TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
trečiadienis, vasario 29 d., 2012 m. Nr. 49 (1248)
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas L.Ker nagis žada sensaciją in formacijos apie „Snorą“ nutekinimo byloje. Lietuva 7p.
diena.lt
Neapibrėžta eko nominė padėtis su stabdė naujos sta tybos butų brangi mą sostinėje. Ekonomika 9p.
1 Lt
Policija tvir tina, kad žu dynių Čardo ne motyvo kol kas nežino. Pasaulis 12p.
Iš vaikų atims būrelius?
Mes norėtume, kad Vil nius būtų tarp tokių Eu ropos miestų kaip Viena, Paryžius, Londonas, Ko penhaga.
Vilniaus meras Artūras Zuokas
4p.
Miestas
3p.
Pradėjo griauti „Sputnik“ Du dešimtmečius Konstitucijos pro spekte riogsoję betoniniai planuoto viešbučio „Sputnik“ griaučiai pradėti griauti. Jų vietoje turėtų išdygti mo dernus „Quadrum“ verslo centras. Vakar Vilniaus meras Artūras Zuo kas ir vicemerai Jonas Pinskus su Romu Adomavičiumi davė startą griovimo darbams.
Menas Išskirtinis: Techninės kūrybos centras jauniesiems tiksliukams yra tapęs antraisiais namais.
Valdininkų pradėta neformaliojo ugdy mo įstaigų reforma iš sostinės vaikų at ims unikalius popamokinius būrelius, iš pedagogų – darbus. Likę būreliai dėl mažinamo finansavimo greičiausiai brangs.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Imasi pertvarkų
Ket ur ios sost in ės neform al io jo ugdymo įstaigos, kurias lanko šimtai miesto moksleivių, netru kus turėtų būti sujungtos į vie ną, dalytis patalpomis ir atsisa kyti darbuotojų. Tokius planus švietimo centrams pristačiusi Švietimo ir mokslo mi
Gedimino Bartuškos nuotr.
nisterija (ŠMM) ketina sujungti keturias Vilniuje esančias įstaigas – Lietuvos jaunimo turizmo cent rą (LJTC), Lietuvos jaunųjų gam tininkų centrą (LJGC), Lietuvos mokinių ir studentų sporto cent rą (LMSSC) bei Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūry bos centrą (LMITKC). Šios įstai gos greičiausiai įsikurs pastarojo centro pastate, esančia me Žirmūnų gatvėje.
2
Menininkai ar sukčiai?
13p.
2
trečiadienis, vasario 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Raginami pranešti apie duobes Visi eismo dalyviai, pastebėję itin gilių (apie 10 cm gylio, pažeidusių abu asfalto sluoksnius) avarinių duobių Vilniaus gatvėse, ragina mi pranešti apie jas bendrovei „Grinda“.
Vilniaus savivaldybė imasi lo pyti miesto gatvių duobes ir pri mena, kad vairuotojai, nukentė ję dėl gatvėje atsivėrusios duobės ir apdraudę savo automobilį kas ko draudimu, turi kreiptis į savo draudimo įmonę. Vairuotojai, ap draudę transporto priemones ci viliniu draudimu ir nukentėję dėl gatvėje atsivėrusios duobės, tu
rėtų kreiptis į tą gatvę administ ruojančią įmonę bei policijos pa reigūnus. Praėjusiais metais dėl žalos atlyginimo į savivaldybę kreipėsi iš viso apie 150 apgadin tų automobilių vairuotojų, drau dimo bendrovių, šiais metais – 7 vairuotojai. VD inf.
Ginčija sprendimą Vilniaus meras Artūras Zuokas prašo teismo panaikinti jam ne palankų Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos (VTEK) sprendi mą dėl interesų supainiojimo.
Mero advokatas Vilniaus apygar dos administracinio teismo posė dyje teigė, kad sostinės vadovas nepažeidė įstatymo, kai būdamas nekilnojamojo turto (NT) bend rovės akcininkas balsavo dėl NT mokesčio tarifų, nes mero bend rovė iš to negavo jokios naudos. „Mano atstovaujamas asmuo val do „BNA grupės“ kontrolinį akci jų paketą, bet iš to bendrovė ne
gavo jokios naudos“, – posėdyje sakė A.Zuoko advokatas Jovitas Elzbergas. VTEK pernai lapkri tį nutarė, kad A.Zuokas pažeidė įstatymą, kai balsavo dėl NT mo kesčio tarifų. Teismas savo ver diktą skelbs kovo 8 d. VD inf.
Įtariamasis O.K., gimęs 1982 m., sulaikytas vidurdienį sostinėje, Gerosios Vilties gatvėje. Parei gūnų duomenimis, O.K. kartu su šiuo metu ieškomu bendrininku D.B., gimusiu 1984 m., vartoda mi psichologinį smurtą, rody dami peilius, apieškodami dra bužius iš einančių į mokyklą ir grįžtanč ių nam o moksl eiv ių, daugeliu atvejų nepilnamečių, Vilkpėdės seniūnijos teritorijoje
grobdavo mobiliojo ryšio telefo nus bei kitus vertingus daiktus. Kaip praneša policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl plėši mo. Už tai gresia laisvės atėmi mas iki 7 metų. BNS, VD inf.
Nek iln ojam ojo turto por tal o Aruodas.lt duomenimis, Vilniuje per metus nuomos kainos padi dėjo apie 15 proc. Sostinės sena miestyje 1 kambario buto nuoma, kaip matyti iš skelbimų, siekia vi dutiniškai 1050 litų per mėnesį, 2 kambarių – 1750 litų, 3 kambarių – 2570 litų. Gyvenamuosiuose ra jonuose, pavyzdžiui, Žirmūnuo se, 1 kambario butą norima iš nuomoti vidutiniškai už 700 litų
sumažinti valdymo išlaidas, ra cionaliau panaudoti materialinius ir finansinius išteklius. Valdinin kai tikina, kad toks optimizavi mas turėtų būti naudingas ne tik ekonominiu, bet ir švietimo po žiūriu. Tačiau įstaigų vadovai dėsto, kad šie gražūs ministerijos žodžiai ne pamatuoti. Mažindami finansa vimą valdininkai esą nesusimąs tė, kad kai kurių būrelių dėl tokių veiksmų gali ir nebelikti, o vos ke li išskirtinių lėktuvų, laivų, kosmi nės technikos, radijo bangų imtuvų ir siųstuvų modelių konstravimo specialistai gali netekti darbo ir vaikus palikti be veiklos. Pedagogai tikina, kad nuspren dusi sujungti minėtas keturias įstaigas ministerija nesikonsulta vo su centrų atstovais. Mažins darbuotojų skaičių
Nuoma nepinga Nors nekilnojamojo turto pasiūla ir kainos kinta, o kainų burbulas lyg ir sprogo, tačiau būsto nuo mos kainos sostinėje vis tiek iš lieka gana didelės.
Iš vaikų atims b
Pradėjusi reformą mi 1 nisterija siekia optimi zuoti visų minėtų centrų veiklą,
Sulaikė skriaudiką Vilniaus policijos pareigūnai pir madienį sostinėje sulaikė jau nuolį, kuris, kaip įtariama, iš mo kyklon einančių vaikų atiminėjo mobiliuosius telefonus.
Nerimas: Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro pedagogai susirūpinę centro likimu – nuogą
per mėnesį, 2 kambarių – už 1000 litų, 3 kambarių – už 1300. Kam bario nuomos kaina, kai tenka gyventi su šeimininkais arba ki tais nuomininkais, svyruoja vi dutiniškai nuo 250 iki 450 litų per mėnesį. VD inf.
LMITKC direktorius Algirdas Sa kevičius dienraščiui „Vilniaus die na“ sakė, kad dėl vykdomų re formų įstaigos praras maždaug 35 proc. darbuotojų. Tai reiškia, kad iš 90 dabar centre dirbančių žmonių be darbo teks palikti mažiausiai 30. Būtent tiek, kiek įstaigoje dirba su vaikų ugdymu susijusių pedagogų. „Jei pažvelgtumėte į mūsų dės tomų dalykų pavadinimus, supras tumėte, kaip sunku rasti tokių da lykų dėstytojų. Iš principo mes ir ugdome būsimus šio centro peda gogus, jie vėliau grįžta. Tikrai nėra lengva rasti gerą aviamodeliavimo specialistą, kuris sutiktų savo lais valaikiu už mažą atlygį leisti laiką čia. Jis turi būti tam atsidavęs. Už siėmimai vyksta ir savaitgaliais“, – kalbėjo A.Sakevičius. Anot jo, vidutiniškai per mėnesį už vieną būrelį dėstytojas užsidir ba maždaug 400–500 litų. Kai ku
rie dėstytojai dirba su įvairiais bū reliais, tad suma padvigubėja arba patrigubėja. „Yra pas mus ir pensi nio amžiaus dėstytojų. Ministerijai atrodo, kad juos jau galima atleisti. Tačiau pakeisti jų nėra kuo. Čia si tuacija kitokia, nei paprastose mo kyklose“, – pridūrė direktorius.
mėnesį, išskyrus gokartų vairavimo pamokas, kurios yra brangesnės. A.Sakevičius sako, kad dėl pla nuojamų reformų kai kurių būrelių gali tekti atsisakyti. „Negalime pasa kyti, kurių neliks ir kiek jų gali nelik ti. Tačiau tokia grėsmė neabejotinai yra. Jei neliks dėstytojų, tai ir būrelių nepajėgsime išlaikyti. Turint ome nyje, kad kai kurie dėstytojai užsiima su skirtingas grupes lankančiais vai kais, tai būtų labai blogas dalykas“, – kalbėjo centro vadovas. Toks likimas turėtų laukti ir gam tininkų centro, kuris pagal ministe rijos planus savo veiklą finansuo ti ateityje turės iš lėšų, gaunamų už suteiktas paslaugas. Vaikai reformo mis bus atitraukti nuo gamtinės ap linkos, kurioje dirbo dešimtis metų.
Algirdas Sakevičius:
Ministerijos raminimai
Ministerijai atrodo, kad juos jau galima atleisti. Tačiau pa keisti jų nėra kuo.
Atims užsiėmimus
Tačiau labiausiai bijoma ne dėl eta tų mažinimo, o dėl to, kad jis smar kiai palies ir centrą lankančių vai kų užimtumą. Šiuo metu LMITKC organizuo jama daugiau kaip 20 įvairių už siėmimų. Čia mokyklinio amžiaus vaikai mokosi ne tik lėktuvų ir laivų modeliavimo, bet ir gokartų spor to, dailės, floristikos, fotografi jos meno, aplinkotyros, chemijos, biochemijos mokslų ir dar daugelio kitų išskirtinių dalykų, kurių nėra mokoma nė vienoje kitoje sostinės neformaliojo ugdymo mokykloje. Be to, vaikui mokytis šioje įstaigo je nebrangu. Vieno būrelio pamokos tėvams kainuoja maždaug 60 litų per
Sunerimę visų keturių reorganizuo jamų centrų vadovai ŠMM išsiun tė laišką, kuriame išdėstė savo nuo gąstavimus dėl centrui gresiančių problemų. Valdininkų atsakymas švietimo darbuotojų nenuramino. Viceministro atsiųstame atsakyme teigiama, kad tokiu centrų jungi mu mažinant finansavimą siekiama „išsaugoti unikalią Lietuvos moki nių <...> ugdomąją bazę“. Ministro pavaduotojo laiške ra šoma, kad ministerija neplanuo ja naikinti centruose esančių bū relių, neketina trikdyti edukacinių programų kūrimo, nedraus ekskur sijų, įvairios pažintinės veiklos. Tačiau kaip iki šiol įstaigose vy kusios programos vyks esant kur kas mažesnėms dotacijoms, taip ir lieka neaišku. Viceministras taip pat tvirtina, kad įstaigų jungi mas nebus traktuojamas kaip tei sėta priežastis atleisti darbuoto jus. Tai esą bus daroma kiekvieno darbuotojo klausimą sprendžiant individualiai, „atsižvelgiant į Dar bo kodekso reikalavimus ir faktines aplinkybes“.
3
trečiadienis, vasario 29, 2012
miestas
7p.
Medikai vakar kovojo dėl K.Prunskienės gyvybės.
Vaiduoklis keis veidą
Du dešimtmečius Konstitucijos prospekte riogsoję betoniniai planuoto viešbučio „Sputnik“ griaučiai pradėti naikinti. Jų vietoje turėtų išdygti modernus „Quadrum“ verslo centras. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
gąstaujama, kad moksleiviai neteks populiarių būrelių. Gedimino Bartuškos nuotr.
būrelius?
Vakar Vilniaus valdžia – meras Artūras Zuokas ir vicemerai Jo nas Pinskus bei Romas Adoma vičius – leido pradėti „Sputnik“ griovimo darbus, kurie, kaip pla nuojama, turėtų trukti mėnesį. Dar pusantrų metų Konstituci jos pr. 21 bus statomas milžiniškas verslo centras „Quadrum“. Jame veiks ne tik aukščiausios klasės biurai, bet ir viešbutis, kavinės, restoranai ir 700 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš viso statinyje bus 70 tūkst. kv. m naudingojo ploto, jis turė tų tapti vienu didžiausių verslo centrų Baltijos šalyse. Griovimo darbus su radijo ryšio aparatais rankose pradėjęs A.Zuo kas paskelbė, kad šiuo simboliniu žingsniu prasideda ir naujas in vesticijų etapas dešiniajame Ne ries krante.
„Vilniaus savivaldybė padarys viską, kad čia būtų įvykdytos su planuotos artimiausių metų in vesticijos, siekiančios beveik 600 mln. litų ir sukursiančios apie 1000 darbo vietų. Privatiems šio statinio savininkams taikėme maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto vertės mokestį už nesutvar kytą teritoriją“, – pasakojo Vil niaus meras A.Zuokas. Apie 100 mln. litų miestas ke tina investuoti į aplinkos tvarky mą Lvovo, Krokuvos ir Kalvarijų gatvėse. Už šiuos pinigus ne tik ketinama sutvarkyti minėtų gat vių teritoriją, bet ir žadama pra dėti iš esmės spręsti transporto problemas – čia turėtų kursuo ti greitieji autobusai ar net bū tų įrengta ir tramvajaus linija. Prie Baltojo tilto ketinama sta tyti muziejams, meno galerijoms tinkamus pastatus. Griov im o ir būs im o versl o centro statybos darbus vykdys
norvegų kapitalo įmonė „Scha ge“. Ši įmonė Lietuvoje veikia nuo 1998 m.
Artūras Zuokas:
Savivaldybė pada rys viską, kad čia būtų įvykdytos suplanuo tos artimiausių metų investicijos.
Ji įgyvendino šiuos projektus: pastatė ir įrengė administracinių pastatų ansamblį rekonstruota me buvusiame vienuolyne Suba čiaus gatvėje, biurų pastatą Vy tenio gatvėje, gyvenamųjų namų kompleksą Vilniaus senamiesty je „Mikalojaus žiedas“, gyvena muosius pastatus Žvėryne, Lat vių gatvėje ir kitus.
Komentarai Andrius Jakučiūnas
Asta Radzevičienė
M
S
Rašytojas
an labai patinka, kad sū nus lanko tą modeliavi mo būrelį. Jį lankyti jam liko metai, o paskui tik riausiai eis į kok į kitą, gal į kok ių ra ketų ar kitok io dalyko model iavimą. Nesakau, kad jis ir ateityje ketina tuo užsiimti. Sūnus dar per mažas galvoti apie studijas, bet aš pats iš patirties ži nau, kad vėliau būreliai turi įtakos pa sirenkant profesiją. Nei aš, nei mano sūnus nebūtų laimin gi, jei to užsiėmimo nebeliktų. Jis irgi patenk intas, eina savo noru. Kartais tie opt im izav imai darom i visai ne naudingai, rezultatų negaunama. Gal tie rezultatai paskui matomi kokioms nors inst it ucijoms, bet aš nemanau, kad atleidusi kel is dėstytojus valsty bė galėt ų smark iai sutaupyt i. Taig i naudos nėra, o nuostolis vaikams di delis. Dėl kainos augimo, tai dabar ji nėra di delė ir didelių problemų šiek tiek padi dėjusi mums nesukeltų, nors pinigais ir nesišvaistome. Šiuo atveju vaiko užimtumas nepalyginti svarbesnis.
Mama
ūnus centre lanko pradinį tech ninį modeliavimą. Mes šeimoje labai džiaugiamės, kad atrado me šį užsiėmimą. Būtent šį bū relį pasirinkome apsilankę centre per atvirų durų dieną. Mus sužavėjo tie dėstytojai, kurie gerąja prasme tiesiog pamišę dėl to, ką veikia, jiems patiems labai įdomu, dėl to įdomu ir vaikams. Ši mok ykla ir jose esant ys būrel iai tu ri savo dvasią, yra išskirtiniai. Kai jun giamos panašios įstaigos, sukuriamas vienas milž inas mol inėm is kojom is, bet be širdies. Man būtų gaila, jei cent ras prarast ų savo išskirt inumą. Be to, visi žinome, kaip Lietuvoje trūks ta šiomis sritimis užsiimančių specia listų. Manau, tokie būreliai vaikus vė liau paskatina su technine kūryba sieti savo ateit į. Šalis turėtų būti suintere suota tokiu vaik ų ugdymu. Kuo dau giau tokių profesijų žmonių, tuo vals tybei naudingiau. Aš nesu prieš strukt ūr in ius pakeit i mus iš principo, tačiau jie turi būti da romi taip, kad vaikai nė kiek nenuken tėtų.
Tas pats ir Kaune Analog iškos reformos šiom is die nom is pas iekė ir Kauno neform a liojo ugdymo įstaigas bei sukėlė jų vadovams ner im ą. Ped agog us pa siekė žin ios, kad ket in am a išt uš tint i miesto centre esanč ių trij ų mok yklų pas tat us ir pas iūlyt i išs i kraust yt i kit ur. Kol kas įstaig ų atstovai tik ina než i nantys, kur konkrečiai jie bus iškel dint i, nes, skirt ingai nei viln iečiai, Kauno įstaig ų vadovai apie šiuos planus žino tik iš nuog irdų. Šviet imo minister ija laik inojoje sos tinėje nus prendė sujungt i Kauno
Juozo Gruodžio konservatoriją, Kau no dailės gimnaziją ir Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Pasak min ister ijos atstov ų, šiom is reformom is Kaune siek iama efek tyv iai panaudot i šviet imui skirtas lėš as, sustipr int i mater ial inę bazę, apr ūpint i naujom is mok ymo prie monėmis, kad Kauno meno mokyk lų mok in iai mok yt ųsi tam pritaik y toje aplinkoje. Šias Kauno mokyklas lanko keli šim tai vaik ų, daugelis jų vėliau pasiren ka panašaus pobūdžio studijas aukš tosiose mokyklose.
Terminas: „Sputnik“ pastato griovimo darbai, teritorijos tvarkymas turėtų užtrukti maždaug mėnesį.
Simono Švitros nuotr.
4
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Viltys: Vilnius pasirengęs tapti dviračių miestu, belieka rasti investuotoją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Oranžinė mero svajonė
Jei tik atsiras investuotojas, nuomotis dviračius miestiečiai ga lės vasaros pabaigoje, o miesto biudžetui tai nekainuos nė cen to. Tačiau tokiais užmojais abejoja ir saviškiai, ir opozicija. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Tiki fortūna
Vilniaus meras Artūras Zuokas grįžta prie senų minčių. Savi valdybės dangoraižyje vėl puo selėjama oranžinių dviračių idė ja – pusketvirto šimto oranžinių dviračių ir keturiasdešimt jų nuo mos punktų įvairiose miesto vie tose. Tiesa, kol kas nėra nieko konkretaus: savivaldybė dar tik ruošiasi skelbti konkursą ir ieš koti investuotojų. Kad sostinėje reikia dviračių nuomos punktų, žinoma jau se niai. Ar tokia dviračių nuomos sistema kaip Londone, Amsterda me, Paryžiuje jau vasaros pabai goje galėtų veikti ir Vilniuje, už tikrinti negali niekas. Romas Adomavičius, sostinės vicemeras, dar praeitą kadenciją svarstė apie galimybes įgyvendin ti A.Zuoko oranžinę idėją. Vilniu je įkurti dviračių nuomos punktus vicemeras žadėjo dar 2010-aisiais: buvo rengiamos galimybių studi jos, skaičiuojama, kiek tai gali kai nuoti, tačiau idėjos realizuoti taip ir nepavyko. Dabar A.Zuoko pava duotojas R.Adomavičius vėl kar toja, kad viskas priklausys nuo to, ar būsimą konkursą lydės sėkmė: „Važinėsimės tais dviračiais ar ne, sunku pasakyti. Kol kas nėra nie ko aiškaus. Tik idėja, kuri yra de rinama.“ Vilniaus tarybos Paslaugų ir miesto ūkio komiteto vadovas, A.Zuoko bendražygis Algimantas Vakarinas pridūrė, kad investuo tojo paieškos gali užtrukti. „Tai daugiau siekiamybė. Juk yra dau gybė procedūrinių dalykų – gal bus skundų ir t. t. Kad jau vasa rą ši sistema galėtų veikti, garan tuoti tikrai negalėčiau“, – kalbėjo A.Vakarinas. Be kita ko, sprendi mui skelbti tokį konkursą dar tu ri pritari miesto taryba, kuri šiuo klausimu nėra vieninga.
Vilios nemokama reklama
Kas turėtų privilioti bendrovių dalyvauti konkurse? Bendrųjų konkurso nuostatų projekte ra šoma, kad laimėtojas turėtų teisę dviračių nuomos terminaluose ir ant pačių dviračių įrengti bei nau doti reklaminius plotus ir gauti iš jų pajamas. Konkursą laimėjusi bendrovė būtų atleista nuo rinkliavų, su sijusių su reklamos plotais, taip pat galėtų šalia įrengtų termina lų „vykdyti kitą veiklą“ ir gauti iš to pajamas. Sav ivaldyb ės įmon ė teikt ų skambučių centro paslaugą, re gistruotų klientų pranešimus dėl sugedusių ar sugadintų dviračių. Taip pat žadama kompensuo ti iki 5 proc. suniokotų ar suga dintų dviračių sumos, savivaldy bės transportu pervežti dviračius iš apkrautų nuomos terminalų į tuščius, saugoti dviračius ne se zono metu. Beje, bendruosiuose konkurso reikalavimuose nurodoma, kad konkurso dalyvis jau turi būti įgy vendinęs panašų projektą. Dviračių pasaka – sena
Konk ursas dvirač ių nuom os punktams įrengti buvo skelbia mas ir prieš porą metų, tačiau ja me nepanoro dalyvauti nė viena bendrovė. Tąsyk, 2010-aisiais, galimus konkurso dalyvius atgrasė ne patrauklios projekto finansavimo sąlygos. Vėliau konkurso sąlygos buvo pakeistos, tačiau investuo tojo rasti vis tiek nepavyko. Dalyvauti dviračių nuomos punktų konkurse tuomet svarstė tik bendrovė „JCDecaux Lietuva“, tačiau, pasak jos atstovų, projek tas bendrovei pasirodė neatsiper kantis. Miesto savivaldybė 2010-aisiais suskaičiavo, kad bendra projekto vertė galėtų siekti 1,5–2 mln. li tų.
Komentarai Artūras Zuokas Viln iaus meras
M
es norėtume, kad Vil nius būtų tarp tokių Eu ropos miestų kaip Vie na, Paryžius, Londonas, Kopenhaga. Norime skelbti konkur są, kad Vilniaus mieste atsirastų dvi račių nuomos sistema. Panašią buvau pristatęs būdamas meru praėjusią kadenciją 2007 m. Konkursas skel biamas mainais į lauko reklamą, tad mums tai nieko nekainuos.
Vidas Urbonavičius Opoz icijos atstovas, Tėv ynės sąjungos-Lietuvos krikščion ių demokrat ų part ijos nar ys
D
ėl dviračių nuomos jau bu vo padarytos kelios studi jos: ir per praeitą kadenci ją, ir dar seniau. Dviračių nuomos punktų įrengimu galėtų už siimti savivaldybės įmonė. Juk kaž kada jau buvo įrengta dviračių stovė jimo punktų. Nemanau, kad miestui apsimokėt ų privačios įmonės atėji mas. Prakt ika rodo – kai paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, miestui tai atsieina labai brangiai.
Jolanta Beniulienė Viln iaus tur izmo informacijos centro direktorė
T
okios dviračių nuomos sis temos sostinėje trūksta. Tu ristai dažnai teiraujasi, ieško galimybių išsinuomoti dvira čių ir tokią galimybę sunkiai randa. To kios sistemos paklausa būtų didžiulė: juk mūsų senamiestis – didelėje teritori joje. Turistai ir miesto gyventojai randa kur išsinuomoti dviračių, mes nukrei piame juos į nuomos taškus. Tačiau ta paslauga nėra siūloma aktyviai. Jei dvi račių tinklas mieste būtų unifikuotas, su vienodais ženklais, tai turistus dar labiau paskatintų jų nuomotis.
5
trečiadienis, vasario 29, 2012
lietuva
Įstatymų leidėjai ėmėsi azartinių lošimų Parlamentarų darbo grupė azartinių lošimų, loterijų ir lažybų reglamentavimui tobulinti jau patvirtino esmines naujojo Azartinių lošimų įstatymo projekto nuostatas. Ieškoma kelio, kuris leistų suderinti ir visuomenės saugumo, ir valstybės, ir lošimų verslo interesus. Požiūris: Europoje lošimai pripažįstami kaip ūkinė veikla, kuri priklauso laisvalaikio ir pramogų sričiai bei neša naudą ekonomikai.
Mantas Antanavičius Seime suburta darbo grupė
Azartinių lošimų verslą kontroliuojantys įstatymai Lietuvoje nesikeitė dešimtmetį, nors kito technologijos, atsirado naujų lošimų rūšių, susikūrė ne viena šiuo verslu užsiimanti bendrovė. Ne paslaptis, kad atsirado ir įstatymų neapibrėžtume atsiduriančių verslų. Šią situaciją ištaisyti užsimojo Seimo valdybos nutarimu suburta skirtingoms politinėms partijoms atstovaujanti darbo grupė. Numatoma, kad balandį ji pateiks Azartinių lošimų įstatymo projektą. Numatyta, kad visus azartinius lošimus – loterijas ir kazino, lažybas ir totalizatorių, komercinį pokerį ir lošimo automatus, taip pat ir lošimus interneto, telefono, TV ar kitomis ryšio priemonėmis reglamentuos vienas įstatymas. Tiesa, lošimai bus diferencijuojami pagal rizikos laipsnį, todėl kiekviena rūšis turės savo individualius reikalavimus. Neatiduoti rinkos šešėliui
„Lankomės lošimų vietose, išklausome skirtingų priežiūros institucijų, ekspertų, verslininkų, asociacijų nuomones. Mūsų tikslas – nustatyti, ką daryti su rinka, kuriai iki šiol nėra parengta atitinkančio laiką deramo teisinio reguliavimo – griežtinti, liberalizuoti ar palikti esamą variantą“, – paaiškino darbo grupės pirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas Dainius Budrys. Vienas darbo grupės narių, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Erikas Tamašauskas, dienraščiui sakė, kad svarbiausia – rasti valstybės, visuomenės ir verslo interesus tenkinančią kryptį. „Lietuvos azartinių lošimų rinka – gana gerai kontroliuojama. Jei lygintume su kitomis ES šalimis, probleminių atvejų Lietuvoje kur kas mažiau“, – teigė E.Tamašauskas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje asmenys, turintys problemų dėl lošimų, sudaro vos 0,07 proc., o ES
valstybėse, kuriose atlikti tyrimai, šie skaičiai svyruoja nuo 0,5 proc. Jungtinėje Karalystėje iki 6,5 proc. Estijoje. „Susitikome su verslininkais, matėme jų darbo subtilybes, nagrinėjome socialinės atsakomybės iniciatyvas. Apie socialinę atsakomybę galvoti būtina. Ir kartu negalima leisti, kad šį verslą, kuris per mokesčius uždirba didelius pinigus valstybei, pasiglemžtų šešėlis“, – kalbėjo E.Tamašauskas. Jam pritaria ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vaidotas Bacevičius: „Dabartinis lošimų rinkos reguliavimas Lietuvoje yra gana griežtas. Rinka auga, keičiasi lošimų pobūdis, atėjo naujos technologijos, todėl reikia parengti tinkamą įstatymų bazę, kuri leistų užkirsti kelią nelegaliems lošimams ir monopolijoms susiformuoti."
Vaidotas Bacevičius:
Reikia parengti įsta tymų bazę, kuri leistų užkirsti kelią nelega liems lošimams ir mo nopolijoms susifor muoti. Tyrimai – būtini
E.Tamašausko teigimu, rengiant ankstesnius lošimų verslą reglamentuojančių įstatymų pataisas, nebuvo remtasi jokiais moksliniais ar socialiniais tyrimais, o tai daryti – būtina. „Šiandien yra situacija, kai bet kas gali apkaltinti verslą nesąžiningumu, nedorumu ir panašiai. Deja, iki šiol Lietuvoje net nebuvo tirta, kokį poveikį lošimai daro nepilnamečiams, pagyvenusiems žmonėms, vyrams, moterims ar kitoms socialinėms grupėms. Tai, žinoma, kenkia ir pačiam verslui. Jei nėra įrodymų, negalima tokiomis nuomonėmis ir švaistytis“, – sako Seimo narys. Atlikti tyrimus darbo grupė keti-
casnocha.com nuotr.
na prašyti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų. Tokių tyrimų patirtimi, anot parlamentarų, remiasi daugelio pasaulio šalių verslininkai ir politikai. Darbo grupės nuomone, valstybė turėtų pripažinti lošimų kaip ūkinės veiklos, kuri Europoje priskiriama laisvalaikio ir pramogų sričiai, svarbą moderniai ekonomikai ir visuomenei. „Svarbiausia yra rasti kompromisą, kuris būtų naudingas. Verslininkai mums taip pat turi klausimų, kokia valstybės pozicija šio verslo atžvilgiu. Visi turi likti patenkinti“, – sako D.Budrys. Kaip naudingiau?
Daugelyje pasaulio valstybių azartinių lošimų verslas remia valstybės kultūros, sporto, švietimo, socialinių reikalų sritis. Vienur tai daroma tiesiogiai iš verslininkų kišenės, kitur – per valstybės biudžetą. Tokią pačią situaciją įstatymai nustato ir Lietuvoje. Vis dėlto Seimo nariai svarsto galimybę tobulinti valstybės mokestinių pajamų, gaunamų iš loterijų ir lošimų mokesčio, perskirstymą. Parlamentaras V.Bacevičius mano, kad perskirstymas valstybei galėtų būti naudingesnis. „Diskusijos vyksta, tačiau atrodo, kad darbo grupės nariai sutaria dėl šių lėšų paskirstymo. Žinome, kad ši verslo šaka yra didelė kultūros ir sporto rėmėja. Bet manome, kad ir valstybė galėtų efektyviau skirstyti iš loterijų ir lošimų mokesčio gaunamas lėšas“, – svarsto V.Bacevičius. Jam pritaria ir darbo grupės vadovas D.Budrys. „Dar viena niša mokestinėms pajamoms didinti – internetiniai lošimai, apie kurių apmokestinimą ligi šiol dar nebuvo galvojama“, – pastebėjo jis. Žiūrės, kaip tvarkosi britai
Azartinių lošimų verslo sektoriuje sukurta per 2000 darbo vietų, į valstybės iždą kasmet sumokama apie 30 mln. litų vien specialių lošimų ir loterijų mokesčių, remia-
mos visuomenės gyvenimui svarbios sritys. Todėl Seime suburtos darbo grupės nariai kalba, kad lošimų reguliavimo įstatymus būtina rengti itin atsakingai. 2009 m. padidinus mokesčius lošimo namų ir lošimų automatų salonų rinka sumažėjo beveik 40 proc. Daugiau nei 30 proc. šioje rinkoje dirbančių žmonių neteko darbo. Tai smogė ir valstybės biudžetui. Šį kartą ketinama viską daryti skaidriai, nuosekliai, remiantis šioje srityje jau patyrusių šalių patirtimi. Tarp jų – Didžioji Britanija, Ispanija, Italija. Šiose šalyse valstybė ir verslas puikiai bendradarbiauja. „Jau suplanuotas vizitas į Didžiąją Britaniją padės susipažinti su gilias tradicijas turinčiu lošimų verslo teisiniu reguliavimu, su šią sritį išmanančiais politikais ir verslininkais. Manau, kad iš ten parsivešime nemažai patirties ir žinių, kurios padės nustatyti, kaip keisti rinkos reguliavimą“, – mano D.Budrys. Valentinas Mazuronis, Partijos Tvarka ir teisingumas narys, Seimo opozicijos lyderis, teigia nemanantis, kad lošimų rinka nusipelnė įstatymų liberalizavimo. Dabartinė situacija, jo manymu, yra visiškai patenkinama: „Lietuvoje jau savaime susiklostė tokia situacija, kad tuos lošimus turime, yra tam tikros įmonės, kurios tuo užsiima, tačiau gal tegu taip ir lieka. Kiek jų yra, tiek, manau, ir užtenka. Nemanyčiau, kad reikia leisti daugiau lošimų, daugiau bendrovių, kokių nors jiems skirtų lengvatų. Visuomenei tam tikrais atžvilgiais žalingas verslas neturėtų plisti nevaldomai – taip, kaip daugelio kitų verslo rinkų įmonės. Tai vis tiek yra išskirtinė rinka. Žinoma, kad ji žmonėms daro poveikį, kai kuriuos įtraukia taip, kad tai tampa liga, griauna gyvenimus. Nesakau, kad tai masinis reiškinys, bet taip tikrai būna. Be to, daro poveikį nepilnamečiams. Tad ir kontrolė turėtų likti atitinkama. Į valstybės biudžetą iš lošimų verslo surinkti mokesčiai galėtų būti panaudoja-
mi vaikų, paauglių švietimui, aiškinimui, kokią žalą daro azartiniai lošimai, koks jų poveikis psichikai. Tai būtų gana teisinga ir socialiai atsakinga.“ Artūras Grebliauskas, profesorius, ekonomistas ir lošimų rinkos ekspertas, mano, jog iš esmės lošimų rinkos reguliavimas iš principo nesiskiria nuo kurios nors kitos rinkos reguliavimo, tačiau yra ir išskirtinių aspektų, susijusių su visuomenine gerove: „Visų pirma valstybė stengiasi kurti viešąją gerovę, o verslas nori privačios gerovės. Valstybės siekis yra toks, kad verslas, nekenkdamas visuomeninei gerovei, galėtų kurti privačią gerovę ir taip prisidėti prie visų žmonių gerovės. Iš šio rato gali išvesti ne kontrolė ir detalus verslo reglamentavimas, o pasirinkimo sąlygų verslui ir žmonėms lošti įvairius azartinius lošimus sudarymas. Tai sąlygos, kai verslas reguliuojamas priklausomai nuo jo poveikio visuomenei. Stipresnio poveikio azartiniai lošimai turėtų būti reguliuojami griežčiau, bet neiškreipiant tikrosios klasikinės azartinių lošimų prigimties – laisvalaikio praleidimo formos. Man atrodo, kad valstybės reguliavimas vienoms sritims yra per griežtas, kitoms – nepakankamai efektyvus. Kai kurios mažus pelnus gaunančios sritys, pavyzdžiui, riboto lošimo automatų ar lažybų, yra varžomos per smarkiai ir tai iškreipia jų visuomeninę paskirtį – praleisti laisvalaikį. Kai kur atvirkščiai – reguliavimas per silpnas, nekalbama apie amžiaus cenzą loterijose ir panašiai. Dabartinė viešoji nuomonė apie azartinius lošimus yra nepagrįsta tyrimais. Daug kas gali mėtytis pareiškimais, kad lošimai kenkia, tačiau tai įrodančių tyrimų nėra atlikta. Kalbant apie mokesčių surinkimą ir sporto, švietimo, kitų sričių rėmimą, manau, kad nauda, kurią visuomenė gauna iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, turėtų keliauti į valstybės biudžetą ir po to būtų perskirstoma geriems tikslams remti bei juos įgyvendinti.“
6
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
nuomonės
ESBO komisaras K.Vollebaekas: įstatyme esama neaiškumų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Žmonės pykstasi, žmonės taikosi
Stasys Gudavičius
I
r vis dėlto gal ima beveik drąs iai sak yt i, kad dab ar tinė valdančioji koal icija ir dabart in is premjeras And rius Kubil ius sugebės išsilaik yt i iki pat šį ruden į vyksiančių nau jojo Seimo rink imų. Taip, Finansin ių nusikalt imų ty rimo tarnyb os (FNTT) vadov ų atleid imo skandal as yra dide lio masto pol it in is įvyk is, gero kai siūbuojantis vald žios valtelę. Siūbuojant is net gi gąsd inamai smark iai.
Bet valdančiosios koa licijos valtelė, nors ir nesiirs į priekį, nors ir dreifuos vietoje, vis dėl to neturėtų nuskęsti. Neatmest ina, kad po šios pol it i nės audros toje valtelėje liks ne mažai drumzl ino pol it in io van dens, kur io jau neb ebus spėta atsik ratyti iki naujojo Seimo rin kimų. Toks papildomas nusėdu sio dumblo balastas turbūt neleis valdančiųjų laivui efektyviai irtis į priek į. Taig i, ir priimti prioriteti niais laikomų sprendimų. Bet valdančiosios koalicijos val telė, nors ir nesiirs į priekį, nors ir dreifuos vietoje, vis dėlto neturėtų nuskęsti. Ant politinio vandenyno paviršiaus ją laikys koalicijos par tnerių suinteresuotumas iki galo išbūti su valdžios regalijomis. Prie to prisidės ir opozicijos nesugebė jimas bei nenoras dabar, likus vos pusmečiui iki Seimo rinkimų, im tis atsakomybės už šalį. O kam skubint is tai dar yt i, jei gu po spal į vyksiančių rink imų vald žios rakt ai pač iai dab art i nei opoz icijai nuk ris tiesiai į ran kas? Jau ger iau valdančiųjų gre tose dabar patyl iukais pakursty ti nesutarimų laužel į, kuris prieš pat rink imus gal i bent jau paga dint i inventor ių tame vald žios laivelyje, paskleist i svilėsių kva
pą ir taip būsimojo visuotinio bal sav imo išvakarėse pakenkt i da bart in iams vald žiažmog iams. O kart u sau bent kiek nors pasid i dinti šansus. Bene radikaliausias galimas arti miausio laikotarpio politinis sce nar ijus: nepatenk int i FNTT va dov ų išmet imu konservator iai sugeba išverst i iš posto liberal centristų deleguotą vidaus reika lų ministrą Raimundą Palaitį, o li beralcentristai įsižeidę pareiškia pasitrauk iantys iš valdančiosios koal icijos ir atšauk ia visus savo ministrus. Bet ir tok iu atveju Vyr iausyb ė greičiausiai nesužlugs, ypač jei premj eras A.Kubil ius sugeb ės įtik int i nors ned idelę dal į opo zicijos bent jau nebalsuot i prieš Min istr ų kabinetą ir jo strateg i nių planų įgyvendinimą. Įsivaiz duok im – išeina lib eralcentr is tai iš vald žios, premjeras tą pa čią minutę nulek ia pas socialde mokrat us ir graž iai jų paprašo: „Būk it vyrai, nesmauk it mūsų iki pat Seimo rink imų.“ Ir dar prime na gražią politinę patirtį: „Mes juk jūsų mažumos Vyriausybę parė mėm 2006–2007 metais...“ Pragmatiškai mąstanti opozicijos dalis taip ir pasielgtų – valdančių jų pernelyg smark iai nekutentų, nes suprastų, kad nenori ir nega li imtis vald žios. Taip ir gyvent ų maž umos Vy riausyb ė kel is paskut in ius mė nesius iki Seimo rink imų. Šleivo jant i it meška po žiemos miego, nelabai sugebant i esm in ių dar bų nud irbt i, nebesurenkant i pa kankamai balsų. Bet gyva. Tiks liau, leisgyvė... Kita vert us, yra ir visiškai kitas, opt im ist in is, scenar ijus: konser vator iai ir liberalcentr istai suge ba susitart i, vidaus reikalų mi nistras lieka savo vietoje, FNTT vadovai į savo postus nebegrįžta, o valdantieji tvark ingai ir ramiai išg yvena iki pat Seimo rink imų. Netg i pasiek ia savot išką pol it i nį rekordą – pirmieji šiuolaik inės nepriklausomos Liet uvos istor i joje sugeba valdyti nuo kadenci jos prad žios iki pabaigos. Šį „ramųjį“, arba „su laiminga pa baiga“, scenarijų galėtume laiky ti bene real ist išk iausiu dabart i nėje neram iai atrodančioje po lit inėje sit uacijoje. Pasipyks pa sipyks valdant ieji ir susitaik ys, niekur nedings...
ietuvoje viešintis Europos sau gumo ir bendradarbiavimo or ganizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas sakė, kad esama tam tikrų neaiškumų, su sijusių su Švietimo įstatymu, kuriuo nepatenkinta šalies lenkų mažuma. Kita vertus, po susitikimo su Lie tuvos Prezidente Dalia Grybauskai te ESBO atstovas pasidžiaugė Švie timo ir mokslo ministerijos atvirumu įgyvendinant šį įstatymą ir sakė tikįs, kad išeitis bus rasta. „Esu tikras, kad galima rasti būdą, kaip suderinti tiek Vyriausybės norą turėti naują švietimo įstatymą, tiek šiuo atveju lenkų mažumos susirū pinimą“, – teigė jis. Tačiau jis tiesiai neatsakė į klausi mą, ar, be lenkų, skundų dėl Švieti mo įstatymo sulaukė ir iš kitų Lietu voje gyvenančių tautinių mažumų. ESBO komisaras pabrėžė, kad ne gali atskleisti, kokios Vyriausybei pateiktos rekomendacijos, parengtos po jo vizito į Lietuvą 2011 m. lapk ritį. Tačiau K.Vollebaekas teigė, kad yra patenkintas, kaip Lietuvos val džia į jas reaguoja. „Aš patenkintas, kad Vyriausybė, atrodo, rimtai žiūri į mano rekomen dacijas. Jie sakė man, kad jas vertina, dirba prie jų ir pateiks atsakymą, kai čia atvyksiu vėliau“, – pasakojo nor vegų diplomatas. Kitas jo vizitas į Lietuvą numaty tas kovo pabaigoje.
Knutas Vollebaekas:
Aš patenkintas, kad Vyriausybė, atrodo, rimtai žiūri į mano re komendacijas. Jie sa kė man, kad jas ver tina, dirba prie jų ir pateiks atsakymą, kai čia atvyksiu vėliau.
K.Vollebaekas taip pat minėjo, kad per vizitą įvykę susitikimai su lenkų bendruomene buvo konstruktyvūs. „Jutau, kad nėra jokių abejonių, jog lenkų bendruomenės atstovai di džiuojasi būdami Lietuvos piliečiai. Jie nori būti Lietuvos dalis, tačiau yra susirūpinę, ypač kai kalbama apie
Švietimo įstatymą, kad šis įstatymas neturėtų būti taikomas skubotai, nes gali atimti iš jų vaikų galimybę gau ti geriausią įmanomą išsilavinimą, ir padarantį juos gerais Lietuvos pilie čiais, ir leidžiantį išsaugoti jų lenkiš kas šaknis, kalbą ir tradicijas“, – kal bėjo ESBO atstovas. Anot jo, tautinių bendruomenių santykiai yra dinamiški visoje Euro poje ir jų negalima kartą ir visiems laikams sureguliuoti vienu sprendi mu. K.Vollebaeko teigimu, jo misiją didele dalimi sudaro konflikto pre vencija, o Lietuvoje buvo kilusi tam tikra įtampa. K.Vollebaekas pabrėžė, kad susi tikime su D.Grybauskaite kėlė klau simą dėl tautinių mažumų įstatymo, kuris Lietuvoje galiojo iki 2010 m. „Mūsų nuomone, daugelyje šalių mažumos ir visuomenė apskritai gali turėti naudos iš visapusio įstatymo, tokio kaip tautinių mažumų įstaty mas, nes jis suteikia erdvę, kurioje galima spręsti daugelį klausimų“, – aiškino ESBO komisaras. Jo teigimu, probleminiai Lietuvai klausimai dėl tautinių mažumų api ma pernai vasarą priimtą Švietimo įstatymą, pavardžių ir vietovardžių rašymą. Juos nuolat kelia vietos len kų bendruomenės atstovai ir politi kai. Šie klausimai tapo viena iš prie žasčių, dėl kurių pastaraisiais metais atšalo oficialiojo Vilniaus ir Varšuvos santykiai. BNS, VD inf.
Seimas bandys ginti ginančius
S
eimo narys Evaldas Jurkevi čius užregistravo įstatymo pataisas, įtvirtinančias pilie čių ir visuomeninių organi zacijų apsaugą nuo teisminio perse kiojimo, kai šios bando apginti viešąjį interesą. „Kiekvienais metais sparčiai dau gėja ieškinių prieš visuomenę, kuriais siekiama išieškoti neva verslinin kų patirtus nuostolius dėl pilietinės visuomenės teismuose sustabdy tų statybos leidimų ar detaliųjų pla nų galiojimo. Dabar galiojanti teisinė bazė nenumato jokių apsaugos prie monių ir sudaro sąlygas verslo bend rovėms nevaržomai persekioti pilie čius dėl viešojo intereso gynimo. Tad pilietinė visuomenė, ginanti pamati nes visuomenės vertybes, pati tampa verslininkų taikiniu“, – sakė E.Jur kevičius. Pasak politiko, tokie ieškiniai, kai pirmiausia siekiama areštuoti skun džiamų piliečių turtą, yra itin pavo
jingi. Tai legali priemonė tramdyti ir bauginti aktyvius piliečius. Visiems žinoma „Teo“ istorija, kai suklastotą detalųjį planą prokuratū rai apskundęs asmuo gavo 10 mln. litų ieškinį ir buvo 5 metus tampomas po teismus, kol pagaliau teismas nusta tė, jog planas tikrai buvo suklastotas. Verslininkai bylą pralaimėjo, tačiau atsakomybės išvengė suėjus senaties terminui. O pilietis 5 metus kentėjo dėl areštuotos sąskaitos ir turto. „Ieškiniais prieš visuomenę daž nai siekiama ne apginti pažeistas tei ses, bet, pasitelkus teismo procesą, persekioti aktyviausius visuomenės narius. Ieškinių tikslas yra pats pro cesas, per kurį areštuojamas visuo menės narių turtas ir sąskaitos, o ne patenkinamas ieškinys. Svarbu pa brėžti, kad tokiais atvejais teismas, net ir matydamas, jog ieškinys arba prašymas yra akivaizdžiai nepagrįs tas, negali nutraukti teismo proceso jų atžvilgiu“, – sakė E.Jurkevičius.
Seimo narys atkreipė dėmesį, kad daugelyje šalių (JAV, Kanadoje, Olan dijoje ir kt.) buvo priimtos civilinio proceso nuostatos, įpareigojančios ieškovą nedelsiant įrodyti, kad ieš kinys nėra nukreiptas prieš visuome nės dalyvavimą, ir suteikiančios teis mui teisę nutraukti teismo procesą bet kurio metu, jei ieškovas to neį rodo arba teismas nustato piktnau džiavimą procesinėmis teisėmis. Jei Seimas pritars E.Jurkevičiaus siūlomoms Lietuvos Respublikos ci vilinio proceso kodekso pataisoms, teismai, nustatę, kad ieškinys prieš visuomenę turi piktnaudžiavimo po žymių, galės įpareigoti jį pareiškusią šalį per 7 dienas įrodyti, kad ieškinys nėra nepagrįstas ir perteklinis veiks mas. Nepateikus įrodymų, teismas turės teisę teismo procesą nutrauk ti skirdamas baudą ir įpareigodamas atlyginti nepagrįstu ieškiniu sukeltą žalą bei teismo išlaidas. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Medikai kovojo dėl gyvybės
Seimo Antikorup cijos komisijos va dovas Ligitas Ker nagis tvirtina tikįs, kad šiandien gali būti paskelbta „ga na sensacinga infor macija“. Ji gali bū ti susijusi su Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų at leidimu arba infor macijos apie „Sno ro“ nacionalizavimą nutekinimu.
Į ligoninę dėl insulto paguldytos Lietuvos liaudies partijos pirminin kės Kazimiros Prunskienės (nuotr.) būklė antradienį dar pablogėjo, jai atlikta galvos operacija.
Atsitvėrė: vakar komisija apklausė ir „Lietuvos ryto“ redaktorių G.Vainauską. Posėdžio salę jis paliko ne
kalbus.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Seimo tyrėjai žada sensaciją Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kviesis premjerą
Antradienį Antikorupcijos ko misija visą dieną apklausinėjo daugybę pareigūnų, susijusių su FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus bei Vytauto Giržado atleidimu ir su atliekamu tyrimu dėl informa cijos apie „Snoro“ nacionalizavi mą nutekinimu. Paskutinis apsilankęs komisijo je buvo vienas „Lietuvos ryto“ sa vininkų ir vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas. Būtent šia me dienraštyje pernai lapkričio vi duryje, likus vos kelioms dienoms iki priimant sprendimą dėl „Sno ro“ nacionalizavimo, paskelb ta konfidenciali informacija apie planuojamą „ataką prieš lietuvių kapitalo bankus“. Po aps il ank ym o kom is ijoje G.Vainauskas nieko nekomenta vo, pabėgo nuo žurnalistų. Tačiau L.Kernagis po šio po kalbio pareiškė, kad į trečiadienį rengiamą Antikorupcijos komisi jos posėdį turėtų būti pakviestas pats premjeras Andrius Kubilius. Po šio posėdžio, anot L.Kernagio, „gali būti paskelbta sensacinga in formacija“. Tačiau kokio ji bus po būdžio, komisijos vadovas neatsk leidė.
„Tikimės, kad trečiadienį gali būti kur kas daugiau aiškumo. Gal bus, gal ir ne. Laikome sukryžiavę pirštus, kad būtų. Palaukime tre čiadienio“, – taip L.Kernagis at sakinėjo į žurnalistų klausimus, ar gali būti, jog trečiadienį paaiš kės, kas galėjo nutekinti informa ciją apie „Snorą“ ir ar su tuo kaip nors gali būti siejami atleisti FNTT pareigūnai.
Ligitas Kernagis:
Tikimės, kad trečia dienį gali būti kur kas daugiau aiškumo. Gal bus, gal ir ne. Laikome sukryžiavę pirštus, kad būtų. „G.Vainauskas buvo gana atviras atsakinėdamas į mūsų klausimus. Bet jis neprisipažino, iš kur gavo tą informaciją. Galėjo, bet nepri sipažino“, – sakė Antikorupcijos komisijos vadovas. Be to, trečiadienio posėdyje ko misija ketina suformuluoti klausi mus Prezidentei Daliai Grybaus kaitei. Ši užstojo vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, atlei
dusį iš pareigų FNTT vadovus. Taip pat numatoma jau pradė ti rašyti Antikorupcijos komisijos išvadas. Jos gali būti patvirtintos artimiausiu metu. Informacijos nenutekino
Antradienio posėdyje komisijos taip pat apklausti Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasi liauskas ir generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tikino, kad nė iš vienos šių insti tucijų informacija apie planuoja mus veiksmus dėl „Snoro“ tikrai nenutekėjo. V.Vasiliauskas žurnalistams sa kė esąs užtikrintas, jog informa cija apie „Snoro“ banko naciona lizavimą nutekėjo ne iš Lietuvos banko. „Taip, aš esu tuo įsitiki nęs. Taip, komisija to klausė“, – sakė V.Vasiliauskas. Jis teigė, kad Antikorupcijos ko misijos nariai jo klausė, kiek pini ginių lėšų buvo išimta iš banko, „Lietuvos rytui“ paskelbus publi kaciją apie „Snorą“ likus kelioms dienoms iki šio banko nacionali zavimo. Visgi apie minimas pi nigines lėšas Lietuvos banko va dovas kalbėti nenorėjo.“Kalbama apie didelius skaičius“, – tepasa kė V.Vasiliauskas. „Bet nuo mūsų viskas prasidėjo, – pripažino Lietuvos banko val
dytojas, atsakydamas į klausimą, ar tik ne centrinis bankas buvo ta institucija, kurios sprendimai lė mė „Snoro“ nacionalizavimą. – Taip, mes buvome ta višta arba tas kiaušinis, nuo kurio viskas prasi dėjo, o toliau viską aiškinasi teisė saugos institucijos.“ „Kavos niekas nenešiojo“
D.Raulušaitis teigė, kad operacija banko „Snoras“ atžvilgiu Genera linėje prokuratūroje planuota sau gioje aplinkoje. „Man atrodo, kai kurie komen tatoriai, kalbėdami apie tai, kas vyko tame pasitarime, šiek tiek perlenkė lazdą. Kaip asmuo, da lyvavęs tame pasitarime, galiu ka tegoriškai pasakyti, kad jokie pa šaliniai asmenys į kabinetą užėję nebuvo, niekas kavos nenešio jo, grindų nevalė. Pasitarimas vy ko pakankamai uždarai ir konfi dencialiai“, – žurnalistus tikino D.Raulušaitis. „Manau, aplinka tokio pobū džio pasitarimui buvo gana sau gi“, – pridūrė jis. Tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas sakė nežinąs, ar už durų galėjo girdėtis, kas kalbama kabinete. „Nežinau, pats nebandžiau bū ti už durų ir kartu kalbėti kabine te“, – ironizavo jis.
Į Santariškių klinikas sekmadie nio vakarą paguldyta K.Prunskie nė dėl pablogėjusios sveikatos dar vėlų pirmadienio vakarą buvo per vežta į Respublikinę Vilniaus uni versitetinę ligoninę. Tai teko padaryti dėl staiga pra dėjusių tinti smegenų. Šioje ligo ninėje esantis neurochirurgų per sonalas politikę operavo, jai buvo pašalinta dalis kaukolės, kad sme genys turėtų vietos tinti. Tačiau stabilizavus situaciją su streikavo politikės širdis. Medikai stengėsi kontroliuoti padėtį. Kaip skelbė portalas delfi.lt, K.Prunskienės artimieji pageida vo, kad daktarai nekomentuotų politikės būklės. Tad šie tegalėjo patvirtinti, jog ji į ligoninę yra pa guldyta. Dienrašt is prim en a, kad K.Prunskienė tą dieną, kai pasiju to blogai, šventė savo gimtadienį. Politikės dukra Rasa gyvena tame pačiame name. Ji ir iškvietė greitą ją pagalbą – šeima buvo susirinkusi pasveikinti K.Prunskienės. Manoma, kad K.Prunskienės sa vijauta itin pablogėjo po neseniai ją ištikusios vagystės. Sausio pabai goje iš politikės jos partijos būs tinėje vagys pavogė 30 tūkst. litų vertės pinigų sumą. K.Prunskienė gimė 1943 m. va sario 26-ąją. Politikė yra Lietuvos Nepriklau somybės Akto signatarė, buvo pir moji atkurtos nepriklausomos Lie tuvos premjerė. Premjero pareigas K.Prunskienė ėjo nuo 1990 m. ko vo iki 1991 m. sausio. Dabar politikė vadovauja Lietu vos liaudies partijai, anksčiau ėjo Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininko pareigas. Nuo 2004-ųjų iki 2008-ųjų K.Prunskienė buvo Lietuvos že mės ūkio ministrė. VD inf.
Konservatoriai laukia išvadų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų (TS-LKD) frakcija Sei me lauks parlamentinių institucijų iš vadų dėl FNTT vadovų atleidimo ap linkybių tyrimo. Jeigu tos išvados pa rodys, jog V.Gailius ir V.Giržadas buvo atleisti neteisėtai, konservatoriai vilia si, kad liberalcentristų deleguotas vi daus reikalų ministras R.Palaitis „ištai sys savo padarytas klaidas“.
gą su Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovybe, siekdama išlaikyti val dančiosios koalicijos stabilumą. Antra dienį popiet į iš anksto neskelbtą posė dį susirinko TS-LKD frakcija Seime. Ja me dalyvavo ir premjeras Andrius Ku bilius bei Seimo pirmininkė Irena De gutienė.
je visi pritarė premjero ir Seimo pir liaus ir V.Giržado atleidimo aplinky mininkės išsakytai pozicijai, kad atlei bes. „Laukiame tyrimo rezultatų. Ti džiant šiuos pareigūnus buvo padary kimės, kad jie išspręs daugelį proble ta klaida ir ji turi būti taisoma“, – po va mų“, – sakė J.Razma. landą trukusio posėdžio sakė TS-LKD Visgi jis neteigė, kad komiteto ir komi frakcijos seniūnas Jurgis Razma. sijos išvados bus būtinai palankios at Pasak jo, konservator iai tik isi, kad leistiems FNTT vadovams: „Turbūt per artimiausią savaitę bus paskelb nebus galima vienareikšmiškai saky „Įvyko frakcijos pasitarimas dėl aktua tos Seimo Nacional in io saug umo ir ti, kam tos išvados bus palankios, kam lijų, kurias lėmė vidaus reikalų minist gynybos kom iteto bei Ant ikor upci ne. Tikimės, kad jos bus konkrečios ir Be to, TS-LKD frakcija žada tęsti dialo ras, atleidęs FNTT vadovus. Frakcijo jos kom isijos išvados tir iant V.Gai jų bus laikomasi, jos bus gerbiamos.“
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Susikalbėti padeda EK Premjeras Andrius Kubilius tei gia, kad Europos Komisijos (EK) atstovų tarpininkavimas pade da susikalbėti su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.
Lietuvos radijui A.Kubilius ant radienį sakė, kad EK atstovų da lyvavimas pokalbiuose padeda siekti greitesnių susitarimų. Pasak premjero, pirmadie nį susitikime su „Gazprom Ex port“ vadovu, kuriame dalyvavo ir EK energetikos direktorato va dovas, susitarta, kad Lietuva dujų sektoriaus pertvarką turi įgyven dinti iki 2014 m. pabaigos. A.Ku biliaus teigimu, ši pertvarka yra svarbi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai. „Pokalbiai įgauna konstrukty vumo, daugiau normalaus dia logo. Galbūt ir todėl, kad juose dalyvauja ir EK atstovai“, – kal bėjo A.Kubilius. Jo teigimu, ant ras iš eilės susitikimas su „Gazp rom Export“ vadovu Aleksandru Medvedevu vyko šio iniciatyva. Premjeras tikisi, kad konstruk tyvesni pokalbiai su „Gazprom“ gali padėti ir derantis dėl dujų kainų. Jo teigimu, Lietuva dėl di desnės energetinės nepriklauso mybės ir būsimo SGD terminalo turi įgyvendinti reformą ir atskir ti dujų tiekimo veiklą nuo infrast ruktūros. „Terminalas be tokios direkty vos įgyvendinimo, be nuosavybės atskyrimo, be vamzdžių išlaisvinimo negalėtų veikti. „Gazp
rom“ visus praėjusius metus py ko dėl tokio mūsų apsisprendi mo. Tačiau dabar keičia nuostatą ir iš principo pirmadienį jau pa siekėme sutarimą, kad iki 2014 m. pabaigos ši direktyva turi bū ti įgyvendinama. Tai jau priima ir „Gazprom“ atstovai. Derinamės, kaip, atsižvelgiant į visų akcinin kų interesus, būtų einama link vi siško europinės nuostatos įgy vendinimo“, – sakė A.Kubilius.
Konstruktyvesni pokalbiai su „Gazp rom“ gali padėti ir derantis dėl dujų kainų.
Jo teigimu, pokalbiai su „Gazp rom“ yra gana geranoriški. Vokietijos ir Rusijos koncernų „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ valdoma bendrovė „Lietuvos du jos“ pagal naują Gamtinių dujų įstatymą iki kovo 31 d. Kainų ko misijai turi pateikti dujų perdavi mo sistemos atskyrimo planą, pa gal kurį dujų perdavimo verslas po kelerių metų turės atitekti naujam savininkui. Trečiojo ES energeti kos paketo, pagal kurį Lietuva ke tina atskirti „Lietuvos dujų“ per davimo, paskirstymo ir tiekimo veiklas, įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2014 m. pabaigos. VD, BNS inf.
Pasitarti – į Briuselį Ministras pirmininkas A.Kubilius dove Catherine Ashton, EK nariais – trečiadienį išvyks į Briuselį, kur susi už energetiką atsakingu Güntheriu tiks su EK vadovais. Su jais bus aptar Oettingeriu ir biudžeto reikalų euro ti ir energetikos klausimai. Vizito iš komisaru Januszu Lewandowskiu. vakarėse premjeras teigė ketinantis Prieš Europos Vadov ų Tar ybos aptarti naują finansinę perspektyvą, posėd į, kuriame dalyvaus Lietu energetikos projektus, Ignalinos ato vos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minės elektrinės uždarymo reikalus, A.Kubilius dalyvaus Europos liau finansinės drausmės klausimus. dies partijos tarybos posėdyje, į ku Kaip teig iama premjero spaudos rį tradiciškai susirenka visi ES vals tarnybos pranešime, A.Kubilius su tybių narių premjerai, priklausantys sitiks su EK pirmininku José Manue konservatorių-krikščionių demokra liu Barroso, ES užsienio politikos va tų partijai.
Galas: vakar prie namo jau triūsė jį griaunantys darbininkai.
Nidoje ūžia buldozeriai
Pagarsėjusioje nelegalių statybų Nidoje istorijoje dedamas taškas – antradienį Skruzdynės gatvėje suburzgė pirmieji bul dozeriai. Šalia Tomo Mano namo buvo pradėti griauti savavališ kai pastatyti Arvydo Lapinsko statiniai. Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Praėjusių metų pabaigoje pasibai gus kelerius metus trukusiam teis mų maratonui, statinius nuspręs ta nugriauti. „Akivaizdu, kad įžūliai pažei džiant teisės aktus pastatyti sta tiniai turi būti nugriauti. Tačiau statytojas tiesiog vilkino laiką skųsdamas teismo sprendimus, ieškojo įvairių įstatymų spragų, siekdamas išvengti buldozerių. Pa galiau šitoje istorijoje bus padėtas taškas“, – teigė Valstybinės terito rijų planavimo ir statybos inspek cijos (VTPSI) viršininkė Laura Na livaikienė.
A.Medvedevu darosi vis konstruktyvesni.
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Lapinskas statybų ėmėsi po to, kai 2008-aisiais sudegė šiame sklype stovėjęs jo sandėliukas. „Statybas jis pradėjo neturėda mas statybos leidimo ir pažeis damas kitus teisės aktus. Tačiau teismuose savininkas teigė, kad šių leidimų esą jam ir nereikėjo, nes jis tik atstatė sudegusį pasta tą“, – sakė VTPSI atstovas spaudai Darius Babickas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių patenkino Klaipėdos apskrities viršininko ad ministracijos pateiktą ieškinį atsa kovui A.Lapinskui dėl minėtų sa vavališkų statinių nugriovimo. „Daugiau kaip prieš metus priim tos Statybos įstatymo pataisos su
teikė teisę legalizuoti savavališkas statybas. Tačiau tik tokiais atvejais, jeigu tos statybos iš viso galimos. Šie statiniai jokiu būdu nepatenka į galimų įteisinti sąrašą ir dėl to turi būti nugriauti. VTPSI yra perdavu si antstoliui vykdomuosius raštus dėl savavališkos statybos padari nių šalinimo minėtu adresu“, – sa kė D.Babickas. Antradienį statybų bendrovė pra dėjo pastatų ardymo darbus. Ka dangi įvykio vietoje A.Lapinskas nepasirodė, statybininkai iš pradžių apžiūrėjo, ar namo viduje nėra žmo nių. Tuomet įėjus į pastatą buvo iš nešti daiktai, baldai, santechnika. Spėjama, kad griovimo darbai užtruks ne vieną dieną.
Vengrija pasakė „ačiū“ Vengrijos parlamentas rezoliucija padėkojo Lietuvai už paramą, kai Budapeštas sulaukė tarptautinės kritikos dėl naujos konstitucijos ir kai kurių įstatymų.
Dialogas: premjeras A.Kubilius (kairėje) teigia, kad pokalbiai su
Sandros Vaišvilaitės nuotr.
Pirmadienio vakarą už rezoliuciją, kuria dėkojama Lietuvos pilietinei visuomenei ir politikams, balsavo 327 Vengrijos parlamentarai, prieš buvo aštuoni. Apie tai BNS antra dienį informavo Vengrijos ambasa da Lietuvoje. Vengrai dėkoja lietuviams, ku rie, anot dokumento autorių, sto jo vengrų pusėn, šiems patiems sprendžiant savo likimą, bei „pa sisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę“. Kaip teigiama rezoliucijoje, Lie tuvos ir Vengrijos žmonių solidaru mas, kaip ir 1956 ar 1989–1991 m., yra bendros atsakomybės už Euro pos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbia sąjungininke ir drauge. „Ačiū, Lietuva!“ – tokiais žo džiais baigiama rezoliucija.
Atskira rezoliucija Vengrijos na cionalinė asamblėja paramą išsakė ir Lenkijai, tačiau šis dokumentas sulaukė kiek mažesnės paramos – už balsavo 287 įstatymų leidėjai, 42 buvo prieš. Vengrijos valdžia, kurioje įsitvir tinusi Viktoro Orbáno dešinioji „Fi desz“ partija, sulaukė priekaištų dėl naujų įstatymų, pasak kritikų, ribo jančių žiniasklaidos laisvę ir stu miančių šalį autoritarizmo link. Vengrijos dešiniųjų dėkingumo Lietuva sulaukė, kai grupė parla mentarų Seime parengė rezoliuci jos projektą „Dėl Vengrijos suvere numo ir laisvo apsisprendimo“. Jame Seimo nariai sako gerbiantys vengrų tautos „teisėtą apsispren dimą pakeisti dar 1949 m., komu nistinio režimo valdymo metais, priimtą konstituciją, vengrų tautos laisvę kildinant iš didvyriškos 1956 m. revoliucijos, ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prie varta primestu palikimu“. Rezoliucijos projekte Lietuvos politikai teigia remiantys „Veng
rijos konstitucijoje įtvirtintą sie kį puoselėti tradicines vertybes“ ir pabrėžia, kad konstitucija „gina iš vyro ir moters laisvu apsispren dimu sudarytos santuokos kylan čią šeimą, laikydama ją valstybės ir tautos pagrindu“. Seimo nariai teigia, kad „šiuo laikinėje Europoje vykstanti tra dicinės bendruomenės ir šeimos sampratos kaita lemia rimtus iš šūkius nacionalinių valstybių su verenumui“ ir rekomenduoja Vy riausybei bei Prezidentei „griežtai nepritarti viršvalstybinių ES insti tucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą“. Naujajame pagrindiniame Veng rijos įstatyme minimas Dievas, santuoka apibūdinama kaip vyro bei moters sąjunga ir numatoma, kad gyvybė prasideda nuo apvai sinimo momento. Šios nuostatos taip pat sulaukė kritikos iš kai ku rių tarptautinių organizacijų ir kai kurių ES valstybių narių. VD, BNS inf.
9
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
40
–0,15 %
+1,24 %
+0,32 %
„Hitachi“ jau Lietuvoje Japonijos korporacijos „Hitachi“ antrinė įmonė „Hitachi Europe“ Lietuvoje įstei gė savo atstovybę, jos vadovas yra Tsu netoshi Minesaki. „Hitachi“ Lietuvoje do mina ne tik naujos atominės elektrinės projektas – „Hitachi“ mato didelį poten cialą Lietuvoje vystyti energetikos, įskai tant išmaniuosius tinklus, informacinių technologijų, infrastruktūros, sveikatos apsaugos projektus.
proc.
bendrojo vidaus produkto sudarė Lietuvos skola 2011 m. pabaigoje.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos Vakar Tinklas
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
Baltarusijos rublis 10000 3,1662 DB svaras sterlingų 1 4,0750 JAV doleris 1 2,5678 Kanados doleris 1 2,5798 Latvijos latas 1 4,9409 Lenkijos zlotas 10 8,2978 Norvegijos krona 10 4,6056 Rusijos rublis 100 8,8605 Šveicarijos frankas 1 2,8646
+0,0853 % +0,1376 % +0,0857 % +0,6791 % –0,1657 % +0,2828 % +0,2023 % +0,5367 % –0,0523 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,82
4,65
2,34
„Kvistija“
4,78
4,61
2,34
„Vakoil“
4,81
4,64
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,970 dol. už 1 brl. 123,29 dol. už 1 brl.
Įskilo NT rinkos kibirkštis Pastaruosius kelerius metus merdėjusi nekilnojamojo turto (NT) rinka pernai įga vo gyvybės ženklų. Vilniuje būsto rinka išgyveno tikrą renesansą, o Kaune ir Klai pėdoje užsilaikė pirkėjams palankios že mos kainos. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Kibirkštį pūtė optimizmas
Ar šiemet investicijos į NT objek tus intensyvės, esą priklausys nuo bendros ekonominės situacijos, bankų finansavimo politikos ir vi daus vartojimo. Pasak banko „Fi nasta“ ekspertės Rūtos Medaisky tės, 2011-ieji Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingi, pagal panašų sce narijų plėtojosi ir NT rinka. „Lietuvos gyventojai yra gana konservatyvūs investuotojai. Vis dar labiausiai paplitusi lėšų laiky mo forma – grynieji pinigai ir in dėliai bankuose. Turintys didesnes sumas, ribodami bankų sistemos riziką, NT renkasi kaip alternaty vią investiciją. Pernai investicijų į turto klases metinė grąža nebu vo palanki prisiimti didesnę riziką. NT po aukso buvo viena iš dides nę grąžą duodančių investicijų“, – kalbėjo R.Medaiskytė. Bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departa mento vadovas Arnoldas Antana vičius sako nepastebintis, kad NT rinkoje vėl atsirastų spekuliantų, siekiančių ateityje uždirbti iš šiuo metu pigiai įsigyto NT. „Perka tie, kuriems reikia, todėl pirkėjai yra labai skirtingi. Vieni perka už savo lėšas, kiti naudojasi bankų pasko
Komentaras
Giedrė Norviliūtė „Raidla Lejins & Norcous“ vyresn ioji teisin inkė
P
ernai įvyko keletas teisin io reg ul iav imo pok yčių, susi jusių su NT rinkos dalyviais. Vienas iš pok yčių – tai NT sandorio sudarymo reformos pabaiga. Nuo 2011 m. liepos 1 d. į e. erdvę perkel ta NT sandorio sudarymo procedūra, t. y. notarai prieš tvirtindami NT san dor į informacinėje sistemoje kreipia si į Reg istr ų centrą, o šis suformuoja
lomis. Šių metų pradžioje būtent didėjantys gyventojų bei įmonių lūkesčiai su švelnėjančia bankų fi nansavimo politika augino sandorių skaičių, didėjo rinkos likvidumas, mažėjo komercinių objektų vakan sijos (neužimtų plotų skaičius – red. past.), naujuose moderniuose pro jektuose fiksuojamas kainų prieau gis“, – sakė A.Antanavičius. Stato pagal paklausą
Pernai gerėjantys šalies ekonomi niai rodikliai teigiamai veikė NT sektorių, ir po kelerių metų per traukos virš didžiųjų šalies mies tų vėl pakibo statybų kranai. Ta čiau ryškėja tendencija, kad NT vystytojai pasimokė iš savo klaidų ir šiuo metu stato tiek naujų butų, kiek maždaug jų reikia pirkėjams. „Kalbant apie NT rinkos atsi gavimą Lietuvoje reikėtų išskirti sostinę, kuri užima lyderės pozici jas tiek pagal sandorių apimtį, tiek pagal naujai pradėtų objektų skai čių. O kituose miestuose NT rinka išlieka gana vangi. Matyti, kad tik sostinėje, kur rinkos sąlygos palan kesnės, šiuo metu galimas didesnių projektų vystymasis. Kituose mies tuose vystytojai stengiasi dar neri zikuoti“, – sakė A.Antanavičius. Jo pateiktais Registrų centro duomenimis, sostinėje pernai kas mėnesį vidutiniškai buvo suda reik iamą žymą apie NT objekto įre gistravimą NT registre. Todėl žmogui nereikia papildomai kreiptis į registrą. Tačiau nebeliko galimybės, sumokė jus didesnį paslaugos mokestį, prašy ti reg istro tvark ytojo suformuot i rei kiamą žymą per 1 darbo dieną. Dabar tai galima padaryti per 8 valandas ar ba ne ilgiau nei per 3 darbo dienas. Kita svarbi reforma, kuri įsigalios nuo 2012 m. liepos 1 d., yra susijusi su NT įkeit imo procedūra. Hipotekos teisė jai negalės patvirtinti hipotekos san dor io teisėtumo, t. y. įkeičiant NT tai padarys notaras, o hipotekos teisėjas atliks tik registravimo funkciją. Atsisa koma formalizuotų hipotekos lakštų, šalys galės laisvu susitarimu susitarti dėl formos, t. y. netgi toje pačioje kredi to sutartyje galės būti susitariama dėl NT įkeitimo sąlygų. Tikėtina, kad tokia forma nebus naudojamasi, nes notarai
Pajudėjo: pernai sostinėje atnaujinti ir pradėti 22 daugiabučių statybos projektai.
roma po 532 būsto pirkimo–par davimo sandorius, Kaune –267, o Klaipėdoje –180 sandorių. „In real“ duomenimis, pagal naujai pradėtų arba atnaujintų daugia bučių projektų skaičių užtikrintai pirmavo sostinė. Pernai Vilniu je buvo pradėtos arba atnaujintos 22 daugiabučių (1680 butų) staty bos, Kaune – 11 daugiabučių (274 butai), Klaipėdoje – tik 1 daugia bučio (63 butai). Jeigu Lietuvos ekonominės si tuacijos nepaveiks neigiamos ži nios iš euro zonos, pasak A.An tanavičiaus, sostinės NT rinka vystysis sparčiau nei kituose did miesčiuose. Kainos išsilaikys
Pastebima, kad nauji būsto projek tai sulaukia didesnio pirkėjų susi domėjimo, todėl pernai pirmoje nenorės kartu tvirtinti ir kredito sutar ties, su kurios tam tikromis nuostato mis galbūt nesutinka. Nuo šių metų liepos 1 d. keisis ir išieš kojimo iš įkeisto NT procedūra. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles tam, kad būtų gal ima pradėt i išieškojimą, reik ia kreipt is į hipotekos teisėją. Šis informuoja skol in inką ir skol in inkas per vieną mėnesį nuo gauto prane šimo tur i su kred itor iumi atsiskaity ti arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl to negal i padar yt i. Todėl bū na, kad skolininkų nerandama. Pagal naujai priimtas taisykles tokį įspėjimą siųs ne hipotekos teisėjas, o notaras. O trumpesnis 20 dienų terminas bus pradedamas skaičiuoti ne nuo prane šimo įteikimo, o nuo išsiuntimo iš no taro biuro. Šiuo atveju kreditoriai bus labiau apsaugoti nuo delsimo ir vilki nimo padengti skolas.
metų pusėje netgi buvo pakilusios šių butų kainos – maždaug 5–7 proc. Beje, tokia tendencija pasi reiškė tik Vilniuje. „Tačiau miglo tos ekonominės perspektyvos pa skatino NT vystytojus pagreitinti pardavimo procesą, dėl kurio nau jų projektų kainos buvo grąžintos į pradinį lygį“, – teigė „Inreal“ eks pertas. A.Antan av ič iaus tvirt in im u, pernai būsto kainos Kaune ir Klai
„Shutterstock“ nuotr.
pėdoje sumažėjo vidutiniškai 1–3 proc. „Tvyrant neapibrėžtoms eko nominėms perspektyvoms, ma nome, jog artimiausiu metu būtų kainos turėtų išsilaikyti stabilios. Juolab kad siekdami išparduoti esamus likučius NT plėtotojai ne galės jų branginti, o nauji projek tai turėtų būti pradedami orien tuojantis į jau esamą kainų lygį“, – teigiama „Inreal“ ekonomikos ir NT rinkos apžvalgoje.
2011 m. pradėti daugiabučių projektai Vilniuje Projektas
Vystytojas
„Elniakampio namai“
Butų skaičius
„Inreal valdymas“
17
„Santarišk ių namai „Mėta 3“
EIK A
30
„Nauji butai Pilaitėje C1“
EIK A
42
„Ozo parkas“ (III etapas)
„Realco“
144
„Karolinišk ių deimantai“
„Elguva“
130
„Kotrynos vartai“
„Lords LB Asset Management“ ir LLBOF-1
33
„Penk i kontinentai“ ir „Trinapolis“
106
„Loft Town“ (I etapas) „Vilkpėdės parkas“
„Transvesta“
16
Katkaus g. 1
„Pajūrio vila“
34
HANN ER
117
„Bajor ų kalvos“ (V etapas) „Antakalnio terasos“
„MG Valda“
181
„Žirmūnų namai“
„MG Valda“
108
„Amber Haus Vilnius“
„PPI Group“
128
„Merko statyba“
68
„Land Real“
54
„Lonvita“
19
„Bajor ų dominija“ (I etapas) „River Loft“ „Žvėryno vartai“ Lvovo gatvė / Linkmenų gatvė „VII kvartalas Pilaitėje“ „Konarsk io butai“ Eitminų g. 18 „Veikmės apartamentai“ „Riešuto namai“
„Statybų gausa“
41
„Vilmesta“
92
„Vilbra“
90
„Anreka“
108
„Veikmė“
89
„Solo House“
Iš viso
33 1680 Šaltinis: „Inreal“
10
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
sportas Rinktinėje – penki atletai
Išbandymas ir A.Vaškevičiui
Lietuvis toli nuo lyderio
Turkijoje vyksiančiame pasau lio uždarųjų patalpų lengvo sios atletikos čempionate Lie tuvai atstovaus sprinteriai Li na Grinčikaitė ir Rytis Saka lauskas, barjerinio bėgimo meistrė Sonata Tamošaitytė, daugiakovininkė Austra Sku jytė ir šuolininkė į aukštį Airi nė Palšytė.
Šafhauzeno „Kadetten“ eki pa, kuriai atstovauja Lie tuvos rinktinės vartininkas Arūnas Vaškevičius, Europos klubų Čempionų lygos var žybų aštuntfinalyje susitiks su Madrido „Atletico“ ranki ninkais. Dvikovos vyks kovo 14-ąją Šveicarijoje ir 21-ąją Ispanijoje.
Portugalijoje surengtame Eu ropos RS:X burlenčių klasės čempionate po šešių plauki mų kelialapį į Londono olim piadą jau turintis Lietuvos at stovas Juozas Bernotas su 119 baudos taškų buvo 29-ojoje vietoje. Pirmavo lenkas Prze myslawas Miarczynskis, surin kęs 10 baudos taškų.
Pabaigtuvėms – abipusis noras laimėti Šiandien Kauno „Žalgiris“ rungtynėmis su Kantu „Bennet“ užbaigs 14-ąjį Eurolygos sezoną. Abi ekipos jau neturi vilčių prasi brauti tarp aštuonių stipriausių žemyno ekipų, tačiau trokšta pergale užbaigti pasi rodymą elitiniame turnyre. Marius Bagdonas, Kęstutis Neverauskas Tikisi padovanoti pergalę
„Tai – paskutinės mūsų rungtynės Eurolygoje šį sezoną ir niekas tur nyro lentelėje jau nepasikeis, ta čiau „Top-16“ etapą norime už baigti gera nuotaikos. Nusiteikti šiam mačui tikrai nebus sunku, vi si žaidėjai dega noru bent iš dalies reabilituotis ir savo sirgaliams pa dovanoti pergalę“, – kalbėjo „Žal girio“ komandos kapitonas Paulius Jankūnas. „Italijoje patyrėme apmaudžią nesėkmę, todėl tikslas vienas – revanšas. Net jei šios rungtynės ir neturi jokios reikšmės galuti nėje rikiuotėje, privalome kautis iki pabaigos, negailėti jėgų. Žai sime savo arenoje ir vien dėl to mums turėtų nestigti motyvaci jos“, – teigė „Žalgirio“ vyriau siasis treneris Aleksandras Tri funovičius. P.Jankūnas pažymėjo, kad „Ben net“ – komanda su neeiliniu cha rakteriu. „Varžovų aikštėje žaidė
me gerai ir atrodė, kad susikrovėme saugią persvarą, tačiau mačo pa baigoje varžovai pataikė kelis tri taškius, pavijo ir aplenkė mus. Stengsimės to išvengti savo are noje“, – pridūrė „Žalgirio“ kapi tonas.
Aleksandras Trifunovičius:
Net jei šios rungtynės ir neturi jokios reikš mės galutinėje rikiuo tėje, privalome kautis iki pabaigos, negailė ti jėgų. Dvikova bus kitokia
„Liūdna, kad rungtynės Kaune jau nieko nebereiškia. Manau, turėjo me puikų šansą praėjusią savaitę“, – prisiminimais, kai „Bennet“ vos 62:63 namuose nusileido „Barce lonos Regal“ ekipai, gyveno ita lų komandos vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri.
Lūkesčiai: „Žalgirio“ krepšininkai pasirengę Eurolygos sezoną baigti pergale.
Panašiai didžiulę persvarą tu rėjęs „Žalgiris“ apmaudžiai pra laimėjo Kantu ekipai pirmąją tar pusavio dvikovą – 78:79. Vis dėlto „Bennet“ vairininkas šįkart nesiti ki tokių pačių rungtynių. „Tai bus visai kitoks susitiki mas. Nesitikiu tokio paties žaidi mo kaip mūsų aikštėje. Turėsime geriau prižiūrėti Sonny Weem są. Neab ej oj u, kad „Žalg ir is“ žais dideliu greičiu, o mes, norė dami laimėti, turėtume kontro liuoti rungtynių eigą“, – pažy mėjo treneris.
Kaune – po pertraukos
Kantu krepšininkai Kaune lankysis pirmą kartą nuo 1981-ųjų. Būtent 1980–1981 m. sezoną abu klubai žaidė tuomečiame Europos taurių laimėtojų taurės (vėliau R.Saportos taurė – aut. past.) turnyre. Tąkart Italijos klubo marški nėlius puošė „Squibb“ pavadini mas, o svečiai iš Kauno sporto ha lės išsivežė pergalę 82:75. Kantu krepšininkai nužygiavo iki pat fi nalo ir ketvirtą bei paskutinį kar tą klubo istorijoje iškovojo trofėjų. „Kiekvienas mačas Eurolygoje –
Artūro Morozovo nuotr.
didžiulė garbė. Būtent dėl šios prie žasties ir Kaune kausimės negailė dami jėgų, nors mūsų komandai negalės padėti traumuoti Gianluca Basile ir Vladimiras Micovas. Nea bejoju, kad vaikinams motyvacijos nestigs“, – kalbėjo A.Trinchieri.
H grupė Komanda
1. „Barcelona Regal“ 2. „Maccabi Electra“ 3. „Bennet“ 4. „Žalgiris“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
5 3 2 0
0 2 3 5
360:317 360:355 343:355 358:394
Tarptautinių rungtynių lietuviams neprireikė Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Naujasis Lietuvos futbolo rinkti nės vairininkas Csaba László pra dėjo sunkią misiją – traukti nacio nalinę komandą iš dugno, į kurį ją nugramzdino pirmtakas Raimon das Žutautas. Tikslas – pažinti žaidėjus
Vakar Vilniuje surengtos treniruo čių pobūdžio rungtynės, kurio se jėgas išbandė rezervinė B ir ša lies jaunimo (iki 21 metų) rinktinės. Mačą 3:0 laimėjo B vienuolikė. Pasak darbą šį mėnesį Lietuvoje pradėjusio C.László, ši dviejų die nų treniruočių stovykla turėjo pa dėti jam artimiau susipažinti su vietos futbolininkais, kurie galėtų pretenduoti į nacionalinę rinktinę. Užsienyje žaidžiančių lietuvių, at sižvelgus į jų užimtumą klubuose, nuspręsta kol kas netrukdyti. Pastaruoju metu C.László buvo dažnas svečias draugiškose rung
tynėse, kuriose žaidė A lygos klu bai. Į B rinktinę šiam mačui veng ras pakvietė 15 lygoje žaidžiančių futbolininkų, atstovaujančių ke turiems stipriausiems praėjusio sezono klubams – Panevėžio „Ek ranui“, Vilniaus FMD „Žalgiriui“, Marijampolės „Sūduvai“ ir „Šiau liams“. Jaunimo rinktinės sudėtyje taip pat dominavo lietuviai. Vieninte lis užsienio klube žaidžiantis fut bolininkas buvo Gdansko „Lechia“ (Lenkija) gynėjas Vytautas And riuškevičius. „Šis susitikimas svarbus tiek žaidėjams, tiek treneriams. Mums reikia pažinti vienas kitą ir pradė ti burti komandą. Šią stovyklą ver tinu kaip treniruotes, kurių tikslas – ne rezultatas. Mums svarbu iš mokti suprasti vieni kitus“, – kal bėjo C.László. Neįprastos taisyklės
Treniruočių pobūdžio dvikova vy ko pagal neįprastą reglamentą –
trys kėliniai po 25 minutes, o ma čui vadovavo pats C.László.
Csaba László:
Mums reikia pažinti vienas kitą ir pradėti burti komandą. Aikštėje ne kartą aidėjo vengro švilpukas, strategas dažnai stabdė dvikovą, patardavo žaidėjams, kokį sprendimą viename ar kitame epi zode reikėjo priimti.
Vyriausiajam treneriui talki no Igoris Pankratjevas ir Vitalijus Stankevičius. Beveik neabejojama, kad šie specialistai netrukus ofi cialiai bus paskirti C.László asis tentais. Vis garsiau kalbama, kad V.Stankevičiaus vietą prie jauni mo rinktinės vairo greičiausiai ga li užimti nacionalinę ekipą nesėk mingai treniravęs R.Žutautas. Pergalę iškovojusiai B rinktinei įvarčius pelnė Vaidas Šilėnas, And rius Velička ir Artūras Rimkevičius. Per paskutinį kėlinį C.László pa liko stadioną ir išskubėjo į Šveica riją, kur draugiškas rungtynes su brazilais žaidė mūsų būsimieji var žovai pasaulio čempionato atran kos varžybose – Bosnijos ir Herce govinos futbolininkai. Rungtynės prasidėjo 11 val., tad eilinis dirbantis futbolo mėgėjas pamatyti artimiausią šalies rink tinės rezervą beveik neturėjo ga limybių. Tribūnos buvo tuščios, varžybas stebėjo tik keli Lietuvos futbolo federacijos (LFF) klerkai.
Vėl stebina Europą
Dauguma Europos nacionalinių futbolo rinktinių draugiškus ma čus žais šiandien, bet LFF vado vai nusprendė, kad tarptautinė praktika mūsiškiams kol kas ne reikalinga. Visi būsimi mūsų varžovai pa saulio čempionato atrankos G grupėje elgėsi kitaip: be jau mi nėtų bosnių, graikai žais draugiš kas rungtynes su belgais, slovakai – su turkais, latviai – su kaza chais, o nykštukinis Lichtenštei nas – su Malta. „Mums reikia daugiau prakti kos. Ypač dabar, kai turime nau ją trenerį, bet visus reikalus tvar ko federacija, todėl jos vadovų ir reikėtų klausti: kodėl, kas ir kaip“, – susidariusią situaciją įvertino vienas rinktinės lyderių Marius Stankevičius. Antroji Europos šalis, kuri šio mis dien om is než aid ė tarpvals tybinių rungtynių, buvo San Ma rinas.
11
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
LEU krepšininkus persekioja nesėkmės Lietuvos studentų krepšinio ly gos (LSKL) vaikinų 1-osios grupės komandų čempionate antrąją ne sėkmę iš eilės patyrė vienas favo ritų – Lietuvos edukologijos uni versitetas (LEU), o lyderis Vytau to Didžiojo universitetas (VDU) padidino savo persvarą. Mėgėjai – pranašesni
LEU krepšinininkai savo aikštėje 79:81 pralaimėjo priešpaskutinę vietą užimančiai Vilniaus Gedi mino technikos universiteto (VG TU) ekipai. Tai – antroji LEU nesėkmė po to, kai kom and ą pal iko buv ęs ilgam et is tren er is Alg im antas Šatas, o jį pakeitė Rūtenis Pau lauskas. Lūkesčiai: tikimasi, kad Lietuvos plaukikai iki Londono žaidynių įvykdys daugiau nei 10 olimpinių A ir B ly
gio normatyvų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kelyje į Londono olimpiadą – ir Alytus Rytoj Alytuje prasidėsiančiame Lietuvos plaukimo žiemos čempionate atletai turės galimybę iškovoti kelialapius į Lon dono olimpiadą, o vyriausiasis šalies rinktinės treneris tvirtina, kad nacionalinės pirmenybės – tik tarpinė stotelė. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Jėgų patikrinimas
„Sunku prognozuoti, kas Alytuje ga lėtų įvykdyti olimpinį normatyvą, – sakė Lietuvos plaukimo rinktinės vy riausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas. – Daug sportininkų pateikė paraiš kas, kad proga nebūtų prarasta.“ Pasak Ž.Ovsiuko, pagrindiniai mūsų plaukikų startai – gegužės mėnesį Europos čempionate. „Manau, kad tada bus didesnė tikimybė siekti kelialapių į olim pines žaidynes. Lietuvos pirme nybės – vienos rimtesnių kontro linių varžybų. Žinoma, jeigu bus įvykdytas normatyvas, jis galios. Lietuvos plaukimo federacija pa sirūpino, kad sportininkai turėtų daugiau šansų“, – teigė treneris. Paraišką dalyvauti Lietuvos čem pionate pateikė ir olimpinį kelia lapį jau turintis Giedrius Titenis. „Nevykome į jokias tarptautines varžybas, todėl norime pasitikrin ti jėgas“, – pabrėžė G.Titenį treni ruojantis Ž.Ovsiukas. Treniruosis JAV
Kelialapį į olimpines žaidynes tu rintis ir po sunkios traumos atsi gaunantis Vytautas Janušaitis šian dien ankstyvą rytą išskrido į JAV. „Lietuvos čempionate negalėčiau dalyvauti ir dėl buvusios traumos – dar per anksti. Kita priežastis – iš vykstu į treniruočių stovyklą, – sa kė V.Janušaitis. – Į JAV keliauju ne pirmą kartą, ten sąlygos kur kas geresnės, treniruosiuosi su uni versiteto plaukimo komanda.“ Anot V.Janušaičio, jam įdo
mu dirbti su treneriu amerikiečiu. „Man patinka jo programos. Be to, atėjo metas treniruotis ilgame ba seine. Pas mus Vilniuje – visada
Rugilė Mileišytė:
Didelių lūkesčių ne puoselėju, nes plau kimas mano gyveni me pasitraukė į antrą planą.
nau, kad trauma man visiškai suga dino priešolimpinį sezoną. Atsigavau, pailsėjau ir su nauja energija treniruo juosi baseine, – kalbėjo V.Janušaitis. – Gal ir negerai sakyti, kad trauma buvo naudinga, bet tiesos yra. Buvau pavargęs, o dabar gerai jaučiuosi ir fi ziškai, ir psichologiškai.“ Plaukiką operavo žinomas spor tininkų traumų specialistas – Kau no klinikų ortopedas traumatolo gas profesorius Rimtautas Gudas, o per reabilitaciją V.Janušaitį pri žiūrėjo kitas šių klinikų profesio nalas – Vytenis Trumpickas. „Reabilitacijos pradžia tikrai sunki. Beveik negalėjau vaikščioti, o reikėjo važinėti į Klinikas ir dary ti vaikiškus pratimėlius, – pasako jo V.Janušaitis. – Tiesiog reikėjo tai iškęsti. Šiuo metu kojos raumenys jau tokie pat kaip prieš traumą, ne tgi stipresni. Mane prižiūrėjo pui kūs medikai, gydymo rezultatais negaliu skųstis.“ Darbas nustelbė sportą
daug žmonių, o Alytuje nesinorėjo vienam sėdėti, todėl nusprendžiau vykti už Atlanto“, – paaiškino daugkartinis Lietuvos čempionas. Paklaustas, kaip gyja po kryžmi nių kelio raiščių traumos operuota koja, V.Janušaitis pasidžiaugė, kad gydytojai jau leido baseine sportuo ti visa jėga. „Praėjo daugiau negu ke turi mėnesiai. Žinoma, bėgioti, šoki nėti ar žaisti krepšinį kol kas griežtai draudžiama“, – šypsojosi plaukikas. Naudinga pertrauka
„Planuoju dalyvauti Europos čem pionate, po to – olimpiadoje. Nema
Alytuje startuos ir B lygio olimpinį normatyvą įvykdžiusi Rugilė Milei šytė. „Apie rezultatą negalvoju, di delių lūkesčių nepuoselėju, nes plau kimas mano gyvenime pasitraukė į antrą planą“, – sakė sportininkė. Pekino olimpiados dalyvės teigi mu, sportui neliko laiko, nes reikė jo ieškotis darbo. „Kai grįžau į Lietuvą po studijų JAV, iš sporto organizacijų negavau jokių stipendijų. Teko sukti gal vą, kaip toliau gyventi. Susiradau darbą, todėl plaukimui skiriu per pus mažiau dėmesio nei anksčiau, – kalbėjo R.Mileišytė. – Liūdnoka, bet tokia tikrovė.“
Vytautas Poteliūnas:
Kai žmonėms rei kia aikštėje bėgioti po 40 minučių, tai jau nebe krepšinis.
VGTU žaidėjai kovą dėl kamuo lio laimėjo 48:31. „Jei LEU ekipa būtų rungtyniavusi pajėgesnės sudėties, tuomet mums, mėgė jams, neturintiems LKL žvaigž džių, būtų buvę gerokai sunkiau. Juk dauguma mūsiškių studijuo ja, dirba ir dar mėgėjiškai žaidžia krepšinį“, – pabrėžė nugalėtojų treneris Gintaras Šerkšnas. Mačas išsunkė jėgas
Daugkartiniai LSKL ir Europos studentų čempionai Vytauto Di džiojo universiteto (VDU) krepši ninkai namuose po permainingos kovos 85:82 įveikė Mykolo Rome rio universiteto (MRU) studen tus. Abi komandos kovėsi ne vi sų sudėčių: vilniečiai – šešiese, o kauniečiai – septyniese. „Žaidė net ne antros, o trečios sudėties krepšininkai, tačiau ir jie įrodė, kad ne iš kelmo spirti“, – sakė VDU treneris Arūnas Juk nevičius.
„Taip jau sutapo, kad LKL nu kėlė rungtynes į antradienį ir mes likome be pagrindinių žaidėjų. Kai žmonėms reikia aikštėje bė gioti po 40 minučių, tai jau ne be krepšinis. Ko galima reikalauti iš žaidėjų, kai jie yra išsunkti ir be jėgų? Kovėmės, kiek galėjome“, – teigė MRU komandos strategas Vytautas Poteliūnas. Dramatiškos dvikovos
Kauno technologijos universiteto (KTU) krepšininkai savo aikštė je didžiąją rungtynių dalį pirma vo prieš Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) studentus, tačiau galiausiai nusileido jiems 86:88. Klaipėdos universitetas (KU) po permainingos kovos 79:72 nuga lėjo Šiaulių universitetą (ŠU). Iki mačo pabaigos likus beveik pusantros minutės, šiauliečiai buvo išlyginę rezultatą – 75:75. Kai klaipėdietis Deivydas Anu žis išvedė į priekį savo koman dą – 79:77, svečiams dar buvo li kusios 7 sekundės, bet Dariaus Gvezdausko tolimas metimas tikslo nepasiekė. „Per vaikiškas klaidas vos neiš leidome pergalės iš rankų. Ga lėjome daug ramiau, be jokios įtampos, baigti rungtynes, tačiau patys kalti“, – piktinosi Klaipė dos krepšininkų treneris Dainius Miliūnas. Pasak ŠU studentų trenerio Rolando Vaičiūno, uostamiesčio komandos pagrindą sudaro Na cionalinėje krepšinio lygos lyde rės „Naftos-Universiteto“ eki pos krepšininkai, o jie šiuo metu – gerai susižaidę. VD, LSKL inf.
Turnyro lentelė Komanda
Perg.
Pral.
Taškų sant.
1. VDU 2. LEU 3. ŠU 4. MRU 5. VU 6. LKKA 7. KU 8. KTU 9. VGTU 10. ASU
10 9 8 8 7 7 6 6 4 0
3 4 5 5 6 6 7 7 9 13
1160:1053 1210:1104 1148:1086 1121:1027 1069:1048 1109:1129 1052:979 1080:1075 942:1067 879:1202
Statistika Vytauto Didžiojo universitetas
(VDU)–Mykolo Romerio univer sitetas (MRU) 85:82 (23:22, 14:26, 28:20, 20:14). R.Juknevičius 21 taš kas, R.Jakštas 20, P.Sorokas 19 (9 at kovoti kamuoliai)/M.Virbalas 31 (13 atkovotų kamuolių), T.Padegimas 25, R.Jukonis 16. Lietuvos edukologijos univer
sitetas (LEU)–Vilniaus Gedimi no technikos universitetas (VG TU) 79:81 (18:24, 19:16, 20:21, 22:20). D.Tarvydas 24, E.Mockevičius 16 (9 atkovoti kamuoliai)/E.Rastenis 30 (9 atkovoti kamuoliai, 7 rezultaty vūs perdavimai), I.Braziulis 18. Kauno technologijos universi
tetas (KTU)–Lietuvos kūno kultū ros akademija (LKKA) 86:88 (25:21, 19:18, 27:28, 15:21). G.Orelikas 31 (18 at
kovotų kamuolių, 5 rezultatyvūs perdavimai), Ž.Skučas 15, A.Pelšas 14/Š.Vingelis 30 taškų, T.Tamošiū nas 20. Aleks andr o Stulg insk io uni
vers it et as (ASU)–Vilniaus uni vers it et as (VU) 80:88 (19:26, 25:19, 21:24, 15:19). E.Kulb ok a 21, T.Petr ausk as 12, E.Šal aš av ič ius 11/A.Gorsk ov as 25, L.Jac ev ič ius 19 (5/8 trit ašk ių, 0/12 dvit ašk ių), P.Macijauskas 15. Klaipėdos universitetas (KU)–
Šiaulių universitetas (ŠU) 79:77 (28:23, 17:22, 14:10, 20:22). D.Norkus 19 (10 atkovotų kamuolių), E.Leng vinas 18, V.Chodosovskis 13 (10 at kovotų kamuolių)/D.Gvezdauskas 29 (7 rezultatyvūs perdavimai), K.Artamonovas 16.
12
trečiaDIENIS, vasario 29, 2012
pasaulis Nieko nebijo
Suteiks prieglobstį
Protestas baigtas
Į Kremlių siekiantis sugrįžti Ru sijos ministras pirmininkas Vla dimiras Putinas pareiškė, kad jam, pradedant nuo 1999 m., nuolat būdavo pranešama apie visus prieš jį rengtus pasikėsi nimus, tačiau jis neketinąs jų bijoti. Pasak V.Putino, „žmo nės, kurie užima mano padėtį, su tuo turi gyventi“.
Tunisas būtų pasirengęs su teikti prieglobstį Sirijos lyderiui Basharui al Assadui, jei tai pa dėtų derybomis sureguliuoti šią šalį jau kuris laikas krečian čią kruviną politinę krizę. Tokią mintį išsakė Tuniso prezidentas Moncefas Marzouki (nuotr.), jo teigimu, B.al Assadui turėtų ga lioti ir teisinė neliečiamybė.
Londono policija išardė anti kapitalistų stovyklą prie Šv. Pauliaus katedros, suėmė apie 20 žmonių ir taip nutrau kė paskutinę didelę judėjimo „Occupy“ protesto akciją, vy kusią pasaulyje. Kai vyko ope racija, aikštėje buvo apie 50– 60 protestuotojų, nors pernai spalį jų buvo apie 200.
Briuselio turgus Kai kurių ES šalių užsienio reikalų ministrai kaip reikiant įsiuto, kai Slovėnija pasipriešino naujoms sankcijoms Baltarusijai.
Keletas ES diplomatų pareiškė, kad Liublianai politinių kalinių likimas nesvarbus, o svarbūs tik pinigai. „Visi žino, kodėl jie priėmė to kį sprendimą. Tai yra labai blogas precedentas ES, kai sprendimai priimami tik atsižvelgiant į eko nominius interesus“, – piktinosi neįvardytas ES diplomatas. Tačiau Slovėnijos diplomatai at rėžė, kad jiems naujas sąrašas ke lia klausimų. „Mes nesame apskritai prieš san kcijas. Bet yra tik vienas verslinin kas sąraše ir mes norime bendro kriterijaus, kodėl vieni verslinin kai yra sąraše, o kiti ne“, – po su sitikimo sakė Slovėnijos diplomati jos vadovas Karlas Erjavecas. Tiesa, tuoj pat kai kurių ES šalių diploma tai suskubo pareikšti, kad slovėnai siekia apsaugoti pelningą sandorį. Jį yra sudaręs Baltarusijos vers lininkas Jurijus Čižas ir Slovėni jos įmonė „Riko Group“. Ši grupė, pasak neoficialių šaltinių, Minske ketina statyti penkių žvaigždučių viešbutį „Kempinski“. Anot sankcijų šalininkų, kaip tik todėl K.Erjavecas blokavo bandy mą įtraukti Baltarusijos verslinin ką J.Čižą į ES juodąjį sąrašą. Neįvardytas diplomatas teigė, kad Slovėnijos atstovai argumentavo savo sprendimą tuo, jog Prancūzi ja įtraukė į juodąjį sąrašą J.Čižą, nes pralaimėjo derybas dėl kontrakto. Tačiau diplomatas tuoj pat pri dūrė, kad prancūzai neva susigrie bė nesudaryti sandorio, nes J.Či žo ryšiai su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka jiems su
kėlė nerimą. Kiti diplomatai taip pat liejo tulžį, kad slovėnams svar biau viešbutis, nei badaujantys po litiniai kaliniai. „Viena vertus, yra badaujantys politiniai kaliniai. Kita vertus, turi prabangų viešbutį. Neatrodo, kad sandorio suma turėtų kokį nors poveikį Slovėnijos ekonomikai, ne bent kas nors Slovėnijos vyriausy bėje turi artimų ryšių su bendrove „Riko Group“. Aš tiesiog nesup rantu“, – sakė diplomatas. J.Čižo valdoma „Triple“ verslo grupė užsiima laisvalaikio, preky bos centrų statyba, taip pat resto ranų, turizmo, logistikos ir naftos produktų verslu. Įmonė turi verslo ryšių Latvijoje, Lietuvoje, Vokieti joje, Nyderlanduose ir Lenkijoje.
Dar vienas koš maras JAV ugdy mo įstaigoje. 17 me tų T.J.Lane’as dar prieš incidentą grasino, kad išžu dys bendraamžius. Tačiau niekam gra sinančios žinutės nerūpėjo.
Šaulys: daugelis sukrėstų Čardono mokyklos mokinių T.J.Lane’ą va
„EUObserver“, „RadioFreeEurope“ inf.
dino atstumtuoju.
„Scanpix“ nuotr.
Kruvina drama Panika mokykloje
Kritika: už tai, kad nepalaikė
sankcijų, Slovėnijos diplomati jos vadovui K.Erjavecui teko aiš kintis, kodėl jam nerūpi žmogaus teisės. AFP nuotr.
Žiaurus nusikaltimas sukrėtė Ohajo valstijoje, netoli Klivlando miesto, esančio mažyčio Čardono miestelio bendruomenę. Sužeisti 4 mokyklos mokiniai, 2 jų mirė, du mokiniai kritinės būk lės – tokio pirmadienio nesitikė jo niekas. 1,1 tūkst. mokinių turinčio je Čardono, kuriame gyvena vos 5,1 tūkst. žmonių, vidurinėje mo kykloje šūviai nuaidėjo pirmadie nį ryte vietos laiku. Netrukus iš mokyklos apim ti panikos ir klykdami ėmė bėgti mokiniai bei mokytojai. 17-metė Heather Ziska sakė bu vusi kavinėje, kai ji ir kiti mokslei viai išgirdo koridoriuje poškėjimą. Mergaitė sakė pamačiusi pažįsta mą moksleivį įeinant į kavinę ir imant šaudyti. Ji kartu su kitais puolė laukan. Kai kurie įbėgo į gretimą mokyk los pastatą, dar kiti užsirakino mokytojų kambaryje. „Visi tiesiog puolė bėgti“, – pa sakojo 17-metė. Išgirdę žinią apie susišaudymą, miestelio gatves už plūdo išsigandę tėvai. Daugelis jų bandė prisiskambinti savo atža loms, kiti skubiai vedė vaikus kuo toliau nuo pastato. Pareigūnai į incidento vietą at vyko nedelsdami. Įtariamąjį poli cijai pavyko sulaikyti atokiau nuo mokyklos. Pasak FTB specialiosios agen tės Vicki Anderson, vaikinas var du T.J.Lane’as buvo sučiuptas prie savo automobilio, už pusės mylios nuo mokyklos. FTB pareigūnai patvirtino, kad apie nusikaltimo motyvus kol kas neturi žinių, nes reikia surink
ti įkalčius ir apklausti įtariamąjį. Tiesa, pareigūnai prasitarė, kad nusikaltėlis veikė vienas. Žudikas buvo atsiskyrėlis
Žiniasklaida paskelbė, kad gerokai prieš žudynes vaikinas paliko ke lis grasinamo pobūdžio įrašus so cialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „Facebook“.
Mes atsisukome ir pamatėme, kad T.J. stovi už mūsų prie stalo su ginklu ir šaudo.
„Facebook“ tinklalapyje praė jusių metų gruodžio mėnesį jis rašė: „Dabar! Pajuskite mirtį. Ne tik besišypsančią jums, ne tik per sekiojančią jus, bet ir savo viduje. Raitykitės ir kankinkitės. Pasijus kite menkesni prieš mano galią. Mirtis jums visiems.“ Anot liudininkų, šaulys taikėsi į grupę mokinių, o ne šaudė į vi sus. Beje, vienas per ataką sunkiai sužeistų vaikinų, 17-metis Rus sellas Kingas jaunesnysis, buvo ką tik pradėjęs draugauti su buvusia T.J.Lane’o mergina. Pažinoję T.J.Lane’ą tvirtino, kad jis buvo atstumtasis. Kiti sakė, kad iš jo mokykloje nuolatos buvo ty čiojamasi, dar kiti – kad jaunuolis buvo užsisklendęs ir atšiaurus. Kelis kartus „Twitter“ sociali niame tinklalapyje jis minėjo, kad atsineš į mokyklą ginklą, bet nie kas nekreipė dėmesio.
Bandė išgelbėti bendramokslį
Mirtinai sužeistas per ataką buvo 16 metų Danielis Parmertoras. Kaip pasakojo kavinėje tuo me tu buvęs 15 metų naujokas Danny Komertzas, D.Parmertoras žuvo, kai bandė jį apsaugoti nuo šūvių. Žuvusio D.Parmertoro šeima paskelbė, kad buvo šokiruota. Pa sak žiniasklaidos, vaikinas užau gęs svajojo būti kompiuterių pro gramuotoju. Kavinėje jis buvo todėl, kad laukė autobuso. Mokyklos mo kytojai negalėjo pasakyti, kodėl D.Parmertoras tapo T.J.Lane’o taikiniu. D.Komertzas pasakojo, kad per šaudymą kavinėje buvo apie 100 mokinių. „Jis nešaudė į visus. Jis taikėsi į maždaug keturis“, – pa sakojo mokinys. Mokinys Nate’as Muelleras, ku ris netyčia atsidūrė pačiame su sišaudymo centre ir kuriam kul ka sužeidė ausį, pasakojo: „Staiga išgirdome garsų trenksmą, pana šiai kaip fejerverko. Atsisukome ir pamatėme, kad T.J. stovi už mūsų prie stalo su ginklu ir šaudo. Pir mas šūvis nepataikė į mane, ant ras pataikė į kažką man už nu garos, o trečias kliudė mane, kai bandžiau bėgti. Nei perspėjimo, nei dar ko. Jis tiesiog ėmė šau dyti.“ Pasak mokinių, šaudymas bai gėsi, kai mokyklos futbolo trene rio asistentas Frankas Hallas kartu su mokytoju Josephu Ricci suge bėjo išvyti T.J.Lane’ą iš mokyk los. Daugelis liudininkų sakė, kad treneris elgėsi herojiškai, nes ne turėjo su savimi ginklo. „Daily Mail“, AP, „Reuters“, BNS inf.
13
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
menas ir pramogos
Prisimins saviškį Indrė Pepcevičiūtė Šiandien ne tik Antakalnio gyven tojai, bet ir visi tie, kuriems bran gus poeto Justino Marcinkevi čiaus (nuotr.) atminimas, kviečia mi į Mikalojaus Daukšos vidurinę mokyklą.
Artistai: „No theatre“ judėjimas ne tik kalbomis pristatė naują spektaklį, bet ir suvaidino keletą jo scenų.
Simono Švitros nuotr.
Žaisti meną ir gyvenimą Legendinis „Fluxus“ labirintas, momentinės „Fluxus“ tapybos darbai, Jurgio Mačiū no pamėgti blynai su Johno Lennono mėgtu padažu ir net Eglė Špokaitė, vaidinan ti Yoko Ono. Beje, legendinė balerina šįkart net uždainuos. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Žiūrovai išvys „Taikinį“
Visa tai pamatyti, tuo pasigrožė ti ir pasilinksminti galėsite šian dien netradicinėje teatrui erdvėje – „LION skater“ riedlenčių parke „Kablyje“. Būtent čia antradienio popietę neseniai Menų spaustuvės rezidentais tapęs teatro judėjimo „No theatre“ kolektyvas surengė spaudos konferenciją. Joje pristatė naujausią savo darbą – spektaklįprovokaciją „MR.FLUXUS, arba ŠARLATANAI?“. Tiesa, pristatė originaliai: ne tik pakalbėjo, bet ir suvaidino ke letą scenų. O pasibaigus pasirody mui viduje, lauke atliko net gatvės žiūrovų žvilgsnius patraukusį le gendinį J.Mačiūno performansą „Taikinys“. Jį, be abejonės, išvys ir į didįjį „Fluxus“ festivalį atėję miestiečiai. Spektaklio kūrimo procesas pra sidėjo 2011 m. vasarą, bendradar biaujant su Druskininkų teatro festivaliu, kurio uždarymo akcen tu tapo „MR.FLUXUS, arba ŠAR LATANAI?“ išankstinė premjera. „Tada repetavome su respiratoriais, dusome nuo dulkių. O atėjus žiemai pasvarstėme, kad logiška pradė ti šalti“, – apie gana šaltose „Kab lio“ patalpose visą vasarį vykstantį pasiruošimą kalbėjo spektaklio re žisierius Vidas Bareikis.
Debesis ir Hitleris
Spektaklis kuriamas remiantis Amerikos lietuvio, „Fluxus“ ju dėjimo pradininko Jurgio Mačiū no biografijos faktais. „Fluxus“ judėjimą J.Mačiūnas pradėjo sep tintame XX a. dešimtmetyje JAV. Jono Meko ir kitų „Fluxus“ ar tistų nuomone, J.Mačiūnas buvo „debesies ir Hitlerio hibridas“, o jis pats menininkus vadino tiesiog šarlatanais.
Vidas Bareikis:
Pirmiausia, tai yra gyvenimo būdas, ku rį sau susikūrė J.Ma čiūnas. Antra, tai yra didelis žaidimas. Savo trumpą gyvenimą paauko jęs absurdiškiausiems projektams kurti („Fortepijono veiksmai“, „Pasaul in ė mėšl o kol ekc ija“, „Berlyno labirintas“), jo pabaigoje J.Mačiūnas sau uždavė klausimą: „O gal mes patys ir buvom tik šar latanai?“ Šis klausimas ir paska tino teatro judėjimo „No theatre“ kolektyvą pasinerti į J.Mačiūno sukurtą „Fluxus“ pasaulį. „Besigilindami į tai, kas iš tie sų yra tas „Fluxus“, nerdami į jo
įkūrėjo J.Mačiūno pasaulį, atsa kėme sau į klausimus. Pirmiau sia, tai yra gyvenimo būdas, ku rį susikūrė J.Mačiūnas. Antra, tai yra didelis žaidimas. Žaisti gyve nimą, arba tiesiog žaisti, kai labai sunku, kai beveik miršti“, – sakė V.Bareikis. Pagrindinis vaidmuo – J.Mačiū no – patikėtas Ainiui Storpirščiui. Aktorius teigė, kad jaučiasi pui kiai. „Čia pirmas toks mano vaid muo. Pirmą kartą vaidinsiu J.Ma čiūną. Įdomu ir nedrąsu. Pritariu režisieriui: „Fluxus“ tikrai yra puikiausias būdas žaisti, nors jau užaugome. Žaisti yra sveika tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek dvasiškai“, – per spaudos konfe renciją sakė A.Storpirštis. Minėtos patalpos spektakliui pasirinktos neatsitiktinai. Kaip teigė V.Bareikis, ilgai buvo ieško ma žaisti tinkančių patalpų. Il gai ieškoję, kur tas žaidimas galė tų vykti Vilniuje, ir radę šią erdvę, jie nusprendė, kad geresnės žaidi mų aikštelės po stogu neras. Rodys tik tris kartus
Visą renginį organizatoriai vadi na didžiuoju „Fluxus“ festiva liu. Nes visi atėję turės galimy bę ne tik išvysti spektaklį, bet ir apsilankyti legendiniame „Flu xus“ labirinte, pasigrožėti „Flu xus“ objektų ekspozicija, įvertin ti momentinės „Fluxus“ tapybos
darbus. „Tai puiki proga susitikti su senais gerais draugais arba, su siradus naujų, žaismingai praleisti tris (NE)reikšmingus mūsų reikš mingo gyvenimo vakarus“, – taip į festivalį kviečia „No theatre“ ko lektyvas. Nuo tada, kai susikūrė, teatro judėjimas „No theatre“ nevengia eksperimentų. Vienas svarbiau sių spektaklio „MR.FLUXUS, ar ba ŠARLATANAI?“ eksperimentų – jis bus rodomas tik tris kartus. Kodėl tokia idėja? „Man repetuo jant Maskvoje viena aktorė davė tokią mintį, kad spektakliai tu rėtų būti vaidinami tris kartus: premjera, pagrindinis ir pasku tinis. Tada nebūtų nei chaltūros, nei aktorių užsiciklinimo ir pana šių dalykų. Su šiuo projektu esa me pasiryžę šiam eksperimentui“, – teigė V.Bareikis. Jis taip pat pridūrė, kad toles nį spektaklio likimą lems Lietu vos teatro žiūrovai. Iš jų bus lau kiama atsako, ar yra poreikis šiam kūriniui gyvuoti toliau. Neabejingi teatro judėjimo „No theatre“ idėjoms, norintys dau giau sužinoti apie Lietuvos var dą pasaulyje garsinusį J.Mačiūną ir jo sukurtą „Fluxus“ judėjimą ir, be abejo, pamatyti spektaklį vasa rio 29 d. 21 val., kovo 1 d. 19 val. ir kovo 2 d. 19 val. kviečiami į „LION skater“ riedlenčių parką (Kauno g. 5, „Kablys“).
Jos aktų salėje rengiamas vakaras „Čia būta mano lūpų ir akių“ prieš metus anapilin iškeliavusiam lie tuvių poetui Just.Marcinkevičiui atminti. Mokykloje susitikimai su rašyto jais ir poetais, gyvenančiais Anta kalnyje, vyko jau ne kartą. Šis va karas – gražios bendradarbiavimo tradicijos su Antakalnio bendruo mene ir menininkais tęsinys. „Taip jau sutapo, kad ir poe to Just.Marcinkevičiaus priešpas kutinis susitikimas su visuome ne vyko mūsų mokykloje 2010 m. balandį. Bendravome, dainavome, buvo jo dainų ir poezijos vakaras“, – prisiminė M.Daukšos vidurinės mokyklos direktorė Regina Mika lauskienė. Renginys organizuojamas su An takalniečių bendruomene, kuri nuo 2009 m. vykdo kultūrines veik las, bei Antakalnio vaikų ir jauni mo klubu. „Paruošta labai graži programa. Džiugu, kad nė vienas žmogus, ku rį kvietėme, neatsisakė dalyvau ti. Išdalijau kvietimus, žmonės iš tiesų sujaudinti šio renginio. Pri simena, kad poetas gyveno mūsų rajone, džiaugiasi, kad vyks vaka ras, skirtas jam“, – sakė viena An takalniečių bendruomenės lyderių Edita Kavaliauskienė. Pasak mokyklos direktorės R.Mi kalauskienės, šis vakaras subūrė skirtingų kartų meno kolektyvus ir menininkus. Renginyje sutiko da lyvauti literatūrologė prof. Viktori ja Daujotytė-Pakerienė, poetas Al gimantas Baltakis, aktorė Gražina Urbonaitė, knygų leidėjas Stasys Lipskis, režisierė Agnė Marcinke vičiūtė, pianistė Marija Radvilaitė, Antakalnio vaikų ir jaunimo klubo dainuojamosios poezijos trio, Vil niaus moterų klubas ,,Prie ugne lės“, Vytauto Didžiojo gimnazijos ir M.Daukšos vidurinės mokyklos mokiniai. „Tikimės, kad vakaras sutelks tuos, kuriems brangūs ir artimi poeto Just.Marcinkevičiaus žodžiai Lietuvai, žmogui, kalbai...“ – sakė R.Mikalauskienė. Vakaro pradžia – 17.30 val.
14
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Kovo 5 d. 18 val. KIEK? 28 litai.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. KADA? Kovo 6 d. 19 val. KIEK? 73–168 litai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? 12 litų.
Muzikinė kelionė
Gitaros virtuozas
Romas ir žurnalistika
„Valdovų kelias“ – tai poetinis muzikinis pasakojimas apie mūsų atmintyje amžinai gyvą senąjį Vilniaus miestą. Vedliai šioje mu zikinėje kelionėje bus puikūs muzikantai, o legendas, mitus ir kro nikų faktus apie Vilnių tą vakarą žiūrovams primins aktoriai And rius Bialobžeskis ir Jurgis Damaševičius.
Jis niekuomet nepaleidžia gitaros iš rankų. Atrodo, jo gyvenimas – tai pirštų galiukais ant stygų surinkti garsai, kuriuos viso pasau lio koncertų salėse lydi ovacijos. Vienas garsiausių pasaulyje gita ristų belgas Francisas Goya savo meistriškumą Lietuvos publikai pademonstruos jau visai netrukus.
Filmas „Romo dienoraštis“ sukurtas pagal populiarių to paties pavadinimo kultinio amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Hunterio S.Thompsono romaną. Paulas Kempas (akt. Johnny Deppas) – lais vai samdomas amerikiečių žurnalistas, kuris iš Niujorko persike lia gyventi į San Chuaną Puerto Rike.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Kovo 3 d. 11 ir 15 val. KIEK? 79–139 litai.
KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Kovo 3 d. 18.30 val. KIEK? 25–60 litų.
KUR? Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1. KADA? Iki kovo 31 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Kovo 2 d. 18 val. KIEK? 13–33 litai.
Pasaka ant ledo
Dingusios Lietuvos gyventojai
Paroda V.Šiugždiniui atminti
Gyvenimas mistiškame viešbutyje
Viln iuj e sveč iuos is vis ame pas aulyj e šlovę peln ius i „Disney On Ice“ trup ė. Ji pristatys nauj aus ią gastrolėms prit aikyt ą ir vis ai šei mai skirtą nuotaikingą šou ant ledo „Prince sės ir herojai“.
Režisieriaus Rimo Tumino pagal Mariaus Ivaške vičiaus pjesę Mažajame teatre sukurtas spektak lis „Madagaskaras“ sumaniai parodo tarpukario lietuvius, kurių simpatingumui beveik neįmano ma atsispirti.
Vertėjui, poetui, pedagogui, eruditui Vaclovui Šiugždiniui pernai būtų suėję 100 metų. Pran cūzų institutas Lietuvoje kviečia aplankyti do kumentinę parodą, pasakojančią apie šią unika lią asmenybę.
Spektaklio „Dviejų pasaulių viešbutis“ herojus Žiuljenas Portalis po avarijos patenka į paslap tingą viešbutį. Ten jis sutinka iki tol nepažino tus žmones, mąsto apie gyvenimą bei mirtį ir mokosi mylėti.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Mykolo Romerio universiteto bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas. Aklosios perklausos (k). 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.30 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Specialistas“ (JAV, Peru, 1994 m.) (N-7). 0.50 „Teisingumo vykdytojas“ (3). 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kas nori nužudyti Mią?“ 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“ (1) (JAV, 1989 m.). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“ (7). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Pelkė“. 0.05 „Eureka“ (9). 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
LNK
TV3
BTV
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LTV 22.15 val.
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“.
LNK 20.30 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k).
TV3 16.40 val.
8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Alibi. „Daktaras Monro“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ypatingos savybės“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk negyvas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris.
BTV 20.25 val.
13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?“ 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „Markas Zuckerbergas. „Facebooko“ užkulisiai“. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. II pusfinalis. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Gran Canaria 2014“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Kijevo „Budivelnik“. 17.15 Karaliaus taurė. „Unicaja“–„Banca Civica“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (sausis). 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXV turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (vasaris). 22.00 Krepšinio pasaulyje. 22.30 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 23.15 Profesionalų boksas.
Sport1 21.00 val.
15
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
KARJERA
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
Siūlo darbą
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
900175
PASLAUGOS Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis. 916121
Numatomas remontas ar nauja statyba? Sudarau sąmatas visiems statybos darbams. Pavyzdys – http://ikelk.lt/items/mapISogYY4, tel. 8 687 72 864, e. paštas vg@ kli.lt. 917337
Technikos remonto Pasisekė: interneto vartotojai nusprendė, kad atlikėja Sati taip pat
yra verta dalyvauti nacionalinės „Eurovizijos“ finale.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
Artėja „Eurovizijos“ atrankos atomazga Vakar paaiškėjo paskutinė atlikė ja, kuriai suteikta galimybė daly vauti nacionalinės „Eurovizijos“ finale šį šeštadienį ir kovoti dėl teisės atstovauti Lietuvai viena me didžiausių muzikos renginių Europoje.
Interneto vartotojai nusprendė, kad gražiausia daina yra Sati at liekama „Light is the One“. Internete vykusiame balsavime už gražiausią dainą Sati surinko daugiau nei 46 tūkst. balsų. Paskutinę balsavimo dieną itin smarki kova vyko tarp jos ir kito nacionalinės „Eurovizijos“ at rankų dalyvio Martyno Beinario. Šio gerbėjai nusileido vos daugiau nei tūkstančiu balsų. „Kaip ir bet kokiame konkur se, gerbėjų palaikymas atlikėjams neįkainojamas ir dažnai lemian
tis sėkmę. Kiekvienais metais per nacionalines atrankas „Eurovizi jos“ gerbėjams suteikiamos kelios galimybės atiduoti savo balsus už mėgstamus kūrinius. Šiemet, be atlikėjų, patekusių į finalą per įprastinį balsavimą, teisę atlik ti savo dainą finale interneto var totojai suteikė Sati, o išmanių jų telefonų naudotojai – Gretai Šmidt“, – sakė Lietuvos delega cijos „Eurovizijoje“ vadovas Aud rius Giržadas. Nacionalinės „Eurovizijos“ fi nalas bus tiesiogiai transliuoja mas jau šį šeštadienį, kovo 3 d. Tuomet ir paaiškės, kuris iš 14 finale dalyvaujančių atlikėjų iš kovos teisę atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse Azer baidžano sostinėje Baku šių me tų gegužę. VD inf.
Krito įtarimai
Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos“ atranka nepraėjo be skandalų. Melomanai akylai klauso lietuvių atlikėjų siūlo mų tarptautiniam konkursui dainų ir stebi, ar jos neprimena užsienio at likėjų kūrinių. Šį kart ą kalt in imai plag iat u pažer ti Donat ui Montv ydui (nuot r.), ku ris su dain a „Love is Blind“ pate ko į nac ion al inės atrankos fin a lą. Vaik inas įtar iamas, kad jo dai
na suk urta naudojant is Rolfo Lov lando kūr in io „Song from a Secret Garden“ mot yvais. Ši daina muz i kos padangėje pradėjo sklist i dar 1995 m. „Eurovizijos“ atrankoje dėl plagia to šiemet nepasirodė Augustė Žič kutė. Konkurso organizatoriai, pa sitarę su ekspertais, nusprendė, kad merginos kūrinys „The Greatest“ per daug primena Demi Lovato dainą „Skyscraper“.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 907388
PARDUODA Nekilnojamąjį turtą 58 kv. m naujos statybos butą Šventojoje, 150 m iki jūros. Tel. 8 659 11 022. 913320
ĮVAIRŪS Kita Informuojame, kad rengiamas kartono gamybos pastato Vilniaus g. 10, Grigiškėse, statybos projektas (skl. kad. Nr. 7937/0001:586). Statytojas: AB „Grigiškės“, į. k. 110012450, Vilniaus g. 10, Grigiškės, tel. (8 5) 243 5801, e. paštas info@ grigiskes.lt. Projekto rengėjas: UAB „Archturis“, į. k. 12384428, Mindaugo g. 16, Vilnius, tel. (8 5) 233 2986, e. paštas archturis@takas.lt. Su projektu galima susipažinti UAB „Archturis“, Mindaugo g. 16, Vilnius, tel. (8 5) 233 2986. 918245
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje temperatūra vis rečiau kris žemiau nulio laipsnių, numatoma kritulių. Šiandien dieną temperatūra sieks 4–5 laipsnius šilumos. Naktį pasnigs, galima šlapdriba, bus nuo 0 laipsnių iki 2 laipsnių šilumos, rytoj dieną debesuota su pragiedruliais, bus 5–6 laipsniai šilumos.
Šiandien, vasario 29 d.
0
+3
+3
Telšiai
Šiauliai
+2
Klaipėda
Panevėžys
0
Utena
0
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.10 17.53 10.43 9.31 0.36
60-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 306 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +10 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +18 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+14 +18 –2 –1 +6 +9 +13 +10
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
0
Alytus
1–4 m/s
Pavojingas drebėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+2
–1
–3
3
–2
0
+2
+3
2
0
–1
+1
+2
9
ketvirtadienį
penktadienį
avangardistas, dailininkas Balthazaras Klossowski. 1920 m. gimė garsi prancūzų aktorė Michèle Morgan. 1936 m. gimė amerikiečių aktorius Alexas Rocco. 1944 m. gimė amerikiečių aktorius Dennisas Farina. 1984 m. gimė lietuvių futbolininkas Giedrius Tomkevičius.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 6 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija
1
2
3
4
5
6
7
Domilė, Gustis, Nerdingas, Romanas, Silvanas, Tolvydas
Avinas (03 21–04 20). Atsipalaiduokite ir per daug savęs nevarginkite klausimais, į kuriuos atsakymų nėra, nes taip tik galite prarasti pasitikėjimą savo jėgomis. Geriau šiandien užsiimkite praktiniais darbais. Jautis (04 21–05 20). Šiandien patartina būti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Ši diena jums sėkminga ir žada puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai, numatykite uždavinių ateičiai. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, kolegomis. Įvertinkite pagaliau kai kuriuos praeities įvykius ir pasidarykite išvadas. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkmingas laikas. Sulauksite pagalbos ir supratimo iš aplinkinių. Jiems atsimokėkite tuo pačiu, tačiau pasilaikykite sau savo nuomonę kai kuriais jautriais klausimais, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien nieko nevertinkite kategoriškai, nes bet kokie griežti sprendimai atsigręš prieš jus patį. Įsiklausykite į save, pasistenkite suprasti dabartinės būsenos priežastis ir stenkitės jas pašalinti. Mergelė (08 24–09 23). Šiandien ne visus sudėtingus klausimus, susijusius su aplinkinių bėdomis, jums pavyks išspręsti, tad nesistenkite kakta pramušti sienos. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Ir toliau nenuilsdami ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, kils poreikis atvirai išsakyti emocijas jus dominančiam asmeniui. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu, šiuo metu priimti sprendimai – bus teisingi ir atneš naudos. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į pasakų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien galite tikėtis aplinkinių paramos sprendžiant keblius klausimus, susijusius su sutartimis, naujo darbo paieškomis ar asmeniniu gyvenimu.
Irano rytinėje dalyje įvykus vidutinio stiprumo žemės drebėjimui, viename miestelyje buvo sužeisti šeši žmonės ir apgadinta infrastruktūra bei pasta tai. Nurodoma, kad 5,4 balo drebėjimas retai gyvenamą reg ioną supurtė pir madienį apie 22 val. vietos laiku. Pože miniai smūgiai apgadino pastatus, ke lius, vandens kanalus Ravaro mieste, esančiame maždaug už 750 km į rytus nuo Teherano, taip pat netoliese esan čią vieną užtvanką. Iranas yra seismiš kai aktyvioje zonoje, todėl šioje šalyje dažnai vyksta žemės drebėjimai – per parą vidutiniškai fiksuojamas vienas silpnas požeminis smūgis.
DATOS (vasario 29 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vardai
horoskopai
BNS inf., AFP nuotr.
1792 m. gimė kompozitorius Gioacchino Antonio Rossini. 1884 m. gimė Povilas Čiurlionis, pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas, artimiausias M.K.Čiurlionio brolis. 1896 m. gimė Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas. 1908 m. gimė prancūzų
+2
0
Praha +6 Ryga +1 Roma +16 Sidnėjus +23 Talinas 0 Tel Avivas +15 Tokijas +6 Varšuva +7
8
9
10