TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Ketvirtadienis, kovo 8 d., 2012 m.
Naujuoju Vidaus reikalų ministerijos vadovu galėtų tapti ministru jau buvęs R.Čiupaila. Lietuva 5p.
Nr. 56 (1255)
Norint išspręsti euro zonos valsty bių skolų problemą, reikia iš esmės keisti finansų rinkų priežiūrą. Tema 8p.
diena.lt
Artėjant rinkimams Prancūzijoje prasideda tikros linksmybės. Pasaulis 12p.
Vilnius veža? Kol kas ne
1 Lt
Trečius metus iš eilės esame daugiausia elektros importuojanti valstybė ES. Tai ekono minės rizikos veiksnys. Bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys
7p.
Miestas
2p.
Iš gėlių turtų nesusikraus Sost inės prek iautojai gėlėmis per Moters dieną delnais net rina ir pi nigų glėbiais žarst yt i nes ireng ia. Gal imybę užs id irbt i papildom ai maž ina ir šalč iai, ir sumenk us ios žmon ių paj amos. Ties a, prek ybi nink ai džiaug ias i, kad dab ar Mo ters dien a aps krit ai min im a. Ne taip, kaip prieš keletą metų.
Pramogos 13p. Neskuba: į neseniai taksistų rengtą protesto akciją susirinko kur kas daugiau vairuotojų, nei yra norinčių dirbti savivaldybės taksi.
Vilniaus miestas imasi taksi verslo: šimtas naujų ekologiškų automobilių į sostinės gatves galėtų išriedėti jau metų pabaigoje. Beliko paskelbti konkursą ir nupirkti auto mobilius, įmonei sugalvoti lietuvišką pa vadinimą.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vilniaus savivaldybės tarybos poli tikai po pateikimo pritarė, kad bū tų steigiama miesto taksi įmonė „Start Vilnius“. Mero Artūro Zuo ko vadovaujamai koalicijai pavyko patvirtinti viešosios įstaigos kūri mo projektą. Tiesa, tai negalutinis sprendimas – diskusijos dėl įmo
nės steigimo persikels į tarybos komitetus. A.Zuokas prieš tary bos posėdį sakė, kad pirkdama au tomobilius savivaldybė atsižvelgs į tai, kokiais degalais jie varomi. „Norėtume, kad automobiliai bū tų kokybiški, patogūs, ekologiški ir taupūs. Norėtume, kad automobi liai būtų varomi gamtinėmis dujo mis“, – kalbėjo me ras A.Zuokas.
Vėl ieškos modelių
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas. Plačiau www.karpol.lt. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik
36 Lt 26 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
2
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilnius veža? Kol kas ne Planuojama įsigyti maž 1 daug 100 automobilių, jiems miesto biudžete numatyta
Alternatyva: jei pasitvirtins investuotojų planai, biokuro elektrinę
Vilnius turės 2016-aisiais.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Planuoja statyti biokuro elektrinę Dvi bendrovės – „Lietuvos energi ja“ ir „Fortum Heat“ – ketina sosti nėje statyti biokuro elektrinę. In vestuotojai pasiryžę konkuruoti visose trijose Baltijos šalyse.
Įgyvendiname sėkmingus projek tus Kaune, Klaipėdoje, Joniškyje, Švenčionyse ir esame suintere suoti veikla sostinėje“, – prane šime spaudai teigė V.Žuta.
Strateginis tikslas
Dalijasi darbus
Valstybės valdoma elektros ga mybos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Suomijos bendrovės „Fortum“ valdoma „Fortum He at Lietuva“ pasirašė maždaug 700 mln. litų (200 mln. eurų) vertės ketinimų protokolą Vilniuje, kur Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos įmonės gaminama ši luma yra viena brangiausių Lie tuvoje, statyti biokuru kūrena mą elektrinę. Pagrindinė projekto partnerė būtų „Fortum Heat“, ku ri tokią pat elektrinę planuoja sta tyti Kaune ir jau stato Klaipėdoje. „Tai nauja iniciatyva, nie ko bendra neturinti su mūsų ir „Fortum“ projektais Kaune. Mes pabandysime išsiaiškinti, ar yra galimybių ir Vilniuje pastatyti tokią elektrinę. Tai buvo abipu sis – mūsų ir „Fortum“ – suvoki mas, kad toks projektas reikalin gas ir sostinėje“, – sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Anot jo, įmonės strateginis tikslas yra eiti į šilumos energijos gamybos rinką, pirmiausia Vil niuje ir Kaune, kur yra nacionali nės reikšmės projektų: „Tai mies tai, kurie mums įdomūs. Tai yra nacionalinio lygmens prioritetas – Vilniuje šilumos energijos rin ka nejuda, ir tai gali būti pirmas žingsnis link to.“ „Fortum Heat Lietuva“ taip pat tikina, kad ją domina sosti nės rinka. Anot įmonės genera linio direktoriaus Vitalijaus Žu tos, grupė turi strateginį interesą konkuruoti visose trijose Baltijos šalyse, kur, jo teigimu, tik for muojasi konkurencinė rinka. „Matome potencialą, neužpil dytą rinkos nišą ir kokybiškų eko logiškų šildymo paslaugų poreikį.
700 mln. litų
– maždaug tiek „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat“ investuotų į elektrinės statybas.
„Lietuvos energija“ teigia, kad galutinį sprendimą dėl investi cijų priims, kai bus baigti pradi niai darbai, kuriuos atliks „For tum Heat Lietuva“. „Fortum“ pirmajame etape yra lyderė – jie turės nuspręsti, kokia galėtų būti energijos kaina, nauda vartotojams, konkurencingumas ir visus kitus dalykus, įskaitant ap linkosauginius. Pirmasis etapas užtruks apie 18 mėnesių, o elekt rinę pastatyti planuojama iki 2016 m. pabaigos“, – teigė D.Misiūnas. Anot jo, akcijų ir investicijų pasi skirstymas bus aiškus vėliau, atli kus parengiamuosius darbus. „Fortum Heat Lietuva“ ieškos tinkamo žemės sklypo, parengs veiklos galimybių studijas ir po veikio aplinkai vertinimo progra mą, atliks elektrinės aprūpinimo kuru studiją, veiklos galimybių ir priešprojektinę studiją, pro jekto vystymo planą. Tai pranešė „Lietuvos energija“. Planuojama, kad naujoji kogeneracinė elektri nė bus apie 50 megavatų (MW) elektros ir apie 110 MW šilumos galingumo, ji naudos biokurą.
500 tūkst. litų. „Norime kokybiškų automobilių, nes neketiname kon kuruoti žemame lygyje“, – žadėjo vicemeras Romas Adomavičius. Tiesa, šią savaitę sostinės savi valdybė jau išplatino automobilių, kuriais turėtų vežioti miestelėnus, brėžinius. Iš šių brėžinių nesunku nustatyti, kad juose pavaizduo ti automobiliai yra nauji „Volks wagen Touran“ ir „Ford Mondeo“ modeliai. Tačiau galimo neskaid raus pirkimo įtarimus R.Adomavi čius atmetė ir užtikrino, kad brė žiniai – tik pavyzdys. Automobiliai bus perkami konkurso būdu ir jokių išankstinių nuostatų dėl gaminto jo nėra. Panoro lietuviško pavadinimo
„Gedimino taksi“, o gal „Vilnius veža“ arba „Vilniaus standartas“? O gal labiau tiktų „Vilniaus star tas“? Regis, labiausiai tarybos na rius domino kuriamos įmonės pavadinimas. A.Zuokas tarybos narius informavo jau užregistra vęs ir pavadinimą „Vilniaus star tas“, tačiau „labai geru“ vadino ir siūlymą įmonę pavadinti „Vil nius veža“. Socialdemokratė Si gita Burbienė ragino nejuokinti žmonių bendrovei suteikiant anglišką pavadinimą. Dėl pavadini mo bus sprendžiama vėliau, po ke lių savaičių. „Nemokėjot – nevešit“, – taip bendrovę vadinti pasiūlė konser vatorius Raimundas Alekna. Opo zicijos atstovas pareiškė, kad tokios bendrovės savivaldybei nereikia, nes ši, tikėtina, bus nuostolinga.
„Ši įstaiga kuriama draugams ir pažįstamiems įdarbinti, ją reikės dotuoti savivaldybės pinigais, bus nuostolinga“, – tarybos nariams įrodinėjo opozicijos atstovas. Idėja steigti įmonę patiko taip pat Tvarkos ir teisingumo atstovui Gediminui Rudžioniui – tai nuste bino net vicemerą R.Adomavičių, kuris įrodinėjo, kad verslo planas parengtas išnagrinėjus taksi rinką ir jokių dotacijų bendrovei iš mies to neprireiks.
Gintas Bliuvas:
Taksi dispečerinę įkurti jau kainavo 19 tūkst. litų, o jos ad ministravimas per mėnesį galėtų atsiei ti apie 15 tūkst. litų.
Įprastas tarifas
1,8 lito – tiek už vieną nuvažiuotą kilometrą tektų mokėti, jei naudo tumėtės miesto savivaldybės stei giamos taksi dispečerinės paslaugomis. Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ su tak sistais, norinčiais naudotis mies to kuriama dispečerine, vakar jau pradėjo pasirašyti sutartis. Jose nurodyti ir būsimi mies to taksi tarifai: „vienkartinis mo kestis už įsėdimą – 2 litai; 1 km nuvažiuoto kelio mieste lengvuo ju automobiliu – 1,8 lito; 1 km nu važiuoto kelio mieste daugiau nei 4 keleivius vežančiame automobi lyje – 2,5 lito; 1 km nuvažiuoto ke
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
VD, BNS inf.
mis laisvajai rinkai ar miesto iždo eik
lio užmiestyje – 2,5 lito; 1 km nu važiuoto kelio užmiestyje daugiau nei 4 keleivius vežančiame auto mobilyje – 3 litai“. Savivaldybės kuriama taksi dis pečerine pasinaudoti norintys taksistai taip pat turės įsipareigo ti darbo metu visada laikyti įjung tą GPS sistemą, užtikrinti klientų, vežamų taksi, saugumą ir kultūrin gą aptarnavimą: nevartoti keiks mažodžių, necenzūrinių žodžių, taip pat darbo metu privalės būti nepriekaištingai apsirengę. Jei šių reikalavimų taksistas ne silaikys, už kiekvieną nustatytą pažeidimą numatyta 100 litų bau da. Be kita ko, savivaldybės įmonė įsipareigoja taksistams apmokė ti GPS sistemos įrengimo ir GPRS duomenų perdavimo išlaidas, ap rūpinti taksi informaciniais lipdu kais su taksi iškvietimo numeriu. Už kiekvieno taksi iškvietimo per davimą taksistas „Susisiekimo pa
Moters dieną pasitinka niūriai
Stato kitur
Naujos elektrinės statybos pa rengiamuosius darbus „Fortum Heat Lietuva“ šiemet pradėjo ir Kauno laisvojoje ekonominėje zo noje (LEZ). Įmonės vadovas V.Žu ta BNS sausį sakė, jog Kaune pla nuojama statyti taip pat maždaug 690 mln. litų (200 mln. eurų) ver tės 150 MW šilumos ir iki 50 MW elektros galingumo biokurą de ginančią elektrinę. Jos planą tiki si paruošti per pusmetį, o elektri nė galėtų pradėti veikti 2016 m. „Lietuvos energija“ su Kauno savivaldybės kontroliuojama ši lumos tiekimo bendrove „Kau no energija“ ketina įgyvendinti bendrą 260–270 mln. litų ver tės apie 50 MW šilumos ir apie 25 MW elektros galios biokuro elektrinės projektą Kaune, Pet rašiūnų elektrinės teritorijoje. 2011 m. „Fortum Heat Lietuva“ pradėjo statyti apie 140 mln. eurų (483,4 mln. litų) kainos elektrinę ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje – ji bus 20 MW elektros ir 50 MW šilumos galios. Planuojama, kad visu pajėgumu elektrinė pradės dirbti 2013 m. pirmą ketvirtį.
Diskusijos: Vilniaus politikai, regis,
Sostinės gėlininkai prieš Moters dieną delnais netrynė ir antpel nio skaičiuoti nesirengė. Koją gra žiems planams kiša ir šalčiai, ir su menkusios žmonių pajamos.
Prognozės: prekiautojai gėlėmis
nuogąstauja, kad šalčiai atbaidys dalį pirkėjų. Simono Švitros nuotr.
Prekybos centre „Gedimino 9“ gė lėmis prekiaujanti Anželika prisi pažino, kad tarptautinės moterų šventės išvakarėse prekybos pagy vėjimo nejuto. Žmonės gėles pirko kaip įprastai. Pašnekovė vylėsi, kad gėlių pardavimas pagyvėti turėtų šiandien, kovo 8-ąją. „Šventės dieną, aišku, žmonių turėtų būti daugiau, ir, kaip pa prastai, daugiausia bus parduo ta tulpių. Tai sena tradicija. Juk ta rybiniais laikais, kai suklestėjo ši šventė, tulpės buvo pirmosios pa vasario gėlės. Tad visi moterims jas dovanodavo. Dabar gėlių įvairovė didžiulė, tačiau vis vien linkstama prie tulpių“, – pasakojo Anželika. Prekybininkė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais prekyba vyksta ak tyviau. Vyrai prisimena savo moteris ir pamalonina jas gėlių puokšte. „Buvo toks periodas, kad Ko vo 8-oji išvis buvo nustojusi eg
zistuoti kaip šventė. Bet jau pernai vėl viskas stojo į savo vietas. Gera tradicija atgimsta ir tai malonu“, – džiaugėsi prekybininkė. Didelio sujudimo vakar nebuvo ir A.Vienuolio gatvėje įsikūrusiame gėlių turgelyje. Gėlėmis prekiaujan čios močiutės visą savo žydintį tur tą nuo lietuviškų šalčių slėpė stik linėse dėžėse su ratais. Dienraščio kalbintos prekybininkės tikino, kad dėl šalčių ir klientų skaičius smar kiai sumažėjo, o tie, kurie ateina, – pikti, irzlūs ir nelinkę išlaidauti. „Pernai kovo 8-ąją taip pat buvo šaltis, bet tik iš ryto, o paskui atšilo ir prekyba pagyvėjo. Šiemet bus sun ku, šalčiai, kaip matome, nesiruo šia trauktis, tai ir žmonių nuotaikos atitinkamos – pikti visi. Be to, ir gė les reik labai saugoti. Būna, ir sušąla, tai nuostolių patiriame“, – skundėsi prisistatyti nenorėjusi prekiautoja. Kainos dėl šalčių, nepritekliaus ir Kovo 8-osios šventės liko to kios pat. Tai tvirtino visi kalbinti prekybininkai. Už tulpes prašoma 2,5–3 litų. „Jeigu žmogus daug perka, tai ir nuolaidėlę galime padaryti, o kel ti kainos tikrai nepasimoka, juk ta da išvis nepirks“, – teigė prekiau toja gėlėmis.
3
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
miestas
15p.
Kino festivalio iniciatyva vos neužtraukė baudos.
Sulaikyta prostitutė Policija sulaukė keturių anoni minių pranešimų, kad viename iš skelbimų tinklalapių pastebėtas skelbimas, kuriame siūlomos in tymios paslaugos.
Policija viename iš butų Vilniaus S.Konarskio gatvėje sulaikė 23 metų S.L.B., kuri internete skelbė, kad „karšta pupytė priims kultū ringą išsilavinusį poną bei išpildys slapčiausius troškimus už paramė lę“. Jai iškelta administracinė byla dėl vertimosi prostitucija. Mergina prisipažino retkarčiais vartojan ti narkotikų. Tame pačiame bute sulaikytas nuo narkotinių medžia gų apsvaigęs vaikinas, prisistatęs
labiau susirūpinę naujos miesto taksi įmonės pavadinimu nei grėsmė kvojimu. Gedimino Bartuškos nuotr.
slaugoms“ turės sumokėti 2 litus (su PVM). Savivaldybės kuriama taksi dispečerinė dar neveikia. Taksistų antplūdžio nėra
Savivaldybė skelbė, kad tak si trumpuoju numeriu 1450 bus galima išsikviesti jau nuo ko vo 1-osios, tačiau lig šiol surin kus numerį informuojama, kad jis nenaudojamas. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas dien raščiui tvirtino, kad dispečeri nė jau dirba, joje įdarbinti keturi nauji darbuotojai, beliko surinkti reikiamą vairuotojų skaičių. Taksi dispečerinę įkurti, pasak G.Bliuvo, jau kainavo 19 tūkst. litų, o jos administravimas per mėnesį galėtų atsieiti apie 15 tūkst. litų. „Kai tik susidarys kritinė tak sistų masė, galinti patenkin ti klientų poreikius, pradėsime priimti užsakymus. Tos kriti
nės masės dar nėra. Kai sutartis pasirašys iki 20 vairuotojų, tada galėsime pradėti“, – komenta vo G.Bliuvas. Vakar buvo pirma diena, kai taksistai galėjo su savi valdybe pradėti pasirašyti sutar tis. Kada konkrečiai dispečerinė galėtų pradėti darbą, „Susisieki mo paslaugų“ direktorius atsa kyti negalėjo. „Taksi vairuotojai delsia, nes nežino, ar dirbti su savivaldy be jiems apsimokės finansiškai. Be to, kai kurie jų darbdaviai jau siūlo geresnes sąlygas“, – kodėl savivaldybės sukurta dispečerinė nesutraukia taksistų, aiškino Vil niaus taksi darbuotojų profsąjun gos atstovas Andrejus Kotovičius. Jo teigimu, negalima atmesti, kad tarifus sumažins kai kurios priva čios taksi bendrovės. „Tos firmos, kurios nemoka mokesčių, jos, aišku, turi rezervų mažinti tari fus“, – svarstė taksistų atstovas.
Nuomonės
Justinas Taip, kovo 8 d. visuomet dovanoju gėlių, ir būtinai tulpių. Tačiau ne vi soms moterims, o tik vienai – tai, ku ri yra mano. Šiemet dar nesu apsi sprendęs, kuriai dovanosiu.
Akvilė Pastarąjį kartą gėlių gavau, kai bu vau 13 metų. Ir nors nuo tada turė jau vaikiną ir praėjo daug metų, gė lių negavau nė karto. Gaila. Na, bet rytoj kovo 8-oji ir tikiuosi, kad šįkart sėkmė man nusišypsos.
Ieva Gaunu gėl ių. Žinoma, ne tiek, kiek norėtųsi, tačiau truput į gaunu. Tai labai džiug u. Aišk u, tok ių dienų metuose galėtų būti ir daug iau, ta da daug iau džiaugsmo ir daug iau šypsenų gyvenime būtų. O kartais atrodo, kad vyrai dovanoja tik iš pareigos. Nesinorėt ų, kad taip bū tų. Ger iau maž iau, bet nuošird žiai.
Valerijus Taip, visada dovanoju gėlių, ko kią puokštę, bet dažn iausiai tul pių. Tai jau labai sena tradicija ir net negalėčiau pasakyti, kiek me tų jos laikausi. Visuomet grįžtu po darbo jau su gėlėmis. Gal tai ir ne staigmena, bet, manau, moterims malonu.
esantis merginos draugas. Jam pra dėta administracinė byla dėl netei sėto narkotikų įgijimo ar narkotinių
arba psichotropinių medžiagų var tojimo be gydytojo paskyrimo. VD inf.
Arenos mokesčių nemokės Sostinės savivaldybės tarybos na riai po pateikimo sutiko nuo nekil nojamojo turto (NT) mokesčio at leisti „Siemens“, Pramogų arenas ir sporto draugiją „Žalgiris“.
Jau prieš 6 metus nuo NT ir žemės mokesčių buvo atleista „Siemens“ arena, bet šia situacija pasinaudo ti stengėsi ir kitų renginių salių sa vininkai. Tuomet buvo prieita prie nuomonės, kad nuo mokesčių rei kia atleisti arba visus, arba nė vie no. „Visuose Lietuvos miestuose savivaldybės remia didžiausias are nas – jas atleidžia nuo NT mokes čių. Būtų neteisinga, jei sostinės,
kurioje vyksta daugiausia renginių, valdžia negalėtų kokių nors lengva tų suteikti arenų šeimininkams“, –
yra kalbėjęs „Universalios arenos“ vadovas Vidmantas Šiugždinis. VD inf.
Ozo g. 11: šilumos suvartojimo rodikliai pagerėjo beveik ketvirtadaliu Vilniaus Viršuliškių rajone esančiame Ozo gatvės 11-u numeriu pažymėtame daugiabučiame name sausį šilumos suvartojimas buvo 16 proc., o vasarį – net 24 proc. mažesnis nei pernai. Šį namą administruojanti bendrovė „Viršuliškių būstas“ prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos ir name įgyvendino efektyviau vartoti šilumos energiją leidžiančias priemones. Anot „Viršuliškių būsto“ namo priežiūros vadybininko Žydrūno Naruševičiaus, tokių rezultatų pavyko pasiekti po to, kai šiame name dar prieš prasidedant šildymo sezonui buvo išspręsta išbalansuotos šildymo sistemos problema. Prieš įgyvendinant pokyčius, vienuose namo butuose radiatoriai buvo per karšti, kituose – nepakankamai įšildavo. Tačiau subalansavus įrangą, kaip buvo numatyta minėtoje taupymo programoje, bėdos nebeliko. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas, rodantis šilumos energi-
jos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir dienolaipsniui, šių metų sausį buvo 29 Wh/m2/DL, tuo tarpu 2011 metų sausį koeficientas siekė 34 Wh/m2/DL. Tai reiškia, kad šis rodiklis pagerėjo net 15,8 proc. Vasarį rodiklis dar pagerėjo ir buvo net 23,9 proc. geresnis. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. Pasak specialistų, koeficientas leidžia įvertinti pastato šilumos suvartojimą net esant skirtingai temperatūrai – tad, juo remtis yra objektyviau nei suvartotomis kilovatvalandėmis ar sumomis sąskaitose. Šilumos sistemų balansavimo naudą pastebėjo ir namo gyventojai. Pasak jų, kaimynai nebesiskundžia pernelyg stipriu šildymu, kai dėl karščio tenka atlapoti langus. Butai šildomi vienodai, todėl sumažėjo šilumos nuostoliai. „Palyginus sąskaitas, dėl augančių šilumos kainų jos atrodo vienodos ar didesnės. Tačiau pažiūrėjus, kiek šilumos suvartojome, ir įvertinus lauko tempe-
ratūrą, akivaizdu, kad be specialistų pagalbos būtume mokėję daugiau“, – sakė namo gyventoja Genovaitė Čibirienė. Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad, palyginti su praėjusiais metais, asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. „Šią žiemą gyventojai įsitikino, kad tinkamai žiemai paruošus namus ir patikėjus profesionalams reguliuoti namų šilumos sistemą galima gerokai sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Daugiabučius prižiūrintys administratoriai ir ateinantį sezoną sieks gerinti namų šiluminius duomenis, mažinti šilumos suvartojimą ir gyventojus pasiekiančias sąskaitas“, – sakė NPAA tarybos pirmininkas Vytautas Turonis. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą ir NPAA iniciatyvą „Taupykime šilumą“ galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
4
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
lietuva Sumažės popierių
Neišleido į Lietuvą
Grasinimai nepriimtini
Valstybinė mokesčių inspek cija (VMI) ir Vyriausioji tarny binė etikos komisija trečiadie nį susitarė, kad valdininkai pri vačiųjų interesų deklaracijas galės teikti tik elektroniniu bū du – per VMI sistemą. Tikima si, kad jau nuo šių metų birže lio visi valdininkai deklaracijas pildys tik elektroniniu būdu.
Baltarusijos opozicinės Jung tinės piliečių partijos lyderiui Anatolijui Lebedkai nebuvo leista atvykti į Lietuvą. A.Le bedka teigė, jog Kamenyj Lo go pasienio punkte, esančia me netoli Medininkų, buvo pareikšta: „Kompiuteris ro do, kad jam draudžiama išva žiuoti iš Baltarusijos.“
Stiprėjant nerimui, kad ren giamas smūgis Irano bran duolinės programos objek tams, užsienio reikalų minis- tras Audronius Ažubalis tei gia, jog tai turėtų būti spren džiama diplomatiniu būdu. Jis pridūrė, kad „iš Irano girdėti grasinimai nušluoti Izraelį nuo žemėlapio yra nepriimtini“.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Planai: pačioms „Lietuvos dujoms“ liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą ir skirstymo vamzdynus perims
nauja „Lietuvos dujų“ antrinė įmonė.
Martyno Vidzbelio (BFL) nuotr.
Dalybas kiek atidėjo
Vyriausybė trečiadienį dviem mėnesiais pavėlino datą, iki ku rios Kainų komisijai turi būti pateiktas galutinis „Lietuvos dujų“ nuosavybės atskyrimo planas. Ministrų kabinetas sutiko, kad tai būtų gegužės, o ne kovo 31-oji. Pasikeitė aplinkybės
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
„Po Vyriausybės pasitarimo įvy ko esminių pokyčių – „Gazprom“ kreipėsi į arbitražą su investiciniu ieškiniu prieš Lietuvą. Kitas pasi keitimas buvo tai, kad, nepaisant arbitražo, „Lietuvos dujų“ val dyboje akcininkų atstovai pritarė nuosavybės atskyrimo plano įgy vendinimo principams ir pave dė „Lietuvos dujoms“ teikti tokį planą akcininkų susirinkimui ko vo 23 d.“, – Vyriausybės posėdy je sakė energetikos ministras Arvy das Sekmokas. Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pasitarime jau svarstė tokį pat siū lymą, kuris numatė plano parengi mą atidėti iki gegužės 31 d. „Atsižvelgdami į pasikeitimus ir į savo konsultacijas su Europos Ko misija, siūlome patikslintą nutari mo projektą. Atsižvelgdami būtent į valdybos sprendimą, siūlome nu tarimo projekte numatyti galimybę „Lietuvos dujoms“ kreiptis su mo tyvuotu prašymu į Kainų komisiją ir prašyti, kad Kainų komisija nu keltų plano pateikimo datą, bet ne daugiau kaip iki gegužės 31 d. Toks yra esminis pasikeitimas, tai reko mendavo ir teisininkai, kurie atsto vautų Lietuvai arbitražui nagrinė jant ieškinį, jeigu „Gazprom“ jo neatsiimtų“, – sakė A.Sekmokas. Reikia daugiau laiko
Pasak Energetikos ministerijos, norima suteikti papildomai laiko „Lietuvos dujoms“ tinkamai iša nalizuoti veiklų ir kontrolės at
skyrimo būdus, taip pat kad įmo nė Kainų komisijai pateiktų išsamų vieno pasirinkto būdo aprašymą kartu su numatomų atlikti veiks mų planu. Vyriausybė po vasario 27 d. Vil niuje įvykusių derybų su Rusijos du jų koncerno „Gazprom“ ir Europos Komisijos atstovais praėjusią savai tę nutarė dviem mėnesiams pratęsti tokio plano parengimo laiką.
Arvydas Sekmokas:
Po Vyriausybės pa sitarimo įvyko es minių pokyčių – „Gazprom“ kreipėsi į arbitražą su investi ciniu ieškiniu prieš Lietuvą.
Praėjusį pirmadienį vykusiame susitikime Vyriausybės, „Gazp rom“ ir Europos Komisijos atsto vai susitarė, kad, norint dujų sek toriaus pertvarką įgyvendinti iki 2014 m. pabaigos, būtina nedel siant pradėti derybas ir išspręs ti problemas, susijusias su veiklų atskyrimu, dujų tranzitu į Kali ningradą, dujų pirkimo sąlygomis ir kiekiais ateityje bei išskaidytos įmonės vertinimu, siekiant iki ge gužės 31 d. parengti galutinio at skyrimo tvarkaraštį.
Tačiau praėjusį ketvirtadie nį „Gazprom“ pranešė kreipęsis į tarptautinį arbitražą, siekdamas apginti savo investicijas Lietuvoje. Arbitražui reikšmės neteikia
Energetikos ministras A.Sekmokas antradienį teigė ramiai ir santūriai vertinantis Rusijos dujų koncer no „Gazprom“ kreipimąsi į arbit ražą ir sakė, kad Lietuva nagrinė ja, kokių atsakomųjų žingsnių bus imtasi. Vokietijos ir Rusijos koncer nų „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ valdomos „Lietuvos dujos“ veiklų atskyrimo planą Kainų komisijai turės pateikti iki gegužės 31 d. „Lietuvos dujų“ akcininkai ko vo pabaigoje svarstys veiklos iš skaidymo į tris įmones klausimą. Magistraliniai dujotiekiai ir per davimo veiklai būtina kitos infrastruktūros dalis, planuojama, ati teks nuo „Lietuvos dujų“ atskirtai naujai įmonei. Šią bendrovę, neo ficialių šaltinių teigimu, valdys da bartiniai „Lietuvos dujų akcininkai – „E.ON Ruhrgas“, „Gazprom“ ir Vyriausybė. Pačioms „Lietuvos dujoms“ liks tiekimo veikla, o skirstymo veik lą ir skirstymo vamzdynus pe rims nauja „Lietuvos dujų“ antri nė įmonė. „Lietuvos dujų“ akcininkai kovo 23 d. turėtų pavesti įmonės valdy bai parengti atskyrimo sąlygas, taip pat priimti kitus sprendimus, rei kalingus veikloms atskirti. BNS inf.
5
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Savęs neskriaudžia Seimo narių veiklos garantijų įsta tymo projektą darbo grupė paren gė parlamentarams kur kas palan kesnį nei ankstesnis atmestas teisi ninkų parengtas variantas.
Pretendentas: kaip realiausias kandidatas į vidaus reikalų ministro postą įvardijamas R.Čiupaila. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Scenarijų mozaika Prezidentė atleis Raimundą Palaitį, liberalcentristai neišeis iš valdančiosios koalicijos, deleguos naują kandidatą į vidaus rei kalų ministrus, o juo greičiausiai taps Regimantas Čiupaila. To kios įvykių sekos neatmeta dauguma politikų ir politologų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarstė situaciją
Spėjama, kad nors valdančiosios koalicijos sutartis gali būti nu traukta, pati koalicija nesužlugs ir sugebės šleivodama pasiek ti dabartinio Seimo kadencijos pabaigą. Naujai liberalcentristų paskirtas vidaus reikalų minist ras negrąžins į darbą buvusių Fi nansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) vadovų, tačiau gali būti imtasi kardinalios šios tarny bos reformos, kuri baigsis jos pa valdumo pakeitimu, pavyzdžiui, pavedant ją Finansų ministerijai ar net šalies prezidentui. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovybė antradienį vakare savo posėdyje aptarė susidariusią poli tinę situaciją, kai premjeras And rius Kubilius pateikė Preziden tei Daliai Grybauskaitei siūlymą iš pareigų atleisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį, deleguotą li beralcentristų. Pasak LiCS vadovo Algio Čapli ko, svarstyti įvairūs politinės atei ties scenarijai, tačiau apsistota ties tuo, kad kol kas reikia lauk ti Prezidentės žodžio dėl premje ro teikimo. Liberalcentristai tiki si, kad valstybės vadovė nepritars, jog reikia atstatydinti R.Palai tį, nes anksčiau ji išreiškė para mą ministro sprendimui atleisti iš pareigų FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Tačiau, anot A.Čapliko, jeigu D.Grybauskaitė vis dėlto atleistų vidaus reikalų ministrą, LiCS su sirinktų iš naujo svarstyti situaci jos ir priimtų „atitinkamus spren dimus“. Kokie jie, liberalcentristų lyderis nekonkretizavo. Jis tvirti no, kad galimi įvairūs scenarijai. Iškart surengs pasitarimą
Kitas įtakingas LiCS atstovas Vy tautas Bogušis sakė, kad, sulau
kusi kitos savaitės pradžioje nu matomo Prezidentės susitikimo su R.Palaičiu ir A.Čapliku, taip pat valstybės vadovės apsispren dimo dėl ministro, liberalcentris tų valdyba tikisi jau ateinantį pir madienį vakare surengti posėdį, kuriame būtų aptarta, kaip elg tis toliau. V.Bogušis neatmetė, kad tuo atveju, jeigu R.Palaitis bus at statyd intas, LiCS pareikal aus nutraukti 2008 m. pabaigoje pa sirašytą dabartinės valdančio sios koalicijos sutartį. „Tikėti na, kad bus svarstoma galimybė pasiūlyti ją perrašyti“, – kalbė jo politikas.
Vytautas Bogušis:
Mes turime gana daug gerų žmonių, tinkamų šiam dar bui. Bet V.Bogušis nepaneigė ir to, kad liberalcentristai gali likti val dančiojoje koalicijoje, net jeigu sutartis būtų nutraukta. Kitaip tariant, LiCS neatšauk tų savo ministrų iš Vyriausybės ir deleguotų naują kandidatą į Vi daus reikalų ministerijos vado vus. Tuomet koalicija gali gyvuo ti iki pat spalį vyksiančių Seimo rinkimų, nors ir neturėtų forma lios sutarties. „Priimsime atsakingą sprendi mą“, – sakė LiCS atstovas. Realiausias pretendentas
Liberalcentristų partneriai koali cijoje netiki, kad jie išeitų iš val dančiųjų gretų. Seimo vicepirmi ninkas, vienas Liberalų sąjūdžio vadovų Erikas Tamašauskas teigė nemanantis, kad LiCS ryšis to kiam žingsniui. „O kodėl manote,
kad jie pasitrauks? Aš taip nema nau“, – sakė liberalas. Viena konservatorių lyderių Seimo pirmininkė Irena Degu tienė irgi užsiminė mananti, kad LiCS pakaks supratimo, jog turė tų iki rudens likti valdžioje. Tuo atveju, jeigu liberalcentristai nu spręstų likti koalicijoje, jie turė tų deleguoti naują savo kandida tą į vidaus reikalų ministrus. LiCS atstovai kol kas neatskleidžia, kas juo galėtų tapti. „Mes turime gana daug gerų žmonių, tinkamų šiam darbui“, – užsiminė V.Bogušis. Tarp realių pretendentų užimti Vidaus reikalų ministerijos vado vo kėdę minimas Mykolo Romerio universiteto dėstytojas R.Čiupai la. Jis 2007–2008 m. jau buvo vi daus reikalų ministru. Pats LiCS pirmininko pavaduo tojas R.Čiupaila nekomentuoja galimybės vėl tapti ministru.
Parlamento atmestame projekte buvo pasiūlyta įtvirtinti fiksuotas Seimo narių atostogas, neleisti pa tiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji par lamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis, taip pat nustatyti daugiau Seimo narių veiklą griežtinančių apribojimų. Naują projektą, kuris registruotas Seimo posėdžių sek retoriate, rengdama darbo grupė į jį neįtraukė nei fiksuotų atostogų, nei atsisakė automobilių nuomos, o švelnina, palyginti su ankstesniu teisininkų projektu, ir sankcijas už posėdžių nelankymą.
Seimo narys turėtų teisę gauti kompen saciją už automobi lio nuomą.
Teisininkai siūlė iš Seimo nario algos išskaičiuoti pinigų už kiek vieną praleistą posėdį, o nuolati nį posėdžių nelankymą traktuoti kaip pagrindą apkaltai. Naujajame variante nuorodos į apkaltą nelie ka, sankcijos už praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlomos tik tuo atveju, jei parlamentaras be
„Nėra galimybių likti ministru“
Opozicijos atstovai užsimena irgi manantys, kad R.Palaitis praras ministro portfelį, bet liberalcent ristai liks valdančiojoje koalicijo je. „Net neabejoju, kad R.Palaičiui neliko jokių galimybių likti mi nistru“, – pareiškė Darbo parti jos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jis neabejoja ir dėl to, kad LiCS nesitrauks iš koalicijos, o dabar tinė Vyriausybė, vadovaujama A.Kubiliaus, dirbs toliau, iki pat Seimo rinkimų. Politologas Tomas Janeliūnas tvirtino, kad būtina sulaukti Pre zidentės sprendimo dėl ministro. Bet, pasak T.Janeliūno, matomas ir liberalcentristų noras išlik ti Vyriausybėje, net jeigu R.Pa laitis būtų atleistas. Todėl, pasak politologo, nors „nė vienai parti jai dabar neaiškus būsimas situa cijos raidos scenarijus“, nemenka tikimybė, kad dabartiniai valdan tieji sugebės išsilaikyti tokie, ko kie buvo iki šiol.
2 Lt/min.
pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmi mo arba daugiau kaip pusę komi teto ar komisijų posėdžių, kuriuose irgi buvo balsuojama. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiek vieną praleistą posėdį. Projektas griežčiau nei šiuo metu nustato parlamentinei veiklai ski riamų lėšų naudojimą, tačiau pi nigų būtų skiriama daugiau – šiuo metu parlamentaras iš viso su par lamentine veikla susijusioms išlai doms gauna vieno vidutinio mėne sinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą, kuria dengiamos ir automobilio nuomos išlaidos, o naujojoje redakcijoje parlamen tinei veiklai skirtoms išlaidoms numatoma 1,3 VMDU dydžio su ma per mėnesį, tačiau automobi lio nuoma būtų kompensuojama atskirai. Seimo narys, išskyrus tarnybinį transportą pagal pareigas gaunan čius Seimo pirmininką ir premje rą, turėtų teisę gauti kompensa ciją už automobilio nuomą. Šios kompensacijos maksimalų dy dį kiekvienų metų sausį nustaty tų Seimo kanceliarija, apklaususi ne mažiau kaip penkias automo bilių verslo nuomos įmones ir ap skaičiavusi vidutinio automobilio, kuris ne brangesnis nei 40 VMDU (be PVM), verslo nuomos kainos vidurkį, įskaitant visą automobilio techninę priežiūrą ir jo parengimą žiemos ar vasaros sezonui. BNS inf.
6
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
nuomonės
Pensininkams – daugiau laisvių tvarkant savo pinigus
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Seimo pavasario linksmybės
Stasys Gudavičius
Š
ešt ad ienį pras idedant i Seimo pavasar io sesija žada būti karšta. Tai pri pažįsta bemaž visi pol i tikai ar visuomeninio gyvenimo stebėtojai, paklausti, kaip progno zuoja artimiausią politinę ateitį. Tiesą sakant, nieko naujo. Seimo sesijos prieš rinkimus jau ne kartą buvo labai įtemptos, kupinos ais trų. Visi nori pasirodyti prieš rin kėją, siekdami jo prielankumo per būsimą visuotinį balsavimą dėl naujos kadencijos Seimo. Taip bu vo ir 2008, ir 2004, ir 2000 m.
Tai, kad ši Seimo pava sario sesija bus politiš kai nerami ir įdomi, įro do preliminarus joje nu matomų svarstyti įsta tymų projektų sąrašas. Taigi, jokia išimtimi neturėtų tap ti ir artėjanti Seimo pavasario se sija, per kurią bus pasirašytas Pre zidentės Dal ios Gryb auskaitės dekretas, formal iai paskelbian tis, kad kito Liet uvos parlamen to rink imai įvyks šių metų spalio 14 d. Toks dekretas reikš oficia lią pol itinės Seimo rink imų kam pan ijos prad žią. Nuo tada pol it i nis gyvenimas ims dar smark iau kunkuliuoti. Tai, kad ši Seimo pavasario sesija bus politiškai nerami ir įdomi, įro do prel iminarus joje numatomų svarstyti įstatymų projektų sąra šas. Seimas turės apsispręsti dėl Vis ag ino atom inės elektr inės statybos projekto sutarčių su ja ponų „Hitachi“ bei latv iais ir es tais, dėl suskyst intų gamt in ių dujų term inalo stat ybos Klaipė dos uoste projekto įgyvend in i mo, dėl dar vienos pensijų siste mos reformos, dėl Seimo nar ių darbo sąlygų įstatymo projekto, dėl leid imo Rolandui Paksui vėl kandidatuoti į Seimą ir daugeliu kitų intr iguojančių klausimų. Vis a tai – svarūs, daug disk u sijų sukėlę projektai. Todėl no rint juos priimti reik ia ypatingos pol it inės val ios, kad šiame dar bą baig iančiame Seime susifor
muotų pakankama dauguma pa siryžusių balsuoti už kiekvieną iš šių klausimų. Ar tos valios dar pa kanka? O gal ji per pastar uosius trejus su puse šio Seimo darbo metų jau išsikvėpė? Dabar ypač daug diskutuojama, ar sugebės iki kadencijos pabai gos dirbti esama valdančioji koa licija. Jeig u jai kok ia nors forma pa vyktų išlikti, tuomet galima nea bejot i, kad sprend imai bent jau dėl energ et inės nep rikl aus o mybės užtikrinimo ir pensijų sis temos pertvarkos bus priimti. Tač iau jeig u koal icija suž lugtų ar būtų dirbt inai sug riauta, tuo met stabilumo užt ikr in imo ir svarbiausių įstat ymų priėmimo klausimas taps atv iras. Seimas gal i nug rimzt i į naujos valdan čiosios koal icijos ir naujos Vy riausybės formavimą. Taip būtų atimtas brangus laikas. Ger iaus iu atvej u parl ament a rams tektų balsuot i dėl esamos, bet gerokai pertvarkytos, be libe ralcentristų ministrų maž umoje lik usios Vyr iausybės įgal iojimų patvirtinimo iš naujo. Spėjama, kad Darbo partijos, gal būt dal ies socialdemokratų bal sais toks įgaliojimų patvirtinimas vis dėlto bus. Bet maž umos Vy riausybė jau nebesugebėtų iki pat kadencijos pabaigos užsit ikrint i daug umos balsų strateg in iams klausimams pat virt int i. Pastan gos tai padar yt i gal i išs unkt i paskutinius syvus iš valdančiojo je koalicijoje likusių konservato rių ir Liberalų sąjūdžio atstovų. O prieš rinkimus ypač svarbu de monstruoti ne politinį nuovargį, kuris grėstų balsų medžiokle už siėmusiems valdantiesiems, bet energ iją ir pasit ikėjimą sav im i. Priešing u atveju pralaimėjimas rinkimuose garantuotas. Balandį Seimo pavasario sesijoje turėtų būti išklausyta metinė Vy riausybės ataskaita ir diskutuoja ma dėl jos. Kuris premjeras tą ata skaitą pateiks? Andrius Kubilius ar kuris nors naujas? Didesnė tik imybė, kad esamas Vyr iausybės vadovas išl iks, net jeig u pat ies Min istrų kabineto sudėtis bus kiek pakoreguota. Bet tuomet kyla klausimas, ar Seime bus surinkta pakankamai balsų, kad Vyr iausybės ataskaita būtų patvirtinta? Jeig u ne, tuomet strateg išk ai svarbius Seimo pavasar io sesi jos darbus pert rauktų pol it in ių ambicijų kupinas naujos valdan čiosios koalicijos ir Vyriausybės sudarymas.
yriausybė siūlo leisti pen sijų fondų dalyviams ne varžomai apsispręsti, kaip ir kur jie nori kaupti pensiją senatvei, kiek laiko dalyvauti priva čiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis. Vienas iš Ministrų kabineto pasiūlymų Seimui – mažinti administracinę naštą, kai netenkama pen sijos dalies dėl fondų taikomų ad ministravimo mokesčių. Taip pat gyventojams bus sudaryta galimybė patiems mokėti papildomas įmo kas ir antra tiek būti skatinamiems iš valstybės biudžeto. Tai orientuota į vykstančią pensijų sistemos reformą, kurios viena dalių – pokyčiai kaupiant pensijas priva čiuose fonduose. Juos numato Pen sijų kaupimo įstatymo pakeitimai, kuriems Vyriausybė pritarė trečia dienį. Tai pranešė Vyriausybės spau dos tarnyba. Pirmiausia siūloma mažinti at skaitymus nuo įmokų ir turto, pama žu visiškai atsisakant atskaitymo nuo įmokų: 2013 m. jie būtų 2 proc., o vė liau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksi malus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taiko mas – iki 3 proc. 2013 m. sausį–rugsėjį žmonės tu rėtų galimybę pasirinkti, kokioje sis
temoje – privačioje ar valstybės – kaupti būsimai pensijai.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo mokėtų papil domą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką nuo 1 proc.
„Sodros“ perved im us į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų prad žios yra sum až in ti iki 1,5 proc., o kitąmet bus pa didinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020-ųjų – padidin ti iki 3,5 proc. Siūloma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gau tų papildomą skatinamąją įmoką nuo 1 proc. vidutinio darbo užmo kesčio šalyje. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, pervedama į pensijų fondus, būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų.
Nuo 2016 m. valstybinio sociali nio draudimo įmokos nesikeistų, o papildomos įmokos didėtų: papil domos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2020 m. siūloma pervesti pensijų kaupimo didesniu tarifu – 3,5 proc. įmokas iš valsty binio socialinio draudimo biudže to; asmens lėšomis mokamos įmo kos ir skatinamosios įmokos tarifas būtų 2 proc. Skatinamosios įmokos, kaip minė ta, būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos ir dar bo ministerijos skaičiavimais, šioms įmokoms 2014 m. prireiktų 239 mln. litų, 2015 m. – 257 mln. litų, o 2016-aisiais – 551 mln. litų. Šalies gyventojams siūloma su teikti galimybę iki ateinančių me tų rugsėjo apsispręsti, ar jie norė tų mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas ir gauti iš biudžeto skati namąsias įmokas. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keiti mo gyventojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veik loje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų priimti sprendimą ir grįžti prie pen sijos kaupimo tik „Sodroje“. BNS, VD inf.
Pažadai: Vyriausybė ketina sudaryti galimybę pensininkams patiems mokėti papildomas įmokas ir antra tiek bū-
ti skatinamiems iš valstybės biudžeto.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,16 %
–0,59 %
7,7 proc.
pramonės produkcija pabrango per metus.
–0,34 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Sezoninis sulėtėjimas
€
Lietuvoje butų ir individualių namų par davimas šių metų sausį ir vasarį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu, išaugo. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per du šių metų mėnesius parduota 3020 butų ir 933 individualūs namai – atitinka mai 8,1 ir 20,2 proc. daugiau nei prieš me tus. Tačiau vasarį butų ir namų parduota atitinkamai 9,7 ir 11,1 proc. mažiau nei šių metų sausį.
Baltarusijos rublis 10000 3,2133 DB svaras sterlingų 1 4,1341 JAV doleris 1 2,6285 Kanados doleris 1 2,6296 Latvijos latas 1 4,9482 Lenkijos zlotas 10 8,3002 Norvegijos krona 10 4,6181 Rusijos rublis 100 8,8523 Šveicarijos frankas 1 2,8641
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+1,1394 % –0,2606 % +0,4049 % +0,0723 % +0,0627 % –0,1239 % –0,6647 % –0,3175 % +0,0874 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,83
4,66
2,34
„Kvistija“
4,80
4,60
2,32
„Vakoil“
4,82
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,45 dol. už 1 brl. 122,29 dol. už 1 brl.
Verslas neskuba taupyti elektros Nemaža dalis verslo ir biudžetinių įstaigų dar nepasinaudojo elektros rinkos liberalizavimo galimybėmis. Skaičiuojama, kad pernai įmonės už elektrą permokėjo per 17 mln. litų, o ją pirku sios laisvojoje elektros rinkoje sutaupė milijonus. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pasirinkę nenusivylė
Nuo šių metų sausio į laisvąją elektros energijos rinką turėjo įsi lieti daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, kurių naudojama didžiausia leisti noji galia yra lygi arba viršija 30 kW. Tokių įmonių spektras labai dide lis – nuo mažų parduotuvių iki vai kų darželių. Prieš daugiau nei porą metų į laisvąją elektros rinką jau yra įžengusios didelės įmonės, prieš daugiau nei metus – vidutinės. Nepriklausomų elektros energi jos tiekėjų pastebėjimu, laisvojoje elektros rinkoje elektrą perkančios įmonės nemenkai sutaupė. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovo Al girdo Juozaponio teigimu, 2011 m. garantinio tiekėjo taikoma elektros energijos kaina buvo vidutiniškai 2 centais už 1 kWh didesnė nei vidu tinė kaina laisvojoje elektros ener gijos rinkoje. „Mūsų klientai, paly ginti su garantinio tiekėjo vidutine kaina, per 2011 m. iš viso sutaupė 26,25 mln. litų“, – sakė jis. Skai
čiuojama, kad viena įmonė, elek trą pirkusi iš nepriklausomo tiekė jo, per mėnesį vidutiniškai sutaupė per 2,1 tūkst. litų, o per metus – daugiau nei 25 tūkst. litų. Bendrovės „Energijos tiekimas“ tyrimo duomenimis, 10–11 proc. vidutinę taupymo normą pasiekė ir tos įmonės, kurių valdomi objek tai turi didžiausią, t. y. per 400 kW, leistinąją naudoti galią (laisvojo je rinkoje nuo 2010 m.), ir tos, ku rių objektų leistinoji naudoti galia mažesnė, t. y. per 100 kW (laisvo joje rinkoje nuo 2011 m.) bei 30 kW (laisvojoje rinkoje nuo 2012 m.). Švaisto pinigus
Tačiau ne visos didelės ir mažos įmo nės skuba taupyti. Laisvosios elekt ros rinkos vartotojai, nepasirinkę ne priklausomo tiekėjo, ir elektrą toliau perkantys iš garantinio tiekėjo „Les to“, pernai už elektros energiją per mokėjo apie 17,1 mln. litų. Tokius duomenis pateikė nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. „Mus stebina toks įmonių pasy vumas, nes jos iššvaisto milijonus litų, nors galėtų juos skirti vers
Lietuvos mažmeninės rinkos situacija Objektų leistinoji galia 400 kW ir daug iau 100–399 kW 30–100 kW
Iš viso objektų 1700 8600 21 900
Tiekėją pasirinkę objektai 1413 5470 9118 Šaltinis: „Lesto“
65 proc. suvartotos elektros buvo importuota Elektros perdav imo sistemos ope ratoriaus „Litgrid“ duomenimis, pra ėjusiais metais Lietuva importavo 65 proc. šalyje suvartotos elektros ener gijos – 7 procentiniais punktais dau giau nei 2010 m., kai impor tas sudarė 58 proc. suvar totos elektros. „Treč ius met us iš ei lės esam e daug iaus ia elektros imp ort uoj ant i valst ybė ES. Net ir 10–15 proc . elektros imp ort as laikom as ekon om inės riz ikos veiksn iu. Įvert i nus altern at yv as, pat i kimą ir konk urenc ingą ba zinę elektros generaciją gal i
užt ikr int i naujoji Vis ag ino atom inė elektr inė“, – praneš ime spaud ai sa kė „Litgr id“ general in is direktor ius Virg il ijus Poder ys. Praėj us iais me tais bendr as šal ies elektros porei kis siekė 10,4 mlrd. kWh, elektros imp ort ui ir imp ort uotoms du joms elektr ai pag am int i iš leist a per 2 mlrd. litų. Elektros importas siekė 6,74 mlrd. kWh, už jas sumokėta daug iau kaip 1 mlrd. litų. Lie tuvoje pagaminta apie 3 mlrd. kWh elektros energ ijos, im port uotoms dujoms elektrai pagaminti išleista taip pat apie 1 mlrd. litų. BNS inf.
lo plėtrai, investicijoms, atlygini mams kelti ar pan.“, – komenta vo „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius. Jo vertinimu, šiuo metu apie 50 proc. vartotojų (apie 8 tūkst. įmo nių), kurie formaliai yra patekę į lais vąją rinką, dar nėra pasirinkę neprik lausomo tiekėjo. „Būtent dėl didelio pasyvių įmonių skaičiaus elektros rinkos liberalizavimo lygį pagal de šimties balų skalę vertiname stip riu penketuku. Tiesa, per porą metų pradėjome matyti ir teigiamų, rinkos brendimą rodančių reiškinių: dalis įmonių pradeda rinktis individua lius – vartotojų poreikius ir specifiką atitinkančius – tarifus, leidžiančius sumažinti sąnaudas elektros ener gijai, taip pat itin padaugėjo bend rovių, kurios pasirašo ilgalaikes su tartis – trejiems metams ir ilgiau. Tai itin patogu įmonėms, kurios siekia užsitikrinti stabilias išlaidas elektros energijai“, – sakė „Enefit“ vadovas. Kainos išaugo
Vasarį patvirtinus naują Energeti kos įstatymo redakciją, pasikeitė ga rantinio tiekėjo elektros kainodara, tad iš „Lesto“ elektrą tebeperkan tiems rinkos dalyviams kainos pra ėjusį mėnesį šoktelėjo iki rekordinio 20,48 cento už 1 kWh lygio. L.Liut kevičius tikisi, kad tai suteiks im pulsą įmonėms būti aktyvesnėms. Tiesa, elektra vasarį brango ir laisvojoje rinkoje. Rinkos valdy
11
proc.
mažiau už elektrą mokėjo įmonės, kurios pernai ją pirko laisvojoje elektros rinkoje.
Išlaidauja: skaičiuojama, kad apie 8 tūkst. įmonių, turinčių galimybę
elektrą pirkti pigiau laisvojoje rinkoje, to nedaro. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
toja „Baltpool“ pranešė, kad Lie tuvos elektros birž oje vid ut inė kain a vasarį, palyg int i su sau siu, padidėjo 18,3 proc., iki 18,142 cento už kWh (be PVM). Teigia ma, kad vasarį kainoms Lietuvos elektros birž oje didž iaus ią įta ką turėjo rekordiškai šalti orai ir kilusios kainos aplinkinėse rin kose. „Šiais metais mažmeninės rin kos elektros energijos kainos bus labiau diferencijuotos atsižvel giant į vartotojo veiklos speci fiką ir suvartojamą elektros ener
gijos kiekį. Didžioji dalis stambių elektros vartotojų jau yra sudarę elektros energijos pirkimo sutartis 2012 m. ir užfiksavę kainas. Paly ginti su 2011-aisiais, priklausomai nuo vartotojo specifikos ir dydžio, kainos didėjo nuo 2 iki 10 proc. Žvelgiant į ateities perspektyvas didelių pokyčių kol kas nematyti – mažmeninėje rinkoje siūlomos kainos turėtų išlikti stabilios, ta čiau, skirtingai nei praėjusiais me tais, bus labiau diferencijuotos“, – prognozavo bendrovės „Enefit“ vadovas L.Liutkevičius.
8
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
tema
Finansų rinkų burbulas, kuria Dviejų šimtų metų Graikijos bankrotų pa tirtis kartojasi: praėjusią savaitę pasaulyje įvyko didžiausias skolos restruktūrizavimo sandoris – šaliai nurašyta 120 mlrd. eurų skola. Nors ši šalis pastaruosius du amžius beveik be pertraukų sukosi bankrotų karuselėje, atrodo, kad iš istorijos nesimokoma.
Valstybių skolos, palyginti su BVP (proc.) Šalis 2007 Japonija Graik ija 105 Ital ija 104 Air ija 25 Portugal ija 68 JAV 62 Prancūz ija 64 Kanada 67 Vok ietija 65 Angl ija 44 Ispanija 36 Pietų Korėja 31 Austral ija 10
188
2011
32 23
121 109 106 100 87 84 83 81 67
233
166
Šaltinis: TVF leidinys „Fiscal Monitor“ (2011 m. rugsėjis)
Graikijos bei eurozonos skolos ir BVP santykis (proc.) Metai 1999
72
2000
69
2001
68
2002
68
2003
69
2004
70
2005
70
2006 2007 2008 2009
Graik ija 94
Euro zonos vidurk is
103 104 102 97 99 100 106
69
107
66
113
70
129
79
2010 2011
85 87
145 162 Šaltinis: „Eurostat“ duomenų bazės
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
Problemų ištakos
Netrumpa bankrotų istorija ir kito se Europos šalyse – Ispanija XVIII– XIX a. yra bankrutavusi 13 kartų, o Prancūzija tai padarė ne mažiau nei aštuonis kartus. Praėjusiais metais viso pasaulio akis traukė ir dar te betraukia Senojo žemyno skolos problemos ir baimė dėl dar vienos recesijos. Bet tai jau beveik oficia lu – daugumos bankų ir ekonomi kos ekspertų duomenimis, Euro poje jau galima fiksuoti recesijos pradžią. Finansų rinkų dydis, greitis ir įta ka vien tik augo nuo praėjusio am žiaus 8-ojo dešimtmečio. 1990 m. apyvarta finansų rinkose, – paro danti, kokios vertės buvo sandoriai perkant ir parduodant finansines priemones, – buvo apie 15 kartų didesnė už viso pasaulio bendrą jį vidaus produktą (BVP). 2007 m. apyvarta 70 kartų viršijo BVP. Ban kai nerodė jokios kitos krypties – tik augimo. Vos per du dešimtme čius susiformavo neregėto dydžio finansų rinkų struktūros, kurių valdomas turtas pralenkė šalių, kuriose jos veikė, BVP. Pavyzdžiui, bankrutavusio Islandijos banko „Kaupthing“ turtas buvo šešis kar tus didesnis už šalies BVP. Ypač didelį poveikį finansų rin koms padarė JAV 1999 m. panai kintas Glasso–Steagallo aktas, ku ris buvo priimtas 1933 m., iš karto po Didžiosios depresijos siekiant užkristi kelią tolesnėms neval domoms finansinėms katastro foms. Ir tai jis sėkmingai darė še šis su puse dešimtmečio. Minėto akto esmė buvo bankų ir investi cijų veiklos atskyrimas. Komer ciniams bankams buvo uždraus ta rizikuoti indėlininkų pinigais ir juos buvo galima naudoti tik iš duodant kreditus. Panaikinus šį aktą, bankai vėl atgavo teisę pri siimti milžinišką riziką ir inves tuoti indėlininkų pinigus bet kur. Taip finansų rinkos buvo užtvin dytos pinigais. Europoje tai prasidėjo anksčiau – dar aštuntajame dešimtmetyje bankai ėmė plėsti savo investicinę veiklą ir ieškoti būdų, kaip pel ningiau įdarbinti indėlininkų pi nigus. Tuo netruko pasinaudoti valstybės – ėmė siūlyti neva ne rizikingus skolos vertybinius po pierius ir masiškai skolintis. Ka
dangi Europoje nebuvo centrinės valstybių biudžetus kontroliuo jančios institucijos, šalys didino defic itą, t. y. surinkdavo mažiau pajamų (mokesčiai, akcizai, mui tai ir kt. pajamos) nei patirdavo iš laidų, o šį skirtumą dengdavo sko lindamosi.
Bankų tarpusavio pri klausomybė vis dar yra galvos skausmas įstatymų leidėjams, nes tai yra viena pa grindinių priežasčių, kodėl krizė plečiasi taip greitai.
Skolinimo(si) iliuzija
Ėmęs kartais – nebe procentais – augti bankininkystės sektorius ir vis didėjanti globalizacija beveik visiškai pašalino sienų ir atstumų suvokimą, todėl investicijų ban kas, esantis JAV, galėjo akimirks niu Graikijai paskolinti milijardus eurų. Tarpvalstybinės paskolos, tiesioginės užsienio investicijos, tarptautinės portfelinės investi cijos ir laisva valiutų prekyba iš siplėtė geometrine progresija. Tai sukūrė iliuziją, kad investicijos yra saugios, nes padalytos po skirtin gus sektorius, tačiau išbarstytos po visą pasaulį. Tačiau taip elgėsi visas finansų sektorius ir vis daugiau bankų ėmė investuoti taip pat. Taip nesuveikė priežiūros institucijos, nes visi ro dikliai, pagal kuriuos buvo verti namos atskiros finansų įstaigos, atitiko numatytas priežiūros or ganų normas. O sisteminė rizika, t. y. rizika, kad tiesiog sustos viso žemyno ekonomika, nebuvo tin kamai įvertinta. Kitas lemiamas momentas buvo tai, jog bankų sek torius išduodavo vis mažiau stan dartinių paskolų, o daugiau inves tuodavo į įvairiausius vertybinius popierius. Tad standartinę ban kininkystę – kai indėlininkų pini gai buvo naudojami ekonomikoje – pakeitė investicinė bankininkystė ir vis daugiau lėšų buvo investuo jama siekiant tik pelno.
jos, atsirado didelė atskirų finansų institucijų tarpusavio priklauso mybė, kuri lėmė, kad vieno ban ko bėdos akimirksniu sukeldavo problemų kituose. O vertinant fi nansų rinkos augimo tempą ir jų svorį pasaulio ekonomikoje, ka tastrofos buvo galima tikėtis bet kuriuo momentu. Palyginkime: Anglijos komerciniai bankai 7–8 dešimtmečiais uždirbdavo apie 10 proc. grąžą akcininkams, kai tokią pat grąžą uždirbdavo ir kiti sekto riai. Tai yra labai sveika logika įver tinant faktą, kad finansai tiesiogiai nesukuria gamybinės vertės, o pri klauso nuo efektyvaus indėlininkų pinigų panaudojimo realiuose eko nomikos sektoriuose, kurie kuria pridėtinę vertę. Tačiau nuo 9-ojo dešimtme čio grąža tik augo ir prieš pat krizę daugumoje bankų siekė 30 ir dau giau procentų. Tai nebesutapo su ekonomine logika ir rodė, kad sek torius uždirba perteklinį pelną: pa vyzdžiui, JAV prieš prasidedant fi nansinei krizei finansų sektoriaus pelnas sudarė 40 proc. viso šalies verslo gauto pelno. Išryškėjo struktūrinės problemos
Prasidėjus finansinei krizei JAV, ne truko stoti tarptautiniai mainai, ir vienas po kito ėmė žlugti bankai bei milžiniški pramonės konglo meratai, kuriems visiškai nutrūko kreditavimas. Nuo krizės pradžios gerokai išaugo Europos valstybių skola. Europos šalys nebesurink davo pakankamai mokesčių ir tai turėjo kompensuoti skolindamosi. Tačiau gyvenimas į skolą nega li ilgai tęstis be padarinių. Jie pa sirodė iš karto prasidėjus krizei. Vadinamųjų PIIGS šalių (angliška santrumpa pagal pirmąsias prasi skolinusių Europos valstybių pa vadinimų raides – Portugalija, Italija, Airija, Graikija, Ispanija) skolos išaugo labiausiai, išryškė jo struktūrinės šalių problemos ir netilo diskusijos bei nauji korup cijos skandalai. Graikai, norėdami atitikti Mastrichto kriterijus, sa vo infliacijos rodiklį mažino keis dami vaisius standartiniame krep šelyje, ispanai statė nereikalingus oro uostus, portugalai tiesė kelius į niekur, o Airijoje išryškėjo įspūdin gos korupcinės schemos. Vizija yra
Finansų rinkų priklausomybė
Bankų sektorius tolo nuo pagrin dinės pinigų paskirstymo funkci
Praėjusį penktadienį buvo pasi rašyta nauja Lisabonos sutartis, kuria buvo gerokai sugriežtinta
Dešimt dabartinės finansų sistemos trūkumų, kurie turi būti apgalvoti ir išspręsti
1
Reg ul iuojančių inst it ucijų dėme sys buvo per daug nukreiptas į at skiras finansų įstaigas ir pernelyg ma žai – į visos sistemos stabilumą.
2
faktą, kad išvest inės finansinės prie monės buvo mažai reguliuojamos, tai susideda į bendrą rez ultatą, kur is le mia ypač nestabilią ir labai dažnai ne iki galo skaidrią rinką. Todėl priežiūra turėtų būti vykdoma be išimčių, api mant visus reg ionus (ir lengvatines – ofšorines – zonas), visas finansų insti tucijas, visas rinkas ir visas finansines priemones.
sąlygos fin ansų įstaigoms, o smun kant – griežt in amos. Ats ižvelg iant į tai, kad ekonom ik a natūral iai svy ruoja, toks elges ys tik pad id in a jos svyrav imų ampl it udę. Todėl priež iū ros strateg ija turėtų keist is ir būti an ticikl iška – kylant ekonom ikai reik ia griežt int i finansų įstaigų veiklą, kad ši maž iau skol intų, ir ekonom ika ne spėtų perkaist i.
3
4
Deregul iacija lėmė tai, kad inves ticijų bankai galėjo kurti ypač su dėting us išvest in ius produkt us, ku rie pirm iausia buvo orient uot i kaip pagalbinės priemonės real iems mai nams vykdyti. Tačiau dėl didelio kai Priež iūros inst it uc ijų veikl a bu nų kitimo jie tapo labai mėgstami spe vo procikl iška, t. y. eidavo pana kuliantų, todėl tai išpūtė maisto, ener getikos, naftos ir kitų žaliavų kainas ir šia krypt im i kaip ir ekonom ik a. Ky ši rinka tapo ypač nestabili. Pridedant lant ekonom ikai, buvo lengv inamos
Fin ansų įstaig oms buvo leist a užaugt i per didelėms, per su dėting oms ir pern elyg tarp us av y je sus ij us ioms. Taip sus ik ūrė ban
kin ink ystės rink a, kur ioj e buvo pa lyg int i ned aug žaidėjų, kontrol iuo janč ių didž iąją dalį sektor iaus. Ta čiau kiekv iena iš šių inst it uc ijų turė jo pernelyg maž ai rez erv in io kapi talo (jis, kaip minėt a aukšč iau, nuo lat mažėjo), kur is būtinas pras idėjus nuos muk iui. Tai reiškė, kad vienos inst it uc ijos problemos sukeltų krizę vis ame sektor iuje. Todėl rezerv in io kapitalo rod ikl ių did in imas, griežtes nis pas ir uoš imas kriz in iams ir pes i mist in iams scen ar ij ams yra priv a lom as, nor int ateit yj e išvengt i tok io masto kriz ių.
5
Nuolat aug usios finansų rinkos (dėl dereg ul iacijos ir masin io pi nigų spausdinimo), pernelyg ilgai tai kytos žemos palūkanų normos lėmė, kad kred itą gaut i buvo paprasta bet kam. Dėl to vis dažn iau buvo skol i namasi trumpam laik ui (nes palūka nos mažesnės), bet ilgalaik iam turtui finansuoti. Šis disbalansas lėmė, kad, kilus bėdų, ilgalaik is turtas negalės greitai kompensuoti paskolų.
6
Buvo visiškai nesiruošta finansų sektor iaus griūčiai ir nesuk urta teisinė bei procesinė bazė, kaip grei
9
KetvirtADIENIS, kovo 8, 2012
tema
am sprogus visiems bus geriau fiskalinė drausmė ir suteikta dau giau galių Europos institucijoms kontroliuoti atskirų šalių biudže tus. Nuo dabar visos eurą įsivedu sios šalys turės savo biudžetus de rinti su Europos Komisija, gauti jos patvirtinimą ir vykdyti nurodymus. Verta paminėti, kad Didžioji Brita nija vetavo naują sutartį ir jos ne pasirašė teigdama, jog tai pakenks jos suverenumui. Europos laukia sunkus proce sas tvarkantis su krize ir lėtėjančia ekonomika. Didžiųjų pietinių vals tybių – Italijos ir Ispanijos – rodik liai taip pat nieko gero nežada. Šio se šalyse oficialus nedarbas siekia beveik ketvirtadalį, o tarp jaunimo – kas antras bedarbis. Tai rodo, jog šiose valstybėse nėra kuriama pri dėtinė vertė, kurią būtų galima ap mokestinti ir eksportuoti, todėl at rodo, kad neišvengsime dar vienos recesijos Europoje.
166
proc.
BVP siekia Graikijos skola ir yra didžiausia Europoje.
Vos per du dešimtme čius susiformavo ne regėto dydžio finansų rinkų struktūros, ku rių valdomas turtas pralenkė šalių, kurio se jos veikė, BVP. Tačiau reikia pripažinti – kad ir kokie nekoordinuoti ir politinės valios stokojantys būtų Europos lyderių veiksmai, vis dėlto jais bu vo sugebėta laikinai sustabdyti pa niką dėl Italijos ir Ispanijos, kurių skolinimosi palūkanos gerokai nu krito. Žinoma, tai lėmė, kad buvo išspausdinti papildomi 500 mlrd. eurų, bet renkantis iš euro žlugi mo ir euro vertės smukimo, pasta roji perspektyva atrodė geresnė. Ateityje – naujas periodas, per kurį bus perrašoma istorija ir ilgus metus egzistavusios finansų para digmos. Dešimtmečius gyva idėja, kad valstybės gali neribotai skolin tis ir paskui tai kompensuoti pa keltais mokesčiais taupymu, pasi rodė esanti ne tik klaidinga, tačiau ir katastrofiškai destruktyvi. Ra dikaliai keičiasi požiūris į finansų sektoriaus, kuris yra iš prigimties nestabilus, priežiūrą. Didelė ban kų tarpusavio priklausomybė vis dar yra galvos skausmas įstatymų leidėjams, nes tai viena pagrindi nių priežasčių, kodėl krizė plečia si taip greitai.
tai ir efekt yv iai per imt i, uždar yt i ir restruktūr izuoti finansų įstaigą (ban ką, draud imo bendrovę ar kt.). Todėl kilus pirminei panikai vienos institu cijos buvo pal iekamos bankrutuoti, o kitos chaotiškai gelbėjamos mokesčių mokėtojų pinigais netur int visų teisi nių procedūrų tam veiksmui atl ikt i. Todėl naujo finansinio priežiūros reži mo pag rindinis uždavinys yra sukur ti sistemą, kaip su min imal iais nuo stol iais per imti į probleminę situaciją atsidūrusią finansų įstaigą ir išvengti domino efekto dėl didel ių ryšių su ki tomis inst itucijomis.
Įsisuko: nuolatinėje Europos bankrotų karuselėje šiuo metu sukasi didžiausias skolas turinčios šalys.
7
Tarptautinio standartizuoto prie žiūros mechanizmo trūkumas lė mė tai, kad finansų sektorius veikė vi same pasaulyje, tačiau remdamasis skirt ingais įstat ymais, skirt inga tei sine ir reg ul iav imo baze. Tai lėmė ir lengvat in ių zonų atsirad imą, kur io se priež iūra buvo min imal i. Nauja fi nansų parad igma turėtų būti orien tuot a į skaidr ią finansų sektor iaus veiklą tarptaut in iu mast u. Ji turėtų užtikrinti, kad daug iau nei keliose ša lyse veikianti finansų įstaiga privalėtų veikti pagal tarptautinius bankų susi tarimus ir taisykles.
8
Prieš kriz inį laikot arpį finansų lius, absorbavo pernelyg daug pelno sektor ius turėjo per maž ai ka (anksčiau minėta, kad prieš krizę JAV pit alo, jis buvo nepakankamos ko bankai gavo 40 proc. visos šal ies pri kybės ir buvo pernelyg daug parem vat aus sektor iaus pelno). Tai buvo tas dideliais svertais (mažai nuosavų, pas iekt a pernelyg daug riz ik uojant, daug skolintų lėšų). Tai lėmė, kad že nes didesnė kiek ybė (daug iau pa mos kok ybės kapitalas buvo tiesiog skolų, daug iau parduotų produktų ir „suvalg yt as“ pras idėjus krizei, nel i t. t.) lėmė vadov ybės priedų dydž ius, ko jok io rezervo, kur is būtų padėjęs todėl nebuvo kreipiamas dėmes ys į išsilaik yt i rinkoje, ir tai paskat ino ki išduodamų paskolų ir suk ur iamų fi tas susijusias institucijas labai greitai nans in ių produktų kok ybę. Nauj o įsitraukti į griūtį. ji priež iūros sistema turėtų gerok ai pakelt i kok ybės kartelę, užk irst i ke Finansų sektor ius, kaip tarpin in lią stand art iz uot iems fin ans in iams kas paskirstant pin ig in ius ištek produkt ams formuot i ir bankų va
9
„Shutterstock“ nuotr.
dov ybę mot yv uot i veiklos kiek yb e, o ne kok ybe.
10
Finansų krizė taip pat parodė, kad gerokai trūksta skaidrumo saugant vartotojus ir investuotojus nuo finansinių piramidžių. Vien per garsiąją Bernardo Madoffo finansinę machina ciją iš patiklių investuotojų pasisavin ta daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių (pa lyginkime: Lietuvos metinis biudžetas siekia tik apie 10 mlrd. JAV dolerių). To dėl finansų rinkos skaidrumas bus vie nas pagrindinių iššūkių naujai inves tuotojų apsaugos sistemai formuoti.
10
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
sportas Pakilo dviem laipteliais
Vėl R.Meilutytės rekordas
V.Čmilytė – penkta
Tarptautinės futbolo federaci jų asociacijos (FIFA) pasaulio nacionalinių rinktinių reitinge Lietuvos rinktinė su 383 įskai tiniais taškais iš 93-ios vietos pakilo į 91-ą. FIFA reitinge tvir tai pirmauja pasaulio ir Euro pos čempionė Ispanijos rinkti nė. Po jos žengia planetos vice čempionė Olandija ir Vokietija.
Perspektyviausia Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė vėl plaukė rekordiniu greičiu. Di džiosios Britanijos sostinė je Londone vykstančiose šios šalies atvirose pirmenybėse lietuvė 100 m laisvu stiliumi nuotolį įveikė per 55,57 sek. ir pagerino Lietuvos moterų re kordą.
Europos čempionė didmeist rė Viktorija Čmilytė Senojo že myno moterų šachmatų pir menybėse Turkijoje iškovojo ketvirtą pergalę ir su 4 taškais iš 5 galimų pakilo į penktą vie tą. Stipriausia Lietuvos šach matininkė nugalėjo Azerbai džano atstovę Giulnarą Ma modovą.
„Žalgirio“ pamoka Samaros ekipai Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vakar pradėjo VTB Vie ningosios lygos le miamų kovų mara toną. Penkių rung tynių serijos pirmą ja stotele tapo Sa mara ir akistata su vietos „Krasnyje Krylja“ ekipa.
Statistika „Krasnyje Krylja“–„Žalgiris“ 2012 03 07, Samaros sporto rūmai.
59:79
(18:21, 10:21, 14:21, 17:16) „Krasnyje Krylja“: L.Rushas 18 taškų, A.Milesas 9, N.Balašo vas 8, J.Hayesas 7, D.Labovičius 6, R.Ali jevas 4, A.Deduškinas 3, F.Licholitovas ir E.Kolesnikovas po 2.
„Žalgiris“: P.Jankūnas 17, R.Javtokas 12, M.Rakovičius ir T.Klimavičius po 10, D.Šalenga ir M.Kal nietis po 7, M.Popovičius 5, T.Delininkaitis ir M.Kuzminskas po 4, V.Lipkevičius 3.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 17/44 (39 proc.) ir 25/39 (64 proc.), tritaškiai – 5/22 (23) ir 6/16 (38), baudų metimai – 10/14 (71) ir 11/16 (69), atkovoti kamuoliai – 28 ir 44, rezultaty vūs perdavimai – 11 ir 16, klaidos 11 ir 16, blokuoti metimai – 2 ir 1, perimti kamuo liai – 10 ir 9. Taranas: R.Javtokas vakar ne kartą drebino Samaros klubo krepšį galingais dėjimais. „Getty Images“ nuotr.
Apie vietą atkrintamosiose varžybo se galvojantiems kauniečiams kiek vienas likęs mačas yra beveik lemia mas. Neabejojama, kad pirmąsias dvi vietas A grupėje užims Kazanės „Uniks“ ir Maskvos srities „Chimki“ ekipos, o štai dėl likusių dviejų kelia lapių į atkrintamąsias varžybas, be žalgiriečių, kovoja „Krasnyje Kryl ja“, Rygos VEF ir Žemutinio Nau gardo „Nižnyj Novgorod“ klubai. Pirmojo rato tarpusavio mače „Žalgiris“ palaužė savo varžovus po dramatiškos kovos 84:82. Tuo met Kauno komandai dar vadovavo graikas Ilias Zouras. Nuo spalio ge
rokai pasikeitė abu klubai. Sama ros ekipos gretose šiame mače jau buvo ir vienas puikiai pažįstamas veidas. „Žalgirio“ klube profesio nalaus krepšininko kelią pradėjęs Rolandas Alijevas vos prieš keletą savaičių į Rusiją persikraustė iš Ki jevo „Budivelnik“. Iki šios dvikovos „Žalgiris“ sa vo sąskaitoje turėjo 5 pergales ir 6 pralaimėjimus. „Krasnyje Krylja“ buvo laimėjusi 7 kartus ir patyru si 7 nesėkmes. Dvikova prasidėjo 10 minučių vė liau, nei planuota, kadangi kovo 8-o sios išvakarėse dėl mieste susidariu
sių spūsčių į Samaros sporto rūmuos vėlavo atvykti mačui vadovavę ar bitrai ir rungtynių komisaras. Smogiamuoju starto penketu (Mantas Kalnietis, Vytenis Lipke vičius, Sonny Weemsas, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas) ma čą pradėję svečiai nuo pat dvikovos pradžios parodė, kad yra labai rim tai nusiteikę. Galingas startas 7:0, ir tik R.Javtoko nesportinė pražan ga leido „Krasnyje Krylja“ ekipai pelnyti pirmuosius taškus. Ji žal giriečių iš vėžių neišmušė – 11:2. Antrajame kėlinyje svečiams pir maujant 25:18, po R.Javtoko galin
go dėjimo neatlaikė Samaros are nos krepšys. Krepšininkai buvo priversti padaryti priverstinę per trauką ir laukti, kol darbuotojai su tvarkys sulūžusį lanką. Po netikėtos pertraukėlės lyderio vaidmens ėmėsi kapitonas P.Jan kūnas. Po 6 iš eilės jo taškų svečių persvara tapo dviženklė (31:20), o komandos ilsėtis išėjo žalgirie čiams pirmaujant 14 taškų skirtu mu – 42:28. Antroje rungtynių pu sėje rasti priešnuodžių prieš kibią ir tankią svečių gynybą Sergejaus Bazarevičiaus auklėtiniams taip ir nepavyko.
„Žalgiris“ ir toliau nemažino tempo ir po trijų kėlinių jau pirma vo 21 taško persvara – 63:42. Pirmąjį egzaminą Aleksandro Trifunovičiaus auklėtiniai išlaikė. „Žalgiris“ iškovojo įtikimą perga lę 79:59 ir gerokai sustiprino savo galimybes kovoje dėl vietos pir majame A grupės ketvertuke. Kitose vakar vykusiose šios gru pės rungtynėse Rygos VEF priėmė Talino „Kalev“. Šis susitikimas, kaip ir B grupės akistata tarp Vil niaus „Lietuvos ryto“ ir Mariupo lio „Azovmaš“, prasidėjo vėliau. VD inf.
Japonijos pensininkas dalyvaus Londono olimpiadoje Prieš ketverius metus vykusiose Pekino olimpinėse žaidynėse vy riausias varžybų dalyvis buvo Ja ponijos raitelis Hiroshis Hoket su. Tuo 70-mečio senjoro apetitas neapsiribojo – vasarą vyksiančioje Londono olimpiadoje jis vėl galės džiaugtis tokiu pačiu statusu.
Veteranas: garbus amžius H.Hoketsu netrukdo varžytis su stipriau
siais planetos sportininkais.
AFP nuotr.
Praėjusį savaitgalį Prancūzijoje vy kusioje žirgų dresavimo rungtyje atkaklusis japonas įvykdė olimpi nį normatyvą. „Jaučiuosi tikrai nuostabiai. Dar praėjusią vasarą maniau, kad pa tekti į Londoną yra praktiškai neį manoma. Neslėpsiu, esu labai susi jaudinęs“, – džiaugsmo nestokojo žirgų sporto veteranas.
H.Hoketsu dalyvavimą olimpi nėse žaidynėse dar oficialiai tu rės patvirtinti Japonijos olimpinis komitetas, tačiau neabejojama, kad šalies sporto vadovai raiteliui įjungs žalią šviesą. Per olimpinį turnyrą H.Hoketsu bus jau 71-i. Tai bus treč ioj i šio raitel io olimpiada. Svarbiausiose plane tos varžybose japonas debiutavo prieš 48-erius metus, kai varžy bos vyko Tokijuje. Tuomet jojimo rungtyje jis užėmė 40-ąją vietą. 1988-aisiais H.Hoketsu taip pat iškovojo olimpinį kelialapį, at vykti į Seulą jam sutrukdė žirgo liga. Prieš ketverius metus vyku siose Pekino olimpinėse žaidynė se individualioje dresavimo rung
tyje japonas tarp 47 dalyvių liko 35-as. Visų laikų vyriausiu olimpinių žaidynių dalyviu laikomas Šve dijos šaulys Oscaras Swahnas. Jis 1920 m. Antverpeno olimpinių žai dynių vicečempionu tapo būdamas 72 metų ir 10 mėnesių. Savo pirmo joje olimpiadoje 1908-aisiais Lon done, būdamas 60-ies, O.Swahnas laimėjo aukso medalį individualio je šaudymo rungtyje, o po ketverių metų Stokholme šį pasiekimą pa kartojo su Švedijos komanda. As meninėse šaudymo varžybose čem piono titulą gynęs švedas tenkinosi tik penktąją vieta, tačiau nugalėto ju tapo jo 32-ejų sūnus Alfredas. Parengė Marius Bagdonas
11
ketvirtadienis, kovo 8, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
Bulgarai kviečia A.Sabonį
lietuvis dirbs su aukštaūgiais
Portugalas grįš į „Chelsea“?
Lietuvos krepšinio federaci jos (LKF) prezidentas Arvy das Sabonis (nuotr.) ir Nacio nalinės krepšinio asociacijos (NBA) legenda Dennisas Rod manas kaip išskirtiniai sve čiai pakviesti dalyvauti balan džio 7-ąją Bulgarijos sostinė je Sofijoje vyksiančioje „Visų žvaigždžių“ dienoje.
Šiemet Klivlando „Cavaliers“ klubo vadovybę papildžiu sio Žydrūno Ilgausko laukia dar vienas naujas karjeros etapas. Šiuo metu specia laus „Cavaliers“ klubo gene ralinio direktoriaus asisten to pareigas einantis lietuvis kitą rudenį bus ir aukštaūgių treneris.
José Mourinho susigrąžinti į Londono „Chelsea“ svajojan čiam šio klubo savininkui Ro manui Abramovičiui gali tek ti kaip reikiant pakratyti pini ginę. Kalbama, kad portugalas reikalauja 14,5 mln. eurų me tinio atlyginimo ir kad koman doje žaistų jo tautietis Cris tiano Ronaldo.
Iki istorinio stebuklo pritrūko įvarčio Londono „Arsenal“ galėjo sukurti visų laikų didžiausią Europos futbolo Čem pionų lygos sensaciją, tačiau iki to „kano nieriams“ pristigo vieno taiklaus smūgio.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Per žingsnį nuo antausio
Aštuntfinalio pirmąsias rungty nes „AC Milan“ ekipai triuškina mai 0:4 pralaimėjęs Londono klu bas atsakomajame mače namuose pasikeitė neatpažįstamai. Jau iki pertraukos įmušę tris įvarčius be atsako Arseno Wengero auklėti niai sugebėjo sugrąžinti intrigą. Antrajame kėlinyje šeimininkai tu rėjo puikią progą įmušti ir ketvir tąjį įvartį, tačiau Robino van Persie smūgį iš kelių metrų atrėmė ste buklingai ranką iškėlęs „AC Milan“ vartininkas Christianas Abbiati. Pergalės 3:0 neužteko ir į ket virtfinalį pateko „AC Milan“. Šį varžybų etapą madų sostinės eki pa paskutinį kartą buvo pasiekus 2007-aisiais. Italijos klubas vos išvengė dar vieno panašaus košmaro, kuris įvyko 2004-aisiais. Tuomet taip pat Čempionų lygos turnyro ket virtfinalyje „AC Milan“ namuose 4:1 įveikė La Korunijos „Deporti vo“, tačiau nuvykęs į Galisiją „Ria zor“ stadione buvo sumuštas 0:4 ir pasitraukė iš kovos. Kitais metais Milano klubas gavo dar vieną antausį. 2005-ųjų finale
su „Liverpool“ ekipa pirmavo 3:0, tačiau britams pavyko rezultatą iš lyginti, o per 11 m baudinių seriją išplėšti dramatišką pergalę. Kritikos strėlės arbitrui
Nepaisant pralaimėjimo, „Arsenal“ vyriausiasis treneris A.Wengeras gyrė savo auklėtinius už parody tas pastangas. „Vaikinai tinkamai nusiteikė rungtynėms ir parodė fantastišką dvasią. Galiu tik pa sveikinti savo komandą. Tokios rungtynės mus grūdina, ir neabe joju, kad sezoną pabaigsime aukš tai iškeltomis galvomis“, – kalbė jo prancūzas. A.Wengeras nepraleido progos pakritikuoti ir mačui vadovavusio slovėno Damiro Skomino, kuris, anot jo, pernelyg toleravo Milano žaidėjų smulkias pražangas aikštės viduryje, o tai pajutę svečiai pradė jo tuo piktnaudžiauti ir neleido pa demonstruoti „Arsenal“ ekipai vi so potencialo. „AC Milan“ vairininkas Massimi liano Allegri triuškinamą pralaimė jimą patyrusių savo auklėtinių kri tikuoti nenorėjo ir tik pasidžiaugė, kad pagrindinį tikslą ekipa įvykdė. „Mane džiugina tas faktas, kad mes patekome į ketvirtfinalį. Tai buvo svarbiausia užduotis. Žinojau, kad
Dūris: N.Oliveira (raudona apranga) siunčia antrąjį įvartį į Viačeslavo
Malafejevo ginamus vartus ir laidoja „Zenit“ šansus pirmą kartą pra sibrauti į ketvirtfinalį.
Nusivylimas: puikias rungtynes sužaidusio čeko Tomašo Rosicky vedamas Londono „Arsenal“ vos neper
rašė Čempionų lygos istorijos.
„Reuters“ nuotr.
po tokio pirmojo kėlinio mums bus tikrai sunku, tačiau mes atsilaikė me. Sveikinimai Londono koman dai, kuri iki pertraukos buvo fan tastiška“, – kalbėjo italas.
sipelnė šios pergalės. Svarbiausia buvo pelnyti pirmąjį įvartį. Po jo viskas buvo lengviau“, – pripaži no „Benficos“ vairininkas Jorge Je susas.
Rusai kapituliavo
Arsenas Wengeras:
Po šešerių metų pertraukos į Čem pionų lygos ketvirtfin alį prasibrovė Lisabonos „Benficos“ klubas, iš to lesnės kovos eliminavęs pirmą kar tą atkrintamosiose varžybose žai dusius Sankt Peterburgo „Zenit“ futbolininkus. Spiginant šalčiui Rusijos klubas laimėjo pirmąją tarpusavio dvikovą namuose 3:2, tačiau įteikti dovanos savo 53-iąjį gimtadienį vakar šven tusiam treneriui Luciano Spalletti nesugebėjo. Portugalai iškovojo pergalę 2:0, o abu įvarčius įmušė pasibaigus kė linių pagrindiniam laikui. Prieš pat pertrauką pasižymėjo urugvajietis Maxi Pereira, o baigiantis susitiki mui pergalę įtvirtino „Portugališ kojo Cantonos“ pravardę turintis dvidešimtmetis talentas Nelsonas Oliveira. „Manau, kad „Benfica“ ir visi šios komandos sirgaliai tikrai nu
Tokios rungtynės mus grūdina, ir neabejoju, kad sezo ną pabaigsime aukštai iškeltomis galvomis. „Zenit“ strategas L.Spalletti apgailestavo, kad jo auklėtiniams nepavyko pasiekti visų laikų di džiausios pergalės Rusijos klu bo istorijoje, tačiau pripažino, kad varžovai laimėjo pelnytai. „Portugalai nusipelnė šios per galės, – nedaugžodžiavo italas. – Atsakomajame mače nesužaidėme taip, kaip galime ir neparodėme viso potencialo. Galbūt pristigo ir patirties. Apskritai ši kampanija mūsų komandai buvo tikrai puiki,
sužaidėme daug gerų rungtynių. Gaila, kad šįkart pasitaikė išim tis.“ Vakar vakare Čempionų lygo je buvo žaidžiami dar du atsako mieji aštuntfinalio susitikimai. Titulą ginanti „Barcelona“ po sve čiuose iškovotos pergalės 3:1 priė mė Leverkuzeno „Bayer“, o Liono „Olympique“, turėdamas namuose iškovotą pergalę 1:0, keliavo į Ni kosiją, kur laikė šio sezono Čem pionų lygos sensacijos APOEL eg zaminą.
Rezultatai Londono „Ars enal“–„AC Milan“ 3:0 (3:0). 59 973 žiūrovai. Įvarčiai: 7 min. L.Kosc ielny, 26 min. T.Ro sick y, 43 min. (iš 11 m) R. Van Per sie (visi – „Arsenal“). Pirmos rung tynės – 0:4. Lis ab onos „Benf ic a“–Sankt Pe terburgo „Zenit“ 2:0 (1:0). 48 909 žiūrovai. Įvarčiai: 45 min. M.Perei ra, 90 min. N.Oliveira (abu – „Benfi ca“). Pirmos rungtynės – 2:3.
12
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
pasaulis Egipto prieštaravimas
Pripažintas teroristu
Neteko karių
Egipto užsienio reikalų minist ras Mohammedas Amras per spėjo, kad Sirijos sukilėlių ap ginklavimas pakurstytų pilie tinį karą. Kai kurios arabų ša lys, tarp jų – Kataras ir Saudo Arabija, yra pasisakiusios už sukilėlių apginklavimą. Opozi cinė Sirijos nacionalinė taryba nurodė norinti gauti ginklų.
Andersui Behringui Breivikui, kuris per du išpuolius pernai lie pą Norvegijoje nužudė 77 žmo nes, oficialiai pateikti kaltinimai dėl teroro veiksmų ir sąmonin gos žmogžudystės. Už tai jam gresia iki 21 metų laisvės atėmi mo. Jeigu paaiškėtų, kad jo psi chika sutrikusi, jam būtų skir tas priverstinis gydymas.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad Pietų Afganistane įvykus sprogimui prie kariškių transporto prie monės dingo šeši britų kariai. Jie laikomi mirusiais. Kariai patruliavo Hilmendo provinci joje. Šiemet Afganistane žu vo 54 NATO kariai, iš jų – 38 amerikiečiai ir keturi britai.
Ultimatumas vengrams ES vadovų ir Vengrijos konflik tas tęsiasi. Briuselis pareiškė, kad duos Budapeštui mėnesį dviem prieštaringai vertinamiems įsta tymams pakeisti.
Jei Viktoro Orbáno vyriausybė rei kalavimo neįvykdys, prieš šią šalį, pasak ES, bus pradėtas teismo pro cesas. Vengrijai gresia bylinėjimasis Europos Teisingumo Teisme (ETT), jeigu nebus atšaukti įstatymai, su siję su teismais ir asmeninių duo menų apsauga. Europos Komisijos (EK) nuo mone, šie teisės aktai kelia pavojų Vengrijos teismų ir duomenų ap saugos agentūros nepriklausomy bei. Formalus įspėjimas yra pirma sis ikiteisminės procedūros etapas. Vengrija prieš dvi savaites pateikė atsakymus EK, kai Briuselis išdėstė teisines pretenzijas dėl teisės aktų, sukėlusių susirūpinimą dėl demok ratijos padėties šioje valstybėje. EK, įgaliota prižiūrėti, kaip ES šalys laikosi Bendrijos sutar čių, nebuvo patenkinta Budapeš to paaiškinimais dėl dviejų ginči jamų įstatymų. Viename iš jų numatoma nedel siant sumažinti teisėjų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 62 metų. Kritikai teigia, kad tokiu žingsniu siekiama atsikratyti kai kurių tei sėjų. Vengrijai suteikiamas vienas mėnuo šiems teisės aktams patai syti, nors paprastai panašiais atve jais suteikiami du mėnesiai. V.Orbáno vyriausybė taip pat tu rės per mėnesį pakeisti įstatymą dėl asmeninių duomenų apsaugos val dybos, kad būtų užtikrinta jos visiš ka nepriklausomybė. Vienas iš neri mą keliančių šio įstatymo straipsnių suteikia galimybę bet kuriuo metu atleisti valdybos vadovą. Kita vertus, Briuselis sustabdė procesą dėl įstatymo, susijusio su Vengrijos centrinio banko neprik lausomybe, nutaręs, kad Budapeš to pateikti paaiškinimai yra paten kinami. Vengrijos konservatyvi vyriau sybė sulaukė tarptautinės kriti kos dėl ginčijamų įstatymų, susi jusių su žiniasklaidos laisve, kurie neva yra žingsnis autoritarinio val dymo link. EK sausio 17 d. pradėjo teisi nį procesą dėl Vengrijos reformų, galbūt ribojančių centrinio ban ko ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybę bei naujai nu statančių teisėjų išėjimo į pensi ją amžių. Šis žingsnis sutrikdė Vengrijos pastangas gauti 20 mlrd. eurų (69,1 mlrd. litų) paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES. BNS inf.
Mylimas Europo je, tačiau namie speičiamas į kam pą? Regis, Prancūzi jos prezidentas Ni colas Sarkozy per nelyg ilgai sprendė euro zonos problemas, kad net pa miršo, kas dedasi namie. O juk rinki mai čia pat.
Ataka: Bajonos mieste N.Sarkozy pasitiko kiaušinių ir akmenų kruša.
„Reuters“ nuotr.
Rinkimai artėja – šou prasideda Teko slėptis
Britų žiniasklaida išjuokė Pran cūzijos prezidentą ir pavadino jį „Scaredkozy“ – išvertus reiškia „Išsigandęskozy“. Į pašaipias britų bulvarinės ži niasklaidos replikas gal ir būtų ga lima nereaguoti. Deja, N.Sarkozy kelionė į Prancūzijos Baskų re gioną praėjusią savaitę virto tik rų tikriausiu pažeminimu. Vos išlipęs iš automobilio Ba jonos mieste N.Sarkozy buvo su tiktas švilpimu. Niekas, išskyrus oficialius pareigūnus, neskubėjo sveikinti šalies vadovo. Galiausiai jam teko slėptis vie name bare. Įtūžusi minia ėmė svaidyti į N.Sarkozy kiaušinius ir akmenis. Žmonės skandavo „Neš dinkis, Sarkozy!“, reikalavo bas kams platesnės autonomijos. Įsikišti teko riaušių policijai. Kol šalies vadovas bare „Bar du Pa lais“ gėrė kavą, pareigūnai beveik valandą tramdė demonstrantus. Vienas liudininkas sakė girdė jęs, kad keli protestuotojai pagra sino sumušti prezidentą. „Pro testuotojai sakė, kad jį sumuš. Jie sakė norintys, kad jis atsistatydin tų“, – pasakojo liudininkas. Po fiasko N.Sarkozy inciden to rengimu apkaltino savo varžo vus rinkimuose socialistus, o jam grasinusius žmones išvadino chu liganais. „Man liūdna matant, kad Hol lande’o socialistai kovotojai susi deda su separatistais smurtiniuose protestuose, kad baugintų eilinius žmones, kurie tenori vienintelio dalyko: susitikti ir pasikalbėti su manimi“, – sakė jis. Kalbėdamas apie protestuotojus N.Sarkozy
buvo griežtas: „Mes esame Pran cūzijoje, Prancūzijos Respublikos teritorijoje. Šalies prezidentas turi teisę vykti, kur jis nori. Jei tai ne tenkina kurios nors mažumos, juo blogiau tai mažumai.“
Protestuotojai sakė, kad jį sumuš. Jie sa kė norintys, kad jis atsistatydintų.
Per daug imigrantų
Kadangi ekonominės ir sociali nės šalies problemos nėra stip rioji N.Sarkozy rinkimų progra mos pusė, prezidentas šią savaitę vėl palietė imigracijos temą. Jis pareiškė, kad jo šalyje per daug imigrantų ir Prancūzijos pastangos integruoti juos į savo kul tūrą bei visuomenę buvo paraly žiuotos. „Mūsų integracijos sistema dir ba vis prasčiau, nes turime per daug užsieniečių savo teritorijoje ir nebegalime surasti jiems būsto, darbo, mokyklos“, – sakė Prancū zijos vadovas. Tiesa, po šių komentarų jis su laukė kritikos bangos, esą tokiais pareiškimais viso labo pataikauja dešiniųjų pažiūrų rinkėjams prieš balandžio 22 d. vyksiantį prezi dento rinkimų pirmąjį turą. Kritikai sakė, kad N.Sarkozy kampanijos tikslas – pervilioti į savo stovyklą tuos, kurie palan kiai vertina prieš imigraciją nusi stačiusios kandidatės Marine Le Pen platformą.
Tiesa, vėliau duodamas interviu vienai televizijai prezidentas švel nino toną. Jis tvirtino, kad imig racija gali būti naudinga daugelyje sričių, nors privalo būti griežčiau kontroliuojama, nustatant griež tesnes leidimų gyventi suteikimo taisykles atvykėliams. Europa nemėgsta socialistų?
Kol dešinieji remia ietis dėl rin kėjų simpatijų, socialistai ėmė si raminti įsiaudrinusius prieši ninkus. François Hollande’as, kuris, re miantis apklausomis, laikomas šios prezidento rinkimų kampani jos favoritu, pareiškė, kad jo var žovai nuėjo per toli, ir paragino elgtis santūriai. Tačiau socialistai šią savaitę ga vo dūrį į nugarą užsienyje. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ pareiškė, kad F.Hollande’as iki pat
rinkimų nebus laukiamas nė vie noje ES sostinėje, kurioje valdžią turi konservatyviosios jėgos. Esą neaiškios socialisto pažiūros kelia baimę kai kuriems Bendrijos va dovams. Tiesa, „Der Spiegel“ rašinys, paskelbtas praėjusią savaitę, su kėlė pasipiktinimą ES valstybėse. Įtakingiausi Europoje konserva tyviųjų pažiūrų lyderiai, iš jų – ir Vokietijos kanclerė Angela Mer kel, kategoriškai paneigė, jog galė tų egzistuoti koks nors sąmokslas ignoruoti nauju Prancūzijos vado vu galintį tapti socialistą. Kancl er ės ats tovai aps kri tai pabrėžė, kad ir pats F.Hol lande’as buvo atvykęs į Berlyną ir palaikė opozicinę socialde mokratų partiją, todėl jie nema to nieko bloga, kad A.Merkel re mia N.Sarkozy. „Der Spiegel“, „Daily Mail“, BNS inf.
Pjautynės dėl mėsos Per nacionalinius debatus iškilusi musulmonų imigracijos ir ypač mu sulmonų bei žydų maitinimosi tra dicijų tema Prancūzijoje sukėlė šur mulį. Nacionalinio fronto lyderė M.Le Pen, vėliau – N.Sarkozy ir netgi prem jeras François Fillonas sukritikavo halalo ir košerinės mėsos ruošimo papročius. F.Fillonas, N.Sarkozy są jungininkas, paragino musulmonus ir žydus pagalvoti, ar nevertėtų atsi sakyti „pasenusių“ gyvulių skerdimo taisyklių. M.Le Pen praeitą mėnesį pa reiškė, kad visa mėsa Paryžiaus regio no skerdyklose ruošiama pagal mu sulmonų tradicijas ir kad kitokį tikė jimą išpažįstantys vartotojai sostinė
je yra klaidinami. Kaip ir pagal košeri nės mėsos ruošimo tradicijas, musul monai gali valgyti mėsą tik tų gyvu lių, kurie buvo paskersti perrėžiant gerklę. Apsvaiginimas, taikomas re liginių reikalavimų nesilaikančiose skerdyklose siekiant sumažinti sker džiamų gyvulių kančias, pagal žydų ir musulmonų papročius neleidžia mas. Vėliau paaiškėjo, kad Paryžiaus regiono skerdyklos mėsą tiekia dau giausia vietos mėsininkams musul monams ir kad didžioji dalis Pary žiuje parduodamos mėsos atgabena ma iš kitų regionų. N.Sarkozy pasiūlė ženklinti mėsą, kad vartotojai žinotų, kaip gyvulys buvo paskerstas.
13
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
menas ir pramogos
Modelių dairysis ir fotografai Šeštadienį vyks vieša festivalio „Mados in fekcija“ modelių atranka. Ketvirtą kartą rengiamas „Infekcijos kastingas“ yra di džiausias tokio pobūdžio renginys Lietu voje – jis sutraukia iki tūkstančio dalyvių.
Laukiami vaikinai
Modelių atrankoje naujų veidų ieš ko tiek festivalyje kolekcijas prista tantys dizaineriai, tiek vis gauses nis mados profesionalų būrys. Modelius savo kolekcijoms de monstruoti šį kartą rinksis Lie tuvos dizaineriai Eglė Žiemytė (D.EFECT), Diana Paukštytė, Dia na Kuzmickaitė, Egidijus Sida ras, Eglė Čekanavičiūtė, Ieva Dau girdaitė, Jurgita Januškevičiūtė, Kristina Kruopienytė, Laura Daili dėnienė, Lina Gudanavičiūtė, Ra munė Strazdaitė, Sandra Straukai tė ir dizainerių duetas „Tribe“. Prekybos centre „Panorama“ vyksiančiame „Infekcijos kastin ge“ ypač laukiami vaikinai, nes be veik pusė festivalyje dalyvaujančių dizainerių pristatys vyrams skirtas kolekcijas. Pasak „Mados infekcijos“ pro diuserės Renatos Mikailionytės, jau tapo įprasta, kad dizaineriai dairosi įdomių ir savitų tipažų, to dėl modelių atrankoje noriai daly vauja tiek profesionalūs modeliai, tiek podiumu niekada nežengusios merginos ir vaikinai. Vertinama charizma
„Rengdami „Infekcijos kastingą“ žinome, kad atrankoje sulauksime spalvingų ir netgi ekstravagantiškų asmenybių. Tai itin vilioja dirbančius įvairiose mados srityse. Profesionalų dėmesys šiai atrankai jau tapo tradi cija“, – sako R.Mikailionytė. Pasak jos, ketinimus stebėti „In fekcijos kastingą“ išreiš kė pripažinti mados fotografai Ged im i nas Žilinskas, Oksana Točickaja ir Gedman tas Kropis. Po tencialių mo delių ieškos ir aktorių atran kos agentūros „Facebureau“ bei „Editos k a s t i n g as“, taip pat mode lių agentūrų at
Svarbu Model ių atr an koje gali dalyvau ti merginos ir vai kinai nuo 15 me tų. Merginų ūgis tu ri būti ne mažesnis kaip 172 cm, vaiki nų – 182 cm. Dalyviai privalo būti apsiren gę tamsiais prigludu siais drabužiais, mer ginos – taip pat avėti aukštak uln ius. At ranka prasideda 14 val.
stovai. Fotografas G.Žilinskas tei gia, kad „Infekcijos kastingas“ yra puiki galimybė pasirodyti jaunuo liams, kurie galbūt drovisi daly vauti modelių agentūrų atranko se, – čia tvyro laisva, kūrybiška atmosfera ir itin vertinami chariz matiški žmonės.
Galimybė: dizaineriai dairosi įdomių ir savitų tipažų, todėl modelių atrankoje noriai dalyvauja tiek profesio
nalūs modeliai, tiek podiumu niekada nežengusios merginos.
Renata Mikailionytė:
Rengdami „Infekcijos kastingą“ žinome, kad atrankoje sulauksi me spalvingų ir netgi ekstravagantiškų as menybių. „Šioje atrankoje dalyviai tarsi išsilaisvina iš pančių ir atskleidžia savo asmenybę. Kaip fotografas, renginyje ne tik žvalgausi įdomių modelių, bet ir stebiu, kaip jau nuoliai rengiasi, kuo jie domisi. Tai puiki proga pajusti jaunimo pulsą“, – teigia fotografas G.Žilinskas. Kviečia su draugais
R.Mikailionytė pastebi, kad vis daugiau dalyvių atsiveda grupę ar timųjų ar draugų, kurie juos palai ko ir drąsina. „Mes labai sveikiname tokią ini ciatyvą, nes tai ir sukuria nepa kartojamą „Infekcijos kastin go“ atmosferą. Žiniasklaidos atstovai, ypač tinklaraščių apie madą autoriai, savo objektyvus vis dažniau nukreipia į palaikyti at vykusius draugus ir taip surengia improvizuotas gatvės mados fotosesijas“, – tvirtina R.Mikailionytė. „Mados infekcijos“ prodiuse rė atrankos dalyvius draugų pasi kviesti ragina dar dėl vienos prie žasties. „Būna, kad, atėję tik palaikyti draugo, jaunuoliai nusprendžia ir patys sudalyvauti atrankoje. Tuo met merginos iš draugių skolinasi pasirodymui reikalingus aukšta kulnius, skubiai mokosi žingsniuo ti kaip modeliai. O kai kurie atran kos neperėję dalyviai taip dega noru tapti „Mados infekcijos“ mo deliais, kad gudrauja ir bando lai mę persirengę kitais drabužiais“, – šypsosi R.Mikailionytė. VD inf.
Gretos Gedminaitės nuotr.
14
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 80–132 litai.
KUR? Bare „Alaus namai“, A.Goštauto g. 9. KADA? Kovo 10 d. 22 val. KIEK? 5 litai.
Kita lovos pusė
Flamenko aistros Vilniuje Roko dinozaurai
Ispanų režisieriaus Emilio Martínezo Lázaro erotinė komedija su miuziklo elementais „Kita lovos pusė“ – tai dviejų porų ir jų drau gų istorija. Visi jos dalyviai ieško meilės, tačiau, sprendžiant iš fil mo, randa ją pernelyg dažnai, o tada užgriūva melas, nesibaigian čios apgavystės ir atsitiktiniai ryšiai.
„Būdamas keturiolikmetis išėjau iš namų. Tuo metu mokėjau vie nintelį dalyką – šokti flamenką. Kad išgyvenčiau, sugalvojau įkurti šokių mokyklą“, – prisimena vienas geriausių pasaulyje flamenko choreografų José Leónas, kuris jau šiandien surengs pasirodymą flamenko aistrą dievinantiems vilniečiams.
KUR? Artotekoje, A.Strazdelio g. 1. KADA? Kovo 10 d. 18 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Prie 10 maršruto autobuso žiedo. KADA? Kovo 11 d. 15 val. KIEK? Nemokamai.
„Poliarizuoti stiklai“, pernai atšventę savo 25 metų jubiliejų, toliau tęsia savo pergalingą žygį po Lietuvos koncertų scenas. Kokia to kio muzikinio ilgaamžiškumo paslaptis? Ji paprasta lyg vaikiško je pasakoje apie tris paršiukus – laimi tas, kuris yra kantriausias ir moka nuosekliai dirbti.
KUR? Mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Kovo 10 d. 18.30 val. KIEK? 25–60 litų.
KUR? Galerijoje „Kairė–dešinė“, Latako g. 3. KADA? Iki kovo 10 d. KIEK? Nemokamai.
Prisiminsime Kelionė pėsčiomis žuvusius menininkus per Markučius
Tautinio identiteto paieškos teatre
M.T.Rožanskaitę primena jos darbai
„Nėra Lietuvos“ – tai dviejų dalių koncertas me nininkams Mantui Gimžauskui-Šamanui ir Re migijui Audiejaičiui-Tanakai atminti. Jame daly vaus Domantas Razauskas (nuotr.) ir grupė „Be toniniai triušiai“.
Dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Mist ras“, kaip ir „Madagaskaras“, siūlo netradiciškai pažvelgti į garsias XIX a. mūsų šalies asmeny bes, nešabloniškai pasvarstyti apie lietuvių tau tos identitetą.
Praėjus beveik penkeriems metams po Marijos Teresės Rožanskaitės mirties rengiama jos pie šinių ekspozicija – tai išskirtinė proga dar kartą prisiminti svarų ir reikšmingą dailininkės kūry binį palikimą.
Vilniečiai kviečiami pėsčiomis keliauti po Pavil nių regioninį parką. Susipažinsime su Markučių apylinkių senove, kuri mena Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės laikus, aplankysime Puški no muziejų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Vienuolio pašaukimas“ (3, 4).
7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (5). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11, 22.19 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Detektyvinis s. „Mentalistas“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (7) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“ (2). 14.10 „Ančiukų istorijos“ (7). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Terjerai“ (3). 0.00 „Eureka“. 1.00 „Svieto lygintojai“ (4).
LNK
TV3
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (4) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LTV 19.45 val.
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“.
LNK 22.35 val.
BTV
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ (k). „Prajuokink mane“ (k). „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k).
TV3 16.40 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00, 18.25, 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Komedija „Metų žmogus“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Brydės“. Istorinė publicistinė laida (k). 1.30 Statybų TV. 2.00–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7).
BTV 20.25 val.
15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Černobylis. Branduolinio pragaro pasekmės“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
SPORT1
8.30 Televitrina. 9.30, 19.00, 20.45 Žinios +. 9.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Bizkaia Basket“–„Barcelona Regal“. 11.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Lietuvos rytas“–„Azovmaš“. 13.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXVI turo apžvalga. 14.15 Adrenalinas. 14.45 Automoto. 15.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Blusens Monbus“–Madrido „Real“. 17.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Talino „Kalev“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (lapkritis). 19.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gruodis). 20.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 21.00 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 21.55 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Banca Civica“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +).
Sport1 21.15 val.
15
ketvirtADIENIS, kovo 8, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Politinis armėnų protestas Armėnija trečiadienį pasitraukė iš „Eu rovizijos“, protestuodama, kad šis dainų konkursas šiemet vyks Azerbaidžane, kuris yra pagrindinis Jerevano priešas. „Armėnija nusprendė atsisaky ti dalyvauti 2012 m. „Eurovizijo je“ Baku“, – šio konkurso finali nį koncertą turėjusios transliuoti Armėnijos visuomeninės televizi jos direktorius Gagikas Buniatia nas patvirtino naujienų agentūrai AFP. Tačiau jis atsisakė nurodyti šio sprendimo priežastis. Azerbaidžano ir Armėnijos pa jėgos praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje kovėsi dėl ginči jamo Kalnų Karabacho regiono, o per šį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Nors 1994 m. buvo paskelb tos paliaubos ir daugelį metų vy ko derybos, abiejų šalių taikos su tartis taip ir nebuvo pasirašyta. Šį spalvingą popmuzikos šou organizuojanti Europos trans liuotojų sąjunga (EBU) pareiškė esanti nusivylusi dėl nevykusio sprendimo.
„Esame išties nusivylę transliuo tojo sprendimu pasitraukti iš šių metų „Eurovizijos“ dainų konkur so, – jo vadovas Jonas Ola Sandas rašo EBU svetainėje. – Nepaisant EBU ir priimančio transliuoto jo pastangų užtikrinti sklandų Ar mėnijos delegacijos dalyvavimą šių metų konkurse, nuo mūsų neprik lausančios aplinkybės atvedė prie šio nevykusio sprendimo.“ Grupė armėnų popmuzikos dainininkų „Eurovizijos“ boiko tą paskelbė praeitą mėnesį. „Atsisakome pasirodyti šalyje, gerai žinomoje dėl masinių žu dymų ir armėnų žudynių. Šalyje, kurioje antiarmėniškos nuotai kos pakylėtos iki valstybės poli tikos lygio“, – teigima praneši me, kurį pasirašė 22 dainininkai, tarp jų trys buvę Armėnijos atsto vai „Eurovizijoje“. VD, BNS inf.
SIŪLO DARBĄ Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos skelbia konkursą direktoriaus valdymui pareigoms užimti. REIKALAVIMAI: 1. Administracinio darbo patirtis ne mažiau kaip 5 m.; 2. Aukštasis universitetinis vadybos išsilavinimas (privalumas); 3. Aukštasis medicininis išsilavinimas; 4. Užsienio kalbų žinios (privalumas); 5. Kompiuterinis raštingumas. Pretendentai turi pristatyti jų specialybę, kvalifikaciją įrodančius dokumentus iki 2012 03 13 į Personalo skyriaus 203 kabinetą (Konsultacijų poliklinikoje). Informacija telefonu (8 5) 236 5009. 923881
PASLAUGOS Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis. 916128
pareiškė esanti nusivylusi dėl nevykusio sprendimo.
„Scanpix“ nuotr.
Dovana moterims ar teisių pažeidimas? Vilniaus tarptautinis filmų festi valis „Kino pavasaris“ jau ne vie nus metus Tarptautinės moters dienos proga sveikina dailiosios lyties atstoves ir dovanoja joms galimybę bilietus į filmus įsigyti pigiau. Tačiau šiemet už norą pra džiuginti grasinama bauda.
Dėl jau gražia tradicija tapusios ak cijos moterims Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė pi liečio skundo. Pareiškėjo pasipikti nimą sukėlė tai, kad Moters dienos proga pigesnius bilietus į kino sean sus pasiūlyta įsigyti tik moterims.
Festivalio organizatoriai apgai lestauja, kad šiais metais išskirti ne akcija negalės pasveikinti mo terų. Tačiau „Kino pavasaris“ dailiosios lyties atstovių be dė mesio tokią svarbią dieną tikrai nepaliks. Vilniaus tarptautinis filmų fes tivalis „Kino pavasaris“ skelbia, kad rytoj, kovo 8-ąją, bilietus pi giau galės įsigyti ne tik moterys, bet ir vyrai. Stipriosios lyties at stovai savo damoms galės dova noti ne tik gėlių, bet ir abone mentus į festivalio filmus. VD inf.
923386
UAB „PROVIT” informuoja, kad parengė sklypų (kad. Nr. 0101/0171:163 ir kad. Nr. 0101/0171:47) Pašilaičių sen. detalųjį planą. Planavimo tikslas – pakeisti tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypais, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (gyvenamųjų objektų statyba, atskirųjų želdynų teritorijų numatymas). Planavimo organizatoriai – Jadvyga Zacharevič, Marijana Minkel. Detaliojo plano rengėjas – UAB „PROVIT“, Kalvarijų g. 125, 4C korp., LT-08221 Vilnius.
Informuojame apie bendra tvarka pradedamą rengti žemės sklypo Eišiškių pl. 9 (kad. Nr. 0101/0070:151), Naujininkų seniūnijoje, Vilniaus m., detalųjį planą. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A30-2828, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042008, Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011 m. gruodžio 19 d. planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-349-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas – nustatyti (patikslinti) sklypo naudojimo būdą, pobūdį, užstatymo tipą, užstatymo reglamentus regioninio skrydžių valdymo centro, infrastruktūros objektų (elektros transformatorinės, antenų ir kt.) statybai, mokymo centro su treniruoklių baze modernizavimui bei išplėtimui, apgyvendinimo patalpų, sporto aikštelių (stadiono) su pagalbinėmis patalpomis mokymo centro lankytojams įrengimui (nekeičiant bendrojo plano sprendinių). Detaliojo plano rengimo terminas – 2012 m. Planavimo organizatorius – VĮ „Oro navigacija“, Rodūnios kelias 2, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Ekoprojektas”, A.Goštauto g. 8, Vilnius, tel. (8 5) 261 7694. Apie detaliojo plano viešo svarstymo tvarką, ekspozicijos bei susirinkimo vietą ir laiką bus informuojama papildomai. 922996
Jadvyga Zacharevič ir Marijana Minkel 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudarė su Vilniaus m. savivaldybe sutartį Nr. 04794N/041943 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Tarandės k.(kadastro Nr.0101/0171:163) – 2, 3700 ha; Kelpių g. 1D (kadastro Nr. 0101/0171:47) – 1,4083 ha, siekiant pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Pasiteirauti: planavimo organizatorių atstovė – Jadvyga Zacharevič, tel. 8 615 26 158, projektuotojas – Vytautas Petkevičius, tel. 8 698 28 081. 923207
Pranešame, kad 2012 m. kovo 23 d. 10.30 val. Akmenytės kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, bus atliekami žemės sklypui (projektinis Nr. 1277), priklausančiam Marijanai Kurmel, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0300:0925, savininko Jan Dzičkovski paveldėtojus ir žemės sklypo, kad. Nr.
923216
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Kita Informacija apie VĮ Vilniaus miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto rengimą. Nuo šių metų pradžios rengiamas VĮ Vilniaus miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas. Planavimo organizatorius – VĮ Vilniaus miškų urėdija, Smolensko g. 15, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 233 6159, faksas (8 5) 216 0930, e. paštas info@vilmu.lt, interneto svetainė www.vilmu.lt. Projekto rengėjas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, Pramonės pr. 11A, LT-51327 Kaunas, tel. (8 37) 490 222, faksas (8 37) 490 233, e. paštas sek@mp.is.lt, interneto svetainė www.lvmi.lt. Su šio projekto sprendimais galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 6 d. VĮ Valstybiniame miškotvarkos institute, nuo kovo 23 d. iki balandžio 6 d. ir VĮ Vilniaus miškų urėdijoje. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti planavimo organizatoriui ir projekto rengėjams iki viešo svarstymo. Viešas projekto svarstymas vyks 2012 m. balandžio 6 d. 10 val. VĮ Vilniaus miškų urėdijoje.
Detalusis planas bus eksponuojamas 2012 m. kovo 9–balandžio 6 d. nuo 8 iki 17 val. UAB „PROVIT” patalpose, Kalvarijų g. 125, 4C korp., LT-08221 Vilnius. Viešas projekto aptarimas vyks ten pat balandžio 6 d. 16 val. Informaciją visais klausimais teikia projekto vadovas V.Petkevičius, tel. 8 698 28 081. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami detaliojo planavimo organizatorių atstovui – Vytautui Petkevičiui, Kalvarijų g. 125, 4C korp., LT-08221 Vilnius, tel. 8 698 28 081; v.petkevicius@provit.lt – iki viešo susirinkimo pabaigos; atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendimus bei viešojo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybiniam priežiūros skyriui (Vitebsko g. 19, Vilnius) per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą siuntimo paštu dienos.
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
ĮVAIRŪS
923311
Reakcija: po Armėnijos pareiškimo Europos transliuotojų sąjunga
4162/0300:0583, savininką Voitech Sidorovič atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į įmonę „Matininkas“. Rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje kritulių nenumatoma, tačiau paspaus šaltukas – naktimis temperatūra kai kur nukris žemiau 10 laipsnių šalčio. Šiandien dieną temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Rytoj naktį temperatūra nukris iki 6–12 laipsnių šalčio, dieną bus 1–3 laipsniai šilumos. Savaitgalį turėtų kiek atšilti.
Šiandien, kovo 8 d.
–1
+2
+1
Telšiai
Šiauliai
–2
Klaipėda
Panevėžys
–3
Utena
+1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.50 18.09 11.19 18.46 6.16
68-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 298 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +7 Brazilija +24 Briuselis +9 Dublinas +12 Kairas +24 Keiptaunas +26 Kopenhaga +5
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+11 +15 –9 –6 +16 +1 +10 +7
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
–1
0
+5 –1 +13 +18 –7 +19 +11 +5
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–1
Alytus
3–7 m/s
Skęstanti Australija
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–6
–1
–7
–11
4
–3
+1
–2
–6
4
0
+3
+1
0
6
Šeštadienį
Avinas (03 21–04 20). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokie atrodo. Galimi tam tikri išbandymai. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Išlikite įžvalgus ir kantrus, neskubėkite vertinti kitų žmonių. Didelė tikimybė, kad vienas iš aplinkinių gali tapti artimu jūsų draugu. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Šiandien puikiai suprasite kitus, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Svarstyklės (09 24–10 23). Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių pakeisti situaciją. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti lūkesčių. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Šaulys (11 23–12 21). Būsite puikios nuotaikos. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Priešingu atveju galite daug ką prarasti. Ožiaragis (12 22–01 20). Siekiai ir ambicijos gali nuvesti klaidingu keliu. Pasinersite į fantazijų pasaulį, bet dėl to gali nukentėti darbas ir artimieji. Nieko nekeiskite vien dėl noro pasvajoti. Verčiau pailsėkite gamtoje. Vandenis (01 21–02 19). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jaučiate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir kitoje aplinkoje.
„Reuters“ inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (kovo 8 d.) Tarptautinė moters diena 1859 m. gimė anglų ra- 1941 m. gimė garsus rušytojas Kennethas Gra- sų aktorius Andrejus Mihame’as, knygos „Vėjas ronovas. gluosniuose“ autorius. 1953 m. gimė lietuvių ki1869 m. mirė prancūzų no režisierė, aktorė, scekompozitorius Hectoras naristė Janina LapinsBerliozas, Fantastinės kaitė. simfonijos autorius. 1959 m. gimė amerikie1877 m. gimė Marija Peč- čių aktorius Aidanas kauskaitė-Šatrijos Raga- Quinnas. na, prozininkė, vertėja. 1979 m. gimė ameri1932 m. gimė dailininkas kiečių aktorius Freddie Antanas Kmieliauskas. Prince’as jaunesnysis.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
Beata, Gaudvilė, Laima, Vydminas
horoskopai
Australiją kamuoja potvyniai. Šalies rytuose daugiau nei 13 tūkst. žmonių antradienį buvo priversti palikti na mus. Dėl rekordiškai gausaus vasa ros lietaus per pastarąją savaitę paki lo vanduo upėse ir manoma, kad jis iš silies per užtvankas bei krantines. La biausiai nukentėjo Naujojo Pietų Velso valstija, ten Voga Vogos miesto valdžia nurodė evakuoti 8 tūkst. gyventojų. Dėl praėjusią savaitę Australijos ry tuose vyravusių lietingų orų potvynio pavojus paskelbtas Kvynslando ir Vik torijos valstijose. Žmonėms liepta eva kuotis, jei padėtis pablogės. Praėjusią savaitę per potvynius žuvo du žmonės.
Penktadienį
Vardai
8
9
10
11