TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, kovo 2 d., 2012 m. Nr. 51 (1250)
Partijos, nors ir privalo, ne skuba skelbti viešojo pirkimo konkursų. Lietuva 8p.
Ar jaunasis Šiaurės Korėjos didysis vadas Kim Jong-unas ketina nusiginkluoti? Pasaulis 12p.
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
šeštadienis sausio 23 d.,
2010 m.
tvdiena@
diena.lt
nr. 15 (671)
Redakto
rėAgnė
diena.lt
Klimčiau
skaitė
2,00 Lt
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu Stankūnaitei ir Pastei Andriui Ūsui. aka:: šian die
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
nės Pe lenės po rtre na, iš pro tas – mergi vin kusi užka cijos atvy riauti Mask dirbanti vos, kambari ne svajojan ti apie kvie ir į elitinį va ti karėlį, kur mą certuos kon JIS. 3p.
diena.lt 2012 m.
jo Dievas“ Gelbėto ja:vienin telis naujo tri lerio „12 vil ties valan dų“ prana mas – ak šu to ried, kuriai rė A.Seyf vaidinti romanti nė mose vis se melodra dėlto se kasi kur kas geriau. 6p.
kovo 3 d.
Tiražas 31 980 Galvodavau, Žvaigž dė:„TV die ką man reikėtų sve nos“ čias dary ti – – A.Žur eiti į džiungles bi
nas, garsus kom po mosios so zitorius, vietinės roko ope ros auto rius, rašytojas ir „Melodijos NTV laidos vedėjas. atminimui“ 9p.
bananų valgy pir ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
„Eurovi zijos“ li epto 8p.
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
galas
Gražiausių MieStaS konkursas, Europos dainų me Idėja, verta riais epite tramplinas į tarp nė, pigus popsas, „Kristoforo“ tautinę šlo tais kasmet mu rankos fi vę, gėjų fies zikinis skurdas, nale Lietu sutinkamas tarp Ūkininkų turge žiū lių idėja rišalį miausias va taip pat tautinis „Eu ta, Europą užkrėtęs vieniMin daugas Maciu Europos jan le renka sa vičius gautą ti šven muzikinis Šv. Kris toforo tė, polit vo atstovą. rovizijos“ sta dai tulėlę nųmie vizija – lai padalytų kon 10p. į tūkstančius ga kur balėlių.sas.3p. Šį vakarą tokiais įvai naciona teMa linės at „Irmanto sriubos“ be Irmanto
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
Miestas ruošiasi neramumams? ???? nuotr.
Vidaus reikalų ministras neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimus dėl FNTT vadovų atleidimo iš pareigų, todėl premjerui siūloma atstatydinti ministrą. Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis
7p.
Miestas
2p.
Nukirpti maršrutai nedžiugina Viln iaus sav iv aldybė nus prendė, kad mikroautobus ai sost inės gy ventojams nereikal ing i, – nuo šian dien vietoj 62, 4 ir 2 maršr utų mik roautob usų pas iū lyt as pap ild o mas vieš as is transp ort as. Mies tieč ius toks sprend im as siut in a, o mer ija įsit ik inus i, kad šios perm ai nos tik į gera.
Miestas Nerimas: policija nedramatizuoja informacijos, susijusios su galimais neramumais per eitynes Kovo 11-ąją, tačiau neslepia telkianti sustiprintas
pajėgas. Artūro Morozovo nuotr.
Sostinė jau ruošiasi Kovo 11-osios eitynėms: tądien bus mobilizuojamos itin didelės policijos pajėgos, į pagalbą kviečiamas net Viešojo saugumo tarnybos (VST) dalinys iš Kauno – juk žygiuoti Gedimino prospektu leista tūkstančiams žmonių.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Paprašė pagalbos iš Kauno
Sostinės policija jau ruošiasi Ko vo 11-osios renginiams: tądien bus mobilizuotos itin didelės polici jos pajėgos, pagalbos paprašyta net iš Kauno – pagelbėti bet kurią aki mirką bus pasirengę VST prie Vi daus reikalų ministerijos daliniai. Tai specialiosios parengties valstybės
įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, slo pinti riaušes, masinius neramu mus. VST vadovams įsakyta tądien būti parengus iki 150 vyrų. Tai pa tvirtino policijos generalinio komi saro pavaduotojas Renatas Požėla. „Prieš visus renginius yra gaunama tam tikros informacijos apie galimas grėsmes, yra vykdo mas pasirengimas.
2
4p.
Mugės viliotinis prasideda
2
penktADIENIS, kovo 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nukirpti maršrutai tik suerzino Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Nuo šiandien 4 maršrutiniu mik roautobusu į Tarandę ir Perkūn kiemį važinėjantys vilniečiai tu rės sėsti į viešojo transporto au tobusus.
Vilniaus miesto savivaldybė nu sprendė, kad mikroautobusas Stotis–Perkūnkiemis sostinės gyventojams nereikalingas. Pasipiktinę gyventojai skun džiasi, kad jiems ypač reikalingas maršrutas panaikinamas. Jų teigi mu, autobusai važiuoja per retai, o ir susisiekimas maršrutiniais mikroautobusais patogesnis. „Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius Ginta ras Nakutis „Vilniaus dienai“ tei gė, kad sostinės gyventojai ne turėtų bijoti, jog namus ar darbą pasieks sunkiau. Anot jo, marš rutinis autobusas 52A dažniau kursuos maršrutu Pašilaičiai–Ta randė. Piko valandomis autobusas į stoteles turėtų užsukti kas 15–20 minučių, ne piko metu autobusai kursuos kas 30–40 minučių. Vakar savivaldybė pranešė, kad Vilniuje nuo kovo 2 d. vietoj 62, 4 ir 2 maršrutų mikroautobusų pasiūlytas papildomas viešasis transportas, nes tyrimai parodė, kad šie mikroautobusai, važinė jantys Konstitucijos, Kalvarijų gatvėmis, Žaliuoju tiltu į centrą, savo maršrutais per daug apkrau na minimas gatves. „Analogiška padėtis buvo su sidariusi dėl 5, 71 ir 1 mikroau tobusų – savivaldybė sėkmin gai optimizavo šiuos maršrutus. Žmonėms buvo pasiūlytos alter
natyvos ir žmonės dabar paten kinti. Darome ir darysime vis ką, kad padėtume gyventojams. Šiuo atveju vežėjas atsisakė pa koreguoti maršrutus. Savival dybė buvo paskelbusi konkursą naujo vežėjo paslaugoms įsigy ti, tačiau nesulaukė nė vieno da lyvio“, – sako vicemeras Romas Adomavičius. 62-o mikroautobuso maršrutą pakeis pakoreguotas 52A Pašilai čiai–Tarandė. Šio maršruto auto busai važiuos dažniau. Taip pat ilginamas maršruto darbo laikas: autobusai darbo dienomis va žiuos nuo 6 iki 22 val., o poilsio – nuo 6.30 iki 22 val. Per piką auto busai kursuos kas 15–20 minučių, ne piko metu kas 25–30 minučių. Keleiviai į 5 maršruto autobusą galės persėsti Gedvydžių stote lėje, į 33, 46, 48, 55 ir 55A auto busus – Juliaus Juzeliūno stotelė je, o Pašilaičių žiede – į 11, 16, 19 maršrutų troleibusus bei 33, 46, 48, 55 ir 55A autobusus. 2-o mikroautobuso, vykstančio į Fabijoniškes, maršrutas dublia vo 53 autobuso, važiuojančio nuo stoties P.Žadeikos, L.Giros, S.Sta nevičiaus gatvėmis, maršrutą. Esant poreikiui, šio maršruto au tobusų skaičius bus padidintas. Beje, vietoj 4 mikroautobuso, vykstančio iš stoties į Perkūn kiemį per Šeškinę, svarstoma ga limybė paleisti Viešojo transporto parko darbuotojams skirtus mik roautobusus, kurių bilietų kaina būtų kaip viešojo transporto. Savivaldybė praneša taip pat ieškanti kitų būdų, kaip geriau pakoreguoti miesto autobusų, vežančių į Perkūnkiemio rajoną, maršrutus.
Miestas ruošiasi nera Ir šiuo atveju yra tam 1 tikros informacijos, bet nenorėčiau jos dramatizuoti. Ma
nau, su viskuo susitvarkysime“, – „Vilniaus dienai“ sakė policijos generalinio komisaro pavaduoto jas R.Požėla. „Tai reiškia, kad turime būti pa rengę 150 žmonių. Tačiau nereiš kia, kad visi vyks į Vilnių. Galbūt prireiks tik 30, o gal ir visai nerei kės“, – aiškino VST vadas Serge jus Madalovas. Per renginius, pasak policijos at stovo, bus mobilizuotos visos įma nomos policijos pajėgos: sostinėje Kovo 11-ąją dirbs 400–500 parei gūnų, bus pasitelkti ir viešosios policijos rinktinės „Vytis“ parei gūnai. Tiesa, konkretaus priemo nių plano policijos vadovybė dar nėra patvirtinusi, tai turėtų būti padaryta pirmadienį. Paklaustas, ar Kovo 11-ąją dan guje galėsime išvysti ir policijos sraigtasparnį, kuris, pavyzdžiui, buvo pasitelktas per eitynes „Už lygybę“, R.Požėla teištarė: „Pa laukime kitos savaitės.“ Regis, taip pat svarstoma, ar rei kėtų žygiuosiančius Gedimino prospektu atitverti specialiomis užtvaromis. Kol kas jokių sprendi mų priimta nėra, tačiau tokia gali mybė, pasak R.Požėlos, neatmeta ma. Galutinai policijos taktika bus suderinta kitą savaitę. „Ligšiol per Kovo 11-osios eitynes policija fizi nių užtvarų nenaudojo. Kol kas nė ra priimta sprendimų“, – komen tavo R.Požėla. Užtikrinti saugumą Kovo 11-ąją valstybės biudžetui turėtų atsieiti
sų maršrutų korekcijos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Skundas Perkūnkiemis, Tarandė ir S.Nėries gatvė dėkoja Merui už panaikintą su sisiekimą ir siunčia geriausius linkėji mus jo oponentams savivaldos rinki muose. Tūkstančiai mūsų balsų ne taps Abonentiniu mokesčiu Jums.
Konstitucijos prospektą, vienintelis kuriuo tiek Perkūnkiemyje, tiek Ta randėje, tiek Avižieniuose gyvenan tys žmonės gali greitai ir patogiai nu vykti į ten kur jam reikia.
Kokią teisę turite spręsti už žmones ir transporto verslo atstovus, kurie mikroautobusų maršrutai yra tin kami, pelningi, paklausūs etc.? Kai šiandien sužinojau, kad nuo penk tadienio nekursuos taip reikalingas, vienintelis ir nuolat sausakimšas 4-o maršruto mikroautobusas (Fabijo niškės–Stotis), dievaži – pasiutau.
Kam sutrukdė 4-ojo maršruto mik riukas? Žmonėms? Nemanau, kaip ir sakiau jis vienintelis ir visuomet sausakimšas. Verslininkams? Ne manau, jei būtų nepelningas niekas labdara neužsiimtų. Miestui? Zuo kui? Paužai? O į šiuos klausimus la bai laukčiau atsakymo, arba dar ge riau – protingo sprendimo, palikti taip, kaip yra patogiau žmogui.
Tas mikriukas vienintelis kurio nuo BIG prekybos centro gali pasiekti
Šaltinis: „Facebook“ Kalba netaisyta
gana brangiai, nes tai bus sekma dienis – nedarbo diena. Be to, jei reiks, bus pasitelkti ir vadinamie ji kabinetiniai darbuotojai. „Pajė gos bus didelės, valstybės biudže tui tai kainuos gana brangiai. Bus panaudota ne viena dešimtis tūks tančių litų mokesčių mokėtojų lė šų“, – sakė R.Požėla. Svečiai – iš Vokietijos ir Italijos
Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės turėtų žygiuoti iki 2 tūkst. žmonių, o eitynėse dalyvaus ne tik žmonės iš
kitų miestų, bet ir svečių iš užsienio šalių. Taip „Vilniaus dienai“ tvir tino vienas eitynių organizatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vadovas Julius Panka. „Svečių šiais metais tikrai bus: iš Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Bal tarusijos, Lenkijos, Švedijos, Lat vijos. Pasisakome už „tautų Euro pą“, bendradarbiaujame ir su kitų šalių tautininkais, taigi šiais metais bus tokios Europos tautų eitynės“, – pasakojo J.Panka. LTJS atstovas tikino nesibaiminantis provoka
D.Grybauskaitė prašoma įvertinti eitynes Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovai laišku kreipėsi į Prezidentę Da lią Grybauskaitę (nuotr.), Seimo pirmi ninkę Ireną Degutienę, premjerą Andrių Kubilių bei sostinės merą Artūrą Zuoką ir prašė įvertinti radikalų eitynes. Savo laiške Seimo URK pirmininkas Emanuelis Zingeris ir jo pavaduoto jas Justinas Karosas atkreipia dėmesį į komiteto priimtą pareiškimą dėl Lie tuvos nepriklausomybės atkūrimo pa minėjimo Kovo 11-ąją ir prašo šalies bei miestų vadovų pareikšti oficialią pozi ciją dėl Kaune įvykusių ir Vilniuje nu
Reakcija: vilniečius siutina savivaldybės atliekamos mikroautobu
Apsauga: svarstoma, ar reikėtų Kovo-11ąją žygiuosiančius Gedimino prospe
matomų eitynių. Pareiškimą, kuriuo raginama Kovo 11-ąją paminėti laikan tis pagarbos vienas kitam, vienybės ir atvirumo dvasios, komiteto nariai priė mė po vasario 16 d. Kaune surengtų ei tynių, per kurias, remiantis pranešimu, „buvo skanduojami rasinę ir tautinę neapykantą kurstantys šūkiai ir nau dota nacių okupacijos laikotarpį pri menanti simbolika“. Parlamentarai baiminasi, kad per Ko vo 11-ąją numatomas analogiškas eity nes Vilniuje tikėtinos panašios provo kacijos.
Atversta žiauraus nužudymo Vilniaus apygardos teismas vakar uždarame teismo posėdyje pradė jo nagrinėti 13-metės alytiškės išža ginimo ir nužudymo bylą.
Prieš teismą stojo 15-metis Vil niaus gyventojas Karolis K. Po sėdyje dalyvauja abu jo tėvai, ad vokatas ir vaiko teisių apsaugos specialistė. Taip pat dalyvauja nu žudytos mergaitės tėvai, brolis ir sesuo. Karoliui Č. pateikti kaltinimai dėl paauglės išžaginimo, seksua linio prievartavimo, nužudymo ir apiplėšimo. Nusikaltimą vaikinas padarė būdamas 14 metų. Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas praėjusių metų vasa rio mėnesį. Jaunuoliai susipažinio socialiniame tinklalapyje „Face
book“. 13-metė atvyko į pasima tymą Vilniuje su 14-mečiu Karoliu Č. ir buvo išžaginta bei nužudyta. Mergina nužudyta vasario 15 d. netoli Vilniaus, šalia Nemenčinės plento esančiame miške. Teism as patenk in o teis ia mo paauglio motinos prašymą ir į posėdį nusprendė kaip liudyto jus kviesti ekspertus, sūnaus kla sės auklėtoją. Pirmajame posėdyje vakar teismas planavo apklausti du liudytojus. Vienas iš jų – Grigori jus Zaicevas, kuris rado nužudytos mergaitės lavoną. Vyras žurnalistams pasakojo, kad pernai vasario 16-osios rytą jis ly dėjo žmoną į autobusą. Eidamas pamatė pusiau išrengtą lavoną ir iškvietė policiją. Vyras stengėsi arti neiti ir netrypti įvykio vietos.
Teismas patenki no teisiamo paaug lio motinos prašymą ir į posėdį nuspren dė kaip liudytojus kviesti ekspertus, sūnaus klasės auk lėtoją.
Atvykę policijos pareigūnai pa rodė rastos nužudytosios kūną ir paklausė, ar jis ją pažįsta. Mergi na vyrui buvo nematyta. Pasak G.Zaicevo, dabar toje vie toje, kur jis rado mergaitės kūną, ant pušies atsirado kryžius. Vie
3
penktADIENIS, kovo 2, 2012
miestas
4p.
Per Kaziuko mugę totoriai švęs Novrūzą.
ramumams?
Savivaldybės remiamas taksi verslas nedžiugina
Komentaras
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vytautas Landsbergis Aukščiausiosios Tar ybosAtk ur iamojo Seimo pirm in inkas
Y
ektu atitverti specialiomis užtvaromis. Artūro Morozovo nuotr.
cijų, nors tokių užuominų, pasak jo, jau pasirodė socialiniuose tink luose. Be kita ko, J.Panka patikino, kad eitynių dalyviai prie kito, tik jau popiet organizuojamo renginio „Už laisvę“ dalyvių artintis nė ne ketina: „Mūsų pozicija tokia: ne kišti kojų ir rankų į mėšlą. Dauge lis mūsų tuo metu bus koncerte ant Tauro kalno.“ Eitynės bus kuklios
Žmogaus teisių stebėjimo institu tas ir Lygių galimybių plėtros cent ras, Kovo 11-osios popietę planavę rengti eitynes „Už žmogų, už lais vę, už demokratiją“, ne taip se niai pakeitė ir savo planus, ir ren ginio pavadinimą. Jis pervadintas į „Švęskime laisvę“. Anot Henriko Mickevičiaus, vieno iš organizato rių, Kovo 11-ąją nuspręsta apsiri boti keliomis kukliomis eitynėmis ir koncertu prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos „Nenorime tapatintis su tais jau nuoliais, kurie žygiuoja prospektu ir skaldo visuomenę, šūkaloja. Ei tynių atsisakyta, nes tai būtų žygis prieš žygį: eitynės prieš eitynes būtų toks nusižeminimas. Siūlo me žmonėms būti ne prieš ką nors,
ra buvę eitynių, kuriose, ga lime pasak yt i, buvo net in kamų dalyk ų. Bėda ta, kad tokios eitynės atsiranda va kuume, nes tos dienos (Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – red. past.) nėra tinkamai švenčiamos visos visuomenės. Jei vi suomenė yra pasyvi, jai reikia impul so: kas imasi iniciatyvos, tas ir daro sa vo eitynes. Manau, kad eitynes turėtų daryti ir rimtesnės institucijos, ir poli tinės partijos, kaip kad būdavo, pavyz džiui, pirmojoje respublikoje. Tiesiog šioje vietoje yra vakuumas ir ten atei na iniciatyvūs žmonės ir ten tame va kuume ką nors daro. Tiesiog negerai, kad yra vakuumas.
o už, tai yra už laisvę“, – „Vilniaus dienai“ aiškino H.Mickevičius. „Švęskime laisvę“ organizato rių teigimu, link Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, kur vyks kon certas, popiet bus judama dviem kolonomis: vieną nuo Nepriklau somybės aikštės link akademijos ves menininkė Nomeda Marčėnai tė, kitai nuo Vyriausybės rūmų va dovaus Arnoldas Lukošius. Abiejų eitynių dalyviai susitiks prie aka demijos, kur sugiedos himną. Visi renginio „Švęskime laisvę“ pakei timai jau suderinti ir su miesto sa vivaldybės atstovais. Pasak H.Mickevičiaus, rengi nyje turėtų dalyvauti gerai žinomi žmonės: verslininkas Ilja Laursas, politikos apžvalgininkas Vladi miras Laučius, žurnalistas Artū ras Račas, visuomenininkas Da rius Kuolys, režisierius ir rašytojas Vytautas V.Landsbergis, rašytojas Markas Zingeris. „Jokių provoka cijų tikrai nebijome. Kaip galima ką nors regzti prieš tokius gerbia mus visuomenės žmones?“ – pa klaustas, ar nebijo neramumų, sa kė H.Mickevičius.
Nemenčinėje byla tos gyventojus įvykis pribloškė, kai kurie nenori eiti pro tą vietą, kur buvo rastas lavonas. Žiauriam nusikaltimui išaiškinti buvo pasitelktos visos teisėsaugi ninkų pajėgos. Jau kitą dieną Vil niaus apskrities vyriausiojo polici jos komisariato pareigūnai sulaikė netoli nusikaltimo vietos gyvenan tį įtariamąjį. Tyrimo duomenimis, kaltina masis pasinaudojo mažametės patiklumu ir bejėgiška jos būk le. Įtariama, kad Karolis Č. vartojo narkotines medžiagas. Siekdamas nuslėpti jau padarytą nusikaltimą Karolis Č. iš mergaitės pagrobė ir jos daiktus – mobiliuo sius telefonus, piniginę, akinius ir kitus. Pavogtų daiktų vertė siekia beveik 1 tūkst. litų.
Vykdant ikiteisminį tyrimą įta riamajam atlikta ambulatorinė, o vėliau – ir stacionarinė teismo psi chologinė bei psichiatrinė eksper tizė. Nustatyta, kad paauglys gali atsakyti už savo veiksmus. Šioje baudžiamojoje byloje nu kentėjusiais pripažinti mergaitės tėvai, sesuo ir brolis pateikė dau giau nei 400 tūkst. litų vertės civili nį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Nepilnametis nuospren džio laukia už grotų. Jis suimtas nuo pat nusikaltimo išaiškinimo. Pagal pateiktus kaltinimus di džiausia paaugliui gresianti baus mė – laisvės atėmimas iki dešim ties metų. Tai maksimali bausmė, kuri Lietuvoje gali būti taikoma ne pilnamečiams asmenims. BNS, VD inf.
Sostinės savivaldybės politikai savo taksi veiklai pradėti kuria viešąją įstaigą ir tikina, kad taksi paslauga turėtų būti prieinama vi siems vilniečiams. Verslininkai ir verslo ekspertai mano, kad taksi paslauga – gana prabangus daly kas, o miestas į rinką kišasi nely giomis teisėmis. Steigia viešąją įstaigą
Vilniaus savivaldybės valdininkai jau parengė naujos miesto taksi bendrovės steigimo projektą. Pa gal jį bus kuriama viešoji įstaiga, kurią nuspręsta pavadinti „Start Vilnius“. Kaip teigiama dokumente, pa grindiniai įstaigos veiklos tikslai yra tenkinti Vilniaus miesto gy ventojų ir sostinės svečių susi siekimo poreikius teikiant visuo menei naudingas keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, rūpintis įstaigos val dymu, veiklos užtikrinimu ir plėt ra, pritraukiant privatųjį kapitalą, sutvarkyti tokių paslaugų teikimo infrastruktūrą. Merija pasirinko viešosios įstai gos modelį, nors daugelis mies to valdomų įmonių yra akcinės bendrovės arba tiesiog savival dybės įmonės. Ji taip pat ketina sumokėti net 0,5 mln. litų stei giamąjį įnašą dalininkų kapitalui suformuoti. Savivaldybės meras Artūras Zuokas sako, esą tokia forma pa sirinkta, nes taksi įmonė turės už tikrinti viešosios paslaugos mieste teikimą ir nesieks jokio pelno. „Tokiu būdu deklaruojama aiški savivaldybės pozicija, kad tai bus dar viena papildoma viešojo susi siekimo paslauga. Ši viešoji įstaiga nesieks pelno, o rūpinsis, kad gy ventojams ir miesto svečiams bū tų užtikrintas geresnis susisieki mas. Savivaldybė nekonkuruos su privačiomis bendrovėmis, todėl ir pasirinkta viešosios įstaigos for ma“, – dienraščiui „Vilniaus die na“ sakė A.Zuokas. Iškraipo rinką
Tačiau verslo ekspertai tokiu sa vivaldybės sprendimu stebisi ir mano, kad nusprendusi kištis į šį verslą savivaldybė turėtų kurti ak cinę arba uždarąją akcinę bendro vę, savivaldybės įmonę, tačiau jo kiu būdu ne viešąją įstaigą. Tokios pozicijos laikosi ir Lie tuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilė nas. „Kurti viešąją įstaigą šiuo at veju tikrai nėra tinkama. Reikė jo rinktis kitas formas, bet tik ne
viešąją įstaigą. Ne kartą diskutuo ta, kad prie įvairių valstybinių de partamentų steigti visokias viešą sias įstaigas yra bloga patirtis. Tad šiuo atveju savivaldybė būtent ir imasi tokio blogo pavyzdžio“, – dienraščiui tvirtino Ž.Šilėnas. Jis taip pat pabrėžė manąs, kad savivaldybė kišasi į rinką, kuri ne turėtų būti pavaldi valstybinėms institucijoms.
Žilvinas Šilėnas:
Galima situaciją šiek tiek pašaržuoti. Kas bus, jei mieste užsi darys kokia nors par duotuvė, kirpykla? Ar savivaldybė turės steigti savo? „Taksi nėra viešoji paslauga, ku rią privalėtų užtikrinti savivaldy bė. Taksi paslauga nėra skirta ko kiai nors pažeidžiamai socialinei grupei. Savivaldybės įsikišimas – problema, o rinką tokie veiksmai tiktai iškreipia. Galima situaciją šiek tiek pašaržuoti. Kas bus, jei mieste užsidarys kokia nors par duotuvė, kirpykla? Ar savivaldy bė turės steigti savo? Taip galima prieiti ir iki absurdo. Be to, reik tų išsiaiškinti, ar ši įmonė nebus subsidijuojama mokesčių mokė tojų pinigais. Rinka yra iškreipia ma, joje nebėra lygybės“, – dėstė pašnekovas. Pranašumą savo konkurentų at žvilgiu savivaldybės taksi įmonė turės – ji savo veiklai vykdyti ga lės gauti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, jai bus taikomos pelno mokesčio lengvatos. Būdama vie šosios įstaigos dalininkė savival dybė įmonei galės pritraukti ir ES paramos lėšų. Nelygi konkurencija
Taksi verslu užsiimančių įmonių vadovai taip pat mano, kad savi valdybės kišimasis į verslą, kuris niekada nebuvo laikomas viešąja paslauga, yra žalingas, nes nelygio mis jėgomis į rinką įsiliejęs miestas naikina konkurencingumą. „Nuo kada šis verslas laiko mas viešąja paslauga? Suprantu, kad autobusai, troleibusai yra pa slauga, kuria naudojasi labai daug vilniečių, tad ją užtikrinti priva lo savivaldybė. Taksi paslaugo mis Vilniuje nuolat naudojasi gal kokie 10–15 proc. žmonių, kiti gal kokį kartą per pusmetį ar metus važiuoja. Ši paslauga visada bu vo laikoma savotiška prabangos preke“, – tvirtino Taksi paslaugų
Numeris neveikia Sostinės savivaldybės valdininkai žadėjo, kad trumpuoju taksi nume riu 1450 jau nuo pirmosios pavasario dienos bus galima išsikviesti taksi. Ta čiau nei vakar, nei šiandien šis nume ris dar neveikia, o balsas ragelyje skel bia, kad numeris nenaudojamas. Kad trumpasis numeris veiks nuo ko
vo 1 d., sakė žinoję ir taksistų profsą jungos „Taksi solidarumas“ atstovai. „Taip, žadėjo, kad veiks. Neveikia? Tai, matyt, nespėja kažko padaryti. Gal dar reiktų pabandyti vakare. Mes kol kas nebandėme skambinti, nes to litu ko gaila“, – sakė profsąjungos atstovė spaudai Natalija Gavriušova.
teikėjų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Standart taksi“ vado vas Ričardas Kriukovas. Jis mano, kad steigiama savi valdybės taksi įmonė bus nuosto linga, o šiuos nuostolius padengti turės miestelėnai, kuriems pa slauga nereikalinga. „Nežinau nė vienos savivaldy bės įmonės, kuri veiktų pelningai. Net neabejoju, kad paskui vilnie čiams kokiu nors būdu teks deng ti tuos nuostolius. Nereikia mies tui tokios įmonės, jos tik vienam žmogui reikia. Bet jei tai normalu, galime turėti ir savivaldybės kir pyklų, kavinių ir panašiai“, – dės tė pašnekovas. Jis pridūrė nežinantis, kad bent viena iš aplinkinių valstybių tu rėtų savivaldybei ar valstybei pri klausančias taksi firmas. „Nei Didžiojoje Britanijoje, nei Vokietijoje, nei Lenkijoje, juo la biau Estijoje ar Latvijoje nėra nė kalbos apie tokias įmones“, – pri dūrė R.Kriukovas. Jungiasi vangiai
Taksi įmonės veiklos pradžia jau čia pat, bet kol kas vos 4 taksis tai patvirtino ketinantys nuo pir madienio prisijungti prie taksi dispečerinės. Tokią informaciją dienraščiui pateikė pati sostinės savivaldybė. „Iš viso išduota apie 50 tak si leidimų. Šiuo metu 4 taksi vai ruotojai yra patvirtinę, kad nuo pirmadienio jungsis prie tak si dispečerinės, baigiami tvarky ti dokumentai, dar su maždaug 15 susidomėjusių intensyviai dirba ma, jie konsultuojami, kaip grei čiau sutvarkyti visus leidimus, kad taip pat galėtų pradėti dar bą“, – skelbia savivaldybė. Savivaldybės atstovai tikino, kad dispečerinė yra techniškai paruošta darbui, bet dar nevei kia. Veikti pradės tik tuomet, kai bus surinkta apie 30 taksistų. Dispečerinę kuriančios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direkto rius Gintas Bliuvas sako, kad tak sistai dirbti miesto labui nori. „Ateinančią savaitę rengsime susirinkimą su visais norinčiais dirbti. Dabar jie konsultuojami dėl taksi ir kitų reikalingų leidimų išdavimo, kad galėtų prisijung ti ir gauti iškvietimus iš Vilniaus miesto savivaldybės dispečerinės. Kol vyksta parengiamieji darbai ir taksi vairuotojai nepradėjo dirbti, naujas taksi iškvietimo numeris nėra įjungtas“, – sakė G.Bliuvas. Taip pat Vilniaus miesto savi valdybė kviečia dizainerius siū lyti idėjas, kaip galėtų atrodyti Vilniaus miesto gatvėmis važi nėsiantys taksi automobiliai, jų spalvos, ženklinimas.
4
penktADIENIS, kovo 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Gaivins fontaną
Šiandien sostinėje pradeda šurmuliuo ti Kaziuko mugė. Daugybė prekybi ninkų, dar daugiau svečių. Ar žmonių antplūdžio sulau kia ir mugės gatvė se esančios kavinės bei parduotuvės?
Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Tikėtina, kad ateinančią vasarą sostinės gyventojų akis Vokie čių gatvėje džiugins restauruo tas fontanas, kuris pernai atrodė varganai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas klausia gyventojų, kuris iš trijų fontano variantų tiktų vienai pagrindinių sostinės gatvių. Vilniaus miesto savivaldybė ne linkusi daug pasakoti apie fonta no atnaujinimo planus. „Savi valdybė gavo privačios įmonės pasiūlymą savo lėšomis sutvarky ti ir prižiūrėti fontaną, esantį Vo kiečių gatvėje. Artimiausiu metu galėtų būti pasirašyta bendradar biavimo sutartis su šia įmone“, – tepasakė Vilniaus miesto savival dybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pava duotojas Antanas Mikalauskas.
Paklausa: renginiai Gedimino prosp
Kaziuko mugė: prekybininkai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Daugiau klientų
Rinkimai: savivaldybė domisi, kuris fontano projektas įdomiausias
miestelėnams.
Projekto vizualizacija
Jau šiandien sostinėje pradeda šur muliuoti kasmet daugybę amati ninkų, tautodailininkų, liaudies meistrų, tautinio bei kulinarinio paveldo atstovų ir kitų sutraukian ti Kaziuko mugė. Jos organizatoriai pažadėjo, kad šiųmetė mugė taps įsimintiniausia pavasario švente. Tradiciškai per Kaziuko mu gę daugiausia dėmesio skiriama kuriam nors šalies regionui. Šie met – Žemaitijos amatininkams. Jiems atiduota visa Rotušės aikš tė, o Užupio respublikoje net bus pristatyta konstitucija žemaičių
tarme. Kaip vylėsi mugės organi zatoriai, šiemet į ją turėtų sugužėti apie tūkstantį prekybininkų ir kelis kartus daugiau pirkėjų. Taigi mies te svečių netrūks. Ar jų antplūdis turi įtakos mugės gatvėse įsikūru sioms kavinėms ir parduotuvėms? „Kaziuko mugės savaitgalis nie kuo per daug neišsiskiria. Sulau kiame klientų šiek tiek daugiau nei įprastai, bet tai labiau sutapimas – tiesiog atėjus pavasariui praside da sezonas“, – sakė „Amatininkų užeigos“ vadovė Birutė Marozaitė. Gedimino prospekte esančios kavinės „Post scriptum“ vadovas Darius Aleksejus teigė, kad laukia Kaziuko mugės, nes jai vykstant ka vinėje lankytojų netrūksta. „Jų su
Kaziuko laikraštis Kaziuko mugė turi ir savo metraštį, kuris lei-d žiamas Vilniuje nuo 2003 m. Kaziuko laikraštis rem ia trad icin ių amatų puoselėjimą ir išsau gojimą. Jame ne tik dalijamasi amatų paslapti mis, bet ir aprašoma įdomioji Vilniaus bei mūsų krašto istorija, pateik iama praktinė mugės informacija dalyviams, amatininkams, lanky tojams. Kaziuko laikraštis leidžiamas kartą per metus ir gausiai parduodamas Kaziuko mugė je Vilniuje. Jį galima įsigyti per mugę mobilio je laikraščio redakcijoje Pilies gatvės prad žio je ir iš šurmuliuojančioje minioje pasklidusių laikraščio platintojų bei pardavėjų.
Mugėje totoriai švęs Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Nemėžio totorių bendruomenė šiemet nusprendė įsilieti į Kaziu ko mugės linksmybių sūkurį. To toriai gamins koldūnus ir links mins publiką tradiciniais Novrū zo žaidimais. Supažindins su paveldu
Musulmonų bendruomenė pasiry žo supažindinti mugės lankytojus su savo kultūriniu paveldu ir drau ge paminėti Lietuvoje retai šven čiamą Novrūzą – pavasario atėjimo dieną. Vienas šventės organizato rių Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkas Tairas Kuznecovas pa pasakojo, kad Kaziuko mugėje toto riai pasistengs savo tradicijomis su dominti kuo daugiau žmonių.
„Pirmus metus dalyvaujame, ir šiek tiek baisoka. Net nežinau, ar kada Kaziuko mugėje yra daly vavę totoriai. Tačiau visus kvie čiame apsilankyti. Pasistengsime, kad tikrai būtų linksma“, – kalbė jo T.Kuznecovas. Gamins ir linksmins
Nemėžio bendruomenės pirmi ninkas teigė, kad didelis dėmesys mugėje bus skirtas totorių kulinari niam paveldui pristatyti. Retas lie tuvis žino, kad kadaise dar XV a. pr. į Lietuvą atsikraustę totoriai su sa vimi atsigabeno nemažai originalių receptų ir išmokė vietos gyvento jus gaminti plovą, rauginti agurkus, kepti beliašus, virti totorišką sriu bą ir kepti šimtalapį. „Turėsime dvi vietas tarp Onos bažnyčios ir sta čiatikių cerkvės, pabandysime jas
5
penktADIENIS, kovo 2, 2012
6p.
miestas
Visoje Lietuvoje tikrinamas policijos pareigūnų blaivumas.
Įdomiausi renginiai Kovo 2 d. 13–18 val. – Žemaitijos liaudies
meistrų ir kulinarinio paveldo pri statymas Rotušės aikštėje. 17 val. – „Literatūriniai susitikimai“
Vilniaus mokytojų namų Mažojoje salėje. Renginys skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms pa minėti. 19 val. – Kelmės mažojo teatro
spektaklis „Kražių skerdynės“ Ro tušėje.
pekte puiki proga užsidirbti ir šios vietos verslui.
Gedimino Bartuškos nuotr.
vieni laukia, kiti – ne laukiame net dvigubai daugiau nei įprastai“, – sakė kavinės vadovas. Specialus valgiaraštis
Itin laukiantys Kaziuko mugės pa sirodė esą Pilies gatvės „Forto dva ro“ šeimininkai. Nors čia klientų ir taip netrūksta, nes restoranas įsi kūręs labiausiai turistų lankomo je gatvėje. Gal kiek ramesni būna sausis ir vasaris, o štai per „Ka ziuką“ žmonių – kaip vasarą, kai miestą lanko svečiai iš užsienio ar vyksta kokie nors renginiai. „Vasarą turistų srautas labai di delis, restoranas dirba visu pajėgu mu. Per tokias šventes – situacija ta pati. Restorane būna žmonių ant plūdis, jiems net tenka eilėje pa stovėti ir palaukti. Bet ruošiamės juos sutikti“, – teigė „Forto dvaro“ direktorius Kęstutis Markevičius. O ruošiasi išties rimtai. Kad ei lutės sutrumpėtų, jie šiam savait galiui sudarė net specialų valgia raštį. Šaltiena, dešrelės su kopūstais ir šonkauliukai – šiuos patiekalus restorano lankytojams bus stengia masi patiekti kuo greičiau. „Dešre lių neperkame, jos gaminamos res torane. Žodžiu, suksimės, būsime pasiruošę ir lauksime svečių“, – džiugiai kalbėjo restorano vadovas. Didelė bėda – palapinės
Pirkėjų šį šventinį savaitgalį laukia ir batų parduotuvės „Danija“ perso
nalas. Jų atstovė prasitarė, kad visai avalynei šiomis dienomis bus tai komos nuolaidos. „Dar tiksliai ne nuspręsta, kokios nuolaidos bus, bet turėtų siekti 5–7 proc.“, – sakė pa šnekovė. Ji pripažino, kad labai daž nai, kai mieste vyksta didelės šven tės, taigi ir Kaziuko mugė, įtakos lankytojų skaičiui turi tai, ar jų par duotuvė nėra užstatoma Gedimino prospekte besidriekiančių palapinių. Kitas svarbus veiksnys yra oras. „Oras visada turi įtakos. Tačiau svarbiausias dalykas – užstato mus ar ne. Jei prieš mūsų duris pasta tomos prekybininkų palapinės, džiaugsmo nelieka – klientų sulau kiame mažai. O jei liekame atviri ir matomi, viskas būna labai gerai“, – teigė „Danijos“ atstovė. „Mugės labai nelaukiame“
Būtent tokiais žodžiais pokalbį pra dėjo Gedimino prospekte esančio optikos salono „Vision Express“ direktorė. Pasak jos, mugė salonui turi tik neigiamos įtakos. „Visos to kios mugės sugadina mums savait galio prekybą, jos visiškai nelieka“, – sakė optikos salono direktorė. Priežastis – priešais parduotuvę išrikiuotos prekybininkų palapinės. Už jų paslėptas optikos salonas lie ka nepastebimas mugės lankytojų. Dar viena blogybė – kad ir nuola tiniai klientai tomis dienomis ven gia čia užsukti.
Kovo 3 d. 11–12 val. – teatralizuotos karna
valinės eitynės nuo Lukiškių aikš tės iki Rotušės. 12.30 val. – fotografijų parodos „Že
maitijos rūkai“ atidarymas Vilniaus mokytojų namų Mažojoje salėje. 14 val. – žemaičių literatūros po
pietė Mokytojų namų svetainėje. Dalyvauja Žemaitijos ir Lietuvos žemaičių rašytojai. 15 val. – žemaičių tarme parašy
tos Užupio respublikos konstituci jos pristatymas Užupyje. 12–16 val. – Alternatyvioji Kaziuko
mugė Lukiškių aikštėje. Kovo 4 d. 11–16 val. – Žemaitijos liaudies
meistrų ir meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai Rotušės aikštėje. 11–15 val. – vizualinė projekcija
skystųjų kristalų ekrane „Žemaiti jos panorama“ Rotušės aikštėje. 12–15 val. – meno mėgėjų kolek
tyvų pasirodymai prie Nacionali nio dramos teatro.
Mugės vietos Kaz iuko mugė kovo 2–4 d. vyks Ged im ino pros pekte, Pil ies, Didž iojoje, Rūdninkų, Mairon io (Ty mo kvartale), Barboros Radvilaitės gatvėse ir prie šių gatvių esančiose aikštėse bei skver uose, Katedros, Rot ušės ir Luk išk ių aikštėse, taip pat K.Sirv ydo, Arkl ių ir Rūdninkų, Odm in ių skver uose.
„Jie žino, kad visur žmonių spūs tys, nėra kur palikti mašinos. Taigi net norėdami atvažiuoti, jie tokio mis dienomis pas mus neužsuka“, – kalbėjo pašnekovė.
Novrūzą papuošti ir ant stalų patiekti visus gaminius“, – savaitgalio planais dalijosi T.Kuznecovas. Be kulinarinio paveldo, toto riai taip pat pristatys ir knygų apie Nemėžio totorius. Skatina atgimti tradicijas
Lietuvos musulmonų bendrijos pirmininkas Aleksandras Begans kas pasidžiaugė, kad Nemėžio to toriai prisiminė šią 3 tūkst. metų senumo šventę. Pasak pašnekovo, tradiciškai ši diena Lietuvos mu sulmonų nėra minima, tačiau at skiroms bendruomenėms to dary ti nedraudžiama. „Ši diena sugrąžina mus į senus laikus, kai tiurkų gentys dar išpa žino pagonybę. Pagal seną legendą žmonija buvo pasiklydusi ir staiga pasirodęs vilkas išvedė ją į saulė
Bendruomenė: Nemėžio totorių bendruomenė Kaziuko mugėje daly
vaus pirmą kartą.
Jono Paršeliūno nuotr.
tą vietą. Tuomet žmonės džiaugė si, ėmė linksmintis, šokti, dai nuoti, gaminti šventinius valgius. Lietuvoje ši diena, bent kiek pri simenu, nebuvo minima, tačiau, jei kuri bendruomenė nusprendė ją paminėti, nieko bloga nematau. Viskas, kas skatina žmonių bendra
vimą, yra gerai“, – dėstė A.Begans kas. Tai, pasak pašnekovo, kažkas panašaus į lietuviškas Užgavėnes ir visiškai nesusiję su religija. „Sutik dami Novrūzą žmonės rengiasi na cionaliniais drabužiais, prie laužų organizuoja šokius, dainuoja, run giasi“, – teigė A.Beganskas.
2 Lt/min.
6
PenktADIENIS, kovo 2, 2012
nuomonės
Vilniaus teismo nuteistas airis prašo išteisinimo
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
D Kokia baisi bomba? Valentinas Beržiūnas
N
iekas neabejoja, kad Iranas galės pasiga mint i branduol inę bombą. Jei bomb os Teheranas dabar ir nek ur ia, ka da nors turės gal imybę tai pada ryt i. Žinoma, naujos valst ybės, kuriančios branduolinį ginklą atsirad imas pasaulyje nėra gera naujiena. Nors kartais sakoma, kad būtent branduol in is ginklas gal i garantuot i pat ik imą abipusį atgrasymą, o tai menkina konflik to tik imybę. Bet ar čia slypi Irano problema, o gal ne?
Be Libane veikiančios „Hezbollah“, Teheranas yra ir vienas svarbiau sių „Hamas“ finansų šaltinių. Antai, Pakistanas savo branduo linį ginklą išbandė 1998 m. ge gužę, praėjus kel ioms dienoms po to, kai atominę bombą išbandė kaimynė Indija. Žinoma, pasauly je kilo pasipiktinimas, bet ne iste rija. O juk šios šalys – senos var žovės reg ione, ne sykį sprendu sios tarpusavio reikalus ginklais. Gal iausiai Pak istanas – sudėtin ga šioje šalyje būtų kalbėt i net apie menką stabilumą. Ne sykį žin iasklaidoje pas irodė prane šimų, kad branduol in is užtaisas čia gali lengvai patekti į nedoras rankas. Ar tai tarptaut inei bendruomenei rūpi? 2006 m. Šiaurės Korėja pirmąsyk slaptai išbandė branduol inį už taisą, 2009 m. – antrąsyk. Tarp taut inė bendr uomenė reagavo griežtai, bet irg i tik oficial iai pa smerkdama. Taig i, branduol inį ginklą pasau lyje dabar turi ne tik Vakarų vals tybės, Kin ija, Rusija bei Izrael is, tačiau ir sunk iau prognozuojami veikėjai. Bet tok ios ister ijos kaip dėl Irano prog ramos nėra. Ar branduol inį ginklą turės Ira nas? Gal i būti. Ar tai gerai – retori nis klausimas. Kas nesvajoja apie pasaulį be ginklų? Bet ar tikrai būtent šis faktas kelia Izrael io ir Vakarų susierzinimą?
Izraeliui reg ione Iranas, žinoma, rakštis. Jei dar Iranas turės bom bą – nieko gero. Nors atom inės bombos Irane galbūt labiau bijo ne Izrael is, o Arabų šalys. Šiit iš ko Irano niekas reg ione perne lyg nemėgsta. Visg i branduol inėm is bomb o mis niekas nesimėto. Prognozuo ti branduolinį karą net Vidurinių Rytų reg ione – apokal ipt iška. Iz raelis tai suvok ia puik iai ir vargu ar iš tiesų labai bijo Irano bran duolinės prog ramos. Kur šuo pakastas? Mat yt, Pales tinoje. Praėjusiais metais palesti niečiai ėmėsi pasaulinės neprik lausomybės kamp an ijos. Ypač aktyviai jie ėmė veikti Jungtinė se Tautose, reikalaudami neprik lausomos Palest inos valst ybės pripaž in imo ter itor ijoje, kur ioje ji egz istavo iki 1967 m. Art imuo siuose Ryt uose kilusio vad ina mojo Šešių dienų karo. Be to, palestiniečiai ėmė kalbėtis tarpusavyje. „Fat ah“ ir „Ham as“ praėjus iais met ais sut arė pas iraš yt i taikos susitar imą. Organ izacijos pyko si nuo to laiko, kai „Hamas“ laimė jo parlamento rink imus 2006 m. sausį. „Fatah“ ilgai bandė derėt is su Iz rael iu, o „Hamas“ užėmė katego rišką poz iciją žydų valstybės at žvilgiu ir laikosi jos iki šiol. Tačiau tai kita tema. Pabaigoje – kuo čia dėtas Iranas? Tuo, kad, be Libane veik iančios „Hezbollah“, Teheranas yra ir vie nas svarbiausių „Hamas“ finansų šaltinių. Nebus Irano – sunku bus „Hamas“. Šią prielaidą įrodo gana trad ici nis spaud imo, nuk reipto prieš Iraną, priemonių paketas. Neįtiki ma, kad Izraelis būtų laukęs tiek laiko ir nesuduotų kar in io smū gio Iranui. Ekonom inės sankcijos. Štai čia yra kiekvienos šalies, net tik Ira no, Achilo kulnas. Iranas – stipr i valst ybė, tačiau sankcijos kiek vienais metais griežtėja. Šį kartą jos buvo nukreiptos į šalies ener getikos sektorių – vieną jautriau sių šalies sričių. Tiesa, efekt yvesnės, o gal ir ga lutinai gniuždančios jos būtų, jei prisijungtų Maskva bei Pek inas. Tačiau tiek Rusija prieš rinkimus, o ir Kinija, vis dažniau demonst ruojanti savo galią pasaulyje, kol kas aišk iai deklar uoja Irano ne spaus ianč ios. Nep am iršk im e, kad kinams Iranas – svarbus iš teklių tiekėjas. Vis dėlto diplomat ija – gal ingas ginklas. Gal kinai ims ir nusileis?
ėl rengimosi iš Lietu vos tiekti ginklus sukarin tai grupuotei „Tikroji Ai rijos respublikonų armija“ nuteistas Airijos pilietis Michaelas Campbellas vakar stojo prieš Lietu vos apeliacinį teismą su prašymu jį išteisinti. M.Campbellas sako, kad nusikalsti jį išprovokavo britų slap toji tarnyba MI-5. „Nuteistasis nu rodo, kad jam inkriminuotas veikas padarė ne savo noru, o išprovokuo tas Jungtinės Karalystės saugumo tarnybos agentų“, – pristatydamas apeliacinį skundą sakė teisėjų kole gijos pirmininkas. Nagrinėjant bylą pirmosios instan cijos teisme 12 metų laisvės atėmi mo bausme nuteistas M.Campbellas teigė, kad užsiimti ginklų kontraban da jį įkalbėjo britų saugumo agentu Robertu Jardine’u teisme įvardytas liudytojas. Apeliacinis teismas vakar teiravo si nuteistojo apie jų ryšius, o šis tvir tino, kad susipažino per cigarečių kontrabandą. „Mes susipažinome per cigarečių verslą“, – sakė M.Camp bellas. Teisėjui perklausus, ar tas verslas buvo teisėtas, airis atsakė: „Kontrabanda.“ M.Campbello advokatė Ingrida Botyrienė teismo paprašė iš Jung
tinės Karalystės išsireikalauti pa pildomų duomenų apie R.Jardine’o veiklą. „Bylos medžiagoje nėra jokio šio asmens įgaliojimų ribas nusakan čio dokumento“, – sakė ji.
Sprendimą dėl gyny bos prašymų apeliaci nis teismas paskelbs po dviejų savaičių. Prokuroras Gedgaudas Norkū nas teigė, kad pakanka byloje esančio Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos patvirtinimo, jog R.Jar dine’o veikla buvo teisėta. Sprendimą dėl gynybos prašymų apeliacinis teis mas paskelbs po dviejų savaičių. Prokuroras už paramą teroristų grupei, ginklų laikymą ir rengimą si vykdyti ginklų kontrabandą prašo griežtesnės bausmės. „Prokuroro nuomone, M.Camp bellui skirtos per švelnios baus mės“, – pristatydamas kaltinamojo argumentus sakė teisėjas. Prokuro ras prašo nuteistajam skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atlie kant pataisos namuose. Apeliaci niame skunde M.Campbellas teigia,
kad Vilniaus apygardos teismas tin kamai neįvertino, jog jis buvęs išp rovokuotas, be to, nekritiškai ver tino slaptųjų tarnybų pareigūnų liudijimus. „Nusikaltimai, dėl kurių Vilniaus apygardos teismas pripaži no mane kaltu ir nuteisė, yra pačios JK saugumo tarnybos Mi5 „sukur ti“ ir šios tarnybos kartu su LR VSD realizuoti“, – rašoma apeliacinia me skunde. M.Campbellas Vilniuje suim tas 2008-ųjų sausį, kai įsigijo gink luotę iš ginklų prekeiviu apsimetan čio slaptojo agento. Prokuroras M.Campbellą prašė įka linti 16 metų. Tačiau teismas bausmę sušvelnino, motyvuodamas tuo, kad airio veiksmai buvo kontroliuojami saugumo pareigūnų, reali žala ne padaryta. Rugpjūčio mėnesio teismo posėdyje prokuroras citavo įslaptintus liudytojus, kurie sakė, jog M.Camp bellas domėjosi, kiek reikėtų sprog menų vyriausybiniam automobiliui susprogdinti, ir aiškino, kad ginklus ketina panaudoti prieš žmones. „Tikroji Airijos respublikonų armi ja“ priešinasi britų valdymui Šiaurės Airijoje ir nepritaria pasiektiems tai kos susitarimams. Europos Taryba šią grupuotę laiko teroristų organizacija. BNS, VD inf.
Policininkai tikrinami visoje Lietuvoje
P
o savaitgalį neblaivių policijos pareigūnų sukeltų avarijų ak tyvinama policijos darbuoto jus kontroliuojančios grupės veikla, policininkai netikėtai bus tik rinami visoje Lietuvoje net ir ne tar nybos metu. Pol ic ijos gen eral in io kom isa ro sprendimu šios grupės pareigū nai nebestebės eismo keliuose ir vi są dėmesį skirs policijos darbuotojų kontrolei. Tai ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. „Kontrolės grupės pareigūnų išvy kos bus dar labiau suaktyvintos, o po kiekvienos patikros jų rezultatai bus skelbiami visuomenei. Bus tikrina mas policijos darbuotojų, vairuojan čių asmenines transporto priemones ne tarnybos metu, blaivumas, vyk domi dirbančių pareigūnų netikė ti patikrinimai“, – rašoma Policijos departamento pranešime. Į pareigūnų kontrolę aktyviau įsi jungs ir policijos įstaigų bei policijos komisariatų vadovai. Jiems paves ta asmeniškai organizuoti ir patiems dalyvauti savo įstaigos ar komisaria to darbuotojų netikėtuose patikrini muose.
Policijos darbuotojus kontroliuo janti grupė įkurta pernai balandžio 4 d. Jos paskirtis – padėti policijos generaliniam komisarui sustiprin ti policijos įstaigų darbuotojų elge sio vairuojant tarnybines ir asmeni nes transporto priemones kontrolę ir darbo drausmę.
Bus tikrinamas poli cijos darbuotojų, vai ruojančių asmenines transporto priemones ne tarnybos metu, blaivumas. Nuo darbo pradžios šios grupės pareigūnai patikrinti sustabdė 157 asmenines pareigūnų vairuojamas transporto priemones, 33 policijos ekipažus, sulaikė vieną neblaivų pa reigūną, nustatė tris kitus pareigūnų padarytus Kelių eismo taisyklių pa žeidimus. Praėjusį penktadienį Varėnoje buvo sulaikytas automobilis, kurį vairavo
neblaivus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialistas. Šeštadienio pavakare Alytuje sulaikytas vairavęs neblaivus Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato Patru lių rinktinės 3-iojo būrio patrulis. Jis dar ir apgadino hidrantą. Naktį į sekmadienį Molėtų rajone susidūrė du automobiliai. Vieno jų vairuotojas, Vilniaus apskrities vy riausiojo policijos komisariato Ke lių policijos valdybos Kelių patru lių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis, atsisakė tikrintis blaivumą. Sekmadienį pa vakare Vilniaus miesto 1-ojo poli cijos komisariato Prevencijos sky riaus tyrėjas automobiliu Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, partrenkė ir su žalojo nereguliuojamąja pėsčiųjų perėja einančią nepilnametę. Jis at sisakė tikrintis blaivumą. Visais at vejais pareigūnai įtariamus pažeidi mus padarė ne tarnybos metu. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis yra sakęs, kad savaitgalį įkliu vę prie vairo neblaivūs pareigūnai bus atleisti be socialinių garantijų. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, kovo 2, 2012
lietuva
13p.
„Kino pavasaryje“ – neholivudiniai Amerikos filmai.
Potvynio prognozės Šiemet potvynio pradžia prog nozuojama kovo 10–15 d. Rem dam as is Hidr om et eor ol og i jos tarnybos prognozėmis, tai pranešė Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamen tas (PAGD).
Anot ugniagesių gelbėtojų, sprendžiant iš esamų vandens atsargų sniege, potvynis turė tų būti mažesnis už vidutinį, bet kadangi ledas storas, vandens ly gį gali padidinti ledų sangrūdos, ypač Nemuno žemupyje ir Nery je žemiau Jonavos. Pajūrio upė se vandens lygis artimiausiomis dienomis pakils, bet vėliau pro gnozuojamas atšalimas. Laukia ma, kad vandens atsargų sniege dar padidės, be to, potvynio dy džiui įtakos turės ir orai. „Potvy nio dydžio prognozė bus kore guojama pagal naujus stebėjimų duomenis ir meteorologines są lygas“, – teigiama pranešime. Kilus potvyniui, PAGD į Ne muno žemupį siųs departa mento Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Mobiliąją pa jėgų koordinavimo grupę, ku ri valdys civilinės saugos sis temos pajėgas ir koordinuos jų veiksmus potvynio zonoje. Be to, siekdami iš anksto progno zuoti ir įvertinti galimo potvy nio grėsmę, pareigūnai rengia potvynio zonos Nemuno žemu pyje kompiuterinius ir topogra finius žemėlapius. Potvynio zonoje esančio se Klaipėdos ir Tauragės prieš gaisrinėse gelbėjimo tarnybose sudarytos mobilios ugniagesių gelbėtojų grupės, kurios budi visą parą ir gali išvykti padėti į nelaimę patekusiems gyven tojams. Į pagalbą Šilutės rajone potvynio apsemtų sodybų gy ventojams bus siunčiama ra tinė amfibija BAZAS. Šilutės ir Pagėgių gelbėtojai į nelaimės vietą vyks specialiai parengtais gelbėjimo automobiliais, mo toriniais laivais, gelbėjimo ka teriais bei gaisriniais gelbėjimo automobiliais. Taip pat ugnia gesiai gelbėtojai yra pasirengę padėti Kauno, Panevėžio, Prie nų ir kitų savivaldybių gyven tojams, per kurių teritorijas te ka didžiosios šalies upės ir yra pavojus, kad kils potvynis. PAGD su Kaliningrado srities Vyriausiąja civilinės gynybos ir ekstremalių situacijų valdy ba derina bendrus veiksmus dėl pasirengimo ir veiksmų per pa vasarinio potvynį Nemuno upės baseine. Numatyta keitimosi informacija ir pagalbos teikimo tvarka abiejose valstybėse. Pavasario potvyniui ruošiasi ir Lietuvos kariai. Pagal Lietu vos kariuomenės ir PAGD su sitarimą gavę departamento prašymą, į potvynio apsem tą regioną išvyks 30 nuolatinės parengties Juozo Vitkaus inži nerijos bataliono karių. Be to, Lietuvos kariuomenė gelbėji mo darbams potvynio zonoje skyrė dvi vikšrines amfibijas, o potvynio semiamas teritorijas žvalgys sraigtasparnis MI-8. BNS, VD inf.
Antikorupcijos ko misijos išvados nepalankios Fi nansinių nusikalti mų tyrimų tarny bos (FNTT) vado vus atleidusiam vi daus reikalų minist rui Raimundui Pa laičiui. Mintis: Seimo Antikorupcijos komisija pasiūlė sugrąžinti V.Gailių (dešinėje) ir V.Giržadą į pareigas.
Simono Švitros nuotr.
Komisija gimdė nakčia Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nervinga atmosfera
Vakar, jau baigiantis darbo dienai, Antikorupcijos komisija rinkosi į savo posėdį esant labai nervingai atmosferai. Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis vis skaičiavo, ar nebus sugriautas kvorumas, nes keli jos nariai pareiškė neketinantys da lyvauti „priimant politizuotas iš vadas“. Be to, kai kurie komisijos nariai, neslepiantys, kad pasisako prieš ministrą R.Palaitį ir jo veiksmus FNTT vadovų atžvilgiu, nuolat skleidė sąmokslo teorijas apie ta riamą spaudimą, kurį patiria komi sijos nariai, besiruošiantys patvir tinti išvadas. Konservatorius Naglis Puteikis netgi rekomendavo L.Kernagiui „saugotis automobilių“, nes esą visagalis teisėsaugos klanas gali siekti susidoroti su juo. Pareiškė nepasitikėjimą ministru
Kvorumas vis dėlto susirinko ir po sėdis prasidėjo, Antikorupcijos ko misija pradėjo tvirtinti savo atlikto
tyrimo dėl FNTT vadovų atleidimo iš pareigų išvadas. Posėdis užsitęsė kelias valan das, iki vėlyvo vakaro. Visą tą lai ką rezultatų laukiančius žurnalis tus nuolat pasiekdavo neofic ialios žinios apie tai, kokios buvo preli minarios ir kokios gali būti galuti nės išvados.
Išvadų projekte nu rodoma, kad VSD esą galėjo neteisėtai sekti FNTT vadovus. Pasak N.Puteikio, Antikorup cijos komisijos nariai vieno balso persvara pasisakė už tai, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vidaus reikalų ministru R.Palaičiu. Jis ap kaltintas neteisėtai ir nepagrįstai priėmęs sprendimus dėl FNTT va dovo Vitalijaus Gailiaus bei jo pa vaduotojo Vytauto Giržado atleidi mo iš pareigų. Premjeras Andrius Kubilius pa ragintas atsižvelgti į tokią Seimo komisijos nuomonę ir, pasinaudo jęs Konstitucijos suteiktomis tei
sėmis, siūlyti Prezidentei Daliai Grybauskaitei atstatydinti minist rą R.Palaitį. Gandonešis – D.Raulušaitis?
Komisija taip pat pasiūlė sugrąžinti V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas. Beje, viename iš komisijos išva dų projektų taip pat tvirtinama, kad pati Prezidentė neva „pažeidė valdžių atskyrimo ir demokratijos principus“, nes skambino FNTT vadovui V.Gailiui ir ragino jį atleisti savo pavaduotoją V.Giržadą. Tačiau iki vėlyvo vakaro nebuvo žinoma, ar tokia nuostata išvadose buvo patvirtinta. Dar viename išvadų projekte tei giama, kad pernai lapkritį infor maciją apie teisėsaugos planuotus slaptus veiksmus prieš „Snoro“ banką žiniasklaidai galėjo nute kinti generalinio prokuroro pava duotojas Darius Raulušaitis. Bet ir dėl šios išvadų dalies patvirtini mo nebuvo patikimų žinių iki vė lyvo vakaro.
Išvadų projekte nurodoma, kad Valstybės saugumo departamen tas (VSD) esą galėjo neteisėtai sek ti FNTT vadovus. Projekte tvir tinama, kad VSD „operatyvinius veiksmus atliko be deramo teisi nio pagrindo“. Prezidentei bei Sei mo Nacionalinio saugumo ir gyny bos komitetui esą derėtų atsižvelgti į tokias pastabas ir „esmingai tobu linti VSD darbą“. Parėmė pareigūnų atleidimą
Premjeras A.Kubilius Antikorupci jos komisijos išvadas vadina labai svarbiu FNTT istorijos momentu. Esą po jų gali būti priimti „atitin kami sprendimai“. O R.Palaitį į ministro postą de legavusi Liberalų ir centro sąjunga pabrėžia nekeisianti savo pozicijos ir palaikysianti savo ministrą, ne priklausomai nuo komisijos išvadų. Pats R.Palaitis vakar pareiškė, kad į ministrus jį paskyrė Prezidentė, kuri dabar pritarė sprendimui dėl FNTT vadovų atleidimo iš pareigų.
Naujausias žinias apie tai, kokias išvadas patvirtino Seimo Antikorupcijos komisija ir kaip jos komentuojamos politikų, skaitykite diena.lt
Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams
Pažengusio šilumos vartotojo kursai. Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!
Artimiausių paskaitų temos: • Renovacija. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. • Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius. • Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. • Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.
Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt.
Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85
8
penktadienis, kovo 2, 2012
lietuva
Partijos kratosi viešojo pirkimo Partijos neskuba vykdyti jau porą mėne sių galiojančio įpareigojimo vykdyti vie šąjį pirkimą, nes tikisi, kad netrukus tvar ka bus pakoreguota ir skelbti savo pir kimo konkursų joms išvis niekada nepri reiks. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pakeitė tvarką
Kartu su padidintu valstybės finan savimu buvo pakeistos ir viešojo pir kimo taisyklės partijoms. Nustatyta, kad nuo šių metų didesnius pinigus iš iždo gaunančios partijos privalo laikytis tokios pat pirkimo tvarkos, kokia taikoma visoms biudžetinėms įstaigoms, – skelbti konkursą bet kokio didesnio įsigijimo atveju. Tačiau partijos neskuba regist ruotis viešojo pirkimo sistemoje, neskelbia viešojo pirkimo konkur sų ir apskritai yra pristabdžiusios bet kokius didesnius įsigijimus. Laukiama, kol politikai galutinai apsispręs, ar iš tikrųjų naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos galios ir ateityje. Nes Seimas ne trukus prasidėsiančioje pavasario sesijoje pasiryžęs pakoreguoti įsta tymą ir išbraukti partijas iš viešojo pirkimo organizatorių. Turi užsiregistruoti
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) in formavo dienraštį, kad „Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje siste moje kol kas nėra nė vienos politinės partijos, užsiregistravusios kaip per kančioji organizacija“. „Jos pirmiau sia turi tai padaryti, norėdamos vyk dyti bet kokį viešąjį pirkimą. Be to,
partijos, siekiančios skelbti viešo jo pirkimo konkursus, minėtoje sis temoje per tris dienas turi paskelb ti pasitvirtintas paprastesnio viešojo pirkimo taisykles“, – paaiškino VPT atstovė Aušra Pocienė. Anot jos, pagal šiuo metu galio jančią tvarką, jeigu didžiąją dalį par tijų lėšų sudaro dotacijos iš valsty bės biudžeto, jos privalo registruotis Centrinėje viešųjų pirkimų infor macinėje sistemoje. „Jei partijoms jau yra skirtas finansavimas ir dau giau nei 50 proc. konkrečiai partijai skirtų pinigų yra iš valstybės ar savi valdybių biudžeto, jos turėtų regist ruotis kaip perkančiosios organiza cijos“, – teigė VPT atstovė. Tačiau leidžiama suprasti, kad kol partijų ižduose valstybės skir tos lėšos nesiekia pusės, tuomet galima neskubėti viešąjį pirkimą vykdyti pagal biudžetinių organi zacijų taisykles. Dotacijų dar negavo
Partijos tikina kol kas gyvenančios iš pernai surinktų aukų iš juridinių bei fizinių asmenų. Pernai šios lė šos sudarė didžiąją dalį visų parti jų biudžeto. Dotacijos iš biudžeto neabejo tinai sudarys didesnę dalį parti jų pajamų šiais metais, nes aukos iš fizinių ir juridinių asmenų joms jau uždraustos. Tačiau iki šiol šių
Delsia: nors partijos privalo laikytis tokios pat pirkimo tvarkos, kokia taikoma visoms biudžetinėms įstai
goms, – skelbti konkursą bet kokio didesnio įsigijimo atveju, kol kas apie jokius konkursus negirdėti.
metės valstybės lėšos partijoms dar nepaskirstytos. Vyriausiosios rinki mų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad tai bus daroma tik kovo pabaigoje ar balandį.
Algis Čaplikas:
Viešajam pirkimui taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampani jos terminais.
Liberalų ir centro sąjungos pir mininkas Algis Čaplikas sakė su prantąs, kad viešojo pirkimo tai sykles partijos turi taikyti tik tuomet, kai gaus šių metų biudže to dotacijos dalį. Tačiau iki to lai
Gedimino Bartuškos nuotr.
ko tikimasi, kad įstatymas bus pa keistas ir partijoms jau nebereikės vykdyti viešojo pirkimo konkursų. „Šiuo metu esame pristabdę dau gumą savo įsigijimų, tiesiog ne vykdome jų“, – aiškino A.Čapli kas. Socialdemokratų, Darbo bei kitų partijų atstovai irgi tikino ne vykdantys jokių didesnių įsigijimų, nes nenori skelbti labai sudėtingų ir ilgalaikių viešojo pirkimo konkursų ir laukia, kol Seimas apsispręs dėl įstatymo pataisų. Sugebėtų prižiūrėti
VPT atstovė A.Pocienė tikino, kad ši tarnyba privalėtų prižiūrėti par tijas, jeigu jos imtųsi vykdyti viešą jį pirkimą, skelbtų konkursus. „Ar tarnyba sugebėtų sužiūrėti visus partijų konkursus? Visų tikrai ne. To nėra ir kitų perkančiųjų organi zacijų atžvilgiu. Ir ne tik dėl to, kad nėra fizinių galimybių. Baikime vi
sus a priori laikyti vagimis! Tarny boje yra rizikos vertinimo skyrius, kuris atrenka įtarimų keliančius pirkimus ir perduoda juos tikrinti tarnybos kontrolei“, – aiškino ji. Kita vertus, VPT greičiausiai iš vis neteks imtis partijų įsigijimų prižiūrėtojo vaidmens. Seime vy rauja nuostata pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, išbraukiant iš jo politines partijas. Aiškindamas, kodėl toks projektas išvis atsirado, A.Čaplikas sakė: „Pir miausia, viešajam pirkimui taikomi terminai yra nesuderinami su politi nės kampanijos terminais. Antra, at sižvelgiant į procedūras bei įstatyme numatytus terminus, yra galimas ir tiekėjų piktnaudžiavimas, o tai kelia grėsmę politinei kampanijai.“ Todėl politikas tikisi, kad vos kovo 10-ąją prasidės Seimo eilinė sesija, bus netrukus pakoreguotas Viešųjų pirkimų įstatymas.
E.Karalius nerimsta Dėl neteisėto praturtėjimo teisia mas Edgaras Karalius prašo Kons titucinio Teismo (KT) išaiškini mo.
Kontrabandos karaliumi tituluoja mo Viliaus Karaliaus sūnus Edga ras Karalius prašo teismo kreiptis į KT, kad šis išaiškintų, ar Baudžia mojo kodekso (BK) straipsnis, nu matantis atsakomybę už netei sėtą praturtėjimą, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai. Ar kreipsis į KT, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas paskelbs kovo 28 d. Šis teismas nagrinėja E.Kara liaus bylą, kurioje advokato pa dėjėju Vilniuje dirbantis 28 metų E.Karalius teismui turės paaiškin ti, kaip įgijo daugiau nei 7 mln. li tų vertės turto. E.Karalius prašo ištirti, ar BK straipsn is „Neteis ėtas prat ur tėjimas“ neprieštarauja Konsti tucijai, kuri sako, kad nuosavy bė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė ga li būti paimama tik įstatymo nu statyta tvarka visuomenės porei kiams ir už ją turi būti teisingai atlyginama.
V.Karalius anksčiau buvo teistas ir kalėjo dėl kontrabandos. Prieš me tus jis vėl įkliuvo dėl šių nusikaltimų. Sūnaus byla dėl neteisėto praturtėji mo buvo išskirta iš tėvo bylos. E.Karalius teigia, kad jis tur tą įsigijo daug anksčiau, nei bu vo padarytos baudžiamojoje bylo je nurodytos tėvui inkriminuotos nusikalstamos veikos. Turtas bu vo įsigytas 2006–2007 m., o tėvui inkriminuojamos 2009 m. padary tos veikos.
Ar kreipsis į KT, Vil niaus miesto 1-asis apylinkės teismas paskelbs kovo 28 d. Vasario pradžioje Vilniaus mies to 1-asis apylinkės teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės į praban gų namą Svajonių gatvėje apribo jimą, kol teismas išnagrinės E.Ka raliaus bylą dėl įtariamo neteisėto praturtėjimo. Pagal priimtą nu tartį namu ir sklypu savininkas gali naudotis – gali jame gyventi, tačiau negali jo parduoti, keisti ir atlikti kitų sandorių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino, kad įta riamasis turi 6,4 mln. litų kainuo jantį namą ir 20 arų žemės skly pą Svajonių gatvėje, Valakupiuose, Vilniuje. Vyras už 700 tūkst. litų taip pat buvo įsigijęs sostinės cent re esančias negyvenamas patal pas. Nustatyta, kad E.Karalius tu rėjo ir automobilį „Mercedes-Benz C220“, kurį pirko už 50 tūkst. litų. Prokuroras Gintaras Jasaitis yra sakęs, kad E.Karaliui įtarimai pa reikšti, nes jis, neturėdamas lėšų, įsigijo brangaus turto. Atliekant ty rimą apskaičiuota, kad advokato pa dėjėju dirbantis įtariamasis pats ne turėjo ir neturi pakankamai pajamų įsigyti daugiau nei 7,15 mln. litų ver tės turto, nes tuo laikotarpiu jo pa jamos tesiekė apie 2 tūkst. litų per mėnesį. O E.Karalius aiškino, kad turėjo ir kitų pajamų – centre nuo mojo administracines patalpas. BK nustato, kad asmuo, turė jęs nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, kuris nega lėjo būti įgytas už teisėtas pajamas, baudžiamas bauda arba areštu, ar ba laisvės atėmimu iki ketverių metų. E.Karalius advokato padė jėju dirba nuo 2006-ųjų. BNS inf.
9
PenktADIENIS, kovo 2, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,38 %
562,8 mln. litų
ES lėšų mokėjimas Lietuvai gali būti atnaujintas per du mėnesius.
Lietuvai nutarus dviem mėnesiams pratęsti terminą, per kurį turi būti pateik tas galutinis „Lietu vos dujų“ nuosa vybės atskyrimo tvarkaraštis, Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ pranešė, kad kreipėsi į tarptau tinį arbitražą, nes siekia apginti savo investicijas Lietuvoje.
+1,20 %
–0,24 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Daugėjo turto areštų
€
Per vasarį įregistruoti 938 įmonių tur to areštai, arba 70-ia atvejų daugiau nei sausį. Praėjusį mėnesį įregistruotų tur to areštų skaičius labiausiai augo preky bos, statybos ir nekilnojamojo turto srity se. Išaugus turto areštų skaičiui, padidė jo ir areštuoto turto suma, kuri vasarį sie kė 365 mln. litų, arba 90 mln. litų dau giau nei sausį, kaip pranešė kreditų biuras „Creditinfo“.
Baltarusijos rublis 10000 3,1977 DB svaras sterlingų 1 4,1276 JAV doleris 1 2,5934 Kanados doleris 1 2,6225 Latvijos latas 1 4,9430 Lenkijos zlotas 10 8,3755 Norvegijos krona 10 4,6460 Rusijos rublis 100 8,8369 Šveicarijos frankas 1 2,8646
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,6072 % +1,0404 % +1,1112 % +1,5646 % –0,0202 % +0,1028 % +0,6390 % +0,0849 % –
Trečiasis ES energetikos paketas, pa gal kurį Lietuva ketina atskirti „Lietu vos dujų“ perdavimo, paskirstymo ir tiek imo veiklas, tur i būti baigtas įgy vendint i iki 2014 m. pabaigos. „Gazprom“ pernai rugpjūtį jau buvo pateikęs skundą Stokholmo arbitra žo teismui. Rusijos dujų monopol i ninkas siek ia, kad teismas Energet i kos min ister ijos veiksmus, inicijuo
Dujos
„Statoil“
4,81
4,65
2,34
„Kvistija“
4,78
4,61
2,34
„Vakoil“
4,81
4,64
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,66 dol. už 1 brl. 113,74 dol. už 1 brl.
j.zvirblyte@diena.lt
Vakar įsigaliojo praėjusių metų pabaigoje priimtos Autorių tei sių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, numatančios teisin gesnį atlyginimą ir daugiau ga rantijų šalies atlikėjams.
Nesulaukė: premjeras A.Kubilius pirmadienį duotą savo pažadą „Gazprom Export“ generaliniam direkto
jausi pokalbiai buvo išties labai konstr uktyvūs ir, tik imės, pa sieksime gerų rezultatų“, – sakė A.Kubilius. Premjero teigimu, siekdama įgy vendinti ES trečiąją direktyvą, at sižvelgdam ir į akcininkų interesus, Lietuva yra pasirengusi kalbėtis ir su „Gazprom“, ir su Vokietijos bendrove „E.ON Ruhrgas“.
Komisijos ir „Gazprom“ atstovų susitikime. O „Gazprom“ ketvirtadienį pra nešė, kad kreipėsi į UNCITRAL ar bitražą, nuo 1966 m. veikiantį prie Jungtinių Tautų Organizacijos. „Gazprom“ teigimu, taip siekiama apginti Rusijos koncerno investici jas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdo mos gamtinių dujų sektoriaus per tvarkos.
Netenkino susitarimas?
Vyr iausybė pas itar im e treč ia dienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo „Lietuvos dujų“ galutinio nuosavybės atskyrimo tvarkaraš čio pateikimo terminas būtų pra tęstas dviem mėnesiams iki ge gužės 31 d. Dėl termino pratęsimo buvo sutarta pirmadienį Vilniuje vykusiame Vyriausybės, Europos
„Gazprom“ sprendi mas kreiptis į tarp tautinį arbitražą gali būti nulemtas nesu derinamumo ir ne susikalbėjimo dujų milžino viduje.
Derybas lydi teismai Vok iet ijos koncerno „E.ON Ruhrgas“ ir Rusijos „Gazprom“ valdomos „Lie tuvos dujos“ pagal naują Gamt in ių dujų įstat ymą iki kovo 31 d. Kainų kom isijai tur i pateikt i dujų perdav i mo sistemos atskyr imo planą, pagal kurį dujų perdav imo verslas po ke ler ių metų turės atitekt i naujam sa vininkui.
Dyzelinas
Jolita Žvirblytė
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Gazprom“ akibrokštas Lietuvai Briuselyje viešintis premjeras Andrius Kubilius sakė nedramati zuojantis „Gazprom“ pareiškimų apie kreipimąsi į tarptautinį arbit ražą dėl „Lietuvos dujų“ pertvar kos ir teigė tikįs, kad pastaruo ju metu vykstantys konstruktyvūs pokalbiai su Rusijos dujų koncerno atstovais duos gerų rezultatų. „Tikrai nereikia skubėti drama tizuoti pareiškimų apie tarptau tinį arbitražą, galbūt tai ir dery biniai dalykai. Bet noriu pabrėžti, kad pastarųjų savaičių pokalbiai su „Gazprom“ atstovais nuteikia labai optimistiškai. Esame nusi teikę produktyviam, konstrukty viam dialogui, kuriame bus su tarta dėl to, kaip įgyvendinti ES trečiąjį paketą iki 2014 m. Nau
A 95
Laikmenos brangs ne iškart
riui A.Medvedevui (dešinėje) ištesėjo trečiadienį, bet jau buvo per vėlu.
Premjeras nedramatizuoja
Vakar Tinklas
jant bylinėjimąsi su „Lietuvos dujas“ jomis jos vadov ybe, pripaž intų pa žeidž ianč iais „Liet uvos dujų“ akci ninkų sutartį ir būtų kompensuot i dėl to patirti nuostoliai. Šis „Gazprom“ ir Lietuvos Vyriausybės ginčas turėtų būti nagrinėjamas ge gužės pabaigoje – pagal patvirtintą proceso tvarkaraštį pagrindinis po sėdis numatytas gegužės 29 ir 30 d. O Viln iaus apygardos teismas, ku ris nagr inėja Energet ikos min ister i jos inicijuotą bylą dėl „Liet uvos du jų“ veiklos tyrimo, ją iš esmės turėtų pradėti nagrinėti kovo 13 d. Liet uvos Vyr iausybė Rus ijos kon cerną dėl gal imo piktnaudž iav imo nustatant dujų kainą yra apskundu si Europos Komisijai.
Kad kreipėsi į arbitražą, „Gazprom“ atstovai pranešė ketvirta dienį bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl bendrovės veiklos atskyrimo, kaip teigiama Rusijos koncerno pranešime. Pasak „Gazprom“, toks sprendimas priimtas dėl to, kad vasario 27 d. Vilniuje vy kusiame darbiniame susitikime su Lietuvos Vyriausybės ir Europos Komisijos atstovais pasiekti susi tarimai nebuvo įgyvendinti. Vyriausybėje pirmadienį vyku siame susitikime Lietuvoje pla nuojamą reformą aptarė premjeras A.Kubilius, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas ir Euro pos Komisijos generalinio energe
tikos direktorato vadovas Philipas Lowe. Pasiūlymo neįvertino
Energetikos ministras A.Sekmokas teigė, kad bus laukiama konkre čių oficialių žinių apie „Gazprom“ naujausius sprendimus bei jų prie žastis ir tik paskui bus sprendžia ma, kaip toliau elgsis Lietuva. A.Sekmoko manymu, „Gazp rom“ sprendimas kreiptis į tarp tautinį arbitražą dėl „Lietuvos du jų“ pertvarkos gali būti nulemtas nesuderinamumo bei nesusikalbė jimo dujų milžino viduje. Ministras teigė juo labiau esąs nustebintas priekaištų, neva Lietu vos pusė nevykdė vasario 27 d. Vy riausybėje susitikime su „Gazprom Export“ vadovu ir Europos Komi sijos atstovu pasiektų susitarimų. „Mes esame nustebę dėl tokio pa reiškimo, iš tikrųjų sutikimas su A.Medvedevu buvo konstruktyvus, ir tokie „Gazprom“ žingsniai iš tikro negali prisidėti prie pozityvaus dia logo, kuris buvo užsimezgęs. Iš tikro man tai skamba labai keistai, mes da rėm visus veiksmus, dėl kurių buvo susitarta susitikime. Vyriausybės pa sitarime svarstėme ir neformaliai pa sitarimo lygiu buvo pritarta, kad pra šymus, kuriuos „Gazprom“ mums teikia, mes tenkinsime“, – BNS ket virtadienį sakė A.Sekmokas. Apie susitikime pasiektus susi tarimus oficialiai nebuvo paskelb ta. Pirmadienį išplatintame prane šime teigta, kad „diskusijos vyko konstruktyviai, siekiant spręsti visus iškilusius klausimus“, ir bu vo sutarta iki kovo pabaigos susi tikti dar kartą. BNS, VD inf.
Dėl kūrinių kopijavimo asmeni niais tikslais nuo šiol kompen sacijos jiems bus renkamos ir už naujas skaitmenines laikmenas: USB atmintines, atminties kor teles, nešiojamuosius diskus, taip pat MP3 grotuvus ir kitus įrenginius, turinčius turinio įra šymo funkciją. Kaip numatyta įstatyme, at likėjams priklausantį atlyginimą privalo sumokėti verslininkai, pirmą kartą parduodantys įren ginius ir laikmenas Lietuvoje. Anksčiau technikos parduo tuvių tinklas „Topo centras“ prognozavo, kad dėl įstatymo pataisos nešiojamieji kompiute riai vidutiniškai turėtų brangti 5 proc., mobilieji ir išmanieji te lefonai – 7–10 proc. Buvo nuo gąstaujama, kad naujojo įstaty mo poveikį smarkiai pajus tiek pardavėjai, tiek vartotojai, nes tai gali sukelti oficialaus varto jimo smukimą. „Nenorėdami, kad pirkėjus iš tiktų šokas, įrenginių branginti iš karto neplanuojame. Tie, ku rie planavo ir jų neįsigijo iki kovo 1 d., dabartinėmis mažesnėmis kainomis tai dar galės padary ti iki balandžio vidurio“, – sakė Erikas Kundreckas, parduotuvių „Topo centras“ komunikacijos projektų vadovas. Jis patvirtino, kad įranga brangs panašiai, kaip anksčiau ir prognozuota. Tačiau, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) di rektorės Agnės Masalskytės teigimu, įrangos pardavėjai yra geranoriškai nusiteikę įgyvendi nant pakeistą įstatymą.
Pokytis: skaitmeninės laikme
nos apmokestintos nuo kovo 1 d. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
10
penktadienis, kovo 2, 2012
sportas
M.Kalnietis: „Ketvirtfinalis – ne mums“ Kauno „Žalgiriui“ nepavyko pergale už baigti 14-ojo Eurolygos sezono. Ne vieną šansą „Top 16“ varžybų H grupėje turėju siems kauniečiams paskutiniame, bet nie ko nelėmusiame mače pritrūko motyva cijos ir susikaupimo. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kaltino nusiteikimą
„Sužaidėme turbūt pačias pra sčiausias rungtynes šiame etape“, – po 71:77 pralaimėtos dvikovos Kantu „Bennet“ ekipai konstata vo „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. Treneris neslėpė, kad savo auk lėtinių veiduose nematė noro ir už sidegimo, būdingo per ankstesnes dvikovas. „Eurolygos turnyras mums bai gėsi, ir dėl to niekas nesidžiaugia. Gaila, bet tinkamai nusiteikti pa skutiniam mačui nepavyko. Priva lome atsitiesti ir požiūrį pakeisti, nes netrukus laukia taip pat svar bios dvikovos VTB Vieningosios krepšinio lygos turnyre“, – pažy mėjo serbas.
„Žalgirio“ naudingiausieji Eurolygos reguliarusis sezonas (10 rungt yn ių): 1. S.Weemsas (vid. 16,2 naudingumo balo), 2. M.Popo vičius (vid. 10,9), 3. P.Jank ūnas (vid. 8,7), 4. M.Kalnietis (vid. 7,5), 5. R.Jav tokas (vid. 5,9). „Top 16“ etap as: 1. P.Jank ūn as (6 rungt ynės – vid. 9), 2. M.Popo vič ius (4 rungt ynės – vid. 12,5), 3. R.Javtokas (6 rungt ynės – vid. 8,17), 4. M.Kaln iet is (6 rungtynės – vid. 7,67), 5. M.Rakov ičius (6 rung tynės – vid. 7).
H grupė Komanda
1. „Barcelona Regal“ 2. „Maccabi Electra“ 3. „Bennet“ 4. „Žalgiris“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
6 3 3 0
0 3 3 6
430:384 427:425 420:426 429:471
Anot A.Trifunovičiaus, lemiami buvo pirmieji du „Top 16“ susitiki mai su Tel Avivo „Maccabi Electra“ ir „Bennet“. Abejas šias rungtynes kauniečiai galėjo laimėti, tačiau sa vo šansus apmaudžiai paleido vė jais. „Mus paskandino šios dvikovos. Visos į ketvirtfinalį patekusios eki pos yra aukšto lygio, tačiau neabe joju, kad ir „Žalgiris“ buvo vertas vietos tarp aštuonių pajėgiausių jų. Yra nemažai priežasčių, ko dėl suklupome, bet išsamiau ana lizuoti jų nenorėčiau, nes sezonas dar nesibaigė ir laukia daug svarbių dvikovų kituose turnyruose. Turi me puikią sudėtį, gilias tradicijas, nuostabią areną. Kitąmet turime būti Eurolygos aštuntuke“, – kal bėjo treneris. Stigo lyderio indėlio
Per „Top 16“ varžybas žalgirie čiams labai stigo komandos lyde rio Sonny Weemso indėlio. Reguliarųjį sezoną tvirtai „Žal girio“ traukinį traukęs amerikie tis per lemiamas dvikovas buvo savo paties šešėlis. Varžovai jam skyrė didžiulį dėmesį, o kitiems žaidėjams užpildyti spragos ne pavyko. „Manau, kad varžovai antrajame etape mane prižiūrėjo labiau, bet yra komandos draugai, kurie galė jo pasitempti, tačiau taip neįvyko“, – apgailestavo S.Weemsas. „Žinoma, kad Sonny geriau žai dė reguliariojo sezono mačus, ta čiau „Žalgiris“ – ne vienas jis. Krepšinis – komandinis žaidimas. Nesirengiu kaltinti jo dėl mūsų nesėkmės“, – pabrėžė A.Trifu novičius. S.Weemsas dar kart ą pan ei gė gandus, kad paliks „Žalgirį“, šiam užbaig us pas irodym ą Eu rolygoje. „Tai vėl mel as. Nie kur nevažiuosiu. Lieku Kaune iki
Lyderis: P.Jankūnas – naudingiausias „Žalgirio“ žaidėjas „Top 16“ varžybose.
sezon o pabaigos“, – užt ikr in o amerikietis. Tarsi valdiškame darbe
Priežasčių, kodėl nepavyko nu traukti užkeikimo ir pagaliau per žengti „Top 16“ etapo ribą, ieškojo ir „Žalgirio“ senbuvis Mantas Kal nietis.
Mantas Kalnietis:
Žaidėjų derinys pas mus – neblogas, ta čiau komanda taip ir netapome. „Žaidėjų derinys pas mus – ne blogas, tačiau komanda taip ir netapome. Nepavyko mėgautis krepšiniu. Atlikome pareigą tarsi valdiškame darbe“, – kalbėjo gy nėjas. M.Kalniečio teigimu, nemažai rungtynių žalgiriečiai pralaimėjo tik prastai sužaidę lemiamas mi
nutes, tačiau kelialapiui į ketvirt finalį trūko daug ko. „Mūsų žaidi mas nebuvo vertas ketvirtfinalio. Varžovai buvo bent vienu laipteliu aukščiau“, – nusivylimo neslėpė žalgirietis. Katalonai – be kluptelėjimų
Vienintele be pralaimėjimų „Top 16“ etapą baigusia Eurolygos ko manda tapo „Barcelona Regal“. Paskutiniame H grupės mače katalonai 70:67 nugalėjo be Davi do Blu, Talio Bursteino ir Shawno Jameso žaidusią Tel Avivo „Mac cabi Electrą“. Eurolygos debiutantė Kazanės „Unics“ ekipa G grupėje 63:68 pralaimėjo titulą ginančiam Atė nų „Panathinaikos“, tačiau perga lių pakako, kad užimtų 2-ąją vietą ir žengtų į ketvirtfinalį. Geriausias šio sezono rungtynes sužaidė „Pa nathinaikos“ gynėjas Šarūnas Jasi kevičius – pelnė 10 taškų, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir surin ko 14 naudingumo balų. Ketvirtfinalyje „Panathinaikos“ susitiks su „Maccabi Electra“.
Tomo Raginos nuotr.
Rungtynių statistika „Žalgiris“–„Bennet“ 2012 02 29, Kauno „Žalgirio“ arena, 9150 žiūrovų.
71:77
(23:18, 12:21, 15:11, 21:27) „Žalgiris“: M.Popovičius 15 taškų (5 rezultatyvūs perda vimai), M.Rakovičius 14 (7 atkovoti kamuo liai), M.Kalnietis 12, R.Javtokas 9, P. Jankū nas 7, S.Weemsas 5 (1/5 tritaškių), M.Kuz minskas 4, V.Lipkevičius 3, D.Šalenga 2.
„Bennet“: M.Markoišvilis 32 (5/10 tritaškių, 9/9 baudų, 9 išprovokuotos pražangos), G.Šermadinis 16 (10/11 baudų, 8 atkovoti kamuoliai), N.Maz zarino 9, D.Perkinsas 8 (8 atkovoti kamuoliai), A.Cinciarini 6, D.Marconato 4, G.Brunneris 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 18/42 (43 proc.) ir 15/34 (44 proc.), tritaškiai – 5/21 (24) ir 7/19 (37), baudų metimai – 20/26 (77) ir 26/28 (93), atkovota kamuolių – 41 ir 34, perimta – 2 ir 3, rezultaty vūs perdavimai – 14 ir 19, klaidos – 8 ir 7.
L.Kleiza naudojosi varžovų suteikta laisve Linas Kleiza vėl įsižaidė – po čiur nos traumos atsigavęs puolėjas bu vo vienas rezultatyviausių Toron to „Raptors“ komandos žaidėjų per NBA čempionato mačą su Naujojo Orleano „Hornets“ ekipa.
Bendražygiai: L.Kleiza ir D.DeRozanas prie „Raptors“ pergalės pridė
jo po 21 tašką.
„Reuters“ nuotr.
„Raptors“ krepšininkai svečiuo se iškovojo pergalę 95:84 (29:25, 22:21, 11:23, 33:15). L.Kleiza pel nė 21 tašką, atkovojo 4 ir perėmė 1 kamuolį, išvengė klaidų bei kar tą prasižengė. Per daugiau nei 32 žaidimo minutes lietuvis patai kė 5 tritaškius iš 7 (pakartojo savo rekordą NBA lygoje), 2 dvitaškius iš 6 bei realizavo 2 baudų meti mus iš 3. „Jau per rungtynes su Hjusto no „Rockets“ žaidėme gerai, gai
la, kad nepavyko pataikyti pasku tinio metimo ir pralaimėjome. Šį kartą taip pat viskas neblogai se kėsi, dažnai perdavinėjome ka muolį vienas kitam, greitai judėjo me. Turėjau laisvės, progų ir jomis naudojausi. Kai varžovai suteikia šansą – nesvarbu, ar man, ar kitam mūsų komandos žaidėjui, – reikia tuo pasinaudoti“, – po rungtynių kalbėjo L.Kleiza. 21 tašku prie „Raptors“ pergalės prisidėjo ir DeMaras DeRozanas, 15 – Leandro Barbosa, 12 – José Cal deronas. „Raptors“ klubas Rytų konferen cijoje užima 12-ąją vietą (11 perga lių, 24 pralaimėjimai). Traumą patyrė Dalaso „Mave ricks“ lyderis Dirkas Nowitzki –
jis per mačą su Memfio „Grizzlies“ krepšininkais susižeidė nugarą. Vakar vokiečiui buvo atlikti išsa mūs tyrimai. Gerokai liūdnesnės naujienos – iš Portlando „Trail Blazers“ klubo stovyklos. Puolėjui Kurtui Thoma sui per dvikovą su Denverio „Nug gets“ buvo lengvai sutrenktos gal vos smegenys, kai jam, kovojusiam dėl užribin skriejančio kamuolio, netyčia įspyrė varžovų puolėjas Kennethas Fariedas. „Trail Blaz ers“ pral aim ė jo 95:104, o „Nuggets“ atstovau jantis buvęs Kauno žalgirietis Ty Lawsonas surinko 18 taškų, atko vojo 5 kamuolius ir atliko 9 rezul tatyvius perdavimus. VD inf.
11
penktadienis, kovo 2, 2012
sportas Vilniečiai atsilieka
Olimpietis – 32-ojoje vietoje
Suklupo aštuntfinalyje
Trečiąsias Jaunimo ledo ritu lio B lygos (MHL B) aštuntfi nalio rungtynes Vilniaus „Bal tica“ svečiuose 3:4 pralaimė jo Rygos „Juniors“ klubui, ku ris serijoje iki trijų pergalių pirmauja 2:1. Ketvirtasis ma čas Rygoje vyko vakar. Vilniu je ekipos pasidalijo po perga lę – 2:4 ir 3:1.
Portugalijoje besibaigian čiame Europos RS:X burlen čių klasės čempionate Lie tuvos atstovas Juozas Ber notas, surinkęs 243 baudos taškus, užėmė 32-ąją vietą. Sėkmingiausias mūsų olim piečiui buvo pirmasis plau kimas, kai jis finišo liniją kir to šeštasis.
Prancūzijoje vykstančiame „Challenger Tour“ serijos vy rų teniso turnyre Laurynas Grigelis (nuotr., ATP reitingas 203) neįveikė aštuntfinalio barjero. Lietuvis 7:6 (7:5), 1:6, 4:6 pralaimėjo prancūzui Ken ny De Schepperiui (ATP-164), bet pelnė 8 ATP reitingo taš kus ir 730 eurų.
Žaisti į Europą atvyko net brazilai Nacionalinės futbo lo rinktinės, išsky rus Lietuvos vie nuolikę, pradėjo re peticijas prieš Euro pos čempionato fi nalo turnyrą ir ru denį startuosian čias 2014-ųjų pasau lio čempionato at rankos varžybas.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Brazilai šalo Šveicarijoje
Lietuvos komandai tarptautiniai kontroliniai mačai kol kas nereika lingi, o tuo metu būsimieji varžo vai pasaulio čempionato atrankos G grupėje jau išmėgino jėgas. Bosnijos ir Hercegovinos ekipa 1:2 (1:1) pralaimėjo Brazilijos rink tinei. Mačą, kuris įvyko Šveica rijoje, Sant Galeno miesto „AFG Arena“ stadione, stebėjo 17 500 žiūrovų. Penkiskart pasaulio čempionų brazilų gretose pasižymėjo Mad rido „Real“ klubo gynėjas Marcelo (4 min.). Rezultatą sušvelnino Ve dadas Ibiševičius iš vokiečių „VfB Stuttgart“ (13 min.), o Saša Papačas iš Glazgo „Rangers“ kamuolį pa siuntė į savo vartus (90+1 min.).
Virtuozai: Brazilijos futbolininkai (geltoni marškinėliai) nepaisė tankios bosnių gynybos.
„Dvikova buvo nelengva. Nepai sant šaltoko oro, mes rungtyniavo me savo stiliumi, nors kol kas esa me toli nuo idealaus žaidimo“, – pareiškė vienas Brazilijos rinkti nės lyderių Neymaras. Graikijos rinktinė Iraklione, ste bint 15 tūkstančių žiūrovų, 1:1 (1:1) baigė susitikimą su Belgija, o slo vakai 2:1 (2:0) Bursoje palaužė Turkijos ekipą. Kaimynai latviai Antalijoje be įvarčių išsiskyrė su kazachais – 0:0, nors „braliukai“ nuo 23-iosios minutės žaidė de šimtiese.
Dėmesys: nieko nelėmęs draugiškas graikų ir belgų mačas į stadioną
sutraukė 15 tūkstančių žiūrovų.
Repetavo net praėjusį Europos čempionato atrankos ciklą skau džias pamokas Raimondui Žu tautui dalijęs Lichtenšteinas. Šios šalies futbolininkai svečiuose 1:2 (0:0) nusileido kitai Europos fut bolo nykštukei Maltai. Šou Anglijos sostinėje
Iki Europos čempionato fina lo turnyro Ukrainoje ir Lenkijo je pradžios likus 100 dienų, futbo lo spektaklį Londono „Wembley“ stadione surengė Anglijos ir Olan dijos rinktinės. Planetos vicečempionai išsive žė dramatišką pergalę 3:2 ir ap kart in o naujojo angl ų tren er io Stuarto Pearce’o debiutą. Jis ko mandos vairą perėmė iš italo Fa bio Capello, kuris vasario 8-ąją ats is tatyd in o protest uod am as prieš Anglijos futbolo asociacijos sprendimą kapitono raištį atimti iš Johno Terry. Svečiai tvirtai laikė rungtynių vadžias savo rankose ir po Arjeno Robbeno bei Klaaso Jano Hunte laaro įvarčių pirmavo 2:0. Bai giantis pagrindiniam rungtynių laikui, Gary Cahillui ir Ashley Youngui pavyko atkurti pusiaus vyrą, tačiau galutinį žodį antrąją pridėto laiko minutę tarė A.Rob benas – 3:2. „Džiaugiuosi, kad savo ekipo je turime tokį nuostabų futboli ninką kaip Arjenas. Jis vienas ga li nulemti rungtynių baigtį“, – po dvikovos džiaugėsi Olandijos vie
nuolikės vyriausiasis treneris Ber tas van Marwijkas. Prancūzai pamokė vokiečius
Didžiulio susidomėjimo sulaukė ir mačas Brėmene, kur vokiečiai susitiko su prancūzais. Laurent’o Blanco vadovaujama „Les Bleus“ ekipa iškovojo pergalę 2:1 (1:0) ir iš karto pradėta vadinti viena būsimo Europos čempionato favoričių.
Neymaras:
Nepaisant šaltoko oro, mes rungtyniavo me savo stiliumi. „Kiekvienas pralaimėjimas erzi na, tačiau man labai nepatiko, kad šįsyk nežaidėme taip, kaip moka me. Varžovai buvo visu žingsniu priekyje ir laimėjo pelnytai. Gal vodami apie Europos čempiona tą privalome pagerinti gynybą“, – atvirai problemas įvardijo vokiečių vairininkas Joachimas Loewas. Estai nebaigė rungtynių
Netikėtą pralaimėjimą 0:1 (0:0) pa tyrė Italijos futbolininkai, kuriuos Genujoje įveikė Jungtinių Valstijų rinktinė. Šiame mieste italai nebu vo pralaimėję nuo 1924-ųjų. Naujuoju JAV futbolo stabu ta po vokietis Jurgenas Klinsman nas. Vadovaujami šio specialisto amerikiečiai per dešimt dvikovų
AFP nuotr.
laimėjo penkis kartus. Ši pergalė vokiečiui svarbi ir dėl to, kad pa vyko revanšas už 2006-ųjų pa saulio čempionato pusfinalį, ku riame jo vadovaujama Vokietijos rinktinė italams pralaimėjo po pratęsimo. Pasaulio ir Europos čempionai ispanai Malagoje 5:0 (2:0) sudau žė Venesuelos ekipą, o tris įvar čius nugalėtojams pelnė Roberto Soldado. Repetavo ir Estijos futbolinin kai. Nepagailėję lėšų jie nuskri do į Jungtines Valstijas, kur Los And žel e suž aid ė su Salvad oro rinktine. 89-ąją minutę, estams pirm aujant 2:0, dvikova buvo nutraukta. Daugiau nei 15 tūkst. Salvadoro aistruolių buvo ypač nepatenkinti mačo eiga ir į šoni nį arbitrą pradėjo mėtyti įvairius daiktus. Mačui vadovavęs Ricar do Salazaras nusprendė dvikovą sustabdyti.
Rezultatai Armėnija–Kanada 3:1, Vengrija– Bulgarija 1:1, Izraelis–Ukraina 2:3, Juodkalnija–Islandija 2:1, Liuksemburgas–Makedonija 2:1, Rumunija–Urugvajus 1:1, Danija–Rusija 0:2, Austrija–Suomija 1:1, Kroatija–Švedija 1:3, Šveicarija–Argentina 1:3, Šiaurės Airija–Norvegija 0:3, Lenkija–Portugalija 0:0, Airija–Čekija 1:1, Slovėnija–Škotija 1:1, Velsas– Kosta Rika 0:1.
12
penktADIENIS, kovo 2, 2012
pasaulis
10
žmonių sužeista per sprogimą Turkijos didmiestyje Stambule.
Svarbūs rinkimai Irane šiandien vyks parlamento rinkimai, kuriuose varžysis apie 3400 kandidatų.
Iranas, šiuo metu tarptautinės bendruomenės spaudžiamas nu traukti branduolinę programą, tu ri apie 48 mln. rinkėjų. Tačiau, kaip tvirtina žiniasklai da, balsuos ne visi. Spėjama, kad rinkimus ignoruos pagrindinės re formų siekiančios politinės jėgos. Be to, kandidatų sąrašuose domi nuoja konservatyvių pažiūrų pre tendentai. Dėl šios priežasties mažėja gali mybių rinktis palaikantiems opo zicinį Žaliąjį judėjimą ir reformų šalininkų organizacijas, kurios or ganizavo masinius protestus po pastarojo šalyje vykusio visuoti nio balsavimo – 2009 m. prezi dento rinkimų. Tada buvo perrinktas Mahmou das Ahmadinejadas, nors opozicija piktinosi dėl balsų klastojimo. Kaip tvirtina Vakarų spauda, šalies lyderiai naudodamiesi pro ga suaktyvino retoriką, priešišką Vakarų valstybėms, kurios vykdo griežtas sankcijas. Grumtynės, kaip spėjama, vyks tik tarp konservatorių, kurie palai ko M.Ahmadinejadą, ir griežtosios linijos šalininkų, kurie yra prieš jį. Tačiau abi stovyklos varžosi, kuri iš jų pademonstruos didesnę išti kimybę šalies aukščiausiajam lyde riui ajatolai Ali Khamenei. Šių rinkimų rezultatai nulems politinių jėgų sanklodą prieš atei nančiais metais vyksiančius Irano prezidento rinkimus, kai M.Ah madinejadas, išnaudojęs savo ka dencijų limitą, turės perduoti ša lies vairą kitam lyderiui. Parlamento rinkimų kampanija buvo blanki. Per ją nebuvo disku tuojama dėl pagrindinės rinkėjams rūpinčios problemos – blogėjan čios Irano ekonomikos padėties dėl juntamo Vakarų šalių sankci jų poveikio.
Vakar Briuselyje prasidėjo ES viršū nių susitikimas. Lyderiai tarėsi dėl naujų galimybių skatinti ekonomi kos augimą, visą euro zoną apėmus recesijai. Per suvažiavimą pasirašy ta sutartis, turinti užtikrinti, kad ne pasikartotų didelės skolų krizės, pri slėgusios Graikiją, Airiją ir Portuga liją, be to, tartasi dėl Serbijos narys tės Bendrijoje.
Visuomeninę tvarką ir saugumą per Rusijos prezidento rinkimus užtik rins daugiau kaip 380 tūkst. polici ninkų, maždaug 30 tūkst. draugovi ninkų ir dar tiek pat privačių saugos bendrovių atstovų. Pasak Vidaus rei kalų ministerijos vadovo pavaduotojo Aleksandro Gorovojaus, visas rinkimų apylinkes, kurių yra 94 332, patikrins kinologai su šunimis ir pareigūnai.
Paslaptis: ar jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas po tėvo mirties ketina aukoti šalies bran
duolinę programą dėl humanitarinės pagalbos?
„Reuters“ nuotr.
Už maistą žada nusiginkluoti? Pasveikino sprendimą
Nepraėjo nė pusė metų po Šiaurės Korėjos didžiojo vado Kim Jongilo mirties, o naujasis šalies lyde ris Kim Jong-unas žengė neįpras tą ir labai ryžtingą žingsnį. Anksčiau nusiginkluoti Šiaurės Korėja žadėjo tada, kai šalies vi duje grėsė rimta ekonominė bei socialinė krizė. Spėliojama, ar ne bręstantis naujas nuosmukis paskatino Kim Jong-uną švelninti santykius su tarptautine bendruomene? Sveikindama tokią pažangą JAV prezidento Baracko Obamos ad ministracija pareiškė, kad pra dės vykdyti ilgai atidėliotą hu manitarės pagalbos planą, pagal kurį paskutiniame praėjusio am žiaus dešimtmetyje badą patyru siai valstybei numatoma pristaty ti 240 tūkst. tonų maisto. Korėjiečiai blefuoja?
niasklaidos, daugelis Irano po litikų siekia rinkėjų palaikymo pliekdami Vakarus. AFP nuotr.
Saugūs rinkimai
Netikėtas sprendi mas. Šiaurės Korė ja ketina sustabdy ti savo branduolinę programą ir vėl įsi leisti Jungtinių Tau tų inspektorius. Ar naujasis komunis tinės šalies lyderis eina permainų ke liu, o gal tai tik takti nis manevras?
BNS inf.
Kampanija: pasak Vakarų ži
susitikimas Briuselyje
Vis dėlto ekspertai kol kas santū riai vertina Pchenjano pažadus. Juk ne sykį Šiaurės Korėja yra žadėjusi sustabdyti savo bran duolinę programą, tačiau, padi dėjus įtampai, šių pažadų atsisa kydavo. „Tiesa ta, kad šešiašalės derybos ne sykį buvo blokuojamos. Istori joje būta ir pakilimų, ir nuosmu kių, – atsargiai kalbėjo vienas neį vardytas JAV pareigūnas. – Visgi mes neturėtume leisti, kad praei ties klaidos kartotųsi.“ 2005 m. Šiaurės Korėja buvo pareiškusi, kad atsisako su bran
duoliniu ginklu susijusių ambicijų mainais į humanitarinę pagalbą ir derybas su JAV, Rusija, Kinija, Ja ponija bei Pietų Korėja. Tačiau derybos nutrūko 2009 m. Vėl užmegzti kontaktą su Šiau rės Korėja bandyta 2011 m. vasa rą. Praėjusią savaitę JAV ir Šiaurės Korėjos atstovai trečiąsyk susiti ko Pekine. Būtent šiame susitikime, pasak diplomatų, ir buvo pasiektas susi tarimas dėl nusiginklavimo. JAV valstybės departamento at stovė spaudai Victoria Nuland pa brėžė, kad pranešimas iš Šiaurės Korėjos – svarbus, tačiau Vašing tonas tebėra susirūpinęs. Nes Šiaurės Korėja yra atlikusi du branduolinės bombos bandy mus 2006 ir 2009 m. Be to, ekspertai nuogąstauja, ar iš tiesų naujasis šalies lyderis Kim Jong-unas jau spėjo konso liduoti valdžią savo rankose, kad galėtų priimti tokius reikšmin gus užsienio politikos sprendi mus. Jackas Pritchardas, buvęs JAV derybininkas su Šiaurės Korėja, Kim Jong-uno galimybes palai doti šalies branduolinę programą pavadino silpnomis. „Kaip 28 metų lyderis gali mes ti šalin vienintelį dalyką, kuriuo jis gali spausti didžiąsias pasaulio ga lybes, kad jo režimas gyvuotų? Ji tikrai neketina to daryti“, – skep tiškai kalbėjo ekspertas. Danielis Pinkstonas iš tarptau tinio Krizių centro taip pat buvo
įsitikinęs, kad Šiaurės Korėja ne ketina mesti visų kozirių ant de rybų stalo. „Jongbjono gamykla buvo pa statyta labai greitai ir įrengta labai moderniai. Tai reiškia, kad ši ga mykla nebuvo pirmoji“, – svars tė ekspertas.
Tiesa ta, kad šešia šalės derybos ne sy kį buvo blokuoja mos. Istorijoje buvo ir pakilimų, ir nuo smukių.
Galiausiai, visai neseniai iš Šiaurės Korėjos Pietų Korėjai at skriejo perspėjimas, kad po kas mečių JAV ir Pietų Korėjos kari nių pratybų Pchenjanas paskelbs kaimynei „šventąjį karą“. Komunistinės šalies Nacionali nė gynybos komisija pareiškė, kad šios pratybos yra „neatleistina ka rinė isterija“, taip pat kad jos ar mija ir žmonės „sužlugdys“ JAV ir Pietų Korėjos veiksmus „šventuo ju karu mūsų pasirinktomis prie monėmis“. Atvers vartus inspektoriams
Šiaurės Korėjos pranešime teigia ma, kad Jungtinių Tautų inspek toriai galės sugrįžti į pagrindinį Jongbjono branduolinį komplek są. Pabrėžiama, kad Pchenjanas
sutinka „laikytis didelio nuotolio raketų paleidimų, branduolinių bandymų ir branduolinės veiklos Jongbjone, įskaitant urano sodri nimą, moratoriumo“. Tarptautinės atominės ener getikos agentūros inspektoriai iš Šiaurės Korėjos išvyko 2009 m., Pchenjanui apkaltinus B.Obamos administraciją priešiškumu ir at sisakius ankstesnio šešiašalio nu tarimo dėl branduolinės progra mos nutraukimo. Kaimynai patenkinti
Kinija, reaguodama į pranešimą, pasveikino Šiaurės Korėjos spren dimą. „Kinija pasirengusi dirbti su suinteresuotomis šalimis ir tęsti derybas“, – paskelbė Kinijos už sienio reikalų ministerijos atsto vas Hong Lei. O Japonijos diplomatijos vado vas Koichiro Gemba pareiškė, kad iš pradžių iš komunistinės šalies lauks konkrečių žingsnių. „Mūsų tikslai lieka nepakitę. Vi si branduoliniai objektai turi bū ti sustabdyti. Tai reiškia, kad mes siekiame visiško Korėjos pusiasa lio branduolinio nuginklavimo“, – sakė ministras. Pietų Korėjos atstovai teigė, kad toks šiaurinės kaimynės sprendi mas reiškia, jog Seulo ir Vašing tono pastangos pasiekti tvir tą susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos buvo vai singos. „Reuters“, BBC, BNS inf.
13
penktaDIENIS, kovo 2, 2012
menas ir pramogos Kovo 10 ir 23 d. Vil niaus mažajame teatre žiūrovų lauks naujausias Rimo Tumino spektak lis „Mistras“. Čia reži sierius su dramatur gu Mariumi Ivaške vičiumi siūlo netra diciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, nešab loniškai pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą.
Idėja: „Mistre“ herojai kalba apie grįžimą, kelionę namo, tų namų ilgesį ir suvokimą, jog ten atsidūrus daug kas bus kitaip.
Dmitrijaus Metvejevo nuotr.
Paryžiaus elitas ir Mickevičiaus demonas Istorijos centre – Adomo Micke vičiaus biografija ir likimas, o kar tu – „tikro herojaus“, kurio galbūt nesąmoningai ilgimės šiandien, paieškos. Pjesėje iškyla „egzotiš kosios“ Lietuvos vaizdas – šalies, kurioje „viskas dar painu, neiš sikristalizavę: Rusija, jos viduje – Lenkija, Lenkijos viduje – Lietuva, o šios viduje – sprogimo laukian tys indai“; šalies, kurioje žmonės, keldami taurelę, linki vieni kitiems „prisikelti literatūroje“ ir kuriems „visos žemės vienodai svetimos“. Kaip yra pasakojęs M.Ivaškevičius, Mistro – Towiańskio – personažas jį susirado pats: „Vaikystėje sirgdamas varčiau sovietinę enciklopediją ir
ieškojau, kurie garsūs žmonės kilę iš mano gimtojo Molėtų rajono. Neti kėtai aptikau ir A.Towiańskį. Jis bu vo apibūdinamas kaip mistikas, pa daręs neigiamą įtaką poetui Adomui Mickevičiui. Kai po daugelio metų ėmiau skaityti įvairius šaltinius apie A.Mickevičių ir A.Towiańskį, man iš pradžių viskas atrodė lyg bepro tybė. Juk A.Towiańskio įtaka buvo išties milžiniška. Jis savo keistomis idėjomis užkariavo ne paprastus lie tuvių ar lenkų kaimiečius, o kultūros elitą Paryžiuje.“ Paryžiaus elito atstovų, tokių kaip Honoré de Balzaco, George Sand, Frédérico Chopino, Marga ret Fuller, paveikslus spektakly
je kuria puikiai žinomi talentin gi Mažojo teatro aktoriai: Audrius Bružas, Gabrielė Tuminaitė, Man tas Vaitiekūnas, Leonardas Pobe donoscevas, Ineta Stasiulytė, Ilo na Kvietkutė, Kirilas Glušajevas, Vaida Būtytė. Šią Paryžiaus meni ninkų ir filosofų aukštuomenę su trikdo jų pažįstamo Adomo Micke vičiaus (Jokūbas Bareikis) atvestas Mistras (Ramūnas Cicėnas). Po itin sėkmingo spektaklio pasi rodymo Maskvoje, prestižinio fes tivalio „Auksinė kaukė“ nekon kursinės programos „Kaukė plius“ atidaryme, teatro kritikė Olga Ga lachova rašė: „Čia yra vietos ir pa tiems rimčiausiems pamąstymams
apie Lietuvą, Lenkiją bei Rusiją, na cionalinę tapatybę, apie ryžtą kau tis iš paskutiniųjų arba susitaiky mą esant tam tikroms istorinėms aplinkybėms, apie namus ir šei mą. Mistras – ne tik pranašas, bet ir gundytojas, jis Mickevičiaus de monas, jo kankintojas ir poeto dva sios vampyras.“ Mažojo teatro meno vadovas ir spektaklio režisierius R.Tuminas spektaklį apibūdina kaip pasako jimą apie grįžimą, kelionę namo, tų namų ilgesį bei suvokimą, jog ten atsidūrus daug kas bus kitaip. Spektaklyje žiūrovai taip pat išvys įspūdingą Auksiniu scenos kryžiu mi apdovanotos Gintarės Latvėnai
tės sukurtą Mickevičiaus žmonos portretą. Būtent jos personažas at spindi itin skausmingą mažo žmo gaus, šešėlyje atsidūrusios moters dvasinį skausmą ir tolimos tėvynės ilgesį. Už šį vaidmenį aktorė taip pat buvo apdovanota tarptautinia me Baltijos šalių teatro festivalyje, kuriame spektaklis laimėjo geriau sio aktoriaus (J.Bareikis), geriausio antro plano aktoriaus (L.Pobedo noscevas), geriausio dramaturgo ir režisieriaus prizus. VD inf.
Kas? „Mistras“. Kur? Vilniaus mažajame teatre. Kada? Kovo 10, 23 d. 18.30 val.
„Kino pavasaryje“ – ir neholivudiniai JAV filmai Kovo 15 d. prasidės didžiausia me tuose kino šventė – „Kino pavasa ris“. Tarptautinis festivalis šiais metais žiūrovus pasitiks su be veik 200 filmų programa ir gausy be renginių. Be to, įvesta nauja tra dicija – bus pristatomas šalies partnerės nepriklausomas kinas. Vėl rinks geriausią aktorę
„Džiaugiamės, kad festivalis kas met auga, bręsta, žiūrovams do vanoja vis gausesnę bei turtinges nę filmų programą ir sulaukia vis daugiau kino mylėtojų. Sveikina me visus su pavasariu ir kviečiame įsilieti į spalvingą kino šventę, ku ri prasidės jau po poros savaičių“, – vakar surengtoje spaudos kon ferencijoje kalbėjo jau 17-ą kartą rengiamo festivalio direktorė Vida Ramaškienė. Šiais metais festivalyje gausu naujienų. Sugrįžta geriausios Lie tuvos aktorės rinkimai. „Kino pa vasario“ žiūrovų numylėtinę viena kosmetikos bendrovė apdovanos kelione į Paryžių. Trys pretendentės į prizą kol kas įslaptintos – jų asme nybės visuomenei bus pristatytos kovo 16 d. per specialų renginį. Mėgstantys gerą humorą ir sma gias juostas kviečiami į šiemet
prie „Kino pavasario“ prisijun gusį „Viasat“ komedijų festivalį, kuris siūlys įvertinti savo humoro jausmą. Programoje – daugiau nei dešimt juokingų gauti kino apdo vanojimus nominuotų bei apdova notų filmų. Šiais metais „Kino pavasaris“ pradeda naują tradiciją – prista to šalies partnerės nepriklausomą kiną. Šiemet kino mylėtojai išvys penkias neholivudinio kino prem jeras – įdomius filmus, kurie į fes tivalį atkeliavo bendradarbiaujant su Amerikos ambasada Lietuvoje. Nuo žinomų iki naujų vardų
Festivalio filmų programa įspūdin ga – net 200 filmų iš viso pasau lio: Europos, JAV, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos. Prog ramos sudarytojai atrinko tarptau tiniuose festivaliuose publikos ir kritikų įvertintas juostas, tarp jų – filmai, nominuoti „Oskarams“, „Auksiniams gaubliams“, laimėję „Cezarius“ ir prestižinių festiva lių apdovanojimus. Taip pat „Ki no pavasario“ repertuare gausu filmų, kuriuos kūrė žinomi reži sieriai: Romanas Polanskis, Terry Gilliamas, Frédéricas Beigbede ris, Dexteris Fletcheris, Kim Ki-
Vida Ramaškienė:
Sveikiname visus su pavasariu ir kviečiame įsilieti į spalvingą kino šventę, kuri prasidės jau po poros savaičių. duk, Agnieszka Holland, Marti nas Scorsese, Werneris Herzogas, Martinas Witzas, Frederickas Wi semanas. Konkursinėje programoje „Nau ja Europa – nauji vardai“ pateikia mi didžiausi garsiųjų kino festiva lių atradimai – vienuolika juostų, traukiančių savo tematika, siu
žetais, naujais vardais bei atras tais talentais. Filmus vertins žiuri, kuriame – taip pat garsūs ir įta kingi kino pasaulyje vardai: Ku bos aktorė, režisierė ir scenaristė Mirtha Ibarra, operatorius ir re žisierius Pavelas Kostomarovas iš Rusijos, apie Larsą von Trierą knygą parašęs švedų kino kritikas bei žurnalistas Janas Lumholdtas ir lietuviams puikiai pažįstamas filmų „Nereikalingi žmonės“ bei „Amaya“ režisierius latvis Maris Martinsonas. „Konkursinės programos fil mus vertins profesionali tarptau tinė komisija, kuri šiemet papuolė į tikrus spąstus, nes visi filmai labai stiprūs ir puikiai įvertinti garsiau siuose festivaliuose. Tad bus labai sunku išrinkti vieną, kuris gaus mūsų festivalio prizą. Jis šiais me tais – net 7000 eurų“, – sakė „Ki no pavasario“ programos sudary tojas Edvinas Pukšta. Daug lietuviškų filmų
Išsamūs „Kino pavasario“ katalo gai su filmų aprašymais, kurių bus galima rasti kino teatruose, padės žiūrovui išsirinkti favoritus iš net 200 filmų. Taip pat visą informa ciją kino mylėtojai jau nuo šiandien
ras festivalio interneto puslapy je www.kinopavasaris.lt. Festiva lio filmai suskirstyti į programas, kurios irgi padės greičiau išsirink ti. Tai – „Horizontai“, „Nepriklau somas Amerikos kinas“, „Meist rai“, „Dokumentika“, „Kritikų pasirinkimas“, mokslo festivalio programa „Eureka“, retrospekty va „Femme Fatale Europos kine“, „Vidurnakčio seansai“ su eroti niais ir aštrių siužetų nestokojan čiais filmais, kuriuos galės žiūrėti tik suaugusieji. Tarptautiniame konkurse šiemet varžysis trumpametražiai filmai. Taip pat bus įvertinti lietuvių kino debiutantai, o žiūrovai galės rinkti mėgstamiausią lietuvišką filmą. Jų programoje „Lietuvių filmai“ išties nemažai – tai ir šiais metais žiūro vų jau įvertintos, ir naujos juostos. Be to, bus surengti tradicija tam pantys „Ąžuolai“ – geriausio kino operatoriaus apdovanojimai. „Kino pavasaris“ ir „Forum Ci nemas Akropolis“ dovanos naujo vę šeimoms. Tėveliams, atkeliavu siems į „Kino pavasario“ seansą su vaikais, suteiks galimybę juos žai dimų kambaryje palikti nemoka mai. VD inf.
14
penktADIENIS, kovo 2, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21.30 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Bare „Gorky“, Pilies g. 34. KADA? Kovo 2–4 d. 12–18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 20–30 litų.
Duoklė Wh.Houston
Plokštelių turgelis
garsi meilės istorija
Švelnus, aksominis Whitney Houston balsas pažįstamas visame pasaulyje. Vilniaus klubo „Tamsta“ scenoje neseniai anapilin iškeliavusios atlikėjos kūryba atsiskleis gražiausiomis melodijomis. Jas atliks talentinga dainininkė Girmantė Vaitkutė.
Visą savaitgalį mieste šurmuliuojant Kaziuko mugei bare „Gorky“ veiks plokštelių turgelis. Jame galėsite pirkti, parduoti, keisti vinilines plokšteles ar tiesiog pabendrauti ir pasišildyti karšta arbata.
1962 m. Jono Griniaus parašytoje eiliuotoje dramoje „Gulbės giesmė“ kalbama apie romantišką Barboros Radvilaitės ir karaliaus Žygimanto Augusto meilę. Remdamasis ja režisierius Jonas Vaitkus sukūrė poetinę improvizaciją „Barbora ir Žygimantas“.
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 22–52 litai.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 79–169 litai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Kovo 4 d. 16 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Artotekoje, A.Strazdelio g. 1. KADA? Kovo 4 d. 19 val. KIEK? 10 litų.
Pasitinkant pavasarį
„Meilė – ne bulvės, pro langą neišmesi“
Prancūziškos muzikos popietė
Interaktyvus džiazas
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir dirigentė Giedrė Šlekytė kviečia į įsimintiną vakarą. Čia galėsite pasigrožėti Čekijos peizažais, išsidriekusiais Antoníno L.Dvořáko kūriniuose, ir pasimėgauti senąja vengriška dvasia persmelkta Bélos V.J.Bartóko kūryba.
Šis spektaklis – tai kelios gyvenimo Sibiro glūdumoje dienos, kupinos neišsenkančio rusų liaudies humoro ir azarto. Komišką situaciją čia papildo aštrūs dialogai, kuriuos atlieka Rusijos teatro žvaigždės Nina Usatova, Aleksandras Pankratovas-Černis ir kiti.
Valstybinis Vilniaus kvartetas kviečia į prancūzų kompozitorių muzikos popietę. Koncerto programoje – romantinių harmonijų prisodrintas Césaro Francko Fortepijoninis kvintetas ir XIX–XX a. vokalinės lyrikos puslapiai, atspindintys prancūziškąją mélodie tradiciją.
Džiazas – tai improvizacinė muzika, pasižyminti paslaptimi, aistra ir logika. Jos klausytojas nebijo analizės ir iššūkių. Dainininkė Simona Smirnova siūlo žiūrovui ne tik išlikti klausytojo pozicijoje, bet ir prisiliesti prie kūrinio įsigilinant tiek į šį muzikos stilių, tiek į savo asmenybę.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Drama „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.).
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50 8.20 8.50
„Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). Pričiupom! „Draugai V“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7).
LTV 23.45 val.
9.45 Valanda su Rūta (k). 11.25 Ne vienas kelyje (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Veiksmo f. „Saugotojas“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 23.10 Romantinė komedija „Vyriškas auklėjimas“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 1.20 Trileris „Mirtina tyla“ (JAV, Australija, 1989 m.) (N-14).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Chorų karai 2012. 14.10 „Ančiukų istorijos“ (3).
LNK 23.10 val.
14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Komedija „Įsivaizduok tai“ (JAV, Vokietija, 2009 m.). 21.15 Veiksmo f. „Taksi“ (JAV, Prancūzija, 2004 m.). 23.10 Nuotykių komedija „Trise plauste. Gamtos šauksmas“ (JAV, 2009 m.). 1.00 Nuotykių komedija „Kelyje su „Dardžylingu“ (JAV, 2007 m.).
17.30 „Nerealu!“ (N-7). Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Rusų kinas. Nuotykių f. „Miražas“ (Rusija, 2008 m.) (N-7). 22.05 Amerikietiškos imtynės (N-14). 23.05 Veiksmo f. „Karo kelias“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.50–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
BTV
Lietuvos ryto TV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 9.00 „Sąmokslo teorija“. Diskusijų laida (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 19.10 val.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Padėkime augti. 8.50 Teritorija. 9.20 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 11.10 Ilgai ir laimingai. 12.05 Reporteris. 13.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 14.50 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“.
BTV 20.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Griūk negyvas! (N-7). 18.20 Super L.T. 18.55 LKL čempionatas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Trileris „Partneriai mirti“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 23.35 „Zona“ (N-14). 0.35 Makaliaus kelionės.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Didysis finalas. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Kijevo „Budivelnik“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Gran Canaria 2014“. 17.15 Karaliaus taurės rungtynės. I pusfinalis. 19.15 Karaliaus taurės rungtynės. II pusfinalis. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 23.15 Profesionalų boksas.
Sport1 21.15 val.
15
penktADIENIS, kovo 2, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Atsisveikins Kovo 8-ąją Kovo 8 d. Menų spaustuvėje Vil niuje „Trupė liūdi“ paskutinį kar tą rodys muzikinę veiksmo dra mą su kanopomis „Baltoji stirna“.
Pagal Jameso Terberio pasaką pa statytas spektaklis švelniai pa liečia gyvuliškąją moters dilemą. Netikėtai karališkame vyrų pa saulyje pasirodęs padaras už duoda mįslę: kas slypi jo viduje – moteris ar gyvulys? O perfrazuoti pjesės žodžiai tyliai klausia – kur rasti moterį, kuri, meilei ją apvy lus tris kartus, nevirs gyvuliu?
Spektaklio centre yra paslaptinga mo teris, kurios esmės negali perprasti nė vienas iš spektak lio veikėjų. Spektaklio veiksmas praside da karaliaus Paraliaus ir jo sūnų, kuriuos vaidina gerai pažįstami jaunosios kartos aktoriai Šarūnas Banevičius, Dominykas Vaitiekū nas, Mantas Stonkus ir Tomas Stirna, namuose. Į monotoni jos persmelktą kasdienybę kara laitės pavidalu netikėtai įsiveržia Baltoji Stirna. Ji kardinaliai keičia visų gyvenimus įnešdama švie žumo ir gaivos į apipelijusią kas dienybę. Spektaklis statomas ne remiantis tradicinių pasakos mo
tyvais, bet lengvu detektyvu: kas ji iš tiesų – karalaitė ar stirna? „Spektaklio centre yra paslap tinga moteris, kurios esmės ne gali perprasti nė vienas iš spek taklio veikėjų. Juk tai labai dažna situacija ir realiame gyvenime“, – teigia spektaklio „Baltoji stirna“ režisierius Vaidas Kublinskas. Tačiau spektaklio mįslė glūdi ne vien siužeto vingiuose. Vie nuolikos „Trupės liūdi“ aktorių komanda žavi tiksliu ansambliš kumu. Minimaliomis priemonė mis jie išradingai kuria švel nią spektaklių vaikams parodiją, skirtą tiek vyresniems žiūrovams, tiek jaunimui. „Ši meilės ir nuotykių paieš kų tema labai sena ir taip dažnai eksploatuota, kad joje yra atsi radę daugybė klišių ir stereotipų. Todėl visai ne pro šalį apvalyti ją pasijuokiant iš kai kurių aspektų. Būtent pasakos parodija tai leid žia padaryti švelniai, nesumen kinant pačios temos“, – apie pa sirinkitą pjesės pateikimo formą kalba režisierius V.Kublinskas. Pasakos „Baltoji stirna“ auto rius J.Terberis yra pasakęs, kad „jei menininkas negali atsimin ti, ką reiškė būti vaiku, jis tik pu siau susiformavęs kaip meninin kas ir kaip žmogus“. „Trupė liūdi“ priima tokias žaidimo taisykles ir lengvai įtraukia į spalvingą bei muzikalų spektaklį, pagardintą improvizacijomis ir sveiko hu moro doze. VD inf.
Kviečia dalyvauti tarptautiniame konkurse Centrinėje ir Rytų Europoje or ganizuojamas tarptautinis meno konkursas „Henkel Art“ jau vie nuoliktą kartą suburia meninin kus iš 23 valstybių.
Lietuvos kūrėjai kviečiami teikti paraiškas piešimo, tapybos, fo tografijos, video ir instaliacijų ka tegorijose iki gegužės 25 d. „Menas turi įtakos ne tik kultū ros suvokimo pokyčiams, tačiau ir tarpusavio supratimui. Manome, kad tai labai svarbi sritis, todėl re miame įvairias meno vystymosi iniciatyvas. Konkursas „Henkel Art“ yra reikšmingas įvykis Eu ropos menininkams, nes jie tu ri progą pasidalyti savo patirti mi ir pasivaržyti su įvairių šalių atstovais“, – sakė „Henkel CEE“ prezidentas Günteris Thumseras. „Henkel Art“ konkursui pateiktus
įvairių kategorijų darbus pirmiau sia vertins kiekvienoje šalyje su daryta komanda. Vasarą geriau si visų šalių meno kūriniai bus siunčiami į Vieną, kur tarptautinė komisija išrinks penkis finalinin kus. Šie menininkai bus pakviesti į spalio mėnesį Austrijos sostinėje vyksiančią „Henkel Art“ apdova nojimų ceremoniją, per kurią pa aiškės konkurso nugalėtojas. Pirmosios vietos laimėtojas gaus ne tik 24 tūkst. litų (7 tūkst. eurų) piniginį prizą, bet ir galimybę eks ponuoti darbą parodoje savo gim tinėje bei modernaus meno mu ziejuje „Museum der Modernen Kunst Stiftung Ludwig“ Austrijos sostinėje Vienoje. Bendro „Hen kel“ ir konkurso partnerių įsteig to prizinio fondo vertė yra daugiau nei 120 tūkst. litų (35 tūkst. eurų). VD inf.
Reikalavimai Pateikti gyvenimo ir patirties me
no srityje aprašymus (anglų ar vo kiečių kalba).
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900176
PaSlaugoS Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis. 916123
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918407
ĮvairūS Pamesta Pamestą moksleivio pažymėjimą Nr. 1387120, išduotą Andriui Pečkauskui 2010 09 03, mokymo įstaiga VPVDPRC, laikyti negaliojančiu. 920867
Kita PRANEŠIMAS APIE REIKALAVIMO TEISIŲ PERLEIDIMĄ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. informuojame OSKAR ŠČEKALIN (g. 1966 01 12, gyv. J.Jasinskio g. 17-12, Vilnius), kad 2011 05 27 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Baltic Construction Development Group“ (Pradinis kreditorius), į. k. 300039458, buveinė Blindžių g. 7-16, Vilnius, galutinai, besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido UAB „ZIRO Group“ (Naujajam kreditoriui), į. k. 302522402, buveinė P.Žadeikos g. 30A–64, Vilnius, LT78 4010 0424 0280 9743, AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, reikalavimo teisę į 210 000 Lt (du šimtus dešimt tūkstančių litų 00 ct) pagal 2009 m. birželio 23 d. laidavimo sutartį, kuria Jūs solidariai su UAB „ITEK“, į. k. 301678576, buveinė Panerių g. 51, Vilnius, atsakote už UAB „ITEK“ prievoles pagal 2009 06 23 paskolos sutartį Pradiniam kreditoriui, kurios pagrindu yra išduotas 2009 09 23 paprastasis neprotestuotinas vekselis, bei visas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas palūkanas. Prašom mokėjimus pagal aukščiau nurodytą reikalavimo teisę atlikti Naujajam kreditoriui, t.y. UAB „Zero Group“. 920047
PRANEŠIMAS APIE REIKALAVIMO TEISIŲ PERLEIDIMĄ. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. informuojame OSKAR ŠČEKALIN (g. 1966 01 12, gyv. J Jasinskio g. 17-12, Vilnius), kad 2011 09 14 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/09/14 UAB „Ziro Group“ (Pradinis kreditorius), į. k. 302522402, buveinė P.Žadeikos g. 30A–64, Vilnius, galutinai, besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido Nerijui Laktionkinui (Naujajam kreditoriui), g. 1978 01 02, gyv. Baltijos g. 1049, Kaunas, LT26 7300 0100 0187 6829, AB Swedbank, banko kodas 73000, reikalavimo teisę į 210 000 Lt (du šimtus dešimt tūkstančių litų 00 ct) pagal 2009 m. birželio 23 d. laidavimo sutartį, kuria Jūs solidariai su UAB „ITEK“, į. k. 301678576, buveinė Panerių g. 51, Vilnius, atsakote už UAB „ITEK“ prievoles pagal 2009 06 23 paskolos sutartį Pradiniam kreditoriui, kurios pagrindu yra išduotas 2009 09 23 paprastasis neprotestuotinas vekselis, bei visas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas palūkanas. Prašom mokėjimus pagal aukščiau nurodytą reikalavimo teisę atlikti Naujajam kreditoriui, t.y. Nerijui Laktionkinui. 920048
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius
Meno darbai priimami iš Albani
joje, Baltarusijoje, Bosnijoje ir Herce govinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Če Pateikti 3–5 meno darbų repro kijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kazachs tane, Kosove, Latvijoje, Lietuvoje, dukcijas (originalai nepriimami). Makedonijoje, Moldavijoje, Juodkal Video ir instaliacijų darbai gali bū nijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijo ti pateikiami įrašyti į DVD. Trukmė – je, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, 10 minučių. Turkijoje bei Ukrainoje gyvenančių Darbai turi būti sukurti ne anks menininkų. čiau kaip 2009 m. Konkurso paraiškos dokumentus Konkurse gali dalyvauti tik tie me reikia išsiųsti ne vėliau kaip gegužės nininkai, kuriems 2012 m. spalio mė 25 d. adresu: Henkel Balti, Sõbra 56 nesį bus mažiau nei 40 metų. B, 51013 Tartu, Estonia.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis išsilaikys pliusinė temperatūra, o naktimis vis dar pašals. Šiandien vietomis numatomi krituliai, daugiausia šlapdriba, stiprės vėjas. Temperatūra 2–4 laipsniai šilumos. Šeštadienį kritulių nenumatoma. Naktį oro temperatūra nukris iki 2–3 laipsnių šalčio, dieną bus 1–3 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 2 d.
+3
+3
+3
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+2
Utena
+4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.05 17.57 10.52 11.05 3.26
62-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 304 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +10 Brazilija +29 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +14 Keiptaunas +28 Kopenhaga +10
Londonas +14 Madridas +15 Maskva –2 Minskas +4 Niujorkas +8 Oslas +8 Paryžius +16 Pekinas +3
orai vilniuje Šiandien
+3
+4
Praha +12 Ryga +3 Roma +19 Sidnėjus +22 Talinas +3 Tel Avivas +11 Tokijas +10 Varšuva +8
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+4
Alytus
4–12 m/s
Pasitinka pavasarį
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+3
0
–3
5
–1
–1
–4
–8
7
–6
–2
–4
–9
4
sekmadienį
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostysis puikiai ir reikalai judės į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Dvyniai (05 21–06 21). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijęs galite nesuvaldyti emocijų. Neapgaudinėkite pats savęs. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite laiko smulkmenoms – pailsėti suspėsite kitomis dienomis. Liūtas (07 23–08 23). Neteisingai interpretuosite kitų žmonių nuomonę ir tai jus suklaidins jus. Geriausia būtų patylėti ir imtis tik tiesioginių savo pareigų. Mergelė (08 24–09 23). Esate nepatenkintas jus supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Svarstyklės (09 24–10 23). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų idėjomis, ir tai jums taps tikru išbandymu. Pasistenkite su niekuo nesusipykti. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, kuriuos teks priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Teks ilgai svarstyti, jei norite pasirinkti teisingai. Kelio į sėkmę paieškos gali tapti labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų planams. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kuo nors maloniu. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, o jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes galite įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė minčių. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus.
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (kovo 2 d.) 1930 m. mirė anglų rašytojas Davidas Herbertas Lawrence’as. 1931 m. gimė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas. 1939 m. mirė poetas, filosofas, Lietuvos diplomatas Oskaras Milašius. 1942 m. gimė amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas. 1962 m. gimė JAV grupės „Bon Jovi“ lyderis Jon Bon Jovi. 1968 m. gimė anglų ak-
torius Danielis Craigas. 1973 m. gimė serbų krepšininkas Dejanas Bodiroga.
1977 m. gimė anglų grupės „Coldplay“ vokalistas Chrisas Martinas.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 6 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Dautara, Eitautas, Elena, Marcelinas, Sulpicijus, Šviedrys
horoskopai
Pasibaigus šalčiausiai per kelis pasta ruosius dešimtmečius žiemai milijonai Rytų Europos gyventojų pasitinka pa vasarį. Atšilus orams, žmonės Rumuni joje, Bulgarijoje bei Moldavijoje perka ir dovanoja laimę nešančių talismanus. Šią žiemą kelias savaites trukusi spei go banga šiame regione nusinešė dau giau nei 650 žmonių gyvybę. Dėl smar kių šalčių buvo užšalęs netgi šimtų ki lometrų ilgio Dunojaus, ruožas. Smar kiausios pastarojo meto pūgos dešim tis tūkstančių žmonių buvo įkalinusios namuose, neretai likdavusiuose be šil dymo, o daugelis kelių buvo tapę neiš važiuojami.
Šeštadienį
Vardai
11
12
13
14
15
16