TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės kovo 6 d., 2012 m. Nr. 54 (1253) Aukščiausiai šalies valdžiai gresia interpeliacijų vėtra. Lietuva 5p.
V.Putinas įtikinamai laimėjo rinkimus, tačiau opozicija neketina sudėti ginklų. Pasaulis 12p.
Įmonės
Jau rytoj — su „Vilniaus diena“
diena.lt
| Verslin ink
Taiklūs Lietuvos verslin in šūviai kų
Šilumos punktų dilema
ai | Pini gai
| inVest
icijos
1 Lt
Tiesiogin darbo vietų ės užsienio inves ticijos kasm pagausina keliais tūkst et Valstybės ančia perves kurįmonės šiemet biud is kas daugiau žetui nei pernai Eksporto rinko prekių pirkėse lietuviškų jų Transporto netrūksta ir logis tikos Metų gam verslas lekia be stabd inio padidina titulas prekės apyv žių artą Visaginas maždaug dešimtada netrukus taps didži liu statybos aikšt ausia ele Lietuvoje | ekonom
2012 |
Kovas ika | Plė tra | Dar bas
Kraujas yra tai, ką jums ketinu parodyti. Į Lietuvą atvyksiantis dainininkas Marilyn Mansonas
13p.
Miestas
3p.
Kaziuko mugės laukia permainos Org an iz at or iai tvirt in a: žmonės Kaz iuko mugėj e rag avo, bendra vo, leido laiką, bet mas iškai tikrai nep irko. Tautod ail in inkai ir ama tin inkai skundės i, kad nuo jų pa vilj onų pirkėj us nuv il ioj o maisto, ypač mėsos gam in ių, pard avėj ai. Mugės rengėj ai prak alb o apie at skirą mėsin inkų gatvę.
Miestas Priešinasi: Žvėryno bendruomenės atstovas P.Markevičius reikalavimą išsipirkti šilumos punktus vadina neteisėtu.
Sostinės gyventojai nenori iš bendrovės „Vilniaus energija“ išsipirkti šilumos punktų. Jie sako, kad šilumininkai verčia mokėti už tai, kas gyventojams ir taip priklauso.
Gedimino Bartuškos, Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pirkti savo nuosavybę?
Vilniaus savivaldybės daugiabu čių namų bendrijos kyla į kovą su šilumą butams tiekiančia šilumi ninkų bendrove „Vilniaus energi ja“, kuri miestelėnus ragina išsi
4p.
„Pilies menę“ keičia picerija
pirkti prie namų esančius šilumos punktus ir jų įrenginius. Žvėryno bendruomenės atsto vai šalies Prezidentei, premjerui ir energetikos ministrui išsiuntė raštą, kuriame teigiama, kad reikalavimas iš „Vilniaus energijos“ išsipirkti ši lumos punktus pažeidžia Civilinį kodeksą.
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas. Plačiau www.karpol.lt. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik
36 Lt 26 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
2
antradienis, kovo 6, 2012
miestas Partrenktas berniukas
Sulaikė grasintojus
Apmokestintos aikštelės
Vakar apie 8.07 val. Vilniu je 10-metis vaikas sužalo tas Taikos gatvėje esančio je pėsčiųjų perėjoje. Jį par trenkė 34 metų vyro vai ruojamas automobilis „Opel Astra“. Berniukas dėl kojos traumos išvežtas į Vil niaus vaikų universitetinę ligoninę.
Vilniuje sekmadienį po piet grupė jaunuolių kir viu ir peiliu grasino namo šeimininkui. Grasinta buvo 1984 m. gimusio A.M. na mo, esančio Nasturtų gat vėje, kieme. Trys įtariamie ji uždaryti į areštinę, o vie nas buvo apklaustas ir pa leistas.
Nuo 2012 m. kovo 5 d. ap mokestinamas automo bilių statymas V.Mykolai čio-Putino, Tauro, Kalvari jų ir A.Juozapavičiaus gat vėse. Šios gatvės patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje nustatyta rinkliava 2 litai už vienos valandos stovėjimą.
Šilumos punktų di 1
Nerimas: dėl meningokokinės infekcijos grėsmės dažniausiai jau
dinasi mažų vaikų tėvai.
Tomo Raginos nuotr.
Meningokokas varo baimę Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinėje į ligoninę savaitgalį dėl įtarimų užsikrėtus meningokoki ne infekcija paguldyta mažametė mergaitė. Darželio-lopšelio „Gin tarėlis“ vaikų tėvams patarta sa vo atžalas profilaktiškai patikrin ti poliklinikoje.
Kad darželinukė paguldyta į ligo ninės reanimacijos skyrių, dien raščiui „Vilniaus diena“ patvirti no Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profi laktikos ir kontrolės skyriaus ve dėja Giedrė Aleksienė. Tačiau medikė pabrėžė, kad dar neaišku, ar mergaitė tikrai užsi krėtusi šia gyvybei pavojinga liga. Tai per kelias dienas turėtų paaiš kėti po atliktų tyrimų.
Apie sunegalavusią mergaitę pranešė patys tėvai. Darže lyje pamokėlės ne nutrauktos, mes ne rekomenduojame to daryti. Mergaitė pas medikus buvo at vežta karščiuojanti, ant kūno bu vo specifinių šiai ligai būdingų bėrimų. „Apie sunegalavusią mergaitę pranešė patys tėvai. Darželyje pa mokėlės nenutrauktos, mes nero komenduojame to daryti. Tačiau kontaktiniams asmenims patarta išsitirti ir vartoti tam tikrus vais tus“, – dienraščiui sakė G.Alek sienė. Meningokokine infekcija užsi krečiama per tiesioginį kontaktą,
dažniausiai liečiantis, todėl liga plinta tarp artimųjų. Kartais vi siškai sveiki žmonės kelias savai tes nešioja meningokokus nosia ryklėje nejusdami jokių klinikinių simptomų. Ji pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų, taip pat paaugliai. Pavojus susirgti yra visiems, ypač jei serga ma virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunite tui, patiriant įtampą. Sunkiausios, grėsmingiausios formos meningokokinė infekcija – vadinamoji meningokokemija, kai meningokokai veisiasi žmo gaus kraujyje, ir pūlingasis me ningitas. Visais atvejais ligos pradžio je pakyla temperatūra. Būdin gas meningokokemijos požy mis – odos bėrimas. Jį nuo kitų bėrimų padeda atskirti vadina masis stiklinės testas: prispau dus prie įtariamo bėrimo skaid rią stiklinę, oda aplink bėrimą pabąla, tačiau pats bėrimo ele mentas neišnyksta. Ypač pavo jinga, jeigu bėrimas greitai plin ta. Ankstyvi meningito požymiai – stiprūs galvos skausmai ir pa sikartojantis vėmimas. Patikimų meningokokinės in fekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra.
Žvėryn o bendr uom e nės vic ep irm in inkas Paulius Markevičius dienraščiui „Vilniaus diena“ aiškino, kad ra ginimai pirkti šilumos punktus yra nelogiški ir pažeidžiantys įstaty mus, nes šie punktai ir taip yra daugiabučių namų ir jų gyvento jų nuosavybė. „Pagal Civilinį kodeksą gyvento jams šie šilumos punktai visą lai ką priklausė kaip neatskiriama jų nekilnojamojo turto dalis. Nega lima reikalauti susimokėti už tai, kas mums savaime priklauso. Šilu mos ūkio įstatymas pažeidžia Ci vilinį kodeksą, tačiau šis kodeksas yra aukščiau už įstatymą“, – dien raščiui aiškino kovą teisme su „Vil niaus energija“ kartą jau laimėjęs P.Markevičius. Investavo neprašomi
Vilnietis prisimena, kaip sostinės ši lumininkai prieš kelerius metus ragi no gyventojus leisti jiems atnaujinti šilumos punktus už tam tikrą mo kestį, tačiau, vilniečiams nesutikus
to padaryti, vis tiek ėmė ir senuosius punktus pakeitė savais. „Niekas jų neprašė kištis į tuos punktus, gy ventojai tuomet net nepritarė to kiems jų veiksmams, tačiau vis tiek išėmė iki tol buvusius, o tose vie tose įrengė naujus. Jei patys in vestavo, tai patys ir riziką turėtų prisiimti“, – mano Žvėryno bend ruomenės atstovas.
Nerijus Mikalajūnas:
Darome tai, ką mus įpareigoja daryti įstatymas. Jei įparei goja perduoti punk tus – tai perduoda me, jei prižiūrėti – prižiūrime.
Anot pašnekovo, panašūs proce sai prieš kelerius metus vyko viso
je Lietuvoje, tačiau tik Vilniaus ši lumininkai atkakliausiai siekia, kad už prarastus punktus gyventojai jiems sumokėtų. „Kadangi Šilumos ūkio įstatymo pataisos iš jų atėmė teisę už tuos punktus sumokėtus pinigus atgau ti, jie dabar ieško kitų būdų pasipel nyti“, – pridūrė P.Markevičius. Veikia pagal įstatymus
Sostinės daugiabučiams namams šilumą tiekiančios bendrovės at stovai susidariusios situacijos ver tinti neketina. Jie sako, kad veikia tik pagal šalyje galiojančius įsta tymus. „Nei mums tų punktų reikia, nei ne. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes visą laiką veikiame taip ir darome tai, ką mus įpareigoja daryti įstaty mas. Jei įpareigoja perduoti punk tus – tai perduodame, jei prižiūrėti – prižiūrime“, – dienraščiui kal bėjo „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Patiems gyventojams leisti rū pintis jų namuose esančiais šilumos
Vargas: aistros dėl šilumos punktų nerimsta jau ne vieną mėnesį, į keičiamų įstatymų sūkurį patekusiems
miestiečiams trūksta informacijos apie jų teises ir pareigas.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kompensacijomis siekia pen Matas Miknevičius
Statistika
Vilniaus tarybos nariai rytoj svars tys Lietuvos lenkų rinkimų akci jos (LLRA) parengtą projektą, ku riuo numatoma išdalyti 15 mln. litų miesto pensininkams. Šis projektas piktina savivaldybės opoziciją.
Pernai Vilniuje, Vilniaus ir Trak ų rajonuose buvo registruoti 44 me ningokokinės infekcijos atvejai, 5 žmonės mirė. Iš visų šių atvejų 33 buvo reg istruoti Vilniaus mieste, 4 mirt ies atvejai priskir iami taip pat sost inei. Šiemet men ingoko kinė infekcija įtarta jau 9 atvejais, 7 iš jų pasitvirtino.
Vilniaus tarybos valdančiajai koa licijai priklausantys LLRA na riai rytoj tarybos posėdyje sieks, kad politikai pritartų jų siūlymui Vilniaus pensininkams išmokė ti vienkartines kompensacijas už šildymą. Tokį pataikavimą vienai didžiau sių šalies rinkėjų grupių savivaldy
bės opozicija laiko neteisėtu, nes būsto šildymo išlaidas kompen suoti norima neįvertinant pensi ninkų pajamų ir turimo turto. „Tai reiškia, kad kompensacijas gautų ir pasiturintys pensininkai, kurių finansinės ir turimo turto ga limybės leidžia jiems susimokėti už būsto šildymą. Pavyzdžiui, dirban tis pensininkas, kurio mėnesio pa jamos gali būti 10 tūkst. ir daugiau litų, o jo turtas gali viršyti milijoną litų, jis vis tiek gautų 200 litų kom pensaciją už šildymo išlaidas. Taip remsime pasiturinčius pensinin kus, kuriems kompensacijos pagal įstatymą nepriklauso, ir tai bus ne reguliarus dalykas, o vienkartinė
išmoka“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė tarybos narys konser vatorius Povilas Tamošauskas. Tokius valdančiųjų užmojus po litikas laiko rinkimų akcija, kuria siekiama miestiečių pinigais užsi tarnauti rinkėjų palankumą. „Taigi, 15 mln. litų, numatytų kompensacijoms už pasiturinčių pensininkų būsto šildymą, kitaip negalima vertinti, kaip primity viausią A.Zuoko daugumos palai komą LLRA viešųjų ryšių akciją už savivaldybės, t. y. už mūsų mies tiečių, pinigus, kurių net nėra nu matyta miesto biudžete“, – sakė pašnekovas. LLRA lyderis ir mies to vicemeras Jaroslavas Kaminskis
3
antradienis, kovo 6, 2012
miestas Naujos kavinės
Blusturgis grįžta
„Rašom! 2012“ finalas
Vilniaus savivaldybė skelbs konkursus gaminti tris pavil jonus, kuriuose vasarą būtų galima įrengti kavines ir dvi račių nuomos punktus. Šie paviljonai atsiras Tymo kvar tale, Subačiaus gatvės ap žvalgos aikštelėje ir T.Kos ciuškos gatvėje, virš Neries krantinės elingo.
Po neįprastai ilgai užsitęsu sių žiemos atostogų blus turgio lankytojai laukia mi naujoje vietoje – Pran ciškonų vienuolyne (Tra kų g. 9/1) – kovo 11-ąją, vi durdienį. Prekyba ir mainai vyks erdviuose pagrindinio vienuolyno pastato korido riuose.
Rytoj nacionalinio daily raščio konkurso „Rašom! 2012“ finale paaiškės dai liausiai rašantys Lietuvos gyventojai. Vilniuje Lietu vių kalbos institute vyk siančiame renginyje kelias dešimt finalininkų turės pa rašyti organizatorių parink tą tekstą.
ilema punktais kelią atvėrė Prezidentė Da lia Grybauskaitė ir jos pasiūlytos Ši lumos ūkio įstatymo pataisos. Kiek anksčiau energetikos ministerijos nutarimas skelbė priešingai – dau giabučių namų bendrijos buvo įpa reigotos šilumos punktus perduoti „Vilniaus energijai“. Tąkart šilumi ninkai tvirtino iš gyventojų atga vę beveik visus šilumos punktus, o tam pasipriešinę vilniečiai sulaukė sankcijų. Tiesa, po Prezidentės pa taisų punktus atgavę vilniečiai ne trukus dėl to galėjo ir pasigailėti, nes dėl smarkiai padidėjusio šilumos su vartojimo šilumininkų buvo apkal tinti nesugebėjimu tvarkytis. Mokėtų šimtus
Už „Vilniaus energijos“ įrengtus punktus vilniečiai moka kiekvieną mėnesį. Šilumos punktų priežiūros mokestis jiems įskaičiuotas į šilu mos kainos tarifą. Tai viena priežasčių, kodėl punk tų išsipirkimas daugiabučių gyven tojams atrodo nelogiškas. Į šilumos kainą įtrauktos visos šilumos tiekėjų
investicijos į gyventojams priklau sančių šilumos punktų atnaujinimą, todėl tokių šilumos tiekėjų investi cijų išpirkimas reikštų nepagrįstą šilumos tiekėjų praturtėjimą, o tai draudžia Civilinis kodeksas, nes ši lumos tiekėjui už tą pačią paslaugą būtų sumokėta du kartus – per ši lumos kainos tarifą ir išperkant ši lumos punktus arba kompensuo jant šilumos tiekėjo atliktą šilumos punkto modernizavimą. Taip mano aukščiausiai šalies valdžiai raštus išsiuntę vilniečiai. Jei šilumos punktus gyventojams vis dėlto tektų išsipirkti, tuomet, pavyzdžiui, vieno Žvėryno daugia bučio buto gyventojai turėtų susi mokėti po 500–600 litų, nes jų ši lumos punktas įvertintas maždaug 10–12 tūkst. litų. Jei gyventojai vis dėlto nesutiktų mokėti tokios sumos, vėliau jiems greičiausiai tektų aiškintis su pa čia savivaldybe, nes punktai oficia liai priklauso ne „Vilniaus energi jai“, o jos nuomojamiems Vilniaus šilumos tinklams.
Kratosi punktų Sost inės daug iabuč ių namų bend rij os prabilo apie Šilumos ūkio pa tais ų netobulum ą. Šiuo met u priė mus Šilumos ūkio įstat ymo pat ai sas daug iabuč ių namų but ų sav i nink ai gal i savarank išk ai naudot i ir priž iūrėt i šilumos punkto įren gin ius. Įst at ymo pat ais os neb eįp a reigoja šilumos tiekėjo valdyt i šilu mos punktą, t. y. sugedus vienam ar kit am įreng in iui jį tvark yt i ar keis ti nauju turėt ų pat ys namų gyven tojai. Šit aip žmonėms užk raunama papildom a našt a rūpint is sudėt in gais mec han izm ais, kur ių priež iū rą turėt ų atl ikt i spec ial ist ai. Šiuo met u į šilumos kain ą nėra įtrauk ia
mi jok ie papildom i šilumos punk to priež iūros ir amort iz ac ij os mo kesč iai, tač iau ir šilumos tiekėj as neprivalo nieko remont uot i. Tok ia tvark a įsigal iojo nuo praėjus ių me tų lapkr ič io 1 d. Maža to, gyventojai privalo prižiūrė ti ir savo lėšomis atnaujinti šilumos punktus, kurie kol kas juridiškai nė ra jų nuosavybė. „Sit uacija susidarė tok ia, kad trau kin io keleiv iams siūloma priž iūrė ti garvež į, užuot paprasčiausiai nu sipirk us bil ietą mėgaut is kel ione“, – yra sakęs Respubl ik in ių būsto val dymo ir priež iūros rūmų prez iden tas Juozas Antanaitis).
nsininkų dėmesio šį opozicijos pareiškimą pavadi no prasimanymu ir eiliniu išsišo kimu. „Kompensacijas gautų tie, ku riems jų iš tiesų labiausiai reikia. Tai būtų kompensacijos butams. Jei žmogus gyvena vienas ir jo pa jamos labai mažos, tai kodėl tu rėtume neremti tokio žmogaus. O konservatorių pareiškimai kartoja si nuolat“, – sakė vicemeras. Anot jo, savivaldybės paramą gaus tik tie žmonės, kurie negauna jokių kitų panašių kompensacijų. „Kas sakė, kad tik pensininkai? Visi galės gauti, kurie tokių kom pensacijų nusipelnė. Tiksliai sun ku pasakyti, kiek pinigų reikės.
15
mln. litų miesto iždui prireik tų, jei pensininkams būtų didinamos kompensacijas už šildymą. Preliminariais skaičiavimais, išeis 15 mln. litų. Bet tie pinigai juk nu matyti biudžete“, – patikino poli tikas.
Pamokos: tikėtina, kad kitais metais per Kaziuko mugę bus atidaryta mėsininkų gatvė, kurioje bus pre
kiaujama maisto produktais, nes mėsos pardavėjai atitraukia pirkėjus nuo amatininkų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vienintelis tikras mugės rekordas – lankytojai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kaziuko mugę aplankė apie 600 tūkst. žmonių. Tačiau būriai žmo nių prie mėsos, duonos ar sūrio gaminių prekystalių – dar ne įro dymas, kad prekyba sekėsi gerai.
Organizatoriai tvirtina: žmonės Kaziuko mugėje ragavo, bendra vo, leido laiką, bet masiškai tik rai nepirko. „Kiek po mugės teko bendrau ti su mėsos pardavėjais, aš dėl jų džiaugiaus, kad jiems sekėsi gerai ir pirkėjų netrūko. Tačiau paaiš kėjo, kad pirkta po labai nedaug: žmonės ragavo, sprendė, pirkti ar ne, tačiau galų gale nusipirkdavo 100 g ko nors, ir tiek. Tikrai ne ki logramais“, – kalbėjo Vytenis Ur ba, Kaziuko mugės pagrindinis or ganizatorius, bendrovės „Vikšris“ direktorius. Maža to, mėsos ar duonos gami nių prekiautojai, prie kurių prekys talių labiausiai, pasak organizato rių, spietėsi žmonės, užgožė šalia prekiaujančius amatininkus. Dėl to sulaukta nemažai skundų. V.Urb os pasakoj im u, vien as medžio drožėjas, prekiavęs ne toli Arkikatedros, jam skambi no ir stebėjosi, kad žmonių ma sė pro jį tiesiog praplaukia: „Tad kitąmet svarstome prekiaujan čius maisto produktais įkurdinti vienoje vietoje, padaryti savotiš ką mėsinių gatvę. „ Taip tikimasi
pasiekti, kad šie neužgožtų tau cialus valgiaraštis, pasiūlyta grei todailininkų, amatininkų, ku tai paruošiamų patiekalų. Kalbinti Gedimino prospek rie šiemet skundėsi mažu pirkė te įsikūrusių restoranų ir picerijų ju dėmesiu. „Ir iš tiesų, šiemet geriausiai atstovai teigė lankytojų pagausė pirko būtent mėsos gaminius, py jimo nepajutę. „Tikrai, nebuvo nieko ypatin ragus, sūrius, žuvį. Neskaičiavo me, bet šių produktų greičiausiai go. Kaip ir įprastai savaitgalį. Gal ir parduota daugiausia“, – mu dėl to, kad mes ne pačiame cent gės rezultatus apibendrino V.Ur re“, – sakė Gedimino prospek ba. Pasak jo, retas kuris prekybi te įsikūrusios picerijos „Mambo ninkas galėjo patirti nuostolių: juk pizza“ administratorė. Šiųmetėje mugėje pirmąsyk vos už 24 litus vienai dienai buvo galima nusipirkti leidimą ir pre darbavosi ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: tiesa, buvo kiauti. Tiesa, kaip ir kasmet, nemažai tikrinamos tik mugėje prekiaujan prekybininkų, įsikūrusių Tymo čios įmonės. Patikrinus 25 įmones kvartale ar Gedimino prospek paaiškėjo, kad 15 darbuotojų čia to ruože nuo Lukiškių link Sei galėjo dirbti nelegaliai. mo, skundėsi nesulaukią pirkėjų dėmesio – esą čia žmonių išties Kainos užsuko mažiausiai. Kitąmet šią problemą bus bandoma spręsti 2 kv. m prekybos Gedimino prospekte įkurdinant vietos kaina trims vien tautodailininkus ir amati dienoms 73,44 lito ninkus. Pre k y b os sta l iu k as Tačiau mugė, regis, kilstelė (1 × 2 m) jo ir Pilies gatvėje įsikūrusių barų trims dienoms 73,44 lito ir restoranų apyvartą, o Gedimino Prekybos palapinė prospekte, ypač jo dalyje nuo Lu (3 × 2 m) kiškių link Seimo, klientų antplū trims dienoms 220,32 lito džio nesulaukta. Pre k y b os pa l a p i n ė Štai „Forto dvaras“, įsikūręs Pi (3 × 3 m) lies gatvėje, lankytojų sulaukė dau trims dienoms 330,48 lito giau nei įprastai: į jį traukė dau Prek iaujant iš giausia šeimos su vaikais. Kęstutis automobilio (tik Markevičius, šios restoranų grupės schemose nurodytose atstovas spaudai, sakė, kad savait vietose) (3 × 4 m) galį apyvarta gerokai išaugo, tačiau trims dienoms 440,64 lito tam buvo ruoštasi: sudarytas spe
4
antradienis, kovo 6, 2012
miestas
R.Špokas pareigas atliko tinkamai Valstybinės ener getikos inspekcijos viršininkas Rim gaudas Špokas, ku rio vadovaujama inspekcija atliko šildymo sąskaitų Vilniuje tyrimą, savo pareigas vyk dė tinkamai.
„Komisija įvertino, kad ponas Špo kas veikė pagal savo tarnybinius įpareigojimus, jų nepažeidė ir todėl taikyti kokias nors nuobaudas jam nėra pagrindo“, – vakar Vyriausy bėje žurnalistams sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Vis dėlto komisija, anot A.Sek moko, atkreipė dėmesį, kad ins pekcija neaiškiai identifikuoja probl eminius klausimus ir nenu rodo konkrečių priemonių jiems spręsti. Todėl komisija rekomenda vo, kad inspekcija patvirtintų veik los planą – jame turi būti įvardytos problemos ir priemonės bei konk retūs terminai joms įgyvendinti. „Komisija nerado aiškiai iden tifikuotų probleminių klausimų ir priemonių tiems klausimams spręsti. Šiuo atveju mes norėtume nukreipti inspekcijos darbą dau giau ta linkme, kad jie ne tik žiū rėtų, ar techniškai visa energetikos ūkio įranga veikia tvarkingai ir pa gal reikalavimus, bet taip pat, kad žiūrėtų, kad tas ūkis būtų naudoja
mas taip, kad atitiktų vartotojo in teresus“, – sakė ministras.
Arvydas Sekmokas:
Ponas Špokas veikė pagal savo tarnybi nius įpareigojimus, jų nepažeidė. Generalinės prokuratūros pave dimu A.Sekmoko sudaryta komi sija aiškinosi, ar R.Špokas, atlik
damas 2011 m. lapkritį smarkiai išaugusių šilumos kainų ir suvar tojimo tyrimą, ėmėsi jam priklau sančių priemonių. Inspekcijai konstatavus, kad „Vil niaus energijos“ atstovai neįsitikino, ar šilumos punktų priežiūrą peri mantys asmenys yra kompetentin gi tinkamai juos prižiūrėti, komisija pasiūlė R.Špokui įvertinti galimybę atsakingiems asmenims taikyti ad ministracinę atsakomybę. Komisija taip pat pabrėžė, kad ir kitos valstybės institucijos, į kurias kreipėsi inspekcija, turėtų ginti ši lumos vartotojų interesus. Generalinei prokuratūrai atsisa kius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sąskaitų už šildymą Vilniuje ir pa siūlius patraukti atsakomybėn, pro kurorų nuomone, tinkamai pareigų neatlikusį R.Špoką, energetikos mi nistras vasario 8 d. sudarė komisiją dėl R.Špoko tarnybinės veiklos. Prokurorai anksčiau tvirtino, kad Energetikos inspekcija ir Vil niaus miesto savivaldybė ne iki
galo įvykdė savo pareigas – esą inspekcijos vadovas netaikė admi nistracinės atsakomybės „Vilniaus energijai“, kuri perdavė šilumos punktus neatestuotiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiū rėtojams. Prokurorų vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybė taip pat neatliko savo funkcijų, nes jos paskirti administratoriai arba daugiabučių namų bendrijų admi nistratoriai pasirašė ir patvirtino, kad perduodami techniškai tvar kingi ir trūkumų neturintys šilu mos punktai anksčiau, nei jie bu vo realiai perduoti. Energetikos inspekcija yra pa skelbusi, kad „Vilniaus energija“ pažeidė teisės aktus – bendrovė sąskaitose nurodė skolą už ku rą, išrašė sąskaitas už ilgesnį lai kotarpį, nei leidžia norminiai tei sės aktai. „Vilniaus energija“ atmeta kalti nimus dėl didesnio šilumos suvar tojimo palyginti šiltą lapkritį. BNS, VD inf.
„Pilies menę“ keičia picerija Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Beveik septyniolika metų Pilies gatvės pradžioje veikęs restora nas „Pilies menė“ uždarytas. Grei tu laiku „Pilies menės“ vietoje turė tų įsikurti picerija.
„Pasitraukėme iš šio verslo. Kodėl? Gyvenime reikia įvairių pokyčių“, – sakė bendrovės „Gairė“, kuriai priklauso „Pilies menė“, direkto rius Alfonsas Ambrazas. Jis neatskleidė, ar bendrovė bu vo susidūrusi su finansiniais sun kumais. Paklaustas, ar artimo je ateityje imsis panašaus verslo, A.Ambrazas atsakė teigiamai. „Ta čiau tai bus visiškai kitaip“, – pri dūrė jis. Patalpos, kuriose buvo įsikūrusi „Pilies menė“, buvo nuomojamos. Artimiausiu metu duris čia atverti turėtų Vičiūnų restoranų grupei pri klausanti picerija „Charlie Pizza“. „Dabartiniu pavadinimu ir nė karto neatnaujinta „Pilies menė“ veikia penkiolika metų, bet šios vietos kaip maitinimo įstaigos is torija skaičiuojama dar nuo 1828 m. Istoriškai taip susiklostė, kad čia niekada nebuvo prabangaus
restorano. Ši vieta visada būdavo skirta nebrangiai ir skaniai paval gyti“, – „Vilniaus dienai“ prieš po rą metų yra pasakojęs „Pilies me nės“ savininkas. Beje, bendrovė „Gairė“ valdė ne tik „Pilies menę“, bet ir buvo išsi nuomojusi Sereikiškių parke esan čią šiuo metu neveikiančią rotondą. Praėjusį pavasarį A.Ambra zas „Vilniaus dienai“ sakė, kad jo bendrovė yra gavusi statybų leidi mą. Tačiau tuo metu iškilo proble mų dėl žemės toje teritorijoje pa dalijimo, jos buvo sprendžiamos teisme. „Turime visus leidimus, bet, pa vyzdžiui, vandentiekį reikėtų tiesti per ginčytiną teritoriją. Kiltų grės mė ilgam įstrigti. Kol ginčai baigsis, buvome prisakyti sėdėti ramūs. Be to, juk ir miesto savivaldybė Serei kiškių parko rekonstrukcijos pro jektą yra parengusi. Žadėjo pradė ti darbus, bet kol kas ir ten viskas sustoję. Valdovų rūmai irgi užge so. Tiesa, Gedimino kalne kažkas kažką jau daro. Galbūt pamažu lei sis žemyn – bus matyt“, – pernai gegužę svarstė A.Ambrazas ir pa brėžė, kad neketina atsižadėti tei sės į rotondą anksčiau, nei baigsis nuomos sutartis.
Permainos: picerijų tinklai kasdien plečiasi ir iš Vilniaus centro išstu
mia net legendines kavines.
Gedimino Bartuškos nuotr.
5
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
lietuva Valdančioji koalici ja siūlo, kad premje ras Prezidentei teik tų vidaus reikalų ministro atstatydi nimą. Bet valstybės vadovė tokiam siūlymui gali ne pritarti. Premjeras užsiminė, kad tokiu atveju jo vadovau jami konservatoriai gali inicijuoti inter peliaciją ministrui. Postas: R.Palaičio kėdę drebina ir koalicijos partneriai, ir opozicija.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Gresia interpeliacijų karas Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nesako, ar pasitiki
Andrius Kubilius kol kas tiesiai ne pasakė, ar pasitiki vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Vakar premjeras dar kartą pakartojo ma nąs, kad ministro sprendimą atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) vadovus jis laiko klai da. Anot jo, R.Palaitis ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi „rimtai apsvarstyti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas“. Tarp jų yra ir pa siūlymas į buvusias pareigas grąžinti FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vy tautą Giržadą. „Seimo Antikorup cijos komisija nustatė daug faktinių aplinkybių, todėl komisijos darbo nevertinti rimtai būtų neatsakinga“, – teigė ministras pirmininkas. Bet A.Kubilius išsisuko nuo tie saus atsakymo į klausimą, ar dar pasitiki vidaus reikalų minist ru: „Ministras turi turėti premje ro, Prezidentės ir Seimo daugu mos palaikymą. Bet už Vyriausybės darbą atsakingas premjeras.“ Posėdžiavo koalicija
Vakar popiet surengtas valdančio sios koalicijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo A.Kubilius, Sei mo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma, LiCS atsto vai Arūnas Valinskas bei Vytautas Bogušis, taip pat Liberalų sąjūdžio vadovai Eligijus Masiulis, Kęstutis Glaveckas ir Algis Kašėta. Po maždaug valandą trukusio susitikimo premjeras A.Kubilius gavo pasiūlymą pasinaudoti savo teise teikti Prezidentei siūlymą at leisti vidaus reikalų ministrą. J.Razma pareiškė, kad A.Kubi lius dar nepriėmė sprendimo teik ti R.Palaičio atstatydinimą vals tybės vadovei ar ne. O LiCS laikosi pozicijos, kad R.Pa laitis turi ir gali dirbti toliau. Pasak V.Bogušio, liberalcentristai tikisi, kad Prezidentė nepalaikys A.Kubi liaus siūlymo atleisti R.Palaitį. Susitiko savaitgalį
Savaitgalį premjeras buvo susi tikęs su R.Palaičiu ir LiCS pirmi
ninku Algiu Čapliku. Per susiti kimą A.Kubilius leido suprasti, kad jo vadovaujama Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai Seime gali inicijuoti interpeliaciją R.Palaičiui, jeigu šis neatsistaty dins pats arba nebus atleistas Pre zidentės dekretu. Seimo Antikorupcijos komisija, be kita ko, savo išvadose pareiškė nepasitikėjimą vidaus reikalų mi nistru ir kreipėsi į premjerą su pra šymu apsvarstyti galimybę teik ti Prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti R.Palaitį iš ministerijos va dovo pareigų. A.Kubilius esą ministrui tvirtino, kad „negalima nekreipti dėmesio į Antikorupcijos komisijos išvadą“. Ministras dar kartą patvirtino nematantis galimybių grąžinti bu vusius FNTT vadovus į eitas parei gas ir nemanantis trauktis. Anot R.Palaičio, V.Gailius į FNTT vado vus galėtų būti grąžintas „nebent tik kito vidaus reikalų ministro“. Prezidentė D.Grybauskaitė yra teigusi, kad ministras pasielgė pa gal įstatymus.
Toks interpeliacijų karas gali baigtis Vyriausybės griūtimi.
Remia savo ministrą
„Ministras turi dirbti toliau, o at leistų FNTT pareigūnų ieškinius turi įvertinti teismas“, – sakė li beralcentristų lyderis A.Čaplikas. Jo teigimu, LiCS nekeičia pozi cijos dėl R.Palaičio tinkamumo to liau eiti ministro pareigas. A.Čaplikas atkreipė dėmesį, kad nėra galimybių buvusius FNTT va dovus grąžinti į darbą, nes jie turės gauti teisę dirbti su slapta informaci ja, tačiau tokia teisė greičiausiai ne bus suteikta. Ji buvo atimta pagrin dinio paslapčių saugotojo subjekto – Valstybės saugumo departamen to – iniciatyva. Anot LiCS vadovo, „sunku įsivaizduoti, kad šis depar tamentas leistų V.Gailiui ir V.Girža dui dirbti su slapta informacija“.
A.Čaplikas nekomentuoja, ko kie galimi liberalcentristų spren dimai, jeigu Prezidentė atleistų ministrą arba konservatoriai įgy vendintų grasinimus inicijuoti in terpeliaciją R.Palaičiui. Tačiau Li CS lyderis darsyk pakartojo, kad tokiu atveju gali kilti grėsmė Vy riausybės stabilumui, taip pat val dančiosios koalicijos numatytiems prioritetiniams darbams energe tikos srityje, ypač susijusiems su Visagino atominės elektrinės ir suskystintų dujų terminalo pro jektų įgyvendinimu. Pasiūlė rengti posėdį su poligrafu
Liberalų sąjūdžio vadovas E.Ma siulis įsitikinęs, kad interpeliacija vidaus reikalų ministrui būtų pati prasčiausia išeitis, todėl sprendi mus turėtų priimti premjeras. „Interpeliacija vidaus reikalų min istr ui koal ic ijos part ner ius įveltų į nuolatinę konflikto zoną. Ir tada pavasario sesijoje tikėtis svarbesnių sprendimų būtų labai sunku. Manome, kad toks spren dimas turėtų būti daromas ne Seime, tai turi būti premjero ap sis prend im o klaus im as. Prem jeras turi dvi alternatyvas: teikti vidaus reikalų ministro atsistaty dinimą Prezidentei arba situaciją palikti tokią, kokia yra, laukiant teismo dėl V.Gailiaus grąžinimo į pareigas rezultatų. Jeigu teismas apsispręstų, kad V.Gailius bu vo atleistas neteisėtai, ministras turėtų atsistatydinti“, – kalbėjo E.Masiulis Pasak jo, premjeras dar galė tų laukti ir teismo sprendimo dėl galimo informacijos nutekinimo „Snoro“ byloje. E.Masiulis juokais pasiūlė val dančiosios koalicijos posėdį rengti kartu su poligrafu, kad būtų galima įvertinti, kuris teisesnis – A.Kubi lius ar R.Palaitis. Opozicija nevieninga
Opozicija nėra vieninga, stebėda ma šį valdančiųjų konfliktą. Darbo partija ir dalis Krikščionių partijos frakcijos narių linkę paremti prem jerą, o socialdemokratai bei Tvar kos ir teisingumo partijos atstovai stoja R.Palaičio pusėn.
Todėl, jeigu būtų inicijuota in terp el iac ija vid aus reikalų mi nistrui, ji gali patirti fiasko, nes R.Palaičio priešininkų gali būti mažiau nei minimalus Seimo na rių skaičius, būtinas ministrui at leisti iš pareigų. Nepasitikėjimas gali būti pareikštas, jeigu už tai slaptai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Va lentinas Mazuronis spėja, kad tuo atveju, jeigu konservatorių inicia tyva gimtų interpeliacija vidaus reikalų ministrui, liberalcentristai gali bandyti „stumti“ nepasitikė jimą pačiu premjeru. Pasak V.Mazuronio, interpe liaciją A.Kubiliui paremtų tikrai daugiau Seimo narių nei nepasi
tikėjimą R.Palaičiu. Todėl toks in terpeliacijų karas gali baigtis Vy riausybės griūtimi. Tokiu atveju opozicija tvirtina esanti pasirengusi „prisiimti atsa komybę už valstybę“ iki šių metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. „Galbūt galėtų būti sudaryta pla taus pasitikėjimo, Prezidentės pa sitikėjimo, Vyriausybė, kuriai va dovautų D.Grybauskaitės parinktas nepartinis premjeras“, – svarstė V.Mazuronis. Jis atmetė galimybę, kad Tvar kos ir teisingumo partija paremtų dabartinę Vyriausybę, jeigu ji lik tų mažumoje. Tačiau Darbo parti jos vadovas Viktoras Uspaskichas jau užsiminė, kad ši partija gali pa remti mažumos Vyriausybę, jeigu ją paliktų liberalcentristai.
6
antradienis, kovo 6, 2012
nuomonės
Pensijų fonduose – permainų vėjai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Vladimiras Putinas visagalis Stasys Gudavičius
B
uvo tok ia kino komedi ja su Jimu Carrey, ku ri vad inosi „Briusas vi sag al is“. Pas in audok i me šiuo pavad in imu ir jį perf ra zuok ime Rusijos prez idento rin kimų atvejui – „Vlad im iras Put i nas visagal is“. Tik jok ia komedija šiuo atveju nė nekvepia. Toks metaforiškas pa vad in imas ties iog konst at uoja jau daug iau kaip 12 met ų egz is tuojant į faktą, kad V.Put inas yra visagal is savo šalyje.
Akivaizdu, kad V.Puti nas piktnaudžiauja val džia, neleisdamas opo zicijai atsistoti visu ūgiu. Pastar ieji Rusijos prezidento rin kimai tai tik įrodė. Pol itologas Kęst ut is Girn ius pa brėž ia, kad net ir būdamas prem jer u V.Put inas fakt iškai liko pir muoju valstybės žmogumi, nors kai kur ios teisės ir įgaliojimai bu vo perleisti prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Dabar V.Putinui ne reikės daryti jokių reveransų. Ga lios pilnatis bus vėl jo rankose. Po šių rinkimų nuolat keliamas klausimas, ar šešeriems metams (galima spėti, kad net visiems dvy likai) prezidentu išrinktas V.Puti nas imsis ką nors keisti savo šaly je? Juk jis visagalis. Vadinasi, Rusi joje gali daryti ką panorėjęs. Optimistai neatmeta, kad bus im tasi reformų. Gal kai kurios jų bus netgi pozityvios, tai yra priartins Rusiją prie Vakar ų demokratinių standartų, o ne nutolins nuo jų. Tačiau kur kas dažn iau skamba pol itolog ų ir pol it ikos apž valg i nink ų nuogąstav imai, kad V.Pu tino pergalė įtvirtins Rusijoje so viet in ius laik us primen anč ią stagnac iją. Maskvos tonas gal i tapti vis agresyvesnis. Santyk iai su Vakarais, tad ir su Lietuva, ga li būti tol iau aštr inami. Tok iu atveju neverta nė galvot i
apie Rusijos ir Lietuvos santyk ių gerinimą. Ant ivakar iet iškas V.Put ino kal bėjimas nebuvo tik rink imų šou, skirt as vidaus vartojimui, tam naiviam Rusijos žmogeliui, svajo jančiam apie savo šalies didybę ir galybę, net gi jeig u ji pasiek iama apr ibojant kit ų valst ybių laisvę. Imp er ial ist in is V.Put ino ton as ger iausiai atit inka tok io papras to žmogel io interesus. Todėl pa prasti rusai ir balsuoja už buvusį saugumiet į. Nors, kaip byloja se nas rusiškas priežod is, buv usių saugumiečių nebūna. Rus ij os opoz ic ij a konst at uoj a: daug iau kaip 60 proc. balsų, su rinkt ų per prez idento rink imus, paverčia V.Put iną aukščiausiuo ju valdytoju, įtvirt ina jo kaip „al fa patino“ statusą. Tačiau tuo pat metu netylima ir apie gerokai pagedusį V.Putino valdžios legitimumą. „Nesvarbu, kas bus artimiausioje ateityje, si tuacija byloja apie rimtą nestabilu mą, kurį išprovokavo ta pati „am žinoji, nepakeičiamoji valdžia“, – tvirtina opozicinis rusų apžvalgi ninkas Michailas Arkadjevas. „V.Put inas, kur is pavertė šal į į griežtai central iz uotą piramidę, atsakingas už nestabilumą ir to talią stabilumo simuliaciją. Dabar šalyje yra nerimą kelianti situaci ja. Nepasitenkinimas prislopintas, bet jis yra ir vis auga. Kada nors toks nepasitenkinimas gali prasi veržti kaip pūlinga votis. Rusijo je jau ne kartą buvo taip – nepasi tenkinimas augo, bet buvo dirbti nai slopinamas, kol galų gale pra trūkdavo revoliucijomis, pervers mais, „smuta“ (rusiškas žodis, reiš kiantis „nerimastingą laikotarpį“ – red. past.)“, – priduria jis. Akivaizdu, kad V.Put inas pikt naudžiauja valdžia, neleisdamas opozicijai atsistoti visu ūgiu. O tai, kad opoz icija tur i tam tikro po tencialo, parodė versl in inko Mi chailo Prochorovo iš esmės ne blogas pasirodymas prez idento rink imuose. Nor int išlaik yt i vald žią, neleist i į ją opoz icijos, V.Put inui, mat yt, teks imtis tam tikr ų veiksmų. Ko kių? Tikr iausiai įprastos „varžt ų užverž imo“ politikos. Taig i, apie poz it yv ias reformas vargu ar galima svajoti. „Alfa pat inas“ negal i leist i, kad miške, kur iame jis karal iauja, at sirast ų kok ių nors konk urent ų. Netgi jeigu jie yra ne „alfa“, bet „be ta“, „gama“ ar „delta“ tipo.
yriausybė ketina nuo 2014ųjų keisti kaupimo antros pakopos pensijų fonduo se tvarką ir skatinti gyven tojus, kad jie į šiuos fondus mokėtų papildomas įmokas. Pakeit im ai num ato, kad nuo 2014-ųjų pradžios gyventojai taip pat gal ėt ų mok ėt i pap ild om as 1 proc. draudžiamųjų pajamų dydžio įmokas į antros pakop os pens ij ų fondus, o nuo 2016-ųjų pradžios šių įmok ų dyd is būt ų did in am as iki 2 proc. Papildomas įmokas mokantiems gyventojams valstybė į pensijų fon dus pervestų skatinamąsias įmo kas, kurių dydis 2014–2015 m. su darytų 1 proc., o nuo 2016-ųjų – 2 proc. vidutinio šalies mėnesio už darbio. Tai numatantiems Socialinės ap saugos ir darbo ministerijos siūly mams pritarta vakar vykusiame Vy riausybės pasitarime. Ministerijos parengtos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos toliau bus svarstomos Vyriausybės posė dyje. „2013-ieji būtų apsisprendimo laikotarpis – per pirmus 9 mėnesius kiekvienas turėtų galimybę pasirink ti, kokioje sistemoje jis kaupia savo būsimai pensijai“, – vakar Vyriau sybėje žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Dona tas Jankauskas.
Anot jo, taip pat pamažu bus ma žinami atskaitymai nuo įmokų – 2013-aisiais nustatyta maksimali riba sieks 2 proc. ir kasmet bus ma žinama po 0,5 procentinio punkto, kol įmokos iš viso nebebus apmo kestinamos.
Donatas Jankauskas:
Pakeitimai nukreipti į tvirtesnį fondų veik los rezultatų susieji mą su fondų pajamo mis.
„Esm in iai pakeit im ai nuk reip ti į gerokai tvirtesnį fondų veiklos rezultatų susiejimą su fondų pa jamomis, tai yra ateityje atskaity mai liktų tik nuo pensijų dalyviams
sukaupto turto“, – tvirtino D.Jan kauskas. Anot jo, esant tokiai tvarkai fon dų valdytojai turėtų būti daug la biau suinteresuoti sėkmingai elgtis su pensijų dalyvių lėšomis, sukaupti kuo didesnį turtą, nes nuo to tiesio giai priklausys pačių fondų valdyto jų veiklos rezultatai. „Sodros“ perved im us į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių met ų prad žios yra sum až in ti iki 1,5 proc., o kitąmet bus pa didinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020-ųjų – padidin ti iki 3,5 proc. Skatinamosios įmokos būtų moka mos iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos skaičiavimais, šioms įmo koms 2014-aisiais prireiktų 239 mln. litų, 2015-aisiais – 257 mln. litų, o 2016-aisiais – 551 mln. litų. Šalies gyventojams siūloma su teikti galimybę iki ateinančių metų rugsėjo apsispręsti, ar jie norėtų mo kėti papildomas kaupiamąsias įmo kas ir gauti iš biudžeto skatinamąsias įmokas. Jeigu dėl pensijų kaupimo fi nansavimo sistemos keitimo gyven tojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų priim ti sprendimą ir grįžti pensiją kaupti tik „Sodroje“. BNS, VD inf.
Ministras žada paramą lituanistinėms mokykloms
D
arbo vizitą JAV pradėjęs švietimo ir mokslo minist ras Gintaras Steponavičius susitiko su Vašingtono lietu vių bendruomenės atstovais bei litua nistinės mokyklos pedagogais ir apta rė švietimo bei lietuvybės išsaugojimo klausimus. Per pokalbį G.Steponavi čius žadėjo lituanistinėms mokyk loms pagalbą metodine medžiaga, jis pabrėžė, kad neseniai buvo priimtas sprendimas perduoti neformalųjį li tuanistinį ugdymą bei švietimą Švie timo ir mokslo ministerijai (ŠMM). „Neabejoju, kad mums pavyks skirti daugiau dėmesio ir paramos net 35 JAV veikiančioms lituanisti nėms mokykloms“, – susitikime sa kė ministras.
Remiantis ŠMM pranešimu, at sakydamas į Vašingtono lituanisti nės mokyklos direktorės Ilonos Ver bušaitienės klausimus, ministras patvirtino, kad ŠMM supranta, jog trūksta profesionalių mokytojų sek madieninėse lietuviškose mokyklo se, ir skirs daugiau dėmesio metodi nei medžiagai parengti, kad lietuvių kalbos mokyti galėtų ne vien profe sionalūs pedagogai. Taip pat ministras pabrėžė, kad būtina didinti mokytojų skaičių Lie tuvoje organizuojamuose parengia muosiuose mokymuose. Ministras teigė, kad reikia sukur ti bendradarbiavimo tiltus tarp mo kytojų iš Lietuvos mokyklų, kuriose veikia nuotolinio mokymo progra
mos, ir užsienio lituanistinių mokyk lų mokytojų, kad būtų galima geriau suprasti užsienyje gyvenančių vaikų poreikius ir galimybes. Per darbo vizitą JAV švietimo ir mokslo ministras bei Lietuvos uni versitetų rektoriai lankysis Vašing tono, Hiustono, Bostono, Čika gos universitetuose, mokslo tyrimo centruose bei institutuose, susitiks su JAV administracijos pareigūnais ir lietuvių bendruomenėmis, JAV mokslo ir verslo atstovams pristatys Lietuvoje plėtojamus penkis moks lo slėnius. Tai pirmas toks Lietuvos švietimo ir mokslo ministro vizitas JAV, atkū rus Lietuvos nepriklausomybę. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Valdys iki gyvos galvos? Europarlamentaras Vytautas Landsbergis (nuotr.) sako, kad Rusijos prezidento rinkimai te buvo procedūra, kurios rezul tatus buvo galima nesunkiai at spėti iš anksto.
Anot jo, kaip ir praėjusių metų pabaigoje vykę Dūmos rinkimai, taip ir dabartiniai prezidento rinkimai tebuvo „procedūros“, kai rezultatai buvo nuspėjami iš anksto, ir vyko ne pasirinkimas, o atranka. „Pirmiausia, ką parodė Dūmos rinkimai ir dabartinės procedū ros užbaigimas, kad yra laikoma si senos sovietinės metodikos ne daryti rinkimų, o daryti atranką. O paskui įvykdyti tam tikrą procedūrą. Kaip sovietų laikais būdavo, žmonėms leisdavo atei ti ir įmesti biuletenį, ir dabar iš esmės yra taip pat. Nors galima įmesti įvairių biuletenių, bet iš tiesų ne už tikrus konkurentus“, – BNS kalbėjo V.Lansbergis. Anot europarlamentaro, Ru sijos prezidento rinkimų kam panija buvo persmelkta karinga, militaristine retorika. Ar ši reto rika turi rimtesnį pagrindą, ga li kelti grėsmių, ar atsispindės ir tolesnėje V.Putino politikoje, gali paaiškėti stebint pirmuosius Rusijos prezidento žingsnius. „Tai paaiškės labai greitai, tai liečia ne tik mus, tai liečia tiesiog pasaulį, Europą pirmiausia. Iš tikrųjų buvo kalbama labai karin gai ir tai persidavė daliai ištikimų balsuotojų, jie irgi kalba apie pa siryžimą susikauti su priešais, o priešai yra visa aplinka, ir dar esantys viduje. Ir su priešais bus kaunamasi iki mirties ir jie bus vi si nugalėti. Tai yra ir V.Putino, ir jo rėmėjų retorika. Jei niekas ne sikeis pasaulyje ir Rusijoje, tai jis gali būti prezidentu iki gyvos gal vos, tai čia jau jokio skirtumo. Klausimas dabar ne tai, ką da rys V.Putinas, o kas darysis ap link. Pagal tai, kas buvo kalbama paskutinėje procedūros stadijo je, tai oponentai būtų galėję pa sakyti labai paprastai: V.Putinas – tai karas. Eidami balsuot, žmo nės, žinokite, už ką balsuojat. Ar taip ir įvyks – pamatysime. Gali būti vidinis karas prieš savo liaudį, prieš tą dalį, kuri nori permainos, gali būti nepa sitenkinimo nukreipimas senais metodais į išorę. Galų gale yra susijusių dalykų – kokį žingsnį dabar žengs Rusija ir kokia bus V.Putino vizitinė kortelė leidžiant toliau skersti Sirijos civi lius gyventojus ar ne. Gali būti, kad tai bus pirmoji vizitinė kor telė“, – svarstė V.Landsbergis. BNS inf.
Pakvietė steigti ambasadą
Baltarusių skundą atmetė
Izraelyje besilankantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susi tikęs su vyriausybės nariais paragino ati daryti ambasadą Vilniuje. „Manau, kad jū sų šalies ambasada Vilniuje dar labiau pa skatintų verslą investuoti Lietuvoje ir Iz raelyje“, – sakė ministras. A.Ažubalis pa brėžė, kad Lietuvą ir Izraelį sieja ypatingi ryšiai, kuriuos lemia bendra abiejų tautų 600 metų istorija.
Teismas vakar atmetė asociacijos Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos ieškinį Lietu vos valstybei ir Teisingumo ministerijai dėl atsakymų apie Alesių Beliackį (nuotr.). „Teismas pripažino, kad tas Teisingumo ministerijos sprendimas yra daugiau in formacinio pobūdžio ir jokių pareiškėjo teisių nepažeidžia, dėl to ir prievolė atly ginti žalą neatsiranda“, – sakė teismo pirmininko patarėja Jolanta Talutienė.
Sutarimo dar neranda
Vyriausybės nariai neturi bendros nuo monės dėl siūlymo keisti Konstituciją, šeimą susiejant su santuoka, – konser vatorių remiamas projektas pirmadienį per pasitarimą nesulaukė liberalų paramos. „Šiandien labai aiškiai identifika vome, kad tai daugiau ideologinė, vertybinė diskusija ir kad vieno dos nuomonės Vyriausybėje, ma tyt, negali būti“, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė socialinės apsaugos ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas. Pasak jo, nuspręsta parengti tokį nutari mo projektą, kuriuo nebūtų išsa koma vienareikšmiška pozicija ir kuris netrukdytų Seimui svarsty ti jau pateiktos Konstitucijos pa taisos. Seimas gruodžio pabaigoje po pateikimo pritarė pataisos pro jektui, pagal kurį Konstitucija bū tų papildoma nuostata, jog „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters su tarimu sudarius santuoką“. Į Seimą šis klausimas pirmąkart svarstyti turėtų grįžti pavasario sesijoje. Konservatoriaus D.Jankausko teigimu, jo vadovaujamos ministe rijos parengta Vyriausybės pozicija pritarti tokiai Konstitucijos patai
sai per pasitarimą sulaukė skeptiš kos liberalų ministrų nuomonės. „Sutarta, kad iki Vyriausybės posėdžio paties nutarimo redak ciją dar tiksliname, kad nebūtų iš sakoma vienareikšmiška pozicija, jog Vyriausybė pritaria su vieno dais teisiniais argumentais“, – kalbėjo D.Jankauskas.
Aiškesnis santuokos ir šeimos ryšio nusta tymas vargu ar gali pa daryti ką nors bloga. Pats socialinės apsaugos ir dar bo ministras pritaria Konstitucijos pataisai: „Aiškesnis santuokos ir šeimos ryšio nustatymas vargu ar gali padaryti ką nors bloga.“ Tačiau Liberalų sąjūdžio vado vas, susisiekimo ministras Eligi jus Masiulis projektą vadina disk
Ginčai: Vyriausybės nariai niekaip neišsiaiškina, kaip įstatymiškai tu
rėtų būti apibrėžta šeima.
riminaciniu. „Manome, kad tai yra diskriminacinė nuostata, vi siškai nežinioje paliekanti kitokias bendro gyvenimo formas. Kaip pa vadinti mamą, auginančią du vai kus be tėvo?“ – pirmadienį žurna listams sakė ministras. „Liberalų ministrai išsakė savo kritišką požiūrį į tą iniciatyvą, kuri užregistruota Seime“, – teigė jis. Šeimą su santuoka susiejančią pataisą 98 parlamentarai pateikė po to, kai Konstitucinis Teismas rug sėjį paskelbė, jog 2008 m. priimtos Valstybinės šeimos politikos kon cepcijos nuostatos, šeima pripažįs tančios tik santuokoje gyvenančius žmones, prieštarauja Konstitucijai. Nutarime Konstitucinis Teismas
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
pabrėžė, kad santuokos institutas yra „istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išs kirtinę vertę visuomenės gyveni me, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“. Tačiau taip pat teismas paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių iš raiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra vi suomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. BNS inf.
Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams
Pažengusio šilumos vartotojo kursai. Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!
Artimiausių paskaitų temos: • Renovacija. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. • Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius. • Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. • Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.
Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt.
Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85
8
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,84
4,66
2,34
„Kvistija“
4,76
4,60
2,34
„Vakoil“
4,78
4,64
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,28 dol. už 1 brl. 124,27 dol. už 1 brl.
+0,55 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1795 DB svaras sterlingų 1 4,1345 JAV doleris 1 2,6167 Kanados doleris 1 2,6405 Latvijos latas 1 4,9438 Lenkijos zlotas 10 8,3741 Norvegijos krona 10 4,6601 Rusijos rublis 100 8,9326 Šveicarijos frankas 1 2,8637
–0,08 %
OMX Tallinn
+0,29 %
„Maxima“ žengia į Ispaniją
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
pokytis
Įmonių grupė „VP grupė“, kuriai priklau so mažmeninės prekybos tinklas „Ma xima“, perka Ispanijos tinklo „Dinosol“ valdomą parduotuvių tinklą „Supersol“. Susitarimą dėl prekybos tinklo „Super sol“ pardavimo su „Dinosol“ grupe pa sirašė investicijų bendrovė „Agile Finan ce“, kuri yra susijusi su „Maximos“ tinklu, kaip pranešė Ispanijos portalas europapress.es.
–0,7956 % –0,2100 % +0,5495 % +0,2201 % +0,0648 % –0,3131 % +0,2884 % +0,6683 % +0,0210 %
Į patirtį investuoja nenoriai
18,3
proc.
vasarį padidėjo vidutinė elektros kaina Lietuvos elektros biržoje.
Nedarbas
Vienu darbo rinkos skaudulių ir toliau iš lieka jaunimo nedarbas, kuris sunkme čiu didėjo labiausiai. Net išsilavinę jau nuoliai darbdavių nedomina, nes šie linkę medžioti jau turinčius patirties.
Bendras ir jaunimo nedarbas (proc.) 2010 m. 2011 m.
sumažėjo nekvalifikuotos darbo jė gos poreikis. Tai skaudžiai atsiliepė jauni mui, nes, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, apie 19 tūkst. bedar bių jaunuolių neturi profesinio iš silavinimo.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Bendras nedarbas
17,8
15,4
Jaunimo nedarbas*
35,1
32,9
* 15–24 metų žmonių.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Kas dešimtas – bedarbis
Per krizę labiausiai išaugo jauni mo nedarbas, o pernai jis traukė si lėčiau nei bendras nedarbo lygis ir nuo 35,1 proc. sumažėjo vos iki 32,9 proc. Vis dėlto banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šeč kutė pabrėžė, kad jaunimo nedar bas, palyginti su bendru nedarbu, nėra gąsdinantis, o kalbos apie kas trečią darbo biržos duris varstantį jaunuolį yra perdėtos: „Nors jau nimo nedarbo lygis yra didelis, vienas didžiausių Europoje, be darbių jaunuolių dalis nėra didelė, palyginti su bendru bedarbių skai čiumi.“ „Swedbank“ statistika rodo, kad iš 450 tūkst. šalies jaunuolių 315 tūkst. jų apskritai nedalyvauja dar bo rinkoje dėl mokslų. Maždaug du trečdaliai – 103 tūkst. – jaunuolių dirba, o 32 tūkst. jaunuolių yra be darbiai. Tai reiškia, kad darbo ne randa tik šiek tiek daugiau nei 7 proc. visų 15–24 metų gyventojų. Išsilavinimas nepadeda
Kaip vieną pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių V.Šečkutė įvar dijo statybų ir apdirbamosios pra monės sektorių nuosmukį. Esą per krizę jie nukentėjo labiausiai, todėl
Vaiva Šečkutė:
Tai, kad dalis išsila vinimą turinčių jau nuolių negali susi rasti darbo, rodo, jog švietimo sistemoje yra bėdų.
Ilgalaikis jaunimo nedarbas* Metai Bedarbių skaičius (tūkst.) 2010 9,5 2011 20 10 2012 Požiūris: darbdaviai praktikantų dar nemato kaip potencialių savo
įmonės darbuotojų.
„Shutterstock“ nuotr.
Kaip sakė „Swedbank“ vyriau siasis ekonomistas Nerijus Ma čiulis, neproporcingai didelis so cialinių ir humanitarinių mokslų specialistų skaičius, palyginti su technologinių ir taikomųjų mokslų, ekonomikai atsiliepia neigiamai.
tu šalyje praktikos yra labai kon centruotos, todėl studentai per jas dažnai nė nebando siekti žinių, o darbdaviai priimti praktikantą į sa vo įmonę nesuinteresuoti. Vis dėlto įdarbinimo bendrovės „Advantus“ direktorius Arūnas Mieželis patikino, kad jų aplinko je esama nemažai įmonių, prakti kantus vertinančių kaip potencia lius darbuotojus. „Aišku, šie darbdaviai paprastai apskaičiuoja, ar investicijos į pra ktikantą yra vertingos. Tai dažniau siai būna tokios įmonės, kurių spe cifika nereikalauja praktikantų ypač daug mokyti“, – sakė pašnekovas.
Praktikantai naudos neduoda
Ekonomistė taip pat atkreipė dė mesį, kad didelė dalis – maždaug 13 tūkst. – darbo nerandančių jaunuo lių išsilavinimą turi. Jos manymu, tai verčia atkreipti dėmesį į švie timo sistemą, kuri šiuo metu yra nepakankamai orientuota į darbo rinkos poreikius. Anot V.Šečkutės, problema būtų išspręsta, jei spe cialistų parengimas švietimo įstai gose atitiktų paklausą, o profesinis pasirengimas būtų tvirtesnis. „Mažiau gali reikšti daugiau – svarbu paruošti konkurencingus, paklausias specialybes turinčius darbuotojus“, – sakė ji.
V.Šečkutė buvo įsitikinusi, kad tvirtesnis praktinis pasiruošimas būtų įmanomas tuo atveju, jei pro fesinė praktika nebūtų tik formalu mas, kaip yra šiuo metu. Teigiamos patirties, anot jos, galima žvalgy tis užsienyje, kur praktika suvokia ma kaip svarbi specialistų paruoši mo dalis. „Pavyzdžiui, Vokietijoje būna praktikų, kurios trunka net kele rius metus, jas finansuoja vers las ir vyriausybė. Darbdavys įdar bina studentą ir savo lėšomis bei su valstybės parama paruošia sau darbuotoją“, – pasakojo ji. N.Mačiulio teigimu, šiuo me
Dairosi patirties
Įdarbinimo agentūros „Minta“ pagrindinė akcininkė Stasė Bukš nienė sakė, kad dėl sunkaus ekono mikos etapo ir didelės konkuren cijos rinkoje įmonės neabejotinai ieško darbuotojų, turinčių patirties ir ryšių. Todėl aktyviai juos med
* Nedarbas, trukęs ilgiau nei 6 mėnesius. Šaltinis: Lietuvos darbo birža
žioja ar net perperka iš kitų įmo nių. S.Bukšnienė sako pastebėjusi, kad darbo patirtis daliai darbda vių nėra prioritetas. „Jeigu darb daviui reikia, pavyzdžiui, anglų ir rusų kalbų žinių, gerų vadybi ninko bruožų, įgimto mokėjimo bendrauti, o ne konkrečių įgūdžių, tuomet darbdaviui nereikia spe cialisto. Jeigu žmogus intelektua lus, geba analizuoti ir reikšti savo mintis, tuomet darbdaviai jį noriai įdarbina“, – sakė ji. A.Mieželis pabrėžė, kad jauno, darbo patirties neturinčio žmo gaus vargus gali išspręsti laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios užsako vui savarankiškai atrenka tinkamus darbuotojus ir sudaro kelių dienų ar net kelerių metų sutartis. Taip jaunimas nuo paprasčiausių už duočių, pavyzdžiui, skrajučių dali jimo ar pagalbinių funkcijų preky bos centruose, po truputį pereina prie sudėtingesnių darbų.
Mažiau, bet brangiau Lietuvoje rusiškų gamtinių dujų sunaudojama mažiau, tačiau išlai dos joms ne mažėja, o auga.
Į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų vidutinė kaina ketvirtą pra ėjusių metų ketvirtį siekė 1268 li tus už 1 tūkst. kubinių metrų – 41,6 proc. daugiau nei 2010 m. spalio– gruodžio mėnesiais, kai dujų kai na buvo 895 litai už 1 tūkst. kubi nių metrų. Gamtinių dujų importas praėju sių metų spalio–gruodžio mėne siais, palyginti su tuo pačiu 2010ųjų laikotarpiu, sumažėjo 19 proc., iki 897,06 mln. kubinių metrų, kaip teigiama Kainų komisijos pa rengtoje 2011 m. ketvirto ketvirčio
gamtinių dujų rinkos ataskaitoje. Kainų komisijos duomenimis, ket virtą ketvirtį visos dujas importuo jančios įmonės sumažino importo kiekį, tačiau daugiausia (31 proc.) dujų importą sumažino Kauno ter mofikacijos elektrinė. O bendros išlaidos importuojamoms dujoms, nevertinant bendrovės „Achema“ importo išlaidų, per metus padidė jo 16,4 proc. ir ketvirtį ketvirtį sie kė 777,7 mln. litų. Mažmeninėje gamtinių dujų rinkoje ketvirtą ketvirtį parduota 520,93 mln. kubinių metrų dujų – 15,2 proc. mažiau nei prieš metus, o tiekimo veiklos pajamos padidėjo 16,9 proc., iki 682,2 mln. litų. BNS, VD inf.
9
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
sveikata
Ligonės laimė – valgyti ir gerti Moteris, dvejus me tus negalėjusi mai tintis per burną, vėl pajutusi maisto sko nį apsiverkė. Kauno klinikų gydytojai džiaugsmo ašaras išprovokavo padarę unikalią operaciją, kokių Baltijos šaly se dar niekas nesu gebėjo atlikti.
„Jį galima įvesti per nosį ir pa cientas atliekant tyrimą gali kalbė ti. Tai labai gerai veikia psicholo giškai, šis tyrimas labai teigiamai vertinamas užsienyje“, – džiaugėsi profesorius K.Adamonis. Jis pašalino gastrostomą, ult raplonu aparatu per skrandį pa siekė užakusią stemplės vietą. O profesorius A.Maleckas kitu en doskopu užakusią stemplę pasiekė per burną. Kontroliuojant rentge nu paaiškėjo, kad užakusios stem plės ilgis – net 5 cm. „Tai daug. Ir labai džiaugė mės, kai tą atstumą, kontroliuo jant dviem endoskopais ir rent genu, metaliniu vedliu perėjome. Taip atvėrėme stemplę“, – džiū gavo K.Adamonis. Vėliau beliko naujai atrastą angą stemplėje išplėsti specialiais inst rumentais – plėtikliais. „Smagu, kad pasisekė ir ligonė gali valgyti. Gera būti pirmam“, – apibendrino profesorius K.Ada monis. Dabar gydytojai periodiškai tik rina ligonės sveikatą, stebi, kad stemplės spindis vėl nesusitrauktų. Liko vienintelė problema – komp likuotas rijimas dėl spindulinio gy dymo padarinių.
Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt
Numetė 40 kg svorio
„Praradau 40 kilogramų svorio. Tai iš dalies gerai, nes svėriau 95“, – Genovaitė Stašaitienė, žilaplaukė kailinukais vilkinti moteris, atro do žvali ir energinga. Išties, kaip moteriai nesidžiaug ti, jei ji išsivadavo ne tik nuo di delio svorio, bet ir daugybės ligų: įveikė vėžį, neįtikimai pasveiko nuo cukrinio diabeto, kraujospū dis tapo normalus, o svarbiausia – ji gali valgyti. Per burną, to ji ne galėjo dvejus metus. „Jūs neįsivaizduojate, kokia pa laima burnoje jausti maisto sko nį“, – užsimerkusi atsiduso 67 metų moteris, visą gyvenimą bu vusi sveika ir stipri, daugiau kaip 30 metų dirbusi montuotoja bu vusioje Radijo gamykloje. G.Stašaitienė užaugino du sū nus, turi du vaikaičius. Buvo lai minga. Tačiau prieš dešimt metų nuo vėžio mirė vyras, o prieš dve jus su puse metų ši liga buvo diag nozuota jai. Liežuvio šaknies vėžys
„Man burnoje, ant liežuvio, atsi vėrė žaizdelė. Skaudėjo. Maniau, dantų protezai nutrynė, nes jie bu vo nauji. Nuėjau pas odontologę – pašlifavo, bet žaizda tik didėjo. Po savaitės marti nuvežė mane į Kau no klinikas. Ten padarė žaizdos biopsiją ir netrukus paaiškėjo, kad man – liežuvio šaknies vėžys“, – iš lėto žodžius tarė G.Stašaitienė ir atsiprašė, kad jos kalba neaiški. Per operaciją medikai pašalino dalį liežuvio. Dėl to iš pradžių mo teris negalėjo ištarti nė žodžio. Su gydytojais ir sūnumis bei kitais ar timaisiais ji bendravo raštu. Logop edė Gen ovaitę mokė kalbėti kaip vaiką: reikėjo kartoti skiemenis, trumpus žodžius. Spe cialistė ateidavo ir į namus, kai jos mokinė grįžo iš ligoninės. Tačiau ši bėda – ne vienintelė, juolab ji mažėjo. Naujų ligų atsira do, kai buvo pradėtas taikyti spin dulinis gydymas, kad neliktų nė vienos vėžio ląstelės. Deja, ligonė vietoj 25 seansų ištvėrė 20, nes burnoje, gerklėje ir ant kaklo atsi
Meldžiasi už gydytojus Prasmė: G.Stašaitienė, įveikusi liežuvio vėžį ir vėl pajutusi maisto skonį, susigrąžino gyvenimo džiaugs-
mą.
vėrė žaizdos. Jos, kaip sakė G.Sta šaitienė, buvo labai didelės, pūslė tos, tarsi nudegus. „Spindulinio gydymo metodas taikomas labai plačiai, tik jis vei kia ne vien navikines ląsteles, bet ir aplinkinius sveikuosius audinius, nors ir labai stengiamasi juos ap saugoti“, – problemos priežastis pakomentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroente rologijos klinikos Endoskopijų sky riaus vadovas profesorius Kęstutis Adamonis. Jį G.Stašaitienė vadina savo išganytoju.
Artūro Morozovo nuotr.
„Kai kartą su martele nuėjau pas onkologą, jis pasakė: padėti ga li vienintelis žmogus – profeso rius K.Adamonis. Jeigu jis apsiims, galbūt galėsiu valgyti per burną“, – gydytojo onkologo žodžiai giliai įstrigo G.Stašaitienei širdin. Į klausimą, nejaugi taip sunku gyventi, negalint valgyti per burną, guvi moteris giliai atsiduso: „Oi... oi... Žmogui reikia valgyti per bur ną, kaip yra iš prigimties.“
Nuolat kankino alkis
„Po vėžio operacijos valgiau, bet kai pradėjo švitinti – nieko nebegalėjau praryti. Matyt, man stemplę nude gino“, – dalijosi mintimis ir medikų komentarais G.Stašaitienė. Tuomet ligonę vėl operavo. Nuo to laiko ji nebegalėjo valgyti, ir taip – dvejus metus. Kaipgi moteris iš liko gyva? Jai gydytojai suforma vo gastrostomą ir taip sudarė ga limybę maitintis. „Gastrostomija – tai skrandžio atvėrimas. Padarius angą, į skrand žio ertmę įkišamas vamzdelis ir pro jį maitinamas ligonis“, – paaiškino profesorius K.Adamonis. Taip maitindamasi G.Stašaitienė nesiskundė maisto asortimentu. „Viską valgiau: ir mėsą, ir daržoves, vaisius, tik reikėjo labai smulkiai viską susmulkinti“, – paaiškino. Tačiau taip maitindamasi mo teris nejautė absoliučiai jokio sko nio. Negana to, prarado sotumo jausmą. Ji visą laiką norėjo valgy ti, vis jautėsi alkana. Neretai apim davo neviltis – kad ir kiek valgė, svoris krito. Gydytojas, kaip prisi minė G.Stašaitienė, išrašė kažko kių miltelių, tad jie šiek tiek sau gojo likusį kūno svorį.
klinikas pas profesorių K.Adamonį ir jo paskyrimu tris dienas pagulė jo ligoninėje. „Per tas dienas padarė tyrimus ir išleido namo. Paskyrė dar vie ną konsultaciją ir pažadėjo: ban dysim“, – jau linksmiau pasakojo G.Stašaitienė. Ją dar kartą operavo pačioje pra ėjusiųjų metų pabaigoje. Operaciją atliko du profesoriai – Almantas Maleckas ir K.Adamonis. „Vienas operavo per burną, kitas – per priekinėje pilvo sienoje esan čią gastrostomos angą. Miegojau, nieko nežinau, ką darė“, – juokė si G.Stašaitienė, po šios operacijos namo grįžusi sausio 6-ąją. Buvo užakusi stemplė
Kęstutis Adamonis:
Smagu, kad pasisekė ir ligonė gali valgyti. Gera būti pirmam. Pasveiko nuo diabeto
Galbūt iki maksimumo sumažėjęs svoris G.Stašaitienę išgelbėjo nuo kitų ligų? „Buvo diabetas – išnyko. Nesuprantu kaip. Nuėjau pas gy dytojus, padarė tyrimus ir pasakė, kad vaistų nuo diabeto gerti nebe reikia. Pati pasimatuoju ir matau – cukraus kiekis kraujyje normalus. Sumažėjo kraujospūdis, o būdavo 200 ir 120“, – stebėjosi ir džiaugė si G.Stašaitienė. Tačiau nuo kelių ligų išsivadavu siai moteriai ramybės nedavė nuo latinis noras valgyti. Tad ji nuėjo į
Kauno klinikose G.Stašaitienei bu vo atlikta operacija, kokios dar nie kas nedarė Baltijos valstybėse. „Turėjome tikslą užtikrinti nor malią mitybą. Ligonės patologija – reta ir sudėtinga, bet tam ir dir bam universitetinėje ligoninėje, kad įvaldytume aukštąjį pilotažą, apie kurį kalbama pasaulio, Euro pos endoskopuotojų kongresuose. Juk jei mes ligoniams nepadėsime – daugiau nebus kur jiems kreip tis“, – kalbėjo tobulumo darbe sie kiantis, naujų idėjų kupinas profe sorius K.Adamonis. Jis paaiškino, kodėl G.Stašai tienė negalėjo valgyti per burną: po spindulinės terapijos viršutinė je ligonės stemplės dalyje išvešėjo jungiamasis audinys ir stemplė bu vo visiškai užakusi. Dėl to moteris negalėjo nuryti net vandens. Išmonė ir galimybės
Kauno klinikos – vienintelė gydy mo įstaiga Lietuvoje, turinti šiuo laikinį ultraploną 4,9 mm diamet ro endoskopą.
„Kelias pirmąsias dienas po pasta rosios operacijos dar valgiau per švirkštą, o paskui pradėjau bandy ti per burną. Bijojau“, – apie pir muosius kąsnelius pasakojo Ge novaitė. Ką ji valgė? Išsivirė vištienos kulšelę, daržovių sriubos, viską su smulkino. Įsidėjo šaukštą į burną ir apsiverkė. „Verkiau iš laimės. Supraskit – dvejus metus nejutau jokio skonio. Ir po operacijos verkiau. Profeso rius K.Adamonis tuomet mane, se nę, ramino apkabinęs, sveikino su Naujaisiais metais ir nauja stemp le. Jis – jautrus, nuostabus žmo gus“, – ir susigraudino, ir šypso josi G.Stašaitienė. Dabar ji valgo visokį maistą, bet tik susmulkintą. Tačiau kartą išsi kepė karbonadą, nes buvo jo labai išsiilgusi. Atsipjovė mažiuką gaba liuką, vos pakramtė ir... užsprin go. „Apie penkiolika minučių du sau, vos atsigaivaliojau. Kai apie tai papasakojau profesoriui, po kelių dienų pas jį nuėjusi – oi, kaip barė si. Sakė, dar negalima valgyti kie to maisto. Nuo duonos springstu, nes ji į gumuliuką sueina, užtat ne nuryju“, – dalijosi nauja patirtimi G.Stašaitienė. O duonos jai labai norisi. Iš mintinga moteris sugalvojo, kaip patenkinti šį norą: duonos rie kelę sudžiovina, sumala ir valgo sausą arba porą šaukštų įsiberia į sriubą. „Visko pris igalvoj u. Skil andį verdu su rūgštynių sriuba – koks jos skonis! Tikiuosi, kad profeso rius man dar padės ir galėsiu kie tesnį maistą valgyti. Juk po ope racijos praėjo dar tik du mėnesiai, – vylėsi G.Stašaitienė. – Kad ir kaip būtų, geriau sutrintas mais tas, bet per burną. Už tai kas va karą meldž iuos i už gydytoj us. Juk jei ne profesorius K.Adamo nis, ir dabar per švirkštą maitin čiausi.“
10
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
sveikata Naujos kraujo grupės
Labiausiai serga vilniečiai
Amžius gimdyti ne kliūtis
Vermonto universiteto moks lininkai atrado dvi naujas rau donųjų kūnelių sudėtyje esan čių baltymų rūšis – ABCB6 ir ABCG2. Tyrėjų atradimas leidžia manyti, kad yra mažiau siai dar dvi kraujo grupės, ku rių iki šiol nežinojome. Moksli ninkai jas pavadino „Junior“ ir „Langereis“.
Per praėjusią savaitę bendras sergančių peršalimo ligomis skaičius šiek tiek mažėjo, ta čiau tarp jų padaugėjo sergan čių gripu. Gripo atvejų nėra daug, bet jų kiekvieną savaitę po truputį registruojama dau giau. Didžiausias bendras ser gamumo gripu ir peršalimo li gomis rodiklis yra Vilniuje.
Viena 66 metų šveicarų pa storė tapo vyriausia žinoma gimdyve Šveicarijoje – ji pa gimdė dvynius. Ankstesnis re kordas Šveicarijoje priklausė moteriai, kuriai buvo 64-eri, kai ji pagimdė dukrytę, o seniau sia pasaulyje gimdyvė yra vie na indė, kuri dvynius pagimdė būdama 70-ies metų.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Padėti narkomanams trukdo lėšų stygius Dėl lėšų stokos apribota specialių kabi netų, kuriuose nuo narkotikų priklau somi asmenys gali pasikeisti švirkštus, veikla. Tad ar neplūstelės drauge su pa vasariu naujas ŽIV ir kitų infekcinių ligų protrūkis? Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Kodėl nutrūko finansavimas?
Pagrindiniai vadinamųjų že mo slenksčio (arba narkotikų ža los mažinimo) kabinetų klientai – švirkščiamųjų narkotikų var totojai. Ten jie gali panaudotus švirkštus pasikeisti į švarius ir taip išvengti infekcijų platinimo. Tokie kabinetai veikia Vilniu je, Kaune, Klaipėdoje, Alytu je, Mažeikiuose, Visagine. Praė jusiais metais šalyje jų buvo 12. Tačiau švirkštų keitimas dėl lė šų stokos juose apribotas, o ka binetų padėtis šiuo metu – sunki ir neaiški. Reorganizavus Narko tikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės į Narkotikų, taba ko ir alkoholio kontrolės departa mentą, Lietuvoje neliko instituci jos, kuri kuruotų šią sritį. „Anksčiau Narkotikų kontrolės departamentas skelbdavo kon kursus. Žemo slenksčio kabine tai galėdavo gauti nors mažą dalį pinigų ir prisidurti prie savival dybių ir įvairių fondų teikiamų lėšų. Pernai tas finansavimas nu trūko dėl neaiškių priežasčių. Na cionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010– 2016 m. programoje tos lėšos – apie 150 tūkst. litų – šiemet nu
matytos švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurie lankosi žemo slenksčio kabinetuose, sveikatos ir socialinėms paslaugoms. Lėšos skirstomos per Užkre čiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC). Jau kovo mėnuo, tačiau visiškai neaišku, kaip tie pinigai bus skirs tomi, ar jie pasieks minėtus kabi netus ir jų lankytojus, – pasako jo nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyven ti“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė. – Atrodo, kad lėšos įšaldytos, o kabi netai – ties uždarymo riba.“
Svetlana Kulšis:
Pratempsime dar savaitę. Paskui turbūt nutrauksime žalos mažinimo programą. Mūsų žmonės tą darbą dirba savanoriškai.
Per dieną – 300 švirkštų
Buvo dėta daug pastangų, kad vadinamasis žemo slenksčio ka binetas atsirastų Visagine, ta čiau neaišku, ar jis išsilaikys. Ka
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
Pažadas: Sveikatos apsaugos ministerija AIDS centrui planavo skir
ti 150 tūkst. litų sumą, tačiau to nepadarė. Nežinia, ar iš viso skirs.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
binetas Alytuje taip pat kabo ant plauko. Kai kuriuos kabinetus, simboliškai finansuoja miestų sa vivaldybės, tačiau tų lėšų niekada nepakanka. Alytuje šie pinigai pa tvirtinami tiktai kovo mėnesį, to dėl nuo sausio iki kovo ten – kri zės laikotarpis. Ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl nuolat ore ky bančio klausimo – kabinetas to liau dirbs ar ne? Vilniuje šias paslaugas teikia ŽIV / AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos kabinetas „Demetra“ ir Vilniaus priklauso mybės ligų centro mobilusis svei katos kabinetas – autobusiukas. Pastarasis kiekvieną darbo dieną būna Kirtimuose prie čigonų ta boro nuo 13 iki 15 val., o šalia sto ties – nuo 16 iki 17 val. Be švirkštų keitimo, „Demetro je“ rizikos grupės asmenis kon sultuoja psichologė ir ginekologė. Ten jie gali greituoju testu, kai šių yra, pasitikrinti dėl ŽIV. Arba pa sitikrinti dėl ŽIV ir lytiškai plin tančių ligų yra nukreipiami į labo ratoriją. Taip pat kabinete dalijami prezervatyvai, kurių jis gauna kaip labdaros iš tarptautinių fondų. „Pratempsime dar savaitę. Pas kui turbūt nutrauksime žalos ma žinimo programą. Mūsų žmonės tą darbą dirba savanoriškai, be atlyginimo. Per dieną į kabinetą ateina apie 60 švirkščiamųjų nar kotikų vartotojų, tarp jų – ir sek sualinių paslaugų teikėjų. Pagal patvirtintą metodiką per dieną vienam žmogui galime duoti arba pakeisti ne mažiau kaip 5 švirkš tus. Vadinasi, dienai mums rei kia apie 300 švirkštų“, – pasako jo „Demetros“ vadovė Svetlana Kulšis. Už darbą – tik skundai
ULAC atstovė Beata Bukotaitė pranešė, kad Sveikatos apsaugos ministerija minėtą 150 tūkst. li tų sumą centrui planavo skirti, tačiau neskyrė. Nežinia, ar iš vi so skirs. „Demetra“ viena ir kartu su ki tomis nevyriausybinėmis organi zacijomis bei partneriais ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos mi nisteriją su įvairiais pasiūlymais, kaip pagerinti ŽIV / AIDS ir lytiš kai plintančių infekcijų preven ciją bei kontrolę tarp rizikos gru pių asmenų. „Tačiau atsakymo iš ministeri jos nesulaukėme, – apgailestavo S.Kulšis. – O ULAC įvairioms insti tucijoms parašė skundus dėl mūsų veiklos. Tačiau nė karto nepasiūlė ekspertų ar kitokios pagalbos.“
11
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
pasaulis Gedi aukų
Deramas atlygis
A.Lukašenkos atkirtis
Lenkijoje paskelbtas dviejų dienų nacionalinis gedulas, ku riuo pagerbiamos šeštadienį įvykusios traukinių katastro fos aukos. Šeštadienio vakarą Ščekocinuose Pietų Lenkijo je kaktomuša susidūrus dviem traukiniams žuvo 16 keleivių, 57 sužeisti. Kelių nukentėju siųjų būklė labai sunki.
Islandijoje prasidėjo buvusio premjero Geiro Haarde teis mas dėl jo vaidmens per ban kų sektoriaus griūtį 2008 m., kuri parklupdė šią Šiaurės valstybę. 60 metų G.Haar de bylą vadina farsu. Tarp jam pateiktų kaltinimų yra ir susi jusių su banko „Icesave“ žlu gimu.
Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka (nuotr.) į kaltinimus diktatoriškumu at sakė, kad tai, jo nuomone, la biau priimtina nei homosek sualumas. Šis pareiškimas bu vo skirtas Vokietijos užsienio reikalų ministrui Guido Wes terwelle, kuris yra prisipažinęs esąs homoseksualus.
Ir vėl Vladimiras Putinas Tie, kurie prognozavo V.Putino pergalę, – o jų buvo dauguma, – trynė rankomis. Nors po Dūmos rin kimų praėjusiais me tais kai kurie svarstė, kad šie rinkimai bus iššūkis V.Puti nui, taip nenutiko.
Pasaulio dienraščių nuomonė „The Washington Post“ Radikaliausi opozicijos atstovai pra našauja, kad didės akcijos po rin kimų. Sveikai mąstantys analitikai mano, kad lyderis ir jo aplinka gali iš gyventi porą metų ar daugiau, susier zinusią visuomenę ramindami poli tikos ir ekonomikos reformomis.
BBC Rinkimai vyko esant liaudies nepasi tenkinimui, kurį sukėlė kaltinimai di delėmis klastotėmis per parlamento rinkimus gruodį. Pažeidimų ir dabar neišvengta, nors rinkimų apylinkė se buvo tūkstančiai stebėtojų ir vaiz do kamerų.
„Le Monde“
Rezultatas: V.Putino pergalė – daugiau nei įtikinama, tačiau ekspertų prognozės dėl tolesnio jo vadovavi
mo nedžiugina.
Triuškinama pergalė
Opozicija gali skėsčioti rankomis. V.Putinas trečiąsyk laimėjo šalies prezidento rinkimus ir toliau vado vaus Rusijai. Dabar jau šešerius me tus, o ne ketverius, kaip anksčiau. Tiesa, buvo galima to tikėtis, nors vykę Dūmos rinkimai vis dėlto tapo samčiu deguto V.Putino ir valdan čiojo Rusijos elito medaus statinė je. V.Putinas gavo 63,75 proc. bal sų. Antroje vietoje liko komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas, su rinkęs 17,19 proc. balsų. Trečia vieta atiteko į politiką pasukusiam verslo magnatui Mi chailui Prochorovui, kuris gavo 7,82 proc. balsų. Beje, šis politikos naujokas Maskvoje gavo daugiau nei 20 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 65,3 proc. Jis buvo kiek mažesnis, paly ginti su beveik 70 proc. per 2008 m. rinkimus, bet didesnis nei per parla mento rinkimus gruodį. Skirtinguo
se regionuose už V.Putiną buvo bal suojama įvairiai. Maskvoje V.Putinui nepavyko surinkti nė pusės balsų – sostinėje jis gavo 47,22 proc. Tačiau, pavyzdžiui, Čečėnijoje V.Putinas susižėrė net 99,73 proc., o rinkėjų aktyvumas šioje karo nua lintoje respublikoje siekė net 99,59 proc. Nerimas dėl ateities?
Vis dėlto sunkiau prognozuoti, kaip seksis V.Putinui. Pasaulio žiniask laida mirgėjo antraštėmis, kad rin kimai – dar ne pabaiga. Didžiausi pasaulio leidiniai pri pažino, kad daug rinkėjų rėmė V.Putiną, tačiau čia pat pridūrė, jog vėl nebuvo išvengta pažeidimų ir tai gali paskatinti naują protestų bangą. Rusijos sociologai tvirtino, kad V.Putino populiarumas po rinkimų mažės. „Manau, kad po rinkimų vėl pradės smukti pasitikėjimas“, –
„Reuters“ nuotr.
prognozavo Levas Gudkovas, J.Le vados centro direktorius. Anksčiau jis yra sakęs, kad V.Putinas triuški namai laimės pirmajame ture. Opozicijos atstovai taip pat prognozavo V.Putino epochos nuosmukį. „Šalis praranda dar kelerius metus, raičiodamasi korupcijos kančiose, – niūriai kalbėjo Komunistų par tijos lyderis G.Ziuganovas. – Pra sidės kasdienė realybė, nuo kurios nei V.Putinas, nei visi jo bendri ninkai pasislėpti nebegalės.“ O Rusijos aktyvistai, kurie rengė protestus po Dūmos rinkimų, tvir tino, kad rinkimų skaidrumas jų ir vėl neįtikino. „Tai, kas įvyko, nė ra rinkimai, – sakė vienas protesto judėjimo lyderių tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas. – Jie darė pre cedento neturinčius pažeidimus ir suklastojo rinkimus. Ir dabar susi darė situacija, kai daug Rusijos pi liečių nepripažįsta, kad šie rinki mai atitinka įstatymus.“
Europos saugumo ir bendra darbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai vakar paskelbė, kad „rin kimų kampanijos sąlygos buvo iškreiptos V.Putino naudai“. Stebėto jai taip pat pabrėžė, kad balsų skai čiavimas „vertinamas neigiamai beveik trečdalyje balsavimo apylin kių dėl procedūrinių pažeidimų“. ES atstovai pabrėžė, kad palaiko tokias išvadas, ir paragino Rusiją ištaisyti trūkumus. Vakarų šalys, nors taip pat pripažino, kad trūku mų balsavimo dieną buvo, V.Puti no pergalę pavadino įtikinama. V.Putinas šventė
V.Putinas po rinkimų šalinin kams Maniežo aikštėje sakė: „Mes laimėjome! Mes iškovojome per galę atviroje ir sąžiningoje kovoje. Dėkoju, draugai.“ Jis pridūrė: „Mes laimėjome šiandien ir didžioji dalis mūsų rin kėjų iškovojo skaidrią pergalę.“
Idėją įrengti kameras skeptiškai verti no ESBO stebėtojų misija Rusijoje, nes vaizdo kameros negali užfiksuoti bal sų skaičiavimo – pirmuosius pažeidi mus jau Vladivostoke nustatė komu nistų partijos vietos skyrius.
„The Daily Telegraph“ V.Putino aplinka jau įspėjo, jog ne leis, kad pasikartotų Ukrainos Mai danas per Oranžinę revoliuciją. Vie nas jo artimų pagalbininkų sakė, kad jeigu vyks ilgi protestai, bus imtasi griežtų priemonių.
V.Putinas nepraleido galimybės dar kartą pagrasinti kritikams, trumpoje kalboje apkaltindamas juos „politinėmis provokacijomis, kurių tik vienas tikslas – sugriauti Rusijos valstybingumą ir uzurpuoti valdžią“. O valdančioji Rusijos par tija „Vieningoji Rusija“ didžiausius rinkimų kritikus komunistus išvadi no antirusiškais. „G.Ziuganovo pozi cija šiuo metu sutampa su labiausiai antirusiškų JAV sluoksnių pozicija. Keista komunistų partijos lyderio po zicija“, – sąsajas bandė įžvelgti „Vie ningosios Rusijos“ Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Isajevas. BNS, „Interfax“, AFP, BBC inf.
Ar opozicija turi galimybių sužibėti? Rusijos opozicijos judėjimas turės greitai subręsti, jeigu tikisi susivie nyti dėl platesnių bendrų tikslų. To kia yra įvairių analitikų nuomonė.
Pasak jų, užuot vien reiškę pasipik tinimą dėl Vladimiro Putino grįži mo į Kremlių, opozicijos veikėjai turi konsoliduotis ir ruošti alter natyvią strategiją. „Protestų judėjimas nėra šešė linė vyriausybė ir šiuo metu nėra pajėgus perimti valdžią. Nėra jo kio ilgalaikio plano, bendros po litikos programos arba ekonomi kos strategijos, – sakoma Europos užsienio ryšių tarybos ataskaitoje. – Tačiau opozicija išliks, nors da
bar ji galbūt priklausys nuo V.Pu tino daromų klaidų, kad galėtų iš siveržti į priekį.“ Patys demonstrantų lyderiai sa ko, kad jų tolesnių veiksmų kryptį gali lemti tai, kaip valdžia reaguos į protestus po rinkimų, planuojamus surengti Maskvoje šią savaitę. „Jeigu valdžia parodys san tūrumą protestuotojų atžvilgiu, reikalai pakryps vienaip, jeigu ne – visiškai kitaip, – aiškino vienas protestų lyderių Borisas Akuni nas. – Jeigu režimas pasirinks ašt rios konfrontacijos kelią, opozicija įgis naujų, radikalesnių lyderių.“ Šiuo metu bene iškiliausias iš Rusijos opoziciją vienijančių vei
kėjų – korupciją smerkiantis tink laraštininkas Aleksejus Navalnas – charizmatiškas 35 metų karingo būdo teisininkas. Korupcijos temdomą valdančiąją V.Putino partiją A.Navalnas vadina sukčių ir vagių partija. Šio opozicinio judėjimo iškili mas, pasak analitikų, sukėlė ne rimą tiems, kurie už savo karjerą turi būti dėkingi V.Putinui. „Politinei sistemai reikia poky čių, tačiau V.Putinas ir jo aplinkos žmonės bijo tai daryti, – pabrėžė Maskvoje veikiančio Strateginių ty rimų instituto ekspertas Aleksand ras Konovalovas. – V.Putino pasi traukimas reikštų didelio skaičiaus
Klausimas: sunkoka pasakyti, ar Rusijos opozicijai pavyks susitelkti.
jo aplinkos žmonių pasitraukimą, o nė vienas iš jų nenori trauktis.“ Tačiau kiti analitikai sako, kad pagrindinė grėsmė Rusijai – ne politinis smurtas, o vis labiau po
„Reuters“ nuotr.
litika besidominčios vidurinės kla sės, kurią kaustanti valdžios baimė nuolat silpnėja, ilgalaikis atriboji mas nuo sprendimų priėmimo. BNS inf.
12
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
Repeticija prieš olimpinį Londoną Rytoj penki Lietuvos lengvaatlečiai išskren da į Stambulą, kur penktadienį prasidės XIV pasaulio lengvosios atletikos uždarų patal pų čempionatas. Į saulėtąją Turkiją mūsų šalies delegacija skrenda turėdama slaptą svajonę – parsivežti bent vieną medalį.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Susirinks visas elitas
Tik šiemet duris atvėrusioje spe cialiai lengvosios atletikos varžy boms skirtoje „Ataköy“ arenoje varžysis sprinteriai Rytis Sakalaus kas (60 m), Lina Grinčikaitė (60 m), Sonata Tamošaitytė (60 m bar jerinis bėgimas), šuolininkė į aukš tį Airinė Palšytė ir daugiakovės at stovė Austra Skujytė. Realiausių šansų pakovoti dėl vietos ant prizininkų pakylos turi A.Skujytė, kuri pastaruosius kele rius metus yra priskiriama daugia kovininkių elitui. Tiesa, į šias var žybas 32-ejų Biržuose gimusi atletė pateko tik gavusi specialų organi zatorių kvietimą.
Aleksas Stanislovaitis:
Dar pajėgesnis R.Sakalauskas yra 150 m distancijos bėgime, kur jam priklauso uždarų patalpų pla netos rekordas. „Iš Austros tikimės tikrai nema žai. Ji yra Europos uždarų patalpų čempionato prizininkė, praėjusiais metais šioje rungtyje pagal reitingo taškus buvo antra. Vis dėlto Tur kijoje lengva tikrai nebus. Daug kas tikėjosi, kad olimpinių žaidy nių metais į šį pasaulio čempiona tą neatvyks visi stipriausieji, tačiau atsitiko priešingai – varžybose da lyvaus beveik visos ryškiausios lengvosios atletikos žvaigždės“, – kalbėjo ne vienus metus su šalies lengvaatlečiais dirbantis Aleksas Stanislovaitis.
Stambule A.Skujytės laukia nuo žmi konkurencija. Varžybose star tuoti ketina buvusi planetos ir Eu ropos čempionė britė Jessica Ennis ir praėjusiais metais pasaulio pir menybėse Pietų Korėjoje triumfa vusi rusė Tatjana Černova. Slapta tikisi medalio
Pernai A.Skujytė sėkmingai grį žo į daugiakovių rungtis ir Euro pos uždarų patalpų lengvosios at letikos čempionate Paryžiuje tapo pirmąja istorijoje nepriklausomos Lietuvos atstove, kuri laimėjo si dabro medalį. „Lengva tikrai nebus, tačiau ir varžovės su Austra turės skaitytis. Prisimenu, pernai šalies čempionate pasiektą rezultatą sportininkė Eu ropos pirmenybėse pagerino beveik 200 taškų. Šiemet Lietuvos čempio nate pasiekėme dar aukštesnį rezul tatą, tad tokio paties šuolio tikimės ir Stambule“, – atviravo treneris. „Šiais metais dar nebuvau iš kišusi nosies iš Lietuvos, tad la bai smagu, kad vėl turėsiu progos pasivaržyti su elitu. Konkurenci ja pridės papildomos motyvacijos pasitempti. Sportinė forma pasta ruoju metu yra labai gera, norėčiau pasiekti visų laikų aukščiausią sa vo rezultatą“, – optimizmo nesto kojo 2004-ųjų olimpinių žaidynių sidabro medalininkė. A.Stanislovaičio teigimu, pa staruoju metu demonstruojami sportininkės rezultatai nuteikia optimistiškai. „ Į tolį A.Skujytė šį sezoną yra nušokusi 6,32 m, į aukš tį – 1,88 m, 60 m barjerinio bėgimo distanciją įveikusi per 8,62 sek., rutulį stūmė per 17 m. Visose šio se rungtynėse pasiekti puikūs re zultatai. Vis dėlto daugiakovėje yra ir paskutinė rungtis – 800 m bė gimas. Ji tikrai nėra stipriausia, ta čiau Stambule laikysimės taktikos, kad jau iki šio bėgimo būtume su
Viltis: A.Stanislovaitis ir A.Skujytė tikisi, kad iš Stambulo gali pavykti parsivežti medalį. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
rinkę kiek galima daugiau taškų“, – pasakojo A.Stanislovaitis. „Garantuoju, kad varžybose ka raliauti turėtų J.Ennis. Ketina da lyvauti ir T.Černova, tačiau pa staroji šiais metais tarptautinėse varžybose dar nedalyvavo, tad sun ku spręsti, kokios sportinės formos atvyks. Aišku, Pekino olimpinių žaidynių čempionė ukrainietė Na talija Dobrynska taip pat turės savo kozirių, tačiau sutrikti neturėčiau – slapta pagalvoju apie medalį“, – prasitarė sportininkė. Džiugina sprinteriai
„Šį sezoną labai maloniai nustebi no mūsų sprinteriai. L.Grinčikaitė jau daugelį metų labai galingai star tuoja tiek Lietuvos čempionate, tiek tarptautinėje arenoje. Šiemet ji vėl demonstruoja įspūdingą formą ir tikiu, kad gali pasiekti savo asmeni nį rekordą. Jei tai Linai pavyktų pa daryti, ji galėtų pretenduoti į labai aukštas vietas. Kol kas uždarų pa
talpų pasaulio čempionate geriau sia jos užimta vieta buvo 13. Manau, kad šią poziciją ji tikrai pagerins“, – tikino A.Stanislovaitis. Maloniais rezultatais trenerį pa staruoju metu stebina ir 60 m bar jerinio bėgimo atstovė S.Tamošai tytė. Ji neseniai distanciją įveikė per 8,10 sek. ir pagerino Remigijai Nazarovienei priklausiusį šalies re kordą. Po kelių savaičių vykusiame Lietuvos čempionate sprinterė bė go dar greičiau – 8,08 sek. „Šis rezultatas tikrai labai aukš tas. Jei Sonata tokį patį rezulta tą pademonstruos Turkijoje, tu rėtų užimti labai aukštą poziciją“, – neabejojo A.Stanislovaitis. „Apie konkrečias vietas tikrai negalvoju, norėčiau pademonst ruoti rezultatą, kuris būtų kuo ar čiau asmeninio rekordo. Sėkmės taip pat šiek tiek reikės, kadan gi konkurencija bus didžiulė. Kad ir kaip būtų, pagrindinis šių metų startas – Londono olimpiada, tad
Progresas: sprinteriai R.Sakalauskas ir S.Tamošaitytė pastaraisiais metais labai pagerino savo asmeninius rezultatus.
varžybos Stambule bus tarsi pasi rengimas vasarai. Išvykstu būda ma optimalios formos. Šalies re kordus pademonstravau bėgdama praktiškai be konkurencijos, tad susidūrus su rimtomis varžovėmis tikiuosi dar geresnio rezultato“, – teigė S.Tamošaitytė. Vieta svarbesnė už rezultatą
Vyrų sprinto varžybose dalyvaus net 62 sportininkai. Greičiausiu Lietuvos žmogumi tituluojamas Rytis Sakalauskas tarp jų likti ne pastebėtas nė neketina. „Jei nepateksiu į pusfinalį tik rai bus liūdna. Jau praėjusią vasarą mano sportinė forma pradėjo spar čiai kilti. Tas progresas vis dar jau čiasi. Planetos pirmenybėse daly vaus visi pajėgiausi atletai, tačiau konkurencijos nebijau – varžytis su stipriausiais yra daug įdomiau. Apie savo asmeninį rekordą negal voju. Pasaulio čempionatas – var žybos, kuriose vieta yra svarbesnė už parodytą rezultatą“, – kalbėjo sprinteris. „Konkurencija tikrai didelė, ta čiau Rytis šiemet ne kartą puikiai startavo. Volgograde vykusiose Gubernatoriaus taurės varžybo se jo rezultatas buvo labai aukš tas – 6,64 sek. Šiemet Maskvoje jis net yra sugebėjęs įveikti du bu vusius pasaulio čempionus Dwai ną Chambersą ir Kimą Collinsą. Šie rezultatai prieš olimpiadą nuteikia optimistiškai. Aišku, reikėtų pažy mėti, kad, pavyzdžiui, Usainui Bol tui ši 60 m distancija yra per trum pa. Lygiai taip pat geriau 100 m distancijoje jaučiasi ir R.Sakalaus kas. Dar pajėgesnis jis yra 150 m distancijos bėgime, kur Ryčiui pri klauso uždarų patalpų planetos re kordas. Gaila, kad tokia distancija nėra įtraukta į varžybų programas“, – šyptelėjo A.Stanislovaitis.
13
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Mūsų šalies melo manų laukia džiugi vasara. Vakar pra nešta, kad Lietuvo je lankysis dar dvi pasaulinio garso muzikos žvaigždės. Kaune kon certą surengs Ma rilyn Mansonas, o Vilniuje – Bryanas Adamsas.
Pamėgo: kanadietis B.Adamsas Vilniaus publikai pasirodys jau tre
čią kartą.
„Scanpix“ nuotr.
Siaubo meistras ir romantikas su gitara 50 mln. parduotų įrašų
Vienas skandalingiausių atlikėjų per visą muzikos istoriją rokeris Marilyn Mansonas grįžta į Bal tijos šalis bei kviečia į savo nau jausio koncertų turo „Hey Cruel World...Tour“ pasirodymą. Kon certų organizatoriai pranešė, kad vienintelį koncertą Lietuvos, Lat vijos ir Estijos publikai amerikie tis su grupe surengs birželio 12ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Daug ką pasako faktas, kad Ma rilyn Mansono sceninis vardas yra filmų žvaigždės Marilyn Monroe ir pamišėlio, žudiko maniako Char leso Mansono vardų kombinacija. Daugelį gąsdinantis amerikie tis, kurio tikrasis vardas – Brianas Warneris, savo grupę įkūrė dar 1989 m. Per neįtikimai sėkmingą karjerą kolektyvas visame pasau lyje pardavė per 50 mln. įrašų. Net trys „Marilyn Manson“ al bumai tapo platininiai, dar trys JAV tapo auksiniai. Sunkiojo roko grupė buvo tris kartus nominuota presti žiniams „Grammy“ apdovanoji mams ir pelnė įtakingus „Billboard“, NME bei MTV apdovanojimus.
Pristatys naują albumą
Naujasis turas „Hey Cruel World... Tour“ yra jau 13-asis per Marilyn Mansono ir jo grupės istoriją. Šį syk koncertai skirti naujajam al bumui „Born Villain“ („Gimęs niekšu“ – angl.) reklamuoti. Vykstant turui Marilyn Manso nas pirmąsyk nuo 2009-ųjų vidu rio pasirodys JAV. Albumas „Born Villain“ yra jau aštuntasis stu dijinis amerikiečių roko grupės „Marilyn Manson“ albumas. Jis prekyboje turėtų pasirodyti ge gužę, prieš pat koncertą Lietuvo je. Pasak Marilyn Mansono, nau jojo rinkinio įrašai bus sunkesni ir, kaip pats sako, primins „savižu dišką“ death metal stilių. „Visuomet būsime prasčiausia publika, kol nustosime būti klau sytojais ir pradėsime būti artis tais. Bet koks menas yra kūnas ir kraujas, nesvarbu, kaip jį parodai. Visi mes norime aistringo siaubo, kurį mums sukelia tas kraujas. Ir kraujas yra tai, ką jums ketinu pa rodyti“, – apie būsimą savo „Hey Cruel World...Tour“ šou sakė Ma rilyn Mansonas.
Įvaizdis: Marilyn Mansono koncertų lankytojai gali būti garantuoti,
kad ekstravagancijos juose tikrai netrūks.
Kraupios staigmenos
Sunkiosios muzikos gerbėjai Kau no „Žalgirio“ arenoje išgirs nau jojo albumo kompozicijas ir gar siausius atlikėjo hitus, tokius kaip „Sweet Dreams (Are Made of This)“, „The Beautiful People“, „The Dope Show“, „Rock Is De ad“, „Disposable Teens“, „mOBS CENE“ ar „Personal Jesus“. Žiūrovai gali tikėtis ir kiek krau pokų staigmenų, odinių kostiumų, daugybės latekso ir šiurpinančio makiažo – visko, iš ko taip gerai pažįstamas Marilyn Mansonas. Po beveik dešimties metų į Lie tuvą Marilyn Mansoną atveža kon certų organizatorius BDG. Liepos 28 d. taip pat Kauno „Žalgirio“ are noje ši koncertų agentūra Lietuvo je pirmą kartą pristatys vieną didžiausios sėkmės sulaukusių roko grupių „Red Hot Chili Peppers“, o liepos 31 d. pakvies į pirmąjį Stingo koncertą laikinojoje sostinėje. Įvertintas „Oskaru“
Liepos pradžioje Vilniuje bus su rengtas kanadiečių roko atlikėjo B.Adamso koncertas. Naujienų agentūros žiniomis, pasirodymas turėtų įvykti liepos 3-iąją „Siemens“ arenoje. Tai bus trečias atlikėjo pasirodymas Lietuvoje. Pirmą sykį jis kon certavo 1999-ųjų liepą Vilniaus „Žalg ir io“ stad ion e , antr ą – 2007-ųjų gruodį taip pat Vilniu je, tuometėje „Utenos“ pramogų arenoje. B.Adamsas savo solinę karjerą pradėjo 1980 m., kai pasirodė jo de biutinis albumas „Bryan Adams“. Vėliau atlikėjas įrašė daugiau kaip dešimt albumų, kūrė garso takelius kino filmams. Pasaulyje jį išgarsi no dainos „(Everything I Do) I Do It For You“, „Have You Ever Real ly Loved a Woman?“, „Summer Of ‘69“ ir kt. Atlikėjo kūryba įvertinta keliais „Grammy“ apdovanojimais bei „Oskaro“ statulėle. VD, BNS inf.
2 Lt/min.
14
AntrADIENIS, kovo 6, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos technikos bibliotekoje, Šv. Ignoto g. 6. KADA? Iki kovo 30 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Buvusioje Žvėryno spaustuvėje, Paribio g. 12. KADA? Kovo 9 d. 21 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Galerijoje „AV17“, Aušros Vartų g. 17. KADA? Kovo 6–25 d. KIEK? Nemokamai.
Floristikos paroda
Nuo Afrikos iki Balkanų
Buvimas dviese
Vilniuje rengiama tautodailininkės Bronės Sprindienės floristi kos paroda. „Jaučiu atgaivą grįžusi prie gamtos – susidomėjau flo ristika, čia galiu įgyvendinti savo fantazijas. Noriu puošti Lietuvą. Pamažu ėmė kauptis darbai, taip atsirado noras parodyti juos ki tiems, kartu pasidžiaugti“, – sako floristė.
„Commune ART“ kūrybinės dirbtuvės kviečia pakeliauti etnomu zikos labirintais. „Afrobalkan“ vakaro programoje net trys koncer tai – gros vilniečiai „Banda Dzeta“, naują projektą pristatys Plazi Halaoui iš Togo, o paskutinieji muzika dalysis Lietuvoje viešintys svečiai iš Estijos „Uebanda“.
Vilniuje šią savaitę bus atidaryta pirma šeimyninė menininkų Laimos ir Rimanto Milkintų paroda „2“. Parodos pavadinimas – tai raktinė reikšmė, apimanti visos parodos kontekstą: dviejų erdvių, dviejų prasmių, dviejų polių, dviejų medijų, dviejų medžiagų vie name ar vienas šalia kito būvis.
KUR? Klube „Tientos“, A.Jakšto g. 9. KADA? Kovo 10 d. nuo 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Oskaro Koršunovo teatre, Ašmenos g. 8. KADA? Kovo 11 d. 19 val. KIEK? 48 litai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Iki rugsėjo 9 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
Išmokite šokti flamenko
Kai aktorius lieka savimi
Kelionė per mados istoriją
Pavasariška ansamblio programa
Flamenko klub as „Tientos“ kvieč ia į atv irų durų dieną visus norinčius susipažinti su fla menko kultūra ir sudalyvauti aistringoj o šo kio pamokoj e. Ji skirt a bet kok io amž iaus šokėjams.
„Tai buvo pirmasis spektaklis, kai galvojome ne apie rezultatą, o siekėme išmėginti save, prieiti tokį organiškumą, kai aktorius kuria personažą, tačiau lieka savimi“, – apie spektaklį „Dugne“ sa ko O.Koršunovas.
Paroda „Du mados šimtmečiai“ atveria duris į du amžius apimantį mados istorijos laikotarpį nuo romantizmo iki art deco. Tai paroda iš gau sios mados istoriko Aleksandro Vasiljevo rinki nių kolekcijos.
Ans ambl io „Amb er trio“ nar iai – LMTA abs ol ventai, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureat ai. Šį kartą jie parengė spalv ingą, pa vas ar išką prog ramą: skambės XVIII–XX a. kūrin iai.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (3). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Nėra kur bėgti“ (JAV, 1993 m.) (N-14). 0.40 „Teisingumo vykdytojas“ (6) (N-7). 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Ančiukų istorijos“ (5). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“ (3). 23.00 Kriminalinė drama „Terjerai“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.10 „Eureka“. 1.05 „Svieto lygintojai“ (2).
LNK
TV3
BTV
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (2) (k).
LTV 21.30 val.
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“.
LNK 22.35 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k).
TV3 23.00 val.
7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Sekmadienio rytas (k). 9.00 „Prajuokink mane“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Užkalnio 5“. 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 Karališkasis Panamos kelias (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7).
BTV 22.00 val.
10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Katynė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kruvinoji italų mafija“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Katynė“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Gdynės „Asseco Prokom“–„Minsk-2006“. 12.15 Adrenalinas. 12.45 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Lokomotiv-Kuban“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Chievo“. 19.15 BEKO–LKL žvaigždžių diena (per pertrauką – Žinios +). 21.25 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. Tiesioginė transliacija. 23.30 Automoto.
Sport1 19.15 val.
15
antradienis, kovo 6, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Kultūros taryba bus, bet vadinsis kitaip Kultūros ministerija (KM) teigia iš esmės pritarianti Seime svars tomam siūlymui šiemet įsteig ti Menų tarybą, tačiau siūlo per svarstyti šios įstaigos pavadini mą ir pervadinti ją, pavyzdžiui, agentūra, tarnyba ar departa mentu.
„Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką, tarybos pavadinimu įvardyti kolegialiai sprendimus priimančią instituciją, suside dančią iš renkamų ar skiria mų narių, bet siekiant aiškesnės vykdomosios valdžios sistemos kūrimo, svarstytina galimybė tikslinti kuriamos įstaigos prie ministerijos pavadinimą, pasi renkant tinkamesnę ir labiau jos veiklos pobūdį atspindinčią al ternatyvą (pavyzdžiui, agentūra, tarnyba, departamentas ar kt.)“, – teigiama Vyriausybės nutari mo projekte. Kultūros ministerija pateikia ir daugiau pastabų dėl naujos įstai gos kūrimo, pavyzdžiui, siūlo at sisakyti jos vadovo dvigubo at skaitingumo, aiškiai apibrėžti, ar tarybos valdyba būtų valdymo, ar priežiūros organas. Tačiau iš esmės Lietuvos kul tūros tarybos kūrimui siūloma pritarti. Ši įstaiga administruo tų kultūrai ir menui skiriamas lėšas, vykdytų kultūros sekto riaus stebėseną, analizuotų vals tybės biudžeto lėšomis vykdomų programų, projektų ir kitų prie monių kokybę. „Kultūros ministerijos veikla, perdavus kultūros politikos įgy vendinimo funkcijas kitam sub jektui, būtų optimizuota ir kon centruota ties kultūros politikos formavimu“, – teigia KM. Anot jos, tarybai steigti papil domų valstybės biudžeto lėšų ir naujų patalpų nereikės. Jai įsteigti ir išlaikyti 2011–2013 m. ministe rija yra suplanavusi po 940 tūkst. litų metams, įstaigai yra numaty tos patalpos. Vyriausybės išvadų dėl Menų tarybos steigimo prašė Seimas. 2011-ųjų gruodžio viduryje parla
mentas po pateikimo pritarė pro jektams, kuriais numatoma nuo kitų metų liepos steigti Menų ta rybą. Projektus numatyta svars tyti pavasario sesijoje. Projektas numato, kad taryba bus biudžetinė įstaiga prie Kultū ros ministerijos, pagal kompeten ciją įgyvendinanti valstybės poli tiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse. Taryba priimtų sprendimus dėl kultūros ir meno projektų finan savimo, administruotų Kultūros rėmimo fondą, skirtų stipendijas meno ir kultūros kūrėjams, teiktų siūlymus ir ekspertinę nuomonę kultūros ir meno politikos klau simais.
Siūlo darbą
užuojauTa
Reikalingi aukštalipiai daugiaaukščių blokinių namų siūlių remonto darbams, atliekamiems su alpinizmo įranga. Tel. 8 650 50 452, UAB „Editus Status“. 920841
PaSlaugoS Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis. 916126
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919688
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918408
Kultūros ministe rijos veikla, perda vus kultūros politi kos įgyvendinimo funkcijas kitam subjektui, būtų optimizuota.
ĮvairūS Kita Bankrutavusi UAB „Y/N Trade“, į. k. 301249833, parduoda įmonės materialųjį turtą. Paraiškos priimamos 14 dienų nuo paskelbimo. Administratoriaus tel. 8 601 38 067. 922050
Bankrutavusi UAB „Transdema“, į. k. 123182029, parduoda įmonės materialųjį turtą. Paraiškos priimamos 30 dienų nuo paskelbimo. Administratoriaus tel. 8 601 38 067. 922118
Menų tarybai vadovautų Vy riausybės paskirtas pareigūnas. Numatyta, kad jis būtų skiria mas ketver ių met ų kad enc ijai ir ne daug iau kaip dviem ka dencijoms iš eilės. Menų tary bos valdybą sudarytų 10 renka mų narių, jos sudėtį ketveriems metams irgi tvirtintų Vyriausy bė, o kandidatus atrinktų kul tūros ir meno organizacijų de leguojami rinkėjai. Šie projektai Seimui buvo pa teikti patobulinus anksčiau teik tus, bet parlamente atmestus projektus dėl Menų tarybos stei gimo. Kultūros ministras Arūnas Ge lūnas anksčiau yra teigęs, kad Menų taryba turėtų nebeleis ti politikams daryti įtakos kul tūros ir meno projektų, turin čių gauti finansavimą, atrankos procesui. VD, BNS inf.
Pradedamas rengti žemės sklypo Vilniaus m., Paupio g. 35, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Su žemės sklypo planu galima susipažinti: 2012 03 08–2012 03 26 Pašilaičių g. 17-38, Vilnius. Rengėjas – UAB „Geodezijos centras“. Tel. 8 673 92 494, e. paštas info@ geocentras.lt. 922093
Pranešame, kad parengtas žemės sklypo Vaidegių k., Vilniaus m. (kadastro Nr. 0101/0162:104), 0,5600 ha detalusis planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-167 (2.15.1.7-AD4), 2009 10 26. Planavimo tikslas: pakeisti žemės paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Tomas Lukošius, gyv. Eišiškių sodų g. 14-oji skl. 9, Vilnius. Projekto rengėjas: UAB „TM PROJEKTAI“, Vokiečių g. 24, Vilnius. Tel. 8 612 43 916, ovidijustrinkunas@gmail. com. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: nuo 2012 03 05 iki 2012 03 19 detalusis planas bus eksponuojamas Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius), viešas aptarimas vyks 2012 04 02 14 val. Su detaliojo plano rengimo eiga galima susipažinti UAB „TM PROJEKTAI“ aukščiau pateiktu adresu. Pastabos ir pasiūlymai teikiami raštu detaliojo plano rengėjui. 922674
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Veikla: naujoji įstaiga administruotų kultūrai ir menui skiriamas lė
šas, vykdytų kultūros sektoriaus stebėseną.
Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.
Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
skelbimai
Dėl mylimo senelio mirties kolegą Mantą Stankevičių užjaučia „Vilniaus dienos“ kolektyvas.
Orai
Artimiausiu metu tiek dienomis, tiek naktimis Lietuvoje išsilaikys neigiama temperatūra. Šiandien dieną temperatūra sieks 2–5 laipsnius šalčio. Rytoj naktį vėl paspaus šaltukas, oro temperatūra sieks 7–12 laipsnių šalčio. Dieną numatoma 1–4 laipsniai šalčio.
Šiandien, kovo 6 d.
–3
–2
–3
Telšiai
Šiauliai
–5
Klaipėda
Panevėžys
–3
Utena
–2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.55 18.05 11.10 15.57 5.36
66-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 300 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
–3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +4 Brazilija +29 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+4 –3 +11 +23 –4 +18 +18 +1
–4
–2
Vėjas
Vilnius
Marijampolė
–2
Alytus
1–5 m/s
Žemės drebėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–7
–4
–7
–12
4
–7
–4
–6
–11
1
–3
–7
–10
2
ketvirtadienį
DATOS (kovo 6 d.) 1937 m. gimė Valentina Tereškova, pirmoji moteris, pakilusi į kosmosą. 1939 m. gimė lietuvių poetas Jonas Strielkūnas. 1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas ir vokalistas Davidas Gilmouras. 1969 m. gimė režisierius, scenografas Oskaras Koršunovas. 1972 m. gimė NBA krepšininkas Shaquille’as O’Nealas.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Stasys Steišūnas.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: policija (pirmadienis), šauksmas (antradienis), kineskopas (trečiadienis), noktiurnas (ketvirtadienis), raudonas balionas (penktadienis). Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
Felicita, Gerasimas, Karigailė, Koletė, Norvilas, Perpetua, Raminta, Rožė
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena spręsti iškilusias problemas – tam užteks ir sumanumo, noro ir išminties. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti kitiems, susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dėl to asmeniniame gyvenime irgi galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Šiomis dienomis daug mąstysite apie gyvenimo prasmę. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite gal net kiek lengvabūdiškas, tik pasistenkite netyčia neįskaudinti pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Nebijokite atsiverti artimiems žmonėms, tik savo nuomonę apie juos šiandien pasilaikykite sau. Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sunku. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Jums nepatiks supantys dalykai, erzins aplinkiniai. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien ypač teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonumą bendraudamas su nepažįstamais žmonėmis, tik labiau pasikliaukite savimi. Tinkama diena pasirūpinti savo išvaizda, apsilankykite grožio salone ar sporto klube.
BNS inf., AFP nuotr.
1475 m. gimė italų dailininkas, skulptorius ir architektas Mikelandželas. 1900 m. mirė motociklo kūrėjas inžinierius Gottfriedas Daimleris. 1918 m. Niu Britene (JAV) gimė Pietų Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1927 m. gimė Kolumbijos rašytojas Gabrielis García Márquezas. 1933 m. gimė lietuvių poetas Henrikas Čigriejus.
Vardai
horoskopai
Ind ijos šiaur inį reg ioną pirma dienį supurtė vidut in io stipr u mo žemės drebėjimas, kuris įsiū bavo pastat us ir privertė biurų darbuotojus išbėgt i į gatves per pietus sostinėje Delyje. Kaip pra neša JAV geolog ijos tarnyba, 5,2 balo stipr umo požem in ių smūgių epicentras buvo už maž daug 48 km į vakarus nuo Delio, o jų židinys glūdėjo 19 km gylyje. Delio centriniame verslo rajone pastatai siūbavo apie 30 sekundž ių, o daugel is išs igandus ių darbuotojų nut raukė piet us ir puolė prie laiptų.
trečiadienį
–6
+9 +14 –4 –5 +6 0 +8 +10
8
9
10
11
12