2012-03-03 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, kovo 3 d., 2012 m. Nr. 52 (1251)

diena.lt

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2,00 Lt 2012 m. kovo

Pa­sa­ka:­: šian lenės portre dienės Pe­ tas – mergi­ na, iš provin ci kusi užkariau jos atvy­ ti dirbanti kam Maskvos, ba svajojanti apie rine ir kvietimą į elitinį vaka rė certuos JIS. lį, kur kon­ 3p.

3 d.

Tiražas 31 980 Gel­bė­to­ja:­vie nintelis naujo trile rio ties valandų“ „12 vil­ mas – akto pranašu­ rė A.Seyf­ ried, kuriai vaidinti romantinė se melodra­ mose vis dėl to sekasi kur kas ge riau.

6p.

Žvaigž­dė:­„TV svečias – A.Žurdienos“ binas, garsus kom pozitorius, pirmosios sovietinės roko operos autorius, rašytojas ir NTV laidos „Melodijos atminimui“ vedėjas.

9p.

„Eurovizijo s“ liepto g alas

Gražiausių Eu konkursas, ropos dainų menė, pi gus popsa tram s, muzikinis riais epitetais plinas į tarptautinę skurdas, žiū šlovę, gėjų kasmet sutin fiesta, rimia rankos fina kamas tarp le Lietuva tautinis „Eu Europą vienijanti šven usias Europos muzi taip pat ren kinis rovizijos“ dai tė, politvizi ka savo atsto ja – tokiais nų konkur vą. 10p. įvai­ sas. Šį vaka rą naciona linės at­

Vi­si – į „Ka­ziuką“!

2p.

Šiandien priedas

Valdžios ir intrigų meistrai Vie­na ran­ka jie dos­ niai rėmė me­ni­nin­ kus, ki­ta – klas­to­jo do­ku­men­tus, kad vals­tybė­je įgytų dau­giau ga­lių. Kas iš tiesų bu­vo Sa­ pie­gos, stovėję prie Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės (LDK) vai­ro ir jos is­ to­ri­jo­je pa­likę išs­kir­ tinę žymę?

Lie­tu­va jau tu­ri ma­žu­mos Vy­riau­sybės dar­bo pa­tir­ ties, todėl tai ne­būtų di­ delė po­li­tinė nau­jovė. ???? nuotr.

Li­be­ralų sąjūdžio pir­mi­nin­kas Eli­gi­jus ­ Ma­siu­lis

8p.

Miestas

Ug­nia­ge­siai at­šventė įkur­tu­ves P.Vi­lei­šio gatvė­je, ša­lia Ši­lo til­to, penk­ta­die­nio po­pietę ati­da­ry­ta nau­ja gais­rinė. Į ją įsikėlė ug­nia­ge­ siai, iki šiol dirbę se­no­sio­se pa­tal­ po­se T.Kosciuškos gatvėje.

3p.

MIestas

Bal­ko­nuo­se sly­pi pa­vo­jai Iš išorės ga­na ge­rai at­ro­dan­tis bal­ko­nas ga­li būti pa­vo­jin­gas.

Nes­var­bu, ar na­mas la­bai se­nas, ar sta­ty­tas so­viet­me­čiu, – po bal­ ko­nais ge­riau nevaikščioti. 4p.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Iš­ki­liau­sias visų laikų Lie­tu­vos vals­ty­bi­nin­kas Leo­nas Sa­pie­ga niū­riai žvel­gia į pa­ro­dos lan­ky­to­ jus iš se­no­vi­nio po­rtre­to. Ša­lia jo – ki­ti įta­kin­gi gi­mi­nai­čiai, pa­našūs vie­nas į kitą kaip du van­dens la­šai.

Skvarbūs žvilgs­niai, ru­dos akys, ne­l ie­t u­v iš­k i vei­d o bruo­žai.

10

Lietuva

Ko­mi­si­ja kir­to mi­nist­rui Veik­la: J.Kar­pa­vi­čienė pa­sa­ko­jo, kad Sa­pie­gos bu­vo neei­li­nių ga­bumų po­li­ti­kai. Kar­ta po kar­tos jie vis di­di­

no sa­vo įtaką LDK.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Me­nas: ka­ras po ka­ro re­ži­sie­riaus, ra­šy­to­jo ir mu­zi­kan­to V.V.Lands­ber­gio lūpo­mis. 30p.

šiandien Pasaulis

Po pre­zi­den­to rin­kimų, ku­rių re­ zul­ta­tas nie­kam ne­ke­lia abe­jo­ nių, Mask­va vėl taps ma­si­nių de­ monst­ra­cijų are­na.

12p.

Sportas

Kau­no „Žal­gi­ ris“ baigė ko­vas Eu­ro­ly­gos var­ žy­bo­se. Lie­tu­vos čem­pio­nai per­ ženg­ti še­šio­lik­ tu­ko bar­je­ro ne­ su­gebė­jo. Ko­ man­dos ka­pi­to­no Pau­liaus Jankū­no nuo­mo­ne, pri­ sti­go ne es­mi­nių da­lykų, o įvairių smulkmenų.

Galbūt ir Fortū­ nos šyps­nio. 16p.

Šeštadienis

„Ne­si­tikė­jau, tik­rai ne­si­tikė­jau to­ kio šil­to pri­ėmi­mo“, – su­si­jau­dinęs kalbė­jo Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tis dai­ ni­nin­kas Alf­re­das Šal­tys, su žmo­ na Kris­ti­na at­vykęs į Lie­tuvą – šalį, ku­riai ir skir­tos jo dai­nos.

19p.

TV diena

„TV die­nos“ sve­čias – Alek­sand­ras Žur­bi­nas, gar­sus kom­po­zi­to­rius, ra­šy­to­jas ir NTV lai­dos „Me­lo­di­jos at­mi­ni­mui“ vedė­jas. Į jo laidą kvie­ti­ mo ga­li tikė­tis tik tik­ros žvaigždės – ypa­tin­gos as­me­nybės, ku­rias pub­li­ ka iš­ties my­li.

An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos at­lik­to ty­ri­mo dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ timų ty­ri­mo tar­ny­bos va­dovų at­lei­di­mo iš­va­dos ne­pa­lan­kios Raimundui Pa­lai­čiui.

5p.

Me­nas ir pra­mo­g os

D.Montvydą išteisino norvegai Skan­da­las dėl Do­na­to Mont­vy­ do eurovizinės dai­nos „Lo­ve is Blind“ pa­na­šu­mo į R.Løv­lan­do kūrinį „Song From a Sec­ret Gar­den“ su­bliūš­ko.

29p.

2

šeštADIENIS, kovo 3, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Rie­dės nau­ji au­to­bu­sai Įmo­nė „Vil­niaus vie­ša­sis trans­ por­tas“ ke­ti­na at­nau­jin­ti sa­vo au­ to­bu­sų par­ką ir įsi­gy­ti eko­lo­giš­ kų šiuo­lai­ki­nių trans­por­to prie­ mo­nių – sos­ti­nė­je va­ži­nės 18 nau­ jų au­to­bu­sų.

pro­c. vi­sų ap­klau­so­je da­ly­va­vu­sių mies­tie­čių bal­sa­vo už šį au­to­bu­są.

Nau­ji au­to­bu­sai Vil­niaus gat­vė­se tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti po ge­ro pus­me­ čio. „Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ par­ke yra 370 au­to­bu­sų.

VD inf.

Ar­ti­miau­siu me­tu su bend­ro­ve „Adam­po­lis“ bus pa­si­ra­šy­ta su­ tar­tis, pa­gal ku­rią „Vil­niaus vie­ ša­sis trans­por­tas“ įsi­gis 18-a vo­ kiš­kų MAN mar­kės že­mag­rin­džių, apie 12 m il­gio au­to­bu­sų, nau­do­ jan­čių su­spaus­tas gam­ti­nes du­ jas. Dar praė­ju­sių me­tų ru­de­ nį Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės sve­tai­nė­je gy­ven­to­jams bu­vo su­ teik­ta ga­li­my­bė rink­ti pa­trauk­ liau­sią mies­tui au­to­bu­są. Apie 60

Pro­ti­na triukš­ma­da­rius Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė už­si­mo­jo ap­ri­bo­ti pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ką se­na­mies­čio Pi­lies gat­vė­je esan­ čia­me ba­re „Gor­ky“, ku­ris iki šiol dirb­da­vo iki pa­ry­čių.

Šį drau­di­mą ki­tą sa­vai­tę dar tu­rės pa­tvir­ti­ni sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­bos na­riai. Ne­pa­lan­kų mies­to val­ džios spren­di­mą ba­ro va­do­vai teis­ mui ga­lės ap­skųs­ti per mė­ne­sį.

Ka­ziu­ko mu­gė ati­da­ry­ta!

Vi­du­ram­žių dva­sia, Re­ne­san­so ap­da­ rai ir šo­kiai, svei­ki­ni­mo kal­bos ir vai­ šės. To­kia spal­vin­ga ir links­ma bu­vo pa­va­sa­rį sim­bo­li­zuo­jan­čios Ka­ziu­ko mu­gės ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

VD inf.

Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai nu­spren­ dė, kad šis ba­ras per daug triukš­ min­gas, tad pre­ky­bos al­ko­ho­liu lai­ ką jam rei­kia ap­ri­bo­ti nuo 23 val. iki 8 val. Sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na „įpa­rei­go­ti už­da­rą­ją ak­ci­nę bend­ro­vę „Gor­ky“ pre­ky­bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais lai­ ko ri­bo­ji­mo me­tu ba­re Pi­lies g. 34 įgy­ven­din­ti triukš­mo pre­ven­ci­ jos ir ma­ži­ni­mo bei ad­mi­nist­ra­ci­ nių tei­sės pa­žei­di­mų ir nu­si­kals­ta­ mų vei­kų pre­ven­ci­jos prie­mo­nes“.

Že­mai­čiai Re­ne­san­so dra­bu­žiais

Pernai su­lau­kė­me dau­giau sve­čių Per­nai Vil­niaus vieš­bu­čiuo­se, apar­ta­men­tuo­se, sve­čių na­muo­ se bu­vo ap­si­sto­ję 679,4 tūkst. sve­ čių, ku­rie sos­ti­nė­je kar­tu su­dė­jus pra­lei­do 1,3 mln. nak­tų.

ba­rių užim­tu­mas sie­kė 56,5 pro­c.

Pen­kiuo­se Vil­niaus tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ruo­se ap­si­lan­kė be­veik 110 tūkst. lan­ky­to­jų.

VD inf.

Šie skai­čiai ro­do, kad sve­čių skai­ čius Vil­niu­je pa­di­dė­jo 23 pro­c., nak­vy­nių skai­čius – 17,7 pro­c.

83,4 pro­c. vi­sų į Vil­niaus vieš­ bu­čius at­vy­ku­sių sve­čių bu­ vo už­sie­nie­čiai, dau­giau­sia jų – 14,7 pro­c. – su­da­rė len­kai, ant­ro­je vie­to­je – ru­sai (11,1 pro­c.), tre­čio­ je – sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos (8 pro­c.).

Pa­ge­rė­jo ir vieš­bu­čių kam­ba­rių užim­tu­mo ro­dik­liai. 2011 m. vi­ du­ti­nis Vil­niaus vieš­bu­čių kam­

Va­kar vi­dur­die­nį prie Na­cio­na­li­ nio dra­mos teat­ro iš­kil­min­gą mu­ gės ati­da­ry­mą pra­dė­jo Val­do­vų rū­mų ce­re­mo­nia­lo tru­pė. Sce­no­je pa­si­ro­dę mu­zi­kan­tai, vė­lia­vi­nin­kas ir šauk­lys vil­kė­jo XIV a. mies­te­lė­nų dra­bu­žiais. Šauk­lys – ak­to­rius Da­ rius Ra­kaus­kas – vi­siems su­si­rin­ ku­siems per­skai­tė raš­tą apie Ka­ ziu­ko mu­gę ir dar kar­tą pa­tvir­ti­no šios gra­žios šven­tės svar­bą.

Jam bai­gus, aikš­tė­je pa­si­ro­dė Vil­niaus se­no­sios mu­zi­kos ir šo­kio teat­ro „Puel­li Vil­nen­ses“ šo­kė­jai.

Puoš­niais re­ne­san­so lai­kų dra­bu­ žiais vil­kin­čios da­mos ir po­nai ža­ vė­jo vil­nie­čius ir mies­to sve­čius, ku­rių, net ir krap­no­jant lie­tui, su­ si­rin­ko iš­ties ne­ma­žai. „Mū­sų ko­lek­ty­vas, ku­rio na­riai – dau­giau­sia že­mai­čiai, Ka­ziu­ko mu­gė­je da­ly­vau­ja pir­mą kar­tą. Ka­ dan­gi šie­met že­mai­čių die­nos, pe­ rė­mė­me es­ta­fe­tę iš per­nai bu­vu­sių aukš­tai­čių. Da­ly­vau­si­me vi­suo­se mu­gės ren­gi­niuo­se. No­ri­me pa­ro­ dy­ti vie­ny­bę, kad to­kį ke­lią į sos­ti­nę su­ko­rę sve­čiai iš Že­mai­ti­jos jaus­tų, jog Vil­niu­je esan­tys že­mai­čiai juos pa­lai­ko, kad mū­sų yra ne­ma­žai“, – dien­raš­čiui sa­kė iš Gargž­dų ki­lu­si Vil­niaus že­mai­čių kul­tū­ros drau­ gi­jos pir­mi­nin­kė Da­lia Juod­kai­tėDir­gė­lie­nė.

Pa­dė­ka tau­to­dai­li­nin­kams

Vė­liau į aikš­tę Vil­niaus ama­tų gil­ di­jų at­sto­vai įne­šė spal­vin­gas vė­ lia­vas, tarp jų bu­vo ir Ka­ziu­ko mu­ gės vė­lia­va. O prie mik­ro­fo­no sto­jo sos­ti­nės vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ ma­vi­čius.

Romas Adomavičius:

Sma­gu, kad mu­gės tra­di­ci­jos ne­blės­ta ir ji kas­met tam­pa įdo­ mes­nė. „Svei­ki, mie­li mu­gės sve­čiai.

Sma­gu, kad ši mu­gė jau skai­čiuo­ ja šimt­me­čius, jo­je lan­kė­si mū­sų pro­pro­se­ne­liai, pro­se­ne­liai, tė­vai.

Da­bar kas­met lan­ko­mės mes, ti­ki­ mės, kad ją lan­kys ir mū­sų vai­kai­ čiai. Sma­gu, kad mu­gės tra­di­ci­jos ne­blės­ta ir ji kas­met tam­pa įdo­ mes­nė. Ži­no­ma, tai mu­gės or­ga­ni­ za­to­rių, me­ni­nin­kų, is­to­ri­kų di­de­ lių pa­stan­gų re­zul­ta­tas“, – mu­gės il­gaam­žiš­ku­mu ir po­pu­lia­ru­mu džiau­gė­si R.Ado­ma­vi­čius.

Pri­dū­ręs, kad Ka­ziu­ko mu­gė sim­ bo­li­zuo­ja pa­va­sa­rio pra­džią, pa­lin­ kė­jo vi­siems ge­ros nuo­tai­kos, ge­ro oro, nau­din­gų pir­ki­nių, pre­ky­bi­ nin­kams – pi­ni­gė­lių ir pa­skel­bė mu­gę ofi­cia­liai ati­da­ry­ta.

Pasirodymas: vakar vidurdienį prie

žiūrovams šoko Vilniaus senosios m

Mu­gės sve­čius, ypač šie­met gau­ siai su­si­rin­ku­sius že­mai­čius, be vi­ce­me­ro, svei­ki­no ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ras Ka­zys Star­ ke­vi­čius. „Svei­ki­nu vi­sus, ir dzū­ kus, ir aukš­tai­čius. Ypač no­riu pa­svei­kin­ti že­mai­čius. O la­biau­ siai – tau­to­dai­li­nin­kus, be ku­rių ši mu­gė ne­bū­tų uni­ka­li. Jie vi­są žie­ mą sun­kiai dir­ba, kad mes ga­lė­tu­ me kas­met šių dir­bi­nių įsi­gy­ti“, – sa­kė mi­nist­ras. Įteik­ti rū­pin­to­jė­liai

Nu­vil­ni­jus svei­ki­ni­mo kal­boms Vil­niaus et­ni­nės kul­tū­ros teat­ro cent­ro di­rek­to­rė Mil­da Rič­ku­tė ir mu­gės or­ga­ni­za­to­rius Vy­te­nis Ur­ ba, res­to­ra­no „Mar­ce­liu­kės klė­tis“ bei įmo­nės „Vikš­ris“ va­do­vas, vi­ ce­me­rui ir mi­nist­rui įtei­kė po ypa­ tin­gą do­va­ną – rū­pin­to­jė­lį. „No­riu įteik­ti pa­dė­ko­ti mi­nist­rui K.Star­ke­vi­čiui ir įteik­ti šį rū­pin­to­ jė­lį, ku­ris vi­są­laik rū­pin­tų­si tau­to­ dai­lės meist­rais, tau­ti­niu pa­vel­du“, – sa­kė V.Ur­ba. M.Rič­ku­tė įteik­da­ma to­kią pat do­va­ną R.Ado­ma­vi­čiui sa­ kė, jog nė vie­noj tau­toj nė­ra tiek rū­ pin­to­jė­lių, kiek lie­tu­vių, o ypač Že­

Tik­rins tak­si aikš­te­les Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė su Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­siuo­ju po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tu ren­gia ak­ci­ją, per ku­ rią tik­rins, ar tak­si skir­to­se sto­te­ lė­se ne­sta­to­mi pa­ša­li­niai au­to­ mo­bi­liai.

Ak­ci­ja pra­si­dės ko­vo 5 d., pir­ma­ die­nį, ir truks vi­są mė­ne­sį. Sos­ ti­nės sa­vi­val­dy­bė su­lau­kė tak­si vai­ruo­to­jų skun­dų, kad tak­si au­ to­mo­bi­liams re­zer­vuo­to­se vie­to­ se mies­te gy­ven­to­jai pa­lie­ka sa­vo au­to­mo­bi­lius. Pa­gal Ke­lių eis­mo tai­syk­les drau­džia­ma su­sto­ti ir sto­vė­ti tak­si su­sto­ji­mo aikš­te­lė­se ir ar­čiau kaip 15 m at­stu­mu nuo jų (kai aikš­te­lės nė­ra – ar­čiau kaip 15 m at­stu­mu nuo sto­te­lės ženk­lo)

ar­ba ar­čiau kaip 15 m at­stu­mu nuo tak­si sto­te­lės ženk­lo, jei­gu tai ga­ li kliu­dy­ti tak­si eis­mui. Už šių tai­ syk­lių pa­žei­di­mus nu­ma­ty­ta bau­ da nuo 100 iki 300 li­tų.

VD inf.

Įvairovė: penktadienį atidarytoje Kaziuko mugėje netrūko linksmybių ir prekybininkų suvežtų gėrybių. Paklausia

3

šeštADIENIS, kovo 3, 2012

miestas

7p.

Seimo rinkimuose galės dalyvauti 28 iš 40-ies šiuo metu registruotų partijų.

Sos­ti­nės ug­nia­ge­siai įsi­kū­rė nau­ja­me pa­sta­te And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

P.Vi­lei­šio gat­vė­je, ša­lia Ši­lo til­ to, penk­ta­die­nio po­pie­te bu­vo ati­da­ry­ta nau­ja gais­ri­nė. Į ją įsi­ kė­lė ug­nia­ge­siai, iki šiol dir­bę se­ no­sio­se pa­tal­po­se T.Kos­ciuš­kos gat­vė­je.

Nacionalionio dramos teatro vykstančioje mugės atidarymo ceremonijoje muzikos ir šokio teatro „Puelli Vilnenses“ šokėjai.

Simono Švitros nuotr.

mai­ti­jo­je. „Ta pro­ga, kad že­mai­čiai šie­met vy­rau­ja mū­sų mu­gė­je no­ri­me įteik­ti mū­sų tau­tos kon­temp­lia­ci­jos sim­bo­lį – rū­pin­to­jė­lį – mū­sų me­ro pa­va­duo­to­jui, kad ir to­liau mu­mis rū­pin­tų­si“, – kal­bė­jo M.Rič­ku­tė.

Bai­gian­tis ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jai vi­ce­me­ras ir že­mės ūkio mi­nist­ras bu­vo pa­kvies­ti nu­si­kal­din­ti 2012 m. Ka­ziu­ko mu­gės mo­ne­tų. Kaip

tei­gė šauk­lys, kad tu­rė­tų už ką įsi­ gy­ti mu­gės gė­ry­bių. Be­je, šių mo­ ne­tų įsi­gy­ti ga­lė­jo ir mu­gės sve­čiai, vie­nos jų kai­na – trys li­tai. Vi­siems bai­gus kal­bas, nu­si­kal­di­nus mo­ne­ tas, že­mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ ke­vi­čius su­si­rin­ku­sius į mu­gės ati­ da­ry­mą vai­ši­no di­džiu­liu ša­ko­čiu. „Lauž­ki­te, ra­gau­ki­te!“ – šyp­so­da­ ma­sis siū­lė ministras.

Ren­gi­niai Ko­vo 3 d.

11–12 val. – teat­ra­li­zuo­tos kar­na­va­li­ nės ei­ty­nės nuo Lu­kiš­kių aikš­tės iki Ro­tu­šės.

12.30 val. – fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dos „Že­ mai­ti­jos rū­kai“ ati­da­ry­mas Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų Ma­žo­jo­je sa­lė­je.

14 val. – že­mai­čių li­te­ra­tū­ros po­pie­ tė Mo­ky­to­jų na­mų sve­tai­nė­je. Da­ly­ vau­ja Že­mai­ti­jos ir Lie­tu­vos že­mai­ čių ra­šy­to­jai.

15 val. – že­mai­čių tar­me pa­ra­šy­tos Užu­pio res­pub­li­kos kons­ti­tu­ci­jos pri­sta­ty­mas Užu­py­je.

12–16 val. – Al­ter­na­ty­vio­ji Ka­ziu­ko mu­gė Lu­kiš­kių aikš­tė­je.

Ko­vo 4 d.

11–16 val. – Že­mai­ti­jos liau­dies meist­rų ir me­no mė­gė­jų ko­lek­ ty­vų pa­si­ro­dy­mai Ro­tu­šės aikš­tė­je.

11–15 val. – vi­zua­li­nė pro­jek­ci­ja skys­t ų­jų kris­ta­lų ek­ra­ne „Že­ mai­ti­jos pa­no­ra­ma“ Ro­tu­šės aikš­tė­je.

12–15 val. – me­no mė­g ė­j ų ko­lek­t y­v ų pa­s i­ro­dy­m ai prie Na­c io­n a­l i­n io dra­ mos teat­ro.

ausi pirmą dieną buvo tradiciniai mugės meduoliai ir rūkyti mėsos gaminiai.

Į ofi­cia­lų gais­ri­nės ati­da­ry­mą at­ vy­ko vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­ mun­das Pa­lai­tis, Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius vi­daus tar­ny­ bos ge­ne­ro­las Re­mi­gi­jus Ba­niu­lis, Vil­niaus mies­to me­ro pa­va­duo­ to­jas Ro­mas Ado­ma­vi­čius, Lat­vi­ jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos vals­ty­bi­nių prieš­gais­ri­nių gel­bė­ji­mo tar­ny­bų va­do­vai, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jai pa­val­džių įstai­gų va­do­ vai ir ki­ti sve­čiai. Prie gais­ri­ nės iš­si­ri­kia­vę sto­vė­jo Vil­niaus prieš­gais­ri­nės ir gel­bė­ji­mo tar­ny­ bos dar­buo­to­jai, gro­jo or­kest­ras.

Nau­ją­jį pa­sta­tą ir vi­sus su­si­rin­ ku­sius pa­lai­mi­no Šv. Pet­ro ir Po­ vi­lo baž­ny­čios kle­bo­nas Ed­var­das Ri­dzi­kas.

Su­si­rin­ku­siems kal­bė­jęs vi­ ce­m e­ras R.Ado­m a­v i­č ius pa­ brė­žė, kad nau­ja­sis pa­sta­tas – ryš­kus sos­ti­nės val­džios ir ug­ nia­ge­sių bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­ vyz­dys. „Džiau­gia­mės kar­tu su ju­ mis ir vi­suo­met jus rem­si­me. Be­je, rė­mė­me ir prieš tai“, – prie nau­ jo­jo pa­sta­to klau­sy­to­jams gy­rė­si

Vi­suo­met jus rem­si­ me. Be­je, rė­mė­me ir prieš tai. vi­ce­me­ras. Vė­liau at­si­da­rė pa­sta­ to ga­ra­žų var­tai, ir sve­čiai nu­žy­ gia­vo į pa­sta­to vi­dų prie tra­di­ci­ nės rau­do­nos juos­te­lės.

Tik ji šį kar­tą bu­vo kiek neįp­ ras­ta – me­ta­li­nė, tad kirp­ti ją te­ ko me­ta­lo žirk­lė­mis. Tri­jų aukš­tų pa­sta­te įsi­kurs Vil­niaus ap­skri­ties

prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 6-oji ko­man­da, iki šiol vei­ku­si T.Kos­ciuš­kos g. 34. Ji ap­tar­naus An­ta­kal­nio, Se­na­mies­čio ir Žir­ mū­nų se­niū­ni­jas.

Taip pat ug­nia­ge­siai pri­rei­kus į įvy­kio vie­ta ga­lės vyk­ti ša­lia te­ kan­čia Ne­ri­mi, tam prie Ši­lo til­ to įreng­tas val­čių elin­gas. Pas­ta­te taip pat įsi­kurs ir Bend­ro­jo pa­ gal­bos cent­ro re­gio­ni­nis pa­da­li­ nys Vil­niu­je, ku­ris ad­mi­nist­ruos pu­sę Lie­tu­vo­je gau­na­mų pa­gal­ bos skam­bu­čių bend­ruo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu 112.

Pra­na­šu­mas: da­bar ug­nia­ge­siai į pa­gal­bą ga­lės vyk­ti ne tik sau­su­

ma, bet ir van­de­niu.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

A.J.Povilaičio g. 3: šilumos taupymo priemonės pasiteisino su kaupu Praėjusių metų rudenį sostinėje Karoliniškių rajone, A.J.Povilaičio g. 3, esantis daugiabutis prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos. Jame gyventojų iniciatyva buvo atlikta nemažai darbų, kurie padeda efektyviau vartoti šilumą.

Viename namo korpuse buvo apšiltinta siena, naujai izoliuoti vamzdynai, kitame – įstatyti nauji sandarūs langai laiptinėje. „Karoliniškių būsto“ skaičiavimais, pastato šilumos suvartojimo rodikliai pagerėjo 26 proc.

Prieš įgyvendinant darbus daugiabučio, kurio amžius siekia beveik 40 metų, gyventojai skųsdavosi, kad jame nuolat kaupiasi drėgmė. Dėl drėgmės šilumos labai daug išeidavo per sienas – vaizdžiai kalbant, šiluma išeidavo kaip per rėtį. Šiuo metu gyventojai jau gali vertinti atliktų darbų rezultatus. Anot namą administruojančios

įmonės „Karoliniškių būstas“ vadybininko Algirdo Ružinsko, pernai metų sausį A.J.Povilaičio g. 3 namo svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 38, o atitinkamą mėnesį šiemet jis buvo 28.

Tai reiškia, kad šis rodiklis pagerėjo daugiau nei ketvirtadaliu, t. y. 26 proc. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau.

Apšiltintos namo sienos, nauji sandarūs laiptinės langai padėjo sulaikyti šilumą butuose ir bendrosiose daugiabučio patalpose. Šilumos nuostolius sumažino ir nauja vamzdynų izoliacija.

Namo gyventojai pasakoja, kad namo sienos apšiltinimas – tik pirmas žingsnis.

Jam ryžęsi žmonės norėjo pažiūrėti, kokie bus rezultatai. Sprendimui pasiteisinus, ateityje jie svarstys imtis dar rimtesnių šilumos taupymo priemonių.

Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad asociacijai priklausančių įmonių administruojamuose namuose sausio mėnesį šilumos vartojimo koeficientas, palyginti su pernai, pagerėjo vidutiniškai 16 proc. „Šilumos taupymas – ne vienadienė užduotis. Administratoriai ir kitą sezoną sieks gerinti daugiabučių namų šilumos charakteristikas, kad sumažintų šilumos vartojimą ir gyventojus pasiektų mažesnės sąskaitos“, – sakė NPAA tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.

Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą ir NPAA iniciatyvą „Taupykime šilumą“ galima sužinoti puslapyje www.taupykimesiluma.lt.

Užs. 922125

4

šeštadienis, kovo 3, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Iš išo­rės ga­na ge­ rai at­ro­dan­tis bal­ ko­nas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas, ir ne­ svar­bu, ar na­mas la­bai se­nas, ar sta­ ty­tas so­viet­me­čiu.

Pa­ta­ri­mas: ge­riau ne­lauk­ti, kol bal­ko­nas ofi­cia­liai bus pa­skelb­tas ava­

ri­nės būk­lės.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Se­ni bal­ko­nai – lyg tik­sin­ti bom­ba Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Daž­niau­siai sve­ria po­rą to­nų

2 Lt/min.

„Vaikš­čio­da­mas mū­sų se­na­mies­ čio gat­vė­mis kai ku­riuos bal­ko­nus sten­giuo­si tie­siog apei­ti“, – pri­ si­pa­ži­no ke­le­rius me­tus juos re­ no­vuo­jan­tis spe­cia­lis­tas Jus­ti­nas Jar­ma­la­vi­čius. „Pa­vo­jin­giau­si, t. y. ga­lin­tys bet ka­da nu­kris­ti, se­ no­jo­je mies­to da­ly­je esan­tys bal­ ko­nai, ta­čiau to­kių pil­na ir ki­tuo­ se mies­to ra­jo­nuo­se“, – tvir­ti­no J.Jar­ma­la­vi­čius.

Kaip su­pras­ti, ku­ris bal­ko­nas ga­li kel­ti grės­mę? Kaip tai nu­sta­ to­ma? „La­bai svar­bu iš­siaiš­kin­ ti, ko­kios yra bal­ko­ną lai­kan­čios konst­ruk­ci­jos. Ar jis lai­ko­si tik ant ke­lių si­jų, ar yra ar­ma­tū­ri­nis tink­ las. Ką tik grį­žau iš vie­no ob­jek­ to: grin­dys nu­tru­pė­ju­sios iki pat si­jos – ją su pirš­tu ga­li iš­gliau­dy­ ti. To­kie bal­ko­nai ir yra pa­vo­jin­ giau­si, nes jų ne­lai­ko be­veik nie­ kas, tik be­to­nas.“ J.Jar­ma­la­vi­čiaus tei­gi­mu, įvar­ dy­ti pa­vo­jin­giau­sias šiuo po­žiū­riu se­na­mies­čio gat­ves bū­tų keb­lu, kaip vie­ną to­kių ga­li­ma nu­ro­dy­ ti Šv. Ste­po­no. Pa­sak pa­šne­ko­vo, stan­dar­ti­nis se­na­mies­čio bal­ko­ nas, ku­rio plo­tis daž­niau­siai bū­ na 2 met­rai, sve­ria 1–1,5 to­nos. „Di­džiau­sia se­nų­jų bal­ko­nų bė­ da ta, kad se­niau, jei tarp lai­kan­ čių­jų si­jų bū­da­vo ne dau­giau kaip met­ras, ne­bū­da­vo jo­kio ar­ma­vi­ mo. Tie­siog yra si­jos ir jos iš­be­to­ nuo­ja­mos. Ir šis be­to­nas jau ku­ris lai­kas irs­ta, nes tais lai­kais ne­bu­ vo hid­roi­zo­lia­ci­nių me­džia­gų. Ki­ taip ta­riant, bal­ko­no vir­šus ne­bū­ da­vo ap­sau­go­tas nuo van­dens. Juk be­to­nas pra­lei­džia van­de­nį: die­ną pliu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, nak­tį – nei­ gia­ma. Štai van­duo, pa­te­kęs į bal­ ko­no plokš­tę, ple­čia­si ir ją tie­siog lau­žo, o įtrū­kiai bal­ko­ne ple­čia­si“, – vaikš­čio­jant se­na­mies­čio gat­ve­ lė­mis pa­sa­ko­jo J.Jar­ma­la­vi­čius.

Ta­čiau blo­ga pa­dė­tis – ne tik se­na­mies­ty­je. Paš­ne­ko­vas ti­ki­ no, kad ne­se­niai te­ko re­mon­tuo­ti vie­ną bal­ko­ną Ka­ro­li­niš­kė­se esan­

čia­me blo­ki­nia­me na­me. „Tie na­ mai nė­ra to­kie se­ni, bet štai ten bu­ vo pra­puo­lu­si be­veik pu­sė 6 met­rų bal­ko­no. Taip įvy­ko, nes ne­bu­vo jo­ kios hid­roi­zo­lia­ci­jos, skar­di­nės ap­ sau­gos. Tie­siog to­kį na­mą su­kū­rė pro­jek­tuo­to­jai. Ir to­kių ne­lo­giš­kų na­mų pro­jek­tų pri­kur­ta daug, ypač so­viet­me­čiu. Štai, pa­vyz­džiui, so­ vie­ti­nės sta­ty­bos na­mai su va­di­na­ mai­siais pran­cū­ziš­ko ti­po bal­ko­nais – vi­siš­kai ne­bu­vo ap­gal­vo­ta, kur iš jų ne­te­kės van­duo. Tai­gi, jis skver­ bia­si ir į na­mo fa­sa­dą, ga­liau­siai tie bal­ko­nai ka­da nors nu­grius – iri­mo pro­ce­so su­stab­dy­ti neį­ma­no­ma“, – so­vie­ti­nės sta­ty­bos trū­ku­mus dės­ tė meist­ras.

Jus­ti­nas Jar­ma­la­vi­čius:

Išo­rė ga­li bū­ti la­bai ap­gau­lin­ga. Pa­vo­ jin­giau­si bal­ko­nai yra tie, ku­rie lai­ko­si tik ant dvie­jų si­jų.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad bu­vo nu­va­žia­vęs ap­žiū­rė­ti na­mo, nuo ku­rio ne taip se­niai nu­kri­to du bal­ko­nai. „Pa­žiū­rė­jęs tik­rai ne­ pa­sa­ky­tum, kad jie blo­gos būk­lės, juo­lab – ava­ri­niai. Tai­gi, išo­rė ga­ li bū­ti la­bai ap­gau­lin­ga. Pa­vo­jin­ giau­si bal­ko­nai yra tie, ku­rie lai­ ko­si tik ant dvie­jų si­jų. Ta­čiau to iš išo­rės pa­ma­ty­ti neį­ma­no­ma, o kas da­ro­si vi­du­je – vel­nias ži­no.

Ro­dai ini­cia­ty­vą – ga­li nu­ken­tė­ti?

Mies­to se­na­mies­ty­je, kur dau­ge­ lis pa­sta­tų pri­skir­ti pa­vel­do ob­jek­ tams, no­rin­tiems re­mon­tuo­ti bal­ ko­ną ky­la pa­pil­do­mų pro­ble­mų, ir tai ga­li už­truk­ti ne­pap­ras­tai il­gai: „Pro­jek­tą tu­ri pa­reng­ti ates­tuo­tas ar­chi­tek­tas, ku­ris tu­ri tu­rė­ti lei­di­ mą dirb­ti su se­na­mies­čio pa­sta­tais.

Taip pat rei­kia sam­dy­ti konst­ruk­ to­rių. Tai­gi pail­gė­ja tiek re­mon­ to lai­kas, tiek kai­na išau­ga. Be­je, keis­ta, kai spe­cia­lis­tai ar ins­ti­tu­ci­

jos, at­sa­kin­gi už pa­vel­do ob­jek­tus, ima jais rū­pin­tis ir žiū­rė­ti, kai jau pa­ts sa­vi­nin­kas bal­ko­ną pra­de­da re­mon­tuo­ti sa­vo lė­šo­mis“, – pa­ sta­bas pa­vel­do­sau­gi­nin­kams žė­rė J.Jar­ma­la­vi­čius. Anot jo, pa­vel­do­ sau­gos sar­gai pri­kim­ba dėl įvai­rių prie­žas­čių: tai re­mon­tuo­ja­ma be pro­jek­to, tai ne tos me­džia­gos pa­ si­rink­tos, nors pa­tys pa­vel­do­sau­ gi­nin­kai lig tol į pa­vo­jin­gą bal­ko­ną ne­krei­pė jo­kio dė­me­sio.

Be ki­ta ko, gy­ven­to­jams, nu­ spren­du­siems vis dėl­to re­no­vuo­ti ar­ba at­nau­jin­ti bal­ko­ną, ko­ją taip pat ki­ša ne­to­bu­li tei­sės ak­tai. Štai bal­ko­ną lai­kan­čio­sios konst­ruk­ ci­jos, se­kant įsta­ty­mo rai­de, yra bend­ro nau­do­ji­mo, o jau bal­ko­ no grin­dys, pa­den­gi­mas skar­da – bal­ko­no sa­vi­nin­ko rū­pes­tis. „Bal­ko­nas – vie­nas, bet at­ sa­ko­my­bė iš­skai­dy­ta. Tai – di­ de­lė pro­ble­ma, nes ji nė­ra aiš­ ki. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kad bal­ko­nas nu­kren­ta ar­ba tru­pa: už lai­kan­čią­ sias konst­ruk­ci­jas at­sa­kin­gas na­ mo pri­žiū­rė­to­jas juk ga­li pa­reikš­ti, kad kal­tas sa­vi­nin­kas, ne­tin­ka­mai pri­žiū­rė­jęs sa­vo nuo­sa­vy­bę. Ir to­ kių at­ve­jų bū­ta“, – aiš­ki­no spe­ cia­lis­tas.

Po re­mon­to – dar blo­giau

Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad ge­riau ne­lauk­ti, kol bal­ko­nas ofi­cia­liai bus pri­pa­žin­tas ava­ri­niu. Juo­lab kad pro­ce­dū­ra, kai bal­ko­nas pri­ pa­žįs­ta­mas ava­ri­niu, nė­ra pa­pras­ ta: būs­to ad­mi­nist­ra­to­riui ten­ka sam­dy­ti eks­per­tus, pro­jek­tuo­to­ jai pa­ren­gia pro­jek­tą. Aki­vaiz­du, išau­ga ir bal­ko­no re­mon­to kai­na, o ji, su­dė­jus vi­sų eks­per­tų pa­slau­ gas, ne­ma­ža. No­rin­tiems re­no­vuo­ ti bal­ko­ną la­bai tau­piems žmo­nėms prin­ci­pu „kuo pi­giau“ J.Jar­ma­la­vi­ čius siū­lo ne­si­va­do­vau­ti. „Ži­no­ma, vi­si ieš­ko, kaip ir kur pi­giau. Juk ne­ga­li kiek­vie­nas iš­ ma­ny­ti tech­no­lo­gi­nių da­ly­kų.

Ta­čiau įspė­ju – po to­kio „pi­gaus“ re­mon­to bal­ko­nas ga­li tap­ti dar pa­vo­jin­ges­nis. Pa­vyz­džiui, jei tru­ pa tik bal­ko­no kraš­tai, jie su­stip­ri­ na­mi tie­siog api­be­to­nuo­jant“.

5

šeštadienis, kovo 3, 2012

lietuva

8p.

Politinio konflikto scenoje E.Masiulis imasi taikos balandžio vaidmens.

Sei­mo sek­liai kir­to mi­nist­rui

Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no sa­vo at­lik­to ty­ri­mo dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­ lei­di­mo iš pa­rei­gų iš­va­das. Jos ne­pa­lan­kios FNTT va­do­vus at­lei­ du­siam vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui Rai­mun­dui Pa­lai­čiui.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­si­va­di­no Ker­na­gio aš­tun­tu­ku

Penk­ta­die­nį ry­te po va­lan­dą tru­ku­ sio po­sė­džio An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis pra­ne­šė, kad iš­va­dos pa­ga­liau pa­ tvir­tin­tos. Už jas bal­sa­vo 8 ko­mi­ si­jos na­riai, prieš bu­vo tik vie­nas – so­cial­de­mok­ra­tas Ed­mun­das Jo­ ny­la. Po­sė­dy­je da­ly­va­vo 10 ko­mi­ si­jos na­rių iš 17-os – to pa­kan­ka, kad su­si­da­ry­tų kvo­ru­mas ir bū­tų priim­ti spren­di­mai. Kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis ne­spė­jo bal­suo­ti už vi­sas iš­va­das, nes tuo me­tu, kai vy­ ko bal­sa­vi­mas, išė­jo duo­ti in­ter­viu ži­niask­lai­dai. Ta­čiau jis pa­ti­ki­no pa­si­sa­kąs už priim­tas iš­va­das.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je L.Ker­ na­gis pir­miau­sia pa­dė­ko­jo An­ti­ ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai už „konst­ruk­ ty­vų, vie­nin­gą dar­bą ir pa­ro­dy­tą ryž­tą“. Iš pra­mo­gų pa­sau­lio į Sei­ mą atė­jęs L.Ker­na­gis aš­tuo­nių ko­ mi­si­jos na­rių bal­sa­vi­mą už iš­va­das pa­va­di­no Ou­še­no aš­tun­tu­ko, tiks­ liau, Ker­na­gio aš­tun­tu­ko, dar­bu.

Siū­lo at­sta­ty­din­ti mi­nist­rą

An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos nu­ta­ri­ mas su­si­de­da iš tri­jų da­lių – iš­var­ di­ji­mo, kas bu­vo pa­da­ry­ta at­lie­kant ty­ri­mą dėl FNTT va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bių, pa­čių iš­va­dų ir klau­si­ mų Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­ tei dėl jos ir jos pa­ta­rė­jų vaid­mens šio­je is­to­ri­jo­je.

Ko­mi­si­ja, be ki­ta ko, nu­spren­ dė, jog pa­si­sa­kė už tai, kad bū­ tų pa­reikš­tas ne­pa­si­ti­kė­ji­mas vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ru R.Pa­lai­čiu.

Jis ap­kal­tin­tas ne­tei­sė­tai ir ne­ pag­rįs­tai priė­męs spren­di­mus dėl

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pa­ra­ gin­tas at­si­žvelg­ti į to­kią Sei­mo ko­ mi­si­jos nuo­mo­nę ir, pa­si­nau­do­jus Kons­ti­tu­ci­jos su­teik­to­mis tei­sė­mis, kreip­tis į Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­ kai­tę dėl mi­nist­ro R.Pa­lai­čio at­sta­ ty­di­ni­mo. Ko­mi­si­ja taip pat pa­siū­ lė su­grą­žin­ti V.Gai­lių ir V.Gir­ža­dą į pa­rei­gas. „Ne­bu­vo pa­teik­ta jo­kių ar­gu­men­tų, ku­rie pa­grįs­tų FNTT va­do­vų tei­sės dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mą ir jų at­lei­ di­mą iš pa­rei­gų. Ko­mi­si­jos neį­ti­ki­ no vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro žo­džiai, kad ne­va rei­kė­jo sku­biai šiuos pa­ rei­gū­nus at­leis­ti“, – tei­gė An­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jos va­do­vas.

Ko­mi­si­ja ma­no, kad FNTT va­ do­vai tu­ri bū­ti grą­žin­ti į bu­vu­sias pa­rei­gas, o kon­kur­sas užim­ti FNTT va­do­vo po­stą tu­ri bū­ti at­šauk­tas.

veiks­mus prieš „Sno­ro“ ban­ką ga­ lė­jo nu­te­kė­ti dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo Da­riaus Rau­ lu­šai­čio veiks­mų. „Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas D.Rau­lu­ šai­tis ne­pa­si­rū­pi­no in­for­ma­ci­jos sau­gu­mu, su­da­rė są­ly­gas in­for­ma­ ci­jai nu­te­kė­ti, to­dėl ko­mi­si­ja siū­ lo ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui kreip­ tis į Pre­zi­den­tę dėl D.Rau­lu­šai­čio at­sta­ty­di­ni­mo iš pa­rei­gų“, – sa­kė L.Ker­na­gis.

D.Rau­lu­šai­tis taip pat kal­ti­na­mas tuo, kad ne­dek­la­ra­vo, jog jo ar­ti­mas gi­mi­nai­tis yra „Sno­rui“ pri­klau­siu­ sio „Lie­tu­vos ry­to“ vie­nas iš va­do­ vų. Bū­tent „Lie­tu­vos ry­te“ per­nai lapk­ri­tį bu­vo pa­skelb­ta nu­te­kė­ju­si in­for­ma­ci­ja apie ga­li­mus tei­sė­sau­ gos veiks­mus prieš „Sno­rą“.

Ko­mi­si­ja krei­pė­si į Pre­zi­den­ tę bei Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­ mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą, kad „bū­ tų prin­ci­pin­gai įver­tin­tas Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) dar­ bas“. „Yra rim­tų prie­lai­dų ma­ny­ ti, kad VSD, tir­da­mas in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mą, pa­žei­dė įsta­ty­mus, to­ dėl pra­šo­ma at­lik­ti at­ski­rą ty­ri­mą“, – sa­kė L.Ker­na­gis.

An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja re­ko­ men­da­vo prem­je­rui A.Ku­bi­liui atei­ty­je veng­ti ra­šy­ti raš­tus su pra­ šy­mais, kad tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ jos at­lik­tų pa­kar­to­ti­nius pa­rei­gū­ nų pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu ty­ri­mus.

A.Ku­bi­lius šių me­tų sau­sį pa­pra­šė dar kar­tą pa­tik­rin­ti V.Gai­lių, ar jis ga­lė­jo nu­te­kin­ti slap­tą in­for­ma­ci­ją apie „Sno­rą“.

Nu­te­ki­no D.Rau­lu­šai­tis?

Įtam­pa koa­li­ci­jo­je

FNTT va­do­vo Vi­ta­li­jaus Gai­liaus bei jo pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Gir­ža­ do at­lei­di­mo iš pa­rei­gų. „Dėl to­kio spren­di­mo gal­būt pa­žeis­ta Kons­ti­ tu­ci­ja. Ma­no­me, kad toks mi­nist­ ro el­ge­sys ne­su­de­ri­na­mas su pa­rei­ gū­no ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos prin­ci­pais“, – sa­kė L.Ker­na­gis.

Jur­gis Raz­ma:

Ti­kiuo­si, iš vie­no mi­ nist­ro pro­ble­mos ne­ da­ry­si­me vi­sos vals­ ty­bės pro­ble­mos.

Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, per­nai lapk­ ri­tį in­for­ma­ci­ja ži­niask­lai­dai apie tei­sė­sau­gos pla­nuo­tus slap­tus

Ko­mi­si­ja neat­me­tė, kad jei­gu R.Pa­ lai­tis ne­bus at­leis­tas prem­je­ro ir Pre­zi­den­tės spren­di­mais, Sei­me

Gy­ny­ba: nors Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos iš­va­dos ne­pa­lan­kios

R.Pa­lai­čiui, šis iš pa­rei­gų trauk­tis ne­ke­ti­na. Už jį mū­ru sto­ja ir par­ti­jos ko­le­gos.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ga­li bū­ti ini­ci­juo­ta in­ter­pe­lia­ci­ja vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui. „No­rė­čiau, kad svar­biau­sio­ji mū­sų iš­va­dų da­lis bū­tų dėl at­leis­tų FNTT pa­rei­gū­nų grą­ži­ni­mo į dar­ bą. Net jei­gu ne­bū­tų pai­so­ma mū­sų pra­šy­mo grą­žin­ti juos, ma­nau, iš­ va­dos bū­tų ga­na reikš­min­gos, pa­ rei­gū­nams teis­me gi­nant sa­vo tei­ ses“, – sa­kė J.Raz­ma.

Jis pri­pa­ži­no, kad ko­mi­si­jos siū­ ly­mas at­leis­ti mi­nist­rą ke­lia įtam­pą tarp kon­ser­va­to­rių ir li­be­ral­cent­ ris­tų. „Bet, ti­kiuo­si, iš vie­no mi­ nist­ro pro­ble­mos ne­da­ry­si­me vi­ sos vals­ty­bės pro­ble­mos“, – tei­gė J.Raz­ma.

Ne­ke­ti­na at­si­sta­ty­din­ti

Prem­je­ras A.Ku­bi­lius An­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­jos iš­va­das va­di­no la­bai svar­biu FNTT is­to­ri­jos mo­men­tu.

Esą po jų ga­li bū­ti priim­ti „ati­tin­ ka­mi spren­di­mai“.

O R.Pa­lai­tį į mi­nist­ro po­stą de­le­ ga­vu­si Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga pa­ brė­žia ne­kei­sian­ti sa­vo po­zi­ci­jos ir pa­lai­ky­sian­ti sa­vo mi­nist­rą ne­prik­ lau­so­mai nuo ko­mi­si­jos iš­va­dų.

Pats R.Pa­lai­tis pa­reiš­kė, kad į mi­nist­rus jį pa­sky­rė Pre­zi­den­tė, ku­ri da­bar iš­reiš­kė pa­ra­mą spren­ di­mui dėl FNTT va­do­vų at­lei­di­mo iš pa­rei­gų. Pats R.Pa­lai­tis kar­to­ja ne­ke­ti­nąs at­si­sta­ty­din­ti.

Komentaras Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams

Al­gis Čap­li­kas

Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos pir­m i­n in­kas

F

or­muo­ja­si to­kia keis­to­ka an­ tip­re­zi­den­ti­nė koa­li­ci­ja. Tai ir­ gi rei­kia pa­ste­bė­ti. Ko ge­ro, šiuo at­ve­ju ne mes esa­me pa­grin­di­ nis tai­ki­nys, ma­tyt, yra ki­tų tiks­lų.

Iš­va­dos yra po­li­ti­nės, tai sa­kė ir ko­mi­ si­jos na­riai. Sei­me po­li­ti­nės, ne tei­si­nės iš­va­dos ne­ga­li su­kur­ti tei­si­nių pa­da­ri­ nių. Pa­da­r i­n ių jo­k ių ne­tu­r i. Po­l i­t i­nes iš­va­das Sei­me da­ro koa­li­ci­jos. Ar man su­pras­t i, kad čia yra nau­ja koa­l i­ci­ja?

Zuo­ko ir Ku­bi­liaus?

Ma­no­me, kad su­maiš­t ies vals­ty­bė­je ir taip daug. Šian­dien iš­reikš­tas ne­pa­ si­t i­kė­ji­mas pa­g rin­d i­nė­mis ša­l ies ins­ ti­tu­ci­jo­m is – Vals­ty­bės sau­g u­mo de­ par­ta­men­tu, Ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ra­tū­ra, pre­z i­den­t ū­ra, pa­t a­rė­jais. Ka­ras pa­ skelb­tas vi­siems, vi­siems, vi­siems.

Pažengusio šilumos vartotojo kursai.

Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai.

Kursai – NEMOKAMI!

Artimiausių paskaitų temos: • Renovacija. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

• Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje.

Dr. Doc. Valdas Lukoševičius.

• Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje.

LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

• Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.

Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt.

Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85

6

šeštadienis, kovo 3, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

V.Lingio žudikas lie­ka už gro­tų Vil­niaus mies­to 3-ia­sis apy­lin­kės teis­mas penk­ta­die­nį at­me­tė Vil­ niaus pa­tai­sos na­mų tei­ki­mą dėl Igo­rio Ach­re­mo­vo, ka­lin­čio už žur­na­lis­to Vi­to Lin­gio nu­žu­dy­ mą, lyg­ti­nio pa­lei­di­mo.

„Ma­ny­ti­na, kad, pa­lei­dus I.Ach­ re­mo­vą, ne­bus pa­siek­tas tei­ sin­gu­mo prin­ci­pas“, – pa­skel­bė teis­mas.

Jis at­si­žvel­gė, kad I.Ach­re­mo­ vas baus­mę at­lie­ka už tri­jų ypač pa­vo­jin­gų vei­kų pa­da­ry­mą, vie­na iš jų – ty­či­nė su­pla­nuo­ta V.Lin­ gio žmog­žu­dys­tė. I.Ach­re­mo­vas jį nu­žu­dė dviem šū­viais į gal­vą.

Teis­mo nu­tar­tis dėl lyg­ti­nio pa­ lei­di­mo nė­ra ga­lu­ti­nė – ji dar ga­ li bū­ti ap­skųs­ta Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mui.

Bu­vęs nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ ni­ji­mo „Vil­niaus bri­ga­da“ na­rys yra ne kar­tą sie­kęs lyg­ti­nio pa­ lei­di­mo, ta­čiau jo pra­šy­mai bū­ da­vo at­me­ta­mi. Pas­ta­rą­jį kar­tą I.Ach­re­mo­vas į lais­vę ne­sėk­min­ gai ban­dė išei­ti per­nai rugp­jū­tį. Šiam nu­teis­ta­jam ka­lė­ti li­ko dau­giau kaip še­še­ri me­tai. Į lais­ vę jis tu­rė­tų išei­ti 2018-ųjų spa­ lio 21 d. I.Ach­re­mo­vas su­lai­ky­tas ir suim­tas 1993-ių­jų spa­lio 21 d. ir nuo ta­da lai­ko­mas ne­lais­vė­je.

Už dien­raš­čio „Res­pub­li­ka“ žur­na­lis­to V.Lin­gio nu­žu­dy­mą, įvyk­dy­tą 1993 m. spa­lio 12 d. Vil­ niu­je, 1994-ųjų lapk­ri­tį nu­teis­ti „Vil­niaus bri­ga­dos“ va­dei­va Bo­ ri­sas De­ka­ni­dzė ir trys jo pa­ran­ki­ niai – I.Ach­re­mo­vas, Via­čes­la­vas Sla­vic­kis bei Bo­ri­sas Bo­bi­čen­ka.

B.De­ka­ni­dzei 1995 m. įvyk­dy­ta išim­ti­nė mir­ties baus­mė, o V.Sla­ vic­kis ir B.Bo­bi­čen­ka pa­tai­sos na­ muo­se at­li­ko teis­mo skir­tą baus­ mę ir da­bar yra lais­vė­je.

I.Ach­re­mo­vui bu­vo skir­ta mir­ ties baus­mė, ta­čiau tuo pa­čiu nuo­spren­džiu ji pa­keis­ta į lais­ vės atė­mi­mą iki gy­vos gal­vos.

2004-ai­siais vei­kos per­kva­li­fi­ kuo­tos pa­gal nau­jo­jo Bau­džia­ mo­jo ko­dek­so straips­nius ir vil­ nie­čiui skir­ta 25 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė.

2010-ųjų ge­g u­ž ę Vil­n iaus mies­to 3-ia­sis apy­lin­kės teis­mas bu­vo nu­spren­dęs žur­na­lis­to žu­di­ ką pa­leis­ti pirma lai­ko, ta­čiau Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mas šią nu­ tar­tį pa­nai­ki­no.

I.Ach­re­mo­vas yra krei­pę­sis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą Stras­bū­re. Jo pa­reiš­ki­mas priim­ tas, su­teik­tas nag­ri­nė­ji­mo ei­lės nu­me­ris.

VD, BNS inf.

Len­ki­jos naf­tos kon­ cer­no val­do­mo­je bend­ro­vė­je „Or­len Lie­tu­va“ re­mon­tuo­ ja­ma­me ma­zu­to gi­ lu­mi­nio per­dir­bi­mo komp­lek­se spro­gus kil­no­ja­ma­jai tal­pyk­ lai, penk­ta­die­nį žu­ vo du žmo­nės.

Ne­tek­tis: du žmo­nės žu­vo spro­gus kil­no­ja­ma­jai tal­pyk­lai.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Ne­lai­mė Ma­žei­kiuo­se Žu­vu­sie­ji bu­vo „Or­len Lie­tu­vos“ ant­ri­nės įmo­nės „Pas­lau­gos tau“ dar­buo­to­jai. Pir­mi­niais duo­me­ ni­mis, jie bu­vo Lie­tu­vos pi­lie­čiai.

Apie tai pra­ne­šė naf­tos bend­ro­vė. „Or­len Lie­tu­vos“ Ko­mu­ni­ka­ci­ jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Aud­rius Sta­siu­lai­tis BNS sa­kė, kad dau­giau nu­ken­tė­ju­siųų nė­ra.

Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­ bė­ji­mo de­par­ta­men­to at­sto­vai BNS tei­gė, kad į įvy­kio vie­tą bu­ vo iš­siųs­ti pen­ki ug­nia­ge­sių au­ to­mo­bi­liai, ta­čiau gais­ras ne­bu­vo ki­lęs. Įvy­kio vie­to­je dir­bo po­li­ci­ jos kri­mi­na­lis­ti­nių ty­ri­mų eks­per­

tai, jie aiš­ki­no­si spro­gi­mo prie­žas­ tis. 2007-ųjų spa­lį bend­ro­vė­je žu­vo ka­pi­ta­li­nio re­mon­to dar­bus at­lie­ kan­čios Len­ki­jos ran­go­vi­nės or­ ga­ni­za­ci­jos dar­bi­nin­kas, o per­nai ko­vą re­mon­tuo­jant ši­lu­mo­kai­tį nu­ ken­tė­jo trys ša­lia įren­gi­nio dir­ban­ tys ran­go­vų įmo­nės dar­bi­nin­kai. „Or­len Lie­tu­va“ re­mon­to dar­ bus gi­lu­mi­nio ma­zu­to per­dir­bi­mo komp­lek­se pra­dė­jo va­sa­rio pa­bai­ go­je. Įmo­nė re­mon­tuo­ja va­di­na­ mą­jį ka­ta­li­zi­nio kre­kin­go įren­gi­nį – taip ruo­šia­ma­si ba­lan­džio vi­du­ ry­je pra­de­da­mam ga­myk­los ka­pi­ ta­li­niam re­mon­tui.

2010-ųjų ko­vą stab­do­ma­me ka­ ta­li­zi­nio kre­kin­go įren­gi­ny­je at­si­ra­ do įtrū­ki­ų – juos su­tvir­ti­nus, įren­ gi­nys vėl bu­vo nau­do­ja­mas, ta­čiau tai, kaip anks­čiau skel­bė įmo­nė, bu­vo tik lai­ki­nas spren­di­mas. Be to, įren­gi­nys su­pro­jek­tuo­tas per­ dirb­ti tik 2 mln. to­nų ža­lia­vos per me­tus, o pa­sta­ruo­ju me­tu per­dir­ ba­ma apie 2,6 mln. to­nų.

Nuo ba­lan­džio 16 d. iki ge­gu­žės 30-osios „Or­len Lie­tu­va“ pla­nuo­ ja stab­dy­ti ga­my­bą ir pen­kias sa­ vai­tes iš pa­grin­dų re­mon­tuo­ti ga­ myk­lą Ma­žei­kiuo­se.

VD, BNS inf.

Seno stogo renovacija Plieninė stogo danga puikiai tinka tiek naujam, tiek renovuojamam stogui Pasenęs ir prakiuręs stogas ne tik gadina nuotaiką. Dėl nesandaraus stogo galima patirti ir materialinių nuostolių, genda stogo konstrukcijos, atsiranda pelėsis ir pan. Senieji šiferiniai stogai kelia pavojų sveikatai. Puikus sprendimas renovuojant stogą – pakeisti jį nauja ilgaamže plienine danga.

Suomiška „Ruukki“ stogo danga ne tik apsaugos namą, bet ir džiugins akį, gerokai padidins Jūsų namo vertę.

Nuo ko pradėti stogo renovaciją?

Nusprendus renovuoti stogą, pirmiausia reikia įvertinti jo konstrukciją – atkreipti dėmesį į medinės konstrukcijos būklę, ar nėra vietų, kurias reikėtų pakeisti, sustiprinti.

Plieno lakštai yra viena lengviausių stogo dangų, tad dažniausiai konstrukcijų keisti ar sustiprinti neprireikia.

Prieš montuojant stogo dangą labai svarbu apžiūrėti ir esant reikalui tinkamai įrengti šiuolaikinius energijos taupymo standartus atitinkančią šilumos izoliaciją, garų ir antikondensacinę plėveles, užtikrinti reikalingus oro tarpus ventiliacijai.

Beje, būtent dėl šių momentų nesilaikymo yra pasklidę mitai, kad palėpėse su plieniniu

stogu labai girdimas lietaus barbenimas bei prikaista oras.

Jei šilumos izoliacijos sluoksnis įrengtas laikantis šiuolaikinių reikalavimų, t.y. 20 centimetrų ar storesnis, įprastam lietui lyjant barbenimas girdėti nebent nuo palangių ar lango stiklų. Dėl palėpės įšilimo – tas pat: jei šilumos izoliacija tvarkingai įrengta, jei tarp jos ir skardos yra ventiliuojamas oro tarpas – visa šiluma kaipmat pasišalina į lauką.

Kitas žingsnis, ką reikia numatyti, kad stogas būtų ilgaamžis – tai apskardinimas, sniego užtvarų ir lietaus vandens nukreipimo sistemos įrengimas. Renkantis to paties tiekėjo stogo dangą ir visas komplektuojamąsias detales, garantuojamas spalvų ir detalių suderinamumas, viso stogo sandarumas, ilgaamžiškumas ir lengva priežiūra. „Ruukki“ siūlomų profilių raštų ir spalvų pasirinkimas išties didelis, kasmet papildomas naujais gaminiais, tad tinkamą stiliaus sprendimą lengvai suras net patys įnoringiausieji.

procentus visos stogo renovavimo sumos pasirenka „panašios kokybės, bet pigesnę“ stogo dangą. Renkantis stogo dangą tikrai verta pasidomėti gamintojo patirtimi, patikimumu, gaminiams suteikiama garantija, paprašyti parodyti technines savybes pagrindžiančią gaminio atitikties deklaraciją ir garantinę knygelę. Stogo renovacija ar statyba – ilgalaikis sprendimas, tad verta gerai pagalvoti, kas geriau – įsigyti kokybišką ir laiko patikrintą, originalią dangą ar sutaupyti kelis šimtus litų ir gyventi nežinioje.

Taupyti neapsimoka

Asbesto šalinimo programa − unikali galimybė

Labai dažnai klysta namą renovuojantys savininkai, kai bandydami sutaupyti kelis

Kaimo gyventojai 2012 metais turi unikalią galimybę pasikeisti seną asbestinę stogo

dangą nauja. Nors iškart po pristatymo žiniasklaidoje asbestinių stogo dangų keitimo programos iniciatoriai sulaukė didžiulės kritikos, pastarosiomis dienomis sparčiai augantis paraiškų skaičius byloja, kad į tą kritiką buvo atsižvelgta pozityviai, teikiama kokybiškesnė pagalba. „Ruukki“ atstovai ir partneriai taip pat siūlo visokeriopą pagalbą norintiems pasinaudoti ES parama. Visos „Ruukki“ siūlomos stogo dangos ir papildomos stogo medžiagos (stogo skardos lankstiniai, lietaus vandens nukreipimo sistema, sniego užtvaros) yra įtrauktos į programos taisyklėse išvardytų tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą.

Todėl kiekvienas, suspėjęs pasinaudoti šia programa, gautų 50% dydžio kompensaciją šioms medžia-

goms įsigyti. Suomijos kompanija „Ruukki“ visuomet aktyviai remia sveiką gyvenimo būdą ir saugą propaguojančias iniciatyvas, tad visiems, dalyvaujantiems šioje programoje, siūlo specialias akcijas ir dideles nuolaidas.

Daugiau informacijos apie šias akcijas, atsakymus į klausimus apie asbestinių stogų keitimo programą, seno asbestinio šiferio stogo pakeitimo instrukciją ir daugybę kitų patarimų rasite internete adresu www.ruukkistogas.lt, paskambinę tel. (8 5) 232 2315 ar pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.

7

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Su­tarė dėl drausmės

Gelbė­jo ­ žve­jus

ES viršū­nių su­si­ti­ki­me da­ly­ vau­jan­ti Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė kar­tu su dar 24 vals­ty­bių va­do­vais penk­ta­dienį pa­si­rašė naują fi­nan­sinės drausmės su­tartį.

Pa­sak Pre­zi­dentės, neat­sa­ kin­gi po­li­ti­kai nuo šiol ne­ galės iš­lai­dau­ti ir neat­sa­kin­ gai elg­tis su ša­lies pi­ni­gais.

Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos va­kar gelbė­jo Kur­šių ma­rio­se, ant at­ski­lu­sios le­do ly­ties, li­ku­ sius apie 190 žmo­nių. Apie 150 gy­ven­tojų ant at­ski­lu­sios le­do ly­ties bu­vo likę ties Ni­ da, dar apie 40 – ties Prei­la.

Gelbė­ji­mo ope­ra­ci­ja tru­ko vi­ są dieną, nu­sken­du­sių ar nu­ kentė­ju­sių ne­bu­vo.

Iš 40-ies iki šiol ofi­ cia­liai re­gist­ruotų par­tijų Sei­mo rin­ki­ muo­se spalį turės teisę da­ly­vau­ti 28ios. Vi­sos jos Tei­sin­ gu­mo mi­nis­te­ri­jai lai­ku pa­teikė sa­vo na­rių sąra­šus.

R

UAB „Ecoservice“

Specifinių atliekų rūšiavimas Gabija Valiuškytė Ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ vilniečiams primena, kaip taisyklingai rūšiuoti specifines atliekas ir kur jas saugiai atiduoti.

Kiekvieną dieną buityje susidaro pavojingų atliekų, kurias būtina atkirti nuo kitų. Nesaugiai išmestos ir patekusios į aplinką, pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį bei užteršti gruntinius vandenis, kurie gali būti naudojami ir gaminant maistą. Todėl būtina pavojingas atliekas atskirti ir atiduoti saugiai sunaikinti.

Prie pavojingų atliekų priskiriamos baterijos ir akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, seni vaistai, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, naudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos. Vilniaus miesto gyventojai jas gali nemokamai atiduoti į stambiųjų atliekų priėmimo aikštelę Gariūnų g. 71.

Baterijos. Panaudotas baterijas galima išmesti į specialius konteinerius prekybos centruose.

Elektros ir elektroninė įranga. Ją reikėtų palikti prekybos centruose esančiuose pažymėtuose konteineriuose arba nemokamai atiduoti į atliekų priėmimo aikšteles.

Didelių matmenų atliekos – nereikalingi baldai, sugedusi buitinė technika, naudotos padangos ir t. t. – turi būti atskiriamos nuo kitų buitinių atliekų dėl savo specifikos. Jas reikėtų atvežti į stambiųjų atliekų priėmimo aikšteles arba nemokamai atiduoti atliekų tvarkytojams per specialias akcijas ar reguliarius gyventojų apvažiavimus. Žaliąsias atliekas galima kompostuoti ir taip pasigaminti geros kokybės trąšų. Kompostuoti tinka sodo ir daržo atliekos: gėlių bei daržovių liekanos, nupjauta žolė, medžių lapai, smulkios šakelės, taip pat virtuvės atliekos – daržovių ir vaisių likučiai, lukštai, kevalai, kavos bei arbatos tirščiai ir kt.

Gau­sa: Sei­mo rin­ki­muo­se galės var­žy­tis be­veik trys de­šim­tys šiuo

me­tu re­gist­ruotų par­tijų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Į trau­kinį spėjo ne vi­si Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Penk­ta­dienį mi­nis­te­ri­ja pra­nešė, kad pa­gal Po­li­ti­nių par­tijų įsta­ tymą vi­sos ša­ly­je įre­gist­ruo­tos par­ti­jos tu­ri kas­met iki ko­vo 1 d. ofi­cia­liai dek­la­ruo­ti sa­vo na­rių sąra­šus. Tai da­ro­ma tam, kad būtų įsi­ti­kin­ta, jog par­ti­jo­je yra ne ma­ žiau kaip tūkstan­tis na­rių – tiek, kiek rei­kia re­gist­ruo­jant naują po­ li­tinę or­ga­ni­za­ciją Lie­tu­vo­je.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja pa­brėžė, kad ofi­cia­liai ne­dek­la­ra­vu­sios sa­vo na­rių sąrašų par­ti­jos ne­ten­ka tei­ sės da­ly­vau­ti šių metų spa­lio 14 d. vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

Be to, to­kios par­ti­jos ne­ten­ka teisės ir pre­ten­duo­ti į vals­tybės fi­nan­sa­vimą. „Iš vi­so to­kių yra 7. Dar vie­nos par­ti­jos – Lie­tu­vos rusų sąjun­gos – na­rių sąra­šas po pa­tik­ros Gy­ ven­tojų re­gist­re dėl esamų klaidų pa­teiktų na­rių as­men­vard­žiuo­se bu­vo grąžin­tas pa­tiks­lin­ti. Dar 4 par­ti­jos šiuo me­tu tu­ri lik­vi­duo­ ja­mo ju­ri­di­nio as­mens sta­tusą“, – pra­nešė mi­nis­te­ri­ja. Šie­met Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja par­tijų na­rių sąra­šus tik­ri­no pa­si­ tel­ku­si naują in­for­ma­cinę sis­temą, ku­ri leid­žia grei­tai ir pa­to­giai per­ žvelg­ti, ar pa­teik­tas na­rių sąra­šas ati­tin­ka teisės aktų rei­ka­la­vi­mus, ar sąra­še yra pa­kan­ka­mai na­rių (ne ma­žiau nei tūkstan­tis), ar jie yra pil­na­me­čiai, ar jų na­rystė ne­ su­tam­pa su kitų par­tijų sąra­šais, ir pa­na­šius da­ly­kus.

Iki ba­land­žio 1 d. mi­nis­te­ri­ja pri­ va­lo in­for­muo­ti Vy­riau­siąją rin­ kimų ko­mi­siją, ar po­li­ti­nių par­tijų sąra­šuo­se pa­teik­tas na­rių skai­čius ati­tin­ka įsta­tymų rei­ka­la­vi­mus.

Į rin­kimų trau­kinį kol kas dar ga­li su­spėti ir po­li­ti­kos nau­jo­kai, jei ofi­cia­liai įre­gist­ruos naują po­ li­tinę par­tiją ne vėliau nei li­kus 65 die­noms iki nu­ma­ty­tos rin­kimų da­tos, t. y. vėliau­siai šių metų rugpjū­čio 9 d. Kol kas tai pa­darė

vie­na par­ti­ja – Tau­ti­ninkų sąjun­ ga. Dar trys po­li­tinės par­ti­jos – „Drąsos ke­lias“, De­mok­ra­tinė dar­bo ir vie­nybės par­ti­ja, Emig­ rantų par­ti­ja – šiuo me­tu yra pa­ tei­ku­sios mi­nis­te­ri­jai sa­vo stei­gi­ mo do­ku­men­tus pa­tik­rin­ti.

Sąra­šus pa­teikė Ko­vo­tojų už Lie­tuvą sąjun­ga,

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja,

Lie­tu­vos ža­liųjų sąjūdis,

Dar­bo par­ti­ja,

Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“,

Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga,

So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas,

Po­li­tinė par­ti­ja „Sąjun­ga TAIP“,

Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­vos krikš­

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų par­ti­ja,

čio­nys de­mok­ra­tai,

Lei­bo­ristų par­ti­ja,

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ralų są-

Tau­tos vie­nybės sąjun­ga,

jūdis, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų sąjun­

ga, Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­ja, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­

ga, Krikš­čio­nių par­ti­ja, Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja, Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja, Lie­tu­vos pen­si­ninkų par­ti­ja, Po­li­tinė par­ti­ja Rusų al­jan­sas, Že­mai­ti­jos par­ti­ja,

Sąrašų ne­pa­teikė Lie­tu­vos hu­ma­nistų par­ti­ja, Lie­tu­vos re­formų par­ti­ja, Lie­tu­vos so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo

Po­li­tinė par­ti­ja „Pro­fe­si­nių sąjun-

gų cent­ras“, Tau­tinė par­ti­ja „Lie­tu­vos ke­lias“, Lie­tu­vos krikš­čio­niš­ko­sios de­

mok­ra­ti­jos par­ti­ja, Res­pub­li­konų par­ti­ja, Že­mai­čių par­ti­ja, Tau­ti­ninkų sąjun­ga.

Iki š. m. ko­vo 1 d. sa­vo na­r ių sąrašą Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai pa­teikė Lie­tu­vos rusų sąjun­ga, ta­čiau na­rių sąra­šas dar tiks­li­na­mas.

Lik­vi­duo­ja­mos par­ti­jos Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių par­ti­ja,

sąjun­ga,

Lie­tu­vos ūkio par­ti­ja,

Lie­tu­vos ža­lio­ji par­ti­ja,

Ne­par­ti­nių judė­ji­mas „Rin­ki­mai

Res­pub­li­konų ly­ga,

’96“,

Smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo par­ti­ja,

Lie­t u­v os na­c io­n al­d e­m ok­r atų

Tau­tos pa­žan­gos par­ti­ja.

par­ti­ja.

Pa­reiškė: pa­sak A.Bur­bos, Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pri­ėmi­mas už­pil­dytų

tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo spragą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Par­la­men­ta­ras siū­lo įtei­sin­ti eu­ta­na­ziją Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos frak­ ci­jos at­sto­vas And­rius Bur­ba siū­ lo įtei­sin­ti eu­ta­na­ziją. Ji būtų at­lie­ ka­ma mir­ti­nai ser­gan­čio žmo­gaus pra­šy­mu.

Sei­mo na­rys tei­gia, jog eu­ta­na­ziją at­lie­kan­tis gy­dy­to­jas turėtų bū­ ti įsi­ti­kinęs, kad pa­cientą var­gi­na nuo­la­tinės ne­pa­ke­lia­mos fi­zinės ir dva­sinės kan­čios, ku­rių ne­įma­no­ ma pa­leng­vin­ti, ir kad jo va­lia dėl eu­ta­na­zi­jos at­li­ki­mo nėra trum­ pa­laikė.

Par­la­men­ta­ras tvir­ti­na, jog Eu­ ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pri­ėmi­mas už­ pil­dytų tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo spra­ gą, kai ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čiam ir di­de­lių fi­zi­nių bei dva­si­nių kan­ čių ka­muo­ja­mam li­go­niui nėra ga­ li­mybės at­lik­ti eu­ta­na­ziją, sie­kiant

iš­veng­ti blo­gesnės būklės ir dar di­ des­nių kan­čių. „Ne­pai­sant spar­taus me­di­ci­nos moks­lo pro­gre­so ir svar­bių laimė­ jimų, vis dar es­ti ligų ir tam tikrų li­ gų formų ar sta­dijų, ku­rio­mis ser­ gan­tiems pa­cien­tams gy­dy­mas ar­ba ne­pa­de­da, ar­ba yra veiks­min­gas tik mi­ni­ma­liai. Ma­ny­ti­na, jog to­kia si­ tua­ci­ja, kai sun­kaus fi­zi­nio ir (ar) dva­ si­nio skaus­mo ka­muo­ja­mam pa­cien­ tui nėra su­tei­kia­ma ga­li­mybė ra­miai ir oriai nu­trauk­ti gy­ve­nimą, yra ne­to­ le­ruo­ti­na ir keis­ti­na“, – pa­tai­sos aiš­ ki­na­ma­ja­me raš­te tvir­ti­na A.Bur­ba.

Raš­te tei­gia­ma, kad Eu­ro­po­je, pvz., Bel­gi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge ir Ny­der­lan­duo­se, eu­ta­na­zi­ja vi­siš­ kai le­ga­li­zuo­ta, leid­žia­ma tiek ak­ ty­vio­ji, tiek pa­sy­vio­ji.

VD, BNS inf.

8

šeštadienis, kovo 3, 2012

savaitės interviu

Part­ne­rius ra­gi­na kal­bė­tis Vyks­tant kon­ser­va­to­rių ir li­be­ral­cent­ris­tų konf­lik­tui dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­ mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­lei­di­mo Li­ be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kas, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis, ne­gi­na nė vie­ nos ša­lies.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

E.Ma­siu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad bū­ti­na su­reng­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ta­ry­bos po­sė­dį, ku­ria­me bū­tų iš­ siaiš­kin­tos ga­li­my­bės Vy­riau­sy­bei dirb­ti to­liau.

– Ku­rią ša­lį – prem­je­rą ir kon­ ser­va­to­rius ar Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gą – vyks­tant šiam konf­ lik­tui re­mia Li­be­ra­lų są­jū­dis?

– Mes esa­me per vi­du­rį, sten­gia­mės neu­žim­ti nė vie­nos ša­lies gy­ny­bi­nės po­zi­ci­jos.

– Tai vai­di­na­te lyg ir to­kius tai­ kos ba­lan­džius?

– Jei­gu no­ri­te, ga­li­te ir taip va­din­ti.

Mes tik­rai ne­no­ri­me pa­rem­ti nė vie­ nos iš konf­lik­tuo­jan­čių ša­lių, tie­ siog ra­gi­na­me šiuos ne­su­ta­ri­mus iš­spręs­ti kuo grei­čiau tai­kių su­si­ ta­ri­mų, pa­si­kal­bė­ji­mų pa­grin­du, o ne svai­dan­tis kal­ti­ni­mais ir prie­ kaiš­tais.

Tai mū­sų ra­gi­ni­mas, skir­tas par­ tne­riams koa­li­ci­jo­je Tė­vy­nės są­ jun­gai-Lie­tu­vos krikš­čio­nims de­ mok­ra­tams bei Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gai.

– Bet ar bent ga­li­te pa­sa­ky­ti, kaip jums at­ro­do – ar vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis bu­vo tei­sus, at­leis­da­ mas FNTT va­do­vus?

– Su­si­lai­ky­čiau nuo ver­ti­ni­mų, ku­ rie pa­rem­tų vie­ną ar ki­tą ša­lį esant šiam konf­lik­tui, nes per ma­žai tu­ riu in­for­ma­ci­jos šiais klau­si­mais.

Be to, ne­si­no­ri ašt­rin­ti ne­su­ta­ri­ mų. Jie ir taip ga­na ašt­rūs.

Kaip sa­kiau, kon­ser­va­to­riai ir li­be­ral­cent­ris­tai tu­ri kal­bė­da­mie­ si iš­siaiš­kin­ti tar­pu­sa­vio san­ty­ kius ir ban­dy­ti ras­ti su­ta­ri­mą dėl sta­bi­laus koa­li­ci­jos bei Vy­riau­sy­ bės dar­bo. Tam, ma­no­me, tu­ri bū­ ti su­šauk­ta koa­li­ci­jos po­li­ti­nė ta­ry­ ba. Dėl to esa­me krei­pę­si į prem­je­rą And­rių Ku­bi­lių.

Ti­ki­mės, kad toks koa­li­ci­jos ta­ ry­bos po­sė­dis įvyks ir ja­me bus iš­ siaiš­kin­ta si­tua­ci­ja bei tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, mū­sų ga­li­my­bės dirb­ ti to­liau.

Ma­no­me, kad kiek­vie­na šio už­si­ tę­su­sio konf­lik­to die­na kai­nuo­ja la­ bai bran­giai.

Rei­kia baig­ti drabs­ty­tis pur­vais ir gar­bin­gai siek­ti ka­den­ci­jos pa­ bai­gos. Iki rin­ki­mų li­ko pus­me­tis, o dar tu­ri bū­ti priim­ti ke­li vals­ty­ bės atei­čiai svar­būs spren­di­mai.

Tuo ir rei­kia va­do­vau­tis, ieš­kant su­ta­ri­mo.

Si­tua­ci­ją mes ver­ti­na­me la­bai rim­tai ir no­ri­me pa­ra­gin­ti tiek vie­ nus, tiek ki­tus koa­li­ci­jos par­tne­rius su­si­kon­cent­ruo­ti prie svar­biau­sių šios Vy­riau­sy­bės ir koa­li­ci­jos prio­ ri­te­tų.

– Kreip­da­mie­si į prem­je­rą dėl koa­li­ci­jos ta­ry­bos po­sė­džio tam tik­ru as­pek­tu pa­rė­mė­te ko­le­gas li­be­ral­cent­ris­tus, ku­rie pa­pra­šė to pa­ties.

– Pa­siū­ly­mas su­reng­ti koa­li­ci­jos ta­ry­bos po­sė­dį yra ne pa­ra­ma ku­ riai nors vie­nai konf­lik­to ša­liai, o pa­pras­čiau­sias po­li­ti­nis iš­skai­čia­ vi­mas. Rei­kia kal­bė­tis, o ne svai­dy­ tis žai­bais. Koa­li­ci­jos ta­ry­ba tam ir skir­ta, kad par­tne­riai kal­bė­tų­si.

To­dėl ir pa­pra­šė­me ją su­reng­ti.

– Kas yra tos ta­ry­bos na­riai?

– Ją su­da­ro vi­sų tri­jų val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­san­čių par­ti­jų va­ do­vai, frak­ci­jų Sei­me se­niū­nai. Taip pat – Sei­mo pir­mi­nin­kė.

– Ar ka­da nors koa­li­ci­jos ta­ry­ ba jau po­sė­džia­vo, spren­dė ko­ kius nors ne­su­ta­ri­mus?

– Ne kar­tą per pa­sta­ruo­sius kiek dau­giau nei tre­jus šios val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos dar­bo me­tus. Juk bu­ vo tik­rai ne­ma­žai klau­si­mų, rei­ka­ lau­jan­čių su­de­ri­ni­mo koa­li­ci­jo­je.

Rei­kia kal­bė­tis, o ne svai­dy­tis žai­ bais. Koa­li­ci­jos ta­ry­ ba tam ir skir­ta, kad par­tne­riai kal­bė­tų­si.

– Bet šis konf­lik­tas yra be­ne di­ džiau­sias?

– Pa­na­šios įtam­pos bu­vo ir anks­ čiau, tik šis konf­lik­tas už­si­tę­sė gal kiek per il­gai.

Pas­ta­rą­jį kar­tą įtam­pa koa­li­ci­jo­ je bu­vo ki­lu­si prieš ke­lis mė­ne­sius, kai bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dėl 2012 m. biu­dže­to su­spau­di­mo, dėl šal­ti­nių, iš ku­rių ga­lė­tų bū­ti pa­pil­dy­tos pa­ ja­mos ar­ba dar su­ma­žin­tos iš­lai­ dos sie­kiant nu­sta­ty­to­jo biu­dže­to de­fi­ci­to. Tuo­met ga­lu­ti­nis su­ta­ri­ mas bu­vo pa­siek­tas bū­tent koa­li­ ci­jos ta­ry­bos po­sė­dy­je, vy­ku­sia­me Sei­mo pir­mi­nin­kės dar­bo ka­bi­ne­te.

– Ar prem­je­ras A.Ku­bi­lius ža­da kvies­ti koa­li­ci­jos ta­ry­bą? Kaip jis ap­skri­tai rea­guo­ja į to­kius jū­sų ra­gi­ni­mus?

– Kol kas ne­ga­vau prem­je­ro at­sa­ ky­mo į mū­sų ra­gi­ni­mą su­reng­ti to­ kį po­sė­dį. Lau­kia­me. Bet yra įvai­ riais ka­na­lais atei­nan­čių sig­na­lų, kad prem­je­ras ža­da at­si­žvelg­ti į tei­kia­mus pa­siū­ly­mus. Tai­gi, tik­ riau­siai koa­li­ci­jos ta­ry­bos po­sė­dis įvyks. Šio­mis die­no­mis A.Ku­bi­lius bu­vo iš­vy­kęs į Briu­se­lį, penk­ta­die­ nį lan­kė­si Kau­ne, to­dėl, ma­tyt, dar ne­spė­jo paieš­ko­ti lai­ko ir ga­li­my­ bių su­reng­ti to­kį po­sė­dį. Ti­ki­mės, kad ki­tą sa­vai­tę jis jau bus.

Be­je, lauk­ta ir Sei­mo An­ti­ko­

Neut­ra­lu­mas: Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kas E.Ma­siu­lis ven­gia ver­tin­ti, kas tei­sus FNTT va­do­vų at­lei­di­mo

is­to­ri­jo­je – prem­je­ras ir kon­ser­va­to­riai ar li­be­ral­cent­ris­tai.

rup­ci­jos ko­mi­si­jos žo­džio. Prem­je­ ras ne kar­tą sa­kė no­rįs su­si­pa­žin­ti su šios ko­mi­si­jos iš­va­da, ku­ri ga­na sun­kiai priim­ta šio­mis die­no­mis ir nak­ti­mis.

– O kaip ver­tin­tu­mė­te tą pa­ga­ liau pa­tvir­tin­tą An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos iš­va­dą?

– Su ja dar rei­kia su­si­pa­žin­ti, per­ skai­ty­ti ir įsi­gi­lin­ti. Ta­čiau jau da­ bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ko­mi­si­ja, svars­ty­da­ma ir ver­tin­da­ma ga­li­mus Kons­ti­tu­ci­jos pa­žei­di­mus, per­žen­gė sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ri­bas.

Bet ku­riuo at­ve­ju iš­va­do­je ke­lia­mi klau­si­mai tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­mi val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių.

O nag­ri­nė­ja­mi jie tu­ri bū­ti koa­li­ci­ jos ta­ry­bo­je.

Bet, kal­bant apie An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę dėl vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­ro, ma­nau, kad šio­je si­tua­ci­jo­je ga­lu­ti­nius spren­ di­mus tu­ri priim­ti pa­ts prem­je­ras ir mi­nist­ras, taip pat par­ti­jos, ku­ rios de­le­ga­vo abu šiuos pa­rei­gū­nus.

Ir jei at­si­tik­tų taip, kad prem­je­ras pa­reikš­tų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą R.Pa­lai­ čiu, Pre­zi­den­tės vaid­muo tu­rė­tų bū­ti tik sim­bo­li­nis, nes Vy­riau­sy­bė – ko­le­gia­lus or­ga­nas.

– Va­di­na­si, neį­si­vaiz­duo­ja­te to­ li­mes­nio R.Pa­lai­čio dar­bo Vy­ riau­sy­bė­je?

– Tai pri­klau­so nuo prem­je­ro ap­ si­spren­di­mo. Ir nuo prem­je­ro su­

si­ta­ri­mų su mi­nist­rą de­le­ga­vu­sia par­ti­ja. Jei­gu prem­je­ras vis dėl­to pa­reikš­tų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą mi­nist­ru, ma­tyt, bū­tų su­dė­tin­ga įsi­vaiz­duo­ti to­li­mes­nį pro­duk­ty­vų mi­nist­ro dar­ bą Vy­riau­sy­bė­je.

Tai­gi, vis­kas pri­klau­sys nuo prem­je­ro po­zi­ci­jos – jei prem­je­ras vis­gi ne­rei­ka­laus iš mi­nist­ro at­si­ sta­ty­din­ti, tik­rai yra ga­li­my­bė dar­ bą už­baig­ti.

– Li­be­ral­cent­ris­tų ly­de­ris Al­gis Čap­li­kas pa­tei­kė sa­vo­tiš­ką ul­ ti­ma­tu­mą prem­je­rui A.Ku­bi­ liui – esą jei­gu kon­ser­va­to­riai liks ne­su­kal­ba­mi FNTT va­do­vų ir po­žiū­rio į vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­rą klau­si­mais, ga­li nu­ken­ tė­ti Vy­riau­sy­bės prio­ri­te­ti­niais pa­skelb­ti dar­bai ener­ge­ti­kos sri­ty­je, iš jų – ir dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo. Kaip ver­tin­tu­ mė­te to­kį koa­li­ci­jos par­tne­rio ul­ti­ma­tu­mą?

– Ne­la­bai so­li­džiai tai skam­ba.

Ma­nau, ko­le­ga kiek pa­si­karš­čia­ vo. Rei­kia ne konf­lik­tuo­ti vie­šu­mo­ je, ne ašt­rin­ti ne­su­ta­ri­mus, o ieš­ko­ ti bend­rų taš­kų, kad ga­lė­tu­me kar­tu dirb­ti to­liau.

– Ar li­be­ral­cent­ris­tai nė­ra pra­ šę Li­be­ra­lų są­jū­džio pa­ra­mos šio­je si­tua­ci­jo­je, ypač jei­gu nu­ spręs­tų trauk­tis iš val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos? Jūs pa­rem­tu­

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

mė­te juos to­kiu at­ve­ju?

– Apie jo­kį pa­si­trau­ki­mą iš koa­li­ ci­jos ar ki­to­kius ryž­tin­gus veiks­ mus mes su li­be­ral­cent­ris­tais ne­ sa­me kal­bė­ję. Šią karš­tą te­mą mes re­gu­lia­riai ap­ta­ri­nė­ja­me su A.Čap­li­ku, kai tik šio­mis die­no­ mis su­si­tin­ka­me su juo, bet tik­rai nei pa­ra­mos, nei ki­to­kių pra­šy­mų ne­su­lau­kė­me.

– Ti­ki­te, kad ši val­dan­čio­ji koa­ li­ci­ja ga­li dirb­ti iki pat nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mų šį ru­de­nį?

– Tai kad ne­la­bai ma­tau ko­kių nors po­li­ti­nių al­ter­na­ty­vų. Ma­nau, kad ar­ba bus su­si­tar­ta ir ta­da iš­liks ta pa­ti koa­li­ci­ja, prem­je­ras ir ta pa­ti Vy­riau­sy­bė, ku­ri yra da­bar, ar­ba, esant tam tik­roms ap­lin­ky­bėms, ka­den­ci­ją ga­li baig­ti ma­žu­mos Vy­riau­sy­bė. Lie­tu­va jau tu­ri ma­ žu­mos Vy­riau­sy­bės dar­bo pa­tir­ ties, to­dėl tai ne­bū­tų di­de­lė po­li­ ti­nė nau­jo­vė.

– Bet tuo­met iki rin­ki­mų ne­pa­ vyk­tų įgy­ven­din­ti stra­te­gi­nių ener­ge­ti­nių pro­jek­tų?

– Bū­tent to­dėl ir ti­ki­mės, kad su­ta­ ri­mas bus ras­tas tar­pu­sa­vy­je pa­si­ kal­bė­jus koa­li­ci­jos ta­ry­bo­je, ku­rios po­sė­džio ti­ki­mės ki­tą sa­vai­tę.

– Šį sa­vait­ga­lį toks po­sė­dis ne­ ga­li įvyk­ti?

– Var­gu. Šį sa­vait­ga­lį į Ka­ziu­ko mu­ gę rei­kia ei­ti, o ne po­sė­džiau­ti...

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, kovo 3, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,66 %

60

pro­c.

nag­ri­nė­tų gin­čų su drau­di­mo įmo­nė­mis per­nai iš­spręs­ta var­to­to­jų nau­dai.

–0,69 %

–0,27 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Pre­ten­zi­jos Lie­tu­vai

€

Ita­li­jos vers­li­nin­kas Lui­gi­ter­zas Bos­ca, ne­ sėk­min­gai sie­kęs pri­va­ti­zuo­ti al­ko­ho­lio ga­min­to­ją „Ali­tą“, tarp­tau­ti­nia­me ar­bit­ra­ že Lie­tu­vai pa­tei­kė 793,58 mln. li­tų pre­ ten­zi­ją. Ita­li­jos vers­li­nin­kas nu­ro­dė, kad tiek ne­tie­sio­gi­nių nuo­sto­lių pa­ty­rė dėl da­ ly­va­vi­mo 2003 m. „Ali­tos“ pri­va­ti­za­vi­mo kon­kur­se bei dėl Lie­tu­vos ir Ita­li­jos abi­ pu­sės in­ves­ti­ci­jų ap­sau­gos su­tar­ties pa­ žei­di­mo.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1977 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1276 JAV do­le­ris 1 2,5934 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6225 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9430 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3755 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6460 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8369 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8646

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,6072 % +1,0404 % +1,1112 % +1,5646 % –0,0202 % +0,1028 % +0,6390 % +0,0849 % –

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,84

4,67

2,34

„Kvis­ti­ja“

4,78

4,61

2,34

„Va­koil“ 4,81 4,64 2,34 Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

Pir­mą­ją pa­va­sa­ rio die­ną pa­bran­ gus ci­ga­re­tėms, di­ džiau­sią rū­kan­čių pir­kė­jų dė­me­sį lai­ mės gau­siau­sias ci­ ga­re­čių at­sar­gas tu­ rin­tys pre­ky­bi­nin­ kai. Kai ku­rie jų ma­ žes­nė­mis kai­no­mis rū­ka­lius ža­da le­pin­ ti dar mė­ne­sį.

Po­ky­čiai: nau­ja ga­li­my­bė di­džiau­sią leis­ti­ną rū­ka­lų kai­ną žy­mė­ti ant pa­kuo­tės leis ta­ba­ko ga­min­to­jams ci­ga­re­čių kai­nas

keis­ti daž­niau.

108,01 dol. už 1 brl.

124,80 dol. už 1 brl.

Vie­ni pre­ ky­bos tink­ lai ža­da, kad bran­ ges­nes ci­ ga­re­tes pir­kė­jai par­duo­tu­ vių len­ty­ no­se iš­vys jau ar­ti­ miau­sią sa­ vai­tę, ki­ti – kad tik po mė­ne­sio.

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

Dar mė­ne­sį rū­kaliai sutaupys Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ci­ga­re­tės nuo­lat brangs

Nuo ko­vo pra­džios dėl di­di­na­ mų ak­ci­zų ša­ly­je ci­ga­re­tės, ci­ga­ rai ir ci­ga­ri­lės brangs. Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja su­skai­čia­vo, kad pa­ke­lis po­pu­lia­riau­sių ci­ga­re­ čių kai­nuos vi­du­ti­niš­kai 20 cen­tų dau­giau.

Bend­ro­vės „Phi­lip Mor­ris Bal­ tic“ kor­po­ra­ci­jos rei­ka­lų va­do­vas Lie­tu­vai Gin­tau­tas Dir­gė­la pa­sa­ko­ jo, kad ci­ga­re­čių kai­nų ki­li­mas yra da­lis Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mo ES iki 2018 m. pa­siek­ti 90 eu­rų (apie 310 li­tų) mi­ni­ma­lų ci­ga­re­čių ak­ci­zą už 1000 ci­ga­re­čių. Jo ma­ny­mu, kas­ me­tis, ta­čiau ne­smar­kus kai­nų ki­ li­mas rū­ka­lius ap­sau­gos nuo šo­ko.

Nuo šio ko­vo ak­ci­zas pa­di­dė­jo nuo 132 iki 140 li­tų už 1000 ci­ga­re­ čių. Ci­ga­rams ir ci­ga­ri­lėms tai­ko­ mas ak­ci­zų ta­ri­fas di­dė­ja nuo 80 iki 84 li­tų už ki­log­ra­mą šių pro­duk­tų. „Rin­kai svar­bu, kad ne­bū­ tų di­de­lių kai­nų ir ak­ci­zų šuo­lių, nes var­to­to­jai į tai rea­guo­ja la­bai skaus­min­gai. To­dėl iš­si­kel­tą tiks­lą pa­siek­si­me kiek­vie­nais me­tais po tru­pu­tį kel­da­mi kai­nas. Ti­ki­mės, kad kai­ną ke­liant pa­leng­va var­to­ ji­mui tai di­de­lės įta­kos ne­tu­rės“, – sa­kė G.Dir­gė­la.

Turi pigesnių atsargų

Vie­ni pre­ky­bos tink­lai ža­da, kad bran­ges­nes ci­ga­re­tes pir­kė­jai par­ duo­tu­vių len­ty­no­se iš­vys jau ar­ti­ miau­sią sa­vai­tę, o ki­ti šią ne­ma­lo­ nią staig­me­ną pri­sta­ty­ti ke­ti­na tik po mė­ne­sio. Kad šią sa­vai­tę pi­ges­

nių rū­ka­lų dar už­teks, ne­ri­mau­ jan­čius pir­kė­jus ra­mi­na ir pre­ky­ bos cent­rų ka­si­nin­kai. Ta­čiau jie per­spė­ja, kad skir­tin­gų rū­šių ci­ga­ re­čių at­sar­gos nevie­no­dos.

Pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­vas spau­dai Da­rius Ry­liš­kis sa­kė, kad įsi­ga­lio­jus Ak­ci­zų įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mams bran­ges­nių ci­ga­re­čių pre­ ky­bos tink­lo par­duo­tu­vė­se ga­li­ma ti­kė­tis ar­ti­miau­sią sa­vai­tę. Ta­čiau, net ir pa­si­bai­gus at­sar­goms, pa­šne­ ko­vo tei­gi­mu, pa­bran­gę ta­ba­ko ga­ mi­niai pir­kė­jų esą neat­bai­dys ir di­ de­lių par­da­vi­mo po­ky­čių neat­neš.

Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­ vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ol­ga Ma­ laš­ke­vi­čie­nė pa­ti­ki­no, kad tu­ri­mos ci­ga­re­čių at­sar­gos bran­ges­nius ta­ ba­ko ga­mi­nius leis pri­sta­ty­ti tik po mė­ne­sio. Vis dėl­to pir­kė­jai ne­tu­rė­ tų nu­steb­ti iš­vy­dę, kad jų mėgs­ta­ mos ci­ga­re­tės jau pa­bran­gu­sios, kai ki­tų kai­nos dar ne­pa­si­kei­tu­sios. „Kai­nos kei­sis pa­leng­va, pa­si­ bai­gus ati­tin­ka­mų ci­ga­re­čių at­sar­ goms. Tai reiš­kia, kad vi­sa­me tink­ le kei­sis kai­na tos rū­šies ci­ga­re­čių, ku­rių at­sar­gos iš­seks. Vi­sas da­bar esan­čias at­sar­gas par­da­vi­nė­si­me ma­žes­ne kai­na“, – sa­kė ji.

Bai­min­tis ne­tu­rė­tų

SEB ban­ko šei­mos fi­nan­sų eks­per­tė Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė pa­ti­ki­no, kad pa­ki­lu­sios ci­ga­re­čių kai­nos ta­ba­ko ga­min­to­jų dėl su­ma­žė­ju­sios pa­ klau­sos la­bai gąs­din­ti ne­tu­rė­tų. „Kaip pa­ro­dė praei­tis, to­kių pre­ kių kaip rū­ka­lai bran­gi­mas jų var­ to­ji­mo po­ky­čiams di­de­lės įta­kos ne­tu­ri. Be to, kai­na tė­ra tik vie­ nas veiks­nių, le­mian­čių var­to­ji­

mo ma­žė­ji­mą. Įta­kos ga­li tu­rė­ti ir ki­ti veiks­niai, pa­vyz­džiui, drau­di­ mas rū­ky­ti ka­vi­nė­se. To­dėl ne­ga­li­ ma at­skir­ti kai­nos po­vei­kio var­to­ ji­mui nuo be­si­kei­čian­čių elg­se­nos nor­mų“, – sa­kė J.Va­ra­na­vi­čie­nė.

Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė:

To­kių pre­kių kaip rū­ka­lai bran­gi­mas jų var­to­ji­mo po­ky­ čiams di­de­lės įta­kos ne­tu­ri.

Bend­ro­vės „Ja­pan To­bac­co In­ ter­na­tio­nal“ kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų va­do­vo Ra­mū­no Ma­čiaus tei­gi­mu, ci­ga­re­čių vi­so­je Eu­ro­po­je, tai­gi ir Lie­tu­vo­je, kas­met su­rū­ko­ma maž­ daug 1–2 pro­c ma­žiau. Jis pri­pa­ži­no, kad vie­na šios ten­den­ci­jos prie­žas­ čių yra ky­lan­ti pro­duk­to kai­na. „Kuo pro­d uk­tas bran­ges­n is, tuo, ži­no­ma, jo var­to­ji­mas ma­žes­

nis. Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad žmo­nės ne tik me­ta rū­ky­ti, bet ir per die­ ną su­rū­ko ma­žiau ci­ga­re­čių. Tai­ gi tau­po­ma dve­jo­pai“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas.

J.Va­ra­naus­kie­nė taip pat sa­kė pa­ ste­bė­ju­si, kad ky­lant rū­ka­lų kai­ noms tau­pan­tys žmo­nės, užuo­t nu­sto­ję rū­ky­ti, pir­miau­sia sie­kia pre­kių įsi­gy­ti pi­giau. To­dėl kar­tais jie esą pa­su­ka ir kont­ra­ban­dos ke­ liais. Anot jos, par­duo­tų ci­ga­re­čių kie­kis ga­li su­ma­žė­ti, ta­čiau tai ne­ bū­ti­nai reikš, kad na­mų ūkis rū­ka­ lams ne­be­lei­džia pi­ni­gų.

rin­ka pre­ky­bi­nin­kams yra be­ne di­ džiau­sias gal­vos skaus­mas par­duo­ dant ci­ga­re­tes. Anot, O.Ma­laš­ke­vi­ čie­nės, tai kur kas opes­nė pro­ble­ma nei ci­ga­re­čių kai­nų au­gi­mas. Anot pa­šne­ko­vės, dėl kont­ra­ban­dos ci­ ga­re­čių par­da­vi­mas kas­met smun­ ka dar nuo 2001 m. „2009 m., pa­ly­gin­ti su 2008 m., ci­ga­re­čių par­da­vi­mas smu­ko apie 35 pro­c., ki­tais me­tais par­da­vi­mas ma­žė­jo dar maž­daug treč­da­liu.

Ma­no­me, kad vi­si šie po­ky­čiai yra su­si­ję su ne­le­ga­lių ci­ga­re­čių įve­ži­ mo kie­kiu“, – sa­kė ji.

Pa­vo­jaus ne­jau­čia

Kai­ną žy­mės ant pa­ke­lių

Praė­ju­sią sa­vai­tę Na­cio­na­li­nė ta­ ba­ko ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja pa­skel­ bė, kad ne­le­ga­li ta­ba­ko rin­ka Lie­tu­ vo­je per pa­sta­ruo­sius me­tus smu­ko 13 pro­c. Tei­gia­ma, kad, išė­mus iš ne­le­ga­lios rin­kos 1 pro­c. ci­ga­re­čių, biu­dže­tas pa­si­pil­do 11 mln. li­tų.

Pak­laus­tas, ar ne­si­bai­mi­na, kad su­si­dū­rę su di­des­nė­mis ci­ga­re­čių kai­no­mis var­to­to­jai at­si­gręš į ne­ le­ga­lią pre­ky­bą, R.Ma­čius sa­kė di­ de­lių blo­gy­bių ne­si­ti­kin­tis. „Ne­le­ga­li ta­ba­ko rin­ka bu­vo di­ džiau­sia tuo­met, kai pa­ke­lis ci­ga­ re­čių kas­kart, kai pa­di­dė­da­vo ak­ci­ zas, pa­brang­da­vo 1–2 li­tais. To­dėl šian­die­nis bran­gi­mas 20–30 cen­tų le­ga­liai rin­kai tu­rės ne­bent ne­di­de­ lės įta­kos“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Anot jo, iš pra­džių pir­kė­jai ga­li karšt­li­giš­kai ieš­ko­ti pi­ges­nių ci­ga­ re­čių, ta­čiau vė­liau si­tua­ci­ja tu­rė­ tų nu­si­sto­vė­ti. To­dėl pa­di­dė­ju­sios kai­nos esą ne­le­ga­lios rin­kos ne­pa­ di­dins.

Kol kas ne­le­ga­lių ta­ba­ko ga­mi­nių

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja taip pat pra­ne­šė, kad nuo šiol ga­ min­to­jai ga­lės pa­tys nu­spręs­ti, kur žy­mė­ti di­džiau­sią leis­ti­ną rū­ka­lų kai­ną: ant ban­de­ro­lės, kaip bu­vo da­ro­ma anks­čiau, ar ant pa­kuo­tės.

Nors ga­min­to­jai ti­ki­na, kad tai pa­ pras­tiems var­to­to­jams jo­kios įta­kos ne­tu­rės, bet ir ne­sle­pia, kad nau­jos ga­li­my­bės ga­min­to­jams leis grei­ čiau rea­guo­ti į rin­kos po­ky­čius. „Kai­ną pla­nuo­ja­me spaus­din­ti ant pa­kuo­tės. Ban­de­ro­lės yra už­ sa­ko­mos iš anks­to, to­dėl nau­jais pa­si­kei­ti­mais ga­lė­si­me pa­si­nau­ do­ti tik iš­nau­do­ję esa­mas ban­de­ ro­les“, – sa­kė bend­ro­vės „Phi­lip Mor­ris Bal­tic“ kor­po­ra­ci­jos rei­ka­ lų va­do­vas Lie­tu­vai G.Dir­gė­la.

Bend­ro­vės „Ja­pan To­bac­co In­ ter­na­tio­nal“ kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų va­do­vo R.Ma­čiaus tei­gi­mu, at­si­ra­ dus ga­li­my­bei kai­ną spaus­din­ti ant pa­ke­lio, bus ga­li­ma iš kar­to rea­guo­ ti į rin­kos po­ky­čius ir ne­reiks lauk­ ti, kol baig­sis ban­de­ro­lės.

10

šeštADIENIS, kovo 3, 2012

tema

Valdžios ir intrigų meistrai 1

Vis dėl­to bū­tent Lie­tu­va yra ta že­mė, ku­rio­je ši di­ di­kų gi­mi­nė su­si­kro­vė sa­vo tur­tus ir di­di­no ga­lias.

Apie Sa­pie­gų gi­mi­nę pa­sa­ko­ ja Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus drau­ge su par­tne­riais su­reng­ta tarp­tau­ti­nė pa­ro­da „Kry­žiai yra do­ry­bės ženk­ las, o Strė­lė – per­ga­lės. Sa­pie­gos – vals­ty­bi­nin­kai, me­no me­ce­na­ tai ir ko­lek­ci­nin­kai“, ji eks­po­nuo­ ja­ma Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je, Chod­ke­vi­čių rū­muo­se.

Pa­ty­ri­nė­ti Sa­pie­gų gy­ve­ni­mą, kar­je­ros ir iš­ki­li­mo ke­lią „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tei pa­dė­jo Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja, is­to­ri­kė dr. Jo­lan­ta Kar­pa­ vi­čie­nė.

– Ku­ni­gaikš­čiai Sa­pie­gos – vie­ na gar­siau­sių ru­sė­nų kil­mės LDK di­di­kų gi­mi­nių. Ko­kias vals­ty­bi­nes pa­rei­gas jie ėjo?

– Is­to­ri­niuo­se do­ku­men­tuo­se per 17 kar­tų su­skai­čiuo­ta 380 Sa­pie­gų ir Sa­pie­gai­čių. Net 51 gi­mi­nės at­sto­ vas ėjo la­bai aukš­tas vals­ty­bės pa­ rei­gas LDK. Iš jų 30 bu­vo Lie­tu­vos vals­ty­bės se­na­to­riai, net 11 – Lie­ tu­vos pa­kanc­le­riai ir kanc­le­riai, t. y. LDK vy­riau­sy­bės va­do­vai, 5 – et­mo­nai, t. y. LDK di­die­ji ka­ro va­ dai, 4 – vys­ku­pai, o baž­ny­ti­nė val­ džia tuo me­tu bu­vo ly­giai to­kia pat svar­bi, kaip ir pa­sau­lie­ti­nė.

Užim­tų svar­biau­sių po­stų Lie­tu­ vo­je skai­čiu­mi Sa­pie­gos nu­si­lei­do tik ki­tai įta­kin­gai ir gar­siai gi­mi­nei – ku­ni­gaikš­čiams Rad­vi­loms.

– Ko­kia Sa­pie­gų sėk­mės pa­ slap­tis? Kaip jie su­ge­bė­jo taip aukš­tai iš­kil­ti?

– Ma­nau, ši­ta gi­mi­nė ne­sto­ko­jo įvai­rių pra­na­šu­mų, pir­miau­sia – ge­bė­ji­mo orien­tuo­tis val­do­vo dva­ ro pe­ri­pe­ti­jo­se ir vals­ty­bės po­li­ti­ ko­je. Sa­pie­gos ge­rai jau­tė vals­ty­bės gy­ve­ni­mo rit­mą, ge­bė­jo pa­si­nau­do­ti įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis, kad ga­lė­tų kaup­ti tur­tus, o tai bu­vo pa­grin­das po­li­ti­nei ga­liai įgy­ti. Jie bu­vo iš­si­la­ vi­nę, pa­si­žy­mė­jo ora­to­ri­niais ir or­ ga­ni­za­ci­niais ga­bu­mais.

Ta­čiau kar­je­ros laip­tais jie ki­ lo pa­leng­va, vis už­go­žia­mi Rad­vi­lų, nes šie vi­są lai­ką sa­vo ran­ko­se lai­kė pa­grin­di­nes vals­ty­bės pa­rei­gy­bes.

Ver­žian­tis į LDK po­li­ti­nės val­džios

olim­pą Sa­pie­goms te­ko kon­ku­ruo­ti ir su Chod­ke­vi­čiais, Pa­cais, ki­to­mis įta­kin­go­mis di­di­kų gi­mi­nė­mis.

– Iš kur ki­lę Sa­pie­gos ir ka­da pir­mą kar­tą jie pa­mi­nė­ti is­to­ ri­niuo­se šal­ti­niuo­se?

– Gi­mi­nės pra­džia nė­ra aiš­ki, sly­ pi ne­ži­nio­je. Aki­vaiz­du vie­na, kad Sa­pie­gos ki­lę iš ru­sė­nų smul­kių­jų ba­jo­rų, gy­ve­nu­sių LDK ir Mask­vos vals­ty­bės pa­ri­by­je. Ru­sė­nais va­di­ na­mi ry­tų sla­vų – bū­si­mų bal­ta­ru­ sių ir uk­rai­nie­čių – pro­tė­viai, sta­ čia­ti­kiai, jų gy­ve­na­mos te­ri­to­ri­jos pri­klau­sė LDK. Do­mi­nuo­ja ver­si­ja, kad Sa­pie­gos ki­lę nuo Smo­lens­ko. Ži­nia apie gi­mi­nės pirm­ta­ką Se­mio­ ną Sa­pie­gą yra iš XV a. ant­ro­sios pu­sės. Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­ čio ir Len­ki­jos ka­ra­liaus Ka­zi­mie­ro dva­re jis ži­no­mas kaip šio val­do­vo kan­ce­lia­ri­jos raš­ti­nin­kas.

Ši­ta gi­mi­nė ne­sto­ko­ jo įvai­rių pra­na­šu­ mų, pir­miau­sia – ge­ bė­ji­mo orien­tuo­tis val­do­vo dva­ro pe­ri­ pe­ti­jo­se ir vals­ty­bės po­li­ti­ko­je.

Jo sū­nūs – Jo­nas ir Bog­da­nas Sa­ pie­gos. Iš jų ki­lo dvi Sa­pie­gų li­ni­jos: Ko­de­nio (tai vie­to­vė Pa­len­kė­je, ku­ ri tuo me­tu pri­klau­sė LDK, da­bar – Len­ki­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nis) ir Ru­ža­nų (da­bar­ti­nė Bal­ta­ru­si­ja).

– Kaip klos­tė­si S.Sa­pie­gos įpė­ di­nių Jo­no ir Bog­da­no li­ki­ mas?

– Jo­nas Sa­pie­ga (?–1517 m.) ėjo tė­ vo pė­do­mis. Jis kar­je­rą pra­dė­jo dar val­dant Ka­zi­mie­rui – bu­vo jo raš­ ti­nin­kas. Ma­tyt, bu­vo iš­si­la­vi­nęs, pa­si­žy­mė­jo pui­kiais de­ry­bi­nin­ko ga­bu­mais, nes kaip val­do­vo pa­siun­ ti­nys bu­vo siun­čia­mas pas po­pie­žių ir į Mask­vą.

To­liau jo po­li­ti­nė kar­je­ra ru­tu­ lio­jo­si Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­ gaikš­tie­nės Ele­nos Alek­sand­rie­nės – Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ir Len­ki­jos ka­ra­liaus Alek­sand­ro žmo­

nos – rū­muo­se. Šie kaip tik tuo­met bu­vo pra­dė­ti sta­ty­ti to­je vie­to­je, kur ir da­bar yra at­kur­tie­ji Val­do­vų rū­ mai. Vie­nas, ry­ti­nis, kor­pu­sas bu­vo skir­tas Lie­tu­vos di­džia­jai ku­ni­gaikš­ tie­nei ir jos dva­rui. Šia­me dva­re ir su­tin­ka­me J.Sa­pie­gą, ku­ris šal­ti­niuo­ se iš pra­džių va­di­na­mas och­mist­ru – ūk­ve­džiu, ad­mi­nist­ra­to­riu­mi, eko­no­ mu, o vė­liau ir val­do­vės kanc­le­riu.

– Gal­būt val­do­vei Jo­nas įti­ko ne tik­tai kaip och­mist­ras, kanc­le­ ris, bet ir kaip šau­nus vy­ras?

– Is­to­ri­niai šal­ti­niai apie tai nu­ty­li, bet ži­nant tų lai­kų kar­je­ros da­ry­mo pe­ri­pe­ti­jas ga­li­ma tai įtar­ti. As­me­ nys, no­rė­ję už­si­tik­rin­ti po­li­ti­nę kar­ je­rą, ieš­ko­da­vo val­do­vės pro­tek­ci­jos.

Ir J.Sa­pie­gai tai pa­vy­ko. Jo kar­je­ra – stul­bi­na­ma. Neil­gai tru­kus Jo­nas ta­ po val­do­vo (ki­taip – vals­ty­bės) sek­ re­to­riu­mi ir rū­mų mar­šal­ka. Vė­liau taip pat ėjo ir Vi­tebs­ko bei Pa­len­kės vai­va­dos pa­rei­gas.

Jo, kaip ir bū­si­mų Sa­pie­gų kar­tų, li­ki­mą nu­lė­mė, sa­ky­čiau, tie­siog ge­ ne­ti­nė sa­vy­bė la­bai ge­rai ir grei­tai orien­tuo­tis vals­ty­bės po­li­ti­ko­je, tai iš­nau­do­ti sa­vo nau­dai ir kil­ti kar­ je­ros laip­tais.

– Nuo Lie­t u­vos vals­ty­b ės neat­sie­ja­mas Leo­nas Sa­pie­ ga (1557–1633 m.). Tai – vie­nas žy­miau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos vals­ty­bi­nin­kų. Pa­pa­sa­ko­ki­te jo iš­ki­li­mo is­to­ri­ją.

– L.Sa­pie­ga pa­da­rė stul­bi­na­mą kar­je­rą. Tai bu­vo neei­li­nio pro­to ir su­ge­bė­ji­mų žmo­gus, be to, ap­do­va­ no­tas ir fan­tas­tiš­ka cha­riz­ma.

Bai­gęs Leip­ci­go uni­ver­si­te­tą, iš pra­ džių jis bu­vo pa­pras­tas Or­šos pa­vie­to (da­bar­ti­nė Bal­ta­ru­si­ja) Pi­lies teis­mo raš­ti­nin­kas. Po ke­le­rių me­tų ta­po tuo­ me­čio LDK val­do­vo Ste­po­no Ba­to­ro, pa­skui – Žy­gi­man­to Va­zos dva­riš­kiu.

Dar po kiek lai­ko – ta­da L.Sa­pie­gai bu­vo vos per 20 me­tų – ta­po val­do­vo di­džiuo­ju raš­ti­nin­ku ir sek­re­to­riu­mi.

Vėliau – pa­kanc­le­riu ir kanc­le­riu. Jis kont­ro­liuo­da­vo tiek vi­daus, tiek už­ sie­nio po­li­ti­ką, įvai­rius vals­ty­bės do­ ku­men­tus. L.Sa­pie­ga pa­kanc­le­rio ir kanc­le­rio pa­rei­gas ėjo be­veik 50 me­tų.

Taip pat L.Sa­pie­ga buvo Vil­niaus vai­va­da, o Vil­niaus vai­va­da – tai ne tas pat, kas šiais lai­kais Vil­niaus me­ras. Lie­tu­vos vals­ty­bė tuo­met

bu­vo su­skirs­ty­ta į di­de­lius ad­mi­ nist­ra­ci­nius vie­ne­tus – vai­va­di­jas.

Tai­gi jis bu­vo di­džiu­lio ad­mi­nist­ra­ ci­nio da­ri­nio, ku­riam pri­klau­sė di­ des­nė pu­sė Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos, svar­biau­sias val­dy­to­jas. Kas su­telk­ da­vo sa­vo ran­ko­se LDK kanc­le­rio ir Vil­niaus vai­va­dos ti­tu­lus, tap­da­vo ka­ra­liu­ku. Iki tol to­kie bu­vo Rad­vi­ los, iš da­lies – Chod­ke­vi­čiai. Jiems pra­ra­dus tą ga­ly­bę, iš­ki­lo L.Sa­pie­ ga. Jis da­ly­va­vo net 41 sei­me, mo­kė­ jo gin­ti sa­vo po­zi­ci­jas. Esant rei­ka­lui net pa­si­prie­šin­da­vo val­do­vui Žy­gi­ man­tui Va­zai.

L.Sa­pie­gą am­ži­nin­kai va­di­no Lie­tu­vos So­lo­nu. Jis bu­vo įsta­ty­mų kū­rė­jas, lei­dė­jas. Nors ta­da bu­vo dvie­jų vals­ty­bių (LDK ir Len­ki­jos) są­jun­ga, va­di­na­mo­ji Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka, dėl Lie­tu­vos sa­va­ran­ kiš­ku­mo nea­be­jo­ta. Svar­biau­sias Lie­tu­vos po­li­ti­nio sa­va­ran­kiš­ku­ mo ga­ran­tas – at­ski­ra tei­si­nė sis­ te­ma. L.Sa­pie­ga pa­da­rė vis­ką, kad Tre­čia­sis Lie­tu­vos Sta­tu­tas – svar­ biau­sias to me­to Lie­tu­vos tei­sės do­ ku­men­tas, kaip šian­dien Kons­ti­tu­ ci­ja, – bū­tų iš­leis­tas. Šis Sta­tu­tas ga­lio­jo net ta­da, kai vals­ty­bė nu­ sto­jo eg­zis­ta­vu­si.

L.Sa­pie­ga bu­vo ir fun­da­to­rius – pa­sta­tė net 24 baž­ny­čias Lie­tu­vo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je ir Len­ki­jo­je. Ne­pa­mir­ šo ir sa­vęs – sau ir sa­vo šei­mai kaip po­mir­ti­nį mau­zo­lie­jų pa­sta­tė Šv.

Ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čią Vil­niu­je (da­bar – Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ jus, – red. pa­st.) Ša­lia šios baž­ny­čios su­ren­tė ber­nar­di­nių vie­nuo­ly­ną, tarp ku­rio se­se­rų bu­vo ir ne­ma­žai jo gi­mi­ nai­čių. Ži­no­ma, kad L.Sa­pie­ga pro­ te­ga­vo 15 sa­vo gi­mi­nai­čių, kad šie LDK pa­da­ry­tų po­li­ti­nę kar­je­rą.

– Ar L.Sa­pie­gos vai­kai ir­gi pa­ sie­kė to­kių svai­gi­na­mų po­li­ti­ nių aukš­tu­mų?

– Pa­sie­kė, ta­čiau ne to­kių svai­gi­ na­mų. Jau­niau­sia­sis jo vai­kas Ka­ zi­mie­ras Leo­nas Sa­pie­ga (1609– 1656 m.) bu­vo LDK pa­kanc­le­ris, me­no me­ce­na­tas, mo­kė­jo sep­ty­nias už­sie­nio kal­bas. Vil­niaus uni­ver­si­ te­te jis įstei­gė Tei­sės fa­kul­te­tą, jam už­ra­šė 3000 kny­gų bib­lio­te­ką, ku­ rios da­bar iš­li­ku­si tik da­lis. Sup­ra­ tęs, kad LDK ne­ga­li gy­vuo­ti be tei­ si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo ir di­di­kų bei ba­jo­rų tei­si­nio iš­si­la­vi­ni­mo, Tei­sės

Praei­tis: pra­ban­gaus Lie­tu­vos Di­dži

fa­kul­te­to pro­fe­so­riams mo­kė­jo ge­rus at­ly­gi­ni­mus. Dau­gy­bę sa­vo kaup­tos me­no ko­lek­ci­jos kū­ri­nių – go­be­le­nų, pa­veiks­lų, li­tur­gi­nių auk­so, si­dab­ro dir­bi­nių – K.L.Sa­pie­ga tes­ta­men­tu pa­li­ko Vil­niaus ka­ted­rai.

– Ši pa­ro­da neat­si­tik­ti­nai su­ reng­t a is­to­r i­n iuo­s e gra­ fų Chod­ke­vi­čių rū­muo­se – su Chod­ke­vi­čiais Sa­pie­gos bu­ vo su­si­gi­mi­nia­vę aš­tuo­ne­rio­ mis ve­dy­bo­mis. O su Rad­vi­ lo­mis? Ar ap­lin­ky­bės ne­bu­vo pa­lan­kios, kad ku­ris nors Sa­ pie­gų bū­tų ga­lė­jęs ves­ti Bar­bo­ rą Rad­vi­lai­tę?

– Tarp Sa­pie­gų ir Rad­vi­lų įvy­ko net 10 ve­dy­bų. Be abe­jo­nės, Bar­bo­ ra (1520–1551 m.) bu­vo ma­čiu­sis su

Dinastijos palikuonio pageidavimas – Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Gar­sio­sios gi­mi­nės pa­li­kuo­nis ku­ ni­gaikš­tis My­ko­las Sa­pie­ga bu­ vo at­vy­kęs į tarp­tau­ti­nės pa­ro­dos „Kry­žiai yra do­ry­bės ženk­las, o Strė­lė – per­ga­lės. Sa­pie­gos – vals­ ty­bi­nin­kai, me­no me­ce­na­tai ir ko­ lek­ci­nin­kai“ ati­da­ry­mą. Į pro­tė­vių ša­lį – po 200 me­tų

Pa­l i­k uo­n is: Vil­niu­je su­reng­tą

pa­ro­dą ati­da­rė M.Sa­pie­ga.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

M.Sa­pie­ga – ži­no­mas ko­lek­ci­nin­ kas ir vers­li­nin­kas. Di­de­lė eks­po­ nuo­ja­mos ko­lek­ci­jos da­lis – bu­vu­ si jo nuo­sa­vy­bė, ku­rią pa­do­va­no­jo Kro­ku­vos Va­ve­lio ka­ra­liš­ko­sios pi­ lies mu­zie­jui. Žur­na­lis­tams 81 me­tų M.Sa­pie­ga sa­kė, jog nie­ka­da neuž­mirš­tąs, kad jo gi­mi­nės ko­lek­ci­ja pri­klau­so ne vien jam, bet ir abiem – lie­tu­vių ir

len­kų – tau­toms, ku­rių in­te­re­sai Sa­ pie­goms vi­suo­met rū­pė­jo. Pas­ku­ti­ nis šios di­di­kų gi­mi­nės at­sto­vas iki M.Sa­pie­gos Lie­tu­vo­je lan­kė­si be­veik prieš 200 me­tų. Į Vil­nių ku­ni­gaikš­tis at­vy­ko su 87 me­tų se­se­ri­mi Jad­vy­ga, žmo­na ir sū­nu­mi Alek­sand­ru.

M.Sa­pie­ga – Ko­de­nio li­ni­jos gi­ mi­nės pa­li­kuo­nis, vie­nin­te­lis li­ kęs sa­vo kar­tos vy­riš­ko­sios ly­ties at­sto­vas, vy­riau­sias gi­mi­nės sen­ jo­ras. Va­ka­ruo­se jis ži­no­mas kaip Mi­che­lis Sa­pie­ha-Ko­dens­kis. Aris­ tok­ra­tas tu­ri du sū­nus, pen­kis anū­ kus ir du proa­nū­kius.

Ku­ni­gaikš­tis ne­pri­ta­ria tam, kad Bel­gi­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je jau ne­be­ rei­ka­lau­ja­ma, jog žmo­nos pa­se bū­ tų ir vy­ro pa­var­dė. Anot jo, tai – gi­ mi­nės nai­ki­ni­mas.

Sve­čias ap­gai­les­ta­vo, kad po Ru­ ža­nų li­ni­jos at­sto­vo Eus­ta­chi­jaus

Sa­pie­gos mir­ties nu­trū­ko ry­šiai su ta gi­mi­nės li­ni­ja. Jis pa­žįs­ta Eus­ta­ chi­jaus duk­te­rį, ta­čiau anū­kų, ku­ rie gy­ve­na Bra­zi­li­jo­je, – ne.

M.Sa­pie­ga gy­ve­na tri­jo­se ša­ly­se: Bel­gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je ir Len­ki­jo­ je. Pas­ta­ruo­ju me­tu Len­ki­jo­je tu­ri vers­lo in­te­re­sų, ku­riuos ban­do sėk­ min­gai įgy­ven­din­ti. Ku­ni­gaikš­tis su­si­do­mė­jo ža­lią­ja ener­ge­ti­ka, jo nuo­mo­ne, tai mū­sų atei­tis. Da­bar pa­grin­di­nis jo vers­las – bio­ku­ras.

Vaikš­čio­jo po lie­tu­viš­ką miš­ką

Per pa­ro­dos ati­da­ry­mą M.Sa­pie­ga į su­si­rin­ku­sius krei­pė­si len­kiš­kai, nes tai jo gim­to­ji kal­ba. Su žmo­na ir sū­ nu­mi kal­bė­jo pran­cū­ziš­kai, ta­čiau su se­se­ri­mi se­nu įpro­čiu – len­kiš­kai.

Sve­čius po Vil­nių ly­dė­ju­siam Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus pa­ro­ dų koor­di­na­to­riui Ma­ri­jui Uzor­

kai M.Sa­pie­ga pa­li­ko sim­pa­tiš­ko ir ge­rai išauk­lė­to žmo­gaus įspū­dį, bend­rau­ti bu­vę pa­pras­ta ir ma­lo­ nu. Dar tar­da­ma­sis dėl vi­zi­to sve­ čias iš­sa­kė no­rą pa­ma­ty­ti Lie­tu­vos miš­kus, nes yra me­džio­to­jas. Vi­są sa­vo jau­nys­tę jis pra­lei­do me­džio­ da­mas Af­ri­ko­je. „Ma­tyt, tai šei­mos tra­di­ci­ja. Ku­ ni­gaikš­čio tė­vas, jis pa­ts ir jo sū­nus Alek­sand­ras – už­kie­tė­ję me­džio­ to­jai, – pa­sa­ko­jo M.Uzor­ka. – To­ dėl vie­nas ku­ni­gaikš­čio no­rų bu­ vo ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vos miš­kuo­se.

Nu­va­žia­vo­me į miš­ką ne­to­li Vil­ niaus, kad jis pa­ma­ty­tų, kaip lie­ tu­viš­kas miš­kas at­ro­do, ir pa­jus­tų jo dva­sią.“ Taip pat Sa­pie­gų gi­mi­nės at­sto­ vai vaikš­čio­jo po Vil­niaus se­na­ mies­tį, ap­lan­kė vi­sas žy­miau­sias vie­tas, su­si­ju­sias su jų gi­mi­ne: rū­

11

šeštADIENIS, kovo 3, 2012

tema

io­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės di­di­kų Sa­pie­gų gy­ve­ni­mo liu­dy­to­jai – rū­mai An­ta­kal­ny­je. Nuo 2005 m. jie sau­go­mi vals­ty­bės. Ta­čiau kas juos pri­kels nau­jam gy­ve­ni­mui?

As­me­nys, no­rė­ję už­ si­tik­rin­ ti po­li­ti­ nę kar­je­rą, ieš­ko­da­vo val­do­vės pro­tek­ci­ jos. Ir J.Sa­ pie­gai tai pa­vy­ko.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Sa­pie­go­mis val­do­vo ap­lin­ko­je. Ta­ čiau tuo lai­ko­tar­piu Sa­pie­gų šlo­vė dar tik ki­lo. Bar­bo­rai bu­vo nu­ma­ ty­ta ge­res­nė par­ti­ja – pir­muo­ju jos vy­ru ta­po Tra­kų vai­va­da Sta­nis­lo­ vas Goš­tau­tas iš la­bai gar­sios gi­ mi­nės.

– Ku­riuo lai­ko­tar­piu LDK do­ mi­na­vo bū­tent Sa­pie­gos?

– Nuo XVI a. pa­bai­gos iki 1700 m.

Tie­sa, XVII a. ant­ro­je pu­sė­je do­ mi­na­vi­mu LDK Sa­pie­gos ku­rį lai­ką da­li­jo­si su Pa­cais. Ta­čiau XVII a. du pa­sku­ti­nius de­šimt­me­čius jie nu­stū­mė Pa­cus, vi­sas svar­biau­sias LDK pa­rei­gy­bes suė­mė į sa­vo ran­ kas ir Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me ta­po vien­val­džiai he­ge­mo­nai vals­ty­bi­nin­kai.

Ta­da la­biau­siai iš­ki­lo (bu­vo ir LDK di­dy­sis et­mo­nas, ir Vil­niaus vai­va­ da) Ka­zi­mie­ras Jo­nas Sa­pie­ga (1642– 1720 m.). Is­to­ri­kai ra­do ku­lua­ri­nių ži­nių, kad jis sa­ve jau va­di­no Ka­zi­ mie­ru IV – ti­kė­jo­si užim­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos val­do­vo sos­tą. Dėl to An­ta­ kal­ny­je sta­ty­di­no­si rep­re­zen­ta­ci­nius rū­mus, Vieš­pa­ties Jė­zaus baž­ny­čią ir tri­ni­to­rių vie­nuo­ly­ną.

– Tur­būt ne tik ašt­rus pro­tas, dip­lo­ma­ti­niai su­ge­bė­ji­mai ir tur­ tai Sa­pie­goms pa­dė­jo taip aukš­ tai iš­kil­ti? Gal­būt jie pa­si­telk­da­vo į pa­gal­bą gud­ru­mą ir ma­ni­pu­lia­ ci­jas – du svar­bius pa­ly­do­vus ke­ ly­je į val­džios olim­pą?

– Sa­pie­gos pa­pir­ki­nė­jo smul­kiuo­ sius ba­jo­rus, su­teik­da­vo jiems val­

dų, kad šie Sei­me pa­rem­tų jų ini­ ci­j uo­ja­m us do­k u­m en­t us, jiems pa­lan­kius įsta­ty­mus ir spren­di­ mus, kad Sei­mas iš­plės­tų Sa­pie­gų uži­ma­mų vals­ty­bės pa­rei­gy­bių įga­ lio­ji­mus. Tai bu­vo įpras­ti po­li­ti­nio vei­ki­mo bū­dai.

Sa­pie­gos su­ge­bė­jo net fal­si­fi­kuo­ ti do­ku­men­tus. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ ja­mas to pa­vyz­dys – 1572 m. Len­ ki­jos ka­ra­liaus ir Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Žy­gi­man­to Au­gus­to lei­di­mas rū­mų mar­šal­kai Mi­ka­lo­ jui Sa­pie­gai nau­do­tis her­bo ženk­ lais ir gra­fo ti­tu­lu. Toks do­ku­men­ tas tik­rai ne­ga­lė­jo bū­ti su­ra­šy­tas, nes gra­fo ti­tu­lą anuo­met su­teik­da­ vo Šven­to­sios Ro­mos im­pe­ri­jos im­ pe­ra­to­rius. 1700 m. Ko­de­nio li­ni­ jos at­sto­vui dvi­de­šimt­me­čiui Jo­nui

– pa­si­vaikš­čio­ti po miš­ką mus ir Vieš­pa­ties Jė­zaus (dar ži­ no­mą kaip Vil­niaus tri­ni­to­rių) baž­ny­čią An­ta­kal­ny­je, tuo­me­tė­je Sa­pie­gų re­zi­den­ci­jos te­ri­to­ri­jo­je, gi­mi­nės mau­zo­lie­jų – Šv. Ar­kan­ ge­lo My­ko­lo baž­ny­čią, ku­rio­je iš­ li­kę jos fun­da­to­riaus Leo­no Sa­pie­ gos ir dvie­jų jo žmo­nų ant­ka­pi­niai pa­mink­lai, Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ką. Jo­je sve­čiams ant sta­ lo bu­vo pa­dė­ta XVI–XVII a. kny­ gų iš gi­mi­nės rin­ki­nių su Sa­pie­gų her­bu.

Nuo ko­mu­nis­tų – į Af­ri­ką

M.Sa­pie­ga gi­mė Bob­re­ko dva­ re Len­ki­jo­je, ne­to­li Os­ven­ci­mo.

Ap­lin­ky­bės klos­tė­si taip, kad per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą jo tė­vų šei­ ma iš šios gy­ve­na­mos vie­tos bu­vo iš­stum­ta vo­kie­čių, o iš ša­lia Var­ šu­vos esan­čios re­zi­den­ci­jos iš­vy­

ta ko­mu­nis­tų. Sa­pie­gos pa­si­trau­ kė į Bel­gi­ją, nes ši bu­vo pa­lan­ki ir drau­giš­ka Len­ki­jos di­duo­me­nei.

Po ka­ro, su­pra­tu­si, kad ko­mu­ nis­tų val­džia il­gam atė­jo ne tik į Len­ki­ją, bet ir į vi­są Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pą, šei­ma nu­spren­ dė trauk­tis į Af­ri­ką. Ten, Kon­ge, dar iki ka­ro tė­vas bu­vo nu­si­pir­kęs daug že­mės ir ar­ba­tos plan­ta­ci­ jų. Ku­ni­gaikš­tis M.Sa­pie­ga Kon­ ge su­kū­rė ar­ba­tos pra­mo­nę ir il­gą lai­ką tuo ver­tė­si.

So­vie­ti­nės Len­ki­jos lai­kais ver­ tin­ga Sa­pie­gų gi­mi­nės ko­lek­ci­ja bu­vo na­cio­na­li­zuo­ta ir iš­bars­ty­ ta po įvai­rius ša­lies mu­zie­jus. Dėl eks­po­na­tų grą­ži­ni­mo M.Sa­pie­ga ne­ma­žai by­li­nė­jo­si su ko­mu­nis­ ti­ne Len­ki­jos val­džia. Dau­gy­bę eks­po­na­tų ku­ni­gaikš­tis at­ga­vo. O ta­da da­lį jų sa­vo no­ru pa­do­va­no­

jo Kro­ku­vos Va­ve­lio ka­ra­liš­ko­sios pi­lies mu­zie­jui. Bū­tent juos drau­ ge su ki­tų mu­zie­jų eks­po­na­tais ir ga­li­ma pa­ma­ty­ti Chod­ke­vi­čių rū­ muo­se vei­kian­čio­je pa­ro­do­je. Žur­n a­l is­tams ku­n i­gaikš­t is M.Sa­pie­ga sa­kė, kad jiems, vai­ kams, tė­vai nuo ma­žens aiš­ki­ no ne tik Sa­pie­gų gi­mi­nės, bet ir Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos is­to­ri­ją.

Ak­cen­ta­vo, kad svar­biau­sia ku­ni­ gaikš­čio pa­rei­ga – dirb­ti bend­ ram la­bui, tar­nau­ti tė­vy­nei. Jei ne Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras ir is­to­ ri­jos pe­ri­pe­ti­jos, esą, jis bū­tų tę­ sęs gi­mi­nės tra­di­ci­jas – ta­pęs po­ li­ti­ku. Ta­čiau ko­kį iš­si­la­vi­ni­mą ir spe­cia­ly­bę įgi­jo, neatsk­lei­dė. Ku­ ni­gaikš­tis vi­lia­si, kad jo vai­kai ir anū­kai pa­jus ry­šį su Lie­tu­va. Su šei­ma į mū­sų ša­lį aris­tok­ra­tas no­ rė­tų at­vyk­ti va­sa­rą, kai bus šil­ta.

Fryd­ri­chui Sa­pie­gai (1680–1751 m.) pa­vy­ko ofi­cia­liai iš Šven­to­sios Ro­ mos im­pe­ra­to­riaus Leo­pol­do I gau­ ti ku­ni­gaikš­čio ti­tu­lą. Po ka­ra­liaus ir di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio tai – aukš­ čiau­sias ran­gas vals­ty­bė­je.

Kad gau­tų šį ti­tu­lą, J.F.Sa­pie­ga pla­čiai pa­sklei­dė jau anks­čiau su­ kur­tą le­gen­dą apie gi­mi­nės kil­mę iš se­no­vės ro­mė­nų. Sa­pie­gos sa­ve kil­ di­no iš ro­mė­nų ka­ra­lių Pa­le­mo­ną į Lie­tu­vą at­ly­dė­ju­sių di­di­kų. Tuo­met bu­vo la­bai po­pu­lia­ri lie­tu­vių di­di­kų kil­mės iš ro­mė­nų teo­ri­ja. Esą, Ge­ di­mi­nai­čiai – ka­ra­liaus Pa­le­mo­ no, o Sa­pie­gos – Ge­di­mi­nai­čių pa­ li­kuo­nys.

J.F.Sa­pie­ga sa­vo her­be pra­dė­jo nau­do­ti va­di­na­mą­ją ku­ni­gaikš­čio ke­pu­rę mit­rą, tris le­li­jas – ka­ra­liš­ką­jį sim­bo­lį. Le­li­jas ga­lė­jo nau­do­ti ne bet kas – tik ku­ni­gaikš­čių kil­mės as­muo.

Ir Sa­pie­gos tai de­monst­ra­vo. Įž­vel­gę, kur sly­pi po­li­ti­nė nau­da, Sa­pie­gos keis­da­vo tiek iš­pa­žįs­ta­mą re­li­gi­ją, tiek var­to­ja­mą kal­bą. Ant­ ro­sios kar­tos at­sto­vas, mi­nė­ta­sis Jo­nas Sa­pie­ga, iš­li­ko sta­čia­ti­kis, bet gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je įsa­kė vi­sus gi­ mi­nės do­ku­men­tus iš­vers­ti į lo­ty­nų kal­bą. O tai bū­din­ga ka­ta­li­kiš­ka­jai tra­di­ci­jai. L.Sa­pie­ga iš sta­čia­ti­ky­ bės trum­pai bu­vo pe­rė­jęs į pro­tes­ tan­tų ti­kė­ji­mą, ta­čiau vė­liau ta­po uo­liu ka­ta­li­ku, kaip ir vi­si bū­si­mų kar­tų Sa­pie­gos.

– Ka­da ir ko­dėl Sa­pie­gos pra­ra­ do sa­vo po­zi­ci­jas?

– Ki­tos di­di­kų gi­mi­nės, ypač ba­ jo­rai, ne­su­ti­ko su to­kiu Sa­pie­gų do­mi­na­vi­mu. Ėmė kil­ti Tiš­ke­vi­ čiai, Ogins­kiai, Viš­nio­vec­kiai, ki­ tos gi­mi­nės, ku­rios su jai kon­ku­ ra­vo. Su­si­da­rė tie­siog po­li­ti­nis ir ka­ri­nis blo­kas prieš Sa­pie­gas. Sa­ pie­gų do­mi­na­vi­mas bai­gė­si Val­ki­

nin­kų kau­ty­nė­mis 1700 m. Jie tas kau­ty­nes pra­lai­mė­jo. Ta­čiau ne­ reiš­kia, kad bu­vo iš­stum­ti iš po­ li­ti­nės are­nos. Sa­pie­gos dar reiš­ kė­si apie 100 me­tų: ėjo tam tik­ras pa­rei­gas vals­ty­bė­je, bu­vo me­ce­na­ tai, sta­tė baž­ny­čias, ta­pė po­rtre­ tus, pra­ban­giai gy­ve­no. Ta­čiau jie jau ne­bu­vo vals­ty­bė­je do­mi­nuo­ jan­ti gi­mi­nė.

XVIII a. sil­po ir pa­ti vals­ty­bė, pra­si­dė­jo Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ kos pa­da­li­ji­mai. 1795 m. ši po­li­ ti­nė są­jun­ga žlu­go – LDK nu­sto­jo eg­zis­tuo­ti kaip vals­ty­bė, nes di­des­ nę jos da­lį oku­pa­vo Ru­si­ja. Bu­vę LDK di­di­kai tu­rė­jo bū­ti lo­ja­lūs ru­ sų val­džiai. Ta­čiau Sa­pie­gos ne­no­ rė­jo su tuo taiks­ty­tis kaip Ogins­kiai ar Tiš­ke­vi­čiai. Jie pa­li­ko Lie­tu­vą – kai ku­rie iš­vy­ko į Ang­li­ją, Pran­cū­ zi­ją, ki­ti įsi­kū­rė to­je Len­ki­jos da­ly­je, ku­ri po pa­da­li­ji­mų ati­te­ko Aust­ri­ jai. Ir ten Sa­pie­gos ėjo įvai­rias vals­ ty­bi­nes pa­rei­gas.

Ko­le­gos is­to­ri­kai pa­sa­ko­jo, kad 1918 m., kai kū­rė­si ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­vos vals­ty­bė, Sa­pie­gos siū­lė sa­vo pa­slau­gas. Ta­čiau bū­ti­na są­ ly­ga bu­vo mo­kė­ti lie­tu­vių kal­ba, o jie lie­tu­viš­kai ne­kal­bė­jo. Ta ap­lin­ ky­bė ir nu­lė­mė, kad Sa­pie­gos ne­ ga­lė­jo da­ly­vau­ti ku­riant mo­der­nią Lie­tu­vos vals­ty­bę. Ta­čiau lie­tu­viš­ ką sa­vi­mo­nę po­li­ti­niu po­žiū­riu jie nuo­sek­liai puo­se­lė­jo per vi­są gi­mi­ nės is­to­ri­ją.

Kas? Tarp­tau­ti­nė pa­ro­da­ „Kry­žiai yra do­r y­bės ženk­las,­ o Strė­lė – per­ga­lės.­ Sa­pie­gos – vals­ty­bi­nin­kai,­ me­no me­ce­na­tai ir ko­lek­ci­nin­kai“.

Kur? Vil­niaus pa­veiks­lų­ ga­le­ri­jo­je, Chod­ke­vi­čių­ rū­muo­se (Di­džio­ji g. 4).

Ka­da? Iki ge­gu­žės 20 d.

12

šeštadienis, kovo 3, 2012

14p.

Koš­ma­riš­kos žu­dy­nės šiur­pi­na pa­sau­lį.

pasaulis Prezidento rin­ki­mų baig­tis pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Tre­čiai ka­den­ci­jai į pre­zi­den­to po­stą grįž­tan­tis Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas tu­rė­tų ne­sun­kiai lai­mė­ti ry­toj vyk­sian­čius ša­lies va­do­vo rin­ki­mus. Bet tik­ri iš­šū­kiai jo lauks jau ki­tą die­ną po rin­ki­mų.

Ru­si­ja be Pu­ti­no

Ma­si­nių pro­tes­tų da­ly­viai Mask­vo­ je ir ki­tuo­se di­džiuo­siuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se skan­duo­ja šū­kį „Ru­si­ja be Pu­ti­no!“. O prem­je­ro ša­li­nin­kai in­ter­ne­te pa­skel­bė rek­la­mi­nį fil­ mu­ką, kaip ša­lis at­ro­dy­tų be sa­vo il­ga­me­čio ly­de­rio.

Pre­zi­den­to rin­ki­mai at­šauk­ti, Vals­ty­bės Dū­ma pa­leis­ta, Sa­cha­ ro­vo pro­spek­te Mask­vo­je su­si­rin­ ko di­džiau­sias mi­tin­gas ša­lies is­ to­ri­jo­je. Vos per mė­ne­sį su­si­ku­ria 200 par­ti­jų, o val­džią pa­si­da­li­ja li­ be­ra­lai iš praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ ti­nio­jo de­šimt­me­čio ir ka­rin­gi na­ cio­na­lis­tai. Vi­sas stam­bu­sis vers­las pa­da­li­ja­mas iš nau­jo, du­jų mil­ži­ nas „Gazp­rom“ ati­ten­ka opo­zi­ci­ jos vei­kė­jui Bo­ri­sui Nem­co­vui.

Po konf­lik­to val­džio­je na­cio­na­ lis­tai išei­na į po­grin­dį ir pra­de­da ar­do­mą­ją veik­lą. Pra­si­de­da nau­ja eko­no­mi­nės kri­zės ban­ga. Vals­ty­ bės ūkis griū­va, ga­myk­los ma­siš­ kai bank­ru­tuo­ja, nau­ja vy­riau­sy­bė nu­spren­džia už­da­ry­ti au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ją „Av­to­VAZ“. Kad ga­lė­ tų mo­kė­ti pen­si­jas, cent­ri­nis ban­ kas karšt­li­giš­kai spaus­di­na pi­ni­gus.

Pra­si­de­da hi­pe­rinf­lia­ci­ja, duo­nos kai­nos šok­te­li iki de­be­sų. Už­sie­nio bend­ro­vės pa­lie­ka Ru­si­jos rin­ką, Mask­vo­je kas ant­ras žmo­gus lie­ka be dar­bo. Ša­ly­je ašt­rė­ja et­ni­niai konf­lik­tai ir fa­šis­ti­nės nuo­tai­kos, kiek­vie­na­ me stam­bia­me mies­te ky­la fa­šis­tų ir et­ni­nės ma­fi­jos su­si­rė­mi­mų. Re­ gio­ni­niuo­se rin­ki­muo­se per­ga­les ski­na vie­tos na­cio­na­lis­tai. Pak­raš­ čių re­gio­nai vie­nas po ki­to skel­bia pa­si­trau­kian­tys iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­jos. Šiau­rės Kau­ka­zo res­pub­li­kos jun­gia­si į emy­ra­tą, ir tūks­tan­čiai žmo­nių, ne­no­rin­čių gy­ven­ti is­la­ miš­ko­je vals­ty­bė­je, bė­ga į Ru­si­jos vi­di­nius re­gio­nus. Et­ni­niai su­si­rė­ mi­mai pe­rau­ga į pi­lie­ti­nį ka­rą.

12

mlrd. do­le­rių ver­ti­na­mas kandidato į prezidentus M.Prochorovo tur­tas.

Va­ka­rai, tik ne­se­niai kal­bė­ję apie de­mok­ra­ti­nės epo­chos pra­džią Ru­ si­jo­je, pra­by­la apie hu­ma­ni­ta­ri­nę kri­zę. Siek­da­ma ap­gin­ti tai­kius gy­ ven­to­jus, NA­TO įve­da ri­bo­tą kon­ tin­gen­tą į Ka­li­ning­ra­do sri­tį, Ki­ni­ja įstei­gia sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­ją Ir­kuts­ ke, Či­to­je ir Cha­ba­rovs­ke, o Vla­di­ vos­to­ke iš­si­lai­pi­na Ja­po­ni­jos taik­da­ riai. Gru­zi­ja su­si­grą­ži­na Ab­cha­zi­ją ir Pie­tų Ose­ti­ją, dar pri­si­jun­gia Kras­ no­da­ro sri­tį ir 2014 m. su­ren­gia olim­pi­nes žai­dy­nes So­čy­je.

dai tei­gė Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­per­tė Li­li­ja Šev­co­va.

Bet ji pa­ste­bė­jo, kad ru­siš­kas et­ ni­nis na­cio­na­liz­mas ėmė pa­vo­jin­ gai reikš­tis bū­tent V.Pu­ti­no val­dy­ mo me­tais. „Šį na­cio­na­liz­mo spro­gi­mą di­ džią­ja da­li­mi lė­mė Krem­liaus žai­di­ mai su na­cio­na­lis­ti­nė­mis nuo­tai­ko­ mis. Bu­vo vyk­do­ma na­cio­na­lis­ti­nių gru­puo­čių pa­lai­ky­mo po­li­ti­ka, jos bu­vo už­siun­do­mos ant an­ti­fa­šis­ ti­nių ju­dė­ji­mų, li­be­ra­lių ir de­mok­ ra­tiš­kų ak­ty­vis­tų. Krem­lius tai da­ rė są­mo­nin­gai. Pa­si­tel­kiant ru­siš­ką et­ni­nį na­cio­na­liz­mą bu­vo ban­do­ ma kom­pen­suo­ti so­cia­li­nį ne­pa­ si­ten­ki­ni­mą ir nu­kreip­ti so­cia­li­ nį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą nuo Krem­liaus į „sve­tim­tau­čius“. To­dėl ru­siš­ kas na­cio­na­liz­mas – tai tie­sio­gi­nis V.Pu­ti­no su­kur­tos sis­te­mos re­zul­ ta­tas“, – tvir­ti­no L.Šev­co­va.

Mąs­ty­mas kei­čia­si

Li­li­ja Šev­co­va:

Tai Krem­liaus re­ to­ri­ka: jei­gu Pu­ti­ nas išeis, ša­lį apims chao­sas, „na­ci­kai“ paims val­džią ir su­ kurs fa­šis­ti­nę vals­ ty­bę. Sau­go­ki­tės!

Apo­ka­lip­ti­nis sce­na­ri­jus, plė­to­ ja­mas slo­gi­nan­čios ka­ri­nės mu­zi­ kos fo­ne, ga­li bū­ti ge­ro­kai per­dė­ tas, bet šis fil­mu­kas pui­kiai ro­do ne­sta­bi­lu­mo bai­mę, ku­rią jau­čia dau­gy­bė V.Pu­ti­no rė­mė­jų. Šią bai­ mę su­stip­ri­no ir pra­ne­ši­mas apie su­žlug­dy­tą pa­si­kė­si­ni­mą į bu­si­ mą­jį pre­zi­den­tą, ir jo pa­ties įspė­ ji­mas, kad opo­zi­cio­nie­riai ruo­šia­ si nu­žu­dy­ti vie­ną iš sa­vų, kad tuo ga­lė­tų ap­kal­tin­ti val­džią.

Na­cio­na­lis­tai – Krem­liaus įran­kis?

„Tai kla­si­ki­nė Krem­liaus re­to­ri­ka, dėl ku­rios pa­ra­zi­tuo­ja Krem­liaus po­li­to­lo­gai. Jei­gu Pu­ti­nas išeis, ša­ lį apims chao­sas, „na­ci­kai“ paims val­džią ir su­kurs fa­šis­ti­nę vals­ty­bę.

Sau­go­ki­tės!“ – Ru­si­jos ži­niask­lai­

Dar vie­nu V.Pu­ti­no val­dy­mo re­ zul­ta­tu opo­nen­tai va­di­na ko­rup­ci­ ją. Ji eg­zis­ta­vo ir ca­ri­niais, ir so­vie­ ti­niais, ir po­ko­mu­nis­ti­niais lai­kais, bet, spren­džiant iš eks­per­tų ir ei­ li­nių pi­lie­čių ver­ti­ni­mų, pa­sta­rai­ siais me­tais pa­sie­kė ne­re­gė­tą mas­ tą ir pra­si­skver­bė į vi­sas gy­ve­ni­mo sri­tis. „Ima, lyg pa­sku­ti­nį kar­tą“, – sa­ kė ko­rup­ci­jos ty­ri­mų au­to­rius so­ cio­lo­gas Gri­go­ri­jus Kert­ma­nas.

Vers­li­nin­kai tei­gia, kad va­di­na­mų­ jų ot­ka­tų dy­dis sie­kia 30–40 pro­c. san­do­rio su­mos.

Tuo tar­pu Ru­si­jo­je jau su­si­for­ ma­vo žmo­nių kla­sė, ku­ri lai­ko sa­ ve pi­lie­čiais ir mo­kes­čių mo­kė­to­ jais, o ne val­di­niais ir so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jais. Jie rei­ka­lau­ja at­ sa­ko­my­bės iš po­li­ti­kų ir val­di­nin­ kų, ku­riuos iš­lai­ko, ir vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se rei­ka­lau­ja to­kio pat prin­ci­po, koks ga­lio­ja kos­me­ti­kos sa­lo­ne: klien­tas vi­sa­da tei­sus.

Eli­tas ir­gi bun­da

To­kie žmo­nės pa­sta­rai­siais mė­ne­ siais rin­ko­si į mi­tin­gus Mask­vo­je, Sankt Pe­ter­bur­ge ir ki­tuo­se stam­ biuo­se Ru­si­jos mies­tuo­se. Po­li­to­ lo­gas Dmit­ri­jus Oreš­ki­nas pa­ste­bi, kad prieš V.Pu­ti­no su­kur­tą val­ džios ver­ti­ka­lę pra­de­da pro­tes­tuo­ ti ne tik vi­du­ri­nė kla­sė, bet ir eli­to at­sto­vai. Anot eks­per­to, praė­ju­ sio de­šimt­me­čio pra­džio­je jie su­ si­tel­kė ap­link V.Pu­ti­ną, nes bi­jo­jo, kad vals­ty­bė grius ar­ba ko­mu­nis­tai

pra­dės re­van­šą ir atims iš jų nuo­ sa­vy­bę. Da­bar ši grės­mė iš­ny­ko, ir eli­tas ima rū­pin­tis sa­vi­mi.

D.Oreš­ki­nas tei­gia, kad Dū­mos rin­ki­mai pa­ro­dė da­lies gu­ber­na­ to­rių ne­no­rą nau­do­ti sa­vo ad­mi­ nist­ra­ci­nius iš­tek­lius be­są­ly­giš­kai „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ per­ga­lei už­tik­rin­ti. Jie to­liau klus­niai pri­ ta­ri­nė­ja klau­sy­da­mie­si Krem­liaus ad­mi­nist­ra­ci­jos nu­ro­dy­mų, bet vė­ liau ty­liai juos sa­bo­tuo­ja.

Eli­to ne­pa­si­ten­ki­ni­mą įro­do ir to­kie Ru­si­jos po­li­ti­kai ne­bū­din­ gi „reiš­ki­niai“ kaip į pre­zi­den­tus kan­di­da­tuo­jan­tis oli­gar­chas Mi­ chai­las Pro­cho­ro­vas ar­ba bu­vęs fi­ nan­sų mi­nist­ras Alek­se­jus Kud­ri­ nas, skan­da­lin­gai pa­li­kęs V.Pu­ti­no vy­riau­sy­bę ir pra­dė­jęs reikš­tis opo­ zi­ci­jos mi­tin­guo­se.

V.Pu­ti­no ko­zi­riai

Bet ir to­kie gar­sūs as­me­nys kaip A.Kud­ri­nas ne­ga­li kom­pen­suo­ ti pa­grin­di­nio opo­zi­ci­jos trū­ku­mo – aiš­kios pro­gra­mos ne­bu­vi­mo. „At­si­bo­do!“ ir „Mes ne­no­ri­me!“ – tai emo­cin­gi šū­kiai, o ne po­li­ti­ nė pro­gra­ma. Šiuo at­žvil­giu V.Pu­ ti­nas tu­ri nea­be­jo­ti­ną pra­na­šu­mą.

Jis pub­li­kuo­ja pla­čius pro­gra­mi­ nius straips­nius, „ran­ki­niu bū­ du“ spren­džia mies­tų, pra­mo­nės ša­kų ir so­cia­li­nių gru­pių pro­ble­ mas. Iš te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žų su­si­ da­ro įspū­dis, kad prem­je­ras plu­ša kaip ver­gas.

Tai pa­tin­ka Ru­si­jos gy­ven­to­jų dau­gu­mai, ku­rią su­da­ro biu­dže­ti­ nin­kai, pen­si­nin­kai, ka­riš­kiai, ne­ tur­tin­gi pro­vin­ci­jos gy­ven­to­jai ir šiaip so­vie­ti­nės psi­cho­lo­gi­jos žmo­ nės, ku­riems vals­ty­bės funk­ci­ja yra ne nu­sta­ti­nė­ti žai­di­mo tai­syk­les, o rū­pin­tis „dar­bo liau­di­mi“.

Liau­džiai vi­sais lai­kais pa­tik­da­vo, kai ca­ras tram­dy­da­vo iš­pui­ku­sius ba­jo­rus. Šia tak­ti­ka pui­kiai nau­ do­ja­si V.Pu­ti­nas, daž­nai reiš­kian­ tis kri­ti­ką oli­gar­chams ir gu­ber­na­ to­riams. Be to, po Vals­ty­bės Dū­mos rin­ki­mų prem­je­ras žen­gė pro­tin­gą žings­nį ir at­si­ri­bo­jo nuo rin­kė­jų pa­ si­ti­kė­ji­mą pra­ra­du­sios pro­krem­liš­ kos „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“.

Kas bus po rin­ki­mų?

Ran­ko­se tu­rė­da­mas tiek ko­zi­rių, V.Pu­ti­nas tu­rė­tų ne­sun­kiai lai­mė­ ti pre­zi­den­to rin­ki­mus. Nors anks­ čiau bu­vo ki­lę abe­jo­nių, nau­jau­sios nuo­mo­nių ap­klau­sos pra­na­šau­ja jam per­ga­lę jau pir­ma­me tu­re.

To­dėl dau­ge­lį da­bar do­mi­na ki­ tas klau­si­mas – kas bus po rin­ki­ mų? Ar žmo­nės pa­ma­tys „nau­ją V.Pu­ti­ną“, kaip ža­da pro­krem­liš­ki po­li­to­lo­gai?

Ne­pai­sant vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­ me­rų, V.Pu­ti­no įsa­ky­mu įreng­tų dau­ge­ly­je rin­ki­mų apy­lin­kių, opo­ zi­ci­ja nea­be­jo­ja, kad bal­sa­vi­mas bus fal­si­fi­kuo­ja­mas, ir iš anks­to ruo­šia­si pro­tes­tams. Mask­vos sa­ vi­val­dy­bė da­vė lei­di­mą reng­ti de­ monst­ra­ci­ją sos­ti­nė­je ki­tą die­ną po bal­sa­vi­mo. Ta­čiau rin­ki­mų die­nos va­ka­re erd­ves prie Krem­liaus oku­ puos V.Pu­ti­no ša­li­nin­kai. Jie ti­ki­ si, kad de­monst­ra­ci­jo­je pa­si­ro­dys ir pa­ts rin­ki­mų nu­ga­lė­to­jas.

Il­ja Ja­ši­nas:

Val­džios pa­si­ry­ži­mas da­ry­ti nuo­lai­dų aki­ vaiz­džiai at­si­lie­ka nuo au­gan­čių vi­suo­ me­nės rei­ka­la­vi­mų.

Nau­ja­jam pre­zi­den­tui teks spręs­ ti di­le­mą, kaip rea­guo­ti į ma­si­nius pro­tes­tus: mal­šin­ti juos ar da­ry­ ti nuo­lai­dų. Eks­per­tai su­ta­ria, jog vi­suo­me­nės bal­sas per­ne­lyg stip­ rus, kad jį bū­tų ga­li­ma ig­no­ruo­ ti. To­dėl Krem­lius, rea­guo­da­mas į pro­tes­tus, jau ėmė­si tam tik­rų re­ for­mų: grą­ži­na gu­ber­na­to­rių rin­ki­ mus, su­pap­ras­ti­na po­li­ti­nių par­ti­ jų re­gist­ra­ci­ją. Bet į šias per­mai­nas opo­zi­ci­ja rea­guo­ja at­sar­giai. „Mū­sų ne­ten­ki­na „pre­zi­den­ ti­nis filt­ras“ gu­ber­na­to­rių rin­ ki­muo­se. Filt­ras ga­li bū­ti vie­nas – tai ru­sų tau­ta, ku­ri ei­na į rin­ ki­mus ir bal­suo­ja. Mums ne­pa­ tin­ka, kad val­džia, leis­da­ma kur­ti par­ti­jas, drau­džia blo­kus, – kri­ti­ kos ne­gai­lė­jo ju­dė­ji­mo „So­li­da­ru­ mas“ po­li­ti­nės ta­ry­bos na­rys Il­ja Ja­ši­nas. – Su­si­da­ro to­kia pa­dė­tis, ko­kia bu­vo de­vin­to­jo de­šimt­me­ čio pa­bai­go­je. Val­džios pa­si­ry­ži­ mas da­ry­ti nuo­lai­dų aki­vaiz­džiai at­si­lie­ka nuo au­gan­čių vi­suo­me­ nės rei­ka­la­vi­mų. Žmo­nės no­ri vi­ so pi­lie­ti­nių lais­vių pa­ke­to jau da­ bar. Tai, ką siū­lo val­džia, vis­gi yra kos­me­ti­nio po­bū­džio, ir ky­la di­ de­lių abe­jo­nių, ar ši val­džia pa­jė­ gi su­kur­ti nor­ma­lią po­li­ti­nės kon­ ku­ren­ci­jos sis­te­mą.“ BBC, „L’Exp­ress“, „Kom­mer­sant“ inf.

13

šeštadienis, kovo 3, 2012

pasaulis Žings­nis ­ link ES

Ap­mė­tė ­ kiau­ši­niais

Belg­ra­das žen­gė svar­bų žings­nį na­rys­tės ES link – Bend­ri­jos ly­de­riai ket­vir­ta­die­nį su­tei­kė Ser­bi­jai kan­di­da­tės sta­tu­są. Belg­ ra­das bu­vo pa­lan­kiai įver­tin­tas, kai li­kus vos ke­lioms die­noms iki ES vir­šū­nių su­si­ ti­ki­mo su­ti­ko, kad nuo jo at­si­sky­ręs Ko­so­ vas sa­va­ran­kiš­kai da­ly­vau­tų re­gio­ni­niuo­ se su­si­ti­ki­muo­se ir ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti tarp­ tau­ti­nes su­tar­tis kaip bet ku­ri ki­ta vi­siš­kai pri­pa­žįs­ta­ma vals­ty­bė.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­ zy ket­vir­ta­die­nį bu­vo pri­vers­tas slėp­tis vie­na­me ba­rų, kai šim­tai bas­kų se­pa­ra­ tis­tų ir So­cia­lis­tų par­ti­jos ša­li­nin­kų Ba­jo­ nos mies­te api­py­lė jį įžei­di­mais ir ap­mė­tė kiau­ši­niais. Ša­lies va­do­vas iš­bu­vo ba­re il­ giau nei va­lan­dą, kol po­li­ci­ja tram­dė pro­ tes­tuo­to­jus, ku­rių da­lis mo­ja­vo so­cia­lis­tų kan­di­da­to į pre­zi­den­tus Fran­çois Hol­lan­ de’o rin­ki­mų pro­gra­mo­mis.

22

žmo­nės

va­kar žu­vo per mir­ti­nin­ko iš­puo­lį prie me­če­tės Pa­kis­ta­no šiau­rės va­ka­ruo­se.

aiš­ki, bet Ru­si­jos atei­tis – ne

Sugrįžimas: protestuotojus į gatves išvijo ne tik korupcija ir rinkimų klastojimas, bet ir V.Putino sprendimas grįžti į prezidento postą trečiai, po to galbūt ketvirtai, o ten, žiūrėk, ir

penktai kadencijai.

„Reuters“ nuotr.

V.Pu­ti­no var­žo­vai: mi­li­jar­die­rius, ult­ra­na­cio­na­lis­tas, ko­mu­nis­tas ir po­pu­lis­tas Mi­chai­las Pro­cho­ro­vas

Ne­prik­lau­so­mas kan­di­da­tas Šū­kis: „Pro­cho­ro­vas: nau­jas pre­zi­den­ tas – nau­ja Ru­si­ja!“ Ci­ta­ta: „Dvi di­džiau­sios Ru­si­jos pro­ble­ mos yra biu­rok­ra­tų ko­rup­ci­ja ir pi­lie­ ti­nis dau­gy­bės žmo­nių pa­sy­vu­mas. Šios dvi pro­ble­mos yra glau­džiai su­si­ ju­sios.“ 46 me­t ų M.Pro­cho­ro­vas yra po­l i­t i­ kos nau­jo­kas, o vyk­dy­da­mas rin­ki­mų kam­pa­ni­ją priešina sa­ve trims opo­zi­ci­ jos „di­no­zau­rams“, ku­rie, pa­sak jo, nė­ra suin­te­re­suo­ti įveik­ti V.Pu­ti­no. Šis mag­na­tas, ku­rio tur­tas ver­ti­na­mas 12 mlrd. do­le­rių ir ku­riam pri­klau­so Ru­ si­jos di­džiau­sia auk­so ka­syk­la bei JAV krep­ši­nio ko­man­da „New Jer­sey Nets“, ver­čia Ru­si­ją spė­lio­ti, ko­dėl jis vė­lė­si į var­žy­bas dėl pre­zi­den­to po­sto.

Jį pa­rė­mė ke­lios įžy­my­bės, bu­vo iš­leis­ ti su­ma­nūs kam­pa­ni­jos kli­pai, ku­riais M.Pro­cho­ro­vas sie­kia įtik­ti pro­va­ka­rie­ tiš­kai Ru­si­jos vi­du­ri­nei kla­sei. Bet jam trūks­ta cha­riz­mos, ku­rią bū­tų nu­šli­fa­ vę de­šimt­me­čiai vie­šo kal­bė­ji­mo.

Kai Krem­lius su­ge­bė­jo pa­siek­ti, kad M.Pro­cho­ro­vas bū­tų pa­ša­lin­tas iš de­ši­ nio­sios par­ti­jos „Tei­sin­gas rei­ka­las“ ly­ de­rio po­sto, šis sa­vo kam­pa­ni­ja nau­do­ ja­si tam, kad įsteig­tų nau­ją vers­lui pa­ lan­kią par­ti­ją. Kol kas šią ini­cia­ty­vą sa­ vo pa­ra­šais pa­rė­mė 30 tūkst. žmo­nių.

Vla­di­mi­ras Ži­ri­novs­kis Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­ja Šū­kis: „Ži­ri­novs­kis, ar­ba bus dar blo­ giau – rin­ki­tės“.

Ci­ta­ta: „Vi­sa ša­lis jū­sų ne­ken­čia! Jei­gu aš ir G.Ziu­ga­no­vas iš­ves­tu­me sa­vo ša­li­ nin­kus, tai bū­tų de­šim­tys mi­li­jo­nų! Tai bus ne Oran­ži­nė re­vo­liu­ci­ja, tai bus ant­ ras spa­lis!“ 65 me­tų V.Ži­ri­novs­kis į Ru­si­jos pre­zi­ den­to po­stą pre­ten­da­vo dau­giau­sia kar­tų, pra­lei­do tik vie­nus iš pa­sta­rų­jų še­še­rių rin­ki­mų – 2004 m., bet nie­ka­da ne­gau­da­vo dau­giau nei 10 pro­c. bal­sų.

Jo Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­ją ga­li­ma pa­va­din­ti vie­no žmo­gaus šou. Než­ mo­niš­ki V.Ži­ri­novs­kio iš­si­šo­ki­mai Ru­s i­j os Dū­m o­ je pel­nė jam bū­r į se­kė­jų, ku­r į su­d a­ ro dau­g iau­ sia jau­ni val­ džios ne­mėgs­ t a n ­t y s vy­ rai.

V.Ži­ri­novs­kis, prieš­ta­ra­vi­mų žmo­gus, sto­ka ir tai­ky­mu­si prie po­li­ti­nių kiek­ ko­ky­bė žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai smu­ ko ir te­bė­ra pra­sta. yra ge­rai iš­si­la­vi­nęs ling­vis­tas ir po­ vie­no mo­men­to ap­lin­ky­bių.

G.Ziu­ga­no­vas daž­nai kan­džiai kri­ti­kuo­ lig­lo­tas, ku­riam pa­tin­ka pliek­ti re­ži­mą Ge­na­di­jus Ziu­ga­no­vas ja da­bar­ti­nę po­li­ti­nę sis­te­mą, bet jo pa­ šiurkš­čiais žo­džiais ir ne­val­do­ma kū­no Ko­mu­nis­tų par­ti­ja kal­ba. Jo par­ti­ja pa­pras­tai bal­suo­ja taip Šū­kis: „Val­d žia ir nuo­sa­v y­bė liau­ ties kri­ti­kai kal­ti­na jį per­ne­lyg di­de­liu at­sar­gu­mu ir ne­no­ru at­si­sa­ky­ti ko­mu­ pat, kaip ir V.Pu­ti­no „Vie­nin­go­sios džiai!“ Ru­si­jos“ blo­kas.

Ci­ta­ta: „Suk­čiai, va­gys ir oli­gar­chai atė­ nis­ti­nių sim­bo­lių, ku­riuos jau­nes­ni ru­ Nors gi­męs ga­vo Ei­delš­tei­ mė iš sun­kiau­siai dir­ban­čios ir drą­ sai yra at­me­tę. no pa­var­dę, o jo tė­vas yra siau­sios kar­tos ga­li­my­bę sen­ti oriai. Ser­ge­jus Mi­ro­no­vas Len­ki­jos žy­das, po­li­ti­kas Mes su­si­grą­žin­si­me iš mū­sų pa­vog­tą Par­ti­ja „Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“ daž­nai grie­bia­si kraš­tu­ti­ Tė­vy­nę!“ Šū­kis: „Mū­sų kur­sas – į tei­sin­gu­mą!“ nės na­cio­na­lis­tams bū­din­gos 67 me­tų G.Ziu­ga­no­vas Ru­si­jos ko­mu­ Ci­ta­ta: „Ko­kią sis­te­mą drau­ge su Pu­ti­ re­to­ri­kos. Ži­ri­novs­kio pa­var­dė nis­tų par­ti­jai va­do­vau­ja nuo 1995-ųjų, nu su­kū­rė­me, kad vis­kas pri­klau­so tik yra pe­rim­ta iš o dėl pre­zi­den­to po­sto var­žy­sis jau ket­ nuo vie­no žmo­gaus? Taip ne­tu­rė­tų bū­ mo­ti­nos. vir­tą kar­tą. ti nor­ma­lio­je de­mok­ra­ti­nė­je so­cia­lis­ti­ K r i ­t i ­k a i Nuo 1996-ųjų, kai su­rin­kęs nė­je vals­ty­bė­je.“ k a l ­t i ­n a 40 pro­c. bal­sų pra­lai­mė­ 59 me­tų S.Mi­ro­no­vas, ku­ris yra iš Sankt jį sa­v ų jo Ru­si­jos pre­zi­den­tui Pe­ter­bur­go, iš san­ty­ki­nės ne­ži­no­my­ prin­c i­pų Bo­ri­sui Jel­ci­nui, pa­ra­ bės į aukš­čiau­sią po­li­ti­kos eše­lo­ną iš­ki­ ma jam nuo­lat ma­žė­jo, lo 2001-ai­siais, kai V.Pu­ti­nas pa­sky­rė jį nes iš­ti­ki­miau­si jo ša­li­nin­ va­do­vau­ti Ru­si­jos par­la­men­to aukš­tie­ kai sens­ta. 2000 m. už siems rū­mams – Fe­de­ra­ci­jos Ta­ry­bai. jį bal­sa­vo 29,2 pro­c., Tai, kad jis pa­ver­tė Se­na­tą me­cha­niš­ o 2008-ai­siais – 17,7 kai Krem­liaus spren­di­mus tvir­ti­nan­ pro­c. rin­kė­jų. čiu įran­kiu, pel­nė jam V.Pu­ti­no są­jun­ G.Ziu­ga­no­vas, ku­ gi­nin­ko re­pu­ta­ci­ją. ris ža­vi­si Jo­si­fu Ta­čiau, kai per­nai bu­vo at­leis­tas, S.Mi­ Sta­l i­nu ir vė­ ro­no­vas užė­mė ra­di­ka­les­nę po­zi­ci­ją, ly­vą­ja so­v ie­ priešino sa­vo so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ją tų im­pe­ri­ja, ža­ V.Pu­ti­no re­ži­mui ir ėmė kal­bė­ti opo­zi­ da na­c io­na­l i­ ci­jos mi­tin­guo­se. zuo­t i pa­g rin­di­ Šis ty­liai kal­ban­tis po­li­ti­kas, ku­ris kam­ nį ener­ge­t i­kos pa­ni­jos kli­puo­se sto­vi prie­šais led­lau­žį sek­to­r iaus tur­ pa­va­di­ni­mu „Ru­si­ja“, siū­lo sa­vo kan­di­ tą ir tai pa­tin­ka da­tū­rą dve­jiems me­tams – jis ža­da bū­ti jo ša­l i­n in­kams, „lai­ki­nuo­ju pre­zi­den­tu“, kol bus su­reng­ ku­rių gy­ve­ni­mo ti nau­ji par­la­men­to rin­ki­mai.

14

šeštadienis, kovo 3, 2012

pasaulis „Os­ka­rų“ gro­žy­bės

Ca­me­ron Diaz

Per „Os­ka­rų“ ap­do­ va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ją praė­ju­sį sa­vait­ga­lį bu­vo ver­ti­na­mi ne tik fil­mai, bet ir Ho­li­vu­do žvaigž­ džių ap­da­rai. Žur­na­las „Ma­rie Clai­re“ iš­rin­ko de­šimt gra­žiau­sių su­kne­lių, o in­ter­ne­te di­ džiau­sio dė­me­sio su­ lau­kė An­ge­li­na Jo­lie ir skel­tu­kas, ap­nuo­gi­nęs Mi­chel­le Wil­liams jai de­ši­nę ko­ją.

An­ge­li­na Jo­lie

Jes­si­ca Chas­tain

Em­ma Sto­ne

Koš­ma­riš­kos žu­dy­nės šiur­p

Tra­ge­di­ja Oha­ju­je, žu­dy­nės Vo­kie­ti­jos Vi­nen­de­no, Suo­mi­jos Tū­ su­los ir Kau­ha­jo­kio mies­tuo­se. Iš­puo­liai dar sy­kį pri­mi­nė, ko­ kį pa­vo­jų ne­kal­tiems mo­ki­niams ke­lia ug­dy­mo įstai­go­se siau­tė­ jan­tys žu­di­kai.

Prob­le­mų neįž­vel­gė

Šį pir­ma­die­nį sa­vo mo­kyk­los drau­ gus JAV Oha­jo vals­ti­jos Čar­do­no mies­te kul­ko­mis var­pė 17-me­tis T.J.La­ne’as. „Mir­tis jums vi­siems“, – toks bu­vo pa­sku­ti­nis vai­ki­no įra­šas so­ cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Fa­ce­ book“.

Sta­tis­ti­ka žiau­ri – du mo­ki­niai nu­šau­ti, ke­li sun­kiai su­žeis­ti. Dar krau­pes­nis nu­si­kal­ti­mo sce­na­ri­jus, ku­rį nu­pa­sa­ko­jo liu­di­nin­kai. „Aš pa­žvel­giau ir pa­ma­čiau, kaip tas vai­kis tai­ko­si į gru­pę vai­kų, sė­din­čių prie sta­lo už ko­kių tri­ jų met­rų nuo ma­nęs“, – pa­sa­ko­ jo 15-me­tis Dan­ny Ko­mert­zas. Jo­ kio per­spė­ji­mo, jo­kio šūks­nio, tik šū­viai.

Pa­rei­gū­nai tik skės­čio­jo ran­ko­ mis. Čar­do­no po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ti­mas McKen­na sa­kė, kad krau­pų įvy­kį mo­kyk­lo­je ti­rian­tiems pa­ rei­gū­nams „dar rei­kia at­lik­ti daug na­mų dar­bų“, kad ne tik nu­sta­ty­ tų nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vus, bet ir pa­ suk­tų gal­vas, ko­dėl nie­kas ne­rea­ga­ vo į gra­si­ni­mus.

Juk apie sa­vo poel­gį, kaip ir dau­ ge­lis pa­na­šaus plau­ko žu­di­kų, T.J.La­ne’as pa­skel­bė vie­šai.

Koks bu­vo T.J.La­ne’as? D.Ko­ mert­zas, ma­tęs šau­dy­mą, sa­kė, kad T.J.La­ne’as bu­vo at­stum­ta­sis, kad iš jo bu­vo ty­čio­ja­ma­si. Tie­sa, ki­ti kal­bė­jo ki­taip. „Nors jis bu­vo ra­mus, bet tu­rė­ jo drau­gų, – sa­kė 16-me­tis Ty­le­ ris Lil­las­has. – Iš jo ne­bu­vo ty­čio­ ta­si.“ Ad­vo­ka­tas Ro­ber­tas Fa­ri­nac­ci, at­sto­vau­jan­tis T.J.La­ne’ui ir jo šei­ mai, sa­kė, kad vai­ki­nas bu­vo „ga­ na už­da­ras, bet vis­gi tu­rė­jo ke­lis drau­gus“. Jis pri­dū­rė, kad nie­ka­da ne­bu­vo ki­lę pro­ble­mų, apie ku­rias nie­kas iš šei­mos ne­bū­tų ži­no­ję.

Pra­ne­ša apie kės­lus

Ko­kie yra paaug­lio, ku­ris ke­ti­na im­tis gink­lo prieš sa­vo bend­raam­ žius, bruo­žai?

Nie­kas ne­ga­li at­sa­ky­ti į šį klau­si­ mą. Ir tai la­biau­siai bau­gi­na. Kiek­ vie­nas ga­li iš­šau­ti bet ka­da ir bet kur.

Daž­nai, pa­sak spe­cia­lis­tų, po­ ten­cia­lūs už­puo­li­kai ki­lę iš skir­ tin­go so­cia­li­nio sta­tu­so šei­mų, bū­na įvai­rių ra­sių, iš­si­la­vi­ni­mo.

Vis­gi dau­ge­liui jų bū­din­gas vie­nas

bruo­žas – pra­neš­ti, ką ke­ti­na da­ ry­ti vie­šai, daž­niau­siai vir­tua­lio­ je erd­vė­je.

Ame­ri­kie­čių pa­rei­gū­nai po JAV su­krė­tu­sių žu­dy­nių Ko­lum­bai­no mo­kyk­lo­je 1999 m., kai paaug­liai Eri­cas Har­ri­sas ir Dy­la­nas Kle­bol­ das nu­žu­dė 12 mo­ki­nių ir mo­ky­to­ ją, ėmė rink­ti sta­tis­ti­ką apie šiuos krau­pius iš­puo­lius.

Nus­ta­ty­ta, kad nuo 1999 m. 81 pro­c. žu­di­kų prieš tai pa­skel­bė, jog ke­ti­na grieb­tis prie­var­tos. De­ ja, tik 4 pro­c. at­ve­jų pa­ma­tę gra­si­ nan­čias ži­nu­tes pa­ša­li­niai žmo­nės ban­dė žu­di­kus su­lai­ky­ti.

Mes pa­ma­nė­me, kad tai tė­ra juo­kai, ir į per­spė­ji­mą rim­tai ne­rea­ga­vo­me.

Vo­kie­čių bu­de­lis

Ga­li skam­bė­ti gro­tes­kiš­kai, ta­čiau Čar­do­no bend­ruo­me­nei pa­si­se­kė la­biau, nei Vo­kie­ti­jos ar Suo­mi­jos moks­lei­viams.

Vo­kie­ti­ją 2009 m. ko­vo 11-ąją su­krė­tė vie­nas žiau­riau­sių ša­ly­ je nu­si­kal­ti­mų. Vi­nen­de­no mies­ to, esan­čio piet­va­ka­ri­nė­je Vo­kie­ ti­jos da­ly­je, Al­bert­vi­lio mo­kyk­lo­je siau­tęs 17 me­tų Ti­mas Kretsch­ me­ris už­mu­šė 15 žmo­nių ir nu­si­ žu­dė pa­ts.

9 mi­li­met­rų pu­siau au­to­ma­ti­ niu pis­to­le­tu „Be­ret­ta“, ku­rį nu­ gvel­bė iš tė­vo, gink­luo­tas paaug­ lys mo­kyk­lo­je nu­žu­dė 9 mo­ki­nius ir 3 mo­ky­to­jas.

Bėg­da­mas iš mo­kyk­los jis mir­ti­ nai su­žei­dė ne­to­lie­se esan­čios psi­ chiat­ri­nės li­go­ni­nės slau­gą.

Vie­na­me iš mies­to par­kų už­puo­ li­kas už­gro­bė „Volks­wa­gen Sha­ran“ au­to­mo­bi­lį ir paė­mė kaip įkai­tą Igo­rį Wol­fą. Šis vė­liau pa­sa­ko­jo pa­ klau­sęs sa­vo už­gro­bė­jo, ko­dėl taip pa­da­rė. T.Kretsch­me­ris ra­miai at­ sa­kė: „Dėl sma­gu­mo.“ Ta­da T.Kretsch­me­ris pa­klau­sė įkai­to: „Kaip ma­nai, ar mes ga­li­me ras­ti ki­tą mo­kyk­lą?“ I.Wol­fas sa­kė, kad, iš­gir­dęs šį pa­ reiš­ki­mą, nu­krei­pė po­kal­bio te­mą ki­ta, ne­pa­vo­jin­ga, link­me.

T.Kretsch­me­ris lie­pė jam va­ žiuo­ti į Vend­lin­ge­no prie Ne­ka­ro mies­tą. Kai ma­ši­na iš­va­žia­vo į au­

tost­ra­dą, T.Kretsch­me­ris iš­me­tė vai­ruo­to­ją iš ma­ši­nos ir pa­ts ėmė­ si ją vai­ruo­ti.

Už 40 km nuo Vi­nen­de­no T.Kretsch­me­ris su­sto­jo, nes ke­lią už­kir­to po­li­ci­jos eki­pa­žas.

Jis iš­šo­ko iš ma­ši­nos ir lei­do­si į ko­jas. Ga­liau­siai įsi­bro­vė į „Volks­ wa­gen“ au­to­mo­bi­lių sa­lo­ną ir lie­pė duo­ti jam au­to­mo­bi­lį.

Vie­nas par­da­vė­jas su­ge­bė­jo iš­ trūk­ti, ta­čiau T.Kretsch­me­ris nu­ šo­vė ki­tą sa­lo­no dar­buo­to­ją ir klien­tą.

Bėg­da­mas iš sa­lo­no jis šau­dė į ap­lin­ki­nius na­mus, au­to­mo­bi­lius ir žmo­nes. Ga­liau­siai po­li­ci­ja ap­ su­po jį vie­no­je au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lė­je. Jo­je su­žeis­tas T.Kretsch­me­ris nu­si­šo­vė.

Po nu­si­kal­ti­mo pri­blokš­ti bu­vo ne tik au­kų ar­ti­mie­ji, bet ir Vo­kie­ ti­jos po­li­ti­kai.

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­ kel šį nu­si­kal­ti­mą pa­va­di­no ne­su­ vo­kia­mu.

Kas pa­ska­ti­no paaug­lį pa­da­ry­ti to­kį da­ly­ką? De­ta­liai ana­li­zuo­da­ mi T.Kretsch­me­rio gy­ve­ni­mą ži­ niask­lai­dos lei­di­niai ir pa­rei­gū­nai ne­priė­jo prie bend­ros nuo­mo­nės.

Prieš pat nu­si­kal­ti­mą už­puo­li­kas vie­no­je po­kal­bių sve­tai­nė­je pa­reiš­ kė, kad jam nu­si­bo­do „pa­lai­das gy­ ve­ni­mas“, „jam pa­kan­ka“. Vai­ki­nas tvir­ti­no, kad „vi­si iš jo juo­kia­si, ta­ čiau jie apie jį dar iš­gir­sią“.

Ki­ta­me tink­la­la­py­je gy­rė­si sa­vo ma­si­nių žu­dy­nių pla­nu ir per­spė­ jo: „Nuei­siu į sa­vo se­ną mo­kyk­lą ir pa­ro­dy­siu jiems, ką ga­liu.“ Iš­siaiš­kin­ta, kad T.Kretsch­me­ris bu­vo aist­rin­gas kom­piu­te­ri­nių žai­ di­mų, kai rei­kia šau­dy­ti sa­vo prie­ šus, ger­bė­jas.

Kai­my­nų vai­kai, ku­rie bend­ra­vo su žu­di­ku, pa­sa­ko­jo, kad T.Kretsch­ me­ris mė­go siau­bo fil­mus, kad bu­ vo už­da­ras, la­bai iš­gy­ve­no dėl blo­ gų pa­žy­mių mo­kyk­lo­je, ga­liau­siai – kad gy­dė­si pas psi­chiat­rą.

Ieš­ko įkvė­pė­jų?

2008 m. ma­si­nės žu­dy­nės ug­dy­mo įstai­go­je su­krė­tė Suo­mi­ją. Va­ka­ rų Suo­mi­jo­je, Kau­ha­jo­kio mies­te­ lio pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je, 22 me­tų ku­li­na­ri­jos stu­den­tas Mat­ti Ju­ha­ ni Saa­ri, iš anks­to pa­skel­bęs in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je You­tu­be.com apie sa­vo krau­pų su­ma­ny­mą, nu­žu­dė 10 žmo­nių.

Klau­si­mas: ar kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad šis vai­ki­nas, var­du T.J.La­ne’as, le

Žu­di­kas vil­kė­jo juo­dus dra­bu­ žius, o vei­dą slė­pė po sli­di­nin­ko kau­ke.

Tuo me­tu, kai jis, gink­luo­tas „Walt­her P22 Tar­get“ pis­to­le­tu, įsi­ver­žė į mo­kyk­lą, jo­je bu­vo apie 200 stu­den­tų.

Nors už­puo­li­kas ban­dė nu­si­žu­ dy­ti šau­da­mas sau į gal­vą, jis bu­ vo suim­tas. Tie­sa, Tam­pe­rės li­go­ ni­nė­je po ke­lių va­lan­dų mi­rė. Į You­tu­be.com sve­tai­nę M.J.Saa­ ri įkė­lė vaiz­do me­džia­gą, ku­rio­je jis po­zuo­ja su įvai­riais gink­lais.

Per paieš­ką You­tu­be.com po žu­ dy­nių bu­vo su­ras­ti ke­tu­ri kli­pai, ku­riuos nu­fil­ma­vo kaž­koks Mr. Saa­ri, nu­ro­dan­tis, kad jam – 22 me­tai ir kad jis gy­ve­na Kau­ha­jo­ ky­je. Kli­puo­se, ku­rių truk­mė – nuo 20 iki 32 se­kun­džių, ma­ty­ti tam­siai ap­si­ren­gęs, odi­nę striu­kę vil­kin­tis ir šau­dyk­lo­je šau­dan­tis vy­ras.

Prieš įvyk­dy­da­mas sa­vo krau­pų nu­si­kal­ti­mą M.J.Saa­ri ra­šė: „Vi­sas gy­ve­ni­mas yra ka­ras, vi­sas gy­ve­ni­ mas yra skaus­mas. Ir tu sa­vo as­me­ ni­nia­me ka­re ka­riau­si vie­nas.“

Suo­mių pa­rei­gū­nai vė­liau su­sie­jo M.J.Saa­ri poel­gį su Suo­mi­ją prieš me­tus su­krė­tu­sio­mis žu­dy­nė­mis Jo­ke­los mies­to mo­kyk­lo­je, už 50 km nuo sos­ti­nės Hel­sin­kio.

M.J.Saa­ri ži­nu­tės in­ter­ne­te bu­ vo la­bai pa­na­šios į tas, ku­rias skel­ bė žu­dy­nių Jo­ke­los mo­kyk­lo­je kal­ ti­nin­kas.

2007 m. spa­lį 18 me­tų Pek­ka Eri­ cas Au­vi­ne­nas, gink­luo­tas pu­siau au­to­ma­ti­niu pis­to­le­tu, įsi­ver­žė į mo­kyk­lą ir nu­žu­dė 8 žmo­nes.

Ga­liau­siai žu­di­kas pa­lei­do kul­ką į sa­ve. Bu­vo nu­ga­ben­tas į Hel­sin­ kio li­go­ni­nę, ten jis mi­rė. Pen­ki iš nu­žu­dy­tų žmo­nių bu­vo 16–18 me­ tų paaug­liai.

Mo­k yk­l os di­rek­to­r ė He­l e­ na Kal­mi, P.E.Au­vi­ne­nui įsi­ver­ žus į pa­sta­tą, sku­biai lie­pė vi­siems mo­ki­niams ir mo­ky­to­jams už­si­ ba­ri­ka­duo­ti kla­sė­se. Kaip pa­sa­ko­ jo liu­di­nin­kai, toks pra­ne­ši­mas per mo­kyk­los gar­sia­kal­bius bu­vo ne­ti­ kė­tas. „Mes pa­ma­nė­me, kad tai tė­ra juo­kai, ir į per­spė­ji­mą rim­tai ne­

15

šeštadienis, kovo 3, 2012

pasaulis „Os­ka­rų“ gro­žy­bės

Roo­ney Ma­ra

Na­ta­lie Port­man

Gwy­neth Palt­row

­pi­na pa­sau­lį

Sta­cy Keib­ler

Mil­la Jo­vo­vich

Grai­kų pyk­tis lie­ja­si per kraš­tus Grės­min­gi vo­kie­čiai vėl vel­ka­si na­cis­tų uni­for­mas ir ku­ria Ket­vir­ tą­jį rei­chą. Se­ni ste­reo­ti­pai at­gy­ja ne tik Grai­ki­jos laik­raš­čių ka­ri­ka­ tū­ro­se, bet ir skaus­min­gai tau­py­ti ver­čia­mų grai­kų gal­vo­se.

A.Mer­kel puo­la tan­kais

Stat­his Stav­ro­pou­las jau pa­var­go vaiz­duo­ti pik­tuo­sius vo­kie­čius, bet yra pri­vers­tas da­ry­ti tai vėl ir vėl, kas­kart šiek tiek pa­keis­da­mas te­mą.

Ge­rai ži­no­mas grai­kų ka­ri­ka­tū­ri­nin­ kas vaiz­duo­ja Vo­kie­ti­jos kanc­le­rę An­ge­lą Mer­kel su na­cis­to uni­for­ma, vai­ruo­jan­čią tan­ką ir gra­si­nan­čią ma­žiems grai­kų ber­niu­kams.

ES dar­bo gru­pės, pa­de­dan­čios Atė­nams spręs­ti sko­lų kri­zę, va­do­ vą Hors­tą Rei­chen­ba­chą ka­ri­ka­tū­ ri­nin­kas pie­šia kaip Ver­mach­to ka­ rei­vį, ku­ris pa­šai­piai juok­da­ma­sis už vir­vu­čių tam­po lė­les, tu­rin­čias Grai­ki­jos vy­riau­sy­bės na­rių vei­dus.

Vo­kie­čio pa­var­dės da­lis REICH už­ ra­šy­ta di­džio­sio­mis rai­dė­mis. „O ką aš ga­liu pa­da­ry­ti? To­ kia da­bar pa­dė­tis“, – sa­ko S.Stav­ ro­pou­los, pa­ts sa­vo ka­ri­ka­tū­ras lai­kan­tis la­biau tra­giš­ko­mis nei ko­miš­ko­mis. Vie­ną jų ne­se­niai iš­ spaus­di­no ir įta­kin­gas JAV laik­raš­ tis „The New York Ti­mes“.

Neš­van­kūs keiks­ma­žo­džiai

eng­va ran­ka iš­šau­dys sa­vo bend­rak­la­sius?

rea­ga­vo­me, – po žu­dy­nių pa­sa­ ko­jo mo­ki­nys Jo­ni Aal­to­ne­nas, ku­ris kar­tu su drau­gu ra­miai sė­ dė­jo ko­ri­do­riu­je. – Ta­da pa­ma­ tė­me jį atei­nant. Jis ar­tė­jo prie mū­sų ra­miai ir lė­tai. Mes į jį ne­ krei­pė­me jo­kio dė­me­sio. Ta­da jis su­sto­jo maž­daug už po­ros met­rų nuo mū­sų. Aš žvilg­te­lė­jau į jį. Jis žvel­gė į mus, tuo­met pa­kė­lė ran­ ką, nu­tai­kė gink­lą į ma­ne ir ėmė šau­dy­ti.“ Di­rek­to­rė ban­dė kal­bė­tis su už­ puo­li­ku, ta­čiau P.E.Au­vi­ne­nas ke­ lių mo­ki­nių aki­vaiz­do­je pa­lei­do į mo­kyk­los va­do­vę 7 šū­vius.

Mo­kyk­los se­se­lę, ban­džiu­sią pa­dė­ti su­žeis­tiems mo­ki­niams, P.E.Au­vi­ne­nas taip pat nu­šo­vė.

Nors po žu­dy­nių už­puo­li­kas mė­gi­no pa­deng­ti pa­sta­tą, jam ne­ pa­vy­ko įplieks­ti ug­nies.

Pa­rei­gū­nai ne­tru­kus ap­su­po pa­sta­tą ir ban­dė de­rė­tis su už­ puo­li­ku, ta­čiau šis at­sa­kė šū­ viais. Po 40 mi­nu­čių ap­gul­ties vai­ki­nas pa­lei­do šū­vį sau į gal­vą.

P.E.Au­vi­ne­nas apie sa­vo krau­pų

su­ma­ny­mą taip pat pa­skel­bė in­ ter­ne­te.

Sturmgeist89 sla­py­var­džiu pri­ si­re­gist­ra­vęs po­pu­lia­ria­me in­ter­ ne­to po­rta­le You­tu­be.com, žu­di­ kas įdė­jo vaiz­do įra­šą pa­va­di­ni­mu „Žu­dy­nės Jo­ke­los vi­du­ri­nė­je mo­ kyk­lo­je 2007-11-07“. Šis įra­šas pri­mi­nė tą, ku­rį bu­vo iš­pla­ti­nęs liūd­nai pa­gar­sė­ję ko­rė­ jie­tis Cho Seung-hui, Vir­dži­ni­jos tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te nu­žu­ dęs 32 stu­den­tus. „Nea­py­kan­ta. Aš esu pri­tvin­kęs jos, ir man šis jaus­mas la­bai pa­ tin­ka. Aš pa­ša­lin­siu vi­sus, ku­rie yra ne­tin­ka­mi, žmo­nių ra­sės gė­ dą ir na­tū­ra­lio­sios at­ran­kos klai­ das“, – vaiz­do kli­pe kal­ba P.E.Au­ vi­ne­nas.

Vie­ną mi­nu­tę trun­kan­tis kli­pas ne­tru­kus bu­vo pa­ša­lin­tas iš in­ ter­ne­to, ta­čiau vi­sa­me pa­sau­ly­je jį spė­jo per­žiū­rė­ti net 200 tūkst. žmo­nių.

Pe­da­go­gai ir kla­sės drau­gai P.E.Au­vi­ne­ną api­bū­di­no kaip už­ da­rą, ap­lin­ki­nių at­stum­tą jau­

AFP nuo­tr.

nuo­lį, ne­pri­tam­pan­tį prie sa­ vo bend­raam­žių. Vie­na mo­ky­to­ja dar pa­mi­nė­jo, kad jis bu­vo lin­kęs į ekst­re­mis­ti­nes pa­žiū­ras.

Kaip ap­si­sau­go­ti?

Šios sa­vai­tės in­ci­den­tas JAV Oha­ jo vals­ti­jo­je vėl pa­ska­ti­no kal­bas, kad mo­kyk­lo­se mo­ki­niai – ne­ sau­gūs.

Po iš­puo­lio Vo­kie­ti­jo­je ša­lies pa­rei­gū­nai sa­kė, kad iš­puo­liai mo­kyk­lo­se – siau­bin­gi, ta­čiau tvir­to­vė­mis ug­dy­mo įstai­gų pa­ vers­ti ne­ga­li­ma.

O Suo­mi­jos vy­riau­sy­bė po žu­ dy­nių pa­reiš­kė ri­bo­sian­ti ga­li­ my­bę ne­pil­na­me­čiams nau­do­ti gink­lą. Ša­lis pir­mau­ja pa­sau­ly­je pa­gal gink­lų skai­čių vie­nam gy­ ven­to­jui.

Pir­mas žiau­rus nu­si­kal­ti­mas JAV moks­lo įstai­go­se už­fik­suo­ tas 1997 m., kai 16 me­tų Alias­kos vals­ti­jo­je gy­ve­nan­tis ber­niu­kas nu­šo­vė sa­vo mo­kyk­los di­rek­to­rių ir vie­ną iš mo­ki­nių.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Nors kan­džių užuo­mi­nų apie Vo­ kie­ti­jos na­cis­ti­nę praei­tį ne­veng­ da­vo ir bri­tų, pran­cū­zų bei ki­tų ša­lių ži­niask­lai­dos prie­mo­nės, re­ tai kas ryž­da­vo­si vaiz­duo­ti vo­kie­ čius taip šlykš­čiai, kaip da­bar tai da­ro grai­kai.

Pik­tos vei­do iš­raiš­kos A.Mer­kel be­veik kas­dien pa­si­ro­do Grai­ki­jos laik­raš­čių pir­muo­siuo­se pus­la­piuo­ se. Ka­ri­ka­tū­ro­se be­ne įta­kin­giau­ sia Eu­ro­pos po­li­ti­kė vaiz­duo­ja­ma kaip ašt­ria­dan­tė krau­ge­rė, lai­kan­ ti bo­ta­gą ir ant ran­kos tu­rin­ti raiš­

tį su svas­ti­ka. Dėl grai­kų la­biau­ siai ne­ken­čia­mo po­li­ti­ko ti­tu­lo su ja ga­lė­tų var­žy­tis Vo­kie­ti­jos fi­nan­ sų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le, daž­nai pie­šia­mas vil­kin­tis SS uni­ for­ma.

Vo­kie­ti­jos va­do­vus ši­taip ne­ gai­les­tin­gai plie­kia ne tik Grai­ki­ jos bul­va­ri­nė ži­niask­lai­da. Žur­ na­lis­tas Geor­gias Tran­gas Atė­nų te­le­vi­zi­jos „Ext­ra 3“ ete­ry­je kiek­ vie­ną va­ka­rą lie­ja ti­ra­das apie „vo­ kie­čius oku­pan­tus“ ir „bar­ba­riš­kas prie­mo­nes“, ku­rių Ber­ly­nas ėmė­si prieš jo ša­lį.

Ra­di­jo sto­čiai „Real FM“ ne­se­ niai bu­vo skir­ta 25 tūkst. eu­rų (86 tūkst. li­tų) bau­da už tai, kad jos žur­na­lis­tai plūs­da­mi Vo­kie­ti­jos kanc­le­rę var­to­jo ne­švan­kius keiks­ ma­žo­džius.

Se­ne­liai vėl se­ka pa­sa­kas

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar Grai­ki­jos ži­ niask­lai­da kurs­to nea­py­kan­tą tarp dvie­jų tau­tų, ar ją tie­siog at­spin­di.

Bet vo­kie­čiams prie­šiš­kos nuo­tai­ kos jau se­niai per­žen­gė žur­na­lis­ ti­kos ri­bas. Se­ne­liai vėl ima pa­sa­ ko­ti anū­kams apie na­cių oku­pa­ci­ją ir pa­sko­lą, ku­rią 1942 m. Grai­ki­jos cent­ri­nis ban­kas bu­vo pri­vers­tas duo­ti Tre­čia­jam rei­chui. Žur­na­lo „Epi­kai­ra“ praė­ju­sią sa­ vai­tę pa­skelb­ta ap­klau­sa ro­do, kad tai, kas anks­čiau bu­vo pa­pras­tos po­le­mi­kos rei­ka­las, virs­ta tvir­tais įsi­ti­ki­ni­mais.

Iš maž­daug 800 grai­kų, ku­riuos ap­klau­sė bend­ro­vė VPRC, dau­giau nei trys ket­vir­ta­da­liai sa­kė jun­ tan­tys Vo­kie­ti­jos prie­šiš­ku­mą. 69 pro­c. res­pon­den­tų ti­ki, kad Vo­kie­ ti­jos po­li­ti­kai ban­do su­kur­ti Ket­ vir­tą­jį rei­chą. Pak­laus­tas, ko­kių aso­cia­ci­jų ke­lia Vo­kie­ti­ja, kas tre­ čias pa­mi­nė­jo Adol­fą Hit­le­rį, na­ ciz­mą ir Tre­čią­jį rei­chą. „Der Spie­gel“ inf.

Įvaiz­dis: na­cis­to uni­for­mą vil­kin­ti A.Mer­kel daž­nai pa­si­ro­do Grai­ki­jos

laik­raš­čiuo­se ir pro­tes­tuo­to­jų pla­ka­tuo­se.

„Reu­ters“ nuo­tr.

16

šeštadienis, kovo 3, 2012

18p.

Moterų Eurolygos finalo aštuoneto turnyre kovos ir A.Paulausko vadovaujama komanda.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

P.Jan­kū­nas: „For­tū­na mums bu Kau­no „Žal­gi­ris“ bai­ gė ko­vas Eu­ro­ly­ goje. Lie­tu­vos čem­ pio­nai per­ženg­ti „Top 16“ bar­je­ro ne­ su­ge­bė­jo. Ko­man­ dos ka­pi­to­no Pau­ liaus Jan­kū­no nuo­ mo­ne, sėk­mei pri­ sti­go ne es­mi­nių da­ly­kų, bet smulk­ me­nų.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

– Pau­liau, gal­būt ap­ri­mus aist­ roms po pa­sku­ti­nio ma­čo su Kan­tu „Ben­net“ jau leng­viau ver­tin­ti, ko pri­trū­ko „Žal­gi­ riui“ šį Eu­ro­ly­gos se­zo­ną, kad už­keik­ta­sis „Top 16“ bar­je­ras pa­ga­liau bū­tų per­ženg­tas? – pa­klau­sė­me P.Jan­kū­no.

– Pa­si­žiū­rė­jus į vi­są nuei­tą ke­ lią, ten­ka pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad šie­ met pri­sti­go­me ne di­de­lių da­ly­kų, o smulk­me­nų. „Top 16“ eta­pe be­veik vi­sas rung­ty­nes pra­lai­mė­jo­me tik pa­sku­ti­nė­mis mi­nu­tė­mis. Eu­ro­ly­ go­je vis­ką le­mia smul­kios de­ta­lės.

Gal­būt iš­veng­ta klai­da, vie­nas sėk­ min­gas epi­zo­das gi­nan­tis ar ata­ kuo­jant – ir vis­kas ga­lė­jo pa­kryp­ ti į ki­tą pu­sę. Šie­met For­tū­na mums bu­vo šykš­ti.

– Pras­čiau­siai su­žai­dė­te nie­ko ne­le­mian­čias pa­sku­ti­nes rung­ ty­nes su „Ben­net“ eki­pa. Ar su­ tin­ka­te, kad nu­si­teik­ti ne­pa­vy­ ko ir mo­ty­va­ci­jos žai­dė­jams šia­me ma­če trū­ko?

– Ne­ži­nau, kaip ki­tiems, bet man mo­ty­va­ci­jos ne­trū­ko. Pri­va­lė­jo­me lai­mė­ti sa­vo are­no­je, kur mus vi­są se­zo­ną la­bai gra­žiai pa­lai­kė aist­ ruo­liai. Re­zul­ta­tas po­zi­ci­jų tur­ny­ ro len­te­lė­je ne­bū­tų pa­kei­tęs, ta­čiau ga­lė­jo­me se­zo­ną už­baig­ti per­ga­le, ir vi­sų nuo­tai­ka bū­tų ge­res­nė.

– Tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­fu­ no­vi­čius po pa­sku­ti­nio ma­čo pa­reiš­kė, kad psi­cho­lo­gi­nis lū­ žis įvy­ko po pir­mų­jų dve­jų „Top

Ly­de­ris: P.Jan­kū­nas pa­tei­si­no su ko­man­dos ka­pi­to­nu sie­ja­mus lū­kes­čius – jis yra vie­nas nau­din­giau­sių „Žal­gi­rio“ žai­dė­jų.

16“ rung­ty­nių, kai po la­bai at­ kak­lios ko­vos pra­lai­mė­jo­te Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­rai“ ir „Ben­net“. Ko­kia jū­sų nuo­mo­ nė?

– Tre­ne­rio žo­džiuo­se yra tie­sos.

Ap­mau­džiai pra­lai­mė­jo­me pir­mą­ sias rung­ty­nes na­muo­se, po to sėk­ mės pri­trū­ko Ita­li­jo­je. Prieš „Ben­ net“ sve­čiuo­se tu­rė­jo­me di­džiu­lę

per­sva­rą, ta­čiau ją iš­vais­tė­me. Šios dvi ne­sėk­mės pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­ go­mis ne­pri­dė­jo. At­si­dū­rė­me dug­ ne, ta­čiau net ir tuo­met dar tu­rė­ jo­me šan­są pa­kil­ti. Gai­la, kad juo taip pat ne­pa­si­nau­do­jo­me. Apsk­ ri­tai „Top 16“ eta­pas – spe­ci­fi­nis.

Ja­me rung­ty­nių ne­daug, o pra­dė­jus dviem pra­lai­mė­ji­mais at­si­ties­ti yra ne­pap­ras­tai sun­ku.

– Be­veik per vi­są „Top 16“ eta­pą vi­rė už­ku­li­si­nės dis­ku­si­jos dėl Son­ny Weem­so atei­ties. Ar jau­ tė­si ko­man­dos dra­bu­ži­nė­je pa­ pil­do­ma įtam­pa dėl to, kad ko­ man­dos ly­de­ris ne­tru­kus ga­li pa­lik­ti ko­man­dą?

– Gan­dai vi­suo­met yra tik gan­dai.

Tai – krep­ši­nio da­lis. Šie­met bu­ vo kal­ba­ma apie Son­ny, anks­tes­

Gan­dai: pa­sak P.Jan­kū­no, kal­bos apie pa­šli­ju­sį mik­rok­li­ma­tą „Žal­gi­ry­je“ – ne­są­mo­nė.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

niais se­zo­nais – apie ki­tus žai­dė­jus.

Nea­be­jo­ju, kad ir ki­tą­met pa­na­šių is­to­ri­jų bus ne ma­žiau. Mes, krep­ši­ nin­kai, esa­me pro­fe­sio­na­lai ir į to­ kias kal­be­les sten­gia­mės ne­kreip­ti dė­me­sio. Ma­nau, kad šie­met mums pa­vy­ko nuo to at­si­ri­bo­ti. Vi­si ži­ no­jo­me, kad tai – tik gan­dai. Gal­ būt kaž­kas ir vy­ko, bet ne­krei­pė­me į tai dė­me­sio. Kol vis­kas yra tik gan­ dai, to­kių da­ly­kų žai­dė­jai ir tre­ne­ riai ne­su­reikš­mi­na.

– Mi­ni­ma­lius už­da­vi­nius – pa­ tek­ti į še­šio­lik­tu­ką – ko­man­ da įvyk­dė, ta­čiau stip­rią eki­pą tarp­se­zo­niu su­bū­ru­sio „Žal­gi­ rio“ sir­ga­liai ti­kė­jo­si dau­giau.

Ką ma­no­te apie tai?

– Ver­tin­ti bū­tų su­dė­tin­ga. Ži­no­me ir jau­čia­me, kad ga­lė­jo­me pa­siek­ti dau­giau. Vis dėl­to se­zo­nas dar ne­ si­bai­gė. Li­ko ne­ma­žai svar­bių dvi­ ko­vų VTB Vie­nin­go­sios ly­gos var­ žy­bo­se ir Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL). Viš­čiu­kus skai­čiuo­ti rei­kė­ tų ne da­bar, tai­gi ir ga­lu­ti­nius pa­ žy­mius tu­rė­tu­me ra­šy­ti tik se­zo­nui pa­si­bai­gus.

17

šeštadienis, kovo 3, 2012

sportas Var­žy­sis ­ pus­fi­na­ly­je

Pra­lai­mė­jo ­ fa­vo­ri­tams

Pris­ta­tys ­ čem­pio­na­tą

Pran­cū­zi­jo­je, „Chal­len­ger Tour“ se­ri­jos vy­rų te­ni­so tur­ ny­re, ant­rą­ją per­ga­lę dve­je­ tų var­žy­bo­se iš­ko­vo­jo ir į pus­ fi­na­lį pa­te­ko Lau­ry­nas Gri­ge­ lis (nuo­tr.) su bal­ta­ru­siu Vla­ di­mi­ru Ig­na­ti­ku. Jie ket­virt­fi­ na­ly­je 6:4, 6:2 įvei­kė vo­kie­čius Mar­ti­ną Emm­ri­chą bei Phi­lip­ pą Mar­xą.

NHL čem­pio­na­te į 7-ąją vie­tą Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je nu­kri­to Dai­niaus Zub­raus at­sto­vau­ ja­mas Nau­jo­jo Džer­sio „De­ vils“ (75 tšk.) klu­bas, sve­ čiuo­se po pra­tę­si­mo 3:4 pra­ lai­mė­jęs 2-ojo­je vie­to­je esan­ čiai Sten­lio tau­rės sa­vi­nin­kei Bos­to­no „Bruins“ (79 tšk.) ko­man­dai.

Is­pa­ni­jo­je vyk­sian­čio­je Eu­ro­ pos dvi­ra­čių spor­to są­jun­gos ge­ne­ra­li­nė­je asamb­lė­jo­je ypa­ tin­gas dė­me­sys bus skir­tas šį­ met Lie­tu­vo­je vyk­sian­čiam Eu­ ro­pos dvi­ra­čių tre­ko čem­pio­ na­tui. Apie jį pa­sa­kos Lie­tu­ vos dvi­ra­čių spor­to fe­de­ra­ci­ jos pre­zi­den­tas Ro­mual­das Ba­ku­tis.

u­vo šykš­ti“ Ne­ži­nau, kaip ki­ tiems, bet man mo­ty­ va­ci­jos ne­ trū­ko. Pri­ va­lė­jo­me lai­mė­ti sa­vo are­no­je, kur mus vi­są se­ zo­ną la­bai gra­žiai pa­ lai­kė aist­ ruo­liai.

Vir­šū­nės te­be­sie­kia ir Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai Ma­rius Bag­do­nas Eu­ro­ly­gos tur­ny­re li­ko aš­tuo­ni stip­riau­sie­ji. Dėl vie­tos fi­na­lo ket­ ver­te kau­sis ke­tu­rios sa­vo gre­to­ se Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus tu­rin­ čios ko­man­dos.

taip pat sen­sa­cin­gai pra­si­bro­vė tarp aš­tuo­nių ge­riau­sių­jų.

Iki šio se­zo­no vie­nin­te­lė ket­ virt­fi­na­lio ne­pra­lei­du­si ko­man­ da bu­vo Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ ral“, ta­č iau bas­kai šį se­zo­n ą ka­p i­t u­l ia­vo jau po re­g u­l ia­raus se­zo­no.

Ga­lin­gie­ji neuž­lei­džia po­zi­ci­jų

Eu­ro­p os krep­š i­n io že­m ė­l a­py­je – nie­ko nau­jo. Stip­riau­si ir ti­ tu­luo­čiau­si Se­no­jo že­my­no klu­ bai – Mask­vos CSKA, Pi­r ė­jo „Olym­pia­cos“, Tel Avi­vo „Mac­ ca­bi Elect­ra“ ir „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ – tvir­tai iš­lai­ko sa­vo po­zi­ ci­jas.

Nuo 2005-ųjų, kai į Eu­ro­ly­gos tur­ny­rą bu­vo įves­tas „Top 16“ eta­pas, vi­sų šių klu­bų stip­riau­sių­ jų aš­tun­tu­ke ne­bu­vo tik po kar­tą.

Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ ket­ virt­fi­na­ly­je var­žy­sis šeš­tą, o Sie­ nos „Mon­te­pas­chi“ – ket­vir­tą kar­tą.

Ket­virt­fin ­ a­ly­je bus ir du nau­ jo­kai. Šį se­zo­ną Eu­ro­ly­gos tur­ny­ re de­biu­ta­vę Bil­bao „Gesc­rap Bil­ bao Bas­ket“ ir Ka­za­nės „Unics“

Šie­met ru­sų ta­ra­nas le­kia ga­lin­gai – per 16 ma­čų pa­tir­ta vos vie­na ne­sėk­mė.

J.Kaz­laus­kas įvei­kė I.Zou­rą

Už­tik­rin­tai iš­sva­jo­to­jo tiks­lo link žy­giuo­ja Jo­no Kaz­laus­ko va­do­ vau­ja­ma CSKA ka­riau­na. Ka­riš­ kiai ne­sun­kiai 82:65 lai­mė­jo pa­ sku­ti­nes „Top 16“ rung­ty­nes su Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ ir ap­ kar­ti­no Ilio Zou­ro de­biu­tą prie Tur­ki­jos eki­pos vai­ro. Šį se­zo­ną šių dvie­jų stra­te­

gų ke­liai jau bu­vo su­si­kir­tę. Ta­ da J.Kaz­laus­kas ir­gi pra­no­ko sa­vo opo­nen­tą. Eu­ro­ly­gos ati­da­ry­mo rung­ty­nė­se CSKA įvei­kė „Žal­gi­ rį“, ku­riam tuo me­tu dar va­do­va­ vo spe­cia­lis­tas iš Grai­ki­jos.

Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius prie per­ga­lės pri­si­dė­jo 7 taš­kais, o Ra­ mū­ną Šiš­kaus­ką mask­vie­čių tre­ ne­ris J.Kaz­laus­kas šį­syk nu­spren­ dė pa­tau­so­ti. „Nors mums ši dvi­ko­va nie­ko ne­lė­mė, vy­rams dra­bu­ži­nė­je pa­ sa­kiau, kad vi­suo­met ga­li­me ras­ti mo­ty­va­ci­jos, dėl ko kau­tis. Ko­vo­ jo­me dėl gar­bės, dėl sa­vo is­to­ri­jos ir sir­ga­lių. Esu pa­ten­kin­tas, kad lai­mė­jo­me, ta­čiau no­rė­jau, kad ge­riau pul­tu­me prieš aikš­tės gy­ ny­bą“, – sa­kė J.Kaz­laus­kas.

Mask­vos eki­pa šie­met su­grį­ žo į vir­šū­nę. Di­džiu­lį nuo­smu­kį per­nai pa­ty­ru­sio ir pir­mą kar­tą per klu­bo is­to­ri­ją į „Top 16“ ne­ pa­te­ku­sio CSKA va­do­vai pa­da­ rė iš­va­das. Šie­met ru­sų ta­ra­nas le­kia ga­lin­gai – per 16 ma­čų pa­ tir­ta vos vie­na ne­ sėk­mė.

18

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Ar pa­kaks mo­ty­va­ci­jos ko­vo­ti li­ku­siuo­se tur­ny­ruo­se?

– Be abe­jo, kad už­teks. Pri­va­lo už­ tek­ti. Bai­gė­me pa­si­ro­dy­mą stip­ riau­sio­je že­my­no ly­go­je, ta­čiau li­ ko VTB Vie­nin­go­ji ly­ga. Jo­je taip pat žai­džia Eu­ro­ly­gos ko­man­dos.

Bus la­bai sun­ku, bet tu­ri­me pui­ kią pro­gą rea­bi­li­tuo­tis. Pir­miau­ sia pri­va­lo­me pa­da­ry­ti iš­va­das ir žais­ti ki­taip. LKL pir­me­ny­bė­se lau­ kia ne ma­žiau int­ri­guo­jan­tis apo­ gė­jus, ku­ria­me teks su­si­kau­ti su sa­vo am­ži­nais var­žo­vais „Lie­tu­ vos ry­to“ krep­ši­nin­kais. Žval­gy­tis at­gal ne­ver­ta, nie­ko jau ne­pa­kei­si.

Li­ko daug įdo­mių dvi­ko­vų ir tu­ri­ me joms ruoš­tis.

– Pa­si­bai­gus Eu­ro­ly­gos ba­ta­ li­joms Man­tas Kal­nie­tis pa­ reiš­kė, kad „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną ne­bu­vo ver­tas Eu­ro­ly­gos ket­ virt­fin ­ a­lio. Anot jo, eki­po­je yra daug ge­rų krep­ši­nin­kų, ta­čiau ko­man­da jie ne­ta­po. Kaip yra iš tik­rų­jų?

– Vi­sos kal­bos apie pa­šli­ju­sią at­ mos­fe­rą ar su­si­skal­dy­mą tarp lie­

tu­vių ir le­gio­nie­rių yra ne­są­ mo­nė. Tie, ku­rie tuo ne­ti­ki, te­gul atei­na į dra­bu­ži­nę ir sa­ vo aki­mis pa­ma­to, kaip mes bend­rau­ja­me. Nea­be­jo­ju, kad tie kri­ti­kai su­si­da­ry­tų vi­sai ki­ to­kią nuo­mo­nę. Dėl ne­sėk­mių ne­ ver­ta kal­tin­ti žai­dė­jų san­ty­kių.

Ne čia rei­kė­tų ieš­ko­ti prie­žas­čių, ko­dėl su­klu­po­me Eu­ro­ly­go­je. Tie­ siog ne­žai­dė­me taip, kaip mo­ka­ me ir ga­li­me.

– Eu­ro­l y­go­j e ko­vo­j o­te su skir­tin­go ly­gio var­žo­vais. Ką įvar­dy­t u­m ė­te šio se­zo­n o fa­ vo­ri­tu?

– Ma­nau, kad šiuo me­tu stip­riau­sia eki­pa – Mask­vos CSKA. Jei mask­ vie­čiams pa­vyks iš­veng­ti trau­mų, nea­be­jo­ju, kad į Eu­ro­ly­gos vir­šū­ nę nu­si­tai­kiu­sią šią ko­man­dą bus la­bai sun­ku su­stab­dy­ti. CSKA tu­ ri And­re­jų Ki­ri­len­ką, ku­ris aikš­te­lė­ je at­lie­ka šim­tą dar­bų ir yra be ga­lo nau­din­gas ko­man­dai. Ki­tos CSKA žvaigž­dės taip pat yra aukš­čiau­ sio ly­gio. Ne­ži­nau, kas jiems ga­lė­ tų mes­ti iš­šū­kį.

Eta­pas: D.Mo­tie­jū­nui šis Eu­ro­ly­gos se­zo­nas – kol kas sėk­min­giau­sias per vi­są kar­je­rą.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

18

šeštadienis, kovo 3, 2012

sportas Nu­si­lei­do ­ ry­gie­čiams

S.Weem­sas – „Oro ka­ra­lius“?

Pas­kelb­ti ­ ge­riau­sieji

Jau­ni­mo le­do ri­tu­lio B ly­gos (MHL B) aš­tunt­fi­na­ly­je Vil­ niaus „Bal­ti­ca“ sve­čiuo­se 2:3 nu­si­lei­do Ry­gos „Ju­niors“ eki­ pai ir, pra­lai­mė­jęs se­ri­ją iki tri­ jų per­ga­lių 1:3, pa­si­trau­kė iš tur­ny­ro. Pir­mą­jį ma­čą vil­nie­ čiai pra­lai­mė­jo 2:4, ant­rą­jį lai­ mė­jo 3:1, tre­čią­jį pra­lai­mė­ jo 3:4.

Klai­pė­do­je vyks­tan­čios LKL „Žvaigž­džių die­nos“ šven­tės „Oro ka­ra­liaus“ kon­kur­se dėl ko­jos trau­mų da­ly­vau­ti ne­ga­ lės Da­vi­das McClu­re ir Vai­do­ tas Vol­kus. Vie­toj jų var­žy­sis Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ puo­lė­ jas Rai­mun­das Da­nys ir Kau­ no „Žal­gi­rio“ puo­lė­jas Son­ny Weem­sas.

Tarp­tau­ti­nės ran­ki­nio fe­de­ra­ ci­jos (IHF) su­reng­tuo­se tra­ diciniuose geriausių 2011 m. pasaulio rankininkų rin­ ki­muo­se triumfavo 29-erių norvegė Hei­di Loe­ke (Dė­ ro „Au­di ETO“ (Veng­ri­ja) ir 24-erių danas Mik­ke­lis Han­ se­nas (nuotr., „AG Ko­ben­ havn“ (Da­ni­ja)).

Vir­šū­nės te­be­sie­kia ir Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai 17

Ki­t a­m e E gru­ pės ma­če be trau­ muo­to Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus žai­ dęs „Olym­pia­cos“ 88:81 pa­lau­žė Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­ray“ ir iš­plė­šė ke­lia­la­pį į Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­lį.

Jonas Kazlauskas:

Šį se­zo­ną jie jau įro­ dė, kad yra stip­rūs – 20 taš­kų skir­tu­mu įveik­ti „Real“ eki­pą pa­vyks­ta ne kiek­ vie­nam.

Bas­kai nu­skan­di­no „Real“

Tur­ny­ro iš­si­šo­kė­liais ta­pę Bil­ bao „Gesc­rap Bil­bao Bas­ket“ krep­ši­nin­kai pa­sku­ti­nia­me ma­ če sve­čiuo­se 59:55 įvei­kė Ma­la­gos „Uni­ca­ją“ ir iš to­les­nės ko­vos eli­ mi­na­vo ki­tą Is­pa­ni­jos klu­bą Mad­ ri­do „Real“.

Pas­ta­ra­jam pa­sku­ti­nia­me F gru­ pės ma­če neuž­te­ko net per­ga­lės 102:90 prieš Ita­li­jos čem­pio­nę Sie­ nos „Mon­te­pas­chi“.

Ka­ra­liš­ko­jo klu­bo neiš­gel­bė­jo ir

įspū­din­gas Mar­ty­no Po­ciaus žai­ di­mas. Lie­tu­vis su­rin­ko 15 taš­kų. „Mon­te­pas­chi“ eki­pai Kšyš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius pel­nė 8 taš­kus. Šio­je gru­pė­je Sie­nos, Bil­bao ir Mad­ri­do eki­pos lai­mė­jo po 4 kar­tus, ta­čiau „Real“ li­ko už bor­to dėl pra­ stes­nio tar­pu­sa­vio taš­kų san­ty­kio. „Tai, ką mes pa­sie­kė­me, – fan­ tas­ti­ka. Pas­ku­ti­nia­me ma­če jau­ di­no­mės ir ne­pa­de­monst­ra­vo­me vis­ko, ką su­ge­ba­me, ta­čiau svar­ biau­sia, kad lai­mė­jo­me ir tu­ri­me is­to­ri­nį bi­lie­tą“, – džiau­gė­si bas­ kams va­do­vau­jan­tis grai­kas Fo­tio­ sas Kat­si­ka­ris.

Ket­virt­fi­na­ly­je bas­kų var­žo­ve bus CSKA. „Ne­ma­nau, kad ko­man­da iš Bil­ bao – silp­nas var­žo­vas. Šį se­zo­ ną jie jau įro­dė, kad yra stip­rūs – 20 taš­kų skir­tu­mu įveik­ti „Real“ eki­pą pa­vyks­ta ne kiek­vie­nam“, – bū­si­mą prie­ši­nin­ką ver­ti­no J.Kaz­ laus­kas.

Ket­virt­fi­na­lio dvi­ko­vo­se, ku­rios vyks ko­vo 20–ba­lan­džio 5 d., klu­ bai ko­vos iki tri­jų per­ga­lių.

Nau­din­giau­sie­ji Lie­t u­vos krep­š i­n in­k ai, sėk­m in­ giau­s iai pa­s i­ro­dę per Eu­ro­ly­gos re­g u­l ia­r ų­jį se­zo­ną ir „Top 16“ var­ žy­bas: 58-oji vie­ta – Pau­lius Jan­kū­nas

E gru­pė Komanda

1. CSKA 2. „Olym­pia­cos“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Ana­do­lu Efes“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

5 3 3 1

1 3 3 5

509:413 457:471 423:438 387:454

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 4 4 0

2 2 2 6

493:435 437:423 496:489 407:486

Perg.

Pral.

Taškų sant.

4 3 3 2

2 3 3 4

436:394 432:423 379:390 420:460

Perg.

Pral.

Taškų sant.

6 3 3 0

0 3 3 6

430:384 427:425 420:426 429:471

F gru­pė Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Gesc­rap BB“ 3. „Real“ 4. „Uni­ca­ja“

G gru­pė Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Unics“ 3. „Em­po­rio Ar­ma­ni“ 4. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“

H gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Ket­virt­fi­na­liai

(„Žal­gi­ris“), 16 rung­ty­nių – vid. 8,81 nau­din­gu­mo ba­lo;

Mask­vos CSKA – Bil­bao „Gesc­rap

66-oji vie­ta – Do­na­tas Mo­tie­jū­ nas (Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“), 10 rung­ty­nių – vid. 13,7 ba­lo;

Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ – Pi­rė­jo

74-oji vie­ta – Kšyš­to­fas Lav­ri­no­

vo „Mac­ca­bi Elect­ra“,

vi­čius (Sie­nos „Mon­te­pas­chi“), 11 rung­ty­nių – 11,91 ba­lo.

„Bar­c e­l o­n a Re­g al“ – Ka­z a­n ės

Biz­kaia Bas­ket“, „Olym­pia­cos“, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ – Tel Avi­

„Unics“.

Ko­zi­ris: K.Lav­ri­no­vi­čius – vie­nas „Mon­te­pas­chi“ sta­bi­lu­mo ga­ran­tų.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Finalo aštuonetas – su mūsų šalies atstovais Moterų krepšinio klubų Eurolygos finalo aštuoneto turnyre kovos ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko vadovaujama komanda iš Jekaterinburgo.

Kolegos: tarp A.Paulausko treniruojamos ekipos žvaigždžių – ir dukart

olimpinė čempionė amerikietė S.Bird.

Artūro Morozovo nuotr.

Dviejų mūsų tautiečių A.Pau­lausko ir Rimanto Grigo treniruojama Jekate­ rinburgo UGMK ekipa kovo 28–ba­ landžio 1 d. Turkijoje vyksiančio fi­ nalo aštuoneto varžybas pradės B pusfinalio grupėje su Valensijos „Ros Casares“ (Ispanija), Krokuvos „Wis­ la Can-Pack“ (Lenkija) ir Vidnojės „Sparta&K“ (Rusija) krepšininkėmis.

A grupėje rungtyniaus Stambu­ lo „Fenerbahçe SK“ (Turkija), Ma­ drido „Rivas Ecopolis“ (Ispanija), Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) ir Skijaus „Beretta-Famila“ (Italija).

UGMK atstovauja gynėja San­ dra Linkevičienė, o „Galatasaray“ klubui – puolėja Eglė Šulčiūtė.

Komandos grupėse sužais po tre­ jas rungtynes. 1-ąsias vietas užėmu­ sios ekipos susitiks finale, 2-ąsias – mače dėl 3-iosios vietos. Šį sezoną Eurolygoje žaidusios Lietuvos čempionės Kauno „VIČIAisčių“ krepšininkės A grupėje iško­

vojo 2 pergales, patyrė 12 nesėkmių ir užėmė paskutinę – 8-ąją – vietą.

VD inf.

2

pergales šį sezoną Eurolygoje iškovojo Kauno „VIČIAisčių“ krepšininkės.

19

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Mūri­ne sie­na ap­tver­to­je vals­tybė­je naktį ty­lu lyg ka­pinė­se.

22p.

Trys dai­ni­nin­ko my­li­mo­sios „Žmo­gus yra žiau­ riau­sias pa­da­ras šio­ je pla­ne­to­je. Jis žu­ do ne dėl to, kad al­ ka­nas, bet dėl pra­ mo­gos, kad pa­si­ mėgautų sa­vo ga­ lia“, – tuo įsi­ti­ki­no apie meilę gam­tai, žmo­gui, tėvy­nei dai­nuo­jan­tis Alf­re­ das Šal­tys, visą gy­ ve­nimą be­siil­gin­tis tik­ros Lie­tu­vos.

Vir­gi­ni­ja Sku­čaitė v.skucaite@diena.lt

Pa­si­ge­do lie­tu­viškų už­rašų

„Ne­si­tikė­jau, tik­rai ne­si­tikė­jau to­ kio šil­to pri­ėmi­mo“, – su­si­jau­dinęs kalbė­jo dai­ni­nin­kas A.Šal­tys, prie­š sa­vaitę su žmo­na Kris­ti­na at­vykęs į Lie­tuvą, Vil­niaus knygų mugė­je pri­statęs knygą „Skambė­ju­sių dai­ nų ai­dais“ ir su­rengęs kon­certą.

Bran­daus am­žiaus su­laukęs dai­ ni­nin­kas, gy­ve­nan­tis Vo­kie­ti­jo­je, gim­tinė­je pa­sku­tinį kartą lankė­si prie­š de­šimt metų. Ko ge­ro, A.Šal­ tys te­be­jau­čia ap­maudą, nes vaiz­ din­gai sa­ko: jo kūry­ba Lie­tu­vo­je il­ gai kentė šaltą dušą.

Ar ne todėl į Lie­tuvą at­va­žia­ vo be se­sers dvynės Ast­ros, su ku­ ria dai­nuo­da­mas iš­garsė­jo ne tik gim­tinė­je? „Ast­ra ser­ga. Sun­ki li­ga ne­leid­žia jai nei dai­nuo­ti, nei ke­liau­ti, ta­čiau abu vi­sa­da pri­si­me­na­me, kokį gilų įspūdį mums pa­li­ko lie­tu­viš­kiau­ sias mies­tas Kau­nas, – at­sakė Alf­ re­das. – Gai­la, kad da­bar, išė­jus į Laisvės alėją, sun­ku su­si­gau­dy­ ti, ko­kio­je ša­ly­je esi – vi­sur mir­ga vien ang­liš­ki už­ra­šai, skam­ba vien už­sie­ninės dai­nos. Prib­loškė ir tai, kad ne­li­ko gar­sio­sios ka­vinės „Tul­ pė“ – kaip ga­li­ma ši­taip elg­tis su tar­p u­ka­r io bo­h e­ mos sim­bo­liu?“

20

Ištikimybė: Alf­re­das su žmo­na Kris­ti­na kar­tu jau 40 metų.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Trys dai­ni­nin­ko my­li­mo­sios 19

Įra­šy­da­vo į dik­to­foną

Aki­vaiz­du: A.Šal­čio gys­lo­mis te­ka lie­tu­viš­kas krau­jas, pa­trio­tiz­mas, gy­ve­nant sve­ti­mo­ je ša­ly­je, ne­nus­lo­po, nors jį ir se­ serį Astrą tėvai iš gimtųjų Kėdai­nių į Vo­kie­tiją iš­si­vežė dar ma­žus, Ant­ ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui bai­gian­tis.

Meilę Lie­tu­vai, gautą su mo­ti­nos pie­nu, puo­selė­jo ir tėvai, ir Va­sa­ rio 16-osios gim­na­zi­jos, kur mokė­ si Ast­ra ir Alf­re­das, pe­da­go­gai.

Būtent šio­je pir­mo­jo­je Va­karų pa­sau­ly­je lie­tu­vių gim­na­zi­jo­je Alf­ re­das pamė­go ne tik fut­bolą, bet ir tau­ti­nius šo­kius. Ko­lek­ty­vas, ku­ ria­me šo­ko jis ir Ast­ra, kon­cer­ta­vo ne vie­no­je pa­sau­lio ša­ly­je, gar­sin­ da­mas Lie­tu­vos vardą. „Dai­na­vau ir mo­ki­nių cho­re. Iš kitų iš­sis­ky­riau itin aukš­tu bal­su, tai cho­ro va­do­vas bu­vo pa­statęs ma­ne tarp mer­gai­ čių, kad su­stip­rin­čiau sop­ra­nus“, – juokė­si tai pri­si­minęs A.Šal­tys.

Apie vai­kystę ir jau­nystę, me­ tams bėgant, kalbė­ti ma­lo­niau­sia.

Jei jau da­li­jamės pri­si­mi­ni­mais, kaip Alf­re­do ir Ast­ros gy­ve­ni­me su­skam­bo due­tas?

Visų pir­ma Va­sa­rio 16-osios gim­na­zi­jo­je at­si­ra­do mu­zi­kuo­jan­ čio jau­ni­mo an­samb­lis. Alf­re­das ir dai­na­vo, ir gro­jo gi­ta­ra. Kartą Va­ sa­rio 16-osios minė­ji­me pa­dai­na­ vo dvie­se su Ast­ra. Tai bu­vo due­to prem­je­ra ir po­pu­lia­ru­mo pradžia.

Gai­la, kad da­bar, išė­ jus į Laisvės alėją, sun­ ku su­si­gau­dy­ti, ko­ kio­je ša­ly­je esi – vi­sur mir­ga vien ang­liš­ki už­ra­šai, skam­ba vien už­sie­ninės dai­nos.

„Pradė­jau pa­ts kur­ti me­lo­di­jas, teks­tus. Įra­šinė­jau vi­sa tai į dik­to­ foną, nes už­ra­šy­ti natų ne­mokė­ jau – mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ne­si­mo­ kiau“, – tar­si pa­sitei­si­no A.Šal­tys.

Pir­muo­sius due­to kūri­nius mu­ zi­kos lei­dy­bos fir­mo­je pa­dėjo įra­ šy­ti lie­tu­vis ku­ni­gas Vac­lo­vas Šar­ ka. „Kartą vie­nos fir­mos at­sto­vas pa­kvietė mus su se­se į did­žiulę kon­certų salę per­dai­nuo­ti ži­no­

Didžiuojasi: trum­pas po­kal­bis su V.Lands­ber­giu Alf­re­dui pri­ly­go jo lie­tu­viš­ko­sios veik­los pri­pa­ži­ni­mui.

mų šla­ge­rių ir vienos ma­no kūry­ bos dainos. Kon­cer­to klausė­si dau­ giatūks­tan­tinė mi­nia. Po kon­cer­to įrašų stu­di­ja pa­si­ūlė įra­šy­ti į plokš­ telę 12 mūsų dainų. Tai paa­ki­no ma­ne kur­ti lie­tu­viš­kas dai­nas, la­bai norė­jau, kad jų būtų klau­so­ma­si ir Lie­tu­vo­je“, – kūry­bos tikslą ak­cen­ ta­vo A.Šal­tys.

Po konf­lik­to su žmo­na

Vy­res­nio am­žiaus žmonės Lie­tu­ vo­je tik­rai pri­si­me­na gar­siąją Alf­ re­do ir Ast­ros dainą „Pa­va­sa­ris“ iš to pa­ties pa­va­di­ni­mo pir­mo­sios lie­tu­viškų dainų plokš­telės. „Leis­da­mas pirmąją sa­vo dainų plokš­telę, la­bai ri­zi­ka­vau, – pri­si­pa­ ži­no pre­ky­bi­nin­ko pro­fe­si­jos mokę­ sis Alf­re­das, – juk galė­jo jos ne­pirk­ ti. Vis­gi plokš­telės, kaip ir dai­nos „Pa­va­sa­ris“, laukė did­žiulė sėkmė.

Be­je, tą dainą pa­ra­šiau spon­ta­niš­kai, su­si­pykęs su žmo­na. Net­ru­kus „Pa­ va­sa­ris“ ta­po mūsų due­to vi­zi­ti­ne kor­te­le. Mes džiaugėmės pa­ža­dinę lie­tu­vius iš ap­snūdi­mo – tau­tie­ čiai graibstė plokš­telę įvai­rio­se pa­ sau­lio ša­ly­se“, – apie tai kal­bančio A.Šal­čio akys blizgė­jo. „Jaus­mai“ – nau­jau­sia dai­ni­nin­ko kom­pak­tinė

plokš­telė. „Šo­kim ir dai­nuo­kim“ – iš­leis­ta anks­čiau. Jos bu­vo graibs­to­ mos Vil­niaus knygų mugė­je, o jaut­ rių klau­sy­tojų sa­vo at­si­svei­ki­ni­mo su kon­cer­ti­ne veik­la va­ka­re A.Šal­ tys su­laukė tiek, kad, kaip pats sa­ kė, nė sap­nuo­ti ne­galė­jo.

Ar pa­ga­liau iš­si­pildė A.Šal­čio vil­ tys būti my­li­mam gim­to­jo­je Lie­tu­ vo­je? Ne­sun­ku su­pras­ti dai­ni­nin­ko ir dainų au­to­riaus džiaugsmą: iki šiol jo dai­nos Lie­tu­vo­je skambė­jo tik per „Pūko“ ra­diją.

Be­je, bro­lis ir se­suo Šal­čiai, ke­ lis de­šimt­me­čius kon­cer­tavę įvai­ riau­sio­se, to­li­miau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se, pir­miau­sia bu­vo pa­kvies­ti į JAV vo­kie­čių ir lie­tu­vių bend­ruo­ me­nių. Kon­cer­tus lydėdavo ova­ci­ jos due­tui.

Verkė iš laimės

Kaip Alf­re­do gast­ro­les ver­ti­na jo žmo­na Kris­ti­na? Juo­du įsi­mylė­jo vie­nas kitą iš ar­ti – bu­vo kai­my­nai.

Da­bar gy­ve­na kar­tu jau 40 metų.

Kar­tu ke­lia­vo kon­cer­ti­niais marš­ ru­tais, turė­jo laimės pa­ma­ty­ti pa­ sau­lio, su­tik­ti daug mielų žmo­nių.

Kris­ti­na, anot Alf­re­do, pa­dėjo jam jo kar­je­ros ke­ly­je, bu­vo did­žiau­sia

jo gerbė­ja ir kri­tikė, teikė jam jėgų ir ska­ti­no to­liau dirb­ti. „Ji – ma­no mūza, ma­no uo­la, – api­bend­ri­no sa­vo jaus­mus žmo­nai A.Šal­tys ir pri­dūrė, kad nėra lai­ min­gos san­tuo­kos re­cep­to, gin­ čai rei­ka­lin­gi kaip drus­ka sriu­bo­je.

– Svar­biau­sia yra iš­mok­ti kar­tu, o ne kiek­vie­nam at­ski­rai su­tik­ti vi­sus li­ki­mo smūgius. Did­žiau­sias iš pa­ tirtų? Mums ne­pa­vy­ko su­si­lauk­ti vaikų. Gal dėl to ne­ga­li­me su­pras­ti tėvų, ku­rie pa­lie­ka sa­vo vai­kus li­ ki­mo va­liai. Dau­gybę metų siuntė­ me do­va­nas Lie­tu­vos vaikų ir se­ne­ lių na­mams“, – at­si­du­so A.Šal­tys.

Jo vai­kais ta­po jo kūri­niai, ku­riuos norė­jo iš­leis­ti į pa­saulį, o svar­biau­ sia – į tėvynę Lie­tuvą. Kai plokš­ telė „Pa­va­sa­ris“ pa­siekė po­pu­lia­ ru­mo viršūnę – tai bu­vo pra­ėju­sio am­žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je, – Alf­re­das nu­siuntė ją į Lie­tu­vos ra­diją. Il­gai ne­ga­vo at­sa­ ky­mo, nes, pa­si­ro­do, plokš­telė bu­ vo ti­ria­ma Mask­vo­je, kur turė­jo gau­ti Krem­liaus pa­lai­mi­nimą. „Su­ži­nojęs, kad ma­no dai­nos skambės tėvynė­je, vos neuž­du­sau iš jau­du­lio. Kai pa­si­pylė laiš­kai iš įvai­ rių Lie­tu­vos kam­pe­lių – ver­kiau iš

laimės. Tuo­met, so­viet­me­čiu, Lie­ tu­vo­je skambė­jo vi­sos 12 ma­no dai­ nų“, – džiaugė­si A.Šal­tys.

Vėliau jis su se­se­ri­mi ga­vo kvie­ timą at­vyk­ti į Lie­tuvą. Tėvai bi­jo­ jo iš­leis­ti sa­vo vai­kus į oku­puotą tėvynę. „Nes­var­bu, kad kiek­vieną mūsų žingsnį Lie­tu­vo­je sekė sau­ gu­mie­čiai, te­le­vi­zi­jo­je be kliū­čių įrašė­me vi­sas „Pa­va­sa­rio“ dai­ nas, ir lai­da bu­vo pa­ro­dy­ta. De­ja, po 1991 m. Sau­sio 13-osios ji din­ go kaip į van­denį. Gal kas nors tu­ ri ją įsi­rašęs? Ka­žin ką ati­duo­čiau už jos ko­piją“, – klausė Alf­re­das ir pri­minė, kad jam te­ko di­delė laimė anuo­met su­si­tik­ti Vil­niu­je su An­ ta­nu Ša­ba­niaus­ku.

Grįžęs į Vo­kie­tiją, Alf­re­das ra­ šė laiš­kus į šios ša­lies ra­di­jo sto­tis ir te­le­vi­zi­jas su ra­ginimu at­kreip­ti dėmesį į pa­dėtį Bal­ti­jos res­pub­li­ ko­se, skleis­ti tiesą apie jas. Tai pa­ skatino A.Šal­čio bei jo žmo­nos dar vie­na ke­lionė į Lie­tuvą, su­si­ti­ki­mas Vil­niu­je su par­la­men­to gynė­jais, Vy­tau­tu Lands­ber­giu. Trum­pas po­kal­bis su V.Lands­ber­giu Alf­re­ dui pri­ly­go jo lie­tu­viš­ko­sios veik­ los pri­pa­ži­ni­mui.

Nos­tal­gi­ja lie­tu­viš­kai mu­zi­kai

Alf­re­do žmo­na Kris­ti­na ir da­bar sa­ vo na­muo­se Vo­kie­ti­jo­je po įtemp­ tos dar­bo die­nos vi­suo­met klau­so­si lie­tu­viš­kos mu­zi­kos, įjun­gu­si „Pū­ ko“ ra­diją. „Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo be­ veik ne­klau­sau, nes ja­me re­tai ka­da iš­gir­si lie­tu­višką mu­ziką. Ne­bent už­sie­ny­je tarp lie­tu­vių po­pu­lia­rio­je Lo­re­tos Jan­kaus­kaitės tie­sio­ginė­je lai­do­je „Svei­ki­nimų ra­tas“. Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je per daug ke­liak­lups­ čiau­ja­ma Va­karų mu­zi­kai“, – įsi­ti­ ki­nu­si Kris­ti­na.

Kol Vil­niu­je vy­ko knygų mu­ gė, ku­rio­je sve­čia­vo­si Alf­re­das ir Kris­ti­na, būtent „Svei­ki­nimų ra­ te“ skambė­jo ke­lios Alf­re­do dai­nos – jį, at­vy­kusį į Lie­tuvą, svei­ki­no iš­ ti­ki­mi jo dainų ir bal­so gerbė­jai, su­ pran­tan­tys lie­tu­vio dai­ni­nin­ko, gy­ ve­nan­čio ne tėvynė­je, meilę jai, jos kal­bai, dai­noms, jos is­to­ri­jai, ne­ri­ mau­jan­čio dėl atei­ties. „Su aša­ro­mis pra­šau: neiš­duo­ ki­te tau­tos, ne­par­si­duo­ki­te“, – po­kal­bio pa­bai­go­je tar­si prie­saiką tau­tie­čiams prie­š iš­vyk­da­mas na­ mo pa­li­ko A.Šal­tys.

Iš A.Šal­čio kny­gos „Skambė­ju­sių dainų ai­dais“ Šian­d ien dau­ge­ly­je dar­bo sri­čių tar­ nau­ja jau­nystės kul­tas. Vy­res­nio am­ žiaus žmonės at­leid­ž ia­m i, jiems ne­ be­l ie­ka vie­tos, nors kaž­ka­da pa­t ys sun­k iu dar­bu išplėšė dir­vo­nus, kur­ da­mi pa­to­g ią dar­bo ap­linką atei­nan­ čioms kar­toms. Šie lai­kai ne­gai­les­ tin­g i vy­res­n io am­ž iaus žmo­g ui. Pra­ mogų pa­sau­ly­je nuo­lat vai­ko­ma­si ne­ įprastų, sen­sa­cingų da­lykų, sie­k iant pa­trauk­ti jau­nimą ir už­dirb­ti kuo dau­ giau pi­nigų.

Pa­s au­l is būtų daug ge­res­n is, jei ne­ būtų tiek trokš­tan­č ių vald­ž ios ir pi­ nigų, ne­ž i­nan­č ių, ką reiš­k ia tei­s in­ gu­mas, sun­k i­nan­č ių gy­ve­n imą do­ riems žmonėms. La­bai svar­bu, kad kar­tos su­t artų ir gerbtų vie­na kitą.

Bent jau pa­sku­t inį gy­ve­n i­mo tarps­ vi­s a­da taip būna. Vie­n i, visą am­ž ių nį se­natvė­je kiek­v ie­nas žmo­g us tu­ gy­venę per­tek­l iu­je, ga­l i leis­t i sau pa­ rėtų teisę nu­g y­ven­t i oriai. Ta­čiau ne si­le­pin­ti, ki­ti, sun­k iai dirbę visą gy­ve­

nimą ir šiek tiek su­si­taupę se­nat­vei, pa­jėgia tik iš­si­lai­k y­t i.

Me­luo­čiau sa­ky­da­mas, jog pi­nigų iš­vis ne­rei­kia. Jie rei­ka­lin­gi, kad galė­tum iš­ gy­ven­ti, ta­čiau ne­būti­na per­lenk­ti laz­ dos ir jiems ver­gau­ti. Ki­ta ver­tus, gy­ ve­ni­mas ne vi­sa­da yra gra­žus, net kai žmo­gus tu­ri pa­kan­ka­mai pi­nigų. Vien tik Vo­kie­ti­jo­je ket­vir­ta­da­lis vi­sos nuo­ sa­vybės yra ke­le­to mi­li­jo­nie­rių ran­ko­ se, ku­rie su­ma­nių mo­kes­čių pa­tarėjų dėka be­veik ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių, ta­čiau nau­do­ja­si bend­ra vi­suo­menės su­kur­ta ir iš­lai­ko­ma ge­ro­ve.

Ne­bi­jau kar­to­tis, kad žmo­gus yra žiau­ riau­sias pa­da­ras šio­je pla­ne­to­je. Jis žu­ do ne dėl to, kad al­ka­nas, bet dėl pra­ mo­gos, kad pa­si­mėgautų sa­vo ga­lia.

Jis pa­t i­r ia džiaugsmą kan­k in­da­mas ki­tus, kad pa­ten­kintų sa­vo že­muo­sius ins­tink­tus, sa­vo baisų egoizmą.

Prad­žia: pir­mie­ji due­to pa­si­ro­dy­mai Vo­kie­ti­jos lie­tu­vių bend­ruo­menė­

je bu­vo la­bai šil­tai su­tik­ti.

21

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Būta­sis grįžta­ma­sis poe­to gy­ve­ni­mas Poe­to, pro­zi­nin­ko, vertė­jo Al­bi­no Žu­kaus­ko kūry­ba griovė su­ sta­barė­ju­sios poe­zi­jos tai­syk­les, kaupė jo­je uni­ka­lią so­cia­linę ir is­to­rinę pa­tirtį. Da­bar kūrėjas ne­be­pa­ten­ka į šiuo­lai­ki­nių li­te­ ratū­ros ver­tin­tojų aki­ratį. Kodėl?

Vir­gi­ni­ja Sku­čaitė v.skucaite@diena.lt

Ma­ža­sis kny­gius

A.Žu­kaus­ko duk­ra Giedrė ir anū­ kė Gustė pri­pa­ži­no, kad da­bar tik ap­va­lios mi­ru­sių ra­šy­to­jų su­kak­ tys pri­ver­čia skai­ty­to­jus, li­te­ratū­ ros kri­t i­k us, leidė­j us su­g rįžti į praeitį, pri­si­min­ti juos, ver­tin­ti.

Sup­ran­ta­ma, kūrėjo anūkės Gustės pri­si­mi­ni­mai apie se­nelį, mi­rusį 1987 m., tik vai­kiš­ki. „Kai pie­tau­da­vo­me kar­tu ir val­gy­da­vo­ me viš­tieną, se­ne­lis pa­švil­pau­da­vo su viš­tos kak­lo slanks­te­liu. Me­nu ir pa­si­vaikš­čio­ji­mus su juo po Vil­nių, nes vi­sa­da nu­pirk­da­vo ledų ir li­mo­ na­do“, – Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykusiame susitikime pa­sa­ko­jo Gustė.

Jos ma­mos Giedrės pri­si­mi­ni­ mai ge­ro­kai pra­tur­ti­no A.Žu­kaus­ ko, tėvo ir kūrėjo, ku­rio gi­mi­mo 100-osios me­tinės pa­žymė­tos šių metų pra­džio­je, po­rtretą.

Praė­ju­sio am­žiaus pra­džio­je, 1912 m. lie­tu­viš­ka­me Bu­be­lių kai­ me (da­bar Len­ki­jos te­ri­to­ri­ja) Al­ bi­nu­kas gimė su se­se dvy­ne, ku­ri jį per­gy­ve­no ke­lio­li­ka metų. Būsi­ ma­sis ra­šy­to­jas spar­čiai įveikė pra­ dinės mo­kyk­los kursą (jo švie­suo­lis tėvas mokė­jo tris kal­bas).

Būsimą poetą nuo pat mažų die­ nų su­po švietė­jiš­ka ap­lin­ka: Žu­ kauskų na­muo­se veikė lie­tu­viš­ka mo­kyk­la. Kai lenkų vald­žia ją už­ darė, Al­bi­nu­kas mokė­si sa­va­ran­ kiš­kai, sko­lin­osi kny­gas iš Seinų prie­glau­do­je vei­ku­sios „Ži­bu­rio“ gim­na­zi­jos ir mies­to bib­lio­te­kos.

Ieš­ko­ji­mai ir ty­la

Pir­mas A.Žu­kaus­ko eilė­raš­tis pa­ si­rodė Vil­niaus spau­do­je 1928 m.

Pask­li­dus ži­niai apie smalsų pa­ auglį, jis bu­vo pa­kvies­tas mo­ky­tis į Vil­niaus Vy­tau­to Did­žio­jo lie­tu­vių gim­na­ziją, ku­rią baigė 1935 m.

Po teisės stu­dijų Var­šu­vos uni­ ver­si­te­te, o vėliau – Aukš­tes­nio­jo­je žur­na­listų mo­kyk­lo­je, 1938 m. Lie­ tu­vo­je pa­si­rodė pir­mo­ji jo eilė­raš­ čių kny­ga „Lai­kai ir žmonės“, ta­ čiau ki­tos te­ko lauk­ti dau­giau nei de­šimt metų.

Lai­ko­tarpį nuo 1939 m. iki 1960 m. A.Žu­kaus­kas va­di­no poe­ti­nio ne­gy­ve­ni­mo me­tais, nes ne­galė­jo pri­si­tai­ky­ti prie to lai­ko­tar­pio poe­ tinės kalbė­se­nos. „Ka­ro me­tais tėtis iš Vil­niaus per­si­kraustė į Pa­nevėžį, kur dir­bo Juozo Mil­ti­nio va­do­vau­ ja­ma­me dra­mos teat­re, at­ro­do, li­te­ ratū­rinės da­lies vedė­ju. Pa­nevė­žy­ je jis su­kūrė šeimą ir po ka­ro grįžo į Vil­nių. 1953 m. kovą tėtį su­ėmė sau­gu­mie­čiai ir ke­lis mėne­sius ka­ li­no“, – pri­si­minė duk­ra.

1953 m. ru­denį Žu­kauskų šei­ma įsikūrė jau­kia­me Vil­niaus Žvėry­no ra­jo­ne, ne­di­de­lia­me dviejų aukš­ tų ke­tu­rių butų na­me, kle­vais ap­ so­din­to­je Liu­bar­to gatvė­je. Čia poe­tas gy­ve­no 34 me­tus – iki sa­ vo mir­ties 1987 m. va­sarą.

Iš­ki­liųjų bend­ra­min­tis

Na­gin­gas: iki šiol saugomi ra­šy­to­jo įran­kiai, ku­riais jis, anot duk­ters

Giedrės, meist­ra­vo na­muo­se.

Eilėraštis To­ši­nu­kas Gėrimų gerų daug gėriau ir gerų ge­riau­sių ra­ga­vau, Vis­gi nie­ko to­kio ge­ro ger­ti ne­ga­vau Ir ne­gau­siu kaip ta­sai skaid­ru­mas iš­ganų versmės, Pus­die­nio tvan­kos pa­sal­din­tas, pri­sod­rin­tas strazdų giesmės, Sau­ja pa­si­sem­tas ar to­ši­nu­ku — Sa­vo dar­bo to­šies puo­du­ku.

Ir da­bar, ka­da min­tis žings­niuo­ja iš­ganų ke­liu, Nie­kaip pri­si­min­ti ir už­mirš­ti nie­kaip ne­ga­liu To­šies sko­nio, straz­do bal­so, karš­to lie­pos pus­die­nio Ir šal­ti­nio — pie­menų ir kar­vių pus­die­vio.

Viską at­min­ty pra­kiu­ru­sioj lai­kau — To­ši­nuką mo­ze­ri­nio ber­žo uok­se pa­li­kau — Ne­se­niai — prie­š pusę šim­to metų. Jei­gu jį at­ras­čiau, Jei išd­žiū­vusį šal­tinį iš­ga­no­se at­si­kas­čiau, Jos jėgos — strazdų giesmės — dar kartą pa­ra­gau­čiau, Tai tik­rai, be abe­jonės, at­si­gau­čiau, At­min­tis apa­kus vėlek pra­regėtų.

Nie­ko jau dau­giau man ne­reikėtų — Ne­sit­rauk­čiau nuo strazdų giesmės, nuo lie­pos pus­die­nio Ir nuo at­da­ro šal­ti­nio — pie­menų ir kar­vių pus­die­vio!

Čia, spe­ci­finę aurą skleid­žian­čia­ me Žvėry­ne, pra­bėgo kūry­bin­giau­ si ra­šy­to­jo gy­ve­ni­mo me­tai, iš­leis­ta dau­gybė jo eilė­raš­čių ir ap­sa­kymų knygų, skirtų ne tik suau­gu­sie­ siems, bet ir vai­kams.

Jau­nystė­je garsėjęs kaip su­sta­barė­ ju­sių poe­ti­nių ka­nonų ar­dy­to­jas, iš­ gy­venęs poe­ti­nio ne­gy­ve­ni­mo metą, vėl at­gimė su nau­jo­sios lie­tu­vių poe­ zi­jos pro­ver­žiu septintajame–aštun­ tajame XX a. de­šimt­me­ty­je.

Pa­sak li­te­ratū­ros kri­ti­ko Kęstu­ čio Nas­top­kos, poe­ti­nes nau­jo­ves gi­nan­ti kri­ti­ka A.Žu­kauską lai­ kė Vy­tau­to Bložės, Si­gi­to Ge­dos, Mar­ce­li­jaus Mar­ti­nai­čio, Ju­di­tos Vai­čiū­naitės kūry­bi­nių ieš­ko­jimų sąjun­gi­nin­ku, ta­čiau lai­kas ne­bu­ vo gai­les­tin­gas jo poe­zi­jai.

Gy­ve­ni­mo saulė­lyd­žiu A.Žu­ kaus­ko eilė­raš­čiuo­se at­gy­da­vo gim­tinės pri­si­mi­ni­mai, o au­ten­ tiš­ki per­so­na­žai įgy­da­vo api­bend­ ri­nan­čią mi­tinę pra­smę. Eilė­raš­ čiuo­se ryš­kus ypa­tin­gas, kar­tais ero­ti­kos nu­spal­vin­tas san­ty­kis su gim­tinės že­me.

Poe­tas mėgo būti sa­vo gim­tinė­je, kur pir­miau­sia ap­lan­ky­da­vo poe­to vys­ku­po An­ta­no Ba­ra­naus­ko kapą Seinų ka­ted­ro­je.

Kal­bos vi­sa­tos kūrėjas

Anot K.Nas­top­kos, A.Žu­kaus­ko poe­zi­jo­je, ne­ly­gi­nant „Tūkstan­

Sodininkas: A.Žu­kaus­kas su sa­vo so­do, kurį pa­ts puo­selė­jo, obuo­liais

(1982 m.).

čio ir vie­nos nakties” Šach­ra­za­dos pa­sa­ko­se, gy­ve­ni­mas ta­pa­ti­na­mas su kalbė­ji­mu. Žod­žiai spraud­žia­si vie­ni per ki­tus, su­da­ry­da­mi judrų sam­būrį. Kal­bos vi­sa­to­je nu­si­tri­ na erdvės ir lai­ko skir­tys, su­si­tin­ ka gy­vie­ji ir mi­ru­sie­ji, kas­die­niš­ki ri­tua­lai ap­glėbia am­ži­nybę. Be­ je, poe­tas sakė, kad viską, kas bu­ vo su ar­ti­mai­siais, dar­kart su­si­ras „po tūkstant­me­čio metų“.

Kaip žur­na­le „Auš­ra“ rašė Eu­ge­ ni­ja Pa­kut­kienė, A.Žu­kaus­ko kūry­ ba – tai išė­ji­mas į sa­vas gy­ve­ni­mo erd­ves, į veš­lią ir liūdną, gun­dan­čią ir net ero­tišką sa­vo žemę, ku­ri pul­ suo­ja be­si­dau­gi­nan­čia, žu­dan­čia, dvo­kian­čia, bet žy­din­čia, gie­dan­ čia, aukš­tyn be­si­stie­bian­čia gy­vy­ be. A.Žu­kaus­ko poe­zi­jo­je žod­žiams sma­gu ir lais­va – jie eilė­raš­ty­je ta­ ry­tum te­ka srau­tais. „A.Žu­kaus­ko kūry­ba turėtų būti ana­li­zuo­ja­ma mo­kyk­lo­se, nes jo kūri­nių kal­ba la­ bai sod­ri, vaiz­din­ga – pui­ki at­sva­ra nu­su­sin­tai jau­ni­mo kal­bai“, – ma­ no ra­šy­to­ja Al­do­na Ru­sec­kaitė.

A.Žu­kaus­kas – tėvas

„Ne, jis ne­bu­vo griež­tas, bet, pa­ vyzd­žiui, ka­te­go­riš­kai pa­si­prie­ši­no ma­no, moks­leivės, ke­ti­ni­mui va­ žiuo­ti su drau­gais au­tos­to­pu į Ki­ jevą“, – pri­si­mi­ni­mais apie poetą da­li­jo­si jo duk­ra.

Kūrėjas mėgęs šei­mi­nin­kau­ti vir­ tuvė­je: „Iki šiol jau­čiu jo pa­ruoš­ to len­kiš­ko pa­tie­ka­lo – bi­go­so – skonį.“ Apie A.Žu­kaus­ko po­linkį ga­min­tis maistą liu­di­ja iki šių die­ nų iš­likęs jo anū­ko Au­ri­mo 1986 m. ra­šy­tas laiš­kas, ku­ria­me jis klau­sia: „Mie­las Se­ne­li, kaip gy­ve­ni? Mais­ tą ga­mi­ni pa­ts ar kaip?“ „Tėvas la­bai mėgo skie­py­ti obe­ lis, laiką leis­ti gam­to­je. Todėl mes daž­nai va­sa­ro­da­vo­me pas jo se­se­ris kai­me. Gy­ven­da­mi Vil­niu­je, dažną va­sa­ros sa­vait­galį vyk­da­vo­me prie ežerų, kur tėvas mėgo žve­jo­ti. Žve­ jo­da­mas, vaikš­čio­da­mas pae­žerė­ mis, tėvas bran­di­no sa­vo eilė­raš­ čius“, – pa­sa­ko­jo Giedrė.

Asmeninio ar­chy­vo nuo­tr.

Links­mai: A.Žu­kaus­ko šar­žas. Au­

to­rius – Sta­sys Po­vi­lai­tis (1979 m.).

Ge­ra ži­nia Anot pro­f. K.Nas­top­kos, kny­gy­nuo­ se ne­tru­kus turėtų pa­si­ro­dy­ti A.Žu­ kaus­ko poe­z i­jos rink­t inė „Būto­ji – grįžta­mo­ji“. Jo­je bus ir plokš­telė su poe­to ir ak­to­r iaus Vla­do Bag­ do­no, įskai­t ytais A.Žu­kaus­ko eilė­ raščiais. „Į šią knygą at­r ink­t i nea­b e­jo­t iną es­te­t inę vertę te­b e­t u­r in­t ys poe­ to eilė­raš­čiai. Tik dėl ri­bo­tos lei­di­ nio apim­ties at­si­sa­ky­ta stam­bių jo poemų. Rink­t inės pa­g rindą su­da­ ro pa­t ies poe­to 1983 m. su­da­r y­ta rink­t inė „Be­namė meilė”, kur eilė­ raš­čius, su­dėtus ne pa­gal chro­no­ lo­g iją, o pa­gal poe­t i­n io gy­ve­n i­mo lo­g iką, sie­ja afo­r is­t i­n iai in­tar­pai“, – įžan­g i­nia­me rink­t inės straips­ny­je ra­šo pro­f. K.Nas­top­ka.

Paš­ne­kovė apie tėvą kalbė­jo kaip apie darbštų, at­sa­kingą žmogų, ku­ riam nerūpė­jo bo­he­miš­kas gy­ve­ ni­mas. Ant jo did­žiu­lio ra­šo­mo­jo sta­lo na­muo­se bu­vo ga­li­ma ap­tik­ ti įvai­rių įran­kių, ku­rių pri­reik­da­ vo tai­sant meš­kerę ar įvai­rius bui­ ties ra­kan­dus.

22

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Va­ti­ka­nas be­veik ne­si­kei­čia. Ret­kar­ čiais kei­čia­si po­pie­ žiai. Ma­žiau­siai pa­ sau­ly­je vals­ty­bei pa­kan­ka vie­nos vais­tinės, dviejų de­ga­li­nių ir dviejų par­duo­tu­vių. Už­tat ap­lin­ka – di­din­ga ir gra­ži, tik ne­va­lia už­si­mirš­ti, kad tu­ri lai­ku išei­ti.

Šven­to­vė: Šv. Pet­ro ba­zi­li­ka su­trau­kia tūks­tan­čius ti­kin­čių­jų iš vi­so pa­sau­lio, net ir la­bai di­de­lė ba­zi­li­kos aikš­tė per di­džią­sias re­li­gi­nes šven­tes bū­na

Mūri­ne sie­na ap­tver­to­je vals­t Da­rius Sėle­nis

d.selenis@odiena.lt

Ri­bos – mūrinės sie­nos

Praei­ty­je gar­saus Lie­tu­vos vals­ tybės ta­ry­bos na­rio, tei­sin­gu­mo mi­nist­ro, tei­si­nin­ko Sta­sio Ši­lin­go anū­kas – Va­ti­ka­no ra­di­jo re­dak­to­ rius Sau­lius Au­gus­ti­nas Ku­bi­lius šio­je ša­ly­je lan­ko­si kas­dien.

Su ne­di­delė­mis per­trau­ko­mis 30 metų Va­ti­ka­ne dir­ban­tis 51-ų S.A.Ku­bi­lius Va­ti­ka­no kas­die­nybę pa­ly­gi­no su mil­ži­niš­ka mi­nis­te­ri­ja: „Ten gy­ve­na tik ap­tar­nau­jan­tis per­ so­na­las ir dir­ban­tys įvai­rio­se įstai­ go­se – Šven­ta­jam Sos­tui, Po­pie­žiaus rūmams, Baž­ny­čios vald­žiai.“ Va­ti­ka­no ra­di­jo būstinė yra už Va­ti­ka­no sienų: maž­daug pu­sant­ ro ki­lo­met­ro už ofi­cia­lios vals­tybės ri­bos. Ir ra­di­ju­je ga­lio­ja Va­ti­ka­no su­ve­re­nu­mas – tai kaip ekste­ri­to­ ria­linė zo­na Ro­mo­je.

Ap­link Va­ti­kaną yra ir dau­giau pa­statų, pri­klau­san­čių ma­žiau­siai pa­sau­ly­je vals­ty­bei, – kong­re­ga­ci­ jos, di­kas­te­ri­jos, tar­ny­bos su kar­di­ no­lais, pre­fek­tais, pre­la­tais.

Pa­čio­je Va­ti­ka­no te­ri­to­ri­jo­je yra mu­ziejų, baž­ny­čios ar­chyvų, kur su­kaup­ta dau­gybė is­to­rinės reikš­ mės turtų ir še­devrų. „Va­ti­ka­no ri­bas ženk­li­na di­delės mūrinės sie­nos, ku­rios bu­vo pra­ dėtos sta­ty­ti vi­du­ram­žiais, o baig­tos prie­š 500 metų, – apie 1929 m. po su­si­ta­ri­mo su Ita­li­ja vals­ty­binį sta­ tusą įgi­ju­sio Va­ti­ka­no ri­bas pa­sa­ko­ jo S.A.Ku­bi­lius. – Į ank­lavą Ro­mos mies­te, Va­ti­kaną, ga­li­ma įva­žiuo­ti per še­še­rius var­tus, ku­rie už­da­ro­mi apie 23 va­l., o ati­da­ro­mi šeštą.“

kos Va­ti­ka­nui pa­kan­ka. Yra pa­štas, me­di­ci­nos punk­tas, grei­to­sios pa­ gal­bos ir ge­le­žin­ke­lio sto­tys. Šio­ je dau­giau­sia knibž­da pre­ky­bi­ ninkų.

Tie­sa, po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI prie­š me­tus sim­bo­liš­kai ke­lia­vo iš Va­ti­ka­no trau­ki­niu. Kar­tais kas nors pa­si­nau­do­ja ir sraig­tas­par­ niu: Va­ti­ka­ne įreng­ta jų nu­si­lei­di­ mo aikš­telė.

Va­ti­ka­ne yra vis­kas, kas būti­na vals­ty­bei, nors čia gy­ve­na tik 821 gy­ven­to­jas, o Va­ti­ka­no pi­lie­tybę tu­ri apie 350 žmo­nių. „Res­to­ranų, barų, užeigų čia nė­ ra, – šyp­so­jo­si S.A.Ku­bi­lius. – Jei tar­nau­to­jai no­ri val­gy­ti, vyks­ta į

Romą. Tie­sa, įstai­go­se ga­li­ma at­ si­ger­ti ka­vos iš apa­ratų.“ Į Va­ti­kaną ga­li­ma pa­tek­ti tik tu­ rint lei­dimą. Ne­ga­na to, no­rin­čius ap­si­lan­ky­ti did­žiau­sio­je ir puoš­ niau­sio­je pa­sau­ly­je ka­ta­likų baž­ny­ čio­je – Šv. Pet­ro ba­zi­li­ko­je – Va­ti­ ka­no mu­zie­juo­se ir ki­to­se svar­bio­se vie­to­se me­ta­lo de­tek­to­riais tik­ri­na Ita­li­jos pa­reigū­nai.

Mar­ga, ryš­kia ap­ran­ga iš­sis­ki­ rian­tys gar­sie­ji švei­carų gvar­die­čiai – as­me­ninė po­pie­žiaus ap­sau­ga, taip pat sau­gan­ti rūmus, pa­grin­ di­nes įei­gas. Ki­ta gink­luo­ta Va­ti­ ka­no ap­sau­ga – žan­dar­me­ri­ja. „Jei no­ri­te pa­si­vaikš­čio­ti po nuo­ sta­bius so­dus, ga­li­te vie­to­je gau­ti

ne­mo­kamą lei­dimą“, – teigė nuo­ la­tinį pa­žymė­jimą tu­rin­tis ir be­ veik kas­dien dar­bo rei­ka­lais Va­ti­ ka­ne ap­si­lan­kan­tis S.A.Ku­bi­lius.

Rei­kia pa­skubė­ti išei­ti

„Pėsčio­mis Va­ti­kaną ga­li­ma pe­rei­ti per 5–15 mi­nu­čių“, – šyp­telė­jo Va­ ti­ka­no ra­di­jo re­dak­to­rius.

Jei ne­būtų vals­tybę juo­sian­čių mūri­nių sienų, Va­ti­ka­nas nuo Ro­ mos nelabaui ­skirtųsi. Tie­sa, tai – la­bai ra­mi vals­tybė. „Va­ka­re ir juo­lab naktį čia ty­lu lyg ka­pinė­se. Nuos­ta­bia­me par­ ke daug paukš­čių, fon­tanų, tad ga­li girdė­ti jų čiulbė­jimą ir van­ dens čiur­le­nimą. Kartą už­si­bu­vau

Ne vis­ko po vieną

Dvi de­ga­linės, vie­na vais­tinė, vie­ na mais­to ir bui­ties pre­kių, vie­na dra­bu­žių par­duo­tuvė – to­kios rin­

821

gy­ven­tojas yra Va­ti­ka­ne.

Vi­du­je: va­sa­rio 18 d. Šv. Pet­ro ba­zi­li­ko­je vy­ko Baž­ny­čios vir­šū­nių su­si­rin­ki­mas.

sve­čiuo­se ir te­ko pa­sku­bom grįž­ ti at­gal, kol vei­kia pa­tik­ros po­stas.

Apėmė keis­tas jaus­mas, kai ži­nai, kad ne­tru­kus čia vis­kas už­si­da­rys.

Svar­biau­sia, už­si­da­rys vals­tybės var­tai“, – apie įdo­mią pa­tirtį pa­ sa­ko­jo S.A.Ku­bi­lius.

Dau­gu­ma tar­nys­tei at­si­duo­dan­ čių žmo­nių, pre­ky­bi­ninkų, tar­nau­ tojų gy­ve­na Ro­mo­je. Ita­li­jos sos­ tinė­je gy­ve­na ir S.A.Ku­bi­lius su šei­ma.

Gra­žiau­sia – su­žydė­jus so­dams

Lie­tu­viui Va­ti­ka­ne ypač im­po­nuo­ ja Šv. Pet­ro ba­zi­li­ka – kul­to cent­ras, lan­ko­mas pi­lig­rimų iš vi­so pa­sau­lio.

Krip­to­je yra ir lie­tu­vių kop­ly­čia.

23

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

pil­nu­tė­lė žmo­nių.

AFP, „Reuters“, „Shutterstock“ nuotr.

tybė­je naktį ty­lu lyg ka­pinė­se Ka­da Va­ti­ka­nas gra­žiau­sias? „Jis nuo­sta­bus iš­ti­sus me­tus, nes čia su­kaup­ti ne­įti­ki­mi kultū­ros ir ar­ chi­tektū­ros še­dev­rai. Ypač gra­žu pa­va­sarį, kai su­žy­di so­dai. Nuos­ ta­bu ir per di­de­lius karš­čius – tuo­ met dar la­biau pa­ste­bi fon­ta­nus ir su­vo­ki van­dens reikšmę“, – nuo­ šird­žiai kalbė­jo S.A.Ku­bi­lius.

La­bai puoš­n us Va­t i­ka­n as per re­l i­g i­n es šven­tes, ypač per šv.

Kalė­d as ir šv.Ve­ly­kas. Dar sa­ vaitei li­kus iki Verbų sek­ma­die­nio iš Olan­di­jos čia at­ve­ža­ma nuo­sta­ bių gėlių ir jo­mis iš­puo­šia­ma Šv.

Pet­ro aikštė.

O ko­kia Naujųjų metų nak­tis Va­ ti­kane?

„Tai pui­k i pro­ga pri­s i­m in­ ti pa­si­bai­gu­sius me­tus ir švęsti šv. Sil­vest­ro šventę. Sil­vest­ras – la­bai svar­b us Baž­ny­č iai po­ pie­žius, gy­venęs IV a. Pa­sau­lis, su­t ik­d a­m as Nau­j uo­s ius metus, ne­ži­no, kad kar­tu mi­ni po­pie­žiaus Sil­vest­ro mir­ties me­ti­nes. Artė­ jant Nau­jie­siems metams va­ka­ rinė­se pa­mal­do­se po­pie­žius gie­ da Padė­kos himną už pra­ėju­sius me­tus“, – re­li­gi­jos is­to­ri­jos ži­nias de­monst­ra­vo S.A.Ku­bi­lius.

Fe­jer­ver­kai? Galbūt koks nors švei­carų gvar­die­tis ir iš­šau­na. Ta­ čiau žmonės links­mi­na­si Ita­li­jos sos­tinė­je, o Va­ti­ka­ne ir Naujųjų­ metų naktį būna ra­mu.

Dir­ba: S.A.Ku­bi­lius Vatikane lankosi kas­die­n. Anksti: čia ypač gražu pavasarį, kai sužaliuoja

Lei­di­mas: į Va­ti­ka­no par­ką įeiti galima ne­mo­ka­mai.

Nuos­ta­ bia­me par­ ke daug paukš­čių, fon­ta­nų, tad ai­di jų čiul­be­sys ir van­dens čiur­le­ni­ mas.

Asmeninio archyvo nuotr.

gamta.

Ap­sau­ga: ryš­kia ap­ran­ga iš­si­ski­rian­tys gar­sie­ji švei­ca­rų gvar­die­čiai sau­go ne tik po­pie­žių.

24

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Ro­žių be spyg­lių ne­būna Gar­si ak­torė Re­gi­na Var­naitė nie­ka­da ne­ sva­jo­jo gy­ven­ti Ame­ri­ko­je ar Is­pa­ni­jo­je.

Jei ir ten­ka kur nors iš­vyk­ti, mo­te­riai no­ ri­si grei­čiau na­mo. O jos na­mai – Kau­ne.

Ne­se­niai ak­torė bu­vo įver­tin­ta ne tik už pui­kius vaid­me­nis Kau­no dra­mos teat­ re, bet ir už iš­ti­ki­mybę sa­vo mies­tui.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

– Ger­bia­ma Re­gi­na, ar ap­si­ džiaugė­te, kai Kau­no sa­vi­ val­dybės ta­ry­ba jums su­teikė mies­to garbės pi­lietės vardą?

– Ap­sid­žiau­giau, nes tai – la­bai gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas. Ma­nau, kad taip pa­ro­do­ma pa­gar­ba ir Kau­ no dra­mos teat­rui, ku­ria­me vai­di­nu dau­gelį metų.

– Nors gimė­te Uk­mergė­je, tur­ būt esa­te kau­nietė iki kaulų sme­genų? Kuo jums pa­tin­ka šis mies­tas?

– Nors au­gau Uk­mergė­je, ma­no tėve­lis, dirb­da­mas Žemės ūkio de­ par­ta­men­te, Kau­ne pa­statė namą, tikė­da­ma­sis, kad aš ir bro­lis bai­ gę gim­na­ziją at­va­žiuo­si­me stu­di­ juo­ti į šį miestą. Bai­gu­si mo­kyklą, sto­jau į Kau­no dra­mos teat­ro stu­ diją, o ma­no bro­lis – į Kau­no dailės ins­ti­tutą. Tėvai par­davė namą Uk­ mergė­je ir per­si­kėlė į Kauną.

Nors te­ko iš­vyk­ti stu­di­juo­ ti į Teat­ro me­no ins­ti­tutą (GI­TIS) Mask­vo­je, po stu­dijų grįžau į Kau­ no dra­mos teatrą kaip į tik­ruo­sius sa­vo na­mus. Šia­me teat­re ir dir­bau visą gy­ve­nimą.

Kau­nas – la­bai ža­lias, jau­ kus mies­tas. Dviejų upių san­ta­ka, Alek­so­tas, Ža­lia­kal­nis, bo­luo­jan­ ti Pri­sikė­li­mo baž­ny­čia ir, ži­no­ma, Laisvės alė­ja, per metų me­tus iš­ vaikš­čio­ta sku­bant į teatrą, re­pe­ti­ ci­jas, spek­tak­lius.

– Ar kau­nie­čiai, jūsų nuo­mo­ ne, – vie­nin­gi? Ku­riais gy­ve­ni­ mo at­ve­jais jie ypač su­si­vie­ni­ ja? Ko­kie kau­nie­čių štam­pai jus la­biau­siai ner­vi­na?

– Ma­no vy­ras ak­to­rius Vy­tau­tas Ei­ du­kai­tis gimė ir au­go Kau­ne. Kai su­ si­tuokė­me, iš trem­ties grįžo jo tėvai, ir mes pra­dėjo­me bend­rau­ti su kau­ nie­čių šei­mo­mis. Jo­se bu­vo pri­si­me­ na­ma, koks bu­vo tar­pu­ka­rio Kau­ no gy­ve­ni­mas. Galbūt kau­nie­čiai

Aš norė­jau būti ak­to­re, ju­tau sa­vo pa­šau­kimą nuo vai­kystės. Nie­ka­da ne­norė­jau rink­tis ki­to­ kios pro­fe­ si­jos.

yra už­da­res­ni, bet kar­tu ir iš­ti­ki­mi, bran­gi­nan­tys sa­vas tra­di­ci­jas.

Apie štam­pus nie­ko ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti. Ma­nau, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo cha­rak­terį, ku­ris ne­prik­lau­so nuo to, ku­ria­me mies­ te jis gy­ve­na.

– Kaip jums pa­tin­ka Vil­nius?

Turbūt Kau­no sos­tinė nie­ka­da neats­tos?

– Ap­va­žia­vau visą Lie­tuvą per gast­ro­les, te­ko vai­din­ti ne tik mies­ tuo­se, bet ir pa­čiuo­se ma­žiau­siuo­ se mies­te­liuo­se. Da­bar vis daž­niau pa­gal­vo­ju, koks gra­žus mūsų kraš­ tas, ko­kia nuo­sta­bi Lie­tu­vos gam­ta.

Tik­rai nie­ka­da ne­norė­jau iš čia iš­ vyk­ti, ne­sva­jo­jau apie ki­tas ša­lis. Jei ir ten­ka kur nors ap­si­lan­ky­ti, no­ri­ si grei­čiau grįžti na­mo, o ma­no na­ mai – Kau­ne.

– Vi­sas jūsų kūry­bi­nis gy­ve­ni­ mas pra­ėjo Kau­no dra­mos teat­ re – minė­si­te kūry­bi­nio dar­bo 60-metį. Ar ak­to­riaus dar­bas – la­bai sun­kus? Ką apie jį su­pra­ to­te, iš­siaiš­ki­no­te, teat­re pra­ dir­bu­si tiek metų?

– Aš norė­jau būti ak­to­re, ju­tau sa­vo pa­šau­kimą nuo vai­kystės. Nie­ka­da ne­norė­jau rink­tis ki­to­kios pro­fe­si­ jos. Todėl ma­nau, kad man ne­bu­vo sun­ku iš­gy­ven­ti sun­ku­mus ar ne­ sėkmes. Kai su­kūriau pir­muo­sius vaid­me­nis, pa­ju­tau di­delį žiū­rovų pa­lan­kumą. Jis ir to­liau lydė­jo per kūry­bi­nio dar­bo de­šimt­me­čius.

Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kodėl žiū­ro­vams pa­ti­ko ma­no su­kur­ti per­so­na­žai. Esu dėkin­ga vi­siems už juoką, ap­lo­dis­ men­tus, už ne­pa­kar­to­jamą ryšį, ku­ ris už­si­mez­ga per spek­taklį tarp ma­ nęs ir salė­je esan­čių žmonių.

– Vy­resnės ir vi­du­rinės kar­tos žiū­ro­vai jus iki šiol pri­si­me­na kaip Be­kam­pienę le­gen­dinė­ je An­ta­no Vil­ku­tai­čio-Ke­tu­ra­ kio ko­me­di­jo­je „Ame­ri­ka pir­ ty­je“. Jūsų kūry­bo­je linksmų, šmaikš­čių per­so­nažų – iš­ti­sa

Šventė: ak­torė R.Var­naitė ap­si­džiaugė jai su­teik­tu Kau­no garbės pi­lietės var­du. Anot

jos, tai – la­bai gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas.

vir­tinė. Ar sun­ku su­kur­ti ko­ mišką vaid­menį?

– Taip su­si­klostė ma­no kūry­binė biog­ra­fi­ja, kad žiū­ro­vams esu ge­ riau­siai pa­žįsta­ma kaip ko­miškų vaid­menų kūrėja. Vos bai­gu­si Teat­ ro me­no ins­ti­tutą, pra­dėjau vai­ din­ti links­mus, žais­min­gus, tem­ pe­ra­men­tin­gus, ku­pi­nus sąmo­jo, liau­diš­ku hu­mo­ru spin­du­liuo­jan­ čius per­so­na­žus. Kur­da­ma ko­miš­ kus vaid­me­nis sce­no­je, pa­si­tel­kiu įvai­riau­sias iš­raiš­kos prie­mo­nes. Žiū­ro­vus pra­juo­ki­na ju­de­siai, vei­ do mi­mi­ka, bal­so to­nas, o daž­ niau­siai – užk­re­čian­tis juo­kas. Kai ku­rie ma­no ko­miš­ki per­so­na­žai gy­va­vo Kau­no dra­mos teat­re iš­ti­ sus de­šimt­me­čius, todėl juos spė­ jo pa­ma­ty­ti ke­lios žiū­rovų kar­tos.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Be­kam­pienę ko­me­di­jo­je „Ame­ri­ka pir­ty­je“ vai­di­nu jau 38 se­zoną.

– Tik­riau­siai tas, po ku­rio prem­je­ ros man pa­si­pir­šo.

– Ar jūsų vaid­me­nys – tai jūs pa­ti?

– Ne. Su­ta­pa­tin­ti manęs su ma­no per­so­na­žais tik­rai ne­reikėtų – gy­ ve­ni­me esu pa­pras­ta mo­te­ris.

– Fortū­na jums bu­vo dos­ni: įdo­mus dar­bas, žiū­rovų pa­ lan­ku­mas, pui­ki šei­ma. Gal gy­ve­ni­mo ke­ly­je bu­vo ir duo­ bių, ir rožės bu­vo su spyg­liais, ir gerbė­jai – sa­va­naud­žiai, ir šam­pa­nas – „nu­dūkęs“?

– Kai pri­si­me­nu nueitą gy­ve­ni­mo ke­lią, sten­giuo­si gal­vo­ti apie ge­ rus, džiaugs­min­gus da­ly­kus. O ro­ žės vi­suo­met su spyg­liais, todėl rei­ kia mąsty­ti, ne tik jas skin­ti.

– Ku­ris vaid­muo jums pa­čiai bran­giau­sias? Kodėl?

– Bran­giau­sias vaid­muo tas, ku­ rį vai­di­nu. Nes bran­gus yra ry­šys su žiū­ro­vais, ku­ris už­si­mez­ga čia ir da­bar, tą va­karą, kai vai­di­na­mas spek­tak­lis.

– O ku­ris jūsų vaid­muo la­biau­ siai pa­ti­ko jūsų vy­rui ir ko­le­gai V.Ei­du­kai­čiui?

Lemtis: taip susiklostė, kad visą gyvenimą R.Varnaitei tenka komiški vaidmenys, o scenos partneris dažnai būdavo vyras – aktorius V.Eidukaitis.

– Koks pa­grin­di­nis jūsų svei­ka­ tos re­cep­tas? Juo­kas, juo­kas ir dar kartą – juo­kas?

– Sa­ko­ma, kad juok­tis svei­ka.

25

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Pro­ga: se­zo­no už­da­ry­mas – taip pat links­ma šventė.

Mo­to­cik­li­ninkų klu­bo „Hel­lions“ (Ed­var­do Jur­jo­no) nuo­tr.

Jei jau bai­ke­ris, tai vi­sam gy­ve­ni­mui Kai Li­no Ma­li­no­vo žmo­na su­ži­no­jo, kad jos su­tuok­ti­nis ren­gia­ si sėsti ant mo­to­cik­lo, tik­rai neap­sid­žiaugė. Juo­lab kad nuo vai­ kystės lydė­ju­sią, ta­čiau il­gai­niui pri­mirštą aistrą vy­ras at­gai­vi­ no su­laukęs maž­daug pen­kias­de­šim­ties. Pa­va­sa­ris – čia pat, ir bai­ke­ris jau bliz­gi­na ra­tus.

Li­na Bie­liaus­kaitė

l.bieliauskaite@diena.lt

Se­na meilė nerū­di­ja

Ra­tai: L.Ma­li­no­vo „Hon­da“ ne­

re­tai lai­mi gra­žiau­sio mo­to­cik­lo rin­ki­mus.

Šian­dien ak­ty­viam bai­ke­riui, mo­ to­cik­li­ninkų klu­bo „Hel­lions“ na­ riui – 62-eji, ir sa­vo plie­ni­nio žir­go jis dar il­gai ne­ke­ti­na nu­kaus­ty­ti. „Esu bai­ke­ris vi­sam gy­ve­ni­mui.

Kol svei­ka­ta leis, tol ir va­žiuo­siu. O kai jau ne­beuž­kel­siu ko­jos, nu­si­pirk­ siu tri­ratį: ga­le – du ra­tai, prie­ky­je – vie­nas. Galė­siu va­žiuo­ti kaip au­ to­mo­bi­ly­je“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

L.Ma­li­no­vas ne­ma­žai metų ati­davė spor­tui, fut­bo­lui, dir­bo dvi­ra­čių tre­ ke, va­do­va­vo spor­to mo­kyk­lai, ga­ liau­siai ėmėsi trans­por­to vers­lo. Šian­dien, kaip pri­si­pa­ži­no, jau lais­vas nuo visų darbų bei įsi­pa­ rei­go­jimų, todėl mie­lam sa­vo po­ mėgiui ga­li skir­ti ap­sčiai lai­ko. „Ži­ no­te, kaip sma­gu – va­žiuo­ji, vėje­lis dvel­kia. O kur be­pa­judė­si? Nei­si gi į šo­kius, kam per 60“, – juokė­si pa­šne­ko­vas.

Kas tas ga­zas?

Poil­sis: įvai­riuo­se bai­ke­rių ren­

gi­niuo­se ne­trūksta nei at­rak­cijų, nei links­my­bių, nei vai­šių.

Pauzė: rim­tiems vy­rams vi­sa­da

yra apie ką pa­si­šnekė­ti.

Aist­ra plie­ni­niams žir­gams L.Ma­ li­novą ly­di nuo ma­žumės. Net pir­ mąją sa­vo ke­lionę mo­to­cik­lu vy­ ras iki šiol pri­si­me­na su vi­so­mis smulk­me­no­mis, nors tąsyk jam te­ bu­vo de­vy­ne­ri ir jis vai­ra­vo. „Tėtis turė­jo tokį ka­rinį vo­kišką mo­to­ciklą su di­de­le prie­ka­ba, ir va­ žiuo­jant jis įklim­po. Ta­da pa­so­di­no ma­ne prie vai­ro ir sa­ko: duok ga­ zo. Stu­mia ir vėl: da­bar nuimk. Nei aš ži­nau, kas tas ga­zas, nei kaip jį nuim­ti. Bet vis tiek kaž­kaip ma­ne pa­si­vi­jo, su­stabdė“, – pri­si­minęs vai­kystės nuo­tykį kva­to­jo bai­ke­ris.

Taip vis­kas pa­ma­žu ir pra­si­dėjo: dvi­ratį iš­mainė į mo­to­ro­lerį, po to at­si­ra­do „Ja­wa“, su ku­ria, būda­ mas še­šio­lik­me­tis, pa­tyrė ava­riją ir ga­vo rimtą traumą – per­si­pjovė ko­jos ar­te­riją. Laimė, kad li­go­ninė pa­si­taikė ne­to­lie­se, – anot me­dikų, tetrū­ko ke­lių mi­nu­čių, kad vai­ki­ nu­kas būtų mir­ti­nai nu­krau­javęs.

Pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai Li­ nas svarstė, kad dėl paaug­lystė­je pa­tir­to ne­lai­min­go įvy­kio vei­kiau­ siai reikėtų kal­tin­ti ka­tiną. „Bu­

vau tokį gražų pa­si­daręs iš ni­ke­lio.

Kai tik tą ka­tiną už­sidė­jau, pa­kliu­ vau į ava­riją. Po to įvy­kio jį nu­me­ čiau, nors ir la­bai skaudė­jo širdį“, – šyp­telė­jo pa­šne­ko­vas ir pa­ti­kino, kad bai­ke­riai prie­tarų ne­pai­so.

Prie vai­ro – su ra­men­tu

Tik per plauką likęs gy­vas Li­nas bu­ vo pa­si­žadėjęs dau­giau nie­ka­da ne­ va­žiuo­ti mo­to­cik­lu. „Bet ko­ja su­gi­ jo, ir dar su ra­men­tu po pa­žas­ti­mi sėdau prie vai­ro“, – links­mai kalbė­ jo bai­ke­ris. Jau­nystė­je mo­to­cik­lu jam yra tekę įveik­ti ne­men­kus at­ stu­mus. Ir ne tik va­sarą. „Nes­var­bu, kad vėly­vas ru­duo, šal­ta. Pa­me­nu, nu­si­plėšėme nuo kaž­ko­kios dar­ žinės sto­go ru­be­roi­do, už­sidė­jo­me ant kojų, kad būtų šil­čiau, ir va­žiuo­ ja­me dai­nuo­da­mi. Mus su­stabdęs įga­lio­ti­nis sa­ko: „Pūski­te.“ Gal­vo­ jo, kad gir­ti, o mes iš šal­čio dai­na­ vo­me“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­sak Li­no, anuo­met, vi­suo­ti­nio de­fi­ci­to lai­kais, mo­to­ciklų gerbė­ jai ne­galė­jo nė pa­sva­jo­ti apie to­ kias ga­li­my­bes, ko­kios priei­na­mos šian­dien, pra­de­dant spe­cia­lia mo­ to­cik­li­ninkų ap­ran­ga ir bai­giant pa­čia tech­ni­ka, ak­se­sua­rais. „Ži­no­te, anais lai­kais nor­ma­lių mo­to­ciklų ne­bu­vo, ne taip, kaip da­ bar. O kai sūnus, mar­ti įsi­taisė, sa­ kau, ir man rei­kia. Ir vėl ėmiau va­ žinė­ti, ta­pau bai­ke­riu“, – savo kaip sūnaus pa­klydė­lio, su­grįžimą pri­si­ minė pa­šne­ko­vas.

šiaip va­žiuo­ja­me tvar­kin­gai, iki 130 km/val., kam be rei­ka­lo ri­zi­ kuo­ti gy­vy­be? – re­to­riš­kai klausė pa­šne­ko­vas. – Tai brit­vi­nin­kai – ekst­re­ma­lai, jie skuod­žia dau­giau nei 200 km/val. grei­čiu. Bet to­ kiais da­ly­kais ne­juo­kau­ja­ma, ne­ ži­nai, kas ga­li at­si­tik­ti.“

Po­pas kad puolė švęstu van­de­niu šlaks­ty­ti vi­sur, kur tik mūsų būta. Tiek dar­ bo mes jam įtaisė­me!

Au­to­bu­se – ir strip­ti­zo stul­pas

Na­gin­go meist­ro, ka­dai­se iš at­skirų de­ta­lių su­si­konst­ra­vu­sio au­to­mo­ bilį, dėka mo­to­cik­li­ninkų klu­bas tu­ri nuo­savą au­to­busą. Kai ori­gi­ na­liai de­ko­ruo­ta trans­por­to prie­ monė rie­da gatvė­mis, į ją su­smin­ ga žvilgs­niai.

Li­nas pa­sa­ko­jo, kad šį au­to­busą ka­dai­se ga­vo mai­nais į dvi prie­ka­ bas. Meist­rau­ti mėgstan­tis vy­ras jį pa­vertė iš­ti­su pra­mogų cent­ru ant ratų. „Au­to­bu­se yra alaus ba­ ras, ge­ra gar­so ir vaiz­do apa­ratū­ ra, la­ze­riai, dūmų ma­ši­na, vir­ tuvėlė, net mie­ga­mo­sios vie­tos.

Kam rei­kia – ir strip­ti­zo vamz­ dis, – šyp­telė­jo pa­š ne­ko­vas. –

Kai ne­no­ri­me va­žiuo­ti mo­to­cik­ lais, vi­si su­sėda­me ir ke­liau­ja­me au­to­b u­s u.“ Pa­sak L.Ma­l i­n o­vo, taip įreng­ti au­to­bu­sus po­pu­lia­ ru Ame­ri­ko­je – iš čia jis ir nu­si­ žiūrėjęs šią iš­monę.

Pa­lydė­jo švęstu van­de­niu

Klu­bo na­riai ne tik kar­tu ke­liau­ja, šven­čia, vyks­ta į įvai­rius bai­ke­rių ren­gi­nius, sąskryd­žius, bet ir da­ ly­vau­ja vi­suo­me­ninė­je veik­lo­je. „Štai po pus­šimtį mo­to­ciklų iš skir­tingų klubų su­va­žiuo­ja į Kar­ te­nos vaikų šir­dies ir krau­ja­gys­lių centrą. Čia ap­lan­ko­me ma­žuo­sius, ku­riems per­so­din­ta šir­dis ar ku­rie lau­kia ope­ra­ci­jos, pa­va­žinė­ja­me mo­to­cik­lais. Tai jiems būna di­delė at­rak­ci­ja. Taip pat še­fuo­ja­me vaikų na­mus“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Ar į įvai­rias ke­lio­nes iš­si­ruo­šian­ tiems bend­ra­žy­giams ten­ka pa­tir­ ti nuo­ty­kių? L.Ma­li­no­vas pri­si­minė ne­seną įvykį Lie­po­jo­je, ku­ris vi­sus la­bai pra­juo­ki­no. „Už­va­žia­vo­me ant mo­lo, at­si­su­ko­me į mies­to pusę – ogi gra­ži cerkvė. Sa­ko­me, rei­kia ap­si­lan­ky­ti. Kas auką pa­li­ko, kas žva­kutę už­degė. O po­pas tik žiū­ ri ir nie­ko ne­sa­ko. Mes, aiš­ku, sa­ vaip ap­si­rėdę, vi­si juo­di kaip vel­ niai. Tai mums išei­nant po­pas kad puolė švęstu van­de­niu šlaks­ty­ti vi­ sur, kur tik mūsų būta. Tiek dar­bo mes jam įtaisė­me! – juokė­si pa­šne­ ko­vas. – Tai­gi ten­ka su­si­dur­ti ir su to­kiu ver­ti­ni­mu. Bet bai­ke­riai – iš­ ties la­bai ge­ri žmonės.“ O kaip­gi mer­ginų dėme­sys? Ar vy­ru­kams su odi­niais kos­tiu­mais nea­be­jin­gos dai­lio­sios ly­ties at­ stovės bai­ke­rių ne­var­gi­na? „Oi, pa­ nelės vi­sos ka­bi­na – kai nu­va­žiuo­ ji į kokį ren­ginį, pa­ma­čiu­sios cy­pia, mo­juo­ja. Bet kai nu­sii­mi šalmą, iš­si­ žio­ja – eeee, tai kad tas bai­ke­ris kaž­ koks pa­senęs“, – po­kšta­vo Li­nas.

Prikėlė „sken­duolį“

L.Ma­li­no­vas vai­ruo­ja ja­ponų ga­ my­bos „Hon­da Gold­wing“ mo­to­ ciklą. Šis „sken­duo­lis“, pa­šne­ko­vo žod­žiais, at­ke­lia­vo iš Ame­ri­kos. „Nie­ko daug ne­reikė­jo – išp­lo­ viau, su­tvar­kiau, va­žiuo­ja iki šiol ir net gra­žiau­sio mo­to­cik­lo pri­zus lai­miu. Ame­ri­ko­nams te­ki­nis ne­ pra­si­su­ka, jie jau sa­ko – va­rik­lis už­kalė“, – šyp­telė­jo Li­nas. Į klau­simą, kokį did­žiau­sią greitį yra tekę iš­ban­dy­ti, pa­šne­ko­vas ne­ no­ro­mis pri­si­pažįs­ta – 240 km/val. „Da­riau tai tik iš smal­su­mo, iš­ band­žiau bu­vu­sia­me Kar­te­nos ke­ ly­je, ten lyg buvęs ae­rod­ro­mas. O

At­rak­ci­ja: Li­no įreng­tas au­to­bu­sas skir­tas ne tik ke­liau­ti, bet ir pra­

mo­gau­ti.

26

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

Konst­ruk­to­riuslenk­ty­ni­nin­kas Pau­lius Gi­niū­nas, jau nuo mažų dienų de­ga aist­ra kur­ti ir lenk­ty­niau­ti. Jo dėka ne­di­de­lia­ me ga­ra­že netoli Kauno centro gims­ta per­ga­les ski­nan­tys bo­li­ dai.

Lukš­tas: pa­ša­lin­tos vi­sos ne­būti­nos vi­daus de­talės.

Ku­rian­čios konst­ruk­to­riaus Man­tas La­pins­kas m.lapinskas@diena.lt

Rankų dar­bas

„Šis laimėjęs daug, bet jo kar­je­ ra baigė­si liūd­nai“, – ran­ka ro­dy­ da­mas į išar­dytą „Mer­ce­des Benz 190 E Evo 1 (Evo­lu­tion)“, šyp­so­ jo­si lenk­ty­ni­nin­kas P.Gi­niū­nas. Jo ga­ra­žas pri­me­na ne­di­delį au­to­mo­ bi­lių fab­riką – vi­sur pil­na ma­šinų da­lių, varžtų, o ant grindų – ke­li kėbu­lai ir va­rik­lis. „Bu­vau ap­si­vertęs – da­bar kėbu­ las su­tvar­ky­tas. Juo­dos spal­vos mer­ se­de­sas bu­vo ko­vinė ma­ši­na, o bal­ tas bu­vo ruo­šia­mas kaip tre­ni­ruo­čių au­to­mo­bi­lis. Po to, kai ver­čiau­si Ka­ čer­ginės ma­žo­jo žie­do lenk­tynė­ se, jas te­ko su­keis­ti“, – pri­si­minė žie­dinė­se lenk­tynė­ se da­ly­vau­jan­ tis konst­ruk­to­ rius-lenk­ty­ ni­nin­kas.

Pa­ra­dok­sas: P.Gi­niū­nas ne­ran­da

lai­ko sa­vo as­me­ni­nio au­to­mo­bi­ lio re­mon­tui.

„Mer­ce­des Evo“, kurį vai­ruo­ ja P.Gi­niū­nas, de­biu­ta­vo 1989 m. – tai bu­vo at­sa­kas į kon­ku­ren­to BMW M3. Nors šis mo­de­lis ir ma­žai kuo skyrė­si nuo ga­myk­li­nio „E 190“, dau­giau­sia pa­kei­timų bu­vo at­lik­ ta po va­rik­lio dang­čiu – įmon­tuo­ ti spe­cialūs stabd­žiai, pa­ka­ba. Anot pašnekovo, šio mo­de­lio kai­na ir da­ bar la­bai di­delė, jau ne­kal­bant apie tai, kiek kai­nuo­ja „Evo II“ mo­de­lis. „Ka­da ruo­ši au­to­mo­bilį spor­tui, ne­lie­ka stan­dar­ti­nių, ga­myk­los de­ ta­lių. O jei ir lie­ka ko­kia, tai ji būna mo­di­fi­kuo­ta – su­stip­rin­ta ar­ba pa­ leng­vin­ta. Jei no­ri ­ko nors pa­siek­ti, tu­ri viską per­da­ry­ti, ki­taip tik da­ ly­vau­si lenk­tynė­se, bet ne­laimė­si, – pa­sa­ko­jo meist­ras. – Va­rik­lis čia mer­se­de­so. Ta­čiau jo taip pat ne­ būtų ga­li­ma va­din­ti stan­dar­ti­niu – daug ką pa­kei­čiau: pa­di­din­ti su­ spau­di­mo laips­niai, vis­kas ge­ro­kai pa­leng­vin­ta, di­desnė­mis fazė­mis su­mon­tuo­ti ve­lenė­liai, elekt­ro­ni­ nis įpurš­ki­mas ir ki­ta. Viską da­ riau sa­vo ran­ko­mis.“

sprend­žia tap­ti lenk­ty­ni­nin­ku. Vė­ liau pra­si­de­da pir­mie­ji ban­dy­mai krapš­ty­ti va­riklį, puoš­ti sa­vo ma­ šiną, ta­čiau laks­ty­ti gatvė­mis ir da­ ly­vau­ti lenk­tynė­se – du ne­su­de­ri­ na­mi da­ly­kai. „Kai pra­dėjau spor­tuo­ti, pa­sa­ kiau: va, pa­si­da­ry­siu au­to­mo­bilį ir da­ly­vau­siu lenk­tynė­se, o va­ka­rais su mer­gi­na lėksi­me prie Kau­no pi­ lies ar į Kau­no ma­rių aikš­telę. No­ rint tap­ti tik­ru lenk­ty­ni­nin­ku, tokį da­lyką reikėtų pa­mirš­ti – lenk­ty­ ninė ma­ši­na yra skir­ta lenk­tynėms ir ja po gat­ves ne­pa­va­žinė­si, – aiš­ ki­no vyras. – Tik teo­riš­kai būtų ga­ li­ma va­žiuo­ti – ma­no mer­se­de­sas tu­ri vals­ty­bi­nius nu­me­rius, yra re­ gist­ruo­tas, taip pat sėkmin­gai pa­ vyktų pe­rei­ti tech­ninę ap­žiūrą, nes tu­ri pa­są.“ Jei žmo­gus no­ri pra­dėti spor­tuo­ ti, ne­turėtų gal­vo­ti, kad tam būti­ na turė­ti daug pi­nigų. Svar­biau­sia – no­ras ir la­bai daug lai­ko. No­rint ir tu­rint šio­kių to­kių su­gebė­jimų, viską ga­li­ma pa­si­da­ry­ti pa­čiam.

Svar­biau­sia – no­ras

Uni­ka­lus ir ne­pa­kar­to­ja­mas

P.Gi­niū­nas ne­slėpė norįs iš­ban­ dy­ti sa­ve ir prie ra­lio au­to­mo­bi­lio vai­ro, bet jį at­bai­do ke­le­tas da­lykų.

Vie­nas jų – ra­liui pa­ruoš­ti ma­šiną kai­nuo­ja ge­ro­kai bran­giau nei žie­ dinėms lenk­tynėms. Ki­ta prie­žas­ tis – ra­lio ava­ri­jos. „Kaip spor­ti­nin­kai sa­ ko, ba­to­nas – ap­si­ver­ti ir ri­tie­si kaip bulvė...

Tai manęs ne­ža­vi.

Nors ir žie­de išei­na ne­blo­gai ris­tis. Su­si­ domė­jau spor­tu ta­da, kai pra­dėjau dirb­ti me­cha­ ni­ku ra­lio ko­man­do­je. Ruoš­da­vau ma­ši­nas, kaip sa­ko­ma, nuo nu­lio.

Man pa­ti­ko ir pa­tin­ka ra­lis“, – šyp­ telė­jo vy­ras.

Pa­sak P.Gi­niū­no, pui­ku, kai jau­ nas žmo­gus pa­ma­to lenk­tynė­se le­kian­čią ma­šiną, su­si­ža­vi ir nu­

„Lie­tu­vo­je žie­dinė­se lenk­tynė­se daž­niau­siai va­žiuo­ja­ma au­to­mo­bi­ liais BMW ir „Hon­da“. Mer­se­de­su šian­dien Lie­tu­vo­je aš va­žiuo­ju vie­ nas – nors kaž­ka­da turė­jo­me įsteigę ir klubą“, – pri­si­minė P.Gi­niū­nas.

Kodėl daug kas ven­gia mer­se­ desų? „Todėl, kad au­to­mo­bi­liams BMW ir „Hon­da“ ap­stu at­sar­gi­nių spor­ti­nių da­lių – jų pil­nas in­ter­ne­ tas, net ga­li­ma nu­si­pirk­ti ne­naujų.

Mer­se­de­sams to­kių da­lių daug nė­ ra, nors jais ir bu­vo va­žiuo­ja­ma Vo­ kie­ti­jos žie­di­nių lenk­ty­nių čem­ pio­na­te DTM (Vo­kie­ti­jos se­ri­jinės ga­my­bos au­to­mo­bi­lių čem­pio­na­ tas). O jei kur ir yra, tai jos kai­nuo­ ja tiek pat, kiek auk­sinės“, – dėstė ar­gu­men­tus len­ty­ni­nin­kas. „Ką tu­riu ori­gi­na­laus sa­vo au­ to­mo­bi­ly­je? Tai – ratų spy­ruoklės.

Kai pir­kau, brau­kiau ašarą, – tiek

jos kai­na­vo“, – pri­si­minęs sa­vo in­ ves­ti­ciją Pau­lius ne­su­laikė šyp­se­ nos.

Vai­ki­nas pa­ts viską pro­jek­tuo­ja, brai­žo, vėliau ve­ža te­kin­ti, o po to mon­tuo­ja ir vi­ri­na.

Jei no­ri ­ko nors pa­ siek­ti, tu­ri viską per­ da­ry­ti, ki­taip tik da­ ly­vau­si lenk­tynė­se, bet ne­laimė­si.

Nuo ko pra­dėti?

Pak­laus­tas, ko­kie pir­mie­ji tech­ ni­niai žings­niai į žie­di­nių lenk­ ty­nių pa­saulį, P.Gi­niū­nas pa­tarė: „Pradė­ti rei­kia nuo vi­di­nių sau­gos lankų – tai pir­mas žings­nis ruo­ šiant ma­šiną. Nors jei ma­ši­no­je ir yra lan­kai, dar ne­reiš­kia, kad ji jau spor­tinė. Jie tėra at­ra­mos taš­kas – ži­no­ma, yra mėgėjų lenk­ty­nių, kur ga­li­ma va­žiuo­ti ir be lankų, ta­čiau jei no­ri va­žiuo­ti sma­giau ir įdo­miau – jų neiš­veng­si. Jų kai­na svy­ruo­ja nuo 2500 iki 3500 litų.“ Pa­čiam mon­tuo­ti sau­gos lan­ kų jis ne­pa­tarė: „Jie – ser­ti­fi­kuo­ ti, su ho­mo­lo­ga­ci­ja (ho­mo­lo­ga­ci­ ja, ar­ba ser­ti­fi­ka­ci­ja, yra pro­ce­sas, per kurį tik­ri­na­ma, ar au­to­mo­bi­lio tech­ni­niai duo­me­nys ir pa­ra­met­ rai ati­tin­ka jam ke­lia­mus rei­ka­la­ vi­mus – red. pa­st.). Lie­tu­vo­je yra 4 ar 5 žmonės, ku­rie ga­li tai da­ry­ti, jie taip pat yra ser­ti­fik ­ uo­ti lankų dėji­ mo spe­cia­lis­tai. Kai­na pri­klau­so ir nuo vamzd­žių ti­po – jie vi­si būna be­si­ūliai, ta­čiau ga­li skir­tis jų svo­ riai, sie­nelės sto­ru­mas ir ki­ta.“ Sudė­jus lan­kus, iši­ma­mos vi­sos ne­rei­ka­lin­gos de­talės – ap­mu­ša­lai, sėdynės, vi­sa, kas su­tei­kia pa­pil­ domą ir ne­rei­ka­lingą svorį. Spor­ ti­ninkų žar­go­nu to­kia ma­ši­na va­ di­na­ma lukš­tu.

Pag­rin­di­nis prie­šas

„Kaip ma­ne mokė se­nas lenk­ty­nių vil­kas, did­žiau­sias prie­šas – svo­ris, o pa­skui jau rei­kia ko­vo­ti su tem­ pe­ratū­ra – au­šin­ti va­riklį, stabd­žius. Vėliau tvar­ko­ma va­žiuoklė.

Mąsty­mas, kad laimė­si įdėjęs ga­ lin­giau­sią, nie­kur ne­ve­da – ge­ra va­žiuoklė ir stabd­žiai duo­da daug dau­giau nei va­rik­lis“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si lenk­ty­ni­nin­kas.

Lai­ko pa­ruoš­ti au­to­mo­bilį lenk­ tynėms spor­ti­nin­kui nie­ka­da neuž­ ten­ka – ga­li­ma siek­ti to­bu­lybės, ta­čiau vi­sa­da ­ko nors truks. Mi­ni­ ma­lus re­ko­men­duo­ja­mas pa­si­ruo­ ši­mas – įdėti lan­kai, su­mon­tuo­ta spor­tinė va­žiuoklė, šiek tiek pa­to­ bu­lin­tas va­rik­lis ir spor­ti­nis vai­ras, sėdynė, sau­gos dir­žai. Tu­rint šią konst­ruk­ciją, ga­li­ma pra­dėti ban­ dy­ti mo­ky­tis lenk­ty­niau­ti. Bran­ giau­sia ir pa­sku­tinė da­lis – nu­si­ pirk­ti spor­ti­nes pa­dan­gas. Jos, anot P.Gi­niū­no, kai­nuo­ja be ga­lo daug.

Pats lenk­ty­ni­nin­kas teigė ieš­kan­ tis nau­dotų pa­dangų Ang­li­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je, kur jos kai­nuo­ja ge­ro­ kai pi­giau ir pa­si­rin­ki­mas di­des­nis.

Trūksta rėmėjų

„Mūsų spor­tas Lie­tu­vo­je toks sąvar­tynų – mes iš ne­naujų da­lių konst­ruo­ja­me lenk­ty­ni­nes ma­ši­ nas. Lenk­ty­nių ly­gis Lie­tu­vo­je tik­ rai že­mes­nis, o ir rėmėjų trūksta“, – ap­gai­les­ta­vo P.Gi­niū­nas.

Pats lenk­ty­ni­nin­kas duo­nai už­si­ dir­ba re­mon­tuo­da­mas au­to­mo­bi­ lius, o konst­ruo­ti – jo ho­bis, ku­ris pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti. Esą įdo­mu su­konst­ruo­ti au­to­mo­bilį, ku­ris ga­ li ap­lenk­ti ki­tus. „Vai­ruo­ti nėra tiek įdo­mu, kiek konst­ruo­ti. Pa­čiam konst­ruo­ti ir ki­tam duo­ti va­žiuo­ti ne­lo­giš­ka. Dėl to pa­ts ir iš­ban­dau su­konst­ruotą ma­šiną – o kas ge­riau už ma­ne ži­ nos kiek­vieną jos de­talę, jei ne aš pa­ts? Va­žiuo­jant brakšt, trakšt – ir jau ži­nau, kas ir ku­rio­je vie­to­je su­

27

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Me­nas ar tie­siog vul­ga­rybė?

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Vi­siš­kai nuo­gi mo­de­liai, tarp jų – nėščio­ji ir vy­ras. Tokį šo­ki­ruo­ jantį būdą nau­jai ko­lek­ci­jai pa­de­ monst­ruo­ti pa­si­rin­ko Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­ti mo­te­riškų skrybė­lai­čių ga­min­to­ja Ro­byn Co­les. Šis di­zai­nerės spren­di­mas su­kėlė tikrą nuo­mo­nių audrą. Šo­kas ir pa­si­šlykštė­ji­mas

„Esu šo­ki­ruo­ta, – per­žiūrė­ju­si ko­ lek­ci­jos vaiz­do įrašą nuo­šird­žiai stebė­jo­si gar­siems žur­na­lams „Play­boy“ ir vo­kie­čių „Ma­xim“ po­za­vu­si ma­ne­kenė Si­mo­na Star­ kutė. – Čia nėra gro­žio, es­te­ti­kos ir eti­kos. Vie­nin­te­lis da­ly­kas – rek­ la­ma bet ko­kia kai­na, nes turbūt pusė pa­sau­lio apie tai ir te­kalbė­jo.

Sup­ran­tu, kad Lon­do­nas – la­bai pla­ti rin­ka, kur mil­ži­niš­ka kon­ku­ ren­ci­ja ir tarp dau­gybės di­zai­ne­rių rei­kia kaip nors sa­ve pa­ro­dy­ti, kad į ta­ve at­kreiptų dėmesį, bet...“

ran­kos ge­do. At­va­žiavęs į tech­ni­nio ap­tar­ na­vi­mo stotį iš­kart pa­ro­dau, kas ir kur su­byrė­jo ir dar pa­ts puo­lu tai­ sy­ti“, – sakė P.Gi­niū­nas. „Ba­to­nas“ ir prie­ta­rai

„Lenk­tynė­se vi­sa­da pa­si­tai­ko ku­ riozų – per di­delę liūtį fi­ni­ša­vau su nulū­žu­siu va­ly­tu­vu ir dus­lin­tu­vu.

Pa­me­nu, kai iš­šovė va­rik­lio skrie­ mu­lys (dir­žinės pa­va­ros ra­tas). Va­ žia­vau be­veik 200 km/val. grei­čiu, nu­trūko skrie­mu­lio varž­tai, va­rik­lio ap­su­kų skaičius tuo me­tu siekė apie 8000 aps./min. – skrie­mu­lys tie­siog šovė į žemę, aš jį dar per­va­žia­vau ir ma­ši­na iš­kart su­sto­jo. Jį ra­dau įstri­ gusį vie­na­me iš sparnų – išt­rau­kiau, o kai ma­ne nu­vežė į tech­ni­nio ap­tar­ na­vi­mo zoną, vi­si sakė, kad lenk­ tynės man jau baig­tos. Plak­tu­ku jį iš­tie­si­no­me, uždė­jo­me ant va­rik­lio, pri­su­ko­me ir įjungę va­riklį at­suk­tu­ vu „pra­te­ki­no­me“ grio­ve­lius. Lenk­ ty­nes bai­giau, dar užėmė­me ir pri­ zinę vietą“, – apie sa­vo nuo­ty­kius pa­sa­ko­jo P.Gi­niū­nas.

Nie­ka­da ne­dėti šal­mo ant žemės ir ne­leis­ti, kad kas nors prie­š iš­ va­žiuo­jant pa­belstų į au­to­mo­bi­lio stogą, nes sa­ko­ma, kad bus „ba­to­ nas“ (lenk­ty­ni­ninkų žar­go­nu – ma­ ši­na ap­si­vers), – šiuos du prie­ta­rus ži­no dau­ge­lis lenk­ty­ni­ninkų.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Pats P.Gi­niū­nas nie­ka­da ne­star­ tuo­ja be draugės do­va­no­to pliu­ši­ nio meš­ku­čio, ku­ris būna pri­seg­tas prie lenk­ty­ni­nio au­to­mo­bi­lio vi­di­ nio lan­ko. Meš­kutės lo­go­ti­pas pui­ kuo­ja­si ir ant au­to­mo­bi­lio va­rik­lio dang­čio.

Iš­vyks į Če­kiją

„Dau­ge­lio lenk­ty­nių trasų, ku­rios yra ge­ro­kai su­dėtin­gesnės, Lie­tu­ vo­je žmonės net ne­ma­to. Pa­lan­gos „1000 ki­lo­metrų“ lenk­tynės nė­ ra sun­kios, nes tra­sa be di­des­nių po­sūkių, ta­čiau čia rei­kia daug išt­vermės. Džiu­gu, kad jos pri­trau­kia daug žmo­nių, ku­rie iki tol neuž­ siėmė au­to­mo­bi­lių spor­tu. Lenk­ ty­niau­jan­tys Ka­čer­ginė­je, Kazlų Rūdo­je, Bi­ker­nikų tra­so­je Lat­vi­jo­je, Per­nu ruo­že Es­ti­jo­je pa­ti­ria ge­ro­kai dau­giau įspūdžių. Mūsų mėgėjiš­kos žie­dinės lenk­tynės la­bai ge­ros, nes ga­li­ma ge­rai iš­mok­ti va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

P.Gi­niū­nas už­si­minė, kad šiuo me­tu dir­ba prie nau­jo la­bai įspūdin­ go pro­jek­to, ta­čiau kol kas ne­no­ri at­ skleis­ti, kokį au­to­mo­bilį konst­ruo­ja.

Su juo ža­da star­tuo­ti atei­nan­čiais me­ tais – šio pro­jek­to va­rik­lio ga­lia dau­ giau nei dvi­gu­bai vir­šys da­bar­ti­nio P.Gi­niū­no au­to­mo­bi­lio „Mer­ce­des E 190 Evo 1“ tu­rimą 240 ark­lio ga­lią.

Tai – tik per­for­man­ sas, pa­tei­ki­mas. Nuo­ gas kūnas jau ne­šo­ ki­ruo­ja, todėl į tai žvel­ki­me su po­lėkiu.

S.Star­kutė nėra už to­kią dras­tišką rek­lamą. Ji tvir­ti­no, kad nie­ka­da ne­su­tiktų de­monst­ruo­ti skrybė­ lai­čių to­kia­me ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­ me. „Po­zuo­da­ma žur­na­lams ne­bu­ vau vi­siš­kai nuo­ga. To ne­bu­vo. Ten dir­bo pro­fe­sio­na­lai, pa­teik­ta gra­ žiai. Ir, svar­biau­sia, li­ko pa­slap­ties, ku­ri mus vi­sus ža­vi. Šiuo at­ve­ju

nea­be­jo­ju, kad de­vy­ni iš de­šim­ties žmo­nių pa­si­šlykštė­jo ir žiūrė­jo ne į skrybė­les“, – svarstė Si­mo­na.

Trūko bent ma­žos pa­slap­ties

Vil­niu­je gy­ve­nan­ti skrybė­lių di­ zai­nerė An­na Mois ti­ki­no, kad šiuo­lai­kinį žmogų nu­ste­bin­ti yra be ga­lo sun­ku, ypač pri­sta­tant nau­jau­sias ko­lek­ci­jas. „Jei jums pa­si­ūlytų pri­si­min­ ti aukš­to­sios ma­dos nau­jau­sios ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mo šou, apie ką pir­miau­sia pa­gal­vo­tumė­te? Aš pri­si­me­nu Karlą La­ger­feldą, nes jo pri­sta­ty­mai lai­ko­mi ori­gi­na­liau­ siais. Ne vi­sa­da pri­si­me­nu dra­bu­ žius, ku­riuos ten de­monst­ruo­ja, bet tos at­mos­fe­ros ir ap­lin­kos pa­ mirš­ti ne­įma­no­ma, – teigė A.Mois ir re­to­riš­kai klausė: – Kodėl ne kiek­vie­nas pa­sie­kia to­kių re­zul­ tatų? Nes jiems trūksta ori­gi­na­ lu­mo. Štai kas svar­biau­sia.“ R.Co­les, nea­be­jo­jo A.Mois, norė­jo iš­sis­kir­ti. Ir tai jai pa­vy­ko. „Bet ar tai bu­vo gra­žu ir priim­ ti­na? Man ne­pa­ti­ko. Nus­te­bin­ ti žmogų ga­li­ma ir ki­tais būdais.

Jei mo­de­liai būtų pri­deng­ti mi­ni­ ma­liai, tai pa­da­rytų di­desnį įspū­ dį. Nuo­gy­be da­bar ne­la­bai ką ga­ li­ma nu­ste­bin­ti. Pas­lap­tin­gu­mas yra re­čiau su­tin­ka­ma sa­vybė nei ekst­ra­va­gan­ci­ja.“ Ka­ra­lius ga­li būti nuo­gas

„Šmaikš­tu ir, ži­no­ma, žmonės pir­miau­sia žiūrė­jo ne į skrybė­ les, – nu­si­juokė di­zai­nerė Jur­gi­ ta Ja­nuš­ke­vi­čiūtė-Žiugž­dienė ir pri­pa­ži­no, kad tra­ge­di­jos šios ko­ lek­ci­jos pri­sta­ty­me ne­įžvel­gia. „Nors tai bu­vo ne skrybė­l ių de­m onst­ra­v i­m as, o no­ras at­ kreip­t i dėmesį, ne­m a­tau nie­ko

Ekst­ra­va­gan­ci­ja: R.Co­les sa­vo ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mui pa­si­rin­ko la­bai

drąsų spren­dimą – mo­de­liai žy­gia­vo vi­siš­kai nuo­gi.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Mo­de­lis: pri­sta­ty­me da­ly­va­vo

ir kūdi­kio be­si­lau­kian­ti kon­kur­ so „Mis Vel­sas 2000“ nu­galė­to­ ja S.Ca­hill.

blo­ga. Mes įpratę prie su­per­mo­ de­lių, sin­te­ti­nio gro­žio, pa­mirš­ ta­m e, koks žmo­g us yra natū­ ra­l us. Todėl svei­k i­n u, kad tie žmonės natū­ralūs, neišg­ra­ž in­ ti. Iš­p uo­selė­t i, įdegę so­l ia­r iu­ muo­se, dirb­tinė­mis krūtinė­mis ir lūpo­mis yra sin­te­ti­niai, o čia – tik­ri. Kiek­vie­nas ren­ka­si tai, ką no­ri pa­sa­ky­ti ir kaip. Kiek­vieną me­ni­nin­ko žingsnį prii­mu kaip me­no formą“, – kalbė­jo J.Ja­nuš­ ke­vi­čiūtė-Žiugž­dienė.

Di­zai­nerė Ind­ra Do­vydė­naitė tokį skrybė­lai­čių ko­lek­ci­jos pri­ sta­tymą ver­ti­na la­bai lais­vai. „Ne­ma­nau, kad tai bu­vo tik no­ ras iš­garsė­ti. Tu­riu daug drau­ gų, ku­rie Ang­li­jo­je stu­di­juo­ja dai­ lę, fo­tog­ra­fiją. Savęs at­vėri­mas, nuo­gu­mas – tam tik­ra sa­vi­raiš­ka, – kalbė­jo I.Do­vydė­naitė. – Šiuo at­ve­ju tu ga­li būti nuo­gas, bet pa­ si­puošęs skrybė­le. Ar­ba ka­ra­lius yra nuo­gas. Tai – tik per­for­man­ sas, pa­tei­ki­mas. Nuo­gas kūnas jau ne­šo­ki­ruo­ja, todėl į tai žvel­ki­me su po­lėkiu.“

Tiks­las – pri­trauk­ti žmo­nių Mo­te­r iškų skrybė­lai­č ių ga­m in­to­ja R.Co­les sa­vo ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mui pa­si­r in­ko la­bai drąsų spren­d imą – mo­de­l iai žy­g ia­vo vi­siš­kai nuo­g i, tik su skrybėlė­mis. Dau­g iau­sia žiū­rovų dėme­sio su­laukė kon­kur­so „Mis Vel­ sas 2000“ nu­galė­to­ja, kūdi­k io šiuo me­tu be­si­lau­k ian­ti Sop­hia Ca­hill.

kad ji vaikš­čios po­d iu­mu būda­ma nėščia, yra la­bai gra­ž u.“ S.Ca­hill pri­ statė tris bliz­gan­čias skrybė­les su kaš­to­no spal­vos pa­puo­ša­lais.

dyd­žių dra­bu­žius dėvin­čias bei skir­ tingų formų mo­te­ris ir pa­brėžti jų sa­ vitą grožį. Aš šia ideo­lo­gi­ja la­bai ti­kiu.

Spren­di­mas bu­vo toks dėl to, kad pa­ si­puo­šus ko­k iu nors ak­se­sua­r u, pa­ vyzd­ž iui, skrybė­le, tam­p a ne­b es­ var­bu, koks ta­vo su­dėji­mas“, – kalbė­ jo R.Co­les.

Di­zai­nerės madų šou vy­ko „Whi­te Rab­bit“ stu­di­jo­je rytų Lon­do­ne. Šou da­ly­va­vo dar ke­tu­rios vi­siš­kai nuo­ gos mo­te­r ys, tarp ku­r ių bu­vo ir ak­ Di­zai­nerė pri­minė, kad skrybėlės su­ Di­zai­nerė sakė, kad norė­jo į madų torė bei hu­mo­ristė Jeff Leach. šou įtrauk­ti Sop­hią, nes ji la­bai ge­ra R.Co­les pri­p a­ž i­no, kad pa­g rin­d i­ kur­tos rudens–žiemos se­zo­nui, to­ jos draugė, be to, re­tai ga­li­ma iš­vys­ nis mo­t y­vas, kodėl ma­ne­ke­nes iš­ dėl pui­k iai tin­ka šal­tu oru vyks­tan­ ti nėščią mo­terį, vaikš­čio­jan­čią po­ rengė nuo­gai, bu­vo ži­n iask­lai­dos čioms ves­tuvėms. diu­mu. su­s i­domė­ji­mas. „Būda­ma ne­ž i­no­ „Žie­m inės ke­purės ir skrybėlės ne­

Meš­kutė: taip lenk­ty­ni­nin­kas va­di­na sa­vo mer­giną.

„Ži­no­jau, kad ji yra tas žmo­gus, ku­ris ma di­z ai­nerė turė­jau ras­t i spren­ turėtų būti nuo­bod­žiai viens­palvės“, gavęs pa­si­ū lymą da­ly­vau­ti bus dau­ dimą, kaip pri­t rauk­t i žmo­nių į pa­si­ – įsi­t i­k i­nu­si gal­vos ap­dan­galų spe­ giau nei lai­min­gas! Sup­ra­tau, jog tai, ro­dymą. Norė­jau pri­trauk­ti skir­tingų cia­listė.

28

ŠeštADIENIS, kovo 3, 2012

horoskopai.diena.lt

R.Poš­kaus iš­rink­to­ji jau ži­no, kas yra fut­bo­las Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Buvęs Lie­tu­vos fut­bo­lo na­cio­na­ linės rink­tinės puolė­jas Ro­ber­ tas Poš­kus ne­turė­jo lai­ko me­daus mėne­siui – iš­kart po ve­dybų iš­vy­ ko į Azer­baid­žaną. Sek­ma­dienį pa­skui vyrą išsk­ris ir jo žmo­na Ata­ li­ja Ma­zuch.

Ge­gužės mėnesį 33-iąjį gim­ta­ dienį švęsian­tis klaipė­die­tis, da­bar Azer­baid­ža­no klu­be „FK Si­murg“ žaid­žian­tis R.Poš­kus ir jo iš­rink­ to­ji, 35-erių kau­nietė vers­li­ninkė A.Ma­zuch, su­si­pa­ži­no pra­ėju­sią va­sarą. Praė­jusį ket­vir­ta­dienį vie­ na­me uos­ta­mies­čio dan­go­rai­ žių esan­čių barų apie 30-ies ar­ti­ miau­sių draugų kom­pa­ni­jo­je po­ra at­šventė sa­vo ves­tu­ves.

Ata­li­ja Ma­zuch-Poškus:

Abu esa­me vie­no­dai cra­zy. O kai pa­jau­ti, kad tai – ta­vo žmo­ gus, ko­dėl rei­kia lauk­ti me­tus, dve­jus ar pen­ke­rius? „Ne, ne... Ne­si­lau­kiu, nors dau­ ge­lis po to­kių greitų mūsų ves­tu­ vių mano prie­šin­gai, – nu­si­juokė A.Ma­zuch. – Tai – di­delė meilė.

Bet jei ir lauk­čiau­si – meilės vai­ sius taip pat nuo­sta­bus da­ly­kas.“ Vie­nos ko­mer­cinės įmonės di­ rek­to­re dir­ban­ti mo­te­ris ne­slėpė, kad tai bu­vo meilė iš pir­mo žvilgs­ nio, ku­rią vai­ni­ka­vo drau­gus nu­ ste­bi­nu­sios ves­tuvės.

„Kaip Pe­lenės is­to­ri­jo­je... – švytė­jo Ata­li­ja. – Pa­lan­ga, bir­že­ lis, kom­pa­ni­ja ir stai­ga – jis. Abi­ pusė meilė iš pir­mo žvilgs­nio.“ Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad vis dar ne­ga­li pa­tikė­ti to­kiu ne­tikė­tu ir ma­lo­niu gy­ve­ni­mo įvy­kiu. „Ne­bu­vau su­ti­ku­si to­kio pui­kaus žmo­gaus. Mes vie­nas kitą su­pran­ ta­me iš žvilgs­nio, – bu­vusį Lie­tu­ vos rink­tinės puolėją gyrė Ata­li­ja.

– Mums ne po 18 metų. Abu matę pa­sau­lio, ži­no­me, ko no­ri­me. Ati­ti­ ko kir­vis kotą. Ver­tybės, in­te­re­sai, po­žiū­ris į gy­ve­nimą, švel­nu­mas, vie­nas ki­to ju­ti­mas. Abu esa­me vie­no­dai cra­zy. O kai pa­jau­ti, kad tai ta­vo žmo­gus, kodėl rei­kia lauk­ti me­tus, dve­jus ar pen­ke­rius?“ Ro­ber­tas ir Ata­li­ja ne­turė­jo lai­ ko pa­si­džiaug­ti me­daus mėne­siu ar bent sa­vai­te: fut­bo­li­nin­kas be­veik iš­kart po ves­tu­vių išs­kubė­jo į Za­ ga­tals­kio „FK Si­murg“, ku­ris iš 12 „Pre­mier“ ly­gos ko­mandų yra tik 9 vie­to­je.

Be­je, R.Poš­kus pelnė 8 iš 18 ko­ man­dos įvar­čių ir yra tre­čio­je vie­ to­je šios ša­lies čem­pio­na­to re­zul­ta­ ty­viau­sių fut­bo­li­ninkų sąra­še.

Tie­sa, my­li­mie­ji kar­tu pa­bu­vo Mek­si­ko­je: tai bu­vo sa­vo­tiš­ka prie­ šves­tu­vinė me­daus sa­vaitė. „Tris die­nas pa­būna­me vie­nas be ki­to, ir jau sun­ku, – pri­si­pa­ ži­no Ata­li­ja ir ne­slėpė, kad Azer­ baid­ža­ne jau bu­vo la­bai daug kartų.

– Vie­nas ki­to ne­pa­leid­žia­me lai­ky­ da­mie­si už rankų ar­ba bend­rau­ja­ me per skaipą.

Ar R.Poš­kaus žmo­na jau ži­no, kas yra fut­bo­las? „Viską ži­nau.

Ir kas yra rau­do­na kor­telė, ir kas yra 11 metrų bau­di­nys, ir kas yra nuo­šalė“, – nu­si­kva­to­jo anks­ čiau šios spor­to ša­kos nemė­gu­si A.Ma­zuch.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ko­vo 3–9 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Pir­mos die­nos bus įtemp­tos ir emo­ciš­kai, ir fi­ziš­kai. Re­ gis, jums kels ne­ri­mo slap­ti prie­šai, si­tua­ci­ja šei­mo­je, at­ša­lę san­ty­kiai su my­li­mu žmo­gu­mi, ar­ti­mo žmo­gaus svei­ka­tos būk­lė ar pan. Di­de­lė trau­ mų grės­mė. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je bū­si­te gu­vūs, ener­gin­gi. Ap­lin­ki­ niams tur­būt at­ro­dy­si­te ori­gi­na­lūs ir kū­ry­bin­gi. Ga­li­te gau­ti ne­ti­kė­ tą laiš­ką, pra­ne­ši­mą ar pa­siū­ly­mą iš jums nea­be­jin­go as­mens. Gal­būt su­bliz­gė­si­te sce­no­je, šou ren­gi­ny­ je ar žai­di­me. Į pe­rio­do pa­bai­gą vėl pa­dau­gės rū­pes­čių.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį bus ne­nuo­bo­ du, ypač jei nė­ra iš­ki­lu­ sių pro­ble­mų dėl iš­vaiz­dos ar svei­ ka­tos. Re­gis, su­lauk­si­te pa­siū­ly­mų ap­si­lan­ky­ti vie­na­me ar ki­ta­me ren­ gi­ny­je, pa­si­sve­čiuo­ti. Bū­si­te nu­si­tei­ kę nuo­ty­kiams, ri­zi­kai, ir tai ne­pa­ tiks ar­ti­mie­siems. Ne­ma­ža trau­mų, nuo­sto­lių grės­mė. Sau­go­ki­te nuo to ir vai­kus, ne tik sa­ve. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia bus šei­my­niš­ka ir ga­na ra­mi, ta­čiau ga­li­te iš­girs­ti keis­tų gan­dų, su­ ži­no­ti apie už­ku­li­si­nes int­ri­gas. Sau­ go­ki­tės su­kčių. Į pe­rio­do pa­bai­gą pa­ dau­gės azar­tiš­kų pa­gun­dų.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pe­rio­do pra­džia bus prieš­ ta­rin­ga. La­bai no­rė­sis pa­ le­pin­ti kū­ną ir sie­lą kom­for­tu, dar­ na, bet bus daug dirg­lu­mo ju­my­se ir ap­lin­ko­je. Gal­būt kas nors iš jū­ sų per daug rei­ka­laus, ar­ba kaip tik jūs reik­ši­te ne­pag­rįs­tas pre­ten­zi­jas ir pro­vo­kuo­si­te ap­lin­ki­nių ag­re­si­ ją. Re­gis, la­bai no­rė­sis iš­lai­dau­ ti pra­mo­goms, o ki­ti jus var­žys.

Nuo pir­ma­die­nio su­skub­ki­te at­lik­ ti svar­biau­sius pro­ti­nius dar­bus ir su trans­por­tu, ko­mer­ci­ja, rek­la­ma su­si­ju­sius įsi­pa­rei­go­ji­mus, nes vė­ liau bū­si­te ne­be to­kie nuo­vo­kūs.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Pa­lai­ma: Ata­li­jos ir Ro­ber­to mei­lę iš pir­mo žvilgs­nio vai­ni­ka­vo ves­tu­vės.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Sa­vait­ga­lį ga­li kar­tin­ti nuo­ žmūs gin­čai su ar­ti­mai­siais, šal­čiu pa­dvel­kę mei­lės rei­ka­lai. La­ bai ri­zi­kin­ga su­si­ner­vi­nus sės­ti prie vai­ro, vir­šy­ti grei­tį, nes, net ir be to, bus di­de­lė ava­ri­nių si­tua­ci­jų grės­ mė. Bū­si­te la­bai ne­pa­kan­tūs kri­ ti­kai, mo­ra­lams, to­dėl steng­si­tės at­si­ri­bo­ti nuo bend­ra­vi­mo. Ki­ tą sa­vai­tę pa­dau­gės no­ro tvar­ky­ ti ko­mer­ci­nius, vers­lo, nuo­sa­vy­bės rei­ka­lus, su­da­ry­ti san­do­rius, ieš­ ko­ti nau­jo už­dar­bio šal­ti­nio. Ga­li­ te gau­ti ne­ti­kė­tą dar­bo pa­siū­ly­mą, ho­no­ra­rą ar pan. Ga­li kuo nors nu­ ste­bin­ti gi­mi­nai­tis, laiš­kas.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lis ne­ža­da ge­ros sa­ vi­jau­tos ir ener­gi­jos pliūps­ nių. Anaip­tol, jau­si­tės pa­var­gę ir taip, tar­si ap­lin­ky­bės ri­bo­tų jū­sų ga­li­my­bes, no­rus. Tai reiš­kia, kad ko nors ne­ga­lė­si­te sau leis­ti ar gau­ ti, nors ir la­bai trokš­ta­te. Iš­lai­dų ga­ lite turėti dėl pablogėjusios svei­ka­ tos, nes teks pirk­ti vais­tus, be ei­lės kreip­tis į me­di­kus ar kam nors pa­ dė­ti iš­ti­kus bė­dai ar su­si­rgus. Bū­si­ te lin­kę dra­ma­ti­zuo­ti dėl fi­nan­si­nių ne­su­ta­ri­mų šei­mo­je. Jūs ar­ba jū­ sų par­tne­ris skaus­min­gai rea­guos į prie­kaiš­tus dėl iš­lai­da­vi­mo.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Dirg­li, ri­zi­kin­ga bus pe­rio­ do pra­džia, nes nu­ma­to­mi labai įtempti san­ty­kiai, in­ci­den­tai ke­ly­je ir vie­šu­mo­je. Ne­ri­mas, ag­re­ si­ja, ner­vin­gu­mas bus ne­ko­kie pa­ ly­do­vai, be to, jie už­kre­čia­mi, tad ne­ma­lo­niai ga­li elg­tis ir ap­lin­ki­ niai. Bū­ki­te ob­jek­ty­vūs, są­ži­nin­gi ir neieš­ko­ki­te prie­šų, ant­raip jų tik­rai įgy­si­te, o da­lį drau­gų pra­ra­si­te. Ki­ ta sa­vai­tė ne­ža­da leng­vos sėk­mės.

Jos pra­džio­je ga­li­te ne­kaip jaus­tis.

O vė­liau, net jei jau­si­tės ne­blo­gai, ne­ko­kia emo­ci­nė jū­sų bū­se­na vis tiek ga­dins rei­ka­lus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te keis­ tai įsi­tem­pę dėl dau­gy­ bės pro­ble­mų, knibž­dan­čių gal­ vo­je. Re­gis, ne­ga­lė­si­te ati­trūk­ti nuo dar­bo ar po­li­ti­nės si­tua­ci­ jos, int­ri­gų. Tai kenks ir svei­ka­ tai, ir as­me­ni­niams san­ty­kiams.

Nuo pir­ma­die­nio po­ra die­nų leis jums at­si­ties­ti, pa­si­jus­ti po­pu­lia­ riems, at­si­rink­ti, ku­rie ap­lin­ki­niai vis dar yra jū­sų drau­gai, par­tne­ riai, o ku­rie jau pa­na­šes­ni į prie­šus ar per­bė­go į opo­nen­tų pu­sę. Ga­ li pa­guos­ti kiek pa­ge­rė­ję mei­lės ar fi­nan­si­niai rei­ka­lai.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džia ga­li int­ ri­guo­ti sa­vo neįp­ras­tu­ mu, ne­kas­die­niš­kais įvy­kiais ar in­for­ma­ci­ja, su­si­ti­ki­mais ir pa­ žin­ti­mis. Jei su drau­gais kon­ku­ ruo­si­te dėl su­si­ža­vė­ji­mo ob­jek­to, dėl per­ga­lės žai­di­me, kon­kur­se ar var­žy­bo­se, tai la­bai ti­kė­ti­na, kad tas kon­ku­ra­vi­mas pa­kenks drau­ gys­tei. Nuo pir­ma­die­no įnik­si­te į dar­bus ar­ba dar­bo paieš­kas. Ga­li­ te ori­gi­na­liai sa­ve pri­sta­ty­ti ir tuo su­do­min­ti ga­li­mą darb­da­vį. Ar­ba jus nu­ste­bins ne­ti­kė­tas pa­siū­ly­ mas, įver­ti­ni­mas, pa­kvie­ti­mas į ren­gi­nį, at­ran­ką ar kt.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Psi­cho­lo­giš­kai ne­leng­vas bus šis sa­vait­ga­lis, o da­ly­ ki­ne pra­sme ne­koks lai­kas bus nuo tre­čia­die­nio. Sa­vait­ga­lį jus tik­riau­ siai var­gins fi­nan­si­niai rū­pes­čiai, jau­čia­ma pa­di­dė­ju­si ag­re­si­ja vi­ suo­me­ni­nė­je ap­lin­ko­je, ne­ri­mas, su­ma­žė­jęs pa­si­ti­kė­ji­mas drau­gais ar net my­li­mu žmo­gu­mi. Neb­lo­gas bus pir­ma­die­nis ir ant­ra­die­nis, tad de­rė­tų per šias die­nas kuo dau­giau nu­veik­ti, pa­si­bend­rau­ti. Jei­gu no­ ri­te kam nors pa­da­ry­ti įspū­dį, tu­ rint ome­ny ir už­sie­nie­čius, ne­lau­ ki­te pe­ri­odo pa­bai­gos.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Pe­rio­do pra­džio­je pa­si­ti­ kė­ki­te sa­vi­mi ir ver­tin­ki­ te šei­mos na­rių pa­stan­gas, tuo­met iš­veng­si­te ne­rei­ka­lin­go sa­vęs ir ki­ tų grau­ži­mo, ag­re­si­jos. Ne­de­rė­ tų įta­ri­nė­ti, kri­ti­kuo­ti, nes san­ty­ kių taip tik­rai ne­su­šil­dy­si­te. Gre­sia trau­mos. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te su­lauk­ ti ži­nių, su­si­ju­sių su fi­nan­si­nė­mis, tei­si­nė­mis per­spek­ty­vo­mis, tur­to ar pel­no da­ly­bo­mis. Yra vil­ties, kad at­si­ras ga­li­my­bių iš da­lies iš­spręs­ ti už­dels­tas fi­nan­si­nes pro­ble­mas.

Ti­kė­ti­na, kad teks bend­rau­ti su už­ sie­nie­čiais, spe­cia­lis­tais.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį steng­si­tės ne­ ma­žai nu­veik­ti. Ga­li pa­ kenk­ti per di­de­lis sku­bė­ji­mas, grei­čio vir­ši­ji­mas ke­ly­je, neat­sar­ gus el­ge­sys su bui­ti­ne ar ki­to­kia tech­ni­ka. Ga­li­te su­ne­rim­ti dėl ar­ ti­mo žmo­gaus ar sa­vo svei­ka­tos.

Nuo pir­ma­die­nio ak­ty­viai su­ksi­ tės pro­fe­si­jos sri­ty­je, vers­le. No­ ri­te ar ne­no­ri­te, teks pai­sy­ti ki­ tų žmo­nių in­te­re­sų ir no­rų. Tik­tų kon­sul­tuo­tis ju­ri­di­niais klau­si­ mais, megz­ti par­tne­rys­tės ry­šius.

Ga­li bū­ti kom­pen­suo­tas pa­tir­tas nuo­sto­lis, jei tuo pa­si­rū­pin­si­te. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį jums bus bū­din­ gas avan­tiū­riz­mas, no­ras ri­zi­kuo­ti, eks­pe­ri­men­tuo­ti. Itin vi­lios mei­lės nuo­ty­kiai, pra­mo­gos.

Nuo pa­vo­jų sau­go­ki­te vai­kus, ar­ti­ muo­sius. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je dar­be, vers­le ga­li­mos stai­gios re­ for­mos, nau­jo­vės. Ti­kė­ti­na, kad gau­si­te pa­siū­ly­mą dėl ki­to dar­ bo, nuo­mos, ką nors int­ri­guo­ja­mo su­ži­no­si­te apie ko­le­gas ar klien­tus. Įma­no­mas ne­ti­kė­tas pa­si­pel­ny­mas ar­ba ne­pla­nuo­tas ori­gi­na­lus pir­ki­ nys. Iš­lai­dų ga­li pa­rei­ka­lau­ti svei­ ka­ta ar no­ras pa­si­gra­žin­ti.

Si­do­ni­ja

29

šeštadienis, kovo 3, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Nau­ji ren­gi­niai – tik gy­vai mu­zi­kai Lie­tu­vos ra­di­jo pro­gra­ma „Opus 3“ su me­nų fab­ri­ku „Lof­tas“ pra­ de­da gy­vos mu­zi­kos ren­gi­nių se­ ri­ją „Opus 3 Gy­vai“, ku­rio­je pri­sta­ tys ta­len­tus iš už­sie­nio.

Ži­nia: D.Mont­vy­das ne­slė­pė, kad laiš­kas iš Nor­ve­gi­jos lei­do leng­viau at­si­kvėp­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

D.Mont­vy­das iš­tei­sin­tas Įsip­lies­ku­sį gais­rą dėl Do­na­to Mont­vy­do dai­nos „Lo­ve is Blind“, pa­te­ku­sios į na­cio­na­li­nį „Eu­ro­vi­zi­jos“ fi­na­lą, pa­na­šu­mo į Rol­fo Løvlan­do kū­ri­nį „Song From a Sec­ret Gar­den“ pa­vy­ko už­ge­sin­ti.

Le­mia­mą žo­dį ta­rė pa­ts R.Løvlan­das.

Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Jau­no­jo at­li­kė­jo pro­diu­se­ris Mar­ ty­nas Ty­la krei­pė­si į nor­ve­gų kom­ po­zi­to­riaus tei­sių at­sto­vus „Con­ ti­nen­tal Mu­sic“ su pa­klau­si­mu, ar lie­tu­vio dai­na nė­ra kū­ri­nio „Song From a Sec­ret Gar­den“ pla­gia­tas. „At­sa­ky­mas bu­vo kaip gai­vaus oro gurkš­nis“, – va­kar su­reng­to­ je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je leng­viau at­si­du­so D.Mont­vy­das.

Do­na­tas Mont­vy­das:

Esu jau už­grū­din­tas.

Jau ne pir­mi me­tai da­ ly­vau­ju šia­me kon­ kur­se.

Nor­ve­gų at­sa­ky­mas ofi­cia­liai iš­tei­si­no jau­ną­jį at­li­kė­ją dėl vi­sų kal­ti­ni­mų. Iš Nor­ve­gi­jos at­siųs­ ta­me laiš­ke pa­ts kom­po­zi­to­rius R.Løvlan­das ra­šo, kad jo­kių pre­ ten­zi­jų dėl kū­ri­nio ne­tu­ri ir ne­tgi lin­ki dai­nos „Lo­ve is Blind“ au­to­ riui Bran­do­nui Sto­ne’ui ir at­li­kė­jui D.Mont­vy­dui sėk­mės na­cio­na­li­nė­ je at­ran­ko­je į „Eu­ro­vi­zi­ją“.

Don­ny Mon­tell pa­si­va­di­nęs na­ cio­na­li­nės at­ran­kos į „Eu­ro­vi­zi­

ją“ fi­na­lo da­ly­vis tei­gė, kad, ki­lus skan­da­lui dėl ga­li­mo dai­nos pla­ gia­to, per daug ne­si­ner­vi­no. „Esu jau už­grū­din­tas. Jau ne pir­ mi me­tai da­ly­vau­ju šia­me kon­kur­ se. Ži­nau, kad le­ga­liai dai­no­se ga­ li su­tap­ti ke­lios na­tos. Pa­na­šu­mų bū­ti ga­li. Bu­vau tam pa­si­ruo­šęs“, – na­cio­na­li­nio fi­na­lo iš­va­ka­rė­se kal­ bė­jo vai­ki­nas.

At­li­kė­jo mu­zi­ki­nę kar­je­rą sty­ guo­jan­tis pro­diu­se­ris Mar­ty­nas Ty­la įspė­jo in­ter­nau­tus ir žur­na­ lis­tus bū­ti ypač at­sar­gius kū­rė­jus kal­ti­nant pla­gia­tu. „Jei kal­ti­na­te, tu­ri­te pa­teik­ti fak­ tų kuo konk­re­čiau. Nuo šios die­ nos kal­bas, kad ma­no pro­diu­suo­ ja­mo at­li­kė­jo kū­ri­niai yra pla­gia­tas, sek­si­me, žiū­rė­si­me ir gin­si­mės“, – už­tik­rin­tai kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

M.Ty­la taip pat pra­si­ta­rė, kad jam ne­ma­lo­nių jaus­mų su­kė­lė „Eu­ro­vi­ zi­jos“ ko­mi­si­jos na­rio kom­po­zi­to­ riaus Rai­gar­do Taut­kaus kal­bos.

Iš pra­džių tei­gęs, kad lie­tu­vio dai­na ne­pri­me­na nor­ve­gų kom­po­ zi­to­riaus kū­ri­nio, vė­liau per­si­gal­ vo­jo ir iš­gir­do pa­na­šu­mų. „R.Taut­kaus at­si­lie­pi­mu li­kau šo­ki­ruo­tas. Jis per vie­ną die­ną pa­ kei­tė nuo­mo­nę. Te­ko sua­be­jo­ti šio žmo­gaus kom­pe­ten­ci­ja. Pa­si­ti­kė­ji­ mas juo kri­to mak­si­ma­liai“, – šne­ kė­jo M.Ty­la.

Hi­tu ta­pu­sios dai­nos „Re­lea­se Me“ at­ li­kė­jas yra vie­na di­džiau­sių gar­se­ny­ bių, ka­da nors at­sto­va­vu­sių Di­džia­jai

Bri­ta­ni­jai šia­me kon­kur­se. E.Hum­per­ dinc­kas pa­reiš­kė: „Man di­džiu­lė gar­bė at­sto­vau­ti sa­vo ša­liai šių me­tų „Eu­ro­ vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­se.“ Šį kon­kur­są ro­dy­sian­čio Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­ cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC at­sto­vas sa­kė: „Nuo aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio ša­ liai dar neats­to­va­vo to­kia įsi­tvir­ti­nu­si tarp­tau­ti­nės mu­zi­kos le­gen­da. Ne­ga­ lė­tu­me bū­ti la­biau pa­ma­lo­nin­ti.“

VD inf.

Ne vie­ną Lie­tu­vos at­li­kė­ją pro­ diu­suo­jan­tis vy­ras taip pat pri­pa­ži­ no, kad „Eu­ro­vi­zi­jos“ už­ku­li­siuo­ se ver­da ko­vos kaip nie­ka­da. Ta­čiau pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti, ko­kie vė­jai ir ko­dėl tar­šo fi­na­lo da­ly­vių nuo­tai­ kas, pro­diu­se­ris ne­no­rė­jo.

Lie­tu­vos fi­na­li­nin­kai

Ta­len­tas: MC Xan­der – ge­riau­sias pa­vyz­dys, jog ne­rei­kia nie­ko, tik

bal­so, kad į ta­vo pa­si­ro­dy­mus žmo­nės verž­te verž­tų­si.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Šeš­ta­die­nį tie­sio­giai vyk­sian­čia­me na­cio­na­l i­nės at­ran­kos į „Eu­ro­v i­z i­ ją“ fi­na­le pa­si­ro­dys 14 at­li­kė­jų ir gru­ pių. 12 jų bu­vo at­rink­ti įpras­tai – bal­ suo­jant ko­mi­si­jai ir žiū­ro­vams.

Po ke­tu­rių pus­fi ­na­lių į fi­na­lą pa­te­ ko: „Ali­ve Way“, Beis­soul, „Be­ke­šo vil­kai“, „Dar“, Don­ny Mon­tell, Ka­ta­ ži­na, Mo­ni­ka Lin­ky­tė, „Mul­tiks“, Si­ mo­na Mi­lil­ny­tė, „The In­de­pen­dent“, „Vig Ro­ses“, Vy­tau­tas Ma­tu­zas.

Dai­n i­n in­kę Sa­t i į fi­na­lą de­le­ga­vo so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ var­to­ to­jai, o at­li­kė­jai Gre­tai Šmidt ke­lia­ la­pį pa­do­va­no­jo iš­ma­nių­jų te­le­fo­ nų sa­vi­nin­kai, bal­suo­da­mi spe­cia­ lia kon­kur­sui su­kur­ta pro­g ra­mė­le.

In­ter­viu su at­ran­kos į „Eu­ro­vi­zi­ją“ ko­mi­si­jos na­riu R.Taut­ku­mi skai­ty­ki­te prie­de

tv diena

Se­niau­sias at­li­kė­jas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dai­ni­nin­kas ve­ te­ra­nas En­gel­ber­tas Hum­per­dinc­kas, at­sto­vau­sian­tis sa­vo ša­liai „Eu­ro­vi­zi­ jo­je“, bus vy­riau­sias at­li­kė­jas per vi­są šio kon­kur­so is­to­ri­ją. 75 me­tų žvaigž­ dė at­liks dai­ną, ku­rią pa­ra­šė Mar­ti­nas Te­re­fe’as.

„Mū­sų tiks­las yra pa­ro­dy­ti vi­sus ta­len­tin­gus gy­vai gro­jan­čius Lie­ tu­vos mu­zi­kan­tus, taip pat pa­si­ sem­ti pa­tir­ties ir idė­jų iš už­sie­nio at­li­kė­jų, su jais pa­bend­rau­ti, pra­ plės­ti aki­ra­tį“, – tei­gė „Opus 3“ va­do­vas Da­rius Už­ku­rai­tis.

Pir­mo­jo ren­gi­nio sve­čiu ko­vo 23 d. „Lof­te“ taps ne­pa­kar­to­ja­mas MC Xan­der iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos, tūks­tan­čius klau­sy­to­jų pa­ver­ gian­tis vien sa­vo bal­su.

Ke­ni­jo­je gi­męs, Ško­ti­jo­je au­gęs mu­zi­kan­tas re­gį, dubs­tep, drum & bass ir hip­ho­pą ku­ria tik sa­vo bal­su ir loo­pe­riu. „Jau ku­rį lai­ką ste­biu Xan­der kū­ry­bą ir kas­kart lie­ku jos su­ ža­vė­tas – tiek pa­tir­ties, įgū­džių ir švie­žu­mo vie­na­me dar reik­tų paieš­ko­ti“, – tei­gė me­nų fab­ri­ko va­do­vas Vik­to­ras Dia­wa­ra.

MC Xan­der – ge­riau­sias pa­vyz­ dys, kad ne­rei­kia nie­ko, tik bal­so, kad į ta­vo pa­si­ro­dy­mus žmo­nės verž­te verž­tų­si. Jo fal­ce­ti­niai eks­ pe­ri­men­tai bal­su ne tik ža­vi, bet ne­re­tai ir suak­ty­vi­na žiū­ro­vų šir­ dies veik­lą.

Nors sėk­mė MC Xan­der ly­di jau ku­rį lai­ką, pa­ts at­li­kė­jas yra la­bai kri­tiš­kas sau ir sa­vo at­sto­vau­ja­ mai mu­zi­kos sce­nai: „Beat­bo­xe­ riam leng­va už­mig­ti ant lau­rų. Pa­ ky­li ant sce­nos, pa­da­rai, ką mo­ki, ir vi­si lie­ka ap­ša­lę. Beat­bo­xi­ni­mas yra vie­nas kie­čiau­sių da­ly­kų šio­je že­mė­je. Ta­čiau ką su tuo da­ry­ti to­ liau? Atei­na lai­kas kiek­vie­nam šios sce­nos at­sto­vui ju­dė­ti pir­myn.“ Bū­tent taip šis bri­tas ir el­gia­si, trin­da­mas ri­bas tarp įpras­to beat­ bo­xo ir ki­tų sa­vo mu­zi­ki­nių ta­len­ tų. Dėl šios prie­žas­ties MC Xan­ der ta­po vie­nu gei­džia­miau­sių pa­sau­lio dis­ko­te­kų sve­čių. Į „Lof­tą“ šis at­li­kė­jas už­suks iš­ kart po il­go tu­ro Ru­si­jo­je. Tai pui­ ki pro­ga su juo su­si­tik­ti gy­vai.

Anks­čiau Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai „Eu­ro­vi­zi­ jo­je“ yra at­sto­va­vę daug gar­sių at­li­kė­jų, to­kių kaip se­ras Clif­fas Ri­char­das, San­ die Shaw, Oli­via New­ton-John ir Lu­lu.

Per­nai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės siųs­ta vai­ ki­nų gru­pė „Blue“ li­ko 11-oje vie­to­je.

Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė šį kon­kur­są pa­sta­ rą­jį kar­tą lai­mė­jo 1997 m., kai jai at­sto­ va­vo gru­pė „Kat­ri­na & The Wa­ves“.

BNS inf.

G.Kup­re­vi­čius trau­kia­si Ke­le­tą me­tų Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Hu­ma­ni­ta­ri­ nių moks­lų fa­kul­te­tui va­do­va­vęs ži­no­mas kom­po­zi­to­rius pro­fe­so­ rius Gied­rius Kup­re­vi­čius (nuo­tr.) pa­lie­ka šias pa­rei­gas.

rei­gų ša­lių su­si­ta­ri­mu nu­trau­kia­ ma nuo va­sa­rio 29 d.

Pa­sak G.Kup­re­vi­čiaus, nuo ko­ vo 1 d. jis pra­dės dirb­ti vi­su pro­fe­ so­riaus eta­tu Gar­so ir vaiz­do me­ nų tech­no­lo­gi­jų ka­ted­ro­je.

VD inf.

Taip bu­vo su­tar­ta šią sa­vai­tę įvy­ ku­sia­me kom­po­zi­to­riaus ir uni­ ver­si­te­to rek­to­riaus Pet­ro Bar­ šaus­ko po­kal­by­je.

67 me­tų G.Kup­re­vi­čiaus vie­tą lai­ki­nai užė­mė iki tol pro­de­ka­nės pa­rei­gas ėju­si Aud­ra Dau­ba­rie­nė.

Apie ge­gu­žės mė­ne­sį pla­nuo­ja­mą skelb­ti kon­kur­są užim­ti KTU Hu­ ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to de­ ka­no vie­tą. „G.Kup­re­vi­čius yra skli­di­nas kū­ry­bi­nių pro­jek­tų. Esant to­ kiai si­tua­ci­jai ga­na sun­ku ap­rėp­ ti jam, kaip de­ka­nui, ten­kan­čias ad­mi­nist­ra­ci­nes ir ki­tas pa­rei­ gas. Su pro­fe­so­riu­mi la­bai gra­žiai su­si­ta­rė­me: jis tu­rės pu­sės me­tų ato­sto­gas ir pui­kias są­ly­gas kū­ry­ bai“, – dien­raš­čiui sa­kė KTU rek­ to­rius P.Bar­šaus­kas.

Dar­bo su­tar­tis dėl de­ka­no pa­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

30

šeštADIENIS, kovo 3, 2012

menas ir pramogos

Gy­ve­ni­mo bū­das – šo­kis Gy­čio Iva­naus­ko teat­ras pa­va­sa­rio re­per­tua­re at­gai­vins kla­si­ka ta­pu­ sius teat­ro spek­tak­lius „8 kvad­ra­ti­ niai met­rai“ ir „At­gy­jan­tys kū­nai“.

Jau ry­toj 19 val. Me­nų spaus­tu­ vės Juo­do­jo­je sa­lė­je vie­nin­te­lį kar­ tą šį se­zo­ną bus ro­do­mas į jo­kius rė­mus ne­tel­pan­tis šo­kio spek­tak­ lis „8 kvad­ra­ti­niai met­rai“. Įsi­bė­ gė­jus pir­mam pa­va­sa­rio mė­ne­siui, ko­vo 10 d., Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­ je teat­ras kvies į įspū­din­gą švie­ sų, gar­so ir sti­lin­go­jo šo­kio šou – spek­tak­lį „At­gy­jan­tys kū­nai“ . Žiū­ro­vų pa­mėg­to spek­tak­lio „8 kvad­ra­ti­niai met­rai“ he­ro­jai – skir­ tin­gų li­ki­mų žmo­nės, ku­riuos vie­ ni­ja bend­ra aist­ra tan­go. Ge­ro hu­ mo­ro do­zė čia stai­ga su­si­pi­na su rim­ti­mi, čia žmo­nės bė­ga, il­si­si, mankš­ti­na­si, prau­sia­si, žval­go­si ir vėl šo­ka šo­ka... Ir šo­kis tam­pa gy­ ve­ni­mo bū­du. Šis spek­tak­lis ta­po G.Iva­naus­ko teat­ro ma­ni­fes­tu.

Spek­tak­lis vyks­ta mis­tiš­ko­je 8 kvad­ra­ti­nių met­rų erd­vė­je. Tai sim­bo­li­nė „pa­mi­šė­lių“ erd­vė, ku­ rio­je kiek­vie­nas gy­ve­na sa­vo įsi­ vaiz­duo­ja­ma­me pa­sau­ly­je, bend­ rau­ja tik jiems su­pran­ta­ma kal­ba, gir­di tik sau su­pran­ta­mus gar­sus.

Pa­sak kri­t i­k ų, G.Iva­n aus­ko teat­ro „8 kvad­ra­ti­niai met­rai“ yra šiuo­lai­ki­nio spek­tak­lio pa­vyz­dys.

Cho­reog­ra­fės Bri­gi­tos Ur­bie­ty­tės ar­gen­ti­nie­tiš­ką­jį tan­go spek­tak­lio au­to­rius G.Iva­naus­kas įsprau­džia į ne­tra­di­ci­nius rė­mus: čia ga­li pa­ ma­ty­ti vi­są ple­ja­dą per­so­na­žų, tiek Na­po­leo­ną, tiek vo­ve­rę, sau­gan­čią di­džiu­lį rie­šu­to vai­sių, – vi­sa tai lyg su­ga­din­tos ki­no juos­tos bro­kas.

Ant­ro­jo žiū­ro­vų liaup­si­na­mo spek­tak­lio „At­gy­jan­tys kū­nai“ erd­ vė­je bus ga­li­ma iš­vys­ti prieš am­žių am­žius su­sta­ba­rė­ju­sias ir tik vie­ nin­te­lio šo­kio pri­si­kė­lu­sias bū­ty­ bes. Žiū­ro­vams jos kal­ba apie mei­lės paieš­ką ir jos lau­ki­mą, apie su­si­tin­ kan­čius ir iš­si­ski­rian­čius žmo­nių li­ ki­mus, apie vie­nat­vę ir liū­de­sį su sai­ kin­gu hu­mo­ro jaus­mu ir žiups­ne­liu iro­ni­jos, o jas įkū­ni­ja dau­ge­liui pui­ kiai pa­žįs­ta­mi B.Ur­bie­ty­tė, G.Iva­ naus­kas, Ei­mu­tis Kvoš­čiaus­kas, Iri­ na Na­za­ren­ko ir Eval­das Tau­jans­kis.

Spek­tak­ly­je skam­ban­ti Mi­chae­ lo Ga­las­so mu­zi­ka bei švie­sų šou pri­so­ti­na šven­tą­ją erd­vę gy­vy­bės ir lai­ko su­sta­ba­rė­ji­mo po­jū­čių.

VD inf.

Vy­tau­to V.Lands­ ber­gio kū­ry­bo­je po­ ka­rio re­zis­ten­ci­ ja uži­ma svar­bią vie­tą: fil­mai „Ba­la­ dė apie Dau­man­tą“, „Kai aš bu­vau par­ ti­za­nas“, „Par­ti­za­no žmo­na“, spek­tak­lis „Bun­ke­ris“. Šian­dien šia­me są­ra­še – al­bu­ mas „Try­li­ka bro­lių“.

Nuos­ta­ta: kai ne­be­bus kam klau­sy­ti, ne­be­liks pra­smės ir kur­ti, kaip sa­ko V.V.Lands­ber­gis.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Ka­ras po ka­ro V.V.Lands­ber­gio lū­po­mis Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė v.skucaite@diena.lt

Nau­jo­jo­je plokš­te­lė­je dar­niai su­ skam­ba par­ti­za­nų, liau­dies, ori­gi­ na­lios V.V.Lands­ber­gio ir pa­gal ki­ tų poe­tų žo­džius su­kur­tos dai­nos.

Plokš­te­lės šer­dis – to pa­ties pa­ va­di­ni­mo dai­na „Try­li­ka bro­lių“, tam tik­ras ko­das, kur kiek­vie­nas bro­lis su­vo­kia­mas kaip tam tik­ ras gy­ve­ni­mo eta­pas. Ry­šį su ap­ dai­nuo­ja­mu lai­ko­tar­piu su­stip­ri­na Rai­mon­do Raš­po­liaus­ko mu­zi­ka­ vi­mas kla­vi­ši­niais, flei­ta, ki­tais inst­ru­men­tais. Ir ne tik su­stip­ri­ na, bet su­tei­kia švie­sos, vil­ties.

– Už ką taip ver­ti­na­te R.Raš­ po­liaus­ko mu­zi­ką, kaip pra­si­ dė­jo jud­vie­jų pa­žin­tis, bend­ra kū­ry­ba?

– 2005 m. kur­da­mas fil­mą „Da­bar ir mū­sų mir­ties va­lan­dą“ ieš­ko­jau mu­zi­kos, ku­ri skam­bė­tų tar­si „ne­ la­bai iš šios že­mės“. Fil­mo ope­ra­ to­rius šiau­lie­tis To­mas And­ri­jaus­ kas at­ne­šė pa­klau­sy­ti sa­vo bi­čiu­lių su­kur­tos mu­zi­kos. Ir ne­ti­kė­tai ap­ ti­kau ty­lų avan­gar­di­nį reiš­ki­nį – Šiau­lių kom­po­zi­to­rius, ku­rian­čius su­bti­lią, me­di­ta­ci­nę mu­zi­ką, – Dže­rį Jan­kaus­ką ir R.Raš­po­liaus­ ką. Li­kau su­ža­vė­tas jų kū­ri­nių.

Mi­nė­tam fil­mui pa­nau­do­jau Dže­rio mu­zi­kos frag­men­tus, o vė­ les­niems – apie Liud­vi­ką Ja­ki­ma­

vi­čių, apie Jur­gą Iva­naus­kai­tę, „Kai aš bu­vau par­ti­za­nas“, „Nuo pa­sau­lio sto­go“ ir fil­mui „Par­ti­ za­no žmo­na“ – jau pri­si­kvie­čiau ir R.Raš­po­liaus­ką. Jis su­kū­rė mu­ zi­ką ir ma­no spek­tak­liams „Brie­dis Eu­ge­ni­jus“, „Išė­jau aš sto­tin“.

Es­mi­nis me­no prin­ ci­pas – klau­sy­to­jas yra ly­gia­ver­tis kū­rė­ jas. Jei­gu jo nė­ra, ne­ ver­ta ir kur­ti.

Na­tū­ra­lu, kad pra­dė­ję bend­ra­ dar­biau­ti kur­da­mi fil­mus ir sce­ no­je, ne­tru­kus pa­ban­dė­me kar­tu ir pa­kon­cer­tuo­ti. Juo­ba kad Rai­mon­ das yra itin sen­si­ty­vus, te­le­pa­tiš­ kas, jis la­bai grei­tai įsi­lie­ja į dai­nos au­rą ir ją pa­pil­do, su­stip­ri­na. Iš tų kon­cer­tų gi­mė du mu­zi­ki­niai pro­ jek­tai – CD „Sap­nas“ ir CD „Try­ li­ka bro­lių“. Šią plokš­te­lę pri­sta­ ty­si­me per kon­cer­tą, Rai­mon­das akom­pa­nuos kla­vi­ši­niais, flei­ta ir ki­tais mu­zi­kos inst­ru­men­tais.

– Esa­te sa­kęs, kad plokš­te­lės „13 bro­lių“ dai­no­mis ska­ti­ na­te ne­be­verk­ti dėl skau­daus mū­sų tau­tai po­ka­rio re­zis­ ten­ci­jos lai­ko­tar­pio, o pra­dė­

ti džiaug­tis, kad esa­me be­bai­ mių ai­niai. Kaip ir ko­dėl ra­do­si toks sie­kis?

– „Try­li­ka bro­lių“ nė­ra vien par­ ti­za­nų dai­nos. Jų ten tik ke­lios. Tai dau­giau as­me­ni­niai ap­mąs­ty­mai apie tą skau­dų lai­ką, sa­vo­tiš­ki per­ si­kū­ni­ji­mai. Su Rai­mon­du ne­ma­žai me­di­ta­vo­me ir mąs­tė­me apie par­ ti­za­nų kar­tos ge­bė­ji­mą ne­be­bi­ jo­ti kū­niš­kos pa­bai­gos, per­li­pant na­tū­ra­lias eg­zis­ten­ci­nes bai­mes – tai itin stip­ri dva­si­nė mo­kyk­ la. Tai tar­si nu­švi­ti­mas, nes bai­mė nu­mir­ti yra vie­nas stip­riau­sių vi­ di­nių kont­ro­lie­rių, ku­riuo daž­nai ir nau­do­jo­si Lie­tu­vos oku­pan­tai. Bet mums ši te­ma ne­bu­vo vien po­li­ti­ nė ar is­to­ri­nė, o la­biau as­me­ni­nė – klau­si­mas sau: kas aš, iš ko­kios tau­tos atei­nu? Ką pa­lie­ku?

Ki­ta ver­tus, tai ir sa­vo­tiš­kas is­ to­ri­nių trau­mų gy­dy­ma­sis. Trau­ mų, ku­rias pa­vel­dė­jo­me iš po­ka­riu gy­ve­nu­sių tė­vų. Vi­sa tai per pa­są­ mo­nę per­si­duo­da iš kar­tos į kar­tą, ir rei­kia iš­mok­ti vi­sa tai pri­si­min­ti, at­pa­žin­ti, at­pa­lai­duo­ti ir pa­leis­ti.

kad žmo­nės pa­var­gę, liūd­ni, juos rei­kia pa­kel­ti, jiems rei­kia ko nors links­miau. O kar­tais prie­šin­gai – pa­jun­ti, jog esa­ma iš­si­blaš­ky­mo ir ta­da ban­dai nu­grimz­ti ir į skau­ des­nius, gi­les­nius da­ly­kus. Ei­lė­ raš­čių yra ir to­kių, ir to­kių. Gal­būt na­tū­ra­liau­siai ga­li nu­skam­bė­ti is­ to­ri­nės re­mi­nis­cen­ci­jos – apie po­ ka­rį, Lie­tu­vos is­to­ri­ją.

Yra pui­ki dze­no sak­mė apie flei­ ti­nin­ką, ku­ris mo­kė­jo gra­žiai gro­ ti flei­ta. Ir jis tu­rė­jo drau­gą, ku­ris pui­kiai mo­kė­jo klau­sy­ti. Kai flei­ti­ nin­kas gro­da­vo apie jū­rą, jo drau­ gas ma­ty­da­vo jū­rą, kai apie miš­ ką – drau­gas klau­sy­da­vo­si miš­ko ir jaus­da­vo jo šla­mė­ji­mą. Bet kar­ tą drau­gas mi­rė. Tuo­met flei­ti­nin­ kas su­lau­žė flei­tą ir dau­giau nie­kad ne­beg­ro­jo. Šia pa­sa­ka nu­sa­ko­mas es­mi­nis me­no prin­ci­pas – klau­sy­ to­jas yra ly­gia­ver­tis kū­rė­jas. Jei­gu jo nė­ra, ne­ver­ta ir kur­ti. Sa­vo gi­ ta­ros dar ne­su­lau­žiau, vis dar su­ tin­ku žmo­nių, bi­čiu­lių, su ku­riais kar­tu ką nors su­ku­ria­me. Kai to ne­be­liks, me­siu šį už­siė­mi­mą.

– Su­si­ti­ki­me su kau­nie­čiais skai­ty­si­te ir sa­vo ei­les. Ko­ kias?

– Nie­ka­da ne­tu­ri­me išanks­ti­nio pla­no, koks bus va­ka­ras. Tai pri­ klau­so ir nuo su­si­rin­ku­sių žmo­ nių. Pa­jun­ti jų bū­se­nas ir po tru­ pu­tį ta­pa­ti­nie­si – kar­tais jau­ti,

– Ko­kią ži­nią siun­čia­te klau­sy­ to­jams sa­vo kon­cer­tais?

– Kai tik pa­ke­liu, sten­giuo­si ne­šti itin pa­pras­tą ži­nią – džiau­ki­mės kiek­vie­na aki­mir­ka, kol dar esa­ me ir ga­li­me da­ly­tis. Da­ly­tis pa­ tir­tim, dai­nom, ei­lėm, rū­pes­čiais, nuo­jau­tom, ty­la, mįs­lėm...

Dei­vis de­biu­tuos teat­ro sce­no­je „Do­mi­no“ teat­ras pri­sta­to di­džiau­ sią me­tų prem­je­rą – ko­me­di­ją „Dak­ta­ras“. Ba­lan­džio 2 d. pra­de­ da­mo ro­dy­ti spek­tak­lio au­to­riai ža­da pri­blokš­ti žiū­ro­vus cha­rak­ te­rin­gų per­so­na­žų ir juo­kin­gų si­ tua­ci­jų gau­sa.

Pa­si­ruo­ši­mas: Dei­vis sa­ko, kad net per spek­tak­lio re­pe­ti­ci­jas jau­di­na­si.

„Do­mi­no“ teat­ro nuo­tr.

Teat­ro sce­no­je žiū­ro­vai iš­vys vi­są bū­rį žy­miau­sių Lie­tu­vos ak­to­rių: Sau­lių Si­pa­rį, Ma­rių Jam­pols­kį, And­rių Bia­lob­žes­kį, Ine­tą Sta­siu­ly­ tę, Kos­tą Smo­ri­gi­ną, Ei­mu­tį Kvoš­ čiaus­ką, Edi­tą Užai­tę, To­mą Vaš­ ke­vi­čiū­tę ir ki­tus.

Pir­mą kar­tą šio­je sce­no­je de­ biu­tuo­ja žy­mus at­li­kė­jas Dei­vi­das Nor­vi­las-Dei­vis.

„La­bai džiau­giuo­si ga­li­my­be bū­ti su to­kiais ak­to­riais vie­no­je sce­no­ je. Nors ko­me­di­jos žan­ras man nė­ra sve­ti­mas, ta­čiau ma­nęs lau­kia di­ de­lis iš­ban­dy­mas. Daug klau­si­nė­ ju ko­le­gų bei re­ži­sie­riaus, jie man la­bai pa­de­da ir ma­ne pa­lai­ko“, – įspū­džiais da­li­na­si Dei­vis. Pa­sak jo, kol kas net per re­pe­ti­ci­jas jau­du­lys yra di­džiu­lis. Re­ži­sie­riaus dar­bo po il­gos per­trau­kos ėmė­si Adol­fas Ve­ čers­kis. „Do­mi­no“ teat­ro žiū­ro­vai jį pa­žįs­ta kaip po­pu­lia­rio­jo spek­tak­ lio „Mei­lė pa­gal gra­fik ­ ą“ kū­rė­ją. „Tai bus di­džiau­sias mū­sų teat­ ro pa­sta­ty­mas, ku­ria­me dirbs to­kia uni­ka­li ir vi­siems pui­kiai pa­žįs­ta­ ma ko­man­da. Šis spek­tak­lis, ma­nau,

nu­ste­bins dau­ge­lį ne tik re­ži­sū­ri­niais spren­di­mais, bet ir per­so­na­žų cha­ rak­te­riais, ku­riuos per­teiks ta­len­tin­gi ak­to­riai“, – sa­ko teat­ro va­do­vas Egi­ di­jus Ba­ra­naus­kas. Ko­me­di­ja pa­sta­ ty­ta pa­gal žy­maus ra­šy­to­jo ir dra­ma­ tur­go Bra­nis­la­vo Nu­ši­čiaus pje­sę.

B.Nu­ši­čiaus ko­miš­kas pje­ses itin mėgs­ta įvai­riau­si pa­sau­lio teat­rai.

Vi­si pa­sta­ty­mai su­lau­kia neį­ti­ki­ mo po­pu­lia­ru­mo. Dau­ge­lis šio au­ to­riaus pje­sių vir­tu­sios ki­no fil­mų sce­na­ri­jais, su­lau­ku­sios dau­gy­bės ap­do­va­no­ji­mų. Kaip ti­ki­na dau­ge­ lis kri­ti­kų, ne vel­tui sa­vo lai­ku pa­ts au­to­rius yra pa­sa­kęs: „Ge­riau mir­ti gy­ve­nant, nei gy­ven­ti mi­ru­siam.“ VD inf.

31

šeštadienis, kovo 3, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Siūlo darbą Reikalingi aukštalipiai daugiaaukščių blokinių namų siūlių remonto darbams, atliekamiems su alpinizmo įranga. Tel. 8 650 50 452, UAB „Editus Status“.

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

920839

Paslaugos Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis.

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03.

Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

916124

Numatomas remontas ar nauja statyba?

Sudarau sąmatas visiems statybos darbams. Pavyzdys – http://ikelk.lt/items/mapISogYY4, tel. 8 687 72 864, e. paštas vg@ kli.lt.

917338

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

919687

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

904502

Sveikatos ir grožio Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.

901056

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760893

Įvairūs Kita Informuojame, kad rengiamas Višilų g. tęsinio iki Pilaitės pr. techninis projektas pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. Nr. 1-317 patvirtintą teritorijos (skl. kad. Nr. 0101/0030:19 ir 0101/0030:20) Viršuliškių skg. detalųjį planą. Su techninio projekto sprendiniais galima susipažinti UAB ,,Urbanistika“, A.Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovas Remigijus Bieliauskas, tel. (8 5) 212 4817.

921707

NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt

Orai

Savaitgalį truputį atšals – naktimis temperatūra gali nukristi iki 8 laipsnių šalčio. Kritulių bus nedaug. Šeštadienį bus vėjuota, ryte daugelyje rajonų prognozuojamas plikledis. Temperatūra bus 1–4 laipsniai šilumos.

Sekmadienį kritulių tikimybė bus nedidelė, kiek atšals. Naktį numatoma 3–8 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

Šiandien, kovo 3 d.

+2

+3

Telšiai

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+2

Utena

+3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

7.02 17.59 10.57 12.08 4.09

63-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 303 dienos.

Saulė Žuvų ženkle.

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +9 Brazilija +29 Briuselis +14 Dublinas +9 Kairas +17 Keiptaunas +27 Kopenhaga +7

Londonas +11 Madridas +17 Maskva –3 Minskas +1 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +6

orai vilniuje Šiandien

Praha +8 Ryga +2 Roma +19 Sidnėjus +27 Talinas +2 Tel Avivas +14 Tokijas +7 Varšuva +6

+1

+3

Vėjas

6–10 m/s

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Rytoj: Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė

Snie­gas at­ke­lia­vo į Šven­tą­ją že­mę

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–1

+1

–2

–5

7

–1

0

–3

–7

5

sekmadienį

Je­ru­za­lė ir di­de­lė da­lis Iz­rae­lio bei pa­ les­ti­nie­čių te­ri­to­ri­jų va­kar bu­vo nu­klo­ tos snie­gu pir­mą­kart per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus, į šį re­gio­ną įsi­ver­žus šal­toms oro ma­sėms. Plo­na snie­go dan­ ga už­klo­jo Al Ak­sos me­če­tės komp­lek­ są ir gat­ve­les Je­ru­za­lės se­na­mies­ty­je, o apie gau­ses­nį sny­gį pra­ne­ša­ma iš Ga­li­ lė­jos re­gio­no Iz­rae­lio šiau­rė­je bei Heb­ro­ no apy­lin­kių Va­ka­rų Kran­te. Ten kai ku­ rie ke­liai bu­vo neiš­va­žiuo­ja­mi. Iz­rae­lio

horoskopai

vi­suo­me­ni­nis ra­di­jas pra­ne­šė, kad re­ gio­nuo­se, kur snie­go iš­kri­to dau­giau­ sia, bu­vo už­da­ry­tos mo­kyk­los. Vi­so­je ša­ly­je at­šauk­ti kai ku­rie tarp­mies­ti­niai au­to­bu­sų rei­sai. Her­mo­no kal­no vir­šū­ nė­je oku­puo­to­se Go­la­no aukš­tu­mo­se, kur sni­go nuo tre­čia­die­nio, snie­go dan­ gos sto­ris vir­ši­jo tris met­rus. Šven­to­jo­je že­mė­je pa­ste­bi­mai pa­sni­go pir­mą­kart nuo 2008 m. žie­mos.

BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

pirmadienį

–4

–2

–6

–8

4

–5

–2

–4

–2

3

antradienį

įvairenybės DATOS (kovo 3 D.) Tarptautinė rašytojų diena 1824 m. mirė italų smuikininkas ir kompozitorius Giovanni Battista Viotti.

1847 m. Škotijoje gimė telefono išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas.

1929 m. Ventės rage įkurta ornitologijos stotis.

1953 m. gimė rašytojas, poetas, publicistas Juozas Erlickas.

1974 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Faustino, išgarsėjęs vaidmeniu seriale „Vedęs ir turi vaikų“.

1977 m. gimė airių dainininkas, buvęs grupės „Boyzone“ narys Ronanas Keatingas.

1982 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Biel.

1991 m. Vilniuje vėl pašventinta Šv.

Kazimiero bažnyčia, kuri sovietiniais metais buvo paversta ateizmo muziejumi.

1993 m. mirė flamenko gitaristas Carlosas Montoya.

DATOS (kovo 4 D.) Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo diena Kovarnių diena (kovų grįžimo į Lietuvą diena) 1678 m. gimė italų kompozitorius Antonio Vivaldi.

1852 m. mirė rusų rašytojas Nikolajus Gogolis.

1951 m. gimė anglų dainininkas Chris Rea. 1963 m. gimė Sigutis Jačėnas, aktorius, režisierius, prodiuseris.

1974 m. gimė buvęs krepšininkas, nacionalinės rinktinės žaidėjas Virginijus Praškevičius.

1980 m. gimė krepšininkas Giedrius Gustas.

2002 m. mirė visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja Ugnė Karvelis.

Jon Bon Jo­vi auk­si­nis ju­bi­lie­jus

Ro­ko su­perž­vaigž­dei Jon Bon Jo­vi va­kar su­ka­ko 50 me­tų.

Dai­ni­nin­kas ir dai­nų kū­rė­jas, ku­ rio tik­ra­sis var­das – Joh­nas Fran­cis Bon­gio­vi jau­nes­ny­sis – gi­mė Nau­ ja­ja­me Džer­sy­je 1962 m.

Jis ta­po vie­na iš ro­ko le­gen­dų, kai įkū­rė po­pu­lia­rią­ją gru­pę „Bon Jo­vi“, taip pat pa­gar­sė­jo kaip ak­to­rius, su­ kū­ręs vaid­me­nis fil­muo­se „Pag­rin­ di­nis vaid­muo“, „Sėk­mė avan­su“ bei „Nau­jie­ji me­tai Niu­jor­ke“, ir dėl hu­ma­ni­ta­ri­nės veik­los.

Nau­jie­nų agen­tū­ra WENN su­ rin­ko de­šimt įdo­mių fak­tų apie Jon Bon Jo­vi.

– Jon Bon Jo­vi bu­vo JAV ame­ri­ kie­tiš­ko­jo už­da­rų pa­tal­pų fut­bo­ lo ly­gai pri­klau­san­čio Fi­la­del­fi­jos „Soul“ klu­bo di­džio­sios da­lies ak­ ci­jų sa­vi­nin­kas.

– Mon­mu­to uni­ver­si­te­tas 2001 m. jam su­tei­kė hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų gar­bės dak­ta­ro laips­nį.

– Dai­ni­nin­kas tvir­ti­na, kad jį sie­ja krau­jo gi­mi­nys­tė su JAV est­ra­dos le­gen­da Fran­ ku Si­nat­ra.

– Jon Bon Jo­vi pel­nė „Auk­si­nį gaub­lį“ už dai­ ną „Bla­ze of Glo­ry“. Taip pat bu­vo no­mi­nuo­tas „Os­ ka­rui“.

– Jis tu­ri ke­tu­ris 7–19 me­ tų vai­kus.

– 2006 m. Jon Bon Jo­vi paau­ko­ jo mi­li­jo­ną do­le­rių na­mams Lui­zia­ no­je sta­ty­ti, praė­jus me­tams po to, kai šią vals­ti­ją nu­nio­ko­jo ura­ga­nas Kat­ri­na.

– 2010 m. gruo­dį Jon Bon Jo­vi JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pa­skir­ tas į nau­ją­ją Bal­tų­jų rū­mų ta­ry­bą ben-

d­ruo­me­nių rei­ka­lams. Bū­da­mas šios ta­ry­bos na­rys, jis pri­žiū­ri ly­de­rių da­ ly­va­vi­mą pel­no ne­sie­kian­čia­me, pri­ va­čia­ja­me ir fi­lant­ro­pi­jos sek­to­riuo­ se, sie­kiant pa­žan­gos įgy­ven­di­nant svar­biau­sius po­li­ti­nius už­da­vi­ nius. Jis taip pat tei­kia ap­do­ va­no­ji­mus daug nu­vei­ku­ siems sa­vo bend­ruo­me­nė­se.

– Jon Bon Jo­vi 2008 m. iš­rink­tas į Nau­jo­jo Džer­sio šlo­vės rū­

Vardai Šiandien: Kunigunda, Nonita (Nona), Tulė, Uosis

mus už pa­sie­ki­mus me­ne, pra­mo­ gų vers­le ir fi­lant­ro­pi­jos veik­lo­je.

– Dai­ni­nin­kas skun­džia­si jaut­ rio­mis aki­mis. Jam sun­ku bū­ti ryš­ kio­je sau­lė­je ir pri­rū­ ky­to­se pa­tal­po­se, to­dėl jis daž­ nai dė­vi tam­ sius aki­nius.

Pa­va­sa­rį jis ken­čia nuo aler­gi­jos ir šien­li­gės.

– Jo mėgs­ ta­m iau­ sias fil­mas – „Krikš­ta­tė­vis“.

BNS inf.

Žvaigž­dė: dai­ni­nin­ko plau­kai pa­trum­pė­jo, bet Jon Bon Jo­vi ir

jo gru­pė to­liau trau­kia sau­sa­kim­šus sta­dio­nus žiū­ro­vų vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Scan­pix“ nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo ir meilės. Galite patirti stresą, bet pyktis greitai atslūgs ir bloga nuotaika nesugadins visos dienos.

Jautis (04 21–05 20). Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite tuo – atsakomybė bendraujant tokia pat svarbi kaip dirbant. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasiruoškite emocijų protrūkiui ir būkite kantrus. Geriau pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Vėžys (06 22–07 22). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai diena sėkminga, tad pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai.

Liūtas (07 23–08 23). Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite ir nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta.

Mergelė (08 24–09 23). Galimas konfliktas su autoritetingu žmogumi, tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti, tad viskas jūsų rankose – reikia tik šiek tiek pastangų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją.

Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje.

Skorpionas (10 24–11 22). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, spektaklį, ką nors, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis (01 21–02 19). Diena tikrai puiki. Smagiai leisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs įspūdžiai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Žuvys (02 20–03 20). Vertinsite savo karjerą ir sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama.