PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012
Uostamiesčio gydymo įstaigos patyrė didelių nuostolių.
Rinkimus Rusijoje V.Landsbergis vadina „procedūromis“.
V.Putinas laimėjo įtikinamai, bet opozicija neketina sudėti ginklų.
Miestas 5p.
Lietuva 7p.
Pasaulis 14p.
Iškyla už valstybės litus Mėginimai baudo mis pažaboti žve jų mėgėjų avantiū ristišką elgesį žlu go. Valstybė ir to liau švaisto de šimtis tūks tančių litų šių žmo nių gel bėjimui. Tačiau žvejams dėl to galvos neskauda – už viską sumokama iš biu džeto.
54 (19 355)
Kaina 1,30 Lt
„Gyventojas yra šeiminin kas ir dievas.“ Šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės vadovas Jonas Kondratas pabrėžė, kad gyventojai patys sprendžia, kokie darbai turi būti atlikti jų name.
3p.
Verslo keliai drieksis į Klaipėdą Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai ketina sudrebinti uosta miestį. Pirmąkart pas mus rengiama tarptautinė Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda, verslo kontaktų mugė bei turizmo forumas. Miesto ir šalies labui
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Įstatymas yra, bet neveikia
Prieš kelias dienas nuo Kuršių ma rių ledo gelbėtojai nukrapštė pust rečio šimto stintų žvejų. Praėjusį savaitgalį sveiko proto nepraradu sieji savomis akimis įsitikino, kad ledas ant marių yra ne saugus.
4
Atsakomybė: A.Andrušaitis apskaičiavo, kad jei perspėjimams kurti žvejai būtų buvę nubausti 200 litų bau
domis, vien penktadienio gelbėjimo operacija biudžetą būtų papildžiusi 55 tūkst. litų.
Vytauto Petriko fotomontažas
„Jeigu pavyks, parodysime mū sų uostamiestį kitoje šviesoje“, – įsitikinęs Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vado vas Viktoras Krolis. „Įprasta daly vauti parodose užsienyje, tačiau ten išvežami ir mūsų pinigai, pas mus nebelieka šurmulio. Tad mūsų tiks las pinigus palikti čia, kad žmonės atvažiuotų, valgytų, nakvotų ne Miunchene ar Frankfurte, o Klai pėdoje“, – planus dėstė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduo toja Vida Kažuro.
2
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Kandidačių sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.
2
antradienis, KOVO 6, 2012
miestas
Verslo keliai drieksis į Klaipėdą
Svečiai: į Tautinių kultūrų centro iškilmes susirinko miesto valdžios ir tautinių mažumų atstovai.
Galimybės: Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas
V.Krolis įsitikinęs, kad tarptautinis verslo renginys – šansas regionui.
Vytauto Petriko nuotr.
1
Tarptautinė Vakarų Lie tuvos verslo pasiekimų paroda vyks Klaipėdos arenoje. „Jau gauti pinigai parodos orga nizavimui. Mūsų tikslas parodyti, kad Klaipėda – gyvas miestas, ku riame verda gyvenimas. Norime išjudinti miestą, jį suvienyti. Yra daug optimizmo, daug triūso, bet tradicijų nėra, jas reikia susikurti“, – tikino V.Krolis.
Viktoras Krolis:
Yra daug optimiz mo, daug triūso, bet tradicijų nė ra, jas reikia susi kurti.
Gegužės 31 – birželio 21 dieno mis Klaipėdoje rengiama verslo paroda, verslo kontaktų mugė ir turizmo forumas. „Mūsų tikslas parodyti Klaipė dos verslą, Vakarų Lietuvos regio ną, o parodoje dalyvauti kol kas skuba tik vilniečiai, kauniečiai“, – tvirtino V.Kažuro. Pralaužti skepticizmą
Pagrindinis renginių tikslas – pri statyti sėkmingai dirbančias, be sikuriančias ir konkuruojančias įmones, taip pat mokslo bei tyrimų institucijas. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas maisto, medienos pramonei, energetikai, transpor tui, logistikai, turizmui, mokslui ir tyrimams, amatams. „Reikia parodyti aktyvumą, jei nieko nedarysime, nieko ir ne bus“, – apie miesto garsinimą kal bėjo V.Krolis. Pasak V.Kažuro, siekiant finan savimo, pramušti biurokratinius ledus buvo nelengva, ne mažiau sunku pralaužti ir vietos verslinin kų skepticizmą. Prekybos, pramonės ir amatų vadovų teigimu, labai svarbu, kad jaunimas pamatytų, kokios įmonės veikia regione, kad čia yra ką veikti ir nebūtina išvažiuoti iš Klaipėdos.
Pagrindinės grėsmės šiam rengi niui – nėra tradicijos, susisiekimas iš arba į Palangos oro uostą, regio no verslininkų pasyvumas, įsitiki nę jo organizatoriai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kitataučiai gavo namus Uostamiesčio tautinės mažumos jau turi sa vo namus – vakar iškilmingai buvo atidary tas Klaipėdos tautinių kultūrų centras.
Verslui, poilsiui, pramogai
Registracija ketinantiems daly vauti tarptautinėje Vakarų Lietu vos verslo pasiekimų parodoje jau prasidėjo, ji vyks iki balandžio 23 dienos. Prekybos, pramonės ir ama tų rūmų atstovai teigia, kad vers lo partneriai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos, Bal tarusijos, Nyderlandų, Prancūzi jos bei Vokietijos jau pateikė keti nimus susitikti su Vakarų Lietuvos verslo atstovais, ieškant naujų ry šių ir rinkų. Tarptautinė verslo kontaktų mu gė, paroda ir forumas iš dalies re miami Europos regioninės plėt ros fondo lėšomis, todėl įmonėms bus iš dalies dengiamos dalyvavi mo parodoje išlaidos, o dalyvauti verslo forume ir kontaktų mugėje bus galima nemokamai. Be to, laisvalaikio programa „Verslas. Golfas. Džiazas“ sutaps su Klaipėdos pilies džiazo festi valiu, o golfo turnyre bus galima pakovoti dėl Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurės.
Programa Tarpt aut in ė Vak ar ų Liet uvos verslo pasiekimų paroda Gegužės 31 d.
Tarptaut in is verslo for umas „Dar naus turizmo plėtra“ Birželio 1 d.
Tarptautinė verslo kontaktų mugė Birželio 2 d.
Golfo turnyras Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų taurei laimėti.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Tai tikri Klaipėdoje esančių tauti nių mažumų namai, kurie daugelį metų buvo tik svajonė, tačiau ga liausiai tapo realybe“, – atidarymo šventėje kalbėjo Tautinių kultū rų centro direktorė Jelena Butke vičienė. Miesto taryba dar prieš kelerius metus nusprendė steigti naują biu džetinę įstaigą – Klaipėdos tauti nių kultūrų centrą. Politikų spren dimu šiai įstaigai skirtas buvusios
vyninės „Metų laikai“ pastatas Skulptūrų parke. Gaisro nunioko tas statinys rekonstruotas už maž daug milijoną litų. Moderniai ir jaukiai įrengtame centre savo kampelį turės kiek viena Klaipėdoje veikianti tautinė mažuma, o jų mieste yra apie 20. Centre taip pat įrengta bibliote ka, erdvi salė, kur galės vykti ren giniai. „Tikiu, jog centro veikla papil dys uostamiesčio kultūrinį gyve nimą ir tinkamai atstovaus visų tautinių mažumų interesams“, –
vylėsi J.Butkevičienė. Idėja uos tamiestyje įkurti Tautinių kul tūr ų centr ą svarstyta dar nuo 2003-iųjų. Tais metais miesto taryba priė mė sprendimą tokį centrą kurti sy kiu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Parengtoje centro steigimo su tartyje buvo numatyta, kad savi valdybė suteiks patalpas, o depar tamentas duos pinigų jas pritaikyti tautinių mažumų namams. Įstaigos išlaikymo išlaidas buvo sutarta da lytis perpus. Tačiau tokia sutartis taip ir ne buvo pasirašyta, o departamentas galiausiai buvo reorganizuotas. To dėl miesto taryba 2007 metais nu sprendė savarankiškai įkurti Klai pėdos tautinių kultūrų centrą ir kasmet iš miesto biudžeto skirti po kelis šimtus tūkstančių litų jam išlaikyti.
Rusijos prezidentą rinko senoliai ir aštuoniolikmečiai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Dauguma Klaipėdoje gyvenančių Rusijos Federacijos piliečių balsa vo už Vladimirą Putiną. Dalyvauti rinkimuose panoro ir kojų neturin tys senoliai, ir 18-mečiai.
Klaipėdoje balsus už pasirink tą kandidatą į Rusijos prezidentus atidavė ir Tauragėje, Šilutėje bei Palangoje gyvenantys kaimyninės šalies piliečiai. Į Šiaulius balsuoti vyko Mažei kiuose įsikūrę Rusijos piliečiai. Vienai rinkimų apygardai priklau sę Šiauliai ir Klaipėda sulaukė apie 1400 norinčiųjų balsuoti. Rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Novikovas teigė darbą baigęs tik apie trečią nakties. Už V.Putiną savo balsus atida vė maždaug tūkstantis rinkėjų, už Rusijos komunistų lyderį Genadi jų Ziuganovą – apie 150 balsavu
siųjų, už nepriklausomą kandi datą Michailą Prochorovą – apie 100 žmonių, už Rusijos liberalde mokratų partijos lyderį Vladimi rą Žirinovskį – 50 rinkėjų, parti jos „Teisingoji Rusija“ kandidatas Sergejus Mironovas sulaukė 18-os rinkėjų palaikymo. Gerokai po vidurnakčio Klai pėdą pasiekė žinia iš Maskvos, kad rinkimų rezultatų protokolas teisingas, visi duomenys atitinka centrinės rinkimų komisijos duo menis. Vyriausi atėję balsuoti rinkė jai buvo gerokai perkopę 80-metį. Tiesa, du rinkėjai, panorę balsuo ti namuose, su balsadėže atvyku siems komisijos nariams durų nea tidarė. Šį kartą rinkimuose dalyvavo 10 neseniai pilnametystės sulaukusių jaunuolių. Jiems atminimui apie pirmą jį balsavimą įteiktos grožinės bei pažintinės literatūros knygos.
Aktyvumas: Rusijos prezidentą
rinko ir klaipėdiečiai.
3
antradienis, KOVO 6, 2012
miestas Krova mažėjo
Uždaro centrus
Sergamumas sumažėjo
Šių metų vasarį Klaipėdos uoste perkrauta 2,37 mln. tonų – tai 1,5 proc., arba 576 tūkst. tonų, mažiau nei pernai vasarį. Naftos produktų šiemet vasarį perpilta taip pat penktadaliu mažiau nei per tą patį praėjusių metų lai kotarpį. Tačiau 21,3 proc. išau go konteinerių krovos apimtys. Į uostą vasarį įplaukė 461 laivas.
Bendrovė LESTO nuo balandžio 2 d. Palangos ir Gargždų klientų aptarnavimo centrų veiklą per kels į didesnius miestus. Palan gos klientų aptarnavimo skyrius perkeliamas į Kretingą, o Gargž dų – į Klaipėdą. Taip nuspręsta, nes vartotojų srautai šių mies tų klientų aptarnavimo centruo se sumažėjo.
Praėjusią savaitę ūmiomis vir šutinių kvėpavimo takų infek cijomis sirgo 697 gyventojai, iš jų 553 – vaikai. Gripas diagno zuotas septyniems žmonėms, iš jų keturiems vaikams. Prieš porą savaičių peršalimo ligo mis sirgo 743 klaipėdiečiai, iš jų vaikai – 572. Nustatytas vie nas gripo atvejis.
Kalnelių atstatymui – 5 tūkst. litų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Per savo uolumą kelininkai kartu su sniegu nuo asfalto „nuvalė“ ir greičio slopinimo kalnelius. Jų at statymas po žiemos atsiėjo apie 5 tūkst. litų.
Iš viso mieste yra 69 greičio slo pinimo salelės. Kiekvieną jų su daro nuo 2 iki 4 segmentų. Po žie mos reikėjo permontuoti 85 greičio slopinimo kalnelių segmentus. 9 jų buvo suniokoti nepataisomai. Vie toje jų buvo sumontuoti nauji. Darb ai ats iėj o 5 tūkst. lit ų. Klaip ėd os sav ivaldyb ės Miesto tvark ym o skyr iaus ved ėja Iren a Šakalienė pabrėžė, kad už grei čio slop in im o kaln el ių ats taty mą mok ėjo juos „nuval ę“ kel i ninkai.
m.skiriute@kl.lt
Norėdami sumažinti sąskaitas už šildymą, daugiabučių namų gy ventojai nori atsikratyti radiato rių bendro naudojimo patalpose. Specialistai pripažįsta, kad kai ku rie įrenginiai šildo tik lauko orą.
Budelkiemio gatvės 9 namo gyven tojas negali suprasti, kam reika lingi radiatoriai buvusiose šiukšlių šachtose. Pastarosios jau yra dau giau kaip 15 metų užvirintos ir ne benaudojamos. „Šiluma brangsta, o mes šildo me lauką. Kodėl tai turime daryti? Kreipiausi į namo administratorių, bet manęs niekas neklauso. Buvo
Savivaldybė. Antradienį miesto meras Vytautas Grubliauskas lankysis Vilniu je. Jis dalyvaus Suskystintų gamtinių du jų terminalo projekto įgyvendinimo ko misijos posėdyje. Pratybos. LDK Butigeidžio dragūnų mo komajame batal ione Klaipėdoje prasi dėjo kasmetinės Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajė gų Ryšių ir informacinių sistemų viene tų pratybos „Perkūno karys 2012“. Moky muose dalyvaus daugiau kaip 100 karių iš visų kariuomenės pajėgų ir 15 pareigū nų iš įvair ių vidaus sistemos tarnybų. Pratybos vyks iki kovo 16 dienos. Remontas. Šią savaitę prasidės buvu sio viešbučio „Viktorija“ fasado ir salės remonto darbai. Pirmiausia bus remon tuojama salė ir tik esant normalioms oro sąlygoms darbai matysis išorėje.
Darbai: po žiemos teko permontuoti 85 greičio slopinimo kalnelių segmentus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Radiatoriai šildo orą šachtose Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
organizuojamas susirinkimas šiuo klausimu, bet nesusirinko reikia mas žmonių skaičius, ir viskas tuo baigėsi“, – piktinosi klaipėdietis. Šildymo sistemas prižiūrinčios įmonės „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas tvirtino, jog na mų, kurių šiukšlių šachtose yra ra diatorių, dar daug, nors šios ir ne naudojamos. Vadovas teigė, kad tie radiatoriai niekam nereikalingi, ta čiau pabrėžė, jog dėl jų pašalinimo turi apsispręsti patys žmonės. „Gyventojas yra namo šeiminin kas ir dievas. Jis turi kreiptis į namo administratorių dėl radiatorių pa šalinimo. Tam turi pritarti daugu ma (50 proc. plius 1) namo gyven tojų“, – aiškino J.Kondratas. Anot jo, patys šilumos ūkio prižiūrėto
jai be gyventojų sutikimo atlikti šių darbų negali. Problemų kyla ir ga vus daugumos namo būsto savi ninkų sutikimą.
Šiluma brangsta, o mes šildome lauką. Kodėl tai turime da ryti? Tokia situacija susidarė Lauki ninkų gatvės 32 name. J.Kondra tas pasakojo, jog gyventojai kreipė si į namo administratorių, kad būtų sumažintas radiatorių skaičius laip tinėje. Dauguma tam pritarė. Bend rovė „Lamberta“ laimėjo namo ad
ministratoriaus paskelbtą konkursą ir atliko darbus. Iš penkių įrenginių laiptinėje liko du. Vienas iš namo gyventojų kreipėsi dėl atliktų darbų į Valstybinę ener getikos inspekciją. Ši bendrovei at siuntė raštą, kad pasiaiškintų, kodėl pašalinti radiatoriai laiptinėje. Anot vadovo, radiatoriai laiptinė se yra reikalingi. Tačiau kai kuriuose namuose jų gali būti per daug. „Niekas nėra padaryta be reika lo. Statant namus dirbo daug spe cialistų. Gal nupjovus radiatorius laiptinėse pradės kauptis drėgmė, atsiras grybelis“, – komentavo di rektorius. Įrenginių pašalinimas šiukšlių šachtose gali atsieiti iki 2 tūkst. litų. Tai priklauso nuo to, kiek yra šachtų, radiatorių.
Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos sky riuje užregistruotos 12 klaipėdiečių mir tys. Mirė Jemeljan Andrejev (g. 1924 m.), Monika Stonikienė (g. 1928 m.), Petras Nor kus (g. 1931 m.), Agafija Šašilkina (g. 1936 m.), Nikolaj Kuznecov (g. 1936 m.), Zigman tas Petkus (g. 1936 m.), Vaclovas Algiman tas Kačerauskas (g. 1938 m.), Stanislovas Benediktas Tarvydas (g. 1938 m.), Marijo na Stirbinskienė (g. 1938 m.), Vera Germa novich (g. 1938 m.), Magdalena Kuršienė (g. 1948 m.), Loreta Goerkytė (g. 1978 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Je meljan Andrejev, Magdalena Kuršienė, Vera Germanovich, Nikolaj Kuznecov. Joniškės kapinės. Šiandien laidojamas Vaclovas Algimantas Kačerauskas. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 6 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 3 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė 56 iškvietimų.
Savivaldybė atsikratė senų automobilių Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio savivaldybė išsivalė garažą nuo nebenaudojamų auto mobilių – vakar aukcione parduo tos dar dvi senos mašinos. Didelės konkurencijos dėl jų nebuvo.
Aukcione dalyvavo vos du pirkė jai, kurie už automobilius sumo kėjo nei daug, nei mažai – nusta tytą jų pradinę kainą. Aukcione buvo parduodami au tomobiliai „Mercedes Benz 110“ ir volga. Prieš 20 metų pagamintą volgą kadaise savivaldybė pirko už 11 tūkst. litų. Jos pradinė pardavimo kaina aukcione buvo 1 tūkst. litų. Būtent
tiek už ją ir sumokės jos naujasis savininkas. Mikroautobuso „Mercedes Benz 110“ pagaminimo data – 1998 me tai, o jo įsigijimo kaina kažkada sie kė net 105 tūkst. litų. Šį mikroau tobusą nuspręsta parduoti, nes į avariją patekusios susisiekimo prie monės remontuoti nebeapsimoka. Mikroautobuso pradinė pardavimo kaina aukcione buvo 3 tūkst. 200 li tų. Tokią pasiūlė ir jo pirkėjas. Uostamiesčio savivaldybė jau buvo surengusi du aukcionus, ku riuose visi norintieji galėjo įsigyti valdiškas transporto priemones. Pirkėjams buvo pasiūlyta nu sipirkti automobilius „Audi 100“ ir „BMW 530“. Abu jie pagamin ti 1989 m.
BMW automobilį savivaldy bė kadaise pirko už 40 tūkst. litų, o „Audi 100“ – už 20 tūkst. litų. Aukcione jų abiejų pradinė parda vimo kaina siekė po 1 tūkst. litų. Pirmą kartą aukcionas neįvyko, nes neatsirado pirkėjų, susido mėjusių šiomis transporto prie monės. Jas bandyta parduoti dar kartą, tačiau jau pigiau – po 900 litų. Antras kartas buvo sėkminges nis – aukcione už 910 nupirktas automobilis „BMW 530“, o „au dinė“ pirkėjų taip ir nesulaukė. Ji bus atiduota į metalo laužą. Valdininkai be automobilių ne liks, nes jau netrukus uostamies čio savivaldybė paskelbs konkursą išsinuomoti dvi mašinas.
Likimas: vienintelė savivaldybės „audinė“ nerado naujo savininko, tad
ji bus atiduota į metalo laužą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
antradienis, kovo 6, 2012
miestas
Pomėgis: poledinės žūklės mėgėjų gelbėjimas kasmet valstybei kainuoja dešimtis tūkstančių litų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Iškyla už valstybės litus 1
Tačiau net ir matydami nuo kranto pradedantį atitrūkti ledą žvejai vis tiek ant jo lipo ir žingsniavo į marias. Jau dvejus metus galioja įstaty mo pataisos, kurios numato, jog už saugaus elgesio vandenyje ir ant le do taisyklių nepaisymą gresia bau da iki 200 litų, o pakartotinai pra sižengus – iki 500 litų. Tik apie tokią tvarką nėra girdėję ne tik žvejai, bet ir ją turinčios įgy vendinti savivaldybių administra cijos. Kaliningradiečiai įvedė tvarką
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėji mo koordinacinio centro viršinin kas Artūras Andrušaitis pastebėjo, kad kaimyninėje Kaliningrado sri tyje žvejus ant Kuršių marių bau dos jau senokai sutramdė. „Kai ledas tampa nesaugus, pa stebimos properšos ar atitrūki mai nuo kranto, Kaliningrado sri ties gubernatorius priima įsakymą, kuriuo nurodo, kad ledas nesaugus ir lipti ant jo yra draudžiama. Galiu klysti, bet, regis, bauda siekia 200 litų. Jei užlipai, rizikavai, turėsi su simokėti į valstybės biudžetą “, – pastebėjo A.Andrušaitis. Penktadienį ties Nida nuo marių ledo Priešgaisrinė gelbėjimo tar nyba nukėlė beveik 200 žvejų. Dar pusšimtį nuo marių į krantą parga beno Pakrančių apsaugos rinktinės laivai „Christina“ ir „Viesulas“. „Jei 250 vyrų už gelbėjimo dar bus būtų sumokėję po 200 litų baudas, biudžetas būtų tikrai pa pilnėjęs apie 50 tūkst. litų. Už to kią sumą Nidoje visą kelią trinkelė mis galėtumėme iškloti“, – kalbėjo A.Andrušaitis. Skrydis už tūkstančius
Praėjusio penktadienio žmonių gel bėjimo operacijoje buvo apsieita be Karinių oro pajėgų sraigtasparnio MI8 pagalbos. Tačiau jei situaci ja tampa įtempta, šio orlaivio įgu la dalyvauja beveik visuose žmonių gelbėjimo ir paieškos darbuose. „Sraigtasparnio vienos valan dos skrydis kainuoja 5,5 tūkst. litų. O tokie darbai juk vyksta ne vieną valandą. Sraigtasparnio įgula su skaičiavo tik degalų kainą ir amor tizacines išlaidas. Neskaičiuojamas pilotų atlyginimas, mokesčiai“, – teigė A.Andrušaitis. Trijų valandų orlaivio paieš kos darbai valstybei atsieitų 16,5 tūkst. litų. Laivą tenka plauti
Gelbėjimo laivo „Šakiai“ vienos va landos darbas kainuoja beveik 800
litų. Jei tektų likviduoti teršalus jū roje, išlaidos dar labiau išaugtų, nes tektų naudoti absorbentus. „Tačiau net ir tai nėra didžiau sios išlaidos. Gelbėjimo kaina išau ga priklausomai nuo to, kiek po to kių darbų kainuos laivo valymas“, – tikino A.Andrušaitis. Teršalų valymu nuo laivo užsii ma speciali įmonė, kuriai už pa slaugas tenka mokėti iš valstybės biudžeto. „Žmonės to nesupranta. Pamė ginkite paklausti, kiek kainuotų iki pusės nuvalyti mazutu išterlio tą automobilį, tuomet bus aišku, kiek gali kainuoti tokio dydžio lai vo valymas“, – siūlė pareigūnas.
Raimundas Palaitis Vidaus reikalų min istras
V
Prireikė 300 litrų dyzelino
Kiekvienais metais į savotišką ka rą su įžūliais žvejais stojantys pa sieniečiai tėra „ginkluoti“ 12 ir 13 metų laivais. Laivas ant oro pagalvės „Chris tina“ įsigytas 2000 metais, jo pa statymo darbus Lietuva finansavo iš dalies. Pusę kainos padengė Šve dijos Karalystė. „Viesulas“ – ne ką jaunesnis, jis pastatytas prieš 13 metų. Reikė tų modernesnio laivo ant oro pa galvės, tačiau kol kas turime tai, ką turime“, – kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakran čių apsaugos rinktinės vadas (PAR) Donatas Lengvinas.
800 – tiek litų kainuoja viena gelbėjimo laivo „Šakiai“ darbo valanda. Per pastarąją gelbėjimo opera ciją abu laivai ant oro pagalvės su naudojo 300 litrų dyzelino, tai mo kesčių mokėtojams atsiėjo apie 1,4 tūkst. litų. „Vienai valandai laivui reikia 60 litrų dyzelino. Per sezoną gelbėji mo darbai atsieina 20–25 tūkst. li tų“, – teigė D.Lengvinas. Išlaidos ir remontui
Žmonių gelbėjimo darbai dažniau siai prasideda tuomet, kai pajuda ledo lytys mariose, susidaro ledų sangrūdos. Laivo ant oro pagalvės techninė priežiūros ir remonto išlaidos po tokių operacijų ypač išauga.
Komentaras
Išlaidos: Pakrančių apsaugos rinktinės vadas D.Lengvinas tikino, kad
pasieniečių laivai po žvejų paieškų ant ledo ilgam įstringa remonto dirb tuvėse. VSAT nuotr.
„Oro pagalvės, vadinamasis sijo nas, susideda iš atskirų segmentų. Jei ledo sangrūdos didelės ir ten ka dirbti tamsiu paros metu, nere tai ledas nudrasko šias dalis. Po to laivo remontas mums kainuoja de šimtis tūkstančių litų“, – tvirtino D.Lengvinas. Laivo ant oro pagalvės statyba kainuoja apie 2,5 mln. litų. „Pastaruoju metu nesame susi dūrę su agresyviais žvejais, tačiau per ilgus darbo metus laivo įgu la visko yra girdėjusi. Dažnai žve jai atsisako lipti į laivą“, – pasako jo D.Lengvinas. Nors gelbėjimo darbai pasienie čiams tapo įprastu reiškiniu, parei gūnai sako, kad laukia, kada ma riose neliks ledo, tuomet ir baigsis įtemptas laikotarpis. „Esu iš kitų kolegų girdėjęs, kad Suomijoje, kai paskelbiamas drau dimas lipti ant ledo, visi, kurie iš drįsta ant jo ropštis, tampa pažei dėjais“, – tikino D.Lengvinas. Reikia savivaldybių iniciatyvos
Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas A.Andrušaitis siūlo visoms trims su Kuršių ma riomis besiribojančioms savival dybėms – Klaipėdos, Neringos ir Šilutės – tam tikru momentu kar tu išleisti įsaką, kuris draustų žve jams lipti ant ledo, kai šis tampa pavojingas.
„Juk mūsų lietuviai tokie – jiems reikia pabaksnoti, kad žinotų. Kol neišplauks atitrūkusia ledo lytimi, tol ir lips ant jos. Tačiau po tokio įsakymo atsirastų galimybė bausti tuos, kurie nori labai brangiu pa sieniečių laivu pasiplaukioti“, – teigė A.Andrušaitis. Gelbėtojams netenka nė grašio
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurku lis pastebėjo, kad gelbėtojų parei ga suteikti pagalbą bet kokioje si tuacijoje. „Tačiau vietos savivaldybėms ir dabar yra galimybė uždrausti žve jams lipti ant ledo. Vis dėlto sa vivalda turbūt paskaičiuoja ir tai, kiek naudos atneša žvejys kaip tu ristas ir kiek iš jo uždirba nakvynės paslaugas teikiantys vietos gyven tojai. Tik vienais metais Šilutės sa vivaldybė buvo priėmusi tokį drau dimą“, – tikino V.Kurkulis. Jis pastebėjo, jog įsigiję žvejo bi lietą vyrai įsivaizduoja, kad vals tybė įsipareigoja rūpintis jų gyvy be bet kokiomis aplinkybėmis. „Tačiau mokestis už žvejybos leidimą pasiekia Aplinkos apsaugos ministeriją, tos lėšos skirtos žuvi vaisai. Gelbėtojams netenka nė li to. Žmonės turi patys rūpintis savo gyvybe, o ne valstybė tai turi dary ti“, – tvirtino V.Kurkulis.
idaus reikalų min ister ija dar 2010 m. pavasar į ini cij avo Adm in istr ac in ių teisės pažeid imų kodek so pataisas, kur ios sug riežt ino san kcijų už saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių nesilaikymą. Jos Seime buvo priimtos 2010 m. gruodį. Siūlėme iki penkių kartų padidinti to kiems asmenims taikomas maksima lias baudas. Šiuo metu už saugaus el gesio vandenyje ir ant ledo taisyklių nesilaikymą gresia bauda nuo 50 iki 200 lit ų (anksčiau tok ie nusiženg i mai užtraukė įspėjimą arba baudą iki 100 litų). Tokie pat veiksmai, padary ti asmens, jau bausto administracine nuobauda už tokius nusižengimus, da bar užtraukia baudą nuo 200 iki 500 litų (anksčiau tokios sankcijos nebuvo numatytos). Klausimas, kodėl nebuvo taikyta atsakomybė žvejams, kurie ri zikavo savo gyvybe praėjusią savaitę, turėtų būti užduotas konkrečiai pajū rio savivaldybei, atsakingai už atitin kamą marių ruožą. Ji privalo turėti pa tvirtintas Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles, už kurių pažeidi mus tenka administracinė atsakomy bė, taip pat – vykdyti šių taisyklių įgy vend in imą bei priež iūros kontrolę. Už tai visose savivaldybėse atsakin gi Viešosios tvarkos skyriaus darbuo tojai. Būtent šio skyr iaus nurodymu protokolus už taisykl ių pažeid imus teisę surašyti turi savivaldybės admi nistracijos direktorius ir jo tam įgalio ti pareig ūnai arba pol icijos pareig ū nai. Jei iki šiol tai nebuvo padar yta, tuomet kyla savivaldybės darbuotojų atsakomybės klausimas, kurį, manau, sugebės išspręsti jų tiesioginiai vado vai. Man šiuo atveju rūpi ne tiek for mal ioji nelaimės pusė su pažeidimų protokolais ir atit inkamų pareig ūnų kompetencijos ribom is, kiek pajūr io savivaldybių neatsakingas pož iūris į savo gyventojus. Prieš keletą savaičių teko lankytis Klaipėdoje ir Neringoje, kur kartu su ugniagesiais gelbėtojais ir pasien iečiais įvert inome sit uaciją ant Kuršių mar ių, taip pat rag inome pajūrio savivaldybių darbuotojus, at sakingus už civilinę saugą, tinkamai informuoti, įspėti žmones apie ant le do gresiančius pavojus. Tačiau ragini mai nebuvo išgirsti – niekas nesiėmė jokių priemonių, kad nelaimės neįvyk tų. Štai dėl tokių neatsakingų veiksmų ir turime įvykių, kurie galėjo baigtis ir dar liūdniau, jeigu laiku pagalbos ne būtų suteikę tam pasiruošę ugniage siai gelbėtojai ir pasienio pareigūnai.
5
antradienis, KOVO 6, 2012
MIESTAS
„Išgaravę“ pacientai smogė gydykloms Išbraukus iš sąrašų socialiai nedraustus pacientus, Klaipėdos gydymo įstaigos patyrė didžiulių nuostolių. Gydyklų va dovai stebisi, kodėl tokių priemonių imta si tik uostamiestyje.
kai, studentai, mažus vaikus augi nančios motinos, nors jų gydymo išlaidas padengia valstybė.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Sumažino algas
Nuo metų pradžios pasikeitus fi nansavimui, Ligonių kasos pir minės sveikatos priežiūros įstai goms moka tik už prisirašiusius pacientus. Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms iš sąrašų išbraukus socia liai nedraustus pacientus, kai ku rios gydyklos per mėnesį neteko per 70 tūkst. litų. Klaipėdos gydymo įstaigų va dovai piktinosi, kad dėl tokių po kyčių kai kurie buvo priversti su mažinti atlyginimus, atleisti dalį slaugytojų. Medikai taip pat priversti iš klausyti pacientų skundus dėl su sidariusios situacijos. Mat dauge lis žmonių apie savo išbraukimą iš sąrašų sužino tik atėję į gydy mo įstaigą. Sumaišties įnešė ir Ligonių kasų pateikti sąrašai. Tarp išbrauktų pa cientų atsirado kai kurie pensinin
Tampa sekliais
Situaciją apsunkina tai, jog me dikams patiems tenka ieškoti iš brauktų pacientų ir tikslinti duo
Per mėnesį Klaipė dos zonoje iš sąra šų išbraukta per 42 tūkst. pacientų, o gy dymo įstaigoms ne sumokėta apie 200 tūkst. litų.
menis dėl jų draustumo. Daugelio gyventojų telefonų numeriai arba gyvenamoji vieta pasikeitusi. Tad medikai piktinosi, kad dėl tokios tvarkos jie priversti tapti sekliais morkomis.
Nuostoliai: bene skaudžiausiai pacientų sąrašų apkarpymas smogė didžiausiai gydymo įstaigai – Klaipė
dos sveikatos priežiūros centrui.
Per mėnesį Klaipėdos zonoje iš sąrašų išbraukta per 42 tūkst. pa cientų, o gydymo įstaigoms nesu mokėta apie 200 tūkst. litų. Gydymo įstaigų vadovai taip pat piktinosi, kodėl tokių griežtų prie monių imtasi tik uostamiestyje. Klaipėdos teritorinės ligonių ka sos atstovė Jelena Filipova paaiš kino, kad socialiai draustų pa cientų sąrašus peržiūri ir kolegos Šiauliuose, Panevėžyje. Tačiau
nieko panašaus nevyksta Vilniu je ar Kaune. Netikslumų nebeliks
J.Filipova paaiškino, kad patikslin ti sąrašus prireikė dėl startavusio draustų pacientų registro. Anks čiau patikslinti tokius duomenis buvo gana problemiška. Ši gali mybė atsirado pradėjus naudotis „Sodros“, Darbo biržos, Mokes čių inspekcijos, Studentų sąjungos
Vytauto Liaudanskio nuotr.
turimomis duomenų bazėmis. Li gonių kasų atstovė pripažino, kad anksčiau galėjo pasitaikyti netiks lumų. Tačiau nuo vakar starta vo tikslesnė duomenų bazė, nelei sianti įsivelti klaidoms. Gydymo įstaigų vadovai nu sprendė kreiptis Ligonių kasas, kad šios informuotų pacientus apie bū tinybę pasitikslinti savo draustu mą, taip pat įsivėlus klaidai kom pensuoti nuostolius.
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PRASIDĖJO FINALINIS BALSAVIMO TURAS!
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
ŠVENTĖS GĖRIMAS
RĖMĖJAI:
BALSUOKITE IR IŠRINKITE MOTERĮ, KURIĄ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI DEŠIMTĄJA METŲ KLAIPĖDIETE. Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už:
1 DALIĄ BIELSKYTĘ 2 JOLANTĄ BUDRIENĘ 3 JOVITĄ GRACHOLSKI 4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO
5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ 6 JOLANTĄ NORKIENĘ 7 IRINĄ NOVIKOVĄ
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOTI GALITE IKI KOVO 7 DIENOS 10 VAL. RYTO: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo lapeliais.
PARTNERIAI:
6
antradienis, kovo 6, 2012
nuomonės
Į ką pavirto Lietuvos politika?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
A V.Putinas visagalis Stasys Gudavičius
B
uvo tok ia kino komedi ja su Jimu Carrey, ku ri vad inosi „Briusas vi sag al is“. Pas in audok i me šiuo pavad in imu ir jį perf ra zuok ime Rusijos prez idento rin kimų atvejui – „Vlad im iras Put i nas visagal is“. Tik jok ia komedija šiuo atveju nė nekvepia. Toks metaforiškas pa vad in imas ties iog konst at uoja jau daug iau kaip 12 met ų egz is tuojant į faktą, kad V.Put inas yra visagal is savo šalyje.
Optimistai neatme ta galimybės, kad bus imtasi reformų. Gal kai kurios jų netgi priartins Rusiją prie Vakarų demokratinių standartų, o ne nuto lins nuo jų. Pastar ieji Rusijos prezidento rin kimai tai tik įrodė. Pol itologas Kęst ut is Girn ius pa brėž ia, kad net ir būdamas prem jer u V.Put inas fakt iškai liko pir muoju valstybės žmogumi, nors kai kurios teisės ir įgaliojimai bu vo perleisti prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Dabar V.Putinui ne reikės daryti jokių reveransų. Ga lios vėl jo rankose. Po šių rink imų nuolat kel iamas klausimas, ar šešer iems metams (galima spėti, kad net visiems dvy likai) prez identu išr inktas V.Put i nas imsis ką nors keisti savo šaly je? Juk jis visagalis. Vadinasi, Rusi joje gali daryti ką panorėjęs. Opt im istai neatmeta gal imybės, kad bus imtasi reformų. Gal kai kur ios jų net gi priart ins Rusiją prie Vakar ų demokrat in ių stan dartų, o ne nutol ins nuo jų. Tačiau kur kas dažn iau skamba pol itolog ų ir pol it ikos apž valg i nink ų nuogąstav imai, kad V.Pu tino perg alė įtvirt ins Rus ij oj e sov iet in ius laik us primenančią stagnac iją. Maskvos tonas gal i tapti vis agresyvesnis. Santyk iai su Vakarais, tad ir su Lietuva, ga li būti tol iau aštr inami.
Tok iu atveju neverta nė galvot i apie Rusijos ir Lietuvos santyk ių gerinimą. Ant ivakar iet iškas V.Put ino kal bėjimas nebuvo tik rink imų šou, skirt as vidaus vartojimui, tam tūlam Rusijos žmog ui, svajojan čiam apie savo šal ies didybę ir galybę, net gi jeig u ji pasiek iama apr ibojant kit ų valst ybių laisvę. Imp er ial ist in is V.Put ino ton as ger iausiai atit inka tok io papras to žmogel io interesus. Todėl pa prasti rusai ir balsuoja už buvusį saug umiet į. Nors, kaip byloja se nas rusiškas priežod is, buv usių saugumiečių nebūna. Rus ij os opoz ic ij a konst at uoj a: daug iau kaip 60 proc. balsų, su rinkt ų per prez idento rink imus, paverčia V.Put iną aukščiausiuo ju valdytoju, įtvirtina jo kaip „alfa patino“ statusą. Tačiau tuo pat met u net yl ima ir apie gerokai pagedus į V.Put ino vald žios leg it imumą. „Nesvarbu, kas bus art im iausioje ateit yje, si tuacija byloja apie rimtą nestabilu mą, kur į išprovokavo ta pati „am žinoji, nepakeičiamoji vald žia“, – tvirtina opozicinis rusų apž valg i ninkas Michailas Arkadjevas. „V.Put inas, kur is pavertė šal į į griežtai central iz uotą piram idę, atsak ingas už nestabilumą ir to tal ią stabilumo simul iaciją. Da bar šalyje yra ner imą kel iant i si tuacija. Nepasitenkinimas prislo pintas, bet jis yra ir vis auga. Kada nors toks nepasitenk in imas ga li prasiveržt i kaip pūl inga vot is. Rusijoje jau ne kartą buvo taip – nepasitenk in imas augo, bet bu vo dirbtinai slopinamas, kol galų gale pratrūkdavo revoliucijomis, perversmais, „smut a“ (rus iškas žod is, reišk iant is „ner imast ingą laikotarpį“ – S.G.)“, – priduria jis. Akivaizdu, kad V.Put inas pikt naud žiauj a vald žia, neleisd a mas opozicijai atsistoti visu ūgiu. O tai, kad opozicija turi tam tikro potencialo, parodė iš esmės ne blogas verslininko Michailo Pro chorovo pasirodymas prez iden to rink imuose. Nor int išlaik yt i vald žią, neleist i į ją opoz icijos, V.Put inui, mat yt, teks imtis tam tikr ų veiksmų. Ko kių? Tikr iausiai įprastos „varžt ų užverž imo“ politikos. Taig i, apie poz it yv ias reformas vargu ar galima svajoti. „Alfa pat inas“ negal i leist i, kad miške, kuriame jis karaliauja, atsi rastų kokių nors konkurentų. Net gi jeigu jie yra ne „alfa“, bet „beta“, „gama“ ar „delta“ tipo. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Skambinti pareigū nui ir reikalauti iš jo atsisakyti pareigų ga li bet kas. Įstatymai to nedraudžia, o kas ne draudžiama, tas lei džiama.
Pradėta kalbėti net apie apkaltą ir Konstitucijos pažeidimus. Tik visa tai nesąmonės, opiumas liaudžiai, kaip anksčiau sakydavo. Prezidentė tam ir yra, kad įvestų pa galiau tvarką. Be to, skambinti pareigūnui ir reikalauti iš jo atsisakyti pareigų
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Norime viešumo
Skaičiau A.Dykovienės straipsnį „Priedai merijų pirmūnams“ („Klai pėda“, 2012 02 28), ten nebuvo tų pirmūnų pavardžių. Mes, klaipėdie čiai, norime žinoti, kas buvo pama loninti priedais už mokesčių mokė tojų pinigus. Žinau, kad savivaldybė stengiasi nuslėpti šiuos asmenis, bet jau nebe tie laikai. Todėl norėtume sužinoti, kur bus paskelbtos tų me rijos pirmūnų pavardės. Petras
Turgus – senamiesčio širdis
Mane papiktino dienraščio „Klai pėda“ (2012 03 01) rubrikoje „Karš tas telefonas“ išsakyta ponios Jani nos nuomonė, kad senąjį turgų reikia panaikinti. Daugelis žmonių kaip tik mano priešingai. Turgus yra sena miesčio širdis. Senamiestis miršta. Jei sustos širdis, tai jam išvis bus ga las. Kai atvažiuoji į svečią šalį ir no ri ją pažinti, eini į turgų. Aišku, sena sis turgus neturi dvasios. Žinoma, kad jame trūksta tvarkos. Reikia atnaujin ti turgų. Juk nuo pokario laikų niekas nesiėmė jokių darbų. Senasis turgus yra labai apleistas. Jame reikia suda ryti sąlygas prekiauti žmonėms, kurie augina savo vaisius, daržoves ar ga mina įvairius daiktus. Dar svarbiau, kad į senąjį turgų ateitų policijos pa reigūnas. Turgavietėje klesti kontra bandinių cigarečių prekyba. Net pro
gali bet kas. Įstatymai to nedrau džia, o kas nedraudžiama, tas lei džiama. Kiekvienas pilietis gali pa reikšti savo nuomonę bet kokiu viršuoju klausi mu. Ir pasakyti, kad jo netenkina iš biudžeto apmokamo pareigūno reputacija, taip pat ga li bet kuris žmogus. Taigi, draugai seimūnai, nekabinkite mums makaro nų ant ausų. Seimo komisi jos nutarimai teisiniu at žvilgiu yra neapibrėžti. Net buvęs Konstituci nio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris pastebė jo, kad Seimo komisi jos išvados sukėlė teisi nį jovalą. Tai tik dar vienas fak tas, įrodantis, kad vyks ta didelis šou, reikalin gas artėjant rinkimams. Juk daugelis rinkėjų ti ki tokiais pigiais vaidinimais, o cir ko artistų, kurie vaidintų, visada at siranda pakankamai. Gaila tik tų žmonių, nes jie yra pa prasčiausiai mulkinami. Tikrųjų tų
Andriaus Deltuvos karikatūra
visų veikėjų politinių tikslų jie nie kada taip ir nesužinos. R.Uktveris
šalį neįmanoma praeiti. Čiumpa už rankos ir siūlo pirkti cigarečių. Pre keivius jau iš veido visi pažįsta. Ne kartą skambinau į policiją ir pranešiau apie nelegalius prekeivius, niekas nie ko negali padaryti. Kontrabandininkai klesti. Tačiau turgų reikia ne uždary ti, o jame įvesti tvarką. Jo panaikini mas būtų senamiesčio mirtis.
vės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriui Gintarui Neniškiui už labai gerą maršrutą nuo Smiltelės gatvės iki Dituvos sodų bendrijos. Tai labai geras sprendimas. Autobusas apvažiuoja di džiulį ratą ir surenka sodininkus. Sup rantu, kad yra nepatenkintų žmonių, o man jis patinka ir nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie taip nusprendė.
Antanas
Sodininkas Jonas
Dar apmokestinkime ir medžius
Perskaičiau V.Spurytės straipsnį „Kie mų mokesčio grėsmė“ („Klaipėda“, 2012 02 29) ir noriu paklausti, ar tie ta rybos nariai kuoktelėjo? Gal jie užsiimtų darbo vietų kūrimu ar kokią nors gamy bą organizuotų, užuot naujų mokesčių prigalvoję. Kas ten į tą tarybą pakliūva? Duok valią, tai dar ir medžius apmokes tins. Vietoj kiemų mokesčio siūlau ap mokestinti tuos tarybos narius, kurie per metus nieko nenuveikia.
Vėl autobusų stotelė
Kada jie nustos verkti dėl perkeltos autobusų stotelės, iš kurios važiuo jama į Dituvos sodus. Juk mes ei davome pusantro kilometro iki tos „Eglės“ parduotuvės ir tylėjome. O dabar stotelei vieta parinkta ypač tinkama. Autobusas apvažiuoja visą rajoną, surenka visus senyvus sodi ninkus. Tegul jie renka tuos parašus dėl jos sugrąžinimo į senąją vietą, įdomu tik, kas pasirašys?
Antanas
Rinks parašus
Mes, sodininkai, apiplėšiami kas žingsnį. Kodėl reikėjo perkelti tą au tobusų stotelę į kitą vietą, ar bent kas nors įsivaizduoja, kaip mums, pen sininkams, sunku dabar ją pasiek ti? Mes rinksime parašus, kad sto telę sugrąžintų į senąją vietą – prie „Eglės“ parduotuvės. Raminta
Stotelė – tinkamoje vietoje
Noriu pareikšti padėką savivaldybės Transporto skyriaus vadovui Riman tui Mockui, Autobusų parko vadovei Jelizavetai Daugininkienei ir bendro
Akvilina
Šunų augintojai piktina
Pritariu publikacijoje „Kada valdžia įveiks netvarką?“ („Klaipėda“, 2012 03 01) išsakytai nuomonei. Kiekvieną rytą bėgioju po Skulptūrų parką. Kol prietema, nesimato visų šunų paliktų „grožybių“. Išaušus atsiskleidžia bai sus vaizdas. Puoli iš karto pasižiūrėti, ar neįlipai kur. Keisčiausia, kad Skulp tūrų parke yra įrengta šunų vedžioji mo aikštelė su dėžutėmis, kur galima mesti ekskrementus, tačiau ji visada tuščia. Kam rengti aikšteles šunims, jei jomis vis tiek niekas nesinaudoja? Vaida Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
kivaizdu, kad mūsų politi ka pavirto į cirko šou. Seime posėdžiauja baltus balti nius ir kaklaraiščius dėvin tys vyrai, tačiau elgiasi kaip maži vaikai. Posėdžiauja, paskui rimtais veidais šneka per televiziją, net mė gina auklėti Prezidentę. Atseit, kaip ji drįso skambinti pareigūnui ir rei kalauti atsisakyti pareigų.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Valdys iki gyvos galvos? Eur op arl am ent ar as Vyt aut as Landsbergis (nuotr.) sako, kad Ru sijos prezidento rinkimai tebuvo procedūra, kurios rezultatus buvo galima nesunkiai atspėti iš anksto.
Ginčai: Vyriausybės nariai niekaip neišsiaiškina, kaip įstatymiškai
turėtų būti apibrėžta šeima.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Sutarimo dar neranda Vyriausybės nariai neturi bendros nuo monės dėl siūlymo keisti Konstituciją, šeimą susiejant su santuoka, – konser vatorių remiamas projektas pirmadienį per pasitarimą nesulaukė liberalų para mos. „Šiandien labai aiškiai identifi kavome, kad tai daugiau ideo loginė, vertybinė diskusija ir kad vienodos nuomonės Vy riausybėje, matyt, negali būti“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė socialinės ap saugos ir darbo ministras Do natas Jankauskas. Pasak jo, nu spręsta parengti tokį nutarimo projektą, kuriuo nebūtų išsako ma vienareikšmiška pozicija ir kuris netrukdytų Seimui svars tyti jau pateiktos Konstitucijos pataisos. Seimas gruodžio pabaigoje po pateikimo pritarė pataisos projek tui, pagal kurį Konstitucija būtų papildoma nuostata, jog „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“. Į Seimą šis klausimas pirmąkart svarstyti turėtų grįžti pavasario sesijoje.
Donatas Jankauskas:
Aiškesnis santuokos ir šeimos ryšio nusta tymas vargu ar gali pa daryti ką nors bloga. Konservatoriaus D.Jankaus ko teigimu, jo vadovaujamos mi nisterijos parengta Vyriausybės pozicija pritarti tokiai Konstitu cijos pataisai per pasitarimą su laukė skeptiškos liberalų ministrų nuomonės. „Sutarta, kad iki Vyriausybės posėdžio paties nutarimo redak ciją dar tiksliname, kad nebūtų išsakoma vienareikšmiška pozici ja, jog Vyriausybė pritaria su vie nodais teisiniais argumentais“, – kalbėjo D.Jankauskas.
Pats socialinės apsaugos ir dar bo ministras pritaria Konstituci jos pataisai: „Aiškesnis santuokos ir šeimos ryšio nustatymas vargu ar gali padaryti ką nors bloga.“ Tačiau Liberalų sąjūdžio vado vas, susisiekimo ministras Eli gijus Masiulis projektą vadina diskriminaciniu. „Manome, kad tai yra diskriminacinė nuostata, visiškai nežinioje paliekanti ki tokias bendro gyvenimo formas. Kaip pavadinti mamą, auginančią du vaikus be tėvo?“ – pirmadienį žurnalistams sakė ministras. „Liberalų ministrai išsakė sa vo kritišką požiūrį į tą iniciatyvą, kuri užregistruota Seime“, – tei gė jis. Šeimą su santuoka susiejan čią pataisą 98 parlamentarai pa teikė po to, kai Konstitucinis Teis mas rugsėjį paskelbė, jog 2008 m. priimtos Valstybinės šeimos poli tikos koncepcijos nuostatos, šei ma pripažįstančios tik santuokoje gyvenančius žmones, prieštarauja Konstitucijai. Nutarime Konstitucinis Teis mas pabrėžė, kad santuokos ins titutas yra „istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai tu rintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei isto rinį išlikimą“. Tačiau taip pat teis mas paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konsti tucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra vi suomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. BNS inf.
Anot jo, kaip ir praėjusių metų pa baigoje vykę Dūmos rinkimai, taip ir dabartiniai prezidento rinkimai tebuvo „procedūros“, kai rezulta tai buvo nuspėjami iš anksto, ir vy ko ne pasirinkimas, o atranka. „Pirmiausia, ką parodė Dūmos rinkimai ir dabartinės procedū ros užbaigimas, kad yra laikoma si senos sovietinės metodikos ne daryti rinkimų, o daryti atranką. O paskui įvykdyti tam tikrą procedūrą. Kaip sovietų laikais būdavo, žmonėms leisdavo atei ti ir įmesti biuletenį, ir dabar iš es mės yra taip pat. Nors galima įmesti įvairių biuletenių, bet iš tiesų ne už tikrus konkurentus“, – BNS kalbė jo V.Lansbergis. Anot europarlamentaro, Rusijos prezidento rinkimų kampanija bu vo persmelkta karinga, militaristi
ne retorika. Ar ši retorika turi rim tesnį pagrindą, gali kelti grėsmių, ar atsispindės ir tolesnėje V.Pu tino politikoje, gali paaiškėti ste bint pirmuosius Rusijos preziden to žingsnius. „Tai paaiškės labai greitai, tai lie čia ne tik mus, tai liečia tiesiog pa saulį, Europą pirmiausia. Iš tikrųjų buvo kalbama labai karingai ir tai persidavė daliai ištikimų balsuo tojų, jie irgi kalba apie pasiryžimą susikauti su priešais, o priešai yra vi sa aplinka, ir dar esantys viduje. Ir su
priešais bus kaunamasi iki mirties ir jie bus visi nugalėti. Tai yra ir V.Pu tino, ir jo rėmėjų retorika. Jei niekas nesikeis pasaulyje ir Rusijoje, tai jis gali būti prezidentu iki gyvos galvos, tai čia jau jokio skirtumo. Klausimas dabar ne tai, ką da rys V.Putinas, o kas darysis aplink. Pagal tai, kas buvo kalbama pa skutinėje procedūros stadijoje, tai oponentai būtų galėję pasakyti la bai paprastai: V.Putinas – tai ka ras. Eidami balsuot, žmonės, žino kite, už ką balsuojat. Ar taip ir įvyks – pamatysime. Gali būti vidinis karas prieš sa vo liaudį, prieš tą dalį, kuri no ri permainos, gali būti nepasi tenkinimo nukreipimas senais metodais į išorę. Galų gale yra susijusių dalykų – kokį žings nį dabar žengs Rusija ir kokia bus V.Putino vizitinė kortelė leidžiant toliau skersti Sirijos civilius gyventojus ar ne. Gali būti, kad tai bus pirmoji vizitinė kortelė“, – svarstė V.Landsbergis. BNS inf.
8
antradienis, kovo 6, 2012
aktualijos Į parduotuvę – kaip į darbą
Vežė kontrabandą
Smurtas namuose
Dažną dieną miesto krimina linių įvykių suvestinėje mini ma 32 m. Romano V. pavar dė. Šis vyras linkęs vagiliauti iš parduotuvių. Sekmadienį per piet Taikos pr. esančiame pre kybos centre jis buvo vėl sulai kytas, nes bandė pagrobti 140 litų kainuojančių prekių. Vagis uždarytas į areštinę.
Užvakar Šilutėje nuo policijos patrulių spruko mašina, kuria gabenta rūkalų kontrabanda. Policijos patruliai stabdė auto mobilį „Renault“, bet vairuoto jas padidino greitį, o netrukus paliko mašiną gatvėje ir pabė go. Mašinoje buvo 12 tūkst. pa kelių rusiškų cigarečių. Kas vairavo, tebesiaiškinama.
Savaitgalį į areštinę uždarytas 35 m. kretingiškis. Sekmadie nį po vidurdienio girtas vyras mušė savo sutuoktinę ir ban dė ją smaugti. 26 m. moteris pateko į ligoninę. Jai sumušta krūtinė ir galva, prakirsta lūpa. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltininko laukia teismas.
Auka paprašė nebausti Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pasišvaistymas peiliu prieš arti muosius, įstatymo vadinamas pa sikėsinimu nužudyti arba sunkus kūno sužalojimas, ne visada bai giasi įkalinimu. Neretai pačios au kos prašo kaltininko nebausti.
Taip atsitiko ir Klaipėdos apygar dos teisme nagrinėjant pagėgiškių sutuoktinių Lukošių bylą. Šį kartą į kaltinamųjų suolą sėdo 59 metų Aldona Lukošienė. Nukentėjusysis – jos sutuoktinis Česlovas. Pernai gegužę girtas vyras kažko trankė kumščiu į stalą ir jau buvo užsimojęs smogti žmonai. Mote ris spėjo pagriebti peilį ir jį atkiš ti. Vyras susvirduliavo ir užgriuvo ant aštrios geležtės. Bent jau taip vėliau pasakojo A.Lukošienė. Moteris iškvietė greitosios me dikus, gelbėti sužeisto vyro gyvybę padėjo ir kaimynystėje gyvenan ti gydytoja. Č.Lukošius liko gyvas, nors peilis perrėžė jam plautį. Vyras suprato, kad ir pats yra kaltas dėl įvykio, todėl pradžioje tikino, jog jį sužalojo nepažįstami asmenys. O vėliau, kai išaiškėjo vi sa tiesa, atleido žmonai skriaudą ir prašė pareigūnų jos nebausti. Moteris yra neįgali, vaikšto su ra mentu, išlaiko insulto ištiktą savo
brolį, be to, ji atlygino sutuoktinio gydymui išeikvotus ligonių kasų pinigus. Teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir skyrė A.Lukošienei 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Tą pačią dieną Klaipėdos apy gardos teismas paskelbė sprendimą kitoje byloje, kur peiliu prieš sūnė ną švaistėsi pusamžis dėdė. Nuo pat 2006 metų buvo neaiš ku, ar sūnėną peiliu į nugarą ir kak lą sužalojęs vyras suvokė, ką darė. Tik po kelių psichiatrų ekspertizių paaiškėjo, kad vyras taip pasielgė apimtas persekiojimo manijos. Tame pačiame name gyvenanti šio vyro sesuo jau seniau pastebėjo, jog brolis keistai elgiasi. Kartą jis buvo užsiminęs, kad kada nors nužudys devynis žmones. Vyras buvo apniktas minties, jog kažkas gviešiasi jo tur tų. Baimindamasis įsibrovėlių jis prie savo buto durų statydavo skardines, kad išgirstų, kaip ateina svetimi. Prieš šešerius metus pas šio vy ro seserį atvažiavęs sūnus norėjo patvarkyti ant stogo įrengtą tele vizoriaus anteną. Giminaitis jį no riai įsileido į savo butą, bet netru kus smogė peiliu į nugarą ir rėžė juo per kaklą. Laimė, sūnėnas spėjo pasprukti nuo įsiutusio dėdės. Psichiatrai nustatė, kad kaltininkas jau seniai serga psichikos liga ir savo veiksmų negali kontroliuoti. Teismas pasiuntė jį priverstinai gydyti.
Nusinešė dvi gyvybes Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Savaitgalį Klaipėdoje ir greta mies to esančiame Purmalių kaime kilo gaisrai, kuriuose žuvo du vyrai.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį suliepsnojo Gėlių gatvėje esantys sandėliukai. Kai atskubėjo ugnia gesiai, atvira liepsna degė mūrinių sandėliukų stogas, dengtas šiferiu. Prie šių mūrinių statinių buvo pri statyta daugybė medinių priesta tėlių. Po kelių valandų intensyvaus
gesinimo, kai liepsna jau buvo nu galėta, medikai viename sandėliu ke aptiko gaisre žuvusį žmogų. Jo asmenybė kol kas nenustatyta. Sekmadienį paryčiais Purma liuose esančiame ūkiniame pa state, kurio palėpėje buvo įrengtas kambarys, rastas negyvas ten gy venęs vyras. Tikriausiai jis užduso dūmuo se. Kai žmonės aptiko negyvą vyrą, gaisras buvo užgesęs savaime. Ap degė du foteliai, suskilo stoglangių stiklai, apsilydė kompiuteris ir tele vizorius. Gaisro priežastis tiriama.
Tarnyba: ne visada gaisro likvidavimas ugniagesiams reiškia laimingą pabai
gą, kartais užgesintuose pastatuose jie randa žuvusiųjų kūnus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Įtarimas: aiškinamasi, ar „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijoje mediena buvo kraunama deklaravus visas
pajamas už šią paslaugą.
Vidmanto Matučio nuotr.
Uoste – įtartina krova Uostą sudrebino naujas skandalas – Ekonominės poli cijos pareigūnai ti ria, ar vyko nelegali medienos krova.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Atlikus vidaus tyrimą, iš pareigų atleistas Klaipėdos valstybinio jū rų uosto direkcijos uosto apsaugos vadovas Alvydas Jocys. Uosto direkcijos vadovas Euge nijus Gentvilas teigė, kad pagrin dą darbuotojui atleisti sudarė 4-5 Darbo kodekso pažeidimai ir parei gybinių nuostatų nevykdymas. „Į įvairius uosto saugos pažei dimus krovos terminaluose žiūrė ta pro pirštus. 2010 ir 2011 metais „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuo mojamoje teritorijoje užfiksuoti aštuoni ISPS kodekso pažeidimai. Uosto saugos vadovas man apie tai nepranešė. Susisiekimo ministerija netgi buvo dezinformuota“, – tiki no E.Gentvilas. Krovą uoste galima vykdyti tik turint Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotą krovos li cenciją. Tokią licenciją buvo gavu si „Klaipėdos hidrotechnika“, bet
jos neturėjo jūrų krovinių bendro vė „Kabotažas“, kuri, kaip mano ma, vykdė krovą. Uosto direkcija išsiaiškino, kad už uoste neva vykdytą krovą „Klai pėdos hidrotechnika“ per mėnesį gaudavo 120, 186 ir 250 litų. Vienos tonos krova įvertinta 26 centais. „Visi suprantame, kad per mė nesį mediena pakraunama mažiau siai į vieną laivą. Tai mažiausiai 2-2,5 tūkst. tonų. Todėl paslauga kainuoja ne vieną „vydūną“. Ki lo įtarimų, kad vieni rodo, jog pa
Po tokių įvykių Uosto direkcija nusprendė pati perimti saugo ti „Klaipėdos hidro technikos“ nuomoja mą teritoriją. jamų negauna, o kiti krauna ir ne rodo pajamų iš krovos“, – aiškino E.Gentvilas. Šiuo metu pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. (vertimasis ne legalia veikla) atliekamas ikiteis minis tyrimas. Jį vykdo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tarnyba. Susisiekimo ministerija jau pa naikino ISPS kodekso galiojimą „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuo mojamoje teritorijoje. Prie 118 kran tinės nebegalima vykdyti krovos. Kai vyko aiškinimasis, „Klaipė dos hidrotechnika“ kreipėsi į Su sisiekimo ministeriją – tikino, kad
ISPS kodekso trūkumai ištaisyti. „Patikrinome pakartotinai ir nu statėme, kad trūkumai nėra paša linti. Nebijau sakyti, jog „Klai pėdos hidrotechnika“ yra galimų pažeidimų „skylė“ uoste“, – tiki no E.Gentvilas. Buvo atvejis, kai naktį į „Klai pėdos hidrotechnikos“ teritori ją įvažiavo policijos automobilis. Pradėjus aiškintis, kodėl jo nie kas nestabdė prie vartų, paaiškė jo, kad budėjo bendrovės tekin tojas. Jam nebuvo išduotas ISPS kodekso kvalifikacinius reikalavi mus atitinkantis dokumentas, ap sauga nesuderinta su policijos ko misariatu ir Valstybės saugumo departamentu. Po tokių įvykių Uosto direkci ja nusprendė pati perimti saugoti „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuo mojamą teritoriją. Ši bendrovė nemoka Uosto di rekcijai nuomos mokesčio. Uosto direkcijos iš „Klaipėdos hidrotech nikos“ prisiteistos skolos sudaro 9,4 mln. litų. Įmonės vadovas Pranciškus Jur gutis paneigė, jog krovą vykdė „Kabotažas“ – bendrovė tik ieško jusi klientų. Medieną krovė „Klai pėdos hidrotechnika“ – ji negalė jusi pernuomoti teritorijos. P.Jurg ut is steb ėjos i, iš kur E.Gentvilas ištraukęs, kad tona me dienos krauta už 26 centus. Tokiais įkainiais uoste niekas nedirbtų. „Aš nesuprantu tų Uosto direk cijos ir policijos „žaidimų“, kai specialiai važiuoja trečią valandą nakties į teritoriją ir kažko ieško“, – stebėjosi P.Jurgutis.
9
antradienis, kovo 6, 2012
sportas Už ložę paklojo 1,6 mln. dolerių
viršūnėje – 22 metų žaidėjas
„Grifai“ įkirto „Kirams“
Rusų milijardierius Romanas Abramovičius nepagailėjo 1,6 mln. dolerių už bilietą į Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Lenkijos ir Rusijos rinktinių. Tiesa, turtuolis už šią sumą Varšuvos nacionaliniame stadione turės geresnes sąlygas – varžybas stebės prezidentinėje ložėje.
Jaunuolis iš Šiaurės Airijos Rory Mcilroy‘us įsiveržė į pasaulio golfo žaidėjų reitingo rikiuotės viršūnę. Airis tapo vienu jauniausių šios sporto šakos žaidėjų, pakilusiu taip aukštai. Tik 1997 metais amerikiečiui Tigeriui Woodsui pavyko būti pirmam, sulaukus vos 21 metų.
Nacionalinės ledo ritulio lygos čempionate Kretingos „Grifai“ 8:4 nugalėjo Klaipėdos „Kirus“. Dvikovos favoritais buvo laikomi klaipėdiečiai, tačiau Kretingos klubas galvojo kitaip. Vienu metu „Grifai“ pirmavo net 7:2, tuomet sukrutę uostamiesčio vyrai sumažino skirtumą iki 4:7.
Aukso medalis – po 22 metų Kaune vykusiame 82-ajame Lietuvos stalo teniso čempionate triumfavo jaunasis Alfredas Udra. 18-metis klaipėdietis vyrų auksą į uostamiestį parvežė po 22 metų.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Tai tik trečiasis nugalėtojo titulas per miesto sporto istoriją. 1987aisiais šalies pirmenybes laimėjo A.Udros mama ir trenerė Indra Drevinskaitė-Udrienė, 1990-aisiais auksą iškovojo čempiono dėdė Giedrius Orla. Klaipėdietis laikinojoje sostinėje surengė įspūdingą žygį. Aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje A.Udra varžovus – vilnietį Gintautą Juchtą ir kaunietį Igną Navicką įveikė „sausu“ rezultatu 4:0. Pusfinalyje kaunietis Denisas Stankevičius nugalėtas taip pat nesunkiai 4:1. Lemiamoje kovoje uostamiesčio žaidėjas Algirdą Skirgailą iš
Čempionai: ilgai laukta A.Udros pergale džiaugėsi anksčiau šalies pirmenybių nugalėtojais buvę mama
I.Udrienė ir dėdė G.Orla.
Vilniaus irgi nurungė be didesnio vargo 4:1. Bronzos medaliai atiteko Denisui Stankevičiui iš Kauno ir Tomui Mikučiui iš Laukuvos (Šilalės r.). A.Udra tikėjosi, kad finale jam teks susitikti su pastaruoju žaidėju, tačiau T.Mikučiui pusfinalyje koją pakišo A.Skirgaila. „Pagaliau Alfredas tapo čempionu, – džiaugėsi čempiono mama. – Prieš dvejus metus, kai tapo
vicečempionu, jam iki aukso medalio pritrūko vos vieno taiklaus smūgio.“ Pirmenybėse žaidęs čempiono vyresnysis brolis Manfredas pogrupyje įveikė vilkaviškietį Edgarą Simonaitį, vilnietį Audrių Kačerauską, tačiau pralaimėjo T.Mikučiui. Dėl 9-16 vietų klaipėdietis nežaidė, nes išskubėjo į klubo varžybas Vokietijoje.
I.Udrienė išdavė pergalės paslaptį. „Alfredas daug laiko praleidžia Vokietijoje. Treniruojasi tris kartus per dieną, – pasakojo ji. – Artimiausiu laiku žaidėjo laukia labai įtemptas metas. Kovo 25 – balandžio 1 dienomis Liebhere vyks pasaulio komandų čempionatas, balandžio 11-15 d. vasaros olimpinių žaidynių Europos kvalifikacinis turnyras.“
Sporto telegrafas Posūkis. „Atlanto“ klubo savininkas Vacys Lekevičius pranešė, kad nutrūko derybos su uostamiesčio futbolo komandą gelbėti panorusios iniciatyvinės grupės lyderiu – verslininku iš Marijampolės Žydrūnu Buzu. „Radau klubui padėti norinčių klaipėdiečių, – tvirtino V.Lekevičius. – Su žaidėjais sudarytos sutartys. Beveik visi, kurie treniravosi, liko komandoje. Artimiausiomis dienomis pristatysiu žmones, kuriems patikėsiu ekipą.“ Palangoje. Prasidėjo tarptautinis futbolo turnyras ,,Palangos Juzė 2012“, kuriame rungtyniaus šešios komandos iš Lietuvos ir Latvijos. A grupėje kovos Lietuvos jaunių (U-18) rinktinė, „Šilutė” ir Liepojos IFCLM (Latvija), B – „Palanga”, Plungės „Babrungas” ir Liepojos „Liepajas Metalurgs-2” (Latvija). Į pusfinalį pateks po dvi geriausias. „Pirmasis „Palangos Juzės“ turnyras buvo surengtas 1962 metais, – sakė Romaldas Kazlauskas, varžybų organizatorius, Palangos sporto mokyklos direktorius. – Jubiliejinį turnyrą dėl sunkmečio pradėjome be pompastikos, tyliai.“ Pirmosios turnyrą pradėjo Lietuvos jaunių ir „Šilutės“ komandos. Susitikimą 2:0 laimėjo jaunieji futbolininkai. 1-ojoje lygoje žaisianti „Palanga“ nepasigailėjo 2-ojoje kovosiančio „Babrungo“ – 4:0. Šiandien žiemos stadione (Vytauto g. 21) žais: Lietuva U-18 – IFCLM (13 val.); „Liepajas Metalurgs 2“ – „Babrungas“ (16 val.), rytoj: „Liepajas Metalurgs 2“ – „Palanga“ (13 val.), IFCLM – „Šilutė“ (16 val.). Ketvirtadienį 16 val. dėl 5-osios vietos rungtyniaus grupėse trečiąsias vietas užėmusios ekipos. Pusfinaliai vyks penktadienį – 13 ir 16 val. Lemiamos kovos – šeštadienį. Rungtynės dėl 3-iosios vietos – 12 val., finalas – 14 val.
Klaipėdos studentai – pirmąkart čempionai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos universiteto badmintonininkai pirmą kartą tapo Lietuvos studentų pirmenybių nugalėtojais.
Lyderių bei nacionalinės rinktinės žaidėjų Edgaro Slušnio ir Gerdos Voitechovskajos vedama KU ekipa pelnė 64 taškus ir vos trimis aplenkė Kauno technologijos universitetą (KTU). Trečią vietą užėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai – 51 taškas. Anot KU sporto klubo pirmininkės Genovaitės Avižonienės, lyderiai pateisino viltis. G.Voitechovskaja ketvirtfinalyje nugalėjo Moniką Kalinauskaitę (KTU) 21:3, 21:7, pusfinalyje Justiną Dimšaitę (LSMU) 21:10 ir 21:6. Kiek daugiau
teko paprakaituoti finale. Indrė Starevičiūtė (KTU) buvo palaužta nedideliais skirtumais – 21:19 ir 21:16. E.Slušnys irgi iki finalo nukeliavo pasišokinėdamas. Thushyanthanas Kulasabanathanas (LSMU) nugalėtas 21:5, 21:5, Linas Zavadskis (Mykolo Romerio universitetas) – 21:13, 21:9, Tomas Vaškevičius (KTU) – 21:18, 21:15. O finalinis mūšis su Filipu Perlovu iš LSMU būtų papuošęs net Lietuvos čempionatą. Atkaklią kovą KU studentas laimėjo tik 24:22, 22:20. Ne mažiau svarbūs kovoje dėl komandinės taurės buvo kitų klaipėdiečių taškai. Penktą vietą užėmusi Emilija Mažeikaitė mūsų miesto universitetui pelnė 12 taškų. Dar aštuonis taškus pridėjo vaikinų grupėje devintą vietą užėmęs Daumantas Vitkauskas.
Pajėgiausieji: daugiausia taškų pelnę universiteto žaidėjai E.Slušnys ir G.Voitechovskaja iškovojo istori-
nę pergalę.
10
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,84
4,66
2,34
„Apoil“
4,80
4,64
2,33
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,28 dol. už 1 brl. 124,27 dol. už 1 brl.
Mažiau, bet brangiau Lietuvoje rusiškų gamtinių dujų sunaudojama mažiau, tačiau iš laidos joms ne mažėja, o auga.
Į Lietuvą importuojamų gamti nių dujų vidutinė kaina ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 1268 litus už 1 tūkst. kubinių metrų – 41,6 proc. daugiau nei 2010 m. spalio–gruodžio mėne siais, kai dujų kaina buvo 895 li tai už 1 tūkst. kubinių metrų. Gamtinių dujų importas pra ėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 19 proc., iki 897,06 mln. kubi nių metrų, kaip teigiama Kainų komisijos parengtoje 2011 m. ketvirto ketvirčio gamtinių du jų rinkos ataskaitoje. Kainų komisijos duomenimis, ketvirtą ketvirtį visos dujas im portuojančios įmonės sumažino importo kiekį, tačiau daugiausia (31 proc.) dujų importą sumaži no Kauno termofikacijos elekt rinė. O bendros išlaidos impor tuojamoms dujoms, nevertinant bendrovės „Achema“ impor to išlaidų, per metus padidė jo 16,4 proc. ir ketvirtą ketvirtį siekė 777,7 mln. litų. Perdavimo sistema ketvirtą ketvirtį transportuota 1,465 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 4,1 proc. mažiau nei per atitinkamą 2010-ųjų laikotarpį. Anot Kainų komisijos, bendrą perdavimo vamzdynu transpor tuotą dujų kiekį lėmė tranzitu per Lietuvą transportuojamos dujos, kurių kiekis padidėjo 33,5 proc., iki 592,3 mln. kubinių metrų. Lietuvos rinkoje ketvirtą ket virtį paskirstyta 305,96 mln. ku binių metrų gamtinių dujų (72,1 proc. mažiau nei per atitinkamą 2010-ųjų laikotarpį), šios veiklos pajamos buvo 48,19 mln. litų (21,5 proc. mažiau), investicijos į skirs tymo infrastruktūrą siekė 15,56 mln. litų (49,7 proc. daugiau). Skirstymo veikloje ketvirtą ketvirtį veikė šeši aktyvūs rinkos dalyviai, o didžiausią rinkos dalį tradiciškai užėmė bendrovė „Lie tuvos dujos“ – ji siekė 97,6 proc. BNS, „Klaipėdos“ inf.
778 mln. litų
praėjusiais metais Lietuva sumokėjo už rusiškas dujas.
+0,55 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1795 DB svaras sterlingų 1 4,1345 JAV doleris 1 2,6167 Kanados doleris 1 2,6405 Latvijos latas 1 4,9438 Lenkijos zlotas 10 8,3741 Norvegijos krona 10 4,6601 Rusijos rublis 100 8,9326 Šveicarijos frankas 1 2,8637
–0,08 %
OMX Tallinn
+0,29 %
„Maxima“ žengia į Ispaniją
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
pokytis
Įmonių grupė „VP grupė“, kuriai priklau so mažmeninės prekybos tinklas „Ma xima“, perka Ispanijos tinklo „Dinosol“ valdomą parduotuvių tinklą „Supersol“. Susitarimą dėl prekybos tinklo „Super sol“ pardavimo su „Dinosol“ grupe pa sirašė investicijų bendrovė „Agile Finan ce“, kuri yra susijusi su „Maximos“ tinklu, kaip pranešė Ispanijos portalas europapress.es.
–0,7956 % –0,2100 % +0,5495 % +0,2201 % +0,0648 % –0,3131 % +0,2884 % +0,6683 % +0,0210 %
18,3
proc.
vasarį padidėjo vidutinė elektros kaina Lietuvos elektros biržoje.
Vienu darbo rin kos skaudulių ir to liau išlieka jauni mo nedarbas, ku ris sunkmečiu didė jo labiausiai. Net iš silavinę jaunuoliai darbdavių nedo mina, nes šie linkę medžioti jau turin čius patirties.
Požiūris: darbdaviai praktikantų dar nemato kaip potencialių savo įmonės darbuotojų.
„Shutterstock“ nuotr.
Į patirtį investuoja nenoriai Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Kas dešimtas – bedarbis
Per krizę labiausiai išaugo jauni mo nedarbas, o pernai jis traukė si lėčiau nei bendras nedarbo lygis ir nuo 35,1 proc. sumažėjo vos iki 32,9 proc. Vis dėlto banko „Swedbank“ vy resnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pabrėžė, kad jaunimo nedarbas, palyginti su bendru nedarbu, nėra gąsdinantis, o kalbos apie kas tre čią darbo biržos duris varstantį jau nuolį yra perdėtos: „Nors jaunimo nedarbo lygis yra didelis, vienas didžiausių Europoje, bedarbių jau nuolių dalis nėra didelė, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi.“ „Swedbank“ statistika rodo, kad iš 450 tūkst. šalies jaunuolių 315 tūkst. jų apskritai nedalyvauja dar bo rinkoje dėl mokslų. Maždaug du trečdaliai – 103 tūkst. – jaunuolių dirba, o 32 tūkst. jaunuolių yra be darbiai. Tai reiškia, kad darbo ne randa tik šiek tiek daugiau nei 7 proc. visų 15–24 metų gyventojų. Išsilavinimas nepadeda
Kaip vieną pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių V.Šečkutė įvar dijo statybų ir apdirbamosios pra monės sektorių nuosmukį. Esą per krizę jie nukentėjo labiausiai, todėl sumažėjo nekvalifikuotos darbo jė gos poreikis. Tai skaudžiai atsiliepė jauni mui, nes, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, apie 19 tūkst. bedar bių jaunuolių neturi profesinio iš silavinimo. Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis – maž daug 13 tūkst. – darbo nerandan čių jaunuolių išsilavinimą turi. Jos
manymu, tai verčia atkreipti dė mesį į švietimo sistemą, kuri šiuo metu yra nepakankamai orien tuota į darbo rinkos poreikius. Anot V.Šečkutės, problema būtų išspręsta, jei specialistų paren gimas švietimo įstaigose atitiktų paklausą, o profesinis pasirengi mas būtų tvirtesnis.
Vaiva Šečkutė:
Tai, kad dalis išsila vinimą turinčių jau nuolių negali susi rasti darbo, rodo, jog švietimo sistemoje yra bėdų. „Mažiau gali reikšti daugiau – svarbu paruošti konkurencingus, paklausias specialybes turinčius darbuotojus“, – sakė ji. Anot eko nomistės, šiuo metu šalyje esama per daug socialinius mokslus bai gusių studentų, kuriems dėl rin kos ypatumų tenka dirbti ne pa gal specialybę. Kaip sakė „Swedbank“ vyriau siasis ekonomistas Nerijus Ma čiulis, neproporcingai didelis so cialinių ir humanitarinių mokslų specialistų skaičius, palyginti su technologinių ir taikomųjų moks lų, ekonomikai atsiliepia neigia mai. Jo teigimu, dėl tokių ten dencijų šalyje nėra galinčių kurti inovacijas, todėl tenka jas impor tuoti iš užsienio. Praktikantai naudos neduoda
V.Šečkutė buvo įsitikinusi, kad tvir tesnis praktinis pasiruošimas būtų
įmanomas tuo atveju, jei profesinė praktika nebūtų tik formalumas, kaip yra šiuo metu. Teigiamos pa tirties, anot jos, galima žvalgytis už sienyje, kur praktika suvokiama kaip svarbi specialistų paruošimo dalis. „Pavyzdžiui, Vokietijoje būna praktikų, kurios trunka net kele rius metus, jas finansuoja vers las ir vyriausybė. Darbdavys įdar bina studentą ir savo lėšomis bei su valstybės parama paruošia sau darbuotoją“, – pasakojo ji. N.Mačiulio teigimu, šiuo me tu šalyje praktikos yra labai kon centruotos, todėl studentai per jas dažnai nė nebando siekti žinių, o darbdaviai priimti praktikantą į sa vo įmonę nesuinteresuoti. Vis dėlto įdarbinimo bendrovės „Advantus“ direktorius Arūnas Mieželis patikino, kad jų aplinko je esama nemažai įmonių, prakti kantus vertinančių kaip potencia lius darbuotojus. „Aišku, šie darbdaviai papras tai apskaičiuoja, ar investicijos į praktikantą yra vertingos. Tai dažniausiai būna tokios įmonės, kurių specifika nereikalauja pra ktikantų ypač daug mokyti“, – sakė pašnekovas. Dairosi patirties
Įdarb in im o agentūros „Min ta“ pagrindinė akcininkė Sta sė Bukšnienė sakė, kad dėl sun kaus ekonomikos etapo ir didelės konkurencijos rinkoje įmonės nea bejotinai ieško darbuotojų, turin čių patirties ir ryšių. Todėl akty viai juos medžioja ar net perperka iš kitų įmonių. S.Bukšnienė sako pastebėjusi, kad darbo patirtis daliai darbda vių nėra prioritetas. „Jeigu darb daviui reikia, pavyzdžiui, anglų
ir rusų kalbų žinių, gerų vadybi ninko bruožų, įgimto mokėjimo bendrauti, o ne konkrečių įgūdžių, tuomet darbdaviui nereikia spe cialisto. Jeigu žmogus intelektua lus, geba analizuoti ir reikšti savo mintis, tuomet darbdaviai jį noriai įdarbina“, – sakė ji. A.Mieželis pabrėžė, kad jauno, darbo patirties neturinčio žmo gaus vargus gali išspręsti laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios užsako vui savarankiškai atrenka tinkamus darbuotojus ir sudaro kelių dienų ar net kelerių metų sutartis. Taip jaunimas nuo paprasčiausių už duočių, pavyzdžiui, skrajučių dali jimo ar pagalbinių funkcijų preky bos centruose, po truputį pereina prie sudėtingesnių darbų.
Nedarbas Bendras ir jaunimo nedarbas (proc.) 2010 m. 2011 m. Bendras nedarbas
17,8
15,4
Jaunimo nedarbas*
35,1
32,9
* 15–24 metų žmonių. Šaltinis: Statistikos departamentas
Ilgalaikis jaunimo nedarbas* Metai Bedarbių skaičius (tūkst.) 2010 9,5 2011 20 10 2012 * Nedarbas, trukęs ilgiau nei 6 mėnesius. Šaltinis: Lietuvos darbo birža
11
ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Kalnų klasta chirurgo nepalaužė Beveik mėnesį uos tamiestyje sklan džiusios kraupios kalbos apie kone tragedija pasibaigu sią žinomo Klaipė dos onkologo Algir do Kasiliausko ke lionę į kalnus vis dar ligoninėje besi gydančiam medi kui dabar jau kelia šypseną.
Polėkis: A.Kasiliauskas net ir po skaudžios traumos tikino nepraradęs meilės kalnams.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Gandai kėlė sąmyšį
Suplanuota kelionė į kalnus Klai pėdos apskrities ligoninės medikui A.Kasiliauskui baigėsi nesėkmin gai: trauma ir ligoninės palata. Prieš mėnesį net ir tarp uosta miesčio medikų ėmė sklisti gan dai, kad žinomas chirurgas Itali joje patyrė nelaimę ir esą užsienio medikai įnirtingai kovoja dėl jo gy vybės. Būta net kalbų, kad klaipėdiečiui A.Kasiliauskui po kalnuose patir tos traumos yra specialiai sukel ta koma tam, kad jį būtų įmanoma transportuoti tolimesniam gydy mui į uostamiestį. „Per anksti mane laidojate. Tai, kas nutiko, čia, uostamiestyje, buvo piešiama labai jau juodomis spalvomis. Na, bet žmonėms juk neuždrausi kalbėti, – dabar jau su šypsena apie patirtą traumą dien raščiui prabilo medikas. Nieko ypatingo nenutiko. Trauma, ir tiek. Na, nulūžo kai kas, bet esu gyvas ir sveikas“.
Kolegų darbas tenkino
Su šeima į vieną Italijos kuror tų A.Kasiliauskas išskrido vasario pradžioje. „Tikėjomės pailsėti visą savaitę, tačiau jau trečią viešnagės dieną su gebėjau nelaimingai viduryje dienos nusileisti nuo kalno. Gal nesusikau piau, gal kiek slidesnė vieta pasitai kė. Keli šonkauliukai lūžo, raktikau lis įskilo, galvos sutrenkimas ir kitos smulkmenėlės. Nėra taip, kad kažko neatsiminčiau, tačiau keletą savai tėlių teks pailsėti“, – su chirurgams būdingu humoro jausmu pasakojo klaipėdietis. Traumą patyręs A.Kasiliauskas sakė, kad liko patenkintas Italijos kolegų darbu.
A.Kasiliauskas buvo nugaben tas į artimiausią ligoninę šiaurės Italijoje esančiame mieste Tren te. Patirtą traumą svečioje šaly je klaipėdiečiui teko gydytis sa vaitę.
Algirdas Kasiliauskas:
Jei būtų reikėję ope racijos, gydymo su mos būtų skaičiuoja mos dešimtimis tūks tančių. Tada būtų bu vę liūdniau, nes drau dimas tokių sumų ne kompensuotų
Iki ligoninės – sraigtasparniu
„Ten viskas labai gerai sustyguota. Nebuvau praradęs sąmonės, ta čiau slidinėjimo trasos prižiūrėto jai nutarė, kad man reikia pagalbos. Operatyviai buvo iškviestas sraig tasparnis. Trasos keltuvą prižiū rintis personalas yra apmokytas, kaip elgtis tokiais atvejais“, – pa sakojo medikas.
„Žmona liko be atostogų, jai te ko manimi rūpintis. Važiavome il sėtis, o išėjo toks netradicinis už siėmimas“, – sakė gydytojas. Pasak jo, to kurortinio miestelio medikai tokių pacientų sulaukia daug. Žiemą juos užplūsta slidi
ninkai, vasarą čia gydomi traumas patyrę dviratininkai. Grįžo paprastu lėktuvo reisu
Kol mediką svečioje šalyje gydė ko legos, uostamiestyje nelaimingas atsitikimas apaugo gandais apie itin sudėtingą sveikatos būklę. „Na, ne, komos nebuvo. Buvau gavęs vaistų dozę, kad smarkiai neprotestuočiau“, – juokėsi chi rurgas. Esą dar prieš lipant į sraigtaspar nį lietuviui buvo suleista vaistų, o orlaivio įgula nepagailėjo dar vie nos dozės. „Į Lietuvą grįžau paprastu lėk tuvo reisu, tik iš Vilniaus greito ji medicinos pagalba parvežė. Iš Trento iki Milano oro uosto taip pat medikų ekipažas gabeno“, – apie kelionę į namus pasakojo A.Kasiliauskas. Išgelbėjo papildomas draudimas
Apie užsienio kelionėse galinčias nutikti nelaimes pagalvoja ne kiek vienas, tačiau medikas nuo jų bu vo apsidraudęs. „Gerai, jog buvau papildomai apsidraudęs. Sistema
Asmeninio archyvo nuotr.
suveikė, italai skambino į draudi mo bendrovės atstovybę ir viską išsiaiškino. Įsitikinau, kad sistema veikia. Nebuvo bėdų dėl mano par vežimo ir gydymo“, – sakė A.Ka siliauskas. Tiesa, gydytojas pripažino, kad jei jam būtų prireikę operacijos, si tuacija galėjo būti ir kitokia. „Taip, man užteko tik vaistų su infuzijų. Jei būtų reikėję operacijos, gydymo sumos būtų skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Tada būtų buvę liūdniau, nes draudimas tokių sumų nekompensuotų „, – svarstė A.Kasiliauskas. Traukos kalnams neužgesino
Atostogų metu patirta trauma gy dytojo gyvenime buvo pirmoji. „Pirmą kartą patekau į tokią si tuaciją. Nesu toks aistringas slidi ninkas, kad slidinėčiau visą žiemą. Tačiau taip atostogaujame jau šeš tus metus. Vis nuvažiuojame šen bei ten“, – sakė chirurgas. Visgi nelaimė, pasak A.Kasi liausko, neturėtų užgesinti noro vėl kada nors stotis ant slidžių.
12
12
ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012
sveikata
Kalnų klasta chirurgo nepalaužė „Juk bet kur gali bėda 11 ištikti, net ir plyta nuo stogo gali užkristi. Visko gi neišsi
žadėsi dėl to, kad sveikas ir laimin gas būtum. Anksčiau yra buvę viso kių trasų, net ir gana sudėtingų, o ir griūta ne kartą“, – kalbėjo vyras. Dažn iaus iai pats guod žian tis ligonius ir labiau apie svetimą, nei apie savo skausmą galvojantis medikas pripažino, kad šį kartą ir jam teko išbandymas pabūti ligo nio kailyje. „Supranti, kad nesi kitoks, nei kiti. Nesi apsaugotas ir, deja, de ja, visko gali būti. Į darbą dar ne skubėsiu, teks gydytis. Raktikau lis gyja savaime. Šiuo metu laukia procedūros“, – pasakojo Klaipėdo je gydomas A.Kasiliauskas. Kolegai panaši lemtis
Tos pačios Klaipėdos apskrities li goninės vyriausiojo gydytojo pava duotojas ortopedas traumatologas Zigmas Juzumas taip pat atosto gų metu buvo patyręs traumą, ku ri medikui galėjo būti lemtinga. Klaipėdietis kartu su žmona pa teko į avariją, kai Vokietijos greit kelyje sprogo motociklo padanga.
„Pasekmės liks visam gyveni mui. Bet jos neišgąsdino. Atsirado didesnis noras gyventi. Supratau, kad gyvenimas labai trapus. Avari ja abiem su žmona baigėsi daugiau nei sėkmingai“, – tuomet apie įvy kį kalbėjo žinomas medikas. Kartu su sutuoktine patekę į Vo kietijos medikų rankas Z.Juzumas išgirdo prognozę, kad gyvų moto ciklininkų iš greitkelio pas juos ne beatveža. „Mes ne tik išgyvenome, bet ir nelikome suluošinti. Vertiname tai kaip stebuklą. Tik nesinori trau mos prisiminti. Po keturių mėne sių grįžau į darbą. Pirmąkart gyve nime taip ilgai buvau atitrūkęs. Net nedarbingumo lapelio iki tol netu rėjau“, – pasakojo medikas. Z.Juzumą su žmona išgelbėjo vilkėti specialūs kostiumai. „Nesame fatalistai. Buvo, įvyko, atsigavome reanimacijoje, ir gerai. Po avarijos, dar gulėdamas ant ke lio, apsičiupinėjau ir supratau, kad nieko tragiško neįvyko. Kaip trau matologas žinau, kas gali nutik ti, nukritus nuo motociklo. Iš mū sų galėjo nieko nelikti“, – pasakojo Z.Juzumas.
Amžius: vėjaraupiais dažniausiai serga darželinukai. „Shutterstock“ nuotr.
Vėjaraupiai mėgsta uždaras patalpas Nors užsikrėtusieji vėjaraupiais gana il gam laikui privalo būti izoliuoti, kad neužkrėstų kitų, tačiau apsauga nuo šio viruso nėra populiari. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Fiksuojamas pakilimas
Požiūris: traumatologas Z.Juzumas taip pat atostogų metu buvo pa
tyręs traumą, kuri medikui galėjo būti lemtinga.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Atrastos dvi naujos kraujo grupės Vermonto universiteto moksli ninkai atrado dvi naujas raudonų jų kūnelių sudėtyje esančių balty mų rūšis – ABCB6 ir ABCG2. Ty rėjų atradimas leidžia manyti, kad egzistuoja mažiausiai dar dvi krau jo grupės, kurių iki šiol nežinojo me. Mokslininkai jas pavadino „Ju nior“ ir „Langereis“. Pribloškia tai, kad dėl dviejų naujųjų kraujo gru pių bendras kraujo grupių skaičius išauga iki 32. Pasirodo, egzistuo ja ne tik I, II, III ir IV kraujo gru pės, bet ir kiek retesnės dar 28 gru pės. Atrastosios „Junior“ ir „Lan gereis“ kraujo grupės dominuo ja Rytų Azijoje, ypač Japonijoje. Paskutinį kartą nauja kraujo gru pė buvo atrasta daugiau kaip prieš dešimtmetį. „Klaipėdos“ inf.
Šiuo metu Klaipėdoje pastebimas sergamumo vėjaraupiais pakilimas. Šiemet sausio ir vasario mėnesiais užsikrėtusiųjų šiuo virusu užfik suota beveik dvigubai daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Dvidešimtyje miesto darželių vė jaraupiais serga po keletą įvairaus amžiaus vaikų. Tarp sergančiųjų daugiausia 4–6 metų darželinukų. Per pusę mažiau užsikrėtusiųjų pa stebėta mokyklose, kur registruo jami pavieniai ligos atvejai. Kaip pastebi Klaipėdos visuo menės sveikatos centro Užkrečia mųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Ščerbavičienė, sergamumo vėja raupiais pakilimas uostamiestyje stebimas kas kelerius metus. Pasak specialistės, pernai dau giausia sirgusiųjų būta kovo, ba landžio ir gegužės mėnesiais. Šie met vėjaraupio virusu užsikrėtusių gyventojų pradėjo daugėti gerokai anksčiau. Remd am as i ilgam ete pat irt i mi, R.Ščerbav ič ien ė prog noza vo, kad pavasar ėjant tok ių pa cientų mažės. Susirgo darželio darbuotoja
„Vėjaraupiai – uždarų patalpų liga, kuria labai lengva užsikrėsti. Kai vaikai mažiau išeina į lauką, daž niau ir serga“, – pasakojo ji. Dažniausiai vėjaraupiais serga darželius lankantys vaikai. Pernai
32
– tiek suaugusiųjų pernai Klaipėdoje susirgo vėjaraupiais. uostamiestyje jie sudarė 96 proc. sergančiųjų. Pastarąjį dešimtmetį vėjaraupiais užsikrečiančių suau gusiųjų skaičius išlieka stabilus – apie 4 proc. Pernai buvo susirgę 32 suaugę klaipėdiečiai. Šiemet vėjaraupiais susirgo vy resnė nei 45 metų moteris. Darže lio darbuotoja užsikrėtė nuo savo auklėtinių. Kaip sakė R.Ščerbavičienė, gana retas atvejis, kai darbuotoja užsi krečia nuo vaikų darželyje. Be to, dauguma žmonių šia in fekcine liga perserga dar vaikys tėje. Šia liga nepersirgę vaikystėje, suaugę žmonės dažnai suserga apie 25-uosius gyvenimo metus. Užsikrečia pakartotinai
Specialistė atkreipė dėmesį, kad susirgti vėjaraupiais vyresnia me amžiuje yra gana pavojinga dėl gresiančių komplikacijų. Klaipė doje tokių atvejų iki šiol nepasitai kė, nors keletas vaikų ir saugusiųjų per metus gydomi ligoninėje. R.Ščerbavičienės teigimu, ne vi sada teisinga nuomonė, kad kartą persirgus vėjaraupiais dar kartą užsikrėsti neįmanoma. Medicinos
literatūros duomenimis, iki 15 proc. žmonių šia liga užsikrečia pakar totinai. Tačiau tokiais atvejais vė jaraupio virusas pasireiškia kitaip – žmogus suserga juostine pūsle line. Suaugusiuosius dažniausiai ji užklumpa tuomet, kai būna nusi lpęs organizmas. Atbaido ir kaina
Specialistė priminė, kad apsisau goti nuo vėjaraupių padeda skie pai. Tačiau uostamiestyje jie nėra populiarūs. Pernai pasiskiepijo 86 gyventojai, iš jų 77 vaikai. Pasak R.Ščerbavičienės, nuo skiepų atbaido paplitusi nuomo nė, jog vėjaraupiais lengvai perser gama vaikystėje ir jie daugiau ne pasikartoja. Klaipėdiečius galbūt gąsdina ir gana didelė skiepų kaina – viena vakcina atsieina per 150 litų. Vy resniems nei 12 metų reikia dviejų dozių, kad susiformuotų apsauga nuo vėjaraupių visam gyvenimui. Pastebima pavienių atvejų, kai vėjaraupiais užsikrečia ir pasiskie pijusieji. Tik jiems ligos forma bū na trumpesnė ir švelnesnė.
Vėjaraupiais Klaipėdoje sirgo 2008 metais – 685 2011 metais – 859 2012 metų sausį ir vasarį – 250
Kas yra vėjaraupiai Viena dažn iausių infekcin ių lig ų po gripo ir ūmių viršut in ių kvėpa vimo takų infekcijų. Jai būdingi po žymiai: karščiavimas, viso kūno bė rimas pūslelėmis, niež ulys, galvos skausmas, apetito stoka.
13
ANTRADIENIS, KOVO 6, 2012
sveikata pasakų herojai Parodoje tapo pavojingų ligų virusais
LSMU ir VVKT Sutartis – vaistų saugumui stiprinti
Naujai pasektos populiarios pasakos Vilniuje startavusioje paro doje žaisminga forma pasakoja, kas nutinka herojams, kai juos užpuola pavojingi užkrečiamąsias ligas sukeliantys virusai. Paro doje pristatoma 10 trimačių virusų fotografijų, jas papildo nau jai interpretuotų pasakų epizodai. Taip siekiama atkreipti tėvų ir vaikų dėmesį į skiepus, apaugusius mitais. Paroda per du mėne sius aplankys didžiuosius Lietuvos miestus. Užkrečiamosiomis li gomis Lietuvoje kasmet serga apie pusę milijono žmonių, mirtin gumo rodikliai – vieni didžiausių ES. Situacijai gerinti būtinos ligų prevencijos ir profilaktikos priemonės bei sveikatos stiprinimas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) pasirašius ben dradarbiavimo sutartį su Valstybine vaistų kontrolės tarny ba (VVKT) gyventojus pasieks dar saugesni ir efektyvesni vais tai. Universiteto mokslininkai teiks mokslines išvadas, patarimus vaistų gamintojams, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prista tys atliktų farmakoekonominių tyrimų rezultatus ir analizę, vyk dys ir teiks informaciją apie rinkoje esančių ir Lietuvoje registruo tų vaistinių preparatų stebėseną. Prireikus instituto mokslininkai vykdys į Lietuvos rinką teikiamų registruoti vaistinių preparatų paraiškų vertinimą ir tai užtikrins tik kokybiškų vaistų rinką.
Insultas – kas valandą dviem žmonėms Medikai perspėja: insultas – tiksinti bom ba. Ši liga, staiga ir netikėtai užklupusi bu vusią premjerę Kazimirą Prunskienę, dar kartą patvirtino, kad apie insultą reikia žinoti kiekvienam iš mūsų.
Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Priklausomas nuo kitų
Insultas yra itin dažna liga. Pagal statistiką ji kas parą nustatoma net 24 Lietuvos gyventojams, neišski riant savaitgalių ir nakties. Tok ia stat ist ika gąsd in a, ta čiau tik tuomet, kai liga prisiarti na, suvokiame, kaip per keliolika minučių ji gali sugriauti gyveni mą. Neretai jį sugriauna nepatai somai. „Jis miega. Nenorėčiau žadin ti“, – susirūpino, kad nesugalvo tume drumsti vyro poilsio, insultą patyrusio vyro žmona, nors buvo jau beveik pietų metas. Apie tai, kaip insultas paveikė vienos šeimos, prašiusios neskelb ti jų pavardės, gyvenimą, šnekamės dviese. „Labai baisi liga“, – atsiduso moteris. Anksčiau buvęs labai aktyvus, darbštus, stiprus jos sutuokti nis insultą yra patyręs net du kar tus. Dabar jis yra priklausomas nuo žmonos, jos pagalbos reikia kas trečiame žingsnyje. Vyrui sunku valdyti kairę koją, ranką, kairysis petys taip ir liko nusviręs. Ligonis šlubuoja, jam problemiška sučiu pinėti smulkius daiktus, pavyz džiui, negali užsisegti sagų, sunku net valgyti. Kartais atsiranda at minties spragų. „Bet mano vyras tebėra labai vyriškas, viską bando daryti pats. Stengiasi iš paskutiniųjų. Net ma šiną vairuoti“, – gyrė sutuoktinį moteris. Ėmė paralyžiuoti ežere
Insultas pas šiuos žmones į sve čius pasibeldė kaip dažniausiai mėgsta – nelauktai ir netikėtai. „Tai įvyko prieš pusantrų me tų, kaip tik prieš Jonines. Tuo me tu buvome sode, gaminau tortą. Vyras nuėjo iki šiltnamio ir užda rydamas duris staiga pajuto, kad tirpsta ranka. Kol atėjo iki name lio, pradėjo tirpti ir koja“, – apie savo šeimos tragediją pradėjo pa sakoti moteris. Atvykę medikai neabejojo – in sultas.
„Bet jie veikėOperacijos vyrui neprireikė. Pakako gydymo vais tais, kurie ištirpdė smegenų krau jagyslę užkimšusį krešulį. Antras insultas tą patį vyrą išti ko po metų – tąkart besimaudan tį ežere. „Buvo dar baisiau nei pirmą kar tą. Aš mašinos nevairuoju. Vyras šiaip ne taip parvairavo iki namų. Po to kvietėmės greitąją“, – pasa kojo moteris.
Dabar jis yra pri klausomas nuo žmo nos, jos pagalbos reikia kas trečiame žingsnyje. Iš žmonos jautė agresiją
Insultas atėmė ne tik vyro sveikatą, bet ir pakeitė požiūrį į žmoną. „Po pirmojo insulto ligoninė je vyras pradėjo verkti ir sakė, kad jam manęs labai gaila, nes dide lę bėdą užkrauna. Bet po to jis su manimi elgėsi bjauriai. Esu vie nintelis jam artimas žmogus. Li goninėje jį slaugiau nuo ryto iki vakaro, tačiau jis to nesuvokė. Kai įeidavau į palatą, pasitikdavo la bai nedraugišku žvilgsniu. Saky davo, kad nuo manęs sklinda ag resija. Kokia agresija gali sklisti, jei aš nemiegojus, nevalgius ir be veik išprotėjusi lėkdavau pas jį?“ – juokėsi sutuoktinė. Kartą ji pasiskundė vienai gy dytojų, kad vyras, net ir atsiga vęs, reabilitacijoje į ją reaguoja la bai negatyviai. „Deja, šitokių dalykų būna. Neaišku, kodėl ligoniai kartais at stumia pačius artimiausius žmo nes“, – išgirdo iš gydytojos mo teris. Nelemtas antrasis insultas vis dėlto atnešė šio to gero. „Jis man tapo itin geras ir švel nus. Jis taip įvertino visas mano pastangas. Pavyzdžiui, pasišauna eiti su manimi į parduotuvę pa dėti parnešti pirkinius. Pats vos pašliaužia, bet nori man padėti. Ir leidžiu padėti, nes tai jam labai svarbu“, – atjautė vyrą moteris.
Artistas: humoristas R.Šilanskas, užuot rūpinęsis sveikata, pirmenybę teikia koncertinei veiklai. BFL nuotr.
Humoristui pynėsi liežuvis
Ką reiškia patirti insultą, iš asme ninės patirties gali papasakoti Lie tuvos anekdotų karalius Raimon das Šilanskas. „Kankino nepakeliamas galvos skausmas. Man ir liežuvis pynė si, ir dar kažkas buvo ne taip, bet taip skaudėjo, kad daugiau nieko neprisimenu. Kenčiau dvi dienas. Negalėjau užmigti naktimis. Tre čią nebeištvėriau – jau buvo bai su“, – neslėpė R.Šilanskas. Humoristas gailisi, kad į gydyto jus nesikreipė, nes dėl to būtų tu rėjęs atšaukti savo pasirodymus, nuvilti gerbėjus, renginių organi zatorius. „Žin ot, kok ie Liet uvos vyrai: kentės iki galo. Pasirodys, koks stiprus. Esu dirbęs turėdamas 40 laipsnių temperatūros – tuomet tris valandas koncertavau Mari jampolėje, bet nepamenu nė mi nut ės. O tą pirm ad ien į tur ėjau važiuoti filmuotis į Vilnių. Gal vojau, pakent ės iu, nus if ilm uo siu, o paskui jau gydysiuos. Bet jau neiškent ėjau“, – pasakojo R.Šilanskas. Pataria nevaidinti drąsuolio
Gydytojai tuomet humoristui pa sakė: dar spėjote atvažiuoti.
„Supratau, kad man galėjo baig tis „gražiai“, – juokavo vyras. Operacinio gydymo jam nereikėjo, buvo leidžiami vaistai ir uždraus ta judėti. Ligoninėje jis praleido tris savai tes. Ir po jų jautėsi kaip nesavas. „Kojos buvo lyg medinės“, – aiš kino R.Šilanskas. Kaip po insulto pasikeitė jo po žiūris į savo sveikatą? Gal pradėjo labiau rūpintis savimi?
„Manimi pradėjo labiau rūpintis žmona“, – teigiamą ligos padarinį įžvelgė humoro grandas. Juokauti su insultu humoristas nepataria. „Jeigu jau pajutote kokius nors insulto požymius, patarčiau ne vaid int i drąs uol io zuik io, o iš karto pūst i į ligon in ę. Gail a tų dviej ų dien ų, kur ias kent ėjau. Man dar labai pas isek ė“, – sa kė vyras.
Insulto požymis – kreiva šypsena Jeig u įtar iate insult ą, ligon io papra šyk ite nus iš yps ot i, išk išt i liež uv į, raišk iai išt art i sak in į ar kel is, iškel ti abi rankas. Reik ia kviest i pagalbą, jeig u liež uv is yra kreivas, krent a į vien ą ar į kit ą pus ę, sunk u kalb ėt i. Dažniausi simptomai: staigus veido, rankos, kojos nejautru
mas ar nusilpimas, ypač vienos pusės; staigus kalbos, jos supratimo ar
orientacijos sutrikimas; staigus regėjimo sutrikimas viena
ar abiem akimis;
staig us eis en os, pus iausv yr os,
koordinacijos sutrikimas, galvos svai gimas; staigus ir stiprus galvos skausmas
dėl neaiškios priežasties.
24
Lietuvos gyventojams per parą nustatomas insultas.
14
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
pasaulis Gedi aukų
Deramas atlygis
A.Lukašenkos atkirtis
Lenkijoje paskelbtas dviejų dienų nacionalinis gedulas, ku riuo pagerbiamos šeštadienį įvykusios traukinių katastro fos aukos. Šeštadienio vakarą Ščekocinuose Pietų Lenkijo je kaktomuša susidūrus dviem traukiniams žuvo 16 keleivių, 57 sužeisti. Kelių nukentėju siųjų būklė labai sunki.
Islandijoje prasidėjo buvusio premjero Geiro Haarde teis mas dėl jo vaidmens per ban kų sektoriaus griūtį 2008 m., kuri parklupdė šią Šiaurės valstybę. 60 metų G.Haar de bylą vadina farsu. Tarp jam pateiktų kaltinimų yra ir susi jusių su banko „Icesave“ žlu gimu.
Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka (nuotr.) į kaltinimus diktatoriškumu at sakė, kad tai, jo nuomone, la biau priimtina nei homosek sualumas. Šis pareiškimas bu vo skirtas Vokietijos užsienio reikalų ministrui Guido Wes terwelle, kuris yra prisipažinęs esąs homoseksualus.
Ir vėl Vladimiras Putinas Tie, kurie prognozavo V.Putino pergalę, – o jų buvo dauguma, – trynė rankomis. Nors po Dūmos rin kimų praėjusiais me tais kai kurie svarstė, kad šie rinkimai bus iššūkis V.Puti nui, taip nenutiko.
Pasaulio dienraščių nuomonė „The Washington Post“ Radikaliausi opozicijos atstovai pra našauja, kad didės akcijos po rin kimų. Sveikai mąstantys analitikai mano, kad lyderis ir jo aplinka gali iš gyventi porą metų ar daugiau, susier zinusią visuomenę ramindami poli tikos ir ekonomikos reformomis.
BBC Rinkimai vyko esant liaudies nepasi tenkinimui, kurį sukėlė kaltinimai di delėmis klastotėmis per parlamento rinkimus gruodį. Pažeidimų ir dabar neišvengta, nors rinkimų apylinkė se buvo tūkstančiai stebėtojų ir vaiz do kamerų.
„Le Monde“
Rezultatas: V.Putino pergalė – daugiau nei įtikinama, tačiau ekspertų prognozės dėl tolesnio jo vadovavi
mo nedžiugina.
Triuškinama pergalė
Opozicija gali skėsčioti rankomis. V.Putinas trečiąsyk laimėjo šalies prezidento rinkimus ir toliau vado vaus Rusijai. Dabar jau šešerius me tus, o ne ketverius, kaip anksčiau. Tiesa, buvo galima to tikėtis, nors vykę Dūmos rinkimai vis dėlto tapo samčiu deguto V.Putino ir valdan čiojo Rusijos elito medaus statinė je. V.Putinas gavo 63,75 proc. bal sų. Antroje vietoje liko komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas, su rinkęs 17,19 proc. balsų. Trečia vieta atiteko į politiką pasukusiam verslo magnatui Mi chailui Prochorovui, kuris gavo 7,82 proc. balsų. Beje, šis politikos naujokas Maskvoje gavo daugiau nei 20 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 65,3 proc. Jis buvo kiek mažesnis, paly ginti su beveik 70 proc. per 2008 m. rinkimus, bet didesnis nei per parla mento rinkimus gruodį. Skirtinguo
se regionuose už V.Putiną buvo bal suojama įvairiai. Maskvoje V.Putinui nepavyko surinkti nė pusės balsų – sostinėje jis gavo 47,22 proc. Tačiau, pavyzdžiui, Čečėnijoje V.Putinas susižėrė net 99,73 proc., o rinkėjų aktyvumas šioje karo nua lintoje respublikoje siekė net 99,59 proc. Nerimas dėl ateities?
Vis dėlto sunkiau prognozuoti, kaip seksis V.Putinui. Pasaulio žiniask laida mirgėjo antraštėmis, kad rin kimai – dar ne pabaiga. Didžiausi pasaulio leidiniai pri pažino, kad daug rinkėjų rėmė V.Putiną, tačiau čia pat pridūrė, jog vėl nebuvo išvengta pažeidimų ir tai gali paskatinti naują protestų bangą. Rusijos sociologai tvirtino, kad V.Putino populiarumas po rinkimų mažės. „Manau, kad po rinkimų vėl pradės smukti pasitikėjimas“, –
„Reuters“ nuotr.
prognozavo Levas Gudkovas, J.Le vados centro direktorius. Anksčiau jis yra sakęs, kad V.Putinas triuški namai laimės pirmajame ture. Opozicijos atstovai taip pat prognozavo V.Putino epochos nuosmukį. „Šalis praranda dar kelerius metus, raičiodamasi korupcijos kančiose, – niūriai kalbėjo Komunistų par tijos lyderis G.Ziuganovas. – Pra sidės kasdienė realybė, nuo kurios nei V.Putinas, nei visi jo bendri ninkai pasislėpti nebegalės.“ O Rusijos aktyvistai, kurie rengė protestus po Dūmos rinkimų, tvir tino, kad rinkimų skaidrumas jų ir vėl neįtikino. „Tai, kas įvyko, nė ra rinkimai, – sakė vienas protesto judėjimo lyderių tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas. – Jie darė pre cedento neturinčius pažeidimus ir suklastojo rinkimus. Ir dabar susi darė situacija, kai daug Rusijos pi liečių nepripažįsta, kad šie rinki mai atitinka įstatymus.“
Europos saugumo ir bendra darbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai vakar paskelbė, kad „rin kimų kampanijos sąlygos buvo iškreiptos V.Putino naudai“. Stebėto jai taip pat pabrėžė, kad balsų skai čiavimas „vertinamas neigiamai beveik trečdalyje balsavimo apylin kių dėl procedūrinių pažeidimų“. ES atstovai pabrėžė, kad palaiko tokias išvadas, ir paragino Rusiją ištaisyti trūkumus. Vakarų šalys, nors taip pat pripažino, kad trūku mų balsavimo dieną buvo, V.Puti no pergalę pavadino įtikinama. V.Putinas šventė
V.Putinas po rinkimų šalinin kams Maniežo aikštėje sakė: „Mes laimėjome! Mes iškovojome per galę atviroje ir sąžiningoje kovoje. Dėkoju, draugai.“ Jis pridūrė: „Mes laimėjome šiandien ir didžioji dalis mūsų rin kėjų iškovojo skaidrią pergalę.“
Idėją įrengti kameras skeptiškai verti no ESBO stebėtojų misija Rusijoje, nes vaizdo kameros negali užfiksuoti bal sų skaičiavimo – pirmuosius pažeidi mus jau Vladivostoke nustatė komu nistų partijos vietos skyrius.
„The Daily Telegraph“ V.Putino aplinka jau įspėjo, jog ne leis, kad pasikartotų Ukrainos Mai danas per Oranžinę revoliuciją. Vie nas jo artimų pagalbininkų sakė, kad jeigu vyks ilgi protestai, bus imtasi griežtų priemonių.
V.Putinas nepraleido galimybės dar kartą pagrasinti kritikams, trumpoje kalboje apkaltindamas juos „politinėmis provokacijomis, kurių tik vienas tikslas – sugriauti Rusijos valstybingumą ir uzurpuoti valdžią“. O valdančioji Rusijos par tija „Vieningoji Rusija“ didžiausius rinkimų kritikus komunistus išvadi no antirusiškais. „G.Ziuganovo pozi cija šiuo metu sutampa su labiausiai antirusiškų JAV sluoksnių pozicija. Keista komunistų partijos lyderio po zicija“, – sąsajas bandė įžvelgti „Vie ningosios Rusijos“ Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Isajevas. BNS, „Interfax“, AFP, BBC inf.
Ar opozicija turi galimybių sužibėti? Rusijos opozicijos judėjimas turės greitai subręsti, jeigu tikisi susivie nyti dėl platesnių bendrų tikslų. To kia yra įvairių analitikų nuomonė.
Pasak jų, užuot vien reiškę pasipik tinimą dėl Vladimiro Putino grįži mo į Kremlių, opozicijos veikėjai turi konsoliduotis ir ruošti alter natyvią strategiją. „Protestų judėjimas nėra šešė linė vyriausybė ir šiuo metu nėra pajėgus perimti valdžią. Nėra jo kio ilgalaikio plano, bendros po litikos programos arba ekonomi kos strategijos, – sakoma Europos užsienio ryšių tarybos ataskaitoje. – Tačiau opozicija išliks, nors da
bar ji galbūt priklausys nuo V.Pu tino daromų klaidų, kad galėtų iš siveržti į priekį.“ Patys demonstrantų lyderiai sa ko, kad jų tolesnių veiksmų kryptį gali lemti tai, kaip valdžia reaguos į protestus po rinkimų, planuojamus surengti Maskvoje šią savaitę. „Jeigu valdžia parodys san tūrumą protestuotojų atžvilgiu, reikalai pakryps vienaip, jeigu ne – visiškai kitaip, – aiškino vienas protestų lyderių Borisas Akuni nas. – Jeigu režimas pasirinks ašt rios konfrontacijos kelią, opozicija įgis naujų, radikalesnių lyderių.“ Šiuo metu bene iškiliausias iš Rusijos opoziciją vienijančių vei
kėjų – korupciją smerkiantis tink laraštininkas Aleksejus Navalnas – charizmatiškas 35 metų karingo būdo teisininkas. Korupcijos temdomą valdančiąją V.Putino partiją A.Navalnas vadina sukčių ir vagių partija. Šio opozicinio judėjimo iškili mas, pasak analitikų, sukėlė ne rimą tiems, kurie už savo karjerą turi būti dėkingi V.Putinui. „Politinei sistemai reikia poky čių, tačiau V.Putinas ir jo aplinkos žmonės bijo tai daryti, – pabrėžė Maskvoje veikiančio Strateginių ty rimų instituto ekspertas Aleksand ras Konovalovas. – V.Putino pasi traukimas reikštų didelio skaičiaus
Klausimas: sunkoka pasakyti, ar Rusijos opozicijai pavyks susitelkti.
jo aplinkos žmonių pasitraukimą, o nė vienas iš jų nenori trauktis.“ Tačiau kiti analitikai sako, kad pagrindinė grėsmė Rusijai – ne politinis smurtas, o vis labiau po
„Reuters“ nuotr.
litika besidominčios vidurinės kla sės, kurią kaustanti valdžios baimė nuolat silpnėja, ilgalaikis atriboji mas nuo sprendimų priėmimo. BNS inf.
15
antradienis, kovo 6, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje savaitė prasidėjo ramiai Vilnius, kovo 5 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį vyravo ramios nuotaikos – lyderio pozicijos atiteko „Aprangos“ akcijos, tačiau ir jų perleista mažiau kaip už 100 tūkst. eurų. Kiek didesne apyvarta išsiskyrė „Teo LT“ vertybiniai popieriai, tuo tarpu kitų įmonių akcijos investuotojus domino mažiau. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,55 proc. iki 317,34 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,07 proc. iki 469,94 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,20 proc. iki 143,14 punkto. Oficialiojo sąrašo „Aprangos“ akcijų, kurios pabrango 4,20 proc. iki 1,687 euro, apyvarta buvo 89,4 tūkst. eurų, 0,92 proc. iki 0,645 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – 61,4 tūkst. eurų, 4,11 proc. iki 2,079 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – 34 tūkst. eurų.
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
Namą Mažajame Kaimelyje (130 kv. m, neįrengtas, šalia Danės upės, galima išsimokėtinai), butą Naujojo Sodo g. („D“ raidėje, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865.
914958
913525
Kviečia mokytis klasikinio masažo. Medicinos centras „Sodalitas“, Debreceno g. 47-1, Klaipėda. Tel. (8 46) 379 922 (14 - 18 val.), 8 694 83 005 (10 - 18 val.), www.sodalitas.lt.
Namus: Alyvų g., Tauralaukyje, Šlapšilėje, Jakuose, sklypus statybai Doviluose, Tauralaukyje, 4 kambarių butus Reikjaviko, Naujakiemio g. Tel. 8 676 55 573.
907444
922225
Kompiuterių kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 916731
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 914903
„Linas Agro Group“ akcijų nepakitusia 0,485 euro kaina perleista už 23,4 tūkst. eurų, 5,01 proc. iki 0,650 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“ akcijų – už 16,9 tūkst. eurų, 0,51 proc. iki 0,194 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – už 14,3 tūkst. eurų. 0,58 proc. iki 1,730 euro pabrangusių „City Service“ akcijų parduota už 12,9 tūkst. eurų, 0,87 proc. iki 1,258 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų – už 11 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 4 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios atpigo 0,79 proc. iki 0,500 euro, perleista už 10,8 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo bendrovių akcijų parduota mažiau kaip
Nekilnojamasis turtas Keičia
Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 293,1 tūkst. eurų, iš jų 273,7 tūkst. eurų teko Ofi-
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt. 918536
911029
Mokymas Kiti kursai
915068
Pigiai 6,6 a sodą Šernuose, du 6 a sodus „Tolupyje“, 1 kambario butus: 33 kv. m 9/8 a. Žardininkų g., 5 pl./3 a. Kauno g. (nekampinis). Tel. 8 686 36 545. 921796
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398. 916472
Suremontuotą 2 kambarių butą su baldais 9/7 a. I.Simonaitytės g. 32 (renovuota šildymo sistema, kaina 135 000 Lt). Savininkė. Tel. 8 616 72 132.
Išnuomojamas miesto centre, Danės g., 2 pereinamų kambarių butas 3 a. su kai kuriais baldais jaunai dirbančiai šeimai (nuoma 600 Lt). Tel. 8 614 38 488. 921853
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Eglės“ turgavietės, baldai, buitinė technika, 2 kambarių suremontuotą butą Laukininkų g. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977. 921472
Išsinuomosiu ilgesniam laikui 60-100 kv. m butą Klaipėdos mieste. tel. 8 647 79 630 922501
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 919333
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 918834
Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m kavinė, 205 kv. m baras, patalpos prekiauti ir biurams. Tel. 8 698 37 145. 921276
Parduoda 2 sklypus Ginduliuose: 9 a - 75 000 Lt, 11 a 95 000 Lt; 6,5 a sodą Mažajame Kaimelyje su mūriniu nameliu. Tel. 8 686 53 230. 921924
Butus: naujos statybos 3 kambarių 4/1 a. Birutės g.; 9/4 a. Mogiliovo g.; 3/1 a. Tilžės g., 9/6 a. Naikupės g. (pigiai); 1 kambario 10/2 a. Smiltelės g.; 4/2 a. Pušyno g. Tel. 380 359, 8 675 43 634. 917692
„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. Pažymėjimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.
921830
1,5 kambario butą Kretingos g. (40 kv. m, 5/2 a.). Tel. 8 686 61 368.
Nuoma
921526
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
916478
Reikalingas nuomai butas šeimai be vaikų, abu dirba, mokės iš anksto už pusę metų. Tel. 8 675 36 474, 8 655 77 414.
Unikali technologija Lietuvoje
1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Sulupės g. 13 (WC, vonia kartu, visiškai suremontuotas, 40 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.
917193
921842
919160
AMBULATORIJA
922266
Nebrangiai 11 a sklypą gyv. namui statyti Klaipėdoje, Ramunių g., Rimkai. Privestos miesto komunikacijos, prie miškelio. Savininkas. Tel. 8 611 07 153.
922254
921477
919130
1 kambario butą Šiaulių g. (5/2 a., 108 000 Lt), sklypą Klaipėdos r., Vėžaičių sen. (8 ha, 55 000 Lt); kambarį bendrabutyje Minijos g. (2 a., 14 500 Lt). Tel. 8 675 30 316.
921836
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.
Ilgesniam laikui išsinuomosime gyv. plotą Klaipėdoje, abu dirbame, tvarką garantuojame, mokėsime iš anksto už pusę metų, užstatą. Tel. 8 603 94 645.
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
922261
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
1 kambario suremontuotą butą Poilsio g. (plytinis namas, balkonas). Pradinė kaina 118 000 Lt. Tel. 8 655 14 390.
916654
NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams – raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
1 kambario butą Kauno g., netoli „Akropolio“ (5/2 a., kooperatiniame name, ką tik atliktas remontas, yra sandėliukas). Kaina 89 000 Lt. Tel. 8 677 98 380.
922265
„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
Sveikata, grožis
921851
920701
3 kambarių butą ir 4 kambarių butą su holu (suremontuotas) į blokuotą dviejų butų namą. Tel. 8 680 39 969.
po 4 tūkst. eurų. cialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Patalpas: S.Šimkaus g. (53 kv. m, 205 000 Lt), Naujakiemio g. (21 kv. m, 110 000 Lt); Taikos pr. (71 kv. m, 220 000 Lt); I.Kanto g. (30 kv. m, 160 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
Labai tvarkingą 2 kambarių 44 kv. m butą 5/2 a. Rumpiškės g. Tel. 8 689 89 898.
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918096
921685
12 kv. m kambarį Rumpiškės g. (5/4 a., tvarkingas), 9 a sklypą „Taure“ (komunikacijos), 2 kambarių butą Gėlių g. (2/2 a., autonominis šildymas, 3 a). Tel. 8 670 85 478. 921330
2 kambarių butą bendrabutyje Debreceno g. (37 kv. m, 5/4 a., suremontuotas, balkonas, dušas bloke, savininkas, 49 000 Lt). Tel. 8 643 27 660. 922236
2 kambarių butą Palangoje (52 kv. m, 4/4 a., plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, didelis rūsys, kaina sutartinė); 12 a sklypą Vydmantuose. Tel. 8 699 56 184.
921329
Perka Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726. 899241
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 917153
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.
922247
921500
2 kambarių butą su didžiuoju holu Bandužių g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
921844
919351
2 kambarių butus: I.Simonaitytės g. (9/7 a., remontas, baldai), Pušyno g. (4/4 a., remontas, 114 000 Lt); bloką Taikos pr. (5/4 a.); 18 kv. m kambarį bloke Rambyno g. (5/2 a., 35 000 Lt). Tel. 8 647 33 319.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 918783
921335
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr., 5/2 a., plytiniame name. Kaina 127 000 Lt. Tel. 8 614 07 549. 921480
3 kambarių butą Alksnynės g. (5/2 a., virtuvės baldai, tvarkingas, šarvuotos durys, plastikiniai langai), 9 a sklypą „Taure“ (komunikacijos). Tel. 8 671 92 803. 921325
3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123. 913536
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 917695
3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 183 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (165 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 921847
Šeima perka 3 kambarių butą nuo 60 kv. m (2, 3 ar 4 a.). Kampinio nesiūlyti. Už gerai suremontuotą mokėsime iki 170 000 Lt, be remonto iki 120 000 Lt. Tik savininkai. Tel. 8 617 34 896. 922263
Skubiai perku 2 kambarių butą pietinėje miesto dalyje (Naujakiemio, Gedminų, Alksnynės, Bandužių r.). Tel. 8 671 43 955. 919986
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 922220
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 916639
6 a sklypą namo statybai Kretingos g., SB „Baltija“. Kaina 190 000 Lt. Tel. 8 687 55 699. 922256
Gero išplanavimo labai tvarkingą 3 kambarių butą Nidos g., prie PC „Grandus“ (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898. 920697
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912355
Nukelta į 16 p.
16
antradienis, kovo 6, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI PRO MEMORIA
Magdalena Kuršienė 1948-2012
Paskolos atkelta iš 15 p. PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvairias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 920692
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914300
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 914622
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 918809
Sau į kelią neimu aš nieko, Tegul viskas jums, brangieji, liekaŽemė, kvepianti medum ir gėlėmis, Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis. J. Marcinkevičius
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
Pavasariui žengiant pirmuosius žingsnius, po ilgos ir sunkios ligos sustojo plakusi ilgametės Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojos Magdalenos Kuršienės širdis. Magdalena Kuršienė gimė 1948 m. Latvijos Respublikoje, Liepojoje. Muzika pradėjo domėtis ankstyvojoje jaunystėje. 1963-1967 m. mokėsi ir baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos mokyklos kanklių specialybės kursą. Nuo 1969 m. dirbo Juozo Karoso muzikos mokykloje. Geriausius savo gyvenimo metus, sukauptą patirtį, energiją bei žinias atidavė šiai mokyklai. Kukli, pareiginga, atsakinga pedagogė pirmiausia buvo reikli sau. Per 44-erius savo švietėjiško darbo metus mokytoja ilgą laiką vadovavo kanklių ansambliui, dalyvavo respublikinėse Dainų šventėse, jos mokiniai ne kartą tapo laureatais Jono Švedo liaudies instrumentų konkursuose. O kiek jos mokinių pasirinko muziko profesionalo kelią. Į mokyklą skubėdavo kaip į gimtuosius namus, nešdama ne tik žinias, bet ir šypseną, paguodos žodį. Buvo draugiška ir nuoširdi kolegė, kuri visada noriai padėdavo, patardavo. Mums visiems labai trūks jos gerumo, šilumos, kurią ji dosniai dalijo. Savo širdyse tiek mokiniai, tiek pedagogai, tiek velionę pažinoję žmonės išsaugos apie ją pačius geriausius prisiminimus. Atsisveikinimas su velione Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios šarvojimo salėje. Karstas išnešamas kovo 6 dieną 13 val. Laidojama Lėbartų kapinėse.
Moteris iš Bulgarijos ieško floristės aranžuotojos darbo. Tel. 8 617 34 631.
Kolegos
Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818. 922276
Reikalingas žmogus (ar įmonė), galintis frezomis išpozuoti rąstus (storis 200 mm). Tel. 8 610 09 737. 917956
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje. Tel. 8 698 32 878, (8 46) 341 520. 921896
918883
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija). Tel. 8 699 60 728.
921754
Siūlo darbą „Autoplovykla 69“ ieško automobilių plovėjų. Patirtis būtina. Atlyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268. 920567
Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt. 920666
Agentūra EUROLANA siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). Geros darbo sąlygos. Draugiškas kolektyvas. CV siųsti eurolana.toma@gmail.com.lt. Tel. 8 636 66 421. 921494
Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbulininko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525. 915731
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 921989
Firmai reikalingas patyręs šilumininkas-santechnikas. Tel. (8 46) 411 734. 920432
Įmonei Klaipėdoje reikalingi elektros montuotojai. Tel. (8 46) 300 764, 247 115. 920563
Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192.
Mūrijame, liejame pamatus, dengiame stogus, tinkuojame, šiltiname pastatus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.
Baldai Parduoda
Specializuota statybos bendrovė, dirbanti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, elektros, melioracijos, ryšių statyba) srityse, siūlo darbą: 1. Ekonomikos skyriaus vadovui. 2. Inžinieriui-sąmatininkui. Reikalavimai kandidatams: aukštasis inžinerinis-ekonominis išsilavinimas; darbas su sąmatų skaičiavimo programomis SISTELA ir SES; geri įgūdžiai dirbant kompiuteriu; sąmatų skaičiavim patirtis. CV siųsti info@edrija.lt; vincas@edrija.lt. Tel. 8 652 76 030. 915662
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148. 917104
UAB reikalingi: lauko vamzdyno montuotojaipagalbiniai darbininkai, aplinkos tvarkymo darbininkai, inžinerinių tinklų statybos vadovas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280. 922163
We are looking for ADMINISTRATOR/ BOOKKEEPER’s-ASSISTANT. What we offer: An adequate salary, holiday’s; A proper modern working environment in Klaipeda centre; A good and small team of colleges; We support training and education. What we ask: Average to good ability to speak English; Flexibility and accuracy in working method; Willingness to improve yourself; Teamwork. Please send your CV by e-mail: info@mabrocona.com. Tel. +370 6555 6966.
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt.
Paslaugos
920133
Automobiliai Autoserviso paslaugos
921795
Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942.
922226
912842
Parduoda „Renault Safrane“ 2,5 variklį su pavarų dėže (20 vožtuvų, geros būklės, yra kėbulo dalys, durys, bagažinės antvožas, skubiai). Tel. 8 685 23 101. 922124
Perka
Kėbulų autocentrui reikalingas surinkėjas-išrinkėjas. Būtina patirtis. Tel. 8 650 29 949. 922120
Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė, geras uždarbis, puikus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.
920825
Kvalifikuotai klijuojame tapetus, plyteles. Vidaus apdaila. Laminatas, linoleumas. Santechnikos, elektros darbai. Padedame išsirinkti medžiagas ir kt. Tel. 8 617 81 301. 922258
Statybininkų brigada atlieka statybos ir remonto, griovimo darbus, išrašo sąskaitas. Tel. 8 620 93 080.
922229
921369
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 919265
Superkame automobilius, mokame nuo 200 iki 2000 Lt. Tel. 8 600 06 611, 8 631 97 434. 922268
Konkursai DNSB „Klevas“ ieško firmos penkiaaukščio namo galinėms sienoms apšiltinti. Dėl sąlygų kreiptis tel. 8 673 04 853. Pasiūlymus siųsti I.Simonaitytės g. 11-4, Klaipėda. Pateikimo terminas iki 2012 03 14 17 val.
Transporto paslaugos
921971
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 916589
Statyba ir statybinės medžiagos
Įvairūs Susikurk darbą ir pastovias pajamas pats. Mano ilgamatė patirtis - Jūsų investavimas į mūsų bendrą įmonę. Tel. 8 698 82 122. 917266
Varžytinės
Parduoda
Statybos paslaugos Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m ilgio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726. 899272
Perka
Reikalingas stalius gaminti duris (galime apmokyti). Tel. 8 683 67 785.
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.
920706
895907
915788
912814
Grindų betonavimas su vokiška įranga, ilgametė patirtis, darbus atliekame greitai ir gerai. Tel. 8 683 31 361.
Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
905507
Parduoda
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134. 915801
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
Kita
901818
Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
921877
Kavinei-barui senamiestyje reikalinga (-as) barmenė(-as)-padavėja (-as). Privalumai: darbo patirtis, anglų, rusų kalbų žinios. Yra galimybė darbą derinti su studijomis. stela44@gmail.com. Tel. 8 670 21 952.
Tinkuojame kalkiniu skiediniu ir gipsiniais mišiniais, šlifuojame parketą. Tel. 8 603 94 321.
916737
922837
Buitis ir technika
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 921629
921855
921933
Mūriju, dengiu stogus, plytelės, šiltnamiai, trinkelės, židiniai, tvoros, gipskartonis. Tel. 8 655 59 463.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybė
921456
921366
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai (į Rusiją nevažiuojame). Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551.
Ieško darbo
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
922545
918741
Darbas
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame radiologijos technologę Ireną Mikelkevičienę dėl mamos mirties.
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 10 val. parduoda iš varžytynių Alexandro Katkaus turtą: 1991 m. MERCEDES BENZ (modelis 400), valst. Nr. CBO870, rudos spalvos, benzinas/dujos, variklio galia 210 kW (nevažiuojantis). Pradinė varžytynių kaina 5 700 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 920688
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 11 val. parduoda iš varžytynių Dalės Baltmiškienės turtą: butą (41,92 kv. m) Taikos pr. 4-58, Klaipėdos m. Pradinė varžytynių kaina 97 800 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 920872
Nukelta į 17 p.
17
antradienis, kovo 6, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Varžytinės
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
atkelta iš 16 p. Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 14 val. parduoda iš varžytynių Adolfo Šaulio turtą: butą su rūsiu Poilsio g. 35-22, Klaipėdos m. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 921346
Antstolis Gintaras Kairys skelbia pirmąsias varžytynes Dariui Griciui nuosavybės teise priklausančiam: 1) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-2056, kadastrinis numeris 5523/0003:499, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 2) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-1904, kadastrinis numeris 5523/0003:498, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 3) 0,09 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-15421748, kadastrinis numeris 5523/0003:497, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 4) 0,1504 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-3520, kadastrinis numeris 5523/0003:500, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 5) 0,0757 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6689, kadastrinis numeris 5523/0003:505, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 6) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6734, kadastrinis numeris 5523/0003:506, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 7) 0,0982 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-15426756, kadastrinis numeris 5523/0003:507, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 8) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6767, kadastrinis numeris 5523/0003:508, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 9) 0,09 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6934, kadastrinis numeris 5523/0003:511, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 10) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-6867, kadastrinis numeris 5523/0003:509, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 11) 0,09 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-7353, kadastrinis numeris 5523/0003:517, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 12) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1542-7397, kadastrinis numeris 5523/0003:518, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 13) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-15426967, kadastrinis numeris 5523/0003:521, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 14) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1549-0690, kadastrinis numeris 5523/0003:525, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 15) 0,06 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1549-0772, kadastrinis numeris 5523/0003:526, Gindulių k., Klaipėdos rajonas; 16) 0,113 ha ploto žemės sklypui (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus numeris 4400-1549-0803, kadastrinis numeris 5523/0003:527, Gindulių k., Klaipėdos rajonas. Pradinė pardavimo kaina 286016,00 Lt. Varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. – 28601,60 Lt. Dalyvio įmoka turi būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių bankas. Varžytynės vyks 2012 m. balandžio 17 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. 922094
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
gardumynai Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai” „Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Ypatingą kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!
karščiausi kelionių pasiūlymai
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga – Stokholmas – Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Nuo kovo 15 dienos – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
7 dienų poilsis Viduržemio jūros kurortuose tik nuo 318 Lt savaitgaliai Europos sostinėse tik nuo 778 Lt Tallin kruizinės kelionės Ryga–Stokholmas tik nuo 80Lt
Daugiau informacijos www.krantas.lt
sportas, sveikata Teniso arena
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant !
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
IŠSKIRTINĖS NUOLAIDOS TURIZMO PARODOS „VIVATTUR“ METU! iki – 50% „Novaturo“ kelionėms; iki – 58 % poilsiui Lietuvoje ir Latvijoje iki – 15 % automobilio nuomai užsienyje
Dovana perkantiems keliones iš katalogo „Pasaulio pažinimo kelionės 2012” – „Carpisa” kelioninis lagaminas. Dovanų skaičius ribotas. Visiems perkantiems – dovanos!
Litamicus
gėlės Tik gėlės Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti, bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite !
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
antradienis, kovo 6, 2012
pramogos teatras
Klaipėdos lėlių teatras
Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 6 d. 12 val. – spektaklis senjorams ir studentams. Premjera. „Sveikas, Čarli“. 2 d. vodevilis. Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 6 d. 18 val. – „Malda“. P.Vyšniauskas (saksofonas), A.Gotesmanas (perkusija), R.Karpis (tenoras), D.Mažintas (fortepijonas). Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiovas (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Kovo 7 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 8 d. 19 val. didžiojoje salėje – Romas Dambrauskas. Koncertas „Mano dainos – moterims“. Bilieto kaina 23–43 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 16 val. didžiojoje salėje – koncertas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. „Gintaro laše mano Lietuva“. Bilieto kaina 5 Lt (žiūrovams, pasipuošusiems tautiniu kostiumu, įėjimas nemokamas). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 11 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama yra graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 12 d. 18 val. didžiojoje salėje – A/CH teatras. Šokio spektaklis „Moterų dainos“. Choreografė A.Cholina. Bilieto kaina 42–52 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demis Roussos ir simfoninis orkestras.
(Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 9 d. 18 val. spektaklis suaugusiesiems „Juoba“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 10 d. 12 val. – spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 11 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 9, 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
Klaipėdos jaunimo centras Kovo 6 d. 10 val. Jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – improvizacijų spektaklis „Teatro šalies duris pravėrus“. Rež. I.Stančikienė. Kovo 6 d. 17.30 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) – Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų parodos „Sakūrų šalyje“ atidarymas. Kovo 8 d. 18 val. Jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – spektaklis „(Ne) savas“. Rež. Ž.Dargytė.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Kovo 9 d. 18 val. atidaromos parodos: G.Skrudžinsko „Tyla“‘; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Veiks iki balandžio 1 d. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Akvarelės vaivorykštė“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Kovo 6, 7, 8, 9 d. animacijos dirbtuvės vaikams. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1, tel. 313 580) Iki kovo 7 d. vilniečių dailininkų tapybos darbų paroda „JUSLINĖPSEUDOPLASTINĖGALTAPYBA“. Autoriai D.Rusys, A.Makarevičius, N.Petrauskas, I.Skauronė.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Kovo 7 ir 23 d. 17 val. du vakarai „Prie rojalio, tarp paveikslų“, skirti romantinei muzikai, poezijai, dailei: „Melodijos sielai“ ir „Dainų sparnais“. Nemokamai. Kovo 6 d. 17.30 val. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų parodos „Sakūrų šalyje“ atidarymas. Veiks iki kovo 25 d.
Spalvotam pavasariui! kovo 8-11 d.
NUOLAIDOS
%
Taikos pr. 141, Klaipėda www.big2klaipeda.lt
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.50 „Tomas ir Džeris“ (2) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (3). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Nėra kur bėgti“ (JAV, 1993 m.) (N-14). 0.40 „Teisingumo vykdytojas“ (6) (N-7). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Ančiukų istorijos“ (5). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“ (3). 23.00 Kriminalinė drama „Terjerai“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.10 „Eureka“. 1.05 „Svieto lygintojai“ (2).
7.00 7.25 8.00 9.00
Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7) (k). Sekmadienio rytas (k). „Prajuokink mane“ (k).
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 Karališkasis Panamos kelias (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Vilniaus knygų mugė 2012 (k). 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gintarinės batutos meistrai (k). 16.00 Laida S. 16.25 Laiko portretai. 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.10 Lietuvių dokumentikos meistrai. Vytenis Imbrasas. „Vandens ir vėjo fuga“ (1968 m.), „Akimirkos“ (1969 m.), „Jaunųjų balsai“ (1971 m.), „Variacijos 100-ojo vaidmens tema“ (1974 m.). 21.00 „Giminės“ (2). 21.50 LNOBT spektaklis. L.A.Minkus. Baletas „Don Kichotas“. Dirigentas Vytautas Viržonis. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Rezidentai“. 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 18.00 „Melo teorija“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Rezidentai“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „SL Benfica“–„FC Zenit St. Petersburg“. Tiesioginė transliacija. 23.40 „Futurama“. 0.15 „CSI Majamis“. 1.10 „Futurama“. 1.40 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 2.30 UEFA čempionų lygos apžvalga.
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (2) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Į saulę“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 23.00 „Išrinktieji“ (N-14). 0.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Katynė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kruvinoji italų mafija“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Katynė“ (N-7).
8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (3). 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Kritinė riba“ (2) (N-7). 11.15 Žemaitijos labirintais (k). 11.45 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 12.15 Drama „Greisė“ (JAV, 2007 m.). 13.55 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 14.55 „Nenuorama Seidė“. 15.55 Muz. dok. f. „Gali būti triukšmo!“ (JAV, 2008 m.). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 19.15 Kultūra +. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 Reidas. Eismo įvykių kronika. 20.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 Komedija „Beieškant Amandos“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 23.45 „Mirties gniaužtuose“ (6) (N-7). 0.45 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Anim. nuotykių f. „Alfa ir Omega“. 9.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 11.00 Anim. nuotykių f. „Vėžliuko Semio nuotykiai“ (Belgija, 2010 m.). 13.00 Komedija „Eglutės“. 15.00 Kriminalinis veiksmo trileris „Pagrobimas“. 17.00 Drama „Kalėdų namelis“. 19.00 Fantastinis trileris „Šalutinis efektas“ (JAV, 2011 m.). 21.00 Drama „Imtynininkas“. 23.00 Romantinė komedija „Meilė dideliame mieste 2“ (Rusija, 2010 m.). 1.00 Romantinė drama „Elegija“.
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.30 Mados nuosprendis. 13.50, 4.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55, 3.05 „Suprasti. Atleisti“. 17.40 Susituokime. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Tėtušiai“. 22.20 V.Tereškova. „Kosminės laimės žvaigždė“. 23.35 Vakaro naujienos. 23.55, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 0.05 „Gynybos teisė“. 1.05 „Laisvė ir teisingumas“ su A.Makarovu. 1.50 Vaid. f. „Artisto“ atsisveikinimo gastrolės“. 4.00 „Tėtušiai“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Gdynės „Asseco Prokom“–„Minsk-2006“. 12.15 Adrenalinas. 12.45 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Lokomotiv-Kuban“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Chievo“. 19.15 BEKO–LKL žvaigždžių diena (per pertrauką – Žinios +). 21.25 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. Tiesioginė transliacija. 23.30 Automoto.
19
antradienis, kovo 6, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.
Trys knygos vienoje. Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“ Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų! Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti. • Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės. • Kaip paversti mintis į pasiekimus. • Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia. Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų. Jeigu susidūrėte su problema, tai kuo ilgiau nesiimsite jos spręsti, tuo didesnė ji taps ir labiau būgštausite, kad nesugebėsite su ja susitvarkyti. Todėl išmokite daryti sprendimus, nes nenusprendę jūs negalite veikti, o negalėdami veikti šaukiatės nesėkmę. O kai padarote sprendimą, problemos ir rūpesčiai pradeda nykti. Nors jūsų sprendimas gali būti ne geriausias, pats faktas jums suteikia jėgų ir pakelia dvasią.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Policija antradienis – Šauksmas trečiadienis – Kineskopas ketvirtadienis – Noktiurnas penktadienis – Raudonas balionas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena spręsti iškilusias problemas – tam užteks ir sumanumo, noro ir išminties. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti kitiems, susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dėl to asmeniniame gyvenime irgi galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Šiomis dienomis daug mąstysite apie gyvenimo prasmę. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite gal net kiek lengvabūdiškas, tik pasistenkite netyčia neįskaudinti pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Nebijokite atsiverti artimiems žmonėms, tik savo nuomonę apie juos šiandien pasilaikykite sau. Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sunku. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Jums nepatiks supantys dalykai, erzins aplinkiniai. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien ypač teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonumą bendraudamas su nepažįstamais žmonėmis, tik labiau pasikliaukite savimi. Tinkama diena pasirūpinti savo išvaizda, apsilankykite grožio salone ar sporto klube.
Orai
Artimiausiu metu tiek dienomis, tiek naktimis Lietuvoje išsilaikys neigiama temperatūra. Šiandien dieną temperatūra sieks 2–5 laipsnius šalčio. Rytoj naktį vėl paspaus šaltukas, oro temperatūra sieks 7–12 laipsnių šalčio. Dieną numatoma 1–4 laipsniai šalčio.
Šiandien, kovo 6 d.
–3
–2
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
–3
Šiauliai
Klaipėda
–5
Panevėžys
–3
Utena
–2
7.13 18.21 11.08
66-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 300 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +4 Brazilija +29 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
kokteilis Ar varnos puola žvirblius? Jelena itin sunerimusi dėl mieste pa gausėjusių varnų būrių ir dėl sumažė jusio žvirblių bei zylių skaičiaus. „Kad mieste mažai liko žvirbl ių ir zy lių, kaltos varnos“, – pilkosioms tiesio ginį kaltinimą tvojo moteris. Anot jos, žiemą buvo daug paukštelių, o šiuo metu jų nebemato. „Varnos naik ina mažesn ius paukšte lius, – sakė moteris. – Ne be reikalo jas vadina plunksnuotomis plėšrūnėmis, net skraidančiais vilkais.“ Klaipėd ietė apgailestavo, kad dėl pa žeidžiamos gamtos pusiausvyros gal vos nejudina atitinkamų organizacijų atstovai. Jelena tvirtino, kad Vakarų šalyse itin kontroliuojamas varnų skaičius. Jei jų per daug – naikinamos be diskusijų.
Įtarimas: žvirblių Klaipėdoje yra,
tik jie pakeitė dislokacijos vietą.
„Kokteilio“ pozicija Pažeidus saugumo technikos reikalavi mus ne tik mirštama, bet ir gimstama.
Pietų Korėjoje – varlių stygius O štai Piet ų Korėjos ekolog ų organ i zacija sunerimusi dėl nykstančių var lių. 2006 metais išleistoje „Manchester United“ saugo Parko Ji-Sungo autobiog rafijoje, žaidėjas papasakojo apie varlių sultinį – tonizuojantį gėrimą. Paskaitę knygą daug Piet ų Korėjos gyventojų pasekė P.Ji-Sungo pavyzd žiu. Ir ėmė varlių mažėti reaktyviniu greičiu. „Gal taip sutapo, bet po futbolininko at viravimo, kad vartoja šokliukes jėgoms atgauti, varlių ir rupūžių neteisėtų gau dynių akivaizdžiai padaugėjo“, – guodė si Parkas Wan-Hee, vienas varliagyvių gelbėjimo kampanijos organizatorių. „Frogs Friend“ grupės nariai viliasi – jei Parkas prisijungs prie jų kampan ijos, gal tai padės pakeisti žmonių įsitikini mą, kad varlės stiprina sveikatą. Garsiausias Pietų Korėjos futbolininkas dievagojosi, jog gerti varlių sultinį jam patarė tėvas.
Linksmieji tirščiai Prieina ežiukas prie meškos ir klausia: – Meška, meška, a ką reiškia, kai niežti dešinę šnervę? – Gersi. – Ką reiškia, kai niežti kairę šnervę? – Gausi į snukį. – Ką reiškia, kai niežti dešinį delną? – Gausi pinigų. – O kai kairį delną? – Tave apvogs. – O kai niežti pažastį? – Ežiuk, įgrisai, eik nusiprausk. Česka (397 719; varlių eksportas į Pietų Korėją – naujas puikus verslas)
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+9 +14 –4 –5 +6 0 +8 +10
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+4 –3 +11 +23 –4 +18 +18 +1
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–4
–2
Marijampolė
Vilnius
–2
Alytus
Vardai Felicita, Gerasimas, Karigailė, Koletė, Norvilas, Perpetua, Raminta, Rožė.
kovo 6-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
-2
-3
-4
4
-5
-3
-3
-3
5
-3
+1
-1
-2
6
rytoj
ketvirtadienį
1861 m. gimė aušr in in kas Jonas Šliūpas. Pagal senąjį kalendor ių jo gi mimo data laikoma va sario 23 d. 1900 m. mirė motocik lo kūrėjas inž in ier ius Gottfried Daimler. 1924 m. buvo atidarytas Egipto karaliaus Tutan chamono kapas. 1967 m. Josifo Stal ino duktė Svetlana Alilujeva JAV ambasadoje Delyje (Indija) pasiprašė politi nio prieglobsčio.
1969 m. gimė rež isie rius, scenografas Os karas Koršunovas.
1972 m. gimė NBA krep šin ink as Shaq uill e O’Neal. 1983 m. Vokietijoje į val džią sug rįžo kancler is Helmut Kohl ir krikščio nys demokratai. 1988 m. reik al aud a mi neprikl aus omyb ės tūkst anč iai tib et ieč ių uždegė lauž us sost inė je Lhasoje. 1997 m. iš Londono ga ler ijos pavogtas Pablo Pikaso paveikslas „Tete de Femme“.
Tryliktasis demoniškojo M.Mansono turas Vienas skandalingiausių atlikėjų per visą muzikos istoriją rokeris Marilyn Mansonas grįžta į Baltijos šalis ir kviečia į savo naujausio koncertinio turo „Hey Cruel World... Tour“ pasirodymą. Vienintelį koncertą Lietuvos, Latvijos ir Estijos publikai amerikietis su grupe surengs birželio 12-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Išskirtinis: vienintelį koncertą Baltijos šalyse M.Mansonas surengs Kaune, „Žalgirio“ arenoje.
Bilietus į šio ekscentriško provokatoriaus pasirodymą pirmiausia galės įsigyti „BDG Music” klubo nariai. Viešai prekiauti bilietais bus pradėta nuo kovo 7 d. 10 val. ryto visose „Bilietų pasaulio“ kasose bei www.ticketpro.lt. Pirmieji bilietai kainuos 99 litus. Marilyn Mansono sceninis vardas yra filmų žvaigždės Marilyn Monroe ir pamišėlio, masinio žudiko Charleso Mansono vardų kombinacija. Daugelį gąsdinantis amerikietis, kurio tikrasis vardas – Brianas Warneris, savo grupę įkūrė 1989 m.
Per neįtikimai sėkmingą karjerą kolektyvas visame pasaulyje pardavė per 50 mln. įrašų. Net trys „Marilyn Manson“ albumai tapo platininiai, dar trys JAV – auksiniai. Sunkiojo roko grupė buvo tris kartus nominuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams ir laimėjo įtakingus „Billboard“, NME bei MTV apdovanojimus. Naujasis turas „Hey Cruel World...Tour“ yra 13-asis per Marilyn Mansono ir jo grupės istoriją. Šįsyk koncertai skirti reklamuoti naujajam albumui „Born Villain“ (liet. „Gimęs niekšu“). Pasak Ma-
rilyn Mansono, naujojo rinkinio įrašai bus sunkesni ir, anot dainininko, primins „savižudišką“ death metal stilių. Sunkiosios muzikos gerbėjai Kauno „Žalgirio“ arenoje išgirs naujojo albumo kompozicijas ir garsiausius atlikėjo hitus, tokius kaip „Sweet Dreams (Are Made of This)“, „The Beautiful People“, „The Dope Show“, „Rock Is Dead“, „Disposable Teens“, „mOBSCENE“ ar „Personal Jesus“. Žiūrovai gali tikėtis ir kiek kraupokų staigmenų, odinių kos-
tiumų, daugybės latekso ir šiurpinančio makiažo – visko, iš ko taip gerai pažįstamas Marilyn Mansonas. Po beveik dešimties metų į Lietuvą Marilyn Mansoną atveža didžiausias koncertų organizatorius Baltijos šalyse BDG. Liepos 28 d. taip pat Kauno „Žalgirio“ arenoje ši koncertų agentūra Lietuvoje pirmą kartą pristatys vieną sėkmingiausių visų laikų roko grupių „Red Hot Chili Peppers“, o liepos 31 d. pakvies į pirmąjį Stingo koncertą Kaune. „Klaipėdos“ inf.