PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
47 (19 348)
PirmADIENIS, vasario 27, 2012
Plytinės kaminą išardys po plytą.
Liberalcentristai žarstosi kaltinimais koalicijos partneriams, bet skirtis neskuba.
Miestas 3p.
Lietuva 8p.
Buvęs Italijos premjeras S.Berlusconi gali džiaugtis – korupcijos bylą palaidojo pats teismas.
Pasaulis 14p.
Vadovus gelbstibankrotai Klaipėdos regio ne siaučia bankro tų šmėkla – per pir mąjį šių metų mė nesį iškelta dvigu bai daugiau įmo nių likvidavimu ga linčių pasibaigti by lų nei pernai sausį. Paradoksalu, tačiau, anot ekspertų, tai yra ekonomikos at sigavimo ženklas.
Kaina 1,30 Lt
„Realybė tokia – išgyvena stipriausieji.“ Ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda apie verslininkų ir įmonių likimą krizės metu.
4p.
Sąskaitoje – mokestis už laidotuves Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Daug iab uč ių nam ų sav in ink ų bendrijų sąskaitose pasitaiko ir keistų mokesčių. Vienoje jų atsira do eilutė „Laidotuvių išlaidos“. Kai kuriems gyventojams toks mokes tis kelia pyktį.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Iniciatorė – „Sodra“
Klaipėdos apygardos teismas šie met sausį iškėlė 23 bankroto bylas apskrityje veikiančioms įmonėms. Pernai per tą patį laikotarpį buvo iškelta 11 tokių bylų. Klaipėdos mieste registruotoms bendrovėms šiemet sausį iškelta 12 bankroto bylų, kai pernai pir mąjį metų mėnesį jų buvo 7. Bankrotų administratorės Vir gin ij os Lukoš ien ės šie skaič iai labai nenustebino, nes, anot jos, tai yra ilgo proceso pa sekmė.
4
Tendencija: pagrindinės bankrotų priežastys – skolininkai ir mokesčių nesulaukianti „Sodra“.
PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 7 p.
„Shutterstock“ nuotr.
Mokestį „Laidotuvių išlaidos“ į sąskaitą už komunalines paslau gas yra įtraukusi daugiabučių na mų savininkų bendrija „Pušaitė“. Tuo pasipiktinę kai kurie bend rijos gyventojai tvirtino, jog tai pa daryta be jų sutikimo. „Šiam mokesčiui sąskaitose už komunalines paslaugas – ne vieta. Niekas nei tarėsi, nei parašus rinko. Šitaip bendrijai negalima leisti savi valiauti“, – tvirtino pa sipiktinęs gyventojas.
5
2
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
miestas Įvertino profesionalus
Gelbėjo kapitoną
Upėse kyla vanduo
Žurnalo „Veidas“ rengtuose 2011-ųjų vadovo rinkimuose 3-iąją vietą užėmė Vakarų lai vų gamyklos generalinis direk torius Arnoldas Šileika (nuotr.), 5-ąją – „Klaipėdos naftos“ ge neralinis direktorius Rokas Ma siulis. Metų vadovu tapo „Sch mitz Cargobull Baltic“ direkto rius Raimundas Petrauskas.
Laive ,,Hera“, plaukiojan čiame su Dominikos vėlia va ir esančiame Baltijos jūro je 90 jūrinių mylių (apie 160 km) nuo Klaipėdos į vakarus, jo kapitonui sutriko kvėpavi mas. Kariškių sraigtasparnis Mi8 ligonį atskraidino į Klai pėdos universitetinę ligoninę. Kapitono būklė – stabili.
Smarkiai tebekyla vanduo ma žųjų Nemuno intakų baseinuo se. Vandens lygis Minijoje ties Priekule per dvi paras nuo 2,2 metro šoktelėjo iki 4,4 metro. Ties Kartena jis kilo nuo 1,6 met ro iki 3,8 metro. Šyšoje vandens lygis per dvi pastarąsias dienas pakilo 1,2 metro. Danė Klaipėdo je per parą pakilo 1,20 m.
Verslo pulsas Žurnalai. Klaipėdos apskrities valstybi nė mokesčių inspekcija informuoja, kad nuo 2012 m. gegužės 1 dienos, įsigaliojus Keleivių vežimo lengvaisiais automobi liais taksi taisyklių pakeitimams, turės būti pildomas kiekvieno taksometro kasos operacijų žurnalas. Išlaidų apskai tos žurnalą galima įsigyti parduotuvėse, prekiaujančiose buhalterinės apskaitos blankais, arba pasigaminti. Žurnalą gali ma pildyti ir elektroniniu būdu. Projektai. Lietuvos architektų sąjun gos Klaipėdos skyriaus ir Neringos sa vivaldybės administracijos paskelbta me konkurse Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektū rinės koncepcijos projektui išrinkti var žysis 28 darbai. Neringos savivaldybės administracija siekia 1969-aisiais staty tą kino teatrą „Agila“ pritaikyti šiandie nos poreikiams – įrengti 500 vietų uni versalią salę, skirtą koncertams, konfe rencijoms, teatro spektakliams bei kino seansams, su jai aptarnauti reikalingo mis patalpomis.
Daugiabučių namų kiemuose įrengtos automobilių stovė jimo aikštelės, mies te pastatyti inovaty vūs pastatai, paplū dimiuose nuties tas vandentiekis – tokiems projektams uostamiesčio savi valdybė tikisi pini gų iš ES 2014-2020 metais. Siekis: uostamiesčio savivaldybė iš ES norėtų gauti pinigų, už kuriuos galėtų sutvarkyti darželių aplinką.
Dėl ES pinigų – aibė pageidavimų Virginija Spurytė
Bankas. Lietuvos banko atstovai pra nešė, kad uostamiestyje uždaromas šio banko skyrius. Toks sprendimas priim tas optimizuojant geografiškai plačiai iš dėstytą saugyklų tinklą. Klaipėdos sky riaus bendros išlaidos kasmet sudaro be veik 4 mln. Lt. Iš 44 skyriaus darbuotojų 11, arba ketvirtadalis, atlieka pinigų tvar kymo darbus. Kiti trys ketvirtadaliai vyk do minėtas administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas. Klaipėdos padalinio turtą Lietuvos bankas perleis Valstybės turto fondui. Likutinė šio turto vertė – 18,6 mln. Lt. Klaipėdos skyriaus veiklą numatyta nutraukti iki šių metų pabaigos, informa vo Lietuvos banko vadovas. Investicijos. Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį respublikoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 4,9 mlrd. litų, arba 14 procen tų daugiau nei ketvirtąjį 2010 m. ketvir tį. Materialinių investicijų lygis paskuti nįjį 2011 m. ketvirtį toliau augo, kadan gi investuotojai skyrė daugiau lėšų tiek statybai, tiek ilgalaikiam turtui įsigyti. Didžiausią investicijų dalį (60 proc.) su darė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą. Jos, palyginti su ketvir tuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo 10 pro centų. Trečdalį visų investicijų sudarė 19 procentų padidėjusios investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto prie mones. Turistai. Ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį ša lies apgyvendinimo įstaigose apsisto jo 376 tūkst. turistų, arba 15,7 procento daugiau nei atitinkamą 2010 m. ketvir tį. Net ketvirtadalis turistų apsistojo ku rortinių miestų apgyvendinimo įstai gose: Druskininkų kurortas priėmė 64 tūkst. turistų, Palangos – 26 tūkst., Birš tono – 6,4 tūkst., Neringos – 2,5 tūkst. Iš viso pernai šalies apgyvendinimo įstai gos sulaukė 1,8 mln. turistų, iš jų užsie niečių – 1 mln.
Redakcijos archyvo nuotr.
v.spuryte@kl.lt
se praplėsti, vaikų žaidimų, sporto aikštelėms sutvarkyti“, – tvirtino E.Jurkevičienė.
Pildė anketą
Elona Jurkevičienė:
Norėtume pritrauk ti pinigų automobi lių stovėjimo aikš telėms daugiabučių namų kiemuose pra plėsti, vaikų žaidi mų, sporto aikšte lėms sutvarkyti.
Vidaus reikalų ministerija šalies savivaldybėms išsiuntinėjo anketą, kurioje prašė atsakyti, kaip vietos valdžia vertino ES finansuojamas programas ir kokių naujų priemo nių pageidautų. „Mums aktualios kone visos programos, kurios buvo 2007–2013 metais, tačiau yra ir to kių, kurios nebuvo finansuojamos, bet yra labai svarbios. Jas ministe rijai ir nurodėme“, – teigė Klaipė dos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė. Anketoje uostamiesčio savival dybės specialistai įrašė, jog pagei dautų, kad 2014–2020 metais būtų sukurta programa, kuriai būtų ga lima teikti paraiškas ir gauti pini gų daugiabučių pastatų renovaci jai bei gyvenamųjų rajonų aplinkos sutvarkymui. „Nor ėt um e prit raukt i pin i gų automobilių stovėjimo aikšte lėms daugiabučių namų kiemuo
Nori lėšų stadionams
Dar vienas pageidavimas – gauti pinigų ikimokyklinių įstaigų aplin kai, stadionams prie mokyklų tvar kyti, nes šiems darbams savivaldy bės biudžete nuolat trūksta lėšų. „Ikimokyklinių ir bendrojo lavini mo įstaigų pastatų renovacijai pini gų iš ES 2007–2013 metų programa vimo laikotarpiu gavome, tačiau jų nebūdavo skiriama aplinkos sutvar kymui. Jei sutvarkytume mokyklų stadionus, jais galėtų naudotis ne tik moksleiviai, bet ir aplinkinių daugia bučių gyventojai, taip pavyktų užtik rinti ir bendruomenės užimtumą“, – dėstė pašnekovė. Svajonė – inovatyvūs pastatai
Uostamiesčio savivaldybės specia listai Vidaus reikalų ministerijos at siųstoje anketoje taip pat įrašė, jog būtų gerai, kad 2014–2020 metams būtų sukurta programa, iš kurios ES
pinigai tektų inovatyvių pastatų sta tybai. „Norėtume statyti viešuosius pastatus, kuriuose būtų naudo jami atsinaujinantys elektros šal tiniai. Aišku, jų statyba būtų šiek tiek brangesnė, tačiau išlaikymas labai pigus. Tokiu principu galė tume statyti mokyklą ar baseiną“, – teigė Projektų skyriaus vedėja. Sieks pinigų žaliajai bangai
Tarp iš Klaipėdos į Vilnių skriejančių pageidavimų – sukurti programą, iš kurios būtų skiriamas finansavimas protingoms miesto eismą reguliuo jančioms sistemoms diegti. Viena jų – vadinamoji žalioji banga. „Mums dar aktualu ir pajūrio zo nos vandentiekio tinklai. Šiuo me tu finansavimas vandentiekio plėt rai skiriamas atsižvelgiant į tai, kiek prie tinklų bus prijungta vartotojų. Pliažuose jų pajungti neįmanoma, tačiau vasarą juose apsilanko mi lijonai žmonių, tad vandentiekis paplūdimiuose tikrai aktualus“, – vylėsi E.Jurkevičienė.
3
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
miestas Vairavo girtas kariškis
Siaubė automobilius
Siautėjo plėšikai
Klaipėdoje neblaivus 30-metis Karo policijos patrulis D.Č., au tomobiliu „VW Passat“ persiri kiuodamas į kitą juostą, kliudė ja važiavusį „BMW 523“, ku rį vairavo 23-ejų Klaipėdos ko misariato patrulis M.M. Kariš kiui nustatytas 2,46 promilės girtumas. Jo mašina buvo su nelegaliais švyturėliais.
I.Kanto gatvėje Klaipėdoje vagys išdaužė „Saab“ auto mobilio langą ir pavogė vairo oro pagalvę bei kompiuterį su navigacine sistema. Kitas mašinų vagis ketino darbuo tis Statybininkų prospekte. 19-metis patruliams įkliuvo su įsilaužimo įrankiais dar nespėjęs apvogti mašinos.
Klaipėdoje nuo užpuolikų nu kentėjo moteris ir paauglys. Penkiolikmetis dviejų peiliu ginkluotų vyrų buvo užpultas Paryžiaus Komunos gatvėje ir neteko mobiliojo ryšio tele fono. 81-erių moteris užpulta savo bute, kai į jį užėjęs kai mynas V.V. sudavė senolei ir pagrobė 450 litų.
Kaminą griaus aukštalipiai Nors uostamiesčio savivaldybė jau išdavė leidimą griau ti grėsmę praeiviams ne vienerius metus keliantį plyti nės kaminą, jis dar kurį laiką stovės nejudinamas – griovi mo darbams trukdo oras ir pinigų stygius. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Plytinės kaminas, kurį teismas yra pripažinęs bešeimininkiu, bu vo priskirtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Po šios likvidavimo statinys atiteko Vals tybės turto fondui. Fondas kreipėsi į savivaldybę prašydamas duoti leidimą plyti nės kaminui nugriauti, nes jis yra nebenaudojamas ir kelia grėsmę žmonėms – pučiant stipriam vėjui nuo kamino byra plytos.
Į kaminą turės lipti aukštalipio licenciją turintis specialistas ir statinį ardyti plytą po plytos mesdamas ant žemės. Valdininkai ilgai negalvodami prašomą leidimą šiemet ir suteikė. Tačiau Valstybės turto fondas dar nepradėjo viešųjų pirkimų proce dūrų išrinkti, kas galėtų kaminą nugriauti. „Griovimo projektas yra pa rengtas ir suderintas su visomis privalomomis institucijomis, ta čiau viešųjų pirkimų procedūros dar nepradėtos, nes tokiu oru nė vienas aukštalipys nerizikuos lip ti į kamino viršūnę ir jį griauti. Be
to, Finansų ministerija dar nesky rė pinigų darbams“, – teigė Vals tybės turto fondo Turto valdymo skyriaus specialistė Jolanta Pav lovskienė. Jos žodžiais, parengtame griovi mo projekte numatyta, kad kami nas turi būti griaunamas rankiniu būdu – į kaminą turės lipti aukš talipio licenciją turintis specialis tas ir statinį ardyti plytą po plytos mesdamas ant žemės. „Jei kaminas stovėtų miške, aiš ku, jį sprogdintume ir taip būtų daug pigiau. Tačiau plytinės ka minas stovi gyvenamųjų pastatų rajone, todėl negalima rizikuoti“, – teigė J.Pavlovskienė. Tikimasi, jog kaminas bus nu griautas dar šiais metais, nes grio vimo projektas galioja tik dvejus metus. Terminą praleidus vėl tek tų rengti naują dokumentą. Šiemet uostamiesčio savivaldybė yra išdavusi du leidimus nugriauti statinius. Vienas jų – plytinės ka minas, kitas – Klemiškės gatvėje esantys privatūs ūkiniai pastatai. Praėjusiais metais uostamiesčio valdininkai buvo išdavę 29 leidi mus nugriauti statinius. Tarp jų buvo nenaudojama šau dykla Birutės gatvėje, statiniai uos to teritorijoje, privatūs pastatai. „Nors pastatai ir privatūs, tačiau jei jie turi unikalų kadastro numerį, tai norint juos nugriauti reikia gauti leidimą iš savivaldybės“, – paaiškino Statinių priežiūros poskyrio vyriau sioji specialistė Irena Kaminskienė.
m.skiriute@kl.lt
Dėl nuolat brangstančių dujų šilu mos kaina uostamiestyje muša re kordus. Vasariui ir kovui nustaty tas energijos tarifas yra didžiau sias Klaipėdos istorijoje.
Stabilizavosi: kovą šilumos kai
na uostamiestyje išliks tokia pa ti kaip ir vasarį.
Šilumos kaina uostamiestyje trum pam stabilizavosi. Kovą ji išliks to kia pati kaip ir vasarį – 25,64 cento be pridėtinės vertės mokesčio, ku ris gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc. Įmonės „Klaipėdos energija“ atstovų teigimu, kadangi nesikeitė dujų bei superkamos šilu mos kaina, ji nekito ir vartotojams.
Meras. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šiandien susitiks su aso ciacijos „Žalia banga“ atstovais, kurie su sirūpinę miesto pastatais vaiduokliais. Nuo 14 val. meras su klaipėdiečiais tie siogiai bendraus tel. 39 60 01. Savivaldybė. Šiandien, pirmadien į, Klaipėdos miesto savivaldybės Teritori jų planavimo komitetas svarstys klausi mus, susijusius su Klaipėdos miesto sa vivaldybės teritorijos ribų keitimu. Taryba. Vasario 28, 29 dienomis vyks savivaldybės tarybos posėdis. Posėdis. Rytoj, vasario 28 d., Klaipėdos rajono savivaldybėje vyks tarybos po sėdis. Taryba balsuos dėl Klaipėdos rajono strateginio veiklos plano 2012– 2014 m. tvirtinimo. Politikai apsispręs dėl naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių patvirtinimo. Nedarbas. Per praėjusią savaitę šalies teritorinės darbo biržos bedarbio sta tusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai yra 1,4 tūkst. mažiau nei prieš tai buvusią savaitę. Gerokai suma žėjo ir biržoje besiregistruojančio jauni mo iki 25 metų amžiaus skaičius. Pardavimai. Įmonės „Klaipėdos baldai“ praėjusių metų preliminarūs neaudi tuoti pardavimai sudarė 188,672 mln. li tų. Tai yra 26,2 proc. daugiau nei užper nai. 2010 m. jie sudarė 149,479 mln. litų. Sveikata. Klaipėdiečiai dar gali suspė ti į vasariui – sveikatingumo mėnesiui – skirtas kalanetikos treniruotes. Paskuti nė vyks antradienį 10 val. Klaipėdos vi suomenės sveikatos biuro patalpose.
Užtruko: galimybės nugriauti grėsmę keliantį plytinės kaminą ieško
ta ne vienerius metus.
Vytauto Petriko nuot
Šilumos kaina tapo rekordinė Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
Nuo šių metų šilumos kaina per žiūrima kiekvieną mėnesį. Ji turėtų didėti ar mažėti tiek, kiek brangsta ar pinga kuras ir iš nepriklausomų tiekėjų perkama šiluma. Tokią tvarką patvirtino Valsty binė kainų ir energetikos kontro lės komisija. Siekiama, kad šilumos kaina būtų keičiama operatyviai, reaguojant į besikeičiančią kuro kainą. Pernai šilumos kaina kisdavo, kai kuro kaina padidėdavo ar sumažė davo 5 ir daugiau proc. Šiuo metu galiojanti šilumos kai na viršijo rekordinę. Iki šių me tų vasario didžiausia miesto isto rijoje ji buvo užfiksuota 2009-ųjų
vasarį ir siekė 25,22 cento už ki lovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Prieš šildymo sezono pradžią bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Vytautas Valutis tikėjosi, kad šilumos kai na nepasieks prieš trejetą me tų buvusio rekordo, kad dujos, iš kurių uostamiestyje pagaminama didžioji dalis energijos, tiek ne pabrangs. Tačiau pastarųjų kaina gerokai išaugo. Vien per metus ji padidė jo daugiau nei 35 proc. Paskutinį kartą Klaipėdoje šilu mos kaina keitėsi vasarį. Palyginti su sausiu, ji išaugo 4,1 proc.
Skaičiai. Vasario 22 d. duomenimis, 2012 m. verslo liudijimus Klaipėdos apskrityje įvairioms veikloms yra įsi giję 3438 gyventojai (pernai tuo pačiu metu – 3320), iš jų Klaipėdos m. – 1736 (pernai – 1734), Klaipėdos raj. – 425 gy ventojai (pernai – 421). Pavogė. Kretingos rajone sekmadienį apvogt i bendrovės sandėl iai. Dingo elektros kabel iai, svarst yklės, siurb liai, elektros saug ikl iai. Žala siek ia 5 tūkst. litų. Mirtys. Šeštadienį Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 4 klaipėdiečių mirtys. Mirė Irina Petra kova (g. 1929 m.), Antanas Aleksandras Lygnugaris (g. 1965 m.), Julija Adeikienė (g. 1939 m.), Jonas Venclova (g. 1945 m.). Naujagimiai. Per dvi statistines paras pagimdė 18 moterų. Gimė 9 mergaitės ir 9 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 52 iškvietimų. Daugiausia klaipėdiečiai skundėsi aukš tu kraujospūdžiu, pilvo skausmais.
4
pirmadienis, vasario 27, 2012
miestas
Vadovus gelbstibankrotai
Komentaras
„Atsiskaitymai įmonėms 1 jau seniai stringa, skolos krovėsi, krovėsi ir galiausiai viskas
baigėsi iškeltomis bankroto by lomis. Yra daug tokių bendrovių, kurioms nereikėtų bankroto, jei atsiskaitytų skolininkai, jos tik rai galėtų gyventi. Tačiau mokes čius renkančios valstybinės insti tucijos nelaukia. Manau, didžiąją dalį šių bankrotų inicijavo būtent „Sodra“, su kuria apyvartinių lėšų neturinčios įmonės nepajėgia atsi skaityti“, – išaugusių bankrotų by lų priežastis vardijo V.Lukošienė. Ji tvirtino, jog yra ir nemažai įmonių, kurios pačios kreipiasi į teismą, kad būtų pradėta bankroto procedūra – tai būdas išvengti as meninės atsakomybės prieš kredi torius.
Gitanas Nausėda
Ekonom ikos ekspertas
P
Prognozės – pesimistinės
„Akcinių bendrovių įstatyme, kuris taikomas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, yra tokia norma, kad jei įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, vadovas apie tai priva lo informuoti akcininkus. Šie per tris mėnesius turi išspręsti proble mą. Tačiau jei akcininkai nesutin ka didinti kapitalo ar neturi iš ko, įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, nes priešingu atveju jis pats turės pri siimti atsakomybę prieš kredito rius“, – aiškino V.Lukošienė. Jos žodžiais, teisminė prakti ka yra tokia, kad jei įmonės vado vas ar valdyba nesiima priemonių, kaip užkirsti kelią nemokumui ir kreditorinių reikalavimų didėji mui, tai skolos bus išieškomos bū tent iš jų. „Ši priemonė įmones drausmi na, tačiau didina bankrotų skai čių ir rinkos tikrai nepagerina“, – konstatavo pašnekovė. Ji nebuvo optimistiškai nusitei kusi ir spėjo, jog bankrotų skaičius Klaipėdos regione šiemet tikrai gali būti didesnis nei pernai. „Nors vi si sako, kad rinka atsigauna, tačiau realybė juk yra kitokia. Mažėja už sakymų, viešųjų pirkimų, žmonių perkamoji galia, o dėl šių priežas čių mažėja ir bendrovių apyvartos. Tai ir lemia išaugusį bankrotų by lų skaičių“, – reziumavo V.Luko šienė. Bankrutavo gėrimų pardavėjai
Klaipėdos teritorinė darbo bir ža šiemet iki vasario 14 dienos ga
Sunku: dėl sumažėjusios apyvartos verslininkai priversti priimti drastišką sprendimą – skelbti bankrotą. „Shutterstock” nuotr.
vo 10 pranešimų apie bendrovių bankrotus. Tai beveik penktada lis visų pernai šioje įstaigoje gau tų pranešimų. Praėjusiais metais jų buvo 55. „Nors Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta kur kas daugiau bankroto bylų, tačiau tai nereiš kia, jog visais atvejais bus pra dėtos bankroto procedūros. Gal kreditoriai inicijavo bankrotą, tačiau įmonės vadovas nesutin ka. Mus pasiekia tik tie praneši mai, kai jau yra galutinis spren dimas dėl bankroto“, – paaiškino Klaipėdos teritorinės darbo bir žos direktorius Mindaugas Skri tulskas. Jis nesutiko su teiginiu, jog Klai pėdos regione metų pradžioje nu sirito didelė bankrotų banga – esą tendencijos, kad daugėja bankru tuojančių bendrovių, nėra. „Pernai per sausį ir vasarį ga vome 16 pranešimų apie bank rutuojančias įmones. Šiemet kol kas gauta 10 pranešimų, bet iki mėnesio pabaigos jų bus šiek tiek daugiau. Akivaizdu, jog ypatin go svyravimo nėra. Tiesiog me tų pradžioje bankrotų visada bū na daugiau. Manau, tai susiję su buhalterinių metų pabaiga, po kurios įmonių vadovai nori su
Darbuotojai gavo pinigų Bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojai, su kuriais neatsiskai to darbdaviai, turi teisę gauti išmokas iš valstybės Garantinio fondo. Šia teise naudojosi ir klaipėdiečiai. Garantinio fondo lėšos, skirtos Klaipėdos apskrities bankrutuojančių ir bank rutavusių įmonių darbuotojams Išnagrinėtų paraiškų Metai skaičius 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
30 58 65 79 78 59 39 45 49 147 221
Darbuotojų, kuriems skirtos išmokos, skaičius
Skirta suma (tūkst. Lt)
1369 1460 1956 1192 972 645 399 506 844 2402 2799
1412,84 1990,94 2576,86 1734,49 1403,52 1046,89 891,25 1161,34 2475,95 7563,64 7918,25
kurių veikla – gėrimų pardavimas vartoti vietoje. „Manau, tai susiję su alkoholio prekybos sugriežtinimu. Tikėtina, kad jas paveikė nuo metų pradžios pasikeitę teisės aktai“, – sampro tavo Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius. Problemos – prekybos sektoriuje
Mindaugas Skritulskas:
Ekonomikos kilimą lemia ne bankro tų skaičius, o darbo vietų kūrimas, ne darbo mažėjimas.
sitvarkyti“, – svarstė M.Skri tulskas. Bendrovių, kurios Klaipėdos te ritorinei darbo biržai pranešė apie savo bankrotą, spektras yra labai platus, todėl sunku išskirti vers lo šaką, kurią vis dar labai veikia sunkmetis. Tarp 10 apie savo bankrotą pra nešusių įmonių dvi buvo tokios,
Bankrotų Klaipėdos regione statistika
Šiemet apie savo bankrotą Darbo biržai pranešusios įmonės informa vo, jog darbo neteks 24 žmonės. Pernai dėl Klaipėdos apskrities įmonių bankrotų be darbo liko 318 žmonių. „Visos bankrutavusios įmonės buvo smulkios. Pernai veiklą bai gė tik dvi didesnės bendrovės. Dėl įmonės „Lokys“ bankroto darbo neteko 82 žmonės, įspėti apie at leidimą buvo ir 98 bankrutuojančio banko „Snoras“ Klaipėdos filia lo darbuotojai“, – skaičius vardi jo M.Skritulskas. Nežymiai, bet galima išskirti, jog pernai Klaipėdos apskrityje dau giausia įmonių bankrutavo preky bos sektoriuje. „Ekonomikos k ilimą lemia ne bankrotų skaičius, o darbo vie tų kūrimas, nedarbo mažėjimas. Mes pastebime, jog mažėja dėl bankroto darbo netekusių žmo nių skaičius, o ir nedarbas Klai pėdos apskrityje pernai mažėjo. Šie rodikliai rodo šiokį tokį eko nomikos atsigavimą“, – tvirtino M.Skritulskas. Mokesčių sumokėjo daugiau
Klaipėdos teritorinė darbo birža su laukė pranešimų apie įmonių bank rotus ir atleidžiamus darbuotojus Metai
Gauti pranešimai
Atleisti darbuotojai
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
15 15 1 9 11 37 57 55 10
431 306 12 146 195 1051 345 318 24
Nors Klaipėdoje pirmąjį šių metų mėnesį išaugo bankrotų bylų skai čius, gyventojų pajamų mokesčio surinkta net 2,4 mln. litų daugiau nei pernai sausį. „Klaipėdos apskrities valstybi nės mokesčių inspekcijos vertini mu, gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimui įtakos iš dalies turė jo padidėjęs dirbančiųjų skaičius Klaipėdos mieste ir išaugęs, nors ir nežymiai, darbo užmokestis šalies mastu. Rezultatų tam davė mokes čių administratoriaus įgyvendi namos kompleksinės priemonės, taikomos mokesčių įstatymų pa
ernai Liet uvos ūkis pagal pelning umą atrodė kur kas ger iau nei 2010 metais, to dėl reikėt ų anal iz uot i prie žastis, kas lėmė šiemet išaugusį bank rotų bylų skaičių, ar čia galima daryti kažkok ius makroekonom in ius api bendr in imus. Gal i būt i, jog šiam fak tui įtakos turėjo „Snoro“ bankrotas, nes Vakar ų Liet uvos reg ione daug tokių įmonių buvo priklausomos nuo „Snoro“ žlug imo. Vis dėlto nemanau, jog bankrotų bylų Klaipėdos reg ione skaičius yra kažkoks atspindys mūsų ekonominių procesų. Kita vertus, vi sada pastebima, kad po ekonomikos atsigav imo, nors peln ing umo rez ul tatai ir pradeda gerėt i, padidėja dife renciacija tarp stipr ių ir silpnų įmo nių. Tos bendrovės, kur ios išg yvena sunkmet į, pradeda kopti į kalną ir ga na greitai sustiprėja, o tos, kur ios bu vo silpnesnės, pakel iui uždūsta. Tai yra normalus procesas, kuris pastebi mas po kiekvieno sunkmečio – savo tiškas įmonių atsijojimas. Realybė to kia – išg yvena stipr iausieji. Krizė yra savot iškas katal izator ius. Šiemet tu rėt ų būt i bendrov ių rez ultat ų stabi lizacija, o kai kur iose verslo šakose – net pablogėjimas. Tai pasakytina apie vidaus rinkos ir paslaug ų sektor ių ir ypač pirmąjį met ų pusmet į. Matant tam tikr us neig iamus pok yčius, pla nai, kur ie buvo kur iam i praėjusiais met ais, tur i būt i koreg uojam i, nes reik ia susitaik yt i su kuklesne plėt ra. Praėjusiais metais Lietuvoje eko nom ika augo 6 proc., o šiemet visos institucijos prognozuoja, jog augimas sieks 2-3 proc. Natūralu, kad esant lė tesn iam aug imui kai kur ios verslo šakos gal i pat irt i problemų. Ypač tos, kur ios orientuotos į vidaus rinką.
žeidimų (tarp jų – ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo voke liuose) prevencijos tikslais bei sie kiant, kad didėtų mokestinių prie volių vykdymo drausmė. Įmonės buvo prašomos paaiškinti abejoti nus rodiklius, įspėtos ištaisyti nea titikimus. Tuo tikslu bendrauta su 1,8 tūkst. apskrities įmonių, o ge rėjantys analizuojami įspėtų įmo nių rezultatai pastebėti jau pernai rudenį“, – teigė Klaipėdos apskri ties valstybinės mokesčių inspek cijos Kontrolės departamento di rektorė Gražina Rimkienė. Dar viena priežastis, kodėl sau sį Klaipėdoje surinkta daugiau gy ventojų pajamų mokesčio nei per nai pirmąjį metų mėnesį, yra ta, jog 2011 metų gruodį deklaruoto gy ventojų pajamų mokesčio pasku tinis mokėjimo terminas (2011 m. gruodžio 31 d.) sutapo su nedarbo diena, todėl 2011-ųjų gruodį dek laruoto ir sumokėto gyventojų pa jamų mokesčio skirtumas buvo su mokėtas šiemet sausio pradžioje. Naujausiais Statistikos departa mento duomenimis, 2011-ųjų tre čiąjį ketvirtį Klaipėdoje buvo 67,5 tūkst. dirbančiųjų (neskaičiuo jant individualia veikla užsiiman čių gyventojų). Šis skaičius yra 4,4 tūkst. didesnis nei ankstesnių me tų tą patį laikotarpį.
5
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
aktualijos
Sąskaitoje – mokestis už laidotuves Bendrijos „Pušaitė“ pir 1 mininkė Ona Savicka ja aiškino, jog įrašyti mokestį už
Pasidavė: dėl girto ir ginkluoto kretingiškio ant kojų buvo sukeltos visos specialiosios tarnybos.
Roko Laukaičio nuotr.
Kretingiškis į policininkus šaudė iš melioracijos griovio Girtas Kretingos rajono gyventojas dvi va landas šaudė į pareigūnus, kol kulka už strigo pistoleto vamzdyje. Tik tada vyras pasidavė. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Savaitgalį Kretingos rajone, vieno je Želvių kaimo sodybų, buvo gir taujama. Šeštadienį apie 17 val. policijai buvo pranešta, kad smar kiai apgirtęs sodybos šeimininkas švaistosi ginklu. Netrukus į Želvius atskubėjo po licijos patruliai. 1956 metais gimęs Antanas P. nuo pareigūnų pabėgo
ir pasislėpė melioracijos griovio vamzdyje. Vyras grasino, kad nušaus kiek vieną, kas prie jo artinsis, ir ga liausiai nusišaus pats. Į policinin kų įkalbinėjimus jis atsakydavo šūviais. Ketinta iškviesti policijos psi chologą bei greitojo reagavimo bū rio „Aras“ vyrus. Tačiau situacija išsisprendė dar iki jiems atvyks tant.
Antanas P. pradėjo derybas – pa žadėjo išlįsti iš vamzdžio, jeigu pa reigūnai atsitrauks. Kai tik vyras išlindo iš vamzdžio, pareigūnai nuginklavo smarkuolį. Incidentas išsisprendė tik 19.20 valandą, kai Antanui P. pasidarė šalta, o jo ginklo vamzdyje užstri go kulka. Apkaboje buvo likusios dar septynios kulkos, be to, kre tingiškis turėjo dar vieną pilną šo vinių apkabą ir stiklainį su 118 šo vinių. Pistoletą „Makarov“ vyras buvo įsigijęs ir laikė legaliai. Pareigūnai sulaikytąjį nugabeno į Kretingos rajono policijos komi sariatą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto šeimoje, pasipriešinimo pareigūnams panaudojant ginklą.
Atleisti įtariamųjų neleido Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Įtarimų prislėgtus uostamiesčio pareigūnus atleisti iš darbo nelei džia policijos valdžia Vilniuje.
Neseniai Klaipėdos apskrities vy riausiojo policijos komisariato Au totransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas Ed mundas Tautavičius ir jo pavaldi nys Žilvinas Ukockis buvo nušalin ti nuo tarnybos, įtarus juos drauge su bendrininkais sukčiavus drau dimu. Praėjusią savaitę uostamiesčio policijos vadai sulaukė Ž.Ukockio prašymo atleisti jį iš darbo savo noru. Tačiau spėdami, kad parei gūnas gali būti sutepęs policininko mundurą nederamais veiksmais, vadovai nusprendė jo prašymo ne tenkinti. Ketinta jį ir E.Tautavičių atleisti už pareigūno vardo diskre ditavimą.
Konsultuodamiesi su teisinin kais Policijos departamente Klai pėdos policijos pareigūnai negavo pritarimo tokiam sprendimui, nes prokurorų vykdomo tyrimo me džiaga nėra pakankamas pagrin das atleisti iš tarnybos E.Tautavi čių ir Ž.Ukockį. Abu nuo pareigų nušalinti poli cininkai turi teisę įsidarbinti kita me darbe, nors iš policijos ir nėra atleisti. Kur kas sunkiau dabar gaudy ti mašinvagius jų kolegoms, nes iš keturių operatyvinių darbuotojų skyriuje liko du. Klaipėdos apskrities VPK virši ninkas Benonas Ivanauskas tikino, kad kol kas automobilių vagysčių statistika neleidžia teigti, kad dirb damas be nušalintųjų pareigūnų skyrius nesusitvarko su užduotimi ir yra paralyžiuotas. „Problemų yra, bet katastrofos tikrai nėra“, – trumpai situaciją skyriuje apibūdino B.Ivanauskas.
laidotuvių išlaidas nutarta daugu mos gyventojų nutarimu susirinki mo metu. Tai yra užfiksuota pro tokole. Pinigai renkami, kai miršta kai mynas. Yra sutarta, jog mirusiojo pagerbimui galima išleisti iki 300 litų. Vėliau išleista suma padalija ma visiems butams. „Gyventojai patys sutiko, kad lėšos mirusiojo pagerbimui būtų renkamos tokiu būdu, nes taip pa prasčiau. Anksčiau pinigėliai bū davo renkami vaikštant po butus. Kas duodavo, kas neduodavo“, – pasakojo pirmininkė. Anot O.Savickajos, yra trys bu tai, kurie atsisako mokėti, ir iš jų pinigai neberenkami. „Jokios prievartos ir konflik to nėra. Už dvi šeimas savo pini gus uždėjau. Daugiausia pagerb ti mirusių kaimynų nenori jaunos šeimos. Vyresnieji neprieštarauja. Anksčiau rinkdavome didesnes su mas ir jokių problemų nekildavo“, – pasakojo pirmininkė. O.Savickajos teigimu, pavasa rį vėl bus organizuojamas susirin kimas. Bus sprendžiama, ar palik ti šį mokestį.
„Viskas priklausys nuo gyventojų. Reikės net parašus surinkti iš tų, ku rie sutiks“, – pabrėžė pirmininkė. Pernai ir šiemet trys namo gy ventojai iškeliavo anapilin. O.Sa vickaja vylėsi, kad gal artimiausiu metu niekas nemirs. „Keista, kad žmonės piktinasi. Gyvename kaip viena šeima, o el giamės nekatalikiškai“, – stebėjo si pirmininkė.
Ona Savickaja:
Keista, kad žmonės piktinasi. Gyvena me kaip viena šeima, o elgiamės nekatali kiškai.
Klaipėdos savivaldybės Sociali nės infrastruktūros skyriaus vedė ja Violeta Gembutienė aiškino, kad bendrijos yra atskiras juridinis as muo. Jos gali nusistatyti kokius tik nori mokesčius, jei yra daugumos (50 proc.+1) sutikimas. Tačiau, anot V.Gembutienės, apie panašų mokestį ji girdi pir mą kartą.
Nustebino: bendrijos „Pušaitė“ sąskaitoje įrašytas ir mokestis „Laido
tuvių išlaidos“.
Skaitytojo nuotr.
Nugvelbė saksofoną Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos senamiestyje esančia me džiazo klube „Kurpiai“ pavog tas brangus ir retas saksofonas.
Dviprasmybė: sulaukęs įtarimų
Ž.Ukockis prašėsi atleidžiamas iš darbo savo noru, tačiau išeiti iš tar nybos jam neleista, kol kas drau džiama ir tęsti darbą policijoje.
Jaunas džiazo atlikėjas iš Gargždų Dovydas Stalmokas klube paliko be priežiūros 17 tūkst. litų vertinamą instrumentą, o vėliau jo pasigedo. 1-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu D.Stalmoko tėvas ir muzikos mokytojas Sigitas Stal mokas baiminosi dėl dingusiojo saksofono likimo. „Jeigu vagis žinojo, koks tai instrumentas ir vogė jį pagal už sakymą, gali būti, kad jo jau nė ra Lietuvoje. Panašių instrumentų
mūsų šalyje yra vos keli. Pirkome jį Jungtinėse Amerikos Valstijo se iš meistro, kuris netrukus po to mirė. Instrumentas yra pažymė tas numeriu. Bandydamas pakeis ti ar ištrinti šį numerį neišmanėlis gali sugadinti saksofoną. Lietu voje parduoti šį instrumentą nie kam nežinant – nerealu, – svars tė S.Stalmokas. – Bet gali būti ir dar blogiau, jei nusikaltėlis susi gundė tik gražiu futliaru ir neiš mano daikto vertės, gali jį išlydyti ar kitaip sugadinęs bandyti jį tie siog parduoti metalo supirkėjams. Muzikantai žino daugybę siaubin gų istorijų, kai vagys sugadindavo labai vertingus instrumentus. Šito bijome labiausiai. Belieka patikė ti, kad policininkai supras pavogto daikto vertę ir suras saksofoną.“
6
pirmadienis, vasario 27, 2012
nuomonės
Ar švietimo įstaigose gali veikti maldos namai?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sandra Lukošiūtė
Iškrypėlių diktatūra Saulius Pocius
L
iet uvos išk ryp ėl ių pa triarchas, žmogaus tei sių gynėjas ir vienas so cialdemokrat ų part ijos įkūrėj ų Erv yd as Ček an av ič ius turėt ų nagais gremžt i kalėjimo kameros sienas. Pedofi lijos titano kova su apie jį rašiusiais žurnalis tais baig iasi neišveng iamos kapi tuliacijos grauduliu. Lietuvos ape liacinis teismas atmetė E.Čekana vičiaus skundą, kur iuo prašė pa naikinti jam nepalankų žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Valstybė pas mus gaili iškrypėlių, girtuoklių, moka pašalpas socia linėms atmatoms, o tie, kurie dirba, moka mokesčius ir išlaiko visą tą balastą, privalo iš bėdos suktis patys. Mat pedofilų tėvas iš žurnalistų bu vo užsimojęs prisiteisti žavią sumą – 1,5 milijono litų neturtinei ir turti nei žalai atlyginti. Galima tik įtarti, į kokių smagių už mojų projektus berniukų viliotojas būtų investavęs tą pusantro milijo no, jei tuos pinigus būtų laimėjęs. Kuo taip užr ūst ino net rad icin ių aistr ų meistrą klav iat ūros spau dytojai? Visk as pras idėjo dar 2000-ųjų gruod į, kai viename leid inyje bu vo išspausd intas straipsn is apie tai, kad potraukiu berniukams pa garsėjęs asmuo su savo motina fo tografavosi specifinėse pozose. Kok ia ta specifi ka, žinant to žmo gaus potraukį erektizuotoms šven tėms, galima nesunkiai nutuokti. Beveik po ketver ių met ų žurnal is tas Dail ius Darg is žurnale „Ekstra“ aprašė tą pačią istor iją, tik tų poz ų tikrąją esmę sukonkretino taip, kad pedofilų patriarchas pats užsimojo iš Tem idės atimt i kardą. Žmog us teismams vieną po kito ėmė kurpti ieškinius, kuriuose graudžiai dėstė apie tai, kad visuomenėje paskleisti faktai yra įžeidžiamo pobūdžio, kad padar yta didelė moral inė žala ieš
s.lukosiute@kl.lt
kovo art im iesiems, kad sugad inta net ir jo giminės reputacija, o visa tai sukėlė didel į stresą, išgyvenimus ir ilgalaikę depresiją jam pačiam. Iš prad žių tas veikėjas siekė įkišt i knygomis apie H.Daktarą išgarsė jusį žurnalistą D.Darg į ir anuomet dar spausdinto žurnalo „Ekstra“ re daktorių V.Vasiliauską į kalėjimą – buvo iškelta baud žiamoji byla už šmeižtą. Galima tik įsivaizduoti, ką turėjo iš gyventi savo darbą dirbantys žur nal istai, kur iems išk ilo kalėjimo grėsmė. „Kai pedofi las reikalauja, kad tave nuteist ų ir dar uždar yt ų į kame rą syk iu su juo, tampa visai nebe juok inga“, – karčiai tuomet kalbė jo D.Dargis. Tačiau teismas buvo objekt yv us ir nusprendė, kad jis ir V.Vasiliaus kas nekalti. Tuomet pedofi las pradėjo civilinę bylą. Pasipylė nesibaig iantys teis mo posėd žiai, kur iuos filmavo te levizija, aprašinėjo laikraščiai ir in terneto portalai. Kadangi E.Čekanavičius pats paja mų neturėjo, nes dėl „svarbios vi suomen inės veiklos“ niekada ne dirbo, valstybė jam suteikė nemo kamą advokatą. Iškr ypėl io pagei dav imu buvo užsak yta lingv ist i nė ekspertizė, o vėliau į teismo po sėdžius jį vežiodavo kalėjimo auto mobil is. Ir viskas nemokama! Net žym in io mokesčio nuo reikalau jamos 1,5 mln. sumos darbui laiko nešvaisčiusiam nepilnamečių vi liotojui neteko įmokėti. Tik ats akovams reikėjo pat iems samdyt is advokat us, pat iems pa sir ūpinti kelione į teismą, patiems ieškotis liudininkų ir pirkti ramina muosius. Paradoksas, bet taip jau yra: valsty bė gaili iškrypėlių, girtuoklių, mo ka pašalpas atmatoms, o tie, kurie dirba, moka mokesčius ir išlaiko vi są tą socialinį balastą, privalo iš bė dos suktis patys. Kad ir ką kas kalbėtų apie žurnalis tus, tačiau kai žmog us niek ur ne beranda teisybės, kur jis eina? Į re dakcijas. O už parašytą tiesą nuo lat gresia baud žiamoji ar civ il inė atsakomybė, tenka gyvent i nesi baig iančiame strese, pat irt i agre siją, grasinimus, o kartais ir atvirą smurtą. Kai kas antras socialiai iš krypęs cinikas be jokių konkrečių įrodymų lyg papūga kartoja „užsa kytas straipsn is“, „tūpas žurnal is tas“, „nupirktas žurnaliūga“, ne visi ir tai gal i atlaik yt i. Juk nepulsi vi siems įrodinėti, kad nesi žirafa. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
vieta. Esą Bažnyčia Lietuvoje yra atskirta nuo valstybės, todėl nelabai toleruotina, jog cerkvė veikia švietimo įs taigoje. Kiti teigia, jog tai nieko blogo. Tereikėtų šį fak tą įteisinti.
Už
Prieš
Vladimiras Artamonovas, A.Rubliovo pagrindinės mokyklos direktorius: – Mokykla kaip švietimo įstaiga rūpinasi dvasiniu ir doriniu ugdymu. Pusė moksleivių renkasi tikybą, o ki ta pusė – dorinį ugdymą, etiką. Nėra nieko blogo, kad šie mokiniai taip pat susipažįsta su tradicinės religinės bendruomenės veikla. Žmogus turi susipažinti su religi nėmis tiesomis, jas išmanyti. Būtent pažintis su tradicine religine bendruomene padeda atsispirti sektų, kurių pas mus dabar yra labai daug, vilionėms. Kai žmogus netu ri tikėjimo tiesos pagrindų, jis labai lengvai gali pakliū ti į sektų pinkles. Būtent nuo šito ir apsaugo mokykloje įsikūrusi religinė bendruomenė. Be to, ne visada randa me laiko nueiti į maldos namus, nors tėvai galbūt norė tų ten apsilankyti su vaiku. Jei mokykloje yra maldos na mai, tai dar nereiškia, kad užsiimama propaganda ar kuo nors draudžiamu.
Saulius Budinas, Klaipėdos miesto tarybos Ugdy mo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas: – Nėra geras reiškinys, kai maldos namai veikia mokyk loje. Pas mus, Lietuvoje, įstatymai atskiria religiją nuo mokyklos. Žinoma, svarbu, kokiu pagrindu maldos na mai veikia mokykloje: ar išnuomojus dalį patalpų suda ryta kokia nuomos sutartis. Suprantu, kad taip spren džiama tuštėjančių mokyklų problema ir tai susiję ne tik su švietimu. Tačiau, nepaisant to, maldos namai turė tų būti atskirti nuo švietimo įstaigos. Vieni mokiniai yra daugiau religingi, kiti – mažiau. Pastarieji todėl ir pa sirenka etikos, o ne tikybos pamokas mokykloje. Nors esame krikščioniškas kraštas, žmonėms reikia suteikti pasirinkimo laisvę. Jeigu jie lanko mokyklą, kur įsikūrę maldos namai ar įsikūrusi religinė bendruomenė, ji vie naip ar kitaip daro įtaką mokyklos bendruomenei, kad ir netiesioginę.
karštas telefonas
Puola peršalimo ligos
397 728
telefonas@kl.lt
Supykdė šaligatvių valytojai
Labai pykstu ant miesto šaligatvių valytojų? Ką jie veikė visą žiemą? Atšilus orams, šaligatviai tapo tik ra čiuožykla. Tik žiūrėk, kad neiš sitiestum. Ypač slidu prie Respub likinės Klaipėdos ligoninės. Jei būtų reguliariai valę, taip nebūtų atsitikę. Pikčiausia, kad net kai buvo slidu, nepaberta nė grūdo žvyro. Miesto valdžia valytojams moka tokius pi nigus, o šie nieko nedirba. Ir pabar ti nesugeba. Visi tik gatvių valyto jams grūmoja. Negi pėstieji visiškai nesvarbūs? Rugilė
Gatvę semia vanduo
Jakų gyvenvietėje daugiau palijus patvinsta vienas kelio ruožas. Taip būna nuolat, kai iškrinta daugiau kritulių, tačiau problemos niekas ne sprendžia. Galėtų valdžia pasirūpin ti drenažu. Viktoras
Vyraujant permainingiems orams, klaipėdiečiai turėtų labiau pasi saugoti, kad nesusirgtų. Štai ma no dvi kolegės mėgsta vėdinti kabi netą. Aiškina, jog tai be galo svarbu daryti, kad iš patalpos dingtų visos bacilos. Pabrėžia, jog rūpinasi visų kolegų sveikata. Net spiginant 20 laipsnių šalčiui, sveikuolės kėsino si praverti langą. Tik užprotestavus kitiems tai nebuvo padaryta. Aš to kių priemonių veiksmingumu vis gi abejoju. Štai po vieno tokio lan go pravėrimo mane, matyt, perpūtė vėjas. Dabar turiu temperatūros ir guliu lovoje apsirišęs šaliku kaklą, geriu arbatą su medumi ir vaistus. Tiek iš to sveikatinimo. Nuo jo rei kia bėgti kuo toliau. Žiūrėk, greitai mielosios kolegės pasiūlys nerti žie mą į Baltijos jūrą ir aiškins, kad tai labai padės sveikatai. V.
Kelias – vienos duobės
Kada pagaliau bus suremontuotas kelias, vedantis į Tarptautinę perkė lą? Vienos duobės. Jos gilios ir kraš tai labai aštrūs. Baisu automobi
lio ratą pamesti. Vis aiškinama, kad neremontuojama, nes laukiama re konstrukcijos, tačiau kada ji bus, ne žinoma. O ką daryti vairuotojams? Bent kiek dabar atsivėrusias duobes galėtų patvarkyti. Kažin ar kai reikės atlyginti nuostolius, savivaldybė tai padarys? Ligitas
Vėjas išdžiovino balas
Noriu pasidžiaugti ketvirtadienį mieste ūžusiu vėju. Jis ne tik išvaikė tuntą debesų, bet ir išplukdė iš mies to balas. Ketvirtadienio rytą, kai ve džiau vaiką į darželį, buvo neįmano ma paeiti šaligatviu. Vienos pelkės. Kitą dieną situacija buvo geresnė. Balų beveik nebuvo. Ačiū tau, vėjau. Goda
Poliklinikose trūksta specialistų
Klaipėdos odontologijos kliniko se trūksta periodontologų. Suras ti juos labai sunku ir prisiregistruoti neįmanoma. Reikia laukti ilgiausiai. Kodėl šie specialistai nenori dirbti uostamiestyje? Vita Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
D
augiau nei dešimt metų A.Rubliovo pagrindinė je veikusi cerkvė niekam nekliuvo. Tačiau pas taruoju metu viešumoje šis faktas sukėlė aistras ir diskusijas, ar cerkvei mokykloje yra tinkama
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS! BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už: 1 DALIĄ BIELSKYTĘ
5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ
2 JOLANTĄ BUDRIENĘ
6 JOLANTĄ NORKIENĘ
3 JOVITĄ GRACHOLSKI
7 IRINĄ NOVIKOVĄ
4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOTI GALITE IKI KOVO 7 DIENOS 10 VAL. RYTO: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.
MECENATAS
Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo lapeliais.
GENERALINIS RĖMĖJAS
RĖMĖJAI:
PARTNERIAI:
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
8
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Lietuva ir Lenkija turi megzti dialogą Lietuva ir Lenkija gali diskutuo ti istoriniais klausimais, bet jos abi turi stengtis suprasti viena kitą ir, užuot kalbėjusios mono logais, megzti dialogą. Taip sako buvęs Lenkijos prezidentas Alek sanderis Kwaśniewskis.
„Daugiau jokių monologų – dau giau dialogo <...> ir daugiau labai gilaus abipusio supratimo“, – sa kė Vilniaus knygų mugėje šešta dienį apsilankęs buvęs Lenkijos vadovas. Jo nuomone, tai, kad istoriniais klausimais abi šalys turi skirtingą nuomonę, nėra problema, tačiau jos turėtų labiau stengtis viena ki tą suprasti. „Dabar abi mūsų šalys pri klauso ES ir NATO, mes esame valstybės, diskutuojančios apie viską, kartu – ir apie istoriją. Ži noma, tai yra gerai, tai – ne pro blema. <...> Problema yra ta, ko kia bus kalba – ar neapykantos, ar supratimo kalba, ar bus monolo gų, ar dialogo situacija“, – kalbė jo A.Kwaśniewskis. Anot buvusio prezidento, Len kija turėtų suprasti Lietuvos „jautrumą“. „Mums reikia diskutuoti, reikia pagarbos mūsų jautrumui, abipu sio supratimo. Supratimo iš Len
kijos irgi reikia, nes mes – truputį didesni, turėtume būti lankstes ni“, – sakė jis. A.Kwaśniewskiui pritarė ir bu vęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jo nuomone, daugiau pastangų ieškant abipusio suta rimo turėtų dėti ir Lietuva. „Dialogas vyksta, aišku, turbūt truputį sumažėjęs nuo to, kurį mes per dešimt metų išvystėme, ir galimas daiktas, kad ir mums reikia daugiau pastangų dėti ieš kant sutarimo bendrais klausi mais“, – žurnalistams po disku sijos su Lenkijos prezidentu sakė V.Adamkus. Anot jo, per prezidentų diskusiją buvo sąmoningai išvengta ginčus tarp politikų keliančių švietimo klausimų aptarimo. V.Adamkaus teigimu, šiuos klausimus reiktų palikti ne „suinteresuotoms politi nėms grupėms“, o specialistams. „Čia yra labai mažos vietos po litikierių grupės, užimančios po ziciją, kuri sudaro tą įtampą. <...> Patys mokytojai ir jaunimas to, kas pasiūlyta, tikrai neatmeta ir nemato jokių problemų“, – teigė V.Adamkus. Jis su A.Kwaśniewskiu praėjusį šeštadienį „Litexpo“ parodų rū muose diskutavo.
Tandemas: liberalcentristai A.Čaplikas (kairėje) ir A.Valinskas prieš Seimo rinkimus praregėjo ir pamatė,
kad koalicijos partneriai konservatoriai nepatikimi. Tačiau iš koalicijos LiCS nesitrauks.
Politikai skleidžia sąmokslo teorijas
Liberalcentristai sako, kad konservatoriai – ne jų sąjunginin kai, o priešai, nes pulti vidaus reikalų ministrą rengėsi iš anks to, tampė už virvučių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybę, o dabar politikuoja. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
BNS, „Klaipėdos“ inf.
Dėkojo saugumo pareigūnams
Išeitis: per prezidentų V,Adamkaus (kairėje) ir A.Kwaśniewskio dis
kusiją buvo sąmoningai išvengta ginčus tarp politikų keliančių švie timo klausimų aptarimo. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovai yra pasirengę dėkoti tik įžvalgiems saugumo darbuotojams ir Prezidentei, kurie suprato prem jero partijos užmojus. Galima numanyti, kad LiCS į Vy riausybę deleguoto ministro Rai mundo Palaičio galvą išgelbėjo tik laiku jam pateikta Valstybės sau gumo departamento (VSD) pažyma apie jau atleistus FNTT vadovus. Jei pažymos nebūtų buvę, R.Palai tis Vyriausybėje jau greičiausiai ne bedirbtų. Tai savaitgalį partijos na riams įrodinėjo LiCS pirmininkas Algis Čaplikas. Jis skelbė, kad Seime kilęs sujudimas dėl FNTT vadovy bės atleidimo – tai Andriaus Kubi liaus vadovaujamos Tėvynės Sąjun gos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąmokslas. „Mums tiesiog dar kartą pasise kė, kad VSD pažymą davė ne pagal jų (konservatorių – red. past.) pla ną. Jeigu tos pažymos nebūtų bu vę – mašina jau važiavo: straipsniai spaudoje, apimantys tris–penkis puslapius, fiziškai neparašomi per vieną dieną. Jei VSD būtų pažymą parašęs po savaitės, šiandien R.Pa laitis būtų apipiltas nuo galvos iki kojų purvu ir būtų pasakyta, kad šitas ministras spręsti tokių klausi mų nebegali“, – taip dėl FNTT va dovybės kilusį politinį erzelį parti jos tarybai aiškino A.Čaplikas. Politikas taip kalbėjo apie VSD pa žymą, kurioje pateikta informaci ja R.Palaičiui esą ir suteikė pagrindą atleisti FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Kliuvo Seimo pirmininkei
Vis dėlto daugiausia konservato riams kliuvo nuo liberalcentris tų partijos vicepirmininko Arūno Valinsko. Buvęs Seimo pirminin kas suvažiavimo delegatams pa žėrė net kelias sąmokslo teorijas. A.Valinskas įtikinėjo, esą atleisti
FNTT vadovai – V.Gailius ir V.Gir žadas – tebuvo konservatorių ma rionetės, tarnavusios vien A.Kubi liaus partijos interesams. „Jie buvo jų interesų dengimo stogas. Iš pa tikimų šaltinių žinau, kad kai ku riems FNTT darbuotojams, iš jų – ir pavaduotojui V.Giržadui, prieš rinkimus buvo duotas nurodymas rinkti kompromituojančią medžia gą daugiausia apie socialdemokra tus. Na, jeigu pasitaikys – ir apie mus, ir apie visus kitus“, – drą siais pareiškimais svaidėsi A.Čap liko pavaduotojas. A.Valinskas nepraleido progos įgelti ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Buvęs parlamento va dovas dėstė sąmokslo teoriją, esą prieš „Snoro“ nacionalizaciją pi nigus iš šio banko atsiėmė ir I.De gutienės vyro vadovaujamos San tariškių klinikos. „Bjaurus šmeižtas“, – taip į par lamentaro teiginius išsyk sureaga vo ir I.Degutienės atstovai, ir kon servatorių atstovai Seime. A.Čaplikas čia pat tikino, kad, nepaisydami piktų konservatorių užmojų, liberalcentristai nori ir ga li dirbti koalicijoje, tačiau konser vatoriai turėtų apsispręsti, ar nori dirbti, ar vis dėlto rengtis artėjan tiems rinkimams. Baksnoja į Prezidentę
„Supratau, kad prasidėjo rinki mai“, – susirinkusiems delegatams prisipažino vienas pagrindinių FNTT skandalo herojų vidaus rei kalų ministras R.Palaitis. – Rinki mai prasidėjo visu pajėgumu. Pra sidėjo būtent tada, kai pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Didžiausia koalicijos partija pakėlė visas savo pajėgas.“ R.Palaitis partijos tarybos na riams vardijo ir konservatorius pa laikančias žiniasklaidos priemones, tačiau čia pat prisipažino vis dar ne suprantąs, kodėl A.Kubiliaus partija taip gina atleistą FNTT vadovybę. „Kodėl didžioji partija taip inten syviai pakėlė visas savo pajėgas, lie
ka neatsakytas klausimas. Nujausti galima, bet tą nuojautą reikia pasi likti sau. Aš manau, kad artimiau siu metu tai gali išryškėti“, – užuo minomis kalbėjo R.Palaitis Ministras nepraleido progos par tijos kolegoms priminti, kad už jo nugaros – pati Prezidentė D.Gry bauskaitė, tad jis dėl savo sprendi mo gali jaustis ramus: „Prezidentė ne mane parėmė – parėmė spren dimą, parėmė veiksmą. Ir pasakė, kad pareigūnai, praradę pasitikė jimą, neturėtų vadovauti tokioms institucijoms kaip FNTT.“
Komentaras Antanas Kulakauskas Politologas
L
iberalcentr istai, skelbdam i tokius pareiškimus ir kriti kuodami savo koalicijos par tnerius konservatorius, man regis, tiesiog teisinasi dėl situacijos, dėl kurios kalti jie patys. Logiškai mąstant, patiems liberalcentristams šis dėl FNTT vadovų atleidimo kilęs skandalas papil domų balsų tikrai nepridės. Netgi prie šingai – jiems nuo to tik blogiau. A.Čapliko partija naudojasi proga opo nuot i koal icijos part ner iams konser vatoriams, o šie negali nieko padaryti: dabar, prieš rinkimus, didžiausiai val dančiajai partijai pyktis su liberalcent ristais nebūtų naudinga, nes konser vatoriai tiesiog neturi alternatyvų. Be to, prisiminkime, liberalcentristai pa našiai elgėsi ir kažkada būdami koali cijoje su socialdemokratais. Premjero part ija nenor i, kad subyrė tų Vyriausybė, – juk, iš koalicijos pasi traukus liberalcentristams, konserva toriams paramos tektų ieškoti Seimo opozicijoje. Jei iš koal icijos liberalcentr istai vis dėlto pasitrauktų, vienintelė valdan čiųjų išeitis būtų ieškoti paramos tarp socialdemokratų – kad šie palaikytų mažumos Vyriausybę. Tokia Vyriau sybė iki rinkimų, kurie vyks rudenį, tik vegetuotų ir jokių rimtesnių sprendi mų priimti negalėtų.
9
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
11p. rubrika SGD terminalas įgyja realius kontūrus
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Pigiausi uostai – rytinėje Baltijoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos uostuose atsirado neįprastų tenden cijų – nors krovinių juose daugėja, do kininkų atlyginimai mažėja.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Skiriasi tris kartus
Prieš porą metų Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) uostų veiklos koordinato riumi Baltijos šalyse pradėjo dirb ti Taline gyvenantis Aleksandras Meijeris. Jis teigė gerai išanalizavęs doki ninkų atlyginimų situaciją Rusijos uostuose ir Baltijos šalyse. Mažiau si atlyginimai yra Estijos uostuose – iki 950 eurų per mėnesį, Rusijos, Lietuvos, Latvijos uostuose – apie tūkstantį eurų per mėnesį. Tai yra standartiniai atlyginimai, kai įvykdomos tam tikros numaty tos normos. Algos priklauso ir nuo kompanijų, kraunamo krovinio, kolektyvinių sutarčių. Mažiausi atlyginimai yra anglių krovos ter minaluose. Klaipėdoje anglys ne kraunamos, jų smarkiai mažėja Es tijos uostuose. Pagrindiniai anglių krovos uostai – Ryga ir Ventspilis. Palyginti nedideli rytinės Balti jos šalių dokininkų atlyginimai ta po galvos skausmu Skandinavijos uostams. Jų profsąjungos baimi nasi uosto darbininkų emigraci jos. Per ITF daromi žingsniai, kad mažiausius atlyginimus dokinin kams mokančiose rytinės Baltijos šalyse jie būtų didinami. Atlygini mų didinimas dokininkams šiose šalyse sulaukia neigiamos valdžios reakcijos. A.Meijeris teigė, kad Baltijos šalių vyriausybės spaudžia uos to darbdavius nedidinti atlygini mų. Bendras atlyginimų dydis tose šalyse yra labai mažas. Valdžia bi jo, kad gerokai pakėlus atlyginimus dokininkams, didesnių griežtai pa reikalaus ir kiti. Šiandien Suomijoje minimalus atlyginimas yra tūkstantis eurų, o Estijoje jis – 290 eurų. Lietuvoje ir Latvijoje minimalūs atlyginimai dar mažesni.
Misija: uosto darbininkams bei dokininkams krauti laivus tenka ir spiginant šalčiui, ir kepinant karščiui, ir lyjant, ir sningant.
Suomijoje, kuri garsėja problemų sprendimu streikais uostuose, yra numatyti du nuolatiniai dokinin kų atlyginimų standartai – žemes nis (2700–3000 eurų) ir aukštesnis (3000–3500 eurų). Tokius atlygi nimus dokininkai gauna už stan dartinį penkių dienų ir aštuonių valandų darbo laiką. Už darbą va karais, naktimis ar per poilsio die nas mokami priedai. Valstybės skatina vienybę
Manoma, kad krovos tarifai Skan dinavijos ir rytinės Baltijos šalių uostuose yra panašūs, todėl ir at lyginimai turėtų būti panašūs. Kodėl jie skiriasi tris kartus? A.Meijerio nuomone, taip yra to dėl, kad Skandinavijos šalyse labai stiprios uostų profesinės sąjungos. Į uostus atėjęs dirbti naujas žmo gus per 3–4 dienas priimamas į profsąjungas. Tos e šalys e įstatym ai skat i na prof sąj ung ų jud ėj im ą. Pats darbd av ys verč ia darb uotoj ą
Vidmanto Matučio nuotr.
tapt i prof sąj ungos nar iu – ki taip už jį profsąj ungai tur i mo kėt i mokest į. Darb uotojas, tap ęs prof sąj ungos nar iu, šį mokest į moka pats.
Valdžia bijo, kad ge rokai pakėlus atly ginimus dokinin kams, jų didesnių griežtai pareikalaus ir kiti piliečiai. Nenuostabu, kad Suomijoje, anot A.Meijerio, 95 proc. uostų darbuo tojų, įskaitant ir administraciją, yra profsąjungų nariai. Profsąjungos ten laikomos demokratinės vals tybės valdymo forma. Estijoje profsąjungų nariai yra 7 proc. uostų darbuotojų, Lietuvo je – apie 10 proc., Latvijoje – apie 20 proc.
Uostininkai bijo stoti į profesi nes sąjungas. Krovos komp an ij ų vad ovai „spaudžia“ darb uotoj us, kad nestotų į profsąjungas. Kai ku riuose posov iet in ių šal ių uos tuose kur iam os vad in am os ios geltonosios arba kišeninės pro fsąjungos. Taip atsitiko Rusijos Ust Lugos uoste. Šiame uoste netgi buvo atleistas iš darbo vienas profsąjungos va dovų, kuris dalyvavo konferenci joje Klaipėdoje. Jam neoficialiai buvo pasaky ta, kad administracija netoleruo ja jo lankymosi priešininkų uos tuose. Rytinės Baltijos šalyse organi zuotesni yra dokininkai. Profsą jungose jie sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų dokininkų dalį. Panaši tendencija ir Klaipėdos uoste. Iš uoste esančių maždaug 600 do kininkų profsąjungų nariai yra apie 300.
12
Dokininkų atlyginimai uostuose per mėnesį eurais Šalis
Atlyginimas
Estija
880–950
Rusija
900–1000
Lietuva
900–1000
Latvija
900–1000
Suomija
2700–3500
Švedija
apie 3000
Olandija
apie 4000
Vok ietija
apie 3500
Danija
apie 3500
Norvegija
apie 4000
Kroatija
apie 2500
Pateikta pagal ITF uostų veiklos koordinatoriaus Baltijos šalyse Aleksandro Meijerio duomenis
10
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
rubrika JŪRA
Be uosto Klaipėda – niekas
Klaipėdoje beveik kiekvienoje šeimoje yra žmogus, susietas su jūra, uosto veikla. Be jūrų uosto daugelio uostamiesčio bendrovių net nebūtų. Spartesnis nei kitur Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtimasis taip pat siejamas su uostu. Apskaičiavau, kad 2011 metais dėl Klaipėdos uosto veiklos Lietuvos verslas gavo 1,7 mlrd. litų pajamų. Iš jų Klaipėdos regionas – apie 0,8 mlrd. litų. Arvydas Vaitkus Kokia nauda žmogui?
Dažnai girdime nuomonę, kad iš uosto paprastas klaipėdietis ne gauna nieko, išskyrus triukšmą ir nemalonius kvapus. Kompensavi mo už nepatogumus mechanizmas nėra apmąstytas. Kita vertus, uostas duoda klaipė diečiams apčiuopiamą naudą. Pir miausia – tai darbo vietos. Klaipė doje nedarbas yra vienas mažiausių šalyje. Pagal statistinį darbo už mokesčio vidurkį Klaipėda yra tarp pirmaujančiųjų Lietuvoje. Didesnės gyventojų pajamos lei džia labiau tenkinti savo poreikius, mažinti psichologinę įtampą ir nu sikalstamumą. Įvairūs kultūrinių ir mokymosi programų mainai tarp Europos ir pasaulio uostamiesčių plečia visuomenės išprusimo lygį. Uostas – Lietuvos vartai į pasau lį. Tuo pat metu – tai ir šalies valiu tinių įplaukų šaltinis. Pernai uosto rinkliavos sudarė per 147 mln. litų. Apie 95 proc. jų moka užsienio lai vų savininkai. Pernai apie 40 proc., arba 14 mln. tonų, Klaipėdos uosto krovos sudarė tranzitas. Iš čia vėlgi kitų valstybių įmokos Lietuvai. Klaipėdos uostas suteikia prana šumo ir Lietuvos gamintojams. Jis sudaro sąlygas pigiau transportuo ti lietuviškus krovinius, kurie tam pa konkurencingesni tarptautinė se rinkose. Uostą turime vertinti ir kaip ekonominio stabilumo garan tą. Per pastarąją krizę Klaipėdos uostas ne tik išlaikė, bet ir didi no krovą. Tas pats vyko ir Latvi jos, Estijos uostuose. Uostai žymia dalimi prisidėjo gelbėdami rytinės Baltijos šalių ekonomiką. Yra ir praktinė uosto nauda Klai pėdos miestui. Nuo 1998 m. Uos to direkcija skyrė beveik 100 mln. litų Klaipėdos gatvėms tvarkyti. Rekonstruota P.Lideikio gatvė su tęsiniu iki Liepų gatvės, nuties tas Jūrininkų prospektas, Agluo nos gatvė, rekonstruota S.Dariaus ir S.Girėno gatvė. Uosto veikla ska tino rekonstruoti Jakų žiedą, išplė toti magistralę į Palangą. Norėtųsi, kad greičiau būtų tvarkomas uosto pietinis išvažiavimas, pertvarko mos centrinio išvažiavimo – Balti jos prospekto žiedinės sankryžos. Klaipėdos uosto naudą reikėtų vertinti keliais aspektais – nauda valstybei, verslui, Klaipėdai, pa prastam žmogui. Neabejoju, kad klaipėdiečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai, kurie dirba uoste, jo naudą suvokia. Kokio uosto norime?
Uosto nauda šalies ekonomikai ir gyventojams yra neabejotina. No rint ja efektyviau pasinaudoti, ne galima trypčioti vietoje ar dairy tis atgal. Dar 2002–2003 metais Klaipėdo je buvo pasiekti giliavandenio uos to parametrai. Ir toliau uoste nuolat rekonstruojamos esamos bei stato mos naujos krantinės, jis gilinamas.
Misija: Klaipėdos uostas – Lietuvos ekonomikos variklis.
Pagal galimybes priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius plaukti lai vus atsiliekame nuo Ventspilio, Ta lino uostų. Jei delsime, mus gali ap lenkti ir Ryga, netgi Kaliningrado srities Baltijsko uostas. Jau seniai turime tikslą pasista tyti „Baltmax“ uostą, kad priim tume didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam rei kia krantinių su 17–18 metrų gy liu. Pradėti statyti tokį uostą rei kėjo jau vakar, kad įsiterptume į krovinių logistikos grandinių for mavimosi procesą. Pagal pasaulinę praktiką, tokio uosto statyba trun ka nuo 5 iki 15 metų. Dabartinio Klaipėdos uosto ga limybės sparčiai artėja prie ribos. Kai kur ji jau ir peržengta. Uoste liko nedaug plotų naujiems sandėliams įrengti. Klaipėda beveik neturi uos to rezervinės zonos. Bet kokia uosto, kuris prispaustas prie miesto, plėtra strigs dėl teritorijų stygiaus. Yra galimybės krauti nesukauptą krovinio dalį tiesiai „nuo ratų“. Tai primityvus būdas, kuris kelia gele žinkelininkų nepasitenkinimą. Di dėja mokesčiai už vagonų prasto vas, manevravimo darbus uosto privažiuojamuose keliuose. Kylant logistinės grandies kainoms, ma žėja uosto patrauklumas. Pasaulyje nuolat didinami lai vai. Tai patogu krovinių siuntė jams – užsakę didesnius laivus jie už krovinio transportavimo vie netą moka mažiau. Tai verčia uos tus prisitaikyti prie naujų pokyčių – rekonstruoti krantines, statyti naujas, platinti ir gilinti uostų lai vybos kanalus, didinti laivų apsu kimo ratus. Klaipėdos uosto kanalas yra siauras. Jame negali prasilenkti di deli laivai. Kanalą planuojama šiek
tiek platinti. Tai daryti iki tinkamo lygio riboja Kuršių nerija. Vidinio uosto kanalo gilinimas taip pat turi ribas. Gal ir įmanomas dabartinio uosto gilinimas iki 17–18 metrų ir platinimas? Tačiau jo pritaikymas priimti „Baltmax“ laivus būtų per brangus. Tektų pagal Kuršių neri ją kalti tvirtinančią įlaidinę sienu
Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai žymia dalimi prisidėjo gel bėdami šių Baltijos šalių ekonomiką per krizę.
tę. Reikėtų rekonstruoti ir dalį ne taip seniai rekonstruotų dabarti nio uosto krantinių – pritaikyti jas „Baltmax“ laivams, tačiau bet ku riuo atveju neužtektų sandėliavi mo plotų. Per siauri yra ir šiandieniniai uosto vartai. Molų perstatymas ir gi kainuoja ne centus. Net ir investavus didelius pini gus į dabartinį uostą, išliktų abe jonių – ar sugebėtume laiku įvesti ir išvesti iš uosto laivus, kad daliai jų netektų ilgai lūkuriuoti išorės reide? Jei laivui laukti jūroje reikia daugiau kaip 10 proc. to laiko, per kurį jis pakraunamas, toks uostas tampa nepatrauklus. Laivo prasto va – brangus „malonumas“. Abejonių keliantis siūlymas
Šiandien Klaipėdos uostas dar ga li konkuruoti su kaimyniniais uos tais. Ir rezultatai kol kas yra gana geri.
Tai ne dabartinės Uosto direkci jos vadovybės nuopelnas. Šie re zultatai – ilgalaikės, gerai apgal votos ir konkrečios veiklos vaisius. Valstybė ir uosto kompanijos nuo lat investavo į uosto ateitį. Ir to liau būtina investuoti. Neteisinga yra manyti, kad tik turint konkretų krovinį reikia pradėti vystyti uos to pajėgumus. Dalis uosto kompanijų krovinių negavo vien todėl, kad neturėjo jiems krauti tinkamos infrastruk tūros. Uostą reikia vystyti taip, kad būtų realios galimybės pigiau pri traukti kitais maršrutais jau judan čius krovinius. Tam reikia efekty vios uosto infrastruktūros. Rizika ką nors pastačius daikto nepanau doti visada yra. Tačiau praeities praktika parodė, kad tokia rizika pasitvirtino. Stebina šiandieninės Lietuvos Vyriausybės netoliaregiškumas paimti iš Uosto direkcijos pusę pel no biudžeto skylėms užkaišioti. Juk direkcija to pelno neiššvaisto, o in vestuoja jį. Absurdiškas ir 20 kartų padidintas mokestis Uosto direk cijai už valstybės turto naudojimą. Tai reiškia, kad kuo daugiau inves tuojama į uostą, kuris sudaro sąly gas klestėti valstybei, tuo didesnį mokestį tenka mokėti į biudžetą. Gali ateiti diena, kai Uosto direk cija galės sumokėti tik mokesčius valstybei, o uosto plėtoti nebebus už ką. Taip darant valstybės biu džeto skylės tik platės, nes vysto mas uostas, o ne pravalgyti pinigai kuria pridėtinę vertę. Nuo Lietuvos nepriklausomy bės atgavimo iki 2002 metų uos to krova svyravo nuo 14 iki 19 mln. tonų per metus. Krovos kilimą pri šaukusiu lūžiu tapo teisinga uosto strategija, paremta drastiškais in
Vidmanto Matučio nuotr.
vestavimo tempais, vidinės uos to konkurencijos ribojimu, plačia rinkodaros veikla krovinių regio nuose. Būtų gaila, jei dėl politinių nuo statų, situacijos nesuvokimo, patys užkirstume kelią tolesniam Klaipė dos uosto vystymui. O tokia ten dencija, mano supratimu, yra. Turi būti suformuota aiški ir il galaikė Klaipėdos uosto plėtros strategija, o to šiuo metu pasigen du. Taip pat ji turi būti aiškiai su vokiama ir realiai įgyvendinama. Stebina tai, kas vyksta pastarai siais metais. 2008-aisiais jau bu vo suformuotas aiškus planas, kaip kurti „Baltmax“ kompleksą ša lia Klaipėdos uosto. Per ketverius metus nemažos dalies specialistų rengta schema sugriauta. Pasiūly ta naujo uosto statyba Būtingėje. Mano supratimu, tai yra netinka mas siūlymas, kelia abejonių ir dėl jų siūlytojų kompetencijos. 2009 metais daug vilčių teikė da bartinio uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo pozicija dėl Klaipėdos uos to plėtros su „Baltmax“ kompleksu. Gaila, kad nuo to jis atitolo. Galbūt ne savo noru – vyksta politiniai žai dimai? Tokie klausimai kyla todėl, kad dalis politikų šūkiais prieš gi liavandenį uostą Melnragėje, iš kirstus miškų masyvus, cheminių bombų pavojų ir kitas „baisybes“ atėjo į valdžią. Pasinaudota „Tri galvio slibino“ technologija. Gal būt ir toliau bandoma eiti tais pa čiais takais – nauju rinkimų šūkiu iškeliant Melnragės mainus į Bū tingę. Gaila, kad tai daroma nepai sant ekonomikos logikos, realybės dėl pajūrio krantų sandaros, kai mynystės su Latvija. Noriu tikėti, kad nugalės sveika logika, pagrįsta ekonominiais sprendimais.
11
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
JŪRA Kaimynų konkurencija
Griežti reikalavimai
Uosto skaičiai
„Scandline“ padidino reisų skaičių tarp Latvijos Liepojos bei Ventspilio uostų ir Vokieti jos Travemiundės. Tai lėmė per nai net 43 proc. didėjęs krovi nių srautas jūrų keltais tarp Vo kietijos ir Latvijos uostų. Mano ma, kad į Latvijos uostus nute ka dalis krovinių, anksčiau ga bentų per Klaipėdą.
Europos Parlamentas pritarė nuo 2020 m. ES uostuose įves ti griežtus reikalavimus sude gusio kuro „išmetimams“ iš lai vų. Vietoje 1,5 proc. sieringumo bus taikoma 0,1 proc. Tai įma noma pasiekti naudojant koky biškesnius laivų degalus. Poky čiai ES per metus papildomai kainuos apie 11 mlrd. eurų.
Uosto direkcija paskelbė sėk mingų 2011 metų įvairius veiklos skaičius. Ne tik pagal krautas to nas, bet ir pagal kitus paramet rus – pinigus, investicijas, ne tgi gautų ir išsiųstų dokumentų skaičių praėję metai buvo „der lingesni“ nei 2010-ieji. Nuliūdino šių metų pradžia, kai Klaipėda gerokai nusirito žemyn.
SGD terminalas įgyja realius kontūrus Lietuva turi aiškų tikslą – pasistatyti suskys tintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Stebint bendrovės „Klaipėdos nafta“ projekto įgy vendinimo tempus, susidaro įspūdis, kad terminalo statyba tampa realybe. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Koreguos įstatus
Netrukus „Klaipėdos nafta“ pasi rašys sutartį su Norvegijos kom panija „Hoegh LNG“ dėl plaukio jančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos (FSRU) statybos. Norve gų siūlymas buvo pripažintas eko nomiškai naudingiausiu pagal kai nos ir kokybės santykį. „Klaipėdos nafta“ sudarys dešim ties metų trukmės plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyk los nuomos sutartį su teise pasibai gus nuomos terminui laivą išsipirkti. Lietuvoje toks sandoris vertinamas kaip ypač racionalus. Nereikės iš karto mokėti didelės sumos už laivo saugyklos nuomą, o vėliau bus įsi gytas dar visai naujas laivas, galin tis tarnauti ilgus metus. Laivas-dujų saugykla su dujini mo įrenginiu į Klaipėdos uostą tu rėtų atplaukti 2014 metų pabaigo je. Pagal sutartį kompanija „Hoegh LNG“ pristatys ir laivo–saugyklos įgulą, teiks jo priežiūros, operavi mo paslaugas. Pastaroji sutartis dėl plaukiojan čios saugyklos su dujinimo įren giniu visa apimtimi įsigalios tik tuomet, kai jai pritars bendrovės „Klaipėdos nafta“ visuotinis akci
ninkų susirinkimas. Jame bus ko reguojami ir bendrovės įstatai – numatyta įtraukti nuostatą, kad vienas įmonės veiklos tikslų yra SGD terminalo įrengimas. Analogas Indonezijoje
Kompanija „Hoegh LNG“ yra vie na pirmųjų pasaulyje, kuri nuo 1973 metų siūlo ne tik dujų gabe nimo, bet ir jų priėmimo termina luose sprendimus. Klaipėdoje veiks naujas kompa nijos „Hoegh LNG“ laivas-saugyk la. Ji Pietų Korėjoje yra užsakiusi pastatyti du naujus FSRU įren ginius. Šiuo metu „Hoegh LNG“ naudoja tris FSRU įrenginius ir ke turis dujovežius. Terminalas, ku riame veikia „Hoegh LNG“ laivassaugykla su dujinimo įranga, yra pastatytas JAV Bostono uoste. FSRU įrenginys Klaipėdoje bus 290 metrų ilgio ir 50 metrų plo čio. Laivas–saugykla vienu me tu galės talpinti 170 tūkst. kubi nių metrų dujų. Planuojama, kad į Klaipėdą plaukios apie 140 tūkst. kubinių metrų SGD plukdantys dujovežiai. Kompanija „Hoegh LNG“ pana šų projektą, kokį planuojama įdieg ti Lietuvoje, šiuo metu vykdo In donezijoje. Čia SGD pradės veikti 2013 metų rugsėjį. Gavusi paskolą
iš bankų, „Hoegh LNG“ Pietų Ko rėjos kompanijoje „Hyundai Heavy Industries Ltd“ yra užsakiusi pa statyti FSRU įrenginį. Indonezijos kompanija šį įrenginį frachtuos 20 metų su galimybe jo nuomą pra tęsti. Per metus iš FSRU įrenginio nuomos „Hoegh LNG“ gaus po 40 mln. JAV dolerių, o pratęsus sutartį – po 60 mln. JAV dolerių. Jaučia gyventojų paramą
Pastatyti Klaipėdos uoste suskys tintų gamtinių dujų terminalą ne vien valdžios išgalvotas, bet ir šalies
Preliminarus „Klai pėdos naftos“ SGD projekto įgyvendi nimui reikalingų lė šų poreikis yra 532 mln. litų. gyventojų remiamas projektas. Kaip parodė „Klaipėdos naftos“ užsaky mu atlikta apklausa, net 60 proc. gyventojų pritaria tokio termina lo statybai. Tarp terminalo staty bos rėmėjų daugiausia yra Klaipė dos miesto gyventojų. Tam pritaria daugiau kaip 71 proc. klaipėdiečių. Gal todėl, kad klaipėdiečiai pirmie ji ir labiausiai jaučia apčiuopiamą uosto ekonominę naudą? Pagrindinės nuostatos dėl naujo suskystintų gamtinių dujų termina lo statybos yra tai, kad Lietuva taps energetiškai nepriklausoma bei, ti kėtina, atpigs dujos, nes tarptauti nėse rinkose jos yra pigesnės nei tos, kurias importuoja Lietuva dabar.
Vyriausybė pažadėjo, kad statant SGD, Klai pėdoje bus sparčiau vystomi ir kiti projek tai, susieti su išvažiavi mo kelių statyba, gatvių tvarkymu. Valstybės lėšų nenaudos
2012 metai suskys tintų gamtinių du jų (SGD) terminalo statybos proce se bus išskirti niai. Netrukus bus pasirašyti susitarimai ne tik su plaukio jančios gamti nių dujų sau gyklos tiekėju. Paraleliai atlie kamas SGD ter minalo poveikio aplinkai vertini Technologija: Klaipėdoje bus naudoja mas, kuriama su mas tokio tipo kompanijos „Hoegh LNG“ laivas–sau skystintų gamti gykla su šdujinimo įranga. „Hoegh LNG“ nuotr. nių dujų tiekimo grandinė, vykdomi Klaipėdos uos Jį sudarys plaukiojanti suskys to gilinimo darbai, kurie skirti ir tintų gamtinių dujų saugykla su dujovežiams prie Kiaulės Nugaros dujinimo technologija, antže salos priimti. Preliminarus Klaipė miniais terminalo įrenginiais bei dos valstybinio jūrų uosto direkci jungtimi su gamtinių dujų perda jos lėšų poreikis – apie 150 mln. li vimo sistema ir jų technologiniais tų. Valstybės biudžeto lėšų naudoti priklausiniais. nenumatoma – Uosto direkcija su Plane nurodyta, kad prelimina sitvarkys savomis lėšomis. rus „Klaipėdos naftos“ SGD pro Suskystintų gamtinių dujų ter jekto įgyvendinimui reikalingų lėšų minalo projektas yra įtrauktas į poreikis yra 532 mln. litų. Valstybės Nacionalinės energetikos strategi biudžeto lėšų naudoti taip pat ne jos įgyvendinimo 2008-2012 metų numatoma. planą. Jame numatoma, jog bend Bendrovė „Klaipėdos nafta“ įpa rovė „Klaipėdos nafta“ iki 2014 m. reigota koordinuoti SGD statybos pabaigos įrengs SGD importo ter susitarimus tarp Uosto direkcijos ir minalą. bendrovės „Lietuvos dujos“.
Plaukiojantys kalėjimai nepaplito Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Pasaulyje vis labiau aštrėja nusi kaltėlių izoliavimo problema, nes nusikalstamumo mastai didėja.
Vienas būdų izoliuoti nusikaltėlius yra statyti jiems laikyti skirtus spe cialius laivus. Tokia mintis gali pa sirodyti utopija, tačiau ant vandens plaukiojančių kalėjimų pasauly je yra. Pirmasis tokio tipo plaukio jantis kalėjimas prieš 30 metų atsi rado JAV. Ant baržos pagrindo buvo įrengta keturių denių izoliuota „gy venamoji zona“. Plaukiojantis ka lėjimas, pavadintas „HMP Weare“, buvo skirtas narkomanams reabili tuoti. Jis plaukiojo Hudzono upe. 1997 metais 102 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio laivas-kalėjimas
parduotas Didžiosios Britanijos teisingumo sistemai ir per Atlan tą atplukdytas į Dorseto grafystės Portlando uostą. Laivas-kalėjimas pats negali plaukti, jį turi tempti mažiausiai du vilkikai. „HMP Weare“ tapo Portland Verno kalėjimo dalimi. Iki 2005 metų jame buvo laikoma apie 400 užkietėjusių nusikaltėlių. Apskai čiuota, kad išlaikyti kalinius spe cialiame laive-kalėjime kainuoja brangiau nei įprastame sausumos kalėjime. Laivas-kalėjimas bu vo perduotas naudoti darbinin kams apgyvendinti Afrikos naftos verslovėse. Jam suteiktas pavadi nimas „Jascon 27“. Specializuo ti „Jascon“ klasės laivai yra skirti įvairiems darbams jūros objektuo se vykdyti ir darbuotojams apgy vendinti. Juos naudoja kompanija
„STG“, kuri specialiuose laivuose įvairiuose jūros objektuose apgy vendina iki 2 tūkst. žmonių. Kalėjimų užimtumo problema Didžiojoje Britanijoje išlieka. Val džios sluoksniuose buvo kalbų, kad iš „STG“ kompanijos reikėtų susi grąžinti plaukiojantį kalėjimą. Anglijos istorija turtinga tokios patirties. Iš literatūros žinome, kad prieš kelis šimtmečius nusižengę anglai būdavo laikomi specialiose baržose Temzės upėje, o suforma vus didesnį jų skaičių, specialiais laivais plukdomi į kolonijas Aust ralijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Ne tik JAV, Didžioji Britanija, bet ir kai kurios kitos šalys kaliniams laikyti naudoja specialiai pritaiky tus plaukiojančius kalėjimus. Pana šus kalėjimas, tik gerokai mažesnis nei „Jascon 27“, yra Nigerijoje.
Paskirtis: laivas „HMP Weare“ 25 metus buvo naudojamas kaip kalė
jimas ir narkomanų reabilitacijos vieta.
„Corunapilots.es“ nuotr.
12
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
JŪRA Burės nepopuliarios
Pinigų plovimas
Europos kruizai
Vokietijos Hamburgo kompa nija „SkySails“ priversta at leisti dalį darbuotojų. Ji pre kybiniams laivams gamino di džiules aitvarų tipo bures, ku rios iki 30 proc. mažina laivų degalų sąnaudas. „SkySails“ atstovai aiškina, kad yra pra stas metas naujoms inova cijoms.
Rygos ir Ventspilio uostų lai vų agentavimo kompanijos įta riamos per jūrinių laivų aprūpi nimo schemas legalizavusios 5,85 mln. latų. Jos aprūpindavo laivų įgulas grynaisiais pinigais. Dėl nusikalstamo pasaulio pini gų plovimo per jūrines organi zacijas Latvijoje atliekamas iki teisminis tyrimas.
Europos kruizų lyderė yra Bar selona. Pernai ji priėmė 2,6 mln. jūrų turistų. Pagal šį rodik lį Barselona – penktoji pasau lyje. Ji nusileidžia tik JAV, Kari bų jūros baseino, Kinijos ir Ja ponijos uostams. Pernai pasau lyje kruiziniais laivais plaukė 17 mln. žmonių – 6,3 proc. dau giau nei 2010-aisiais.
Pigiausi uostai – rytinėje Baltijoje Šiuo met u Klaip ė 9 doje veikia dvi uosto darbininkų profsąjungos – Klai
Komentarai
pėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) dokininkus jungianti „Dokininkų profes in ė sąjunga“ ir kitų uosto kompanijų darbuo tojus vienijanti profesinė sąjunga „Uostininkas“. Vienoje uosto profesinėje są jungoje yra apie 200, kitoje – 106 nariai. Per pastaruosius metus iš profesinės sąjungos dėl krovos kompanijų administracijų spaudi mo išėjo kelios dešimtys narių.
Antanas Barusevičius
profesinės sąjungos „Uostininkas” vadovas
D
Nepalankios naujos tendencijos
A.Meijeris įspėjo, kad Estijos uos tuose atsiranda krovos kompani joms nepalankios tendencijos. Įsi kuria nauji krovėjai, kurie per pusę mažina uostų įkainius. Konkretus atvejis užfiksuotas Estijos Mugos uoste. Dokininkai į tokias kompanijas priimami kaip laikini darbuotojai, kuriems mo kami kur kas mažesni atlyginimai. Klaipėdiečiai dokininkai minėjo, kad nepriimtinų tendencijų jau yra ir Klaipėdos uoste – netgi patyru siems dokininkams pasakoma: jei netenkina atlyginimas, gali išeiti, atsiras kas pakeis. Kita tendencija, kad į uostus atkeliavus naujiems kroviniams, didėjant krovos darbų apimtims, dok in inkai atlyg in im ų did ėj i mo nejaučia. Uostų kompanijo se sukurtos dokininkams sunkiai suvokiamos jų darbo vertinimo normos. Kai kuriose ir Klaipėdos uosto kompanijose atmosfera dokinin kų brigadose ypač prasta. Sistema sukurta taip, kad brigadininkų at lyginimai priklauso nuo dokininkų atlikto darbo. Brigadininkai „spau džia“ dokininkus aiškindami, kad jie yra administracijos atstovai. Kompanijose dar yra ir vadinamieji
Siekis: A.Meijeris norėtų, kad dokininkų profesija rytinės Baltijos ša
lyse būtų vertinama labiau nei yra dabar.
krovos pamainos viršininkai, kurie vertinami kaip nieko neveikiantys prižiūrėtojai. Kodėl tiek daug vir šininkų? Kodėl nepasitikima doki ninkais?
Kai kuriose ir Klai pėdos uosto kompa nijose atmosfera do kininkų brigadose ypač prasta.
„Europos uostuose dokininkai yra gerbiami žmonės. Estijoje, jei dirbi uoste, esi laikomas nevykėliu. Turime siekti, kad dokininko pro fesija ir mūsų šalyse taptų prestiži ne“, – svarstė A.Meijeris. Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje do kininkai yra prilyginami nekva lifikuotam darbininkui. Realiai dokininkai yra aukštesnės kvali
Vidmanto Matučio nuotr.
fikacijos darbuotojai, nes dažnai dirba ypač sudėtinga krovos tech nika. Dokininkų profesinis statu sas nei Lietuvoje, nei Estijoje nė ra apibrėžtas. Daugelyje šalių dokininkai pen keriais metais anksčiau išleidžiami į pensiją. Manoma, kad jų darbas yra pavojingas. Nuostata anksčiau išleisti dokininkus į pensiją vyrauja Rusijoje. Europos Sąjungos šalyse pagal jos konvencijas lyg ir negali būti pavojingų darbų. Todėl doki ninkams sunku įrodyti profesinius susirgimus. Realiai dokininkų darbas yra pa vojingas – jis vyksta ir kepinant karščiui, ir spiginant šalčiui, ir ly jant, ir sningant, ir kylant dul kių debesims. Tačiau iš darbdavių dokininkai dažnai išgirsta: dirba te gryname ore, šalia jūros, kurios oras prisotintas jodo – kiti žmo nės specialiai važiuoja į kurortus, kad patirtų tokias sąlygas, kokio mis dirba dokininkai.
idelė problema yra tai, kad pas mus dok in ink ai tur i dirbt i pač ius įvair iaus ius darbus. Jei šiand ien tam pai maišus, o rytoj sėd iesi į kraną, yra didelė tik imyb ė, kad prarand i kval i fik ac ij ą. Vak ar ų Europ os uost uos e dok in ink ai yra siauresnės spec ial i zacijos. Pas mus did žiausia dal is do kin ink ų yra iš „Klaipėdos Smeltės“. KLASCO dok in ink ų atlyg in imai yra
Vladimiras Bendoraitis
„Dok in ink ų profesinės sąjungos” pirm in inkas
M
ūs ų prof sąj ung a vien i ja tik KLASC O darbuo toj us. Nauj ai stoj anč ių nar ių nėr a daug. Jaun i žmon ės nen or i dirbt i dok in ink ais. Kur nors užs ienyj e fas av imo įmonė je jie lengv iau užd irb a tuos 3,5 tūkst. lit ų, kur iuos popieriuje gaun a dok i nink as. Ger iaus iai apmok am i KLAS CO dok in ink ai yra Jūr ų perkėl oj e. Krovos term in al e arb a trąš ų ter min al e šiand ien stokoj am a darb o. Kai jo nėr a, atlyg in im ai maž ėj a. Ta čiau kai krov a aug a, dok in ink ai jos aug im o pag al atlyg in imus taip pat nej auč ia. Did žiaus ia uosto prof są
didesn i, bet jie nes ig ir ia, kiek valan dų dirba. Šioje kompan ijoje dok in in kų atlyg in imai prik lauso nuo krauto krov in io tonų. „Klaipėdos Smeltės“ kran in ink ų atlyg in im as vienu me tu buvo 30 lit ų už valandą. Dabar jis kiek sum až ėj o. Antros klas ės dok i ninkai gauna 16 lit ų už valand ą, tre čios – 14 lit ų. Plius numat yt i priedai už papildomą darbą, prem ijos. Ned i del iame „Malkų įlankos terminale“ pag rind in ių uosto darbin ink ų atly gin imas yra 20,5 lito už valandą, pa galbin ių – 16 lit ų. Kada pas mus bus at lyg in imai kaip Suom ijos dok in ink ų, sunk u pas ak yt i. Tai prik lauso ir nuo uosto darbuotojų, kurių nemaža dalis nestoja į profsąjungas ir nekovoja už savo teises. Ir vald žia nėra suintere suota, kad būt ų stipr us nevalst ybin is sektor ius. Profs ąjungos vald žiai yra galvos skausmas. Tai įrodo ir Graik i jos pav yzdys. jung ų problem a – valst yb ė nes ug e ba, o tikr iaus iai ir nen or i rat if ik uo ti tarpt aut in ių dok in ink ų darb o bei sveik atos sąlyg ų uoste konvenc ij ų. Liet uvoj e nes utv ark yt a dok in ink ų ir uosto darb uotoj ų darb o sąlyg ų įstat ym in ė baz ė. Ger ai, kad ats ir a do ITF koord in ator ius Balt ij os ša lys e. Paskelbt a kamp an ij a prieš pi gius uost us. Tik im as i, kad reik al ai reg ion e, kur yra did žiul ė inerc ij a, paj ud ės. Palyg int i su kitom is Euro pos šal im is, mūs ų reg ion as atrodo skurdžiai. Dok in ink ų atl yg in im ai tris kart us skir ias i nuo skand in av ų. Netg i Kroat ij oj e – šalyj e, kur ioj e vy ko kar as ir kur i nėr a ES narė, dok i nink ų atlyg in imai yra gerok ai dides ni nei ryt in ės Balt ij os reg ion e. Ten jie siek ia per 2,5 tūkst. eur ų. Mūs ų uosto darb uotoj ų pad ėt is blog esn ė net ir už Rus ij os. Ten liko daug senų jų įstat ymų, užt ikr in anč ių darbin in kams pal ankesnes sąlyg as. Pas mus sistem a suj aukt a, daug val ių atiduo ta darbd av iams.
Britanijoje – didžiausi jūros jėgainių parkai Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Didžioji Britanija tampa lydere Eu ropoje iš jūros „gaudydama“ vėjo energiją. Čia vasario 9 dieną atida rytas didžiausias pasaulyje „Wal ney Wind“ vėjo jėgainių parkas.
Jis įrengtas 72 kvadratinių kilo metrų plote Airijos jūroje, maž daug už 15 kilometrų nuo Valney salos kranto. Stebina tai, kad gra žiame gamtos kampelyje, šalia sa los su ypatinga architektūra, kas 750–960 metrų viena nuo kitos iš dėstytos 102 naujausio tipo vėjo jė
gainės. Jėgainės įrengtos jūros da lyje, kurios gylis yra 19–23 metrai. Virš jūros lygio jos iškilusios dar 84–90 metrų. Vėjo jėgainių sta tyba jūroje yra gerokai brangesnė nei sausumoje. Britai apskaičiavo, kad jūroje įrengti jėgainę kainuoja 3,3 mln. svarų sterlingų už mega vatą, o sausumoje – 1,25 mln. sva rų sterlingų. Nepaisant to, Didžiojoje Brita nijoje jėgainės mieliau statomos jūroje. Ten jos nekenkia peizažui, skleisdamos triukšmą neerzina vietos gyventojų. „Walney Wind“ jėgainių parko bendra galia sudaro 367 megava
tus. Šiuo metu tai galingiausias pa saulyje jūros vėjo jėgainių parkas. Jis rekordinis bus neilgai. Didžiojo je Britanijoje Temzės žiotyse už 28 kilometrų nuo kranto statomas 175 jėgainių parkas „London Array“, kurį ketinama atidaryti šių me tų antroje pusėje. Bendras šio par ko galingumas bus 630 megavatų. Numatyta „London Array“ jėgai nių parką plėsti iki 341 jėgainės. „Walney Wind“ jėgainių parką įrengė Danijos kompanija „Dong Energy“ kartu su Britanijos „SSE“. Jūroje pastatytos „Siemens“ paga mintos jėgainės. Šioje vėjo jėgainių parko statyboje pasiekti greičio re
kordai. „Walney Wind“ jėgainių parkas sudarytas tarsi iš dviejų dalių po 51 jėgainę. Pirmoji parko dalis, įskaitant bokštus, turbinas ir povandeninius kabelius, pastatyta per 7 mėnesius, antroji – per pen kis mėnesius ir 13 dienų. Didžiojoje Britanijoje vėjo jėgai nėms įrengti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo metu bendra šios šalies vėjo jėgainių jūroje galia su daro 1,5 gigavato. Iki 2020 šį skai čių kartu su sausumos vėjo jėgai nėmis planuojama padidinti iki 18 gigavatų. Didžioji Britanija jūroje turės iki 4,3 tūkst., o sausumoje – apie 10 tūkst. vėjo jėgainių.
Tikslas: aplink Didžiosios Bri
tanijos salą vienas po kito išky la nauji ir vis galingesni vėjo jė gainių parkai.
13
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
ekonomika
Suklestėti premjeras nepadėjo Pernai rudenį miręs koncerno „Ache mos grupė“ prezi dentas Bronislovas Lubys savo valdy tas įmones paliko klestinčias. Dabar jų sėkmė priklausys nuo tų, į kurių ran kas jos pateko.
Ūkiškumas: vienos pagrindinių koncerno bendrovių trąšų gamintojos „Achema“ kieme dega pigesnės rusiškos dujos, o pagamintas trąšas vie
ša geležinkelių infrastruktūra bendrovė pirmoji Lietuvoje gabena savarankiškai.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
smarkiai krito – iki 3,9 proc., o už pernai ir pernai pakilo iki 8,1–8,3 proc.
Pajamos grįžo į 2008 m.
Stengėsi, bet nepadėjo
Iš 2009-ųjų verslo sunkmečio duobės koncernas „Achemos gru pė“ iššuoliavo ypač sparčiai. Prieš trejus metus jis uždirbo vos 20 mln. litų, o 2011-aisiais įmonių grupės pelnas siekė per 214 mln. litų. Pa lyginti su 2010 m., koncerno pel nas augo 2,4 karto. Pristatydamas praėjusių metų vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės veiklos rezultatus, koncer no „Achemos grupė“ vadovas Arū nas Laurinaitis teigė, kad pernai daugiausia pelno (121 mln. litų) ge neravo gamybinės įmonės, t. y. trą šų gamybos įmonė „Achema“, vėjo energetikos bendrovė „Renerga“ ir cukrinės konditerijos įmonė „Nau joji rūta“. „Praėję metai buvo rekordi niai Klaipėdos uostui. Mūsų kro vos ir logistikos įmonėms tai taip pat buvo rekordiniai metai. Suge bėjome augti dvejus metus iš eilės po 20–25 proc. Tai buvo didžiulis šuolis į priekį“, – sakė A.Laurinai tis. Jis viliasi, kad Klaipėdos uoste šiemet pavyks išlaikyti panašų au gimą arba jį net padidinti. Pasak jo, praėjusiais metais kon cerno pajamos siekė beveik tiek pat, kiek ir pačiais geriausiais 2008 m. – per 4 mlrd. litų. Tačiau koncerno uždirbtas pelnas vis dar atsilieka nuo metų prieš krizę, kai buvo pa siektas 600 mln. litų pelnas. Tei giama, kad 2008 m. koncerno pel no marža siekė 12,1 proc., 2009 m.
Praėjusiais metais koncerno paja mos iš gamybinių bendrovių augo kone dvigubai. „2011 m. gamybi nius pajėgumus išnaudojome be veik 100 proc., t. y. sugebėjome subalansuoti žaliavos įsigijimo ir produkcijos pardavimo kainą rin kose. Konkuruoti užsienio rinko se sunku, nes įvairiose šalyse labai skiriasi pagrindinės trąšų gamybos žaliavos – gamtinių dujų – kaina“, – sakė jis.
Arūnas Laurinaitis:
Keista, kai visuome nėje bandoma sufor muoti nuomonę, jog šalies vadovai netu ri padėti verslui, ku ris sumoka daug mo kesčių.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Ameri kos Valstijose gamtinės dujos kai nuoja kone 4 kartus mažiau nei tos, kurias Lietuvai tiekia Rusija. Kon cerno „Achemos grupė“ duome nimis, šiuo metu Rusijos dujų mil žinas „Gazprom“ Lietuvai dujas parduoda po maždaug 480 JAV do lerių (1250 litų) už 1000 kub. m. Pastaruoju metu visuomenė je kilo diskusijų ir krito akmenys
Akcininkų pasikeitimai Kontrolinis „Achemos grupės“ akcijų paketas atiteko mirusio B.Lubio žmo nai Lydai Lubienei. Ji valdo daugiau nei 50 proc. koncerno akcijų. B.Lu bio vyr iausiajai dukrai Monikai Ža deikienei atiteko kiek daugiau nei 11 proc. akcijų. Iš viso B.Lubiui priklausė 62 proc. „Achemos grupės“ akcijų. „Visi smulkieji akcininkai kaip buvo, taip ir liko“, – sakė koncerno „Ache mos grup ė“ vadovas A.Laur in ai tis. Anot jo, naujas grupės akcin in kų sąrašas netrukus turėtų būti pa
teiktas Reg istr ų centr ui. Reg istr ų centro duomenimis, L.Lubienei 2011 m. gruod žio 6 d. prik lausė 31 proc. „Achemos grupės“ akcijų. Lik usios dalies – 31 proc. – akcijų nuosavybė tuomet buvo neaiški. Koncernas turi 13 akcininkų, tarp jų yra ir B.Lubio anūkas Adomas Ža deika (0,5 proc. įstatinio kapitalo). Po L.Lubienės didžiausi koncerno akci ninkai iki šiol buvo Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė (po 7 proc). BNS inf.
į šalies premjero Andriaus Kubi liaus daržą – jis esą padėjo trąšų gamintojai „Achema“ išsiderėti mažesnes gamtinių dujų kainas iš Rusijos „Gazprom“. A.Laurinaitis sutiko, kad tokį laišką A.Kubinius į „Gazprom“ išsiuntė 2009 m., ta čiau dėl to nemato nieko bloga. „Nežinau nė vienos valstybės, kurios vadovai nesirūpintų savo šalies verslo padėtimi. Kiek ten ka bendrauti su kolegomis iš to kių stambių Vokietijos bendrovių kaip chemijos koncernas BASF, žin om e, kaip Vok iet ijos kanc lerė Angela Merkel atstovauja ir proteguoja tokias įmones. Man atrod o keista, kai vis uom en ė je bandoma suformuoti nuomo nę, jog šalies vadovai neturi pa dėti verslui, kuris sumoka daug mokesč ių“, – kalb ėjo „Ache mos grupės“ vadovas. Pasak jo, bendrovė „Achema“ turi ilgalai kę sutartį su „Gazprom“, o ne su „Gazprom export“, o ši 2000 m. pasirašyta sutartis dar galios iki 2015-ųjų. Teigiama, kad šiemet pakeitimų joje buvo padaryta tik dėl tam tikrų sąlygų. A.Laurinaičio teigimu, į A.Ku biliaus „Gazprom“ rašytą prašy mą sumažinti gamtinių dujų kainą bendrovei „Achema“ buvo gautas neigiamas atsakymas. Kad iš Rusi jos gavo atsakymą, jog „Gazprom“
Baltijos šalyse neprekiauja tokio mis kainomis kaip Vakarų Europo je, prieš kelerius metus viešai yra minėjęs ir buvęs koncerno prezi dentas. Indėlis į ekonomiką
Koncerno dalis Lietuvos BVP per nai sudarė beveik 4 proc. „Tai ir parodo, ar valdžia turi padėti vers lui, ar ne. Tuo labiau kad bendro vė „Achema“ įrašyta į strateginių įmonių sąrašą, todėl Vyriausybei turėtų būti ne tas pats, kas atsitiks su šalies strategine įmone“, – sakė A.Laurinaitis. Pasak koncerno vadovo, sėk mingi praėję metai įmonių gru pei darė teigiamą įtaką ir Lietuvos valstybei. „Pernai per įvairius mo kesčius valstybei sumokėjome apie 125 mln. litų. Daugiau nei pusę šios sumos sudarė socialinio draudimo įmokos „Sodrai“, gyventojų paja mų mokestis, pelno mokestis ir kt.“, – kalbėjo A.Laurinaitis. Pasak jo, sėkminga veikla leido apie 10 proc. didinti atlyginimus trąšų gamybos bendrovėje „Ache ma“, kurioje vidutinis darbininko atlyginimas siekia per 3,6 tūkst. li tų. Per 4 tūkst. litų perkopė ir vi dutiniai atlyginimai jūros krovinių bendrovėje KLASCO. Kol Lietuvos valdžia dar tik dis kutuoja, kada ir kiek kelti šaly
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
je minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), visose koncerno įmonėse nuo šių metų sausio MMA siekia 1 tūkst. litų. „Toks sprendimas bu vo priimtas dar esant gyvam kon cerno prezidentui B.Lubiui. Buvo nutarta, kad nuo kalbų reikia pe reiti prie konkrečių darbų“, – sa kė A.Laurinaitis. Įveikė geležinkelius
A.Laurinaitis pranešė, kad kon cernas „Achemos grupė“ atsisakė dalies „Lietuvos geležinkelių“ pa slaugų. Koncerno krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „Transa chema“ pernai už 4,8 mln. litų įsi gijo 1500 kilovatų (kW) galios lo komotyvą ir pradėjo vežti dalį Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achema“ krovinių. „Tai pirmas kartas, kai privatus vežėjas įeina į valstybei priklausan čią infrastruktūrą“, – sakė koncer no vadovas. Anot jo, krovinių ve žimas dar nevyksta sklandžiai, jie nėra vežami iki pat Klaipėdos, tik iki Gaižiūnų stoties Jonavos rajo ne. Teigiama, kad geležinkelio ve žėjo licenciją „Achemos grupė“ įsigijo prieš 15 metų. Esą tiek lai ko buvo siekiama to, ką nurodo ES direktyva, teigianti, jog infrastruk tūra turi būti prieinama visiems ir kad privačių vežėjų Lietuvoje gali būti ir turi atsirasti.
14
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
pasaulis
50
tūkst.
azerbaidžaniečių paminėjo 20-ąsias vieno žiauriausių Kalnų Karabacho karo incidentų metines.
Gyvoji grandinė
Nugriovė buveinę
Tūkstančiai rusų sostinėje Maskvoje susi kibo rankomis ir suformavo gyvąją grandi nę aplink miesto centrą, simboliškai pro testuodami prieš prognozuojamą prem jero Vladimiro Putino grįžimą dirbti trečią prezidento kadenciją. Žmonių vora apjuo sė visą Maskvos centrą. Tokių scenų Rusi joje nebuvo nuo pat Sovietų Sąjungos žlu gimo laikų. Protesto mitingai vyko Sankt Peterburge, Tomske ir Kemerove.
Pakistano valdžia nutarė sulyginti su že me „al Qaedos“ lyderio Osamos bin Lade no rezidenciją Abotabado mieste. Pasak Abotabado gyventojų, prie rezidencijos, kol ją griovė buldozeriai, budėjo daug sau gumo tarnybų darbuotojų. Pačiame rajo ne buvo įvesta komendanto valanda, o gy ventojų saugumo sumetimais paprašyta likti namuose. O.bin Ladenas buvo nukau as 2011 m. per JAV komandosų reidą.
Žvalgyba miega ramiai? Amerikos žvalgai tvirtina, kad Iranas branduolinės bombos ne kuria. Bent jau duomenų apie tai nėra.
Kaip raš om a įtak ingam e JAV dienraštyje „The New York Ti mes“, JAV žvalgybos analitikai įsitikinę, kad nėra jokių tvir tų įrodymų, jog Iranas yra nu sprendęs pasigaminti atominę bombą. Remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, laikraštis nurodė, kad naujausi Amerikos žvalgybos agentūrų vertinimai iš esmės ati tinka 2007 m. padarytas išvadas, jog Iranas atsisakė branduolinio ginklo kūrimo programos.
Nėra jokių tvirtų įrodymų, jog Iranas yra nusprendęs pa sigaminti atominę bombą. Pasak pareigūnų, ši išvada daugeliu atžvilgių patvirtinama 2010 m. ataskaitoje „Nacionalinis žvalgybos įvertinimas“ ir atitinka 16 Amerikos žvalgybos agentūrų bendrą požiūrį. Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA)
perspėjo vis dar esanti „rimtai susirūpinusi dėl Irano branduo linės programos galimo karinio dėmens“. „The New York Times“ rašo, kad Amerikos, Izraelio ir Euro pos šalių žvalgybos pareigūnai neginčija, jog Iranas sodrina ura ną ir kuria infrastruktūrą, kad ga lėtų tapti valstybe, turinčia bran duolinį ginklą. Tačiau JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir kitos žvalgybos agentūros įsitikinusios, jog Iranas dar nėra apsisprendęs, ar atnau jinti lygiagrečią programą, kurios tikslas – konstruoti branduolines kovines galvutes. Agentūrų nuomone, ši pro grama buvo iš esmės sustabdy ta 2003 m. Žvalgybos pareigūnai ir neprik lausomi analitikai mano, kad Ira no vykdomą urano sodrinimą ga lima aiškinti ir kitaip. Pasak jų, Iranas galbūt siekia padidinti savo įtaką regione, su keldamas, kaip nurodo kai kurie analitikai, „strateginį dvipras miškumą“. Kaip teigia „The New York Ti mes“, tikėtina, kad, užuot sie kęs pasigaminti atominių ginklų dabar, Iranas nori padidinti sa vo galią skatindamas kitų šalių abejones dėl šiitiškos respubli kos ambicijų, susijusių su bran duoliniu ginklu. BNS inf.
Tiesiog noriu iš čia išvyk ti. Sunku komen tuoti.
Išvengė: S.Berlusconi laimėjo dar vieną kovą – teismas nutraukė vieną iš daugelio jam
iškeltų bylų.
Pergalės ir lovoje, ir teisme Buvusiam Italijos premjerui Silvio Berlusconi, regis, vėl nuski lo. Viena iš jam iškeltų korupcijos bylų baigėsi šnipštu. Italijos teismas panaikino kaltinimus kyšininkavimu. Tiesa, džiaugtis politikui dar ankstoka – ant nosies kabo kitos bylos. Sukako senatis
Kol dirbo Italijos vyriausybės va dovu, 75 metų S.Berlusconi ga na lengvai ištrūkdavo iš Temidės gniaužtų. Ne dėl to, kad politikas ir jo brangiai mokami advokatai žino, kaip gintis teisme, o dėl to, jog tu rėjo neliečiamybę. Tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesį praradęs privilegiją būti neliečiamas, S.Berlusconi savait galį vėl triumfavo teisme. Byla dėl korupcijos buvo nu traukta, nes sukako senatis. Ne nuostabu, nes nagrinėti ji buvo pradėta 2007 m., o nuo to laiko S.Berlusconi beveik visada buvo neliečiamas. Tiesa, šį kartą teisėjai padėjo tašką penkerius metus užsitęsu sioje byloje ir sudavė antausį pro kurorams, kurie vis bando nutver ti S.Berlusconi už rankos. Nors teisėja Francesca Vitale tris valandas tarėsi su trimis kolegomis dėl nutarties, galiausiai sausakim šoje teismo salėje ji paskelbė, kad byla nebegali būti nagrinėjama. Prokurorai priblokšti
Duomenys: JAV žvalgyba tvirtina, kad Iranas bent kol kas jokio gink
lo nekuria.
„Reuters“ nuotr.
AFP nuotr.
Šioje byloje prokurorai reikalavo, kad S.Berlusconi būtų skirta pen kerių metų laisvės atėmimo baus mė dėl įtariamo 600 tūkst. JAV dolerių kyšio britui advokatui Da vidui Millsui. Kaip įtar iam a, teis in ink ui D.Millsui buvo sumokėta, kad jis meluotų dviejose praeito amžiaus
10-ame dešimtmetyje nagrinėto se bylose, gindamas S.Berlusconi ir jo kontroliuojančiąją bendrovę „Fininvest“ nuo kaltinimų, susi jusių su milijardieriaus žiniasklai dos magnato verslo sandoriais. Po teismo kaltintojai buvo nete kę žado. Prokuroras Fabio De Pas quale atrodė prislėgtas ir sakė lau kiančių žurnalistų miniai: „Tiesiog noriu iš čia išvykti. Sunku komen tuoti.“ Nors, prokurorų skaičiavimais, šios bylos senatis turėtų sukakti tik birželį, tačiau netgi tokiu atve ju nebūtų spėta išnagrinėti dviejų lygių apeliacijų, kol bus paskelb ta galutinė nutartis. Būtent tai ap skaičiavęs teismas paskelbė nuo sprendį. Neslėpė džiaugsmo
Teismui priėmus sprendimą buvęs premjeras S.Berlusconi, nors ir ne dalyvavo posėdyje, pasirodė viešai neslėpdamas džiaugsmo. Paskelbtame pranešime jis pa brėžė, kad apskritai nepažįsta D.Millso. Šis, beje, pats yra atsiė męs kaltinimus prieš S.Berlusconi. „Millsas buvo vienas iš mano ad vokatų užsienyje, kuris retkarčiais dirbdavo su „Fininvest“ grupe. Net neatsimenu, ar buvau su juo kada nors susitikęs“, – dievagojosi bu vęs Italijos premjeras. Jis pridūrė, kad D.Millsas, jo duomenimis, yra gavęs 600 tūkst. dolerių iš vienos ginklais prekiau
jančios Italijos įmonės už kažko kias teisines paslaugas ir išgalvojo istoriją, kad šie pinigai buvo vieno „Fininvest“ darbuotojo, dabar jau mirusio, atlygis už suteiktą gali mybę išvengti 50 proc. pelno mo kesčio. Fabrizio Cicchitto, S.Berlusco ni centro dešinės Laisvės partijos (PDL) parlamente lyderis, teigė, kad teismo „sprendimas apsaugo jo nuo bausmės nekaltą žmogų“. Tiesa, buvusio premjero kriti kai pavadino nuosprendį dar vie nu S.Berlusconi išsisukimu nuo teisėsaugos. Laukia naujos bylos
Visgi džiaugtis S.Berlusconi anks ti – milijardieriaus laukia teismas dėl nepilnametės prostitutės iš naudojimo. Pasak kalt intoj ų, marok iet ė paauglė Karima El Mahroug buvo priversta mylėtis su S.Berlusconi, kai šis pažadėjo, jog leis jai išsisuk ti nuo kito nusikaltimo. Nors abu kaltinimus neigė, S.Berlusconi neslėpė, kad jo pri vačiuose vakarėliuose vilose Mila ne ir kitur neretai dalyvaudavo bū riai gražuolių ir kitų įžymybių, taip pat – kad per vakarėlius buvo var tojami narkotikai. Be to, S.Berlusconi teisme dar teks aiškintis ir dėl jo valdomos žiniasklaidos imperijos „Media set“ finansinių sandorių. BNS, „Daily Mail“, „Reuters“, AP inf.
15
pirmadienis, vasario 27, 2012
sportas
Lengva pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Lietuvos rankinio lygos čempionate dar vieną pergalę iškovojo Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ vyrai. Jie, namie 29:23 nugalėję „Vilniaus“ komandą, laimėjo šešioliktąjį susitikimą pirmenybėse. Iš kovo mėnesio atkeltose rungtynėse uostamiesčio rankininkų pranašumas buvo akivaizdus nuo pirmųjų minučių – 5:2. 21-ąją min. šeimininkai padidino skirtumą iki šešių įvarčių – 11:5. Laimėjus pirmąjį kėlinį 16:10, po pertraukos treneris Artūras Juškėnas į aikštelę išleido mažiau žaisti gaunančius „dragūnus“. Tačiau svečiams lengviau nebuvo.
Rungtynių statistika
Klaipėdiečių 5-7 įvarčių persvara nekito. Tiesa, 44-ąją min. po Dariaus Jasinsko metimo mūsiškiai pirmavo didžiausiu skirtumu 22:14, tačiau vilniečiai ją greitai sumažino. Iškovoję du taškus, uostamiesčio rankininkai sustiprino lyderių pozicijas. Šeštadienį Alytuje vyko Lietuvos rankinio taurės finalai. Moterų lemiamose rungtynėse Kauno „Acme-Žalgiris“ 29:27 (11:13) įveikė Vilniaus „ŠviesąEglę“. Dar atkaklesnė buvo vyrų kova tarp Vilniaus „Šviesos“ ir Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ekipų. Susitikimą laimėjo vilniečiai 27:26 (12:13).
Komandų rikiuotė Vieta Komanda
Pabaiga: ugniagesiai taurę pildė pergalės šampanu.
Vytauto Petriko nuotr.
Ugniagesiai vėl geriausi Klaipėdos krepšinio A lygos čempionų vardus po trejų metų pertraukos vėl iškovojo „Prometėjo“ penketukas, finale po atkaklios kovos 93:89 palaužęs „Danvitės“ žaidėjus.
Rungtynių statistika
c.kavarza@kl.lt
Iki paskutiniųjų sekundžių nebuvo aišku, kas laimės kovą. Labiau patyrę „Prometėjo“ krepšininkai ketvirtąjį kėlinį nežinia iš kur pasisėmė jėgų rezultatui persverti ir išsaugoti įgytą persvarą. Ugniagesiai po 2011 metų nesėkmingo čempionato, kai liko ketvir-
Nesėkmė: kai kurie „Danvitės“
Rungtynės dėl 3-iosios vietos: „Baltijos bretlingis“ – „Tekoda-Norway“ 95:60 (16:23, 32:11, 26:10, 21:16). K.Macijauskas 20, L.Kaveckis 14, V.Tasčenka 13, V.Rodinas 12/D.Straigis 22, E.Gervelis 14.
ti, aukso medalius iškovojo septintą kartą. Rungtynės dėl bronzos medalių žiūrovams nesuteikė daug emocijų. „Baltijos bretlingio“ krepšininkai sutriuškino „Tekoda-Norway“ ekipą 95:60. Pralaimėjusiai komandai dėl asmeninių priežasčių padėti negalėjo ekipos lyderis – rezultatyviausias čempionato žaidėjas, pelnęs 220 taškų – Linas Markaitis.
Daugiausia tritaškių – 36 – įmetė „KSM-94“ komandos krepšininkas Danielius Jokubaitis. Finalai virto gražia krepšinio švente – grojo muzikantai, nuotaiką kėlė šokėjos. Komandas prizininkes atvyko pasveikinti meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos krepšinio federacijos prezidentas Algirdas Vaicekauskas pasirūpino, kad ekipos būtų apdovanotos įspūdingo dydžio taurėmis.
nybių vidutiniokais vilniečiais.
Kova: kauniečiai sulaukė atkaklaus „Neptūno“ žaidėjų (balta apranga) pasipriešinimo.
Vytauto Petriko nuotr.
Sporto telegrafas Dvivaldystė. Nacionalinės krepšinio lygos čempionate dvejas rungtynes su Marijampolės „Sūduva“ žaidė Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ krepšininkai. Jie, Suvalkijos sostinėje pralaimėję 20 taškų skirtumu 63:83, namie pasiekė 17 taškų revanšą – 91:74. Po šio savaitgalio klaipėdiečius, turinčius 24 pergales, pavijo du susitikimus laimėjusi ir tiek pat pergalių turinti „RadviliškioJuodelių“ ekipa.
Klaipėdos „Neptūnas“ buvo arti staigmenos Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynėse, vykusiose Kaune, kur tik po atkaklios kovos 84:85 nusileido „Žalgirio“ penketukui.
„Klaipėdos“ inf.
32 24 23 18 16 13 9 7 6 2
Pranašumas: klaipėdiečiai (mėlyna apranga) neturėjo vargo su pirme-
„Žalgiriui“ pralaimėta tik tašku Uostamiesčio ekipai pirmą kartą vadovavo vyriausiuoju treneriu paskirtas Osvaldas Kurauskas, pakeitęs atsistatydinusį Paulių Juodį. Klaipėdiečiai, puikiai rungtyniavę trečiąjį kėlinį, ne tik pavijo šalies čempionus, bet ir išsiveržė į priekį šešiais taškais. Ketvirtąjį kėlinį skirtumas padidėjo iki 8 taškų. Tačiau patyrę „Žalgirio“ žaidėjai vargais negalais išplėšė pergalę.
16 14 15 14 15 16 14 15 15 15
Finalas: „Prometėjas“ – „Danvitė“ 93:89 (27:33, 19:19, 21:23, 26:14). R.Danielius 29, R.Kasparavičius 20, D.Kurmis 19, M.Lapas 10/R.Biliartas 24, E.Maskolaitis 19, T.Maželis 14.
žaidėjai ypač sielvartavo.
Česlovas Kavarza
„Žemaitijos dragūnas“ – „Vilnius“ 29:23 (16:10). A.Bučius 6, J.Truchanovičius ir B.Petreikis po 5, A.Šrederis 4, D.Jasinskas 3, K.Stropus ir G.Juška po 2, M.Dumčius ir G.Vaitkus po 1/K.Lapinskas 6, J.Aganauskas ir E.Veida 4, M.Stravinskas 3.
Rungt. Taškai
1. Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ 2. Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ 3. Kauno „Lūšis“ 4. Vilniaus „Šviesa“ 5. Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 6. Vilniaus „Vilnius“ 7. Utenos „Utena“ 8. Varėnos „Ūla“ 9. Šiaulių „Universitetas-Gubernija-Diringa“ 10. Panevėžio „Grifas-KKSC“
Artūro Morozovo nuotr.
LMKL. Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybėse svarbią pergalę iškovojo Klaipėdos „Lemminkainen” krepšininkės, namie net 87:57 (24:14, 26:14, 20:15, 17:14) nugalėjusios Kauno rajono „Sirenas” (13/9). 15 taškų klaipėdietėms pelnė Gabrielė Gutkauskaitė, 14 – Jevgenija Šarovka, 12 – Rita Milieškienė.
16
pirmadienis, vasario 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, groĹžis ddd V`Z\XcNV_b\aV Ya
.: . . / / Nba\ZNa 0 02 1
UAB â&#x20AC;&#x17E;Kerulis ir partneriaiâ&#x20AC;&#x153; 0 02 ]_NXaV[V` cNV_NcVZN` NaYVRXNZN` `b :.; A4. !
â&#x20AC;&#x17E;Salvijosâ&#x20AC;&#x153; medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ&#x2014;s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ&#x2014;s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. â&#x20AC;&#x17E;Salgymedaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ&#x2014; (nÄ&#x2014;ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. â&#x20AC;&#x17E;Salgymedaâ&#x20AC;&#x153; filialas BanduĹžiĹł g. 16 â&#x20AC;&#x201C; 40, tel. (8 46) 221 623. 906526
Ĺ iandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vÄ&#x2014;Ĺžio â&#x20AC;&#x201C; vieni gyvename su juo, kiti turime tokios patirties ĹĄeimoje arba tarp draugĹł. PasaulinÄ&#x2014;s kovos su vÄ&#x2014;Ĺžiu dienos tikslas â&#x20AC;&#x201C; skleisti ĹžiniÄ&#x2026;, jog stiprinant vÄ&#x2014;Ĺžio profilaktikÄ&#x2026; ir ankstyvÄ&#x2026;jÄ&#x2026; diagnostikÄ&#x2026; galima tikÄ&#x2014;tis geresniĹł rezultatĹł kovojant su ĹĄia klastinga liga. Kraujo tyrimĹł laboratorija, prisijungdama prie kovos su vÄ&#x2014;Ĺžiu, skelbia akcijÄ&#x2026;: visÄ&#x2026; vasario mÄ&#x2014;nesÄŻ mĹŤsĹł laboratorijĹł procedĹŤriniuose kabinetuose visiems vÄ&#x2014;Ĺžio Ĺžymenims taikoma 30 % nuolaida. UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltic Medicsâ&#x20AC;&#x153; diagnostinÄ&#x2014; laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ&#x2014;da. 906851
AMBULATORIJA
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ&#x2014;s funkcinÄ&#x2014; ekspres diagnostika â&#x20AC;&#x17E;Nakataniâ&#x20AC;&#x153; metodu. Stuburo korekcijos procedĹŤrĹł kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dÄ&#x2014;l biologiĹĄkai aktyviĹł priedĹł ir Transfer FaktoriĹł vartojimo. SukilÄ&#x2014;liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ&#x2014;da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911018
Medicinos mokslĹł daktaras, profesorius Borisas Ivnevas koduoja nuo alkoholizmo ir rĹŤkymo. Gydymas vyksta KSPC (buvusi 3-a vaikĹł poliklinika) kovo 3 ir 4 d. 9.00 val. Registracija, konsultacija: UAB â&#x20AC;&#x17E;SODALITASâ&#x20AC;&#x153;, Debreceno g. 47-1, KlaipÄ&#x2014;da. Tel. (8 46) 379 922 (14.00-18.00), 8 694 83 005 (10.00-18.00), www.sodalitas.lt. 907450
Mokymas
IĹĄnuomoju gerÄ&#x2026; 2 kambariĹł butÄ&#x2026; centre (remontas, geri baldai, buitinÄ&#x2014; technika, pigus iĹĄlaikymas). Kaina 800 Lt + mokesÄ?iai. Tel. 8 634 11 353. 915947
Nekilnojamasis turtas Nuoma
SveÄ?iĹł namuose paromis iĹĄnuomojami kambariai su visais patogumais (uĹždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt. Dirbanti pora ilgalaikei nuomai ieĹĄko buto KlaipÄ&#x2014;doje. MokÄ&#x2014;sime uĹžstatÄ&#x2026; ir ÄŻ priekÄŻ. TvarkÄ&#x2026; garantuojame. Tel. 8 612 17 177. 916245
Dubysos g. 64 iĹĄnuomojamos patalpos: 34, 16 kv. m kontoroms, 350 kv. m sandÄ&#x2014;liams (gamybai). Tel. 8 698 73 239 darbo dienomis. 912100
Ilgesniam laikui darbininkams iĹĄnuomojame kambarius nuosavame name, prieĹĄais PC â&#x20AC;&#x17E;Akropolisâ&#x20AC;&#x153;. IĹĄraĹĄome sÄ&#x2026;skaitas-faktĹŤras. Tel. 8 686 47 623. 903915
IĹĄnuomojamas 1 kambario butas StatybininkĹł pr. (su baldais) ilgam laikui. Reikalingas uĹžstatas. Savininkas. Tel. 8 683 42 710. 915980
IĹĄnuomojamas 1 kambario butas su holu pietinÄ&#x2014;je miesto dalyje (baldai ir buitinÄ&#x2014; technika). Skambinti po 18 val. tel. 8 616 45 227. 916404
Greitai ir efektyviai mokome anglĹł kalbos suaugusiuosius ir vaikus. ParuoĹĄimas egzaminams, jĹŤrinÄ&#x2014; anglĹł, rusĹł kalba. PraneĹĄimai, vertimai. Tel. 8 620 87 926. 913342
906555
ANVX\` ]_ ! XNO 1N_O\ YNVXN` 6Â&#x201C;C "Â&#x201C; % cNY ARY % #
910408
Unikali technologija Lietuvoje
NAUJIENA: procedĹŤros veidui ir kĹŤnui su energizuoto vandens kosmetika. GROĹ˝IUI: Mezoterapija savo krauju â&#x20AC;&#x201C; PRP trombocitĹł plazma: veido atjauninimas, krĹŤtĹł stangrinimas, plaukĹł atauginimas. SpuogĹł, probleminÄ&#x2014;s odos gydymas. RaukĹĄliĹł uĹžpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su lÄ&#x2026;steliĹł augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieĹžiĹŤrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. AnticeliulitinÄ&#x2014;s procedĹŤros, kavitacija, liekninamosios procedĹŤros. SVEIKATAI: ĹĄaltasis lazeris: atjauninimui, skausmĹł malĹĄinimui, endokrininÄ&#x2014;s sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenaĹžiniai masaĹžai. Magneto, ozono, LED ĹĄviesos terapijos. Radiochirurginis odos dariniĹł, nepageidaujamĹł plaukeliĹł, kapiliarĹł ĹĄalinimas. S.Daukanto g. 2, KlaipÄ&#x2014;da. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
=_V]N V[aN TR_VNb`VN Z cNV_NcVZ\ Z\XfXYN 8YNV]Ă&#x203A;Q\` N]`X_VafWR
Kiti kursai
IĹĄnuomojamas 2 miegamĹłjĹł naujos statybos 63 kv. m butas ĹĄiaurinÄ&#x2014;je dalyje (autonom. ĹĄildymas, lodĹžija, kai kurie baldai, buitinÄ&#x2014; technika). Tel. 8 617 86 665. 916320
IĹĄnuomojamas geras 2 kambariĹł butas centre (3/2 a., buitinÄ&#x2014; technika, odiniai baldai, boileris, 750 Lt + komunaliniai). Tel. 8 606 65 080. 916362
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ&#x2014;ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ&#x2014;Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ&#x2014;s procedĹŤros. Naujiena â&#x20AC;&#x201C; smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ&#x2026; echoskopijÄ&#x2026;, gastrofibroskopijÄ&#x2026;, rektoskopijÄ&#x2026;, neurologo konsultacijÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ&#x2014;ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt. 906585
NAUJIENA! DiagnostinÄ&#x2014; histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ&#x2014;l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ&#x2014;s ligĹł). Visos ambulatorinÄ&#x2014;s ginekologinÄ&#x2014;s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ&#x2014; klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ&#x2014;da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt. 884049
â&#x20AC;&#x17E;Gundosâ&#x20AC;&#x153; floristĹł kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. PaĹžymÄ&#x2014;jimas. Nuolaidos. Ĺ ilutÄ&#x2014;s pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431. 911577
AnglĹł, vokieÄ?iĹł, prancĹŤzĹł, italĹł, lietuviĹł k. mokymas grupÄ&#x2014;se ir individualiai. Rengiame IELTS egzaminams. www.kalbucentras.lt. Tel. 8 614 94 524, 442 711. 911067
IĹĄnuomojamas maĹžos kvadratĹŤros 1 kambario butas su baldais ir buitine technika nuosavame name miesto centre (atskiras ÄŻÄ&#x2014;jimas). Tel. 8 619 13 061, 8 620 28 592. 915578
IĹĄnuomojamas tvarkingas 2 kambariĹł butas miesto centre. Tel. 8 650 18 022. 914328
IĹĄnuomojamos komercinÄ&#x2014;s patalpos (iki 850 kv. m) Herkaus Manto gatvÄ&#x2014;je, tinkamos bet kokiai veiklai. Tel. 8 687 39 200. 916151
Kursai: buhalterinÄ&#x2014;s apskaitos, fotografijos, makiaĹžo, kompiuteriĹł, raĹĄtvedybos, kalbĹł, sÄ&#x2026;matininkĹł. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
IĹĄnuomojamos 410 kv. m komercinÄ&#x2014;s patalpos Vingio g., prie â&#x20AC;&#x17E;Rimiâ&#x20AC;&#x153; parduotuvÄ&#x2014;s. Tel. 8 687 39 200.
914953
916157
KvieÄ?ia mokytis klasikinio masaĹžo. Medicinos centras â&#x20AC;&#x17E;Sodalitasâ&#x20AC;&#x153;, Debreceno g. 47-1, KlaipÄ&#x2014;da. Tel. (8 46) 379 922 (14 - 18 val.), 8 694 83 005 (10 - 18 val.), www.sodalitas.lt.
IĹĄnuomojamos komercinÄ&#x2014;s 65 kv. m patalpos J.Janonio g. (4 kabinetai, tinka biurui ir parduotuvei, kaina 1 500 Lt/mÄ&#x2014;n.). Tel. 8 600 23 268.
907441
911223
VairuotojĹł kursai AlksnynÄ&#x2014;s vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupÄ&#x2014; kovo 1 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
IĹĄnuomoju 1 kambario butÄ&#x2026; Taikos pr., prie â&#x20AC;&#x17E;Avitelosâ&#x20AC;&#x153; (su baldais ir buitine technika), 2 kambariĹł butÄ&#x2026; SmiltelÄ&#x2014;s g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
904432
916243
IĹĄnuomosiu 30 ir 15 kv. m patalpas biurui pirmajame aukĹĄte, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 7. Tel. 8 699 11 047.
1 kambario butus: Baltijos pr., GedminĹł g., PuĹĄyno g. - 77000 Lt. 2 kambariĹł: I.SimonaitytÄ&#x2014;s g. - 122000 Lt, Kauno g. 5/4, Ĺ ilutÄ&#x2014;s pl. 5/3. 3 kambariĹł: Debreceno g., Baltijos pr. - 125000 Lt, Kauno g. 5/4. Reikjaviko g. (69 kv. m, bendrija, atskiri kambariai, 150000 Lt) arba keiÄ?iu ÄŻ maĹžesnÄŻ butÄ&#x2026;. Tel. 8 672 90 075 (savininkas). 916073
914873
NTA â&#x20AC;&#x17E;Laimitaâ&#x20AC;&#x153; greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;. BirutÄ&#x2014;s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
1 kambario maĹžagabaritÄŻ butÄ&#x2026; 15 km nuo KlaipÄ&#x2014;dos (krosnis, WC, atskiras ÄŻÄ&#x2014;jimas, pradinÄ&#x2014; kaina 40 000 Lt). Tel. 8 607 93 054. 915231
906303
NTA â&#x20AC;&#x17E;Memelhausâ&#x20AC;&#x153; padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.
1,5 kambario butÄ&#x2026; Kretingos g. (40 kv. m, 5/2 a.). Tel. 8 686 61 368. 916325
907320
VieĹĄbutyje iĹĄnuomojami jaukĹŤs kambariai dviem. Kaina nuo 90 Lt, 3-4 valandos - nuo 50 Lt. Tel. 8 680 43 184. 913766
Parduoda â&#x20AC;&#x17E;Purijonaâ&#x20AC;&#x153; padeda pirkti, parduoti, nuomuoti nekilnojamajÄŻ turtÄ&#x2026;, tvarko dokumentus, konsultuoja. Taikos pr. 111, 8 656 83 636, 8 606 10 036, 343 636, www.purijona.lt. 908331
10 a sklypÄ&#x2026; statybai KlaipÄ&#x2014;doje, Technikumo rajone (asfaltuotas kelias, miesto komunikacijos). Nuotraukos skelbiu.lt (Nr. 8511898). Tel. 8 603 27 333. 916137
BlokÄ&#x2026; bendrabuÄ?io tipo Debreceno g. (5/1 a., 37 kv. m). Tel. 8 686 61 368. 916327
Butus: du 1 kambario (nebrangiai), 1,5 kambario, 3 kambariĹł (remontas, baldai); sodÄ&#x2026; su namu bendrijoje â&#x20AC;&#x17E;SmiltelÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; (dujos, pirtis). Tel. 8 612 48 946. 914707
Naujus butus centre. Perduoti eksploatacijai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668. 906263
PrabangĹł kotedĹžÄ&#x2026; su baldais (200 kv. m, 2 a sklypas). PietinÄ&#x2014; miesto dalis. IĹĄvaĹžiuojame iĹĄ Lietuvos. Atsiskaitymas dalimis. Tel. 8 683 89 885. 916403
SklypÄ&#x2026; namo statybai Naujojoje KalotÄ&#x2014;je (10 a, su komunikacijomis, geras susisiekimas). Tel. 8 698 14 664. 910076
1 kambario butÄ&#x2026; ĹĄalia â&#x20AC;&#x17E;Akropolioâ&#x20AC;&#x153; (5/2 a., bendrija, ĹĄarvuotos durys, plastikiniai langai, be tarpininkĹł, 59 000 Lt). Tel. 8 608 76 884. 915150
1 kambario 33 kv. m butÄ&#x2026; (5/2 a., nekampinis, be balkono, suremontuotas). Tel. 8 686 57 803. 915063
1 kambario butÄ&#x2026; Ĺ iauliĹł g. (5/2 a., naujas, geras remontas). Tel. 8 644 74 463.
10 a sklypÄ&#x2026; namo statybai, labai graĹžioje vietoje, ĹĄiaurinÄ&#x2014;je miesto dalyje, prie upÄ&#x2014;s (miesto komunikacijos), kaina derinama. Tel. 8 685 41 398. 915943
100 kv. m naujos statybos butÄ&#x2026; DragĹŤnĹł g. (garaĹžas, 2 lodĹžijos, pirtis, virtuvÄ&#x2014;s baldai su buitine technika, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 614 47 380, +353851131686. 898248
105 kv. m kotedĹžÄ&#x2026; Ginduliuose (visos komunikacijos, ĹĄildymas dujomis, visiĹĄkai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289. 903646
15 a ĹžemÄ&#x2014;s sklypÄ&#x2026; KunkiĹł k., KlaipÄ&#x2014;dos r. (namĹł valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jĹŤros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146. 906273
18 kv. m kambarÄŻ bloke Rambyno g. 5/2 a. - 35 000 Lt; blokÄ&#x2026; Taikos pr. 5/4 a., 1 kambario butus Minijos g. 4/4 a. - 50 000 Lt, Debreceno g. 9/6 a., Ĺ˝ardininkĹł g. 5/4 a. Tel. 8 647 33 319. 915825
2 kambariĹł butÄ&#x2026; I.SimonaitytÄ&#x2014;s/SmiltelÄ&#x2014;s g. (9/7 a., suremontuotas, su baldais, domofonas). Tel. 8 616 72 132. 915827
2 kambariĹł 48 kv. m butÄ&#x2026; Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a.). Kaina 127 000 Lt. Tel. 8 614 07 549. 916234
2 kambariĹł butus. Kaina nuo 115 000 Lt. Tel. 8 671 43 955. 916394
915845
1 kambario butus. Kaina nuo 66 000 Lt. Tel. 8 671 43 955.
20 km uĹž KlaipÄ&#x2014;dos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties sklypus (70 a, 1 ha 84 a). Tel. 8 680 48 439. 915386
916380
MOKSLŲ DAKTARAS-UROLOGAS-SEKSOLOGAS. ECHOSKOPIJOS. Tyrimai, konsultacijos, gydymas. Taikos pr. 11, tel. 250 157, 8 687 80 543, www.viltiespoliklinika.lt.
3 kambariĹł butÄ&#x2026; Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotÄ&#x2026; 21 kv. m butÄ&#x2026; Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.
904660
913298
3 kambariĹł butÄ&#x2026; Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123. 913533
Nukelta ÄŻ 17 p.
17
pirmadienis, vasario 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Perka
Nekilnojamasis turtas
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
Parduoda
909868
atkelta iš 16 p.
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.
3 kambarių 69 kv. m butą (aukštos lubos, yra balkonas, 2 aukštas). Be tarpininkų. Tel. 8 615 92 008.
Patyrusi vyr. buhalterė, aukštasis išsilavinimas. Garantuoju taisyklingą ir tvarkingą apskaitą. Tel. 8 605 58 345. 915288
Siūlo darbą Įmonei reikalingas darbuotojas (mielinės tešlos bandelių gamyba). Tel. 8 674 74 998. 916548
892994
914874
1, 2 arba 3 kambarių butą. Tel. 8 612 48 946.
3 kambarių butus. Kaina nuo 120 000 Lt. Tel. 8 671 43 955.
914733
916395
2-3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.
4 kambarių butą Laukininkų g. (5 bl./1 a., nekampinis, bendrija). Tel. 8 652 82 174.
914652
915657
NTA „Laimita“ perka arba padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
6,5 a sodą Mažajame Kaimelyje; 9 a sklypą namo statybai Ginduliuose; 149 kv. m namą Slengiuose. Tel. 8 686 53 230.
906315
916141
80 kv. m gyvenamąjį sodo namą su rūsiu Dituvoje (visi patogumai, garažas, šiltnamis, sutvarkytas sklypas). Kaina 130 000 Lt. Tel. 8 686 82 750.
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@ dnbbustas.lt. 916344
916078
Debreceno g. 2 kambarių butą bendrabutyje 37 kv. m (5/4 a. suremontuotas, savininkas, kaina 49 000Lt). Tel. 8 643 27 660.
Nebrangiai 17 a žemės sklypą namui statyti Senojoje Kalotėje. Tel. 8 687 58 917, 8 686 30 983, 341 000. 914592
916396
Dviejų butų visiškai įrengtą 228 kv. m namą 9 km iki Klaipėdos (12 a, labai patogus susisiekimas, visos komunikacijos). Tel. 8 686 73 052.
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@ dnbbustas.lt. 913046
914369
Gerai įrengtą 1 kambario butą Žalgirio g. (90 000 Lt, kaina derinama). Tel. 8 638 50 173. 915743
Idealus sklypas statybininkams (iki „Akropolio“ kelios min.). Sklypas jau su klientais kotedžams. Naujas išvystytas kvartalas. Gryni. Tel. 8 650 18 628.
Palangoje 2 kambarių 67 kv. m naujos statybos butą su baldais (pigus išlaikymas). Tel. 8 606 05 103. 915045
Parduodamas 1 ha žemės ūkio paskirties sklypas 10 km nuo Klaipėdos, Kisinių k. (netoli „Šaulio“ restorano). Tel. 8 644 74 463. 915846
916398
Karklėje 0,4 ha žemės sklypą sodybai atstatyti, 150 m iki jūros, pušynas, kelias. Tel. 8 699 99 550. 912094
Mūrinį garažą prie „Akropolio“ (kaina 15 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 608 76 884. 915153
Parduodamas 3 ha žemės ūkio paskirties sklypas Stučių k. Tel. 8 644 74 463. 915847
Parduodamos patalpos miesto centre. Tel. 8 687 39 200. 916172
3 kambarių 64 kv. m butą Alksnynės g. (9/7 a., bendrija, renovuotas stogas, 2 balkonai, domofonas, su baldais). www.kavintene.lt, tel. 8 658 68 448. 916483
Žemės sklypus Klaipėdos r.: Liaunių k., 2 sklypai Kairių k., Dituvoje, 8 sklypai po 9 a ir daugiau prie Palangos viaduko. www.kavintene.lt, tel. 8 672 11 230. 916485
Namą Klaipėdoje, Rėvos g. (2 aukštai, 130 kv. m, 5 a sklypas, 2 automobilių pavėsinės, 3 miegamieji, valgomasis + svetainė, šildymas dujomis). Tel. 8 611 41 730.
914499
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 907470
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 906993
916486
3 kambarių perplanuotą, suremontuotą butą 5 pl./3 a. Baltijos pr. Kaina 150 000 Lt. Tel. 8 611 41 730, www.kavintene.lt.
Paskolos
Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt. 912203
Agentūra BALTUS ieško nekilnojamojo turto vadybininkų. Geros darbo sąlygos. Draugiškas kolektyvas. Privalumas – patirtis. Tel. 8 616 99 674, info@baltus.lt. 911163
916507
Puikų 3 kambarių butą Dragūnų g. 68 kv. m, su visais baldais ir buitine technika, 6 m. lodžija, geras vaizdas, 315 000 Lt. www.kavintene.lt, tel. 8 633 82 055. 916450
Savininkas skubiai parduoda erdvų naują šiuolaikišką 1 a. namą prie Gargždų (204 kv. m, 299 000 Lt), šalia esantį 15 a sklypą su komunikacijomis. Tel. 8 686 53 230. 904110
Pigiai! Skubiai! 2 atskirų kambarių butą Strėvos g. (mūriniame name, plastikiniai langai, šarvuotos durys, tvarkingas). www.kavintene. lt. Tel. 8 672 12 325.
Sklypus nuo 8 iki 15 arų Klaipėdoje, Ginduliuose, Tauralaukyje, Kalotėje. Kaina nuo 3500 Lt už arą. Tel. 8 680 41 884.
916370
916399
Naujos statybos sublokuotą 200 kv. m namą Kunkiuose (2008 m., įrengtas, 9 a sklypas, 420 000 Lt). Domina keitimas į butą. Tel. 8 699 44 092.
Puikiai suremontuotus 1 kambario butus: Taikos pr. (13/11 a., 37 kv. m); Žardininkų g. (9/8 a., 33 kv. m); Taikos pr. 9/5 a. (33 kv. m). Butuose viskas pakeista, su kai kuriais baldais. Tel. 8 623 55 379.
Sklypus sodyboms vaizdingose vietose. Kaina nuo 3500 Lt už arą. Tel. 8 680 41 884.
915167
916240
Naujos statybos namą Mažajame Kaimelyje (gera vieta, viskas po ranka, 140 kv. m naudingo ploto). Pigus namo apšildymas. Tel. 8 678 34 448.
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108.
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 902557
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912334
916366
916401
Skubiai 2 kambarių naujos statybos 48 kv. m butą Minijos g. (20/9 a., suremontuotas, su baldais, garažu, langai išeina į marias). Savininkas. Tel. 8 691 36 330. 915274
Strategiškai patogioje vietoje raudonų plytų mūriniame name 3 kambarių butą (5/4 a., nekampinis, suremontuotas, 217 000 Lt). Tel. 8 699 96 103 (savininkas). 915616
Suremontuotą 1 kambario butą Kretingos g. (plytiniame name, 5/1 a.). Tel. 8 614 07 549. 916235
Suremontuotą 2 kambarių butą Baltijos pr. (prie Taikos pr.), 5/4 a. Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 686 61 368. 916323
Visiškai įrengtus namus Klaipėdoje, Ginduliuose, Slengiuose. Kaina nuo 350 000 Lt. Tel. 8 680 41 884. 916402
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914293
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.
916358
915921
Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbulininko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525.
902152
915729
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
907362
916334
Darbas Ieško darbo Buhalterė, dirbanti „Pragma“, turinti darbo patirties prekyboje, paslaugų, transporto srityje, turinti savo programą, ieško darbo. Tel. 8 610 86 355. 909163
30 m. tvarkinga, atsakinga moteris ieško darbo, turi padavėjos ir kambarinės darbo patirties. Intymaus nesiūlyti. Tel. 8 601 15 202. 915642
Žemės sklypą namui statyti Kalotėje. Savininkas. Tel. 8 602 04 818.
Atestuotai įmonei reikalingi atsakingi statybininkai. Tel. 8 698 01 850.
40 m. moteris ieško namų tvarkytojos darbo (intymaus nesiūlyti). Tel. 8 636 72 364.
Besiplečianti statybos darbų firma ieško suvirintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifikatus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.). 916049
Dirbti platformoje Vokietijoje reikalingi virėjos, stiuardesės (anglų kalba). www.bakena. com, tel. (8 46) 410 735. 912281
Dirbti restorane skubiai reikalingas direktorius (-ė), barmenas (-ė). Būtina patirtis ir rusų kalba. Tel. 8 683 10 140. 914974
915978
Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha - Kalotėje; 55 a - Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga-Klaipėda; 30 a - netoli Karklės; 18 a - Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993.
60 m. moteris, turinti medicininį išsilavinimą, ieško slaugytojos, auklės darbo. Tel. 8 676 17 309.
916427
915994
Grindų betonavimui reikalingas betonuotojas. Tel. 8 652 83 215. 915927
Nukelta į 18 p.
18
pirmadienis, vasario 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Įmonei reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, dirbti maršrutu LT-RUS. Be patirties - neskambinti. Tel. 8 698 39 842, (8 46) 410 538.
Darbas Siūlo darbą
915913
atkelta iš 17 p. Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766.
Karčemai „Trys mylimos“ reikalinga virėjakonditerė nuolatiniam darbui. Tel. 8 698 03 440. 914275
911670
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
Kompanija, dirbanti jūriniame versle ir plečianti savo veiklą, priims į darbą biuro administratorę. Reikalavimai: rusų, anglų kalbų žinios, kompiuterinis raštingumas, atsakingumas, vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti e. paštu harbour@harbour.lt. 915868
900115
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siūlo darbą: 1. Specialistui ryšiams su visuomene. Darbas su įvairių tipų žiniasklaidos priemonėmis, dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant teatro rinkodaros strategiją, tradicinės ir netradicinės reklamos priemonių pritaikymas teatro reikmėms, sezoninių viešinimo planų rengimas ir jų įgyvendinimo koordinavimas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina lietuvių filologijos ir / arba rinkodaros/marketingo srityse); nepriekaištinga lietuvių kalba raštu ir žodžiu, puikios anglų kalbos žinios, ne mažesnė nei 2 m. darbo patirtis reklamos ar viešųjų ryšių srityje. 2. Darbų saugos organizatoriui 0,5 etato. Reikalavimai aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis darbų saugos srityje ne mažesnė nei 2 m. Privaloma turėti darbų saugos pažymėjimą. Tel. 397 410, e. p. personalas@klaipedosmuzikinis.lt.
Įmonė siūlo darbą: laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams, metalo šlifuotojams. Visos socialinės garantijos, galimybė dirbti užsienyje, naujos specialybės įsigijimas. Tel. 8 699 33 876, 8 699 64 910.
Kompanija, dirbanti jūriniame versle ir plečianti savo veiklą, priims į darbą pardavimo vadybininką. Reikalavimai: rusų, anglų kalbų mokėjimas, komunikabilumas, kompiuterinis raštingumas, vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti e. paštu harbour@harbour.lt.
Maisto prekių parduotuvei reikalinga (-as) kasininkė (-as)-pardavėja (-as). CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.
900771
915866
915872
915207
Maisto prekių parduotuvei šiaurinėje miesto dalyje reikalinga pardavėja. Geras darbo grafikas. Tel. 8 653 88 439. Naujai kavinei šalia Tauralaukio reikalinga virėja (visai darbo dienai). Tel. 8 656 32 024. 915320
Naujai atidaromai kirpyklai reikalingos (-i) plataus profilio kirpėjos (-ai) ir manikiūrininkės. Išsamesnė informacija tel. 8 676 56 237. 915981
Naujas viešbutis Klaipėdos senamiestyje ieško naktinių administratorių ir padavėjų-barmenų, turinčių darbo viešbutyje patirties. Tel. 8 607 93 826, e. p. hm@memelhotel.lt. Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524. 893077
Perspektyvi įmonių grupė ieško aktyvaus vadybininko ekspedijuoti esamus ir būsimus krovinius. Dirbame su EU ir NVS šalimis. Tel. 8 657 95 899.
914671
Reikalingas automobilių kėbulų paruošėjas. Tel. 8 616 95 996. 915054
Reikalingas darbuotojas administraciniam darbui. Reikalavimai: aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas, galimybė darbe naudoti nuosavą automobilį. CV siųsti e. paštu laura@gelna.lt. 915435
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876. 912617
Šiuo metu Klasmann Deilmann Bioenergija ieško
Vykdančiojo direktoriaus Darbo vieta: Šilutė
Pagrindinės atsakomybės sritys:
· tinkamų užsodinimui pasėlių paieška ir pirkimas; · pasėlių užsodinimas greitos rotacijos augalais - šio proceso organizavimas, valdymas ir kontrolė; · derybos dėl biomasės tiekimo sutarčių ir jų vykdymas bei pardavimų plėtra Lietuvoje ir užsienio rinkose; · konkursų dėl biomasės pardavimų į miesto katilines sekimas ir dalyvavimas juose; · medienos žaliavos pirkimų vykdymas.
Reikalavimai:
· · · · · · · ·
aukštasis universitetinis išsilavinimas (pageidautina žemės ūkio srities); ne mažesnė kaip 3 m. darbo patirtis biomasės gamybos/pardavimo arba energetikos įmonėje; sėkminga verslo vystymo patirtis; ne mažesnė kaip 5 m. vadovavimo patirtis; stiprūs strateginio planavimo, organizavimo įgūdžiai; atsakingumas, ryžtingumas, gebėjimas greitai priimti sprendimus; labai geras anglų ar vokiečių k. mokėjimas (žodžiu ir raštu); rusų k. mokėjimas – privalumas.
Jei domitės atsinaujinančia energetika, drąsiai imatės atsakomybės, esate komandos žmogus ir norite prisidėti prie mūsų sėkmės, siųskite savo CV ir motyvacinį laišką anglų ar vokiečių kalba su prierašu „Bioenergija” iki kovo 8 d. Talentor Lietuva el.paštu: cv@talentor.lt. Jei turite klausimų, kreipkitės į Aušrą Grybauskienę, tel. +370 5 2661100. Informuosime tik į kitą etapą atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.
Specializuota statybos bendrovė, dirbanti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, elektros, melioracijos, ryšių statyba) srityse, siūlo darbą: 1. Ekonomikos skyriaus vadovui. 2. Inžinieriui-sąmatininkui. Reikalavimai kandidatams: aukštasis inžinerinis-ekonominis išsilavinimas; darbas su sąmatų skaičiavimo programomis SISTELA ir SES; geri įgūdžiai dirbant kompiuteriu; sąmatų skaičiavim patirtis. CV siųsti info@edrija.lt; vincas@edrija.lt. Tel. 8 652 76 030. 915659
915059
Raktų dirbtuvei - avalynės taisyklai reikalingas darbuotojas (raktų gamyba ir avalynės priėmimas). Tel. 8 687 96 632.
Klasmann Deilmann Bioenergija kartu su kitomis Klasmann Deilmann grupės įmonėmis jau eilę metų sėkmingai vysto biomasės gamybą Lietuvoje ir pardavimus Lietuvos ir užsienio rinkose. Daugiau informacijos www.bionergija.lt
915459
916233
913630
Klasmann-Deilmann yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių įmonių tarptautinėje durpių substratų pramonėje ir pasaulinis substratų rinkos lyderis. Klasmann-Deilmann grupės apyvarta 2011 metais siekė 140 mln. EUR. Joje dirba 870 darbuotojų. Klasmann Deilmann Lietuvoje valdo prekybinę įmonę Klasmann Deilmann Bioenergija ir 4 durpių gamybos įmones. Plačiau www.klasmann-deilmann.com.
Siuvimo įmonei reikalingas technologas. Tel. 8 698 40 131.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 916169
Reikalingas turintis patirties stalius-baldininkas. Alkoholio mėgėjams nesikreipti. Tel. 8 658 13 464. 916371
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva–Rusija). Tel. 8 699 60 728. 915130
Reikalingi E kateg. vairuotojai. Tarptautinė įmonė nuolatiniam darbui ieško vairuotojų (RU, BY, ES). Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. 914362
Reikalingi laivų šlifuotojai, suvirintojai, korpusininkai, vamzdininkai dirbti Klaipėdoje, komandiruotės į užsienį . Tel. 8 641 88 358. 912503
Reikalingi: vadybininkas-sandėlio darbuotojas žūklės reikmenų sandėlyje (privalumai: supratimas apie įrankius, geras anglų k. mokėjimas); vadybininkas-ekspeditorius (prekių pardavimas Lietuvoje). CV siųsti info@nagista.lt.
Sporto klubui miesto centre reikalingos administratorės. Tel. 8 611 22 005. CV siųsti info@klaipedagym.lt. 916407
Transporto įmonė Klaipėdoje ieško vairuotojų, turinčių C-E kategoriją, dirbti Lietuvoje, Rusijoje arba Europoje. Vizos ir ADR - privalumas. Tel. 8 645 89 777, e. paštas ks@transkela.lt. 915665
UAB „Baltexim“ krautuvų servise siūlo darbą automechanikui ir mechanikui. CV siųsti el. p. violeta@baltexim.lt arba faks. (8 46) 344 029. Tel. pasiteirauti 8 687 57 344. 916416
UAB „Dovaina“ ieško aktyvaus pardavimo (krovininių automobilių ir autobusų detalės) vadybininko Klaipėdos mieste. Būtina darbo patirtis ir automobilis. CV siųsti e. paštu zana@dovaina.lt. 914749
UAB „Šalnos prekyba“, atliekanti vėdinimo, šildymo sistemų montavimo darbus, kviečia pagalbinius darbininkus nuolatiniam arba laikinam darbui Klaipėdoje. Siūlo patrauklų atlyginimą, geras darbo sąlygas. Patirtis vamzdynų, santechnikos, elektros instaliacijos srityje būtų privalumas. Teirautis tel. 8 640 33 966 (Rimvydas). 916261
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 916166
UAB „Pineka“ dirbti Klaipėdoje reikalingi specialistai, turintys LR aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatus: vėdinimo, oro kondicionavimo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo specialiųjų statybos ir techninės priežiūros darbų vadovas, pastatų vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, pastatų šildymo specialiųjų statybos darbų vadovas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, šilumos gamybos ir tiekimo ypatingo statinio projekto dalies ir vykdymo priežiūros vadovų (inžinierių – projektuotojų). Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. pineka@pineka.lt., faksu (8 46) 411 914. Pasiteirauti tel. (8 46) 411 913. 913509
UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už šilumos ūkį. Tel. 342 508. 908613
915145
Valymo paslaugų įmonė priims į darbą kokybės inspektorių. Reikalavimai: aukštesnysis išsilavinimas, vairuotojo pažymėjimas, darbas kompiuteriu. CV siųsti akvija.klaipeda@akvija.lt. 916205
Saugos tarnyba ieško pardavimo vadybininko (-ės). CV siųsti klaipeda@jungtis.lt. Tel. (8 46) 492 029, 8 687 90 279. 916196
Dirbti užsienyje reikalingi suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, turintys darbo patirties. Geros darbo s ąlygos, atlyginimas. Tel. 8 630 11 333.
Viešbučiui reikalinga (-as) padavėja (-as). Mes tikimės, kad Jūs esate komunikabilus ir paslaugus, mokate užsienio kalbų (anglų, rusų), turite darbo patirties aptarnavimo sferoje bei gebate kurti aukšto lygio aptarnavimo įvaizdį. Mes siūlome: karjeros ir tobulėjimo galimybes, laiku mokamą atlyginimą. CV siųskite adresu restaurant@nationalhotel. lt arba skambinkite tel. 8 655 72 285. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus. 915833
Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje - angaruose, sandėliuose, fabrike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k. nebūtina. Greitas išvykimas! www.darbovartai.lt, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.
Viešbučiui reikalinga vyr. kambarinė. Mes tikimės, kad Jūs turite vadovavimo įgūdžių ir kambarinės darbo patirties viešbutyje, mokate užsienio kalbų (privalumas). Mes siūlome: karjeros ir tobulėjimo galimybes, laiku mokamą ir konkurencingą atlyginimą. CV siųskite adresu gm@nationalhotel.lt arba skambinkite tel. 8 621 77 407. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
914283
915831
916630
19
pirmadienis, vasario 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Parduodame beržines malkas, pjaustytas atraižas. Atvežame į vietą. Tel. 8 620 51 543, 8 671 80 664.
Baldai Parduoda
912963
Kokybiškai ir nebrangiai projektuoja ir gamina įvairius baldus (virtuvės, stumdomųjų sistemų spintas). Atvežimas ir montavimas nemokamai. Tel. 8 658 13 464, Ilja, Liepų g. 40, www.trysgijos.lt. 908875
Pjuvenų briketus, granules, skaldytas malkas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892. 909442
Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464.
Paslaugos
Be poilsio dienų profesionaliai perkraustome iš butų, biurų, vežame krovinius iki 5 t. Krovėjų paslaugos. Sąskaitos. Tel. 8 687 48 272. 908374
910062
Minkštuosius baldus aptraukiame nauju audiniu. Susidėvėjusias, sulūžusias dalis pakeičiame. Restauruojame medines dalis. Tel. 8 682 47 632. 899961
Buitis ir technika Parduoda
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673. 914844
915292
Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939. 910163
Paslaugos
Nauja patikimų firmų buitinė technika, televizoriai. Liepų g. 20, tel. 8 684 54 432. www technikossala.lt. Visada geriausia kaina! 908348
Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com.
Įteisiname butų perplanavimus, projektuojame, matuojame, tyrinėjame, ekspertuojame statinius. Tel. 8 698 35 489. 908445
Kokybiškas kilimų ir kiliminės dangos cheminis valymas; minkštųjų baldų valymas. Šventinės 20 proc. nuolaidos. Minijos g. 64, Klaipėda. Tel. ( 8 46) 421 600, 8 656 77 004, UAB „Baltijos Prochemas”. 916629
910468
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda Juodalksnio apdailos grindlentes (1 kv. m - 25 Lt), tašus (1 kub. m - 600 Lt); pokraninius tėjinius blokus (1,6 kub. m - 250 Lt); kransijas (7 500 Lt). Tel. 8 699 52 468. 914331
Naudotas gelžbetonines, briaunuotas perdangos plokštes Klaipėdos mieste. Matmenys 1500x6000, 1500x9000, iš viso 40 vnt. Vnt. kaina 70-100 Lt. Tel. 8 611 27 159. 912027
Perka
Šaldytuvai Šaldytuvų remontas mieste ir apskrityje. „Šalna“, Šilutės pl. 101A. Tel. 325 325, 8 656 99 099. 912768
Paslaugos
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 908369
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895900
Automobiliai Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 911880
Autoserviso paslaugos Automobilių dujų įrangos servisas, montavimas (išsimokėtinai), remontas. Automobilių signalizacijų montavimas. Tel. 415 477, 8 606 11 399, Artojo g. 7G. 908619
Giluminis kilimų, minkštųjų baldų, čiužinių valymas, plovimas. Kitos patalpų valymo paslaugos. Tel. 8 657 94 363, 8 657 94 361; www.svarosartele.lt. 896901
Namuose remontuojame, instaliuojame kompiuterius, televizorius, vaizdo ir garso aparatūrą, LCD, „Plasma“. Garantija. Tel. 350 473, 8 688 93 972. 916218
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907372
Kita
Parduoda Parduoda „Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993. 916429
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 910022
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 908320
Superkame automobilius, gali būti nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 603 28 520. 913749
Parduoda
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 909995
Transporto paslaugos Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559.
Statybos paslaugos
907779
Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.
Keleivių pervežimas (grupėmis): oro uostai, Lietuva, Latvija, Kaliningradas, Europa. Mažagabaritiniai kroviniai. Kambarių nuoma. Tel. 8 620 87 926.
910487
908339
Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758.
Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
909492
914343
913992
905500
Atliekame santechnikos darbus: keičiame stovus, vamzdyną, kanalizaciją, radiatorius, perstatome skaitiklius. Sąskaita faktūra. Tel. 210 047, 8 698 07 929. 913573
Atliekame apdailą: kokybiškai montuojame gipskartonį, glaistome, dažome; plytelės, laminatas, elektros instaliacija, smulkūs darbai. Tel. 8 670 37 333. 916222
Nukelta į 20 p.
20
pirmadienis, vasario 27, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Projektuojame pastatų vidaus ir lauko inžinerinius tinklus. Griovimo projektų parengimas. Tel. 8 698 35 489.
Statyba ir statybinės medžiagos
908463
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.
Statybos paslaugos atkelta iš 19 p. Atliekame pirčių ir saunų įrengimą; remontą. Karkasiniai namukai, terasos, malkinės, pavėsinės. Garantijos. Tel. 8 677 96 000. 871321
Atliekame profesionaliai - vidaus ir išorės apdailą, santechnikos, elektros instaliacijos, tinkavimo, betonavimo darbus. Tel. 8 678 14 055. 908401
915806
Remonto ir apdailos darbai: tapetavimas, glaistymas, dažymas. Kokybiškai, nebrangiai. Tel. 8 605 28 142. 915992
Šeima glaisto, dažo, tapetuoja, deda laminatą, remontuoja butus. Tel. 8 600 19 657. 915941
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 915535
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439.
Skaudžią liūdesio ir netekties valandą dėl Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininką Vytautą Lygnugarį ir jo šeimą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvas Patyręs meistras remontuoja butus. Atlieka apdailos darbus: plytelės, gipskartonis, laminatas, glaistymo, dažymo darbai, elektra. Tel. 8 690 24 071, 224 405. 915985
Pigiai: 6, 5, 4 kamerų plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, šarvuotos durys, roletai. UAB „Raipstas“. Tel. 451 678, 8 683 14 620. 908543
Restauruojame vonias kliento namuose ir įstaigose. Ilgametė patirtis. 5 metų raštiška garantija. www.restauruok.lt. Tel. (8 46) 320 488, 8 699 25 011.
915792
Gerai ir greitai tapetuojame, dažome, glaistome. Tel. 8 608 90 529.
909455
915924
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471.
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886.
911193
915898
Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620.
Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.
891228
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455. 900275
Vonios restauravimas kliento namuose, užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio emaliu. Speciali turbina, be dulkių. Tel. 8 635 55 303. 909421
912838
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942. 868568
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885018
915283
Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt.
Įvairūs Parduodu naują UAB, įregistruotą prieš metus. Galima įvairi veikla. Tel. 8 602 04 818. 916355
915828
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902476
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 906654
Glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonis, laminatas, dailylentės ir kt. Tel. 8 675 60 887.
Atliekame namų, butų remontą: glaistome, dažome, tapetuojame, klojame laminatą, kalame dailylentes, klojame plyteles ir t.t. Tel. 8 684 04 908. 914784
Gaminame pušies ir uosio duris, laiptus. Montuojame, lakuojame. Tel. 8 600 52 629. 913744
Meistras atlieka vidaus apdailos darbus. Tel. 8 671 83 813. 915009
915857
Kvalifikuoti meistrai. Klijuojame plyteles, tapetus; laminatas, gipskartonis; santechnikos, elektros darbai. Tel. 8 600 68 790. 914306
Metalinės durys – laiptinių, šarvuotos, rūsių. Garažo vartai. Laiptų karkasai. Šiltnamiai. Kalvystė. Tvorelės, grotelės, turėklai. Tel. 415 477, 8 606 11 399. 908628
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242. 907963
Metalo gaminiai. Šiltnamiai, laiptai, tvoros, vartai, varteliai, turėklai, durys, garažo vartai. Tel. 8 694 01 484. 916207
Nauja itališka 220 W mašina šlifuojame grindis, glaistome, lakuojame, beicuojame. Restauruojame laiptus. Tel. 8 685 47 452. 914040
Parketas iš ąžuolo ir uosio. Visos klojimo, šlifavimo ir restauravimo paslaugos. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 688 27 195. 916351
Perplanuojame butus, įrengiame angas sienoje, didiname san. mazgo patalpas, atliekame konstrukcijų analizę, techninę priežiūrą. Tel. 380 455, 8 615 23 915. 915620
Gerai, nebrangiai atliekame santechnikos darbus. Perstatome dujines virykles. Tel. 8 614 31 459. 910150
Kokybiškai atliekame apdailos, elektros ir santechnikos darbus. Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, dažome, klojame grindis ir t.t. Tel. 8 606 34 884. 915021
Konkursai UAB „Marių valdos“ (įmonės kodas 140514359, Minijos g. 130) ieško rangovo daugiabučio gyvenamojo namo Naikupės g. 4 stogo remonto darbams atlikti. Kainų apklausos konkurso sąlygas galima gauti techniniame skyriuje. Pasiūlymų lauksime iki 2012 m. kovo 12 d. 14 val. Informacija tel. 342 702. 914817
UAB „Marių valdos“ ieško rangovų daugiabučio (bendrabučio tipo) namo Minijos g. 157, Klaipėdoje, elektros instaliacijos remonto darbams atlikti. Laukiame Jūsų pasiūlymų iki 2012 m. kovo 12 d. 9 val. Dėl kainų apklausos konkurso sąlygų prašom kreiptis į techninį skyrių, Minijos g. 130, Klaipėda, tel. (8 46) 340 407. 915229
akcininkams
21
pirmadienis, vasario 27, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Ypatingą Kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
gėlės Tik gėlės
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje! 2012 03 15 – 05 31 Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos! Tik kovo 2–9 dienomis kruizą Ryga– Stokholmas–Ryga mūsų biuruose galėsite įsigyti su specialia net iki 45% nuolaida:
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.
Kaina asmeniui nuo 80 Lt Keturvietė kajutė be lango nuo 370 Lt Keturvietė kajutė su lango nuo 495 Lt Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus loterijoje ir turės galimybę laimėti VASAROS KRUIZĄ KETURIEMS! Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms. Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus
Restoranas „Neringa” DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
22
pirmadienis, vasario 27, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 2 d. 18 val. – N.Simon. „Saugokite florą“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Kovo 3 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (fortepijonas). Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikin (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose KITI RENGINIAI Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Vasario 29 d. 18 val. skelbtas vakaras su aktoriais neįvyks. Kovo 3 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Papūgėlė Žužu“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną – 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 4 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Raganiukė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 4 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės. „Meilė – ne bulvės, per langą neišmesi“. 2 d. komedija. Bilieto kaina 59-139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 2 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“–Kėdainių „Kėdainiai Triobet“. Kovo 3 d. 16 val. – LKL „Žvaigždžių diena“. Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demi Roussos ir simfoninis orkestras. Kovo 16 d. 20 val. – Filip Kirkorov. Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“–Utenos „Juventus“.
LCC tarptautinio universiteto Neufeld’o auditorija (Kretingos g. 36) Vasario 29 d. 18 val. – filmas „Liuteris“. Dalyvaus Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, žurnalistas Tomas Valuckas. Nemokamai.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) RENGINIAI Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. Kovo 15, 16 d. tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Vasario 27-kovo 30 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos ir kadruočių paroda. Vasario 28 ir kovo 1, 6, 8, 13, 22, 27, 29 d. – atviros animacijos dirbtuvės. Išankstinė registracija e.paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (6). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. Istorinis dok. s. „Hanibalas“ (1) (D.Britanija, 2006 m.) (N-7) (k).
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“ (auklėtoja M.Bračkienė); Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012ieji – Drakono metai“ (mokytoja N.Sereikienė); iki kovo 10 d. „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio „Žuvyčių“ grupės auklėtinių Užgavėnių kaukių parodėlė (auklėtoja M.Bračkienė). Vaikų skyrius (Danės g. 7) – vasario 28 d. 17 val. Jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų parodos „Kad arbata būtų skanesnė...“ atidarymas. Veiks iki kovo 28 d. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 5 d. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių tapybos darbų paroda (mok. A.Lekavičius). Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai kas liko neišsakyta“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Vitražiniai žibintai“ (vad. D.Reminienė); vasario 28 d. atidaroma Klaipėdos „Versmės“ spec. mokyklos-darželio „Atžalyno“ priešmokyklinio ugdymo grupės ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Piešiu gražiausią žodį“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, veiks iki kovo 17 d.
Klaipėdos Klaipėdos apskritiesapskrities ievos simonaitytės Ievos viešoji biblioteka Simonaitytės viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. holas – iki kovo 9 d. paroda apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius radijo, televizijos ir ryšių objektuose „Ryšininkai – laisvės sargyboje“. III a. holas – iki kovo 9 d. A. Rutkausko fotografijų paroda „Daiktai palėpėje“. Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki kovo 1 d. J.Šalkausko fotografijų paroda „Sakūrų paunksnėje“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 29 d. Spaudinių paroda, skirta 125-osioms S. Šimkaus gimimo metinėms „S. Šimkus buvo ir bus didysis muzikos švyturys mūsų tautai“. Iki kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“.
6.50 7.20 7.50 8.20 8.50 9.45
„Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). „Kempiniukas Plačiakelnis“ (9) (k). Pričiupom! „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Komedija „Policijos akademija 4. Civiliai patruliai“ (JAV, 1987 m.) (k). 11.30 Komedija „Deivas“ (JAV, 1993 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (N-7). 0.35 Veiksmo s. „Teisingumo vykdytojas“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.55 „Mano mažasis ponis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Komedija „Viengungis“ (JAV, 1999 m.). 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“ (5). 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Pelkė“ (9). 0.00 „Eureka“ (7). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 Šeštadienio rytas (k). 9.00 Šeštasis pojūtis (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00, 17.55 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.45 Krikščionio žodis (rusų k.). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 13.15 Kultūra. Operos solistas Kęstutis Alčauskis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Klaipėdos dramos teatro spektaklis. S.Shepardas. „Tikrieji vakarai“ (1995 m.) (k). 16.00 Dok. f. „Greimas“ (1991 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Tikros istorijos. 18.20 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (4) (2003 m.). 19.30 Kai mūzos prabyla. Justino Marcinkevičiaus eiles skaito trupė „Liūdi“. 20.00 Vilniaus knygų mugė 2012. 20.35 Pasaulio panorama (k). 21.00 Fantastinis siaubo trileris „Devintieji vartai“ (Ispanija, Prancūzija, JAV, 1999 m.) (N-14). 23.10 Auksinės melodijos. Tavo zona. Saulės kliošas. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Pinigų karta.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00 „Geri vyrukai“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 18.00 Kriminalinis s. „Melo teorija“ (1) (JAV, 2009 m.). 19.00, 23.40 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 Siaubo f. „Juodojo ežero paslaptis 2“ (JAV, 2007 m.). 23.10, 0.30 „Futurama“. 1.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (8) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (JAV, 2003 m.) (N-7). 21.00 NemaRUS kinas. Romantinė komedija „Maskva netiki ašaromis“ (1) (Rusija, 1980 m.) (N-7). 22.25 „Arti namų“ (N-7). 23.25 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 0.25 Sveikatos ABC (k).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Makaliaus kelionės. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.
13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (3). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Čilės angliakasiai. Gyvenimas dėmesio centre“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 9.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 10.30, 17.45, 1.00 Humoro laida „Maski šou“. 11.00 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 12.00 Rezonansas (k). 13.00 „Broliai detektyvai“ (N-7). 14.00 „Mirties gniaužtuose“ (5) (N-7). 15.00 Romantinė komedija „Dviejų per daug“ (JAV, Ispanija, 1995 m.). 17.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas. 18.15 Veiksmo s. „Kritinė riba“ (1) (Olandija, 2008 m.) (N-7). 19.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (2). 20.45 Kinomano užrašai. 21.00 Kino akademija. „Šeštadienio vakaras mažame mieste“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 22.45 „Balticum TV“ žinios. 23.00 „Kenedžiai“ (N-7). 0.00 „Daktarės dienoraštis“ (N-7).
7.00 Muz. drama „Gatvės šokiai“. 9.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 11.00 Drama „Kviečiame pas Railius“. 13.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pagrobimas“ (Prancūzija, JAV, D.Britanija, 2008 m.). 15.00 Karinė drama „Stebuklas prie Santa Anos“ (JAV, Italija, 2008 m.). 17.35 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“ (JAV, Indija, 2010 m.). 19.00 Fantastinė romantinė drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Fantastinė romantinė drama „Pabaisa“ (JAV, 2011 m.). 23.00 Romantinė nuotykių komedija „Sekso turas“ (JAV, 2008 m.). 1.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pavojingasis Bankokas“ (JAV, 2008 m.).
7.00 Humoro festivalis „Jūrmala 2011“. 7.50 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.45, 4.45 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.15 Rinkimai – 2012. 17.00, 1.55 „Suprasti. Atleisti“. 17.45 Susituokime. 18.50 Tegul kalba. 20.00, 23.45, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05 „Tėtušiai“. 22.20 Dok. f. „Olegas Jankovskis“. 23.35 Vakaro naujienos. 0.10 „Pirma klasė“ su Ivanu Ochlobystinu. 1.00 „Gynybos teisė“. 2.50 Komedija „Eilinio Dedovo vasara“. 3.55 „Tėtušiai“.
9.00 Televitrina. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Lokomotiv-Kuban“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Krasnye Krylja“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIV turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 17.15 Karaliaus taurė. „Caja Laboral“–„Lagun Aro GBC“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (lapkritis). 20.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gruodis). 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Juventus“. 23.15 Profesionalų boksas.
23
pirmadienis, vasario 27, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Howard knygą „Ponas Tobulybė“ ir Noros Roberts – „Kerėtoja“.
Linda Howard. „Ponas Tobulybė“. Koks turi būti tobulas vyras? Šį pikantišką klausimą svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo susibėgusios „Pas Ernį“. Aukštas tamsiaplaukis gražuolis? Supratingas ir geros širdies? Stiprus ir raumeningas? Įsiplieskia ginčas, gimsta ponui Tobulybei keliamų humoristinių reikalavimų sąrašas. Juokai baigiasi, kai sąrašas pakliūna į žiniasklaidos rankas ir žiauriai nužudoma viena iš sąrašo kūrėjų... Šis Lindos Howard romanas paslaptingas ir persunktas aistros! Šmaikštūs Semo ir Džeinės dialogai, kandžios replikos išties kelia pasigėrėjimą. „Ponas Tobulybė“ juokina, jaudina, pavergia, intriguoja – be abejo, tai vienas geriausių autorės kūrinių. Nora Roberts. „Kerėtoja“. „Donovanų šeima: paveldėtos galios“ keturlogijos pirma knyga. Ypatingų galių turinčios Morganos Donovan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas, garsus siaubo filmų scenaristas. Tiesa, to, kas nutinka susidūrus su Nešu, nepajėgia sutramdyti jokie kerai... Tik Nora Roberts galėjo sukurti įstabų pasakojimą apie Donovanų šeimą. Kerintys ir paslaptingi Donovanų palikuonys saugo iš kartos į kartą perduodamą paslaptį – paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų. Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 6 d.
Avinas (03 21–04 20). Gyvenimas atrodys nuostabus, net problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis dalyti patarimus, nes remsitės asmenine patirtimi. Tinkamai susidorosite su užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Asmeniniame gyvenime galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas naujas darbas. Palanki diena dirbti komandinį darbą. Beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma, tik tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų išlavintą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo sparčiai susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neverta pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės arba savo silpnybių. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų veiklai. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Jūsų psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų nesklandumų. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs ir galite būti šiek tiek irzlūs. Jūsų norai neatitiks galimybių, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Verčiau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokius įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare kils noras fantazuoti. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų. Brangus žmogus gali nepaisyti jūsų jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Orai
Šiandien rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Temperatūra bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Antradienį numatomi krituliai. Pajūryje stiprės pietų, pietvakarių vėjas. Naktį temperatūra bus 4–11 laipsnių šalčio, dieną svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.
Šiandien, vasario 27 d.
–2
0
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
0
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–3
Utena
–1
7.34 18.04 10.30
58-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 308 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4
kokteilis Ar tikrai niekas nepasikeitė? Praėjusią savaitę Mar ytė domėjosi prekybos alkoholiu suvarž ymais. Jai anokia čia paslaptis, kad ir įsigaliojus draud imui dal is bar ų bei restoranų nakt į toliau pardavinėja svaigiuosius gėrimus, kuriuos galima išsinešti. Tie sa, nuo sausio 1-osios tos įstaigos nak tį turi parduoti tik atidarytus alkoho linių gėrimų butel ius ir neleisti žmo nėms jo išsinešti. Tačiau prekybinin kai, atkimšę butelius, kamštelius pade da šalia, taip pabrėždami, kad pirkėjas pats sprendžia, kaip toliau elgtis. Nieko prieš dėl to neturinčiai Marytei tiesiog įdomu (jei kartais pačiai prireik tų), ar prekybininkai atkemša šampa no, atidaro alaus butelius, nes ten esan tis skystis putoja. „Pasitaiko atvejų, kai reikia šampano, o nustatytas prek ybos alkohol iu lai kas pasibaigęs. Tai ką aš dar ysiu su atk imštu šampano butel iu, kur į no rėčiau parsinešt i namo?“ – teiravosi moteris. Žinovas tvirt ina, kad niekas nepasi keitė. „Kam reikalinga ta alkoholinių gėrimų pardavimo parodija, – retoriškai klau sė vyriškis. – Patys alkoholinių gėrimų parduotuvių-barų savininkai juokiasi iš tokios pataisos. Kaip naktimis taksis tai su klientais važiavo apsipirkti alko holio, taip ir toliau važiuoja. Tik vienas kitas tok iose parduotuvėse-bar uose sėdi butel į alaus apsikabinęs, nes to kiam ir eiti nėra kur. O kiti nusiperka ir per duris lauk.“
Londonas +14 Madridas +19 Maskva –2 Minskas –2 Niujorkas +12 Oslas +4 Paryžius +12 Pekinas +7
Praha +5 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +31 Talinas –3 Tel Avivas +20 Tokijas +7 Varšuva +2
Vėjas
Vilnius
Marijampolė
–1
Alytus
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–2
–1
Vardai Gabrielius, Gabrielė, Fortūnatas, Gentvilas, Leandras, Skirmantė.
vasario 27-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-2
0
-2
-4
6
-3
0
+2
+2
10
0
+3
+1
+1
5
rytoj
trečiadienį
1807 m. gimė JAV poe tas Henr y Wadsworth Longfellow. 1814 m. Vienoje (Austri ja) įvyko 8-osios Ludwig van Beethoven simfoni jos premjera. 1900 m. įkurta Did žio sios Britan ijos leibor is tų partija. 1902 m. gimė JAV rašy tojas, Nobel io literatūri nės prem ijos laureatas John Steinbeck.
1932 m. Londone gimė aktorė Elizabeth Tay lor. Mirė 2011 m.
1950 m. gimė italų ma dų diz ainer is Franco Moschino. 1991 m. JAV prez iden tas George Bush paskel bė apie karo veiksmų su stabdymą ir nurodė Ira kui sąlygas, kurias įvyk džius būtų pasiektos pa liaubos. 2010 m. Čilėje per 8,8 balo žemės dreb ėjimą ir cunamį buvo sugriau ta daugybė namų, žuvo šimtai žmonių.
Pajūryje pasirodė pavasario šauklys Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Ornitologai jau džiūgauja išvydę pirmuosius pavasario šauklius – iš žiemojimo vietų sugrįžtančius paukščius. Vieversio dieną – vasa rio 24-ąją – Juodkrantėje pastebėti du į pajūrį sugrįžę vieversiai.
Vieversys – vienas pirmųjų iš šil tųjų kraštų sugrįžtančių paukščių. Buvo manoma, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. O jei jis
pasirodo vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. „Jau pastebėjome sugrįžusius kormoranus, pasidabinusius ves tuviniu rūbu. Apie du mėnesius šių paukščių galva būna padabinta baltomis plunksnomis. Vėliau jos pranyksta. Tai taip pat rodo be prasidedantį pavasarį“, – kalbė jo Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys. Kitą savaitgalį, kovo 4-ąją – Šv. Kazimiero ir Kovarnių dieną, paukščių stebėtojai laukia sugrįž tant daugelio sparnuočių.
Matėsi kovų žymės O Jolanta užjaučia tuos gyventojus, kurių pašonėje įsikūrusios tokios nak tinės alkoholio parduotuvės-barai. „Į darbą tenka eiti pro Taikos pr. 119A esančią naktinę parduotuvę, tai aną ryt buvo nemalonu lipti per kraujo kla nus. Juo buvo aptaškytas visas pėsčių jų takelis“, – apie šiurpų vaizdą papasa kojo moteris. Po tok ių vaizdų, anot Jolantos, kyla klausimas, ar tokios parduotuvės rei kalingos. Ženklas: šiemet vieversys grįžo laiku, tad pavasaris neturėtų susivė
linti.
Vytauto Jusio nuotr.
teleloto Nr. 829 2012 02 26 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 73 689 (1 x 73 689) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 16 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt Situacija: kai labai troškina, gali
nejučia išgerti daugiau, nei drau gai leidžia.
Linksmieji tirščiai Rytas – tai metas, kai beveik visi pavy di bedarbiams. Česka (397 719; netikiu, kad erelis nuo kiaulės skiriasi tik puslitriu degtinės)
§§ §§ 50 20 34 55 38 04 27 47 63 22 46 12 64 08 45 74 60 58 54 49 61 31 53 32 19 03 36 39 05 57 69 35 65 18 01 §§§ 33 44 15 24 41 §§ §§§ 10 37 66 17 67 §§§ §§§ §§§ 25 11 26 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Danutė Žičienė „Chevrolet Spark“ (TV) – Julius Seniuta
„Ford Fusion“ – 0114233 „Citroen C3“ – 0267589 1000 Lt – 0231687 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Juozas Bučelis iš Pabradės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Virginija Jonkauskienė iš Kretingos 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Raimonda Oleikinienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Alvydas Šmigelskis iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Ona Pajadienė iš Vilniaus
5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Artūras Paulauskis iš Jonavos 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Natalija Šeršniovienė iš Grigiškių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Janina Imenickaja iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Alvydas Kryžius iš Radviliškio 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Rasutė Va-
5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Viera Volkova iš Gargždų 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Jana Bagdonavičienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Lima Vilimienė iš Zarasų kvietimai į TV: 058*056, 059*566, 019*819
lentukienė iš Lazdijų 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 20 d.) – Sigutė Vaišvilienė iš Anykščių
Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt