PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
R.Palaitis įsitikinęs, kad informaciją apie „Snorą“ nutekino FNTT.
Lietuva 7p.
Įsisenėjusias įmonių ligas diagnozuoja psichologai.
ES mina ant to paties grėblio ir izoliuos A.Lukašenką?
Klaipėdos verslas 8p.
Pasaulis 14p.
Nuostolius neša duobės Gatvės duobėje au tomobilį apgadinęs generolas vos ne pavėlavo į užsienį plaukusį keltą. Įpy kęs pareigūnas ant ausų žadėjo pasta tyti visą Lietuvą, bet vis tiek surasti kaltininkus. Kol eli to atstovai svaido žaibus, paprasti vai ruotojai dėl duobių spendžiamų spąstų skaičiuoja tūkstanti nius nuostolius.
„Mūsų mieste daug iškal bingų žmonių ir, aišku, tuo labai džiaugiamės.“
3p.
Politikų užmojai šokiravo Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Miesto tarybos nariai verčia savi valdybės darbuotojus nusiženg ti įstatymams – su pensinio am žiaus interesantais bendrauti ir į jų raštus atsakyti ne valstybine, o jų gimtąja užsienio kalba. Lietuvių kalbos sergėtojus tokie užmojai šo kiravo.
s.lukosiute@kl.lt
Reikia 20 tūkst. litų
Nemalonumai – keturiems
4
Kaina 1,30 Lt
Klaipėdos mero pavaduotojui Artūrui Šulcui kelia džiugesį nuolatiniai Klaipėdiečių tribūnos oratoriai.
Sandra Lukošiūtė
Po darbo vėlų vakarą namo važia vęs 28 metų klaipėdietis Liepojos gatvėje ties Tuberkuliozės ligoni nės šviesoforu pateko į duobę. Su nerimti privertė keistas garsas. Įsijungus žaliam šviesoforo signa lui, vairuotojas pajuto, kaip greitai tuštėja padanga būtent toje maši nos pusėje, kurioje trinktelėta. Vy ras dar spėjo nuvažiuoti į universiteto kiemą.
50 (19 351)
KETVIRTADIENIS, KOVO 1, 2012
Pavojus: duobė kelyje gali taip sugadinti automobilį, kad už remontą teks pakloti ne vieną tūkstantį litų.
PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėdos tarybos nariai Viačes lavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas uostamiesčio savivaldybės admi nistracijai pasiūlė 2012–2014 metų strateginiame veiklos plane numa tyti, kad miesto valdiškose įstaigose skundai ir prašymai būtų priimami, o atsakymai į juos pateikiami pa reiškėjo kalba. Tokia privilegija esą turėtų būti taikoma tik pensininkams.
3
2
KETVIRTADIENIS, KOVO 1, 2012
miestas
Ieško naujo sporto vado Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio savivaldybės Spor to ir kūno kultūros skyriaus vedėjo kėdė tuščia ilgai nebus – šios parei gos jau pasiūlytos Lietuvos rekor dininkui Kastyčiui Augaičiui.
Paskirtis: iš rezervo fondo paprašyta sumokėti už šiemet siautusios
audros padarinių likvidavimą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rezervo fondas pradėjo tirpti
Iš rekordiškai mažo šiųmečio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės rezervo fondo, kuris buvo patvirtintas šią savaitę, jau išgriebta beveik penktadalis sumos. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Rezervo fond e šiais metais yra 200 tūkst. lit ų. Tai maž iaus ia suma per pastaruosius penkerius metus. Paklausta, kodėl šiemet direk torės fonde yra gana kukli su ma, Finansų skyriaus vedėja Rū ta Kambaraitė aiškino, jog tai lėmė besikeičiantys teisės aktai. „Yra už registruota Biudžeto sandaros įsta tymo pataisa ir jei jai bus pritarta, tuomet sumažės sričių, kurias bū
Rezervo fonde šiais metais yra 200 tūkst. litų. Tai ma žiausia suma per pa staruosius penke rius metus.
tų galima finansuoti iš savivaldy bės administracijos direktoriaus rezervo fondo, todėl suma ir bu vo gerokai sumažinta“, – teigė R.Kambaraitė. Miesto tarybos kolegijos nariai patenkino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Judi tos Simonavičiūtės prašymą ir lei do iškart iš fondo išimti beveik 40 tūkst. litų. Pinigai bus panaudoti sumokėti už sausio 3-4 dienomis Klaipėdo je siautusios audros padarinių lik vidavimą. Numatoma sumokėti už išvers tų ir nulaužtų medžių nukirtimą, kelmų išrovimą, medinių laiptų ir takų, radiofik acijos stulpų paplū dimiuose atstatymą, pažeistos oro kabelinės linijos sutvarkymą. Sus kaičiuota, jog šie darbai kainuos 39 tūkst. 712 litų.
Biudžeto sandaros įstatyme nu matyta, kad savivaldybės admi nistracijos direktoriaus rezervo fondo lėšos gali būti naudojamos tik toms reikmėms, kurių nega lima numatyti sudarant ir tvirti nant savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos ekstremalių si tuacijų padarinių šalinimui ir ki toms reikmėms pagal savivaldybių tarybų nustatytas taisykles. Kelerius pastaruosius metus Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktoriaus rezervo fon do lėšos buvo naudojamos ne tik ekstremalių situacijų padariniams šalinti, bet ir sumokėti už švieso forų remontą, padengti savivaldy bės įstaigų skolas už komunalines paslaugas, rinkimų organizavimo išlaidas, bylinėjimosi su ieškovais išlaidas ar sumokėti pastariesiems priteistas sumas. „Klaipėdos miesto taryba yra pa tvirtinusi taisykles, kaip ir kur nau doti rezervo fondo lėšas. Tvarkoje taip pat įrašyta formuluotė „kitoms reikmėms“, o tai ir gelbėja savival dybę. Vadinasi, fondo lėšas galima naudoti daug kam, nors pinigus iš anksto ir būtų galima suplanuoti biudžete, ir joks pažeidimas neda romas“, – konstatavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.
Klaipėdos savival dybės administra cijos direktoriaus rezervo fondas Metai
Planas (tūkst. Lt)
Panaudota (tūkst. Lt)
2008
300
211
2009
400
392
2010
1000
775
2011
460
252
Šiuo metu jis yra Švietimo ir moks lo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamen to vyriausiasis specialistas Klai pėdoje. Iki tol, kol buvo likviduota Klai pėdos apskrities viršininko admi nistracija, K.Augaitis dirbo šios įstaigos Švietimo skyriaus vedėju. Valstybės tarnautojas buvo žy mus šalies lengvaatletis, daugkar tinis Lietuvos čempionas, rekordi ninkas. „Jis ir sportininkas, ir pedago gas, ir organizatorius. Pirmiausia reikia, kad jis sutiktų užimti siū lomas pareigas. Kalbėjau su juo. Žadėjo iki savaitės pabaigos pa galvoti“, – sakė Klaipėdos me ro pavaduotojas Vytautas Čepas. Pats K.Augaitis neslėpė, jog pa
siūlymas užimti Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas jam yra įdomus. „Naujų iššūkių, naujų pasiūlymų niekada neat metu, tad svarstau ir šį. Tačiau kol nesame sukirtę rankomis, nenoriu nieko komentuoti“, – ne itin kal bus buvo kandidatas tapti Klaipė dos sporto vadu. Anot V.Čepo, jei K.Augaitis su tiks užimti siūlomas pareigas, ne reikės skelbti jokio konkurso – už teks valstybės tarnautoją perkelti į kitas pareigas. „Konkursuose ne visada laimi patys geriausi žmonės. Be to, labai svarbu, kad Sporto ir kūno kultūros skyriui vadovautų žmogus, nedir bęs savivaldybės sporto struktū roje, nes joje – kur įkiši ranką, ten velniava byra“, – kritikos negailė jo V.Čepas. Vienuolika metų šiam skyriui va dovavusio Irenijaus Zaleckio veiklą atestacijos komisija įvertino nepa tenkinamai ir nurodė jį pažeminti pareigose. Todėl šioms pareigoms užimti ieškoma kitų kandidatų. „Jų dar ieškome, tačiau kol žmo gaus nėra, jam nieko ir negalime
Mąsto: K.Augaitis kol kas svarsto,
ar užimti siūlomas pareigas.
pasiūlyti“, – teigė Klaipėdos savi valdybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. I.Zaleckio darbe nėra, nes jis nuo šio pirmadienio turi nedarbingumo pažymėjimą – esą prižiūri sergan tį vaiką.
JAU GREITAI KARTU SU
3
KETVIRTADIENIS, KOVO 1, 2012
miestas Sveikų vaikų – mažuma
Lankėsi ambasadorė
Pasikeitė maršrutas
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, šiais mokslo metais sveikatą pasitikrino 93 proc. visų bend rojo lavinimo mokyklų moki nių. Iš jų visiškai sveiki moks leiviai sudarė 12,4 proc. Daž niausios mokinių ligos – re gos, skeleto ir raumenų, krau jotakos sistemos sutrikimai.
Klaipėdoje vakar viešėjo Švedi jos Karalystės ambasadorė Lie tuvos Respublikoje Cecilia Barb ro Ruthström-Ruin. Ji susitiko su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku. Viešnia prabilo apie galimybę vystyti turizmą tarp Klaipėdos ir Karlskronos, galbūt net įsteigiant naują šiuos mies tus jungiančią keltų liniją.
Nuo šiandien keičiasi kai kurių miesto autobusų maršrutai, va žiavimo grafikai. Didžiausi poky čiai laukia 12-ojo maršruto au tobuso. Šio maršruto autobusai nuo 20.30 val. važiuos ne iki „Va karų laivų gamyklos“, o iki „Nai kupės“ stotelės. Gerokai rečiau – tik tris kartus per dieną – važiuos ir 22-ojo maršruto autobusas.
Tribūna sukiršino politikus
Klaipėdiečių tribū na, kuria uostamies čio politikai anks čiau labai didžia vosi, dabar tapo ne santaikos ir karštų diskusijų objektu.
Šil um a. Šilumos kain a uost am ies tyje nes ikeis. Kovą ji išl iko tok ia pat i kaip ir vasar į – 25,64 cento už kilovat valandę be pridėt inės vertės mokes čio. Pastarasis gyventojams yra leng vat in is ir siek ia 9 proc . Įmonės „Klai pėdos energ ija“ atstov ų teig imu, šilu mos kaina nek ito, nes nesikeitė ir du jų kaina.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pasisako tie patys asmenys
Netradicinę valdžios su gyventojais bendravimo formą – Klaipėdiečių tribūną – prieš kelerius metus įdie gė tuometis miesto meras Riman tas Taraškevičius. Pagrindinė jos idėja buvo leisti gyventojams išsa kyti savo pageidavimus ir pasiūly mus miesto tarybos nariams. Tačiau pastaruoju metu politi kai pripažįsta, tiesa, kol kas atsi sako tai viešai įvardyti, jog Klaipė diečių tribūnos idėja išsigimė. Prieš posėdį į miesto tarybą dažniausiai kreipiasi vis tie pa tys keli asmenys, vadinantys sa ve visuomenininkais. Šie žmonės dažniausiai nepateikia jokių konk rečių pasiūlymų, o jų pasisakymai neretai net įžeidžia politikus. Klaipėdiečių tribūna ypač po puliari tampa prieš savivaldos ar Seimo rinkimus. Norėdamas, kad galimybė pasisakyti iš tribūnos ne taptų politine reklama, miesto ta rybos narys Vygantas Vareikis net yra pasiūlęs šiuos pasisakymus nu kelti į miesto tarybos posėdžio pa baigą. Tačiau tokiam siūlymui ne buvo pritarta.
Dienos telegrafas
Emocijos: daugeliui politikų skambūs pasisakymai iš Klaipėdiečių tribūnos malonių jausmų nesukelia.
Iš tribūnos – įžeidimai
Ginčai dėl Klaipėdiečių tribūnos užvirė ir šią savaitę vykusiame miesto tarybose posėdyje, kuria me buvo svarstomi Klaipėdos sa vivaldybės tarybos veiklos regla mento pakeitimai.
Audrius Vaišvila:
Aš nejaukiai jaučiuo si, kai mus iš tribūnos vadina plėšikais ir vagimis. Miesto tarybos narys Vytautas Lupeika pageidavo, kad reglamen te būtų įrašyta, jog iš Klaipėdiečių tribūnos kalbančių gyventojų pasi
Vytauto Petriko nuotr.
sakymams būtų skirtos ne penkios minutės, o gerokai ilgesnis laikas arba jis visai nebūtų ribojamas. „Jei mes ribojame pasisakymus, tai Klaipėdiečių tribūna praranda savo prasmę. Tikrai nejaukiai jau čiuosi, kai meras nutraukia žmo gaus kalbą“, – savo jausmus liejo V.Lupeika. „O aš nejaukiai jaučiuosi, kai mus iš tribūnos vadina plėšikais ir va gimis“, – kolegai replikavo miesto tarybos narys Audrius Vaišvila. Gaila laiko
Nuolatinės komisijos reglamen tui rengti ir koreguoti pirmininkas Klaipėdos mero pavaduotojas Ar tūras Šulcas tvirtino, jog politikai turi teisę siūlyti, kiek gali užtruk ti gyventojų pasisakymai iš Klai pėdiečių tribūnos. „Tačiau mies
te turime labai iškalbingų žmonių ir, aišku, tuo labai džiaugiamės“, – vicemeras leido suprasti, kad jei pasisakymų laikas nebus riboja mas, miesto tarybos posėdžiai la bai užsitęs. Jam pritarė ir miesto tarybos na rys Nerijus Čapas. „99 proc. tary bos narių dirba visuomeniniais pagrindais. Dalyvaudami posė džiuose mes nugvelbiame laiką nuo savo pagrindinių darboviečių, to dėl tikrai negalime čia sėdėti savai tę. Pasisakymus tikrai reikia ribo ti ir penkios minutės yra optimalus laikas“, – tvirtino N.Čapas. Klaip ėd os meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, jog taisyk lės – visiems vienodos, tad jei pa sisakymų laikas ribojamas mies to tarybos nariams, tai taikoma ir gyventojams.
Renginys. Klaipėdos mokslo ir tech nolog ijų parkas bei Klaip ėdos uni versitetas kviečia visus student us į projekto START atv ir ų dur ų dieną. Ji vyks penktadien į 8.30 val. Klaipė dos mokslo ir technologijų parke. Da lyvauti kviečiami Klaipėdos universi teto įvairių technologinių specialybių studentai – bakalaurai ir pirmo kurso magistrantai. Projektas START – tai ga limybė paskatinti studentų verslumą. Įgyvend inant projektą bus suteikta galimybė 25 geriausius technologinių specialybių studentus parengti vers lo kūrimui. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 6 klai pėdiečių mirtys. Mirė Vincas Baltru šaitis (g. 1926 m.), Ona Gedrimienė (g. 1930 m.), Jana Gaigalaitė (g. 1930 m.), Eduard Afanasjev (g. 1931 m.), Ona Lai mutė Šarkuvienė (g. 1940 m.), Audrius Laukys (g. 1986 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Reg ina Žvinkl ienė, Audr ius Lauk ys, Vincas Baltrušaitis, Ona Gedrimienė, Vladimir Ivanov. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Leonas Kvietkus. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai.
Politikų užmojai šokiravo
Politikai taip pat pasiū 1 lė tokiam valdininkų ir interesantų bendravimui numaty
ti 20 tūkst. litų per metus. „Klaipėdoje yra žmonių, kurie nemoka kalbėti ir rašyti lietuviš kai. Todėl pensininkams ir reikia sudaryti galimybę raštus ar pra šymus rašyti jų gimtąja kalba, pa vyzdžiui, rusiškai ar ukrainietiš kai. Dabar tie žmonės, kurie gauna atsakymus iš savivaldybės lietuvių kalba, turi eiti juos išsiversti. Žmo nėms reikia sudaryti galimybę su valdžia bendrauti patogiai. Pasie kime europietišką lygį“, – entu ziastingai siūlė V.Titovas. Pasiūlymas pribloškė
Jo teigimu, tie 20 tūkst. litų bū tų reikalingi vertimui – valdiškose įstaigose gautus prašymus išvers
ti į lietuvių kalbą, o atsakymus – į pareiškėjo gimtąją. „Manau, tokių raštų ne lietu vių kalba nebus daug, todėl gal net nereikės tokios pinigų sumos“, – skaičiavo politikas. Valstybinės kalbos inspekcijos vir šininko pavaduotojas Arūnas Damb rauskas stebėjosi, jog politikų galvo se gali gimti tokie pasiūlymai. Ar valstybinė kalba šalyje, kurio je galioja Valstybinės kalbos įstaty mas, jau nieko nebereiškia? „Neteko girdėti, kad kuri nors ins titucija į piliečių paklausimus atsa kinėtų užsienio kalba. Ypač dabar, kai praėjo tiek metų nuo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo 1995-ai siais. Paklauskime emigrantų, ar Is panijoje, Norvegijoje į jų skundus atsakoma lietuviškai?“ – retoriškai klausė A.Dambrauskas.
Atsakinėti reikės ir kiniškai?
Pavaduotojas pabrėžė, jog Viešojo administravimo įstatyme, Vyriau sybės nutarime dėl piliečių aptar navimo tvarkos įrašyta, kad bend ravimas raštu yra valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatyme taip pat yra nuostata, jog šalies institu cijose raštvedyba tvarkoma valsty bine kalba. „Jei dabar norima, kad į raštus būtų atsakoma rusiškai, tai gal vė liau, kai Lietuvoje padaugės kinų, jau reikės atrašinėti kiniškai?“ – atsitokėti negalėjo A.Dambraus kas. Paklaustas, ar nemano, jog rei kalaudamas, kad valdiškos įstai gos interesantams į paklausimus atsakytų jų gimtąja kalba, verčia valstybės tarnautojus nusiženg ti teisės aktams, V.Titovas buvo
Gynėjas: pats nelengvai lietuviškai kalbantis V.Titovas pasišovė ginti
valstybinės kalbos nemokančius žmones.
Vytauto Petriko nuotr.
garantuotas, jog nieko blogo ne daro: „Ne, įstatymams nusiženg ta nebus. Tai – tik papildomos iš laidos“. Miesto tarybos dauguma
nesutiko tokio siūlymo dėl bend ravimo su interesantais nevalsty bine kalba įtraukti į miesto stra teginį planą.
4
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
miestas
Nuostolius neša duobės
Žala: nuo 50 iki 10 tūkst. litų Vienos draudimo bendrovės duo
menimis, per savaitę užregistruota keliasdešimt kasko draudimo klien tų pranešimų apie žalas, patirtas įva žiavus į duobę kelyje. Klientų nuo stoliams padengti draudimo bend rovė išmokėjo ir rezervavo apie 40 tūkst. litų. Daugiausia pranešimų apie vairuo
tojų patirtas žalas dėl duobių kelyje sulaukiama iš Vilniaus ir Kauno. Vairuotojų patirti nuostoliai dėl
duobių kelyje vidutiniškai siekia 2 tūkst. litų. Dažniausiai nukenčia pa dangos, ratlankiai ir pakabos ele mentai. Reprezentuoja: tokiomis duobėmis pažymėtas kelias į Tarptautinę
perkėlą.
1
Apžiūrėjęs automobilį, jis suprato, kad vande nyje paskendusi duobė prakiurdė vos prieš tris mėnesius pirktą nau ją padangą. Po pusvalandžio į pagalbą atva žiavę draugai pasakojo toje pačioje vietoje matę kitą vairuotoją, kuris taip pat vargo dėl duobėje prakirs tos padangos. Universiteto kieme vyras sutiko dar vieną nelaimės draugą, keitusį prakirstą ratą ir sulamdytą ratlan kį. Šis pasakojo taip pat nukentėjęs minėtoje vietoje. Šalia stovėjo dar du automobiliai su analogiškomis smūgio pasekmėmis. Klaipėdietis suskaičiavo, kad per pusdienį dėl tos pačios duobės nuo stolių patyrė net keturi vairuotojai.
Situacija: autoserviso „Hokla“ darbuotojams dabar – pats darbymetis.
ją. Tad abi priekines padangas jam teko pakeisti naujomis, kad nesi skirtų protektoriaus raštai ir poli cijos pareigūnai neskirtų baudos. Vairuotojas apskaičiavo, kad dėl neužlopytos duobės buvo privers tas išleisti 400 litų. Jis spėjo, kad duobė šioje vietoje atsirado dėl ke lininkų aplaidumo. Mat druskos išėsta duobė būna kur kas nuolaidesnė ir mažiau pa kenkia automobiliui. Jis piktinosi, kodėl šioje vietoje nebuvo galima pastatyti įspėjamojo ženklo. Pasitaręs su kolegomis, kurie jau bandė ieškoti teisybės dėl duo bių suniokotų mašinų, vairuoto jas numojo ranka dėl galimo žalos atlyginimo – pernai panašių nuo stolių patyręs vyras iki šiol neran da teisybės.
tautinę perkėlą. Prieš mėnesį naktį į keltą skubėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Vainius Butinas šiame kelyje pateko į duobę. Sugadinęs mašiną, jis vos nepavėlavo į kel tą. Generolą į laivą teko lydėti su švyturėliais. „Tragiškas kelias. Tokį gali ma rasti tik už Uralo kalnų Sibire. Gėda ir sarmata“, – žodžių į va tą nevyniojo Tarptautinės per kėlos direktorius Vaclovas Gri galauskas. Jis ironizavo, kad kaimo ke liai atrodo geriau už šį tarptau tinį transporto koridorių. Jame nukenčia ne tik aukštų Lietuvos pareigūnų mašinos, bet kasdien daužomos ir užsieniečių trans porto priemonės.
Baisiau tik Sibire
Planai sugriuvo
Sumokėjo 400 litų
Keliuose autoservisuose apsilan kiusiam vyrui patarta geriau pirkti naują padangą, nei lopyti prakirstą
Kita piktžaizdė vairuotojų budru mą egzaminuoja pakeliui į Tarp
Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorė Judita Si monavičiūtė taip pat sulaukė garbingo svečio skambučio. Pa reigūnas esą žadėjęs visą Lietuvą pastatyti ant ausų, kol neišsiaiš kins, kas kaltas dėl neremontuo jamo kelio. Pasak J.Simonavičiūtės, kelias Tarptautinės perkėlos link suside da iš dviejų dalių – viena priklauso savivaldybei, o kita – Uosto direk cijai. Pastaroji planuoja remontą, kiti šeimininkai kol kas tam ne randa pinigų. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patvirtino, kad kelias Tarptautinės perkėlos link – vienas blogiausių uostamiestyje. Projektuojant pietinį miesto iš važiavimo kelią planuota sure montuoti ir šį ruožą. Bet planams nepasitvirtinus savivaldybė pa ti turės rūpintis gatvės remontu ir pinigų paieška. Apskaičiuota, kad kelio remontas atsieitų apie 4 mln. litų. Autoservisuose – darbymetis
Pastaruoju metu Klaipėdos au toservisams gerokai padaugė jo darbo. Daugiau kaip 80 proc. jų klientų sudaro vairuotojai, kurių automobiliai nukenčia dėl duobė tų gatvių. Įmonės „Hokla“ direktorius Vy tautas Kirklys patvirtino, kad šiuo metu autoservise – pats darbyme tis. Jis kasmet tęsiasi, kol mieste neužlopomos duobės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Viena pagrindinių bėdų, dėl ku rių dabar kreipiasi vairuotojai, – prakirstos padangos. Jei pasitai ko gilesnė duobė, pažeidžiamas ir ratlankis. Kai kuriems vairuoto jams dar daugiau problemų prida ro pažeista važiuoklė. Pasak V.Kirklio, ilgametis auto serviso meistras prakirstą padan gą stengiasi sulopyti, kad vairuo tojams nereikėtų pirkti naujų ir jie patirtų kuo mažiau nuostolių.
Vytautas Kirklys:
Blogiausia situaci ja būna, kai tirpstant sniegui duobės pasi slepia po vandeniu. Tuomet jos būna la bai aštrios.
„Blogiausia situacija būna, kai tirpstant sniegui duobės pasisle pia po vandeniu. Tuomet jos bū na labai aštrios“, – pasakojo di rektorius. Kai kur ių autoserv is ų dar buotojai pagal vairuotojų skun dus net galėtų sudaryti žemė lapį, kurios gatvės pagal duobes yra pačios pavojingiausios. Tarp tokių patenka Baltijos pr. ir Šilu tės pl. žiedai, Mokyklos ir Mini jos gatvės. Prašo vairuotojų pagalbos
L.Dūda į duobes pakliuvusių vai ruotojų prašė apie tai informuo ti savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių arba jį patį. Valdininkas žadėjo, kad į signalus bus surea guojama ir apie tai informuojami rangovai. Jei duobės nebus galima sutvarkyti iškart, bus pastatomas ženklas. Direktorius pats informavo ke lininkus apie Liepojos gatvėje pa stebėtą duobę. Tačiau jis nesiėmė tvirtinti, ar buvo užlopyta būtent toji vairuotojams tiek nuostolių pridariusi duobė prie ligoninės. Savivaldybei pretenzijas dėl duobių pridarytų rūpesčių siun čia draudimo bendrovės. Tačiau L.Dūda neatmetė galimybės, kad kai kuriems vairuotojams duobės tampa ir savotišku pasipelnymo šaltiniu.
Įvažiavęs į duobę vairuotojas ga
li patirti nuo 50 litų iki 10 tūkst. litų nuostolių. Pernai vairuotojams, apsidraudu
siems kasko draudimu, išmokėta apie 100 tūkst. litų. Prognozuojama, kad šiemet už tokio pobūdžio žalas išmokų vairuotojams bus gerokai daugiau dėl suprastėjusios situaci jos keliuose ir sumažėjusio finansa vimo jiems tvarkyti.
Jis prisiminė atvejį, kai į šalia vandens surinkimo grotelių bu vusią duobę patekęs klaipėdietis skundėsi iškart sugedusiais dviem amortizatoriais. Skirs mažiau pinigų
Nuolatiniai gyventojų skambu čiai valdininkus ragina greičiau, nors ir brang iau, rem ont uo ti tragiškai po žiemos atrodan čias gatves. Šiemet uostamiesčio kelius pri žiūri dvi konkursą laimėjusios bendrovės: pietinę miesto dalį – „VVarff“, o šiaurinę – „Lemmin kainen Lietuva“. Šiuo metu darbai pradėti pagrindinėse magistralinė se gatvėse: Smiltelės, Šilutės pl., Baltijos pr. žiede, Taikos pr. tęsi nyje Jūrininkų pr. link. Šiaurinėje miesto dalyje nuo va kar pradėjo dirbti dvi brigados. Jos lopo Mokyklos, Joniškės, Bangų gatves, Šiaurės pr. ruožą. Per pirmuosius šių metų mėne sius gatvių remontui išleista 41,5 tūkst. litų. Pernai per tą patį lai kotarpį gatvių lopymui buvo skirti 39 tūkst. litų. Šiemet duobių lopymui abiejo se miesto dalyse numatyta skir ti apie 900 tūkst. litų. – 10 proc. mažiau nei pernai. Darbų kaina išaugo dėl pabrangusių degalų ir medžiagų. Būtent dėl šios prie žasties darbų bus padaryta ma žiau nei pernai. L.Dūda pasakojo, kad iki balan džio duobės bus lopomos brangiau kainuojančiu šaltu asfaltu. Vienas kvadratinis metras lopo vidutiniš kai kainuoja apie 130 litų. Nuo balandžio, pradėjus dirb ti karštojo asfalto gamyklai, duo bės lopymo įkainis sumažės iki 80 litų. Direktoriaus paaiškinimu, sku bėti tvarkyti gatves ir mokė ti brangiau verčia nuolatiniai gy ventojų skundai. Tad pirmiausia bus tvarkomos avarinės būklės gatvės.
5
KETVIRTADIENIS, KOVO 1, 2012
miestas
Pagalbos poreikis nemažėja Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Idėjos verslui: nuo ekologijos iki pramogų Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dvejus metus uostamiestyje vei kiantis labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ padalinys gero kai prisidėjo prie skurstančių klai pėdiečių gerovės. Jiems išdalyta šimtai tonų įvairių produktų.
„Maisto banko“ Klaipėdos padali nys vakar minėjo dvejų metų įkur tuvių sukaktį. Pasveikinti jo atėjo bendradarbiaujančių įstaigų, par tnerių ir Klaipėdos bei Tauragės savivaldybių atstovai. „Ačiū, kad patikėjote mumis. Turime daug gerų širdžių, kurios mums padeda. Stengiamės kovo ti su maisto švaistymu ir padėti žmonėms“, – sakė fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos padalinio vado vė Loreta Danupienė. Fondo „Maisto bankas“ padali nys Klaipėdoje įsikūrė prieš dve jus metus, kai gyvenimas pradė jo prastėti. „Jei ne šios organizacijos pa stangos, skurdo mastas galėjo bū ti gerokai didesnis. Nuo 2008 metų socialines pašalpas gaunančių as menų skaičius Klaipėdoje išaugo 7,6 karto“, – sakė Klaipėdos savi valdybės Socialinės paramos sky riaus vedėja Audronė Liesytė. Fondo Klaipėdos padalinyje nuo lat dirba 14 savanorių. Vien pernai jis uostamiestyje išdalijo 350 tonų maisto. 11 uostamiesčio prekybos cent rų labdarai kasdien atiduoda 0,7
Asociacijos „Mano miestas Klaipė da“ paskelbtas konkursas „Užau gink verslo idėją“ artėja finišo link. Vakar Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų komplekse į fina linį etapą atrinkti penki finalinin kai, kurie susikaus dėl pergalės.
Šventė: į fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos padalinio įkurtuvių dvejų
metų sukakties minėjimą susirinko bendradarbiaujančių organizacijų atstovai. Vytauto Liaudanskio nuotr.
tonos paskutinės galiojimo die nos daržovių, vaisių, pieno, mė sos, duonos ir kitų gaminių. Gautą paramą fondas paskirsto 22 organi zacijoms, kurios rūpinasi skurdžiai gyvenančiais klaipėdiečiais. Tokių žmonių pernai buvo 5 tūkst. „Maisto bankas“ uostamies čio gyventojams dalijo ir ES para mos ilgai negendančius produktus. Pernai jų išdalyta 122 tonos, o vertė siekė 158 tūkst. litų. Fondo Klaipėdos padalinys ku ruoja 11 Žemaitijos miestų. Pernai Vakarų Lietuvoje skurstantiems iš
dalyta paramos maistu už 1,2 mln. litų. L.Danupienė prisiminė, kad prieš dvejus metus įsikurti uosta miestyje įstaigai ypač padėjo įmonė „City Service“ ir jos Klaipėdos pa dalinio vadovas Mindaugas Genys. Bendrovė labdaros ir paramos fondui suteikė patalpas biurui ir maisto dalijimui. Ji sumoka ir už sandėlio, kur skirstomi bei laiko mi produktai, nuomą. Negana to, įmonė „City Service“ skiria auto mobilį, kuris fondui „Maisto ban kas“ padeda surinkti maistą iš pre kybos centrų Klaipėdoje.
100 tūkst. litų – tiek sumanūs jau ni klaipėdiečiai gali laimėti verslo pradžiai, savo pačių idėjos įgyven dinimui. Tokį šansą suteikia asociacija „Mano miestas Klaipėda“, trečią kartą rengianti konkursą „Užau gink verslo idėją“. Jame gali daly vauti apie savo verslą svajojantys 18–29 metų jaunuoliai, susibūrę į komandas. „Tai svarus postūmis, puose lėjant Klaipėdos miesto įvaizdį. Tikslas yra ugdyti piliečių sąmo ningumą, kad kurtume miestą, kuriame gera gyventi. Skatiname jaunimo verslumą, siekiame ugdy ti savarankišką mąstymą“, – teigė asociacijos „Mano miestas Klaipė da“ prezidentas Raimondas Bie liauskas. Pirmaisiais metais konkurse da lyvavo Klaipėdos aukštųjų mokyk lų studentai. Jų siūlytų idėjų dia pazonas sukosi nuo autoserviso iki padėkliukų puodeliams gamybos ar grožio salonų įkūrimo. Laimėtojai tuomet gavo piniginį prizą.
100
– tiek tūkst. lit ų sum a nūs jaun i klaip ėd iečiai gal i laimėt i verslo prad žiai.
Pernai konkurso pagrindas buvo verslo situacijų kūrimas. Šiemet grįžta prie konkrečios idėjos, jos plėtojimo, nes, pasak konkurso organizatorių, pasirodė, kad verslo simuliacija jaunuoliams nėra įdomi. „Šiem et konk urso laim ėtojas už solidžią sumą turės galimy bę įgyvendinti tai, ką sumanė“, – pasakojo konkurso „Užaugink verslo idėją“ kuratorė Lina Al monaitienė. Šių metų konkursui buvo pateik ta 20 paraiškų. Per pirminę atranką komisija pusfinalio turui atrinko 11 komandų. Vakar vertintojai, išklau sę verslo planų pristatymą, paskel bė atrankinio turo nugalėtojus, tai – komanda „Gėris“, „Green day“, „Mett films“, „Roayal“, „Krantas“. Šių komandų siūlomos verslo idėjos susijusios su ekologija, naujosiomis technologijomis, pramogomis. Konkurso „Užaugink verslo idė ją“ finalas vyks kovo 29-ąją.
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS!
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
ŠVENTĖS GĖRIMAS
RĖMĖJAI:
BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už:
1 DALIĄ BIELSKYTĘ 2 JOLANTĄ BUDRIENĘ 3 JOVITĄ GRACHOLSKI 4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO
5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ 6 JOLANTĄ NORKIENĘ 7 IRINĄ NOVIKOVĄ
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOTI GALITE IKI KOVO 7 DIENOS 10 VAL. RYTO: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo lapeliais.
PARTNERIAI:
6
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
nuomonės
Kada valdžia įveiks netvarką?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
M Apelsinai+asilai=? Violeta Juodelienė
S
umanęs patikrinti Žmo gelio protą, proto specia listas jo pak lausė: „Kiek bus prie dviejų asilų pri dėt i porą apelsinų?“. „Maždaug ket ur i“, – ats akė Žmogel is. „Kas ket ur i?“ – neatstojo gydytojas. „Asil inai“. Tai – vaizdel is iš beveik visų me nų meistro Vytauto V.Landsber gio pasakos. Sielos tušt umą pa jutęs Žmogel is kel iauja nuo vie no gydytojo pas kitą, bev ilt iškai ieškodamas pagalbos.
Geriau išlieti kibirą tul žies ant kitos politinės stovyklos, taip bandant įrodyti savo reikšmin gumą, nei pasitraukti iš žaidimo aukštai iškel ta galva. Žmogel io nev ilt is tok ia didelė, kad sudėt i nesudedamus objek tus jam atrodo mažiausia bepras myb ė, savot iškas šiaudas, į ku rį įsikabinus gal ima išvengt i ab surdo akivaro. Ginčytis, įrodinėjant, kad klausi mas visiškai nelog iškas, kad at sak ymas nepadės diagnoz uot i jo negal ios, Žmogel iui atrodo be prasmiškas užsiėmimas. Į absur dą jis atsako absurdu. Dėl šventos ramybės. Tokios absurdiškos provokacijos ir bandymai atsiriboti nuo jų tapo mūsų kasdienybe. Valst yb ės kontrolė, žurn al is tai prirašo Juozapinės kalno dy džio ataskait ų ir rašin ių krūvas apie valst yb ės kišenę su savo mis supain iojusius vald in ink us – šie dirba, kaip dirb ę. Blog iau siu atveju – atleid žiam i, bet teis mo sug rąž inam i ir dar susišluo ja kompensaciją už priverst ines pravaikštas.
Dokumentai, skaičiai byloja: prieš mus – sukčių sukčius, tačiau už tenka šiam rast i teis inės siste mos klaidą, – jis tampa nugalėto ju. Absurdas, bet ginčytis bepras miška. Etikos sargai, intelektualai ir net bent šiek tiek prak utę pil ieč iai pirštais bado, rašo protingas reko mendacijas tautos išrinktiesiems, kad prieš dalyvaudami kok iame nors projekte „Šok ių pig uva“ pa mąstyt ų bent jau apie tai, ką kit i pagalvos, bet kai kuriems Seimo nariams į visa tai nusispjauti. Jei jam paprasčiau šokt i ir dai nuot i, rodyt is televiz ijos laidose, nei įstatymus stud ijuot i, pavarg si įrodinėdamas, kad apelsinas – ne asilas. Ministrai (partijos) gali daryti vie ną liapsusą po kito, it koks trečių jų met ų krizę išg yvenant is vai kas pan irt i į užsispyr imo prie puol į, tačiau šiukštu nesutiks pa leisti savo kėdės. Geriau išl ieti ki birą tulžies ant kitos politinės sto vyklos, taip bandant įrodyti savo reikšmingumą, nei pasitraukti iš žaidimo aukštai iškelta galva. Tie, kas nesugeba įtik inti aplink i nių, kad yra tikrai reikšm ing i vi suomenei, ima elgtis it tas gydyto jas iš „Uodų pasakos“: provokuoja absurdiškais sprendimais. Rekordinę Lietuvoje absurdo vir šūnę, regis, pasiekė antrojo šalies miesto valdžia, nusprendusi, kad ger iausias taupymo planas pa grįst as paprasč iaus iu matema tikos veiksmu – sudėt imi. Sujun gusi kultūrą ir turizmą kuruojan čius sav ivaldyb ės skyr ius, skir ting ų stil ių muz iką atl iekančius muz ik in ius kolekt yv us, muz ie jus, ji toliau piešia pliuso ženklą. Sujungti, sutraukti ir sudėti – tau pyt i kok ybės sąskaita užsimoju sių veikėjų mieliausiai vartojami žod žiai ir Klaipėdoje. Tokie sprendimai aplinkinius stu mia į nevilt į, iš kurios yra dvi išei tys: priimt i absurd iško žaid imo taisykles, sudėti apelsinus su asi lais, arba išsitraukti sovietmečiu dėvėtą, bet jau gerokai sukandė jusią apolitiškumo skrandą ir ap simesti, kad niekas nevyksta. Pastarasis variantas, atrodo, leng viausias žmonėms ir labiausiai palankus politikams. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Andriaus Deltuvos karikatūra
džiaugtųsi, jei patys juos išbraidytų? Būtų mano valia, uždrausčiau au ginti naminius gyvūnus mieste, bu tuose. Tegul šunys auga kaime, pri rišti prie grandinės, jei jų šeimininkai tokie nevalyvi.
O dar gyvūnų mylėtojai nuolat rė kia, kad miesto valdžia neskiria lėšų aikštelėms, trūksta infrastruktūros. Kol neišmoks tvarkytis, jokių valdiš kų pinigų jiems skirti nereikia. M.
Orą šildo gyventojų apsileidimas
G
yvenu daugiabutyje. Mes savo name pasikeitėme lan kus, duris, stogą. Mūsų na mas yra pastatytas iš plytų, o kaimynystėje – iš blokų. Kaimyninė bendrija savo namą nutinkavo. Kai pakrypsta kalba apie renova ciją, aš imu svarstyti, ko dar trūks ta mūsų name. Tik vienoje mūsų na mo laiptinėje yra sudėti plastikiniai langai.
karštas telefonas
397 728
Nustebino tai, kad gretimos bend rijos nusprendė laiptinėse išjung ti šildymą arba radiatorius paliko tik pirmajame aukšte. Teiravausi mūsų namo administ ratoriaus, kodėl mūsų laiptinėse yra po 9 radiatorius, turinčius šešias sekcijas? Lauke juk teigiama tempe ratūra. Suskaičiavau, kad laiptinėje tiek radiatorių, kiek mano bute. Juk nuostolinga taip šilumos netaupyti,
kodėl reikia šildyti laiptines, kai oro temperatūra jau yra gana aukšta? Taip pat susimąsčiau, ko reikėtų, kad mūsų namas galėtų vadintis re novuotu? Ogi apšiltintų sienų. Tačiau plytinių namų netinkuoja, o apšiltina kitaip. Bet aš esu girdėjusi, kad tai nėra patikimas būdas. Norė čiau sužinoti daugiau, kokius šiltini mo būdus renkasi kitos bendrijos.
galėtų prekiauti tautodailininkai. Ša lia yra Šaltkalvių gatvė, ji gražiai at rodo, o kaimynystę turi bjaurią.
šiemet sausį reikėjo mokėti 230 litų. Už praėjusį mėnesį jau atėjo 258 litai. Tai kiek procentų mokestis didėja? Dabar vilniečius šilumininkus nori nubausti, bet ten šiluma pabrango 17 proc. O ko dėl pas mus niekas ausų nekrutina, jei vos ne dvigubai pabrango?
Janina
telefonas@kl.lt
Lenkiuosi, bet tik tikram mokytojui
Gerbiu profesorių Antaną Bučins ką už jo straipsnius mūsų laikrašty je. Ypač už vasario 21 dieną „Klaipė doje“ išspausdintą rašinį, kuriame jis lenkiasi mokytojui. Lenkiuosi ir aš tikram mokytojui, ne streikuojan čiam, o auklėjančiam, mylinčiam sa vo darbą, jauną žmogų ir Tėvynę. A.Stašinskas
Senąjį turgų reikia naikinti
Aš pritariu skaitytojai, kuri mano, kad senąją turgavietę reikia panai kinti ar bent perkelti atokiau nuo pa grindinės gatvės. Vakarais čia ren kasi valkatos ir girtuokliai, sėdinėja ant prekystalių, girtauja, šūkauja, dainuoja. O tai labai gadina miesto įvaizdį. Ypač vasarą, kai po centrinę miesto dalį vaikštinėja daugybė už sieniečių. Vakarais ten pavojinga. La bai gerai sugalvota, kad šioje vietoje
Nepatiko brito mintys
Perskaičiau A.Dykovienės interviu su Lietuvoje gyvenančiu britu Deivi du Holidėjumi „Mano gyvenimas yra čia“ („Klaipėda“, 2012 02 04). Ir, ži note, publikacija nepaliko man gero įspūdžio. Kiek vėliau buvo išspaus dinta skaitytojo nuomonė „Kur ieš koti pakasto šuns?“. Jo nuomonė man pasirodė priimtinesnė. O kai skaičiau straipsnį, norom nenorom jaučiau priešiškumą. Štai žmogus sako, kad mes be kultūros. Visiškai nesutinku! Eleonora
Kainos – daugiau nei keistos
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė – prieš grobuonišką šilumos tiekimo monopo liją“. Tokį sakinį anądien perskaičiau pirmame „Klaipėdos“ puslapyje. Ir tai yra teisybė. Kodėl mus, paprastus žmo nes, taip skriaudžia? Už 2010 m. gruo dį suvartotą šilumą mokėjau 140, o jau
Klaipėdietė
Albinas
Dėl atominės bombos – referendumą
Man iki šiol neaišku, kiek metų truks tos Ignalinos elektrinės uždarymo darbai? Neaišku, kaip vyks radioak tyvių medžiagų laidojimo darbai. Tiek nedaug tos mūsų žemelės yra. O juk tas medžiagas užkas. Aš augau kaime. Kalbama, kad yra alternatyvų, ir galime apsieit be atominės elekt rinės. Tačiau valstybės vadovai įsiki bo į tą elektrinę. Visgi dėl jos valdžia turėtų atsiklausti žmonių, ar reikia mums tokių statybų, ar ne. Aš gal voju, kad ne tik vaikų vaikams, bet ir proanūkiams teks mokėti už šią ato minę bombą. Juk reikėtų ne tik moks lininkų, bet ir tautos atsiklausti. Pensininkė Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
iesto valdžia turėtų už draust i klaip ėd ieč iams auginti šunis. Apie tai su simąstai, kai nutirpus snie gui atsiveria tikras „grožis“ – kas kelis metrus paliktos šunų „dovanėlės“. Baisiausia, kad jų pilna ne tik ant pievelių, kurias galima aplenkti, bet ir kiemuose, ant pėsčiųjų takų, šali gatvių. Tik žiūrėk, kad į kokį „suve nyrą“ neįliptum. Susidaro įspūdis, kad, be pėsčiųjų takų, kiemų ir šaligatvių, šeimininkai neranda vietos, kur galėtų palakstyti jų mylimiausias augintinis. Akivaizdu, kad šunų šeimininkai, mylėtojai, puoselėtojai yra nevalyvi miesto gyventojai. Geriausiai jiems tinkantis apibūdinimas – nevalos. Keista, kad žmonės, šaukiantys apie savo meilę naminiam gyvūnui, vadi nantys juos geriausiais draugais, ne pagalvoja apie savo draugus, kaimy nus, praeivius, vaikus, kuriems tenka žiūrėti į augintinių paliktą gėdą. Kažin ar šunų mylėtojų veidus pa puoštų šypsena, jei jų vaikas grįžtų išsimaknojęs ant tako paliktu myli mo augintinio „siurprizu“? Kiek jie
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
KetvirtADIENIS, kovo 1, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Ministras: informaciją nutekino FNTT Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tvirtina esąs tikras, kad atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai nutekino slaptą informaciją apie „Snorą“. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
R.Palaitis vakar apsilankė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), nagrinėjančia me slaptos informacijos nutekini mo aplinkybes. „Esu įsitikinęs, kad jie prisidėjo prie to. Manau, jie vei kė kartu“, – sakė ministras, žur nalistų paklaustas, ar mano, kad atleisti FNTT vadovas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytau tas Giržadas galėjo pernai lapkritį nutekinti slaptą informaciją apie valstybės institucijų planus imtis veiksmų prieš „Snoro“ banką. V.Gailių ir V.Giržadą iš pareigų atleido ministras R.Palaitis, vado vaudamasis Valstybės saugumo de partamento (VSD) pateikta infor macija, jog abu šie FNTT pareigūnai negali dirbti su slapta informacija. NSGK apsilankė ir VSD vado vas Gediminas Grina. Žurnalistų paklaustas, ar specialiųjų tarnybų pareigūnams teisė dirbti su slap ta informacija gali būti panaikinta vadovaujantis tik patikrinimo po ligrafu rezultatais, G.Grina tvirtai atsakė: „Taip.“ Pasak jo, jeigu V.Gailius ir V.Gir žadas būtų VSD pareigūnai, jie ir gi netektų savo postų, remiantis tik patikrinimo poligrafu rezulta tais: „Kiekvienos institucijos va dovas turi teisę priimti sprendimą savarankiškai, priklausomai nuo jam pateiktos informacijos. Taigi, tai priklauso nuo paslapčių subjek to. Žvalgybos institucijose mes va
dovaujamės vadinamuoju kaltumo principu, tai yra tuo blogesniuo ju variantu, nes neturi kilti jokios abejonės dėl tokios tarnybos pa reigūnų patikimumo.“
Raimundas Palaitis:
Esu įsitikinęs, kad jie prisidėjo prie to. Ma nau, kad veikė kartu. FNTT vadovų atleidimo aplin kybes narsto Seimo Antikorupcijos komisija. Ji vakar pasikvietė pasi kalbėti ministrą pirmininką A.Ku bilių. Premjeras nemano, kad bu vo pakankamas pagrindas atleisti iš pareigų V.Gailių. A.Kubilius pripažino komisi jai šių metų sausį parašęs prašymą, kad būtų atliktas pakartotinis FNTT vadovo patikrinimas melo detekto riumi. „Parašiau prašymą, kad bū tų atliktas pakartotinis patikrinimas poligrafu, siekiant tiksliai nustaty ti, ar V.Gailius galėjo pateikti infor
maciją apie 2011 m. lapkričio 14 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą „Snoro“ banko atžvilgiu ir apie planuojamus „Snoro“ banko vadovų sulaikymus dienraščio „Lietuvos rytas“ redak cijai, kuri kitą dieną paskelbė pub likaciją apie vadinamąją ataką prieš lietuviškus bankus“, – informavo Vyriausybės vadovas. A.Kubilius sakė po antrosios pa tikros poligrafu buvęs informuotas, kad V.Gailius niekaip nesietinas su informacijos apie „Snoro“ banko nacionalizavimą nutekinimu. Antikorupcijos komisija savo iš vadas žada paskelbti šiandien. Komisijos pirmininkas Ligitas Ker nagis yra sakęs, kad išvados bus jau trečiadienį. Tą pačią dieną jis žadėjo paskelbti ir kažkokią „sensacingą in formaciją“. Tačiau vakar po Antiko rupcijos komisijos posėdžio L.Ker nagis pranešė, kad nuspręsta išvadų formuluotes dar tobulinti, todėl jų patvirtinimas perkeltas į šiandieną. „Išvados labai susijusios su nema žu institucijų, pateikusių informa ciją, skaičiumi, todėl dar tobulinsi me jas“, – teigė pirmininkas. Paklaustas, o kur žadėtoji „sen sacinga informacija“, L.Kernagis atsakė: „Prašau dar kantrybės.“ Antikorupcijos komisijos pirmi ninkas nekomentavo, kam gali bū ti palankios išvados – atleistiems FNTT vadovams ar juos atleidu siam vidaus reikalų ministrui. Pasak L.Kernagio, išvadose bus skirta vietos ir prezidentūros vaid meniui šioje istorijoje. „Suformu luosime atitinkamus klausimus Prezidentei“, – teigė jis. Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė viešai gynė ministrą R.Palaitį. O vienas komisijos narių Nag lis Puteikis pareiškė, kad vienas ap klaustas pareigūnas neva leido su prasti kai kuriems ypač jį aktyviai klausinėjantiems politikams, jog jiems „gali atsirūgti“ toks aktyvu mas. Tai N.Puteikis supranta kaip spaudimą.
Prezidentė įvertino talentingą jaunuomenę Lietuvos Prezidentė Dalia Gry bausk aitė pas veik in o pus ant ro šimto jaunųjų Lietuvos mu zikų, 2011 m. tarpt aut in iuos e konkursuose laimėjusių aukš čiaus ius apd ov an oj im us, ir jų pedagogus.
Sveikindama iš visos šalies į pre zidentūrą suvažiavusius jaunuo sius muzikantus šalies vadovė sakė, kad toks gausus jų būrys tik dar kartą įrodo, jog Lietuva – tik ra talentų žemė. Prezidentė padėkojo ir neseniai veiklos dvidešimtmetį paminė jusiam Lietuvos muzikų rėmimo fondui už nuolatinį rūpinimą si jaunaisiais talentais ir už vi so Lietuvos muzikinio gyveni mo puoselėjimą. Šalies vadovė visiems muzikams palinkėjo ne blėstančios energijos, įkvepiančių kūrybinių sumanymų ir garsiau sių pasaulio scenų. Jaunieji Lietuvos muzikai šie met laimėjo aukščiausius apdo
vanojimus tarptautiniuose kon kursuose JAV, Kinijoje, Italijoje, Vokietijoje, Kazachstane, Portu galijoje, Monake, Ispanijoje ir ki tose šalyse. „Klaipėdos“ inf.
Prezidentės sveikinimo kalba Gerbiam i muz ikant ai, pedagogai, sveč iai, šiand ien – talent ingos jau nystės šventė. Pagerbiame jaunuo sius tarptaut in ių konk ursų laurea tus. Gerbiam i laureat ai, daugel is Jūsų gimė ir augo jau neprikl au somoje Liet uvoje. Toks gausus čia sus ir ink us ių laureatų būrys – tai pat virt in im as, kad esame teis in game kelyje. Kart u tai ir įrodymas, kok ioje žemėje, turt ingoje talentų, gyvename.
zikos gerbėjų bendr uomenė įver tintų mūsų jaunus kūrėjus.
Ypač norėčiau padėkot i Liet uvos muzikų rėmimo fondui, kurio dvi deš imtmetį nes en iai pam inėj o me. Už jo nuolatinį rūpinimąsi jau naisiais talentais ir už viso Liet u vos muzik inio gyvenimo puoselė jimą. Jūs suteik iate sceną šimtams atl ikėjų, o tūkstančiams muz ikos gerbėjų atveriate duris į stulbinantį muzikos pasaulį. Kilni Jūsų misija, Ne veltui sakoma, kad talentas – tai plėtojant muzikinę kultūrą ir užtik ir išskirtiniai gebėjimai, ir darbas, ir rinant jos sklaidą, verta didžiausios pasiaukojimas . Tačiau sunku būtų pagarbos ir dėkingumo. įsivaizduoti gabaus jaunuolio ateitį Ačiū visiems muz ikams ir rėmė be pedagogo. Be talentingo ir įžval jams už indėlį, praturtinantį tautos gaus pedagogo. Sugebančio ne tik dvasinį gyven imą, ir mūsų kultū pastebėti šį talentą, bet ir padedan ros sklaidą pas aulyje. Link iu ne čio jam atsiskleist i. blėstančios energ ijos, įkvepiančių Ačiū Jums vis iems. Vis iems, pri kūrybinių sumanymų ir garsiausių sidėjus iems, kad tarpt aut inė mu pasaulio scenų.
8
KETVIRTADIENIS, KOVO 1, 2011
klaipėdos verslas Sumažėjo pajamos
Elektroninė prekyba
Seminaras verslininkams
Bendrovė „Limarko laivininkys tės kompanija“ paskelbė neau dituotus 2011 m. veiklos rezul tatus. Pernai kompanijos pa jamos buvo 86,7 mln. Lt, paly ginti su 2010 m., sumažėjo 30 proc. Priežastys: aukštos kuro kainos, mažėjantys pervežimų tarifai, išaugusi konkurencija, laivų vertės sumažėjimas.
Sausį Klaipėdos regiono gyven tojų išlaidos elektroninėse par duotuvėse viršijo 5 proc. Šiose parduotuvėse vidutinė išleidžia ma suma išliko beveik nepakitu si ir siekė 285 litus. Ir miestų, ir regionų gyventojai elektronines parduotuves renkasi vis daž niau, tačiau didžiuosiuose mies tuose pokyčiai ryškiausi.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vakar vyko seminaras „Teismų praktikos apžvalga bylose, susijusiose su nesąžininga konkurencija“. Ap tarta, kokie darbuotojų veiks mai pripažįstami nesąžiningais darbdavio atžvilgiu, darbuotojų perviliojimo, panašaus pavadi nimo naudojimo problema.
Klaipėdiečiai neria į grožio industriją Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Nuo metų pradžios įsigaliojus vers lo liudijimų įsigijimo naujovėms Klaipėdos mokesčių inspekcija pa stebi, kad šiais metais ėmė keistis klaipėdiečių veiklos rūšys. Daugės kirpyklų ir grožio salonų
Nors uostamiestyje populiariausia vis dar išlieka prekyba ne mais to produktais, tačiau daugiausia augo kirpyklų, kosmetikos kabi netų ir salonų, soliariumų veiklos populiarumas. Palyginti su praė jusiais metais, šiemet išsiimta 85 verslo liudijimais daugiau. Šiemet 454 klaipėdiečiai pagei davo įsigyti verslo liudijimus pre kybai ne maisto produktais. Kir pyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla užsiima 319 gyventojų. Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų, panoro užsiimti 98 gy ventojai. Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla užsii ma 80 klaipėdiečių. „Išaugo susidomėjimas kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, so liariumų veikla. Dvidešimčia verslo liudijimų įsigyta daugiau kvalifika cijos tobulinimo ir papildomo mo kymo veiklai. Sumažėjo įsigijusiųjų prekybinius verslo liudijimus. Per nai bendrai šioms veikloms buvo įsigyta 798, o šiemet – 685 verslo liudijimai“, – sakė Klaipėdos ap skrities valstybinės mokesčių ins pekcijos (AVMI) Mokestinių prie volių departamento direktoriaus pavaduotoja Elena Kuznecova.
– tikino Mokestinių prievolių de partamento direktorės pavaduoto ja E.Kuznecova. Tuo atveju, jei nuomojamos negyvenamosios paskirties patal pos, pavyzdžiui, poilsio, viešbučio patalpos, garažas, taip pat turi būti sudaroma patalpų nuomos sutar tis, o gautos pajamos deklaruoja mos atitinkamai sumokant 15 proc. pajamų mokestį. Daugėja statybininkų
Be to, palyginti su praėjusiais me tais, daugiau verslo liudijimų Klai pėdoje šiemet įsigyta su statyba susijusioms veikloms. Specialie siems statybos ir statybos baigimo apdailos bei valymo darbams šie met išduota 70 verslo liudijimų. Pernai esamų statinių atstatymui ir remontui bei naujai statinių sta tybai išduoti 45 verslo liudijimai. Padaugėjo norinčiųjų užsiimti dra bužių siuvimu ir taisymu. Šiemet išduoti 53 verslo liudijimai, per nai – 44. Taip pat išaugo variklinių trans porto priemonių techninės prie žiūros ir remonto veikla. Šiemet įsigyti 63 leidimai, pernai – 45. „Pernai pavieniai gyventojai su verslo liudijimais teikė kapaviečių priežiūros, projektinių ir konst ruktorinių darbų paslaugas, šiemet šioms veikloms kol kas verslo liu dijimų neįsigyta“, – sakė E.Kuz necova.
Skaičiai 2012 m. Klaipėdos apskrityje įvai
rioms veikloms verslo liudijimus yra įsigiję 3438 gyventojai
Mažėja patalpų nuomotojų
Sumažėjo nuomojančių negyvena mąsias patalpas žmonių. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujovės verslo liudijimus įsigyjantiems gy ventojams. Dalis veiklų buvo su jungtos, kai kurios patikslintos. Pa tikslinta ir patalpų nuomos veiklos rūšis“, – aiškino E.Kuznecova. Nuo šių metų gyventojas, įsigi jęs Gyvenamosios paskirties patal pų nuomai skirtą verslo liudijimą, gali nuomoti tik gyvenamosios pa skirties patalpas ir tik fiziniams as menims. „Gamybinės, komercinės ar ki tos paskirties patalpų jam nuo moti negalima. Žmonės nuomoti gyvenamąsias patalpas gali ir su darę patalpų nuomos sutartį. Te reikia metams pasibaigus iki ki tų metų gegužės 1 d. deklaruoti iš šios veiklos gautas pajamas bei su mokėti 15 proc. pajamų mokestį“,
Klaipėdoje – 1736 gyventojai Klaipėdos raj. – 425 gyventojai
Kainos: Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir
salonų, soliariumų veiklai pernai bu vo numatytas 1000 Lt mokestis, šie met – 1440 Lt; Kvalifikacijos tobulinimo ir papil
domo mokymo veiklai pernai buvo numatytas 1300–1440 Lt mokestis, šiemet – 1440 Lt; Prekybiniai verslo liudijimai pernai
kainavo 1000 Lt, šiemet – 1440 Lt; Gyvenamosios paskirties patalpų
nuoma pernai atsiėjo 120–1440 Lt, šiemet – 1440 Lt; Statybinių verslo liudijimų įkainiai
nesikeitė ir siekia 1440 Lt.
Naujovės: vis dažniau įmonių vadovai ieško verslo psichologų patarimų.
„Shutterstock“ nuotr.
Verslo psichologai atranda įmonių ligas Verslo psichologija Lietuvoje – jau ne naujiena. Vis dažniau įmonių vadovai, rinkdamiesi darbuotojus, kreipiasi į verslo psichologus ir prašo įvertinti numatytus kandidatus į tam tikras pareigas. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Įmonės labui
Verslo psichologė Irma Reinikie nė tikina, kad Lietuvoje daug kas orientuojasi į klinikinę psichologiją, esą ta sritis išaukštinama, manoma, kad kilnu padėti tik pacientui. „Bet juk žmogui svarbu ne tik sveikata, tačiau ir sėkmingai save realizuoti darbe. Jei asmuo gerai jaučiasi dirbdamas, yra motyvuo tas, jo darbo atmosfera gera, tai sa vaime jis mažiau serga, yra laimin gesnis“, – tvirtina I.Reinikienė. Psichologės teigimu, ne tik klini kinė, bet ir verslo psichologija gali padėti žmogui. Teigiama, kad taip prisidedama prie darbuotojų darbo kokybės, pagerėja jų savijauta. Esą svarbu atskleisti dirbančiųjų stip rybes ir potencialą. Verslo psichologai Lietuvoje akty viau pradėjo dirbti prieš 10 metų. Kaip rasti pamainą?
„Verslo įmonių vadovai į mus daž nai kreipiasi prašydami įvertin ti ir atrinkti darbuotojus, kurie iš jų tinkamiausi į vienas ar kitas pa reigas. Yra atvejų, kai vadovas sako: man reikia augintis pamainą, įver tinkite, kuris iš mano darbuotojų galėtų užimti vadovaujančias pa reigas“, – pasakojo I.Reinikienė.
Psichologinių vadybinių moky mų prireikia ir jau dirbantiems ar pradedantiems darbuotojams, tei gė psichologė. „Atliekami įvairiausi tyrimai, galima nustatyti stipriąsias ir silp nąsias įmonės puses, ką reikėtų to bulinti. Įvertiname ir darbuotojų motyvaciją. Konsultuojame įmo
Irma Reinikienė:
Ne vieną savo klien tą esu išgelbėjusi nuo giminių.
nių vadovus. Pavyzdžiui, ateina vadovas ir sako: nebesusitvarkau su savo darbuotojais. Ir mes kar tu ieškome sprendimų“, – tvirtino verslo psichologė I.Reinikienė. Apgauti sunku
Pasak psichologės, ne visais atvejais žmonės žino, kad jie yra testuojami. Teigiama, kad pavyksta atskirti ir pui kius „aktorius“, kurie reikiamu mo mentu sugeba save gražiai pateikti. „Patirtis neleidžia prasprūsti gudrybėms, svarbiausia nepasiduo ti kandidato manipuliacijoms, laiku pastebėti, kur jis bando paveikti sa
vo žavesiu, kur save perdėtai kont roliuoja, tai atsiskleidžia skirtingai pateikiant tą patį klausimą. Taikomi ir psichologiniai testai su melo ska lėmis. Pats geriausias būdas vady bininkui rasti, tai duoti jam konkre čią užduotį. Tada ir pamatysi, ar jis turi įgūdžius, ar ne“, – darbo subti lybėmis dalijosi I.Reinikienė. Psichologė pripažino, kad įžval gumo išties prireikia. „Buvo situacija, kai padėjau įmo nei atsirinkti aukštesnio lygio va dovą. Jie jau buvo pasirengę vieną įdarbinti, bet pietų metu pastebė jau būsimąjį kandidatą sėdintį ant taburetės visiškai suglebusiais pe čiais, atrodė toks pavargęs ir ne motyvuotas. Tuomet dar spėjau užkirsti kelią, ir jo neįdarbinome. Laikysena parodė, kad jis tingus“, – teigė pašnekovė. Giminaičiai – prasti darbuotojai?
Įprasta nuostata, jog Lietuvoje įdarbinama pagal pažintis ar gi minystės ryšius. Savo klientams verslo psichologai rekomenduoja vengti giminaičių įdarbinimo arba įdarbinti tik tokį, kuris iš tiesų tin kantis toms pareigoms. „Ne vieną savo klientą esu išgel bėjusi nuo giminių. Dažnu atve ju tas žmogus iš viso niekam tin kamas, neturi ne tik įgūdžių, bet ir motyvacijos dirbti. Spaudimas iš giminaičių būna didelis, esą jis neturi darbo, padėk jam įsidar binti. Kandidatus vertiname ob jektyviai, ir mūsų tyrimai byloja, kad giminės dirba blogiau“, – ne slėpė I.Reinikienė. Įmonės strategijos ir darbuoto jų motyvacija labai daug priklauso nuo vadovų sąmoningumo, įsitiki nę verslo psichologai.
9
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
aktualijos žvejys Pasiklydo rūke
Laiptinėje – incidentas
Pagalbos atsisakė
Antradienį vakare poledinės žūklės mėgėjas, eidamas nuo Preilos link Ventės marių ledu, pasiklydo, nes dėl rūko nebe matė kranto. Iškviesti Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarny bos vyrai įjungė švyturėlius ir galingus automobilio žibintus. Pustrečios valandos klaidžio jęs žvejys į krantą išėjo pats.
Naktį iš antradienio į trečiadie nį Bandužių g. 11 namo laipti nėje kaklą susižalojo 1986 m. gimęs šiame name gyvenęs vaikinas. Greitosios pagalbos medikai nugabeno nukentėju sįjį į ligoninę, tačiau po valan dos vaikinas mirė. 2-ojo polici jos komisariato policininkai ti ria įvykį.
20-metę Šermukšnių g. gyven toją į ligoninę atvežė greitosios pagalbos medikai. Merginai buvo sumušta galva ir veidas, lūžo pakauškaulis. Medikų įsiti kinimu, nukentėjusi nuo 19 m. vyresnio sugyventinio mergina turėjo būti gydoma ligoninėje. Neblaivi pacientė nuo gydymo stacionare atsisakė.
Pogrindinio verslo tiekėjai – vilniečiai Ilgai sekę kontra bandinių rūkalų pardavėjus Klaipė dos 2-ojo policijos komisariato parei gūnai susekė, kas jiems tiekia cigaretes.
Kas yra antradienį sulaikytų ci garečių gavėjas, pareigūnai nepra neša. Vyksta tyrimas, bandoma aiškintis visus pogrindinio verslo dalyvius ir jų vaidmenis. Baimindamiesi būti sučiupti, kontrabandinių rūkalų pardavė jai gudrauja. Jie stengiasi kišenėse turėti ne daugiau 10 pakelių, tai yra tiek, kiek leidžia įstatymas. O tur gavietėse, kur neleidžiama turėti nė vieno svetimos valstybės ban
Jeigu pirkėjai nori pirkti didesnį kiekį rūkalų, su juo susita riama susitikti kito je vietoje arba ciga retės atvežamos į namus.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pasitiko Klaipėdos prieigose
Antradienį vakare, jau sutemus, policininkai laukė iš Vilniaus į Klai pėdą atvykstančio automobilio, kuriuo, kaip buvo žinoma, į uosta miestį buvo gabenami rūkalai. Lauktasis „Peugeot 605“ mieste pasirodė po 20 valandos. Šia mašina atvažiavo du vilnie čiai, tačiau automobilis neprik lauso nė vienam jų. Bagažinėje pareigūnai aptiko kelias didžiules rankines su Baltarusijoje pagamin tais tabako gaminiais. Vilniečiai atgabeno uostamiesčio rūkaliams cigarečių „Minsk Su
Įvairovė: iš sostinės vyrai atvežė baltarusiškų rūkalų.
perslims“, „Minsk Capital“, „Pre mier“, „NZ“, „Winston“, „Wins ton Blue“. Pareigūnai suskaičiavo, kad au tomobilio bagažinėje tilpo 3 259 pakeliai cigarečių. Dalis jų buvo pažymėtos baltarusiškomis ban derolėmis, kita dalis buvo be ban derolių. Pirminiais duomenimis, šis rū kalų krovinys vertinamas 24 tūkst. litų. Pareigūnų skaičiavimais, šio kiekio uostamiesčio juodosios rin
Policijos nuotr.
kos pardavėjams būtų užtekę ne il giau nei savaitei. Cigarečių gabentojams gresia administracinė atsakomybė. Au tomobilis, kuriuo jie vežė rūkalus, tikriausiai bus konfiskuotas. Cigaretės į namus
Pareigūnų žiniomis, kontrabandinių cigarečių gavėjas yra vienas asmuo, turėjęs sumokėti už siuntą. Rūkalus visiems gerai žinomuose taškuose parduoda samdyti pardavėjai.
derole pažymėto cigarečių pakelio, jie nešiojasi juos praplėštus. Neretai kliento užkalbintas pre keivis paima pinigus, o cigaretes paduoda kitas asmuo. Jeigu pirkėjai nori pirkti didesnį kiekį rūkalų, su juo susitariama su sitikti kitoje vietoje arba cigaretės atvežamos į namus. Rinkoje – baltarusiški rūkalai
Klaipėdoje jau daug metų nesikei čia trys kontrabandinių rūkalų par davimo vietos: senosios turgavie tės prieigos, pėsčiųjų takas prie vieno baro greta Taikos prospekto ir čigonų valdoma teritorija Naiku pės gatvėje ties prekybos centru. Pastaruoju metu uostamies čio juodojoje rinkoje labai suma
žėjo iš Kaliningrado srities atvež tų rūkalų. Dabar pigesnes cigaretes trau kiantys uostamiesčio rūkaliai peša baltarusiškus rūkalus arba valsty bių pasienyje esančiose parduotu vėse be muitų įsigytas cigaretes. Baudos negąsdina
Kontrabandines cigaretes parda vinėti dažniausiai imasi jokio tur to ar oficialių pajamų neturintys asmenys. Jiems nebaisios skiria mos baudos. Vienas uostamiesčio rekor dininkų yra klaipėdietis Petras Lomsargis, kuris pernai turėjo 350 tūkst. litų baudų. Tokie asmenys stengiasi neturėti grynųjų pinigų. Pernai policininkai sulaikė šį vy rą ir rado pas jį apie tūkstantį li tų grynaisiais. Pareigūnai apie tai pranešė antstoliui, šis paėmė pi nigus ir panaudojo juos baudoms padengti. „Kol yra paklausa, bus ir pasiūla. Tai yra dėsnis, kurį policija ir mui tininkai bando paneigti ir užkirsti kelią neteisėtai veiklai, tačiau su naikinti ją visiškai, vargu ar įma noma“, – teigė uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato Viešosios po licijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Vygantas Kukauskas. Klaipėdos miesto 2-ojo polici jos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Al binas Misevičius tikino, kad klai pėdiečių priekaištai, neva policija nekreipia dėmesio į rūkalų parda vinėtojus, nepagrįsti. Apie tai iškalbingai byloja šių prekeivių gudravimai ir bandy mai išvengti susidūrimo su poli cininkais.
Sprogimo priežastys dar neaiškios Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Net ir po dešimties dienų sprogimo Minijos ir Naikupės gatvių kampi niame pastate įsikūrusiame pašte priežastys lieka neaiškios.
Praėjusį pirmadienį Minijos gatvės 141A name du pašto darbuotojai norėjo užsirašyti vandens skaitik lio rodmenis, todėl ketino pasi šviesti atvira liepsna. Driokstelė jęs sprogimas smarkiai apdegino abiejų vyrų veidus ir plaštakas. Abiejų jų sužalojimai vertinami kaip sunkūs. Tačiau dujų, kurios nutekėjo ir sprogo, šaltinis iki šiol nenustatytas. Oficialiai tyrimą atlieka Darbo inspekcijos pareigūnai. Jie išsiun
tė paklausimus kelioms instituci joms, bet atsakymo dėl nelaimės priežasties kol kas negauta. „Mes užklausėme Priešgaisri nės gelbėjimo tarnybos, dujinin kų bei Energetikos inspekcijos. Nelaimingo atsitikimo tyrimui numatytas terminas yra 20 dar bo dienų, bet jeigu atliekamos ekspertizės, tas laikas gali pra sitęsti. Būta kalbų apie kažko kius dujų balionus, kuriais dujos tiektos juvelyrams, tačiau nė vie noje pastato patalpoje jokio dujų šaltinio aptikti nepavyko. Jei kas iš gyventojų žino ką nors tiks liau, būtų gerai, kad šia informa cija pasidalytų su mumis“, – pra šė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arū nas Džiugas.
Statistika Šiemet Klaipėdos įmonėse užfiksuoti ke vairuotojai sudarė ir pusę mirusiųjų dar turi nelaimingi atsitikimai, kuriuose žu be dėl ligos. vo du žmonės. Kaip pranešė Darbo inspekcija, didžioji Valst ybinė darbo inspekcija informa dalis mirtinų nelaimingų atsitikimų sta vo, kad Lietuvos įmonėse pernai įvyko tybos įmonėse įvyko atliekant statybos 52 mirtini ir 125 sunkūs nelaimingi atsi ir remonto darbus. tikimai darbe.
7 mirtini ir 16 sunkių nelaimingų atsiti kimų darbe pernai įvyko atliekant kro Žūčių skaičius statybos įmonėse 2011 vinių tvarkymo, sandėliavimo, pakrovi metais išaugo daugiau nei dvigubai, pa mo, iškrovimo darbus. lyginti su ankstesniais metais; transpor to įmonėse – 1,4 karto, iš jų kas antras – Eksploatuojant potencialiai pavojingus transporto įvykis. įrenginius praėjusiais metais žuvo du ir sunkiai nukentėjo vienas darbuotojas. Tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta, kad vairuotojams teko apie Did žioji dal is žuv usiųjų ir sužalot ųjų ketv irtadal is mirt inų nelaim ių darbe, įmonėje dirbo pirmus metus.
Mįslė: iš kur pašte susikaupė du
jos, sukėlusios sprogimą, vis dar tebesiaiškinama.
10
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
sportas Budrių šeima – trečioje vietoje
Atkaklus susitikimas
Vilniečiai – ketvirtfinalyje
Pirmąsyk Kaune vykusiame ilgamečio „Žalgirio“ kapitono ir sporto komentatoriaus Petro Buzelio šeimų turnyre trečią vietą užėmė klaipėdiečiai Budriai, kovoje dėl bronzos medalių 48:35 įveikę šeimininkus Ambrazevičius. Finale kovojo dvi šeimos iš Kauno. Pupiai 56:51 palaužė Šliogerius.
Nacionalinės ledo ritulio lygos čempionate nesėkmę patyrė Klaipėdos „Kirai“, namie 2:4 pralaimėję Šiaulių „Ledo linijai“. Antrajame kėlinyje svečiai pirmavo 3:0, tačiau O.Zbarazskiui, P.Šalajevui buvo pavykę sumažinti skirtumą iki vieno įvarčio. „Kirai“ su 9 taškais išliko trečioje vietoje.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai, Italijoje įveikę Trevizo „Benetton“ klubą 80:74 (22:23, 21:19, 14:17, 23:15), iškovojo kelialapį į Europos taurės turnyro ketvirtfinalį. Vilniuje lietuviai taip pat buvo laimėję 78:69. Dėl patekimo į pusfinalį vilniečiai kausis su „Doneck“ (Ukraina) ekipa.
G.Narvilaitė – triskart šalies čempionė „Lietuvoje ir Klaipėdoje auga itin reto gabumo badmintono perliukas, – patyręs šios sporto šakos treneris Antanas Narvilas ne kartą žarstė komplimentus savo anūkei Gabijai Narvilaitei. – Tikiuosi, kad ji pateks jau į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Talentas: G.Narvilaitės senelį A.Narvilą labiausiai džiugina brandus jos
žaidimas, ne tik pelnyti apdovanojimai.
badminton.lt nuotr.
Sekmadienį 14-ąjį gimtadienį švęsianti badmintoninkė, tarsi patvirtindama senelio prognozes, įtikinamai laimėjo Lietuvos 15-mečių čempionatą. Tauragėje vykusiose varžybose uostamiesčio žaidėja iškovojo aukso medalius visose trijose – vienetų, merginų ir mišrių dvejetų – grupėse. Vienetų turnyre G.Narvilaitė pusfinalyje per pusvalandį įveikė komandos draugę Ugnę Graužinytę 21:9, 21:19. Finale ji susitiko su kauniete Vytaute Fomkinaite. Klaipėdietė šventė pergalę 24:22, 21:18. U.Graužinytei nepavyko iškovoti bronzos medalio – rungtynes dėl trečiosios vietos ji pralaimėjo tauragiškei Gabrielei Janušonytei 4:21, 15:21. „Gabija finale turėjo laimėti didesniais skirtumais, tačiau pir-
maudama atsipalaiduodavo. Tuo pasinaudodavo varžovė. O Ugnė išvyko į Tauragę po ligos, nespėjusi susigrąžinti turėtą sportinę formą, todėl ir liko be medalio“, – klaipėdiečių pasirodymą komentavo A.Narvilas. Užtat U.Graužinytė ir G.Narvilaitė šventė pergalę merginų dvejetų pirmenybėse. Jos pusfinalyje ir finale nugalėjo šeimininkių duetus. Pusfinalyje per 20 min. buvo nugalėtos Ugnė Sakalauskaitė ir Gineta Žurauskaitė 21:12, 21:8, finale – Dominyka Dragūnaitė ir Gabrielė Janušonytė 21:14, 19:21, 21:18. Trečiasis aukso medalis ant G.Narvilaitės krūtinės sužibo po mišrių dvejetų varžybų, kuriose klaipėdietė kovojo kartu su raseiniškiu Karoliu Eimučiu. Ši pora pusfinalyje nesunkiai palaužė tauragiškius Petrą Bartušį ir D.Dragūnaitę 21:12, 21:16. Atkak-
liau vyko lemiama kova. Karolis Reimeris iš Kelmės ir tauragiškė G.Janušonytė buvo palaužti po trijų setų – 14:21, 21:16, 21:16. Mažiau pastebimi buvo Klaipėdos vaikinai. Vyrų dvejetų varžybose ketvirtą vietą užėmęs Paulius Bertašius žaidė su vilniečiu Pauliumi Jaščemsku. Pusfinalyje šis dvejetas pralaimėjo kauniečiams Gedmantui Čepkauskui ir Benui Vaškevičiui 15:21, 17:21, o susitikime dėl bronzos medalių nusileido tauragiškiui Petrui Bartušiui ir raseiniškiui Karoliui Eimutaičiui 17:21, 8:21. Vienetų varžybose geriausiai tarp klaipėdiečių žaidęs P.Bertašius buvo šeštas. „Klaipėdoje nėra daug jaunučių berniukų. Yra tarsi savotiška duobė. Tačiau netrukus šią tuštumą užpildys gražus būrelis metais kitais jaunesni berniukai, kurių nemažas būrys uoliai treniruojasi“, – situaciją paaiškino A.Narvilas.
Šokėjų pergalės Šiauliuose Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šiauliuose vykusiame Lietuvos klasikinių sportinių šokių čempionate klaipėdiečiai susižėrė nemažai visų spalvų medalių.
Nugalėtojų titulus pelnė „Žuvėdros“ šokėjėliai Haroldas Kranauskas ir Greta Deinekaitė (rungtyniavo jaunučių II D grupėje) bei Mamertas Ložys ir Svajonė Jazilionytė (jaunių I C) Du aukso medalių komplektus pelnė uostamiesčio „Žingsnio“ at-
stovai Justas Kazlauskas ir Emilija Aleksandravičiūtė (jaunių I D) bei Davidas Madojanas ir Julija Begliak (jaunių II E6). Apie save priminė Vytautas Valuckis. Kaune studijuojantis ir Kauno „Kaspino“ klubui atstovavęs klaipėdietis kartu su Justina Valaityte laimėjo jaunimo ir suaugusiųjų B grupės varžybas.
Kiti klaipėdiečiai prizininkai 2.Domantas Razgaitis – Eva Puplevičiūtė („Promenada“; jauniai I) 2.Haroldas Kranauskas – Greta Deinekaitė („Žuvėdra“; jaunučiai I E6) 2.Armandas Čenkus – Austėja Žilinskaitė („Žuvėdra“; jaunučių I E4) 3.Mamertas Ložys – Svajonė Jazilionytė („Žuvėdra“; jauniai I) 3.Faustas Fiodorovas – Ksenija Samusevič („Žingsnis“; jaunučiai I E4) 3.Kasparas Bubnovas – Silvija Kerekeš („Žuvėdra“; jaunučiai II E6)
Lyderiai: V.Valuckis ir J.Valaitytė buvo geriausi savo grupėje.
3.Adomas Kielaitis – Monika Špokauskaitė („Žingsnis“; jaunimas+suaugusieji D)
11
ketvirtADIENIS, kovo 1, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
Didėjantys iš var žytynių parduoda mo bankrutavusių įmonių turto skai čiai primena apie neseniai išgyventą sunkmetį. Įmonių bankrutuoja ma žiau, bet prasideda anksčiau bankruta vusių įmonių turto varžytynių bumas.
Pajudėjo: pardavimo pasiūlius didžiausią kainą atsigavimą byloja ir pa Įkurtuvės: IT bendrovė „Callcredit“ Kauno „Žalgirio“ arenoje įsikurs
gegužės mėnesį.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Callcredit“ pasirinko „Žalgirio“ areną Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“ Kaune įsikurs pačioje miesto šir dyje – pernai Nemuno saloje pa statytoje modernioje „Žalgirio“ arenoje, kurioje užteks erdvės ne tik sporto renginiams, bet ir užsienio investuotojams.
Kaune vykdant 60,7 mln. litų vertės „Callcredit Information Group“ investicijas bus įsteigtas informacinių technologijų (IT) centras. Jis gegužės mėnesį įsi kurs „Žalgirio“ arenos ketvirtame aukšte ir užims maždaug 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Padali nys Lietuvoje bus atsakingas vi suose „Callcredit“ padaliniuose įdiegtų IT sistemų techninę būk lę ir patikimą jų apsaugą. Didžiosios Britanijos kredi to rizikos bendrovės „Callcre dit Information Group“ vykdo masis direktorius Adrianas Mitri sakė esantis laimingas, kad naujas padalinys įsikūrė išskirtinėje Lie tuvos vietoje. „Mūsų sprendimas įsikurti Lietuvoje buvo priim tas remiantis ambicijomis plėstis ir augimo strategija, kuri yra es minis veiksnys, skatinant verslą sparčiau judėti pirmyn. Džiau giuosi, kad mums pavyko suras ti tokią išskirtinę vietą naujam padaliniui. „Žalgirio“ arena yra tikrai prestižinė vieta, todėl di džiuojamės turėdami su ja saitų. Aš tikiu, kad sujungdami papil domo padalinio erdvę ir aukštos kompetencijos personalą mes su kursime puikų pamatą sėkmingai „Callcredit“ veiklai Lietuvoje“, – kalbėjo A.Mitri. „Žalgirio“ arenos direktorė An gelė Dementavičiūtė taip pat ne slėpė džiaugsmo sulaukusi už sienio naujakurių pasitikėjimo ir žadėjo juos priimti kaip įmanoma svetingiau. „Mes džiaugiamės, kad naujas „Callcredit Informa tion Group“ padalinys Lietuvo je įsikurs „Žalgirio“ arenoje – didžiausioje arenoje ir pramogų vietoje Baltijos šalyse. Mes dary sime viską, ką galime, kad mūsų arenoje „Callcredit“ darbuoto
Adrianas Mitri:
Džiaugiuosi, kad mums pavyko su rasti tokią išskirti nę vietą naujam pa daliniui.
jai jaustųsi kaip namie“, – sakė A.Dementavičiūtė. A.Mitri taip pat pridūrė, kad Lietuvoje tikisi atrasti bendra minčių, kurie padės įgyvendinti bendrovės tikslus: „Naujovės yra mūsų verslo modelio šerdis ir aš įsitikinęs, kad nauji Lietuvos ko legos šį modelį greitai priims. Esu tikras, kad plėsdamiesi mes ir to liau pritrauksime panašiai mąs tančių žmonių, kurie padės rea lizuoti mūsų planuojamą augimo mastelį ir tempą.“ Planuojama, kad jau gegu žę „Callcredit“ IT centre Kau ne dirbs maždaug 40 žmonių, o iki metų pabaigos jų skaičius tu rėtų padvigubėti. Teigiama, kad iki 2014 m. pradžios naujajame „Callcredit“ IT centre bus įdar binta ne mažiau kaip 204 darbuo tojai, daugiausia – IT specialistų. „Klaipėdos“ inf.
galiau sostinėje nupirktas nebeveikiančio kino teatro „Lietuva“ pasta tas bei žemės sklypas. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Atsirita varžytynių banga Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Įmonių bankroto valdymo depar tamento duomenimis, praėjusiais metais bankrutuojančių ir bank rutavusių įmonių turto pardavimų iš varžytynių skaičius buvo 11,4 proc. didesnis nei užpernai. Šiais metais, per pastaruosius 2 mėne sius, varžytynių skaičius jau pasie kė beveik ketvirtadalį visų praėju sių metų varžytynių. Praėjusių metų augimą lėmė pa didėjęs bankrutavusių įmonių, ku rių bankroto procesas buvo pradė tas 2010 ar net 2009 m., skaičius. Tai teigė Įmonių bankroto valdy mo departamento Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėja Rita Šer nauskienė. „Susiklosčiusi praktika rodo, kad įmonės turtas pradedamas parda vinėti, kai ji įgauna bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto sta tusą. Taip pat tikėtina, kad po tru putį atsigauna ir vidaus vartojimas, todėl ir fiziniai, ir juridiniai asme nys daugiau dalyvauja varžytynė se ir perka jose parduodamą tur tą“, – sakė ji. Tačiau Nacionalinės verslo ad ministratorių asociacijos direk torius Gintaras Adomonis pabrė žė, kad varžytynių atsigavimą rodo ne jų skaičius, o paklausa. Pašne kovas sakė, kad šiemet susidomė
jimas varžytynėmis, palyginti su 2010 m., tikrai didesnis, tačiau dar neprilygsta laikotarpiui prieš krizę.
Gintaras Adomonis:
Susidomėjimas var žytynėmis, palygin ti su 2010 m., tikrai didesnis, tačiau dar neprilygsta laikotar piui prieš krizę. Atsigavimą byloja ir pagaliau nupirktas nebeveikiančio kino teatro „Lietuva“ pastatas bei že mės sklypas. Už pradinę 9 mln. litų kainą jį aukcione įsigijo SEB bankui priklausanti nekilnoja mojo turto bendrovė „Litectus“. Kai sandoris bus įgyvendintas, ji bankrutavusiai bendrovės „Ro jaus apartamentai“ administra torei „Admivita“ sumokės beveik 11 mln. litų. Šį nekilnojamąjį tur tą bandyta parduoti jau keletą kar tų, tačiau per varžytynes balandį ir aukcionus liepą bei rugsėjį pirkė jų neatsirado. Iš varžytynių parduodamas tur tas labai skirtingas, todėl esą su dėtinga nustatyti, ar dalies objek tų varžytynių dalyviai neperka dėl
stagnacijos, ar paprasčiausiai dėl turto nepatrauklumo. „Turtu domisi arba ne. Yra ob jektų, kurie dar nuo krizės sto vi neperkami, tiesa, postūmiai jau juntami. Žmonės bent jau pradeda jais domėtis, bent jau varžytynėse pradeda dalyvauti“, – sakė G.Ado monis. Pasak pašnekovo, šiuo metu pastebima mažesnės vertės tur to paklausa, kai susidomėjimą di desnės vertės objektais smarkiai lemia ekonominiai veiksniai, kurie ir diktuoja tam tikro turto poreikį: „Pavyzdžiui, buvo metas, kai me džio apdirbimo įmonės visuome nei buvo visiškai neįdomios, nes buvo juntamas medienos gaminių rinkos nuosmukis. Kai rinka atsi gauna, sustiprėja ir domėjimasis tos rinkos objektais.“ Jis patikino, kad sunkiausia su rasti specifinės paskirties turto pir kėją. Esą dažniausiai tokie objektai reikalauja kreditorių kantrybės ir tinkamų pokyčių rinkoje. Vis dėlto net ir objektų, kurių ilgą laiką ne pavyksta parduoti, anot pašnekovo, negalima įvardyti kaip neparduo damų, nes kiekvienas varžytynė se užsistovėjęs turtas turi istoriją: „Tarkime, turto negalima pardavi nėti dėl teisminių ginčų, nes nega lima jų įforminti. Arba jei pradėtas žemės pakeitimo procesas, jos par duoti taip pat negalima.“
12
ketvirtADIENIS, kovo 1, 2012
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
turtas
Skolas bankams dengia n Iš varžytynių parduodamas gyventojų turtas didelio naujų savininkų antplūdžio ne sulaukia. Nes įsigyti gerą pirkinį pigiau beveik neįmanoma, o už rinkos kainą pirkti nėra kam. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paklausa mažėja
Sunkmetis galėjo lemti išaugu sį gyventojų skolų skaičių, tačiau varžytynių skaičiui jis didelės įta kos nepadarė. Antstolių rūmų statistika rodo, kad pastaraisiais metais varžytynių skaičius išli ko panašus. Pernai ir 2010 m. pa skelbta maždaug po 6,5 tūkst. var žytynių. Tačiau sunkmetis, kaip sakė Antstolių rūmų prezidiumo pir mininkas antstolis Aleksandras Selezniovas, pakoregavo varžyty nių paklausą. Anot jo, dėl sunkes nės finansinės padėties gyventojai vis mažiau įsigyja nekilnojamojo turto (NT), kurio varžytynėse iš parduodama daugiausia. Antstolių rūmų prezidiumo narys antstolis Irmantas Gaidelis patvir tino, kad atsigaunančios ekonomi kos ženklų varžytynėse dar nema tyti. Anot jo, susidomėjimas jomis slūgsta. Aktyvesni netapo nei pa prasti gyventojai, nei įmonės, ku rie varžytynėse paprastai dalyvau ja vienodai dažnai. „Tam, kad parduotum turtą, rei kia daug pirkėjų. Prieš sunkmetį buvo labai paprasta iš banko gau ti pinigų ir nusipirkti turto. Da bar bankai yra prisukę skolinimosi čiaupą, o žmonės neturi savų atlie kamų pinigų, kuriais galėtų laisvai disponuoti ir įsigyti turto. Todėl varžytynių dalyvių yra mažiau arba jų išvis nėra“, – teigė I.Gaidelis. Antstolė Vaiva Šimkienė sa kė pastebėjusi, kad pastaraisiais metais po truputį mažėja ir skolų. Anot jos, skolų šleifas, kuris tęsia si dar nuo 2007–2008 m., kai bu vo pastebimas vartojimo bumas, jau po truputį lieka praeityje: „Gal būt truputį mažėja vartojimo sko lų, skolų bankams. Bankai papras čiausiai tapo griežtesni.“
6543 varžytynės buvo paskelbtos praėjusiais metais.
Paskęsta skolose bankams
V.Šimkienė pasakojo, kad per jos praktiką dažniausiai iš varžytynių gyventojai išparduoda įkeistą tur tą. Tačiau esą pasitaiko ir tokių at vejų, kai turtas išparduodamas dėl skolų mokesčių inspekcijai ar sko los dėl alimentų nemokėjimo. Atsi sakęs prisistatyti Brigitos Palavins kienės antstolių kontoros antstolės patarėjas sakė, kad varžytynėmis dažniausiai siekiama grąžinti sko las dėl neįvykdytų įsipareigojimų bankams. Tokia tendencija esą ne sikeičia jau kurį laiką. „Nors bankai dabar ir tapo griež tesni, skolos velkasi dar iš senes nių laikų, t. y. laikų prieš krizę, kai jie tokie nebuvo. Išlieka ir greitųjų kreditų skolininkų, tačiau jų sko los paprastai mažesnės, todėl išieš komos kitais būdais, neparduodant turto“, – sakė pašnekovas. Jo teigimu, skolos svyruoja nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų, o dažniausiai turtas iš varžytynių iš parduodamas dėl 300–400 tūkst. litų skolų. Susidūrę su finansiniais sunku mais ir skolomis, fiziniai bei juridi niai asmenys, A.Selezniovo teigimu, gali pasielgti skirtingai. Anot jo, ju ridiniai asmenys, arba įmonės, daž nai inicijuoja bankrotą ir skolas per duoda kitoms institucijoms. Todėl antstoliai dažniausiai dirba su fizi nių asmenų išparduodamu turtu. Išparduoda net smulkmenas
B.Palavinskienės antstolių konto ros atstovas sakė, kad dažniausiai iš varžytynių išparduodami žemės sklypai ir gyvenamosios bei admi nistracinės patalpos. O į antstolių rankas patenkančio turto pobūdis pastaraisiais metais esą išliko pa našus. Antstolių rūmų duomeni mis, 2010 ir 2011 m. varžytynė se buvo siekiama parduoti panašų skaičių NT (statinių ir patalpų), žemės sklypų, akcijų ir kito turto. Tik automobilių praėjusiais me tais varžytynėse buvo išparduo dama beveik 30 proc. mažiau. Nors iš varžytynių dažniausiai išparduodamas stambesnis turtas, A.Selezniovas patikino, kad kartais gyventojai skolas bando padeng ti ir smulkesniu turtu, pavyzdžiui, plastikiniais langais, akvariumais ar biliardo stalais. Tačiau antsto lis pabrėžė, kad kilnojamasis re gistruoti neprivalomas turtas gali
būti realizuotas dvejopai – per vie šąsias varžytynes ir komiso įstai gas. Anot jo, realizacijai per komi są galioja lygiai tokia pati tvarka kaip ir varžytynėse, tik turtas ko misionieriams perduodamas mė nesio laikotarpiui: „Jeigu po mė nesio turtas nenuperkamas, jis iš naujo įkainojamas ir toliau reali zuojamas.“
lyti jo akcijas. Tai skolininkui ak tualu, jei, pavyzdžiui, įmonės vertė siekia 100 tūkst. litų, o skola – 20 tūkst. litų. Tuomet savininkas ga li parduoti tik 20 proc. savo turimų akcijų“, – sakė pašnekovas. Lietuvos antstolių rūmų skaičia vimais, pastaruoju metu iš varžyty nių parduodama apie 20 proc. viso išvaržomo turto. Antstolių rūmų at stovė spaudai Dora Petkauskaitė pa tikino, kad ši dalis nėra didelė, todėl tikimasi, kad, perkėlus varžytynių procesą į elektroninę erdvę, pirkėjų sulauks daugiau turto objektų. Vertę diktuoja rinka
Aleksandras Selezniovas:
Varžytynėse kaina keliama nuosaikiau nei anksčiau, todėl turtą galima įsigyti rinkos kaina.
Akcijos nepopuliarios
Antstolių rūmų statistika taip pat rodo, kad pastaruoju metu ma žiausiai iš varžytynių parduodama akcijų. Praėjusiais metais buvo pa skelbtos 31 akcijų varžytynės ir šis skaičius sudarė vos 0,4 proc. visų pernai skelbtų varžytynių. „Iš viešųjų varžytynių akcijos išparduodamos tik tuo atveju, jei jos nėra įtrauktos į viešą apyvar tą, jomis nėra tiesiogiai prekiauja ma biržoje. Akcijos, kuriomis pre kiaujama biržoje, parduodamos kitais būdais, per finansų makle rius“, – sakė A.Selezniovas. Anot jo, iš varžytynių vienodai išparduodamos ir visos įmonės ak cijos, ir jų dalis, atsižvelgiant į sko lininkui priklausančio turto ar sko los dydį. „Tai priklauso nuo įsiskolinusio įmonės savininko teisių. Jei jam priklauso 100 proc. įmonės akcijų, tada iš varžytynių parduodamas visas jo akcijų paketas. Aišku, sa vininkas gali prašyti antstolio išda
A.Selezniovas sakė negalintis iš skirti vienos kategorijos turto, ku ris varžytynėse yra ypač paklausus ir būtų bematant išgraibstyta, esą siūlomo turto patrauklumą lemia kaina ir apskritai norinčių jį pirkti buvimas. Kita vertus, nuo kainos ne viskas priklauso. „Net jeigu turtas kainuoja 100 litų, tačiau iš varžy tynių jis parduodamas už 10 litų ir niekas jo neperka, vadinasi, niekas jo nenori pirkti už bet kokią kitokią kainą“, – kalbėjo pašnekovas. Pašnekovas pasakojo, kad turto vertę nustato antstolis, atsižvelg damas į rinkos kainas. Todėl prieš skelbdamas varžytynes jis turi iša nalizuoti rinką ir jos pokyčius. „Buvo laikas, kai NT kainos kri to 10–15 proc., nors yra vietovių, kur kainos galėjo svyruoti net 70– 80 proc. Todėl prieš pradėdamas realizacijos procedūrą arba turto išieškojimą antstolis įvertina jį rin kos kainomis ir skelbia varžytynė se“, – apie turto įvertinimo dina miką kalbėjo A.Selezniovas. Pagal įstatymus įvertintą skoli ninko turtą per pirmąsias varžyty nes siūloma įsigyti ne pigiau kaip už 80 proc. rinkos vertės. Jeigu pir kėjas neatsiranda, organizuojamos antros varžytynės, per kurias turtą siūloma įsigyti ne pigiau kaip už 60 proc. rinkos vertės. Pirkėjui neat siradus, turtas iš naujo įkainojamas ir organizuojamas antras varžyty nių ratas. A.Selezniovo teigimu, laiko tar pas tarp varžytynių nėra griežtai nustatytas, esą antstoliai kiekvienu individualiu atveju elgiasi skirtin gai. O I.Gaidelis patikino, kad var žytinių procedūros užtrunka neil gai, vos apie 3–4 mėnesius. Todėl per šį laikotarpį rinka esą nespėja
Įsipareigojimai: dažniausiai iš varž
pasikeisti, taigi pradinė antstolių nustatyta turto vertė rinkos ten dencijas atitinka. „Šiais laikais per tokį trumpą laikotarpį rinka smarkiai nepasi keičia. Galbūt taip būdavo prieš 4 metus, kai rinka ir vartojimas au go dienomis ir valandomis. Dabar to nėra“, – sakė pašnekovas. Apsauga nuo smalsuolių
A.Selezniovas neslėpė – neabe jotinai pasitaiko atvejų, kai turtas iš varžytynių nuperkamas bran giau nei kainuotų rinkoje. Anot jo, tai ypač pasitaikydavo prieš krizę, 2007 ar 2008 m., kai turtą nupirk davo 30–40 proc., o kartais ir per pus brangiau už antstolių nusta tytą pirminę kainą. Tačiau dabar varžytynėse kaina keliama nuosai kiau, todėl turtą galima nusipirkti ir rinkos kaina. „Pagal dabartines tendencijas ir rinkos sąlygas turto kaina varžyty nėse paprastai pakyla apie 20–30 proc. nuo pirminės nustatytos ver tės. Kaina, aišku, gali padidėti ir 100 ar net 200 proc. – viskas priklauso nuo to, kiek išparduodamas turtas
13
ketvirtADIENIS, kovo 1, 2012
turtas Aukcionas neįvyko
Kontrabanda smunka
Mažiau naujų automobilių
Kaišiadorių miškų urėdijoje va kar rengtas pirmasis aukcio nas, skirtas apvaliosios medie nos iš valstybinių miškų trum palaikėms sutartims sudaryti, neįvyko, nes neatsirado nė vie no pirkėjo. „Matyt, pirminė kai na buvo pasiūlyta per didelė“, – sakė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kontrabandinių cigarečių varto jimas smuko 13 proc. Naciona linės tabako gamintojų asocia cijos atstovo Ramūno Mačiaus teigimu, šalyje nelegaliai par duodama apie 30 proc. cigare čių. Teigiama, kad, iš nelegalios rinkos paėmus 1 proc. cigarečių, biudžetas pasipildo 11 mln. litų.
Vasarį Lietuvos naujų leng vųjų automobilių rinka pa tyrė pirmą nuosmukį nuo 2010 m. birželio, kaip teigia tyrimų bendrovė „AutoTy rimai“. Remiantis jos duo menimis, šiemet vasarį re gistruotas tik 891 automo bilis, o pernai vasarį buvo 1025 vienetai.
net akvariumais
žytynių parduodamas turtas skirtas skoloms bankams padengti
dalyviams yra reikalingas. Esama įvairiausių motyvų, kodėl jie kelia kainą“, – sakė A.Selezniovas. Siekiant išvengti neapgalvoto kainos kėlimo ir apsaugoti suin teresuotų dalyvių teises, varžyty nių dalyviams taikomas mokestis. Kiekvienas varžytynių dalyvis turi sumokėti 10 proc. pradinės nusta tytos turto sumos, o po varžytynių mokestis grąžinamas, jei dalyvis nieko neįsigijo. A.Selezniovas patikino, kad daly vio mokestis yra būdas apsisaugoti ne nuo finansiškai nepajėgių dalyvių, o nuo smalsuolių, kurie iš tiesų turto pirkti neketina: „Varžytynės yra vie šos, jose gali dalyvauti bet kas, tačiau siekiama, kad jomis nebūtų piktnau džiaujama. Taigi mokestis tarsi ap saugo norinčius pirkti nuo be prie žasties keliančių kainą.“ Anot A.Selezniovo, dalyviai tu ri suprasti, kad neapdairiai kelda mi kainą jie gali varžytynes laimėti ir tokiu atveju už įsigytą turtą turės pakloti didžiulius pinigus. Jei daly viai vis dėlto reikiamos pinigų su mos neturi ar dėl kitų priežasčių jos
nesumoka, dalyvio mokestis negrą žinamas ir panaudojamas varžyty nių išlaidoms padengti. Vis dėlto A.Selezniovas patikino, kad atve jai, kai varžytynes laimėję dalyviai nesusimoka, yra reti, o to priežas tys paprastai neanalizuojamos. Paklaustas, ar tokia tvarka nėra būdas vilkinti varžytynių procesą, pašnekovas sutiko, kad sąmoningas varžytynių stabdymas įmanomas: „Manau, kad pasinaudojant šia prie mone turto pardavimą vilkinti gali ma. Pavyzdžiui, skolininkas gali su sitarti su pirkėju, kad šis visuomet keltų kainą ir prarastų 10 proc.“ Galima siūlyti pirkėją
Skolininko vaidmuo pasirūpinti sa vo išparduodamu turtu gali būti ir nedangstomas slaptais susitarimais su varžytynių dalyviais. D.Petkaus kaitė pabrėžė, kad varžytynės nėra turto vienintelis priverstinio reali zavimo būdas. Anot jos, geriausias turto pardavėjas visada gali bū ti pats skolininkas, pasiūlydamas tinkamą pirkėją: „Skolininkas turi teisę iki varžytynių pasiūlyti areš
„Shutterstock“ nuotr.
tuoto turto pirkėją, sudaryti abipu siškai naudingą sandorį ir išvengti varžytynių plaktuko.“
Skolų šleifas, ku ris tęsiasi dar nuo 2007–2008 m., kai buvo pastebimas vartojimo bumas, jau po truputį lieka praeityje. Pašnekovės teigimu, iki varžyty nių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus ne mažesnę pinigų sumą, nei turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto ver tė, arba mažesnę sumą, kurios už tenka visiškai padengti skoloms ir vykdymo išlaidoms, turto parda vimas iš varžytynių nutraukiamas. Tačiau toks būdas padengti skolą dėl ne pačios geriausios gyventojų finansinės padėties esą tampa vis mažiau populiarus.
„Prieš ketverius penkerius me tus galimybe iki varžytynių pra džios pasiūlyti savo pirkėją ir iš vengti varžytynių pasinaudodavo apie 30–40 proc. areštuoto turto savininkų, o dabar jų yra mažiau kaip 10 proc. Tiesiog šiuo metu nedaug kas turi pakankamai pini gų įsigyti NT“, – sakė pašnekovė. V.Šimkienė pabrėžė, kad turto iš
pardavimas paprastai yra pasku tinė priemonė, kurios antstoliai imasi siekdami išieškoti skolą. Anot jos, priverstinis turto par davimas be papildomų pasirinkimų vykdomas tik tada, kai turtas yra įkeistas. Kitais atvejais pirmiau sia ieškoma švelnesnių būdų skolai išieškoti, atsižvelgiant į skolininko įsipareigojimus, turtinę padėtį.
Varžytynių skaičius nekito Metai 2010 2011 * pirmųjų ir antr ųjų
Iš viso skelbta varžytynių* 6568 6543
Turto pobūdis išliko panašus Turto pobūdis NT Žemės sklypai Automobiliai Akcijos Kita
2010 m. 2817 2339 617 32 763
2011 m. 2932 2375 426 31 779 Šaltinis: Antstolių rūmai
14
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
pasaulis
69,2 tūkst.
žmonių žuvo Irake per smurto išpuolius 2004– 2011 m.
Atsiklaus tautos
Laimės tyrimas
Airijos piliečiai balsuos dėl naujosios ES fiskalinės drausmės sutarties, kaip pa skelbė premjeras Enda Kenny. Jis nuro dė, kad penktadienį per viršūnių susiti kimą Briuselyje pasirašys šią sutartį, ta čiau pabrėžė, jog Airijos konstitucija rei kalauja, kad tokį dokumentą ratifikuoti galima tik atsiklausus visuomenės nuo monės. Airija yra atmetusi dvi ankstes nes Europos sutartis.
Septyni iš dešimties balų – taip Didžio sios Britanijos žmonės įvertino savo lai mę ir pasitenkinimą gyvenimu savo šaly je. Laimingiausi yra 16–19 metų ir vyresni nei 65 metų žmonės. Juodaodžiai ir miš rios rasės britai jaučiasi kiek mažiau lai mingi negu šalies vidurkis. Šiaurės Airija buvo pripažinta laimingiausia vieta Jung tinėje Karalystėje, tačiau ši persvara bu vo nedidelė.
Kur du pešasi, trečias laimi? Kaip šauksi, taip atsilieps? Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne sykį perspėjo – jam įgriso Briuselio sankcijos. Kantrybė trūko. Lenkų dip lomatams pasakyta, kad paliktų Minską ramybėje. Briuseliui to pakako.
Diplomatinis karas?
„Priešiškas veiksmas“, „kerštas“ – ES vadovai ir kai kurių šalių diplo matai bei užsienio reikalų ministrai siuto. Mat Minskas į ES sankcijas atsakė ne nuolaidomis, o papras čiausiai ėmė ir išsiuntė iš šalies Lenkijos bei ES diplomatus. Nepageidaujamais lenkų niekas neskelbė, tik nurodyta, kad diplo matai turi perduoti žinią, jog Mins kas neketina taikstytis su sankcijo mis. Tačiau Briuseliui to pakako. Tučtuojau nurodyta, kad iš Bal tarusijos savo diplomatus turi at šaukti visos ES narės. „Reiškiant solidarumą ir vienybę buvo susitarta, kad visi ES narių am basadoriai Minske bus atšaukti kon sultacijoms savo sostinėse“, – nuro dė įgaliotinė Catherine Ashton. Europos Parlamento (EP) vado vas Martinas Schulzas irgi svaidė si žaibais. „Didžiai apgailestau ju dėl šio sprendimo. Šis žingsnis neproporcingas, nenaudingas ir duosiantis priešingų rezultatų. Laikau jį priešišku veiksmu“, – kalbėjo EP vadovas. Tiesa, jo pareiškimą Baltarusijos Atstovų Rūmų pirmininko pava duotojas Viktoras Guminskis pava dino neetišku. „Taikingesnės šalies negu Baltarusija tikriausiai nėra. Mes niekada niekam negrasindavo me, mes atsakydavome. Mes – su
vereni valstybė, turime teisę judė ti į priekį ir vystytis. Jeigu nenorite mums padėti, tai bent netrukdyki te“, – tvirtino V.Guminskis. Vokietija ir Prancūzija apskritai nelaukė signalo iš Briuselio ir at šaukė savo ambasadorius iškart, kai dėl savo išsiuntimo pasiskun dė lenkai. Užsienio reikalų mi nistras Guido Westerwelle ryžtin gai pareiškė, kad Berlyno pėdomis paseks ir kitos ES šalys.
Visi ES narių amba sadoriai Minske bus atšaukti konsultaci joms savo sostinėse.
Smark iaus iai į Baltar us ijos sprendimą, žinoma, sureagavo Lenkijos atstovai. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Marcinas Bo sackis teigė: „Tai priešiškas žings nis visos ES atžvilgiu. Pirmiau sia Baltarusija turėtų besąlygiškai paleisti ir reabilituoti visus politi nius kalinius. Tai padėtų peržiūrėti ES ribojamąsias priemones ir leistų Baltarusijai bei ES žengti laipsniš ko pakartotinio suartėjimo keliu.“ Savo nuomonę išsakė ir JAV. Vals tybės departamento atstovo parei
Klausimas: A.Lukašenka Briuseliui, regis, įgriso, gal jį priglaus Dmitrijus Medvedevas?
AFP nuotr.
gas einantis Markas Toneris tvirti no, kad „šie veiksmai, kaip ir JAV ambasadoriaus Baltarusijoje išvary mas 2008 m. bei ESBO biuro Mins ke uždarymas 2011 m. kovą, tik di dina Baltarusijos izoliaciją“. Išpūtė reikalą
Minskas pabrėžė, jog norėjo, kad ES ir Lenkijos ambasadoriai Maira Mora ir Leszekas Szerepka Briuse liui ir Varšuvai praneštų, jog sank cijos neturi prasmės. Tačiau niekas iš Baltarusijos ne sakė, kad abu diplomatai buvo pa skelbti nepageidaujamais. „Taip nėra. Lenkijos ir ES pasiun tiniams buvo pasiūlyta grįžti į savo sostines konsultacijų, kad perduo tų savo vadovams tvirtą Baltarusijos poziciją, jog sankcijos nepriimtinos,
– aiškino Baltarusijos užsienio rei kalų ministerijos informacijos val dybos viršininkas Andrejus Sa vinychas. – Apie jokį išsiuntimą nekalbama. Veikiau priešingai – ti kimės, kad ES lyderiai suvoks jėgos kelio žalingumą.“ A.Savinychas pridūrė, kad ES konfrontacinė pozicija santykiuo se su Minsku veda į aklavietę. „Briuselyje ir ES valstybių sos tinėse neturi užmiršti, kad baugi nimo taktika Baltarusijos neveikia. Vienašališkomis sąlygomis, jėgos, spaudimo sąlygomis santykių nor malizavimas neįmanomas, – pa brėžė jis. – Nervinga ES reakcija į Baltarusijos pasiūlymą surengti ES atstovybės ir Lenkijos pasiuntinių konsultacijų turą jų sostinėse by loja tik viena – Briuselio pasirinktą
Naujos sankcijos Briuselyje nutarta, kad sankcijos
netrukus bus paskelbtos dar dviem dešimtims su A.Lukašenka siejamų Baltarusijos gyventojų, kuriems bus draudžiama patekti į Bendrijos teritoriją. Naujas sąrašas, į kurį
taip pat įtraukti teismų ir teisėsaugos organų dar buotojai, papildo 210 as menų, kuriems taikomos ES sankcijos, juodąjį sąrašą. Taip
pat p a s k e l b t a , kad ES bus įšald yt os
jų sąskaitos, juos ES laiko atsakingais už veiksmus prieš pilietinę visuome nę ir demokratinę opoziciją Baltaru sijoje. Liek a įšald yt os ir trij ų ben-
drovių, susijusių su Baltarusi jos vyriausybe, banko lėšos, taip pat draud žiam a eks port uot i į Balt ar us ij ą gink lus ir priemones, kurios gali būti panaudotos repre sij oms šal yj e vykdyti.
įtampos eskalavimo kelią. Tai ke lias į aklavietę.“ Rusijos Valstybės Dūmos Tarp tautinių reikalų komiteto pirminin ko pirmasis pavaduotojas Konstan tinas Kosačiovas irgi pabrėžė, kad tokia ES politika – aklagatvis. „Situacija mūsų akyse virsta už burtu abipusių pretenzijų ir „rep resijų“ ratu, kai abi šalys – ES ir Baltarusija – ištraukusios iš šios virtinės kokią nors vieną dalį in terpretuoja ją savo veiksmams pa teisinti. Tai kelias į niekur“, – sakė K.Kosačiovas. Trūko kantrybė?
Anksčiau Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka yra užsiminęs, kad Baltarusijos kantrybės taurė jau beveik sklidina. „Jeigu kas nors Europoje tebe mano, kad mus galima palenkti sankcijomis, pasmerkimu ir reika lavimais, – tai yra kelias į niekur, – sakė Baltarusijos lyderis praeitą savaitę. – Tos sankcijos, kuriomis jūs, europiečiai, mosuojate mums prieš nosį... Jūs supraskite – mes kol kas kenčiame. Bet jeigu jūs peržengsite raudonąją liniją, mes atsakysime labai griežtai.“ Čia pat A.Lukašenka priminė Baltarusijos kaip tranzito šalies vaidmenį. „Mes – Europos centre. 100 mln. tonų krovinių gabenami iš Vakarų į Rytus per mus ir visiškai saugiai. Mes statome terminalus, pralei džiame jūsų krovinius ten ir atgal, užtikriname jų saugumą“, – sakė Baltarusijos prezidentas. Parengė Valentinas Beržiūnas
15
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Vairuotojų kursai
Akcijų biržoje
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė kovo 1 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
Biržos prekyba vyko ramiai
914901
Vilnius, vasario 29 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje vyravo ramios nuotaikos – lyderio pozicijas dalijosi Panevėžio statybos tresto ir „Klaipėdos naftos“ akcijos, tačiau ir jų perleista mažiau kaip po 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „Invaldos“, „Lietuvos dujų“ ir Ūkio banko vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,34 proc. iki 314,75 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – padidėjo 0,14 proc. iki 468,06 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – išaugo 0,27 proc. iki 142,50 punkto. Oficialiojo sąrašo Panevėžio statybos tresto akcijų, kurios pabrango 1,21 proc. iki 1,255 euro, parduota už 45,7 tūkst. eurų, 2,86 proc. iki 0,611 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų – už 40,9 tūkst. eurų, 0,10 proc. iki 1,998 euro atpigusių „Invaldos“ akcijų – už 39,4 tūkst. eurų. 1,08 proc. iki 0,188 euro pabrangusių Ūkio banko akcijų apyvarta buvo 29,6 tūkst. eurų, „Teo LT“ akcijų, kurių kaina nepakito ir buvo 0,650 euro, – 17,2 tūkst. eurų, 1,29 proc. iki 1,565 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų – 13,1 tūkst. eurų. 0,75 proc. iki 0,270 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų perleista už 5,3 tūkst. eurų, 0,06 proc. iki 1,714 euro pabrangusių „City Service“ akcijų – už 5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Klaipėdos naftos“ akcijų, kurios atpigo 3,63 proc. iki 0,372 euro, parduota už 48,2 tūkst. eurų, 1,00 proc. iki 0,505 euro pabrangusių Alytaus „Snaigės“ akcijų – už 9,9 tūkst. eurų, 5,58 proc. iki 0,694 euro atpigusių „Žemaitijos pieno“ akcijų – už 7,6 tūkst. eurų. 30,67 proc. iki 0,052 euro atpigusių „Limarko“ laivininkystės kompanijos akcijų perleista už 7,4 tūkst. eurų. Kitų Papildomojo sąrašo įmonių akcijų parduota mažiau kaip po 3 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 291,9 tūkst. eurų, iš jų 213,2 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
Nekilnojamasis turtas Nuoma Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt. 910409
Apstatytą tvarkingą 1 kambario 28 kv. m butą Sausio 15-osios g., 2 kambarių butą Debreceno g., namas priklauso bendrijai. Tel. 8 673 94 190, 8 600 92 768. 916700
Išnuomojamas 18 kv. m bendrabučio tipo butas Šilutės pl. (plastikiniai langai, šarvuotos durys, yra šaldytuvas). Tel. 8 659 29 258. 918668
Išnuomojamas 2 kambarių butas Rumpiškės g. (su baldais ir buitine technika). Tel. 8 677 27 052. 918017
Išnuomojamas mažos kvadratūros 1 kambario butas Taikos pr. 3, šalia „Švyturio“ alaus daryklos. Be tarpininkų. Kaina 300 Lt. Tel. 8 615 20 809. 916661
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie BIG (su baldais ir buitine technika), 2 kambarių butą prie „Vėtrungės“ (suremontuotas). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977. 916241
NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, liekninamosios procedūros. SVEIKATAI: šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 919331
Parduoda
919156
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398. 916471
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398. 916477
Suremontuotą 1 kambario 36 kv. m butą Liepų g., prie K.Donelaičio aikštės. Tel. 8 689 89 898. 915910
918567
Žemės sklypą su senos statybos namu Plytinėje. Tinka kotedžų statybai. Tel. 8 602 04 818. 917285
Perka
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 912215
Maisto prekių parduotuvei reikalinga (-as) pardavėja (-as). Tel. 8 655 98 862. 918730
1 arba 2 kambarių butą. Agentūroms nesikreipti. Tel. 8 633 81 685.
Reikalinga augusi tvarkinga moteris prižiūrėti augusią moterį (su galimybe pasilikti nakčiai) Vingio r. Tel. 8 614 20 544.
915879
2-3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046. 914655
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108.
919349
Paskolos
918255
Reikalinga vyrų kirpėja. Tel. 8 699 86 194. 916116
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai (į Rusiją nevažiuojame). Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551. 918879
Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 8637 2176. 916898
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148. 917101
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
UAB „Europos maršrutai“ ieško vilkikų vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Tel. 8 600 79 918 (Tomas). 918147
915900
918721
100 kv. m namą „Trinyčių“ r., sklypus šalia vandens telkinio su komunikacijomis Mazūriškiuose, Ginduliuose, Tilžės g. Galima paskola, keitimas. Tel. 8 685 29 399.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
913625
912352
2 kambarių butus: Rumpiškės g., 5/2 a., 130 000 Lt, Smiltelės g., 13/1 a., 129 000 Lt, Debreceno g., 9/8 a., 138 000 Lt, Debreceno g., 9/3 a., 138 000 Lt. Tel. 8 672 11 230.
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
918586
917180
Gero išplanavimo labai tvarkingą 3 kambarių butą Nidos g., prie PC „Grandus“ (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.
914956
915909
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
Komercinės paskirties 127 a žemės sklypą Klaipėdoje. Yra visos komunikacijos, elektra, nuotekos, vandentiekis, detalusis planas, geležinkelio atšakos servitutas, 2000 kv. m gamybinio pastato projektas. Tel. 8 611 45 000.
916729
916575
Kompiuterių kursai
Ieškome virėjos. Tel. 8 679 33 313.
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų kadastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
2 nepereinamų kambarių 41 kv. m butą Priestočio g., Klaipėda (2 pl./2 a., laiptinėje du butai, uždaras kiemas). Tel. 211 514, 8 601 01 535.
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
916052
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.
911025
Kiti kursai
Besiplečianti statybos darbų firma ieško suvirintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifikatus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.).
918959
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
913524
Mokymas
916337
916696
Butus: naujos statybos 3 kambarių 4/1 a. Birutės g.; 9/4 a. Mogiliovo g.; 3/1 a. Tilžės g., 9/6 a. Naikupės g. (pigiai); 1 kambario 10/2 a. Smiltelės g.; 4/2 a. Pušyno g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.
Namą Mažajame Kaimelyje (130 kv. m, neįrengtas, šalia Danės upės, galima išsimokėtinai), butą Naujojo Sodo g. („D“ raidėje, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
Metalo laužo supirkimo aikštelei reikalingas specialistas kenksmingoms medžiagoms utilizuoti. Tel. 8 679 20 588, (8 46) 474 727.
916637
Unikali technologija Lietuvoje
918220
1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto, siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.
918780
918092
Baldų įmonė nuolat dirbti ieško staliausbaldininko individualiems užsakymams (reikalinga darbo patirtis). Tel. 8 699 30 836, direktorius@kaiva.lt.
918343
Tiems, kurie nori įdėti ir iš karto gauti pelną, parduodamas butas Smiltelės g. Tel. 8 662 08 838.
916693
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
Siūlo darbą
916341
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
919126
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
Butus: 1 kambario 5/2 a. Taikos pr., 2 kambarių 5/3 a. Laukininkų g., 3 kambarių 5/2 a. Rumpiškės g., kambarį bendrabutyje (pigiai). Tel. 420 792, 8 652 22 532.
917690
Darbas
916347
914500
918532
AMBULATORIJA
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
914296
918720
Žuvies perdirbimo įmonei reikalingi: meistras (-ė), vadybininkas (-ė). Tel. 8 600 34 101. 918285
Kita Parduoda
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.
Malkas, ąžuolo ir kt. atraižas; pjuvenų, šiaudų briketus. Ketaus krosneles; „Kalvės“ katilus. Statome malkines ir kt. Tel. 8 604 16 291; www.silumosekspertai.lt.
914618
Skaldytas uosio, juodalksnio, beržines malkas, atraižas. Atvežame po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229.
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 918806
918268
913337
Perka
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
918739
895903
16
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Skaudžią netekties ir liūdesio valandą mirus mylimam tėveliui užjaučiame „Limarko“ grupės prezidentą Vytautą Lygnugarį, jo šeimą ir artimuosius. Klaipėdos koncertų salės kolektyvas 918962
915816
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577.
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 916735
Buitis ir technika
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
916852
Automobiliai
Statybos paslaugos
Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 916446
Baldai
Paslaugos
Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavrilovas@gmail.com.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905503
UAB „Autoefektas“. Autoservisas. Dalys. Garantijos. Šilutės pl. 79, Klaipėda. Tel. 8 670 05 935, 8 698 86 076.
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.
915744
915787
Perka Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 909986
Transporto paslaugos Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 916586
Akcininkams
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namus, butus. Sutvarkome projektus. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. www.statome.com, tel. 8 655 22 204.
UAB „Klaipėdos duona“ (įmonės kodas 140926081) 2012 m. kovo 28 d. 10 val. šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris vyks bendrovės patalpose Šilutės pl. 31, Klaipėda. Susirinkimo sušaukimą inicijavo ir priėmė sprendimą jį sušaukti bendrovės valdyba. Susirinkimo darbotvarkė: 1. 2011 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, supažindinimas su metiniu pranešimu. 2. Audito išvadų apie 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį svarstymas. 3. 2011 m. pelno paskirstymas. 4. Dėl sprendimo bendrovei įsigyti savas akcijas. 5. Audito įmonės rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. 6. Stebėtojų tarybos rinkimai. Gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo klausimo projektus, audito išvadas apie 2011 m. galima bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei metinį pranešimą, galima bendrovės buveinėje, sekretoriate, pateikus asmens dokumentą. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais. Teisių apskaitos diena taip pat yra akcininkų susirinkimo diena. Duomenys apie UAB „Klaipėdos duona“ kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Valstybinės įmonės Registrų centras, Klaipėdos filiale, Baltijos pr.123/Minijos g. 123, Klaipėda.
913569
919263
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902450
Kokybiškai ir greitai atliekame mūro, stogo dengimo, tinkavimo, betonavimo, pamatų liejimo, šiltinimo darbus. Tel. 8 606 76 966. 913602
Mūras, pamatai, stogai, šiltinimas, gipskartonis, dažymas, plytelės, laminatas, elektra, santechnika. Tel. 8 603 00 202. 913585
Pjauname sienas, sutvarkome dokumentus, dažymas, plytelės, laminatas, gipskartonis, elektra, santechnika. Tel. 8 603 00 203. 913593
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 915538
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
Įvairūs
Patyręs meistras remontuoja butus. Atlieka apdailos darbus: plytelės, gipskartonis, laminatas, glaistymo, dažymo darbai, elektra. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
Informuojame apie bendra tvarka pradedamą rengti 0,0452 ha žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0003:385) K.Donelaičio g.14A, Klaipėdoje, detalųjį planą. Planavimo tikslas – keisti žemės sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos į gyvenamąją ir nustatyti jos naudojimo pobūdį. Nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus, privalomus statinio statybos projektui. Planavimo organizatorius - UAB „Trenzės transportas“, Naujoji Uosto 8A-31, Klaipėda. Informacija teikiama ir pasiūlymai priimami tel. (8 46) 493 066, 8 686 02 477, e. p. statybubures@zmail.lt. Plano rengėjas – Neringos Blaževičienės įmonė (į. k. 134427533). Detaliojo planavimo procesas: parengiamasis etapas, planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Viešo svarstymo su visuomene, derinimo ir tvirtinimo tvarka - bendroji. Baigiamajame etape apie detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene vietą ir laiką bus informuojama papildomai. Planavimo terminas 2012-2013 m.
915988
918626
915800
Grindų betonavimas vokiška įranga „Putzmeister“. Greitai, kokybiškai, nebrangiai. Tel. 8 677 27 108. 916665
Kokybiškai atliekame apdailos, elektros ir santechnikos darbus. Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, dažome, klojame grindis ir t.t. Tel. 8 606 34 884. 915024
Meistras atlieka būsto remonto ir apdailos darbus. Tel. 8 626 23 261. 918260
Susikurk darbą ir pastovias pajamas pats. Mano ilgamatė patirtis - Jūsų investavimas į mūsų bendrą įmonę. Tel. 8 698 82 122. 917265
V.Rudgalvienės stomatologijos klinika (į. k. 163281490, reg. Klaipėdos r. sav., Gargždai, Kastyčio g. 4) keičia teisinę formą iš individualios įmonės į UAB „Vegadenta“. Tel. 8 652 00 600. 918142
Dėmesio 2012 03 10 Klaipėdos m., Taikos pr. 107, vyks Afganistano karo veteranų organizacijos „Miražas“ eilinis visuotinis narių susirinkimas. Pradžia 13 val. Su susirinkimo darbotvarke galima susipažinti asociacijos buveinėje, Taikos pr. 107. 918239
Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla kviečia buvusius mokinius ir jų mokytojus į susitikimą kovo 3 d. 15 val. Naujas mokyklos adresas Sulupės g. 26. Laukiame Jūsų. 917419
UAB „Katos Studija“ (buveinė – Žemaičių g. 28B, Kaunas, kodas 159829671, PVM kodas LT598296716, registro tvarkytojas - juridinių asmenų registras, apmokėtas ir įregistruotas įstatinis kapitalas – 810000 litų) ir UAB „Solos Media“ (buveinė – Beržų g. 7, Kunkių k., Klaipėdos rajonas, Kaunas, kodas 302441644, PVM mokėtojo kodas LT100004960016, registro tvarkytojas - juridinių asmenų registras, apmokėtas ir įregistruotas įstatinis kapitalas – 10000 litų) parengė reorganizavimo prijungimo būdu sąlygas, pagal kurias UAB „Solos Media“, kuri baigia veiklą, prijungiama prie UAB „Katos Studija“, kuri tęsia veiklą. UAB „Katos Studija“ perims visas UAB „Solos Media“ teises ir pareigas pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuris bus pasirašytas ne vėliau kaip UAB „Solos Media“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro dieną. Su LR CK 2.96 straipsnio 4 dalyje išvardytais dokumentais galima susipažinti UAB „Solos Media“ buveinėje, Beržų g. 7, Kunkių k., Klaipėdos r., darbo dienomis nuo 14 iki 16 val., tel. 8 620 55 222. 918060
17
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Ypatingą kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!
gardumynai Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Kviečiame Tave, Tavo mamą ir tėtį, senelius, krikštatėvius ir draugus pasitikti pavasario kelionėje jūroje laivu iš Rygos į Stokholmą. Prisijunkite, šokite, dainuokite ir žaiskite kartu su populiariais vaikų šokių ir dainų ansambliais! „Vaikai – vaikams“ – kelionė iš Rygos į Stokholmą nuo kovo 9 iki 15 dienos! Kaina nuo 95 Lt asmeniui!
Į kainą įskaičiuotas kruizas, pramogos laive. Papildomai: nuvykimas iki Rygos, maitinimas kelte, pramogos Stokholme. Vaikams iki 17 metų nuolaidos Švediško stalo restorane. Papildoma nemokama vieta perkant visą kajutę, vienam vaikui iki 11 Daugiau informacijos www.krantas.lt
gėlės Tik gėlės Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, „Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS!
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,
savaitgaliai Europos sostinėse
PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
tik nuo 778 Lt
bia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už
IŠSKIRTINĖS NUOLAIDOS TURIZMO
ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsa-
PARODOS „VIVATTUR“ METU! iki – 50% „Novaturo“ kelionėms; iki – 58 % poilsiui Lietuvoje ir Latvijoje iki – 15 % automobilio nuomai užsienyje
kymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gauLiepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą),
Tallin kruizinės kelionės Ryga–Stokholmas tik nuo 80Lt Dovana perkantiems keliones iš katalogo „Pasaulio pažinimo kelionės 2012” – „Carpisa” kelioninis lagaminas. Dovanų skaičius ribotas. Visiems perkantiems – dovanos!
Litamicus
Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
7 dienų poilsis Viduržemio jūros kurortuose tik nuo 318 Lt
Nustebinkite savo mylimas moteris nuosta-
namos du kartus per savaitę.
Restoranas „Neringa”
S. Daukanto g. 20, Klaipėda.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 2 d. 18 val. – N.Simon. „Saugokite florą“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Kovo 3 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 2 d. 18 val. – „Tango ritmu“. S.Maigienė (smuikas), J.Punytė (fortepijonas), A.Puplauskis (fagotas), A.Balachovičius (akordeonas), D.Rudvalis (kontrabosas). Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 5 dieną 16 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) įvyks iškilmingas renginys, skirtas Tautinių kultūrų centro atidarymui. Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesmanas (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiovas (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Kovo 3 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Papūgėlė Žužu“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną – 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 4 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Raganiukė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 4 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės. „Meilė – ne bulvės, per langą neišmesi“. 2 d. komedija. Bilieto kaina 59–139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 7 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 8 d. 19 val. didžiojoje salėje – Romas Dambrauskas. Koncertas „Mano dainos – moterims“. Bilieto kaina 23–43 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 16 val. didžiojoje salėje – koncertas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. „Gintaro laše mano Lietuva“. Bilieto kaina 5 Lt (žiūrovams, pasipuošusiems tautiniu kostiumu, įėjimas nemokamas). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 11 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama yra graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 2 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kėdainių „Kėdainiai Triobet“.
Kovo 3 d. 16 val. – LKL „Žvaigždžių diena“. Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demis Roussos ir simfoninis orkestras. Kovo 16 d. 20 val. – Filipas Kirkorovas.
KU Menų fakulteto koncertų salė Kovo 4 d. 16 val. – koncertas „Vyturių belaukiant“. Mišrus choras „Klaipėda“. Dirigentas K.Kšanas. Nemokamai.
Klaipėdos etnokultūros centras Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Kovo 2 d. 18 val. atidaroma paroda „Estetika vs. Informacija. Vol.2“. Veiks iki balandžio 1 d. Kovo 9 d. 18 val. atidaroma G.Skudžinsko paroda. „Tyla“. Veiks iki balandžio 1 d. Kovo 9 d. 18 val. atidaroma T.Šarūno paroda „Tai tik juodas lagaminas“. Veiks iki balandžio 1 d. Kovo 9 d. 18 val. atidaroma J.Juodytės paroda „Moteriškos relikvijos“. Veiks iki balandžio 1 d. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 3 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Paslaptingasis kvilingas“. Kovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Akvarelės vaivorykštė“. RENGINIAI Kovo 1 d., 3 d. 19 val., kovo 2 d. 20 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. Kovo 15 d. 17.30 val. G.Rupeikaitės filmas „Variacijos kaukių tema“ (Lietuva). 18.10 val. J.Macias „Planai rytojui“ (Ispanija). 20 val. J.Garano, J.M.Goenaga „80 dienų“ (Ispanija).
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Kovo 1–20 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos paroda. Kovo 6, 7, 8, 9 d. animacijos dirbtuvės vaikams. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Vienuolio pašaukimas“ (1, 2) (Suomija, 2007–2008 m.).
6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.10 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.40 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.35 „Teisingumo vykdytojas“ (4) (N-7). 1.30 Sveikatos ABC (k).
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Kovo 4 d. 14 val. – sekmadienio popietė šeimoms „Kūrybinis duetas: dailininkas ir primadona“. Kovo 7 d. 17 val. „Melodijos sielai“. Nemokamai.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Ančiukų istorijos“ (2). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“ (8). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Pelkė“. 0.00 „Eureka“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“.
viešoji biblioteka
PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 1 d. Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio vaikų piešinių paroda „Žiemos pasaka“; Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4b klasės mokinių piešinių paroda „2012-ieji – Drakono metai“; iki kovo 10 d. „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio „Žuvyčių“ grupės auklėtinių Užgavėnių kaukių parodėlė. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 5 d. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių tapybos darbų paroda. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Vitražiniai žibintai“.
7.00 7.25 8.00 9.00
Žinios (k). „Nerealu!“ Parodijų šou. „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“.
16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Romantinė komedija „Širdžių ėdikas“ (Prancūzija, Monakas, 2010 m.) (N-7). 22.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.30 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.00 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 1.00 Statybų TV (k). 1.30–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00, 17.55 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 LNOBT spektaklis. Borisas Eifmanas. Baletas „Raudonoji Žizel“ (k). 13.00 Kūrybos metas. Mindaugas Baužys (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų pagerbimo ir kūrybos pristatymo renginys Seimo parodų galerijoje. 15.40 Kultūra. Operos solistas Kęstutis Alčauskis (k). 15.55 Dok. f. „Greimas“ (1991 m.) (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 18.20 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.10 „Neskubėk gyventi“. 20.00 Kultūra. Poetas, vertėjas Almis Grybauskas. 20.15 Nusilenk, praeivi, žolytei prie tako... J. Baltrušaitis (1998 m.). 20.40 Rimanto Dichavičiaus 75-mečiui. Veidai. Pokalbis su Rimantu Dichavičiumi (1990 m.). 21.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama „Namai“ (1997 m.) (N-14). 23.40 Rimanto Dichavičiaus 75-mečiui. Kultūra. Fotomenininkas Rimantas Dichavičius. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas.
9.45, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Tarzano nuotykiai“ (7). 12.00 „Melo teorija“ (3). 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Rezidentai“. 15.00 „Tarzano nuotykiai“ (8). 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 18.00 „Melo teorija“ (4). 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 Veiksmo drama „Keturi broliai“ (JAV, 2005 m.). 23.40 „Futurama“. 0.10 „CSI Majamis“. 1.00 „Futurama“. 1.30 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (JAV, 2003 m.) (N-7). 21.00 „Vincentas“ (3) (N-14). 22.30 „Išrinktieji“ (N-14). 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti.
9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.10 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Markas Zuckerbergas. „Facebooko“ užkulisiai“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
8.45 9.00 9.15 9.45 10.15 11.15 12.15
Ieškokime geriausio! „Balticum TV“ žinios. Kultūra +. Humoro laida „Maski šou“. „Nenuorama Seidė“. „Daktarės dienoraštis“ (N-7). Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 13.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 13.45 Melodrama „Kartu / saldu“ (Tailandas, JAV, 2009 m.). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 „Mirties gniaužtuose“ (6) (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (2). 18.45 „Rezonansas“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 21.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 Siaubo trileris „Pasiimk mano sielą“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 23.55 Veiksmo s. „Kritinė riba“ (1) (Olandija, 2008 m.) (N-7). 0.55 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Romantinė komedija „Meilė dideliame mieste 2“ (Rusija, 2010 m.). 9.00 Anim. nuotykių f. „Vėžliuko Semio nuotykiai“ (Belgija, 2010 m.). 11.00 Fantastinis nuotykių f. „Žarijos miestas“ (JAV, 2008 m.). 13.00 Anim. f. „Iliuzionistas“. 15.00 Romantinė komedija „Prancūziška apgaulė“ (Prancūzija, 2010 m.). 17.00 Melodrama „Meilė nutinka“. 19.00 Kriminalinis trileris „Uždaras ratas“ (Prancūzija, Italija, 2009 m.). 21.00 Fantastinis vesternas „Kario kelias“ (Naujoji Zelandija, 2010 m.). 23.00 Veiksmo f. „Gatvių kovotoja: Čun-Li legenda“. 1.00 Kriminalinis trileris „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“.
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.45, 5.10 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.40 Komedija „Samdomas mylimasis“. 18.50 Tegul kalba. 20.00, 23.55, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05 „Tėtušiai“. 22.20 „Žmogus ir įstatymas“ su A.Malachovu. 23.35 Vakaro naujienos. 0.05 „Kontekstas“. 1.00 „Gynybos teisė“. 1.55 Žvaigždėlaivis. 2.10 Suprasti. Atleisti. 2.40 Vaid. f. „Admirolas Ušakovas“. 4.20 „Tėtušiai“.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Mažasis finalas. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Lokomotiv-Kuban“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXV turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Juventus“. 19.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 20.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 23.15 Profesionalų boksas.
19
ketvirtadienis, kovo 1, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Howard knygą „Ponas Tobulybė“ ir Noros Roberts – „Kerėtoja“.
Linda Howard. „Ponas Tobulybė“. Koks turi būti tobulas vyras? Šį pikantišką klausimą svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo susibėgusios „Pas Ernį“. Aukštas tamsiaplaukis gražuolis? Supratingas ir geros širdies? Stiprus ir raumeningas? Įsiplieskia ginčas, gimsta ponui Tobulybei keliamų humoristinių reikalavimų sąrašas. Juokai baigiasi, kai sąrašas pakliūna į žiniasklaidos rankas ir žiauriai nužudoma viena iš sąrašo kūrėjų... Šis Lindos Howard romanas paslaptingas ir persunktas aistros! Šmaikštūs Semo ir Džeinės dialogai, kandžios replikos išties kelia pasigėrėjimą. „Ponas Tobulybė“ juokina, jaudina, pavergia, intriguoja – be abejo, tai vienas geriausių autorės kūrinių. Nora Roberts. „Kerėtoja“. „Donovanų šeima: paveldėtos galios“ keturlogijos pirma knyga. Ypatingų galių turinčios Morganos Donovan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas, garsus siaubo filmų scenaristas. Tiesa, to, kas nutinka susidūrus su Nešu, nepajėgia sutramdyti jokie kerai... Tik Nora Roberts galėjo sukurti įstabų pasakojimą apie Donovanų šeimą. Kerintys ir paslaptingi Donovanų palikuonys saugo iš kartos į kartą perduodamą paslaptį – paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 6 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi, tik atsirinkite, kokias temas norite aptarti, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausosi. Jautis (04 21–05 20). Nuo ryto palankus metas tvarkyti dalykinius reikalus. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose. Dvyniai (05 21–06 21). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nelabai sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors nerimta idėja. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien tinkama diena tvarkyti verslo reikalus, pasirašyti sutartis, tartis dėl naujo darbo ar buto. Vakare atsipalaiduokite ir pasimėgaukite gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Mergelė (08 24–09 23). Neskubėkite, nesiginčykite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, nepramiegokite darbo, netingėkite atlikti kad ir mažiausių darbų, neatsisakykite padėti kitiems ir neatstumkite artimųjų paramos. Svarstyklės (09 24–10 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtinas emocijų protrūkis ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Šiandien nepalanki diena apibendrinti rezultatus ir kurti naujus planus. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Geriau savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas arba ką nors kita kurdamas. Tik nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų užgaidas. Ožiaragis (12 22–01 20). Siekiant karjeros susidarys įspūdis, kad jūsų idėjos ir bendravimo būdas gali būti ignoruojami. Tikrai yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Ramiai siekite savo tikslų. Vandenis (01 21–02 19). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Laukia be galo ilga diena. Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės. Mintys bus miglotos, nesiseks logiškai ir nuosekliai mąstyti. Nesijaudinkite, šis laikas greitai praeis.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje stipriau pašalti neturėtų. Šiandien temperatūra kils iki 2–4 laipsnių šilumos, palis, galima šlapdriba. Rytoj naktį bus 0–2 laipsniai šilumos, kai kur prognozuojamas trumpas lietus, plikledis. Dieną daug kur šlapdriba, šils iki 3–4 laipsnių.
Šiandien, kovo 1 d.
+5
+2
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+4
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+4
Utena
+5
7.26 18.11 10.45
61-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 305 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas +11 Brazilija +30 Briuselis +12 Dublinas +12 Kairas +14 Keiptaunas +23 Kopenhaga +9
kokteilis Valio! Pavasaris! Laukėme, laukėme ir sulaukėme. Šian dien – pirmoji pavasario diena! „Koktei lis“ įsitikinęs, jog nors lauke ir ne dešimt laipsnių šilumos, mūsų širdyse – daug šilčiau, nuotaika – gerokai pak ilesnė. „Kaip gera lauke!“ – jau vakar krykštavo Natalija, prisipaž inusi, kad oras kvepia pavasariu. Merg inai vakar nuo saulės spindul ių taip susisuko galva, jog ji net užuodė meilės, šašlyk ų ir alaus kvapą.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+12 +17 0 +2 +15 +6 +14 +6
Praha +12 Ryga +3 Roma +16 Sidnėjus +30 Talinas +1 Tel Avivas +11 Tokijas +10 Varšuva +8
Vėjas
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+2
+1
0
6
+1
+1
0
+1
13
rytoj
šeštadienį
-2
Marijampolė
Vilnius
+4
Alytus
Vardai Albinas, Antanina, Eudokijus, Eudora, Rusnė, Talgaudas.
kovo 1-ąją
Rytas
0
+3
+5
-3
-1
9
1810 m. gimė lenk ų kil mės prancūz ų kompo zitorius ir pianistas Fre deric Chopin. 1880 m. Pensilvanija ta po pirm ąja Amer ikos valst ij a, pan aik inus ia vergovę. 1916 m. Berne prasidė jo Šveicar ijos liet uv ių konferencija (vyko ko vo 1–5 d.), kurioje pirmą kartą pareikalauta visiš kos Lietuvos nepriklau somybės.
1956 m. gimė Lietuvos Respublikos Preziden tė (nuo 2009 m. gegu žės 17 d.) Dal ia Gry bauskaitė.
1961 m. JAV prezidento John Kennedy iniciaty va pradėti formuoti pir mieji Amer ikos taikda rių būriai. 1977 m. Amer ikos ban kas pradėjo naudoti VI SA pavad in imą ant sa vo kreditinių kortelių. 1990 m. įsteigtas Lietu vos bankas. 1995 m. nužudytas vie nas Rusijos telev iz ijos vadovų žurnalistas Vla dislavas Listjevas.
Gimti skubėjo mergaitės
Momentas: vakar beldęsis į du
ris pavasaris šiandien įžengė pas mus.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Vyrams – per kišenę Vos tik ateina kovo 1-oji, netrukus mote rys jau lauk ia gėlių. Vyrai, manote, kad Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena šiaip sau atsirado?
Vasario 29-ąją – dieną, kuri kartoja si kas ketverius metus, pasaulį uos tamiestyje turėjo išvysti šeši nau jagimiai. Mažylių mamos į šią datą reaguoja įvairiai.
„Ereliai“ mokyklose Savo nuomonę apie mokyklose įžūliai besielgiančius moksleivius neiškentęs panoro pasakyti mokytojas Kęstutis. „Tenka ir man per pamokas, kor ido riuose susidurt i su moksleiv iais „ere liais“, – sakė jis. – Tikra tiesa, jie jaučiasi nebaud žiami – visagaliai. Jiems nebū tina su mokytoju pasisveik inti, jie gali pedagogui šiurkštų žod į pasakyti. Bet jei tok į „erel į“ pak rat yčiau, gal kelnės ir nebūtų šlapios, tačiau tuoj prisimin tų moksleiv ių teises ir jam palank ius įstat ymus, bėgt ų skųst is. Sriūbčiuos, kad norėjau primušt i. Tuoj atlėkt ų tė vai, manant ys, kad jų atžalos – aukso luitai, o ne „pižonai“ ir mokytojų neger biantys padarai.“
„Kokteilio“ pozicija
Garsins: V.Karčiausko kurta skulptūra ir šiemet bus eksponuojama pasaulinėje parodoje „Expo 2012“. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pasaulinei parodai – žiedas
Kai „ereliai“ būna vieni, jie labiau pana šūs į žvirblius.
Milda Skiriutė
Nugirstas pokalbis
Po mažiau nei savaitės klaipėdie čio menininko Vytauto Karčiaus ko skulptūra „Gintarinis žiedas“ laivu iškeliaus į Pietų Korėją. Ten ji bus eksponuojama pasaulinėje parodoje „Expo 2012“.
– Mama, žiūrėk, aš irg i toks pat stiprus, kaip tėtis. Aš irg i šakes sulauž iau! – Dar vienas debilas auga.
Linksmieji tirščiai – Na, Petr iuk, kas šiand ien gero buvo mokykloje? – pasiteiravo tėtis. – Ai, mokytoja nešė du kibirus klijų. Pas lydo, klijai išsipylė, ir mokytoja netyčia prilipo prie grindų. – Na, tai reikėjo atlupti ją. – Tai mes atlupome. O vyresnieji ir po du kartus atlupo. Česka (397 719; Švietimo skyriaus darbuotojos, ar tiesa, kad mokyklos – padidinto pavojaus zonos?)
m.skiriute@kl.lt
Autorius pasakojo, kad įspūdingą 2 metrų 35 centimetrų aukščio ir 300 kilogramų skulptūrą pradėjo kurti prieš keturis su puse mėnesio. Už baigti jai reikia dar dviejų dienų. Pasaulinėje parodoje Lietuvos menui atstovausianti skulptūra pagaminta iš plieno. Šis padeng tas emaliu. Žaltį simbolizuojančio žiedo vidus yra papuoštas gintaru.
Ranką prie jo pridėjęs žmogus ga lės pajusti šio akmens šilumą. „Kompozicijai naudojau jūrinį vietos gintarą. Iš viso skulptūrai jo prireikė maždaug 4 kilogramų. Jū rinis gintaras labai brangus. Jo ne paprastai sunku gauti“, – pasako jo V.Karčiauskas. Anot autoriaus, skulptūrai pa puošti naudojami ir žmonos karo liai: „Išardžiau juos ir panaudojau. Žmona buvo šokiruota, bet už ka rolius gavo šį žiedą“, – šmaikštavo menininkas. V.Karčiausko kompozicija inte raktyvi. Į ją galima įeiti. Žmonėms bus siūloma įmesti į skulptūrą la pelius su savo norais. „Iš pradžių norėjau visą žiedo vidų pripildyti gintaru, bet paskui
pagalvojau, kad geriau skulptūrą pripildyti žmonių norais“, – teigė autorius. Trečiadienį skulptūra galėjo pa sigrožėti klaipėdiečiai. Ji buvo pa statyta Naujojo Sodo gatvėje. Me no kūrinys į Pietų Korėjos Yesou miestą iškeliaus pirmadienį laivu, o į uostamiestį turėtų sugrįšti spalį. V.Karčiausko kūriniai jau antrą kartą bus pristatomi šioje pasauli nėje parodoje. Prieš dvejus metus Šanchajuje buvo eksponuojama jo skulptūra „Noriu būti“. Ji atiduo ta „Expo muziejui“. Paroda „Expo 2012“, kurioje, manoma, apsilankys apie 8 mln. žmonių, Pietų Korėjoje prasidės gegužės 12 ir vyks iki rugpjūčio 22 dienos.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriuje vakar trys mer gaitės gimė iki 16 val. Pirmoji pasaulį išvydo praėjus valandai po vidurnakčio – 1.17 val. Dar dvi mergaitės gimė vasario 29osios rytą. Likę trys naujagimiai dar tik ruošėsi ateiti į šį pasaulį. Klaipėdos universitetinės ligoni nės Gimdymo skyriaus vedėjas Leo nas Janušas tvirtino, jog mamų nuo monės dėl išskirtinės datos įvairios. „Viena moteris iš pradžių nenorėjo gimdyti vasario 29-ąją, tačiau vė liau tvirtino, jog gal visai įdomu, kad mažylis ateis į pasaulį būtent šią dieną“, – pasakojo vedėjas. Anot gydytojo, buvo dvi moterys, kurioms gimdymas buvo paskatin tas. Jei jos būtų nenorėjusios šios datos, galėjo to atsisakyti. „Požiūris į šią datą yra labai in dividualus“, – pabrėžė L.Janušas. Pasitaiko atvejų, kai patys gydy tojai besilaukiančioms mamoms pataria negimdyti kūdikio tam tikrą datą. 5-erių sūnų auginanti klaipėdietė prisiminė, kad berniu ką buvo pernešiojusi. Kovo 8-ąją – Tarptautinę mo terų solidarumo dieną – gydytojas jai patarė dar pakentėti. Anot klai pėdietės, gydytojo manymu, ber niukui, gimusiam minėtą datą, gali būti sunku ateityje. „Nemačiau di delės tragedijos dėl datos, bet pa klausiau mediko. Mano sūnus gimė kovo 9-ąją“, – pasakojo moteris.