kovo 3, 2012 Nr. 52 (19 353)
Vyriausybės atstovė D.Kerekeš: namai yra ten, kur tavo šeima, kur artimi ir mylimi žmonės. Šeštadienio interviu 5p.
www.kl.lt
Kas Rusijoje laimės rinkimus, abejonių nekyla beveik niekam. Pasaulis 8p.
Kaina 1,60 Lt
Kas naikina Klaipėdą? Nei patys tvarko, nei kitam leidžia. Taip paveldosaugi ninkų veiklą, tiks liau – neveiklumą, dažnai apibūdina is torinių pastatų savi ninkai. Kadaise bu vę puošnūs Klaipė dos namai, paskelb ti saugomais, tapo ne kultūros objek tais ar verslo trau kos centrais, o ap gailėtinomis miesto vietomis.
„Atiduokite jūrą Šiauliams ir pažiūrėsime, kas bus.“ Parlamentaras Valentinas Mazuronis atrėmė uostamiesčio mero V.Grubliausko samprotavimus, jog neteisinga, kad Klaipėda dalį surinktų mokesčių turi atiduoti kitoms savivaldybėms.
2p.
Ant marių ledo lyčių – žvejų minios Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Į tirpstantį ledą dėmesio nekrei piantys žvejai mėgėjai ir vėl su kėlė tarnybas ant kojų. Vakar su rengtos net dvi gelbėjimo operaci jos, tačiau kai kurie žvejybos fana tikai atsisakė plaukti į krantą ir li ko žvejoti toliau.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nuo kranto atkirto properša
Miestas – lyg po karo
Pastatai, kurie galėtų puošti Klai pėdą ir tapti jos pasididžiavimo objektais, dešimtmečius rėžia akį. Nostalgijos kamuojamus senuo sius klaipėdiškius ir jų palikuonis mūsų mieste pasitinka buvusios spi rito ir alaus daryklos Šaulių gatvėje, dujų fabriko Liepų gatvėje, Apsk rities ligoninės Kūlių Vartų gatvėje bei daugybės kitų senųjų statinių griuvėsiai.
4
Nuvertėjo: prieš 125 metus pastatytas ligoninės pastatas dabar išgyvena prasčiausius laikus. Paveldosau
gininkė A.Puzonienė įsitikinusi, kad jis įsigytas tik dėl geros vietos, visai nesiekiant jo išsaugoti.
Vytauto Petriko fotomontažas
Nauja kolekcija METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Kandidačių sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 12 p.
Jau atvyko:
Po pietų atskilusi ledo lytis į pietus nuo Nidos nusinešė apie 150 žve jų. Vėliau pagalbos paprašė dar 40 vyrų, properšos atkirstų nuo kran to ties Preila. Į pagalbą išskubėjo pasieniečių laivai ant oro pagalvės „Christina“ bei „Viesulas“. Taip pat atskubė jo Neringos priešgaisrinės gelbė jimo tarnybos ugniagesiai su val timi ir specialiomis rogėmis.
12
H. Manto g. 33, .ODLSơGD
','ä,$86,$6 Baltijos šalyse 6$/$0$1'(5 salonas
2
šešTADIENIS, KOVO 3, 2012
miestas
Meras prašė palaikymo Seime Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdoje vakar susitikę Seimo opozicijos lyderis Valentinas Ma zuronis ir uostamiesčio meras Vy tautas Grubliauskas vienas kitą apipylė prašymais.
Viena pagrindinių susitikimo te mų buvo suskystintųjų gamti nių dujų terminalo prie Klaipėdos statyba. „Kiek suprantu, miesto taryba, švelniai tariant, nėra vieninga šiuo klausimu. Būtų gerai, jei nuomonė būtų vieningesnė, nes juk Klaipė dai tai ekonomiškai naudingas pro jektas“, – ir nuomonę, ir savotišką prašymą išsakė V.Mazuronis. V.Grubliauskas patikino, jog miesto taryba yra labiau nei vie ninga dėl terminalo statybų. Klaipėdos meras opozicijos ly deriui pateikė atsakomąjį prašy mą, susijusį su uostamiesčio sa vivaldybės teritorijos pokyčiais. „Pastarajam e miesto taryb os posėdyje mus suglumino ir nu liūd in o žin ia, kad uostam ies čio politikų sprendimas atiduoti ar ne dalį Kuršių marių Neringos
savivaldybei bus tik nuomonė, o galutinį sprendimą dėl ribų kei timo priims Seimas. Todėl prašy čiau, kad į mūsų nuomonę parla mente būtų atsižvelgta“, – proga paprašyti parlamentarų palaiky mo pasinaudojo V.Grubliauskas. V.Mazuronį domino ir Klaipėdos miesto biudžetas bei paimtų pa skolų suma. V.Grubliauskas patikino, jog uostamiesčiui pavyks išgyventi, nors biudžetas ir mažesnis. Tačiau problema ta, jog Klai pėda yra savivaldybė donorė, ku ri dalį surinktų mokesčių turi grą žinti į valstybės biudžetą, o iš jo lėšos paskirstomos kitoms savi valdybėms. V.Maz uron is tvirt in o, jog šį klausimą reikia spręsti ir komp romisų ieškoti valstybės lygme niu, tačiau turėjo ir kontrargu mentų. „Atiduokite jūrą Šiauliams ir pažiūrėsime, kaip bus. Arba sos tinę iš Vilniaus perkelkime į Kau ną. Natūralu, jog kai kurie miestai geba gauti daugiau pajamų dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių“, – savivaldybių donorių būtinybę pa laikė V.Mazuronis.
Neįtikėtina: anksčiau pajūryje aptiktais kaulais nesidomėjęs A.Anusas atsitiktinai atrado itin retą eksponatą –
mamuto šlaunikaulio fragmentą.
Mamuto kaulas iškeliaus į Helsinkį Penktadienį specialistų grupė apžiūrėjo neseniai klaipėdiečio aptikto, kaip spėja ma, mamuto kaulo radavietę. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Statusas: V.Mazuronis ir V.Grubliauskas susitiko nebe kaip kolegos, o
kaip Seimo narys ir Klaipėdos meras.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
E.Balsio menų gimnazijos dailės mokytojas Aurimas Anusas se niai išnykusio gyvūno šlaunikau lio fragmentą tikino radęs visiškai atsitiktinai. Ne kartą pajūryje sa vo dirbiniams ieškodamas tinka mų medžiagų vyras anksčiau ne rinko kaulų ar dantų liekanų. „Šis radinys aptiktas Olando Ke purės atodangoje. Gaila, kad ši vie ta jau užvirtusi, nors jūros vandens nebuvo skalaujama“, – aiškino Kultūros paveldo departamen to inspektorius Laisvūnas Kava liauskas. Klaipėdos universiteto buvęs rektorius Vladas Žulkus, kiti ar cheologai tikisi aptikti ir daugiau
radinių šioje vietoje bei apžiūrėti ją ateityje atidžiau. Spėjama, kad maždaug 30 cm ilgio ir 15 cm pločio mamuto šlaunikauliui gali būti 20–30 tūkst. metų.
Spėjama, kad maž daug 30 cm ilgio ir 15 cm pločio mamu to šlaunikauliui ga li būti 20–30 tūkst. metų.
„Tiksli data paaiškės, kai nusių sime radinio mėginį į Helsinkį, kur atliekami tokie tyrimai“, – tikino
Vytauto Petriko nuotr.
L.Kavaliauskas. Lietuvoje pana šūs radiniai yra užfiksuoti dviejo se vietose. „Viena Marijampolės gyvento ja yra radusi nedidelį kaulo frag mentą. Dar vieno aptikto danties amžius po tyrimų buvo datuotas 27,7 tūkst. metų. Tad mes turime ir daugiau panašių radinių. Spė jama, kad į pajūrį mamuto kaulai gali būti atnešti slenkančių ledy nų. Gal net ir iš Švedijos. Juk vi si mūsų rieduliai yra atstumti iš Skandinavijos“, – aiškino L.Ka valiauskas. Specialistai nesibaimina, kad re to eksponato radavietė sudomins juoduosius archeologus, nes šlai tas jau užvirtęs „Pasirodo, ir Kęstutis Demerec kas yra aptikęs kažkokio priešisto rinio ryklio dantį. Visi šie radiniai būtų įdomūs paleontologams. Šis kaulas bus eksponuojamas Pajūrio regioninio parko direkcijos infor maciniame centre. Jei žmonės ras tų daugiau tokių radinių, jie galė tų būti čia eksponuojami“, – sakė L.Kavaliauskas.
Plaukiojanti dujų saugykla – po dvejų metų Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Vakar bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskys tintųjų gamtinių dujų saugyklos išperkamosios nuomos sutartį su gamintojais.
Tarptautiniame konkurse daly vavo trys bendrovės. Jį laimėjusi kompanija „Hoegh LNG“ pateiks plaukiojančią suskystintųjų gam tinių dujų saugyklą su dujinimo įrenginiu, teiks priežiūros, remon to, remontui reikalingų medžiagų ir operavimo paslaugas, užtikrins kompetentingą laivo įgulą. Norveg ij os kap ital o bendro vės „Hoegh LNG“ pas iūlym as buvo prip až intas ekon om iškai naud ing iaus iu dėl ger iaus io pa
siūlym o kain os ir kok yb ės san tyk io. Į sutarties sumą taip pat įskai čiuoti ir specialistų mokymai. Tiekėjas užtikrins, jog plaukio janti suskystintųjų gamtinių du jų saugykla į Klaipėdos uostą at plauktų ir pradėtų veikti 2014 m. pabaigoje. „Šis laivas-saugykla padės Lie tuvai sumažinti priklausomy bę nuo vienintelio dujų tiekėjo bei pradėti pirkti dujas rinkos sąlygo mis“, – sakė bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Ro kas Masiulis. Tokio tipo laivus – terminalus rinkoje yra įprasta nuomoti, o ne pirkti. „Klaipėdos nafta“ šį laivąsaugyklą nuomos dešimt metų. Po išpirkimo periodo laivas-saugykla turėtų tarnauti dar 30 metų.
Pasirašyta sutartis bus teikiama tvirtinti „Klaipėdos nafta“ akci ninkams. Valstybei priklauso 70,63 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
Faktai Pagrindiniai laivo-saugyklos pa
rametrai: 294 m ilgio, plotis 46 m, grimzlė 12,6 m. Tanklaivio dujų sau gyklos tūris 170 tūkst. m3. Tanklaivio korpuso (plieno) staty
bų pradžia planuojama 2012 m. rug sėjį. Tanklaivio statybų vieta: Pietų Ko
rėja, gamykla – „Hyundai Heavy In dustries CO“ LTD.
Sutartis: bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Ma
siulis ir „Hoegh LNG“ vadovas Sveinungas Stokle pasirašė susitarimą dėl plaukiojančios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo.
Energetikos ministerijos nuotr.
3
šešTADIENIS, KOVO 3, 2012
miestas Šurmuliuos Kaziuko mugė
Pristatys knygą
Liko be tėvų globos
Savaitgalį Teatro aikštėje šur muliuos Kaziuko mugė. Joje sa vo dirbiniais prekiaus tautodai lininkai ir amatininkai. Kazimie rinių šventės atidarymas vyks šeštadienį 12 val. Ją sekma dienį vainikuos choro „Klaipė da“ nemokamas koncertas, ku ris rengiamas 16 val. Klaipėdos universiteto Menų fakultete.
Rytoj 10.30 val. S.Dacho namuo se vyksiančiame literatūros ir muzikos rytmetyje dalyvaus ne tradiciniu mąstymu, savitu požiū riu garsėjanti gydytoja bei pub licistė, 7 knygų autorė Filome na Taunytė. 14 val. „Akropolyje“ įsikūrusiame „Pegaso“ knygyne vyks jos naujausios knygos „Ieš kau tikro lietuvio“ pristatymas.
Klaipėdoje vis mažiau vaikų lieka be tėvų globos. Pernai taip nutiko 65 vaikams, o už pernai jų buvo 85. Dažniausia priežastis – piktybiškas gim dytojų nesirūpinimas atžalo mis. Iš pernai be tėvų globos likusių vaikų laimę globėjų šei mose rado 45, o 20 pateko į globos namus.
Melnragė gali būti nuplauta Klaipėdos paplūdi mių situacija prasta – jie sparčiai nyks ta. Tai nustatė spe cialiai sudaryta sa vivaldybės komisi ja. Anot jos, būtina kuo greičiau im tis priemonių kran tams sutvirtinti.
Dienos telegrafas Gatvė. Klaipėdos laisvosios ekonomi nės zonos valdymo bendrovė uosta miesčio savivaldybei perdavė Pramo nės gatvės infrastruktūros objektus. Joje Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė savo lėšo mis įrengė 6 autobusų stoteles, kad dar buotojai, kurie naudojasi viešuoju mies to transportu, saugiai pasiektų darbo vietas, sutvarkė infrastruktūrą, pasta tė suoliukus ir šiukšliadėžes. Gatvės at naujinimas atsiėjo 242 tūkst. litų. Minėjimas. Šeštadienį 9.30 val. bus mi nimos Adomo Brako mirties 60-osios metinės. Minėjimas vyks Klaipėdos se nosiose kapinėse prie jo projektuoto pa minklo 1923 m. sukilėliams. Festivalis. Šeštadienį 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakultete vyks ket virtasis Kazimiero Biliūno tautinių mu zikos instrumentų ansamblių ir orkest rų festivalis-konkursas.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Ardo: jūra pasiglemžia vis daugiau Melnragės paplūdimio – netoli molo vanduo siekia buvusius statinius.
Komisijos teigimu, audrų pada riniai Klaipėdos paplūdimiuose – akivaizdūs. Prie molo esantis statinys jau ties yrančiu krantu. Bangos yra išgrio vusios žvejų namelio sieną. Jis be veik skendi vandenyje. Prie tako iš automobilių aikštelės į pliažą išplautos ir buvusios gelbėji mo stoties sienos. Iš pastato liko tik griuvėsiai. Ties vadinamąja juodąja tvirtove, kur baigiasi miesto administracinė riba, esančius bunkerius jau skalau ja vanduo. Prieš dešimt metų nuo jų iki jūros buvo maždaug 6 metrai.
Prognozuojama, kad praūžus dar kelioms stipresnėms aud roms kopos gali bū ti visiškai prarastos, o Melnragės gyven vietės užlietos. Komisija pabrėžė, jog ypač blo ga kopų būklė. Jos plaunamos iki Karklės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Čia nebeliko pliažų, o tik bangų plaunamas skardis. Dalis kopų yra iki pusės suirusios. Progn oz uojam a, kad praūž us dar kel ioms stipresn ėms aud roms kopos gali būti visiškai pra rastos, o Melnragės gyvenvietės užlietos. Teigiama, kad kranto erozija pra sidėjo ėmus ilginti šiaurinį molą ir gilinti įplaukos kanalą. Komisija atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės sudaryta komisija Melnragės krantinių būklę įverti no kaip blogiausią Klaipėdos teri
torijoje. Tačiau skirti lėšų atstaty mui neplanuoja, nes miestas nėra apsisprendęs, kas šioje Melnragės vietoje bus. Anot komisijos narių, tokia pozi cija neteisinga. Savivaldybės tary bos patvirtintame miesto bendra jame plane, kituose dokumentuose čia yra miesto rekreacinė zona – pliažai. Komisija pabrėžė, jog būtina kuo skubiau kreiptis į visas suin teresuotas institucijas, kad būtų imtasi veiksmų paplūdimiams iš saugoti.
Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 4 klai pėdiečių mirtys. Mirė Marija Martus (g. 1921 m.), Arūnas Savickas (g. 1958 m.), Viktoras Archipovas (g. 1958 m.), Rim vydas Jurevičius (g. 1990 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ona Laimutė Šarkuvienė, Antanas Jur gaitis, Dmitrij Samosiuk, Eugenija Jonu šienė, Rimvydas Jurevičius, rytoj – Mari ja Martus, Viktoras Archipovas. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 9 moterys. Gimė 6 mergaitės ir 3 ber niukai. Greitoj i. Vak ar iki 17.30 val. greito sios pagalbos med ikai sulaukė 51 iš kviet imo.
Tarp geriausių šalies oratorių – ir klaipėdietės Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Uostamiestyje buvo renkamas ge riausias šalies oratorius. Tarp ge riausiųjų pateko ir gimnazistės iš uostamiesčio.
Vakar LCC tarptautiniame univer sitete vyko respublikinis jaunų jų oratorių konkursas. Jis sureng tas jau 15-ąjį kartą. Pastaruosius 9 metus konkursą organizuoja LCC universitetas. Konkurse varžosi iškalbos dovaną turintys jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų iš visų Lietuvos mokyklų. Šiųmečio oratorių konkurso tema – „Jaunys tės išmintis“. Moksleivių sugebėji mus vertino garbinga komisija. Konkurse dalyvavo 37 jaunuoliai iš įvairių Lietuvos miestų ir mies telių: Šilutės, Klaipėdos, Lazdijų, Vilniaus, Pasvalio rajono, Šiaulių,
Tauragės, Kretingos, Kauno ir ki tų. Iš dalyvių buvo išrinkti devyni finalininkai. Jie varžėsi dėl geriau siojo oratoriaus titulo. Iš aštuonių konkurse dalyvavusių klaipėdiečių į finalą pateko dvi gimnazistės. Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinė Ieva Gembutaitė išrinkta geriausia Klaipėdos oratore, o Klai pėdos „Ąžuolyno“ gimnazistė Ra sa Kuisytė pelnė LCC universiteto prizą už originaliausią mąstymą. Ji laimėjo trečiąją vietą. Antroji vieta oratorių konkurse atiteko kaunietei Airai Beterytei. Geriausiu šalies oratoriumi iš rinktas gimnazistas iš Kauno Da nielius Surblys. Jam taip pat ati teko ir publ ikos numyl ėt in io nominacija. Nacionalinio konkurso etapo nu galėtojas atstovaus Lietuvai gegužę vyksiančiame tarptautiniame kon kurso finale Londone.
Garbi viešnia Oratorių sugebėjimus vertino ir dvi dienas Klaipėdoje viešėjusi lietuvių kilmės rašytoja iš JAV Rūta Šepetys. Ją visame pasaulyje išgarsino de biut inė knyga „Tarp pilk ų debesų“. Romanas daug kart ų buvo apdo vanotas, išverstas į 26 kalbas ir pa teko į „New York Times“ bestselerių sąrašą. Romanu susidomėjo ir Holi vudo kino kompanijos, kurios keti na pagal istoriją apie ištremtos lietu vių šeimos tragediją ir išgyvenimus Sibire Antrojo pasaul in io karo me tais kurti kino juostą. Rašytoja Klaipėdoje surengė tris su sit ik imus: su studentais, mokslei viais ir klaipėd iečiais. Ji ne tik pa pasakojo, kaip gimė romanas, bet ir pat i pageidavo išk lausyt i buv usių tremtinių pasakojimų.
Apdovanojimai: gimnazistė iš Klaipėdos R.Kuisytė įvertinta dviejose
nominacijose.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
ĹĄeĹĄtadienis, kovo 3, 2012
miestas
Kas naiÂkiÂna KlaiÂpÄ—ÂdÄ…? 1
IeĹĄÂkanÂtys toÂkios paÂdÄ—Â ties kalÂtiÂninÂko klaiÂpÄ—Âdie Ä?iai suÂktĹł raÂtais iĹĄ kaÂbiÂneÂto ÄŻ kaÂbi neÂtÄ… siunÂtiÂnÄ—ÂjaÂmi valÂdiÂninÂkĹł, kol iĹĄÂgirsÂtĹł tiÂkiÂniÂmÄ…, jog dÄ—l miesÂto piktÂĹžaizÂdĹžiĹł kalÂta kriÂzÄ—, o tai reiĹĄÂ kia – nieÂkas. SoÂvieÂtiÂniĹł funkÂcioÂnieÂriĹł neÂsup raÂtiÂmÄ… ir net tyÂÄ?iÂnÄŻ sieÂkÄŻ suÂnai kinÂti visÂkÄ…, kas buÂvo ne taÂryÂbiĹĄÂka, keiÂkianÂtys veiÂkÄ—Âjai daÂbar taip pat naiÂkiÂna praeiÂties paÂminkÂlus nieÂko neÂveikÂdaÂmi. NeiĹĄÂkenÂtÄ™ dauÂgyÂbÄ™ meÂtĹł neÂsi keiÂÄ?ianÂÄ?ios paÂdÄ—Âties viÂsuoÂmeÂni ninÂkai jau ataÂkuoÂja miesÂto meÂrÄ… VyÂtauÂtÄ… GrubÂliausÂkÄ…. Ĺ is roÂdo pirĹĄÂtu ÄŻ paÂvelÂdo sau goÂtoÂjus ir tiÂkiÂna, kad, tuÂrÄ—ÂdaÂmi uĹžÂtenÂkaÂmai gaÂliĹł, ĹĄiĹł gaÂliÂmyÂbiĹł neiĹĄÂnauÂdoÂja ir yra neÂpaÂkanÂkaÂmai lanksÂtĹŤs.
VieÂtoj vieĹĄÂbuÂÄ?io – lanÂgĹł anÂgos
TaÂryÂbiÂniais meÂtais buÂvuÂsio Odos ir veÂneÂriÂniĹł liÂgĹł disÂpanÂseÂrio, vÄ—Âliau taÂpuÂsio ApskÂriÂties liÂgoÂniÂne, saÂviÂnin kai keÂtiÂno jaÂme ÄŻsteigÂti vieĹĄÂbuÂtÄŻ. TaÂÄ?iau vilÂtis, kad sauÂgoÂmĹł pa staÂtĹł kompÂlekÂso teÂriÂtoÂriÂjoÂje greÂta TaiÂkos proÂspekÂto paÂstaÂtys nauÂjÄ…, aukĹĄÂtÄ… paÂstaÂtÄ…, suÂĹžlugÂdÄ— paÂvelÂdo sauÂgoÂtoÂjai. PasÂtaÂruoÂju meÂtu ÄŻpaÂreiÂgoÂjiÂmus audÂrĹł iĹĄÂlauÂĹžyÂtas tvoÂras atÂstaÂtyÂti, uĹžÂkalÂti lanÂgĹł bei duÂrĹł anÂgas, plÄ—Â veÂle uĹžÂdengÂti kiauÂrÄ… stoÂgÄ… vyk do ÄŻmoÂnÄ—s bankÂroÂto adÂmiÂnistÂra toÂrius. ToÂdÄ—l gaÂliÂma tik spÄ—ÂlioÂti, ar ĹĄis dar neÂseÂniai buÂvÄ™s graÂĹžus paÂsta tas pirÂma suÂgrius, ar jÄŻ ÄŻsiÂgis ki ti saÂviÂninÂkai, paÂsiÂryÂŞę ÄŻpĹŤsÂti nau jÄ… gyÂvyÂbÄ™.
BaiÂsiauÂsia – nieÂko neÂveikÂti
„SeÂnieÂji paÂstaÂtai KlaiÂpÄ—ÂdoÂje nyksÂta, ir ne tik nyksÂta, bet tas proÂceÂsas net yra paÂlaiÂkoÂmas viÂsĹł strukÂtĹŤÂrĹł, ku rios atÂsaÂkinÂgos uĹž kulÂtĹŤÂros paÂvel dÄ…. Taip kalÂbu ne teoÂriĹĄÂkai, o maÂty daÂmas reaÂlyÂbÄ™. NeÂmaÂtyÂti net joÂkio akÂtyÂvuÂmo, kuÂris atÂkreipÂtĹł dÄ—ÂmeÂsÄŻ ir suÂkelÂtĹł disÂkuÂsiÂjas vieÂĹĄoÂjoÂje erd vÄ—Âje. JeiÂgu miesÂto gyÂvenÂtoÂjai neÂma to, koÂkie proÂceÂsai vyksÂta sauÂgant praeiÂties reÂlikÂtus, neÂgaÂli praÂsiÂdÄ—Âti veiksÂmai, kuÂrie priÂversÂtĹł atÂkreipÂti plaÂtesÂnÄŻ viÂsuoÂmeÂnÄ—s dÄ—ÂmeÂsÄŻ ÄŻ ĹĄias proÂbleÂmas“, – apÂgaiÂlesÂtaÂvo isÂtoÂri kas, viÂsuoÂmeÂniÂnÄ—s kulÂtĹŤÂros paÂvel do koÂmiÂsiÂjos prie KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂtaÂmenÂto naÂrys VaÂcys VaiÂva da. PraeiÂties ĹžiÂnoÂvas varÂdiÂjo konk reÂÄ?ius fakÂtus. 2006 m. buÂvo naiÂki naÂmas maÂlĹŤÂnas, kuÂrio liÂkiÂmas iki ĹĄiol nÄ—Âra iki gaÂlo iĹĄÂsprÄ™sÂtas. Tais paÂÄ?iais meÂtais nuÂgriau tas XVIII amÂĹžiaus staÂtiÂnys, kuÂria me ÄŻsiÂkĹŤÂrÄ™s resÂtoÂraÂnas daÂbarÂtiÂnÄ—Â je HerÂkaus ManÂto gatÂvÄ—Âje. Nors jis atÂstaÂtyÂtas, bet XVIII amÂĹžiaus jaÂme neÂbÄ—Âra. Iki ĹĄiol riogÂso suÂdeÂguÂsio buÂvuÂsio „BalÂtiÂjos“ kiÂno teatÂro griuÂvÄ—Âsiai. ÄŽ seÂnaÂmiesÂtÄŻ, kaip viÂsuÂmÄ… su sa vo ypaÂtinÂga verÂte, ateiÂna abeÂjoÂtiÂni nauÂjaÂdaÂrai. IĹĄÂgelÂbÄ—ÂtĹł nuÂsaÂviÂniÂmas
PaÂsak isÂtoÂriÂko, tas paÂts proÂceÂsas vyksÂta ir isÂtoÂriÂnÄ—Âje miesÂto daÂlyÂje nuo DaÂnÄ—s upÄ—s iki PoilÂsio parÂko. „PaÂĹžiĹŤÂrÄ—ÂkiÂme ÄŻ apÂleisÂtus pa staÂtus. Juk net stoÂgai nÄ—Âra deÂra mai suÂtvarÂkyÂti. O jeiÂgu paÂĹžeisÂtas stoÂgas, gaÂliÂma ÄŻĹžvelgÂti sÄ…ÂmoÂninÂgÄ… veikÂlÄ…, sieÂkiant paÂstaÂtÄ… suÂnaiÂkinÂti. UĹžuot rĹŤÂpiÂnÄ™Âsi toÂkiais paÂstaÂtais, kaip griĹŤÂvanÂtis buÂvuÂsios liÂgoÂniÂnÄ—s kompÂlekÂsas KĹŤÂliĹł VarÂtĹł gatÂvÄ—Âje, valÂdiÂninÂkai dar ir puoÂla viÂsuoÂme niÂninÂkus, kuÂrie banÂdo kÄ… nors da ryÂti“, – pikÂtiÂnoÂsi V.VaiÂvaÂda. IsÂtoÂriÂkas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ™s, kad, sauÂgant seÂnuoÂsius paÂstaÂtus, neÂpaÂjuÂdinÂta nÄ— pirĹĄÂto poÂpuÂliaÂriai roÂdant jĹł verÂtÄ™, miesÂto bendÂruoÂmeÂnei neÂpaÂsaÂko ma, kas yra tĹł obÂjekÂtĹł saÂviÂninÂkai, atÂsaÂkinÂgi uĹž apÂgaiÂlÄ—ÂtiÂnÄ… jĹł bĹŤkÂlÄ™. „MaÂnau, bĹŤÂtĹł laÂbai neÂmenÂkas poÂveiÂkis, jei per ĹžiÂniaskÂlaiÂdÄ… bĹŤÂtĹł skelÂbiaÂma, kaÂda ir kam buÂvo skir ta bauÂdĹł ar taiÂkyÂtos kiÂtoÂkios po veiÂkio prieÂmoÂnÄ—s. Tai gaÂlÄ—ÂtĹł su kelÂti viÂsuoÂmeÂnÄ—s paÂsiÂpikÂtiÂniÂmÄ…, o gaÂliauÂsiai suÂbranÂdinÂtĹł reaÂliÄ… minÂtÄŻ apie toÂkiĹł obÂjekÂtĹł nuÂsaÂviÂniÂmÄ…. Kol kas tai – tik teoÂriÂnÄ— gaÂliÂmyÂbė“, – ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ™s V.VaiÂvaÂda.
Tai du rauÂdoÂnĹł plyÂtĹł sanÂdÄ—Âliai prie DaÂnÄ—s uĹž SeÂnoÂsios perÂkÄ—Âlos, DraÂmos teatÂras, buÂvuÂsi siauÂruÂko geÂleÂĹžinÂkeÂlio stoÂtis. A.PuÂzoÂnieÂnÄ— dĹžiauÂgÄ—Âsi, kad pa juÂdÄ—Âjo iĹĄ mirÂties taĹĄÂko buÂvuÂsios skerÂdykÂlos LieÂpĹł gatÂvÄ—Âje reiÂkaÂlai. Daug meÂtĹł koÂne kas tris mÄ—Âne sius saÂviÂninÂkams bĹŤÂdaÂvo siunÂÄ?ia mi raĹĄÂtai, ÄŻpaÂreiÂgoÂjant juos tai sto gÄ… uĹžÂdengÂti, tai bokĹĄÂteÂlÄŻ po gaisÂro apÂskarÂdinÂti, kad kompÂlekÂsas iĹĄÂlik tĹł kuo auÂtenÂtiĹĄÂkesÂnis. O po vieÂno gaisÂro buÂvo skirÂta 3 tĹŤkst. liÂtĹł bauÂda. „Mus neÂreÂtai kalÂtiÂna grieĹžÂtuÂmu, taÂÄ?iau toks darÂbas – uĹžÂfikÂsuoÂti verÂtinÂgÄ…Âsias staÂtiÂniĹł saÂvyÂbes ir jas iĹĄÂsauÂgoÂti. DaĹžÂniauÂsiai tarÂpiÂninÂkais tarp paÂstaÂtĹł saÂviÂninÂkĹł ir paÂvelÂdo sauÂgiÂninÂkĹł tamÂpa arÂchiÂtekÂtai. Tai nuo jĹł priÂklauÂso, ar paÂvyks ÄŻtiÂkinÂti uĹžÂsaÂkoÂvÄ… iĹĄÂsauÂgoÂti verÂtyÂbÄ™, jÄ… res tauÂruoÂti“, – teiÂgÄ— A.PuÂzoÂnieÂnÄ—. VaÂsaÂrÄ… ĹžaÂda atÂgiÂmiÂmÄ…
VaÂcys VaiÂvaÂda:
NÄ—Âra darÂbĹł, kuÂriĹł neÂgaÂliÂma paÂdaÂryÂti.
PaÂnaÂĹĄiĹł sieÂkiĹł ÄŻrengÂti vieĹĄÂbuÂtÄŻ tuÂrÄ—Âjo ir spiÂriÂto bei alaus daÂrykÂlos Ĺ auÂliĹł gatÂvÄ—Âje saÂviÂninÂkai. PlaÂnams suÂtrukÂdÄ— ypaÂtinÂgi reiÂkaÂlaÂviÂmai, ku riuos lÄ—ÂmÄ— stoÂros paÂstaÂto sieÂnos. VyÂresÂnyÂsis valsÂtyÂbiÂnis insÂpekÂto rius ManÂtas BaÂgoÂÄ?ius paÂsaÂkoÂjo, kad ĹĄio obÂjekÂto saÂviÂninÂkai paÂsiÂrĹŤÂpi no bent jau apÂdengÂti sieÂnĹł konst rukÂciÂjas, taÂÄ?iau paÂts staÂtiÂnys riogÂso merÂkiaÂmas lieÂtaus ir snieÂgo.
KalÂbÄ—ÂdaÂma apie keÂtiÂniÂmus priÂkel ti nauÂjam gyÂveÂniÂmui seÂnÄ…ÂjÄ… sker dykÂlÄ…, A.PuÂzoÂnieÂnÄ— paÂsaÂkoÂjo pa ti gyÂnuÂsi proÂjekÂtuoÂtoÂjus prieĹĄ saÂvo vaÂdus KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂta menÂte, kad paÂvelÂdo sauÂgoÂtoÂjai da ryÂtĹł iĹĄÂlyÂgĹł, ir paÂstaÂtas atÂgyÂtĹł. „JeiÂgu daÂbar uĹžÂkirÂsiÂme ke liÄ… tiems staÂtyÂtoÂjams, tai obÂjek tas praÂĹžus. PrinÂciÂpiÂniams proÂjek tiÂniams paÂsiĹŤÂlyÂmams jau priÂtarÂta. ArÂchiÂtekÂtai miÂnÄ—Âjo, kad vaÂsaÂrÄ… ar ruÂdeÂniop ten jau praÂdÄ—s dirbÂti sta tyÂtoÂjai“, – dĹžiauÂgÄ—Âsi paÂsieÂkiÂmais A.PuÂzoÂnieÂnÄ—. Kaip puiÂkĹł paÂvyzÂdÄŻ teÂriÂtoÂriÂniam paÂdaÂliÂniui vaÂdoÂvauÂjanÂti moÂteÂris priÂsiÂmiÂnÄ— seÂnoÂsios siauÂruÂko ge leÂĹžinÂkeÂlio stoÂties saÂviÂninÂkus, ku rie beÂne prieĹĄ deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ praÂdÄ—Âjo konÂsulÂtuoÂtis, kaip ir kÄ… Ä?ia gaÂliÂma daÂryÂti, ir gaÂliauÂsiai puiÂkiai jÄŻ su tvarÂkÄ—. PaÂvelÂdoÂsauÂgiÂninÂkÄ— gyÂrÄ— ir gre ta ĹĄios stoÂties esanÂÄ?io gyÂveÂnaÂmo jo naÂmo gyÂvenÂtoÂjus. IĹĄ soÂvietÂmeÂÄ?io liÂkuÂsiÄ… ĹĄiÂfeÂrio stoÂgo danÂgÄ… jie suÂge bÄ—Âjo paÂsiÂkeisÂti Ä?erÂpÄ—Âmis.
ÄŽsiÂgyÂja kaip inÂvesÂtiÂciÂjÄ…
Vis dar neaiĹĄÂki ir buÂvuÂsio duÂjĹł fabÂriÂko ateiÂtis. SaÂviÂninÂkai paÂsiun tÄ— saÂvo atÂstoÂvÄ… ÄŻ vieÂĹĄÄ… disÂkuÂsiÂjÄ… su viÂsuoÂmeÂne apie bendÂruoÂmeÂnÄ—s lĹŤÂkesÂÄ?ius, suÂsiÂjuÂsius su ĹĄiais pa staÂtais. TaÂÄ?iau uĹžÂtikÂrinÂti paÂties staÂtiÂnio sauÂguÂmo jie neÂsuÂgeÂbÄ—Âjo, ruÂdeÂnÄŻ vÄ—Âjas iĹĄÂverÂtÄ— rauÂdoÂnĹł plyÂtĹł tvoÂrÄ…, kuÂri yra valsÂtyÂbÄ—s sauÂgoÂmo obÂjek to suÂdeÂdaÂmoÂji daÂlis. „KonfÂronÂtaÂciÂja tarp sauÂgoÂmĹł paÂstaÂtĹł saÂviÂninÂkĹł ir paÂvelÂdoÂsauÂgi ninÂkĹł atÂsiÂranÂda taÂda, kai obÂjekÂtai ÄŻsiÂgyÂjaÂmi tik kaip piÂniÂgiÂnÄ— inÂves tiÂciÂja, o ne noÂrint juos suÂtvarÂkyÂti. JeiÂgu saÂviÂninÂkas neÂkuÂria joÂkiĹł pla nĹł, nieÂkaÂda net neuĹžÂsiÂmeÂna apie joÂkias idÄ—Âjas, daĹžÂniauÂsiai kalÂtiÂna mus neÂpagÂrÄŻsÂtai trukÂdĹžiais“, – ti kiÂno laiÂkiÂnai eiÂnanÂti KulÂtĹŤÂros pa velÂdo deÂparÂtaÂmenÂto prie KulÂtĹŤÂros miÂnisÂteÂriÂjos KlaiÂpÄ—Âdos teÂriÂtoÂriÂnio paÂdaÂliÂnio vaÂdoÂvo paÂreiÂgas AudÂro nÄ— PuÂzoÂnieÂnÄ—.
NuoÂmoÂnÄ—s iĹĄÂsiÂskyÂrÄ—
Nors ÄŻstaÂtyÂmas nuÂmaÂtÄ— raÂdiÂkaÂliau siÄ… prieÂmoÂnÄ™ koÂvoÂje su paÂvelÂdÄ… nu gyÂveÂnanÂÄ?iais saÂviÂninÂkais – ĹĄio tur to naÂcioÂnaÂliÂzaÂviÂmÄ…, LieÂtuÂvoÂje tai dar nÄ— karÂtÄ… neÂtaiÂkyÂta.
aikĹĄÂtÄ—Âje yra vieÂna iĹĄ dvyÂliÂkos praÂsÄ?iauÂsios bĹŤkÂlÄ—s uosÂtaÂmiesÂÄ?io verÂtyÂbiĹł.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
VyÂriauÂsiaÂsis valsÂtyÂbiÂnis insÂpek toÂrius LaisÂvĹŤÂnas KaÂvaÂliausÂkas yra skepÂtiĹĄÂkas toÂkiĹł prieÂmoÂniĹł atÂĹžvil giu. Jo ÄŻsiÂtiÂkiÂniÂmu, taip gaÂliÂma tik paÂdaÂryÂti meĹĄÂkos paÂslauÂgÄ…. NuÂsaÂvinÂtÄ… obÂjekÂtÄ… atÂstaÂtyÂti vals tyÂbÄ— neÂtuÂrÄ—s piÂniÂgĹł, o nauÂjas saÂvi ninÂkas, kuÂris paÂjÄ—gÂtĹł tai paÂdaÂryÂti, varÂgu ar atÂsiÂras. TaÂÄ?iau yra ir kiÂtoÂkiĹł samÂproÂta viÂmĹł. „SuÂtinÂku, kad viÂsaÂda yra riÂzi ka paÂstaÂtÄ… perÂduoÂti bet kam, bet atimÂti paÂstaÂtÄ… iĹĄ to, kas juo neÂsiÂrĹŤÂ piÂna, maÂno galÂva, – priÂvaÂlu. Pas taÂtui bloÂgiau neÂbus, jeiÂgu jis bus atimÂtas iĹĄ neÂsiÂrĹŤÂpiÂnanÂÄ?io saÂviÂnin ko“, – tvirÂtiÂno isÂtoÂriÂkas V.VaiÂvaÂda. BauÂdas skiÂria reÂtai
KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo deÂparÂtaÂmen to KlaiÂpÄ—Âdos teÂriÂtoÂriÂnio paÂdaÂli nio darÂbuoÂtoÂjai priÂpaÂŞįsÂta, kad 3 tĹŤkst. liÂtĹł bauÂda neÂpriÂĹžiĹŤÂrinÂtiems verÂtinÂgĹł paÂstaÂtĹł saÂviÂninÂkams ski riaÂma itin reÂtai. DaĹžÂniauÂsiai jie ÄŻspÄ—ÂjaÂmi arÂba gauÂna tĹŤksÂtanÂÄ?io liÂtĹł bauÂdÄ…. PasÂteÂbÄ—Âta, kad nyksÂtanÂÄ?iĹł ver tyÂbiĹł saÂviÂninÂkams fiÂnanÂsiĹĄÂkai kur kas laÂbiau apÂsiÂmoÂka nieÂko neÂdaÂry ti ir moÂkÄ—Âti bauÂdas, nei ĹžengÂti bent ĹžingsÂnÄŻ sauÂgant ĹĄiuos obÂjekÂtus. V.VaiÂvaÂda yra ir tarpÂtauÂtiÂnÄ—s pa minkÂlĹł ir paÂminkÂliÂniĹł vieÂtĹł orÂgaÂni zaÂciÂjos ICOMS LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂ
KlaiÂpÄ—ÂdoÂje bloÂgiauÂsios bĹŤkÂlÄ—s yra: „„buÂvuÂsi spiÂriÂto ir alaus daÂrykÂla Ĺ auÂliĹł g.; „„buÂvÄ™s duÂjĹł fabÂriÂkas LieÂpĹł g.; „„buÂvuÂsi liÂgoÂniÂnÄ— KĹŤÂliĹł VarÂtĹł g.; „„SmelÂtÄ—s praÂdiÂnÄ— moÂkykÂla NeÂmuÂno g.; „„buÂvuÂsi uĹžeiÂga PuoÂdĹžiĹł g.; „„gyÂveÂnaÂmaÂsis naÂmas K.DoÂneÂlaiÂÄ?io
aikĹĄÂtÄ—Âje; „„gyÂveÂnaÂmaÂsis naÂmas DarÂŞų g.; „„vieĹĄÂbuÂtis SmilÂtyÂnÄ—s g.; „„CeÂliuÂlioÂzÄ—s fabÂriÂko paÂstaÂtas NeÂmuÂno g.; „„SendÂvaÂrio dvaÂro ĹŤkiÂnis paÂstaÂtas; „„buÂvuÂsi psiÂchiatÂriÂjos liÂgoÂniÂnÄ— PuoÂdĹžiĹł g.
liÂnio koÂmiÂteÂto naÂrys. Jis ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ™s, kad viÂsus darÂbus ÄŻmaÂnoÂma paÂda ryÂti, jeiÂgu ĹžmoÂgus noÂri dirbÂti. „NÄ—Âra darÂbĹł, kuÂriĹł neÂgaÂliÂma pa daÂryÂti. KarÂtais reiÂkia ilÂgĹł paÂsiÂruo ťiÂmĹł jiems atÂlikÂti. Tie, kuÂrie noÂri, ÄŻveiÂkia ir tuos sunÂkiuoÂsius etaÂpus“, – tiÂkiÂno V.VaiÂvaÂda.
SĹŠ NOUe EBJ OPT
ANĂžELIKOS CHOLINOS
kovo 12 d. 18 val.
TiÂki ĹĄvieÂsia ateiÂtiÂmi
A.PuÂzoÂnieÂnÄ— neÂlinÂkuÂsi laÂbai peÂsi misÂtiĹĄÂkai ĹžvelgÂti ÄŻ siÂtuaÂciÂjÄ… miesÂte. PaÂvelÂdoÂsauÂgiÂninÂkÄ— varÂdiÂjo pa staÂraiÂsiais meÂtais iĹĄ merÂdinÂÄ?iĹł ir griĹŤÂvanÂÄ?iĹł nauÂjam gyÂveÂniÂmui pri kelÂtus paÂstaÂtus.
„„NuÂsauÂgoÂjo: kaĹžÂkaÂda buÂvÄ™s puoĹĄÂnus gyÂveÂnaÂmaÂsis naÂmas K.DoÂneÂlaiÂÄ?io
GastroliĹł rÄ—mÄ—jai
Ă? O K I O T E AT R A S
Ĺ˝vejĹł kultĹŤros rĹŤmai, KlaipÄ—da RĹŤmĹł kasos tel. 8 46 300118. Bilietus galima ÄŻsigyti visose Bilietai Lt kasose bei rezervuoti www.bilietai.lt Su „Laisvalaikio“ kortele
–15 % nuolaida 2 bilietams
5
šeštadienis, kovo 3, 2012
Šeštadienio interviu
D.Kerekeš į Klaipėdą atvedė meilė Vizitinė kortelė
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Į
kvepiančios lietuvių kalbos mo kytojos pamokos, pažintis su vengriško kraujo turinčiu vai kinu, kuris netrukus tapo su tuoktiniu, viršininkės pasitikė jimas, kuris leido patikėti ir savo jėgomis – visa tai lėmė, jog Daiva Kerekeš šiuo metu yra Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje. Ir ji visiškai nesigaili, kad neįgyvendi no svajonės tapti aktore.
Gimė 1972 m. vasario 12 d. Užliek
nės kaime (Mažeikių raj.). 1979–1987 m. mokėsi Mažeikių raj.
Užlieknės pagrindinėje mokykloje. 1990 m. baigė Mažeikų 1-ąją viduri
nę mokyklą (dabar Mažeikių M.Rač kausko gimnazija). 1990–1995 m. mokėsi Vilniaus uni
versitete, įgijo matematiko, matema tikos dėstytojo kvalifikaciją.
Užsimezgė tarnybinis romanas
– Jūsų gyvenimo stotelės yra Maž eik ių rajon as, Viln ius, Klaipėda. Kas atvedė į uosta miestį? – Meilė. Mano vyras – klaipėdietis. Taip sutapo, kad baigiau Vilniaus universiteto Matematikos fakulte tą, tais pačiais metais ištekėjau, o įmonė, kurioje dirbau, Klaipėdoje turėjo filialą. Be to, uostamiestyje buvo kur gyventi. Visos šios aplin kybės ir lėmė, jog gyvenimą ėmėme kurti Klaipėdoje.
2000–2005 m. mokėsi Vilniaus
universitete, įgijo ekonomikos baka lauro kvalifikacinį laipsnį. 1993–1994 m. dirbo Vilniaus savi
valdybės Švietimo ir jaunimo sky riuje inžiniere. 1994–1995 m. – Suomijos įmonės
„Telefakta AB“ filialo „TeleMedia“ rek lamos agente. 1995–1999 m. dirbo Klaipėdos ap
skrities viršininko sekretore.
– Ar jūsų pažintis su vyru – tra dicinė, kai meilė įsiplieskia tarp dviejų studentų? – Ne, tai buvo tarnybinis romanas. Studijų metais pradėjau dirbti, nes norėjau prisidurti prie stipendijos. Tėveliai nebuvo iš tų, kurie galėjo mane dosniai remti, o atlyginimas buvo dešimteriopai didesnis už sti pendiją – už pirmą algą galėjau nu sipirkti kostiumėlį ir batelius. Dir bau įmonėje „TeleMedia“ reklamos agente – rinkau informaciją įmonių katalogui. Beveik tuo pat metu to je pačioje įmonėje pradėjo dirbti ir vienas vaikinas. Susipažinome va sarą, o jau kovą nunešėme pareiš kimus tuoktis. Vestuves atšokome praėjus devyniems mėnesiams nuo mūsų pažinties pradžios. – Atrodote tokia rimta, pasve rianti kiekvieną savo žodį ir veiksmą, bet, pasirodo, esate ir impulsyvoka. Ar meilė buvo to kia stipri, kad taip greitai susi tuokėte? – Viskas buvo labai aišku, man ne kilo jokių klausimų. Aš jau po dviejų savaičių pažinties galėjau pasakyti, kad jis bus mano vyras, nes tai bu vo ir yra mano žmogus. Aš jam taip pat pasirodžiau sava, tokia, lyg pa žinotų šimtą metų. Be to, darbas buvo toks, jog nuolat būdavome ko mandiruotėse, tad galėjome vienas kitą išbandyti pačiose įvairiausio se situacijoje. Paskui tiesiog atėjo laikas apsispręsti – studijos baig tos, bendrabutis atimamas. Gal tai ir paspartino mūsų vestuves, tačiau vis tiek žinojau, kad išteku už savo žmogaus. Pavardė – vengriška
– Daugeliui kyla klausimas dėl jūsų pavardės. Suprantama, kad ją įgijote, kai ištekėjote. Ar tai reiškia, kad jūsų vyras – ne lietuvis? – Attila yra pusiau vengras. Jo tė velis į Klaipėdą atvyko iš Ukrainos, iš Užkarpatės – tos dalies, kuri iki Antrojo pasaulinio karo priklausė vengrams. Attilos tėtis atvažiavo
Nuo 199 m. – Vyriausybės atstovo
Klaipėdos apskrityje tarnyboje. Nuo 2011 m. lapkričio 7 d. dirba Vy
riausybės atstove Klaipėdos apskri tyje. Ištekėjusi. Su vyru Attila auginą sū Laimė: D.Kerekeš švyti, nes dabar pats brandžiausias, geriausias ir gražiausias jos gyvenimo tarpsnis.
mokytis į Klaipėdos jūreivystės mo kyklą ir liko uostamiestyje gyventi, čia vedė lietuvę. Mano vyras gimęs ir augęs Lietuvoje, tik tiek, kad vi sos jo vasaros atostogos prabėgo pas močiutę Užkarpatėje. – O kaip sekėsi Klaipėdoje adaptuotis – nepasiilgote Vil niaus šurmulio ar Mažeikių ra jono kaimelio ramybės? – Į Klaipėdą atsikraustėme 1995aisiais – gegužę bus jau 17 metų, kai esame susituokę. Kai atvykau, jaučiau nostalgiją Vilniui. Ji bu vo didžiulė, nes trūko to studentiš ko gyvenimo. Tačiau galiausiai atė jo supratimas, jog namai yra ten, kur tavo šeima, kur artimi ir myli mi žmonės. Klaipėda yra labai pato gus miestas. Tačiau klaipėdiete va dinti savęs negaliu, nes jau ne vienus metus gyvename Klaipėdos rajone – grįžau į kaimą. Jame aš užaugau, bet galiu gyventi ir ant asfalto. Miestie tiško gyvenimo kartais norėjosi vai kystėje – kai visi svajodavo apie kai miškas dešras ir pieną, man labai norėjosi, kad iš miesto parvežtų sar delių ir kefyro. Vis dėlto iki šiol man reikia sukišti rankas į žemę, nes tai savotiška atsipalaidavimo forma, todėl kieme ir turiu tris lysves, kur auginu krapus ir „cibuliukus“. Mokytoja dirbti neteko
– Į uostamiestį atvykote ne tik kaip mylimo vyro mylinti žmo na, tačiau ir reklamos agentė, o dabar esate Vyriausybės atsto vė Klaipėdos apskrityje. Papa sakokite apie savo karjeros vin gius ir aukštumas.
nų ir dukrą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
– Kai įsikūrėme Klaipėdoje, netru kus laimėjau konkursą ir pradėjau dirbti Klaipėdos apskrities virši ninko sekretore. Paskui gimė sūnus, jį paauginusi grįžau ir tuo metu pradėjo kurtis Vyriausybės atsto vo Klaipėdos apskrityje tarnyba. Joje reikėjo darbuotojų, išmanan čių raštvedybą, todėl vėl dalyvavau
Aš jau po dviejų sa vaičių pažinties ga lėjau pasakyti, kad jis bus mano vyras, nes tai buvo ir yra mano žmogus. konkurse ir 1999-aisiais šioje tar nyboje pradėjau dirbti. Man labai pasisekė, jog Vyriausybės atstove Klaipėdos apskrityje prieš aštuo nerius metus pradėjo dirbti Kris tina Vintilaitė (dabar Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos sky riaus vedėja – V.S.). Ji mane paste bėjo, manimi pasitikėjo. O tuomet ir pati tikrai patikėjau, kad nema žai galiu, turiu gebėjimų, sugebėji mų, asmeninių savybių. – Jūs esate įgijusi matematikos dėstytojo kvalifikaciją. Mo kytoja norėjote būti, nes liepė tėvai ar dėl to, jog tuomet tai buvo viena iš prestižinių spe cialybių? – Kalbant apie svajonių dėl profe sijos raidą, turiu prisipažinti, jog pirmiausia norėjau būti medicinos sesele ar gydytoja. Tačiau vėliau su
pratau, jog man chemija ir biologi ja nepatinka. Kai mokiausi paskuti nėse vidurinės mokyklos klasėse, tie laikai kaip tik sutapo su Sąjūdžiu, atgimimu. Mūsų lietuvių kalbos mokytoja buvo Sąjūdžio aktyvistė, nuo jos visos atgimimo užuomaz gos Mažeikių rajone prasidėjo. Jos pamokos buvo labai įdomios, todėl ir ėmiau svarstyti, jog ir man reikė tų būti mokytoja. Sykiu svarsčiau ir apie aktorystę, nes buvau gera skai tovė, konkursuose laimėdavau pri zines vietas. Kai jau reikėjo rinktis, kur toliau mokytis, supratau, jog studijuoti lietuvių kalbos neįsto siu. Žinodama tėvų padėtį, negalė jau sau leisti tokios prabangos nie kur neįstoti ir metus praleisti. Nors man ir patiko lietuvių kalba, ta čiau matematika sekėsi geriausiai, tad ją ir pasirinkau, nes buvau ga rantuota, jog įstosiu. Tačiau moky toja nedirbau nė dienos ir suprantu, kad nelabai teks padirbėti. Vaikščiojo lūžtančiu ledu
– Nustebino tai, jog jūsų an ketoje parašyta, kad savo po mėgiais įvardijate slidinėjimą, nardymą. Esate ekstremalė? – Ko gero, galėčiau save taip pava dinti. Šito jausmo tikrai turiu dau giau nei mano vyras. Jis tuos pomė gius atranda, įtraukia mane, o jau tada aš raginu nerti dar giliau ar kilti į dar aukštesnį kalną, nuo ku rio būtų galima nusileisti slidėmis. – Ar jums taip reikalingas ad renalinas? – Galbūt tai yra kažkoks įrodymas sau, kad aš galiu. Nuo pat vaikys
tės vis kažką sau įrodinėju. Au gau tarp brolių ir ypač daug įtakos mano charakteriui formuotis turė jo vyresnysis. Jei jis ką nors padarė su draugais, aš taip pat liepdavau sau tai padaryti – įsikarti į tą me dį, pereiti lūžtančiu ledu, stadione ant lygiagrečių įvairiausius sudė tingus pratimus daryti. Mergaitiš kumo neturėjau ypač daug. – Dar vienas jūsų pomėgis – šokiai. Ar, kaip ir visa Lietu va, šiuo virusu užsikrėtėte, kai prasidėjo televizijos šokių pro jektai? – Nebūsiu originali, nes, kaip ir daugumai mergaičių, buvo labai gražu žiūrėti į dailiai nuaugusius, gražiai apsirengusius šokėjus. Kai pradėjau studijuoti, dažnai ėjau žiūrėti baleto, nes man – labai gražu. Aišku, iš manęs balerinos niekas jau nebepadarys, tačiau tai, kas dar įmanoma, stengiuosi išmokti. Mes su vyru jau dveji me tai lankome pramoginių šokių tre niruotes. – Gal svarstote apie kokias nors mėgėjų varžybas, juk tai – taip pat adrenalinas? – Kol kas tokių minčių tikrai nebu vo, tačiau niekada nesakyk „nie kada“. Gal kada nors, kai labai patobulėsime, ir dalyvausime. Ta čiau kol kas šokiai mums yra mūsų bendravimas. Ta valanda yra skir ta tik mums, nes šiaip visada vai kai, vis tiek pagrindinis dėmesys jiems. O šokiai – proga mums pa būti dviese, nors aplink ir yra kitų žmonių. Bendri pomėgiai padeda puoselėti, kurti santykius.
6
šeštadienis, kovo 3, 2012
sportas Šiandien – krepšinio šventė
Pralaimėjimas Kaune
skaudus antausis
Pirmą kartą mūsų mieste rengiama Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių diena“. 16 val. „Švyturio“ arenoje prasidėsiančioje šventėje vyks „Lietuvių“ ir „Time team“ ekipų rungtynės. Varžysis snaiperiai, puolėjai kovos dėl „Oro karaliaus“ titulo. Organizatoriai žada ir daugiau rungčių.
Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ žaidėjai vakar, Kaune 75:86 pralaimėję „Žalgiriui-Sabonio krepšinio centrui“, patyrė penkioliktą nesėkmę Nacionalinės krepšinio lygos čempionate. Šiandien 16 val. klaipėdiečiai Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) žais su „Mažeikių“ ekipa.
Klaipėdos „Neptūnas“, vakar namie 91:93 pralaimėjęs tiek pat taškų turėjusiems „Kėdainių-Triobet“ žaidėjams, nukrito į Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių devintąją vietą. Trečiąjį ketvirtį klaipėdiečiai pirmavo 20 taškų – 71:51, tačiau susitikimo pabaigoje iššvaistė turėtą persvarą.
Miškuose – medalių sausra
Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 13 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) – Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato rungtynės. Klaipėdos „Lemminkainen“ susitiks su Kauno „LKKA-Atletu“. Vaikai. Šiandien 10 val. Gargžduose, Klaipėdos rajono policijos sporto salėje vyks tarptautinis jaunučių, gimusių 2000 metais, salės futbolo turnyras dėl „Edvonio“ taurės. A grupėje žais Gargždų „Banga“, Marijampolės „Sūduva“, Panevėžio FA, Tauragės „Tauriukai“, B – Klaipėdos FM (dvi komandos), Ventspilio (Latvija) „Ceriba“ ir Jonavos KKSC. Vilionė. Rusijos aukščiausiosios lygos futbolo čempionate žaidžiantis Permės „Amkar“ klubas, kviesdamas žiūrovus į rungtynes, metė papildomus kozirius. Kiekvienas, kovo 6 dieną atėjęs į susitiki-
mą su Samaros „Krylja Sovetov“ vienuolike, prieš varžybas ir per pertrauką, jei norės, nemokamai gaus arbatos ir grikių košės. Permėje šiuo metu tebėra žiemiški orai, todėl futbolo aistruoliai ne itin linkę šalti stadione. Akcijos iniciatoriai, ruošiantys lauko virykles ant ratų, viliasi sulaukti daugiau žiūrovų, kuriems gėrimas ir maistas padėtų kovoti su speigu. Pinigai. Tarptautinė futbolo federacijų asociacija (FIFA) išplatino praėjusių metų klubų sandorių finansinę ataskaitą. Komandos, kvietusios futbolininkus, išleido apie 3 mlrd. dolerių. Futbolo agentai uždirbo apie 130 mln. dolerių, vidutiniškai po 240 tūkst. dolerių už vieną sutartį. Vidutinis žaidėjų atlyginimas per metus pakilo iki 244 tūkst. dolerių. Europoje šis rodiklis siekia 675 tūkst. dolerių.
Klaipėdiečiai – geriausi kvadrato žaidėjai
Nugalėtojai: klaipėdiečiai buvo pranašesni už kitus varžovus.
Vakarų Lietuvos regiono specialiųjų mokyklų kvadrato varžybas laimėjo uostamiesčio jaunieji sportininkai.
Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos komanda pranoko svečius iš Priekulės ir Rusnės. Antri buvo rusniškiai. Uostamiesčio ekipos mokytoja Olesia Zaiko išskyrė lyderius – Donatą Leistrumą, E.Vorunavičių ir A.Dubrovskį.
Nugalėtojų komanda Aurimas Masiulionis, Evaldas Vorunavičius, Donatas Leistrumas, Justinas Ivanauskas, Deividas Tebelškis, Darius Norkus, Artūras Dubrovskis, Aleksandras Mačenskis, Eitvydas Venckus, Selena Kliaugaitė, Skirmantė Bagočiūtė.
„Klaipėdos“ inf. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Kova: kontrolinių punktų ieškojusiam A.Buivydui nepavyko iškovoti
medalio.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Geriausiai klaipėdiečiams sekėsi kovoti vidutinio ilgio trasoje, kurioje jėgas bandė 259 dalyviai. 8,3 km su 19 kontrolinių punktų (KP) trasą įveikęs per 44 min. 17 sek., trečią vietą užėmė klaipėdietis Egidijus Pilybas. Petras Andrašiūnas, atstovaujantis Šiaulių „Sako“ klubui, užėmė 9-ąją vietą – 46 min. 26 sek. „Kopos“ klubo atstovas Agnius Čiapas liko 24-as – 55 min. 55 sek. Jaunučių grupėje geriausiai tarp uostamiesčio sportininkų pasirodęs Vytautas Stakeliūnas liko 12-as. Kaip visada intriguojančios – estafetės varžybos, kuriose rungtyniavo 85 komandos. Vyrų elito grupėje pirmą kartą Lietuvos žiemos čempionu tapo P.Andrašiūnas. Jis aukso medalį iškovojo su „Sako“ komandos nariais Svajūnu Ambrazu ir Margusu Halliku. Gerai pasirodžiusi Klaipėdos „Kopos“ pirmoji komanda – Tomas Grigaitis, A.Čiapas ir E.Pilybas užėmė aukštą 5-ąją vietą. Antroji klaipėdiečių komanda – Audrius Buivydas, Simonas Gentvilas ir Ričardas Tėvelis – liko 12 pozicijoje tarp 18 ekipų. Jaunučių grupėje Klaipėdos „Viesulo“ komandos nariai V.Stakeliūnas, Jonas Petrikas ir Lukas Tocionis buvo ketvirti. Berniukai gerai pradėjo varžybas, po 1 etapo V.Stakeliūnas perdavė lazdelę būdamas antras, tačiau kitų komandos narių patirties stoka neleido pasidabinti medaliais. Trumposios ir ilgosios trasų me-
reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis čempionatas buvo surengtas dviejose vietovėse – Magūnų miške prie Visagino ir Baltamiškio miške šalia Vievio.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
daliai buvo išdalyti prie Vievio. Trumpojoje distancijoje, vyrų elito grupėje P.Andrašiūnas buvo penktas – 15 min. 58 sek. Jaunučių grupėje aukštą septintąją vietą užėmė V.Stakeliūnas. 8 KP
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
jis surado per 13 min. 47 sek. Ilgoje – 18,2 km trasoje P.Andrašiūnas finišavo aštuntas – 1 val. 39 min. 45 sek. Tokią pat poziciją jaunučių grupėje (7,7 km; 15 KP) užėmė V.Stakeliūnas.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
šeštadienis, kovo 3, 2012
lietuva
Seimo sekliai kirto ministrui Seimo Antikorup cijos komisija pa tvirtino savo at likto tyrimo dėl Fi nansinių nusikalti mų tyrimo tarny bos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų išvadas. Jos nepa lankios FNTT vado vus atleidusiam vi daus reikalų minist rui Raimundui Pa laičiui.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pasivadino Kernagio aštuntuku
Penktadienį ryte po valandą truku sio posėdžio Antikorupcijos komi sijos pirmininkas Ligitas Kernagis pranešė, kad išvados pagaliau pa tvirtintos. Už jas balsavo 8 komi sijos nariai, prieš buvo tik vienas – socialdemokratas Edmundas Jo nyla. Posėdyje dalyvavo 10 komi sijos narių iš 17-os – to pakanka, kad susidarytų kvorumas ir būtų priimti sprendimai. Konservatorius Naglis Puteikis nespėjo balsuoti už visas išvadas, nes tuo metu, kai vy ko balsavimas, išėjo duoti interviu žiniasklaidai. Tačiau jis patikino pasisakąs už priimtas išvadas. Spaudos konferencijoje L.Ker nagis pirmiausia padėkojo Anti korupcijos komisijai už „konstruk tyvų, vieningą darbą ir parodytą ryžtą“. Iš pramogų pasaulio į Sei mą atėjęs L.Kernagis aštuonių ko misijos narių balsavimą už išvadas pavadino Oušeno aštuntuko, tiks liau, Kernagio aštuntuko, darbu. Siūlo atstatydinti ministrą
Antikorupcijos komisijos nutari mas susideda iš trijų dalių – išvar dijimo, kas buvo padaryta atliekant tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo
aplinkybių, pačių išvadų ir klausi mų Prezidentei Daliai Grybauskai tei dėl jos ir jos patarėjų vaidmens šioje istorijoje.
Jurgis Razma:
Tikiuosi, iš vieno mi nistro problemos ne darysime visos vals tybės problemos.
lė sugrąžinti V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas. „Nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų FNTT vadovų teisės dirbti su slapta in formacija panaikinimą ir jų atlei dimą iš pareigų. Komisijos neįtiki no vidaus reikalų ministro žodžiai, kad neva reikėjo skubiai šiuos pa reigūnus atleisti“, – teigė Antiko rupcijos komisijos vadovas. Komi sija mano, kad FNTT vadovai turi būti grąžinti į buvusias pareigas. Nutekino D.Raulušaitis?
Komisija, be kita ko, pasisakė už tai, kad būtų pareikštas nepasitikė jimas vidaus reikalų ministru R.Pa laičiu. Jis apkaltintas neteisėtai ir nepagrįstai priėmęs sprendimus dėl FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus bei jo pavaduotojo Vytauto Girža do atleidimo iš pareigų. „Dėl tokio sprendimo galbūt pažeista Konsti tucija. Manome, kad toks minist ro elgesys nesuderinamas su parei gūno nepriekaištingos reputacijos principais“, – sakė L.Kernagis. Premjeras Andrius Kubilius para gintas atsižvelgti į tokią Seimo ko misijos nuomonę ir, pasinaudojus Konstitucijos suteiktomis teisėmis, kreiptis į Prezidentę D.Grybaus kaitę dėl ministro R.Palaičio atsta tydinimo. Komisija taip pat pasiū
Komisijos nuomone, pernai lapkritį informacija žiniasklaidai apie teisė saugos planuotus slaptus veiksmus prieš „Snoro“ banką galėjo nutekė ti dėl generalinio prokuroro pava duotojo Dariaus Raulušaičio veiks mų. „D.Raulušaitis nepasirūpino informacijos saugumu, sudarė sąly gas informacijai nutekėti, todėl ko misija siūlo generaliniam prokurorui kreiptis į Prezidentę dėl D.Raulušai čio atstatydinimo iš pareigų“, – sa kė L.Kernagis. D.Raulušaitis taip pat kaltinamas tuo, kad nedeklaravo, jog jo artimas giminaitis yra „Snorui“ priklausiu sio „Lietuvos ryto“ vienas iš vado vų. Būtent „Lietuvos ryte“ pernai lapkritį buvo paskelbta nutekėjusi informacija apie galimus teisėsau gos veiksmus prieš „Snorą“.
Gynyba: nors Seimo Antikorup
cijos komisijos išvados nepa lankios R.Palaičiui, šis iš parei gų trauktis neketina. Už jį mūru stoja ir partijos kolegos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seno stogo renovacija Plieninė stogo danga puikiai tinka tiek naujam, tiek renovuojamam stogui Pasenęs ir prakiuręs stogas ne tik gadina nuotaiką. Dėl nesandaraus stogo galima patirti ir materialinių nuostolių, genda stogo konstrukcijos, atsiranda pelėsis ir pan. Senieji šiferiniai stogai kelia pavojų sveikatai. Puikus sprendimas renovuojant stogą – pakeisti jį nauja ilgaamže plienine danga. Suomiška „Ruukki“ stogo danga ne tik apsaugos namą, bet ir džiugins akį, gerokai padidins Jūsų namo vertę.
Nuo ko pradėti stogo renovaciją? Nusprendus renovuoti stogą, pirmiausia reikia įvertinti jo konstrukciją – atkreipti dėmesį į medinės konstrukcijos būklę, ar nėra vietų, kurias reikėtų pakeisti, sustiprinti. Plieno lakštai yra viena lengviausių stogo dangų, tad dažniausiai konstrukcijų keisti ar sustiprinti neprireikia. Prieš montuojant stogo dangą labai svarbu apžiūrėti ir esant reikalui tinkamai įrengti šiuolaikinius energijos taupymo standartus atitinkančią šilumos izoliaciją, garų ir antikondensacinę plėveles, užtikrinti reikalingus oro tarpus ventiliacijai. Beje, būtent dėl šių momentų nesilaikymo yra pasklidę mitai, kad palėpėse su plieniniu
stogu labai girdimas lietaus barbenimas bei prikaista oras. Jei šilumos izoliacijos sluoksnis įrengtas laikantis šiuolaikinių reikalavimų, t.y. 20 centimetrų ar storesnis, įprastam lietui lyjant barbenimas girdėti nebent nuo palangių ar lango stiklų. Dėl palėpės įšilimo – tas pat: jei šilumos izoliacija tvarkingai įrengta, jei tarp jos ir skardos yra ventiliuojamas oro tarpas – visa šiluma kaipmat pasišalina į lauką. Kitas žingsnis, ką reikia numatyti, kad stogas būtų ilgaamžis – tai apskardinimas, sniego užtvarų ir lietaus vandens nukreipimo sistemos įrengimas. Renkantis to paties tiekėjo stogo dangą ir visas komplektuojamąsias detales, garantuojamas spalvų ir detalių suderinamumas, viso stogo sandarumas, ilgaamžiškumas ir lengva priežiūra. „Ruukki“ siūlomų profilių raštų ir spalvų pasirinkimas išties didelis, kasmet papildomas naujais gaminiais, tad tinkamą stiliaus sprendimą lengvai suras net patys įnoringiausieji.
procentus visos stogo renovavimo sumos pasirenka „panašios kokybės, bet pigesnę“ stogo dangą. Renkantis stogo dangą tikrai verta pasidomėti gamintojo patirtimi, patikimumu, gaminiams suteikiama garantija, paprašyti parodyti technines savybes pagrindžiančią gaminio atitikties deklaraciją ir garantinę knygelę. Stogo renovacija ar statyba – ilgalaikis sprendimas, tad verta gerai pagalvoti, kas geriau – įsigyti kokybišką ir laiko patikrintą, originalią dangą ar sutaupyti kelis šimtus litų ir gyventi nežinioje.
Taupyti neapsimoka
Asbesto šalinimo programa − unikali galimybė
Labai dažnai klysta namą renovuojantys savininkai, kai bandydami sutaupyti kelis
Kaimo gyventojai 2012 metais turi unikalią galimybę pasikeisti seną asbestinę stogo
dangą nauja. Nors iškart po pristatymo žiniasklaidoje asbestinių stogo dangų keitimo programos iniciatoriai sulaukė didžiulės kritikos, pastarosiomis dienomis sparčiai augantis paraiškų skaičius byloja, kad į tą kritiką buvo atsižvelgta pozityviai, teikiama kokybiškesnė pagalba. „Ruukki“ atstovai ir partneriai taip pat siūlo visokeriopą pagalbą norintiems pasinaudoti ES parama. Visos „Ruukki“ siūlomos stogo dangos ir papildomos stogo medžiagos (stogo skardos lankstiniai, lietaus vandens nukreipimo sistema, sniego užtvaros) yra įtrauktos į programos taisyklėse išvardytų tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. Todėl kiekvienas, suspėjęs pasinaudoti šia programa, gautų 50% dydžio kompensaciją šioms medžia-
goms įsigyti. Suomijos kompanija „Ruukki“ visuomet aktyviai remia sveiką gyvenimo būdą ir saugą propaguojančias iniciatyvas, tad visiems, dalyvaujantiems šioje programoje, siūlo specialias akcijas ir dideles nuolaidas. Daugiau informacijos apie šias akcijas, atsakymus į klausimus apie asbestinių stogų keitimo programą, seno asbestinio šiferio stogo pakeitimo instrukciją ir daugybę kitų patarimų rasite internete adresu www.ruukkistogas.lt, paskambinę tel. (8 5) 232 2315 ar pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.
8
šeštadienis, kovo 3, 2012
10p.
Košmariškos žudynės šiurpina pasaulį.
pasaulis Prezidento rinkimų baigtis pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Trečiai kadencijai į prezidento postą grįžtantis Vladimiras Putinas turėtų nesunkiai laimėti rytoj vyksiančius šalies vadovo rinkimus. Bet tikri iššūkiai jo lauks jau kitą dieną po rinkimų.
Rusija be Putino
Masinių protestų dalyviai Maskvo je ir kituose didžiuosiuose Rusijos miestuose skanduoja šūkį „Rusija be Putino!“. O premjero šalininkai internete paskelbė reklaminį fil muką, kaip šalis atrodytų be savo ilgamečio lyderio. Prezidento rinkimai atšaukti, Valstybės Dūma paleista, Sacha rovo prospekte Maskvoje susirin ko didžiausias mitingas šalies is torijoje. Vos per mėnesį susikuria 200 partijų, o valdžią pasidalija li beralai iš praėjusio amžiaus pasku tiniojo dešimtmečio ir karingi na cionalistai. Visas stambusis verslas padalijamas iš naujo, dujų milži nas „Gazprom“ atitenka opozici jos veikėjui Borisui Nemcovui. Po konflikto valdžioje naciona listai išeina į pogrindį ir pradeda ardomąją veiklą. Prasideda nauja ekonominės krizės banga. Valsty bės ūkis griūva, gamyklos masiš kai bankrutuoja, nauja vyriausybė nusprendžia uždaryti automobilių gamintoją „AvtoVAZ“. Kad galė tų mokėti pensijas, centrinis ban kas karštligiškai spausdina pinigus. Prasideda hiperinfliacija, duonos kainos šokteli iki debesų. Užsienio bendrovės palieka Rusijos rinką, Maskvoje kas antras žmogus lieka be darbo. Šalyje aštrėja etniniai konfliktai ir fašistinės nuotaikos, kiekviena me stambiame mieste kyla fašistų ir etninės mafijos susirėmimų. Re gioniniuose rinkimuose pergales skina vietos nacionalistai. Pakraš čių regionai vienas po kito skelbia pasitraukiantys iš Rusijos Federa cijos. Šiaurės Kaukazo respublikos jungiasi į emyratą, ir tūkstančiai žmonių, nenorinčių gyventi isla miškoje valstybėje, bėga į Rusijos vidinius regionus. Etniniai susirė mimai perauga į pilietinį karą.
12
mlrd. dolerių vertinamas kandidato į prezidentus M.Prochorovo turtas.
Vakarai, tik neseniai kalbėję apie demokratinės epochos pradžią Ru sijoje, prabyla apie humanitarinę krizę. Siekdama apginti taikius gy ventojus, NATO įveda ribotą kon tingentą į Kaliningrado sritį, Kinija įsteigia savo administraciją Irkuts ke, Čitoje ir Chabarovske, o Vladi vostoke išsilaipina Japonijos taikda riai. Gruzija susigrąžina Abchaziją ir Pietų Osetiją, dar prisijungia Kras nodaro sritį ir 2014 m. surengia olimpines žaidynes Sočyje.
dai teigė Maskvos Carnegie centro ekspertė Lilija Ševcova. Bet ji pastebėjo, kad rusiškas et ninis nacionalizmas ėmė pavojin gai reikštis būtent V.Putino valdy mo metais. „Šį nacionalizmo sprogimą di džiąja dalimi lėmė Kremliaus žaidi mai su nacionalistinėmis nuotaiko mis. Buvo vykdoma nacionalistinių grupuočių palaikymo politika, jos buvo užsiundomos ant antifašis tinių judėjimų, liberalių ir demok ratiškų aktyvistų. Kremlius tai da rė sąmoningai. Pasitelkiant rusišką etninį nacionalizmą buvo bando ma kompensuoti socialinį nepa sitenkinimą ir nukreipti sociali nį nepasitenkinimą nuo Kremliaus į „svetimtaučius“. Todėl rusiš kas nacionalizmas – tai tiesioginis V.Putino sukurtos sistemos rezul tatas“, – tvirtino L.Ševcova. Mąstymas keičiasi
Lilija Ševcova:
Tai Kremliaus re torika: jeigu Puti nas išeis, šalį apims chaosas, „nacikai“ paims valdžią ir su kurs fašistinę vals tybę. Saugokitės!
Apokaliptinis scenarijus, plėto jamas sloginančios karinės muzi kos fone, gali būti gerokai perdė tas, bet šis filmukas puikiai rodo nestabilumo baimę, kurią jaučia daugybė V.Putino rėmėjų. Šią bai mę sustiprino ir pranešimas apie sužlugdytą pasikėsinimą į busi mąjį prezidentą, ir jo paties įspė jimas, kad opozicionieriai ruošia si nužudyti vieną iš savų, kad tuo galėtų apkaltinti valdžią. Nacionalistai – Kremliaus įrankis?
„Tai klasikinė Kremliaus retorika, dėl kurios parazituoja Kremliaus politologai. Jeigu Putinas išeis, ša lį apims chaosas, „nacikai“ paims valdžią ir sukurs fašistinę valstybę. Saugokitės!“ – Rusijos žiniasklai
Dar vienu V.Putino valdymo re zultatu oponentai vadina korupci ją. Ji egzistavo ir cariniais, ir sovie tiniais, ir pokomunistiniais laikais, bet, sprendžiant iš ekspertų ir ei linių piliečių vertinimų, pastarai siais metais pasiekė neregėtą mas tą ir prasiskverbė į visas gyvenimo sritis. „Ima, lyg paskutinį kartą“, – sa kė korupcijos tyrimų autorius so ciologas Grigorijus Kertmanas. Verslininkai teigia, kad vadinamų jų otkatų dydis siekia 30–40 proc. sandorio sumos. Tuo tarpu Rusijoje jau susifor mavo žmonių klasė, kuri laiko sa ve piliečiais ir mokesčių mokėto jais, o ne valdiniais ir socialinės paramos gavėjais. Jie reikalauja at sakomybės iš politikų ir valdinin kų, kuriuos išlaiko, ir valstybinėse institucijose reikalauja tokio pat principo, koks galioja kosmetikos salone: klientas visada teisus. Elitas irgi bunda
Tokie žmonės pastaraisiais mėne siais rinkosi į mitingus Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose stam biuose Rusijos miestuose. Polito logas Dmitrijus Oreškinas pastebi, kad prieš V.Putino sukurtą val džios vertikalę pradeda protestuo ti ne tik vidurinė klasė, bet ir elito atstovai. Anot eksperto, praėju sio dešimtmečio pradžioje jie su sitelkė aplink V.Putiną, nes bijojo, kad valstybė grius arba komunistai
pradės revanšą ir atims iš jų nuo savybę. Dabar ši grėsmė išnyko, ir elitas ima rūpintis savimi. D.Oreškinas teigia, kad Dūmos rinkimai parodė dalies guberna torių nenorą naudoti savo admi nistracinius išteklius besąlygiškai „Vieningosios Rusijos“ pergalei užtikrinti. Jie toliau klusniai pri tarinėja klausydamiesi Kremliaus administracijos nurodymų, bet vė liau tyliai juos sabotuoja. Elito nepasitenkinimą įrodo ir tokie Rusijos politikai nebūdin gi „reiškiniai“ kaip į prezidentus kandidatuojantis oligarchas Mi chailas Prochorovas arba buvęs fi nansų ministras Aleksejus Kudri nas, skandalingai palikęs V.Putino vyriausybę ir pradėjęs reikštis opo zicijos mitinguose. V.Putino koziriai
Bet ir tokie garsūs asmenys kaip A.Kudrinas negali kompensuo ti pagrindinio opozicijos trūkumo – aiškios programos nebuvimo. „Atsibodo!“ ir „Mes nenorime!“ – tai emocingi šūkiai, o ne politi nė programa. Šiuo atžvilgiu V.Pu tinas turi neabejotiną pranašumą. Jis publikuoja plačius programi nius straipsnius, „rankiniu bū du“ sprendžia miestų, pramonės šakų ir socialinių grupių proble mas. Iš televizijos reportažų susi daro įspūdis, kad premjeras pluša kaip vergas. Tai patinka Rusijos gyventojų daugumai, kurią sudaro biudžeti ninkai, pensininkai, kariškiai, ne turtingi provincijos gyventojai ir šiaip sovietinės psichologijos žmo nės, kuriems valstybės funkcija yra ne nustatinėti žaidimo taisykles, o rūpintis „darbo liaudimi“. Liaudžiai visais laikais patikdavo, kai caras tramdydavo išpuikusius bajorus. Šia taktika puikiai nau dojasi V.Putinas, dažnai reiškian tis kritiką oligarchams ir guberna toriams. Be to, po Valstybės Dūmos rinkimų premjeras žengė protingą žingsnį ir atsiribojo nuo rinkėjų pa sitikėjimą praradusios prokremliš kos „Vieningosios Rusijos“. Kas bus po rinkimų?
Rankose turėdamas tiek kozirių, V.Putinas turėtų nesunkiai laimė ti prezidento rinkimus. Nors anks čiau buvo kilę abejonių, naujausios nuomonių apklausos pranašauja jam pergalę jau pirmame ture.
Todėl daugelį dabar domina ki tas klausimas – kas bus po rinki mų? Ar žmonės pamatys „naują V.Putiną“, kaip žada prokremliški politologai? Nepaisant vaizdo stebėjimo ka merų, V.Putino įsakymu įrengtų daugelyje rinkimų apylinkių, opo zicija neabejoja, kad balsavimas bus falsifikuojamas, ir iš anksto ruošiasi protestams. Maskvos sa vivaldybė davė leidimą rengti de monstraciją sostinėje kitą dieną po balsavimo. Tačiau rinkimų dienos vakare erdves prie Kremliaus oku puos V.Putino šalininkai. Jie tiki si, kad demonstracijoje pasirodys ir pats rinkimų nugalėtojas.
Ilja Jašinas:
Valdžios pasiryžimas daryti nuolaidų aki vaizdžiai atsilieka nuo augančių visuo menės reikalavimų. Naujajam prezidentui teks spręs ti dilemą, kaip reaguoti į masinius protestus: malšinti juos ar dary ti nuolaidų. Ekspertai sutaria, jog visuomenės balsas pernelyg stip rus, kad jį būtų galima ignoruo ti. Todėl Kremlius, reaguodamas į protestus, jau ėmėsi tam tikrų re formų: grąžina gubernatorių rinki mus, supaprastina politinių parti jų registraciją. Bet į šias permainas opozicija reaguoja atsargiai. „Mūsų netenkina „preziden tinis filtras“ gubernatorių rin kimuose. Filtras gali būti vienas – tai rusų tauta, kuri eina į rin kimus ir balsuoja. Mums nepa tinka, kad valdžia, leisdama kurti partijas, draudžia blokus, – kriti kos negailėjo judėjimo „Solidaru mas“ politinės tarybos narys Ilja Jašinas. – Susidaro tokia padėtis, kokia buvo devintojo dešimtme čio pabaigoje. Valdžios pasiryži mas daryti nuolaidų akivaizdžiai atsilieka nuo augančių visuome nės reikalavimų. Žmonės nori vi so pilietinių laisvių paketo jau da bar. Tai, ką siūlo valdžia, visgi yra kosmetinio pobūdžio, ir kyla di delių abejonių, ar ši valdžia pajė gi sukurti normalią politinės kon kurencijos sistemą.“ BBC, „L’Express“, „Kommersant“ inf.
9
šeštadienis, kovo 3, 2012
pasaulis Žingsnis link ES
Apmėtė kiaušiniais
Belgradas žengė svarbų žingsnį narystės ES link – Bendrijos lyderiai ketvirtadienį suteikė Serbijai kandidatės statusą. Belg radas buvo palankiai įvertintas, kai likus vos kelioms dienoms iki ES viršūnių susi tikimo sutiko, kad nuo jo atsiskyręs Koso vas savarankiškai dalyvautų regioniniuo se susitikimuose ir galėtų pasirašyti tarp tautines sutartis kaip bet kuri kita visiškai pripažįstama valstybė.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarko zy ketvirtadienį buvo priverstas slėptis viename barų, kai šimtai baskų separa tistų ir Socialistų partijos šalininkų Bajo nos mieste apipylė jį įžeidimais ir apmėtė kiaušiniais. Šalies vadovas išbuvo bare il giau nei valandą, kol policija tramdė pro testuotojus, kurių dalis mojavo socialistų kandidato į prezidentus François Hollan de’o rinkimų programomis.
22
žmonės
vakar žuvo per mirtininko išpuolį prie mečetės Pakistano šiaurės vakaruose.
aiški, bet Rusijos ateitis – ne
Sugrįžimas: protestuotojus į gatves išvijo ne tik korupcija ir rinkimų klastojimas, bet ir V.Putino sprendimas grįžti į prezidento postą trečiai, po to galbūt ketvirtai, o ten, žiūrėk, ir
penktai kadencijai.
„Reuters“ nuotr.
V.Putino varžovai: milijardierius, ultranacionalistas, komunistas ir populistas Michailas Prochorovas
Nepriklausomas kandidatas Šūkis: „Prochorovas: naujas preziden tas – nauja Rusija!“ Citata: „Dvi didžiausios Rusijos proble mos yra biurokratų korupcija ir pilie tinis daugybės žmonių pasyvumas. Šios dvi problemos yra glaudžiai susi jusios.“ 46 met ų M.Prochorovas yra pol it i kos naujokas, o vykdydamas rinkimų kampaniją priešina save trims opozici jos „dinozaurams“, kurie, pasak jo, nėra suinteresuoti įveikti V.Putino. Šis magnatas, kurio turtas vertinamas 12 mlrd. dolerių ir kuriam priklauso Ru sijos didžiausia aukso kasykla bei JAV krepšinio komanda „New Jersey Nets“, verčia Rusiją spėlioti, kodėl jis vėlėsi į varžybas dėl prezidento posto. Jį parėmė kelios įžymybės, buvo išleis ti sumanūs kampanijos klipai, kuriais M.Prochorovas siekia įtikti provakarie tiškai Rusijos vidurinei klasei. Bet jam trūksta charizmos, kurią būtų nušlifa vę dešimtmečiai viešo kalbėjimo. Kai Kremlius sugebėjo pasiekti, kad M.Prochorovas būtų pašalintas iš deši niosios partijos „Teisingas reikalas“ ly derio posto, šis savo kampanija naudo jasi tam, kad įsteigtų naują verslui pa lankią partiją. Kol kas šią iniciatyvą sa vo parašais parėmė 30 tūkst. žmonių. Vladimiras Žirinovskis Liberalų demokratų partija Šūkis: „Žirinovskis, arba bus dar blo giau – rinkitės“.
Citata: „Visa šalis jūsų nekenčia! Jeigu aš ir G.Ziuganovas išvestume savo šali ninkus, tai būtų dešimtys milijonų! Tai bus ne Oranžinė revoliucija, tai bus ant ras spalis!“ 65 metų V.Žirinovskis į Rusijos prezi dento postą pretendavo daugiausia kartų, praleido tik vienus iš pastarųjų šešerių rinkimų – 2004 m., bet niekada negaudavo daugiau nei 10 proc. balsų. Jo Liberalų demokratų partiją galima pavadinti vieno žmogaus šou. Než moniški V.Žirinovskio išsišokimai Rus ij os Dūm o je pelnė jam būr į sekėjų, kur į sud a ro daug iau sia jauni val džios nemėgs t a n t y s vy rai.
V.Žirinovskis, prieštaravimų žmogus, stoka ir taikymusi prie politinių kiek kokybė žlugus Sovietų Sąjungai smu ko ir tebėra prasta. yra gerai išsilavinęs lingvistas ir po vieno momento aplinkybių. G.Ziuganovas dažnai kandžiai kritikuo liglotas, kuriam patinka pliekti režimą Genadijus Ziuganovas ja dabartinę politinę sistemą, bet jo pa šiurkščiais žodžiais ir nevaldoma kūno Komunistų partija kalba. Jo partija paprastai balsuoja taip Šūkis: „Vald žia ir nuosav ybė liau ties kritikai kaltina jį pernelyg dideliu atsargumu ir nenoru atsisakyti komu pat, kaip ir V.Putino „Vieningosios džiai!“ Rusijos“ blokas. Citata: „Sukčiai, vagys ir oligarchai atė nistinių simbolių, kuriuos jaunesni ru Nors gimęs gavo Eidelštei mė iš sunkiausiai dirbančios ir drą sai yra atmetę. no pavardę, o jo tėvas yra siausios kartos galimybę senti oriai. Sergejus Mironovas Lenkijos žydas, politikas Mes susigrąžinsime iš mūsų pavogtą Partija „Teisingoji Rusija“ dažnai griebiasi kraštuti Tėvynę!“ Šūkis: „Mūsų kursas – į teisingumą!“ nės nacionalistams būdingos 67 metų G.Ziuganovas Rusijos komu Citata: „Kokią sistemą drauge su Puti retorikos. Žirinovskio pavardė nistų partijai vadovauja nuo 1995-ųjų, nu sukūrėme, kad viskas priklauso tik yra perimta iš o dėl prezidento posto varžysis jau ket nuo vieno žmogaus? Taip neturėtų bū motinos. virtą kartą. ti normalioje demokratinėje socialisti K r i t i k a i Nuo 1996-ųjų, kai surinkęs nėje valstybėje.“ k a l t i n a 40 proc. balsų pralaimė 59 metų S.Mironovas, kuris yra iš Sankt jį sav ų jo Rusijos prezidentui Peterburgo, iš santykinės nežinomy princ ipų Borisui Jelcinui, para bės į aukščiausią politikos ešeloną iški ma jam nuolat mažėjo, lo 2001-aisiais, kai V.Putinas paskyrė jį nes ištikimiausi jo šalinin vadovauti Rusijos parlamento aukštie kai sensta. 2000 m. už siems rūmams – Federacijos Tarybai. jį balsavo 29,2 proc., Tai, kad jis pavertė Senatą mechaniš o 2008-aisiais – 17,7 kai Kremliaus sprendimus tvirtinan proc. rinkėjų. čiu įrankiu, pelnė jam V.Putino sąjun G.Ziuganovas, ku gininko reputaciją. ris žavisi Josifu Tačiau, kai pernai buvo atleistas, S.Mi Stal inu ir vė ronovas užėmė radikalesnę poziciją, lyvąja sov ie priešino savo socialdemokratų partiją tų imperija, ža V.Putino režimui ir ėmė kalbėti opozi da nac ional i cijos mitinguose. zuot i pag rindi Šis tyliai kalbantis politikas, kuris kam nį energet ikos panijos klipuose stovi priešais ledlaužį sektor iaus tur pavadinimu „Rusija“, siūlo savo kandi tą ir tai patinka datūrą dvejiems metams – jis žada būti jo šal in inkams, „laikinuoju prezidentu“, kol bus sureng kurių gyvenimo ti nauji parlamento rinkimai.
10
šeštadienis, kovo 3, 2012
pasaulis „Oskarų“ grožybės
Cameron Diaz
Per „Oskarų“ apdo vanojimo ceremoniją praėjusį savaitgalį buvo vertinami ne tik filmai, bet ir Holivudo žvaigž džių apdarai. Žurnalas „Marie Claire“ išrinko dešimt gražiausių suknelių, o internete di džiausio dėmesio su laukė Angelina Jolie ir skeltukas, apnuoginęs Michelle Williams jai dešinę koją.
Angelina Jolie
Jessica Chastain
Emma Stone
Košmariškos žudynės šiurp
Tragedija Ohajuje, žudynės Vokietijos Vinendeno, Suomijos Tū sulos ir Kauhajokio miestuose. Išpuoliai dar sykį priminė, ko kį pavojų nekaltiems mokiniams kelia ugdymo įstaigose siautė jantys žudikai. Problemų neįžvelgė
Šį pirmadienį savo mokyklos drau gus JAV Ohajo valstijos Čardono mieste kulkomis varpė 17-metis T.J.Lane’as. „Mirtis jums visiems“, – toks buvo paskutinis vaikino įrašas so cialiniame tinklalapyje „Face book“. Statistika žiauri – du mokiniai nušauti, keli sunkiai sužeisti. Dar kraupesnis nusikaltimo scenarijus, kurį nupasakojo liudininkai. „Aš pažvelgiau ir pamačiau, kaip tas vaikis taikosi į grupę vaikų, sėdinčių prie stalo už kokių tri jų metrų nuo manęs“, – pasako jo 15-metis Danny Komertzas. Jo kio perspėjimo, jokio šūksnio, tik šūviai. Pareigūnai tik skėsčiojo ranko mis. Čardono policijos viršininkas Timas McKenna sakė, kad kraupų įvykį mokykloje tiriantiems pa reigūnams „dar reikia atlikti daug namų darbų“, kad ne tik nustaty tų nusikaltimo motyvus, bet ir pa suktų galvas, kodėl niekas nereaga vo į grasinimus. Juk apie savo poelgį, kaip ir dau gelis panašaus plauko žudikų, T.J.Lane’as paskelbė viešai. Koks buvo T.J.Lane’as? D.Ko mertzas, matęs šaudymą, sakė, kad T.J.Lane’as buvo atstumtasis, kad iš jo buvo tyčiojamasi. Tiesa, kiti kalbėjo kitaip. „Nors jis buvo ramus, bet turė jo draugų, – sakė 16-metis Tyle ris Lillashas. – Iš jo nebuvo tyčio tasi.“ Advokatas Robertas Farinacci, atstovaujantis T.J.Lane’ui ir jo šei mai, sakė, kad vaikinas buvo „ga na uždaras, bet visgi turėjo kelis draugus“. Jis pridūrė, kad niekada nebuvo kilę problemų, apie kurias niekas iš šeimos nebūtų žinoję. Praneša apie kėslus
Kokie yra paauglio, kuris ketina imtis ginklo prieš savo bendraam žius, bruožai? Niekas negali atsakyti į šį klausi mą. Ir tai labiausiai baugina. Kiek vienas gali iššauti bet kada ir bet kur. Dažnai, pasak specialistų, po tencialūs užpuolikai kilę iš skir tingo socialinio statuso šeimų, būna įvairių rasių, išsilavinimo. Visgi daugeliui jų būdingas vienas
bruožas – pranešti, ką ketina da ryti viešai, dažniausiai virtualio je erdvėje. Amerikiečių pareigūnai po JAV sukrėtusių žudynių Kolumbaino mokykloje 1999 m., kai paaugliai Ericas Harrisas ir Dylanas Klebol das nužudė 12 mokinių ir mokyto ją, ėmė rinkti statistiką apie šiuos kraupius išpuolius. Nustatyta, kad nuo 1999 m. 81 proc. žudikų prieš tai paskelbė, jog ketina griebtis prievartos. De ja, tik 4 proc. atvejų pamatę grasi nančias žinutes pašaliniai žmonės bandė žudikus sulaikyti.
Mes pamanėme, kad tai tėra juokai, ir į perspėjimą rimtai nereagavome. Vokiečių budelis
Gali skambėti groteskiškai, tačiau Čardono bendruomenei pasisekė labiau, nei Vokietijos ar Suomijos moksleiviams. Vokietiją 2009 m. kovo 11-ąją sukrėtė vienas žiauriausių šaly je nusikaltimų. Vinendeno mies to, esančio pietvakarinėje Vokie tijos dalyje, Albertvilio mokykloje siautęs 17 metų Timas Kretsch meris užmušė 15 žmonių ir nusi žudė pats. 9 milimetrų pusiau automati niu pistoletu „Beretta“, kurį nu gvelbė iš tėvo, ginkluotas paaug lys mokykloje nužudė 9 mokinius ir 3 mokytojas. Bėgdamas iš mokyklos jis mirti nai sužeidė netoliese esančios psi chiatrinės ligoninės slaugą. Viename iš miesto parkų užpuo likas užgrobė „Volkswagen Sharan“ automobilį ir paėmė kaip įkaitą Igorį Wolfą. Šis vėliau pasakojo pa klausęs savo užgrobėjo, kodėl taip padarė. T.Kretschmeris ramiai at sakė: „Dėl smagumo.“ Tada T.Kretschmeris paklausė įkaito: „Kaip manai, ar mes galime rasti kitą mokyklą?“ I.Wolfas sakė, kad, išgirdęs šį pa reiškimą, nukreipė pokalbio temą kita, nepavojinga, linkme. T.Kretschmeris liepė jam va žiuoti į Vendlingeno prie Nekaro miestą. Kai mašina išvažiavo į au
tostradą, T.Kretschmeris išmetė vairuotoją iš mašinos ir pats ėmė si ją vairuoti. Už 40 km nuo Vinendeno T.Kretschmeris sustojo, nes kelią užkirto policijos ekipažas. Jis iššoko iš mašinos ir leidosi į kojas. Galiausiai įsibrovė į „Volks wagen“ automobilių saloną ir liepė duoti jam automobilį. Vienas pardavėjas sugebėjo iš trūkti, tačiau T.Kretschmeris nu šovė kitą salono darbuotoją ir klientą. Bėgdamas iš salono jis šaudė į aplinkinius namus, automobilius ir žmones. Galiausiai policija ap supo jį vienoje automobilių sto vėjimo aikštelėje. Joje sužeistas T.Kretschmeris nusišovė. Po nusikaltimo priblokšti buvo ne tik aukų artimieji, bet ir Vokie tijos politikai. Vokietijos kanclerė Angela Mer kel šį nusikaltimą pavadino nesu vokiamu. Kas paskatino paauglį padaryti tokį dalyką? Detaliai analizuoda mi T.Kretschmerio gyvenimą ži niasklaidos leidiniai ir pareigūnai nepriėjo prie bendros nuomonės. Prieš pat nusikaltimą užpuolikas vienoje pokalbių svetainėje pareiš kė, kad jam nusibodo „palaidas gy venimas“, „jam pakanka“. Vaikinas tvirtino, kad „visi iš jo juokiasi, ta čiau jie apie jį dar išgirsią“. Kitame tinklalapyje gyrėsi savo masinių žudynių planu ir perspė jo: „Nueisiu į savo seną mokyklą ir parodysiu jiems, ką galiu.“ Išsiaiškinta, kad T.Kretschmeris buvo aistringas kompiuterinių žai dimų, kai reikia šaudyti savo prie šus, gerbėjas. Kaimynų vaikai, kurie bendravo su žudiku, pasakojo, kad T.Kretsch meris mėgo siaubo filmus, kad bu vo uždaras, labai išgyveno dėl blo gų pažymių mokykloje, galiausiai – kad gydėsi pas psichiatrą. Ieško įkvėpėjų?
2008 m. masinės žudynės ugdymo įstaigoje sukrėtė Suomiją. Vaka rų Suomijoje, Kauhajokio mieste lio profesinėje mokykloje, 22 metų kulinarijos studentas Matti Juha ni Saari, iš anksto paskelbęs inter neto svetainėje Youtube.com apie savo kraupų sumanymą, nužudė 10 žmonių.
Klausimas: ar kas galėjo pagalvoti, kad šis vaikinas, vardu T.J.Lane’as, le
Žudikas vilkėjo juodus drabu žius, o veidą slėpė po slidininko kauke. Tuo metu, kai jis, ginkluotas „Walther P22 Target“ pistoletu, įsiveržė į mokyklą, joje buvo apie 200 studentų. Nors užpuolikas bandė nusižu dyti šaudamas sau į galvą, jis bu vo suimtas. Tiesa, Tamperės ligo ninėje po kelių valandų mirė. Į Youtube.com svetainę M.J.Saa ri įkėlė vaizdo medžiagą, kurioje jis pozuoja su įvairiais ginklais. Per paiešką Youtube.com po žu dynių buvo surasti keturi klipai, kuriuos nufilmavo kažkoks Mr. Saari, nurodantis, kad jam – 22 metai ir kad jis gyvena Kauhajo kyje. Klipuose, kurių trukmė – nuo 20 iki 32 sekundžių, matyti tamsiai apsirengęs, odinę striukę vilkintis ir šaudykloje šaudantis vyras. Prieš įvykdydamas savo kraupų nusikaltimą M.J.Saari rašė: „Visas gyvenimas yra karas, visas gyveni mas yra skausmas. Ir tu savo asme niniame kare kariausi vienas.“
Suomių pareigūnai vėliau susiejo M.J.Saari poelgį su Suomiją prieš metus sukrėtusiomis žudynėmis Jokelos miesto mokykloje, už 50 km nuo sostinės Helsinkio. M.J.Saari žinutės internete bu vo labai panašios į tas, kurias skel bė žudynių Jokelos mokykloje kal tininkas. 2007 m. spalį 18 metų Pekka Eri cas Auvinenas, ginkluotas pusiau automatiniu pistoletu, įsiveržė į mokyklą ir nužudė 8 žmones. Galiausiai žudikas paleido kulką į save. Buvo nugabentas į Helsin kio ligoninę, ten jis mirė. Penki iš nužudytų žmonių buvo 16–18 me tų paaugliai. Mok ykl os direktor ė Hel e na Kalmi, P.E.Auvinenui įsiver žus į pastatą, skubiai liepė visiems mokiniams ir mokytojams užsi barikaduoti klasėse. Kaip pasako jo liudininkai, toks pranešimas per mokyklos garsiakalbius buvo neti kėtas. „Mes pamanėme, kad tai tėra juokai, ir į perspėjimą rimtai ne
11
šeštadienis, kovo 3, 2012
pasaulis „Oskarų“ grožybės
Rooney Mara
Natalie Portman
Gwyneth Paltrow
pina pasaulį
Stacy Keibler
Milla Jovovich
Graikų pyktis liejasi per kraštus Grėsmingi vokiečiai vėl velkasi nacistų uniformas ir kuria Ketvir tąjį reichą. Seni stereotipai atgyja ne tik Graikijos laikraščių karika tūrose, bet ir skausmingai taupyti verčiamų graikų galvose.
Stathis Stavropoulas jau pavar go vaizduoti piktuosius vokiečius, bet yra priverstas daryti tai vėl ir vėl, kaskart šiek tiek pakeisdamas temą. Gerai žinomas graikų kari katūrininkas vaizduoja Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su nacis to uniforma, vairuojančią tanką ir grasinančią mažiems graikų ber niukams.
Seneliai vėl ima pa sakoti anūkams apie nacių okupaciją.
engva ranka iššaudys savo bendraklasius?
reagavome, – po žudynių pasa kojo mokinys Joni Aaltonenas, kuris kartu su draugu ramiai sė dėjo koridoriuje. – Tada pama tėme jį ateinant. Jis artėjo prie mūsų ramiai ir lėtai. Mes į jį ne kreipėme jokio dėmesio. Tada jis sustojo maždaug už poros metrų nuo mūsų. Aš žvilgtelėjau į jį. Jis žvelgė į mus, tuomet pakėlė ran ką, nutaikė ginklą į mane ir ėmė šaudyti.“ Direktorė bandė kalbėtis su už puoliku, tačiau P.E.Auvinenas ke lių mokinių akivaizdoje paleido į mokyklos vadovę 7 šūvius. Mokyklos seselę, bandžiusią padėti sužeistiems mokiniams, P.E.Auvinenas taip pat nušovė. Nors po žudynių užpuolikas mėgino padengti pastatą, jam ne pavyko įplieksti ugnies. Pareigūnai netrukus apsupo pastatą ir bandė derėtis su už puoliku, tačiau šis atsakė šū viais. Po 40 minučių apgulties vaikinas paleido šūvį sau į galvą. P.E.Auvinenas apie savo kraupų
sumanymą taip pat paskelbė in ternete. Sturmgeist89 slapyvardžiu pri siregistravęs populiariame inter neto portale Youtube.com, žudi kas įdėjo vaizdo įrašą pavadinimu „Žudynės Jokelos vidurinėje mo kykloje 2007-11-07“. Šis įrašas priminė tą, kurį buvo išplatinęs liūdnai pagarsėję korė jietis Cho Seung-hui, Virdžinijos technologijos universitete nužu dęs 32 studentus. „Neapykanta. Aš esu pritvinkęs jos, ir man šis jausmas labai pa tinka. Aš pašalinsiu visus, kurie yra netinkami, žmonių rasės gė dą ir natūraliosios atrankos klai das“, – vaizdo klipe kalba P.E.Au vinenas. Vieną minutę trunkantis klipas netrukus buvo pašalintas iš in terneto, tačiau visame pasaulyje jį spėjo peržiūrėti net 200 tūkst. žmonių. Pedagogai ir klasės draugai P.E.Auvineną apibūdino kaip už darą, aplinkinių atstumtą jau
AFP nuotr.
nuolį, nepritampantį prie sa vo bendraamžių. Viena mokytoja dar paminėjo, kad jis buvo linkęs į ekstremistines pažiūras. Kaip apsisaugoti?
Šios savaitės incidentas JAV Oha jo valstijoje vėl paskatino kalbas, kad mokyklose mokiniai – ne saugūs. Po išpuolio Vokietijoje šalies pareigūnai sakė, kad išpuoliai mokyklose – siaubingi, tačiau tvirtovėmis ugdymo įstaigų pa versti negalima. O Suomijos vyriausybė po žu dynių pareiškė ribosianti gali mybę nepilnamečiams naudoti ginklą. Šalis pirmauja pasaulyje pagal ginklų skaičių vienam gy ventojui. Pirmas žiaurus nusikaltimas JAV mokslo įstaigose užfiksuo tas 1997 m., kai 16 metų Aliaskos valstijoje gyvenantis berniukas nušovė savo mokyklos direktorių ir vieną iš mokinių. Parengė Valentinas Beržiūnas
ES darbo grupės, padedančios Atėnams spręsti skolų krizę, vado vą Horstą Reichenbachą karikatū rininkas piešia kaip Vermachto ka reivį, kuris pašaipiai juokdamasis už virvučių tampo lėles, turinčias Graikijos vyriausybės narių veidus. Vokiečio pavardės dalis REICH už rašyta didžiosiomis raidėmis. „O ką aš galiu padaryti? To kia dabar padėtis“, – sako S.Stav ropoulos, pats savo karikatūras laikantis labiau tragiškomis nei komiškomis. Vieną jų neseniai iš spausdino ir įtakingas JAV laikraš tis „The New York Times“. Nors kandžių užuominų apie Vo kietijos nacistinę praeitį nevengda
vo ir britų, prancūzų bei kitų šalių žiniasklaidos priemonės, retai kas ryždavosi vaizduoti vokiečius taip šlykščiai, kaip dabar tai daro graikai. Piktos veido išraiškos A.Merkel beveik kasdien pasirodo Graikijos laikraščių pirmuosiuose puslapiuo se. Karikatūrose bene įtakingiausia Europos politikė vaizduojama kaip aštriadantė kraugerė, laikanti bo tagą ir ant rankos turinti raištį su svastika. Dėl graikų labiausiai ne kenčiamo politiko titulo su ja galėtų varžytis Vokietijos finansų minist ras Wolfgangas Schäuble, dažnai piešiamas vilkintis SS uniforma. Sunku pasakyti, ar Graikijos ži niasklaida kursto neapykantą tarp dviejų tautų, ar ją tiesiog atspindi. Bet vokiečiams priešiškos nuotai kos jau seniai peržengė žurnalis tikos ribas. Seneliai vėl ima pasa koti anūkams apie nacių okupaciją ir paskolą, kurią 1942 m. Graikijos centrinis bankas buvo priverstas duoti Trečiajam reichui. Žurnalo „Epikaira“ praėjusią sa vaitę paskelbta apklausa rodo, kad tai, kas anksčiau buvo paprastos polemikos reikalas, virsta tvirtais įsitikinimais. Iš maždaug 800 graikų, kuriuos apklausė bendrovė VPRC, daugiau nei trys ketvirtadaliai sakė jun tantys Vokietijos priešiškumą. 69 proc. respondentų tiki, kad Vokie tijos politikai bando sukurti Ket virtąjį reichą. Paklaustas, kokių asociacijų kelia Vokietija, kas tre čias paminėjo Adolfą Hitlerį, na cizmą ir Trečiąjį reichą. „Der Spiegel“ inf.
12
šešTADIENIS, KOVO 3, 2012
aktualijos
Ant marių ledo lyčių – žvejų minios „Kadangi ant ledo yra 1 daugybė žmonių, mes tos nemažos gelbėtojų pajėgos.
Duota komanda ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgulai, ta čiau kol kas orlaivis nebuvo pa kilęs į orą“, – tvirtino Karinių jū rų pajėgų viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius.
Antanas Brencius:
Aišku, kad ant ledo dar pasiliko žmonių. Tai mums kelia ne rimą – tamsiu paros metu gelbėjimo ope racijos gali būti sudė tingos.
Per properšą permetė lentą
Virš Kuršių marių vakar pūtė stip rus šiaurės vakarų vėjas. Jis tikriau siai ir atplėšė ledo luitą nuo kranto, kitose vietose sustūmė lytis, o daug kur išplėšė dideles properšas. Tuo pat metu pajudėjo ledas ir ties Ventės ornitologijos stotimi. Stoties ornitologas Vytautas Ju sys tvirtino, kad vakar po vidurdie nio ledo lytys ėmė ropštis į krantą Ventės pusėje. Vakar po pietų na mus pasiekęs preiliškis dienraščiui aiškino, kad properša ties Preila ėmė vertis dar ankstyvą rytą. Žve
Ekstremalai: gelbėtojai skubėjo nukelti nuo ledo savo gyvybės nesaugančius užkietėjusius žvejus.
jai nekreipė į tai dėmesio ir, perme tę lentą, nužingsniavo ant ledo, o po pietų ėmė reikalauti pagalbos. „Ties mokykla žmones į krantą parplukdo valtis. Nuo kranto nėra toli – dešimt metrų. Rytą eidamas ledu įlūžau, teko grįžti namo ir pa sikeisti batus, nes sušlapau“, – pa sakojo žvejys.
Nenori trauktis nuo ekečių
Vyras tikino, kad matė ant ledo pa silikusius žvejoti mažiausiai dešimt vyrų, kurie atsisakė lipti į gelbėto jų laivą. „Jie sėdi, ir viskas, nė už ką ne siruošia trauktis. Gal jie pasiruošę net ir per naktį ten sėdėti? Ekstre malai“, – apibendrino žvejys.
Preiliškis aiškino, kad už 2 km nuo kranto yra ir labai did el ių plyšių. „Bet ties Pervalka, farvatery je, matyti daug baltų ledo išsiki šimų. Netrukus ledai gali pradėti lipti vienas ant kito – atsiras di delių properšų“, – apie pavojų įspėjo preiliškis.
Vytauto Jusio nuotr.
Vakar apie 16 val. žvejų gel bėjimo operacijos ant ledo buvo baigtos. „Tač iau jau dabar aišk u, kad ant led o dar pas il iko žmon ių. Tai mums kel ia ner im ą – tam siu paros metu gelbėjimo opera cijos gali būti sudėtingos“, – tei gė A.Brencius.
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS!
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
ŠVENTĖS GĖRIMAS
RĖMĖJAI:
BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už:
1 DALIĄ BIELSKYTĘ 2 JOLANTĄ BUDRIENĘ 3 JOVITĄ GRACHOLSKI 4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO
5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ 6 JOLANTĄ NORKIENĘ 7 IRINĄ NOVIKOVĄ
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOTI GALITE IKI KOVO 7 DIENOS 10 VAL. RYTO: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo lapeliais.
PARTNERIAI:
13
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
vakarė
V.Tarasovienę sugraudinti nesunku Nesuvaidintas ap maudas, liūdesys ir ašaros. Vargu ar šia me televizijos pro jekte pasiryžę daly vauti žinomi šalies atlikėjai galėjo pagal voti, jog drauge su „Lietuvos balso“ da lyviais ir jiems teks išgyventi tikras jausmų dramas.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Taisyklės – negailestingos
Pirmųjų kovų muzikiniame ringe metu nuo filmavimo kamerų nu slėpti išdavikiškų ašarų nesisten gė ir tvirtu charakteriu, pasitikėji mu savimi bei reiklumu garsėjanti Violeta Tarasovienė. O iš tiesų, kaip patikino pati atli kėja, ją sugraudinti nesunku. „Esu gana jautri. Visada išgy venu ir galiu greitai apsiverkti dėl vaikų, kai jie serga, juos kažkas skriaudžia ar jiems nepasiseka. Tai skaudžiausi dalykai. Vilius neduos sumeluoti, kad galiu susigraudin ti ir žiūrėdama filmą“, – žvelgda ma sutuoktinio pusėn šypteli pa šnekovė. Dėl ko Violetai suspaudė širdį „Lie tuvos balso“ dvikovų filmavime? „Kai išsirenki 14 žmonių ir iškart pusės jų reikia atsisakyti – žiauro ka. Labai šauniai susibendravome su merginomis, ir visų jų duetai faktiškai lygiaverčiai, labai stip rūs, tačiau kažkas tik per plauką nepateko į kitą etapą. Labai gaila, kad tenka išsiskirti ir nuvilti žmo nes“, – apgailestavo Violeta, pri pažinusi, jog šio projekto taisyk lės negailestingos tiek mokiniams, tiek jų mokytojams. Patraukė projekto kokybė
Viena garsiausių Lietuvos atlikė jų neneigia, jog yra reikli tiek sau, tiek kitiems. Tad ir sulaukusi pa siūlymo dalyvauti „Lietuvos balso“ projekte neskubėjo ištarti „taip“. „Nuogąstavau, kad, kaip vi si užsieniniai projektai, ir šis ne
Pajėgos: V.Tarasovienė džiaugiasi „Lietuvos balse“ subūrusi stiprių ir balsingų merginų komandą.
taptų labai lietuviškas, nesupras tėtų jo kokybė. Tačiau turėjau ne vieną pokalbį tiek su „Lietuvos balso“ prodiuseriais, tiek su pa ties projekto sumanytojų – olan dijos kompanijos – atstovu, ir ma ne patikino, kad taip nenutiks, kad muzikantai tikrai gros gyvai, o at likėjai gyvai dainuos. Galbūt tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko sutikau dalyvauti“, – svarstė pa šnekovė. Violeta pripažino, jog pagal „The Voice of...“ formatą rengiamo mu zikinio šou „Lietuvos balsas“ kū rėjai privalo vadovautis savotiška standartų Biblija nuo–iki. Kaip ir kitose šalyse rengiamų projektų dalyvių Lietuvos atstovų laukia daugelį jaunų atlikėjų vilio jantis prizas – kontraktas su kom panija „Universal Music“. Anot Violetos, jai šiandien būtų sunku pasakyti, ar pati būtų da lyvavusi tokiame šou, jei karjeros pradžioje būtų turėjusi tokį šansą. „Aš pati patirties pasisėmiau daug vėliau, tad galbūt į tokio pro jekto sceną būčiau lipusi ne 20-ies. Nors mano jaunutės merginos turi tokį potencialą! Jos tikros fainuo lės“, – šypsosi atlikėja.
Naujos W.Houston neatrado
Kaip juokauja Violeta, tarp visų dalyvių – stipriausia būtent jos su rinkta komanda.
Violeta Tarasovienė:
Labai gaila, kad tenka išsiskirti ir nuvilti žmones. Vis dėlto pašnekovė neneigė, jog pribloškiamų atradimų projektas neatskleidė. „Iš tiesų tikėjausi, kad bus prasčiau, bet tokių dalykų, ku rie būtų privertę sušukti – vau, kurie būtų pribloškę, nesulaukėme – nau jos Whitney Houston ar Celine Dion neatradome, – pripažino atlikėja. –
Buvo ir tokių, kurie įsivaizdavo, kad dainuoja labai gerai, net muzikos pa saulyje žinomų žmonių, bet pasiro dė, kad to nepakanka. Dainuoti sce noje gyvai nėra taip jau paprasta, ir ne bet kas gali tai daryti“ „Lietuvos balso“ rengėjai suskai čiavo, jog daugiausia balsingų dai nininkų gyvena Vilniuje: po vadina mųjų aklųjų perklausų į kitą etapą perėjo 25 dalyviai iš sostinės, 14 – iš Kauno, o 5 – iš pajūrio. Taip jau su siklostė, kad tarp Violetos mokinių nepateko nė vienas kraštietis. „Turbūt ne vienas klaidingai su prato, kad mes su dalyviais repe tuosime dieną naktį, dainuosime, bet jie ne tiek mūsų mokiniai, kiek grupės nariai. Jokiais būdais neuž siiminėju ir neužsiimsiu pedagogi niu darbu, nes neturiu tokio išsi lavinimo. Todėl padedu tiek, kiek išgaliu“, – tvirtino atlikėja. Pasak Violetos, šia prasme jos komandos narėms daugiau gali duoti sutuoktinis Vilius, projekte tapęs jos dešiniąja ranka. Kovoje dėl vietos po saule
Pora asmeniniame gyvenime, sce noje, o dabar ir televizijos projekte – ar vieno kitam ne per daug?
LNK nuotr.
„Tai, kad esame kartu „Lietuvos balse“ – didžiulis pliusas. Vilius – profesionalus muzikantas, turintis pedagogo išsilavinimą, ir man la bai padeda, nes kartais būnu ab soliučiai sutrikusi, nežinau, ką pasakyti, neturiu nuomonės, – at viravo Violeta. – Žinoma, yra da lykų, dėl kurių pasiginčijame, ta čiau dažniausiai mūsų nuomonės sutampa.“ Naujojo televizijos sezono sen sacija turėjęs tapti projektas kol kas svaiginamais reitingais pa sigirti negali, nors pretenduoja į vieną grandioziškiausių muziki nių šou Lietuvoje. „Lietuvos balsas“ išsiskiria ne tik tuo, kad jame išimtinai skam ba gyva muzika, bet ir ypatingais filmavimo būdais. Violeta teigė galinti tik spėlioti, kodėl reitingų rekordus kitose ša lyse pasiekęs projektas mūsų šaly je stulbinamos sėkmės nesulaukė. „Galbūt dėl to, kad kelios pirmo sios laidos buvo nelabai dinamiš kos, pasyvokos? Gal tai žmones ir atbaidė? Bet savo žiūrovus laida, manau, jau turi, ir galbūt pamažu ji dar labiau sužibės. Tai, žinoma, tik spėlionės“, – kalbėjo atlikėja.
14
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
vakarė Savaitės horoskopai
AVINAS Pirmos dienos bus įtemptos ir emociškai, ir fi ziškai. Regis, jums kels nerimo slapti priešai, situacija šeimoje, atšalę santykiai su mylimu žmo gumi, artimo žmogaus sveikatos būklė ar pan. Kitos savaitės pra džioje būsite guvūs, energingi. Ap linkiniams turbūt atrodysite ori ginalūs ir kūrybingi. Galite gauti netikėtą laišką, pranešimą ar pa siūlymą iš jums neabejingo as mens. Galbūt sublizgėsite sceno je, šou renginyje ar žaidime. JAUTIS Savaitgalį bus ne nuobodu, ypač jei nėra iš kilusių problemų dėl išvaizdos ar sveikatos. Regis, sulauksite pasiū lymų apsilankyti viename ar kita me renginyje, pasisvečiuoti. Būsi te nusiteikę nuotykiams, rizikai, ir tai nepatiks artimiesiems. Kitos savaitės pradžia bus šeimyniška ir gana rami, tačiau galite išgirs ti keistų gandų, sužinoti apie už kulisines intrigas. Saugokitės su kčių. DVYNIAI Periodo pradžia bus prieštaringa. Labai no rėsis palepinti kūną ir sielą kom fortu, darna, bet bus daug dirglu mo jumyse ir aplinkoje. Galbūt kas nors iš jūsų per daug reikalaus, ar ba kaip tik jūs reikšite nepagrįstas pretenzijas ir provokuosite aplin kinių agresiją, nepasitenkinimą. Nuo pirmadienio suskubkite at likti svarbiausius protinius darbus ir su transportu, komercija, rekla ma susijusius įsipareigojimus, nes į periodo pabaigą jau būsite nebe tokie nuovokūs ir patrauklūs ap linkiniams. VĖŽYS Savaitgalį gali kar tinti nuožmūs ginčai su ar timaisiais, šalčiu padvelkę meilės reikalai. Labai rizikinga susinervi nus sėsti prie vairo, viršyti greitį, nes, net ir be to, bus didelė avari nių situacijų grėsmė. Kitą savaitę padaugės noro tvarkyti komerci nius, verslo, nuosavybės reikalus, sudaryti sandorius, ieškoti naujo uždarbio šaltinio. Galite gauti ne tikėtą darbo pasiūlymą, honora rą ar pan. LIŪTAS Savaitgalis neža da geros savijautos ir ener gijos pliūpsnių. Anaiptol, jausitės pavargę ir taip, tarsi aplinkybės ribotų jūsų galimybes, norus. Tai reiškia, kad ko nors negalėsi te sau leisti ar gauti, nors ir labai trokštate. Išlaidų gali pareikalau ti sveikatos problema. Jūs arba jū sų partneris skausmingai reaguos į priekaištus dėl išlaidavimo, ne praktiškumo. Kitą savaitę neblo gai padirbėsite ir turbūt vėl pa pilnės piniginė arba gausite kokią nors kompensaciją, atsiskaitymą už paslaugą. MERGELĖ Dirgli, rizikinga bus periodo pradžia, nes nu matoma didelė įtampa santykiuo se, incidentai kelyje ir viešumo je. Būkite objektyvūs, sąžiningi ir neieškokite priešų, antraip jų tikrai įgysite, o dalį draugų prarasite. Ki ta savaitė nežada lengvos sėkmės. Jos pradžioje galite nekaip jaus tis, galbūt neišsiversite be medikų
patarimų. O vėliau, net jei jausitės neblogai, nekokia emocinė jūsų būsena vis tiek gadins reikalus. SVARSTYKLĖS Savaitga lį būsite keistai įsitempę dėl daugybės problemų, knibždančių galvoje. Regis, negalėsite atitrūkti nuo darbinės ar politinės situaci jos, intrigų. Tai kenks ir sveikatai, ir asmeniniams santykiams. Nuo pirmadienio pora dienų leis jums atsitiesti, pasijusti populiariems, atsirinkti, kurie aplinkiniai vis dar yra jūsų draugai, partneriai, o ku rie jau panašesni į priešus ar per bėgo į oponentų pusę. SKORP IONAS Per iod o pradžia gali intriguoti sa vo neįprastumu, nekasdieniškais įvykiais ar informacija, susitiki mais ir pažintimis. Tiesa, į slaptą romantišką nuotykį didelių vilčių nedėkite. Nuo pirmadieno įniksite į darbus arba darbo paieškas. Gali te originaliai save pristatyti ir tuo sudominti galimą darbdavį. Ar ba jus nustebins netikėtas pasiū lymas, įvertinimas, pakvietimas į renginį, atranką ar kt. ŠAULYS Psichologiškai ne lengvas bus šis savaitgalis, o dalykine prasme nekoks laikas bus nuo trečiadienio. Savaitgalį jus tik riausiai vargins finansiniai rūpes čiai, jaučiama padidėjusi agresija visuomeninėje aplinkoje, nerimas, sumažėjęs pasitikėjimas draugais ar net mylimu žmogumi. Neblogas bus pirmadienis ir antradienis, tad derėtų per šias dienas kuo daugiau nuveikti, prisibendrauti. OŽIARAGIS Periodo pra džioje pasitikėkite savimi ir vertinkite šeimos narių pastan gas, tuomet išvengsite nereikalin go savęs ir kitų graužimo, agresi jos. Nederėtų įtarinėti, kritikuoti, nes santykių taip tikrai nesušildy site. Kitą savaitę galite sulaukti ži nių, susijusių su finansinėmis, tei sinėmis perspektyvomis, turto ar pelno dalybomis. Yra vilties, kad atsiras galimybių iš dalies išspręs ti uždelstas finansines problemas.
Vatikanas beveik nesikeičia. Retkar čiais keičiasi po piežiai. Mažiausiai pasaulyje valsty bei pakanka vienos vaistinės, dviejų de galinių ir dviejų par duotuvių. Užtai ap linka – didinga ir graži, tik nevalia už simiršti, kad spė tum laiku išeiti.
Šventovė: Šv.Petro bazilika sutraukia tūkstančius tikinčiųjų iš viso pasau
Mūro siena aptvertoje Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Ribos – mūrinės sienos
Praeityje garsaus Lietuvos valsty bės tarybos nario, teisingumo mi nistro, teisininko Stasio Šilingo anūkas – Vatikano radijo redakto rius Saulius Augustinas Kubilius šioje šalyje lankosi kasdien. „Iš pradžių nesiorientavau, – prisipažino su nedidelėmis per traukomis 30 metų Vatikane dirbantis 51-ų S.A.Kubilius ir Vati kano kasdienybę palygino su milži niška ministerija. – Ten gyvena tik aptarnaujantis personalas ir dir bantieji įvairiose įstaigose – Šven tajam Sostui, Popiežiaus rūmams, Bažnyčios valdžiai.“ Vatikano radijo būstinė yra už Vatikano sienų: maždaug pusant ro kilometro už oficialios valstybės ribos. Ir radijuje galioja Vatikano suverenumas – tai kaip ekstrateri torinė zona Romoje. Aplink Vatikaną yra ir daugiau pastatų, priklausančių mažiausiai pasaulyje valstybei – kongregaci jos, dikasterijos, tarnybos su kar dinolais, prefektais, prelatais. Pačioje Vatikano teritorijoje yra muziejų, bažnyčios archyvų, kur
sukaupta daugybė istorinės reikš mės turtų ir šedevrų. „Vatikano ribas ženklina didelės mūrinės sienos, kurios buvo pradė tos statyti viduramžiais, o baigtos
821
– tiek gyventojų yra Vatikane.
prieš 500 metų, – apie 1929 m. po susitarimo su Italija valstybinį sta tusą įgijusio Vatikano ribas pasako jo S.A.Kubilius. – Į anklavą Romos mieste, Vatikaną, galima įvažiuoti pro šešerius vartus, kurie uždaromi apie 23 valandą, o atidaromi šeštą.“ Ne visko po vieną
Dvi degalinės, viena vaistinė, viena maisto ir buities prekių, viena dra bužių parduotuvė – tokios rinkos Vatikanui pakanka. Yra paštas, me dicinos punktas, greitosios pagalbos ir geležinkelio stotys. Pastarąja dau giausia naudojasi prekybininkai.
Tiesa, popiežius Benediktas XVI prieš metus simboliškai keliavo iš Vatikano traukiniu. Kartais pasi naudoja ir sraigtasparniu: Vatika ne įrengta jų nusileidimo aikštelė. Vatikane yra tai, kas būtina vals tybei, nors čia gyvena tik 821 gy ventojas, o Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. „Restoranų, barų, užeigų čia nė ra, – šypsosi S.A.Kubilius. – Jei tarnautojai nori valgyti, vyksta į Romą. Tiesa, įstaigose galima at sigerti kavos iš aparatų.“ Norinčiuosius apsilankyti di džiausioje ir puošniausioje pasau lyje katalikų bažnyčioje – Šv.Petro bazilikoje, Vatikano muziejuose ir kitose svarbiose vietose metalo de tektoriais tikrina Italijos pareigūnai. Negana to, į Vatikaną galima patekti tik turint leidimą. Marga, ryškia ap ranga išsiskiriantys garsieji šveicarų gvardiečiai – asmeninė popiežiaus apsauga, taip pat sauganti rūmus, pagrindines įeigas. Kita ginkluota Vatikano apsauga – žandarmerija. „Jei norite pasivaikščioti po nuo stabius sodus, galite vietoje gauti nemokamą leidimą“, – teigė nuo latinį pažymėjimą turintis ir be veik kasdien darbo reikalais Vati kane apsilankantis S.A.Kubilius.
VAND EN IS Savaitgal į stengsitės nemažai nuveik ti. Gali pakenkti per didelis sku bėjimas, greičio viršijimas kelyje, neatsargus elgesys su buitine ar kitokia technika. Galite sunerimti dėl artimo žmogaus ar savo svei katos. Nuo pirmadienio aktyviai suksitės profesijos srityje, versle. Norite ar nenorite, teks paisyti ki tų žmonių interesų ir norų. Tik tų konsultuotis juridiniais klausi mais, megzti partnerystės ryšius. ŽUVYS Savaitgalį jums bus būdingas avantiūrizmas, noras rizikuoti, eksperimentuoti. Itin vilios meilės nuotykiai, pra mogos. Gali būti, kad dėl to gero kai suplonės piniginė. Nuo pavojų saugokite vaikus, artimuosius. Ki tos savaitės pradžioje darbe, versle galimos staigios reformos, naujo vės. Tikėtina, kad gausite pasiūly mą dėl kito darbo, nuomos, ką nors intriguojamo sužinosite apie kole gas ar klientus. Sidonija
Viduje: vasario 18 d. Šv.Petro bazilikoje vyko Bažnyčios viršūnių susirinkimas.
15
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
vakarė
ulio, net ir labai didelė bazilikos aikštė per didžiąsias religines šventes būna pilnutėlė žmonių.
AFP, „Reuters“, „Shutterstock“ nuotr.
e valstybėje kavinių ir restoranų nėra Reikia paskubėti išeiti
„Pėsčiomis Vatikaną galima pereiti per 5–15 minučių“, – šyptelėjo Va tikano radijo redaktorius. Jei nebūtų valstybę juosiančių mūrinių sienų, Vatikanas kuo nors ypatingu nuo Romos nesiskirtų. Tiesa, tai – labai rami valstybė. „Vakare ir juolab naktį čia tylu lyg kapinėse. Nuostabiame parke daug paukščių, fontanų, tad aidi jų čiul besys ir vandens čiurlenimas. Kartą užsibuvau svečiuose ir teko pasku bėti grįžti atgal, kol veikia patikros postas. Apėmė keistas jausmas, kai žinai, kad netrukus čia viskas užsi darys. Svarbiausia, užsidarys vals tybės vartai“, – apie įdomią patirtį pasakojo S.A.Kubilius. Dauguma tarnystei atsiduodan čių žmonių, prekybininkų, tarnau tojų gyvena Romoje. Italijos sos tinėje gyvena ir S.A.Kubilius su šeima. Gražiausia – sužydėjus sodams
Kada Sauliui Augustinui Vatikanas gražiausias? „Jis nuostabus ištisus metus, nes čia sukaupti neįtikimi kultūros ir architektūros šedevrai, – nuošir džiai kalbėjo S.A.Kubilius, kuriam ypač imponuoja Šv.Petro bazilika,
kulto centras, lankomas piligrimų iš viso pasaulio. Kriptoje yra ir lie tuvių koplyčia. – Ypač gražu pava sarį, kai sužydi sodai. Nuostabu ir per didelius karščius – tuomet dar labiau pastebi fontanus ir suvoki vandens reikšmę.“ Labai puošnus Vatikanas per re ligines šventes, ypač per Kalėdas ir Velykas. Likus savaitei iki Ver bų sekmadienio, iš Olandijos čia atvežama nuostabių gėlių ir jomis išpuošiama Šv.Petro aikštė. O kokia Naujųjų metų naktis už daroje, prestižinėje zonoje, kuria galima pavadinti Vatikaną? „Tai puiki proga prisiminti pa sibaigusius metus ir švęsti šv. Sil vestro šventę. Silvestras – labai svarbus Bažnyčiai popiežius, gy venęs IV a. Pasaulis, sutikdamas Naujuosius, nežino, kad kartu mini popiežiaus Silvestro mirties meti nes, – istorines žinias demonstra vo S.A.Kubilius. – Artėjant Nau jiesiems vakarinėse pamaldose popiežius gieda Padėkos himną už praėjusius metus.“ Fejerverkai? Galbūt koks nors šveicarų gvardietis ir iššauna. Ta čiau žmonės linksminasi Italijos sostinėje, o Vatikane ir Naujųjų naktį būna ramu.
Anksti: čia ypač gražu pavasarį, kai sužaliuoja
gamta, o gėlės pražysta jau kovo mėnesį.
Dirba: S.A.Kubilius Vatikane lankosi kasdien.
Sauliaus Augustino Kubiliaus asmeninio archyvo nuotr.
Nuostabia me parke daug paukš čių, fonta nų, tad aidi jų čiulbesys ir vandens čiurlenimas. Galima: leidimas į Vatikano parką – nemokamas.
Apsauga: ryškia apranga išsiskiriantys garsieji šveicarų gvardiečiai saugo ne tik popiežių.
16
ĹĄeĹĄtADIENIS, kovo 3, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, groĹžis
Perka
GIRDÄ–KITE GERIAU IĹ KARTO!
1 arba 2 kambariĹł butÄ…. AgentĹŤroms nesikreipti. Tel. 8 633 81 685. 915881
2-3 kambariĹł butÄ… senamiestyje. MokÄ—siu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.
Klausos rinkos lyderio „Phonak“ ĹĄveicariĹĄkas skaitmeninis CORE kartos klausos aparatas „Salvijos“ medicinos centre konsultuo-
990
tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s),
Akcija vyksta iki ĹĄv. VelykĹł
mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai,
ÄŽvairiÄ… ĹžemÄ™ Lietuvoje, gali bĹŤti nedirbama, su bendraturÄ?iais, iĹĄnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.
MILO MICRO
ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-
ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei
914657
910272
Lt (1300 Lt)
Skubiai perku 2 kambariĹł butÄ… pietinÄ—je miesto dalyje (Naujakiemio, GedminĹł, AlksnynÄ—s, BanduĹžiĹł r.). Tel. 8 671 43 955. 919985
pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Taikos pr. 8, tel. (8 46) 254 441 PraĹĄom registruotis iĹĄ anksto DalÄŻ kainos kompensuoja ValstybinÄ— ligoniĹł kasa www.klausosaparatai.lt
Paskolos
Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, Butus: 1 kambario PriekulÄ—je (vietinis ĹĄildymas), 2 kambariĹł VÄ—ĹžaiÄ?iuose (sandÄ—liukas). Tel. 8 677 44 045, 8 684 76 512.
8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 919157
Ĺ eimos, vaikĹł ligĹł gydytojas, akuĹĄeris gi-
AMBULATORIJA
897090
Unikali technologija Lietuvoje
Odos vÄ—Ĺžio diagnostika vokieÄ?iĹł FotoFinder
912354
916453
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedĹŤrĹł kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dÄ—l biologiĹĄkai aktyviĹł priedĹł ir Transfer FaktoriĹł vartojimo. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918094
1 kambario 20 kv. m butÄ… su kai kuriais patogumais prie „Avitelos“, RumpiĹĄkÄ—s g. (krosninis ĹĄildymas, kaina 55 000 Lt). Tel. 8 645 34 745. 920381
18 kv. m kambarÄŻ bendrabutyje, 4 aukĹĄte, Ĺ ilutÄ—s pl. 6 (16 500 Lt). Tel. 8 680 24 256. 921361
911026
nekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas.
3 kambariĹł butÄ… GargĹžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga rakinama laiptinÄ—, 2 balkonai). Tel. 8 699 40 539.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas uĹž uĹžstatÄ… ir pagal vekselÄŻ. UĹžstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentĹł sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
poilsis, kelionÄ—s
dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas.NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. ÄŽvairios echoskopijos: kojĹł, inkstĹł, kaklo kraujagysliĹł, sÄ…-
KomercinÄ—s paskirties 127 a ĹžemÄ—s sklypÄ… KlaipÄ—doje. Yra visos komunikacijos, elektra, nuotekos, vandentiekis, detalusis planas, geleĹžinkelio atĹĄakos servitutas, 2000 kv. m gamybinio pastato projektas. Tel. 8 611 45 000.
GargĹžduose 4 kambariĹł butÄ… (2 a., pigus iĹĄlaikymas, suremontuotas, pakeistas vamzdynas, el. instaliacija, automobiliĹł aikĹĄtelÄ—, rami vieta). Tel. 8 685 33 229.
Suteikiame skubias paskolas uĹž uĹžstatÄ… nuo 1,5 proc. ir be uĹžstato pagal vekselÄŻ. UĹžstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914298
910932
Naujus butus centre, „Manto NamĹłâ€œ komplekse, MaĹžvydo al. Kaina nuo 4000 Lt uĹž kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 916349
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto ÄŻkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukĹĄtas). Tel. 8 688 26 792, e. paĹĄtas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 914620
Padedu parduoti, pirkti, iĹĄnuomoti butus ir kitÄ… nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 916343
PuikĹł 3 kambariĹł butÄ… DragĹŤnĹł g. (68 kv. m, su visais baldais ir buitine technika, didelÄ— lodĹžija, geras panoraminis vaizdas, 315 000 Lt). Tel. 8 633 82 055.
916577
Darbas Siōlo darbą Firmai reikalingas patyręs ťilumininkas-santechnikas. Tel. (8 46) 411 734.
918588
920431
Nukelta ÄŻ 17 p.
nariĹł, nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! SmegenĹł kraujagysliĹł echoskopija, nÄ—ĹĄÄ?iosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt 918533
Nekilnojamasis turtas Nuoma 1 kambario butÄ… Debreceno g. 62 (300 Lt, pasl. ÄŻskaiÄ?iuotos), 1 kambario butÄ… BanduĹžiĹł g. 5 (holas, 50 Lt + pasl.). Tel. 8 600 92 768, 8 679 82 151. 921527
IĹĄnuomojamas 1 kambario butas su baldais ir buitine technika Ĺ˝ardininkĹł g. (kaina 400 Lt + mokesÄ?iai). Tel. 8 616 76 615. 921341
NAUJIENA! Alternatyva hialurono uĹžpildams
www.skelbimai.lt/isnuomoju-sandeli-1085047.html tel. 8 611 90 379.
– raukťlių lyginimas ir veido modeliavimas
919397
uŞpildu pagamintu iť Jōsų kraujo. GROŽIUI:
www.skelbimai.lt/isnuomosiu-4-kambariubuta-klaipedos-centre-1085020.html tel. 8 611 90 379.
Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedōros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenaŞiniai masaŞai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų ťalinimas. Magneto, ozono, LED ťviesos terapijos. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 919128
919401
Parduoda Bankrutavusi UAB „Diena Media Print“ parduoda nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…, t.y. ĹžemÄ—s sklypas, pastatas–spaustuvÄ— su buitinÄ—misadministracinÄ—mis patalpomis, inĹžineriniai tinklai: vandentiekio ÄŻvadas, buitiniĹł nuotekĹł iĹĄvadas, lietaus nuotekĹł iĹĄvadas, dujotiekio ÄŻvadas, esantys KlaipÄ—dos r. sav. Ĺ vepeliĹł k. Kartu su nekilnojamuoju turtu parduodamas ilgalaikis kilnojamasis ir trumpalaikis turtas – spaustuvÄ—s ÄŻranga ir kt. turtas. Su parduodamo turto sÄ…raĹĄais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipaĹžinti UAB ÄŽmoniĹł bankroto administravimo ir teisiniĹł paslaugĹł biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, faksas (8 37) 308 948, e. paĹĄtas biuras@adminbiuras.lt. 920510
2TCFôLÜU FKTDVK PQTôLCW MWQ ITGKêKCW ĊUKNKGVK Ċ MQNGMV[Xâ MCFCPIK DWXCW KT XKU FCT GUW LCWPKCWUKCU FCTDWQVQLCU OĿUŇ ĊOQPôLG jKCPFKGP Cw MQPVTQNKWQLW MCVKNKPôU FCTDâ DGK OCP RCXCNFzKWU FCTDWQVQLWU &KTDFCOCU (QTVWOp PQTôêKCW VQNKCW MGNVK OGKUVTKwMWOQ N[IĊ KT VQDWNKPVK UCXQ MXCNKƂMCEKLâ s VKMKWQUK VCRVK UCXQ UTKVKGU RTQHGUKQPCNW Dmitrij Nabolotnyj -CVKNKPKŇ XKTwKPKPMCU
Mes ieĹĄkome
-10641.ó5 /#6#8+/1 24+'6#+5ņ 6'%*0+-1 /GU KGwMQOG MQPVTQNôU OCVCXKOQ RTKGVCKUŇ VGEJPKMQ RTKUKLWPIVK RTKG OĿUŇ MQOCPFQU PCWLCK UVCVQOQLG VGTOQƂMCEKPôLG GNGMVTKPôLG -NCKRôFQLG ,ĿU DĿUKVG CVUCMKPICU Wz MQPVTQNôU OCVCXKOŇ RTKGVCKUŇ RTKGzKĿTâ IGFKOŇ KFGPVKƂMCXKOâ DGK LŇ wCNKPKOâ 6CKR RCV DGPFTCFCTDKCWUKVG UW LCWPGUPKWQLW CWVQOCVKMQU KPzKPKGTKWOK DGK X[MF[UKVG CWVQOCVKMQU KPzKPKGTKCWU RCXGUVWU FCTDWU /GU UKĿNQOG XKUCU UQEKCNKPGU ICTCPVKLCU UCWIKCU KT UVCDKNKCU FCTDQ UâN[ICU VCTRVCWVKPôLG ĊOQPôLG FCTDâ UW OQFGTPKCWUKQOKU VGEJPQNQIKLQOKU RKTOQLQLG $CNVKLQU wCN[UG DKQMWTQ KT CVNKGMŇ VGTOQƂMCEKPôLG GNGMVTKPôLG /GU VCKR RCV UKĿNQOG ICWUŇ OQM[OŇ RCMGVâ FCTDQ RTCFzKQLG DGK VQNKOGUPKQ PWQNCVKPKQ VQDWNôLKOQ ICNKO[DÜ /GU VKMKOôU MCF ,ĿU VWTKVG PG zGOGUPĊ PGK CWMwVGUPĊLĊ VGEJPKPôU MT[RVKGU KwUKNCXKPKOâ DGK PG OCzGUPÜ PGK OGVŇ FCTDQ RCVKTVĊ FKTDCPV UW MQPVTQNôU OCVCXKOQ RTKGVCKUCKU RTQEGUŇ XCNF[OQ UKUVGOQOKU /GU VCKR RCV VKMKOôU LQI KwOCPQVG OCVCXKOQ RTKGVCKUŇ VKRWU LŇ CRUCWIQU MNCUGU DGK OCVCXKOQ RTKPEKRWU IGDCVG UMCKV[VK DTôzKPKWU VWTKVG RWKMKWU FCTDQ MQORKWVGTKW ĊIĿFzKWU UWRTCPVCVG FCTDQ UCWIQU UXCTDâ 6KMKOôU MCF PQTKVG VQDWNôVK IGDCVG ITGKVCK TGCIWQVK GMUVTGOCNKQUG UKVWCEKLQUG OôIUVCVG FKTDVK MQOCPFQLG #PINŇ MCNDQU zKPKQU DĿVŇ RTKXCNWOCU 5CXQ I[XGPKOQ CRTCw[OWU UW PWQTQFC d-QPVTQNôU OCVCXKOQ RTKGVCKUŇ VGEJPKMCUq UKŇUMKVG KT FCWIKCW KPHQTOCEKLQU VGKTCWMKVôU OĿUŇ FCTDWQVQLŇ CVTCPMQU RCTVPGTKŇ d%QPUWNV *4p GNGMVTQPKPKW RCwVW EX"EQPUWNV JT NV CTDC VGNGHQPW KMK O 8CUCTKQ F -QPƂFGPEKCNWOCU ICTCPVWQLCOCU /ĿUŇ CVTCPMQU RCTVPGTKCK p%QPUWNV *4q UWUKUKGMU VKM UW TGKMCNCXKOWU CVKVKPMCPêKCKU MCPFKFCVCKU
YYY HQTVWO NV MCTLGTC
17
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Darbas Siūlo darbą
895905
atkelta iš 16 p.
919248
Legalus darbas Anglijoje labdaros organizacijos maišelių platintojams. Perskambinsiu. Tel. +447 866 80 917, 8 646 43 090. 912984
920004
Metalo laužo supirkimo aikštelei reikalingas specialistas kenksmingoms medžiagoms utilizuoti. Tel. 8 679 20 588, (8 46) 474 727.
Buitis ir technika Paslaugos
918961
Raktų dirbtuvei ir dovanų parduotuvei reikalingas meistras-pardavėjas. Apmokysime. Pageidautina nuo 30 m. Trumpą gyvenimo aprašymą pateikti Taikos pr. 20, firma „ASSA“, Klaipėda, arba e. paštu info@raktuimperija.lt.
UAB „Europos maršrutai“ ieško vilkikų vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Tel. 8 600 79 918 (Tomas).
Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.
920355
918149
887966
UAB „Sausumos laivai“ priimtų į darbą tolimųjų reisų vairuotoją (CE kateg.). Patirtis ir gera reputacija būtina, ADR pažymėjimas - pranašumas. Tel. 8 616 22 961. 919245
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai (į Rusiją nevažiuojame). Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551. 918881
kolektyvas
Gaminame įvairius nestandartinius baldus iš natūralaus medžio: miegamojo (lovos, komodos, rūbų spintos, spintelės prie lovos), prieškambario, virtuvės ir t.t. Galime pagaminti baldus iš medžio plokštės, sukomponuotus su natūraliu medžiu. Taip pat gaminame sieninių spintų slankiojančias sistemas iš plokštės ar veidrodžio. Galime pagaminti visus baldus pagal jūsų norimus matmenis, spalvą ir medienos rūšį. Daugiau informacijos www.bociubaldai.lt. Tel. 8 686 48 929, e. paštas info@bociubaldai.lt.
Klaipėdoje įsikūrusi UAB „UTF“ ieško vairuotojo-ekspeditoriaus (CE kateg.). Maršrutai - Vakarų Europa-Rusija. Patirtis ir gera reputacija būtina. Tel. 8 616 22 961.
Siūlome prekiauti vokiškais skalbimo milteliais „Persil“ ir kita buitine chemija. Tel. 8 679 10 283.
Perka
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.
919700
Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577. 916854
897793
Automobiliai
Kita
Autoserviso paslaugos
Parduoda
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-statybininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510.
Malkas, ąžuolo ir kt. atraižas; pjuvenų, šiaudų briketus. Ketaus krosneles; „Kalvės“ katilus. Statome malkines ir kt. Tel. 8 604 16 291; www.silumosekspertai.lt.
920720
918269
920614
sąmatos tvirtinimas. 8. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario rinkimas. 9. Kredito unijos paskolų komiteto nario rinkimas. 10. Kredito unijos revizoriaus rinkimas. 11. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas. 12. Įgaliojimų suteikimas valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, Rūtų g. 4/Alyvų g. 2, Klaipėda. Tel. (8 46) 410 710. Valdyba. 921323
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
919422
me Eriką Budvytienę dėl
UAB „Espersen Lietuva”
Paslaugos
915916
valandą nuoširdžiai užjaučiaTėvelio mirties.
Baldai
Įmonei reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, dirbti maršrutu LT-RUS. Be patirties - neskambinti. Tel. 8 698 39 842, (8 46) 410 538.
Skaudžią netekties ir liūdesio
Kovo 8 d. 18 val. Puodžių g. 1 gydytoja iš Rygos Ilzė Jansonė (60 knygų autorė, 40 metų darbo patirtis) kviečia gydytis pagal unikalią sistemą. Knygos „Kaip nesusirgti vėžiu“ pristatymas. Paskaita, seansas. Turėti vandens, druskos, medaus, nuotrauką, kambario planą. Tel. 8 685 74 347, 00371 295 472 89; www.dziedniece.lv. 909711
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885020
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Juodalksnio apdailos grindlentės (1 kv. m - 25 Lt), tašus (1 kub. m - 600 Lt); pokraninius tėjinius blokus (1,6 kub. m - 250 Lt); kransijas (7 500 Lt). Tel. 8 699 52 468. 914332
Transporto paslaugos Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 916793
UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 921551
Dėmesio Klaipėdos kredito unijos nariams! 2012 m. kovo 23 d. 18 val. „Nesė Pramogų banko“ senojoje salėje, Turgaus g. 1/Teatro a. 9, Klaipėda, šaukiamas Klaipėdos kredito unijos, buveinės adresas Rūtų g. 4/Alyvų g. 2, Klaipėda, eilinis visuotinis narių susirinkimas. Neįvykus eiliniam visuotiniam narių susirinkimui, pakartotinis narių susirinkimas šaukiamas 2012 m. kovo 29 d. 18 val. tuo pačiu adresu, numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas. 5. Metinės finansinės atskaitomybės ir pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) projekto pristatymas. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) priėmimas. 6. 2011-2012 m. veiklos plano tvirtinimas. 7. 2012 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų
Statybos paslaugos Dengiame stogus, šiltiname fasadus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Ilgalaikė patirtis. Tel. 8 698 72 425. 918227
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905505
Kvalifikuoti meistrai. Klijuojame plyteles, tapetus; laminatas, gipskartonis; santechnikos, elektros darbai. Tel. 8 600 68 790. 914307
Numatomas remontas ar nauja statyba? Sudarau sąmatas visiems statybos darbams. Pavyzdys - http://ikelk.lt/items/spYz3SAfRY, tel. 8 687 72 864, e. paštas vg@kli.lt. 917773
Nukelta į 18 p.
18
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 3 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 4 d. 15 val. Kolonų salėje – F.Poulenc. „Drambliuko Babaro istorija“. 1 d. muzikinė pasaka. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. V.Mucharjamovas „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija.
Klaipėdos koncertų salė
Statyba ir statybinės medžiagos
Grindų betonavimas su vokiška įranga, ilgametė patirtis, darbus atliekame greitai ir gerai. Tel. 8 683 31 361.
Statybos paslaugos
Patyrę meistrai atlieka vidaus apdailą; gipskartonis, plytelės, glaistymas, tapetavimas, dažymas. Tel. 8 675 73 824.
920823
atkelta iš 17 p.
919438
Kokybiškai atliekame apdailos, elektros ir santechnikos darbus. Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, dažome, klojame Pigiai ir kokybiškai atlieku visus buto apdailos darbus (plytelės, tapetai, laminatas, dažymas, elektra, santechnika ir kt.). Tel. 8 670 77 218.
grindis ir t.t. Tel. 8 606 34 884. 915026
Įvairūs
921357
Tapetuojame, ruošiame sienas, dedame plyteles, laminatą, gipskartonį, darome arkas, atliekame elektros, santechnikos darbus. Tel. 8 601 15 878, 227 886. 920750
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 918055
(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 3 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Kovo 5 d. 16 val. – Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) įvyks iškilmingas renginys, skirtas Tautinių kultūrų centro atidarymui. Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesman (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiovas (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“. V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas C.Torlontano (alpių ragas, Italija). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikinas (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 15 d. 18 val. – premjera. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 3 d. 12 val. teatro salėje – klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Papūgėlė Žužu“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną – 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 4 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Raganiukė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 4 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės. „Meilė – ne bulvės, per langą neišmesi“. 2 d. komedija. Bilieto kaina 59–139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 7 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 8 d. 19 val. didžiojoje salėje – Romas Dambrauskas. Koncertas „Mano dainos – moterims“. Bilieto kaina 23–43 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 3 d. 16 val. – LKL „Žvaigždžių diena“. Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demis Roussos ir simfoninis orkestras.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 3 d. 12 val. spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė. Kovo 4 d. 12 val. lėlių vaidinimas mažiesiems „Trys paršiukai“. Rež. S.Bartulytė. Kovo 9 d. 18 val. spektaklis suaugusiesiems „Juoba“. Rež. G.Radvilavičiūtė.
Klaipėdos jaunimo centas (Puodžių g. 1, tel. 410 95) Kovo 3 d. 12 val. sportinių šokių varžybos „Vijurko taurė 2012“.
KU Menų fakulteto koncertų salė Kovo 4 d. 16 val. – koncertas „Vyturių belaukiant“. Mišrus choras „Klaipėda“. Dirigentas K.Kšanas. Nemokamai.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 3 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Paslaptingasis kvilingas“. Kovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Akvarelės vaivorykštė“. RENGINIAI Kovo 3 d. 19 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt. Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
19
šeštADIENIS, kovo 3, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti, bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite !
Restoranas „Neringa”
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Ypatingą kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!
gardumynai Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga – Stokholmas – Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Nuo kovo 15 dienos – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda.
7 dienų poilsis Viduržemio jūros kurortuose tik nuo 318 Lt
Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,
savaitgaliai Europos sostinėse
PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
tik nuo 778 Lt
Daugiau informacijos www.krantas.lt
gėlės Tik gėlės
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už
IŠSKIRTINĖS NUOLAIDOS TURIZMO
ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsa-
PARODOS „VIVATTUR“ METU! iki – 50% „Novaturo“ kelionėms; iki – 58 % poilsiui Lietuvoje ir Latvijoje iki – 15 % automobilio nuomai užsienyje
kymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę.
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant !
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
sportas, sveikata
Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą),
Litamicus
Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
Tallin kruizinės kelionės Ryga–Stokholmas tik nuo 80Lt Dovana perkantiems keliones iš katalogo „Pasaulio pažinimo kelionės 2012” – „Carpisa” kelioninis lagaminas. Dovanų skaičius ribotas. Visiems perkantiems – dovanos!
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Savaitgalį truputį atšals – naktimis temperatūra gali nukristi iki 8 laips nių šalčio. Kritulių bus nedaug. Šeštadienį bus vėjuota, ryte daugelyje ra jonų prognozuojamas plikledis. Tem peratūra bus 1–4 laipsniai šilumos. Sekmadienį kritulių tikimybė bus nedidelė, kiek atšals. Naktį numato ma 3–8 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.
Šiandien, kovo 3 d.
+2
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+2
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
+2
Utena
+3
7.21 18.15 10.54
63-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 303 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +9 Brazilija +29 Briuselis +14 Dublinas +9 Kairas +17 Keiptaunas +27 Kopenhaga +7
kokteilis Šeštadienio gyvenimo išmintis Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, fi losofijos profesor ius ant stalo padėjo tril itr in į stiklain į, įdėjo į jį didel ių ak menų ir pak lausė student ų, ar indas pilnas. Kai jaunuol iai pat virt ino, pedagogas į stiklain į supylė smulk ių akmenėlių, kur ie užpildė tarpus tarp didel ių ak menų. Profesor iui vėl pak lausus stu dent ų, ar stiklain is pilnas, šie šypso damiesi linksėjo galvomis. Tačiau dėstytojas nesiruošė baigti pa skaitos – paėmęs maišel į smėlio, jį su pylė į stiklainį. Smėlio kruopelės subi ro į plyšel ius tarp akmenų ir visiškai užpildė tril itr in į. Profesor iui vėl pa klausus, ar dabar stiklainis pilnas, jie vėl teig iamai atsakė. Negana to, kalbėtojas į indą supylė du puodel ius kavos. Ji susigėrė į smėl į. Studentai dar kartą nusišypsojo. – Įsivaizduokite, – tarė profesorius, – šis stiklainis – jūsų gyvenimas. Didieji ak menys simbolizuoja svarbiausias jūsų gyven imo dal is: šeimą, vaik us, drau gus, myl imą žmog ų, sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteikt ų gyven imui pra smę. Smulk ūs akmenėl iai yra ant raeil iai, maž iau svarbūs dalykai. Tai jūsų darbas, automobil is, butas, studi jos. Smėl is simbol izuoja visai nesvar bius, nereikšmingus, netgi lėkštus da lyk us ir jeig u jūs iš pat prad žių į stik lain į pilsite smėl į, tai jame neliks vie tos nei dideliems akmenims, nei smul kiems akmenėliams. Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Rask i te laiko savo vaikams, mylimam žmo gui. Brang ink ite savo sveikat ą. Ta da liks pakankamai laiko darbui, na mų ruošai, vakarėl iams ir kitkam. Pir miausia rūpinkitės didžiaisiais akme nimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nu sistatykite teisingus prioritetus, o visa kita, kas liko, – tai tik smėlis. Vienas student ų pakėlęs ranką pa klausė, ką reišk ia du kavos puode liai. Profesor ius nusišypsojo ir atsakė: „Džiaug iuosi, kad pak lausėte. Tai reiš kia, kad nesvarbu, koks pilnas jūsų gy ven imas būt ų, porai puodel ių kavos visuomet turėtų atsirasti laiko“.
Londonas +11 Madridas +17 Maskva –3 Minskas +1 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +6
Šiandien
+1
+3
Vėjas
6–10 m/s
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
Vardai Šiandien: Kunigunda, Nonita (Nona), Tulė, Uosis Rytoj: Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė
orai klaipėdoje
kovo 3-iąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+3
-1
-3
6
-3
+1
-2
-5
4
-4
-1
-3
-5
5
rytoj
pirmadienį
1861 m. Rusijoje panai kinta baudžiava. 1879 m. gimė Lietuvos rašytojas, publicistas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas Jonas Biliūnas. Mirė 1907 m. 1921 m. Kanados fiziolo gas Freder icas Grantas Bantingas atrado hormo ną insuliną. 1923 m. už tai gavo Nobelio premiją. 1929 m. Ventės rage įkurt a orn itol og ij os stotis.
1960 m. gimė europar lamentarė Vilija Blinke vičiūtė.
1991 m. referendumuo se Latvijoje ir Estijoje ab soliuti rinkėjų dauguma balsavo už šalių neprik lausomybę. 1991 m. Vilniuje atšven tinta Šv. Kazimiero baž nyčia, kur i sov iet in iais met ais buvo paverst a ateizmo muziejumi. 2011 m. Prancūzijos gydy tojai pirmą kartą pasauly je sėkmingai atliko onko logine liga sergančiam li goniui dirbtinio broncho įsodinimo operaciją.
Saulėti orai šiluma nelepins Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Nors kalendorius skelbia pirmą sias kovo dienas, žiema užleis ti savo pozicijų pavasariui nesi ruošia.
Įžymybė: F.Kirkorovas garsėja ne tik koncertine veikla, bet ir skandalingomis istorijomis. kirkorov.tv nuotr.
Žvaigždei išrinktas viešbutis Nors iki Rusijos estrados žvaigždės Filipo Kirkorovo pasirody mo Klaipėdoje liko vos pora savaičių, gastrolių organizatoriai nesiskubina atskleisti atlikėjo viešnagės detalių. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Česka (pavasarį tai daro bitutės, drugeliai, paukščiukai. Norite ir jūs? Tačiau neįmanoma. Žmonės niekada neskraidys!)
Praha +8 Ryga +2 Roma +19 Sidnėjus +27 Talinas +2 Tel Avivas +14 Tokijas +7 Varšuva +6
Kol kas viešumoje pasklido tik tiek, jog apsistoti uostamiestyje garsiajam svečiui parinktas keturių žvaigždu čių viešbutis pačiame miesto cent re „Amberton Klaipėda“. Tiesa, šios informacijos viešbučio direk torė Asta Jutaitė tvirtino negalinti nei patvirtinti, nei paneigti. Kaip teigė F.Kirkorovo koncer tais Lietuvoje besirūpinančios agentūros „Makroconcert Lietu va“ komunikacijos vadovas Aiva ras Gelžinis, apie atlikėjo pageida
vimus bei planuojamą laisvalaikį daugiau bus galima pasakyti iki jo atvykimo likus keletui dienų. „Didžioji dalis bilietų į atlikė jo koncertus yra išpirkta. Vis dėlto F.Kirkorovas – viena populiariau sių Rusijos estrados žvaigždžių, ne vieną kartą įrodęs, kad publi ka Lietuvoje jo laukia“, – kalbėjo A.Gelžinis. Apie Rusijos popatlikėją, kuris Lietuvoje ketina surengti keturis koncertus, sakoma, kad jis negar sėja kuklumu. F.Kirkorovo įgeidžių sąraše, skirtame koncertų organi zatoriams, puikuojasi ne tik pagei
daujamo automobilio markė, rei kalavimai viešbučiui, išskirtiniai patiekalai, bet ir mėgstamiausi zefy rai šokolade, kurių esą galima gauti tik keliose Maskvos parduotuvėse. Gastroliuodamas Lietuvoje titu luotas dainininkas taip pat nepra leidžia progos apsipirkti praban giose drabužių parduotuvėse. Gerbėjams F.Kirkorovas, kaip vi sada, žada surengti įspūdingą šou. Anksčiau Žvejų rūmuose koncer tuodavęs atlikėjas šįsyk Klaipėdo je išbandys naująją areną. Uosta miestyje F.Kirkorovo pasirodymas numatytas kovo 16-ąją.
Ir į Kaziuko mugės šurmulį keti nantys įsilieti klaipėdiečiai turė tų pasirūpinti tinkama apranga. Nors šeštadienį ir sekmadie nį laukia nedidelis debesuotu mas, kritulių nenumatoma, o ter mometro stulpelis įdienojus kils iki 2 laipsnių šilumos, tačiau pūs žvarbus 13–18 m/s šiaurės vakarų, šiaurės vėjas. Savaitgalio naktimis bus kiek vėsiau – nuo 1 iki 3 laipsnių šalčio. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių sky riaus vedėjas Lionginas Pakštys prognozavo, jog pirmąją ateinan čios savaitės pusę išsilaikys ma žai debesuoti orai, kritulių nelau kiama. Vyraus šiaurės, šiaurės rytų 4–9 m/s vėjas, oro temperatūra dieno mis bus 0–3 laipsniai šilumos, o naktimis 3–6 laipsniai šalčio. „Į antrą savaitės pusę pradės veikti ciklonai iš Atlanto, tad ket virtadienį ir penktadienį laukiame drėgnų orų. Protarpiais – šlapd riba, lietus, vėjas – pietvakarių, vakarų 13–18 m/s“, – komentavo specialistas. Oro temperatūra turėtų bū ti teigiama ir dienomis, ir nakti mis – laikysis apie 0–3 laipsnius šilumos. Pasak L.Pakščio, dabartiniai orai, kai dienomis vyrauja teigiama, o naktimis – neigiama temperatūra, būdingi pavasario pradžiai.