miestas
3p.
Britų bendrovė, Lietuvos biurą įkūrusi „Žalgirio“ arenoje, Kaune ieškos IT specialistų.
lietuva
8p.
Seimo komisijos tyrimo dėl FNTT vadovų atleidimo iš pareigų išvados nepalankios ministrui R.Palaičiui.
pasaulis
10p.
Po prezidento rinkimų, kurių baigtis nesunkiai nuspėjama, Maskva vėl taps masinių demonstracijų arena.
ATNAUJINTOS EKSPOZICIJOS BALDAMS
BALDŲ CENTRAS
„ANŪKĖLIS“
Savanorių pr. 280, Kaunas
Šeštadienio
Kovo 3, 2012 Nr. 52 (19611) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Sieros rūgštis neišdegino vilties dar kartą pamilti Eglė Vosyliūtė, ku rios drama sukrėtė visą Lietuvą, pirmą kartą parodė chemi kalais išdegintą sa vo veidą. Po daugy bės operacijų jį den gia silikono pleistrų kaukė. „Kauno die na“ išgirdo išskir tinį jaunos moters pasakojimą.
Kaune – jaunojo verslo kalvė Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Kauno technologijos universite te (KTU) vakar duris atvėrė vienas Inovacijų ir verslo centro padali nių – jaunojo verslo vystymo sky rius „Startup Space“. Tikimasi, kad jis taps studentų ir jaunimo verslo idėjų, grįstų naujomis technologi jomis ir inovacijomis, brandinimo ir įgyvendinimo terpe.
Galimybė paskatinti studentus ino vacijoms ir kurti savo verslą atsirado vasarį Kauno technologijos ir Aalto (Suomija) universitetams pasirašius memorandumą. Jaunojo verslo vys tymo skyriaus atidaryme dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, švie timo ministras Gintaras Stepona vičius, Kauno meras And rius Kupčinskas.
3
Dienos citata „Viščiukus skaičiuoti rei kėtų ne dabar, taigi ir ga lutinius pažymius turėtu me rašyti tik sezonui pasi baigus“, – nuo išankstinių išvadų sulaiko „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Meilė ir kerštas
„Nustok persekioti. Nieko tarp mū sų nebebus“, – tokią žinutę E.Vo syliūtė nusiuntė buvusiam myli majam Pauliui Kairiui. Kitą dieną panašiu laiku greitosios pagalbos gydytojai vežė jauną moterį į Kau no klinikas. Išgyvenimo kova tęsiasi iki šiol.
4
14p. Kaukė: silikoniniai pleistrai, dengiantys sužalotas vietas, E.Vosyliūtei per mėnesį kainuoja daugiau nei
2 tūkst. litų.
Tomo Raginos nuotr.
Vatikanas beveik nesikeičia
20p.
2
šeštadienis, kovo 3, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
26
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,8
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
73
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Knygoje – tamsioji V.Kudirkos viešo joje bibliotekoje su rengtos kanadiečių autoriaus Declano Hillo knygos „Par duotos rungtynės“ sutiktuvės. Knygą išvertė jauna teisi ninkė Salomėja Zak saitė.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Išsaugojo: savo poste A.Vaitiekūnas liko po visų valdžių pasikeiti
mų Kaune.
Artūro Morozovo nuotr.
STT kardas – vėl virš Kauno valdininkų Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Kauno apygardos prokuratū ra Kauno miesto apylinkės teis mui perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą baudžiamą ją bylą, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumen tų klastojimu vėl kaltinami Kau no valdininkai. Gera širdis ar korupcija?
Kaltinimai pateikti Kauno savi valdybės Energetikos skyriaus vedėjui Algirdui Vaitiekūnui ir Energetikos skyriaus vyriausia jam specialistui Pranui Urbana vičiui, vadovavusiam Energetikos skyriaus viešiesiems pirkimams.
Buvo neteisėtai su darytos sąlygos ju ridiniam asmeniui pasirengti būsi mam konkursui, kurio vertė – beveik 71 mln. litų. STT atliekant ikiteisminį ty rimą nustatyta, kad Energeti kos skyriaus vedėjas A.Vaitiekū nas žinojo apie visus Energetikos skyriuje planuojamus atlikti vie šuosius pirkimus ir neįvardija mam privačiam juridiniam as meniui dar iki viešojo pirkimo Kauno Kalniečių parko apšvie timui atnaujinti pradžios sutei kė informacijos apie šį planuoja mą pirkimą. Maža to, padėjo be konkurencijos laimėti konkur są ir, jam dar nesibaigus, padėjo
tai pačiai neįvardijamai bendro vei pasirengti darbams. Taip pat įtariama, kad A.Vaitie kūnas, veikdamas su P.Urbanavi čiumi, suklastojo šio viešojo pir kimo dokumentus. Milijoninės sumos
Tiriant buvo nustatyti dar keli atvejai, kai A.Vaitiekūnas, pikt naudžiaudamas tarnybine padė timi, sudarė sąlygas privatiems juridiniams asmenims be kon kurenc ijos laim ėt i vieš uos ius pirkimus: konkursą trijų Kauno miesto gatvių apšvietimui įreng ti ir vieno Kauno miesto lopše lio-darželio šilumos punktui re novuoti. Be to, nustatyta, kad A.Vaitie kūnas apie penkerius metus nuo lat teikdavo informaciją vienam privačiam juridiniam asmeniui apie Kauno savivaldybės admi nistracijos rengiamą atvirą kon kursą šiuolaikinei Kauno miesto eismo valdymo sistemai, kurios vertė – apie 71 mln. litų, diegti. Taip buvo neteisėtai sudarytos sąlygos šiam juridiniam asmeniui pasirengti būsimam konkursui.
Rašytojas ir tyrėjas savo surinktoje medžiagoje vaizdžiai ir lengvu, ar timu detektyvui stiliumi atsklei džia faktų apie nematomąją, ne paradinę sporto pusę – papirktas varžybas, klubų susitarimus, ma fijos įtaką sportui.
Nešvarių sandėrių būna net olimpinėse žaidynėse. Knygos pristatyme dalyvavo Kau no krepšinio klubo „Žalgiris“ savi ninkas Vladimiras Romanovas, krep
Naujiena: pristatant knygą greitai užvirė diskusijos, kuriose dalyvavo (iš
šinio veteranas Anatolijus Čupkovas, Kauno vicemeras Vytautas Vasilen ka, knygos leidybą organizavęs Lie tuvos krepšinio profesinės sąjungos pirmininkas Mykolas Krivcovas. S.Zaksaitė sakė, kad D.Hillo knygą „Parduotos rungtynės“ at rado rašydama disertaciją apie su kčiavimą ir korupciją sporte. „Šis autorius buvo vienas iš pa grindinių mano šaltinių. Nuspren
Senjorų taryba augina Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Kaune gyvenančius pensininkus į visuomeninę jėgą pasišovęs su telkti buvęs komisaras Gediminas Žemaitis tikina, kad jau nuveikta reikšmingų darbų. Lygina su ąžuolu
„Lietuvoje išėjimas į pensiją beveik prilyginamas socialinei mirčiai: užgesink šviesą, atiduok raktus ir – viso gero. Rytoj tavo vietoje dirbs jaunesnis. Tokį įsišaknijusį požiūrį į senjorus reikia iš esmės keisti“, – tvirtina Kauno miesto senjorų ta rybos pirmininkas G.Žemaitis. Jo pastebėjimu, teigiamo po žiūrio į senjorus pavyzdžių galima pamatyti Skandinavijos ir kitose išmintingą socialinę politiką įgy vendinančiose valstybėse. „Jaunimas senjorui uždega pyp kę, įpila alaus, elgiasi su juo ypač pagarbiai, nes suvokia, kad senjo ras yra kaip ąžuolas, iš kurio šako jasi šakos ir šakelės – vaikai ir vai kaičiai“, – sakė kaunietis.
Tiki teismu
„Aš žinau, kad bus teismas, nors dar negavau oficialaus praneši mo, bet tai yra labai gerai – teis mas yra aukščiausia teisingumo institucija Lietuvoje“, – optimis tiškai teigė ir toliau miesto Ener getikos skyriui vadovaujantis A.Vaitiekūnas. Panašiai kalbėjo ir A.Vaitiekū no pavaldinys P.Urbanavičius: „Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai.“ Kada vyks teismas, valdininkai sakė nežinantys.
džiau išversti jo knygą, kad ji būtų prieinama mūsų visuomenei. Šis autorius atliko labai sudėtingą, il gą tyrimą, rizikavo savo gyvybe, nes apsimetinėjo sukčiumi, bendravo su mafijos atstovais, slapta įrašinėjo pokalbius su jais. Pasirodo, nešva rių sandėrių būna net olimpinėse žaidynėse“, – pasakojo vertėja. S.Zaksaitė žada disertacijos pa grindu išleisti ir savo autorinę kny
Kuria klubus Optimistas: G.Žemaitis tikina neabejojantis, kad visi senjorų tarybos
planai bus įgyvendinti.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
G.Žemaičio tvirtinimu, Kauno senjorų taryba neapsiriboja kalbo
3
šeštadienis, kovo 3, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
sporto pusė
Atidarė: (iš kairės) švietimo ministras G.Steponavičius, Vyriausybės vadovas A.Kubilius ir KTU rektorius
P.Baršauskas perkirpo simbolinę juostelę.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Kaune – jaunojo verslo kalvė „Galime dirbti sėkmin 1 gai – reikia tikėti ir įro dysime tai. Jaunimas turi žinių
kairės): M.Krivcovas, S.Zaksaitė, V.Vasilenka, V.Romanovas. Artūro Morozovo nuotr.
gą apie nešvarius sandėrius Lietu vos sporte. V.Romanovas renginyje tvirti no, kad korupcija yra tiek Lietuvos, tiek kitų šalių sisteminė proble ma. „Federacijos turi savus įsta tymus, gali daryti, ką nori, o vals tybiniai įstatymai joms negalioja. Tikėkimės, ši knyga prisidės lau žant ydingą sistemą“, – kalbėjo jis. Krepšinio klubo „Žalgiris“ vete
ranas V.Čupkovas mano, kad daug lemia ir žaidėjų, teisėjų, sporto vei kėjų moralė. Savo patirtimi apie dažnus su kčiavimo atvejus dalijosi soviet mečiu buvęs regbio teisėjas V.Va silenka. V.Kudirkos bibliotekos renginių organizatorė Dalia Poškienė paste bėjo, kad savo forma maža knyga yra didelė savo turiniu.
ir idėjų, kaip reikia viską pradė ti daryt i. Liet uva to nus ip eln ė – pirmyn ir sėkmės!“ – linkėjo ministras G.Steponavičius. „Startup Space“ veiks kaip bendruomenes ir bendraminčius suburianti erdvė, kurioje bus plė tojamos idėjos, dalijamasi žinio mis ir įkvėpimu, kuriami aukštos kokybės produktai, skatinamas eksp er im ent in is mok ym as is. KTU rektorius prof. Petras Bar
„Startup Space“ veiks kaip bendruo menes ir bendra minčius suburianti erdvė. šauskas sakė, kad asmeninių ini ciatyvų ugdyti jaunimo verslumą Lietuvoje jau būta ir anksčiau, ta čiau instituciniu lygiu tai daroma pirmą kartą.
„Siekiame, kad gimtų kuo daugiau inovatyvių idėjų, kurias vėliau ir uni versiteto mokslininkai, ir studentai pritaikytų komercijai, jos būtų rea lizuojamos ne tik Europos, bet ir JAV rinkose“, – teigė KTU vadovas. Kovo 8 d. kartu su Aalto univer sitetu „Startup Space“ organizuo ja pirmą renginį. Vyks atrankinis re gioninis turas „Startup Sauna“, kuris taps tramplinu į šešių savaičių in tensyvias kūrybines dirbtuves Suo mijoje su 1500 eurų parama pragy venimui, o vėliau – ir į progresyvių technologijų šerdį – Silicio slėnį.
Britai pasirinko „Žalgirio“ areną
raumenis mis ir nusiskundimais dėl neleng vos dalies, bet imasi įgyvendinti konkrečius planus. Jau parinkta 1,5 ha vieta ir de rinami dokumentai numatomam senjorų parkui Panemunėje. Par ke bus galima šokti, sportuoti, pa sivaikščioti. Pasak G.Žemaičio, kiekvieno je iš vienuolikos Kauno seniūnijų bus įkurti senjorų klubai.
Gediminas Žemaitis:
Lietuvoje išėjimas į pensiją beveik prily ginamas socialinei mirčiai. Neseniai Kauno senjorams įkur ta interneto svetainė. „Savivaldybė šiam sumanymui neskyrė pinigų, tačiau mums labai padėjo Kauno jaunimo reikalų ta rybos narys Darius Razmislevičius – jam geranoriškai padedant sve tainė buvo įkurta“, – džiaugėsi bu vęs komisaras. Intern eto svet ain ės adres as – www.senj or ut ar yb a.lt, elekt
ron in io paš to adres as – senjorai@senjorutaryba.lt. Be to, pa sak G. Žem aič io, Kaun o miesto sav ivald yb ėj e yra paš to dėž u tė Nr. 52, skirta senj or ų klaus i mams, pas iūlym ams ir pageid a vim ams. Sulaukė pagyrimo iš Prezidentės
Kauno senjorai jau turi savo vėlia vą. Artimiausiu metu planuojama skelbti konkursą Kauno senjorų himnui sukurti. G.Žemaitis pabrėžė, kad senjo rai siekia ir sieks būti aktyvūs vi suomeniniame ir politiniame gy venime. „Kai buvo svarstom os Mišk ų įstatymo pataisos, savo pastabas nus iunt ėm e Prez id entei Dal iai Grybauskaitei ir gavome jos pa gyrimą už siekį aktyviai dalyvau ti Lietuvos gyvenime“, – didžia vosi Kauno senjorų vadovas. „Visų 85 tūkstančių Kauno senjo rų vardu raštu pasveikinome Latvi jos prezidentą, sėkmingai pasibai gus referendumui dėl rusų kalbos statuso Latvijoje. Sulaukėme už tai Latvijos ambasados Lietuvoje pa dėkos“, – apie Kauno senjorų ak tyvistų iniciatyvas pasakojo G.Že maitis.
Perspektyva: „Callcredit Information Group“ biure pačioje Kauno širdyje iki 2014-ųjų dirbs per 200
žmonių.
Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“ Kaune įsikurs Nemuno saloje – „Žalgirio“ arenoje. Čia veiks britų bendrovės informacinių techno logijų centras.
Kaune bendrovė „Callcredit In formation Group“ yra numačiusi 60,7 mln. litų vertės investicijas. Jau gegužę bus įsteigtas informa cinių technologijų (IT) centras. Jis įsikurs „Žalgirio“ arenos ket virtame aukšte ir užims maždaug 2 tūkst. kv. m plotą. Kaune įkurtas padalinys prižiū rės visuose „Callcredit“ padali niuose įdiegtų IT sistemų techni
Artūro Morozovo nuotr.
nę būklę ir užtikrins patikimą jų apsaugą. Didžiosios Britanijos kredi to rizikos bendrovės „Callcredit Information Group“ vykdomasis direktorius Adrianas Mitri sakė esantis laimingas, kad naujas pa dalinys įsikūrė išskirtinėje Lietu vos vietoje. „Mūsų sprendimas įsikurti Lietuvoje buvo priimtas remian tis ambicijomis plėstis ir augimo strategija, kuri yra esminis veiks nys, skatinantis verslą sparčiau judėti pirmyn. Džiaugiuosi, kad mums pavyko surasti tokią iš skirtinę vietą naujam padaliniui. „Žalgirio“ arena yra tikrai pres
tižinė vieta, todėl didžiuojamės turėdami su ja saitų. Aš tikiu, kad sujungdami papildomo padali nio erdvę ir aukštos kompeten cijos personalą mes sukursime puikų pamatą sėkmingai „Callc redit“ veiklai Lietuvoje“, – kalbė jo A.Mitri. Planuojama, kad jau gegu žę „Callcredit“ IT centre Kaune dirbs maždaug 40 žmonių, o iki metų pabaigos jų turėtų padvi gubėti. Teigiama, kad iki 2014 m. pradžios naujajame „Callcredit“ IT centre bus įdarbinta ne mažiau kaip 204 darbuotojai, daugiausia – IT specialistų. KD inf.
4
šeštadienis, kovo 3, 2012
tema
Sieros rūgštis neišdegino vilt „Man nuobodu gyventi. 1 Tai, ką dabar kasdien vei kiu, susiję tik su mano sveikata ir
gydymu. Gyvenu nuo operacijos iki operacijos“, – tarė Eglė, paty rusi protu nesuvokiamą atstumto vyro kerštą. Buvo minčių apie savižudybę. Eglė su jomis susidorojo. Dabar, atvirai žvelgdama didelėmis mėly nomis akimis, šyptelėjo: „Po nelai mės daug kas pasikeitė. Bet aš ti kiu. Pasvajoju ir apie šeimą.“ Eglė buvo sukrėsta, kai sužinojo, kad jos istorija jau tapo grasinto jų folkloru. Jos draugė papasakojo girdėjusi, kad jaunuoliai, siekdami merginų palankumo, užsimena pa mokysią sieros rūgštimi. „Žmonės nesuvokia, ką reiškia tai išgyventi“, – pasakojimą pra dėjo kovą 30-ąjį savo gyvenimo pavasarį skaičiuosianti kaunietė. Ar sudvasintas, kaip teigiama, pakylėjantis žmogų meilės jausmas gali virsti ir visa griaunančia jėga? Į šį klausimą E.Vosyliūtė atsakymo, ko gero, ieškos visą gyvenimą. Sieros rūgštimi buvęs mylimasis išdegino prisiminimą ne tik Eglės širdyje.
Ateitis skendi nežinomybėje
Eglė paaiškino, kad nudegintas vietas slepiantys pleistrai nelei džia vešėti randams. Dieną ir naktį veidas turi būti apklijuotas. E.Vosyliūtė nežino, kiek laiko teks taip gyventi. To jaunai mo teriai negali pasakyti ir gydytojai. „Eglute, nežinau. Gal užteks me tų, o gal dvejų“, – taip švelniai pa cientę guodžia ją gydantis profeso rius Rytis Rimdeika. Sveikimas priklauso nuo žmo gaus organizmo savybių ir bega lės dalykų, kuriuos sveikas žmo gus vadintų smulkmenomis. Kas du mėnesius Eglė operuojama. Po truputėlį, žingsnelis po žingsnelio, plastikos chirurgai tęsia rekonst rukcines operacijas. „Žinau, kad sveikimas bus ilgas. Gali trukti ketverius metus, o gal ir ilgiau“, – kalbėjo sužalota jau na moteris. O kas po to? Eglė nežino. Net ir gydytojai negali prognozuoti, kaip bus po to, kai visi plastikos chirur gų žingsniai bus žengti. „Neseniai buvau pas draugę. Jos vaikiukas mane pavadino pabaisa, – nusijuokė Eglė. – Vaikai nemoka meluoti. Taip yra.“
Kasdien su kauke
21 operacija – toks jaunos moters kraitis. „Dabar aš atrodau gana ge rai. Su pleistrais aš jau graži. Per juos nesimato randų. Aš tarsi su kauke“, – specialiais silikoniniais pleistrais sutvarstytą veidą nušvie čia šypsena. Nusikaltėlio, kurį pasamdė buvęs draugas, šliūkštelėta sieros rūgštis nudegino 22 proc. jaunos moters kūno. Veidą, krūtinę, pečius, ran kas, kojas dabar dengia specialus pleistras. Megztą spalvingą kepu raitę Eglė nešioja ne todėl, kad te ko trumpai nukirpti juosmenį sie kusius plaukus. „Po likusių sveikų plaukų oda įdė tas implantas. Per vožtuvą, esan tį po oda ties smilkiniu, implantas kas savaitę pildomas skysčiu. Taip tempiama plaukuota odos dalis“, – beveik kaip gydytoja kalbėjo Eglė. Sieros nudegintą odos dalį viršu galvyje gydytojams teko pašalinti. Į tą vietą buvo persodinta odos dalis nuo kojos. Eglė aiškina, kad tokia odos tempimo procedūra siekiama sugrąžinti plaukuotosios odos da lį į tą vietą kur natūraliai turi aug ti plaukai.
Eglė Vosyliūtė:
Mano mamai visai pašlijo sveikata. Tėtis per mėnesį pražilo.
Pokalbių temos pasikeitė
E.Vosyliūtės ir P.Kairio draugys tė prasidėjo 2007 m. „Iš pradžių, kai pradėjome bendrauti, man at rodė, kad buvo jausmai“, – po ge rokos pauzės į klausimą, ar mylėjo Paulių, atsakė Eglė. Ji neslėpė, kad P.Kairys, pradėjęs rodyti dėmesį, jai paliko įspūdį. „Iš pradžių man jis pasirodė tak tiškas, santūrus. Paulius buvo iš silavinęs. Savo išvaizda jis manęs nepribloškė, tačiau man buvo įdo mu su juo kalbėtis bet kokia tema. Jis apsiskaitęs. Kalbėdavome apie viską“, – tuomet buvusias mielas akimirkas prisiminė Eglė. Pokalbių temos pasikeitė, kai po ra tapo artimesnė. Malonius, įdo
Tiki: Eglė išmoko džiaugtis gyvenimu tokiu, koks jis yra, jos tikėjimas žmonėmis neišblėso ir po kraupaus nus
mius Eglę žavėjusius pokalbius po truputį išstūmė santykių aiškini masis. „Kodėl tu su juo pasisveikinai? Kodėl tu išvažiavai viena? Kur bu vai? Ką veikei? Tau tikrai būtina susitikti su draugėmis? Ar gali su sirasti darbą, kur nėra vyrų?“ – tai klausimai, kurie tapo nuolatinė mis Eglės ir Pauliaus pokalbių te momis. Meilės ir pavydo, egoizmo ir sa vininkiškumo, kaip tuomet atro dė Eglei, persunkta draugystė ėmė varginti jauną moterį. Dabar Eg lė jau tiksliai ir nebepamena, ar po trijų, ar po keturių mėnesių drau gystės, nebepakėlusi nuolatinės įtampos, ji nutraukė santykius.
rų dėmesio. Turėjo būrį draugių ir draugų. „Iš pradžių bendravau su juo kaip su senu bičiuliu. Jis guodėsi, kad gyvenimas nenusisekė. Džiaugėsi vaikeliu, tačiau gyvenimo džiaugs mo su drauge tikino nejaučiantis“, – atsinaujinusią draugystę Eglė labiau linko vadinti nenoru įskau dinti Pauliaus. Susitikimai dažnėjo. Paulius ap supo Eglę begaliniu dėmesiu. Švel nūs aistringi žodžiai ją pasiekdavo ne tik tada, kai jie būdavo drauge. Paulius dažnai Eglei skambino, ra šė trumpąsias žinutes. Kartais pa simatymai vykdavo per Eglės pie tų pertrauką. Mylinčio vyro rankų pagaminti pietūs būdavo nuosta būs.
Keliai susikirto
Ligoninėje: E.Vosyliūtė sulaukia didžiulės paramos iš ją gydančių gy
dytojų.
Po trejų metų pertraukos jie vėl su sitiko. Eglė žinojo, kad Paulius tu rėjo kitą moterį, su kuria susilaukė vaikelio. Jai nebuvo paslaptis, kad P.Kairys atžalų labai norėjo. Per tuos trejus metus E.Vosyliū tė taip pat nebuvo vieniša. Jauna, žavi, daili mergina nestokojo vy
Blizgesys blėso
Buvimas su P.Kairiu tapo visu E.Vosyliūtės laisvalaikiu. Paulius išnaudojo kiekvieną laisvą Eglės minutę. Vyras neprieštaravo myli mosios aistrai važinėti kartais, taip mėgindamas įrodyti, kad pasikeitė ir nebėra toks ūmus ir kategoriškas,
koks buvo anksčiau. Eglei net neki lo abejonių, kad P.Kairys nutraukė santykius su savo vaiko motina. Deja, gražiai atsinaujinusią drau gystę ir vėl ėmė temdyti pavydas, priekaištai, persekiojimas. „Mano pasisveikinimas su pažįstamu Pau liui reiškė, kad aš su tuo žmogumi miegojau“, – P.Kairio pavydo mas tą apibūdino E.Vosyliūtė. „Kartais, kai pasakodavau jam, kur ir kuriuo metu buvau, ką vei kiau, jis patikslindavo laiką – ar tikrai tada buvau susitikusi su draugėmis. Jis mane sekė. Jis ži nojo apie kiekvieną mano žings nį“, – neabejojo Eglė. Kantrybės taurė persipildė
Persekiojimas, vėl prasidėję nuo latiniai barniai, aiškinimaisi Eglę stūmė į aklavietę. Ji ėmė supras ti, kad sunku įsivaizduoti bendrą ateitį su Pauliumi. Paskutinis lašas buvo žinia, kad Paulius tebegyvena su savo vaike lio mama. Sužinojus daugiau informaci jos, Eglei dėliojosi Pauliaus die
5
šeštadienis, kovo 3, 2012
tema
ties dar kartą pamilti
Nusikaltimą vertins teismas Praėjusių metų gegužės 19 d., apie
20.30 val., Kaune, Šiaurės prospek to daugiabučio laiptinėje nežino mas nusikaltėlis chemikalais api pylė 29-erių E.Vosyliūtę. Vėliau ekspertai nustatė, kad ce
mikalai – sieros rūgštis. Gobtuvą ant galvos užsimaukšlinęs nusikaltėlis merginos laukė nuo pietų. Atlikęs darbą, jis pasišalino. Kaltinimai dėl šio įvykio pareikšti
buvusiam merginos draugui P.Kai riui. Jis kaltinamas šio nusikaltimo organizavimu ir tuo, kad neteisėtai sekė merginą. Niekur nedirbantis Kauno rajono
gyventojas Povilas Būtėnas kaltina mas įvykdęs P.Kairio sumanytą nu sikaltimą. Kauno apygardos teismas jau
pradėjo nagrinėti šią kraupią bylą. Baudžiamasis kodeksas už tokią nusikalstamą veiką numato nuo 2 iki 12 metų nelaisvės. Bruožas: P.Kairys teismo posėdžiuose nesidengia veido.
sikaltimo.
na, per kurią jis spėdavo ir pasirū pinti sugyventine, jųdviejų vaiku, atimti visą Eglės laisvalaikį ir dar – ją sekti. Be to, kaip sužinojo Eglė, Paulius įsigudrino susitikinėti ir su kitomis moterimis. Tiesa, dar mė gino ir dirbti. E.Vosyliūtė nutarė padėti tašką santykiams su P.Kairiu. Ji nė nenu jautė, kad pragaras tik prasideda. Ženklų neįvertino
Ar per visą draugystės laiką neiš ryškėjo galimas P.Kairio žiaurumas? Atsigręžusi į praeitį Eglė tam tikrus anuomet pastebėtus dalykus dabar vertina kaip ženklus. Deja, tuo me tu šokiruojančius Pauliaus pasako jimus ji palaikė noru pasigirti. Eglė prisiminė, kaip Paulius pa sakojo, kad kažkada už išdavystę suluošino buvusią draugę ir ją pa milusį vyrą. Eglė nepatikėjo. Pirm ą kart ą išs is kyr us i su P.Kairiu E.Vosyliūtė sulaukė jo grasinimo. Paulius planavo pakiš ti Eglei narkotikų. Suprask, kalė jimas merginą būtų nutupdęs ant žemės.
Tomo Raginos nuotr.
Visa tai mėgstanti bendrau ti, mylinti žmones jauna moteris palaikė juokais. Kur kas rimčiau nei grasinimai jai atrodė Pauliaus charakterio savybės, su kuriomis ji realiai susidūrė. „Ar tai meilė, kai kitą žmogų bandai supančioti ir uždaryti, el giesi kaip su daiktu? Paulius ma ne egoistiškai savinosi. Jei ne jam, tai – niekam“, – apibūdino E.Vosy liūtė labiausiai ją žeidusius P.Kai rio būdo bruožus. Paulius užaugo globojamas vy resnio brolio. Jo netikras bro lis Regimantas Kairys keletą kar tų teistas ir priskiriamas Daktarų grupuotei. „Kai buvome susitikę, Pauliaus brolis elgėsi maloniai. Vėliau iš ži niasklaidos sužinojau, kokia tai as menybė, ir man pasidarė baisu. Ko kia tai šeima? Koks yra Paulius?“ – augantį nerimą prisiminė Eglė.
Anksčiau: prieš nelaimę Eglę pagrįstai vadino gražuole.
Atstumtas vyras tarsi pametė protą. Didžiulės vinys, atremtos į priekinius automobilio ratus, bu vo pirmas Eglės radinys. Jį apžiū rinėjant pro šalį automobiliu pra važiavo Paulius.
Eglė buvo sukrėsta, kai sužinojo, kad jos istorija jau tapo gra sintojų folkloru. Vėliau tai vienur, tai kitur sa vo automobilyje Eglė rado užkiš tą mobilųjį telefoną, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo naudoja mas sekti. Įsitikinusi Pauliaus planais pa likti jai panašių „dovanėlių“, Eglė ėmė stropiai apieškoti automobilį. Deja, tai jos neapsaugojo nuo ne žmoniškų nusikaltėlių veiksmų.
Persekiojimas nenutrūko
„Jis ėmė mane persekioti, grasin ti. Ir keršyti“, – buvusio mylimojo motyvu neabejojo Eglė.
Diena, apvertusi gyvenimą
Kodėl E.Vosyliūtė nesikreipė į po liciją? „Argi kas nors į mano skun
dą būtų reagavęs? Juk kol reali žala nepadaryta, dažniausiai nuleidžia ma juokais. Parašiusi pareiškimą, nebūčiau Pauliaus sustabdžiu si, būčiau sulaukusi dar didesnio keršto“, – įsitikinusi Eglė. Būdama sporto klube Eglė pa matė kieme automobiliu ratus sukantį Paulių. Parašė žinutę, kad nepersekiotų. Deja, tai buvo tik uvertiūra. Kitą dieną įvyko tai, apie ką Eglė nesapnavo net baisiausiame koš mare. Ji grįžo namo. Ir pateko tie siai į rankas jos laukusiam bude liui. „Žinau, kad spiegiau, bet sa vęs negirdėjau. Spengė ausy se. Tik supratau, kad tas nežmo niškas skausmas dėl to, kad mane kažkuo apipylė. Suvokiau, kad rei kia tučtuojau nusiprausti. Telefonu bandžiau rinkti pagalbos telefoną. Surinkau numerį 118 ir pati galvo ju: ką gi aš čia darau. Neprisimi niau pagalbos numerio. Jaučiausi lyg degčiau atviroje liepsnoje“, – tokia buvo akimirka, pakeitusi gy venimą.
Eglės Vosyliūtės asmeninio archyvo nuotr.
Nelaimė praturtino
„Kai po visko ligoninėje mane jau pradėjo pjaustyti, neapleido mintis – ačiū Dievui, kad manęs su Pau liumi nesieja vaikas“, – Eglė tarsi maldai susidėjo rankas ir papurtė galvą. Ji puikiai suprato, kad vaike lis būtų nulėmęs jai amžiną kalėji mą prižiūrint Pauliui. Juodos dienos sėjo dar juodes nes mintis. Susinaikinti. Nebebū ti. Visgi minčių apie savižudybę pavyko atsikratyti. „Mano mamai visai pašlijo svei kata. Tėtis per mėnesį pražilo. Kai pagalvoju, ką tėvai būtų priversti išgyventi, jei aš ką nors sau pasi daryčiau...“ – Eglės mintį užbaigė akis užtvindžiusios ašaros. „Aš tikiu žmonėmis, tikiu, kad ga lėsiu dar pamilti“, – jaunos sužalotos moters žodžiai nuskambėjo kaip fil me. Bet savo „tikiu“ ji ištarė taip pa prastai, kad nepatikėti būtų sunku. „Nelaimė mane suvedė su labai daug gerų žmonių. Tokių gerų, kad pati panorau būti geresnė“, – sili koniniu pleistru sutvarstytame Eg lės veide pasirodė šypsena.
6
šeštadienis, kovo 3, 2012
Savaitė
Partnerius ragina kalbėtis
Žvilgsnis
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
K
onservatorių ir liberalcent ristų konflikte dėl Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo Liberalų sąjūdžio pirmi ninkas, susisiekimo ministras Eli gijus Masiulis negina nė vienos pu sės. Jis įsitikinęs, kad būtina surengti valdančiosios koalicijos tarybos po sėdį, kuriame būtų išsiaiškintos gali mybės Vyriausybei dirbti toliau.
Vilties projektas Violeta Juodelienė
G
erai pagalvojus, būt ų neblogai žinot i telefo ną žmogaus, kur is bū tų per žingsn į arč iau vald žios dangaus. Tok į, kur is privalėt ų išk lausyt i kiekv ieno aimanas dėl piktava liškos baltaplaukės, pastatančios automobilį negalvojant apie kitus daugiabučio gyventojus. Kuriam 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą galėt um pranešt i apie parom is lojant į naują kaimyno šun į, namo rūsyje atsiradusį be namių kačių lizdą.
Pagal mūsų tradicijas turėtų sekti šnipinėji mo kampanija aiški nantis, ar rinktieji as menys dirba sąžinin gai, ar nėra susiję su ko kia politine partija. Tąsyk būt ų aišk u, kam pirm iau siai išsak yt i skundus dėl baisių duobių kieme ar tarpuvartėj e jaunatv išką energ iją keiksmais beliejančius paauglius. Atėjus re tai bendr uomen išk umo akim ir kai, jam gird int būt ų gal ima bal su pasvajot i apie kvartalo Jon i nių šventę ar pavasarinę talką. Žinoma, po kiekv ieno pokalbio tikėt umės akivaizd žių rez ult a tų: kad stebukl ing u būdu bus užlopytos duob ės, sut ramdyt i triukšmadar iai, išauklėtos tuš tutės. Lauktume net ir skelbimo apie reng iamą talką ar šventę. Ži noma, be primygt in io parag in i mo, kad talkoje dalyvauti būtina, o šventės užstalė ir muzikantai – pačių dalyvaujančiųjų reikalas. Sen iūnaičiai – tai jie turėt ų būt i tie žmonės, kur ie it kok ie slapt i karo meto kurjer iai būt ų visada pasirengę ištempti ausis, išg irsti, retransl iuoti žinią adresatui, per
duot i pastarojo atsak ymą. Pagal įstat ymą jie dar turėt ų skat int i pačius gyventojus priž iūrėti arti miausias aikštes ar gatves, kurs tyt i kult ūr in io ir sport in io gyve nimo aistras. Užtenka pabandyt i įsivaizduot i, kaip galėt ų atrodyt i tok io žmo gaus (dirb anč io vis uom en i niais pag rind ais!) dien a – ir gal i ma drąs iai numot i rank a: sen iū naič io mis ij a abs ol iuč iai neįm a nom a. Kiekvienos bendruomenės lyde ris gali pasakyti, kad telkti gyven tojus talkoms, kasmet rišt i Morę ar pasveik inti kvartalo šimtame tį – gana didelis darbas, tačiau net ir tai nė iš tolo neprilygsta parei goms, kur ias mainais už pasit i kėjimą seniūnaičiui pagal įstaty mus gali suteikti apklausoje daly vaujantys gyventojai. Kaune vyk usių sen iūnaičių rin kimų rez ultat us net ruksime su žinot i. Nors ir pavad int i apk lau sa, jie yra mikroskopinė sav ival dos ar Seimo rink imų kopija. Lie tuviško drabstymosi purvais, įta rinėjimų, kad balsai buvo nupirk ti, o išrinktasis asmuo niekam ne žinomas, todėl veik iausiai „kaž kieno nuleistas“, veikiausiai neiš vengsime. Po to pagal mūsų tradicijas turėtų sekti šnipinėjimo kampanija aiš kinantis, ar rinktieji asmenys dir ba sąžiningai, ar nėra susiję su ko kia politine partija. Log išk a bus, jei kit a pus ė neat laik ys įtar imų deb es ies ir jaus mo, kad kažk ą (ypač tai, kas ar čiaus iai žmon ių ir ką jie mato nė než iūrėdam i, gird i nė nek laus y dam i kiekv ien ą dien ą) pakeist i pas mus yra bev ilt išk a. Tuomet vald žios vert ikalės naujokai ims mėgd žiot i senbuv ius: priek aiš taut i nep il iet išk iems gyvento jams ar bent reik al aut i padeng ti „kancel iar in es išl aid as“. Ga liaus iai gerais norais grįst as se niūn aič ių proj ekt as žlugs – ar ba išs ig ims ir virs part ijų „penk ta kolon a“. Ar toks scenar ijus real ist iškas? Atrodo, netruksime suž inoti. Gal įvyks stebuklas ir sen iūnaič iai bus šuolis aukštyn, kuriuo paga liau pakilsime iš duobių karo lau ką primenančiame daug iabučių kieme.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
– Tai vaidinate lyg ir tokius tai kos balandžius? – Jeigu norite, galite ir taip vadinti. Mes tikrai nenorime paremti nė vienos iš konfliktuojančių pusių, tiesiog ra giname šiuos kilusius nesutarimus iš spręsti kuo greičiau taikių susitarimų, pasikalbėjimų pagrindu, o ne svai dantis tarpusavio kaltinimais ir prie kaištais. Tai mūsų raginimas, skirtas koalicijos partneriams Tėvynės sąjun gai-Lietuvos krikščionims demokra tams bei Liberalų ir centro sąjungai.
Reikia kalbėtis, o ne svaidytis žaibais. Koalicijos taryba tam ir skirta, kad partne riai kalbėtųsi.
– Bet ar bent galite pasakyti, kaip jums atrodo: ar vidaus reikalų mi nistras Raimundas Palaitis buvo teisus atleisdamas FNTT vadovus? – Susilaikyčiau nuo vertinimų, ku rie paremtų vieną ar kitą pusę šiame konflikte, nes per mažai turiu infor macijos šiais klausimais. Be to, nesi nori aštrinti nesutarimų. Jie ir taip ga na aštrūs. Kaip sakiau, konservatoriai ir liberalcentristai turi kalbėdamiesi išsiaiškinti tarpusavio santykius bei bandyti rasti sutarimą dėl koalicijos ir Vyriausybės stabilaus darbo. Tam, manome, turi būti sušaukta koalicijos politinė taryba. Dėl to esame kreipęsi į premjerą Andrių Kubilių. Reikia baigti drabstytis purvais ir garbingai siekti kadencijos pabai gos. Iki rinkimų liko pusmetis, o dar turi būti priimti keli valstybės atei čiai svarbūs sprendimai. Tuo ir rei kia vadovautis ieškant sutarimo. – Kreipdamiesi į premjerą dėl koalicijos tarybos posėdžio tam tikra prasme parėmėte kolegas
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Neutralumas: E.Masiulis vengia vertinti, kas teisus FNTT vadovų atleidi
mo istorijoje – premjeras ir konservatoriai ar liberalcentristai.
Vytauto Petriko nuotr.
liberalcentristus, kurie paprašė to paties. – Pasiūlymas surengti koalicijos ta rybos posėdį yra ne parama kuriai nors vienai konflikto pusei, o pa prasčiausias pragmatiškas politinis išskaičiavimas. Reikia kalbėtis, o ne svaidytis žaibais. Koalicijos taryba tam ir skirta, kad partneriai kalbė tųsi. Todėl ir paprašėme ją surengti. – Kas yra tos tarybos nariai? – Į ją įeina visų trijų į valdančiąją koaliciją įeinančių partijų vadovai, frakcijų Seime seniūnai. Ir dar Seimo pirmininkė yra jos narė. – Ar premjeras A.Kubilius žada kviesti koalicijos tarybą? Kaip jis apskritai reaguoja į tokius jū sų raginimus? – Kol kas negavau premjero atsakymo į mūsų raginimą surengti tokį posė dį. Laukiame. Bet yra įvairiais kana lais ateinančių signalų, kad premjeras žada atsižvelgti į teikiamus pasiūly mus. Taigi tikriausiai koalicijos tary bos posėdis įvyks. Tikimės – jau kitą savaitę. Beje, laukta ir Seimo Anti korupcijos komisijos žodžio. Premje ras ne kartą sakė norįs susipažinti su šios komisijos išvada, kuri gana sun kiai buvo priimama šiomis dienomis ir naktimis. – O kaip vertintumėte tą pagaliau patvirtintą Antikorupcijos komi sijos išvadą? – Su ja dar reikia susipažinti, per skaityti ir įsigilinti. Jau dabar ga liu pasakyti, kad komisija, svars tydama ir vert indama galimus Konstitucijos pažeidimus, peržengė savo kompetencijos ribas. Bet kuriuo atveju išvadoje keliami klausimai turėtų būti nagrinėjami valdančio sios koalicijos partnerių. O nagrinė jami jie turi būti koalicijos taryboje. Kalbant apie Antikorupcijos ko
misijos pareikštą nuomonę dėl vi daus reikalų ministro, manau, kad šioje situacijoje galutinius spren dimus turi priimti pats premjeras ir ministras, taip pat partijos, ku rios delegavo abu šiuos pareigūnus. Ir jei atsitiktų taip, kad premjeras pareikštų nepasitikėjimą R.Palai čiu, Prezidentės vaidmuo turėtų bū ti tik simbolinis, nes Vyriausybė – kolegialus organas. – Vadinasi, neįsivaizduojate to lesnio R.Palaičio darbo Vyriau sybėje? – Tai priklauso nuo premjero apsi sprendimo. Ir nuo premjero susitari mų su ministrą delegavusia partija. Jeigu premjeras vis dėlto pareikštų ne pasitikėjimą ministru, matyt, būtų su dėtinga įsivaizduoti tolesnį produkty vų ministro darbą Vyriausybėje. Taigi viskas priklausys nuo premjero pozi cijos – jei premjeras vis dėlto nerei kalaus, kad ministras atsistatydintų, tikrai yra galimybė darbą užbaigti. – Tikite, kad ši valdančioji koali cija gali dirbti iki pat naujojo Sei mo rinkimų šį rudenį? – Nelabai matau kokių nors politinių alternatyvų. Manau, kad arba bus susitarta ir tada išliks ta pati koali cija, premjeras ir ta pati Vyriausybė, kuri yra dabar, arba, susidarius tam tikroms aplinkybėms, kadenciją gali baigti mažumos Vyriausybė. Lietuva jau turi mažumos vyriausybių darbo patirties, todėl tai nebūtų didelė po litinė naujovė. – Bet tuomet iki rinkimų nepa vyktų įgyvendinti strateginių energetinių projektų? – Būtent todėl ir tikimės, kad su tarimas bus rastas po tarpusavio pasikalbėjimų koalicijos taryboje, kurios posėdis, tikimės, įvyks kitą savaitę.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
– Kurią pusę – premjero ir kon servatorių ar Liberalų ir centro sąjungos – šiame konflikte re mia Liberalų sąjūdis? – Mes esame per vidurį, stengiamės neužimti nė vienos pusės gynybinės pozicijos.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 700.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012
lietuva Sutartis – be pažeidimų
Pinigų taškyti nebegalės
Gelbėjo žvejus
Seimas pasiekė pergalę prieš ūkio ministrą, siūliusį atnau jinti Seimo kanceliarijos pa sirašytą mobiliojo ryšio pa slaugų sutartį su bendrove „Omnitel“. Įvertinusi sandorio dokumentus, Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad pa žeidimų, galėjusių turėti įtakos sutarties rezultatams, nėra.
ES viršūnių susitikime daly vaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su dar 24 valstybių vadovais penktadienį pasirašė naują fi nansinės drausmės sutartį. Pasak Prezidentės, neatsakin gi politikai nuo šiol negalės iš laidauti ir neatsakingai elgtis su šalies pinigais.
Specialiosios tarnybos vakar gelbėjo Kuršių mariose, ant at skilusios ledo lyties, likusius apie 140 žmonių. Beveik 100 gyventojų ant atskilusios ledo lyties buvo likę ties Nida, dar apie 30–40 – ties Preila. Gelbė jimo operacija truko visą dieną, nuskendusių ar nukentėjusių per incidentą nebuvo.
Iš 40-ies iki šiol ofi cialiai registruotų partijų Seimo rinki muose spalį turės teisę dalyvauti 28ios. Visos jos Teisin gumo ministerijai laiku pateikė savo narių sąrašus.
Gausa: Seimo rinkimuose galės varžytis beveik trys dešimtys šiuo
metu registruotų partijų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į traukinį spėjo ne visi Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Penktadienį ministerija pranešė, kad pagal Politinių partijų įsta tymą visos šalyje įregistruotos partijos turi kasmet iki kovo 1 d. oficialiai deklaruoti savo narių sąrašus. Tai daroma tam, kad būtų įsitikinta, jog partijoje yra ne ma žiau kaip tūkstantis narių – tiek, kiek reikia registruojant naują po litinę organizaciją Lietuvoje. Teisingumo ministerija pabrėžė, kad oficialiai nedeklaravusios savo narių sąrašų partijos netenka tei sės dalyvauti šių metų spalio 14 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Be to, tokios partijos netenka teisės ir pretenduoti į valstybės finansavimą. „Iš viso tokių yra 7. Dar vienos partijos – Lietuvos rusų sąjungos – narių sąrašas po patikros Gy ventojų registre dėl esamų klaidų pateiktų narių asmenvardžiuose buvo grąžintas patikslinti. Dar 4 partijos šiuo metu turi likviduo jamo juridinio asmens statusą“, – pranešė ministerija. Šiemet Teisingumo ministerija partijų narių sąrašus tikrino pasi telkusi naują informacinę sistemą, kuri leidžia greitai ir patogiai per žvelgti, ar pateiktas narių sąrašas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar sąraše yra pakankamai narių (ne mažiau nei tūkstantis), ar jie yra pilnamečiai, ar jų narystė ne sutampa su kitų partijų sąrašais, ir panašius dalykus. Iki balandžio 1 d. ministerija pri valo informuoti Vyriausiąją rin kimų komisiją, ar politinių partijų sąrašuose pateiktas narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus.
Į rinkimų traukinį kol kas dar gali suspėti ir politikos naujokai, jei oficialiai įregistruos naują po litinę partiją ne vėliau nei likus 65 dienoms iki numatytos rinkimų datos, t. y. vėliausiai šių metų rugpjūčio 9 d. Kol kas tai padarė
viena partija – Tautininkų sąjun ga. Dar trys politinės partijos – „Drąsos kelias“, Demokratinė darbo ir vienybės partija, Emig rantų partija – šiuo metu yra pa teikusios ministerijai savo steigi mo dokumentus patikrinti.
Sąrašus pateikė Kovotojų už Lietuvą sąjunga,
Tvarkos ir teisingumo partija,
Lietuvos žaliųjų sąjūdis,
Darbo partija,
Partija „Jaunoji Lietuva“,
Liberalų ir centro sąjunga,
Socialistinis liaudies frontas,
Politinė partija „Sąjunga TAIP“,
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš
Lietuvos socialdemokratų partija,
čionys demokratai,
Leiboristų partija,
Lietuvos Respublikos liberalų są-
Tautos vienybės sąjunga,
jūdis, Lietuvos socialdemokratų sąjun
ga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun
ga, Krikščionių partija, Lietuvos centro partija, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos pensininkų partija, Politinė partija Rusų aljansas, Žemaitijos partija,
Sąrašų nepateikė Lietuvos humanistų partija, Lietuvos reformų partija, Lietuvos socialinio teisingumo
Politinė partija „Profesinių sąjun-
gų centras“, Tautinė partija „Lietuvos kelias“, Lietuvos krikščioniškosios de
mokratijos partija, Respublikonų partija, Žemaičių partija, Tautininkų sąjunga.
Iki š. m. kovo 1 d. savo nar ių sąrašą Teisingumo ministerijai pateikė Lietuvos rusų sąjunga, tačiau narių sąrašas dar tikslinamas.
Likviduojamos partijos Lietuvos politinių kalinių partija,
sąjunga,
Lietuvos ūkio partija,
Lietuvos žalioji partija,
Nepartinių judėjimas „Rinkimai
Respublikonų lyga,
’96“,
Smulkaus ir vidutinio verslo partija,
Liet uv os nac ion ald em okr atų
Tautos pažangos partija.
partija.
8
šeštadienis, kovo 3, 2012
lietuva
Seimo sekliai kirto ministrui Seimo Antikorup cijos komisija pa tvirtino savo at likto tyrimo dėl Fi nansinių nusikalti mų tyrimo tarny bos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų išvadas. Jos nepa lankios FNTT vado vus atleidusiam vi daus reikalų minist rui Raimundui Pa laičiui.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
mų Prezidentei Daliai Grybauskai tei dėl jos ir jos patarėjų vaidmens šioje istorijoje.
Pasivadino Kernagio aštuntuku
Penktadienį ryte po valandą truku sio posėdžio Antikorupcijos komi sijos pirmininkas Ligitas Kernagis pranešė, kad išvados pagaliau pa tvirtintos. Už jas balsavo 8 komisijos nariai, prieš buvo tik vienas – social demokratas Edmundas Jonyla. Po sėdyje dalyvavo 10 komisijos narių iš 17-os – to pakanka, kad susidary tų kvorumas ir būtų priimti spren dimai. Konservatorius Naglis Putei kis nespėjo balsuoti už visas išvadas, nes tuo metu, kai vyko balsavimas, išėjo duoti interviu žiniasklaidai. Ta čiau jis patikino pasisakąs už priim tas išvadas. Spaudos konferencijo je L.Kernagis pirmiausia padėkojo Antikorupcijos komisijai už „konst ruktyvų, vieningą darbą ir parodytą ryžtą“. Iš pramogų pasaulio į Seimą atėjęs L.Kernagis aštuonių komisijos narių balsavimą už išvadas pavadino Oušeno aštuntuko, tiksliau, Kerna gio aštuntuko, darbu. Siūlo atstatydinti ministrą
Antikorupcijos komisijos nutari mas susideda iš trijų dalių – išvar dijimo, kas buvo padaryta atliekant tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių, pačių išvadų ir klausi
Jurgis Razma:
Tikiuosi, iš vieno mi nistro problemos ne darysime visos vals tybės problemos.
lė sugrąžinti V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas. „Nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų FNTT vadovų teisės dirbti su slapta in formacija panaikinimą ir jų atlei dimą iš pareigų. Komisijos neįtiki no vidaus reikalų ministro žodžiai, kad neva reikėjo skubiai šiuos pa reigūnus atleisti“, – teigė Antiko rupcijos komisijos vadovas. Komi sija mano, kad FNTT vadovai turi būti grąžinti į buvusias pareigas. Nutekino D.Raulušaitis?
Komisija, be kita ko, pasisakė už tai, kad būtų pareikštas nepasitikė jimas vidaus reikalų ministru R.Pa laičiu. Jis apkaltintas neteisėtai ir nepagrįstai priėmęs sprendimus dėl FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus bei jo pavaduotojo Vytauto Girža do atleidimo iš pareigų. „Dėl tokio sprendimo galbūt pažeista Konsti tucija. Manome, kad toks minist ro elgesys nesuderinamas su parei gūno nepriekaištingos reputacijos principais“, – sakė L.Kernagis. Premjeras Andrius Kubilius para gintas atsižvelgti į tokią Seimo ko misijos nuomonę ir, pasinaudojus Konstitucijos suteiktomis teisėmis, kreiptis į Prezidentę D.Grybaus kaitę dėl ministro R.Palaičio atsta tydinimo. Komisija taip pat pasiū
Komisijos nuomone, pernai lapkri tį informacija žiniasklaidai apie tei sėsaugos planuotus slaptus veiks mus prieš „Snoro“ banką galėjo nutekėti dėl generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio veiksmų. „D.Raulušaitis nepasi rūpino informacijos saugumu, su darė sąlygas informacijai nutekėti, todėl komisija siūlo generaliniam prokurorui kreiptis į Prezidentę dėl D.Raulušaičio atstatydinimo iš pa reigų“, – sakė L.Kernagis. D.Rau lušaitis taip pat kaltinamas tuo, kad nedeklaravo, jog jo artimas giminai tis yra „Snorui“ priklausiusio „Lie tuvos ryto“ vienas iš vadovų. Bū tent „Lietuvos ryte“ pernai lapkritį buvo paskelbta nutekėjusi informa cija apie galimus teisėsaugos veiks mus prieš „Snorą“.
Gynyba: nors Seimo Antikorup
cijos komisijos išvados nepa lankios R.Palaičiui, šis iš parei gų trauktis neketina. Už jį mūru stoja ir partijos kolegos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seno stogo renovacija Plieninė stogo danga puikiai tinka tiek naujam, tiek renovuojamam stogui Pasenęs ir prakiuręs stogas ne tik gadina nuotaiką. Dėl nesandaraus stogo galima patirti ir materialinių nuostolių, genda stogo konstrukcijos, atsiranda pelėsis ir pan. Senieji šiferiniai stogai kelia pavojų sveikatai. Puikus sprendimas renovuojant stogą – pakeisti jį nauja ilgaamže plienine danga. Suomiška „Ruukki“ stogo danga ne tik apsaugos namą, bet ir džiugins akį, gerokai padidins Jūsų namo vertę.
Nuo ko pradėti stogo renovaciją? Nusprendus renovuoti stogą, pirmiausia reikia įvertinti jo konstrukciją – atkreipti dėmesį į medinės konstrukcijos būklę, ar nėra vietų, kurias reikėtų pakeisti, sustiprinti. Plieno lakštai yra viena lengviausių stogo dangų, tad dažniausiai konstrukcijų keisti ar sustiprinti neprireikia. Prieš montuojant stogo dangą labai svarbu apžiūrėti ir esant reikalui tinkamai įrengti šiuolaikinius energijos taupymo standartus atitinkančią šilumos izoliaciją, garų ir antikondensacinę plėveles, užtikrinti reikalingus oro tarpus ventiliacijai. Beje, būtent dėl šių momentų nesilaikymo yra pasklidę mitai, kad palėpėse su plieniniu
stogu labai girdimas lietaus barbenimas bei prikaista oras. Jei šilumos izoliacijos sluoksnis įrengtas laikantis šiuolaikinių reikalavimų, t.y. 20 centimetrų ar storesnis, įprastam lietui lyjant barbenimas girdėti nebent nuo palangių ar lango stiklų. Dėl palėpės įšilimo – tas pat: jei šilumos izoliacija tvarkingai įrengta, jei tarp jos ir skardos yra ventiliuojamas oro tarpas – visa šiluma kaipmat pasišalina į lauką. Kitas žingsnis, ką reikia numatyti, kad stogas būtų ilgaamžis – tai apskardinimas, sniego užtvarų ir lietaus vandens nukreipimo sistemos įrengimas. Renkantis to paties tiekėjo stogo dangą ir visas komplektuojamąsias detales, garantuojamas spalvų ir detalių suderinamumas, viso stogo sandarumas, ilgaamžiškumas ir lengva priežiūra. „Ruukki“ siūlomų profilių raštų ir spalvų pasirinkimas išties didelis, kasmet papildomas naujais gaminiais, tad tinkamą stiliaus sprendimą lengvai suras net patys įnoringiausieji.
procentus visos stogo renovavimo sumos pasirenka „panašios kokybės, bet pigesnę“ stogo dangą. Renkantis stogo dangą tikrai verta pasidomėti gamintojo patirtimi, patikimumu, gaminiams suteikiama garantija, paprašyti parodyti technines savybes pagrindžiančią gaminio atitikties deklaraciją ir garantinę knygelę. Stogo renovacija ar statyba – ilgalaikis sprendimas, tad verta gerai pagalvoti, kas geriau – įsigyti kokybišką ir laiko patikrintą, originalią dangą ar sutaupyti kelis šimtus litų ir gyventi nežinioje.
Taupyti neapsimoka
Asbesto šalinimo programa − unikali galimybė
Labai dažnai klysta namą renovuojantys savininkai, kai bandydami sutaupyti kelis
Kaimo gyventojai 2012 metais turi unikalią galimybę pasikeisti seną asbestinę stogo
dangą nauja. Nors iškart po pristatymo žiniasklaidoje asbestinių stogo dangų keitimo programos iniciatoriai sulaukė didžiulės kritikos, pastarosiomis dienomis sparčiai augantis paraiškų skaičius byloja, kad į tą kritiką buvo atsižvelgta pozityviai, teikiama kokybiškesnė pagalba. „Ruukki“ atstovai ir partneriai taip pat siūlo visokeriopą pagalbą norintiems pasinaudoti ES parama. Visos „Ruukki“ siūlomos stogo dangos ir papildomos stogo medžiagos (stogo skardos lankstiniai, lietaus vandens nukreipimo sistema, sniego užtvaros) yra įtrauktos į programos taisyklėse išvardytų tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. Todėl kiekvienas, suspėjęs pasinaudoti šia programa, gautų 50% dydžio kompensaciją šioms medžia-
goms įsigyti. Suomijos kompanija „Ruukki“ visuomet aktyviai remia sveiką gyvenimo būdą ir saugą propaguojančias iniciatyvas, tad visiems, dalyvaujantiems šioje programoje, siūlo specialias akcijas ir dideles nuolaidas. Daugiau informacijos apie šias akcijas, atsakymus į klausimus apie asbestinių stogų keitimo programą, seno asbestinio šiferio stogo pakeitimo instrukciją ir daugybę kitų patarimų rasite internete adresu www.ruukkistogas.lt, paskambinę tel. (8 5) 232 2315 ar pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.
9
šeštadienis, kovo 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,66 %
60
proc.
nagrinėtų ginčų su draudimo įmonėmis pernai išspręsta vartotojų naudai.
–0,69 %
–0,27 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Pretenzijos Lietuvai
€
Italijos verslininkas Luigiterzas Bosca, ne sėkmingai siekęs privatizuoti alkoholio gamintoją „Alitą“, tarptautiniame arbitra že Lietuvai pateikė 793,58 mln. litų pre tenziją. Italijos verslininkas nurodė, kad tiek netiesioginių nuostolių patyrė dėl da lyvavimo 2003 m. „Alitos“ privatizavimo konkurse bei dėl Lietuvos ir Italijos abi pusės investicijų apsaugos sutarties pa žeidimo.
Baltarusijos rublis 10000 3,1977 DB svaras sterlingų 1 4,1276 JAV doleris 1 2,5934 Kanados doleris 1 2,6225 Latvijos latas 1 4,9430 Lenkijos zlotas 10 8,3755 Norvegijos krona 10 4,6460 Rusijos rublis 100 8,8369 Šveicarijos frankas 1 2,8646
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,6072 % +1,0404 % +1,1112 % +1,5646 % –0,0202 % +0,1028 % +0,6390 % +0,0849 % –
Vakar Tinklas
„Statoil“
Dyzelinas
Dujos
4,84
4,67
2,34
„Vakoil“ 4,81 4,64 2,34 Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
Pirmąją pavasa rio dieną pabran gus cigaretėms, di džiausią rūkančių pirkėjų dėmesį lai mės gausiausias ci garečių atsargas tu rintys prekybinin kai. Kai kurie jų ma žesnėmis kainomis rūkalius žada lepin ti dar mėnesį.
Pokyčiai: nauja galimybė didžiausią leistiną rūkalų kainą žymėti ant pakuotės leis tabako gamintojams cigarečių kainas
keisti dažniau.
A 95
108,01 dol. už 1 brl. 124,80 dol. už 1 brl.
Vieni pre kybos tink lai žada, kad bran gesnes ci garetes pirkėjai parduotu vių lenty nose išvys jau arti miausią sa vaitę, kiti – kad tik po mėnesio.
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
Dar mėnesį rūkaliai sutaupys Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Cigaretės nuolat brangs
Nuo kovo pradžios dėl didinamų akcizų šalyje cigaretės, cigarai ir ci garilės brangs. Valstybinė mokesčių inspekcija suskaičiavo, kad pakelis populiariausių cigarečių kainuos vidutiniškai 20 centų daugiau. Bendrovės „Philip Morris Bal tic“ korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla pasako jo, kad cigarečių kainų kilimas yra dalis Lietuvos įsipareigojimo ES iki 2018 m. pasiekti 90 eurų (apie 310 litų) minimalų cigarečių akcizą už 1000 cigarečių. Jo manymu, kas metis, tačiau nesmarkus kainų ki limas rūkalius apsaugos nuo šoko. Nuo šio kovo akcizas padidėjo nuo 132 iki 140 litų už 1000 cigare čių. Cigarams ir cigarilėms taiko mas akcizų tarifas didėja nuo 80 iki 84 litų už kilogramą šių produktų. „Rinkai svarbu, kad nebū tų didelių kainų ir akcizų šuolių, nes vartotojai į tai reaguoja labai skausmingai. Todėl išsikeltą tikslą pasieksime kiekvienais metais po truputį keldami kainas. Tikimės, kad kainą keliant palengva varto jimui tai didelės įtakos neturės“, – sakė G.Dirgėla. Turi pigesnių atsargų
Vieni prekybos tinklai žada, kad brangesnes cigaretes pirkėjai par duotuvių lentynose išvys jau arti miausią savaitę, o kiti šią nemalo nią staigmeną pristatyti ketina tik po mėnesio. Kad šią savaitę piges nių rūkalų dar užteks, nerimau
jančius pirkėjus ramina ir preky bos centrų kasininkai. Tačiau jie perspėja, kad skirtingų rūšių ciga rečių atsargos nevienodos. Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad įsigaliojus Akcizų įstatymo pakei timams brangesnių cigarečių pre kybos tinklo parduotuvėse galima tikėtis artimiausią savaitę. Tačiau, net ir pasibaigus atsargoms, pašne kovo teigimu, pabrangę tabako ga miniai pirkėjų esą neatbaidys ir di delių pardavimo pokyčių neatneš. Bendrovės „Maxima LT“ atsto vė ryšiams su visuomene Olga Ma laškevičienė patikino, kad turimos cigarečių atsargos brangesnius ta bako gaminius leis pristatyti tik po mėnesio. Vis dėlto pirkėjai neturė tų nustebti išvydę, kad jų mėgsta mos cigaretės jau pabrangusios, kai kitų kainos dar nepasikeitusios. „Kainos keisis palengva, pasi baigus atitinkamų cigarečių atsar goms. Tai reiškia, kad visame tink le keisis kaina tos rūšies cigarečių, kurių atsargos išseks. Visas dabar esančias atsargas pardavinėsime mažesne kaina“, – sakė ji. Baimintis neturėtų
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patikino, kad pakilusios cigarečių kainos tabako gamintojų dėl sumažėjusios pa klausos labai gąsdinti neturėtų. „Kaip parodė praeitis, tokių pre kių kaip rūkalai brangimas jų var tojimo pokyčiams didelės įtakos neturi. Be to, kaina tėra tik vie nas veiksnių, lemiančių vartoji mo mažėjimą. Įtakos gali turėti ir
kiti veiksniai, pavyzdžiui, draudi mas rūkyti kavinėse. Todėl negali ma atskirti kainos poveikio varto jimui nuo besikeičiančių elgsenos normų“, – sakė J.Varanavičienė.
Julita Varanauskienė:
Tokių prekių kaip rūkalai brangimas jų vartojimo poky čiams didelės įtakos neturi.
Bendrovės „Japan Tobacco In ternational“ korporatyvinių reikalų vadovo Ramūno Mačiaus teigimu, cigarečių visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje, kasmet surūkoma maž daug 1–2 proc mažiau. Jis pripažino, kad viena šios tendencijos priežas čių yra kylanti produkto kaina. „Kuo prod uktas brangesn is, tuo, žinoma, jo vartojimas mažes nis. Reikia pastebėti, kad žmonės
ne tik meta rūkyti, bet ir per die ną surūko mažiau cigarečių. Tai gi taupoma dvejopai“, – sakė pa šnekovas. J.Varanauskienė taip pat sakė pa stebėjusi, kad kylant rūkalų kai noms taupantys žmonės, užuot nustoję rūkyti, pirmiausia siekia prekių įsigyti pigiau. Todėl kartais jie esą pasuka ir kontrabandos ke liais. Anot jos, parduotų cigarečių kiekis gali sumažėti, tačiau tai ne būtinai reikš, kad namų ūkis rūka lams nebeleidžia pinigų.
džiausias galvos skausmas parduo dant cigaretes. Anot, O.Malaškevi čienės, tai kur kas opesnė problema nei cigarečių kainų augimas. Anot pašnekovės, dėl kontrabandos ci garečių pardavimas kasmet smun ka dar nuo 2001 m. „2009 m., palyginti su 2008 m., cigarečių pardavimas smuko apie 35 proc., kitais metais pardavimas mažėjo dar maždaug trečdaliu. Manome, kad visi šie pokyčiai yra susiję su nelegalių cigarečių įveži mo kiekiu“, – sakė ji.
Pavojaus nejaučia
Kainą žymės ant pakelių
Praėjusią savaitę Nacionalinė ta bako gamintojų asociacija paskel bė, kad nelegali tabako rinka Lietu voje per pastaruosius metus smuko 13 proc. Teigiama, kad, išėmus iš nelegalios rinkos 1 proc. cigarečių, biudžetas pasipildo 11 mln. litų. Paklaustas, ar nesibaimina, kad susidūrę su didesnėmis cigarečių kainomis vartotojai atsigręš į ne legalią prekybą, R.Mačius sakė di delių blogybių nesitikintis. „Nelegali tabako rinka buvo di džiausia tuomet, kai pakelis ciga rečių kaskart, kai padidėdavo akci zas, pabrangdavo 1–2 litais. Todėl šiandienis brangimas 20–30 centų legaliai rinkai turės nebent nedide lės įtakos“, – sakė pašnekovas. Anot jo, iš pradžių pirkėjai gali karštligiškai ieškoti pigesnių ciga rečių, tačiau vėliau situacija turė tų nusistovėti. Todėl padidėjusios kainos esą nelegalios rinkos nepa didins. Kol kas nelegalių tabako gaminių rinka prekybininkams yra bene di
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat pranešė, kad nuo šiol ga mintojai galės patys nuspręsti, kur žymėti didžiausią leistiną rūkalų kainą: ant banderolės, kaip buvo daroma anksčiau, ar ant pakuotės. Nors gamintojai tikina, kad tai pa prastiems vartotojams jokios įta kos neturės, bet ir neslepia, kad naujos galimybės gamintojams leis greičiau reaguoti į rinkos po kyčius. „Kainą planuojame spausdinti ant pakuotės. Banderolės yra už sakomos iš anksto, todėl naujais pasikeitimais galėsime pasinau doti tik išnaudoję esamas bande roles“, – sakė bendrovės „Philip Morris Baltic“ korporacijos reika lų vadovas Lietuvai G.Dirgėla. Bendrovės „Japan Tobacco In ternational“ korporatyvinių reikalų vadovo R.Mačiaus teigimu, atsira dus galimybei kainą spausdinti ant pakelio, bus galima iš karto reaguo ti į rinkos pokyčius ir nereiks lauk ti, kol baigsis banderolės.
10
šeštadienis, kovo 3, 2012
12p.
Košmariškos žudynės šiurpina pasaulį.
pasaulis Prezidento rinkimų baigtis pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Trečiai kadencijai į prezidento postą grįžtantis Vladimiras Putinas turėtų nesunkiai laimėti rytoj vyksiančius šalies vadovo rinkimus. Bet tikri iššūkiai jo lauks jau kitą dieną po rinkimų.
Rusija be Putino
Masinių protestų dalyviai Maskvo je ir kituose didžiuosiuose Rusijos miestuose skanduoja šūkį „Rusija be Putino!“. O premjero šalininkai internete paskelbė reklaminį fil muką, kaip šalis atrodytų be savo ilgamečio lyderio. Prezidento rinkimai atšaukti, Valstybės Dūma paleista, Sacha rovo prospekte Maskvoje susirin ko didžiausias mitingas šalies is torijoje. Vos per mėnesį susikuria 200 partijų, o valdžią pasidalija li beralai iš praėjusio amžiaus pasku tiniojo dešimtmečio ir karingi na cionalistai. Visas stambusis verslas padalijamas iš naujo, dujų milži nas „Gazprom“ atitenka opozici jos veikėjui Borisui Nemcovui. Po konflikto valdžioje naciona listai išeina į pogrindį ir pradeda ardomąją veiklą. Prasideda nauja ekonominės krizės banga. Valsty bės ūkis griūva, gamyklos masiš kai bankrutuoja, nauja vyriausybė nusprendžia uždaryti automobilių gamintoją „AvtoVAZ“. Kad galė tų mokėti pensijas, centrinis ban kas karštligiškai spausdina pinigus. Prasideda hiperinfliacija, duonos kainos šokteli iki debesų. Užsienio bendrovės palieka Rusijos rinką, Maskvoje kas antras žmogus lieka be darbo. Šalyje aštrėja etniniai konfliktai ir fašistinės nuotaikos, kiekviena me stambiame mieste kyla fašistų ir etninės mafijos susirėmimų. Re gioniniuose rinkimuose pergales skina vietos nacionalistai. Pakraš čių regionai vienas po kito skelbia pasitraukiantys iš Rusijos Federa cijos. Šiaurės Kaukazo respublikos jungiasi į emyratą, ir tūkstančiai žmonių, nenorinčių gyventi isla miškoje valstybėje, bėga į Rusijos vidinius regionus. Etniniai susirė mimai perauga į pilietinį karą.
12
mlrd. dolerių vertinamas kandidato į prezidentus M.Prochorovo turtas.
Vakarai, tik neseniai kalbėję apie demokratinės epochos pradžią Ru sijoje, prabyla apie humanitarinę krizę. Siekdama apginti taikius gy ventojus, NATO įveda ribotą kon tingentą į Kaliningrado sritį, Kinija įsteigia savo administraciją Irkuts ke, Čitoje ir Chabarovske, o Vladi vostoke išsilaipina Japonijos taikda riai. Gruzija susigrąžina Abchaziją ir Pietų Osetiją, dar prisijungia Kras nodaro sritį ir 2014 m. surengia olimpines žaidynes Sočyje.
dai teigė Maskvos Carnegie centro ekspertė Lilija Ševcova. Bet ji pastebėjo, kad rusiškas et ninis nacionalizmas ėmė pavojin gai reikštis būtent V.Putino valdy mo metais. „Šį nacionalizmo sprogimą di džiąja dalimi lėmė Kremliaus žaidi mai su nacionalistinėmis nuotaiko mis. Buvo vykdoma nacionalistinių grupuočių palaikymo politika, jos buvo užsiundomos ant antifašis tinių judėjimų, liberalių ir demok ratiškų aktyvistų. Kremlius tai da rė sąmoningai. Pasitelkiant rusišką etninį nacionalizmą buvo bando ma kompensuoti socialinį nepa sitenkinimą ir nukreipti sociali nį nepasitenkinimą nuo Kremliaus į „svetimtaučius“. Todėl rusiš kas nacionalizmas – tai tiesioginis V.Putino sukurtos sistemos rezul tatas“, – tvirtino L.Ševcova. Mąstymas keičiasi
Lilija Ševcova:
Tai Kremliaus re torika: jeigu Puti nas išeis, šalį apims chaosas, „nacikai“ paims valdžią ir su kurs fašistinę vals tybę. Saugokitės!
Apokaliptinis scenarijus, plėto jamas sloginančios karinės muzi kos fone, gali būti gerokai perdė tas, bet šis filmukas puikiai rodo nestabilumo baimę, kurią jaučia daugybė V.Putino rėmėjų. Šią bai mę sustiprino ir pranešimas apie sužlugdytą pasikėsinimą į busi mąjį prezidentą, ir jo paties įspė jimas, kad opozicionieriai ruošia si nužudyti vieną iš savų, kad tuo galėtų apkaltinti valdžią. Nacionalistai – Kremliaus įrankis?
„Tai klasikinė Kremliaus retorika, dėl kurios parazituoja Kremliaus politologai. Jeigu Putinas išeis, ša lį apims chaosas, „nacikai“ paims valdžią ir sukurs fašistinę valstybę. Saugokitės!“ – Rusijos žiniasklai
Dar vienu V.Putino valdymo re zultatu oponentai vadina korupci ją. Ji egzistavo ir cariniais, ir sovie tiniais, ir pokomunistiniais laikais, bet, sprendžiant iš ekspertų ir ei linių piliečių vertinimų, pastarai siais metais pasiekė neregėtą mas tą ir prasiskverbė į visas gyvenimo sritis. „Ima, lyg paskutinį kartą“, – sa kė korupcijos tyrimų autorius so ciologas Grigorijus Kertmanas. Verslininkai teigia, kad vadinamų jų otkatų dydis siekia 30–40 proc. sandorio sumos. Tuo tarpu Rusijoje jau susifor mavo žmonių klasė, kuri laiko sa ve piliečiais ir mokesčių mokėto jais, o ne valdiniais ir socialinės paramos gavėjais. Jie reikalauja at sakomybės iš politikų ir valdinin kų, kuriuos išlaiko, ir valstybinėse institucijose reikalauja tokio pat principo, koks galioja kosmetikos salone: klientas visada teisus. Elitas irgi bunda
Tokie žmonės pastaraisiais mėne siais rinkosi į mitingus Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose stam biuose Rusijos miestuose. Polito logas Dmitrijus Oreškinas pastebi, kad prieš V.Putino sukurtą val džios vertikalę pradeda protestuo ti ne tik vidurinė klasė, bet ir elito atstovai. Anot eksperto, praėju sio dešimtmečio pradžioje jie su sitelkė aplink V.Putiną, nes bijojo, kad valstybė grius arba komunistai
pradės revanšą ir atims iš jų nuo savybę. Dabar ši grėsmė išnyko, ir elitas ima rūpintis savimi. D.Oreškinas teigia, kad Dūmos rinkimai parodė dalies guberna torių nenorą naudoti savo admi nistracinius išteklius besąlygiškai „Vieningosios Rusijos“ pergalei užtikrinti. Jie toliau klusniai pri tarinėja klausydamiesi Kremliaus administracijos nurodymų, bet vė liau tyliai juos sabotuoja. Elito nepasitenkinimą įrodo ir tokie Rusijos politikai nebūdin gi „reiškiniai“ kaip į prezidentus kandidatuojantis oligarchas Mi chailas Prochorovas arba buvęs fi nansų ministras Aleksejus Kudri nas, skandalingai palikęs V.Putino vyriausybę ir pradėjęs reikštis opo zicijos mitinguose. V.Putino koziriai
Bet ir tokie garsūs asmenys kaip A.Kudrinas negali kompensuo ti pagrindinio opozicijos trūkumo – aiškios programos nebuvimo. „Atsibodo!“ ir „Mes nenorime!“ – tai emocingi šūkiai, o ne politi nė programa. Šiuo atžvilgiu V.Pu tinas turi neabejotiną pranašumą. Jis publikuoja plačius programi nius straipsnius, „rankiniu bū du“ sprendžia miestų, pramonės šakų ir socialinių grupių proble mas. Iš televizijos reportažų susi daro įspūdis, kad premjeras pluša kaip vergas. Tai patinka Rusijos gyventojų daugumai, kurią sudaro biudžeti ninkai, pensininkai, kariškiai, ne turtingi provincijos gyventojai ir šiaip sovietinės psichologijos žmo nės, kuriems valstybės funkcija yra ne nustatinėti žaidimo taisykles, o rūpintis „darbo liaudimi“. Liaudžiai visais laikais patikdavo, kai caras tramdydavo išpuikusius bajorus. Šia taktika puikiai nau dojasi V.Putinas, dažnai reiškian tis kritiką oligarchams ir guberna toriams. Be to, po Valstybės Dūmos rinkimų premjeras žengė protingą žingsnį ir atsiribojo nuo rinkėjų pa sitikėjimą praradusios prokremliš kos „Vieningosios Rusijos“. Kas bus po rinkimų?
Rankose turėdamas tiek kozirių, V.Putinas turėtų nesunkiai laimė ti prezidento rinkimus. Nors anks čiau buvo kilę abejonių, naujausios nuomonių apklausos pranašauja jam pergalę jau pirmame ture.
Todėl daugelį dabar domina ki tas klausimas – kas bus po rinki mų? Ar žmonės pamatys „naują V.Putiną“, kaip žada prokremliški politologai? Nepaisant vaizdo stebėjimo ka merų, V.Putino įsakymu įrengtų daugelyje rinkimų apylinkių, opo zicija neabejoja, kad balsavimas bus falsifikuojamas, ir iš anksto ruošiasi protestams. Maskvos sa vivaldybė davė leidimą rengti de monstraciją sostinėje kitą dieną po balsavimo. Tačiau rinkimų dienos vakare erdves prie Kremliaus oku puos V.Putino šalininkai. Jie tiki si, kad demonstracijoje pasirodys ir pats rinkimų nugalėtojas.
Ilja Jašinas:
Valdžios pasiryžimas daryti nuolaidų aki vaizdžiai atsilieka nuo augančių visuo menės reikalavimų. Naujajam prezidentui teks spręs ti dilemą, kaip reaguoti į masinius protestus: malšinti juos ar dary ti nuolaidų. Ekspertai sutaria, jog visuomenės balsas pernelyg stip rus, kad jį būtų galima ignoruo ti. Todėl Kremlius, reaguodamas į protestus, jau ėmėsi tam tikrų re formų: grąžina gubernatorių rinki mus, supaprastina politinių parti jų registraciją. Bet į šias permainas opozicija reaguoja atsargiai. „Mūsų netenkina „preziden tinis filtras“ gubernatorių rin kimuose. Filtras gali būti vienas – tai rusų tauta, kuri eina į rin kimus ir balsuoja. Mums nepa tinka, kad valdžia, leisdama kurti partijas, draudžia blokus, – kriti kos negailėjo judėjimo „Solidaru mas“ politinės tarybos narys Ilja Jašinas. – Susidaro tokia padėtis, kokia buvo devintojo dešimtme čio pabaigoje. Valdžios pasiryži mas daryti nuolaidų akivaizdžiai atsilieka nuo augančių visuome nės reikalavimų. Žmonės nori vi so pilietinių laisvių paketo jau da bar. Tai, ką siūlo valdžia, visgi yra kosmetinio pobūdžio, ir kyla di delių abejonių, ar ši valdžia pajė gi sukurti normalią politinės kon kurencijos sistemą.“ BBC, „L’Express“, „Kommersant“ inf.
11
šeštadienis, kovo 3, 2012
pasaulis Žingsnis link ES
Apmėtė kiaušiniais
Belgradas žengė svarbų žingsnį narystės ES link – Bendrijos lyderiai ketvirtadienį suteikė Serbijai kandidatės statusą. Belg radas buvo palankiai įvertintas, kai likus vos kelioms dienoms iki ES viršūnių susi tikimo sutiko, kad nuo jo atsiskyręs Koso vas savarankiškai dalyvautų regioniniuo se susitikimuose ir galėtų pasirašyti tarp tautines sutartis kaip bet kuri kita visiškai pripažįstama valstybė.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarko zy ketvirtadienį buvo priverstas slėptis viename barų, kai šimtai baskų separa tistų ir Socialistų partijos šalininkų Bajo nos mieste apipylė jį įžeidimais ir apmėtė kiaušiniais. Šalies vadovas išbuvo bare il giau nei valandą, kol policija tramdė pro testuotojus, kurių dalis mojavo socialistų kandidato į prezidentus François Hollan de’o rinkimų programomis.
22
žmonės
vakar žuvo per mirtininko išpuolį prie mečetės Pakistano šiaurės vakaruose.
aiški, bet Rusijos ateitis – ne
Sugrįžimas: protestuotojus į gatves išvijo ne tik korupcija ir rinkimų klastojimas, bet ir V.Putino sprendimas grįžti į prezidento postą trečiai, po to galbūt ketvirtai, o ten, žiūrėk, ir
penktai kadencijai.
„Reuters“ nuotr.
V.Putino varžovai: milijardierius, ultranacionalistas, komunistas ir populistas Michailas Prochorovas
Nepriklausomas kandidatas Šūkis: „Prochorovas: naujas preziden tas – nauja Rusija!“ Citata: „Dvi didžiausios Rusijos proble mos yra biurokratų korupcija ir pilie tinis daugybės žmonių pasyvumas. Šios dvi problemos yra glaudžiai susi jusios.“ 46 met ų M.Prochorovas yra pol it i kos naujokas, o vykdydamas rinkimų kampaniją priešina save trims opozici jos „dinozaurams“, kurie, pasak jo, nėra suinteresuoti įveikti V.Putino. Šis magnatas, kurio turtas vertinamas 12 mlrd. dolerių ir kuriam priklauso Ru sijos didžiausia aukso kasykla bei JAV krepšinio komanda „New Jersey Nets“, verčia Rusiją spėlioti, kodėl jis vėlėsi į varžybas dėl prezidento posto. Jį parėmė kelios įžymybės, buvo išleis ti sumanūs kampanijos klipai, kuriais M.Prochorovas siekia įtikti provakarie tiškai Rusijos vidurinei klasei. Bet jam trūksta charizmos, kurią būtų nušlifa vę dešimtmečiai viešo kalbėjimo. Kai Kremlius sugebėjo pasiekti, kad M.Prochorovas būtų pašalintas iš deši niosios partijos „Teisingas reikalas“ ly derio posto, šis savo kampanija naudo jasi tam, kad įsteigtų naują verslui pa lankią partiją. Kol kas šią iniciatyvą sa vo parašais parėmė 30 tūkst. žmonių. Vladimiras Žirinovskis Liberalų demokratų partija Šūkis: „Žirinovskis, arba bus dar blo giau – rinkitės“.
Citata: „Visa šalis jūsų nekenčia! Jeigu aš ir G.Ziuganovas išvestume savo šali ninkus, tai būtų dešimtys milijonų! Tai bus ne Oranžinė revoliucija, tai bus ant ras spalis!“ 65 metų V.Žirinovskis į Rusijos prezi dento postą pretendavo daugiausia kartų, praleido tik vienus iš pastarųjų šešerių rinkimų – 2004 m., bet niekada negaudavo daugiau nei 10 proc. balsų. Jo Liberalų demokratų partiją galima pavadinti vieno žmogaus šou. Než moniški V.Žirinovskio išsišokimai Rus ij os Dūm o je pelnė jam būr į sekėjų, kur į sud a ro daug iau sia jauni val džios nemėgs t a n t y s vy rai.
V.Žirinovskis, prieštaravimų žmogus, stoka ir taikymusi prie politinių kiek kokybė žlugus Sovietų Sąjungai smu ko ir tebėra prasta. yra gerai išsilavinęs lingvistas ir po vieno momento aplinkybių. G.Ziuganovas dažnai kandžiai kritikuo liglotas, kuriam patinka pliekti režimą Genadijus Ziuganovas ja dabartinę politinę sistemą, bet jo pa šiurkščiais žodžiais ir nevaldoma kūno Komunistų partija kalba. Jo partija paprastai balsuoja taip Šūkis: „Vald žia ir nuosav ybė liau ties kritikai kaltina jį pernelyg dideliu atsargumu ir nenoru atsisakyti komu pat, kaip ir V.Putino „Vieningosios džiai!“ Rusijos“ blokas. Citata: „Sukčiai, vagys ir oligarchai atė nistinių simbolių, kuriuos jaunesni ru Nors gimęs gavo Eidelštei mė iš sunkiausiai dirbančios ir drą sai yra atmetę. no pavardę, o jo tėvas yra siausios kartos galimybę senti oriai. Sergejus Mironovas Lenkijos žydas, politikas Mes susigrąžinsime iš mūsų pavogtą Partija „Teisingoji Rusija“ dažnai griebiasi kraštuti Tėvynę!“ Šūkis: „Mūsų kursas – į teisingumą!“ nės nacionalistams būdingos 67 metų G.Ziuganovas Rusijos komu Citata: „Kokią sistemą drauge su Puti retorikos. Žirinovskio pavardė nistų partijai vadovauja nuo 1995-ųjų, nu sukūrėme, kad viskas priklauso tik yra perimta iš o dėl prezidento posto varžysis jau ket nuo vieno žmogaus? Taip neturėtų bū motinos. virtą kartą. ti normalioje demokratinėje socialisti K r i t i k a i Nuo 1996-ųjų, kai surinkęs nėje valstybėje.“ k a l t i n a 40 proc. balsų pralaimė 59 metų S.Mironovas, kuris yra iš Sankt jį sav ų jo Rusijos prezidentui Peterburgo, iš santykinės nežinomy princ ipų Borisui Jelcinui, para bės į aukščiausią politikos ešeloną iški ma jam nuolat mažėjo, lo 2001-aisiais, kai V.Putinas paskyrė jį nes ištikimiausi jo šalinin vadovauti Rusijos parlamento aukštie kai sensta. 2000 m. už siems rūmams – Federacijos Tarybai. jį balsavo 29,2 proc., Tai, kad jis pavertė Senatą mechaniš o 2008-aisiais – 17,7 kai Kremliaus sprendimus tvirtinan proc. rinkėjų. čiu įrankiu, pelnė jam V.Putino sąjun G.Ziuganovas, ku gininko reputaciją. ris žavisi Josifu Tačiau, kai pernai buvo atleistas, S.Mi Stal inu ir vė ronovas užėmė radikalesnę poziciją, lyvąja sov ie priešino savo socialdemokratų partiją tų imperija, ža V.Putino režimui ir ėmė kalbėti opozi da nac ional i cijos mitinguose. zuot i pag rindi Šis tyliai kalbantis politikas, kuris kam nį energet ikos panijos klipuose stovi priešais ledlaužį sektor iaus tur pavadinimu „Rusija“, siūlo savo kandi tą ir tai patinka datūrą dvejiems metams – jis žada būti jo šal in inkams, „laikinuoju prezidentu“, kol bus sureng kurių gyvenimo ti nauji parlamento rinkimai.
12
šeštadienis, kovo 3, 2012
pasaulis „Oskarų“ grožybės
Cameron Diaz
Per „Oskarų“ apdo vanojimo ceremoniją praėjusį savaitgalį buvo vertinami ne tik filmai, bet ir Holivudo žvaigž džių apdarai. Žurnalas „Marie Claire“ išrinko dešimt gražiausių suknelių, o internete di džiausio dėmesio su laukė Angelina Jolie ir skeltukas, apnuoginęs Michelle Williams jai dešinę koją.
Angelina Jolie
Jessica Chastain
Emma Stone
Košmariškos žudynės šiurp
Tragedija Ohajuje, žudynės Vokietijos Vinendeno, Suomijos Tū sulos ir Kauhajokio miestuose. Išpuoliai dar sykį priminė, ko kį pavojų nekaltiems mokiniams kelia ugdymo įstaigose siautė jantys žudikai. Problemų neįžvelgė
Šį pirmadienį savo mokyklos drau gus JAV Ohajo valstijos Čardono mieste kulkomis varpė 17-metis T.J.Lane’as. „Mirtis jums visiems“, – toks buvo paskutinis vaikino įrašas so cialiniame tinklalapyje „Face book“. Statistika žiauri – du mokiniai nušauti, keli sunkiai sužeisti. Dar kraupesnis nusikaltimo scenarijus, kurį nupasakojo liudininkai. „Aš pažvelgiau ir pamačiau, kaip tas vaikis taikosi į grupę vaikų, sėdinčių prie stalo už kokių tri jų metrų nuo manęs“, – pasako jo 15-metis Danny Komertzas. Jo kio perspėjimo, jokio šūksnio, tik šūviai. Pareigūnai tik skėsčiojo ranko mis. Čardono policijos viršininkas Timas McKenna sakė, kad kraupų įvykį mokykloje tiriantiems pa reigūnams „dar reikia atlikti daug namų darbų“, kad ne tik nustaty tų nusikaltimo motyvus, bet ir pa suktų galvas, kodėl niekas nereaga vo į grasinimus. Juk apie savo poelgį, kaip ir dau gelis panašaus plauko žudikų, T.J.Lane’as paskelbė viešai. Koks buvo T.J.Lane’as? D.Ko mertzas, matęs šaudymą, sakė, kad T.J.Lane’as buvo atstumtasis, kad iš jo buvo tyčiojamasi. Tiesa, kiti kalbėjo kitaip. „Nors jis buvo ramus, bet turė jo draugų, – sakė 16-metis Tyle ris Lillashas. – Iš jo nebuvo tyčio tasi.“ Advokatas Robertas Farinacci, atstovaujantis T.J.Lane’ui ir jo šei mai, sakė, kad vaikinas buvo „ga na uždaras, bet visgi turėjo kelis draugus“. Jis pridūrė, kad niekada nebuvo kilę problemų, apie kurias niekas iš šeimos nebūtų žinoję. Praneša apie kėslus
Kokie yra paauglio, kuris ketina imtis ginklo prieš savo bendraam žius, bruožai? Niekas negali atsakyti į šį klausi mą. Ir tai labiausiai baugina. Kiek vienas gali iššauti bet kada ir bet kur. Dažnai, pasak specialistų, po tencialūs užpuolikai kilę iš skir tingo socialinio statuso šeimų, būna įvairių rasių, išsilavinimo. Visgi daugeliui jų būdingas vienas
bruožas – pranešti, ką ketina da ryti viešai, dažniausiai virtualio je erdvėje. Amerikiečių pareigūnai po JAV sukrėtusių žudynių Kolumbaino mokykloje 1999 m., kai paaugliai Ericas Harrisas ir Dylanas Klebol das nužudė 12 mokinių ir mokyto ją, ėmė rinkti statistiką apie šiuos kraupius išpuolius. Nustatyta, kad nuo 1999 m. 81 proc. žudikų prieš tai paskelbė, jog ketina griebtis prievartos. De ja, tik 4 proc. atvejų pamatę grasi nančias žinutes pašaliniai žmonės bandė žudikus sulaikyti.
Mes pamanėme, kad tai tėra juokai, ir į perspėjimą rimtai nereagavome. Vokiečių budelis
Gali skambėti groteskiškai, tačiau Čardono bendruomenei pasisekė labiau, nei Vokietijos ar Suomijos moksleiviams. Vokietiją 2009 m. kovo 11-ąją sukrėtė vienas žiauriausių šaly je nusikaltimų. Vinendeno mies to, esančio pietvakarinėje Vokie tijos dalyje, Albertvilio mokykloje siautęs 17 metų Timas Kretsch meris užmušė 15 žmonių ir nusi žudė pats. 9 milimetrų pusiau automati niu pistoletu „Beretta“, kurį nu gvelbė iš tėvo, ginkluotas paaug lys mokykloje nužudė 9 mokinius ir 3 mokytojas. Bėgdamas iš mokyklos jis mirti nai sužeidė netoliese esančios psi chiatrinės ligoninės slaugą. Viename iš miesto parkų užpuo likas užgrobė „Volkswagen Sharan“ automobilį ir paėmė kaip įkaitą Igorį Wolfą. Šis vėliau pasakojo pa klausęs savo užgrobėjo, kodėl taip padarė. T.Kretschmeris ramiai at sakė: „Dėl smagumo.“ Tada T.Kretschmeris paklausė įkaito: „Kaip manai, ar mes galime rasti kitą mokyklą?“ I.Wolfas sakė, kad, išgirdęs šį pa reiškimą, nukreipė pokalbio temą kita, nepavojinga, linkme. T.Kretschmeris liepė jam va žiuoti į Vendlingeno prie Nekaro miestą. Kai mašina išvažiavo į au
tostradą, T.Kretschmeris išmetė vairuotoją iš mašinos ir pats ėmė si ją vairuoti. Už 40 km nuo Vinendeno T.Kretschmeris sustojo, nes kelią užkirto policijos ekipažas. Jis iššoko iš mašinos ir leidosi į kojas. Galiausiai įsibrovė į „Volks wagen“ automobilių saloną ir liepė duoti jam automobilį. Vienas pardavėjas sugebėjo iš trūkti, tačiau T.Kretschmeris nu šovė kitą salono darbuotoją ir klientą. Bėgdamas iš salono jis šaudė į aplinkinius namus, automobilius ir žmones. Galiausiai policija ap supo jį vienoje automobilių sto vėjimo aikštelėje. Joje sužeistas T.Kretschmeris nusišovė. Po nusikaltimo priblokšti buvo ne tik aukų artimieji, bet ir Vokie tijos politikai. Vokietijos kanclerė Angela Mer kel šį nusikaltimą pavadino nesu vokiamu. Kas paskatino paauglį padaryti tokį dalyką? Detaliai analizuoda mi T.Kretschmerio gyvenimą ži niasklaidos leidiniai ir pareigūnai nepriėjo prie bendros nuomonės. Prieš pat nusikaltimą užpuolikas vienoje pokalbių svetainėje pareiš kė, kad jam nusibodo „palaidas gy venimas“, „jam pakanka“. Vaikinas tvirtino, kad „visi iš jo juokiasi, ta čiau jie apie jį dar išgirsią“. Kitame tinklalapyje gyrėsi savo masinių žudynių planu ir perspė jo: „Nueisiu į savo seną mokyklą ir parodysiu jiems, ką galiu.“ Išsiaiškinta, kad T.Kretschmeris buvo aistringas kompiuterinių žai dimų, kai reikia šaudyti savo prie šus, gerbėjas. Kaimynų vaikai, kurie bendravo su žudiku, pasakojo, kad T.Kretsch meris mėgo siaubo filmus, kad bu vo uždaras, labai išgyveno dėl blo gų pažymių mokykloje, galiausiai – kad gydėsi pas psichiatrą. Ieško įkvėpėjų?
2008 m. masinės žudynės ugdymo įstaigoje sukrėtė Suomiją. Vaka rų Suomijoje, Kauhajokio mieste lio profesinėje mokykloje, 22 metų kulinarijos studentas Matti Juha ni Saari, iš anksto paskelbęs inter neto svetainėje Youtube.com apie savo kraupų sumanymą, nužudė 10 žmonių.
Klausimas: ar kas galėjo pagalvoti, kad šis vaikinas, vardu T.J.Lane’as, le
Žudikas vilkėjo juodus drabu žius, o veidą slėpė po slidininko kauke. Tuo metu, kai jis, ginkluotas „Walther P22 Target“ pistoletu, įsiveržė į mokyklą, joje buvo apie 200 studentų. Nors užpuolikas bandė nusižu dyti šaudamas sau į galvą, jis bu vo suimtas. Tiesa, Tamperės ligo ninėje po kelių valandų mirė. Į Youtube.com svetainę M.J.Saa ri įkėlė vaizdo medžiagą, kurioje jis pozuoja su įvairiais ginklais. Per paiešką Youtube.com po žu dynių buvo surasti keturi klipai, kuriuos nufilmavo kažkoks Mr. Saari, nurodantis, kad jam – 22 metai ir kad jis gyvena Kauhajo kyje. Klipuose, kurių trukmė – nuo 20 iki 32 sekundžių, matyti tamsiai apsirengęs, odinę striukę vilkintis ir šaudykloje šaudantis vyras. Prieš įvykdydamas savo kraupų nusikaltimą M.J.Saari rašė: „Visas gyvenimas yra karas, visas gyveni mas yra skausmas. Ir tu savo asme niniame kare kariausi vienas.“
Suomių pareigūnai vėliau susiejo M.J.Saari poelgį su Suomiją prieš metus sukrėtusiomis žudynėmis Jokelos miesto mokykloje, už 50 km nuo sostinės Helsinkio. M.J.Saari žinutės internete bu vo labai panašios į tas, kurias skel bė žudynių Jokelos mokykloje kal tininkas. 2007 m. spalį 18 metų Pekka Eri cas Auvinenas, ginkluotas pusiau automatiniu pistoletu, įsiveržė į mokyklą ir nužudė 8 žmones. Galiausiai žudikas paleido kulką į save. Buvo nugabentas į Helsin kio ligoninę, ten jis mirė. Penki iš nužudytų žmonių buvo 16–18 me tų paaugliai. Mok ykl os direktor ė Hel e na Kalmi, P.E.Auvinenui įsiver žus į pastatą, skubiai liepė visiems mokiniams ir mokytojams užsi barikaduoti klasėse. Kaip pasako jo liudininkai, toks pranešimas per mokyklos garsiakalbius buvo neti kėtas. „Mes pamanėme, kad tai tėra juokai, ir į perspėjimą rimtai ne
13
šeštadienis, kovo 3, 2012
pasaulis „Oskarų“ grožybės
Rooney Mara
Natalie Portman
Gwyneth Paltrow
pina pasaulį
Stacy Keibler
Milla Jovovich
Graikų pyktis liejasi per kraštus Grėsmingi vokiečiai vėl velkasi nacistų uniformas ir kuria Ketvir tąjį reichą. Seni stereotipai atgyja ne tik Graikijos laikraščių karika tūrose, bet ir skausmingai taupyti verčiamų graikų galvose. A.Merkel puola tankais
Stathis Stavropoulas jau pavargo vaizduoti piktuosius vokiečius, bet yra priverstas daryti tai vėl ir vėl, kaskart šiek tiek pakeisdamas temą. Gerai žinomas graikų karikatūrinin kas vaizduoja Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su nacisto uniforma, vairuojančią tanką ir grasinančią mažiems graikų berniukams. ES darbo grupės, padedančios Atėnams spręsti skolų krizę, vado vą Horstą Reichenbachą karikatū rininkas piešia kaip Vermachto ka reivį, kuris pašaipiai juokdamasis už virvučių tampo lėles, turinčias Graikijos vyriausybės narių veidus. Vokiečio pavardės dalis REICH už rašyta didžiosiomis raidėmis. „O ką aš galiu padaryti? To kia dabar padėtis“, – sako S.Stav ropoulos, pats savo karikatūras laikantis labiau tragiškomis nei komiškomis. Vieną jų neseniai iš spausdino ir įtakingas JAV laikraš tis „The New York Times“. Nešvankūs keiksmažodžiai
engva ranka iššaudys savo bendraklasius?
reagavome, – po žudynių pasa kojo mokinys Joni Aaltonenas, kuris kartu su draugu ramiai sė dėjo koridoriuje. – Tada pama tėme jį ateinant. Jis artėjo prie mūsų ramiai ir lėtai. Mes į jį ne kreipėme jokio dėmesio. Tada jis sustojo maždaug už poros metrų nuo mūsų. Aš žvilgtelėjau į jį. Jis žvelgė į mus, tuomet pakėlė ran ką, nutaikė ginklą į mane ir ėmė šaudyti.“ Direktorė bandė kalbėtis su už puoliku, tačiau P.E.Auvinenas ke lių mokinių akivaizdoje paleido į mokyklos vadovę 7 šūvius. Mokyklos seselę, bandžiusią padėti sužeistiems mokiniams, P.E.Auvinenas taip pat nušovė. Nors po žudynių užpuolikas mėgino padengti pastatą, jam ne pavyko įplieksti ugnies. Pareigūnai netrukus apsupo pastatą ir bandė derėtis su už puoliku, tačiau šis atsakė šū viais. Po 40 minučių apgulties vaikinas paleido šūvį sau į galvą. P.E.Auvinenas apie savo kraupų
sumanymą taip pat paskelbė in ternete. Sturmgeist89 slapyvardžiu pri siregistravęs populiariame inter neto portale Youtube.com, žudi kas įdėjo vaizdo įrašą pavadinimu „Žudynės Jokelos vidurinėje mo kykloje 2007-11-07“. Šis įrašas priminė tą, kurį buvo išplatinęs liūdnai pagarsėję korė jietis Cho Seung-hui, Virdžinijos technologijos universitete nužu dęs 32 studentus. „Neapykanta. Aš esu pritvinkęs jos, ir man šis jausmas labai pa tinka. Aš pašalinsiu visus, kurie yra netinkami, žmonių rasės gė dą ir natūraliosios atrankos klai das“, – vaizdo klipe kalba P.E.Au vinenas. Vieną minutę trunkantis klipas netrukus buvo pašalintas iš in terneto, tačiau visame pasaulyje jį spėjo peržiūrėti net 200 tūkst. žmonių. Pedagogai ir klasės draugai P.E.Auvineną apibūdino kaip už darą, aplinkinių atstumtą jau
AFP nuotr.
nuolį, nepritampantį prie sa vo bendraamžių. Viena mokytoja dar paminėjo, kad jis buvo linkęs į ekstremistines pažiūras. Kaip apsisaugoti?
Šios savaitės incidentas JAV Oha jo valstijoje vėl paskatino kalbas, kad mokyklose mokiniai – ne saugūs. Po išpuolio Vokietijoje šalies pareigūnai sakė, kad išpuoliai mokyklose – siaubingi, tačiau tvirtovėmis ugdymo įstaigų pa versti negalima. O Suomijos vyriausybė po žu dynių pareiškė ribosianti gali mybę nepilnamečiams naudoti ginklą. Šalis pirmauja pasaulyje pagal ginklų skaičių vienam gy ventojui. Pirmas žiaurus nusikaltimas JAV mokslo įstaigose užfiksuo tas 1997 m., kai 16 metų Aliaskos valstijoje gyvenantis berniukas nušovė savo mokyklos direktorių ir vieną iš mokinių. Parengė Valentinas Beržiūnas
Nors kandžių užuominų apie Vo kietijos nacistinę praeitį neveng davo ir britų, prancūzų bei kitų šalių žiniasklaidos priemonės, re tai kas ryždavosi vaizduoti vokie čius taip šlykščiai, kaip dabar tai daro graikai. Piktos veido išraiškos A.Merkel beveik kasdien pasirodo Graikijos laikraščių pirmuosiuose puslapiuo se. Karikatūrose bene įtakingiau sia Europos politikė vaizduojama kaip aštriadantė kraugerė, laikan ti botagą ir ant rankos turinti raiš
tį su svastika. Dėl graikų labiau siai nekenčiamo politiko titulo su ja galėtų varžytis Vokietijos finan sų ministras Wolfgangas Schäuble, dažnai piešiamas vilkintis SS uni forma. Vokietijos vadovus šitaip ne gailestingai pliekia ne tik Graiki jos bulvarinė žiniasklaida. Žur nalistas Georgias Trangas Atėnų televizijos „Extra 3“ eteryje kiek vieną vakarą lieja tiradas apie „vo kiečius okupantus“ ir „barbariškas priemones“, kurių Berlynas ėmėsi prieš jo šalį. Radijo stočiai „Real FM“ nese niai buvo skirta 25 tūkst. eurų (86 tūkst. litų) bauda už tai, kad jos žurnalistai plūsdami Vokietijos kanclerę vartojo nešvankius keiks mažodžius. Seneliai vėl seka pasakas
Sunku pasakyti, ar Graikijos ži niasklaida kursto neapykantą tarp dviejų tautų, ar ją tiesiog atspindi. Bet vokiečiams priešiškos nuotai kos jau seniai peržengė žurnalis tikos ribas. Seneliai vėl ima pasa koti anūkams apie nacių okupaciją ir paskolą, kurią 1942 m. Graikijos centrinis bankas buvo priverstas duoti Trečiajam reichui. Žurnalo „Epikaira“ praėjusią sa vaitę paskelbta apklausa rodo, kad tai, kas anksčiau buvo paprastos polemikos reikalas, virsta tvirtais įsitikinimais. Iš maždaug 800 graikų, kuriuos apklausė bendrovė VPRC, daugiau nei trys ketvirtadaliai sakė jun tantys Vokietijos priešiškumą. 69 proc. respondentų tiki, kad Vokie tijos politikai bando sukurti Ket virtąjį reichą. Paklaustas, kokių asociacijų kelia Vokietija, kas tre čias paminėjo Adolfą Hitlerį, na cizmą ir Trečiąjį reichą. „Der Spiegel“ inf.
Įvaizdis: nacisto uniformą vilkinti A.Merkel dažnai pasirodo Graikijos
laikraščiuose ir protestuotojų plakatuose.
„Reuters“ nuotr.
14
šeštadienis, kovo 3, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
???? ?? sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
P.Jankūnas: „Fortūna mums bu Kauno „Žalgiris“ bai gė kovas Euroly goje. Lietuvos čem pionai peržengti „Top 16“ barjero ne sugebėjo. Koman dos kapitono Pau liaus Jankūno nuo mone, sėkmei pri stigo ne esminių dalykų, bet smulk menų.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
– Pauliau, galbūt aprimus aist roms po paskutinio mačo su Kantu „Bennet“ jau lengviau vertinti, ko pritrūko „Žalgi riui“ šį Eurolygos sezoną, kad užkeiktasis „Top 16“ barjeras pagaliau būtų peržengtas? – paklausėme P.Jankūno. – Pasižiūrėjus į visą nueitą ke lią, tenka padaryti išvadą, kad šie met pristigome ne didelių dalykų, o smulkmenų. „Top 16“ etape beveik visas rungtynes pralaimėjome tik paskutinėmis minutėmis. Euroly goje viską lemia smulkios detalės. Galbūt išvengta klaida, vienas sėk mingas epizodas ginantis ar ata kuojant – ir viskas galėjo pakryp ti į kitą pusę. Šiemet Fortūna mums buvo šykšti. – Prasčiausiai sužaidėte nieko nelemiančias paskutines rung tynes su „Bennet“ ekipa. Ar su tinkate, kad nusiteikti nepavy ko ir motyvacijos žaidėjams šiame mače trūko? – Nežinau, kaip kitiems, bet man motyvacijos netrūko. Privalėjome laimėti savo arenoje, kur mus visą sezoną labai gražiai palaikė aist ruoliai. Rezultatas pozicijų turny ro lentelėje nebūtų pakeitęs, tačiau galėjome sezoną užbaigti pergale, ir visų nuotaika būtų geresnė. – Treneris Aleksandras Trifu novičius po paskutinio mačo pareiškė, kad psichologinis lū žis įvyko po pirmųjų dvejų „Top
Lyderis: P.Jankūnas pateisino su komandos kapitonu siejamus lūkesčius – jis yra vienas naudingiausių „Žalgirio“ žaidėjų.
16“ rungtynių, kai po labai at kaklios kovos pralaimėjote Tel Avivo „Maccabi Electrai“ ir „Bennet“. Kokia jūsų nuomo nė? – Trenerio žodžiuose yra tiesos. Apmaudžiai pralaimėjome pirmą sias rungtynes namuose, po to sėk mės pritrūko Italijoje. Prieš „Ben net“ svečiuose turėjome didžiulę
persvarą, tačiau ją išvaistėme. Šios dvi nesėkmės pasitikėjimo savo jė gomis nepridėjo. Atsidūrėme dug ne, tačiau net ir tuomet dar turė jome šansą pakilti. Gaila, kad juo taip pat nepasinaudojome. Apsk ritai „Top 16“ etapas – specifinis. Jame rungtynių nedaug, o pradėjus dviem pralaimėjimais atsitiesti yra nepaprastai sunku.
– Beveik per visą „Top 16“ etapą virė užkulisinės diskusijos dėl Sonny Weemso ateities. Ar jau tėsi komandos drabužinėje pa pildoma įtampa dėl to, kad ko mandos lyderis netrukus gali palikti komandą? – Gandai visuomet yra tik gandai. Tai – krepšinio dalis. Šiemet bu vo kalbama apie Sonny, ankstes
Gandai: pasak P.Jankūno, kalbos apie pašlijusį mikroklimatą „Žalgiryje“ – nesąmonė.
Artūro Morozovo nuotr.
niais sezonais – apie kitus žaidėjus. Neabejoju, kad ir kitąmet panašių istorijų bus ne mažiau. Mes, krepši ninkai, esame profesionalai ir į to kias kalbeles stengiamės nekreipti dėmesio. Manau, kad šiemet mums pavyko nuo to atsiriboti. Visi ži nojome, kad tai – tik gandai. Gal būt kažkas ir vyko, bet nekreipėme į tai dėmesio. Kol viskas yra tik gan dai, tokių dalykų žaidėjai ir trene riai nesureikšmina. – Minimalius uždavinius – pa tekti į šešioliktuką – koman da įvykdė, tačiau stiprią ekipą tarpsezoniu subūrusio „Žalgi rio“ sirgaliai tikėjosi daugiau. Ką manote apie tai? – Vertinti būtų sudėtinga. Žinome ir jaučiame, kad galėjome pasiekti daugiau. Vis dėlto sezonas dar ne sibaigė. Liko nemažai svarbių dvi kovų VTB Vieningosios lygos var žybose ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Viščiukus skaičiuoti reikė tų ne dabar, taigi ir galutinius pa žymius turėtume rašyti tik sezonui pasibaigus.
15
šeštadienis, kovo 3, 2012
sportas Varžysis pusfinalyje
Pralaimėjo favoritams
Pristatys čempionatą
Prancūzijoje, „Challenger Tour“ serijos vyrų teniso tur nyre, antrąją pergalę dveje tų varžybose iškovojo ir į pus finalį pateko Laurynas Grige lis (nuotr.) su baltarusiu Vla dimiru Ignatiku. Jie ketvirtfi nalyje 6:4, 6:2 įveikė vokiečius Martiną Emmrichą bei Philip pą Marxą.
NHL čempionate į 7-ąją vietą Rytų konferencijoje nukrito Dainiaus Zubraus atstovau jamas Naujojo Džersio „De vils“ (75 tšk.) klubas, sve čiuose po pratęsimo 3:4 pra laimėjęs 2-ojoje vietoje esan čiai Stenlio taurės savininkei Bostono „Bruins“ (79 tšk.) komandai.
Ispanijoje vyksiančioje Euro pos dviračių sporto sąjungos generalinėje asamblėjoje ypa tingas dėmesys bus skirtas šį met Lietuvoje vyksiančiam Eu ropos dviračių treko čempio natui. Apie jį pasakos Lietu vos dviračių sporto federaci jos prezidentas Romualdas Bakutis.
uvo šykšti“ Nežinau, kaip ki tiems, bet man moty vacijos ne trūko. Pri valėjome laimėti savo arenoje, kur mus visą se zoną labai gražiai pa laikė aist ruoliai.
Viršūnės tebesiekia ir Lietuvos krepšininkai Marius Bagdonas Eurolygos turnyre liko aštuoni stipriausieji. Dėl vietos finalo ket verte kausis keturios savo greto se Lietuvos krepšininkus turin čios komandos. Galingieji neužleidžia pozicijų
Europos krepšinio žemėlapyje – nieko naujo. Stipriausi ir titu luočiausi Senojo žemyno klubai – Maskvos CSKA, Pirėjo „Olym piacos“, Tel Avi vo „Maccabi E l e c t r a “
ir „Barcelona Regal“ – tvirtai iš laiko savo pozicijas. Nuo 2005-ųjų, kai į Euroly gos turnyrą buvo įvestas „Top 16“ etapas, visų šių klubų stipriausių jų aštuntuke nebuvo tik po kartą. Atėnų „Panathinaikos“ ketvirt finalyje varžysis šeštą, o Sienos „Montepaschi“ – ketvirtą kartą. Ketvirtfinalyje bus ir du nau jokai. Šį sezoną Eurolygos tur nyre deb iutav ę Bilbao „Gesc rap Bilbao Basket“ ir Kazanės „Unics“ taip pat sensac ingai prasibrovė tarp aštuonių ge riausiųjų.
Iki šio sezono vienintelė ket virtfinalio nepraleidusi komanda buvo Vitorijos „Caja Laboral“, ta čiau baskai šį sezoną kapituliavo jau po reguliaraus sezono. J.Kazlauskas įveikė I.Zourą
Užt ikr intai išsvaj otoj o tiks lo link žyg iuoja Jon o Kazl aus ko vadovaujama CSKA kariau na. Kar išk iai nes unk iai 82:65 laim ėj o pas kut in es „Top 16“ rungtyn es su Stamb ul o „Ana dolu Efes“ ir apkartino Ilio Zou ro debiutą prie Turki jos ekipos vairo.
16
Tomo Raginos nuotr.
– Ar pakaks motyvacijos kovoti likusiuose turnyruose? – Be abejo, kad užteks. Privalo už tekti. Baigėme pasirodymą stip riausioje žemyno lygoje, tačiau li ko VTB Vieningoji lyga. Joje taip pat žaidžia Eurolygos komandos. Bus labai sunku, bet turime pui kią progą reabilituotis. Pirmiau sia privalome padaryti išvadas ir žaisti kitaip. LKL pirmenybėse lau kia ne mažiau intriguojantis apo gėjus, kuriame teks susikauti su savo amžinais varžovais „Lietu vos ryto“ krepšininkais. Žvalgytis atgal neverta, nieko jau nepakeisi. Liko daug įdomių dvikovų ir turi me joms ruoštis. – Pasibaigus Eurolygos bata lijoms Mantas Kalnietis pa reiškė, kad „Žalgiris“ šį sezoną nebuvo vertas Eurolygos ket virtfin alio. Anot jo, ekipoje yra daug gerų krepšininkų, tačiau komanda jie netapo. Kaip yra iš tikrųjų? – Visos kalbos apie pašlijusią at mosferą ar susiskaldymą tarp lie
tuvių ir legionierių yra nesąmonė. Tie, kurie tuo netiki, tegul ateina į drabužinę ir savo akimis pamato, kaip mes bendraujame. Neabejo ju, kad tie kritikai susidarytų vi sai kitokią nuomonę. Dėl nesėkmių neverta kaltinti žaidėjų santykių. Ne čia reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl suklupome Eurolygoje. Tie siog nežaidėme taip, kaip moka me ir galime. – Eurol ygoj e kovoj ote su skirtingo lygio varžovais. Ką įvardyt um ėte šio sezon o fa voritu? – Man au, kad šiuo met u stip riausia ekipa – Maskvos CSKA. Jei maskviečiams pavyks išveng ti traumų, neabejoju, kad į Eu rolygos viršūnę nusitaikiusią šią kom and ą bus lab ai sunk u su stabdyti. CSKA turi Andrejų Ki ril enk ą, kur is aikštel ėj e atl ieka šimtą darbų ir yra be galo nau dingas kom and ai. Kit os CSKA žvaigždės taip pat yra aukščiau sio lygio. Nežinau, kas jiems ga lėtų mesti iššūkį.
Etapas: D.Motiejūnui šis Eurolygos sezonas – kol kas sėkmingiausias per visą karjerą.
gettyimages.com nuotr.
16
šeštadienis, kovo 3, 2012
sportas Nusileido rygiečiams
S.Weemsas – „Oro karalius“?
Paskelbti geriausieji
Jaunimo ledo ritulio B lygos (MHL B) aštuntfinalyje Vil niaus „Baltica“ svečiuose 2:3 nusileido Rygos „Juniors“ eki pai ir, pralaimėjęs seriją iki tri jų pergalių 1:3, pasitraukė iš turnyro. Pirmąjį mačą vilnie čiai pralaimėjo 2:4, antrąjį lai mėjo 3:1, trečiąjį pralaimė jo 3:4.
Klaipėdoje vykstančios LKL „Žvaigždžių dienos“ šventės „Oro karaliaus“ konkurse dėl kojos traumų dalyvauti nega lės Davidas McClure ir Vaido tas Volkus. Vietoj jų varžysis Klaipėdos „Neptūno“ puolė jas Raimundas Danys ir Kau no „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas.
Tarptautinės rankinio federa cijos (IHF) surengtuose tra diciniuose geriausių 2011 m. pasaulio rankininkų rin kimuose triumfavo 29-erių norvegė Heidi Loeke (Dė ro „Audi ETO“ (Vengrija) ir 24-erių danas Mikkelis Han senas (nuotr., „AG Koben havn“ (Danija).
Viršūnės tebesiekia ir Lietuvos krepšininkai Šį sezoną šių dviejų 15 strategų keliai jau buvo susikirtę.
Tada J.Kazlauskas irgi pranoko savo oponentą. Eurolygos atidary mo rungtynėse CSKA įveikė „Žal girį“, kuriam tuo metu dar vadova vo specialistas iš Graikijos. Darjušas Lavrinovičius prie per galės prisidėjo 7 taškais, o Ramū ną Šiškauską maskviečių treneris J.Kazlauskas šįsyk nusprendė pa tausoti.
Jonas Kazlauskas:
Šį sezoną jie jau įro dė, kad yra stiprūs – 20 taškų skirtumu įveikti „Real“ ekipą pavyksta ne kiekvie nam. „Nors mums ši dvikova nieko nelėmė, vyrams drabužinėje pa sakiau, kad visuomet galime rasti motyvacijos, dėl ko kautis. Kovo jome dėl garbės, dėl savo istorijos ir sirgalių. Esu patenkintas, kad laim ėjom e, tač iau nor ėjau, kad ger iau pult um e prieš aikšt ės gy nyb ą“, – sak ė J.Kazl auskas. Maskvos ekipa šiemet sugrįžo į
Ketvirtfinaliai Maskvos CSKA – Bilbao „Gescrap Biz kaia Basket“, Sienos „Montepaschi“ – Pirėjo „Olympiacos“, Atėnų „Panathi naikos“ – Tel Avivo „Maccabi Electra“, „Barcelona Regal“ – Kazanės „Unics“.
viršūnę. Didžiulį nuosmukį pernai patyrusio ir pirmą kartą per klubo istoriją į „Top 16“ nepatekusio CS KA vadovai padarė išvadas. Šiemet rusų taranas lekia galingai – per 16 mačų patirta vos viena nesėkmė. Kitame E grupės mače be trau muoto Martyno Gecevičiaus žaidęs „Olympiacos“ 88:81 palaužė Stam bulo „Galatasaray“ ir išplėšė kelia lapį į Eurolygos ketvirtfinalį.
Naudingiausieji Liet uvos krepš in ink ai, sėkm in giaus iai pas irodę per Eurolygos reg ul iar ųjį sezoną ir „Top 16“ var žybas: 58-oji vieta – Paulius Jankūnas
(„Žalgiris“), 16 rungtynių – vid. 8,81 naudingumo balo;
Baskai nuskandino „Real“
Turnyro išsišokėliais tapę Bilbao „Gescrap Bilbao Basket“ krepši ninkai paskutiniame mače svečiuo se 59:55 įveikė Malagos „Unicają“ ir iš tolesnės kovos eliminavo kitą Is panijos klubą Madrido „Real“. Pastarajam paskutiniame F gru pės mače neužteko net pergalės 102:90 prieš Italijos čempionę Sie nos „Montepaschi“. Karališkojo klubo neišgelbėjo ir įspūdingas Martyno Pociaus žai dimas. Lietuvis surinko 15 taškų. „Montepaschi“ ekipai Kšyštofas Lavrinovičius pelnė 8 taškus. Šioje grupėje Sienos, Bilbao ir Madrido ekipos laimėjo po 4 kar tus, tačiau „Real“ liko už borto dėl prastesnio tarpusavio taškų san tykio. „Tai, ką mes pasiekėme, – fan tastika. Paskutiniame mače jau dinomės ir nepademonstravome visko, ką sugebame, tačiau svar
E grupė Komanda
1. CSKA 2. „Olympiacos“ 3. „Galatasaray“ 4. „Anadolu Efes“
66-oji vieta – Donatas Motiejū nas (Gdynės „Asseco Prokom“), 10 rungtynių – vid. 13,7 balo; 74-oji vieta – Kšyštofas Lavrino
vičius (Sienos „Montepaschi“), 11 rungtynių – 11,91 balo.
biausia, kad laimėjome ir turime istorinį bilietą“, – džiaugėsi bas kams vadovaujantis graikas Fotio sas Katsikaris. Ketvirtfinalyje baskų varžove bus CSKA. „Nemanau, kad komanda iš Bilbao – silpnas varžovas. Šį sezo ną jie jau įrodė, kad yra stiprūs – 20 taškų skirtumu įveikti „Real“ ekipą pavyksta ne kiekvienam“, – būsimą priešininką vertino J.Kaz lauskas. Ketvirtfinalio dvikovose, kurios vyks kovo 20–balandžio 5 d., klu bai kovos iki trijų pergalių.
F grupė Perg.
Pral.
Taškų sant.
Komanda
5 3 3 1
1 3 3 5
509:413 457:471 423:438 387:454
1. „Montepaschi“ 2. „Gescrap BB“ 3. „Real“ 4. „Unicaja“
Koziris: K.Lavrinovičius – vienas „Montepaschi“ stabilumo garantų.
gettyimages.com nuotr.
G grupė Perg.
Pral.
Taškų sant.
Komanda
4 4 4 0
2 2 2 6
493:435 437:423 496:489 407:486
1. „Panathinaikos“ 2. „Unics“ 3. „Emporio Armani“ 4. „Fenerbahçe Ülker“
H grupė Perg.
Pral.
Taškų sant.
Komanda
4 3 3 2
2 3 3 4
436:394 432:423 379:390 420:460
1. „Barcelona Regal“ 2. „Maccabi Electra“ 3. „Bennet“ 4. „Žalgiris“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
6 3 3 0
0 3 3 6
430:384 427:425 420:426 429:471
Finalo aštuonetas – su mūsų šalies atstovais Moterų krepšinio klubų Eurolygos finalo aštuoneto turnyre kovos ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko vadovaujama komanda iš Jekaterinburgo.
Kolegos: tarp A.Paulausko treniruojamos ekipos žvaigždžių – ir dukart
olimpinė čempionė amerikietė S.Bird.
Artūro Morozovo nuotr.
Dviejų mūsų tautiečių A.Pau lausko ir Rimanto Grigo treni ruojama Jekaterinburgo UGMK ekipa kovo 28–balandžio 1 d. Turkijoje vyksiančio finalo aštuo neto varžybas pradės B pusfinalio
grupėje su Valensijos „Ros Casa res“ (Ispanija), Krokuvos „Wisla Can-Pack“ (Lenkija) ir Vidnojės „Sparta&K“ (Rusija) krepšinin kėmis. A grupėje rungtyniaus Stam bulo „Fenerbahçe SK“ (Turkija), Madrido „Rivas Ecopolis“ (Is panija), Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) ir Skijaus „Beretta-Fa mila“ (Italija). UGMK atstovauja gynėja San dra Linkevičienė, o „Galatasaray“
klubui – puolėja Eglė Šulčiūtė. Komandos grupėse sužais po trejas rungtynes. 1-ąsias vietas užėmusios ekipos susitiks finale, 2-ąsias – mače dėl 3-iosios vie tos. Šį sezoną Eurolygoje žaidusios Lietuvos čempionės Kauno „VIČIAisčių“ krepšininkės A grupėje iš kovojo 2 pergales, patyrė 12 nesė kmių ir užėmė paskutinę – 8-ąją – vietą. KD inf.
17
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
20p.
aukštyn žemyn
Naktį Vatikane tylu lyg kapinėse.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Garsi aktorė Re gina Varnaitė niekada nesvajo jo gyventi Ame rikoje ar Ispanijo je. Jei ir tenka kur nors išvykti, mo teriai norisi grei čiau namo. O jos namai – Kaune. Neseniai akto rė buvo įvertinta ne tik už puikius vaidmenis Kau no dramos teat re, bet ir už iš tikimybę savo miestui.
Šventė: aktorė R.Varnaitė apsidžiaugė jai suteiktu Kauno garbės pilietės vardu. Anot jos, tai – labai garbingas apdovanojimas.
Reginos Varnaitės asmeninio archyvo nuotr.
R.Varnaitė: „Dėkoju už juoką“ Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
– Gerbiama Regina, ar apsi džiaugėte, kad Kauno mies to taryba Kauno meno kūrėjų asociacijos ir Kauno valstybi nio dramos teatro siūlymu su teikė jums Kauno miesto Gar bės pilietės vardą? – Apsidžiaugiau, nes tai – labai garbingas apdovanojimas. Manau, kad taip parodoma pagarba ir Kau no dramos teatrui, kuriame vaidinu daugelį metų. – Nepaisant, kad gimėte Uk mergėje, turbūt esate kaunietė iki kaulų smegenų? Kuo jums patinka šis miestas?
– Nors augau Ukmergėje, mano tė velis, dirbdamas Žemės ūkio depar tamente, Kaune pastatė namą, ti kėdamasis, kad aš ir brolis, baigę gimnaziją, atvažiuosime studijuoti į Kauną. Baigusi mokyklą, stojau į Kauno dramos teatro studiją, o ma no brolis – į Kauno dailės institu tą. Tėvai pardavė namą Ukmergėje ir persikėlė į Kauną. Teko išvykti studijuoti į Teat ro meno institutą (GITIS) Maskvo je, tačiau po studijų grįžau į Kau no dramos teatrą kaip į tikruosius savo namus. Šiame teatre ir dirbau visą gyvenimą. Kaunas – labai žalias, jaukus miestas. Dviejų upių santaka, Alek sotas, Žaliakalnis, boluojanti Prisi kėlimo bažnyčia ir, žinoma, Laisvės
alėja, per metų metus išvaikščiota skubant į teatrą, repeticijas, spek taklius.
Manau, kad kiekvie nas žmogus turi sa vo charakterį, kuris nepriklauso nuo to, kuriame mieste jis gyvena. – Ar kauniečiai, jūsų nuomo ne, vieningi? Kuriais gyveni mo atvejais jie ypač susivieni ja? Kokie kauniečių bruožai jus labiausiai nervina?
– Mano vyras aktorius Vytautas Eidukaitis gimė ir augo Kaune. Kai susituokėme, iš tremties grįžo jo tė vai, ir mes pradėjome bendrauti su kauniečių šeimomis, kuriose buvo prisimenama, koks buvo tarpuka rio Kauno gyvenimas. Galbūt kau niečiai yra uždaresni, bet kartu ir ištikimi, branginantys savas tra dicijas. Apie kauniečiams būdingas sa vybes nieko negaliu pasakyti. Ma nau, kad kiekvienas žmogus turi savo charakterį, kuris nepriklau so nuo to, kuriame mieste jis gy vena. – Kaip jums patinka Vilnius? Turbūt Kauno nie kada neatstos?
18
18
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
R.Varnaitė: „Dėkoju už juoką“ – Apvažiavau visą Lie 17 tuvą teatrui gastroliuo jant, teko vaidinti ne tik miestuo
se, bet ir pačiuose mažiausiuose miesteliuose. Dabar vis dažniau pagalvoju, koks gražus mūsų kraš tas, kokia nuostabi Lietuvos gam ta. Tikrai niekada nenorėjau iš čia išvykti, nesvajojau apie kitas ša lis. Jei ir tenka kur nors apsilan kyti, norisi greičiau grįžti namo, o mano namai – Kaune.
Dabar vis dažniau pagalvoju, koks gra žus mūsų kraštas, kokia nuostabi Lie tuvos gamta. – Visas jūsų kūrybinis gyveni mas praėjo Kauno dramos teat re – minėsite kūrybinio darbo 60-metį. Ar labai sunkus ak toriaus darbas? Ką apie jį su pratote, išsiaiškinote, teatre pradirbusi tiek metų? – Aš norėjau būti aktore, jutau savo pašaukimą nuo vaikystės. Niekada nenorėjau rinktis kito kios profesijos. Manau, kad man nebuvo sunku išgyventi sunku mus ar nesėkmes. Kai sukūriau pirmuosius vaidmenis, pajutau didelį žiūrovų palankumą. Jis ir toliau lydėjo per kūrybinio darbo dešimtmečius.
Negaliu pasakyti, kodėl žiūro vams patiko mano sukurti persona žai. Esu dėkinga visiems už juoką, aplodismentus, už nepakartojamą ryšį, kuris užsimezga per spektak lį tarp manęs ir salėje sėdinčių žiū rovų. – Vyresnės ir vidurinės kartos žiūrovai jus iki šiol prisimena kaip Bekampienę legendinėje Antano Vilkutaičio-Ketura kio komedijoje „Amerika pir tyje“. Jūsų kūryboje linksmų, šmaikščių personažų – ištisa virtinė. Ar sunku sukurti ko mišką vaidmenį? – Taip susiklostė mano kūrybinė biografij a, kad žiūrovams esu ge riausiai pažįstama kaip komiš kų vaidmenų kūrėja. Vos baigu si Teatro meno institutą, pradėjau vaidinti linksmus, žaismingus, temperamentingus, kupinus są mojo, liaudišku humoru spindu liuojančius personažus. Kurdama komiškus vaidmenis scen oj e, pas itelk iu įvair iaus ias išraišk os priem on es. Žiūrov us praj uok in a jud es iai, veid o mi mika, balso tonas, o dažniausiai – užkrečiantis juokas. Kai kurie mano komiški personažai gyva vo Kaun o dram os teatre išt is us deš imtm eč ius, tod ėl juos spėj o pam at yt i kel ios žiūrov ų kart os. Bekamp ien ę kom ed ij oj e „Ame rika pirt yj e“ vaid in u jau 38 se zoną.
– Ar jūsų vaidmenys – tai jūs pati? – Ne. Sutapatinti manęs su mano kuriamais personažais tikrai ne reikėtų – gyvenime esu paprasta moteris. – Kuris vaidmuo jums pačiai brangiausias? Kodėl? – Brangiausias vaidmuo tas, ku rį vaidinu. Nes brangus yra ryšys su žiūrovais, kuris užsimezga čia ir dabar, tą vakarą, kai vaidina mas spektaklis. – O kuris jūsų vaidmuo labiau siai patiko jūsų vyrui ir kolegai Vytautui Eidukaičiui? – Tikriausiai tas, po kurio prem jeros man pasipiršo. – Fortūna jums buvo dosni: įdomus darbas, žiūrovų palan kumas, puiki šeima. Gal gyve nimo kelyje buvo ir duobių, ir rožės buvo su spygliais, ir ger bėjai – savanaudžiai, ir šam panas – nudūkęs? – Kai prisimenu nueitą gyveni mo kelią, stengiuosi galvoti apie gerus, džiaugsmingus dalykus. O rožės visuomet su spygliais, to dėl reikia mąstyti, ne vien tik jas skinti. – Koks pagrindinis jūsų svei katos receptas? Juokas, juokas ir dar kartą – juokas? – Sakoma, kad juoktis sveika.
„Žmogus yra žiauriausias pa daras šioje pla netoje. Jis žudo ne dėl to, kad al kanas, bet dėl pramogos, kad pasimėgautų sa vo galia“, – tuo įsi tikino apie meilę gamtai, žmogui, tėvynei dainuo jantis Alfredas Šaltys, visą gy venimą besiil gintis tikros Lie tuvos.
Tandemas: Alfredas su žmona Kristina ka
Trys daininin žmona, sesuo Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Pasigedo lietuviškų užrašų
„Nesitikėjau, tikrai nesitikėjau to kio šilto priėmimo“, – susijaudinęs kalbėjo dainininkas A.Šaltys, prieš savaitę su žmona Kristina atvykęs į Lietuvą, Vilniaus knygų mugėje pristatęs knygą „Skambėjusių dai nų aidais“ ir surengęs koncertą. Brandaus amžiaus sulaukęs dai nininkas, gyvenantis Vokietijoje, gimtinėje paskutinį kartą lankėsi prieš dešimt metų. Ko gero, A.Šal tys tebejaučia apmaudą, nes vaiz dingai sako: jo kūryba Lietuvoje il gai kentė šaltą dušą. Ar ne todėl į Lietuvą atvažiavo be sesers dvynės Astros, su kuria dai nuodamas išgarsėjo ne tik gimti nėje? „Astra serga. Sunki liga nelei džia jai nei dainuoti, nei keliau ti, tačiau abu visada prisimename, kokį gilų įspūdį mums paliko lietu viškiausias miestas Kaunas, – at sakė Alfredas. – Gaila, kad dabar, išėjus į Laisvės alėją, sunku susi gaudyti, kokioje šalyje esi – visur mirga vien angliški užrašai, skam ba vien užsieninės dainos. Pribloš kė ir tai, kad neliko garsiosios ka vinės „Tulpė“ – kaip galima šitaip elgtis su tarpukario bohemos sim boliu?“ Įrašydavo į diktofoną
Kolegės: populiariojo lietuviško televizijos serialo „Giminės po 20 metų“ pristatyme R.Varnaitė negailė-
jo patarimų jaunai aktorei Reditai Dominaitytei (kairėje).
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Akivaizdu: A.Šalčio gyslomis te ka lietuviškas kraujas, patriotiz mas, gyvenant svetimoje šalyje, nenuslopo, nors jį ir seserį Ast rą tėvai iš gimtųjų Kėdainių į Vo kietiją išsivežė dar mažus, Antra
jam pasauliniam karui baigiantis. Meilę Lietuvai, gautą su motinos pienu, puoselėjo ir tėvai, ir Vasa rio 16-osios gimnazijos, kur mokė si Astra ir Alfredas, pedagogai. Būtent šioje pirmojoje Vakarų pasaulyje lietuvių gimnazijoje Alf redas pamėgo ne tik futbolą, bet ir tautinius šokius. Kolektyvas, ku riame šoko jis ir Astra, koncertavo ne vienoje pasaulio šalyje, garsin damas Lietuvos vardą. „Dainavau ir mokinių chore. Iš kitų išsiskyriau itin aukštu balsu, tai choro vadovas buvo pastatęs mane tarp mergaičių, kad sustip rinčiau sopranus“, – juokėsi prisi minęs A.Šaltys. Apie vaikystę ir jaunystę, me tams bėgant, kalbėti maloniausia. Jei jau dalijamės prisiminimais, kada Alfredas ir Astra pradėjo dai nuoti duetu? Visų pirma Vasario 16-osios gimnazijoje atsirado muzikuojan čio jaunimo ansamblis. Alfredas ir dainavo, ir grojo gitara. Kartą Va sario 16-osios minėjime padaina vo dviese su Astra. Tai buvo dueto premjera ir populiarumo startas. „Pradėjau pats kurti melodijas, tekstus. Įrašinėjau visa tai į dikto foną, nes užrašyti natų nemokėjau – muzikos mokykloje nesimokiau“, – tarsi pateisino save A.Šaltys. Pirmuosius dueto kūrinius muzi kos leidybos firmoje padėjo įrašyti lietuvis kunigas Vaclovas Šarka. „Kartą vienos firmos atsto vas pakvietė mus su sese į didžiu lę koncertų salę perdainuoti žino mų šlagerių ir vieną mano kūrybos dainą. Koncerto klausėsi daugia tūkstantinė minia. Po koncerto įra
19
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn Iš A.Šalčio knygos „Skambėjusių dainų aidais“ Šiandien daugelyje darbo sričių vy rauja jaunystės kultas. Vyresnio am žiaus žmonės atleid žiami, jiems ne bel ieka vietos, nors kažkada pat ys sunk iu darbu išplėšė dirvonus, kur dam i patog ią darb o apl ink ą atei nančioms kartoms. Šie laikai negai lest ing i vyresn io amž iaus žmog ui. Pramog ų pas aulyje nuolat vaiko masi neįprastų, sensacing ų dalyk ų, siekiant patraukti jaunimą ir uždirb ti kuo daug iau pinig ų. Pasaul is būt ų daug geresn is, jei ne būtų tiek trokštančių vald žios ir pi nig ų, než inančių, ką reišk ia teisin gumas, sunk inančių gyven imą do riems žmonėms.
artu jau 40 metų, o meilė neblėsta.
Artūro Morozovo nuotr.
nko mylimosios – uo ir tėvynė šų studija pasiūlė įrašyti į plokšte lę 12 mūsų dainų. Tai paakino mane kurti lietuviškas dainas, labai no rėjau, kad jų būtų klausomasi ir Lietuvoje“, – kūrybos tikslą ak centavo A.Šaltys. Po konflikto su žmona
Vyresnio amžiaus žmonės Lietu voje tikrai prisimena garsiąją Alf redo ir Astros dainą „Pavasaris“ iš to paties pavadinimo pirmosios lietuviškų dainų plokštelės. „Leisdamas pirmąją savo dainų plokštelę, labai rizikavau, – pri sipažino prekybininko profesijos mokęsis Alfredas, – juk galėjo jos nepirkti. Visgi plokštelės, kaip ir dainos „Pavasaris“, laukė didžiu lė sėkmė. Beje, tą dainą parašiau spontaniškai, susipykęs su žmona. Netrukus „Pavasaris“ tapo mūsų dueto vizitine kortele. Mes džiau gėmės pažadinę lietuvius iš apsnū dimo – tautiečiai graibstė plokšte lę įvairiose pasaulio šalyse“, – apie tai kalbant A.Šalčio akys blizgėjo. „Jausmai“ – naujausia daininin ko kompaktinė plokštelė. „Šokim ir dainuokim“ – išleista anksčiau. Nepaisant to, jos buvo graibstomos Vilniaus knygų mugėje, o jautrių klausytojų savo atsisveikinimo su koncertine veikla vakare A.Šaltys sulaukė tiek, kad, jo žodžiais ta riant, nė sapnuoti negalėjo. Ar pagaliau išsipildė A.Šalčio vil tys būti mylimam gimtojoje Lietu voje? Nesunku suprasti daininin ko ir dainų autoriaus džiaugsmą: iki šiol jo dainos Lietuvoje skam bėjo tik per „Pūko“ radiją. Beje, brolis ir sesuo Šalčiai, ke lis dešimtmečius koncertavę įvai
riausiose, tolimiausiose pasaulio šalyse, pirmiausia buvo pakviesti į JAV vokiečių ir lietuvių bendruo menių. Koncertai sukeldavo due tui ovacijas.
Trumpas pokalbis su V.Landsbergiu Alfredui prilygo jo lietuviškosios veik los pripažinimui.
Verkė iš laimės
Kaip Alfredo gastroles vertina jo žmona Kristina? Jaunystėje jie buvo kaimynai. Dabar gyvena kar tu jau 40 metų. Kartu keliavo kon certiniais maršrutais, turėjo laimės pamatyti pasaulio, sutikti daug mielų žmonių. Kristina, anot Alf redo, padėjo jam jo karjeros kelyje, buvo didžiausia jo gerbėja ir kriti kė, teikė jam jėgų ir skatino toliau dirbti. „Ji – mano mūza, mano uola, – apibendrino savo jausmus žmonai
A.Šaltys ir pridūrė, kad nėra lai mingos santuokos recepto, gin čai reikalingi kaip druska sriuboje. – Svarbiausia yra išmokti kartu, o ne kiekvienam atskirai sutikti visus likimo smūgius. Didžiausias iš pa tirtų? Mums nepavyko susilaukti vaikų. Gal dėl to negalime suprasti tėvų, kurie palieka savo vaikus li kimo valiai. Daugybę metų siuntė me dovanas Lietuvos vaikų ir sene lių namams“, – atsiduso A.Šaltys. Jo vaikais tapo jo kūriniai, ku riuos norėjo išleisti į pasaulį, o svarbiausia – į tėvynę Lietuvą. Kai plokštelė „Pavasaris“ pasiekė po puliarumo viršūnę – tai buvo praė jusio amžiaus devintojo dešimtme čio pradžioje, – Alfredas nusiuntė ją į Lietuvos radiją. Ilgai negavo at sakymo, nes, pasirodo, plokštelė buvo tiriama Maskvoje, kur turėjo gauti Kremliaus palaiminimą. „Sužinojęs, kad mano dainos skambės tėvynėje, vos neuždusau iš jaudulio. Kai pasipylė laiškai iš įvai rių Lietuvos kampelių – verkiau iš laimės. Tuomet, sovietmečiu, Lie tuvoje skambėjo visos 12 mano dai nų“, – džiaugėsi A.Šaltys.
Labai svarbu, kad kartos sutart ų ir gerbtų viena kitą. Bent jau paskut in į gyven i mo tarpsn į senatvė je kiekvienas žmog us turėtų teisę nug yven ti oriai. Tačiau ne visa da taip būna. Vieni, vi są amž ių gyvenę per tekl iuje, gal i leist i sau pas ilepint i, kit i, sun kiai dirbę visą gyveni mą ir kažk iek susitau pę senatvei, pajėgia tik išsilaikyti.
jiems vergaut i. Kita vert us, gyven i mas ne visada yra graž us, net kai žmogus turi pakankamai pinig ų. Vien tik Vok ietijoje ketvirtadalis vi sos nuosav yb ės yra keleto mil ijo nier ių rankose, kur ie suman ių mo kesčių patarėjų dėka beveik nemo ka jok ių mokesčių, tačiau naudojasi bendra visuomenės sukurta ir išlai koma gerove. Nebijau kartot is, kad žmog us yra žiaur iausias padaras šioje planeto je. Jis žudo ne dėl to, kad alkanas, bet dėl pramogos, kad pasimėgautų sa vo gal ia. Jis pat ir ia džiaugsmą kan kindamas kitus, kad patenk int ų sa vo žemuosius inst inkt us, savo bai sų egoizmą.
Mel uoč iau sak yd a mas, jog pin ig ų išv is nereik ia. Jie reikal in gi, kad galėt um išg y Išsaugojo: vienos iš pirmųjų Astros ir Endžio (taip Vokietijoje vadinamas Alfredas) plokš vent i, tač iau nebūt i telių viršelis. na perlenkt i lazdos ir
Po to jis su seserimi gavo kvie timą atvykti į Lietuvą. Tėvai bi jojo išleisti savo vaikus į okupuo tą tėvynę. „Nesvarbu, kad kiekvieną mū sų žingsn į Liet uvoje sek ė sau gumiečiai, televizijoje be kliūčių įraš ėm e visas „Pavasar io“ dai nas, ir laida buvo parodyta. De ja, po 1991-ųjų Sausio 13-osios ji dingo kaip į vandenį. Gal kas nors turi ją įsirašęs? Kažin ką atiduo čiau už jos kopiją“, – klausė ir žadėjo Alfredas, kartu priminęs, kad jam teko didelė laimė anuo met susitikti Vilniuje su Antanu Šabaniausku. Grįžęs į Vokietiją, Alfredas ra šė laiškus į šios šalies radijo sto tis ir televizijas, ragindamas at kreipt i dėm es į į pad ėt į Balt ijos resp ubl ikose, skleist i ties ą apie jas. Tam paakino A.Šalčio bei jo žmonos dar viena kelionė į Lie tuv ą, sus it ik im as Viln iuj e su parl am ento gyn ėjais, Vytaut u Landsb erg iu. Trumpas pokalb is su V.Landsbergiu Alfredui prily go jo liet uv iškos ios veikl os pri pažinimui.
Nostalgija lietuviškai muzikai
Alfredo žmona Kristina ir dabar sa vo namuose Vokietijoje po įtemp tos darbo dienos, įjungusi „Pūko“ radiją, visuomet klausosi lietuviš kos muzikos. „Lietuvos nacionalinio radijo be veik neklausau, nes jame retai kada išgirsi lietuvišką muziką. Nebent užsienyje tarp lietuvių populiarioje Loretos Jankauskaitės tiesioginėje laidoje „Sveikinimų ratas“. Manau, kad Lietuvoje per daug keliaklups čiaujama Vakarų muzikai“, – įsiti kinusi Kristina. Kol Vilniuje vyko knygų mu gė, kurioje svečiavosi Alfredas ir Kristina, būtent „Sveikinimų ra te“ skambėjo kelios Alfredo dainos – jį, atvykusį į Lietuvą, sveikino iš tikimi jo dainų ir balso gerbėjai, su prantantys lietuvio dainininko, gy venančio ne tėvynėje, meilę jai, jos kalbai, dainoms, jos istorijai ir ne rimaujančiam dėl ateities. „Su ašaromis prašau: neišduo kite tautos, neparsiduokite“, – pokalbio pabaigoje tarsi priesaką tautiečiams prieš išvykdamas na mo paliko A.Šaltys.
20
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn
Vatikanas beveik nesikeičia. Retkar čiais keičiasi po piežiai. Mažiausiai pasaulyje valsty bei pakanka vienos vaistinės, dviejų de galinių ir dviejų par duotuvių. Užtai ap linka – didinga ir graži, tik nevalia už simiršti, kad spė tum laiku išeiti.
Šventovė: Šv.Petro bazilika sutraukia tūkstančius tikinčiųjų iš viso pasaulio, net ir labai didelė bazilikos aikštė per didžiąsias religines šventes būna
Mūro siena aptvertoje valstyb Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
kurie uždaromi apie 23 valandą, o atidaromi šeštą.“
Ribos – mūrinės sienos
Ne visko po vieną
Praeityje garsaus Lietuvos valsty bės tarybos nario, teisingumo mi nistro, teisininko Stasio Šilingo anūkas – Vatikano radijo redakto rius Saulius Augustinas Kubilius šioje šalyje lankosi kasdien. „Iš pradžių nesiorientavau, – prisipažino su nedidelėmis per traukomis 30 metų Vatikane dirbantis 51-ų S.A.Kubilius ir Vati kano kasdienybę palygino su milži niška ministerija. – Ten gyvena tik aptarnaujantis personalas ir dir bantieji įvairiose įstaigose – Šven tajam Sostui, Popiežiaus rūmams, Bažnyčios valdžiai.“ Vatikano radijo būstinė yra už Vatikano sienų: maždaug pusant ro kilometro už oficialios valstybės ribos. Ir radijuje galioja Vatikano suverenumas – tai kaip ekstrateri torinė zona Romoje. Aplink Vatikaną yra ir daugiau pastatų, priklausančių mažiausiai pasaulyje valstybei – kongregaci jos, dikasterijos, tarnybos su kar dinolais, prefektais, prelatais. Pačioje Vatikano teritorijoje yra muziejų, bažnyčios archyvų, kur sukaupta daugybė istorinės reikš mės turtų ir šedevrų. „Vatikano ribas ženklina didelės mūrinės sienos, kurios buvo pra dėtos statyti viduramžiais, o baig tos prieš 500 metų, – apie 1929 m. po susitarimo su Italija valstybi nį statusą įgijusio Vatikano ribas pasakojo S.A.Kubilius. – Į ankla vą Romos mieste, Vatikaną, gali ma įvažiuoti pro šešerius vartus,
Dvi degalinės, viena vaistinė, vie na maisto ir buities prekių, viena drabužių parduotuvė – tokios rin kos Vatikanui pakanka. Yra paštas, medicinos punktas, greitosios pa galbos ir geležinkelio stotys. Pas tarąja daugiausia naudojasi preky bininkai. Tiesa, popiežius Benediktas XVI prieš metus simboliškai keliavo iš Vatikano traukiniu. Kartais pasi naudoja ir sraigtasparniu: Vatika ne įrengta jų nusileidimo aikštelė. Vatikane yra tai, kas būtina vals tybei, nors čia gyvena tik 821 gy
ventojas, o Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. „Restoranų, barų, užeigų čia nė ra, – šypsosi S.A.Kubilius. – Jei tarnautojai nori valgyti, vyksta į Romą. Tiesa, įstaigose galima at sigerti kavos iš aparatų.“ Norinčiuosius apsilankyti di džiausioje ir puošniausioje pasau lyje katalikų bažnyčioje – Šv.Pet ro bazilikoje, Vatikano muziejuose ir kitose svarbiose vietose meta lo detektoriais tikrina Italijos pa reigūnai. Negana to, į Vatikaną galima pa tekti tik turint leidimą. Marga, ryš kia apranga išsiskiriantys garsie ji šveicarų gvardiečiai – asmeninė popiežiaus apsauga, taip pat sau
ganti rūmus, pagrindines įeigas. Kita ginkluota Vatikano apsauga – žandarmerija. „Jei norite pasivaikščioti po nuo stabius sodus, galite vietoje gauti nemokamą leidimą“, – teigė nuo latinį pažymėjimą turintis ir be veik kasdien darbo reikalais Vati kane apsilankantis S.A.Kubilius.
Reikia paskubėti išeiti
„Pėsčiomis Vatikaną galima pereiti per 5–15 minučių“, – šyptelėjo Va tikano radijo redaktorius. Jei nebūtų valstybę juosiančių mūrinių sienų, Vatikanas kuo nors ypatingu nuo Romos nesiskirtų. Tiesa, tai – labai rami valstybė. „Vakare ir juolab naktį čia tylu lyg
821
– tiek gyventojų yra Vatikane.
Viduje: vasario 18 d. Šv.Petro bazilikoje vyko Bažnyčios viršūnių susirinkimas.
kapinėse. Nuostabiame parke daug paukščių, fontanų, tad aidi jų čiul besys ir vandens čiurlenimas. Kartą užsibuvau svečiuose ir teko pasku bėti grįžti atgal, kol veikia patikros postas. Apėmė keistas jausmas, kai žinai, kad netrukus čia viskas užsi darys. Svarbiausia, užsidarys vals tybės vartai“, – apie įdomią patirtį pasakojo S.A.Kubilius. Dauguma tarnystei atsiduodan čių žmonių, prekybininkų, tarnau tojų gyvena Romoje. Italijos sos tinėje gyvena ir S.A.Kubilius su šeima. Gražiausia – sužydėjus sodams
Kada Sauliui Augustinui Vatikanas gražiausias?
21
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn
a pilnutėlė žmonių.
AFP, „Reuters“, „Shutterstock“ nuotr.
bėje kavinių ir restoranų nėra „Jis nuostabus ištisus metus, nes čia sukaupti neįtikimi kultūros ir architektūros šedevrai, – nuošir džiai kalbėjo S.A.Kubilius, kuriam ypač imponuoja Šv.Petro bazilika, kulto centras, lankomas piligrimų iš viso pasaulio. Kriptoje yra ir lie tuvių koplyčia. – Ypač gražu pava sarį, kai sužydi sodai. Nuostabu ir per didelius karščius – tuomet dar labiau pastebi fontanus ir suvoki vandens reikšmę.“ Labai puošnus Vatikanas per re ligines šventes, ypač per šv. Kalė das ir šv.Velykas. Likus savaitei iki Verbų sekmadienio, iš Olandijos čia atvežama nuostabių gėlių ir jo mis išpuošiama Šv.Petro aikštė. O kokia Naujųjų metų naktis už
daroje, prestižinėje zonoje, kuria galima pavadinti Vatikaną? „Tai puiki proga prisiminti pa sibaigusius metus ir švęsti šv. Sil vestro šventę. Silvestras – labai svarbus Bažnyčiai popiežius, gy venęs IV a. Pasaulis, sutikdamas Naujuosius, nežino, kad kartu mini popiežiaus Silvestro mirties meti nes, – istorines žinias demonstra vo S.A.Kubilius. – Artėjant Nau jiesiems vakarinėse pamaldose popiežius gieda Padėkos himną už praėjusius metus.“ Fejerverkai? Galbūt koks nors šveicarų gvardietis ir iššauna. Ta čiau žmonės linksminasi Italijos sostinėje, o Vatikane ir Naujųjų naktį būna ramu.
Dirba: S.A.Kubilius Vatikane lankosi kasdien. Anksti: čia ypač gražu pavasarį, kai sužaliuoja gam
Galima: leidimas į Vatikano parką – nemokamas.
Nuosta biame par ke daug paukščių, fontanų, tad aidi jų čiulbesys ir vandens čiurleni mas.
Sauliaus Augustino Kubiliaus asmeninio archyvo nuotr.
ta, o gėlės pražysta jau kovo mėnesį.
Apsauga: ryškia apranga išsiskiriantys garsieji šveicarų gvardiečiai saugo ne tik popiežių.
22
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
Jei baikeris, tai visam gyvenimui Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Kai Lino Malinovo žmona suži nojo, kad jos sutuoktinis rengiasi sėsti ant motociklo, tikrai neapsi džiaugė. Juolab kad nuo vaikystės lydėjusią, tačiau ilgainiui primirš tą aistrą vyras atgaivino sulaukęs maždaug penkiasdešimties. Pava saris – čia pat, ir baikeris jau blizgi na ratus. Sena meilė nerūdija
Šiandien aktyviam baikeriui, mo tociklininkų klubo „Hellions“ na riui – 62-eji, ir savo plieninio žirgo jis dar ilgai neketina nukaustyti. „Esu baikeris visam gyvenimui. Kol sveikata leis, tol ir važiuosiu. O kai jau nebeužkelsiu kojos, nu sipirksiu triratį: gale – du ratai, priekyje – vienas. Galėsiu važiuoti kaip automobilyje“, – juokavo pa šnekovas. L.Malinovas nemažai metų ati davė sportui, futbolui, dirbo dvi račių treke, vadovavo sporto mo kyklai, galiausiai ėmėsi transporto verslo. Šiandien, kaip prisipažino, jau laisvas nuo visų darbų bei įsipa
reigojimų, todėl mielam savo po mėgiui gali skirti apsčiai laiko. „Žinote, kaip smagu – važiuoji, vėjelis dvelkia. O kur bepajudėsi? Neisi gi į šokius, kam per 60“, – juokėsi pašnekovas. Kas tas gazas?
Aistra plieniniams žirgams L.Ma linovą lydi nuo mažumės. Net pirmąją savo kelionę mo tociklu vyras iki šiol prisimena su visomis smulkmenomis, nors tą syk jam tebuvo devyneri ir jis vai ravo. „Tėtis turėjo tokį karinį vokiš ką motociklą su didele priekaba, ir važiuojant jis įklimpo. Tada paso dino mane prie vairo ir sako: duok gazo. Stumia ir vėl: dabar nuimk. Nei aš žinau, kas tas gazas, nei kaip jį nuimti. Bet vis tiek kažkaip mane pasivijo, sustabdė“, – pri siminęs vaikystės nuotykį kvato jo baikeris. Taip viskas pamažu ir prasidė jo: dviratį išmainė į motorolerį, po to atsirado „Java“, su kuria, būda mas šešiolikmetis, patyrė avariją ir gavo rimtą traumą – persipjo vė kojos arteriją. Laimė, kad li goninė pasitaikė netoliese – anot
medikų, tetrūko kelių minučių, kad vaikinukas būtų mirtinai nu kraujavęs. Pusiau juokais, pusiau rimtai Linas svarstė, kad dėl paauglystėje patirto nelaimingo įvykio veikiau siai reikėtų kaltinti katiną. „Buvau tokį gražų pasidaręs iš nikelio. Kai tik tą katiną užsidėjau, pakliuvau į avariją. Po to įvykio jį numečiau, nors ir labai skaudė jo širdį“, – šyptelėjo pašnekovas ir patikino, kad baikeriai prieta rų nepaiso.
Mes, aišku, savaip apsirengę, visi juo di kaip velniai. Tai mums išeinant po pas kad puolė švęs tu vandeniu šlaks tyti visur, kur tik mūsų būta.
Prie vairo – su ramentu
Tik per plauką likęs gyvas Linas buvo pasižadėjęs daugiau nieka da nevažiuoti motociklu. „Bet koja sugijo, ir dar su ra mentu po pažastimi sėdau prie vairo“, – linksmai kalbėjo bai keris. Jaunystėje motociklu jam yra tekę įveikti nemenkus atstumus. Ir ne tik vasarą. „Nesvarbu, kad vėlyvas ruduo, šalta. Pamenu, nusiplėšėme nuo kažkokios daržinės stogo ruberoi do, užsidėjome ant kojų, kad būtų šilčiau, ir važiuojame dainuoda mi. Mus sustabdęs įgaliotinis sa ko: „Pūskite.“ Galvojo, kad girti, o mes iš šalčio dainavome“, – kva tojo pašnekovas. Pasak Lino, anuomet, visuo tinio defic ito laikais, motocik lų gerbėjai negalėjo nė pasvajo ti apie tokias galimybes, kokios prieinamos šiandien, pradedant specialia motociklininkų apran ga ir baigiant pačia technika, ak sesuarais. „Žinote, anais laikais normalių motociklų nebuvo, ne taip, kaip dabar. O kai sūnus, marti įsitaisė, sakau, ir man reikia. Ir vėl ėmiau važinėti, tapau baikeriu“, – sugrį žimą prisiminė pašnekovas. Prikėlė „skenduolį“
Ratai: L.Malinovo „Honda“ neretai laimi gražiausio motociklo rinkimus.
Edvardo Jurjono nuotr.
L.Malinovas vairuoja japonų ga mybos „Honda Goldwing“ moto ciklą. Šis „skenduolis“, pašnekovo žodžiais, atkeliavo iš Amerikos. „Nieko daug nereikėjo: išplo viau, sutvarkiau – važiuoja iki šiol ir net gražiausio motociklo prizus laimiu. Amerikonams tekinis ne prasisuka, jie jau sako – variklis užkalė“, – šyptelėjo Linas. Į klaus im ą, kok į did žiaus ią greitį yra tekę išbandyti, pašne kovas nenoromis prisipažįsta – 240 km/val. „Dariau tai tik iš smalsumo, iš bandžiau buvusiame Kartenos ke lyje, ten lyg buvęs aerodromas. O šiaip važiuojame tvarkingai, iki 130 km/val., kam be reikalo rizi kuoti gyvybe? – retoriškai klausė pašnekovas. – Tai britvininkai – ekstremalai, jie skuodžia daugiau nei 200 km/val. greičiu. Bet to
kiais dalykais nejuokaujama, ne žinai, kas gali atsitikti.“ Autobuse – ir striptizo stulpas
Nagingo meistro, kadaise iš atski rų detalių susikonstravusio auto mobilį, dėka motociklininkų klu bas turi nuosavą autobusą. Kai originaliai dekoruota transporto priemonė rieda gatvėmis, į ją su sminga žvilgsniai. Linas pasakojo, kad šį autobusą kadaise gavo mainais į dvi prieka bas. Meistrauti mėgstantis vyras jį pavertė ištisu pramogų centru ant ratų. „Autobuse yra alaus baras, gera garso ir vaizdo aparatūra, lazeriai, dūmų mašina, virtuvėlė, net mie gamosios vietos. Kam reikia – ir striptizo vamzdis, – šyptelėjo pa šnekovas. – Kai nenorime važiuoti motociklais, visi susėdame ir ke liaujame autobusu.“ Pasak L.Malinovo, taip įreng ti autobusus populiaru Ameriko je – iš čia jis ir nusižiūrėjęs šią iš monę. Palydėjo švęstu vandeniu
Klubo nariai ne tik kartu keliauja, švenčia, vyksta į įvairius baikerių renginius, sąskrydžius, bet ir da lyvauja visuomeninėje veikloje. „Štai po pusšimtį motociklų iš skirtingų klubų suvažiuoja į Kar tenos vaikų širdies ir kraujagyslių centrą. Čia aplankome mažuosius, kuriems persodinta širdis ar kurie laukia operacijos, pavažinėjame motociklais. Tai jiems būna didelė atrakcija. Taip pat šefuojame vai kų namus“, – pasakojo vyras. Ar į įvairias keliones išsiruo šiantiems bendražygiams tenka patirti nuotykių? L.Malinovas prisiminė neseną įvykį Liepojoje, kuris visus labai prajuokino. „Užvažiavome ant molo, atsi sukome į miesto pusę – ogi gra ži cerkvė. Sakome, reikia apsilan kyti. Kas auką paliko, kas žvakutę uždegė. O popas tik žiūri ir nieko nesako. Mes, aišku, savaip apsi rengę, visi juodi kaip velniai. Tai mums išeinant popas kad puo lė švęstu vandeniu šlakstyti visur, kur tik mūsų būta. Tiek darbo mes jam įtaisėme! – juokėsi pašneko vas. – Taigi tenka susidurti ir su tokiu vertinimu. Bet baikeriai – išties labai geri žmonės.“ O kaipgi merginų dėmesys? Ar vyrukams odiniais kostiumais neabejingos dailiosios lyties at stovės baikerių nevargina? „Oi, panelės visos kabina – kai nuvažiuoji į kokį renginį, pama čiusios cypia, mojuoja. Bet kai nusiimi šalmą, išsižioja – eeee, tai kad tas baikeris kažkoks pasenęs“, – pokštavo Linas.
Avantiūra: kolekcijos pristatymui p
Nuogi i Robyn Coles pavy ko šokiruoti. Jos ko lekcijos pristatymą, kai skrybėlaites de monstravo visiš kai nuogi modeliai, tarp jų – nėščia mo teris ir vyras, Lie tuvos dizainerės ir modeliai vertina skirtingai.
240 km/val.
– toks didžiausias greitis, kurį yra išbandęs L.Malinovas.
Modelis: daugiausia žiūrovų dė
mesio susilaukė „Mis Velsas 2000“ S.Cahill, besilaukianti kūdikio.
23
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn R.Coles į kolekcijos pristatymą norėjo pritraukti kuo daugiau žmonių Moteriškų skrybėlaičių gamintoja
Dizainerė R.Coles pripažino, kad
R.Coles savo kolekcijos pristatymui pasirinko labai drąsų sprendimą – modeliai žygiavo visiškai nuogi, tik su skrybėlėmis. Daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukė konkurso „Mis Vel sas 2000“ nugalėtoja, besilaukianti Sophia Cahill.
pagrindinė motyvacija, kodėl ma nekenes išrengė nuogai, buvo ži niasklaidos susidomėjimas. Efek tas pasiektas, kolekcijos pristatymo nuotraukos išplatintos visame pa saulyje. „Būdama nežinoma dizainerė tu
„Glamour“ manekenė, buvusi „Mis
Velsas“ nugalėtoja S.Cahill, Velso di zainerės Robyn Cales madų pristaty me pasirodė pasidabinusi skrybėlė mis – manekenės kūno daugiau ne dengė joks drabužis. Dizainerės madų šou vyko Whi
te Rabbit studijoje rytų Londone, Šorediče. Šou, be moterų, dalyva vo ir aktorius bei humoristas Jeffas Leachas. Dizainerė sakė, kad norėjo į madų
šou įtraukti Sophią, nes ji labai gera jos draugė, be to, retai galima išvysti nėščią moterį vaikščiojančią podiu mu. „Žinojau, kad ji yra tas žmogus, kur iai pas iūl ius dal yv aut i, ji bus daugiau nei laiminga! Supratau, jog tai, kad ji vaikščios podiumu būda ma nėščia, yra labai gražu.“
rėjau rasti sprendimą, kaip pritrauk ti žmonių į pasirodymą. Norėjau pri traukti skirtingų dydžių drabužius dėvinčias ir skirtingų formų mote ris bei pabrėžti jų savitą grožį. Aš šia ideologija labai tikiu. Sprendimas bu vo toks, kad pasipuošus kokiu nors aksesuaru, pavyzdžiui, skrybėle, tampa nebesvarbu, koks tavo sudė jimas,“ – kalbėjo R.Coles. Per šou nėščioji S.Cahill pristatė
tris blizgančias skrybėles su kašto no spalvos papuošalais. Dizainerė priminė, kad skrybė
lės yra sukurtos rudens–žiemos se zonui, todėl puikiai tinka šaltu oru vykstančioms vestuvėms. „Žiem i nės kepurės ir skrybėlės neturėt ų būti nuobodžiai vienspalvės“, – įsiti kinusi grožio specialistė.
asirinkus labai drąsų sprendimą – nuogus modelius, pavyko sukelti ažiotažą. „Reuters“ nuotr.
ir su skrybėlėmis: menas ar šokas? natūralus. Todėl sveikinu, kad tie žmonės natūralūs, neišgražinti. Išpuoselėti, įdegę soliariumuose, dirbtinėmis krūtinėmis ir lūpomis yra sintetiniai, o čia – tikri. Kiek vienas renkasi tai, ką nori pasakyti ir kaip. Kiekvieną menininko žings nį priimu kaip meno formą.“ Dizainerė Indra Dovydėnaitė į tokį skrybėlaičių kolekcijos prista tymą žvelgia labai laisvai. „Nemanau, kad tai buvo tik noras išgarsėti. Turiu daug draugų, kurie Anglijoje studijuoja dailę, fotogra fiją. Savęs atvėrimas, nuogumas – tam tikra saviraiška, – nebuvo šoki ruota I.Dovydėnaitė. – Šiuo atveju tu gali būti nuogas, bet pasipuošęs skrybėle. Arba karalius yra nuogas. Tai – tik performansas, pateikimas. Nuogas kūnas jau nešokiruoja, todėl į tai žvelkime su polėkiu.“
Efektas: skrybėlės, nors ir labai dailios, liko antrame plane.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Šokas ir pasišlykštėjimas
„Esu šokiruota, – peržiūrėjusi ko lekcijos vaizdo įrašą nuoširdžiai stebėjosi garsiuose žurnaluose vy rams „Playboy“ ir vokiečių „Ma xim“ pozavusi apsinuoginusi mo delis Simona Starkutė. – Čia nėra grožio, estetikos ir etikos. Vienin telis dalykas – reklama bet ko kia kaina, nes turbūt pusė pasau lio apie tai ir tekalbėjo. Suprantu, kad Londonas – labai plati rinka, kur milžiniška konkurencija ir tarp daugybės dizainerių reikia kažkaip save pademonstruoti, kad atkreip tų dėmesį, bet...“ S.Starkutė nėra už tokią drastiš ką reklamą. Ji tvirtina, kad niekada nesutiktų demonstruoti skrybėlai čių tokiame kolekcijos pristatyme. „Pozuodama žurnalams nebu vau visiškai nuoga. To nebuvo, im kite mane ir žiūrėkite, – šyptelėjo
Simona. – Ten dirbo profesionalai, pateikta gražiai. Ir, svarbiausia, liko paslapties, kuri mus visus žavi. Šiuo atveju neabejoju, kad 90 procentų žmonių pasišlykštėjo ir žiūrėjo ne į skrybėles. Tuo buvo šokiruotos ir mano pažįstamos, modeliai.“ Trūko bent mažos paslapties
Vilniuje gyvenanti skrybėlių dizai nerė Anna Mois tikina, kad šiuo laikinį žmogų nustebinti yra be galo sunku, ypač pristatant nau jausias kolekcijas. „Jei jums pasiūlytų prisimin ti aukštosios mados naujausios kolekcijos pristatymo šou, apie ką pirmiausia pagalvotumėte? Aš prisimenu Karlą Lagerfeldtą, nes jo pristatymai yra laikomi origi naliausiais. Ne visada prisimenu drabužius, kuriuos ten demonst ruoja, bet tos atmosferos ir aplin kos pamiršti neįmanoma, – teigė A.Mois ir retoriškai klausė: – Ko dėl ne kiekvienas pasiekia tokių re
zultatų? Nes jiems trūksta origina lumo. Štai kas svarbiausia.“ R.Coles, neabejoja Anna, norėjo išsiskirti. Ir tai jai pavyko. „Bet ar tai buvo gražu ir priim tina? Man nepatiko. Nustebin ti žmogų galima ir kitais būdais. Jei modeliai būtų pridengti mini maliai, tai padarytų didesnį įspū dį. Nuogybe dabar nelabai ką ga lima nustebinti. Paslaptingumas yra rečiau sutinkama savybė, ne gu ekstravagancija.“ Karalius gali būti nuogas
„Šmaikštu ir, žinoma, žmonės pir miausiai žiūrėjo ne į skrybėles, – nusijuokė dizainerė Jurgita Januš kevičiūtė-Žiugždienė ir pripažino, kad tragedijos šios kolekcijos pri statyme neįžvelgia. – Nors tai – ne skrybėlių demonstravimas, o noras atkreipti dėmesį. Nuoguose kūnuo se nematau nieko blogo. Mes įpratę prie supermodelių, sintetinio gro žio, pamirštame, koks žmogus yra
Žiūrėjau į nuogą kū ną, apžiū rėjau ir moterų, ir vyro fi gūras. Bet skrybėlių nemačiau.
Modelis skrybėlių nematė
Pasak modelio Eglės Terekaitės, tai – tam tikros rūšies menas. Visgi ne vie noje užsienio šalyje modeliu dirbusiai 22-ejų moteriai tai nepriimtina. Turėjusi labai daug pasiūly mų fotografuotis apsinuoginusi ar nuoga E.Terekaitė kategoriškai juos atmesdavo, nes tai prieštarauja jos vertybėms. „Jei tai tinka modelių gyvenimo būdui, pažiūroms, neprieštarauja jų šeimos nariai, jų teisė rinktis, – teigė E.Terekaitė. – Vieni žavisi to kiu menu, o kiti šlykštisi. Nors tai man neatrodė profesionalu. Drau gės Niujorke, Milane, Paryžiuje tuo nesižavi. Tai savotiškai kerta per lygį, kolekciją buvo galima prista tyti ir subtiliau. Žiūrėjau į nuogą kūną, apžiūrėjau ir moterų, ir vyro figūras. Bet skrybėlių nemačiau.“
Vyras: be moterų, skrybėles demonstravo D.Britani
jos aktorius ir humoristas Jeffas Leachas.
24
Šeštadienis, kovo 3, 2012
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
R.Poškaus išrinktoji žino, kas yra futbolas Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Buvęs Lietuvos futbolo naciona linės rinktinės puolėjas Robertas Poškus neturėjo laiko medaus mė nesiui – iškart po vedybų išvyko į Azerbaidžaną. Sekmadienį paskui vyrą išskris ir jo žmona kaunietė Atalija Mazuch-Poškus.
Astrologinė prognozė kovo 3–9 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Pirmos dienos bus įtemptos ir emociškai, ir fiziškai. Re gis, jums kels nerimo slapti priešai, situacija šeimoje, atšalę santykiai su mylimu žmogumi, artimo žmo gaus sveikatos būklė ar pan. Dide lė traumų grėsmė. Kitos savaitės pradžioje būsite guvūs, energin gi. Aplinkiniams turbūt atrody site originalūs ir kūrybingi. Galite gauti netikėtą laišką, pranešimą ar pasiūlymą iš jums neabejingo as mens. Galbūt sublizgėsite scenoje, šou renginyje ar žaidime. Į periodo pabaigą vėl padaugės rūpesčių. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį bus nenuobodu, ypač jei nėra iškilusių pro blemų dėl išvaizdos ar sveikatos. Regis, sulauksite pasiūlymų apsi lankyti viename ar kitame rengi nyje, pasisvečiuoti. Būsite nusiteikę nuotykiams, rizikai, ir tai nepatiks artimiesiems. Nemaža traumų, nuostolių grėsmė. Saugokite nuo to ir vaikus, ne tik save. Kitos savaitės pradžia bus šeimyniška ir gana rami, tačiau galite išgirsti keistų gandų, sužinoti apie užkulisines intrigas. Saugokitės sukčių. Į periodo pabai gą padaugės azartiškų pagundų. DVYNIAI (05 21–06 21)
Periodo pradžia bus prieš taringa. Labai norėsis pale pinti kūną ir sielą komfortu, dar na, bet bus daug dirglumo jumyse ir aplinkoje. Galbūt kas nors iš jū sų per daug reikalaus, arba kaip tik jūs reikšite nepagrįstas pretenzijas ir provokuosite aplinkinių agresi ją. Regis, labai norėsis išlaidau ti pramogoms, o kiti jus varžys. Nuo pirmadienio suskubkite atlik ti svarbiausius protinius darbus ir su transportu, komercija, reklama susijusius įsipareigojimus, nes vė liau būsite nebe tokie nuovokūs. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalį gali kartinti nuo žmūs ginčai su artimaisiais, šalčiu padvelkę meilės reikalai. La bai rizikinga susinervinus sėsti prie vairo, viršyti greitį, nes, net ir be to, bus didelė avarinių situaci jų grėsmė. Būsite labai nepakantūs kritikai, moralams, todėl stengsi tės atsiriboti nuo bendravimo. Ki tą savaitę padaugės noro tvarkyti komercinius, verslo, nuosavybės reikalus, sudaryti sandorius, ieš koti naujo uždarbio šaltinio. Gali te gauti netikėtą darbo pasiūlymą, honorarą ar pan. Gali kuo nors nu stebinti giminaitis, laiškas.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalis nežada geros sa vijautos ir energijos pliūps nių. Anaiptol, jausitės pavargę ir taip, tarsi aplinkybės ribotų jūsų galimybes, norus. Tai reiškia, kad ko nors negalėsite sau leisti ar gau ti, nors ir labai trokštate. Išlaidų ga lite turėti dėl pablogėjusios sveika tos, nes teks pirkti vaistus, be eilės kreiptis į medikus ar kam nors pa dėti ištikus bėdai ar susirgus. Bū site linkę dramatizuoti dėl finan sinių nesutarimų šeimoje. Jūs arba jūsų partneris skausmingai reaguos į priekaištus dėl išlaidavimo. MERGELĖ (08 24–09 23)
Dirgli, rizikinga bus perio do pradžia, nes numatomi labai įtempti santykiai, incidentai kelyje ir viešumoje. Nerimas, agre sija, nervingumas bus nekokie pa lydovai, be to, jie užkrečiami, tad nemaloniai gali elgtis ir aplinki niai. Būkite objektyvūs, sąžiningi ir neieškokite priešų, antraip jų tikrai įgysite, o dalį draugų prarasite. Ki ta savaitė nežada lengvos sėkmės. Jos pradžioje galite nekaip jaustis. O vėliau, net jei jausitės neblogai, nekokia emocinė jūsų būsena vis tiek gadins reikalus. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį būsite keis tai įsitempę dėl daugy bės problemų, knibždančių gal voje. Regis, negalėsite atitrūkti nuo darbo ar politinės situaci jos, intrigų. Tai kenks ir sveika tai, ir asmeniniams santykiams. Nuo pirmadienio pora dienų leis jums atsitiesti, pasijusti populia riems, atsirinkti, kurie aplinkiniai vis dar yra jūsų draugai, partne riai, o kurie jau panašesni į prie šus ar perbėgo į oponentų pusę. Gali paguosti kiek pagerėję mei lės ar finansiniai reikalai. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžia gali int riguoti savo neįprastu mu, nekasdieniškais įvykiais ar informacija, susitikimais ir pa žintimis. Jei su draugais konku ruosite dėl susižavėjimo objekto, dėl pergalės žaidime, konkurse ar varžybose, tai labai tikėtina, kad tas konkuravimas pakenks drau gystei. Nuo pirmadieno įniksite į darbus arba darbo paieškas. Gali te originaliai save pristatyti ir tuo sudominti galimą darbdavį. Arba jus nustebins netikėtas pasiūly mas, įvertinimas, pakvietimas į renginį, atranką ar kt.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Psichologiškai nelengvas bus šis savaitgalis, o daly kine prasme nekoks laikas bus nuo trečiadienio. Savaitgalį jus tik riausiai vargins finansiniai rūpes čiai, jaučiama padidėjusi agresija visuomeninėje aplinkoje, nerimas, sumažėjęs pasitikėjimas draugais ar net mylimu žmogumi. Neblogas bus pirmadienis ir antradienis, tad derėtų per šias dienas kuo daugiau nuveikti, pasibendrauti. Jeigu no rite kam nors padaryti įspūdį, tu rint omeny ir užsieniečius, nelau kite periodo pabaigos. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Periodo pradžioje pasitikė kite savimi ir vertinkite šei mos narių pastangas, tuomet iš vengsite nereikalingo savęs ir kitų graužimo, agresijos. Nederėtų įta rinėti, kritikuoti, nes santykių taip tikrai nesušildysite. Gresia trau mos. Kitą savaitę galite sulauk ti žinių, susijusių su finansinėmis, teisinėmis perspektyvomis, turto ar pelno dalybomis. Yra vilties, kad atsiras galimybių iš dalies išspręs ti uždelstas finansines problemas. Tikėtina, kad teks bendrauti su už sieniečiais, specialistais.
Gegužės mėnesį savo 33-iąjį gimta dienį švęsiantis klaipėdietis, dabar Azerbaidžano klube „FK Simurg“ žaidžiantis R.Poškus ir jo išrink toji, 35-erių verslininkė A.Mazuch, susipažino praėjusią vasarą. Praė jusį ketvirtadienį viename uosta miesčio dangoraižių esančių barų su apie 30 artimiausių draugų kom panija atšventė savo vestuves.
Atalija Mazuch-Poškus:
Abu esame vieno dai crazy. O kai pa jauti, kad tai – tavo žmogus, kodėl reikia laukti metus, dvejus ar penkerius?
„Ne, ne... Nesilaukiu, nors dau gelis po tokių greitų mūsų vestu vių galvoja priešingai, – nusijuokė A.Mazuch-Poškus. – Tai – didelė meilė. Bet jei ir laukčiausi – mei lės vaisius taip pat nuostabus da lykas.“ Vienos komercinės įmonės di rektore dirbanti moteris neslėpė, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgs nio, kurią vainikavo draugus nu stebinusios vestuvės.
„Kaip Pelenės istorijoje... – švy tėjo Atalija. – Palanga, birželis, kompanija ir staiga – jis. Abipusė meilė iš pirmo žvilgsnio.“ Moteris prisipažino, kad vis dar negali patikėti tokiu netikėtu ir maloniu gyvenimo įvykiu. „Nebuvau sutikusi tokio puikaus žmogaus. Mes vienas kitą supran tame iš žvilgsnio, – buvusį Lietu vos rinktinės puolėją gyrė Atalija. – Mums ne po 18 metų. Abu matę pasaulio, žinome, ko norime. Atiti ko kirvis kotą. Vertybės, interesai, požiūris į gyvenimą, švelnumas, vienas kito jutimas. Abu esame vie nodai crazy. O kai pajauti, kad tai – tavo žmogus, kodėl reikia laukti metus, dvejus ar penkerius?“ Robertas ir Atalija neturėjo lai ko pasidžiaugti medaus mėnesiu ar bent savaite: futbolininkas beveik iškart po vestuvių išskubėjo į Za gatalskio „FK Simurg“, kuris iš 12 „Premier“ lygos komandų yra tik 9 vietoje. Beje, R.Poškus pelnė 8 iš 18 ko mandos įvarčių ir yra trečioje vie toje šios šalies čempionato rezulta tyviausių futbolininkų sąraše. Tiesa, mylimieji kartu pabuvo jo Meksikoje: tai buvo savotiška priešvestuvinė medaus savaitė. „Tris dienas pabūname vienas be kito ir jau sunku, – prisipažino Atalija, neslėpdama, kad Azerbai džane jau buvo labai daug kartų. – Vienas kito nepaleidžiame laikyda miesi už rankų arba bendraujame per skaipą. Ar R.Poškaus žmona jau žino, kas yra futbolas? „Viską žinau. Ir kas yra raudona kortelė, ir kas yra 11 metrų baudi nys, ir kas yra nuošalė, – nusikva tojo anksčiau šios sporto šakos ne mėgusi A.Mazuch-Poškus. – Dabar tai – dalis ir mano gyvenimo.“
VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį stengsitės ne mažai nuveikti. Gali pa kenkti per didelis skubėjimas, greičio viršijimas kelyje, neatsar gus elgesys su buitine ar kitokia technika. Galite sunerimti dėl ar timo žmogaus ar savo sveikatos. Nuo pirmadienio aktyviai suksi tės profesijos srityje, versle. No rite ar nenorite, teks paisyti ki tų žmonių interesų ir norų. Tiktų konsultuotis juridiniais klausi mais, megzti partnerystės ryšius. Gali būti kompensuotas patirtas nuostolis, jei tuo pasirūpinsite. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį jums bus būdin gas avantiūrizmas, noras rizikuoti, eksperimentuoti. Itin vilios meilės nuotykiai, pramogos. Nuo pavojų saugokite vaikus, arti muosius. Kitos savaitės pradžioje darbe, versle galimos staigios re formos, naujovės. Tikėtina, kad gausite pasiūlymą dėl kito darbo, nuomos, ką nors intriguojamo su žinosite apie kolegas ar klientus. Įmanomas netikėtas pasipelny mas arba neplanuotas originalus pirkinys. Išlaidų gali pareikalauti sveikata ar noras pasigražinti. Sidonija
Palaima: Atalijos ir Roberto meilę iš pirmo žvilgsnio vainikavo vestuvės.
Atalijos Mazuch-Poškus asmeninio archyvo nuotr.
25
šeštadienis, kovo 3, 2012
menas ir pramogos
Būtasis grįžtamasis poeto gyvenimas Poeto, prozininko, vertėjo Albino Žukaus ko kūryba griovė sustabarėjusios poe zijos taisykles, kaupė joje unikalią socia linę ir istorinę patirtį. Dabar kūrėjas nebe patenka į šiuolaikinių literatūros vertinto jų akiratį. Kodėl?
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Mažasis knygius
Į susitikimą su kauniečiais Mairo nio lietuvių literatūros muziejuje iš Vilniaus atvažiavusios A.Žukaus ko dukra Giedrė ir anūkė Gustė pripažino, kad dabar tik apvalios mirusių rašytojų sukaktys priver čia skaitytojus, literatūros kritikus, leidėjus sugrįžti į praeitį, prisimin ti juos, vertinti. Suprantama, kūrėjo anūkės Gus tės prisiminimai apie senelį, miru sį 1987 m., tik vaikiški. „Kai pie taudavome kartu ir valgydavome vištieną, senelis pašvilpaudavo su vištos kaklo slanksteliu. Menu ir pasivaikščiojimus su juo po Vil nių, nes visada nupirkdavo ledų ir limonado“, – pasakojo Gustė.
Laikotarpį nuo 1939 m. iki 1960 m. A.Žukauskas vadino poetinio negyvenimo metais, nes negalėjo prisitaikyti prie to laiko poetinės kalbėsenos. „Karo metais tėtis iš Vilniaus persikraustė į Panevėžį, kur dirbo J.Miltinio vadovaujamame dramos teatre, atrodo, literatūrinės dalies vedėju. Panevėžyje jis sukūrė šei mą ir po karo grįžo į Vilnių. 1953 m. kovą tėtį suėmė saugumiečiai ir kelis mėnesius kalino“, – prisi minė dukra. 1953 m. rudenį Žukauskų šeima įsikūrė jaukiame Vilniaus Žvėryno rajone, nedideliame dviejų aukš tų keturių butų name, klevais ap sodintoje Liubarto gatvėje. Čia poetas gyveno 34 metus – iki sa vo mirties 1987 m. vasarą. Iškiliųjų bendramintis
Poetas sakė, kad vis ką, kas buvo su ar timaisiais, darkart susiras „po tūkstant mečio metų“. Jos mamos Giedrės prisimini mai gerokai praturtino A.Žukaus ko, tėvo ir kūrėjo, kurio gimimo 100-osios metinės pažymėtos šių metų pradžioje, portretą. Praėjusio amžiaus pradžioje lie tuviškame Bubelių kaime (dabar Lenkijos teritorija) Albinukas gi mė su sese dvyne, kuri jį vėliau pergyveno keliolika metų. Būsima sis rašytojas sparčiai įveikė pradi nės mokyklos kursą (jo šviesuolis tėvas mokėjo tris kalbas). Būsimąjį poetą nuo pat ma žų dienų supo švietėjiška aplinka: Žukauskų namuose veikė lietuviš ka mokykla. Kai lenkų valdžia ją uždarė, Albinukas mokėsi sava rankiškai, skolindamasis knygas iš Seinų prieglaudoje veikusios „Ži burio“ gimnazijos ir miesto bib liotekos. Ieškojimai ir tyla
Pirmas A.Žukausko eilėraštis pa sirodė Vilniaus spaudoje 1928 m. Pasklidus žiniai apie smalsų paauglį, jis buvo pakviestas mo kytis į Vilniaus Vytauto Didžio jo lietuvių gimnaziją, kurią baigė 1935 m. Po teisės studijų Varšuvos uni versitete, o vėliau – Aukštesniojoje žurnalistų mokykloje, 1938 m. Lie tuvoje pasirodė pirmoji jo eilėraš čių knyga „Laikai ir žmonės“, ta čiau kitos teko laukti daugiau nei dešimt metų.
Čia, specifinę aurą skleidžiančia me Žvėryne, prabėgo kūrybingiau si rašytojo gyvenimo metai, išleista daugybė jo eilėraščių ir apsakymų knygų, skirtų ne tik suaugusie siems, bet ir vaikams. Jaunystėje garsėjęs kaip sustaba rėjusių poetinių kanonų ardytojas, išgyvenęs poetinio negyvenimo metą, vėl atgimė su naujosios lie tuvių poezijos proveržiu septinta jame–aštuntajame XX a. dešimt mečiais. Pasak literat ūros krit iko Kęs tuč io Nastopkos, poet in es nau joves gin ant i krit ika A.Žukaus ką laik ė Vytauto Blož ės, Sig ito Ged os, Marc el ijaus Mart in ai čio, Juditos Vaičiūnaitės kūrybi nių ieškoj im ų sąj ung in ink u, ta čiau laikas neb uvo gail est ingas jo poezijai. Gyvenimo saulėlydžiu A.Žu kausko eilėraščiuose atgydavo gimtinės prisiminimai, o auten tiški personažai įgydavo apibend rinančią mitinę prasmę. Eilėraš čiuose ryškus ypatingas, kartais erotikos nuspalvintas santykis su gimtinės žeme. Poetas mėgo lankytis savo gim tinėje, kur pirmiausia aplankydavo poeto vyskupo Antano Baranausko kapą Seinų katedroje.
Mėgėjas: A.Žukauskas su savo sodo, kurį pats puoselėjo, obuoliais (1982 m.).
Giedrės Žukauskaitės-Nogienės archyvo nuotr.
Laiptai Šitos gėlės – tavo palangei! Šitos svajos – mano kvailystei! Aš liepiau vasarinei padangei, Kad spindėtų tavo jaunystei. Aš prašiau nerimaujančią upę, Kad nestelbtų dudenančių žingsnių, Aš liepiau, kad rūkai susisupę Neužtemdytų vakaro žvilgsnių. Aš pag raž inau dulk iną gatvę Ir pak lojau mėnulio takel į, Kad pagerbtum tu ją ir vienatvę, Kad ateitum į lūkesčių šal į.
Kalbos visatos kūrėjas
Anot K.Nastopkos, A.Žukausko poezijoje, nelyginant „Tūkstan čio ir vienos nakties” Šachrazados pasakose, gyvenimas tapatinamas su kalbėjimu. Žodžiai spraudžiasi vieni per kitus, sudarydami judrų sambūrį. Kalbos visatoje nusitri na erdvės ir laiko skirtys, susitin ka gyvieji ir mirusieji, kasdieniški ritualai apglėbia am žinybę.
26
Stovi klevas blausus, lyg nesavas Panamėj prie nuvaikščiotų laiptų. Stoviu aš ir mėnulis, ir klevas – Tik svarbu, kad kaip nors ateitum.
Nagingas: rašytojo įrankiai, kuriais jis, anot dukters Giedrės, meistra
vo namuose.
Artūro Morozovo nuotr.
Trise lauk iam prie vartų sustoję, Pasiilgę, iš gėrio apsvaigę. Tai gal visg i ateik i, mieloji! Neateisi? Na ką gi – nereik ia.
26
šeštadienis, kovo 3, 2012
menas ir pramogos Tošinukas Gėr imų ger ų daug gėriau ir ger ų geriausių ragavau, Visg i nieko tok io gero gerti negavau Ir negausiu kaip tasai skaidrumas išganų versmės, Pusdienio tvankos pasaldintas, prisodrintas strazdų giesmės, Sauja pasisemtas ar tošinuku — Savo darbo tošies puoduku. Ir dabar, kada mintis žingsniuoja išganų keliu, Niekaip prisiminti ir užmiršti niekaip negaliu Tošies skonio, strazdo balso, karšto liepos pusdienio Ir šaltinio — piemenų ir karvių pusdievio. Viską atminty prak iurusioj laikau — Tošinuką mozer inio beržo uokse palikau — Neseniai — prieš pusę šimto metų. Jeigu jį atrasčiau, Jei išd žiūvusį šaltin į išganose atsikasčiau, Jos jėgos — strazdų giesmės — dar kartą paragaučiau, Tai tikrai, be abejonės, atsigaučiau, Atmintis apakus vėlek praregėtų. Nieko jau daug iau man nereikėtų — Nesitraukčiau nuo strazdų giesmės, nuo liepos pusdienio Ir nuo atdaro šaltinio — piemenų ir karvių pusdievio! Trise: Gustė su mama Giedre prie 1982 m. Romualdo Radzevičiaus tapyto A.Žukausko portreto.
Artūro Morozovo nuotr.
Būtasis grįžtamasis poeto gyvenimas
Beje, poetas sakė, kad 25 viską, kas buvo su artimaisiais, darkart susiras „po
tūkstantmečio metų“. Kaip žurnale „Aušra“ rašė Eu genija Pakutkienė, A.Žukausko kūryba – tai išėjimas į savas gy
Aldona Ruseckaitė:
A.Žukausko kūryba turėtų būti analizuo jama mokyklose, nes jo kūrinių kal ba labai sodri, vaiz dinga – puiki atsvara nususintai jaunimo kalbai.
venimo erdves, į vešlią ir liūdną, gundančią ir net erotišką savo že mę, kuri pulsuoja besidauginan čia, žud anč ia, dvok ianč ia, bet žydinčia, giedančia, aukštyn be sistiebiančia gyvybe. A.Žukausko poezijoje žodžiams smagu ir lais va – jie eilėraštyje tarytum teka srautais. „A.Žukausko kūryba turėtų bū ti analizuojama mokyklose, nes jo kūrinių kalba labai sodri, vaizdin ga – puiki atsvara nususintai jauni mo kalbai“, – mano rašytoja Aldo na Ruseckaitė. A.Žukauskas – tėvas
„Ne, jis nebuvo griežtas, bet, pa vyzdžiui, kategoriškai pasipriešino mano, moksleivės, ketinimui va žiuoti su draugais autostopu į Ki jevą“, – prisiminimais apie poetą dalijosi jo dukra.
Kūrėjas mėgęs šeimininkauti vir tuvėje: „Iki šiol jaučiu jo paruošto lenkiško patiekalo – bigoso skonį.“ Apie A.Žukausko polinkį gamintis maistą liudija iki šių dienų išlikęs jo anūko Aurimo 1986 m. rašytas laiškas, kuriame jis klausia: „Mie las Seneli, kaip gyveni? Maistą ga mini pats ar kaip?“ „Tėvas labai mėgo skiepyti obe lis, laiką leisti gamtoje. Todėl mes dažnai vasarodavome pas jo seseris kaime. Gyvendami Vilniuje, dažną vasaros savaitgalį vykdavome prie ežerų, kur tėvas mėgo žvejoti. Žve jodamas, vaikščiodamas paežerė mis, tėvas brandino savo eilėraš čius“, – pasakojo Giedrė. Pašnekovė apie tėvą kalbėjo kaip apie darbštų, atsakingą žmogų, ku riam nerūpėjo bohemiškas gyve nimas. Ant jo didžiulio rašomojo stalo namuose buvo galima aptik
ti įvairių įrankių, kurių prireikda vo taisant meškerę ar įvairius bui ties rakandus. Kaip jis kūrė? Į šį klausimą atsa ko jo eilėraštis „Pabuvimas“: Kas rytas atsikėlęs išgeriu kavos, Jei sukrapštau – konjako lašą. Prisikemšu senolio pypkę, nesku bėdamas užsidegu Ir sėduosi už stalo, pradedu gy venti. Atsiveria laikai, nebūtos būtos erdvės, Pro žmones ir medžius bei įvykius – iš tolių, Kvatodamas, dainuodamas ir keikdamas, Ateina su senais naujais, nepra dėtais nepabaigtais darbais. Eilėraštis, apsikabina, sako: – Sveikas, valandėlę Pagyvenkime. Pabūkime gyvi kaip žmonės.
Gera žinia Anot prof. K.Nastopkos, knyg y nuose net ruk us turėt ų pasirodyt i A.Žukausko poezijos rinktinė „Bū toji – grįžtamoji“. Joje bus ir plokšte lė su poeto ir aktoriaus Vlado Bag dono, skaitančio A.Žukausko poe ziją, balsu. „Į šią knygą atr inkt i neabejot iną estet inę vertę teb et ur int ys poe to eilėraščiai. Tik dėl ribotos leidi nio apimties atsisakyta stambių jo poemų. Rinkt inės pag rindą suda ro pat ies poeto 1983 m. sudar yta rinkt inė „Benamė meilė”, kur eilė raščius, sudėtus ne pagal chrono log iją, o pagal poet in io gyven imo log iką, sieja afor ist in iai intarpai“, – įžang iniame rinkt inės straipsnyje rašo prof. K.Nastopka.
Gamtos dovana Lietuvos archeologams – mamuto kaulas Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Vakar specialistų grupė apžiūrė jo neseniai klaipėdiečio aptikto, kaip spėjama, mamuto kaulo ra dimvietę.
Radinys: klaipėdietis atsitiktinai atrado itin retą eksponatą – mamuto šlaunikaulio fragmentą.
Vytauto Petriko nuotr.
E.Balsio menų gimnazijos dailės mo kytojas Aurimas Anusas seniai išny kusio gyvūno šlaunikaulio fragmen tą tikino radęs visiškai atsitiktinai. Ne kartą pajūryje savo dirbiniams ieškodamas tinkamų medžiagų vy ras anksčiau nerinko kaulų ar dan tų liekanų. „Šis radinys aptiktas Olandų ke purės atodangoje. Gaila, kad ši vie ta jau užvirtusi, nors jūros vandens nebuvo skalaujama“, – aiškino Kul tūros paveldo departamento ins pektorius Laisvūnas Kavaliauskas. Klaipėdos universiteto buvęs rektorius Vladas Žulkus, kiti ar cheologai tikisi aptikti daugiau ra dinių šioje vietoje bei apžiūrėti ją ateityje atidžiau.
Spėjama, kad maždaug 30 cm il gio ir 15 cm pločio mamuto šlauni kauliui gali 20–30 tūkst. metų. „Tiksli data paaiškės, kai nusių sime radinio mėginį į Helsinkį, kur atliekami tokie tyrimai“, – tikino L.Kavaliauskas. Lietuvoje panašūs radiniai yra užfiksuoti dviejose vietose. „Viena Marijampolės gyvento ja yra aptikusi nedidelį kaulo frag mentą. Dar vieno aptikto danties amžius po tyrimų buvo datuotas 27 700 metų. Taigi mes turime ir daugiau panašių radinių. Spėjama, kad į pajūrį mamuto kaulai gali būti atnešti slenkančių ledynų. Gal net ir iš Švedijos. Juk visi mūsų riedu liai yra atstumti iš Skandinavijos“, – aiškino L.Kavaliauskas. Specialistai nesibaimina, kad re to eksponato radimvietė sudomins juoduosius archeologus, nes šlaitas jau užvirtęs. „Šis kaulas bus eks ponuojama Pajūrio regioninio par ko direkcijos informaciniame cent re“, – sakė L.Kavaliauskas.
27 3
šeštaDIENIS, kovo 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �����������������������������������27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ����������������������������������������������������28, 29 Įvairūs ��������������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 30 Pamesta ����������������������������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������� 30 Informuoja ���������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
915906
Šeimos klinikai reikalingi bendruomenės slaugytoja (-as) ir masažistas. Tel. 8 687 72 018. 920828
Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuotojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt. 913245
Siūlome prekiauti vokiškais skalbimo milteliais „Persil“ ir kita buitine chemija. Tel. 8 679 10 283. 919410
Stabiliai dirbančiai įmonei „Klasikinė tekstilė” nuolat dirbti Kaune reikalingos (-i): siuvėjos (-ai) – tel. (8 37) 301 062, 8 610 36 804; primazgytojos (-ai) (siūlų surišimui audimo staklėse; darbas pamainomis), valytojos (-ai) – tel. (8 37) 301 067, 8 624 76 195. Privalumas – panašaus darbo patirtis. 917280
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (C ir CE kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.
919252
UAB „Kauno hidrogeologija“ ieško patyrusio metalo apdirbimo tekintojo. Darbas Garliavoje. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 698 75 792. 919328
UAB „Europos maršrutai“ ieško vilkikų vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Tel. 8 600 79 918, Tomas. 917295
Ieško darbo
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Paslaugos Medikų
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511. 916995
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 915462
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
918292
Darbas ekskavatorininkui su planiravimo kaušu (kelių tiesimas). Tel. 8 620 53 004. 921363
Gamybos įmonei Kaune reikalingas pardavimo vadybininkas santykiams su klientais palaikyti ir naujų klientų paieškai. Mokėti užsienio kalbas. Atlyginimas 1500 (atskaičius mokesčius). Tel. 8 685 09 156, e. paštas cv.personalui@gmail.com. 918987
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900150
Ieškome bendrosios praktikos slaugytojo (-os) medicinos įstaigoje. Darbas siūlomas nuolatinis. Siųsti CV e. paštu vida@visityrimai.lt; tel. 8 679 16 679. 920007
Kavinei barui „Tigrasa“ Karmėlavoje reikalingi (-os) virėjai (-os). Tel. 8 601 40 624, 8 676 36 161. 916510
919420
Reikalinga siuvėja (-as) taisyti drabužius ir siūti pagal individualius užsakymus. Darbas Centre. Tel. 8 699 39 519. 919399
Reikalingi aukštalipiai daugiaaukščių blokinių namų siūlių remonto darbams, atliekamiems su alpinizmo įranga. Tel. 8 650 50 452, UAB „Editus Status“. 920832
Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 913787
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333. 912597
Reikalingos (-i) kirpėjos (-ai) dirbti Garliavoje. Galime įdarbinti. Verslo liudijima metams – 120 Lt. Kreiptis Vytauto g. 79, Garliavoje, tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343. 917260
908212
Atlieku kompiuterių priežiūrą, Windows diegimą, virusų šalinimą, Wireles, maršrutizatorių tvarkymą, tvarkyklių instaliavimą. Atvykstu į namus nemokamai! Tel. 8 684 32 863. 918156
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 611 46 629. 916749
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 904491
Statybos, remonto
918050
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 903531
AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vadybininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.juraitis@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.
894007
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.
Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989. 916069
920754
Įmonei, siuvančiai individualiai, reikalinga kontrolierė-pagalbinė darbininkė atlikti gatavo gaminio apžiūrą ir jam skirtus rankinius darbus. Privalumai – mokėjimas sukirpti, klijuoti presu. Tel. 8 686 64 384.
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
921285
910491
Vyr. buhalterė ieško papildomo darbo namuose arba darbo ne visą darbo dieną biure. Tel. 8 612 12 922.
Siūlo darbą
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Kompiuterininkų
Reikalingi staliai, sugebantys gaminti laiptus. Tel. 8 656 13 841.
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su „Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija. Medicinos mokslų daktaras Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 917126
Buitinės technikos remonto
916846
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija kovo mėn. – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt. 917668
908196
917308
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 914249
918213
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 917359
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 920466
Nustebink savo artimą žmogų, padovanok masažo dovanų kuponą! Nugaros masažas, 30 min. – 25 Lt, kursas (5 kartai) – 110 Lt; 9 kartai – 200 Lt; klasikinis segmentinis viso kūno, 1 val. – 50 Lt, relaksinis 1.10 val. – 60 Lt; aromatinis 1.30 val. – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816.
917386
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.
Atliekame visus griovimo darbus, išsivežame statybinį laužą. Valome kaminus. Tel. 8 671 70 006.
916847
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su „Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 914496
Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV, 14 nemokamų programų. Tel. 8 674 42 125. 920644
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 917342
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 919212
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 920724
Gaminame vienetinius meninius kalvystės gaminius: vartus, stogelius, turėklus, pavėsines, tvoras, grotas ir t.t. Tel. 8 645 46 891. 914795
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
900937
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, kovo 3, 2012
klasifikuoti skelbimai 3 k. butą Dainavos r., V.Krėvės pr. (9 a. blokinio namo IV a., bendr. pl. 64 kv. m, WC ir vonia atskirai, tvarkingas, bute signalizacija). Kaina 121 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.
Paslaugos Statybos, remonto
918565
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 914476
Vidaus įrangos
Automobilių servisą Draugystės g. (4 keltuvai, oro linija, 11 m duobė, įrengtas, yra WC, dušas ir kt. pagalbinės patalpos). Kaina 750 000 Lt. Tel. 8 659 23 788. 915244
DNB būstas. Teikiame paslaugas norintiesiems parduoti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. E. paštas jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.
Greitai ir kokybiškai dedu laminuotas grindis, statau duris, dedu spynas. Tel. 8 603 65 248. 920005
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 912454
Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažymas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732. 918982
Kvalifikuoti meistrai greitai ir kokybiškai atlieka visus vidaus apdailos ir griovimo darbus. Tel. 8 671 93 995, 8 684 60 006. 919404
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Tel. 8 646 16 479. 916132
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549. 921290
Nebrangiai, kokybiškai atlieku namo, buto vidaus apdailą, remontą. Klijuoju plyteles, kloju grindis, glaistau, dažau ir kt. Tel. 8 679 45 576. 921282
Numatomas remontas ar nauja statyba? Sudarau sąmatas visiems statybos darbams. Pavyzdys – http://ikelk.lt/ items/9xZgyDChM7, tel. 8 687 72 864, e. paštas vg@kli.lt. 917412
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 920626
NUOTEKŲ IŠVEŽIMAS, nuotekų valymo įrenginių, lauko ir kilnojamųjų tualetų aptarnavimas, VAMZDYNŲ PLOVIMAS, atkimšimas. Išrašome dokumentus. Tel. 8 619 42 770. 916192
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 917322
Plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, dažymas ir kiti darbai. Tel. 8 648 62 352. 918016
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 913680
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 914947
Specializuoti griovimo, rekonstrukcijos, laiptinių dažymo, mūro, tinko, betonavimo, stogų, tvorų, plytelių, santechnikos darbai. Tel. 8 648 23 501. 920100
Stalių, stogdengių brigada, turinti ilgametę patirtį, dengia stogus įvairia danga, gegnių statymas. Įvairūs skardinimo darbai. Padedame įsigyti reikiamas medžiagas geromis kainomis. Tel. 8 674 60 503. 918953
Statome namus, darome pamatus. Atliekame mūro, stogų dengimo, šiltinimo darbus. Namo be vidaus apdailos 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767. 920576
Surenkame nereikalingą METALO laužą, automobilius, kuro katilus, buitinę techniką. Išpjauname iš konstrukcijų nereikalingą metalą. Tel. 8 699 77 162. 917423
TINKUOJAME sudėtiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565. 918851
Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921. 920568
Visi vidaus apdailos darbai, tinkavimas, sienų šiltinimas, dekoratyvinis tinkas. Tel. 8 672 95 871. 921284
www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt. 917542
916920
Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 906410
Gaminu ir montuoju medinius laiptus, palanges. Tel. 8 603 65 248. 919999
Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuoju). Tel. 8 610 75 452. 909588
Baldžių
Dviejų kambarių butą su kai kuriais baldais V.Krėvės pr. (5/1 a., b. pl. 44,5 kv. m, WC kartu, reikalingas kosmetinis remontas, pigus šildymas). Kaina 86 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 652 32 401.
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821596
Automobiliai ir detalės Katalizatoriai, DPF, duslintuvai. Pardavimas, pristatymas, keitimas, remontas. Kreiptis tel. 8 650 23 971. 919068
Skubiai „Peugeot 607“ (2003 m., automatas, dyzelis, visas komplektas, oda, mėlynos spalvos, ideali būklė). Kaina 18 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 647 95 897, 8 608 25 566. 916076
Perka Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. 908159
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902825
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902634
Statybinės medžiagos
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
914757
Garažą Kuršių g., Šilainiuose (II a., saugoma teritorija). Kaina 15 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.
902761
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
917023
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
902890
914127
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 915967
Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kt. nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.
Kauno išskirtiniame rajone naujos statybos butus (300 m nuo Kauno marių, 15 min. iki miesto Centro, autonominis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mokykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, vieta automobiliui). Labai patraukli kaina. Galimas pirkimas su visa ir su daline apdaila. Pasiūlymų kiekis ribotas. Tel. 8 698 09 808. 917190
917240
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 920045
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
909231
Šventėms
Nebrangiai parduodamas naujos statybos baigiamas įrengti namas Jonučiuose, Medaus gatvėje. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 917675
Parduodama veikianti kavinė Centre (bendr. pl. 100 kv. m). Tel. 8 689 17 130. 917679
Parduodamas 2 k. butas Žaliakalnyje, J.Mateikos g. (2/1 a. rąstiniame name, 42 kv. m, šildymas dujomis, naujai rekonstruotas). Kaina 107000 Lt. Tel. 8 613 80 351. 920870
Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021. 920502
Parduodamas pigus vieno kambario butas (37 kv. m) Šilainiuose, 5/1 a. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 917673
Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 915703
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 919027
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800. 906931
Senelių priežiūra, namų tvarkymas, maisto nupirkimas, paruošimas. Sodo, daržo darbai, kapų priežiūra. Tel. 8 680 19 904. www.domusfortis.com. 914743
Parduodami pigūs trijų kambarių butai Šilainiuose ir Dainavoje. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 917677
Puikiai įrengtą 1 a. mūrinį namą Kaune, Jonučiuose (nauja statyba, bendr. pl. 145 kv. m, 13 a žemės, miesto komunikacijos). Kaina 559 000 Lt. Tel. 8 630 00 439. 918576
Pusę dviejų kambarių buto Prancūzų gatvėje (12/12 a. monolitiniame name, b. pl. 48 kv. m). Tel. 8 688 53 223. 920570
Vieno kambario butą A. ir J.Gravrogkų g., netoli Panemunės pėsčiųjų tilto (5 a. mūrinio namo 1 a., bendr. pl. 30 kv. m, reikia remonto). Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 617 89 830.
Drabužiai Galutinis kailinių išpardavimas! Vyriški, moteriški – nuo 590 Lt. Tokių kainų dar nebuvo. LE MARI parduotuvė, Laisvės al. 50. 919386
Kitos prekės
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902698
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903020
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 911921
Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio, vnt. – 7 Lt. Sausos pjuvenos maišuose, vnt. – 4 Lt. Tel. 8 670 32 999. 920085
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 2,5; 5; 8; 15; 20 kub. m). Tel. 8 682 86 242. 917655
Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 921861
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 917524
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
903403
920260
Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
912412
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 918323
Parduodu įvairių rūšių malkas (skaldytas, trinkelėmis, rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com. 917722
919908
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913450
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
Topolio malkas. Kaina 70 Lt. Tel. 8 650 87 543.
920440
917713
Nukelta į 29 p.
915251
Vieno kambario butą Ukmergės g., Eiguliuose (b. pl. 37 kv. m, 5/5 a., suremontuotas). Kaina 71 000 Lt. Tel. 8 601 82 610. 918224
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 a. namą Aleksote, Griškabūdžio g. (bendr. pl. 68,51 kv. m, 9,79 a žemės, visos miesto komunikacijos, šildomas dujomis ir kietuoju kuru). Kaina 220 000 Lt. Tel. 8 687 58 704. 918530
1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677. 913221
1 kam. butą A. Šančiuose, Prancūzų g. (5 a. plyt. namo 3 a., bendr. pl. 29 kv. m, vidinis, bendrija). Tel. 8 682 26 430. 916985
Zapyškyje 2 a. namo 1 a. (bendr. pl. 40 kv. m, yra ūkinis pastatas, rūsys, garažas, šiltnamis, gamtinės dujos, 6 a žemės sklypas, kuris ribojasi su 16,3 a sklypu, kuris numatomas parduoti). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 628 57 851. 917197
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
KONKURSAS Dirigento pareigoms užimti
917785
Jurbarke naują pusantro aukšto (93 kv. m) apvalių tekintų rąstų namą nukelti. Kaina sutartinė. Tel. 8 677 15 149. 921672
130 kv. m kotedžą su visa apdaila dvibučiame name Ringaudų sen., Kauno r. Kaina 340 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.
Buitinė technika
1 a. mūrinį namą su mansarda Lampėdžiuose, Romuvos g., prie pušyno (bendr. pl. 227 kv. m, 7,26 a žemės, šildymas dujomis). Kaina 395 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.
BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.
Gegužės 7 d., pirmadienį, 10 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Prašymai dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymai (CV) ir motyvaciniai laiškai priimami Kauno filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5) arba e. paštu kaunosimfoninis@yahoo.com su nuoroda „Konkursui“ iki gegužės 4 d. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 204 589, www.kaunosimfoninis.lt
917024
918557
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
910134
„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
29 3
šeštaDIENIS, kovo 3, 2012
klasifikuoti skelbimai ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.
Perka Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Pirksiu automobilį. Siūlyti įvairių markių, gali būti nevažiuojantis, senas. Tinka mikroautobusas, sunkvežimis. Sutvarkysiu dokumentus. Tel. 8 698 14 688.
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681.
917088
921767
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
920671
919778
918188
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883. 918203
Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722. 913946
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 911247
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 909977
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
919820
898900
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
Įvairūs Nuomoja
899374
Ilgesniam laikotarpiui – dviejų kambarių butą Neries kr., Vilijampolėje, su visais baldais. Pigus išlaikymas. Kaina 350 Lt + mokesčiai. Tel. 8 604 39 040. Savanorių pr. 9, Kaune, išnuomojamos patalpos kavinei (122 kv. m). Patalpos pritaikytos maitinimo įstaigai. Išsamesnė informacija tel. 8 698 31 791. 916892
Vieno kambario butą Plento g., Panemunėje (plytinio namo I a., bendr. pl. 35 kv. m, autonominis šildymas dujomis, šildomos grindys, šarvuotos durys, su baldais). Kaina sutartinė. Tel. 8 673 78 211.
921797
Kelionės
Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
902202
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujamacredit“. 917892
Kiti
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“.
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.
Išsinuomoja
Gabenimai
B.Bartokas – Rapsodija smuikui ir fortepijonui Nr. 1 R.Šumanas – Fantastinės pjesės klarnetui ir fortepijonui op. 73 K.Debiusi – Rapsodija klarnetui ir fortepijonui L.Bernšteinas – Sonata klarnetui ir fortepijonui D.Milhaudas – Siuita smuikui, klarnetui ir fortepijonui op. 157b Bilieto kaina 10 Lt
Vizos
918145
921678
Kovo 3 d., šeštadienį, 17 val. Mažojoje salėje Kamerinės muzikos koncertas ALGIRDAS ŠOCHAS (smuikas) ŽILVINAS BRAZAUSKAS (klarnetas) JONĖ PUNYTĖ (fortepijonas) DAIVA STULGYTĖ (fortepijonas) Programa: L.van Bethovenas – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 7 c-moll, op. 30
921810
920702
Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.
kviečia
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Ekskursijos kovo mėn. Ryga (baletai): 17 d. – „Kopelija“; 18 d. – „Bakčisarajaus fontanas“, kaina 100 Lt su ekskursija, bilietais. 10–11 d. – Varšuva, 270 Lt. 24– 25 d. – Talinas, 200 Lt. Tel. 8 600 27 921, www.esatour.lt. 918573
Kovo 18 d. 13 val. Jono Jablonskio gimnazijos (Aušros g. 3) aktų salėje vyks sodininkų bendrijos JUDRĖ ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Dienotvarkė: Pirmininko ataskaita. Revizoriaus ataskaita. 2011 m. sklypų konkurso rezultatų pristatymas. Žemės pardavimo sodo bendrijos nariams svarstymas. Valdybos pirmininko rinkimai. Kiti klausimai. Valdyba 921772
Nukelta į 30 p.
30 2
šeštaDIENIS, kovo 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai
Kiti Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ mu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę. Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Įvairūs
918022
Šokiai Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotaiką ir suteikia energijos! Iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mambo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vilijampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.
Nuo kovo 15 d. – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga–Stokholmas–Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpi-
Daugiau informacijos www.krantas.lt
912392
Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. Tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375. 904864
Siūlo darbą įmonei, galinčiai nutiesti inžinerinius tinklus (vandentiekis ir kanalizacija) Labūnavos (Kėdainių r.) 22 individualių namų komplekse. www.sklypailabunavoje.lt. Tel. 8 699 36 614, e. paštas antanasmatonis@gmail.com. 917535
Visą kovo mėn. kompleksinė kačių ir šunų vakcinacija – tik 30 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14 („Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta), tel. 707 723. 915175
Kviečia mokytis Jūs ieškote savo vaikui mokyklos? VšĮ „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla kviečia mokytis į priešmokyklinę grupę ar 1-ąją klasę. Priešmokyklinės grupės ir 1–4 klasių mokiniai ugdomi atskirose, mokyklos filialo patalpose; mokykla siūlo įvairią papildomą, nemokamą veiklą: dainavimo, folkloro, dramos, dailės, darbščiųjų rankų, šokių, karpinių, keramikos, sporto ir kt. būrelius; sudarome nemokamas sąlygas po pamokų iki 17 val. mokiniams būti mokykloje mokytojo priežiūroje (prailgintoje grupėje); pageidaujantys gali mokytis muzikos skyriuje groti įvairiais instrumentais. Mūsų adresas – Taikos pr. 51 ir 49, Kaunas. Informacija tel. 332 572, 331 887, www.vyturys.kaunas.lm.lt. 920030
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 03 19, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 03 21. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 913356
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896700
Pamesta Dingusius bankrutavusios UAB „Europos prekybos investicija“ (į. k. 300580264) įstatus laikyti negaliojančiais. 920677
rasta Kaune, Aleksoto r. rastas atklydęs Haskių ar Laikos veislės šuo. Tel. 8 615 25 969.
Informuoja
SK E L B I M
AI
M SKELBI
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy tauto pr. 44) tęsia renginių ciklą, skirtą sen jorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas gali me priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl pra šom registruotis iš anksto. KOVO MĖNESĮ VYKS: Sveikatos kursas 8 d. 10 val. – paskaita „Imuninės sistemos stiprinimas”. Lektorė – A.Sidarienė. Regist ruotis tel. 324 158. 14 d. 16 val. – paskaita „Dvasinė ramybė”. Lek torius – A.Keliotis. Registruotis tel. 324 158. 20 d. 11 val. – paskaita „Brandaus amžiaus žmonių mitybos ypatumai” (2-oji paskaita). Lektorė – K.Karpavičienė (KSU). Registruo tis tel. 200 127. Kūrybinės dirbtuvės 22 d. 12 val. – „Balkono, sodo akcentas – gėlynas”. Veda – vyr. prof. mokyt. J.Vaidelie nė. Registruotis tel. 324 061. 27 d. 11 val. – „Akcentai velykinėse kompo zicijose”. Veda – vyr. prof. mokyt. L.Ažuba lienė. Registruotis tel. 324 158. Bendrakultūrinis pažintinis kursas 30 d. 11 val. – išvyka „Pėsčiomis nuo Vil niaus iki Kauno”. Lektorė-gidė – mokyt. met. S.Grigaliūnienė. Renkamės prie pože minės perėjos Vilniaus g. Būtina registruo tis iš anksto tel. 324 158. Visi renginiai nemokami.
31
šeštadienis, kovo 3, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Sunkią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame LKKA darbuotoją Arvydą ALKOVIKĄ, šeimą ir artimuosius. LKKA bendruomenė Mirus mylimai mamai, kolegę Natalją KVITKĄ nuoširdžiai užjaučia Lietuvos intensyviosios terapijos draugija ir Kauno klinikų Centrinio reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus bendradarbiai. Viktorą LITVINSKĄ, mirus mamai, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno švara“ kolektyvas.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Kovo 3 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė. Kovo 4 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piot rowska. Penktoji salė. 18 val. – Sofi Aksanen. APSIVALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Skausmo ir liūdesio valandą UAB „Kauno spauda“ kolektyvas nuoširdžiai užjaučia administratorę Rūtą PLONYTĘ dėl mylimos mamos mirties. Romą Poderį, netekus mylimo Tėčio, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi „Kauno dienos“ kolektyvas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bendrosios chirurgijos klinikos vadovui prof. Donatui VENSKUTONIUI gilią užuojautą, mirus mamai, reiškia Bendrosios chirurgijos klinikos bendradarbiai. Mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučiame VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Bendrosios chirurgijos klinikos vadovą profesorių Donatą VENSKUTONĮ. Kauno klinikinės ligoninės administracija Liūdną netekties valandą dėl mylimos Mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorių Virginijų VENSKUTONĮ. Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė
Dėkoja Širdingai dėkojame visiems užjautusiems ir buvusiems kartu palydint į paskutinę kelionę žmoną, mamą, močiutę Birutę ADOMONIENĘ. Artimieji
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907662
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, gies mininkai, smuikas, gėlės, naujas katafalkas, kitas transportas, renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priima mi 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 916899
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 915586
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI •Kapo dekora vimas skaldele, smėliu, juodžemiu •Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis •Vienkartinis arba nuolatinis kapo tvarkymas (1 mėn. – nuo 40 Lt) •Kapo tvarkymas po lai dotuvių •Proginis kapo tvarkymas •Prekyba paminklais, antka piais, tvorelėmis •Pamatų įrengimas •Paminklų, tvorelių res tauravimas. Užsakymams iki balandžio 1 dienos taikoma 15% nuolaida darbams. Kontaktai www.kapineta.lt; info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, adresas Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 917441
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt
Kovo 3 d. 18 val. – Giuseppe Verdi. TRAVIA TA. Trukmė 2.20 val. Kovo 4 d. 12 val. – Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. Trukmė 1.40 val. 18 val. – Johannas Straussas. VIENOS KRAUJAS. Trukmė 3 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Kovo 3 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Kovo 4 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gur manams. (N-18) Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Kovo 3 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGARI NO GATVĖ. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Kovo 3 d. 12 val. – premjera. UNDINĖLĖ, rež. O.Žiugžda (pagal H.Ch.Anderseno pa saką), nuo 5 metų. 16 val. – FRANKOFONIJOS DIENOS LIETUVO JE. Prancūziškai kalbanti trupė CLEF (www.clef.lt) pristato miuziklą – CA C’EST PARIS. PARYŽIUS MŪSŲ AKIMIS (lengvo žanro muzikinė komedija prancūzų kalba su daliniu vertimu į lietuvių kalbą). Režisie rė Caroline Paliulis. Bilietai parduodami www.bilietupasaulis.lt ir Lėlių teatro kasoje. Kovo 4 d. 12 val. Mažojoje scenoje – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietu vių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m. 16 val. – Ponios Hanos teatro spektaklis. 2 dalių komedija MEILĖS IŠDAIGOS, režisierė Hana Šumilaitė.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Kovo 3, 10 d. 18 val. – premjera. Kobo Abė. SVETIMAS VEIDAS. Rež. Arūnas Katkauskas. Kovo 4 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotai kingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Kovo 3 d. 15, 18 val. – komedija ŽIRKLĖS. Rež. M.Slawinskis. IDIOTEATRAS Kovo 4 d. 18 val. – premjera! Spektaklis KARO DIEVAS. Rež. D.Kazlauskas.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (II a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Kovo 4 d. 18 val. – Branislavo Nušičiaus miniatiūrų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Vaidina Aldona Bendoriūtė, Aušra Pukelytė, Nerijus Gadliauskas, Aleksas Kazanavičius.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Kovo 4 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Kovo 3 ir 4 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Juliaus Vilnonio at liekami varpų muzikos koncertai. Skambės XX a. vokiečių kompozitoriaus Karlo Orfo kūriniai.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Kovo 4 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” renginys. Žodžio valandoje – aktorius, bardas Mindaugas Ancevičius. Mindaugo Kavaliausko fotografijos darbų paroda. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Kovo 6 d. 18 val. – knygos „Osvaldas Jab lonskis. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai” pristatymas ir akvarelės parodos „Rašytojų tėviškės” atidarymas. Dalyvaus dailinin kas Osvaldas Jablonskis, menotyrininkė Violeta Krištopaitytė, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas, rašytojas Petras Palilionis, Lietuvos dailininkų sajungos Kau no skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys, „XXVII knygos mėgėjų draugijos” narys Domas Akstinas. Knygos pristatymą ir paro dos atidarymą muzikiniais garsais papildys Aušra, Aistis ir Artūras Gelusevičiai. Įėjimas nemokamas.
ROBERO ŠUMANO CENTRAS Gedimino g. 43, 102 aud.
FRANKOFONIJOS MĖNUO Kovo 6 d. 13 val. – FRANKOFONIJOS MĖNE SIO ATIDARYMAS. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos viceministrės Astos SKAISGI RYTĖS-LIAUŠKIENĖS paskaita „Lietuvos užsienio politika: po 20 metų”. Kovo 8 d. 18 val. – didžiojo prancūzų filo sofo Jean’o-Jacques Rousseau 300-osios gimimo metinės. KTU HMF profesoriaus, filosofijos daktaro Tomo SODEIKOS paskai ta „Žanas Žakas Ruso – gamtos ir tiesos žmogus”. Kovo 10 d. 12 val. – Robero Šumano cen tras ir LUMA Kauno skyrius kviečia į VU Filologijos fakulteto prancūzų filologijos ka tedros vedėjos docentės Genovaitės DRUČ KUTĖS paskaitą „Julija, arba Naujoji Eloiza, epistolinis Žano Žako Ruso romanas”. Kovo 12 d. 18 val. – VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėjos doc. dr. Auš rinės SLAVINSKIENĖS paskaita „Prancūzų skulptoriaus O.Rodeno kūryba”. Paskaitoje bus demonstruojami menininko kūrybos pavyzdžiai. Bus rodomas filmas „Rodenas. Kūno aistra” (prancūzų k. su angliškais subtitrais, 45 min.).
KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjungos a. 13A
Veikia tautodailininko Sigito Petravičiaus tapybos paroda „Istorinis-architektūrinis Lietuvos peizažas”. Susitikimas su autoriu mi kovo 7 d. 11 val. Koncertuos vokalinis ansamblis „Vakarė”.
J.NAUJALIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Instituto g. 22, Raudondvaris, Kauno r.
Kovo mėn. veikia tapytojos Jovitos Aukštikalnytės piešinių paroda PARIBIO PORTRETAI III. Tai jau trečioji Jovitos paroda šiame muziejuje. Prieš dvejus metus vyku sioje tarptautinėje akcijoje „Muziejų naktis 2009” autorė pristatė parodą „Paribio portretai II”, o praeitą vasarą visi aplankę muziejų galėjo pamatyti ekspresionistinės pastuozinės tapybos etiudus ir piešinius iš natūros. Ši paroda – gimtadienio dovana. Praeitą mėnesį menininkė atšventė 35-ąjį gimtadienį. Meno pasaulyje tai – riba, perėjimas iš jaunosios kartos į vidurinio sios kūrėjo statusą. Tad ši paroda tarsi savotiškas atsisveikinimas su ankstyvąja Jovitos Aukštikalnytės tapyba ir perėjimas į brandųjį periodą.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Kovo 3, 4 d. 13 val. – „Legenda apie narsųjį riterį”, animacinis nuotykių filmas apie ispanų herojų Cidą. 14.45, 19.45 val. – „Kaip mes žaidėme revoliuciją”, dokumen tinis filmas apie grupę „Antis”, Atgimimą ir „Roko maršą”. 16 val. – „Japoniška istorija”, drama apie australės ir japono meilės istoriją. 18 val. – „Atsisveikinimas”, lietuviška drama. Bilietus galite įsigyti „Romuvos” kasoje. Bilietų kainos 6–10 Lt. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (kovo 3 d.) Tarptautinė rašytojų diena 1824 m. mirė italų smuikininkas ir kompozitorius Giovanni Battista Viotti. 1847 m. Škotijoje gimė telefono išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas. 1929 m. Ventės rage įkurta ornitologijos stotis. 1953 m. gimė rašytojas, poetas, publicistas Juozas Erlickas. 1982 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Biel. 1991 m. Vilniuje vėl pašventinta Šv. Kazimiero bažnyčia, kuri sovietiniais metais buvo paversta ateizmo muziejumi.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo ir meilės. Galite patirti stresą, bet pyktis greitai atslūgs ir bloga nuotaika nesugadins visos dienos. Jautis (04 21–05 20). Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Nepiktnaudžiaukite tuo – atsakomybė bendraujant tokia pat svarbi, kaip dirbant. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasiruoškite emocijų protrūkiui ir būkite kantrus. Geriau pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai diena sėkminga, tad pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai. Liūtas (07 23–08 23). Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite ir nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Mergelė (08 24–09 23). Galimas konfliktas su autoritetingu žmogumi, tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti, tad viskas jūsų rankose – reikia tik šiek tiek pastangų. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje. Skorpionas (10 24–11 22). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, spektaklį, ką nors, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Diena tikrai puiki. Smagiai leisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs įspūdžiai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Žuvys (02 20–03 20). Vertinsite savo karjerą ir sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama.
Orai
Savaitgalį truputį atšals – naktimis temperatūra gali nukristi iki 8 laipsnių šalčio. Kritulių bus nedaug. Šeštadienį bus vėjuota, ryte daugelyje rajonų prognozuojamas plikledis. Temperatūra bus 1–3 laipsniai šilumos. Sekmadienį kritulių tikimybė bus nedidelė, kiek atšals. Naktį numatoma 3–8 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.
Šiandien, kovo 3 d.
+2
+3
Telšiai
+2
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
+2
Utena
+3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.02 17.59 10.57 12.08 4.09
63-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 303 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +9 Brazilija +29 Briuselis +14 Dublinas +9 Kairas +17 Keiptaunas +27 Kopenhaga +7
Londonas +11 Madridas +17 Maskva –3 Minskas +1 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +6
orai kaune šiandien
Praha +8 Ryga +2 Roma +19 Sidnėjus +27 Talinas +2 Tel Avivas +14 Tokijas +7 Varšuva +6
+1
+3
Vėjas
6–10 m/s
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
Vardai Šiandien:
Kunigunda, Nonita (Nona), Tulė, Uosis. Rytoj:
Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.
Sniegas atkeliavo į Šventąją žemę
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+2
–1
0
6
–3
+1
–3
–2
5
–5
–1
–5
–5
5
rytoj
poryt
Jer uz alė ir didelė dal is Izr ael io bei palest in ieč ių ter itor ij ų vak ar buvo nuk lotos snieg u pirm ąk art per pa star uos ius ketver ius met us, į šį re gioną įsiverž us šaltoms oro masėms. Plona sniego danga užk lojo Al Aksos mečetės kompleks ą ir gatveles Jer u zalės sen am iest yj e, o apie gaus esn į snyg į praneš ama iš Gal ilėjos reg iono Izrael io šiaurėje bei Hebrono apyl in kių Vak ar ų Krante. Ten kai kur ie ke liai buvo neišvaž iuojam i. Izrael io vi suomen in is rad ij as praneš ė, kad re gionuose, kur sniego išk rito daug iau sia, buvo užd ar ytos mok yklos. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Pakeliui į „Euroviziją“: D.Montvydas išteisintas Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Įsipl iesk us į gaisr ą dėl į nac io nalinį „Eurovizijos“ finalą pate kusios Donato Montvydo dainos „Love is Blind“ panašumo į Rol fo Lovlando kūrinį „Dong From a Secret Garden“ pavyko užgesinti. Lem iam ą žod į tar ė pats R.Lov landas. Jaun ojo atl ik ėjo prod iuser is Martynas Tyla kreipėsi į norve gų kompozitoriaus teisių atstovus „Continental Music“ su užklau sa, ar lietuvio daina nėra kūrinio „Dong From a Secret Garden“ pla giatas.
Donatas Montvydas:
Esu jau užgrūdin tas. Jau ne pirmi me tai dalyvauju šiame konkurse. „Atsakymas buvo kaip gaivaus oro gurkšnis“, – vakar surengto je spaudos konferencijoje lengviau atsiduso D.Montvydas. Norveg ų ats ak ym as ofic ial iai išteis in o jaun ąj į atl ik ėj ą nuo vi sų kalt in im ų. Iš Norveg ij os at siųst am e laišk e pat s komp o zitor ius R.Lovl and as raš o, kad jok ių pretenz ij ų dėl kūr in io nėra ir netgi pal ink i „Love is Blind“ dain os autor iui Brand on ui Sto ne’ui ir D.Montv yd ui sėkm ės nac ion al in ėj e atrankoj e į „Eu rov iz ij ą“. Donn y Montell pas ivad in ęs nac ion al in ės atrankos fin al o į „Eurov iz ij ą“ dalyv is teig ė, kad,
kil us skand al ui dėl gal im o dai nos plag iato, jis per daug nes i nerv in o. „Esu užg rūd intas. Jau ne pir mi metai dalyvauj u šiam e kon kurse. Žin au, kad legal iai dai nose gali sutapti kelios natos su kitomis. Panašumų būti gali. Bu vau tam pas ir uoš ęs“, – nac io nal in io fin al o išvakar ėse kalb ė jo vaikinas. Atlikėjo muzikinę karjerą sty guojantis prodiuseris Martynas Tyla įspėjo internautus ir žurna listus būti ypač atsargius kaltinant kūrėjus plagiatu. „Jei kaltinate, tai turite pateik ti faktus kuo konkrečiau. Nuo šios dienos kalbas, kad mano pro diusuojamo atlikėjo kūriniai yra plagiatas, seksime, žiūrėsime ir ginsime“, – užtikrintai kalbėjo pa šnekovas. M.Tyla taip pat prasitarė, kad jam nemalonių jausmų sukėlė „Eu rovizijos“ komisijos nario kėdėje sėdėjusio kompozitoriaus Raigar do Tautkaus komentarai. Iš pradžių teigęs, kad lietuvio daina neprimena norvegų kom pozitoriaus kūrinio, vėliau persi galvojo ir išgirdo panašumų tarp dainų. „R.Tautkaus atsiliepimas šo kiravo. Jis per vieną dieną pakei tė nuomonę. Tenka suabejoti šio žmogaus kompetencija. Pasitikėji mas juo krito maksimaliai“, – šne kėjo M.Tyla. Ne vieną Lietuvos atlikėją pro diusuojantis vyras taip pat pri paž in o, kad „Eurov iz ijos“ už kul is iuos e verd a „kovos kaip niekad a“. Plač iau pap as akot i, kok ie vėjai ir kod ėl tarš o fin a lo dalyv ių nuotaikas, prod iuse ris nenorėjo.
Žinia: D.Montvydas neslėpė, kad laiškas iš Norvegijos leido lengviau atsikvėpti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Nacionalinės atrankos finalininkai Šešt ad ien į ties iog iai vyks ianč ia me nac ion al in ės atr ankos į „Euro viz ij ą“ fin ale pas irodys 14 atl ikėj ų ir grupių. 12 jų buvo atr inkt i įpras tin iu būdu – bals uoj ant kom is ij ai ir žiūrovams.
Dainininkę Sati į finalą delegavo so cial in io tinklo „Facebook“ vartoto jai, o atlikėjai Gretai Šmidt kelialapį padovanojo išman iųjų telefonų sa vininkai, balsuodami specialia kon kursui sukurta programėle.
Po keturių pusfinalių į finalą pateko: „Alive Way“, Beissoul, „Bekešo vil kai“, „Dar“, Donny Montell, Kataži na, Monika Linkytė, „Multiks“, Si mona Milinytė, „The Independent“, „Vig Roses“, Vytautas Matuzas.