TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės Liberalcentristai žarstosi kaltinimais koalicijos partne riams, bet skirtis neskubės. Lietuva 5p.
pirmadienis, vasario 27 d., 2012 m. Nr. 47 (1246)
„Achemos grupės“ likimas – paveldėtojų rankose. Ekonomika 9p.
diena.lt
Buvęs Italijos prem jeras S.Berlusconi gali džiaugtis – korupcijos bylą pa laidojo pats teismas. Pasaulis 12p.
Keturkojus veja iš turgaus Gyvūnų apsaugos entuziastai ragina uždrausti turguo se pardavinėti ke turkojus. Prekiau tojai tuo piktinasi ir sako, kad draudimo atveju gyvūnus tek tų užmigdyti.
1 Lt
Knygų mugė tapo vieta pakalbėti ir apie politiką, visuomenę, kultūrą, isto riją, socialinius reikalus. Vilniaus knygų mugės koordi natorė Milda Gembickienė
3p.
Miestas
4p.
Stintos Vilniaus nepasiekia Jau dvi savaitės, kai sost inės centre esančio Kalvarijų turgaus žuvies pav ilj one šviež ių agurkų kvap o neuž uosi. Šį specifi nį kvapą tur in čių tiek žvejų, tiek gurmanų trokš tamų žuvų turg uje nel iko tuomet, kai pajūryje buvo suorgan iz uotos stintų valg ymo šventės.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Nori uždrausti
Įvairiausiuose šalies turguose ne trukus gali nebelikti šuniukus ir kačiukus pardavinėjančių ar do vanojančių žmonių, o už tokią pre kybą bus galima sulaukti baudų. Tai tvirtina naujai įsteigta Lie tuvos gyvūnų teisių apsaugos or ganizacija (LGTAO), kuri skel bia kovą su neatsakingais naminių gyvūnų veisėjais. Organizacijos at stovai tikina sieksiantys, kad mū sų šalyje prekyba tokiais gyvūnais turgavietėse, pasitelkus skelbimus internete ar laikraščiuose, būtų uždrausta arba sugriežtintos jos sąlygos. Organizacija esą suvieni jo kvalifikuotus teisininkus ir kitus gyvūnų teisėms neabe jingus žmones.
2
Menas
15p.
M.A.M.A. pamiršo, T.Ė.T.Ė. pagyrė
Kaltinimai: gyvūnų teisių gynėjai siekia uždrausti gyvūnų prekybą turguje. Simono Švitros nuotr.
2
PirmADIENIS, vasario 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Keturkojus veja „Asmenys, užsiimantys 1 neatsakingu gyvūnų vei simu, o vėliau ir prekiaujantys jais
Kaina: Vilniuje šildymo kaina važiuoja tik aukštyn.
Vytauto Petriko nuotr.
Sostinėje nuo kovo šiluma ir vėl brangs Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės gyventojams nervus šią žiemą gadinančios šildymo kai nos nesiliauja augti. Nors sezonas artėja į pabaigą, o lauke šiek tiek šilčiau, kiekvieną mėnesį brangs tanti šiluma sutaupyti neleidžia.
Kad ir kaip norėtųsi, kad šildymo sezonas kuo greičiau baigtųsi, ki tą mėnesį pinigines dar teks pa tuštinti. Vilniaus šilumos varto tojams šiluma nuo kovo ir vėl šiek tiek pabrangs. Tiesa, nelabai žy miai – maždaug 0,8 proc. Sostinės savivaldybė informa vo, kad nuo kovo 1 d. vilniečiai už šilumą, tiekiamą bendrovės „Vilniaus energija“, mokės jau ne 29,65 cento už 1 kWh, kiek turėjo mokėti nuo vasario, o 29,87 cento.
Vilniuje kiekvieną kart peržiūrėta kai na stabiliai šiek tiek ūgteli, o Kaune šilumos kaina nuo kovo pradžios šiek tiek sumažės.
Toks augimas reiškia, kad už įprastai standartiniu laikomo 60 kv. m ploto buto šildymą teks mokėti keliais litais daugiau. Šiek tiek auga ir karšto vandens kaina. Kaip skelbia didžiausi Vil niaus šilumininkai, vandens kai na augs maždaug 0,5 proc., iki 20,99 lito už 1 kub. m. Nuo vasa rio ši kaina siekė 20,88 lito. Kaina vilniečiams kiekvieną mėnesį kinta, nes tokią tvarką yra numačiusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisi ja. Bendrovės „Vilniaus energija“ atstovų teigimu, kainos vartoto jams kyla dėl augančių dujų kai nų. Tai esą yra vienintelė kainų pokyčio priežastis. Dėl tokios tvarkos vilniečiai kiekvieną mėnesį moka vis di
desnę kainą už šilumą, tačiau jų taip nebaugina staigus didesnis kainų šuolis, kuris atsirastų įkai nius perskaičiuojant kur kas re čiau. Taip pat skelbiamos ir kitų ši lumą vilniečiams tiekiančių įmo nių paslaugų kainos. Bendrovės „Balterma“ šiluma kovą kainuos 30,06 cento už 1 kWh, karštas vanduo – 20,37 lito už 1 kub. m. Bendrovės „Vilniaus valda“ tie kiama šiluma kainuos 28,92 cento už 1 kWh, karštas vanduo – 20,78 lito už 1 kub. m. Tiesa, sostinės gyventojai su pavydu gali žvelgti į Kauno dau giabučių gyventojus. Vilniu je kiekvienąkart peržiūrėta kaina stabiliai šiek tiek ūgteli, o Kaune šilumos kaina nuo kovo pradžios šiek tiek sumažės. Nuo kovo pradžios Kauno gy ventojams šiek tiek sumažės ir ši lumos, ir karšto vandens kaina. 1 kWh šilumos laikinojoje sostinė je atpigs maždaug 1 proc. ir sieks 32,01 cento. „Vasario mėnesį galiojo 29,66 cento už 1 kWh (be PVM) šilu mos kaina. Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuo ko vo 1 d. sumažės dėl to, kad su mažėjo iš Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir perkamo kuro kainos“, – rašoma „Vilniaus energijos“ parnešime. Vienas karšto vandens kubinis metras kauniečiams atpigs maž daug 0,5 proc. Savo paslaugų kainas skelbia ir kitų didžiųjų šalies miestų ši lumininkai. Panevėžyje šilumos kaina taip pat auga, maždaug 0,9 proc. – iki 26,92 cento už 1 kWh, Šiauliuose – 0,8 proc., iki 30,23 cento už 1 kWh. Klaipėdoje nuo kovo kainos ne sikeis, liks tokios pat kaip vasarį: šilumos kaina – 27,95 cento už 1 kWh, karšto vandens – 22,73 li to už 1 kub. m. Šildymo sezonas Lietuvos mies tuose dažniausiai baigiasi antroje balandžio pusėje, tiksli data pri klauso nuo oro temperatūros. Dėl šios priežasties šildymas skirtin guose miestuose paprastai atjun giamas skirtingu metu.
turguose, dėdami skelbimus į in ternetą arba laikraščius dažniausiai siekia tik finansinės naudos. Tokių „veisėjų“ elgesys mūsų šalyje iki šiol yra praktiškai nekontroliuo jamas: gyvūnus jie laiko netinka momis sąlygomis, varžo jų laisves, skatina turėti vieną vadą po kitos. Norime, kad ši padėtis kuo greičiau pasikeistų, o augintinius įsigyjan tys žmonės suprastų, jog prisideda prie nesąžiningo elgesio su jais“, – sako LGTAO direktorė Brigita Ky mantaitė. Anot B.Kymantaitės, gyvūnų teisių privalu paisyti ne tik veisi mu užsiimantiems asmenims, bet ir įstaigoms, parduotuvėms, kurios įsileidžia tokius prekiautojus. Artimiausiu metu LGTAO pla nuoja kreiptis į visų šalies turgavie čių savininkus su prašymu užtik rinti, kad jų valdomose teritorijose būtų laikomasi prekybos naminiais gyvūnais taisyklių. Šios taisyklės patvirtintos 1999 m. Lietuvos Res publikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu. Kitu atveju, jeigu turgaviečių sa vininkai negali užtikrinti gyvūnų prekybai būtinų sąlygų – bus pra šoma tokią prekybą uždrausti. Teks užmigdyti?
Kalvarijų turguje nedideliais šu niukais prekiaujančios močiutės dienraščio žurnalistui sako iki šiol apie tokius gresiančius draudimus nieko negirdėjusios, tačiau aiški na, kad tokių sankcijų ketinantys imtis gyvūnų saugotojai negalvo ja nei apie žmones, nei apie namų neturėsiančius gyvūnus. „Galvojat, mes specialiai juos veisiam ir tada uždarbiaujam? Vi siška nesąmonė. Jei veistume, tai bent jau kokius veislinius šunis. Čia juk mišrūnai, atsitiktinai mano kalė atsivedė, aš net nežinojau. Tik ką man su jais dabar daryti? Čia dar bent kas nors nuperka, jei ne – pa dovanoju net. Ką siūlot? Užmigdyti šituos šuniukus?“ – rodydama ke lis delne telpančius mažylius pikti nosi pagyvenusi prekiautoja.
Pavojai: turguje parduodami gyvūnai kenčia šaltį, jų tyko ligos, nes dažnai
Moteris mano, kad uždrausti šią prekybą nori tik verslininkai, ku rie pragyvena iš brangių šunų vei simo. „Tai aišku, kad čia tie veisėjai susigalvojo. Pas juos šuo kainuo ja tūkstantį litų. Jiems, aišku, ir neapsimoka, kad čia atėję žmonės šuniuką išsirenka, nes pas juos pa skui už nežmoniškus pinigus ne perka. Yra buvę tokių, kad ateida vo akių draskyti. Bet perka žmonės ir paskui laimingai augina“, – kal ba močiutė. Skiepus pamiršta
Visi pardavinėjami šuniukai tu rėtų būti paskiepyti nuo kirminų, registruoti. Tačiau turguje tokia
tvarka negalioja. Šiems nedide liems šunyčiams belieka laukti ir tikėtis, kad juos globoti apsiims supratingi žmonės. Apie skiep us pirkėjų turg uje laukiančios prekiautojos negirdė jusios. „Argi tokius mažiukus rei kia skiepyti? Aš savo šuns iš vi so neskiepiju ir jis jau daug metų sveikas. Taigi nusipirks ir paskie pys. O kam registruoti, jei aš do vanoju?“ – į klausimus atsakinė ja moterys. Kuo daugiau klausimų kyla, tuo keistesnių atsakymų galima su laukti, o prekiautojos ima neri mauti. Pavyzdžiui – kokio am žiaus yra pardavinėjami gyvūnai? Kai kurie dar akių normaliai nepra
Grasinimai: prekiautojai keturkojais dėsto, kad uždraudus prekybą gyvūnais nieko kita neliktų, kaip tik juos
užmigdyti.
3
PirmADIENIS, vasario 27, 2012
miestas
4p.
A.Zuoko partiją papildys perbėgėliai.
iš turgaus
Knygų mugė ir vėl stebino Bukinistų skyriaus, kuriame buvo gali ma už nedi delę kainą nusipirkti įvairiausių senų kny gų, popu liarumas nustebino ir mus.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vakar pasibaigusi knygų mugė lan kytojų gausa labiausiai nustebino užsienio rašytojus, kurie Lietuvo je tokios meilės knygoms išvysti nesitikėjo. Vilniaus knygų mugės koordinatorė Milda Gembickienė (nuotr.) dienraščiui sakė sulauku si itin šiltų svečių atsiliepimų.
– Knygų mugė jau baigėsi. At rodė, kad visas dienas ji bu vo sausakimša. Ar ir vėl pa vyko pagerinti lankomumo rekordą? – Kol kas sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių ją aplankė, nes bilietai perkami ne vien mūsų, bet ir įvai rių bilietus pardavinėjančių įmo nių kasose. Tačiau iš to, ką matė me visas dienas mugėje, spėčiau, kad lankytojų bus atėję ne ma žiau nei pernai, kai iš viso mugę aplankė beveik 62 tūkst. žmonių. Skaičius artimiausiu metu pa tikslinsime ir paskelbsime, jie vi sus visada domina.
jie būna neskiepyti.
merkę šuniukai pristatomi kaip at sivesti prieš mėnesį. „Ko jūs čia klausinėjat? Neno rit – neimkit. Ir pasitraukit, tegul kiti pasižiūri! Pats su savo gyvū nu darykit, ką norit. O šituos vis tiek greit išsidalys ir susitvarkys, ką reikės“, – piktokai pokalbį bai gia šuniukų pardavėja.
Brigita Kymantaitė:
Asmenys, užsiiman tys neatsakingu gyvū nų veisimu, o vėliau ir prekiaujantys jais turguose, dažniausiai siekia tik finansinės naudos. Ką nusipirksi – nežinia
Kad ir kiek būtų pažeidimų, į vie toje nenustygstančius šunyčius dėmesį atkreipia kiekvienas praei vis. Pardavėjoms vos atidengus di deles kartonines dėžes išlindę šu niukai savo balsais tik ir prašo juos pasiimti ant rankų. Daugel is turgaus lank ytojų gyvūnėlius paglosto, nufotogra fuoja, pasiklausinėja apie jų tėvus,
Simono Švitros nuotr.
mamas, bet pasiimti globoti ne skuba. Tačiau perkant šunį turguje itin lengva apsišauti. Visi maži šuniu kai daugmaž panašūs, o štai užau gę gali labai nustebinti. Taip apsigavo vilnietė studentė Jūratė, prieš trejus metus turgu je tik už dešimt litų gavusi auginti vos akis pramerkusį šuniuką. „Man sakė, kad čia kažkoks de koratyvinis mažas šuo, kuris dide lis neaugs. Kad veislinis, aš nepa tikėjau, bet dabar mano šuo dydžio sulig veisliniu vokiečių aviganiu. Buvau apgauta, kad jo tėvai – ma ži šunys. Mažiukai jie visi panašūs, todėl apsigauti labai lengva“, – sa ko Jūratė. Daugelį pardavinėjamų šuniukų moterys iš tiesų pristato kaip būsiančius labai mažo ūgio, nes to kie augintiniai šiuo metu Lietuvo je populiariausi. Panašiai apsigauti nesunku ir perkant gyvūnėlį pagal skelbimą internete. Internetas – taip pat savotiškas turgus. Skelbimų apie dovanoja mus bei pigiai parduodamus šunis čia – tūkstančiai. Kai kurie gyvūnų šeimininkai už abejotinos kilmės šunį prašo net ir tūkstančio litų, o augintinį apibūdina kaip čempionų šeimos palikuonį. Žmonėms tokie prierašai daro įspūdį.
– Susidaro įspūdis, kad ši mu gė jau nebėra skirta vien kny goms. Įvairiausių renginių jo je buvo ne mažiau nei leidyklų stendų. – Iš tiesų taip ir yra. Žmonės čia ateina jau ne vien apžiūrėti knygų ir jų nusipirkti, bet ir sudalyvauti įvairiausiuose renginiuose. Jų šį met buvo keli šimtai. Knygų mu gė tapo vieta pakalbėti ir apie po litiką, visuomenę, kultūrą, istoriją, socialinius reikalus. Čia susitin kama su žymiais žmonėmis. Kny
gų pristatymuose kalbama ne vien apie pačias knygas. Žinoma, rengi nio karalienė vis dėlto yra knyga.
drauja pats rašytojas, atmosfe ra visai kita. Džiugu, kad autorių dalyvavo tiek daug.
– Kaip šių metų mugę įverti no lankytojai? Juk ne skaičiai, o jų atsiliepimai organizato riams svarbiausi. – Lankytojų nuomonę daugiau sia sužinome iš atsiliepimų kny gos, kurioje jie palieka savo įra šus. Džiugu, kad jiems patinka, skundų nėra, visi patenkinti ren giniu. Tai matosi ir iš to, kiek žmonių ne tik perka, bet ir daly vauja įvairiuose užsiėmimuose. Pernai kai kurios renginių salės dar buvo tuščios, o jau šiais me tais visos gausiai užpildytos. Tai irgi daug ką reiškia. Be to, žmo nės džiaugiasi galėdami matyti ne tik knygas, bet ir pačius jų au torius. Kai su skaitytojais ben-
– Ar žinomus užsienio rašyto jus stebino toks didelis lietu vių susidomėjimas knygomis? Kokių vertinimų išgirdote iš užsienio svečių? – Su jais turėjome atskirą va karą pabendrauti. Visi iki vie no sakė nesitikėję, kad Lietuvo je knygoms skiriama tiek daug dėmesio. Kalbėjausi su rašyto ju Robertu Rowlandu Smithu, ku ris atvyko iš Jungtinės Karalystės. Ten rengiama tarptautinė Londo no knygų mugė, kurioje dalyvau ja nepalyginti daugiau rašytojų ir leidyklų. Tačiau tai, kaip jis pats sakė, yra prekybinis renginys. Ten nėra tokios atmosferos, kokia su kurta Lietuvoje. Visiems svečiams tai kėlė didelį įspūdį ir žavėjo. Mū sų knygų mugė, anot užsienio ra šytojų, kai kuo panaši ir į užsienyje vykstančias, pavyzdžiui, Getebor go, muges.
Vilniaus knygų mugė Šių metų knygų mugėje prisistatė riais iš Jungt in ių Valst ijų, Izrael io, 250 leidybos įmonių iš devynių ša Kroat ij os, Rus ij os, Lenk ij os, Jung lių. Nuo ketv irtad ien io iki sekma tinės Karalystės, Prancūz ij os ir kt. dien io vyk usioje mugėje buvo 378 Reng inyj e lankės i buvęs Lenk ij os reng in iai, daug iausia jų – per 100 – prez id ent as Aleks and er is Kwaś niewsk is, kur is su kadenc iją bai surengta šeštadienį. Taip pat vyko susit ik imai su auto gus iu Liet uvos prez ident u Valdu riais, diskusijos, filmų peržiūros, me Adamk um i disk ut avo apie prez i no parodos, apdovanojimai, koncer dento pareig as. tai, spektakl iai, Mairon io metams skirti reng iniai, veikė kūrybinė stu dija „Tu gal i sukurti knygą“. Knygų mugėje šiais metais sureng ta bene 20 įvair ių reng in ių ir sus i tik imų su žinom ais užs ien io auto
Kita ryšk i mugės viešn ia – lietuv ių kilmės amerik ietė rašytoja Rūta Še pet ys. Mugėje buvo pristat ytas jos romanas apie liet uv ių tremt in ius „Tarp pilkų debesų“, pelnęs Prancū zijos literatūros apdovanojimą.
– Šiemet knygų mugėje buvo galima rasti ir seniai išleistų bei iš rankų į rankas keliavu sių knygų. Ar tokia naujovė pasiteisino? – Iš tiesų šiemet labai daug nau jovių neįdiegėme. Tačiau bukinistų skyriaus, kuriame buvo galima už nedidelę kainą nusipirkti įvairiau sių senų, jau naudotų, knygų, ap žiūrėti didžiulius jų archyvus, po puliarumas nustebino ir mus. Ši salė visą laiką buvo pilna, žmo nėms ji labai patiko.
Dovanoja gyvūnus Jei nenor ite už aug int inį mokėt i ke lių šimtų ar net tūkstanč ių litų, šei mos draugo gal ite paieškot i įvair iau siose nam in ių gyvūnų prieg laudo se. Pav yzdž iui, šunį arba katę vis a da gal ima pas iimt i iš sav ivaldybės įmonei „Grinda“ prik laus anč ios gy vūnų prieg laudos. Ties a, tikėt is čia rast i gyvūnų jaun ikl ių neverta.
Šeim in inkų pamest inuk ams ieško ir kel ios šal ies vieš os ios įstaig os, pav yzdž iui, „Pif as“, „Lesė“, „Penk ta koj a“. Jos e laikom i gyvūn ai daž niaus iai jau būna sul aukę įstaigų darb uotojų meilės, tad prie nau jų šeim in inkų prip rant a lengv iau, nep at ir ia did el io stres o ir neb ij o žmon ių.
Atmosfera: Vilniaus knygų mugė išsiskiria ypatinga dvasia – kūryba čia užgožia verslą.
Simono Švitros nuotr.
4
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
RuoÂnius keiÂÄ?ia ĹŤdÂros IndÂrÄ— PepÂceÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ— i.pepceviciute@diena.lt
UĹžuÂpyÂje ĹĄalÂÄ?io neÂbiÂjanÂtys enÂtu ziasÂtai suÂrenÂgÄ— ĹžaisÂminÂgÄ… ĹĄvenÂtÄ™ – ĹĄoÂko ÄŻ leÂdiÂnÄ™ VilÂniÄ….
ViÂsi, kuÂriems mauÂdyÂnÄ—s leÂdiÂniaÂme vanÂdeÂnyÂje – kĹŤÂno ir sieÂlos atÂgaiÂva, buÂvo kvieÂÄ?iaÂmi praÄ—ÂjuÂsio penkÂta dieÂnio vaÂkaÂrÄ… atÂvykÂti prie srauÂnio sios VilÂnios ir ÄŻsiÂlieÂti ÄŻ vaÂdiÂnaÂmĹłÂjĹł ĹŤdÂrĹł, ruoÂniĹł bei beÂbrĹł bĹŤÂrÄŻ. Prie „UĹžuÂpio meÂno inÂkuÂbaÂto riaus“ ĹĄeÂĹĄios ĹŤdÂros ĹĄoÂko ÄŻ leÂdiÂnÄ™ upÄ™. „VisÂkas praÂsiÂdÄ—Âjo nuo to, kad praÄ—ÂjuÂsÄŻ saÂvaitÂgaÂlÄŻ daÂlyÂvaÂvau ĹĄvenÂ
tÄ—Âje „PaÂlanÂgos ruoÂniai 2012“. IĹĄÂsi mauÂdĹžiau jĹŤÂroÂje, paÂtiÂko. ÄŽvyÂko tarÂsi toÂkios laÂĹžyÂbos. „FaÂceÂbooÂke“ pa skelÂbiau: jei maÂno ÄŻraÂĹĄÄ… „YouÂtuÂbe“ perÂĹžiĹŤÂrÄ—s 500 karÂtĹł, paÂsiÂĹžaÂdu iĹĄÂ siÂmauÂdyÂti VilÂnioÂje“, – saÂkÄ— iĹĄ van dens iĹĄÂliÂpÄ™s PatÂriÂkas BalÂsys. VyÂras teiÂgÄ—, kad svarÂbiauÂsia, jog atÂsiÂraÂdo bendÂraÂminÂÄ?iĹł. O mauÂdyÂnÄ—s ĹĄalÂtaÂme vanÂdeÂnyÂje jam nÄ—Âra diÂdeÂlÄ— nauÂjieÂna, nes anksÂtyÂvÄ… paÂvaÂsaÂrÄŻ prausÂdaÂvoÂsi snieÂgu. „TikÂrai neÂĹĄalÂta“, – ĹĄypÂso daÂmaÂsis tiÂkiÂno enÂtuÂziasÂtas. DaÂlyÂviai praÂsiÂtaÂrÄ—, jog noÂrÄ—ÂtĹł ĹĄÄŻ renÂgiÂnÄŻ paÂversÂti traÂdiÂciÂja – kad paÂskuÂtiÂnis vaÂsaÂrio penkÂtaÂdieÂnis tapÂtĹł UĹžuÂpio ĹŤdÂrĹł mauÂdyÂnÄ—Âmis.
PaÂjĹŤÂrio stinÂtĹł ĹĄvenÂtÄ—s suÂĹžaÂvÄ—Âti paÂnoÂroÂte ĹĄiĹł ne diÂdeÂliĹł ĹžuÂveÂliĹł paÂraÂgauÂti ir sos tiÂnÄ—Âje? NesÂkuÂbÄ—Â kiÂte – stinÂtos dau geÂlio miesÂto tur gaÂvieÂÄ?iĹł neÂpaÂsie kia.
„„Deficitas: ĹĄiuo meÂtu KalÂvaÂriÂjĹł turÂguÂje gaÂli nuÂsiÂpirkÂti ÄŻvaiÂriauÂsiĹł ĹĄvieÂĹžiĹł ĹžuÂ
vĹł, bet poÂpuÂliaÂriĹłÂjĹł stinÂtĹł nÄ—Âra.
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
StinÂtos VilÂniaus turÂgĹł neÂpaÂsieÂkia MaÂtas MikÂneÂviÂÄ?ius
m.miknevicius@diena.lt
„„SieÂkis: jei atÂsiÂras dauÂgiau bendÂraÂminÂÄ?iĹł, ĹŤdÂrĹł mauÂdyÂnÄ—s VilÂnioÂje gaÂli
tapÂti traÂdiÂciÂnÄ—s.
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
Mieste – varvekliĹł ĹĄalinimo darbai Jonas Bujakauskas Sniego sankaupas ir varveklius nuo daugiabuÄ?iĹł stogĹł ĹĄalinantys „City Service“ specialistai praĹĄo gyventojĹł padÄ—ti jiems atlikti savo darbÄ… – patraukti prie namĹł su varvekliais ar sniego gĹŤburiais esanÄ?ius automobilius, nestatyti jĹł specialia juosta aptvertose vietose, virĹĄ kuriĹł yra susikaupÄ™ sniego ar varvekliĹł. Ne vietoje palikti automobiliai neleidĹžia specialistams atlikti darbĹł.
„Orams vÄ—l ĹĄiek tiek atĹĄalus, varvekliĹł ant stogĹł pagausÄ—jo. Taip pat prognozuojamas sniegas, tam taip pat ruoĹĄiamÄ—s“, – sakÄ— ArĹŤnas Kubilius, Vilniaus regiono vadovas. Pasak A.Kubiliaus, varvekliai ĹĄalinami siekiant uĹžtikrinti saugumÄ… – sniego gĹŤburiai bei varvekliai kelia pavojĹł automobiliams ir praeiviams. Laiku nepaĹĄalin-
tas sniegas taip pat gali pakenkti stogo konstrukcijai, ypaÄ? jei stogas nenaujas. „Labai svarbu problemas paĹĄalinti laiku. Po sniego sankaupomis ar varvekliais palikti automobiliai neleidĹžia mums laiku atlikti savo darbo – specialia ÄŻranga apsiginklavusiems specialistams tenka ieĹĄkoti automobiliĹł savininkĹł. Labai praĹĄome gyventojĹł paisyti ant automobiliĹł paliekamĹł informaciniĹł skelbimĹł ir sudaryti sÄ…lygas laiku paĹĄalinti varveklius“, – aiĹĄkino A.Kubilius Kad ant stogĹł neliktĹł sniego gĹŤburiĹł ir varvekliĹł, Vilniuje kasdien darbuojasi apie 20 specialistĹł. DaĹžniausiai darbai atliekami naudojant autobokĹĄtelius, bet tam tikrais atvejais tenka ÄŻ pagalbÄ… pasitelkti specialistus – aukĹĄtalipius darbuotojus – ir valymo darbus atlikti stovint ant staÄ?iĹł ĹĄlaitiniĹł stogĹł. Kasdien Vilniuje nuvaloma daugiau kaip 20 stogĹł.
ď Ž Tempai: XN`QVR[ CVY[VbWR [bcNY\ZN QNbTVNb XNV] `a\TĂş
4RQVZV[\ /N_ab X\` [b\a_
Jau dvi saÂvaiÂtÄ—s, kai VilÂniaus cent re esanÂÄ?io KalÂvaÂriÂjĹł turÂgaus Ĺžu vies paÂvilÂjoÂne ĹĄvieÂĹžiĹł agurÂkĹł kva po neuÂĹžuoÂsi. Ĺ ÄŻ speÂciÂfiÂnÄŻ kvaÂpÄ… tuÂrinÂÄ?iĹł tiek ĹžveÂjĹł, tiek gurÂma nĹł trokĹĄÂtaÂmĹł ĹžuÂvĹł turÂguÂje neÂliÂko tuoÂmet, kai paÂjĹŤÂryÂje buÂvo suorÂga niÂzuoÂtos stinÂtĹł valÂgyÂmo ĹĄvenÂtÄ—s. TurÂgaÂvieÂtÄ—Âje sekÂmaÂdieÂnio ryÂtÄ… preÂkyÂbiÂninÂkai ĹžuÂviÂmi, paÂklausÂti, kur iĹĄ preÂkysÂtaÂliĹł dinÂgo stinÂtos, tik gĹŤĹžÂÄ?ioÂjo peÂÄ?iais ir saÂkÄ— esan tys ne maÂĹžiau nuÂsiÂvyÂlÄ™ nei keÂlios deÂĹĄimÂtys bĹŤÂtent ĹĄiĹł ĹžuÂvĹł kasÂdien ÄŻ turÂgĹł nuÂsiÂpirkÂti uĹžÂsuÂkanÂÄ?iĹł vil nieÂÄ?iĹł. „Juk ĹžiÂnoÂte, kas ten prie jĹŤÂros vyksÂta. Kam jiems veĹžÂti Ä?ia, jei ten viÂsas suÂvalÂgo. O ĹĄiaip paÂste bÄ—ÂjoÂme, kad kaip tik po tos stinÂtĹł ĹĄvenÂtÄ—s PaÂlanÂgoÂje laÂbai paÂdauÂgÄ—Â jo noÂrinÂÄ?iĹł jĹł nuÂsiÂpirkÂti ir Vil niuÂje, bet neÂtuÂriÂme. NeÂveÂĹža. Ve Şa iĹĄ KlaiÂpÄ—Âdos plekĹĄÂniĹł, menÂkiĹł, starÂkiĹł, kuoÂjĹł, bet stinÂtĹł ne. SaÂko, kad neapÂsiÂmoÂka“, – kalÂbÄ—Âjo vie nas iĹĄ preÂkiauÂtoÂjĹł. Jo teiÂgiÂmu, stinÂtos toÂliÂmesÂniuoÂ
se nuo jĹŤÂros miesÂtuoÂse taip smar kiai iĹĄÂpoÂpuÂliaÂrÄ—Âjo tik paÂstaÂraiÂsiais meÂtais. Prie to laÂbiauÂsiai esÄ… pri siÂdÄ—Âjo teÂleÂviÂziÂja. „AnksÂÄ?iau nieÂkas jĹł neÂpirkÂda vo, nes ĹžmoÂnÄ—ms atÂroÂdyÂdaÂvo la bai maÂĹžos, neÂgraÂĹžios, saÂkyÂdaÂvo, kad mÄ—Âsos joÂse maÂĹžai. Be to, stin tos nÄ—Âra laÂbai piÂgios. PirkÂti atei daÂvo tik jau ĹžiÂnanÂtys, ko ta ĹžuÂvis verÂta. DaÂbar viÂsi perÂka maÂsiĹĄÂkai. Kai keÂleÂrius meÂtus iĹĄ eiÂlÄ—s jas ro do per ĹžiÂniĹł laiÂdas, MaÂrius KorÂsa kas maÂrioÂse gauÂdo, dar ir laikÂraĹĄÂ Ä?iai paÂraÂĹĄo, kaÂda jos KlaiÂpÄ—ÂdoÂje ÄŻ maÂrias atÂplauÂkia, tai rekÂlaÂmos jai neÂtrĹŤksÂta“, – saÂko vyÂras. TieÂsa, keÂlios deÂĹĄimÂtys ĹĄiĹł ĹžuÂvĹł turÂguÂje vis dÄ—lÂto buÂvo, taÂÄ?iau jos neÂĹĄvieÂĹžios, suÂĹĄaÂluÂsios ÄŻ leÂdÄ… ir kai nuoÂja keÂlis karÂtus piÂgiau uĹž ĹĄvie Şias. StinÂtĹł dienÂraĹĄÂÄ?io ĹžurÂnaÂlisÂtui neÂpaÂvyÂko rasÂti ir keÂliuoÂse paÂÄ?iuo se diÂdĹžiauÂsiuoÂse sosÂtiÂnÄ—s preÂkyÂbos centÂruoÂse. VieÂninÂteÂlÄ— vieÂta sosÂti nÄ—Âje, kur paÂvyÂko pieÂtums nuÂsi pirkÂti kiÂlogÂraÂmÄ… stinÂtĹł, buÂvo Ha lÄ—s turÂgus. TieÂsa, ĹĄios ĹžuÂvys Ä?ia buÂvo branÂgesÂnÄ—s nei ÄŻprasÂta – po 15–17 liÂtĹł uĹž kiÂlogÂraÂmÄ….
15–17
liÂtĹł
kainavo kilogramas stintĹł HalÄ—s turguje. NeÂraÂdÄ™ stinÂtĹł vilÂnieÂÄ?iai iĹĄ Ĺžu vies paÂvilÂjoÂno daĹžÂniauÂsiai iĹĄ kar to neÂpaÂbÄ—Âga ir nuÂsiÂperÂka kiÂtĹł Ĺžu vĹł. Kaip nieÂkad daug ĹĄiuo meÂtu turÂguÂje BalÂtiÂjos jĹŤÂroÂje suÂgauÂtĹł plekĹĄÂniĹł. Jos, beÂje, gurÂmaÂnĹł itin verÂtiÂnaÂmos ir yra laÂbai piÂgios – kiÂlogÂraÂmas ĹĄiĹł plokĹĄÂÄ?iĹł ĹžuÂvĹł kai nuoÂja tik 4–5 liÂtus. TieÂsa, preÂky biÂninÂkai saÂko, kad plekĹĄÂnÄ—s, kaip ir stinÂtos, pirÂkÄ—Âjams daĹžÂnai atÂroÂdo neÂmÄ—ÂsinÂgos, bet tai neÂtieÂsa. PerÂkaÂmos ir kiÂtos ĹžyÂvys. Ki logÂraÂmas lyÂdeÂkĹł kaiÂnuoÂja maŞ daug 14 liÂtĹł, starÂkiĹł – 17. TurÂguÂje itin gauÂsu tvenÂkiÂniuoÂse auÂgiÂna mĹł vaiÂvoÂrykĹĄÂtiÂniĹł upÄ—ÂtaÂkiĹł, kar piĹł ir paÂnaÂĹĄaus ÄŻ jĹł skoÂnio amĹŤÂrĹł bei plaÂÄ?iaÂkakÂÄ?iĹł.
MeÂro parÂtiÂjÄ… paÂpilÂdys perÂbÄ—ÂgÄ—Âliai SosÂtiÂnÄ—s vaÂdoÂvo ArÂtĹŤÂro ZuoÂko va doÂvauÂjaÂma parÂtiÂja „TÄ—ÂvyÂnÄ—s atÂgi miÂmas ir perÂspekÂtyÂva“ (TAIP) su siÂdoÂmÄ—Âjo buÂvÄ™ KrikĹĄÂÄ?ioÂniĹł parÂti jos naÂriai DoÂnalÂda MeiÂĹžeÂlyÂtÄ—-Svi lieÂnÄ— ir LiÂgiÂtas KerÂnaÂgis.
D.MeiÂĹžeÂlyÂtÄ—-SviÂlieÂnÄ— saÂkÄ— ofi ciaÂliai KrikĹĄÂÄ?ioÂniĹł parÂtiÂjÄ… paÂliÂku si pernai lapkÂriÂÄ?io 11 d. NetÂruÂkus ji uĹžÂpilÂdÄ— TAIP steiÂgÄ—Âjo anÂkeÂtÄ…. „NeÂĹžiÂnoÂjau, ar jÄ… paÂnauÂdoÂjo, bet tikÂrai uĹžÂpilÂdĹžiau steiÂgÄ—Âjo anÂkeÂtą“, – saÂkÄ— parÂlaÂmenÂtaÂrÄ—, paÂklausÂta, ar yra TAIP naÂrÄ—. D.MeiÂĹžeÂlyÂtÄ—-Svi lieÂnÄ— teiÂgÄ—, kad paÂlikÂti KrikĹĄÂÄ?ioÂniĹł parÂtiÂjÄ… ji apÂsiÂsprenÂdÄ—, kai paÂma tÄ—, kaip KaÂtaÂliÂkĹł baĹžÂnyÂÄ?ia elÂgÄ—Â si svarsÂtant AlÂkoÂhoÂlio kontÂroÂlÄ—s ÄŻstaÂtyÂmo paÂtaiÂsas. Be to, ji tvirÂti no viÂsuoÂmet laÂbiau simÂpaÂtiÂzaÂvu si liÂbeÂraÂlioms jÄ—Âgoms. SauÂsÄŻ ekspÂremÂjeÂro GeÂdiÂmiÂno VagÂnoÂriaus vaÂdoÂvauÂjaÂmÄ… KrikĹĄÂ
Ä?ioÂniĹł parÂtiÂjÄ… paÂliÂko SeiÂmo AnÂti koÂrupÂciÂjos koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkas L.KerÂnaÂgis. Jis teiÂgÄ—, kad toÂkiam sprenÂdiÂmui iĹĄ daÂlies ÄŻtaÂkos tuÂrÄ—Â jo perÂneÂlyg glauÂdĹŤs „BaĹžÂnyÂÄ?ios ir poÂliÂtiÂkos ryÂĹĄiai“. „KiÂta verÂtus, saÂvÄ™s ĹĄioÂje parÂti joÂje neÂbeÂmaÂtau“, – aiĹĄÂkiÂno L.Ker naÂgis ir priÂdĹŤÂrÄ—, kad buÂvuÂsius parÂtiÂjos koÂleÂgas, G.VagÂnoÂriĹł la bai gerÂbiÄ…s. SeiÂmo naÂrys tiÂkiÂno dar neÂĹžiÂnÄ…s, su koÂkia poÂliÂtiÂne jÄ—Âga daÂlyÂvau siÄ…s parÂlaÂmenÂto rinÂkiÂmuoÂse ru deÂnÄŻ, bet priÂsiÂpaÂĹžiÂno bendÂrauÂjÄ…s su TAIP lyÂdeÂriais. „Esu uĹž poÂliÂti kÄ…, kuÂri gaÂli visÂkÄ… apÂversÂti aukĹĄÂ tyn koÂjoÂmis, uĹž ryĹžÂtinÂgÄ… poÂliÂtiÂkÄ…. O tam reiÂkia jauÂno, ryĹžÂtinÂgo vaÂdo vo“, – kalÂbÄ—Âjo L.KerÂnaÂgis. IĹĄ parÂtiÂjos paÂsiÂtrauÂkÄ™ parÂlaÂmen taÂrai liÂko dirbÂti SeiÂmo KrikĹĄÂÄ?ioÂniĹł parÂtiÂjos frakÂciÂjoÂje. BNS inf.
„„GerÂb Ä—Âj a: D.MeiÂĹžeÂlyÂtÄ—-SviÂlieÂnÄ—
priÂsiÂpaÂŞįsÂta liÂbeÂraÂlioms jÄ—Âgoms simÂpaÂtiÂzuoÂjanÂti laÂbiau nei krikĹĄÂ Ä?ioÂniĹĄÂkoms. GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
5
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
lietuva
Politikai skleidžia sąmokslo teorijas Liberalcentristai sa ko, kad konserva toriai – ne jų sąjun gininkai, o priešai, nes pulti vidaus rei kalų ministrą rengė si iš anksto, tampė už virvučių Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybę, o dabar politikuoja.
Tandemas: liberalcentristai A.Čaplikas ir A.Valinskas prieš Seimo rinkimus praregėjo ir pamatė, kad koalicijos partneriai konservatoriai nepati
kimi. Tačiau iš koalicijos LiCS nesitrauks.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Dėkojo saugumo pareigūnams
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovai yra pasirengę dėkoti tik įžvalgiems saugumo darbuotojams ir Prezidentei, kurie suprato prem jero partijos užmojus. Galima numanyti, kad LiCS į Vy riausybę deleguoto ministro Rai mundo Palaičio galvą išgelbėjo tik laiku jam pateikta Valstybės sau gumo departamento (VSD) pažyma apie jau atleistus FNTT vadovus. Jei pažymos nebūtų buvę, R.Palai tis Vyriausybėje jau greičiausiai ne bedirbtų. Tai savaitgalį partijos na riams įrodinėjo LiCS pirmininkas Algis Čaplikas. Jis skelbė, kad Seime kilęs sujudimas dėl FNTT vadovy bės atleidimo – tai Andriaus Kubi liaus vadovaujamos Tėvynės Sąjun gos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąmokslas. „Mums tiesiog dar kartą pasise kė, kad VSD pažymą davė ne pagal jų (konservatorių – red. past.) pla ną. Jeigu tos pažymos nebūtų bu vę – mašina jau važiavo: straipsniai spaudoje, apimantys tris–penkis puslapius, fiziškai neparašomi per
vieną dieną. Jei VSD būtų pažymą parašęs po savaitės, šiandien R.Pa laitis būtų apipiltas nuo galvos iki kojų purvu ir būtų pasakyta, kad šitas ministras spręsti tokių klausi mų nebegali“, – taip dėl FNTT va dovybės kilusį politinį erzelį parti jos tarybai aiškino A.Čaplikas. Politikas taip kalbėjo apie VSD pa žymą, kurioje pateikta informaci ja R.Palaičiui esą ir suteikė pagrindą atleisti FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Kliuvo Seimo pirmininkei
Vis dėlto daugiausia konservato riams kliuvo nuo liberalcentris tų partijos vicepirmininko Arūno Valinsko. Buvęs Seimo pirminin kas suvažiavimo delegatams pa žėrė net kelias sąmokslo teorijas. A.Valinskas įtikinėjo, esą atleisti FNTT vadovai – V.Gailius ir V.Gir žadas – tebuvo konservatorių ma rionetės, tarnavusios vien A.Kubi liaus partijos interesams. „Jie buvo jų interesų dengimo stogas. Iš pa tikimų šaltinių žinau, kad kai ku riems FNTT darbuotojams, iš jų – ir pavaduotojui V.Giržadui, prieš rinkimus buvo duotas nurodymas rinkti kompromituojančią medžia
Komentaras
Antanas Kulakauskas Politologas
L
iberalcentr istai, skelbdam i tokius pareiškimus ir kriti kuodami savo koalicijos par tnerius konservatorius, man regis, tiesiog teisinasi dėl situacijos, dėl kurios kalti jie patys. Logiškai mąstant, patiems liberalcentristams šis dėl FNTT vadovų atleidimo kilęs skandalas papil domų balsų tikrai nepridės. Netgi prie šingai – jiems nuo to tik blogiau. A.Čapliko partija naudojasi proga opo
nuot i koal icijos part ner iams konser vatoriams, o šie negali nieko padaryti: dabar, prieš rinkimus, didžiausiai val dančiajai partijai pyktis su liberalcent ristais nebūtų naudinga, nes konser vatoriai tiesiog neturi alternatyvų. Be to, prisiminkime, liberalcentristai pa našiai elgėsi ir kažkada būdami koali cijoje su socialdemokratais. Premjero part ija nenor i, kad subyrė tų Vyriausybė, – juk, iš koalicijos pasi traukus liberalcentristams, konserva toriams paramos tektų ieškoti Seimo opozicijoje. Jei iš koal icijos liberalcentr istai vis dėlto pasitrauktų, vienintelė valdan čiųjų išeitis būtų ieškoti paramos tarp socialdemokratų – kad šie palaikytų mažumos Vyriausybę. Tokia Vyriau sybė iki rinkimų, kurie vyks rudenį, tik vegetuotų ir jokių rimtesnių sprendi mų priimti negalėtų.
gą daugiausia apie socialdemokra tus. Na, jeigu pasitaikys – ir apie mus, ir apie visus kitus“, – drą siais pareiškimais svaidėsi A.Čap liko pavaduotojas.
Raimundas Palaitis:
Prezidentė ne ma ne parėmė – parėmė sprendimą, parėmė veiksmą. A.Valinskas nepraleido progos įgelti ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Buvęs parlamento va dovas dėstė sąmokslo teoriją, esą prieš „Snoro“ nacionalizaciją pi nigus iš šio banko atsiėmė ir I.De gutienės vyro vadovaujamos San tariškių klinikos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Bjaurus šmeižtas“, – taip į par lamentaro teiginius išsyk sureaga vo ir I.Degutienės atstovai, ir kon servatorių atstovai Seime. A.Čaplikas čia pat tikino, kad, nepaisydami piktų konservatorių užmojų, liberalcentristai nori ir ga li dirbti koalicijoje, tačiau konser vatoriai turėtų apsispręsti, ar nori dirbti, ar vis dėlto rengtis artėjan tiems rinkimams. Baksnoja į Prezidentę
„Supratau, kad prasidėjo rinki mai“, – susirinkusiems delegatams prisipažino vienas pagrindinių FNTT skandalo herojų vidaus rei kalų ministras R.Palaitis. – Rinki mai prasidėjo visu pajėgumu. Pra sidėjo būtent tada, kai pareigūnai buvo atleisti iš pareigų. Didžiausia koalicijos partija pakėlė visas savo pajėgas.“
R.Palaitis partijos tarybos na riams vardijo ir konservatorius pa laikančias žiniasklaidos priemones, tačiau čia pat prisipažino vis dar ne suprantąs, kodėl A.Kubiliaus partija taip gina atleistą FNTT vadovybę. „Kodėl didžioji partija taip inten syviai pakėlė visas savo pajėgas, lie ka neatsakytas klausimas. Nujausti galima, bet tą nuojautą reikia pasi likti sau. Aš manau, kad artimiau siu metu tai gali išryškėti“, – užuo minomis kalbėjo R.Palaitis Ministras nepraleido progos par tijos kolegoms priminti, kad už jo nugaros – pati Prezidentė D.Gry bauskaitė, tad jis dėl savo sprendi mo gali jaustis ramus: „Prezidentė ne mane parėmė – parėmė spren dimą, parėmė veiksmą. Ir pasakė, kad pareigūnai, praradę pasitikė jimą, neturėtų vadovauti tokioms institucijoms kaip FNTT.“
2012 m. vasario 29 d., trečiadienį, 10 val., LR žemės ūkio ministerijos 537 salėje (Gedimino pr. 19 / Lelevelio g. 6, Vilnius), LR žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą
PARAMA DALYVAUJANTIEMS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS PRIEMONĘ „DALYVAVIMAS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE“ Renginį ves Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius, Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė, Kulinarinio paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė ir kiti specialistai. Seminare kviečiami dalyvauti smulkieji duonos gamintojai ir visi, kuriems aktuali šio seminaro tema. Seminaras nemokamas. Užs. 910965 Trukmė: apie 3 val.
6
pirmadienis, vasario 27, 2012
nuomonės
Lietuva ir Lenkija turi megzti dialogą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L
Baltijos triumviratas Valentinas Beržiūnas
L
iet uvos, Latv ijos ir Bal tar usijos sąjunga? Pas varst yk ime – verta dė mesio tok ia idėja ar ne? Kuo būtų grįstas bendradarbiavi mas? Geopolitiškai Latvijai ir Lie tuvai svarbu, kad kaimynė Bal tar usija nel inkt ų Rusijos pusėn. Baltar usijai Rusijos įtakos aug i mas – pavojingas, todėl Minsk ui būt ina ES nar ių Latvijos ir Lietu vos parama.
Energetinė priklauso mybė – visų trijų valsty bių Achilo kulnas. Sąjunga išs pręst ų du galvos ū kius – Rusijos ir Lenk ijos. Varšu vai bei Maskvai būtų sunku kal bėt is su trimis sostinėmis iš kar to. Lietuvai, Latv ijai būt ų paran ku kalbėtis su Lenkija ir Rusija ES lygmeniu, o dvišaliu lygmeniu iš naudoti Minsko svertą. O Baltaru sijai būtų palank iau dvišaliu lyg men iu tart is su Rusija išnaudo jant ES svertą. Kar in iu pož iūr iu akt ual iaus ias Baltarusijos įtrauk imas į Balt ijos šalių įtakos sferą – Lietuvai dėl eg zistencinio pavojaus mūsų šalies saugumui. Liet uvos, Latv ijos ir Balt ar us i jos ekonom in į bendradarbiav i mą suaktyvinti turėtų pasitikėji mu grįstas politinis klimatas. Bal tarusijai parankus veiksnys – ES ekonom ikos ir technolog ijų po tencialas, ES (Lietuvai ir Latvijai) – Baltar usijos rinka ir pramonės potencialas. Kitaip tariant, Lietuvos ir Latvijos pozicija Briuselyje turi atspindėti Baltarusijos įtrauk imo į ES įtakos sferą tikslą, tiesa, veikiant realaus poveik io svertais, t. y. ekonom i niais ir energetiniais. Energet inė prik lausomybė – vi sų trijų valstybių Achilo kulnas. Jei Baltar usija, Latv ija ir Lietuva veiks ne išvien, energetikos pro jektai neįg is realaus pag rindo ir, blog iausia, prik lausys nuo politi nių procesų kiekvienoje iš šalių, kur iuos, deja, gal ima nesunk iai paveikti iš išorės. Pirmiausia, skat int inas Lietuvos
ir Latv ijos bendradarbiav imas statant reg ionin į suskystintų du jų terminalą. Kodėl? Pirma – sta tybos sąnaudos. Antra – šio svar baus projekto realizavimo klausi mas. Reg ion in is term inalas leis tų visoms trims valstybėms, ne priklausomai nuo vidinių intrigų, įgyvendinti rentabilų projektą ir tada po lyg iai valdyt i term ina lą. Tiesa, svarbu, kad reg ion in io term inalo, su juo susijusių dujo tak ių ir saugyklų valdymas būtų sutelktas tik valstybių vyriausy bių rankose. Kol kas vangus Rygos ir Vilniaus bendrad arbiav imas šiuo klau simu kvepia „skaldyk ir valdyk“ taktika. Kitas klausimas – latv ių akcen tuojamas Lenk ijos ir Liet uvos bei Latv ijos dujot ak ių sujung i mas. Šiuo klaus imu Rygos pa rama Viln iui – svarbi kalbant su Varšuva ES lygmen iu. Vamzdy nas, pabrėžt ina, šimtu procent ų kontroliuojamas tik vyriausybių, leistų Baltijos šalims ir Baltarusi jai reversin iu būdu apsir ūpint i dujomis atsisakant vieno srauto iš Rusijos. Elektros klausimas – sunkesn is. Atom inės elektr inės (AE) porei kis reg ione did žiul is. Deja, vis dar kyla klausimas, kas ir kur ią planuojamą AE reg ione turės? Baltijos šalys, o, geriausiu atveju, ir Baltarusija – Visagino AE ar Ru sija – Astravo ir Baltijos AE? Ties a, Balt ar us ij os įtrauk im as įmanomas, jei Lietuva liktų vadi namojoje Rusijos energetikos sis temoje. O kodėl ne? Ar sinchroni zavimas ekonomiškai būtinas, jei visa Visag ino AE gener uojama elektros energ ija būt ų nupirkta? O kaip su Kaliningradu po sinch ronizacijos? Ši sritis juk neliks sa la. O Rusija juk siekia ir rinkos Eu ropoje, ir ilgalaikės Balt ijos šal ių prik lausomybės. Ar netaps Balti jos AE Balt ijos šal ių elektros ga mintoja, jei mūsų projektai strigs? Labai stinga skaidrių atsakymų į šiuos klausimus, todėl ir pasitikė jimo mažai. Gal iaus iai, kodėl mums reik ia Baltar usijos Vis ag ine? Pirma, – sąnaudų sumažėjimas ir projek to realizacijos tik imybės padidė jimas. Antra, – Baltar usijos įtrau kimas į Baltijos šalių energetikos sferą – reali ne tik Latvijos bei Lie tuvos elektros energ ijos sektorių nepriklausomybė, bet ir Baltaru sijos. Trečia, – Baltar usijos eks porto rinka Visag ino AE. Ketv ir ta, – konk urenc ija Balt ijos AE. Penkta, – Astravo AE poveik io aplinkai klausimas. Balt ijos triumv iratas – idėja, bet, sutik ime, verta diskusijos?
ietuva ir Lenkija gali disku tuoti istoriniais klausimais, bet jos abi turi stengtis su prasti viena kitą ir, užuot kal bėjusios monologais, megzti dialogą. Taip sako buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaśniewskis. „Daugiau jokių monologų – dau giau dialogo <...> ir daugiau labai gilaus abipusio supratimo“, – sa kė Vilniaus knygų mugėje šeštadienį apsilankęs buvęs Lenkijos vadovas. Jo nuomone, tai, kad istoriniais klau simais abi šalys turi skirtingą nuomo nę, nėra problema, tačiau jos turėtų la biau stengtis viena kitą suprasti. „Dabar abi mūsų šalys priklauso ES ir NATO, mes esame valstybės, diskutuojančios apie viską, kartu – ir apie istoriją. Žinoma, tai yra gerai, tai – ne problema. <...> Problema yra ta, kokia bus kalba – ar neapykantos, ar supratimo kalba, ar bus monolo gų, ar dialogo situacija“, – kalbėjo A.Kwaśniewskis.
A.Kwaśniewskis:
Daugiau jokių monolo gų – daugiau dialogo <...> ir daugiau labai gilaus abipusio supratimo. Anot buvusio prezidento, Lenkija turėtų suprasti Lietuvos „jautrumą“. „Mums reikia diskutuoti, reikia pagarbos mūsų jautrumui, abipusio supratimo. Supratimo iš Lenkijos irgi reikia, nes mes – truputį didesni, tu rėtume būti lankstesni“, – sakė jis.
Išeitis: per prezidentų V,Adamkaus (kairėje) ir A.Kwaśniewskio diskusiją
buvo sąmoningai išvengta ginčus tarp politikų keliančių švietimo klausi mų aptarimo. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
A.Kwaśniewskiui pritarė ir buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adam kus. Jo nuomone, daugiau pastangų ieškant abipusio sutarimo turėtų dė ti ir Lietuva. „Dialogas vyksta, aišku, turbūt truputį sumažėjęs nuo to, kurį mes per dešimt metų išvystėme, ir gali mas daiktas, kad ir mums reikia dau giau pastangų dėti ieškant sutarimo bendrais klausimais“, – žurnalis tams po diskusijos su Lenkijos pre zidentu sakė V.Adamkus. Anot jo, per prezidentų diskusi ją buvo sąmoningai išvengta gin čus tarp politikų keliančių švietimo
klausimų aptarimo. V.Adamkaus tei gimu, šiuos klausimus reiktų palik ti ne „suinteresuotoms politinėms grupėms“, o specialistams. „Čia yra labai mažos vietos poli tikierių grupės, užimančios pozici ją, kuri sudaro tą įtampą. <...> Patys mokytojai ir jaunimas to, kas pasiū lyta, tikrai neatmeta ir nemato jokių problemų“, – teigė V.Adamkus. Jis su A.Kwaśniewskiu praėjusį šeštadienį „Litexpo“ parodų rūmuo se diskutavo apie prezidento parei gos, kalbėjo apie savo patirtį baigus vadovauti valstybėms. BNS, VD inf.
Rengiamas lenkiškų skolinių žodynas
Š
iais metais Lietuvių kalbos institutas numato pareng ti žodyną, kuriame būtų ap rašyti iš lenkų kalbos lietuvių perimti žodžiai. Vienas rengiamo žodynėlio „Žo džiai – istorinės atminties saugoto jai“ autorių, Lietuvių kalbos institu to Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuo tojas Rolandas Kregždys sakė, kad leidinys pirmiausia bus skirtas pla čiajai visuomenei ir atspindės ne tik kalbinius, bet ir kultūrinius lietuvių bei lenkų ryšius. „Žodynėlis bus skirtas labiau pla čiajai visuomenei, bus stengiama si rašyti paprastesne kalba, vengiant sudėtingų mokslinių terminų, bet jis bus naudingas ir kalbininkams, spe cialistams“, – aiškino R.Kregždys. Jo teigimu, žodynėlyje bus apra šyta keli šimtai žodžių. Tarp žodžių, kuriuos lietuviai perėmė iš lenkų kalbos, – „popierius“, „kapišonas“,
„arbata“. Daug pasiskolintų žodžių jau nebevartojami, kai kurie ujami iš kalbos kaip barbarizmai.
Tarp žodžių, kuriuos lietuviai perėmė iš len kų kalbos, – „popie rius“, „kapišonas“, „arbata“. „Tai bus polonizmų sąvadas. Po lonizmai yra lenkų kalbos skoliniai, vartojami lietuvių kalboje. Jie bus diferencijuojami pagal pasiskolini mo laikotarpį, bus įvertinti darybiš kai, skirstomi į grynuosius ir tuos, kurie turi lietuvių kalbos afiksų. Sa kykime, žydelka – „žydas“ yra skoli nys iš lenkų kalbos, o „elk“ jau yra iš lietuvių kalbos pridėta. Bus apžvelg tos semantinės sklaidos ypatybės, ar
kito reikšmė, ar nekito, kaip kito. Bus kai kurie kultūrologiniai dalykai ap žvelgti, kodėl tas žodis buvo pradė tas vartoti lietuvių kalboje, kodėl ne buvo atitikmens“, – pasakojo vienas žodyno sudarytojų. „Siekiama atskleisti būtent tuos kultūrologinius faktus, kodėl tokie žodžiai pradėti vartoti, tiesiog paro dyti, kokie yra glaudūs lenkų ir lietu vių kultūriniai santykiai“, – sakė jis. Parengtame Istorinės atminties puoselėjimo 2012 m. priemonių pla ne numatoma, kad žodynėliui suda ryti iš Ministro pirmininko tarnybai skirtų valstybės biudžeto asignavi mų bus skirta 3 tūkst. litų. Pasak R.Kregždžio, polonizmų są rašai buvo sudarinėjami ir anksčiau – XIX a. ir XX a. pradžioje. Kalbininkas taip pat pabrėžė, kad lietuvių kalbai įtaką darė ir kitų šalia gyvenančių tautų – vokiečių, gudų, rusų, latvių – kalbos. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas –219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 Laima Žemulienė – 219 1374 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
lietuva
Prezidentės skambutis kursto politikų aistras Kaip vertinti Prezidentės skambutį buvusiam Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui ir raginimą atleisti pa vaduotoją? Ar su valstybe žadantys bylinėtis atleisti FNTT pa reigūnai gali tai panaudoti teisme? Tokie klausimai kyla, o atsa kymai vertinami nevienareikšmiškai. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
„Šiek tiek keista“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė peržengė savo įgaliojimus ar vis dėlto tokia praktika – galima? Sei mo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras šalies vadovės skambučio statutiniam pareigūnui siūlo nesureikšminti, nors pripažįsta, kad tokia prakti ka nėra gera: „Na, šiek tiek keisto kai atrodo valstybės vadovo skam butis institucijos vadovui, kuris yra pavaldus ministrui, o šis atsiskaito premjerui.“ Politikas priminė, kad panašiai elgdavosi ir prezidentas Valdas Adamkus – esą tai aprašyta jo ne taip seniai išleistuose dienoraščio fragmentuose. Tačiau atleisti FNTT vado vai skundžiasi teismui. Ar tai, kad Prezidentė ragino FNTT vadovą atleisti pavaduotoją, gali būti su prasta kaip statutinio pareigūno spaudimas? „Nemanyčiau. Jeigu būtų kokie skambučiai teismui, pa vyzdžiui, jau prasidėjus procesui, būtų visai kitas reikalas. Teisiškai Prezidentės skambučiai vykdo mosios valdžios sistemoje, kurios dalis ji pati yra, – nieko ypatinga. Nieko, ką teismas galėtų panaudo ti vienos ar kitos šalies naudai“, – svarstė komiteto pirmininkas. S.Šedbaras viliasi, kad visus taš kus ant „i“ FNTT vadovų atleidimo istorijoje sudės teismas, kuris spręs, ar ministras Raimundas Palaitis nu sižengė įstatymui. Ir tik tada, pasak politiko, bus daromos išvados. „Jei iš tiesų paaiškės, kad iš abie jų pareigūnų atimti teisę dirbti su
slapta informacija R.Palaičiui ne buvo pagrindo, tada jau iškils ir mi nistro, ir kitų asmenų, prisidėjusių prie atleidimo, politinės ir teisinės atsakomybės klausimas. Tuo nė neabejoju“, – pabrėžė S.Šedba ras ir priminė, kad administraci niai teismai Lietuvoje dirba grei tai, tad atsakymo labai ilgai laukti nereikės.
D.Grybauskaitės po zicijos kur kas stip resnės nei Seimo ar kurios nors parti jos, tad politikai grei čiausiai tik apie tai kalbės, bet jokių rea lių veiksmų nesiims. Opozicija: viską išsiaiškinsime
Retai kada Prezidentę kritikuo janti Seimo opozicija šįsyk, re gis, nusiteikusi ryžtingai. „Į visus klausimus turės būti atsakyta“, – pareiškė socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jo manymu, aiškintis Prezidentės vaidmenį FNTT vadovų atleidimo istorijoje turėtų Seimo Nacionali nio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Abiem komitetams vadovauja valdančių jų atstovai. „Seimo nariams turės būti pa teikta galutinė informacija, ko dėl ir dėl ko vis dėlto buvo skam binama“, – užtikrintai kalbėjo A.Butkevičius. Opozicijos atstovas svarstė, kad Prezidentė be reikalo
nebūtų skambinusi, bet, jo žodžiais tariant, juk buvo galima susitik ti su premjeru, atsakingu minist ru, pateikti savo argumentus ir taip spręsti iškilusias problemas. Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys buvo santūresnis: „Tektų pasiaiškinti, kokios buvo to skambučio aplin kybės. Žinoma, jei atleistas FNTT vadovas matys, kad tai galima pa naudoti teisme, neabejotinai tai ir padarys.“ Stipresnė nei Seimas
Atsakyti, ar Prezidentė, telefonu susisiekusi su V.Gailiumi, peržen gė jai įstatymų nustatytas galias, – keblu. „Vieni politologai sako, kad per žengė, kiti – kad ne. Bet prisimin kime ir Rolando Pakso atvejį – ribų peržengimas gali būti traktuojamas absoliučiai nevienodai, priklauso mai nuo politinės situacijos“, – „Vilniaus dienai“ tvirtino polito logas Antanas Kulakauskas. Mykolo Romerio universiteto docento teigimu, toks Prezidentės žingsnis daugelio gali būti supran tamas priešingai – esą D.Grybaus kaitė aktyviai veikdama demonst ruoja stiprią valią, juk ji nuolat primindavo, kad teisėsaugos skaid rumas – jos prioritetas. A.Kulakauskas paminėjo, kad D.Grybauskaitės politinės pozi cijos kur kas stipresnės nei Seimo ar kurios nors politinės partijos, tad politikai greičiausiai tik apie tai kalbės, bet jokių realių veiksmų nesiims: „Na, nebent Prezidentės politiniams oponentams situacija artimiausiu metu susiklostytų pa lankiai.“
Savivaldybę steigtų lengviau Seimo Švietimo, mokslo ir kultū ros komiteto pirmininkas Valenti nas Stundys siūlo mažinti savival dybei įsteigti reikalingą gyventojų skaičių nuo 10 iki 7 tūkst.
Parlamentaras sako atitinkamą Teritorijos administracinių viene tų ir jų ribų įstatymo pataisą tei kiantis, nes gyventojų rajonuose nuolat mažėja, ir tai riboja jų ini ciatyvos teisę steigti naujas savi valdybes. „Dėl objektyvių priežasčių ma žėjant gyventojų skaičiui, reikė tų atitinkamai pakeisti ir įstatyme numatytą kriterijų, sumažinant naujai steigiamoje savivaldybė je būtiną gyventojų skaičių iki 7 tūkst.“, – projekto aiškinamajame rašte tvirtina V.Stundys. Parlamentaro teigimu, priėmus
siūlomus pakeitimus būtų tikėti nas naujų savivaldybių steigimas Lietuvoje.
Valentinas Stundys:
Tai priartintų valdžią prie gyventojų.
„Tai priartintų valdžią prie gy ventojų, gyventojams būtų suda rytos galimybės paprasčiau ir ar čiau savo gyvenamosios vietos susitvarkyti reikalus savivaldybės administracijoje“, – tvirtina par lamentaras. Anot V.Stundžio, tikrasis pro
jekto iniciatorius yra Pabradės sa vivaldybės steigimo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Mar cinkevičius. Pagal įstatymus savivaldybes steigia, esamas savivaldybes pa naikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Įstatymo pataisa numato, kad bendras savivaldybės gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 7 tūkst., centro gyventojų skaičius – ne mažesnis kaip 3 tūkst., savi valdybės centras turi būti už 20 ki lometrų ar toliau nuo artimiausio esamo, savivaldybė privalo ribo tis su ne mažiau kaip dviem kito mis savivaldybėmis. Šiuo metu Lietuvoje yra 60 savi valdybių, iš jų 8 – miestų. BNS, VD inf.
Abejonė: politikai ir politologai svarsto, ar D.Grybauskaitė, skambin
dama FNTT direktoriui ir siūlydama atleisti V.Giržadą, peržengė savo įgaliojimų ribas, ar ne. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Pokalbis buvo trumpas „Prezidentė man skambino tiesiogiai, ne per padėjėją, vasario 14-osios rytą ir siūlė atstatydinti V.Giržadą arba privers ti jį atsistatydinti. Tada, sako, tęsime pra dėtus darbus. Pokalbis buvo neilgas“, – tai viešai pripažino ministro R.Palaičio atleistas FNTT vadovas V.Gailius.
Kad toks pokalbis įvyko, nepaneigė ir Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė: „Su buvusiu FNTT vadovu buvo kalbėta ir tiesiogiai, ir telefonu. Prezidentė pabrėžė, kad FNTT vado vų reputacija neturi kelti jokių abejo nių.“
8
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
ekonomika
Suklestėti premjeras nepadėjo Pernai rudenį miręs koncerno „Ache mos grupė“ prezi dentas Bronislovas Lubys savo valdy tas įmones paliko klestinčias. Dabar jų sėkmė priklausys nuo tų, į kurių ran kas jos pateko.
Ūkiškumas: vienos pagrindinių koncerno bendrovių trąšų gamintojos „Achema“ kieme dega pigesnės rusiškos dujos, o pagamintas trąšas vie
ša geležinkelių infrastruktūra bendrovė pirmoji Lietuvoje gabena savarankiškai.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pajamos grįžo į 2008 m.
Iš 2009-ųjų verslo sunkmečio duobės koncernas „Achemos gru pė“ iššuoliavo ypač sparčiai. Prieš trejus metus jis uždirbo vos 20 mln. litų, o 2011-aisiais įmonių grupės pelnas siekė per 214 mln. litų. Pa lyginti su 2010 m., koncerno pel nas augo 2,4 karto. Pristatydamas praėjusių metų vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės veiklos rezultatus, koncer no „Achemos grupė“ vadovas Arū nas Laurinaitis teigė, kad pernai daugiausia pelno (121 mln. litų) ge neravo gamybinės įmonės, t. y. trą šų gamybos įmonė „Achema“, vėjo energetikos bendrovė „Renerga“ ir cukrinės konditerijos įmonė „Nau joji rūta“. „Praėję metai buvo rekordi niai Klaipėdos uostui. Mūsų kro vos ir logistikos įmonėms tai taip pat buvo rekordiniai metai. Suge bėjome augti dvejus metus iš eilės po 20–25 proc. Tai buvo didžiulis šuolis į priekį“, – sakė A.Laurinai tis. Jis viliasi, kad Klaipėdos uoste šiemet pavyks išlaikyti panašų au gimą arba jį net padidinti. Pasak jo, praėjusiais metais kon cerno pajamos siekė beveik tiek pat, kiek ir pačiais geriausiais 2008 m.
– per 4 mlrd. litų. Tačiau koncerno uždirbtas pelnas vis dar atsilieka nuo metų prieš krizę, kai buvo pa siektas 600 mln. litų pelnas. Tei giama, kad 2008 m. koncerno pel no marža siekė 12,1 proc., 2009 m. smarkiai krito – iki 3,9 proc., o už pernai ir pernai pakilo iki 8,1–8,3 proc. Stengėsi, bet nepadėjo
Praėjusiais metais koncerno paja mos iš gamybinių bendrovių augo kone dvigubai. „2011 m. gamybi nius pajėgumus išnaudojome be veik 100 proc., t. y. sugebėjome subalansuoti žaliavos įsigijimo ir produkcijos pardavimo kainą rin kose. Konkuruoti užsienio rinko se sunku, nes įvairiose šalyse labai skiriasi pagrindinės trąšų gamybos žaliavos – gamtinių dujų – kaina“, – sakė jis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Ameri kos Valstijose gamtinės dujos kai nuoja kone 4 kartus mažiau nei tos, kurias Lietuvai tiekia Rusija. Kon cerno „Achemos grupė“ duome nimis, šiuo metu Rusijos dujų mil žinas „Gazprom“ Lietuvai dujas parduoda po maždaug 480 JAV do lerių (1250 litų) už 1000 kub. m. Pastaruoju metu visuomenė je kilo diskusijų ir krito akmenys į šalies premjero Andriaus Kubi liaus daržą – jis esą padėjo trąšų
gamintojai „Achema“ išsiderėti mažesnes gamtinių dujų kainas iš Rusijos „Gazprom“. A.Laurinaitis sutiko, kad tokį laišką A.Kubinius į „Gazprom“ išsiuntė 2009 m., ta čiau dėl to nemato nieko bloga.
Arūnas Laurinaitis:
Keista, kai visuome nėje bandoma sufor muoti nuomonę, jog šalies vadovai netu ri padėti verslui, ku ris sumoka daug mo kesčių.
sak jo, bendrovė „Achema“ turi il galaikę sutartį su „Gazprom“, o ne su „Gazprom export“, o ši 2000 m. pasirašyta sutartis dar galios iki 2015-ųjų. Teigiama, kad šiemet pakeitimų joje buvo padaryta tik dėl tam tikrų sąlygų. A.Laurinaičio teigimu, į A.Ku biliaus „Gazprom“ rašytą prašy mą sumažinti gamtinių dujų kainą bendrovei „Achema“ buvo gautas neigiamas atsakymas. Kad iš Rusi jos gavo atsakymą, jog „Gazprom“ Baltijos šalyse neprekiauja tokio mis kainomis kaip Vakarų Europo je, prieš kelerius metus viešai yra minėjęs ir buvęs koncerno prezi dentas. Indėlis į ekonomiką
„Nežinau nė vienos valstybės, kurios vadovai nesirūpintų savo šalies verslo padėtimi. Kiek ten ka bendrauti su kolegomis iš tokių stambių Vokietijos bendrovių kaip chemijos koncernas BASF, žino me, kaip Vokietijos kanclerė Ange la Merkel atstovauja ir proteguoja tokias įmones. Man atrodo keis ta, kai visuomenėje bandoma su formuoti nuomonę, jog šalies va dovai neturi padėti verslui, kuris sumoka daug mokesčių“, – kalbė jo „Achemos grupės“ vadovas. Pa
Koncerno dalis Lietuvos BVP per nai sudarė beveik 4 proc. „Tai ir parodo, ar valdžia turi padėti vers lui, ar ne. Tuo labiau kad bendro vė „Achema“ įrašyta į strateginių įmonių sąrašą, todėl Vyriausybei turėtų būti ne tas pats, kas atsitiks su šalies strategine įmone“, – sakė A.Laurinaitis. Pasak koncerno vadovo, sėk mingi praėję metai įmonių gru pei darė teigiamą įtaką ir Lietu vos valstybei. „Pernai per įvairius mokesčius valstybei sumokėjo me apie 125 mln. litų. Daugiau nei pusę šios sumos sudarė socialinio draudimo įmokos „Sodrai“, gy ventojų pajamų mokestis, pelno mokestis ir kt.“, – kalbėjo A.Lau rinaitis. Pasak jo, sėkminga veikla leido apie 10 proc. didinti atlyginimus trąšų gamybos bendrovėje „Ache
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ma“, kurioje vidutinis darbininko atlyginimas siekia per 3,6 tūkst. li tų. Per 4 tūkst. litų perkopė ir vi dutiniai atlyginimai jūros krovinių bendrovėje KLASCO. Kol Lietuvos valdžia dar tik dis kutuoja, kada ir kiek kelti šaly je minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), visose koncerno įmonėse nuo šių metų sausio MMA siekia 1 tūkst. litų. „Toks sprendimas bu vo priimtas dar esant gyvam kon cerno prezidentui B.Lubiui. Buvo nutarta, kad nuo kalbų reikia pe reiti prie konkrečių darbų“, – sa kė A.Laurinaitis. Įveikė geležinkelius
A.Laurinaitis pranešė, kad kon cernas „Achemos grupė“ atsisakė dalies „Lietuvos geležinkelių“ pa slaugų. Koncerno krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „Transa chema“ pernai už 4,8 mln. litų įsi gijo 1500 kilovatų (kW) galios lo komotyvą ir pradėjo vežti dalį Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achema“ krovinių. „Tai pirmas kartas, kai privatus vežėjas įeina į valstybei priklausan čią infrastruktūrą“, – sakė koncer no vadovas. Anot jo, krovinių ve žimas dar nevyksta sklandžiai, jie nėra vežami iki pat Klaipėdos, tik iki Gaižiūnų stoties Jonavos rajo ne. Teigiama, kad geležinkelio ve žėjo licenciją „Achemos grupė“ įsigijo prieš 15 metų. Esą tiek lai ko buvo siekiama to, ką nurodo ES direktyva, teigianti, jog infrastruk tūra turi būti prieinama visiems ir kad privačių vežėjų Lietuvoje gali būti ir turi atsirasti.
Akcininkų pasikeitimai Kontrolinis „Achemos grupės“ akcijų paketas atiteko mirusio B.Lubio žmo nai Lydai Lubienei. Ji valdo daugiau nei 50 proc. koncerno akcijų. B.Lu bio vyriausiajai dukrai Monikai Ža deikienei atiteko kiek daugiau nei 11 proc. akcijų. Iš viso B.Lubiui priklausė 62 proc. „Achemos grupės“ akcijų. „Visi smulkieji akcininkai kaip buvo, taip ir liko“, – sakė koncerno „Ache mos grup ė“ vadovas A.Laur inai tis. Anot jo, naujas grupės akcin in kų sąrašas netrukus turėtų būti pa
teiktas Reg istr ų centr ui. Reg istr ų centro duomenimis, L.Lubienei 2011 m. gruod žio 6 d. prik lausė 31 proc. „Achemos grupės“ akcijų. Lik usios dalies – 31 proc. – akcijų nuosavybė tuomet buvo neaiški. Koncernas turi 13 akcininkų, tarp jų yra ir B.Lubio anūkas Adomas Ža deika (0,5 proc. įstatinio kapitalo). Po L.Lubienės didžiausi koncerno akci ninkai iki šiol buvo Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė (po 7 proc). BNS inf.
9
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
situacija
Kinai kelia gintaro kainą Baltijos auksu vadinamas gintaras netrukus gali tapti reteny be. Gintarų rinkoje verslininkai įžvelgia didelių pokyčių – jų kai na išaugo dvigubai arba net trigubai, o pati rinka sustingo. Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Pabrango dvigubai
Tokius pokyčius gintaro dirbiniais prekiaujantys verslininkai stebi pa staruosius dvejus trejus metus. „Rinką iškreipė kinai. Ji jau bu vo stabili, tačiau Baltijos šalyse pa sirodė kinai ir viską sujaukė. Pra dėję siūlyti daug didesnę kainą už žaliavą, kinai sukėlė kainas“, – dienraščiui teigė šiuo metu gintaro kasyklose Meksikoje viešintis gin taro galerijų savininkas Kazimie ras Mizgiris. Pasak K.Mizgirio, per pastaruo sius metus gintaro kaina šoktelėjo į neregėtas aukštumas. „Dar užpernai galėdavau įsi gyti eksponatų už 80 euro centų už gramą. Tačiau šiandien gramo kaina jau siekia 2 eurus“, – tvirti no K.Mizgiris. Karaliauja Kaliningrado srityje
Prieš kelerius metus tai, kad kinai masiškai superka žaliavą ir meno dirbinius, tik džiugino lietuvius, o dabar situacija radikaliai pasi keitė. „Kinai pirko viską. Nebuvo to kios dienos, kad nesulauktume galerijoje kinų, kurie teiraujasi, ar mes nedirbame kaip didmenininkai pardavėjai. Kinai jau kelerius me tus sėdi tiek Lietuvoje, pas ginta ro dirbinių gamintojus, tiek eilėse Kaliningrado srityje, kur kasamas gintaras“, – aiškino gintaro galeri jos vadovė Virginija Mizgirienė. Pasak pašnekovės, didžiausio je Baltijos šalyse gintaro kasyklo je Kaliningrado srityje esančiame Jantarno mieste (Palvininkuose) kinai jaučiasi lyg namie. „Jie siūlo daug geresnę kainą už kilogramą žaliavos, todėl rusai mielai parduoda brangiau“, – ti kino K.Mizgiris. Pasak V.Mizgirienės, kinai, iš sigabenę gintaro žaliavą, tėvynė
je gamina dirbinius kur kas pigiau, nei tai kainuotų Europoje. „Ten milžiniška rinka, o ir darbo jėga kur kas pigesnė. Netikiu, kad tie dirbiniai grįžtų į Lietuvą, tai tikriausiai mitas. Negaliu katego riškai teigti, kad kinų dirbinių Lie tuvoje nėra. Tačiau jei yra, tai tik labai nedidelis procentas, ir tai tė ra proceso pradžia“, – teigė V.Miz girienė.
Kazimieras Mizgiris:
Rinka jau buvo stabili, tačiau Baltijos šalyse pasirodė kinai ir vis ką sujaukė. Rožiniai – musulmonams
Kinijoje išaugusią paklausą spe cialistai grindžia tuo, kad Rytuose gintaras kur kas labiau vertinamas nei Vakarų šalyse. „Kinija gintarą vertino nuo seno. Jie žino jo gydomąsias ir estetines savybes. Kinija turi ir savo ginta rų kasyklas, tik jo iškasa labai ma žai. Mums teko porą kartų būti Ki nijoje ir labai norėjome patekti į jų kasyklas, tačiau negavome leidimo. Visai neseniai, po ilgų žygių, gavo me patvirtinimą, kad pagaliau ga lėsime aplankyti tas kasyklas“, – džiaugėsi V.Mizgirienė. Kinijoje populiariausios nedide lės esą laimę nešančios statulėlės iš gintaro. Gaminami ne tik šventųjų atvaizdai, bet ir gyvūnų, mistinių būtybių statulėlės. Gintaro gaminių noriai įsigyja ne tik budistai, pastaruoju metu gin taro rožinių ieško ir musulmonai. Prilygsta auksui
„Visa bėda, kad nėra kur to gintaro gauti. Lietuvoje jo yra Juodkrantė je – ir gana nemažai. Tačiau jis čia nekasamas ir, manau, kad teisin
gai. Kol kas žaliava kasama tik Ka liningrade. Tačiau po tokių drastiš kų gintaro kainos šuolių, kažin ar mes, lietuviai, begalėsime jį įpirk ti“, – tikino V.Mizgirienė. Toks rinkos pokytis skaudžiai palietė gintaro dirbinius Lietuvoje pardavinėjančias meno galerijas. „Europietis nėra pasiruošęs mo kėti tokios kainos už gintarą. Gin taro kaina tuoj pasieks aukso kainą, nes paprastų apvalių, lietuvio va dinamų močiutės karolių kaina ima stebinti. Vos prieš pusmetį tokių karolių kaina ėmė siekti 7–8 eurus už gramą. Tai tikrai labai brangu“, – teigė V.Mizgirienė. Su žinomiausiais juvelyrais dir banti moteris tikino, kad kolek cinių, įspūdingo dydžio gintaro gabalų kaina taip pat smarkiai šok telėjo į viršų. „Dėl to išaugo ir dirbinių kainos. Anksčiau gerą vėrinį buvo galima nupirkti už tūkstantį litų, o dabar jis jau kainuoja 2 tūkst.“, – tvirti no V.Mizgirienė. Pasak galerijos savininkės, me nininkai jau nebegamina aukso ir gintaro juvelyrinių dirbinių. „Pats auksas tapo labai brangus, o ir gintaro kaina šitaip išaugo, to dėl jie nebenori tokių darbų – Eu ropoje tokių pirkinių niekas nebeį perka. Vakaruose vis populiarėja gintaro dirbiniai su paprastu me talu, tiesa, tai ypatingo dizaino dirbiniai. Tik taip mėginama įtikti pirkėjui“, – tikino V.Mizgirienė. Filmai sudomino prancūzus
Nors ir vadinama gintaro šalimi, Lietuva įtakos rinkos kainai turi mažai. Be Kinijos, stiprus žaidė jas gintaro rinkoje yra Lenkija. Čia skaičiuojama per 2 tūkst. firmų, kurios tuo užsiima. Lietuvoje tėra 200 įmonių ir pavienių meistrų. „Lenkija Gdanską pasiskelbė pa saulio gintaro sostine. Ten yra labai senos gintaro apdirbimo tradicijos. Sovietiniais laikais juk fiziniai asme
Kaina: kinų moterys mieliau puošiasi gintaro papuošalais nei lietuvės,
kurioms šie papuošalai greitai taps nebeįperkami.
nys pas mus negalėjo dirbti su sidab ru, o Lenkijoje ši tvarka buvo libera lizuota“, – tvirtino V.Mizgirienė. Kad ir kokias gūdžias prognozes numatytų verslininkai, V.Mizgirie nė vis dėlto pripažino, kad gintarą atranda vis daugiau Europos šalių. „Be vokiečių, gintarą atrado italai. Neblogai perka skandinavai. Tačiau didžiausias netikėtumas – didelis prancūzų susidomėjimas. Pradėjo me analizuoti, kas galėjo padaryti įtaką“, – svarstė V.Mizgirienė. Jos vyras K.Mizgiris prieš metus ėmė bendradarbiauti su prancūzų autoriais ir parengė ne vieną kny gą apie gintarą. „Pasirodo, buvo nufilmuotas ne vienas dokumentinis pažintinis fil
Išveža į Aziją Uostamiesčio bendrovė „Pajūrio gin taras“ daug iau kaip dešimtmet į tie kia įvair ius gintaro dirbin ius pirkė jams įvairiose pasaulio šalyse. Patys didžiausi užsakymai keliauja į Aziją. Tačiau džiūgavę dėl besaik io kinų domėjimosi gintaru, dabar verslinin kai prog noz uoja, kad rinkos lauk ia nuosmukis. Dirbtinai sukeltos gintaro kainos su stabdė pirkimą. „Kinai nebeperka, nes kaina per aukš ta“, – teigė įmonės vadybininkė Dei mantė Kalvaitienė.
Rinka: K.Mizgiris šiuo metu žvalgosi Meksikos gintarų kasyklose.
Asmeninio archyvo nuotr.
Uostamiesčio centre atidarę naują sa vo produkcijos parduotuvę, verslinin kai vis dar viliasi, kad susidomėjimas gintaru dar neišblės tarp turistų.
„Pranc ūz ai spec ial iai ieško gint aro karol iuk ų savo vaik ams. Kiekv ie nas kūd ik is tur i karol iuk us, kai tik pradeda kalt is dant ukai. O mes, lie tuv iai, vis dar neatrandame gintaro“, – apgailestavo D.Kalvait ienė. Įmonės atstovės teigimu, gintaro ža liavos kaina vis dar nėra stabili. „Mums gintaras jau tampa praban gos preke. O, pavyzd žiui, Pietų Korė joje kiekviena nuotaka per vestuves gauna dovanų gintarinių papuošalų. Tik ima, kad jie atneša laimę. Tik gin taras neturi būti termiškai ar kaip ki taip apdirbtas“, – teigė D.Kalvaitienė. Ji tikino, kad šiuo metu vyrauja klasi kinio dizaino ir natūralių spalvų dir binių mada.
„Shutterstock“ nuotr.
mas apie gintarą. Jie buvo rodomi per televiziją. Paaiškėjo, kad pran cūzai gana imlūs tokioms žinioms. Apsilankę Lietuvoje jie domėjosi ir norėjo įsigyti gintaro dirbinių“, – pasakojo V.Mizgirienė. Europoje didelis susidomėji mas gintaru buvo net ir po Steve no Spielbergo filmo „Juros perio do parkas“. „Kad turistas važiuotų į šalį, kas nors juk turi pasistengti. Aš Kazi mierą jau vadinu mūsų aktoriumi, nes jis daug prisidėjo prie to, kad Lietuva užsieniečio akiai būtų pa traukli. O kad gintaras pakiltų iš liaudies meistrų lygio į meninį, te ko dirbti dvidešimt metų“, – pri pažino V.Mizgirienė.
10
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
sportas A.SEreikaitė – vicečempionė
R.Sakalauskas laimėjo finalą
Vilniečiai įveikė krasnodariečius
Australijoje surengtame pa saulio jaunimo (iki 20 metų) greitojo čiuožimo trumpuo ju taku čempionate Agnė Se reikaitė (nuotr.) iškovojo si dabro medalį. Lietuvė sprin to finale 500 m nučiuožė per 44,998 sek. ir 0,796 sek. pra laimėjo korėjietei Suk Hee Shim.
Estijoje baigėsi lengvosios atletikos uždarų patalpų tur nyro „BIGBANK Aukso lyga“ paskutinis žiemos etapas. 60 m bėgimo finalą laimėjo Rytis Sakalauskas (nuotr.) – 6,69 sek. Lietuvis aplenkė rusą Aleksandrą Brednevą – 6,75 sek. bei ukrainietį Ro maną Bublyką – 6,84 sek.
Aštuntąją pergalę VTB Vienin goje krepšinio lygoje iškovo jo 3-iąją vietą A grupėje uži mantis Vilniaus „Lietuvos ry tas“, 84:63 nugalėjęs 4-ojoje pozicijoje esančią Krasnoda ro „Lokomotiv-Kuban“ ekipą. Nugalėtojams Jonas Valančiū nas pelnė 15 taškų ir atkovojo 12 kamuolių.
Prie pergalių pridėjo rekordą Romas Poderys Kauno „VIČI-Aisčių“ komanda Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato 4-ąjį ratą pra dėjo taip, kaip ir pirmuosius tris, – pergale.
Šalies čempionės savo aikštė je 99:71 sutriuškino Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipą. Įpusėjus pirmajam kėliniui, rezultatas buvo lygus – 14:14, bet paskutinį kartą per šį mačą. Netrukus kaunietės šovė į prie kį – 24:17. Antrosios galimybės priartėti prie „VIČI-Aisčių“ uos tamiesčio atstovės nebeturėjo. Kauno krepšininkės pataikė iš viso 15 tritaškių iš 29 (51,7 proc.), „Lemminkainen“ – 3 iš 21 (14 proc.). Tikslą pasiekė visi keturi kaunietės Santos Okockytės to limi metimai. Dvi pergales iš eilės iškovojo ir į 2-ąją turnyro lentelės vietą paki lo Vilniaus „Kibirkšties-TichėsIKI“ komanda. Vilnietės 78:65 įveikė „Utenos“ krepšininkes ir 74:58 – Marijam polės „Sūduvą“. Per dvikovą su mar ijamp ol iet ėm is „Kib irkš ties-Tichės-IKI“ vidurio puolė ja Gintarė Petronytė atkovojo 29 kamuolius. Tai – naujas lygos re kordas. Ankstesnis – 24 atkovo ti kamuoliai – taip pat priklausė G.Petronytei. Be to, Gintarė blokavo 8 „Sūdu vos“ žaidėjų metimus, atliko 5 re zultatyvius perdavimus ir surinko 56 naudingumo balus. Po mačo su Marijampolės eki pa vilniečių strategas Tadas Stan kevičius, nepaisydamas pergalės, tvirtino, kad tai buvo vienas iš prasčiausių jo auklėtinių mačų šį
Statistika Kauno „VIČI-Aistės“–Klaipėdos „Lemm ink ain en“ 99:71 (28:21, 20:17, 21:14, 30:19). 44 žiūrovai. T.Licht arov ič 24 tašk ai, S.Okoc kytė ir A.Putn in ia po 14, V.Sipav i čiūtė 12/R.Mil iešk ienė 15, M.Gri gal ausk ytė 14 (6 klaidos), J.Ša rovka 11. „Utena“–Vilniaus „Kibirkštis-Ti chė-IKI“ 65:78 (14:24, 17:17, 16:21, 18:16). 50 žiūrov ų. E.Briedytė 17, A.Žieg ytė 16, A.Daujad ienė 15/Š. Pov il ionytė 21, E.Šniokaitė (7 re zultatyvūs perdavimai) ir K.Veng rytė po 17, G.Petronytė 12 (12 atko votų kamuolių). „ Kib irkšt is-Tic hė-IKI“–Marijampolės „Sūduva“ 74:58 (17:16, 20:14, 15:16, 22:12). 70 žiūrov ų. G.Petronytė 24 (29 atkovot i ka muol iai, 5 rez ultat yv ūs perdav i mai), K.Vengr ytė 21, G.Šniokaitė 13 (6 klaidos)/L.Kinkev ičienė 19, L.Malceva 11.
Turnyro lentelė Komanda
1. „VIČI-Aistės“ 2. „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 3. „Lemminkainen“ 4. „Sirenos“ 5. „Utena“ 6. „LKKA-Aistės“ 7. „Rūta“ 8. „Sūduva“
Perg. Pral.
22 15 14 14 8 7 6 5
0 8 9 9 15 16 17 17
Taškų sant.
1845:1163 1662:1559 1683:1654 1506:1521 1544:1680 1437:1641 1600:1762 1377:1674
sezoną. „Žaidėme tragiškai, žai dėjos buvo nepasiruošusios, ma nė, kad lengvai laimėsime. Tai ir mano kaltė. Kovoje dėl kamuolio karaliavo G.Petronytė, tačiau ką kitos žaidėjos veikė aikštėje?“ – svarstė treneris.
Istorija: G.Petronytė (pilka apranga) pagerino LMKL atkovotų ka
muolių rekordą.
bckibirkstis.lt nuotr.
Pasižymėjo: žalgirietis M.Kuzminskas (su kamuoliu) sėkmingai atakavo klaipėdiečių krepšį. Artūro Morozovo nuotr.
Žalgiriečiai vos ne vos nugramzdino „Neptūną“ Pakeitęs savo strategus Klaipėdos „Neptūnas“ pratęsė nesėkmių seriją – uostamiesčio komanda pralaimėjo šeštąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynes iš eilės, nors buvo netoli sensacijos. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Vakar klaipėdiečiai Kaune po at kaklios kovos 84:85 nusileido LKL lyderiui „Žalgiriui“, kuriam tai bu vo 15-oji pergalė. Vasario 5-ąją šių ekipų susitikimą taip pat laimėjo kauniečiai – 90:67. Pirmajame kėiinyje „Neptūnui“ buvo pavykę laikinai pasiekti pu siausvyrą – 16:16, bet po to „Žalgi ris“ Mindaugo Kuzminsko, Vytenio Lipkevičiaus, Marko Popovičiaus ir Tomo Delininkaičio dėka laimė jo atkarpą 24:1. Antrajame kėlinyje kauniečiai padidino persvarą – 39:20, tačiau klaipėdiečiai, daugiausia kapitono Martyno Mažeikos ir Manto Ruikio pastangomis, sušvelnino skirtumą iki 41:48, o trečiajame, prisidėjus Simui Galdikui, išlygino – 56:56 ir netrukus Lauryno Mikalausko dvi taškiu su bauda persvėrė – 59:58. „Žalgiris“ vijosi varžovus iki ketvirtojo kėlinio vidurio, kol ga
liausiai M.Kuzminskas baudų me timais išlygino – 68:68. Prasidėjus paskutinei mačo mi nutei – 80:80. M.Popovičius pa taikė vieną baudos metimą, Dai nius Šalenga – abu, o „Neptūnas“ į tai atsakė Aido Viskonto dvitaš kiu – 83:82 ir pražanga stabdant M.Popovičių. Šį kartą kroato ran ka nesudrebėjo – 85:82, o M.Ma žeika teįmetė dvitaškį. Per dvikovą su žalgiriečiais Klai pėdos ekipai vadovavo naujas vy riausiasis treneris – atsistatydinusį Paulių Juodį pakeitęs klubo direk torius Osvaldas Kurauskas, o jam padėjo žaidžiantysis asistentas – M.Mažeika. Pralaimėjimas šalies čempio nams nebus įrašytas į O.Kuraus ko sąskaitą, nes klubo valdyba iš kėlė tikslą „Neptūnui“ iš likusių aštuonių LKL reguliaraus sezo no rungtynių laimėti šešias. Tarp leidžiamų išimčių – šis mačas su „Žalgiriu“ ir kovo 16-osios dviko va su Prienų „Rūdupiu“.
Statistika „Žalg ir is“–„Nept ūn as“ 85:84 (30:17, 18:24, 12:25, 25:18). 6104 žiū rovai. M.Kuzm inskas ir M.Pop o vičius po 16 tašk ų, M.Kaln iet is 10 (5 rez ult at yv ūs perd av im ai)/M. Mažeika 19 (5 atkovoti kamuoliai), M.Ruikis 18, S.Galdikas 16 (9 atkovo ti kamuoliai).
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Lietuvos rytas“ 3. „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Juventus“ 8. „Neptūnas“ 9. „Kėdainiai-Triobet“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Palanga“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 17 16 17 14 15 17 15 14 16 15 17
15 15 13 11 8 8 6 5 4 4 3 2
0 2 3 6 6 7 11 10 10 12 12 15
11
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
sportas Lietuvis – tarp prizininkų
Kaunasi su rygiečiais
NBA žvaigždės siautė Orlande
Aivaro Balžeko atminimo Tarptautinės teniso federaci jos (ITF) jaunių teniso turny re Šiauliuose sėkmingiausiai iš lietuvių pasirodė Julius Tve rijonas (nuotr.), dvejetų finale su ukrainiečiu Maratu Deviat jarovu 4:6, 4:6 nusileidę ru sams Fiodorui Andrijenkai ir Antonui Desiatnikui.
Nesėkme Jaunimo ledo ritu lio B lygos (MHL B) aštuntfi nalio seriją pradėjo Vilniaus „Balticos“ klubas, pirmą sias serijos iki trijų perga lių rungtynes namuose 2:4 (1:1, 0:3, 1:0) pralaimėjęs Rygos „Juniors“ ekipai. Va kar komandos susitiko ant rą kartą.
Orlande surengto NBA „Visų žvaigždžių savaitgalio“ tritaš kių metimų konkursą laimė jo Kevinas Love’as iš Mineso tos „Timberwolves“, 17:14 įvei kęs Keviną Durantą iš Oklaho mos „Thunder“. Kamuolio dė jimo į krepšį konkurse trium favo Jutos „Jazz“ atstovas Je remy’s Evansas.
Vilnius ir Kaunas pasidalijo po taurę Alytuje surengtuose Lietuvos radijo ir te levizijos (LRT) moterų ir vyrų rankinio Di džiųjų taurių turnyrų finaluose emocijos liejosi per kraštus, o komandų treneriai pabrėžė, kad laimėjo tie, kurie buvo ge riau pasiruošę psichologiškai.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Žalgiriečių triumfas
„Išgersime visą šampaną, kurį ra sime Kaune“, – po pergalės 29:27 prieš Vilniaus „Šviesą-Eglę“ sa kė Kauno „ACME-Žalgirio“ ran kininkių vyriausiasis treneris An tanas Skarbalius. Patyręs strategas teigė, kad fi nalo baigtis – dėsninga. „Mes il gai ruošėmės lemiamai dvikovai. Tris kartus vilnietes esame įveikę Lietuvos čempionato dvikovose. Šįkart taip pat neabejojome, kad turime jėgų laimėti, tačiau nepa miršome, kad kiekvienose rungty nėse privalome įrodyti savo prana šumą. Manau, mūsų žaidėjos buvo fiziškai pranašesnės už vilnietes“, – kalbėjo A.Skarbalius. Rungtynių pradžia kaunietėms buvo netikėta – ilgokai pirmavo Vilniaus rankininkės. „Perdegėme dėl per didelio no ro laimėti, tačiau antrame kėliny je nusiraminome ir atgavome pa sitikėjimą savo jėgomis, – tvirtino A.Skarbalius. – Dabar svarbiau sia, kad po 43 metų pertraukos Lietuvos rankinio taurę vėl laimė jo „Žalgiris“, o po 23-ejų metų tro fėjus grįžo į Kauną.“ 1989-aisiais šalies taurę buvo laimėjusios Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rankininkės.
Nenuleido rankų
A.Skarbaliaus nuomone, ši pergalė suteiks komandai dar daugiau pa sitikėjimo savo jėgomis. „Lietuvos čempionate kelia me tik vieną tikslą – laimėti aukso medalius. Kitų planų nėra“, – tei gė žalgiriečių treneris. Viena „ACME-Žalgirio“ lyderių Gabija Vidūnaitė sakė, kad sėkmė LRT turnyre įrodė, kad Kaunas su sigrąžina pozicijas Lietuvos rankinio elite. „Šviesa-Eglė“ – gera koman da, tačiau šiandien esame stipresnės. Po pirmojo kėlinio, kurį pralaimėjo me, treneris sugebėjo mus nuraminti ir nuteikti pergalei. Mums buvo pa sakyta nenuleisti rankų. Taip ir pa darėme“, – šypsojosi žaidėja. Ilgai laukta pergalė
Vyrų ekipų finale Vilniaus „VHC Šviesa“ tik paskutinėmis sekun dėmis privertė kapituliuoti Kauno „Granitą-Gają-Karį“ – 27:26. „Finalai visada būna sunkūs. Gerbiame varžovus, bet šį kartą buvo mūsų diena. Nuostabu, – po šampanu aplaistytos pergalės kal bėjo „VHC Šviesos“ lyderis Min daugas Sukackas. – Kiekgi gali me pralaimėti? Norisi laimėti! Tas troškimas mus ir išgelbėjo.“ Pernai LRT vyrų rankinio Didžio sios taurės turnyro finale „VHC Švie sa“ po atkaklios kovos 24:26 nusileido Klaipėdos „Žemaitijos dragūnui“.
Dovana: dešimtmetį švenčiančiam Vilniaus rankinio centrui – ekipos „VHC Šviesa“ triumfas LRT turnyre.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Statistika „ACM E-Žalg ir is“–„Šviesa–Eglė“ 29:27 (11:13). J.Dar ulytė ir D.Ilčiu kaitė po 5 įvarčius, L.Abramaus kaitė, G.Vidūnaitė, G.Lydekaitė ir A.Kniubaitė po 4, J.Balzarev ičiūtė 3/D.Aleks andrav ič iūtė 8, R.Mika lonytė 5, E.Dmuchovskaja ir A.Mui žytė po 3, J.Pileckytė, R.Repečkai tė ir I.Norvilytė po 2, J.Bogušienė ir E.Burinskytė po 1. „VHC Šviesa“–“Granitas-Gaja-Ka rys“ 27:26 (12:13). V.Trainav ičius ir M.Sukackas po 7, S.Plėta 5, D.Čiup linskas, T.Bernatavičius ir A.Švilpa po 2, M.Lukšta ir T.Jurelevičius po 1/V.Drevinskas 12, L.Feoktistovas 4, P.Zėr ing is 3, V.Jarukas ir R.Švedas po 2, A.Lazauskas, E.Balčiūnas ir P.Šarkauskas po 1.
Viln ieč ių ekip os vyr iaus ias is tren er is Evald as Lip inskas tei gė, kad Alytuje tikėjosi pergalės. „Pasitvirtino taktika, kurią pasi rinkom e, nors sup rantam e, kad per pas kut in es sek und es gal ėjo laimėti bet kuri komanda, gali mybės – apylygės. Nuošaly ne liko ir fortūna“, – tvirtino stra tegas. Dėl kiekvieno milimetro
Ambicijos: LRT taurę iškovojusios Kauno žalgirietės (geltoni marškinė
liai) nusiteikusios siekti ir Lietuvos čempionato aukso medalių.
„VHC Šviesos“ vartininkas Ais tis Pažemeckas, paklaustas, kaip švęs pergalę, nukirto: „Nebus ka da švęsti, trečiadienį laukia Lietu vos čempionato rungtynės.“ Lietuvos rinktinei atstovaujantis žaidėjas pridūrė, kad jam asmeniš kai finalas su kauniečiais buvo ne itin sėkmingas, bet komanda grū mėsi iš paskutiniųjų. „Vyrai kovėsi ir už mane – 120 procentų. Sudegė nemažai nervų ląstelių, tačiau džiaugiuosi savo
Atomazga: atkaklios ir permainingos dvikovos su kauniečiais emoci
jas Vilniaus rankininkai atvėsino pergalės šampanu.
kolektyvu – kartais aš jį gelbsčiu, kartais – jis mane. Visiems esu la bai dėkingas. Buvome nusiteikę fi nale kovoti dėl kiekvieno milimet ro“, – sakė A.Pažemeckas.
Simb ol iška, kad „VHC Švie sos“ triumfas sutampa su jub i liej um i – šiem et Viln iaus ran kin io centras min i 10-ies met ų veiklos sukaktį.
12
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
pasaulis
50
tūkst.
azerbaidžaniečių paminėjo 20-ąsias vieno žiauriausių Kalnų Karabacho karo incidentų metines.
Gyvoji grandinė
Nugriovė buveinę
Tūkstančiai rusų sostinėje Maskvoje susi kibo rankomis ir suformavo gyvąją grandi nę aplink miesto centrą, simboliškai pro testuodami prieš prognozuojamą prem jero Vladimiro Putino grįžimą dirbti trečią prezidento kadenciją. Žmonių vora apjuo sė visą Maskvos centrą. Tokių scenų Rusi joje nebuvo nuo pat Sovietų Sąjungos žlu gimo laikų. Protesto mitingai vyko Sankt Peterburge, Tomske ir Kemerove.
Pakistano valdžia nutarė sulyginti su že me „al Qaedos“ lyderio Osamos bin Lade no rezidenciją Abotabado mieste. Pasak Abotabado gyventojų, prie rezidencijos, kol ją griovė buldozeriai, budėjo daug sau gumo tarnybų darbuotojų. Pačiame rajo ne buvo įvesta komendanto valanda, o gy ventojų saugumo sumetimais paprašyta likti namuose. O.bin Ladenas buvo nukau as 2011 m. per JAV komandosų reidą.
Žvalgyba miega ramiai? Amerikos žvalgai tvirtina, kad Iranas branduolinės bombos ne kuria. Bent jau duomenų apie tai nėra.
Kaip raš om a įtak ingam e JAV dienraštyje „The New York Ti mes“, JAV žvalgybos analitikai įsitikinę, kad nėra jokių tvir tų įrodymų, jog Iranas yra nu sprendęs pasigaminti atominę bombą. Remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, laikraštis nurodė, kad naujausi Amerikos žvalgybos agentūrų vertinimai iš esmės ati tinka 2007 m. padarytas išvadas, jog Iranas atsisakė branduolinio ginklo kūrimo programos.
Nėra jokių tvirtų įrodymų, jog Iranas yra nusprendęs pa sigaminti atominę bombą. Pasak pareigūnų, ši išvada daugeliu atžvilgių patvirtinama 2010 m. ataskaitoje „Nacionalinis žvalgybos įvertinimas“ ir atitinka 16 Amerikos žvalgybos agentūrų bendrą požiūrį. Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA)
perspėjo vis dar esanti „rimtai susirūpinusi dėl Irano branduo linės programos galimo karinio dėmens“. „The New York Times“ rašo, kad Amerikos, Izraelio ir Euro pos šalių žvalgybos pareigūnai neginčija, jog Iranas sodrina ura ną ir kuria infrastruktūrą, kad ga lėtų tapti valstybe, turinčia bran duolinį ginklą. Tačiau JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir kitos žvalgybos agentūros įsitikinusios, jog Iranas dar nėra apsisprendęs, ar atnau jinti lygiagrečią programą, kurios tikslas – konstruoti branduolines kovines galvutes. Agentūrų nuomone, ši pro grama buvo iš esmės sustabdy ta 2003 m. Žvalgybos pareigūnai ir neprik lausomi analitikai mano, kad Ira no vykdomą urano sodrinimą ga lima aiškinti ir kitaip. Pasak jų, Iranas galbūt siekia padidinti savo įtaką regione, su keldamas, kaip nurodo kai kurie analitikai, „strateginį dvipras miškumą“. Kaip teigia „The New York Ti mes“, tikėtina, kad, užuot sie kęs pasigaminti atominių ginklų dabar, Iranas nori padidinti sa vo galią skatindamas kitų šalių abejones dėl šiitiškos respubli kos ambicijų, susijusių su bran duoliniu ginklu. BNS inf.
Tiesiog noriu iš čia išvyk ti. Sunku komen tuoti.
Išvengė: S.Berlusconi laimėjo dar vieną kovą – teismas nutraukė vieną iš daugelio jam
iškeltų bylų.
Pergalės ir lovoje, ir teisme Buvusiam Italijos premjerui Silvio Berlusconi, regis, vėl nuski lo. Viena iš jam iškeltų korupcijos bylų baigėsi šnipštu. Italijos teismas panaikino kaltinimus kyšininkavimu. Tiesa, džiaugtis politikui dar ankstoka – ant nosies kabo kitos bylos. Sukako senatis
Kol dirbo Italijos vyriausybės va dovu, 75 metų S.Berlusconi ga na lengvai ištrūkdavo iš Temidės gniaužtų. Ne dėl to, kad politikas ir jo brangiai mokami advokatai žino, kaip gintis teisme, o dėl to, jog tu rėjo neliečiamybę. Tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesį praradęs privilegiją būti neliečiamas, S.Berlusconi savait galį vėl triumfavo teisme. Byla dėl korupcijos buvo nu traukta, nes sukako senatis. Ne nuostabu, nes nagrinėti ji buvo pradėta 2007 m., o nuo to laiko S.Berlusconi beveik visada buvo neliečiamas. Tiesa, šį kartą teisėjai padėjo tašką penkerius metus užsitęsu sioje byloje ir sudavė antausį pro kurorams, kurie vis bando nutver ti S.Berlusconi už rankos. Nors teisėja Francesca Vitale tris valandas tarėsi su trimis kolegomis dėl nutarties, galiausiai sausakim šoje teismo salėje ji paskelbė, kad byla nebegali būti nagrinėjama. Prokurorai priblokšti
Duomenys: JAV žvalgyba tvirtina, kad Iranas bent kol kas jokio gink
lo nekuria.
„Reuters“ nuotr.
AFP nuotr.
Šioje byloje prokurorai reikalavo, kad S.Berlusconi būtų skirta pen kerių metų laisvės atėmimo baus mė dėl įtariamo 600 tūkst. JAV dolerių kyšio britui advokatui Da vidui Millsui. Kaip įtar iam a, teis in ink ui D.Millsui buvo sumokėta, kad jis meluotų dviejose praeito amžiaus
10-ame dešimtmetyje nagrinėto se bylose, gindamas S.Berlusconi ir jo kontroliuojančiąją bendrovę „Fininvest“ nuo kaltinimų, susi jusių su milijardieriaus žiniasklai dos magnato verslo sandoriais. Po teismo kaltintojai buvo nete kę žado. Prokuroras Fabio De Pas quale atrodė prislėgtas ir sakė lau kiančių žurnalistų miniai: „Tiesiog noriu iš čia išvykti. Sunku komen tuoti.“ Nors, prokurorų skaičiavimais, šios bylos senatis turėtų sukakti tik birželį, tačiau netgi tokiu atve ju nebūtų spėta išnagrinėti dviejų lygių apeliacijų, kol bus paskelb ta galutinė nutartis. Būtent tai ap skaičiavęs teismas paskelbė nuo sprendį. Neslėpė džiaugsmo
Teismui priėmus sprendimą buvęs premjeras S.Berlusconi, nors ir ne dalyvavo posėdyje, pasirodė viešai neslėpdamas džiaugsmo. Paskelbtame pranešime jis pa brėžė, kad apskritai nepažįsta D.Millso. Šis, beje, pats yra atsiė męs kaltinimus prieš S.Berlusconi. „Millsas buvo vienas iš mano ad vokatų užsienyje, kuris retkarčiais dirbdavo su „Fininvest“ grupe. Net neatsimenu, ar buvau su juo kada nors susitikęs“, – dievagojosi bu vęs Italijos premjeras. Jis pridūrė, kad D.Millsas, jo duomenimis, yra gavęs 600 tūkst. dolerių iš vienos ginklais prekiau
jančios Italijos įmonės už kažko kias teisines paslaugas ir išgalvojo istoriją, kad šie pinigai buvo vieno „Fininvest“ darbuotojo, dabar jau mirusio, atlygis už suteiktą gali mybę išvengti 50 proc. pelno mo kesčio. Fabrizio Cicchitto, S.Berlusco ni centro dešinės Laisvės partijos (PDL) parlamente lyderis, teigė, kad teismo „sprendimas apsaugo jo nuo bausmės nekaltą žmogų“. Tiesa, buvusio premjero kriti kai pavadino nuosprendį dar vie nu S.Berlusconi išsisukimu nuo teisėsaugos. Laukia naujos bylos
Visgi džiaugtis S.Berlusconi anks ti – milijardieriaus laukia teismas dėl nepilnametės prostitutės iš naudojimo. Pasak kalt intoj ų, marok iet ė paauglė Karima El Mahroug buvo priversta mylėtis su S.Berlusconi, kai šis pažadėjo, jog leis jai išsisuk ti nuo kito nusikaltimo. Nors abu kaltinimus neigė, S.Berlusconi neslėpė, kad jo pri vačiuose vakarėliuose vilose Mila ne ir kitur neretai dalyvaudavo bū riai gražuolių ir kitų įžymybių, taip pat – kad per vakarėlius buvo var tojami narkotikai. Be to, S.Berlusconi teisme dar teks aiškintis ir dėl jo valdomos žiniasklaidos imperijos „Media set“ finansinių sandorių. BNS, „Daily Mail“, „Reuters“, AP inf.
13
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Klodai: E.Markūno darbų paslaptis – ne tik hipnotinis poveikis, bet ir autoriaus technika.
Tomo Raginos nuotr.
E.Markūno paralelinių pasaulių realybė Norintys išvysti hipnotizuojančias paralelines realybes turėtų apsilankyti Eimučio Markūno naujausių savita technika sukurtų paveikslų parodoje „Paralelinės realybės“. Enrika Striogaitė e.striogaite@diena.lt
Kuriantys paveikslai
Tiesa, kol kas šiuos darbus galima pamatyti Kaune, galerijoje „Meno parkas“. Vilnių paroda pasieks tik vasarą – liepos mėnesį. Autoriaus savita technika sukur ti paveikslai vienų vadinami grafi ka, kitų – fotografija. „Bet iš tik rųjų, tai – tapyba, kuriai būdingas mostas, potėpis, paveikslai sukur ti teptukais, mentelėmis, t. y. ta pybos priemonėmis“, – patikslino E.Markūnas. Tik štai dažai – to li gražu ne aliejiniai ar akriliniai, o grafitas, grafit o milteliai sumaišy ti su... Šito sužinoti nepavyks, nes tai autoriaus technika, kurią dai lininkui viena parodos lankytoja pasiūlė patentuoti. „Iš tiek grafito kiek daug būtų pagaminta pieštu kų“, – draugiškai pajuokavo ji, nes grafitas paveiksluose atsiskleidžia ne kaip piešimo, o tapybos techni ka, t. y. ir storais potėpiais. Vaizdiniai, o gal išgyvenimai, išgyvenimo vaizdai, kurie susi formuoja ilgėliau žvelgiant, kin ta, nes akys pagauna, įveda vis kitą detalę, keliauja po didžiulio formato, kuris sukuria vis ką nors nauja, paveikslą. Galima sakyti, tai paveikslai, kurie nuolat kuria (paralelines realybes), vystosi. Tai gal yra ne sukurti, nepabaigti? Anaiptol. Ga lima juos pavadinti moderniau – tai interaktyvūs paveikslai, tačiau sukurti be jokių šiuolaikinių tech nologijų: kartonas, teptukai, men telės, pigmentas, dažai iš grafito. Tapė „vienu kvėpavimu“
„Paveikslui nutapyti turėdavau tris valandas, nes išdžiūvus da žams jau nieko nepadarysi“, – šiek tiek kūrybinę virtuvę atskleidė dailininkas. Matant, kokio dydžio
yra darbai,galima tik įsivaizduoti, kaip visa tai buvo sukurta. „Ant tų tapomų kartonų šliau žiodavau, nuolat lipdavau ant ko pėčių pasižiūrėti koks visumos vaizdas, kaip viskas dėliojasi. Na, po tokio darbi būdavau kaip po geros pirties – visas šlapias“, – juokėsi menininkas, tapęs „vienu kvėpavimu“.
Svarbiausia toji di mensija, kurią ap čiuopia parodos žiūrovas, – medita tyvinė arba atvirkš čiai, vaizduotės šėlsmo kelionė į Pa ralelinį pasaulį. Nors tai abstrakcijų paveikslai, kiekvienas jų turi savo ašį, aplink kurią sukasi paralelinė realybė. Vis dėlto akivaizdu, kad juos kur damas dailininkas buvo tik savo tiškas įrankis, teptukas, paraleli nio pasaulio grandis tarp to ir kito, kuriam atsirasti šiuokart buvo pa sirinktas būtent E.Markūnas. Pasak dailininko, vienuose pa veiksluose reali idėja virto abstrak cija, kituose atvirkščiai – abstrakcija išryškino atpažįstamas formas, rea lius pavidalus, nors inspiracija šiems darbams buvo vaikystės fantazijų, pramanų, sovietinės egzistencijos ir dabarties realijų sankirta. Trijų dimensijų efektas
Grafitas, kilogramai grafito, dai lininko dirbtuvėje gulėjo ilgai. „Regis, dar sovietmečiu jį mai šais pirkau, bet kiekvienai me džiagai turi ateiti savas laikas“, – sakė plataus spektro menininkas, garsus vitražistas, instaliacijų,
objektų, atspaudų, tapybos dar bų kūrėjas. „Vien vitražo specia lybės man neužtenka, nesijaučiu priklausantis konkrečiam cechui, mėgstu kaitą, naujoves, ir tąkart pirkdamas grafitą jaučiau, kad jo man prireiks, dabar jo turbūt nė negautum“, – sakė jis. Ar tik ne vitražo technikos (che mijos) išmanymas pasufleravo ir šios grafito technikos atradimą? „Gali būti...“ – mįslingai šypso josi E.Markūnas ir čia pat pridūrė: „Mane traukia nauji išraiškos bū dai, tačiau jokiu būdu tai nėra tiks lingas naujų technikų ieškojimas, jokiu būdu, kiekvienas sumany mas, idėja paprastai kužda ir savą techniką.“ Dailininko paveiksluose grafitas naudojamas kaip dažas daugias luoksnei monochromijai išgauti, tačiau daugeliu atveju – be spal vos arba jos vaidmuo tėra minima lus: ant juodo ar skaisčiai mėlyno, o dažniausiai nespalvoto paviršiaus kuriami toniniai kontrastai, kurie, regis, stipriausiai atsiskleidžia bū tent nespalvotuose paveiksluose, sukurdami trijų dimensijų efektą. „Tapydamas paveikslus gra fitu, grafin iais ir įvairiais kitais elementais transformuoju iki op tinės, fotografijai būdingos di mensijos, taip išgaunu savotiškus hibridus, turinčius sąlyčio taškų su tapyba, grafika ir fotografija“, – teigė parodos „Paralelinės rea lybės“ autorius. Vis dėlto turbūt svarbiausia to ji dimensija, kurią apčiuopia, į ją nukeliauja, išgyvena parodos žiū rovas, – meditatyvinė arba at virkščiai, vaizduotės šėlsmo ke lionė į Paralelinį pasaulį.
Pirmoji ciklo paroda Kaune rodom a pirm a parodų ciklo „Paralel inės realyb ės“ da lis. Antroji paroda vyks Klaipėdo je, BAROTI galerijoje, birželio 8 d. ir veiks iki biržel io 30 d. Trečio ji, pirmų dviejų jungt inė, paroda bus atidaryta liepos 12 d. Vilniuje, Dailės akademijos galerijoje „Tita nikas“ ir veiks iki rugpjūčio 4 d.
14
pirmadienis, vasario 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 83–103 litai.
KUR? Kino teatre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 14 litų.
KUR? Prancūzų institute, Didžioji g. 1. KADA? Iki kovo 31 d. 9 –19 val. KIEK? Nemokamai.
Didelė juoko dozė
Trys lietuviški filmai
Durys į prancūzų kultūrą
Šanas ir Deividas miršta pakeliui į teatrą, o atėjus laikui įžengti pro rojaus vartus paaiškėja, kad ten likusi tik viena vieta. Garsus komi kų duetas iš Australijos „The Umbilical Brothers“ pristatys naujau sią, bet jau pusę pasaulio spėjusią apkeliauti programą „Heaven by Storm“.
Trys visiškai nauji ilgai laukti lietuvių režisierių filmai – Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“, Jūratės Samulionytės „Laikinai“ ir Roko Eltermano „Paskutinė medaus mėnesio diena“. Žiūrovai bus intriguojami meilės nuotykiais, dramatiškais žmonių santy kiais, emigracijos paliestų vaikų likimais.
Vertėjui, poetui, pedagogui, eruditui Vaclovui Šiugždiniui pernai bū tų suėję 100 metų. Pramcūzų institutas kviečia aplankyti dokumen tinę parodą, pasakojančią apie šią unikalią asmenybę. V.Šiugždinis išvertė 20 grožinės literatūros knygų, 10 pedagoginės literatūros kny gų, suredagavo apie 40 vertimų.
KUR? Sapiegų rūmuose, L.Sapiegos g. 13. KADA? Šiandien 11 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Vasario 28 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Vasario 28 d. 19 val. KIEK? 20–35 litai.
KUR? Laisvalaikio centre „Kablys“, Kauno g. 5 / 21. KADA? Vasario 29 d. 21 val. KIEK? 38–48 litai.
Ekskursija po Sapiegų rūmus
Liaudies skambesys
K.Binkis scenoje
Dialogas su „Fluxus“ kūrėjais
Vasario pradžioje internetinėje erdvėje įsiplieskė diskusijos apie Sapiegų rūmų ir parko komplekso restauracijos projektą. Šiandien autoriai turi gali mybę pristatyti istorinę ir tyrimų medžiagą, siūlo mus metodus kompleksą prikelti naujam gyveni mui, įrodyti vienų ar kitų priemonių tikslingumą.
Vilniaus mokytojų namuose skambės autentiš ka lietuvių liaudies muzika, kurią atliks žymiau sia šalies liaudiškos muzikos atlikėja Veronika Povilionienė. Dainomis bus sutiktas „Sutaro“ al bumas „Ubagų karalystės monai“, tad dalyvaus ir ši tautiška kapela.
Poetizuota Lietuvos kaimo istorija su netikėtais siu žeto vingiais privers iki ašarų pasijuokti ir susimąs tyti apie kartais keistą ir nenuspėjamą mūsų, lietu vių, būdą. Teatro laboratorija „Atviras ratas“ dar kar tą parodys siautulingai „rimtą“ spektaklį pagal Ka zio Binkio satyrinę poemą „Sparnuotasis Matas“.
Režisieriaus Vido Bareikio naujoji premjera – spektaklis-provokacija „MR. FLUXUS arba ŠAR LATANAI?“, sukurtas remiantis Amerikos lietu vio, „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiū no biografijos faktais. Spektaklis bus rodomas tik tris kartus.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (6). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. Istorinis dok. s. „Hanibalas“ (1) (D.Britanija, 2006 m.) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 23.30 val.
7.20 7.50 8.20 8.50 9.45
„Kempiniukas Plačiakelnis“ (9) (k). Pričiupom! „Draugai IV“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Komedija „Policijos akademija 4. Civiliai patruliai“ (JAV, 1987 m.) (k). 11.30 Komedija „Deivas“ (JAV, 1993 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (N-7). 0.35 Veiksmo s. „Teisingumo vykdytojas“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Komedija „Viengungis“ (JAV, 1999 m.). 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“ (5). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Pelkė“ (9). 0.00 „Eureka“ (7). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
TV3
6.30 7.00 7.25 8.00
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Mano mažasis ponis“.
LNK 16.40 val.
BTV
Televitrina. Žinios (k). Savaitės kriminalai (N-7) (k). Šeštadienio rytas (k).
TV3 21.00 val.
9.00 Šeštasis pojūtis (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Makaliaus kelionės. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.
BTV 18.25 val.
13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (3). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Čilės angliakasiai. Gyvenimas dėmesio centre“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Lokomotiv-Kuban“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Krasnye Krylja“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIV turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 17.15 Karaliaus taurė. „Caja Laboral“–„Lagun Aro GBC“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (lapkritis). 20.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gruodis). 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Juventus“. 23.15 Profesionalų boksas.
Sport1 23.15 val.
15
pirmADIENIS, vasario 27, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
T.Ė.T.Ė. pagyrė tuos, kuriuos pamiršo M.A.M.A. Atsakydami į Muzikos asociacijos me tų apdovanojimus (M.A.M.A.), alternaty vų skambesį kuriantys Lietuvos atlikė jai su Viliumi Alesiumi priešakyje suren gė alternatyviosios muzikos apdovanoji mus T.Ė.T.Ė.
Laureatai Metų debiutas: Markas Palu
benka Metų muzikinis vaizdas: „Gy
vai“ klipas „Why“
Vilniuje, klube „Loftas“, vykęs renginys sutraukė tikrai nema žą minią ištikimų klausytojų, ne pabūgusių stumdytis dėl geres nės vietos prie scenos, bei pulką spaudos atstovų, nusiteikusių pa sistumdyti kartu. Ant scenos pakaitomis koncer tavusiems atlikėjams trumpam nutilus, diskinio pjūklo formos trofėjai, savo eilės laukę garbingai ant pakylos pastatytame vaikiška me vežimėlyje ir akylai prižiūrimi rimtai atrodančios „auklės“, buvo įteikti dvylikai skirtingiems muzi kos žanrams atstovaujančių gru pių bei atlikėjų. Pirm ą kart ą reng iam uos e T.Ė.T.Ė. apdovanojimuose nusi pelniusių jaunųjų muzikantų pa
Metų elektronikos atlikėjai:
Mario Basanov & Vidis Metų folkmuzikos grupė: „Pie
Metų tautos balsas: „Liūdni sli
binai“ Metų hiphopo atlikėjai: Dee &
Kamy Metų punk grupė: „The Sold
Outs“ Metų eksperimentinės muzi
Automobilius ir detales
Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis.
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Met ų būgn in ink as: McClung
Josh
Metų bosistas: Domas Aleksa Metų gitaristas: Viktoras Jonušis Metų vokalistas: Jeronimas Mi
lius Metų vokalistė: Ieva Narkutė
Simono Švitros nuotr.
ĮVAIRŪS Kita Daugiabučio namo savininkų bendrija S.Konarskio g. 8, Vilnius, š.m. kovo 14 d. 20 val. kviečia visuotinį narių susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ir revizoriaus ataskaitos. 2. Valdybos narių rinkimai. 3. Kaupiamojo fondo lėšų panaudojimo sąmatos tvirtinimas. Valdybos pirmininkas. 914443
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Metų metalo grupė: „Mandra
of Bubbles“
916443
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
Metų fanko grupė: „Fun Clock“
Metų roko grupė: „The Colours
„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.
915296
kos grupė: „Maldur Atai“
gora“
Nekilnojamąjį turtą Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha – Kalotėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga-Klaipėda; 30 a – netoli Karklės; 18 a – Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993. 916441
904503
Šėlsmas: menų fabrike surengtuose apdovanojimuose T.Ė.T.Ė. siautė alternatyviosios muzikos kūrėjai ir
gerbėjai.
900174
916119
thezatorium“
vardes skelbė labiau patyrusios Lietuvos scenos žvaigždės: Neda Malūnavičiūtė, Justinas Janke vičius, Giedrė Žickytė, V.Alesius ir kiti. O apdovanojimų ceremo nijos vairas patikėtas dainininkei Dovilei Filmanavičiūtei ir aktoriui Mantui Stonkui. Renginio nesutrikdė ir vienas nelaimingas atsitikimas – „Mand ragoros“ lyderis patyrė traumą. Gavęs Metų metalo grupės apdo vanojimą Rimas Ganseniauskas, „Mandragoros“ įkūrėjas ir ginta ristas, nesėkmingai nušoko nuo scenos ir susižalojo koją. Rengino pabaigoje šių apdova nojimų iniciatorius V.Alesius, pasi puošęs marškinėliais su užrašu „Jei nedavė M.A.M.A., duos T.Ė.T.Ė.“, atrodė pavargęs, bet laimingas – T.Ė.T.Ė. savo pažadą ištesėjo ir nie kas neliko nuskriaustas.
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
Statybos ir remonto
Metų albumas: KeyMono „Syn-
s.svitra@diena.lt
PARDUODA
PASLAUGOS
vos“
Simonas Švitra
SIŪLO DARBĄ
skelbimai
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Šiandien rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Temperatūra bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Antradienį numatomi krituliai. Pajūryje stiprės pietų, pietvakarių vėjas. Naktį temperatūra bus 4–11 laipsnių šalčio, dieną svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.
Šiandien, vasario 27 d.
–2
0
Telšiai
+1
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–3
Utena
–1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.14 17.50 10.36 4.38 11.59
58-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 308 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +21 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4
Londonas +14 Madridas +19 Maskva –2 Minskas –2 Niujorkas +12 Oslas +4 Paryžius +12 Pekinas +7
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–5
–2
–7
–10
5
–6
–1
–1
–3
3
–2
+3
0
–2
4
antradienį
trečiadienį
1932 m. Londone gimė aktorė Elizabeth Taylor. 1947 m. gimė Latvijos violončelininkas, dirigentas Gidonas Kremeris. 1950 m. gimė italų madų dizaineris Franco Moschino. 1959 m. gimė Andrius Žebrauskas, kino, teatro ir televizijos aktorius. 1981 m. gimė amerikiečių dainininkas, dainų autorius Joshas Grobanas. 1992 m. mirė kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas Algirdas Julius Greimas.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 6 d.
1
2
3
4
5
Gabrielius, Gabrielė, Fortūnatas, Gentvilas, Leandras, Skirmantė
Avinas (03 21–04 20). Gyvenimas atrodys nuostabus, net problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis dalyti patarimus, nes remsitės asmenine patirtimi. Tinkamai susidorosite su užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Asmeniniame gyvenime galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas naujas darbas. Palanki diena dirbti komandinį darbą. Beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma, tik tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų išlavintą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo sparčiai susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neverta pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės arba savo silpnybių. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų veiklai. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Jūsų psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų nesklandumų. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs ir galite būti šiek tiek irzlūs. Jūsų norai neatitiks galimybių, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Verčiau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokius įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare kils noras fantazuoti. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų. Brangus žmogus gali nepaisyti jūsų jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Taivano antrame pagal dyd į mieste Gaosiunge sekmadienį per galingą 5,9 balo žemės drebėjimą panikos apimti žmonės bėgo į gatves, laikinai sustojo traukinių eismas. Drebėjimo epicent ras buvo 57 km į rytus nuo miesto, o hi pocentras – vos 4 km gylyje. Honkon go observatorija užfiksavo, kad drebė jimo stiprumas buvo 6 balai, o Taiva no seismologijos centras nurodo, kad jo stiprumas buvo 6,1 balo. Gaosiunge ir jo metropolinėse apylinkėse gyve na beveik 3 mln. žmonių. Taivane že mės drebėjimai dažni, nes sala yra ne toli dviejų tektoninių plokščių susidū rimo linijos.
DATOS (vasario 27 d.)
1902 m. gimė JAV rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Johnas Steinbeckas.
–1
Vardai
horoskopai
BNS inf., AFP nuotr.
1839 m. mirė Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas Simonas Konarskis.
Vilnius Alytus
2–7 m/s
Išgąsdino gamta
Rytas
–2
–1
Praha +5 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +31 Talinas –3 Tel Avivas +20 Tokijas +7 Varšuva +2
6
7
8