PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
55 (19 356)
ŠIANDIEN 10 VAL. RYTO baigiasi BALSAVIMAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p. Kaina 1,30 Lt
Mero rūpestis – sveikata Sveikatos sistemos reforma, regis, lau kiamų vaisių neduo da. Tam, kad žmo nės galėtų patekti į ligoninę, turi įsikiš ti net aukštas parei gas užimantys val džios žmonės. Vie nas jų – Neringos me ras Antanas Vinkus, parašęs raštus Klai pėdos krašto ligoni nėms bei paprašęs priimti ištirti ir skirti gydymą pasiligoju siems neringiškiams.
„Gavau ne tik saldainių, bet ir vitaminų.“ Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iš Vilniaus parvežė gerų žinių, tačiau sostinėje teko išklaustyti ir priekaištų.
2p.
Įmonėms – tikrintojų įtarinėjimai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Socialines įmones vis aktyviau kre čia įvairūs tikrintojai. Šiose bendro vėse asmenų įdarbinimą ir jų darbo vietų išlaikymą finansiškai remia valstybė. Tačiau kiekvienas jos li tas kontroliuojamas taip griežtai, kad tai tampa našta. Gelbėjimo ratas neaktyviems
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Dievo ir likimo dovana“
„Gerb. vadove, rūpindamiesi mū sų savivaldybės gyventojų sveika ta ir suprasdami jų ribotas galimy bes gauti specializuotą gydymą stacionarinėse antro lygio įstaigo se, prašome Jūsų (per artimiausią Jums priimtiną laikotarpį) priim ti pacientus, kuriems reikalinga ši paslauga planiniam stacionariam ištyrimui ir gydymui pagal šiuos profil ius“.
4
Poelgis: A.Vinkaus prašymą pasirūpinti susirgusiais paprastais neringiškiais J.Sąlyga įvertino kaip nuošir
dų mero rūpestį bendruomenės narių sveikata.
Vytauto Petriko fotomontažas
Socialinėse įmonėse siekiama įdarbinti asmenis, praradusius darbingumą, ekonomiškai neak tyvius, negalinčius lygiomis sąly gomis konkuruoti darbo rinkoje. Jų įdarbinimą ir darbo vietų išlai kymą darbdaviams kompensuo ja valstybė. „Dar prieš trej us met us so cialinės įmonės Klaipėdoje bu vo kuriamos vangiai, paskui ėmė pam až u steigt is. Didžioji dau gum a ats irad o nuo 2009 m.
5
2
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
miestas Muziejuje gimė mažylis
Teiks pagalbą
Sumažėjo krova
Prasidėjus pavasariui pasipildė Lietuvos jūrų muziejaus augin tinių būrys. Pasaulį išvydo Bal tijos pilkosios ruonės Zundos mažylis. Abu juos jau gali pama tyti muziejaus lankytojai. Tačiau jų prašoma netriukšmauti ir neišgąsdinti gyvūnų. Dabar mu ziejuje yra šeši suaugę ruoniai ir vienas mažylis.
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo balan džio kviečia sergančius ar sir gusius onkologine liga klaipė diečius į emocinės paramos grupę. Jos susitikimai vyks „Klaipėdos galerijoje“. Prieš ateinant į grupę visi kviečiami į individualų įvadinį pokalbį su psichologėmis.
Vasarį „Klaipėdos nafta“ perkro vė 582 tūkst. tonų naftos pro duktų, 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės prelimi narios pajamos šį mėnesį buvo 11,8 mln. litų – 3 proc. didesnės. Per du šių metų mėnesius įmo nės pajamos siekia 27 mln. litų ir yra 2 proc. didesnės nei per nai per tą patį laikotarpį.
Dienos telegrafas Vilkikas. Klaipėdos jūrų uosto direkcija Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai dve jiem metams išnuomojo vilkiką „Stumb ras“ su teise pratęsti nuomą dar tokiam pat laikotarpiui. Šia sutartimi nuominin kas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 75 tūkst. 100 litų per mėnesį. Viz itas. Trečiadien į Klaipėdoje lanky sis Nyderlandų Karalystės ambasado rius Lietuvoje Kornelis Willem Spaans. 13 val. jis susitiks su miesto meru Vytau tu Grubliausku, 14.30 val. bendraus su Klaipėdos universiteto vadovybe. Posėdis. Trečiadien į 10 val. Klaipėdos nakv ynės namuose vyks Social inės paramos tarybos posėdis. Jo metu bus svarstomos problemos, su kuriomis su siduria benamiai. Paskaita. Trečiad ien į 18 val. Žemait i jos dailininkų sąjungos galerijoje (Žve jų g. 12) vyks 38-oji paskaita iš ciklo „Va karai su senąja Klaipėda“. Istorikas Dai nius Elertas pasakos apie buvusius se nolių namus. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 4 klai pėdiečių mirtys. Mirė Ona Birutė Pacho mova (g. 1930 m.), Konstancija Petronėlė Stonkienė (g. 1944 m.), Juozas Janulis (g. 1944 m.), Robertas Užpalis (g. 1968 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojam i Agafija Šašilkina, Irena Miklušienė, Zig mantas Petkus. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 2 moterys. Gimė mergaitė ir berniukas. Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė 50 iškvietimų. Klai pėdiečiai daugiausia skundėsi kraujotakos sutrikimais, pilvo ir galvos skausmais.
Miestas iš uosto tikisi milijonų Suskystintų gamti nių dujų termina lo projektas milži nišku greičiu juda į priekį – jau spren džiami su dujove žio apsauga susi ję klausimai, o ne trukus taps aišku, ar Vyriausybė skirs Klaipėdai nemenką piniginę kompensa ciją už šį objektą. Vieta: beveik neabejojama, jog SGD terminalas bus pastatytas prie Kiaulės Nugaros salos.
Virginija Spurytė
Vytauto Liaudanskio nuotr.
v.spuryte@kl.lt
„Suskystintų gamtinių dujų termi nalo statybos darbai vyksta pagal grafiką, o kai kurie net jį ir lenkia“, – konstatavo Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas. Nors vieta, kur atsiras dujų ter minalas, formaliai dar nėra parink ta, tačiau Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyven dinimo komisijos posėdyje vakar buvo sprendžiami itin konkretūs klausimai – kaip dujovežis judės prie Kiaulės Nugaros salos, kokių saugumo priemonių reikėtų imtis. „Išsakiau dvi pastabas. Viena jų dėl dujovežio įplaukimo į uosto ak vatoriją ir išplaukimo iš jos grafiko. Būtų gerai, jei tai vyktų naktimis,
nes kai dujovežis įplauks, reikės stabdyti visą laivybą uoste. Antro ji mano pastaba buvo dėl saugumo priemonių. Pasiūliau, kad dujove
Norint gauti dalį uosto rinkliavų, rei kia papildyti Klaipė dos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
žiui prisišvartavus greta jo budėtų ir laivas, kuris galėtų gesinti gais rą, jei toks kiltų. Pastabos buvo iš klausytos ir, tikiuosi, į jas bus atsi
žvelgta“, – vylėsi V.Grubliauskas. Be abejo, uostamiesčio valdžia iš Vyriausybės prašė kompensaci jų už greta Klaipėdos iškilsiantį su skystintų gamtinių dujų terminalą, kuris klaipėdiečiams kelia ir nema lonių pojūčių. Viena tų kompensacijų – galimy bė gauti dalį uosto rinkliavų miesto socialiniams, kultūros, infrastruk tūros projektams remti. Norint gauti dalį uosto rinkliavų, reikia papildyti Klaipėdos valstybi nio jūrų uosto įstatymą. Anot uos tamiesčio mero, iniciatyvos ėmė si susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris jau pateikė įstaty mo papildymą – punkte, kuriame nurodoma, kur uostas gali naudoti
surinktas rinkliavas, turėtų atsiras ti nuostata, kad pinigus būtų gali ma skirti Klaipėdos savivaldybės socialiniams, kultūros, infrastruk tūros projektams remti. Projektas dėl įstatymo papildymo turėtų būti įtrauktas į Seimo pavasario sesiją. „Paskui jau turi atsirasti Vy riausybės nutarimas, kuriuo bū tų konkrečiai nustatyta, kiek pro centų uosto surinktų rinkliavų atitektų Klaipėdai. Mes deramės dėl 5–10 proc. ir, aišku, norime di džiausios sumos. Jei pavyktų išsi derėti 10 proc., tai galėtų per me tus siekti 10–15 mln. litų. Aišku, suma priklausys nuo to, kiek uos tas surinks rinkliavų“, – komenta vo Klaipėdos meras.
Profesinės mokyklos sulauks atgimimo Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Kai kurių Klaipėdos profesinių technikos mokyklų laukia poky čiai. Po pastatų renovacijos būsi mųjų specialistų kalvės taps mo dernesnės.
Prie Klaipėdos siuvimo ir paslau gų verslo mokyklos kelintas mė nuo sukinėjasi statybininkai. Šiuo metu ardomas jos stogas, šiltina mos sienos. Po pastato renovacijos šios įstai gos plotas gerokai prasiplės – virš sporto salės atsiras papildomas aukštas. Kaip pasakojo mokyklos Siuvi mo skyriaus vedėja Rasa Uselienė, 500 kv. m antstate įsikurs Teksti lės centras.
Čia bus įkurtos keturios moder nios teorinio ir praktinio mokymo klasės, kurios bus aprūpintos šiuo laikine technika. Tokios esą netu rės analogiškus specialistus ruo šiantys kolegos Vilniuje ir Kaune. Centre būsimieji specialistai naujausiomis bei moderniausiomis priemonėmis mokysis, kaip mode liuoti ir siūti drabužius. Mokyklos renovacijos darbų pa baiga numatyta liepos pabaigoje. Pasak R.Uselienės, remontas pa mokoms netrukdo – su statybinin kais sutarta, kad daugiau triukš mo keliančius darbus jie pradėtų po pietų. Kol Civilinės metrikacijos pašo nėje pluša statybininkai, kai ku rie vestuvininkus atėję pasveikin ti klaipėdiečiai pasigedo raudonų plytų tvoros. Jie spėjo, kad po mo
kyklos renovacijos atgimimo su lauks ir ši simbolinė siena. Pokyčių pagaliau sulaukė ir miesto centre įsikūrusios Klaipė dos turizmo mokyklos priestatas. Nors jį žadėta pradėti tvarkyti dar pernai, tačiau darbai prasidėjo tik šiemet. Nenaudotos mokyklos dirbtu vės sparčiai keičiasi – iš apleisto pastato liko tik karkasai. Po rekonstrukcijos šiame prie state įsikurs moderni praktinio mokymo bazė. Čia bus įrengtos vi rėjų, konditerių, padavėjų ir preky bos specialistų praktinio mokymo patalpos, taip pat teorinio mokymo klasės, biblioteka, moderni drabu žinė ir archyvas. Pedagogai ir moksleiviai moky mo baze turėtų pradėti naudotis jau kitais metais.
Pokyčiai: po rekonstrukcijos Siuvimo ir verslo paslaugų mokykla taps
aukštesnė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
3
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
miestas
Klaipėdiečiai kurs, skelbs ir švęs laisvę Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomy bės atkūrimo dieną – Klaipėda švęs laisvę. Vyks koncertai, tradicinės jaunimo ei tynės, bus pagerbtas Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Žalys.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šiemet Kovo 11-ajai bus skirti du dideli renginiai. Pirmasis vyks šventės išvakarėse – šeštadienį – Žvejų rūmuose. 16 val. čia rengia mas tradicinis koncertas „Gintaro laše – mano Lietuva“. Renginio metu pasirodys ne tik vietos liaudies muzikos ir šokių ansambliai, kapelos, bet ir svečiai iš Latvijos, Prienų, Plungės, Vil niaus. Bilietas į koncertą kainuos 5 litus. Atėjusieji su tautiniais kostiumais bus įleidžiami nemokamai. Sekmadienį, kovo 11-ąją, 12 val. Marijos Taikos Karalienės bažny čioje bus laikomos šventos mišios „Už jaunąją Lietuvą“.
18 val. prasidės didysis šurmulys – iš Klaipėdos universiteto mies telio į Atgimimo aikštę, aidint būgnams, pajudės jaunimo eise na. Numatoma, kad kolona aikš tę pasieks po pusvalandžio. 18.30 val. čia prasidės pagrindi nis Lietuvos nepriklausomybės at kūrimo dienos šventinis renginys. Klaipėdos savivaldybės Kultū ros skyriaus vyriausiasis specia listas Vidas Pakalniškis pasakojo, kad šventės metu bus įžiebti mil žiniški Gedimino stulpai, aidint būgnams ir varpui bus skaičiuoja mi nepriklausomybės metai, pasi rodys Klaipėdos roko ir popmuzi kos grupės. Šios šventės šūkis – „Kurk lais vę! Skelbk laisvę! Švęsk laisvę!“. „Švęsime laisvę. Kovo 11-oji –
Eisena: kovo 11-ąją vyks tradicinės jaunimo eitynės miesto gatvėmis.
jau daug metų Lietuvos jaunų jų piliečių šventė. Todėl ji neįsi vaizduojama be jaunimo eitynių“, – pabrėžė V.Pakalniškis. Kovo 11ąją Lėbartų kapinėse bus pagerb tas Lietuvos nepriklausomybės ak
Neįgaliesiems medikų komisija nepasiekiama Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Judėjimo negalią turintis klaipė dietis nerado kaip patekti į Neįga lumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyrių, esantį K.Done laičio gatvėje. Atrodo, kad tokioje įstaigoje neįgalieji nepageidauja mi – čia nėra panduso.
Insultą patyręs ir paralyžiuotas vyras pasakojo, kad minėtoje tar nyboje privalo lankytis kasmet. „Žmona mane nuveža vežimė liu prie įstaigos, o ką toliau dary
Medikai liepė pra šyti praeivių, kad šie pakeltų neįgalų jį ir padėtų jam patekti į įstaigą. ti? Į vidų pas gydytojus nepatek si. Panduso nėra. Tik akmeniniai laiptai. Žmona nueina į vidų, už registruoja, o aš laukiu lauke ve žim ėlyje“, – kalb ėjo neįgal us vyras. Pasak jo, pastarąjį kartą žmo na gydytojų prašė, kad šie išeitų į lauką apžiūrėti ligonio. Tačiau me dikai liepė prašyti praeivių, kad šie pakeltų neįgalųjį ir padėtų ligoniui patekti į įstaigą. Patys išeiti į lau ką nesutiko. „Sveriu 140 kilogramų. Kas ma ne patampys? Tokioje įstaigoje turi būti įvaža neįgaliesiems. Juk ne aš vienas toks esu“, – stebėjosi klai pėdietis. Neįgalumo ir darbingumo nu statymo tarnybos Klaipėdos II te
Sprendimas: prie įėjimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tar
nybos skyrių neįrengtas pandusas, tačiau prireikus naudojamas mo bilus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
ritorinio skyriaus vedėjas Min daugas Gylys aiškino, kad į įstaigą atėjusiems žmonėms atidžiau rei kėtų paskaityti skelbimus. „Įreng to panduso nėra. Laikinai naudo jame sulankstomą. Padedame jį ir žmogus užvažiuoja. Apie tai infor muoja skelbimas prie įėjimo. Lauke juk žmogaus neišrengsi ir neapžiū rėsi“, – teigė vadovas. Anot M.Gylio, nuolatinis pan dusas prie įėjimo nėra įrengtas, nes užtruktų darbai, o kitų metų pradžioje įstaiga planuoja persi kelti į naują pastatą prie Sendva rio žiedinės sankryžos. Jo statybos
jau prasidėjo. „Dabar esame įsikū rę istorinėje miesto dalyje. Pavel das mums nieko neleidžia dary ti. Kol suderinsime projektą, ateis rugsėjis, o kitų metų pradžioje persikelsime į naują pastatą. Ko vo pabaigoje planuojame šventin ti jo pamatus. Ten bus visai kitos sąlygos. Viename pastate bus visi skyriai“, – aiškino vedėjas. M.Gyliui keista pasirodė tai, kad darbuotoja neinformavo, jog reikia paprašyti panduso. „Visas person al as žin o apie mobilų pandusą“, – tvirtino ve dėjas.
to signataras Alfonsas Žalys. Šiai progai skirti renginiai vyks ir Klaipėdos universitete. Ketvir tadienį 13 val. Menų fakulteto sa lėje vyks šventinis koncertas. Jo metu bus apdovanoti Klaipėdos
Vytauto Liaudanskio nuotr.
universiteto darbuotojai. Penk tadienį 16 val. Klaipėdos univer siteto Aul os sal ėje koncert uos Klaip ėd os univers iteto mišr us choras ir tautinio meno ansamb lis „Vytinė“.
4
trečiadienis, kovo 7, 2012
miestas
Mero rūpestis – sveikata
Sveikatos sistemos reforma Pertvarkos esmė
1
Tokius A.Vinkaus pasi rašytus raštus gavo visos trys uostamiesčio daugiaprofilinės ligoninės. Jis nurodė ir pacientus, kuriuos reikėtų paguldyti į Kar diologijos, Nefrologijos, Funkci nės diagnostikos skyrius. A.Vinkus taip pat paprašė infor muoti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąją gydy toją Loretą Laurenčikienę, kiek li goninė gali priimti įvardytų pa cientų ir į kokius skyrius. „Toks raštas buvo humanišku mo ir kilnumo misijos aktas. Kas met metų pabaigoje pagerbiame savo savivaldybės senjorus. Šven tiniame susitikime bendraujant su jais iškilo tokia tema, kokie klausi mai juos labiausiai domina. Aišku, žmonės, kurie yra vyresnio am žiaus, atsakė, kad juos labiausiai domina Dievo ir likimo dovana – gera sveikata“, – teigė A.Vinkus.
Maž inti stacionarių paslaug ų apim tis, o atsilaisvinusias lėšas nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambula torinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas. Sveikatos priežiūros specialistus nu kreipti į ambulatorinę ir dienos chi rurgijos grandį. Mažėjant stacionarių paslaug ų, pir minė sveikatos priežiūra privalo rea liai pradėti spręsti daugumą sveika tos problemų. Siekiant efektyvesnio valdymo ir di desnio suinteresuotumo, būtina ska tinti, kad kuo daugiau šeimos gydy tojų dirbtų savarankiškai.
Situacija: sveikatos reformos tikslas – daugumą sveikatos problemų turi išspręsti šeimos gydytojai, todėl
prie jų kabinetų driekiasi ilgiausios eilės.
Gedimino Bartuškos nuotr.
tekti pas kardiologą. Tuomet pa cientai turi palaukti kelias savai tes, gal mėnesį, nes juk ir gydytojai atostogauja, būna kursuose. Be to, eilės susidaro ir dėl to, kad žmonės nori patekti pas konkretų kardiolo gą“, – priežastis įvardijo J.Sąlyga. Ar tos eilės nėra sveikatos siste mos reformos pasekmė, nes rajo nuose buvo panaikintos kai kurios medicininės paslaugos ir žmonėms tenka atvykti į didesnes ligonines? „Nemanau, kad tai susiję ir ypač kalbant apie kardiologus, kurių ra jonų ligoninėse ir taip nebuvo“, – teigė J.Sąlyga.
sitetinės ir Klaipėdos jūrininkų ligo ninių sujungimo klausimas. „Mes neneigiame, kad yra pro blemų, tačiau negalima sakyti, kad Lietuvoje situacija būtų labai blo ga“, – paklaustas, ar pasiteisino sveikatos sistemos reforma, teigė sveikatos apsaugos ministro pata rėjas Martynas Marcinkevičius.
Sureagavo žaibiškai
Neringos meras tvirtino, jog išgir dus senjorų lūkesčius suveikė jo, gydytojo, sąžinė, todėl ir nuspren dė kreiptis į Klaipėdos krašto ligo nines. „Apklausėme žmones ir sudarė me sąrašą senjorų, kurie turi sveika tos problemų ir norėtų profilaktiškai atsigulti į jiems pageidaujamą ligo ninę, patekti pas norimus specialis tus išsitirti ir, jei būtų reikalas, pa sigydyti. Mano kaip gydytojo ir kaip mero pozicija – aktyviai padėti žmo nėms ne tada, kai juos ištinka insul tas ar infarktas, o gerokai anksčiau“, – ryžtingai kalbėjo A.Vinkus. Paklaustas, ar tokį sprendimą kreiptis į ligonines lėmė tai, jog pa tekti į antrojo ar trečiojo lygio sta cionaraus gydymo įstaigas žmo nėms yra sudėtinga, tenka ilgai laukti eilėse, Neringos meras tvir tino, jog tokių problemų nebuvo. „Aš juk neprašiau, kad nerin giškius ligoninėse apžiūrėtų kuo greičiau, o tik esant galimybėms ir priimtinu laiku. Džiaugiuosi, jog Klaipėdos krašto ligoninių vadovai reagavo žaibiškai. Esame jiems la bai dėkingi“, – padėkos žodžių ne gailėjo A.Vinkus. Traktavo kaip rūpestį
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vy riausiasis gydytojas Jonas Sąly ga gautą Neringos mero A.Vinkaus prašymą priimti neringiškius ištir ti ir, jei reikia, gydyti traktavo kaip savivaldybės vadovo rūpestį savo bendruomene.
Martynas Marcinkevičius:
Mes neneigiame, kad yra problemų, tačiau negalima sakyti, kad Lietuvoje situacija bū tų labai bloga. „Neringos meras bendrauja su daugeliu gydymo įstaigų, tad aš ne vienintelis tokį raštą gavau. Gerai, kad meras rūpinasi savo žmonėmis, tačiau toks raštas nėra įpareigojan tis. Išskirtinių sąlygų nesuteikėme, nes visi pacientai pas mus paten ka su šeimos gydytojų siuntimais ir pagal eilę“, – tvirtino J.Sąlyga. Ilgiausia eilė – pas kardiologą
Paklaustas, galbūt norint patekti į gydymo įstaigą reikia laukti ilgoje eilėje ir todėl A.Vinkus bandė pa dėti, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas neslėpė, jog eilės egzistuoja. „Tačiau jos nėra ilgos, reikia pa laukti vos kelias dienas. Prasčiau yra dėl konsultacijų, kai reikia pa
Problemų dėl reformos yra
Lietuvos sveikatos apsaugos siste mos reforma buvo pradėta dar 2009aisiais ir pernai turėjo būti baigta. Tačiau dėl kai kurių trikdžių nusta tytas naujas jos pabaigos terminas – šių metų paskutinis mėnuo. Pertvarkos esmė – stiprinti pir minę sveikatos priežiūrą ir mažinti stacionarių paslaugų apimtis. Dėl šios priežasties darbo padaugė jo šeimos gydytojams, o ligoninės buvo išskaidytos į tris lygius: rajo nines, regionines ir respublikines. Rajoninėse ligoninėse panaikin ti kai kurie skyriai, todėl sudėtin gesniam gydymui ar operacijoms pacientai turi vykti į regionines li goninės, o dėl išaugusių srautų ir susidaro eilės. Respublikinėse ligoninėse turi bū ti daromos tik labai sudėtingos ope racijos – šalyje suplanuoti trys tokie medicinos centrai. Vienas jų tu ri būti ir Klaipėdoje, tačiau niekaip neišsprendžiamas Klaipėdos univer
Važiuoti tenka keliskart
Išgirdęs, jog valdžios žmonės net priversti savotiškai tarpininkauti, kad į ligonines tyrimams ir gydy mui būtų paguldyti kai kurie pa prasti neringiškiai, patarėjas nu stebo: „Čia jau kažkoks absoliučiai unikalus dalykas“. Ir jis ėmė daryti prielaidas, kodėl susiklostė tokia situacija. „Galbūt gyventojams nebuvo in dikacijų patekti į stacionarą, o tirtis ambulatoriškai užtrunka, reikia at likti ne vieną tyrimą. Tai reiškia, jog ne vieną kartą neringiškiai yra pri versti atvažiuoti į Klaipėdą pas spe cialistus. Suprantama, tai nepato gu, todėl galbūt ir buvo paprašyta kai kuriuos neringiškius, esant gali mybei, paguldyti į ligoninę, kad būtų galima vienu metu ištirti jų būklę“, – svarstė M.Marcinkevičius. Jis pabrėžė, jog neseniai atliktas tyrimas byloja, kad Lietuvoje eilės pas specialistus yra vienos trum piausių Europoje. M.Marcinkevi čiaus teigimu, vidutinė eilės patekti pas šeimos gydytoją trukmė yra trys dienos, Europoje – iki dviejų savai čių. Norint patekti pasikonsultuo ti pas specialistus, pavyzdžiui, kar diologus, Lietuvoje reikia laukti apie mėnesį, o kitur – dvigubai ilgiau.
Mažinant stacionarių paslaugų apim tis, dalį atsilaisvinusių lėšų ir specia listų būtina panaudoti teikiant piges nes ambulator ines paslaugas, kon sultacijas, dienos stacionaro ir die nos chirurgijos paslaugas. Stacionarias gydymo įstaigas siūlo ma suskirstyti į labai aiškiai apibrėž tą paslaugų spektrą teikiančius ir vie nas kitą nedubliuojančius tris lygme nis – rajono, regiono ir respublikines ligonines. Rajono ligoninė būtų terapijos, slau gos, dienos chirurgijos ir ambulatori nes paslaugas teikianti įstaiga, kuriai nebūtina visą parą išlaikyti operaci nių, laboratorijų, kitų tarnybų. Reg iono lyg io ligon inė teikt ų visą spektrą paslaugų (chirurgija, akuše rija, pediatrija, neurologija ir pan.), ku rioms nereikal ingos ypač brang ios technologijos ir siauros specializaci jos specialistai. Respublikos lygmens ligoninėse bū tų koncentruojama tik pati sunkiau sia patologija, taip pat paslaugos, ku rioms reikal ingos ypač brang ios technologijos bei siauros specializa cijos gydytojai. Pertvarkos rezultatai Geriau apmokama ir efektyviau val doma pirm inė sveikatos priež iūra, taip pat dal ies lėšų bei special ist ų perėjimas iš stacionarinės į ambula torinę konsultacinę pagalbą, padės gerokai sumaž int i eiles special ist ų konsultacijoms. Mokant realų įkainį už paslaugas, at kris papildomų oficial ių mokėjimų būtinybė bei gerokai sumažės neofi cialių mokėjimų ir korupcijos. Didėjant įkainiams už paslaugas, di dės ir medikų darbo užmokestis.
Smeltės kvartalui – nauja danga Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Smeltės kvartalo gyventojai dar šiemet galės džiaugtis, kad gatvė se nebereikės laužyti automobilių ar klampoti po purvynus.
Disproporcija: nors šiemet mieste bus užlopyta mažiau gatvių, Smel
tės kvartale planuojama pakloti naują dangą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šio kvartalo gatvėms iš valsty bės biudžeto bus skirta pinigų, o už juos paklota nauja gatvių danga. Tai bus pilotinis projektas, nes tokia danga Lietuvoje bus klojama bene pirmą kartą.
„Ji labai šiuolaikiška. Lengvai ir greitai paklojama, tačiau ilgaam žiška. Vienintelis trūkumas tas, jog tokia danga negali važiuoti sunkias voris transportas“, – teigė Klaipė dos meras Vytautas Grubliauskas. Todėl Susisiekimo ministeri ja uostamiesčio savivaldybei davė namų darbų – įvertinti, kuriomis Smeltės kvartalo gatvėmis sun kiasvoris transportas nevažiuoja ir nevažiuos, jas išmatuoti ir pateik ti skaičius. Kai gatvės bus išmatuotos, tuo met ir paaiškės, kiek bus skirta pi
nigų ir kiek kilometrų naujos dan gos išeis pakloti. „Kadangi tos dangos klojimo darbai vyksta greitai, tikiuosi, kad dar šiemet kvartale bus nutiestos naujos gatvės. Tai puiki ir graži do vana Klaipėdai jubiliejaus proga“, – konstatavo V.Grubliauskas. Kitoms miesto gatvėms remon tuoti šiemet uostamiesčio biudžete numatyta mažiau pinigų nei pernai – 900 tūkst. litų. Be to, pabrango statybinės medžiagos ir darbai, to dėl šiemet gatvių užlopyti pavyks gerokai mažiau nei pernai.
5
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
MIESTAS
Įmonėms – tikrintojų įtarinėjimai 1
Reikalaujama, kad me tus ta įmonė išlaikytų darbuotojus pati, atitiktų įstaty mo numatytus reikalavimus, ir tik tada ji gali įgyti socialinės įmonės statusą“, – teigė Klaipėdos terito rinės darbo biržos vadovas Min daugas Skritulskas. Atsiskaito už kiekvieną litą
Socialinės įmonės statusą turinčiai įstaigai netaikomas pelno mokes tis. Valstybė kas mėnesį 260 litų subsidijuoja dirbančiojo algą. Vie nai darbo vietai pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti skiriama iki 32 tūkst. litų.
Valstybė kas mėnesį 260 litų subsidijuoja dirbančiojo algą. Vis dėlto šis gerumas sprangus, mano socialines įmones steigian tys darbdaviai. „Verslininkus kurti socialines įmones atgraso begalinis popieriz mas. Už kiekvieną valstybės duotą litą privalome atsiskaityti. Sulau kiame labai daug patikrų. Tikrina, kas tik netingi: ir Darbo birža, ir Darbo inspekcija, ir Mokesčių ins pekcija“, – pasakojo beveik me tus socialinei įmonei vadovaujan tis klaipėdietis verslininkas.
Pripažįsta suvaržymus
Darbo biržos atstovai pripažįsta, kad tam tikri suvaržymai egzis tuoja, nes subsidijos nemažos, o socialinės įmonės – nemenka naš ta biudžetui. Tačiau darbdavius žeidžia per dėta kontrolė ir, jų manymu, ne pagrįsti įtarinėjimai. „Tai trukdo dirbti tiesioginį dar bą. Apsilanko tokie tikrintojai, ir visa diena sugadinta. Kontrolie riams turime skirti savo darbo lai ką, atsakinėti į jų užklausimus“, – tvirtino įmonės vadovas. Kuriasi vangiai
Klaipėdos teritorinės darbo bir žos vadovas M.Skritulskas tvirti na, kad valstybė skatina steigti so cialines įmones. „Plan uojam e šiem et pad ėt i įsteigti dar 4 tokias įmones. Kau ne veikia 37 socialinės ir neįgaliųjų įmonės, Vilniuje – 53. Tik Uteno je socialinių įmonių nėra, visur ki tur po vieną kitą veikia“, – tvirti no M.Skritulskas. Klaipėdoje šiandien yra įregist ruotos 5 socialinės įmonės, o neį galiųjų įmonių yra 14. Socialinės įmonės užsiima vai sių ir daržovių perdirbimu, medie nos gaminių gamyba, konsultacine verslo valdymo veikla, mėsos pro duktų mažmenine prekyba specia lizuotose parduotuvėse, statybinių metalo konstrukcijų gamyba.
Bendraminčiai: „Mano miestas Klaipėda“ prezidentas R.Beliauskas džiaugiasi, kad asociacijos veikloje da
lyvauja ir žinomi miesto žmonės, ir tikrojo savo kelio tebeieškantys studentai.
Vytauto Petriko nuotr.
Ragina negailėti laiko miestui Iš kiekvieno klaipėdiečio – po vie ną valandą miestui. Tokį tikslą tu ri asociacijos „Mano miestas Klai pėda“ įkūrėjai ir jau nemažai sa vo laiko uostamiesčiui skyrę jos nariai.
Asociacija „Mano miestas Klai pėda“ (MMK) organizacijos na rius ir pilietiškus klaipėdiečius pakvietė į pirmąjį šių metų viešą renginį – sueigą „Tavo valanda, skirta Klaipėdai“. I.Simonaity tės bibliotekos Gerlacho palėpė
je sueigos dalyviai buvo supažin dinti su MMK veikla, kurią šiemet ketinama sutelkti į darnią ketu rių pamatinių miesto sričių plėtrą – uostamiesčio ekonomiką, poli tiką, bendruomenės švietimą bei kultūrą ir sportą. „Siekiame ir toliau telkti kūry bingus, pilietiškus klaipėdiečius bendruomeniškoms iniciatyvoms. „Skirk savo valandą Klaipėdai!“ – kreipiamės į miesto gyventojus ir tikimės, kad ši idėja burs geriems darbams. Juolab kad šie metai mū
sų miestui – ypatingi, jubiliejiniai. Turime galimybę parodyti, jog su permiesto – Klaipėdos bendruo menė myli, gerbia ir puoselėja miestą, kuriame gyvena, tam ne gailėdama savo energijos, idėjų ir jėgų“,– sakė asociacijos „Ma no miestas Klaipėda“ prezidentas Raimondas Beliauskas. Asociacija „Mano miestas Klai pėda“ įkurta prieš trejetą metų. Ji vienija daugiau nei 11 tūkst. 600 idėją palaikančių miestiečių.
MECENATAS
GENERALINIS RĖMĖJAS
ŠIANDIEN 10 VAL. RYTO baigiasi BALSAVIMAS
JUBILIEJINIUOSE METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE
PAGRINDINIS RĖMĖJAS
ŠVENTĖS GĖRIMAS
RĖMĖJAI:
Metų klaipėdietės rinkimuose balsuoju už:
1 DALIĄ BIELSKYTĘ 2 JOLANTĄ BUDRIENĘ 3 JOVITĄ GRACHOLSKI 4 JURGĄ KARČIAUSKAITĘ-LAGO
5 VIRGINIJĄ KOCHANSKYTĘ 6 JOLANTĄ NORKIENĘ 7 IRINĄ NOVIKOVĄ
Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia surinktų balsų dešimtoji dalis bus susumuota su atiduotaisiais balsavimo lapeliais.
PARTNERIAI:
„Klaipėdos“ inf.
6
trečiadienis, kovo 7, 2012
nuomonės
Įstatymų džiunglėse – klaidu
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kas Prezidentės draugai, kas priešai?
Justinas Argustas
F
in ans in ių nus ik alt imų tyrimų tarnybos (FNTT) vadov ų atleidimo istori ja šiomis dienomis tapo pretekstu krit ik uot i aukščiausius valst yb ės vadov us, o vienai iki šiol beveik nemat ytai neg irdėtai Seimo komisijai, žinomo politolo go žod žiais, netgi kastis po nacio nalinio saugumo pamatais. FNTT istorija jau parodė dar vieną nelauktą rezultatą – kas galėjo pa manyti, kad kelerius metus didele meile Prezidentei nedegę politikai ūmai taps jos sąjungininkais? Arū nas Valinskas, Alg is Čaplikas, Rai
FNTT istorija jau paro dė dar vieną nelauk tą rezultatą – kas galė jo pamanyti, kad kele rius metus didele mei le Prezidentei nedegę politikai ūmai taps jos sąjungininkais? mundas Palaitis, Valstybės saugu mo departamento (VSD) pulkinin kas Dainius Dabašinskas atsidūrė FNTT vadov ų atleidimą parėmu sios Prezidentės pusėje. FNTT vadov ybės atleid imo isto rija kai kur iuos išk ilesn ius „pil ie tin ink us“ net gi privertė suš uk ti: „Gyvuok, Tarybų Lietuva!“, taip pat priminti: menami „valstybinin kai“, atėjus konservatorių valdžiai, persigrupavo ir vėl puola. Maža to – Prezidentė esą apsupta jų staty tin ių. Beveik trejus met us. Ir nie ko nedaro! Vienas drąsus „pil iet in inkas“, ren gęs mitingą prie prezidentūros, re gis, galėt ų valandų valandas var dyti menamus „valstybinink ų“ ry šius aukščiausiose vald žios inst i tucijose. Jis žino, kurių televizijos kanalų žinių tarnybų vadovai yra kuruojami šalies žvalg ų ir šnipų, o kurios laikraščių ir naujienų porta lų redakcijos yra „ideolog iškai tei singos“. Jei tik reik ia, pirmosios Vyriausy bės švietimo ministras nuo Vytau to Landsberg io gal i stot i gint i Ka
zimiros Prunskienės aiškindamas, kad ši jok io suk il imo prieš parla mentą tomis lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis nerengusi. Žod žiu, K.Prunsk ienės Vyr iausy bės šviet imo min istras iki smulk menų prisimena, kas vyko prieš 21 met us, tačiau pil iet išk umo ugdy tojo atm int is pradeda strigt i, kai kalba pak rypsta apie jo darbą su prezidentu Valdu Adamkumi pir mosios šio kadencijos metais. Ne taip seniai paaiškėjo, kad ordiną KGB generolui Vladimirui Jakuni nui V.Adamkus užkabino tai sude rinęs su tuomečiais savo patarėjais Albinu Januška ir Dariumi Kuoliu. Taip Konstituciniam Teismui savo paaišk in ime yra nurod žiusi Vals tybės apdovanojimų skyriaus vir šininkė, kai šis nagrinėjo preziden to dekreto teisėtumą. Kažkodėl „pil iet in inkas“ tik ner vingai muistosi klausiamas, ar tas dekretas derintas ir su juo, tačiau čia pat nepraleid žia progos pasi pikt int i, kaip estai apdovanojimą galėjo užkabint i buv usiam VSD pulk ininkui, vienam iš „valstybės užvaldymo“ iešm in ink ų D.Daba šinskui. Selekt yv i atm int is, sak yt ume, svarbus D.Kuol io įgūd is: prabėgo penkeri metai, tačiau jis lig šiol vie šai taip ir neprabilo apie savo var žovą ir kolegą V.Adamkaus prezi dentūroje A.Janušką, tų pačių „pi liet in ink ų“ tit uluojamą „valst ybi nink u“ Nr. 1. Ar kas nors iš D.Kuo lio lūpų girdėjo viešą A.Januškos darbo įvert in imą? Ne. Mat yt, ne tie prior itet ai. Tač iau su mena mais klanais kovojantis „pilietinin kas“ visada būtinai užsirašys ir pa skelbs, ką jo kolegai Seimo korido riuje pašnibždėjo koks nors prem jero patarėjas Linas Linkevičius. Žinoma, tai tik detalės. Vis dėlto retas kur is nesut ikt ų su pag rind ine D.Kuol io ir jo bendra žyg ių mint im i – Liet uvoje išt ies trūksta teisingumo. Pati šalies vadovė kol kas nuo pla tesn ių komentar ų FNTT vadov y bės atleidimo istorijoje atsitvėrė ty los siena. Lig šiol ji puikiai manev ravo, regis, remdamasi tiksliu žmo nių ir politikų aistrų, silpnybių, klai dų, paslapčių ir interesų apskaičia vimu. Ir išlaikė populiarumą. Tač iau art im iausiu met u jai tik riausiai teks pasir inkt i – arba vi daus reikalų min istras R.Palait is ir liberalcentristai, arba „pilietinin kai“ su dalimi konservatorių. Kok į žingsn į žengs Prezidentė, pasaky ti sunku: klausimų daug iau nei at sakymų. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Labai negera prakti ka yra tai, kad įstaty mus lydi dar dešimtys poįstatyminių aktų, apie kuriuos žmonės vėlgi nieko nežino. Tiesa, kai kurie Seimo nariai di džiuodamiesi praneša, kiek pasa kė kalbų, kiek parengė naujų įstaty mų ir įstatymų pataisų. Tik kokia iš to nauda? Įsivaizduokime, jei kiek vienas seimūnas, kurių yra 141, nors vieną kartą per metus ims keisti įsta
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Centras turi traukti, o ne atstumti
Mane tiesiog nervina, kai „Karšta me telefone“ vis pasirodo pasisaky mai apie tai, kaip puiku, kad pačiame miesto centre yra senasis turgus. Ką tie žmonės gina: spekuliantus, kurie akcijų metu prisiperka daržovių ir vaisių prekybos centruose ir vėliau parduoda juos vos ne dvigubai bran giau? O gal narkomanus, nusikaltė lius ir girtuoklius, kurie ten tūno nuo ryto iki vakaro? Nebijokime pa sakyti atvirai: tas turgus yra miesto piktžaizdė, kurią reikia gydyti. Ne galima leisti, kad miesto centre dė tųsi tokie dalykai. Prekiautojai turėtų prekiauti atokesnėse vietose, o Klai pėdos centras turėtų būti paverstas verslo ir pramogų vieta, kuri rep rezentuotų uostamiestį. Kas dabar reprezentuoja? Kokį įspūdį išsiveža užsieniečiai, pamatę tą visą „grožy bę“ su jos atstovais? Ir nereikia aiš kinti, kaip gerai, kad čia yra turgus. Dabar ne viduramžiai, maisto prekių galima nusipirkti ir civilizuotai, o ne abejojant, ar nusipirkus nebus kokių nors sveikatos sutrikimų. Neabejo tina, turgų reikia kuo skubiau užda ryti, o miesto valdžia turi kuo sku biau rengti planą, kas jame turėtų būti. Dėl to jokių ginčų neturėtų kil ti. Už turgų ir su juo susijusį amora lumą, pagaliau prastą higieną, tega li pasisakyti tik degradavę asmenys, o ne savo miesto patriotai. Rimantė
Andriaus Deltuvos karikatūra
tymus, koks atsiras jovalas visose to se teisinėse džiunglėse? Jau dabar paprasti žmonės patys nieko nesu sigaudo tuose įstatymuose ir jaučiasi beteisiai, nes patys be advokatų pa galbos nieko negali pasiekti. Įstatymai turėtų būti paprasti ir visiems gerai suprantami. Labai negera praktika yra tai, kad įstatymus lydi dar dešimtys poįs tatyminių aktų, apie kuriuos žmo nės vėlgi nieko nežino. O turėtų būti
aiškiai surašyta viskas pačiame įsta tyme be jokių papildomų biurokra tinių aiškinimų. Kaip ir daug kas pas mus, taip ir įstatymai paprasčiausiai subiurokratėjo taip, kad toliau to kia padėtis nebegali tęstis. Keičiasi ne tik įstatymai, keičiamos ir datos, nuo kada įsigaliojo jų pataisos. Tai apskritai sukelia tokią sumaištį, kad nebeaišku, ar gyvename teisinėje, ar biurokratinėje valstybėje.
Nustebino valdininkų pasisakymai
Kadangi mano butas – didelio plo to, sumoku beveik 8 litus. Pikčiau sia, kad, pasikeitus valytojai, laipti nės niekas nebevalo. Senoji laiptinę tvarkydavo kiekvieną savaitę. Langus valydavo du kartus per metus – pa vasarį ir rudenį. Dabartinė to nedaro. Voratinkliai nuo lubų tįsta. Į bend rijos pirmininkę kreipiausi ne kartą, bet situacija nesikeičia. Man negai la tų 8 litų, bet kodėl reikia mokėti už neatliktą darbą? Neapsikentusi ir pati savo aikštelę plaunu. Nebemo kėsiu to mokesčio. Apie tai pranešiau ir miesto savivaldybei.
Perskaičiau A.Aleksėjūnaitės straips nį „Sunervino centro statyba“ („Klai pėda“, 2012 03 02). Mane papiktino Klaipėdos savivaldybės Statybos lei dimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus bei Neį galumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ūkio skyriaus vedėjo Eu genijaus Butrimo pasisakymai. Ar valdininkai išties nustebo dėl gyven tojų pasipiktinimo, kad statybininkai išpurvino kiemą, sutrikdė rimtį ir ra mybę, ar tik apsimeta? Gal šalia gyve na sunkūs ligoniai, maži vaikai, kurie per keliamą triukšmą negali pailsėti. Įdomu, ar G.Pocius prieš darydamas remontą savo bute atsiprašo kaimy nų dėl būsimo triukšmo, vibracijų, ar informuoja ir atsidėkoja kaimynams, jei švenčia triukšmingas šeimos šven tes? Ko gero, jam mano pastebėjimai yra naujiena. Jei būtų priešingai, val dininkas nebūtų išdavęs leidimo vyk dyti statybų, kol statybininkai nepa sibelstų nors į vienos laiptinės butą, neinformuotų žmonių, neatsiprašytų už būsimus nepatogumus. Jau nekal bu apie išsamesnę informaciją, kurią būtų galima iškabinti laiptinių skelbi mų lentose. Be to, negalima leisti pra dėti statybų, kol nėra įrengtos įvažos prie jų. Kaip galima iš miestiečių rei kalauti laikytis vakarietiškų civilizuo tų bendravimo principų, jei miesto valdytojai nerodo pavyzdžio? Virgis Partaukas
Laiptinė nedžiugina
Gyvenu Varpų gatvės 17 name. Esa me įkūrę namo bendriją. Kiekvieną mėnesį mokame už laiptinės valymą.
R.Uktveris
Natalija
Anonimiškumas – tik reklamoje
Lankiausi vienoje tyrimų laboratori joje, kurioje galima išsitirti ir nuo ly tiniu keliu plintančių ligų. Reklamose ji skelbia, kad garantuoja anonimišku mą, tačiau tai toli iki tiesos. Kai atėjau ir laukiau savo tyrimo, viena mergina kalbėjosi, kaip supratau, su medicinos sesute. Pastaroji per visą koridorių pradėjo rėkti registratūroje sėdinčiai darbuotojai, kiek laiko trunka vienos venerinės ligos tyrimas. Ši taip pat garsiai atsakė. Mačiau, jog mergina labai pasimetė. Išraudo. Su darbuo toja ji kalbėjo toliau. Po kiek laiko se sutė vėl registratorės garsiai paklau sė, kiek kainuoja tyrimas. Mergina, mačiau, norėjo, kad žemė prasivertų ir ji galėtų prasmegti. Darbuotoja net neprisiminė apie garantuojamą ano nimiškumą. Tos merginos vietoje bū čiau vožusi nemandagiai sesutei, kad jai maža nebūtų pasirodę. Dina Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
K
ą jie ten veikia? Toks klausi mas kyla daugybei žmonių, kurie stebi Seimo darbą (jei gu taip jį galima pavadinti) ir stebisi. Iš tiesų, ką jie ten veikia? Juk dažnai per televiziją maty ti, kad tie politikai nieko neveikia, o maloniai kalbasi tarpusavyje. Ir vi sai nėra jokio priešiškumo, kai šne kučiuojasi privačiai. Tik kai patenka į debatų laidas, tuomet ima lietis ki tokie balsų tonai.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
lietuva Valdančiosios koa licijos partneriai tar si tarpusavyje su sipešę vaikai taip ir nesugebėjo išsiaiš kinti, kas teisus, o kas ne. Tad spren dimas perkeliamas ant „mamos“ – Prezi dentės Dalios Gry bauskaitės – pečių.
Teisėja: liks vidaus reikalų ministro poste R.Palaitis ar neliks? Tai turės nuspręsti šalies vadovė D.Grybauskaitė.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Atsakomybę krauna šalies vadovei Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
„Premjeras padarė klaidą“
Premjeras Andrius Kubilius siūlo Prezidentei atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Spren dimą valstybės vadovė žada priim ti kitą savaitę. „A.Kubilius Prezidentei D.Gry bauskaitei perdavė teikimą dėl vi daus reikalų ministro R.Palaičio atleidimo iš pareigų. Sprendimą premjeras grindžia tuo, kad mi nistras padarė klaidą skubotai at leisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus, patyrusius teisėsaugos profesiona lus Vitalijų Gailių ir Vytautą Girža dą“, – vakar pavakary pranešė Mi nistro pirmininko tarnyba. A.Kubilius pranešė atsižvelgęs į Seimo Antikorupcinės komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išva das dėl FNTT vadovų atleidimo. Priimdamas šį sprendimą prem jeras taip pat įvertino koalicijos partnerių nuomones dėl susida riusios padėties ir tokiomis aplin kybėmis reikalingų sprendimų. „Esu įsitikinęs, kad toks sprendi mas yra būtinas valdančiajai koa licijai siekiant atsakingai spręsti susidariusias problemas ir toliau konstruktyviai dirbti iki kaden cijos pabaigos. Vėliau tarsimės su koalicijos partneriais, kaip spręsti problemas vidaus reikalų sistemo je, siekiant išvengti tokių situacijų ateityje“, – sakė A.Kubilius. Apsispręs po kelių pokalbių
Laikinai eiti Vidaus reikalų minis terijos vadovo pareigas siūloma sveikatos apsaugos ministrui Rai mondui Šukiui, kuris, kaip ir R.Pa laitis, į Vyriausybę yra deleguotas valdančiosios Liberalų ir centro są jungos (LiCS). Sprendimą dėl premjero teikimo Prezidentė D.Grybauskaitė žada priimti kitą savaitę, po susitikimo su ministru R.Palaičiu ir jį delega vusios LiCS vadovu Algiu Čapli ku. „Taip, galiu patvirtinti, kad premjero teikimas dėl vidaus rei kalų ministro atleidimo yra gau tas. Prezidentė vertins visas aplin
kybes, taip pat premjero teikimą. Galutinį sprendimą šalies vadovė priims po susitiko su ministru ir jį delegavusios partijos pirminin ku kitos savaitės pradžioje“, – sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Algis Čaplikas:
Tai dar viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokra tų pirmininko politi nė klaida. A.Čaplikas vakar pareiškė, kad teikdamas jo partijos bendražygio atstatydinimą premjeras pada rė politinę klaidą. „Tai dar viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų pirmininko po litinė klaida“, – BNS sakė A.Čap likas. Bet jis neprognozavo, kaip susi dariusiomis aplinkybėmis pasielgs liberalcentristai. „Kaip elgsimės, žiūrėsime po Prezidentės sprendi mo“, – teigė A.Čaplikas. Jis svars tė, kad teikimas atleisti R.Palaitį tėra konservatorių politinių ambi cijų tenkinimas, nes vienintelis at leidimo motyvas – politinis. Nemato problemų dirbti toliau
R.Palaitis taip pat tvirtino, kad da bar viskas yra Prezidentės rankose. „Aš pats atsistatydinti neketinu. O Prezidentė nuspręs, kaip pasielgti su premjero teikimu“, – sakė Vi daus reikalų ministerijos vadovas. Anksčiau jis svarstė, kad D.Gry bauskaitė gali ir atmesti premjero
teikimą, nes parėmė sprendimą at leisti FNTT vadovus. Paklaustas, kaip galės toliau dirbti su nepasitikėjimą juo pa reiškusiu A.Kubiliumi, jeigu Prezi dentė nepatvirtins atstatydinimo, R.Palaitis atsakė: „Normaliai. San tykiai, kokie buvo trejus pastaruo sius metus, tokie ir išliks – darbi niai. Alaus juk kartu negeriam...“ Pats A.Kubilius tvirtino neprog nozuosiąs, kas bus, jeigu Preziden tė patvirtins ministro atleidimą, o liberalcentristai protestuodami išeis iš valdančiosios koalicijos ir taip faktiškai ją sugriaus. „Nesii mu svarstyti, kas bus, jeigu bus“, – kalbėjo premjeras. A.Kubiliaus pavaduotoja partijo je, Seimo pirmininkė Irena Degu tienė, pareiškė remianti premjero sprendimą. Anot I.Degutienės, Vy riausybės vadovas padarė teisingą sprendimą, teikdamas šalies vado vei teikimą atstatydinti R.Palaitį. Taip pat I.Degutienė sakė, jog vi daus reikalų ministro kvota pagal koalicijos sutartį priklauso LiCS, ir ši vietoj R.Palaičio gali siūlyti kitą kandidatą į ministrus. „Mūsų koalicijos sutartyje pa rašyta, kad LiCS priklauso vidaus reikalų ministro pozicija, todėl LiCS gali siūlyti kitą savo partijos kandidatą ir tada toliau tęsti pra dėtus darbus“, – kalbėjo parla mento vadovė. „Nesikiš į vidaus reikalus“
Prezidentė nemato kliūčių toliau dirbti su šia Vyriausybe, o kilusį konfliktą dėl vidaus reikalų minist ro sprendimo atleisti FNTT vado vus turi išspręsti koalicija, į kurios santykius šalies vadovė tiesiogiai nesikiša, kaip sakė jos patarėjas vi daus politikos klausimais Mindau gas Lingė. „O dėl Vyriausybės, svarbu pa brėžti, kad Prezidentė su šia Vy riausybe dirba ir nemato kliūčių toliau su ja dirbti. Viskas priklauso nuo pačios koalicijos susitelkimo, nuo jos pačios santykių sprendimo, į kuriuos Prezidentė tiesiogiai ne sikiša“, – komentavo šalies vado vės patarėjas. Anot jo, valdančiųjų vidaus ne sutarimai neturi tapti kliūtimi įgy
vendinant strateginius tikslus ir jie turi būti valdančiųjų prioritetas sprendžiant dėl koalicijos ateities. „Strateginiais valstybės valdymo klausimais Prezidentės ir Vyriau sybės nuomonė iki šiol sutampa, Prezidentė ne kartą yra pareiškusi paramą Vyriausybės vykdomiems darbams, ir ši parama išlieka, pag-
rindinis akcentas turi būti darbai, o ne kitos aplinkybės lemti Vyriau sybės likimą“, – sakė M.Lingė. Jis sakė, jog prezidentūroje tiki masi, kad valdantiesiems pavyks rasti sprendimus iš situacijos ne paminant strateginių tikslų, o „dia logas su Seimu ir Vyriausybe išliks konstruktyvus iki pat rinkimų“.
Nori keisti FNTT statusą Premjeras A.Kubilius (nuotr.) teigia, jog FNTT statusą reikėtų keisti, kad ši tarnyba nebūtų priklausoma nuo vie no ministro. Vyriausybės vadovas pridūrė, jog ne reikėtų skubėti į vasario viduryje at leisto FNTT direktoriaus V.Gailiaus ir jo pavaduotojo V.Giržado vietą skirti naujų vadovų. „Kaip rodo dabartinė patirtis, ko ge ro, turime spręsti ir tam tikrą sistemi nę struktūrinę problemą. Bent jau aš siūlysiu koalicijoje apsvarstyti tai, kad vienam ministrui tenkanti atsakomy bė vadovauti tokiai tarnybai, kaip ro do dabartinė patirtis, kartais gali bū ti sunkiai realizuojama“, – vakar Lietu vos radijui sakė A.Kubilius. „Todėl galbūt pačios FNTT pertvarka randant jai tinkamesnę vietą bendroje vykdomosios valdžios sistemoje taip pat būtų žingsnis, kurį galėtume arti miausiu metu įgyvendinti ieškodami tinkamo FNTT statuso. Kad FNTT ne liktų priklausoma nuo vienasmenių ministro sprendimų, kurie kartais, kaip rodo dabartinė patirtis, gali būti gana klaidingi“, – aiškino premjeras. Jis paragino neskubinti naujos FNTT vadovybės paskyrimo konkurso. Pa raiškų priėmimas konkursui į FNTT
vadovo pareigas baigėsi antradienį. Neoficialiomis žiniomis, kandidatų į šias pareigas neatsirado. Tačiau šio mis dienomis dar bus laukiama pa raiškų paštu. „Vienas labai svarbus dalykas yra tai, kad FNTT vadovybės konkursas tik rai nebūtų skubinamas, kad iš tikrųjų galėtume konstruktyviai ieškoti tin kamų sprendimų“, – sakė A.Kubilius. FNTT pavaldumo klausimas buvo iš kilęs daugiau nei prieš pusantrų me tų, po to, kai šios tarnybos vadovas Romualdas Boreika atsistat yd ino 2010 m. gegužę. Tuomet skambėjo siūlymai šią dabar Vidaus reikalų ministerijai pavaldžią tarnybą perduoti Finansų ministeri jos žinion arba jos funkcijas padalyti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybi nei mokesčių inspekcijai, Policijos de partamentui ir Muitinės kriminalinei tarnybai. Tokioms pertvarkoms tuo metu prieš taravo vidaus reikalų ministras R.Pa laitis. 2010 m. rugsėjį jis teigė, kad FNTT pavaldumo pakeitimas jos dar bo efektyvumo nepagerintų, o tarny bos reorganizacija keičiant pavaldu mą galėtų būti įgyvendinta tik nuo 2012 m.
8
trečiadienis, kovo 7, 2012
aktualijos Dingo stiklainis su pinigais
prarado prietaisą
Sužeidė policininką
83 m. Preilos gyventoja krei pėsi į policiją ir pranešė, kad pasigedo bufete laikyto stik lainio su pinigais. Moteris tei gė pasigedusi santaupų prieš tris savaites. Stiklainyje ji lai kė 5 tūkst. litų. Kodėl ji taip il gai delsė pranešti apie vagys tę, kol kas nežinoma. Įvykį tiria Neringos policija.
Klaipėdos raj. policijai praneš ta apie brangaus prietaiso, ku riuo buvo tiriamas dirvože mis, vagystę. Pareiškėja – Ru sijos bendrovė. Jos direktorius pareiškė, kad sekmadienį ry te Dovilų miške pasigedo įren ginio, susidedančio iš ličio ba terijos ir optikos. Žala dar ne žinoma.
Šilutės raj. policininkai skubėjo gelbėti nuo girto sūnaus smur tą kenčiančio Arūno V. 21 m. jo sūnus švaistėsi kumščiais. Pareigūnai bute rado du gir tus vyrus. Vienas jų bandė su trukdyti sulaikyti smurtautoją. Grumtynių metu 43 m. polici ninkui plyšo kairės kojos raiš čiai bei meniskas.
Skundai dėl „Ginov“ Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio policija sulaukia vis daugiau pranešimų apie grafi tininkų suniokotus pastatų fasa dus. Kiek nuostolių pridarė kever zotojai, pareigūnai dar negali pa sakyti.
„Pranešimai vis dar plaukia. Dau giausia sulaukiame kolektyvinių skundų – kreipiasi namus admi nistruojančios įmonės. Sunku pa sakyti, kiek jų dar bus, bet gal jau į pabaigą“, – vylėsi Klaipėdos mies to 1-ojo policijos komisariato vir šininkas Mindaugas Busilas. Vadovo manymu, įtakos skun dų gausai turėjo ir miesto tarybos patvirtinta nauja pastatų priežiū ros tvarka. Pagal ją keverzones nuo statinių fasadų turės pašalinti pa tys pastatų savininkai. Klaipėdiečiai dažniausiai krei piasi dėl užrašų „Ginov“, kurių autorių policijos pareigūnai yra išaiškinę. Klaipėdos miesto 1-asis policijos komisariatas tokių prane šimų yra sulaukęs 36.
Į vieną pranešimą įtraukiama ne po vieną, o po kelis ar net de šimt namų. Pagal pranešimus la biausiai nukentėjo miesto centre esantys pastatai. Informuota, jog Sportininkų gatvėje jų yra vienuo lika, Manto gatvėje – septyni. To kių namų nemažai ir I.Kanto, Pie vų Tako gatvėse. 2-asis Klaipėdos miesto policijos komisariatas gavo devynis skundus dėl keverzonių. Dėl dviejų iš jų yra pradėtos baudžiamosios bylos. Kokia padarytų nuostolių suma, policijos pareigūnai pasakyti dar negali. Ji paaiškės baigus ikiteismi nį tyrimą. Anot pareigūnų, skirtin giems namams padaryta žala skir tinga. Vieni nuostolius įvertina 100 li tų, kiti – 3 tūkst. Tai priklauso nuo keverzonės dydžio. „Įvardyta pastatų savininkų ža la – labai įvairi. Kai kurie išvis jos nepatyrė. Būta atvejų, kai teplio tojas užrašus „Ginov“ nuvalo pa ts“, – komentavo Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Viešo sios policijos viršininkas Gintaras Lasickas.
Pirma laiko iš patai sos namų išleistas nusikaltėlis netru kus ėmėsi organi zuoti net kelis nusi kalstamus verslus kvaišindamas Šilu tės rajono jaunimą bei apgaudinėda mas Švedijos taba ko vartotojus. Ruošiniai: įtariamojo bute pareigūnai rado daiktų, kurie verčia many
ti, kad jis ketino falsifikuoti tabako gaminius.
Falsifikatoriai žvalgėsi į Švediją Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Paleido po 4 metų
Prieš pusantros savaitės Klaipėdos apskrities policininkai, tiriantys organizuotų susivienijimų veiklą, sulaikė kelis uostamiesčio bei Ši lutės rajono gyventojus, įtariamus kanapių platinimu. Ši operacija nebuvo atsitiktinė. 2006-aisiais dešimčiai metų ne laisvės už narkotikų iš Olandijos gabenimą nuteistas klaipėdietis Tomas A. į laisvę išėjo vos po ket verių metų ir iškart tapo pareigūnų sekimo objektu. Anksčiau sietas su uostamies čio „storinių“ gauja vyras ir lyg tinai išleistas iš įkalinimo įstaigos suko galvą, kaip užsidirbti iš nusi kaltimų. Sulaužė policininkui koją
Gausa: daugiausia policijos pareigūnams pranešama apie užrašus „Gi
nov“ – jų pilna visame senamiestyje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Policijos nuotr.
Netrukus Tomas A. susirado pa rankinių Šilutės rajono Saugų gy venvietėje. Jo parankiniu ir tar pininku tapo 1987 metais gimęs Ignas J., kuris derindavo kanapių prekybos reikalus su „žolės“ tie
kėju Tomu A. ir pardavėjais. Vie nas platintojų buvo šešiolikame tis vietos gyventojas. Bendrininkai laikėsi konspiracijos, tiesiogiai narkotikų vienas kitam neperduo davo, palikdavo kvaišalus sutarto je vietoje. Šiemet vasario 24-osios vaka rą prie Rimkų viaduko pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo va žiavo Ignas J. Vaikinas vežėsi gra mą kanapių. Po poros valandų policininkai patykojo 16-mečio „žolės“ pla tintojo Saugose. Paauglys pradėjo priešintis, šaukdamas įspėjo name esančius savo bendrininkus pa slėpti kanapes. Grumtynių metu vienas opera cijoje dalyvavęs pareigūnas buvo traumuotas. Jam lūžo kojos kaulas. Netrukus policininkai bute, kur buvo keli narkotikų platinto jai, aptiko dulkių siurblyje paslėp tas džiovintas kanapes. Jų čia buvo apie 170 gramų. Ketino falsifikuoti rūkalus
Tęsdami operaciją, pareigūnai ap silankė Tomo A. konspiraciniame
bute uostamiesčio Karklų gatvėje. Čia aptikta dar apie 70 gramų ka napių. Kiti radiniai nustebino parei gūnus ir privertė juos spėlioti, ar nebus klaipėdietis susiruošęs mulkinti Švedijos tabako var totojų. Mat butas buvo pavers tas tikru tabako pakuočių fabri kėliu. Pareigūnai rado daugybę po lietileno maišelių, Švedijos taba ko gaminių brūkšninio kodo ir pa kuočių ruošinių. Gali būti, kad čia būdavo pakuojamas pigus tabakas ir siunčiamas parduoti į Skandina vijos šalis. Jeigu teisme pavyks įrodyti To mo A. kaltę platinus didelį kie kį narkotikų ir jis bus nuteistas, prie naujosios bausmės bus pri dėta ir dalis anksčiau neatliktos bausmės. Sunkinama aplinkybe turėtų bū ti pripažinta tai, kad nusikaltimai vykdyti susibūrus į organizuotą grupę. Ignas J. bus teisiamas už tai, kad įtraukė į nusikaltimus nepil nametį.
Sprogęs senolės televizorius pražudė ją pačią ir katę Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdoje, viename iš butų Baltijos prospekto 65 name, po seno televi zoriaus sprogimo kilo gaisras, kurio metu žuvo garbaus amžiaus neįgali moteris, užduso ir jos katinas.
Tikriausiai nelaimė atsitiko naktį, kai sprogo ilgai veikęs senas televi zorius. Viena namuose buvusi se nolė galėjo uždusti dūmais. Išsigel
bėti nuo gaisro ar išsikviesti pagalbą ji nesugebėjo. Moteris po išgyvento insulto buvo neįgali ir nevaikščiojo. Kartu gyvenantis anūkas nelaimės metu buvo darbe. Vakar apie devintą ryto gretima me bute gyvenantis Antanas Ka valiauskas pabudo nuo dūmų tvai ko visame bute. Apžiūrėjęs visus elektros prietaisus bei elektros liz dus, vyras nerado nieko apsvilusio. Išėjęs į laiptinę jis pabandė prisi skambinti į gretimą butą. Durų nie
kas neatidarė. Tada A.Kavaliauskas iškvietė greitąją pagalbą bei polici ją. Bute greta lovos negyva rasta 77 metų senolė ir jos augintinis. Butas buvo aprūkęs, tačiau pa našu, kad degė tik televizorius ir greta jo buvę daiktai. Gaisras už geso savaime. Televizorius bu vo susprogęs, todėl įvykio vietoje dirbusiems Priešgaisrinės gelbėji mo tarnybos pareigūnams jo mar kės nustatyti nepavyko. Kada įvy ko nelaimė, dar aiškinamasi.
Žūtis: degančio televizoriaus dūmai tapo buto šeimininkės mirties
priežastimi.
Vytauto Petriko nuotr.
9
trečiadienis, kovo 7, 2012
sportas „Palangos Juzės“ turnyre
Garsusis italas nori grįžti
CSKA laukia portugalo
Tarptautiniame futbolo turnyre Palangoje jau žinomi pirmojo pusfinalio dalyviai. Tai Lietuvos jaunių iki 18 metų rinktinė ir Liepojos „Liepajas Metalurgs-2“ ekipa. Mūsų jauniai pasidalijo po tašką su Liepojos IFCLM ekipa – 0:0, o „Liepajas Metalurgs-2“ 4:1 nugalėjo Plungės „Babrungą“.
Vienas tituluočiausių 19902005 metų pasaulio dviratininkų italas Mario Cipollinis svarsto galimybę grįžti į didįjį sportą. Tokią mintį 45-erių sportininkas mestelėjo duodamas interviu.„Nesijaučiu senas, – sakė jis. – Daug treniruojuosi su mėgėjais ir profesionalais. Manęs nedomina pinigai.“
Maskvos CSKA futbolo komanda kvies Ispanijos 2-osios lygos Alikantės „Herkules“ vienuolikės saugą Tiago Gomesą. 26-erių portugalas pranešė ispanų klubui, kad nepratęs su juo sutarties. Kalbama, jog žaidėjui bus pasiūlytas ketverių metų beveik milijono eurų per metus kontraktas.
Čempionatą pradės „Atlantas“ ir „Šiauliai“ Į Vilnių susirinko Lietuvos futbolo A lygos čempionate žaisiančių komandų atstovai. Tarsi patvirtindami, kad šalies pirmenybėse žais „Atlantas“, tarp jų buvo mūsų miesto komandos vadovas Vacys Lekevičius ir Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
R.Jonaitis dienraštį patikino, kad reprezentacinė uostamiesčio vienuolikė, kurios vyriausiuoju treneriu bus Romualdas Norkus, tikrai rungtyniaus čempionate. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius pasidžiaugė, kad pradėti čempionatą anksčiau galima dėl pagerėjusios stadionų infrastruktūros. Pirmojo turo susitikimai vyks kovo 10 ir 11 dienomis. Didesnio dėmesio sulauks šeštadienį 13 val. Gargžduose kovosiančių „Atlanto“ ir „Šiaulių“ komandų rungtynės. Jos – pirmosios čempionate. Netrukus po jų – 17 val. tame pačiame stadione susirems Gargždų „Banga“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Jau
Priesaika: parašą ant „Fair Play“ plakato suraitė ir Tauragės „Tauro“ kapitonas T.Sirevičius.
Galimybė: futbolininkai turės pro-
gos išmėginti, ar „Tango12“ kamuoliai geresni už ankstesnius.
šį savaitgalį susikaus vieni čempionato favoritų – bronzos medalininkė Marijampolės „Sūduva“ ir
nugalėtojų titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“. Buvo pristatytas pirmenybių kamuolys – naujausias „Adidas“ firmos modelis „Tango 12“, su kuriuo bus rungtyniaujama ir vasarą vyksiančiame Europos čempionate. Futbolo gerbėjus toliau džiugins internetinė televizija „Futbolo TV“, kuri žada pakelti translia-
cijų kokybės lygį ir sukurti naują informacinę svetainę „Laukdami pavasario klubai suvienijo jėgas ir dirbo kartu siekdami, kad futbolo sezonas žiūrovams būtų kuo patrauklesnis – tiek sergant už komandas stadionuose, tiek stebint rungtynes per televiziją ar internetu. Mūsų sezono šūkis – arčiau žiūrovo“, – kalbėjo
LFF nuotr.
Futbolo klubų valdybos pirmininkė Vilma Venslovaitienė. Atidarymo vakare aistruoliams bei dalyviams gero futbolo sezono linkėjo Lietuvos rinktinės treneris Csaba Laszlo. Prieš sezono pradžią komandų kapitonai simboliškais parašais pasižadėjo laikytis FIFA „Fair Play“ (Garbingo žaidimo) taisyklių.
Klaipėdos studentai pakilo į lemiamą šturmą Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionate banguotai žaidžiantis Klaipėdos universiteto penketukas pirmadienį nudžiugino pergale – septintąja pirmenybėse.
Dainiaus Miliūno auklėtiniai namie 96:88 įveikė pirmąjį pirmenybių ratą ilgai pirmoje vietoje žengusius Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) krepšininkus. Vilniečiai po dviejų kėlinių pirmavo 45:40, tačiau po pertraukos klaipėdiečiai perėmė iniciatyvą ir persvėrė rezultatą. „Jei ne keletas rungtynių epizodų – gražiai kovojome. Džiugu, kad pasiekėme tikslą – laimėjome“, – pasidžiaugė klaipėdiečių strategas. D.Miliūnas sakė, kad neprarado vilčių patekti į finalinį ketvertuką:
„Reikia kovoti iki galo“. Šiaulių universiteto krepšininkai namuose 21 taško skirtumu 88:67 nugalėjo debiutantus - Vilniaus universiteto studentus. Sostinės Gedimino technikos universitetas išvykoje 79:67 įveikė nė vienos pergalės neiškovojusius Aleksandro Stulginskio universiteto atstovus. Mykolo Romerio universiteto krepšininkai savų žiūrovų akivaizdoje 17 taškų skirtumu - 76:59 palaužė Kauno technologijos universitetą. Daug vargo turėjo daugkartiniai čempionai – Vytauto Didžiojo universiteto žaidėjai. Jie Lietuvos kūno kultūros akademijos sporto salėje žaisdami su šeimininkais beveik visas rungtynes buvo atsilikę, tačiau susitikimui baigiantis sugebėjo persverti rezultatą ir laimėti 107:99.
Rungtynių statistika KU – LEU 96:88 (18:24, 22:21, 25:19, 31:24). M.Kumpys 20, E.Lengvinas 16, V.Chodosovskis 13, V.Tarolis 10/E.Mockevičius 24, D.Tarvydas ir O.Varanauskas po 17, R.Sugintas 13.
Rikiuotė po 14 turų Vieta Komanda
1. VDU 2. ŠU 3. MRU 4. LEU 5. LKKA 6. VU 7. KU 8. KTU 9. VGTU 10. ASU
Pergalės
11 9 9 9 7 7 7 6 5 0
Komplimentai: treneris D.Miliūnas pagyrė auklėtinius už pergalę.
Vytauto Petriko nuotr.
10
trečiadienis, kovo 7, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,83
4,66
2,34
„Apoil“
4,80
4,64
2,33
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,99 dol. už 1 brl. 121,89 dol. už 1 brl.
Recesijos link Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
Praėjusią savaitę vykęs Europos viršūnių susitikimas pirmą kartą buvo sukoncentruotas ties ekono mikos gaivinimo klausimais ir ja me ieškota būdų, kaip paskatinti regiono ekonomikos augimą.
Vakar Europos statistikos agentū ra „Eurostat“ konstatavo, kad ES bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtą 2011 m. ketvirtį smuko 0,3 proc., palyginti su praėjusiu ket virčiu. Tai gali būti pirmas žings nis recesijos link, jei BVP ir toliau smuks. Neseniai paskelbti gamybos sek toriaus rodikliai byloja apie mažė jančius pramonės užsakymus ir lė tėjančią gamybą. Tai patvirtina ir vakarykščiai „Eurostat“ duome nys, kurie rodo, kad ėmė mažė ti eksportas ir didėti importas. Tai yra stiprus ženklas, kad ES susidu ria su vis didesne augimo proble ma, kurią kelia periferinių pietinių valstybių skolos problemos. Šie klausimai praėjusią savai tę buvo sprendžiami per Europos viršūnių susitikimą Briuselyje. Susitikimo tonas pasikeitė dėl su prastėjusių ekonominių ir nedar bo rodiklių. Euro zonos nedarbas pasiekė 10,7 proc. – aukščiausią lygį vienos va liutos sąjungoje nuo pat jos sukū rimo pradžios. Lygiagrečiai jau net septintą mėnesį iš eilės besitrau kiantis gamybos sektorius skati na atsigręžti į tikrąsias ekonomi kos problemas. Iš karto po šio susitikimo penk tadienį buvo pasirašyta nauja Li sabonos sutartis, kuria suteikiama daugiau galių Europos Komisi jai (EK) reguliuoti šalių biudžetus. Nuo šiol kiekviena euro zonos ša lis, prieš patvirtindama nacionalinį biudžetą, privalės jį derinti su EK ir klausytis jos patarimų. Taip siekiama sukurti ir biudžeto sąjungą, nes iki šiol kiekviena vals tybė galėjo individualiai formuoti biudžetą, nepaisydama fakto, kad piniginiai veiksmai su valiuta jau vykdomi koncentruotai Europos centriniame banke. Atvertas nau jas integravimosi puslapis euro zo nos sąjungoje, kuris padės ateity je išvengti problemų, atvedusių į šiandienę krizę.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1771 DB svaras sterlingų 1 4,1449 JAV doleris 1 2,6179 Kanados doleris 1 2,6277 Latvijos latas 1 4,9451 Lenkijos zlotas 10 8,3105 Norvegijos krona 10 4,6490 Rusijos rublis 100 8,8805 Šveicarijos frankas 1 2,8616
–0,20 %
OMX Tallinn
–1,59 %
Eksportuotojai tempo nemažins
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
–1,08 %
pokytis
Praėję metai buvo palankūs Lietuvos eksportuotojams, augo visų pramonės šakų eksportas, kaip rašoma VšĮ „Vers li Lietuva“ verslo tendencijų apžvalgo je. Teigiama, kad šiemet didžioji dalis pramonės šakų planuoja išlaikyti 2011 m. pardavimą. Esant stabilioms naf tos produktų kainoms, 2012 m. Lietu vos prekių eksportas turėtų augti apie 5–10 proc.
–0,0755 % +0,2515 % +0,0459 % –0,4848 % +0,0263 % –0,7595 % –0,2382 % –0,5833 % –0,0733 %
77
mlrd. litų siekia Lietuvoje veikian čių dešimties komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių turtas.
Anksčiau kiber netinėje aplinkoje siautėdavo prog ramišiai mėgėjai, o dabar kiberne tines atakas vyk do organizuotos jų grupės. Atakų žalą patiria ne tik pavieniai vartoto jai, tačiau ir gerai apsaugoti bankų tinklalapiai.
Pavojus: žinių ir dėmesio kibernetinėms atakoms stoka Lietuvą pavertė patrauklia rinka programišių nu
sikaltimams.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atakas kreipia į Lietuvą Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Kėsinamasi į bankus
Nuolat didėjantis interneto pa slaugų vartotojų skaičius, elek troninių paslaugų kiekis, nuo latinis technologijų vystymas ir išmaniųjų prietaisų populiarumas į šalį prišaukė kibernetinių nusi kaltėlių. Ryšių reguliavimo tarny bos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė sakė, kad kiberne tinių incidentų skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga. Praėjusiais metais ištirta 21,8 tūkst. pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje, o tai yra du kartus daugiau nei 2010 m. Per tą patį laikotarpį registruota ir ketu ris kartus daugiau pranešimų apie kibernetines atakas prieš ban kininkystės sektorių – jų pernai buvo 133. Tokius duomenis patei kė Nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo in cidentų tyrimo padalinys. R.Karalienės teigimu, maždaug prieš mėnesį vykusios prieš Lietu vos banką ir Medicinos banką nu kreiptos atakos buvo išskirtinės. Jomis, anot pašnekovės, buvo ban doma trikdyti tinklalapių veiklą, o ne išvilioti vartotojų duomenis. Lietuvos banko atstovas spau dai Mindaugas Milieška patikino, kad Lietuvos bankas pirmą kartą patyrė tokią ataką, kai, pasinau dojant didžiuliu duomenų srautu, buvo apkrautos informacinės sis temos ir taip trukdoma paslaugo mis naudotis tikriesiems vartoto jams.
„Tokio tipo ir didelio intensy vumo atakos šiemet prieš Lietu vos banką buvo pirmą kartą. Prie banko interneto svetainės varto tojams buvo sunkumų prisijung ti, ypač iš užsienio“, – sakė jis. Anot pašnekovo, reaguojant į atakas buvo imtasi papildomų saugumo priemonių, tačiau jos viešai neskelbiamos, baiminantis naujų galimų incidentų.
Simonas Kvedaras:
Kibernetinės ata kos pastaruoju me tu orientuotos į spe cifinių organizacijų veiklą ir jų jautriau sias sritis.
Nusikaltimai tapo verslu
Bendrovės „Tieto Lietuva“ infor macinių ir ryšių technologijų ir saugumo vadovas Simonas Kve daras pasakojo, kad maždaug prieš 10 metų kibernetinės atakos bu vo programišių noras kitiems pa rodyti savo sugebėjimus. Tačiau per kelerius metus šios pagyros prieš bendraminčius esą peraugo į stambią nusikalstamą veiklą, iš kurios siekiama pasipelnyti. Anot jo, kibernetinės atakos pastaruoju metu yra orientuotos į specifinių organizacijų veiklą ir jų jautriausias sritis: paslaugų pasie kiamumą, konfid encialią informa
ciją, pinigines operacijas interne tu ir t. t. Taip pat esą būta atvejų, kai tokios atakos naudotos politi niais tikslais. „Pastaruosius kelerius metus pastebima, kad piktavaliai jungiasi į organizuotas grupes, kuriose pa siskirsto darbus, pavyzdžiui, vieni kuria kenkiančią programinę įran gą, kiti ją platina, treti pardavinėja ir pan.“, – sakė R.Karalienė. Bendrovės „Critical Security“ direktorius Miroslavas Lučinskis pabrėžė, kad kibernetinės atakos ne visuomet afišuojamos, todėl apie dalį jų visuomenė nė nežino. Rinka akylai stebima
R.Karalienė pasakojo, kad kiber netiniai nusikaltėliai savo veik lą gali vykdyti iš bet kurios šalies, todėl dažniausiai veikia ten, kur juos saugo vietos įstatymai. Dėl teritorinio nesuvaržymo ir galimybių naudotis tarpiniais ser veriais pagauti kibernetinius nusi kaltėlius, kaip teigė M.Lučinskis, ypač sunku: „Galime matyti, kad atakuojama iš Kinijos, tačiau dar nereiškia, jog tai daro kinai – gali būti, kad per Kinijos serverius ata kuoja lietuviai.“ Vis dėlto pašne kovas pabrėžė, kad kibernetiniai nusikaltimai yra tarptautinis reiš kinys, todėl prieš lietuviškus tink lalapius nukreiptos atakos nebūti nai yra mūsų tautiečių darbas. S.Kvedaras patikino, kad kiber netiniai nusikaltėliai akylai stebi rinką, todėl pastaruoju metu dėl išaugusio interneto vartojimo juos pradėjo dominti ir Lietuva bei ša lies interneto svetainės.
Anot R.Karalienės, dažniau siai atakuojamos plačiai žinomos ir daug vartotojų turinčios sve tainės, kurių užvaldymas ar veik los sutrikdymas turėtų didžiausią efektą. S.Kvedaro manymu, nauju prog ramišių taikiniu gali tapti vis po puliarėjančios elektroninės par duotuvės. Incidentų toliau daugės
R.Karalienės teigimu, ateityje ga lima laukti tik didėjančio kiberne tinių atakų skaičiaus. S.Kvedaras pasakojo, kad pasauliniame eko nomikos forume tokio pobūdžio incidentai buvo įvardyti kaip ket virta iš didžiausių pasaulinio sta bilumo rizikų. Todėl esą prireiks dar ne vienų metų, kol atakų skai čius nustos augti ir galiausiai pra dės mažėti. M.Lučinskis pabrėžė, kad ki bernetinių nusikaltimų verslas klesti ir dėl klaidingos visuome nėje vyraujančios nuomonės, kad paprastas vartotojas yra niekam nenaudingas: „Daugelis į papras tus interneto vartotojus nukreip tų kibernetinių atakų paremtos šių neišmanymu. Vartotojas, ma tydamas, kad gali laimėti kokį nors prizą, suveda savo e. pašto prisi jungimo duomenis arba atsisiun čia kokią nors programėlę, netikrų antivirusinių programų ir pan.“ Ypač atsargūs, S.Kvedaro teigi mu, vartotojai turėtų būti elektro ninėse banko sistemose ar kitose interneto svetainėse, kuriose rei kalaujama finansinių ar asmeni nių duomenų.
11
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Ekologiška buitis – mada ar poreikis? Valikliai, šveitikliai, plovikliai, minkštikliai ir dar gausybė priemonių, skirtų kasdie nei švarai bei tvarkai prižiūrėti, rikiuoja si dažno namuose. Ir, žinoma, gausiausią jų dalį sudaro dailiai įpakuoti agresyvūs chemikalai.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Regi daugiau sąmoningumo
Retas susimąsto, jog netinkamai naudojami šie produktai gali su kelti ne tik grėsmę sveikatai, bet ir pamažu, negrįžtamai nuodija mū sų gyvenamąją aplinką – orą, dir vožemį, vandenį. Kaip teigia specialistai, didžioji dalis cheminių namų ūkio medžia gų turi savo natūralias alternaty
Lina Gedvilienė:
Net jei sakytume, kad ekologiško gyveni mo filosofija tampa madinga, gerai, kad ši mada veda teisingu keliu.
vas. Juolab kad ir buitinės chemijos produkcijai parduotuvių lentyno se kaimynystę sudaro vis daugiau ekologiškų priemonių. Maždaug prieš ketverius metus kartu su partnere ekologiškų pre kių interneto parduotuvę atidariusi klaipėdietė Lina Gedvilienė pripa žino, jog tautiečiai darosi sąmojin gesni ir atsakingesni. „Žmonės vis dažniau susimąs to, kam mokėti už chemikalą, kai už panašią kainą gali įsigyti natū ralų, ekologišką produktą. Atsira do daugiau informacijos, pasiūlos, natūralu, kad ši tema populiarėja. Net jei sakytume, kad ekologiško gyvenimo filosofija tampa madin
ga, gerai, kad ši mada veda teisin gu keliu ir atsiranda poreikis gy venti sveikiau, rūpintis aplinka“, – svarstė pašnekovė. Užuolaidos – nevalgomos
Vis dėlto L.Gedvilienė pripažino, jog domėjimasis natūraliomis bei ekologiškomis namų priežiūros priemonėmis vis dar smarkiai atsi lieka nuo kremų, šampūnų bei kitų higienos ir kosmetikos gaminių. „Turbūt apie tai, ką tepame ant kūn o, sus im ąstom e lab iau, nei apie tai, kas nubėga į kanalizaci ją ar nusėda ant namuose esančių paviršių. Žmonėms turbūt atro do, kad tai ne taip svarbu. „Taigi aš jų nevalgau!“ – kartą replikavo viena bičiulė, kai jai paaiškinau, kad gali kenkti net chemikalais apdorotos užuolaidos, kabančios jos namuose“, – prisiminus šyp telėjo Lina. Kaip pastebėjo pašnekovė, su ekologiškomis namų ūkio priemo nėmis daug sudėtingesnė situacija nei su kūno priežiūrai skirtais pro duktais. „Pastarųjų, intensyviai ieškant ir domintis jų sudėtimi, galima at rasti tikrai aukštos kokybės bei ne priekaištingos sudėties. O valymo, skalbimo priemonių gamintojai ne privalo nurodyti INCI sudėties, taigi gali lengvai interpretuoti ir kai ką nu tylėti, – aiškino pašnekovė. – Štai la bai dažnai sulfatai, kurie sausina odą, kenkia gamtai, nesvarbu, ar būtų na tūralios kilmės, ar cheminės, „slepia mi“ po visokiais paprastam vartoto jui nelabai ką sakančiais užrašais: anijoninės PAM (paviršiaus akty vumo medžiagos), kokosų sulfatai, riebieji alkoholio sul fatai ir panašiai.
12
Situacija: įvairios valymo priemonės plačiai naudojamos buityje, tačiau tik nedaugelis jų draugiškos aplinkai.
„Shutterstock“ nuotr.
Ar žinote, kad...
Kad skalbikliai būtų saugesni
Valikliai sudaro didžiausią pavojin Ypač daug fosforo junginių turi skal
reikėtų vengti chloro turinčių balik biodegraduojančias priemones; iš au ba šaukštą baltojo acto – šis panaikins
gų medžiagų, paprastai naudojamų bimo bei indų plovimo priemonės, ku namuose, dalį. riose jie naudojami vandeniui minkš tinti ir skalbimo efektyvumui page Fosforo junginiai į vandens telkinius rinti. Kai kuriuose skalbimo milteliuo patenka su buityje ir kitose srityse nau se fosfatai sudaro net 20 ir daugiau dojamų cheminių preparatų atliekomis. proc.
lių; sintetinių kvapų; „biologinių“ deter galų išgautus, ne sintetinius detergen detergentų likučius, nukalkins skalbi gentų (aktyviosios skalbimo medžia tus; tokius produktus, ant kurių pakuo mo mašiną ir veiks šiek tiek antibak gos), turinčių enzimų (jie puikiai valo, tės nurodyta visa INCI sudėtis teriškai. bet dažniausiai dirgina odą) vietoje skalbinių minkštiklio į skala Šaltiniai: glis.lt, ekologija.blogas.lt, rinktis lengvai, o geriausia – 100 proc. vimo skyrelį galima įberti druskos ar biolinija.lt.
12
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
namai rubrika
Pasėta anksčiau – nebūtinai derlingiau Žemę dar kur ne kur kloja sniegas, o prekyba sėklomis jau įsibėgėja. Daž nam daržininkui te ko patirti, kad jų pa sėjus šios nesudy go. Sėklos – loterija, tačiau sėti ir augin ti daržoves reikia iš moningai, įsiklau sant į gamtą.
Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Apsidrausti – keli pakeliai
Sėklų – tiek lietuviškų, tiek impor tinių – pasiūla labai didelė. Reikia gerai išstudijuoti, kas parašyta ant pakelio: įsitikinti, ar galiojimo lai kas nepasibaigęs, atkreipti dėmesį, kur ir kada jas reikia sėti. Aleksandro Stulginskio univer siteto Sodininkystės ir daržinin kystės katedros docentė Liudmila Kmitienė pati yra ne kartą įsitiki nusi, kad prekyboje pasitaiko pra stų sėklų, kai kurių firmų sėklų ji pati nebeperka. Docentė taip pat patyrė, kad pasėjus vieną daržovę išdygo visai kita. Net ir mėgėjiškai daržininkaujant ir nenorint rizikuoti derliumi, ver ta įsigyti kelių firmų, kelių veislių tos pačios daržovės sėklų. L.Kmi tienė pataria neišmesti tuščių sėk lų pakelių. Reikėtų pasižymėti są siuvinyje, kur ir kas buvo pasėta, bei stebėti, kurios sėklos dygo ge riau, kurių derlius kokybiškesnis. Ilgainiui išaiškės mėgstamos veis lės, patikimi sėklų gamintojai. Agurkų sėklos sendinamos
Jei parašyta, kad sėklos yra bei cuotos, pasak L.Kmitienės, vadi
Laikas: pasibaigus žiemai daugelis skuba įsigyti įvairių sėklų.
nasi, jos yra specialiai apdirbtos ir apsaugotos nuo ligų. „Tokia sėk la išdygsta greitai, nesuserga. Bū na, kad bedygdama suserga ir su pūva“, – paaiškino pašnekovė. Beicuotos sėklos dažniausiai bū na dar ir spalvotos. Beriamos į dir vą jos geriau matyti, lengviau sek ti, kad nebūtų pasėta per tankiai ar per retai. Beicuotos sėklos pakuojamos ke liuose pakeliuose. Popierinis mai šelis – viso labo yra etiketė, o vi duje įdėta dar viena, hermetiška pakuotė, kurioje subertos sėklos. Kaip teigė L.Kmitienė, pradarius pakelį, beicuotas sėklas reikia pa sėti tais pačiais metais. Kai kurios neapdirbtos sėklos dygsta palaikytos iki dvejų me tų, o kai kurioms patinka ilgiau „bręsti“. „Sakome, kad agurkų sėklas rei kia panešioti kišenėje. Tai yra nu sipirkti ir palaikyti namuose bent metus ar dvejus, tada jos būna dai gesnės. Bet tai būdinga tik agur kams“, – perspėjo daržininkė. Kitos sėklos, pavyzdžiui, salotų, morkų, po dvejų metų pasensta ir būna nedaigios. Pomidorams šiltnamis nebūtinas
Sėklų kokybė – tik pradinis įnašas į sėkmingą derlių. Reikia nepamirš ti sėjos laiko, sėjomainos, tręšimo, priežiūros. Norintiesiems užsiauginti so dinukų, daržininkė pataria bū ti kantresniems ir nesistengti sėti juos kuo anksčiau. „Vėliau pasėjus, jie gaus daugiau šviesos ir šilumos, daigeliai greičiau išaugs ir bus ko kybiškesni. Kovo mėnesį verta sė ti nebent salierus, jų sėklos la bai smulkios ir ilgai dygsta. Norint užauginti didelį saliero šakniavai
sį, reikia turėti gerą daigą“, – mo kė daržininkė. Jos įsitikinimu, nereikia skubė ti sėti ir pomidorų. Užauginti dai gams, kol jie sukraus pirmą žie dyną, reikia maždaug 70 dienų. L.Kmitienės teigimu, per anksti pasėjus pomidorus, sodinukai iš stypsta, perauga.
Nemažai daržovių turi labai didelę la piją ir pačios stelbia piktžoles, tad nerei kia jų nei mulčiuoti, nei preciziškai išra vėti.
Persodinti pomidorus į lauką, kaip teigė daržininkė, reikia ne anksčiau nei pražysta alyvos, tai yra maždaug birželio pradžioje. „Šiltnamiai pas daugelį nešildo mi, todėl per anksti sodinti į juos pomidorus – taip pat nepatartina. Anksčiausiai tai galima daryti ba landžio pabaigoje ar gegužės pra džioje“, – teigė docentė. Apskritai, pašnekovės nuomo ne, pomidorus nebūtina auginti šiltnamyje, nes jie mėgsta skers vėjus. Todėl šiems augalams už tenka priedangos iš viršaus, ga lus paliekant atvirus. Pomidorams reikalinga optimali šiluma – 19–20 laipsnių. Žirniai šalčio nebijo
Kai kurios daržovės turi tradicinį sėjimo laiką. Antai svogūnai turė tų būti sėjami per Stasines, gegu žės 8-ąją.
„Scanpix“ nuotr.
Kitas orientyras – šalpusniai. Kai jie pražysta, galima sėti tiek svogū nus, tiek morkas. Per anksti pasėti ir šalnų gavę burokėliai tais pačiais metais su žydės, o turėtų tai daryti tik ant raisiais metais. Todėl burokėlius reikia sėti, kai pradeda žaliuoti ie vos, tai yra balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Pupelės – šilumamėgis, ne mūsų kraštų augalas. Jas galima sėti tik kai sužydi alyvos, o štai žirnius – kuo anksčiau, tada per sezoną ga lima nuimti ir du derlius. Krapus, salotas galima sėti labai anksti, kad ir rudenį. Ridikėlius taip pat reikia sėti kuo anksčiau, nes pasėti vidurvasarį jie tuoj pat pražysta nespėję suformuoti šak niavaisio. Šias daržoves dar galima sėti vėlai rudenį. Ir piktžolės reikalingos
Prek ybv iet ėse gal im a įsig yt i ir ekologiškų sėklų. Tačiau tai ne lemia būsimo derliaus ekologiš kum o, viskas prik lauso nuo jų priežiūros. „Jei daržovių niekuo netręšime, nereiškia, kad jos bus ekologiškos. Daržovėms reikia azoto, kalio, fos foro. Augalų mityba turi būti suba lansuota“, – aiškino daržininkė. Fosforo ir kalio Lietuvos dirvo se, L.Kmitienės žiniomis, pakan ka. Papildomai davus azoto, tai yra mėšlo, papildomai tręšti ne būtina. Tiesa, jei mėšlu patręšia ma per gausiai, daržovėse pasiga mina daugiau nitratų. „Nitratai – tai biologinis pro duktas, ne cheminis. Nitratų bai mė pas mus šiek tiek išpūsta“, – pastebėjo specialistė. Tręšti daržoves, pasak jos, labai gerai metus pastovėjusiu kompos
tu. Dalis žmonių bando užaugin ti derlių netradiciškai, vadovau damiesi vadinamosios gamtinės žemdirbystės dėsniais, kai žemė aplink augalus ne ravima, o mul čiuojama. „Tai labai senas žemės dirbimo būdas. Ant žemės užklota orga ninė medžiaga, pavyzdžiui, šie nas ar nupjauta veja, supūva ir šiek tiek praturtina dirvą. Da lis žmonių nuo seno yra pamėgę mulčiuoti braškes. Keičiasi laikai, keičiasi mados, tačiau dar daug dalykų yra neištirta“, – komen tavo L.Kmitienė. Specialistė pastebėjo, kad tin kamas sąlygas augti susikuria ir patys augalai: „Nemažai daržo vių turi labai didelę lapiją ir pačios stelbia piktžoles, tad nereikia jų nei mulčiuoti, nei preciziškai išravėti. Piktžolės irgi reikalingos. Kai kurie amerikiečiai žemės per daug nea ria, įsėja į griovelį ir augina daržo ves tarp piktžolių, augalai vieni ki tiems padeda.“
13
TREČIADIENIS, KOVO 7, 2012
namai rubrika Kraštovaizdžio konkursas
Pristatys naujoves
parama Ne tik daugiabučiams
Aplinkos ministerija paskelbė konkursą apdovanojimui „Už kraštovaizdį“. Į jį gali preten duoti tiek valstybinės instituci jos, tiek fiziniai ir juridiniai as menys, prisidėję įgyvendinant kraštovaizdžio apsaugos, tvar kymo ir planavimo priemones. Paraiškas galima teikti iki ba landžio 31 dienos.
Kovo 13 dieną, antradienį, 14 val. viešbučio „Amberton Klai pėda“ konferencijų salėje vyks seminaras, kuriame pra nešėjai pristatys įvairias sta tybinių produktų rinkos nau jienas. Renginys – nemoka mas, jo trukmė – 2 val. Po se minaro vyks diskusija prie ka vos puodelio.
Seime įregistruotos įstaty mo pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo į valstybės paramą galėtų pretenduoti ir individua lių gyvenamųjų namų savinin kai. Tikimasi, kad pakoreguotas įstatymas įsigalios nuo 2013 m. pradžios.
Ekologiška buitis – mada ar poreikis? Čia, žinoma, smulk 11 menos, bet sergant perfekcionizmu į tai sunku nekreip
Veiksminga, bet nesaugu
ti dėmesio.“
Apsinuodijimų statistika liudija,
Genialu, kas paprasta
kad vis dažniau apsinuodijama bui tinės chemijos priemonėmis.
L.Gedvilienės pastebėjimu, natū ralesnes buities priemones dažniau įsigyja mažamečių atžalų turintys tėvai, alergiški žmonės ar tiesiog galintys sau leisti brangesnę namų priežiūrą pirkėjai. Tarp populiariausių priemonių – skysti skalbikliai, muilai, vonios valikliai, indų plovikliai. „Visada šioje ir kitose srityse pa tariu žmonėms „susipaprastinti“, tad ir neteks labai išlaidauti. Pa vyzdžiui, „žaisti“ su muilo riešu tais žmonės pritingi. Nors tai vi sai smagus ir labai pigus procesas. Visos kitos alternatyvos, naminės priemonės, – ne ką prastesnės“, – tvirtino virtualios ekologiškos par duotuvėlės šeimininkė.
Vamzdžių ir unitazų valikliuose Chloro junginiai yra labai žalingi,
jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, pa raudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia ke penis ir inkstus, gali sukelti vėžinius susirgimus. Reaguodami su kitomis medžiagomis gali sudaryti nuodin gus junginius, pavyzdžiui, sumai šius su amoniako turinčiomis prie monėmis, išsiskiria nuodingos chlo ramino dujos. Maišant įvairius chlo ro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį valiklį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi.
Edita Vigelytė:
Eksperimentuoti ir ieškoti kuo natūra lesnių priemonių bū tina. Gal kažkas at ras sau tinkamą va riantą.
Štai plautuvių, vonių nutekėjimo vamzdžiams atkimšti L.Gedvilienė rekomenduoja naudoti sodos ir ac to mišinį, užpilant jį dar ir karštu vandeniu. Soda taip pat nepamainoma įvairiems paviršiams šveisti, actas ir vanduo – langams valyti, pavir šiams dezinfekuoti. Citrina, citrinos rūgštis pui kiausiai tiks virduliams nukalkinti, puodams išblizginti, patamsėjusiai kriauklei atšviežinti ar medinėms lentutėms dezinfekuoti, o druska galima šveisti prisvilusius puodus. O plaunamas medines grindis, kaip patyrė Lina, galima pamaitinti į kibirą vandens įliejus šaukštą au galinio aliejaus. Pagalbininkai – eteriniai aliejai
Aromaterapijos specialistė bei ma sažo terapeutė Edita Vigelytė visas plovimo, ypač – skysto skalbimo, priemones rekomenduoja pratur tinti atitinkamu eteriniu aliejumi. Jį reikėtų rinktis pagal poveikį. „Pavyzdžiui, grindims plauti skirtas priemones galima praturtinti arbatmedžio arba kėnių, taip pat pušų eteriniais
mažiausias žaizdeles gali patekti įvai rūs mikroorganizmai.
Papildai: E.Vigelytės teigimu, net chemines buities priemones eteriniai
aliejai šiek tiek sutaurina, prideda joms naudingųjų savybių.
aliejais – jie veikia antibakteriškai, padės patalpas šiek tiek dezinfe kuoti, o miegamajam labiausiai tiks levandų eterinis aliejus. Net jei valymo ar skalbimo priemonė yra cheminė, eteriniai aliejai ją šiek tiek sutaurina, prideda naudingųjų savybių“, – teigė Edita. Į 100 ml galima įlašinti apie 30 lašiukų norimo augalų eliksyro. Prieš naudojant valymo ar plovimo priemonę reikėtų ją gerai suplakti. Pasak specialistės, internete daž nai pateikiamos klaidinančios re komendacijos eterinius aliejus la šinti tiesiai į vandenį. „Į tokius patarimus reikėtų žiūrė ti atsargiai, nes eteriniai aliejai van denyje netirpsta ir tinkamai nepa siskirsto“, – įspėjo pašnekovė. Edita pri s i p a ž i n o , jog buity je jai teko iš bandyti šiuo
metu populiarias ekologiškas skal bimo priemones, tokias kaip muilo riešutai ar vandenį minkštinantys burbulai. Tačiau pašnekovė ap gailestavo, kad jos ne visada pade da pasiekti norimo idealios švaros efekto, kad ir skalbiant baltus au dinius. „Žinoma, eksperimentuoti ir ieškoti kuo natūralesnių priemo nių būtina. Gal kažkas atras sau tinkamą variantą. Vis dėlto turė tume neužmiršti, jog mūsų che mizuotas vanduo kažkur nuteka ir turi poveikį bendrai ekologinei sis temai“, – kalbėjo pašnekovė.
paprastai būna ėsdinančių medžia gų. Jos gali stipriai pažeisti odą, sukel ti vėmimą, alpimą ar stipriai pažeisti akis, galima net apakti. Lakūs organiniai junginiai, nau
dojami metalinių paviršių valikliuo se, gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį lai ką, pažeisti nervų sistemą, odą, inks tus, akis. Fenoliai gali sukelti viduriavimą,
alpimą, pykinimą, pažeisti inkstus ir kepenis.
Ypač koncentruotos ir agresyvios
Nitr ob enz en as gal i suk elt i vė
yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę.
mimą, kvėpavimo sutrikimus, net mirtį, vėžinius susirgimus, apsigi mimus.
Purškiant langų valiklį, reikia sau
Formaldehidas stipriai dirgina akis,
goti akis, nes šių valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stip riai sudirginti gleivinę, sukelti peršė jimą, graužimą, ašarojimą.
gerklę, odą ir plaučius, manoma, kad sukelia vėžinius susirgimus. Šaltinis: bef.lt.
Baldų valikliuose esančios
stipraus kvapo medžiagos (terpentinas, eteriai ir es teriai) gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį ar bronchų spaz mą. V a l y m o
priem on ės lengvai paša lina riebalus nuo va lomo paviršiaus, kartu ir apsaugi nę riebalų plė velę nuo mū sų odos. Dėl to ji sausėja, skeldėja, pa rausta, perši. Į
Naudingi patarimai Vietoje šių medžiagų
galima naudoti šias
Valikliai su amoniaku Grindų/baldų vaškas Tualeto valiklis
Soda ir vanduo 1 dalis citrinos, 2 dalys alyvuogių aliejaus Soda ½ puodelio sodos, ¼ puodelio acto ir verdančio vandens Sausas kukurūzų krakmolas Kedro skiedros, levandų žiedai Latekso ar dažai vandens pagrindu
Kanalizacijos valikliai Kilimų ir baldų apmušalų valikliai Rutuliukai kandims naikinti Aliejiniai dažai
Šaltinis: Socialinių inovacijų fondas.
14
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
pasaulis
40 žmonių
žuvo po lavina Afganistano šiaurės rytų Badachšano provincijoje.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Mažiau biurokratų
Izraelio isterija?
Taupanti Latvija mažina biurokratų skaičių. Švietimo ir mokslo minist ras Robertas Kylis priėmė spren dimą atlikti jam patikėtos žinybos pertvarką, kuris padės pagerinti ir palengvinti ministerijos valdymą, sumažinus biurokratiją ir darbuo tojų skaičių. Ministerijos darbuo tojų skaičius iš viso bus sumažin tas beveik ketvirtadaliu.
Izraelio ministro pirmininko Benjami no Netanyahu pareiškimai dėl karinio smūgio Iranui, kuriuos jis išsakė per susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama, rodo Izraelio vadovybės bai mę, o ne jos pasiryžimą žengti konk rečius žingsnius prieš Iraną. Tokią nuomonę išreiškė šalies užsienio rei kalų vadovo pavaduotojas Hosseinas Amiras Abdollahiyanas.
Baltarusijos prezi dento Aliaksandro Lukašenkos pasta ba, kad „geriau bū ti diktatoriumi nei gėjumi“ sulaukė Berlyno atsako. Homoseksualumo neslepiantis Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle atrėžė, kad Baltarusijos vadovo žodžiai daug ką pasako. Nuomonė: A.Lukašenkai Vokietijos užsienio reikalų ministro G.Wester
welle (nuotr. kairėje) pažiūros – nepriimtinos. „Scanpix“ nuotr.
Žodžių į vatą nevynioja Supykdė sankcijos
Praėjusią savaitę Briuselis nurodė visoms Bendrijos šalims atšaukti savo ambasadorius iš Baltarusijos, nes Minskas iš šalies išsiuntė len kų ir ES ambasadorius. ES užsienio politikos strategai savo sprendimą argumentavo tuo, kad pats Minskas pradėjo diploma tinį karą. O Baltarusija atrėžė, jog lenkų diplomatams tebuvo pasiūlyta Lenkijos vyriausybei ir Briu seliui pranešti, kad naujos skelbia mos sankcijos – bevaisės. ES praėjusią savaitę svarstė nau jas sankcijas Baltarusijai, kurių pa grindas – draudimas išduoti vizas dar dvidešimčiai Baltarusijos jėgos žinybų vadovų ir teisėjų. Šis žingsnis supykdė Baltarusijos vadovus. Dar gerokai prieš svars tant sankcijas A.Lukašenka sakė, kad ES netrukus peržengs „rau donąją liniją“. „Geriau diktatorius nei gėjus“
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
Tačiau Minsko ir ES kivirčas, regis, praėjusią savaitę nesibaigė. Šios savaitės pradžioje Baltaru sijos prezidentas A.Lukašenka tie siai šviesiai išrėžė, ką mano apie žarstomus jam kaltinimus. Labiau siai kliuvo Vokietijai, nes Berlynas su Varšuva buvo vieni aktyviausių sankcijų šalininkų. Vokietijos užsie nio reikalų ministras G.Westerwelle praėjusią savaitę viešai tvirtino, kad Bendrijos šalys vykdo vienodą poli tiką ir laikosi bendrų vertybių. Kartu jis dar sykį pavadino A.Lu kašenką „paskutiniu diktatoriumi Europoje“, kuris „apgaudinėja pats
save, jeigu mano, kad gali mus suskal dyti“. Šie G.Westerwelle – pirmojo Vokietijos ministro, prisipažinusio, kad yra homoseksualus, – žodžiai įsiutino Baltarusijos vadovą.
Tada A.Lukašenka pridūrė: „O dėl... ar tai rožinio, ar tai žydrojo, kuris ten apie diktatūrą rėkė. Tai išgirdęs aš pagalvojau: geriau būti diktatoriumi nei žydruoju.“
Aliaksandras Lukašenka:
„Įrodė esąs diktatorius“
Ne jie turėtų mums priekaištauti dėl kaž kokios diktatūros. Iš pradžių A.Lukašenka priminė Vokietijos ministrui, kad vokiečiai neturi teisės jam nurodinėti, kas yra diktatūra. „Mes visi prisimename praėju sio amžiaus vidurį ir tai, ką pasau lis gavo iš jų (vokiečių) diktatūros. Mūsų liaudis dar neatsigavo iki šiol. Todėl ne jie turėtų mums priekaiš tauti dėl kokios nors diktatūros“, – sakė Baltarusijos prezidentas ir pa vadino ES reakciją isterija.
Vokietijos diplomatijos vadovas po šio Baltarusijos lyderio pareiškimo atsakė, kad, jo nuomone, A.Luka šenka tik įrodė esąs diktatorius. G.Westerwelle per savo atstovą Andreasą Peschke pareiškė: „Šis pareiškimas daug ką pasako. Po šio komentaro aš neketinu nė mi limetro atsitraukti nuo savo įsipa reigojimų žmogaus teisėms ir de mokratijai.“ Į A.Lukašenkos pastabą reagavo ir kanclerės Angelos Merkel biuras. Steffenas Seibertas, kanclerės at stovas, pabrėžė, kad tie komentarai jam aiškiai rodo, „kokią poziciją pa grindinių teisių atžvilgiu Baltarusi jos prezidentas užima“, ir neva Ber lyne apie tai seniai žinoma. „Der Spiegel“, AFP, BNS inf.
José Manuelis Barroso – „ožys“ Praėjusiais metais minint Černobylio atominės elektrinės nelaimės meti nes A.Lukašenka Europos Komisijos vadovą išvadino ožiu. Pasak Baltaru sijos prezidento, šis esą privertė Uk rainos prezidentą jo nekviesti į minė jimą Černobylyje. Kartu A.Lukašen ka pareiškė, kad ES – liurbiai, o Balta rusija Bendrijai pavojinga, nes gyve na kitokį gyvenimą. Ukrainos spau
da tada tvirtino, kad J.M.Barroso ragi no Ukrainos vadovą Viktorą Januko vyčių nevykti į minėjimą. A.Lukašen ka tada sakė: „O dėl tokių ožių kaip Bar roso ir panašiai – na, kas toks Barroso? Na, buvo kažkoks Barroso Portugalijo je. Paskui išvijo jį, įtaisė kažkur Euro pos Komisijoje ar dar kažkur. Todėl aš mažiausiai rūpinuosi, kur ir ką viauk telėjo koks nors Europos valdininkas.“
15
trečiadienis, kovo 7, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Kompiuterių kursai
Akcijų biržoje
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com.
Biržos prekyba staigmenų nepateikė
916732
Vairuotojų kursai
o lyderio pozicijos šįkart atiteko „Invaldos“ akcijoms, kurių perleista daugiau kaip už 80
Kviečiame į vairavimo kursus. Vakarinės grupės, nauji automobiliai. Pradžia - kovo 7 d. Laukiame Jūsų Laukininkų g. 2, tel. (8 46) 322 664, 8 600 20 097, www.kg-vairuok.lt.
tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnėmis apyvartomis išsiskyrė „Teo LT“ ir „Aprangos“
922342
Vilnius, kovo 6 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje antradienį prekyba išliko rami,
vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 1,08 proc. iki 313,91 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 1,19 proc. iki 464,36 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 1,42 proc. iki 141,11 punkto. Oficialiojo sąrašo „Invaldos“ akcijų, kurios pabrango 3,17 proc. iki 2,145 euro, parduota už 84,9 tūkst. eurų, 0,78 proc. iki 0,640 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – už 63,1 tūkst. eurų, 1,72 proc. iki 1,658 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – už 41 tūkst. eurų.
Nekilnojamasis turtas Nuoma Ilgesniam laikui išsinuomosime gyv. plotą Klaipėdoje, abu dirbame, tvarką garantuojame, mokėsime iš anksto už pusę metų, užstatą. Tel. 8 612 17 177.
3,02 proc. iki 1,220 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų apyvarta buvo 19,9 tūkst. eurų, 2,58 proc. iki 0,189 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – 18,8 tūkst. eurų, 1,16 proc. iki 1,710 euro atpigusių „City Service“ akcijų – 10,8 tūkst. eurų. 3,08 proc. iki 0,630 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų perleista už 10,8 tūkst. eurų, 2,05 proc. iki 0,572 euro atpigusių „Lesto“ akcijų – už 7,1 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 4 tūkst. eurų. Papildomo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 0,60 proc. iki 0,503 euro, parduota už 14 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo bendrovių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų.
921475
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie BIG, su baldais ir buitine technika, 2 kambarių butą prie „Vėtrungės“. Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994. 921473
Išnuomoju ilgesniam laikui nedidelį 1 kambario butą su buitine technika ir kai kuriais baldais Kauno g. (250 Lt plius mokesčiai). Tel. 8 601 13 748 po 13 val. 922816
Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 287 tūkst. eurų, iš jų 265,6 tūkst. eurų teko Ofi-
Išsinuomosiu ilgesniam laikui 60 kv. m butą Klaipėdos mieste. Tel. 8 647 79 630.
cialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
922502
Sveikata, grožis
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
AMBULATORIJA
919334
Unikali technologija Lietuvoje
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt. 918537
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 919161
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 918835
Nuomojami prekybos plotai antrajame aukšte baldų ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174. 913184
Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurų centre, Šilutės pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174.
911030
913180
Tvarkingas dirbantis vyras išsinuomotų 1 kambario butą su baldais (be tarpininkų). Tel. 8 672 44 862. 922691
www.skelbimai.lt/isnuomosiu-4-kambariubuta-klaipedos-centre-1085020.html tel. 8 611 90 379. 919403
NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams – raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 919131
Parduoda „Gijoneda“ tarpininkauja perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, sutvarko dokumentus ir perduoda namus statybos inspekcijai. Tel. 252 320, 8 600 19 139. 918350
Butus: 3 kambarių Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotą mažagabaritį Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677. 919815
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918097
Du sodus kartu Vaiteliuose (12 a, elektra, šulinys, du laikini nameliai, atlikta geodezija, gera vieta, 23 000 Lt, savininkas). Be tarpininkų. Tel. 8 659 65 922. 918006
Mokymas Kiti kursai Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 914959
1 kambario butą Kauno g., netoli „Akropolio“ (5/2 a., kooperatiniame name, ką tik atliktas remontas, yra sandėliukas). Kaina 89 000 Lt. Tel. 8 677 98 380.
1 kambario 28 kv. m butą Debreceno g., plytiniame name, su balkonu. Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 686 67 021. 921481
921848
1 kambario 36,6 kv. m butą 4/1 a. Liepų g. (suremontuotas, baldai, tinka komercijai, 150 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 612 18 306.
37 kv. m butą Debreceno g. (5/1 a., atskiras įėjimas). Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.
922525
923053
10 a žemės sklypą Slengiuose. Paskirtis - namų valda. 1 a kaina 4 500 Lt. Už komunikacijas mokėti papildomai. Tel. 8 662 18 108.
6 a sklypą namo statybai Kretingos g., SB „Baltija“. Kaina 190 000 Lt. Tel. 8 687 55 699.
922555
105 kv. m kotedžą Ginduliuose (visos komunikacijos, šildymas dujomis, visiškai sutvarkyta aplinka, 1 kv. m kaina tik 2 250 Lt). Tel. 8 686 07 289. 916087
18 a žemės sklypą Ežaičių k., ribojasi su Skinijos upe. Tel. 8 657 94 990. 922362
2 kambarių butą bendrabutyje Debreceno g. (37 kv. m, 5/4 a., suremontuotas, balkonas, dušas bloke, savininkas, 49 000 Lt). Tel. 8 643 27 660. 922237
2 kambarių butą su balkonu Šiaulių g. (nekampinis, 106 000 Lt). Tel. 8 648 52 781. 922794
2 kambarių butą su didžiuoju holu Bandužių g. (9/5 a., 130 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 921845
2 kambarių 48 kv. m butą I.Simonaitytės g., 5/2 a., bendrija. Kaina 128 000 Lt. Tel. 8 614 07 549. 923051
2 kambarių 51 kv. m butą Nidos g., plytiniame name, 5/2 a. Tel. 8 614 07 549.
922257
Dviejų butų visiškai irengtą namą 9 km iki Klaipėdos (228 kv. m, 12 a, labai patogus susisiekimas, visos komunikacijos). Skelbiu. lt ID 9859112, tel. 8 686 73 052. 921655
Likviduojama UAB „Kopų Lūgnė“ parduoda 0,1514 ha žemės sklypą, esantį Kretingos g. 8B, Klaipėda (kaina 215 000,00 Lt) ir 0,4476 ha žemės sklypą, esantį Irklų g. 2, Klaipėda (kaina 516 000,00 Lt). Skelbimas galioja 30 dienų. Informacija tel. (8 46) 346 071, 8 689 61 337, e. paštas simpatijasi@gmail.com. 916224
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 922462
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 922468
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 921837
921483
3 kambarių butą 4 a. Naujojoje Akmenėje (10 500 Lt), 2 kambarių butą 4 a. (plytinis namas, 14 000 Lt) ir 4 kambarių butą 2 a. (12 000 Lt) Akmenės r., Ventoje. Tel. 8 616 56 760.
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 921831
922387
3 kambarių butą Alksnynės g. (5/2 a., virtuvės baldai, tvarkingas, šarvuotos durys, plastikiniai langai), 9 a sklypą „Taure“ (komunikacijos). Tel. 8 671 92 803.
Puikų 3 kambarių 68 kv. m naują butą Dragūnų g. (baldai ir buitinė technika, pigus išlaikymas, puikus vaizdas, tik 305 000 Lt). www.kavintene.lt, tel. 8 633 82 055. 921699
921326
3 kambarių butą Debreceno g. (73 kv. m, 5/4 a., plytinis, virtuvė sujungta su svetaine ir plius 3 miegamieji, mediniai langai, labai tvarkingas). Tel. 8 698 77 203.
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398. 916473
918266
3 kambarių butą Gedminų g. Tel. 8 698 83 720. 920478
3 kambarių butą Laukininkų g. (5/1 a., 61 kv. m, nekampinis, 1 kambarys pereinamas, plastikiniai langai, be remonto, šarvuotos durys, 134 000 Lt). Tel. 8 698 77 203. 918267
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398. 916479
Skubiai kambarį bendrabučio bloke (21 000 Lt), 1 kambario ir 1,5 kambario butus Taikos pr., sodą su namu „Smiltelėje“ (dujos, pirtis, 140 000 Lt). Tel. 8 612 48 946. 921418
3 kambarių butus: 5 pl./3 a. Baltijos pr. (140 000 Lt); Baltijos pr. 109 (290 000 Lt); Baltijos pr. 113 (265 000 Lt), Baltijos pr. 117 (450 000 Lt) ir kt. Tel. 8 611 41 730.
Suremontuotą 1 kambario 36 kv. m butą Liepų g., prie K.Donelaičio aikštės. Tel. 8 689 89 898. 920698
922877
3 kambarių butus: Taikos pr. (13/6 a., 140 000 Lt), Naujakiemio g. (9/4 a., 125 000 Lt), I.Simonaitytės g. (9/6 a.), Alksnynės g. (5/4 a., 170 000 Lt), 4 kambarių Gedminų g. (5/2 a.). Tel. 8 647 33 319. 921344
1 kambario 34 kv. m butą Gedminų g. Tel. 8 674 31 946 (savininkas).
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
918347
917696
922262
3 kambarių suremontuotus butus: Naikupės g. (5/4 a., plytiniame name, 183 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (165 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
Perka UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 917154
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 919352
Nukelta į 16 p.
16
trečiadienis, kovo 7, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI 10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490.
Nekilnojamasis turtas
922431
Perka
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
atkelta iš 15 p. 1 arba 2 kambarių butą, gali būti ir 3 kambarių. Tel. 8 612 48 946. 921415
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 918784
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 919314
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 922221
921990
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900119
Įmonei reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, dirbti maršrutu LT-RUS. Be patirties - neskambinti. Tel. 8 698 39 842, (8 46) 410 538. 915918
923045
922819
Kėbulų autocentrui reikalingas surinkėjas-išrinkėjas. Būtina patirtis. Tel. 8 650 29 949. 922121
916640
Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
922277
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
912337
920659
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
Reikaligi: picų kepėjas, virėjas, padavėja, lankstinukų nešiotoja. Tel. 8 689 42 842.
914301
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje. Tel. 8 698 32 878, (8 46) 341 520.
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 914623
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
922884
921897
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija). Tel. 8 699 60 728. 921856
Restoranui senamiestyje reikalingi: virėjai (pusė etato), valytoja, padavėjas (-a). Tel. 8 616 03 349. 921283
918810
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 918742
Darbas
Siūlome prekiauti vokiškais skalbimo milteliais „Persil“ ir kita buitine chemija. Tel. 8 679 10 283. 919423
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148. 917105
Siūlo darbą
920722
UAB priims administracinio pastato valytoją. Darbas puse etato. Skambinti tel. 8 670 24 980. UAB reikalingi: lauko vamzdyno montuotojaipagalbiniai darbininkai, aplinkos tvarkymo darbininkai, inžinerinių tinklų statybos vadovas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280. 922164
Kavinei miesto centre reikalinga (-as) barmenė (-as), turinti (-is) darbo patirties. Tel. 8 613 17 150. Kavinei reikalinga virėja. Tel. 8 670 30 555.
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-statybininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510.
922576
Jokio įdarbinimo mokesčio. Legalus, nuolatinis darbas Anglijoje. Apgyvendiname šalia darbo. Išvykimas šį penktadienį. Tel. 8 604 92 120.
921687
Paskolos
Carpenters needed for work in NORWAY. Requirements: professional experience, Norwegian or English language skills. E-mail: oslobygg@yahoo.no Mob. + 370 64794699
Suvirintojui automobilių šaltkalviui, darbas duslintuvų servise Klaipėdoje. Reikalingi darbo įgūdžiai. Tel. 8 620 46 514, (8 46) 380 930, e. paštas regnija@gmail.com.
Transporto įmonė Klaipėdoje ieško vairuotojų, turinčių C-E kategoriją, dirbti Lietuvoje, Rusijoje arba Europoje. Vizos ir ADR - privalumas. Tel. 8 645 89 777, e. paštas ks@transkela.lt.
922344
915667
Viešbučiui reikalinga (-as) padavėja (-as). Mes tikimės, kad Jūs esate komunikabilus ir paslaugus, mokate užsienio kalbų (anglų, rusų), turite darbo patirties aptarnavimo sferoje bei gebate kurti aukšto lygio aptarnavimo įvaizdį. Mes siūlome: karjeros ir tobulėjimo galimybes, laiku mokamą atlyginimą. CV siųskite adresu restaurant@nationalhotel.lt arba skambinkite tel. 8 655 72 285. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
kovo 8-11 d.
NUOLAIDOS
%
Taikos pr. 141, Klaipėda www.big2klaipeda.lt
Malkas, ąžuolo ir kt. atraižas; pjuvenų, šiaudų briketus. Ketaus krosneles; „Kalvės“ katilus. Statome malkines ir kt. Tel. 8 604 16 291; www.silumosekspertai.lt. 918271
Pjuvenų briketus, granules, skaldytas malkas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892. 922832
Suskaldytas, supjaustytas lapuočių malkas ir atraižas. Atvežame. Pjauname statybinę medieną. Perkame mišką. Tel. 8 677 56 339, 8 602 91 939. 922347
Perka Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 919274
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895908
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
Viešbučiui reikalinga (-as) valytoja (-as)-indų plovėja (-as). Mes siūlome: laiku mokamą atlyginimą, nemokamą maitinimą ir visas socialines garantijas. CV siųskite adresu restaurant@nationalhotel.lt arba skambinkite tel. 8 655 72 285. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
UAB „Autoefektas“. Autoservisas. Dalys. Garantijos. Šilutės pl. 79, Klaipėda. Tel. 8 670 05 935, 8 698 86 076.
922132
We are looking for ADMINISTRATOR/ BOOKKEEPER’s-ASSISTANT. What we offer: An adequate salary, holiday’s; A proper modern working environment in Klaipeda centre; A good and small team of colleges; We support training and education. What we ask: Average to good ability to speak English; Flexibility and accuracy in working method; Willingness to improve yourself; Teamwork. Please send your CV by e-mail: info@mabrocona.com. Tel. +370 6555 6966.
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905508
Atliekame vidaus apdailos darbus: gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas ir kt. elektros darbai. Tel. 8 646 38 040. 922882
922227
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 915789
Dengiame stogus, šiltiname fasadus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Ilgalaikė patirtis. Tel. 8 698 72 425. 918229
915745
Gręžiame skyles, moderniausia įranga valome kanalizaciją. Atliekame visus santechnikos darbus, taip pat ir smulkiuosius. Tel. 8 616 01 131.
Kraną KRAZ 250 (1985 m., masė 21500 kg, prijungimas ir iš el. 380 V), automobilinį bokštelį ZIL 133 (1990 m.) su KamAZ varikliu (16 500 Lt, Mažeikiai). Tel. 8 616 56 760.
Griauname, mūrijame, betonuojame, tvirtiname gipskartonį, kalame dailylentes, klijuojame plyteles, tapetus, laminatą. Dažome, padedame nupirkti medžiagas. Tel. 8 652 00 620.
Parduoda
920512
922399
919238
Perka Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 921457
922230
Mūrijame, liejame pamatus, dengiame stogus, tinkuojame, šiltiname pastatus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
921367
Žuvies perdirbimo įmonei reikalingi: meistras (-ė), vadybininkas (-ė). Tel. 8 600 34 101. 918288
916590
922838
Transporto paslaugos
Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559.
Baldai Parduoda
921603
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 916738
Pigiai geros būklės miegamojo komplektą, šaldymo kamerą „Minsk 18“. Tel. 8 603 98 051. 922623
Parduoda
pavasariui!
Parduoda
922130
Buitis ir technika
Spalvotam
Kita
Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 922408
Paslaugos
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
Nebrangiai, kokybiškai keičiu klozetus, maišytuvus ir t.t. Prireikus nuperku, parvežu. Tel. 8 612 69 807. 920756
Patyręs meistras atlieka butų remontą ir apdailos darbus: tinkuoja, glaisto, tapetuoja, dažo, deda laminatą, tvirtina gipskartonį ir kt. Kokybę garantuoja. Tel. 8 606 34 811. 921703
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 921630
Statybinės technikos nuoma: mini ekskavatoriai (2007 m., 2,7 ir 3 t, be operatorių), vibroplokštės (150, 500, 700 kg), generatoriai (3 ir 5 kW). Tel. 8 616 16 842. 916680
Tinkuojame, armuojame, mūrijame, betonuojame, dengiame stogus. Tel. 8 652 22 942. 912843
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134. 915802
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242. 919764
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 921777
Grindų betonavimas vokiška įranga „Putzmeister“. Greitai, kokybiškai, nebrangiai. Tel. 8 677 27 108. 916667
Nukelta į 17 p.
17
trečiadienis, kovo 7, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Statyba ir statybinės medžiagos
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
Statybos paslaugos
gardumynai
karščiausi kelionių pasiūlymai
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
atkelta iš 16 p. Įmonė atlieka elektros instaliacijos, priežiūros, remonto ir kitus darbus. Tvarko dokumentaciją. Tel. 8 604 50 064, 8 659 41 097. 922695
Patyręs elektrikas atlieka visus elektros instaliacijos ir remonto darbus. Tel. 8 685 48 015. 922491
UAB „Pamario inžinerija“, turinti ilgametę patirtį, atlieka vandentiekio, drenažo, ryšių darbus. Nuomojame įvairią kasimo techniką, ekskavatorinį krautuvą, mini ekskavatorių, „Bopcat“, hidroplaktuką. Tel. 8 656 44 344. 919094
Kiaurymių gręžimas, angų pjovimas per gelžbetonį, betoną ar mūrą. Skersmuo nuo 14 iki 500 mm. Pjovimo gylis iki 430 mm. Tel. 8 655 42 312 . www.grezimas.com.
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
923567
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Akcininkams AB „Klaipėdos laivų remontas“ akcininkams! Pranešimas apie esminį įvykį. Akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, kodas 140355654, adresas Pilies g. 4, 91240 Klaipėda. 1. Pranešimas pateikiamas akcininkams per dienraštį ‘’Klaipėda“. 2. AB „Klaipėdos laivų remontas“ valdyba nutarė sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Susirinkimas vyks 2012 m. balandžio 6 d., penktadienį, 13 val. Pilies g. 4, Klaipėdoje, AB „Klaipėdos laivų remontas“patalpose. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Akcininkai susirinkimo registracijai privalo pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Įgalioti asmenys turi turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinantą įgaliojimą. Akcininkai registruojami nuo 10.30 val. Susirinkimo apskaitos diena - 2012 m. balandžio 6 d. 3. Susirinkimo darbotvarkė: 3.1. Bendrovės 2011 metų metinis pranešimas. 3.2. Auditoriaus pranešimas. 3.3. Audito įmonės rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo nustatymas. 3.4. Bendrovės 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 3.5. Bendrovės 2011 metų pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. 3.6. Kiti klausimai. 4. Pranešimas nekonfidencialus. 5. Papildomą informaciją apie esminį įvykį įgaliotas teikti įmonės generalinis direktorius A.Butkus, tel. (8 46) 490 990. 6. Pasirašydamas šį informacinį pranešimą patvirtinu, kad: a) pateikiama informacija apie esminį įvykį yra išsami ir teisinga. A.Butkus. 922361
UAB „Šilutės polderiai“ akcininkams! 2012 m. balandžio 12 d. 11 val. šaukiamas UAB „Šilutės polderiai“ (buveinės adresas Aukštumalės g. 5, Šilutė, įm. kodas 177002890, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) eilinis ataskaitinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės patalpose, Aukštumalės g. 5, Šilutė. Susirinkimo darbotvarkė: 1. UAB „Šilutės polderiai“ direktoriaus 2011 m. metinio pranešimo ataskaita ir jos tvirtinimas. 1. Audito įmonės išvados apie bendrovės veiklą, ataskaitą ir finansinę būklę 2011 metais tvirtinimas. 3. Bendrovės 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 4. Bendrovės pelno/nuostolio ataskaitos ir jos paskirstymo tvirtinimas. 5. Naujo stebėtojų tarybos nario rinkimas. Akcininkai registruojami 2012 m. balandžio 12 d. nuo 10 val. Su susirinkimo darbotvarkės dokumentais galima susipažinti nuo 2012 m. kovo 30 d. bendrovės buveinėje, pasiteirauti tel. (8 441) 62 230. Direktorius Arūnas Jagminas. Neįvykus susirinkimui, pakartotinis vyks 2012 m. balandžio 27 d. 11 val.
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Ypatingą kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885022
Įvairūs Susikurk darbą ir pastovias pajamas pats. Mano ilgamatė patirtis - Jūsų investavimas į mūsų bendrą įmonę. Tel. 8 698 82 122. 917267
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti, bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite !
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Restoranas „Neringa”
922823
Dėmesio
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant !
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga – Stokholmas – Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Nuo kovo 15 dienos – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
7 dienų poilsis Viduržemio jūros kurortuose tik nuo 318 Lt savaitgaliai Europos sostinėse tik nuo 778 Lt Tallin kruizinės kelionės Ryga–Stokholmas tik nuo 80Lt Dovana perkantiems keliones iš katalogo „Pasaulio pažinimo kelionės 2012” – „Carpisa” kelioninis lagaminas. Dovanų skaičius ribotas. Visiems perkantiems – dovanos!
IŠSKIRTINĖS NUOLAIDOS TURIZMO PARODOS „VIVATTUR“ METU! iki – 50% „Novaturo“ kelionėms; iki – 58 % poilsiui Lietuvoje ir Latvijoje iki – 15 % automobilio nuomai užsienyje
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.
Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm.
Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.
Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
trečiadienis, kovo 7, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiovas (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Kovo 7 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 8 d. 19 val. didžiojoje salėje – Romas Dambrauskas. Koncertas „Mano dainos – moterims“. Bilieto kaina 23–43 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demis Roussos ir simfoninis orkestras.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 9 d. 18 val. spektaklis suaugusiesiems „Juoba“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 10 d. 12 val. – spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“. Rež. G.Radvilavičiūtė.
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 9, 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
Klaipėdos jaunimo centras Kovo 8 d. 18 val. Jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – spektaklis „(Ne) savas“. Rež. Ž.Dargytė.
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Akvarelės vaivorykštė“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@ kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Kovo 7, 8, 9 d. animacijos dirbtuvės vaikams. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
6.50 „Tomas ir Džeris“ (3) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.50 Lietuvos balsas (k). 11.35 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (4). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Žudikai“ (JAV, 1995 m.) . 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas.
13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Vėžliukai nindzės“ (1) (JAV, 2008 m.). 14.10 „Ančiukų istorijos“ (6). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Terjerai“ (2). 0.05 „Eureka“. 1.00 „Svieto lygintojai“ (3).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Nebylus šauksmas“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Nuožmūs kovotojai“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Autopilotas“. TV žurnalas (k).
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00, 18.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Rezidentai“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 18.00 „Melo teorija“. 19.00, 0.15 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. APOEL FC–„Olympique Lyonnais“. Tiesioginė transliacija. 23.40, 1.10 „Futurama“. 1.40 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (3). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 0.05 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ . 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Staigi mirtis“ (JAV, 1995 m.). 23.10 „Išrinktieji“ (N-14).
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 9.45, 17.45, 0.30 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Nenuorama Seidė“. 11.15 Komedija „Trockis“ (Kanada, 2009 m.) (N-7). 13.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 13.45 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (3). 14.15 „Kritinė riba“ (2) (N-7). 15.15 Žemaitijos labirintais (k). 15.45 Pažintinė istorinė laida „Burlaivių pėdsakais“ (5). 16.15 Kultūra +. 16.45 Rezonansas (k). 18.15 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 18.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 20.15 „Broliai detektyvai“ (N-7). 21.15 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 22.30 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 23.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“.
19
trečiadienis, kovo 7, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.
Trys knygos vienoje. Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“ Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų! Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti. • Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės. • Kaip paversti mintis į pasiekimus. • Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia. Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų. Jeigu susidūrėte su problema, tai kuo ilgiau nesiimsite jos spręsti, tuo didesnė ji taps ir labiau būgštausite, kad nesugebėsite su ja susitvarkyti. Todėl išmokite daryti sprendimus, nes nenusprendę jūs negalite veikti, o negalėdami veikti šaukiatės nesėkmę. O kai padarote sprendimą, problemos ir rūpesčiai pradeda nykti. Nors jūsų sprendimas gali būti ne geriausias, pats faktas jums suteikia jėgų ir pakelia dvasią.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pa-
teikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d.
Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Tinkama diena spręsti iškilusius nesutarimus su kolegomis ar net viršininku, tik nepersistenkite gražbyliaudamas. Paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės bendraujant su konfliktiškais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkę viską supaprastinti. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugnus kai kurių dalykų pasvėrimas dar niekam gyvenime nepadarė gėdos. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis, pasisemti iš jų išminties. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minčių, kaip tai padaryti, pasisemkite iš geros knygos ar filmo. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Ir toliau nenuilsdamas ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Ožiaragis (12 22–01 20). Bus reikalinga tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų parama. Pats pasaulis rūpinsis jumis, todėl jausitės gana tvirtai. Šis laikotarpis paskatins gilintis į savo jausmus ir dvasinę prigimtį. Vandenis (01 21–02 19). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.
Orai
Artimiausiomis dienomis oro temperatūra išsilaikys neigiama, o atšilti turėtų savaitės pabaigoje. Šiandien dieną bus nuo nulio iki 5 laipsnių šalčio. Smarkesnio sniego nenumatoma. Rytoj nesnigs. Temperatūra naktį – 5–10 šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Orai toliau šils, ir nuo penktadienio dienomis jau numatoma teigiama temperatūra.
Šiandien, kovo 7 d.
–4
–3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–2
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–4
Utena
–5
7.11 18.23 11.12
67-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 299 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +7 Brazilija +29 Briuselis +4 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +24 Kopenhaga +3
kokteilis Saratovo patirtis – pritrenkianti Rytoj ta diena, kai uolesnieji vyrai sku bės sveikinti dailiosios lyties atstoves su Tarptautine moters diena. O štai rusai vėl nustebino netikėtu poel giu. Saratovo srities gelbėtojai gėlėmis ir tortu apdovanojo jiems padedančias kales – labradorų veislės keturkojas Da šą, Tasią, Gadią, kokerspanielę Roni. Vyrai nusprendė pasveikinti kales, ku rios budi be atostogų ir poilsio dienų. „Kai praėjusiais metais mes sveik ino me moteris, – pasakojo kinologas Alek sandras, – Daša su Tasia tarsi įsižeidė, visą dieną nieko neėdė.“ Anot vyriškio, padėjėjos vertos didžiau sios pagarbos, nes sunku ir suskaičiuo ti, kiek jos po griuvenomis rado žmonių, kiek paklydusių grybautojų miške. Ir sveikinimo ceremonija verta kome dijos filmo. Kieme kalės išsirikiavo eile. Aleksand ras, padėkojęs joms už tarnybą, įteikė tulpių. Sveik inamosios, kaip visiems buvo keista, rimtai sėdėjo ir atidžiai klausėsi kalbos, tarsi suprasdamos, apie ką ji.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+11 +14 –9 –4 +13 0 +10 +10
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5 –4 +14 +21 –7 +18 +13 +2
Vėjas
0–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-5
-3
-4
-4
4
-5
+1
-1
-2
7
penktadienį
-2
+2
+1
+1
6
„Pikaso“ surengs akustinį koncertą
„Kokteilio“ pozicija O sako, kad didžiausias šuns džiaugsmas – kaulas. Pirkite, mielieji, šunims tortus.
Turėti šunį – baisu? Ar teisūs tie, kurie sako, kad šuo baisiau už marą? Jie tvirtina, jog šunų savininkai turi pa miršti vakarėlius, klubus, naktinius lė bavimus ir miegą iki pietų. Jiems svar biau ne kokį konjaką pirkti, o kelintą va landą šuo paskutinį kartą buvo lauke. Ruošiasi: Haroldas, Devydas ir Tomas akustiniame koncerte yra pasi
Linksmieji tirščiai Kalbasi du kaimynai: – Nepyk, kad mano šuo tavo vištas pa pjovė. – Nieko tokio, aš jį vakar žiguliuku per važiavau. – Tai nieko baisaus, mano sūnus šįryt ant tavo žiguliuko vinimi velnią nupiešė. – Nesisielok, aš jam iš druskinio užpa kalį pakedenau. – Tai nieko baisaus, jis prieš pusvalan dį, pasiėmęs kanistrą, išėjo tavo namo padegti. – Nieko tokio, svarbu kaimynams gerai sugyventi. Česka (397 719; gal šiandien tulpes pirkti, nes ryt bus trigubai brangesnės?)
–4
Alytus
rytoj
giausia šunims džiaugsmo su teikė tortas.
– Ar tau nebūna tingėjimo priepuolių? – Ne, nebūna. Užtat būna energijos prie puoliai. O tingiu aš visada.
Marijampolė
Vilnius
rengę nustebinti savo gerbėjus.
Vaikinų grupė „Pikaso“ savo ger bėjams rengia išskirtinį vakarą. Jie turės dvi valandas malonumo kamerinėje aplinkoje klausytis gy vo garso koncerto. Jame skambės hitais tapusios ir pačios naujausios „Pikaso“ dainos.
Renginio programą sudarys dvi dalys. Pirmojoje gerbėjų pamėg tos dainos suskambės akustiškai. Deividui, Haroldui ir Tomui forte pijonu akompanuos Žilvinas Gau bas, o akustine gitara pritars Man tas Remesa. Antrojoje koncerto dalyje klau sytojai išgirs populiariausius gru pės kūrinius bei naujausias dainas, tarp kurių ir „Aš kaip ir tu“ bei ką tik išleista daina „Tyla“.
Vardai Felicija, Galmantė, Milbartas, Rimtautas, Tomas.
kovo 7-ąją
Skanėstas: kaip ir laukta, dau
Nugirstas pokalbis
–3
–3
Filipo Butkino nuotr.
Vaikinai atgaivins ir naujai pa teiks prieš dešimtmetį pirmą sy kį suskambusias dainas, tokias kaip „Kol esu“, „Europos vidury“, „Saulė“, „Nesumeluota praeitis“, „Baltas laiškas“, „Sudie“, „Ašarė lė“ bei kitas. „Šie kūriniai jau senokai nebuvo įtraukiami į grupės koncertų reper tuarą, tačiau pastebėjome, jog ger bėjai jų pasiilgo, todėl nusprendė me juos atgaivinti. Vakaras turėtų patikti ne tik ištikimiems „Pikaso“ gerbėjams, bet ir tiems, kurie pagei davo, kad grupės dainos skambėtų kiek kitaip“, – sakė dainininkai. Koncertas vyks kovo 17 dieną viešbučio „Amberton“ renginių salėje „Vakaris“. „Klaipėdos“ inf.
1861 m. gimė literatūros istorikas, publicistas, kri tikas, gydytojas, visuo menės veikėjas Jonas Šliūpas. Mirė 1944 m.
1875 m. gimė prancūzų kompoz itor ius Maur ice Raveli. 1876 m. Alexander Gra ham Bell gavo patentą už telefono išradimą. 1917 m. Niujorke (JAV) iš leista pirmoji pas aulyje džiazo muzikos plokštelė. 1968 m. JAV ir SSRS įsi pareigojo ginti visas silp nesnes valst yb es nuo branduol inės agresijos ir šantažo. 1990 m. Lietuvai reika laujant nepriklausomy
bės, SSRS prez identas Michailas Gorbačiovas savo ruožtu pareikalavo mil ijardų doler ių kom pensacijos už sovietų in vesticijas Lietuvoje. 1993 m. Afganistano su kilėlių vadai pasirašė tai kos sutartį. 1994 m. Lenk ija pareiš kė apie savo ket in imus tapti ES nare. 1999 m. mirė garsus JAV kino rež isier ius ir pro diuser is Stanley Kub rick. Gimė 1928 m.