­tų vi­sus sau­gu­mo rei­ ka­la­vi­mus, bet ir bū­tų il­gaam­žės.

Tam tu­ri bū­ti tin­ka­mos konst­ruk­ ci­jos, dan­gos, aikš­te­les, re­mian­ tis ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi, ke­ti­na­ma jas ap­tver­ti tvo­re­lė­mis, o pa­čio­se aikš­te­lė­se įreng­ti suo­liu­kų, smė­lio dė­žių, sū­py­nių, lai­py­nių“, – sa­kė

Vo­kie­čių gat­vė: šian­dien ir 1944 m. Da­bar su­griau­tų pa­sta­tų vie­to­je – bul­va­

ras.

Uni­ver­si­te­to gat­vė: de­ši­n

ji­mo aikš­te­lė.

3

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

po mū­sų ko­jo­mis

Žo­džių ko­va dėl ši­lu­mos Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas nei­gia ša­lies Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės iš­sa­ky­tas min­tis, esą mies­to va­do­vas bio­ku­ro elekt­ ri­nę kar­tu su Pran­cū­zi­jos kon­cer­ nu „Dal­kia“ sta­ty­tų už ge­ro­kai di­ des­nę kai­ną, nei tai ga­lė­tų pa­da­ry­ ti kon­ku­ren­tai.

Entuziazmas: „Tam, kad pažintum miesto istoriją ir ją „paliestum“, nebūtina būti specialistu. Svarbiausia miestą mylėti, turėti fantaziją ir žiū­

rėti po kojomis“, – įsitikinęs K.Kučiauskas.

„1941-ai­siais, kai užė­jo so­vie­tai, į mies­tą at­vy­ko tri­ju­lė: in­ži­nie­rius, ar­chi­tek­tas ir eko­no­mis­tas. Šie as­ me­nys, ku­rių pa­var­des is­to­ri­ja iš­ try­nė, V.Lands­ber­giui-Žem­kal­niui pa­reiš­kė, esą jū­sų mies­tas „tra­giš­ kas“, gat­ve­lės krei­vos ir siau­ros, są­ly­gos čia an­ti­sa­ni­ta­ri­nės, ir vi­ sa tai rei­kia griau­ti! Rei­kia di­de­lių pro­spek­tų, rei­kia pla­čių ma­gist­ ra­li­nių ke­lių! Tai­gi il­gą lai­ką tarp Vil­niaus my­lė­to­jų sklan­dę gan­ dai apie au­tost­ra­dą į Mins­ką tik­ rai nė­ra be pa­grin­do. Ir tos idė­jos apie au­tost­ra­dą į Mins­ką il­gą lai­ ką sklan­dė lyg bū­si­ma vi­zi­ja, to­dėl ir Vo­kie­čių gat­vė bu­vo iš­pla­tin­ta.

Is­to­ri­kai – čia rei­kia pa­mi­nė­ti fdr.

Ma­ri­ją Drė­mai­tę – yra ra­dę do­ku­ men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį mi­nė­tų vei­ kė­jų vi­zi­tą į Vil­nių ir rei­ka­la­vi­mus „da­ry­ti tvar­ką“. Jie ne­tgi pa­tei­ kė es­ki­zus, ku­riuo­se pa­vaiz­duo­ta, kaip pla­tin­ti. Po ka­ro, 5–6 deš., da­lis es­ki­zuo­se nu­ma­ty­tų pa­kei­ ti­mų įgy­ven­din­ta, ta­čiau au­tost­ ra­da taip ir li­ko ne­nu­ties­ta. Pla­ti gat­vė, re­mian­tis kai ku­riais do­ku­ men­tais, tu­rė­ju­si ei­ti nuo Auš­ros var­tų iki pat Ža­lio­jo til­to“, – su­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

rink­ta in­for­ma­ci­ja da­li­ja­si Ka­ro­lis.

O pa­ma­ty­ti se­no­sios Vo­kie­čių gat­ vės kon­tū­rus ne taip jau ir sun­ku.

Ka­ro­lio tei­gi­mu, ten, kur au­ga lie­ pos, ir bu­vo se­no­sios siau­ro­s gat­ vės ri­ba. Be­je, anot is­to­ri­ko, bu­vo griau­na­mi ir prie­šin­go­je Vo­kie­ čių gat­vės pu­sė­je sto­vin­tys se­nie­ji pa­sta­tai, ta­čiau maž­daug treč­da­lis jų vė­liau at­sta­ty­ta. Tai­gi ir se­no­ji, iš­li­ku­si, Vo­kie­čių gatvės pu­sė nė­ ra vi­siš­kai au­ten­tiš­ka.

Vie­toj na­mo – aikš­te­lė

Štai, pa­vyz­džiui, Pi­lies g. 23, kur so­viet­me­čiu iš­ki­lo va­di­na­ma­sis ry­ši­nin­kų pa­sta­tas, anks­čiau sto­ vė­jo Rad­vi­lų kar­di­na­li­ja. Paš­ne­ ko­vo tei­gi­mu, nuo XVI iki XIX a. vi­du­rio čia sto­vė­ję Rad­vi­lų rū­mai bu­vo vie­na svar­biau­sių šios gi­mi­ nės re­zi­den­ci­jų. XVI a. rū­mai pe­ rei­na Jur­giui Rad­vi­lai, ku­ris prii­ma ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mą, tam­pa kar­di­no­ lu, ir, sa­vai­me aiš­ku, rū­mai tam­pa baž­ny­čios da­li­mi. Jur­gis įsi­ren­gia rū­mus kaip iš­tai­gin­gą re­zi­den­ci­ją su puoš­niu de­ko­ru, kop­ly­čia ir pan.

Nuo ta­da jie ima­mi va­din­ti kar­di­ na­li­ja. Nuo XVIII a. rū­mai pra­de­

nė­je – L.Gu­ce­vi­čiaus na­mas. Šian­dien jo vie­to­je – sto­vė­

da­mi nuo­mo­ti ir po tru­pu­tį ne­ ten­ka sa­vo iš­tai­gin­gu­mo. 1849 m. pa­sta­tą įsi­gy­ja pa­što ži­ny­ba ir ja­ me įku­ria cent­ri­nį pa­štą bei te­leg­ ra­fą, ku­ris vei­kia čia iki pat Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos. Ka­ro pa­bai­go­je kar­di­na­li­ja su­de­gė ir ap­ leis­ta sto­vė­jo iki 1957 m. Pas­ta­tui ta­pus ava­ri­niam, pra­si­dė­jo kar­di­ na­li­jos li­ku­čių grio­vi­mas, o 1976– 1979 m. ant jos rū­sių pa­gal Sta­sio Luk­šo pro­jek­tą iš­ki­lo nau­jas ry­ši­ nin­kų pa­sta­tas.

O da­bar­ti­nio Pran­cūz­par­kio vie­ to­je kaž­ka­da sto­vė­jo vi­sas va­di­na­ ma­sis Švar­co kvar­ta­las. Jis taip pat din­go po­ka­riu. Tarp jų bu­vo ir Lau­ ry­no Gu­ce­vi­čiaus na­mas. Taip va­ di­na­mas jis bu­vo to­dėl, kad už Vil­ niaus ka­ted­ros re­konst­ruk­ci­ją ir Ver­kių rū­mų pa­sta­ty­mą vys­ku­pas Ig­no­tas Ma­sals­kis no­rė­jo L.Gu­ce­ vi­čiui iš pra­džių pa­do­va­no­ti čia bu­ vu­sį pa­sta­tą, bet, ku­ri­jai ne­su­ti­kus, 50-iai me­tų jį iš­nuo­mo­jo. L.Gu­ce­ vi­čiui leis­ta pa­čiam pa­gal sa­vo no­ rus ir po­rei­kius tą na­mą su­si­tvar­ky­ ti, bet tik vė­liau jis su­ži­no­jo, ko­kią do­va­ną ga­vo – ply­tos by­rė­jo, sie­ nos vos lai­kė­si ir pan. Niū­rus li­ki­

mas šį pa­sta­tą vė­liau ly­dė­jo iš­ti­sus de­šimt­me­čius, ne­tu­rė­da­mas vie­ no tik­ro šei­mi­nin­ko, na­mas su­ny­ ko aky­se.

Is­to­ri­kas Ka­ro­lis aiš­ki­na, kad bu­vu­sių pa­sta­tų ženk­lus pa­ma­ty­ ti ne­sun­ku: daug kur, kur ka­dai­se sto­vė­jo da­bar jau nu­griau­ti pa­sta­ tai, jų vie­tą žy­mi ki­to­kios for­mos, at­spal­vio grin­di­nio ply­te­lės – te­ rei­kia ži­no­ti mies­to, jo gat­vių is­to­ ri­ją. Svar­biau­sia – my­lė­ti mies­tą, tu­rė­ti fan­ta­zi­ją ir žiū­rė­ti po ko­jo­ mis.

Dos­jė Ka­ro­lis Ku­čiaus­kas sa­ve va­di­na tie­siog Vil­niaus my­lė­to­ju. Jis gi­mė 1984 m. Vil­niu­je, Vil­niaus uni­ver­si­ te­te (VU) Is­to­ri­jos fa­kul­te­te bai­gė ar­ cheo­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro stu­di­jas, vė­ liau pa­vel­do­sau­gos ma­gist­ran­tū­ ros stu­di­jas. Šiuo me­tu yra VU Is­to­ ri­jos fa­kul­te­to dok­to­ran­tas.

Apie ka­ro veiks­mų ža­lą mies­tui jis ra­šė ma­gist­ro dar­be, o di­ser­ta­ci­ją ren­gia apie Vil­niaus mies­to kai­tą ir tvar­ky­bą 1936–1956 m.

Pi­l ies gat­vė: neiš­li­kęs Rad­vi­lų kar­di­na­li­jos pa­sta­tas.

Ja­no Buł­ha­ko, Ka­ro­lio Ku­čiaus­ko (viv.lt) nuo­tr.

Penk­ta­die­nį sa­vi­val­dy­bė­je me­ras sa­kė ma­nąs, kad Pre­zi­den­tė to­kius žo­džius pa­sa­kė iš ne­ži­no­ji­mo, nes ją su­klai­di­no į rei­ka­lą ne­pa­kan­ka­ mai įsi­gi­li­nę jos pa­ta­rė­jai. Me­ras penk­ta­die­nį pa­si­nau­do­jo pro­ga ir su­kri­ti­ka­vo šiuos ša­lies va­do­vės žo­džius. „Pre­zi­den­tę, ko ge­ro, su­klai­di­no pa­ta­rė­jai, nes jie, ma­tyt, ne­ski­ria bio­ku­ro ka­ti­lo ins­ta­lia­vi­mo kai­nos nuo bio­ku­ro ko­ge­ne­ra­ci­nės elekt­ ri­nės sta­ty­bos. Vie­no bio­ku­ro ka­ ti­lo me­ga­va­to ins­ta­lia­ci­ja rei­ka­lau­ja apie 1 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jų, o jei­gu kal­ba­me apie bio­ku­ro ko­ge­ne­ra­ci­ nę elekt­ri­nę, tai vie­no me­ga­va­to ins­ta­lia­ci­jos kai­na bū­tų apie 2,5– 2,7 mln. li­tų. Tad šiuo at­ve­ju tai, kas bu­vo pa­sa­ky­ta iš Pre­zi­den­tės lū­pų, tik­rai yra klai­di­nan­ti ir la­bai ne­tiks­li in­for­ma­ci­ja“, – penk­ta­die­ nį žur­na­lis­tams sa­kė A.Zuo­kas.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Pa­si­ro­do, kad bio­ku­ro ka­ti­lų sta­ty­ba taip pat siū­lo­ma vyk­dy­ti be kon­kur­sų ir be kon­ ku­ren­ci­jos.

Me­ras sa­kė apie tai jau in­for­ma­ vęs pa­čią Pre­zi­den­tę, be to, į pre­ zi­den­tū­rą nu­siun­tęs kny­gą apie ši­ lu­mos ūkį.

Dien­raš­tis pri­me­na, kad Pre­zi­ den­tė, lan­ky­da­ma­si įmo­nė­je „Gri­ giš­kės“, sa­kė: „Lie­tu­vo­je bio­ku­ro ka­ti­li­nės sta­to­mos lė­tai. Tam da­bar Vy­riau­sy­bė ski­ria ir skirs dau­giau dė­me­sio. Tai yra ge­rai. Bet pa­si­ro­ do, kad bio­ku­ro ka­ti­lų sta­ty­ba taip pat siū­lo­ma vyk­dy­ti be kon­kur­ sų ir be kon­ku­ren­ci­jos, kaip pa­da­ rė „Vil­niaus ener­gi­ja“ su „Dal­kios“ pa­vyz­džiu. Kai bu­vo pa­siū­ly­ta 300 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo ka­ti­li­nė už 500 mln. li­tų, o rin­ko­je, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, skel­biant kon­kur­są tai kai­nuo­tų apie 300 mln. li­tų.“ Ša­lies va­do­vai kri­ti­kuo­ja me­ro sie­kius kon­cer­nui „Dal­kia“ leis­ ti sos­ti­nė­je be kon­kur­so pa­sta­ty­ti 0,5 mlrd. li­tų ver­tės ka­ti­li­nę.

Tiek Pre­zi­den­tė, tiek ener­ge­ti­ kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas sa­kė ne­pa­si­ti­kin­tis ke­ti­ni­mais pra­ dė­ti sta­ty­bas tol, kol mies­tas neor­ ga­ni­zuos vie­šo­jo kon­kur­so. Anot jų, iš­skir­ti­nė­mis tei­sė­mis lei­du­ si sta­ty­ti elekt­ri­nę mies­to val­džia tik dar la­biau su­stip­rin­tų ši­lu­mos ūkio mo­no­po­lį ir neuž­tik­rin­tų ma­ žiau­sios tiek sta­ty­bų, tiek pa­slau­ gos kai­nos.

4

šeštadienis, vasario 25, 2012

miestas

Penk­ta­die­nį į Vil­ niaus sa­vi­val­dy­ bę su­si­rin­kę mies­ to tak­si vai­ruo­to­jai sos­ti­nės val­di­nin­ kus už­ver­tė dau­gy­ be klau­si­mų, ta­čiau ne­sku­bė­jo jung­ tis prie mies­to su­ kur­tos dis­pe­če­ri­nės.

Kol kas tai pa­da­rė 25 vai­ruo­to­jai, ki­ti lau­kia ei­lė­je.

Pla­nas: Vil­niaus mies­to tak­si veik­lą tu­rė­tų pra­dė­ti ko­vo 1-ąją.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Me­ri­ja pa­dė­jo pa­ma­tus tak­si įmo­nei Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Nus­ta­tė kai­ną

„Ši­tas tak­si gal ne­bus pa­ts pi­giau­ sias, bet jis klien­tams tik­rai teiks pa­ti­ki­mą ir tą kai­ną ati­tin­kan­čią pa­slau­gą“, – to­kius žo­džius dar prieš su­si­ti­ki­mą su mies­to tak­ sis­tais žur­na­lis­tams pa­sa­kė Vil­ niaus me­ras. Tiks­li kai­na jau aiš­ki ir mies­tie­čiams įpras­ta. Vie­nas ke­ lio­nės mies­to tak­si ki­lo­met­ras dis­ pe­če­ri­nės pa­slau­go­mis be­si­nau­do­ jan­čio tak­sis­to au­to­mo­bi­liu at­sieis 1,8 li­to. Už įsė­di­mą iš kar­to teks pa­ klo­ti dar 2 li­tus. Maž­daug tiek pat kai­nuo­ja ir pri­va­čių sos­ti­nės tak­si pa­slau­gos.

Jei vė­luo­si­te ir jū­sų paim­ti at­vy­ ku­sį tak­si vai­ruo­to­ją ver­si­te lauk­ti, už vie­ną su­gaiš­tą va­lan­dą dar teks su­mo­kė­ti 30 li­tų.

Mies­tui dir­ban­tis tak­si vai­ruo­ to­jas sa­vi­val­dy­bei už nau­do­ji­mą­si dis­pe­če­ri­ne tu­rės su­mo­kė­ti po 2 li­ tus už kiek­vie­ną už­sa­ky­mą.

Su to­kia sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka, kaip sa­kė sa­vi­val­dy­bės vi­ ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius, jau su­ti­ko 25 be dar­bo li­kę tak­sis­tai.

Dar 37 pa­raiš­kos yra gau­tos, spe­ cia­lis­tai ver­ti­na tak­si vai­ruo­to­jų tin­ka­mu­mą nau­do­tis nau­ją­ja dis­ pe­če­ri­ne.

Mies­to tak­si dis­pe­če­ri­nė, ku­rią ku­ria sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Su­si­sie­ ki­mo pa­slau­gos“, ga­li pra­dė­ti veik­

ti jau ko­vo 1 d. Tak­si bus ga­li­ma iš­ si­kvies­ti trum­puo­ju nu­me­riu 1450.

Klien­tams skam­bu­tis šiuo nu­me­riu kai­nuos 1 li­tą.

Už­ver­tė klau­si­mais

Į sa­vi­val­dy­bę va­kar su­si­rin­ko be­ maž šim­tas tak­si vai­ruo­to­jų. Dau­ ge­liui jų neį­ti­ko mies­to spren­di­mas už kiek­vie­ną iš­kvie­ti­mą į mies­to biu­dže­tą su­mo­kė­ti po 2 li­tus. „O už ką mes mo­ka­me? Sa­ko­te, kad už­si­dirb­ti ne­no­ri­te, ta­čiau pi­ni­ gus iš mū­sų vis tiek lu­pa­te. Įsi­vaiz­ duo­ki­te si­tua­ci­ją, kai mus iš­kvie­ čia, ta­čiau klien­tas taip ir nei­šei­na.

Ar bent įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek to­kių at­ve­jų bū­na? Už ką tuo­met tu­ri­me su­si­mo­kė­ti?“ – klau­si­mą, į ku­rį at­ sa­ky­mo „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ di­ rek­to­rius Gin­tas Bliu­vas kol kas ne­ tu­rė­jo, už­da­vė vie­nas iš tak­sis­tų.

Pa­na­šių klau­si­mų, apie ku­riuos sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai, kaip tei­ gia tak­sis­tai, kol kas ne­pa­gal­vo­jo, bu­vo ir dau­giau. „Su­m o­ka­m e jums 2 li­ tus, o klien­tas va­žiuo­ja tik ko­ kį ki­lo­met­rą. Kiek mes už­dirba­ me to­kiu at­ve­ju?“ – klau­sė tak­sis­tai. Vie­nu me­tu klau­si­mų ta­ ry­bos po­sė­džių sa­lė­je bu­vo tiek, kad su­si­kal­bė­ti ta­po beveik neį­ma­no­ma.

Vi­ce­me­rui R.Ado­ma­vi­čiui te­ko ra­ min­ti įsi­smar­ka­vu­sius vai­ruo­to­jus.

Tie­sa, kai ku­rie tak­sis­tų prie­ kaiš­tai mies­to val­di­nin­kams vei­ kiau­siai su­kė­lė tik juo­ką. Pa­vyz­

džiui, vie­nas jų klau­sė, kaip to­kią tak­si kai­ną su­mo­kės pa­si­va­ži­nė­ti pa­no­ru­si 80 me­tų mo­čiu­tė, ki­tam pa­rū­po pa­slau­gas pa­da­ry­ti to­kias pi­gias, kad jo­mis ga­lė­tų nau­do­tis ko­ne kiek­vie­nas mies­to be­dar­bis.

šiek tiek už­dirb­ti mies­to biu­dže­tui.

Dis­ku­tuo­jant taip pat paaiš­kė­jo, kad vai­ruo­to­jai ga­lės dirb­ti su bet ko­kio am­žiaus au­to­mo­bi­liais, pri­ va­lo­mai tik­rin­sis blai­vu­mą.

Tie­sa, vė­liau pa­ti sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na pirk­ti maž­daug šim­tą nau­jų au­to­mo­bi­lių, ku­riais taip pat ga­lės nau­do­tis prie mies­to įmo­nės pri­si­ jung­sian­tys vai­ruo­to­jai.

Vai­ruo­to­jai ga­lės dirb­ti ir ki­to­se tak­si įmo­nė­se, ta­čiau pa­gal su­tar­tį pir­miau­sia tu­rės vyk­ti per mies­to dis­pe­če­ri­nę ga­vę klien­to iš­kvie­ti­ mą. Įsis­mar­ka­vę vai­ruo­to­jai, at­ ro­do, vis­ką no­rė­jo gau­ti iš kar­to, leng­vai ir ne­mo­ka­mai.

Ke­ti­na rek­la­muo­tis

Ar­tū­ras Zuo­kas:

Ši­tas tak­si gal ne­bus pa­ts pi­giau­sias, bet jis klien­tams tik­rai teiks pa­ti­ki­mą ir tą kai­ną ati­tin­kan­čią pa­slau­gą.

Klau­si­mų bu­vo tiek, kad at­sa­ky­ ti val­di­nin­kai spė­jo vos į vie­ną ki­tą.

G.Bliu­vas su­ner­vi­no tak­sis­tus už­si­ mi­nęs, kad, no­rė­da­ma su­kur­ti dar­ bo vie­tą, sa­vi­val­dy­bė taip pat tu­ri

Tak­sis­tai la­biau­siai rū­pi­no­si tuo, kad ne pa­ti pi­giau­sia mies­to tak­ si pa­slau­ga var­to­to­jų ga­li bū­ti pa­ pras­čiau­siai ig­no­ruo­ja­ma ir jie rink­sis tik pa­čias pi­giau­sias. „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ di­rek­to­ rius su­si­rin­ku­siems vai­ruo­to­jams aiš­ki­no, kad taip ne­tu­rė­tų nu­tik­ti dėl to, jog ke­ti­na­ma vi­sa­me mies­te ne­ma­žas pa­jė­gas mes­ti šio tak­si iš­ kvie­ti­mo nu­me­rio rek­la­mai. „Tu­ri­me ne­ma­žai bū­dų, kaip vil­ nie­čius in­for­muo­ti apie jū­sų dar­ bą. Pir­miau­sia, vi­sa­me mies­te tu­ ri­me ne­ma­žai virš gat­vių iš­ka­bin­tų švies­len­čių, jo­se bus ga­li­ma ro­dy­ti šį nu­me­rį, kad klien­tai įsi­dė­mė­tų.

Taip pat bus su­kur­tas pus­la­pis in­ ter­ne­te, ra­di­jo, spau­dos rek­la­mų.

1,8

lito

kai­nuos vie­nas ke­ lio­nės mies­to tak­si ki­lo­met­ras.

Ku­ria aso­cia­ci­ją

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­rius iš anks­to skel­bė, kad sa­vi­val­dy­bė­ je su­si­rin­kę tak­sis­tai ke­ti­na su­kur­ ti nau­ją vai­ruo­to­jus vie­ny­sian­čią aso­cia­ci­ją. Ta­čiau di­džio­ji da­lis su­ si­rin­ku­sių į šios or­ga­ni­za­ci­jos stei­ gi­mą žiū­rė­jo itin įta­riai. „Kam mums dar vie­na pro­fsą­ jun­ga? Ir taip pil­na tų pro­fsą­jun­gų ir aso­cia­ci­jų. Prieš sa­vai­tę juk įkū­ rėm nau­ją“, – pik­ti­no­si tak­sis­tai.

Ta­čiau vie­nas pre­ten­den­tų tap­ ti šios or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vu And­re­ jus Ko­to­vi­čius ti­ki­no, kad tai ne­bus tik pro­fsą­jun­ga. Esą ji pa­dės su­vie­ ny­ti vi­sus prie dis­pe­če­ri­nės pri­si­ jung­sian­čius vai­ruo­to­jus. „Jūs ga­li­te pri­klau­sy­ti ko­kioms tik no­ri­te pro­ fsą­jun­goms. Kuo dau­giau vi­so­kių or­ga­ni­za­ci­jų, tuo ge­riau. Pa­gal­vo­ ki­te – iki po­li­ci­jos rei­dų iš vi­so nie­ kas mū­sų ne­sau­go­jo, ne­bu­vo jo­kių su­si­vie­ni­ji­mų. Bet ko­kie da­bar da­ ro­mi žings­niai yra la­bai nau­din­gi“, – ko­le­gas ra­mi­no A.Ko­to­vi­čius.

Ho­mo­sek­sua­lų ne­ken­tė­jų by­la grįž­ta į teis­mą Teis­mas iš nau­jo tu­rės nag­ri­nė­ti prieš ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nes prie Vil­niaus Bal­to­jo til­to pro­tes­ta­vu­ sių po­li­ti­kų by­las.

Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ ci­nio teis­mo (LVAT) tei­sė­jų ko­le­ gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­las dėl Sei­mo na­rių Pet­ro Gra­žu­lio ir Ka­zi­mie­ro Uo­kos veiks­mų per ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nes, nu­ta­rė grą­žin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui iš nau­jo spręs­ti po­li­ti­kų pa­trau­ki­mo ad­mi­nist­ra­ci­ nėn at­sa­ko­my­bėn klau­si­mą.

Re­mian­tis LVAT pra­ne­ši­mu, nag­ ri­nė­tos Sei­mo na­rių P.Gra­žu­lio ir K.Uo­kos ad­mi­nist­ra­ci­nės by­los dėl pa­rei­gū­nų su­ra­šy­tų ad­mi­nist­ra­ci­ nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lų už

tai, kad jie prieš po­rą me­tų vy­ku­ sio­se ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nė­se Vil­ niu­je, ša­lia Bal­to­jo til­to, pa­si­prie­ ši­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, pe­rė­jo po­li­ci­jos už­tva­rus, pa­žy­mė­tus spe­ cia­lia juos­ta su už­ra­šu „stop po­li­ci­ ja“, ir ne­vyk­dė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų tei­sė­tų rei­ka­la­vi­mų.

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas ape­lia­ci­niu skun­du krei­pė­si į LVAT dėl pir­mo­ sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­ta­ri­mo nu­trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų by­las K.Uo­kos ir P.Gra­ žu­lio at­žvil­giu pa­nai­ki­ni­mo. Įver­ti­nu­si by­lo­je pa­teik­tus duo­ me­nis, LVAT tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ sta­tė, jog nag­ri­nė­ja­mo­se by­lo­se pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ap­ si­ri­bo­jo for­ma­liu kons­ta­ta­vi­mu,

kad ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras at­si­sa­kė pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą P.Gra­žu­ lio bei K.Uo­kos at­žvil­giu, nes ne­ ga­vo Sei­mo lei­di­mo šiuos as­me­nis pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­ my­bėn.

Pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta.

LVAT tei­sė­jų ko­le­gi­ja, pa­tik­ri­ nu­si by­lą įro­dy­mų ver­ti­ni­mo ir tei­sės tai­ky­mo as­pek­tais, pa­brė­ žė, kad pro­ku­ra­tū­ro­je ne­bu­vo at­ lie­ka­mas joks ty­ri­mas P.Gra­žu­ lio bei K.Uo­kos at­žvil­giu ir pa­ti

šių as­me­nų vei­ka ap­skri­tai ne­bu­ vo ver­ti­na­ma. „To­dėl pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, kad nė­ra pa­grin­do tai­ky­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę šiems as­me­nims pa­gal Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są, lai­ky­ti­na ne­pag­rįs­ta, kol nė­ra at­lik­ tas iš­sa­mes­nis ty­ri­mas“, – ra­šo­ma teis­mo pra­ne­ši­me.

LVAT tei­sė­jų ko­le­gi­ja taip pat nu­sta­tė, kad by­lo­je nė­ra duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių, jog Sei­mo at­sa­ky­ mas į ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro krei­ pi­mą­si yra at­sa­ky­mas į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pro­ku­ra­tū­rai pa­teik­tą pra­šy­mą dėl K.Uo­kos ir P.Gra­žu­lio pa­trau­ki­mo ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ ko­my­bėn – šio­je Sei­mo re­zo­liu­ci­ jo­je yra mi­ni­mas tik at­si­sa­ky­mas

pa­trauk­ti P.Gra­žu­lį ir K.Uo­ką bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn.

LVAT tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­brė­žė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas bet ku­riuo at­ve­ju tu­rė­jo nag­ri­nė­ ti Sei­mo na­rių pa­trau­ki­mo ad­mi­ nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn už vie­ ną iš ink­ri­mi­nuo­tų vei­kų, už ku­rią ne­nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nio areš­ to nuo­bau­da, klau­si­mą. At­siž­velg­ da­ma į iš­dės­ty­tas ap­lin­ky­bes, LVAT tei­sė­jų ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad pir­ mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no tei­sės ak­tus, neiš­siaiš­ki­no vi­sų by­los ap­lin­ky­ bių, to­dėl priė­mė ne­pag­rįs­tus nu­ta­ ri­mus, ku­rie yra nai­kin­ti­ni, ir by­los yra grą­ži­na­mos pir­mo­sios ins­tan­ci­ jos teis­mui nag­ri­nė­ti iš nau­jo.

BNS, VD inf.

5

šeštadienis, vasario 25, 2012

lietuva

Ko­mi­si­jos sva­jo­nė – ap­klaus­ti ir Pre­zi­den­tę Ar Da­lia Gry­baus­kai­tė ryž­tų­si ap­si­lan­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je ir jai pa­liu­dy­ti? Ar ji ras­tų tam lai­ko? O gal ge­riau jos net ne­truk­dy­ti? To­kius klau­si­mus ke­lia kai ku­rie ko­mi­si­jos na­ riai, dar vie­ną sa­vai­tę tir­sian­tys Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ar FNTT va­do­vai at­leis­ti re­mian­ tis vien jų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­zul­ta­tais, ar bu­vo dar ko­kių nors pa­pil­do­mų duo­me­nų? Kas sa­ko ne­tie­są, o kas pai­nio­ja­si? Į šiuos ir pa­na­šius klau­si­mus ban­dan­tiems at­sa­ky­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riams kuo to­liau, tuo sun­kiau su­si­gau­dy­ti FNTT va­do­vų at­lei­di­mo pe­ri­pe­ti­jo­se.

Atei­n an­č ią sa­vai­t ę ko­m i­s i­jos du­ris tu­rės vars­ty­ti bei jai dar sy­ kį liu­dy­ti ir Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Jo­nas Mar­ke­vi­čius, vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis, spe­c ia­l ių­j ų ty­r i­m ų tar­ny­b ų va­ do­vai.

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ant ki­li­mė­lio no­rė­tų iš­si­kvies­ti pa­čią Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­tę, ku­ri, kaip pa­tvir­ti­no ir at­leis­tas FNTT di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­lius, šiam skam­bi­no te­le­fo­nu ir lei­do su­pras­ ti, jog jis sa­vo pa­va­duo­to­ją tu­rė­tų at­leis­ti. „Aiš­ku, bū­tų la­bai mie­la, jei Pre­zi­den­tė no­rė­tų pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tau­tos at­sto­vai, bet, ma­ nau, ji ne­ras­tų lai­ko. Ži­no­ma, to­ kia idė­ja ga­li bū­ti, bet ne­ma­nau, kad D.Gry­baus­kai­tė į ko­mi­si­ją at­ vyk­tų. Klau­si­mus jai ga­li­me už­ duo­ti per jos pa­ta­rė­ją, ku­rį tik­rai

dar kvie­si­me, – ir dėl iš Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) gau­tų pa­žy­mų, ir dėl jų tu­ri­nio“, – penk­ta­die­nį „Vil­niaus die­ną“ in­ for­ma­vo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis.

Li­gi­tas Ker­na­gis:

Aiš­ku, bū­tų la­bai mie­ la, jei Pre­zi­den­tė no­ rė­tų pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tau­tos at­sto­vai, bet, ma­nau, ji ne­ras­tų lai­ko. „Ne, man kuo to­liau, tuo neaiš­ kiau, – pa­klaus­tas, ar ko­mi­si­jo­je priar­tė­ta prie tie­sos, nu­ro­dė Jur­ gis Raz­ma, vie­nas iš ko­mi­si­jos na­

rių. – Kol kas sun­ku ką nors su­ pras­ti.“ An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riai vis dar ne­ran­da at­sa­ky­mo į svar­ biau­sią klau­si­mą: FNTT va­do­vai bu­vo at­leis­ti vien re­mian­tis VSD in­for­ma­ci­ja, ku­rio­je api­bend­rin­ta ty­ri­mų po­lig­ra­fu me­džia­ga, ar bu­ vo ir ki­to­kių pa­pil­do­mų duo­me­nų apie V.Gai­liaus ar Vy­tau­to Gir­ža­ do ga­li­mą iš­da­vys­tę ar­ba ne­tin­ka­ mu­mą?

L.Ker­na­gio tei­gi­mu, šiuo at­ve­ ju į ko­mi­si­ją kvies­tų as­me­nų pa­ sa­ko­ji­mai iš­si­ski­ria: „Vie­ni tvir­ ti­na, jog to­kių duo­me­nų bū­ta, o ki­ti sa­ko, kad jo­kių ki­tų duo­me­ nų, iš­sky­rus ty­ri­mus po­lig­ra­fu, nė­ra. Tai­gi tu­ri­me iš­siaiš­kin­ti, ar yra dar ko­kių nors duo­me­nų, ar vis dėl­to ne.“ Ko­mi­si­ja sa­vo dar­bą tęs dar ma­ žiau­siai sa­vai­tę. Jos su­rink­ta ir api­bend­rin­ta in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti per­duo­ta Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui. Tai­gi, ty­ri­mas ga­li dar la­biau už­si­tęs­ti.

Tie­sa, ne vi­si An­ti­ko­rup­ci­jos ko­ mi­si­jos na­riai ga­li dirb­ti su vi­siš­kai slap­ta in­for­ma­ci­ja, ke­li vis dar ne­ tu­ri tam bū­ti­no spe­cia­laus lei­di­mo.

Tarp to­kių – Sei­mo na­riai Nag­lis Pu­tei­kis ir Pet­ras Gra­žu­lis, ta­čiau ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ti­ki­na, kad jo­kia slap­ta in­for­ma­ci­ja ko­mi­te­te ne­si­da­li­ja­ma.

Mi­nist­ras: „At­sa­ky­mus pa­tei­kiau“

Per­ga­le nea­be­jo­ja

Vi­d aus rei­k a­lų mi­n ist­r as Rai­mun­ das Pa­l ai­t is penk­t a­d ie­n į pra­ne­š ė prem­j e­r ui And­r iui Ku­b i­l iui pa­tei­ kęs at­s a­k y­m ą dėl Fi­n an­s i­n ių nu­ si­k al­t i­mų ty­r i­mo tar­ny­b os va­do­ vų at­lei­d i­mo, ta­č iau jo ne­ko­men­ tuo­j a.

„Ti­k iuo­si lai­mė­t i teis­mą ir grįž­t i į po­stą“, – „Vil­n iaus die­nai“ penk­ta­ die­n į kal­bė­jo V.Gai­l ius, ta­čiau pa­ tvir­ti­no skun­do teis­mui dar neį­tei­ kęs, nes jis dar ruo­šia­mas. V.Gai­lius ti­k i­no nie­ko nau­ja apie sa­vo at­lei­ di­mo ap­l in­k y­bes ne­su­ž i­no­jęs, jo­ kios nau­jos in­for­ma­ci­jos iš vi­daus rei­ka­lų mi­n ist­ro ne­ga­vo. Pak­laus­ tas, kuo da­bar už­siims, V.Gai­l ius sa­kė su­lau­kęs ne­ma­žai dar­bo pa­ siū­ly­mų, ta­čiau nie­ko ne­konk­re­t i­ za­vo. Jis pri­mi­nė esąs tei­si­nin­kas, tad dar­bą ra­siąs ne­sun­k iai.

„Va­kar at­sa­ky­mas bu­vo pa­reng­tas, o šian­dien iš­siųs­tas per kur­je­rį. Jo tu­ri­ nio ko­men­tuo­ti ne­ga­liu“, – BNS penk­ ta­die­n į sa­kė R.Pa­lai­tis.

Pak­l aus­t as, ar prem­j e­ rui per­da­vė va­s a­ rio 14 d. VSD raš­ tą, ku­ria­me api­ bend­r in­t i VSD ir Ant­ro­jo ope­ ra­t y­v i­n ių tar­ ny­b ų de­p ar­ ta­men­to prie

Kraš­to ap­sau­gos mi­n is­te­r i­jos pa­t ik­ ri­ni­mų po­lig­ra­fu duo­me­nys bei siū­ ly­mas priim­ti spren­di­mus, mi­nist­ras sa­kė, kad šis do­ku­men­tas ga­li bū­ti iš­ slap­tin­tas tik VSD lei­di­mu. „Jau vie­šai esu sa­kęs, kad šis raš­tas tu­ri gri­fą ISS, o tai reiš­k ia, kad iš­slap­ tin­ti jį ga­li­ma tik ga­vus VSD lei­di­mą“, – sa­kė R.Pa­lai­tis.

A.Ku­bi­l ius praei­t ą penk­ta­d ie­n į iš­ siun­tė pa­k lau­si­mus VSD ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui R.Pa­lai­čiui su pra­ šy­mu raš­t u pa­tei­k i vi­s ą in­for­ma­ci­ ją, su­si­ju­sią su FNTT di­rek­to­r iaus V.Gai­liaus ir jo pa­va­duo­to­jo V.Gir­ža­ do at­lei­di­mu.

Iš R.Pa­lai­čio rei­ka­lau­ta raš­tu paaiš­ kin­t i mo­t y­v us, ko­dėl at­leis­t i FNTT va­do­vai, ir pa­teik­ti vi­sus do­ku­men­ tus, ku­riais re­mian­tis tai pa­da­ry­ta.

Mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko pa­ta­rė­jas Vir­ gis Va­len­ti­na­vi­čius penk­ta­die­nį BNS ne­ko­men­ta­vo, ar prem­je­ras ga­vo at­ sa­ky­mus. „Ne­ga­l iu nei pa­t vir­t in­t i, nei pa­neig­ti. Apie tai ne­ž i­ nau“, – sa­kė prem­ je­ro pa­ta­rė­jas.

BNS inf.

FNTT V.Gai­lius va­do­va­vo kiek dau­g iau nei pu­ sant­r ų me­t ų, jo pa­v a­duo­ to­jas V.Gir­ža­ das FNTT di­ re k ­t o­r i au s pa­v a­d uo­t o­ jo po­ste iš­dir­ bo be­veik pus­ me­t į.

Už­gai­da: kai ku­rie FNTT rei­ka­lus ti­rian­čios ko­mi­si­jos na­riai ant ki­li­mė­

lio no­rė­tų iš­si­kvies­ti pa­čią Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­tę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ver­ti­ni­mai ne­si­kei­čia Vi­sų pa­rei­g ū­nų, įta­ria­mų in­for­ma­ci­ jos apie ban­ką „Sno­ras“ nu­te­k i­ni­mu ži­niask­lai­dai, ty­ri­mus po­lig­ra­fu ir jo iš­va­das dar gruo­d į ži­no­jo vi­si aukš­ čiau­si ša­l ies pa­rei­g ū­nai: Pre­z i­den­ tė, Sei­mo pir­mi­nin­kė, prem­je­ras, vi­ daus rei­ka­lų ir fi­nan­sų mi­nist­rai. Mi­ nė­t i as­me­nys iš VSD ga­vo in­for­ma­ ci­nį raš­tą apie pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu re­z ul­ta­tus. Tai pa­tvir­t i­no ir VSD di­ rek­to­rius, ir pre­zi­den­tū­ra.

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius il­gą lai­ ką kar­to­jo ne­tu­r įs jo­k ios in­for­ma­ci­ jos, ku­ri leis­tų abe­jo­ti FNTT va­do­vo V.Gai­l iaus re­pu­ta­ci­ja. Sei­mo pir­m i­

nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė il­gai tvir­ti­no in­for­ma­ci­jos apie FNTT va­do­v ų ty­ ri­mus ap­skri­tai ne­tu­rin­ti.

Kol kas aiš­ku tai, kad mi­nė­tą VSD do­ ku­men­tą, ku­r io tu­r i­nys vie­šai nė­ra ži­no­mas, ša­l ies va­do­vy­bė in­terp­re­ ta­vo skir­t in­gai. Pre­z i­den­tei D.Gry­ baus­k ai­tei tai pa­s i­ro­dė pa­k an­k a­ mas ar­g u­men­tas, kad FNTT va­do­ vy­bę rei­kė­tų at­leis­ti. „FNTT va­do­v ų re­pu­ta­ci­ja ne­tu­ri kel­ ti jo­kių abe­jo­nių“, – at­lei­dus FNTT va­ do­v y­bę iš­syk pa­reiš­kė Pre­z i­den­tė.

To­k ios po­z i­ci­jos, Pre­z i­den­tės at­sto­ vės tei­g i­mu, ji lai­ko­si iki šiol.

6

šeštadienis, vasario 25, 2012

lietuva Ja­po­nai duos pi­ni­gų?

Pre­zi­den­tė pa­svei­ki­no Es­ti­ją

By­lą vėl ati­dė­jo

Ja­po­ni­jos ins­ti­tu­ci­jos ža­da pri­ si­dė­ti fi­nan­suo­jant Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą, ku­ria­me tu­rė­tų da­ly­vau­ti šios ša­lies kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“.

Taip tei­gia prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Pa­sak jo, pa­ra­mą ža­da or­ga­ni­zuo­ti val­džios fi­nan­suo­ja­ ma fi­nan­sų įstai­ga – Ja­po­ni­jos eks­por­to ir im­por­to ban­kas.

Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė penk­ta­die­nį pa­svei­ ki­no Es­ti­jos pre­zi­den­tą Too­ ma­są Hend­ri­ką Il­ve­są ir vi­sus ša­lies žmo­nes ne­prik­lau­so­my­ bės pa­skel­bi­mo 94-ųjų me­ti­ nių pro­ga. Pre­zi­den­tė Es­ti­jos va­do­vui ir vi­siems ša­lies žmo­ nėms pa­lin­kė­jo vi­so­ke­rio­pos sėk­mės ir kles­tė­ji­mo.

Penk­ta­die­nį Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mui (VAT) vėl ne­pa­ vy­ko tęs­ti Dar­bo par­ti­jos by­ los nag­ri­nė­ji­mo. Po­sė­dis ati­ dė­tas dėl kal­ti­na­mo­sios Ma­ ri­nos Liut­ke­vi­čie­nės gy­nė­jos Re­dos Kur­la­vi­čie­nės li­gos. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties VAT po­ sė­dis dėl Dar­bo par­ti­jos neį­vy­ ko ir va­sa­rio 20 d.

Dai­ni­nin­kė neiš­si­su­ko Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas (VAT) neiš­tei­si­no už fi­nan­si­nius nu­si­ kal­ti­mus nu­teis­tos dai­ni­nin­kės Dai­nos Bi­le­vi­čiū­tės. Ji tu­rės su­ mo­kė­ti bau­dą.

VAT pa­li­ko ga­lio­ti Vil­niaus mies­ to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo per­nai spa­lį pa­skelb­tą nuo­spren­dį, ku­ riuo skir­ta 16,9 tūkst. li­tų bau­ da, ta­čiau at­me­tė vie­ną dai­ni­nin­ kei ink­ri­mi­nuo­tą kal­ti­ni­mą. Apie tai BNS pra­ne­šė teis­mo at­sto­vas spau­dai Gin­tau­tas Stal­nio­nis.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pra­ šy­mas D.Bi­le­vi­čiū­tei skir­ti be­veik dvi­gu­bai di­des­nę – 32,5 tūkst. li­ tų – bau­dą at­mes­tas. Li­ko ne­pa­ ten­kin­tas ir kal­ti­na­mo­sios pra­šy­ mas iš­tei­sin­ti.

D.Bi­le­vi­čiū­tė ti­ki­no teis­mą ta­ pu­si ne­są­ži­nin­go vers­lo par­tne­ rio au­ka.

Pro­jek­tui įgy­ven­din­ti mo­te­ ris sie­kė gau­ti 2 mln. li­tų kre­di­tą ir su vie­nu ko­mer­ci­niu ban­ku pa­ si­ra­šė kre­di­ta­vi­mo su­tar­tį. Kad jai bū­tų iš­mo­kė­ta pa­sko­la, D.Bi­le­vi­ čiū­tė tu­rė­jo į pro­jek­tą in­ves­tuo­ti ne ma­žiau kaip 925,412 tūkst. li­ tų sa­vo lė­šų.

Išaiš­kin­ta, kad D.Bi­le­vi­čiū­tė, ne­tu­rė­da­ma tiek nuo­sa­vų lė­šų,

pa­gal se­ną­sias kai­mo tra­di­ci­jas su­pro­jek­tuo­tų rąs­ti­nių sta­ti­nių skied­rų sto­gais pa­sta­tė šiuo­ lai­ki­nius kar­ka­si­nius pa­sta­tus skar­di­niais sto­gais.

su­si­ta­rė su dar­bus so­dy­bo­je at­ lie­kan­čia sta­ty­bos bend­ro­ve, kad su ja at­si­skai­tys vė­liau, kai gaus pa­sko­lą.

By­l os duo­m e­n i­m is, mo­te­r is ban­kui pa­tei­kė su­klas­to­tus ka­ sos pa­ja­mų or­de­rius, ku­riuo­se įra­šy­ta, ne­va ji už at­lik­tus dar­ bus į sta­ty­bos bend­ro­vės ka­są įne­šė 928,417 tūkst. li­tų. Pa­ti­kė­ jęs šiais su­klas­to­tais bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos do­ku­men­tais, ko­mer­ci­ nis ban­kas per­ve­dė ūki­nin­kei pa­ sko­lą ir mo­te­ris ap­gau­le įgi­jo be­ veik 2 mln. li­tų.

Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­sta­ty­ ta, kad D.Bi­le­vi­čiū­tė, ne­su­de­ri­ nu­si su NMA pro­jek­to pa­kei­ti­mų, vie­toj pa­gal se­ną­sias kai­mo tra­di­ ci­jas su­pro­jek­tuo­tų rąs­ti­nių sta­ti­ nių skied­rų sto­gais pa­sta­tė šiuo­ lai­ki­nius kar­ka­si­nius pa­sta­tus skar­di­niais sto­gais. Be to, mo­te­ ris nu­slė­pė nuo NMA, kad ne­tu­ rė­da­ma lė­šų at­si­skai­ty­ti su sta­ty­ bos bend­ro­ve už dar­bus, at­lik­tus, iki ban­kas iš­mo­kė­jo kre­di­tą, 2008 m. rug­sė­jį pa­si­ra­šė su ja jung­ti­nės veik­los su­tar­tį, pa­gal ku­rią įsi­ pa­rei­go­jo įgy­ven­di­nant pro­jek­tą nau­jai pa­sta­ty­tus pa­sta­tus re­gist­ ruo­ti kaip sa­vo ir par­tne­rio – sta­ ty­bos bend­ro­vės – bend­rą da­li­nę nuo­sa­vy­bę ly­gio­mis da­li­mis.

Taip pat siek­ta pa­di­din­ti iš­lai­ das, ne­va pa­tir­tas įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, su­klai­din­ti NMA, pa­tei­ kiant su­klas­to­tus mo­kė­ji­mo pra­ šy­mus ir ka­sos pa­ja­mų or­de­rius.

To­kiu bū­du ūki­nin­kė esą pa­si­kė­si­ no ap­gau­le įgy­ti 1,15 mln. li­tų ver­ tės Eu­ro­pos struk­tū­ri­nių fon­dų ir Lie­tu­vos vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, ta­čiau pa­ra­mos su­tar­tis su įta­ria­ mą­ja bu­vo nu­trauk­ta, nes FNTT pa­rei­gū­nai ver­tin­da­mi mo­kė­ji­mo pra­šy­mus nu­sta­tė tik­ro­vės nea­ti­ tin­kan­čių fak­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

VD, BNS inf.

By­los duo­me­ni­mis, mo­te­ris ban­kui pa­ tei­kė su­klas­to­tus ka­sos pa­ja­mų or­de­rius.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­ku­si Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­ba (FNTT) nu­sta­tė, kad 2005 m. D.Bi­le­vi­čiū­tė pa­ren­gė pro­jek­ tą „Kul­tū­ri­nio kai­mo so­dy­bos Va­ rė­nos ra­jo­ne pa­ruo­ši­mas kai­mo tu­riz­mo veik­lai vys­ty­ti“, kad ga­ lė­tų Va­rė­nos ra­jo­ne, Mi­gui­čio­nių kai­me tu­ri­mą kai­mo so­dy­bą pri­ tai­ky­ti kai­mo tu­riz­mui, ir krei­pė­ si dėl dau­giau nei 1 mln. li­tų pa­ ra­mos į Na­cio­na­li­nę mo­kė­ji­mo agen­tū­rą (NMA).

2006 m. bir­že­lį su ūki­nin­ke pa­ si­ra­šy­ta pa­ra­mos su­tar­tis.

Ar­chi­tek­tė: D.Bi­le­vi­čiū­tė vie­toj

Pa­gal­bos pra­šo vis dau­giau As­me­nų, pa­gei­dau­jan­čių iš­si­nuo­ mo­ti so­cia­li­nį būs­tą, skai­čius per­ nai, pa­ly­gin­ti su 2010-ai­siais, išau­ go 7 pro­c. – iki 30,48 tūks­tan­čio.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, so­cia­li­nio būs­to po­rei­ kio au­gi­mui įta­kos tu­ri nau­jų, neį­sit­vir­ti­nu­sių dar­bo rin­ko­je šei­mų kū­ri­ma­sis ir ne­pa­kan­ka­mos pa­ja­ mos nuo­sa­vam būs­tui įsi­gy­ti.

Dau­giau­sia as­me­nų ar šei­mų, no­rin­čių iš­si­nuo­mo­ti iš sa­vi­val­ dy­bių gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, bu­ vo Vil­niaus (20 pro­c.), Kau­no (12 pro­c.) ir Klai­pė­dos (8 pro­c.) mies­ tų sa­vi­val­dy­bė­se.

2011 m. į so­cia­li­nio būs­to nuo­ mą pre­ten­da­vo 9,3 tūkst. jau­nų šei­mų – 6 pro­c. dau­giau ne­gu už­

per­nai, naš­lai­čių ar li­ku­sių be tė­ vų glo­bos są­ra­še bu­vo 2,85 tūkst. žmo­nių, ar­ba 7,2 pro­c. dau­giau, ki­tų so­cia­li­nių gru­pių as­me­nų są­ ra­še – 11 tūkst. pre­ten­den­tų, ar­ba 9,9 pro­c. dau­giau ne­gu 2010 m.

554 as­me­nys, ar­ba 5,9 pro­c. dau­ giau ne­gu 2010-ai­siais, pa­gei­da­vo pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo są­ly­gas.

Per­nai 80 as­me­nų ga­vo 7,4 mln. li­tų ver­tės vals­ty­bės re­mia­mų kre­ di­tų būs­tui įsi­gy­ti, iš vi­so su­teik­ta 806,3 tūkst. li­tų su­bsi­di­jų. Dau­ giau­sia as­me­nų ar­ba šei­mų, pa­si­ nau­do­ju­sių vals­ty­bės re­mia­mais būs­to kre­di­tais, bu­vo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je (24 pro­c.), Kau­no ir Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­ val­dy­bė­se (po 9 pro­c.), Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je (6 pro­c.).

2011 m. to­kius kre­di­tus tei­ kė da­bar bank­ru­tuo­jan­tis ban­kas „Sno­ras“ ir „Swed­bank“.

BNS inf.

80

asmenų

pernai ga­vo 7,4 mln. li­tų ver­tės vals­ty­bės re­mia­mų kre­di­tų būs­tui įsi­gy­ti.

7

šeštadienis, vasario 25, 2012

situacija

Ty­tu­vė­nų baž­ny­čią lai­ko tik vir­vės Gais­ro nu­nio­ko­tas ir vė­jo dras­ko­mas Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios sto­gas ket­vir­ta­die­nį pri­tvir­tin­tas vir­vė­mis. Ne­tru­kus ža­da­ ma im­tis rim­tes­nio re­mon­to, nes pa­sta­tas ga­li ir su­griū­ti.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevičius@diena.lt

Mi­šias dar lai­ko

„Nuo vė­jo Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios sto­gas pri­tvir­tin­tas vir­vė­mis“, – skel­bia Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas (PAGD).

Ant­ra­die­nį vė­jui nu­plė­šus da­ lį Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios skar­di­nio sto­go, bu­vo pa­skelb­ta ekst­re­ma­ lio­ji si­tua­ci­ja. PAGD tei­gi­mu, baž­ ny­čios pa­sta­to būk­lė grės­min­ga – įski­lo sie­nos, įlin­ko sto­gas.

Po baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­ samb­lį nu­nio­ko­ju­sio gais­ro ben­ d­ro­vės „Pas­ta­tų konst­ruk­ci­jos“ di­rek­to­r ius, pa­s ta­t ų eks­p er­tas Jo­n as Ša­ra­kaus­kas eks­p er­t i­z ės ak­to iš­va­d o­se nu­ro­d ė, kad pa­ sta­to būk­lė – ava­ri­nė, bet jį „ga­ li­ma eksp­loa­tuo­ti“. Tad Ty­tu­vė­ nų baž­ny­čios kle­bo­nas Ri­man­tas Ža­roms­kis to­liau baž­ny­čio­je au­ ko­ja mi­šias ir tei­gia, kad ži­niask­ lai­da pa­tei­kia klai­din­gą an­samb­ lio būk­lės vaiz­dą. „Mel­džia­mės, mi­šias au­ko­ja­me – to­kia ir būk­lė. Mal­dos vyks­ta, kaip ir vy­ko“, – BNS va­kar sa­kė R.Ža­ roms­kis. „Ne­si­bai­mi­nu, kad ga­lė­tų už­ griū­ti, nes tai, ką žur­na­lis­tai ra­šo, esą sie­nos ski­lu­sios, – ne­są­mo­nės, ar kad sie­nos api­pe­li­ju­sios – vėl ne­są­mo­nes ra­šo. Pa­mal­dų ne­ke­ti­nu nu­trauk­ti. Pa­žiū­rė­si­me, ko­kie bus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mai. Kai dar­bai vyks ant sto­go ir mes čia mel­si­mės, su­dė­tin­ga, ži­no­ma, žmo­nes ap­sau­ go­ti rei­kia. Bet ir to­liau mel­si­mės, gal ki­to­se pa­tal­po­se, vie­nuo­ly­no“, – kal­bė­jo kle­bo­nas.

Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ze­no­nas Ma­čer­nius BNS sa­kė, kad tai, ar reng­ti grės­min­gos būk­lės pa­sta­te pa­mal­das, – dva­si­nin­kų rei­ka­las. „Pa­vo­jin­ga žmo­nėms – ga­ li už­griū­ti. <...> Lyg ir yra eks­per­ tų nuo­mo­nė, kad pa­sta­tas ava­ri­nis.

Toks įver­ti­ni­mas lyg draus­tų reng­ ti pa­mal­das, bet vis dėl­to yra Baž­ ny­čia, kle­bo­nas, jie spren­džia, ką vyk­dy­ti. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ja tik­rai ne­ga­li kiš­tis, ne­tu­rė­ čiau jo­kios tei­sės tai da­ry­ti“, – sa­ kė Z.Ma­čer­nius.

Lau­kia rim­to re­mon­to

Kle­bo­no R.Ža­roms­kio tei­gi­mu, ne­ tru­kus pra­si­dės rim­tas baž­ny­čios sto­go re­mon­tas. „Jau me­die­na, ko ge­ro, ir at­vež­ ta. <...> Gal da­bar tik ap­sau­go­ji­ mas, ką rei­kia nuim­ti, kas at­ply­šę ir grės­mę ke­lia, lik­vi­duo­ti, o kar­tu bus vyk­do­mi ir tvar­ky­mo dar­bai“, – kal­bė­jo jis.

O vie­šo­sios įstai­gos Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­ro, ku­riam pa­gal pa­ nau­dos su­tar­tį per­duo­ta baž­ny­čia, di­rek­to­riaus pa­rei­gas lai­ki­nai ei­ nan­tis Pra­nas Jur­kai­tis penk­ta­die­

nį at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti, ko­kie baž­ ny­čios sto­go tvar­ky­mo dar­bai šiuo me­tu vyk­do­mi, ir pa­siū­lė kreip­tis po dvie­jų sa­vai­čių. „Ko­vo 8 d. po da­li­nin­kų su­ si­rin­ki­mo vi­si žur­na­lis­tai bū­si­ te pa­kvies­ti, priim­ti ir tin­ka­mai in­for­muo­ti. Da­bar ne­ga­lė­čiau in­ for­muo­ti, vyks­ta pa­si­ta­ri­mas“, – pa­reiš­kė P.Jur­kai­tis.

Gra­si­na su­griū­ti

Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos de­par­ta­men­tui pra­ neš­ta, kad Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čios pa­sta­to būk­ lė grės­min­ga. Jos pa­dė­tis įvar­dy­ ta kaip ekst­re­ma­li – baž­ny­čia ga­ li su­griū­ti.

Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės tei­ gi­mu, ma­ty­ti sie­nų įtrū­kiai, sto­gas iš vie­nos pu­sės įlin­kęs.

PAGD tei­gi­mu, baž­ ny­čios pa­sta­to būk­ lė grės­min­ga – įski­lo sie­nos, įlin­ko sto­gas.

Pak­vies­ta ir Sa­vi­val­dy­bės ekst­ re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­ja (SESK), ku­ri įvy­kį įvar­di­jo kaip ekst­re­ma­ lų. Spe­cia­lis­tams bu­vo pa­ves­ta kuo sku­biau at­vyk­ti į vie­tą.

Pa­sak Z.Ma­čer­niaus, to rei­kė­jo, kad bū­tų ga­li­ma grei­čiau at­lik­ti vi­ sas pro­ce­dū­ras, rei­ka­lin­gas sto­gui pa­keis­ti, kad Pi­lig­ri­mų cent­ro va­ do­vas ga­lė­tų ne­skel­bia­mų de­ry­bų bū­du ieš­ko­ti ran­go­vo. „Ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja pa­skelb­ ta ant­ra­die­nio va­ka­rą. Ne­pas­kel­bus jos, ne­bu­vo ga­li­ma sku­bos tvar­ ka kvies­ti ran­go­vo at­lik­ti tų dar­ bų. Tik šis pa­skel­bi­mas lei­do ope­ ra­ty­viai spręs­ti pro­ble­mą, nes be to vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ros truk­ tų tris mė­ne­sius“, – sa­kė Z.Ma­ čer­nius.

Pa­sak jo, pa­ki­lęs vė­jas at­plė­šė da­lį baž­ny­čios skar­di­nio sto­go. Iki šiol vyks­ta dar­bai sie­kiant su­stab­ dy­ti to­les­nį sto­go iri­mą. „Vė­jas pū­tė kaip tik ta kryp­ti­mi, kur šiek tiek pa­žeis­ta po gais­ro, ir pra­dė­jo plėš­ti skar­dą. Ope­ra­ty­viai bu­vo su­šauk­tas Ekst­re­ma­lių si­tua­ ci­jų ko­mi­si­jos po­sė­dis. Bu­vo su­si­ rin­kę ir da­li­nin­kai, ir ta ko­mi­si­ja, ir spe­cia­lis­tai, nak­tį bu­vo su­stab­ dy­tas to­les­nis dan­gos plė­ši­mas, ir to­liau dir­ba­ma. Sky­lę už­deng­si­me, kad ne­ly­tų“, – tei­gė ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rius.

Pa­sak jo, bū­tų bu­vu­si di­des­nė bė­da, jei į baž­ny­čią per at­si­ra­du­sią ert­mę sto­ge bū­tų pri­li­ję.

Ga­li nu­baus­ti ku­ni­gus

Ku­ni­gų, lei­du­sių į Ty­tu­vė­nų mu­ zie­jų iš­vež­ti re­tas re­lik­vi­jas, ku­ rios su­de­gė per gais­rą, ga­li lauk­ti

bau­dos, nes, anot pa­vel­do­sau­gi­ nin­kų, jie apie me­no kū­ri­nių per­ ga­be­ni­mą tu­rė­jo pra­neš­ti. Taip pat šio­se baž­ny­čio­se at­lie­ka­mi pa­tik­ ri­ni­mai, no­ri­ma įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai ver­ty­bės bu­vo iš­vež­tos.

Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no gais­ras su­ nai­ki­no re­tus auk­sa­ka­lių dir­bi­nius – go­ti­ki­nes tau­res, kry­žiaus for­mų monst­ran­ci­jas, re­lik­vi­jo­rius, ko­ mu­ni­nes.

XVI–XIX a. si­dab­ri­nės ir auk­si­ nės ver­ty­bės bu­vo puoš­tos bran­ gak­me­niais, jų ver­tė skai­čiuo­ja­ma mi­li­jo­nais.

Iki šiol esa­ma neat­sa­ky­tų klau­ si­mų dėl pra­ras­tų ver­ty­bių. Ty­ tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­ro va­do­vai pa­vel­do­sau­gi­nin­kams ne­pa­tei­kė tiks­laus su­nai­kin­tų me­no kū­ri­nių są­ra­šo. Po­rą sa­vai­čių ti­ki­nę, kad jis yra, vė­liau pri­pa­ži­no nie­ka­da są­ ra­šo ne­tu­rė­ję, tik ver­ty­bių paė­mi­ mo ak­tus.

Ma­no­ma, kad per gais­rą tik­ riau­siai su­de­gė ver­ty­bės, su­vež­tos iš 13-os Šiau­lių ap­skri­ties baž­ny­ čių. Jas šią sa­vai­tę pra­dė­jo lan­ky­ti pa­vel­do spe­cia­lis­tai. No­ri­ma įsi­ti­ kin­ti, ar tik­rai re­lik­vi­jos bu­vo per­ duo­tos vie­nuo­ly­ne bu­vu­siam mu­ zie­jui.

Bau­dos gre­sia ir ku­ni­gams, lei­ du­siems į Ty­tu­vė­nus iš­vež­ti me­no kū­ri­nius. Anot pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, tai pa­da­ry­ta be jų ži­nios, be to, ver­ ty­bės eks­po­nuo­tos mu­zie­ju­je, ku­ rio net ne­tu­rė­jo bū­ti, nes vie­nuo­ly­ ne ne­bu­vo tin­ka­mos sig­na­li­za­ci­jos, sau­gyk­lų.

Už Ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros ver­ ty­bių ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­žei­di­ mą fi­zi­niams as­me­nims ga­li grės­ ti įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 3 tūkst. li­tų, o pa­rei­gū­nams – bau­da nuo 3 iki 5 tūkst. li­tų.

Bė­dos: gais­ro nu­nio­ko­to Ty­tu­vė­nų an­samb­lio ne­lai­mės ne­si­bai­gia – jį

siau­bia ir gam­tos sti­chi­jos.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

An­samb­lio gais­ras Per Ty­t u­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­r i­ jos An­ge­lų Ka­ra­l ie­nės baž­ny­č io­je ir Ber­nar­d i­nų vie­nuo­ly­no an­samb­ ly­je sau­sio 26 d. ki­lu­sį gais­rą iš­de­gė apie 1 tūkst. kvad­ra­t i­n ių met­r ų vie­ nuo­ly­no sto­go, ap­de­gė ir apang­lė­jo baž­ny­čios me­džio sto­go konst­ruk­ci­ jos. Su­de­gė da­l is vie­nuo­ly­ne ne­for­ ma­l iai įsi­k ū­r u­sia­me sak­ra­l i­n io me­ no mu­zie­ju­je eks­po­nuo­tų li­tur­g i­nių reik­me­nų, ge­si­nant gais­rą nuo van­ dens nu­ken­tė­jo vie­nuo­ly­no pir­mo­

aukš­to fres­kos. Iš 343 ver­t y­bių su­ de­gė apie 30, tarp jų – la­bai ver­tin­g i pa­veiks­lai ir kny­gos.

XVII–XVIII a. pa­sta­t y­tas Ty­t u­vė­nų ber­n ar­d i­nų vie­nuo­ly­no an­s amb­ lis ver­t in­tas kaip uni­ka­lus ar­chi­tek­ tū­ros pa­m ink­las, la­bai ma­žai pa­k i­ tęs nuo pa­sta­t y­mo lai­k ų, vie­nas ge­ riau­s iai iš­l i­k u­s ių ba­ro­ko epo­c hos pa­m ink­lų Lie­t u­vo­je ir Šiau­rės Eu­ ro­po­je.

Sky­rė lė­šų stogo remontui Sku­biau­s iems dar­b ams nuo gais­ ro nu­ken­tė­ju­s ia­me Ty­t u­vė­nų baž­ ny­č ios ir vie­nuo­ly­no an­s amb­ly­j e at­l ik­t i Vy­r iau­s y­b ė iš re­z er­vo sky­ rė 200 tūkst. li­t ų. Lė­š as Vy­r iau­s y­ bė sky­rė iš fon­do, skir­to ekst­re­ma­ lioms pro­ble­moms spręs­t i. To­k ia ga­l i­my­b ė at­s i­r a­do Kel­mės ra­j o­no sa­v i­val­dy­b ei pa­skel­bus ekst­re­ma­ lią­ją si­t ua­c i­ją.

Ne­men­ką su­mą paau­ko­jo ir vers­ li­n in­kai bei ei­l i­n iai ša­l ies gy­ven­to­ jai. Pi­n i­gai skir­t i tam, kad lai­k i­no­ mis prie­mo­nė­m is bū­t ų už­deng­tas vie­nuo­ly­no sto­gas ir nuo pa­pil­do­ mos drėg­mės ap­sau­go­t i an­samb­l io mū­rai. Sie­k iant iš­d žio­vin­ti per gais­ rą už­lie­tas sie­nas, baž­ny­čios vi­du­je šiuo me­tu spe­cia­liais prie­tai­sais šil­ do­mas oras, nors pa­vel­do­sau­g i­n in­ kai įspė­jo ir dėl ga­l i­mų per di­de­l io džio­vi­ni­mo grės­mių.

Prem­je­ras taip pat su­da­rė dar­bo gru­ pę, ku­ri koor­di­nuo­ja su ne­lai­me su­ si­ju­sių pro­ble­mų spren­d i­mą. Kaip

es­mi­n į klau­si­mą šį gru­pė nag­r i­nė­ja si­tua­ci­ją, kai ša­ly­je jau ne pir­mą kar­ tą už­si­l ieps­no­ja ne­se­niai res­tau­ruo­ tos kul­tū­ros ver­ty­bės. Pas­t a­t ai bu­vo draus­t i: Ber­n ar­d i­nų vie­nuo­ly­n as – 10 mln. li­t ų, o Ty­t u­vė­nų Švč. Mer­ge­ lės Ma­r i­j os An­ge­lų Ka­ra­l ie­nės baž­ ny­č ia – 6 mln. li­t ų. Ta­č iau, kaip pa­

brė­ž ė prem­j e­r as, drau­d i­m o pi­n i­ gais bus ga­l i­ma nau­do­t is tik po ku­ rio lai­ko, o dar­bų čia rei­k ia im­t is ne­ del­s iant. Drau­d i­mo bend­ro­vė „PZU Lie­t u­v a“ jau per­ve­dė avan­s i­nę 45 tūkst. li­t ų drau­d i­mo iš­mo­k ą. Ji bus skir­t a įvy­k io vie­t ai su­t var­k y­t i ir pa­ gal­bi­nėms prie­mo­nėms.

8

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

savaitės interviu

30p.

Knygų mugėje lengvai gali apsisukti galva.

KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų ne­be­baus Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­nin­kas, is­to­ri­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas tvir­ti­na, kad ne­ bė­ra tei­si­nių ga­li­my­bių ap­ri­bo­ti šiuo me­ tu vals­ty­bės tar­ny­bo­je dir­ban­čių bu­vu­sių so­vie­tų sau­gu­mo or­ga­nų KGB re­zer­vo ka­ ri­nin­kų veik­lą.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Šią sa­vai­tę pa­skelb­ta, kad Gy­ ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ras pa­vie­ši­no vi­są bu­vu­sio KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų są­ra­šą ir kai ku­rias jų by­las. Ar šis pa­skel­bi­mas jums kaip spe­ cia­lis­tui bu­vo nau­jie­na?

– Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad šis są­ra­šas pa­skelb­tas tik­rai ne da­bar, bet jau prieš ke­lis mė­ne­sius, ne­tru­kus po to, kai pra­dė­jo veik­ti spe­cia­lus in­ ter­ne­to pus­la­pis kgbveik­la.lt. Tie­ siog da­bar apie tai pra­ne­šė žur­na­ lis­tai, ma­tyt, pa­ste­bė­ję in­ter­ne­te to­kį są­ra­šą.

O pa­ts są­ra­šas ži­no­mas jau se­ no­kai, dar nuo 2004–2005 m., nuo lai­kų, kai vi­suo­me­nė­je ki­lo dis­ku­ si­jų dėl KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų. Ta­ da šią pro­ble­mą nag­ri­nė­jo spe­cia­ li Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja.

Tarp jos nag­ri­nė­tų do­ku­men­tų bu­ vo ir šis są­ra­šas, ku­ris da­bar pa­ skelb­tas spe­cia­lio­je in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je.

Tai­gi spe­cia­lis­tams ar be­si­do­ min­tiems KGB is­to­ri­ja šis są­ra­šas jau ži­no­mas ne vie­nus me­tus. Be­je, tuo­met, 2005-ai­siais, kai ku­rio­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se bu­vo iš­ spaus­din­ti to są­ra­šo frag­men­tai. Šį­kart nau­jie­na pa­va­din­čiau tai, kad kar­tu su są­ra­šu yra skel­bia­mos vi­sos kai ku­rių KGB re­zer­vi­nin­kų by­ los. Pap­ra­šiau, kad jos taip pat bū­tų skel­bia­mos, kai pa­ste­bė­jau, jog vie­ šin­ti vien są­ra­šą ne­pras­min­ga.

Skel­bia­mi ori­gi­na­lūs do­ku­men­ tai. Tai nė­ra ko­kios nors iš­va­dos ar api­bend­ri­ni­mai, nes vi­suo­me­nei pa­tei­kia­mi pa­ties KGB pa­reng­ti iš­ sa­mūs do­ku­men­tai.

Tarp tų do­ku­men­tų ga­li­ma, pa­ vyz­džiui, pa­ma­ty­ti by­lo­se esan­čias KGB pa­reng­tas cha­rak­te­ris­ti­kas ir vi­sa ki­ta. Tai ir­gi tam tik­ra pra­sme nau­jie­na, nes, kaip mi­nė­jau, pa­ts KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų są­ra­šas ži­ no­mas jau se­no­kai.

– Pri­min­kit, kuo KGB re­zer­vi­ nin­kai sky­rė­si nuo kad­ri­nių so­ vie­tų sau­gu­mo dar­buo­to­jų?

– At­ran­kos prin­ci­pai nie­kuo ne­si­ sky­rė. Tiek kad­ri­nių, tiek KGB re­zer­ vo ka­ri­nin­kų at­ran­ka vy­ko vie­no­dai, nes jie bu­vo at­ren­ka­mi iš es­mės tam pa­čiam ope­ra­ty­vi­niam dar­bui, at­ lik­ti toms pa­čioms už­duo­tims.

Bet į KGB re­zer­vą bu­vo kvie­čia­ mi tie žmo­nės, ku­rie, esant rei­ka­ lui, bū­tų ga­lė­ję pa­pil­dy­ti KGB dar­ buo­to­jų gre­tas, jei­gu bū­tų pa­skelb­ta ypa­tin­go­ji pa­dė­tis, vi­suo­ti­nė mo­bi­ li­za­ci­ja, ka­ras ir ko­kie pa­na­šūs da­ ly­kai. Dėl to jie bu­vo at­ren­ka­mi ir mo­ko­mi, kad, kaip sa­ko­ma, neat­ si­lik­tų nuo si­tua­ci­jos, mo­kė­tų elg­tis

Do­ku­men­ tų apie KGB veik­ lą Lie­tu­vo­ je pa­skel­bi­ mas lei­džia žmo­nėms su­si­pa­žin­ ti su tuo, ką vei­kė KGB, ko­kie bu­vo šios tar­ny­ bos veik­los me­to­dai.

tam tik­ro­mis ypa­tin­go­mis są­ly­go­ mis, mo­kė­tų dirb­ti pa­gal sau­gu­mo or­ga­no inst­ruk­ci­jas ir vi­sas esa­mas tvar­kas. Žo­džiu, mo­kė­tų veik­ti ypa­ tin­go­mis są­ly­go­mis.

– Ar bū­da­vo taip, kad žmo­gus bu­vo at­ren­ka­mas ir įra­šo­mas į KGB re­zer­vą jam pa­čiam to ne­ ži­nant?

– Be abe­jo, ne. Vie­nu me­tu bu­vo pa­ pli­tu­si ta pa­sa­ka, kad ne­va žmo­nės nė ne­ži­no­jo, jog bu­vo įtrauk­ti į KGB re­zer­vą. Bet tai tik pa­sa­ka. Nie­ka­ da taip ne­bu­vo da­ro­ma.

Inst­ruk­ci­jo­se bu­vo nu­ma­ty­ta, kad KGB re­zer­vi­nin­kų at­ran­kos pro­ce­są tu­ri vyk­dy­ti ka­ri­niai ko­mi­sa­ria­tai, taip ne­va sie­kiant kons­pi­ruo­ti tik­ rą­ją jų pa­skir­tį. Šis fak­tas to­kiems žmo­nėms lei­do ir te­be­lei­džia sa­ky­ ti, kad jie bu­vo kvie­čia­mi ne į KGB, o į ka­ri­nį ko­mi­sa­ria­tą, į ka­ri­nes pra­ ty­bas, esą ne­tu­rin­čias nie­ko bend­ ra su sau­gu­mo or­ga­nais.

Bet jie pui­kiau­siai ži­no­jo, kur ir kam yra kvie­čia­mi, nes kiek­vie­nas at­vy­kęs į ko­mi­sa­ria­tą bū­da­vo in­ for­muo­ja­mas apie įra­šy­mą į KGB re­zer­vą.

Vie­nu me­tu bu­vo pa­ pli­tu­si ta pa­sa­ka, kad ne­va žmo­nės nė ne­ži­no­jo, jog bu­vo įtrauk­ti į KGB re­zer­ vą. Bet tai tik pa­sa­ka.

– Ko­kie žmo­nės tap­da­vo KGB re­zer­vi­nin­kais?

– Į re­zer­vą bu­vo kvie­čia­mi žmo­nės, ku­rie pa­gal sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­ bes ir cha­rak­te­ris­ti­kas ati­ti­ko tam tik­rus KGB dar­buo­to­jams ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Iš įra­šo­mų į re­zer­vą ne­bu­vo lau­kia­ma ar ti­ki­ma­si jo­kio at­si­sa­ky­mo.

Pra­di­nė­je sta­di­jo­je, jei­gu žmo­gus vis dėl­to sua­be­jo­da­vo dėl ga­li­my­bės tap­ti re­zer­vo ka­ri­nin­ku ir KGB apie tai su­ži­no­da­vo, per ap­lin­kui su­rin­ ku­si duo­me­nis apie to­kį žmo­gų, jo iš­vis tie­siog ne­kvies­da­vo ir jis ne­ bū­da­vo įra­šo­mas į KGB re­zer­vą.

Tai­gi, įra­šy­da­vo tik pa­ti­ki­mus ir tik tuos, ku­rie pa­tys su­tik­da­vo bū­ ti įra­šy­ti.

– Gal to­kių at­rink­tų klaus­da­vo, ar jie su­tin­ka ki­lus ka­rui pa­dė­ ti tė­vy­nei tar­nau­da­mi sau­gu­mo or­ga­nuo­se?

– Apie jo­kį ten ka­rą nie­kas nie­ka­ da ne­kal­bė­jo. Klaus­da­vo, ar žmo­gus su­tin­ka bū­ti KGB re­zer­ve. Ir tiek. Be jo­kio ka­ro at­ve­jo ar vi­suo­ti­nės mo­ bi­li­za­ci­jos.

Tvar­ka: Sei­mo NSGK pir­mi­nin­kas A.Anu­šaus­kas paaiš­ki­no, kad į KGB re­zer­vą bū­da­

vo įra­šo­mi tik tie as­me­nys, ku­rie su­tik­da­vo su pa­siū­ly­mu tap­ti re­zer­vi­nin­kais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Žmo­gus tie­siog bū­da­vo re­zer­ vuo­ja­mas dar­bui sau­gu­mo or­ ga­nuo­se?

– Iš es­mės taip. Ži­no­ma, jis ne­tap­ da­vo kad­ri­niu KGB ka­ri­nin­ku, tik re­zer­vi­nin­ku, ku­ris bu­vo pra­de­da­ mas reng­ti veik­ti ati­tin­ka­mo­mis, daž­niau­siai ypa­tin­go­sio­mis są­ly­ go­mis. Ki­taip ta­riant, bu­vo nu­ma­ to­ma jį „ak­ty­vuo­ti“ ir pa­nau­do­ ti kar­tu su ki­to­mis KGB pa­jė­go­mis, jei­gu kil­tų ka­ras ar su­si­da­ry­tų ko­ kia ki­ta ypa­tin­go­ji pa­dė­tis.

Bet kai jie bū­da­vo ren­gia­mi to­ kiam re­zer­vui, nie­kas jų ne­klaus­ da­vo, ar su­tin­ka „pa­dė­ti sau­gu­mo or­ga­nams ki­lus ka­rui“.

– Ko­dėl toks ne­di­de­lis pa­skelb­ ta­sis KGB re­zer­vo są­ra­šas – vos 238 žmo­nės? Tiek ne­daug so­ vie­tų Lie­tu­vai rei­kė­jo re­zer­vi­ nin­kų?

– Tai KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų są­ra­ šas tam tik­ru mo­men­tu – 1989 m.

Vi­sas KGB re­zer­vi­nin­kų są­ra­šas, be abe­jo, bu­vo kur kas di­des­nis. Bet to lai­ko­tar­pio, štai ta­me skel­bia­ma­me do­ku­men­te, są­ra­šas yra bū­tent to­ kio dy­džio.

– Ko­dėl bu­vu­siems KGB re­zer­ vo ka­ri­nin­kams ne­prik­lau­so­ my­bės me­tais ne­bu­vo nu­sta­ty­ti jo­kie dar­bo, veik­los ap­ri­bo­ji­

mai, kaip kad bu­vo pa­sielg­ta su so­vie­tų sau­gu­mo tar­ny­bų kad­ ri­niais dar­buo­to­jais, ypač ne­ pri­si­pa­ži­nu­siais vyks­tant liust­ ra­ci­jai?

– Dis­ku­si­ja dėl to, ar rei­kia įra­šy­ ti KGB re­zer­vi­nin­kus į as­me­nų, ku­ rių veik­la ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­ je yra ap­ri­bo­ja­ma, są­ra­šą, ki­lo tik po to, kai bu­vo pa­skelb­ta, kad tuo­ me­tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to va­do­vas ka­dai­se bu­vo so­vie­tų sau­ gu­mo tar­ny­bos re­zer­ve.

Iki to lai­ko jo­kių dis­ku­si­jų dėl KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų fak­tiš­kai ne­bu­vo.

Bet ir ki­lu­si dis­ku­si­ja pa­si­bai­gė nie­kuo. Ki­taip ta­riant, Liust­ra­ci­ jos įsta­ty­me ne­bu­vo nu­sta­ty­ta jo­ kių veik­los ap­ri­bo­ji­mų bu­vu­siems KGB re­zer­vi­nin­kams.

– Ko­dėl?

– Ne­ži­nau. Ne ma­nęs rei­kia klaus­ti.

Toks bu­vo priim­tas po­li­ti­nis spren­ di­mas anks­tes­nių Sei­mų, ne da­bar­ ti­nio. Į dar­bo veik­los ap­ri­bo­ji­mų įsta­ty­mą tie­siog ne­bu­vo įra­šy­ti KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kai. Ne­dir­bau bu­vu­ siuo­se Sei­muo­se, ne­ga­liu pa­ko­men­ tuo­ti, ko­dėl taip at­si­ti­ko.

– O da­bar­ti­nis Sei­mas ne­ga­lė­jo įsta­ty­mo pa­pil­dy­ti ir nu­sta­ty­ti

to­kių ap­ri­bo­ji­mų? Gal ir da­bar dar ne­vė­lu tai pa­da­ry­ti?

– No­rė­čiau pri­min­ti, kad jau 2009 m. bai­gė­si bend­ri dar­bo veik­los ap­ri­ bo­ji­mai KGB bu­vu­siems dar­buo­to­ jams. KGB re­zer­vui jie iš­vis nie­ka­da ne­bu­vo tai­ko­mi. Tad po­st fac­tum jau ir ne­be­ga­li bū­ti pri­tai­ky­ti. To­ dėl prie šio tei­si­nio klau­si­mo var­gu ar be­ga­li­ma grįž­ti.

KGB re­zer­vi­nin­kų są­ra­šo ir jų by­lų pa­skel­bi­mas yra la­biau mo­ ra­li­nio po­bū­džio da­ly­kas, dau­giau nie­ko. Vi­suo­me­nė, mū­sų nuo­mo­ ne, tu­ri bū­ti kuo iš­sa­miau in­for­ muo­ta apie rep­re­si­nių ins­ti­tu­ci­jų, pir­miau­sia KGB, veik­lą so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais. To­dėl ir vyk­do­ mas tu­ri­mų KGB do­ku­men­tų vie­ši­ ni­mo pro­ce­sas.

Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ras to­kį vie­ši­ni­mo dar­bą kaip tik ir at­lie­ka. Šio cent­ro pa­jė­gu­ mai nė­ra di­de­li, to­dėl dar­bas ne­vyks­ ta taip spar­čiai, kaip no­rė­tų­si.

Vis dėl­to jau ne­ma­žai do­ku­men­tų pa­skelb­ta, įskai­tant bu­vu­sių KGB re­zer­vo ka­ri­nin­kų są­ra­šą ir kai ku­ rias jų by­las. Atei­ty­je bus pa­skelb­tos ir ki­tų bu­vu­sių pa­rei­gū­nų by­los.

Be to, bus ir dau­giau do­ku­men­tų apie KGB veik­lą Lie­tu­vo­je. Jų pa­ skel­bi­mas lei­džia žmo­nėms su­si­pa­ žin­ti su tuo, ką vei­kė KGB, ko­kie bu­ vo šios tar­ny­bos veik­los me­to­dai.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, vasario 25, 2012

ekonomika

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė kar­tu su per­spek­ty­vo­mis Ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ap­si­mai­ny­ti vi­zi­ti­nė­mis kor­te­lė­mis, su­ si­pa­žin­ti ir pa­si­da­ly­ti vers­lo idė­jo­mis su dau­giau nei šim­tu bend­ra­min­čių ne­tru­kus bus ga­li­ma ir Lie­tu­vo­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ren­gi­nys at­ke­liaus į ša­lį

Kos­tiu­muo­tų, tik iš dar­bo iš­trū­ ku­sių žmo­nių šur­mu­lys, ne­for­ma­ lūs bei da­ly­ki­niai pa­šne­ke­siai apie vers­lo pla­nus ar tik be­si­mez­gan­ čias idė­jas ir bend­ra­min­čių paieš­ ka – tai ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, iš­gir­ dus apie Va­ka­ruo­se pa­pli­tu­sius kon­tak­tų mai­nų ren­gi­nius. Net­ru­ kus su tuo ga­lės su­si­pa­žin­ti ir mū­ sų ša­lies jau­ni­mas.

HSBC ban­ko Va­šing­to­ne vi­cep­re­ zi­den­tas, aso­cia­ci­jos „Geor­ge­town Bu­si­ness As­so­cia­tion“ pre­zi­den­tas, dau­ge­lio or­ga­ni­za­ci­jų val­dy­bos na­ rys Ro­kas Be­res­nio­vas ir tarp­tau­ti­ nių fes­ti­va­lių, ne pel­no sie­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų ir bend­ro­vių va­do­vas pia­nis­tas Ed­vi­nas Minkš­ti­mas už­ si­mo­jo da­le­lę Va­ka­rų kul­tū­ros per­ kel­ti į Lie­tu­vą. Ko­vo pa­bai­go­je di­ džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se vyks be­ne pir­mie­ji Lie­tu­vo­je kon­tak­tų mai­nai. „Mes la­bai stip­riai jau­čia­me sa­ vo lie­tu­viš­kas šak­nis ir no­ri­me kiek ga­lė­da­mi pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo. To­dėl ma­to­me pra­smę ne tik grįž­ti į ša­lį ap­lan­ky­ti šei­mos ir bi­čiu­lių, bet ir ban­dy­ti tei­gia­mai pa­veik­ti Lie­tu­vos vys­ty­mą­si, pri­ trauk­ti ga­li­my­bių į Lie­tu­vą ir taip pa­dė­ti ki­tiems žmo­nėms. Jiems pa­dė­da­mi pa­de­da­me ir sau“, – sa­ kė E.Minkš­ti­mas.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai tei­gė, kad taip sie­kia­ma pa­ra­gin­ti ša­ lies jau­ni­mą bū­ti la­biau vi­suo­me­ niš­kiems, at­vi­res­niems, ne­bi­jo­ti bend­rau­ti ir megz­ti pro­fe­si­nių ry­ šių. Anot jų, kon­tak­tų mai­nai su­ da­ro ga­li­my­bę tie­sio­giai bend­rau­ti su vers­lo, spor­to, kul­tū­ros, vi­suo­ me­ni­nės veik­los ly­de­riais, jų ko­ man­do­mis ir tar­pu­sa­vy­je.

Va­ka­rie­tiš­kos šak­nys

R.Be­res­nio­vas pa­sa­ko­jo, kad kon­ tak­tų mai­nai yra Va­ka­rų kul­tū­rai bū­din­gas ren­gi­nys, o Lie­tu­vo­je jo tra­di­ci­jų dar nė­ra. Anot pa­šne­ko­ vo, sve­tur žmo­nės jau ži­no to­kių ren­gi­nių ver­tę, to­dėl jie yra po­pu­ lia­rūs ir jų po­rei­kis ky­la na­tū­ra­liai: „Va­ka­ruo­se kon­tak­tų mai­nų ren­gi­ niai yra ne­tgi su­si­skirs­tę pa­gal sri­ tis. Lie­tu­vo­je esa­me bu­vę ke­liuo­se to­kio po­bū­džio ren­gi­niuo­se, ta­čiau ma­ty­ti, kad ša­ly­je dar nė­ra kon­tak­ tų mai­nų kul­tū­ros, o žmo­nės į juos atei­na pa­si­kal­bė­ti su ke­liais pa­žįs­ ta­mais.“ E.Minkš­ti­mas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad taip yra dėl to, jog dar ne­su­ vo­kia­ma pro­fe­si­nių kon­tak­tų mai­ nų, tai­gi ir pro­fe­si­nės ap­lin­kos kū­ ri­mo, pra­smė. To­dėl, jo ma­ny­mu, net ir jau­čian­tys po­rei­kį plės­ti aki­ ra­tį jau­ni pro­fe­sio­na­lai ne­tu­ri di­de­ lio pa­si­rin­ki­mo, kur po dar­bų ga­lė­ tų tai pa­da­ry­ti. „Bai­gę sa­vo dar­bus ban­kuo­se, įstai­go­se ar ad­vo­ka­tų kon­to­ro­se jie

ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo, kur ga­lė­tų tru­ pu­tį at­si­pa­lai­duo­ti ir ne­for­ma­lio­ je ap­lin­ko­je pa­bend­rau­ti su bend­ ra­min­čiais, jau­nais pro­fe­sio­na­lais, ku­rie ko nors sie­kia, ką nors ku­ ria, da­li­ja­si min­ti­mis ir ieš­ko vie­ ni ki­tų. O juk taip gims­ta ne vie­na pui­ki par­tne­rys­tė, ne vie­nas ge­ras pro­jek­tas. Kar­tais ir nau­jos įmo­nės su­si­ku­ria at­ra­dus bend­ra­min­čių“, – pa­sa­ko­jo E.Minkš­ti­mas.

Vis dėl­to pa­šne­ko­vas sa­kė da­lies va­ka­rie­tiš­kų tra­di­ci­jų į mū­sų ša­ lį per­kel­ti ne­si­bai­mi­nan­tis, ne­tgi at­virkš­čiai. Jo ma­ny­mu, pro­fe­sio­ na­liai ženg­ti pir­muo­sius žings­nius kon­tak­tų mai­nų kul­tū­ros link rei­ kia kuo grei­čiau.

Ro­kas Be­res­nio­vas:

Pa­žin­tys įpa­rei­go­ja jau­nus žmo­nes ati­tin­ ka­mai elg­tis ir lai­ky­ tis tam tik­ro gy­ve­ ni­mo bū­do, ska­ti­na to­bu­lė­ti ir do­mė­tis.

Skirs jau­ni­mui

Ren­gi­nio ini­cia­to­riai sa­kė, kad Va­ ka­ruo­se kon­tak­tų mai­nai pa­pras­ tai nė­ra orien­tuo­ti į jau­ni­mą ar tam tik­rą am­žiaus gru­pę. Pa­sak R.Be­ res­nio­vo, į juos pa­pras­tai su­si­ren­ ka ly­gia­ver­čiai, sa­vo sri­ty­je pa­sie­ kę žmo­nės, ku­rie sėk­mės re­cep­tais ga­li pa­si­da­ly­ti su ki­tais. „Pa­vyz­džiui, Ame­ri­ko­je to­kie ren­gi­niai vyks­ta la­bai se­niai, to­dėl žmo­nės, ne­prik­lau­so­mai nuo am­ žiaus ar pa­rei­gų, jau iš pa­tir­ties su­ pran­ta jų svar­bą. Dėl to ten kar­tos tar­si su­si­mai­šiu­sios, nė­ra jų su­si­ skirs­ty­mo“, – sa­kė E.Minkš­ti­mas.

Anot jo, Lie­tu­vo­je nu­spręs­ta su­ kur­ti sa­vi­tą kon­tak­tų mai­nų ren­gi­ nį ir orien­tuo­tis į jau­ni­mą – į bū­ si­mus ša­lies ly­de­rius, au­gan­čius jau­nus pro­fe­sio­na­lus: „Tik­rai ti­ ki­me, kad šie žmo­nės bus vė­lia­vos ne­šė­jai ir kad jiems kon­tak­tų mai­ nai šiuo me­tu yra ak­tua­liau­si. To­ dėl jie grei­čiau­siai su­pras šių ren­ gi­nių pra­smę ir vė­liau ją per­duos ki­tiems.“ R.Be­res­nio­vas nea­be­jo­jo, kad pa­ lai­ky­mo jau­niems žmo­nėms nie­ka­ da nė­ra per daug, o kon­tak­tų mai­ nai pa­de­da ge­rin­ti sa­vo pro­fe­si­nę ap­lin­ką, plės­ti pa­žin­čių ra­tą. Pa­ žin­tys, anot jo, įpa­rei­go­ja jau­nus žmo­nes ati­tin­ka­mai elg­tis ir lai­ky­ tis tam tik­ro gy­ve­ni­mo bū­do, ska­ ti­na to­bu­lė­ti, do­mė­tis.

Kal­bant apie kon­tak­tų mai­nų ver­tę, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir daug pa­sie­ku­sių pro­fe­sio­na­lų, ku­riems, at­ro­dy­tų, pa­žin­tys su ne to­kiais pa­ty­ru­siais žmo­nė­mis ne­ga­li at­ neš­ti ypa­tin­gos nau­dos. E.Minkš­ ti­mas įsi­ti­ki­nęs, kad net ir sėk­min­ gą vers­lą tu­rin­tys pro­fe­sio­na­lai

vi­suo­met dai­ro­si nau­jų ga­li­my­bių ir idė­jų, ieš­ko įdo­mių žmo­nių, su ku­riais atei­ty­je bū­tų ga­li­ma bend­ ra­dar­biau­ti.

Daug pa­sa­ky­ti ma­žai šne­kant

Kon­tak­tų mai­nai – tai ne žai­di­ mas. Paš­ne­ko­vui pa­da­ry­tas įspū­ dis, sklan­džiai iš­dės­ty­tos min­tys ar ne­tgi tin­ka­mas pa­si­svei­ki­ni­mas yra da­lis ga­li­mos sėk­mės vers­le ir sie­kiant at­ras­ti par­tne­rį sa­vo idė­ joms įgy­ven­din­ti. Yra tik vie­na ga­ li­my­bė su­da­ry­ti ge­rą pir­mą įspū­dį ne­pa­žįs­ta­miems.

R.Be­res­nio­vas pa­ti­ki­no, kad kon­ tak­tų mai­nų ren­gi­niuo­se tai­syk­ lių nė­ra, esą žmo­nės jau na­tū­ra­liai ži­no, ko­kių tiks­lų ir lū­kes­čių tu­rė­ da­mi da­ly­vau­ja. Ta­čiau Lie­tu­vo­je, anot jo, kon­tak­tų mai­nai yra nau­jo­ vė, to­dėl pir­mie­siems da­ly­viams jis pa­ta­rė už­si­brėž­ti tiks­lą pa­bend­rau­ ti su kuo dau­giau žmo­nių: „Ne­rei­ kia atei­ti su drau­gu, sto­vė­ti kam­pe ir tar­pu­sa­vy šne­ku­čiuo­tis. Tuo­ met nė­ra jo­kios pra­smės da­ly­vau­ ti. Svar­bu ne­bi­jo­ti bū­ti ini­cia­ty­viam ir pa­čiam priei­ti prie ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus, pri­si­sta­ty­ti, pa­ban­dy­ ti grei­tai su­pras­ti pa­šne­ko­vo sri­tį, in­te­re­sus, kuo jis do­mi­si.“ Jis taip pat pa­brė­žė, kad da­ly­viai tu­rė­tų pa­ruoš­ti na­mų dar­bus ir iš­ gry­nin­ti sa­vo idė­jas, kad per po­kal­bį ga­lė­tų tin­ka­mai jas iš­dės­ty­ti po­ten­ cia­liems darb­da­viams ar par­tne­ riams: „Tai ga­li­ma pa­va­din­ti sa­vo­ tiš­ku po­kal­biu lif­te – kai pir­ma­me aukš­te į lif­tą įli­pęs su svar­biu žmo­ gu­mi, įmo­nės va­do­vu ir pa­klaus­tas, kuo už­sii­mi, tu­ri spė­ti pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, iki pa­sie­ki 38-ą aukš­tą.“

Ini­cia­ty­va: šim­tai per­spek­ty­vių žmo­nių kon­tak­tų mai­nuo­se su­si­tin­ka

pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis ir ieš­ko po­ten­cia­lių par­tne­rių joms įgy­ven­din­ti.

Ro­ko Be­res­nio­vo nuo­tr.

Dosjė

Są­ly­ga – bū­ti drą­siam

Pak­laus­tas, ar lie­tu­viai nė­ra per­ne­ lyg ne­drą­sūs ir iš­drįs ly­gia­ver­tiš­kai bend­rau­ti su dau­giau už sa­ve pa­ sie­ku­siais, E.Minkš­ti­mas pri­pa­ži­ no, kad jau­ni­mo ne­drą­sa yra kul­ tū­ri­nis bruo­žas, gal ir auk­lė­ji­mo pa­da­ri­nys. Ta­čiau pa­ti­ki­no, kad ge­bė­ji­mas bend­rau­ti pri­klau­so nuo pa­ties žmo­gaus. „Tie­siog rei­kė­tų priei­ti prie ki­ to žmo­gaus be jo­kios išanks­ti­nės nuo­sta­tos, juo la­biau nei­gia­mos, kad žmo­gus ta­ve ver­tins kri­tiš­kai ar­ba pa­ma­nys ką nors blo­ga. Tai mū­sų pa­čių įsi­ti­ki­ni­mas, mes pa­ tys su­si­ku­ria­me to­kį dis­kom­for­tą“, – sa­kė jis.

To­dėl jis jau­ni­mą bū­si­ma­me ren­ gi­ny­je ra­gi­no pa­ro­dy­ti mo­ty­va­ci­ją, no­rą su­ži­no­ti ir iš­mok­ti, darbš­tu­ mą, mi­ni­ma­lų pro­fe­sio­na­lios eti­kos iš­ma­ny­mą. „Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į daug ma­žų da­ly­kų, ku­rie pro pa­ty­ru­sias akis ne­pras­lys­ta: tin­ka­mą ap­ran­ gą, vers­lo kor­te­lių tu­rė­ji­mą, su­ ge­bė­ji­mą dė­me­sin­gai iš­klau­sy­ ti prieš klau­siant, žiū­rė­ji­mą į akis kal­bant, do­mė­ji­mą­si sa­vo sri­ti­mi ar ta, į ku­rią no­ri­ma įsi­trauk­ti“, – sa­ kė E.Minkš­ti­mas.

Edvinas Minkštimas baigė studijas

Rokas Beresniovas 2006–2007 m.

Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje ir doktorantūros studijas Niujorko Juilliardo akademijoje 2011 m. Šiuo metu vadovauja festivaliams „Embassy Series“ ir „Phillips Collection“, yra verslo konsultacijų bendrovės „Global Strategy Inc.“ prezidentas, vienas iš „Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjų ir valdybos narys, vizituojantis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir rektoriaus patarėjas, daugelio tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų ir fondų valdybos narys.

dirbo Amerikos banke, 2007 m. tapo „Eagle Bank“ Vašingtone viceprezidentu, vėliau – „HSBC Bank USA“ Vašingtone viceprezidentu. Yra vienas iš „Global Lithuanian Leaders“ įkūrėjų, asociacijos „Georgetown Business Association“ Vašingtone prezidentas, ne pelno siekiančios organizacijos „CSAAC Foundation“ Merilande valdybos narys, organizacijos „GMC“ Vašingtone valdybos narys, bendrovių „Global Strategy Inc.“ ir „Baltic Capital Concepts“ patarėjų tarybos pirmininkas.

„Die­na Me­dia News kon­tak­tų mai­nai“ Mies­tas

Vie­ta

Vil­nius

Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja Ko­vo 27 d.

Da­ta

18–20 val.

Kau­nas

„Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­ras Ko­vo 28 d.

18–20 val.

Klai­pė­da

Kon­cer­tų sa­lė

18–20 val.

Ko­vo 29 d.

Lai­kas

Dau­giau in­for­ma­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ja: www.die­na.lt/kontaktu-mai­nai Or­ga­ni­za­to­riai: UAB „Die­na Me­dia News“ Ini­cia­to­riai: R.Be­res­nio­vas, E.Minkš­ti­mas

10

ŠeštADIENIS, vasario 25, 2012

tema

Kalbininkai irgi žmonės Na­me tuš­tu­mos ne­jus­ti 1 – čia gy­ve­na vi­sa šei­ma: An­ta­nas, Ire­na, jų sūnus Ma­rius

su žmo­na An­že­li­ka ir šią sa­vaitę trejų su­lau­ku­si anūkėlė Ku­ni­gun­ da, ku­ri mei­liai va­di­na­ma Gun­de.

Ra­mu čia, jo­kio mies­to triukš­mo. „Ati­dir­bus dau­gybę va­landų su žmonė­mis mies­te, pa­bėgti į kai­ mą yra pa­ts svei­kiau­sias ir ge­riau­ sias da­ly­kas“, – šyp­so­da­ma­sis ta­ rė A.Sme­to­na. Įžengęs į sve­tainę su­pran­ti, kad gy­vu­mo na­mams su­tei­kia ne tik ma­žo­ji Gundė. Nar­ve­ly­je čiauš­ka pa­pūgos, ak­va­riu­me plau­kio­ja ryš­ kias­palvės žu­vytės, te­ra­riu­me pa­ si­slėpęs nuo smal­sių akių – žal­tys, pro ko­jas šmurkš­te­li katė. „Čia tik vie­na iš trijų“, – Sme­to­nos links­ mai nu­si­juo­kia. O kur dar du šu­nys ir šie­met įsi­gy­tos put­pelės. „Ma­žei reikė­jo kiau­ši­nukų, ta­ da ir įsi­gi­jom put­pe­lių. Rūsy joms vi­sas kam­ba­rys ati­duo­tas. Da­bar čia vi­sas žvėry­nas, be­lie­ka bi­lie­ tus par­da­vinė­ti“, – juokė­si I.Sme­ to­nienė.

Ge­ri stu­den­ta­vi­mo me­tai

Susėdę leid­žiamės is­to­ri­jos ta­kais.

Jų is­to­ri­jos. Tie­sa, pir­ma­sis klau­ si­mas apie pa­žintį ir stu­den­ta­vi­ mo lai­kus su­kėlė juo­ko bangą ir gi­ lių ato­dūsių. „Įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip se­niai tai bu­vo, – juokė­si I.Sme­to­ nienė. – Su­si­pa­ži­no­me pa­ren­gia­ ma­ja­me kur­se. An­ta­nas į jį at­ėjo tie­siai iš ar­mi­jos.“ „O, ta­da bu­vo ge­ri lai­kai“, – su­ si­mąstė A.Sme­to­na.

– Kuo ypa­tin­gas bu­vo tas lai­ko­ tar­pis, kuo jis ski­ria­si nuo da­ bar­ti­nio?

A.S.: – Da­bar­ti­nis jau­ni­mas, ma­no gal­va, tru­putį at­sa­kin­ges­nis, tru­ putį rim­čiau į viską žiū­ri. Mes bu­ vo­me leng­vabū­diš­kes­ni. O tai reiš­ kia ir di­des­nes links­my­bes, ir vi­sai kitą gy­ve­ni­mo sma­gumą.

I.S.: – Be to, būda­vo ki­taip. Mūsų bu­vo daug iš pro­vin­ci­jos. Vi­si gy­ ve­no bend­ra­bu­ty­je. Ne tik tie, ku­ rie ne­turė­jo pi­nigų bu­to nuo­mai, bet vi­si, išs­ky­rus vil­nie­čius. Ir tie pas mus at­va­žiuo­da­vo, nes būda­ vo links­miau. Kar­tu mo­ky­da­vomės, ruoš­da­vomės eg­za­mi­nams, vis­kuo da­ly­da­vomės, kar­tu į kolūkį va­ žiuo­da­vo­me, tai kur tu ge­riau ra­si.

Stu­den­tiš­ki lai­kai bu­vo la­bai sma­ gūs. Ir, sa­ky­čiau, mums nė kiek ne­ trukdė, kad pir­ma­me kur­se su­si­ tuokė­me.

– Taip anks­ti?

A.S.: – O ko čia temp­ti? Ne iš rei­ ka­lo tai įvy­ko.

I.S.: – Ne iš rei­ka­lo, nes Ma­rius gi­ mė tik penk­ta­me kur­se. Bu­vo bend­ri pi­ni­gai, kas kur ką gau­na, su­si­me­ tam, bu­vo vi­sai sma­gu. Turė­jo­me at­skirą dvi­vietį kam­barėlį va­di­na­ ma­ja­me Niu­jor­ke, bu­vo vie­ta vi­ sam kur­sui su­si­rink­ti. Gi­minės bu­ vo pa­do­va­noję ki­limą, ant jo vi­si ir sėdėda­vo. Nes­var­bu, būda­vo ap­ lais­ty­tas ka­va, ar­ba­ta, svar­bu, kad bu­vo kur su­si­rink­ti.

da­vo sto­sian­ti į me­di­ciną, todėl fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­kos, che­mi­jos mo­ky­to­jai pa­pil­do­mai su ja dir­bo.

Ji tuo la­bai džiaugė­si ir mėga­vo­si, ir, kaip pa­ti sakė, bu­vo sma­gu ži­ no­ti tai, ko ki­ti ne­ži­no. O bai­gu­ si mo­kyklą net apie kon­ser­va­to­riją mąsty­ti pra­dėjo.

– Nuo me­di­ci­nos iki kon­ser­va­ to­ri­jos ir ga­liau­siai lie­tu­vių kal­ bos. Kaip tai įvy­ko?

I.S.: – Pir­mais me­tais turė­jau to­ kią kvailą mintį sto­ti į kon­ser­va­to­ riją. Natū­ra­lu, kad ne­įsto­jau (juo­ kia­si). Sto­jau į klu­bi­nin­kystę, ku­rią yra bai­gu­sios kai ku­rios mūsų šou pa­sau­lio žvaigždės. Bet stai­ga, kai nu­va­žia­vau, ne­ži­nau, koks vel­nias už lie­žu­vio ir ran­kos ma­ne pa­traukė duo­ti do­ku­men­tus į liau­dies teat­ ro re­žisūrą. La­bai gra­žiai skambė­ jo, lan­kiau pa­ren­gia­muo­sius kur­sus, bu­vau per­spek­ty­vi, nes pui­kiai bai­ giau mo­kyklą – tik su vie­nu ket­ver­tu.

Kon­kur­sas bu­vo mil­ži­niš­kas. Ta­da tai bu­vo nau­ja spe­cia­lybė, at­ėjo dau­ giau­sia bai­gu­sių kultū­ros mo­kyklą.

Ma­tyt, ge­rai be­si­mo­kan­čių sto­jan­ čiųjų bu­vo ne­daug, tai ma­ne nu­si­vedė pas pa­tį rek­to­rių ir vi­saip įkal­binė­jo sto­ti į lie­tu­vių kalbą ir režisūrą. Bet ta­da sa­kiau: ką aš čia per pusę mo­ ky­siuos. Ir nu­ta­riau sto­ti į lie­tu­vių kalbą.

– Po­ne An­ta­nai, o ko­kia jūsų is­to­ri­ja? Kas pa­ska­ti­no rink­tis lie­tu­vių kalbą?

A.S.: – Aš ir­gi iš pra­džių pla­na­vau sto­ti ne į lie­tu­vių kalbą, nes bu­vau jau­nas ir kvai­las ir ma­niau, kad čia jau vis­kas iš­tir­ta. Rin­kau­si is­ to­riją. Bet tais lai­kais is­to­ri­ja bu­ vo smar­kiai po­li­ti­zuo­tas moks­las, ir man ne­pa­vy­ko. Po tų pa­ren­giamųjų galė­jo­me rink­tis iš hu­ma­ni­ta­ri­nių, so­cia­li­nių da­lykų. Tai ir pa­si­rin­ kau lie­tu­vių kalbą. Da­bar­ti­nis ku­ ni­gas Kazimieras Amb­ra­sas turė­jo did­žiulę įtaką – būtent jis pa­ska­ ti­no rink­tis lie­tu­vių kalbą. Bu­ vo 1980-ie­ji, gūdu­sis brež­n e­v i­n is so­ viet­me­tis. Tas pa­s i­r in­k i­m as reiškė ne tik šiaip gy­ve­ ni­mo ke­lią, bet ir tam tikrą pro­ testą, po­zi­ ciją.

I.S.: – Pri­si­pa­ žink, kad iš pra­džių bu­vai li­te­ra­tas, o ne kal­bi­nin­kas.

A.S.: – Tai čia vis­kas p a ­s k u i kei­čia­si.

Kai ren­kie­si spe­cia­li­za­ciją, svars­ tai, ką norė­tum da­ry­ti: ty­rinė­ti li­ te­ratūrą ar kalbą. Išė­jo taip, kad pa­si­rin­kau kalbą. Įdo­miau, konk­ re­čiau, tiks­liau.

Nėra ge­resnės spe­cia­lybės

Mėginę pa­suk­ti ki­tais ke­liais, bet ga­liau­siai sa­vo gy­ve­ni­mus su­sieję su lie­tu­vių kal­ba Sme­to­nos teigė nie­ka­da dėl to ne­si­gailėję. A.Sme­ to­na svarstė, kad jei da­bar grįžtų į tuos lai­kus ir būtų tos pa­čios sąly­ gos, rinktų­si tą pa­tį ke­lią. Ir net jei būtų da­bar­tinės sąly­gos, abe­jo­jo, ar rinktų­si ki­taip.

Ire­na Sme­to­nienė:

Ar­ba tas „pyst“. Nor­ ma­lus žo­dis. Že­mai­ ti­joj „pyst į dan­tis“ reiš­kia – stai­giai da­ vei ir vis­kas.

– Nie­kad ne­sud­ve­jo­jo­te dėl sa­ vo pro­fe­si­jos. Va­di­na­si, būti li­ tua­nis­tu nėra taip jau blo­gai?

A.S.: – Ką jūs, už fi­lo­lo­giją nė­ ra ge­resnės spe­cia­lybės, kad ir kaip žiūrė­tum. Įdo­mus dar­bas.

I.S.: – Tai juk ne­pap­ras­tai pla­ tu. Pa­sau­lio ne­ga­li val­dy­ti tiks­liu­ kai, jo­kiu būdu. Jie tik tie­siai ir mo­ ka ei­ti. Tik hu­ma­ni­ta­ras ma­to, kas dar yra ir šo­ne.

A.S.: – Ma­tot, iš ry­to žur­na­lis­tai klau­sinė­ja, va­ka­re – žur­na­lis­tai, įdo­mus gy­ve­ni­mas. Tai uni­ver­sa­li spe­cia­lybė. La­bai pla­ti veik­los sri­ tis ir tai yra la­bai ge­rai. Hu­ma­ni­ta­ ri­ka yra la­bai ge­ras pa­grin­das dau­ ge­liui veiklų.

Tęsda­mas pa­šne­kesį apie li­tua­ nis­to spe­cia­lybę, A.Sme­to­na pri­ dūrė, kad dar­bo ieš­ko­tis ne­reikė­ da­vo – vi­sad kas nors pa­kvies­da­vo, pa­si­ūly­da­vo. Ir pri­si­pa­ži­no il­ gai gailėję­sis, kad išė­jo iš mo­kyk­los. Dir­bo jo­je tre­ jus me­tus. Pas­kui bu­ vo pa­kvies­tas dėsty­ti į Vil­niaus pe­da­go­ginį uni­ver­si­tetą. „Iš­da­ viau mo­kyklą, ta­čiau pa­skui la­bai gailė­jau­ si. Bet da­bar turbūt bi­jo­čiau. Daug kas pa­ si­keitė. Tik­riau­siai rei­ kėtų daug

Apie li­tua­nis­tiką ne­sva­jo­jo

Pa­si­ro­do, apie lie­tu­vių kalbą mo­ kyk­lo­je ne­sva­jo­jo nė vie­nas iš jų.

I.Sme­to­nienė mo­kyk­lo­je šven­tai bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad stos į ma­te­ ma­tiką. Vėliau mo­ky­to­jus er­zin­

Įpėdinė: ne­bus nie­ko stebė­ti­na, jei močiutės ke­liu pa­suks ir

ma­žo­ji „kal­bi­ninkų kla­no“ narė Gundė.

ką per­si­mo­ky­ti. Bai­sus tas pa­si­ ruo­ši­mas. Ne­ga­li šiaip sau nuei­ ti ir vai­din­ti moks­li­nin­ko“, – sakė A.Sme­to­na.

I.Sme­to­nienė, bai­gu­si stu­di­jas, ga­vo pa­sky­rimą dirb­ti in­ter­na­te – tie me­tai leng­vi ne­bu­vo. Vėliau jos ke­lias nu­vin­gia­vo į te­le­vi­ziją. Pa­ sak jos, tai bu­vo įdo­miau­sias dar­ bas. „Turė­jau sa­vo laidą, tie­sio­gi­nis ete­ris – čia nuo­sta­biau­sias da­ly­kas.

Nuei­ni ir va­landą su am­ži­na­tilsį pro­fe­so­riu­mi Gir­de­niu at­sa­kinė­ji į klau­si­mus. Die­ve, to­kia įtam­pa, bet koks ma­lo­nu­mas pa­skui“, – su di­ de­liu pa­si­ten­ki­ni­mu apie tuos lai­kus kalbė­jo jau de­šimt­metį Vals­ty­binės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ ko po­stą uži­man­ti I.Sme­to­nienė.

Tie­sa, čia dar­bas, pa­sak pa­šne­ kovės, vi­sai ki­toks – „te­ko su­ rimtė­ti, kos­tiumė­lių nu­si­pirk­ti“.

Bet įdo­mu­mo ir sa­vo­tiš­kos kūry­ bos už­te­ko.

Kal­bos pa­mo­kos

Vi­sas dar­bas su­si­jęs su kal­ba. Bet juk bu­vo lai­kas, kai į sos­tinę iš Že­ mai­ti­jos at­vy­ku­si I.Sme­to­nienė kalbė­jo tar­miš­kai. Nors turė­jo pui­ kią lie­tu­vių kal­bos mo­ky­toją, ku­ri vi­sa­da kalbė­da­vo bend­ri­ne kal­ba, pir­ma­me kur­se le­gen­di­nio do­cen­ to Al­do­no Pup­kio bu­vo pa­gąsdin­ta: jei taip že­mai­tiš­kai kalbė­si ket­vir­ ta­me kur­se, eg­za­mi­no neiš­lai­ky­ si. „Klau­siau, ką man da­ry­ti? O jis at­sakė: mo­ky­tis su­val­kie­tiš­kai“, – pri­si­minė I.Sme­to­nienė.

A.Sme­to­na pri­si­pa­ži­no, kad kal­ bos kultū­ra bu­vo vie­nas sun­kiau­ sių da­lykų – jis pas A.Pupkį eg­za­ mi­no neiš­laikė.

– Kaž­ka­da dėsty­to­jai jus skal­ pa­vo, o da­bar tai da­ro­te jūs.

I.S.: – Da­bar mus ir­gi gal kei­ kia, kaip ir mes sa­vo lai­ku A.Pupkį keik­da­vo­me, ko­kių jis čia ne­va ne­ sąmo­nių no­ri. Bet bėgant me­tams su­pran­ti, kam to rei­kia, vis­kas pa­ si­kei­čia. Iš pra­džių ir man būda­vo sun­ku. Nu­va­žiuo­ji į Že­mai­tiją, dar skam­ba au­sy­se bend­rinė kal­ba. Ra­ sei­niuo­se jau pra­de­da lip­ti nor­ma­ liai kal­ban­tys žmonės. Kryž­kal­ny­je jau vi­sai ne­blo­gai, pa­si­klau­sai, pa­ si­kar­to­ji ir iš­lipęs na­mie imi kalbė­ti že­mai­tiš­kai. Gink Die­ve ne­pa­sa­ky­ si bend­ri­ne, nes iš­si­ty­čios, kad jau ne­be­mo­ki, vai­di­ni iš mies­to at­va­ žiavęs. Tie­siog vėliau at­si­ra­do įgū­ dis. Su ma­ma vi­sa­da kal­bu že­mai­ tiš­kai, ki­taip at­ro­dytų la­bai keis­ta.

Mar­ti An­že­li­ka – iš Vil­niaus kraš­to. Ji teigė su­lau­kian­ti la­bai daug pa­stabų dėl kal­bos, bet sa­ kė rea­guo­jan­ti į tai ra­miai. Kad jų duo­da, ne­slėpė ir A.Sme­to­na. O sūnaus Ma­riaus mo­ky­ti kalbė­ ti tai­syk­lin­gai ir ne­reikė­jo. Girdė­ jo tai šei­mo­je ir iš­mo­ko.

Be­je, jo, kaip ir tėčio, ir net žmo­ nos An­že­li­kos pir­mas no­ras bu­vo stu­di­juo­ti is­to­riją.

– Kaip at­si­ti­ko, kad Ma­rius pa­su­ko tuo pa­čiu ke­liu? Pa­ darė­te jam įtaką? O mar­ti?

A.S.: – Kai kal­ba­me apie pro­ fe­si­nes di­nas­ti­jas, yra daug vi­ so­kių gandų: pa­žin­tys vei­kia, lepūnė­liai ir pan. Nie­ko pa­na­šaus, tai yra vai­kai, au­gan­tys konk­re­čio­je pro­fe­sinė­je ap­lin­ko­je. Jo­je užaugus, no­ri ne­no­ri, nuo tavęs ne­prik­lau­so, ką rink­tis. Au­ga ma­žo­ji Gundė, ką

Šei­ma: erdviuose Smetonų namuose

ji gir­di? Tik da­ly­ki­nius po­kal­bius.

Sūnus pa­si­rin­ko pa­ts, mes jo ne­ vertė­me.

M.S.: – Tie­siog nu­ėjau ir vis­kas.

A.S. (mar­ti): – Aš li­tua­nis­ti­ko­je at­si­dūriau lo­giš­kai. Mo­kyk­lo­je ge­ riau­siai sekė­si lie­tu­vių kal­ba, ra­ cio­na­liai pamąs­čiau ir nu­ėjau ten, kur man leng­viau­sia.

I.S.: – Bet aš įsi­vaiz­duo­ju, kad da­ bar sūnui yra daug leng­viau, nes dau­gelį da­lykų jis bu­vo girdėjęs. Ži­no, ko­kių rei­kia knygų, te­rei­kia nuei­ti į dar­bo kam­barį jų pa­siim­ti.

Mums bu­vo ki­taip.

– Jūsų na­muo­se kal­bai tei­kia­ma svar­bi reikšmė. Pri­si­pa­žin­ki­te, ar var­to­ja­te keiks­ma­žod­žius?

A.S.: – Ne­si­kei­kia­me, ne­ma­tau po­ rei­kio. Na, kar­tais sa­kau „blem­ba“.

Ire­na sa­ko, kad ne­gra­žus žo­dis. Man tai jis nor­ma­lus. Sa­kau ir „po vel­ nių“. Bet čia ne keiks­ma­žod­žiai, o emo­ci­joms iš­lie­ti skir­ti žo­de­liai. Ru­ siškų keiks­ma­žod­žių ne­var­to­ju.

I.S.: – Na, „rupū­že“ dar kar­tais pa­sa­kau, bet jau „žal­čio“ ne­var­ to­ju. Tėvu­kas man užd­raudė žaltį minė­ti. Že­mai­čiui žal­tys yra šven­ tas. Ir „rupū­že“ ne­leis­da­vo sa­ky­ ti. Da­bar man ge­rai kaip keiks­mas ei­na „šūdas“ (juo­kia­si). Aukš­tai­ čiams at­ro­do, kad čia keiks­ma­žo­ dis. Jiems būna krau­pu, o man tai vi­sai nie­ko (juo­kia­si).

– Čia dar klau­si­mas, kas kam keiks­ma­žo­dis.

11

ŠeštADIENIS, vasario 25, 2012

tema

Au­gin­ti­niai: kal­bi­ninkų na­muo­se – tik­ras žvėry­nas. Ant Sme­tonų sū-

naus Ma­riaus rankų pui­kiai jau­čia­si žal­tys.

ko iš­vis ne­bu­vo. Bu­vo dar­bas, dar­ bas, dar­bas. Ir bu­vo vi­sai ge­rai.

Už­tek­da­vo sa­vait­galį ką nors nu­ veik­ti. Į už­sienį nei va­žiuo­da­vo­me, nei mūsų trauk­da­vo. Nu­va­žiuo­da­ vo­me prie jūros, į mišką ar Ker­navę.

Be­je, ten man la­bai pa­tin­ka. Nu­va­ žiuo­ji, vis­kas at­si­leid­žia.O da­bar kiek čia tų ato­stogų – vie­nas mė­ nuo. Kol daržą, namą ap­si­tvar­kai, žiūrėk – ato­stogų ir nėra.

A.S.: – Ma­no kom­piu­te­ry­je ant dar­bas­ta­lio su­ra­šy­ti še­ši sep­ty­ ni da­ly­kai, ku­riuos tu­riu da­ry­ti, pa­vyzd­žiui, kny­gos, straips­niai ir pan. Kai pa­sprun­ki nuo visų dar­ bų, at­si­sėdi prie kom­piu­te­rio, jau lyg ir lais­vas esi. O ta­da at­si­da­ro len­telė, kur su­ra­šy­ti tie ke­li dar­bai.

Ta­da vieną jų pa­sii­mi ir taip šau­ niai lei­di lais­va­laikį. sutelpa trys kartos.

I.S.: – Ži­no­ma. Tei­rau­ja­si mūsų, ka­da bus keiks­ma­žod­žių žo­dy­nas.

Ir po­li­ci­nin­kai kar­tais skam­bi­na. Aš jų ir klau­siu: sa­ky­kit, ger­bia­ma­sis, o jums „šūdas“ yra keiks­ma­žo­dis ar ne? Sa­ko – aiš­ku! Na va, o man ne.

Ar­ba tas „pyst“. Nor­ma­lus žo­dis. Že­mai­ti­joj „pyst į dan­tis“ reiš­kia – stai­giai da­vei ir vis­kas. Ne­sup­ran­tu, kas čia ga­li būti bai­su. Kiek­vie­nam žod­žiui ga­li­ma pri­skir­ti keiks­ma­ žod­žio funk­ciją, kaip nu­ti­ko ir su „žal­čiu“, „rupū­že“ ar „vel­niu“.

Namų už­ku­li­siai

At­si­ri­bo­ti nuo temų apie darbą, kai šei­mo­je – vi­si li­tua­nis­tai, iš­ ties sun­ku. A.Sme­to­na tai va­di­na tie­siog jų gy­ve­ni­mu. Ta­čiau daž­ niau­siai die­nos veiklą juo­du ap­ta­ ria ma­ši­no­je, po dar­bo va­žiuo­da­mi na­mo. O grįžę su na­miš­kiais da­li­ ja­si tik įdo­mes­niais su dar­bu su­si­ ju­siais da­ly­kais.

Be to, A.Sme­to­nos žod­žiais ta­ riant, yra ir įdo­mes­nių po­kal­bio te­ mų, pa­vyzd­žiui, rei­kia sniegą nu­ kas­ti, nu­pirk­ti kas­tuvų, pei­lių žo­lei pjau­ti.

– Kas vi­su tuo už­sii­ma? Ant kie­no pe­čių vi­sa 15 arų žemė ir na­mas?

I.S.: – Čia būna taip: rei­kia, bet nie­kas ne­pa­da­ro. Vis­kas ant ma­ no gal­vos.

A.S.: – Mo­te­rys yra tvir­čiau­sios, nie­kas dėl to ne­si­gin­či­ja.

I.S.: – At­ro­do, ne­daug čia tos žo­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

lės, bet vi­sa tai va­sarą rei­kia nu­ pjau­ti, šioks toks dar­žas yra, rei­kia ravė­ti, pri­žiūrė­ti.

– Ka­da bai­gia­si jūsų dar­bo die­na?

A.S.: – Ji nie­kad ne­si­bai­gia. Kar­ tais sten­gie­si pa­spruk­ti nuo mies­to ir visų rei­kalų, bet ne­pa­vyks­ta. Ypač kai at­si­ra­do mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai.

– Tiek daug darbų, rūpes­čių. Ar dėl ko nors gin­či­jatės?

I.S.: – Mes tie­siog tu­ri­me sa­vo po­žiū­rius. An­ta­nas tu­ri bjaurų įprotį nuo pat stu­den­ta­vi­mo laikų.

Jis ką nors pa­ra­šo, no­ri, kad pa­ skai­ty­čiau, su­kri­ti­kuo­čiau. Da­bar, ačiū Die­vui, nak­ti­mis manęs ne­be­ ke­lia. Anks­čiau, būda­vo, pa­ke­lia naktį, lie­pia skai­ty­ti, su­kri­ti­kuo­ ti. O li­ku­sią nak­ties dalį įro­dinė­ ja, kaip jis tei­sin­gai pa­rašė. Kaip ma­ne ner­vin­da­vo... Sa­ky­da­vau, ko čia man ki­ši, jei tu­ri sa­vo nuo­ monę. Da­bar vis tiek kar­tais pra­ šo pa­skai­ty­ti, bet ir vėl tam, kad galė­čiau su juo dis­ku­tuo­ti. Kar­tais pa­skai­čiu­si sa­kau ge­rai, su vis­kuo su­tin­ku. O jis: ne­ga­li taip būti, dar kartą pa­skai­tyk.

– Ma­ty­ti, kad ma­žo­ji Gundė la­ bai prie jūsų pri­si­ri­šu­si, ne­pa­ leid­žia nė mi­nutės. Kaip pa­ si­keitė gy­ve­ni­mas, at­si­ra­dus anū­kei?

I.S.: – Siau­bin­gai. Ne­ži­nau, ar čia man se­natvė, bet aš net val­ gy­ti pra­dėjau ga­min­ti, uo­gie­nes

vir­ti. Anks­čiau tik­rai to ne­da­ry­ da­vau, nes visą laiką su­ry­da­vo dar­bas. Par­neš­da­vai kokį pus­fab­ ri­katį, pa­šil­dy­da­vai ir vis­kas. Tai jei­gu Ma­rius ne­būtų neap­si­kentęs ir pra­dėjęs ga­min­ti, iki šiol pus­fab­ ri­ka­čiais mai­tin­tumėmės. Jis pas mus da­ro val­gy­ti, An­že­li­ka jam pa­ de­da. Štai knygų pri­krau­ta, pri­ga­ mi­na vi­so­kių ska­niau­sių da­lykų. Jei ne jis, iš ba­do tik­riau­siai mir­tu­me.

Aš ir­gi pri­si­rin­kau vi­so­kių re­ceptų, kokį skanėstą pa­ga­mi­nu. Ir vis gal­ vo­ju: čia ma­no ma­žy­lei.

An­ta­nas Sme­to­na:

Iš pra­džių pla­na­vau sto­ti ne į lie­tu­vių kalbą, nes bu­vau jau­nas ir kvai­las ir ma­niau, kad čia jau vis­kas iš­tir­ta.

– Bet­gi būna, kad jau nuo vis­ko per­vargs­tat?

A.S.: – Būna. Ta­da pa­sėdim lau­ ke, iš­si­ke­pam šaš­lykų. Tu­rim sa­vo eže­riuką, ei­nam pa­si­mau­dy­ti. Pa­ sis­ten­giu kas­met į Grūto par­ką nu­ va­žiuo­ti. Šį pa­va­sarį reikės mažę į zoo­lo­gi­jos sodą nu­vež­ti.

I.S.: – Kol ka­pus ap­va­žiuo­ja­me, to­kią eks­kur­siją pa­si­da­ro­me. Vie­ nos die­nos neuž­ten­ka.

A.S.: – Kar­tais gi­mi­nes rei­kia ap­ lan­ky­ti. Va­žiuo­da­mi vis kur nors už­su­ka­me, ką nors ap­žiū­ri­me. Kar­ tais stu­den­tams sa­kau, kad fi­lo­lo­go pro­fe­si­ja nėra pro­fe­si­ja. Tai yra gy­ ve­ni­mo būdas. Pa­vyzd­žiui, Ma­rius su An­že­li­ka vyks į kon­fe­ren­ciją Hel­ sin­ky­je. Pas­kai­tys pra­ne­ši­mus, pa­ ke­liui gal ką nors ir ap­lan­kys. Štai ir pra­mo­ga, ir dar­bas kar­tu. Kaž­ ka­da bu­vau Liuk­sem­bur­ge pa­skaitų skai­ty­ti. Pas­kui pa­si­va­žinė­jo­me, ap­lankė­me pi­lis, la­bai įdo­mu. Ir to už­ten­ka. Tai klau­si­mas – čia dar­ bas ar ne? Vis­kas su­de­rin­ta.

Vil­niaus ne­pri­si­jau­ki­no

– Kaip leid­žia­te lais­va­laikį? Tik ne­sa­ky­ki­te, kad jo ne­tu­ri­te.

A.S.: – Kad jo nėra. Žiū­rint, kas tas lais­va­l ai­k is. Dar­bas at­sa­ kin­gas, visą dieną bend­rau­ji su žmonė­mis, tai kai pra­de­di pjau­ ti žolę, vie­nam tai yra dar­bas, ki­ tam – lais­va­lai­kis.

– O ato­sto­gos? Ir jų nėra?

I.S.: – Tiesą sa­kant, be­veik nėra.

Kai dir­bau te­le­vi­zi­jo­je, to­kio da­ly­

Prieš 32 me­tus stu­di­juo­ti į sos­tinę at­vykę Sme­to­nos Vil­nių ver­ti­na ne­vie­no­dai. Iš Kau­no at­vy­ku­siam An­ta­nui per tiek metų šis mies­ tas ta­po na­mais. O štai Ire­nos šir­ dis te­be­links­ta į Že­mai­tiją ir tik tą kraštą mo­te­ris va­di­na sa­vo tik­rai­ siais na­mais. „Man tai ir da­bar nėra na­mai. Čia at­va­žiuo­ju, mie­gu, dir­bu, gy­ve­nu.

Bet kai nu­va­žiuo­ju į Že­mai­tiją, iš­ li­pu, – ki­tas oras, ten vis­kas ki­taip.

Man net mig­re­na praei­na. Ma­no

na­mai vis tiek yra ten. Čia aš ne­ prip­ra­tau“, – at­vi­ra­vo I.Sme­to­ nienė.

Pak­laus­tas, ar va­di­na sa­ve vil­nie­ čiu, A.Sme­to­na šmaikš­ta­vo. „Yra toks po­sa­kis: vil­nie­tis yra ar­ba bu­ vęs kai­mie­tis, ar­ba buvęs kau­nie­ tis. Tai mes abu­du“, – juokė­si jis ir pri­dūrė, kad jau galėtų va­din­ti sa­ ve vil­nie­čiu.

– Kaip per tiek metų, jūsų aki­ mis, pa­si­keitė Vil­nius?

A.S.: – Mūsų jau­nystės Vil­niaus iš esmės ne­bėra. Gal tik Saulė­te­kio bend­ra­bu­čiai ir li­ko.

I.S.: – Mies­tas vi­siš­kai ki­tas. Da­ bar jis pui­kus, gry­na Eu­ro­pa.

A.S.: – Man la­bai pa­tin­ka Artū­ ras Zuo­kas ir bal­suo­ju tik už jį. Kai jis yra, kaip ir pri­klau­so nuo me­ro, mies­tas kei­čia­si ir kei­čia­si į gerą­ ją pusę.

I.S.: – Ne man, o mums. Taip, mies­tas tam­pa gy­vas. Kartą vie­nam už­sie­nie­čiui pa­sa­ko­da­ma apie Vil­ nių pa­va­di­nau jį ma­žuo­ju Pa­ry­žiu­ mi. At­vykęs čia jis sakė: tik­rai, kaip gra­žu, ir upė ko­kia di­delė, ir pa­sta­ tai gražūs. Tik ta­da ir pa­ti į vi­sa tai at­krei­piau dėmesį. So­viet­me­čiu Vil­ nius bu­vo pil­kes­nis, ne toks gy­vas.

– O ky­lan­tys dan­go­rai­žiai jo vaizdą ge­ri­na ar ga­di­na?

A.S.: – Nėra taip, kad man ne­ pa­tiktų dan­go­rai­žiai, bet jie la­bai kliū­va se­na­mies­ty­je. Tai di­delė re­ gi­mo­ji tar­ša.

I.S.: – Man tai la­bai pa­tin­ka. Kad tik A.Zuo­kas dau­giau jų sta­tytų.

A.S.: – Na, ne­klys­ta tik tas, ku­ris nie­ko ne­da­ro.

– Kal­bant apie tai, kas ką da­ro.

Artė­ja de­ka­no rin­ki­mai. Jūsų kan­di­datū­ra iš­kel­ta. Esa­te nu­ si­teikęs to­liau ei­ti šiuo ke­liu?

A.S.: – Ne­ži­nau, kaip čia pa­sa­ ky­t i. Kaip su­s i­k los­t ys, taip bus ge­rai. Lo­giš­kai ir pro­tin­gai mąs­ tant, ge­r iau būtų būti ar­č iau skai­tyk­los ne­gu rek­to­ra­to. Bet ar išeis, ne­ži­nau.

– O jūs, po­nia Ire­na? Bai­gia­si jūsų ka­den­ci­ja Vals­ty­binė­je lie­ tu­vių kal­bos ko­mi­si­jo­je, iki ge­ gužės 15-osios tu­ri būti su­for­ muo­ta nau­ja ko­mi­si­ja.

I.S.: – Čia jau vis­kas, kry­žius. Ati­ dir­bau de­šimt metų, į tre­čią ka­den­ ciją tik­rai ne­bei­siu. Jau už­teks.

12

šeštadienis, vasario 25, 2012

14p.

Buvusio KGB šni­po iš­pa­žin­tis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

V.Domb­rovs­kis: „Svar­biau­sia – už­tik Val­dis Domb­rovs­kis ta­po Lat­vi­jos prem­je­ru tuo me­tu, kai ša­lis su­si­grū­mė su di­džiau­sia is­to­ri­jo­je fi­nan­si­ne kri­ze. Nors jo vy­riau­ sy­bė pa­tvir­ti­no skaus­min­gas re­for­mas, po­li­ti­kas iki šiol yra vie­ nas sėk­min­giau­siai dir­ban­čių Lat­vi­jos prem­je­rų. Apie da­bar­ ti­nę pa­dė­tį Lat­vi­jo­je, re­fe­ren­du­mą ir san­ty­kius su kai­my­nais – dien­raš­čio po­kal­bis su Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės va­do­vu.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas Ry­ga (Lat­v i­ja)

Kri­zės įvei­ki­mo re­cep­tas

– Esa­te vie­nas po­pu­lia­riau­sių mi­nist­rų pir­mi­nin­kų Lat­vi­jos is­to­ri­jo­je. Nors jū­sų vy­riau­sy­ bė įgy­ven­di­no skaus­min­gas, tie­sa, bū­ti­nas re­for­mas, jūs du­ kart sėk­min­gai iš­lai­kė­te po­pu­ lia­ru­mo eg­za­mi­ną. Ko­kia sėk­ mės pa­slap­tis?

– Na, ma­tyt, rei­kė­tų at­ski­ros iš­sa­ mios po­li­to­lo­gų ana­li­zės šiuo klau­ si­mu. Ta­čiau aki­vaiz­du, jog vi­ suo­me­nė su­vo­kė, kad iš­ti­ko kri­zė ir rei­kia kaip nors ją spręs­ti. Nuo 2008 iki 2012 m. mes nuo­lat tu­ rė­jo­me kar­py­ti biu­dže­tą ir di­din­ ti įplau­kas į jį. Pa­vyz­džiui, 2012 m. biu­dže­te įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tas fis­ka­li­nis ko­re­ga­vi­mas sie­kė net 17 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Tai mil­ži­niš­ka BVP da­lis, tad pri­va­lė­jo­me įgy­ven­din­ti skaus­min­ gas prie­mo­nes.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – kad pa­ sie­kė­me vy­riau­sy­bės ir suin­te­re­ suo­tų gru­pių su­si­ta­ri­mą. Bu­vo su­for­muo­ta va­di­na­mo­ji re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo gru­pė. Ją su­da­rė pro­ fe­si­nės są­jun­gos, darb­da­vių kon­fe­ de­ra­ci­jos, Ko­mer­ci­jos rū­mų, vie­tos val­džios at­sto­vai.

Su jais mes dis­ku­ta­vo­me ir dis­ ku­tuo­ja­me dėl biu­dže­to kon­so­li­ da­vi­mo prie­mo­nių, kad įveik­tu­me kri­zę. Ži­no­ma, pro­fe­si­nės są­jun­ gos ar vers­lo at­sto­vai ne vi­suo­met pa­ten­kin­ti, ta­čiau vi­sos ša­lys sė­di prie sta­lo, vi­si da­ly­vau­ja prii­mant spren­di­mus. Ma­nau, komp­ro­mi­so paieš­ka la­bai pa­de­da.

Kal­bant apie vy­riau­sy­bę, pra­dė­ jau dirb­ti vy­riau­sy­bės va­do­vu 2009 m. ko­vą. Tuo me­tu jau bu­vo aiš­ ku, su ko­kia kri­ze su­si­dū­rė­me. Be to, atė­jau į prem­je­ro po­stą iš opo­ zi­ci­nės par­ti­jos. Tai­gi, ma­nęs nie­ kas ne­kal­ti­no, kad bu­vau tas, ku­ris su­kė­lė kri­zę. Taip vi­suo­me­nei bu­vo leng­viau pa­si­ti­kė­ti ma­ni­mi ir ma­no vy­riau­sy­be. Ma­nau, tai bu­vo pra­ na­šu­mas.

– Praė­jo ke­le­ri me­tai nuo kri­zės pra­džios. Ko­kia da­bar po­li­ti­nė,

eko­no­mi­nė pa­dė­tis Lat­vi­jo­je?

Ko­kie iš­šū­kiai lau­kia?

– Na, ne­siim­siu de­ta­li­zuo­ti, kas vyks­ta Lat­vi­jos po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me, nes vi­suo­met kas nors vyks­ ta. Vy­riau­sy­bė tu­ri ke­lis la­bai svar­ bius iš­šū­kius. Nuo to, kaip su jais su­si­tvar­ky­si­me, pri­klau­so tai, koks sėk­min­gas bus vy­riau­sy­bės dar­ bas ir koa­li­ci­jos sta­bi­lu­mas. Da­ bar svar­biau­sia už­tik­rin­ti sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą. Tu­ri­me kur­ti nau­jų dar­bo vie­tų, vys­ty­ti pra­mo­ nės pro­duk­ci­jos ga­my­bą, ypač tą ga­my­bą, ku­rios pro­duk­ci­ja eks­por­ tuo­ja­ma į už­sie­nį. Ga­liau­siai rei­kia spręs­ti de­mog­ra­fi­nę pro­ble­mą. Ma­ nau, tai – es­mi­niai iš­šū­kiai.

Lat­vi­ja per­nai gruo­dį bai­gė Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) ir ES pro­gra­mą. To­dėl da­bar ga­li­me nu­ kreip­ti dė­me­sį nuo kri­zės prie jau mi­nė­tų klau­si­mų – eko­no­mi­kos au­ gi­mo, dar­bo vie­tų kū­ri­mo ir de­mog­ ra­fi­nių pro­ble­mų.

Aki­vaiz­du, jog vi­ suo­me­nė su­vo­kė, kad iš­ti­ko kri­zė ir rei­kia kaip nors ją spręs­ti.

San­ty­kiai su kai­my­nais

– Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai.

Pag­rin­di­nis klau­si­mas, re­gis, ener­ge­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­ mas. Ta­čiau kai ku­rie Lie­tu­vos po­li­ti­kai ir po­li­to­lo­gai įžvel­gia Lat­vi­jo­je Ru­si­jos įta­ką. Bai­mi­ na­ma­si rem­ti re­gio­ni­nį su­skys­ tin­tų du­jų ter­mi­na­lą, o ne­se­niai ir Lat­vi­ja pa­reiš­kė, kad ne­no­ rė­tų at­si­jung­ti nuo bend­ros su Ru­si­ja ener­ge­ti­kos sis­te­mos.

Ar yra pa­grin­do Lie­tu­vai ne­ri­ mau­ti?

– Ma­nau, šį klau­si­mą de­rė­tų už­ duo­ti tiems po­li­ti­kams ir po­li­to­ lo­gams, ku­rie reiš­kia abe­jo­nes dėl Lat­vi­jos. Iš es­mės, kuo jie pa­si­ti­ki ar ne – tai jų rei­ka­las. Ne­ga­liu nie­ ko pa­tar­ti. Ki­ta ver­tus, tu­riu pa­ brėž­ti, kad mes re­mia­me re­gio­ni­

nį ener­ge­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą ir, ti­kiuo­si, su­kur­si­me pa­ti­ki­mą par­ tne­rys­tę. Šiuo me­tu vyk­do­mi svar­būs ener­ ge­ti­kos pro­jek­tai, ku­riuo­se da­ly­ vau­ja vi­sos Bal­ti­jos ša­lys. Tie­sa, Lat­vi­jos po­li­ti­kai nie­kuo­met nė­ ra sa­kę, kad ne­pa­si­ti­ki lie­tu­viais, pa­vyz­džiui, dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to. Nė­ra kal­bė­ję apie ko­kias nors įta­kas.

Ki­taip sa­kant, mes tik­rai esa­ me suin­te­re­suo­ti vys­ty­ti re­gio­ni­nį ener­ge­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Juk esa­me suin­te­re­suo­ti da­ly­vau­ti Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­ te. Ži­no­ma, šis pro­jek­tas tu­ri bū­ti fi­nan­siš­kai per­spek­ty­vus ir da­ly­va­ vi­mo są­ly­gos tu­ri bū­ti skaid­rios.

Vis­gi po­li­tiš­kai esa­me įsi­pa­rei­ go­ję, kon­sul­tuo­ja­mės su prem­je­ru And­riu­mi Ku­bi­liu­mi. Ma­nau, pa­ da­rė­me ne­ma­žą pa­žan­gą.

Kal­bant apie su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą Lat­vi­jo­je, ma­nau, ši is­ to­ri­ja ne­sėk­min­ga. Jau be­veik dve­ jus me­tus Bal­ti­jos ša­lys ne­ga­li su­ si­tar­ti dėl re­gio­ni­nio ter­mi­na­lo.

Esa­me pa­pra­šę Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pa­reng­ti stu­di­ją, kad bū­tų nu­ sta­ty­ta, ku­rio­je vie­to­je sta­ty­ti ter­ mi­na­lą bū­tų pa­lan­kiau­sia.

Taip pat kal­ba­mės su EK dėl fi­ nan­sa­vi­mo šiam ter­mi­na­lui. Ta­ čiau da­bar, re­gis, lie­tu­viai links­ta prie sa­vo ter­mi­na­lo, es­tai taip pat žen­gia šiuo ke­liu. Tai reiš­kia, kad tik­riau­siai bus trys at­ski­ri ma­ži ter­mi­na­lai, ta­čiau tai, ma­no nuo­ mo­ne, ne­bus fi­nan­siš­kai pa­ts pa­ lan­kiau­sias spren­di­mas. Juk to­kiu at­ve­ju ne­gau­si­me ES fi­nan­sa­vi­mo.

Ma­ža to, Lat­vi­jos du­jų sau­gyk­ los In­ču­kal­ne, taip pat po­ten­cia­liai Duo­be­lė­je yra la­bai svar­bios re­gio­ no du­jų tie­ki­mo sau­gu­mui. Juk ir da­bar, kaip ži­no­te, iš sa­vo po­že­mi­ nių sau­gyk­lų ap­rū­pi­na­me du­jo­mis tiek Es­ti­ją, tiek Lie­tu­vą.

Tai­gi, jei kal­ba­me apie re­gio­ni­nį su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą Ry­go­ je, pa­sta­čius vamz­dy­ną, ku­ris su­ jung­tų ter­mi­na­lą su sau­gyk­lo­mis, bū­tų ga­li­ma tiek­ti du­jas į sau­gyk­ las, o pa­skui jau esa­mais du­jo­ta­ kiais į Lie­tu­vą ir Es­ti­ją. Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų tu­rė­ti priė­ji­mą prie inf­rast­ruk­tū­ros, o tai nu­ma­to

In­te­re­sas: Lat­vi­jos prem­je­ras V.Domb­rovs­kis tvir­ti­na, kad lat­viai vi­suo­met

tre­čia­sis ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tas, ir du­jo­ta­kį iš ter­mi­na­lo į sau­gyk­las.

Tai vis­kas. Ži­no­ma, ga­li­ma su­gal­ vo­ti ki­to­kių bū­dų, kaip už­tik­rin­ti sta­bi­lų du­jų tie­ki­mą, jei to no­ri­te.

Ta­čiau, aki­vaiz­du, tai ne­bus kai­nos po­žiū­riu pa­lan­kūs spren­di­mai. Vis­ gi mes ke­ti­na­me lauk­ti EK stu­di­jos ir žiū­rė­si­me, ką ji pa­sa­kys.

Ki­tas klau­si­mas, kai kal­ba­me apie gam­ti­nių du­jų sek­to­rių, – ko­kia pa­ žan­ga pa­da­ry­ta sie­kiant už­tik­rin­ti re­ver­si­nį du­jų tie­ki­mą Vi­du­rio ir Ry­ tų Eu­ro­po­je? Apie tai kal­ba­ma nuo 2006 m. Pa­vyz­džiui, Len­ki­ja suin­te­ re­suo­ta su­kur­ti re­ver­si­nį du­jų tie­ki­ mą iš Svi­nouis­cio ter­mi­na­lo į ry­tinę Len­ki­ją ir ta­da esa­ma inf­rast­ruk­ tū­ra, taip pat nau­jais du­jo­ta­kiais į mū­sų In­ču­kal­no sau­gyk­lą.

De­ja, iki šiol ne­ma­to­me Lie­tu­ vos pa­žan­gos šia link­me. Tai ga­li­ my­bė įvai­rin­ti ne tik du­jų tie­ki­mą, bet ir tie­ki­mo ke­lią. Juk Ru­si­ja in­ ves­ta­vo la­bai daug pi­ni­gų pa­sta­ty­ ti „Nord Stream“ du­jo­tie­kiui Bal­ti­ jos jū­ros dug­nu, ap­len­kiant Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją. To­dėl al­ter­na­ty­vus

du­jo­tie­kis iš Len­ki­jos į Bal­ti­jos ša­lis, gal net pri­jun­giant Vo­kie­ti­ją, leis­tų pa­nai­kin­ti Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­ nę izo­lia­ci­ją. De­ja, tu­riu pa­kar­to­ti, kad pa­žan­gos iš Lie­tu­vos ma­žai.

Api­bend­ri­nus, kai ku­rie da­ly­kai klos­to­si la­bai ge­rai, kai ku­rie ne.

Ki­ta ver­tus, tu­ri­me dirb­ti kar­tu, ir mes no­ri­me dirb­ti kar­tu, nors nie­ kas ne­ga­li pri­vers­ti ko nors dirb­ti kar­tu, jei jis to ne­no­ri.

– Kaip su Ru­si­jos ener­ge­ti­ kos sis­te­ma ir at­si­jun­gi­mu nuo jos?

– Ži­nau apie šias dis­ku­si­jas. EK pra­dė­jo ves­ti de­ry­bas šiuo klau­ si­mu. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – ką šiuo at­ve­ju va­di­na­me ener­ge­ti­niu sau­gu­mu? Ma­no nuo­mo­ne, es­mi­ nis as­pek­tas – elekt­ros ener­gi­jos ge­ne­ra­ci­jos pa­jė­gu­mai ir Bal­ti­jos ša­lių elekt­ros tink­lų su­jun­gi­mas su Skan­di­na­vi­jos ša­lių ir Len­ki­ jos. Bū­tent tai yra svar­biau­si da­ly­ kai. Klau­si­mas dėl sinch­ro­ni­za­ci­jos – te­gul EK tai ana­li­zuo­ja. Ži­nau tik tiek, kad to­kia sinch­ro­ni­za­ci­ja kai­

13

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Olan­di­jos prin­co ­ būk­lė pra­sta

Pro­tes­tas prieš ­ „Si­ri­jos drau­gus“

Olan­di­jos prin­cas Fri­so, ant­ra­sis ka­ra­lie­ nės Beat­ri­čės sū­nus, ga­li ne­beat­gau­ti są­ mo­nės po to, kai jį praė­ju­sią sa­vai­tę sli­ di­nė­jan­tį Aust­ri­jo­je už­griu­vo snie­go la­vi­ na. „Dėl po snie­gu pra­leis­to lai­ko jo sme­ ge­nys bu­vo ne­pa­kan­ka­mai ap­rū­pi­na­mos de­guo­ni­mi. Tai su­kė­lė šir­dies smū­gį, ku­ ris tru­ko apie 50 mi­nu­čių“, – va­kar sa­kė Insb­ru­ko uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės gy­dy­to­jas Wolf­gan­gas Kol­le­ris.

Tu­ni­so po­li­ci­ja va­kar laz­do­mis ap­tal­žė ke­ lias de­šim­tis pro­tes­tuo­to­jų, mė­gi­nu­sių įsi­ verž­ti į pa­sta­tą, ku­ria­me vyks­ta tarp­tau­ ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Si­ri­jos kri­zės te­ma. Pro­ tes­to da­ly­viai, šauk­da­mi „Kon­fe­ren­ci­jai – ne!“, „Jo­kių su­si­ti­ki­mų su ara­bų ša­lių prie­šais!“, mė­gi­no jė­ga įsi­verž­ti į vieš­bu­tį Tu­ni­so sos­ti­nės prie­mies­ty­je, kur dau­giau nei 60-ies ša­lių at­sto­vai su­si­rin­ko į pir­mą­ ją Si­ri­jos drau­gų kon­fe­ren­ci­ją.

94

-ąsias

ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo me­ti­nes va­kar iš­kil­min­gai pa­mi­nė­jo Es­ti­ja.

k­rin­ti sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą“ 2008–2010 m. kri­zė Lat­vi­jo­je 2008–2009 m. Lat­vi­ja la­biau­siai iš

2009 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­ka su­

Bal­ti­jos ša­lių pa­ty­rė pa­sau­lio eko­no­ mi­nės kri­zės pa­da­ri­nius. 2008 m. IV ket­vir­čio ša­lies BVP su­ma­žė­jo 10,5 pro­c.

si­trau­kė 18 pro­c. Atė­jęs į val­džią 2009 m. ko­vą V.Domb­rovs­kis įspė­ jo, kad Lat­vi­jai gre­sia bank­ro­tas, to­ dėl ša­lis tu­ri sku­biai įgy­ven­din­ti 700 Nors ne­dar­bo ly­gis 2008 m. gruo­dį mln. la­tų biu­dže­to kar­py­mo pro­gra­ sie­kė 7 pro­c., iki 2009 m. gruo­džio jis mą. Vis dėl­to vy­riau­sy­bė la­to ne­de­ išau­go iki 22,8 pro­c. Tai bu­vo di­džiau­ val­va­vo. Tai da­ry­ti pa­ta­rė TVF, nors ES prieš­ta­ra­vo. sias ne­dar­bo ly­gis ES.

t bu­vo ir yra suin­te­re­suo­ti bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­va.

nuo­tų mi­li­jar­dus eu­rų, o ko­kia bū­tų nau­da – neaiš­ku. Jei EK ren­gia stu­ di­ją šiuo klau­si­mu, pa­lau­ki­me. Be­ je, kai ta­pau Lat­vi­jos prem­je­ru, vi­ rė Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos dis­ku­si­jos dėl elekt­ros li­ni­jos su­jun­gi­mo su Šve­di­ jos. Ta­da priė­miau spren­di­mą, kad, jei lie­tu­viai to la­bai no­ri, pri­tar­si­me.

Ta­čiau iki šiol ky­la klau­si­mas, ką iš tie­sų ši sinch­ro­ni­za­ci­ja reiš­kia?

Ma­nau, šiuo at­ve­ju tu­rė­tu­me rim­ tai ap­svars­ty­ti vi­sus tech­ni­nius klau­ si­mus. Pas­kui ga­lė­si­me priim­ti svar­ bius spren­di­mus, ypač at­si­žvelg­da­mi į kai­ną, ku­ri yra di­de­lė, ir nau­dą.

– Gal taip sie­kia­ma ne eko­no­ mi­nių, o po­li­ti­nių taš­kų? Ban­ do­ma žūt­būt at­si­ri­bo­ti nuo Ru­ si­jos?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Te­gul EK dir­ba.

Kai bus pa­reng­ta EK stu­di­ja, ma­ ty­si­me, ko­kia nau­da ir ko­kia kai­na.

Ar tai ap­si­mo­ka.

– Kaip ver­tin­tu­mė­te idė­ją įtrauk­ti Bal­ta­ru­si­ją į Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą?

– Na, pir­mą sy­kį gir­džiu to­kią idė­ ją. Nie­kuo­met ne­bu­vo pa­na­šių dis­ ku­si­jų. Tad sun­ko­ka ko­men­tuo­ ti to­kį pa­siū­ly­mą. Ži­no­ma, jei toks pa­siū­ly­mas bū­tų, svars­ty­čiau tai su sa­vo eks­per­tais. Bet iki šiol nie­kas apie tai ne­kal­bė­jo.

Re­fe­ren­du­me bal­sa­vo prieš

– Re­fe­ren­du­mas dėl ru­sų kal­ bos Lat­vi­jo­je. Ko­kia jū­sų nuo­ mo­nė?

– Kal­bant apie re­fe­ren­du­mą, Lat­ vi­jos vy­riau­sy­bė ne­pa­lai­kė šios ini­cia­ty­vos nuo pat pra­džių. Aki­ vaiz­du, kad to­kia ini­cia­ty­va skir­ta vi­suo­me­nei skal­dy­ti, be to, kai kas re­fe­ren­du­mą iš­nau­do­jo siek­da­mas lai­mė­ti po­li­ti­nių taš­kų.

Bet šio re­fe­ren­du­mo pliu­sas tas, kad Lat­vi­jo­je pa­sta­ruo­ju me­tu įsi­ plies­kė la­bai ak­ty­vios dis­ku­si­jos dėl mū­sų ša­lies kons­ti­tu­ci­nių pa­grin­dų – de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pų, pi­ lie­čių tei­sių, žmo­gaus tei­sių, te­ri­to­ ri­nio in­teg­ra­lu­mo, ga­liau­siai – kal­ bos. Vis­gi lat­vių kal­ba – vie­nin­te­lė

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

vals­ty­bi­nė kal­ba Lat­vi­jo­je, Lat­vi­ja – vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je mes ga­ li­me puo­se­lė­ti sa­vo kal­bą ir kul­tū­ rą. To­dėl la­bai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems Lat­vi­jos gy­ven­to­jams, kad jie da­ly­va­vo. Ak­ty­vu­mas bu­vo di­ de­lis, di­des­nis nei per anks­čiau vy­ ku­sius re­fe­ren­du­mus.

Taip pat svar­bu, kad dau­ge­ lis tau­ti­nių ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­ jų at­sto­vų aiš­kiai pa­sa­kė „ne“ šiai ini­cia­ty­vai. Ru­sų kul­tū­ros bend­ruo­me­nė, uk­rai­nie­čių in­te­li­gen­tų bend­ruo­me­nė, žy­dų, len­kų, lie­tu­ vių, es­tų ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­jos ir jų at­sto­vai aiš­kiai iš­reiš­kė nei­gia­ mą nuo­mo­nę.

– Lat­vi­jos san­ty­kiai su Ru­si­ ja po re­fe­ren­du­mo. Ar ga­li­ma ti­kė­tis per­mai­nų, o gal vis­kas liks kaip bu­vę?

– Kol kas tik­rai ne­ma­to­me ko­kių nors reikš­min­gų mū­sų san­ty­kių lū­ žių. Lat­vi­ja suin­te­re­suo­ta kur­ti ge­ rus po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius san­ ty­kius su Ru­si­ja. Tik­rai, reikš­min­gų po­ky­čių nė­ra.

2009 m. vy­riau­sy­bė na­cio­na­li­za­vo

2010 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­ka ėmė

ant­rą pa­gal dy­dį Lat­vi­jos „Pa­rex“ ban­ką.

Vė­liau vy­riau­sy­bė krei­pė­si pa­gal­bos į TVF bei ES ir pra­šė su­teik­ti 7,5 mlrd. eu­rų pa­sko­lą. Po šio bank­ro­to rei­tin­gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ su­ma­ži­ no Lat­vi­jos kre­di­to rei­tin­gą iki BB+ – že­ miau­sio ka­da nors Lat­vi­jos tu­rė­to.

at­si­gau­ti ir pa­dė­tis sta­bi­li­za­vo­si. „Stan­ dard & Poor’s“ pa­kė­lė Lat­vi­jos rei­tin­ gą nuo ne­ga­ty­vaus į sta­bi­lų. 2006-ai­ siais 27,1 pro­c. sie­kęs Lat­vi­jos ei­na­mo­ sios są­skai­tos de­fi­ci­tas 2010 m. sta­bi­li­ za­vo­si, bu­vo pa­siek­tas per­vir­šis. Lat­vi­ jos eks­por­tas nu­sto­jo ma­žė­ti.

Dosjė 1993 m. bai­gė Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą, įgi­jo fi­zi­ko spe­cia­ly­bę.

2009 m. at­si­sta­

ty­di­nus prem­ je­r ui Iva­r ui 1995 m. Ry­gos tech­no­lo­gi­jos uni­ G o d ­m a ­n i u i ver­si­te­tas su­tei­kė tech­ni­kos ir eko­ V.Domb­rovs­ kis bu­vo pa­ no­mi­kos moks­lų ba­ka­lau­ro laips­nį. skir­tas Lat­ 1996 m. Lat­vi­jos uni­ver­si­te­te įgi­jo vi­jos mi­nist­ fi­zi­kos moks­lų ma­gist­ro laips­nį. ru pir­mi­nin­ 2005–2007 m. stu­di­ja­vo Ry­gos ku. tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to In­ži­ne­ 2010 m. ri­nės eko­no­mi­kos fa­kul­te­te ir įgi­jo ant­rą kar­tą mui­tų bei mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­ iš­rink­tas Lat­ mo ma­gist­ro laips­nį. vi­jos prem­je­ 1998–1999 m. Lat­vi­jos ban­ko Pi­ni­gų ru. Va­do­va­ po­li­ti­kos sky­riaus mak­roe­ko­no­mi­nės vo vy­riau­sy­ ana­li­zės spe­cia­lis­tas, 1999–2001 m. vy­ bei iki 2011 m. res­ny­sis eko­no­mis­tas, 2001–2002 m. spa­lio. vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas.

2011 m. po 2002–2004 m. par­ti­jos „Nau­jo­ji era“ bu­v u­s io Lat­v i­ val­dy­bos na­rys. 2002–2004 m. Lat­ jos pre­z i­d en­t o vi­jos Saei­mos aš­tun­to­sios ka­den­ci­ Val­d žio Zat­l e­r o jos na­rys, Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nist­ras. spren­di­mo pa­leis­ 2004–2006 m. Lat­vi­jos eko­no­mi­kos ti Saei­mą ir pir­ma­ mi­nist­ro pa­ta­rė­jas. lai­kių rin­ki­mų tre­ 2003–2004 m. ste­bė­to­jas Eu­ro­pos čią kar­t ą iš­r ink­t as Par­la­men­te, nuo 2004 m. Eu­ro­pos Lat­vi­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vu.

Par­la­men­to na­rys.

14

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las Bra­zi­li­jo­je praė­ju­sį sa­vait­ga­lį nu­vil­ ni­jo tra­di­ci­nis Rio de Ža­nei­ro kar­na­ va­las. 70 tūkst. žiū­ro­vų ste­bė­jo, kaip gar­siuo­ju 700 m il­gio sam­bod­ro­ mu ju­dė­jo tūks­tan­čiai šo­kė­jų ir dai­ ni­nin­kų. Ju­dan­čių plat­for­mų aukš­tis pri­ly­go tri­jų aukš­tų pa­sta­tui. Sam­ bo mo­kyk­los var­žė­si tar­pu­sa­vy­je, o ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja iš­rin­ko ge­riau­ sią. Nu­ga­lė­to­jos ti­tu­las šie­met ati­ te­ko mo­kyk­lai „Uni­dos da Ti­ju­ca“, įsteig­tai 1931 m. ir pel­niu­siai ne vie­ ną aukš­čiau­sią ap­do­va­no­ji­mą.

Buvusio KGB

In­ter­ne­ti­nė po­rnog­ra­fi­ja pa­su­ko nau­ja kryp­ti­mi Kas yra in­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai? Eman­ci­puo­tos iš­ma­nin­ gos mo­te­rys ar „sek­so spar­nuo­ čių fer­mos“ paukš­ty­tės? Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The Ti­ me“ žur­na­lis­tė ste­bė­jo, kaip dir­ba jau­na bri­tė, in­ter­ne­te pa­si­va­di­nu­ si Sa­ti­ne.

Drau­gės pro­fe­si­ja ne­truk­do

Mer­gi­na nu­bai­dė nuo lo­vos sa­vo ka­ti­ną, nu­siė­mė aki­nius, megz­ tas ko­ji­nes ir pa­to­giai įsi­tai­sė ant smė­lio spal­vos ap­klo­to. „Oi, man rei­kia ba­te­lių, – su­ si­grie­bė ji ir iš­si­trau­kė iš po lo­vos kre­mi­nius aukš­ta­kul­nius. – Jie vi­ sa­da pra­šo juos ap­siau­ti.“ Mer­gi­na įsi­jun­gė ne­šio­ja­mą­ jį kom­piu­te­rį įski­lu­siu ek­ra­nu ir, šyp­so­da­ma­si į in­ter­ne­to ka­me­rą, pra­dė­jo dar­bą – ėmė drau­giš­kai mo­juo­ti klien­tams, ku­rių ne­ma­ to ir ne­gir­di.

Dar­bas vyks­ta kuk­lia­me na­ me Vi­du­rio Ang­li­jo­je. Vai­ki­nas, su ku­riuo gy­ve­na Sa­ti­ne, pir­ma­ me aukš­te žai­džia kom­piu­te­ri­ nius žai­di­mus ir ne­tu­ri nie­ko prieš drau­gės pro­fe­si­ją – svar­biau­sia, kad nak­tį ji mie­ga su juo.

Dar­bas at­ro­do to­bu­las

21-ų Sa­ti­ne yra mie­la na­tū­ra­ li blon­di­nė, tu­rin­ti ma­dos ir rin­ ko­d a­ros spe­c ia­ly­b ės dip­l o­m ą.

Bet mer­gi­na pra­gy­ve­ni­mui už­ si­dir­ba ten­kin­da­ma ne­pa­žįs­ta­ mų žmo­nių įgei­džius. Už 1,2 sva­ ro ster­lin­gų (4,9 li­to) per mi­nu­tę ji pa­si­ren­gu­si šok­ti strip­ti­zą, per­ si­ren­gi­nė­ti vaid­me­nų žai­di­mams, kiš­tis į tar­pu­ko­jį įvai­rius daik­tus, mas­tur­buo­tis, keik­tis ar­ba tie­ siog ple­pė­ti apie se­ria­lus. Sa­ti­ ne per mė­ne­sį už­dir­ba 1–2 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (4,1–8,2 tūkst. li­tų), taip pat pa­pil­do­mai už­dar­

biau­ja te­le­vi­zi­jos šou „Sek­sas te­ le­fo­nu“.

Bri­tės nuo­mo­ne, jos dar­bas yra to­bu­las. Dar­bo die­na trun­ka vos ke­lias va­lan­das, ji nie­kur ne­tu­ ri ei­ti, pa­ti kont­ro­liuo­ja si­tua­ci­ ją ir yra sau­gi. Klien­tai ne­ga­li jos pa­lies­ti, o jei­gu pra­de­da svai­dy­ tis įžei­di­mais, Sa­ti­ne tuoj pat nu­ trau­kia ry­šį.

Bri­tės nuo­mo­ne, jos dar­bas yra to­bu­las.

Dar­bo die­na trun­ka vos ke­lias va­lan­das, ji nie­kur ne­tu­ri ei­ti, pa­ti kont­ro­liuo­ja si­ tua­ci­ją ir yra sau­gi.

Pa­sak „The Ti­me“, Sa­ti­ne dir­ ba vie­no­je spar­čiau­siai au­gan­ čių vers­lo sri­čių pa­sau­ly­je. Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus po­r nog­ra­f i­jos pra­m o­n ė ge­ro­ kai pa­si­kei­tė. Mo­ka­mi tink­la­la­ piai bank­ru­tuo­ja, nes neat­lai­ko kon­ku­ren­ci­jos su pi­ra­ti­ne pro­ duk­ci­ja. O fri­vo­liš­kas spek­tak­lis prie­šais in­ter­ne­to ka­me­rą, at­ lie­ka­mas klien­to už­sa­ky­mu, yra per­ne­lyg as­me­niš­kas, kad pi­ra­tai ga­lė­tų jį pa­vog­ti.

Ma­ža to, in­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai tu­ri sa­vy­bę, ku­ri po­rnog­ra­ fi­jo­je ver­ti­na­ma la­biau už vis­ką: jos yra tik­ros. Por­nog­ra­fi­jos kū­ rė­jai pa­ste­bė­jo, kad žiū­ro­vams la­ biau­siai pa­tin­ka va­di­na­mie­ji na­mų vaiz­de­liai. In­ter­ne­to ka­me­rų mo­ de­liai taip pat ne­sle­pia, kad dir­ ba na­muo­se. Net­gi stu­di­jo­se dir­ ban­čios mer­gi­nos sė­di ka­bi­no­se su mie­ga­mo­jo in­ter­je­ru.

Keis­ti įgei­džiai

Klien­tai mer­gi­noms pa­tei­kia keis­ čiau­sių pra­šy­mų. Vie­nas vy­riš­kis pa­pra­šė Sa­ti­ne paim­ti oro ba­lio­ nė­lį ir pa­trin­ti juo sa­vo odą, nes jam pa­tin­ka ši­tas gar­sas. Kar­tais vy­rai pa­pra­šo įjung­ti dvi­pu­sį ry­ šį, kad mer­gi­na juos ir­gi ma­ty­tų.

Maž­daug penk­ta­da­lis klien­tų net ne­pra­šo jos nu­si­reng­ti, jiems pa­ kan­ka pa­pras­to bend­ra­vi­mo. „Yra toks vie­nas ūki­nin­kas iš Sa­ fol­ko. Pa­gy­ve­nęs vy­ru­kas. Jį vi­sos mer­gi­nos ži­no, nes jis siun­ti­nė­ja joms sal­du­my­nus. Jis tie­siog no­ ri bend­rau­ti, o ma­no var­du ne­tgi pa­va­di­no vie­ną sa­vo kar­vių“, – pa­sa­ko­jo Sa­ti­ne.

Trau­kia jau­nas mer­gi­nas

Dau­gu­ma tink­la­la­pio „Li­ve­Jas­min“ mo­de­lių – mer­gi­nos iš bu­vu­sio ko­ mu­nis­ti­nio blo­ko. Šis vers­las pa­ trauk­lus toms, ku­rios skurs­ta ar­ba ne­tu­ri ge­rai mo­ka­mo dar­bo. Be to, jį ga­li­ma de­rin­ti su moks­lais, ki­tu dar­bu ir ne­tgi mo­ti­nos pa­rei­go­mis.

Bet fe­mi­nis­tė, so­cio­lo­gi­jos pro­fe­ so­rė ir su po­rnog­ra­fi­ja ko­vo­jan­ ti ak­ty­vis­tė Gail Di­nes įspė­ja, kad po­rnog­ra­fi­jos pra­mo­nė mo­te­rims ga­li tap­ti var­tais į pro­sti­tu­ci­ją.

Ji ne­ri­mau­ja ir dėl stip­rio­sios ly­ties at­sto­vų: „Jei­gu vy­ras įpras va­do­vau­ti ne­pa­žįs­ta­mai mer­gi­nai ir vers­ti ją ten­kin­ti jo kap­ri­zus, jis pra­dės ma­ny­ti, kad tu­ri tei­sę taip pat elg­tis ir tik­ra­me gy­ve­ni­me, ar ne taip?“ „Bet tuo me­tu, kai jau­ni­mo ne­ dar­bas spar­čiai au­ga, in­ter­ne­to ka­me­rų mo­de­lio pro­fe­si­ja tam­pa vis pa­trauk­les­nė mer­gi­noms, ku­ rios jau ap­nuo­gi­na sa­vo gy­ve­ni­ mus ir kū­nus so­cia­li­niuo­se tink­ luo­se – ir vi­siš­kai ne­mo­ka­mai“, – re­ziu­muo­ja „The Ti­me“. „The Ti­me“ inf.

Pra­na­šu­mas: in­ter­ne­to ka­me­rų mo­de­liai tu­ri sa­vy­bę, ku­ri po­rnog­ra­fi­jo­je ver­ti­na­ma la­biau už vis­ką, – mo­

terys yra tik­ros.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tuo me­tu, kai vie­nas KGB ab­sol­ven­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ruo­šia­si grįž­ti į pre­zi­ den­to po­stą, ki­tas šios mo­kyk­los auk­lė­ti­ nis trau­kia į die­nos švie­są tam­sų Ru­si­jos šni­pų pa­sau­lį.

Dvi­gu­bas agen­tas

B.Kar­pič­ko­vas gi­mė 1959 m. so­vie­ ti­nė­je Lat­vi­jo­je, užau­go pa­trio­tiš­ ko­je ko­mu­nis­ti­nė­je šei­mo­je ir ta­po in­ži­nie­riu­mi. Vy­ras dir­bo kos­mi­ nės pra­mo­nės dalių ga­myk­lo­je, kai jam dar­bą pa­siū­lė KGB. 1984 m.

B.Kar­pič­ko­vas įsto­jo į KGB mo­kyk­ lą Mins­ke, ten iš­mo­ko ge­rai šau­dy­ti ir žu­dy­ti pli­ko­mis ran­ko­mis. Bai­gęs moks­lus jis bu­vo pa­skir­tas į KGB sky­rių Ry­go­je, į pres­ti­ži­nę Ant­rą­ją val­dy­bą, ku­ri vyk­dė kontrž­val­gy­bą, ir už­si­tar­na­vo ma­jo­ro laips­nį. Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai, B.Kar­ pič­ko­vas at­si­dū­rė Mask­vai prie­šiš­ ko­je ne­prik­lau­so­mo­je Lat­vi­jo­je. Jis įsi­dar­bi­no šios ša­lies spe­cia­lio­jo­je tar­ny­bo­je, bet to­liau slap­tai tei­kė in­for­ma­ci­ją KGB, per­va­din­tam į Fe­ de­ra­li­nę sau­gu­mo tar­ny­bą (FST).

Tre­je­tą me­tų B.Kar­pič­ko­vas bu­ vo kla­si­ki­nis dvi­gu­bas agen­tas.

Jis pa­pa­sa­ko­jo, kad bu­vo įsi­ga­vęs į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­sa­dą Ry­go­je ir įren­gęs jo­je klau­sy­mosi įran­gą. B.Kar­pič­ko­vas vyk­dė įžū­ lias Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos de­zin­for­ma­vi­mo ope­ra­ci­jas. Vy­ras iki šiol sau­go­ja sa­vo dar­bo įran­kius: vis­rak­čius, skir­tus įsi­brau­ti į bu­tus, ir spe­cia­lų ske­ne­rį, lei­džian­tį klau­ sy­tis po­kal­bių per at­stu­mą, pa­na­ šų į ma­sy­vų ne­šio­ja­mą­jį ra­di­jo ry­ šio apa­ra­tą.

Se­ni nuo­ty­kiai

Bet 1995 m. B.Kar­pič­ko­vui ki­lo pro­ble­mų. Jam vis la­biau ne­pa­ti­ko ko­rum­puo­ta FST, ku­ri, anot vy­ro, nu­sto­jo jam mo­kė­ti. Lat­viai pra­ dė­jo jį įta­ri­nė­ti dir­bant ru­sams. Kai bu­vo de­mas­kuo­tas, B.Kar­pič­ko­vas bu­vo pri­vers­tas iš­vyk­ti į Ru­si­ją, ke­ le­tą mė­ne­sių pra­lei­do Mask­vos ka­ lė­ji­me. Vė­liau šni­pas, pa­si­nau­do­ jęs pa­dirb­tu pa­su, pa­bė­go į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Nuo to lai­ko jis ne­si­lan­kė nei Lat­vi­jo­je, nei Ru­si­jo­je.

Gy­ven­da­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je B.Kar­pič­ko­vas pa­ra­šė iš­sa­ mius me­mua­rus apie dar­bą KGB ir da­bar ieš­ko lei­dė­jo. Me­mua­ruo­se jis pa­sa­ko­ja apie sa­vo se­nus nuo­ ty­kius: ope­ra­ci­jas su psi­chot­ro­pi­ niais nar­ko­ti­kais, įsa­ky­mą nu­žu­ dy­ti ir at­ve­jį, kai Ru­si­jo­je vie­šė­jęs Ja­po­ni­jos ka­ro ata­šė su­pra­to, jog yra se­ka­mas, ir sa­vo vieš­bu­čio nu­ me­ry­je pa­si­sta­tė pa­la­pi­nę.

„Jis bu­vo ge­rai pa­si­ren­gęs“, – pri­si­mi­nė B.Kar­pič­ko­vas.

O FST de­vi­zas bu­vo „Ži­no­ti vis­ ką“. To­dėl, va­do­vau­jan­tis stan­dar­ ti­niu tar­ny­bos pro­to­ko­lu, „bla­kių“ bu­vo pri­kam­šy­ta vi­sur, įskai­tant tua­le­tą ir mie­ga­mą­jį.

B.Kar­pič­ko­vas jau­ čia mir­ti­ną nuo­var­gį nuo šni­pų pa­sau­lio, ku­ris anaip­tol ne­pri­ me­na is­to­ri­jų apie Džeim­są Bon­dą. Šni­pų ne­su­ma­žė­jo

Ru­si­ja ak­ty­viai šni­pi­nė­ja Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, kur gy­ve­na daug ru­ sų. Pa­bė­gu­siam B.Kar­pič­ko­vui rei­ kė­jo nau­jos erd­vės sa­vo ta­len­tams, ir jis ėmė­si slap­tų ko­mer­ci­nių ty­ ri­mų ru­sų at­žvil­giu, įskai­tant oli­ gar­chus Bo­ri­są Be­re­zovs­kį ir Ro­ ma­ną Ab­ra­mo­vi­čių. Vie­nu me­tu vy­ras bu­vo įsi­trau­kęs į pro­krem­ liš­ką jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ją „Na­ ši“ ir da­ly­va­vo ru­sų, smer­kian­čių V.Pu­ti­no re­ži­mą, disk­re­di­ta­vi­mo ope­ra­ci­jo­se. Jų pa­grin­di­niais tai­ ki­niais ta­po B.Be­re­zovs­kis ir če­ čė­nų se­pa­ra­tis­tų ly­de­ris Ach­me­ das Za­ka­je­vas.

B.Kar­p ič­ko­vas pri­ta­r ia bri­ tų žval­gy­bos va­do­vui Jo­nat­ha­ nui Evan­sui, kad pa­si­bai­gus Šal­ta­ jam ka­rui ne­le­ga­lių Ru­si­jos agen­tų Lon­do­ne ne­su­ma­žė­jo. „Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja yra vie­na pa­ grin­di­nių Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ ny­bų veik­los kryp­čių“, – tvir­ti­no B.Kar­pič­ko­vas.

Pa­sak jo, po Rug­sė­jo 11-osios bri­tų spe­cia­lio­sios tar­ny­bos pa­ grin­di­nį dė­me­sį sky­rė ko­vai su is­ la­mo ekst­re­miz­mu ir ti­kė­jo­si, kad ru­sai pa­da­rys tą pa­tį bei su­ma­žins agen­tų skai­čių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je. Bet Mask­va to ne­pa­da­rė.

Pri­mi­ty­vūs me­to­dai

Vis dėl­to dau­ge­liui ky­la abe­jo­nių, ar Ru­si­jos agen­tai pa­vo­jin­gi. Kai Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se 2010 m. bu­vo de­mas­kuo­tas šni­pų tink­las, va­do­ vau­ja­mas ža­vio­sios An­nos Chap­ man, paaiš­kė­jo, jog tai vi­siš­ki ne­

15

šeštadienis, vasario 25, 2012

pasaulis Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­las

B šni­po iš­pa­žin­tis

Ar rei­ka­lin­ga tre­čio­ji ly­tis?

Pa­sau­ly­je kas­met gims­ta tūks­tan­ čiai vai­kų, ne­tu­rin­čių aiš­kios ly­ ties. Aukš­čiau­sias Vo­kie­ti­jos eti­ kos or­ga­nas spren­džia, ar su­teik­ti jiems at­ski­rą tei­si­nį sta­tu­są.

da­bar mes ju­da­me vie­na kryp­ti­mi ir ne­pa­lie­ka­me erd­vės ar­gu­men­ tams prieš vy­rau­jan­čią teo­ri­ją“, – tvir­ti­no eks­per­tė.

Siū­lo nai­kin­ti ly­ties skil­tį

Sun­kus gal­vo­sū­kis

Kai 1965-ai­siais gi­mė Dia­na Hart­ mann, gy­dy­to­jai ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mą: „Ber­niu­kas ar mer­gai­ tė?“ Kū­di­kis bu­vo svei­kas, bet jo ly­tis, me­di­kų žo­džiais, bu­vo neaiš­ ki. Dia­na tu­rė­jo abie­jų ly­čių bruo­ žų. Gy­dy­to­jai nu­spren­dė, kad tai tu­rė­tų bū­ti ber­niu­kas, bet mo­ti­na kū­di­kį ma­tė kaip mer­gai­tę ir pa­va­ di­no jį Dia­na. Gy­dy­to­jai siū­lė at­lik­ti ope­ra­ci­ją, bet mo­ti­na at­si­sa­kė.

D.Hart­mann at­ve­jis nė­ra uni­ka­ lus. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad vien Vo­ kie­ti­jo­je kas­met gims­ta nuo 80 iki 120 in­ter­sek­sua­lių kū­di­kių. Jie ne­ tu­ri vie­nai ar ki­tai ly­čiai bū­din­go chro­mo­so­mų rin­ki­nio, jų hor­mo­ nai funk­cio­nuo­ja ki­taip ne­gu dau­ gu­mos žmo­nių, jie ga­li tu­rė­ti vy­ ro ar­ba mo­ters ge­ni­ta­li­jas – ar­ba abie­jų mi­ši­nį.

Vi­suo­me­nė­je, ku­rio­je tiek daug pri­klau­so nuo ly­čių skir­tu­mų, neaiš­ku­mas šiuo klau­si­mu ke­lia dau­gy­bę rū­pes­čių tiek tė­vams, tiek gy­dy­to­jams, tiek val­džiai.

Kaip už­tik­rin­ti orų gy­ve­ni­mą?

Ak­ty­vu­mas: B.Kar­pič­ko­vas pri­ta­ria bri­tų žval­gy­bai, kad pa­si­bai­gus Šal­ta­jam ka­rui ne­le­ga­lių Ru­si­jos agen­

tų Lon­do­ne ne­su­ma­žė­jo.

mok­šos. Ru­si­jos slap­tos ope­ra­ci­jos Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir­gi at­ro­do ga­na pri­mi­ty­vios. 2004 m. B.Kar­ pič­ko­vas su­si­ti­ko su dviem „Na­ši“ at­sto­vais, at­vy­ku­siais iš Mask­vos.

Jie mo­kė­jo po 4,5 sva­ro ster­lin­gų (pa­gal da­bar­ti­nį kur­są – 18 li­tų) gry­nai­siais de­monst­ran­tams už da­ly­va­vi­mą pro­krem­liš­kuo­se mi­ tin­guo­se: pro­tes­to ak­ci­jo­je prieš A.Za­ka­je­vą ir prieš žur­na­lis­tę Aną Po­lit­kovs­ka­ją, ku­ri po dve­jų me­tų bu­vo nu­žu­dy­ta sa­vo dau­gia­bu­čio laip­ti­nė­je Mask­vo­je.

B.Kar­pič­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad ra­dioak­ty­vios ar­ba­tos Lon­do­ne iš­gė­ru­sį Alek­sand­rą Lit­vi­nen­ką ir­ gi nu­žu­dė bu­vęs jo darb­da­vys. Bu­

„Shut­ters­tock“, „The Guar­dian“ nuo­tr.

vęs šni­pas ti­ki­na, kad įspė­jo bri­tų spe­cia­lią­sias tar­ny­bas apie pla­ nuo­ja­mą žmog­žu­dys­tę, bet jos esą ig­no­ra­vo pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją.

B.Kar­pič­ko­vas pri­dū­rė, jog A.Lit­vi­nen­kos lik­vi­da­vi­mo ope­ra­ ci­jo­je taip pat da­ly­va­vo Lon­do­ne dir­bęs Ru­si­jos dip­lo­ma­tas, ku­ris vė­liau žu­vo mįs­lin­go­mis ap­lin­ky­ bė­mis.

Ne­bi­jo, bet mir­ti­nai pa­var­go

Da­bar B.Kar­pič­ko­vas sten­gia­si gy­ ven­ti ne­pas­te­bi­mas. Jis ra­šo, se­ka įvy­kius Ru­si­jo­je ir vyks­ta į ke­lio­ nes, ku­rių tiks­lo ne­no­ri skelb­ti.

Vy­ras nie­kuo­met ne­ga­li at­si­pa­lai­ duo­ti, nes įta­ria, kad agen­tai, dir­

ban­tys Ru­si­jos am­ba­sa­do­je Lon­ do­ne, iki šiol jį se­ka. Bu­vęs šni­pas tei­gia su­lau­kęs gra­si­ni­mų mir­ti­ mi ir ne kar­tą pa­ste­bė­jęs prie sa­ vo na­mų au­to­mo­bi­lių su Ru­si­jos dip­lo­ma­ti­niais nu­me­riais.

B.Kar­pič­ko­vas gy­ve­na Lon­do­ne jau dau­giau nei de­šimt­me­tį, bet iki šiol yra pri­vers­tas lai­ky­tis mask­ vie­tiš­kų tai­syk­lių ir ne­pa­mirš­ti kontrž­val­gy­bi­nin­ko įgū­džių. Ta­ čiau jis ti­ki­na, kad ne­jau­čia bai­ mės, bet ne­ri­mau­ja dėl žmo­nos ir vai­kų sau­gu­mo ir jau­čia mir­ti­ ną nuo­var­gį nuo šni­pų pa­sau­lio, ku­ris anaip­tol ne­pri­me­na is­to­ri­ jų apie Džeim­są Bon­dą. „The Guar­dian“ inf.

Vo­kie­ti­jos na­cio­na­li­nė eti­kos ta­ ry­ba nuo 2010 m. gruo­džio svars­ to, kaip už­tik­rin­ti to­kiems vai­ kams orų ir vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą.

Ji kon­sul­tuo­ja­si su me­di­kais, tei­ si­nin­kais, so­cio­lo­gi­jos eks­per­tais bei pa­čiais in­ter­sek­sua­lais ir ar­ti­ miau­sio­mis sa­vai­tė­mis ža­da pri­ sta­ty­ti ata­skai­tą.

Pag­rin­di­niai klau­si­mai, ku­riuos sten­gia­si iš­spręs­ti ta­ry­ba, – ar įves­ti tre­čią­ją ly­tį ir ar leis­ti in­ter­sek­sua­ lams at­lik­ti ly­ties ko­re­ga­vi­mo ope­ ra­ci­jas, ir jei­gu taip, ko­kio am­žiaus ir ko­kio­mis są­ly­go­mis. Iki šiol to­kios ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos kū­di­kiams iki vie­nų me­tų, ši­taip sten­gian­tis ap­ sau­go­ti juos nuo trau­mų. Šlėz­vi­go-Holš­tei­no uni­ver­si­te­ ti­nės kli­ni­kos pro­fe­so­rius Ola­fas Hior­tas tei­gia, kad rei­kė­tų nu­sta­ ty­ti aiš­kias gai­res ir įsteig­ti spe­cia­ lius cent­rus, ku­rie teik­tų pa­gal­bą bei in­for­ma­ci­ją gy­dy­to­jams ir in­ ter­sek­sua­lių vai­kų tė­vams.

Me­di­ci­nos is­to­ri­kė Ul­ri­ke Klöp­ pel at­krei­pė dė­me­sį, kad iki šiol ty­ri­mai bu­vo at­lie­ka­mi su vai­kais, ku­riems jau bu­vo at­lik­ta ly­ties ko­ rek­ci­ja. „Klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti toks: „Ar in­ter­sek­sua­lai, ku­riems ne­bu­vo at­ lik­ta ope­ra­ci­ja, ne­ga­li vi­sa­ver­tiš­kai gy­ven­ti?“ Tai bū­tų moks­liš­ka. O

D.Hart­mann ir­gi no­ri dau­giau in­ for­ma­ci­jos – ne tiek me­di­ci­ni­niais tiks­lais, kiek bend­roms ly­ties ir in­ ter­sek­sua­lu­mo są­vo­koms api­brėž­ti.

Ji at­sar­giai ver­ti­na siū­ly­mus įves­ti tre­čią­ją ly­tį, nes ši­taip in­ter­sek­sua­ lai ga­li tap­ti dar la­biau izo­liuo­ti.

Vien Vo­kie­ti­jo­je kas­ met gims­ta nuo 80 iki 120 in­ter­sek­sua­ lių kū­di­kių.

„Kas pri­klau­so tre­čia­jai ly­čiai? O kas pir­ma­jai ir ant­ra­jai?“ – abe­jo­ nė­mis da­li­jo­si D.Hart­mann.

Pa­gal da­bar­ti­nius Vo­kie­ti­jos įsta­ ty­mus kū­di­kio ly­tis tu­ri bū­ti už­re­ gist­ruo­ta per sa­vai­tę nuo gi­mi­mo.

Išs­kir­ti­niais at­ve­jais ga­li­mos išim­ tys, bet ne il­giau, nei vai­kas pa­ sieks ly­ti­nę bran­dą. Dau­ge­lis pri­ta­ ria siū­ly­mui me­di­ci­nos do­ku­men­tų ly­ties skil­ty­je įves­ti tre­čią punk­tą.

Bet kaip jis tu­rė­tų skam­bė­ti?

Me­di­ci­nos is­to­ri­kė U.Klöppel siū­lo iš­vis pa­nai­kin­ti ly­ties skil­tį ar­ba leis­ti už­pil­dy­ti ją tuo­met, kai žmo­gus pa­ts ga­lės pa­si­rink­ti, ko­ kios ly­ties no­ri bū­ti.

O.Hior­tas siū­lo nu­spręs­ti, ko­kiais at­ve­jais skirs­ty­mas į ly­tis yra svar­ bus, o ko­kiais iš­vis ne­rei­ka­lin­gas. „Ar kū­di­kis svei­kas?“ – tai pir­ mas klau­si­mas gi­mus vai­kui. Bet ant­ra­sis – „Ber­niu­kas ar mer­gai­ tė?“ – atei­ty­je ga­li bū­ti for­mu­luo­ ja­mas ki­taip ar­ba iš­vis at­mes­tas“, – tei­gė pro­fe­so­rius. „Die Welt“ inf.

16

Šeštadienis, vasario 25, 2012

18p.

LASF pre­zi­den­tas G.Fur­ma­na­vi­čius džiau­gia­si stip­rė­jan­čio­mis au­to­mo­bi­lių spor­to po­zi­ci­jo­mis.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

Kelias į Londoną

sportas

R.Guš­či­nas: „Olim­pi­nis fi­na­las bū Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lie­tu­ va tu­rės net du gim­nas­ti­kos at­sto­vus – Ro­kas Guš­či­nas ir Lau­ra Švil­pai­tė pa­te­ko tarp 196 at­le­tų, lie­pos 28–rugpjūčio 7 d. ko­ vo­sian­čių „North Green­wich“ are­no­je.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Is­to­ri­nius ke­lia­la­pius lie­tu­viai iš­ ko­vo­jo šie­met sau­sį to­je pa­čio­je olim­pi­nė­je „North Green­wich“ ba­ zė­je vy­ku­sio­se at­ran­kos var­žy­bo­se.

Nors 21-ų R.Guš­či­nas dau­gia­ko­vė­ je užė­mė 42-ąją vie­tą, o L.Švil­pai­tė bu­vo 56-oji, to pa­ka­ko, kad jie bū­tų įra­šy­ti į olim­pie­čių są­ra­šus. „Ši sėk­mė ir olim­pi­nis ke­lia­la­pis tik­rai ne­bu­vo at­si­tik­ti­nis. Kryp­tin­ gai ėjo­me šio tiks­lo link, daug tre­ ni­ra­vo­mės ir sun­kiai dir­bo­me. Te­ko paau­ko­ti ne vie­ną va­sa­rą ir pa­ga­ liau 2011-ai­siais su­lau­kė­me at­pil­ do. Sėk­min­gai pa­vy­ko pa­si­ro­dy­ ti Ja­po­ni­jo­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te, ku­ria­me bu­vo da­li­ ja­mi ke­lia­la­piai į olim­pi­nių žai­ dy­nių at­ran­kos var­žy­bas. Sau­sio pra­džio­je for­tū­na ne­nu­si­su­ko ir Lon­do­ne“, – kol kas aukš­čiau­siu sa­vo spor­ti­nės kar­je­ros pa­sie­ki­mu džiau­gė­si R.Guš­či­nas.

– Ro­kai, ši sėk­mė la­biau nu­ste­ bi­no ta­ve ar ap­lin­ki­nius? – pa­ klau­sė­me ša­lies gim­nas­ti­kos ly­ de­rio.

– Sa­vo jė­go­mis pa­si­ti­kiu vi­sa­da.

Tre­ne­riai ir ar­ti­mie­ji taip pat į ma­ ne dė­jo daug vil­čių. Jau­čiau šio­kį to­kį psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą ir ne­ no­rė­jau nu­vil­ti. Pa­si­ruo­šęs bu­vau la­bai ge­rai. Iš tie­sų Lon­do­ne ma­no re­zul­ta­tas dar ga­lė­jo bū­ti ge­res­nis, ta­čiau už­te­ko ir šio pa­sie­ki­mo.

– Ar yra spor­ti­nin­kų, ku­rie mū­ sų ša­ly­je su­da­ro tau kon­ku­ren­ ci­ją?

– Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se kon­ku­ ren­ci­ja ga­lė­tų bū­ti di­des­nė. Pas­ ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus aiš­kiai do­mi­nuo­ju Lie­tu­vo­je vyks­tan­čio­se var­žy­bo­se, tad di­des­ni iš­ban­dy­mai – tik tarp­tau­ti­nės var­žy­bos. Vis dėl­to au­ga ne­blo­ga pa­mai­na. Pa­ vyz­džiui, Vil­niu­je yra ke­li jau­ni per­ spek­ty­vūs vai­ki­nai. Ma­nau, po ke­ le­rių me­tų jie mes man iš­šū­kį ir teks kaip rei­kiant pa­si­var­žy­ti.

– Ko­kius tiks­lus kel­si­te olim­ pia­do­je?

– Konk­re­čios vie­tos ne­pla­nuo­ja­ me. Tai bus pir­mo­ji ma­no olim­pia­ da, tad no­rė­čiau pa­si­ro­dy­ti kuo ge­ riau. Rea­liai ver­ti­nu sa­vo ga­li­my­bes, ta­čiau vi­suo­met mėgs­tu sa­ky­ti, kad

Iš­v ien: R.Guš­či­no ir tre­ne­rio V.Bo­go­mo­lo­vo (kai­rė­je) bend­ra­dar­bia­

vi­mas trun­ka jau tre­čius me­tus.

Ko­zi­ris: pra­ti­mai ant žie­dų – vie­na stip­riau­sių R.Guš­či­no gim­nas­ti­kos dau­gia­ko­vės rung­čių.

ste­buk­lų bū­na. Jei pa­vyk­tų pa­tek­ ti į fi­na­lą tarp aš­tuo­nių stip­riau­sių gim­nas­tų, tai bū­tų nuo­sta­bus re­zul­ ta­tas, vir­šū­nė.

– Esi kau­nie­tis, ta­čiau ne­ma­žai lai­ko pra­lei­di var­žy­bo­se už­sie­ ny­je. Ar dar pa­lai­kai ry­šius su sa­vo bu­vu­siu tre­ne­riu Ro­lan­du Zak­šaus­ku?

– Šis tre­ne­ris at­ve­dė ma­ne į di­dį­jį spor­tą, su juo pra­lei­dau pir­muo­sius 15 sa­vo kar­je­ros me­tų. Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus jis dir­ba Vo­kie­ti­jo­je.

Kar­tais pa­kvie­čia ma­ne ir da­ly­vau­ju šio­je ša­ly­je vyks­tan­čio­se tarp­tau­ti­nė­ se var­žy­bo­se, man su­tei­kia­ma pro­ga ten pa­si­tre­ni­ruo­ti. Iš­vy­kus jam, pa­ te­kau į Kau­ne dir­ban­čio Vla­do Bo­go­ mo­lo­vo ran­kas. Džiau­giuo­si tre­čius

me­tus trun­kan­čiu mū­sų bend­ra­dar­ bia­vi­mu, o iš­ko­vo­tas ke­lia­la­pis ro­do, kad ju­da­me tei­sin­ga link­me.

– Kaip vyks pa­si­ruo­ši­mas Lon­ do­no olim­pi­niam tur­ny­rui?

– Var­žy­bų gra­fi­kas įtemp­tas. Jau da­bar vis­kas su­pla­nuo­ta ke­liems mė­ne­siams į prie­kį. Iki olim­pia­dos ke­ti­nu da­ly­vau­ti ma­žiau­siai de­

Tiks­las: at­kak­lu­mu iš­si­ski­rian­tis at­le­tas tu­ri slap­tą sva­jo­nę – pir­mo­jo­je sa­vo olim­pia­do­je pa­tek­ti į stip­riau­

sių­jų aš­tun­tu­ką.

17

Šeštadienis, vasario 25, 2012

sportas Pra­lai­mė­jo stip­res­niems

Pa­ge­ri­no ­ re­kor­dą

Pa­si­žy­mė­jo ­ MHL ma­če

Ma­riaus Stan­ke­vi­čiaus ir Gied­riaus Ar­laus­kio at­sto­ vau­ja­mi klu­bai bai­gė pa­si­ro­ dy­mą Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­go­ je. Ro­mos „La­zio“ su M.Stan­ ke­vi­čiu­mi še­šio­likt­fi­na­ly­je 1:3 ir 0:1 pra­lai­mė­jo Mad­ri­do „At­ le­ti­co“, o Ka­za­nės „Ru­bin“ su G.Ar­laus­kiu (nuo­tr.) 0:1 ir 0:1 – Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“.

Po trau­mų at­si­ga­vu­si olim­pi­ nė šuo­lių su kar­ti­mi čem­pio­nė ru­sė Je­le­na Isin­ba­je­va 1 cen­ ti­met­ru pa­ge­ri­no už­da­rų pa­ tal­pų pa­sau­lio re­kor­dą, per var­žy­bas Stok­hol­me iš­šo­ku­ si į aukš­tį 5,01 m. J.Isin­ba­je­vai nuo 2009-ųjų pri­klau­so ir pa­ sau­lio re­kor­das sta­dio­nuo­se – 5,06 m.

Že­my­ni­nei le­do ri­tu­lio ly­gai (KHL) pri­klau­san­čios Jau­ ni­mo ly­gos (MHL) „Žvaigž­ džių“ rung­ty­nė­se Pen­zo­je „Va­ ka­rų“ rink­ti­nė, va­do­vau­ja­ ma Vil­niaus „Bal­ti­cos“ tre­ne­ rio Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo, 3:2 įvei­kė „Ry­tus“. Pir­mą­jį ma­čo įvar­tį įmu­šė „Bal­ti­ca“ puo­lė­jas slo­va­kas Ro­ber­tas Mi­ke­sas.

Sta­tis­ti­ka

bū­tų vir­šū­nė“

„Mac­ca­bi Elect­ra“–„Žal­gi­ris“ 2012 02 23, Tel Avi­vo „No­kia“ are­na, 11 060 žiū­ro­vų.

70:66

Rea­liai ver­ ti­nu sa­ vo ga­li­my­ bes, ta­čiau vi­suo­met mėgs­tu sa­ ky­ti, kad ste­buk­lų bū­na.

(11:25, 22:12, 11:12, 26:17) „Mac­ca­bi Elect­ra: K.Lang­for­das 17 taš­kų (4/6 dvi­taš­kių, 2/2 tri­taš­kių, 3/3 bau­dų), R.Hend­ri­xas 11, S.Schort­sa­ni­tis 10, D.Blu 8, T.Pa­pa­lou­ kas 7 (7 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), D.Smit­ has 6, L.Eliya­hu 5, G.Pni­nis, T.Burš­tei­nas ir Y.Ohayo­nas po 2.

„Žal­gi­ris“: S.Weem­sas 20, D.Ša­len­ga 12, D.Col­lin­ sas 11 (3/6 tri­taš­kių), M.Po­po­vi­čius 9, Pau­lius Jan­kū­nas 7 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai, 4 klai­dos), M.Kal­nie­tis 5 (0/4 tri­taš­ kių, 4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), M.Ra­ko­ vi­čius 2. (R.Jav­to­kas – 0/5 dvi­taš­kių, 8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4 klai­dos, T.De­li­nin­ kai­tis, V.Lip­ke­vi­čius ir T.Kli­ma­vi­čius taš­ kų ne­pel­nė).

Ko­man­dų ro­dik­liai:

Pa­tir­tis: D.Ša­len­ga per dvi­ko­vą Tel Avi­ve ne­suk­ly­do nė kar­to ir bu­vo

vie­nas nau­din­giau­sių „Žal­gi­rio“ žai­dė­jų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

šim­ty­je tarp­tau­ti­nių var­žy­bų. Ma­ no­me, kad toks in­ten­sy­vus var­žy­bų ma­ra­to­nas bus nau­din­gas ir op­ti­ ma­lią spor­ti­nę for­mą pa­siek­siu ta­ da, kai to la­biau­siai rei­kės.

– Tarp ber­niu­kų gim­nas­ti­ka mū­sų ša­ly­je – ga­na eg­zo­tiš­kas už­siė­mi­mas. Kaip at­ra­dai šią spor­to ša­ką?

– Pir­ma­sis šiuo spor­tu su­si­ža­vė­jo ma­no vy­res­ny­sis bro­lis Ma­tas. Bū­ tent jis ma­ne, pen­kia­me­tį, at­si­ve­dė į tre­ni­ruo­tes. Iš pra­džių bro­lis vi­sa gal­va bu­vo pa­jė­ges­nis, ta­čiau praė­ jus maž­daug sep­ty­ne­riems me­tams mū­sų meist­riš­ku­mas su­si­ly­gi­no.

Bro­lis ir šiuo me­tu daž­nai ap­si­lan­ko tre­ni­ruo­tė­se, pa­de­da pa­ta­ri­mais.

– Ku­rio­je dau­gia­ko­vės rung­ty­ je se­ka­si ge­riau­siai?

– Stip­rio­sio­mis sa­vo rung­ti­mis lai­ kau pra­ti­mus ant ark­lio, žie­dų ir sker­si­nio, o la­biau­siai pa­to­bu­lin­ ti no­rė­čiau ak­ro­ba­ti­nius įgū­džius lais­vų­jų pra­ti­mų aikš­te­lė­je. Kau­no gim­nas­ti­kos mo­kyk­lo­je esan­tis ki­ li­mas nea­ti­tin­ka tarp­tau­ti­nių rei­ ka­la­vi­mų, tad tre­ni­ruo­tis to­kio­mis są­ly­go­mis ir pa­siek­ti įspū­din­gų re­ zul­ta­tų yra ga­na su­dė­tin­ga.

– Kiek­vie­ną die­ną spor­to sa­lė­je pra­lei­di bent po ke­tu­rias va­lan­ das. Ar lie­ka lais­vo lai­ko?

– Lais­va­lai­kio tu­riu tik­rai ne­daug.

Dir­ba­me po še­šias die­nas per sa­ vai­tę, tad at­si­pūs­ti ga­liu tik sek­ ma­die­niais. Prieš pu­sant­rų me­tų bai­giau stu­di­jas Ang­li­jo­je, kur gy­ ve­na ma­no ma­ma. Sus­to­ti ne­ke­ti­ nu. Atei­nan­čią va­sa­rą po olim­pi­nių žai­dy­nių pla­nuo­ju pra­tęs­ti moks­ lus Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se.

Ajo­vos uni­ver­si­te­tas pa­kvie­tė at­ vyk­ti pas juos. Ten ir mo­ky­siuos, ir tre­ni­ruo­siuo­si. Ma­nau, kad tu­rė­siu pui­kią pro­gą dar la­biau pa­kel­ti sa­ vo meist­riš­ku­mą.

Komentaras

Vla­das Bo­go­mo­lo­vas Tre­ne­r is

G

imnastas R.Guš­či­nas – ta­len­ tin­giau­sias auk­lė­ti­nis, su ku­ riuo man yra te­kę dirb­ti. Be įgim­to ta­len­to jis ga­l i pa­ si­g ir­t i ir neei­l i­n iu už­si­spy­r i­mu bei darbš­tu­mu. Nors pa­sta­rai­siais me­tais jį kan­ki­no ne­ma­žai trau­mų, sa­vo tiks­lą – pa­tek­ti į olim­pia­dą – jis pa­sie­kė. Ro­ko iš­ko­vo­tas ke­lia­la­pis ma­nęs ne­nus­te­bi­ no. Ma­ty­da­mas, kaip nuo­šir­džiai jis dir­ ba, net nea­be­jo­jau, kad šį tiks­lą pa­siek­ si­me. Blo­gas tas ka­rei­vis, ku­ris ne­no­ri tap­t i ge­ne­ro­lu. Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se kel­si­me mak­si­ma­l ius tiks­lus. Rei­ kia pa­žy­mė­ti, kad gim­nas­ti­ka – spor­to ša­ka, ku­rio­je la­bai svar­bi sėk­mė. Ti­ki­ mės, kad ji mū­sų Lon­do­ne neap­lenks.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

dvi­taš­kiai – 18/42 (42 pro­c.) ir 17/39 (43 pro­c.), tri­taš­kiai – 7/19 (36) ri 9/27 (33), bau­dų me­ti­mai – 13/19 (68) ir 5/7 (71), at­ko­vo­ta ka­muo­lių – 37 ir 40, pe­rim­ta – 8 ir 2, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 13 ir 11, klai­dos – 15 ir 16.

Ko­vai ati­da­vė šir­dį, bet pri­sti­go sėk­mės Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai Iz­ rae­ly­je did­vy­riš­kai ko­vė­si vi­sas 40 ma­čo mi­nu­čių, ta­čiau Tel Avi­ vo „Mac­ca­bi Elect­ros“ tvir­to­vė ir Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­lio bar­je­ras li­ko neį­veik­ti.

Fi­ni­šas ne­pri­ly­go star­tui

Dvi­ko­vą sau­sa­kim­šo­je „No­kia“ are­no­je žal­gi­rie­čiai pra­dė­jo la­bai pa­ki­liai. Taik­liais to­li­mais Dai­ niaus Ša­len­gos ir ka­pi­to­no Pau­ liaus Jan­kū­no me­ti­mais su­si­ti­ki­ mą pra­dė­ję kau­nie­čiai grei­tai įgi­jo dvi­ženk­lį pra­na­šu­mą – 14:3. „Mac­ca­bi Elect­ros“ stra­te­gas Da­vi­das Blat­tas ban­dė pa­kreip­ ti įvy­kius sa­vo ko­man­dai nau­ din­ga link­me, ta­čiau nei mi­nu­tės per­trau­kė­lė, nei ki­to­kia gy­ny­bos sis­te­ma vai­sių neat­ne­šė. Pir­mą­ jį kė­li­nį taik­liu to­li­mu me­ti­mu už­bai­gė De­Jua­nas Col­lin­sas – 25:11.

Ne pra­sčiau žal­gi­rie­čiams se­ kė­si ir po per­trau­kė­lės. Pen­ ki Son­ny Weem­so taš­kai be at­sa­ ko ir – 30:13. Vis dėl­to „Mac­ca­bi Elect­ros“ dan­tys ne­bu­vo at­ši­pę – lai­mė­ję at­kar­pą 10:0, daug­kar­ti­ niai Iz­rae­lio čem­pio­nai at­si­tie­sė. „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris

Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius, ape­ liuo­da­mas į abe­jo­ti­nus tei­sė­jų spren­di­mus, už­si­dir­bo tech­ni­nę pra­žan­gą, o po jos Tel Avi­vo eki­pa dar la­biau priar­tė­jo – 33:35.

Iki ket­vir­to­jo kė­li­nio pra­džios „Žal­gi­riui“ pa­vy­ko iš­lai­ky­ti ke­lių taš­kų per­sva­rą, ta­čiau ta­da „Mac­ ca­bi Elect­ra“ su­ren­gė spur­tą ir ati­trū­ko – 61:54. Li­kus žais­ti ma­ žiau nei 2 mi­nu­tes, po S.Weem­so me­ti­mo kau­nie­čiai dar kar­tą iš­si­ ver­žė į prie­kį – 65:64, ta­čiau dvi re­zul­ta­ty­vios Keit­ho Lang­for­do ata­kos vėl su­stip­ri­no aikš­tės šei­ mi­nin­kų po­zi­ci­jas.

Lie­tu­vos čem­pio­nai ga­lė­jo iš­ plėš­ti pra­tę­si­mą, ta­čiau S.Weem­ so tri­taš­kį blo­ka­vo De­vi­nas Smit­ has, o ne­tru­kus taš­ką bau­dos

17

taškų persvarą per mačą su „Mac­ca­bi Elect­ra“ buvo įgijęs „Žalgiris“.

me­ti­mu pa­dė­jo Ri­char­das Hend­ ri­xas – 70:66. Mū­šis iš­sun­kė jė­ gas „Vi­sa­da sa­vo žai­dė­jams sa­kau, kad rei­kia ko­vo­ti iki fi­na­li­nės si­re­ nos. Šį kar­tą taip ir bu­vo, tad bu­ vo­me ver­ti per­ga­lės. To­kia­me ner­ vin­ga­me mū­šy­je nu­ga­lė­to­ją le­mia smulk­me­nos. Po dvi­ko­vos vai­ki­ nams pa­dė­ko­jau ir pa­brė­žiau, kad ne­tu­ri­me bū­ti nu­si­vy­lę, nes žai­ dė­me ge­rai“, – kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ vai­ri­nin­kas Alek­sand­ras Tri­fu­no­ vi­čius. „Tai bu­vo di­din­ga dvi­ko­va. Iš mū­sų šis mū­šis pa­rei­ka­la­vo daug jė­gų. Pras­tai pra­dė­jo­me dvi­ko­vą, ta­čiau ant­ra­ja­me kė­li­ny­je su­ge­ bė­jo­me at­si­ties­ti. Po per­trau­kos jau­tė­mės pa­var­gę, bet ga­liau­ siai at­si­lai­kė­me. No­rė­čiau pa­ gir­ti ve­te­ra­ną Theo­do­rą Pa­pa­ lou­ką, ku­ris dar kar­tą įro­dė sa­vo meist­riš­ku­mą svar­biau­siais mo­ men­tais“, – per­ga­le džiau­gė­si D.Blat­tas.

Lai­min­gų­jų – jau ke­tu­ri

Dra­ma­tiš­ka H gru­pės dvi­ko­va įvy­ ko ir Ita­li­jo­je, kur „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ tik 63:62 įvei­kė Kan­tu „Ben­net“.

18

18

Šeštadienis, vasario 25, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Ko­vai ati­da­vė šir­dį, bet pri­sti­go sėk­mės Šis Ita­li­jos klu­bo pra­ 17 lai­mė­ji­mas lė­mė, kad ant­rą­ją vie­tą gru­pė­je iš­ko­vo­jo

„Mac­ca­bi Elect­ra“, tad ki­tą sa­ vai­tę vyk­sian­ti 6-ojo tu­ro dvi­ko­ va tarp Kau­no ir Kan­tu ko­man­dų bus tik for­ma­lu­mas.

Li­kus vie­nam tu­rui iki „Top16“ eta­po var­žy­bų pa­bai­gos, jau ži­no­mi ke­tu­ri ket­virt­fi­na­lio da­ ly­viai: tai – „Bar­ce­lo­na Re­gal“, „Mac­ca­bi Elect­ra“, Mask­vos CS­ KA ir Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“.

Pras­čiau­siu 5-ojo tu­ro žai­dė­ ju ta­po „Pa­nat­hi­nai­kos“ klu­bui at­sto­vau­jan­tis Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­ čius.

35-erių me­tų 193 cm ūgio krep­ ši­nin­kas per rung­ty­nes su Mi­la­ no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ taš­kų

1. CSKA 2. „Ga­la­ta­sa­ray“ 3. „Olym­pia­cos“ 4. „Ana­do­lu Efes“

Perg.

Pral. Taškų sant.

4 3 2 1

1 2 3 4

427:348 342:350 369:390 322:372

F gru­pė Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Gesc­rap BB“ 3. „Real“ 4. „Uni­ca­ja“

Kan­t u „Ben­n et“–„Bar­c e­lo­n a Re­ gal“ 62:63 (18:18, 15:17, 17:17, 12:11). 6 289 žiū­ro­vai. B.Ndon­g as 13 taš­k ų, J.C.Na­var­ro 12, E.Lor­be­kas 10/G.Šer­ ma­d i­n is 14, D.Per­k in­s as 12, M.Leu­ ne­nas 9.

ne­pel­nė (dvi­taš­kiai 0/2, tri­taš­kiai 0/2, bau­dos 0/2), at­ko­vo­jo 2 ka­ muo­lius, at­li­ko re­zul­ta­ty­vų per­ da­vi­mą, 4 sy­kius su­kly­do, iš­ pro­vo­ka­vo var­žo­vo pra­žan­gą bei kar­tą pa­žei­dė tai­syk­les ir su­rin­ko -7 nau­din­gu­mo ba­lus, o „Pa­nat­ hi­nai­kos“ pra­lai­mė­jo 58:67.

Pral. Taškų sant.

4 3 3 0

1 2 2 5

403:333 378:368 394:399 352:427

Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Uniks“ 3. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ 4. „Fe­ner­bah­ce Ul­ker“

Perg.

3 3 2 2

Pral. Taškų sant.

2 2 3 3

368:331 369:355 294:318 348:375

Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

5 3 2 0

Pral. Taškų sant.

0 2 3 5

360:317 360:355 343:355 358:394

Kau­no „Žal­gi­rio“ vi­du­rio puo­lė­ jas Ro­ber­tas Jav­to­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Tel Avi­ve žal­gi­rie­čiai ne­ga­ lė­jo pa­ti­kė­ti, jog ga­li įveik­ti „Mac­ ca­bi Elect­ros“ eki­pą.

– Ro­ber­tai, kas at­si­ti­ko rung­ ty­nių ant­ro­je da­ly­je? – va­kar pa­klau­sė­me į na­mus grį­žu­sio žal­gi­rie­čio.

– Psi­cho­lo­giš­kai ne­pa­ti­kė­jo­me, kad ga­li­me nu­ga­lė­ti var­žo­vus.

Rung­ty­nių pra­džia bu­vo ge­ra, bet vė­liau iš­si­mu­šė­me iš vė­žių. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas at­si­ti­ko.

– Ar tre­ne­riui A.Tri­fu­no­vi­čiui skir­ta tech­ni­nė pra­žan­ga bu­ vo griū­ties pra­džia?

– Vis­kas su­si­dė­jo. Mums at­ro­dė, kad tei­sė­jai kar­tais švil­pia aikš­ tės šei­mi­nin­kų nau­dai. Tre­ne­ris bu­vo nu­baus­tas tech­ni­ne pra­ žan­ga, nes no­rė­jo mus pa­ža­din­ ti. Ta­da šiek tiek pa­ju­dė­jo­me į prie­kį, ta­čiau neiš­lai­kė­me tem­po iki rung­ty­nių pa­bai­gos. Jau­tė­me tam tik­rą psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą, to­dėl su­žai­dė­me pra­stai.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad šios rung­ty­nės bu­vo vi­so „Žal­gi­ rio“ se­zo­no at­spin­dys?

– Vi­sa­da sa­ko­me, kad esa­me ge­ra komanda, kai ga­lė­jo­me lai­mė­ti.

Pa­si­ro­do, ne­ga­li­me lai­mė­ti. Kaž­ ko trūks­ta. Vi­sas se­zo­nas toks

– at­ro­do, kad ga­li­me įveik­ti bet ku­rią ko­man­dą, ta­čiau to ne­pa­ da­ro­me. Ne­ga­liu paaiš­kin­ti ko­ dėl. Liūd­na, grau­du, kad se­zo­no pa­bai­ga, o mes vis dar ne­ži­no­me, ko mums trūks­ta. Sup­ran­ta­me, kad da­bar tu­ri­me ne verk­ti, o ei­ti į prie­kį ir ieš­ko­ti spren­di­mų. Eu­ ro­ly­go­je li­ko pa­sku­ti­nė gar­bės ko­ va, bet dar yra ki­tų čem­pio­na­tų.

Ro­ber­tas Jav­to­kas:

Vi­sas se­zo­nas toks – at­ro­do, kad ga­li­ me įveik­ti bet ku­rią ko­man­dą, ta­čiau to ne­pa­da­ro­me.

Pri­va­lo­me ati­duo­ti vi­sas jė­gas.

Ti­kiuo­si, at­ra­si­me sa­vo tik­rą­jį žai­di­mą. Se­zo­nas dar ne­baig­tas, tu­ri­me daug ką nu­veik­ti.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Eli­ti­nės lenk­ty­nės – pro­ver­žio ga­li­my­bė Man­tas Stan­ke­vi­čius

Perg.

Ne­pa­ti­kė­jo, kad ga­li lai­mė­ti Man­tas Stan­ke­vi­č ius

vos au­to­mo­bi­lių spor­to įsi­tvir­ti­ni­mas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je.

H gru­pė Perg.

Prio­ri­te­tai: vie­nas LASF pre­zi­den­to G.Fur­ma­na­vi­čiaus sie­kių – Lie­tu­

VD inf.

G gru­pė

E gru­pė Komanda

Re­zul­ta­tas

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­ lių spor­to fe­de­ra­ci­ jos (LASF) pre­zi­den­ tas Gin­ta­ras Fur­ma­ na­vi­čius džiau­gia­si ša­ly­je stip­rė­jan­čio­ mis au­to­mo­bi­lių spor­to po­zi­ci­jo­mis ir op­ti­mis­tiš­kai ver­ ti­na ga­li­my­bes ki­tą­ met su­reng­ti pa­sau­ lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pą.

m.stankevicius@diena.lt

– Pre­z i­d en­te, au­to­m o­b i­l ių spor­tas – ne­pi­gus ma­lo­nu­mas, bet jis pas mus įgy­ja vis dau­ giau ger­bė­jų. Kaip tai paaiš­kin­ tu­mė­te? – pa­klau­sė­me G.Fur­ma­ na­vi­čiaus.

– Iš tie­sų jau­ni­mas, kaip sa­ko­me, gink­luo­ja­si ra­tais. Žmo­gaus no­ras lenk­ty­niau­ti – pri­gim­ti­nis. Ki­ta ver­tus, mū­sų spor­tas – dau­gia­ly­ pis, ša­lia tra­di­ci­nių ša­kų at­si­ran­ da ir po­pu­lia­rė­ja nau­jos ša­kos. Be ko­kiu at­ve­ju vis­kas re­mia­si į pi­ ni­gus. Pap­ras­tas pa­vyz­dys: WRC au­to­mo­bi­lio vie­na vi­sus stan­dar­ tus ati­tin­kan­ti sė­dy­nė – 12 tūkst. eu­rų. Šis skai­čius pa­de­da su­si­da­ ry­ti vaiz­dą apie au­to­mo­bi­lių spor­ to bran­gu­mą. Mū­sų fe­de­ra­ci­ja ieš­ ko bū­dų, kad jis tap­tų pi­ges­nis, bet kar­tais jau­čia­mės it pa­kliu­vę į už­ bur­tą ra­tą – pi­gi­na­me tai, kas na­ tū­ra­liai yra pi­gu.

– Ko­kių ga­li­my­bių at­vė­rė Tarp­ tau­ti­nės au­to­mo­bi­lių spor­to fe­ de­ra­ci­jos (FIA) pre­zi­den­to Jea­ no Tod­to vi­zi­tas?

– J.Tod­to ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vo­ je – stra­te­giš­kai la­bai svar­bus to­ les­nei LASF veik­lai. Pir­mą kar­tą per 80 me­tų mus pa­ger­bė FIA va­ do­vas. Su J.Tod­tu la­bai šil­tai ir da­ ly­kiš­kai pa­bend­ra­vo­me. Tai mums dar vie­na pa­ska­ta ak­ty­viau ženg­ti į tarp­tau­ti­nę are­ną. Vie­nas ga­li­mų pro­ver­žių – 2013 m. pa­sau­lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pas, ku­rį reng­tu­me su Len­ki­ja ir Lat­vi­ja. Pri­si­dė­ti prie pro­jek­to mus pa­kvie­tė len­kai. FIA stra­te­gi­ja kei­čia­si – ji sie­kia, kad plės­tų­si eli­ti­nių var­žy­bų geog­ra­fi­ ja, eta­pai bū­tų įvai­res­ni.

– Šie­met į tarp­tau­ti­nius van­ de­nis drą­siai pa­su­ko mū­sų ra­ lio at­sto­vai.

– Spor­ti­nin­kai tai da­ro sa­vo ini­ cia­ty­va. Ži­no­ma, Be­ne­dik­tas Va­na­ gas – ne pir­ma­sis, anks­čiau pa­sau­ lio čem­pio­na­te jė­gas yra iš­mė­gi­nę Sau­lius Gir­daus­kas, Vy­tau­tas Šve­

das. Jei­gu gau­si­me tei­sę or­ga­ni­zuo­ ti pa­sau­lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pą, tai bus la­bai rim­tas mū­sų ša­lies pri­pa­ži­ni­mas tarp­tau­ti­niu ly­giu. Šiuo me­tu ra­lis yra stip­riau­sia Lie­ tu­vos au­to­mo­bi­lių spor­to ša­ka – lyg dei­man­tas ka­rū­no­je.

– Kaip ver­ti­na­te ki­tų au­to­mo­ bi­lių spor­to ša­kų, pa­vyz­džiui, šo­naslydžio vadinamojo drifto at­sto­vų am­bi­ci­jas?

– Dis­ku­ta­vo­me su šios spor­to ša­kos at­sto­vais apie ga­li­my­bę pri­si­jung­ti prie LASF, no­ri­me ma­ty­ti juos sa­vo or­ga­ni­za­ci­jo­je. Su­ta­rė­me, kad įkur­ si­me at­ski­rą ko­mi­te­tą, ko­vo mė­ne­ sį nu­ma­ty­ti ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko rin­ki­mai. Ti­kiuo­si, kad bend­ra­dar­ bia­vi­mas bus vai­sin­gas. Tai – ga­na pa­trauk­li spor­to ša­ka, pir­miau­sia – žiū­ro­vams.

Jei­gu gau­si­me tei­sę or­ga­ni­zuo­ti pa­sau­ lio ra­lio čem­pio­na­to eta­pą, tai bus la­bai rim­tas mū­sų ša­lies pri­pa­ži­ni­mas tarp­ tau­ti­niu ly­giu.

– O kaip sau­gu­mas? 2009-ai­ siais per šo­naslydžio var­žy­bas vie­nas iš vai­ruo­to­jų su­žei­dė aš­ tuo­nis žmo­nes.

– No­rė­čiau pa­brėž­ti: kai var­žy­bas ren­gia mū­sų li­cen­ci­juo­ti or­ga­ni­za­ to­riai, to­kių da­ly­kų tie­siog ne­ga­ li at­si­tik­ti, nes la­bai di­de­lį dė­me­sį ski­ria­me sau­gu­mui. Per pa­sta­ruo­ sius me­tus neiš­veng­ta skau­džių at­ si­ti­ki­mų, ta­čiau nei or­ga­ni­za­to­riai, nei var­žy­bų da­ly­viai ne­bu­vo ap­ kal­tin­ti. Jū­sų pa­mi­nė­tu at­ve­ju šo­ naslydis dar ne­bu­vo mū­sų fe­de­ra­ ci­jos įta­kos zo­no­je, to­dėl ten tik­rai bu­vo tam tik­rų pa­žei­di­mų, ku­rių pa­da­ri­niai – la­bai liūd­ni.

– Kaip ver­ti­na­te au­to­mo­bi­lių spor­to kri­ti­kų tei­gi­nius, kad

lenk­ty­ni­nin­kai ke­lia ka­rą ke­ liuo­se?

– To­kie tei­gi­niai – vi­siš­ka ne­tei­sy­ bė. Esa­me pa­si­ra­šę su­tar­tį su Po­li­ ci­jos de­par­ta­men­tu, mū­sų spor­ti­ nin­kai da­ly­vau­ja sau­giam eis­mui skir­to­se ak­ci­jo­se. Nė apie vie­ną li­ cen­ci­juo­tą LASF spor­ti­nin­ką nė kar­to ne­gir­dė­jau, kad jis ke­ly­je bū­ tų pra­si­žen­gęs. At­virkš­čiai – mū­sų spor­ti­nin­kai ska­ti­na vai­ruo­ti kul­ tū­rin­gai. Ki­tas da­ly­kas, jei žmo­gus ant au­to­mo­bi­lio už­si­kli­juo­ja nu­me­ rius ir jau pri­si­sta­to esąs lenk­ty­ni­ nin­kas. Tai tas pat kaip su lie­tu­viais Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je: kai ku­rie iš jų el­gia­si ne­pa­do­riai, bet tai anaip­tol ne­reiš­kia, kad to­kia yra vi­sa lie­tu­ vių tau­ta.

– Šie­met LASF ta­ry­bo­je jau įvy­ ko pa­si­kei­ti­mų. Ko­dėl?

– Per pa­sku­ti­nį ta­ry­bos po­sė­dį du na­riai – Sau­gaus var­žy­bų or­ga­ni­ za­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­ gir­das Bi­le­vi­čius ir Ra­lio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ri­čar­das Abel­kis – įtei­kė at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mus.

Prie­žas­tys – tam tik­ri ne­sklan­du­ mai per pa­sku­ti­nį Lie­tu­vos ra­lio čem­pio­na­to eta­pą. Kol kas ne­sku­ ba­me ko­men­tuo­ti si­tua­ci­jos. Va­do­ vau­jan­tis LASF įsta­tais, kai at­si­ sta­ty­di­na ta­ry­bos na­rys – ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ar­ti­miau­sia­me su­va­ žia­vi­me tu­ri bū­ti ren­ka­mas nau­jas ta­ry­bos na­rys. LASF su­va­žia­vi­mas vyks ko­vo 31-ąją.

– Ko­kioms ar­ti­miau­sioms au­ to­mo­bi­lių spor­to var­žy­boms tu­rė­tų reng­tis žiū­ro­vai?

– Net trys ren­gi­niai nu­ma­ty­ti ge­ gu­žės mė­ne­sį. Tai – ša­lies žie­di­nių lenk­ty­nių ir sla­lo­mo čem­pio­na­ tų 1-ie­ji eta­pai bei ra­lio čem­pio­na­ to 3-ia­sis eta­pas Vil­niu­je. Or­ga­ni­ zuo­ti nė­ra la­bai sun­ku, nes mū­sų struk­tū­ra – ra­cio­na­li: kiek­vie­nai spor­to ša­kai va­do­vau­ja ko­mi­te­tas, ku­rio pir­mi­nin­kas yra LASF ta­ry­ bos na­rys. Vi­sus bend­rus klau­si­ mus spren­džia­me kar­tu, o spe­ci­fi­ nius – tos spor­to ša­kos spe­cia­lis­tai.

Jo­kio dik­ta­to nė­ra.

19

šeštadienis, vasario 25, 2012

22p.

Ka­lė­dų Se­ne­lio vers­las – auk­so paieš­kos ir snie­go vieš­bu­čiai.

Tan­de­mas: „Mes – kaip vie­nas as­muo. Kar­tu gy­ve­na­me, kar­tu ku­ria­me me­nus. Kai po­žiū­ris į vis­ką su­tam­pa, nė­ra dėl ko gin­čy­tis“, – sa­kė Pa­ry­žiu­je gy­ve­nan­tys vi­zua­lių­jų me­nų kū­

rė­jai Sta­ni­kai.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Tarp Vil­niaus, Pa­ry­žiaus ir Šan­cha­jaus Ko rei­kia sve­tim­tau­čiui, kad Pa­ry­žiu­je ga­lė­tų gy­ven­ti, dirb­ti, kur­ ti? Kad ne­pra­ding­tų mi­nio­je ir su­ge­bė­tų Pa­ry­žių pri­si­jau­kin­ti?

Vi­zua­lių­jų me­nų kū­rė­jai Sva­jo­nė ir Pau­lius Sta­ni­kai ma­no, kad tu­ri bū­ti stip­rus, darbš­tus, at­kak­lus, ir pa­siek­si to, ko no­ri.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­jun­gia įvai­rius kū­ri­nius

Pas­ta­ruo­ju me­tu Sta­ni­kai su dar ke­liais lie­tu­viais ruo­šia­si pa­ro­dai Pa­ry­žiu­je. Į gim­tą­jį Vil­nių jie at­ vy­ko trum­pam – pa­si­da­ry­ti di­ džiu­lių fo­tog­ra­fi­jų, nes čia tai pi­ giau. Pa­ro­do­je Sta­ni­kai eks­po­nuos 7 × 2,5 m dy­džio fo­tog­ra­fi­jų ins­ta­ lia­ci­jas „Pas­ku­ti­nė ka­ra­lie­nės die­

na“ bei „Sva­ras ir jua­nis“. Pa­ro­da bus ati­da­ry­ta ko­vo 15 d. Pa­ry­žiaus dai­lės aka­de­mi­jos ga­le­ri­jo­je, ku­ri įkur­ta baž­ny­čio­je.

Be Sta­ni­kų, sa­vo dar­bus ten eks­ po­nuos An­ta­nas Sut­kus, Dei­man­ tas Nar­ke­vi­čius, Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­ nan­ti Ra­mu­nė Pi­ga­gai­tė. „Kar­tais mums pa­tiems neaiš­ku, ką konk­re­ čiai ku­ria­me. Mes da­rom vis­ką: fo­ tog­ra­fuo­jam, ku­riam fil­mus, skulp­ tū­ras, ta­pom. Pie­šia­me tra­di­ci­niu

bū­du, ta­po­me – taip pat tra­di­ci­niu bū­du, pa­skui tuos kū­ri­nius su­jun­ gia­me, mik­suo­ja­me – da­ro­me ins­ ta­lia­ci­jas“, – pa­sa­ko­jo kar­tu dir­ ban­tys Sta­ni­kai.

Po sa­vo kū­ri­niais su­tuok­ti­niai pa­si­ra­šo „S&P Sta­ni­kas“. To­kiu var­du jie ži­no­mi Pa­ry­žiaus, Šan­ cha­jaus, Niu­jor­ko, Lon­do­no ga­ le­ri­jo­se, ku­rio­se eks­po­nuo­ja sa­ vo dar­bus, ir tarp vi­zua­lių­jų me­nų ger­bė­jų bei ko­lek­ci­nin­kų.

Į Pa­ry­žių – ieš­ko­ti įspū­džių

„Mums se­kė­si kur­ti ir Lie­tu­vo­ je. Pa­ry­žiu­je sa­vo kar­je­rą tik pa­si­ tvir­ti­no­me, – pri­pa­ži­no jau se­niai į tarp­tau­ti­nius me­no van­de­nis iš­ plau­kę Sta­ni­kai. – Čia jau­čia­mės sau­giai. Pran­cū­zi­jo­je ko­rup­ci­jos kur kas ma­žiau, ten dau­giau tei­sy­ bės ne­gu Lie­tu­vo­je.“ Po­rą vi­lio­jo pla­tes­nės erd­vės ir di­des­nės ga­li­my­bės pa­si­reikš­ti.

Anks­čiau į Pa­ry­žių juo­du va­ži­nė­ da­vo pa­si­žmo­nė­ti, o nuo 2000 m. ja­me įsi­kū­rė. „Me­ni­nin­kas tu­ri ieš­ko­ti įvai­rių įspū­džių, žiū­ro­vų. O įspū­džių vi­sa­ da dau­giau di­de­lia­me mies­te. Mu­ zie­jai, teat­rai, pa­ro­dų sa­lės, žmo­ nės, mi­nia. Ten ra­do­me tai, apie ką sva­jo­jo­me, ko troš­ko­me, – kal­bė­jo Pau­lius. – Nors da­bar pa­sa­ko­ju aš,

bet taip pat ma­no ir Sva­jo­nė. Mes – kaip vie­nas as­muo. Kar­tu gy­ve­na­ me, kar­tu ku­ria­me, vie­no­dai mąs­ to­me.“ Sta­ni­kai – tai dar­nus tan­de­mas ir gy­ve­ni­me, ir kū­ry­bo­je. Po­ra tvir­ ti­no, kad dėl kū­ry­bos ne­si­pyks­ta – ne­ky­la jo­kių aud­rin­gų dis­ku­si­jų, gin­čų. Ku­ris nors su­gal­vo­ja kū­ri­ nio te­mą, ir abu puo­la prie dar­bo.

Dir­ba vie­ni, už­si­da­rę sa­vo dirb­tu­ vė­je. Kai po­žiū­ris į vis­ką su­tam­pa, esą, nė­ra dėl ko gin­čy­tis.

Pa­ry­žiu­je juo­du įsi­kū­rė 10-aja­ me ra­jo­ne, kur nuo­mo­ja­si, pa­ry­ žie­čių ver­ti­ni­mu, vi­du­ti­nio dy­džio bu­tą. Jo lan­gai išei­na į ka­na­lą su dau­gy­be til­te­lių. Daž­nai to­kį vaiz­ dą ga­li­ma pa­ma­ty­ti pran­cū­ziš­kuo­ se fil­muo­se. Pa­ry­žiu­je įsi­gy­ti nuo­sa­vo būs­to

20

20

šeštadienis, vasario 25, 2012

Tarp Vil­niau me­ni­nin­kai ne­pla­nuo­ 19 ja. „To­kie da­ly­kai kaip bu­tas mums ta­po ant­raei­liai, – sa­

kė Sta­ni­kai. – Mes gy­ve­na­me as­ke­ tiš­ką gy­ve­ni­mą, ku­ria­me svar­biau­ sia – mū­sų me­nai, pa­ro­dos. Ir ne­tgi pa­ro­dos jau tam­pa ant­raei­liu da­ly­ ku. Svar­biau­sia – pa­da­ry­ti dar­bą, ku­ris tau pa­tin­ka.“ Su­ka­si kaip vers­li­nin­kai

Sta­ni­kai – lais­vie­ji me­ni­nin­kai, pra­gy­ve­na jie iš sa­vo kū­ry­bos. Ta­ čiau tai la­bai su­dė­tin­ga. No­rė­ da­mas tu­rė­ti to­kią lais­vę, pri­va­ lai su­ktis. Tu­ri per­pras­ti pa­ro­dų, sti­pen­di­jų, už­sa­ky­mų sis­te­mą ir mo­kė­ti jo­je nar­dy­ti. Kad ga­lė­tum lais­vai gy­ven­ti, tu­ri pa­ts sau bū­ ti va­dy­bi­nin­kas, rek­la­mos agen­tas, bu­hal­te­ris, vai­ruo­to­jas, dar­bų pa­ kuo­to­jas ir kro­vi­kas. „To­ji me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mo pu­sė – tik­ras vers­las“, – ne­slė­pė Sva­jo­nė.

Ta­čiau ne­reiš­kia, kad jie pa­tys ieš­ko ir sa­vo dar­bų pir­kė­jų. Il­gą lai­ ką Sta­ni­kai bend­ra­dar­bia­vo su Pa­ ry­žiaus ga­le­ri­ja, ku­rio­je eks­po­nuo­ da­vo sa­vo dar­bus, pa­sta­ruo­ju me­tu dau­giau­sia bend­ra­dar­biau­ja su vie­ na Šan­cha­jaus ga­le­ri­ja. Į ku­riuos kraš­tus iš­ke­liau­ja ga­le­ ri­jo­se nu­pirk­ti dar­bai, Sva­jo­nė su Pau­liu­mi per daug ne­kvar­ši­na gal­ vos. Iš ga­le­ri­jos dar­buo­to­jų su­ži­no­ jo, kad vie­nus jų kū­ri­nius nu­pir­ko nau­jai stei­gia­mas Šan­cha­jaus mu­ zie­jus, ki­tus – ki­nų ko­lek­ci­nin­kai.

Anks­čiau ne­ma­žai jų kū­ri­nių yra įsi­gi­ję Pran­cū­zi­jos, Ame­ri­kos, Šve­ di­jos, Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kai. „Bet tai – jau ne mū­sų rei­ka­las, – ma­no Sta­ni­kai. – Juk ir ba­tų ga­ min­to­jai ne­ži­no, kas dė­vi jų ba­ tus.“ Mo­te­rs įvaiz­dis la­bai svar­bu

Pri­pa­ži­ni­mas: lie­tu­viai Sta­ni­kai se­niai iš­plau­kė į tarp­tau­ti­nius me­no van­de­nis – ren­gia sa­vo dar­bų pa­ro­das

Pa­ry­žiaus, Šan­cha­jaus, Niu­jor­ko, Lon­do­no ga­le­ri­jo­se.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr

„Pa­ry­žiu­je ei­na­me į ope­rą, teat­rą, jų ten – dau­gy­bė. O kiek dar gast­ ro­liuo­jan­čių tru­pių at­va­žiuo­ja.

Ga­li vaikš­čio­ti po mu­zie­jus, pa­ro­ das, ren­gi­nius. Tu­ri ži­no­ti, kas ten vyks­ta, pa­ma­ty­ti, kas ku­ria link­ me ku­ria. Daž­nai ei­na­me pa­žiū­rė­ ti se­nie­nų į Luv­rą, ne­bū­ti­nai į pa­ tį mo­der­niau­sią mu­zie­jų. Dėl to ir fai­na gy­ven­ti Pa­ry­žiu­je“, – pa­sa­ ko­jo Sta­ni­kai.

Po Pa­ry­žių juo­du daug vaikš­to pės­čio­mis – tai jų spor­tas. Pran­cū­

ziš­kos dva­sios, ku­rią sa­vo pa­veiks­ luo­se įkū­ni­jo gar­sie­ji imp­re­sio­nis­ tai, mies­te la­bai daug, net ne­rei­kia šniukš­ti­nė­ti. Ei­ni ir tie­siog pa­jun­ ti, kaip jie gy­ve­no ir ta­pė.

Sva­jo­nei ir Pau­liui pa­tin­ka ei­ti į ka­vi­nes, res­to­ra­nus, į sve­čius pas drau­gus pran­cū­zus. Ne pa­slap­tis, kad pran­cū­zai mėgs­ta at­si­pa­lai­ duo­ti. Penk­ta­die­nio va­ka­rą Pa­ry­žių api­ma sa­vait­ga­lio karšt­li­gė, ku­ri tę­ sia­si iki sek­ma­die­nio vi­dur­nak­čio.

Ir Pran­cū­zi­jo­je svar­ bu eti­ke­tė, di­zai­ne­ rio pa­var­dė, ta­čiau svar­biau­sia – kaip tu tuos dra­bu­žius su­de­ rin­si.

Ta­č iau pir­m iau­s ia Pa­ry­ž iu­ je įsi­kū­rę lie­tu­viai tu­rė­jo per­pras­ ti pran­cū­zų gy­ve­ni­mo bū­dą – tai­ syk­les, eti­ke­tą, su­bti­ly­bes, ri­tua­lus.

Pran­cū­zi­jo­je nie­kas ne­sa­ko, ko­ kia jo al­ga, kiek mo­ka už nuo­mo­ ja­mą bu­tą.

Pa­ry­žie­čiams svar­bu, kaip jie at­ ro­do. Nors iš ša­lies ga­li pa­si­ro­dy­ ti, kad į sa­vo iš­vaiz­dą jie per daug dė­me­sio ne­krei­pia. Dra­bu­žiai tu­ri bū­ti san­tū­rūs, ne­kris­ti į akis – tu­ ri bū­ti pil­kas. Sa­vo el­ge­siu taip pat ne­ga­li iš­si­šok­ti.

Mo­te­ris ga­li pa­si­puoš­ti ma­sy­ via an­tik­va­ri­ne mo­čiu­tės apy­ran­ ke, ku­rios ver­tė – apie 2000 li­tų, ir ap­si­vilk­ti marš­ki­nė­lius už 15 li­ tų. Pran­cū­zės taip ren­gia­si kas­dien – jų to­kia kul­tū­ra. „Pran­cū­zi­jo­je svar­bu eti­ke­tė, di­ zai­ne­rio pa­var­dė, ta­čiau svar­biau­ sia – kaip tu tuos dra­bu­žius su­ de­rin­si. La­biau­siai, la­biau ne­gu ki­to­se ša­ly­se, ten ver­ti­na­mas su­ ge­bė­ji­mas vi­sa su­de­rin­ti“, – at­ sklei­dė Sva­jo­nė.

Lie­tu­vės nuo­mo­ne, pa­ry­žie­tės nė­ra gra­žuo­lės, ta­čiau la­bai su­si­ tvar­kiu­sios. „Ten ir ne­gra­ži mo­te­ ris tam­pa gra­ži“, – žmo­ną pa­pil­dė Pau­lius.

Mo­ters įvaiz­dis la­bai svar­bu. Kaip ko­kia nors po­pdai­ni­nin­kė iš­si­ski­ria iš ki­tų ne sa­vo na­tū­ra­liu gro­žiu, o įvaiz­džiu, taip ir pran­cū­zės. Jos ža­

Pa­ry­žius me­ni­nin­ kams Sta­ ni­kams pa­dė­jo pri­ si­jau­kin­ ti ir ki­tus di­džiuo­ sius pa­sau­ lio mies­tus – Lon­do­ną, Niu­jor­ką, Šan­cha­jų.

Būs­tas: Pa­ry­žiu­je Sta­ni­kai įsi­kū­rę nuo­mo­ja­ma­me bu­te. Iš čia po­ra daž­nai trau­kia į mies­to ga­le­ri­jas ar tie­siog pa­si­vaikš­čio­ti.

Ekspozicija: S.Stanikienė prie kū

21

šeštadienis, vasario 25, 2012

aus, Pa­ry­žiaus ir Šan­cha­jaus

Sti­lius: mo­ti­na ir duk­tė. Ku­ri yra ku­ri? Sva­jo­nė iš­si­ren­gė pa­si­vaikš­čio­ti su duk­ra Da­lia (kai­rė­je). Pa­ry­žiu­je la­bai svar­bu pui­kiai su­si­de­rin­ti dra­bu­žius.

vios sa­vo įvaiz­džiu. Pran­cū­zė sa­vo trū­ku­mus, pa­vyz­džiui, la­bai di­de­ lę no­sį ar­ba la­bai ma­žas akis, mo­ka pa­teik­ti kaip pra­na­šu­mą.

Pa­ry­žiu­je bet ka­da prie ta­vęs – už­sie­nie­čio – ga­li priei­ti ir po­nai­ tis, ir val­ka­ta ir pa­pra­šy­ti ci­ga­re­ tės. Tai lyg drau­gys­tės ges­tas – ta­ve lai­ko sa­vu. „Aš nie­ka­da ne­pra­šau – ma­nęs daž­nai pra­šo, – juo­kė­si Sva­jo­nė. – Bet ma­nęs tai neer­zi­na.“ „Pran­cū­zi­jo­je žmo­gus smar­kiai var­žo­mas tai­syk­lių. El­ge­sio, tak­to, iš­vaiz­dos. Ten la­bai daug to­kių tai­ syk­lių, ku­rios mums neįp­ras­tos“, – sa­kė Pau­lius.

Pran­cū­zų vir­tu­vė – ge­riau­sia

Pran­cū­zai – gur­ma­nai, jų mais­ tas, pa­tie­ka­lai – aukš­čiau­sio ly­gio.

O no­rint su­si­gau­dy­ti vy­no ir sū­rių pa­sau­ly­je, tu­ri tai stu­di­juo­ti ko­ne vi­są gy­ve­ni­mą. Ne vel­tui ge­ne­ro­ las Char­les’is de Gaul­le’is re­to­riš­ kai yra pa­reiš­kęs: „Kaip val­dy­ti ša­ lį, ku­rio­je – 350 sū­rio rū­šių!“ Pran­cū­zai pie­tų ir va­ka­rie­nės neį­si­vaiz­duo­ja be sū­rio. Po ant­ro­jo pa­tie­ka­lo pa­tie­kia­ma įvai­raus sū­ rio, ir tik ta­da – de­ser­to.

ūrinio „Freska. II“ (Fotografija).

„Kiek ke­lia­vo­me po pa­sau­lį, kiek kur gy­ve­no­me, ge­res­nės vir­tu­ vės nei pran­cū­zų ne­ži­nau“, – sa­ kė Sva­jo­nė.

Da­ly­ki­niai su­si­ti­ki­mai Pa­ry­žiu­ je daž­niau­siai vyks­ta per pie­tus res­to­ra­ne, o drau­gai, ge­ri pa­žįs­ta­ mai kvie­čia­mi į na­mus va­ka­rie­nės.

Jei ta­ve pa­kvie­tė į na­mus, pui­ku – esi įver­tin­tas. Va­ka­rie­nė trun­ka apie ke­tu­rias va­lan­das, ska­nau­ja­ ma įvai­rių pa­tie­ka­lų, gurkš­no­ja­mas vy­nas. Vy­no gė­ri­mas, anot pran­cū­ zų, – tai ne gir­tuok­lys­tė.

Va­ka­rie­nės ei­ga ir eti­ke­tas iš­to­ bu­lin­tas iki smulk­me­nų, bet pran­ cū­zams tai – pa­pras­ta. Lie­tu­vo­ je be­si­ren­kan­tys va­ka­rie­nės lau­kia pa­sku­ti­nio sve­čio. O ten įžen­gei pro du­ris ir gau­ni tau­rę vy­no su ma­ža už­kan­dė­le, ku­rią ga­li at­sto­ti net ri­di­kė­lis ar po­mi­do­ras. Ape­ri­ ty­vas ten – la­bai svar­bu.

Sva­jo­nė ir Pau­lius mėgs­ta na­mie ruoš­ti pran­cū­ziš­kus pa­tie­ka­lus ir pa­si­kvies­ti drau­gų. Nuo se­nų lai­ kų Sta­ni­kai tu­ri ge­rų bi­čiu­lių pran­ cū­zų. „Ne me­ni­nin­kų“, – pa­brė­žė juo­du. Šie la­bai pai­so mais­to kul­ tū­ros ir tra­di­ci­jų. Tų da­ly­kų lai­ko­ si net pran­cū­zų jau­ni­mas. Pa­ry­žiu­

je kar­tais ma­tai val­ka­tą: pa­si­sta­tęs vy­no bu­te­lį ant ša­li­gat­vio, ša­lia pa­ si­dė­jęs ser­ve­tė­lę, lėkš­tę (ži­no­ma, plas­ti­ki­nę) – sten­gia­si pri­si­min­ti tai, ko bu­vo mo­ky­tas vai­kys­tė­je.

Sta­ni­kai ne kar­tą yra vie­šė­ ję drau­gų pi­ly­je. Pran­cū­zi­jo­je nu­ si­pirk­ti pi­lį, jei tu­ri pi­ni­gų, nė­ra sun­ku, pi­lių ten dau­gy­bė, ta­čiau iš­ lai­ky­ti – la­bai bran­gu. Pail­sė­ti su­ tuok­ti­niai daž­nai vyks­ta į Pran­cū­ zi­jos pie­tus – va­di­na­mą­jį Žyd­rą­jį Kran­tą, kur įsi­kū­ru­si Ni­ca, Man­ to­nas ir ki­ti ku­ror­tai, nykš­tu­ki­nė Mo­na­ko ku­ni­gaikš­tys­tė.

Tarp lais­vės ir tai­syk­lių

Pa­ry­žius me­ni­nin­kams Sta­ni­kams pa­dė­jo pri­si­jau­kin­ti ir ki­tus di­ džiuo­sius pa­sau­lio mies­tus – Lon­ do­ną, Niu­jor­ką, Šan­cha­jų. Lai­mė­ję tarp­tau­ti­nę sti­pen­di­ją, me­tus juo­ du gy­ve­no Lon­do­ne, kur tu­rė­jo bu­tą ir stu­di­ją. Taip pat tarp­tau­ti­nes sti­ pen­di­jas Sta­ni­kai yra lai­mė­ję ir kū­rę Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je bei Ame­ri­ko­je.

Kuo daž­niau pa­ro­dy­si sa­vo dar­ bus įvai­rio­se ša­ly­se, tuo ge­riau. To­ kie šiuo­lai­ki­nio me­no dės­niai, rei­ tin­gai. La­bai svar­bu, kiek kar­tų per me­tus me­ni­nin­kas ga­li eks­po­nuo­

Pozuotoja: instaliacijos „Krytis“ fragmentas.

ti sa­vo kū­ri­nius svar­bio­se, pres­ti­ ži­nė­se pa­ro­do­se. „Bet tai nie­ko ne­reiš­kia, – ma­no Sta­ni­kai. – Tau ne­pa­si­se­ka pa­tek­ti į ko­kią nors svar­bią pa­ro­dą, o ki­tam pa­si­se­ka, bet daž­niau­siai per pro­ tek­ci­jas. Ta­čiau tai ne­ga­ran­tuo­ja to kū­ri­nio me­ni­nės ko­ky­bės.“ Ne­se­niai sa­vo dar­bų pa­ro­dą Sta­ ni­kai ren­gė Ki­ni­jo­je, Šan­cha­ju­je. Šan­cha­jus me­ni­nin­kus su­ža­vė­jo. „Pa­ry­žius, pa­ly­gin­ti su Šan­cha­ju­ mi, – ra­mus, ap­snū­dęs mies­tas“, – sa­kė Sva­jo­nė. „Da­bar pa­sau­lio cent­ras – Šan­ cha­jus. La­biau ne­gu Pa­ry­žius, Niu­ jor­kas ar Lon­do­nas. Kai į jį at­vy­ko­ me po pu­sant­rų me­tų per­trau­kos, ne­pa­ži­no­me – mies­tas au­ga kaip ant mie­lių. Me­ni­nis gy­ve­ni­mas tie­ siog ver­da: ku­ria­si nau­ji mu­zie­jai, ga­le­ri­jos, įdo­mių kū­ri­nių ieš­ko ko­ lek­ci­nin­kai“, – pa­sa­ko­jo Pau­lius.

Anot Sta­ni­kų, Šan­cha­jus nė­ra stik­lo, be­to­no ir me­ta­lo džiung­lės, kaip dau­ge­lis ma­no. Mies­te jau­ku, ža­lia. La­bai gra­žus se­na­mies­tis, ku­ria­me yra pran­cū­zų ir vo­kie­čių ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­džių.

Vis dėl­to la­biau­siai Sta­ni­kams pa­ti­ko Lon­do­ne, – ten ga­li at­si­pa­

lai­duo­ti, nė­ra be­ga­lės su­var­žy­mų ir tai­syk­lių kaip Pran­cū­zi­jo­je.

Sva­jo­nė sa­kė vis pa­gal­vo­da­vu­si, ko­dėl Pran­cū­zi­jo­je tiek ma­žai lie­ tu­vių? To­dėl, kad tai – ki­to­kio, pie­ tie­tiš­ko, men­ta­li­te­to ša­lis. Tas men­ ta­li­te­tas lie­tu­viams sve­ti­mas. Iš pa­vir­šiaus at­ro­do – taip, pui­ku. Ta­ čiau esa­ma bai­sių tai­syk­lių – ne­ga­ li pa­klaus­ti vie­no ar ki­to da­ly­ko, kas Lie­tu­vo­je at­ro­do ele­men­ta­ru, o ten – jau ne­tak­tas. Su­tuok­ti­niai pui­kiai at­si­pa­lai­duo­da­vo ir Niu­jor­ke. Ta­čiau Niu­jor­ko gat­vė­se jų daž­nai klaus­da­ vo: „Jūs – pran­cū­zai?“ Ma­tyt, žmo­ nėms į akis kris­da­vo pran­cū­ziš­kas jų san­tū­ru­mas, aiš­kios ri­bos tarp to, kas ga­li­ma ir ko ne­ga­li­ma. „Kai iš Niu­jor­ko grį­žo­me į Pa­ ry­žių, pa­si­ro­dė, kad aš per gar­siai kal­bu ir vis­ko klau­si­nė­ju“, – juo­ kė­si mo­te­ris. „Pran­cū­zai – su­dė­tin­ga tau­ta“, – api­bend­ri­no Sta­ni­kai.

Ge­riau­sias kū­ri­nys – duk­ra

Pa­ry­žiu­je įsi­kū­ru­si ir me­ni­nin­kų duk­ra Da­lia su vy­ru – ita­lų ir is­pa­ nų kil­mės ar­gen­ti­nie­čiu Ed­gar­do. „Ge­riau­sias mū­sų me­no kū­ri­nys – duk­ra“, – di­džia­vo­si Pau­lius.

La­bai ge­rai Vil­niu­je bai­gu­si mo­ kyk­lą, Da­lia at­va­žia­vo pas tė­vus į Pa­ry­žių. Pir­ma stu­di­ja­vo Sor­bo­ nos uni­ver­si­te­te. Jį bai­gu­si, pa­te­ko į Pa­ry­žiaus Daup­hi­ne uni­ver­si­te­tą – vie­ną ge­riau­sių Pran­cū­zi­jos fi­nan­ sų uni­ver­si­te­tų, ku­ria­me stu­di­ja­vo ban­ki­nin­kys­tę, fi­nan­sus ir drau­di­ mo vers­lą. Da­lia dir­ba di­džiau­sio­je Eu­ro­pos drau­di­mo bend­ro­vė­je „Al­ lianz“, yra in­ves­ti­ci­nių fon­dų val­ dy­mo spe­cia­lis­tė.

Jau­na šei­ma gy­ve­na vie­na­me na­me su tė­vais, tik ji – pir­ma­me aukš­te, tė­vai – šeš­ta­me.

Ka­dan­gi Sta­ni­kai smar­kiai pa­ni­rę į sa­vo me­nus, trūks­ta lai­ko pran­cū­ zų kal­bai to­bu­lin­ti. Už­tat Da­lia ne tik pui­kiai kal­ba pran­cū­ziš­kai, ang­liš­ kai, is­pa­niš­kai, ita­liš­kai, bet jau iš­ mo­ko ir ki­niš­kai. Su vy­ru ji kal­ba­si ar­ba pran­cū­ziš­kai, ar­ba is­pa­niš­kai.

Nau­jos Sta­ni­kų pa­ro­dos ati­da­ry­ mas Pa­ry­žiu­je kaip tik su­tam­pa su duk­ters gim­ta­die­niu – tą die­ną Da­ liai su­kaks 27-eri.

22

šeštadienis, vasario 25, 2012

Ka­lė­dų Se­ne­lio vers­las – auk­so Do­na­tas Moc­kus, 26-erių Kai­šia­do­rių ra­jo­no Jo­ni­liš­kių kai­mo gy­ven­to­jas, su ko­le­ga iš Lat­vi­jos ke­tu­rias pa­ras Lap­lan­di­jo­je sta­tė snie­go vieš­bu­tį, ku­ris pri­klau­so Ka­lė­dų Se­ne­liui. Grįž­da­ mas na­mo le­do skulp­to­rius dar spė­jo suda­ly­vau­ti fes­ti­va­ ly­je Jel­ga­vo­je ir lai­mė­ti tre­čią vie­tą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

čiau tu­ri bū­ti ašt­res­ni, nes ki­taip le­das lū­ži­nė­tų.“

Pa­te­ko į ves­tu­ves

Liuk­so kambario lu­bos – stik­li­nės

„Dėl il­gai už­si­bu­vu­sios šil­to oro ban­gos sta­ty­ba iš snie­go ir le­ do pra­si­dė­jo daug vė­liau“, – į Lap­lan­di­ją su Alek­sand­ru Gai­ ko, Lat­vi­jo­je gy­ve­nan­čiu ko­le­ga skulp­to­riu­mi, D.Moc­kus at­vy­ko tik va­sa­rį.

Jų už­duo­tis bu­vo pa­sta­ty­ti le­ do ba­rą, su­kur­ti dvi skulp­tū­ras iš snie­go ir rel­je­fą sie­no­je. Vieš­bu­tis „Kaks­laut­ta­nen“ dar ne­bu­vo baig­ tas. „Mes ir ant sie­nų de­ko­ra­ci­jas kū­ru­si nor­ve­gė bu­vo­me pir­mie­ji čia at­vy­kę me­ni­nin­kai“, – aiš­ki­ no Do­na­tas.

Be­je, at­vy­kus skulp­to­riams vieš­bu­ty­je vy­ko suo­mių ves­tu­vės. „Kaks­laut­ta­nen“ te­ri­to­ri­ja di­de­lė: at­ski­ra­me snie­go ir le­do an­ga­re – di­džio­ji sa­lė su ho­lu, ba­ru, pa­tal­ po­mis ad­mi­nist­ra­ci­jai. Ats­ki­rai įreng­ti gy­ve­na­mie­ji na­me­liai – iš vi­so 10 kam­ba­rių.

Lan­ky­to­jai ga­li iš­si­nuo­mo­ti snie­go mo­to­cik­lų, mo­to­ri­nių ro­ gių, iš­ban­dy­ti ki­tas ekst­re­ma­lias žie­mos pra­mo­gas.

Dir­bo ir nak­ti­mis

„Ne­to­li vieš­bu­čio yra eže­ras. Iš jo spe­cia­lio­mis ran­ko­vė­mis pum­ puo­ja­mas van­duo. Pa­na­šiai kaip žie­mos ku­ror­tuo­se jis purš­kia­mas ant spe­cia­laus kar­ka­so, – snie­go vieš­bu­čio sta­ty­mo prin­ci­pą aiš­ ki­no skulp­to­rius. – Po to kar­ka­sas iši­ma­mas ir pra­de­da dirb­ti me­ni­ nin­kai: dai­li­na, tvar­ko rel­je­fą, ku­ ria skulp­tū­ras.“ Lau­ke tvy­ro­jo 25 laips­nių šal­tis, vieš­bu­ty­je bu­vo šiek tiek šil­čiau –15 laips­nių. Šal­čio. D.Moc­kus su A.Gai­ko dir­bo ke­tu­rias pa­ras, ne­tgi nak­ti­mis. Jiems jau iš anks­ to bu­vo pa­skir­ta 5 met­rų aukš­čio snie­go krū­va. Lie­tu­vis ir lat­vis for­ma­vo met­ro aukš­čio dvi­gal­vę žu­vį ir dvie­jų met­rų ere­lį. „Iš pra­džių su­pjaus­ty­da­vo­me le­dą ga­ba­lais, po to kli­juo­da­vo­me juos van­de­niu, – pa­sa­ko­jo D.Moc­ kus. – Kai išei­da­vo kaž­kas pa­na­ šaus į no­ri­mą skulp­tū­rą, pjaus­ty­ da­vo­me elekt­ri­niu pjūk­lu. Ir vėliau jau gra­žin­da­vo­me ir baig­da­vo­me sa­vo ga­min­tais spe­cia­liais įran­ kiais. Jie – pa­na­šūs į tuos, ku­rie nau­do­ja­mi dro­ži­nė­jant me­dį, ta­

160 eu­rų

kai­nuo­ja nak­vy­nė snie­go vieš­bu­ty­je.

Snie­go vieš­bu­ty­je nė­ra te­le­vi­zo­ rių. Nak­tis liuk­so kambaryje kai­ nuo­ja 160 eu­rų. Ant me­di­nių rąs­tų pa­ties­ta kai­lių, pa­ta­ly­nė. Tua­le­tai įreng­ti at­ski­rai, jie pri­me­na di­de­ lius snie­go kū­gius su du­ri­mis. Jie šil­do­mi elekt­ra, yra prieš­kam­ba­ ris, plau­tu­vė, uni­ta­zas.

Bran­giau­siai kai­nuo­jan­čių kam­ ba­rių lu­bos stik­li­nės – gu­lint lo­ vo­je ga­li­ma pa­si­gro­žė­ti šiau­rės pa­švais­te.

Ka­lė­dų Se­ne­lis pra­ dė­jo plė­to­ti tu­riz­mo vers­lą – sta­ty­ti snie­ go vieš­bu­čius, or­ga­ ni­zuo­ti pra­mo­gas.

„Leis­da­mie­si lėk­tu­vu ma­tė­me šį gro­žį, – šyp­te­lė­jo D.Moc­kus. – Per ke­tu­rias pa­ras, nors oras bu­vo sau­lė­tas, dau­giau pa­švais­čių neiš­ vy­do­me.“ Už­tat le­do skulp­to­riai ma­tė daug šiau­rės el­nių. Jie drą­siai vaikš­ti­nė­ jo ne­tgi ke­liais. Do­na­tas pa­ra­ga­vo el­nie­nos. Klau­sia­mas apie sko­nį su­si­rau­kė: „Nes­ka­ni.“ Ir nu­si­juo­kė pa­klaus­tas, ar te­ ko Lap­lan­di­jo­je pa­ra­gau­ti suo­mių deg­ti­nės: „Ne, ne. Bet lap­lan­diš­ kas alus la­bai ska­nus.“

le­do skulp­tū­rų fes­ti­va­lį Eu­ro­po­ je. Jis vyks­ta Lat­vi­jo­je, Jel­ga­vo­ je. Šie­met to­kia šven­tė vy­ko jau 14 kar­tą. Šia­me fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo 12 tarptautinių ko­man­dų – 24 skulp­ to­riai iš Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Ru­si­ jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, net iš Ki­ni­jos ir Ja­po­ni­jos. Iš vi­so bu­vo pa­ga­min­tos 24 ma­žos skulp­tū­ros ir 12 di­de­lių.

Ten D.Moc­kus ir lat­vė Ag­nie­sė Ru­dzy­tė-Ki­ri­lo­va už bend­rą dar­ bą – dvi vie­ną nuo ki­tos nu­si­su­ ku­sias bū­ty­bes, ku­rios pa­na­šios į jau­čius ir ark­lius, – ga­vo spe­cia­ lųjį ko­mi­si­jos pri­zą.

In­di­vi­dua­lio­je rung­ty­je Jo­ni­ liš­kių kai­mo gy­ven­to­jas lai­mė­jo tre­čią vie­tą už kū­ri­nį „Mis­ter Pa­ ga­ni­ni“ – žmo­gų, strykų gro­jan­ tį il­gais sa­vo plau­kais. Pir­mą vie­ tą ko­man­di­nia­me dar­be lai­mė­jo lat­viai už de­vy­nių met­rų aukš­čio le­di­nę sta­tu­lą „Ika­ras“. „Bri­tai iš le­do pa­da­rė di­no­zau­ro dė­lio­nę, – su­dė­tin­gą erd­vi­nį bri­ tų dar­bą iš­sky­rė Do­na­tas. – Kas dar bu­vo pa­ga­min­ta? Di­de­lis per­ skel­tas mo­liū­gas su vi­du­je šo­kan­ čio­mis tri­mis mer­gi­no­mis, sau­lė, dvi tar­pu­sa­vy­je bend­rau­jan­čios gal­vos – vie­toj jų akių bu­vo žmo­ nių fi­gū­rė­lės, dra­ko­nas čiuo­žyk­ lo­je...“ Klau­sia­mas, kur da­bar ve­da žie­ mi­niai D.Moc­kaus ke­liai, skulp­to­ rius nu­si­juo­kė: „Da­bar jau rei­kės reng­tis smė­lio fi­gū­rų fes­ti­va­ liams.“

Bio­che­mi­ja: šis Do­na­to ir lat­vės Ag­nie­sės Ru­dzy­tės-Ki­ri­lo­vos dar­bas bu

Nykš­čio na­go auk­so ga­ba­las

Snie­go vieš­bu­ty­je dir­bę skulp­to­ riai guo­lių neiš­mė­gi­no: jie nak­ vo­jo me­di­niuo­se na­mu­kuo­se, kur oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 20 laips­ nių ši­lu­mos. Gre­ta bu­vo suo­miš­ ka pir­tis, at­ski­ruo­se na­me­liuo­se – dū­mi­nė pir­tis.

Ne­to­li yra Ka­lė­dų Se­ne­lio re­zi­ den­ci­ja, jo gy­ve­na­ma­sis na­mas, po­ky­lių sa­lė, nykš­tu­kų na­me­liai ir daug įvai­riau­sių skulp­tū­rų. „Ka­lė­dų Se­ne­lis Ju­si – snie­go vieš­bu­čio sa­vi­nin­kas, – nu­si­juo­ kė D.Moc­kus. – Čia jo tė­vai kaž­ ka­da nu­si­pir­ko že­mės ir ieš­ko­ jo auk­so. Jo ra­dus, Ka­lė­dų Se­ne­lis pra­dė­jo plė­to­ti tu­riz­mo vers­lą – sta­ty­ti snie­go vieš­bu­čius, or­ga­ni­ zuo­ti pra­mo­gas. Jis ti­ki­no, kad dar praė­ju­sią va­sa­rą ra­do nykš­čio na­ go dy­džio auk­so ga­ba­liu­ką.“ Apie 50 ki­lo­met­rų nuo tos vie­ tos pa­sta­ty­ti du pra­ban­gūs, jau įpras­ti vieš­bu­čiai ir snie­go tra­sa.

Ap­link – nė gy­vos dva­sios.

Ka­da vieš­bu­čiai baigs gy­va­vi­ mą? Kai to suo­mių pa­si­tei­ra­vo Do­na­tas, jie tik gūž­čio­jo pe­čiais: kol nak­tį bus šal­čio.

Skulp­tū­rų fes­ti­va­ly­je – tre­čias

Grįž­da­mas iš Lap­lan­di­jos D.Moc­ kus dar spė­jo į vie­ną gar­siau­sių

„Kaks­laut­ta­nen“: snie­go vieš­bu­tis dar ne­bu­vo baig­tas.

23

šeštadienis, vasario 25, 2012

o paieš­kos ir snie­go vieš­bu­čiai

WC: ren­kan­tis tua­le­tus vy­rams ir mo­te­rims su­klys­ti bū-

tų sun­ku.

u­vo įver­tin­tas spe­cia­liuoju pri­zu.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Skulp­tū­ros: me­ni­nin­kai vieš­bu­ty­je su­kū­rė le­do ere­lį ir

dvi­gal­vę žu­vį.

Un­di­nė: snie­go vieš­bu­ty­je ne­trū­ko gra­žių kū­ri­nių.

Pa­ga­ni­ni: už šį dar­bą lie­tu­vis lai­mė­jo tre­čią vie­tą.

24

šeštadienis, vasario 25, 2012

Po smur­to Lie­tu­vo­je – la Il­gą lai­ką my­li­mo pran­cū­zo smur­to pro­ ver­žius ken­tu­si lie­tu­vė Vai­da Ru­dy­tė ra­ do lai­mę Ita­li­jo­je. Por­to San Džordžo mies­ te­ly­je ji gy­ve­na su su­ža­dė­ti­niu me­ni­nin­ ku Ja­nos­hu. Lie­tu­vės lai­mę tem­do tik ap­ kal­bos, ku­rias sklei­džia po­li­ti­ko Sil­vio Ber­ lus­co­ni is­to­ri­jo­je skan­da­lin­gai iš­gar­sė­ju­si tau­tie­tė Ra­sa Ku­ly­tė. „Shutterstock“ nuotr.

Kal­bos apie vy­rų iš­ny­ki­mą – per­dė­tos Vy­rams vis dėl­to ne­gre­sia iš­nyk­ti.

Nau­jas ty­ri­mas ro­do, kad Y chro­ mo­so­ma deg­ra­duo­ja ne­spar­čiai ir ma­žai ti­kė­ti­na, jog iš­nyks.

Min­tis, kad vy­riš­kąją ly­tį le­mian­ čios chro­mo­so­mos ir jos tu­rė­to­ jų vie­ną die­ną ne­be­liks, re­mia­ si pro­ce­su, per ku­rį mū­sų ląs­te­lės for­muo­ja sper­mą ir kiau­ši­nė­lius.

Kiek­vie­no­je šių ląs­te­lių yra chro­ mo­so­mų po­ros. Kai šios ląs­te­lės da­li­ja­si, jų chro­mo­so­mų po­ros per re­kom­bi­na­ci­jos pro­ce­są ap­si­kei­ čia ge­ne­ti­ne in­for­ma­ci­ja.

Re­kom­bi­na­ci­ja lei­džia ląs­te­ lėms iš­tai­sy­ti ge­ne­ti­nes klai­das, su­mai­šy­ti ir su­po­ruo­ti ge­nus. Ta­

čiau ki­taip nei ki­tos 45 chro­mo­ so­mos, ku­rio­se yra žmo­gaus ge­ ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja, vy­riš­kosios ly­ties chro­mo­so­ma Y ne­tu­ri ati­ tin­ka­mo par­tne­rio, su ku­riuo ga­ lė­tų re­kom­bi­nuo­ti. To­dėl ji su­po­ ruo­ja­ma su X chro­mo­so­ma. Tai reiš­kia, kad, atė­jus lai­kui ląs­te­ lėms da­ly­tis, Y chro­mo­so­ma ne­ tu­ri su kuo re­kom­bi­nuo­ti. „Y nie­ka­da ne­gau­na ga­li­my­bės, nes ląs­te­lė­je nie­ka­da ne­bū­na dvie­jų Y chro­mo­so­mų. O mes ne sy­kį įro­ dė­me: jei ne­re­kom­bi­nuo­ji, tuo­met de­ge­ne­ruo­ji“, – tei­gė ty­rė­ja Jen­ni­ fer Hug­hes iš Whi­te­head ins­ti­tu­to Kemb­ri­dže, Ma­sa­ču­set­se.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Ta­po agen­tū­ros ak­ci­ni­nin­ke

26-erių V.Ru­dy­tė jau tre­ji me­tai gy­ve­na Por­to San Džordžo mies­ te­ly­je prie Ad­ri­jos jū­ros, ne­to­li An­ ko­nos, apie 500 ki­lo­met­rų nuo Mi­ la­no.

Lai­min­ga. Jau me­tus gy­ve­na su sa­vo my­li­muo­ju – me­ni­nin­ku, dai­ ni­nin­ku, di­džė­ju­mi ita­lu Ja­nos­hu.

Juo­du po­ra jau dve­ji me­tai.

Vai­d a džiau­g ia­s i gy­ve­n i­m u.

Ji dir­ba šou ren­gi­nių agen­tū­ro­ je „Mai­son Mi­la­no“. Dau­giau nei prieš pus­me­tį įsi­gi­jo 10 pro­c. ak­ ci­jų ir ta­po vie­na iš ke­tu­rių agen­ tū­ros bend­ra­tur­čių. Pa­sak pa­šne­ ko­vės, „Mai­son Mi­la­no“ ren­gia įvai­rius šou pres­ti­ži­niuo­se nak­ti­ niuo­se klu­buo­se, bend­ra­dar­biau­ ja su gar­siais Ita­li­jos ir pa­sau­lio di­džė­jais, dai­ni­nin­kais, tarp jų – Ar­mi­nu van Buu­re­nu, Flo Ri­da. „Dau­giau­sia ak­ci­jų, 50 pro­c., tu­ ri pa­grin­di­nis mū­sų bo­sas, o dar du ita­lai – pa­na­šiai kaip ir aš. Ku­ riu kos­tiu­mus šou pro­gra­moms ir cho­reog­ra­fi­ją. Šo­ku ir pa­ti – šį me­ ną pa­mė­gau nuo še­še­rių me­tų“, – šyp­so­da­ma­si apie sa­vo dar­bą pa­sa­ ko­jo lie­tu­vė.

Iš šešių mėnesių susirašinėjimo istorijos paaiškėjo, kad jis ir mano geriausia draugė, kuri viena augino vaikelį ir maldavo mane įdarbinti, buvo meilužiai.

VD, LRT inf.

Vai­da ne­bu­vo vi­są­laik lai­min­ ga. Mo­te­rį te­be­per­se­kio­ja skau­dūs pri­si­mi­ni­mai, kai prieš ją smur­ta­ vo bu­vęs my­li­ma­sis pran­cū­zas. Ji su siau­bu pri­si­me­na tą die­ną, kai bu­vo su­muš­ta iki krau­jo ir iš na­mų pa­bė­go avė­da­ma vie­no­mis šle­pe­ tė­mis, nors bu­vo žie­ma.

Ap­si­gy­ve­no Vil­niu­je

„Shutterstock“ nuotr.

Ar ga­li­ma ža­din­ti lunatikus?

Vie­nas iš pen­kių vai­kų re­gu­lia­ riai vaikš­to per mie­gus, net 40 pro­c. vai­kų yra tai da­rę bent kar­ tą, kaip ra­šo bbc.com.

1–2,5 pro­c. suau­gu­sių as­me­nų taip pat vaikš­to per mie­gus. Kai ku­rie žmo­nės, ku­rie vaikš­to mie­ go­da­mi, sap­nuo­ja, kad sprun­ka nuo ko nors gąs­di­nan­čio, ki­ti ra­ miai ir nuo­dug­niai ko nors ieš­ko stal­čiuo­se ar spin­te­lė­se.

Tei­gia­ma, kad vaikš­čio­jan­čių mie­ga­lių ža­din­ti ne­ga­li­ma, nes tai jiems ga­li pa­kenk­ti. Ta­čiau, kaip tei­gė psi­cho­lo­gi­jos dės­ty­ to­ja Clau­dia Ham­mond, tai nė­ ra vi­siš­kai tie­sa, nors pa­ža­din­tas

as­muo to­kiais at­ve­jais vi­sa­da jau­ čia­si la­bai ne­jau­kiai.

Mie­go­da­mi mes pa­ti­ria­me skir­ tin­gus mie­go cik­lus. Dau­giau­ sia žmo­gus sap­nuo­ja per bud­rų­jį mie­gą. Tuo me­tu žmo­gaus or­ga­ niz­mas bū­na ne­jud­rus, kad ne­ sielg­tų taip, kaip el­gia­si sap­ne.

Ta­čiau, pe­rė­jęs į gi­les­nę mie­go fa­zę, žmo­gus ga­li pra­dė­ti vaikš­ čio­ti. Anot C.Ham­mond, tai skam­ba keis­tai, bet yra tie­sa. Kai žmo­gus pra­de­da vaikš­čio­ti per mie­gus, jo sme­ge­nys bū­na ga­na ak­ty­vios, kad žmo­gus ga­lė­tų ju­ dė­ti, bet per ma­žai bud­rios, kad as­muo pra­bus­tų iš mie­go.

Suža­dė­tiniai: V.Ru­dy­tė jau dve­jus me­tus drau­gau­ja su me­ni­nin­ku ita­

VD, LRT inf.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

lu Ja­nos­hu.

Su Vil­niu­je gy­ve­nan­čiu de­šimt me­ tų vy­res­niu pran­cū­zu tuo­met 22ejų V.Ru­dy­tė su­si­pa­ži­no dar­be. „Jis tu­rė­jo šo­kė­jų agen­tū­rą, o aš ren­ giau mer­gi­nų at­ran­kas, kū­riau dra­ bu­žius šo­kė­jams“, – pra­džių pra­ džią pri­si­mi­nė Vai­da.

Ir dar­bas, ir iš­vaiz­dus pran­cū­zas jai la­bai pa­ti­ko. Į Lie­tu­vos sos­ti­nę iš gim­to­jo Kau­no per­si­kė­lu­si gy­ven­ ti Vai­da po me­tų su darb­da­viu ta­ po po­ra. „Įsi­my­lė­jau la­bai smar­kiai. Grei­ čiau jis ma­ne, o ne aš jį pir­mo­ji su­ ža­vė­jau“, – da­bar jau šyp­so­si Vai­ da.

Su my­li­muo­ju ji ap­si­gy­ve­no Vil­ niaus cent­re, ne­to­li Ar­ki­ka­ted­ros, dvie­jų aukš­tų nuo­mo­ja­ma­me bu­ te. Pir­ma­me aukš­te bu­vo agen­tū­ ros biu­ras.

My­li­ma­sis bu­vo links­mas, ma­ lo­niai ir leng­vai bend­rau­jan­tis, tu­ rin­tis hu­mo­ro jaus­mą, at­ro­dė pa­ti­ ki­mas. Vai­da pa­ti­ki­no, kad pi­ni­gai jaus­mams ne­tu­rė­jo įta­kos, nes už­ sie­nie­tis ne­bu­vo tur­tuo­lis. „Kai ta­ po­me po­ra, dir­bo­me kar­tu, net at­ ly­gi­ni­mo ne­gau­da­vau. Tuo me­tu jis

25

šeštadienis, vasario 25, 2012

ai­mės paieš­kos Ita­li­jo­je bu­vo di­džio­ji ma­no gy­ve­ni­mo mei­ lė, man at­ro­dė to­bu­las vy­ras“, – at­ si­du­so jau­na mo­te­ris.

Atleidimo prašydavo ant ke­lių

My­li­ma­sis smur­tau­ti pra­dė­jo po kar­tu pra­gy­ven­to pus­me­čio. Smur­ to pro­ver­žiai tę­sė­si pu­sant­rų me­tų, kol V.Ru­dy­tė neap­si­ken­tu­si my­li­ mo­jo smū­gių šal­tą žie­mos nak­tį pa­bė­go iš na­mų.

Pu­sant­rų me­tų ken­tė smur­tą?!

Iš­gir­du­si šį klau­si­mą 2007 m. vie­ na­me ero­tiš­ka­me lie­tu­viš­ka­me ka­ len­do­riu­je po­za­vu­si mo­te­ris kal­ bė­jo su iro­ni­ja: „To ma­nęs klau­sė vi­si ar­ti­mie­ji, drau­gai, ku­rie su­ži­ no­jo šią is­to­ri­ją. Jis bu­vo dik­ta­to­ rius, jam neeg­zis­ta­vo ki­tų nuo­mo­ nė, to­dėl pyk­da­vo, jei ka­da nors jam prieš­ta­rau­da­vau. Be to, bu­vo neį­ ti­ki­mai pa­vy­dus, nors tam nebuvo jo­kio pre­teks­to.“ Tur­būt po smur­to pro­trū­kių pran­cū­zas klaup­da­vo­si ant ke­lių, pra­šy­da­vo at­lei­di­mo ir ku­rį lai­ką bū­da­vo švel­nus bei dė­me­sin­gas?

V.Ru­dy­tė nu­si­juo­kė: „Bū­tent taip ir bū­da­vo. Sa­ve va­di­no monst­ru, ver­kė, at­si­pra­ši­nė­jo. O aš? Žvel­giau per ro­ži­nius aki­nius. Jį bu­vau įsi­ my­lė­ju­si, su juo sie­jau atei­tį, kal­bė­ jo­me apie ve­dy­bas, vai­kus. Bu­vau per­ne­lyg silp­na jį pa­lik­ti, ir gy­ve­ ni­mas be jo tuo me­tu man neeg­ zis­ta­vo.“ Ap­ga­vo su drau­ge

Mė­ly­nes po aki­mis V.Ru­dy­tė slėp­ da­vo pud­ra ir la­biau­siai iš­gy­ve­no dėl sa­vo tė­vų, ypač ma­mos, ku­ ri yra la­bai jaut­ri. „Slė­piau tai nuo vi­sų. Jei kas pa­ste­bė­da­vo smur­ to žy­mių, nei­giau, kad ma­ne mu­ ša, – me­luo­da­vau, kad pa­sly­dau ar dar ki­taip su­si­ža­lo­jau“, – pa­sa­ko­ jo Vai­da.

Ne kar­tą su sa­vo sva­jo­nių vy­ru Pa­ry­žiu­je lan­kiu­sis V.Ru­dy­tė bend­rą jųd­vie­jų gy­ve­ni­mą vis dėl­to sie­jo su Lie­tu­va. Ro­ži­nius aki­nius ne­šio­jo il­gai. Ka­da, kaip smė­ lio laik­ro­dy­je nu­kri­tus pa­sku­ti­nei smil­te­lei, ji ty­liai išė­jo iš na­mų? „Ty­liai išei­ti jis ne­lei­do“, – vėl tar­si iš sa­vo nai­vu­mo nu­si­juo­kė V.Ru­dy­tė.

Tą nak­tį my­li­ma­sis bu­vo iš­vy­kęs su šo­kė­jo­mis, pa­lie­pęs Vai­dai lik­ ti na­mie. Nu­si­lei­du­si į pir­mą aukš­ tą jau­na mo­te­ris dir­bo prie kos­ tiu­mų. Vė­liau V.Ru­dy­tė įsi­jun­gė kom­piu­te­rį ir stai­ga iš­vy­do my­li­ mo­jo ir fir­mo­je sek­re­to­re dir­bu­sios jos ge­riau­sios drau­gės su­si­ra­ši­nė­ji­ mo skai­pe is­to­ri­ją. Tai Vaidą nuo­ kautavo. „Iš še­šių mė­ne­sių su­si­ra­ši­nė­ji­mo is­to­ri­jos paaiš­kė­jo, kad jis ir ma­no ge­riau­sia drau­gė, ku­ri vie­na au­gi­no vai­ke­lį ir mal­da­vo ma­ne įdar­bin­ti, bu­vo mei­lu­žiai. Ma­no my­li­ma­sis su ja drau­ga­vo ir mo­kė­da­vo kas mė­ne­ sį po 3000 li­tų at­ly­gi­ni­mą, o man – nie­ko, nes, sa­ky­da­vo, pi­ni­gų ne­ tu­ri...“ – pa­sa­ko­jo V.Ru­dy­tė ir pri­ si­pa­ži­no, kad su­ži­no­jus tie­są že­mė tar­si iš­sly­do iš po ko­jų.

„Jis pra­dė­jo įkal­bi­nė­ti, aš pyk­čio apim­ta kaž­ką jam pa­sa­kiau. Čiu­po ma­ne už plau­kų, gerk­lės ir tėš­kė į sie­ną. Po to už­li­po ant krū­ti­nės, pri­spau­dė ko­jo­mis ir mu­šė kumš­ čiais tol, kol pra­ra­dau są­mo­nę...“ – į krau­pius pri­si­mi­ni­mus pa­si­ nė­rė mo­te­ris. At­si­pei­kė­ju­si Vai­da pir­miau­sia pa­ju­to skaus­mą: per­ štė­jo no­sį, vei­dą, lū­pas. Krau­juo­ ta bu­vo ne tik ji, bet ir bu­to sie­nos, grin­dys. My­li­mo­jo gre­ta ne­bu­vo. Ji tik gir­dė­jo, kad sva­jo­nių vy­ras kal­ ba­si su sa­vo mei­lu­že – jos ge­riau­ sia drau­ge. „Grie­biau, kas pa­puo­lė po ran­ka, įsi­spy­riau į šle­pe­tes ir be pal­to iš­ bė­gau pro du­ris...“ – šios aki­mir­ kos Vai­da ne­ga­li pa­mirš­ti.

Ver­kian­ti, kru­vi­na, šo­ko iš­tik­ ta mo­te­ris gruo­džio mė­ne­sį šeš­tą va­lan­dą ry­to Vil­niaus cent­re nu­ ste­bu­sių praei­vių pa­pra­šė te­le­fo­ no ir pa­skam­bi­no į Kau­ną tė­čiui.

Nep­raė­jus nė va­lan­dai jis jau bu­ vo sos­ti­nė­je. „Tą va­lan­dą aš slam­pi­nė­jau gat­ vė­mis. No­rė­jau bent ap­šil­ti Ar­ki­ ka­ted­ro­je, ta­čiau ten ma­nęs neį­lei­ do, – pri­si­mi­nė V.Ru­dy­tė. – Įpy­kęs tė­tis no­rė­jo vež­ti ma­ne į li­go­ni­nę už­re­gist­ruo­ti įvy­kio, ta­čiau su­si­ py­ko­me, nes ne­no­rė­jau su­žlug­dy­ ti agen­tū­ros. Pap­ra­šiau va­žiuo­ti į Kau­ną. No­rė­jau pa­bėg­ti kuo to­liau, ne­tu­rė­jau jė­gų ker­šy­ti, man tai ne­ rū­pė­jo. Tie­siog no­rė­jau grįž­ti į sau­ gius tė­vų na­mus.“ Konf­lik­tas su R.Ku­ly­te

Su­ly­su­si iki 40 ki­log­ra­mų, du mė­ ne­sius sir­gu­si dep­re­si­ja ir per tą lai­ką be­veik nei­šė­ju­si iš na­mų jau­ na mo­te­ris, pa­si­ju­tu­si kiek ge­riau, iš­vy­ko į Pa­ry­žių. „Bu­vo su­da­ry­tas kont­rak­tas su agen­tū­ra, o aš esu žo­džio žmo­gus. Ten pa­ma­čiau jį, pa­si­da­rė šlykš­tu... Taip, jis ti­kė­jo­ si, kad grei­tai grį­šiu at­gal... Ata­ka­ vo per feisbuką, skai­pą, te­le­fo­nu, nors pa­si­kei­čiau nu­me­rį“, – pa­ sa­ko­jo my­li­muo­ju nu­si­vy­lu­si mo­ te­ris.

Po kurio laiko at­si­ga­vu­si psi­cho­ lo­giš­kai Vai­da iš­vy­ko dirb­ti į Ita­li­ją, „Mai­son Mi­la­no“ agen­tū­rą, su ku­ ria bu­vo bend­ra­dar­bia­vu­si. „Ten min­ty­se bu­vo tik dar­bas ir dar­bas“, – lietuvė ne­slė­pė, kad bent me­tus ne­ga­lė­jo pa­žiū­rė­ti į vy­ rus.

Kol ga­liau­siai at­si­ra­do Ja­nos­has. „Jo tė­vai – me­ni­nin­kai, ma­ma – ta­py­to­ja. Sū­nų veng­riš­ku var­du pa­va­di­no drau­gų iš Veng­ri­jos gar­ bei, – šyp­so­jo­si Vai­da ir kruopš­čiai rin­ko žo­džius. – Jis la­bai dė­me­sin­ gas, ra­mus, tram­do pa­vy­dą, linkęs į komp­ro­mi­sus, nu­si­lei­džia man.“ Vai­da su­rim­tė­jo, pra­kal­bus apie ne­ti­kė­tai įsi­žie­bu­sį ne­tie­sio­gi­nį konf­lik­tą su taip pat Ita­li­jo­je gy­ve­ nan­čia po­li­ti­ko S.Ber­lus­co­ni is­to­ri­ jo­je skan­da­lin­gai iš­gar­sė­ju­sia lie­tu­ vai­te Ra­sa Ku­ly­te, ku­riai iš gar­saus tur­čiaus są­skai­tos bu­vo per­ves­ta apie 800 tūkst. li­tų. Ža­dė­jo su­žlug­dy­ti?

Su­muš­ta ne­te­ko są­mo­nės

Tos nak­ties įvy­kius, kai 190 cm ūgio kres­nas pran­cū­zas vėl ėmė smur­tau­ti, Vai­da pui­kiai pri­si­me­ na. Išs­ky­rus tas mi­nu­tes, kai bu­vo ne­te­ku­si są­mo­nes. Pa­ry­čiui grį­žęs na­mo pran­cū­zas pa­ma­tė prie du­rų su­krau­tus Vai­dos la­ga­mi­nus.

„Išk­lau­sius Vai­dos gy­ve­ni­mo is­to­ ri­ją, man jos, ži­no­ma, pa­gai­lo: dai­ li mer­gi­na, o gy­ve­ni­mas ši­taip ne­ nu­si­se­kė, pa­ty­rė my­li­mo­jo smur­tą, ne­pri­tek­lių... Da­bar ji, su­prask, pa­ ga­liau ra­do džiaugs­mą, nes gy­ve­ na Ita­li­jo­je, dir­ba nak­ti­nia­me klu­be strip­ti­zo šo­kė­ja, ge­rai už­dir­ba, tu­ri

vai­ki­ną ir yra la­bai lai­min­ga. Tie­ są sa­kant, ano­kia čia lai­mė – šok­ ti nuo­gai ap­link stul­pą strip­ti­zo klu­be“, – vie­nam Lie­tu­vos žur­na­ lui apie V.Ru­dy­tę kal­bė­jo R.Ku­ly­ tė, už­py­ku­si, kad ši ne­va ją sie­jo su S.Ber­lus­co­ni mei­lu­žė­mis. „Aš ne­su strip­ti­zo šo­kė­ja!“ – įskau­din­ta R.Ku­ly­tės žo­džių ka­te­ go­riš­kai tvir­ti­no Kau­no ko­le­gi­jo­ je odos pa­puo­ša­lų di­zai­ną ir dai­lės pe­da­go­gi­ką stu­di­ja­vu­si V.Ru­dy­tė.

Ir pa­brė­žė, kad, be pa­rei­gų „Mai­ son Mi­la­no“, tik ret­kar­čiais dir­ba fo­to­mo­de­liu ir ke­lis kar­tus po­za­ vo ka­len­do­riams bei dra­bu­žių ka­ ta­lo­gams.

Po to už­li­po ant krū­ti­nės, pri­spau­ dė ko­jo­mis ir mu­ šė kumš­čiais tol, kol pra­ra­dau są­mo­nę.

Prieš tre­j us me­t us at­v y­k u­ si į Ita­li­ją Vai­da net ne­ži­no­jo, kas yra S.Ber­lus­co­ni, ir nie­ko ne­bu­ vo gir­dė­ju­si apie R.Ku­ly­tę: „Apie ją man pa­pa­sa­ko­jo te­le­vi­zi­jos lai­ dą ma­čiu­si ma­ma, bet aš nie­ka­da ne­sa­kiau, kad Ra­sa – Sil­vio mei­ lu­žė! Nie­ka­da ne­sa­kiau, kad ją as­ me­niš­kai pa­žįs­tu ir ap­skri­tai apie ją nie­ko nie­ka­da ne­kal­bė­jau. Kai ji pa­ra­šė feisbuke ant ma­no sie­nos, net ne­sup­ra­tau, kas ji to­kia. Pa­ ra­šė, tar­si tu­rė­čiau ži­no­ti, kas yra R.Ku­ly­tė. Ža­dė­jo net su­žlug­dy­ti ma­ne. Aš jai pa­ra­šiau, bet ji iš­si­ try­nė an­ke­tą, ku­rią bu­vo su­kū­ru­ si, o jos at­sa­ky­mą žur­na­le per­skai­ tė ma­no ma­ma.“ Su­si­ža­dė­jo su my­li­muo­ju

Vai­da ne­slė­pė: ji la­bai pyks­ta ant ją ap­šmei­žu­sios R.Ku­ly­tės. „Ji vi­ siems guo­dė­si, kad ją ap­šmei­ žė pa­sau­lio spau­da, tei­gu­si, ne­va ji yra S.Ber­lus­co­ni mei­lu­žė. Ta­ čiau ko­dėl ji tą pa­tį da­ro su ma­ni­ mi, ap­šmeiž­da­ma, kad aš – strip­ ti­zo šo­kė­ja? Kal­ba apie šmeiž­tą ir iš­gy­ve­ni­mus, bet pa­ti el­gia­si taip pat. Ne­sup­ran­tu ko­dėl? Juk ji ge­ riau už vi­sus tu­rė­tų su­pras­ti, kaip skau­du bū­ti ap­šmeiž­tam, kaip dėl to iš­gy­ve­na ar­ti­me­ji ir vi­si gi­mi­nės, o jiems ne­ga­li pa­dė­ti, nes esi to­li“, – kal­bė­jo V.Ru­dy­tė.

Ji ap­si­ra­mi­no ir vėl ėmė šyp­so­tis pra­dė­ju­si kal­bė­ti apie drau­gys­tę su ita­lu Ja­nos­hu. My­li­ma­jam taip pat bu­vo sun­ku su­pras­ti, ko­dėl Vai­da drau­ga­vo su smur­tau­jan­čiu pran­ cū­zu. Ši pa­tir­tis at­si­lie­pia ir nau­ jiems lie­tu­vės san­ty­kiams. „Po skau­džios pa­tir­ties aš įta­ res­nė, pa­vy­des­nė ir Ja­nos­hui rei­ kia kant­ry­bės su ma­ni­mi“, – pri­ si­pa­žįs­ta ji.

Vai­da gy­ve­na su Ja­nos­hu nuo­ mo­ja­ma­me dvie­jų kam­ba­rių bu­te kar­tu su dviem – mop­sų ir dal­ma­ ti­nų veis­lės – šu­ni­mis.

Gal­būt ita­las jau siū­lė ran­ką ir šir­dį? „Siūūū­lė, – šiek tiek nu­ste­bo ir nu­si­juo­kė V.Ru­dy­tė. – Praė­ju­sių me­tų va­sa­rą pa­do­va­no­jo žie­du­ ką. Priė­miau. Su­si­ža­dė­jo­me. Bet sa­kiau, kad pa­gal­vo­siu. Dėl mano skau­džios pa­tir­ties ir nu­si­vy­li­mo vy­rais, jam dar rei­kės su ma­ni­mi kant­ry­bės. Oi, rei­kės...“

Apš­meiž­to­ji: Vai­da Ita­li­jo­je dir­ba šou ren­gi­nių agen­tū­ro­je „Mai­kon Mi­

la­no“ ir ret­kar­čiais – fo­to­mo­de­liu.

26

šeštadienis, vasario 25, 2012

Nuo­mo­tų pa­veiks­lų ka­bin­ti ne­sku­ba Pa­veiks­lų nuo­mos pa­slau­gas Vil­niu­je siū­ lan­tys me­ni­nin­kai ir vers­li­nin­kai at­vi­ri – klien­tų ma­žai, o ir su­si­do­mė­ji­mas šia pa­ slau­ga mi­ni­ma­lus.

Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Kiek kai­nuo­tų – ne­ži­nia

Sa­ko­ma, kad apie žmo­gų ga­li­ma daug pa­sa­ky­ti iš jo dra­bu­žių. Tas pa­ts po­sa­kis tu­rė­tų tik­ti ir biu­rams.

Juk atė­jęs klien­tas ar po­ten­cia­lus vers­lo par­tne­ris su­si­da­ry­ti įspū­ dį apie įmo­nę ga­li ne tik iš jį su­tin­ kan­čių dar­buo­to­jų, bet ir iš biu­ro in­ter­je­ro – bal­dų, gė­lių, me­no kū­ ri­nių. Nors sos­ti­nė­je jau ne vie­nus me­tus biu­rams siū­lo­ma iš­si­nuo­ mo­ti pa­veiks­lų, pa­slau­gą tei­kian­ tys vers­li­nin­kai sa­ko, jog šis vers­ las po­pu­lia­ru­mo ne­su­lau­kia.

In­ter­ne­te pa­veiks­lus iš­si­nuo­mo­ti siū­lan­ti me­ni­nin­kė Liud­mi­la Ko­ma­ ric­ka­ja ti­ki­na, kad iš šios veik­los tik­ rai ne­pra­tur­tė­jo. Mo­te­ris pa­sa­ko­ja, jog už­siim­ti sa­vo pa­veiks­lų nuo­ma su­gal­vo­jo prieš po­rą me­tų. Skel­bi­ mas ka­bo jau il­gą lai­ką, ta­čiau klien­ tų pa­šne­ko­vė dar ne­su­lau­kė. „Šiaip esu dai­li­nin­kė, ne vers­li­ nin­kė. Tai tik pa­pil­do­ma pa­slau­ ga, ku­rią su­gal­vo­jau siū­ly­ti, ta­čiau su­si­do­mė­ju­sių as­me­nų skam­bu­čių dar ne­bu­vo. Nuo­mos kai­nų ne­skel­ biu, nes ne­su nu­ta­ru­si. Tie­siog su kiek­vie­nu klien­tu tar­čiau­si at­ski­ rai“, – kal­bė­jo L.Ko­ma­ric­ka­ja.

Pa­veiks­lu­nuo­ma.lt di­rek­to­rius Ma­rius Ver­bic­kas taip pat tvir­ti­no, kad sos­ti­nės vers­li­nin­kai ne­sku­ba sa­vo biu­rams nuo­mo­ti pa­veiks­lų. „Taip, šią pa­slau­gą tei­kia­me, ta­ čiau tai tik pa­pil­do­ma mū­sų vers­ lo veik­la. Per pus­me­tį su­lau­kia­me vos 3 ar 4 klien­tų“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Kaip tei­gė M.Ver­bic­kas, ši pa­ slau­ga vers­li­nin­kams tu­rė­tų bū­ti pa­trauk­li, nes lei­džia ga­na daž­nai keis­ti pa­veiks­lus, o kar­tu ir pa­gy­ vin­ti, pa­keis­ti biu­ro ap­lin­ką. „Pa­tal­pos ne­bus ap­krau­tos pa­ veiks­lais ir kraus­tan­tis ne­rei­kės su­k-

ti gal­vos, kaip juos per­vež­ti ar kur kaup­ti“, – pa­veiks­lų nuo­mos pra­ na­šu­mus aiš­ki­no įmo­nės va­do­vas. Įmo­nė klien­tams siū­lo tik lie­tu­vių ir tik ori­gi­na­lius kū­ri­nius. Klien­ tai ga­li pa­si­rink­ti iš dvie­jų pla­nų: vie­nas siū­lo už 150 li­tų per mė­ne­sį pa­veiks­lus keis­ti kas po­ra mė­ne­sių.

Ki­tu at­ve­ju per mė­ne­sį tek­tų mo­ kė­ti 200 li­tų, ta­čiau pa­veiks­lai bū­ tų kei­čia­mi kas 30 die­nų.

M.Ver­bic­kas tei­gė, kad pri­va­čių klien­tų, no­rin­čių nuo­mo­ja­mais pa­veiks­lais pa­puoš­ti sa­vo na­mus, neat­si­ran­da. „Į mus krei­pia­si tik biu­rų at­sto­vai. Ma­nau, ši pa­slau­ga pa­de­da su­kur­ti ge­res­nį dar­bo ap­ lin­kos įspū­dį bei pa­puoš­ti biu­rą ge­ rais me­no kū­ri­niais“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Ma­rius Ver­bic­kas:

Tai tik pa­pil­do­ma mū­sų vers­lo veik­ la. Per pus­me­tį su­ lau­kia­me vos 3 ar 4 klien­tų.

Ne­rū­pi ap­lin­ka

Pa­veiks­lų nuo­mą siū­lo ir Pi­lies ga­ le­ri­jos at­sto­vas dai­li­nin­kas And­ rius Ka­li­naus­kas. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad re­to­kai at­si­ran­da su­si­do­mė­ ju­sių pa­veiks­lų nuo­ma. „Kar­tais at­si­ran­da klien­tų, ku­rie pra­šo pa­ veiks­lų tam tik­riems ren­gi­niams“, – tei­gė dai­li­nin­kas.

A.Ka­li­naus­kas svars­tė, kad ši pa­slau­ga ne­su­lau­kia po­pu­lia­ru­mo tarp vers­lo at­sto­vų, nes šie ne­la­ bai krei­pia į dė­me­sį į vers­lo ap­lin­ ką. „Jie ki­taip iš­si­su­ka. Tik­riau­siai jiems ge­rai taip, kaip yra“, – sam­ pro­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Pa­siū­la: pa­sak dai­li­nin­ko V.Mar­cin­ke­vi­čiaus, už­sie­ny­je stei­gia­si ir yra

ga­na po­pu­lia­rios sa­vo­tiš­kos pa­veiks­lų bib­lio­te­kos.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Me­nas: iš­si­nuo­mo­ti pa­veiks­lą Vil­niu­je ne­bū­tų sun­ku, ta­čiau to­kia ga­li­my­be do­mi­si re­ta įmo­nė.

Dai­li­nin­kas Vil­man­tas Mar­cin­ke­ vi­čius tei­gė gir­dė­jęs apie pa­veiks­lų nuo­mą, ta­čiau pa­ts šia veik­la ne­ža­ da už­siim­ti: „Tai yra vers­lo veik­la, o ne kū­ry­bi­nė. No­rint už­siim­ti pa­ veiks­lų nuo­ma rei­kia prie to rim­ tai dirb­ti.“ Me­ni­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad už­sie­ ny­je va­di­na­mo­sios pa­veiks­lų bib­ lio­te­kos – ne nau­jo­vė ir jų stei­gia­si vis dau­giau. Vie­nos pir­mų­jų įsteig­ tos Olan­di­jo­je, da­bar to­kių įstai­gų ku­ria­si ir Skan­di­na­vi­jo­je.

V.Mar­cin­ke­vi­čius tei­gė, kad vers­li­nin­kų įpro­tis pirk­ti ar nuo­ mo­tis pa­veiks­lus taip pat pri­klau­ so ir nuo mo­kes­čių sis­te­mos vals­ ty­bė­je. „Ša­ly­se, kur įmo­nės dėl me­no kū­ri­nių įsi­gi­ji­mo ga­li su­si­ma­žin­ ti mo­kes­čius, pa­veiks­lų per­ka­ma dau­giau. Biu­rai Skan­di­na­vi­jo­je net neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo dar­bo pra­džios, kol juo­se nė­ra me­no kū­ri­nių. Ki­taip biu­ras at­ro­dys, lyg dar re­mon­tas ja­me vyk­tų. Ne­so­li­du“, – pa­sa­ko­jo už­sie­ny­je sa­vo dar­bų pa­ro­das daž­ nai ren­gian­tis dai­li­nin­kas.

Me­ni­nin­kas įsi­ti­ki­nęs – no­rint, kad vers­lo veik­la bū­tų sėk­min­ga, pres­ti­ži­niai me­no kū­ri­niai bū­ti­ni. „Įmo­nė sa­vo vei­dą su­ku­ria ne tik šū­kiu, pro­duk­tu, bet ir pa­si­tik­da­ma klien­tus. Anks­čiau juos pa­si­tik­da­ vo ad­mi­nist­ra­to­rės ir už jų esan­tys iš­pjau­ti iš plas­ti­ko įmo­nių lo­go­ti­ pai. So­li­daus klien­to to­kiais triu­ kais ne­paim­si. Kaip na­tū­ra­li me­ džia­ga pra­na­šes­nė už plas­ti­ką ar imi­ta­ci­ją, taip ir me­no kū­ri­nys yra ver­tin­ges­nis už pla­ka­tą, – svars­ tė V.Mar­cin­ke­vi­čius. – Aiš­ku, Ga­ riū­nų pre­kiau­to­jams bran­gus me­no kū­ri­nys ne­su­teik­tų pres­ti­žo ir ne­ pa­kel­tų jų siū­lo­mų pre­kių ver­tės.

Bet, pa­vyz­džiui, ban­kas, kur žmo­ nės atei­na tu­rė­da­mi gy­ve­ni­mo ir

vers­lo pa­tir­ties, į šį rei­ka­lą tu­rė­tų žiū­rė­ti ki­taip.“ Pa­veiks­lai – pres­ti­žo rei­ka­las

In­ter­je­ro di­zai­ne­rė Dai­va Čes­naus­ kai­tė tei­gė, kad įmo­nėms, ku­rian­ čioms sa­vo ap­lin­ką, ver­tė­tų at­ kreip­ti dė­me­sį į tai, kas ka­bi­na­ma ant sie­nos. „Tai pres­ti­žo rei­ka­ las. Jei įren­gia­mas pra­ban­gus biu­ ras, pi­gių pa­veiks­lų ne­ka­bin­si, ypač kai kal­ba­ma apie di­de­les įmo­nes“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

D.Čes­naus­kai­tė ti­ki­no, kad me­no kū­ri­nius, at­si­ran­dan­čius biu­ruo­ se, rei­kė­tų de­rin­ti prie sie­nų spal­ vų ir įmo­nės pres­ti­žo: „Jei biu­ras bus juo­dai bal­tas, tai no­ri­si lie­tu­ vių gra­fi­kų dar­bų. Jei in­ter­je­ras bus pi­ges­nis, ga­li­ma rink­tis pa­pras­tus pa­veiks­lus, ta­py­tus ant dro­bės. Ži­ no­ma, vis­kas pri­klau­so nuo klien­tų in­te­re­sų ir jų pi­ni­gi­nės“, – kons­ta­ ta­vo in­ter­je­ro di­zai­ne­rė.

D.Čes­naus­kai­tė abe­jo­jo, kad pa­ veiks­lų nuo­ma pa­si­tei­si­na. „Juk pa­ veiks­las – tai ver­tin­gas daik­tas, prie ku­rio ga­li­ma pri­si­riš­ti“, – sa­kė ji.

In­ter­je­ro di­zai­ne­rė Ali­na Vens­ ku­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­veiks­lai įmo­nė­je svar­būs ne tik dėl klien­ tams da­ro­mo įspū­džio. Jie pri­si­ de­da ir prie dar­bo pro­duk­ty­vu­mo bei jo ko­ky­bės. „Esu skai­čiu­si, kad žmo­nių dar­ bin­gu­mas, pri­klau­so­mai nuo dar­ bo ap­lin­kos, ga­li kis­ti iki 50 pro­c.

Ko­kią įta­ką da­ro pa­veiks­lai – sun­ku pa­sa­ky­ti“, – spė­lio­jo pa­šne­ko­vė.

Pa­sak in­ter­je­ro di­zai­ne­rės, pa­ veiks­lai biu­ruo­se ga­li pa­dė­ti at­ spin­dė­ti įmo­nės veik­los es­mę: „Rep­re­zen­ta­ty­vu­mo po­žiū­riu pa­ veiks­lų įta­ka tu­rė­tų bū­ti ypač di­ de­lė. Tin­ka­mai pa­rin­kus pa­veiks­ lą, at­spin­din­tį įmo­nės veik­los sri­tį bei tiks­lus, tin­ka­mai jį ak­cen­ta­vus,

BFL nuo­tr.

ga­li­ma nu­kreip­ti klien­to dė­me­ sį nuo ki­tų biu­re esan­čių ne­reikš­ min­gų da­ly­kų.“ A.Vens­ku­tė biu­rų dar­buo­to­jų zo­ no­se siū­lo ka­bin­ti ra­mių gam­tos spal­vų erd­vi­nius vaiz­dus, ku­rie lei­ džia akims ir pro­tui pail­sė­ti. „Ge­ra ir rau­do­na spal­va. Ji ak­ty­vi­na mąs­ty­ mą, bet jos ne­ga­li bū­ti per daug, ki­ taip ga­li pra­dė­ti er­zin­ti. Prii­ma­muo­ siuo­se la­biau­siai tin­ka pa­veiks­lai, ku­rie at­spin­di įmo­nės veik­los sri­ tį“, – aiš­ki­no in­ter­je­ro di­zai­ne­rė.

Pak­laus­ta, ar biu­rams svar­bi me­ no kū­ri­nio kai­na, pa­šne­ko­vė tei­gė, jog tai pri­klau­so nuo įmo­nės spe­ ci­fi­kos: „Jei tai yra in­ter­je­ro di­zai­ ne­rio biu­ras, ta­da svar­bu, o jei va­ ly­mo pa­slau­gų bend­ro­vės, ko ge­ro, pa­veiks­lo pres­ti­žas ne­tu­ri jo­kios reikš­mės. Nors, ži­no­ma, ga­li­ma dis­ku­tuo­ti. Vis­kas pri­klau­so nuo klien­tų, į ku­riuos orien­tuo­ta fir­ mos veik­la.“ In­ter­je­ro di­zai­ne­rė tei­gė, kad iš klien­tų su­lau­kia įvai­rių už­gai­dų dėl pa­veiks­lų, ta­čiau Lie­tu­vo­je jų pa­si­ rin­ki­mas ga­na skur­dus. „Tu­ri­me dvie­jų ti­pų pa­veiks­lų – ba­na­lių gam­tos vaiz­dų, na­tiur­mor­ tų bei po­rtre­tų ir „la­bai me­niš­kų“, bran­gių pa­veiks­lų, ku­rių pa­pras­tai žmo­nės tie­siog ne­sup­ran­ta. To­dėl daž­nai jie ren­ka­si fo­tog­ra­fi­ją ar­ba par­si­ve­ža pa­veiks­lų iš ki­tų ša­lių.“

200

litų

per mėnesį kainuoja paveikslų nuoma.

27

šeštadienis, vasario 25, 2012

horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė va­sa­rio 25–kovo 2 d.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Pud­ruo­ja: šio Si­bi­ro has­kio ko­jos nu­pud­ruo­tos ba­li­na­mą­ja pud­ra, ku­

ri kar­tu pa­di­di­na šuns ga­lū­nes den­gian­čio kai­lio apim­tį.

Ke­tur­ko­jų gro­žio ma­dos Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė v.skucaite@diena.lt

Ke­tur­ko­jai au­gin­ti­niai tu­ri bū­ti ne tik svei­ki, gra­žūs, bet ir ma­din­gi.

Ko­kios jų šu­kuo­se­nos ma­din­gos šie­met?

Tai šu­nų kir­pė­jams aiš­ki­no ir de­ monst­ra­vo Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą meist­riš­ku­mo pa­mo­kas su­ren­gęs pro­fe­sio­na­lus šios sri­ties meist­ras ko­rė­jie­tis Sang Hoon Lee. Jo at­sto­ vau­ja­ma Azi­jos mo­kyk­la pel­nė pa­ sau­li­nį pri­pa­ži­ni­mą.

Azi­jos ša­ly­se, Ame­ri­kos že­my­ne ren­giant šu­nis pa­ro­doms jų kai­liui pri­žiū­rė­ti nau­do­ja­mos šios kos­ me­ti­kos prie­mo­nės: įvai­rūs alie­ jai, kai­lį švie­si­nan­ti ir jam pu­ru­mo su­tei­kian­ti pud­ra, dirb­ti­nės sruo­ ge­lės, la­kas, pu­tos, da­žai. Eu­ro­pos ša­ly­se ver­ti­na­mas na­tū­ra­lu­mas, daug dė­me­sio ski­ria­ma nuo­la­ti­nei

Sa­vait­ga­lis ža­da ne­blo­gų emo­ci­jų, kū­ry­bi­nį įkvė­pi­mą ir sėk­mę mei­lės fron­te, tik gal­būt kas nors iš ar­ti­mų­jų var­gins sa­vo nu­si­skun­di­mais ir bam­bė­ji­mais.

Kad ir ko­kie neį­do­mūs at­ro­dy­tų pra­kti­niai rei­ka­lai, bui­tis, de­rė­tų juos su­tvar­ky­ti. Nuo pir­ma­die­nio bū­si­te nu­si­tei­kę im­tis vers­lo, nuo­ sa­vy­bės, nuo­mos rei­ka­lų. Jų iš­ties nea­ti­dė­lio­ki­te, nes nuo sa­vai­tės vi­du­rio jau bus dau­giau dirg­lu­mo, gin­čų, įtam­pos dar­be ir vi­sur ap­ lin­kui. Ga­li at­si­ras­ti ne­nu­ma­ty­tų tech­ni­nių, pre­ky­bos rū­pes­čių.

JAU­TIS (04 21–05 20)

kai­lio prie­žiū­rai, mai­ti­ni­mui. Kai­ lis puo­se­lė­ja­mas, nau­do­jant įvai­ rius šam­pū­nus, bal­za­mus.

S.H.Lee da­li­jo­si šuns kai­lio prie­ žiū­ros, pa­ruo­ši­mo pa­ro­doms, kir­ pi­mo, da­žy­mo pa­slap­ti­mis, de­ monst­ra­vo pa­ro­do­muo­sius įvai­rių veis­lių šu­nų – pu­de­lių, Si­bi­ro has­ kių, Mal­tos bi­šo­nų, gar­ba­no­tų­jų bi­ šo­nų ir ki­tų kir­pi­mus, pa­brėž­da­mas kai­lio struk­tū­ros ypa­tu­mus. Sve­čias at­sklei­dė kir­pi­mo su­bti­ly­bių, pa­de­ dan­čių su­teik­ti šuns snu­ku­čiui ypa­ tin­go iš­raiš­kin­gu­mo, pa­brėž­ti lai­ky­ se­nos gro­žį ar pa­slėp­ti trū­ku­mus.

S.H.Lee – vie­nas žy­miau­sių Azi­ jo­je šu­nų kai­lių prie­žiū­ros eks­per­ tų, di­džiau­sių vi­sų veis­lių šu­nų pa­si­ro­dy­mų tei­sė­jas, pa­tir­ties sė­ mę­sis iš gar­siau­sių JAV ir Ja­po­ni­ jos meist­rų. Be­je, šian­dien Pie­tų Ko­rė­jo­je vei­kia apie 400 šu­nų kai­ lių prie­žiū­ros aka­de­mi­jų ir apie 50 ins­ti­tu­tų.

Pe­rio­do pra­džio­je jums la­ biau­siai no­rė­sis tin­gi­niau­ti, svai­gin­tis al­ko­ho­liu ar­ba mei­le, ar tie­siog ra­miai pail­sė­ti be jo­kio šur­ mu­lio ir jo­kių pa­rei­gų. Iš tik­rų­jų pra­ var­tu pa­si­mė­gau­ti vie­nat­ve, me­nu, pa­me­di­tuo­ti. Sau­go­ki­tės gre­sian­čių in­fek­ci­jų. Nuo pir­ma­die­nio ne­ma­žai nu­veik­si­te, jei ne­si­blaš­ky­si­te ir ne­ pa­tai­kau­si­te sa­vo kin­tan­čioms nuo­ tai­koms. Vei­ki­te pla­nin­gai. Itin sau­ go­ki­te nuo pa­vo­jų vai­kus, o ir pa­tys ne­pa­si­duo­ki­te abe­jo­ti­noms pa­gun­ doms, avan­tiū­roms. Ne­le­ga­li afe­ra ge­ruo­ju ne­si­baigs.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džio­je ak­ty­viai bend­rau­si­te, žmo­nė­si­tės. Šeš­ta­die­nio su­si­ti­ki­mai ir ren­ gi­niai tu­rė­tų džiu­gin­ti ir su­teik­ ti įdo­mių įspū­džių. Ki­tos sa­vai­ tės pra­džio­je jau­si­tės ta­si pa­var­gę ar su­ne­ga­la­vę. Ne­si­no­rės ro­dy­ti ini­cia­ty­vos, bū­ti dė­me­sio cent­re, tad mė­gin­si­te iš­lik­ti še­šė­ly­je. Ga­li išaiš­kė­ti da­ly­kų, apie ku­riuos nie­ ko ne­nu­tuo­kė­te. Ant­ro­je pe­rio­do pu­sė­je augs įtam­pa dėl dar­bo ar­ ba šei­mos si­tua­ci­jos. Ga­li­te pa­tir­ ti kai ku­rių as­me­nų ne­pa­lan­ku­mą, iš­puo­lių, gal net ag­re­si­ją.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Paauk­suo­ti: šuns kai­lį siū­lo­ma šu­kuo­ti še­pe­čiais, ku­rių ga­liu­kai pa­

deng­ti auk­su, nes tai pa­ge­ri­na kai­lio ko­ky­bę.

Ie­vos Plun­gai­tės nuo­tr.

Pe­rio­do pra­džio­je ne­la­bai sek­sis ati­trūk­ti nuo dar­bo rei­ka­lų ir be rū­pes­čių pra­mo­gau­ ti, il­sė­tis.Gal­būt teks pa­si­ro­dy­ ti vie­šu­mo­je, ves­ti ren­gi­nį, da­ly­ vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­je ar pan. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tin­ka­ma įvai­riems su­si­ti­ki­mams, vi­suo­me­ni­niams rei­ka­lams, pi­lie­ti­nei ini­cia­ty­vai, ta­čiau nuo tre­čia­die­nio bet koks no­ras bend­rau­ti ir reikš­tis iš­ga­ ruos kaip rū­kas. Tik ir te­gal­vo­si­te, kaip iš­si­suk­ti nuo kon­tak­tų, su­si­ ti­ki­mų, kaip ati­dė­ti kai ku­rias iš­ vy­kas ir do­ku­men­tų tvar­ky­mą, in­ ter­viu ar in­for­ma­ci­jos tei­ki­mą.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lis bus ne­nuo­bo­ dus. Tik­riau­siai sklan­džiai vyk­dy­si­te su­si­pla­nuo­tą kul­tū­ros pro­gra­mą, da­ly­vau­si­te pa­ro­do­ je, kon­fe­ren­ci­jo­je, nuei­si­te į ki­ną ar teat­rą, pa­bend­rau­si­te su ne­pa­ žįs­ta­mais as­me­ni­mis, įžy­my­bė­mis ar už­sie­nie­čiais. Neb­lo­gas lai­kas ir rim­čiau pa­si­mo­ky­ti, raš­to dar­ bams ar pub­li­ka­ci­joms ra­šy­ti. Nuo pir­ma­die­nio teks im­tis svar­bių da­ ly­ki­nių rei­ka­lų, iš­klau­sy­ti va­do­vy­ bės nu­ro­dy­mų ar pa­sta­bų, gal­būt teks da­ly­vau­ti su­si­rin­ki­me, pri­ siim­ti at­sa­ko­my­bę.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Pe­rio­do pra­džia ga­na per­ mai­nin­ga. Ga­li bū­ti, kad skau­da­mą šir­dį dėl mei­lės rei­ka­lų, vai­kų pro­ble­mų ar kū­ry­bi­nės ne­sėk­ mės šeš­ta­die­nį pa­keis džiaugs­min­ ga eu­fo­ri­ja, me­ni­nis įkvė­pi­mas ar mei­lės fan­ta­zi­jų iš­si­pil­dy­mas. Sek­sis bend­rau­ti su už­sie­nie­čiais, įta­kin­ gais pa­žįs­ta­mais, su­si­ra­ši­nė­ti in­ter­ ne­tu, mo­ky­tis. Ki­tą sa­vai­tę iki tre­ čia­die­nio ne­blo­gai su­ksi­tės, jei teks im­tis su kul­tū­ra, moks­lu, tei­sėt­var­ ka su­si­ju­sių ak­tua­li­jų, ta­čiau di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­kel­si­te kon­ku­ren­tų, opo­nen­tų prie­šiš­ku­mą ir ken­ki­mą.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Šeš­ta­die­nį ga­li­ma ti­kė­tis švel­naus, ro­man­tiš­ko su­si­ tai­ky­mo su ar­ti­mu žmo­gu­mi, jei ką tik pik­tuo­ju iš­si­sky­rė­te ar šiurkš­ čiai ap­si­žo­džia­vo­te, nu­vy­lė­te vie­ nas ki­tą. Apsk­ri­tai šeš­ta­die­nis itin pa­lan­kus pa­si­ma­ty­mams, pa­žin­ tims megz­ti, gal net pa­si­pirš­ti. Ki­ ta sa­vai­tė pri­mins apie neį­vyk­dy­ tus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, dar ne­su­mo­kė­tus mo­kes­čius. Gal­būt at­gau­si­te ar grą­žin­si­te sko­lą. Pro­ tin­gai tvar­ky­ki­te sa­vus ir sve­ti­mus pi­ni­gus. Į pe­rio­do pa­bai­gą pa­di­dės ava­ri­jų, gais­rų, trau­mų ti­ki­my­bė.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džio­je itin pa­ rūps iš­vaiz­da, kos­me­ti­ ka, ūki­niai rei­ka­lai. Bū­si­te nu­si­tei­ kę ap­si­lan­ky­ti gro­žio sa­lo­ne ar­ba puoš­ti, kirp­ti sa­vo au­gin­ti­nius. Jei na­mi­nio gy­vū­no ne­tu­ri­te, ga­li kil­ti no­ras jį įsi­gy­ti. Rū­pin­ki­tės svei­ka­ ta, ne­pikt­nau­džiau­ki­te or­ga­niz­mo re­zer­vais. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je prio­ri­te­tą teik­si­te san­ty­kiams su par­tne­riais, my­li­mu žmo­gu­mi. Jei jų ne­dar­ko veid­mai­nys­tė, ne­tei­sin­ gu­mas, tuo­met pa­tir­si­te suar­tė­ji­mo šir­di­mis džiaugs­mą. Pe­rio­do pa­bai­ ga ža­da di­des­nį dar­bo krū­vių ar­ba ne­nu­ma­ty­tų sun­ku­mų dar­be.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį bus ga­li­my­bių pa­s i­l inks­m in­t i, su­s i­t ik­ ti su drau­gais, my­li­mu žmo­gu­mi.

No­riai bend­rau­si­te ir su vai­kais, su­gal­vo­si­te vai­kiš­kų pra­mo­gų.

Tu­rė­si­te iš­lai­dų, jei už­sii­ma­te re­ mon­tu. Re­gis, jus do­mins ir gar­ de­ro­bas. Per­žiū­rė­si­te sa­vo spin­ tas, da­ry­si­te at­ran­ką. Ki­tą sa­vai­tę pri­reiks ypa­tin­go at­sa­kin­gu­mo, veik­lu­mo ir kom­pe­ten­ci­jos. Gal­ būt gau­si­te in­for­ma­ci­jos, su­si­ ju­sios su įsi­dar­bi­ni­mu, svei­ka­tos ty­ri­mais. Ga­li­te ap­si­spręs­ti keis­ ti gy­ve­ni­mo bū­dą.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį tur­būt ge­rai jau­ si­tės na­muo­se, pa­sken­dę bui­ty­je, ga­lė­da­mi pa­bend­rau­ti su ar­ti­mai­siais, vai­kais. Jei įma­no­ ma, lais­va­lai­kį bū­ti­nai pra­leis­ki­ te su tais, ku­riuos my­li­te ir ku­rių drau­gi­ja jus džiu­gi­na. Tik­tų kur­ti, re­pe­tuo­ti, de­monst­ruo­ti sa­vo ta­ len­tus ar­ba tam ska­tin­ti ki­tus. Ki­ tos sa­vai­tės pra­džia ža­da sėk­mę, ta­čiau be įtemp­tų pa­stan­gų nie­ko ne­pa­siek­si­te. Staig­me­nų ga­li­ma ti­kė­tis iš vai­kų. Nuo tre­čia­die­nio nuo­tai­ką ga­dins, pla­nus jauks ne­ ko­kia sa­vi­jau­ta.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­l į ne­n us­tyg­s i­te vie­to­je, bū­si­te lin­kę ieš­ko­ti įdo­mios drau­gi­jos ir nuo­ty­kių. Re­ gis, šeš­ta­die­nis ne­nu­vils. Vis dėl­to bū­tų ge­riau, kad iš anks­to ži­no­tu­ mė­te, ko no­ri­te. Tik­tų keis­ti gy­ve­ ni­mo bū­dą ir as­me­ni­nį sti­lių, ge­ rin­ti mi­ty­bą, pa­baig­ti na­mų ūkio dar­bus. Nuo pir­ma­die­nio tur­būt ap­si­ri­bo­si­te įpras­ta ap­lin­ka ir už­ siė­mi­mais, nors su­pla­na­vę ga­li­te bū­ti kur kas įdo­mes­nių da­ly­kų. Iš­ ties pra­var­tu ne­pro­vo­kuo­ti įtam­ pos ir ge­riau pa­sa­ky­ti per ma­žai nei per daug. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu at­si­pa­ lai­duo­ti, pa­si­mė­gau­ti ra­my­ be ir dėl nie­ko ne­suk­ti gal­vos. Jei ei­si­te į par­duo­tu­ves, tur­būt pri­si­ pirk­si­te gra­žių daik­tų. Re­gis, sek­ sis spręs­ti as­me­ni­nes ir gi­mi­nai­čių pro­ble­mas, ypač jei tam ne­rei­kia pi­ni­gų. Pa­tir­si­te įdo­mų įvy­kį ar­ba gau­si­te int­ri­guo­ja­mos in­for­ma­ci­ jos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je nea­ti­ dė­lio­ki­te ne­baig­tų svar­bių dar­bų.

Ką ga­li­te, pa­si­sten­ki­te at­lik­ti tuoj pat. Tik­riau­siai iš­gir­si­te jums ak­ tua­lių nau­jie­nų iš ar­ti­mos ap­lin­kos žmo­nių, ži­niask­lai­dos.

Si­do­ni­ja

28

šeštadienis, vasario 25, 2012

Lat­vi­jos hip­ho­po kul­tū­ros pio­nie­rius Ozols lai­ko ran­ da ir mu­zi­kai, ir vers­lui, ku­rį ins­pi­ ra­vo JAV hip­ho­po žvaigž­džių pa­vyz­ dys.

Vers­las: lat­vių re­pe­ris Ozols ti­ki­si, kad jau šį ru­de­nį jo var­di­niais dra­bu­žiais bus pre­kiau­ja­ma vi­so­je Eu­ro­po­je.

Manto Stankevičiaus nuotr.

Ozols: „Re­pas – tai ne tik mu­zi­ka ir teks­tas“ Man­tas Stan­ke­vi­čius Ry­ga (Lat­v i­ja)

– Ar hip­ho­po su­bkul­tū­ra Lat­vi­ jo­je sie­ja daug žmo­nių?

– Džiau­giuo­si, kad pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus Lat­vi­jo­je vy­ko re­ po mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mai. Pir­mą kar­tą tai bu­vo tar­si eks­pe­ri­men­tas, o ant­rą kar­tą per­si­kė­lė­me į di­des­ nes pa­tal­pas – su­si­rin­ko maž­daug 600 žmo­nių. Šiais me­tais, de­ja, ap­ do­va­no­ji­mai ne­vyks. Ka­dan­gi ma­ no as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas šiuo me­tu nė­ra pa­pras­tas, to­dėl ne­tu­rė­jau lai­ ko ren­gi­niui or­ga­ni­zuo­ti. Ti­kiuo­si, kad ki­tais me­tais vis­kas bus ge­rai.

Lat­vi­jo­je yra įvai­rių hip­ho­po he­ ro­jų: di­džė­jų, pro­diu­se­rių, re­pe­rių.

Ne­ga­liu jums pa­pa­sa­ko­ti apie hip­ ho­po šo­kius, nes ne­tu­riu in­for­ma­ci­ jos, ta­čiau esu gir­dė­jęs, kad lat­viai tarp­tau­ti­nė­se are­no­se gė­dos ne­pri­ si­da­ro.

– Kaip ga­lė­tum api­bū­din­ti da­ bar­ti­nę sa­vo kar­je­ros sto­te­lę?

– Re­puo­ju jau de­šimt me­tų. Po­ rą me­tų re­puo­ju ru­siš­kai. Nes­ku­ bu gir­tis, bet džiau­giuo­si, kad ru­sų kal­ba man at­vė­rė du­ris į nau­ją rin­ ką. Ke­lis kar­tus jau te­ko kon­cer­tuo­ se ap­šil­dy­ti gar­sius Ru­si­jos re­po at­ li­kė­jus, įra­šiau dai­ną su mask­vie­čiu ST. Da­bar įra­ši­nė­ju nau­ją sa­vo al­ bu­mą bū­tent ru­sų kal­ba. Ja­me bus dar ke­li kū­ri­niai, ku­riuos at­lik­siu kar­tu su Ru­si­jos re­pe­riais. Ži­no­ma, ne­ke­liu sau tiks­lo įra­šy­ti kuo dau­ giau dai­nų su Ru­si­jos įžy­my­bė­mis, tie­siog no­ri­si ge­ro pro­duk­to. Dir­bu su žmo­nė­mis, ku­rie su­pran­ta mu­ zi­ką. Džiau­giuo­si, kad ap­link ma­ ne su­si­bū­rė gru­pe­lė žmo­nių, ku­ rie vis­ką da­ro pi­giai ir ko­ky­biš­kai, o vi­siems tai at­ro­do pra­ban­ga. Vi­ si ap­link ma­ne – fa­na­ti­kai. Al­bu­ mą įra­ši­nė­ju su ko­le­go­mis, ku­rie yra dir­bę ir su pa­sau­li­nė­mis re­ po žvaigž­dė­mis. Ne­se­niai vie­nas jų tie­siog nu­siun­tė sa­vo rit­mus Wiz Kha­li­fai. Jis juos pa­nau­do­jo, ta­ čiau jo­kio su­si­ta­ri­mo tarp at­li­kė­

jų ne­bu­vo. Wiz Kha­li­fa net ne­su­ge­ bė­jo pa­ra­šy­ti elekt­ro­ni­nio laiš­ko su „ačiū“ (juo­kia­si). Jis tie­siog pa­si­sa­ vi­no rit­mą...

– Kaip pra­dė­jai bels­tis į Ru­si­ jos rin­ką?

– Ne­ty­čia. Ma­no šak­nys lat­viš­kos, ta­čiau tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad, bent jau Ry­go­je, be­veik 50 pro­c. gy­ven­ to­jų yra ru­sa­kal­biai, to­dėl Ru­si­jos kul­tū­ra ir mu­zi­ka čia uži­ma svar­ bią vie­tą. Jau prieš de­šimt me­tų man pa­ti­ko ru­sų re­pas, ypač gru­pė „Kas­ta“. Kaž­ka­da tu­rė­jo­me gru­pę kar­tu su vie­nu gar­siau­sių Lat­vi­jos re­pe­rių Gus­ta­vu. Jis iki šiol dir­ba su šia gru­pe, ku­ria jai rit­mus. 2000ai­siais su Gus­ta­vu įra­šė­me dai­ną

jo, o „Kas­ta“ iš­ki­lo. Pas­kui pra­si­ dė­jo ma­no so­li­nė kar­je­ra. Ga­na sėk­ min­gai – pen­ke­rius ar net še­še­rius me­tus ne­bu­vo sa­vait­ga­lio, kad ne­ bū­čiau kon­cer­ta­vęs. Ta­da net pa­ mir­šau ru­sų kal­bą ir jų rin­ką. Įsi­ su­kau į hip­ho­po dra­bu­žių vers­lą, su­kū­riau sa­vo dra­bu­žių se­ri­ją „Be clot­hing“.

– Kaip gi­mė ši idė­ja?

– Grei­čiau­siai tai at­li­kė­jų iš JAV įta­ka. Ten jie spė­ja ir kon­cer­tuo­ti, ir kur­ti įvai­rius ki­tus da­ly­kus. Vi­ sa­da do­mė­jau­si dra­bu­žiais, sva­ jo­jau su­kur­ti sa­vo ko­ky­bės ženk­lą.

Vis­ko pra­džia bu­vo tie pa­tys 2000ie­ji, su­kū­riau pir­mą se­ri­ją, ji iš­si­ lai­kė dve­jus me­tus. Vė­liau pa­da­riau

Ma­nau, kad mu­zi­ ka­vi­mas ir vers­las vie­nas ki­ tam ne­ truk­do.

kar­tu su „Mu­myj Troll“. Tai mums šiek tiek pa­dė­jo. Prieš tai re­pa­vo­me lat­viš­kai, kart­kar­tė­mis – ang­liš­kai.

Sup­ra­to­me, kad sa­vo jė­gas ga­li­me ban­dy­ti Ru­si­jos rin­ko­je. Pra­dė­jo­ me dirb­ti ir per­de­gė­me, gru­pė iši­ro.

Tai pri­si­me­nu su kar­tė­liu, nes gru­ pė „Kas­ta“ ne­bu­vo to­kia jau gar­si kaip da­bar. Pa­me­nu, kad „Kas­tos“ pro­diu­se­riai de­ri­no mū­sų pa­si­ro­ dy­mus Ru­si­jos sce­no­je. De­ja, taip išė­jo, kad mū­sų ko­lek­ty­vas su­by­rė­

per­trau­ką, o po kiek lai­ko su­lau­kiau sve­čių su pa­siū­ly­mu pri­si­min­ti se­ ną vers­lą. At­vy­ko vy­ru­kai pa­čiu ge­ riau­siu me­tu – at­si­vė­rė Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­nos, ne­rei­kė­jo pil­dy­ti jo­kių su­dė­tin­gų do­ku­men­tų. Pra­ dė­jau pre­kiau­ti dra­bu­žiais, ta­čiau gal­vo­je vis dar kir­bė­jo min­tys apie nuo­sa­vą bren­dą. Ži­no­jau, kad tai kur kas sun­kiau ne­gu tie­siog pirk­ ti pi­giau sve­ti­mus ap­da­rus ir juos par­da­vi­nė­ti bran­giau. Kur­ti sa­

vo dra­bu­žius – sun­kus pro­ce­sas.

Dau­ge­lis to ne­sup­ran­ta. Jei­gu no­ ri ge­ros ko­ky­bės ir ne­prie­kaiš­tin­ gos iš­vaiz­dos, tu­ri ge­rai pa­plu­šė­ti: juk kiek­vie­na de­ta­lė kai­nuo­ja, kiek­ vie­ną knop­kę tu­ri pa­ts iš­si­rink­ti ir nu­spręs­ti, kur ji tu­ri bū­ti. Pir­mie­ ji ma­no dra­bu­žiai bu­vo ga­mi­na­mi Ki­ni­jo­je, ke­lis kar­tus ten va­žia­vau, ieš­ko­jau ry­šių. Tuo pat me­tu Es­ti­ jo­je už­sa­ki­nė­jo­me dra­bu­žių de­ta­lių iš vil­nos, da­bar dar dir­ba­me ir su Pa­kis­ta­nu. Ži­nai, kas yra svar­biau­ sia? Šiuo vers­lu ne­si­skun­džiu, su­ ge­ba­me iš­si­lai­ky­ti, ta­čiau ape­ti­tas au­ga be­val­gant – jau svars­tau, kaip sa­vo tink­lą plės­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pą ir Ru­si­ją. Ma­nau, kad mu­zi­ka­vi­mas ir vers­las vie­nas ki­tam ne­truk­do. Kol kas nė­ra vi­zi­jos, kaip vis­kas plė­ sis, nes pir­miau­sia rei­kia iš­spręs­ ti fi­nan­si­nius rei­ka­lus. Ži­nau, kad va­sa­rą iš­sprę­siu vi­sas pro­ble­mas ir pas sa­vo po­ten­cia­lius par­tne­rius nu­va­žia­vęs ga­lė­siu ne tik pa­sa­ky­ti „žiū­rėk, tu­riu kie­tą striu­kę“, bet ir pa­ro­dy­ti daug pro­duk­ci­jos. Ru­de­nį ti­kiuo­si tu­rė­ti par­tne­rių vi­so­je Eu­ ro­po­je.

– Ar ga­li pa­pa­sa­ko­ti, kas, ta­vo ma­ny­mu, yra svar­biau­sia hip­ ho­pui?

– He­ro­jai. Ma­no gy­ve­ni­me jų bu­ vo daug ir įvai­rių. Hip­ho­pas man aso­ci­juo­ja­si su to­kiais žmo­nė­mis kaip Ra­kim, DJ Pre­mier – tai tik­ri sce­nos ka­riai. Stip­rių at­li­kė­jų kaip Ka­nye Wes­tas at­si­ran­da nuo­lat. Šis at­li­kė­jas yra ge­nia­lus – iš pra­ džių dir­bo su semp­lais, vė­liau pe­rė­ jo prie elekt­ro­ni­kos, ga­li kur­ti ir po­ pu­lia­rią­ją mu­zi­ką... La­bai keis­ta, kad nie­kaip ne­ga­liu su­pras­ti, ku­ria link­me mu­zi­ka pro­gre­suo­ja. Dau­ge­ lis at­li­kė­jų sa­vo dai­no­se per­žen­gia 130 dū­žių per mi­nu­tę grei­tį. To­kios mu­zi­kos tie­siog neį­ma­no­ma klau­ sy­tis kas­dien.

– Kaip ma­nai, kas šiuo­lai­ki­ niam re­pui yra svar­biau – mu­ zi­ka ar teks­tas?

– Teks­tas, nors mu­zi­ka taip pat ne­ ša su sa­vi­mi la­bai di­de­lę jė­gą. Tur­ būt to­kia ir yra sėk­mės for­mu­lė – jei mu­zi­ka tin­ka prie teks­to, o teks­tas prie mu­zi­kos – tu­ri­me hi­tą. Ta­čiau šiais lai­kais re­pas nė­ra tik teks­tas ir mu­zi­ka. Dar vie­na su­dė­ti­nė da­lis – emo­ci­ja, ku­ri vis­ką per­tei­kia.

Ga­li­ma tą pa­tį teks­tą iš­da­ly­ti pen­ kiems vai­ki­nams. Ir pa­ma­ty­si­me – vi­si jie skai­to skir­tin­gai. Kar­tais juk pa­ti­ki­me at­li­kė­ju: „Jau­čiu, kad jis vi­sa tai iš­gy­ve­no ir vis­ką ma­tė.“ O daž­nai at­li­kė­ju tie­siog ne­ga­li­me pa­ ti­kė­ti. Apie ką tu­ri kal­bė­ti re­pe­riai?

Vie­nam rū­pi po­li­ti­ka, ki­tam pa­tin­ka ag­re­si­ja, o tre­čias sei­lė­ja­si dėl mei­ lės. Kiek­vie­nas kal­ba apie tai, ką no­ ri. Tai ir yra re­po es­mė – esi lais­vas ir nie­kas tau ne­nu­ro­di­nė­ja, ko­kia te­ ma tu­ri skai­ty­ti teks­tą. Jei­gu vi­du­je jau­ti mei­lę, ga­li kal­bė­ti ir apie ją...

– Ar ten­ka bend­rau­ti su ko­le­go­ mis iš Lie­tu­vos?

– Šiek tiek do­mė­jau­si. Jei­gu at­vi­ rai, ži­nau tik pa­čius gar­siau­sius di­džė­jus ir pa­čią ži­no­miau­sią Lie­ tu­vos re­po gru­pę, nors vi­sai ne­se­ niai te­ko Ry­go­je iš­vys­ti jau­nuo­lius „Dee&Kamy“. Man jie pa­ti­ko. Lie­ tu­viš­kie­ji gangs­te­riai, vi­siš­kas olds­ choo­las, ma­to­si, kad vai­ki­nai da­ro tą mu­zi­ką, su ku­ria užau­go. Džiau­ giuo­si, kad jū­sų ša­ly­je yra to­kių at­ li­kė­jų, iš jų trykš­ta ge­ra ener­gi­ja.

Tarp ma­no drau­gų ir­gi yra ne­ma­žai to­kių, ku­rie mėgs­ta 96-ųjų rit­mus.

Pri­si­pa­žin­siu, ma­nau, kad pa­ts nuo­šir­džiau­sias re­pas bu­vo su­kur­ tas nuo 1990 iki 2000 m. Tai bu­vo re­po žy­dė­ji­mo lai­ko­tar­pis. Aiš­ku yra vie­na – tik­ro­jo re­po Ame­ri­ko­je jau nie­kas ne­virš­ki­na. Da­bar­ti­niu pe­ rio­du svar­biau­sia – kad vis­kas ne­ pa­virs­tų ab­sur­du kaip „Flo Ri­da“ su sa­vo rit­mo grei­čiais – dau­giau nei 130 dū­žių. Jei­gu kas nors ka­da nors pa­sa­kys, kad toks tu­ri bū­ti tik­ ras re­pas, ta­da jau, va­di­na­si, atė­ jo ga­las (pa­sku­ti­nis žo­dis pa­keis­ tas, nes pa­šne­ko­vas pa­var­to­jo kur kas rie­bes­nį, – red. pa­st.).

29

ŠeštADIENIS, vasario 25, 2012

menas ir pramogos

Tarp W.Sha­kes­pea­re’o ir Pi­no­kio Ži­no­mas ta­py­to­jas Li­nas Cicė­nas į sa­vo pa­rodą Vil­niaus Pi­lies gatvės ga­le­ri­jo­je me­no gerbė­jus kvie­čia did­žiu­liu pla­ka­tu, ku­ria­me pa­vaiz­da­vo kriš­to­li­nius go­ti­ki­nius skliau­tus ir de­for­muotą var­pinę. „Ar­chi­tektūrą pa­ver­čiau gy­vu pa­da­ru – no­si­mi“, – šmaikš­ta­vo ta­py­to­jas.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Pa­veiks­le Lie­tu­va – jau mi­ru­si

Šįkart dai­li­nin­kas pa­žėrė visą puokštę int­rigų. Įkvėpi­mo, idė­ jų, temų, fi­lo­so­fi­nio už­tai­so ir for­ mos paieš­kos ekst­ra­va­gan­tiškąjį L.Cicėną ved­žio­ja po visą pa­saulį ir įvai­rius lai­ko­tar­pius. Gal dėl to sa­vo pa­veiks­lus jis pa­va­di­no ang­ liš­kais ir prancū­ziš­kais pa­va­di­ni­ mais? Dau­ge­lis reiš­ki­nių L.Cicė­nui su­ke­lia keistų ir ne­įprastų aso­cia­ cijų, ku­rias, įkūny­tas pa­veiks­luo­ se, au­to­rius mėgsta poe­tiš­kai ko­ men­tuo­ti.

Pa­vyzd­žiui, il­ga cir­ko Pi­no­kio no­ sis jam pri­me­na ne­prik­lau­so­mybės siekį, bitės ge­luonį, kai ši sau­go avilį, „Con­cor­do“ skrydį į de­be­sis. „Kaip iš fo­ku­si­nin­ko ran­kovės iš­len­ da (ar­ba dings­ta) kor­tos, ba­land­žiai, triu­šiai, taip ma­no pa­veiks­le iš­len­ da kriš­to­linė Ka­ted­ros var­pinė, tik­ tai de­for­muo­ta – pa­suk­ta 45 laips­ nių kam­pu“, – apie pamėgtą formą pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kas.

Ke­le­rius me­tus jis ta­po tą smai­lią formą – esą, ji „ve­ža“, ji jam gra­ ži. L.Cicė­nas net pri­klau­so va­di­ na­mie­siems in­dust­ri­niams pi­no­ kiams.

Pa­ro­do­je šios for­mos pa­vyzd­ žių ne­trūksta. Cir­ko pi­no­kio no­ si­mi dai­li­nin­kas „ap­do­va­no­jo“ net garsųjį kla­siką Wil­liamą Sha­kes­ pea­re’ą. Jo po­rtre­tas kau­ko­lių fo­ne įspūdin­gas, ta­čiau tra­gi­ko no­sis – dar įspūdin­gesnė. Esą, tai ra­šy­to­jo plunks­na, ku­ria jis rašė sa­vo še­dev­

rus. Ki­ta ver­tus, tai – tik me­di­nis gri­mas.

Kau­ko­les W.Sha­kes­pea­re’o po­rtre­te jis, esą nu­tapęs todėl, kad Lie­tu­va – pu­siau mi­ru­si. „Kai Sta­ sys Lo­zo­rai­tis išė­jo, Lie­tu­va mi­ru­ si. To­kia ma­no po­zi­ci­ja, kodėl ta­ piau W.Sha­kes­pea­re’ą kau­ko­lių fo­ne ir su me­di­ne no­si­mi. Kiek­ vie­nas lie­tu­vis tu­ri ieš­ko­ti at­sa­ ky­mo, kodėl taip nu­ti­ko. Juk ži­no­ me, ko­kie lie­tu­viai ga­li būti bro­liai ir kai­my­nai. Bet vi­sas tas am­ži­nas te­mas Wil­lia­mas se­niai ap­rašė“, – dėstė L.Cicė­nas.

Li­nas Cicė­nas:

Mies­čio­nims aš ne­ pa­tai­kau­ju – ne­ta­pau gra­žių or­na­men­tuotų mo­terų. Mies­čio­nis pa­ro­do­je ga­li būti šo­ki­ruo­tas.

Pas­to­ti ga­li­ma ir nuo vy­no

Vie­nas pir­mo­jo­je salė­je esan­tis pa­ veiks­las kur­tas mi­rus Lu­cia­no Pa­ va­rot­ti. Ki­tas kal­ba apie po­pie­žiaus paiešką. Froi­diš­kas mo­ty­vas aki­ vaiz­dus pa­veiks­le „Ma­do­na vo­nio­ je“. Esą, iki ko­kio am­žiaus ber­niu­ kas – iki 5-erių, ar iki 8-erių metų – ga­li mau­dy­tis vo­nio­je drau­ge su mo­ti­na?

Fi­lo­so­fi­nis L.Cicė­no už­tai­sas – be­ri­bis, tai by­lo­ja pa­veiks­las „Pas­ to­ju­si nuo vy­no“. „Ji kitą die­

ną iš­sib­lai­vo ir nie­ko neat­si­me­na, – ko­men­ta­vo au­to­rius. – Vy­nas – ma­no pa­veikslų me­ta­fo­ra. Jis skir­ tas mėgau­tis ir pa­dėti žmonėms bend­rau­ti.“ Žiūrė­da­mas pa­veikslą „Ne­liesk ma­no da­mos, ne­liesk“ su­si­grie­bi, kad jo kom­po­zi­ci­ja kaž­kur ma­ty­ta.

L.Cicė­nas ne­sle­pia, kad „re­mik­ sa­vo“ Pablą Pi­cas­so, o šis – pa­tį Mi­ke­land­želą. L.Cicė­no pa­veiks­ lo he­ro­jus, pa­milęs kitą mo­terį, – varg­šas, vi­sas jo ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas – mo­to­cik­las. Ro­ke­riš­kas mo­ty­vas am­ži­no­jo­je te­mo­je nu­ skam­ba la­bai šiuo­lai­kiš­kai.

Iššū­kis italų an­ge­lams

L.Cicė­no an­ge­las – tie­siog sod­riai vyš­ni­nis, ap­si­vilkęs iš­kil­min­gu ir to­kiu di­de­liu dra­bu­žiu, kad tie­siog ga­li išk­ris­ti iš pa­veiks­lo rėmų. Už­ si­mer­ku­sio an­ge­lo ran­kos – kaip Auš­ros vartų ma­do­nos, ne­ro­do jo­ kių ap­reiš­ki­mo ženklų. Tarp italų meistrų nu­ta­pytų an­gelų jis būtų lyg bal­ta var­na. „O gal ma­no an­ ge­las pir­ma ap­si­lankė Ja­po­ni­jo­ je ir, prie­š at­va­žiuo­da­mas į Lie­ tuvą, ta­po rau­do­nas?“ – juo­ka­vo L.Cicė­nas. „Mies­čio­nims aš ne­pa­tai­kau­ ju – ne­ta­pau gra­žių or­na­men­tuotų mo­terų. Mies­čio­nis pa­ro­do­je ga­ li būti šo­ki­ruo­tas. Taip pat ir lie­ tu­vis, ku­ris na­mie ža­da pa­si­ka­bin­ ti ala gražų pa­veikslą. Pa­ro­da ga­li pa­tik­ti tik tam žmo­gui, ku­ris ži­no, kas yra me­ni­nis sko­nis, kas ap­skri­ tai yra sko­nis. Daug­maž į tą pusę“, – dėstė au­to­rius.

Pa­ro­da: prie­š lan­ky­tojų akis – 20 pa­veikslų. Įkvėpi­mo, idėjų, temų, fi­ Įėji­mas: sa­vo pa­ro­dai Pi­lies gatvės ga­le­ri­jo­je dai­li­nin­kas L.Cicė­nas su­kūrė pla­katą.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

lo­so­fi­nio už­tai­so ir for­mos paieš­kos L.Cicėną min­ti­mis ved­žio­ja po vi­ są pa­saulį ir įvai­rius lai­ko­tar­pius.

30

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

menas ir pramogos

Mu­gė­je – ir rim­tos kal­bos, Kny­gų mu­gė ir vėl ža­da su­trauk­ti re­kor­di­ nį skai­čių lan­ky­to­jų. Penk­ta­die­nį mugės lankytojai džiau­gė­si ga­li­my­be pa­si­žmo­ nė­ti ir nu­si­pirk­ti tai, ko ne­ras­tum daž­na­ me kny­gy­ne.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

ro­zi­jus, Pur­kius ir an­ge­las“ – pir­ mo­ji jos kny­ga, iš­vers­ta į uk­rai­nie­ čių kal­bą.

Žmo­nes įsi­me­nan­ti srai­gė

Vai­kai va­kar spie­tė­si prie iliust­ ruo­to­jo Kęs­tu­čio Kas­pa­ra­vi­čiaus sten­do. De­šim­tys ger­bė­jų lau­kė ei­ lė­je no­rė­da­mi gau­ti dai­li­nin­kės ir ra­šy­to­jos Si­gu­tės Ach au­tog­ra­fą.

Mu­gės lan­ky­to­jai do­mė­jo­si ir už­sie­nio sve­čių – bal­ta­ru­sių, es­tų, lat­vių, len­kų – kny­go­mis.

Nes­to­ko­jo dė­me­sio ir čia pat įsi­ tai­siu­si di­džiu­lė srai­gė. Lan­ky­to­jai su­gal­vo­ję no­rą try­nė jos an­te­nas, žiū­rė­jo į akis, skam­bi­no var­pe­liu ant nu­ga­ros, žvel­gė į vie­na­me šo­ ne įtai­sy­tą lan­ge­lį, o ki­ta­me šo­ne ėmė ir dė­jo­si į ki­še­nę po ste­buk­ lin­gą gel­to­ną ak­me­nė­lį. Čia pat sto­vė­jo ir srai­gės šei­mi­ nin­kė – vieš­nia iš Uk­rai­nos Ole­na Te­re­cho­va, Lie­tu­vo­je pri­sta­tan­ti vai­kų kny­gų lei­dyk­los iš Uk­rai­nos „Žvit­ri srai­gė“ pro­duk­ci­ją. „Pla­čiai pub­li­kai ši­tą srai­gę pri­ sta­ty­si­me ry­toj, aš ją pa­ti du mė­ ne­sius ga­mi­nau. O kad Lie­tu­vo­je ji ne­su­šal­tų, ant an­te­nų nu­mez­giau spe­cia­lias ke­pu­rai­tes. Vi­sa tai – bend­ras mū­sų ir Si­gu­tės Ach pro­ jek­tas“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Iš­ver­tė į uk­rai­nie­čių kal­bą

Si­gu­tė Ach prie lei­dyk­los „Nie­ko rim­to“ sten­do bu­vo, ko ge­ro, po­ pu­lia­riau­sia Kny­gų mu­gės da­ly­vė.

My­li­mos dai­li­nin­kės ir ra­šy­to­jos pa­ra­šo ant sa­vo kny­gų, pa­veiks­lų ar at­vi­ru­kų pra­šė ne vie­nas kny­gų mu­gės lan­ky­to­jas. „Džiau­giuo­si, kad tai žmo­nės, su ku­riais su­si­tin­ka­me kas­met. Jau dau­giau kaip de­šimt me­tų aš dir­bu, sep­ty­ne­rius me­tus da­ly­vau­ju kny­ gų mu­gė­se ir su ma­no kny­go­mis jau užau­go skai­ty­to­jai. Ki­taip sa­ kant, išug­džiau sa­vo skai­ty­to­ją“, – džiau­gė­si ra­šy­to­ja. „Nie­ko rim­to“ sten­de taip pat bu­vo pri­sta­ty­ta Si­gu­tės Ach „Amb­

Pa­gy­rė lie­tu­vių vai­kus

Vi­są pa­sau­lį su sa­vo kny­go­mis ap­ ke­lia­vęs iliust­ra­to­rius ir ra­šy­to­jas K.Kas­pa­ra­vi­čius Kny­gų mu­gė­je pa­ si­ro­dė ap­si­gink­la­vęs tep­tu­kų rin­ki­ niais ir da­žais. Tie­sa, pa­ts au­to­rius į dar­bą ne­ki­bo, o ini­cia­ty­vą tra­di­ ciš­kai per­lei­do į ma­žų­jų skai­ty­to­jų ran­kas. Pa­sa­ko­rius tik nu­pai­šė bū­ si­mo pa­veiks­lo kon­tū­rus , o spal­vin­ ti lei­do vai­kams. „Kiek­vie­nais me­ tais Kny­gų mu­gė­je pie­šia­me nau­ją pa­veiks­lą. Per­nai tai bu­vo di­džiu­lė ži­ra­fa, šie­met – nau­jas kū­ri­nys“, – mai­šy­da­mas da­žus kal­bė­jo K.Kas­ pa­ra­vi­čius.

Si­gu­tė Ach:

Džiau­giuo­si, kad tai žmo­nės, su ku­riais su­si­tin­ka­me kas­ met. Su ma­no kny­go­ mis jau užau­go skai­ ty­to­jai.

Au­to­rius pa­gy­rė Lie­tu­vos vai­kus už kruopš­tu­mą ir ryž­tą ta­pant. Už­ sie­nio kny­gų mu­gė­se ma­žie­ji skai­ ty­to­jai, pa­sak K.Kas­pa­ra­vi­čiaus, kur kas ma­žiau kant­rūs. „Štai Mek­ si­ko­je vai­kai 15 mi­nu­čių pa­pai­šo ir iš­si­laks­to, o mū­siš­kiai ryž­tin­gai sie­kia tiks­lo ir no­ri ma­ty­ti re­zul­ta­ tą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Tech­no­lo­gi­jos ne­si­brau­na

Kny­gų mu­gė ste­bi­no pa­čių įvai­ riau­sių for­ma­tų ir dy­džių kny­go­ mis, ta­čiau in­te­rak­ty­vių skai­ty­ mo prie­mo­nių čia be­veik ne­bu­vo.

Ne­pa­vy­ko ras­ti ir pa­sau­ly­je po­ pu­lia­rė­jan­čių skai­ty­tu­vų. Ko ge­

Skaitytojas: raidžių dar nepažįstų, bet knygos vis tiek noriu.

ro, la­biau­siai in­te­rak­ty­viu mu­gės sten­du su­bliz­gė­jo „Švie­sos“ lei­ dyk­la. Be įpras­tų va­do­vė­lių, čia bu­vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su lie­ti­ mui jaut­riu ek­ra­nu, atei­ty­je tu­rė­ sian­čiu pa­keis­ti įpras­tas mo­kyk­ lų len­tas. „Šios len­tos vi­siš­kai at­sto­ja įpras­ti­nes, be to, jų pa­vir­šius ypa­ tin­gas – ant jų ne­krin­ta sto­vin­čio

Įteik­tos pre­mi­jos Ket­vir­ta­die­nį pra­si­dė­ju­sio­je Vil­niaus kny­g ų mu­gė­je ap­do­va­no­t i Kny­gos me­no kon­k ur­so lau­rea­tai. Pag­r in­d i­ nė 5200 li­t ų sie­k ian­t i Me­t ų pre­mi­ja bu­vo skir­ta Si­gu­tei Chle­bins­kai­tei už Al­gi­man­to Mu­zi­ke­vi­čiaus ir Jur­gi­ tos Se­me­naus­kie­nės kny­gos „Lit­hua­ nia in At­lan­ti­bus“ api­pa­vi­da­li­ni­mą.

žmo­gaus še­šė­lis. Mu­gė­je šio­mis len­to­mis ypač do­mi­si vai­kai, jų čia ne­stin­ga“, – pri­si­pa­ži­no lei­dyk­los at­sto­vė A.Kru­tu­lie­nė.

Kai­nos lan­ky­to­jų ne­gąs­di­na

Mo­der­ny­bių trū­ku­mas kny­gų mu­gės lan­ky­to­jų ne­nu­bai­dė. Žmo­nės dai­rė­ si spe­cia­li­zuo­tos, gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros, pa­sa­kų vai­kams ir tie­siog kny­gų sie­los

at­gai­vai. Dien­raš­čio kal­bin­ta vil­nie­tė Li­gi­ja pri­si­pa­ži­no kny­gų mu­gė­je ap­ si­lan­kan­ti kas­met ir to­li gra­žu neieš­ kan­ti pi­gių kny­gų. Mo­te­riai svar­biau­ sia, kad kny­ga bū­tų įdo­mi. „Aiš­ku, gal ir kai­na svar­bi, bet jei ran­di ge­rą kny­gą, tai ir 100 li­ tų ne­gai­la. Štai šian­dien nu­si­pir­ ko­me kny­gą apie In­di­ją“, – pa­sa­ ko­jo Li­gi­ja.

Pa­da­li­jo pi­ni­gų gos „Pa­sa­kos“ iliust­ra­ci­jas, Elo­nai Ma­ ri­jai Lo­žy­tei – už kny­gos „Ab­rao­mas Kul­vie­tis: Pir­ma­sis Lie­tu­vos re­for­ma­ ci­jos pa­mink­las“ api­pa­vi­da­li­ni­mą.

Vil­n iaus dai­lės aka­de­m i­jos pre­m i­ja ati­te­ko To­mui Mra­zaus­kui už To­mo Pa­b e­d ins­ko kny­gos „Žmo­g us Lie­t u­ vos fo­tog­ra­f i­jo­je. Po­ž iū­r ių kai­ta XX ir Kny­gos me­no kon­kur­so eks­per­tų ko­ XXI a. san­dū­ro­j e“, Mar­g a­r i­tos Ma­t u­ mi­si­ja taip pat sky­rė ke­tu­rias 2600 li­ ly­tės kny­gos „Ni­h il obs­t at. Lie­t u­vos tų dy­d žio pre­mi­jas te­mi­nė­se kny­g ų fo­tog­ra­f i­ja so­v iet­me­čiu“, Vy­tau­to Mi­ gru­pė­se. chel­ke­v i­čiaus kny­gos „LTSR fo­tog­ra­ Jos ati­te­ko Jo­kū­bui Ja­covs­kiui – už fi­j os me­no drau­g i­j a – vaiz­dų ga­my­ kny­gos „STA­SYS pie­ši­niai / fo­tog­ra­fi­jos bos tink­l as“ api­p a­v i­da­l i­n i­m ą. / pla­ka­tai / pa­veiks­lai / sim­bo­liai / sai­tai Dai­li­nin­k ų są­jun­gos pre­mi­ja skir­ta / pa­slap­tys / žvilgs­nis“ api­pa­vi­da­li­ni­ Izao­kui Zi­bu­cui už Sta­nis­lo­vo Kuz­ mą, Ro­mual­dui Oran­tui – už kny­gos mos, Arū­no Bal­tė­no, Kęs­tu­čio Ša­po­ „Kur­čiam asi­liu­kui“ api­pa­vi­da­li­ni­mą, kos, I.Zi­bu­co kny­gos „Sta­nis­lo­vas Kuz­ Li­nai Dū­dai­tei – už Bro­lių Gri­mų kny­ ma“ api­pa­vi­da­li­ni­mą.

Me­ni­nin­kams už kny­gų api­pa­vi­da­li­ni­ mą taip pat skir­ta 11 dip­lo­mų.

Gra­žiau­siai ir ori­gi­na­liau­siai api­pa­vi­ da­lin­tų kny­gų kon­kur­sas vyks­ta jau de­vy­nio­li­ka me­tų. Šiais me­tais kon­ kur­sui dau­g iau kaip 40 lei­dyk­lų, spaus­tu­v ių ir kny­g ų dai­l i­n in­k ų pa­tei­kė 126 kny­gas. Kon­k ur­so tiks­las – iš­rink­ti ge­riau­sias me­ ni­nio api­pa­vi­da­li­ni­mo ir po­lig­ ra­fi­nio at­li­ki­mo po­žiū­riu praė­ ju­siais ka­len­do­r i­n iais me­ tais Lie­tu­vos lei­dyk­lų iš­leis­ tas kny­gas, ska­t in­t i kny­g ų dai­l i­nin­kus, lei­dė­jus ir po­ lig­ra­fi­jos spe­cia­lis­tus puo­ se­lė­ti Lie­tu­vos kny­gos me­ ną ir kny­gos kul­tū­rą.

BNS inf.

Kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas (nuo­tr.) pa­skirs­tė vals­ty­bės lė­šų lie­tu­vių gro­ ži­nės li­te­ra­tū­ros ir Lie­tu­ vos kul­tū­rai reikš­min­ gų kny­gų lei­dy­bai.

Iš vi­so bus pa­rem­ ta 95 kny­gų lei­ dy­ba, tam skir­ta 1 mln. li­tų. Šią sa­vai­tę mi­nist­ ro pa­si­ra­šy­tu įsa­ ky­mu at­ski­roms kny­goms iš­leis­t i skir­ta nuo 2,4 tūkst. iki 25 tūkst. li­tų.

Di­d žiau­sią pa­ra­ mą – 25 tūkst. li­tų – gaus Mar­ce­li­jaus

Mar­ti­nai­čio „Ku­ku­čio ba­la­dės“, ku­rias lei­džia lei­dyk­la „Va­ga“. Vals­ty­bė taip pat pri­si­dės prie pro­f. Vik­to­ri­jos Dau­jo­ ty­tės kny­gos „Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus že­mė“ lei­dy­bos. Jai skir­ta 12,5 tūkst. li­tų.

20 tūkst. li­tų pa­rem­tas „Poe­zi­jos pa­va­ sa­rio“ al­ma­na­cho iš­lei­di­mas. 50 tūkst. li­tų su­teik­ta Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus lei­džia­moms ke­tu­rioms kny­goms. 10 tūkst. li­tų gaus Ro­ko Ra­dze­vi­čiaus kny­ ga „Lie­tu­vos ro­ko pio­nie­riai“, 15 tūkst. li­ tų – Ri­mo Bru­žo „Vals­ty­bės ke­lias“.

Tarp vals­ty­bės iš da­lies fi­nan­suo­ja­ mų kny­gų yra Nor­ber­to Vė­liaus „Mi­ to­lo­gi­jos stu­di­jų“ II to­mas, Val­de­ma­ro Ku­ku­lo „Ver­ty­bių ap­žval­gos ra­tas“, To­ mo Venc­lo­vos „Vi­si straips­niai“ ir ki­ti lei­di­niai.

BNS inf.

31

šeštADIENIS, vasario 25, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

ir vai­kų juo­kas

Sveikatos ir grožio

SIŪLO DARBĄ Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551.

914836

PASLAUGOS Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis.

916118

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907387

je pil­do lan­ky­to­jų no­rus.

901054

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760892

Statybos ir remonto

Ste­buk­lai: žvit­ri srai­gė iš Uk­rai­nos Vil­niaus kny­gų mu­gė­

Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

PARDUODA Nekilnojamąjį turtą 58 kv. m naujos statybos butą Šventojoje, 150 m iki jūros. Tel. 8 659 11 022.

913319

Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha – Kalotėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga-Klaipėda; 30 a – netoli Karklės; 18 a – Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993.

916440

Automobilius ir detales „Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.

916442

904499

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

915295

Pagyros: ne vienoje knygų mugėje buvęs K.Kasparavi-

čius sako, kad Vilniaus – geriausia.

KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­ kos ins­ti­tu­te dir­ban­ti Bro­nė Stun­ džie­nė į kny­gų mu­gę už­su­ko pa­ si­žval­gy­ti moks­li­nės li­te­ra­tū­ros. „Vi­suo­met atei­nu pa­si­žiū­rė­ti nau­ jo­vių, nes tai bū­das vie­no­je vie­to­je iš­vys­ti tiek daug ir vis­ko. Vaikš­čio­ ti po kny­gy­nus, ieš­ko­ti bū­na tik­rai ne­leng­va, o čia tik­rai ir įdo­mu, ir sma­gu“, – pa­brė­žė mo­te­ris.

Ne­gai­lė­jo pa­gy­rų pa­ro­dai

„Vil­niaus kny­gų mu­gės mas­tą liu­di­ja vie­nas da­ly­kas – lan­ky­to­

Atrakcija: vaikai tyrinėjo naujovišką mokyklinę lentą.

jų skai­čius“, – dien­raš­čio žur­na­ lis­tus pa­ti­ki­no spaus­tu­vės „Pet­ro of­se­tas“ va­do­vas Pet­ras Ka­li­ba­ tas.

Paš­ne­ko­vas pa­pa­sa­ko­jo iš Sankt Pe­ter­bur­go kny­gų mu­gės or­ga­ni­ za­to­rių ne­se­niai ga­vęs kvie­ti­mą at­vyk­ti į jų ren­gi­nį. Gau­ta­me kvie­ ti­me bu­vo pa­si­gir­ta, kad per­nai mies­to, va­di­na­mo Ru­si­jos kul­tū­ ros sos­ti­ne, kny­gų mu­gė­je su­lauk­ ta re­kor­di­nio lan­ky­to­jų skai­čiaus – 40 tūkst. žmo­nių. „Vil­nius tur­ būt yra vie­no Sankt Pe­ter­bur­go

mik­ro­ra­jo­no dy­džio, o lan­ky­to­ jų ten bent pu­sant­ro kar­to ma­žiau nei Vil­niaus kny­gų mu­gė­je“, – pa­ brė­žė P.Ka­li­ba­tas.

Ne­gai­lė­jo pa­gy­rų lie­tu­viš­kai kny­gų mu­gei ir vieš­nia iš Uk­rai­ nos O.Te­re­cho­va, da­ly­va­vu­si ne vie­no­je mu­gė­je sa­vo ša­ly­je. „Pas mus mu­gės chao­tiš­kes­nės, o čia tvar­kin­giau vis­kas. Tik, gai­la, ne­ mo­ku lie­tu­vių kal­bos, daug ko ne­ sup­ran­tu. Bet vis vien įdo­mu ir la­ bai ge­rai or­ga­ni­zuo­ta“, – pa­brė­žė uk­rai­nie­tė.

1

mln. litų Po­pu­lia­ru­mas: Si­gu­tė Ach džiau­gė­si su­lau­kian­ti nuo­la­ti­nių sa­vo kū­

ry­bos ger­bė­jų.

išdalytas Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų leidybai.

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Orai

Savaitgalis bus nešaltas ir su krituliais, o kitą savaitę šiltus ir drėgnus orus pakeis šalti ir sausesni. Šiandien protarpiais numatomi krituliai, šlapdriba. Vietomis šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos. Sekmadienį daug kur pasnigs, orai šiek tiek atšals. Naktį bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, dieną 0–2 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 25 d.

+3

+3

Telšiai

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.19 17.45 10.26 7.52 22.17

56-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 310 dienų.

Saulė Žuvų ženkle.

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +11 Kairas +19 Keiptaunas +26 Kopenhaga +7

Londonas +13 Madridas +19 Maskva 0 Minskas +3 Niujorkas +7 Oslas +6 Paryžius +14 Pekinas +5

orai vilniuje Šiandien

Praha +8 Ryga +4 Roma +18 Sidnėjus +28 Talinas 0 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +7

+2

+3

Vėjas

3–9 m/s

Marijampolė

Vilnius

+3

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

–2

–2

–5

5

–2

–1

–5

–9

5

sekmadienį

pirmadienį

–7

–4

–8

–11

6

–9

–4

–4

–4

3

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Mek­si­kos moks­ li­nin­kai žur­na­le „Scien­ce“ pa­skel­bė iš­ va­das, kad ma­jų ci­vi­li­za­ci­ją, kles­tė­ju­ sią iki 950 mū­sų eros me­tų dabartinės Pie­tų Mek­si­kos ir Gva­te­ma­los te­ri­to­ri­ jo­je, su­žlug­dė ne­smar­ki saus­ra. 25–40 pro­c. su­ma­žė­jęs kri­tu­lių kie­kis iš­tuš­ti­ no se­zo­ni­nius gė­lo van­dens šal­ti­nius šia­me re­gio­ne. „Sut­ri­ko įpras­tas gy­ve­ ni­mo rit­mas, iš­tuš­tė­jo mies­tai – tai ga­li­ mi van­dens trū­ku­mo pa­da­ri­niai, ypač at­si­žvel­giant į tai, kad il­ga­me­tės saus­ros

horoskopai

kar­to­jo­si daž­nai“, – aiš­ki­no Sau­tamp­to­ no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Eel­co Roh­ lin­gas. Saus­ros są­ly­gos, ku­rias su­mo­ de­lia­vo ty­rė­jai, la­bai pa­na­šios į tas, ku­ rias moks­li­nin­kai pro­gno­zuo­ja šiam re­ gio­nui ne­to­li­mo­je atei­ty­je. „Yra ir skir­tu­ mų, bet įspė­ji­mas aki­vaiz­dus: tai, kas at­ro­do kaip ne­smar­kus van­dens iš­tek­ lių ma­žė­ji­mas, ga­li virs­ti rim­to­mis il­ga­ lai­kė­mis pro­ble­mo­mis“, – sa­kė pro­fe­so­ rius Mar­ti­nas Me­di­na-Eli­zal­de.

BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

antradienį

įvairenybės DATOS (vasario 25 D.) 1841 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Pierre’as Auguste’as Renoiras.

1842 m. gimė vokiečių rašytojas Karlas May. 1873 m. gimė italų tenoras Enrico Caruso.

1891 m. gimė poetas Faustas Kirša.

1931 m. gimė kalbininkas, vertėjas, mokytojas Arnoldas Piročkinas.

1943 m. gimė grupės „The Beatles“ muzikantas George’as Harrisonas.

1966 m. gimė amerikiečių aktorė Téa Leoni.

1980 m. gimė aktorius Ramūnas Cicėnas.

1983 m. mirė JAV dramaturgas Tennessee Williamsas.

1985 m. gimė operos solistė Ona Kolobovaitė.

„Os­ka­rų“ fa­vo­ri­tai lau­kia lai­mės va­lan­dos Ne­by­liojo ki­no juos­ta „Ar­tis­tas“ lai­ ko­ma pa­grin­di­ne pre­ten­den­te sek­ ma­die­nį gau­ti „Os­ka­rą“ už ge­riau­ sią 2011 m. fil­mą.

Šven­tė: Ho­li­vu­das ruo­šia­si svar­biau­siam me­tų įvy­kiui – „Os­ka­rų“ ap­

Vi­si 30 eks­per­tų, tink­la­la­py­je Gold­Der­by.com pro­gno­zuo­jan­čių, kam ati­teks pres­ti­ži­niai ki­no pa­ sau­lio ap­do­va­no­ji­mai, nu­spren­ dė, kad šis fil­mas ge­riau­sias iš vi­ sų pre­ten­den­tų.

Ak­to­rius Chris­top­he­ris Plum­ me­ris, su­kū­ręs vaid­me­nį fil­me „Pra­de­dan­tie­ji“, ir Oc­ta­via Spen­ cer, pa­si­ro­džiu­si fil­me „Tar­nai­tė“, lai­ko­mi aiš­kiais fa­vo­ri­tais ko­vo­je dėl ge­riau­sių ant­ro pla­no ak­to­rių ti­tu­lų, ta­čiau 30-ies „os­ka­ro­lo­gų“ nuo­mo­nės iš­si­sky­rė pro­gno­zuo­ jant, kam ati­teks ge­riau­sio ak­to­ riaus ir ak­to­rės ap­do­va­no­ji­mai.

Dau­gu­ma sėk­mę pro­gno­zuo­ja Vio­lai Da­vis, vai­di­nu­siai „Tar­nai­ tė­je“, ir Jea­nui Du­jar­di­nui iš fil­mo „Ar­tis­tas“, ta­čiau kai ku­rie eks­per­ tai pa­si­sa­ko už Me­ryl Streep, vai­ di­nu­sią fil­me „Ge­le­ži­nė le­di“, ir Geor­ge’ą Cloo­ney, su­kū­ru­sį vaid­ me­nį fil­me „Pa­vel­dė­to­jai“. „Ar­tis­to“ kū­rė­jas Mi­che­lis Ha­ za­na­vi­cius yra aiš­kus fa­vo­ri­tas tarp pre­ten­duo­jan­čių sek­ma­die­nį at­ siim­ti ge­riau­sio re­ži­sie­riaus „Os­ ka­rą“, o Woo­dy Al­le­no ki­no juos­ta „Vi­dur­nak­tis Pa­ry­žiu­je“ ir Ale­xan­ de­rio Pay­ne’o „Pa­vel­dė­to­jai“ ga­li pel­ny­ti auk­si­nes sta­tu­lė­les už ge­ riau­sią ori­gi­na­lų ir adap­tuo­tą sce­ na­ri­jus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

BNS inf.

DATOS (vasario 26 D.) 1802 m. gimė prancūzų rašytojas Victoras Hugo.

1829 m. Vokietijoje gimė drabužių dizaineris Levi Straussas.

1885 m. gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos prezidentas, visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Valstybės Atkūrimo Akto signataras.

1928 m. gimė amerikiečių pianistas ir dainų autorius Fats Domino.

1932 m. gimė amerikiečių aktorius ir muzikantas Johnny Cashas.

1935 m. gimė kunigas, teologijos mokslų daktaras, kolekcionierius Ričardas Mikutavičius.

1953 m. gimė amerikiečių dainininkas Michaelas Boltonas.

1969 m. mirė Karlas Theodoras Jaspersas, vokiečių psichiatras ir filosofas.

1971 m. gimė Erykah Badu, amerikiečių soulo, ritmenbliuzo bei hiphopo muzikos atlikėja ir dainų autorė.

do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jai.

Šiandien: Alma, Margiris, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras Rytoj: Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra

Ma­jų žlu­gi­mas – įspė­ji­mas atei­čiai?

Rytas

Vardai

Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų elgesys prieštaraus jūsų vertybėms. Jausitės visai susipainiojęs. Neskubėkite daryti išvadų – nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai ir nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas sugadins nuotaiką visai dienai. Pasistenkite būti kantrus ir būkite pasiruošęs emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra priežastis, večianti nesivaldyti.

Vėžys (06 22–07 22). Nesugebėsite tinkamai vertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali ką nors rimtai įžeisti. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Liūtas (07 23–08 23). Gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai.

Mergelė (08 24–09 23). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Kol kas situacija nėra pavojinga – viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris pakeis jūsų nuomonę apie autoritetingą žmogų.

Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo, susitvardymas yra būtinas.

Skorpionas (10 24–11 22). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsiškiais. Stengsitės kovoti su juo. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, drąsiai pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Aplankykite parodą, nueikite į teatrą ar koncertą, tai jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Trūks energijos ir įkvėpimo. Jausitės atitrūkęs nuo draugų ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis(0121–0219). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi.

Geri santykiai, malonūs jausmai darys jus laimingą. Diena bus sėkminga, nemalonių staigmenų nenusimato. Žuvys (02 20–03 20). Vertinsite savo sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovas įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai.