TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, kovo 7 d., 2012 m.
Nr. 55 (1254)
Jau šiandien
Įmonės
| Versli
ninkai
Taiklūs Lietuvos verslin in šūviai kų
| Piniga
i | inV est
icijos
Tiesiogi darbo viet nės užsienio inve ų pagaus sticijos kasm Valstybės ina keliais tūkstanč et perves kurįmonės šiemet biud iais kas daugiau žetu nei pernaii Eksporto rink prekių pirkose lietuviškų ėjų Transporto netrūksta ir logi Metų gam verslas lekia be stabstikos inio titulas džių prek padidina ės apy Visaginas maždaug dešimtavartą dali netrukus taps didžiaus u statybos aikš tele Lietuvo ia je | ekono
diena.lt
1 Lt
2012
| Kovas mika | Plėtra | Darbas
Merą deda į šuns dienas
Jokiu būdu negalima teig ti, kad R.Paksas jau galės dalyvauti rinkimuose. Šansai, sakyčiau, – pusė per pusę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
7p.
Miestas
3p.
Žada mitinguoti dėl šiukšlių Iniciatyv inė grupė „Elektrėnai – ne Viln iaus sąvart ynas“ art im iaus iu met u planuoja rengt i tūkstant inį mit ingą prieš, jų nuomone, nelega liai veik iantį Kazok išk ių sąvartyną. Protesto akciją ket inama surengt i, jei art im iausią mėnesį sąvart ynas nebus uždar ytas arba kard inal iai pertvark ytas.
Pramogos 13p. Ketinimai: Vilniaus valdžia agresyviausiais metodais sostinės gyventojus bando sugrūsti į viešąjį transportą. Tie, kurie ilgisi mikroautobusų, regis,
bus priversti vaikščioti pėsčiomis arba kviestis A.Zuoko taksi.
Vilniaus Tarandės ir Perkūnkiemio gyventojai į šuns dienas deda sostinės valdžią, nes po jos įvykdytų transporto pokyčių sunkiai pasiekia miesto centrą. Merija žada susidariusią padėtį ištaisyti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pasipiktinusių galybė
Išvarginti ir suerzinti nevykusių permainų miesto transporto siste moje vilniečiai skambina, rašo laiš kus sostinės valdžiai. Socialiniuose tinkluose merui Artūrui Zuokui at virai rėžia, kad savivaldybė prikrėtė nesąmonių, ir reikalauja grąžinti pri
vačius mikroautobusus. Tais marš rutais važiuoti buvo patogu ir grei ta, kodėl nepasiūlytos lygiai tiek pat patogios ir greitos alternatyvos? Savivaldybė paskelbė, kad nuo kovo 1 d. 4-ą mikroautobuso marš rutą pakeitė 52A maršruto autobu sas, o miestiečiai aiškina, kad „ne pakeitė, nes juo negalima nuvažiuoti į Konstitucijos prospektą, centrą arba stotį.
2
Atsakomybę krauna šalies vadovei Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Valdančiosios koalicijos partneriai tarsi tarpusavyje susipešę vaikai taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, kas teisus, o kas ne. Tad sprendimas per keliamas ant „mamos“ – Prezidentės Dalios Grybauskaitės – pečių. „Premjeras padarė klaidą“
Teisėja: liks vidaus reikalų ministro poste R.Palaitis ar neliks? Tai tu-
rės nuspręsti šalies vadovė D.Grybauskaitė.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Premjeras Andrius Kubilius siūlo Prezidentei atleisti vidaus reikalų
J.Jarutis gros bitlus
ministrą Raimundą Palaitį. Spren dimą valstybės vadovė žada priimti kitą savaitę. „A.Kubilius Preziden tei D.Grybauskaitei perdavė teikimą dėl vidaus reikalų ministro R.Palai čio atleidimo iš pareigų. Sprendimą premjeras grindžia tuo, kad mi nistras padarė klaidą skubotai at leisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vado vus, patyrusius teisėsaugos profe sionalus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą“, –
5
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas. Plačiau www.karpol.lt. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik
36 Lt 26 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
2
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Miestas sporto komandoms žarsto milijonus Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės politikai šiandien turėtų galutinai apsispręsti, kokį finan savimą skirti didžiausioms Vil niaus sporto komandoms. Kitos dėl pinigų dar turės pakovoti.
Sostinės savivaldybės tarybos na riams pateiktas tvirtinti projektas dėl komandinių žaidimų sporto klubų rėmimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto. Pagal šį projektą ir su juo pa teiktus papildomus dokumen tus komandos galės teikti paraiš kas savivaldybei ir gauti tam tikro dydžio finansinę paramą.
Krepšinio klubo da lininke tapusi sos tinės savivaldybė ateityje jam gali iš kelti sąlygą pasi keisti pavadinimą. Tiesa, dėl kai kurių miesto eki pų apsispręsta ir be papildomo jų prašymo. Dėl Vilniaus „Lie tuvos ryto“ vyrų krepšinio klu bo, „Kibirkštis-Tichė-IKI“ mo terų krepšinio klubo ir futbolo klubo „Žalgiris“, kurių dalininkė yra sostinės savivaldybė, finansa vimo jau nuspręsta. Pasak savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduotojo Rito Vaigino, tarybos nariams bus siūloma Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui skirti 1,5 mln. li tų, „Žalgirio“ futbolininkams – 1 mln. litų, moterų krepšinio klu bui „Kibirkštis-Tichė-IKI“ – 0,5 mln. litų. „Dėl šių didžiausių komandų finansavimo jau nuspręsta, bet ir
kitos komandos, turiu galvoje ko mandinių sporto šakų, galės teik ti paraiškas gauti paramą, kai tik bus patvirtintas šis projektas“, – aiškino R.Vaiginas. Jis pridūrė, kad sportinin kams remti šių metų savivaldy bės biudžete numatyta išdalyti 6 mln. litų. „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo dalininke tapusi sostinės savival dybė ateityje jam gali iškelti sąly gą pasikeisti pavadinimą, jei no ri gauti pinigų iš miesto biudžeto. Tokius planus anksčiau ne kartą yra patvirtinęs ir miesto meras Artūras Zuokas. Kai kurie klausimą svarstę savi valdybės politikų komitetai siūlė pervadinti komandą. Pavyzdžiui, Tvarkos ir teisingumo partijos at stovas Gediminas Rudžionis pa siūlė komandą pavadinti tiesiog „Vilniumi“, o meras A.Zuokas siūlė „Vilniaus ryto“ pavadinimą. Moterų krepšinio klubas pava dinimą taip pat greičiausiai turės keisti. G.Rudžionis siūlė „Neries“ arba „Vilnios“ pavadinimus. „Lietuvos rytas“ Vilniaus pa saulyje tikrai negarsina, todėl to kio pavadinimo komanda neturi turėti, savivaldybei tapus jo da lininke“, – kalbėjo opozicijos at stovas Povilas Tamošauskas. „Lietuvos ryto“ krepšinio klu bui bus skirta didžiausia sportui numatyta miesto biudžeto dalis. Teigiama, kad ši komanda dabar turi finansinių sunkumų dėl vie no pagrindinių savo rėmėjų ban ko „Snoras“ bankroto. Tiesa, anksčiau buvo skelbia ma, kad „Lietuvos ryto“ lūkesčiai – iš savivaldybės gauti 2–3 mln. litų. Visas komandos biudžetas siekia 12 mln. litų. 2012 m. savivaldybės biudžeto projekte kūno kultūrai ir sportui remti numatyta išleisti beveik 17 mln. litų.
Merą deda į šun Į transportą anksčiau 1 buvo galima įlipti Per kūnkiemio gatvėje, o, pasirodo,
52A maršruto autobusas ja neva žiuoja“. Į kitą savivaldybės pakeitimą reaguojama taip pat: „62-ą mik roautobuso maršrutą pakeitė nuo kovo 1 d. pakoreguotas 52A Paši laičiai–Tarandė, bet nepakeitė – į stotį, centrą ar Kalvarijų gatvę juo nuvažiuoti neįmanoma“. „Ką konkrečiai miestiečiai tu ri padaryti, kad sugrąžintumėte 4-ą ir 62-ą maršrutus lygiai tokius pat, kaip buvo (vežėjas – nesvarbu, svarbu tik maršrutas ir nė trupučio nepailgėjęs kelionės laikas)?“ – į savivaldybę kreipiasi kitas vilnietis. Dar kitas kuria sąmokslo teorijas: „tęsiant temą dėl maršrutų dub liavimo. O privatus 62-o maršruto autobusas važiuoja lygiai kaip 53-io maršruto autobusas, bet kažkodėl niekam nekliūva... Kam buvo nau dinga, kad neliktų būtent 2-o mik roautobuso maršruto?“ Į retai tiesiogiai su žiniasklaida bendraujantį merą socialiniame tinkle kreipėsi ir žurnalistai: „Me re, būkite geras, žurnalistai šiurps ta dėl 62-o maršruto panaikinimo. Neturėsim kuo nuvažiuoti iki teis mo. Dabar sėdime teisme (šešioli
ka žmonių) ir sielvartaujame, kad mums bus labai blogai.“ Kitas vilnietis apskaičiavo, kiek laiko praranda dėl miesto vykdo mos transporto optimizacijos. „Vakar teko asmeniškai patirti 2-o mikroautobuso maršruto pa naikinimo padarinius. Autobusais važiavau iš Gedvydžių gatvės į se namiestį. Iš namų išėjau 20 minučių anksčiau, grįžau maždaug pusva landžiu vėliau nei įprasta. Taigi per dieną dingo maždaug valanda lai ko... Ir kas sakė, kad 2-o mikroau tobuso maršrutas dubliavo 53-io autobuso? Juk 53-io maršruto au tobusas per vadinamąsias antras Fabijoniškes garbės rato neprasu ka! Taigi ne tik kad važiuot ilgiau reikia, bet dar ir pėsčiomis gerą ga balą pareit. Kai kuriems žmonėms ne taip lengva pėsčiomis slidžiais šaligatviais namo parsigauti...“ – savo istoriją pasakojo miestietis. Pasiskelbė įkaitais
Vakar savivaldybė paskelbė, kad Vilniaus meras A.Zuokas, mero pavaduotojas Romas Adomavičius su transporto specialistais aptarė Perkūnkiemyje ir Tarandėje susi dariusią situaciją dėl 62-o, 4-o ir 2-o mikroautobusų maršrutų pa naikinimo.
Suklydo ne pirmą kartą Keleiviams į viešąjį transportą tik pro priekines duris leidę lipti Kauno ir Klaipėdos valdininkai džiaugiasi su rinkę papildomų pajamų ir atsikratę zuikių bei asocialių asmenų. Vilniu je tokia valdžios priimta sistema me tus taip pat davė naudos, tačiau nau jojo miesto vadovo A.Zuoko buvo at šaukta. Per pusmetį – 1,3 mln. litų į sa vivaldybės kišenę ir dviem trečda liais mažiau važiuojančių be bilietų. Tiek per trumpą laiką pavyko pasiek
ti Kauno viešojo transporto bendro vėms. Prieš kelerius metus tokią tvar ką pasirinkusi Klaipėdos savivaldy bė skaičiuoja, kad per metus surenka iki 600–700 tūkst. litų daugiau paja mų. Tačiau Vilniaus meras į akivaiz džius skaičius gilintis nelinkęs, nors miesto viešojo transporto įmonės tu ri po kelias dešimtis milijonų litų skolų. „Stovėjimas eilėje nėra pranašumas“, – tokį savo argumentą svarbesniu už vi sus kitus laiko meras A.Zuokas.
Nesąmonė: Vilniaus valdžia pirmiaus
kui ėmėsi analizuoti keleivių poreikiu
„Vežėjai nesutiko pakoreguoti maršruto, apvažiuojant perkrautas Konstitucijos, Kalvarijų gatves bei Žaliąjį tiltą, o naujai paskelbtame
Komentaras
Raimundas Alekna Viln iaus sav ivaldybės tar ybos opoz icijos lyder is
M
anau, kad taip ruoš ia ma dirva naujajai sav i valdyb ės taksi įmonei „Start Viln ius“. Naik ina maršrutus, žmonės neturi kaip nusi gauti į reikiamas miesto vietas, todėl jie greičiausiai tikisi, kad kvies savival dybės taksi. Tačiau apie gyventojus jie nė kiek negalvoja, tik apie savo intere sus. Manau, jie jau dalijasi ir postus to je naujoje įmonėje, tiesiog susikurs sau darbo vietas, išlaikomas vilniečių.
Protestui užteks nepatenkint Vilniuje organizuojamos Lietuvos lenkų protesto akcijos prieš Švieti mo įstatymą organizatoriai teigia nekviečiantys šiame renginyje da lyvauti rėmėjų iš užsienio.
Duoklė: sostinės savivaldybės didžiausią finansinę paramą numa
tė krepšinio klubui.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai nekviečia ir neorgani zuoja jokių protesto grupių iš už sienio. Išreikšti protesto kviečia mi tėvai, mokytojai ir mokiniai, kuriems tiesiogiai daro įtaką nei giami naujojo Švietimo įstatymo padariniai. Taigi niekas iš užsie nio mitinge nedalyvaus“, – teigia ma vakar išplatintame akcijos or ganizatorių pranešime. Pranešimas paskelbtas po to, kai žiniasklaidoje pranešta, jog į pro testo akciją kovo 17 d. kviečiami vykti „nacionalistai“ iš Lenkijos.
„Pareiškiame, kad Lietuvos len kų mokyklų streiko komitetai ren gia lokalią protesto akciją prieš švietimo sistemą ardančią pseu doreformą bei tautinių mažumų mokykloms apginti. Prie eitynių ir mitingo, vyksiančių kovo 17 d. Vilniuje, prisijungs Lietuvos švie timo profesinės sąjungos“, – tei giama pranešime. Į Lietuvos lenkų mokyklų strei ko komitetą susibūrę lenkų tauti nių mažumų atstovai skelbia kovą rengsiantys protesto eitynes nuo Seimo Vyriausybės link bei mi tingą, kuriame bus reikalaujama atsisakyti vienodų brandos egza minų. Beveik prieš metus Seimas priė mė naujos redakcijos Švietimo įsta tymą, kuris, be kitų dalykų, nusta
tė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyk lose, numatant daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 m. suvienodinant lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis. Tačiau lenkų tautinė mažuma tam prieštarauja. Ji reikalauja, kad būtų grąžinta senajame įstatyme nustatyta ligi šiol galiojusi tvarka, kai per egzaminų sesiją valstybinės ir gimtosios lietuvių kalbos egza minų užduotys skyrėsi. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje, ir pa brėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuosta tos dėl vienodo egzamino bei da lykų dėstymo valstybine kalba. BNS, VD inf.
3
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
miestas
4p.
Vilniaus valdžia žada skųstis Briuseliui.
ns dienas
Požiūris: vieniems sąvartynas blogis, kitiems – būtinybė.
s ia pakeitė viešojo transporto ir privačių mikroautobusų maršrutus, tik pas- us ir jų srautus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
me konkurse niekas nedalyvavo. Sa vivaldybė šiuo atveju tapo situaci jos įkaite. Deja, bet ir Savivaldybės transporto tarnybos nesusikalbėjo ir priėmė skirtingus sprendimus. Da bar darome viską, kad palengvintu me susisiekimą Perkūnkiemio ir Ta randės gyventojams“, – savivaldybės pranešime cituojamas A.Zuokas. Tačiau apie tai, kad minėtais maršrutais vėl važinės mikroau tobusai, neskelbiama.
Taigi per dieną din go maždaug valan da laiko... Ir kas sakė, kad 2-o mikroauto buso maršrutas dub liavo 53-io autobuso? Paaiškina, kaip važiuoti
Nuo kovo 1 d. 4-ą mikroautobu so maršrutą pakeitė 52A maršru tas, kuriuo autobusas kursuoja nuo Pavilionių viešojo transporto sto telės, taip pat gyventojai gali vykti
link centro nuo Skalvių žiedo – čia kursuoja 7-o, 8-o, 18-o, 18A marš ruto troleibusai ir 32-o, 45-o, 46-o maršruto autobusai. 62-ą mikroautobuso maršrutą pakeitė nuo kovo 1 d. pakoreguo tas 52A maršruto Pašilaičiai–Ta randė autobusų tvarkaraštis. Šio maršruto autobusai važiuoja ge rokai dažniau. Taip pat pailgintas šiuo maršrutu kursuojančių auto busų darbo laikas darbo ir poilsio dienomis. Keleiviai į 5-o maršru to autobusą gali persėsti Gedvy džių stotelėje, į 33-io, 46-o, 48-o, 55-o ir 55A maršruto autobusus – Juliaus Juzeliūno stotelėje, o Pa šilaičių žiede – į 11-o, 16-o, 19-o maršrutų troleibusus bei 33-io, 46-o, 48-o, 55-o ir 55A maršruto autobusus. 2-as mikroautobuso maršrutas iki Fabijoniškių iki šiol dubliavo 53io maršruto miesto autobusą, kur suojantį nuo stoties. Miesto valdžia skelbia, kad šiuo metu savivaldybės transporto specialistai tikrina šią trasą, aiškinasi keleivių srautus ir, esant poreikiui, viešojo transporto skaičius bus padidintas.
tų vietinių
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Elektrėnai ruošiasi protestui prieš Kazokiškių sąvartyną Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“ artimiau siu metu planuoja rengti tūkstan tinį mitingą prieš, jų nuomone, ne legaliai veikiantį Kazokiškių są vartyną. Nesulaukia tyrimų
Protesto akcija bus organizuota, jei artimiausią mėnesį sąvartynas nebus uždarytas arba kardinaliai pertvarkytas. Pasak iniciatyvinės grupės „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“ organizatoriaus Dano Dambrausko, šiuo metu laukiama teismo, į kurį yra kreipusis Kazo kiškių bendruomenė, sprendimo. „Tikimės, kad teismo spren dimas bus palankus mums ir bus uždrausta eksploatuoti sąvartyną. Priešingu atveju protestuosime. Protestą organizuosime prie sąvar tyno ir tikimės sulaukti tūkstančio dalyvių“, – teigė D.Dambrauskas. Iniciatyvinės grupės kūrėjas tvir tino, kad sąvartynas veikia neatli
kus visų būtinų poveikio aplinkai tyrimų. Iki šiol neaišku, koks yra poveikis gruntiniams vandenims, taip pat atmosferai.
Algimantas Adomaitis įsitikinę, kad sąvartyną buvo galima įreng ti kitoje vietoje. Tuomet žmonėms nebūtų noro protestuoti.
Veža nuodingas medžiagas
Siūlo alternatyvias vietas
„Į sąvartyną gabenama tara, kurio je buvo nuodingos cheminės me džiagos. Vakaruose tokia tara per dirbama, pas mus, deja, išmetama į sąvartyną ir paliekama garuoti, o tai jau tiesioginis poveikis atmos ferai, žmonių ir gyvūnų sveikatai“, – kalbėjo D.Dambrauskas. Kaip alternatyvą Kazokiškėms D.Dambrauskas siūlė kitų šiukšlių tvarkymo priemonių kompleksą. Tara su cheminėmis medžiago mis turėtų būti deginama aukš toje temperatūroje, o pagrindinis atliekų srautas turėtų būti nu kreiptas į specialiai tam pastaty tas perdirbimo įmones. „Kol kas Lietuvoje tokių įmonių nėra, ir tik tuomet, kai jos atsiras, bus galima tikėtis permainų“, – pabrėžė D.Dambrauskas. Tiek D.Dambrauskas, tiek Elekt rėnų savivaldybės tarybos narys
„Aš – pirmasis žmogus Elekt rėnuose, kuris susidomėjo tuo monstru. Prašėme įvertinti povei kį gruntiniams vandenims, nes Ka zokiškės yra ant Nemuno ir Neries baseinų sankirtos, tačiau gavome atsakymą, kad tai per brangu“, – teigė A.Adomaitis. Politikas įsiti kinęs, kad Kazokiškių gyventojams koją pakišo gera infrastruktūra. Tai, kad Vilnių su Elektrėnais jungia autostrada, ir nulėmė są vartyno steigimo vietą. „Aš juokauju, kad blogiau būtų tik tuomet, jei sąvartyną įsteigtų Neringoje. Lietuvoje iš tiesų yra vietų, tinkamų sąvartynams. Pa vyzdžiui, Šalčininkų rajone yra tokia vieta – buvęs bombodro mas, tačiau, deja, susisiekimas nėra toks geras ir todėl sąvartynų kūrėjų žvilgsnis tenlink nekryps ta“, – pabrėžė A.Adomaitis.
Kazokiškių sąvartynas Į Kazokiškių sąvartyną, veikiantį nuo 2007 m., atliekos vežamos iš viso Vil niaus regiono, tačiau daugiausia šiukš lių į sąvartyną atgabenama iš sostinės. Vilniečiai Kazokiškėms kasdien „pado vanoja“ per 800 t šiukšlių. 2010 m. spalį Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas uždraudė eksploatuoti sąvar laikosi pozicijos, kad Kazokiškių sąvar tyną ir įpareigojo savininkus atlikti po tynas atitinka visus tokiam objektui veikio aplinkai vertinimo procedūras keliamus gamtosaugos reikalavimus. bei gauti taršos integruotos prevenci O premjeras Andrius Kubilius žiniask jos ir kontrolės (TIPK) leidimą. Visi rei laidai ne kartą tvirtino, jog sąvartyno kiami leidimai per nustatytą metų ter egzistavimui besipriešinantys žmo miną buvo gauti. Aplinkos ministerija nės yra susiję su „Rubicon group“.
Privatizuoja „Naujininkų ūkį“ Vilniaus savivaldybė už 6,9 mln. litų bandys privatizuoti „Nauji ninkų ūkį“.
Banga: Lietuvos lenkai vėl rengiasi protestuoti dėl platesnio lietuvių
kalbos mokymo.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Didelių skolų slegiama Vilniaus savivaldybė bandys privatizuo ti daugiabučių administravimo įmonę „Naujininkų ūkis“. Pradi nė 100 proc. akcijų paketo parda vimo kaina – 6,9 mln. litų. „Naujininkų ūkio“ pardavimo aukcionas numatomas balandžio
12 d., kaip skelbiama Vilniaus sa vivaldybės tinklalapyje. „Naujininkų ūkio“ metinė apy varta siekia 4,635 mln. litų, įmo nėje dirba 86 žmonės. Vilniaus savivaldybė pernai bir želio viduryje už 2,519 mln. litų investicijų bendrovės „Invalda“ grupei priklausančiai pastatų ūkio valdymo įmonei „Invalda Service“ pardavė gyvenamuosius namus sostinės Justiniškių mikrorajone
prižiūrinčią bendrovę „Jurita“. 2010 m. savivaldybei pavyko par duoti tris daugiabučių namų prie žiūros įmones: bendrovė „Kre tingos butų ūkis“ už 3,2 mln. litų įsigijo „Senamiesčio ūkį“, pasta tų priežiūros bendrovė „Novri ta“ už 8,6 mln. litų – „Šnipiškių ūkį“, o „Invalda Service“ per su sijusią įmonę „Volo“ už 2,251 mln. litų įsigijo „Priemiestį“. BNS inf.
4
trečiadienis, kovo 7, 2012
miestas Nužudytas vyras
Atleis nuo mokesčių?
Registruokime dviračius
Bute Vilniuje nužudytas vy ras. 39 metų V.A. lavonas su durtine pjautine žaida šlaunyje rastas pirmadie nį apie 20.20 val. Žirmūnų gatvėje. Įtariamasis 39 me tų O.F. ieškomas. Neblai vūs 42 metų O.D. ir 41 me tų E.T. išvežti į nakvynės na mus „Sala“.
Vilniaus miesto savivaldy bės taryba šiandien svars tys, ar atleisti nuo nekilno jamojo turto mokesčio „Vil niaus pramogų“ ir „Sie mens“ arenas bei Lietuvos sporto draugiją „Žalgiris“. Dvi sostinės arenos nuo šio mokesčio atleidžiamos nuo 2004 m.
Pavasarį padaugėja dvira čių vagysčių. Policija prime na, kad, įsigijus dviratį, reikia užsirašyti jo numerį. Šį ga lima įvesti į specialų regist rą, kad jis būtų viešai mato mas. Registre taip pat gali ma pasitikrinti, ar įsigyta ne nauja transporto priemonė nevogta.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Skųsis Briuseliui
Vilniaus valdžia svarstys galimybę kreiptis į Europos Ko misiją (EK) dėl Vyriausybės neveiklumo atnaujinant ter mofikacines elektrines. „Lietuva EK įsipareigojo pateik ti investicijų planą, pagal kurį iki 2015 m. gruodžio 31 d. turi būti at likti darbai, užtikrinantys Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinių elektrinių veiklos modernizavimą. Tam buvo numatyta 171 mln. eurų (590 mln. litų) ES lėšų. Tačiau Vy riausybė, turėjusi skirti šiam pro jektui 150 mln. litų, juos perskirs tė keliams tiesti“, – savivaldybės pranešime spaudai teigė Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus. Anot jo, bendras lėšų poreikis šiems darbams yra apie 600–650 mln. eurų (2,1–2,2 mlrd. litų). Lietuva padarė Bendrijos teisės pažeidimą – neparengė dokumen tų termofikacinėms elektrinėms modernizuoti ir tam neskyrė lėšų, kaip rašoma savivaldybės praneši me spaudai. Ar dėl šio pažeidimo kreiptis į EK, Vilniaus taryba turėtų apsispręsti šios dienos posėdyje. Anot savivaldybės, jeigu EK nu spręs ES Teisingumo Teismui pa teikti ieškinį dėl pažeidimo, Lie tuvai gali būti skirta nuo 1,9 mln. iki 119 mln. litų baudų. Savival dybė teigia, kad, valstybei nepa rengus reikalingų dokumentų, energetikos įmonės neturėjo gali mybės teikti projektus gauti „net ir nepakankamą“ paramą. „Dėl to, kad Vyriausybė nesuge bėjo paruošti dokumentų ir skir
ti lėšų elektrinėms modernizuoti, jos nuo 2016 m. sausio 1 d. negalės būti eksploatuojamos“, – skelbia Vilniaus savivaldybė.
Jonas Pinskus:
Turi būti atlikti darbai, užtikrinan tys termofikacinių elektrinių veiklos modernizavimą.
Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinės elektrinės nuo 2016 m. turi atitikti ES keliamus reikalavimus dėl taršos. Vilniaus savivaldybė skaičiuo ja, kad per metus Lietuva gauna beveik 40 įspėjimų iš EK, o per
beveik aštuonerius metus EK dėl pažeidimų į ES Teisingumo Teis mą kreipėsi tris kartus. Vyriausybė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuolat kriti kuoja Vilniaus valdžią dėl nesuge bėjimo tvarkytis energetikos ūky je, o merą Artūrą Zuoką – dėl jo interesų šiame versle. Preziden tė D.Grybauskaitė yra pareiškusi, kad sostinės šilumos ūkyje pikt naudžiaujama monopoline padė timi, matomi „Icor“ grupės inte resai, o didelė dalis atsakomybės dėl to esą tenka savivaldybei. Vilniaus termofikacinė elekt rinė priklauso Prancūzijos kon cerno „Dalkia“ valdomai „Vil niaus energijai“, kuri yra susijusi su koncernu „Icor“. „Icor“ akcininkas Linas Samuo lis vadovauja „Vilniaus energijai“ ir „Dalkia Lietuvai“, o Andrius Ja nukonis yra šių abiejų įmonių val dybos narys ir „Dalkia Lietuvos“ valdybos pirmininkas. 2008 m. A.Zuokas kartu su tuomečio „Rubicon Group“ ak cininkais A.Janukoniu bei Dariu mi Leščinsku buvo nuteistas dėl bandymo 2003 m. kovoje dėl me ro posto papirkti buvusį Vilniaus tarybos narį Vilmantą Drėmą. Maždaug po metų A.Zuoko teis tumą teismas panaikino. BNS, VD inf.
Vilnius daugiau vaistų perka centralizuotai Pasak Vilniaus savivaldybės at stovų, sostinės sveikatos ir gydy mo įstaigose pasiteisino centrali zuota vaistų pirkimo tvarka – pro cesai tapo skaidresni, o medika mentai įsigyjami pigiau.
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
Savivaldybei pernai rudenį priė mus sprendimą dėl centralizuo tos vaistų pirkimo tvarkos, per 5 mėnesius sostinės sveikatos įstai gose elektroniniu būdu centrali zuotai įvykdyti 23 vaistų pirki mai, suma – 2,5 mln. litų. O iki šio sprendimo per tokį pat laiko tarpį – tik 3 vaistų pirkimai, suma – 33 tūkst. litų. „Anksčiau už tą patį vaistą vie nos įstaigos mokėjo apie 10, kitos – iki 40 litų. Dabar daugumo je sveikatos įstaigų vaistai perka
mi vienoda kaina. Perkant cent ralizuotai negalima jokia įtaka, todėl pirkimas vykdomas skaid riau, greičiau, efektyviau, aplen kiant biurokratines kliūtis, taip pat taupomos lėšos“, – tikina Vil niaus meras Artūras Zuokas. Dar praėjusių metų rudenį Vil niaus savivaldybė atliko išsamią analizę, per kurią buvo įvertintos ir palygintos dažniausiai medici nos įstaigose naudojamų ir per kamų produktų – vaistų, medi cinos, dezinfekcijos priemonių, vakcinų – kainos. Duomenys pa rodė, kad ligoninės ir poliklinikos tuos pačius medikamentus per ka skirtingomis kainomis. Pavyz džiui, palyginus vaistų pirkimo įkainius, nustatyta, kad perkamų vaistų krepšelio kainų skirtumas
su analogišku centrinės perkan čiosios organizacijos vaistų krep šeliu siekė iki 40 proc. Suskaičiuo ta, kad, perėjus prie centralizuoto vaistų pirkimo, per metus bus su taupoma iki 1 mln. litų.
Perkant centrali zuotai negalima jo kia įtaka. Aktyviausiai centrinės perkan čiosios organizacijos sistema nau dojasi VšĮ Vilniaus miesto univer sitetinė, Vilniaus universitetinė Antakalnio, Mykolo Marcinkevi čiaus ligoninės. VD inf.
5
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
lietuva
Atsakomybę krauna šalies vadovei Nori keisti FNTT statusą Premjeras A.Kubilius (nuotr.) teigia, jog FNTT statusą reikėtų keisti, kad ši tarnyba nebūtų priklausoma nuo vie no ministro. Vyriausybės vadovas pridūrė, jog ne reikėtų skubėti į vasario viduryje at leisto FNTT direktoriaus V.Gailiaus ir jo pavaduotojo V.Giržado vietą skirti naujų vadovų. „Kaip rodo dabartinė patirtis, ko ge ro, turime spręsti ir tam tikrą sistemi nę struktūrinę problemą. Bent jau aš siūlysiu koalicijoje apsvarstyti tai, kad vienam ministrui tenkanti atsakomy bė vadovauti tokiai tarnybai, kaip ro do dabartinė patirtis, kartais gali bū ti sunkiai realizuojama“, – vakar Lietu vos radijui sakė A.Kubilius.
Pokštai: R.Palaitis tikina, kad bendravimas su kolegomis Vyriausybėje nepasikeis. „Santykiai liks darbiniai.
Alaus juk kartu negeriame“, – vakar juokavo ministras.
1
vakar pavakary prane šė Ministro pirmininko
tarnyba. A.Kubilius pranešė atsižvelgęs į Seimo Antikorupcinės komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išva das dėl FNTT vadovų atleidimo. Priimdamas šį sprendimą prem jeras taip pat įvertino koalicijos par tnerių nuomones dėl susidariusios padėties ir tokiomis aplinkybėmis reikalingų sprendimų. „Esu įsitikinęs, kad toks sprendi mas yra būtinas valdančiajai koa licijai siekiant atsakingai spręsti susidariusias problemas ir toliau konstruktyviai dirbti iki kaden cijos pabaigos. Vėliau tarsimės su koalicijos partneriais, kaip spręsti problemas vidaus reikalų sistemo je, siekiant išvengti tokių situacijų ateityje“, – sakė A.Kubilius. Apsispręs po kelių pokalbių
Laikinai eiti Vidaus reikalų minis terijos vadovo pareigas siūloma sveikatos apsaugos ministrui Rai mondui Šukiui, kuris, kaip ir R.Pa laitis, į Vyriausybę yra deleguotas valdančiosios Liberalų ir centro są jungos (LiCS). Sprendimą dėl premjero teikimo Prezidentė D.Grybauskaitė žada priimti kitą savaitę, po susitikimo su ministru R.Palaičiu ir jį delega vusios LiCS vadovu Algiu Čapli ku. „Taip, galiu patvirtinti, kad premjero teikimas dėl vidaus rei kalų ministro atleidimo yra gau tas. Prezidentė vertins visas aplin kybes, taip pat premjero teikimą. Galutinį sprendimą šalies vadovė priims po susitiko su ministru ir jį delegavusios partijos pirminin ku kitos savaitės pradžioje“, – sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. A.Čaplikas vakar pareiškė, kad teikdamas jo partijos bendražygio atstatydinimą premjeras padarė politinę klaidą. „Tai dar viena Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų pirmininko politinė klaida“, – BNS sakė A.Čaplikas. Bet jis neprognozavo, kaip susi dariusiomis aplinkybėmis pasielgs liberalcentristai. „Kaip elgsimės, žiūrėsime po Prezidentės sprendi
Vytauto Petriko nuotr.
mo“, – teigė A.Čaplikas. Jis svars tė, kad teikimas atleisti R.Palaitį tėra konservatorių politinių ambi cijų tenkinimas, nes vienintelis at leidimo motyvas – politinis.
tienė, pareiškė remianti premje ro sprendimą. Anot I.Degutienės, Vyriausybės vadovas padarė tei singą sprendimą, teikdamas šalies vadovei teikimą atstatydinti R.Pa laitį. Taip pat I.Degutienė sakė, jog vi daus reikalų ministro kvota pagal koalicijos sutartį priklauso LiCS, ir ši vietoj R.Palaičio gali siūlyti kitą kandidatą į ministrus. „Mūsų koalicijos sutartyje pa rašyta, kad LiCS priklauso vidaus reikalų ministro pozicija, todėl LiCS gali siūlyti kitą savo partijos kandidatą ir tada toliau tęsti pra dėtus darbus“, – kalbėjo parla mento vadovė.
Algis Čaplikas:
„Nesikiš į vidaus reikalus“
Tai dar viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokra tų pirmininko politi nė klaida. Nemato problemų dirbti toliau
R.Palaitis taip pat tvirtino, kad da bar viskas yra Prezidentės rankose. „Aš pats atsistatydinti neketinu. O Prezidentė nuspręs, kaip pasielgti su premjero teikimu“, – sakė Vi daus reikalų ministerijos vadovas. Anksčiau jis svarstė, kad D.Gry bauskaitė gali ir atmesti premjero teikimą, nes parėmė sprendimą at leisti FNTT vadovus. Paklaustas, kaip galės toliau dirbti su nepasitikėjimą juo pa reiškusiu A.Kubiliumi, jeigu Prezi dentė nepatvirtins atstatydinimo, R.Palaitis atsakė: „Normaliai. San tykiai, kokie buvo trejus pastaruo sius metus, tokie ir išliks – darbi niai. Alaus juk kartu negeriam...“ Pats A.Kubilius tvirtino neprog nozuosiąs, kas bus, jeigu Preziden tė patvirtins ministro atleidimą, o liberalcentristai protestuodami išeis iš valdančiosios koalicijos ir taip faktiškai ją sugriaus. „Nesii mu svarstyti, kas bus, jeigu bus“, – kalbėjo premjeras. A.Kubiliaus pavaduotoja partijo je, Seimo pirmininkė Irena Degu
Prezidentė nemato kliūčių toliau dirbti su šia Vyriausybe, o kilusį konfliktą dėl vidaus reikalų minist ro sprendimo atleisti FNTT vado vus turi išspręsti koalicija, į kurios santykius šalies vadovė tiesiogiai nesikiša, kaip sakė jos patarėjas vi daus politikos klausimais Mindau gas Lingė. „O dėl Vyriausybės, svarbu pa brėžti, kad Prezidentė su šia Vy riausybe dirba ir nemato kliūčių toliau su ja dirbti. Viskas priklauso nuo pačios koalicijos susitelkimo, nuo jos pačios santykių sprendimo, į kuriuos Prezidentė tiesiogiai ne sikiša“, – komentavo šalies vado vės patarėjas. Anot jo, valdančiųjų vidaus ne sutarimai neturi tapti kliūtimi įgy vendinant strateginius tikslus ir jie turi būti valdančiųjų prioritetas sprendžiant dėl koalicijos ateities. „Strateginiais valstybės valdymo klausimais Prezidentės ir Vyriau sybės nuomonė iki šiol sutampa, Prezidentė ne kartą yra pareiškusi paramą Vyriausybės vykdomiems darbams, ir ši parama išlieka, pa grindinis akcentas turi būti darbai, o ne kitos aplinkybės lemti Vyriau sybės likimą“, – sakė M.Lingė. Jis sakė, jog prezidentūroje ti kimasi, kad valdantiesiems pa vyks rasti sprendimus iš situaci jos nepaminant strateginių tikslų, o „dialogas su Seimu ir Vyriausy be išliks konstruktyvus iki pat rin kimų“.
„Todėl galbūt pačios FNTT pertvarka randant jai tinkamesnę vietą bendroje vykdomosios valdžios sistemoje taip pat būtų žingsnis, kurį galėtume arti miausiu metu įgyvendinti ieškodami tinkamo FNTT statuso. Kad FNTT ne liktų priklausoma nuo vienasmenių ministro sprendimų, kurie kartais, kaip rodo dabartinė patirtis, gali būti gana klaidingi“, – aiškino premjeras. Jis paragino neskubinti naujos FNTT vadovybės paskyrimo konkurso. Pa raiškų priėmimas konkursui į FNTT
vadovo pareigas baigėsi antradienį. Neoficialiomis žiniomis, kandidatų į šias pareigas neatsirado. Tačiau šio mis dienomis dar bus laukiama pa raiškų paštu. „Vienas labai svarbus dalykas yra tai, kad FNTT vadovybės konkursas tik rai nebūtų skubinamas, kad iš tikrųjų galėtume konstruktyviai ieškoti tin kamų sprendimų“, – sakė A.Kubilius. FNTT pavaldumo klausimas buvo iš kilęs daugiau nei prieš pusantrų me tų, po to, kai šios tarnybos vadovas Romualdas Boreika atsistat yd ino 2010 m. gegužę. Tuomet skambėjo siūlymai šią dabar Vidaus reikalų ministerijai pavaldžią tarnybą perduoti Finansų ministeri jos žinion arba jos funkcijas padalyti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybi nei mokesčių inspekcijai, Policijos de partamentui ir Muitinės kriminalinei tarnybai. Tok ioms pert varkoms tuo met u prieštaravo vidaus reikalų min ist ras R.Palait is. 2010 m. rugsėjį jis tei gė, kad FNTT pavaldumo pakeit i mas jos darbo efektyvumo nepage rintų, o tarnybos reorganizacija kei čiant pavaldumą galėtų būti įgyven dinta tik nuo 2012 m.
6
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
nuomonės
Kol mokyklų vis dar daugiau nei kalėjimų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kas Prezidentės draugai, kas priešai? Justinas Argustas
F
in ans in ių nus ik alt i mų tyr imų tarnyb os (FNTT) vadov ų atleid i mo istor ija šiom is die nom is tap o pretekst u krit ik uo ti aukščiausius valst ybės vado vus, o vienai iki šiol beveik ne mat ytai neg irdėtai Seimo kom i sijai, žinomo politologo žod žiais, net gi kastis po nacionalinio sau gumo pamatais.
FNTT istorija jau paro dė dar vieną nelauk tą rezultatą – kas galėjo pamanyti, kad kelerius metus didele meile Pre zidentei nedegę politi kai ūmai taps jos sąjun gininkais? FNTT istor ija jau parodė dar vie ną nelauktą rez ultatą – kas galė jo pamanyti, kad kelerius metus didele meile Prez identei nede gę pol it ikai ūmai taps jos sąjun gininkais? Arūnas Valinskas, Al gis Čapl ikas, Raimundas Palaitis, Valstybės saugumo departamen to (VSD) pulk ininkas Dainius Da bašinskas atsidūrė FNTT vadovų atleid imą parėmusios Prez iden tės pusėje. FNTT vadovybės atleidimo isto rija kai kur iuos išk ilesnius „pilie tin ink us“ net gi privertė sušukt i: „Gyv uok, Tar ybų Liet uva!“, taip pat prim int i: menam i „valst ybi ninkai“, atėjus konservatorių val džiai, persig rupavo ir vėl puola. Maža to – Prez identė esą apsup ta jų statytinių. Beveik trejus me tus. Ir nieko nedaro! Vien as drąs us „pil iet in ink as“, rengęs mit ingą prie prez ident ū ros, reg is, galėt ų valandų valan das vardyt i menamus „valst ybi nink ų“ ryšius aukščiausiose val džios inst it ucijose. Jis žino, ku rių televizijos kanalų žinių tarny bų vadovai yra kuruojami šalies žvalg ų ir šnipų, o kurios laikraš čių ir naujienų portalų redakcijos yra „ideolog iškai teisingos“. Jei tik reik ia, pirmosios Vyr iau syb ės šviet imo min istras nuo Vyt auto Landsb erg io gal i stot i ginti Kaz imiros Prunsk ienės aiš kindamas, kad ši jok io suk il imo
Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
prieš parlamentą, tom is lemt in gom is 1991-ųjų sausio dienomis, nereng usi, nes, jo žod žiais, „nuo pol it inės įtampos ši buvo prara dusi politinę nuovoką“. Žodžiu, K.Prunskienės Vyriausy bės švietimo ministras iki smulk menų prisimena, kas vyko prieš 21 metus, tačiau pilietiškumo ug dytojo atm int is pradeda strigt i, kai kalba pakrypsta apie jo darbą su prezidentu Valdu Adamkumi pirmosios jo kadencijos metais. Ne taip seniai paaiškėjo, kad ordi ną KGB generolui Vladimirui Ja kuninui V.Adamkus užkabino tai suderinęs su tuomečiais savo pa tarėjais Albinu Januška ir Dariu mi Kuol iu. Taip Konst it ucin iam Teismui savo paaišk in ime yra nurodžiusi Valstybės apdovano jimų skyriaus viršininkė, kai Teis mas nagrinėjo prezidento dekre to teisėtumą. Kažkodėl „pil iet in inkas“ tik ner vingai muistosi klausiamas, ar minėtas dekretas der intas ir su juo, tačiau čia pat nepraleid žia progos pasipiktinti, kaip estai ap dovanojimą galėjo užkabinti bu vusiam VSD pulkininkui, vienam iš „valst ybės užvaldymo“ iešm i nink ų D.Dabašinskui. Selekt yv i atm int is, sak yt ume, svarbus D.Kuol io įgūd is: prab ė go penker i metai, tačiau jis, toks didis „tiesos“ ir „laisvės“ vertybių gynėjas, lyg šiol viešai taip ir ne prabilo apie savo varžovą ir ko legą V.Adamkaus prezidentūroje A.Janušką, tų pačių „pilietininkų“ tituluojamą „valstybininku“ Nr. 1. Ar kas nors iš D.Kuolio lūpų girdė jo viešą A.Januškos darbo įverti nimą? Ne. Mat yt, ne tie prior ite tai. Tačiau su menamais klanais kovojant is „pil iet in inkas“ visada būt inai užsirašys ir paskelbs, ką jo kolegai Seimo kor idor iuje pa šnibždėjo koks nors premjero pa tarėjas Linas Linkevičius. Žinoma, tai tik detalės. Vis dėlto, retas kuris nesutiktų su pagrindine D.Kuolio ir jo bendra žyg ių mint im i – Liet uvoje išt ies trūksta teisingumo. Pati šalies vadovė kol kas nuo pla tesnių komentarų FNTT vadovy bės atleid imo istor ijoje atsitvėrė tylos siena. Lig šiol ji puik iai ma nevravo, reg is, remdamasi tiks liu žmonių ir politik ų aistr ų, silp nybių klaidų, paslapčių ir intere sų apskaičiavimu. Ir išlaikė popu liarumą. Tačiau art im iausiu met u jai tik riausiai teks pasir inkt i – arba vi daus reikalų ministras R.Palaitis ir liberalcentristai, arba „pilietini ninkai“ su dal imi konservator ių. Kok į žingsn į žengs Prez identė, pasak yt i sunk u: klausimų dau giau nei atsakymų.
Valerijus Simulikas Seimo nar ys
K
iekvienam mokytojui, tei sėtai streikavusiam praėju sį mėnesį, galima paspausti dešinę. Už drąsą. Už pasi priešinimą absurdui. Už tai, kad ir prieš streiką, ir per streiką teisėtas mokytojų protes to veiksmas viešumoje dažniausiai pateiktas kaip neišmanėlių egoistų maištas, o į pačius mokytojus žiūrėta kaip į gamtos nuskriaustus mažuo sius brolius ar seses. Plika akimi ma tėsi nenoras bendrauti su mokytojais kaip su lygiaverčiais partneriais. Dvejopi standartai, įsigalėję aukš čiausiuose valstybės elito sluoksniuo se, visu tempu įžengė į švietimo sis temą: mokyklų tinklo optimizavimo sistema pagrįsta dvejopa logika, veid mainiška argumentacija. Drįstu teigti, kad šiandienis švietimo ir mokslo mi nistras Gintaras Steponavičius pavel dėjo įspūdingą, melu pagrįstą nuola tinės pertvarkos filosofiją. Jei švietimo įstaigos vadovas „lai ku“ supranta, kad kliedintiems poli tikams reikia įtikti, ir sutinka „refor muoti“ mokyklą, atsiranda didžiulė galimybė gauti „saldainiuką“ – ar renovaciją, ar naujus langus, ar ap šiltintą stogą, ar sporto salę, ar dar ką nors tokio... Ką ir kalbėti apie tai, kad tokios įstaigos kolektyvas pama loninamas techninio personalo ir va dovų. Mokykloje apsigyveno baimė: jei ne taip ką nors pasakysi – išmes iš darbo. Jei ne taip ką nors padarysi – išmes iš darbo. Jei mokinių tėvams teisybę pasakysi – išmes iš darbo. Argumentai labai paprasti – už ug dymo proceso trukdymą, už nepri tarimą ponų politikų rožiniams ap svaigimams. Vaikas, mokinys tapo mažiausiai svarbus šioje baime paskanintoje švietimo košėje. Viskas prasidėjo tada, kai švieti mas tapo paslauga. Kai mokytojai ir mokiniai, nori to ar nenori, supran ta tai ar nesupranta, tapo laisvosios rinkos dalyviais. O iš esmės yra vie nas svarbiausias klausimas: ar vai kas nori ir gali mokytis, ar sudaro mos sąlygos jį auklėti ir mokyti? Būrys biurokratų atsakys, kad Lie tuva, kaip nė viena kita valstybė, su
daro išskirtines sąlygas vaikams. Na, tai pabandom pasižvalgyti po didžią sias švietimo teritorijas. Kaip ten se kasi, kas ką daro ir kaip racionaliai vyksta nematomas ministerijos kler kų darbas užtikrinant vaikų, o ne jų pačių gerovę. Ministerijos atstovai, pasitelkę įstatymus bei įstatymo įgyvendina muosius teisės aktus, sudėliojo taip, kad mokytojas – be savo tiesiogi nių pareigų mokyti ir lavinti vaiką – privalo atlikti socialinio darbuotojo, nepilnamečių inspektoriaus, dažnai ir mamos pareigas, dar ir „popieri nės žiurkės“ funkcijas – viskas turi būti surašyta, suregistruota, neduok dieve, aukštesniosios institucijos at stovas neras jam tinkamo, bet realiai mokyklai visai beverčio dokumentė lio. Keista, kad dirbame popieriaus lapui, o ne ateičiai – vaikams.
Mokykloje apsigyve no baimė: jei ne taip ką nors pasakysi – iš mes iš darbo. Jei ne taip ką nors padary si – išmes iš darbo.
Jau nekalbu apie konstitucines normas, kurios šiandien švietimui tarnauja tiek, kiek reikia ponams valdininkams. Mokyklos ir mokytojai jau pavar go nuo nuolatinės kaitos: tai mes ką nors bandome iš vienos ar kitos valstybės nukopijuoti, tai kokie nors mistiniai ekspertai, atvažiavę į mo kyklas (apskritai pirmą kartą apsi lankę mokykloje), buria kažką iš ka vos tirščių. Tai nežinia kodėl nuolat keičiamas mokymo dalykų turinys. Ką jau ir kalbėti apie vadovėlių lei dybą (atsiprašau, verslą), kuria turė tų užsiimti ne ministerija, o specia liosios tarnybos. Gaila (ir deja), kad švietimo įstai gų vadovai nenoriai dėsto savo min tis dėl šių problemų. Iš dalies gali ma juos suprasti: vieniems suteikti valstybiniai apdovanojimai už pui kų darbą, kitiems – suremontuotos (sutvarkytos) mokyklos už „teisin gos“ linijos palaikymą. Trečius užte ko įtraukti į kokią nors mistinę dar bo grupę. Apskritai švietimo darbuoto jų fronte labai gerai padirbėta pagal principą „Trys lietuviai – penkios partijos“. Suskaldytos profesinės sąjungos, jos negausios, nevienin
gos. Jei nebus vienybės, vieningos jė gos, dar ilgai klausysim pasakų apie rentabilumą, funkcinį savarankišku mą, laisvą mokyklų veiklos rinką, kur žmogus žmogui nedraugas. Suprantu, kad švietimo sistema yra gana konservatyvi ir inertiška, bet noriu viešai paklausti ypač gar bių, kompetentingų vadybos specia listų: ar nuolat vykstanti mokymo ir lavinimo sistemos kaita – ir mokymo planuose, ir valdyme, – kai kurių pa slaugų privatizavimas švietimo įstai gose yra tas kelias, kuris veda mus į konstruktyvią, patikimą, lanksčią švietimo – valstybės ateities – sis temą? Galų gale, paklausiu paprasčiau: ar kuklūs mokinuko pietūs mokyk loje už 140–150 litų per mėnesį įkan dami kiekvienam tėveliui? Dabar gimstančios sistemos tikė tinas produktas – moksleivis, turin tis atmintyje tūkstančius datų ir for mulių, gebantis nuostabiai naudotis kompiuterinėmis technologijomis, puikiai mokantis vieną ar daugiau užsienio kalbų. Bet ar tai Lietuvos žmogus, kuris supranta, kas jis, kas yra jo gimtasis kraštas, kas jį mokė ir auklėjo? Na, ir pats nemaloniausias klau simas: ar visos tos reformos palie čia tik mokytojų kailį, ar vis dėlto tai kompleksinis problemos spren dimas? Dar dirbdamas mokyklos direk toriumi supratau, kad mokykla nė ra tik pastatas, nėra tik darbo vieta. Kur kas daugiau. Tai organizacija, kurios kiekvienas narys yra vienin gos sistemos-organizmo-mechaniz mo dalis. Mokykloje nėra atsitiktinių žmonių. Jei tokių ir atsiranda, jie ilgai neužsibūna. Ir niekada nesutiksiu su oponentais, kad mokykla atgyveno, paseno – yra puikios techninės gali mybės bendrauti, gauti informacijos kitomis priemonėmis. Mokyklos dvasios nepakeis niekas. Net geriausias kompiuteris. Visi tie žmonės – mokytojai, mokytojų pa dėjėjai, socialiniai darbuotojai, me dicinos sesuo, staliai, budėtojos, val gyklos darbuotojos, būrelių vadovai ir net vadovai – visi jie dirba vienam tikslui – mokiniui. Ir yra milžiniška klaida iš mokyklos veiklos kuriuos nors iš šių žmonių eliminuoti. Lygiai taip nesuprantamas noras padaryti visas mokyklas finansiškai rentabilias. Kuo ir kaip tai apskai čiuota? Mistiniai krepšeliai, punde liai...
Daugiau skaitykite diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
lietuva
Etikos sargai narstys D.Raulušaičio ryšius Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) nusprendė atlikti pa tikrinimą, ar generalinio prokuro ro pavaduotojas Darius Raulušai tis (nuotr.) privačiuosius interesus deklaruoja pagal įstatymus.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Etikos sargai antradienį pranešė nusprendę aiškintis D.Raulušai čio veiksmus po to, kai susipažino su Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu ištirti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų. „Teigiama, kad tarnybines parei gas vykdančiam D.Raulušaičiui ga lėjo kilti viešųjų ir privačiųjų inte resų konfliktas. Nes šio pareigūno sutuoktinės dėdė, kaip teigiama,
yra vienas dienraščio „Lietuvos ry tas“ grupės vadovų. Todėl žinoma aplinkybė, kad šios grupės didžio ji akcininkė yra bendrovė „Snoras media“, galbūt sukuria prielaidas interesų konfliktui rastis banko „Snoras“ bylą kuruojančiam pa reigūnui“, – teigia VTEK. Anot komisijos, valstybės tarny boje dirbančius asmenis įstatymai įpareigoja deklaruoti artimus ir ki tus asmenis bei aplinkybes, dėl ku rių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Įstatymo nuostata, įpareigojanti nusišalinti esant interesų konflik tui, prokurorams netaikoma. Jiems viešųjų interesų viršenybės užtikri
nimo būdai nustatomi jų veiklą reg lamentuojančių įstatymų. „Todėl šiuo konkrečiu atve ju situacijų, kai atsiranda intere sų konflikto požymių, teisinį ver tinimą būtina sieti su Generalinės prokuratūros veiklą reglamentuo jančių teisės aktų nuostatomis. Komisija tokių įgaliojimų neturi“, – teigia VTEK. Generalinio prokuroro pava duotojas D.Raulušaitis Seimo An tikorupcijos komisijos išvadose kaltinamas deramai neatlikęs sa vo pareigų ir sudaręs sąlygas pa skleisti informaciją apie planuoja mus svarbius valstybės institucijų veiksmus. Be to, konstatuojama,
Dėl R.Pakso – daug klaustukų Seimo nariai tvirtina dar neapsisprendę, kaip netrukus prasidėsiančioje Seimo pa vasario sesijoje balsuos dėl įstatymo, ku ris atvertų kelią į Lietuvos parlamentą per apkaltą pašalintam prezidentui Ro landui Paksui. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarstys pavasarį
Šį šeštadienį, kovo 10 d., prasidės eilinė Seimo pavasario sesija. Tai bus paskutinė visa dabartinės ka dencijos parlamento sesija. Rug sėjo 10-ąją prasidėjusi rudens se sija bus nutraukta spalį vyksiančių naujojo Seimo rinkimų. Pavasario sesijoje numatoma svarstyti nemažai svarbių klausimų – dėl Visagino atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų termi nalo statybos projektų patvirtini mo, dėl pensijų sistemos reformos, Seimo narių darbo sąlygų, partijų finansavimo taisyklių. Be to, gegu žę arba birželį numatoma išklausy ti Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, o kiek anksčiau – Vyriausybės metinę ataskaitą, surengti diskusiją dėl jos. Seimui atsiskaitys ir kai kurios kitos valstybės institucijos. Vienas iš pavasarį numatomų svarstyti projektų – Seimo rinki mų įstatymo pakeitimai, kurie po aštuonerių metų pertraukos ga li vėl leisti R.Paksui kandidatuo ti į parlamentarus. „Pašalino prieštaravimus“
Pernai gruodį Seimo Teisės ir tei sėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras parengė įstaty mo projektą, numatantį, kad „Sei mo nariu negali būti renkamas as muo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario man datą, jei nuo sprendimo pašalin ti iš einamų pareigų ar panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos ne praėjo aštuoneri metai“. Pagal šiuo metu galiojantį įsta tymą per apkaltą pašalintas pa reigūnas niekada gyvenime negali siekti nei Seimo nario, nei prezi dento, nei Vyriausybės nario, nei
teisėjo, nei valstybės kontrolie riaus pareigų. Tokia nuostata buvo priimta dar 2004 m., kai Konsti tuciją šitaip išaiškino Konstituci nis Teismas (KT). Tais pačiais 2004 m. R.Pak sas buvo per apkaltą pašalin tas iš prezidento pareigų. KT pa teiktas išaiškinimas užtvėrė kelią šiam politikui siekti parlamenta ro mandato. Tačiau pernai sausį Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre paskelbė savo išvadą dėl R.Pakso skundo, kad Lietuva riboja jo po litines ir pilietines teises.
Stasys Šedbaras:
Jokiu būdu negali ma teigti, kad R.Pak sas jau galės dalyvau ti rinkimuose. „Lietuvos įstatymuose ir kons titucinėje doktrinoje nustatytas draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų, iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu yra ne proporcingas bei prieštarauja Eu ropos žmogaus teisių ir pagrindi nių laisvių apsaugos konvencijai“, – paskelbė Strasbūro teismas. Po tam tikrų diskusijų aukščiau siuose valdžios sluoksniuose bu vo parengtas S.Šedbaro projektas, kuriuo, pasak autoriaus, „pašali nami prieštaravimai tarp Žmogaus teisių konvencijos ir nacionalinės teisės“. KT peržiūrės doktriną?
Jeigu šis projektas būtų priim tas ir įsigaliotų, R.Paksas jau ga lėtų dalyvauti šį rudenį vyksian čiuose Seimo rinkimuose, nes nuo jo pašalinimo iš prezidento parei
Verdiktas: R.Pakso likimas turėtų būti svarstomas pavasarį, tačiau
dar neaišku, ar parlamentas neatidės sprendimų tolimesniam laikui.
gų dienos bus praėję daugiau kaip aštuoneri metai. S.Šedbaro parengt ą įstaty mo projektą numatyta pateik ti ir svarstyti Seimo pavasario se sijoje. Ji jau čia pat, tačiau iki šiol neaišku, ar įstatymas galų gale bus priimtas. O jeigu ir bus, ar jo neve tuos Prezidentė Dalia Grybauskai tė ir ar neišbrokuos KT? „Įstatymo projektui po pateiki mo pritarta, tikiuosi, pavasario se sijoje jis bus svarstomas. Dar neži nia, kaip tas svarstymas pakryps, nes projekto aptarimo frakcijo se nelabai buvo, todėl Seimo na rių nuotaikos nežinomos“, – tei gė S.Šedbaras. Jis neatmetė, kad per svarstymą iškils klausimas ir dėl kreipimosi į KT: „Manau, po Strasbūro teismo sprendimo Lietuvos KT galėtų iš naujo pažiūrėti šį klausimą, prieš kelerius metus nustatytą konsti tucinę doktriną šiuo klausimu.“ Todėl politikai kol kas atsargiai kalba, kad Tvarkos ir teisingu mo partijos lyderis R.Paksas jau šį rudenį galės dalyvauti Seimo rin
Gedimino Bartuškos nuotr.
kimuose. „Jokiu būdu negalima teigti, kad R.Paksas jau galės da lyvauti rinkimuose. Šansai, saky čiau, – pusė per pusę. Dar reikia klausimą apsvarstyti, priimti įsta tymą, vėliau sulaukti, kol jis įsiga lios. Tai gali ilgokai užtrukti“, – sakė S.Šedbaras. Teisininkai pastabų nepateikė
Pats R.Paksas ir jo partijos kole gos nėra tikri, kad Seimas pasi skubins priimti įstatymo pataisas, kurios leistų jam siekti parlamen taro mandato šį rudenį. Pasak po litiko, galutinio įstatymo priėmi mas gali būti vilkinamas. Be to, esą gali atsitikti ir taip, kad įstatymas bus priimtas, tačiau tuojau pat su stabdytas, nes pritarta kreipimui si į KT dėl šio teisės akto konstitu cingumo. Beje, Seimo teisininkai, ver tindami S.Šedbaro projektą, išvis nepateikė jokių pastabų, nors pa prastai gana kruopščiai atkreipia dėmesį į bet kokius galimus įsta tymo prieštaravimus jau priim tiems KT sprendimams.
kad jis nenusišalino nuo šios by los kuravimo ir nedeklaravo, kad jo žmonos dėdė Algimantas Bud rys eina aukštas pareigas bendro vėje „Lietuvos rytas“. A.Budrys yra dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, vienas akcininkų. Išvadose teigiama, kad nenusi šalindamas D.Raulušaitis galėjo pažeisti nepriekaištingos reputa cijos pareigūno vardą, todėl komi sija siūlo generaliniam prokurorui teikti Prezidentei jo pavaduotojo atstatydinimą. Generalinis proku roras D.Valys teigia nematantis tam teisinio pagrindo. VD, BNS inf.
8
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
situacija
Pažaislio bažny čios ir vienuolyno komplekso prieš gaisrinę būklę iš nagrinėję specia listai buvo šokiruo ti: bažnyčioje kilus gaisrui, ugniagesių technika prie jos net negalėtų pri važiuoti. Ugniage siai gelbėtojai prašo išardyti šventoriaus tvorą.
Atitverta: Pažaislio bažnyčia apjuosta ne tik tvoromis, bet ir pastatais.
Tomo Raginos, Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Ugniagesiai Pažaislyje skelbia pavojų Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Pagaliau sujudo
Po gaisro Tytuvėnų vienuolyne pa veldosaugininkai užsiminė, kad to kio lygio tragedija gresia ne vienam kultūros objektui, Pažaislio bažny čia ir vienuolynas – vienas jų. Po šio įspėjimo, regis, atsakingos institu cijos turėjo sukrusti. Deja. Iš Kul tūros ministerijos, kuriai priklauso Pažaislio kompleksas, – tyla. Kul tūros paveldo departamentui nuo gaisro neapsaugotas baroko per las miegoti irgi netrukdo, nors tar nautojams ne paslaptis, kad Pažais lio vienuolyne gyvenančios seserys kazimierietės šildosi malkomis. Vienuolės neabejoja: kilus gaisrui, medinės, drožiniais išdabintos baž nyčios sienos greitai užsiliepsnotų. Signalizacija Pažaislio komplek se – tik vietinė. Jos pabudintos se serys narsiai mojuotų rankiniais gesintuvais ir žvangintų kibirais su vandeniu, kol atvyktų jų iškvies ti ugniagesiai. Bet dabar oficialiai patvirtinta: jų technika neįvažiuo tų pro pernelyg siaurus kompleksą juosiančios sienos vartus. Keltuvai būtų bejėgiai
Kauno savivaldybės administraci jos direktorius Antanas Nesteckis, susipažinęs su ungiagesių patikri nimo rezultatais, paragino sušauk
Grėsmė: „Neduok Dieve, jei baž
nyčia užsiliepsnotų“, – sakė G.Jankus.
ti Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Tarny biniame pranešime ugniagesiai, perspėdami apie pavojų keliančią Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno priešgaisrinę būklę, pateikia pen kis būtinus sprendimus. Juos ragi na kuo skubiau įgyvendinti. Kai kurie sprendimai labai su dėtingi ir gali pareikalauti nema žų investicijų. Pavyzdžiui, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininko Vytauto Jok šo pasirašytame pranešime pabrė žiama: jei tektų gesinti bažnyčios skliautą ir bokštus, prie jų negalė tų privažiuoti automobilinių kopė čių keltuvas „Iveco“, nes visa baž nyčios teritorija apjuosta tvoromis, o vartai – gerokai per siauri. Ugniagesių reikalavimas – į Pa žaislio bažnyčios šventorių įrengti įvažiavimo kelią, kuris būtų 4 met rų pločio. Neabejojama, kad teks griauti storą mūrinę tvorą. Tarėsi su vienuolėmis
Barokiniame ansamblyje įsikūrusios Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolė sesuo Julita žur nalistams sakė esanti susirūpinusi dėl bažnyčios ir vienuolyno prastos priešgaisrinės būklės ir teigė visas viltis siejanti su valdiškų instituci jų pastangomis ir rūpesčiu. „Sesės buvo susitikusios su ug
niagesiais ir svarstė, ką daryti, kad gesinimo technika, reikalui esant, galėtų patekti prie bažnyčios. Ti kiuosi, kad pavyks sugalvoti ką nors naudingo“, – vylėsi vienuolė.
Gediminas Jankus:
Aišku, kad kurią nors šventoriaus tvoros dalį reikės išardyti. Apie tai spręsime Ekstrema lių situacijų komisi jos posėdyje.
„Neduok Dieve, jei užsiliepsnotų bažnyčia – ugniagesių technika da bartinėmis aplinkybėmis būtų bejė gė“, – su seserimi Julita apžiūrinė damas vienuolyną juosiančias tvoras kalbėjo Kauno miesto civilinės sau gos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus. Jis prisipažino kol kas neįsi vaizduojantis, kaip reikės įrengti pri važiavimo kelią iki bažnyčios. „Aišku, kad kurią nors švento riaus tvoros dalį reikės išardyti. Apie tai spręsime Ekstremalių si tuacijų komisijos posėdyje. Daly vaus ir paveldosaugos specialis tai“, – sakė G.Jankus.
Konstatuota: vartai, pro kuriuos turėtų įvažiuoti ugniagesių techni
ka, – per siauri.
Anksčiau trūkumų nematė
Keista aplinkybė: dienraščio duo menimis, ankstesniais metais pa tikr in us Paž aisl io kompl ekso priešgaisrinę būklę jokių rimtes nių trūkumų neužfiksuota. Pavyzdžiui, po 2009 m. įvyku sio patikrinimo buvo nurodoma, kad gesintuvus reikia laikyti ge riau matomose vietose, kad kori doriuose reikia įrengti evakuacijos kryptį nurodančius ženklus, kartą per šešis mėnesius patikrinti hid rantų techninę būklę, vadovui iš klausyti priešgaisrinės apsaugos kursus ir t. t. Tiesa, Pažaislio kultūros ir turiz mo centro atstovė Lidija Edita Ši caitė dienraščiui yra sakiusi, kad iš ugniagesių girdėjo, jog 54 met rų bažnyčios bokštą, kilus gaisrui, tektų gesinti nebent iš sraigtaspar nio. Kodėl tai nebuvo pabrėžiama priešgaisrinės būklės patikrinimų protokoluose? Akivaizdu, kad šįkart gerokai griežtesnes išvadas paskatino pa daryti Tytuvėnų bažnyčią ir vie nuolyną suniokojęs gaisras. Naujausiose ugniagesių išvado se ne kartą akcentuojama, kad ge sinant galimą gaisrą Pažaislyje kil tų rimtų bėdų dėl vandens tiekimo. Todėl Priešgaisrinės gelbėjimo tar nybos rašte raginama suremontuo ti gaisrinius hidrantus, sutvarkyti vandentiekio tinklą ir padaryti ug
niagesiams patogesnį privažiavi mo prie netoli esančių Kauno ma rių kelią. Kviečia paveldosaugininkus
Pasak G.Jankaus, ugniagesiai pa vojaus signalą turėtų nusiųsti Kul tūros ministerijai, kuriai priklauso Pažaislio kompleksas. „Objektas priklauso ne savival dybei. Juo naudojasi Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacija, yra įkurta viešoji įstaiga, tad iš jų ir rei kia reikalauti atsakomybės. Žino ma, vienuolyno galimybės kuklios, todėl mes, kiek galėsime, stengsi mės padėti vienuolynui“, – pabrė žė miesto Civilinės saugos tarny bos vadovas. Žurnalistams jis sakė, kad arti miausiu metu bus imtasi tvarkyti ugniagesių technikai skirtą priva žiavimo prie Kauno marių kelią. „Atliksime ir kitus darbus, kurie reikalauja mažiausiai laiko ir lė šų sąnaudų. Svarbiausias klausi mas – kaip įrengti kelią į švento riaus teritoriją. Čia neišsiversime be paveldosaugininkų konsultaci jų“, – pabrėžė G.Jankus. Paveldosaugininkai su civilinės saugos specialistais Pažaislio vie nuolyną ketino apžiūrėti vakar, o sprendimus planuojama priimti ketvirtadienį vyksiančiame Kau no ekstremalių situacijų komisi jos posėdyje.
Degūs: seserys kazimierietės neabejoja, kad kilus gaisrui mediniai dro
žiniai suliepsnotų akimirksniu.
9
trečiadienis, kovo 7, 2012
OMX Vilnius
–1,08 %
OMX Riga
–0,20 %
77
mlrd. litų siekia Lietuvoje veikian čių dešimties komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių turtas.
ekonomika
OMX Tallinn
–1,59 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Eksportuotojai tempo nemažins
€
Praėję metai buvo palankūs Lietuvos eksportuotojams, augo visų pramonės šakų eksportas, kaip rašoma VšĮ „Vers li Lietuva“ verslo tendencijų apžvalgo je. Teigiama, kad šiemet didžioji dalis pramonės šakų planuoja išlaikyti 2011 m. pardavimą. Esant stabilioms naf tos produktų kainoms, 2012 m. Lietu vos prekių eksportas turėtų augti apie 5–10 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,1771 DB svaras sterlingų 1 4,1449 JAV doleris 1 2,6179 Kanados doleris 1 2,6277 Latvijos latas 1 4,9451 Lenkijos zlotas 10 8,3105 Norvegijos krona 10 4,6490 Rusijos rublis 100 8,8805 Šveicarijos frankas 1 2,8616
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,0755 % +0,2515 % +0,0459 % –0,4848 % +0,0263 % –0,7595 % –0,2382 % –0,5833 % –0,0733 %
„Statoil“
4,83
4,66
2,34
„Kvistija“
4,78
4,61
2,34
„Vakoil“
4,82
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,99 dol. už 1 brl. 121,89 dol. už 1 brl.
Praėjusią savaitę vykęs Europos viršūnių susitikimas pirmą kartą buvo sukoncentruotas ties ekono mikos gaivinimo klausimais ir ja me ieškota būdų, kaip paskatinti regiono ekonomikos augimą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atakas kreipia į Lietuvą Nuolat didėjantis interneto pa slaugų vartotojų skaičius, elek troninių paslaugų kiekis, nuo latinis technologijų vystymas ir išmaniųjų prietaisų populiarumas į šalį prišaukė kibernetinių nusi kaltėlių. Ryšių reguliavimo tarny bos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė sakė, kad kiberne tinių incidentų skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga. Praėjusiais metais ištirta 21,8 tūkst. pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje, o tai yra du kartus daugiau nei 2010 m. Per tą patį laikotarpį registruota ir ketu ris kartus daugiau pranešimų apie kibernetines atakas prieš ban kininkystės sektorių – jų pernai buvo 133. Tokius duomenis patei kė Nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo in cidentų tyrimo padalinys. R.Karalienės teigimu, maždaug prieš mėnesį vykusios prieš Lietu vos banką ir Medicinos banką nu kreiptos atakos buvo išskirtinės. Jomis, anot pašnekovės, buvo ban doma trikdyti tinklalapių veiklą, o ne išvilioti vartotojų duomenis. Lietuvos banko atstovas spau dai Mindaugas Milieška patikino, kad Lietuvos bankas pirmą kartą patyrė tokią ataką, kai, pasinau dojant didžiuliu duomenų srautu, buvo apkrautos informacinės sis temos ir taip trukdoma paslaugo mis naudotis tikriesiems vartoto jams.
Dujos
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
sikaltimams.
Kėsinamasi į bankus
Dyzelinas
Karolis Urbonas
Pavojus: žinių ir dėmesio kibernetinėms atakoms stoka Lietuvą pavertė patrauklia rinka programišių nu
l.mrazauskaite@diena.lt
A 95
Recesijos link
Anksčiau kiber netinėje aplinkoje siautėdavo prog ramišiai mėgėjai, o dabar kiberne tines atakas vyk do organizuotos jų grupės. Atakų žalą patiria ne tik pavieniai vartoto jai, tačiau ir gerai apsaugoti bankų tinklalapiai.
Lina Mrazauskaitė
Vakar Tinklas
„Tokio tipo ir didelio intensy vumo atakos šiemet prieš Lietu vos banką buvo pirmą kartą. Prie banko interneto svetainės varto tojams buvo sunkumų prisijung ti, ypač iš užsienio“, – sakė jis. Anot pašnekovo, reaguojant į atakas buvo imtasi papildomų saugumo priemonių, tačiau jos viešai neskelbiamos, baiminantis naujų galimų incidentų.
Simonas Kvedaras:
Kibernetinės ata kos pastaruoju metu orientuotos į specifi nių organizacijų veik lą ir jų jautriausias sritis.
Nusikaltimai tapo verslu
Bendrovės „Tieto Lietuva“ infor macinių ir ryšių technologijų ir saugumo vadovas Simonas Kve daras pasakojo, kad maždaug prieš 10 metų kibernetinės atakos bu vo programišių noras kitiems pa rodyti savo sugebėjimus. Tačiau per kelerius metus šios pagyros prieš bendraminčius esą peraugo į stambią nusikalstamą veiklą, iš kurios siekiama pasipelnyti. Anot jo, kibernetinės atakos pastaruoju metu yra orientuotos į specifin ių organizacijų veiklą ir jų jautriausias sritis: paslaugų pasie kiamumą, konfidencialią informa ciją, pinigines operacijas interne
tu ir t. t. Taip pat esą būta atvejų, kai tokios atakos naudotos politi niais tikslais. „Pastaruosius kelerius metus pastebima, kad piktavaliai jungiasi į organizuotas grupes, kuriose pa siskirsto darbus, pavyzdžiui, vieni kuria kenkiančią programinę įran gą, kiti ją platina, treti pardavinėja ir pan.“, – sakė R.Karalienė. Bendrovės „Critical Security“ direktorius Miroslavas Lučinskis pabrėžė, kad kibernetinės atakos ne visuomet afišuojamos, todėl apie dalį jų visuomenė nė nežino. Rinka akylai stebima
R.Karalienė pasakojo, kad kiber netiniai nusikaltėliai savo veik lą gali vykdyti iš bet kurios šalies, todėl dažniausiai veikia ten, kur juos saugo vietos įstatymai. Dėl teritorinio nesuvaržymo ir galimybių naudotis tarpiniais ser veriais pagauti kibernetinius nu sikaltėlius, kaip teigė M.Lučins kis, ypač sunku: „Galime matyti, kad atakuojama iš Kinijos, tačiau dar nereiškia, jog tai daro kinai – gali būti, kad per Kinijos serverius atakuoja lietuviai.“ Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad kibernetiniai nusikaltimai yra tarptautinis reiškinys, todėl prieš lietuviškus tinklalapius nukreip tos atakos nebūtinai yra mūsų tautiečių darbas. S.Kvedaras patikino, kad kiber netiniai nusikaltėliai akylai stebi rinką, todėl pastaruoju metu dėl išaugusio interneto vartojimo juos pradėjo dominti ir Lietuva bei ša lies interneto svetainės.
Anot R.Karalienės, dažniau siai atakuojamos plačiai žinomos ir daug vartotojų turinčios sve tainės, kurių užvaldymas ar veik los sutrikdymas turėtų didžiausią efektą. S.Kvedaro manymu, nauju prog ramišių taikiniu gali tapti vis po puliarėjančios elektroninės par duotuvės. Incidentų toliau daugės
R.Karalienės teigimu, ateityje ga lima laukti tik didėjančio kiberne tinių atakų skaičiaus. S.Kvedaras pasakojo, kad pasauliniame eko nomikos forume tokio pobūdžio incidentai buvo įvardyti kaip ket virta iš didžiausių pasaulinio sta bilumo rizikų. Todėl esą prireiks dar ne vienų metų, kol atakų skai čius nustos augti ir galiausiai pra dės mažėti. M.Lučinskis pabrėžė, kad ki bernetinių nusikaltimų verslas klesti ir dėl klaidingos visuome nėje vyraujančios nuomonės, kad paprastas vartotojas yra niekam nenaudingas: „Daugelis į papras tus interneto vartotojus nukreip tų kibernetinių atakų paremtos šių neišmanymu. Vartotojas, ma tydamas, kad gali laimėti kokį nors prizą, suveda savo e. pašto prisi jungimo duomenis arba atsisiun čia kokią nors programėlę, netikrų antivirusinių programų ir pan.“ Ypač atsargūs, S.Kvedaro teigi mu, vartotojai turėtų būti elektro ninėse banko sistemose ar kitose interneto svetainėse, kuriose rei kalaujama finansinių ar asmeni nių duomenų.
Vakar Europos statistikos agentū ra „Eurostat“ konstatavo, kad ES bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtą 2011 m. ketvirtį smuko 0,3 proc., palyginti su praėjusiu ket virčiu. Tai gali būti pirmas žings nis recesijos link, jei BVP ir toliau smuks. Neseniai paskelbti gamybos sek toriaus rodikliai byloja apie mažė jančius pramonės užsakymus ir lė tėjančią gamybą. Tai patvirtina ir vakarykščiai „Eurostat“ duome nys, kurie rodo, kad ėmė mažė ti eksportas ir didėti importas. Tai yra stiprus ženklas, kad ES susidu ria su vis didesne augimo proble ma, kurią kelia periferinių pietinių valstybių skolos problemos. Šie klausimai praėjusią savai tę buvo sprendžiami per Europos viršūnių susitikimą Briuselyje. Susitikimo tonas pasikeitė dėl su prastėjusių ekonominių ir nedar bo rodiklių. Euro zonos nedarbas pasiekė 10,7 proc. – aukščiausią lygį vienos va liutos sąjungoje nuo pat jos sukū rimo pradžios. Lygiagrečiai jau net septintą mėnesį iš eilės besitrau kiantis gamybos sektorius skati na atsigręžti į tikrąsias ekonomi kos problemas. Iš karto po šio susitikimo penk tadienį buvo pasirašyta nauja Li sabonos sutartis, kuria suteikiama daugiau galių Europos Komisi jai (EK) reguliuoti šalių biudžetus. Nuo šiol kiekviena euro zonos ša lis, prieš patvirtindama nacionalinį biudžetą, privalės jį derinti su EK ir klausytis jos patarimų. Taip siekiama sukurti ir biudžeto sąjungą, nes iki šiol kiekviena vals tybė galėjo individualiai formuoti biudžetą, nepaisydama fakto, kad piniginiai veiksmai su valiuta jau vykdomi koncentruotai Europos centriniame banke. Atvertas nau jas integravimosi puslapis euro zo nos sąjungoje, kuris padės ateity je išvengti problemų, atvedusių į šiandienę krizę.
10
TrečiADIENIS, kovo 7, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Tikisi gailestingumo Kaltu dėl avarijos, per kurią žuvo trys žmonės, pripažintas ir kalėti aštuonerius metus nuteistas bu vęs policininkas Sigitas Šostakas tikisi, kad teismas nelaisvės baus mę šiek tiek sumažins.
Vilniaus apygardos teismas ant radienį planavo nagrinėti nuteis tojo ir nukentėjusiųjų apeliaci nius skundus. Tačiau prasidėjus posėdžiui paaiškėjo, kad neat vyko nukentėjusiųjų atstovas, nes yra užsiėmęs kitoje byloje Kaune. Teismas konstatavo, kad ape liacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, ir bylą ati dėjo iki gegužės 3 d. S.Šostakas žurnalistams sakė, jog nesąs labai patenkintas tuo, kad atidėtas jo skundo svarsty mas – kaltės neneigiantis buvęs pareigūnas norėtų kuo greičiau atlikti bausmę. „Gal šiek tiek bausmę suma žins, negaliu pasakyti. Aš pasi rengęs, man blogai, kad atidėjo tą teismo posėdį“, – išėjęs iš teismo salės žurnalistams sakė S.Šosta kas. Jis kelis kartus pripažino esąs kaltas dėl avarijos.
Aš pasirengęs, man blogai, kad atidėjo tą teismo posėdį. Vyras teigė, kad dabar yra be darbis ir dienas leidžia namuose. Buvusiam Trakų policininkui pernai gruodį nuosprendį pa skelbė Varėnos rajono apylinkės teismas. Nuteistasis teismo salėje suim tas nebuvo, jam liko galioti anks čiau skirta kardomoji priemonė – namų areštas. Nuosprendis įsi teisės po Vilniaus apygardos teis mo sprendimo. Prokuratūra buvusiam polici ninkui prašė vienais metais il gesnės bausmės, nei skyrė teis mas. Paskelbto nuosprendžio kaltintojai neskundė. Tačiau nuosprendžiu nepaten kinti nukentėjusieji. Žuvusių Kauno medikų Žu kų sūnus Tomas Žukas buvo at
vykęs į Vilniaus apygardos teismo posėdį. Jis BNS sakė, kad apelia ciniu skundu prašo S.Šostakui griežtesnės bausmės. „Dešimt metų, kaip priklauso, turi būti“, – BNS sakė T.Žukas. Jis teigė, kad policijos pareigū nai įvykio vietoje nubraižė ne tikslią avarijos schemą, o teismas neatsižvelgė į liudytojų parody mus, įvykio vietoje išsimėčiusias detales. Nukentėjusiojo manymu, sugretinus visus šiuos duomenis paaiškėja, kad medikai važiavo ne 17 km/val. greičiu. Eismo nelaimė įvyko 2010 m. vasario 13-osios naktį kelyje Vil nius–Kaunas–Klaipėda, Elektrė nų savivaldybės teritorijoje. Nustatyta, kad S.Šostakas per eismo įvykį buvo neblaivus, vir šijo leistiną greitį, važiavo maž daug 105 km/val. greičiu, neat sižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesilaikė saugaus atstu mo, atsiradus kliūčiai jos saugiai neapvažiavo ir susidūrė su pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu. Per avariją iškart žuvo auto mobilį „Opel Vectra“ vairuo jantis žinomas Kauno medikas Rimgaudas Kazimieras Žukas, jo sutuoktinė Kauno centro vaikų poliklinikos vyresnioji vaikų li gų gydytoja Vida Žukienė. Suža loti kartu su jais važiavę sutuok tiniai, taip pat medikai kauniečiai Andrejus Golubovas ir Audronė Golubovienė. Pastaroji vėliau mi rė ligoninėje. Nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismas pripažino nu kentėjusiųjų teisę į šimtatūks tantinius civilinius ieškinius. Dėl jų bus išspręsta įsiteisėjus nuo sprendžiui. S.Šostakas sakė, kad yra per vedęs 500 litų, daugiau pinigų nesiuntė, nes nežino, kur juos siųsti, esą nukentėjusieji su juo bendrauti atsisako. Po S.Šostako sukeltos avarijos iš pareigų atsistatydino tuometis generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Naujasis po licijos vadovas Saulius Skvernelis ėmė ryžtingiau kovoti su polici ninkų girtavimu, įkūrė specialių padalinį pareigūnų pažeidimams nustatyti.
Pagalba: pareigūnai įtaria, kad nuo šio jaunuolio gali būti ir daugiau nukentėjusių vaikų, todėl prašo juos
atsiliepti.
Vytauto Petriko nuotr.
Policija sulaikė mergaičių tykojusį maniaką Kauno miesto apylinkės teismas antradienį dviem mėnesiams leido suimti vidurinės mokyklos abiturientą, įtariamą seksua liniais nusikaltimais prieš mažametes mergaites. Anksč iau pol ic ijai než in om as 18-metis moksleivis buvo sulaiky tas pirmadienį. Kauno teisėsaugos pareigūnai spaudos konferencijoje sakė, kad įtariamasis kaltės nenei gia, bet nusikaltimų motyvų aiš kinti nelinkęs. Jaunuoliui pateikti įtarimai dėl keturių nusikalstamų veikų – dviejų seksualinių prievartavimų ir dviejų kėsinimųsi įvykdyti tokius nusikaltimus. Nuo įtariamojo nu kentėjo 7–11 metų mergaitės. Pernai spalio mėnesį buvo pra dėtas pirmasis ikiteisminis ty rimas – gautas pranešimas, kad K.Baršausko laiptinėje užpulta ir seksualiai išprievartauta maža metė. Paskui pareigūnai gavo dar
tris pranešimus dėl seksualinio prievartavimo. Tirdami bylas jie pastebėjo, kad sutampa nusikaltimų laikas, būdas, o nukentėjusiosios nurodo tą patį amžių ir kūno sudėjimą. Mažametės buvo sekamos iki laiptinės, paskui užpuolamos. Mergaičių jis tykojo antroje dienos pusėje, kai baigdavosi pamokos. Įtariamasis gyveno netoli K.Bar šausko gatvės, manoma, kad aukų jis tykojo netoli prekybos centro „Molas“. Pastaruoju metu neto li šio prekybos centro gyvenantys ir vaikų turintys kauniečiai jautė didelę įtampą, pasklidus žinioms apie siautėjantį prievartautoją, į mokyklas lydėdavo vaikus.
Pareigūnai įtaria, kad gali būti ir daugiau nukentėjusių vaikų, todėl prašo jų atsiliepti. VD, BNS inf.
Pareigūnai pataria Policijos pareigūnai informuoja, kad geriausias būdas gintis nuo užpuo likų daugiabučių laiptinėse – sukel ti kuo daugiau triukšmo, t. y. šaukti, skambinti kaimynams į duris. Dvi mergaites nuo jaunuolio išniekini mo išgelbėjo būtent šaukimas. Išg irdus iems pagalb os šauksmą reik ia nedelsiant kviest i pol icijos pareigūnus bendr uoju pagalb os telefonu 112.
Nepažvejojo, bet išsimaudė Prie Baltarusijos sienos esančios Padvarionių užkardos pareigūnai sulaikė vyrą, susiruošusį Merkio upėje elektra gaudyti žuvis. Bra konierius laidus buvo užmetęs ant elektros linijos.
Erelis: nustatyta, kad S.Šostakas per eismo įvykį buvo neblaivus,
viršijo leistiną greitį ir pažeidė dar krūvą Kelių eismo taisyklių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarny bos (VSAT) Vilniaus rinktinės Pad varionių užkardos pareigūnai prie Merkio, Šalčininkų rajono Taba riškių kaime, pastebėjo įtartiną vy rą. Šis, išvydęs pasieniečius, į upę sumetė kažkokius daiktus. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nelega li įranga, skirta elektra vandenyje neleistinu būdu žuvims gaudyti. VSAT pareigūnai brakonierių su laikė. Pasirodo, naudodamasis il ga kartimi laidus jis buvo užmetęs ant krantu einančios elektros lini jos. Jų nuimti 31-ų Šalčininkų ra
jono gyventojas nespėjo, nes buvo sulaikytas pasieniečių. Tiesa, taip prasimanyti žuvies jis dar nebuvo spėjęs. Laidus nuo linijos atsargiai nu ėmė pasieniečiai ir jų į šią vietą iškviesti aplinkosaugininkai. VSAT pareigūnai taip pat iškvietė ir Šal čininkų rajono policininkus. Sulaikytajam pareigūnai liepė bristi į Merkį ir ištraukti savo bra konieriauti elektra skirtą įrangą. Šalčininkų rajono gyventojas pa kluso. Visą medžiagą dėl šio įvykio bei sulaikytąjį pasieniečiai perdavė aplinkosaugininkams ir policinin kams. Planuojama, kad Šalčininkų rajono policijoje dėl neteisėto žve jojimo bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. VD, BNS inf.
Kova: Vilniaus rinktinės pareigūnai
sėkmingai gaudo brakonierius.
VSAT nuotr.
11
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
pasaulis Mažiau biurokratų
Izraelio isterija?
Taupanti Latvija mažina biurokratų skaičių. Švietimo ir mokslo minist ras Robertas Kylis priėmė spren dimą atlikti jam patikėtos žinybos pertvarką, kuris padės pagerinti ir palengvinti ministerijos valdymą, sumažinus biurokratiją ir darbuo tojų skaičių. Ministerijos darbuo tojų skaičius iš viso bus sumažin tas beveik ketvirtadaliu.
Izraelio ministro pirmininko Benjami no Netanyahu pareiškimai dėl karinio smūgio Iranui, kuriuos jis išsakė per susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama, rodo Izraelio vadovybės bai mę, o ne jos pasiryžimą žengti konk rečius žingsnius prieš Iraną. Tokią nuomonę išreiškė šalies užsienio rei kalų vadovo pavaduotojas Hosseinas Amiras Abdollahiyanas.
40 žmonių
žuvo po lavina Afganistano šiaurės rytų Badachšano provincijoje.
Žodžių į vatą nevynioja
Merkozy sąmokslas?
Baltarusijos prezidento Aliaksandro Luka šenkos pastaba, kad „geriau būti diktato riumi nei gėjumi“ sulaukė Berlyno atsa ko. Homoseksualumo neslepiantis Vokie tijos diplomatijos vadovas Guido Wester welle atrėžė, kad Baltarusijos vadovo žodžiai daug ką pasako.
Įtakingas vokiečių leidinys „Der Spiegel“ paskelbė, kad Vokieti jos kanclerė Angela Merkel susi tarė su kitais Europos lyderiais konservatoriais padėti Prancū zijos prezidentui Nicolas Sarko zy per jo rinkimų kampaniją.
Supykdė sankcijos
Praėjusią savaitę Briuselis nurodė visoms Bendrijos šalims atšaukti savo ambasadorius iš Baltarusijos, nes Minskas iš šalies išsiuntė len kų ir ES ambasadorius. ES užsienio politikos strategai savo sprendimą argumentavo tuo, kad pats Minskas pradėjo diploma tinį karą. O Baltarusija atrėžė, jog lenkų diplomatams tebuvo pasiūlyta Lenkijos vyriausybei ir Briu seliui pranešti, kad naujos skelbia mos sankcijos – bevaisės. ES praėjusią savaitę svarstė nau jas sankcijas Baltarusijai, kurių pa grindas – draudimas išduoti vizas dar dvidešimčiai Baltarusijos jėgos žinybų vadovų ir teisėjų. Šis žingsnis supykdė Baltarusijos vadovus. Dar gerokai prieš svars tant sankcijas A.Lukašenka sakė, kad ES netrukus peržengs „rau donąją liniją“.
Aliaksandras Lukašenka:
Ne jie turėtų mums priekaištauti dėl ko kios nors diktatūros. „Geriau diktatorius nei gėjus“
Tačiau Minsko ir ES kivirčas, regis, praėjusią savaitę nesibaigė. Šios savaitės pradžioje Baltaru sijos prezidentas A.Lukašenka tie siai šviesiai išrėžė, ką mano apie žarstomus jam kaltinimus. Labiau siai kliuvo Vokietijai, nes Berlynas su Varšuva buvo vieni aktyviausių sankcijų šalininkų. Vokietijos užsie nio reikalų ministras G.Westerwelle praėjusią savaitę viešai tvirtino, kad Bendrijos šalys vykdo vienodą poli tiką ir laikosi bendrų vertybių. Kartu jis dar sykį pavadino A.Lu kašenką „paskutiniu diktatoriumi Europoje“, kuris „apgaudinėja pats save, jeigu mano, kad gali mus suskal dyti“. Šie G.Westerwelle – pirmojo Vokietijos ministro, prisipažinusio, kad yra homoseksualus, – žodžiai įsiutino Baltarusijos vadovą. Iš pradžių A.Lukašenka priminė Vokietijos ministrui, kad vokiečiai
neturi teisės jam nurodinėti, kas yra diktatūra. „Mes visi prisimename praėju sio amžiaus vidurį ir tai, ką pasau lis gavo iš jų (vokiečių) diktatūros. Mūsų liaudis dar neatsigavo iki šiol. Todėl ne jie turėtų mums priekaiš tauti dėl kokios nors diktatūros“, – sakė Baltarusijos prezidentas ir pa vadino ES reakciją isterija. Tada A.Lukašenka pridūrė: „O dėl... ar tai rožinio, ar tai žydrojo, kuris ten apie diktatūrą rėkė. Tai išgirdęs aš pagalvojau: geriau būti diktatoriumi nei žydruoju.“ „Įrodė esąs diktatorius“
Vokietijos diplomatijos vadovas po šio Baltarusijos lyderio pareiškimo atsakė, kad, jo nuomone, A.Luka šenka tik įrodė esąs diktatorius. G.Westerwelle per savo atstovą Andreasą Peschke pareiškė: „Šis pareiškimas daug ką pasako. Po šio komentaro aš neketinu nė milimetro atsitraukti nuo savo įsipareigojimų žmogaus teisėms ir demokratijai.“ Į A.Lukašenkos pastabą reagavo ir kanclerės Angelos Merkel biuras. Steffenas Seibertas, kanclerės at stovas, pabrėžė, kad tie komentarai jam aiškiai rodo, „kokią poziciją pa grindinių teisių atžvilgiu Baltarusi jos prezidentas užima“, ir neva Ber lyne apie tai seniai žinoma. Santykiai įšaldyti
ES santykiai su Baltarusija smar kiai pablogėjo 2010 m. pabaigo je, kai Baltarusijoje vyko rikimai, kuriuos įtikinama persvara laimė jo A.Lukašenka. Bendrijos atstovai rinkimus pavadino nedemokratiš kais, o po jų vykusios demonstra cijos išvaikymą – smerktinu. Nors ambasadorių atšaukimas nesukėlė Baltarusijai didesnio gal vos skausmo, Minskas neva baimi nasi, kad ES gali paskelbti ekono mines sankcijas. Pasak kai kurių Vakarų ekspertų, sankcijos skaudžiai smogtų Balta rusijos naftos pramonei. Tiesa, ES valstybių požiūris į sankcijas Minskui nevienodas. Naujam sankcijų paketui praėju sią savaitę pasipriešino Slovėnija ir
Nuomonė: A.Lukašenkai Vokietijos užsienio reikalų ministro G.Wester
welle (nuotr. kairėje) pažiūros – nepriimtinos. „Scanpix“ nuotr.
Latvija. Abi šalys išreiškė abejonių dėl sąrašo turinio. Nors Lietuva at šaukė savo ambasadorių iš Baltaru sijos, kol kas ir Vilnius užima aiškią poziciją dėl ekonominių sankcijų. Lietuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė minėjo, kad ekono
minės sankcijos Baltarusijai padi dintų Rusijos įtaką. Jos nuomone, „politiškai ir ekonomiškai tai stu mia Baltarusiją Rusijos link ir ma žina priklausomybę nuo Vakarų ar kokios nors Vakarų įtakos“. „Der Spiegel“, AFP, BNS inf.
Kad tarp A.Merkel ir N.Sarkozy per euro zonos krizę užsimezgė tvirtas ryšys – niekas neabejoja. Tačiau ar turi Vokietijos kanc lerė leidimą agituoti Europoje už savo kolegą ir demonstruo ti nepritarimą prancūzų socia listų kandidatui į prezidentus François Hollande’ui? Kaip minėjo leidinys, N.Sarko zy populiarumas nėra toks, kaip jo varžovo, tačiau bent tai gerai, kad jo pusėje yra A.Merkel. Vokietijos kanclerė neįprastai atvirai parėmė siekį, kad Prancū zijos prezidentas būtų perrinktas. Abu lyderiai drauge vaikštinėjo Prancūzijos paplūdimiais, kartu pasirodė per televiziją ir planuoja bendrus kampanijos renginius. O su socialistu F.Hollande’u kanc lerė bendraudavo gerokai šalčiau. Maža to, „Der Spiegel“ pareiškė, kad konservatorių dominuoja mos Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriau sybės susitarė per rinkimų kam paniją nepriimti F.Hollande’o. Esą toks sprendimas priimtas po to, kai F.Hollande’as pareiškė ketinąs iš naujo derėtis dėl fis kalinio pakto. Tiesa, po publikacijos visų ša lių vyriausybių atstovai neigė, kad yra koks nors sąmokslas ig noruoti socialistą. Bet ekspertai pridūrė, kad toks susitarimas galėjo egzistuoti. „Informuoti šaltiniai Didžiojo je Britanijoje, netgi iš Leiboristų partijos, baiminasi galimo fi nansų nestabilumo po F.Hollan de’o pergalės, o daugelis (Vokieti jos opozicinėje) Socialdemokratų partijoje nusiteikę netgi dar skep tiškiau“, – sakė Prancūzijos poli tikos specialistas Johnas Gaffney. Pats N.Sarkozy irgi atmetė pranešimus apie sąmokslą. BNS inf.
José Manuelis Barroso – „ožys“ Praėjusiais metais minint Černobylio atominės elektrinės nelaimės meti nes A.Lukašenka Europos Komisijos vadovą išvadino ožiu. Pasak Baltaru sijos prezidento, šis esą privertė Uk rainos prezidentą jo nekviesti į minė jimą Černobylyje. Taip pat A.Lukašen ka pareiškė, kad ES – liurbiai, o Balta rusija Bendrijai pavojinga, nes gyve na kitokį gyvenimą. Ukrainos spau
da tada tvirtino, kad J.M.Barroso ragi no Ukrainos vadovą Viktorą Januko vyčių nevykti į minėjimą. A.Lukašen ka tada sakė: „O dėl tokių ožių kaip Bar roso ir panašiai – na, kas toks Barroso? Na, buvo kažkoks Barroso Portugalijo je. Paskui išvijo jį, įtaisė kažkur Euro pos Komisijoje ar dar kažkur. Todėl aš mažiausiai rūpinuosi, kur ir ką viauk telėjo koks nors Europos valdininkas.“
Draugai: N.Sarkozy ir A.Mer
kel toliau demonstruoja ištiki mybę vienas kitam.
„Reuters“ nuotr.
12
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
R.Meilutytės rekordas
didmeistrės pralaimėjimas
Pasirinko motinystę
Didžiosios Britanijos plauki mo pirmenybėse užfiksuo tas naujas Lietuvos rekordas. Olimpinio vandens centro ba seine Anglijoje gyvenanti Lie tuvos plaukikė Rūta Meiluty tė 100 m rungtyje krūtine užė mė pirmąją vietą ir pasiekė naują Lietuvos rekordą (1 min. 07,30 sek.).
Europos čempionė didmeist rė Viktorija Čmilytė Senojo že myno moterų šachmatų pir menybėse Turkijoje patyrė pir mąjį pralaimėjimą ir 103 da lyvių turnyre su 3 taškais iš 4 galimų nukrito į devintąją vie tą. Lietuvė nusileido vienval de lydere su 4 taškais tapusiai prancūzei Marie Sebang.
Trejose olimpinėse žaidynė se dalyvavusi pajėgiausia Lie tuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė šių metų Lon dono olimpiadoje nedalyvaus. Sportininkės prioritetai pa sikeitė – ketverių sūnelį Do vydą su vyru Vytautu augi nanti tenisininkė laukiasi ant ro vaiko.
L.Kleizos taikiklis išsiderino Lino Kleizos metimai antrose NBA rungtynėse iš eilės skriejo pro šalį, o jo Toronto „Raptors“ klubas namuose 88:92 nusileido Orlando „Magic“ ekipai.
„Keistos rungtynės. Nežinau, ko dėl abiejų komandų krepšininkai žaidė lėtai, be energijos ir užsi vedimo. Gerai, kad nors laimėjo me“, – nevienareikšmiškai per galę įvertino „Magic“ strategas Stanas Van Gundy. „Magic“ ekipoje tradiciškai išsi skyrė Dwightas Howardas. Aukš taūgis pelnė 36 taškus ir atkovojo 13 kamuolių. „Dvigubą dublį“ at liko ir jo komandos draugas Rya nas Andersonas, surinkęs 19 taškų ir sugriebęs 13 kamuolių. L.Kleizos indėlis šį kartą bu vo kuklus. Tikslo nepasiekė visi 3 mesti tritaškiai, o per 12 aikštė je praleistų minučių puolėjas su spėjo prasižengti 4 sykius ir pel nė vos du taškus. 27-erių kauniečiui taiklumo sti go ir dieną anksčiau vykusiame susitikime, kuriame „Raptors“ namuose 83:75 parklupdė Ouk lando „Golden State Warriors“ ekipą. Šiame mače lietuvis aikštė je praleido 15 minučių, per kurias pataikė tik 2 dvitaškius iš 8 ir pra metė vienintelį tritaškį, surinkda mas 4 taškus. Abi dvikovas Toronto „Air Ca nada Centre“ arenos tribūnose stebėjo Jungtinėse Valstijose šiuo metu viešintis Lietuvos naciona linės krepšinio rinktinės strate gas Kęstutis Kemzūra. Prieš tai specialistas aplankė Duke ir Flo ridos universitetus. Pastarajame jis bendravo su vienu rinktinės kandidatų Deividu Dulkiu.
NBA aikštelėse ir toliau spin di buvusio Kauno „Žalgirio“ įžaidėjo Ty Lawsono žvaigž dė. Per rungtynių su Sakramen to „Kings“ pratęsimą Denverio „Nuggets“ komandos gynėjas li kus mažiau nei 3 sek. pataikė le miamą tritaškį bei antrą vakarą iš eilės savo komandai išplėšė per galę 119:116.
Ty Lawsonas:
Man patinka atlikti lemiamus metimus. Autoritetas: sėkmingai Lenkijoje dirbusiam T.Pačė
„Man patinka atlikti lemiamus metimus. Nejaučiu jokių proble mų tai darydamas. Per lokautą nemažai dirbau, kad šiuos daly kus patobulinčiau“, – po dviko vos prisipažino T.Lawsonas. Pergalingas T.Lawsono meti mas į „Kings“ krepšį buvo pripa žintas gražiausiu NBA dienos epi zodu. Pastarąją savaitę buvęs žalgi rietis sulaukė ir daugiau pagyrų. Jis su Derricku Rose‘u buvo iš rinkti naudingiausiais dešimto sios NBA savaitės žaidėjais. T.Lawsonas per rungtynes vi dutiniškai pelnydavo 20,7 taško, sugriebdavo po 7 atšokusius ka muolius bei atlikdavo 11,7 rezul tatyvaus perdavimo per mačą. Įžaidėjo rodikliai praėjusią savaitę buvo geriausi visoje Vakarų kon ferencijoje, o jo vedama „Nug gets“ praėjusią savaitę nė karto nepralaimėjo. VD inf.
sui pasiūlytas įtakingas postas VTB Vieningojoje ly goje.
šoviniais ir strigo varžovų gynyboje.
„Reuters“ nuotr.
V.Chomičius keliasi į Ukrainą.
Evaldo Butkevičiaus, Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Lietuvos treneriams – nauji iššūkiai Dar neseniai tvirtai savo rankose komandų vairus laikę Lietu vos krepšinio specialistai Tomas Pačėsas ir Valdemaras Cho mičius pasirengę priimti naujus išbandymus. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Be darbo buvo neilgai
Lenkijos krepšinio pastarojo de šimtmečio simboliu tapęs alytiškis Tomas Pačėsas bandys save nau jame amplua. Ambicingą 40-me tį pakvietė VTB Vieningosios lygos vadovybė. Nuo šiol buvęs ilgametis Gdy nės „Asseco Prokom“ vyriausiasis treneris dirbs lygos vykdomuoju direktoriumi. T.Pačėsas bus atsa kingas už derybas su užsienio klu bais iš Lietuvos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių. Naujasis karjeros iššūkis T.Pa čėso negąsdina. Anot jo, panašias funkcijas jis atlikdavo ir dirbdamas Lenkijos klubo vairininku. „Gdynės ekipoje aš ne tik trenira vau komandą, bet ir rinkau sudėtį, prisidėjau prie derybų su žaidėjais, dalyvavau diskusijose dėl turnyro formatų ir tvarkaraščio. VTB lyga yra puikus turnyras, kuriame siekia dalyvauti daug klubų. Mano užda vinys – kad turnyras tinkamai plė totųsi“, – kalbėjo T.Pačėsas. Gyrė vadybinius sugebėjimus
Žabangos: pastarosiose dvejose rungtynėse L.Kleiza šaudė tuščiais
Stotelė: po 13 Rusijos klubuose praleistų metų
Krepšinio pasaulį puikiai išmanan tį T.Pačėsą savo komandoje ypač
norėjo matyti VTB Vieningosios lygos vadovas Andrejus Širokovas. Po to, kai dėl klubą prislėgusių fi nansinių problemų lietuvis buvo priverstas palikti Gdynę, jam ne trukus buvo pasiūlyta pozicija ly gos vadovybėje.
Andrejus Širokovas:
Tomas nuo pat pirmų jų VTB Vieningosios lygos egzistavimo die nų labai prisidėjo prie jos plėtojimo. „Tomas nuo pat pirmųjų VTB Vieningosios lygos egzistavimo dienų labai prisidėjo prie jos plė tojimo. Jis tarsi Anglijos „Pre mier“ futbolo lygos vadybinin kas. Šis specialistas ne tik puikiai atliko trenerio darbą, tačiau ne ką prasčiau veikė ir vadybos sferoje. Tik jo dėka „Asseco Prokom“ tapo VTB Vieningosios lygos dalyviu“, – komplimentų lietuviui negailė jo A.Širokovas. Anot jo, šešerius metus Gdynės klubo vyriausiuoju treneriu dirbęs T.Pačėsas yra gerbiamas specia
listas visose krepšinio šalyse, to dėl toks autoritetas neabejotinai turėtų sustiprinti VTB Vieningo sios lygos vadovybę. V.Chomičiaus kelias – į Ukrainą
Nauja savo karjeros stotele džiau giasi ir Lietuvos rinktinės trenerių štabe dirbantis V.Chomičius. 52ejų kaunietis palieka Liubercų „Tri umf“ ekipą ir keliasi į Ukrainą. Nuo šiol lietuvis dirbs šios ša lies aukščiausiojoje lygoje rung tyniaujančiame Dnepropetrovsko „Dnipro“ klube. Vyriausiojo trene rio poste V.Chomičius pakeis De nisą Žurkavlovą. „Dnipro“ – jau penktasis užsie nio klubas per V.Chomičiaus tre nerio karjerą. Iki šiol strategas dirbo tik su Rusijos klubais. 1999– 2002 m. jis buvo Permės „Ural Great“ klubo vyriausiojo trenerio asistentas, 2003–2004 m. vado vavo Maskvos „Dinamo“ ekipai, vėliau sugrįžo į Permę jau kaip pa grindinis vairininkas, o 2005-ai siais persikėlė į Kazanės „Unics“. „Triumf“ ekipoje V.Chomičius dir bo nuo 2010-ųjų, tačiau šiemet dėl sveikatos problemų buvo privers tas padaryti pertrauką ir koman dos vairą laikinai užleido Vasilijui Karasiovui.
13
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
menas ir pramogos
Lenkijos meno žvaigždė
Dievinantys grupę „The Beatles“ ir Mar tino Scorsese’s dar bus tiesiog privalės kovo 29 d. užsukti į „Loftą“. Jūsų dėme siui: naujausia kulti nio režisieriaus do kumentinė juosta „George’as Harriso nas: gyvenimas ma terialiame pasauly je“ ir tikro garso pro jektas „The Beatles UNPLUGGED“.
Vilniuje, Nacionalinėje dailės gale rijoje (NDG), poryt atidaroma len kų menininko Michało Budny per sonalinė paroda „Didelė šalis“.
Pradžia: pirmoji J.Jaručio suburta grupė grojo būtent „The Beatles“ dainas.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Kino grando ir bitlų vakaras Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Jau netrukus sostinės kino teat ruose įsiviešpataus „Kino pava saris“. Menų fabrikas „Loftas“ antrus metus iš eilės siūlo juo pa simėgauti už kino teatro ribų, o per pertrauką filmo įspūdžius su stiprinti specialiame tikro garso koncerte. Šiemet netradicinėje erdvė je bus galima pamatyti naujausią amerikiečių režisieriaus M.Scor sese’s režisuotą dokumentinę juostą „George’as Harrisonas: gy venimas materialiame pasaulyje“. Per filmo pertrauką žiūrovus į le gendinių bitlų laikus nukels tik ro garso koncertas „The Beatles UNPLUGGED“. Vienas koncertinės progra mos kūrėjų – grupės „Freaks on Floor“ lyderis Justinas Jarutis. Su juo ir kalbamės apie tai, kas lau kia žiūrovo, kovo 29-ąją užsuku sio į „Loftą“, kas pačiam atlikėjui yra bitlai ir kokius jausmus sukėlė M.Scorsese’s filmas. – Justinai, papasakokite, kaip gimė šis projektas? – Idėja buvo „Kino pavasario“ or ganizatorių. Su jais bendrauju jau ne vienus metus, esu daręs keletą „Ki no pavasario“ projektų. Vienas jų buvo prieš porą ar trejetą metų su rengtas uždarymo renginio koncer tas. Atlikome garso takelius iš įvai rių kino filmų. Šiemet organizatoriai vėl kreipėsi į mane. Nutarėme, kad reiktų ką nors padaryti filmui apie G.Harrisoną. Bitlai yra mano muzi kinės karjeros pradininkai, tai man labai artima, todėl buvau visomis keturiomis už šį projektą. – Ar tai reiškia, kad su jų mu zika ir užaugote?
– Jeigu kalbėtume apie paprasto žmogaus augimą, brendimą – ne, su jais aš neužaugau. Vaikystėje juos girdėdavau, klausydavo ma no tėvai, bet nebuvo taip, kad jie man patiktų. Bitlų pradėjau klau syti, kai buvau keturiolikos. Ta da suvokiau, kad tai yra muzika, kuri man labai patinka. Nusipir kau, įsirašiau visus jų albumus. Klausiau bitlų visą vasarą, o ru denį pradėjau groti gitara. Ir pir ma mano sukurta grupė buvo bitlų dainoms pergroti. Tiesa, tai ne pavyko, nes mes tada nemokėjo me groti. Bet buvo intencija groti taip, kaip jie.
Kūriniai milijoną kartų groti, pergroti, todėl ruošti šį pro jektą man šiek tiek baisu. Norisi perda ryti juos savaip. – Koncertas rengiamas per filmo pertrauką. Kiek laiko jis truks ir kokio pobūdžio jis bus? – Tai apie valandą truksiantis akustinis koncertas. Tiesiog per darysime bitlų, kartu ir G.Harri sono, dainas. Kiek jų – kol kas ne galiu tiksliai atsakyti. Nebus jokių būgnų, bosinių gitarų. Atliksi me jas dviem arba trimis akusti nėmis gitaromis, bus du arba trys balsai. – Vienas atlikėjų esate jūs. Kas kiti du? – Tikrai su manimi koncertuos Markas Palubenka. Naujas de biutantas ir labai gabus atlikė jas bei kūrėjas. Dėl trečio žmogaus dar svarstome.
– Kokios dainos tą vakarą skambės „Lofte“? – G.Harrisono hitais tapusios „My Sweet Lord“, „While My Gui tar Gently Weeps“. O bitlų, ma nau, atliksime vadinamąsias love songs, kurios yra artimiausios, prie kurių prisidėjo ir G.Harri sonas – juk vakaras skirtas jam. Skambės mažiausiai penki gar siausi jų kūriniai, tiesa, „Yes terday“ turėtų nebūti. Nes tai yra Paulo McCartney daina, bit lai realiai prie jos neprisidėjo. Be to, man kur kas artimesnė dai na „Blackbird“, ji ir gerokai jaut resnė, širdingesnė, taip pat labiau tinkanti groti akustiškai. Ar ba G.Harrisono sukurta „Something“. – Rengiate projektą, kurio mu zika jums tokia artima. Tačiau šie kūriniai jau tiek kartų per groti. Su kokiais sunkumais susiduriate? Ar ko nors bai minatės? – Taip, kūriniai milijoną kartų gro ti, pergroti, todėl ruošti šį projektą man šiek tiek baisu. Norisi perda ryti juos savaip, kaip aš ir Mar kas norime, mūsų pačių bruožais. Tai pats sunkiausias dalykas. Nėra lengva perdaryti genialaus kūrėjo kūrinius ir perdaryti juos taip, kad gerumu ir tobulumu jie bent jau būtų panašūs į origina lą. To aš labiausiai bijau, bet manau, kad mums tik rai neblogai sekasi. – Manau, tuo nea bejoja ir žiūrovai bei klausytojai. Kalbant apie M.Scors es e’s juostą – šį filmą jau matėte. Kaip jį vertinate? Kokių
jausmų sukėlė juosta apie vie ną mėgstamiausių atlikėjų? – Kai tik sužinojau, kad šis filmas jau yra, ir galėjau jį gauti, iškart pažiūrėjau. Tai buvo prieš mėne sį. Visų pirma, filmas mane pra virkdė. Buvo labai gražu klausyti, kaip Ringo Starras filmo pabai goje kalba apie G.Harrisoną. Ver tinu šį filmą labai gerai. Jis infor matyvus, įdomus ir jaudinantis. Esu žiūrėjęs M.Scorsese’s juostas apie Bobą Dylaną ir „The Rolling Stones“. Filmas apie G.Harrisoną man patiko labiausiai. Nors jis il gas – 3,2 valandos, – pažiūrėjau jį be jokių pertraukų. Esu perskaitęs daugybę bitlų biografij ų. Man šis filmas yra istorija, buvo labai ma lonu jį žiūrėti.
Kaip teigiama galerijos pranešime spaudai, surengti šio menininko parodą NDG paskatino M.Budny kūrybos specifika – „taupi vizua lioji kalba ir ja išsakomas koncep tualus turinys“. „Per kelis galerijos aukštus pa sklidusioje parodoje „Didelė ša lis“ pristatomi pastaraisiais metais sukurti menininko darbai, susifor muoja dialogas tarp jo kūrinių ir galerijos kaip pastato bei institu cijos“, – tvirtinama pranešime. Paroda pavadinta pagal kūri nį „Didelė šalis“, kuris byloja apie dideliuose dariniuose sunkiai pa siekiamą pusiausvyrą. Parodoje bus rodomi lakoniškos formos, ties abstrakcijos riba ba lansuojantys skulptūriniai objek tai, kurie gali būti interpretuojami apmąstant tiek asmens vidinio pa saulio vyksmus, tiek bendruome nėse, institucijose ar šalyse vyks tančius procesus. 1976-aisiais gimęs M.Budny me no pasaulyje debiutavo 2003 m., kai surengė parodą tuomet dar ne seniai atidarytoje Varšuvos galeri joje „Raster“. Ši paroda buvo netikėta – nestu dijavęs jokioje dailės akademijoje, M.Budny nepriklausė tuomečiam Varšuvos menininkų būriui. Nuo to laiko susidomėjimas M.Budny kūryba sparčiai auga – menininkas dalyvauja parodose įvairiose Europos šalyse, 2009 m. surengė personalinę parodą viena me svarbiausių Lenkijos šiuolaiki nio meno muziejų – Ujazdovskio pilyje. Paroda Vilniuje veiks iki balan džio 29 d. VD, BNS inf.
Apie filmą „George’as Harrisonas: gyvenimas materialiame pasaulyje“ – tai doku mentinis filmas apie vadinamąjį ty lųjį bitlą, tačiau ne ką mažiau įdo mią ir sudėtingą asmenybę. Filme apie G.Harrisoną (nuotr.) kal ba daugybė žinomų žmonių (Ericas Claptonas, P.McCartney, Philas Spec toras, Yoko Ono ir kt.), rodomi unika lūs vaizdo įrašai iš bitlų gyvenimo. „Niekada nepamiršiu, kai pirmą kar tą išgirdau „All Things Must Pass“, – apie G.Harrisono muziką sakė filmo rež isierius M.Scorsese. – Tai prilygsta įžengimui į ka tedrą. Geor ge’as kūrė sielą žadi nančią mu ziką – mes visi ją ir girdėjome, ir išgyve nome – manau, bū tent dėl to mūsų gy venimuose jis užėmė labai svarbią vietą.“
Min im al ist as: M.Budny savo
darbuose taupiai vartoja vizua liosios kalbos priemones.
14
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KADA? Kovo 8 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. KADA? Kovo 14 d. 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Kovo 13 d. 21 val. KIEK? 45 litai.
Filmuose – japonų menas
E.Ališankos knyga
„Bohema“ iš Barselonos
Vilniuje pradedama dokumentinių filmų apie XX–XXI a. Japoni jos menininkus programa. Pirmąjį vakarą bus rodomas režisie riaus Satoshi Watanabe 2008 m. sukurtas filmas „Daidō Moriya ma. Pakeliui į San Paulą“. D.Moriyama – vienas garsiausių XX a. ja ponų fotografijos meistrų.
Vilniuje vyks Eugenijaus Ališankos esė knygos „Gatvė tarp dvie jų bažnyčių“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius, rašytojai Andrius Jakučiūnas, Laimantas Jonušys, Danutė Kalinauskaitė, poetas Aidas Marčėnas, poetas, bardas Domantas Razauskas, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
Lietuvoje prieš keletą metų viešėjęs vienas geriausiai vertinamų XXI a. tenorų meksikietis Ramonas Vargasas drauge su viena ge riausių Giacomo Puccini operų atlikėja Fiorenza Cedolins pasi rodys tiesioginėje operos „Bohema“ transliacijoje iš Barselonos didžiojo licėjaus teatro.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. KADA? Kovo 12 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? 7 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. KADA? Kovo 9 d. 19 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Iki kovo 10 d. KIEK? Nemokamai.
Koncerte prisimins cunamio aukas
Į sceną veržiasi jaunieji
Legendinis R.Vabalo filmas
K.Daugėlos gyvenimo epizodai
Vilniuje vyks 2011 m. žemės drebėjimo ir cu namio Japonijoje aukoms atminti skirtas kon certas. Jame skambės vieno žymiausių pa saulyje kompozitorių Karlo Jenkinso kūrinys „Requiem“.
Klubas „Tamsta“ ir vėl pasiruošęs užleisti sce ną pirmuosius žingsnius muzikoj e žengian tiems atlikėjams. Šiandien čia prasideda kiek vieną trečiadienį vyksiančios konkurso „Gara žas“ kovos.
Rež is ier iaus Raim ond o Vab al o 75 metų ju bil iej aus proga Viln iuj e bus rodom as film as „Birž el is, vas aros prad žia“, be kur io neį ma nom a įsivaizd uot i liet uv iško kin o men o is tor ij os.
Parodoje „Kelionė“ pristatoma daugiau kaip 60 fotografijų, kuriose užfiksuoti skirtingi fotografo Kazio Daugėlos gyvenimo ir kūrybos laikotar piai – DP stovykla, kelionė į JAV, gyvenimas už Atlanto.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (3) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).
LTV 21.15 val.
7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.50 Lietuvos balsas (k). 11.35 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (4). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 LT aistra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Žudikai“ (JAV, 1995 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
10.00 Ką manai? 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Vėžliukai nindzės“ (1) (JAV, 2008 m.). 14.10 „Ančiukų istorijos“ (6). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Terjerai“ (2). 0.05 „Eureka“. 1.00 „Svieto lygintojai“ (3).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Nebylus šauksmas“ (N-7) (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.
LNK 22.35 val.
TV3 21.00 val.
12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Nuožmūs kovotojai“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 22.30 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05, 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kruvinoji italų mafija“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. Orai.
BTV 21.05 val.
17.15 VTB jungtinė lyga. Samaros „Krasnyje krylja“ (Rusija)–Kauno „Žalgiris“ (Lietuva). Transliacija iš Samaros. Per pertrauką – Žinios. 19.00 VTB jungtinė lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–Mariupolio „Azovmash“ (Ukraina). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus (pasibaigus rungtynėms „Krasnyje krylja“–„Žalgiris“). Per pertrauką – Žinios. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Kruvinoji italų mafija“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Lazio“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Blusens Monbus“–Madrido „Real“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Chievo“. 15.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 16.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Krasnye Krylja“–Kauno „Žalgiris“. Tiesioginė transliacija. 19.15 Automoto. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXVI turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Mariupolio „Azovmaš“. 23.30 Krepšinio pasaulyje.
Sport1 16.55 val.
15
trečiADIENIS, kovo 7, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ programoje rytoj kino mėgėjams bus pristatytas naujas Godos Rupeikaitės dokumenti nis filmas „Variacijos kaukių tema“.
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@ hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900178
UAB „IRDAIVA” reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922136
UAB „IRDAIVA” reikalingi fasado šiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922144
PaSlaugoS Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis. 916127
Technikos remonto Debiutas: „Variacijos kaukių tema“ – tai pirmasis savarankiškas režisierės
G.Rupeikaitės filmas.
Organizatorių nuotr.
Ką slepia mūsų kaukės? Filmas lyg mozaika sudėliotas iš skirtingų gyvenimo akimirkų, ku rias visas jungia kaukių motyvas. „Variacijos kaukių tema“ siekia prisiliesti prie žmogaus paslap ties, pridengtos kauke. Tai tarsi ėjimas nesibaigiančiu koridoriu mi su daugybe durų. „Kaukė yra toks svarbus kas dienybės atributas, kad dažnai jos net nepastebime. Turime visą jų kolekciją – tai sudaro mūsų įvaizdį visuomenėje ir neretai pradedame manyti, jog ši kau kių sankaupa ir yra mūsų tikra sis Aš. Todėl pasikeitus tam tik roms aplinkybėms, iširus šeimai, netekus darbo ar išvykus į ilgą ke lionę žmogų užklumpa identite to krizė. Savo filme apie tai ir kalbu. Galbūt ne visai tiesiogiai, bet per tam tikras asociacijas, nuotaikas. Man ši tema svarbi. Tikrumo paieškos, nesaugumo jausmas, tikėjimas tam tikromis tiesomis, kurios gali kardinaliai pakeisti žmogaus gy venimą. Visa tai man – kaukės, gyvenančios šalia mūsų ir mumy se“, – sakė filmo režisierė G.Ru peikaitė.
Kaukė filme atlieka itin svarbų vaidmenį. Tai ir šventinis atribu tas, ir meno kūrinys, saviraiškos priemonė, ir tikrųjų jausmų slėpi mas ar socialinio statuso atspin dys. Filme klausiama, kiek veidų, kiek skirtingų sluoksnių savyje gali turėti žmogus?
Greta Akcijonaitė:
Džiugu, kad lietuvės režisierės aktyviai kuria ir šiais metais galime tęsti tradiciją. „Šeršėliafam“ sumanytoja ir organizatorė Greta Akcijonaitė teigia, jog lietuvių režisierių mo terų premjeros festivalyje pamažu tampa tradicija. „Praėjusiais metais festivaly je sėkmingai pristatėme du lie tuvių režisierių moterų filmus – Giedrės Žickytės „Paskui saulę ir ožkas“ ir Dali Rust „Nadiežda“. Džiugu, kad lietuvės režisierės aktyviai kuria ir šiais metais gali
me tęsti tradiciją bei pristatyti dar vieną premjerą“, – sakė festivalio „Šeršėliafam“ sumanytoja G.Ak cijonaitė. Moterų filmų festivalis „Šeršė liafam“ kovo 1–11 d. vyks Vilniuje kino teatruose „Pasaka“ ir „Skal vija“. Iki kovo 17 d. festivalis vyks kituose Lietuvos miestuose: Kau ne, Klaipėdoje, Panevėžyje, Uk mergėje, Druskininkuose, Palan goje ir Nidoje. VD inf.
Dosjė „Var iac ijos kauk ių tema“ – tai pir mas is sav ar ank iš as rež is ierės G.Rup eik aitės film as. 2009 m. G.Rupeikaitė dirbo su rež isier ium i Bramu Crolsu ir buvo antroji filmo „Eternal Girl“ rež isierė. Tais pačiais met ais ji dirb o prie filmo „Caught in Trans it ion“ kūrybinės e dirb tuvėse „Ex-Oriente“ Ček ijoje. G.Rup eik aitė nuol at bendrad ar biauja su žinomais liet uv ių kino rež isieriais: Audriumi Stoniu, Jani na Lapinskaite, Gyčiu Lukšu, Romu Lileik iu ir kt.
Švęsti rengiasi kaip reikiant Trijų dalių koncertas, trijų aukš tų scena, 3D vaizdai, kviestiniai muzikantai, šiuolaikinis baletas ir išskirtinis įvaizdis. Tokius pa žadus artėjančio trečiojo gimta dienio proga žeria elektroninės muzikos susivienijimo „Silence“ nariai.
Kovo 10-osios vakarą žinomiau sius „Silence“ šeimos hitus ir naujas jų interpretacijas bei vi siškai šviežius kūrinius atliks vi si komandos nariai – Vidis, Ma rio Basanov, Few Nolder, Leon Somov, Jazzu, Adomas. Taip pat – kviestiniai vokalistai Giedrė („Empti“) ir iš Švedijos specialiai gimtadienio proga atvykstantis Ernesto, trimitininkas Mindau gas Vadoklis, akordeonistas Da rius Rudis.
Ypatingi gimtadienio svečiai – dirigento Gedimino Gelgoto Naujų idėjų kamerinis orkestras, kurį sudaro trys smuikai, altas ir trys violončelės. Dėl tokios muzikantų rinktinės ir naujausios įrangos vi so pasaulio elektroninės muzikos ekspertų vertinama „Silence“ kūryba kovo 10-ąją suskambės ir akustiškai, aranžuota vien stygi niams ar akordeonui, ir futuris tiškai, atliekama vien planšeti niais kompiuteriais. „Silence Family: 3 Years Of Pu re Quality“ režisuojanti Baltijos baleto grupės vadovė Marija Si mona Šimulynaitė daug dėmesio programoje skiria savo gyvenimo aistrai – šokiui. Elektroninei mu zikai ir „Silence“ kūrėjams nea bejingos režisierės vadovaujama šokėjų trupė, praėjusiais metais
debiutavusi šiuolaikinio baleto spektakliu pagal grupės „Depe che Mode“ muziką „Kitas pasau lis“, renginyje pristatys vizualinių siurrealistinių etiudų rinkinį – tai bus „Silence“ skambesiui adap tuotos neoklasikinio ir moder niojo šokio miniatiūros. Specialią trijų aukštų sceną Ūkio banko teatro arenoje su projektavo žinomas scenografas Mindaugas Skuminas, kuris su ilgamečiu OKT/Vilniaus miesto teatro apšvietėju Eugenijumi Sa baliausku per visą renginį rūpin sis ir šviesos režisūra. Tūkstan tinių renginių lankytojams bei klubinės kultūros dalyviams pa žįstama vaizdo menininkė Vesta Mistake ruošia unikalios 3D gra fikos programą. VD inf.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt. 919689
Sveikatos ir grožio Apsilankykite dietologijos klinikoje „Dietos sistema“ – pasieksite lieknėjimo rezultatų. Gydytojai dietologai, turintys ilgametę patirtį, atliks kūno sudėties, medžiagų apykaitos tyrimus, sudarys individualią lieknėjimo programą. Daugiau informacijos www.dietos.lt, tel. (8 5) 260 7300. 913305
ĮvairūS Kita Informuojame, jog Edmundas Širvaitis (g. 1957 m.) sutartimi perleido Ernestui Baltmiškiui (g. 1983 m.) teisę į Aleksandr Žuravskij (g. 1984 m.) 400 Lt skolą, pagal 2010 09 09 skolos raštelį. Sutartį galima atsiimti Aušros Vartų g. 16, Vilnius. Tel. 8 603 58 026. 922752
Informuojame, kad parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl UAB „Bimoni Invest group“ žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0300:1519), esančio Vėliučionių k., Šatrininkų sav., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Teritorijų
planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“, Kalvarijų g. 24, Vilnius. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com. 922828
Rengiamas sklypo, kad. Nr. 0101/ 0008:57, Ukmergės g. 329B, Fabijoniškių sen., Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės tikslinės paskirties bei bendrojo plano sprendinių, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Numatoma komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorija. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 11 25 įsakymas „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „ŪPAS“ Nr. A30-3192, 2011 12 16 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042027 (reg. Nr. A615-125-(2.15.1.7-AD4)). Planavimo organizatorius: UAB „ŪPAS“, Ukmergės g. 329B, Vilnius. Informaciją teikia planavimo organizatoriaus atstovė Lina Maždžierienė, tel. (8 5) 232 8288, e. paštas pma@zebra.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Urbanistika“, A.Goštauto g. 8, Vilnius, www. urbanistika.lt. Informaciją teikia projekto vadovė Alicija Grigūnienė, tel. (8 5) 231 2455, e. paštas adm@urbanistika.lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas: Fabijoniškių seniūnijoje, S.Stanevičiaus g. 24, Vilnius, bei plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 8, 0226A kab., kovo 21–balandžio 4 d. Projekto viešas aptarimas vyks balandžio 4 d. 15 val. plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 8, 319 kab., Vilnius. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su rengiamu detaliuoju planu bei teikti pasiūlymus raštu galima plano organizatoriui ir/ arba plano rengėjui iki viešo aptarimo pabaigos. Gautų atsakymų apskundimo tvarka: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 922935
UAB „Effectivus“ praneša, kad 2010 12 10 Rudaminos sen., Antupių k. atlikti kadastriniai matavimai sklypui Nr. 4177/300:444. Prašom atsiliepti gretimo sklypo Nr. 4177/300:58 paveldėtojus. Tel. 8 683 96 586. 922728
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis oro temperatūra išsilaikys neigiama, o atšilti turėtų savaitės pabaigoje. Šiandien dieną bus nuo nulio iki 5 laipsnių šalčio. Smarkesnio sniego nenumatoma. Rytoj nesnigs. Temperatūra naktį – 5–10 šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Orai toliau šils, ir nuo penktadienio dienomis jau numatoma teigiama temperatūra.
Šiandien, kovo 7 d.
–4
–1
–2
Telšiai
Šiauliai
–3
Klaipėda
Panevėžys
–4
Utena
–5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.53 18.07 11.14 17.20 5.57
67-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 299 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +7 Brazilija +29 Briuselis +4 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +24 Kopenhaga +3
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+11 +14 –9 –4 +13 0 +10 +10
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5 –4 +14 +21 –7 +18 +13 +2
–3
–3
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–4
Alytus
0–4 m/s
Pražūtinga audra
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–7
–3
–8
–11
3
–6
–1
–7
–11
4
–4
+1
–3
–6
4
Atogrąžų audra Irina nusinešė ma žiausiai 65 žmonių gyvybę Madagas kare, daugiausia Ifanadianos rajone sa los pietryčiuose. Dar trijų žmonių bu vo pasigesta. Irina smogė ne tik Mada gaskarui, bet ir Pietų Afrikos Respubli kai (PAR) bei Mozambikui. PAR Durba no mieste uždaryti paplūdimiai, o lai
vams nurodyta likti uoste. Praeitą mėnesį siaučiant atogrąžų ciklonui Džovanai žuvo 35 žmonės, daug kitų bu vo sužeisti. Madagaskare ciklonų se zonas paprastai tęsiasi nuo lapkričio iki vasario, o audros kasmet pareika lauja dešimčių žmonių gyvybės. BNS inf., AFP nuotr.
DATOS (kovo 7 d.) 161 m. Markas Aurelijus tapo Romos imperatoriumi. 1765 m. gimė fotografijos pradininkas prancūzas Nicéphore’as Niépce’as. 1861 m. gimė literatūros istorikas, publicistas, kritikas, gydytojas, visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas. 1875 m. gimė prancūzų kompozitorius Maurice’as Ravelis. 1876 m. Alexanderis Grahamas Bellas gavo patentą už telefono išradimą. 1878 m. gimė rusų dailininkas ir scenografas
Borisas Kustodijevas. 1908 m. gimė italų aktorė Anna Magnani. 1917 m. Niujorke buvo išleista pirmoji pasaulyje džiazo muzikos plokštelė Ray Lopez ir Alcide Nunez „Livery Stable Blues“. 1924 m. gimė japonų rašytojas Kobo Abė. 1947 m. gimė grafikė Jūratė Stauskaitė. 1951 m. gimė teatro ir kino aktorius Vytautas Grigolis. 1970 m. gimė britų aktorė Rachel Weisz. 1999 m. mirė JAV kino režisierius ir prodiuseris Stanley Kubrickas.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
8
Felicija, Galmantė, Milbartas, Rimtautas, Tomas
horoskopai
Ketvirtadienį
penktadienį
Vardai
9
10
11
12
13
14
Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Tinkama diena spręsti iškilusius nesutarimus su kolegomis ar net viršininku, tik nepersistenkite gražbyliaudamas. Paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės bendraujant su konfliktiškais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkę viską supaprastinti. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugnus kai kurių dalykų pasvėrimas dar niekam gyvenime nepadarė gėdos. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis, pasisemti iš jų išminties. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minčių, kaip tai padaryti, pasisemkite iš geros knygos ar filmo. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Ir toliau nenuilsdamas ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Ožiaragis (12 22–01 20). Bus reikalinga tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų parama. Pats pasaulis rūpinsis jumis, todėl jausitės gana tvirtai. Šis laikotarpis paskatins gilintis į savo jausmus ir dvasinę prigimtį. Vandenis (01 21–02 19). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.