TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis,
Politologai teigia, kad Seimo perbėgėliai – nestabilios partijų sistemos ženklas. Lietuva 7p.
kovo 5 d., 2012 m. Nr. 53 (1252)
Paskutinėse „Snoro“ kreditorių sąrašo eilė se atsidūrę buvę ban ko klientai dėl pinigų kovos teismuose. Ekonomika 9p.
diena.lt
V.Putinas po rinkimų buvo ramus. Ar bus po rinkimų ramu Rusijoje? Pasaulis 12p.
Verslininkai ragina pradėti „mirties reformą“ Vilniaus savivaldybės planuojami kolumbariumai Karveliškių ir Su dervės kapinėse, pasak verslininkų, turėjo būti įrengti jau vakar. Tačiau geriau vėliau negu niekada.
2p.
Nori nemokėti mokesčio Kit uose miest uose pas tat ytos are nos kel ia didelę konk urenc iją, tad sunk u išs iverst i. Tok ią priež astį, kodėl turėtų būti atleist i nuo nek il nojamojo turto mokesč io, nurodė „Siemens“ arenos šeim in inkai. „Sie mens“ arenos praš ymą šią savaitę svarst ys Viln iaus sav ivaldybės ta ryb os nar iai.
Vietos sparčiai mažėja
Miestas
4p.
Rekordinis „Kaziukas“
Tradicija: kremavimas ir kolumbariumai keičia lietuviams įprastą laidojimo būdą, kai žmogaus palaikai už
kasami žemėje. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Po pergalės – padėkos artimiesiems Dainą „Love is Blind“ atlikęs Donatas Montvydas tapo Lietuvos atstovu šių metų „Eurovizijoje“. Jis keliaus į tarptautinį dainų konkursą, kuris šiemet rengiamas Azerbaidžiane.
Laimėjimas: nacionaliniame „Eurovizijos“ konkurse D.Montvydas pra
noko visus konkurentus.
Dirigentas Donatas Katkus apie žemaitišką Užupio konstituciją.
Miestas
a.zukovski@diena.lt
2
Jei esi nors kiek su Žemaitija susijęs, tokie dalykai kirbina širdį.
4p.
Andrejus Žukovskis
Po 3–5 metų Vilniuje gali pritrūkti žemės sklypų kapinėms plėsti. Tiek Karveliškių, tiek Sudervės kapines nuo perpildymo gali išgelbėti tik kolumbariumai, kuriuose įrengtos specialios kriptos priglaustų išėju sių anapilin pelenus. Pasak Vilniaus savivaldybės at stovų, jau kitą savaitę sostinės ta rybai bus teikiami kolumbariumų statybos konkurso nuostatai. Juo se numatyta, kad konkurso laimė tojas turės parengti projektus, juos suderinti, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir nuo tos dienos per 12 mėnesių kolumbariumus pastatyti. Lėšų savivaldybė neskiria, viskas turės būti atlikta in vestuotojų pinigais.
1 Lt
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pergalę D.Montvydui vieningai skyrė ir nacionalinės atrankos fi nalą stebėję televizijos žiūrovai, ir išmaniaisiais telefonais balsavę gerbėjai, ir konkurso komisija, ku rią sudarė „Ąžuoliuko“ choro va dovas profesorius Vytautas Miš
kinis, dainininkė Rosita Čivilytė, operos dainininkas profesorius Vladimiras Prudnikovas, muzikan tas Laurynas Šarkinas, kompozito rius Artūras Novikas. „Noriu pa dėkoti artimiesiems. Jie visuomet su manimi, kad ir ką galvotų kiti“, – neslėpdamas susijaudinimo sakė Donny Montell sceniniu pseudoni mu pasivadinęs nugalėtojas. Plačiau skaitykite
Menas ir pramogos
13
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas. Plačiau www.karpol.lt. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik
36 Lt 26 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
2
pirmadienis, kovo 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Verslininkai ragina pradėti „mirties ref o Išvalė: LVJC baseinuose atlikti vandentiekio sistemos pertvarkymo
darbai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Baseinai vėl veikia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) baseinai ir visų sveikatin gumo paslaugų kabinetai savait galį vėl atvėrė duris lankytojams. Valstybinė visuomenės sveika tos priežiūros tarnyba leido at naujinti LVJC baseinų veiklą.
LVJC baseinai buvo uždaryti va sario 2 d., dušinių vandens mėgi niuose radus per aukštą legione lių koncentraciją. Siekiant ilgam laikui išvengti le gionelių grėsmės, konsultuojantis su Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistais, vasario 2–7 d. LVJC baseinuose atlikti van dentiekio sistemos pertvarkymo darbai. Siekiant LVJC baseinų dušinėse užtikrinti aukštesnę vandens temperatūrą, kurioje le gionelės žūsta, vandentiekio sis temoje nutiesti nauji ir atnaujinti seni vamzdynai, o vandens mai šytuvai perkelti į dušinių patalpas, kad vanduo būtų sumaišytas kuo arčiau vartotojų čiaupų. Pasak LVJC direktoriaus Valdo Jankausko, „vandentiekio per tvarkymas – efektyviausia il
Kolumbariumas Sudervės 1 kapinių teritorijoje būtų statomas griūvančios tvoros vie toje, o Karveliškių kapinėse – ža liojoje zonoje.
Norinčių kremuotis daugėja
galaikė legionelių prevencijos priemonė, kurios šiandien buvo galima imtis“. „Siekdami dar didesnio saugu mo, svarstome galimybę ateityje įsirengti modernią vandens dezin fekavimo cheminiu būdu sistemą, jei tik Lietuvoje bus autorizuota efektyvių bekvapių cheminių pre paratų šiai dezinfekcijai atlikti“, – pasakojo LVJC vadovas. LVJC aktyvių legionelių preven cijos veiksmų ėmėsi dar praėjusiais metais. Spalį LVJC kartu su Visuo menės sveikatos centro specialis tais parengė legionelių prevenci jos planą. Kaip ir numatyta šiame plane, kartą per savaitę naktimis LVJC baseinuose buvo atliekamas vadinamasis termošokas, per ku rį vamzdžiais leidžiamas karštes nis nei 70 laipsnių vanduo. Kartą per mėnesį LVJC higie nos specialistai vandens mėgi nius veža tikrinti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiū ros laboratoriją, kurioje atlieka mi cheminiai, bakteriologiniai ir legionelių tyrimai. VD inf.
Ritualinių paslaugų įmonės „Bayer peribalita“ vadovas Vitas Griūnas įsitikinęs, kad sostinės valdžios noras kurti kolumbariumus yra ne duoklė madai, o seniai pribrendu si būtinybė. Prieš keletą metų sa vo mirusius artimuosius kremuoti pageidaudavo tik 1–2 proc. žmonių, bet šiuo metu situacija keičiasi. „Didžiojoje dalyje didmiesčių trūksta vietos kapinėse, o kremuo jamų žmonių skaičius nuolat auga. Anksčiau ši procesą stabdė techni niai dalykai – Lietuvoje nebuvo kre matoriumo, bet dabar šita problema išspręsta“, – dėstė V.Griūnas. Ta čiau trūksta vietų urnoms laidoti.
Karveliškių kapinės veiks 20 metų trum piau už panašaus plo to kapines Lenkijoje.
Reikia didelių investicijų
Kol kas Vilniuje įrengtų veikian čių kolumbariumų nėra. Labiau siai pažengusios statybos yra Lie pynės kapinėse, tačiau kol kas urnų saugoti jame niekas nepriima. Pa sak V.Griūno, kolumbariumo įren gimas reikalauja didelių finansinių išteklių ir retas verslininkas drįsta investuoti į rizikingą verslą. „Jei gu man sako, kad už 100 tūkst. litų
Išeitis: perpildytų kapinių problemą galėtų išspręsti jose įrengti kolumba
galima įrengti 300 kriptų, tai ne sąmonė. Už tokius pinigus nebent gerus pamatus išliesi. Kolumba riumų statyba – tai tikrai brangus malonumas ir bent jau konkursas turėtų vykti skaidriai, kad tokie projektai judėtų į priekį“, – kalbė jo verslininkas.
Teigiama, kad vienos kriptos pa statymas kainuoja iki 4 tūkst. litų. Mirtis buvo tabu
V.Griūnas įsitikinęs, kad soviet metis smarkiai pakenkė krema vimo plėtrai Lietuvoje, nors mi rusiojo kūno deginimo tradicija
Vėl prašo a Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybės tarybos na riai šią savaitę spręs, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio „Siemens“, Utenos pramogų areną bei sporto draugiją „Žalgiris“.
Kovos: dėl Seimo taurės rungėsi ir parlamentarai, ir eiliniai šach
matų mėgėjai
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seime rungėsi šachmatininkai Šeštadienį Seimo Parodų gale rijoje vyko tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2012“, skirtos Lietu vos nepriklausomybės atkūrimo 22-osioms metinėms paminėti.
Prie šachmatų lentų galvas laužė per 30 komandų. Šiais metais da lyvių skaičius perkopė 160. Var žybose, kaip įprasta, dalyvavo ne tik vyresnio amžiaus (vyriausiam dalyviui – 80 metų) ir didelę pa tirtį turintys šachmatininkai, bet ir vaikai. Jauniausiam jų – šešeri. Į Seimo taurės didįjį finalą pa teko Seimo taurės suaugusiųjų turnyro, vaikų ir jaunučių turny ro nugalėtojai ir šachmatininkas, geriausiai sužaidęs simultaną su meistru. Seimo taurės mažajame
finale žaidė į Seimo taurės didį jį finalą nepatekę Seimo taurės turnyrų dalyviai, simultaną žai dę šachmatininkai. Seimo taurės didžiojo finalo nugalėtojas apdovanotas perei namąja Seimo taure, mažojo fina lo nugalėtojas – „Vilties“ taure. Komandai, užėmusiai pirmą vietą Seimo taurės turnyro ko mandų įskaitoje, įteikta pereina moji Seimo kanclerio taurė. Vaikų ir jaunučių turnyro nu galėtojui atiteko du prizai: tra diciškai įteikiama Signatarų tau rė ir Europos Parlamento nario Nepriklausomybės Akto signata ro Algirdo Saudargo įsteigtas ap dovanojimas – kelionė į Europos Parlamentą. VD inf.
Pretekstas: kituose miestuose pastatytos arenos sudaro didelę kon
kurenciją. Tokią priežastį, kodėl turėtų būti atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nurodė „Siemens“ arenos šeimininkai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pratęsė sutartį Pask ut inėm is praė jus ių metų die nom is sav iv aldybė sut artį su „Sie mens“ aren a dar trej iems met ams prat ęsė pag al tas pač ias sut art ies sąlyg as, kur ios buvo taikom os ir ankst esn iais met ais. Tai reišk ia, kad už kiekv ieną reng inį sav iv al dybė „Siem ens“ aren os šeim in in kams turės sum okėt i po 60 tūkst. litų.
Jei miestas iš viso per trejus met us surengtų 30 reng in ių, jie mokesč ių mokėtojams ats ieitų beveik 2 mln. litų. Pagal šią sutartį sav ivaldybė ir tol iau arenoje per met us rengs maž daug po 10 reng in ių, į juos turės su traukt i iki 4 tūkst. žiūrovų. Jei žiū rovų sus ir inks daug iau, už kiek vieną jų sav ivaldybė įmonei mokės dar po 2 lit us.
Miesto politikai dar kartą turės nu spręsti, ar nusipelnė nemokėti nekil nojamo turto mokesčių dvi populia riausios sostinėje esančios koncertų ir sporto arenos bei visuomeninė or ganizacija „Žalgiris“, įsikūrusi pa čiame miesto centre, greta apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų. Miesto taryba dėl šių dviejų sos tinėje esančių arenų sprendžia kas met. Jau prieš šešerius metus nuo nekilnojamojo turto ir žemės mo kesčių buvo atleista „Siemens“ arena, bet šia situacija pasinaudo ti stengėsi ir kitų renginių salių sa vininkai. Tuomet buvo prieita prie nuomonės, kad nuo mokesčių reikia atleisti arba visus, arba nė vieno. „Visuose Lietuvos miestuo se savivaldybės remia didžiausias arenas – jas atleidžia nuo nekil nojamojo turto mokesčių. Būtų ne teisinga, jei sostinės, kurioje vyksta daugiausia renginių, valdžia ne
3
pirmadienis, kovo 5, 2012
miestas
8p.
Buvusį FNTT vadovą R.Boreiką purto Kauno prokurorai.
Kolumbariumų plėtra
ormą“
Praėjusių metų lapkr itį pradėjus veikt i pirmajam kremator iumui Kėdainiuose, Lietuvos didmiesčių valdž ia vis dažn iau prabyla apie kolumbar iumų – stat in ių, kur iose būtų saugom i kremuotų palaikų pelenai, – įreng imą kapinėse. Šiuo metu veikiantį kolumbariumą galima pamatyti tik Klaipėdoje, Lė bartų kapinėse. Jis buvo pastaty tas 2006 m. Tačiau visos 167 jame esančios kriptos jau užimtos. Šiuo metu uostamiesčio valdžia svarsto apie naujų kolumbariumų įrengimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. Apie galimybę įrengti net septynis kolumbar iumus prabilo ir Kauno valdž ia. Planuojama, kad pirm ie ji kolubariumai Romainių ir Petra šiūnų kapinėse galėtų atsirast i iki ateinančių Vėlinių. Kolumb ar iumą norėtų turėtų ir Šiauliai bei Vilnius.
ariumai.
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
mūsų krašte turi labai senas tra dicijas. „Laidojimo būdas užkasant į že mę yra visiškai neracionalus, tačiau sovietmečiu apie laidojimą ir mir tį niekas nenorėjo kalbėti. Tai buvo tabu. Dabar pasikeitė laikai ir, ma nau, pats laikas grįžti prie krema
vimo. Juk tai istoriškai mums arti mas laidojimo būdas. Prisiminkime LDK laikus, kai mirę kunigaikščiai buvo pagarbiai deginami ant lau žų“, – pasakojo V.Griūnas. Lietuva šiuo metu, anot versli ninko, atrodo beviltiškai atsiliku si nuo aplinkinių valstybių. Pa vyzdžiui, Čekijoje kremuojama 85 proc. mirusiųjų. Net katalikiškoje Lenkijoje pastaruoju metu tai da roma 30–40 proc. atvejų. „Anksčiau tam prieštaravo baž nyčia, neva kaip tas žmogus prisi kels, jeigu jis pelenais pavirto. Ta čiau dabar šis klausimas taip pat išspręstas. Be to, kad ir toje pačio je Lenkijoje naudojamas šachtinis laidojimo būdas, kai į tą pačią vietą gali būti laidojami 4–5 žmonės. Pas mus ir to nėra. Todėl Karveliškių kapinės veiks 20 metų trumpiau už panašaus ploto kapines Lenki joje“, – aiškino pašnekovas.
atleisti nuo mokesčių galėtų kokių nors lengvatų suteikti arenų šeimininkams.“, – dienraš čiui kalbėjo „Siemens“ areną val dančios įstaigos „Universali arena“ vadovas Vidmantas Šiugždinis. Verslininkas sakė lengvatų no rintis dėl to, kad arena pastaruoju metu junta didžiulę konkurenciją su kituose miestuose stovinčiomis arenomis.
Vidmantas Šiugždinis:
Būtų neteisinga, jei sostinės, kurioje vyks ta daugiausia renginių, valdžia negalėtų kokių nors lengvatų suteikti arenų šeimininkams. „Jei jie gauna nuolaidų ir gali pa siūlyti pigiau, renginių organizato riai juos ir renkasi. Jei norime, kad sostinėje vyktų kuo daugiau ren ginių, turėtume padėti vieninte lei tokio dydžio arenai mieste atsi laikyti prieš konkurentus“, – sakė pašnekovas. Jis taip pat pridūrė, kad abi sos tinės savivaldybės paramos pra
šančios arenos tarpusavyje nekon kuruoja dėl skirtingo dydžio, tad jų interesai šiuo atveju nesikerta. Ąžuolyno gatvėje įsikūrusi Pra mogų arena irgi yra pateikusi pra šymą atleisti nuo nekilnojamo jo turto mokesčio. 2010 m. arena jau buvo atleista nuo nekilnoja mojo turto mokesčio, kuris siekė 56 tūkst. litų. Praėjusių metų rudenį Vilniaus taryba nepritarė siūlymui atleisti „Siemens“ arenos valdytojus nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Politikai dėstė, esą praktika tokius objektus atleisti nuo šių mokesčių yra ydinga. Pagal šį sprendimą „Siemens“ arenai tektų per metus susimokė ti maždaug 160 tūkst. litų dydžio mokesčių, tačiau verslininkai lai mę bandys dar kartą. „Gal tą kartą politikams tiesiog trūko išaiškinimo, dabar jie jau tu rėtų būti susipažinę su esme“, – pridūrė V.Šiugždinis. Atleisti nuo nekilnojamojo tur to mokesčio savivaldybės taip pat yra prašiusi ir viešoji įstaiga „Vito Gerulaičio vardo teniso akademi ja“. Įstaigos dvejų metų nekilno jamojo turto mokestis siekia 430,5 tūkst. litų.
Nuo filmų vaikams iki trimatės erotikos Matas Miknevičius Kovo viduryje prasidėsiantis fil mų festivalis „Kino pavasaris“ lankytojams žada rodyti beveik du šimtus dar nematytų lietuvių ir užsienio kūrėjų filmų. Festiva lio programa šį pavasarį leis pa sirinkti nuo vaikams bei visai šei mai skirtų filmų iki žiaurių ir ero tinių dramų.
„Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė galinti tik spėlioti, kurie filmai itin išrankiems, savi to skonio Lietuvos žiūrovams šiais metais patiks labiausiai. – Festivalio žiūrovai šiais me tais rinks geriausią Lietuvos aktorę. Ar šį festivalį galima vadinti skirtu dailiosios lyties atstovėms? – Iš tiesų festivalis nėra skirtas spe cialiai moterims – nei filmai būtinai moterų režisuoti, nei sukurti apie moteris. Paprasčiausiai mūsų pa grindiniai rėmėjai šiais metais nu sprendė rinkti būtent geriausią ak torę moterį. Tačiau reikia paminėti, kad visuose didžiausiuose pasaulio kino festivaliuose karaliauja mote rys. Gal koks vienas kitas aktorius vyras ir atkreipia žiūrovų dėmesį, tačiau ant raudonųjų kilimų spin di tik moterys aktorės. Žinoma, jau ir anksčiau galvojome ir tikriausiai ateityje taip darysime, kad bus ren kama ne tik geriausia aktorė, bet ir aktorius. – Kuriuos šiųmečio festivalio filmus ar programas išskir tumėte? Kas žiūrovus nuste bins labiausiai? – Tikrai bus dėl ko nustebti. Pir miausia, siūlyčiau atkreipti dėme sį į vidurnakčio seansus. Jie žiūro vus ne tiek stebins, kiek šokiruos savo filmais. Į daugelį šių vidur nakčio seansų bus įleidžiami tik suaugusieji. Rodysime filmus nuo trimatės erotikos iki žiaurių dra mų, kuriose netrūks smurto, prie vartos, gyvenimas bus rodomas nepagražintas. Ši programa iš tiesų bus išskir tinė ir sukrečianti. Tačiau tai ne reiškia, kad „Kino pavasaris“ bus skirtas tik suaugusiesiems. Apskritai, remiantis mūsų atliktais tyrimais, vidutinis festivalio lanky tojų amžius turėtų siekti maždaug 34 metus, tad publika gana jauna.
Intriga: V.Ramaškienė kino gerbėjams siūlo atkreipti dėmesį į festi
valio vidurnakčio seansus.
Vaikai taip pat nebus pamiršti. Ir ne tik dėl to, kad tėvai žiūrėda mi filmą juos galės palikti specia lioje žaidimų aikštelėje. Rodysime filmą „Vištukė“, skirtą vaikams. Taip pat nemažai filmų bus skir ti visai šeimai – apie tėvų ir vaikų santykius, apie šeimose kylančias problemas ir panašiai.
Mūsų režisierių fil mai visame festiva lio kontekste tikrai neatrodo silpniau nei užsieniečių. – Kino teatrai nuolat rodo prancūzų ir skandinavų ki no juostas. Ar šių šalių filmus tradiciškai renkasi mūsų žiū rovai? – Labai sunku pasakyti. Per tiek metų pastebėjau, kad lietuvių žiū rovai turi labai išlavintą ir subtilų skonį. Tai matosi ir iš to, kaip jie kasmet renka geriausius progra mos filmus. Pavyzdžiui, vienais metais jie balsavo už Peru režisie riaus filmą, kitais – už Japonijos, Irano režisierių kino juostas. Tad negalėčiau pasakyti, kad vertina mi tik europiečių filmai. Šiais metais mūsų programoje iš tiesų labai daug prancūziškų filmų,
Gausa: „Kino pavasario“ repertuare – beveik 200 filmų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
tad galbūt ir nugalėtoju taps šios šalies kino kūrėjų darbas. Tačiau atspėti sunku. Su organizatoriais mes net juokaujame, kad derėtų tarpusavyje surengti kokį nors to talizatorių, kuris filmas šiais me tais nugalės. – Ar sulauksime festivalyje už sienio režisierių bei aktorių? – Taip, jų tikrai bus. Jau vien vi są filmų vertinimo komisiją suda rys žinomi užsienio šalių kino spe cialistai. Be to, laukiame aktorės Mirthos Ibarros iš Kubos, Rusijos režisierių, Švedijos kino žvaigžd žių. Festivalyje taip pat žadėjo ap silankyti viena žymiausių Make donijos aktorių Labina Mitevska. – Kaip šiame pasauliniame kontekste atrodo mūsų kino kūrėjų darbai? – Mūsų režisierių filmai visame festivalio kontekste tikrai neatro do silpniau nei užsieniečių. Sun ku būtų išskirti ir tematiką, nes nemažai filmų jau nebegali susie ti būtent su Lietuvos aktualijomis. Na, nebent tokias juostas kaip fil mą apie Tadą Blindą. Pernai salės, kuriose rodėme lie tuviškus filmus, buvo pilnos. Man to Kvedaravičiaus filmas „Bar zakh“ ir Jono Trukano „Knygnešys“ sulaukė tikrai milžiniškos sėkmės, salės buvo perpildytos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
4
pirmadienis, kovo 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Žemaitiška Užupio konstitucija Indrė Pepcevičiūtė Užupyje, Paupio gatvėje, esančią konstitucijų sieną papuošė dar vie na – jau tryliktoji. Šeštadienį iškil mingai buvo atidengta žemaitiškai užrašyta Užupio konstitucija.
Į konstitucijos atidengimo renginį susirinko būrys užupiečių ir sostinės svečių – žemaičių. Užupio respubli kos prezidentas Romas Lileikis pri statė naują, žemaitišką, Užupio res publikos konstituciją. Ją atidengus buvo sugiedotas Užupio himnas.
Pageidautina, kad iniciatyvą rodytų no rintys savo konstitu cijos. Na, žemaičiai iniciatyvą parodė
Trylikta: nauja Užupio respubli
kos konstitucija parašyta vadina mosios Žemaitijos sostinės – Tel šių – tarme. Gedimino Bartuškos nuotr.
Vienas iš renginyje dalyvavusių ir konstituciją perskaičiusių že maičių – maestro Donatas Kat kus. Jam esą labai svarbu, jog atsi
rado žemaitiška konstitucija. Ir dar pridūrė manantis, kad ant šios sie nos turėtų atsirasti konstitucijos ir kitomis lietuvių tarmėmis. „Jei esi nors kiek su Žemaitija su sijęs, tokie dalykai kirbina širdį. Ir manau, kad čia turėtų atsirasti kons titucijos visomis lietuvių tarmėmis, nes Vilnius yra tarptautinis miestas. Jame gyvena ir dzūkų, ir žemaičių, taigi nereikėtų tik vienų išskirti“, – „Vilniaus dienai“ sakė D.Katkus. Žemaitiškos Užupio konstitucijos iniciatoriai buvo Užupio respubli kos prezidentas R.Lileikis, Užsienio reikalų ministerija ir patys žemai čiai. „Pageidautina, kad iniciatyvą rodytų norintys savo konstitucijos. Na, žemaičiai iniciatyvą parodė“, – sakė užupietis menininkas Marius Abramavičius. Jis pajuokavo, kad žemaičiai pasakė, jog nori, o Užupy je, pasak menininko, svarbu ko nors užsinorėti ir viską gali gauti. Šis gražus renginys įvyko per pa tį Kaziuko mugės įkarštį ir buvo itin svarbus jos akcentas. Šiemet mugė je šurmuliavo žemaičių dienos, tai gi jiems iš tiesų parodytas ypatin gas dėmesys.
Šiųmetė Kaziu ko mugė sutraukė apie tūkstantį pre kybininkų ir dar daugiau pirkėjų. Tačiau sėkme pa sigirti galėjo ne vi si prekiautojai. Di delę reikšmę turėjo prekybos vieta.
Žvalgėsi: Kaziuko mugė sutraukė
Uždarbį mugėj Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Tuščiomis grįžta ne visi
Kaip ir vylėsi organizatoriai, sa vaitgalį vykusi Kaziuko mugė su traukė daugybę žmonių. Sostinės gatvėmis driekėsi eilės prekybi ninkų palapinių, o pagrindinėse jų per žmonių minią buvo sun ku pereiti. Tradiciškai per Kaziuko mu gę daugiausia dėmesio skiria ma kokiam nors šalies regionui. Šiemet juo tapo Žemaitijos kraš tas. Į Vilnių atvykusiems žemai čių amatininkams buvo atiduota visa Rotušės aikštė. Joje įsikū rė medžio dirbiniais, verbomis, meduoliais, rūkytais mėsos ga miniais prekiaujantys žmonės iš Šiaulių, Kelmės, Klaipėdos ir ki tų miestų bei rajonų. Prie prekystalio, nusėto įvairiais medžio dirbiniais – druskinėmis, padėkliukais, pjaustymo lentelė mis, mediniais šaukštais, – stovi niavo būrys žmonių. Matyti, kad prekyba čia tikrai vyksta. „Šių metėje Kaziuko mugėje sekėsi kur kas geriau nei labai blogai, –
šmaikštavo iš Kelmės rajono at vykęs Aivaras. – O jei rimtai, tai labai gerai.“ Mažiau populiarumo sulaukė nepaprasto grožio moliniai indai, kuriuos kasmet į Kaziuko mu gę atveža Vilė iš Šiaulių. Moters teigimu, prekyba savaitgalį bu vo labai prasta. „Praėjo tie laikai, kai iš mugės grįždavai tuščiomis ir gerai užsidirbdavai. Šiemet vi sai nekas“, – sakė Vilė.
Stovėjome Tymo kvartale. Prekyba buvo labai prasta. Taigi persikėlėme į Gedimino prospektą. Rezultatas – čia de šimt kartų geriau. Nors žmonių Rotušės aikštėje netrūko, jų čia nebuvo tiek daug kaip Gedimino prospekte. Tai pa juto ir meduoliais prekiaujančios merginos iš Klaipėdos. „Mums sekėsi pusėtinai. Kiti du mū
Šventė: nors vieniems prekybininkams sekėsi geriau, kitiems – prasčiau,
5
pirmadienis, kovo 5, 2012
miestas
11p.
LKL „Žvaigždžių dienoje“ J.Valančiūnas demonstravo komiko talentą.
Burleskos šokėja kvietė ragauti kepto ėriuko Indrė Pepcevičiūtė Dūzgiančiame Gedimino prospek te, Vinco Kudirkos aikštės pašonė je, šeštadienį ant iešmų sukosi ke turi ėriukai. Čia vyko Lietuvos bar bekiu kepėjų asociacijos renginys, kuriame dalyvavo ir pretendente į Seimą prisistatanti burleskos šokė ja Eglija Vaitkevičė.
didžiules minias lankytojų, tačiau ne visi buvo linkę atverti pinigines.
Kvietime į renginį buvo parašyta: socialinė-kultūrinė akcija „Eglijos barbeque“. Kas E.Vaitkevičę at gynė į tokį renginį? „Dalyvavau parodoje „Mano vestuvės“ ir ten susipažinau su barbekiu asociacijos nare Halina. Ji puiki kulinarė, susibendravom ir nutarėm bendradarbiauti – kiek
bus tokių akcijų, kartu jose daly vauti“, – kaip atsidūrė prie keps ninės, pasakojo E.Vaitkevičė. Visus užsukti į renginį pakvietu si moteris, pasirodo, ne tik rūpina si Lietuvos politikos reikalais, bet ir domisi mityba. „Propaguoju sveiką mitybą, t. y. mėsą, žuvį, daržoves vartoju iš eko logiškų ūkių, dažniausiai viską per ku turguje, stengiuosi kuo mažiau naudoti cheminių priedų. Valgau viską, bet stengiuosi kuo papras čiau gaminti“, – sakė E.Vaitkevičė. Ant iešmų besisukantys 15–18 kg ėriukai buvo iš anksto šiek tiek paruošti, todėl jiems iškepti reikė jo mažiau laiko, nei visiškai žaliai mėsai, – dviejų–keturių valandų. Iškeptą mėsą vertino komisija, o
vėliau kepta ėriena buvo vaišina mi visi norintys. Tokių netrūko, nes šeštadienį Gedimino prospek tu driekėsi žmonių jūra. Ėriuko kepimo čempionate daly vavo keturios komandos, kurias su darė kulinarijos šefai, grilio meist rai, sveikos mitybos propaguotojai. Visi jie ėriukus kepė pagal savo re ceptą. Garnyrus patiekė taip pat skirtingus. „Tai gali būti ir vaisiai, pavyzdžiui, kriaušės, galima tiekti ir su paprika, pomidorais, priesko ninėmis žolelėmis – čiobreliais, roz marinais. Padažai taip pat įvairiau si: nuo paprastų kepsnių padažų iki baltų ir net padažo su granatais“, – garnyro įvairovę atskleidė indėniš kais drabužiais pasidabinusi barbe kiu asociacijos narė Halina.
Gedimino Bartuškos nuotr.
je lėmė vieta sų prekystaliai – Gedimino pro spekte. Ten prekyba buvo labai gera“, – pasakojo Lina. Verbos itin paklausios
Kasmet Kaziuko mugę puošia margalspalvės verbos. Daugybė jų – įvairiausių formų ir dydžio – buvo ir šiemet. Stebint, kaip žmo nės jas perka, akivaizdu, kad po puliarumo verboms netrūksta. Kad vertėjo sukarti daugiau nei porą šimtų kilometrų, teigė ir verbomis prekiaujanti Janina iš Šiaulių. Į Kaziuko mugę mote ris atvyksta jau daug metų. Paly ginti su praėjusiais, šiemet pre kyba itin gera. „Įtakos turi vieta. Praėjusiais metais stovėjau Gedi mino prospekte, netoli Lukiškių aikštės. Prekyba buvo gan prasta. Šiais metais vėl grįžau į Didžiąją gatvę, čia stovėdavau ir anksčiau. Ir tikrai galiu pasidžiaugti“, – sa kė prie Rotušės aikštės prekiau janti šiaulietė. Ged im in o pros pekte ver bas parduodanti tautodailininkė Veclava taip pat gyrė šiųmetę prekybą. O Rotušės aikštėje ne tradicinėmis – šiaudinėmis –
tačiau geros nuotaikos nestokojo visi.
verbomis prekiaujantis Zenonas teigė, kad jų produkcija neturi ly gių, todėl, savaime suprantama, šiųmetė Kaziuko mugė buvo pel ninga. „Mano žmona – tautodai lininkė. Jau dvidešimt metų da ro verbas iš šiaudų. Pas mus nėra iš ko mokytis, taigi šiek tiek se kame baltarusių pavyzdžiais, pas juos tai labai išvystyta. Pritaikė me savo tautinius motyvus ir štai rezultatas“, – rodydamas verbas, pagamintas iš šiaudų ir papuoš tas džiovintomis gėlytėmis, pa sakojo vyras. Kaziuko laikraštis gyvuoja
Atsižvelgiant į kalbintų prekybi ninkų teiginius galima daryti iš vadą, kad sėkmingą prekybą le mia ir produkcija, ir vieta. Kuo didesnis žmonių srautas, tuo daugiau šansų, kad praeiviai ką nors nupirks. Gedimino prospekte, ties Vinco Kudirkos aikšte, įsikūrė rūkytus mėsos gaminius į mugę iš Suval kijos atvežęs Egidijus. Vyras pa sakojo, kad pirmą mugės dieną – penktadienį – jų prekybos vieta buvo Tymo kvartale. Tačiau ten sekėsi visiškai prastai. „Penktadienį stovėjome Tymo kvartale. Prekyba buvo labai pra sta. Taigi šeštadienį persikėlėme į Gedimino prospektą. Rezulta tas – čia dešimt kartų geriau“, – džiaugėsi prekybos vietą pakeitęs Egidijus. Jokia krizė nepalietė ir Kaziu ko mugės laikraščio. Nuo 2003 m. leidžiamame laikraštyje dalija masi amatų paslaptimis, aprašo ma Vilniaus ir visos mūsų šalies istorija, pateikiama praktinė mu gės informacija dalyviams, ama tininkams, lankytojams. Kar tą per metus leidžiamo Kaziuko laikraščio tiražas – 1,5 tūkst. „Gerai mums sekasi. Perka žmonės laikraštį. Jo kaina – trys litai, bet pensininkams, studen tams, Kaziams darome nuolaidas. Šiemet padarėme eksperimentą, ir jis pasiteisino: prekiaujame laikraščiu ne tik Pilies gatvės prieigose, bet ir čia“, – sakė Ge dimino prospekte pastatytame kioskelyje mugės laikraščiais pre kiavęs Audrius.
Šalta: E.Vaitkevičė savo šokio sugebėjimų prie kepsninės nepademonstravo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.J.Povilaičio g. 3: šilumos taupymo priemonės pasiteisino su kaupu Praėjusių metų rudenį sostinėje Karoliniškių rajone, A.J.Povilaičio g. 3, esantis daugiabutis prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos. Jame gyventojų iniciatyva buvo atlikta nemažai darbų, kurie padeda efektyviau vartoti šilumą. Viename namo korpuse buvo apšiltinta siena, naujai izoliuoti vamzdynai, kitame – įstatyti nauji sandarūs langai laiptinėje. „Karoliniškių būsto“ skaičiavimais, pastato šilumos suvartojimo rodikliai pagerėjo 26 proc. Prieš įgyvendinant darbus daugiabučio, kurio amžius siekia beveik 40 metų, gyventojai skųsdavosi, kad jame nuolat kaupiasi drėgmė. Dėl drėgmės šilumos labai daug išeidavo per sienas – vaizdžiai kalbant, šiluma išeidavo kaip per rėtį. Šiuo metu gyventojai jau gali vertinti atliktų darbų rezultatus. Anot namą administruojančios
įmonės „Karoliniškių būstas“ vadybininko Algirdo Ružinsko, pernai metų sausį A.J.Povilaičio g. 3 namo svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 38, o atitinkamą mėnesį šiemet jis buvo 28. Tai reiškia, kad šis rodiklis pagerėjo daugiau nei ketvirtadaliu, t. y. 26 proc. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. Apšiltintos namo sienos, nauji sandarūs laiptinės langai padėjo sulaikyti šilumą butuose ir bendrosiose daugiabučio patalpose. Šilumos nuostolius sumažino ir nauja vamzdynų izoliacija. Namo gyventojai pasakoja, kad namo sienos apšiltinimas – tik pirmas žingsnis. Jam ryžęsi žmonės norėjo pažiūrėti, kokie bus rezultatai. Sprendimui pasiteisinus, ateityje jie svarstys imtis dar rimtesnių šilumos taupymo priemonių.
Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad asociacijai priklausančių įmonių administruojamuose namuose sausio mėnesį šilumos vartojimo koeficientas, palyginti su pernai, pagerėjo vidutiniškai 16 proc. „Šilumos taupymas – ne vienadienė užduotis. Administratoriai ir kitą sezoną sieks gerinti daugiabučių namų šilumos charakteristikas, kad sumažintų šilumos vartojimą ir gyventojus pasiektų mažesnės sąskaitos“, – sakė NPAA tarybos pirmininkas Vytautas Turonis. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą ir NPAA iniciatyvą „Taupykime šilumą“ galima sužinoti puslapyje www.taupykimesiluma.lt. Užs. 922125
6
PirmADIENIS, kovo 5, 2012
nuomonės
Kritikuoja Maskvos grasinimus
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P
er vizitą Lietuvoje aukšto ran go JAV diplomatė sukritikavo Rusijos planus stiprinti puo lamąją ginkluotę prie Lietu vos sienų ir atmetė nuogąstavimus, kad amerikiečiai apleidžia Europą, dėmesį telkdami į Aziją.
Vyksta gynybos planavimas
Kam iš tiesų kliūva ministras? Saulius Pocius
L
iet uvoj e vėl erzel is – kažkam labai panižo iš posto išverst i min istrą Raimundą Palaitį. Net tai, kad jį užstojo pat i Jos Eksce lencija, nuož mioms jėgoms – nė motais. Kad visas tas aliarmas yra gry nakraujė politinė akcija, nėra rei kalo įtikinėti. Kodėl politinė? Pa vyzdys. Kai policininkas Saulius Paul ikas praž udė tris Aleksand rijos vaik us, atsistatyd int i buvo priverstas pol icijos general in is kom is aras Vytautas Grigarav i čius. Populiarumu jis tikrai prano ko abu dabartinio skandalo hero jus – Finansinių nusikaltimų tyri mo tarnybos pareigūnus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Tačiau anuomet dėl darbo netekusio tau tos komisaro niekas neprotesta vo, nesimaudė isterijų balose, ne rengė tūkstantinių mitingų, paga liau niekas nesikėsino ir suardyti valdančiosios koalicijos.
Užkulisių avantiūristus jau seniai siutina ant reitingų pjedestalo žėrinti D.Grybauskaitė, kuri ardo įsisenėjusias korupcijos schemas ir reikalauja dirbti ne sau, o tautos labui. Tad kas ats it iko, jog inst it uc i nis pareigūnų ginčas virto ner vus ardančia visos šal ies pil ie čių našta? Vos prasidėjus šiam erzel iui, kai kur ie pol itologai iškart diagno zavo: tai balsadėžėm is atsiduo dant i pol it inė akcija. „Neužm irš kime, kad šie metai – rink imų“, – neslėpė ir patys pol itikai. Kai kas nors verčiamas iš posto, vis ada reik ia mąstyt i, kam tas pol it in ių triler ių scenar ijus nau dingas. Šiuo atveju tai į naudą ne kam kitam, o Andr iaus Kubiliaus konservator iams. Reikalas tas, kad per praėjusius parlamento rink imus vienman datėje Pajūr io apygardoje lib e ralcentr istas R.Palaitis pralaimė
jo konservatorių kandidatui Pra nui Žeimiui. Persvara buvo nežy mi – tik 265 balsų. Konservatoriai šią apygardą nuo seno laiko sava, nes didž iausią skaičių balsų čia jiems suneš a Palangos rinkėjai, kurie paprastai pasisako už deši niąsias jėgas. Kadang i Palangoje itin žmonių vertinamas P.Žeimys šiemet nekandidatuos, o R.Palai tis norės grįžti į Seimą, galima ne sunk iai prog noz uot i, kas rudenį laimės rink imus Pajūr io vien mandatėje. Nes Palangoje kon servator iai tok io stipraus kand i dato kaip P.Žeimys neturi, tad ne tur i ir kas rungtųsi su potencia liausiu priešu R.Palaičiu. Nes unk u nut uokt i, kad rink i muose A.Kubil iaus part ija labai popul iar i nebus, todėl kiekv ie na galimybė išplėšti mandatą jai reikal inga kaip mirštančiam de guonis. Tai suvok ia ir soc ialdemokra tai bei vis a opoz icija, kur i nuo viso šito pol it in io susišaudymo oriai laikosi tolumose. Labai iš kalbingas faktas – Seimo Ant i kor upc ij os kom is ij ai išk ilm in gai skelbiant išvadas, savo nuo monę reikšt i šiaip jau skubant is opozicijos vadas Valentinas Ma zuron is ram iai šnek učiavosi su Klaipėdos mer u Vytaut u Grub liausk u. Suprantama, opoz icio nier iams jok io skirtumo, ar nau jajame Seime bus daug iau kon servatorių, ar liberalcentristų – ir tie, ir anie nelimpa. Yra ir dar vienas įstabus viso šio reikalo asp ekt as. Apie apkaltą prab ilę pol it ik ier iai nep ralei do progos smogt i ir R.Palaitį pa laik anč iai Prez identei. Užk ul i sių avantiūristus jau seniai siuti na ant reit ingų pjedestalo žėrin ti Dal ia Grybauskaitė, kur i ardo įsis enėjus ias kor upc ij os sche mas, nebijo pasisak yt i prieš po litinėms gaujoms naudingas mo nopol ijas ir reikalauja dirbt i ne sau, o tautos labui. Visa tai nele gal ių ekonom in ių sistemų sav i ninkams – tarsi adata riebiuose sėdmenyse. Pagaliau Prezidentės populiarumas įkyrėjo ir politikos senbuviams, kurie tok io žmonių vert in imo niekada nebuvo su laukę ir niekada neb es ulauks. Todėl tam tikros „ant iprez iden tinės koal icijos“ atsirad imą pa lydi ir džiaugsmo šūksniai, ir po grindinės ovacijos tų, kurie įpra tę sočiai gyvent i „pagal seną ge rą tvarką“. Šiame fone specifiškai atrodo Jurg io Razmos viltys, kad min istro problema netaps vals tybės problema. Visos valstybės problema jau seniai yra.
JAV valstybės sekretorės pavaduotoja Rose Gottemoeller interviu BNS nau jienų agentūrai teigė, kad Maskvos grasinimai neturi pagrindo, nes NATO priešraketinės gynybos sistema esą negali sumenkinti Rusijos strateginės branduolinės ginkluotės kaip atgra symo priemonės. „Nemanome, kad Rusijos Federacijai yra grėsmė. La bai aiškiai sakėme, kad ši priešrake tinės gynybos sistema yra labai riboto pobūdžio sistema, kuri koncentruo jama į grėsmę iš Artimųjų Rytų, gal būt iš Šiaurės Korėjos“, – per interviu Vilniuje sakė R.Gottemoeller. „Tai negali pakenkti Rusijos strate ginio branduolinio atgrasymo poten cialui. Taigi jei nėra grėsmės Rusijai, tada nėra pavojaus, kuris reikalautų tokio atsako, apie kurį jie kalba“, – teigė pareigūnė, atsakinga už ginklų kontrolę ir priežiūrą. Rusija neseniai paskelbė planus dar šiemet Karaliaučiaus krašte dislokuoti balistines raketas „Iskander“. Lietuvos vadovai ne kartą yra išsakę nuogąsta vimą dėl to ir pabrėžę, kad Maskva jau kurį laiką stiprina ir modernizuo ja savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Paklausta, ar JAV ir NATO svarsto atsaką, jei Rusija vis dėlto įvykdys planus dėl naujos ginkluotės Karaliaučiaus srityje, R.Gottemoel ler teigė, kad į situaciją regione atsi žvelgiama vykstant NATO gynybos planavimo procesui. „NATO aljansas visuomet dirba prie gynybos planavi mo. Tai svarbus tikslas, jis buvo svar bus Baltijos šalims. Į viską, kas vyksta šiame regione ir už jo ribų, atsižvel giama vykstant NATO planavimui“, – teigė Hillary Clinton pavaduotoja. Neatlikti namų darbai
Lietuvos pareigūnai įtaria, kad Kara liaučiuje Rusija taip pat laiko taktinį branduolinį ginklą. Šių ginklų, skir tų pirmiausia mūšio laukui, laikymas nėra reglamentuojamas jokiomis su tartimis. Prieš metus sutarusios su Rusija dėl strateginių branduoli nių ginklų ribojimo START sutarti mi, JAV žadėjo inicijuoti derybas ir dėl mobilesnių taktinių branduoli nių ginklų, tačiau Maskva tai daryti nerodo jokio entuziazmo. „Siekėme inicijuoti tokias derybas, šiuo klausimu su rusais rimtai disku tuojama. Formalių derybų dar ne pradėjome. Dar patys turime atlikti namų darbus“, – sakė R.Gottemoel ler, kuri buvo JAV vyriausioji derybi ninkė dėl START sutarties.
Nuramino: pasak JAV pareigūnės, europiečių nerimas dėl JAV pajėgų ma
žinimo Senajame žemyne yra nepagrįstas.
Ji atkreipė dėmesį, kad NATO dar tariamasi dėl branduolinės politi kos peržiūros dokumento, ir šis dar bas nebus baigtas iki gegužę Čika goje vyksiančio viršūnių susitikimo. „Taigi mes dar turime baigti atlikti namų darbus, kad pradėtume dery bas. Bet tuo pat metu jau rimtai dis kutuojame su Rusija. Vienas iš la bai dominančių klausimų yra galimi žingsniai dėl skaidrumo, įskaitant taktinius branduolinius ginklus, ku rie galimi net pradėjus rimtas dery bas“, – teigė diplomatė.
Rose Gottemoeller:
Kiekviena Baltijos šalis turi rimtų ir pagrįstų nuogąsta vimų dėl saugumo. Lietuvai ir kai kurioms kitoms Eu ropos šalims nerimą kelia galimybė, kad JAV nelauks iš Rusijos pirmo jo žingsnio ir pati atitrauks taktinius branduolinius užtaisus iš Senojo že myno. Atitraukimo entuziastai sako, kad ginklai, kuriais Šaltojo karo me tais siekta atgrasyti Varšuvos pakto šalis nuo invazijos į Vakarų Europą, dabar nebeturi prasmės. Tai ypač ak centuoja Vokietija, tačiau ji nesulau kia Prancūzijos paramos. „Susitarti pavyks“
R.Gottemoeller su Lietuvos pareigū nais taip pat aptarė įprastinės gink luotės ribojimą – dar vieną jautrų klausimą Baltijos šalims. Lietuvos pareigūnai yra užsiminę, kad per derybas buvo siūlymų nu statyti nepalankius karinių pajėgų ribojimus, atsižvelgiant į trijų ša
„Scanpix“ nuotr.
lių geopolitinę padėtį, Baltijos šalis traktuojant kaip jautrias zonas. Vil niuje svarstyta, ar susitarimai ne trukdytų su kolektyvine gynyba su sijusiems įsipareigojimams. Tačiau pastaruoju metu derybos atsidūrė aklavietėje, o pernai lapk ritį JAV sustabdė dalijimąsi duome nimis su Rusija, argumentuodamos, jog Maskva jau ketveri metai yra su stabdžiusi savo dalyvavimą šiame pakte. Vis dėlto R.Gottemoeller sakė tikinti, kad susitarti pavyks. „Mūsų požiūriu, dabar pats metas moder nizuoti ir atgaivinti įprastinės gink luotės kontrolę Europoje“, – sakė ji. H.Clinton pavaduotoja pabrėžė, kad susitarimas būtų naudingas ir Balti jos šalims, kurios iki šiol nedalyvavo įprastinės ginkluotės ribojimo siste moje ir taip sukėlė Rusijos nepasiten kinimą. „Kiekviena Baltijos šalis tu ri rimtų ir pagrįstų nuogąstavimų dėl saugumo, kuriuos sprendžiant turėtų padėti įprastinės ginkluotės kontrolės režimas Europoje“, – kalbėjo ji. Baimė – be pagrindo
JAV pareigūnė taip pat tikino esant nepagrįstą kai kurių europiečių ne rimą dėl amerikiečių planų mažinti pajėgas Europoje dėmesį sutelkiant į Aziją. Šiemet vienas aukšto rango Lietuvos pareigūnas po susitikimo su JAV valdžios atstovu neofic ialia me susitikime teigė susidaręs nuo monę, kad „amerikiečiai išeina saky dami – pasirūpinkit patys“. Tačiau R.Gottemoeller tikino, kad JAV partneriai Europoje išlieka itin svarbūs, o Azija daugiau dėme sio sulaukia visų pirma dėl augančio jos vaidmens pasaulio ekonomikoje. „Manau, kad nuomonė, jog JAV dėme sys sutelkiamas į Aziją, paprasčiausiai nėra paremta faktais“, – sakė ji. BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, kovo 5, 2012
lietuva Sankcijos stumia į Rusijos glėbį
Pagerbė aukas
Laukia mokytojų pasiūlymų
Sankcijų Baltarusijai išplėti mas tik padidintų Rusijos įta ką. Taip sako Lietuvos Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. „Politiškai ir ekonomiškai tai stumia Baltarusiją Rusijos link ir mažina priklausomybę nuo Vakarų ar kokios nors Va karų įtakos“, – AFP naujienų agentūrai sakė Prezidentė.
Lietuvos užsienio reikalų mi nistras Audronius Ažubalis vi zitą Izraelyje sekmadienį pra dėjo holokausto aukų pager bimu memoriale „Jad Vašem“ Jeruzalėje. A.Ažubalis pabrėžė „Jad Vašem“ ekspertų svar bą Lietuvai siekiant sutvarky ti Panerių memorialą ir kvietė tęsti bendradarbiavimą.
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė teigia iš streikus tęs ti grasinančių pedagogų prof- sąjungų pasigendanti konk rečių pasiūlymų, kaip spręs ti jų keliamas problemas. Vice ministras Vaidas Bacys sako, kad konkrečius pasiūlymus rei kia aptarti darbo grupėse, o ne „išreikšti aikštėse“.
Gausėja politinių migrantų Artėjant naujojo Seimo rinkimams dabartiniame ėmė gausėti politinių perbėgėlių. Politologai atkreipia dėmesį, jog tai įrodo, kad partijų sistema Lietuvoje dar nerodo stabilizavimosi ženklų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
„Nėra tokių planų, nors Seimo na rių galbūt ir pakaktų“, – minėjo politikas.
Pasitraukė keturi parlamentarai
Šiomis dienomis pranešta, kad apibyrėjo prieš porą metų įkur ta Krikščionių partija. Iš jos išsto jo Donalda Meiželytė, Ligitas Ker nagis ir Aleksandras Sacharukas. Kiek anksčiau iš šios partijos išė jo ir Vytautas Kurpuvesas. D.Meiželytė tapo sostinės me ro Artūro Zuoko vadovaujamos „Sąjungos TAIP“ steigėja. Ji ne slepia planų tapti šios partijos kandidate į būsimojo Seimo na rius. D.Meiželytė tvirtino „visuo met labiau simpatizavusi libera lioms jėgoms“. Ekspremjero Gedimino Vagno riaus vadovaujamą Krikščionių partiją šių metų sausį paliko ir Sei mo Antikorupcijos komisijos pir mininkas L.Kernagis. Tačiau jis kol kas netapo jokios kitos partijos na riu ir nežino, su kuria politine or ganizacija eitų į naujojo Seimo rin kimus. Tačiau L.Kernagis pripažino irgi bendraująs su „Sąjungos TAIP“ lyderiais, todėl neatmetė galimybės, jog ateityje taps jos nariu. Vasarį iš Krikščionių partijos išstojo A.Sacharukas. Jis šiuo me tu jokiai kitai politinei partijai ne priklauso ir pareiškė išvis neke tinąs siekti būti perrinktas į kitą Seimą. Krikščionių partijos frakci jai priklauso dar vienas „Sąjungos TAIP“ steigėjas – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V.Kurpuvesas. Jis sa kė ketinąs su šia partija dalyvauti Seimo rinkimuose. Gali keisti pavadinimą
Bet iš Krikščionių partijos pasi traukę parlamentarai liko dirb ti šios partijos frakcijoje Seime. „Neturime tikslo išeiti iš jos ir taip sugriauti šią frakciją. Mūsų veiks mai nėra griaunamojo pobūdžio“, – dienraščiui aiškino L.Kernagis. Jeigu visi keturi parlamentarai išeitų iš Krikščionių partijos frak cijos, ji sužlugtų, nes narių skaičius būtų per mažas. Dabar Krikščionių partijos frakcijoje yra 8 nariai. Sei mo frakcijoje jų turi būti ne mažiau kaip 7. L.Kernagis sakė, kad neplanuo jama ir bandyti dar dabartiniame Seime suburti neseniai įsteigtos A.Zuoko partijos atskirą frakciją.
Bendradarbiaus su G.Vagnoriumi?
Jau prieš pusmetį, kai Vilniaus me ras užsiminė apie planus kurti savo politinę partiją, politikos apžvalgi ninkai pastebėjo tam tikrą A.Zuoko flirtą su G.Vagnoriumi ir jo vado vaujama Krikščionių partija. Tačiau L.Kernagis sakė negalįs patvirtinti, kad kelių Krikščio nių partijos narių pasitraukimas iš partijos, bet pasilikimas toje pa čioje Seimo frakcijoje įrodo galimą Krikščionių partijos ir „Sąjungos TAIP“ bendradarbiavimą per atei nančius Seimo rinkimus. „Tai joks įrodymas. Mes Krikš čionių partijos frakcijoje liekame todėl, kad matome galimybes to liau dirbti su kolegomis toje frak cijoje, nes joje tikrai yra žmonių, nusiteikusių konstruktyviai dirb ti“, – kalbėjo L.Kernagis.
Alvidas Lukošaitis:
Nebegali patikėti politiku, kuriam nie ko nereiškia ištiki mybė jį rinkimuose parėmusiai partijai. Vis dėlto jis nepaneigė, kad artė jant kovo 10 d. prasidedančiai eili nei Seimo pavasario sesijai gali bū ti keliamas klausimas dėl frakcijos pavadinimo keitimo ar koregavimo, nes jau beveik pusė jos narių ne bepriklauso Krikščionių partijai. Taip pat neatmetama, kad po septynių mėnesių vyksiančiuose Seimo rinkimuose „Sąjunga TAIP“ ir Krikščionių partija gali bandy ti bendradarbiauti keldamos kan didatus. Rekordininkas – V.Valkiūnas
Dabartiniame Seime yra daugiau kaip dvi dešimtys politinių per bėgėlių. Pagal šį rodiklį dabarti nis parlamentas nėra rekordinin kas. Politinių migrantų gausa ypač pasižymėjo 2004–2008 m. ka dencijos Seimas. Tuomet frakci jas ir partijas per ketverius metus pakeitė beveik trečdalis visų par lamentarų.
Nuo 2008-ųjų iki šiol 23 parla mentarai pakeitė po dvi ar daugiau frakcijų. Ankstesnių kadencijų Seime vy ko kur kas aktyvesni politinio per bėgimo procesai. 2004–2008 m. kadencijos parlamente po kelias frakcijas pakeitė daugiau kaip ke turios dešimtys visų Seimo na rių, 2000–2004 m. – beveik trys dešimtys. Tik 1996–2000 m. ir 1992–1996 m. Seime politinė mig racija buvo didesnė retenybė. Politologai spėja, kad artėjant Seimo rinkimams dar ne vienas parlamentaras gali ieškoti „šil tesnės ir perspektyvesnės vietelės“, kuri galėtų užtikrinti geresnį pasi rodymą per naujos kadencijos par lamento rinkimus. Dabartinės kadencijos Seime tikru politiniu migrantu gali būti pavadintas nepartinis Valdemaras Valkiūnas, išrinktas vienmandatėje apygardoje. Per pastaruosius trejus metus jis spėjo pabūti jau septynio se frakcijose – pradėjo nuo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos, vėliau buvo „Ąžuolo“ frakcijos narys, Tautos prisikėlimo partijos, „Vie nos Lietuvos“, Krikščionių parti jos frakcijos, Mišrios grupės narys ir pagaliau dabar apsistojo Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje. Nepasimoko iš klaidų
Konstitucija leidžia tautos išrink tiesiems nebūti atskaitingiems juos iškėlusioms partijoms, nedraudžia ir politinės migracijos. Tačiau po litologai atkreipia dėmesį, kad per bėgimai nėra sveikintinas dalykas, nes nestiprina partijų sistemos, skatina rinkėjų nepasitikėjimą ja, kaskart padeda vis naujoms poli tinėms jėgoms veržtis į valdžią. Politologas Alvidas Lukošaitis tvirtino, kad politiniai migrantai apgauna rinkėjus: „Jie jau nebega li patikėti politiku, kuriam nieko nereiškia ištikimybė jį rinkimuose parėmusiai partijai. Taip politikai gali apgauti ir pačius rinkėjus.“ Nors politologas Algis Krupavi čius pastebėjo teigiamą tenden ciją, kad politinių perbėgėlių da bartiniame Seime gerokai mažiau nei buvo ankstesniuose, vis dėlto, pasak jo, situacija Lietuvos par tijų peizaže dar nėra stabilizavu sis. „Dėl daugumos partijų stabilu mo negalime tvirtai nieko pasakyti, nes dar daugelyje partijų viską le
Priežastis: D.Meiželytė pasirinko A.Zuoko vadovaujamą partiją, nes
„simpatizuoja liberalioms jėgoms“.
mia vieno lyderio veiksnys“, – tvirtino politologas. Jis neatmetė, kad iki naujojo Seimo rinkimų „atsiras vienas ki tas politikas, kuris bandys kitose frakcijose ar partijose ieškoti sau šiltesnės vietelės“. „Bet mūsų po
Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.
litikai nepasimoko iš buvusių po litinių migrantų klaidų. Jau bu vo dešimtys atvejų, kai politiniai perėjūnai, ieškodami sau geresnės vietos, iš tikrųjų nieko dora nepe ša ir galų gale nebūna išrinkti į kitą Seimą“, – kalbėjo A.Krupavičius.
8
pirmADIENIS, kovo 5, 2012
lietuva
R.Boreiką purto Kauno prokurorai Generolas Romualdas Boreika praturtėjo teisėtai ar neteisėtai? Ar ilgametis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas iš tikro slėpė nelegalias pajamas? Pusantrų metų į šiuos klausimus ne itin noriai atsakinėjantys prokurorai buvusį aukštą pareigūną kratys dar keletą mėnesių.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Tyrimas pradedamas, tada nutrau kiamas, vėl atnaujinamas, galiau siai – pratęsiamas. Maždaug taip pastaruosius pusantrų metų pro kurorai aiškinasi buvusio FNTT vadovo R.Boreikos galimą neteisėtą praturtėjimą. Ikiteisminį tyrimą dėl R.Borei kos Generalinė prokuratūra nu traukė pernai spalį, o gruodį, įsiki šus premjerui Andriui Kubiliui, vėl atnaujino, tačiau patys nusprendė šios bylos nebesiimti. Paaiškėjo, kad buvusio FNTT vadovo galbūt neteisėtą praturtėjimą pavesta tir ti prokurorams iš Kauno. „Byla į Kauną persiųsta dar gruodį. Galimos nusikalstamos veikos padarytos Kaune, ten tie turtai ir buvo tikrinami. Kaune gyvena žmonės, kurie buvo tik rinami, liudytojai taip pat gyve
na Kauno apskrities teritorijoje“, – taip dienraščiui aiškino Gene ralinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis proku roras Irmantas Mikelionis, R.Bo reikos bylą perdavęs Kauno pro kurorams.
Irmantas Mikelionis:
Galimos nusikalsta mos veikos padarytos Kaune, ten tie turtai ir buvo tikrinami. Kau ne gyvena žmonės, kurie buvo tikrinami.
Gruodžio pradžioje, kai ikiteis minis tyrimas buvo atnaujintas,
Generalinės prokuratūros atstovai žadėjo, jog ikiteisminis tyrimas bus baigtas po trijų mėnesių. Paaiškėjo, kad tiek laiko prokurorams vis dėl to neužteks – tyrimas bus tęsiamas dar kelis mėnesius. „Per tą laiką turi būti pasiektas rezultatas“, – dienraščiui per at stovę spaudai perdavė ikiteisminį tyrimą dėl R.Boreikos kontroliuo jantis Kauno apygardos proku ratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius. Ar tai reiškia, kad prokuroras po dviejų mėnesių tikisi R.Borei kai surašyti kaltinamąjį aktą ir by lą perduoti teismui, Kauno apygar dos prokuratūra nepatikslino. Buvusio FNTT vadovo veiklą, vos šiam atsistatydinus iš FNTT direktor iaus pareigų, aišk in o si speciali premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė. Paaiškė jo, kad R.Boreikos šeima patal
Tyrimas: įtariama, kad R.Boreika galėjo sudarinėti fiktyvius sandorius,
kad legalizuotų pajamas.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
pas Kaune po trejų metų nuo jų įsig ij im o pard avė septyn iskart brangiau – taip esą galėjo bū ti sudarinėjami fiktyvūs sando riai siekiant legalizuoti pajamas. Daug klausimų kėlė ir įslaptintos kelerių metų R.Boreikos pajamų deklaracijos.
Ar tai teisėta, ar ne, prokurorai negali atsakyti iki šiol. Tyrimą yra atlikusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), tačiau su VMI išvada susipažinę prokuro rai reikšti kokių nors įtarimų R.Bo reikai pagrindo nerado, bet byla po kiek laiko buvo atnaujinta.
9
pirmADIENIS, kovo 5, 2012
ekonomika Šią savaitę turi paaiškėti tikslus na cionalizuoto bank rutuojančio ban ko „Snoras“ kredito rių sąrašas, o pasku tinėse jo eilėse atsi dūrę buvę „Snoro“ klientai dėl savo pi nigų žada kovoti teismuose.
Paakino: banko „Snoras“ bankroto procedūra parodė, kokia skaudi ir veikiausiai ydinga yra valstybės interesų iškėlimo virš kitų kreditorių inte
resų praktika.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Snoro“ kreditoriai sieks precedento Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Slapta informacija
Iki šiol vis dar neaiški tiksli suma, kiek pinigų dingo iš pernai lapkri čio viduryje nacionalizuoto komer cinio banko „Snoras“. Valstybė per ėmė banko akcijas, kai paaiškėjo, jog banke trūksta 1 mlrd. litų. Vėliau bu vo paskelbta, kad banke padėtis dar blogesnė ir trūksta net 3,4 mlrd. li tų vertės turto. Po kurio laiko visuo menę pasiekė informacija, jog „Sno ro“ bankroto administratoriui kartu su banko darbuotojais pavyko rasti 2 mlrd. litų vertės banko turto. Tačiau, kaip sakė Rimantas Si maitis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatas, vie šojoje erdvėje ir oficialiuose doku mentuose nurodyta banko „Sno ras“ trūkstamo turto suma labai skirtinga. „Siekiame, kad visi kre ditoriai galėtų susipažinti su teis mui pateiktais duomenimis, kurie šiuo metu yra slapti“, – sakė R.Si maitis. Advokato žiniomis, banko bankroto iškėlimo nutartyje nu rodyta mažesnė nei 3 mlrd. litų trūkstamo turto suma.
Rimvydas Gužauskas:
Nesunku apskaičiuo ti, kad antroje kredi torių eilėje esantis „Indėlių ir investicijų draudimas“ susižers visus pinigus. Banko „Snoras“ bankroto ad ministratorius šiuo metu kaip tik sudaro banko kreditorių sąrašą, tikrina kreditorių pateiktus reika lavimus ir jų pagrįstumą. Iki Vil niaus apygardos teismo nustatyto banko „Snoras“ kreditorių reika lavimų pateikimo termino pabai gos, vasario 10 d., bankroto admi nistratoriui pateikta daugiau kaip 27 415 paraiškų. Priekyje – didžiausios sumos
Į kokią sumą pinigų pretenduoja per 27 tūkst. kreditorių, dar ne žinoma, tačiau savo lėšų neatgavę žmonės bando suskaičiuoti bent didžiausių kreditorių reikalavi mus. „Kaip žinoma, sudarytame
banko kreditorių sąraše pirmoje eilėje yra darbuotojai, antroje – valstybės įmonė „Indėlių ir inves ticijų draudimas“, trečioje – Vals tybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“, o ketvirtoje – mes, vi si likusieji, banke turėję obliga cijų ir indėlių sertifikatų. Nesunku apskaičiuoti, kad antroje kredito rių eilėje esantis „Indėlių ir inves ticijų draudimas“ susižers visus pinigus, gautus išpardavus ban ko turtą“, – kalbėjo vienas iš ini ciatyvinės grupės „Bankų kredito riai“ narių Rimvydas Gužauskas. Yra žinoma, kad „Indėlių ir inves ticijų draudimas“ už apdraustus indėlius iš viso įsipareigojęs iš mokėti per 4 mlrd. litų draudimo išmokų ir pretenduoja atgauti to kią sumą. „Sodros“ viešoje draudėjų duo menų bazėje vasario pabaigoje už fiksuota per 10 mln. litų siekian ti skola už darbuotojų socialinio draudimo įmokas. Praėjusį penk tadienį ši suma buvo sumažėjusi iki 9,3 mln. litų. Kaip dienraštį informavo VMI, „Snoro“ bankroto administrato riui VMI vasario pradžioje pateikė per 1,4 mln. litų siekiantį kredito riaus reikalavimą. Anot kreditų biuro „Creditin fo“ kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, nuo praėjusių metų spa lio mėnesio „Snorui“ įregistruota 17 turto areštų, o nurodyta turto areštų suma siekia 95 mln. litų. Kova kreditorių eilėje
Vienas iš banko „Snoras“ klien tams aktualiausių dalykų – kredi torių sąrašo sudarymas ir tvirtini mas – turėtų paaiškėti šią savaitę. Teisininkai neabejoja, kad vyks tant šiam procesui teisinių ginčų nepavyks išvengti. Konstitucinis Teismas jau yra gavęs grupės Sei mo narių prašymą dėl Bankų įsta tymo, Įmonių bankroto įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų nor minės patikros. Kaip pasakojo inic iatyv inės grupės „Banko kreditoriai“ na rys R.Gužauskas, skirtingai nei per įprastą įmonės bankrotą, į pirmąsias kreditorių eiles pateko valstybės įmonė „Indėlių ir in vesticijų draudimas“. „Visi kiti kreditoriai, t. y. banke turėję ob ligacijų ir indėlių sertifik atų, nu stumiami į paskutinę kreditorių
eilę ir tai nėra teisinga“, – kalbė jo R.Gužauskas. Advokatas R.Simaitis teigia, kad veikiausiai šią savaitę gavęs kredi torių sąrašą teismas atliks tokius pačius patikrinimo, pagrįstumo veiksmus, kuriuos atliko bankroto administratorius. „Teismas taip pat turėtų pasakyti, kas kurioje eilė je gali būti. Teismo valia ir parei ga yra tinkamai taikyti įstatymus. Jeigu vis dėlto būtų nutarta tvirtin ti „Indėlių ir investicijų draudimo“ reikalavimą antroje eilėje, tai būtų teisiškai nepagrįsta“, – kalbėjo ad vokatas R.Simaitis. Jo tvirtinimu, inicijuojant banko bankroto bylą vienintelis banko ak cininkas buvo valstybė, o bankroto įstatyme yra parašyta, kad akcinin
Komentaras
Kęstutis Baranauskas
NORDIA BAUBLYS & Partners
Į
monės bankroto atveju kreditorių reikalav imų sąrašas nustatomas atsiž velg iant į Įmon ių bankroto įstatymo 35 str., t. y. be eilės tenki nami įkeit imu bei hipoteka užt ikrin ti kred itor iaus reikalav imai, pirmo je eilėje yra darbuotojų reikalavimai,
Paklaustas, ar yra šansų kredito riams nustumti valstybės interesus į paskutinę kreditorių eilę, R.Simai tis tvirtino, kad tai – nepaprastai sudėtinga teisinė kova. „Yra argu mentų ir už, ir prieš. Tačiau kelia mas ydingo įstatymų reglamen tavimo klausimas. Nėra paprasta nuspėti, kokios perspektyvos. Gali ma pasakyti, kad perspektyvos tei sinėje kovoje išties yra. Valstybės interesų iškėlimas aukščiau už viską – tai savotiška sovietinė atgyvena,
kurios daugumoje civilizuotų vals tybių nerasime“, – pabrėžė jis. Jeigu teismas patvirtins šiuo metu žinomą kreditorių sąrašą, nepaten kinti kreditoriai savo teises žada gin ti Europos Žmogaus Teisių Teisme. „Banko bankrotas parodė, kad atėjo laikas peržiūrėti labai svar bius dalykus. Valstybės politika turi keistis iš bankroto skatinimo į įmo nių gaivinimą ir restruktūrizavimą. Jeigu kreditorių eilėje atskirų vals tybės institucijų interesai nebūtų pirmoje eilėje, verslo aplinka būtų sveikesnė“, – teigė R.Simaitis. Dalis kreditorių, nelaukdami, ką dėl kreditorių sarašo pasakys Konstitucinis ir Vilniaus apygardos teismas, jau dabar rengiasi teisme bylinėtis su Lietuvos banku.
antroje – VMI ir „Sodros“ reikalavimai bei reikalavimai dėl paskolų, už kurias garantuoja valstybė, trečioje – visų ki tų kreditorių reikalavimai. O banko bankroto atveju yra nusta tyta speciali tvarka ir sudaroma kito kia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarka. Šiuo atveju rem iama si Bankų įstatymo normomis. Skirtu mas tas, kad, bankrutavus bankui, po darbuotojų reikalavimų antroje eilėje tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo iš mokų banko indėlininkams ar inves tuotojams išmokėjimu. Tad ir banko „Snoras“ bankroto atveju visi kiti kre
ditoriai, tarp jų ir obligacijų savininkai, stoja į žemesnę kreditorių eilę – po VMI bei „Sodros“ reikalavimų. Šių kredito rių reikalavimai bus tenkinami tik tuo atveju, jei bus visiškai patenkinti prieš tai sąraše esančių kreditorių reikalavi mai. Įstatymo normos išimčių dėl obli gacijų savininkų nėra numatyta. Vienas iš teor in ių var iantų žemes nių eil ių kred itor iams, tarp jų ir ob ligacijų sav in inkams, yra prašymas banko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar tokia Bankų įstaty mo nuostata neprieštarauja bankroto įstatymui, Konstitucijai ar kitiems tei sės aktams.
ko pagrindiniai reikalavimai ten kinami paskiausiai. „Tai yra labai svarbus argumentas ir teismas turė tų paraidžiui pritaikyti šią įstatymo nuostatą“, – pabrėžė R.Simaitis. Pinigus atsiims teismuose
10
pirmADIENIS, kovo 5, 2012
sportas „Širdys“ nukovė reindžerius
R.Federerio 72-asis titulas
V.Čmilytės antroji pergalė
Škotijos futbolo čempiona te 11-ąją pergalę iškovojo ir į penktą vietą pakilo Edinbur go „Hearts“ klubas, kuriam atstovauja Marius Žaliūkas. „Hearts“ futbolininkai sve čiuose 2:1 (0:1) įveikė čem pionės titulą ginantį Glazgo „Rangers“. Lietuvis žaidė vi sas rungtynes.
ATP serijos „Dubai Du ty Free Tennis Champions hips“ tarptautinio vyrų teni so turnyro nugalėtoju penk tą kartą per savo karjerą ta po 30-metis šveicaras Ro ger Federeris. Vienetų var žybų finale jis 7:5, 6:4 įveikė trečią pagal skirstymą škotą Andy Murray’ų.
Europos čempionė did meistrė Viktorija Čmilytė (nuotr.) iškovojo antrą per galę iš eilės Europos mote rų pirmenybėse Turkijoje, kuriose varžosi 103 šach matininkės. Antrojo rato mače nugalėtojos titulą gi nanti lietuvė nugalėjo lenkę Jolantą Zawadską.
Finišavo plaukikai Alytaus sporto ir rekreacijos basei ne baigėsi atviras 2012 m. Lietuvos plaukimo žiemos čempionatas.
Paskutinę varžybų dieną panevė žietis Danas Rapšys, plaukdamas 200 m nugara, pasiekė tarptau tinės vandens sporto federacijos (FINA) olimpinio pakvietimo kva lifikacinį normatyvą. D.Rapšys, plaukdamas 200 m nu gara, pasiekė ir naują Lietuvos vai kinų iki 17 metų rekordą (2:02,29). Daną treniruoja trenerės Ina Paipe lienė ir Židrūnė Budrienė. Geriausiai čempionate sekėsi Kauno plaukimo mokyklos auklė tiniams. Jie iš viso susižėrė 27 me dalius – 13 aukso, 10 sidabro ir 4 bronzos. Panevėžio „Žemyna“ taip pat iškovojo 27 medalius – 11 auk so, 10 sidabro ir 6 bronzos. 19 ap dovanojimų atiteko Kauno cent ro sporto mokyklai, 14 – Vilniaus vandens sporto mokyklai, po 7 – Utenai ir Šiauliams, 5 – Anykš čiams, 4 – Alytui, 3 – Ignalinai ir 1 – Latvijos plaukikams. Po 3 aukso medalius čempionate pelnė Simonas Bilis, Ugnė Mažu taitytė ir Vaiva Gimbutytė, o dau giausia – penkis – apdovanojimų iškovojo Deividas Grigalionis. VD, BNS inf.
Geriausi rezultatai Vyrai. 1.G.Titenis (100 m krūtine,
1:02,67 min., 816 tšk.), 2.S.Bilis (100 m l.stiliumi, 50,79 sek., 787 tšk.), 3. D.Rapšys (200 m nugara, 2:02,29 min., 766 tšk.) Moterys. 1.J.Ščerbinskaitė (200
m l.stiliumi, 2:04,00 min., 756 tšk.), 2.V.Gimbutytė (100 m l.stiliumi, 57,85 min., 729 tšk.), 3. U.Kazakevičiūtė (100 m krūtine, 1:12,51 min. 702 tšk.).
Jungtinių Amerikos Valstijų Kolambuso mieste dvi dienas vykusiame presti žiniame „Arnold’s Strongman Clas sic“ turnyre Lietu vos galiūnas Žyd rūnas Savickas liko trečias.
Bronza: šešiskart (2003–2008 m.) prestižines varžybas laimėjęs Ž.Savickas šiemet tenkinosi trečiąja vieta.
Tarp pasaulio galiūnų lietuvis – trečias Neoficialiu galiūnų pasaulio čem pionatu vadinamame turnyre stip riausiu Lietuvos žmogumi titu luojamas sportininkas pralaimėjo dviem varžybų šeimininkams. Varžybas, kurias sudarė pen kios rungtys 36-erių sportininkas iš Lietuvos pradėjo labai sėkmingai ir keturis kartus iškėlęs 208 kg sve riančią „Apolono ašį“ („Apollons’ Wheels“) šoktelėjo į lyderio pozi ciją. Kiek prasčiau mūsiškiui sekėsi vien ranka keliant 116 kg svarme
nį virš galvos. Šioje rungtyje Ž.Sa vickas buvo septintas ir po pirmos varžybų dienos dalijosi ketvirtą ja vieta. Antrąją varžybų dieną galiūnai varžėsi „The Austrian Oak“ (dvie jų svarmenų kėlimas virš galvos), „Tire Deadlift“ (štangos su auto mobilio padangomis kėlimas) ir „The Timber Carry“ (medinės pa kylos nešimas) rungtyse. Prieš lemiamą rungtį Ž.Savic kas buvo pirmas ir artimiausius
persekiotojus lenkė 2,5 taško, ta čiau 400 kg svorio pakylos neši mo varžybose mūsiškis finišavo tik septintas. Varžybų, kuriose dalyvavo de šimt galiūnų iš viso pasaulio, nugalėtojo vardas atiteko ame rikiečiui Mike’ui Jenkinsui, ku ris aplenkė savo tautietį Dereką Poundstone’ą. Nugalėtojo titu lą gynęs kitas amerikietis Brianas Shaw užėmė šeštąją vietą. VD inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Galutinė rikiuotė 1.Michaelas Jenkinsas (JAV). 2.Derekas Poundstone‘as (JAV). 3.Žydrūnas Savickas (Lietuva). 4.Brianas Shaw (JAV). 5.Michaelis Burke‘as (JAV). 6.Michailas Kokliajevas (Rusija). 7.Laurence‘as Shahlaei (Anglija). 8.Terry Hollandsas (Anglija).
V.Klyčko dovana prancūzui – 50-asis nokautas Ukrainietis Vladimiras Klyčko Diu seldorfe (Vokietija) 50 tūkst. žiū rovų akivaizdoje apgynė planetos profesionalų sunkaus svorio čem piono titulą pagal WBA, IBF, WBO ir IBO versijas.
Nenugalimas: V.Klyčko neatremiamais smūgiais apgynė stipriausio
planetos boksininko vardą.
„Reuters“ nuotr.
Ketvirtajame raunde 35-erių at letas nokautavo ketveriais metais vyresnį savo oponentą prancūzą Jeaną Marcą Mormecką. Jau antrajame raunde Prancū zijos boksininkas pabuvojo nok daune. „Tikrai gerai buvau pasiruo šęs dvikovai ir pelnytai ją laimė
jau. Nepaisant 50-ojo nokauto, aš vis dar jaučiu pergalių alkį“, – po dvikovos kalbėjo Ukrainos boksi ninkas. Profesionalų ringe 198 cm ūgio ir 111 kg svorio V.Klyčko, kuriam ko vo mėnesį sukaks 36-eri, nuo 2004 m. nėra patyręs nesėkmės. Tuo met kovojant su Lamonu Brews teriu penktajame raunde jam bu vo užfiksuotas techninis nokautas. V.Klyčko tai buvo 60-oji dvikova profesionalų ringe ir 57-oji perga lė. Pažymėtina, jog net 50 kovų uk rainietis laimėjo nokautais bei pa tyrė vos 3 pralaimėjimus.
J.M.Mormeckas patyrė ketvir tą pralaimėjimą per 39 kovas pro fesionalų ringe. 22 dvikovas iš 35 Prancūzijos boksininkui pavyko laimėti nokautais. Penktasis – WBC – pasaulio sunkaus svorio profesionalų bok so čempiono titulas priklauso Vla dimiro Klyčko broliui Vitalijui. Jis visai neseniai apgynė WBC serijos titulą, kovodamas su aštrialiežuviu Derecku Chisora. Abu broliai sportinę karjerą pra dėjo Panevėžio sporto internate. Ten juos treniravo Julius Kibas. VD inf.
11
pirmADIENIS, kovo 5, 2012
sportas
S.Weemsas pakartojo M.Jordano šou įvairių triukų nepavyko, tačiau bu vo nemažai gražių dalykų, kurie sir galiams turėtų palikti gražių prisi minimų“, – kalbėjo J.Valančiūnas. „Legionierių“ komandoje įspū dingiausio žaidėjo prizą atsiėmė žalgirietis Sonny Weemsas. Jam įteiktas specialus prizas – šaldy tuvas. Amerikietis dvikovą baigė vilkėdamas savo komandos drau go „Žalgirio“ kapitono Pauliaus Jankūno marškinėlius.
Savaitgalį Klaipė doje vykusi Lietu vos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių diena“ kaip ir kas met nestokojo įspū dingų pasirodymų bei malonių staigmenų.
S.Weemsas – be konkurencijos
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Snaiperio“ titulas – į Uteną
Pirmą kartą uostamiestyje surengta šventė prasidėjo „Snaiperio“ kon kursu. Taikliausio lygos tritaški ninko titulas atiteko Utenos „Ju ventus“ taikliarankiui Žygimantui Šeštokui. Jis finale pranoko Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėją Aleksandrą Rašičių. Uteniškis per lemiamą se riją surinko net 24 taškus, o serbas tenkinosi vos 17 taškų. Ž.Šeštokas jau pirmuosiuose dviejuose etapuose demonstra vo pavydėtiną stabilumą ir surin ko po 20 taškų. „Savo pasirodymą vertinu tik rai puikiai. Džiaugiuosi, kad dau giausia taškų surinkau tuomet, kai to labiausiai reikėjo – finale. Šiam konkursui specialiai nesiruošiau, kadangi dar praėjusią savaitę su „Juventus“ žaidėme dvejas svar bias rungtynes“, – prisipažino Ž.Šeštokas. Anot krepšininko, iki jo asme ninio rekordo finale trūko 2 taiklių metimų. Paklaustas, kur išleis lai mėtą 4000 litų piniginį prizą, „Ju ventus“ snaiperis žadėjo surengti vakarėlį komandos draugams ir in vestuoti į studijas universitete. Lietuviai vėl stipresni
Pagrindiniu šventės akcentu tra diciškai tapo jubiliejinį – dešim tą – kartą vykusios rungtynės tarp „Lietuvių“ ir „Legionierių“ ekipų. Abiejų komandų krepšininkai
Skrydis: „Žalgirio“ puolėjas S.Weemsas efektingais dėjimais džiugino
Klaipėdos krepšinio aistruolius ir buvo išrinktas „Oro karaliumi“.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
aistruoliams pademonstravo dau gybę efektingų atakų ir kitų triu kų. Aikštelėje įspūdingais dėjimais ir ypač originaliais perdavimais iš siskyrė Kauno „Žalgirio“ gynėjas Mantas Kalnietis. Jo draugas „Lie tuvių“ komandoje Jonas Valančiū nas vėl džiugino aistruolius tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Ant parketo aukštaūgis ne kartą išmėgino įžaidėjo amplua, o trečią jį kėlinį pradėjo suvaidinęs arbitro vaidmenį. Per didžiąją pertrauką J.Valančiūnas apsikeitė aprangomis su vienu iš mačo teisėjų Martynu Gudu. Arbitras išbėgo į aikštę vil
kėdamas vidurio puolėjo aprangą, o „Lietuvos ryto“ aukštaūgis žiū rovų minią prajuokino mūvėdamas gerokai per trumpomis arbitro kel nėmis ir įsispyręs šlepetes. Lietuviai aštuntą kartą šventė per galę 115:98. Tik kartą, 2005 m., už mūsiškius pajėgesni buvo užsienie čiai (86:74), o 2007-aisiais susitiki mas baigėsi lygiosiomis (108:108). Po dvikovos J.Valančiūnas ant rus metus iš eilės buvo išrinktas efektingiausiu rungtynių žaidėju. „Individualaus prizo tikrai nesu reikšminu. Labiausiai norėjau, kad žiūrovams ši šventė patiktų. Daug
Stipresni: Antano Sireikos ir Virginijaus Šeškaus vadovaujami „Lietuviai“ vėl pranoko legionierius.
S.Weemsui šiemet atiteko ir „Oro karaliaus“ titulas. Amerikietis da lyvauti šiose varžybose apsispren dė tik konkurso išvakarėse, kadan gi gavę traumas LKL „Žvaigždžių dienoje“ negalėjo dalyvauti „Kė dainių Triobet“ puolėjas Davidas McClure’as ir „Juventus“ atstovas Vaidotas Volkus. Nutaręs dalyvauti varžybose, amerikietis iš karto tapo šio kon kurso favoritu. „Oro karaliaus“ konkursas S.Weemsui – ne naujie na. Prieš ketverius metus jis laimė jo NCAA studentų krepšinio lygos dėjimo į krepšį konkursą. Finale žalgirietis surinko 99 balus iš 100 galimų. Titulą jam garantavo dėjimas atsispyrus nuo baudų me timo linijos. Už šį sėkmingą bandy mą S.Weemsas gavo maksimalų balų skaičių – 50. Lygiai tokį patį dėjimą 1988 m. per NBA „Žvaigždžių die ną“ atliko legendinis Michaelis Jor danas. Jis tuomet taip pat surinko maksimalų balų skaičių ir tapo dė jimų konkurso nugalėtoju. Antrąją vietą užėmė vietos sirga lių numylėtinis, Klaipėdos „Nep tūnui“ atstovaujantis puolėjas Rai mundas Danys. Jis finale surinko 87 balus. Per visą LKL istoriją „Oro kara liaus“ konkursas vyko 17-ąjį kartą. S.Weemsas tapo penktuoju žalgi riečiu, laimėjusiu šį titulą. Anks čiau tai buvo pavykę padaryti Da riui Sirtautui (1995, 1997 ir 1998 m.), Eurelijui Žukauskui (1999 m.), Dainiui Šalengai (2002 m.) ir Man tui Kalniečiui (2008 m.). „Šventė tikrai buvo labai graži. Smagu, kad lietuviai žaidė su le gionieriais. Manau, kad sirgaliams renginys turėjo patikti, kadangi lietuviai iškovojo pergalę. Visi pui kiai praleidome laiką“, – pasibai gus konkursui kalbėjo S.Weemsas.
– Ar tikėjotės, kad tapsite „Oro karaliumi“? – Taip, tikėjausi. Žinojau, kad lai mėsiu. Dar prieš konkursą mano draugai iš „Žalgirio“ ekipos sakė, kad esu favoritas ir turėčiau ne sunkiai nugalėti. – 2008 m. laimėjote tokį pa tį konkursą žaisdamas NCAA lygoje. Galėtumėte palyginti šiuos du pasirodymus? – Tiesą pasakius, Jungtinėse Valsti jose daugiau talentų, tad konkuren cija buvo didesnė, tačiau labai sma gu, kad dalyvavau šiame konkurse. Aišku, džiaugiuosi, kad laimėjau. – Ar specialiai ruošėtės šiam pasirodymui? – Tikrai ne. Prieš konkursą net neį sivaizdavau, kokius dėjimus atlik siu. Viskas vyko ekspromtu. Sugal vojau tiesiog žengęs ant parketo. – Laimėjote 4000 litų piniginį prizą. Kaip juos išleisite? – Galbūt nueisiu su komandos draugais pavakarieniauti.
Artilerija: stabiliausiai tritaškius
metusiam Ž.Šeštokui suteiktas „Snaiperio“ titulas.
Rezultatas „Lietuviai“–„Legionieriai“ 115:98 (34:33, 21:25, 28:19, 32:21). J.Valan čiūnas 25 taškai, M.Kuzminskas 24, R.Seibutis 17, M.Kalnietis 13 (11 rezul tatyvių perdavimų)/ S.Weemsas 21 (2 taškai į savo krepšį), R.Broadusas 20, M.Rakovičius 13.
Šokėjas: efektingiausiu šventinių rungtynių žaidėju išrinktas J.Valan
čiūnas išbandė save ir šokdamas lietuvių liaudies šokį.
12
pirmADIENIS, kovo 5, 2012
pasaulis Nugalėjo prezidentą
Norėtų rinkimų
Gruzinų sąlygos
Irano aukščiausiojo lyderio aja tolos Ali Khamenei šalininkai per visuotinius rinkimus gavo daugiau kaip 75 proc. vietų ir konservatyvių frakcijų tarpusa vio kovoje nugalėjo prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą. A.Khamenei šalininkai kritikuo ja prezidentą dėl iššūkio aukš čiausiojo lyderio valdžiai.
Vokietijos užsienio reikalų mi nistras ragina įvesti tiesiogi nius ES prezidento rinkimus. Taip pat, pasak Vokietijos dip lomatijos vadovo, Bendrijai rei kia tikros konstitucijos, ku ri turėtų būtų ratifikuota refe rendume. Europos parlamentą galėtų sudaryti renkami atsto vai ir vyriausybių vadovai.
Gruzija pasirengusi atkur ti diplomatinius santykius su Rusija, jei Maskva pripažins, kad Abchazija ir Pietų Oseti ja yra Gruzijos valstybės sri tys. Tbilisis taip pat tikisi, kad Maskva įves bevizį režimą Gruzijos piliečiams, kaip ne seniai padarė Gruzijos vyriau sybė Rusijos piliečių atžvilgiu.
Kraupi katastrofa Lenkiją sukrėtė didžiausia per du dešimtmečius traukinių ka tastrofa. Naktį į sekmadienį pie tinėje šalies dalyje susidūrus dviem traukiniams žuvo ma žiausiai 15 žmonių.
Vienas traukinių važiavo iš sos tinės Varšuvos į pietinį Krokuvos miestą, kitas vyko į sostinę iš pietryčių miesto Peremislio. Lenkijos geležinkelio pa reigūnų duomenimis, abiem traukiniais, kurie kaktomuša susidūrė 21 val. vietos laiku ta me pačiame kelyje, važiavo apie 350 keleivių. Kodėl įvyko incidentas, teks atsak yt i tyrėjams. Nors to je vietoje, kurioje nutiko ne laimė, yra dvikelis geležinke lis, vien as iš trauk in ių, kaip patvirtino pareigūnai, vykęs į Krokuvą, važiavo ne savo bė giais, nes šiame ruože esančio je Ščekocinų geležinkelio sto tyje vyko numatyti inžinerijos darbai. Gelbėtojų duomenimis, iš 60 žmonių, kurie buvo nuvežti į li gonines, maždaug pusės būklė sunki. Į incidento vietą atvykęs Len kijos premjeras Donaldas Tus kas pareiškė, kad „faktai – kur kas dramatiškesni, nei fotog rafijos iš nelaimės vietos“. „Tai didžiausia katastrofa per daugelį metų“, – sakė D.Tuskas. Traukiniais, be Lenkijos pilie čių, taip pat važiavo Ukrainos, Prancūzijos ir Ispanijos pilie čių. Tiesa, tarp sužeistųjų buvo tik ukrainiečių. Pareigūnai patvirtino, kad nuo bėgių nuvirto trys vagonai ir abiejų traukinių lokomotyvai. Nelaimės vietoje buvo matyti metalo laužo krūva. Kai kurie liudininkai pasakojo, kad nelaimė – siaubinga. „Išgirdome kurtinantį triukš mą ir buvome išsviesti iš sa vo vietų, – pasakojo vienas ke leivis. – Po sėdynėmis matėme prispaustus sutraiškytus kūnus, traukinių vagonų viduje ir lauke matėme kūnų dalis.“ Kitas liudininkas pasako jo, kad traukinys, kuriuo jis va žiavo, „lėkė maždaug 120 kilo metrų per valandą greičiu ir ėmė staigiai stabdyti“. Didžiausia traukinių katastro fa Lenkijoje įvyko 1980 m. Oto čyne, netoli šiaurinio Torunės miesto, kai keleiviniam trau kiniui susidūrus su krovininiu sąstatu 67 žmonės žuvo, o 62 buvo sužeisti. „Daily Mail“, BNS inf.,
Pažadai baigėsi, laukia kasdienybė Rusija vakar rinko šalies vadovą. Kuo rinkimai svarbūs Rusijai, šalies politikos elitui ir pačiam Vladimirui Putinui, kuris iki šiol neužleidžia Rusijos lyderio pozi cijų? Parodys laikas. Opozicija silpna
Kažin, ar prezidento rinkimai bū tų susilaukę tokio didelio visuo menės ir net pasaulio dėmesio, jei ne anksčiau vykę Rusijos Dūmos rinkimai. Po jų šalyje įsiplieskė ne tik va dinamosios tradicinės opozicijos, bet ir paprastų piliečių spontaniš kos protesto akcijos. Kai kurie Ru sijos politikai, nepriklausantys val dančiajam elitui, suskubo naudotis proga. Aktyviausias, kaip visuo met, buvo Rusijos komunistų par tijos sparnas. Tačiau, regis, jiems taip ir nepavyko konsoliduoti opo zicijos jėgų, o juolab mobilizuoti visuomenės. Pranešimai apie klastojimą
Visgi protestai sujudino Krem lių. Rusijos elitui teko visuomenei žadėti reikšmingų reformų, net pasirūpinti, kad rinkimų dieną vi si internautai galėtų tiesiogiai ma tyti 90 rinkimų apylinkių pasitel kiant vaizdo kameras. Šiuose rinkimuose dalyvavo re kordinis skaičius stebėtojų – 27 tūkst. Vis dėlto neišvengta skun dų dėl pažeidimų. Nepriklausomi stebėtojai, tarp jų – Komunistų partijos ir asocia
cijos „Golos“ atstovai, tvirtino, kad pažeidimų – tūkstančiai. Antai, Komunistų partijos pa reigūnas Valerijus Raškinas pa reiškė, kad žmonės Tolimuosiuose Rytuose gaudavo po 1 tūkst. rublių, kad balsuotų už Vladimirą Putiną. „Nešvariausi pastarųjų aštuo nerių metų rinkimai prasidėjo“, – konstatavo stebėtojas. Rostislavas Žuravliovas, taip pat priklausantis komunistų parti jai, bent jau džiaugėsi, kad stebė tojams pavyko sulaikyti ir policijai perduoti kai kuriuos nesąžiningus rinkėjus. „Golos“ savo tinklalapyje pra nešė apie daugiau kaip 3 tūkst. pažeidimų. Viena dažniausių pa žeidimų rūšių, tinklalapio duo menimis, yra viršininkų spaudimas rinkėjams. Tiesa, buvo ir atvejų, kai tie patys rinkėjai ėjo balsuoti kelis kartus. Tačiau Vyriausioji rinkimų ko misija patvirtino tik kelias dešimtis pažeidimų. O valdančiosios „Vie ningosios Rusijos“ partijos atsto vai, kaip visada, skelbė, jog rinki mai – pavyzdiniai. Kad galimas rinkimų klastojimas nesukeltų nemalonumų, imtasi ir raumenų demonstravimo.
Rinkimų dieną Maskvos poli cija dėl rinkimų pasikvietė į sos tinę tūkstančius papildomų pa reigūnų. Maskvos Revoliucijos, Trium fo, Maniežo ir Liubiankos aikštės buvo užtvertos OMON pareigūnų. Palei Kremliaus sienas nutįso kari niai sunkvežimiai. Po rinkimų vakar buvo numaty ti keli mitingai. V.Putino šalinin kai mitingą surengė tuo pat me tu, kaip ir opozicijos atstovai. Šie telkėsi Puškino aikštėje, o premje ro rėmėjai – Maniežo. Su štabu nekalbėjo
V.Put in as, dem onstr uod am as įprastą pasitikėjimą savimi, ati davė balsą Maskvos Lenino pro spekte. Su juo buvo atvykusi vie šumoje retai pasirodanti žmona Liudmila, o pats V.Putinas gyrėsi, kad atėjo „iškart po mankštos“. „Aš išsimiegojau, pasimankšti nau, po to atvažiavau čia. Su jo kiu štabu nesusisiekiau“, – sakė V.Putinas. Paklaustas apie rinkė jų aktyvumą, jis atsakė: „Žinoma, aš tikiuosi gero aktyvumo. Aš esu tikras, kad žmonės žiūrės į tai at sakingai.“ Tiesa, praėjus kiek laiko po to, kai V.Putinas su žmona išėjo iš rinkimų apylinkės, ten įbėgo trys merginos, apsinuogino iki juos mens ir ėmė šaukti kaltinimus mi nistrui pirmininkui. Prišokę prie merginų policijos darbuotojai apgobė jas striukėmis ir išvedė iš rinkimų apylinkės. Dmitrijus Medvedevas su žmona balsavo rinkimų apylinkėje Maskvos Ramenkų rajone.
Įvairios nuomonės
Apklausos po rinkimų rodė, kad V.Putinas – rinkimų lyderis. Ant roje vietoje, tiesa, gerokai atsilikęs, buvo komunistų vedlys Genadijus Ziuganovas. Balsavusių rusų nuomonės, kaip ir po Dūmos rinkimų, skyrėsi. Vie ni tvirtino iki šiol palaikantys V.Pu tiną, kiti piktinosi, kad jam valdant niekas Rusijoje nepasikeitė. „Pažįstu Putiną iš praktinių veiksmų, ne iš žodžių“, – tvir tą paramą premjerui išsakė pensi ninkė Zinaida Bykova Tolimųjų Ry tų uostamiestyje Vladivostoke. Jai pritarė viena 21 metų stu dentė: „Už Vladimirą Vladimirovi čių. Manau, kad jam esant gyventi geriau. Daug kas pasikeitė į gerąją pusę. Štai, pavyzdžiui, keliai.“ Maskvos gyventoja 45 metų Ju lija buvo kitokios nuomonės: „Jau daug metų gyvename valdant Pu tinui, o niekas šalyje nesikeičia.“ Buvo ir tokių, kurie prie bal sadėžės išreiškė protestą: „Aš – prieš visus, taip ir parašiau balsala pyje. Aš prieš visus, nes tai, ką daro, netelpa į jokius vartus! Iš viso ne noriu kalbėti apie šią šalį, apie nie ką nenoriu kalbėti!“ – sakė 60 metų pensininkė iš Sankt Peterburgo. Simpatijų sulaukė ir V.Putino varžovai: „Aš balsavau už Procho rovą, nes manęs netenkina tai, kas vyksta dabar. Iš visų alternatyvų tai – perspektyviausia, nors ir neideali. Tikriausiai jis neiškovos pergalės.“ 70 metų pensininkė iš Belgoro do taip pat atidavė savo balsą Mi chailui Prochorovui: „Kad Putinas nelaimėtų.“ BNS, „Reuters“, AFP, BBC inf.
Nešva riausi pastarųjų aštuone rių metų rinkimai prasidėjo.
Nusivylimas: daugelis rusų V.Putino žadamos pažangos taip ir nesulaukė.
„Scanpix“ nuotr.
13
PirmADIENIS, kovo 5, 2012
menas ir pramogos Nuomonės – įvairios Mūsų šalyje vykęs nacionalinės „Euro vizijos“ finalas domino ir šio konkurso gerbėjus visame pasaulyje. Jie apie D.Montvydo dainą diskutuoja spe cialiuose interneto forumuose. Nuo monę apie Lietuvos atstovą jau pa reiškė „Eurovizijos“ gerbėjai ne tik iš Eu ropos, bet ir iš Australijos ar Malaizijos.
Karlos (Ispanija):
Man patinka ši daina. Viena mano fa voričių šiemet.
Likelime (Latvija):
Taip, tai graži, puiki daina.
Bobby Paul (Vokietija)
Didi daina! Didis atlikėjas! Didis dai nos autorius Brandonas Stone’as iš Vokietijos.
Izhama
(Malaizija)
Donny laimėjo? Tikrai? Norėjau, kad laimėtų DAR, man jų daina ir pasiro dymas labiau patiko. Nepaisant to, linkiu Donny sekmės. Reikia tikėtis, kad jis pateks į finalą.
Aussie Lyderis: šiemet „Eurovizijos“ atrankoje Donatui nebuvo lygių. Tai pripažino ir televizijos žiūrovai, ir muzikos profesionalai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į Baku keliaus D.Montvydas
Dainą „Love is Blind“ atlikęs Donatas Montvydas tapo Lietuvos atstovu šių metų „Eurovizijoje“. Jis keliaus į tarptau tinį dainų konkursą, kuris šiemet rengia mas Azerbaidžiane.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
D.Montvydas nugalėjo šeštadienį vėlai vakare pasibaigusią naciona linę „Eurovizijos“ atranką, kurią tiesiogiai iš savo didžiosios studi jos transliavo Lietuvos televizija. „Noriu padėkoti artimiesiems. Jie visuomet su manimi, kad ir ką galvotų kiti“, – neslėpdamas susi jaudinimo sakė nugalėtojas.
Donatas Montvydas:
Noriu padėkoti arti miesiems. Jie visuo met su manimi, kad ir ką galvotų kiti.
Favoritė: vienintelė mergina geriausiųjų trejetuke – M.Linkytė.
Dalyvaus 43 valstybės 57-asis „Eurovizijos“ dainų konkursas vie“. Ji buvo atl ikta pirmajame pusfi vyks šių metų gegužės 22–26 d. Azer nalyje ir surinko pakankamai balsų, baidžano sostinėje Baku. Lietuvos at kad patektų į finalą. E.Sašenko daina stovas pasirodys antrojo pusfi nal io, finale užėmė 19 vietą. vyksiančio geg užės 24-ąją, antroje „Eurovizijos“ dainų konkursas rengia dalyje. Pasirodymo numeris paaiškės mas kasmet nuo 1956-ųjų. Lietuva ja traukiant burtus po poros savaičių. me dalyvauja nuo 1994-ųjų. Iki šiol Iš viso šiųmetėje „Eurov iz ijoje“ pasi aukščiausia Liet uvos atstovų užim rodys 43 valstybių atstovai. ta vieta yra 6-a. Pernai Vok iet ijos Diuseldorfo mies te vykusiame 56-ajame „Eurovizijos“ dainų konk urse Liet uvai atstovavo Evel ina Sašenko su daina „C’est ma
Konk ursas šiemet reng iamas Azer baidž ane, nes pern ai Dius eldorfe laimėjo šios šal ies atstovai Ell ir Nik ki, atlikę dainą „Running Scared“.
Jis taip pat padėkojo savo pro diuseriui Martynui Tylai ir vokalo mokytojams Rositai Čivilytei bei Edmundui Seiliui. D.Montvydą per finalą labiausiai parėmė ir televizijos žiūrovai, ak tyviausiai telefonu balsavę už dai ną „Love is blind“, ir profesionalų komisija, kuri jam davė maksimalų įmanomą balų skaičių – 50. „Eurovizijos“ nacionalinės at rankos finale iš viso dalyvavo 14 atlikėjų. Be D.Montvydo, tai bu vo „Alive Way“ (daina „Amazed by You“), Beissoul („Why“), grupė „Bekešo vilkai“ („Letter by Letter“), grupė DAR („Home“), Greta Šmidt („The One“), Katažina („Euforija“), Monika Linkytė („Happy“), grupė „Multiks“ („Star“), Sati („Light is the One“), Simona Milinytė („One of a Kind“), grupė „The Indepen dent“ („Baby“), duetas „Vig Roses“ („Come Back Home“) ir Vytautas Matuzas („Take it Back“). Per pirmąjį finalo etapą televizi jos žiūrovai ir profesionalų komisi ja išrinko tris atlikėjus, kurie pate ko į superfinalą. Tai D.Montvydas, grupė DAR ir M.Linkytė. Pakartojus šių trijų dainų frag
mentus, nugalėtoją rinko tik komi sija. Joje buvo „Ąžuoliuko“ choro vadovas profesorius Vytautas Miš kinis, dainininkė Rosita Čivilytė, operos dainininkas profesorius Vladimiras Prudnikovas, muzikan tas Laurynas Šarkinas, kompozito rius Artūras Novikas. „Eurovizijos“ nacionalinės at rankos nugalėtoją nuo scenos pa skelbė Azerbaidžano ambasado rius Lietuvoje. Pasinaudojęs proga, jis pristatė ir savo šalį bei jos sos tinę Baku, kur šiemet vyks dainų konkursas. Šį šeštadienį, kaip ir per keturis nacionalinės atrankos pusfin alius, televizijos žiūrovai galėjo balsuoti naudodami specialią išmaniųjų tele fonų programėlę. Tiesa, ja skirti bal sai šįkart atrankos dalyviams kelyje į „Euroviziją“ nepadėjo, tačiau atlikė jas, per finalą surinkęs daugiausia „už“ ir mažiausiai „prieš“, apdova notas planšetiniu kompiuteriu. Tuo atlikėju tapo irgi D.Montvydas. Lietuvos nacionalinės „Eurovi zijos“ finale taip pat dalyvavo ke li užsienio svečiai– savo konkursi nius kūrinius pristatė Prancūzijos atstovė Anggun, ukrainietė Hai tanna bei Kurt Calleja iš Maltos.
(Australija)
Turbūt, Lietuva dabar turi didžiausius šansus per savo pasirodymų „Eurovi zijoje“ istoriją pagaliau laimėti kon kursą. Daina ir dainininko balsas veža.
Belgradeboy
(Serbija)
Nuobodu. Serbija gal ir duos kokį vieną balą.
Eduu
(Argentina)
Manau, Donny Montell gerokai per vertinamas. Dar nežinia, ar Lietu va su šia daina įveiks „Eurovizijos“ pusfin alio barjerą. Kodėl, lietuviai, pasirinkote tai? Kodėl ne Beissoul „Why“? Ar tik todėl, kad Donatas at rodo kaip lėlė Barbė (Kenas)?
Howmenare (Vokietija)
Visas atrankos šou, visų dainų ir pa sirodymų stilistika atrodė, lyg bū tų nufilmuota kokiais 1992 m. Visgi, objektyviai vertinant, Donatas buvo geriausia, kas tą vakarą pasirodė sce noje. Bet atleisk, Lietuva, į finalą ne pateksi šiemet.
Kike (Ispanija)
Sužavėtas lietuvių pasirinkimo. Man labai patinka ši daina.
Mellitus
(Didžioji Britanija)
Daina pagavi, įsimenanti melodi ja. Bet šiaip – nieko ypatinga. O gaila. Tikėkimės, Donny nebus paskutinis.
Atsiliko: specialiai konkursui susibūrusiai grupei DAR teko tenkintis
2 vieta.
14
PirmADIENIS, kovo 5, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Kovo 8 d. 19 val. KIEK? 80–132 litai.
KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Kovo 25 d. 18 val. KIEK? 13–33 litai.
Moterų pasaulis
Flamenko aistros
Šiuolaikinis Donžuanas
Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pasakoja apie Moniką, pasi turinčią penkiasdešimtmetę moterį, ištekėjusią už jaunesnio vy ro. Jų gyvenime viskas, rodos, idealu, tačiau nedidelė avarija, į ku rią papuola Monika ir jos vyras Linas, apnuogina šeimoje tvyran čią įtampą bei santykių trapumą.
„Flamenko aistros galia“ – pasivaikščiojimas Ispanijos kultūros ke liu. Tai spektaklis, pasakojantis flamenko istoriją, atskleidžiantis gražiausius įvairių ispaniškų šokių momentus. Žiūrovai spektak lyje jausis taip, lyg neišvykę iš Lietuvos staiga trumpam būtų at sidūrę Ispanijoje.
„Didysis Zebras“ – tai šiuolaikinė klasikinio siužeto apie Donžuaną versija. Vienas iš galimų vyro ir moters bendravimo būdų, tiks liau, vyro ir kelių moterų. Netikėti malonūs susitikimai nepraei na be padarinių. Tamsą keičia šviesa, tarsi gyvenime. O gyveni mas – dryžuotas lyg zebras.
KUR? Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1. KADA? Iki kovo 31 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus kameriniame teatre, Konstitucijos pr. 23. KADA? Kovo 10 d. 18.30 val. KIEK? 38–65 litai.
KUR? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24. KADA? Iki balandžio 1 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Kovo 16 d. 20 val. KIEK? Nuo 60 litų.
Paroda V.Šiugždinio jubiliejui
Miuziklas išsiilgusiems meilės
„Laisvojo miesto“ dailininkai
Vilniuje vėl viešės „Gus Gus“
Vertėjui, poetui, pedagogui, eruditui Vaclovui Šiugždiniui pernai būtų suėję 100 metų. Pran cūzų institutas Lietuvoje kviečia aplankyti do kumentinę parodą, pasakojančią apie šią unika lią asmenybę.
Pirmą kartą teatro scenoje – tikro garso profesio nalus miuziklas pagal lietuvių literatūros klasika tapusį I.Šeiniaus romaną „Kuprelis“. Miuziklo kū rėjai žada staigmeną meile tikinčiam ir jos besiil ginčiam žiūrovui.
Paroda „Kristianija mene“ yra duoklė 40-ąjį gimtadienį švenčiančio „laisvojo miesto“ kūry binei dvasiai. Joje pristatoma talentingų Dani jos dailininkų grupė iš Kristianijos rajono Ko penhagoje.
Vilniuje koncertą surengs žinoma islandų elekt roninės muzikos grupė „Gus Gus“. Jau ne kartą Lietuvoje koncertavęs ekstravagantiškas šiau riečių kolektyvas turi išties daug gerbėjų mū sų šalyje.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15, 23.30 Dokumentinio kino vakaras. „Putino sistema“ (Prancūzija, Vokietija, Lietuva, 2007 m.) (N-7). 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.55 BBC dokumentika. „Hanibalas“ (2) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 Anim. s. „Tomas ir Džeris“ (1) (JAV, 1980 m.) (k).
LTV 21.30 val.
7.20 7.50 8.20 8.50 9.50
„Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). Pričiupom! „Draugai V“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Komedija „Policijos akademija 5. Užduotis Majamio pakrantėje“ (JAV, 1988 m.) (N-7) (k). 11.40 Romantinė komedija „Šėtoniškas sandėris“ (Vokietija, JAV, 2000 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (2). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (5) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Komedija „Popžvaigždė“ (JAV, 2004 m.). 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Ančiukų istorijos“ (4). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“ (9). 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Pelkė“. 0.00 „Eureka“. 1.00 Kriminalinė drama „Svieto lygintojai“ (1) (JAV, 2008 m.).
TV3
BTV
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Mano mažasis ponis“.
LNK 20.25 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k).
TV3 17.40 val.
7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 Šeštadienio rytas (k). 9.00 Šeštasis pojūtis. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistinė laida (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Nebylus šauksmas“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.05 „Mentai“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.35 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 18.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Makaliaus kelionės. 11.05 Ilgai ir laimingai.
BTV 19.00 val.
12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 Skonio reikalas. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Katynė“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Chievo“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Bizkaia Basket“–„Barcelona Regal“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXV turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Blusens Monbus“–Madrido „Real“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“– „Lazio“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 21.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Gdynės „Asseco Prokom“–„Minsk-2006“. 23.15 Profesionalų boksas.
Sport1 19.45 val.
15
PirmADIENIS, kovo 5, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900177
Reikalingi asfalto ir trinkelių klojėjai dirbti Norvegijoje, privalumas – anglų kalba. Tel. 8 670 15 810. 920631
Reikalingi aukštalipiai daugiaaukščių blokinių namų siūlių remonto darbams, atliekamiems su alpinizmo įranga. Tel. 8 650 50 452, UAB „Editus Status“. 920840
PaSlaugoS Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis.
Numatomas remontas ar nauja statyba? Sudarau sąmatas visiems statybos darbams. Pavyzdys – http://ikelk.lt/items/mapISogYY4, tel. 8 687 72 864, e. paštas vg@ kli.lt. 917339
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 904500
ĮvairūS Kita Daugiabučio namo savininkų bendrija S.Konarskio g. 8, Vilnius, š.m. kovo 14 d. 20 val. kviečia visuotinį narių susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ir revizoriaus ataskaitos. 2. Valdybos narių rinkimai. 3. Kaupiamojo fondo lėšų panaudojimo sąmatos tvirtinimas. Valdybos pirmininkas.
916125
914445
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Ilgaamžiai: legendiniai roko veteranai scenoje šėlsta jau daugiau kaip 50 metų.
„Scanpix“ nuotr.
„Rolling Stones“ istorija – nuotraukų albume Praėjus 50 metų po to, kai grupė „Rolling Stones“ pirmąkart išėjo į sceną, šie roko veteranai išleis nuotraukų albumą, pri minsiantį apie jų kopimą į šlovę ir ilga metę sėkmę. Knyga „The Rolling Stones: 50“ knygynų lentynose pasirodys lie pos 12 d., praėjus lygiai 50 me tų nuo tos pačios 1962-ųjų die nos, kai ši grupė debiutavo klube „Marquee“, įsikūrusiame Oksfor do gatvėje Londone. Knyga, kurią Didžiojoje Brita nijoje išleis leidykla „Thames & Hudson“, papildys „Rolling Sto nes“ 50-mečio minėjimo pro gramą, tačiau grupės gerbėjai la biausiai tikisi dar vienų pasaulinių gastrolių. Nors kai kurie grupės nariai sa kė, kad tokios gastrolės gali įvykti,
kol kas nebuvo jokių oficialių pra nešimų, be to, santykiai tarp pa grindinio dainininko Micko Jag gerio ir gitaristo Keitho Richardso tebėra neaiškūs. Pasak muzikos apžvalgininkų, abiejų atlikėjų santykiai pašlijo, kai K.Richardsas nepalankiai pa vaizdavo M.Jaggerį 2010 m. iš leistuose savo memuaruose „Gy venimas“ (angl. – „Life“). Naujoje knygoje bus 700 iliust racijų, iš jų – 300 spalvotų. Dau guma bus paimtos iš bulvarinio dienraščio „Daily Mirror“ archy vo, sukaupusio didžiausią laikraš
čiui priklausančią „Rolling Sto nes“ nuotraukų kolekciją. „Tai mūsų 50 fantastiškų metų istorija“, – teigė M.Jaggeris, K.Ri chardsas, bosistas Ronnie Woo das ir būgnininkas Charlie Watt sas bendrame pranešime. „Pradėjome kaip bliuzo grupė, grojanti klubuose, dar ne taip se niai pritraukdavome didžiausius stadionus pasaulyje tokiais šou, kurių nė vienas iš mūsų nebūtų galėjęs įsivaizduoti prieš visus tuos daugelį metų, – pridūrė jie. – Knygoje, kuri buvo mūsų kuruo jama, esama geriausių nuotraukų bei vienadienių atvaizdų iš mūsų archyvų ir kitur.“ Šioje nuotrau komis iliustruotoje autobiogra fijoje, papildytoje grupės narių komentarais, bus nuotraukų, pa darytų pirmojo „Rolling Stones“ fotografo Philipo Townsendo. 352 puslapių knyga kietais vir šeliais Britanijoje kainuos 29,95 svaro (124 litus). BNS, VD inf.
Visi – į šokių aikštelę Septintus metus vykstančio vieno laukiamiausių elektroninės muzi kos festivalio „Blitzkrieg“ statistika pasako viską. Per pastaruosius me tus festivalyje apsilankė beveik 10 tūkst. žmonių, visus stebino dau giau nei 60 užsienio ir Lietuvos elektroninės muzikos atlikėjų.
Jau balandžio 13 d. Vingio parko estradoje vyks naujausia „Blitzkrieg“ serija, kuri, tikimasi, kaip visada sutrauks tūkstančius me lomanų iš visos Lietuvos. Daugiausia žmonių – per 2500 – pritraukęs trečiasis „Blitzkrieg“ išsiskyrė ne tik gerbėjų gausa, bet ir netikėta vieta. Vingio parko estradoje esančios patalpos tikrai turi kažką magiška, todėl į jas su grįžtama ir šiais metais. Festiva lis ir toliau ketina stebinti elekt
roninės muzikos atlikėjų gausa iš užsienio. Šiemet galėsime išgirsti tokius vardus kaip techno futuriz mo atstovo iš Singapūro Xhin bei dramenbeiso guru iš Čekijos For bidden Society. Žinoma, tai tik pradžia ir netrukus bus paskelb tas visas atlikėjų sąrašas. Iš tolimojo Singapūro atke liausiantis atlikėjas Xhin bus be ne svarbiausias renginio svečias. Jis karjerą pradėjo 1997-aisiais ir greitai įgijo garso futuristo pra vardę dėl savo muzikos išskirtinės struktūros ir kompozicijų. Savo pasirodymuose jis sujun gia ne tik technomuzikos, bet ir ambient bei IDM garsus. Xhin nevengia groti net tokio ekspe rimentatoriaus kaip Aphex Twin kompozicijų. VD inf.
Novatorius: svečias iš Singapū
ro Xhin daug eksperimentuoja su garsu. Organizatorių nuotr.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Šiandien kai kur truputį pasnigs, rytą vietomis galimas plikledis. Temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Antradienį bus debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį 7–12, dieną 0–5 laipsniai šalčio.
Šiandien, kovo 5 d.
–2
–2
Telšiai
+1
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–3
Utena
–1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.58 18.03 11.05 14.36 5.12
65-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 301 diena. Saulė Žuvų ženkle.
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +8 Brazilija +28 Briuselis +5 Dublinas +8 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +4
Londonas +8 Madridas +15 Maskva –5 Minskas +4 Niujorkas +5 Oslas +3 Paryžius +8 Pekinas +9
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–5
–2
–5
–11
4
–7
–4
–7
–12
4
–7
–4
–6
–11
2
antradienį
trečiadienį
Stalinas. 1953 m. mirė rusų kompozitorius Sergejus Prokofjevas. 1964 m. gimė prancūzų muzikantas ir dainų autorius, roko grupės „Noir Désir“ lyderis Bertrand’as Cantat. 1966 m. mirė Ana Achmatova, rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja. 1974 m. gimė amerikiečių aktorė Eva Mendes. 1976 m. gimė krepšininkas Šarūnas Jasikevičius.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Adrijonas, Giedrė, Klemensas, Liucijus, Olivija, Vydotas, Virgilijus
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleisite laiką. Bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis, dėl to gali kilti problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Galite sulaukti viliojančio karjeros pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite savo vadovavimo gebėjimams tobulinti. Beveik viskas jums bus pasiekiama. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Vėžys (06 22–07 22). Bendraudamas su jaunesniu žmogumi, patirsite emocinį konfliktą ir galbūt net būsite įžeistas. Jums prireiks kantrybės ir ištvermės, bet pastangos greitai duos vaisių. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar labiau patyręs žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų valia, tačiau jau rytoj suprasite, kad teisus buvo būtent jis. Mergelė (08 24–09 23). Galite nesugebėti paaiškinti savo ketinimų, dėl to kils sunkumų kuriant naujus planus. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Tai ne jūsų diena, o kantrybė ir ramumas tegul tampa jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Neignoruokite savo norų. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Gali išsprūsti neapgalvotas ar net piktas žodis, o tai gali tapti nesutarimų su kolegomis priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vandenis (01 21–02 19). Tinkamas metas mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Pasistenkite, kad jūsų bendravimas būtų konstruktyvus. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kažkieno nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
JAV centrinių valstijų gyventojai sek mad ien į ged i maž iausiai 39 žmon ių, kur ie žuvo praslink us virt inei viesu lų, nušlav usių nuo žemės pav iršiaus išt isas bendr uomenes. Viesulai, ku rie siautė iš viso ašt uon iose valst ijo se, vartė sunkvež im ius ir med žius. Vien as mok yklos autobus as buvo tiesiog nusviestas į namo sieną, kel i sunkvež im iai atsidūrė ežer uose, kai kur griuvėsiais virto plyt ų ir med i niai namai, o namelius su ratais vėjas vartė kaip skard ines. 2011 m. dėl vie sulų JAV žuvo 545 žmonės – tai buvo daug iausia auk ų pareikalavęs sezo nas nuo 1936 m.
DATOS (kovo 5 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
–2
Vardai
horoskopai
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
1808 m. gimė 1830-iųjų Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas Simonas Konarskis. 1827 m. mirė elektros elemento išradėjas italas Alessandro Volta. 1935 m. gimė Vytautas Sirvydis, širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. 1937 m. Paryžiuje gimė kino režisierius Raimondas Vabalas. 1953 m. mirė Sovietų Sąjungos vadovas Josifas
Vilnius Alytus
3–6 m/s
Mirtini viesulai
Rytas
–2
–2
Praha +7 Ryga –1 Roma +16 Sidnėjus +22 Talinas –3 Tel Avivas +18 Tokijas +11 Varšuva +2
6
7
8