PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Naujuoju vidaus reikalų ministru tikriausiai taptų R.Čiupaila.
Lietuva 5p.
ketvirtADIENIS, KOVO 8, 2012
V.Stankevičius pastebi, kad Kaliningrado srities verslininkai vis dažniau dairosi į Lietuvą.
Klaipėdos verslas 7p.
56 (19 357
Artėjant rinkimams Prancūzijoje prezidentui N.Sarkozi prasideda tikros „linksmybės“.
Pasaulis 11p.
Kaina 1,30 Lt
Titulas – J.Karčiauskaitei-Lago Neatsiejama miesto tradicija tapę dien raščio „Klaipėda“ organizuojami rin kimai į jubiliejinį metraščio pusla pį įrašė naują pa vardę – vakar iškil mingoje ceremoni joje Metų klaipėdie te paskelbta Jurga Karčiauskaitė-Lago.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Iš anksto nujautė verdiktą
Garbų titulą talentingai juvelyrei dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai skyrė už tai, jog menininkė savo kūryba ir subtiliais darbais daugiau nei dešimtmetį garsina uostamiestį Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. Pastarieji metai J.Karčiauskai tės-Lago veikloje buvo išskirti niai, kupini reikšmingų įvykių – kūrėjos darbai sulaukė pripažinimo Niujorke, lietuvei teko kurti pa puošalus tokioms pasaulinio gar so asmenybėms kaip JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, ES vy riausiajai užsienio reikalų ir saugu mo politikos įgaliotinei Catherine Ashton, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Užsienio galerijose eksponuo jami Jurgos darbai – tarsi mažytės Lietuvos ambasados, svečių kraš tų gyventojams padedančios atras ti ar naujai pažinti mūsų šalį. „Stengiausi neparodyti, kad iš sigandau. Kaip ir visi, matyt, su sijaudinau. Žinoma, iškilo mintis – o už ką, dar lyg ir jauna, daug ko nepadariau“, – pirmosioms emo cijoms nespėjus nuslūgti kuklino si laureatė. Jurga juokavo, jog iš anksto žino jusi, kad bus tituluota Metų klai pėdiete. Prie šeštuoju numeriu pažymėto stalelio sėdėjusi kūrėja prisipažino – šis skai čius jai lemia sėkmę.
4
Svoris: J.Karčiauskaitei-Lago Metų klaipėdietės titulas – ne tik džiuginantis įvertinimas, bet ir begalinis įpareigojimas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
2
ketvirtADIENIS, KOVO 8, 2012
miestas
Kovo 8-oji – diena, skirta moterims
T
arptaut in ės moters dienos ištakos siekia antikos laikus – re miantis rašytiniais šal tiniais, tam tikrą dieną Graikijo je moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutrauk ti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis.
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras: – Mielos klaipėdietės, nuoširdžiai sveikinu Jus Tarptauti nės moters dienos proga. Tikiu, kad šiandien sulauksite daugybės pačių gražiausių žodžių ir gėlių. Tai – pavasariški pagarbos ir meilės ženklai Jums. Džiaugiuosi, kad esate aktyvios, sumanios ir iniciatyvios, nuolat siekiančios lyderių pozicijų, ryž tingai įsitvirtinančios tarp aukš čiausio lygio profesionalų, kad Jums nesvetima visuomenei rei kalinga veikla. Linkiu Jums laimės, sėkmės darbuose, kūrybingos nuotaikos, džiaugsmo ir meilės! Rimantas Cibauskas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas:
Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandū roje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo są lygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys pro testavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Pro
Vaclavas Stankevičius, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrado srityje: – Pripažįstu, kad moterys žy miai geresnė mūsų tautos da lis. Nuoširdžiai sveikinu visas klaipėdietes Tarptautinės mo ters dienos proga ir linkiu svei katos, ištvermės, puikios nuo taikos, dvasinės ramybės.
– Moterims kasdien per mažai dovanojama gėlių ir sakoma ge rų žodžių. Ir ta kompensacija te būnie bent Kovo 8-oji. Ši diena tebus prievolė tiems, kurie mo terims skiria per mažai dėmesio. Kiekvienas save gerbiantis vyras turi gerbti ir mylėti savo artimas moteris.
Artūras Juškėnas, Lietuvos čempionų „Žemaitijos dragūno“ rankininkų vyriausiasis treneris:
– Gerbiamos moterys, sveikindamas Jus su gražiausia pavasario švente, linkiu, kad ir toliau išliktumėte gra žiausiomis ir spalvingiausiomis pa saulio gėlėmis. Kad Jūsų veiduose nedingtų šypsenos, neapleistų gera nuotaika. Linkiu, kad visada Jūsų šir dyse ir namuose būtų šventė. Telydi Jus pergalės visose gyvenimo srityse.
Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius: – Linkiu, kad moterys nieka da gyvenime nesijaustų vieni šos. Kad šalia jų visuomet būtų žmogus, kuris bet kurią minutę – ir džiaugsme, ir varge būtų vi suomet kartu. Kęstutis Macijauskas, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas:
Arvydas Gaidukevičius, UAB „G4S“ Klaipėdos regiono vadovas:
– Labai džiaugiuosi, kad ši šventė sutampa su kalendorinio pavasa rio pradžia. Kad ir kas bebūtų sako ma apie tai, ar jos reikia, aš be galo džiaugiuosi, kad mūsų pakankamai liūdname pasaulyje mes turime die ną, kurią moterys pasijaučia labiau moteriškomis. Tulpės, saulė ir mo terys yra pats gražiausias derinys!
Gediminas Pranckūnas, Klaipėdos dramos teatro direktorius: – Vyrai mėgsta moterims sakyti gražius žodžius. Linkiu visoms mo terims tikėti savo draugais, vyrais, mylimaisiais ne tik Kovo 8-ąją, bet ir kasdien. Daugybėje saldžių žo džių apie meilę bent dalis tiesos tik rai yra. O tikėjimas yra viltis.
Sigitas Šileris, kapitonas: – Moterys, nemylėkite jūros, o my lėkite jūrininkus. Jūrą reikia gerbti, o visą širdį – atiduoti jūrininkui. Klai pėdietės, mylėkite jūrininkus, iš leiskite juos į reisą, laukite ir gražiai sutikite. Elkitės taip, kad jūrininkai sakytų, jog pačios geriausios mote rys gyvena tik Klaipėdoje.
lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje. Ilgainiui kova už lygias mote rų teises tapo nebe aktuali. Kovo 8-oji prarado politinį atspalvį, ta čiau išliko proga vyrams išreikšti savo dėmesį bei simpatijas aplink esančioms moterims.
Rokas Masiulis, bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius:
Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas:
Audrius Pauža, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius: – Linkiu, kad visos moterys bū tų laimingos ir tą laimę jaustų sa vo vidumi bei spinduliuotų ap linkiniams. Tuomet ir vyrai bus laimingesni. – Šiltų ir mielų žodžių moterims niekada nebūna per daug. Tad šia gražia proga visoms joms norė čiau palinkėti, kad būtų mylimos ir mylėtų pačios. Žinoma, mūsų gyvenime yra ir daugiau svarbių vertybių, siekiamybių, kaip lai mė, sėkmė, bet vis dėlto mei lė yra turbūt stipriausias mūsų variklis.
testuotojas išvaikė policija. Vėles niais metais kovo 8 dieną vykdavo protestai. Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptauti nėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skir ti dėmesio moters kovai už laisvę ir
– Mielos klaipėdietės, leiskite man nuoširdžiai pasveikinti Jus su viena pirmųjų gražiausių pavasa rio švenčių – Tarptautine moters diena. Teatneša ši šventė į Jūsų širdis ir namus džiaugsmingą pavasarinę nuotaiką, sveikatą ir begalinę lai mę. Būkite mylimos ir džiuginki te mus savo buvimu.
Jonas Sąlyga, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas: – Nuoširdžiai sveikinu Klaipė dos jūrininkų ligoninėje ir jos padaliniuose dirbančias mote
– Mielos moterys, su džiaugsmu pasitinkame pavasarį, o kartu ir Jūsų šventę – Kovo 8-ąją – Tarp tautinę moters dieną. Tai dar vie na proga, kai galima palinkėti vi soms Jums ryžto ir jėgų, siekti to, ko trokštate ir apie ką svajojate. Tegul šypsenos švyti Jūsų veiduo se bei sielose. Su švente.
Benonas Ivanauskas, Klaipėdos apskrities policijos viršininkas: – Prisiminiau posmą, kuris la biausiai atitinka mano jausmus ir mintis Kovo 8-ąją. Jūs gražios kaip deivės, Jūs lepios kaip gėlės, Jums reikia daug meilės ir daug šilumos. Šią dieną Jums žydi pavasario gėlės. Daug džiaugsmo ir meilės visoms visados!
ris, kurios kasdien apgaubia sa vo gerumu, nuoširdumu, švel numu ligoninėje besigydančius pacientus. Sveikinu visas mote ris, nes kasmet su atbundančia gamta Jus atrandame naujai, Jūsų rankų prisilietimą, akių gelmes, nes Jūs esate pavasario skelbė jos, pasaulio žiedas išdidus, dėl ko ir mus, vyrus, priverčiate pa sitempti. Be Jūsų šilumos sustotų laikas, jei ne Jūs, nei mylėti, nei svajoti, nei tikėti nemokėtume. Būkite visada laukiamos ir toliau tokios žavios, kaip į Lietuvą su grįžtantis pavasaris. Sveikinu su gražia Jūsų švente.
3
ketvirtADIENIS, KOVO 8, 2012
miestas Viešėjo ambasadorius
Šalina įrenginį
Tikrino akis
Klaipėdoje vakar lankėsi Ny derlandų Karalystės nepap rastasis ir įgaliotasis amba sadorius Lietuvoje Korne lis Willemas Spaansas. Susiti kęs su uotamiesčio meru Vy tautu Grubliausku jis domėjo si olandų investavimo Lietuvoje ir Klaipėdos regione galimybė mis, turizmo perspektyvomis.
Uosto direkcija, atsižvelgdama į daugkartinius uosto kapitono perspėjimus bei reikalavimus sudaryti sąlygas saugiai laivybai Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, kurių buvusi deviacijos įrenginio savininkė nevykdė, vakar ėmė si priemonių šiam įrenginiui pa šalinti. Darbus galima atlikti, nes jis yra nacionalizuotas.
Klaipėdoje surengta nemokama akių patikra sulaukė didžiulio susi domėjimo. Per kelias valandas pa tikrinta per 100 žmonių. Nemo kamą akispūdžio matavimą vakar surengė Klaipėdos glaukoma ser gančių žmonių klubas. Tikrinant akispūdį žmones tikimasi apsau goti nuo klastingos, aklumu pasi baigiančios ligos – glaukomos.
Pajūryje neliko tulpių augintojų Kovo 8-ąją Klaipėdos gatves nuspalvinę tulpių žiedai – ne lietuviški. Vakarų Lie tuvos gėlių augintojus jau senokai nukon kuravo Olandijos gėlininkai. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Perka tūkstančiais
Valdas Ilginis gėles iš Olandijos į Lietuvą gabena jau 20 metų. Vers lininkas tikino, kad tokios pro ginės šventės padeda uždirbti ir ypač Tarptautinę moterų solida rumo dieną. „Dabar mes, gėlininkai, turime tris dideles šventes, kai mūsų pre kė reikalinga: Šv. Valentino diena, Kovo 8-oji ir Motinos diena. Per tas šventes pavyksta parduoti ke liasdešimt tūkstančių žiedų. Vie nas klientas atvažiuoja ir prieš Ko vo 8-ąją nuperka 10 tūkst. gėlių“, – pasakojo V.Ilginis. Auginti neapsimoka?
Verslininkas apgailestavo, kad vi sos tulpės į Lietuvą yra atvežamos iš Olandijos, nors esą jas galėtų au ginti ir vietiniai. „Mūsų žmonės mano, kad tulpių auginti neapsimoka. O aš manau, kad neapsimoka dėl to, kad neau
gina. Gal tiesiog nėra tokių tradici jų. Žinoma, kol įvežti iš svetur ne galėjome, tol augino čia. Paskui, kai atsirado importinių gėlių, tur būt paskaičiavo, kad procentas lie ka ne toks, kokio norėtų, ir metė šį verslą. Nei Klaipėdoje, nei regioni ne didesnių tulpių augintojų neli ko“, – tvirtino V.Ilginis.
Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 7 klaipėdiečių mirtys. Mirė Genė Žemretienė (g. 1915 m.), Stasys Bagdonas (g. 1924 m.), Janina Stoliarevskaja (g. 1926 m.), Valerija Sera pinienė (g. 1929 m.), Jekaterina Prosnia kova (g. 1935 m.), Valentina Tarasevič (g. 1949 m.), Povilas Razmus (g. 1950 m.).
Populiaru: Kovo 8-ąją Klaipėdos regione parduodama šimtai tūkstan
čių tulpių.
per Motinos dieną. Tačiau tai tik miesto tradicija, kaimuose buvo ki taip, ten buvo laikomos šventos Mi šios, sveikinamos mamos“, – pasa kojo etnologė Valerija Jankūnaitė. „Apmaudu, kad Lietuvoje per šalta ankstyvam tulpių žydėjimui, kaip dabar gražu Olandijoje, kur
Mieste – dar viena jūros šventė Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Jūrinės kultūros puoselėtojai su lauks įvertinimo – jiems nuo kitų metų planuojama pradėti teikti „Albatroso“ apdovanojimus.
Tokių apdovanojimų idėją iškėlė Jūrinės kultūros koordinacinė ta ryba. Apdovanojimų tikslas – stip rinti Klaipėdos kaip jūrinio mies to įvaizdį. Jūrinės kultūros koordinacinė komisija siūlo tokius apdovanoji mus teikti kasmet gegužės 20-ąją – Europos jūros dieną, o iškilmes organizuoti prie Smiltynėje pasta tyto paminklo „Albatrosas“, ku ris skirtas į jūrą išplaukusiems ir negrįžusiems jūrininkams bei lai vams pagerbti. „Nors Klaipėda yra jūrinis mies tas, tačiau jūrai skirtų švenčių yra per mažai. Manome, kad apdova nojimų teikimas gegužės 20-ąją padėtų tinkamai paminėti Euro pos jūros dieną, be to, taip uosta miestyje atsirastų dar viena jūrinė šventė“, – teigė Jūrinės kultū
Gintautas Kutka:
Nors Klaipėda yra jū rinis miestas, tačiau jūrai skirtų švenčių yra per mažai.
ros koordinacinės komisijos narys Gintautas Kutka. Šios tarybos pirmininkas Petras Bekėža, kiti jos nariai vakar apsi lankė pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, kad išgirstų jo nuomo nę apie „Albatroso“ apdovanojimus ir išsakytų poziciją, ar jų steigėja galėtų tapti Klaipėdos savivaldybė
Minėjimas. Penktadienį 16 val. Mažo sios Lietuvos istorijos muziejuje (Di džioji Vandens g. 2) organizuojamas Kazio Trukano 120-ųjų gimimo me tinių paminėjimo vakaras. Jame bus pristatyta paroda „Pedagogo, visuo menės veikėjo Kazio Trukano gyveni mo kelias“. Renginyje dalyvaus ir K.Tru kano artimieji. Muz iejus. Kovo 11-ąją – Liet uvos ne priklausomybės atk ūrimo dieną – Jū rų muz iejus lauk ia pat riot iškai nusi teikusių lankytojų. Asmenys, turintys Lietuvos valstybinės vėliavos spalv ų atributus, bus įleid žiami nemokamai.
Gėlių gauti malonu
„Visuomet ir bet kokia proga sma gu gauti gėlių, ne tik Kovo 8-ąją. Na, nebent puokštę man įteiktų Spalio revoliucijos metinių proga. Tuomet turbūt sutrikčiau. Gauti gėlių, ypač moteriai, visada malo nu, nesvarbu, ar tai Kovo 8-oji, ar Motinos diena, ar kokia kita pro ga“, – tvirtino Klaipėdos kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė. „Labiausiai malonu, kai Ko vo 8-ąją gėles man dovanoja sa vi žmonės. Kiekvienas žiedas man yra gražu ir džiugina, jei tai nedirb tina gėlė. Prieškariu šiame krašte ir gi moterims dovanojo gėlių, bet tik
Dienos telegrafas
ar miesto taryba. „Pačiai idėjai pri tariu ir ją skatinu, reikia išspręsti tik organizacinius klausimus“, – tvir tino uostamiesčio meras. Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Valdemaras Puo džiūnas patikino, jog miesto biu džete kasmet tikrai galima atrasti kelis tūkstančius litų „Albatroso“ apdovanojimui sukurti. „Klaipėdoje kultūros žmonės kasmet pagerbiami įteikiant kul tūros magistro žiedą, teatralams – Padėkos kaukes. Būtų solidu, jei savivaldybė pagerbtų ir jūrinę kul tūrą puoselėjančius žmones“, – nuomonę reiškė V.Puodžiūnas. Tačiau pačiai apdovanojimų cere monijai, šventei esą turėtų būti nau dojamos privačios rėmėjų lėšos. Galiausiai sutarta, jog reikia imtis darbų – rengti apdovanojimų nuo status, rinkti pretendentų atrankos ir vertinimo komisiją, ieškoti gali mybių, kaip kooperuoti savivaldybės ir privačias lėšas, kuriomis ir būtų organizuojama „Albatroso“ apdo vanojimų šventė. Tikimasi, kad jau kitąmet gegužės 20-ąją šie apdova nojimai bus įteikti pirmą kartą.
Vytauto Petriko nuotr.
žydi milžiniški tulpių laukai. Tul pės man labai gražios. O pačiai la bai malonu gauti gėlių visokiomis progomis ir visai be progų. Tačiau jų gaunu nedažnai. Žinoma, labai svarbu, kai jas dovanoja artimieji“, – teigė Statistikos departamento darbuotoja Alvydė Kliukienė.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ona Bir utė Pachomova, Konstancija Petronėlė Stonk ienė, Jekaterina Pros niakova, Valentina Tarasevič. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Povilas Razmus. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai, tarp naujag imių – dvynu kų porelė.
4
ketvirtADIENIS, KOVO 8, 2012
miestas JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI
Titulas – J.Karčiauskaitei-Lago „Tikrai nemeluosiu – 1 tai yra žiauri atsakomy bė. Klaipėda yra tas miestas, kuris
mane užaugino, čia ėjau į mokyk lą, į darželį, čia sutikau savo vyrą, čia dirbau, užaugau“, – emocingai kalbėjo Metų klaipėdietė. Jurgos teigimu, šis titulas verčia pasitempti, nes žmonių pasitikėji mas yra didelis įpareigojimas.
Čia gyvena stiprios moterys
Į jubiliejinių Metų klaipėdietės iš kilmių vakarą pakviestos garbios publikos laukė išskirtinis vakaras. Renginių salė „Vakaris“ šventės dalyvius pasitiko raudonu kilimu ir taurėmis „Meunier“ šampano. Po efekt ingos teatral iz uotos renginio uvertiūros šventę atida rė ir vakaro dalyvius pasveikino bendrovės „Diena Media News“ generalinė direktorė Jolanta Bas tienė. „Jau dešimtą kartą miesto laik raštis „Klaipėda“ ragino visus pri siminti labiausiai miestui ir jo žmonėms nusipelniusias moteris. Manau, klaipėdietės yra ypatingos moterys. Juk ne veltui Baltijos jū ra, Neringa, Smiltynė ir Klaipėda – visi šie tikriniai vardai yra moteriš kos giminės. O tai liudija, kad čia nuo seno gyvena stiprios savo sie la ir mylinčios širdimi moterys“, – kalbėjo J.Bastienė. Pirmojoje iškilmingo vakaro da lyje tradiciškai buvo prisimintos ir pagerbtos visos iki šiol tituluo tos Metų klaipėdietės, kurios savo prasmingais darbais miestą garsi na ne vienerius metus.
Kartu: šiemečio septynetuko komandoje – J.Gracholski, I.Novikova, V.Kochanskytė, J.Karčiauskaitė-Lago, J.Norkienė ir J.Budrienė. Šventiniame
vakare negalėjo dalyvauti D.Bielskytė, kuri turėjo išvykti į Klaipėdos menininkų parodos pristatymą Suomijoje.
Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.
Pasiūlė 46 kandidates
Į jubiliejinės Metų klaipėdietės ti tulą šiemet dienraščio skaityto jai pasiūlė 46 pretendentes. Tra diciškai į antrąjį etapą – finalinį septynetuką – pateko daugiau siai klaipėdiečių balsų sulaukusios kandidatės. Be J.Karčiauskaitės-Lago, į no minančių sąrašą taip pat pateko onkohematologinių ligonių bend rijos „Kraujas“ pirmininkė Da lia Bielskytė, Klaipėdos vaikų lais valaikio centro direktorė Jolanta Budrienė, Šeimos gerovės centro įkūrėja Jovita Gracholski, aktorė, UNICEF geros valios ambasadorė Lietuvai Virginija Kochanskytė, vi suomeninio judėjimo „Klaipėdie ti! Atgaivink savo miesto parką!“ lyderė Jolanta Norkienė, Klaipė dos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė Irina No vikova.
Simbolis: Metų klaipėdietės regalijas J.Karčiauskaitei-Lago įteikė dien-
raščio „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius S.Pocius.
Įteikė regalijas
Visos septynios nominantės šven tės metu buvo pristatytos trumpais vaizdo reportažais. Dar sekundė – ir renginys pasiekė kulminaciją. Atskleisti intrigą, kas tapo šiųme čių rinkimų laureate, buvo patikė ta dienraščio „Klaipėda“ vyriau siajam redaktoriui Sauliui Pociui. „Jurga Karč iauskait ė-Lago!“ – dienraščio vadovo ištartus žo džius vainikavo iškilmingos muzi kos fanfaros ir audringi plojimai.
Metų klaipėdietės titulą jau yra pelniusios Sportinių šokių ansamblio „Žuvėd
Trijų mirusios draugės dukrų glo
ra“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė.
bėja tapusi Žaneta Norkuvienė.
Vaikų ligoninės vyriausioji gydyto
Klaip ėd os pil ies džiaz o fest i
ja Klaudija Bobianskienė.
val io prez id ent ė Ing a Grubl iaus kien ė.
Mokytoja, parolimpinių varžybų
laimėtoja Aldona Grigaliūnienė.
Verslininkė Nijolė Hansen.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė
Verslininkė ir medikė Loreta Bo
Olga Žalienė.
sienė.
Buvusi Vyriausybės atstovė Klai
Antrąkart tai pačiai moteriai šis ti
pėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
tulas nesuteikiamas.
„Klaipėdos“ vyriausiasis redak torius J.Karčiauskaitei-Lago įteikė ir tradicines regalijas – skulptorių Svajūno Jurkaus ir Sergejaus Plot nikovo statulėlę „Nika“ bei juvely ro Vido Bizausko sukurtą segę. Dešimtąją Metų klaipėdietę pa sveikino ir nuoširdžių susižavėji mo žodžių negailėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas, renginio mecenatės – bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Ri mantas Cibauskas, generalinės rė mėjos – bendrovės „Teo LT“ Klai pėdos regiono direktorius Larijus Lapinskas. Apipylė dovanomis
Ir laureatė, ir kitos finalinio sep tynetuko moterys, kaip jau tapo įprasta, buvo pamalonintos gau sybe vertingų dovanų. Pagrindinis renginio rėmėjas – „Lexus“ atstovybė Lietuvoje – Metų klaipėdietei padovanojo sa vaitgalį su hibridiniu „Lexus“ au tomobiliu. Bendrovė „Vadasiga“ laureatę pradžiugino prabangių terasos baldų komplektu, bendro vė „Asvalena“ skyrė 2000 litų ver tės dovanų čekį apsilankyti drabu žių salonuose „Bazis“, o viešbutis
Įžanga: vakaro vedėjas Andrius Bialobžeskis renginio pradžią paskelbti
pakvietė „Diena Media News“ generalinę direktoręJ.Bastienę.
„Old Mill Hotel“ pakvietė praleisti įspūdingą savaitgalį Palangoje. Visos nominantės bei Metų klaipė dietė galės pasilepinti „Sothys SPA“ centro Klaipėdoje dovanotomis SPA procedūromis bei medicinos centro „Lorna“ paslaugomis. O grožio na mai „Aurum“ moteris apdovanojo ne tik kvietimais pasimėgauti kūno ir veido procedūromis, bet ir japo niškų priemonių rinkiniais.
Jurgos teigimu, šis titulas verčia pasi tempti, nes žmonių pasitikėjimas yra di delis įpareigojimas.
Sukūrė specialų desertą
Į iškilmingą Metų klaipėdietės ti tulavimo vakarą susirinkusi pub lika ne tik sveikino garbias mote ris, bet ir linksminosi. Jubiliejinės Metų klaipėdietės iš kilmių meniu rūpinosi vienas gar siausių šalies kulinarų, savo amato virtuozas Ruslanas Bolgovas.
Tituluotas virtuvės šefas atvy ko į uostamiestį iki renginio likus trims dienoms ir pats rūpinosi, kad visi gurmaniški patiekalai būtų pa gaminti ir patiekti nepriekaištingai. „Auksinio peilio“ savininką Metų klaipėdietė įkvėpė sukurti net spe cialų desertą. Kaip jau tapo įprasta, renginio iškilmių scenoje žibėjo pačios ryš kiausios mūsų šalies žvaigždės. Publika turėjo progą išgirsti ne tik „Eurovizijos“ konkurse Lietuvai atstovausiančio Donato Montvydo konkursinę dainą „Love is Blind“, bet ir netikėtą Donato, Sashos Son bei Kastyčio Kerbedžio trio, ku ris šiemetėms nominantėms de dikavo nuostabų muzikinį kūrinį „Nakty“. Muzikinę programą praturtino Baltijos gitarų kvarteto pasirody mas, o Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistų Ingos Briazkalovaitės ir Ričardo Jankevičiaus šokis publi ką tiesiog užbūrė. Išsamų reportažą apie rengi nį, jo užkulisius, interviu su šie mete laureate dienraštis pristatys specialiame „Metų klaipėdietės“ žurnale kitą šeštadienį, kovo 17 dieną.
5
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
lietuva
Marga scenarijų mozaika Prezidentė atleis Raimundą Palaitį, liberalcentristai neišeis iš valdančiosios koalicijos, deleguos naują kandidatą į vidaus rei kalų ministrus, o juo greičiausiai taps Regimantas Čiupaila. To kios įvykių sekos neatmeta dauguma politikų ir politologų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarstė situaciją
Spėjama, kad nors valdančiosios koalicijos sutartis gali būti nu traukta, pati koalicija nesužlugs ir sugebės šleivodama pasiekti da bartinio Seimo kadencijos pa baigą. Naujai liberalcentristų pa skirtas vidaus reikalų ministras negrąžins į darbą buvusių Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarny bos (FNTT) vadovų, tačiau gali bū ti imtasi kardinalios šios tarnybos reformos, kuri baigsis jos paval dumo pakeitimu, pavyzdžiui, pa vedant ją Finansų ministerijai ar net šalies prezidentui. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovybė antradienį vakare savo posėdyje aptarė susidariusią poli tinę situaciją, kai premjeras And rius Kubilius pateikė Preziden tei Daliai Grybauskaitei siūlymą iš pareigų atleisti vidaus reikalų mi
nistrą R.Palaitį, deleguotą liberal centristų. Pasak LiCS vadovo Algio Čapliko, svarstyti įvairūs politinės ateities scenarijai, tačiau apsisto ta ties tuo, kad kol kas reikia lauk ti Prezidentės žodžio dėl premje ro teikimo. Liberalcentristai tikisi, kad valstybės vadovė nepritars, jog reikia atstatydinti R.Palaitį, nes anksčiau ji išreiškė paramą mi nistro sprendimui atleisti iš parei gų FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Tačiau, anot A.Čapliko, jeigu D.Grybauskaitė vis dėlto atleistų vidaus reikalų ministrą, LiCS su sirinktų iš naujo svarstyti situaci jos ir priimtų „atitinkamus spren dimus“. Kokie jie, liberalcentristų lyderis nekonkretizavo. Jis tvirtino, kad galimi įvairūs scenarijai. Liberalcentristų partneriai koa licijoje netiki, kad jie išeitų iš val dančiųjų gretų. Seimo vicepirmi ninkas, vienas Liberalų sąjūdžio vadovų Erikas Tamašauskas tei
Seimo nariai savęs neskriaudžia Seimo narių veiklos garantijų įsta tymo projektą darbo grupė paren gė parlamentarams kur kas palan kesnį nei ankstesnis atmestas teisi ninkų parengtas variantas.
Parlamento atmestame projek te buvo pasiūlyta įtvirtinti fiksuo tas Seimo narių atostogas, neleisti patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pi nigų dalis, taip pat nustatyti dau giau Seimo narių veiklą griežtinan čių apribojimų.
Seimo narys, išsky rus Seimo pirmi ninką ir premjerą, turėtų teisę gauti kompensaciją už au tomobilio nuomą. Naują projektą, kuris registruo tas Seimo posėdžių sekretoria te, rengdama darbo grupė į jį neįt raukė nei fiksuotų atostogų, nei atsisakė automobilių nuomos, o švelnina, palyginti su ankstesniu teisininkų projektu, ir sankcijas už posėdžių nelankymą. Teisininkai siūlė iš Seimo nario algos išskaičiuoti pinigų už kiek vieną praleistą posėdį, o nuolati nį posėdžių nelankymą traktuoti kaip pagrindą apkaltai. Naujajame variante nuorodos į apkaltą nelie ka, sankcijos už praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlomos
tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmi mo arba daugiau kaip pusę komi teto ar komisijų posėdžių, kuriuose irgi buvo balsuojama. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiek vieną praleistą posėdį. Projektas griežčiau nei šiuo metu nustato parlamentinei veiklai ski riamų lėšų naudojimą, tačiau pi nigų būtų skiriama daugiau – šiuo metu parlamentaras iš viso su par lamentine veikla susijusioms išlai doms gauna vieno vidutinio mėne sinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą, kuria dengiamos ir automobilio nuomos išlaidos, o naujojoje redakcijoje parlamen tinei veiklai skirtoms išlaidoms numatoma 1,3 VMDU dydžio su ma per mėnesį, tačiau automobi lio nuoma būtų kompensuojama atskirai. Seimo narys, išskyrus tarnybinį transportą pagal pareigas gaunan čius Seimo pirmininką ir premjerą, turėtų teisę gauti kompensaciją už automobilio nuomą. Šios kompensacijos maksimalų dydį kiekvienų metų sausį nusta tytų Seimo kanceliarija, apklau susi ne mažiau kaip penkias au tomobilių verslo nuomos įmones ir apskaičiavusi vidutinio auto mobilio, kuris ne brangesnis nei 40 VMDU (be PVM), verslo nuo mos kainos vidurkį, įskaitant vi są automobilio techninę priežiūrą ir jo parengimą žiemos ar vasaros sezonui. BNS inf.
gė nemanantis, kad LiCS ryšis to kiam žingsniui. „O kodėl manote, kad jie pasitrauks? Aš taip nema nau“, – sakė liberalas. Viena konservatorių lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutie nė irgi užsiminė mananti, kad Li CS pakaks supratimo, jog turėtų iki rudens likti valdžioje. Tuo atve ju, jeigu liberalcentristai nuspręs tų likti koalicijoje, jie turėtų dele guoti naują savo kandidatą į vidaus reikalų ministrus. LiCS atstovai kol kas neatskleidžia, kas juo galėtų tapti. „Mes turime gana daug ge rų žmonių, tinkamų šiam darbui“, – užsiminė V.Bogušis. Tarp realių pretendentų užimti Vidaus reikalų ministerijos vado vo kėdę minimas Mykolo Romerio universiteto dėstytojas R.Čiupaila. Jis 2007–2008 m. jau buvo vidaus reikalų ministru. Pats LiCS pirmininko pavaduo tojas R.Čiupaila nekomentuoja ga limybės vėl tapti ministru.
Pretendentas: kaip realiausias kandidatas į vidaus reikalų ministro po
stą įvardijamas R.Čiupaila.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
6
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
nuomonės
Padovanokite moteriai šypseną
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Seimo pavasario linksmybės Stasys Gudavičius
Š
ešt ad ien į pras idedant i Seimo pavasar io sesija žada būti karšta. Tai pri paž įsta bemaž visi pol i tikai ar visuomeninio gyvenimo stebėtojai, paklausti, kaip progno zuoja artimiausią politinę ateit į. Tiesą sakant, nieko naujo. Seimo sesijos prieš rinkimus jau ne kartą buvo labai įtemptos, kupinos aist rų. Visi nori pasirodyti prieš rinkė jus siekdami prielankumo per bū simą balsavimą dėl naujos kaden cijos Seimo. Taip buvo ir 2008, ir 2004, ir 2000 m.
Tai, kad ši Seimo pa vasario sesija bus po litiškai nerami ir įdo mi, įrodo prelimina rus joje numatomų svarstyti įstatymų projektų sąrašas. Taig i, jok ia išimtimi neturėtų tap ti ir artėjanti Seimo pavasario sesi ja, per kurią bus pasirašytas Prezi dentės Dalios Grybauskaitės dek retas, formaliai paskelbiantis, kad kito Lietuvos parlamento rinkimai įvyks šių metų spalio 14 d. Šis dek retas reikš oficial ią pol it inės Sei mo rink imų kampan ijos prad žią. Nuo tada politinis gyvenimas ims dar smark iau kunkuliuoti. Tai, kad ši Seimo pavasar io sesi ja bus pol it iškai neram i ir įdom i, įrodo prel im inar us joje numato mų svarst yt i įstat ymų projekt ų sąraš as. Seimas turės apsispręs ti dėl Visag ino atom inės elektr i nės statybos projekto sutarčių su japonų „Hitachi“ bei latv iais ir es tais, dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdos uos te projekto įgyvendinimo, dėl dar vienos pensijų sistemos reformos, dėl Seimo narių darbo sąlyg ų įsta tymo projekto, dėl leidimo Rolan dui Paksui vėl kand idatuot i į Sei mą ir daugeliu kitų intriguojančių klausimų. Visa tai – daug disk usijų sukėlę projektai. Nor int juos priimt i, rei
kia pol it inės val ios, kad šiame darbą baig iančiame Seime susi formuot ų pakankama daug uma pasir yž usių balsuot i už kiekv ie ną šių klausimų. Ar tos valios dar pakanka? O gal ji per pastaruosius trejus su puse šio Seimo darbo metų jau išsikvėpė? Dabar ypač daug disk ut uojama, ar sugeb ės iki kadencijos pabai gos dirbti valdančioji koalicija. Jeig u jai kok ia nors forma pav yk tų išlikti, tuomet galima neabejoti, kad sprendimai bent jau dėl ener getinės nepriklausomybės užtikri nimo ir pensijų sistemos pertvar kos bus priimti. Tač iau jeig u koal ic ija suž lugt ų, tuomet stabilumo užt ikr in imo ir svarbiaus ių įstat ymų priėm imo klausimas taps atviras. Seimas ga li nug rimzt i į naujos valdanč io sios koalicijos ir naujos Vyriausy bės formavimą. Taip būtų atimtas brangus laikas. Geriausiu atveju parlamentarams tektų balsuoti dėl esamos, bet ge rokai pertvarkytos, be liberalcent ristų ministr ų maž umoje likusios Vyriausybės įgaliojimų patvirtini mo iš naujo. Spėjama, kad Darbo partijos, gal būt dal ies socialdemokrat ų bal sais toks įgal iojimų pat virt in i mas vis dėlto bus. Bet maž umos Vyriausybė jau nebesugebėtų iki kadencijos pabaigos užsit ikr int i daug umos bals ų strateg in iams klausimams pat virt int i. Pastan gos tai padar yt i gal i išsunkt i pa skut in ius syv us iš valdančiojo je koal icijoje lik us ių konserva tor ių ir Liberalų sąjūd žio atsto vų. O prieš rink imus ypač svar bu demonstruoti ne politin į nuo varg į, bet energ iją ir pasitikėjimą savimi. Baland į Seimo pavasar io sesijoje turėt ų būt i išk lausyta met inė Vy riausybės ataskaita ir disk utuoja ma dėl jos. Kuris premjeras tą ata skaitą pateiks? Andrius Kubilius ar kuris nors naujasis? Didesnė tik imybė, kad dabartinis Vyr iausyb ės vadovas išl iks, ne tgi jeig u pat ies Min istr ų kabineto sudėtis bus pakoreguota. Bet tuo met kyla klausimas, ar Seime bus sur inkta pakankamai balsų, kad Vyr iaus yb ės ataskait a būt ų pa tvirtinta? Jeigu ne, tuomet strateg iškai svar bius Seimo pavasar io sesijos dar bus pertrauktų politinių ambicijų kupinas naujos valdančiosios koa licijos ir Vyriausybės sudarymas. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Gyvenime tų šviesių dienų būna ne tiek jau daug, tad nepraleis kime nė vienos net ir menkiausios progos praskaidrinti mūsų visų būtį.
kite gėlėmis savo motinas, seseris, žmonas. Juk gyvename vieną kartą, todėl pabūti labiau dėmesingiems nors vieną dieną per metus, many čiau, yra tiesiog privalu. Žinoma, bū tų visai puiku, jei šiandien moterys
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Pavasaris džiugina akį
Pagaliau sulaukėme pavasario. Te reikia rytais pažvelgti pro langą ir apima visai kita nuotaika, nei bū davo dar prieš mėnesį. Ir visi žmo nės turėtų pasidžiaugti, kad pagaliau baigėsi žiema ir visi mes sulaukėme dar vieno pavasario bei saulės, kuri jau gerokai ilgiau džiugina akį. Janina
Du litai – per daug
Vienas prekybos centras turi gerą paslaugą – rūbinę, kur galima palik ti rūbus. Bet anksčiau už tai nereikė jo mokėti, o dabar jau už vieno palto pakabinimą reikalaujama dviejų litų. Atėjome visa šeima – trys žmonės, mums tie šeši litai nėra mažai. Kažin ar nereikėtų pagalvoti, kad neapsun kęs kailiniais žmogus ilgiau užtrun ka parduotuvėse ir išleidžia daugiau pinigų. Silvija
Pliažus reikia saugoti visiems
Savaitgalį ėjau pasivaikščioti pajū riu. Labai nustebau pamačiusi au tomobilius prie pat jūros. Vienas mikroautobusas buvo pažymėtas valstybiniais numeriais OVM 95... Kitas – pilkas folksvagenas – CHN 73... Kodėl jie ten važiuoja? Ir dar pilna šunų. Jauna pora vedėsi šunį, tas atliko gamtinius reikalus. Pas
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
gautų ne tik gėlių, bet ir kokią nors seniai išsvajotą dovanėlę, o gal ir ke lias. Juk tikrų staigmenų yra taip ma ža mūsų gyvenime! Moterys tyliai viliasi, kad bus pa stebėtos, kad į jas bus atkreiptas dė mesys, nors ir nesitiki, jog vyrai api pils dovanomis. Ir jei ta jų maža viltis išsipildys, tai bus pati geriau
sia dovana Tarptautinės moters die nos proga. Mūsų gyvenime tų švie sių dienų būna ne tiek jau daug, tad nepraleiskime nė vienos net ir men kiausios progos praskaidrinti mūsų visų būtį. Padovanokime joms ne tik gėlių, bet ir šypseną.
pyrė koja, tada jau paklausiau, kur maišelis. Surado maišelį. Ar že mė apsivalys iki kaitinimosi sezo no? Žinoma – ne. Ten turi būti la bai griežta tvarka. Ar kokius nors vartus prie įėjimo į pliažą statyti, ar budėtojus samdyti, kad tvarkos žiūrėtų? Žmonės negerbia patys sa vęs. Vedasi vaikus ir elgiasi netin kamai. Negalvoja, kad jų atžalos ten išsivolios.
galbos. Net gaudami algą jie neno ri dirbti. Toks abejingumas stebina ir piktina.
Olivija
Kvaili sprendimai
Negaliu atsistebėti kvailais mies to vadovų sprendimais. Dabar su galvojo tiesti dviračių taką per Bo tanikos sodą. Ir kas iš to bus, ar jie pagalvojo? Ogi nusiaubs, apdergs, neliks tokio nuostabaus miesto kampelio. Aš pati ten nedirbu, bet labai gailiu ilgamečio darbuotojų triūso, kurį netrukus pradės nio koti dviratininkai. Reikia galvoti logiškiau. Genovaitė
Pribloškė abejingumas
Puodžių gatvėje nyksta varganas na melis, kuriame buvo įsikūrę Caritas. Vargetoms ten būdavo dalijami rū bai, buvo leidžiama nusiprausti. Be to, ten buvo pigiausia šarvojimo sa lė. Užtektų tik stogą paremontuoti. Iš valdininkų reikia tik leidimo. Bet ne, jie verčiau visai nutrauks panau dos sutartį, kad tik nereikėtų krutė ti. Mane pribloškė valdininkų abe jingumas. Sėdi minkštoje, šiltoje kėdėje ir negali suvokti, kad yra to kių, kuriems reikia paramos bei pa
Kamilė R. iš Naujakiemio g.
Antanas
Trūksta džinsų
Esu normalaus sudėjimo mote ris. Didžiausio prekybos centro parduotuvėse bandžiau nusipirk ti džinsus. Aš jų taip ir negavau. Labiausiai keista buvo, kad kokio se keturiose parduotuvėse išvis ne buvo mano dydžio džinsų. Visi jie skirti liesoms anorektikėms. Negi parduotuvės negali prekiauti nor malaus dydžio džinsais, kurie tik tų moterims? Elena
Kai stebina tai, kas normalu
Per didžiuosius išpardavimus nusi pirkau žieminius batus. Bet po sa vaitės vienam jų susmuko kulnas, kažkaip pradėjo girgždėti, klapsė ti, jaučiausi, lyg vaikščiočiau su ne teptu protezu. Nusprendžiau nuei ti į tą pačią parduotuvę, nors vilčių atgauti pinigus ar pasikeisti batus kitais beveik neturėjau. Mano nuo stabai nebuvo galo, kai pardavėjos maloniai šypsodamosi pasiūlė iš sirinkti kitą avalynės porą. Be jokių problemų pasikeičiau blogus batus kitais, pigesniais, ir dar atgavau pi nigų skirtumą. Tada pagalvojau, kad mūsų gyvenimas kupinas nemalo numų, jei normalius dalykus prii mame kaip stebuklą. Diana Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
N
ors daug kas sako, kad Tarptautinė moters diena yra anų laikų šventė, kuri kelia tam tikrų asociacijų, nenorėčiau manyti, jog ją švęsti ne gerai. Atvirkščiai. Tai yra graži proga pasveikinti mūsų moteris. Ypač norėčiau kreiptis į vyrus. Atkreipkite dėmesį, kad šiandien ko vo 8-oji, diena, kai sveikinamos mo terys. Nepamirškite pasveikinti savo kolegių darbovietėje, pradžiugin
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
klaipėdos verslas
Kaimynai atrandami iš naujo Komentaras
Klaipėdos prekybos, pramonės ir ama tų rūmų nariai jau ne pirmą kartą ren giasi verslo misijai į Kaliningrado sritį. Pastebima, kad eko nominiai, turizmo bei kultūriniai ryšiai tarp Vakarų Lietu vos regiono ir Kali ningrado stiprėja.
Vytautas Grubliauskas Klaip ėdos meras
B
Vilioja: Klaipėdos regiono verslininkai puoselėja viltis atrasti naujas rinkas kaimyniniame Kaliningrade.
„Shutterstock“ nuotr.
endr aut i su kaimyn ais – ne tik pareiga, bet ir Die vo duot yb ė. Todėl Klaip ė dos ir Kal in ingrado bend rav imas yra būt inas ir kuo jis plates nis, tuo ger iau. Tačiau šiand ien in iai mūsų santyk iai labiau ribojasi kultū rin iu bendradarbiav imu, bet noras, kad jis plėst ųsi į didesnes erdves, iš lieka. Suprant u, kad labai akt ualus klausimas bev iz is susisiek imas 50 km zonoje, kur is tą bendrav imą dar labiau paskat int ų. Apie tai visai ne sen iai kalb ėjau su Rusijos Federaci jos general in iu konsulu Klaip ėdoje Anatol ijum i Krotkov u. Ta akt ual ija mums išt ies labai svarbi.
Kaliningrado srities vizitinė kortelė
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Verslo misija
„Tai jau ne pirmoji rūmų narių mi sija į Kaliningrado sritį. Susidomė jimas buvo ir yra didelis, abipusė nauda – taip pat“, – tvirtino mi siją organizuojantis Klaipėdos pre kybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Viktoras Krolis. „Verslo misijos labai svarbios, nes būtent tokie susitikimai pade da atrasti ir sustiprinti naujus kon taktus, ryšius, partnerystę. Svar bu ir asociacijoms, vienijančioms verslininkus, kad bendravimas neišnyktų. Kaliningradiečiai domi si investicijomis tiekiant tam tik rus produktus į Lietuvą. Bet ir pas jus pačius gamintojų pakankamai. Kai kurios jūsų įmonės pas mus jau įsitvirtino. Kalbu apie kompa niją „Vičiūnai“, – teigė Kalining rado prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alek sejus Zinovjevas.
Tai labiausiai į vakarus nutolusi Ru
sijos Federacijos dalis. Kaliningrado sritis suformuota 1946
m. balandžio 7 d. Srities plotas – 15 tūkst. kv. km (13
tūkst. kv. km be Kuršių marių ir Aist marių). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km,
iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis riboja
Tendencija: V.Stankevičius pastebi, kad per pastaruo
sius trejus metus vizų išdavimas į Lietuvą išaugo.
Vilioja Lietuvos pajūris
Nekilnojamojo turto agentūrai „Aidila“ jau beveik 20 metų vado
Kaliningrade taps startu į didžiąją Rusijos rinką.
2010 m. surašymo duomenimis, sri
tyje gyvena 938 tūkst. gyventojų.
vaujantis Algimantas Bružas taip pat susidomėjo šia iniciatyva. „Mus domina ši rinka. Pasta ruoju metu pastebimos tendenci jos, kad Rusijos piliečiai, tarp jų ir iš Kaliningrado srities, siekia įsi
Domisi nauja rinka
Aštuonerius metus veikiančios bendrovės „Vadasiga“ vadovas Vaclovas Daukintis taip pat apsi sprendė vykti į verslo misiją Kali ningrade. „Į tokią misiją Kaliningrade vyk sime jau antrą kartą. Kaliningrado rinka mus visada domino. Praė jusią vasarą sulaukėme klientų iš kaimyninės Rusijos srities, tai pa galvojome, kodėl mes patys pas juos negalime nuvažiuoti. Juk Ka liningradas labai arti, tai – Rusijos vakarai. Greitu metu ten nusima to didžiulės investicijos, manau, ir klientų atsiras. Pradžioje verslo partnerių ieškosime Kaliningrade, paskui – jau Maskvoje“, – ambi cingus planus dėstė V.Daukintis. „Vadasiga“ pristato Italijos, Is panijos, Danijos, Vokietijos, Pran cūzijos gamintojų sukurtus baldus bei aksesuarus. Nuo klasikinių iki šiuolaikinių lauko, restoranų, kon ferencijų, biuro, buto baldų.
Siekiai: V.Daukintis turi ambicijų, kad verslo misija
si su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose sritį skalauja Bal tijos jūra.
Algimantas Bružas:
Mus domina ši rin ka. Pastebimos ten dencijos, kad Rusi jos piliečiai, tarp jų ir iš Kaliningrado srities, siekia įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvos pajūryje.
gyti nekilnojamojo turto Lietuvos pajūryje. Tie procesai suaktyvėjo pernai vasarą. Nemažai nekilnoja mojo turto rusai perka asmeniniam
naudojimui, Palangoje – daugiau, Neringoje – mažiau, bet procesai vyksta. Šiandien taip pat turime Rusijos piliečių užklausų dėl poil siaviečių pirkimų. Tad, atsižvelg dami į tai, mes norime duoti žinią, kad mūsų įmonė gali teikti infor maciją ir pritraukti tiek asmeninių, tiek ir verslo investicijų“, – tikino A.Bružas. Ieškoti rinkų Rusijoje verčia ir kita aplinkybė. Vis garsiau praby lama, kad Palanga pradeda konku ruoti su Jūrmala, ji tampa patrauk lesnė kainomis ir savo aplinka. „Jūrmala praaugo pati save, ten rusakalbių koncentracija didelė, jie patys nebepatenkinti tomis kaino mis, procesais ir trintimi tarp savų. Dėl to dabar vis dažniau atsigrę žiama į Palangą. Juolab Palangoje ketinama rekonstruoti vasaros est radą ir rimtai prabilta apie tai, kad Jūrmalos muzikos festivalis persi kels būtent į Palangą. Ar tai nutiks greitai, neaišku, bet ši tendencija aptarinėjama abiejose pusėse“, – neslėpė A.Bružas. Išduoda daugiau vizų
Susidomėjimas bendradarbiavi mu tarp Kaliningrado ir Lietuvos – abipusis, tvirtino Lietuvos Res publikos generalinis konsulas Kali ningrade Vaclavas Stankevičius. „Į generalinį konsulatą Kalining rade lietuvių verslininkai kreipiasi labai dažnai. Yra nemažai bendrų
įmonių. Lietuviams Kaliningrado sritis ekonominiu požiūriu labai įdomi, nes netoli atsigabenti dar bo įrankius ar atsivežti darbuoto jus, todėl išlaidų gana nedaug. Tad Lietuvos verslininkai čia pakanka mai dažnai važiuoja, ieško tam tik ros nišos ir kontaktuoja su genera liniu konsulatu. Lygiai taip pat ir kaliningradiečiai, ieškodami par tnerių Lietuvoje, kreipiasi į mus, bet Lietuvos verslininkai dirba žy miai aktyviau“, – pasakojo V.Stan kevičius. Pasak generalinio konsulo, kali ningradiečius labiau domina turiz mo verslas, jiems patinka Lietuvos pajūrio kurortai. „Pagal išduodamas vizas paste bėjome, kad auga sveikatingumo arba medicininis turizmas. Ru sai labai vertina mūsų gydymo pa slaugas, gauname visokiausių už klausimų“, – tvirtino generalinis konsulas. V.Stankevičiaus įsitikinimu, san tykiai tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities vystysis. Trejus metus šiame poste dir bantis diplomatas pastebi, jog kasmet išduodama vis daugiau vi zų važiuoti į Lietuvą. Esą susido mėjimas ja tik auga, nes kalining radiečiai labai vertina mūsų šalies infrastruktūrą, paslaugų kokybę. „Todėl manau, kad mūsų kaimy nai į Lietuvą važiuoja ir važiuos“, – įsitikinęs V.Stankevičius.
Beveik pusė visų srities gyventojų –
Kaliningrado mieste. Po 2007 m. administracinės refor
mos Kaliningrado srityje yra 22 muni cipaliniai dariniai. Srityje išvystyta transporto (vago
nų gamykla) ir kėlimo įrenginių maši nų gamyba, laivų statyba ir remontas. Taip pat automobilių surinkimas, te levizorių gamyba, statybinių medžia gų gamyba. Išvystyta maisto pramo nė, žvejyba. Kaliningrado srityje yra didžiau
sios gintaro atsargos (daugiau nei 90 proc.). Gintaras kasamas Jantarnyj gyven
vietės apylinkėse, ten pat gintaro kom binate jis apdirbamas. Kaliningrado sri tyje taip pat išgaunama nafta. Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske
yra dideli prekybiniai uostai, Černia chovske ir Sovetske – upių uostai. Ka liningradą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija. Lietuvos ir Rusijos Federacijos Ka
liningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje, so cialinėje ir kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje. Veikia Lietuvos ir Kaliningrado sri
ties ilgalaikio bendradarbiavimo ta ryba. Iki 2002 m. pagrindinis klausimas,
susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.
8
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
aktualijos Incidentas jūroje
Tramdė kavinėje
Masino tvora
Su Liberijos vėliava plaukiojan čiame laive „Bataliony Chlops kie“ Lenkijos piliečiui sveikatos problemos prasidėjo dar tuo met, kai laivas plaukė į Klaipė dos uostą. Buvo gautas prane šimas, kad įgulos nariui reikia medikų pagalbos. Tačiau laivo kapitonas netrukus pranešė, kad vyras laive mirė.
Prieš keletą metų išgarsėjęs mėginimu apiplėšti vieną Kre tingos banką apsiginklavus žais liniu šautuvėliu, 32-ejų Tomas V. vėl pateko į areštinę. Kretingalės gyventojas kavinėje barmenei pareiškė, kad susidoros fiziškai, jei ši neduos jam alkoholio. Vy ras pagrobė brendžio butelį, ta čiau patruliai sulaikė įtariamąjį.
Vilties g. pareigūnai sulaikė du vyriškius, nešusius didelę me talinės tvoros dalį. Pradžioje vyrai neprisipažino, kur ją ga vo, o paskui nurodė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto te ritoriją. 1962 m. gimęs A.A. ir 5 metais jaunesnis Ž.T. pristaty ti į Klaipėdos 1-ąjį policijos ko misariatą.
Sprogimas suniokojo garažą Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Naktį iš antradienio į trečiadienį Barstyčių miestelyje Skuodo rajo ne įvyko mįslingas sprogimas, su griovęs garažą, kuriame žuvo 59-e rių vietos gyventojas Steponas.
Vyras gyveno vienas, kitame gyve namojo namo gale buvo įsikūrusi jo buvusi sutuoktinė. Apie 22.30 val. Steponas nu žingsniavo į šalia namo esantį ga ražą. Po kurio laiko kaimynai išgir do sprogimą. Į įvykio vietą subėgę aplinkinių namų gyventojai puolė gesinti įsiplieskusį gaisrą. „Žmonės pylė vandenį kibirais ir stengėsi pagelbėti nelaimėje, ta čiau tuo metu nugriaudėjo antras sprogimas, kuris sugriovė garažą“, – pasakojo Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vaclovas Kirsenka. Po sprogimo mūrinis garažas, kuris buvo sujungtas su ūkiniu pa statu, sugriuvo. Betoninės perden gimo plokštės prispaudė garažo vi duje buvusį automobilį.
„Teko pirma atkelti plokštes, tuomet išvydome mašinos viduje sėdintį vyrą“, – teigė V.Kirsenka. Garažo šeimininkas buvo negy vas. Vyras sėdėjo kūną užsiklojęs apklotu. „Tikriname visas įvykio versijas, tačiau kol kas neaišku, kokios prie žastys sukėlė tokį sprogimą. Neži nia, ar jis bandė įjungti automobi lio variklį. Nepanašu, kad sprogimą galėjo sukelti mašina. Tačiau spė jame, jog kažkur buvo dujų nuote kis“, – svarstė V.Kirsenka. Kadangi aplinkiniai gyventojai girdėjo du sprogimus, aiškinamasi, kas galėjo sukelti pirmąjį sprogimą, kuris tikriausiai ir įplieskė ugnį. „Garaže aptikome dujų balioną, tad tikėtina, jog antras sprogimas įvyko dėl jo“, – tvirtino pareigū nas. Po nelaimės mūrinis garažas buvo sunaikintas visiškai. Trys vietos gyventojai taip pat nukentėjo per gaisrą. Vienas vy ras, apdegęs veidą, plaštakas ir ki tas kūno dalis, atsidūrė reanima cijos palatoje. Dar du gaisrą gesinę kaimynai dėl veido ir rankų nude gimų gydomi Chirurgijos skyriuje.
Ginčą išsprendė kamera Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Vakar rytą įvykusio eismo įvykio aplinkybes policijos pareigūnams pavyko išsiaiškinti tik peržiūrė jus miestą stebinčių vaizdo kame rų įrašus.
Avarija Danės ir Herkaus Man to gatvių sankryžoje įvyko apie 8 val. ryto. Sankryža prie Muzikinio teatro yra reguliuojama šviesoforo. Eis mo įvykio metu susidūrė maršru tinis taksi „Ford“ ir lengvasis au tomobilis „Volvo“ .
Maršrutinis mikroautobusas, pažymėtas 15 numeriu, degant rau donam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir trenkėsi į Danės gatve judėjusį automobilį „Volvo“. Nors įvykio vietoje abu vairuo tojai aiškino, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, vaizdo kameros užfiksavo, kas iš tiesų yra šios avarijos kaltininkas. Maršrutiniu autobusu įvykio metu važiavo daug keleivių, ta čiau žmonės teigė per avariją ne nukentėję. Dar viena avarija vakar rytą nutiko kelyje Girulių link. Čia lengvasis automobilis kliudė stai ga į kelią išbėgusią stirną.
Spalvos: nors po avarijos abiejų automobilių vairuotojai tvirtino važia
vę degant žaliam šviesoforo signalui, vaizdo kamerų įrašai parodė, kad avariją sukėlė maršrutinis taksi. Vytauto Petriko nuotr.
Miestą gražins baudomis Pastatų, kurių fasa dai netvarkingi, savininkams gre sia nuobaudos. Nuo balandžio miesto savivaldy bės darbuotojai pradės patikras.
Tvarka: pagal naująsias taisykles klaipėdiečiai privalo prižiūrėti pasta
tus, kad šie atrodytų estetiškai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Naujos statinių priežiūros taisyklės įsigaliojo vasario pradžioje. Pagal jas pastatų savininkai, administra toriai privalo prižiūrėti – remon tuoti, dažyti, valyti fasadus, kad šie būtų tvarkingi, estetiški. Priešingu atveju jiems gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. li tų. Baudą skiriant pirmą kartą, pa žeidėjas galės susimokėti tik pusę minimalios baudos – 10 litų. Anot Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių prie žiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, dabar didžiausias dėme sys kreipiamas į ant pastatų išpieš tas terliones, vadinamuosius tagus ar grafičius. Tačiau, anot vedėjo, bus atsi žvelgiama į tai, ar statinio fasadas tvarkingas techniškai, ar nėra nu byrėjęs jo tinkas, nusilupę dažai.
„Taisyklės įsigaliojo vasarį. Na mų valdos apie jas informuotos. Davėme žmonėms laiko susitvar kyti – nusivalyti terliones, praneš ti apie jas policijai. Neturime tikslo bausti. Norime, kad žmonės susi tvarkytų“, – pabrėžė G.Pocius. Tikrinti, kokios būklės namų fa sadai, ketinama pradėti balandį. Tai darys ne tik Statybos leidimų ir statinių priežiūros, bet ir Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. „Nuo balandžio pradžios ir vidu rio pradėsime nelegalios reklamos mieste patikras. Tuo pat metu žiū rėsime, ar tvarkingi fasadai. Jei rei kės techninės informacijos, kreip simės į Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių“, – tvirtino Vie šosios tvarkos skyriaus vedėjos pa vaduotojas Marius Poimanskis. Jis pabrėžė, kad įsigaliojus naujai fasadų priežiūros tvarkai, bus leng viau kovoti ir su nelegalia reklama mieste. Už ant statinio ar statybi
Vytauto Petriko nuotr.
Marius Poimanskis:
Atsikėlei ryte ir apeik aplink savo namą.
nės tvoros iškabintas reklamas nuo šiol turės atsakyti savininkas. „Dabar taip bus: atsikėlei ryte ir apeik aplink savo namą“, – pabrė žė pavaduotojas.
Tragedija privertė kurti versijas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Savo dviejų mėnesių dukrelės nu žudymu kaltinamas klaipėdietis teisme gailėjosi praradęs mažylę.
30-metis Vytautas Jaraminas, pa sak kaltinimo, pernai liepos 8 dieną likęs namuose vienas su poros me tų sūnumi ir dviejų mėnesių dukre le supyko, kai mažylė atpylė maistą jam ant rūbų ir nepaliaujamai ver kė. Laikydamas kūdikį už pažastų vyras supurtė jį ir trenkė vaiko gal vą į stalą. Sunkiai sužeista mergytė neišgyveno, po savaitės ligoninė je ji mirė. Mergytės mama Aurelija prieš porą metų baigė ištuokos su V.Jaraminu procedūrą. Teisme jauna moteris pasakojo, kad buvęs vyras mylėjo vaikus, ta
čiau su ja nesutarė. Pora pykdavosi, nes moteris priekaištavo, kad su tuoktinis nesiieško darbo ir ištisas dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro tūno prie kompiuterio. Mažoji poros atžala gimė neiš nešiota, mažai svėrė, verkdavo tik būdama alkana, tačiau augo sveika. Mama palikdavo mažylę prižiūrėti tėvui, kai pati turėdavo reikalų. Nelaimės dieną Aurelija Jarami nienė išėjo pas advokatą tvarkyti ištuokos reikalų. Vyrui ji sakė, kad išsituokę galės pretenduoti į socia lines pašalpas. Tačiau teisme ji tiki no, kad dėl nuolatinių barnių buvo nusiteikusi nebegyventi su vyru. Apie nelaimę V.Jaraminas jai pra nešė telefonu. Mergaitė nukrito nuo lovos – tokia buvo pirmoji jo versi ja. Draugui vyras pasakojo, kad su sikivirčijo su žmona, ši jį pastūmė ir
su vaiku ant rankų jis nugriuvo. Tik tada, kai medikai pranešė, kad vaikui suskaldyta kaukolė ir tokią traumą kūdikis galėjo patirti tik nuo stipraus smūgio, įtarimai krito ant tėvo. Aiškindamiesi nelaimės aplin kybes, pareigūnai iš V.Jaramino iš girdo daugybę įvykio versijų. Kartą vyras sakė, kad, suvibravus telefo nui, jis su kūdikiu ant rankų sukosi ir netyčia trinktelėjo dukros galvą į stalą. Kalbėjo ir apie tai, jog užgavo vaiką televizoriaus pulteliu. Kaltinamasis neneigia, kad ne laimės metu namuose su vaikais buvo vienas, tad niekas kitas mer gytės sužeisti negalėjo. V.Jarami nas prisipažino parodymus keitęs bijodamas artimųjų pasmerkimo. Ketinama kviesti teismo medi cinos ekspertą, kuris turėtų paaiš kinti sužalojimo mechanizmą.
9
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
sportas Lengva pergalė
Žinomi pusfinalininkai
T.Danilevičiaus pralaimėjimas
Į treniruotę panašias kontrolines rungtynes Gargžduose su „Bangos“ dubleriais žaidęs Klaipėdos „Atlantas“ iškovojo lengvą pergalę 7:2 (3:1). Po du įvarčius į gargždiškių vartus įmušė Karolis Atutis ir Edgaras Mastianica, po įvartį – Donatas Surblys, Valdas Saulėnas ir Žilvinas Banys.
„Palangos Juzės“ futbolo turnyre vakar vyko dvejos rungtynės. Liepojos „Liepajas Metalurgs-2“ 1:0 nugalėjo „Palangą“, o „Šilutė“ 4:0 sutriuškino Liepojos IFCLM. Rytoj vyks pusfinalio kovos. Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinė susitiks su „Palanga“, „Liepajas Metalurgs-2“ su „Šilute“.
Dešimtą nesėkmę Italijos futbolo („Serie B“) čempionate patyrė Tomo Danilevičiaus atstovaujama „Juve Stabia“ komanda. Atidėtose rungtynėse ši ekipa svečiuose 0:2 (0:1) pralaimėjo antroje pozicijoje esančiam „Pescara“ klubui. Lietuvos rinktinės puolėjas žaidė nuo 71-osios min.
Sporto telegrafas Rankinis. Lemiamos 2011-2012 metų Baltijos rankinio lygos pirmenybių kovos kovo 24 ir 25 dienomis vyks Estijoje, Kehros mieste. Po reguliariojo čempionato pirmajame ketvertuke yra po dvi Estijos ir Lietuvos komandas: Polvos „Serviti“, Kehros „Kehra/Horizon Pulp&Paper“, Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ ir Vilniaus „Šviesa“. Finalinį turnyrą siekęs surengti Klaipėdos ekipos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas sakė, kad lygos vadovybė palaikė estų pusę, nes praėjusiais metais finalas vyko Lietuvoje. Pagal užimtas vietas pusfinalyje susitiks: „Kehra/Horizon Pulp&Paper“ – „Žemaitijos dragūnas“, „Serviti“ – „Šviesa“. Lengvoji atletika. Vakar į Turkiją atskrido Lietuvos lengvaatlečių komanda, kurioje yra ir klaipėdietė Lina Grinčikaitė. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate mūsų šalies garbę taip pat gins šuolininkė Airinė Palšytė, daugiakovininkė Austra Skujytė ir sprinteriai Rytis Sakalauskas bei Sonata Tamošaitytė. Sportininkų skaičiumi lietuviai aplenkė kitas Baltijos šalis – Estiją ir Latviją. Lietuvių daugiau nei latvių ir estų kartu sudėjus. Nesėkmė. Debiutinį sezoną Baltijos krepšinio lygos (BBL) Elito divizione skaudžia nesėkme baigė Utenos „Juventus“ klubas, kuris svečiuose 69:95 (13:30, 20:21, 21:23, 15:21) rimčiau nepasipriešino Liubercų „Triumf“ ekipai. Į nokautą „Juventus“ klubas buvo pasiųstas jau pirmosiomis mačo minutėmis, kai šeimininkai išsiveržė į priekį 16:3.
Tragiškas debiutas trenerio poste Klaipėdietis Vadimas Tiščenka lyg košmarą prisimins debiutą Anglijos Nacionalinės salės futbolo lygos čempionate.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Jo vadovaujama Hulo „East Coast“ komanda, užimanti pirmenybėse paskutinę – septintą – vietą, išvykoje Mančesteryje pralaimėjo lyderiui „Manchester“ klubui net 0:27. Lietuvoje futbolo teisėjo karjeros siekęs V.Tiščenka praėjusiais metais išvyko laimės ieškoti į Angliją. Prie „East Coast“ ekipos vairo 23-ejų klaipėdietis stojo jai sužaidus aštuonerias rungtynes. Po jų anglai turėjo vos 3 taškus.
Prieš ateinant į komandą V.Tiščenkai, iš klubo buvo išvilioti trys pagrindiniai žaidėjai, todėl naujajam treneriui rungtyniaujant su lyderiu teko praryti karčią piliulę. Kaip sakė strategas, futbolininkai atsiprašė jo už triuškinamą nesėkmę ir yra kupini norų reabilituotis. „East Coast“ dar turi galimybių pakilti iš turnyrinės rikiuotės dugno. Šeštą vietą užimanti „Crewsadors“ ekipa turi tiek pat taškų, penktą – „Liverpool“ – šešis. Anot V.Tiščenkos, kitame čempionate komandos laukia didelės permainos, joje galbūt žais ir lietuvių.
Nuotaika: dėl skaudaus pralaimėjimo klaipėdietis nesisielojo.
KVK sportininkų pergalės
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kijeve vykusiame „Auksinės svajonės“ meninės gimnastikos turnyre trys klaipėdietės tapo prizininkėmis.
Tarp 2005 metais gimusių mergaičių pratime be įrankio vienodai taškų surinko ir sidabro medaliais buvo apdovanotos „Viesulo“ sporto centro sportininkės Žemyna Stočkutė ir Gabija Jonikaitė. Bronzos medalį iškovojo trečioji trenerių Dovilės Novikaitės ir Rasos Tankevičienės auklėtinė Ema Sakalauskaitė. Ji tapo prizininke tarp 2003 metais gimusių gimnasčių. Ukrainos sostinėje varžėsi daugiau nei 100 sportininkių iš Baltarusijos, Rusijos, Kroatijos, Moldavijos, Ukrainos ir Lietuvos.
Tvarka. NBA paskelbė, kad skyrė pinigines baudas Los Andželo „Lakers“ klubo gynėjui Kobe Bryantui bei Bostono „Celtics“ krepšininkams Rajonui Rondo ir Paului Pierce’ui. K.Bryantas turės susimokėti 40 tūkst. dolerių baudą už tai, kad nepasirodė NBA „Visų žvaigždžių“ šventės rytinėje treniruotėje. Žurnalistai ilgai laukė NBA žvaigždės, tačiau jiems buvo pranešta, kad krepšininkas serga. Visgi vakare vykusiose renginiuose K.Bryantas jau buvo. R.Rondo ir P.Pierce’as pinigines turės paploninti po 20 tūkst. dolerių už tai, kad praleido labdaros renginį. Pozicijos. Trečią kartą šiemet paskelbtame Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) pasaulio rinktinių reitinge Lietuvos futbolo rinktinė su 383 įskaitiniais taškais iš 93-ios vietos pakilo į 91-ą. Per tris savaites Lietuvos ekipos įskaitinių taškų suma nepakito. Mūsų komandą klasifikacijoje lenkia keturios iš penkių varžovių 2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos grupėje – į tryliktą poziciją pakilusi Graikijos (953 tšk.) rinktinė, į 21-ą vietą nukritusi Bosnija ir Hercegovina (850 tšk.), į 35-ą vietą pakilusi Slovakijos (710 tšk.) ekipa bei į 77-ą vietą smuktelėjusi Latvijos (444 tšk.) rinktinė.
Klaipėdietės – prizininkės
Vicečempionai: KVK tinklininkai, iškovoję sidabro medalius, – V.Adaškevičius (vadovas), R.Stonys,
R.Antanauskas, A.Kazlauskas, A.Tamošauskas, V.Dolobauskas ir A.Venskus (klūpo).
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) lengvaatlečiai ir tinklininkai iškovojo medalius šalies kolegijų žaidynėse.
Skirmantas Virpša buvo greičiausias bėgikas, laimėjęs 60 m rungtį. Toliausiai rutulį nustūmė Vykintas Dolobauskas, aukščiausiai į aukš-
tį iššoko Rokas Valatka. KVK vaikinai užėmė pirmą vietą tarp komandų. Merginų ekipa, užėmusi garbingą antrą vietą, į priekį praleido Vilniaus kolegiją. Penkios klaipėdietės užėmė antrąsias vietas ir tik 60 m bėgimo varžybas laimėjusiai Marijai Laurinavičiūtei pavyko užkopti ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio.
Tinklininkų pirmenybėse kovojo keturi šešetukai. Uostamiesčio ekipa 2:0 įveikė Kauno, 2:1 – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijas. Tačiau lemiamoje kovoje Vyto Daškevičiaus auklėtiniai pralaimėjo Vilniaus kolegijai, kurios garbę gynė šalies jaunių rinktinės nariai. Ypač atkakliai vyko pirmasis setas, jį sostinės žaidėjai laimėjo 26:24.
Prizas: E.Sakalauskaitė už prizi-
nę vietą gavo ir pliušinį kirminą.
10
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,83
4,66
2,34
„Apoil“
4,80
4,64
2,33
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,45 dol. už 1 brl. 122,29 dol. už 1 brl.
+0,16 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 8,1928 DB svaras sterlingų 1 4,0172 JAV doleris 1 2,4710 Kanados doleris 1 2,5425 Latvijos latas 1 4,8911 Lenkijos zlotas 10 8,6594 Norvegijos krona 10 4,4495 Rusijos rublis 100 8,7674 Šveicarijos frankas 1 2,6717
–0,34 %
7,7
Sezoninis sulėtėjimas
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,59 %
pokytis
Lietuvoje butų ir individualių namų par davimas šių metų sausį ir vasarį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu, išaugo. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per du šių metų mėnesius parduota 3020 butų ir 933 individualūs namai – atitinka mai 8,1 ir 20,2 proc. daugiau nei prieš me tus. Tačiau vasarį butų ir namų parduota atitinkamai 9,7 ir 11,1 proc. mažiau nei šių metų sausį.
+0,0061 % –0,2582 % –0,0930 % +0,0079 % –0,1123 % +0,1770 % +0,0922 % –0,0877 % +0,6821 %
proc.
pramonės produkcija pabrango per metus.
Verslas neskuba taupyti elektros Nemaža dalis verslo ir biudžetinių įstaigų dar nepasinaudojo elektros rinkos liberalizavimo galimybėmis. Skaičiuojama, kad pernai įmonės už elektrą permokėjo per 17 mln. litų, o ją pirku sios laisvojoje elektros rinkoje sutaupė milijonus. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pasirinkę nenusivylė
Nuo šių metų sausio į laisvąją elektros energijos rinką turėjo įsi lieti daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, kurių naudojama didžiausia leisti noji galia yra lygi arba viršija 30 kW. Tokių įmonių spektras labai dide lis – nuo mažų parduotuvių iki vai kų darželių. Prieš daugiau nei porą metų į laisvąją elektros rinką jau yra įžengusios didelės įmonės, prieš daugiau nei metus – vidutinės. Nepriklausomų elektros energi jos tiekėjų pastebėjimu, laisvojoje elektros rinkoje elektrą perkančios įmonės nemenkai sutaupė. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovo Al girdo Juozaponio teigimu, 2011 m. garantinio tiekėjo taikoma elektros energijos kaina buvo vidutiniškai 2 centais už 1 kWh didesnė nei vidu tinė kaina laisvojoje elektros ener gijos rinkoje. „Mūsų klientai, paly ginti su garantinio tiekėjo vidutine kaina, per 2011 m. iš viso sutaupė 26,25 mln. litų“, – sakė jis. Skai
čiuojama, kad viena įmonė, elek trą pirkusi iš nepriklausomo tiekė jo, per mėnesį vidutiniškai sutaupė per 2,1 tūkst. litų, o per metus – daugiau nei 25 tūkst. litų. Bendrovės „Energijos tiekimas“ tyrimo duomenimis, 10–11 proc. vidutinę taupymo normą pasiekė ir tos įmonės, kurių valdomi objek tai turi didžiausią, t. y. per 400 kW, leistinąją naudoti galią (laisvojo je rinkoje nuo 2010 m.), ir tos, ku rių objektų leistinoji naudoti galia mažesnė, t. y. per 100 kW (laisvo joje rinkoje nuo 2011 m.) bei 30 kW (laisvojoje rinkoje nuo 2012 m.). Švaisto pinigus
Tačiau ne visos didelės ir mažos įmo nės skuba taupyti. Laisvosios elekt ros rinkos vartotojai, nepasirinkę ne priklausomo tiekėjo, ir elektrą toliau perkantys iš garantinio tiekėjo „Les to“, pernai už elektros energiją per mokėjo apie 17,1 mln. litų. Tokius duomenis pateikė nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. „Mus stebina toks įmonių pasy vumas, nes jos iššvaisto milijonus litų, nors galėtų juos skirti vers
Lietuvos mažmeninės rinkos situacija Objektų leistinoji galia 400 kW ir daug iau 100–399 kW 30–100 kW
Iš viso objektų 1700 8600 21 900
Tiekėją pasirinkę objektai 1413 5470 9118 Šaltinis: „Lesto“
lo plėtrai, investicijoms, atlygini mams kelti ar pan.“, – komenta vo „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius. Jo vertinimu, šiuo metu apie 50 proc. vartotojų (apie 8 tūkst. įmo nių), kurie formaliai yra patekę į lais vąją rinką, dar nėra pasirinkę neprik lausomo tiekėjo. „Būtent dėl didelio pasyvių įmonių skaičiaus elektros rinkos liberalizavimo lygį pagal de šimties balų skalę vertiname stip riu penketuku. Tiesa, per porą metų pradėjome matyti ir teigiamų, rinkos brendimą rodančių reiškinių: dalis įmonių pradeda rinktis individua lius – vartotojų poreikius ir specifiką atitinkančius – tarifus, leidžiančius sumažinti sąnaudas elektros ener gijai, taip pat itin padaugėjo bend rovių, kurios pasirašo ilgalaikes su tartis – trejiems metams ir ilgiau. Tai itin patogu įmonėms, kurios siekia užsitikrinti stabilias išlaidas elektros energijai“, – sakė „Enefit“ vadovas. Kainos išaugo
Vasarį patvirtinus naują Energeti kos įstatymo redakciją, pasikeitė ga rantinio tiekėjo elektros kainodara, tad iš „Lesto“ elektrą tebeperkan tiems rinkos dalyviams kainos pra ėjusį mėnesį šoktelėjo iki rekordinio 20,48 cento už 1 kWh lygio. L.Liut kevičius tikisi, kad tai suteiks im pulsą įmonėms būti aktyvesnėms. Tiesa, elektra vasarį brango ir laisvojoje rinkoje. Rinkos valdy
11
proc.
mažiau už elektrą mokėjo įmonės, kurios pernai ją pirko laisvojoje elektros rinkoje.
Išlaidauja: skaičiuojama, kad apie 8 tūkst. įmonių, turinčių galimybę
elektrą pirkti pigiau laisvojoje rinkoje, to nedaro. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
toja „Baltpool“ pranešė, kad Lie tuvos elektros birž oje vid ut inė kain a vasarį, palyg int i su sau siu, padidėjo 18,3 proc., iki 18,142 cento už kWh (be PVM). Teigia ma, kad vasarį kainoms Lietuvos elektros birž oje didž iaus ią įta ką turėjo rekordiškai šalti orai ir kilusios kainos aplinkinėse rin kose. „Šiais metais mažmeninės rin kos elektros energijos kainos bus labiau diferencijuotos atsižvel giant į vartotojo veiklos speci fiką ir suvartojamą elektros ener
gijos kiekį. Didžioji dalis stambių elektros vartotojų jau yra sudarę elektros energijos pirkimo sutartis 2012 m. ir užfiksavę kainas. Paly ginti su 2011-aisiais, priklausomai nuo vartotojo specifikos ir dydžio, kainos didėjo nuo 2 iki 10 proc. Žvelgiant į ateities perspektyvas didelių pokyčių kol kas nematyti – mažmeninėje rinkoje siūlomos kainos turėtų išlikti stabilios, ta čiau, skirtingai nei praėjusiais me tais, bus labiau diferencijuotos“, – prognozavo bendrovės „Enefit“ vadovas L.Liutkevičius.
65 proc. suvartotos elektros buvo importuota Elektros perdav imo sistemos ope ratoriaus „Litgrid“ duomenimis, pra ėjusiais metais Lietuva importavo 65 proc. šalyje suvartotos elektros ener gijos – 7 procentiniais punktais dau giau nei 2010 m., kai impor tas sudarė 58 proc. suvar totos elektros. „Treč ius met us iš ei lės esam e daug iaus ia elektros imp ort uoj ant i valst ybė ES. Net ir 10–15 proc . elektros imp ort as laikom as ekon om inės riz ikos veiksn iu. Įvert i nus altern at yv as, pat i kimą ir konk urenc ingą ba zinę elektros generaciją gal i
užt ikr int i naujoji Vis ag ino atom inė elektr inė“, – praneš ime spaud ai sa kė „Litgr id“ general in is direktor ius Virg il ijus Poder ys. Praėj us iais me tais bendr as šal ies elektros porei kis siekė 10,4 mlrd. kWh, elektros imp ort ui ir imp ort uotoms du joms elektr ai pag am int i iš leist a per 2 mlrd. litų. Elektros importas siekė 6,74 mlrd. kWh, už jas sumokėta daug iau kaip 1 mlrd. litų. Lie tuvoje pagaminta apie 3 mlrd. kWh elektros energ ijos, im port uotoms dujoms elektrai pagaminti išleista taip pat apie 1 mlrd. litų. BNS inf.
11
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
pasaulis Egipto prieštaravimas
Pripažintas teroristu
Neteko karių
Egipto užsienio reikalų minist ras Mohammedas Amras per spėjo, kad Sirijos sukilėlių ap ginklavimas pakurstytų pilie tinį karą. Kai kurios arabų ša lys, tarp jų – Kataras ir Saudo Arabija, yra pasisakiusios už sukilėlių apginklavimą. Opozi cinė Sirijos nacionalinė taryba nurodė norinti gauti ginklų.
Andersui Behringui Breivikui, kuris per du išpuolius pernai lie pą Norvegijoje nužudė 77 žmo nes, oficialiai pateikti kaltinimai dėl teroro veiksmų ir sąmonin gos žmogžudystės. Už tai jam gresia iki 21 metų laisvės atėmi mo. Jeigu paaiškėtų, kad jo psi chika sutrikusi, jam būtų skir tas priverstinis gydymas.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad Pietų Afganistane įvykus sprogimui prie kariškių transporto prie monės dingo šeši britų kariai. Jie laikomi mirusiais. Kariai patruliavo Hilmendo provinci joje. Šiemet Afganistane žu vo 54 NATO kariai, iš jų – 38 amerikiečiai ir keturi britai.
37O Ataka: Bajonos mieste N.Sarkozy pasitiko kiaušinių ir akmenų kruša.
„Reuters“ nuotr.
Rinkimai artėja – šou prasideda
KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Mylimas Europoje, tačiau namie speičiamas į kampą? Regis, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pernelyg ilgai sprendė euro zonos problemas, kad net pamiršo, kas dedasi namie. O juk rinkimai čia pat. Teko slėptis
Britų žiniasklaida išjuokė Pran cūzijos prezidentą ir pavadino jį „Scaredkozy“ – išvertus reiškia „Išsigandęskozy“. Į pašaipias britų bulvarinės ži niasklaidos replikas gal ir būtų ga lima nereaguoti. Deja, N.Sarkozy kelionė į Prancūzijos Baskų regio ną praėjusią savaitę virto tikrų tik riausiu pažeminimu. Vos išlipęs iš automobilio Ba jonos mieste N.Sarkozy buvo su tiktas švilpimu. Niekas, išskyrus oficialius pareigūnus, neskubėjo sveikinti šalies vadovo. Galiausiai jam teko slėptis viena me bare. Įtūžusi minia ėmė svaidy ti į N.Sarkozy kiaušinius ir akme nis. Žmonės skandavo „Nešdinkis, Sarkozy!“, reikalavo baskams pla tesnės autonomijos. Įsikišti teko riaušių policijai. Kol šalies vadovas bare „Bar du Palais“ gėrė kavą, pareigūnai beveik valan dą tramdė demonstrantus. Vienas liudininkas sakė girdė jęs, kad keli protestuotojai pagra sino sumušti prezidentą. „Protes tuotojai sakė, kad jį sumuš. Jie sakė norintys, kad jis atsistatydintų“, – pasakojo liudininkas. Po fiasko N.Sarkozy inciden to rengimu apkaltino savo varžo vus rinkimuose socialistus, o jam grasinusius žmones išvadino chu liganais. „Man liūdna matant, kad Hol lande’o socialistai kovotojai susi
deda su separatistais smurtiniuose protestuose, kad baugintų eilinius žmones, kurie tenori vieninte lio dalyko: susitikti ir pasikalbėti su manimi“, – sakė jis. Kalbėda mas apie protestuotojus N.Sarkozy buvo griežtas: „Mes esame Pran cūzijoje, Prancūzijos Respublikos teritorijoje. Šalies prezidentas turi teisę vykti, kur jis nori. Jei tai ne tenkina kurios nors mažumos, juo blogiau tai mažumai.“
Protestuotojai sakė, kad jį sumuš. Jie sa kė norintys, kad jis atsistatydintų. Per daug imigrantų
Kadangi ekonominės ir sociali nės šalies problemos nėra stiprioji N.Sarkozy rinkimų programos pu sė, prezidentas šią savaitę vėl pa lietė imigracijos temą. Jis pareiškė, kad jo šalyje per daug imigrantų ir Prancūzijos pastangos integruoti juos į savo kul tūrą bei visuomenę buvo paraly žiuotos. „Mūsų integracijos sistema dirba vis prasčiau, nes turime per daug užsieniečių savo teritorijoje ir ne begalime surasti jiems būsto, dar bo, mokyklos“, – sakė Prancūzijos vadovas. Tiesa, po šių komentarų jis sulaukė kritikos bangos, esą to
kiais pareiškimais viso labo patai kauja dešiniųjų pažiūrų rinkėjams prieš balandžio 22 d. vyksiantį pre zidento rinkimų pirmąjį turą. Kritikai sakė, kad N.Sarkozy kampanijos tikslas – pervilioti į savo stovyklą tuos, kurie palankiai vertina prieš imigraciją nusista čiusios kandidatės Marine Le Pen platformą. Tiesa, vėliau duoda mas interviu vienai televizijai pre zidentas švelnino toną. Jis tvirtino, kad imigracija gali būti naudinga daugelyje sričių, nors privalo būti griežčiau kontroliuojama, nusta tant griežtesnes leidimų gyventi suteikimo taisykles atvykėliams. Europa nemėgsta socialistų?
Kol dešinieji remia ietis dėl rinkėjų simpatijų, socialistai ėmėsi raminti įsiaudrinusius priešininkus. François Hollande’as, kuris, re miantis apklausomis, laikomas šios prezidento rinkimų kampani jos favoritu, pareiškė, kad jo varžo vai nuėjo per toli, ir paragino elg tis santūriai. Tačiau socialistai šią savaitę ga vo dūrį į nugarą užsienyje. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ pareiškė, kad F.Hollande’as iki pat rinkimų nebus laukiamas nė vie noje ES sostinėje, kurioje valdžią turi konservatyviosios jėgos. Esą neaiškios socialisto pažiūros kelia baimę kai kuriems Bendrijos va dovams. „Der Spiegel“, „Daily Mail“, BNS inf.
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
12
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
14p.
turtas
Pensininkams – daugiau laisvių tvarkant savo pinigus.
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Finansų rinkų burbulas, kuria Dviejų šimtų metų Graikijos bankrotų patirtis kartojasi: praėjusią savaitę pasaulyje įvyko didžiausias skolos restruktūrizavimo sandoris – šaliai nurašyta 120 mlrd. eurų skola. Nors ši šalis pastaruosius du amžius beveik be pertraukų sukosi bankrotų karuselėje, atrodo, kad iš istorijos nesimokoma. apyvarta finansų rinkose, – paro danti, kokios vertės buvo sando riai perkant ir parduodant finansi nes priemones, – buvo apie 15 kartų didesnė už viso pasaulio bendrą jį vidaus produktą (BVP). 2007 m. apyvarta 70 kartų viršijo BVP. Ban kai nerodė jokios kitos krypties – tik augimo. Vos per du dešimtme čius susiformavo neregėto dydžio finansų rinkų struktūros, kurių val domas turtas pralenkė šalių, ku riose jos veikė, BVP. Pavyzdžiui, bankrutavusio Islandijos banko „Kaupthing“ turtas buvo šešis kar tus didesnis už šalies BVP. Ypač didelį poveikį finansų rin koms padarė JAV 1999 m. panai kintas Glasso–Steagallo aktas, ku ris buvo priimtas 1933 m., iš karto
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
Problemų ištakos
Netrumpa bankrotų istorija ir kito se Europos šalyse – Ispanija XVIII– XIX a. yra bankrutavusi 13 kartų, o Prancūzija tai padarė ne mažiau nei aštuonis kartus. Praėjusiais metais viso pasaulio akis traukė ir dar te betraukia Senojo žemyno skolos problemos ir baimė dėl dar vienos recesijos. Bet tai jau beveik oficialu – daugumos bankų ir ekonomikos ekspertų duomenimis, Europoje jau galima fiksuoti recesijos pradžią. Finansų rinkų dydis, greitis ir įta ka vien tik augo nuo praėjusio am žiaus 8-ojo dešimtmečio. 1990 m.
Valstybių skolos, palyginti su BVP (proc.) Šalis 2007 Japonija Graik ija 105 Ital ija 104 Air ija 25 Portugal ija 68 JAV 62 Prancūz ija 64 Kanada 67 Vok ietija 65 Angl ija 44 Ispanija 36 Pietų Korėja 31 Austral ija 10
188
2011
32 23
121 109 106 100 87 84 83 81 67
233
166
Šaltinis: TVF leidinys „Fiscal Monitor“ (2011 m. rugsėjis)
Graikijos bei eurozonos skolos ir BVP santykis (proc.) Metai 1999
72
2000
69
2001
68
2002
68
2003
69
2004
70
2005
70
2006 2007 2008 2009
Graik ija 94
Euro zonos vidurk is
103 104 102 97 99 100 106
69
107
66
113
70
129
79
2010
85
2011
87
145 162 Šaltinis: „Eurostat“ duomenų bazės
po Didžiosios depresijos siekiant užkristi kelią tolesnėms neval domoms finansinėms katastro foms. Ir tai jis sėkmingai darė še šis su puse dešimtmečio. Minėto akto esmė buvo bankų ir investi cijų veiklos atskyrimas. Komer ciniams bankams buvo uždraus ta rizikuoti indėlininkų pinigais ir juos buvo galima naudoti tik iš duodant kreditus. Panaikinus šį aktą, bankai vėl atgavo teisę pri siimti milžinišką riziką ir inves tuoti indėlininkų pinigus bet kur. Taip finansų rinkos buvo užtvin dytos pinigais. Europoje tai prasidėjo anksčiau – dar aštuntajame dešimtmetyje bankai ėmė plėsti savo investicinę veiklą ir ieškoti būdų, kaip pel ningiau įdarbinti indėlininkų pi nigus. Tuo netruko pasinaudoti valstybės – ėmė siūlyti neva ne rizikingus skolos vertybinius po pierius ir masiškai skolintis. Ka dangi Europoje nebuvo centrinės valstybių biudžetus kontroliuo jančios institucijos, šalys didino deficitą, t. y. surinkdavo mažiau pajamų (mokesčiai, akcizai, mui tai ir kt. pajamos) nei patirdavo iš laidų, o šį skirtumą dengdavo sko lindamosi. Skolinimo(si) iliuzija
Ėmęs kartais – nebe procentais – augti bankininkystės sektorius ir vis didėjanti globalizacija beveik visiškai pašalino sienų ir atstumų suvokimą, todėl investicijų ban kas, esantis JAV, galėjo akimirks niu Graikijai paskolinti milijardus eurų. Tarpvalstybinės paskolos, tiesioginės užsienio investicijos, tarptautinės portfelinės investi cijos ir laisva valiutų prekyba iš siplėtė geometrine progresija. Tai sukūrė iliuziją, kad investicijos yra saugios, nes padalytos po skirtin gus sektorius, tačiau išbarstytos po visą pasaulį. Tačiau taip elgėsi visas finansų sektorius ir vis daugiau bankų ėmė investuoti taip pat. Taip nesuveikė priežiūros institucijos, nes visi ro dikliai, pagal kuriuos buvo verti namos atskiros finansų įstaigos, atitiko numatytas priežiūros or ganų normas. O sisteminė rizika, t. y. rizika, kad tiesiog sustos viso žemyno ekonomika, nebuvo tin kamai įvertinta. Kitas lemiamas
momentas buvo tai, jog bankų sek torius išduodavo vis mažiau stan dartinių paskolų, o daugiau inves tuodavo į įvairiausius vertybinius popierius. Tad standartinę ban kininkystę – kai indėlininkų pini gai buvo naudojami ekonomikoje – pakeitė investicinė bankininkystė ir vis daugiau lėšų buvo investuo jama siekiant tik pelno.
Bankų tarpusavio pri klausomybė vis dar yra galvos skausmas įstatymų leidėjams, nes tai yra viena pa grindinių priežasčių, kodėl krizė plečiasi taip greitai.
Finansų rinkų priklausomybė
Bankų sektorius tolo nuo pagrin dinės pinigų paskirstymo funkci jos, atsirado didelė atskirų finansų institucijų tarpusavio priklauso mybė, kuri lėmė, kad vieno ban ko bėdos akimirksniu sukeldavo problemų kituose. O vertinant fi nansų rinkos augimo tempą ir jų svorį pasaulio ekonomikoje, ka tastrofos buvo galima tikėtis bet kuriuo momentu. Palyginkime: Anglijos komerciniai bankai 7–8 dešimtmečiais uždirbdavo apie 10 proc. grąžą akcininkams, kai tokią pat grąžą uždirbdavo ir kiti sekto riai. Tai yra labai sveika logika įver tinant faktą, kad finansai tiesiogiai nesukuria gamybinės vertės, o pri klauso nuo efektyvaus indėlininkų pinigų panaudojimo realiuose eko nomikos sektoriuose, kurie kuria pridėtinę vertę. Tačiau nuo 9-ojo dešimtme čio grąža tik augo ir prieš pat krizę daugumoje bankų siekė 30 ir dau giau procentų. Tai nebesutapo su ekonomine logika ir rodė, kad sek torius uždirba perteklinį pelną: pa vyzdžiui, JAV prieš prasidedant fi nansinei krizei finansų sektoriaus pelnas sudarė 40 proc. viso šalies verslo gauto pelno. Išryškėjo struktūrinės problemos
Prasidėjus finansinei krizei JAV, ne truko stoti tarptautiniai mainai, ir
Įsisuko: nuolatinėje Europos bankro
vienas po kito ėmė žlugti bankai bei milžiniški pramonės konglo meratai, kuriems visiškai nutrūko kreditavimas. Nuo krizės pradžios gerokai išaugo Europos valstybių skola. Europos šalys nebesurink davo pakankamai mokesčių ir tai turėjo kompensuoti skolindamosi. Tačiau gyvenimas į skolą nega li ilgai tęstis be padarinių. Jie pa sirodė iš karto prasidėjus krizei. Vad in amųjų PIIGS šal ių (ang liška santrumpa pagal pirmąsias prasiskolinusių Europos valsty
13
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
turtas Euro kursas kopia
Investuotojų nerimas
Ekonomika stoja
Euro kursas trečiadienį kopė aukštyn JAV dolerio atžvilgiu, nors investuotojai tebeneri mauja dėl galimo Graikijos sandorio su privačiais kredi toriais žlugimo. Euro kursas, antradienio vakarą Niujor ke siekęs 1,3113 JAV dolerio, trečiadienį Azijoje paūgėjo iki 1,3141 JAV dolerio.
Jei Graikija neįvykdytų skolos įsipareigojimų, – tai, kaip ma noma, bus neišvengiama, jei gu valstybės obligacijos ne bus iškeistos į naujas, – Eu ropa patirtų didelių nuostolių. Tarptautinių finansų institu to (IIF) ekspertų dabartiniais vertinimais, nuostoliai siektų apie 1 trln. eurų.
Euro zonos ekonomika 2011 m. augo 1,4 proc., kaip antradienį pranešė „Euros tat“. Ketvirtą ketvirtį, paly ginti su trečiu, ūkis smuko 0,3 proc., o trečią – 0,1 proc. ES ekonomikos reikalų komi saras Olli Rehnas antradienį pareiškė, kad euro zoną išti ko nedidelė recesija.
am sprogus visiems bus geriau
166
proc.
BVP siekia Graikijos skola ir yra didžiausia Europoje.
Dešimt dabartinės finansų sistemos trūkumų, kurie turi būti apgalvoti ir išspręsti
1
Reg ul iuojančių inst itucijų dėme mažėj o), kur is būtin as pras id ėjus sys buvo per daug nukreiptas į at nuos muk iui. Tai reiškė, kad vienos skiras finansų įstaigas ir pernelyg ma inst it ucijos problemos sukeltų krizę žai – į visos sistemos stabilumą. vis ame sektor iuje. Todėl rezerv in io kapit alo rod ikl ių did in im as, griež Dereguliacija lėmė tai, kad inves tesn is pas ir uoš im as kriz in iams ir ticijų bankai galėjo kurti ypač su pesim ist in iams scenar ijams yra pri dėting us išvest in ius produkt us, ku valomas, nor int ateit yje išvengt i to rie pirm iausia buvo orient uot i kaip kio masto kriz ių. pagalbinės priemonės realiems mai Nuolat aug usios finansų rinkos nams vykdyti. Tačiau dėl didelio kai (dėl dereg ul iacijos ir masin io pi nų kitimo jie tapo labai mėgstami spe kuliantų, todėl tai išpūtė maisto, ener nigų spausd in imo), pernelyg ilgai getikos, naftos ir kitų žaliavų kainas ir taikytos žemos palūkanų normos lė ši rinka tapo ypač nestabili. Pridedant mė, kad kred itą gaut i buvo paprasta faktą, kad išvestinės finansinės prie bet kam. Dėl to vis dažniau buvo sko monės buvo mažai reguliuojamos, tai linamasi trumpam laikui (nes palūka susideda į bendrą rezultatą, kuris le nos mažesnės), bet ilgalaik iam turtui mia ypač nestabilią ir labai dažnai ne finansuoti. Šis disbalansas lėmė, kad, iki galo skaidrią rinką. Todėl priežiūra kilus bėdų, ilgalaik is turtas negalės turėtų būti vykdoma be išimčių, api greitai kompensuoti paskolų. mant visus reg ionus (ir lengvatines – ofšor ines – zonas), visas finansų ins Buvo visiškai nesiruošta finansų titucijas, visas rinkas ir visas finansi sektor iaus griūčiai ir nesuk urta nes priemones. teisinė bei procesinė bazė, kaip grei tai ir efekt yv iai per imt i, uždar yt i ir Priež iūros inst it uc ijų veikla bu restruktūrizuoti finansų įstaigą (ban vo procikl iška, t. y. eidavo pana ką, draudimo bendrovę ar kt.). Todėl šia krypt im i kaip ir ekonom ika. Ky kilus pirm inei pan ikai vienos inst i lant ekonom ikai, buvo lengv inamos tucijos buvo paliekamos bankrutuo sąlygos finansų įstaigoms, o smun ti, o kitos chaotiškai gelbėjamos mo kant – griežt inamos. Ats ižvelg iant į kesčių mokėtojų pinigais neturint vi tai, kad ekonom ik a natūral iai svy sų teisin ių procedūrų tam veiksmui ruoja, toks elges ys tik pad id in a jos atlikti. Todėl naujo finansinio priežiū svyrav imų ampl it udę. Todėl prie ros režimo pagrindinis uždavinys yra žiūros strateg ija turėtų keist is ir būti sukurti sistemą, kaip su minimaliais ant icikl iška – kylant ekonom ikai rei nuostol iais per imt i į problem inę si kia griežt int i finansų įstaigų veiklą, tuaciją atsidūrusią finansų įstaigą ir kad ši maž iau skol intų, ir ekonom i išvengt i dom ino efekto dėl didel ių ka nespėtų perkaist i. ryšių su kitomis institucijomis.
2
5
6
3
8
Prieš kriz inį laikotarpį finansų sektor ius turėjo per maž ai ka pitalo, jis buvo nepakankamos ko kybės ir buvo pernelyg daug parem tas dideliais svertais (mažai nuosavų, daug skolintų lėšų). Tai lėmė, kad že mos kok ybės kapitalas buvo tiesiog „suvalg ytas“ prasidėjus krizei, nel i ko jok io rezervo, kur is būtų padėjęs išsilaikyt i rinkoje, ir tai paskat ino ki tas susijusias institucijas labai greitai įsitraukt i į griūtį.
9
Finansų sektorius, kaip tarpinin kas paskirstant pin ig in ius ištek lius, absorbavo pernelyg daug pelno (anksčiau minėta, kad prieš krizę JAV bankai gavo 40 proc. visos šalies pri vataus sektoriaus pelno). Tai buvo pa siekta pernelyg daug rizikuojant, nes didesnė kiek ybė (daug iau paskolų, daug iau parduotų produktų ir t. t.) lė mė vadovybės priedų dydž ius, todėl nebuvo kreipiamas dėmesys į išduo damų paskolų ir suk ur iamų finansi nių produktų kokybę. Naujoji priežiū ros sistema turėtų gerokai pakelti ko kybės kartelę, užk irst i kel ią standar tizuotiems finansiniams produktams formuot i ir bankų vadov ybę mot y vuoti veiklos kiekybe, o ne kokybe.
10
Finansų krizė taip pat parodė, kad gerokai trūksta skaidru mo saugant vartotojus ir investuoto Fin ansų įstaigoms buvo leist a Tarptautinio standartizuoto prie jus nuo finansinių piramidžių. Vien užaugt i per didelėms, per su žiūros mechanizmo trūkumas lė per garsiąją Bernardo Madoffo finan dėting oms ir pernelyg tarpus av y mė tai, kad finansų sektorius veikė vi sinę machinaciją iš patiklių investuo je sus ijus ioms. Taip sus ik ūrė bank i same pasaulyje, tačiau remdamasis tojų pasisavinta daugiau nei 65 mlrd. nink ystės rink a, kur ioj e buvo paly skirt ingais įstat ymais, skirt inga tei JAV dolerių (palyginkime: Lietuvos gint i nedaug žaidėjų, kontrol iuojan sine ir reg ul iav imo baze. Tai lėmė ir metinis biudžetas siekia tik apie 10 čių didž iąją dalį sektor iaus. Tač iau lengvat in ių zonų atsirad imą, kur io mlrd. JAV dolerių). Todėl finansų rin kiekv ien a iš šių inst it uc ijų turėj o se priež iūra buvo minimal i. Nauja fi kos skaidrumas bus vienas pagrindi pernelyg maž ai rez erv in io kapit a nansų parad igma turėtų būti orien nių iššūkių naujai investuotojų apsau lo (jis, kaip minėt a aukšč iau, nuol at tuota į skaidrią finansų sektoriaus vei gos sistemai formuoti.
4
otų karuselėje šiuo metu sukasi didžiausias skolas turinčios šalys.
klą tarptaut in iu mast u. Ji turėtų už tikrint i, kad daug iau nei keliose šaly se veik ianti finansų įstaiga privalėtų veikti pagal tarptautinius bankų susi tarimus ir taisykles.
7
„Shutterstock“ nuotr.
bių pavadinimų raides – Portu galija, Italija, Airija, Graikija, Is panija) skolos išaugo labiausiai, išryškėjo struktūrinės šalių pro blem os ir net il o disk us ijos bei nauji korupcijos skandalai. Grai kai, norėdami atitikti Mastrichto kriterijus, savo infliacijos rodiklį mažino keisdami vaisius standar tiniame krepšelyje, ispanai statė nereikalingus oro uostus, portu galai tiesė kelius į niekur, o Airi joje išryškėjo įspūdingos korup cinės schemos.
Vizija yra
Praėjusį penktadienį buvo pa sirašyta nauja Lisabonos sutar tis, kuria buvo gerokai sugriežtinta fiskalinė drausmė ir suteikta dau giau galių Europos institucijoms kontroliuoti atskirų šalių biudžetus. Nuo dabar visos eurą įsivedusios ša lys turės savo biudžetus derinti su Eu ropos Komisija, gauti jos patvirtinimą ir vykdyti nurodymus. Verta paminė ti, kad Didžioji Britanija vetavo naują sutartį ir jos nepasirašė teigdama, jog tai pakenks jos suverenumui.
Europos laukia sunkus proce sas tvarkantis su krize ir lėtėjančia ekonomika. Didžiųjų pietinių vals tybių – Italijos ir Ispanijos – rodik liai taip pat nieko gero nežada. Šio se šalyse oficialus nedarbas siekia beveik ketvirtadalį, o tarp jaunimo – kas antras bedarbis. Tai rodo, jog šiose valstybėse nėra kuriama pri dėtinė vertė, kurią būtų galima ap mokestinti ir eksportuoti, todėl at rodo, kad neišvengsime dar vienos recesijos Europoje. Tačiau reikia pripažinti – kad ir kokie nekoor
dinuoti ir politinės valios stoko jantys būtų Europos lyderių veiks mai, vis dėlto jais buvo sugebėta laikinai sustabdyti paniką dėl Ita lijos ir Ispanijos, kurių skolinimo si palūkanos gerokai nukrito. Žino ma, tai lėmė, kad buvo išspausdinti papildomi 500 mlrd. eurų, bet ren kantis iš euro žlugimo ir euro ver tės smukimo, pastaroji perspekty va atrodė geresnė. Ateityje – naujas periodas, per kurį bus perrašoma istorija ir ilgus metus egzistavusios finansų para
digmos. Dešimtmečius gyva idėja, kad valstybės gali neribotai skolin tis ir paskui tai kompensuoti pa keltais mokesčiais taupymu, pasi rodė esanti ne tik klaidinga, tačiau ir katastrofiškai destruktyvi. Ra dikaliai keičiasi požiūris į finansų sektoriaus, kuris yra iš prigimties nestabilus, priežiūrą. Didelė ban kų tarpusavio priklausomybė vis dar yra galvos skausmas įstatymų leidėjams, nes tai viena pagrindi nių priežasčių, kodėl krizė plečia si taip greitai.
14
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
turtas
Pensininkams – daugiau laisvių tvarkant savo pinigus Vyriausybė siūlo leisti pensijų fondų dalyviams nevaržomai ap sispręsti, kaip ir kur jie nori kaupti pensiją senatvei, kiek laiko dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti in vestavimo kryptis. Vienas iš Ministrų kabineto pasiūlymų Seimui – mažinti admi nis-tracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Taip pat gyventojams bus sudaryta ga limybė patiems mokėti papildomas įmokas ir antra tiek būti skatina miems iš valstybės biudžeto. Tai orientuota į vykstančią pen sijų sistemos reformą, kurios viena dalių – pokyčiai kaupiant pensijas privačiuose fonduose. Juos numato Pensijų kaupimo įstatymo pakei timai, kuriems Vyriausybė pritarė trečiadienį. Tai pranešė Vyriau sybės spaudos tarnyba. Pirmiausia siūloma mažinti at skaitymus nuo įmokų ir turto, pa mažu visiškai atsisakant atskaity mo nuo įmokų: 2013 m. jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio. Šiuo me tu leidžiamas maksimalus atskai
R
tymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 proc. 2013 m. sausį–rugsėjį žmonės turėtų galimybę pasirinkti, kokioje sistemoje – privačioje ar valstybės – kaupti būsimai pensijai. „Sodros“ pervedimus į antros pakop os pens ijų fond us, kur ie nuo šių metų pradžios yra suma žinti iki 1,5 proc., o kitąmet bus padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014ųjų pradžios siūloma vėl suma žinti iki 2 proc., o nuo 2020-ųjų – padidinti iki 3,5 proc. Siūloma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kau piamąją įmoką, o iš valstybės biud žeto gautų papildomą skatinamąją įmoką nuo 1 proc. vidutinio dar bo užmokesčio šalyje. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, pervedama į pensijų fondus, būtų
2 proc. dalyvio draudžiamųjų pa jamų. Nuo 2016 m. valstybinio sociali nio draudimo įmokos nesikeistų, o papildomos įmokos didėtų: papil domos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. daly vio draudžiamųjų pajamų, papil domos iš valstybės biudžeto mo kamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokes čio. Nuo 2020 m. siūloma perves ti pensijų kaupimo didesniu tarifu – 3,5 proc. įmokas iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto; as mens lėšomis mokamos įmokos ir skatinamosios įmokos tarifas būtų 2 proc. Skatinamosios įmokos, kaip minėta, būtų mokamos iš vals tybės biu-džeto. Socialinės ap saugos ir darbo ministerijos skai čiavimais, šioms įmokoms 2014 m. prireiktų 239 mln. litų, 2015 m. –
„Snoro lizingas“
„Snoro lizingas“ mato geras išperkamosios nuomos verslo perspektyvas Antanas Bilakauskas Viena didžiausių finansines paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje „Snoro lizingas“ toliau tobulina verslo valdymo procesus, plečia rinkos poreikius atitinkančių paslaugų spektrą ir partnerių tinklą.
„Pastaruoju metu daugiausia dė mesio skyrėme „Snoro lizingo“ finansinių paslaugų ir infrastruk tūros plėtrai bei verslo valdymo procesams optimizuoti. Kuriame inovatyvius sprendimus, kurie užtikrins dar glaudesnį partnerių ir klientų bendradarbiavimą. Taip pat padidinome įmokų surinkimo skaičių visoje šalyje, tad džiaugia mės, kad per dešimt veiklos metų partnerių, kurie ir toliau mumis pasitiki, skaičius stabiliai auga“, – sakė „Snoro lizingo“ genera linis direktorius Aurelijus Švei kauskas. Siekdamas išplėsti įmokų su rinkimo tinklą, „Snoro lizingas“ pasirašė sutartis su 870 padalinių turinčiu Lietuvos paštu, 1800 lo terijos „Perlas“ terminalų viso je šalyje valdančia įmone „Olifė ja“, bankais SEB ir „Swedbank“. Tai įmokų surinkimo vietų skaičių nuo 256 padidino iki 3000. Pasak „Snoro lizingo“ vers lo partnerių, dar labiau padidėjęs įmokų surinkimo skaičius skatina
mąstyti apie optimistiškas bendro vės perspektyvas. „Snoro lizingo“ paslauga „Pirk išsimokėtinai“ interneto parduo tuvėje Pigu.lt naudojasi nemaža dalis pirkėjų. Rinkdamiesi šį at siskaitymo už prekes būdą pir kėjai įsigyja kokybiškas prekes ne tik žemesne kaina, bet ir papildo mai jiems suteikiamos palankiau sios finansavimo sąlygos, o finan sinių procedūrų tvarka paprasta ir nesudėtinga. Todėl šis abipusis bendradarbiavimas ir prasiplėtęs įmokų surinkimo vietų skaičius mūsų pirkėjams teikia dar dides nę naudą“, – komentavo bene di džiausios interneto parduotuvės Lietuvoje Pigu.lt vadovas Dainius Liulys. „Mums svarbiausia, kad part neriai laiku vykdo įsipareigoji mus, mūsų pirkėjams suteikia rin koje konkurencingas išsimokėjimo paslaugas, todėl šie noriai jomis naudojasi. Naudojantis paslauga „Pirk išsimokėtinai“ mūsų preky bos centruose dažniausiai perka
ma buitinė technika, pirkimo išsi mokėtinai procesas yra paprastas ir greitas, todėl nei parduotuvės darbuotojai, nei pirkėjai tam nesu gaišta daug laiko“, – pabrėžė pre kybos tinklo „Techasas Trade“ va dovas Darius Gaudiešius. Bendrovės „Mobili linija“, pre kiaujančios mobiliaisiais telefonais ir jų priedais, vadovas Edas Pango nis akcentavo, kad partnerystė su bendrove „Snoro lizingas“ klien tams suteikia daugiau galimybių, ypač norintiems įsigyti branges nius mobiliuosius telefonus. „Mums svarbiausia, kad klien tams suteikiamos patrauklios iš simokėjimo sąlygos, o mes esa me garantuoti dėl partnerių įsipareigojimų įvykdymo“, – sakė E.Pangonis. Paprastai kiekvieną mėnesį su „Snoro lizingu“ sutartis sudaro beveik 8 tūkst. žmonių, o per me tus bendrovės paslaugomis pasi naudoja beveik 100 tūkst. gyven tojų visoje Lietuvoje. Populiariausia „Snoro lizingo“ paslauga yra „Pirk išsimokėti nai“. Ja naudojasi beveik du treč daliai klientų ir už pasirinktą prekę kas mėnesį moka įmokas. Maždaug trečdalis klientų renkasi paslaugą „Grynieji“, kuri klientui suteikia galimybę paskolą gauti per kelias valandas, pinigai išduodami gry naisiais arba pervedami į nurody tą banko sąskaitą.
Pažadai: Vyriausybė ketina sudaryti galimybę pensininkams patiems
mokėti papildomas įmokas ir antra tiek būti skatinamiems iš valstybės biudžeto. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
257 mln. litų, o 2016-aisiais – 551 mln. litų. Šalies gyventojams siūloma su teikti galimybę iki ateinančių metų rugsėjo apsispręsti, ar jie norėtų mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas ir gauti iš biudžeto skati namąsias įmokas. Jeigu dėl pen
sijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai nebenorėtų da lyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų priimti sprendimą ir grįžti prie pensijos kaupimo tik „Sodroje“. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Žiema pridarė nuostolių Nors ir trukusi trumpiau nei per nai, žiema spėjo papurtyti drau dikų kišenes. Žiemą nuostolių ne šė plikledis, pavasarėjant – duo bės keliuose.
Draudimo bendrovė BTA, įver tinusi praėjusią ir šią žiemą iš mokėtas sumas klientų nuosto liams atlyginti, pastebi, kad šių metų gerokai trumpesnė ir šal tesnė žiema, palyginti su per nykšte, nuostolių klientams at žvilgiu buvo blogesnė. „Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, kalbant apie transportą, šiemet įvykių fiksavome mažiau negu 2011 m. žiemą, tačiau šiemet vi dutinė išmoka yra 17 proc. di desnė nei pernai ir sudaro 1900 litų“, – sakė BTA Žalų reguliavi mo departamento direktorė Karo lina Karpova. Šiemet vairuotojai dėl žieminių eismo sąlygų, dažnesnio plikledžio ir neretai pasirinkto nesaugaus greičio dažniau patekdavo į tokius eismo įvykius, kuriuose būda vo apgadinamos daugiau nei dvi transporto priemonės.
Vasario pabaigoje daugiau ly jant nei sningant ir atsivėrus pa slėptoms kliūtims – duobėms miestų gatvėse, vairuotojai ak tyviau ėmė kreiptis dėl pramuštų ratų, apgadintų ratlankių ar paka bos. Pasak draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administ ravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, daugiausia pranešimų apie vairuotojų patirtą žalą dėl duobių kelyje sulaukiama iš Vil niaus bei Kauno. Vairuotojų pa tirti nuostoliai dėl duobių kelyje vidutiniškai siekia 2 tūkst. litų. „Kasko apsidraudusiems klien tams, nepavykus išvengti duobės ir apgadinus automobilį, pirmiau sia rekomenduojama išsikviesti policiją, kad ji užregistruotų įvykį. Jeigu policijos pareigūnai nusta to, kad nebuvo ženklų, įspėjan čių apie kelio defektą, ir vairuoto jas negalėjo iš anksto pastebėti ir išvengti duobės, vairuotojui ne tik netaikomas kasko draudimo išskai tos mokestis, bet kitais metais ne didinama ir draudimo įmoka“, – atkreipė dėmesį N.Giedraitis. „Klaipėdos“ inf.
Žala: šiuo metu vairuotojai daugiausia patiria nuostolių įvažiavę į
duobę kelyje.
Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
15
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Vairuotojų kursai
Akcijų biržoje
Biržoje prekyba kiek suaktyvėjo Vilnius, kovo 7 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį prekyba vyko kiek aktyviau, o didesnio dėmesio sulaukė „Aprangos“, „Invaldos“ ir „Lesto“ akcijos. Beveik už 200 tūkst. eurų perleista „Klaipėdos baldų“ vertybinių popierių, tačiau jų apyvarta lėmė vienintelis sandoris. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,16 proc. iki 314,40 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – sumenko 0,22 proc. iki 463,35 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – sumažėjo 0,57 proc. iki 140,30 punkto. Oficialiojo sąrašo „Lesto“ akcijų, kurios pabrango 1,40 proc. iki 0,580 euro, parduota už
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 914904
Nekilnojamasis turtas Nuoma Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.
178,4 tūkst. eurų, 0,56 proc. iki 2,157 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – už 118,3 tūkst.
910411
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 917697
923054
4 kambarių butą Nidos g. (5/5 a., 78 kv. m, 127 000 Lt). Tel. 8 685 19 045. 923470
Įrengtus 2, 3 kambarių butus Žolynų ir Dragūnų g. Paliekami baldai ir buitinė technika. www.kavintene.lt. Tel. 8 658 68 448.
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Avitelos“, 2 kambarių butą Kretingos g., su baldais ir buitine technika. Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.
Jauna dirbanti be žalingų įpročių šeima išsinuomotų 1,5 arba 2 kambarių butą Sportininkų g. r. Tel. 8 601 83 117.
0,23 proc. iki 1,706 euro atpigusių „City Service“ akcijų apyvarta buvo 11,9 tūkst. eu-
921471
922546
rų, 0,53 proc. iki 0,188 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – 6,8 tūkst. eurų, 0,48 proc. iki
Išnuomoju 1 kambario butą Šiaulių g., su baldais ir buitine technika (350 Lt plius komunalinės paslaugos). Tel. 8 656 36 846.
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
„Teo LT“ akcijų nepakitusia 0,640 euro kaina perleista už 26,9 tūkst. eurų, 1,89 proc. iki 0,260 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų – už 17,8 tūkst. eurų, 0,41 proc. iki 1,215 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų – už 12,6 tūkst. eurų.
0,627 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų – 5,9 tūkst. eurų. 4,51 proc. iki 0,550 euro atpigusių Vilniaus „Grigiškių“ akcijų parduota už 5,6 tūkst.
922548
eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Klaipėdos baldų“ akcijų nepakitusia 1,100 euro kaina perleista
Išsinuomosiu ilgesniam laikui 60 kv. m butą Klaipėdos mieste. Tel. 8 647 79 630. 922503
už 191,3 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo bendrovių akcijų parduota mažiau kaip po 3 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 718,7 tūkst. eurų, iš jų 515,8 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
922463
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 922469
919335
Sveikata, grožis
Porai išnuomojamas 1 kambario butas nuosavame name su atskiru įėjimu Mokyklos g. r. Tel. 8 624 52 487.
AMBULATORIJA
920716
Unikali technologija Lietuvoje
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt. 918537
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 919161
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@ dnbbustas.lt. 921838
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911030
Tvarkinga šeima skubiai išsinuomotų 1-2 kambarių nebrangų butą (gali būti kambarys bute) centrinėje miesto dalyje. Agentūroms nesikreipti. Tel. 8 612 44 380. 923251
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
Parduoda
921832
Butus: 3 kambarių Baltijos pr. (9/8 a., bendrija, 115 000 Lt), naujai suremontuotą mažagabaritį Kauno g. (9/3 a., balkonas, 65 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.
919816
916474
Butus: naujos statybos 3 kambarių 4/1 a. Birutės g.; 9/4 a. Mogiliovo g.; 3/1 a. Tilžės g., 9/6 a. Naikupės g. (pigiai); 1 kambario 10/2 a. Smiltelės g.; 4/2 a. Pušyno g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398. 916480
917693
NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams – raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 919131
Mokymas Kiti kursai
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
Tvarkingus 2 kambarių butus: su holu Brožynų g. (119 000 Lt) ir I.Simonaitytės g. 5/2 a. (125 000 Lt). Abu nekampiniai. Tinka per banką. Tel. 8 658 99 822. 923280
918098
Namą Mažajame Kaimelyje (130 kv. m, neįrengtas, šalia Danės upės, galima išsimokėtinai), butą Naujojo Sodo g. („D“ raidėje, 70 kv. m, 4 a.). Tel. 8 673 75 865. 913526
12 kv. m kambarį Rumpiškės g. (5/4 a., tvarkingas), 9 a sklypą „Taure“ (komunikacijos), 2 kambarių butą Gėlių g. (2/2 a., autonominis šildymas, 3 a). Tel. 8 670 85 478. 921331
Perka UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 917155
2 kambarių butą nuo senosios turgavietė iki „Akropolio“. Be tarpininkų. Tel. 8 610 00 804. 923108
2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr., 5/2 a., plytiniame name. Kaina 127 000 Lt. Tel. 8 614 07 549.
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.
921488
919353
2 kambarių 48 kv. m butą I.Simonaitytės g., 5/2 a., atskiri kambariai, bendrija. Tel. 8 614 07 549.
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108.
923052
Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573.
37 kv. m butą Debreceno g. (5/1 a., atskiras įėjimas). Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.
923564
eurų, 2,29 proc. iki 1,620 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – už 117,4 tūkst. eurų.
Tarpininkavimas
914502
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
3 kambarių butą Minijos g. (5/3 a., šarvuotos durys, plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, 105 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.
914960
920700
918785
922222
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 916641
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 920691
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912356
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 914302
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www. kreditogarantas.lt. 914624
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 918811
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 918743
Darbas Siūlo darbą 10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490. 922438
Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbulininko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525. 915732
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjoskonsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@ yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 921991
Įmonei Klaipėdoje reikalingi elektros montuotojai. Tel. (8 46) 300 764, 247 115. 920564
Kavinei reikalinga virėja. Tel. 8 670 30 555. 922820
Kėbulų autocentrui reikalingas surinkėjas-išrinkėjas. Būtina patirtis. Tel. 8 650 29 949. 922122
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 920660
Naujai atidaromai kirpyklai prekybos centre „Iki“, Butkų Juzės g. 9, reikalingos (-i) plataus profilio kirpėjos (-ai). Didelis žmonių srautas. Tel. 8 676 56 237. 923696
Nukelta į 16 p.
16
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Parduodu mažai naudotą tamsią lovą (140 x 200 cm, kaina 300 Lt); smuiką 1/3 su futliaru (300 Lt). Tel. 8 675 39 162.
Darbas Siūlo darbą
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.
923180
atkelta iš 15 p. Nedidelei transporto įmonei reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. LT-RUS. Geros sąlygos. Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 659 25 315. 923707
Reikalinga valytoja dirbti Klaipėdoje. Tel. 8 600 26 566, e. paštas info.klaipeda@topclean.lt. 923301
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje. Tel. 8 698 32 878, (8 46) 341 520. 921898
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija). Tel. 8 699 60 728.
Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350. 920119
917106
Perka UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Buitis ir technika Paslaugos
923099
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt.
Statyba ir statybinės medžiagos
www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902451
Parduoda
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088. 923474
921458
Mūrijame, liejame pamatus, dengiame stogus, tinkuojame, šiltiname pastatus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204. 921368
Įvairūs Išnuomoju 15 kv. m kioską, tinkamą prekiauti maisto produktais, daržovėmis ir kt. Tel. 8 611 27 794. 923557
Nuo 1997 m. Klaipėdoje veikiantis Klaipėdos apskrities teisininkų klubas keičia savo pavadinimą į SMK teisininkų klubas ir buveinės vietą, kuri nuo šiol yra Tilžės g. 52, Klaipėda. 923860
Dėmesio Likviduojama UAB „Gredeka“ (įm. kodas 301064603, reg. adresas I.Simonaitytės g. 27-44, Klaipėda). 923878
Akcininkams UAB „PERDANGA“ (buveinė Dubysos g. 27, Klaipėda, kodas 140518037) akcininkams! 2012 m. balandžio 12 d. 16 val. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės buveinėje. Darbotvarkė: 1. Meti-
923264
922165
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471.
895909
UAB „Greitasis kurjeris“ ieško skrajučių platintojų Klaipėdoje ir Gargžduose. Automobilis būtų privalumas. Tel. 8 683 11 154.
UAB reikalingi: lauko vamzdyno montuotojaipagalbiniai darbininkai, aplinkos tvarkymo darbininkai, inžinerinių tinklų statybos vadovas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.
Apdailos darbai: glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelės, laminatas. Kaina sutartinė. Tel. 8 645 15 431. 923204
921857
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148.
922965
Statybos paslaugos
Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-
nis pranešimas. 2. Audito išvada. 3. Metinių
daila. Santechnikos, elektros instaliacijos
finansinių ataskaitų tvirtinimas. 4. Pelno
darbai, stogų remontas. Superka, pristato
(nuostolio) paskirstymas. 5. Valdybos rinki-
medžiagas. Tel. 8 606 88 234.
mai. 6. Dėl paskolos. 7. Dėl ilgalaikio turto 921631
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.
905509
915803
įkeitimo ir įgaliojimų suteikimo. 8. Audito įmonės rinkimas ir jos paslaugų apmokėjimas. Registracijos pradžia 15.30 val. Pasiteirauti tel. (8 46) 346 296. Su savimi turėti asmens dokumentą. Valdyba.
teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Kovo 21 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Kovo 24 d. 18 val. – Žemaitė. „Trys mylimos“. 2 dalių komedija. Rež. K.Macijauskas. Kovo 25 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 dalies drama. Rež. G.Varnas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 8 d. 18.30 val. Kolonų salėje – romansų vakaras. Kovo 9 d. 18.30 val. – A.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos tetaro gastrolės. V.Mucharjamov. „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija. Kovo 16 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N.Simon. „Paskutinysis aistringas meilužis“. 1 d. komedija. Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas.
923559
Klaipėdos koncertų salė
Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavrilovas@gmail.com. 915817
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 921778
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 922228
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923229
Transporto paslaugos Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 916591
Kita Parduoda Antikvarinį sieninį, valandas mušantį, laikrodį Le Roi a Paris (19 a. pabaiga, 20 a. pradžia, veikiantis). Tel. 8 651 00 103. 923250
(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 9 d. 18 val. – „Garsų pilnatvė ir gelmė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas A.Žlabys (Lietuva–JAV). Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“. V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas C.Torlontano (alpių ragas, Italija). Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“. Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas (sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofonas), G.Pabērzs (baritoninis saksofonas), H.Hansena (fortepijonas). Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. Fortepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė (smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (fortepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikin (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
17
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Kovo 15 d. 18 val. – premjera. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 18 d. 17 val. – romansų vakaras „Kadais palei mėlyną jūrą“. Dalyvaus L.Nazarenko (vokalas, gitara), R.Smolinskytė (smuikas), M.Rutkauskas (violončelė). Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 24 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera. Komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 28 d. 19 val. – improvizacijų spektaklis „Kitas kampas“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 29 d. 14 val. – Maskvos teatro „Terra ou“ spektaklis vaikams „Nauji Mikio Mauso nuotykiai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 30 d. 19 val. – Andriaus Mamontovo koncertas. Albumo „Elektroninis dievas“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 8 d. 19 val. didžiojoje salėje – Romas Dambrauskas. Koncertas „Mano dainos – moterims“. Bilieto kaina 23–43 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – Jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras Kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 10 d. 16 val. didžiojoje salėje – koncertas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. „Gintaro laše mano Lietuva“. Bilieto kaina 5 Lt (žiūrovams, pasipuošusiems tautiniu kostiumu, įėjimas nemokamas). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 11 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama yra graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 12 d. 18 val. didžiojoje salėje – A/CH teatras. Šokio spektaklis „Moterų dainos“. Choreografė A.Cholina. Bilieto kaina 42–52 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 13 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. M.Martinaitis. „Visa ties apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 15 d. 19 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. Judesio spektaklis „Paikos mergelės“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 17 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Muzikinis spektaklis vaikams „Atsikrausto kiaulė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 25 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 31 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių spektaklis mažiems ir dideliems „Ežiuko pasakos“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 31 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. M.Martinaitis. „Visa tiesa apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
Nukelta į 18 p.
karščiausi kelionių pasiūlymai
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Ypatingą kovo 8 dieną 19 val. švelni akordeono muzika glamonės visų moterų širdis. Kviečiame pasitikti pavasarį restorane „Vienaragio malūnas“!
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti, bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite !
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Restoranas „Neringa”
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 8, 9 d. 19 val. – Gytis Paškevičius. Kovo 10 d. 19 val. – Demi Roussos ir simfoninis orkestras. Kovo 16 d. 20 val. – Filipas Kirkorovas. Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Utenos „Juventus“. Kovo 23 d. 19 val. – miuziklas „Paryžiaus katedra“. Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“.
gardumynai
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant !
DĖMESIO KLAIPĖDOS VYRAMS! Nustebinkite savo mylimas moteris nuostabia puokšte iš 50 tulpių, kurią pasiūlysime už ypatingą kainą! Priimami išankstiniai užsakymai. Akcija galioja iki kovo 8 d. Mažmeninė ir didmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gėlėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Liepų g. 54 b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347 112, 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Darbo laikas I–VI nuo 7 iki 18 val. VII nuo 10 iki 15 val.
Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga – Stokholmas – Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Nuo kovo 15 dienos – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
7 dienų poilsis Viduržemio jūros kurortuose tik nuo 318 Lt savaitgaliai Europos sostinėse tik nuo 778 Lt Tallin kruizinės kelionės Ryga–Stokholmas tik nuo 80Lt Dovana perkantiems keliones iš katalogo „Pasaulio pažinimo kelionės 2012” – „Carpisa” kelioninis lagaminas. Dovanų skaičius ribotas. Visiems perkantiems – dovanos!
IŠSKIRTINĖS NUOLAIDOS TURIZMO PARODOS „VIVATTUR“ METU! iki – 50% „Novaturo“ kelionėms; iki – 58 % poilsiui Lietuvoje ir Latvijoje iki – 15 % automobilio nuomai užsienyje
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.
Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm.
Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.
Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
pramogos teatras Klaipėdos lėlių teatras
(Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 9 d. 18 val. spektaklis suaugusiesiems „Juoba“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 10 d. 12 val. – spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 11 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė. Kovo 17 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 18 d. 12 val. – lėlių žaidimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimą“. Rež. R.Bunikytė. Kovo 24 d. 12 val. – lėlių vaidinimas žemaičių kalba „Kiškio pasakos“. Rež. J.Januškevičiūtė. Kovo 25 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 30 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 31 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė.
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki balandžio 5 d. gydytojo J.Sąlygos meninių fotografijų paroda „Nenuspėjama jūra“. Nemokamai. Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. Registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 9, 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 15 d. 17 val. – istoriko D.Elerto paskaita „Nerijos fortas laiko juostoje“. Nemokamai. Kovo 17 d. 15 val. – „Liaudiškieji giedojimai: kryžiaus kelias“. Dalyvaus šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (vad. R.Kalakauskienė) iš Šiaulių. Renginį ves kunigas S.Stumbra. Nemokamai. Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė su Lietuvos etnologais „Velykų stalo dengimo tradicijos“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
Klaipėdos jaunimo centras Kovo 8 d. 18 val. Jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – spektaklis „(Ne)savas“. Rež. Ž.Dargytė.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs informacija vol.2“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. Kovo 9 d. 18 val. atidaromos parodos: G.Skrudžinsko „Tyla“; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Veiks iki balandžio 1 d. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Akvarelės vaivorykštė“. Kovo 17 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Aš-dailininkas-piešimas parodoje“. Kovo 24 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stebuklingas piešinys“. Kovo 31 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinė nuotaika-margutis“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. Kovo 15 d. 17.30 val. G.Rupeikaitės filmas „Variacijos kaukių tema“ (Lietuva). 18.10 val. J.Macias „Planai rytojui“ (Ispanija).
20 val. J.Garano, J.M.Goenaga „80 dienų“ (Ispanija). Kovo 16 d. 17.30 val. D.Fabianova „Mėnulis tavyje“ (Slovakija). 19 val. M.Č.Solčanska „Legenda apie skraidantį Kiprietį“ (Slovėnija, Lenkija). 21 val. R.Banionis „Neatmenu tavo veido“ (Lietuva).
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki kovo 20 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos paroda. Kovo 21–balandžio 20 d. lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Kovo 8, 9 d. animacijos dirbtuvės vaikams. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakūrų šalyje“. Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Kovo 23 d. 17 val. vakaras „Prie rojalio, tarp paveikslų“ „Dainų sparnais“, skirtas romantinei muzikai, poezijai, dailei. Nemokamai.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto viešoji biblioteka savivaldybės
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki kovo 10 d. „Šaltinėlio“ mokyklos-darželio „Žuvyčių“ grupės auklėtinių Užgavėnių kaukių parodėlė (auklėtoja M.Bračkienė). Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Vitražiniai žibintai“ (vad. D.Reminienė); iki kovo 17 d. Klaipėdos „Versmės“ spec. mokyklos-darželio „Atžalyno“ priešmokyklinio ugdymo grupės ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Piešiu gražiausią žodį“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki kovo 28 d. Jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ Keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų paroda „Kad arbata būtų skanesnė...“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos ievos simonaitytės Simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. holas – iki kovo 9 d. paroda apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius radijo, televizijos ir ryšių objektuose „Ryšininkai – laisvės sargyboje“. III a. holas – iki kovo 9 d. A. Rutkausko fotografijų paroda „Daiktai palėpėje“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“. Renginių salė – kovo 8 d. 17 val. moterų kūrybos retro vakaras. Gerlacho palėpė – susitikimai su aktoriais iš Vieno aktoriaus teatro renginių ciklo „Vieninteliai ir nepakartojami“/ Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai: kovo 9 d. 17 val. su N.Sabulyte; kovo 16 d. 17 val. su V.Paukšte; kovo 23 d. 17 val. su D.Meškausku. Nemokamai.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Vienuolio pašaukimas“ (3, 4).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (4) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (5). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11, 22.19 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Detektyvinis s. „Mentalistas“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (7) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“ (2). 14.10 „Ančiukų istorijos“ (7). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Terjerai“ (3). 0.00 „Eureka“. 1.00 „Svieto lygintojai“ (4).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“ (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Komedija „Metų žmogus“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.30 „Brydės“. Istorinė publicistinė laida (k). 1.30 Statybų TV. 2.00–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
8.00, 17.55 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 LNOBT spektaklis. L.A.Minkus. Baletas „Don Kichotas“ (k). 13.15 Prisiminkime. V.Gelgotas ir M.Rubackytė. 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų TV konkursas „Dainų dainelė 2012“. 16.00 Muziejų metų programa. Tarptautinės parodos „Fecit Ad Vivum. Dailininkų portretai XVI–XVIII amžių graviūrose“ atidarymas. Tiesioginė transliacija iš Lietuvos dailės muziejaus paveikslų galerijos. 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 18.20 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.10 „Neskubėk gyventi“. 19.55 Dailininko Antano Kmieliausko 80-mečiui. Jūsų studija. 20.10 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys“ (Lietuva, Prancūzija). 21.00 „Giminės“ (4). 21.50 Šarūno Barto filmų retrospektyva. „Septyni nematomi žmonės“ (2005 m.) (N-14). 23.45 „Dviese“ (LKS, 1974 m.) (k). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Dailininko Antano Kmieliausko 80-mečiui. Dok. filmas.
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga“. 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Žvaigždžių vartai. Visata“. 18.00 „Melo teorija“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Moterų lyga“. 21.30 Komedija „Jaunavedžiai“ (JAV, 2005 m.). 23.15 „Futurama“. 23.45 „CSI Majamis“. 0.35 „Futurama“. 1.10 „Žvaigždžių vartai. Visata“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (4) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 „Vincentas“ (4) (N-14). 22.30 „Išrinktieji“ (N-14). 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7).
10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Černobylis. Branduolinio pragaro pasekmės“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kultūra +. 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 11.15 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 12.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (kart.). 12.45 XIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis: Yuval Ron & „Residents of the Future“. 13.40 Fantastinis veiksmo trileris „Rydiko kronikos“ (JAV, 2004 m.) (N-7). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 Dok. s. „Mirties gniaužtuose“ (1) (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (3). 18.45 „Rezonansas“. Tiesioginė diskusijų laida. 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 S. „Apgaulinga tiesa“ (1) (Rusija, 2009 m.) (N-7). 21.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 Komiška romantinė drama „Milžiniškos staigmenos“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 23.50 „Kritinė riba“ (2) (N-7). 0.50 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Romantinė komedija „Prancūziška apgaulė“ (Prancūzija, 2010 m.). 9.00 Melodrama „Meilė nutinka“. 11.00 Komedija „Žmonos maištas“. 13.00 Kriminalinė drama „Pašėlusi vakarienė“ (JAV, 2000 m.). 15.00 Komedija „Lemiamas balsas“. 17.00 Muz. melodrama „Muzika, suradusi mus“ (JAV, 2007 m.). 19.00 Romantinė drama „Medis“. 21.00 Biografinė drama „Kovotojas“. 23.00 Kriminalinis siaubo trileris „Patologija“ (JAV, 2008 m.). 1.00 Anim. f. „Iliuzionistas“ (D.Britanija, Prancūzija, 2010 m.).
6.40 Naujienos. 6.55, 8.25 Komedija „Blondinė už kampo“. 8.00, 11.00 Naujienos. 9.00 Vaid. f. „Moterys“. 11.40 A.Mironovas. „Bijau, kad manęs nebemylės“. 12.55 Komedija „Pati nuostabiausia ir patraukliausia“. 14.45 Naujas S.Michailovo koncertas „Aš atversiu savo širdį“. 16.30 Komedija „Tarnybinis romanas“. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 20.55 „Dvi žvaigždės“. Šventinė laida. 22.35 „Parishiltonprožektorius“. Humoro laida. 23.25, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 23.35 Komedija „Mūsų žmogus iš San Remo“. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Komedija „Degalinės karalienė“. 3.05 Vaid. f. „Mylima mechaniko Gavrilovo moteris“. 4.20 Komedija „Saugokis automobilio“. 5.45 Muzika.
8.30 Televitrina. 9.30, 19.00, 20.45 Žinios +. 9.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Bizkaia Basket“–„Barcelona Regal“. 11.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Lietuvos rytas“–„Azovmaš“. 13.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXVI turo apžvalga. 14.15 Adrenalinas. 14.45 Automoto. 15.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Blusens Monbus“–Madrido „Real“. 17.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Talino „Kalev“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (lapkritis). 19.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gruodis). 20.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 21.00 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 21.55 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Banca Civica“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +).
19
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.
Trys knygos vienoje. Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“ Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų! Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti. • Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės. • Kaip paversti mintis į pasiekimus. • Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia. Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų. Jeigu susidūrėte su problema, tai kuo ilgiau nesiimsite jos spręsti, tuo didesnė ji taps ir labiau būgštausite, kad nesugebėsite su ja susitvarkyti. Todėl išmokite daryti sprendimus, nes nenusprendę jūs negalite veikti, o negalėdami veikti šaukiatės nesėkmę. O kai padarote sprendimą, problemos ir rūpesčiai pradeda nykti. Nors jūsų sprendimas gali būti ne geriausias, pats faktas jums suteikia jėgų ir pakelia dvasią.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pa-
teikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d.
Avinas (03 21–04 20). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokie atrodo. Galimi tam tikri išbandymai. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Išlikite įžvalgus ir kantrus, neskubėkite vertinti kitų žmonių. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Šiandien puikiai suprasite kitus, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Svarstyklės (09 24–10 23). Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių pakeisti situaciją. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti lūkesčių. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Šaulys (11 23–12 21). Būsite puikios nuotaikos. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Priešingu atveju galite daug ką prarasti. Ožiaragis (12 22–01 20). Siekiai ir ambicijos gali nuvesti klaidingu keliu. Pasinersite į fantazijų pasaulį, bet dėl to gali nukentėti darbas ir artimieji. Nieko nekeiskite vien dėl noro pasvajoti. Verčiau pailsėkite gamtoje. Vandenis (01 21–02 19). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jaučiate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir kitoje aplinkoje.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje kritulių nenumatoma, tačiau paspaus šal tukas – naktimis temperatūra kai kur nukris žemiau 10 laipsnių šal čio. Šiandien dieną temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių ši lumos. Rytoj naktį temperatūra nu kris iki 6–12 laipsnių šalčio, dieną bus 1–3 laipsniai šilumos. Savaitgalį turė tų kiek atšilti.
Šiandien, kovo 8 d.
–1
0
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+1
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–3
Utena
+1
7.08 18.25 11.17
68-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 298 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +7 Brazilija +24 Briuselis +9 Dublinas +12 Kairas +24 Keiptaunas +26 Kopenhaga +5
kokteilis Su Kovo 8-ąja, mielosios
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+11 +15 –9 –6 +16 +1 +10 +7
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5 –1 +13 +18 –7 +19 +11 +5
Vėjas
3–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
„Kokteil is“ sveik ina jus, brang ios mo terys, su nuostabiausia metų švente – Tarptautinės moters diena.
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
0
-2
-4
7
-4
+1
0
0
5
+1
+2
+1
+2
8
šeštadienį
Nuoširdžiai: čia jums, mielos
„Kokteilio“ skaitytojos.
Kaimynėms: o čia bendradar
bėms, kenčiančioms Českos kai mynystę.
Česka (397 719; o jei Tarptautinė moters diena būtų gegužės mėnesį, gal gėlės būtų pigesnės)
Vilnius
Marijampolė
–1
Alytus
Vardai Beata, Gaudvilė, Laima, Vydminas
kovo 8-ąją
rytoj
Apie jus galima kalbėti ir rašyti, dekla muoti eiles ir dainuoti be perstojo die nų dienas. Ne naujiena, kad moterys savo stipry be stebina vyrus. Moterys ne tik gimdo. Jos suteik ia džiaugsmą ir vilt į. Jos užjaučia ir paguod žia. Moterys gali daug ką pasakyti ir daug ką duot i. Jos aug ina vaikus. Jos pakel ia vargus ir negandas, velka sunk ią naštą ir tuo pat metu spindu liuoja laime, meile bei džiaugsmu. Jos šypsosi, kai nor i rėkt i, dainuoja, kai nor i verkti. Jos verkia, kai yra be galo laimingos, ir juok iasi, kai ner imauja. Jos kovoja dėl to, kuo tik i. Jos drąsiai pasipriešina neteisybei. Jos nepriima atsak ymo „ne“, kai tik i, kad yra geresnis sprendimas. Jos atsisako naujų bat ų, bet nuperka juos savo vaikams. Jos palydi išsigandusį draugą pas dak tarą. Jos myl i besąlyg iškai. Jos verk ia, kai jų vaikams sekasi, ir džiūgauja, kai jų draugai gauna apdo vanojimus. Jų širdys plyšta, kai miršta draugas. Jos sielvartauja netekusios šeimos nario. Jos net tada būna stipr ios, kai mano, kad daug iau nebetur i jėg ų. Jos žino, kad prisil iet imas ir bučinys gal i išg ydyti sudauž ytą šird į. Moterys būna visok ių dyd žių, spalv ų ir formų. Jos važ iuos, skris, eis, bėgs ar siųs elektron in iu paštu žinutę, kad paro dytų, kaip jus myl i. Moters šird is – štai kas priverčia su ktis pasaul į!
–1
0
1869 m. mirė prancū zų kompozitorius Louis Hector Berl ioz, parašęs Fantastinę simfoniją. Gi mė 1803 m. 1877 m. gimė Marija Peč kauskaitė-Šatrijos Raga na, proz in inkė, vertė ja, kat al ik iškos labda ros organ izatorė. Mirė 1930 m. 1932 m. gimė dailininkas Antanas Kmieliauskas. 1952 m. Amerikos prezi dentas Ronald Reagan vedė Nancy Davis.
1966 m. Airijos Respub likonų arm ija (IRA) su sprogd ino Nelsono pa minklą Dubline. 1974 m. Paryž iuje buvo atidar yt as Charles de Gaulle oro uostas. 1989 m. Kinijos daliniai Tibeto sostinėje Lhaso je pradėjo įved inėt i ka ro stovį. 1993 m. „Lietuvos aviali nijos“ įstojo į Tarptautinę oro transporto asociaci ją (IATA). 1998 m. kalėjime mirė Ja
Į Lietuvą grįžta gandrai
mes McDougal – pagrin dinis liudininkas JAV pre zidento Bill Clinton „Whi tewaterio“ nekilnojamojo turto sandėrių byloje. 2011 m. po sunk ios li gos Jungt inėse Amer i kos Valst ijose (JAV), sa vo namuose netoli Čika gos, mirė Amer ikoje ir Lietuvoje žinomas JAV liet uv ių pol it ikos ir vi suomenės veikėjas, sta tybos inž inier ius Euge nijus Alg imantas Bart kus. Gimė 1925 m.
Peiliu įveikė ryklius Jėgos aitvarų aistruolis iš Lenkijos Janas Lisewskis Raudonojoje jūro je dvi dienas grūmėsi dėl išlikimo, peiliu atrėmė ryklių atakas, ištvė rė troškulį ir nuovargį, antradienį pranešė lenkų žiniasklaida.
Ištvermė: gandrai įveikia 10-12 tūkst. kilometrų atstumą, kad grįžtų į Lietuvą.
LGGD nuotr.
Gandrai jau skrenda namo. Kelią, dažnai siekiantį 10–12 tūkst. ki lometrų, pavasarį jie įveikia gana greitai. Pakilę iš savo žiema viečių Centrinėje ar Pietų Afrikoje, grįžtantys gandrai lekia la bai tikslingai ir atkakliai.
42-ejų J.Lisewskis įveikė du treč dalius nusistatyto 200 km maršru to, pagal kurį turėjo kirsti Raudo nąją jūrą nuo Egipto miesto Gunos iki Dubos Saudo Arabijoje. Vėjui staiga nurimus, jo jėgos aitvaras subliūško. Kylant bangoms ir artinantis nakčiai, Gdanske gimęs jėgos ait varų čempionas ir instruktorius J.Lisewskis pasiuntė savo pirmą jį signalą SOS, bet Saudo Arabi jos pakrančių apsaugos pareigūnai jį surado tik po beveik 40 valandų. J.Lisewskis, kuris pernai tapo pirmuoju žmogumi, su jėgos ait varu kirtusiu Baltijos jūrą, išmėgi nimą ištvėrė padedamas energinių gėrimų, vandens atsargų, dviejų kaloringų šokolado batonėlių ir pa tikimo peilio, kuriuo atrėmė grės mingus iki šešių metrų ilgio ryklių puolimus. „Badžiau jiems į akis, nosį ir žiaunų plyšius“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė jis. BNS inf.
Juos sulaikyti, grynas.lt rašo Sele monas Paltanavičius, gali tik pake liui sutikta žiema, nors ir jos gand rai ne visada vengia – buvo daug atvejų, kai atskridę paukščiai turė davo ilgai stypsoti apsnigtame liz de, kęsti nakties šaltį, tačiau kitur ieškoti pavasario nesiryždavo. Gandro sugrįžimo šventė – ko vo 25-ąją, per Blovieščių. Lygiai prieš 7 mėnesius, per Baltramie jų, gandrai išskrido. Neretai gand rai parplasnoja ir anksčiau – tarp jų, kaip ir tarp žmonių, būna savo tiškų „vyturių“, tradiciškai sugrįž tančių jau kovo viduryje.
Ilgai tokio paukščių apsisprendimo priežastys buvo nežinomos, tačiau juos pradėjus ženklinti siųstuvėliais, sužinota, kad anksti sugrįžta Šiaurės Afrikoje, kai kada – net Ispanijoje žiemoję gandrai. Iš Pietų Afrikos ke lias ilgesnis bent 4–5 tūkst. kilomet rų, juos įveikti reikia daug laiko. S.Paltanavičius primena: dažnai tik gandrams parskridus pastebi me, kad jų lizdai mūsų sodybose ar prie jų suirę, pasvirę, apaugę ša komis. Tada jau lyg ir per vėlu ar dyti lizdą, keisti jo pamatą, pjaus tyti šakas. Tai daryti reikia dabar. Dar ne vėlu kelti naujus lizdus tvir
tame medyje, ant tinkamo stogo. Tokiam lizdui reikia parinkti tvirtą gyvą medį sodybos pakraštyje, to liau nuo šulinio, nuo gyvenamų pa statų. Lizdo vietą reikia parinkti ne ant plonų šakų, o ant tvirto kamieno. Lizdo pamatui naudojamas apie 120 cm skersmens metalinis pagrindas, o jo neturint – sukaltas iš medžio ir sutvirtintas metaliniais strypais ar viela. Lizdo pagrindą pravartu išpin ti šakomis, apdėti velėnomis. Gandro lizdo nereikėtų kel ti į tuopas ar kitus trumpaamžius, lengvai lūžtančius medžius. „Klaipėdos“ inf.
Grėsmė: rykliai žmogaus gyvybei
kelia rimtą pavojų.