2012-03-10 Kauno diena

Page 1

ekonomika Ap­do­va­no­ti vers­lo ly­de­riai, ve­dan­tys Lie­tu­vos eko­no­mi­ką į prie­kį.

11p.

pasaulis

12p.

Metai po branduolinės katastrofos Fukušimoje: kas pasikeitė?

sportas

BALDŲ CENTRAS

15p.

„ANŪKĖLIS“

L.Klei­za pa­si­ren­gęs pa­dė­ti Lie­tu­vos rink­ti­nei Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

ATNAUJINTA BALDŲ

EKSPOZICIJA Savanorių pr. 280, Kaunas Tel. 8 610 06 283

Šeštadienio

Kovo 10, 2012 Nr. 58 (19617) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Šve­das ir len­kas – apie lie­tu­viš­kos lais­vės sko­nį

Mugė su pigesnėmis stintomis Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Va­kar Kau­ne iš­kil­min­gai pa­skelb­ ta Ka­zi­mie­ro mu­gės pra­džia. Jos glo­bė­jas že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­ zys Star­ke­vi­čius, at­ra­ki­nęs re­kor­ di­nio dy­džio me­di­nę spy­ną, pa­lin­ kė­jo links­mos šven­tės. Kep­to par­še­lio su­bti­ly­bės

Šven­tės ati­da­ry­mo ak­cen­tas – di­ džiu­lis me­di­nis lai­vas, Lais­vės alė­ ja stu­mia­mas tik­ro­viš­kai at­ro­dan­ čių kur­šių, mu­gės da­ly­viams atė­mė ža­dą. Re­gi­niu ne­si­do­mė­jo tik žą­sis Ka­zy­tė, ku­ri at­rie­dė­jo su mu­zi­kan­ tais sim­bo­li­niu Ka­zi­mie­ro ve­ži­mu. Kol ant sce­nos prie Mu­zi­ki­nio teat­ ro so­de­lio bu­vo sa­ko­mos iš­kil­min­ gos kal­bos, Ka­zy­tės ir Ka­zi­mie­rai var­vi­no sei­lę. Pul­ke­lis lai­min­gų­jų lau­kė ža­dė­to ne­mo­ka­ mo kep­to par­še­lio.

5

Dienos citata „Mies­tas be kul­tū­ros ir at­vi­ ro dia­lo­go su jos kū­rė­jais – mies­tas be atei­ties“, –

Va­kar: Kau­no mo­ki­niai Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nai Vienybės aikštėje sukūrė gyvą trispalvį žiedą.

Šve­do Jo­no Oh­ma­no ir len­ko Krzysz­to­fo Ko­ la­nows­kio ne­pa­tai­kau­jan­tis žvilgs­nis į 22-ąjį ne­prik­lau­so­my­bės gim­ta­die­nį pa­žy­min­ čią Lie­tu­vą tu­rė­tų pri­vers­ti su­si­mąs­ty­ti. Šie du už­sie­nie­čiai se­niai ser­ga už mūsų šalį.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Du de­gus­ta­to­riai

„Tik­ro­ji lais­vė nė­ra pi­gi, bet už­tai la­bai sal­di“, – įsi­ti­ki­nęs šve­dų do­ ku­men­ti­nių fil­mų kū­rė­jas, žur­na­ lis­tas, ver­tė­jas J.Oh­ma­nas, Lie­tu­ vo­je gy­ve­nan­tis 20 me­tų.

sa­ko Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas And­rius Žiu­raus­kas. Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Šve­d ų žur­n a­l is­tas, kal­b ė­d a­ mas apie lais­vės sko­nį, pa­tiks­li­ no, kad jis ga­li ir ap­kars­ti dėl po­ li­t i­n ių spren­d i­m ų, dėl val­d žios el­ge­sio su pi­lie­čiais, dėl dau­ge­ lio da­ly­kų, liu­di­jan­čių apie lais­ vę, ku­riai nė­ra įsi­pa­rei­go­ta ar­ba tie įsi­pa­rei­go­ji­mai pa­ mirš­ti.

2

8p.


2

Šeštadienis, kovo 10, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

50mg/m3 60

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,91

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

73

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Įs­pū­dis: už­sie­nie­čiai Lie­tu­vos drau­gai Ko­vo 11-ąją va­di­na stul­bi­na­ma da­ta.

Mielieji, šiandien švenčiame dvidešimt antrąjį mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo gimtadienį. Istoriškai tai gal ir nėra ilgas laikas, tačiau mums, gyvenantiems čia ir dabar, du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai davė labai daug. Geriausiai įvertinti ir pajusti pokyčius galime žvelgdami į jaunus žmones – atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu išaugusią kartą, kuri laisvę suvokia tokią, kokia ji iš tiesų yra: kaip prigimtinę kiekvieno žmogaus teisę, kaip savo tautos natūralų būvį. Manau, kad tai yra geriausias įprasminimas aukos, sudėtos ant Nepriklausomybės aukuro per tremties metus, 1941-ųjų birželio 23-iosios sukilimą, vokiečių okupacijos naktį, per visą sovietinės totalitarinės valdžios siautėjimo laikotarpį. O mūsų, sąmoningų Kovo 11-osios liudininkų, pareiga yra priminti jauniems žmonėms apie tą auką. Nes jos pamiršti – nevalia. Sveikinu Nepriklausomybės atkūrimo dienos, mūsų Lietuvos šventės proga! Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas

Mieli kauniečiai! Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas buvo paskelbtas 1990-ųjų kovo 11 d. Vilniuje. Tačiau idėja atkurti nepriklausomybę gimė Kaune – drąsių, orių ir laisvę mylinčių žmonių mieste. Kaunas visada buvo ir bus Lietuvos širdis. Ir tegul niekas nedrįsta tai neigti! Sveikinu Jus mums visiems brangios šventės proga. Tikiu, kad ir toliau savo darbais rodysite pavyzdį visai Lietuvai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šve­das ir len­kas – 1

Len­k ą K.Ko­l a­n ows­ kį, Lie­tu­vą pa­žįs­tan­tį 14 me­tų, glu­mi­na lie­tu­vių po­lin­kis net ne­si­gi­li­nant į pro­ble­mą smerk­ti vi­ sa, kam jie ne­pri­ta­ria ir ko ne­sup­ ran­ta. „Lie­tu­vo­je smer­kia­mi vi­si – emig­ran­tai, biu­rok­ra­tai, vers­li­ nin­kai, me­ni­nin­kai, kon­ser­va­to­riai, so­cial­de­mok­ra­tai, tau­ti­nės ma­žu­ mos, na­cio­na­lis­tai, gė­jai. Už­ten­ka eti­ke­tės „ki­toks nei aš“, ir į žmo­ gų nu­krei­pia­ma ag­re­si­ja“, – lie­tu­ vių bruo­žą pa­ste­bė­jo len­kas. K.Ko­la­nows­kis pa­ti­ki­no, kad to­kių ten­den­ci­jų – neap­kęs­ti ir smerk­ti – ne­trūks­ta ir Len­ki­jo­je. „Bet kaip ga­li­ma my­lė­ti sa­vo tė­ vy­nę, ne­my­lint jos žmo­nių be jo­kių iš­ly­gų? – klau­sė K.Ko­la­nows­kis. – Kaip ga­li bū­ti vals­ty­bė lais­va, jei­ gu nė­ra lais­vos erd­vės da­ly­kiš­koms dis­ku­si­joms, ta­pa­ty­bių ir po­žiū­rių įvai­ro­vei?“ Dė­kin­gas li­ki­mui

Šve­das J.Oh­ma­nas apie mū­sų be­si­ va­duo­jan­čią iš oku­pa­ci­jos ša­lį su­ži­ no­jo 1990 m., bū­da­mas Len­ki­jo­je.

Ne­gaiš­da­mas lai­ko J.Oh­ma­nas at­ ka­ko į Lie­tu­vą. Tuo me­tu bu­vo pra­ si­dė­ju­si eko­no­mi­nė blo­ka­da – san­ kci­ja ne­prik­lau­so­my­bės nuo SSRS sie­kian­čiai mū­sų ša­liai. „Tai, ką pa­ma­čiau Lie­tu­vo­je po Ko­vo 11-osios, bu­vo la­bai įspū­din­ga. Eu­ro­pai anuo­met ma­žai ži­no­ma tau­ ta me­tė iš­šū­kį pa­čiam Krem­liui, vie­ nin­gai ir at­kak­liai ei­da­ma už­si­brėž­to tiks­lo – ne­prik­lau­so­my­bės įtvir­ti­ni­ mo link. Esu dė­kin­gas li­ki­mui, at­ve­ du­siam ma­ne į Lie­tu­vą, lei­du­siam pa­žin­ti lie­tu­vius ir jų ša­lį“, – sa­kė J.Oh­ma­nas, tei­kęs ir te­be­tei­kian­tis Šve­di­jos ži­niask­lai­dai in­for­ma­ci­jos apie įvy­kius Lie­tu­vo­je. Mi­ni ir Są­jū­džio klai­das

Pa­sak J.Oh­ma­no, Lie­tu­vo­je nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo pa­ da­ry­ta daug neap­gal­vo­tų žings­nių. Vie­ną di­džiau­sių klai­dų, šve­do ma­ ny­mu, pa­da­rė są­jū­di­nin­kai, kai, pe­ rė­mę val­džią, stai­giai išar­dė ko­lū­kius – ko­lek­ty­vi­za­ci­jos sis­te­mą kai­me. „Taip, tai rei­kė­jo su­griau­ti, bet jo­kiu bū­du ne taip žai­biš­kai. Šis

sku­bo­tas spren­di­mas su­kė­lė chao­ są, lei­do daug kam ne­tei­sė­tai pa­si­ pel­ny­ti“, – kal­bė­jo J.Oh­ma­nas. „Ne­vy­ku­sios de­so­vie­ti­za­ci­jos pa­da­ri­niai su juos ly­dė­ju­siais skan­ da­lais, ko­rup­ci­ja pa­sie­kė šias die­ nas“, – ma­no Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ tis šve­das. Ko­dėl lie­tu­viai ne­sau­go gam­tos?

Šian­die­nė Lie­tu­va, pa­ste­bi J.Oh­ ma­nas, yra su­dė­tin­go­je san­kry­žo­ je. Mū­sų ša­lį, anot šve­do, dras­ko ir vi­di­nės pro­ble­mos, ir sve­ti­mi in­te­ re­sai: Ru­si­jos įta­ka per, pa­vyz­džiui, ener­ge­ti­ką, JAV geo­po­li­ti­niai tiks­ lai, Skan­di­na­vi­jos vers­lo me­cha­ niz­mai, Len­ki­ja, ku­ri bent tarp ei­ lu­čių reiš­kia sa­vo pre­ten­zi­jas. „Vis­gi aš ma­tau Lie­tu­vo­je ir tei­ gia­mų po­žy­mių, pa­vyz­džiui, stip­rų lie­tu­vių tau­tiš­ku­mo jaus­mą. Liū­di­ na tai, kad jis daž­nai ne­su­tam­pa su vals­ty­bin­gu­mo sam­pra­ta – ne­ga­ liu su­vok­ti, kaip lie­tu­viai ga­li ši­taip terš­ti sa­vo ša­lies gam­tą, ne­sau­go­ ti jos“, – ste­bė­jo­si J.Oh­ma­nas. „O po­žiū­ris į par­ti­jas? – klau­

Erikas Tamašauskas, LR Seimo pirmininko pavaduotojas

Gerbiami kauniečiai, nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga! Tegul ši diena suteikia drąsos ir vilties, įveikiant šio laiko sunkumus. Linkiu, kad mums užtektų išminties, geros valios, santarvės, teisingumo ir pilietiško aktyvumo toliau sėkmingai žengti laisvės keliu. Su pagarba

Sonata Rudžianskienė partijos Tvarka ir teisingumas Kauno m. Dainavos skyriaus pirmininkė

Mielieji, Jau trečią dešimtmetį Lietuva rašo savo atkurtos nepriklausomybės istoriją, kurios metraštininku lemta tapti kiekvienam iš mūsų. Kurkime ją teisingais žodžiai ir garbingais darbais. Sveikinu Kovo 11-osios, mūsų vilties ir išsipildžiusio laisvės troškimo dienos proga! Prezidentas Rolandas Paksas Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

Kran­tai: nors Šve­di­jos jū­ros pa­kran­tė ski­ria­si nuo lie­tu­viš­ko­sios, J.Oh­ma­nas vie­no­dai ge­rai jau­čia­si abie­jo­se


3

Šeštadienis, kovo 10, 2012

miestas

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

apie lie­tu­viš­kos lais­vės sko­nį sė šve­das. – Lie­tu­vo­je jis iš es­mės ski­ria­si nuo po­žiū­rio, tar­kim, Nor­ ve­gi­jo­je, ku­rio­je po kru­vi­nų įvy­ kių sa­lo­je nor­ve­gai pra­dė­jo ma­siš­ kai sto­ti į par­ti­jas, tuo pa­brėž­da­mi, kad jie, o ne kaž­ko­kio be­pro­čio žu­ di­ko idė­jos yra vals­ty­bė.“

Jonas Oh­ma­nas:

Lie­tu­va el­gia­si taip, tar­si jos že­mė­je jau ne­be­ga­li bū­ti pra­lie­ tas krau­jas. „Lie­tu­vo­je val­džios struk­tū­ ros daž­nai sa­vo ne­sup­ran­ta­mais spren­di­mais vis dar stul­bi­na pi­lie­ čius, va­ro juos į ne­vil­tį“, – įsi­ti­ki­ nęs J.Oh­ma­nas. Ra­gi­na ne­nuo­lai­džiau­ti

Šve­das at­krei­pė dė­me­sį ir į van­gią Lie­tu­vos reak­ci­ją, kai ša­ly­je suak­ ty­vė­ja kai­rie­ji ir de­ši­nie­ji ekst­re­

mis­tai. J.Oh­ma­no nuo­mo­ne, tai nė­ra ge­rai, nes ekst­re­mis­tai vie­ni­ ja­si vi­so­je Eu­ro­po­je. „Lie­tu­va, re­gis, pa­ma­žu tam­pa de­ši­nių­jų ekst­re­mis­tų ba­ze. De­ ši­nie­ji Lie­tu­vos ra­di­ka­lai vie­ni­ja­si su bend­ra­min­čiais Eu­ro­po­je – tai pa­vo­jin­ga, ta­čiau Lie­tu­va el­gia­si taip, tar­si jos že­mė­je jau ne­be­ga­li bū­ti pra­lie­tas krau­jas“, – per­spė­ jo šve­das. J.Oh­ma­nas Ko­vo 11-ąją da­ly­ vaus va­di­na­mo­sio­se al­ter­na­ty­vio­ sio­se ei­ty­nė­se Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pro­spek­te, ra­gin­da­mas vi­sus kar­tu švęs­ti Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­ mo die­ną. „Nors esu už­siė­męs, bet jau­čiu, kad šį kar­tą tu­riu vie­šai ro­ dy­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Ma­no da­ly­va­vi­ mas su­si­jęs ne su kaž­ko­kiais va­di­ na­mai­siais ult­ra­de­ši­niai­siais, o su gi­les­niu su­vo­ki­mu, jog, jei čia esi ir no­ri tik­ros lais­vės ir rea­lios ne­prik­ lau­so­my­bės, me­tas veik­ti kar­tu“, – įsi­ti­ki­nęs šve­das. Jis pa­ste­bė­jo, kad Lie­tu­vo­je to­le­ ruo­ja­mi ne tik de­ši­nie­ji, bet ir kai­ rie­ji ekst­re­mis­tai.

Ma­tė be­si­kei­čian­tį gy­ve­ni­mą

1990 m. ko­vo 11-ąją len­kui K.Ko­ la­nows­kiui, da­bar gy­ve­nan­čiam ir dir­ban­čiam Lie­tu­vo­je, te­bu­vo vie­ nuo­li­ka me­tų, ta­čiau ber­niu­kas ne­ ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti po­ky­čių sa­vo ša­ ly­je ir pa­sau­ly­je. „Tė­vai siųs­da­vo ma­ne pirk­ti duo­ nos. Pas­te­bė­jau, kaip per ke­le­rius me­tus jos kai­na išau­go nuo 26 zlo­ tų iki 15 tūks­tan­čių, kad ne­be­li­ko nė vie­nos iš mus su­pu­sių „bro­liš­kų so­cia­lis­ti­nių vals­ty­bių“. Anuo­met mes ne­ži­no­jo­me, ko ti­kė­tis iš mū­ sų nau­jų kai­my­nių, ko­kios jos yra. Aš, pa­vyz­džiui, net ne­ma­niau, kad lie­tu­vių kal­ba la­bai ski­ria­si nuo ru­ sų“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. K.Ko­la­nows­kis pra­dė­jo re­gu­ lia­riai lan­ky­tis Lie­tu­vo­je tik nuo 1998 m. Per kiek­vie­ną ke­lio­nę jis pa­ste­bė­da­vo, kaip Lie­tu­vo­je nyks­ ta skur­das, pil­ku­ma, au­ga vers­lu­ mas, dau­gė­ja tur­tin­gų, am­bi­cin­gų žmo­nių. „Džiau­giau­si, kai Lie­tu­va ir Len­ ki­ja įsto­jo į Eu­ro­pos Są­jun­gą, bu­ vo priim­tos į Šen­ge­no erd­vę, nes

tai lei­do žmo­nėms spręs­ti, kur ir kaip gy­ven­ti, kur ir ką stu­di­juo­ti, kuo už­siim­ti. Sup­ran­ta­ma, 2008– 2009 m. eko­no­mi­kos kri­zė smar­ kiai su­ga­di­no lie­tu­viams nuo­tai­ką. Bet kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad šian­ die­nis gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je yra daug ge­res­nis ir spal­vin­ges­nis nei, pa­vyz­džiui, 2000 m., kad čia gy­ ven­ti ge­riau nei dau­ge­ly­je ki­tų bu­ vu­sių so­vie­ti­nių res­pub­li­kų?“ – kal­bė­jo len­kas. Lin­kė­ji­mai Lie­tu­vai

Dau­ge­lis K.Ko­la­nows­kio drau­gų lie­tu­vių iš­va­žia­vo gy­ven­ti sve­tur. Emig­ra­ci­jos ir nu­si­vy­li­mo mas­tai, anot pa­šne­ko­vo, tai – ro­dik­lis, kad gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je dar to­li­mas idea­lui, kad žmo­nes į ne­vil­tį va­ro ko­rup­ci­ja, biu­rok­ra­ti­ja, hie­rar­chi­ ja grįs­ti san­ty­kiai. K.Ko­la­nows­kio nuo­mo­ne, sa­ky­ ti, kad vals­ty­bei se­ka­si, ga­li­ma tik tuo­met, jei­gu jos žmo­nės gy­ve­na ge­rai. O Lie­tu­vo­je smer­kia­mi tie, ku­rie tei­kia pir­me­ny­bę eko­no­mi­ nei ge­ro­vei, o ne ne­prik­lau­so­my­bei.

Ta­čiau žmo­nės ne­no­ri ta­pa­tin­tis su vals­ty­be, jei jos va­do­vai ne­si­ta­pa­ ti­na su žmo­nė­mis, ne­spren­džia jų pro­ble­mų. Lie­tu­vo­je daug tuš­čia­žo­džia­ vi­mo, skam­bių fra­zių ir aud­rin­ gų emo­ci­jų. Štai ko­dėl, pa­šne­ko­vo nuo­mo­ne, san­tū­res­niems es­tams se­ka­si ge­riau. „Su pro­ble­mo­mis su­si­du­ria ir Len­ki­ja, – sa­kė K.Ko­la­nows­kis. – Per pa­sku­ti­nę Nep­rik­lau­so­my­bės šven­tę Var­šu­vą su­krė­tė riau­šės, su­kel­tos žmo­nių, skir­tin­gai su­ vo­kian­čių pa­trio­tiz­mą. Per svar­ biau­sią sa­vo vals­ty­bės šven­tę len­ kai mu­šė­si su len­kais – ir vi­siems at­ro­dė, kad bū­tent jie ko­vo­ja už tik­rą­sias ver­ty­bes. Ši­to ne­lin­kiu Lie­tu­vai.“ „Svei­kin­da­mas Ko­vo 11-osios pro­ga, lin­kiu Lie­tu­vai sa­vo ran­ko­ mis su­kur­ti kuo dau­giau pa­grin­do di­džiuo­tis ne tik praei­ti­mi, at­kur­ ta ne­prik­lau­so­my­be ir pa­sie­ki­mais krep­ši­ny­je, bet ir sa­vo gy­ve­ni­mu XXI am­žiu­je“, – lin­kė­jo K.Ko­la­ nows­kis.

Lie­tu­vo­je smer­kia­mi vi­si – emig­ ran­tai, biu­ rok­ra­tai, vers­li­nin­ kai, me­ ni­nin­kai, kon­ser­va­ to­riai, so­ cial­de­mok­ ra­tai.

Bal­ti­jos pu­sė­se.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Svei­ki­ni­mas: K.Ko­la­nows­kis lin­ki Lie­tu­vai dau­giau pa­gar­bos vie­ni ki­tiems, ženg­ti pir­myn, ne­si­dai­ry­ti at­gal.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.



5

šeštadienis, kovo 10, 2012

miestas

Mugė su pigesnėmis stintomis Lū­ku­riuo­ti te­ko il­giau, nei 1 pla­nuo­ta, nes iš pra­džių vi­ si šven­tės da­ly­viai bu­vo vai­ši­na­mi

ša­ko­čiais. Vie­ną jų ke­pė gar­si ša­ko­ čių meist­rė Ni­jo­lė Ša­ko­čie­nė. Par­še­lį do­va­no­ju­sios įmo­nės va­do­vė pa­sa­ko­jo, kad jis iš pra­ džių bu­vo net pen­kias pa­ras ma­ ri­nuo­ja­mas, o vė­liau – ir rū­ky­tas, ir kep­tas.

Gra­žioms pa­ne­lėms – už dy­ką

Lais­vės alė­ją ir Vil­niaus gat­vę Ka­ zi­mie­ro mu­gės da­ly­viai už­plū­do nuo pat anks­taus ry­to. Iki pie­tų mu­gės lan­ky­to­jai dau­ giau­sia dai­rė­si į sū­rius, pin­tus ga­ mi­nius ir ke­ra­mi­ką, nors ne vie­nam bu­vo la­bai sun­ku abe­jin­gai praei­ti pro di­džiu­liuo­se ka­ti­luo­se ver­da­mus troš­ki­nius, ke­pa­mas spur­ge­les. „Gra­žioms pa­ne­lėms – už dy­ką, vy­rams – po dvy­li­ka li­tų“, – šyp­ so­jo­si azer­bai­dža­nie­tis Ra­ma­za­nas Ga­sa­no­vas, mai­šy­da­mas sa­vo na­ cio­na­li­nį pa­tie­ka­lą – char­čio. „Esam jau­ni, gra­žūs ir neženoti“, – praei­ves pa­ra­gau­ti vie­to­je ver­da­ mo troš­ki­nio vi­lio­jo Po­vi­las Liau­ dans­kas. Pa­jū­rio at­sto­vai Lais­vės alė­jo­ je įkur­di­no ne­di­de­lį lai­vą, o ja­me įren­gė žu­vų rū­kyk­lą. Akį iš to­lo trau­kė iš jos ky­lan­tys dū­mai. Žve­ jai čia pat vi­rė ir žu­vie­nę. Gi­lių ka­va su­lau­kė pa­si­se­ki­mo Akcentas: žmonės

graibstė „Kauno dienos“ balionus.

Mu­g ė­j e pre­k iau­j an­t ys vy­te­l ių py­n ė­jai šie­m et pri­py­n ė net le­ syk­lė­lių.

Tau­to­d ai­l i­n in­k ų pre­k ys­ta­l iai praei­vių dė­me­sį trau­kia įspū­din­gų mat­me­nų dir­bi­niais. Ama­ti­nin­kės Ra­sos Ja­sers­kie­nės pa­ga­min­ta ir iš­puoš­ta krai­čio skry­nia – net 300 lit­rų tal­pos. Šios gro­žy­bės kai­na – apie 1 300 li­tų. Va­kar bu­vo la­bai ak­ty­viai pre­kiau­ ja­ma karš­ta gi­lių ka­va. Sku­ban­tie­ji ir su­ša­lu­sie­ji įver­ti­no šį gė­ri­mą. Jau spė­ję mu­gę ap­žiū­rė­ti kau­nie­ čiai pa­ste­bė­jo, kad vie­to­je ke­pa­mos ir par­duo­da­mos stin­tos kai­nuo­ja bent per­pus pi­giau nei per Stin­tų šven­tę Pa­lan­go­je. Už pen­kias žu­ve­les pra­ šo­ma 5 li­tų, o Pa­lan­go­je už to­kį kie­kį rei­kė­jo pa­klo­ti ma­žiau­siai 10 li­tų. Mu­gė tę­sis iki sek­ma­die­nio va­ ka­ro.

Da­ly­bos: mu­gės glo­bė­jas K.Star­ke­vi­čius vai­ši­no bur­no­je tirps­tan­čiu

ša­ko­čiu.

Kai­nos ne­si­kan­džio­ja Vie­to­je ver­da­ma kur­šių žu­vie­nė

– 5 li­tai. Sū­ris su prie­sko­niais – 8 li­tai. Šaš­ly­kai – 12 li­tų. Me­duo­liai – 2–7 li­tai. 5 ries­tai­niai – 5 li­tai. 1 ries­tai­nis mil­ži­nas (30 cm) –

7 li­tai. In­de­lis vie­to­je virtų spur­ge­lių –

6 li­tai. Ki­bi­rė­lis spur­ge­lių – 10 li­tų. Karš­tas vy­nas – 4 li­tai. Bo­ka­las alaus – 4 li­tai.

Įs­pū­din­gas: per Lais­vės alė­jos šur­mu­lį ke­lią pra­si­sky­nė mil­ži­niš­kas

lai­vas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

12 kartų aplink Lietuvą su skaniausiomis dešrelėmis ko kompetentingų specialistų. Taip atsirado galimybių pagaminti dešrą ar dešrelę, kuri atrodo kaip dešra, kvepia kaip dešra...bet joje visiškai nėra mėsos.

Jau trečius metus iš eilės „Populiariausios prekės“ konkurse, kurį rengia Lietuvos prekybos įmonių asociacija, perkamiausiomis pripažintos „Tarybinės“ pieniškos dešrelės, pagamintos „Samsono“ mėsos perdirbimo įmonėje. Per 13 metų lietuviai jas pamėgo ir įvertino. O suvalgė jų tiek, kad sudėjus eilutėn, būtų galima nutiesti „kelią“ nuo Vilniaus iki Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono arba net 12 kartų apjuosti Lietuvą.

„Tarybiniai“ mėsos gaminiai

Istorinės smulkmenos

„Tarybinių“ mėsos gaminių prekės ženklo istorija taip pat skaičiuoja 13-us metus. Tuomet rinkoje buvo labai daug ir įvairaus dydžio perdirbimo įmonių ir jų siūlomų produktų. Išsilaikyti konkurencingoje aplinkoje nebuvo lengva, reikėjo pagaminti kuo pigiau. Dažnai ne itin kokybiškai ir saugiai, svarbiausia – pigiai. Reta įmonė savo produkciją galėjo pasiūlyti užsienio pirkėjams, todėl gamintojai karštligiškai laužė galvas, kaip nepaskęsti. Taip atsirado išganingas sprendimas – naudoti mėsos pakaitalus, kurie atlieka kelias funkcijas: suriša vandenį ir beveik nepakeičia skonio, o svarbiausia, toks produktas kainuoja kelis kartus pigiau. Argi svarbu, kad gaminys praranda kokybę ir maistinę vertę? Nori gyventi – mokėk suktis. Vertelgiška filosofija vadovavosi daug gamintojų. Šiandien labai kritikuojamu tarybmečiu apie mėsos pakaitalus ir jų galimą panaudojimą net nebuvo žinoma, o po ne-

Įvertinta: populiariausios ir perkamiausios „Tarybinės“ pieniškos deš-

relės.

priklausomybės jie tiesiog užplūdo Lietuvą, mat Vakarų šalyse mėsos pakaitalų naudojimas griežtai reglamentuojamas maisto įstaty-

mais, o Lietuvoje tuo metu nebuvo veikiančių maisto įstatymų, kontroliuojančios institucijos vadovavosi senais GOST-ais, jose trū-

1999-aisiais „Samsono“ mėsos perdirbimo įmonė, įvertinusi pokyčius ir žinodama tikruosius vartotojų poreikius, nusprendė pasielgti priešingai – išleido produktų grupę „Be mėsos pakaitalų“. Jie pagaminti tik iš kokybiškos mėsos, naudojant modernią vakarietišką įrangą ir geriausius pasaulyje prieskonių mišinius – skanius, kokybiškus ir žinoma, brangius. Gaminiai pavadinami „Tarybiniais“ ne tik todėl, kad tais laikais beveik nebuvo naudojami mėsos pakaitalai, o ir dėl to, kad pavadinimas gerai įsimenamas, kelia vartotojui unikalių asociacijų. Per palyginti trumpą laikotarpį, taikant kompleksines rinkodaros rėmimo priemones, šie produktai tapo perkamiausi. „Samsono“ sėkmės paslaptis

Ji paprasta ir kartu labai sudėtinga – išlaikyti aukštą produktų kokybę ir nenaudoti pakaitalų, – sako „Samsono“ mėsos perdirbimo įmo-

nės direktorius Gediminas Tilindis: –„Tarybiniuose“ mėsos gaminiuose nenaudojame jokių mėsos pakaitalų, esame sąžiningi prieš savo vartotojus ir matome, kad jie tai vertina. Žaliavų kokybė ne ta sritis, kurioje būtų galima ieškoti kompromisų, net ir ekonomikos krizės sąlygomis. Viename žymiausių Amerikos antropologijos žurnalų buvo išspausdintas dr. Neringos Klumbytės straipsnis apie „Tarybinius“ mėsos gaminius: „Tarybinės“ dešrelės (...) sukėlė kitokių, teigiamų asociacijų bei pasiūlė alternatyvią sovietmečio versiją, kurioje sovietinę praeitį susiejo su geros kokybės natūraliu maistu ir teigiama patirtimi.“

„Tarybiniuose“ mėsos gaminiuose nenaudojame jokių mėsos pakaitalų, esame sąžiningi prieš savo vartotojus.

Analizuodami įvairių apklausų rezultatus, matome, kad pirkėjams „Tarybiniai“ mėsos gaminiai siejasi su skaniu, kokybišku maistu ir teigiamomis emocijomis. Dar svarbu paminėti, kad „Samsono“ įmonė yra vienintelė mėsos perdirbimo įmonė Lietuvoje, gaminanti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminius – be mėsos pakaitalų. Užs. 923796


6

šeštadienis, kovo 10, 2012

miestas

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Din­gu­sios Vy­čio Kry­žiaus vė­lia­vos vie­to­je su­ple­vė­suos nau­ja Sau­lius Tvir­bu­tas

Vė­lia­va bus iš­kil­ min­gai ne­ ša­ma per Lais­vės alė­ją, kad vi­si ją pa­ ma­ty­tų ir pa­ga­liau pa­si­baig­ tų tos kal­ bos.

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Mįs­lin­gai pra­din­gu­si Vy­čio Kry­ žiaus vė­lia­va per Ko­vo 11-osios iš­ kil­mes vėl bus iš­kel­ta prie Ne­ži­no­ mo ka­rei­vio ka­po. Ją ža­da­ma sau­ go­ti aky­liau nei iki tol. Se­no­ji neat­si­ra­do

„Kau­no die­na“ jau ra­šė, kad ati­des­ ni kau­nie­čiai per Va­sa­rio 16-osios mi­nė­ji­mą pa­ste­bė­jo, jog ke­lia­ma ne tra­di­ci­nė Vy­čio Kry­žiaus, bet Vy­ tau­to Di­džio­jo vė­lia­va. Ko­dėl bu­vo su­lau­žy­ta tra­di­ci­ja, at­sa­ko­my­bės nie­kas ne­pri­siė­mė. „Li­kus ke­lio­li­kai mi­nu­čių iki ce­ re­mo­ni­jos pra­džios, šau­liai pa­si­ge­ do šios vė­lia­vos, to­dėl pa­siū­lė­me išei­tį – da­vė­me sa­vo Vy­tau­to Di­ džio­jo vė­lia­vą“, – pri­si­mi­nė Vy­ tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus di­ rek­to­rius Kęs­tu­tis Kur­še­lis. Jis sa­kė, kad mu­zie­jus tik priim­ da­vo pa­sau­go­ti šau­lių at­neš­tą vė­ lia­vą, bet ne­bu­vo už ją at­sa­kin­ gi. Pas­ku­ti­nį kar­tą se­no­ji Vy­čio Kry­žiaus vė­lia­va kel­ta lapk­ri­tį, per Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ną. „Mū­sų sar­gas ne­pa­me­na, ar tą die­ną, šau­liams nu­lei­dus ir nu­ri­ šus vė­lia­vą, ji bu­vo at­neš­ta į mu­ zie­jų. Šau­liai ir­gi sa­ko ne­pa­me­ nan­tys, kam ją pa­da­vę“, – tvir­ti­no K.Kur­še­lis.

De­tek­ty­vas: 20 me­tų tar­na­vu­si Vy­čio Kry­žiaus vė­lia­va pa­slap­tin­gai din­go, to­dėl Ko­vo

11-osios iš­kil­mėms bu­vo pa­siū­ta ki­ta.

Mu­z ie­j u­je dar yra au­ten­t iš­ka tar­p u­ka­r io Lie­t u­vos Vy­č io Kry­ žiaus vė­l ia­va, ku­r i nie­k ur ne­ nau­do­ja­ma ir sau­go­ma kaip eks­ po­na­tas. Iš­kil­min­gai neš per mies­tą

Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos Kau­no ap­skri­ties Vy­tau­to Di­džio­jo šau­

lių 2-osios rink­ti­nės va­das Min­ vy­das Mi­ka­laus­kas tei­gė, kad din­ gus ir neat­si­ra­dus se­na­jai vė­lia­vai nu­spręs­ta pa­siū­ti nau­ją. Sek­ma­ die­nį per šv. Mi­šias ji bus pa­šven­ tin­ta Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo (Įgu­los) baž­ny­čio­je. „Pas­kui vė­lia­va bus iš­ kil­min­gai ne­ša­ma per Lais­vės alė­ją, kad vi­si ją pa­ma­ty­tų ir pa­ga­liau pa­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

si­baig­tų tos kal­bos“, – sa­kė M.Mi­ ka­laus­kas. Pa­sak jo, pa­reng­ti vi­si do­ku­men­ tai dėl vė­lia­vos sau­go­ji­mo ir nau­ do­ji­mo. „Nusp­ręs­ta, kad ji pri­klau­ sys šau­liams, o kur bus lai­ko­ma, dar tu­rės su­si­tar­ti Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos va­dai ir mies­to val­džios at­sto­vai“, – tei­gė M.Mi­ka­laus­kas.

Se­na tra­di­ci­ja

Vy­čio Kry­žiaus vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­je prie Ne­ži­no­mo ka­rei­vio ka­po tar­pu­ka­riu vyk­da­vo kas­dien 10 va­lan­dą. Pa­sak ka­ro is­to­ri­ko Ar­vy­do Po­ ciū­no, ce­re­mo­ni­jos pra­džią skelb­ da­vo du tri­mi­ti­nin­kai – vie­nas var­pi­nė­je, ki­tas apa­čio­je. „Tai sim­ bo­li­za­vo vė­lių, žu­vu­sių­jų už Lie­tu­ vos lais­vę, ir gy­vų­jų pa­sau­lio ry­šį“, – aiš­ki­no is­to­ri­kas. Vė­lia­vą nu­leis­ da­vo su­te­mus. „Kiek­vie­ną kar­tą ši ce­re­mo­ni­ ja su­trauk­da­vo bū­rius mies­tie­čių ir at­vy­ku­sių sve­čių. Mū­sų lai­kais Vy­čio Kry­žiaus vė­lia­va vėl bu­ vo iš­kel­ta 1991 m. rug­sė­jo 8 d. Šią ce­re­mo­ni­ją ap­siė­mė puo­se­lė­ti vy­ res­nio am­žiaus šau­liai. To­kiu bū­ du pa­lai­ko­ma tar­pu­ka­rio tra­di­ci­ ja, kai pa­gy­ve­nę ir nu­si­pel­nę ša­liai žmo­nės at­lie­ka vė­lia­vos kė­li­mo ce­re­mo­ni­ją“, – pa­sa­ko­jo A.Po­ ciū­nas. Da­bar Vy­čio Kry­žiaus vė­lia­va ke­ lia­ma per Va­sa­rio 16-ąją, Ko­vo 11ąją, Lie­pos 6-ąją (Ka­ra­liaus Min­dau­ go ka­rū­na­vi­mo die­ną) ir Lapk­ri­čio 23-ią­ją, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ ną. Taip pat nuo 2008 m. va­sa­ro­mis vė­lia­va ke­lia­ma kiek­vie­ną šeš­ta­die­ nį ir sek­ma­die­nį. Ce­re­mo­ni­ją at­lie­ka šau­liai, ap­si­ren­gę spe­cia­lio­mis Vy­čio Kry­žiaus uni­for­mo­mis.

Mar­ve­lė skun­džia se­niū­nai­čių rin­ki­mus Sau­lius Tvir­bu­tas Se­niū­nai­čių rin­ki­mai bū­tų praė­ję gan sklan­džiai, jei ne Mar­ve­lės gy­ ven­to­jų skun­das. Jie pa­reiš­kė bu­ vę su­klai­din­ti ir ne­ga­lė­ję iš­rink­ti se­niū­nai­tės, ku­ria pa­si­ti­ki.

Pa­sak se­niū­nų suei­gos pir­mi­nin­ ko Al­gi­man­to Vil­ke­vi­čiaus, jau yra su­da­ry­ta ko­mi­si­ja, ku­ri pir­ma­die­ nį priims spren­di­mą dėl gy­ven­to­jų pa­reikš­to ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Vie­na iš skun­dą pa­si­ra­šiu­sių gy­ ven­to­jų Vi­ta­li­ja Ju­re­vi­čie­nė įsi­ti­ ki­nu­si, kad se­niū­nai­tės Ste­pu­tės Rač­kaus­kie­nės kan­di­da­tū­ra jiems bu­vu­si pri­mes­ta se­niū­nės. Rin­ki­ mais ne­pa­ten­kin­tų Mar­ve­lės gy­ven­ to­jų tei­gi­mu, dau­gu­ma šio­je te­ri­to­ ri­jo­je pa­lai­ko ke­ti­nu­sią kan­di­da­tuo­ti Ele­ną Ka­va­liaus­kai­tę. Ta­čiau ji pa­ vė­la­vo pa­teik­ti do­ku­men­tus. „Iš skel­bi­mo teks­to su­pra­to­me, kad tai ga­li­ma pa­da­ry­ti iki va­sa­ rio 20 d., o pa­si­ro­do, kad kan­di­da­ tus re­gist­ra­vo iki va­sa­rio 17 d. Ta­ čiau se­niū­nė, nors ir ži­no­da­ma, kad ši die­na pa­sku­ti­nė, su­ge­bė­jo apie tai pra­neš­ti žmo­gui, ku­rio nie­kas Mar­ve­lė­je ne­pa­žįs­ta, bet po­pu­lia­ riai E.Ka­va­liaus­kai­tei nie­ko ne­pa­ sa­kė, nors ji apie sa­vo spren­di­mą se­niū­ni­ją bu­vo in­for­ma­vu­si anks­ čiau“, – pik­ti­no­si V.Ju­re­vi­čie­nė. Už S.Rač­kaus­kie­nę bal­sa­vo 14 gy­ven­to­jų. „Net 36 žmo­nės, atė­ję į se­niū­ni­ją, pro­tes­tuo­da­mi į ap­klau­ sos biu­le­te­nius įra­šė E.Ka­va­liaus­

kai­tės pa­var­dę. Mums skau­du, kad vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­ma mū­sų nuo­ mo­nė“, – sa­kė V.Ju­re­vi­čie­nė. Alek­so­to se­niū­nė Liuk­re­ci­ja Na­ vic­kie­nė aiš­ki­no, kad, neat­si­ra­dus nė vie­nam kan­di­da­tui, ji pa­siū­liu­si ap­ klau­so­je da­ly­vau­ti Alek­so­to bend­ ruo­me­nės cent­ro na­rei, ku­ri gy­ve­ na Mar­ve­lė­je. „Mar­ve­lės gy­ven­to­jai bet ku­riuo at­ve­ju ne­liks nu­skriaus­ ti – grei­tai se­niū­ni­jo­se bus įkur­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos, ku­rios su­ dė­ty­je bus ir se­niū­nai­čiai, ir bend­ ruo­me­nių cent­rų pir­mi­nin­kai. Tai­gi Mar­ve­lė tu­rės ne­tgi du sa­vo at­sto­ vus: se­niū­nai­tę ir bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kę“, – sa­kė se­niū­nė. Dėl ki­tų 59 se­niū­nai­čių skun­dų ne­su­lauk­ta.

Nutars: anot A.Vil­ke­vi­čiaus, spe-

ciali ko­mi­si­ja pir­ma­die­nį priims spren­di­mą dėl gy­ven­to­jų pa­ reikš­to ne­pa­si­ten­ki­ni­mo.

Artūro Morozovo nuotr.



8

šeštadienis, kovo 10, 2012

savaitė

Kul­tū­ros bend­ruo­me­nė ape­liuo­ja į po­li­ti­kų są­ži­nę

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Nep­rik­lau­so­my­bės krep­še­liai

Arū­nas Damb­raus­kas

K

iek­v ie­nas tu­r i­me po au­to­mo­bi­l į. Par­duo­tu­ vės pri­krau­tos pre­kių. Kur tik pa­si­suk­si – pra­ mo­gos. No­ri kirs­ti Va­ka­rų sie­ną, pra­šom – bet ku­riuo pa­ros me­tu. Ar ne apie tai so­viet­me­čiu pa­sva­ jo­da­vo­me? Vis dėl­to eg­zis­tuo­ja stip­rus troš­ki­ mas, kad ne­prik­lau­so­my­bės gė­ ry­bės bū­tų da­li­ja­mos po ly­giai – pa­na­šiai kaip mo­ki­nio krep­še­liai. Bet taip nė­ra: vie­ni tas gė­ry­bes ga­ be­na­si va­go­nais, ki­ti ne­ša­si kuk­lia­ me krep­še­ly­je.

Jei Lie­tu­vo­je bū­tų at­ ras­ti di­džiu­liai naf­ tos klo­dai, ka­žin ar ­su­ge­bė­tu­me pa­suk­ti Nor­ve­gi­jos ke­liu. Iš­ke­lia žmo­gus to­kį var­ga­ną krep­ še­lį ir ba­ra­si: štai ko­kia ta Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bė. Ne­rei­kia man to­kios ne­prik­lau­so­my­bės. Tren­ kia krep­še­lį į krū­mus, nu­si­spjau­ na ir ei­na Ry­tų pu­sėn, nes, rem­da­ ma­sis il­ga­me­te pa­tir­ti­mi, ži­no, kad ten gaus deg­ti­nės, ci­ga­re­čių ir gal­ būt ras neį­pa­rei­go­jan­čią kom­pa­ni­ ją. Kar­tais at­ro­do, kad rūs­čiai be­si­ plūs­tan­čių žmo­nių Lie­tu­vo­je tik­ rai ne­ma­žai. Ir ka­žin ar tik jie pa­ tys dėl to kal­ti. Lie­tu­viai tik­rai nė­ra to­ly­gaus vie­ šų­jų gė­ry­bių pa­skirs­ty­mo meist­ rai. Tai, kaip ži­no­ma, ne­blo­gai mo­ ka da­ry­ti į so­cia­li­nio so­li­da­ru­mo prin­ci­pus ne­spjau­nan­tys skan­di­ na­vai. Lie­tu­viams kur kas sma­giau yra ką nors gud­riai pri­va­ti­zuo­ti ar im­tis ko­kių nors ki­to­kių iš­mo­nin­ go­jo pa­si­sa­vi­ni­mo prie­mo­nių. Jei Lie­tu­vo­je bū­tų at­ras­ti di­džiu­ liai naf­tos klo­dai, ga­li­ma spė­ti, kad Lie­tu­va ne­su­ge­bė­tų pa­suk­ti Nor­ ve­gi­jos ke­liu, kur už naf­tą gau­na­ mos mil­ži­niš­kos lė­šos skirs­to­mos ban­dant lai­ky­tis vi­suo­ti­nės ge­ro­ vės kri­te­ri­jų, tai yra gė­ry­bių šal­ti­ nis nu­krei­pia­mas įvai­rioms gy­ve­ ni­mo sfe­roms, ke­lian­čioms ša­lies bend­rą gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Tur­būt lie­tu­viams bū­tų ar­ti­mes­nis ko­kios nors Pie­tų Ame­ri­kos ša­lies ke­lias, kur dėl naf­tos iš­tek­lių gau­ na­mi tur­tai gau­siai pil­do pa­vie­nių mi­li­jar­die­rių ki­še­nes. Įsi­vaiz­duo­ja­mi lie­tu­viš­ki naf­tos mag­na­tai gal­būt kur­tų vi­so­kius ju­ dė­ji­mus, pa­vyz­džiui, „Var­dan Kau­ no“, „Už Kau­ną“, „Įsi­my­lė­ję Kau­ną“, „Kau­no la­bui“, ta­čiau dau­ge­liui bū­ tų aiš­ku, kad rea­lus in­te­re­sas su­ kon­cent­ruo­tas į ge­ro­kai siau­res­ nę sri­tį – į ko­kią nors pri­va­čią val­ dą. To­kie įpro­čiai gim­do ne­pa­si­ti­ kė­ji­mą vie­ni ki­tais, ir tas ne­pa­si­ti­ kė­ji­mas ka­ri­ka­tū­riš­kai iš­ryš­kė­ja per vals­ty­bi­nes šven­tes. Kaip ži­no­ma, mi­nint Sau­sio 13-ąją, or­ga­ni­za­ci­ja „Neo-Lit­hua­nia“ ir ki­ ti nuo­la­ti­niai ar­ba pro­gi­niai prie­šų ieš­ko­to­jai bu­vo ne­pa­ten­kin­ti, kad į Kau­ną at­va­žia­vo kon­cer­tuo­ti vie­ nas gar­siau­sių sim­fo­ni­nių or­kest­ rų pa­sau­ly­je. Ir su­ren­gė mi­tin­gė­lį. Ar­tė­ja Ko­vo 11-oji. Gal „Neo-Lit­hua­ nia“ da­bar pa­ro­dys mies­tie­čiams, kaip rei­kia pa­mi­nė­ti vals­ty­bi­nes šven­tes? Nie­ko ne­gir­dė­ti. Ma­tyt, mi­tin­gų mė­gė­jus ka­muo­ja, pa­sak Os­ta­po Ben­de­rio, žan­ro kri­zė. De­ ja, ta žan­ro kri­zė vals­ty­bi­nių šven­ čių pa­mi­nė­ji­mo sce­na­ri­jų su­da­ry­ to­jus per­se­kio­ja nuo­lat. Pa­si­žiū­rė­ki­me, ką Ko­vo 11-osios pro­ga siū­lo Kau­no mies­to sa­vi­val­ dy­bė. Sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je re­gi­me mėš­lun­giš­ką op­ti­miz­mą: mes tik­rai de­ra­mai švę­si­me. Štai kaip ra­šo­ma: „Jau­ni­mas, užau­ gęs ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos klai­ kais (sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­pio kal­ ba ne­tai­sy­ta, ir žo­džio „klai­kais“, ma­tyt, nie­kas grei­tai ne­pas­te­bės, nes vi­siems ži­no­ma, kad to­kie teks­tai ra­šo­mi tik dėl pliu­siu­ko ir jų be­veik nie­kas ne­skai­to – aut. pa­st.) apie ryž­tin­gą ke­lią į Ko­vo 11-ąją ži­ no iš sa­vo tė­vų pa­sa­ko­ji­mų. Gy­vas žo­dis vi­sa­da sva­res­nis už per­skai­ ty­tą, gal to­dėl Ko­vo 11-osios šven­tė­ je Kau­ne vi­suo­met bū­na tiek daug jau­ni­mo.“ Uo­lių par­ti­jos vei­kė­jų raš­tą so­vie­ti­niam vyk­do­ma­jam ko­mi­te­tui pri­me­nan­čia­me teks­te ryž­tin­gai ti­ki­na­ma: „Jau­ni­mas tik­ rai ak­ty­viai da­ly­vaus šven­tė­je.“ De­ ja, ak­ty­vaus da­ly­va­vi­mo fak­tų pa­ tei­kia­ma skur­džiai: „jau­ni­mas su­ rengs ak­ci­ją „Lais­vės žie­dai“, „Būk gy­vo­sios vė­lia­vos da­le­le“. At­ro­do, pas mus dar il­gai bus po­ pu­lia­rus, „pik­tos šven­tės“ žan­ras – mi­tin­gas. Jis nu­ma­to­mas ir šį sa­ vait­ga­lį. Mi­tin­gą ren­gia mi­nia, įsi­ti­ ki­nu­si, kad ne tik ne­prik­lau­so­my­ bės gė­ry­bės, bet ir tei­sės Lie­tu­vo­je sei­kė­ja­mos ne­vie­no­dai.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

„Shutterstock“ nuo­tr.

And­rius Žiu­raus­kas

Kau­no mies­to sa­v i­val­dy­bės Kul­t ū­ros ir me­no ta­r y­bos pir­m i­n in­kės pa­va­duo­to­jas

K

au­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba, su­da­ry­ta kaip pa­ta­ria­ma­ sis or­ga­nas mies­to kul­tū­ros klau­si­mais, dir­ban­ti pa­gal Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos nuo­sta­tus, ana­li­ zuo­ja mies­to kul­tū­ros būk­lę, ste­bi si­tua­ci­ją, for­muo­ja kul­tū­ros stra­te­ gi­ją, tei­kia iš­va­das ir pa­siū­ly­mus dėl įvai­rių ak­tua­lių mies­to kul­tū­ros rei­ ka­lų ir įvy­kių. Pa­sta­ruo­ju me­tu Kul­ tū­ros ir me­no ta­ry­ba pa­ten­ka į keb­ lią si­tua­ci­ją, nes mies­to po­li­ti­kai, apei­da­mi ta­ry­bą, ren­gia ne­ti­kė­tus spren­di­mus, ne­su­pa­žin­din­da­mi su jais nei ta­ry­bos, nei kul­tū­ros bei me­ no dar­buo­to­jų, ku­riuos tie nu­ma­ty­ ti spren­di­mai lie­čia. To­dėl Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba pa­reiš­kia sa­vo po­zi­ ci­ją: 1. Ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­ria mies­to sa­vi­val­dy­bės spren­di­mams, su­si­ju­ siems su mies­to kul­tū­ros po­li­ti­ka ir jos or­ga­ni­za­vi­mu. 2. Yra su­si­rū­pi­nu­si dėl sku­bo­tų, near­gu­men­tuo­tų spren­di­mų su­jung­ti skir­tin­gas kul­tū­ros įstai­gas bei Sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kul­tū­ros ir

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Mies­to įvaiz­džio ir tu­riz­mo sky­rius, o iš tų jun­gi­nių su­for­muo­ti ne­ti­kė­tus ir tar­pu­sa­vy­je ne­su­de­rin­tus da­ri­nius. 3. Pas­te­bi, kad sku­bo­ti, ne­vie­ ši spren­di­mai į mies­to kul­tū­ros gy­ ve­ni­mą įne­ša tik su­maiš­ties, truk­do kū­ry­bi­niam dar­bui, iš­ba­lan­suo­ja me­ ni­nin­kus. 4. Ra­gi­na mies­to po­li­ti­kus jaus­ ti pa­gar­bą kul­tū­ros ir me­no sri­ty­ se dir­ban­tiems kū­rė­jams bei kul­tū­ ri­nin­kams, pla­čiau žvelg­ti į mies­to kul­tū­rą, su­vo­kiant ją kaip vi­sos Res­ pub­li­kos kul­tū­ros da­lį, kaip sri­tį, ku­ rią rei­kia ypa­č puo­se­lė­ti ir glo­bo­ti, o ne griau­ti.

Vi­lia­mės, kad po­li­ti­ kai su­voks: mies­tas be kul­tū­ros ir at­vi­ro dia­lo­go su jos kū­rė­ jais – mies­tas be atei­ties.

5. Ma­no, kad kul­tū­rą ku­ruo­jan­čių po­li­ti­kų kom­pe­ten­ci­ja yra ne­pa­kan­ ka­ma, to­dėl su­for­muo­ta iš vi­sų me­ no sri­čių ir kul­tū­ros įstai­gų Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba ga­li jiems teik­ti kva­li­ fi­kuo­tus pa­siū­ly­mus ir iš­va­das. Ji vis daž­niau nu­ša­li­na­ma. 6. Mū­sų de­mok­ra­ti­jos ir vie­šu­ mo lai­kais vi­si pla­nuo­ti­ni ir da­ry­ti­ni spren­di­mai kul­tū­ros klau­si­mais tu­

rė­tų bū­ti iš anks­to pa­teik­ti su rei­ka­ lin­ga me­džia­ga, ar­gu­men­tais ir dis­ ku­tuo­ja­mi ke­lio­mis ka­te­go­ri­jo­mis – Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bo­je, tarp kul­tū­rą ku­rian­čių dar­buo­to­jų, taip pat įtrau­kiant ir pla­čią­ją kul­tū­ri­nę vi­suo­me­nę. Tik tuo­met ga­li­mi to­kie kar­di­na­lūs pa­kei­ti­mai. 7. Vis­kas, kas at­lie­ka­ma sku­bo­tai ir ne­skaid­riai, ke­lia ne­rei­ka­lin­gų įta­ri­ mų ir ne­pa­de­da kul­tū­ros puo­se­lė­ji­ mui, tad rei­ka­lau­ja­me po­li­ti­kų jaus­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę prieš mies­ to vi­suo­me­nę ren­giant ir prii­mant spren­di­mus kul­tū­ros sri­ty­je. Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba siū­ lo ne­svars­ty­ti kul­tū­ros įstai­gų op­ ti­mi­za­vi­mo 2012 m. ko­vo 15 d. po­ sė­dy­je, neįt­rauk­ti į sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džių dar­bot­var­kę kul­ tū­ros įstai­gų reor­ga­ni­za­ci­jos klau­ si­mo. Prie­šin­gu at­ve­ju bū­tų la­bai su­trik­dy­tas kul­tū­ros įstai­gų dar­ bas, pa­žeis­tas kul­tū­ros dar­buo­to­ jų žmo­giš­ka­sis oru­mas, nu­ver­tin­tos kul­tū­ros įstai­gos, dau­ge­lį me­tų tar­ nau­jan­čios Kau­no vi­suo­me­nei. Bū­ ti­na prieš rim­tus spren­di­mus at­lik­ti pa­ren­gia­mą­jį dar­bą, de­ta­liai iša­na­ li­zuo­ti si­tua­ci­ją, ga­li­my­bes, nau­dą, pa­da­ri­nius. Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba yra pa­si­ ren­gu­si ak­ty­viai svars­ty­ti pa­siū­ly­ mus ir reor­ga­ni­za­ci­jos pro­jek­tus bei pa­teik­ti sa­vo iš­va­das. Vi­l ia­m ės, kad po­l i­t i­kai su­voks: mies­tas be kul­tū­ros ir at­vi­ro dia­ lo­go su jos kū­r ė­jais – mies­tas be atei­ties.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Po­zi­ci­ja: mies­to kul­tū­ros bend­ruo­me­nė ne­no­ri tap­ti ves­tu­vių per prie­var­tą, iš iš­skai­čia­vi­mo, da­ly­viais.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –

302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 870.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244



10

šeštadienis, kovo 10, 2012

lietuva Rei­ka­lau­ja ­ at­si­sta­ty­din­ti

Pag­rin­di­nė ­ liu­dytoja

Siū­lo kel­ti ­ at­ly­gi­ni­mus

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos val­dy­ba penk­ta­die­nį su­ si­rin­ku­si į po­sė­dį pa­mi­nė­jo par­ti­jos įkū­ri­mo de­šim­tą­sias me­ti­nes ir priė­mė re­zo­liu­ci­ ją dėl po­li­ti­nės pa­dė­ties ša­ly­ je, ku­ria rei­ka­lau­ja­ma, kad at­ si­sta­ty­din­tų kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ ja­ma Vy­riau­sy­bė.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas ki­tą sa­vai­tę ke­ti­na pra­dė­ ti pa­grin­di­nės liu­dy­to­jos Dar­ bo par­ti­jos by­lo­je bu­vu­sios par­ti­jos ka­si­nin­kės Ni­jo­lės Ste­po­na­vi­čiū­tės ap­klau­są. N.Ste­po­na­vi­čiū­tė nuo bau­ džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės bu­ vo at­leis­ta, nes bend­ra­dar­ bia­vo su tei­sė­sau­ga.

Kon­ser­va­to­rius Vai­do­tas Ba­ ce­vi­čius siū­lo be­veik dvi­gu­bai pa­kel­ti at­ly­gi­ni­mus Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­bos bei Vals­ty­bi­ nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ ro­lės ko­mi­si­jos va­do­vams bei na­riams ir Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos di­rek­to­riui. Jo tei­gi­ mu, da­bar al­gos „nea­ti­tin­ka funk­ci­jų mas­to“.

Pas­ky­rė sti­pen­di­ją Vals­ty­bės Nep­rik­lau­so­my­bės sti­ pen­di­ja šeš­ta­die­nį bus įteik­ta is­to­ ri­kui dr. Ar­tū­rui Sva­raus­kui, ku­ris kon­kur­sui pa­tei­kė moks­li­nės mo­ nog­ra­fij­ os „Krikš­čio­niš­ko­ji de­mok­ ra­ti­ja Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je: po­li­ti­nė ga­lia ir jos ri­bos 1918–1940 me­tais“ pro­jek­tą.

Kon­kur­są lai­mė­ju­siam kan­di­da­tui 39 tūkst. li­tų sti­pen­di­ja ski­ria­ma į dvi da­lis. Pir­mo­ji sti­pen­di­jos da­lis įtei­kia­ma Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­ my­bės at­kū­ri­mo die­ną – ko­vo 11ąją. Ant­ro­ji da­lis ski­ria­ma po me­tų, kai lau­rea­tas pa­tei­kia įgy­ven­din­tą ty­ri­mo pro­jek­tą, kaip pra­ne­ša Sei­ mo Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­rius. 2012 m. Vals­ty­bės Nep­rik­lau­so­ my­bės sti­pen­di­ja pa­skir­ta va­sa­rio 13 d. sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je. Dėl sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jos na­riai spren­dė slap­tu bal­ sa­vi­mu, įver­ti­nę kan­di­da­tų pa­teik­ tus ty­ri­mų pro­jek­tus, moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jas, ki­tus pa­raiš­kų do­ ku­men­tus. Už nau­jo­jo lau­rea­to kan­ di­da­tū­rą bal­sa­vo aš­tuo­ni ko­mi­si­jos na­riai iš de­šim­ties. 2012 m. Vals­ty­bės Nep­rik­lau­so­ my­bės sti­pen­di­jos lau­rea­tas A.Sva­ raus­kas 1999–2005 m. stu­di­ja­ vo is­to­ri­ją Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me

uni­ver­si­te­te. Nuo 2004 m. dir­bo Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to XX am­ žiaus is­to­ri­jos sky­riaus vy­res­niuo­ ju la­bo­ran­tu, 2007–2010 m. dir­bo is­to­ri­jos mo­ky­to­ju Vil­niaus vi­du­ri­ nė­je mo­kyk­lo­je „Lie­tu­vių na­mai“. 2006–2010 m. stu­di­ja­vo Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to ir Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to jung­ti­nė­je is­to­ri­jos kryp­ ties dok­to­ran­tū­ro­je ir 2011 m. spa­lį ap­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją „Krikš­ čio­niš­ko­sios de­mok­ra­ti­jos idė­ji­nė ir struk­tū­ri­nė rai­da Lie­tu­vos Res­pub­ li­ko­je 1918–1940 m.“. Jo speciali­ zacija – Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos (1918–1940 m.) de­ši­nių­jų par­ti­jų po­li­ti­nės veik­los ty­ri­mų sri­tis. A.Sva­raus­kas yra 12 moks­li­nių straips­nių, pub­li­ka­ci­jų au­to­rius, skai­tė pra­ne­ši­mus še­šio­se moks­li­nė­ se kon­fe­ren­ci­jo­se, iš jų ir tarp­tau­ti­ nė­se, da­ly­vau­ja moks­li­nia­me pro­jek­ te „Di­dy­sis Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų biog­ra­fi­nis žo­dy­nas“. Sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jai pa­teik­tu pro­jek­tu lau­rea­tas iš­kė­lė tiks­lą „iša­na­li­zuo­ ti Lie­tu­vių krikš­čio­nių de­mok­ra­ tų idė­ji­nės ir struk­tū­ri­nės rai­dos di­ na­mi­ką, pa­ra­le­liai ap­ta­riant ir LKDP blo­ko įta­ką lie­tu­viš­ko­jo par­la­men­ta­ riz­mo evo­liu­ci­jai, for­mai bei vals­ty­ bin­gu­mo pa­ma­tų kū­ri­mui“. BNS inf.

Pa­lai­kys spor­ti­nin­kus Lie­tu­vos Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė ofi­cia­ liai pa­kvies­ta at­ vyk­ti į šią va­sa­rą Lon­do­ne vyk­sian­ čias olim­pi­nes žai­ dy­nes. Ša­lies va­ do­vė šiuo kvie­ti­ mu pa­si­nau­dos. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pre­zi­den­tū­ra dien­raš­čiui pa­ tvir­ti­no, kad Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vė yra ga­vu­si Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­ to Jac­ques’o Rog­ge pa­si­ra­šy­tą kvie­ti­mą at­vyk­ti į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je ren­gia­mas XXX olim­pi­nes žai­dy­nes. Tiek Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, tiek Lon­do­no žai­dy­ nių or­ga­ni­za­to­riai jau in­for­muo­ ti, kad D.Gry­baus­kai­tė pla­nuo­ja at­vyk­ti į olim­pia­dą. Čia ji su ki­tų vals­ty­bių va­do­ vais ste­bės iš­kil­min­gą žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją. Neat­me­ta­ma, kad Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė su­si­tiks su J.Rog­ge ir ki­tų vals­ty­bių va­do­vais, at­ vy­ku­siais į Lon­do­ną. Ga­li bū­ti su­reng­tas ir D.Gry­ baus­kai­tės su­si­ti­ki­mas su Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­ne Elž­bie­ta II, ku­ri, be­je, ofi­cia­liai ati­da­rys olim­pi­nes žai­dy­nes. Lon­do­ne D.Gry­baus­kai­tė vie­ šės ke­lias die­nas. Kol kas ne­pra­ne­ša­ma, ku­rie iš aukš­tų pa­rei­gū­nų su Lie­tu­vos

Vi­zi­tas: olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se D.Gry­baus­kai­tė vie­šės ke­lias die­nas. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

vals­ty­bės va­do­ve vyks į Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mą. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, į olim­ pia­dos už­da­ry­mą tu­rė­tų nu­vyk­ti Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­bi­ lius ar­ba už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis. Šio­mis die­no­mis pra­neš­ta, kad kvie­ti­mus į Lon­do­no olim­pia­dą yra ga­vę ir Lie­tu­vos kai­my­nių va­ do­vai. Pa­vyz­džiui, Lat­vi­jos pre­ zi­den­to spau­dos sek­re­to­rė Li­ga Kra­pa­nė pra­ne­šė, kad šios ša­lies va­do­vas And­ris Bėr­zi­nis ga­vo ofi­ cia­lų kvie­ti­mą ap­si­lan­ky­ti olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Ana­lo­giš­ką kvie­ti­ mą ga­vo ir Lat­vi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ed­ga­ras Rin­ke­vi­čius. Bet dar neaiš­ku, ar lat­vių pre­zi­den­tas ir mi­nist­ras vyks į Lon­do­ną. Lie­tu­vos va­do­vai pa­pras­tai lan­ ko­s i va­sa­ros olim­p ia­d o­se. Al­

gir­das Bra­zaus­kas 1996 m. vy­ ko į At­l an­t ą, Val­d as Adam­k us – 2000 m. į Sid­nė­jų ir 2004 m. į Atė­nus. Ta­čiau 2008-ai­siais pre­ zi­den­tas V.Adam­kus nu­spren­dė ne­vyk­ti į Pe­ki­no olim­pia­dą. Olim­pi­nės žai­dy­nės Lon­do­ne vyks šie­met nuo lie­pos 27 iki rug­ p­jū­čio 12 d. Pla­nuo­ja­ma, kad Lie­tu­vos de­le­ ga­ci­jo­je bus dau­giau kaip 50 spor­ ti­nin­kų. Ti­ki­ma­si bent ke­lių me­ da­lių. „Žai­dy­nės tu­rė­tų bū­ti kuk­lios, bet la­bai ge­rai or­ga­ni­zuo­tos. Pom­pas­ti­ kos, kaip tai bu­vo 2008-ųjų Pe­ki­ne, ne­bus. Kuk­lu­mas, tau­pu­mas, ta­čiau la­bai ge­ros są­ly­gos“, – pro­gno­za­vo Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­ to vi­cep­re­zi­den­tas ir Lie­tu­vos olim­ pi­nės mi­si­jos Lon­do­ne va­do­vas Al­ gir­das Ras­la­nas.

Pra­šys at­šauk­ti įsa­ky­mus Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja šeš­ta­die­nį ren­ka­si į po­sė­dį, ku­ ria­me pla­nuo­ja kreip­tis į Vy­riau­ sy­bę, kad bū­tų at­šauk­ti vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ro li­be­ral­cent­ris­to Rai­ mun­do Pa­lai­čio įsa­ky­mai iš dar­bo at­leis­ti Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vus Vi­ ta­li­jų Gai­lių ir Vy­tau­tą Gir­ža­dą.

„Kreip­si­mės į Vy­riau­sy­bę, kad ši at­šauk­tų įsa­ky­mus, ku­riais at­leis­ ti pa­rei­gū­nai, dar­kart at­kreip­si­ me dė­me­sį į ko­mi­si­jos iš­va­das“, – BNS sa­kė An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis.

Ko­mi­si­ja praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ tvir­ti­no iš­va­das, ku­rio­mis rei­ ka­lau­ja į dar­bą grą­žin­ti bu­vu­ sius FNTT va­do­vus, at­sta­ty­din­ti juos at­lei­du­sį mi­nist­rą R.Pa­lai­ tį, at­leis­ti ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pa­va­duo­to­ją Da­rių Rau­lu­šai­tį. Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai pa­tvir­ti­nus to­kias iš­va­das, prem­ je­ras kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­ bi­lius ša­lies va­do­vei Da­liai Gry­ baus­kai­tei per­da­vė tei­ki­mą at­leis­ti R.Pa­lai­tį. Pre­zi­den­tė pa­skel­bė, kad spren­ di­mą priims po su­si­ti­ki­mo su mi­

nist­rą de­le­ga­vu­sios Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos (LiCS) ly­de­riu Al­giu Čap­li­ku bei pa­čiu mi­nist­ru R.Pa­lai­čiu. LiCS ne­su­tin­ka keis­ ti mi­nist­ro ar­gu­men­tuo­da­ma, jog at­leis­da­mas FNTT va­do­vus jis pa­ siel­gė pa­gal įsta­ty­mus. R.Pa­lai­tis V.Gai­lių ir V.Gir­ža­ dą at­lei­do rem­da­ma­sis Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to api­ben­ d­rin­ta in­for­ma­ci­ja apie ty­ri­mus po­lig­ra­fu aiš­ki­nan­tis in­for­ma­ci­ jos apie tei­sė­sau­gos pla­nuo­ja­mas ope­ra­ci­jas dėl ban­ko „Sno­ras“ nu­te­kė­ji­mą. BNS inf.


11

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

ekonomika

Ly­de­riai, eko­no­miką ve­dan­tys į prie­kį Per­nai at­si­ga­vu­si ir Eu­ro­po­je la­biau­siai au­gu­si Lie­tu­vos eko­ no­mi­ka pir­miau­sia yra vers­lo nuo­pel­nas. Va­kar Vy­riau­sybė­ je įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai eks­por­to ly­de­riams, iš­rink­tas Lie­tu­vos metų va­do­vas, o „Dar­bo žvaigždė­mis“ ap­do­va­no­ti ini­cia­ty­ viau­si as­me­nys. Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmai (LPPAR) šie­met, kaip ir kas­met, ap­do­va­no­jo per de­šimt ša­lies vers­li­ninkų, ku­rių va­do­vau­ ja­mos įmonės smar­kiai iš­sis­kyrė iš kitų, o jų dar­bai bu­vo reikš­min­gi ša­lies eko­no­mi­kai. Pri­zus lau­rea­ tams įteikė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ir LPPAR pre­zi­ den­tas Ri­man­tas Stan­ke­vi­čius. „Per­nai Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas bu­vo vie­nas did­žiau­sių ES. Tai yra pir­miau­sia eks­por­tuo­ jan­čių įmo­nių re­zul­ta­tas. Vers­las tai pa­siekė sa­vo iš­min­ti­mi, sa­vo dar­bu, sa­vo op­ti­miz­mu ir ne­re­tai drąsiais spren­di­mais. Tai yra visų mūsų di­de­lis pa­sie­ki­mas. Lin­kiu vers­lui to­liau siek­ti la­bai pa­prastų kas­die­nių per­ga­lių, iš ku­rių su­si­de­ da tai, ką mes ir va­di­na­me Lie­tu­vos sėkme“, – kalbė­jo ša­lies prem­je­ras A.Ku­bi­lius.

Apie ap­do­va­no­tus eks­por­tuo­to­jus UAB „Li­sip­last“

Pag­rin­dinės įmonės eks­por­tuo­ja­mos prekės: plas­ti­kinės pa­kuotės mais­to pra­mo­nei. Įmonės par­da­vi­mo pa­ja­ mos 2011 m. pa­didė­jo 64 pro­c., pa­ly­ gin­ti su 2010 m. Eks­por­tas ūgtelė­jo du kar­tus ir su­darė 11,6 mln. litų. UAB „Bal­dai Jums“

Pag­rin­dinės įmonės eks­por­tuo­ja­ mos prekės: mie­ga­mo­jo, sve­tainės, vaikų kam­ba­rio bal­dai. Įmonės par­ da­vi­mo pa­ja­mos 2011 m. pa­didė­jo 62 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2010 m. Eks­por­tas au­go 66 pro­c. ir su­darė 25 mln. litų. VĮ Klaipė­dos vals­ty­bi­nio

jūrų uos­to di­rek­ci­ja Pag­r in­d inės eks­p or­to prekės – tran­z i­t i­n iai kro­v i­n iai. Įmonės par­ da­v i­mo pa­ja­mos 2011 m. pa­d idė­jo 13 pro­c ., pa­ly­g in­t i su 2010 m. Eks­ por­tas au­go 16 pro­c. ir su­darė 145,7 mln. litų. Per­n ai uos­te per­k rau­t a 36,6 mln. t kro­v i­n ių. UAB „Sal­da“

Pag­rin­dinė įmonės veik­la – vėdi­ni­ mo įran­gos ga­my­ba, o pa­grin­dinės eks­por­t uo­ja­mos prekės – ag­re­ga­ tai, vėdi­n i­mo ka­me­ros, ven­t i­l ia­to­ riai. Įmonės par­da­v i­mo pa­ja­mos 2011 m. pa­didė­jo 36 pro­c., pa­ly­g in­ti su 2010 m. Eks­por­tas išau­go iki 35 pro­c. ir su­darė 45 mln. litų. AB „Ami­li­na“

Įmonės spe­cia­l i­za­ci­ja – kvie­čių krak­mo­lo, gli­ti­mo ir kvie­čių gli­ti­mo pa­šarų ga­my­ba. Įmonės par­da­vi­mo pa­ja­mos 2011 m. pa­didė­jo 63 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2010 m. Eks­por­tas au­go 64 pro­c. ir su­darė 277 mln. litų. UAB „Te­re­kas“

Įmonės spe­cia­l i­za­ci­ja – au­to­ma­t i­ nių PET ta­ros for­ma­v i­mo ma­šinų ga­my­ba, PET bu­te­l ių, in­de­l ių ga­ my­b a. Įmonės eks­p or­to apim­t is 2011 m. pa­didė­jo 35 pro­c., par­da­vi­ mo pa­ja­mos – 48 pro­c.

Ren­gi­ny­je R.Stan­ke­vi­čius taip pat pa­brėžė, kad nuo eks­por­tuo­ jan­čių įmo­nių sėkmės la­bai pri­ klau­so Lie­tu­vos ūkio ge­rovė. „Rin­ ko­je nie­ka­da ne­si vie­nas da­ly­vis – su­bran­gos, pa­slaugų san­ty­kiais esa­me su­si­ję su dau­ge­liu kitų įmo­ nių. Taip eks­por­tuo­to­jas pa­pil­do­ mais už­sa­ky­mais, dar­bu ap­rūpi­na ir ki­tas vi­daus rin­ko­je dir­ban­čias ga­my­bos ir pa­slaugų įmo­nes“, – teigė R.Stan­ke­vi­čius. Lie­tu­vos eks­por­to pri­zas įteik­tas še­šiems eks­por­tuo­to­jams. Jį ga­vo Aly­tu­je įsikū­ru­sios plas­ti­ki­nių pa­ kuo­čių mais­to pra­mo­nei ga­min­to­ jos „Li­sip­last“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ro­ber­tas Grau­di­nis, Jo­na­vo­je įsikū­ru­sios baldų ga­min­to­jos „Bal­ dai Jums“ fi­nansų di­rek­torė Ni­jolė Meš­kaus­kienė, vals­tybės įmonės Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las, Šiau­liuo­se vėdi­ni­mo įran­gos ga­min­to­jos „Sal­ da“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pet­ras

Ba­ro­nas, Pa­nevė­žy­je įsikū­ru­sios spe­cia­li­zuo­tos kvie­čių krak­mo­lo, gli­ti­mo ir kvie­čių gli­ti­mo pa­šarų ga­min­to­jos „Ami­li­na“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Da­nas Tva­ri­jo­na­vi­ čius. Pa­pil­do­mas Ma­ža­sis eks­por­ to pri­zas įteik­tas Klaipė­dos re­gio­no įmonės „Te­re­de­kas“, ga­mi­nan­čios PET tarą, ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Juo­zui Maks­vy­čiui. Šiais me­tais Metų vers­li­ninkės ap­do­va­no­ji­mas skir­tas Kau­no tri­ ko­ta­žo ga­my­bos įmonės „Om­ni­ tek­sas“ di­rek­to­rei Aud­ro­nei Po­cie­ nei už spar­čiai ple­čiamą pre­ky­bos tinklą Bal­ti­jos ša­ly­se, gerą ga­my­bos or­ga­ni­za­vimą ir ini­cia­ty­vumą. Taip pat ap­do­va­no­ji­muo­se bu­ vo įteik­ta auk­sinė „Dar­bo žvaigž­ dė“ il­ga­me­čiam LPPAR pre­zi­den­ tui pro­f. Si­mui Ra­mu­čiui Pet­ri­kiui, še­šios si­dab­rinės „Dar­bo žvaigž­ dės“ Šiau­lių pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų pre­zi­den­tui Vid­man­ tui Ja­per­tui, Pa­nevė­žio pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų pre­zi­

Įver­ti­ni­mas: metų va­dovės ti­tu­tas ir spe­cia­lus pri­zas – auk­sinė segė –

šie­met ati­te­ko Kau­ne vei­kian­čios bend­rovės „Om­ni­tek­sas“ di­rek­to­rei A.Po­cie­nei. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

den­tui Si­gi­tui Gai­liū­nui, Gar­lia­vo­ je įsikū­ru­sios tri­ko­ta­žo ga­min­to­jos „Gar­li­ta“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­ riui Juo­zui Mar­ti­nai­čiui, Jo­na­vo­je vei­kian­čios azo­to trąšų ir che­mi­ jos pro­duktų ga­min­to­jos „Ache­ ma“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Jo­ nui Sir­vyd­žiui, kro­vos bend­rovės Klaipė­dos jūrų kro­vi­nių kom­pa­ni­ jos ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Aud­ riui Pau­žai ir sta­tybų bend­rovės Pa­nevė­žio sta­ty­bos tres­to di­rek­to­

riui Da­liui Ge­se­vi­čiui už jų ino­va­ ty­vumą, or­ga­ni­zuo­tumą ir po­žiūrį į va­do­vau­jamų įmo­nių veiklą. Pa­gerb­ti ir Lie­tu­vos ūkiui bei LPPAR sis­te­mai nu­si­pelnę as­me­ nys: Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tas Ri­čar­das Ma­ li­naus­kas, įmo­nių grupės IDW ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Mi­la­šius ir Tarp­tau­tinės sta­ty­bos kor­po­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Juo­zas Vaščė­ga.


12

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

14p.

O.bin La­deną iš­davė žmo­na?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis SENDAJUS FUKUŠIMA

TOKIJAS

pasaulis

Me­tai po Fu­ku­ši­mos: ja­po­nai vis dar ken­čia Ry­toj su­kaks me­tai, kai Ja­po­niją nu­siaubė ga­lin­go žemės drebė­ji­mo su­kel­tas cu­na­mis, pra­dėjęs ša­ly­je bran­duo­linę krizę. Ar ja­po­nai at­si­ga­vo? Var­gu. Tra­ge­di­ja pa­keitė ša­lies gy­ve­nimą. Tra­ge­di­jos kai­na

Var­das Fu­ku­ši­ma Ja­po­ni­jo­je, re­gis, liks pra­keiks­mas. Kaip Hi­ro­ši­ma, ku­rią Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tais su že­me su­ly­gi­no bran­duo­linė bom­ba. Da­bar Ja­po­ni­jo­je vei­kia vos dvi ato­minės elekt­rinės iš 54. To­ kia ka­tast­ro­fos Fu­ku­ši­mo­je kai­na. Tie­sa, kiek lai­ko ją ja­po­nai mokės – ne­ži­nia. Mil­ži­niš­kam ša­lies pra­monės sek­to­riui elekt­ros rei­kia kaip oro. Tuo nau­do­da­mie­si ato­minės ener­ gi­jos lo­bis­tai spaud­žia vy­riau­sybę nu­si­leis­ti. Juo­lab kad Ja­po­ni­jos eko­no­mi­ka jau kurį laiką neišb­ren­ da iš re­ce­si­jos. Tie­sa, Ja­p o­n i­jo­je ne­p riim­ta reikš­ti pa­si­pik­ti­ni­mo. Nei dėl vy­ riau­sybės spren­di­mo lai­ki­nai, o gal ir vi­sam lai­kui už­da­ry­ti elekt­ri­nes, nei dėl eko­no­mi­kos nuo­smu­kio. Vis dėlto vy­riau­sybės va­do­vas Yos­hi­hi­ko No­da, pa­keitęs bu­vusį prem­jerą Nao­to Khaną, ra­mi­na, kad pa­dėtis Fu­ku­ši­mos elekt­rinė­je sta­bi­li­zuo­ta. Ta­čiau ša­lies ener­ge­ ti­kos sek­to­riaus pa­dėtis sun­ki. Vi­ sos 54 ša­lies elekt­rinės po ava­ri­jos Fu­ku­ši­mo­je turė­jo pe­rei­ti va­di­na­ muo­sius stre­so tes­tus, vi­so­se tu­ri būti at­lik­ti būti­ni mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai. De­ja, jie vil­ki­na­mi. Ja­po­ni­ja ke­lis de­šimt­me­čius bu­vo pri­klau­so­ma nuo ato­minės ener­gi­ jos. Treč­da­lis elekt­ros ener­gi­jos ša­ ly­je bu­vo pa­ga­mi­na­ma būtent ato­ minė­se elekt­rinė­se. Pla­nuo­ta, kad Ja­po­ni­jo­je iki 2030 m. at­si­ras dar 14 naujų reak­to­rių. Ja­ponų di­le­ma

Nors bu­vo kalbų apie ga­li­my­bes Ja­ po­ni­jai at­si­sa­ky­ti ato­minės ener­gi­jos, pro­ver­žis ne­įvyko. Vis dėlto pra­ėju­sių metų Fu­ku­ši­mos tra­ge­di­ ja pa­keitė ja­ponų nuo­monę. Tik ar po­li­ti­kai ims ir at­ si­sa­kys šios rūšies ener­gi­jos? Lo­bistų iš įvai­rių bran­duo­li­ne ener­ ge­ti­ka už­sii­man­čių Ja­po­ni­jos bend­ro-­ vių su­si­vie­ni­ji­mas to­je ša­ly­je va­di­na­mas Gen­pat­su mu­ra – Ato­mi­niu kai­me­liu.

Šis al­jan­sas ne­ka­pi­tu­lia­vo. Prie­ šin­gai, tu­ri ne­mažą įtaką vy­riau­sy­ bei. O ir pa­ts Ja­po­ni­jos prem­je­ras ra­ gi­na vi­sas elekt­ri­nes, ku­rios ati­tiks nau­jus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, kuo sku­biau pa­leis­ti. Y.No­da re­mia ir bran­duo­li­nių tech­no­lo­gijų eks­portą, taip pat moks­lo įstai­gas, ruo­šian­čias bran­duo­linės fi­zi­kos spe­cia­lis­tus. Tie­sa, vy­riau­sybė pla­nuo­ja pa­ teik­ti par­la­men­tui svars­ty­ti įsta­ tymą, ku­riuo se­nes­ni nei 40 me­ tų reak­to­riai būtų su­stab­dy­ti. Re­mian­tis šiuo teisės ak­tu, vi­ si reak­to­riai, ku­rių am­žius vir­šys ga­lio­ji­mo ter­miną, bus su­stab­dy­ti, ne­bent jų dar­bas iki 60 metų bus pra­tęstas spe­cia­liu įsta­ty­mu. Did­žiau­si vy­riau­sybės ir lo­bistų opo­nen­tai – ne ap­lin­ko­sau­gos gru­ pės, o pre­fektūrų bend­ruo­menės. Būtent šie žmonės ta­po ga­lin­giau­ sia jėga, nu­si­tei­ku­sia prie­š ato­minę ener­ge­tiką. Po Fu­ku­ši­mos ne­laimės šių bend­ruo­me­nių bal­sas ne­be­ galė­jo būti ig­no­ruo­ja­mas. Nors vy­riau­sybė dos­niai re­mia elekt­ri­nių mo­der­ni­za­vimą pre­fektū­ ro­se, ne vi­si vie­tos po­li­ti­kai pri­ta­ria cent­rinės vald­žios po­li­ti­kai. An­tai, Nii­ga­tos pre­fektū­ros gu­ber­na­to­ rius Hi­ro­hi­ko Izu­ mi­da per­spėjo, kad pre­fektū­ ros vald­žia ne­ būti­nai su­ tiks at­nau­jin­ti elekt­ri­nių dar­ bą sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je.

Kol kas vy­riau­sy­bei nėra ki­to ke­ lio, tik ri­bo­ti elekt­ros nau­do­jimą. Ma­tyt, ir šią va­sarą ja­po­nams teks kęsti ali­nantį karštį, nes oro kon­ di­cio­nie­riai nau­do­ja daug elekt­ros, ku­ri da­bar Ja­po­ni­jo­je, re­gis, bran­ gesnė už auksą. Kai ku­rioms įmonėms už pa­žei­di­ mus bu­vo nu­ma­ty­tos bau­dos. Tie­ sa, jų ne­pri­reikė. Nie­kas Ja­po­ni­jo­je ne­suk­čia­vo. Na­mus žmonės vėsi­no kaip kas iš­manė, o at­ėjus žie­mai iš­ sit­raukė šil­tes­nių dra­bu­žių. Dau­ge­lis įmo­nių ban­do ap­si­ rūpin­ti elekt­ra pa­čios. Ta­čiau už al­ter­na­ty­vius ener­gi­jos šal­ti­nius – du­jas ir naftą – ten­ka ne­ma­žai pa­ klo­ti. Ne­nuos­ta­bu, kad ša­lies pre­ ky­bos ba­lan­sas 2011 m. pa­siekė re­kor­dinį nei­giamą lygį. Bet ne tik ener­gi­jos sty­gius – pro­ble­ma. Kai ku­rie Ja­po­ni­jos re­ gio­nai, nu­kentėję nuo cu­na­mio, skund­žia­si, kad cent­rinė vald­žia ne­rea­guo­ja į pra­šymą skir­ti tin­ kamą pa­ramą. An­tai, Ri­ku­dzen­ta­ka­tos me­ ras ko­vo­ja su cent­ri­ne vald­žia, kad sos­tinės biu­rok­ra­tai jam skirtų dau­giau pi­nigų ap­sau­ginės užt­va­ ros sta­ty­boms. Da­bar, pa­sak me­ro, vie­toj pla­nuotų 15 metrų užt­va­ros fi­nan­sa­vi­mas pa­tvir­tin­tas tik 12,5 met­ro. Mies­tai vai­duok­liai te­bes­to­vi

Kaip at­ro­do ra­dioak­ty­vio­sio­mis da­ lelė­mis už­terš­tas Ja­po­ni­jos re­gio­ nas? Pa­na­šiai, kaip po tra­ge­di­jos, nors ki­ti cu­na­mio nu­siaub­ti mies­ tai ir kai­mai ky­la iš griuvė­sių. Ken­tas Sa­to, ku­riam 29 me­tai, su­vi­ri­ni­mo bend­rovė­je dir­ban­tis jau­nes­niuo­ju par­ tne­riu, prie­š me­ tus kar­tu su dar p u s­s e p t­ i n ­ to tūkstan­ čio žmo­ nių bu­vo eva­k uo­tas iš Ii­tatės mies­to Fu­ ku­ši­mos pre­ fektū­ro­je. Nuo to lai­ko jis kar­tu su sa­vo mo­ti­na gy­ ve­na nuo­mo­ja­ma­me bu­te už va­lan­dos ke­lio nuo bu­

vu­sių namų. Jo tėvas ir mo­čiutė gy­ve­na ki­tur. Kar­tais vy­ras nu­vyks­ta į Ii­tatę. Jis, kaip pa­sa­ko­jo „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tams, no­ri įsi­ti­kin­ti, kad vis­kas jo na­muo­se eva­kua­cinė­ je zo­no­je taip, kaip bu­vo pa­lik­ta. Be to, jam rei­kia pa­šer­ti šu­nis, ku­ riuos pa­li­ko sau­go­ti tur­to. Ap­sau­gi­nių dra­bu­žių mies­te­ly­je ne­rei­kia, nes, kaip sa­ko K.Sa­to, jis ir taip neiš­vengė ra­dia­ci­jos. Juk net to­lo­kai nuo eva­kua­ci­jos zo­nos ra­ dia­ci­jos ly­gis di­des­nis nei nor­ma. Ii­tatė – vai­duok­lių mies­tas. Ja­ me li­ko tik se­ny­vo am­žiaus žmo­ nės. Tik jų na­muo­se tems­tant de­ga švie­sos, dau­giau nie­kur. Vy­riau­ sybė ne­si­ry­žo iš­kel­din­ti se­no­lių. Jie li­ko už­terš­to­je te­ri­to­ri­jo­je, juos pri­žiū­ri me­di­ci­nos se­selės. K.Sa­to tai ke­lia nuo­stabą. „Jei mūsų po­li­ti­kai būtų gar­bin­gi, jie bū­ tų už­darę vi­sus ke­lius į miestą vi­sam lai­kui ir ak­li­nai. Būtu­me galėję pra­ dėti gy­ve­nimą ki­to­je vie­to­je. Neuž­ terš­to­je vie­to­je“, – sakė vy­ras. Mies­te­lio me­ras užim­tas, nes koor­di­nuo­ja va­ly­mo dar­bus. Dar­ bi­nin­kai dėvi ap­sau­gi­nius dra­bu­ žius. Jie iš­ve­ža už­terštą gruntą iš sodų, plau­na pa­sta­tus stip­ria sro­ ve. Ta­čiau K.Sa­to ne­ti­ki, kad įma­ no­ma lik­vi­duo­ti ra­dia­ci­jos pa­da­ ri­n ius: „Jie ra­d ioak­tyvųjį cezį pa­pras­čiau­siai nu­plau­na į upes – tai vis­kas.“ Tar­ša to­liau sklin­da į įvai­rius ša­lies re­gio­nus. An­tai Ni­hon­ma­ cu mies­te ne­to­li Fu­ku­ši­mos, ku­ris yra už eva­kua­cinės zo­nos, ne­se­ niai at­lik­ti ra­dia­ci­jos ty­ri­mai pa­ rodė, kad čia jos ly­gis vir­ši­ja leis­ ti­nas nor­mas. Pa­ni­ka ap­ėmu­si visą šalį. Net To­ki­ju­je žmonės ma­tuo­ja ra­dia­ci­ jos lygį na­muo­se, iki šiol bai­mi­na­ si pirk­ti mais­to pro­duk­tus. Sos­tinės eva­kua­ci­jos pla­nas

Tie­sa, To­k i­jo gy­ven­to­jai ga­ li džiaug­tis. Jiems bent jau ne­te­ko pa­lik­ti sa­vo namų. O prie­š me­tus vis­kas galė­jo baig­tis liūd­niau. Ja­po­ni­jos vy­riau­sybė­je per krizę ne kartą svars­ty­tas juo­da­sis Fu­ku­ ši­mos krizės sce­na­ri­jus. 30 ja­ponų moks­li­ninkų, tei­si­ ninkų ir žur­na­listų pra­lei­do dau­

Lem­tis: Fu­ku­ši­mos dar­buo­to­jai, ku­rie

giau nei pusę metų nag­rinė­da­ mi Fu­ku­ši­mos krizę ir vy­riau­sybės veiks­mus per ją. To­kio po­būdžio ty­ri­mai Ja­po­ ni­jo­je – re­ti. Vi­suo­menė pa­si­ti­ki vald­žia. De­ja, Fu­ku­ši­mos tra­ge­di­ ja – liūd­na išim­tis.

Jūs net ne­įsi­vaiz­ duo­ja­te, kaip smar­ kiai jie trau­muo­ti. Eks­per­tai, va­do­vau­ja­mi itin ger­ bia­mo Ja­po­ni­jo­je in­te­lek­tua­lo, bu­ vu­sio dien­raš­čio „Asa­hi Shim­bun“ re­dak­to­riaus Yoi­chi Fu­na­bas­hi, pa­ darė 300 in­ter­viu su įvai­riais pa­ reigū­nais. 400 lapų ana­lizė­je eks­per­tai pa­ tvir­ti­no: per krizę vy­riau­sybė ne vi­suo­met ži­no­jo, kas de­da­si elekt­ rinė­je, todėl ne sykį svarstė ir To­ ki­jo eva­kua­ci­jos planą. Kaip ro­do ty­ri­mas, per krizę vy­ riau­sybės na­riai daug lai­ko pra­lei­do kalbė­da­mi te­le­fo­nu su elekt­rinės va­do­vu Ma­sao Yos­hi­da. Vie­na­


13

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

pasaulis Nuo­din­gas mais­tas

Gaisrų ­ au­kos

Grai­ki­ja ­ at­si­kvėpė

Len­ki­jos svei­ka­tos ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos nu­rodė iš rin­kos pa­ ša­lin­ti dau­giau nei 200 tūkst. ki­log­ramų mėsos, žu­vies, duo­ nos ir kitų pro­duktų, ku­riuos ga­mi­nant, kaip ma­no­ma, dė­ ta tech­ninės drus­kos, žiemą nau­do­ja­mos ke­liams bars­ty­ti. Mais­to ga­my­bos įmonė­se at­lie­ ka­mi pa­tik­ri­ni­mai.

Ru­si­jo­je per ke­lis gais­rus su­ degė 15 žmo­nių, tarp jų dvy­li­ ka vaikų. Per vieną gaisrą, ku­ ris ki­lo ne­to­li cent­rinės Ru­si­ jos Permės mies­to esan­čia­me na­me, su­degė de­vy­ni vie­nos šei­mos na­riai – 34 metų vy­ ras, jo žmo­na ir sep­ty­ni vai­kai nuo ket­ve­rių iki 13 metų. Po­li­ ci­ja įta­ria pa­de­gimą.

Be­veik 86 pro­c. Grai­ki­jos pri­ va­čių kre­di­to­rių su­ti­ko da­ly­ vau­ti pre­ce­den­to ne­tu­rin­čio­ je ap­si­kei­ti­mo ver­ty­bi­niais po­ pie­riais pro­cedū­ro­je, tu­rin­čio­je pa­dėti Atė­nams iš­veng­ti bank­ ro­to. Su­si­ta­ri­mas, su­ma­ži­nan­ tis ša­lies skolą maž­daug 100 mlrd. eurų, at­ve­ria ke­lią nau­ joms pa­sko­loms.

gelbė­jo ja­po­nus nuo bai­sios bran­duo­linės ka­tast­ro­fos, lai­ko­mi ne did­vy­riais, o at­stum­tai­siais.

me po­kal­bių šis per­spėjo, kad pa­ dėtis Fu­ku­ši­mo­je – kri­tinė, ir jei jis vyk­dys TEP­CO nu­ro­dymą eva­kuo­ ti dar­buo­to­jus, ku­rie ban­do au­šin­ ti reak­to­rių jūros van­de­niu, pa­dėtis taps ne­val­do­ma. TEP­CO va­do­vas Ma­sa­ta­ka Shi­ mi­zu spaudė vy­riau­sybę, kad ši nu­ ro­dytų tuč­tuo­jau eva­kuo­ti dar­buo­ to­jus. Po dviejų elekt­rinė­je įvy­ku­sių spro­gimų at­mos­fe­ra mi­nistrų ka­ bi­ne­te įkai­to iki rau­do­nu­mo. Tuo­ me­tis prem­je­ras N.Kha­nas ir jo ko­ man­da ėmė svars­ty­ti blo­giau­sius sce­na­ri­jus, jei dar­buo­to­jai iš elekt­ rinės vis dėlto būtų eva­kuo­ti. Kaip nu­ro­do­ma ata­skai­to­je, tuo me­tu vy­ra­vo nuo­monė, kad to­ kiu at­ve­ju, jei elekt­rinė­je būtų įvy­ kęs ne­val­do­mas spro­gi­mas, To­ki­jas būtų buvęs pra­ras­tas. Tuo­me­tis N.Kha­no vy­riau­sia­sis ka­bi­ne­to sek­re­to­rius Yu­kio Eda­ no per in­ter­viu eks­per­tams sa­ kė: „Pra­radę Dai­či būtu­me pra­radę Dai­ni elekt­rinę, ta­da To­ka­jo. Jei tai būtų nu­tikę, lo­giš­ka, kad būtu­me pra­radę To­kiją.“ Pa­ni­ka mi­nist­rus bu­vo ap­ėmu­ si ir dėl ša­lia ket­vir­to­jo reak­to­riaus

san­dėliuotų pa­nau­do­to ku­ro stry­ pų. Tik po pen­kių dienų iš sraig­ tas­par­nio bu­vo pa­tvir­tin­ta, kad šie bu­vo sėkmin­gai už­pil­ti van­de­niu. Svar­b iau­s iu krizės mo­m en­t u tyrė­jai įvar­di­jo prem­je­ro spren­ dimą tie­sio­giai spaus­ti TEP­CO, kad dar­buo­to­jai ne­pa­liktų elekt­ rinės. „Prem­je­ras turė­jo sa­vo mi­nusų ir pa­darė klaidų, ta­čiau jo spren­di­mas nu­ro­dy­ti TEP­CO pa­lik­ti dar­bi­nin­ kus elekt­rinė­je iš­gelbė­jo Ja­po­niją“, – pa­brėžė Y.Fu­na­bas­hi. Trau­muo­ti žmonės

O kaip jau­čia­si tie did­vy­riai, ku­rie gelbė­jo Ja­po­niją elekt­rinė­je? „Der Spie­gel“ pa­kal­bi­no psi­ chiatrą Juną Shi­ge­murą, ku­ris dir­ ba su Fu­ku­ši­mos Dai­či ir Dai­ni elekt­ri­nių dar­buo­to­jais. De­ja, kaip sakė vy­ras, TEP­CO dar­buo­to­jai – Ja­po­ni­jos raup­suo­ tie­ji. Psi­chiat­ras nei­ma pi­nigų – jis sa­va­no­ris. „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tai pa­si­ tei­ra­vo, ar vy­ras ne­bi­jo ra­dia­ci­jos? J.Shi­ge­mu­ra at­sakė, kad nėra bu­ vęs Dai­či elekt­rinė­je, ku­rio­je įvy­

ko spro­gi­mai, nes pa­gal­bos cent­ras įsikūrė Dai­ni elekt­rinė­je, už 10 km, kur ra­dia­ci­jos ly­gis – men­kas. Vis dėlto jis pri­dūrė, kad žmo­na ne­bu­vo pa­ten­kin­ta. „Kai tik pra­dėjau dirb­ti, ji man iškėlė ul­ti­ma­tumą: „Aš ar­ba ato­ minė elekt­rinė.“ Ta­čiau ke­lis kar­tus ten nu­vy­kau ir žmo­na su tuo su­si­ taikė“, – pa­sa­ko­jo J.Shi­ge­mu­ra. Pak­laus­tas, kaip jis ver­ti­na elekt­ ri­nių dar­bi­ninkų, ku­rie iš­gy­ve­no krizę, psi­cho­lo­ginę būklę, J.Shi­ge­ mu­ra pa­brėžė, kad juos sle­gia did­žiu­lis kaltės jaus­mas. „Jie manė, kad mirs spro­gus reak­to­riui. Ta­čiau jie turė­jo dirb­ ti sa­vo darbą, gelbė­ti sa­vo šalį. Juk dau­ge­lis gy­ve­na to­je te­ri­to­ri­ jo­je, kur cu­na­mis viską nu­šlavė. Tie žmonės ne­te­ko namų, jų šei­ mos bu­vo pri­vers­tos iš­vyk­ti. O vi­ suo­menė juos kal­ti­na dėl ne­laimės. Šie dar­buo­to­jai ne­va­di­na­mi he­ro­ jais, kaip Eu­ro­po­je. Kaž­kas dar­bi­ nin­kams at­siuntė švie­žių dar­žo­vių, nes TEP­CO ne­galė­jo at­vež­ti mais­ to į eva­kua­ci­jos zoną. Tas kaž­kas slap­ta at­siuntė mais­to, kad ne­būtų ap­šauk­tas, jog pa­de­da elekt­ros

„Scan­pix“ nuo­tr.

bend­rovės dar­buo­to­jams“, – pa­ sa­ko­jo J.Shi­ge­mu­ra. Psi­chiat­ras pri­dūrė: „Jūs net ne­įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip smar­kiai jie trau­muo­ti. Kai to­kia ne­laimė kaip cu­na­mis smo­gia bend­ruo­me­nei, vie­nas iš pen­kių žmo­nių iš­gy­ve­na di­delę psi­cho­lo­ginę traumą. Tarp po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių, kitų pa­ reigūnų, ku­rie su­si­dūrė su tra­ge­di­ ja, šis pro­cen­tas – 10 ar­ba 20 pro­c., o tarp TEP­CO dar­buo­tojų – ge­ro­ kai di­des­nis.“ Ko­kie ne­laimės Fu­ku­ši­mo­je pa­ da­ri­niai? J.Shi­ge­mu­ra: „Kalbė­jau su vie­nu maž­daug 30 metų TEP­CO dar­buo­ to­ju. Jo na­mas stovė­jo prie van­de­ ny­no ir jį su­griovė cu­na­mis, žu­vo 7 metų sūnus. Jis bandė iš­vyk­ti ir iš­ si­nuo­mo­ti butą ki­ta­me re­gio­ne. Ta­ čiau sa­vi­nin­kas pa­reiškė, kad ne­leis vy­rui nuo­mo­tis bu­to, nes jis dir­ba TEP­CO. Kai pa­ga­liau ra­do būs­ tą, ant jo durų kai­my­nai pri­kli­ja­ vo skel­bimą: „TEP­CO dar­buo­to­jai – ne­pa­gei­dau­ja­mi.“ Jis ga­vo ga­na di­delę ra­dia­ci­jos dozę, todėl bu­vo pa­skir­tas dirb­ti prie sta­lo, nors to ne­mo­ka ir jam tai ne­pa­tin­ka. Vy­ras

bi­jo, kad su­si­rgs vėžiu, tu­ri fi­nan­si­ nių sun­kumų, nes at­ly­gi­ni­mas bu­ vo su­ma­žin­tas, taip pat jis pra­ra­do na­mus. Vy­ras tu­ri bėdų ir šei­mo­je. Jo mo­ti­na per cu­namį pra­ra­do vy­ rą. Mo­te­ris kal­ti­na sa­ve, kad ne­ su­gebė­jo iš­gelbė­ti su­tuok­ti­nio ir anū­ko, todėl nuo­lat ver­kia. Kai po dar­bo pa­rei­na na­mo, jis ir ten ne­si­ jau­čia ge­rai“, – sakė psi­chiat­ras. Pak­laus­tas, kodėl vi­si TEP­CO dar­buo­to­jai ne­me­ta dar­bo, psi­ chiat­ras at­sakė, kad dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. „Vie­ni yra lo­jalūs sa­vo bend­ro­ vei ir no­ri ją iš­sau­go­ti. Ki­ti dir­ba dėl pi­nigų. Apie 3 tūkst. dar­buo­ tojų kas­dien va­žiuo­ja dirb­ti į Dai­ či elekt­rinę. Jie dir­ba sunkų darbą. Ma­no sep­ty­nių psi­chiatrų ko­man­da dir­ba su maž­daug 1 tūkst. dar­buo­ tojų. Šiuos dar­buo­to­jus mes lai­ko­ me ypa­tin­gos ri­zi­kos gru­pe, nes jie pra­ra­do ko­le­gas, šei­mas, su­si­dūrė su fi­nan­si­niais sun­ku­mais. Ži­no­ ma, norė­čiau pa­si­ma­ty­ti su vi­sais dar­bi­nin­kais, ta­čiau tai ne­įma­no­ ma. Mes tu­ri­me da­ry­ti komp­ro­mi­ sus“, – sakė J.Shi­ge­mu­ra. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


14

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

pasaulis

Pa­kis­ta­no pa­ reigū­nai pa­vie­ ši­no trijų per­nai nu­kau­to Osa­ mos bin La­de­ no žmonų duo­ tus pa­ro­dy­mus. Jie at­skleid­žia naujų faktų apie žmo­gaus, ku­ ris bu­vo ieš­ko­ miau­sias pa­ sau­ly­je, nuo­ puolį.

Griuvė­siai: O.bin La­de­no tvir­tovė­je, ku­rią Pa­kis­ta­no vald­žia nu­griovė vasarį, pa­sku­ti­niais te­ro­ris­to gy­ve­ni­mo mėne­siais sklandė tar­pu­sa­vio įta­ri­mai.

AFP nuo­tr.

O.bin La­deną iš­davė žmo­na? My­li­miau­sia žmo­na

Abo­ta­ba­do na­me, ku­ria­me O.bin La­de­nas gy­ve­no pa­sku­ti­nius še­ še­rius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ir ku­ rį per­nai ge­gužę štur­ma­vo JAV spe­ cia­lio­sios pa­skir­ties būrys, bu­vo ras­tos trys ieš­ko­miau­sio te­ro­ris­to žmo­nos, aš­tuo­ni jo vai­kai ir pen­ki anū­kai. Vi­si jie bu­vo per­duo­ti Pa­

kis­ta­no spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms ir ap­klaus­ti. Su ty­ri­mo med­žia­ga bu­vo leis­ta su­si­pa­žin­ti į at­sargą išė­ ju­siam bri­ga­dos ge­ne­ro­lui Shau­ka­ tui Qa­di­rui. Aki­vaiz­du, kad Pa­kis­ ta­no žval­gy­ba sąmo­nin­gai pa­lei­do in­for­ma­ciją į vie­šumą, norė­da­ ma išsk­lai­dy­ti įta­ri­mus, kad ša­lies vald­žia pa­dėjo O.bin La­de­nui il­

gą laiką sėkmin­gai slaps­ty­tis. Bet žmonų liu­di­ji­mai, prie­šin­gai, kurs­ to dau­giau abe­jo­nių. Svar­biau­sias as­muo šio­je is­to­ri­ jo­je yra jau­niau­sia te­ro­ris­to žmo­na var­du Amal, ki­lu­si iš Je­me­no. O.bin La­de­nas vedė ją 1999-ai­siais, prie­š pat iš­puolį prie­š JAV ka­ro laivą „USS Co­le“ Je­me­ne, Ade­no įlan­ko­ je. Ma­no­ma, kad Amal bu­vo my­li­ miau­sia „Al Qae­dos“ ly­de­rio žmo­ na. Aukštų sienų ap­sup­ta­me na­me Abo­ta­ba­de ji gy­ve­no tre­čio aukš­to mie­ga­ma­ja­me kar­tu su vy­ru.

Šei­mo­je pra­si­dėjo trin­tis

Amal sakė, kad 2011 m. pra­džio­ je O.bin La­de­no šei­mo­je pra­si­dėjo trin­tis, kai į Abo­ta­badą at­si­kraustė nuo 2001 m. Ira­ne gy­ve­nu­si vy­riau­ sia jo žmo­na Khai­riah Sa­ber. Žlu­ gus ta­libų re­ži­mui ji pa­bėgo į Iraną, skir­tin­gai nei dau­ge­lis „Al Qae­ dos“ bėglių, pa­si­rin­ku­sių Pa­kis­ taną. De­šimt metų ji gy­ve­no namų areš­to sąly­go­mis, bet 2010 m. pa­ bai­go­je ira­nie­čiai mįslin­go­mis ap­ lin­kybė­mis ją pa­lei­do. Įta­ria­ma, kad mo­te­ris bu­vo iš­keis­ta į „Al Qae­dos“ pa­grobtą Ira­no dip­lo­matą.

Slapstė­si pa­nosė­je

Mo­te­ris pa­pa­sa­ko­jo, kad O.bin La­ de­nas 2001 m. pa­bai­go­je pa­bėgo iš Af­ga­nis­ta­no ir per­si­kėlė į Pa­kis­ta­ no Ko­ha­to miestą, esantį ne­to­li Pe­ ša­va­ro. Čia jis su­si­ti­ko su Kha­li­du Sheik­hu Mo­ham­me­du, va­do­va­vu­ siu Rugsė­jo 11-osios iš­puo­liams. Pas­ta­ra­sis bu­vo suim­tas Pa­kis­ta­no ka­ro sos­tinė­je Ra­val­pin­dy­je 2003 m. ko­vo 1 d. O.bin La­de­nas tuo me­tu slapstė­si pa­sie­nio re­gio­ne Va­zi­ris­ta­ne bei Sva­ to slėny­je. 2004 m. jis ap­si­sto­jo vos už 30 km nuo sos­tinės Is­la­ma­ba­do, o 2005 m. per­si­kėlė į Abo­ta­badą, ku­ rį nuo sos­tinės skyrė va­lan­da ke­lio. Iš žmo­nos pa­sa­ko­ji­mo aiškė­ja, kad O.bin La­de­nas Pa­kis­ta­ne gy­ve­no 10 me­ tų ir slaps­ty­da­vo­si ne ur­vuo­se sun­ kiai pa­sie­kia­muo­se kalnų ra­jo­nuo­se, o gau­siai ap­gy­ven­­tuo­se mies­tuo­se. Pa­sak Amal, 2002 m. O.bin La­de­ nui per­so­din­tas inks­tas. Vie­ni šal­ti­ niai tei­gia, kad ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ ta Ka­ra­čy­je, ki­ti – kad už Pa­kis­ta­no ribų. Tai­gi tuo me­tu, kai Pa­kis­ta­no tar­ny­bos turė­jo ak­ty­viai med­žio­ti ieš­ko­miau­sią pa­sau­lio te­ro­ristą, jis ra­miai ilsė­jo­si vie­no­je ša­lies li­go­ ninė­je ar­ba ke­lia­vo į už­sienį.

Nuo 2001 m. O.bin La­ de­nas sir­go kaž­ko­kia pro­gre­suo­jan­čia li­ ga, jam kil­da­vo įvai­ rių fan­ta­zijų. A.al Za­ wa­hi­ri vi­sa tai įgri­so, ir jis nu­sprendė nu­ stum­ti jį į šalį.

Praė­jus dviem mėne­siams nuo jos at­vy­ki­mo į Abo­ta­badą, JAV spe­ cia­lio­sios pa­jėgos su­rengė reidą prie­š „Al Qae­dos“ ly­de­rio re­zi­den­ ciją. Į at­sargą išėjęs bri­ga­dos ge­ne­ ro­las Sh.Qa­di­ras įsi­ti­kinęs, kad bū­ tent Khai­riah iš­davė sa­vo vyrą. „Vis­kas pra­dėjo vys­ty­tis, kai at­ vy­ko Khai­riah, – sakė jis. – Nie­ kas su ja ne­su­tarė. Iki tol dvi ki­tos žmo­nos gy­ve­no pa­to­giai.“ O.bin La­de­no suau­gu­siam sū­ nui Kha­li­dui, ku­rio mo­ti­na – ki­ta „Al Qae­dos“ ly­de­rio žmo­na iš Sau­ do Ara­bi­jos, taip pat bu­vo kilę įta­ rimų, kaip teigė Sh.Qa­di­ras.

„Jis nuo­lat klau­sinė­jo: „Ko­ dėl at­vy­kai? Ko iš jo no­ri?“ Ji tie­ siog at­sakė: „Tu­riu at­lik­ti dar vieną pa­reigą sa­vo vy­rui“, – teigė ka­ri­ nin­kas. – Kha­li­das tarė sa­vo tėvui: „Įta­riu, kad ji ta­ve iš­duos.“ Bin La­ de­nas at­sakė: „Tebū­nie taip.“ O.bin La­de­nas mėgi­no įti­kin­ ti ki­tas žmo­nas pa­lik­ti jį dėl sa­vo sau­gu­mo, ta­čiau šios at­si­sakė. Sme­ge­nys ėmė šlu­buo­ti

Sh.Qa­di­ras matė ne tik „Al Qae­ dos“ ly­de­rio žmonų ap­klau­sos ste­ nog­ra­mas, bet ir lankė­si cent­rinės vald­žios men­kai kont­ro­liuo­ja­ma­ me gen­čių re­gio­ne prie Af­ga­nis­ta­ no sie­nos, ku­ris pa­starąjį de­šimt­ metį bu­vo pa­grin­dinė „Al Qae­dos“ prie­bėga, taip pat Abo­ta­ba­do na­ me, kur gy­ve­no ir žu­vo O.bin La­ de­nas. At­sar­gos ka­ri­nin­kas sa­vo aki­mis matė pa­statą su­pan­čias še­ šių metrų sie­nas, lan­gus su ge­le­ žinė­mis gro­to­mis ir krau­ju ap­lais­ ty­tus laip­tus na­mo vi­du­je. Sh.Qa­di­ras teigė pri­ėjęs iš­vadą, jog O.bin La­de­nas sa­vo gy­ve­ni­mo pa­sku­ tinė­mis die­no­mis bu­vo tra­pios svei­ ka­tos žmo­gus, su­si­taikęs su artė­jan­ čia mir­ti­mi. „Al Qae­da“ nu­sprendė jį at­sta­ty­din­ti 2003 m. Jo psi­chi­ka bu­vo pa­kri­ku­si dėl se­natvės. „Nuo 2001 m. jis sir­go kaž­ko­kia pro­gre­ suo­jan­čia li­ga, jam kil­da­vo įvai­rių fan­ta­zijų“, – sakė Sh.Qa­di­ras. Anot jo, egip­tie­čiui gy­dy­to­jui Ay­ ma­nui al Za­wa­hi­ri, ku­ris dau­ge­lio lai­ko­mas tik­ro­sio­mis „Al Qae­dos“ sme­ge­ni­mis, vi­sa tai įgri­so, ir jis nu­ sprendė nu­stum­ti į šalį O.bin La­deną, kai gru­puotės ly­de­rio gebė­ji­mas pro­ tau­ti pra­dėjo vis la­biau krik­ti po 2001 m. rugsė­jo 11 d. įvyk­dytų te­ro­ro iš­ puo­lių prie­š Jung­ti­nes Vals­ti­jas. BNS, „News­week“ inf.


15

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

17p.

Lietuviški akcentai U.Se­mio­no­vos biografijoje.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

„Kas at­si­ti­ko, vy­ rai?“ – taip pa­ si­tik­tas žur­na­ lis­tų bū­rio Vil­ niaus oro uos­te rea­ga­vo iš JAV su­grį­žęs Lie­tu­ vos vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra.

Re­zul­ta­tas: K.Kem­zū­ra pa­ten­kin­tas sta­žuo­te JAV.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

K.Kem­zū­ra aplankė ne vien L.Klei­zą Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Ke­lio­nė bu­vo ge­ra, pa­vy­ko vis­kas, ką su­pla­na­vau. Per dau­giau nei dvi sa­vai­tes pa­ma­čiau daug. Bu­vau ge­ ro­se krep­ši­nio mo­kyk­lo­se – „Flo­ ri­da Sta­te“, „Du­ke“. Ste­bė­jau ir Šiau­rės Ka­ro­li­nos uni­ver­si­te­to krep­ši­nin­kų tre­ni­ruo­tę bei rung­ty­ nes. Ap­si­lan­kiau To­ron­te, su­si­ti­kau su Li­nu Klei­za, – pa­sa­ko­jo K.Kem­ zū­ra. – Ma­čiau tre­jas rung­ty­nes ir dvi tre­ni­ruo­tes. Tai bu­vo nau­din­ ga iš­vy­ka.“

Pa­ža­dų ne­pra­šiau, nors apie rink­ti­nę kal­bė­jo­mės. Li­nas yra pa­si­ruo­šęs pa­dė­ti. – Tre­ne­ri, apie ką kal­bė­jo­tės su L.Klei­za? – pa­klau­sė­me K.Kem­ zū­ros. – Kol kas To­ron­to klu­bas lai­ko­si pla­no nor­muo­ti Li­no lai­ką aikš­te­lė­ je. Taip da­ro­ma dėl jo bu­vu­sios trau­ mos. Šis NBA se­zo­nas neįp­ras­tas dėl lo­kau­to, rung­ty­nių gra­fi­kas – la­bai įtemp­tas. Bu­vau pas Li­ną sve­čiuo­

se. Jis jau­čia­si ge­rai, ta­čiau trūks­ta tre­ni­ruo­čių, to­dėl jam kar­tais sun­ ku – dėl kon­tak­ti­nio žai­di­mo bū­na ir mė­ly­nių. Vis dėl­to aikš­tė­je Li­nas at­ro­do ne­blo­gai. Po to­kių trau­mų žai­dė­jai daž­niau­siai bū­na van­gūs, o L.Klei­za – vi­siš­kai ki­toks.

– Ar su­lau­kė­te pa­ža­do, kad L.Klei­za šie­met pa­dės rink­ti­nei? – Pa­ža­dų ne­pra­šiau, nors apie rink­ti­nę kal­bė­jo­mės. Li­nas ma­ no, kad „Rap­tors“ ko­man­da tik­ riau­siai ne­pra­sib­raus į at­krin­ta­ mą­sias var­žy­bas. To­kiu at­ve­ju jis tu­rės lai­ko dar la­biau su­tvir­tin­ti ko­ją. Li­nas yra pa­si­ruo­šęs pa­dė­ ti rink­ti­nei. – Gal­būt ste­bė­jo­te ir Dei­vi­do Dul­kio žai­di­mą? – Ma­čiau rung­ty­nes, kai jo ko­ man­da žai­dė su „Du­ke“ krep­ši­nin­ kais. Jos Dei­vi­dui ne­bu­vo sėk­min­ gos, kaip ir vi­sai eki­pai. D.Dul­kys pa­li­ko la­bai ge­rą įspū­dį, pa­bend­ ra­vo­me. Jis – įdo­mus žai­dė­jas. Man pa­ti­ko jo at­kak­lu­mas, tiks­ lo sie­ki­mas. Žiū­rė­si­me, kaip jam pa­vyks pa­si­ro­dy­ti rink­ti­nės sto­ vyk­lo­se. Ži­no­me, kad jis – ge­ras me­ti­kas, bet JAV jį ver­ti­na ir už pa­ti­ki­mą gy­ny­bą. Dei­vi­das – at­ le­tiš­kas žai­dė­jas.

– Gal­būt jau tu­ri­te rink­ti­nės kan­di­da­tų są­ra­šą? – Jis vi­sa­da bu­vo ir te­bė­ra, ta­čiau apie tai kol kas ne­kal­bė­ki­me.

– Ar JAV su­si­ti­ko­te dau­giau se­ nų pa­žįs­ta­mų? – Taip. Tarp jų – ir su Žyd­rū­nu Il­ gaus­ku. Šiuo me­tu jis dir­ba skau­ tu. Sve­čia­vau­si pas Min­dau­gą Ti­ mins­ką. No­riu pa­dė­ko­ti Ka­na­dos lie­tu­viams, ypač Sta­siui Ku­lia­vui, pas ku­rį bu­vau ap­si­sto­jęs. Ma­ne la­ bai šil­tai priė­mė. Šios ke­lio­nės tiks­ las ne­bu­vo ką nors ap­lan­ky­ti, tie­siog kaip tre­ne­ris no­rė­jau pa­ma­ty­ti ki­to­kį krep­ši­nį. Pa­va­din­ki­me tai sta­žuo­te. – Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja su­lau­kė bra­zi­lų pa­siū­ly­mo olim­ pi­niam at­ran­kos tur­ny­rui ruoš­ tis pas juos. Ką apie tai ma­no­te? – Šiuo me­tu dir­ba­me abiem kryp­ ti­mis – ir JAV, Hjus­to­no, ir Bra­zi­li­jos. Ki­tą sa­vai­ tę ap­svars­ty­si­me vi­ sus ar­gu­men­tus už ir prieš. Ga­lu­ti­nio spren­di­mo kol kas nė­ra. Hjus­to­no va­rian­tas – pir­ma­sis. Kol kas nie­ko ne­no­riu ko­men­tuo­ti, nes ga­li bū­ti, kad dau­ ge­lio konk­re­čių da­ly­kų, kol vie­šė­jau JAV, ne­ži­nau.

Ko­vo­to­jas: L.Klei­za pa­dės Lie­tu­vos rink­ti­nei siek­ti ke­lia­la­pio į Lon­do­

no olim­pia­dą.

„Reu­ters“ nuo­tr.


16

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

sportas

At­si­nau­ji­nęs ir pa­trauk­les­nis – toks tu­rė­tų bū­ti, kaip skel­bia Lie­ tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos (LFF) tri­mi­tai, šian­ dien pra­si­de­ dan­tis ša­lies fut­bo­lo se­zo­ nas. Vis dėl­to jo star­tas – iki anek­ do­ti­nio ly­gio įpras­tas: su skan­ da­lo de­be­sė­liais, to­dėl klau­si­mų – dau­giau nei at­sa­ ky­mų.

Žvaigž­dė: R.Le­des­ma (pa­šo­kęs) vėl žais Lie­tu­vos fut­bo­lo čem­pio­na­te.

Sezonas – naujas, grėblys – sen Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Vėl – V.Le­ke­vi­čius

LFF li­cen­ci­ja­vi­mo meist­rai dar kar­ tą už­li­po ant to pa­ties grėb­lio, ku­ris skau­džiai tren­kė ne kar­tą. Į A ly­gą be li­cen­ci­jos priim­tas Klai­pė­dos „At­lan­to“ klu­bas ir šie­ met, re­gis, ne­leis nuo­bo­džiau­ti. Tarp­se­zo­niu uos­ta­mies­čio fut­bo­li­ nin­kai dau­giau ne­ri­ma­vo dėl atei­ ties, nei tre­ni­ra­vo­si. LFF vėl tūp­čio­jo pa­gal Klai­pė­ dos fut­bo­lo ca­ru va­di­na­mo Va­ cio Le­ke­vi­čiaus už­sa­ky­tą mu­zi­ką. Iš pra­džių pa­si­tel­kęs au­to­ri­te­tin­gą irk­luo­to­ją Al­vy­dą Duo­nė­lą, jis su­ ge­bė­jo įti­kin­ti LFF, kad ko­man­da ver­ta vie­tos A ly­go­je. Olim­pie­čiui mo­vus į krū­mus, „At­lan­to“ li­ki­mas pa­ki­bo ant plau­ko. Bank­ru­tuo­jan­tį „At­lan­tą“ ry­žo­si gel­bė­ti bu­vę fut­ bo­li­nin­kai su Ri­man­tu Žvin­gi­lu prie­ša­ky­je, ta­čiau ga­liau­siai V.Le­ ke­vi­čius eki­pą per­lei­do ne jiems, o Klai­pė­dos ap­skri­ties fut­bo­lo fe­de­ ra­ci­jos (KAFF) va­do­vui Ro­mual­dui Jo­nai­čiui. Ne pa­slap­tis, kad šiuos abu vy­ rus sie­ja itin glau­dūs ry­šiai. Kal­ ba­ma, kad V.Le­ke­vi­čius yra su­si­jęs su R.Jo­nai­čio va­do­vau­ja­ma sau­gos tar­ny­ba „Ar­gus“. „At­lan­to“ fut­ bo­lo aka­de­mi­ja taip pat pri­klau­so abiem šiems klai­pė­die­čiams. Be to, LFF vir­šū­nė­lėms ver­kiant rei­ka­lin­gi KAFF bal­sai: juk ko­vo 17ąją – rin­ki­mai...

Kas pa­ge­rins re­kor­dą?

Su ban­guo­jan­čiu, ne­prog­no­zuo­ja­ mu „At­lan­tu“ su­si­jęs ir vi­sų lai­kų A ly­gos re­zul­ta­ty­vu­mo re­kor­das. Per­nai 32-ojo tu­ro rung­ty­nė­ se Ma­ri­jam­po­lė­je vie­tos „Sū­du­va“ su­mu­šė klai­pė­die­čius 13:0. Ko­ man­dos var­tus se­zo­no pa­bai­go­je tau­pu­mo su­me­ti­mais sau­go­jo pa­ ts V.Le­ke­vi­čius. 48-erių fut­bo­lo ve­te­ra­no pa­var­dę links­nia­vo ne tik mū­sų ša­lies dien­raš­čiai, bet ir už­ sie­nio spau­da. Nep­ri­tek­liaus spau­džia­mas „At­ lan­tas“ per­nai bu­vo pri­vers­tas pra­ šy­ti ir var­žo­vų ma­lo­nės. Ge­gu­žę klai­pė­die­čiai ne­tu­rė­jo už ką nu­ vyk­ti į sos­ti­nę, ta­čiau ke­lio­nę V.Le­ ke­vi­čiaus ko­man­dai fi­nan­sa­vo dėl čem­pio­nų ti­tu­lo ko­vo­jęs jų var­žo­ vas – Vil­niaus „Žal­gi­ris“. Kaip bus šie­met? 2011-ųjų rug­sė­jo vi­du­ry­je, pro­ tes­tuo­da­mi prieš al­gų ne­mo­kan­ čių klu­bo va­do­vų sa­vi­va­lę, į A ly­gos rung­ty­nes Aly­tu­je neiš­vy­ko „Ma­žei­ kių“ fut­bo­li­nin­kai. „Dai­na­vai“ bu­vo įskai­ty­ta per­ga­lė 3:0, o boi­ko­tą su­ ren­gę ma­žei­kiš­kiai at­ga­vo bent da­lį sa­vo pi­ni­gų ir to­liau tę­sė čem­pio­na­ tą. Šie­met Ma­žei­kių klu­bo A di­vi­zio­ ne ne­li­ko, bet yra „At­lan­tas“... Nau­ji lai­kai – be kau­nie­čių

2012-ie­ji ša­lies fut­bo­lui bus iš­skir­ ti­niai ir ki­tu as­pek­tu: nuo 1922ųjų, kai pir­mą kar­tą bu­vo su­reng­ tos Lie­tu­vos fut­bo­lo pir­me­ny­bės, dar ne­bu­vo se­zo­no, kad stip­riau­

sių­jų di­vi­zio­nas ne­tu­rė­tų nė vie­ nos Kau­no vie­nuo­li­kės. Fut­bo­lo lop­šiu va­di­na­mo­je lai­ ki­no­jo­je sos­ti­nė­je ne­li­ko nė vie­nos pa­jė­gios eki­pos. Ti­tu­luo­čiau­sia vi­ sų lai­kų ko­man­da FBK „Kau­nas“, nea­ti­ti­ku­si li­cen­ci­ja­vi­mo kri­te­ri­jų, A ly­go­je šie­met žais­ti at­si­sa­kė. Kau­no ko­man­dos ša­lies fut­bo­lo čem­pio­nė­mis yra ta­pu­sios 37 kar­tus. Ta pro­ga – te­ma la­žy­bi­nin­kams ir ora­ku­lams: ar kol kas ge­riau­sia­me ša­lies sta­dio­ne – kau­nie­čių S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no – bus su­žais­tos nors vie­nos A ly­gos rung­ty­nės? Per­nai šio­je are­no­je na­mų rung­ty­ nes žai­dė net Vil­niaus žal­gi­rie­čiai. Fa­vo­ri­tai – tie pa­tys

Iš ša­lies fut­bo­lo eli­to pa­si­trau­kus „Kau­nui“, ly­de­rio po­zi­ci­jas pe­rė­ mė Pa­ne­vė­žys. Ke­tu­ris pa­sku­ti­nius čem­pio­na­tus lai­mė­jęs „Ek­ra­nas“ pa­grin­di­niu fa­ vo­ri­tu lai­ko­mas ir šie­met. Ko­man­ dos bran­duo­lį iš­sau­go­ju­sio Aukš­tai­ ti­jos klu­bo pa­grin­di­niai kon­ku­ren­tai grei­čiau­siai bus praė­ju­sių me­tų pri­ zi­nin­kai „Žal­gi­ris“ ir „Sū­du­va“. Nau­ja­sis „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris kroa­tas Da­mi­ras Pet­ra­vi­čius ne kar­tą lau­žy­ta ang­lų kal­ba yra pa­ reiš­kęs, kad jo mi­si­ja sos­ti­nė­je – A ly­gos auk­sas. „Sū­du­vos“ stra­te­gas Vir­gi­ni­jus Liub­šys taip pat yra pa­ ten­kin­tas tarp­se­zo­niu nu­veik­tu se­ lek­ci­niu dar­bu ir pa­ty­liu­kais sva­jo­ja apie pir­mą kar­tą į Ma­ri­jam­po­lę at­ ke­liau­jan­tį čem­pio­nų ti­tu­lą.

Ki­ta int­ri­ga – ko­kį pėd­sa­ką Lie­ tu­vos gran­dai pa­liks Eu­ro­pos tur­ ny­ruo­se, ar per­šoks bent po vie­ną at­ran­kos bar­je­rą? Per­nai la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo „Ek­ra­nas“. Prieš at­sa­ko­mą­sias Eu­ro­pos fut­ bo­lo ly­gos kva­li­fi­ka­ci­nio eta­po at­ krin­ta­mą­sias rung­ty­nes su Tel Avi­ vo „Ha­poel“ eki­pa la­žy­bų kon­to­ros už­fik­sa­vo daug sta­ty­mų di­de­lėms su­moms, kad bus įmuš­ta dau­giau nei du įvar­čiai. Ką tai ga­lė­jo reikš­ti? Vie­nas va­rian­tų – kad ma­čo re­zul­ta­ tas gal­būt su­tar­tas iš anks­to ir kai kas as­me­niš­kai ar­ba per sta­ty­ti­nius ren­ gė­si iš to už­dirb­ti ap­va­lias su­me­les. Pa­neig­ti vi­sus juo­dus įta­ri­mus ir spe­ku­lia­ci­jas ga­lė­jo pa­tys Lie­tu­ vos čem­pio­nai, ta­čiau Pa­ne­vė­žio ko­man­da, žai­du­si be­dan­tį fut­bo­ lą, pra­lai­mė­jo tiek, kiek pro­gno­za­ vo gan­dai – 0:4 ir, ne­pai­sant ne­ti­ kė­tos (?) per­ga­lės sa­vo aikš­tė­je 1:0, bai­gė pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­po­je.

fae­lis Le­des­ma 2007-ai­siais bu­ vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siu Lie­tu­vo­je žai­džian­čiu fut­bo­li­nin­ku. Spe­cia­lis­tai vien­bal­siai pri­pa­ žįs­ta: Ra­fa – kol kas ge­riau­sias vi­ sų lai­kų mū­sų fut­bo­lo le­gio­nie­rius. Šį se­zo­ną vėl mė­gau­si­mės bra­zi­lo meist­riš­ku­mu – jis at­sto­vaus „Sū­ du­vai“. R.Le­des­mą su Lie­tu­va sie­ ja ir šir­dies rei­ka­lai – čia gy­ve­na jo iš­rink­to­ji Si­mo­na. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­ tus Ra­fa neiš­ven­gė trau­mų, ta­ čiau nea­be­jo­ja­ma, kad jis bus vie­ na ryš­kiau­sių A ly­gos žvaigž­džių. O gal bra­zi­lą nu­stelbs „Žal­gi­rio“ gre­ tas pa­pil­dęs per­spek­ty­vu­sis ško­tas Ca­lu­mas El­lio­tas? Veng­ras ners į A ly­gą

Pa­ma­ty­ti, ko iki šiol net sap­nuo­se ne­re­gė­jo, tu­rės pro­gų ir nau­ja­sis Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Csa­ba Laszló.

Sug­rį­žo Ra­fa

2006-ai­siais į Kau­ną iš Bra­ zi­li­jos at­vy­kęs Ra­

Sunk­me­tis: aist­rin­giau­sius Kau­no fut­bo­lo sir­ga­lius kan­ki­na ne­ži­nia.


17

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

sportas

U.Se­mio­no­va at­stū­mė ir tur­tuo­lius Ge­riau­sia Lat­vi­jos XX a. krep­ši­ nin­kė Ul­ja­na Se­mio­no­va šven­čia 60-me­tį. Dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų krep­ši­nio aikš­tė­se ka­ra­lia­ vu­sios 210 cm ūgio vi­du­rio puo­ lė­jos biog­ra­fi­jo­je yra ir lie­tu­viš­kų ak­cen­tų.

Nuo 1922-ųjų, kai pir­mą kar­tą bu­ vo su­reng­ tos Lie­tu­vos fut­bo­lo pir­ me­ny­bės, dar ne­bu­vo se­zo­no, kad stip­riau­sių­ jų di­vi­zio­ nas ne­tu­rė­ tų nė vie­nos Kau­no vie­ nuo­li­kės. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

nas

U.Se­mio­no­va gi­mė 1952 m. ge­gu­ žės 9-ąją Lie­tu­vo­je, Za­ra­suo­se. „Iki šio mies­to li­go­ni­nės ke­lias ark­lio tem­pia­mu ve­ži­mu bu­vo ar­ ti­mes­nis nei iki Daug­pi­lio, to­dėl į pa­sau­lį atė­jau mū­sų kai­my­nų ša­ ly­je“, – vie­na­me in­ter­viu sa­kė le­ gen­di­nė žai­dė­ja. Na­ta­li­jos ir Ila­rio­no Se­mio­no­ vų šei­mo­je 3 600 kg ir 52 cm ūgio nau­ja­gi­mė bu­vo penk­ta­sis vai­kas. 13-me­tė jau bu­vo iš­sty­pu­si iki 190 cm. Per vi­są Ul­ja­nos spor­ti­nę kar­ je­rą dėl jos ūgio kil­da­vo dis­ku­si­jų: įvai­rūs šal­ti­niai nu­ro­dy­da­vo 208 cm, 213 cm ar ne­tgi 228 cm. „Ma­no ūgis – 210 cm. Esu gir­ dė­ju­si ir skai­čiu­si vi­so­kiau­sių pa­ sa­kų apie tai“, – tei­gė ti­tu­luo­to­ji krep­ši­nin­kė, da­bar – 2-osios gru­ pės in­va­li­dė, Lat­vi­jos olim­pie­čių so­cia­li­nio fon­do va­do­vė. – Ne­ži­nau, ko­dėl esu to­kia aukš­ ta, – kal­bė­jo U.Se­mio­no­va. – Ma­ no tė­vas bu­vo 176 cm ūgio, ma­ma – de­šim­čia cen­ti­met­rų že­mes­nė. Kai penk­to­je kla­sė­je iš­tį­sau iki 180 cm, tė­vas nu­ve­žė į Ry­gą pas gy­dy­to­jus ty­ri­mams – ma­nė, kad ser­gu. Grį­ žo­me tą pa­čią die­ną – me­di­kai nu­ ra­mi­no, esą vis­kas ge­rai.

Veng­ras jau pa­reiš­kė, kad vi­ sus sa­vait­ga­lius su sa­vo asis­ten­ tais Igo­riu Pank­rat­je­vu ir Vi­ta­li­ju­ mi Stan­ke­vi­čiu­mi pa­švęs A ly­gai ir ša­lies čem­pio­na­to rung­ty­nių ana­ li­zei. C.Laszló pirm­ta­kai Jo­sé Cou­ cei­ro ir Rai­mon­das Žu­tau­tas taip pat daug kal­bė­jo apie meist­riš­ku­ mo pi­ra­mi­džių sta­ty­bas, re­zer­vi­ nių B rink­ti­nių bū­ri­mą ir pa­mai­nos na­cio­na­li­nės ko­man­dos ly­de­riams ieš­ko­ji­mą, ta­čiau vis­kas bai­gė­si tuo, kad, nu­mo­ję ran­ka į Lie­tu­vos fut­ bo­lo kem­sy­nus, per at­ran­kos var­ žy­bas rem­da­vo­si dau­gy­bę me­tų už­sie­nio klu­bams at­sto­vau­jan­čiais se­nais vil­kais. „Ti­kiu lie­tu­vių ga­li­my­bė­mis nu­ ste­bin­ti vi­sus“, – to­lia­re­giš­kai yra pra­si­ta­ręs C.Laszló.

– Aukš­tiems žmo­nėms ky­la ne vien įvai­rių bui­ties, bet ir psi­ cho­lo­gi­nių keb­lu­mų. Kaip su tuo su­si­tai­kė­te jūs? – Man ūgis – ne pro­ble­ma, nors, kai žai­džiau krep­ši­nį, gat­vė­se steng­ da­vau­si vai­din­ti, kad esu že­mes­ nė – vaikš­čio­da­vau įtrau­ku­si gal­ vą į pe­čius... Nors nie­kas pirš­tais ne­ba­dė, ne­tgi prie­šin­gai – ža­vė­jo­ si. Dra­bu­žius ir ava­ly­nę te­be­per­ku ne pre­ky­bos cent­ruo­se – nau­do­ juo­si pri­va­čių atel­jė pa­slau­go­mis. Kai ką už­si­sa­kau JAV, kur yra daug par­duo­tu­vių, skir­tų aukš­taū­giams. Pa­ti nu­si­mez­gu ke­pu­rių, ko­ji­nių, lie­me­nių. Gy­ve­nu stan­dar­ti­nia­me dau­gia­bu­ty­je. Tik ma­no lo­va ne­ stan­dar­ti­nė – 2,5 m il­gio.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Ar tie­sa, kad bu­tas Ry­gos cent­re – vi­sas jū­sų tur­tas? – Iš tie­sų ga­lė­jau bū­ti mi­li­jo­nie­rė. Man daug kar­tų už­sie­ny­je siū­lė pa­ sa­kiš­kus kont­rak­tus, bet vis at­si­ sa­ky­da­vau. Ats­to­vau­da­ma So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­nei per mė­ne­sį gau­ da­vau 300 rub­lių, už auk­so me­da­ lius olim­pia­do­se, pa­sau­lio ar Eu­ ro­pos čem­pio­na­tuo­se – pre­mi­jas po 4 000 rub­lių. Kai iš­vy­kau į Is­ pa­ni­ją, „Tin­to­ret­to“ klu­bas mo­ kė­jo 45 tūkst. do­le­rių al­gą, bet aš gau­da­vau tik 400 do­le­rių, li­ku­ si su­ma ke­liau­da­vo so­vie­ti­niam „Gos­koms­por­tui“. Is­pa­nai tai ži­ no­jo, to­dėl klu­bo pre­zi­den­tas man

U.Se­mio­no­vos dos­jė Krep­ši­nin­kės kar­je­rą pra­dė­jo 1965 m. Ry­

gos TTT klu­be. 15 kar­tų ta­po SSRS čem­pio­ ne, 16 kar­tų iš­ko­vo­jo Eu­ro­pos klu­bų čem­ pio­nių tau­rę, kar­tą – L.Ron­chet­ti tau­rę. Su SSRS rink­ti­ne du­kart ta­po olim­pi­ne

čem­pio­ne (1976, 1980 m.), tris­kart – pa­sau­ lio (1971, 1975, 1983 m.), 10 kar­tų – Eu­ro­pos (1968, 1970, 1972, 1974, 1976, 1978, 1980, 1981, 1983, 1985 m.). As­me­ni­nis re­zul­ta­ty­vu­mo re­kor­das –

54 taš­kai (1975 m.). Pir­mo­ji ne JAV krep­ši­nin­kė, priim­ta Sim­bo­lis: U.Se­mio­no­va dau­giau nei du de­šimt­me­čius at­sto­va­

vo Ry­gos TTT klu­bui.

slap­čia as­me­niš­kai skir­da­vo dar 500 do­le­rių. Kai tai apie tai pa­ra­ šė žur­na­lis­tai, ki­lo skan­da­las. Da­ bar iš Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės ir Ry­gos me­ri­jos gau­nu pen­si­ją – maž­daug 1 000 JAV do­le­rių. Man už­ten­ka.

Kai penk­to­je kla­sė­ je iš­tį­sau iki 180 cm, tė­vas nu­ve­žė į Ry­ gą pas gy­dy­to­jus ty­ ri­mams – ma­nė, kad ser­gu.

– Gy­ve­na­te vie­na? – Taip. Neiš­te­kė­jau, nors rim­tų pa­siū­ly­mų bu­vo dau­gy­bė, iš už­ sie­nio – taip pat. Kai ku­rie jau­ni­ kiai bu­vo la­bai tur­tin­gi, bet vi­sus at­stū­miau.

į Krep­ši­nio šlo­vės mu­zie­jų Spring­fil­de (JAV).

– Ne­jau­gi draus­mė bu­vo lyg ka­rei­vi­nė­se? – Nes­lėp­siu, ras­da­vo­me bū­dų at­ si­pa­lai­duo­ti. Kai tre­ni­ruo­da­vo­ mės bu­vu­sia­me Su­chu­mio olim­pi­ nia­me cent­re, iš vie­ti­nių gy­ven­to­jų daž­nai pirk­da­vo­me vy­no – tri­lit­ ri­niais stik­lai­niais. Ne­pikt­nau­ džiau­da­vo­me, stik­li­nė­lė vie­ną ki­tą ra­tą ap­suk­da­vo – ir vis­kas. – Ka­da la­biau­siai ver­kė­te? – Du kar­tus: kai 1983-iai­siais ta­pau pa­sau­lio čem­pio­ne ir 1986-ai­siais, kai ma­ne at­lei­do iš So­vie­tų Są­jun­ gos rink­ti­nės. Pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­le Bra­zi­li­jo­je žai­dė­me su ame­ri­ kie­tė­mis, tei­sė­jai jas tem­pė tie­siog už

au­sų, nors vi­si žiū­ro­vai pa­lai­kė mus. Bai­gian­tis ma­čui po pen­kias pra­ žan­gas tu­rė­jo be­veik vi­sos pa­grin­ di­nės mū­sų žai­dė­jos, tarp jų – ir aš, bet jau­no­sios krep­ši­nin­kės ne­pa­lū­žo ir Je­le­na Čau­so­va, iki rung­ty­nių pa­ bai­gos li­kus dviem se­kun­dėms, bau­ dų me­ti­mais iš­plė­šė per­ga­lę 84:82 (tą­kart pa­sau­lio čem­pio­nė­mis ta­ po ir Ra­mu­nė Šid­laus­kai­tė bei Vi­da Be­se­lie­nė – red. pa­st.). 1986-ai­siais pa­sau­lio čem­piona­tas vy­ko Mask­vo­ je. Iki jo li­kus dviem sa­vai­tėms, man pa­skam­bi­no rink­ti­nės gy­dy­to­jas ir pa­sa­kė, kad esu ne­rei­ka­lin­ga. Po to du mė­ne­sius ne­ga­lė­jau at­si­gau­ti. Pa­gal Lat­vi­jos in­ter­ne­to po­rta­lų pub­li­ka­ci­jas pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

– Ko­dėl? – Vi­si no­rė­jo, kad per­si­kel­čiau gy­ ven­ti pas juos, o aš ne­no­rė­jau iš­vyk­ti iš Lat­vi­jos. Net­gi į Ru­si­ją ne­no­rė­jau, nors la­bai kvie­tė. Kai bu­vau 18-me­tė, pa­si­pir­šo mi­li­jo­nie­rius iš Ko­lum­bi­ jos. Jis siųs­da­vo glė­bius gė­lių, su­mo­ kė­da­vo už ma­no pir­ki­nius par­duo­tu­ vė­se, kos­me­ti­kos sa­lo­nuo­se, bet jam anuo­met bu­vo 63-eji! Pa­gal­vo­jau: ar­gi man rei­ka­lin­gas se­nas mi­li­jo­ nie­rius? Ir pa­sa­kiau jam – ne. – Da­bar spor­tą kas­met kre­čia do­pin­go skan­da­lai. Kal­ba­ma, kad so­vie­tų lai­kais at­le­tai taip pat var­to­jo drau­džia­mus pre­ pa­ra­tus, bet trū­ko spe­cia­lis­ tų ir la­bo­ra­to­ri­jų, ku­rios pri­ čiup­tų gud­ruo­lius. Ką ma­no­te apie tai? – Pa­sa­ky­siu tik tai, ką pa­ti pa­ ty­riau. So­vie­tų Są­jun­gos mo­te­ rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sio­ji tre­ne­rė Li­di­ja Alek­se­je­va ne­leis­da­ vo ne­tgi ko­ka­ko­los pa­ra­gau­ti. Tai – tik žie­de­liai. Per var­žy­bas pa­ pras­čiau­sios tab­le­tės nuo gal­vos skaus­mo bu­vo ta­bu. Mums do­ pin­go ne­rei­kė­jo – var­žo­ves leng­vai įveik­da­vo­me ir be jo.

Pa­ger­bė: ju­bi­lie­jaus pro­ga U.Se­mio­no­vą pa­svei­ki­no Bal­ti­jos mo­te­rų

krep­ši­nio ly­gos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius A.Iva­šaus­kas ir bu­vu­si bend­ ra­žy­gė, du­kart olim­pi­nė čem­pio­nė A.Rup­šie­nė. del­fi.lv nuo­tr.


18

Šeštadienis, kovo 10, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Stereotipų nepaisanti moteris tiki intuicija ir verslo kultūra.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Nėš­čia iš­gy­ve­nu­si že­mės dre­b De­šimt me­tų Ita­li­jo­je gy­ve­nan­ti Ri­ta Mi­ku­čio­ny­tė pra­šo luk­te­lė­ ti, kol už­mig­dys duk­re­lę Si­le­ne. Lie­tu­vė nu­si­šyp­so: taip, tą pa­čią, ku­ri Ri­tos įsčio­se, li­kus dviem sa­vai­tėms iki gi­mi­mo, iš­gy­ve­no di­džiau­sią per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų Ita­li­jo­je įvy­ku­sį ir šim­tus gy­vy­bių nu­si­ne­šu­sį že­mės dre­bė­ji­mą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Gy­ve­na eko­lo­giš­ka­me na­me

Ab­ru­cų re­gio­ne, 12 ki­lo­met­rų nuo sos­ti­nės L’Ak­vi­los, kal­nų kai­me­ly­ je gy­ve­nan­čios 41 me­tų R.Mi­ku­ čio­ny­tės pa­rei­gos – ma­ma ir na­mų šei­mi­nin­kė. Prieš gims­tant duk­rai mo­te­ris dir­bo savo ir vy­ro res­to­ra­ ne: pa­dė­jo ga­min­ti pa­tie­ka­lus, prii­ mi­nė­jo už­sa­ky­mus. Da­bar 300 kv. m plo­to res­to­ra­ no „Pra­to Lu­na­ro“ („Mė­nu­lio pie­ vos“) pa­va­di­ni­mas ne ita­liš­kas, bet ang­liš­kas – „Moon Vil­la­ge“: jį, Ri­ tai be­si­lau­kiant kū­di­kio, su­tuok­ti­ niai iš­nuo­mo­jo dviem bro­liams ita­ lams. „Ita­lai la­bai my­li sa­vo vai­kus. Kol jie ma­ži, vy­rai sa­vo my­li­mo­ sioms ne­lei­džia dirb­ti“, – kal­bė­da­ ma apie 2008 m. ofi­cia­liai jos su­ tuok­ti­niu ta­pu­sį 54-erių Ros­sa­no Sol­da­ti nu­si­juo­kė Ri­ta. Da­bar ji su vy­ru, dviem 27-erių ir 24-erių duk­te­ri­mis iš pir­mo­sios Ros­sa­no san­tuo­kos, šu­ni­mi dal­ma­ ti­nu gy­ve­na 130 kv. m plo­to eko­lo­ giš­ka­me dvie­jų aukš­tų na­me. Jį pa­ sta­tė pa­ts Ros­sa­no. „Ne, nė kiek ne­s i­gai­l iu, kad prieš de­šimt me­tų Lie­tu­vo­je vis­ ką pa­li­kau, – ti­ki­no Aly­taus po­ li­tech­ni­ku­me tech­no­lo­gės spe­ cia­ly­bę įgi­ju­si, 12 me­tų Vil­niu­je gy­ve­nu­si ir „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ lio“ tarp­tau­ti­nių rei­sų pa­ly­do­ve dir­bu­si R.Mi­ku­čio­ny­tė. – Ne­si­ gai­liu, nors per že­mės dre­bė­ji­mą Ita­li­jo­je, kai žu­vo dau­giau nei 300 žmo­nių, pa­ty­riau sun­kiai ap­sa­ko­ mą siau­bą.“ Pri­si­mi­ni­mai pro aša­ras

Pra­kal­bus apie 2009 m. Ita­li­ją su­ krė­tu­sį 6,3 ba­lo stip­ru­mo pa­gal Rich­te­rio ska­lę ir di­džiau­sią per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų že­mės dre­ bė­ji­mą Ita­li­jo­je, Ri­ta nu­ty­la. L’Ak­ vi­la ta­po pa­čiu epi­cent­ru. Mo­te­ris su­si­mąs­tė ir ne­ra­do tiks­laus žo­ džio pa­tir­tai bai­mei iš­reikš­ti: „Tai bu­vo... tai bu­vo...“ Ji ne­slė­pė, kad, pri­si­mi­nus tai ar­ba iš­gir­dus apie že­mės dre­bė­ ji­mą bet ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je, aky­se tven­kia­si aša­ros. Tą ba­lan­

džio 5-osios į 6-ąją nak­tį Ri­ta bu­vo nėš­čia 38-ą sa­vai­tę. Duk­re­lė Si­le­ ne gi­mė po dvie­jų sa­vai­čių – ba­ lan­džio 23-ią­ją. Ženk­lų, kad ar­tė­ja kaž­kas bai­ saus, bu­vo: apie ga­li­mą že­mės dre­ bė­ji­mą per­spė­jo moks­li­nin­kai, ne­ ri­mą pa­reiš­kė stu­den­tai, iš­vy­dę ski­li­nė­jan­čias bend­ra­bu­čio sie­nas. „Aš bi­jau. Mie­gu su dra­bu­žiais ir kup­ri­ne, kad ga­lė­čiau kuo grei­čiau iš­bėg­ti į gat­vę“, – Ri­ta ci­ta­vo vie­ nos stu­den­tės žo­džius in­ter­ne­te. De­ja, mer­gi­na, nak­tį pra­si­dė­jus že­mės dre­bė­ji­mui, iš­bėg­ti ne­spė­ jo – ją ra­do ne­gy­vą. Tar­si pur­ty­tų dė­žė­je

Tą Ver­bų sek­ma­die­nį Ri­ta su Ros­ sa­no ir jo tė­vais lan­kė­si baž­ny­čio­je. Pa­va­ka­rie­nia­vę, pa­žiū­rė­ję te­le­vi­zo­ rių at­si­gu­lė mie­go­ti apie 22 val. Po va­lan­dos stai­ga vis­kas su­dre­ bė­jo, ta­čiau pa­bu­du­sią mo­te­rį nu­ ra­mi­no vy­ras. Ji už­mi­go ir ne­gir­dė­ jo dar vie­no dre­bė­ji­mo apie 1 val., ta­čiau 3.33 val. nak­ties...

Už­siu­vant pil­vą pra­ si­dė­jo to­kie di­de­li skaus­mai, kad aš pa­ gal­vo­jau: ge­riau bū­ čiau žu­vu­si per že­ mės dre­bė­ji­mą. „Ėmė dre­bė­ti me­di­nės mū­sų na­ mo lu­bos, lo­va, sie­nos. Iš te­ra­sos kauk­da­mas at­bė­go šuo...“ – Ri­ta pri­si­mi­nė, kad, kai pa­bu­do, jai ėmė trūk­ti oro, apė­mė bai­mė, pa­ni­ka. Na­mo apa­čio­je gir­dė­jo­si klyks­ mai, ra­gi­ni­mai kuo grei­čiau bėg­ ti į lau­ką. Bu­vo tam­su, nes din­go elekt­ra. Bėg­da­ma ir kliū­da­ma už iš­var­ty­tų daik­tų bro­lie­nė su­si­ža­lo­jo ko­jas. Ri­ta sku­bė­jo že­myn vil­kė­da­ ma tik nak­ti­niais dra­bu­žiais. Že­mė iš­ti­sai dun­dė­jo ir dre­bė­jo, šir­dį vė­rė žmo­nių klyks­mai. Bu­vo šal­ta, iš dan­gaus pa­si­py­lė kru­ša. Ba­si ir tik su apa­ti­niais

At­si­ra­dus te­le­fo­no ry­šiui, pa­si­py­ lė skam­bu­čiai: Ros­sa­no dir­bo ūk­

ve­džiu, pri­žiū­rė­jo apie 700 apar­ ta­men­tų, to­dėl rei­kė­jo sku­bė­ti už­suk­ti du­jo­tie­kį, van­den­tie­kį. Ri­ta nu­s pren­d ė va­ž iuo­t i su vy­r u. Net­r u­k us ke­l y­j e su­t ik­t i žmo­n ės per­s pė­j o, kad nuo kal­ nų kren­ta di­d e­l i ak­m e­nys, nuo­ šliau­ž os. Žmo­n ės bu­vo iš­s i­gan­ dę, iš­b ė­g ę iš na­m ų pus­n uo­g iai, ba­s i. „Net­ru­kus pa­ma­tė­me ap­vir­tu­ sią ma­ši­ną. Jo­je bu­vo pri­spaus­tas jau­nas vai­ki­nu­kas, – pa­sak R.Mi­ ku­čio­ny­tės, į kal­nus grei­to­ji me­di­ ci­nos pa­gal­ba at­skren­da sraig­tas­ par­niu, au­to­mo­bi­liu – ne grei­čiau kaip per pus­va­lan­dį. – Pa­vy­ko pri­ si­skam­bin­ti ug­nia­ge­siams. Pap­ra­ šė­me at­vyk­ti, o jie at­sa­kė, kad ne­ ga­li, trūks­ta žmo­nių, nes mies­te iš griu­vė­sių trau­kia su­žeis­tuo­sius ir la­vo­nus...“ Tuo­met per že­mės dre­bė­ji­mą bu­vo eva­kuo­ta de­šim­tys tūks­tan­ čių žmo­nių. Eva­kuo­ti vi­si li­go­ niai iš pra­dė­ju­sios ski­li­nė­ti li­go­ni­ nės. Dau­giau nei 300 žmo­nių žu­vo, tūks­tan­čiai bu­vo su­žeis­ti. „Lai­mė, kad tai įvy­ko nak­tį, nes ry­tą mies­te­ly­je bū­na daug žmo­ nių ir au­kų bū­tų bu­vę kur kas dau­ giau“, – tei­gė Ri­ta. Siū­lė nu­skrai­din­ti sraig­tas­par­niu

Že­mė vis dar su­dre­bė­da­vo, to­dėl na­muo­se bu­vo pa­vo­jin­ga. Ros­sa­ no, grei­to­sio­mis įpuo­lęs į na­mus, iš­vil­ko į kie­mą lo­vą, sta­lą, bū­ti­ niau­sius daik­tus: dvi pa­ras jie gy­ ve­no ir mie­go­jo lau­ke. „Bu­vo tam­su, dan­gus ap­si­niau­ kęs, kar­tais užei­da­vo kru­ša“, – Ri­ tos at­min­ty tai iš­li­ko kaip krau­pus, fan­tas­ma­go­riš­kas fil­mas, ku­rio he­ ro­jai – jie. Ros­sa­no su­lau­kė dau­gy­bės gi­ mi­nių, drau­gų iš Ro­mos, ku­ri yra už 100 km nuo L’Ak­vi­los, ir iš ki­tų mies­tų skam­bu­čių. Žmo­nės siū­lė at­va­žiuo­ti pa­gy­ven­ti pas juos. „Vi­si jau­di­no­si dėl ma­nęs, o gi­ ne­ko­lo­gė pa­ta­rė gim­dy­ti už 50 km esan­čia­me Te­ra­me ar­ba Pes­ka­ro­je, ku­ri yra už 100 km. Me­di­kai bū­tų ma­ne nu­skrai­di­nę sraig­tas­par­niu“, – pa­sak Ri­tos, ita­lai la­bai rū­pi­no­ si gy­ve­nan­čiai­siais že­mės dre­bė­ji­ mo zo­no­je.

Nerimas: po 2009 m. balandžio 6-osios naktį Italiją sukrėtusio žemės dr

Ypač daug jiems pa­dė­jo skan­da­ lin­gai iš­gar­sė­jęs Sil­vio Ber­lus­co­ni. Žmo­nėms, ne­te­ku­siems na­mų ar­ ba lai­ki­nai iš jų iš­si­kė­lu­siems, bu­vo įreng­ti nau­ji apar­ta­men­tai su bal­ dais ir net bui­ties įran­kiais, taip pat amor­ti­zuo­jan­tys na­mu­kai, skir­ti kem­pe­riai. At­li­ko ce­za­rio pjū­vį

Nuo stre­so, bai­mės nėš­čiai lie­tu­vei iš no­sies pa­si­py­lė krau­jas. Ri­ta su pa­žįs­ta­ma uk­rai­nie­te, ku­rios na­mai su­griu­vo, iš­vy­ko į Te­ra­či­ną, esan­tį už 200 km nuo L’Ak­vi­los, pas Ros­ sa­no drau­gus. Šia­me mies­te­ly­je prie jū­ros ji gy­ve­no dar tris sa­vai­ tes po gim­dy­mo. Nuos­ta­baus gro­ž io Ri­tos ir Ros­sa­no duk­re­lė Se­le­ne gi­mė 20 km nuo jū­ros esan­čia­me Fon­dy­ je. Mo­te­riai bu­vo at­lik­tas ce­za­ rio pjū­vis. „Už­siu­vant pil­vą pra­si­dė­jo to­ kie di­de­li skaus­mai, kad aš pa­gal­ vo­jau: ge­riau bū­čiau žu­vu­si per že­

mės dre­bė­ji­mą“, – nuo­šir­džiai ir at­vi­rai pa­sa­ko­jo Ri­ta. Be­je, gi­mus duk­rai, per de­šimt bend­ro gy­ve­ni­mo me­tų ita­las Ri­tai pir­mą ir kol kas vie­nin­te­lį kar­tą pa­ do­va­no­jo gė­lių. „Jis la­bai di­de­lis gam­tos my­lė­ to­jas ir jam skau­du, kai ski­na­mos gė­lės, pjau­na­mi me­džiai, nes tai – gy­vi or­ga­niz­mai, – Ri­ta šyp­te­lė­jo. – Jis ki­toks, ne­ti­piš­kas, la­bai ge­ros šir­dies, na­tū­ra­lus, gam­tą ir žmo­nes my­lin­tis vy­ras.“ Pir­ma­sis kū­di­kis po dre­bė­ji­mo

Kai praė­jus pu­sant­ro mė­ne­sio po gim­dy­mo Ri­ta su duk­re­le grį­žo na­ mo, Ros­sa­no žmo­ną ra­mi­no: jo sta­ ty­tas na­mas ga­li iš­lai­ky­ti ir 8 ba­lų stip­ru­mo že­mės dre­bė­ji­mą. Gal­būt Ros­sa­no, jau tu­rin­tis dvi duk­ras, no­rė­jo sū­naus? R.Mi­ku­ čio­ny­tė nu­si­juo­kė: „Tur­būt. Nes dar tu­ri dvi anū­kes. Ta­čiau jis la­ bai my­li Se­le­nę. Net ir ma­no ma­ ma pa­ste­bė­jo, kad Ros­sa­no daug


19

Šeštadienis, kovo 10, 2012

aukštyn žemyn I.Nor­ku­tės iš­rink­ta­sis jau­nes­nis

su F.Kir­ko­ro­vu – 25 ap­sau­gi­nin­kai

Te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Būk ma­no mei­le“ ve­dė­ja, gar­si se­ria­lų ir teat­ro ak­to­rė In­ga Nor­ku­tė penk­ta­die­nį su­si­tuo­kė su ak­to­ riu­mi Au­ri­mu Žvi­niu. „Jis yra su­bren­dęs ir la­bai iš­min­tin­gas“, – yra sa­kiu­si In­ga. Po še­še­rių me­tų drau­gys­tės Vil­niaus san­ tuo­kų rū­muo­se vie­nas ki­tam ta­ru­sius „taip“ jau­na­ve­džius pa­ svei­ki­no re­ži­sie­rius Vy­te­nis Pau­liu­kai­tis, bū­rė­ja Vai­va Bud­ rai­ty­tė. Ge­gu­žę sa­vo 40 me­tų ju­bi­lie­jų mi­nė­sian­ti jau­no­ji per kuk­lią ce­re­mo­ni­ją vil­kė­jo rau­do­na su­kne­le, avė­jo tos pa­čios spal­vos il­gaau­liais, o 11 me­tų už In­gą jau­nes­nis jos iš­rink­ta­sis – kla­si­ki­niu kos­tiu­mu. Rugp­jū­tį am­ži­ną mei­lę jie ke­ti­na pri­ siek­ti baž­ny­čio­je.

Ru­si­jos po­pmu­zi­kos ka­ra­liu­mi ti­tu­luo­ja­mas Fi­li­pas Kir­ko­ro­vas Lie­tu­vo­je pri­sta­tys nau­ją pro­gra­mą „Šou Nr. 1“. 44 me­tų dai­ ni­nin­kas su­rengs ke­tu­ris kon­cer­tus Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­ je, Šiau­liuo­se. Be­ne skan­da­lin­giau­sią Ru­si­jos dai­ni­nin­ką sau­ gos 25 dar­buo­to­jai. F.Kir­ko­ro­vas ža­da at­si­vež­ti 40 žmo­nių ko­ man­dą, apie 150 kos­tiu­mų, sce­nos de­ko­ra­ci­jas at­ga­bens vil­ki­ kas. Per­nai Fi­li­pas pa­skelb­tas Ru­si­jos ir Uk­rai­nos liau­dies ar­ tis­tu, 5 kar­tus ta­po ge­riau­siu Ru­si­jos at­li­kė­ju per „World Mu­sic Awards“ ap­do­va­no­ji­mu­s, 2001 m. pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­ nas jam su­tei­kė nu­si­pel­niu­sio Ru­si­jos ar­tis­to var­dą. „Šou Nr. 1“ Kau­ne vyks ko­vo 14 d. „Žal­gi­rio are­no­je“.

bė­ji­mą duk­rai davė gė­lės var­dą

Laisvalaikis: dalmatinas – tarsi dar vienas Ritos šeimos narys.

rebėjimo Rita su šeima dvi paras gyveno gatvėje.

ge­res­nis tė­vas nei bu­vo ma­niš­kis.“ Lie­tu­vės duk­ra bu­vo pir­ma­sis po že­mės dre­bė­ji­mo gi­męs kū­di­ kis ta­me kai­me­ly­je. Net­ru­kus kaž­ kas įdė­jo jos nuo­trau­ką in­ter­ne­te ir Ri­tai bei Ros­sa­no pa­si­py­lė svei­ki­ni­ mai ir do­va­nos. „Dukros kam­ba­rys už­vers­tas žais­lais, saus­kel­nė­mis, mais­te­liu, vis­ko už­tek­tų bent de­šim­čiai vai­ kų“, – juo­kė­si Ri­ta. Ita­lai itin my­li vai­kus ir ne­tru­kus tre­jų me­tu­kų gim­ta­die­nį švę­sian­ čią Si­le­nę gi­ria vi­si drau­gai, kai­my­ nai ir net ne­pa­žįs­ta­mi. „Ko­dėl Se­le­ne? – šyp­te­lė­jo Ri­ ta. – Vy­ras, kaip mi­nė­jau, di­de­lis gam­tos ger­bė­jas, o Se­le­ne – pie­ vų gė­lė.“ Dir­bo trau­ki­nių pa­ly­do­ve

Tai bu­vo drą­sus ir net be­pro­tiš­kas žings­nis – taip Ri­ta ver­ti­na pa­žin­tį su Ros­sa­no ir ke­lio­nę į Ita­li­ją. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ tarp­ tau­ti­nių rei­sų pa­ly­do­ve dir­bu­si Ri­

ta mė­go sa­vo dar­bą, Aly­tu­je bu­vo nu­si­pir­ku­si bu­tą, bet gy­ve­no sos­ ti­nė­je. „Vis­kas ap­si­ver­tė po va­sa­ros ke­ lio­nės pas drau­gę Da­nu­tę į Ita­li­ją“, – nu­si­juo­kė mo­te­ris, ku­rią už ita­ lo iš­te­kė­ju­si bi­čiu­lė su­pa­žin­di­no su Ros­sa­no. „Neg­ra­žus, di­de­le no­si­mi, – kva­ to­da­ma­si at­vi­ra­vo tuo­met šir­dies drau­go ne­tu­rė­ju­si R.Mi­ku­čio­ny­tė. – Ta­čiau ne­tru­kus jis pa­ver­gė sa­vo žmo­giš­ku­mu.“ Ri­ta šyp­so­jo­si pri­si­mi­nu­si, kai po pen­kių die­nų drau­gė juok­da­ma­si pa­sa­kė, kad ita­las pra­šo Ri­tos lei­ di­mo ją... pa­bu­čiuo­ti. Na­tū­ra­lus ir ne­mėgs­ta tuš­ty­bės

Grį­žu­si iš Ita­li­jos Ri­ta ne­ga­lė­jo ras­ ti vie­tos: min­ty­se ir aky­se bu­vo tik Ros­sa­no. Ir jau po mė­ne­sio šo­ki­ra­ vo tė­vus, drau­gus – vis­ką me­tu­si iš­vy­ko pas ją kvie­tu­sį ita­lą. Vi­są mė­ne­sį ji in­ten­sy­viai su­si­ ra­ši­nė­jo SMS ži­nu­tė­mis: Ros­sa­no

Ri­tos Mi­ku­čio­ny­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ra­šė ita­liš­kai, Ri­ta per­siųs­da­vo ži­ nu­tes drau­gei į Ita­li­ją, kad jas iš­ vers­tų. Tuo­met drau­gė Ri­tai ra­šė lie­tu­viš­kai. At­sa­ky­mai my­li­ma­jam vėl­gi skrie­jo tuo pa­čiu ke­liu: drau­ gei – į Ita­li­ją, at­gal – į Lie­tu­vą, tuo­ met jau – Ros­sa­no.

Jis la­bai di­de­lis gam­ tos my­lė­to­jas ir jam skau­du, kai ski­na­ mos gė­lės, pjau­na­mi me­džiai, nes tai – gy­ vi or­ga­niz­mai. Jis ne­bu­vo ti­piš­kas ita­las: kve­ pian­tis, su­si­lai­žęs, vil­kin­tis kos­ tiu­mu ir tauškiantis nesąmones. Ros­sa­no – la­bai pa­pras­tas, na­ tū­ra­l us, žmo­g iš­kas, drau­g iš­kas, ne­m ėgs­tan­t is tuš­ty­b ės, dirb­t i­ nu­mo, pui­ka­vi­mo­si. Jis – auk­si­

Neskina: Rossano mėgsta gėles, bet žmonai jų padovanojo tik kartą.

nių ran­kų meist­ras, ne­rū­ko. Ve­ ge­ta­ras ir net vy­n o iš­ge­r ia itin re­tai. Ri­ta nuo­šir­di: „Jis ma­ne la­bai smar­kiai pa­kei­tė į ge­ra. Anks­čiau mėg­da­vau va­ka­rė­lius, tu­rė­jau tuš­ ty­bės, dau­giau pa­vir­šu­ti­niš­ku­mo, žmo­nes ver­ti­nau pa­gal išo­rę.“ Net­ra­di­ci­nė ir ita­lo šei­ma: tė­vas kū­rė poe­mas, vie­nas iš dvie­jų bro­ lių – ir­gi me­ni­nin­kas, ku­ria ani­ma­ ci­ją: „Šei­ma, gi­mi­nės ma­ne priė­mė pui­kiai.“ Te­bė­ra sva­jo­nių vy­ras

Ita­li­jo­je Ri­ta tre­jus me­tus gy­ve­no jai iš­nuo­mo­tuo­se apar­ta­men­tuo­ se. Dir­bo res­to­ra­ne. Ros­sa­no ją nu­si­ves­da­vo į kal­nus, pa­ties įkur­tą ir puo­se­lė­ja­mą bo­ta­ ni­kos so­dą, kur au­go ir nak­ti­žie­dės (lot. Si­le­ne). Tai pie­vų gė­lės, jų yra apie 400 rū­šių. Šiuo var­du su­tuok­ ti­niai pa­va­di­no duk­re­lę. Po tre­jų me­tų Ri­ta per­si­kė­lė į Ros­sa­no kur­tą dvie­jų aukš­tų na­

mu­ką ant kal­vos, ku­rį juo­sė ak­me­ nų tvo­ra ir, ži­no­ma, gė­lės. Be­je, šis na­mas la­bai ne­pa­ti­ko bu­vu­siai Ros­sa­no žmo­nai. Ji pa­ lie­pė at­ski­rai iš­nuo­mo­ti jai apar­ ta­men­tus. Su ta mo­te­ri­mi ne­no­ riai bend­ra­vo lie­tu­vę pa­mi­lu­sios abi Ros­sa­no duk­ros. Ar Ri­ta ne­si­gai­li prieš de­šimt me­tų pa­li­ku­si Lie­tu­vą, dar­bą, ar­ ti­muo­sius? „Ne, ne, ne! – nu­kir­to mo­te­ris, kas­met ap­si­lan­kan­ti gim­ti­nė­je. – Bu­vo, ži­no­ma, ne­leng­vų aki­mir­kų. Ita­lai ki­to­kio men­ta­li­te­to, ki­to­kios kul­tū­ros žmo­nės.“ Da­bar ji la­bai lai­min­ga. Ne­pa­ty­ rė disk­ri­mi­na­ci­jos, nors ten kar­ tais nie­ki­na­mos ru­sės, uk­rai­nie­tės. Ros­sa­no vis dar te­bė­ra jos sva­jo­nių vy­ras. Po aki­mir­kos Ri­ta nu­si­juo­kė: „Su juo no­rė­čiau ma­ty­tis daž­niau. Jis la­bai ge­ras vi­siems žmo­nėms. O mums, mo­te­rims, dė­me­sio ma­žai ir ma­žai.“


20

Šeštadienis, kovo 10, 2012

aukštyn žemyn

Ly­de­rių mo­ky­to­jai bend­rau­ti svar Žmo­gus gi­męs veik­ ti ir rea­li­zuo­ti sa­vo ta­len­tus. Ir tik po to – šei­ma, vai­kai, sek­ sua­li­niai san­ty­kiai, ke­lio­nės, SPA pro­ ce­dū­ros. Taip tei­gia nau­jos vers­lo kul­ tū­ros, lai­mės eko­ no­mi­kos sie­kian­ ti ir ki­tus tuo už­kre­ čian­ti ne­ste­reo­ti­pi­ nė mo­te­ris, Har­mo­ nin­gos as­me­ny­bės ins­ti­tu­to, bend­ro­ vės „Fe­mi­na Bo­na“ įkū­rė­ja, vers­li­nin­kė, lek­to­rė Ra­sa Bal­čiū­ nie­nė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

De­vin­to­kui sū­nui iš­nuo­mo­jo bu­tą

Gar­sioms ne tik Lie­tu­vos, bet ir Ru­si­jos fir­moms, įmo­nėms, kom­ pa­ni­joms, kon­cer­nams ir vers­li­ nin­kams ly­de­riams se­mi­na­rus ve­ dan­ti Ra­sa šyp­so­si ir link­si gal­va: „Taip, aš – mo­te­ris, ne­si­va­do­vau­ jan­ti ste­reo­ti­pais.“ Iš­raiš­kin­gai ak­cen­tuo­da­ma sa­vo žo­džius ge­riau­sių psi­cho­lo­gų ir kū­ no kal­bos spe­cia­lis­tų nau­do­ja­mais ran­kų ges­tais, pa­tei­kia pa­vyz­dį. Ne­se­niai, va­sa­rio mė­ne­sį, R.Bal­ čiū­nie­nė sa­vo klien­tus pa­kvie­tė į se­mi­na­rą, ku­rio pa­grin­di­nė te­ ma – iš­siaiš­kin­ti sa­vo po­rei­kius. Tai ji pa­da­rė sa­vo 45-ojo gim­ta­ die­nio pro­ga. Klien­tams nė žo­de­ liu neuž­si­mi­nė, kad tą­dien bu­vo jos šven­tė. Rei­kia pa­mi­nė­ti dar ką nors ne­ ste­reo­ti­piš­ko? Tuo­met, kai sū­nus pe­rė­jo į de­ vin­tą kla­sę, ma­ma lei­do jam pa­ si­jus­ti sa­va­ran­kiš­kam: iš­nuo­mo­jo bu­tą, nors vi­si gy­ve­no erd­via­me na­me. „Ki­to­kia aš ir su vy­rais, – šyp­so­si tvir­tą nuo­mo­nę tu­rin­ti R.Bal­čiū­nie­nė. – Me­tams bė­gant su­pra­tau, kad trau­kos ne­bū­ti­na sie­ti su sek­sua­li­niais san­ty­kiais. Tą trau­kos ener­gi­ją pir­miau­siai

Ki­to­kia: R.Bal­čiū­nie­nė nė­ra ste­reo­ti­pi­nė mo­te­ris.

Rasos Balčiūnienės asmeninio archyvo nuo­tr.


21

Šeštadienis, kovo 10, 2012

aukštyn žemyn

ar­biau už sek­sua­li­nius san­ty­kius Mo­ko at­si­kra­ty­ti ste­reo­ti­pų

Pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi, bet nearo­gan­ tiš­ka. At­si­pa­lai­da­vu­si, bet mo­kan­ti įver­tin­ti žmo­gaus psi­cho­lo­gi­ją. Ne iš tų, ku­rie ma­no, kad mo­ters pa­ skir­tis – tar­nau­ti šei­mai, bet jai sve­ti­mas skan­di­na­vų po­žiū­ris į fe­ mi­niz­mą. „Mū­sų kul­tū­ro­je tiek vy­ras, tiek mo­te­ris gi­mė rea­li­zuo­ti sa­ve“, – ne­lei­džia sua­be­jo­ti sa­vo žo­džiais Har­mo­nin­gos as­me­ny­bės ins­ti­tu­ to va­do­vė. Pa­si­tei­ra­vus apie har­mo­ni­ją, Ra­ sa il­gai ne­gal­vo­jo: „Har­mo­ni­ja – tai tei­sin­gų pa­si­rin­ki­mų re­zul­ta­tas. Taip pat, kaip ir lai­mė.“ Be­si­rem­da­ma in­for­ma­ci­ja, pa­tir­ ti­mi, moks­lu, R.Bal­čiū­nie­nė ir pa­ de­da siek­ti har­mo­ni­jos. „Su­ku­riu ga­li­my­bę at­si­ri­bo­ti nuo vi­suo­me­nės, šei­mos ir as­me­ ni­nių ste­reo­ti­pų, – sa­ko lek­to­rė ir tuoj pat paaiš­ki­na: – As­me­ni­nius ste­reo­ti­pus pa­tys for­muo­ja­me nuo vai­kys­tės. Vi­suo­me­ni­nius for­muo­ ja ži­niask­lai­da, šei­mos ste­reo­ti­pai for­muo­ja­mi šei­mos ra­te.“ Leng­viau­sia at­si­kra­ty­ti vi­suo­ me­nės ste­reo­ti­pų ir su­pras­ti, kad va­do­vau­jie­si ne sa­vo pro­tu, o su­ for­muo­tu po­žiū­riu, sun­kiau – šei­ mos, nes tuo­met vei­kia emo­ci­nis pa­grin­das. Sun­kiau­sia įveik­ti as­ me­ni­nius, dar vai­kys­tė­je su­si­for­ ma­vu­sius ste­reo­ti­pus. Kaip su­žlug­dy­ti ini­cia­ty­vą

„Ma­ža mer­gai­tė no­ri nu­džiu­gin­ ti ma­mą ir nu­spren­džia iš­kep­ti jai bly­nų, – vie­ną iš vai­kys­tė­je su­si­ for­ma­vu­sio ste­reo­ti­po pa­vyz­džių pa­tei­kia Ra­sa. Vėl iš­raiš­kin­gai ges­ ti­ku­liuo­ja pa­brėž­da­ma tai, į ką no­ ri at­kreip­ti dė­me­sį: – Įsi­vaiz­duo­ja­ te, ko­kia daž­niau­siai bū­na ma­mos reak­ci­ja, kai ji grįž­ta na­mo ir pa­ma­ to, ką da­rė duk­ra? Vai­kui, no­rė­ju­ siam nu­džiu­gin­ti ma­mą, su­si­for­ muo­ja nuo­mo­nė, kad ini­cia­ty­vos šia­me pa­sau­ly­je ne­rei­kia. Kol dar ne­ga­li­me mąs­ty­ti lo­giš­kai, at­si­ran­ da įpro­tis.“ Tei­sin­go pa­ si­rin­ki­mo, ku­ ris for­m uo­ ja har­mo­ni­ją, kaip ir pa­si­ ten­k i­n i­m o, neg ­ a ­l i ­m a n u s­ i p ­ irk­ ti už jo­kius pi­ni­gus.

R.Bal­čiū­nie­nė ne­sle­pia, kad jos se­mi­na­ruo­se lan­ko­si ir itin tur­ tin­gi žmo­nės, ku­riems jau ne­tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mo tiks­lo sie­ki­mas. Jie neap­sisp­ren­džia, ką pa­si­rink­ti. „Su­ku­riu ga­li­my­bes pa­čiam at­ sa­ky­ti, kas jis yra, – gy­ve­ni­miš­ kas si­tua­ci­jas R.Bal­čiū­nie­nė ne­re­ tai pa­tei­kia žai­di­mo for­ma: – Tai pa­de­da sa­ve pa­žin­ti, o po to rei­kia pa­si­rink­ti.“ Ti­kė­ti in­tui­ci­jos ga­lia

„Ne, ne, spe­cia­liai neu­ro­ling­vis­ti­ nio pro­gra­ma­vi­mo tech­ni­kos ne­ nau­do­ju, – dar kar­tą at­krei­pus dė­ me­sį į ges­tus, nu­si­juo­kia Ra­sa. – To ir ne­rei­kia spe­cia­liai mo­ky­tis. Šia­ me gy­ve­ni­me esi ar­ba šei­mi­nin­kas, ar­ba sve­čias. Vi­siems ga­li bū­ti liūd­ na. Bet svar­bu, ka­da ir ko­kios bū­ se­nos prii­mi spren­di­mus. Juk bū­na, kai jau­čia­me, kad šian­dien – mū­ sų die­na.“

Kiek­vie­nas žmo­ gus gi­liai gi­liai šir­ dy­je jau­čia, kur klys­ ta, ar jam pa­tin­ka jo dar­bas, ar lai­min­gas šei­mo­je. At­ras­ti tą sa­vo bū­se­ną – dar vie­ nas iš R.Bal­čiū­nie­nės mo­ky­mų. Pra­šo­ma konk­re­taus pa­ta­ri­mo, niū­niuo­da­ma kla­si­ki­nę me­lo­di­ją, ji aiš­ki­na: „Vie­no nė­ra. Tai tas pa­ts, tar­si jums aiš­kin­čiau apie sul­čių, ku­rias tu­ri­te iš­ger­ti, sko­nį.“ „Iš pra­džių la­bai svar­bu tuo ti­kė­ ti, – pa­brė­žia R.Bal­čiū­nie­nė, žvelg­ da­ma di­de­lė­mis ru­do­mis aki­mis. – Taip pat la­bai svar­bu per­ne­lyg ne­si­va­do­vau­ti tik gi­liu pro­tu ar­ba ra­cio­na­lu­mu. Itin svar­bi mū­sų gy­ ve­ni­me in­tui­ci­ja.“ Ra­sa sprag­te­lė­ja pirš­tais. Tai – vie­nin­te­lis vi­di­nis ži­no­ji­mas, im­ pul­sas. Tar­si toks vie­nas spragt. Jis nie­ka­da neap­gau­na. Svar­bu in­tui­ci­ją la­vin­ti, ne­su­pai­ nio­ti jos su emo­ci­jo­mis ir su­jung­ti su pro­tu. Rei­kia ra­cio­na­liai su­pras­ ti, kaip vei­kia in­tui­ci­ja, kad neat­ si­tik­tų taip, kaip at­si­ti­ko vie­nam tur­tin­gam vers­li­nin­kui. Jis pri­si­pa­ži­no nuo­lat priim­da­ vęs ra­cio­na­lius spren­di­mus, ku­rie pa­dė­da­vo už­dirb­ti ne vie­ną mi­li­jo­ ną, ta­čiau po ap­si­lan­ky­mo se­mi­na­ re nu­spren­dęs pa­si­ti­kė­ti in­tui­ci­ja ir... pra­ra­dęs tris mi­li­jo­nus. Iš ko jis spren­dė, kad tai bu­vo in­ tui­ci­ja? „Na... aš nuo­jau­tą tu­rė­jau“, – pa­gal­vo­jęs at­sa­kė jis.

Su­si­ti­ki­mas su ru­sų vers­li­nin­ku

Bū­tent in­tui­ci­ja tar­si už ran­kos Ra­są nu­skrai­di­no į vie­ną se­mi­na­ rą JAV. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo šv.Ka­lė­ dų pro­ga pa­žįs­ta­mo jai do­va­no­ tos vie­n o žy­m aus ame­r i­k ie­č io lek­to­riaus kny­gos, ku­rio pa­skai­ to­se ji jau bu­vo lan­kiu­sis. Skai­ty­ da­ma nu­ste­bo, kad kū­nas keis­ tai, ne­tgi fi­ziš­kai į tai, ką skai­to, rea­guo­ja. „Ne, tai ne­bu­vo kaž­ko­kia mis­ti­ ka, – R.Bal­čiū­nie­nė neieš­ko jo­kių slap­tų da­ly­kų. – Mo­kė­ki­me įsi­ klau­sy­ti į sa­vo kū­ną, nes jis vi­sa­da mums siun­čia ženk­lus.“ Ra­sa nuė­jo į ke­lias kny­gos au­to­ riaus pa­skai­tas. 2008 m. gruo­džio 29 d. ga­vo kvie­ti­mą į se­mi­na­rą JAV, vyk­sian­tį po sa­vai­tės. „Ra­cio­na­lus pro­tas man šnabž­ da: ang­liš­kai su­pran­ti nei­dea­liai, ver­ti­mo ne­bus, esi su­pla­na­vu­si kai ku­riuos ki­tus dar­bus...“ – R.Bal­ čiū­nie­nė pui­kiai pa­me­na tą die­ną, kai už­da­rė pro­tą į sei­fą ir pa­si­da­ vė tam vie­nin­te­liam spragt – in­ tui­ci­jai. Net­gi ne­ra­du­si nė vie­no ar­gu­ men­to „už“, iš­vy­ko už At­lan­to. Jau pir­mą die­ną se­mi­na­re akys su­si­ti­ ko su vie­no vy­ro žvilgs­niu. Tai bu­ vo di­de­lio Ru­si­jos kong­lo­me­ra­to ir vie­no di­džiau­sių Ru­si­jos ban­kų sa­ vi­nin­kas, į se­mi­na­rą at­vy­kęs su dar tri­mis žmo­nė­mis, tarp ku­rių bu­vo ir ver­tė­jas. Sa­vo dar­bu ir po­žiū­riu su­do­ mi­nu­si vers­li­nin­ką, Ra­sa sėk­min­ gai ren­gia se­mi­na­rus apie ly­de­rys­ tės har­mo­ni­ją ir nuo­lat skrai­do į Mask­vą. Mie­gan­tys ir bun­dan­tys ruo­niai

Pro­vo­kuo­ju: ką at­sa­ky­tų tiems, ku­rie teig­tų, kad tai, ką ji vei­kia, tė­ra mulkinimas ir no­ras iš tur­tin­ gų vers­li­nin­kų už­dirb­ti pi­ni­gų? R.Bal­čiū­nie­nė at­sa­ko ra­miai: „Įsi­vaiz­duok, kad gy­ve­na­me am­ žiu­je, kai tik pra­si­dė­jo raš­me­nys. Iš pra­džių di­džio­ji da­lis žmo­nių skep­tiš­kai ver­ti­no ga­li­my­bę iš­ mok­ti skai­ty­ti.“ Ir po aki­m ir­k os paaiš­k i­n a, kad sie­k ia nau­j os vers­l o kul­t ū­ ros, lai­m ės eko­n o­m i­kos, ku­r i jau iš lė­to ski­n a­s i ke­l ią vi­s a­m e pa­ sau­ly­je. „Aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vai tu­ ri siek­ti ne iš­nau­do­ti žmo­nes, o ma­ty­ti vers­lo pra­smin­gu­mą, su­ teik­t i ga­l i­my­b es jiems su­k ur­ ti pui­kias są­ly­gas at­si­skleis­ti, to­bu­lė­ti. Šis pro­ce­sas jau pra­s i­d ė­jo. Ren ­ e­

san­sas, be­je, taip pat ne iš ­karto ra­d o ke­l ią“, – ti­k i­n a R.Bal­č iū­ nie­nė. Ra­sai im­po­nuo­ja ne tur­tin­gi, bet, kaip ji va­di­na, švie­sūs žmo­nės. Tie, ku­rie sie­kia to­bu­lė­ti, pa­žin­ti, ku­rių akys de­ga smal­su­mu. „Vie­ni yra kaip ruo­niai, ku­rie mie­ga, ki­ti – ku­rie bun­da ar jau pa­ bu­do, – lek­to­rė tar­si ak­to­rė krai­po gal­vą. – Kai sa­kai, kad vis­ką ži­nai ir ne­no­ri nie­ko pa­žin­ti, pra­si­dė­jo se­ nė­ji­mo pro­ce­sas.“ Sva­jo­jo apie ak­to­rys­tę

Ką lek­to­rė pa­sa­ky­tų tam, ku­ris sa­ ko, kad ne­ži­no, ko no­ri? Kaip iš­mo­ ky­ti įsi­klau­sy­ti į sa­ve? „Pir­miau­sia ne­da­ry­ti to, ko ne­ no­ri, – šyp­te­lė­ja Ra­sa. – Ži­no­ma, to ne­pa­da­ry­si iš­kart, ta­čiau ma­žais žings­niu­kais pa­siek­si.“ Ką ji pa­sa­ky­tų lai­min­gam, švie­ saus pro­to Ti­be­to vie­nuo­liui, ku­ riam ne­rū­pi var­to­to­jiš­ka kul­tū­ra? „Čia tas pa­ts, kaip klaus­ti, kas ge­riau – ąžuo­las ar braš­kė, – pa­ tei­kia pa­vyz­dį. – Jei jam iš­ties ge­rai – tai pui­ku. Tai – jo ke­lias. Kiek­vie­nas žmo­gus gi­liai gi­liai šir­dy­je jau­čia, kur klys­ta, ar jam pa­tin­ka jo dar­bas, ar lai­min­gas šei­mo­je.“ Ra­sa lai­min­ga. Da­bar ji lai­ką su­ si­pla­na­vu­si taip, kad ke­lia­si be­veik ka­da no­ri, daž­nai įsi­klau­so į sa­vo in­tui­ci­ją, skai­to fi­lo­so­fi­nes kny­gas, kar­tais pa­si­mė­gau­ja kul­tū­ros ren­ gi­niais, mais­to ga­mi­ni­mu ar SPA ma­lo­nu­mais. Kal­bi­na­ma apie ma­lo­nu­mus pa­ tiks­li­na, kad svar­bu ži­no­ti, ka­da jau­tie­si ne­ma­lo­niai. „Man ne­ma­lo­nu, kai jau­čiu, kur rei­kia ju­dė­ti, bet už­stri­ngu vie­no­je vie­to­je. Ir la­bai ma­lo­nu, kai pa­da­ rau pra­smin­gų da­ly­kų, – vėl iš­raiš­ kin­gai ges­ti­ku­liuo­ja, o pa­ste­bė­jus, kad kar­tais ji pa­na­ši į ak­to­rę, nu­si­ juo­kia: – Kai bu­vau ma­ža, no­rė­jau tap­ti ak­to­re, ta­čiau ne­lan­kiau dra­ mos bū­re­lio, nes mik­čio­jau.“ Už sū­nų gy­ve­ni­mą neat­sa­kin­ga

Ar jos har­mo­ni­jos teo­ri­ja ne­su­by­ rė­tų kaip kor­tų na­me­lis, jei stai­ ga ne­lai­mę pa­tir­tų vie­nas iš dvie­ jų jos sū­nų? „Ne­su at­sa­kin­ga už jų gy­ve­ni­mą, – tie­siai ir emo­cin­gai nu­ ker­ta. – Tai, kas jiems nu­tin­ka, yra jų pa­si­rin­

ki­mas. Ži­no­ma, aš la­bai iš­gy­ven­ čiau pa­si­da­vu­si pir­mi­nėms emo­ ci­joms. Tai bū­tų adek­va­ti reak­ci­ja. Juk per že­mės dre­bė­ji­mą mes ne­ si­džiau­gia­me. Ne­ga­li­ma už­spaus­ti vis­ko vi­du­je. Ypač tai bū­din­ga vy­ rams, to­dėl ka­puo­se daug kry­žiu­ kų. Har­mo­ni­ja nė­ra ap­lin­kos ig­no­ ra­vi­mas.“ Sa­ko­ma, pla­nuok, o Die­vas pa­si­ juoks iš ta­vo pla­nų. Ra­sa su­pla­na­vu­ si sa­vo gy­ve­ni­mą 10 me­tų į prie­kį. „Oi, ne­konk­re­č iai pla­n uo­ ju, ži­nau, ko sie­kiu, kas man įdo­ mu, ma­tau kryp­tį, bet ne de­ta­les, – at­ker­ta ir pri­pa­žįs­ta, kad gai­li­ si gy­ve­ni­me neiš­nau­do­ju­si daug ga­li­my­bių. – Nic­colò Ma­chia­vel­ lis pa­reiš­kė, kad žmo­gus ne šim­ tu pro­cen­tų pri­klau­so nuo li­ki­mo ir Die­vo. Ši min­tis ta­po Re­ne­san­ so pra­džia.“ Kai ma­mai bu­vo liūd­na

Ji tur­būt ne­bi­jo, kad, su­lau­ku­si 60 me­tų, stai­ga su­voks: tai, ką da­bar ma­no ir da­rė, ne­tu­rė­jo jo­kios pra­ smės? „Oi, ne­bi­jau, – nu­si­kva­to­ja. – Aš jau se­niai esu lai­min­ga ir džiau­ giuo­si tuo, ką da­rau.“ Tie­sa, po aki­mir­kos kaž­ką pri­ si­mi­nu­si R.Bal­čiū­nie­nė šyp­te­lė­ja. Vie­ną niū­rų 2011 m. lapk­ri­čio šeš­ ta­die­nį ji pa­si­kvie­tė sa­vo sū­nus, 17 me­tų Min­vy­dą ir 15 me­tų Man­gir­ dą, pa­si­kal­bė­ti. „No­riu su ju­mis pa­kal­bė­ti, vai­ kai. Ma­mai liūd­na, – šo­ki­ra­vo sa­ vo sū­nus, vi­suo­met op­ti­mis­tiš­kai ir ge­rai nu­si­tei­ku­si Ra­sa. – Jau­čiu, kad gy­ve­ni­me dar la­bai ma­žai pa­ da­riau.“ „Ma­ma, kar­je­rą da­rai, svei­ka­ tos tu­ri, šei­mą tu­ri, pi­ni­gų mums pa­kan­ka. Ko dar no­ri? – pa­klau­ sė Min­vy­das ir tę­sė: – Bil­las Ga­te­ sas sa­vo vers­lą pra­dė­jo su­lau­kęs 16 me­tų, o tu – daug vė­liau. Ir lai­ko dar tu­ri daug.“ Jau­nė­lis sū­nus il­gai ty­lė­jo ir pa­ si­su­kęs į ma­mą, po to į bro­lį, ta­rė: „Ko tu ly­gi­ni su ki­tais? Kiek­vie­ nas žmo­gus yra uni­ka­lus. Ma­ ma, da­ryk iki 90 me­tų ir dar daug ką pa­ da­ry­si.“

„Shutterstock“ nuotr.

sten­giuo­si pa­nau­do­ti bend­ra­dar­ bia­vi­mui, sie­kiant pui­kių re­zul­ta­ tų. Tai man daug svar­biau nei sek­ sua­li­niai san­ty­kiai, ku­rie grei­tai ga­li baig­tis iš­si­sky­ri­mu.“


22

Šeštadienis, kovo 10, 2012

aukštyn žemyn

Je­ru­za­lė: gi­liau­sia pa­sau­lio is­to­ri­ja at­si­spin­di čia, mies­te, kur stūk­so Kris­taus ka­po ba­zi­li­ka, Kan­čių ke­lias, Rau­dų sie­na, kur pa­si­mels­ti su­si­ren­ka mi­li­jo­nai pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų iš vi­so

Iz­rae­ly­je te­ro­ris­tais ga­li bū­ti

Gar­baus am­žiaus – 76-erių – kau­nie­tė Ge­ no­vai­tė Kar­pa­vi­čie­nė, grįž­da­ma iš Iz­rae­ lio, patraukė uniformuotųjų dėmesį, ta­ čiau tai neap­tem­dė mėgs­tan­čios ke­liau­ti ir Pa­ža­dė­tą­ja že­me su­si­ža­vė­ju­sios mo­ters pa­tir­tų ma­lo­nių įspū­džių. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Deš­ros ir sū­rio ne­su­val­gė

Bet­lie­jus, Je­ru­za­lė, Gol­go­tos kal­ nas, ka­ra­liaus Sa­lia­mo­no stul­pai, Jor­da­no upė, Rau­dų sie­na, alyv­me­ džių gi­rai­tė, kur bu­vo suim­tas Jė­ zus Kris­tus – tai ob­jek­tai, ku­riuos pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis ne vie­ną de­ šimt­me­tį troš­ko kau­nie­tė G.Kar­ pa­vi­čie­nė. Jos sva­jo­nė iš­si­pil­dė,

su­lau­kus 76-erių. „Šios ke­lio­nės pa­grin­das – re­li­gi­nės vie­tos, su­ si­ju­sios su krikš­čio­ny­bės is­to­ri­ja, – po ke­lio­nės ge­ra nuo­tai­ka tryš­ ko G.Kar­pa­vi­čie­nė, ku­ri praė­ju­siais me­tais lan­kė­si Ita­li­jo­je, dar prieš tai – Grai­ki­jo­je, pa­bu­vo­jo Pa­ry­žiu­je. – Di­de­lį įspū­dį pa­da­rė sa­vai­me už­si­ de­gan­čios žva­ku­tės Gol­go­to­je, kur bu­vo nu­kan­kin­tas Kris­tus.“ Ar ne­be­jau­nai mo­te­riai ne­bu­ vo sun­ku kop­ti į Gol­go­tos kal­ną?

Ge­no­vai­tė juo­kia­si ir pur­to gal­vą: „Ne, ne. Juk kar­tu ke­lia­vu­siai ma­ no drau­gei Ele­nai Ba­lins­kie­nei dar dau­giau – 78-eri.“ Prieš ke­lio­nę Ge­no­vai­tė gir­dė­jo prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų apie Iz­rae­ lio gy­ven­to­jus, ta­čiau žy­dai ener­ gin­gai sen­jo­rei pa­ti­ko. Kuo? „Sa­ko, kad jie la­bai aro­gan­tiš­ki. Bet man at­ro­dė, kad la­bai už­siė­ mę, nes yra darbš­tūs ir sa­vo kraš­ tą su­ge­bė­jo pa­vers­ti žy­din­čiais so­dais. Rū­pes­tin­gai pri­žiū­ri­mas kiek­vie­nas me­de­lis. Mais­tas la­ bai ska­nus“, – nuo­šir­džiai kal­ bė­jo G.Kar­pa­vi­čie­nė ir nu­si­juo­kė prisiminusi, kad na­mo par­si­ve­žė iš Lie­tu­vos vež­tą deš­rą, sū­rį. Išties labai sūru

Nu­vy­kę prie Jor­da­no upės kai ku­ rie žmo­nės pir­ko ten par­duo­da­mus marš­ki­nius ir jais ap­si­vil­kę mau­dė­ si, kur Jo­nas Krikš­ty­to­jas pa­krikš­ ti­jo Jė­zų Kris­tų.

„Aš tik pa­brai­džio­jau, – nu­si­juo­ kė G.Kar­pa­vi­čie­nė. – Ne­no­rė­jau, kad ma­ne per­krikš­ty­tų. Su drau­ge vie­na ki­tai už­py­lė­me Jor­da­no upės van­dens ant gal­vos.“ Mo­te­rims pa­ti­ko ir gar­sio­ji Ne­ gy­vo­ji (Mir­ties) jū­ra, prie ku­rios jau ne­sta­to­mi vieš­bu­čiai. Ši jū­ra kas­ met nu­sen­ka apie pu­sant­ro met­ ro. Jos plo­tis da­bar yra apie 17 ki­ lo­met­rų, o il­gis – 60 ki­lo­met­rų. „Rei­kia iš­kart gul­tis ant van­ dens, bet po to at­s i­s to­t i la­bai sun­ku, – pasakojo Ge­no­vai­tė, į Lie­t u­v ą at­s i­ve­ž u­s i drus­k ų, ku­ rio­se yra 26 nau­din­gi mi­ne­ra­lai. – Be­je, ten iš­ties la­bai sū­ru, nors iš pra­džių tuo ne­ti­kė­da­ma ne­pai­ siau įspė­ji­mų.“ Žy­dai per­spė­jo, kad ne­rei­kia taš­ ky­tis, nes van­duo itin sū­rus. Lie­tu­ vė pa­si­pliuš­ke­no ir jai taip pra­dė­jo grauž­ti akis, kad vos su­ge­bė­jo grįž­ ti į kran­tą. „Be­je, jau su­grį­žu­si į Lie­tu­vą iš­ si­gan­dau, kai ant ko­jos pa­ma­čiau mė­ly­nę, – pri­si­pa­ži­no Ge­no­vai­tė. – Vė­liau su­ži­no­jau, kad taip va­di­ na­ma an­gioe­de­ma – aler­gi­nė reak­ ci­ja į jūros druską.“ Do­va­nų ga­vo ka­ro­lius

Jor­da­nas: lie­tu­viai brai­dė gar­sio­jo­je upė­je.

Ge­no­vai­tės Kar­pa­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

G.Kar­pa­vi­čie­nė jū­ro­je mau­dė­si Ei­ la­to ku­ror­te, kur lie­tu­vių ne­gąs­di­no pa­ly­gin­ti šal­tas van­duo – tem­pe­ra­ tū­ra sie­kė 20 laips­nių ši­lu­mos. Iz­rae­lio gat­vė­se pa­ste­bi­mai ma­ žiau mo­te­rų: ma­tyt, ma­nė kau­nie­ tė, jos sau­go šei­mos ži­di­nį. Mo­te­rį ste­bi­no ju­dė­jų kas­sa­vai­ ti­nės šven­tės – per ša­bą ne­dir­ ban­tys žy­dai: tuo­met sun­ku ras­ti, kur gau­ti ka­vos, o pa­tar­nau­ja tik ki­tų tau­ty­bių ar re­li­gi­jų žmo­nės. Ke­liau­nin­kę nu­ste­bi­no vis dar

ga­lio­jan­tis pa­pro­tys, kad žy­das ne­ ga­li tuok­tis su ki­tos tau­ty­bės žmo­ gu­mi. Tie­sa, ki­ta­tau­tį įsi­my­lė­ję žy­ dai daž­nai iš­va­žiuo­ja tuok­tis į ki­tą ša­lį ir grį­žus to­kia san­tuo­ka jau pri­ pa­žįs­ta­ma. „Per ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ją jau­ nie­ji lai­ko du iš ke­tu­rių bal­da­ki­mo kam­pų, jau­ni­kis vie­nu ko­jos smū­ giu tu­ri su­traiš­ky­ti į fo­li­ją su­vy­nio­ tą stik­li­nę“, – pa­sa­ko­jo G.Kar­pa­ vi­čie­nė.

Pa­les­ti­nos te­ri­to­ri­jo­ je pre­kės daug pi­ges­ nės, to­dėl dau­gu­ma tu­ris­tų bū­tent ten per­ka su­ve­ny­rus.

Pa­les­ti­no­je ją su­ža­vė­jo Bet­lie­jus. Mo­te­ris ne­sle­pia sa­vo nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu. „Ši ša­lis bu­vo už­grob­ta ir tu­ri bū­ti ne­prik­lau­so­ma“, – įsi­ti­ki­nu­ si G.Kar­pa­vi­čie­nė. Pa­les­ti­nos te­ri­to­ri­jo­je pre­kės daug pi­ges­nės, to­dėl dau­gu­ma tu­ ris­tų bū­tent ten per­ka su­ve­ny­rus. „Pa­dė­ki­te mums“, – įsmi­go nuo­ šir­džios juo­dos pa­les­ti­nie­čio akys, kai lie­tu­vė dar abe­jo­jo, ar pirk­ti jai la­bai pa­ti­ku­sius aga­to ka­ro­lius. Sen­jo­rė ne­pa­gai­lė­jo pen­kių do­ le­rių, o su­jau­din­tas pa­les­ti­nie­tis net ne­pra­šy­tas do­va­no­jo dar vie­ nus ka­ro­lius. Pen­si­nin­kas ga­li bū­ti te­ro­ris­tas

Vi­są gy­ve­ni­mą mo­ky­to­ja dir­bu­ si ir su jau­ni­mu bend­ra­vu­si Ge­no­ vai­tė bal­tai pa­vy­dė­jo, kad Iz­rae­ly­je


23

Šeštadienis, kovo 10, 2012

aukštyn žemyn

pa­sau­lio.

ti net ir sen­jo­rai pen­si­nin­kai mo­ka tik 10 pro­cen­ tų už me­di­ci­nos pa­slau­gas, ku­rios yra aukš­čiau­sio ly­gio. Vi­du­ti­nis at­ ly­gi­ni­mas ša­ly­je sie­kia apie 2 000– 2 500 do­le­rių. Tie­sa, tu­ris­tes kar­tais trik­dė ir er­zi­no joms il­sin­tis vieš­bu­ty­je dan­ gų daž­nai skro­dę ka­ri­nių oro pa­jė­ gų lėk­tu­vai. Ge­no­vai­tė su­pra­to, kad tai yra dar vie­na sau­gu­mo už­tik­ri­ ni­mo prie­mo­nė. Nors geo­po­li­ti­nė Iz­rae­lio pa­dė­tis keb­li ir, at­ro­dy­tų, ne­pa­vy­dė­ti­na, ta­čiau jo­kios įtam­ pos ar ne­sau­gu­mo jaus­mo ke­liau­ to­jų gru­pė per vi­sas ke­lio­nės die­ nas ne­jau­tė. „Gat­vė­se daug ka­rei­vių, vy­rai ar­mi­jo­je pri­va­lo tar­nau­ti tre­jus, mer­gi­nos – dve­jus me­tus, – gi­do žo­džius per­pa­sa­ko­jo G.Kar­pa­vi­ čie­nė. – At­lie­kan­tie­ji ka­ri­nę tar­ny­ bą gau­na at­ly­gi­ni­mą, po to pus­me­ tį ke­liau­ja ir tik ta­da, ga­vę di­de­lę kom­pen­sa­ci­ją, ren­ka­si pro­fe­si­ją ir stu­di­juo­ja.“ Be­je, iš­vyks­tant iš Iz­rae­lio sos­ ti­nės Tel Avi­vo oro uos­te vi­si itin griež­tai tik­ri­na­mi. Dar iki oro uos­to priei­gų gink­luo­ti ka­riš­kiai su­stab­dė tu­ris­tų au­to­bu­są ir kruopš­čiai tik­ ri­no la­ga­mi­nus, dra­bu­žius, as­mens do­ku­men­tus. „Ma­no as­mens do­ku­men­tas bu­vo iš­duo­tas prieš 20 me­tų. Ta­da bu­vau tam­siap­lau­kė“, – linksmai pasa­ kojo G.Kar­pa­vi­čie­nė ir prisipažino, kad tuomet bu­vo su­ne­ri­mu­si, nes spe­cia­lių­jų tar­ny­bų at­sto­vai su­lai­ kė au­to­bu­są ir tik­ri­no in­for­ma­ci­ją. Ar se­ny­va mo­te­ris ga­lė­jo bū­ti pa­ vo­jin­ga Iz­rae­liui? „O tai ką? Pen­si­nin­kas ne­ga­li bū­ ti te­ro­ris­tas? – nu­si­juo­kė Ge­no­vai­ tė. – Kai žmo­gus vy­res­nis, jis gy­ ve­ni­me ma­žiau tu­ri ką pra­ras­ti.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kiek­vie­nam pa­gal po­rei­kį Vie­nos di­džiau­sių ke­lio­nių agen­tū­rų „West Exp­ress“ pro­duk­tų va­do­vė Ni­ ra Kol­tun sa­ko, kad ke­lio­nė į Iz­rae­lį – tai ke­lio­nė į sa­ve. „Re­tas ke­l iau­to­jas nu­spren­d žia ap­ lan­k y­t i šią ša­l į spon­ta­n iš­kai. Daž­ niau­siai tai il­g ų ap­mąs­ty­mų, dve­jo­ nių ir vi­di­nio ap­si­spren­di­mo ke­l io­ nė sie­lai. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad leis­tis į šią ke­lio­nę rei­kia su­bręs­ti“, – tvir­ti­na „West Exp­ress“ at­sto­vė. Kiek­vie­nas ke­liau­to­jas, vyk­da­mas į šią ša­lį, tu­ri sa­vų tiks­lų: vie­ni ke­liau­ ja ve­da­mi slap­tų troš­k i­mų, ku­riuos ža­da pa­lik­ti Rau­dų sie­no­je, ki­ti – pa­ ma­ty­t i šven­čiau­sias krikš­čio­n iš­ką­ sias vie­tas, dar ki­t iems – tai ro­jaus kam­pe­lis, ku­ria­me pui­kus kli­ma­tas ir gam­ta. Ke­l io­n ių agen­t ū­ra „West Exp­ress“ skai­čiuo­ja, kad šie­met Iz­rae­l is su­ lauks dar di­des­n io ke­l iau­to­jų su­si­ do­mė­ji­mo ir taps vie­na iš po­pu­l ia­ riau­sių ato­sto­gų ša­lių. „Pui­k us kli­ma­tas, dau­g y­bė įdo­m ių is­to­ri­nių ob­jek­tų, poil­sio ga­li­my­bės, pui­kus kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kis – jū­sų sva­jo­nių ato­sto­goms su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos“, – ti­ki­na „West Exp­ress“ at­sto­vai. Di­dė­jan­t į tu­ris­tų srau­tą už­t ik­rins ir va­sa­rą pla­nuo­ja­mas tie­sio­gi­nis skry­ dis tre­čia­die­niais iš Vil­niaus į Tel Avi­ vą su Iz­rae­lio avia­kom­pa­ni­ja „El Al“. Ke­lio­nių agen­tū­ra pri­me­na, kad Iz­rae­ ly­je ga­li­ma il­sė­tis net prie tri­jų jū­rų: Ei­ la­to ku­ror­te prie Rau­do­no­sios, Na­ta­ ni­jo­je – prie Vi­dur­že­mio, o be­si­rū­pi­ nan­tie­ji sa­vo svei­ka­ta ir gro­žiu ga­lės pa­si­le­pin­ti pa­čios gam­tos do­va­no­tu

Bend­ra­žy­gės: G.Kar­pa­vi­čie­nė (kairėje) ke­lia­vo su sa­vo drau­ge E.Ba­

lins­kie­ne.

ste­buk­lu – Ne­g y­vo­sios jū­ros gy­do­ mą­ja ga­lia. Lanks­tus ke­lio­nių da­tų pa­si­rin­ki­mas ir marš­ru­tai įtik­s įvai­raus poil­sio mė­ gė­jams. „West Exp­ress“ tu­r i pa­r uo­šusi ke­le­ tą skir­t in­g ų ke­l io­n ių su gru­pe pro­ gra­mų: neuž­m ir­šo ir in­ten­sy­vaus ato­sto­g ų ša­l i­n in­k ų, ku­r ie per trum­ pą lai­ką ne tik pa­ke­liaus po Pa­ža­dė­ tą­ją že­mę, bet ir su­si­pa­ž ins su svar­ biau­sio­m is bib­l i­nė­m is bei is­to­r i­nė­ mis vie­to­mis, ir tų, ku­rie pa­ž in­ti­nes eks­k ur­si­jas mėgs­ta de­r in­t i su poil­ siu. 9 die­nų pa­ž in­t i­nė ke­l io­nė kai­ nuo­ja tik 3 799 li­tus, 12 die­nų pa­ž in­ ti­nė-poil­si­nė ke­l io­nė – 4 299 li­tus, 7 die­nų poil­sis prie Ne­g y­vo­sios jū­ros – nuo 2 699 li­tų. Ke­l io­n ių or­ga­n i­za­to­r ius „West Exp­ ress“ pa­si­r ū­pins ir jū­sų ne­r ū­pes­tin­ gu poil­siu prie jū­ros ir, jei pa­gei­dau­ ja­ma, sa­va­ran­kiš­kai pa­žin­čiai su ša­ li­mi – pa­rengs in­di­vi­dua­lų marš­ru­tą, pa­si­r ū­pins skry­d žiais, vieš­bu­čiais, mai­ti­ni­mu, gi­dais. Į Izraelį Jus kviečia keliauti kelionių agentūra „West Express“ Laisvės al. 28/2, Kaunas, tel. 8 (37) 425 555 e.p. kaunas@westexpress.lt www.westexpress.lt


24

Šeštadienis, kovo 10, 2012

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ko­vo 10–16 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Pe­rio­do pra­džia bus prieš­ ta­rin­ga. Re­gis, tvy­ros įtam­ pa dėl fi­nan­si­nių pro­ble­mų. Tur­ būt ko nors nie­kaip ne­pa­si­da­ly­si­te su ant­rą­ja pu­se, įsi­ki­bę lai­ky­si­tės sa­vo nuo­mo­nės. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ga­li­mi ne­blo­gi po­slin­kiai dar­be, vers­le. Gal­būt gau­si­te per­ spek­ty­vų už­sa­ky­mą ar su­da­ry­si­ te il­ga­lai­kį san­do­rį. Re­gis, bus kal­ ba­ma apie atei­ties gai­res, ke­lio­nę, kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mą. Jei lai­ky­si­ te eg­za­mi­ną ar ates­ta­ci­ją, tu­rė­tų pui­kiai pa­vyk­ti, nors gal­būt veik­ si­te ne itin są­ži­nin­gai. JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį ra­si­te lai­ko ir iš­ sa­miai ap­si­tvar­ky­ti, ūkiš­ kai ap­si­pirk­ti, ir pa­pra­mo­gau­ ti su my­li­mu žmo­gu­mi. Re­gis, ne iš kar­to su­si­tar­si­te dėl bend­ro lais­va­lai­kio. Pa­sis­ten­ki­te iš­veng­ ti ašt­res­nių konf­lik­tų, ant­raip ap­ kar­tin­si­te sau ir ki­tiems vi­są sa­ vait­ga­lį. Nuo pir­ma­die­nio pa­vyks su­de­rin­ti in­te­re­sus, iš­siaiš­kin­ ti ju­ri­di­nius klau­si­mus. Kaž­ko­kia pra­sme jums ga­li net la­bai pa­si­ sek­ti. Ki­ta ver­tus, ty­vu­liuos tam­ sios po­van­de­ni­nės sro­vės, no­rin­ čios jus įtrauk­ti į gel­mę. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Šeš­ta­die­nį bū­si­te nu­si­tei­kę kū­ry­bi­nei veik­lai, šou ren­ gi­niams, pa­si­ma­ty­mams. Re­gis, ga­li­te pri­krės­ti šio­kių to­kių kvai­lys­ čių. Ver­čiau ak­lai ne­pul­ki­te į mei­lės pa­gun­das ar vers­lo afe­ras. Apsk­ri­ tai ne­pra­ras­ki­te sai­ko jaus­mo, kad sek­ma­die­nį dėl to ne­tek­tų su­ne­ga­ luo­ti jums ar­ba jū­sų vai­kams. Ki­ta sa­vai­tė ža­da daug po­kal­bių, san­ty­ kių aiš­ki­ni­mo­si, gal­būt lau­kia ir ju­ ri­di­niai pro­ce­sai, de­ry­bos, ak­ty­vus tar­pi­nin­ka­vi­mas, taip pat ir slap­ ti su­si­ta­ri­mai, san­dė­riai, ne­dek­la­ ruo­ja­mos pa­ja­mos ar kt. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Pe­rio­do pra­džio­je ge­rai jaus­ tis ir sklan­džiai bend­rau­ti jums truk­dys per­dė­tas jaut­ru­mas. Ki­ta ver­tus, vis­kas pri­klau­sys nuo ša­lia esan­čių žmo­nių – jei jie tik­ ri drau­gai, bus ga­na sma­gu. Ne­ nuo­šir­dūs drau­gai ir my­li­mie­ji ga­li kiek nu­vil­ti. Ki­tą sa­vai­tę jums pui­ kiai sek­sis kū­ry­bi­nis ir pe­da­go­gi­nis dar­bas, kul­tū­ri­nė ir šou veik­la. Jei­gu da­ly­vau­si­te kon­kur­se ar po­kal­by­je dėl dar­bo, jus tu­rė­tų ge­rai įver­tin­ti. Ga­li bū­ti, kad ūg­te­lės jū­sų po­pu­lia­ ru­mas dar­bo ko­lek­ty­ve ar vi­suo­me­ nė­je, ar­ba pa­kliū­si­te į nau­ją žmo­nių ra­tą, už­meg­si­te tar­ny­bi­nį ro­ma­ną.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te nu­si­tei­kę bend­rau­ti su drau­gais, gi­mi­nai­čiais, su­si­ra­ši­nė­ ti, per­žiū­rė­ti ži­niask­lai­dos pra­ne­ ši­mus, bet sek­ma­die­nį jau no­rė­sis pa­bū­ti na­muo­se nie­kie­no ne­truk­ do­miems. Trok­ši­te jau­kaus poil­sio, gar­daus mais­to ir neį­temp­tai bend­ rau­ti tik su ar­ti­miau­siais šei­mos na­ riais. Ki­tą sa­vai­tę pa­ju­si­te kū­ry­bi­nį po­lė­kį, be­ga­li­nį no­rą įsi­my­lė­ti ar­ba pa­si­ro­dy­ti prieš pub­li­ką. Ga­li­te kuo nors nu­ste­bin­ti sa­vo ko­le­gas, darb­ da­vį. Ar­ba jus nu­ste­bins nea­be­jin­ gai nu­si­tei­kęs bend­ra­dar­bis. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį ne­nus­tyg­si­te vie­ to­je, kaip no­rė­sis pa­laks­ty­ ti po pre­ky­bos cent­rus ar į sve­čius. Gal­būt kam nors pirk­si­te do­va­ną ir ne­ri­mau­si­te, kad ga­li­te neį­tik­ti. Dėl ne­kas­die­niš­kų pir­ki­nių de­rė­tų pa­ si­tar­ti su ar­ti­mai­siais, ant­raip net ir sau nu­si­pirk­tas daik­tas ne­tru­kus ga­li jus nu­vil­ti. Daug kam pa­lan­ki bus ki­tos sa­vai­tės pra­džia, tad jau pir­ma­die­nį skirkite svar­biems vi­ zi­tams, skam­bu­čiams, iš­siaiš­kin­ ki­te ak­tua­lius tei­si­nius, kul­tū­ri­nius klau­si­mus, ruoš­ki­te ir sa­ky­ki­te kal­ bas, im­ki­te ir duo­ki­te in­ter­viu. SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džio­je jus la­ biau­siai jau­dins emo­ci­niai da­ly­kai, mei­lės pe­ri­pe­ti­jos. Jei per daug ti­ki­tės iš par­tne­rio, my­li­mo žmo­gaus, ga­li­te lik­ti ne­pa­ten­kin­ ti ir lie­ti ap­mau­dą. Įtam­pa mei­lės sri­ty­je di­dins kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą ir ska­tins pa­si­reikš­ti me­no sfe­ro­ je ar šou vers­le. Re­gis, nu­si­ra­mi­ni­ mo, at­si­pa­lai­da­vi­mo teiks ir iš­lai­da­ vi­mas, tad jū­sų san­tau­pos ga­li kiek su­nyk­ti. Džiu­gins vers­lo ar­ba ar­ti­ mo žmo­gaus veik­los rezultatai, vy­ kęs in­ter­viu, au­to­ri­nis dar­bas ir už tai gau­tas ho­no­ra­ras. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džio­je ap­lin­ki­ niai su ju­mis bus ne­la­bai są­ži­nin­gi ar­ba jūs elg­si­tės su­ktai, veid­mai­niau­si­te. Re­gis, pa­ju­si­te me­ni­nį įkvė­pi­mą, už­plūs ro­ži­nės mei­lės vil­tys. Ki­ta sa­vai­tė ga­li pa­ ro­dy­ti, kad tos vil­tys nė­ra tuš­čios. Ga­li­te gau­ti vi­lio­ja­mą pa­siū­ly­mą, pa­kvie­ti­mą, pa­trauk­liai pri­sista­ ty­ti do­mi­nan­tiems as­me­nims. Ga­li bū­ti, kad la­bai sėk­min­gai su­ksi­tės vers­le, su­da­ry­si­te nau­ din­gą san­do­rį, su­bliz­gė­si­te sce­ no­je ar įsi­my­lė­si­te. Ki­ta ver­tus, tu­ri­te klas­tin­gų prie­šų, tad el­ki­ tės ap­dai­riai.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je jums ra­ my­bės ne­duos drau­gai ar ko­le­gos, slap­ti ger­bė­jai. Sek­ma­ die­nį la­bai steng­si­tės at­si­ri­bo­ti nuo kon­tak­tų, šur­mu­lio ir pa­si­ mė­gau­ti vie­nat­ve. Ven­ki­te svai­ ga­lų ir pa­si­sau­go­ki­te su­kčių. Nuo pir­ma­die­nio tam tik­ri neaiš­ku­mų de­be­sys ims sklai­dy­tis. Tik­riau­siai nu­sprę­si­te dau­giau dė­me­sio skir­ti svei­ka­tai, šei­mos ūkiui ar šei­mos vers­liu­kui, re­mon­tui. Ga­li­te da­ ry­tis ty­ri­mus ar­ba siek­ti, kad bū­ tų ge­riau pri­žiū­ri­mas ser­gan­tis ar­ ti­mas žmo­gus. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį ne iš kar­to ati­ trūk­si­te nuo min­čių apie pro­fe­si­nius rū­pes­čius. Jie ma­žiau do­mins, jei esa­te įsi­my­lė­ję. To­kiu at­ve­ju steng­si­tės kuo nors nu­ste­ bin­ti my­li­mą žmo­gų, gal mė­gin­ da­mi jam pa­dė­ti su­si­do­ro­ti su kai ku­rio­mis pa­rei­go­mis ar kaip nors įsi­pa­rei­go­da­mi, siū­ly­da­mi vyk­ti į ren­gi­nį. Ki­tą sa­vai­tę jums ga­li la­ bai pa­si­sek­ti. Gal­būt nu­si­pel­ny­si­ te pub­li­kos ar vi­suo­me­nės pri­pa­ ži­ni­mo, su­pra­si­te, kad esa­te su­ti­kę sa­vo di­džią­ją mei­lę, ar su­ži­no­si­te, kad lau­kia šei­mos pa­gau­sė­ji­mas. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu ati­trūk­ ti nuo ru­ti­nos ir pa­si­do­mė­ ti glo­ba­liais da­ly­kais, pa­nar­šy­ti po in­ter­ne­tą, da­ly­vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­ je, ap­si­lan­ky­ti teat­re ar pan. Nuo pir­ma­die­nio ne­blo­gai sek­sis dar­ bai. Ga­na efek­ty­viai sprę­si­te pro­ fe­si­nius ir vers­lo re­bu­sus, įžvelg­ si­te dar ne­ma­to­mas ten­den­ci­jas ar­ba apie tai gau­si­te in­for­ma­ci­ jos. Re­gis, su­si­tik­si­te su ne­nuo­ bo­džiais pa­žįs­ta­mais ir pri­si­klau­ sy­si­te įvai­rių gan­dų, są­moks­lo teo­ri­jų. Kai ku­rios užuo­mi­nos iš­ ties bus la­bai taik­lios.

Šeima: M.Pitrėnas ir I.Prudnikovaitė-Pitrėnė pirmagimę dukrelę pava-

dino Veronika.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

M.Pit­rė­nas ir V.Dia­wa­ra sūpuoja dukreles Mu­zi­kan­tui Vik­to­rui Dia­wa­rai ir di­ri­gen­tui Mo­des­tui Pit­rė­nui my­li­mos mo­te­rys ne­ se­niai pa­gim­dė duk­re­les. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Af­r i­kos vals­ty­b ė­j e Ma­ly­j e au­ gu­s iam 33-ejų gru­p ės „Skamp“ na­r iui, dai­n i­n in­k ui ir pro­d iu­se­ riui Vik­to­r ui Dia­wa­rai – tai jau ant­ra­s is vai­ke­l is. Su žmo­n a Ži­ vi­l e jis au­g i­n a dve­j ų me­t ų sū­n ų Kip­r ą. Vee va­di­na­mas mu­zi­kan­tas su Ži­vi­le šei­mą su­kū­rė po ke­le­rių me­ tų drau­gys­tės – 2009-aisiais. „Mes jau ke­tu­rie­se. Ačiū, drau­ gai, už svei­ki­ni­mus!“ – taip pa­ra­šė Vik­to­ras so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ ce­book“. Iš­kart pa­si­py­lė dau­gy­bė svei­ki­ ni­mų, su­lau­kus dar vie­nos at­ža­ los, nuo Ele­nos Pui­do­kai­tės-At­ lan­tos, Ed­ga­ro Lu­bio-Am­ber­li­fe, Ri­mo Ša­paus­ko, Ug­nės Skons­ma­ nai­tės ir ki­tų. 37 me­tų cho­ro ir or­kest­ro di­ ri­gen­tui Mo­des­tui Pit­rė­nui ir jo žmo­nai, gar­saus ope­ros dai­ni­nin­ ko, mu­zi­kos pe­da­go­go, pro­fe­so­ riaus ir bu­vu­sio Lie­tu­vos po­li­ti­ko Vla­di­mi­ro Prud­ni­ko­vo duk­rai, Ie­ vai Prud­ni­ko­vai­tei-Pit­rė­nei, gi­mė pir­ma­sis vai­ke­lis.

Ope­ros so­lis­tė Ie­va ir di­ri­gen­ tas Mo­des­tas pir­ma­gi­mę pa­va­di­no M.Pit­rė­no mo­čiu­tės var­du – Ve­ro­ ni­ka. Pa­sak maest­ro, jų gi­mi­nei tai la­bai svar­bus var­das. I.Prud­ni­ko­vai­tė ir M.Pit­rė­nas su­si­tuo­kė 2011 m. va­sa­rą: po san­ tuo­kos Ie­va ta­po Prud­ni­ko­vai­tėPit­rė­nė. 2011 m. gruo­dį duk­ters su­si­lau­kė ir ak­to­rius bei ren­gi­nių ve­dė­jas 31 me­tų Vy­tau­tas Rum­šas jau­nes­ny­ sis ir me­tais jau­nes­nė jo my­li­mo­ji, mo­de­lis Eva Sai­kovs­ka. Be­je, gar­sios po­ros šei­mą lai­mė ap­lan­kė tą pa­čią die­ną, kai V.Rum­ šo tė­vas šven­tė sa­vo gar­bin­gą 60 me­tų ju­bi­lie­jų. Gi­mus duk­rai, Vy­tau­tas išė­jo mė­ne­sio tė­vys­tės ato­sto­gų. Iki tol at­sa­kin­gai ren­gė­si tė­vys­tei: skai­ tė daug li­te­ra­tū­ros, do­mė­jo­si vai­ ko rai­dos eta­pais. Be­je, praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį duk­ters su­si­lau­kė ir šo­kių stu­di­jos sa­vi­nin­kas 30 me­tų And­rius Kan­ de­lis ir jo žmo­na Mil­da. Lapk­ri­čio 15 d., li­kus vos mi­nu­tei iki vi­dur­ nak­čio, Mil­da pa­gim­dė 3 300 gra­ mų svo­rio ir 50 cm ūgio nau­ja­gi­mę, jai da­vė Di­tės var­dą.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį pa­si­sten­ki­te neiš­ lai­dau­ti. Ver­čiau per­žiū­rė­ki­ te se­nus daik­tus ir, jei rei­kia, pa­tai­ sy­ki­te, at­nau­jin­ki­te. Ga­li su­do­min­ti ne­pa­žįs­ta­mas žmo­gus, su ku­riuo ti­kė­ti­nas tu­ri­nin­gas dia­lo­gas, o vė­liau – gal ir ro­man­tiš­ka int­ri­ga. Nuo pir­ma­die­nio teks rim­tai kib­ ti į moks­lo, po­li­tikos, ju­ri­di­nius ar vi­suo­me­ni­nius rei­ka­lus. Pa­de­dant įta­kin­gam, au­to­ri­te­tin­gam žmo­gui, ga­li­te iš­spręs­ti pai­nius klau­si­mus ir su­lauk­ti ko­lek­ty­vi­nio pa­lai­ky­mo bei pri­pa­ži­ni­mo. Daug dirb­si­te ir tai tu­rė­tų duo­ti nau­dos. Si­do­ni­ja

Laimingi: V.Diawarai ir jo žmonai Živilei dukrelė – antras vaikas.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.


25

šeštadienis, kovo 10, 2012

menas ir pramogos

Ei­nan­tis dva­sios ke­liais

Ar ne pa­ pras­čiau bū­tų gal­ vo­ti, kad, kai kiek­ vie­nas ta­ vo mirk­ te­lė­ji­mas yra nu­lem­ tas, vie­ nin­te­lis ta­ vo dar­bas ši­ta­me gy­ ve­ni­me – bū­ti lai­ min­gam?

Ži­no­mų ak­to­rių Stor­pirš­čių gi­mi­nės at­ sto­vo Ai­nio Stor­pirš­čio ne­sle­gia nei tė­vo, nei dė­dės šlo­vė ir jų vaid­me­nys teat­re bei ki­ne. A.Stor­pirš­tis ei­na sa­vo ke­liu, jo kū­ry­ bi­nė­je biog­ra­fi­jo­je – skan­da­lin­gi ir įdo­mūs vaid­me­nys, už ku­riuos 25 me­tų ak­to­rius dė­kin­gas Aukš­čiau­sia­jam. Ki­ta­pus: A.Stor­pirš­tis ne­sle­pia – nu­li­pęs nuo teat­ro sce­nos pa­si­ne­ria į dva­si­nius ieš­ko­

ji­mus.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Vil­niaus jau­ni­mo teat­re dir­ ba net trys Stor­pirš­čiai: jū­ sų tė­vas Ge­di­mi­nas Stor­pirš­ tis, dė­dė Arū­nas Stor­pirš­tis ir pusb­ro­lis Si­mo­nas Stor­pirš­tis. Iš­ti­sas Stor­pirš­čių kla­nas. Ar ne­bi­jo­te kon­ku­ren­ci­jos? – pa­ klau­siau Ai­nio. – Dėl to džiau­giuo­si. Aš esu teat­ ro ju­dė­ji­mo „No Theat­re“ na­rys ir lais­vai sam­do­mas ak­to­rius. – Il­go­kai ati­dė­lio­jo­te šį in­ter­ viu – ruo­šė­tės praė­ju­sią sa­vai­ tę Vil­niu­je vy­ku­siam „Flu­xus“ fes­ti­va­liui. Spek­tak­ly­je „MR. FLU­XUS , ar­ba ŠAR­LA­TA­NAI?“ vai­di­no­te Jur­gį Ma­čiū­ną – „Flu­ xus“ ju­dė­ji­mo su­ma­ny­to­ją. Ko­ kiu ke­liu ėjo­te į J.Ma­čiū­no as­ me­ny­bę? – Mė­ne­sį Drus­ki­nin­kuo­se vy­ko kū­ ry­bi­nė sto­vyk­la, kur gy­ve­no­me J.Ma­čiū­no re­ži­mu. Vi­sa die­na nuo 10 val. ry­to iki 12 val. nak­ties bu­vo su­pla­nuo­ta. Vi­są lai­ką bu­vo aiš­ku, ką rei­kia veik­ti: pieš­ti, da­ry­ti ins­ta­ lia­ci­jas, ro­dy­ti per­for­man­sus gat­ vė­je ar­ba vie­ni ki­tiems, sta­ty­ti la­ bi­rin­tą, ruoš­ti „Flu­xus“ va­ka­rie­nę. Tas pro­ce­sas la­bai daug da­vė, kad ga­lė­čiau sa­vy­je at­ras­ti J.Ma­čiū­ną. Ne­ga­liu to da­ly­ko pa­va­din­ti spek­tak­liu, nes jo tai­syk­lės – vi­sai ki­to­kios. Tą tri­jų die­nų ren­gi­nį va­ din­čiau „Flu­xus“ fes­ti­va­liu. Vi­sas die­nas bu­vo ren­gia­mas la­bi­rin­tas, pa­ro­da, pa­skui vy­ko pa­si­ro­dy­mas. Kiek­vie­ną die­ną žmo­nės vaikš­čio­jo po la­bi­rin­tą, ap­žiū­ri­nė­jo mū­sų dar­ bų eks­po­zi­ci­ją, val­gė bly­nus, žai­ dė žai­di­mus. Pas­kui žiū­rė­jo re­gi­nį, į ku­rį pa­tys bu­vo šiek tiek įtrauk­ ti. Sie­kė­me, kad žmo­nės pa­si­jus­tų kaip fes­ti­va­ly­je. Džiau­giuo­si, kad ga­vau ga­li­ my­bę pa­bū­ti Jur­gio kai­ly­je. Nė apie vie­ną sa­vo per­so­na­žą ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad su­kū­riau ki­tą žmo­gų, – tai esu aš. Tą ga­liu pa­sa­ky­ti apie vi­sus per­so­na­žus, ku­riuos su­vai­di­ nau. Jei­gu skau­da J.Ma­čiū­nui, aš ir­gi jau­čiu skaus­mą. – Ne­jau­čia­te ri­bos tarp per­so­ na­žo ir sa­vęs? – O kas su­gal­vo­jo, kad ji tu­ri bū­ti? Ne, ne, aš nei­šei­siu iš pro­to – vi­sai ne­blo­gai man se­ka­si. Daug yra vi­ so­kių prie­mo­nių, kaip į per­so­na­žą įei­ti ir kaip iš jo išei­ti. Man at­ro­do, kad tai – pa­pras­ta. Tie­siog teks­ te su­rask sa­ve, ta­da jis taps tik­ras,

ta si­tua­ci­ja taps tik­ra, kai tu ją iš­ gy­ven­si. Žiū­rė­da­mas spek­tak­lį kas nors ga­li pa­sa­ky­ti: „Tai­gi čia – Ai­ nis, tik jis šne­ka ki­tu bal­su, at­ro­ do ki­taip.“ Ir ne­ga­lė­čiau už­gin­čy­ti, kad ten bu­vau ne aš, – ten aš bu­vau. Jei­gu ma­nęs pa­klaus­tų: „Kur bu­vai, Ai­ni, tą die­ną ir tą va­lan­dą?“, at­sa­ ky­čiau: „Sce­no­je“. Tai – fak­tas. Bet aš ne­no­riu iš žiū­ro­vų atim­ti nei tos teat­ro ma­gi­jos, nei ki­tų da­ly­kų. La­bai džiau­giuo­si, kad J.Ma­ čiū­nas – lie­tu­vis. Man „Flu­xus“ ju­dė­ji­mas – vie­nas įdo­miau­sių at­ ra­di­mų XX a. me­no is­to­ri­jo­je. Tai – fan­tas­ti­ka. Tik to­kiam žmo­gui, ku­ris be­veik nuo vai­kys­tės mirš­ta, ga­lė­jo šau­ti į gal­vą, kad gy­ve­ni­mą rei­kia žais­ti, nors ir skau­da. – Ar tė­vas ma­tė ši­tą jū­sų dar­bą? Kaip įver­ti­no? – Li­ko pa­ten­kin­tas. Ma­no šei­ma la­ bai pa­lai­ko tai, ką da­rau, la­bai tuo ti­ki. Ir ins­pi­ruo­ja, ir mo­ty­vuo­ja. Ir mel­džia­si už ma­ne, – už tai jiems

esu ir bū­siu am­ži­nai dė­kin­gas, – ir po prem­je­rų gy­do. Kai skau­da kū­ ną, jie ve­ža ma­ne pas ma­sa­žuo­to­ jus, kai sun­ku psi­cho­lo­giš­kai, ve­da pas dva­si­nin­kus. Jie pa­de­da man at­gau­ti jė­gas. Vi­siems ak­to­riams to rei­kia. Po kiek­vie­no vaid­mens. Vi­ sa­da. Ne­ly­gu koks žmo­gus, kiek­vie­ nas at­si­gau­na skir­tin­gai: vie­ni ge­ ria, ki­ti ei­na mels­tis, tre­ti už­si­da­ro na­mie. Jie tai iš­gy­ve­na, kiek­vie­nas su­si­tvar­ko, pail­si sa­vais bū­dais. – Prieš tai bu­vo Os­ka­ro Kor­šu­ no­vo spek­tak­lis apie emig­ra­ci­ ją „Iš­va­ry­mas“ pa­gal Ma­riaus Ivaš­ke­vi­čiaus pje­sę. Kai pje­sė pa­te­ko jums į ran­kas, ne­šo­ki­ ra­vo keiks­ma­žo­džių gau­sa? – Ne. Apie mus pa­čius kaž­ka­da bu­ vo sa­ky­ta, kad šne­ka­me gat­vės kal­ ba. Aš pa­ts esu užau­gęs ant be­to­no. Pa­ti is­to­ri­ja man pa­si­ro­dė įdo­mi. Ne­ži­nau, ar ji ak­tua­li pa­sau­liui, bet man ji – įdo­mi. La­bai pa­ti­ko pje­sė – už­ka­bi­no.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Ant jū­sų tie­siog lai­ko­si vi­sas spek­tak­lis – esa­te po­li­ci­nin­kas ir slap­ta­sis agen­tas Be­nas, pa­ skui – val­ka­ta, ta­da – ba­ro ap­ sau­gi­nin­kas, pa­bai­go­je – vėl po­li­ci­nin­kas. Kas sun­kiau­sia šia­me spek­tak­ly­je? – Jis su­dė­tin­gas lai­ko po­žiū­riu – be­pro­tiš­kai il­gas. Ne­leng­vas ir psi­ cho­lo­giš­kai: vi­są lai­ką tu­ri pa­ti­kė­ ti ir nu­si­vil­ti, pa­ti­kė­ti ir nu­si­vil­ti. Daug nu­si­vy­li­mų. Ma­no per­so­na­žas Be­nas vis pa­ti­ki kuo nors, bet gy­ve­ ni­mas jį nu­vi­lia. Vėl pa­ti­ki – ir vėl nu­vi­lia. Tai ir yra sun­kiau­sia. – Kaip tė­vai įver­ti­no ši­tą jū­sų vaid­me­nį? – Ap­ka­bi­no ir pa­bu­čia­vo į kak­tą. Ir drau­gai. Ir kai ku­rie ko­le­gos. Man svar­būs žmo­nės iš­kart po prem­je­ ri­nio spek­tak­lio atė­jo į už­ku­li­sius ir pa­svei­ki­no. – O jūs ar pa­svei­ki­no­te tė­vą po spek­tak­lio „Šir­dis Vil­niu­je“

prem­je­ros? Jū­sų tė­vas vai­di­na kont­ro­ver­siš­ką as­me­ny­bę – Ju­ ze­fą Pil­suds­kį, o jo par­tne­ris – Fe­lik­sas Dzer­žins­kis (ak­to­rius Alek­sas Ka­za­na­vi­čius). – La­bai įdo­mus ši­tas spek­tak­lis. Su­pe­ri­nė si­tua­ci­ja, su­pe­ri­niai is­ to­ri­niai fak­tai. Sup­ran­tu, kad dau­ ge­lis kels bal­są, spek­tak­lis ne­pa­tiks, nes jis ki­toks. Tai – neį­ti­ki­ma is­to­ ri­ja. Du žmo­nės – J.Pil­suds­kis ir F.Dzer­žins­kis, gi­mę Vil­ni­jos kraš­te, abu mo­kę­si Vil­niaus pir­mo­jo­je gim­ na­zi­jo­je, išė­ję į skir­tin­gas pu­ses, su­ kū­rė im­pe­ri­jas. Juo­du su­si­tin­ka po mir­ties – to­kia pje­sės si­tua­ci­ja – ir klau­sia vie­nas ki­to, ko­dėl iš Lie­tu­ vos ne­pa­da­rė im­pe­ri­jos. Ta­me spek­tak­ly­je vai­di­na ir Si­ mas – puo­lu­sį an­ge­lą. Man at­ro­ do, tai – vie­nas stip­riau­sių jo vaid­ me­nų. – Ko­dėl pa­si­rin­ko­te ak­to­rys­tę – juk gi­mi­nė­je, re­gis, ak­to­rių pa­kan­ka?

26

Kauno valstybinė filharmonija Norvegijos Hordalando grafystės taryba M.K.Čiurlionio draugijos Kauno skyrius

Kovo 14 d., trečiadienį, 18 val.

Dedikacija Frederikui Šopenui ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ (fortepijonas) Programoje – kompozitorių F.Šopeno, S.Mickio, V.Bartulio, Z.Bružaitės, D.Raudonikytės-With, L.Povilaičio, T.Makačino, J.Tamulionio kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Kovo 15 d., ketvirtadienį, 18 val.

100 koncertų ciklas, skirtas armėnų genocido Osmanų Turkijoje šimtmečiui paminėti (1915–2015) PAVEL BERMAN (smuikas, Italija) VARDAN MAMIKONIAN (fortepijonas, Armėnija) Programoje – kompozitorių K.Debiusi, C.Franko, S.Prokofjevo kūriniai ir pasaulinė premjera – F.Humelio kūrinys „Kilikia“, dedikuotas P.Bermanui ir V.Mamikonianui! Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia dailės paroda „Atgimimas“.

Filharmonijos partneriai:

XV KOMPOZITORIŲ E.GRIEGO (1843–1907) IR M.K.ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS

Filharmonijos dienraštis

HORDALANDAS–KAUNAS Kovo 10 d., šeštadienį, 17 val. Mažojoje salėje Muzikiniai tiltai GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas) RUSLAN VILENSKY (violončelė, Latvija) LINA KRĖPŠTAITĖ (fortepijonas) Programoje – M.K.Čiurlionio, P.Vaskso, A.Pärto, L.Laitman kūriniai Bilieto kaina 15 Lt FESTIVALIO GLOBĖJA KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

FESTIVALIO RĖMĖJAI: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDAS NORVEGIJOS KARALYSTĖS AMBASADA LIETUVOJE

HILMARO REKSTENO FONDAS Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“. Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis


26

šeštadienis, kovo 10, 2012

menas ir pramogos

Ei­nan­tis dva­sios ke­liais

Ai­nio Stor­pirš­čio asmeninio archyvo nuotr.

– Pa­si­rin­ki­mą tu­rė­jau 25 pa­pras­tą – ar­ba ar­mi­ ja, ar­ba ak­to­ri­nis. Nie­kur ki­tur ne­

ga­lė­jau sto­ti.

– Taip troš­ko­te tap­ti ak­to­riu­mi? – Ne tai. Ki­tur ne­ga­lė­jau sto­ti, nes ma­no pa­žy­miai bu­vo pra­sti. Laks­ čiau iš pa­mo­kų, ne­la­bai ge­rai mo­ kiau­si. Tie­są sa­kant, no­rė­jau tap­ ti po­li­ci­nin­ku. Iš is­to­ri­jos eg­za­mi­no ne­daug ba­lų ga­vau, o ten jis bu­vo pa­grin­di­nis, to­dėl ne­be­ga­lė­jau sto­ ti. Žo­džiu, vis­kas bu­vo pa­sta­ty­ ta ant kor­tos: ar­ba įsto­ju į ak­to­ri­ nį, ar­ba ma­ne ima į ar­mi­ją. Vis­kas vy­ko spon­ta­niš­kai. Jo­kių pla­nų ne­ tu­rė­jau. Gy­ve­ni­mas nu­ves ten, kur nu­ves, kad ir ką pla­nuo­tum. Ma­no gy­ve­ni­me taip yra – nu­ve­da.

Gy­ve­ni­mas nu­ves ten, kur nu­ves, kad ir ką pla­nuo­tum. – Anot jū­sų, pla­nuo­ti ne­ver­ta? Žmo­gus pla­nuo­ja, o Die­vas juo­ kia­si. – Pla­na­vi­mas su­tei­kia la­bai daug džiaugs­mo. Žmo­gus bū­tų la­bai lai­min­gas, jei ga­lė­tų bū­ti tik pla­ nų kal­vis. Bet nuo ši­tos veik­los jam rei­kia pail­sė­ti įgy­ven­di­nant pla­ ną. O ta­da api­ma toks ap­mau­do ir pra­blai­vė­ji­mo jaus­mas. Aš – ti­ kin­tis žmo­gus, ir daug ką ati­duo­ du Die­vo va­liai. Ma­nau, daug kas yra Kū­rė­jo ran­ko­se. To­dėl no­riu ei­ ti su juo ko­ja ko­jon – ten, kur jis ve­ da. Ar ne pa­pras­čiau bū­tų gal­vo­ti, kad, kai kiek­vie­nas ta­vo mirk­te­lė­ ji­mas yra nu­lem­tas, vie­nin­te­lis ta­ vo dar­bas ši­ta­me gy­ve­ni­me – bū­ti lai­min­gam? – At­si­dū­ręs Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, iš tik­rų­jų su­pra­ to­te, kad to­kį ke­lią jums sky­rė Aukš­čiau­sia­sis? – Daug pa­tik­ri­ni­mų vi­sa­da vy­ko. Ir da­bar vyks­ta. Aš ne­ga­liu sa­ky­ti, kad tai – ne ma­no ke­lias, nes man se­ka­si. Ir dėl to ne­ga­liu bur­no­ti, kad ne ten pa­te­kau. Tik dvy­lik­to­je kla­sė­je, pa­va­sa­rį, kai rei­kė­jo pil­ dy­ti kaž­ko­kius po­pie­rius, įra­šiau, kad sto­ju į ak­to­ri­nį. Sto­jau – ir įsto­jau. Bu­vau mo­kę­sis pas sa­vo tė­vus dra­mos stu­di­jo­je „Ele­men­ to­rius“. – Ar daug tu­ri­te lais­va­lai­kio? Kaip jį lei­džia­te? – Kar­tais kom­piu­te­riu žai­džiu, kar­tais spor­tuo­ju, bet pa­grin­di­nė veik­la – dva­si­nės ke­lio­nės, teat­ras.

Dva­si­nės ke­lio­nės – tai mal­da, me­ di­ta­ci­ja, įvai­ri pra­kti­ka, se­mi­na­ rai. Skai­tau kny­gas apie di­džiuo­ sius mo­ky­to­jus – ne vien tik apie Kris­tų: ir apie Bu­dą, ir apie Kriš­ ną, ir Kon­fu­ci­jaus raš­tus – ir ieš­ kau sa­vęs. – Ar ne­pat­rauk­si­te su kriš­nai­ tais, ku­rie penk­ta­die­nio pa­va­ ka­rę žings­niuo­ja per Ka­ted­ros aikš­tę į Ge­di­mi­no pro­spek­tą ir, dai­nuo­da­mi mant­ras, šlo­vi­na Kriš­ną? – Kar­tais pri­si­jun­giu prie jų pa­si­ vaikš­čio­ti. Tie žmo­nės vi­są mies­ tą lai­mi­na. Tik džiaug­tis tuo rei­kia – jie juk nie­ko blo­go ne­da­ro. Ei­na ir dai­nuo­ja ga­lin­gą mant­rą. Kas no­ri­ te, pri­si­jun­ki­te, kas ne­no­ri­te – ei­ki­ te sa­vo ke­liu. Nei jie per daug rė­kia, nei per il­gai už­trun­ka vie­no­je vie­to­ je. Praei­viai pa­si­žiū­ri į juos, nu­ly­ di aki­mis, pa­si­juo­kia. Ge­rų emo­ci­ jų pliūps­nis. Su­per! O kai pa­ma­čiau vie­ną jų – ši­tą bū­ti­nai pa­ra­šy­kit, – lau­ke bu­vo 28 laips­niai šal­čio, aš sto­vė­jau Pi­lies gat­vė­je ir lau­kiau, kol drau­gas įleis į na­mus, o jis vis tiek ėjo su Kriš­nos vė­lia­va ir dai­na­vo tą mant­rą. Vie­ nas. Pa­gal­vo­jau: „Jei­gu ne jis, jei­gu ne tie žmo­nės, ku­rie mel­džia­si, gal Vil­niaus iš vi­so ne­bū­tų.“ Kiek baž­ ny­čių Vil­niu­je! Ir kiek di­de­lių žmo­ nių at­si­lie­pia apie Vil­nių kaip apie pa­sa­kų mies­tą. Ir aš jį la­bai my­liu. Nuei­nu ir į ka­ta­li­kų baž­ny­čią. Į tas ra­mes­nes – Šv. Mi­ka­lo­jaus, Ber­nar­di­nų. – Tur­būt ne tik šven­to­vės, bet ir šei­ma, na­mai – jū­sų ra­my­bės ir stip­ry­bės uos­tas? – La­bai gra­žiai su­ta­ria­me su bro­liu, su tė­vais. Net jei vi­si su­si­grū­dę gy­ ven­tu­me vie­na­me kam­ba­rė­ly­je, ne­ bū­tų jo­kio dis­kom­for­to. Taip, šei­ma – ma­no stip­ry­bės uos­tas. Tė­vai ne vie­ną, o šim­tus kar­tų man bu­vo pa­ vyz­dys ne žo­džiais, o sa­vo dar­bais. Ma­čiau, kas vy­ko jų gy­ve­ni­me ir kaip jie el­gė­si. Jie bu­vo ir su šlo­ve, ir su ko­mu­niz­mu, ir su įvai­riau­sio­mis pro­ble­mo­mis su­si­dū­rę. Ir tiek ma­ ma, tiek tė­tis vi­są lai­ką iš­li­ko žmo­ nė­mis ir lai­kė­si vie­nas ki­to. Tai pa­da­rė mil­ži­niš­ką įta­ką man – ma­čiau, kaip el­gia­si suau­gę žmo­ nės, kad ir kas nu­tik­tų. Jie šyp­so­si ir yra lai­min­gi, veik­lūs ir daug dir­ ba. Kaip bro­lis au­gi­na sa­vo vai­ką – man pa­vyz­dys. Koks fai­nas vai­kas, toks pūgž­lys, pu­sant­rų me­tų. Aš ma­tau lai­min­gą vai­ką, ku­ris nuo­ lat šyp­so­si. Pa­si­žiū­riu ir jau­čiu, kad taip jį auk­lė­ti – tei­sin­ga, ir man yra ge­ra. Aš di­džiuo­juo­si sa­vo tė­vais ir sa­vo bro­lio šei­ma.


27

Šeštadienis, kovo 10, 2012

Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������� 27 Paslaugos � ��������������������������������������������������������������������������������� 27, 28 Įvairūs ����������������������������������������������������������������������������������������� 28, 29 Parduoda ������������������������������������������������������������������������������������������ 29 Perka � ������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Kviečia ��������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������������������������������������������������30

Klasifikuoti

skelbimai

Karščiausi kelionių pasiūlymai �������������������������������������30 Pramogos, šventės, laisvalaikis �������������������������������������30 skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

UAB „Naujasis Nevėžis“ – įmonė, diegianti naujas technologijas, gaminanti sausus pusryčius ir sūrius užkandžius, ieško

TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ OPERATORIAUS Reikalavimai: sugebėti atlikti įrangos priežiūrą ir valdyti gamybos procesus. Siūlome: atsakingą, įdomų ir dinamišką darbą, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes bei karjeros perspektyvas, kompetenciją atitinkantį darbo užmokestį. Gyvenimo aprašymus (CV) siųsti e. paštu birute@nevezis.lt, faksu (8 37) 536 291. Pasiteirauti tel. 8 656 22 104.

Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vadybininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.juraitis@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113. 918295

AB „Lytagra” ieško apskaitininkės (-o) Kaune. Darbo pobūdis: pirminių apskaitos dokumentų tvarkymas žemės ūkio technikos ir detalių padalinyje. Reikalavimai: aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas apskaitos srityje; anglų, rusų kalbos, panašaus darbo patirtis ir gebėjimas dirbti Navision programa būtų privalumas. Atsakingumas, darbštumas, nuovokumas, geri bendravimo įgūdžiai, greita orientacija. Siūlome: darbą didelėje, besiplečiančioje įmonėje; nuo sugebėjimų ir rezultatų priklausantį atlyginimą. Daugiau informacijos tel. (8 37) 405 480. CV prašom siųsti e. paštu d.ziedelis@lytagra.lt. 922303

Ąžuolinių baldų gamybos įmonei Noreikiškėse reikalinga (-as) darbininkė (-as) medienos glaistymo ir šlifavimo darbams atlikti. Darbas dviem pamainomis. Tel. 8 699 24 578, e. paštas info@ fornestas.lt. 924301

Ąžuolinius baldus gaminanti įmonė ieško darbuotojų – baldų surinkėjų ir stalių-staklininkų nestandartinių baldų gamybai. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 40 902, 8 620 77 262, e. paštas info@ medienosera.lt. 923210

Darbai: Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, pakuotojams, gėlių skynėjams, viešbučių personalui, slaugytojoms; Vokietijoje – motelių valytojoms; Olandijoje – mėsininkams, suvirintojams, žuvies fabrikuose; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, staliui. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 924215

Didmeninės prekybos įmonė, prekiaujanti lengvųjų automobilių ir sunkvežimių detalėmis, ieško aktyvaus pardavimo vadybininko. Darbo patirtis automobilių detalių prekyboje – privalumas. CV siųsti e. paštu info@kaunas.intercars.lt. 923270

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900153

Ieškomi plataus profilio statybos darbininkai. Kontaktinis tel. (8 37) 324 181.

923609

Įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis automobilių ardymo srityje. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@ gmail.com. 925052

Krovininių automobilių servisas ieško šaltkalvio. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 620 34 596. 924534

Prekybos tinklo „Šilas“ kulinarijos cechui reikalinga VIRĖJA (-AS). Kreiptis tel. 8 687 43 667. 924873

Reikalinga (-as) spaudos pardavėja (-as) Raudondvario pl., Partizanų g. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46. Tel. (8 37) 209 206.

924451

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 924551

Ieško darbo Slaugyčiau moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319. 923882

Paslaugos Medikų

922955

924317

Reikalinga padavėja (ir prie baro) dirbti Pie­ tų Vokietijoje viešbutyje, 5 dienas per sav. po 10 val. Atlyginimas 1000 EU. Vokiečių k. įgūdžiai būtini. Suteikiamas apgyvendinimas. Tel. 8 650 61 051, e. paštas bernhard. draxler@lkb.lt. 924877

Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 913790

Reikalingi C kategorijos vairuotojai išvežioti alų Kauno regione. Tel. 8 685 35 909.

924709

Reikalingi krovėjai dirbti autolaužyne. Tel. 8 614 63 722. 924340

Reikalingi pastatų šiltintojai, mokantys dėti dekoratyvinį tinką. Tel. 8 685 01 565. 924189

Reikalingi staliai, sugebantys gaminti laiptus. Tel. 8 656 13 841. 915908

Reikalingi valytoja(-as) ir kiemsargis. Ieškome darbščių, atsakingų, pareigingų darbuotojų. Priimsime į darbą kandidatus tik be žalingų įpročių ir dirbusius panašų darbą. Tel. 8 683 22 557. 924820

Šeimos klinikai reikalingi bendruomenės slaugytoja (-as) ir masažistas. Tel. 8 687 72 018. 920829

Servisui reikalingas automobilių variklių ir greičių dėžių remonto meistras. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@ gmail.com.

„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija. Medicinos mokslų daktaras Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 923043

„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu. Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 923042

925028

Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuotojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt. 913246

Statybinė įmonė įdarbintų sąmatininką (-ę) ir projektų vadovą. CV siųsti e. paštu dalista@dalista.lt.

923624

Statybinė įmonė ieško vyr. buhalterės (-io). CV siųsti e. paštu dalista@dalista.lt. 923801

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Kontaktinis tel. 8 620 84 733.

Kavinei barui „Tigrasa“ Karmėlavoje reikalingi (-os) virėjai (-os). Tel. 8 601 40 624, 8 676 36 161.

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (C ir CE kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

916511

921921

UAB „Betono centras“ ieško betono siurblio operatoriaus dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.

Reikalinga moteris vežioti į mokyklą ir atgal 13 m. mergaitę iš Rokų į Kovo 11-osios vidurinę mokyklą. Tel. 8 689 06 750.

Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalėmis, reikalingas VADYBININKAS. Būtina rusų kalba, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Kaunas, tel. 8 657 54 199. 920438

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Transporto įmonei reikalingas mechanikas organizuoti sunkvežimių aptarnavimo ir remonto darbus. Tel. 8 616 17 700.

921928

919258

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 924362

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 917510

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 921286

Nukelta į 28 p.


28 2

Šeštadienis, kovo 10, 2012

klasifikuoti skelbimai Statybos, remonto

Paslaugos Medikų

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir kokybiškai remontuoja minkštuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

900938

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.

922597

916996

Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

924636

Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažymas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732. 918985

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650.

915463

921723

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

Kvalifikuoti meistrai greitai ir kokybiškai atlieka visus vidaus apdailos ir griovimo darbus. Tel. 8 671 93 995, 8 684 60 006. 919405

918051

Moterys dažytojos dažo, glaisto, tapetuoja butus ir įvairias patalpas. Tel. 8 603 93 662.

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–-V 8–20 val.

924157

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Tel. 8 646 16 479. 916135

910493

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 924849

NUOTEKŲ IŠVEŽIMAS, nuotekų valymo įrenginių, lauko ir kilnojamųjų tualetų aptarnavimas, VAMZDYNŲ PLOVIMAS, atkimšimas. Išrašome dokumentus. Tel. 8 619 42 770.

917131

Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310. 916002

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 922338

Buitinės technikos remonto

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

924284

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 922807

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas. 918399

Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV, 14 nemokamų programų. Tel. 8 674 42 125. 920645

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 921938

Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 894013

921681

ŠVENČIŲ VEDĖJAS – ŽMOGUS ORKESTRAS su linksmų dainų, šokių muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventėms. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 924471

Kitos

Gabenimai Savivarčiais pigiai atvežame iki 25 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių (iki 12 palečių), perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000. 922070

Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 915705

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 921800

Kelionės

Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989.

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

Profesionaliai ir nebrangiai genime vaismedžius. Tel. 8 611 45 542.

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“, tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706, www.stogudengimasjums.lt.

Tel. 8 601 41 100

924570

921537

917392

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu. Atliekame kasimo darbus mini ekskavatoriumi. Tel. 8 617 40 842. 922321

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 917365

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

919218

922049

Šventėms

922285

Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.

Keleivių pervežimas į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428.

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

923627

Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Žaliakalnio, Dainavos, Kalniečių, Eigulių rajonuose arba Centre. Tel. 8 684 55 498.

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.

917345

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Nestandartinių baldų projektavimas ir gamyba. Individualus dizainas Jūsų namams ar įmonei. Kokybė, garantija. Nemokama konsultacija. Tel. 8 646 41 209.

Išsinuomoja

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

917311

Skubiai ir nemokamai išveža

909232

922753

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

VONIŲ RESTAURAVIMAS

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

917244

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

924227

Nuomoja vieno kambario butą su virtuve A. Šančiuose. Su žalingais įpročiais nesikreipti. Tel. 342 910, 8 603 64 817.

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

916194

Automobilininkams

923266

Išnuomojamos komercinės paskirties patalpos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m, vitrininiai langai, išėjimas į Laisvės alėją, modernus remontas), ir Birželio 23-iosios g., šalia „Samsono“ parduotuvės (16 kv. m). Tel. 8 614 75 001.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 920730

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 924394

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos įteisinimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų ruošimas. Tel. 8 600 01 611. 918947

Gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos. Kaunas. Tel. 8 657 88 778.

917325

921585

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, maišytuvus, gyvatukus. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 604 95 971. 922397

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460. 923179

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 913681

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 914948

Stalių, stogdengių brigada, turinti ilgametę patirtį, dengia stogus įvairia danga, gegnių statymas. Įvairūs skardinimo darbai. Padedame įsigyti reikiamas medžiagas geromis kainomis. Tel. 8 674 60 503. 918954

Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdailos darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 907885

Surenkame nereikalingą METALO laužą, automobilius, kuro katilus, buitinę techniką. Išpjauname iš konstrukcijų nereikalingą metalą. Tel. 8 699 77 162. 917429

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt. 917545

Vidaus įrangos

922615

923928

923887

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

914590

906935

924179

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 915973

924052

922184

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva-Anglija-Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899377

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

Įvairūs

921813

Teismo informacija Kauno apygardos teismas 2012 02 08 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Alsimora“, į. k. 135691240. Administratoriumi paskirtas Darius Jasaitis. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2012 03 31 Europos pr. 89–2, LT-46333 Kaunas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. suinteresuotiems asmenims pranešame, kad BUAB „Alsimora“ nevykdys sudarytų sutarčių. 924747

Kauno apygardos teismas 2012 02 17 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Auvikata“, į. k. 300142180. Administratoriumi paskirta UAB „Audersima“, įm. k. 185479119. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2012 04 13 UAB „Audersima“, Europos pr. 89–2, 46333 Kaunas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. suinteresuotiems asmenims pranešame, kad BUAB „Auvikata“ nevykdys sudarytų sutarčių.

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 902203

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9-17 val., „Aujama-credit“.

924744

917898

UAB „Auvikata“ (į. k. 300142180, adresas Jonavos g. 254, Kaunas) direktoriui ir vieninteliam akcininkui Deimantui Rauluševičiui, paskutinėmis žiniomis gyvenančiam Šiaurės pr. 71-24, Kaune, viešo paskelbimo spaudoje būdu įteikiama Kauno apygardos teismo 2012 02 17 nutartis apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Auvikata“. Įmonės direktorius privalo per 15 dienų pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perduoti administratoriui UAB „Audersima“ (į. k. 185479119, adresas Godulių g. 14, Kaunas, adresas korespondecijai Europos pr. 89–2, Kaunas 46333) turtą bei visus dokumentus.

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

924897

Akcininkams! 2012 m. balandžio 16 d. 12 val. vaisių saugykloje vyks UAB „Daukšiagirio sodai“, įmonės kodas 170701877, visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Dėl bendrovės valdybos ataskaitos tvirtinimo; 2. Dėl 2011 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo; 3. Dėl 2011 m. grynojo pelno (nuostolio) paskirstymo; 4. Kiti klausimai. 924288

Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001. Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

919033

UAB „Avena“ (įmonės kodas 135178234) akcininkams! Direktoriaus Valdo Dalinkevičiaus iniciatyva 2012 m. balandžio 11 d. 10 val. Kalvarijos g. 128, Kaune, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2011 m. finansinės atskaitomybės ir veiklos ataskaitos tvirtinimas. 2. Bendrovės 2011 m. gauto pelno (nuostolio) paskirstymas. 3. Einamieji klausimai. 925141

Nuomoja Vieno kambario butą su baldais ir buitine technika Jonučiuose. Tel. (8 37) 316 498, 8 612 20 929. 922390

922639

Kiti BUAB „Arum“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas (laivų, katerių, vandens ir sniego motociklų, keturračių detalės, jų priedai, gelbėjimosi liemenės, gelbėjimo ratai ir kt.). BUAB „Muzikos ekspreso servisas“ parduoda automobilį OPEL OMEGA (2000 m.), 392 vnt. UAB „Žemyn upe“ paprastųjų vardinių akcijų. BUAB „Vakuolė“ parduoda automobilį CHEVROLET, IMPALA (2001 m.) BUAB „Tobra ir Ko“ parduoda nekilnojamojo turto kompleksą (žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai), esantį Saulės g. 63, Marijampolėje, su jame esančiu turtu. BBĮ UAB „Gazagroservisas” parduoda 16.434 vnt. ZAO „Gazagroservis“ akcijų paketą. BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vištelionių k., Trakų r. sav., ir žemės sklypų kompleksą (2 vnt.), esančius Ringaudų k., Kauno r. sav. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k. BUAB „Dinasas“ parduoda žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. BUAB „AgroMarket“ – ilgalaikį kilnojamąjį turtą (kompiuterinė technika, baldai, šaldymo įranga ir kt.). BAB „PROSPERO POLIS“ išparduoda trumpalaikį turtą (įvairios detalės, statybinės medžiagos, vamzdžiai ir kt.) ir reikalavimo teises pagal skolininkų neįvykdytas prievoles. Papildoma informacija teikiama Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, (8 37) 308 945, e. p. biuras@adminbiuras.lt, faksas. (8 37) 308 948. 924367

Nukelta į 29 p.


29 3

Šeštadienis, kovo 10, 2012

klasifikuoti skelbimai 6 a žemės sklypą SB „Gervėna“, Gervėnupio k., Kauno r. Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 678 13 600, 268 331.

Įvairūs Kiti

924614

Informuojame apie bendrąja tvarka parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0281:1324), esančio Kauno m. sav., detalųjį planą. Planavimo organizatorius: UAB „Norvegijos kontaktai“ (į. k. 300140852), Savanorių pr. 3–2, Kaunas, tel. 8 676 61 200. Planavimo pagrindas, tikslai ir terminai: žemės sklypas planuojamas sutinkamai su Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4602. Planavimo tikslas – žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas, atidalytų sklypų žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, sklypų privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų ir statybos reglamento nustatymas. Plano rengėjas: UAB „Aplinka ir ekologija”, tel. 8 615 56 244, e. paštas s.urbelis@ gmail.com, adresas Savanorių pr. 363A-201, Kaunas. Vieša detaliojo plano sprendinių ekspozicija bus rengiama UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose nuo 2012 03 23 10 darbo dienų. Viešas svarstymas numatomas 2012 04 10 UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose, Savanorių pr. 363A–201, Kaunas, nuo 16 val. 924757

Informuojame apie bendrąja tvarka parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. 1901/0280:19; :119), esančių Romainiškių g. 31, Romainiškių g. 33, Kauno m. sav., detalųjį planą. Planavimo organizatorius: UAB „Norvegijos kontaktai“ (į. k. 300140852), Savanorių pr. 3–2, Kaunas, tel. 8 676 61 200. Planavimo pagrindas, tikslai ir terminai: žemės sklypai planuojamas sutinkamai su Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4702. Planavimo tikslas – žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. 1901/0280:19; :119) pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas; žemės sklypų sujungimas ir padalijimas, suformuojant 9 žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams namams statyti, 3 sklypus infrastruktūrai vystyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo ir statybos reglamentų nustatymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Plano rengėjas: UAB „Aplinka ir ekologija”, tel. 8 615 56 244, e. paštas s.urbelis@gmail.com, adresas Savanorių pr. 363A–201, Kaunas. Vieša detaliojo plano sprendinių ekspozicija bus rengiama UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose nuo 2012 03 23 10 darbo dienų. Viešas svarstymas numatomas 2012 04 10 UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose, Savanorių pr. 363A–201, Kaunas, nuo 17 val. 924760

Pranešama, kad keičiasi UAB Ernstas ir partneriai, į.k. 159877538, buveinės adresas: Juodgirės g. 4, Kaunas, pavadinimas. Naujasis pavadinimas: UAB „Solid Idea”. 925171

Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt. 923272

Pranešame, kad 2012 m. kovo 23 d. 10 val. UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, Jonavos g. 16A, Kaunas, šaukiamas bankrutavusios UAB „Dinasas“ kreditorių susirinkimas.

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

914477

Dalį mūrinio namo Krosnos g. (II a., gyv. pl. 31 kv. m, nustatyta naudojimosi tvarka, dalis ūkinio pastato). Aukcionas vyks kovo 14 d. Pradinė kaina 28 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

921875

2 kambarių butą V.Krėvės pr. (44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, šiltas butas, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Kaina 107 000 Lt. Tel. 8 686 40 200. 922616

BUAB „Heraldijos statyba“ parduoda 224,81 kv. m gyvenamąjį namą su ūki­ niu pastatu ir 5,22 a žemės sklypu A.Juo­ za­pavičiaus pr. 2A, Kaune, už 360 000 Lt. Iki 2012 m. birželio 7 d. renkami potencia­ lių pirkėjų pasiūlymai dėl minėto turto įsi­ gijimo. Pasiūlymai priimami UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių pas­ laugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune, faks. (8 37) 308 948 ir e. paštu d.rumbutiene@ adminbiuras.lt arba UAB Medicinos banke, Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, e. paštu tvs@ medbank.lt. Detalesnė informacija sutei­ kiama ir dėl turto apžiūros prašom kreiptis į bankroto administratorių, tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, arba į banko atstovą, tel. 8 682 82 107. 924375

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

Statybinės medžiagos

921867

Automobilius (senus, surūdijusius, su de­ fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi­ skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

922886

908164

914130

Komercinės paskirties 35 a sklypą Kauno r. sav., Mastaičiuose (detalusis planas, aukštingumas 12 m, sklypas ribojasi su „Via Baltica“ keliu). Tel. 8 685 79 433. 923773

Noreikiškėse nebrangiai naujos statybos namą arba jo dalį (ne visa apdaila, visos komunikacijos, visas sklypas 7 a, geras susisiekimas). Tel. 8 656 47 866. 923663

Norite parduoti ar išnuomoti būstą – kreipkitės! Nemokama konsultacija NT klausimais! REMAX CEPETAL brokerė Gintarė Meiluvienė. Tel. 8 620 41 930. 924625

Parduodama transporto įmonė, ne „Linavos“ narė, su skolomis. Tel. 8 618 10 548.

920265

Parduodamas mūrinis garažas Pramonės pr., prieš PC „Banginis“. 17 kv. m, yra rūsys (po visu), trifazis, garažas saugomas. Tel. 8 612 12 819. 922391

Parduodamas sodo namelis su žemės sklypu, esantis Kauno r., Samylų sen., Samylų k. Kaina 62 000 Lt. Tel. (8 37) 457 277 nuo 8 iki 17 val. 922799

Parduodamas tvarkingas vieno kambario butas Kaune, Dainavos mikrorajone, paliekame virtuvės ir prieškambario baldus. Tel. 8 620 19 454. 922478

Parduodu nukelti pušies rąstų (dvigubo pjovimo) pirtį (matmenys 5 x 5 m). Kaina 6 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 656 38 881. 922490

Pusę namo Vaidoto g., ramioje vietoje (bendr. pl. 30 kv. m, 6,5 a žemės). Tel. 8 600 40 574. 924707

Skubiai, labai nebrangiai, geroje prekybai vietoje, Aleksoto turgavietėje, parduodamas kioskas. Geros būklės. Tel. 8 651 36 591.

922829

924918

Mūrinį 130 kv. m NAMĄ su pusrūsiu Išlauže, Prienų r. (ūkinis, 25 a sklypas, kaina 195 000 Lt), ir 2 kambarių BUTĄ Prienuose (I a., kaina 52 000 Lt). Tel. 8 606 48 476, 8 601 81 772.

923783

Naują pusantro aukšto (93 kv. m) apvalių tekintų rąstų namą (8,3 x 8,8 m) nukelti. Jurbarkas. Kaina 35 000 Lt. Tel. 8 677 15 149.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau­ žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Maisto prekės Parduodu BULVES (40 kg – 25 Lt). Pristatau. Tel. 8 600 76 000.

922665

Parduodu: morkas, 1 kg – 0,60 Lt; nestandartines morkas, 1 kg – 0,22 Lt; burokėlius, 1 kg – 0,50 Lt. Tel. 8 604 00 447. 924932

Drabužiai, avalynė

919914

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel 8 618 05 112. 922902

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902831

Galutinis kailinių išpardavimas! Vyriški, moteriški – nuo 590 Lt. Tokių kainų dar nebuvo. LE MARI parduotuvė, Laisvės al. 50. 919389

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902640

922760

Buitinė technika

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

910137

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 920812

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722.

902767

922058

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio, vnt. – 7 Lt. Sausos pjuvenos maišuose, vnt. – 4 Lt. Tel. 8 670 32 999. 920091

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 2,5; 5; 8; 15; 20 kub. m). Tel. 8 682 86 242. 917658

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508. 903398

Parduodame malkas. Tel. 8 699 11 038.

924378

Parduodu natūralių plaukų šinjonus (įvairaus ilgio ir spalvų). Tel. 8 652 19 701. 922500

918204

913947

Nukelta į 30 p.

Kviečia KVIETIMAS Kauno apskrities moterų krizių centras maloniai kviečia į nemokamas fotografijų parodas „Moterys prieš smurtą“ ir „Suknelių istorijos“. Parodas galite aplankyti kovo 14–16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų fakultete, I-III a., Gedimino g. 44. Parodų rėmėjai – JAV ambasada, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Avon“, Moterų informacijos centras.

Pigiai įvairias malkas. Krauname eilutėmis. 1 kub. m kaina – nuo 100 Lt. Tel. 8 633 84 168 („Bitė“), 8 675 68 847 („Tele 2“).

Kovo 16 d., penktadienį, 18 val.

924689

Prekyba kietuoju kuru: akmens anglys, medžio pjuvenų briketai. BALTARUSIŠKI DURPIŲ KURO BRIKETAI, kaina 333 Lt. Kaina galioja iki 2012 m. kovo 31 d. Tel. (8 37) 746 419.

918189

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883.

902896

Kauno valstybinėje filharmonijoje Koncertas iš ciklo „Diriguoja jaunieji“

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

921376

Solistė

INDRĖ PETRAUSKAITĖ (fortepijonas) Dalyvauja: ANTJE THIELE (fleita, Vokietija)

Perka

Dirigentė

MIRGA GRAŽINYTĖ Skambės L. van Bethovenas - Koncertas fortepijonui ir orkestrui G-Dur op. 58; L. van Bethovenas - Simfonija Nr. 6, F-Dur, op. 68; R. Šerkšnytė - „Mažojo princo pasaka“ Globėjas:

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

917714

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

924826

Parduodu 6,35 ha miško su žeme Plungės r. Tel. 8 627 18 810.

913451

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Parduodu 2 kambarių butą (47,50 kv. m) Palangos centre. Kaina 160 000 Lt. Tel. 8 605 57 975. 923058

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

921768

Kitos prekės

922726

Medinį namą Veliuonos mstl., Vytauto g. (b. pl. 85 kv. m, 27 a žemės sklypas, ūkiniai pastatai, šulinys, sodas). Kaina 54 000 Lt. Tel. 8 698 03 317.

923673

911646

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

Kitose vietose

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kaino­ mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau­ nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

924666

917787

916986

903026

919074

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1 kambario butą/patalpą Ašigalio g., Eiguliuose (2/1 a., mūrinis namas, b. pl. 30 kv. m, plast. langai, šarv. durys, reikalingas remontas). Tel. 8 677 92 554.

Katalizatoriai, DPF, duslintuvai. Pardavimas, pristatymas, keitimas, remontas. Kreiptis tel. 8 650 23 971.

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

Sodybą prie Babtų, gražioje vietoje, šalia miškelio ir upelio (vienkiemis, su ūkiniais pastatais, 2 ha žemės). Tel. 8 671 91 851.

1 kam. butą A. Šančiuose, Prancūzų g. (5 a. plyt. namo 3 a., bendr. pl. 29 kv. m, vidinis, bendrija). Tel. 8 682 26 430.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

Automobiliai ir detalės

916925

Visą kovo mėn. kompleksinė kačių ir šunų vakcinacija – tik 30 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14 („Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta), tel. 707 723.

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

902704

821597

Gyv. namą M.Lapėse (rekonstruotas 2011 m., bendr. pl. 94 kv. m, 13,5 a žemės, miesto komunikacijos, rami vieta, akligatvis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 470 439, 8 685 03 159.

923910

Parduoda

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

923190

DNB būstas. Teikiame paslaugas norin­ tiesiems parduoti, išnuomoti nekilnoja­ mąjį turtą. E. paštas jolita.geguziene@ dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

924370

915181

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai­ tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie­ mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

Rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

Kauno diena


30

Šeštadienis, kovo 10, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 911249

Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681. 919781

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919826

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498. 898901

Kviečia mokytis KAUNO JĖZUITŲ GIMNAZIJA SKELBIA MOKINIŲ PRIĖMIMĄ Į 5-ĄSIAS IR I GIMNAZIJOS KLASES. Informacija stojantiesiems į penktąsias klases: Atvirų durų diena kovo 22 d. 18 val. – susitikimas su gimnazijos administracija, 19 val. – ekskursija po gimnaziją. Prašymų registracija nuo kovo 23 iki gegužės 1 d. internetu www. kjg.lt. Stojamieji egzaminai vyks gegužės 12 d. 10 val. Dėl stojimo į 5-ąsias klases pasiteirauti tel. 8 687 84 711. Informacija stojantiesiems į I gimnazijos klases: kovo 31 d. 9 val. 8 klasių mokiniams, pageidaujantiems pasitikrinti savo žinias, gebėjimus, įgūdžius ir susipažinti su Kauno jėzuitų gimnazijos ugdymu, organizuojamas MAGIS TURNYRAS (registruotis į turnyrą nuo kovo 10 iki kovo 28 d. internetu www.kjg.lt). Prašymų registracija priimti į gimnaziją nuo balandžio 6 iki gegužės 23 d. internetu www.kjg.lt. Stojamieji egzaminai birželio 2 d. 10 val. Dėl stojimo į klases pasiteirauti tel. 8 687 84 726. Gimnazijos administracija. 923621

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 03 19, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 03 21. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 913359

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896701

NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks kovo 16 d. nuo 17 iki 19 val., 17 d. nuo 15 iki 17 val. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų! 922842

Kviečia Būsimoms mamytėms – užsiėmimai ir pašnekesiai prie arbatos. Renkame naują grupę! Užsiėmimai – Kęstučio g. 83. Tel. 8 650 77 972.

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

923561

Dėmesio! Jei tau 25 ir daugiau metų kviečiame pajusti šokio dvasią ir išmokti POP, Show, Streedance ir kt. šokius. Laukiame Jūsų visų! Tel. 8 676 19 949.

mu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę.

924173

Kovo 11-osios proga pakvietėme į Kauną Seimo Antikorupcijos komisijos narius: L.Kernagį, N.Puteikį, A.Stancikienę, Ž.Šilgalį ir S.Bucevičių. Kovo 12 d., pirmadienį, 17.30 val. Kauno m. savivaldybės salėje, Laisvės al. 96, vyks susitikimas, į kurį kviečiame visus neabejingus kauniečius. Kauno jungtinis demokratinis judėjimas www.judejimas.eu. Tel. 8 612 96 543, e. paštas ruta.zabieliene@gmail.com.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Nuo kovo 15 d. – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!

Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga–Stokholmas–Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.

Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!

Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpi-

Daugiau informacijos www.krantas.lt

924838

Maloniai kviečiame ateiti į filmo „Įtikėti Kristų“ peržiūrą. Kovo 22 d. 19 val. Draugystės g. 1. Filmo trukmė 30 min. PDŠ Jėzaus Kristaus bažnyčia. 922852

Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 918027

Sportas Maudžia nugarą, įtemptas kaklas? Ateikite ir išbandykite SPECIALIZUOTĄ STUBURO MANKŠTĄ. Rotušės a. 19, Kaunas. Tel. 8 686 27 980. www.stuburomokykla.lt

922567

Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“ Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. Tel. (8 37) 20 68 57, 8 685 48 375. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. 904865

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyriaus tel. 302 230, 308 862, 308 863.


31

Šeštadienis, kovo 10, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų administracija nuoširdžiai užjaučia darbo medicinos gydytoją, buvusią ilgametę Konsultacinės poliklinikos vedėją Teresę Genovaitę BAGDONIENĘ dėl vyro mirties. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos sesers Kristinos Čiučiulkaitės mirties nuoširdžiai užjaučiame NAUMAIČIŲ šeimą. Kartu liūdi kaimynai: Bartašiūnų, Leskauskų, Maštarų, Žižminskų šeimos.

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI •Kapo dekora­ vimas skaldele, smėliu, juodžemiu •Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis •Vienkartinis arba nuolatinis kapo tvarky­ mas (1 mėn. – nuo 40 Lt) •Kapo tvarkymas po laidotuvių •Proginis kapo tvarkymas •Prekyba paminklais, antkapiais, tvorelėmis •Pamatų įrengi­ mas •Paminklų, tvorelių restauravimas. Užsakymams iki balandžio 1 dienos taikoma 15% nuolaida darbams. Kontaktai www.kapineta.lt; info@ kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, adresas Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 917447

teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­ tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­ mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A , S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907667

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mi­ rusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasi­ te Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą. 913004

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsie­ nio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligo­ ninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas katafalkas, kitas transportas, renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažny­ čiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsaky­ mai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 916900

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šar­ vojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS). 894655

Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pa­ gamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pama­ tų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame konsultacijas kapavietės su­ tvarkymo klausimais. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt. 919897

Kovo 10 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jaki­ mavičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – MODERATORIAI. Vienos dalies foru­ mas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Ko­vo 10 d. 12 val. – PASAKŲ KARALIAUS TEATRAS, rež. O.Žiugž­da (ste­buk­lin­gų H.Ch. An­der­se­no pa­sa­kų at­si­ra­di­mo pa­slap­tys), nuo 5 metų. 17 val. – prem­je­ra. SUDEGINTI NEGALIMA PASIGAILĖTI. JOANOS ARKIETĖS MANIFESTAS.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Ko­vo 10 d. 18 val. – prem­je­ra. Ko­bo Abe. SVETIMAS VEIDAS. Rež. Arū­nas Kat­kaus­kas.

TEATRO KLUBAS

Kovo 11 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice'as. AIDA. Trukmė 2.30 val.

Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (II a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

KAuno KAMERINIS TEATRAS

Ko­vo 10 d. 18 val. – Ri­do Žir­gu­lio mo­nos­pek­tak­lis ko­me­di­ja KĄ GALVOJA VYRAI?

Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Ko­vo 10 d. 18 val. – M.Walc­zakas. PIRMA­ SIS KARTAS. Dvie­jų da­lių spek­tak­lis. Re­ži­sie­ rius S.Ru­bi­no­vas. Ko­vo 11 d. 12 val. – D.Če­paus­kai­tė. LAPĖ IR VIŠTA. Spek­tak­lis vai­kams.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

IDIOTEATRAS Kovo 10 d. 18 val. – spektaklis 2 VYRAI 1 TIESA. Režisierius A.Gricius.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS”

M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Ko­vo 11-osios g. 108, tel. 313 712, vil­ko­la­kis.lt, te­at­ras@vil­ko­la­kis.lt

Ko­vo 10 d. 18 val. – MOKĖK – DUOSIU. Pa­gal G.Gu­ge­vi­čiū­tės pje­sę „La­bas gy­ve­ni­ mas”. Rež. V.Bal­sys.

Ko­vo 11 d. 12 val. – S.Iva­naus­kai­tė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.An­der­se­no pa­sa­kos mo­ty­vais).

DATOS (kovo 10 d.) Keturiasdešimties paukščių diena 1848 m. mirė poetas, folkloristas ir istorikas Simonas Stanevičius. 1893 m. gimė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1927 m. gimė rašytojas, prozininkas Vladas Dautartas. 1930 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Justinas Marcinkevičius. 1940 m. gimė karatė meistras, amerikiečių aktorius Chuckas Norrisas. 1958 m. gimė Holivudo žvaigždė Sharon Stone. 1964 m. gimė trečiasis Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnus Edwardas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa darnesni. Jūsų problemos išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien vertėtų būti kantriam ir pasiruošti emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Nepaisysite vyresnio žmogaus autoriteto, viską spręsite pats. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Pasistenkite atlikti kuo daugiau darbų, bet nepamirškite ir pailsėti. Būkite kantrus ir nesielkite savanaudiškai. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Šiandien norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Šaulys (11 23–12 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Savaitgalis tinkamas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Būsite apimtas prieštaringų minčių ir jausmų, dėl to galite patirti nuoskaudų ir pajusti nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad jausmai dažnai būna blogi patarėjai. Žuvys (02 20–03 20). Būsite nusiteikęs pakiliai. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj jokių nemalonių staigmenų neturėtų būti.


Orai

Artėjantis savaitgalis bus darganotas, tačiau oras turėtų šiek tiek sušilti. Šiandien numatomi krituliai, dieną vietomis galima lijundra, bus ūkanota, stiprės vėjas. Temperatūra dieną bus iki 4 laipsnių šilumos. Rytoj vyraus darganoti, su krituliais orai, pūs stiprokas vakarinių krypčių vėjas. Ir naktį, ir dieną laikysis 1–3 laipsnių šilumos oro temperatūra.

Šiandien, kovo 10 d.

+3

+3

Telšiai

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+3

Utena

+4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.45 18.13 11.28 21.41 6.57

70-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 296 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +29 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai kaune šiandien

+15 +17 –2 +3 +8 +7 +13 +5

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+8 +5 +15 +26 +3 +23 +6 +7

+1

+3

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

4–7 m/s

Vardai Šiandien:

Bautgailė, Demetrija, Emilis, Geraldas, Naubartas, Virmantas. Rytoj:

Eulogijus, Gedimtas, Gedminas, Konstantinas (Kostas), Rosina, Vijolė.

Didelio potvynio nebus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+2

+2

-2

5

0

+2

+1

+2

8

-3

+5

+2

-3

6

rytoj

poryt

Pavasario pranašai Lietuvoje jau pasirodė, tačiau tikro potvynio dar reikės palūkėti, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Daugelyje upių, nors ir su properšomis, dar laikosi ledas, jo storis siekia 25–45 cm. Vandens lygis upėse per potvynį prognozuojamas žemesnis už vidutinį. Tik ten, kur yra sąlygos susidaryti ledų sangrūdoms, vandens lygis gali smarkiau pakilti. Ledonešis prognozuojamas kovo 13–16 d. Baltarusijos specialistai Nemune ir Neryje taip pat prognozuoja mažesnį už vidutinį potvynį. Jie ledonešio Nemune laukia kovo 13–23 d., Neryje 15–25 d. KD inf., „Shutterstock“ nuotr.

įvairenybės

Me­di­kė su­ra­do dar vie­ną ma­mu­to kau­lą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

a.aleksejunaite@diena.lt

At­ro­do, kad Bal­ti­ja bruk­te bru­ka lie­tu­viams nau­ją lais­va­lai­kio lei­di­ mo bū­dą – ieš­ko­ti pa­jū­ry­je ne gin­ ta­rų, bet ar­cheo­lo­gi­nių ver­ty­bių. Prie Kark­lės esan­čios Olan­do ke­ pu­rės pa­jū­riu vaikš­ti­nė­ju­si me­di­ kė ap­ti­ko, kaip spė­ja­ma, dar vie­ną ma­mu­to kau­lą.

Iš pra­džių šei­ma ra­do ne­ma­žą gin­ta­ro ga­ba­lą, vė­liau dė­me­sį pa­ trau­kė į me­džio at­plai­šą pa­na­šus ra­di­nys. Paaiš­kė­jo, kad tai ma­mu­to kak­lo slanks­te­lis. Prieš dvi sa­vai­tes ta­me pa­čia­me pa­jū­rio ruo­že ras­tas pust­ re­čio ki­log­ra­mo sve­rian­tis to pa­ ties gy­vū­no du­bens kau­las. Spė­ja­ ma, jog abiem jiems dau­giau kaip 22 tūkst. me­tų.

„Iš tie­sų abu kau­lai ma­mu­to. Di­ dy­sis yra jun­gia­ma­sis kau­las tarp du­bens ir šlau­ni­kau­lio, o ma­ža­sis – kak­lo slanks­te­lis“, – ti­ki­no Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to vals­ ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­ va­liaus­kas. Vi­sus ras­tus kau­lus iš ar­ti ne­tru­ kus bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cent­re. In­ter­ne­to sve­tai­nė­se ga­li­ma ras­ti

ga­na daug to­kių ra­di­nių sa­vi­nin­kų, ku­rie siū­lo už pi­ni­gus įsi­gy­ti įvai­ rių eks­po­na­tų. „Vis dėl­to tai nė­ra bran­gūs ra­ di­niai, iš jų neuž­dirb­si. Kai­nos yra ne­di­de­lės, nes to­kių kau­lų daug ran­da­ma Ru­si­jo­je. Už dan­tį siū­ lo­ma nuo 300 iki 500 do­le­rių. Lie­tu­vo­je to­kios rin­kos nė­ra, nes nė­ra ko­lek­ci­nin­kų“, – sa­kė L.Ka­ va­liaus­kas.

Ra­di­niai: prie Olan­do ke­pu­rės

ap­tik­ti jau du ma­mu­to kau­lai – šlau­ni­kau­lio frag­men­tas ir slanks­ te­lis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.