TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
penktadienis,
„Politinės ambicijos neturi užgožti svarbiausių darbų“, – Seimo politikams nu rodė D.Grybauskaitė. Lietuva 4p.
kovo 9 d., 2012 m. Nr. 57 (1256)
Estiją paralyžiavo mokytojų ir transporto sektoriaus streikas. Pasaulis 10p.
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
šeštadienis sausio 23 d.,
2010 m.
diena.lt
tvdiena@
nr. 15 (671)
diena.lt
Redakto
rėAgnė
diena.lt
Klimčiau
skaitė
2,00 Lt
2012m.kovo
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei Egzotika:jei ir Andriui Ūsui.
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
nebanalios pasiilgote romantikos ir norite įveik rinį nuovar ti pavasa gį, geriau vitaminus už pa „Tai nutiko dės filmas rodantis Jemene“, nu žemiško rojaus adresą. 3p.
jo Dievas“ Rekomen d prasidedantacijos:prieš 17ajam tarptauti niam fes tiva liui „Kino pa beveik 200 vasaris“ su filmų pro ma, „TV diena“ žvel gra kuriuos gia, jų pa tiesiog bū matyti tina. 4p.
10d.
Tiražas 32090
Galvodavau, Švie sa:kovo 11ąją, Lie ką man reikėtųtuvos daryNep ti – riklau eiti į džiungles
somy bės bananų valgyŽi atkūrimo dieną, ti? TV3 nių tarny bos projek „Lietuvos tas garbė
Ledinisc horistų nuospre ndis „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
2012“ apdovanos kilniais dar žmones, savo bais kurian čius geres nę Lietuvą. 9p.
8p.
MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
Įtampa, nuo nių, charak mo biolaukų terių ir ne tarp Kėdai darna nių le dinio cho ro daini ninkų ir gene Giulijos bei rolių – ters Moni jos duk kos – pa siekė kri tinį taš ką. Praė Plačiau skaitykite jusį sek Sėkmė: žemės Šokoladas 17 madienį drebėjimas Hai cho tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan Darbas užsieny „Chorų ka ristai čių gyvybių ir Ratai: 11 pata tik atsitiktinu je – mas išgelbėjo rų“ sce rimų vairuotojams tik miražas noje pasi ro Aklai įdarbini savo idė dė be agentūromis jinių vado 27p. pasitikėję lietumo Sportas viai vis dažniau vių ir atsi užsienyje lieka Saulius Štomber ir be darbo, ir dūrė pas gas Šokoladas be pinigų. Dėl grįžo į didįjį krep suto ten kutinėje Naktinio klubo šinį. minti teismų slenks ka kantriai sce Dvejų metų per vie Pasaulis čius. trau jantis vyras. Įsiaud noje repuo6p. vienam geriausių ka Kalbų, ko toje. Buvęs JAV prezi UžribiS ninkas, besiplaiks rinęs būgnivisų den dėl suby laikų Lietuvos tančia kasele. W.Bushas – nors tas George’as krepšiAbiem jiems – ir nepopuliarus, rėjo dau 31-i ir gal jų veik ninkų išėjo tik bet reikalingas. į naudą. la Sveikatos viršūnės niekam nekeltų gybę žiū nuo Saulius grįžo su 12p. e ro laukęs juodu nebūtų ku stabos, jei vų simpa kilo panika antrojo vaiko, iš nigai. 19p. tijų iki tol sigydęs skausmus, pasiilgęs pel nęs STT įkliuvęs cho krepšinio. Ir nė sveikatos apsau kiek gos viceminist nepanašus į ve ta įvairiau ras, bū ras teraną. tV diena kas gali būti tik Artūras Ski sių. Giuli „Sugrįžo noras pir žaisPirmas lietuviš tos apsaugos sis moji sveika ja „TV die kas ti. Tad kiek leis temą apėmu sveikata S ženklu. Ir galbūt filmas su sio korupcijos nai“ išdės ir bus noro, dar tinklo auka. 9p. rungtymerciškai sėkmin pirmas kotė išsisky niausiu“, – sakė gas. Lietuvos rimo prie kino teatruose dviejų pradėtos rodyti olimpiadų prizi žastis. ninkas. juostos „Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje.
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
šiandien priedai
Tomo Mozūros
14p.
montažas
Verslo plano miražas Vilniaus merija, už simojusi kurti taksi parką, jokio verslo plano, kaip skelbta, dar neturi. Turi „tik ekselį su skai čiukais“. Tačiau lyg užkeikimą kartoja, kad viskas atsipirks per kelerius metus.
Vilniaus aš nesupratau iki dabar. Ir turbūt nesuprasiu, kas tas Vilniaus senamiestis. Fotomenininkas Romualdas Požerskis
12p.
Miestas
2p.
Vežėjai kalba apie bankrotą Sost inės sav ivaldyb ei įsik iš us į maršr ut in ių taks i transp orto sis temą, įmonės atsidūrė ant bankro to slenksčio. Vežėjai sako jau atleidę kel ias dešimt is darbuotojų, net ru kus pradės išparduot i transportą. Bene labiaus iai reformos smogė didž iausiai maršrut inių taksi trans porto įmonei „Transrev is“.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Į klausimus neatsakyta
2
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
11p.
„Zero 2“ režisie rius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
BFL nuotr.
Kad būtų steigiama viešoji įstaiga, kuri teiktų taksi paslaugas, savival dybės taryba po pateikimo pritarė dar trečiadienį. Diskusijos dėl tak si parko steigimo kitą savaitę per sikels į tarybos komitetus. „Mes turime rimtą verslo planą“, – tokia iniciatyva abejojantiems ta rybos nariams atkirto vicemeras Ro mas Adomavičius ir žadėjo tuoj pat jį pateikti. Tačiau aiškėja, kad R.Ado mavičiaus minėtas verslo planas kol kas tėra padrikų skaičių lentelė, ku rios kol kas nedrįstama nei viešinti, nei skelbti tarybos nariams. Nors tai žadama padaryti per ar timiausią savaitę, kai ši tema bus nagrinėjama tarybos komitetuose, atsakymų į svarbiausius klausimus vis dar nėra.
1 Lt
menas
13p.
Menininkai graviūrose
Verslininkai: taksi verslu užsiimti sumaniusi A.Zuoko vadovaujama savivaldybė turi prisidariusi gražių pre
zentacijų, tačiau skaičiavimai, kiek tai kainuos ir kaip atsipirks, neatlikti.
Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt
12
20
ai. meturis i te d nu erki rako Atvam D aj
Juod
eliu sen tai Procep reuciu enei K kari va – ėti tas on Mesižm si pa iau i m ia įdoentin i šv giniaje renstinė so
s ete tam us a m i i S iln u V ėd jos Kal dici
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
na Vieka – ša to šimčių lu eg dėka pa – ok iku ėtiti y Rizu blizg nd
k sa ir gu leis
tra
Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas. Plačiau www.karpol.lt. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik
36 Lt 26 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
2
penktadienis, kovo 9, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Munduro neišsiskalbė Matas Miknevičius Vilniaus apygardos administra cinis teismas atmetė Vilniaus me ro Artūro Zuoko prašymą panai kinti Vyriausiosios tarnybines eti kos komisijos sprendimą, kad me ras supainiojo interesus balsuoda mas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų.
VTEK konstatavo, kad Vilniaus miesto meras A.Zuokas ir tarybos narys R.Adomavičius, dalyvaudami rengiant, svarstant ir balsuojant dėl NT mokesčio dydžio Vilniaus mieste 2012 m. nustatymo, nesilaikė Viešų jų ir privačių interesų derinimo vals tybinėje tarnyboje įstatymo ir pažei dė šio įstatymo nuostatas. VTEK nustatė, kad politikai yra stambūs NT akcininkai ir dėl to as meniškai yra suinteresuoti nema žas NT mokesčio sumas savivaldy bei mokančių bendrovių sėkminga veikla. Tvirtinama, kad šios bend rovės savivaldybei per metus mo kėjo nuo 30 iki 75 tūkst. litų NT mokesčio. Vieša paslaptis, kad daugiausia klausimų VTEK kėlė A.Zuoko są sajos su jo name Užupyje esančia vynine, kurios didžiausias akci ninkas yra jis pats. Šiai vyninei NT mokestis taip pat sumažės.
Bandys skolintis Didelių skolų slegiama Vilniaus valdžia paskelbė 130,217 mln. litų bendros vertės 5 paskolų konkur są – lėšos bus naudojamos ankstes nėms skoloms grąžinti.
Savivaldybė penkias paskolas – iki 24 mln. litų, iki 26 mln. litų, iki 30,475 mln. litų, iki 24,92 mln. li tų ir iki 24,823 mln. litų – ketina imti septyneriems metams. Lėšas numatoma skolintis eurais. Tai pa skelbta centriniame viešojo pirki mo portale. Septynerių metų paskolų palū kanos priklausys nuo šešių mėne sių EURIBOR palūkanų normos ir tiekėjo palūkanų maržos. Pasko las numatoma pradėti grąžinti nuo 2014 m. birželio 25 d. ir lėšas per vesti lygiomis dalimis dukart per metus. Pasiūlymų laukiama iki balan džio 17 d. Vilniaus savivaldybės Ekonomi nės analizės ir strateginio planavi mo skyriaus vedėjas Gintaras Ka minskas anksčiau BNS sakė, kad konkursas išskaidytas į penkias dalis, kad galėtų dalyvauti ir ma žesni bankai. Iš viso skoloms grąžinti Vilniaus valdžia šiemet planuoja skirti 175,8 mln. litų, arba 32 proc. daugiau nei 2011 m. Pasak G.Kam insko, dar 69,2 mln. litų pagal patvirtintą savi valdybės 199,4 mln. litų skolini mosi limitą šiemet ketinama pa sis kol int i iš Šiaur ės invest ic ij ų banko. Iš banko bus skolinamasi, kai bus suderinti investicijų pro jektai – tai esą gali būti šių metų balandį ar gegužę. VD, BNS inf.
Verslo plano miražas Pavyzdžiui, į klau 1 simą, kaip per tre jus metus bus sumokėta už 100
naujų ekologiškų automobilių. Alga – 2 tūkst. litų
„Kol kas turime tik ekselį su skaičiukais, tačiau informaci ja neapibendrinta“, – pripažino Investicinių projektų skyriaus ve dėja Rasa Cibulskienė, viena taksi paslaugų verslo plano rengėjų. Savivaldybės atstovė „Vilniaus dienai“ detalizavo, kad būsima me taksi parke galėtų dirbti 300 taksistų ir dar 16 darbuotojų: di rektorius, vadybininkai, dispeče riai ir kt. Netgi prognozuojama, kad taksi vairuotojų alga popie riuje būtų 2 tūkst. litų. Tačiau savivaldybė garsiai kal ba tik apie užmojus: 100 naujų ekologiškų automobilių pirkimą ir nepaprastai greitą jų atsipir kimą. Kiek už juos savivaldybė gali mokėti, kol kas nedetali zuojama, esą tai galbūt pažeis tų viešojo pirkimo procedūras. „Automobilius viešoji įstai ga pirks konkurso būdu. Dabar skaičiavimai atlikti remiantis gamintojų informacija interne te, darant prielaidą, kad įsigy jant didelį skaičių automobilių būtų pritaikyta nuolaida. Bū tų perkama išperkamąja nuo ma, už juos būtų sumokėta per trejus metus, nes tai yra laiko tarpis, kuriam gamintojai daž niausiai duoda priežiūros ga rantijas“, – dienraščiui aiškino R.Cibulskienė. Svarstė pirkti elektromobilius
Investicinių projektų skyriaus vadovės teigimu, iš pradžių bu vo svarstomi keli variantai – pirkti arba elektromobilius, ar ba varomus dujomis. „Elektromobiliai pagal mū sų surinktą informaciją neuž tikrina kai kurių taksi keliamų reikalavimų, todėl šiuo metu
Kaina: ekspertai skaičiuoja, kad savivaldybės planuojami įsigyti 100 naujų automobilių turėtų kainuoti apie
7 mln. litų.
lieka dujomis varomų automobi lių variantas, elektromobiliai kol kas paliekami ateičiai. Pagal mū sų surinktą informaciją yra užtek tinai dujomis varomų automobilių gamintojų. Tai užtikrintų konku renciją ir gerą kainą“, – užtikrino A.Cibulskienė.
Rasa Cibulskienė:
Šiuo metu lieka du jomis varomų auto mobilių variantas, elektromobiliai kol kas paliekami atei čiai.
Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad išperkamosios nuomos įmo kos bus mokamos iš įkurtos įstai gos generuojamų pinigų srautų. Tačiau kokie jie galėtų būti, dar nežinoma.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Neaišku ir kokią dalį rinkos užimtų būsimas savivaldybės tak si parkas. „Sunku vertinti, turint omeny dabartinius įvykius ir tai, kad di džioji rinkos dalis šiuo metu yra paralyžiuota“, – atsakyme dien raščiui teigė R.Cibulskienė.
Sostinės meras A.Zuokas yra sa kęs, kad būsima taksi įmonė tu rės užtikrinti viešosios paslaugos mieste teikimą, tad nesieks jokio pelno. „Taikant 2,2 lito už kilomet rą tarifą įmonės veikla atsipirktų per 1–2 metus“, – prognozuojama taksi „verslo plane“.“
Atsieitų apie 7 mln. litų „Viln iaus dieną“ konsultavęs „Inch cape Motors“ atstovas viešiesiems pirk imams Kęstas Vaitkev ičius nu rodė, kad perkant tok į didel į skaičių automobil ių galėt ų būt i pritaik yta solidi nuolaida.
automobilių į sostinės gatves galėtų išriedėti jau metų pabaigoje – mies to taksi kūr imą tereik ia pat virt int i miesto tar yboje, paskelbt i konk ur są ir nupirkt i automobil ius, įmonei sugalvoti lietuvišką pavadinimą.
Vienas popul iaresn ių standart inės komplekt ac ijos miesto automobi lių „Ford Mondeo“ kainuoja apie 70 tūkst. litų. Tad už 100 tok ių automo bilių tektų pakloti apie 7 mln. litų. Jei pageidaujama, kad automobil is bū tų varomas dujomis, jo kaina dar la biau išaugtų.
A.Zuokas jau prieš porą savaičių so cialiniame tinkle „Facebook“ paskel bė konkursą dizaineriams, kurie siū lytų, kaip galėtų atrodyti miesto gat vėm is važ inėsiantys taksi automo biliai.
Sostinės vicemeras socialdemokra tas R.Adomavičius trečiadien į prog nozavo, kad 100 naujų ekolog išk ų
Tar ybos nar iai dar disk ut uos, kaip būsimas sav ivaldybės taksi parkas galėtų vadintis: „Start Vilnius“, „Gedi mino taksi“, „Viln ius veža“, „Viln iaus standartas“, o gal „Vilniaus startas“?
Vežėjai jau regi bankrotą Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybei įsikišus į maršrutinių taksi transporto siste mą, įmonės atsidūrė ant bankroto slenksčio. Vežėjai sako jau atleidę kelias dešimtis darbuotojų, netru kus pradės išparduoti transportą.
Vilniaus maršrutinių taksi vežėjai pastarosiomis dienomis spren džia, ką daryti su vis daugiau nuostolių nešančiu verslu. Savi valdybei iš vežėjų atėmus pačius pelningiausius maršrutus, vežė jai sako iš karto pajutę didžiulių finansinių nuostolių. Bene labiausiai savivaldybės re formos smogė didžiausiai miesto maršrutinių taksi transporto įmo nei „Transrevis“. „Transrevio“ va dovas Vladas Dapkus dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė, kad įmonė jau atsisakė 30 darbuotojų paslau gų, o atleidimų netrukus gali bū ti ir dar daugiau. „Turėjome 140
darbuotojų, dabar liko maždaug 110. Vėliau gali tekti ir daugiau at leisti. Netrukus tikriausiai reikės galvoti ir apie autobusus, manau, kad išparduosim. Kai tokia situa cija, tikriausiai teks trauktis iš vi so“, – sakė V.Dapkus. Jis užsiminė, kad toliau ken čiant nuo savivaldybės politikos mieste gali iš viso nebelikti pri vataus maršrutinio transporto. „Jei taip bus ir toliau, šio verslo teks atsisakyti ne tik mums, bet ir kitoms firmoms. Miesto valdžia aiškiai nenori, kad kas nors kon kuruotų su autobusais ir trolei busais“, – kalbėjo V.Dapkus. Vilniaus vežėjai dienraščiui at skleidė planavę ir streikuoti, ta čiau persigalvojo ir kapituliuoja. „Nebematome prasmės strei kuoti. Jei savivaldybei tokio transporto nereikia, nieko nepa sieksime. Gyventojai ir taip labai aiškiai parodė savo nepasitenki nimą“, – sakė „Transrevio“ va dovas V.Dapkus. Jam pritarė ir
Vilniaus vežėjų asociacijos va dovas Saulius Matulionis. Anot jo, streikas buvo planuotas. „Sa vivaldybė leidimą išduoda, tačiau mes patys pasitarėme su teisinin kais ir nusprendėme streiko ne siimti“, – sakė S.Matulionis. Primename, kad Vilniuje nuo kovo 1 d. pasikeitė 62-as, 4-as ir 2-as mikroautobusų maršrutai. Jie keitėsi esą dėl to, kad mikroauto busai, kursuojantys Konstitucijos, Kalvarijų gatvėmis, Žaliuoju til tu iki centro, savo maršrutais per daug apkrauna minimas gatves. Dėl šių pakitimų sostinėje ki lo gyventojų pasipiktinimas. Jie miesto vadovus užvertė klausi mais dėl panaikintų maršrutų, nes iš gyventojų buvo atimta galimy bė nepersėdus pasiekti savo dar bo vietą. Savo klaidą supratę valdininkai dar bandė pasitaisyti vietoj mik riukų paleisdami naujus autobu sus, tačiau gyventojų tai netenki na, nes maršrutai nėra identiški.
Pabaiga: vežėjai sako, kad dėl sa
vivaldybės užmojų jų verslas ne trukus gali žlugti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
3
penktADIENIS, kovo 9, 2012
miestas
5p.
„Snoro“ komisijai liudiję asmenys atsivėrė tylos siena.
Gaisras iš vėžių neišmušė Andrejus Žukovskis Vakar Aleksandro Puškino vidu rinėje mokykloje kilo gaisras. Įsis markavus ugniai teko kviesti ug niagesius ir evakuoti moksleivius. Tačiau viskas baigėsi laimingai.
Ketvirtadienio rytą ugnis užsilieps nojo Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos rūsyje. Jam užgesinti pri reikė maždaug valandos. Pasak mokyklos direktorės Jele nos Žurovskos, gaisras kilo apie 9 val. patalpoje, kurioje remontuo
jami mokyklos baldai. Spėjama, kad gaisro priežastis – trumpasis jungimas elektros sistemoje. „Pas mane atėjo stalius ir pasakė, kad prasidėjo gaisras, bet geriau neri zikuoti ir nebandyti jo gesinti savo jėgomis. Tuoj pat iškviečiau ugnia gesius, o visas mokyklos persona las ir mokiniai buvo evakuoti per 7 minutes. Gaisras užgesintas gana greitai, didelių nuostolių mokyk la nepatyrė, apdegė keli baldai“, – sakė J.Žurovska. Pasak Bendrojo pagalbos cent ro, 9.13 val. buvo informuota, kad
Gabijos gatvėje esančioje mokyk loje iš rūsio sklinda dūmai, jų pil nos mokyklos patalpos. 9.16 val. atvyko pirmosios ugniagesių gel bėtojų pajėgos, jos gaisrą ir užge sino. Iš viso gaisro gesinimo dar bai truko apie valandą. Tuo metu dalis mokyklos teritorijos buvo ati tverta „stop“ juosta, o prie įėjimo į rūsį gulėjo keletas apdegusių sta lų ir kėdžių. Nuspręsta, kad pamokos mokyk loje ketvirtadienį nebevyks. „Pa manėme, kad neracionalu vėl rinkti mokinius“, – paaiškino vadovė.
Šventė: geriausių vairavimo mokyklų atstovai džiaugėsi Susisieki
mo ministerijos įvertinimu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Apdovanoti geriausieji
Susisiekimo ministerijos iniciatyva sos tinėje buvo apdovanotos geriausios Lie tuvos vairavimo mokyklos. Geriausia Lietuvos vairavimo mokykla paskelbta Kaune veikianti „ARV-Auto“. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Antrus metus iš eilės vykstančia me renginyje dalyvauti pakvies tos tos mokyklos, kurių darbo rezultatai – geriausi. Vertintas iš pirmo karto išlaikiusių egzami ną skaičius, taip pat atsižvelgta į tai, kiek moksleivių vienu metu mokosi vairuoti. Iš 350 Lietuvo je veikiančių vairavimo mokyklų buvo išrinktos 9 geriausios.
Tai, kaip dirba inst ruktoriai, nemaža dalimi lemia ir ava ringumo statistikos rodiklius. Geriausia Lietuvoje vairavi mo mokykla paskelbtoje vairavi mo mokykloje „ARV-Auto“. Per nai „Regitroje“ egzaminus laikė 1430 šios mokyklos auklėtinių, iš jų teorijos egzaminą sėkmingai iš pirmo karto išlaikė 87,4 proc., o praktinio vairavimo – kiek dau giau nei 45 proc. Pasak apdovanojimo ceremoni joje dalyvavusio susisiekimo mi nistro Eligijaus Masiulio, šis kon kursas turėtų pagelbėti visiems norintiems pasirinkti geriausią vairavimo mokyklą. „Mes ne tik apdovanojame mo kyklas, bet ir pasistengsime joms padėti pritraukiant naujų moks leivių. Į ministerijos interneto svetainę bus įkeltas šių mokyklų sąrašas su adresais, kitais duome nimis. Tad visi norintys kokybiš kai mokytis žinos, kur kreiptis“, – teigė E.Masiulis. Ministras pa brėžė, kad tai, kaip dirba inst
ruktoriai, nemaža dalimi lemia ir avaringumo statistikos rodiklius. Kuo geresnis vairavimo mokyklų darbas, tuo mažiau nelaimingų atsitikimų būna mūsų keliuose. „Noriu padėkoti instrukto riams ir kitiems vairavimo mo kyklų darbuotojams, kurie daro tą svarbų darbą – ugdo atsakin gą vairuotoją. To darbo rezulta tus mes matome ir gatvėse, kai mažėja eismo įvykių. Man tikrai didžiulė garbė įteikti šiems žmo nėms apdovanojimus“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Dienraščio kalbinti apdovanotų mokyklų atstovai taip pat neslė pė džiaugsmo. Vairavimo mokyk los „Esma“ iš Naujosios Akmenės vadovas Aigaras Urbanas teigė, kad apdovanojimas jam – tai ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas. „Aišku, dabar reikės dar labiau pasitempti ir stengtis neprarasti gero vardo. Tačiau ir dabar mūsų rezultatai neblogi, egzaminus iš pirmo karto išlaiko gerokai dau giau nei pusė visų moksleivių“, – teigė pašnekovas. Marijampolės vairavimo mo kyklos „Vairuva“ vadovas Jo nas Labačiauskas taip pat įžvelgė naudos iš tokio ministerijos įver tinimo. „Dar neįsigilinau į verti nimo metodiką, bet manau, kad tikrai dirbame neblogai, o jei gu informacija apie mus atsiras ir ministerijos tinklalapyje, bus dar geriau – daugiau klientų, di desnė apyvarta, na, ir stengsimės, kad rezultatai būtų dar geresni“, – žadėjo J.Labačiauskas. „Regitros“ duomenimis, per nai iš pirmo karto B kategorijos valstybinį praktinį vairavimo eg zaminą išlaikė 39,4 proc., dviem procentais daugiau nei 2010 m. ES vidurkis šiuo metu yra 60–65 proc.
Incidentas: kovo 8-ąją A.Puškino mokykloje darbavosi ugniagesiai.
Simono Švitros nuotr.
Ozo g. 11: šilumos suvartojimo rodikliai pagerėjo beveik ketvirtadaliu Vilniaus Viršuliškių rajone esančiame Ozo gatvės 11-u numeriu pažymėtame daugiabučiame name sausį šilumos suvartojimas buvo 16 proc., o vasarį – net 24 proc. mažesnis nei pernai. Šį namą administruojanti bendrovė „Viršuliškių būstas“ prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos ir name įgyvendino efektyviau vartoti šilumos energiją leidžiančias priemones. Anot „Viršuliškių būsto“ namo priežiūros vadybininko Žydrūno Naruševičiaus, tokių rezultatų pavyko pasiekti po to, kai šiame name dar prieš prasidedant šildymo sezonui buvo išspręsta išbalansuotos šildymo sistemos problema. Prieš įgyvendinant pokyčius, vienuose namo butuose radiatoriai buvo per karšti, kituose – nepakankamai įšildavo. Tačiau subalansavus įrangą, kaip buvo numatyta minėtoje taupymo programoje, bėdos nebeliko. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas, rodantis šilumos energi-
jos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir dienolaipsniui, šių metų sausį buvo 29 Wh/m2/DL, tuo tarpu 2011 metų sausį koeficientas siekė 34 Wh/m2/DL. Tai reiškia, kad šis rodiklis pagerėjo net 15,8 proc. Vasarį rodiklis dar pagerėjo ir buvo net 23,9 proc. geresnis. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. Pasak specialistų, koeficientas leidžia įvertinti pastato šilumos suvartojimą net esant skirtingai temperatūrai – tad, juo remtis yra objektyviau nei suvartotomis kilovatvalandėmis ar sumomis sąskaitose. Šilumos sistemų balansavimo naudą pastebėjo ir namo gyventojai. Pasak jų, kaimynai nebesiskundžia pernelyg stipriu šildymu, kai dėl karščio tenka atlapoti langus. Butai šildomi vienodai, todėl sumažėjo šilumos nuostoliai. „Palyginus sąskaitas, dėl augančių šilumos kainų jos atrodo vienodos ar didesnės. Tačiau pažiūrėjus, kiek šilumos suvartojome, ir įvertinus lauko tempe-
ratūrą, akivaizdu, kad be specialistų pagalbos būtume mokėję daugiau“, – sakė namo gyventoja Genovaitė Čibirienė. Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad, palyginti su praėjusiais metais, asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. „Šią žiemą gyventojai įsitikino, kad tinkamai žiemai paruošus namus ir patikėjus profesionalams reguliuoti namų šilumos sistemą galima gerokai sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Daugiabučius prižiūrintys administratoriai ir ateinantį sezoną sieks gerinti namų šiluminius duomenis, mažinti šilumos suvartojimą ir gyventojus pasiekiančias sąskaitas“, – sakė NPAA tarybos pirmininkas Vytautas Turonis. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą ir NPAA iniciatyvą „Taupykime šilumą“ galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
4
penktadienis, kovo 9, 2012
lietuva
Artėjant Seimo rin kimams politinės ambicijos neturi už gožti svarbiausių darbų, kuriuos tu ri atlikti Seimas. Tai pareiškė Preziden tė Dalia Grybaus kaitė, ketvirtadienį susitikusi su Seimo valdybos nariais.
Nurodymas: pasak D.Grybauskaitės, kovos prieš rinkimus neturi kliudyti Seimui išspręsti strateginių valstybės klausimų.
Nurodė ne ginčytis, o dirbti Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Aptarė pavasario darbus
Susitikimas buvo skirtas šeštadienį prasidedančios eilinės Seimo pava sario sesijos darbams aptarti. Įvardydama prioritetus šalies vadovė pabrėžė, jog artėjant nau jo parlamento rinkimams „Seimas neturi leisti, kad politinės ambici jos užgožtų valstybei svarbiausius darbus“. Prezidentės teigimu, bū tina „tvirta Seimo narių politinė valia dar per pavasario sesiją rea liais sprendimais įgyvendinti šalies energetinį ir finansinį saugumą, ir, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, grąžinti skolą nuo sunkmečio nu kentėjusiems žmonėms – priimti per krizę sumažintų pensijų kom pensavimą reglamentuojančius teisės aktus“. „Kovos prieš rinkimus netu ri kliudyti Seimui išspręsti strate ginių valstybės klausimų. Kviečiu politikus elgtis atsakingai, per žengti savo politines ambicijas ir sutelktai užbaigti pradėtus darbus
stiprinant šalies energetinį sava rankiškumą ir finansinį stabilumą, ir atkurti socialinį teisingumą“, – teigė D.Grybauskaitė.
Siūlo lengvatas spaudai
Vienu svarbiausių politinių prio ritetų Prezidentė įvardijo finansi nę drausmę ir gyvenimą pagal iš gales.
Svarbiausia – energetika
Pasak Prezidentės, Lietuvos ener getinio savarankiškumo užtikrini mas yra kertinis tikslas, siekiant įtvirtinti šalies politinę nepriklau somybę. Anot jos, per pastaruo sius trejus metus nemažai nuveik ta pertvarkant energetikos sektorių ir šilumos ūkį. Dabar labai svar bu, kad per pavasario sesiją būtų priimti visi valstybės strateginiams energetikos projektams įgyvendin ti būtini įstatymai. Valstybės vadovė taip pat pabrė žė, kad reikia toliau dirbti, siekiant pažaboti šilumos ūkio monopoli jas. Todėl dar per šią sesiją būti na priimti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios nustatys aiškesnę šilumos tiekimo tvarką nepriklau somiems gamintojams, ir Energijos išteklių rinkos įstatymą, kuris su kurs prielaidas konkurencingoms biokuro kainoms.
Irena Degutienė:
Kai kurie iš šių klau simų yra ne vien val dančiosios koalici jos, bet ir viso Seimo, visų politikų atsako mybė.
„Griežta drausmė padėjo iš vengti finansinės griūties krizės laikotarpiu. Ir toliau su valstybės finansais turime elgtis atsakin gai – užkirsti kelią išlaidavimui ateityje. Būtina ratifikuoti Euro pos fiskalinės drausmės sutartį, kurioje įtvirtintos nuostatos, ne leisiančios švaistyti pinigų ir pra
skolinti valstybės“, – teigė D.Gry bauskaitė. Šalies vadovė su Seimo valdy bos nariais taip pat aptarė pridėti nės vertės mokesčio lengvatų svar bą stiprinant nuo verslo ir politikų įtakos nepriklausomą žiniasklai dą, kitas įstatymų iniciatyvas, kaip tobulinti teismų sistemą, spartin ti bylų nagrinėjimą, gerinti verslo aplinką ir stiprinti konkurencin gumą. Kreipėsi į visus
Seimo pirmininkė Irena Degutienė nesiėmė vertinti, kuriai iš politinių jėgų skirtas Prezidentės raginimas „peržengti ambicijas“ ir tęsti dar bą. I.Degutienė tokią Prezidentės poziciją vertina kaip raginimą su sitelkti. „Tai reiškia, kad Prezidentė pa prašė Seimo susitelkus dirbti pa vasario sesijoje, nepaisant to, kad yra rinkimų metas. Prezidentė dar kartą pakartojo, kad kreipiasi ne tik į valdančiąją koaliciją, bet ir į opo zicines partijas, kad kertinis pava sario sesijos klausimas būtų ener
Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams
Pažengusio šilumos vartotojo kursai. Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!
Gedimino Bartuškos nuotr.
getikos projektai“, – žurnalistams teigė Seimo vadovė. „Kai kurie iš šių klausimų yra ne vien valdančiosios koalicijos, bet ir viso Seimo, visų politikų atsa komybė“, – pridūrė parlamento pirmininkė. Paklausta, ar tai reiš kia Prezidentės paramą dabartinei valdančiajai koalicijai, I.Degutienė pasiūlė šį klausimą užduoti pačiai D.Grybauskaitei. Seimo valdybos susitikime su Prezidente vidaus reikalų minist ro Raimundo Palaičio likimas, anot parlamento vadovės, nebuvo apta riamas. Paklausta, ar mano, jog pa vyks išlaikyti dabartinę koaliciją, I.Degutienė atsakymo nepateikė. „Neskubėkim. Palaukim“, – pa brėžė politikė.
„Politika yra politika“ R.Palait į į Vyr iausyb ę delegav u sios Lib eralų ir centro sąjungos (LiCS) lyder is, Seimo vicepirm i ninkas Alg is Čaplikas teigė, kad jo part ija net ur i jok ių ambicijų, į ku rias gal i būt i nuk reiptas Prez iden tės rag inimas. „Aptarėme tik artėjančios sesijos darbotvarkę, pasikeitėme nuomo nėmis. Ir lauk iame sprendimo dėl premjero Andr iaus Kubil iaus siū lymo atleisti R.Palait į. Tok io Prezi dentės sprend imo lauk iame atei nant į pirmadien į arba antradien į“, – sakė A.Čapl ikas ir pridūrė, kad LiCS ir toliau remia R.Palait į.
Artimiausių paskaitų temos: • Renovacija. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. • Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius. • Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. • Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.
Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt.
Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85
Ar koalicija išsilaikys iki Seimo ka dencijos pabaigos šių metų vėlyvą ruden į, liberalcentristų lyderis tei gė neatmetant is jok ių gal imybių: „Polit ika yra polit ika, gal ir pavyks. Mes pasir yžę dirbt i. Mes ambicijų ir neturime. Mes norime konstruk tyviai dirbt i.“ A.Čapl ikas pridūrė, kad niekas iš Seimo valdyb os nebuvo matęs energet ikos projekt ų, kur iuos ak cent uoja premjeras. „Man iau, kad premjeras tik man nerodo. Pasiro do, visiems nerodo. Ir Seimo pirmi ninkė pripaž ino, kad nieko než ino apie artėjančius energet ikos pro jektus. Ir opozicija než ino. Vadina si, buvau teisus pak lausęs, kur tie svarbūs energetikos projektai. Ir tai nebuvo šantažas“, – sakė politikas.
5
penktADIENIS, kovo 9, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
A.Večerskis nerimsta Buvęs Lietuvos nacionalinio dra mos teatro (LNDT) generalinis di rektorius Adolfas Večerskis to liau teismuose kovoja dėl galimy bės susigrąžinti prarastą postą.
Nekalbėjo: VSD generalinio direkoriaus pavaduotojas R.Vaišnoras po liudijimo komisijai su žiniasklaida
nebendravo. Taip pat elgėsi ir kiti vakar liudiję asmenys.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Atsitvėrė tylos siena
„Snoro“ bankrotą tiriančios Seimo komisijos vadovas teigia iš liudijančių pareigūnų išgirstantis daug naudingų žinių, bet kol kas atsisako jas konkretizuoti. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Ketvirtadienį Valentino Mazuro nio vadovaujamai „Snoro“ bank roto aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai liudijo Valsty bės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduo tojas Romualdas Vaišnoras, buvęs „Snoro“ vadovo ir savininko Rai mondo Baranausko pavaduoto jas, buvęs „Snoro“ valdybos na rys Modestas Keliauskas, taip pat „Lietuvos ryto“ redaktorius ir vienas savininkų Gedvydas Vai nauskas. Po beveik tris valandas truku sio posėdžio nei R.Vaišnoras, nei M.Keliauskas, nei G.Vainauskas su žurnalistais nebendravo. „Ko misijai pasakiau viską, ką galėjau, o jums nieko nekomentuosiu“, – teigė VSD vadovo pavaduotojas. Anot M.Keliausko, komisija klausė ir to, ar „Snoras“, jo nuo mone, nacionalizuotas pagrįstai. Komisijos pirmininkas V.Ma zuronis teigė, jog G.Vainauską apklausti siekta todėl, kad įstaty mais draudžiama tokioms komisi joms sakyti netiesą. „Mes norėtu me išgirsti informaciją. Juolab kad mūsų komisijoje pasirašomi raštai dėl Baudžiamojo kodekso galioji mo meluojant“, – pabrėžė V.Ma zuronis. O Seimo Antikorupcijos komisija, kuriai G.Vainauskas jau liudijo anksčiau, pasak V.Mazuro nio, tokio įgaliojimo neturi.
Pats komisijos pirmininkas ti kino per ketvirtadienio posėdį išgirdęs „daug naujos, įdomios, naudingos informacijos“. Bet jos neatskleidė, vadovaudamasis Lai kinųjų komisijų įstatymu.
Valentinas Mazuronis:
Mes užduodame daug ir įvairių klau simų, taip pat bando me išaiškinti, kur tą informaciją galėtume patikrinti. „Nepykite, bet negaliu išgirstos informacijos skleisti, nes įstaty mas numato, kad konkretesni ko mentarai galimi tik po to, kai bus patvirtintos išvados. Kol nebaig tas tyrimas, tol komentuoti nega liu“, – sakė V.Mazuronis. Anot jo, ypač naudingos infor macijos suteikė redaktorius G.Vai
nauskas. „Jis iš esmės pakartojo ir patvirtino tą informaciją, kurią suteikė Seimo Antikorupcijos ko misijai“, – kalbėjo politikas. Pasak V.Mazuronio, pagrindi nis klausimas, kurį komisijos na riai užduoda liudijantiems asme nims, – „dėl galimų vienokių ar kitokių įtakų „Snoro“ bankroto istorijoje“. Laikinosios komisijos vadovas atsisakė komentuoti praėjusią sa vaitę paskelbtą Seimo Antikorup cijos komisijos išvadą. Joje, be ki ta ko, pateikiamas vertinimas, kas ir kaip galėjo pernai lapkritį nu tekinti žiniasklaidai informaci ją apie galimą „Snoro“ naciona lizavimą. „Mes užduodame daug ir įvai rių klausimų, taip pat bandome išaiškinti, kur tą informaciją ga lėtume patikrinti. Kol kas mes nei tikime, nei netikime liudinin kais, atėjusiais pas mus. Mes tie siog renkame informaciją, paskui iš jos darysime atitinkamas išvadas“, – kalbėjo V.Mazuro nis. Kovo 14 d. savo atvykimą liu dyti „Snoro“ bankroto aplinky bes tiriančiai laikinajai komisi jai jau patvirtino laikinasis banko „Snoras“ administratorius Simo nas Freakley, o kovo 21 d. kviečia mas „Snoro“ bankrotą administ ruojantis Neilas Cooperis. Vėliau numatoma dar apklausti premje rą Andrių Kubilių, kai kuriuos mi nistrus.
Prašo paneigti šmeižtą Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas prašo dienraščio „Lie tuvos rytas“ ir jo vyriausiojo redak toriaus bei vieno savininkų Gedvy do Vainausko paneigti, anot jo, tikro vės neatitinkančius ir šmeižikiškus teiginius. „Prašymai artimiausiu metu bus iš siųsti adresatams“, – pranešė LB. Dien raščiui nepaskelbus paneigimo per dvi savaites, LB kreipsis į teismą. „Pub likuodamas tikrovės neatitinkančią ir LB dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją dienraštis sąmoningai
klaidina visuomenę, siekia sumen kinti LB ir jo vadovo vardą visuome nės akyse“, – rašoma LB pranešime. Teiginys, neva V.Vasiliauskas darė spaudimą buvusiam „Snoro“ prezi dentui Raimondui Baranauskui atsi sakyti „Lietuvos ryto“ akcijų, priešta rauja objektyvios ir garbingos žurna listikos principams, šiurkščiai pažei džia Konstitucijoje nubrėžtas savi raiškos laisvės ribas, taip pat Civilinio kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo normas bei principus, kaip rašoma pranešime. Anot centrinio
banko, „Lietuvos rytas“ nesikreipė į jį dėl publikacijoje paskelbtos informa cijos komentaro, nesuteikė LB įstaty me numatytos atsakymo teisės. Antikorupcijos komisijoje G.Vainaus kui pareiškus, esą V.Vasiliauskas „Sno ro“ akcininkams siūlė atsisakyti dien raščio akcijų, jeigu nori ramiai gyven ti, centrinio banko vadovas atėjo į ko misiją ir G.Vainausko teiginius pava dino nesąmone. Jis tuomet pranešė svarstąs galimybę kreiptis į teismą dėl šmeižto. BNS inf.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nagrinėja aktoriaus ir re žisieriaus A.Večerskio ieškinį Kul tūros ministerijai bei trečiajam asmeniui, dabartiniam LNDT va dovui Martynui Budraičiui. Ketvirtadienį teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį. „Per dvi savaites įpareigoti pa teikti patikslinimą, nes teismui rei kia platesnių motyvų“, – BNS sakė teismo atstovė spaudai Erda Mari ja Kavaliauskienė. Ieškovas prašo teismo panai kinti 2010 m. spalio 26 d. konkur so rezultatus ir nutraukti sutartį su konkurso laimėtoju M.Budrai čiu. Skunde teismui A.Večerskis nu rodo, kad buvo primti dokumentai, jam leista dalyvauti konkurse, ta čiau vykstant konkursui pranešta, kad jis iš jo pašalinamas. Kultūros ministerija teigė, kad A.Večerskis buvo pašalintas iš kon kurso, nes gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patikinimas, jog jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo vals tybės tarnyboje įstatymą – teatre įdarbino žmoną Valeriją Večers kienę, jai ir teatre taip pat dirbu siai dukrai Jutai Večerskytei skyrė priedus. E.M.Kavaliauskienė BNS sakė, kad ši byla atkeliavo iš administ racinio teismo. „Po apeliacijos buvo nuspręs ta iš naujo perduoti nagrinėti Vil niaus miesto 3-iajam apylinkės teismui“, – BNS sakė teismo at stovė spaudai. 2011 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teis mas atmetė A.Večerskio skundą, kuriuo jis ginčijo draudimą daly vauti konkurse renkant naują teat ro vadovą. „Kultūros ministerija pagrįstai uždraudė buvusiam teatro direk toriui dalyvauti konkurse“, – tada paskelbė teismas. Tačiau vėliau po apeliacijos šis teismo sprendimas buvo panaikin tas ir byla perduota iš naujo nagri nėti Vilniaus miesto 3-iajam apy linkės teismui. Kitas posėdis A.Večerskio byloje vyks balandžio 4 d. 2010-ųjų rugsėjį Kultūros mi nisterija paskelbė konkursą LNDT generalinio direktoriaus pareigoms eiti. Jame dalyvavo šeši kandidatai, konkursą laimėjo M.Budraitis. A.Večerskis LNDT vadovavo nuo 2005 m. Jis sulaukė meninin kų ir kultūros veikėjų kritikos dėl savo prieštaringų teiginių ir dėl to, kad LNDT, turinčiame aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti nacionali nės kūrybos laimėjimus, buvo die giamas „komercinio pobūdžio pri vataus teatro modelis“. 1992 m. A.Večerskis įkūrė pirmą privatų teatrą Lietuvoje. Per sa vo kūrybinį kelią režisavo 13 spek taklių, išvertė 12 pjesių, vaidino per 100 pjesių teatre, 37 televizijos spektakliuose, atliko 21 vaidme nį kine. Taip pat filmavosi televi zijos serialuose, dalyvavo muziki niuose šou. VD, BNS inf.
Aktorius: skunde teismui A.Ve
čerskis nurodo, jog jam buvo leista dalyvauti konkurse, tačiau vėliau pranešta, kad jis iš jo pa šalinamas. Mindaugo Ažušilio nuotr.
6
PenktADIENIS, kovo 9, 2012
nuomonės
Baltijos šalių premjerai: Lenkijai durys dar atviros
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Apie gėlytes ir lygias galimybes Lukas Miknevičius
S
usisiekimo ministras Eli gijus Masiulis vakar pa darė liberalias pažiūras deklaruojančiam politi kui nederančią klaidą. Ponas Ma siulis ištrimitavo žinią, kad Moters dienos proga jo vadovaujamoje ministerijoje dirbantys vyrai na mo eis valanda anksčiau, o minis terijos moterys gaus po gėlytę. „Šiand ien visi vyrai tur i graž ią progą padar yt i šventę savo da moms, todėl Sus is iek imo mi nister ijos darbuotojai vyrai, su sider inę su savo vadovais ir at likę visus būtinus darbus, namo galės išeit i viena valanda anks čiau. Puik i galimybė padaryti sa vo antrajai pusei švent inę vaka rienę. Sveik inu visas moter is su jų diena“, – paskelbė ministras.
Taip, moterų padėtis viduramžiais, švelniai tariant, nebuvo pati geriausia. Ir tai yra vie na priežasčių, kodėl jie vadinami tamsiaisiais. Galima į šį E.Masiulio sumanymą numot i ranka – pol it ikai dažnai padaro ir gerokai juok ingesn ių pareišk imų. Bet gal ima min istrą ir pabarti, nes jo žodž iuose slypi žinutė, kur i niekaip nesider ina nei su pareigomis Vyriausybėje, nei su Liberalų sąjūdžio pirm i ninko postu. Iš esmės min istras pasakė, kad moters vieta yra virtuvėje. O Mo ters diena skirta tam, kad vyrai savo damas nors vieną dieną ga lėtų išvaduot i nuo šio pragaro. Na, ir dar pridėti gėlytę. Kita vertus, E.Masiulis, ministe rijos vyr us išleisdamas valan da anksčiau, matyt, per daug ne mąstė. Gestas, ir tiek. Neabejoju, kad ministras savo žmonai ir va karienę padaro daugiau nei kartą per metus, ir bulves kartais nusku ta, ir vaikams užpakalius šluosto. Tačiau visoje šitoje istorijoje yra ir kita medal io pusė – kodėl Ko vo 8-ąją visiems prireik ia kalbė ti apie lyg ias vyrų ir moterų tei ses bei galimybes? Formuluojant klausimą tiksl iau – kodėl apskri tai prireik ia? Ir šioje vietoje vie nas kitas akmenėl is, matyt, krin ta ir į rūtų darželį.
Pav yzdž iui, Moters dienos išva karėse Lyg ių gal imybių plėtros centras suskaičiavo, kad 248 Vil niaus miesto gatvėms suteikt i vyr išk i asmenvardž iai ir tik 39 moterų vard ai. Kit uos e Liet u vos miest uose padėtis neką ge resnė. Bet ką dar yt i, jei kai kur ios Vil niaus gatvės vardus gavo prieš 500 metų? Taip, moterų padėtis viduramžiais, švelniai tariant, ne buvo pati geriausia. Ir tai yra vie na priežasčių, kodėl jie vadinami tamsiaisiais. Tiesa, pasiū lymas imt i ir perva dint i gatves nebuvo pateikt as. Tik pasiū lyta į tai atk reipt i dė mesį ateityje gatvėms suteik iant pavadinimus. Tačiau kai kurie fe minisčių pareišk imai kur kas ra dikalesni ir, tiesą sakant, žemina pačias moteris. Vis pasig irsta kalbų, kad Seime, Vyr iausybėje, valst ybės inst it u cijose vyrų ir moterų turi būti po lyg iai. Bet savo balsą rink imuo se noriu atiduoti už tą politiką ar pol it ikę, kur is ar kur i, mano gal va, geriausiai atstovaus mano in teresams. Nenor iu rinkt is pagal lytį, nes tai nesvarbu. „O kodėl tad a pol it ikoj e vyrų daug iau nei moterų? – pak laus fem in istės. – Juk yra daug ybė moterų, gerok ai prot ing esn ių nei daug um a dab art in ių Sei mo nar ių vyrų.“ Absol iuč iai su tink u su šiuo teig in iu. Bet nesu tink u, kai šauk iam a, kad vyrai tyč ia stum ia moter is į pol it ikos par ibius. Taip nėra. Lietuvoje ne ras ite part ijos, kur ios aukšč iau siuose postuose nebūtų moterų, svarbiausiose valst ybės kėdėse – taip pat moter ys. Tai, kad Sei me yra daug iau vyrų, reišk ia tik viena – moter ys pač ios nesiver žia į pol it iką. Tad nereik ia žmo nių ten tempt i nustač ius kvotas rink imuose. Be to, ką dar yt ume su 141-uoju Seimo nariu? Vyras keistų moterį ir atvirkščiai kas antrą kadenciją? O gal tą vietą atiduotume trans seksualams? O jei Lietuvoje neat sirastų nė vieno transseksualo, norinčio tapti Seimo nariu? Absurd išk i klausimai? Taip, bet tik dėl to, kad ir pasiū lymas rin kimų sąrašuose vyrus ir moteris „išskaičiuot pirmais antrais“ yra absurdiškas. Nes nėra pirmų ir antr ų. Visi yra lygūs ir vien i kit iems reikal ing i. Tai reik ia priimt i kaip savaime suprantamą faktą, dėl kur io ne tur i kilt i jok ių klausimų. O tuos, kur ie vis dar mano, kad moter is auklėt i kumščiais yra normalu, reik ia bausti. Nes tai yra nusikal timas. Ir, mielos moter ys, nepyk it ant min istro E.Masiul io už tas gėly tes. Vyrai kartais sukvailioja.
L
ietuvoje susitikę Baltijos šalių premjerai paragino energeti kos įmones sparčiai tęsti de rybas, kad iki birželio pabai gos būtų pasirašyta koncesijos sutartis dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto įgyvendinimo. Be to, tikimasi, jog Europos Komisija sutiks, kad Eu ropos institucijos finansuotų projektą „Euratom“ sutarties pagrindu. Lenkijai durys atviros
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai taip pat pabrėžė, kad galimybė daly vauti projekte lieka atvira ir Lenki jos energetikos bendrovei. „Bendro se susitikimo išvadose patvirtinama VAE reikšmė energetiniam regiono saugumui ir sutariama, kad tolesnės derybos dėl likusių neišspręstų pro jekto klausimų bus vykdomos taip, kad iki šių metų birželio mėnesio pa baigos būtų pasirašyta VAE koncesi jos sutartis“, – rašoma ministro pir mininko pranešime spaudai. „Ministrai pirmininkai paskati no įmones baigti derybas laiku, kad koncesijos sutarties pasirašymas įvyktų iki 2012 m. birželio, o tai leis tų procesui pereiti į kitą stadiją“, – teigiama pasirašytoje deklaracijoje. Steigs naują įmonę
Koncesijos sutartį pasirašys Lietuvos Vyriausybė ir kaip strateginė inves tuotoja pasirinkta bendra Japonijos ir JAV įmonė „Hitachi-GE Nuclear Energy“. Lietuvos Vyriausybės at stovų teigimu, planuojama, kad pa sirašant sutartį dalyvautų ir naujai kuriama bendra projekto įgyvendi nimo įmonė. A.Kubilius bendros įmonės steigi mo plačiau nekomentavo, tačiau tei gė, kad pradinę akcininkų sutartį tiki masi pasirašyti taip pat iki birželio.
Kalbos: Estijos, Lietuvos ir Latvijos premjerai apie galimybes pastatyti VAE
kalbėjo optimistiškai.
Kalbėjo optimistiškai
„Bendrovės nurodė, kokio elektros kiekio jos tikisi iš VAE. Tai ir leidžia mums matyti labai aiškiai, kad dėl to nėra didesnių ginčų ar didesnių pro blemų“, – žurnalistams sakė prem jeras bendroje spaudos konferenci joje su Latvijos ir Estijos kolegomis Valdžiu Dombrovskiu bei Andrusu Ansipu. Est ijos min istras pirm in inkas įvardijo, kad jo šalis pageidautų 300 megavatų iš elektrinės, kurios galin gumas, kaip planuojama, bus 1300 megavatų. A.Ansipo teigimu, ša lis dabar pati pasigamina pakanka mai elektros, bet siekia įvairinti šal tinius. „Mes vis dar turime poreikį įvairinti energetikos produkciją. Dėl šios priežasties norėtume padengti 300 megavatų iš suvartojamos ener gijos elektra iš VAE“, – žurnalistams sakė A.Ansipas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Latvijos premjeras V.Dombrovskis patvirtino savo šalies suinteresuo tumą, tačiau Latvijos planuojamos dalies tiksliau neįvardijo. „Norė čiau patvirtinti Latvijos įsipareigo jimą šiam projektui ir pažangą, ku rią pasiekė mūsų energetikos įmonės derėdamosi dėl šio projekto“, – sakė V.Dombrovskis. Pastatytų iki 2020-ųjų
Lietuva tikisi, kad, dalyvaujant Lie tuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms bei „Hitachi“, nauja elektrinė bus pastatyta iki 2020 m. Lenkijos bendrovė PGE pernai gruodį paskelbė stabdanti dalyvavimą VAE projekte. Tačiau Baltijos šalys sa ko, kad durys jai lieka atviros. „Mes iš saugome atvirą galimybę ir Lenkijos bendrovei apsispręsti bei dalyvauti šiame projekte“, – teigė A.Kubilius. VD, BNS inf.
Sankcijos Baltarusijai – nepakankamos
D
abartinės sankcijos Balta rusijos režimui yra nepa kankamos, kai Baltarusijos opozicinės Jungtinės pilie čių partijos lyderiui Anatolijui Le bedkai buvo uždrausta išvykti iš ša lies, o vėliau sulaikyta iš Lietuvos į Baltarusiją grįžtanti jo žmona Svet lana Lebedka. Taip teigia Seimo Už sienio reikalų komiteto (URK) pirmi ninkas Emanuelis Zingeris. „Matant tokius Baltarusijos val dančiojo režimo veiksmus, ku riais siekiama užgniaužti ir nutildy ti demokratinės opozicijos atstovus uždraudžiant jiems išvykti iš šalies, neišvengiamai susidaro įspūdis, kad
Baltarusijos prezidentas ir jo valdan tysis režimas šalį siekia paversti nau juoju gulagu Europos centre kitaip mąstantiems“, – Seimo Ryšių su vi suomene skyriaus išplatintame pra nešime cituojamas E.Zingeris. Parlamentaro teigimu, bendras ES kaip demokratinių valstybių bendri jos ir Lietuvos kaip Baltarusijos kai mynės uždavinys yra padėti Bal tarusijos demokratinei opozicijai pasiekti, kad „jos balsas, pateikiantis informaciją, alternatyvią Baltarusi jos valdančiojo režimo propagandai, būtų kiek įmanoma geriau girdimas tiek demokratiniame pasaulyje, tiek pačioje Baltarusijoje“.
„Taip pat manau, kad dabartinės sankcijos Baltarusijos režimui yra ne pakankamos“, – įsitikinęs Seimo URK vadovas. Baltarusijos opozicinės Jung tinės piliečių partijos lyderiui A.Le bedkai trečiadienį neleista atvykti į Lietuvą. A.Lebedka teigė, kad Kame nyj Logo pasienio punkte, kuris yra prie Lietuvos sienos ties Medininkais, jam buvo pareikšta: „Kompiuteris ro do, kad jam draudžiama išvažiuoti iš Baltarusijos.“ Be to, trečiadienį pasie nyje grįžtanti iš Lietuvos buvo sulaiky ta ir A.Lebedkos žmona Svetlana. Anot portalo chartia’97.org, jos asmeninė apžiūra truko apie porą valandų. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
8
penktADIENIS, kovo 9, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2073 DB svaras sterlingų 1 4,1321 JAV doleris 1 2,6203 Kanados doleris 1 2,6319 Latvijos latas 1 4,9505 Lenkijos zlotas 10 8,3250 Norvegijos krona 10 4,6475 Rusijos rublis 100 8,8468 Šveicarijos frankas 1 2,8639
pokytis
–0,1867 % –0,0484 % –0,3120 % +0,0875 % +0,0465 % +0,2988 % +0,6366 % –0,0621 % –0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,83
4,66
2,34
„Kvistija“
4,77
4,58
2,32
„Vakoil“
4,82
4,65
2,34
„Brent“ nafta
+0,62 %
Lietuvos banko valdyba nutarė nuo šių metų birželio 1 d. iš apyvartos išim ti 1997 m. laidos 10 ir 20 litų banknotus. Šie banknotai nuo birželio 1 d. negalios kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė ir negalės būti priimami atsiskaitant. Tei giama, kad dizaino ir apsaugos nuo klas tojimo požiūriu 1997 m. laidos 10 ir 20 li tų banknotai nebeatitinka dabartinių rei kalavimų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,09 %
Išima iš apyvartos
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,07 %
106,51 dol. už 1 brl. 125,26 dol. už 1 brl.
22,3 proc.
per mėnesį pabrango bananai, labiausiai iš visų maisto produktų.
Programuotojams šalies rinkos nepakanka Nors išmaniųjų telefonų naudotojų Lie tuvoje dar nėra gausu, šalies programuo tojai jau pluša prie mobiliųjų programė lių kūrimo. Vis dėlto bene visi jie sutinka, kad tikra jų produktų sėkmė laukia užsie nio rinkose.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pranaši dėl specialistų
Lietuvoje gerai paruošti informa cinių technologijų (IT) specialis tai leidžia tikėtis, kad net nedidelė šalies mobiliųjų programėlių rin ka yra konkurencinga. Bendrovės „Informacinių technologijų orga nizacija“ vadovas Paulius Lazaus kas sakė, kad Lietuva geba greitai ir kokybiškai kurti mobiliąsias programėles ir tuo sudominti užsienio investuotojus.
mą. Esą iš mobiliosios programė lės gavęs malonumą vartotojas apie produktą atsilieps vien teigiamai, o geri atsiliepimai pasieks ir kitus būsimus vartotojus. Mobiliųjų programų kūrėjų ren ginio „APP Camp“ koordinatorius Tomas Dirvonskas taip pat pabrėžė, kad, be geros kokybės, ne mažiau svarbu vartotoją maloniai nuste binti: „Visada programėlėje smagu palikti kokią nors paslaptį, staigme ną, kad vartotojas nustebtų ir vėliau netikėtumu dalytųsi su kitais.“ Būtina skaidyti
Paulius Lazauskas:
Tautiečių sukurtų ir šalies rinkai skirtų mobiliųjų programė lių yra apie 100. Kita vertus, pašnekovas pripa žino, kad vis dar susiduriama su idėjų kūrimo sunkumais: „Idėjų generavimas Lietuvoje yra ne toks paprastas, nes nesame pietiečių šalis, tad ne taip laisvai jaučiamės: visą laiką bandome pasverti „už“ ir „prieš“.“ P.Lazausko teigimu, programė lių sėkmę labiausiai garantuoja jų išvaizda ir valdymas, kuris šiuo laikinių technologijų laikais tu ri daug galimybių, kaip ir iššūkių jas išnaudoti: „Išmanieji telefo nai, planšetiniai kompiuteriai tu ri įvairių prietaisų – ne tik jutiklinį ekraną, bet ir garsiakalbį, į kurį ga lima ką nors pasakyti, ar giroskopą, kuris reaguoja į vartymą.“ Visos šios priemonės, anot jo, turi teikti žmonėms pasitenkini
P.Lazauskas sakė, kad mobiliųjų programėlių rinka labai išsiplėtu si, todėl ją jau būtina skaidyti. Anot jo, svarbu ne tik nuspręsti, ar pro gramėlė vartotojui teiks pramogą, ar paslaugas, tačiau ir numatyti tikslinę jos vartotojų grupę. Pašnekovo teigimu, šiuo metu rinkoje paklausesnės pramoginės programėlės, nes paslaugas tei kiančių programėlių pobūdis yra daug siauresnis: „Paslaugų progra mėlės visada bus rečiau atsisiun čiamos, nes jos sprendžia tam tik ras problemas, o jų yra labai įvairių. Tačiau gyvenime taip pat yra viena bendra problema – kaip gerai jaus tis. Tad tos programėlės, kurios su teikia džiaugsmą, ir patenka į po puliariausių dešimtukus.“ Vis dėlto Lietuvoje, anot jo, lie tuviškų programėlių rinkoje esa ma daugiau į kasdienes paslaugas orientuotų programėlių. Pavyz džiui, programėlė vaistai.lt padeda surasti artimiausią vaistinę, kurio je parduodamas konkretus reikia mas vaistas. „Tautiečių sukurtų ir šalies rin kai skirtų mobiliųjų programė lių yra apie 100, bet jos visos dau giau orientuotos į kasdienybę, o ne į laisvalaikį. Vis dėlto manau, kad ateityje Lietuvos kūrėjai atsigręš į pramogines programėles, nes ly giuosis į pasaulines sėkmės istori jas“, – sakė P.Lazauskas. Jo teigimu, praėjusią savaitę Bar selonoje vykusi paroda „Mobile World Congress 2012“ taip pat pa rodė, kad pramoginės programėlės sulaukia daugiau pripažinimo.
Sėkmė: mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress 2012“ Barselonoje pripažinimo sulaukė
mobilioji programėlė „Bear Care“, kurią pristatė vienas idėjos autorių Ž.Ledas kartu su savo komanda.
Apdovanoti lietuviai
Barselonoje vykusioje mobiliųjų technologijų parodoje už geriausią programėlę buvo apdovanota jaunų lietuvių kūrėjų grupė. Vienas idė jos autorių Žilvinas Ledas kartu su savo komanda pristatė dar nereali zuotą, tačiau per metus turėsiančią pasirodyti vaikams skirtą pramo ginę programėlę „Bear Care“. Jos esmė – savo telefone auginti meš kiuką. Ž.Ledas pasakojo, kad idėją plė toti pradėjo mobiliųjų programė lių dirbtuvėse „APP Camp“, kur bendraminčiai dalijosi savo idėjo mis ir turimomis žiniomis. Anot jo, renginyje neturintys komandos ga lėjo ją suburti, o neturintys idėjos – prisijungti prie jau esamų idėjų iniciatorių. Paklaustas, ar dalyviai nesibai mina viešai atskleisti savo mobi liųjų programėlių vizijų, Ž.Ledas pabrėžė, kad ši problema dažna, nors ir nepagrįsta: „Mano many mu, pati programėlės idėja suda ro tik 5 proc. visos sėkmės. O kuo daugiau žmonių idėją išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad kas nors pa stebės trūkumus ir sugalvos, kaip juos panaikinti.“ Šiuo metu Ž.Ledas su komanda ieško investuotojų, kurie padėtų realizuoti mobiliosios programėlės prototipą. Tačiau jis pripažino, kad komanda daugiau dairosi į užsienio
Kadras iš pristatymo, Gedimino Bartuškos nuotr.
nei vietos investuotojus, esą Lietu vos rinka per maža, o šalies inves tuotojai neturi daug ryšių: „Jei su produktu išgarsėsi Lietuvoje, tai nieko nereikš. Kas iš to, jei visi lie tuviai turės tavo programėlę – jų bus tiek mažai, kad to tiesiog ne galėsi pavadinti sėkme.“ Prisitaikys prie naujovių
Ž.Ledo teigimu, šiuo metu išma niųjų telefonų naudotojų pasau lyje jau yra nemažai ir jų nuolat daugėja. Todėl, anot jo, mobilių jų programėlių paklausa taip pat augs, net jei rinkoje pasirodys nau jų technologijų. Esą mobiliosios programėlės paprasčiausiai prie jų adaptuosis. Pašnekovas pabrėžė, kad progra mų, panašių į mobiliąsias progra mėles, technologijų pasaulyje buvo visą laiką, tik anksčiau jomis varto tojai naudojosi dirbdami asmeni niais kompiuteriais. Persikėlusios į mobilųjį telefoną, jo manymu, pro gramos garantuoja kūrėjams dides nę sėkmę ir finansinę naudą. „Asmeninis kompiuteris su ta vimi būdavo ne visą laiką, o dabar asmeninio kompiuterio pakaitalą – išmanųjį telefoną – kišenėje tu ri bene visą parą. Todėl atsiranda intymesnis ryšys. Be to, vartotojas pats sprendžia, kokių programėlių jam reikia. Galėdamas jomis nau dotis ne kelias valandas, kaip anks
čiau, o galbūt visą parą, vartotojas mieliau už jas mokės daugiau“, – svarstė Ž.Ledas. P.Lazauskas pabrėžė, kad pa saulinėje rinkoje daugiausia pini gų uždirbusios ir daugiausia kar tų atsisiųstos programėlės yra tos, kurioms nebuvo parengta jokia iš skirtinė rinkodara. Esą jų sėkmei reikia tik šurmulio rinkoje, nes vė liau kokybiškos programėlės pačios reklamuoja save ir šoka į aukščiau sias dešimtukų vietas. Nuo jų, anot pašnekovo, ir priklauso uždarbis. Verslo ateitis
Ž.Ledas taip pat neabejojo, kad mobiliosios programėlės netru kus taps neatsiejama verslo dali mi. Esą anksčiau buvo abejojama net dėl įmonių poreikio kurti sa vo interneto svetaines, o šiandien jos yra neatsiejama įvaizdžio da lis. Todėl panašus likimas, jo ma nymu, laukia ir mobiliųjų progra mėlių. Kita vertus, investuodamas į mobiliąsias technologijas verslas esą turėtų tai įtraukti į savo veik los strategiją. „Tai negali būti vienkartinė in vesticija, nes tikėtina, kad po me tų reikės šį tą atnaujinti ar pataisy ti. Mobiliąsias programėles galima palyginti su tinklaraščių specifika – jei jo nuolat neatnaujinsi, jis tik trukdys visam įmonės įvaizdžiui“, – sakė Ž.Ledas.
9
penktADIENIS, kovo 9, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Bylos vilkinti nebepavyks
Pilnas staigmenų traukinys
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė trijų kaltinamųjų advokatų Darbo partijos (DP) byloje skundus dėl valstybės paskirtų gynėjų šioje byloje.
Kasdien po du kartus iš Mins ko į Vilnių kursuojantį trau kinį smulkūs cigarečių kontra bandininkai pastaruoju metu renkasi kaip slėptuvę ant bė gių. Tai pastebi Valstybės sie nos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.
Dalyvaus 10 advokatų
Vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi byloje, kurios išnagrinėti nepavyksta per beveik ketverius metus, buvo pa skirti valstybės gynėjai. Tuo siekta išvengti galimo bylos vilkinimo. Apeliacinės instancijos teismas šią apygardos teismo nutartį pali ko galioti manydamas, kad ji teisė ta ir pagrįsta. Sprendimas yra ga lutinis ir neskundžiamas. „Vilniaus apygardos teismas, pa skirdamas valstybės gynėjus, nu rodė, kad kaltinamojo teisė pa sirinkti gynėją nėra absoliuti“, – rašoma Apeliacinio teismo nu tartyje. Joje konstatuojama, kad pritariama DP bylą nagrinėjančio teismo motyvams. Abu teismai pa brėžė, kad DP byla buvo atidedama dėl gynėjų nedalyvavimo, naujų gynėjų įstojimo į bylą ir susipaži nimo su bylos medžiaga. Pagal nutartį DP byloje dabar iš viso dalyvaus dešimt advokatų – penki pasirinkti kaltinamųjų ir penki valstybės paskirti gynėjai. Niekaip nepradėjo tirti
Apygardos teismas nutartyje kons tatavo, kad kaltinamojo teisė pasi rinkti gynėją nėra absoliuti, todėl nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija pažeidžia reikalavimą per
kuo trumpiausią laiką išnagrinėti bylą nešališkai, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Apygardos teismas valstybės ga rantuojamos teisinės pagalbos ad vokatus nusprendė įtraukti į by lą, nes niekaip nepradedami tirti įrodymai, nagrinėjimas trunka il gą laiką.
Saulius Verseckas:
Noriu atkreipti dėmesį, kokių tikslų siekė teismas, – procesas turi vykti operatyviai ir sąžiningai. Vos sužinoję apie tokią teismo nutartį kaltinamieji ir jų pasirink ti advokatai išreiškė nepasiten kinimą byloje atsiradusiais vals tybės gynėjais ir parašė skundus. Jie mano, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir ne pagrįsta. „Nesuderino pozicijos“
Skundus Apeliaciniam teismui pa rašė kaltinamųjų Seimo nario Vy tauto Gapšio ir Vitalijos Vonžu
Teisme – ketveri metai Šiemet balandžio 16 d. sukaks ketve cion al inę teismų adm in istr ac iją, ri metai, kai DP byla yra teisme. Teis kad ši kitus teismus informuotų, jog mui tik pernai pavyko paskelbti kal tomis dienomis, kai nagrinėjama DP tinamąjį aktą ir sužinoti kaltinamųjų byla, nebūtų skiriami posėdžiai kito poziciją dėl pateiktų kaltinimų. Bylos se bylose, kuriose dalyvauja DP bylo posėdžiai nuolat buvo atidedami dėl je dirbantys advokatai. kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedaly Prok urorų duom en im is, 2004– vavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių. 2006 m. DP dokumentuose nefiksuota Viln iaus apygardos teismas yra nu apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. statęs DP bylos nagr inėjimo grafi ką. litų išlaidų, susijusių su turtu, įsiparei Taip pat teismas yra kreipęsis į Na gojimais ar struktūros pokyč iais.
Trukdis: V.Gapšys yra pareiškęs nušalinimą visai jo bylą nagrinėjan
čiai Vilniaus apygardos teismo kolegijai.
taitės pasirinkti gynėjai Saulius Juzukonis bei Arūnas Petrauskas, DP atstovas ir advokatas Valde maras Bužinskas. S.Juz ukon is atk reipė dėme sį, kad gynyb os poz ic ij os pa rink im as tur i did elę reikšmę nuos prendž iui, nep akankam as gynyb os par ink im as gal i turėt i neig iamų pad ar in ių kalt in am a jam, o DP byla yra didelės apim ties ir sudėtinga. „Naujas gynėjas dalyvavo po sėdyje nesuderinęs pozicijos su V.Gapšiu, su 155 tomų byla negalėjo fiziškai susipažinti, o apie tokį gy nėją buvo sužinota pačiame po sėdyje. <...> Darytina išvada, kad paskirtas gynėjas apsunkino gy nybą, advokato etikos kodeksas draudžia pasirinkti poziciją nesu derinus su kaltinamuoju“, – mano advokatas S.Juzukonis. Darbo partijos advokatas V.Bu žinskas teigė, kad jo kolegos vals tybės gynėjai dalyvavo byl o je, nors nebuvo susipažinę su jos medžiaga. „Advokatas net nebuvo atsi vertęs bylos, o jau dalyvavo byloje, uždavė klausimų, kaltinamieji ne pažinojo jų net iš veido, sėdėdamas net negalėjo iš veido atsirinkti, ku ris yra gynėjas“, – Apeliaciniame teisme sakė V.Bužinskas. Jo manymu, Vilniaus apygardos teismas pademonstravo, kad gyny bos pozicija jam nesvarbi, „ką sa kys advokatas – nesvarbu, svarbu, kad dalyvautų“.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Procesas užsitęsė
Generalinės prokuratūros proku roras, valstybės kaltintojas Sau lius Verseckas Apeliaciniam teis mui pareiškė, kad skundai turi būti atmesti. „Noriu atkreipti dėmesį, ko kių tikslų siekė teismas, – proce sas turi vykti operatyviai ir sąži ningai. Apklausti tik penki iš 330 liudytojų. Dėl priežasčių, susiju sių su gynėjais, posėdžiai nevy ko daugiau kaip keturis mėne sius. Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme bylas dažnai pra laimi dėl pernelyg ilgo proceso. Teismas konstatavo, kad kitomis priemonėmis negalima užtikrinti proceso, todėl paskyrė valstybės gynėjus. Teismo nutartis yra lo giška ir niekaip nepažeidžia kal tinamųjų teisių, o užtikrina, kad procesas vyks“, – tvirtino proku roras S.Verseckas. Gynėja nori nusišalinti
Juridiniam asmeniui DP paskir ta valstybės gynėja Violeta Miku tavičienė yra pareiškusi, kad nori nusišalinti nuo šios bylos. „DP prezidiumas nusprendė ne suteikti man, kaip advokatei, jokių įgaliojimų. Tai rodo aiškų nepasi tikėjimą ir interesų konfliktą“, – yra sakiusi advokatė. Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad advokatės nusi šalinimo klausimas bus išspręstas po Apeliacinio teismo nutarties. VD, BNS inf.
Teismo sprendimas liko galioti Klaipėdos apygardos teismas nu sprendė nestabdyti Kėdainių teis mo sprendimo vykdymo perduo ti Neringos Venckienės globo jamą dukterėčią motinai Laimutei Stankūnaitei.
„Išieškojimo sustabdymas vykdy mo procese galimas, jei būtų nu statyta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė vaikui ar jo sveikatai. Iš apeliantės nurodytų argumentų, pridėtų įro dymų teisėjų kolegija tokių grės mių nenustatė“, – rašoma Klaipė dos apygardos teismo pranešime spaudai.
N.Venckienė apskundė per nai gruodžio 16 d. priimtą Kėdai nių rajono apylinkės teismo spren dimą, pagal kurį dukra motinai L.Stankūnaitei turėjo būti per duota ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, nepaisant to, ar bus paduotas ape liacinis skundas. Teismas taip pat įpareigojo pailginti motinos ir duk ros pasimatymų laiką. L.Stankūnaitė dėl teismo spren dimo įvykdymo yra kreipusis į Kau no antstolę. Tačiau jai įvykdyti teis mo sprendimo taip pat nepavyko. Klaipėdos apygardos teismo Ci vilinių bylų skyriaus teisėjų kolegi
ja N.Venckienės apeliacinį skundą nagrinės kovo 28 d. Antradienį tei sėjų kolegija, susipažinusi su civi linės bylos medžiaga, išsprendė du apeliantės prašymus. N.Venckienės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti Kėdainių rajono apy linkės teismo sprendimo dalies dėl nepilnametės dukterėčios gyvena mosios vietos nustatymo, įparei gojimo perduoti vaiką ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikini mo skubų vykdymą, teisėjų kole gija atmetė. Kitą N.Venckienės prašymą – bylą nagrinėti žodinio proceso
Šio trauk in io ir jo kel eiv ių kontrolę Ken os gel ež inkel io stotyje atliekantys pasienie čiai ir muitininkai beveik kas dien aptinka įvairiausiose vie tose paslėptų kontrabandinių rūkalų. Dažniausiai tai būna keliasdešimties ar kelių šimtų pakelių kroviniai. „Jų savininkai dažniausiai nenustatomi, nes pareigūnams apie aptiktus rūkalus keleiviai, mašinistai bei traukinio perso nalas sutartinai teigia nieko ne žiną. Be to, pareigūnų veiksmus ieškant slepiamos kontraban dos riboja ir tai, kad traukinys Kenoje pagal grafiką gali stovėti trumpą laiką. Sąstatą bent kiek užlaikius, vėliau kyla problemų geležinkelio sistemoje“, – tei giama VSAT pranešime. Du tokie kontrabandos gabe nimo į Lietuvą atvejai buvo už fiksuoti trečiadienį. Ryte iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiavusiame ir Kenos stoty je sustojusiame traukinyje Vil niaus rinktinės pasieniečiai bei Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai vieno iš vagonų at lenkiamuose suoluose aptiko paslėptus 220 pakelių cigarečių „Minsk“ ir NZ. Rūkalai buvo pažymėti baltarusiško pavyzdžio akcizo mokesčio ženklais. Kontrabandinio krovinio savi ninkas nenustatytas. Analogiška situacija pasi kartojo vakare, kai iš Minsko į Vilnių vyko antras traukinys. Viename iš vagonų esančioje patalynėje pasieniečiai ir mui tininkai rado 400 pakelių ci garečių „Fest 7“ su baltarusiš komis banderolėmis. Traukiniu vykstantys keleiviai ir juos ap tarnaujantis personalas nepri sipažino slapstę rūkalus. Abiem atvejais tyrimus dėl kontrabandos atlieka Kenos kontrolės punkte dirbantys muitininkai. VD, BNS inf.
tvarka – teismas taip pat atmetė. Nutartyje pabrėžiama, kad šioje bylos proceso stadijoje nenustaty ta pagrindų pripažinti, kad žodi nis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą bus nagrinėjama rašytinio proce so tvarka. Kaip nurodoma teismo praneši me, kitų apeliantės prašymų pa grįstumo klausimą (kviesti liudy tojus, pridėti rašytinius įrodymus, sustabdyti civilinę bylą) teisėjų kolegija spręs nagrinėdama bylą iš esmės. Šios Klaipėdos apygardos teismo nutartys neskundžiamos. VD, BNS inf.
BFL nuotr.
10
penktADIENIS, kovo 9, 2012
pasaulis Išliko lyderiu
Pagyros B.Obamai
Trauksis, jei pralaimės
Meksikos telekomo magna tas Carlosas Slimas (nuotr.) trečius metus iš eilės atsi dūrė pirmoje „Forbes“ suda romo turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietoje – ap lenkė vieną „Microsoft“ įkūrė jų Billą Gatesą. 69 mlrd. dole rių pakako, kad jis išliktų pir moje vietoje.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (nuotr.) pasveikino JAV prezidento Baracko Obamos ragini mus riboti karingą retoriką, nukreiptą prieš Teheraną. B.Obama antradienį pareiš- kė, kad Irano branduolinė programa kol kas nekelia neišvengiamos grėsmės.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy viešai pri pažino pasitrauksiantis iš politikos, jeigu pralaimės ateinantį mėnesį vyksian čius rinkimus. Vis dėlto N.Sarkozy leido suprasti, kad jis neketina lengvai pa siduoti, ir paskelbė virtinę naujų priemonių.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Akcija: tūkstančiai estų mokytojų išėjo į gatves protestuoti prieš vyriausybę.
„Scanpix“ nuotr.
Estai pavargo tylėti Estijos gyventojai išreiškė pasipiktinimą vyriausybės politika. Nuo trečiadienio vykstantis streikas paralyžiavo Taliną. Nekursavo viešasis transportas, neveikė mokyklos, žmonės plūdo į gatves.
nazija suaugusiesiems ir vienas vaikų darželis – 1-asis vaikų dar želis-mokykla. Kaip pranešė Talino švietimo departamento vedėjas Andresas Pajula, dauguma tėvų negalėjo pa likti savo vaikų darželiuose, nors juose ir veikė budinčios grupės. Kvepia politika?
Sostinė paralyžiuota
Per krizę Estijos visuomenė gana ramiai reagavo į vyriausybės po litiką. O reformos buvo skaus mingos. Biudžetinių įstaigų dar buotojams apkarpyti atlyginimai, sumažintas biurokratinis apara tas, padidinti mokesčiai. Tačiau šią savaitę kantrybės taurė, regis, persipildė. Akstinas protestuoti buvo vyriausybės pa teiktos parlamentui svarstyti dar bo įstatymų pataisos, pagal kurias darbuotojų atleidimo procedūra taptų paprastesnė. Taip pat mokytojai pareikala vo darbo užmokesčius padidin ti 20 proc. Visuotinis protestas
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
Ketvirtadienį prie mokytojų pri sijungė ir transporto sektoriaus darbuotojai. Neiti į darbą nutarė Talino autobusų, troleibusų bei tramvajų darbuotojai. Iš ryto Esti jos sostinėje nevažinėjo troleibusai ir kursavo tik 25 proc. tramvajų. Žmonėms į darbą teko važiuoti automobiliais arba taksi. Galiausiai streikuotojus parėmė dvi Estijos geležinkelių bendrovės. Darbą nutraukė bendrovės vagonų tikrintojai, sąstatų formuotojai, traukinių įgulos ir geležinkelio ope ratoriai Narvoje, taip pat traukinių įgulos ir operatoriai Tapoje. Geležinkelių bendrovės „Edela raudtee“ darbuotojai prie streiko prisidėjo vakar ryte.
Tiesa, geležinkelių profsąjun gos atstovai piktinosi, kad darb daviai spaudė darbuotojus nepa laikyti streiko. „Darbdaviai taikė labai griež tas priemones, o daugelio streiki ninkų bendradarbiai buvo pakeisti tais, kurie buvo įtikinti ateiti dirb ti laisvadienį“, – sakė streikininkų lyderis Olegas Čiubarovas.
Reikia nedelsiant įvykdyti reformą, kad pinigus, kurie išleidžiami mokyklų sistemai išlaikyti iš mokytojų kišenės, gautų patys mokytojai.
Jis pridūrė, kad profsąjunga su rinko informaciją apie darbdavių padarytus pažeidimus. Streike iš viso dalyvavo apie 16 tūkst. švietimo sistemos darbuo tojų, nuo mokytojų iki vaikų dar želių auklėtojų. Trečiadienį apie 4 tūkst. mo kytojų dalyvavo protesto mitinge centrinėje sostinės aikštėje. Pa laikyti mokytojų atėjo medicinos darbuotojų ir eilinių miestiečių. Taline nuo trečiadienio veikė tik viena mokykla – Vanalinos gim
Švietimo ir mokslo ministras Jaa kas Aaviksoo pareiškė, kad mi nisterija numato minimalųjį dar bo užmokestį padidinti 15,1 proc., iki 700 eurų (2417 litų) per mėne sį, nuo 2013 m. sausio 1 d. Tačiau premjeras Andrusas An sipas nebuvo linksmai nusiteikęs. Duodamas interviu dienraščiui „Postimees“ jis tvirtino, kad ne mažai žmonių prisijungė prie pro testo nesuprasdami jo prasmės. „Aš matau dvi šalis. Visų pirma, mokytojus ir jų problemą dėl darbo užmokesčio. Tai suprantama. Aiš ku ir tai, kad mokytojai nori gar siai, per streiką, pareikšti, kokia jų problema. Antroji šalis – tai įvairūs politiniai reikalavimai, kurie netu ri nieko bendra su mokytojų darbo užmokesčiu“, – sakė A.Ansipas. Jis pridūrė, kad išlaidos švieti mui nebus padidintos, paėmus lė šų iš pensininkų, gelbėtojų, poli cininkų ar socialinių darbuotojų. Premjeras pripažino, kad be švietimo reformos mokytojų atly ginimus padidinti bus sudėtinga. „Palyginti su 1995 m., vaikų skaičius mokyklose sumažėjo treč daliu, sumažėjo mokyklų, o moky tojų liko tiek pat. Jau daug metų iš laidos mokyklų sistemai surydavo mokytojų darbo užmokestį. Dabar reikia nedelsiant įvykdyti reformą, kad pinigus, kurie išleidžiami mo kyklų sistemai išlaikyti iš moky tojų kišenės, gautų patys mokyto jai“, – sakė A.Ansipas. BNS, „The Baltic Course“, „ERR News“ inf.
11
penktADIENIS, kovo 9, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Kipro futbolininkai tęsia istorinę odisėją
Lietuvos krep šinio klubai VTB Vienin gojoje lygoje užima vis tvir tesnes pozi cijas. Svarbio mis pergalė mis savo sirga lius pradžiu ginę mūsų ša lies krepšinin kai turi puikių galimybių pa tekti į atkrin tamąsias var žybas.
Nikosijos APOEL pirmą kartą pateko į Europos futbolo klubų Čempionų lygos ketvirtfinalį. Dar viena kuklaus kiprietiško stebuk lo auka tapo daugkartinis Pran cūzijos čempionas Liono „Olym pique“.
Serbo Ivano Jovanovičiaus vado vaujama komanda dar kartą įro dė, kad grupės varžybose užimta pirmoji vieta už savo nugaros pa liekant tokius klubus kaip Sankt Peterburgo „Zenit“, Donecko „Šachtar“ ar „Porto“ nebuvo at sitiktinumas. APOEL toliau kuria istoriją ir turnyro ketvirtfinalyje po 11 m baudinių serijos sugebėjo palaužti daug tituluotesnius var žovus iš Prancūzijos.
Šansai: galingais dėjimais Samaros ekipos krepšį drebinęs „Žalgiris“ žengė tvir
tą žingsnį atkrintamųjų varžybų link. vtb-league.com nuotr.
Lietuviški ginklai vis aštresni Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Laukia rungtynių maratonas
Įtikinamą pergalę 79:59 svečiuo se prieš Samaros „Krasnyje Krylja“ iškovojęs „Žalgiris“ gerokai pageri no savo padėtį. Be jų dėl paskutinių dviejų kelialapių į atkrintamąsias varžybas dar kovoja ir „Nižnij Nov gorod“ bei Rygos VEF, tačiau kau niečių pozicijos yra bene geriausios – skirtingai nei jų oponentai, „Žal giris“ dar turi sužaisti keletą mačų.
A.Trifunovičius:
Raktas į sėkmę šį kar tą buvo tinkamas vy rų nusiteikimas ir la bai kibi gynyba. „Labai svarbu, kad pasiekėme šią pergalę. Raktas į sėkmę šį kartą bu vo tinkamas vyrų nusiteikimas ir la bai kibi gynyba. Būtent žaidimas prie savojo krepšio ir nulėmė rungtynių baigtį. Mums pavyko kontroliuoti žaidimo ritmą, gerai pataikėme. Vy rai neblogai vykdė mano nurodymus ir galiausiai nesunkiai laimėjome“, – po pergalės kalbėjo „Žalgirio“ stra tegas Aleksandras Trifunovičius. Per artimiausias dešimt dienų „Žalgiriui“ teks sužaisti likusias ketverias rungtynes. Rytoj Kijeve jų varžovas bus vietos „Budivel nik“, kovo 13-ąją Talino „Kalev“, 16-ąją – Kazanės „Unics“, o 18ąją – VEF. Vilniečiai jau ramūs
„Lietuvos ryto“ klubas namuose 72:61 palaužė Mariupolio „Azov maš“ ekipą ir B grupėje žemiau ketvirtosios vietos jau nebenukris. „Esu patenkintas, nes laimėjome prieš stiprią sudėtį turinčią ekipą. Varžovams tai buvo paskutinis šan sas patekti į atkrintamąsias varžy bas. Šį kartą ypač gerai gindamiesi
sužaidė Jonas Valančiūnas ir Pred ragas Samardžiskis“, – savo auk lėtinius gyrė Vilniaus ekipos vairi ninkas Aleksandras Džikičius. Sostinės klubui reguliarųjį se zoną liko sužaisti du mačus – kovo 13-ąją Sankt Peterburge su vietos „Spartak“ ir po trijų dienų namuo se su Justo Sinicos atstovaujamu „Minsk-2006“ klubu. CSKA krito Čekijoje
Staigmeną šiame ture pateikė Če kijos stipriausias klubas Nymbur ko ČEZ, namuose palaužęs turnyro favoritą Maskvos CSKA – 79:60. Tiesa, ši nesėkmė kariškių pozici jų neišjudino. Jie po 14 mačų ir to liau savo sąskaitoje turi 12 pergalių bei tvirtai pirmauja B grupėje. „Reikia pasveikinti varžovus, ku
rie sužaidė labai geras rungtynes. Mes rungtyniavome ne prastai, o tiesiog baisiai: iš dviejų taškų zo nos atakavome 32 proc. taiklumu, baudas metėme 57 proc. Taip mes nežaidėme net pernai, kai koman da buvo gerokai silpnesnė. Ir nors į Čekiją atvykome be keturių pa grindinių žaidėjų, tokiam pralai mėjimui negali būti jokių pasiteisi nimų“, – krimtosi CSKA strategas Jonas Kazlauskas. Nymburke Rusijos čempionai žaidė be Andrejaus Kirilenkos, Mi lošo Teodosičiaus, Nenado Krsti čiaus ir Viktoro Chriapos. Kuklus šį kartą buvo ir lietu vių indėlis. Ramūnas Šiškauskas CSKA ekipai per 20 min. pelnė 3 taškus, o Darjušas Lavrinovičius pridėjo dar 2.
Rezultatai Samaros „Krasnyje Krylja“ – Kau
no „Žalgiris“ 59:79 (18:21, 10:21, 14:21, 17:16). L.Rushas 18, A.Milesas 9, N.Bala šovas 8 / P.Jankūnas 17, R.Javtokas 12, M.Rakovičius ir T.Klimavičius po 10. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Mariu
polio „Azovmaš“ 72:61 (15:19, 22:13, 20:18, 15:11). J.Valančiūnas (3 blokai) ir T.Rice’as po 16, A.Jomantas 11 / D.Ewingas 11, O.Hunteris 10 (9 atko voti kamuoliai), J.Randle’as 9. Nymburko ČEZ – Maskvos CSKA
79:60 (22:20, 16:19, 22:12, 19:9). Ch.Sim
A grupė Komanda
1. „Unics“ 2. „Chimki“ 3. VEF 4. „Nižnij Novgorod“ 5. „Žalgiris“ 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
monsas 24, P.Benda 14, L.Wilsonas 13 /A.Voroncevičius, A.Ponkrašovas ir J.Gordonas po 10.
Jau be L.Messi „Bar ca“ yra geriausia komanda pasauly je, tačiau su juo jie yra tarsi iš kitos pla netos.
Po Liono pergalės namuose 1:0 kipriečiai sutartinai žadėjo, kad atsakomajame mače GSP stadio ne žiūrovai pamatys visiškai kitokį vaizdą. APOEL futbolininkai lai kėsi savo pažado ir nuo pat pirmų jų minučių užgulė varžovų vartus. Jau 9-ąją minutę Kipro čem pionai surengė kontrataką, per kurią brazilas Gustavo Manduca pasiuntė kamuolį Hugo Lloriso ginamus vartus. Šeimininkai tu rėjo dar keletą galimybių pasižy mėti, tačiau rezultatas 1:0 išsilai kė ne tik iki pagrindinio laiko, bet ir iki pratęsimo pabaigos. Per baudinių seriją futbolo dievai vilkėjo Kipro komandos marškinėlius – šeimininkai įmu šė visus keturis kartus, o lioniečių Alexandre‘o Lacazette ir Miche lio Bastoso smūgius atrėmė pui kiai žaidęs APOEL vartininkas graikas Dionisas Chiotis. „Žinojome, kad rungtynės bus labai sunkios, tačiau vyrai pui
kiai suprato atsakomybę ir su žaidė nuostabias rungtynes. Šis pasiekimas – fantastiškas re zultatas, tačiau, mano manymu, mūsų sėkmė nėra atsitiktinė. Mes pelnytai prasibrovėme į ketvirtfi nalį“, – po mačo džiaugsmu tryš ko I.Jovanovičius. Kitose rungtynėse geriausias pla netos futbolininkas Lionelis Messi pagerino dar vieną Čempionų ly gos rekordą. Argentiniečio vedama „Barcelona“ net 7:1 savoje aikštėje sutriuškino Leverkuzeno „Bayer“ ir nesunkiai žengė į ketvirtfin alį, ka dangi pirmąjį mačą Vokietijoje taip pat buvo laimėjusi 3:1. Nugalėtojams net penkis įvar čius įmušė L.Messi. Per šio tur nyro istoriją tiek kartų pasižymėti viename mače dar nebuvo pavykę nė vienam futbolininkui. „Tikrai neatsimenu, kada pasku tinį kartą įmušiau penkiskart, ta čiau toks pasiekimas tikrai yra ma lonus“, – po dvikovos prisipažino Argentinos futbolo vunderkindas. „Jis tikrai yra visų laikų geriau sias. Skaičiai kalba patys už save. Neabejoju, kad ateis diena, kai jis įmuš ir šešis įvarčius. Didelis džiaugsmas turėti tokį futboli ninką savo komandoje“, – auklė tiniui pagyrų negailėjo „Barcelo nos“ strategas Pepas Guardiola. Dar vaizdingiau savo komandos krachą nusakė „Bayer“ vyriausia sis treneris Robinas Duttas. „Jau be L.Messi „Barca“ yra geriausia komanda pasaulyje, tačiau su juo jie yra tarsi iš kitos planetos“, – konstatavo vokietis. VD inf.
Rezultatai Nikosijos APOEL – Liono „Olym
pique“ 1:0 (1:0). 11 m baudinių seri ja – 4:3. Įvartis: 9 min. G.Manduca (APOEL). Pirmos rungtynės – 0:1. „Barc el on a“–Lev erk uz en o
„Bayer“ 7:1 (2:0). Įvarčiai: 25, 42, 49, 58 ir 84 min. L.Messi, 55 ir 62 min. Tello (abu – „Barcelona“); 90 min. K.Bellarabi („Bayer“). Pirmos rungtynės – 3:1
Rygos VEF – Talino „Kalev“ 103:89
(30:19, 25:21, 28:23, 20:26). D.Zavackas 21, K.Berzinis 18, D.Bertanis 12/ G.Dor bekas 23, P.Uljanko 19, J.Toome 17. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“
– Sankt Peterburgo „Spartak“ 85:77 (24:24, 22:25, 17:11, 22:17). J.Massey 21, A.Traore 18, M.Šeleketo 13/ L. Mavro kefalidis 16, A.Kaširovas 15, V.Dragiče vičius 13.
B grupė Rungt.
Perg.
Pralaim.
14 15 15 16 12 15 15 14 14
12 12 8 8 6 7 6 5 1
2 3 7 8 6 8 9 9 13
Komanda
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Lietuvos rytas“ 4. „Lokomotiv-Kuban“ 5. „Azovmaš“ 6. ČEZ 7. „Asseco Prokom“ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
14 14 14 14 14 14 15 14 15
12 10 9 8 7 7 7 3 1
2 4 5 6 7 7 8 11 14
Fenomenas: L.Messi (viduryje) žvaigždė vėl spindėjo visu ryškumu.
AFP nuotr.
12
penktADIENIS, kovo 9, 2012
menas ir pramogos
R.Požerskio senamiesčiai
Trečiadienio vakarą sostinės Prospekto galerijoje atidaryta Nacionalinės premi jos laureato, fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuvos se namiesčiai“. Joje – 1974–1985 m. užfiksuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamies čių vaizdai.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Metai padaro savo
Kaip teigė pats fotom en in in kas, šioms fotografijoms iškelti į viešumą prireikė net trisdešim ties metų. Dabar jos vertinamos kaip svarb us dok um entas, leidž iant is sus ipaž int i su to me to aplinka, pamatyti, kaip gyve no žmonės, kokios jų nuotaikos, kasdienybė. Parodą sudaro penkiasdešimt nuotraukų. Kiekviena jų, R.Po žerskio teigimu, – atskira istorija, kurią kiekvienas gali interpretuo ti savaip. Žiūrėdamas į fotogra fijas matai, kad metai padarė sa vo, pasikeitė galybė dalykų. Jose užfiksuotų senamiesčių jau ne bėra ir nebebus. Kalbėdamas apie tuos pokyčius, kaip vieną pagrin dinių menininkas įvardijo tai, kad senamiesčiuose užsidarė kiemai. „Anksčiau kiekvienas kiemas bu vo atskiras pasaulis. Dabar viskas slepiama už vartų“, – sakė paro dos autorius. Pasikeitė ir žmonės
Praeitis: R.Požerskio nuotraukose – senamiesčiai, kokių nebėra.
Simono Švitros nuotr.
Kai kiemų gyven im as nepas ie kiamas, lieka gatvės. R.Požerskio teig im u, jei lyg int um e miest us, pamatytume, Klaipėda pasikeitė mažiausiai, jos senamiestyje kie mų beveik nėra ir neb uvo, tik gatvės. „Antra, pas ikeitė žmonės. Jie pasidarė bailesni, dabar sunkiau juos fotografuoti. Kitas dalykas: dabar, kai vyksta namų restaura cija, teritorija būna aptverta. O aš labai mėgdavau fotografuoti sta tybininkus, dažytojus, grindinių
klojėjus. Tą patį gatvės remontą. Taig i šiuo atž vilg iu man ratas sumažėjo“, – įspūdžiais dalijosi menininkas. Jo pastebėjimu, šiuolaikinis jau nimas yra agresyvesnis. Kita ver tus, kaip svarstė pašnekovas, tai gal keitėsi su amžiumi, juk tada ir jis buvo jaunuolis, bendraamžis.
Romualdas Požerskis:
Vilniaus aš nesupratau iki dabar. Ir turbūt nesuprasiu, kas tas Vilniaus senamiestis.
„Toliau kalbant apie pokyčius, pasikeitė automobiliai, reklamos, labai pasikeitė pastatų fasadai. Anksčiau jie buvo apgriuvę, ne švarūs, išdaužyti kampai“, – tęsė R.Požerskis ir pridūrė: – Iš užsie nio, pavyzdžiui, Čekijos ar Švei carijos, atvažiuojantiems fotog rafams Vilnius yra egzotika. Man taip nebėra, man Vilnius jau per daug tvarkingas. Esame jau pu siau sutvarkyti, pusiau europie tiški, mums egzotika galėtų būti koks Vitebskas.“ Vilniuje trukdo turistai
Kuris iš senamiesčių artimiausias pačiam menininkui? Jo teigimu, visi jie specifiniai. Vis dėlto širdį traukia Klaipėda. „Man labai pa tinka Klaipėda. Ten labai mėlynas dangus, labai aštri saulė. Aš mėgstu
saulę. Nuo jūros pučia gaivus vėjas, jis keičiasi. Visas gyvenimas gatvė se, nes kiemų beveik nėra“, – apie pajūrio miestą kalbėjo fotografas. Kaunas – kaip ir savas kiemas, la bai sunku į jį pažiūrėti kitaip. Norint tai padaryti, pašnekovo žodžiais ta riant, seną realybę turi pamaty ti naujomis akimis. O štai Vilniaus R.Požerskis teigė nesuprantantis iki šiol. „Vilniaus aš nesupratau iki dabar. Ir turbūt nesuprasiu, kas tas Vilniaus senamiestis. Iš vienos pu sės jis egzotiškas, antra – labai daug turistų, jie man visai nereikalingi, tik trukdo. Vilnius man per daug sudėtingas“, – sakė jis. Ciklą atnaujino
Veikiausiai smalsu, ar kada nors fotomenininkas vėl griebsis fotoa parato ir eis fiksuoti senamiesčio vaizdų? Tai jis jau padarė! 2009– 2010 m., gavęs Kultūros ministe rijos stipendiją, ėmėsi atnaujin ti šį ciklą. Perfotografavo sen am iesč ių vaizdus: aikštes, sankryžas, kur di desnės erdvės, ir 4–5 tūkst. kadrų sugulė į archyvą. „Tuos kadrus ku riam laikui užkonservavau. Kol kas jie man per švieži, dar nepasiekė to egzotinio momento. Kalbant apie šios parodos vaizdus, turėjo praei ti trisdešimt metų, kad į juos naujai pažvelgčiau. Nes tada šios fotogra fijos man buvo neįdomios“, – sakė R.Požerskis. Ar teks laukti dar trisdešimt me tų, kad išvystume prieš porą me tų užfiksuotus vaizdus? „Taip“, – juokėsi parodos autorius. Paroda „Lietuvos senamiesčiai“ Prospekto galerijoje bus ekspo nuojama iki kovo 31 d.
Vilnius gavo dovaną Vilniaus miesto savivaldybės ta ryba pritarė sprendimui į savival dybės nuosavybę perimti dailinin ko Vytauto Juozapo PečiukonioPečiuko meno kūrinių kolekciją – 473 akvarele ir aliejumi tapytus dailės kūrinius. Bendra darbų ver tė – daugiau kaip 346 tūkst. litų.
„Dėkoju už šią dovaną dailininkui ir jo mokiniams, kurie buvo idė jos iniciatoriai. Kolekcija unika li dar ir tuo, kad nė vienas darbas nuo pat autoriaus kūrybinio kelio pradžios nebuvo nei parduotas, nei padovanotas ar kaip nors dingęs. Toks buvo menininko apsispren dimas – visus iki vieno darbus pa dovanoti miestui. Panašaus atvejo dar nebuvo – miestas gaudavo do vanų tik pavienius dailininkų dar bus“, – sakė Vilniaus meras Artū ras Zuokas. V.J.Pečiukonis-Pečiukas, gimęs 1928 m., žinomas italų kilmės dai lininkas, beveik visą gyvenimą tapė ir gyveno Vilniuje. Kauno taikomo sios dekoratyvinės dailės institu te studijavo architektūrą, tapybą, skulptūrą, Vilniuje baigė Lietuvos
Vertybė: V.J.Pečiukonio-Pečiuko kūryba – Lietuvos kultūros fenome
nas, reikšmingas kaip XX a. Lietuvos meną siejantis su Europos me no tradicijomis.
valstybinės konservatorijos voka lo klasę, dėstė dailę Vilniaus J.Vie nožinskio dailės mokykloje, išug dė nemažą būrį menininkų, kurių kūryba įnešė svarbų indėlį į XX a. Lietuvos dailės istoriją. Pasak kritikų, jo kūryba – Lietu vos kultūros fenomenas, reikšmin gas kaip XX. a. Lietuvos meną sie jantis su Europos meno tradicijomis. V.J.Pečiukonis-Pečiukas – vienin telis ano meto Lietuvoje kūręs sim bolinio religinio meno kūrinius, savo kūryba teigęs humanistines Europos kultūros ir etines vertybes.
Dailininko kūrybą įvertino ne tik jos vertę nustačiusi bendrovė „Meno rinkos agentūra“. Reko mendacijas pateikė ir žymūs Lie tuvos menotyrininkai, ekspertai bei nusipelnę meno veikėjai: Lie tuvos dailininkų sąjungos narė menotyrininkė Aldona Dapkutė, rašytoja ir dailininkė Jurga Iva nauskaitė, profesorius Naciona linės premijos laureatas Antanas Kmieliauskas, Vyriausybinės pre mijos laureatas tapytojas Aloyzas Stasiulevičius. VD inf.
13
penktADIENIS, kovo 9, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Galimybė užkariauti pasaulį Analogų neturinti muzikos mokyk la, kasmet aplankanti įdomiausius pasaulio miestus, – „Red Bull Music Academy“ (RBMA) – jau kovo 17-ąją atvyksta į Vilnių.
Ekspozicija: Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytoje parodoje eks
ponuojama iš Ermitažo muziejaus atvežta XVI–XVIII a. 100 graviūrų kolekcija. Jose – žymiausių dailininkų portretai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Dailininkų portretai Indrė Pepcevičiūtė Vilniuje duris atvėrė pirmą kartą į Lietuvą atvežta paroda iš Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus. Joje išvysite žymiausių daili ninkų portretus XVI–XVIII a. gra viūrose. 100 darbų kolekcija
Ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje buvo atidaryta iš Vals tybinio Ermitažo muziejaus at vežta paroda „Fecit ad Vivum. Dailininkų portretai XVI–XVIII a. Vakarų Europos graviūrose“. Šioje muziejų metų progra mos tarptautinėje parodoje pri statoma unikali 100 graviūrų kolekcija iš Ermitažo impera toriškojo rinkinio. Lietuvos gy ventojai pirmą kartą pamatys pasaulinio garso dailininkų, to kių kaip Rembrandtas, Anthony van Dyckas, Jacques’as Callot ir kiti, kūrinius. Taip pat Albrech to Dürerio, Michelangelo ir dau gelio kitų žymiausių XVI–XVIII a. Europos genialiųjų dailininkų portretus, kurie buvo sukurti jiems dar esant gyviems.
Michailas Piotrovskis:
Ši paroda – grožio ir įdomių dalykų deri nys. Ji žavi akį, ska tina mintis. Paroda skirta žinovams. „Tai turbūt pirmas kartas, kai Ermitažo muziejus turi tokio didelio masto parodą Lietuvo je – ne tik Vilniuje, ne tik šia me muziejuje. Džiaugiuosi, kad ši paroda papuošė mūsų Mu ziejų metus. Tai išskirtinė do vana visiems meną mylintiems žmonėms, – ketvirtadienį Vil niaus paveikslų galerijoje su rengtoje spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Graviūra – lyg fotografija
Savo vizitu Lietuvą pagerbė ir Valstybinio Ermitažo generalinis
direktorius prof. Michailas Piot rovskis. Pasak jo, tai yra antras kartas, kai pristatoma ši paroda. Pirmą kartą ji buvo parodyta Er mitažo lankytojams 2009 m. „Tai ermitažinė paroda, grožio ir įdomių dalykų derinys. Ji žavi akį, skatina mintis. Paroda skir ta žinovams, kurie žino ne tik Rembrandtą, bet ir domisi XVI– XVIII a. dailės menu“, – teigė Er mitažo vadovas. Profesoriaus teigimu, paroda ypač aktuali šiomis dienomis, nes graviūra yra lyg to laikotarpio fo tografij a, o dabar fotografijos me nas patiria pakilimą. „Tiesą sakant, pas mus į gra viūroms skirtą parodą ateina tie, kurie lanko ir fotografij os paro das, mažiau tie, kurie domisi ta pyba“, – sakė M.Piotrovskis. Portretų galerija
Parodos kuratorės Nijolės Ma siulionytės teigimu, parodo je aprėpiamas ilgas laikotarpis, itin reikšmingas Europos kultū rai, jis taip pat svarbus ir portre to žanro raidai. Parodoje nemažai darbų, kurie eksponuojami pirmą kartą. N.Masiulionytė atskleidė, kad ruošdama parodą reikšmę teikė ne tik žinomiems vardams, bet ir graviūroms. „Ruošiant parodą buvo svar būs aukšto graviūros meno pa vyzdžiai, o ne tik, kad būtų garsūs vardai“, – spaudos konferencijo je sakė parodos kuratorė. Žiūrovams parodoje, kurią bus galima aplankyti iki birželio 10 d., pristatoma ištisa portretų galeri ja, joje – ir plačiai žinomi meni ninkai, ir tie, kurių šlovė bėgant laikui prigeso. Tai vienas pirmų jų graviūrą kaip lygiavertį žanrą kitiems menams įvertinęs Jero nimas Kokas, Cornelius Cortas, Nyderlandų meno simboliu dėl stilistinio ir vaizdinio darbų savi tumo vadinamas Pieteris Brueg helis vyresnysis, Lucas van Ley denas, Hendrikas Golcijus. Taip pat didieji menininkai Peteris Paulas Rubensas, Baceio Bandi nelli ir daugelis kitų. „Visi jie – ryškios, savo kūry bai prilygstančios asmenybės“, – teigė N.Masiulionytė.
Projektą pristatys net trys bu vę RBMA studentai, šiuo metu sėkmingai siekiantys muzikinės karjeros. Sostinės klube „Soul Box“ akademijos informacinę sesiją ves ir naktinius šokius surengs viet namiečių kilmės prancūzas On ra, lenkas Eltronas Johnas bei es tas Sanderis Mölderis. Pirmoji RBMA 1998-aisiais su rengta Berlyne ir nuo tada vyksta kasmet. Į iki šiol Madride, Barse lonoje, Sietle, Melburne, Keiptau ne, Dubline, San Paule ir kt. vyku sią RBMA paprastai pakviečiama 60 studentų – vokalistų, prodiuserių, instrumentalistų, didžėjų – iš viso pasaulio, įtaigiausiai užpildžiusių stojimo anketas ir nepagailėjusių geriausių savo muzikos pavyzdžių. Šiais metais RBMA ruošiasi apsi stoti Niujorke. Niekada nemiegan čiame kultūros katile dvi akademi jos sesijos vyks šių metų rudenį, paraiškų teikimo etapas baigsis ba
landžio 2-ąją, o visa reikalinga in formacija apie paraiškas ir stojimą bus suteikta jau kovo 17 d. informa cinėje sesijoje klube „Soul Box“. Akademijoje nesvarbi nei daly vių tautybė, nei diplomų ar išleistų albumų skaičius – į ją patekti vie nodai šansų turi ir jau patyrę at likėjai, ir pradedantys „miegamojo didžėjai“. RBMA lektoriais yra bu vę Goldie, Mike’as Paradinas, Ewa nas Pearsonas, Caribou, Deadbeat, M.I.A., „Masters At Work“, Erykah Badu ir dešimtys kitų. Muzikiniai patarimai dalijami ir su naujausia technika pažindinamasi pavyzdin gai įrengtose įrašų studijose, o va karais studentai drauge su lektoriais dalyvauja bendruose renginiuose. Belieka pridurti, kad kelionė į RBMA ir dvi savaitės mokslų bei nuotykių yra nemokami. Jau tapo tradicija, kad kasmet paskelbus anketų siuntimo pra džią RBMA visame pasaulyje or ganizuoja informacines sesijas. Tokiose sesijose dalyvaujantys bu vę RBMA studentai ar dėstytojai ne tik pristato akademijos koncepciją bei stojimo procedūrą, bet ir pa demonstruoja savo talentą gyvose
muzikinėse dirbtuvėse. Žinoma, nė viena informacinė sesija neap sieina be RBMA vardą pateisinan čio vakarėlio. Garsiausias šiemetės Vilniaus in formacinės sesijos vardas Onra, ar ba Arnaud Bernard’as, – 2008-ųjų RBMA Barselonoje absolventas, lie tuviams jau pažįstamas iš viešnagės festivalyje „Satta Outside“. Jį at lydės taip pat Barselonoje 2008-ai siais dalyvavęs lenkas E.Johnas bei praėjusiais metais Madrido sesijoje viešėjęs estas S.Mölderis. „Red Bull Music Academy“ info sesija „Soul Box“ vyks kovo 17 d., jos pradžia – 17 val. Naktinė dalis – nuo 23 val. VD inf.
60
studentų
paprastai yra kviečiami į „Red Bull Music Academy“.
14
PenktADIENIS, kovo 9, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Kovo 10 d. 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Kovo 16 d. 21 val. KIEK? 39 litai.
KUR? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Kovo 10 d. 20.30 val. KIEK? 20 litų.
Vakaras poetui
Pankai–trubadūrai
„Rondo“ koncertas
Kultūros žurnalas „Santara“ ir Lietuvos dailės muziejus kviečia į literatūrinę muzikinę popietę „Poeto gimtadienis“, skirtą garbiam poetui, dramaturgui, visuomenės veikėjui Justinui Marcinkevi čiui atminti. Just.Marcinkevičius kovo 10 d. būtų minėjęs 82-ąjį sa vo gimtadienį.
„Les Hurlements D’Léo“ – tai aštuoni vyrukai iš Prancūzijos, persi metę per petį gitaras, akordeonus, saksofonus ir krūvą kitų instru mentų, o svarbiausia – užkrečiamai mylintys gyvenimą ir šia emo cija besidalijantys su klausytojais. Kur jie, ten šventė ir džiaugs mingas muzikinis siautulys.
„Rondo“ dainas „Egle, mano sese“, „Laukų gėlė“, „Pelenė“, „Palauk sustok“, „Sudie, Eliza“, „Rytas perone“ ir daugelį kitų šiandien kar tu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvai riuose Lietuvos miestuose. Legendinė Lietuvos grupė koncer tuoja tik gyvai, nenaudodama jokių fonogramų.
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Iki kovo 10 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki kovo 25 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. KADA? Iki kovo 30 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 20 litų.
Šiuolaikinis Indijos menas
Naujas kūrybinis etapas
Nauji ir nematyti darbai
Spektaklis apie S.Nėrį
Šioje parodoje pristatoma iš Indijos kilusių jau nųjų menininkų kūryba. Dalis jų gyvena Indi joje, kiti – Amerikoje ar Europoje. Tai pirmo ji šiuolaikinį Indijos meną pristatanti paroda Lietuvoje.
Rengėjai intriguoja, kad paroda „2“ taps visiškai nauju menininkų Laimos Milkintės ir Riman to Milkinto kūrybos etapu. Šio fakto liudinin kais kviečiami tapti visi į parodą užsukę lan kytojai.
Dailininkės Sigitos Maslauskaitės parodoje „Atvaizdai“ žiūrovai pamatys naujausius 2010– 2012 m. nutapytus paveikslus ir keletą anksčiau sukurtų, iki šiol viešai niekur nerodytų meni ninkės darbų.
Birutės Mar (nuotr.) monospektaklis „Poetė“ – apie ryškiausios praėjusio amžiaus lietuvių po etės Salomėjos Nėries (1904–1945 m.) likimą, jau virtusį universaliu XX a. menininko tragiš kos lemties mitu.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m.) (N-7).
LTV 23.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (5) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Nuo... Iki... (k). 10.40 Farai (N-7) (k). 11.40 LT aistra (N-7) (k). 12.10 Detektyvinis s. „Mentalistas“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (6). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Fantastinis f. „Pragaro vaikis. Aukso armija“ (JAV, Vokietija, 2008 m.) (N-7). 23.35 Komedija „Briuno“ (JAV, 2009 m.) (S). 1.10 Trileris „Vieniša baltoji moteris 2. Psichopatė“ (JAV, 2005 m.) (N-14).
LNK 23.35 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Ką manai? 11.00 Chorų karai 2012. 14.10 „Ančiukų istorijos“ (8). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Komedija „Auklė“ (Kanada, JAV, 2005 m.). 21.00 Komedija „Rokeris“ (JAV, 2008 m.). 23.00 Komedija „Kelyje“ (JAV, 2000 m.). 0.50 Komedija „Kitokia aš“ (JAV, 2007 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 9.00 „Sąmokslo teorija“. Diskusijų laida (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 19.10 val.
11.00 „Mentai“ (N-7) (k). 12.00, 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30, 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 17.30 „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „Amerikos talentai VI“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Rusų kinas. Trileris „Tik pirmyn“ (Rusija, 2008 m.) (N-7). 22.30 Amerikietiškos imtynės (N-14). 23.30 Fantastinis veiksmo f. „Kalnietis. Sugrįžimas“ (Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Argentina, 1991 m.) (N-7). 1.35–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems.
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“.
BTV 23.30 val.
13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Černobylis. Branduolinio pragaro pasekmės“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Dok. f. „Murdocho imperijos užkulisiai“. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Komedija „Šalin vyrus!“ (JAV, Prancūzija, 1995 m.) (N-14). 23.55 „Zona“ (N-14). 1.55 Makaliaus kelionės.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Chievo“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Talino „Kalev“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Lazio“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Bizkaia Basket“–„Barcelona Regal“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Krasnye Krylja“–„Žalgiris“. 21.15 Adrenalinas. 21.40 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“.
Sport1 19.15 val.
15
penktadienis, kovo 9, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900179
UAB „IRDAIVA” reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
922137
UAB „IRDAIVA” reikalingi fasado šiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922145
Paslaugos Statybos ir remonto Įrengiame geoterminius ir vandens gręžinius, montuojame šilumos siurblius. Darbams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis. 916129
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918409
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 924043
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodu sodybą (30 a) Anykščių rajone, iki Viešintų ežero 700 m, iki Viešintų mstl. – 0,5 km. Kaina 19 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 923124
Perka Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
924658
Įvairūs Kita 2012 03 17 nuo 10 iki 10.30 val. Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų mstl., skl. Nr. 1305/1 bus pakartotinai ženklinamos sklypo ribos. Gretimo skl. Nr. 4152/1700:0679 (sav. Irena Sudnikevič) paveldėtojai kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 645 00 772, 8 611 31 242. 924180
2012 03 23 9-9.30 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 4184/0400:116, priklausančio Liudvigui Markovskij, Minčiškių k., Sudervės sen., Vilniaus r., ribos ir atliekami kadastriniai matavimai. Matavimus ir ženklinimą atliks UAB „Futurum modus“, Turgelių k., Šalčininkų r., tel. 8 610 37 448. Prašom gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 4184/0400:567, 4184/0400:439, 4184/0400:449, 4184/0400:561, savininkus (paveldėtojus), Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus atstovą dalyvauti matavimuose. 923723
Informuojame, kad 2012 02 14 NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)857 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4144/0800:0614, esančio Adomaičių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Tel. (8 5) 205 8190. 924519
Informuojame, kad 2012 02 14 NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)858 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4144/0800:0611, esančio Adomaičių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Tel. (8 5) 205 8190. 924518
PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 02 23 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-999 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4132/0400:759, esančio Skauduliškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorė – Laura Želnytė; rengėja – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 924187
PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 02 24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.-1114) patvirtintas žemės sklypo Nr. 4152/0500:0071, esančio Dievoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į 2 sklypus. Planavimo organizatoriai – Marjan Butkevič, Liudmila Syrnickaja; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 924194
PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 02 24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.-1130) patvirtintas žemės sklypo Nr. 4154/2000:209, esančio Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į keturis sklypus: Nr. 209-1, plotas 0,7500 ha; Nr. 2092, 1,0500 ha; Nr. 209-3, 0,6900 ha; Nr. 209-4, 0,3600 ha. Skl. proj. Nr. 209-1;209-
2;209-3 sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Skl. proj. Nr. 209-4 pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Planavimo organizatoriai – Albina Murauskienė, Mečislovas Murauskas, Vytautas Kraučiūnas, Janina Kriaučiūnienė, Stanislovas Murauskas; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
924186
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja permainingus orus. Šiandien numatomas nedidelis debesuotumas. Įdienojus bus apie 1 laipsnį šalčio. Rytoj naktį ims niauktis, dieną sniegas, lietus ar šlapdriba prognozuojami visuose didžiuosiuose miestuose. Naktį Vilniuje bus iki 6 laipsnių šalčio. Dieną bus iki 4 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 9 d.
+2
+1
Telšiai
+2
Šiauliai
0
Klaipėda
Panevėžys
–1
Utena
+3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.48 18.11 11.23 20.13 6.36
69-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 297 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +8 Brazilija +28 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +24 Keiptaunas +24 Kopenhaga +6
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+12 +17 –5 –7 +10 +4 +11 +8
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+6 –3 +14 +25 –4 +21 +9 +5
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
0
–3
–6
2
0
+2
+1
+2
6
+1
+2
0
–2
5
Šeštadienį
Sekmadienį
1965 m. Vilniuje mirė lietuvių klasikinės literatūros poetas, prozininkas, vertėjas Kazys Boruta. 1970 m. gimė Shannonas Leto, amerikiečių grupės „30 Seconds to Mars“ vienas įkūrėjų ir būgnininkas. 1972 m. gimė religijotyrininkas žurnalistas Andrius Navickas. 1975 m. gimė Argentinos futbolininkas Juanas Sebastiánas Verónas. 1994 m. vokiečių kilmės amerikiečių poetas ir rašytojas Charlesas Bukowski.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Dangyra, Dominykas (Domas), Domininkas, Pranciška (Pranė), Savijus, Visgailė, Žygimantas
Avinas (03 21–04 20). Nepažįstami žmonės šiandien teigiamai įvertins jūsų charakterio bruožus ir gebėjimą išspręsti svarbias problemas. Tai padės neprarasti pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Esate linkęs į viską žiūrėti paprastai, bet neužsimirškite, kad nepradėtume visko vertinti per paprastai, tada gali kilti įvairių nesusipratimų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Spręskite asmenines bėdas. Vėžys (06 22–07 22). Jausite tiek šeimos, tiek draugų bei pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Mokykitės suprasti aplinkinių problemas. Liūtas (07 23–08 23). Gali tekti iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Būsite blogos nuotaikos ir nenusiteikęs palaikyti kitų žmonių. Prisiminkite, kad viskas praeina. Mergelė (08 24–09 23). Jei tektų susidurti su konfliktišku žmogumi, neimkite iškart jam nusileisti, bet ir neskatinkite konflikto. Šiandien nespręskite svarbių reikalų. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.. Skorpionas (10 24–11 22).Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų tikslas – pokyčiai, susiję ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti. Žuvys (02 20–03 20). Daugelis šiandien nesupras jūsų skonio ir vertybių. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam kur nors gamtoje.
JAV nacionalinės vandenynų ir atmosfe ros tyrimų valdybos Orų prognozių cent ras paskelbė, kad Žemę pasiekė iš Saulės išspjautas įmagnetintos plazmos pliūps nis. Dėl padidėjusio Saulės aktyvumo gali sutrikti energijos tiekimas, palydovinės na vigacijos sistemos, lėktuvų skrydžiai. Geo magnetinės audros gali pakenkti elektros energijos tiekimo tinklams. Dėl susidaran čios radijo bangų emisijos gali sutrikti pa saulinė padėties nustatymo sistema, na vigacijos sistemų veikimas. Ji gali pada ryti žalos palydovams. Mokslininkų teigi mu, dėl galimų ryšių sutrikimų ir padidėju sio radiacijos lygio lėktuvai turėtų vengti skrydžių virš Šiaurės ir Pietų ašigalių.
DATOS (kovo 9 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+2
Vardai
horoskopai
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
1454 m. gimė italų keliautojas ir geografas Amerigo Vespucci, jo vardu buvo pavadinta Amerika. 1760 m. gimė lietuvių poetas kunigas Antanas Strazdas, kunigas ir poetas. 1917 m. gimė lietuvių semiotikas, literatūros tyrinėtojas, eseistas Algirdas Julius Greimas. 1934 m. gimė pirmasis SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas. 1961 m. mirė istorikas, „Lietuvos istorijos“ (1936 m.) autorius ir redaktorius Adolfas Šapoka. 1964 m. gimė prancūzų aktorė Juliette Binoche.
Vilnius Alytus
1–6 m/s
Saulės audra
Rytas
0
+3
6
7
8
9