ekonomika Apdovanoti verslo lyderiai, vedantys Lietuvos ekonomiką į priekį.
11p.
pasaulis
12p.
Metai po branduolinės katastrofos Fukušimoje: kas pasikeitė?
sportas
BALDŲ CENTRAS
15p.
„ANŪKĖLIS“
L.Kleiza pasirengęs padėti Lietuvos rinktinei Londono olimpinėse žaidynėse.
ATNAUJINTA BALDŲ
EKSPOZICIJA Savanorių pr. 280, Kaunas Tel. 8 610 06 283
Šeštadienio
Kovo 10, 2012 Nr. 58 (19617) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Švedas ir lenkas – apie lietuviškos laisvės skonį
Mugė su pigesnėmis stintomis Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Vakar Kaune iškilmingai paskelb ta Kazimiero mugės pradžia. Jos globėjas žemės ūkio ministras Ka zys Starkevičius, atrakinęs rekor dinio dydžio medinę spyną, palin kėjo linksmos šventės. Kepto paršelio subtilybės
Šventės atidarymo akcentas – di džiulis medinis laivas, Laisvės alė ja stumiamas tikroviškai atrodan čių kuršių, mugės dalyviams atėmė žadą. Reginiu nesidomėjo tik žąsis Kazytė, kuri atriedėjo su muzikan tais simboliniu Kazimiero vežimu. Kol ant scenos prie Muzikinio teat ro sodelio buvo sakomos iškilmin gos kalbos, Kazytės ir Kazimierai varvino seilę. Pulkelis laimingųjų laukė žadėto nemoka mo kepto paršelio.
5
Dienos citata „Miestas be kultūros ir atvi ro dialogo su jos kūrėjais – miestas be ateities“, –
Vakar: Kauno mokiniai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai Vienybės aikštėje sukūrė gyvą trispalvį žiedą.
Švedo Jono Ohmano ir lenko Krzysztofo Ko lanowskio nepataikaujantis žvilgsnis į 22-ąjį nepriklausomybės gimtadienį pažymin čią Lietuvą turėtų priversti susimąstyti. Šie du užsieniečiai seniai serga už mūsų šalį.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Du degustatoriai
„Tikroji laisvė nėra pigi, bet užtai labai saldi“, – įsitikinęs švedų do kumentinių filmų kūrėjas, žurna listas, vertėjas J.Ohmanas, Lietu voje gyvenantis 20 metų.
sako Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas Andrius Žiurauskas. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Šved ų žurn al istas, kalb ėd a mas apie laisvės skonį, patiksli no, kad jis gali ir apkarsti dėl po lit in ių sprend im ų, dėl vald žios elgesio su piliečiais, dėl dauge lio dalykų, liudijančių apie lais vę, kuriai nėra įsipareigota arba tie įsipareigojimai pa miršti.
2
8p.
2
Šeštadienis, kovo 10, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
50mg/m3 60
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,91
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
73
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Įspūdis: užsieniečiai Lietuvos draugai Kovo 11-ąją vadina stulbinama data.
Mielieji, šiandien švenčiame dvidešimt antrąjį mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo gimtadienį. Istoriškai tai gal ir nėra ilgas laikas, tačiau mums, gyvenantiems čia ir dabar, du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai davė labai daug. Geriausiai įvertinti ir pajusti pokyčius galime žvelgdami į jaunus žmones – atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu išaugusią kartą, kuri laisvę suvokia tokią, kokia ji iš tiesų yra: kaip prigimtinę kiekvieno žmogaus teisę, kaip savo tautos natūralų būvį. Manau, kad tai yra geriausias įprasminimas aukos, sudėtos ant Nepriklausomybės aukuro per tremties metus, 1941-ųjų birželio 23-iosios sukilimą, vokiečių okupacijos naktį, per visą sovietinės totalitarinės valdžios siautėjimo laikotarpį. O mūsų, sąmoningų Kovo 11-osios liudininkų, pareiga yra priminti jauniems žmonėms apie tą auką. Nes jos pamiršti – nevalia. Sveikinu Nepriklausomybės atkūrimo dienos, mūsų Lietuvos šventės proga! Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas
Mieli kauniečiai! Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas buvo paskelbtas 1990-ųjų kovo 11 d. Vilniuje. Tačiau idėja atkurti nepriklausomybę gimė Kaune – drąsių, orių ir laisvę mylinčių žmonių mieste. Kaunas visada buvo ir bus Lietuvos širdis. Ir tegul niekas nedrįsta tai neigti! Sveikinu Jus mums visiems brangios šventės proga. Tikiu, kad ir toliau savo darbais rodysite pavyzdį visai Lietuvai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Švedas ir lenkas – 1
Lenk ą K.Kol an ows kį, Lietuvą pažįstantį 14 metų, glumina lietuvių polinkis net nesigilinant į problemą smerkti vi sa, kam jie nepritaria ir ko nesup ranta. „Lietuvoje smerkiami visi – emigrantai, biurokratai, versli ninkai, menininkai, konservatoriai, socialdemokratai, tautinės mažu mos, nacionalistai, gėjai. Užtenka etiketės „kitoks nei aš“, ir į žmo gų nukreipiama agresija“, – lietu vių bruožą pastebėjo lenkas. K.Kolanowskis patikino, kad tokių tendencijų – neapkęsti ir smerkti – netrūksta ir Lenkijoje. „Bet kaip galima mylėti savo tė vynę, nemylint jos žmonių be jokių išlygų? – klausė K.Kolanowskis. – Kaip gali būti valstybė laisva, jei gu nėra laisvos erdvės dalykiškoms diskusijoms, tapatybių ir požiūrių įvairovei?“ Dėkingas likimui
Švedas J.Ohmanas apie mūsų besi vaduojančią iš okupacijos šalį suži nojo 1990 m., būdamas Lenkijoje.
Negaišdamas laiko J.Ohmanas at kako į Lietuvą. Tuo metu buvo pra sidėjusi ekonominė blokada – san kcija nepriklausomybės nuo SSRS siekiančiai mūsų šaliai. „Tai, ką pamačiau Lietuvoje po Kovo 11-osios, buvo labai įspūdinga. Europai anuomet mažai žinoma tau ta metė iššūkį pačiam Kremliui, vie ningai ir atkakliai eidama užsibrėžto tikslo – nepriklausomybės įtvirtini mo link. Esu dėkingas likimui, atve dusiam mane į Lietuvą, leidusiam pažinti lietuvius ir jų šalį“, – sakė J.Ohmanas, teikęs ir tebeteikiantis Švedijos žiniasklaidai informacijos apie įvykius Lietuvoje. Mini ir Sąjūdžio klaidas
Pasak J.Ohmano, Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės paskelbimo pa daryta daug neapgalvotų žingsnių. Vieną didžiausių klaidų, švedo ma nymu, padarė sąjūdininkai, kai, pe rėmę valdžią, staigiai išardė kolūkius – kolektyvizacijos sistemą kaime. „Taip, tai reikėjo sugriauti, bet jokiu būdu ne taip žaibiškai. Šis
skubotas sprendimas sukėlė chao są, leido daug kam neteisėtai pasi pelnyti“, – kalbėjo J.Ohmanas. „Nevykusios desovietizacijos padariniai su juos lydėjusiais skan dalais, korupcija pasiekė šias die nas“, – mano Lietuvoje gyvenan tis švedas. Kodėl lietuviai nesaugo gamtos?
Šiandienė Lietuva, pastebi J.Oh manas, yra sudėtingoje sankryžo je. Mūsų šalį, anot švedo, drasko ir vidinės problemos, ir svetimi inte resai: Rusijos įtaka per, pavyzdžiui, energetiką, JAV geopolitiniai tiks lai, Skandinavijos verslo mecha nizmai, Lenkija, kuri bent tarp ei lučių reiškia savo pretenzijas. „Visgi aš matau Lietuvoje ir tei giamų požymių, pavyzdžiui, stiprų lietuvių tautiškumo jausmą. Liūdi na tai, kad jis dažnai nesutampa su valstybingumo samprata – nega liu suvokti, kaip lietuviai gali šitaip teršti savo šalies gamtą, nesaugo ti jos“, – stebėjosi J.Ohmanas. „O požiūris į partijas? – klau
Erikas Tamašauskas, LR Seimo pirmininko pavaduotojas
Gerbiami kauniečiai, nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga! Tegul ši diena suteikia drąsos ir vilties, įveikiant šio laiko sunkumus. Linkiu, kad mums užtektų išminties, geros valios, santarvės, teisingumo ir pilietiško aktyvumo toliau sėkmingai žengti laisvės keliu. Su pagarba
Sonata Rudžianskienė partijos Tvarka ir teisingumas Kauno m. Dainavos skyriaus pirmininkė
Mielieji, Jau trečią dešimtmetį Lietuva rašo savo atkurtos nepriklausomybės istoriją, kurios metraštininku lemta tapti kiekvienam iš mūsų. Kurkime ją teisingais žodžiai ir garbingais darbais. Sveikinu Kovo 11-osios, mūsų vilties ir išsipildžiusio laisvės troškimo dienos proga! Prezidentas Rolandas Paksas Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Krantai: nors Švedijos jūros pakrantė skiriasi nuo lietuviškosios, J.Ohmanas vienodai gerai jaučiasi abiejose
3
Šeštadienis, kovo 10, 2012
miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
apie lietuviškos laisvės skonį sė švedas. – Lietuvoje jis iš esmės skiriasi nuo požiūrio, tarkim, Nor vegijoje, kurioje po kruvinų įvy kių saloje norvegai pradėjo masiš kai stoti į partijas, tuo pabrėždami, kad jie, o ne kažkokio bepročio žu diko idėjos yra valstybė.“
Jonas Ohmanas:
Lietuva elgiasi taip, tarsi jos žemėje jau nebegali būti pralie tas kraujas. „Lietuvoje valdžios struktū ros dažnai savo nesuprantamais sprendimais vis dar stulbina pilie čius, varo juos į neviltį“, – įsitiki nęs J.Ohmanas. Ragina nenuolaidžiauti
Švedas atkreipė dėmesį ir į vangią Lietuvos reakciją, kai šalyje suak tyvėja kairieji ir dešinieji ekstre
mistai. J.Ohmano nuomone, tai nėra gerai, nes ekstremistai vieni jasi visoje Europoje. „Lietuva, regis, pamažu tampa dešiniųjų ekstremistų baze. De šinieji Lietuvos radikalai vienijasi su bendraminčiais Europoje – tai pavojinga, tačiau Lietuva elgiasi taip, tarsi jos žemėje jau nebegali būti pralietas kraujas“, – perspė jo švedas. J.Ohmanas Kovo 11-ąją daly vaus vadinamosiose alternatyvio siose eitynėse Vilniuje, Gedimino prospekte, ragindamas visus kartu švęsti Nepriklausomybės atkūri mo dieną. „Nors esu užsiėmęs, bet jaučiu, kad šį kartą turiu viešai ro dyti savo poziciją. Mano dalyvavi mas susijęs ne su kažkokiais vadi namaisiais ultradešiniaisiais, o su gilesniu suvokimu, jog, jei čia esi ir nori tikros laisvės ir realios neprik lausomybės, metas veikti kartu“, – įsitikinęs švedas. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje tole ruojami ne tik dešinieji, bet ir kai rieji ekstremistai.
Matė besikeičiantį gyvenimą
1990 m. kovo 11-ąją lenkui K.Ko lanowskiui, dabar gyvenančiam ir dirbančiam Lietuvoje, tebuvo vie nuolika metų, tačiau berniukas ne galėjo nepastebėti pokyčių savo ša lyje ir pasaulyje. „Tėvai siųsdavo mane pirkti duo nos. Pastebėjau, kaip per kelerius metus jos kaina išaugo nuo 26 zlo tų iki 15 tūkstančių, kad nebeliko nė vienos iš mus supusių „broliškų socialistinių valstybių“. Anuomet mes nežinojome, ko tikėtis iš mū sų naujų kaimynių, kokios jos yra. Aš, pavyzdžiui, net nemaniau, kad lietuvių kalba labai skiriasi nuo ru sų“, – prisipažino pašnekovas. K.Kolanowskis pradėjo regu liariai lankytis Lietuvoje tik nuo 1998 m. Per kiekvieną kelionę jis pastebėdavo, kaip Lietuvoje nyks ta skurdas, pilkuma, auga verslu mas, daugėja turtingų, ambicingų žmonių. „Džiaugiausi, kai Lietuva ir Len kija įstojo į Europos Sąjungą, bu vo priimtos į Šengeno erdvę, nes
tai leido žmonėms spręsti, kur ir kaip gyventi, kur ir ką studijuoti, kuo užsiimti. Suprantama, 2008– 2009 m. ekonomikos krizė smar kiai sugadino lietuviams nuotaiką. Bet kas galėtų paneigti, kad šian dienis gyvenimas Lietuvoje yra daug geresnis ir spalvingesnis nei, pavyzdžiui, 2000 m., kad čia gy venti geriau nei daugelyje kitų bu vusių sovietinių respublikų?“ – kalbėjo lenkas. Linkėjimai Lietuvai
Daugelis K.Kolanowskio draugų lietuvių išvažiavo gyventi svetur. Emigracijos ir nusivylimo mastai, anot pašnekovo, tai – rodiklis, kad gyvenimas Lietuvoje dar tolimas idealui, kad žmones į neviltį varo korupcija, biurokratija, hierarchi ja grįsti santykiai. K.Kolanowskio nuomone, saky ti, kad valstybei sekasi, galima tik tuomet, jeigu jos žmonės gyvena gerai. O Lietuvoje smerkiami tie, kurie teikia pirmenybę ekonomi nei gerovei, o ne nepriklausomybei.
Tačiau žmonės nenori tapatintis su valstybe, jei jos vadovai nesitapa tina su žmonėmis, nesprendžia jų problemų. Lietuvoje daug tuščiažodžia vimo, skambių frazių ir audrin gų emocijų. Štai kodėl, pašnekovo nuomone, santūresniems estams sekasi geriau. „Su problemomis susiduria ir Lenkija, – sakė K.Kolanowskis. – Per paskutinę Nepriklausomybės šventę Varšuvą sukrėtė riaušės, sukeltos žmonių, skirtingai su vokiančių patriotizmą. Per svar biausią savo valstybės šventę len kai mušėsi su lenkais – ir visiems atrodė, kad būtent jie kovoja už tikrąsias vertybes. Šito nelinkiu Lietuvai.“ „Sveikindamas Kovo 11-osios proga, linkiu Lietuvai savo ranko mis sukurti kuo daugiau pagrindo didžiuotis ne tik praeitimi, atkur ta nepriklausomybe ir pasiekimais krepšinyje, bet ir savo gyvenimu XXI amžiuje“, – linkėjo K.Kola nowskis.
Lietuvoje smerkiami visi – emig rantai, biu rokratai, verslinin kai, me nininkai, konserva toriai, so cialdemok ratai.
Baltijos pusėse.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Sveikinimas: K.Kolanowskis linki Lietuvai daugiau pagarbos vieni kitiems, žengti pirmyn, nesidairyti atgal.
Simono Švitros nuotr.
5
šeštadienis, kovo 10, 2012
miestas
Mugė su pigesnėmis stintomis Lūkuriuoti teko ilgiau, nei 1 planuota, nes iš pradžių vi si šventės dalyviai buvo vaišinami
šakočiais. Vieną jų kepė garsi šako čių meistrė Nijolė Šakočienė. Paršelį dovanojusios įmonės vadovė pasakojo, kad jis iš pra džių buvo net penkias paras ma rinuojamas, o vėliau – ir rūkytas, ir keptas.
Gražioms panelėms – už dyką
Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę Ka zimiero mugės dalyviai užplūdo nuo pat ankstaus ryto. Iki pietų mugės lankytojai dau giausia dairėsi į sūrius, pintus ga minius ir keramiką, nors ne vienam buvo labai sunku abejingai praeiti pro didžiuliuose katiluose verdamus troškinius, kepamas spurgeles. „Gražioms panelėms – už dyką, vyrams – po dvylika litų“, – šyp sojosi azerbaidžanietis Ramazanas Gasanovas, maišydamas savo na cionalinį patiekalą – charčio. „Esam jauni, gražūs ir neženoti“, – praeives paragauti vietoje verda mo troškinio viliojo Povilas Liau danskas. Pajūrio atstovai Laisvės alėjo je įkurdino nedidelį laivą, o jame įrengė žuvų rūkyklą. Akį iš tolo traukė iš jos kylantys dūmai. Žve jai čia pat virė ir žuvienę. Gilių kava sulaukė pasisekimo Akcentas: žmonės
graibstė „Kauno dienos“ balionus.
Mug ėj e prek iauj ant ys vytel ių pyn ėjai šiem et pripyn ė net le syklėlių.
Tautod ail in ink ų prek ystal iai praeivių dėmesį traukia įspūdingų matmenų dirbiniais. Amatininkės Rasos Jaserskienės pagaminta ir išpuošta kraičio skrynia – net 300 litrų talpos. Šios grožybės kaina – apie 1 300 litų. Vakar buvo labai aktyviai prekiau jama karšta gilių kava. Skubantieji ir sušalusieji įvertino šį gėrimą. Jau spėję mugę apžiūrėti kaunie čiai pastebėjo, kad vietoje kepamos ir parduodamos stintos kainuoja bent perpus pigiau nei per Stintų šventę Palangoje. Už penkias žuveles pra šoma 5 litų, o Palangoje už tokį kiekį reikėjo pakloti mažiausiai 10 litų. Mugė tęsis iki sekmadienio va karo.
Dalybos: mugės globėjas K.Starkevičius vaišino burnoje tirpstančiu
šakočiu.
Kainos nesikandžioja Vietoje verdama kuršių žuvienė
– 5 litai. Sūris su prieskoniais – 8 litai. Šašlykai – 12 litų. Meduoliai – 2–7 litai. 5 riestainiai – 5 litai. 1 riestainis milžinas (30 cm) –
7 litai. Indelis vietoje virtų spurgelių –
6 litai. Kibirėlis spurgelių – 10 litų. Karštas vynas – 4 litai. Bokalas alaus – 4 litai.
Įspūdingas: per Laisvės alėjos šurmulį kelią prasiskynė milžiniškas
laivas.
Tomo Raginos nuotr.
12 kartų aplink Lietuvą su skaniausiomis dešrelėmis ko kompetentingų specialistų. Taip atsirado galimybių pagaminti dešrą ar dešrelę, kuri atrodo kaip dešra, kvepia kaip dešra...bet joje visiškai nėra mėsos.
Jau trečius metus iš eilės „Populiariausios prekės“ konkurse, kurį rengia Lietuvos prekybos įmonių asociacija, perkamiausiomis pripažintos „Tarybinės“ pieniškos dešrelės, pagamintos „Samsono“ mėsos perdirbimo įmonėje. Per 13 metų lietuviai jas pamėgo ir įvertino. O suvalgė jų tiek, kad sudėjus eilutėn, būtų galima nutiesti „kelią“ nuo Vilniaus iki Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono arba net 12 kartų apjuosti Lietuvą.
„Tarybiniai“ mėsos gaminiai
Istorinės smulkmenos
„Tarybinių“ mėsos gaminių prekės ženklo istorija taip pat skaičiuoja 13-us metus. Tuomet rinkoje buvo labai daug ir įvairaus dydžio perdirbimo įmonių ir jų siūlomų produktų. Išsilaikyti konkurencingoje aplinkoje nebuvo lengva, reikėjo pagaminti kuo pigiau. Dažnai ne itin kokybiškai ir saugiai, svarbiausia – pigiai. Reta įmonė savo produkciją galėjo pasiūlyti užsienio pirkėjams, todėl gamintojai karštligiškai laužė galvas, kaip nepaskęsti. Taip atsirado išganingas sprendimas – naudoti mėsos pakaitalus, kurie atlieka kelias funkcijas: suriša vandenį ir beveik nepakeičia skonio, o svarbiausia, toks produktas kainuoja kelis kartus pigiau. Argi svarbu, kad gaminys praranda kokybę ir maistinę vertę? Nori gyventi – mokėk suktis. Vertelgiška filosofija vadovavosi daug gamintojų. Šiandien labai kritikuojamu tarybmečiu apie mėsos pakaitalus ir jų galimą panaudojimą net nebuvo žinoma, o po ne-
Įvertinta: populiariausios ir perkamiausios „Tarybinės“ pieniškos deš-
relės.
priklausomybės jie tiesiog užplūdo Lietuvą, mat Vakarų šalyse mėsos pakaitalų naudojimas griežtai reglamentuojamas maisto įstaty-
mais, o Lietuvoje tuo metu nebuvo veikiančių maisto įstatymų, kontroliuojančios institucijos vadovavosi senais GOST-ais, jose trū-
1999-aisiais „Samsono“ mėsos perdirbimo įmonė, įvertinusi pokyčius ir žinodama tikruosius vartotojų poreikius, nusprendė pasielgti priešingai – išleido produktų grupę „Be mėsos pakaitalų“. Jie pagaminti tik iš kokybiškos mėsos, naudojant modernią vakarietišką įrangą ir geriausius pasaulyje prieskonių mišinius – skanius, kokybiškus ir žinoma, brangius. Gaminiai pavadinami „Tarybiniais“ ne tik todėl, kad tais laikais beveik nebuvo naudojami mėsos pakaitalai, o ir dėl to, kad pavadinimas gerai įsimenamas, kelia vartotojui unikalių asociacijų. Per palyginti trumpą laikotarpį, taikant kompleksines rinkodaros rėmimo priemones, šie produktai tapo perkamiausi. „Samsono“ sėkmės paslaptis
Ji paprasta ir kartu labai sudėtinga – išlaikyti aukštą produktų kokybę ir nenaudoti pakaitalų, – sako „Samsono“ mėsos perdirbimo įmo-
nės direktorius Gediminas Tilindis: –„Tarybiniuose“ mėsos gaminiuose nenaudojame jokių mėsos pakaitalų, esame sąžiningi prieš savo vartotojus ir matome, kad jie tai vertina. Žaliavų kokybė ne ta sritis, kurioje būtų galima ieškoti kompromisų, net ir ekonomikos krizės sąlygomis. Viename žymiausių Amerikos antropologijos žurnalų buvo išspausdintas dr. Neringos Klumbytės straipsnis apie „Tarybinius“ mėsos gaminius: „Tarybinės“ dešrelės (...) sukėlė kitokių, teigiamų asociacijų bei pasiūlė alternatyvią sovietmečio versiją, kurioje sovietinę praeitį susiejo su geros kokybės natūraliu maistu ir teigiama patirtimi.“
„Tarybiniuose“ mėsos gaminiuose nenaudojame jokių mėsos pakaitalų, esame sąžiningi prieš savo vartotojus.
Analizuodami įvairių apklausų rezultatus, matome, kad pirkėjams „Tarybiniai“ mėsos gaminiai siejasi su skaniu, kokybišku maistu ir teigiamomis emocijomis. Dar svarbu paminėti, kad „Samsono“ įmonė yra vienintelė mėsos perdirbimo įmonė Lietuvoje, gaminanti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminius – be mėsos pakaitalų. Užs. 923796
6
šeštadienis, kovo 10, 2012
miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Dingusios Vyčio Kryžiaus vėliavos vietoje suplevėsuos nauja Saulius Tvirbutas
Vėliava bus iškil mingai ne šama per Laisvės alėją, kad visi ją pa matytų ir pagaliau pasibaig tų tos kal bos.
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Mįslingai pradingusi Vyčio Kry žiaus vėliava per Kovo 11-osios iš kilmes vėl bus iškelta prie Nežino mo kareivio kapo. Ją žadama sau goti akyliau nei iki tol. Senoji neatsirado
„Kauno diena“ jau rašė, kad atides ni kauniečiai per Vasario 16-osios minėjimą pastebėjo, jog keliama ne tradicinė Vyčio Kryžiaus, bet Vy tauto Didžiojo vėliava. Kodėl buvo sulaužyta tradicija, atsakomybės niekas neprisiėmė. „Likus keliolikai minučių iki ce remonijos pradžios, šauliai pasige do šios vėliavos, todėl pasiūlėme išeitį – davėme savo Vytauto Di džiojo vėliavą“, – prisiminė Vy tauto Didžiojo karo muziejaus di rektorius Kęstutis Kuršelis. Jis sakė, kad muziejus tik priim davo pasaugoti šaulių atneštą vė liavą, bet nebuvo už ją atsakin gi. Paskutinį kartą senoji Vyčio Kryžiaus vėliava kelta lapkritį, per Lietuvos kariuomenės dieną. „Mūsų sargas nepamena, ar tą dieną, šauliams nuleidus ir nuri šus vėliavą, ji buvo atnešta į mu ziejų. Šauliai irgi sako nepame nantys, kam ją padavę“, – tvirtino K.Kuršelis.
Detektyvas: 20 metų tarnavusi Vyčio Kryžiaus vėliava paslaptingai dingo, todėl Kovo
11-osios iškilmėms buvo pasiūta kita.
Muz iej uje dar yra autent iška tarp ukar io Liet uvos Vyč io Kry žiaus vėl iava, kur i niek ur ne naudojama ir saugoma kaip eks ponatas. Iškilmingai neš per miestą
Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šau
lių 2-osios rinktinės vadas Min vydas Mikalauskas teigė, kad din gus ir neatsiradus senajai vėliavai nuspręsta pasiūti naują. Sekma dienį per šv. Mišias ji bus pašven tinta Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. „Paskui vėliava bus iš kilmingai nešama per Laisvės alėją, kad visi ją pamatytų ir pagaliau pa
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
sibaigtų tos kalbos“, – sakė M.Mi kalauskas. Pasak jo, parengti visi dokumen tai dėl vėliavos saugojimo ir nau dojimo. „Nuspręsta, kad ji priklau sys šauliams, o kur bus laikoma, dar turės susitarti Lietuvos šaulių sąjungos vadai ir miesto valdžios atstovai“, – teigė M.Mikalauskas.
Sena tradicija
Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo tarpukariu vykdavo kasdien 10 valandą. Pasak karo istoriko Arvydo Po ciūno, ceremonijos pradžią skelb davo du trimitininkai – vienas varpinėje, kitas apačioje. „Tai sim bolizavo vėlių, žuvusiųjų už Lietu vos laisvę, ir gyvųjų pasaulio ryšį“, – aiškino istorikas. Vėliavą nuleis davo sutemus. „Kiekvieną kartą ši ceremoni ja sutraukdavo būrius miestiečių ir atvykusių svečių. Mūsų laikais Vyčio Kryžiaus vėliava vėl bu vo iškelta 1991 m. rugsėjo 8 d. Šią ceremoniją apsiėmė puoselėti vy resnio amžiaus šauliai. Tokiu bū du palaikoma tarpukario tradici ja, kai pagyvenę ir nusipelnę šaliai žmonės atlieka vėliavos kėlimo ceremoniją“, – pasakojo A.Po ciūnas. Dabar Vyčio Kryžiaus vėliava ke liama per Vasario 16-ąją, Kovo 11ąją, Liepos 6-ąją (Karaliaus Mindau go karūnavimo dieną) ir Lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės die ną. Taip pat nuo 2008 m. vasaromis vėliava keliama kiekvieną šeštadie nį ir sekmadienį. Ceremoniją atlieka šauliai, apsirengę specialiomis Vyčio Kryžiaus uniformomis.
Marvelė skundžia seniūnaičių rinkimus Saulius Tvirbutas Seniūnaičių rinkimai būtų praėję gan sklandžiai, jei ne Marvelės gy ventojų skundas. Jie pareiškė bu vę suklaidinti ir negalėję išrinkti seniūnaitės, kuria pasitiki.
Pasak seniūnų sueigos pirminin ko Algimanto Vilkevičiaus, jau yra sudaryta komisija, kuri pirmadie nį priims sprendimą dėl gyventojų pareikšto nepasitenkinimo. Viena iš skundą pasirašiusių gy ventojų Vitalija Jurevičienė įsiti kinusi, kad seniūnaitės Steputės Račkauskienės kandidatūra jiems buvusi primesta seniūnės. Rinki mais nepatenkintų Marvelės gyven tojų teigimu, dauguma šioje terito rijoje palaiko ketinusią kandidatuoti Eleną Kavaliauskaitę. Tačiau ji pa vėlavo pateikti dokumentus. „Iš skelbimo teksto supratome, kad tai galima padaryti iki vasa rio 20 d., o pasirodo, kad kandida tus registravo iki vasario 17 d. Ta čiau seniūnė, nors ir žinodama, kad ši diena paskutinė, sugebėjo apie tai pranešti žmogui, kurio niekas Marvelėje nepažįsta, bet populia riai E.Kavaliauskaitei nieko nepa sakė, nors ji apie savo sprendimą seniūniją buvo informavusi anks čiau“, – piktinosi V.Jurevičienė. Už S.Račkauskienę balsavo 14 gyventojų. „Net 36 žmonės, atėję į seniūniją, protestuodami į apklau sos biuletenius įrašė E.Kavaliaus
kaitės pavardę. Mums skaudu, kad visiškai ignoruojama mūsų nuo monė“, – sakė V.Jurevičienė. Aleksoto seniūnė Liukrecija Na vickienė aiškino, kad, neatsiradus nė vienam kandidatui, ji pasiūliusi ap klausoje dalyvauti Aleksoto bend ruomenės centro narei, kuri gyve na Marvelėje. „Marvelės gyventojai bet kuriuo atveju neliks nuskriaus ti – greitai seniūnijose bus įkurtos bendruomenių tarybos, kurios su dėtyje bus ir seniūnaičiai, ir bend ruomenių centrų pirmininkai. Taigi Marvelė turės netgi du savo atsto vus: seniūnaitę ir bendruomenės pirmininkę“, – sakė seniūnė. Dėl kitų 59 seniūnaičių skundų nesulaukta.
Nutars: anot A.Vilkevičiaus, spe-
ciali komisija pirmadienį priims sprendimą dėl gyventojų pa reikšto nepasitenkinimo.
Artūro Morozovo nuotr.
8
šeštadienis, kovo 10, 2012
savaitė
Kultūros bendruomenė apeliuoja į politikų sąžinę
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nepriklausomybės krepšeliai
Arūnas Dambrauskas
K
iekv ienas tur ime po automobil į. Parduotu vės prikrautos prekių. Kur tik pasisuksi – pra mogos. Nori kirsti Vakarų sieną, prašom – bet kuriuo paros metu. Ar ne apie tai sovietmečiu pasva jodavome? Vis dėlto egzistuoja stiprus troški mas, kad nepriklausomybės gė rybės būtų dalijamos po lygiai – panašiai kaip mokinio krepšeliai. Bet taip nėra: vieni tas gėrybes ga benasi vagonais, kiti nešasi kuklia me krepšelyje.
Jei Lietuvoje būtų at rasti didžiuliai naf tos klodai, kažin ar sugebėtume pasukti Norvegijos keliu. Iškelia žmogus tokį varganą krep šelį ir barasi: štai kokia ta Lietuvos nepriklausomybė. Nereikia man tokios nepriklausomybės. Tren kia krepšelį į krūmus, nusispjau na ir eina Rytų pusėn, nes, remda masis ilgamete patirtimi, žino, kad ten gaus degtinės, cigarečių ir gal būt ras neįpareigojančią kompani ją. Kartais atrodo, kad rūsčiai besi plūstančių žmonių Lietuvoje tik rai nemažai. Ir kažin ar tik jie pa tys dėl to kalti. Lietuviai tikrai nėra tolygaus vie šųjų gėrybių paskirstymo meist rai. Tai, kaip žinoma, neblogai mo ka daryti į socialinio solidarumo principus nespjaunantys skandi navai. Lietuviams kur kas smagiau yra ką nors gudriai privatizuoti ar imtis kokių nors kitokių išmonin gojo pasisavinimo priemonių. Jei Lietuvoje būtų atrasti didžiu liai naftos klodai, galima spėti, kad Lietuva nesugebėtų pasukti Nor vegijos keliu, kur už naftą gauna mos milžiniškos lėšos skirstomos bandant laikytis visuotinės gero vės kriterijų, tai yra gėrybių šalti nis nukreipiamas įvairioms gyve nimo sferoms, keliančioms šalies bendrą gyvenimo kokybę.
Turbūt lietuviams būtų artimesnis kokios nors Pietų Amerikos šalies kelias, kur dėl naftos išteklių gau nami turtai gausiai pildo pavienių milijardierių kišenes. Įsivaizduojami lietuviški naftos magnatai galbūt kurtų visokius ju dėjimus, pavyzdžiui, „Vardan Kau no“, „Už Kauną“, „Įsimylėję Kauną“, „Kauno labui“, tačiau daugeliui bū tų aišku, kad realus interesas su koncentruotas į gerokai siaures nę sritį – į kokią nors privačią val dą. Tokie įpročiai gimdo nepasiti kėjimą vieni kitais, ir tas nepasiti kėjimas karikatūriškai išryškėja per valstybines šventes. Kaip žinoma, minint Sausio 13-ąją, organizacija „Neo-Lithuania“ ir ki ti nuolatiniai arba proginiai priešų ieškotojai buvo nepatenkinti, kad į Kauną atvažiavo koncertuoti vie nas garsiausių simfoninių orkest rų pasaulyje. Ir surengė mitingėlį. Artėja Kovo 11-oji. Gal „Neo-Lithua nia“ dabar parodys miestiečiams, kaip reikia paminėti valstybines šventes? Nieko negirdėti. Matyt, mitingų mėgėjus kamuoja, pasak Ostapo Benderio, žanro krizė. De ja, ta žanro krizė valstybinių šven čių paminėjimo scenarijų sudary tojus persekioja nuolat. Pasižiūrėkime, ką Kovo 11-osios proga siūlo Kauno miesto savival dybė. Savivaldybės tinklalapyje regime mėšlungišką optimizmą: mes tikrai deramai švęsime. Štai kaip rašoma: „Jaunimas, užau gęs nepriklausomos Lietuvos klai kais (savivaldybės tinklalapio kal ba netaisyta, ir žodžio „klaikais“, matyt, niekas greitai nepastebės, nes visiems žinoma, kad tokie tekstai rašomi tik dėl pliusiuko ir jų beveik niekas neskaito – aut. past.) apie ryžtingą kelią į Kovo 11-ąją ži no iš savo tėvų pasakojimų. Gyvas žodis visada svaresnis už perskai tytą, gal todėl Kovo 11-osios šventė je Kaune visuomet būna tiek daug jaunimo.“ Uolių partijos veikėjų raštą sovietiniam vykdomajam komitetui primenančiame tekste ryžtingai tikinama: „Jaunimas tik rai aktyviai dalyvaus šventėje.“ De ja, aktyvaus dalyvavimo faktų pa teikiama skurdžiai: „jaunimas su rengs akciją „Laisvės žiedai“, „Būk gyvosios vėliavos dalele“. Atrodo, pas mus dar ilgai bus po puliarus, „piktos šventės“ žanras – mitingas. Jis numatomas ir šį sa vaitgalį. Mitingą rengia minia, įsiti kinusi, kad ne tik nepriklausomy bės gėrybės, bet ir teisės Lietuvoje seikėjamos nevienodai.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
„Shutterstock“ nuotr.
Andrius Žiurauskas
Kauno miesto sav ivaldybės Kult ūros ir meno tar ybos pirm in inkės pavaduotojas
K
auno miesto savivaldybės Kultūros ir meno taryba, sudaryta kaip patariama sis organas miesto kultūros klausimais, dirbanti pagal Kultūros ir meno tarybos nuostatus, anali zuoja miesto kultūros būklę, stebi situaciją, formuoja kultūros strate giją, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl įvairių aktualių miesto kultūros rei kalų ir įvykių. Pastaruoju metu Kul tūros ir meno taryba patenka į keb lią situaciją, nes miesto politikai, apeidami tarybą, rengia netikėtus sprendimus, nesupažindindami su jais nei tarybos, nei kultūros bei me no darbuotojų, kuriuos tie numaty ti sprendimai liečia. Todėl Kultūros ir meno taryba pareiškia savo pozi ciją: 1. Kategoriškai nepritaria miesto savivaldybės sprendimams, susiju siems su miesto kultūros politika ir jos organizavimu. 2. Yra susirūpinusi dėl skubotų, neargumentuotų sprendimų sujungti skirtingas kultūros įstaigas bei Savi valdybės administracijos Kultūros ir
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Miesto įvaizdžio ir turizmo skyrius, o iš tų junginių suformuoti netikėtus ir tarpusavyje nesuderintus darinius. 3. Pastebi, kad skuboti, nevie ši sprendimai į miesto kultūros gy venimą įneša tik sumaišties, trukdo kūrybiniam darbui, išbalansuoja me nininkus. 4. Ragina miesto politikus jaus ti pagarbą kultūros ir meno srity se dirbantiems kūrėjams bei kultū rininkams, plačiau žvelgti į miesto kultūrą, suvokiant ją kaip visos Res publikos kultūros dalį, kaip sritį, ku rią reikia ypač puoselėti ir globoti, o ne griauti.
Viliamės, kad politi kai suvoks: miestas be kultūros ir atviro dialogo su jos kūrė jais – miestas be ateities.
5. Mano, kad kultūrą kuruojančių politikų kompetencija yra nepakan kama, todėl suformuota iš visų me no sričių ir kultūros įstaigų Kultūros ir meno taryba gali jiems teikti kvali fikuotus pasiūlymus ir išvadas. Ji vis dažniau nušalinama. 6. Mūsų demokratijos ir viešu mo laikais visi planuotini ir darytini sprendimai kultūros klausimais tu
rėtų būti iš anksto pateikti su reika linga medžiaga, argumentais ir dis kutuojami keliomis kategorijomis – Kultūros ir meno taryboje, tarp kultūrą kuriančių darbuotojų, taip pat įtraukiant ir plačiąją kultūrinę visuomenę. Tik tuomet galimi tokie kardinalūs pakeitimai. 7. Viskas, kas atliekama skubotai ir neskaidriai, kelia nereikalingų įtari mų ir nepadeda kultūros puoselėji mui, tad reikalaujame politikų jausti asmeninę atsakomybę prieš mies to visuomenę rengiant ir priimant sprendimus kultūros srityje. Kultūros ir meno taryba siū lo nesvarstyti kultūros įstaigų op timizavimo 2012 m. kovo 15 d. po sėdyje, neįtraukti į savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkę kul tūros įstaigų reorganizacijos klau simo. Priešingu atveju būtų labai sutrikdytas kultūros įstaigų dar bas, pažeistas kultūros darbuoto jų žmogiškasis orumas, nuvertintos kultūros įstaigos, daugelį metų tar naujančios Kauno visuomenei. Bū tina prieš rimtus sprendimus atlikti parengiamąjį darbą, detaliai išana lizuoti situaciją, galimybes, naudą, padarinius. Kultūros ir meno taryba yra pasi rengusi aktyviai svarstyti pasiūly mus ir reorganizacijos projektus bei pateikti savo išvadas. Vil iam ės, kad pol it ikai suvoks: miestas be kultūros ir atviro dia logo su jos kūr ėjais – miestas be ateities.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Pozicija: miesto kultūros bendruomenė nenori tapti vestuvių per prievartą, iš išskaičiavimo, dalyviais.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 870.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
10
šeštadienis, kovo 10, 2012
lietuva Reikalauja atsistatydinti
Pagrindinė liudytoja
Siūlo kelti atlyginimus
Tvarkos ir teisingumo parti jos valdyba penktadienį su sirinkusi į posėdį paminėjo partijos įkūrimo dešimtąsias metines ir priėmė rezoliuci ją dėl politinės padėties šaly je, kuria reikalaujama, kad at sistatydintų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovau jama Vyriausybė.
Vilniaus apygardos teismas kitą savaitę ketina pradė ti pagrindinės liudytojos Dar bo partijos byloje buvusios partijos kasininkės Nijolės Steponavičiūtės apklausą. N.Steponavičiūtė nuo bau džiamosios atsakomybės bu vo atleista, nes bendradar biavo su teisėsauga.
Konservatorius Vaidotas Ba cevičius siūlo beveik dvigubai pakelti atlyginimus Konku rencijos tarybos bei Valstybi nės kainų ir energetikos kont rolės komisijos vadovams bei nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Jo teigi mu, dabar algos „neatitinka funkcijų masto“.
Paskyrė stipendiją Valstybės Nepriklausomybės sti pendija šeštadienį bus įteikta isto rikui dr. Artūrui Svarauskui, kuris konkursui pateikė mokslinės mo nografij os „Krikščioniškoji demok ratija Nepriklausomoje Lietuvoje: politinė galia ir jos ribos 1918–1940 metais“ projektą.
Konkursą laimėjusiam kandidatui 39 tūkst. litų stipendija skiriama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklauso mybės atkūrimo dieną – kovo 11ąją. Antroji dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą, kaip praneša Sei mo Ryšių su visuomene skyrius. 2012 m. Valstybės Nepriklauso mybės stipendija paskirta vasario 13 d. stipendijos skyrimo komisijos posėdyje. Dėl stipendijos skyrimo komisijos nariai sprendė slaptu bal savimu, įvertinę kandidatų pateik tus tyrimų projektus, mokslininkų rekomendacijas, kitus paraiškų do kumentus. Už naujojo laureato kan didatūrą balsavo aštuoni komisijos nariai iš dešimties. 2012 m. Valstybės Nepriklauso mybės stipendijos laureatas A.Sva rauskas 1999–2005 m. studija vo istoriją Vilniaus pedagoginiame
universitete. Nuo 2004 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto XX am žiaus istorijos skyriaus vyresniuo ju laborantu, 2007–2010 m. dirbo istorijos mokytoju Vilniaus viduri nėje mokykloje „Lietuvių namai“. 2006–2010 m. studijavo Klaipė dos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinėje istorijos kryp ties doktorantūroje ir 2011 m. spalį apgynė daktaro disertaciją „Krikš čioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respub likoje 1918–1940 m.“. Jo speciali zacija – Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) dešiniųjų partijų politinės veiklos tyrimų sritis. A.Svarauskas yra 12 mokslinių straipsnių, publikacijų autorius, skaitė pranešimus šešiose mokslinė se konferencijose, iš jų ir tarptauti nėse, dalyvauja moksliniame projek te „Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas“. Stipendijos skyrimo komisijai pateiktu projektu laureatas iškėlė tikslą „išanalizuo ti Lietuvių krikščionių demokra tų idėjinės ir struktūrinės raidos di namiką, paraleliai aptariant ir LKDP bloko įtaką lietuviškojo parlamenta rizmo evoliucijai, formai bei valsty bingumo pamatų kūrimui“. BNS inf.
Palaikys sportininkus Lietuvos Prezi dentė Dalia Gry bauskaitė oficia liai pakviesta at vykti į šią vasarą Londone vyksian čias olimpines žai dynes. Šalies va dovė šiuo kvieti mu pasinaudos. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Prezidentūra dienraščiui pa tvirtino, kad Lietuvos valstybės vadovė yra gavusi Tarptautinio olimpinio komiteto preziden to Jacques’o Rogge pasirašytą kvietimą atvykti į Didžiosios Britanijos sostinėje rengiamas XXX olimpines žaidynes. Tiek Tarptautinis olimpinis komitetas, tiek Londono žaidy nių organizatoriai jau informuo ti, kad D.Grybauskaitė planuoja atvykti į olimpiadą. Čia ji su kitų valstybių vado vais stebės iškilmingą žaidynių atidarymo ceremoniją. Neatmetama, kad Lietuvos Prezidentė susitiks su J.Rogge ir kitų valstybių vadovais, at vykusiais į Londoną. Gali būti surengtas ir D.Gry bauskaitės susitikimas su Di džiosios Britanijos karaliene Elžbieta II, kuri, beje, oficialiai atidarys olimpines žaidynes. Londone D.Grybauskaitė vie šės kelias dienas. Kol kas nepranešama, kurie iš aukštų pareigūnų su Lietuvos
Vizitas: olimpinėse žaidynėse D.Grybauskaitė viešės kelias dienas. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
valstybės vadove vyks į Londono olimpinių žaidynių atidarymą. Neoficialiomis žiniomis, į olim piados uždarymą turėtų nuvykti Lietuvos premjeras Andrius Kubi lius arba užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Šiomis dienomis pranešta, kad kvietimus į Londono olimpiadą yra gavę ir Lietuvos kaimynių va dovai. Pavyzdžiui, Latvijos pre zidento spaudos sekretorė Liga Krapanė pranešė, kad šios šalies vadovas Andris Bėrzinis gavo ofi cialų kvietimą apsilankyti olimpi nėse žaidynėse. Analogišką kvieti mą gavo ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Bet dar neaišku, ar latvių prezidentas ir ministras vyks į Londoną. Lietuvos vadovai paprastai lan kos i vasaros olimp iad ose. Al
girdas Brazauskas 1996 m. vy ko į Atl ant ą, Vald as Adamk us – 2000 m. į Sidnėjų ir 2004 m. į Atėnus. Tačiau 2008-aisiais pre zidentas V.Adamkus nusprendė nevykti į Pekino olimpiadą. Olimpinės žaidynės Londone vyks šiemet nuo liepos 27 iki rug pjūčio 12 d. Planuojama, kad Lietuvos dele gacijoje bus daugiau kaip 50 spor tininkų. Tikimasi bent kelių me dalių. „Žaidynės turėtų būti kuklios, bet labai gerai organizuotos. Pompasti kos, kaip tai buvo 2008-ųjų Pekine, nebus. Kuklumas, taupumas, tačiau labai geros sąlygos“, – prognozavo Lietuvos tautinio olimpinio komite to viceprezidentas ir Lietuvos olim pinės misijos Londone vadovas Al girdas Raslanas.
Prašys atšaukti įsakymus Seimo Antikorupcijos komisija šeštadienį renkasi į posėdį, ku riame planuoja kreiptis į Vyriau sybę, kad būtų atšaukti vidaus rei kalų ministro liberalcentristo Rai mundo Palaičio įsakymai iš darbo atleisti Finansinių nusikaltimų ty rimo tarnybos (FNTT) vadovus Vi talijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
„Kreipsimės į Vyriausybę, kad ši atšauktų įsakymus, kuriais atleis ti pareigūnai, darkart atkreipsi me dėmesį į komisijos išvadas“, – BNS sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.
Komisija praėjusią savaitę pa tvirtino išvadas, kuriomis rei kalauja į darbą grąžinti buvu sius FNTT vadovus, atstatydinti juos atleidusį ministrą R.Palai tį, atleisti generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotoją Darių Raulušaitį. Seimo Antikorupcijos komisijai patvirtinus tokias išvadas, prem jeras konservatorius Andrius Ku bilius šalies vadovei Daliai Gry bauskaitei perdavė teikimą atleisti R.Palaitį. Prezidentė paskelbė, kad spren dimą priims po susitikimo su mi
nistrą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiu Algiu Čapliku bei pačiu ministru R.Palaičiu. LiCS nesutinka keis ti ministro argumentuodama, jog atleisdamas FNTT vadovus jis pa sielgė pagal įstatymus. R.Palaitis V.Gailių ir V.Girža dą atleido remdamasis Valstybės saugumo departamento apiben drinta informacija apie tyrimus poligrafu aiškinantis informaci jos apie teisėsaugos planuojamas operacijas dėl banko „Snoras“ nutekėjimą. BNS inf.
11
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
ekonomika
Lyderiai, ekonomiką vedantys į priekį Pernai atsigavusi ir Europoje labiausiai augusi Lietuvos eko nomika pirmiausia yra verslo nuopelnas. Vakar Vyriausybė je įteikti apdovanojimai eksporto lyderiams, išrinktas Lietuvos metų vadovas, o „Darbo žvaigždėmis“ apdovanoti iniciaty viausi asmenys. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR) šiemet, kaip ir kasmet, apdovanojo per dešimt šalies verslininkų, kurių vadovau jamos įmonės smarkiai išsiskyrė iš kitų, o jų darbai buvo reikšmingi šalies ekonomikai. Prizus laurea tams įteikė ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir LPPAR prezi dentas Rimantas Stankevičius. „Pernai Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių ES. Tai yra pirmiausia eksportuo jančių įmonių rezultatas. Verslas tai pasiekė savo išmintimi, savo darbu, savo optimizmu ir neretai drąsiais sprendimais. Tai yra visų mūsų didelis pasiekimas. Linkiu verslui toliau siekti labai paprastų kasdienių pergalių, iš kurių suside da tai, ką mes ir vadiname Lietuvos sėkme“, – kalbėjo šalies premjeras A.Kubilius.
Apie apdovanotus eksportuotojus UAB „Lisiplast“
Pagrindinės įmonės eksportuojamos prekės: plastikinės pakuotės maisto pramonei. Įmonės pardavimo paja mos 2011 m. padidėjo 64 proc., paly ginti su 2010 m. Eksportas ūgtelėjo du kartus ir sudarė 11,6 mln. litų. UAB „Baldai Jums“
Pagrindinės įmonės eksportuoja mos prekės: miegamojo, svetainės, vaikų kambario baldai. Įmonės par davimo pajamos 2011 m. padidėjo 62 proc., palyginti su 2010 m. Eksportas augo 66 proc. ir sudarė 25 mln. litų. VĮ Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto direkcija Pagr ind inės eksp orto prekės – tranz it in iai krov in iai. Įmonės par dav imo pajamos 2011 m. pad idėjo 13 proc ., palyg int i su 2010 m. Eks portas augo 16 proc. ir sudarė 145,7 mln. litų. Pern ai uoste perk raut a 36,6 mln. t krov in ių. UAB „Salda“
Pagrindinė įmonės veikla – vėdini mo įrangos gamyba, o pagrindinės eksport uojamos prekės – agrega tai, vėdin imo kameros, vent il iato riai. Įmonės pardav imo pajamos 2011 m. padidėjo 36 proc., palyg inti su 2010 m. Eksportas išaugo iki 35 proc. ir sudarė 45 mln. litų. AB „Amilina“
Įmonės special izacija – kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamyba. Įmonės pardavimo pajamos 2011 m. padidėjo 63 proc., palyginti su 2010 m. Eksportas augo 64 proc. ir sudarė 277 mln. litų. UAB „Terekas“
Įmonės special izacija – automat i nių PET taros formav imo mašinų gamyba, PET butel ių, indel ių ga myb a. Įmonės eksp orto apimt is 2011 m. padidėjo 35 proc., pardavi mo pajamos – 48 proc.
Renginyje R.Stankevičius taip pat pabrėžė, kad nuo eksportuo jančių įmonių sėkmės labai pri klauso Lietuvos ūkio gerovė. „Rin koje niekada nesi vienas dalyvis – subrangos, paslaugų santykiais esame susiję su daugeliu kitų įmo nių. Taip eksportuotojas papildo mais užsakymais, darbu aprūpina ir kitas vidaus rinkoje dirbančias gamybos ir paslaugų įmones“, – teigė R.Stankevičius. Lietuvos eksporto prizas įteiktas šešiems eksportuotojams. Jį gavo Alytuje įsikūrusios plastikinių pa kuočių maisto pramonei gaminto jos „Lisiplast“ generalinis direkto rius Robertas Graudinis, Jonavoje įsikūrusios baldų gamintojos „Bal dai Jums“ finansų direktorė Nijolė Meškauskienė, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Šiauliuose vėdinimo įrangos gamintojos „Sal da“ generalinis direktorius Petras
Baronas, Panevėžyje įsikūrusios specializuotos kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamintojos „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavi čius. Papildomas Mažasis ekspor to prizas įteiktas Klaipėdos regiono įmonės „Teredekas“, gaminančios PET tarą, generaliniam direktoriui Juozui Maksvyčiui. Šiais metais Metų verslininkės apdovanojimas skirtas Kauno tri kotažo gamybos įmonės „Omni teksas“ direktorei Audronei Pocie nei už sparčiai plečiamą prekybos tinklą Baltijos šalyse, gerą gamybos organizavimą ir iniciatyvumą. Taip pat apdovanojimuose bu vo įteikta auksinė „Darbo žvaigž dė“ ilgamečiam LPPAR preziden tui prof. Simui Ramučiui Petrikiui, šešios sidabrinės „Darbo žvaigž dės“ Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentui Vidman tui Japertui, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezi
Įvertinimas: metų vadovės titutas ir specialus prizas – auksinė segė –
šiemet atiteko Kaune veikiančios bendrovės „Omniteksas“ direktorei A.Pocienei. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
dentui Sigitui Gailiūnui, Garliavo je įsikūrusios trikotažo gamintojos „Garlita“ generaliniam direkto riui Juozui Martinaičiui, Jonavoje veikiančios azoto trąšų ir chemi jos produktų gamintojos „Ache ma“ generaliniam direktoriui Jo nui Sirvydžiui, krovos bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompani jos generaliniam direktoriui Aud riui Paužai ir statybų bendrovės Panevėžio statybos tresto direkto
riui Daliui Gesevičiui už jų inova tyvumą, organizuotumą ir požiūrį į vadovaujamų įmonių veiklą. Pagerbti ir Lietuvos ūkiui bei LPPAR sistemai nusipelnę asme nys: Lietuvos savivaldybių aso ciacijos prezidentas Ričardas Ma linauskas, įmonių grupės IDW generalinis direktorius Remigijus Milašius ir Tarptautinės statybos korporacijos prezidentas Juozas Vaščėga.
12
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
14p.
O.bin Ladeną išdavė žmona?
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis SENDAJUS FUKUŠIMA
TOKIJAS
pasaulis
Metai po Fukušimos: japonai vis dar kenčia Rytoj sukaks metai, kai Japoniją nusiaubė galingo žemės drebėjimo sukeltas cunamis, pradėjęs šalyje branduolinę krizę. Ar japonai atsigavo? Vargu. Tragedija pakeitė šalies gyvenimą. Tragedijos kaina
Vardas Fukušima Japonijoje, regis, liks prakeiksmas. Kaip Hirošima, kurią Antrojo pasaulinio karo me tais su žeme sulygino branduolinė bomba. Dabar Japonijoje veikia vos dvi atominės elektrinės iš 54. To kia katastrofos Fukušimoje kaina. Tiesa, kiek laiko ją japonai mokės – nežinia. Milžiniškam šalies pramonės sektoriui elektros reikia kaip oro. Tuo naudodamiesi atominės ener gijos lobistai spaudžia vyriausybę nusileisti. Juolab kad Japonijos ekonomika jau kurį laiką neišbren da iš recesijos. Tiesa, Jap on ijoje nep riimta reikšti pasipiktinimo. Nei dėl vy riausybės sprendimo laikinai, o gal ir visam laikui uždaryti elektrines, nei dėl ekonomikos nuosmukio. Vis dėlto vyriausybės vadovas Yoshihiko Noda, pakeitęs buvusį premjerą Naoto Khaną, ramina, kad padėtis Fukušimos elektrinėje stabilizuota. Tačiau šalies energe tikos sektoriaus padėtis sunki. Vi sos 54 šalies elektrinės po avarijos Fukušimoje turėjo pereiti vadina muosius streso testus, visose turi būti atlikti būtini modernizavimo darbai. Deja, jie vilkinami. Japonija kelis dešimtmečius buvo priklausoma nuo atominės energi jos. Trečdalis elektros energijos ša lyje buvo pagaminama būtent ato minėse elektrinėse. Planuota, kad Japonijoje iki 2030 m. atsiras dar 14 naujų reaktorių. Japonų dilema
Nors buvo kalbų apie galimybes Ja ponijai atsisakyti atominės energijos, proveržis neįvyko. Vis dėlto praėjusių metų Fukušimos tragedi ja pakeitė japonų nuomonę. Tik ar politikai ims ir at sisakys šios rūšies energijos? Lobistų iš įvairių branduoline ener getika užsiimančių Japonijos bendro- vių susivienijimas toje šalyje vadinamas Genpatsu mura – Atominiu kaimeliu.
Šis aljansas nekapituliavo. Prie šingai, turi nemažą įtaką vyriausy bei. O ir pats Japonijos premjeras ra gina visas elektrines, kurios atitiks naujus saugumo reikalavimus, kuo skubiau paleisti. Y.Noda remia ir branduolinių technologijų eksportą, taip pat mokslo įstaigas, ruošiančias branduolinės fizikos specialistus. Tiesa, vyriausybė planuoja pa teikti parlamentui svarstyti įsta tymą, kuriuo senesni nei 40 me tų reaktoriai būtų sustabdyti. Remiantis šiuo teisės aktu, vi si reaktoriai, kurių amžius viršys galiojimo terminą, bus sustabdyti, nebent jų darbas iki 60 metų bus pratęstas specialiu įstatymu. Didžiausi vyriausybės ir lobistų oponentai – ne aplinkosaugos gru pės, o prefektūrų bendruomenės. Būtent šie žmonės tapo galingiau sia jėga, nusiteikusia prieš atominę energetiką. Po Fukušimos nelaimės šių bendruomenių balsas nebe galėjo būti ignoruojamas. Nors vyriausybė dosniai remia elektrinių modernizavimą prefektū rose, ne visi vietos politikai pritaria centrinės valdžios politikai. Antai, Niigatos prefektūros gubernato rius Hirohiko Izu mida perspėjo, kad prefektū ros valdžia ne būtinai su tiks atnaujinti elektrinių dar bą savo terito rijoje.
Kol kas vyriausybei nėra kito ke lio, tik riboti elektros naudojimą. Matyt, ir šią vasarą japonams teks kęsti alinantį karštį, nes oro kon dicionieriai naudoja daug elektros, kuri dabar Japonijoje, regis, bran gesnė už auksą. Kai kurioms įmonėms už pažeidi mus buvo numatytos baudos. Tie sa, jų neprireikė. Niekas Japonijoje nesukčiavo. Namus žmonės vėsino kaip kas išmanė, o atėjus žiemai iš sitraukė šiltesnių drabužių. Daugelis įmonių bando apsi rūpinti elektra pačios. Tačiau už alternatyvius energijos šaltinius – dujas ir naftą – tenka nemažai pa kloti. Nenuostabu, kad šalies pre kybos balansas 2011 m. pasiekė rekordinį neigiamą lygį. Bet ne tik energijos stygius – problema. Kai kurie Japonijos re gionai, nukentėję nuo cunamio, skundžiasi, kad centrinė valdžia nereaguoja į prašymą skirti tin kamą paramą. Antai, Rikudzentakatos me ras kovoja su centrine valdžia, kad sostinės biurokratai jam skirtų daugiau pinigų apsauginės užtva ros statyboms. Dabar, pasak mero, vietoj planuotų 15 metrų užtvaros finansavimas patvirtintas tik 12,5 metro. Miestai vaiduokliai tebestovi
Kaip atrodo radioaktyviosiomis da lelėmis užterštas Japonijos regio nas? Panašiai, kaip po tragedijos, nors kiti cunamio nusiaubti mies tai ir kaimai kyla iš griuvėsių. Kentas Sato, kuriam 29 metai, suvirinimo bendrovėje dirbantis jaunesniuoju par tneriu, prieš me tus kartu su dar p u ss e p t i n to tūkstan čio žmo nių buvo evak uotas iš Iitatės miesto Fu kušimos pre fektūroje. Nuo to laiko jis kartu su savo motina gy vena nuomojamame bute už valandos kelio nuo bu
vusių namų. Jo tėvas ir močiutė gyvena kitur. Kartais vyras nuvyksta į Iitatę. Jis, kaip pasakojo „Der Spiegel“ žurnalistams, nori įsitikinti, kad viskas jo namuose evakuacinė je zonoje taip, kaip buvo palikta. Be to, jam reikia pašerti šunis, ku riuos paliko saugoti turto. Apsauginių drabužių miestelyje nereikia, nes, kaip sako K.Sato, jis ir taip neišvengė radiacijos. Juk net tolokai nuo evakuacijos zonos ra diacijos lygis didesnis nei norma. Iitatė – vaiduoklių miestas. Ja me liko tik senyvo amžiaus žmo nės. Tik jų namuose temstant dega šviesos, daugiau niekur. Vyriau sybė nesiryžo iškeldinti senolių. Jie liko užterštoje teritorijoje, juos prižiūri medicinos seselės. K.Sato tai kelia nuostabą. „Jei mūsų politikai būtų garbingi, jie bū tų uždarę visus kelius į miestą visam laikui ir aklinai. Būtume galėję pra dėti gyvenimą kitoje vietoje. Neuž terštoje vietoje“, – sakė vyras. Miestelio meras užimtas, nes koordinuoja valymo darbus. Dar bininkai dėvi apsauginius drabu žius. Jie išveža užterštą gruntą iš sodų, plauna pastatus stipria sro ve. Tačiau K.Sato netiki, kad įma noma likviduoti radiacijos pada rin ius: „Jie rad ioaktyvųjį cezį paprasčiausiai nuplauna į upes – tai viskas.“ Tarša toliau sklinda į įvairius šalies regionus. Antai Nihonma cu mieste netoli Fukušimos, kuris yra už evakuacinės zonos, nese niai atlikti radiacijos tyrimai pa rodė, kad čia jos lygis viršija leis tinas normas. Panika apėmusi visą šalį. Net Tokijuje žmonės matuoja radiaci jos lygį namuose, iki šiol baimina si pirkti maisto produktus. Sostinės evakuacijos planas
Tiesa, Tok ijo gyventojai ga li džiaugtis. Jiems bent jau neteko palikti savo namų. O prieš metus viskas galėjo baigtis liūdniau. Japonijos vyriausybėje per krizę ne kartą svarstytas juodasis Fuku šimos krizės scenarijus. 30 japonų mokslininkų, teisi ninkų ir žurnalistų praleido dau
Lemtis: Fukušimos darbuotojai, kurie
giau nei pusę metų nagrinėda mi Fukušimos krizę ir vyriausybės veiksmus per ją. Tokio pobūdžio tyrimai Japo nijoje – reti. Visuomenė pasitiki valdžia. Deja, Fukušimos tragedi ja – liūdna išimtis.
Jūs net neįsivaiz duojate, kaip smar kiai jie traumuoti. Ekspertai, vadovaujami itin ger biamo Japonijoje intelektualo, bu vusio dienraščio „Asahi Shimbun“ redaktoriaus Yoichi Funabashi, pa darė 300 interviu su įvairiais pa reigūnais. 400 lapų analizėje ekspertai pa tvirtino: per krizę vyriausybė ne visuomet žinojo, kas dedasi elekt rinėje, todėl ne sykį svarstė ir To kijo evakuacijos planą. Kaip rodo tyrimas, per krizę vy riausybės nariai daug laiko praleido kalbėdami telefonu su elektrinės vadovu Masao Yoshida. Viena
13
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
pasaulis Nuodingas maistas
Gaisrų aukos
Graikija atsikvėpė
Lenkijos sveikatos apsaugos institucijos nurodė iš rinkos pa šalinti daugiau nei 200 tūkst. kilogramų mėsos, žuvies, duo nos ir kitų produktų, kuriuos gaminant, kaip manoma, dė ta techninės druskos, žiemą naudojamos keliams barstyti. Maisto gamybos įmonėse atlie kami patikrinimai.
Rusijoje per kelis gaisrus su degė 15 žmonių, tarp jų dvyli ka vaikų. Per vieną gaisrą, ku ris kilo netoli centrinės Rusi jos Permės miesto esančiame name, sudegė devyni vienos šeimos nariai – 34 metų vy ras, jo žmona ir septyni vaikai nuo ketverių iki 13 metų. Poli cija įtaria padegimą.
Beveik 86 proc. Graikijos pri vačių kreditorių sutiko daly vauti precedento neturinčio je apsikeitimo vertybiniais po pieriais procedūroje, turinčioje padėti Atėnams išvengti bank roto. Susitarimas, sumažinan tis šalies skolą maždaug 100 mlrd. eurų, atveria kelią nau joms paskoloms.
gelbėjo japonus nuo baisios branduolinės katastrofos, laikomi ne didvyriais, o atstumtaisiais.
me pokalbių šis perspėjo, kad pa dėtis Fukušimoje – kritinė, ir jei jis vykdys TEPCO nurodymą evakuo ti darbuotojus, kurie bando aušin ti reaktorių jūros vandeniu, padėtis taps nevaldoma. TEPCO vadovas Masataka Shi mizu spaudė vyriausybę, kad ši nu rodytų tučtuojau evakuoti darbuo tojus. Po dviejų elektrinėje įvykusių sprogimų atmosfera ministrų ka binete įkaito iki raudonumo. Tuo metis premjeras N.Khanas ir jo ko manda ėmė svarstyti blogiausius scenarijus, jei darbuotojai iš elekt rinės vis dėlto būtų evakuoti. Kaip nurodoma ataskaitoje, tuo metu vyravo nuomonė, kad to kiu atveju, jei elektrinėje būtų įvy kęs nevaldomas sprogimas, Tokijas būtų buvęs prarastas. Tuometis N.Khano vyriausiasis kabineto sekretorius Yukio Eda no per interviu ekspertams sa kė: „Praradę Daiči būtume praradę Daini elektrinę, tada Tokajo. Jei tai būtų nutikę, logiška, kad būtume praradę Tokiją.“ Panika ministrus buvo apėmu si ir dėl šalia ketvirtojo reaktoriaus
sandėliuotų panaudoto kuro stry pų. Tik po penkių dienų iš sraig tasparnio buvo patvirtinta, kad šie buvo sėkmingai užpilti vandeniu. Svarb iaus iu krizės mom ent u tyrėjai įvardijo premjero spren dimą tiesiogiai spausti TEPCO, kad darbuotojai nepaliktų elekt rinės. „Premjeras turėjo savo minusų ir padarė klaidų, tačiau jo sprendimas nurodyti TEPCO palikti darbinin kus elektrinėje išgelbėjo Japoniją“, – pabrėžė Y.Funabashi. Traumuoti žmonės
O kaip jaučiasi tie didvyriai, kurie gelbėjo Japoniją elektrinėje? „Der Spiegel“ pakalbino psi chiatrą Juną Shigemurą, kuris dir ba su Fukušimos Daiči ir Daini elektrinių darbuotojais. Deja, kaip sakė vyras, TEPCO darbuotojai – Japonijos raupsuo tieji. Psichiatras neima pinigų – jis savanoris. „Der Spiegel“ žurnalistai pasi teiravo, ar vyras nebijo radiacijos? J.Shigemura atsakė, kad nėra bu vęs Daiči elektrinėje, kurioje įvy
ko sprogimai, nes pagalbos centras įsikūrė Daini elektrinėje, už 10 km, kur radiacijos lygis – menkas. Vis dėlto jis pridūrė, kad žmona nebuvo patenkinta. „Kai tik pradėjau dirbti, ji man iškėlė ultimatumą: „Aš arba ato minė elektrinė.“ Tačiau kelis kartus ten nuvykau ir žmona su tuo susi taikė“, – pasakojo J.Shigemura. Paklaustas, kaip jis vertina elekt rinių darbininkų, kurie išgyveno krizę, psichologinę būklę, J.Shige mura pabrėžė, kad juos slegia didžiulis kaltės jausmas. „Jie manė, kad mirs sprogus reaktoriui. Tačiau jie turėjo dirb ti savo darbą, gelbėti savo šalį. Juk daugelis gyvena toje teritori joje, kur cunamis viską nušlavė. Tie žmonės neteko namų, jų šei mos buvo priverstos išvykti. O vi suomenė juos kaltina dėl nelaimės. Šie darbuotojai nevadinami hero jais, kaip Europoje. Kažkas darbi ninkams atsiuntė šviežių daržovių, nes TEPCO negalėjo atvežti mais to į evakuacijos zoną. Tas kažkas slapta atsiuntė maisto, kad nebūtų apšauktas, jog padeda elektros
„Scanpix“ nuotr.
bendrovės darbuotojams“, – pa sakojo J.Shigemura. Psichiatras pridūrė: „Jūs net neįsivaizduojate, kaip smarkiai jie traumuoti. Kai tokia nelaimė kaip cunamis smogia bendruomenei, vienas iš penkių žmonių išgyvena didelę psichologinę traumą. Tarp policijos, ugniagesių, kitų pa reigūnų, kurie susidūrė su tragedi ja, šis procentas – 10 arba 20 proc., o tarp TEPCO darbuotojų – gero kai didesnis.“ Kokie nelaimės Fukušimoje pa dariniai? J.Shigemura: „Kalbėjau su vienu maždaug 30 metų TEPCO darbuo toju. Jo namas stovėjo prie vande nyno ir jį sugriovė cunamis, žuvo 7 metų sūnus. Jis bandė išvykti ir iš sinuomoti butą kitame regione. Ta čiau savininkas pareiškė, kad neleis vyrui nuomotis buto, nes jis dirba TEPCO. Kai pagaliau rado būs tą, ant jo durų kaimynai priklija vo skelbimą: „TEPCO darbuotojai – nepageidaujami.“ Jis gavo gana didelę radiacijos dozę, todėl buvo paskirtas dirbti prie stalo, nors to nemoka ir jam tai nepatinka. Vyras
bijo, kad susirgs vėžiu, turi finansi nių sunkumų, nes atlyginimas bu vo sumažintas, taip pat jis prarado namus. Vyras turi bėdų ir šeimoje. Jo motina per cunamį prarado vy rą. Moteris kaltina save, kad ne sugebėjo išgelbėti sutuoktinio ir anūko, todėl nuolat verkia. Kai po darbo pareina namo, jis ir ten nesi jaučia gerai“, – sakė psichiatras. Paklaustas, kodėl visi TEPCO darbuotojai nemeta darbo, psi chiatras atsakė, kad dėl daugelio priežasčių. „Vieni yra lojalūs savo bendro vei ir nori ją išsaugoti. Kiti dirba dėl pinigų. Apie 3 tūkst. darbuo tojų kasdien važiuoja dirbti į Dai či elektrinę. Jie dirba sunkų darbą. Mano septynių psichiatrų komanda dirba su maždaug 1 tūkst. darbuo tojų. Šiuos darbuotojus mes laiko me ypatingos rizikos grupe, nes jie prarado kolegas, šeimas, susidūrė su finansiniais sunkumais. Žino ma, norėčiau pasimatyti su visais darbininkais, tačiau tai neįmano ma. Mes turime daryti kompromi sus“, – sakė J.Shigemura. Parengė Valentinas Beržiūnas
14
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
pasaulis
Pakistano pa reigūnai pavie šino trijų pernai nukauto Osa mos bin Lade no žmonų duo tus parodymus. Jie atskleidžia naujų faktų apie žmogaus, ku ris buvo ieško miausias pa saulyje, nuo puolį.
Griuvėsiai: O.bin Ladeno tvirtovėje, kurią Pakistano valdžia nugriovė vasarį, paskutiniais teroristo gyvenimo mėnesiais sklandė tarpusavio įtarimai.
AFP nuotr.
O.bin Ladeną išdavė žmona? Mylimiausia žmona
Abotabado name, kuriame O.bin Ladenas gyveno paskutinius še šerius savo gyvenimo metus ir ku rį pernai gegužę šturmavo JAV spe cialiosios paskirties būrys, buvo rastos trys ieškomiausio teroristo žmonos, aštuoni jo vaikai ir penki anūkai. Visi jie buvo perduoti Pa
kistano specialiosioms tarnyboms ir apklausti. Su tyrimo medžiaga buvo leista susipažinti į atsargą išė jusiam brigados generolui Shauka tui Qadirui. Akivaizdu, kad Pakis tano žvalgyba sąmoningai paleido informaciją į viešumą, norėda ma išsklaidyti įtarimus, kad šalies valdžia padėjo O.bin Ladenui il
gą laiką sėkmingai slapstytis. Bet žmonų liudijimai, priešingai, kurs to daugiau abejonių. Svarbiausias asmuo šioje istori joje yra jauniausia teroristo žmona vardu Amal, kilusi iš Jemeno. O.bin Ladenas vedė ją 1999-aisiais, prieš pat išpuolį prieš JAV karo laivą „USS Cole“ Jemene, Adeno įlanko je. Manoma, kad Amal buvo myli miausia „Al Qaedos“ lyderio žmo na. Aukštų sienų apsuptame name Abotabade ji gyveno trečio aukšto miegamajame kartu su vyru.
Šeimoje prasidėjo trintis
Amal sakė, kad 2011 m. pradžio je O.bin Ladeno šeimoje prasidėjo trintis, kai į Abotabadą atsikraustė nuo 2001 m. Irane gyvenusi vyriau sia jo žmona Khairiah Saber. Žlu gus talibų režimui ji pabėgo į Iraną, skirtingai nei daugelis „Al Qae dos“ bėglių, pasirinkusių Pakis taną. Dešimt metų ji gyveno namų arešto sąlygomis, bet 2010 m. pa baigoje iraniečiai mįslingomis ap linkybėmis ją paleido. Įtariama, kad moteris buvo iškeista į „Al Qaedos“ pagrobtą Irano diplomatą.
Slapstėsi panosėje
Moteris papasakojo, kad O.bin La denas 2001 m. pabaigoje pabėgo iš Afganistano ir persikėlė į Pakista no Kohato miestą, esantį netoli Pe šavaro. Čia jis susitiko su Khalidu Sheikhu Mohammedu, vadovavu siu Rugsėjo 11-osios išpuoliams. Pastarasis buvo suimtas Pakistano karo sostinėje Ravalpindyje 2003 m. kovo 1 d. O.bin Ladenas tuo metu slapstėsi pasienio regione Vaziristane bei Sva to slėnyje. 2004 m. jis apsistojo vos už 30 km nuo sostinės Islamabado, o 2005 m. persikėlė į Abotabadą, ku rį nuo sostinės skyrė valanda kelio. Iš žmonos pasakojimo aiškėja, kad O.bin Ladenas Pakistane gyveno 10 me tų ir slapstydavosi ne urvuose sun kiai pasiekiamuose kalnų rajonuose, o gausiai apgyventuose miestuose. Pasak Amal, 2002 m. O.bin Lade nui persodintas inkstas. Vieni šalti niai teigia, kad operacija buvo atlik ta Karačyje, kiti – kad už Pakistano ribų. Taigi tuo metu, kai Pakistano tarnybos turėjo aktyviai medžioti ieškomiausią pasaulio teroristą, jis ramiai ilsėjosi vienoje šalies ligo ninėje arba keliavo į užsienį.
Nuo 2001 m. O.bin La denas sirgo kažkokia progresuojančia li ga, jam kildavo įvai rių fantazijų. A.al Za wahiri visa tai įgriso, ir jis nusprendė nu stumti jį į šalį.
Praėjus dviem mėnesiams nuo jos atvykimo į Abotabadą, JAV spe cialiosios pajėgos surengė reidą prieš „Al Qaedos“ lyderio reziden ciją. Į atsargą išėjęs brigados gene rolas Sh.Qadiras įsitikinęs, kad bū tent Khairiah išdavė savo vyrą. „Viskas pradėjo vystytis, kai at vyko Khairiah, – sakė jis. – Nie kas su ja nesutarė. Iki tol dvi kitos žmonos gyveno patogiai.“ O.bin Ladeno suaugusiam sū nui Khalidui, kurio motina – kita „Al Qaedos“ lyderio žmona iš Sau do Arabijos, taip pat buvo kilę įta rimų, kaip teigė Sh.Qadiras.
„Jis nuolat klausinėjo: „Ko dėl atvykai? Ko iš jo nori?“ Ji tie siog atsakė: „Turiu atlikti dar vieną pareigą savo vyrui“, – teigė kari ninkas. – Khalidas tarė savo tėvui: „Įtariu, kad ji tave išduos.“ Bin La denas atsakė: „Tebūnie taip.“ O.bin Ladenas mėgino įtikin ti kitas žmonas palikti jį dėl savo saugumo, tačiau šios atsisakė. Smegenys ėmė šlubuoti
Sh.Qadiras matė ne tik „Al Qae dos“ lyderio žmonų apklausos ste nogramas, bet ir lankėsi centrinės valdžios menkai kontroliuojama me genčių regione prie Afganista no sienos, kuris pastarąjį dešimt metį buvo pagrindinė „Al Qaedos“ priebėga, taip pat Abotabado na me, kur gyveno ir žuvo O.bin La denas. Atsargos karininkas savo akimis matė pastatą supančias še šių metrų sienas, langus su gele žinėmis grotomis ir krauju aplais tytus laiptus namo viduje. Sh.Qadiras teigė priėjęs išvadą, jog O.bin Ladenas savo gyvenimo pasku tinėmis dienomis buvo trapios svei katos žmogus, susitaikęs su artėjan čia mirtimi. „Al Qaeda“ nusprendė jį atstatydinti 2003 m. Jo psichika buvo pakrikusi dėl senatvės. „Nuo 2001 m. jis sirgo kažkokia progre suojančia liga, jam kildavo įvairių fantazijų“, – sakė Sh.Qadiras. Anot jo, egiptiečiui gydytojui Ay manui al Zawahiri, kuris daugelio laikomas tikrosiomis „Al Qaedos“ smegenimis, visa tai įgriso, ir jis nu sprendė nustumti į šalį O.bin Ladeną, kai grupuotės lyderio gebėjimas pro tauti pradėjo vis labiau krikti po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytų teroro iš puolių prieš Jungtines Valstijas. BNS, „Newsweek“ inf.
15
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
17p.
Lietuviški akcentai U.Semionovos biografijoje.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
sportas
„Kas atsitiko, vy rai?“ – taip pa sitiktas žurna listų būrio Vil niaus oro uoste reagavo iš JAV sugrįžęs Lietu vos vyrų krep šinio rinktinės vyriausiasis tre neris Kęstutis Kemzūra.
Rezultatas: K.Kemzūra patenkintas stažuote JAV.
Simono Švitros nuotr.
K.Kemzūra aplankė ne vien L.Kleizą Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Kelionė buvo gera, pavyko viskas, ką suplanavau. Per daugiau nei dvi savaites pamačiau daug. Buvau ge rose krepšinio mokyklose – „Flo rida State“, „Duke“. Stebėjau ir Šiaurės Karolinos universiteto krepšininkų treniruotę bei rungty nes. Apsilankiau Toronte, susitikau su Linu Kleiza, – pasakojo K.Kem zūra. – Mačiau trejas rungtynes ir dvi treniruotes. Tai buvo naudin ga išvyka.“
Pažadų neprašiau, nors apie rinktinę kalbėjomės. Linas yra pasiruošęs padėti. – Treneri, apie ką kalbėjotės su L.Kleiza? – paklausėme K.Kem zūros. – Kol kas Toronto klubas laikosi plano normuoti Lino laiką aikštelė je. Taip daroma dėl jo buvusios trau mos. Šis NBA sezonas neįprastas dėl lokauto, rungtynių grafikas – labai įtemptas. Buvau pas Liną svečiuo
se. Jis jaučiasi gerai, tačiau trūksta treniruočių, todėl jam kartais sun ku – dėl kontaktinio žaidimo būna ir mėlynių. Vis dėlto aikštėje Linas atrodo neblogai. Po tokių traumų žaidėjai dažniausiai būna vangūs, o L.Kleiza – visiškai kitoks.
– Ar sulaukėte pažado, kad L.Kleiza šiemet padės rinktinei? – Pažadų neprašiau, nors apie rinktinę kalbėjomės. Linas ma no, kad „Raptors“ komanda tik riausiai neprasibraus į atkrinta mąsias varžybas. Tokiu atveju jis turės laiko dar labiau sutvirtinti koją. Linas yra pasiruošęs padė ti rinktinei. – Galbūt stebėjote ir Deivido Dulkio žaidimą? – Mačiau rungtynes, kai jo ko manda žaidė su „Duke“ krepšinin kais. Jos Deividui nebuvo sėkmin gos, kaip ir visai ekipai. D.Dulkys paliko labai gerą įspūdį, pabend ravome. Jis – įdomus žaidėjas. Man patiko jo atkaklumas, tiks lo siekimas. Žiūrėsime, kaip jam pavyks pasirodyti rinktinės sto vyklose. Žinome, kad jis – geras metikas, bet JAV jį vertina ir už patikimą gynybą. Deividas – at letiškas žaidėjas.
– Galbūt jau turite rinktinės kandidatų sąrašą? – Jis visada buvo ir tebėra, tačiau apie tai kol kas nekalbėkime.
– Ar JAV susitikote daugiau se nų pažįstamų? – Taip. Tarp jų – ir su Žydrūnu Il gausku. Šiuo metu jis dirba skau tu. Svečiavausi pas Mindaugą Ti minską. Noriu padėkoti Kanados lietuviams, ypač Stasiui Kuliavui, pas kurį buvau apsistojęs. Mane la bai šiltai priėmė. Šios kelionės tiks las nebuvo ką nors aplankyti, tiesiog kaip treneris norėjau pamatyti kitokį krepšinį. Pavadinkime tai stažuote. – Lietuvos krepšinio federacija sulaukė brazilų pasiūlymo olim piniam atrankos turnyrui ruoš tis pas juos. Ką apie tai manote? – Šiuo metu dirbame abiem kryp timis – ir JAV, Hjustono, ir Brazilijos. Kitą savai tę apsvarstysime vi sus argumentus už ir prieš. Galutinio sprendimo kol kas nėra. Hjustono variantas – pirmasis. Kol kas nieko nenoriu komentuoti, nes gali būti, kad dau gelio konkrečių dalykų, kol viešėjau JAV, nežinau.
Kovotojas: L.Kleiza padės Lietuvos rinktinei siekti kelialapio į Londo
no olimpiadą.
„Reuters“ nuotr.
16
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
sportas
Atsinaujinęs ir patrauklesnis – toks turėtų būti, kaip skelbia Lie tuvos futbolo fe deracijos (LFF) trimitai, šian dien praside dantis šalies futbolo sezo nas. Vis dėlto jo startas – iki anek dotinio lygio įprastas: su skan dalo debesėliais, todėl klausimų – daugiau nei atsa kymų.
Žvaigždė: R.Ledesma (pašokęs) vėl žais Lietuvos futbolo čempionate.
Sezonas – naujas, grėblys – sen Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Vėl – V.Lekevičius
LFF licencijavimo meistrai dar kar tą užlipo ant to paties grėblio, kuris skaudžiai trenkė ne kartą. Į A lygą be licencijos priimtas Klaipėdos „Atlanto“ klubas ir šie met, regis, neleis nuobodžiauti. Tarpsezoniu uostamiesčio futboli ninkai daugiau nerimavo dėl atei ties, nei treniravosi. LFF vėl tūpčiojo pagal Klaipė dos futbolo caru vadinamo Va cio Lekevičiaus užsakytą muziką. Iš pradžių pasitelkęs autoritetingą irkluotoją Alvydą Duonėlą, jis su gebėjo įtikinti LFF, kad komanda verta vietos A lygoje. Olimpiečiui movus į krūmus, „Atlanto“ likimas pakibo ant plauko. Bankrutuojantį „Atlantą“ ryžosi gelbėti buvę fut bolininkai su Rimantu Žvingilu priešakyje, tačiau galiausiai V.Le kevičius ekipą perleido ne jiems, o Klaipėdos apskrities futbolo fede racijos (KAFF) vadovui Romualdui Jonaičiui. Ne paslaptis, kad šiuos abu vy rus sieja itin glaudūs ryšiai. Kal bama, kad V.Lekevičius yra susijęs su R.Jonaičio vadovaujama saugos tarnyba „Argus“. „Atlanto“ fut bolo akademija taip pat priklauso abiem šiems klaipėdiečiams. Be to, LFF viršūnėlėms verkiant reikalingi KAFF balsai: juk kovo 17ąją – rinkimai...
Kas pagerins rekordą?
Su banguojančiu, neprognozuoja mu „Atlantu“ susijęs ir visų laikų A lygos rezultatyvumo rekordas. Pernai 32-ojo turo rungtynė se Marijampolėje vietos „Sūduva“ sumušė klaipėdiečius 13:0. Ko mandos vartus sezono pabaigoje taupumo sumetimais saugojo pa ts V.Lekevičius. 48-erių futbolo veterano pavardę linksniavo ne tik mūsų šalies dienraščiai, bet ir už sienio spauda. Nepritekliaus spaudžiamas „At lantas“ pernai buvo priverstas pra šyti ir varžovų malonės. Gegužę klaipėdiečiai neturėjo už ką nu vykti į sostinę, tačiau kelionę V.Le kevičiaus komandai finansavo dėl čempionų titulo kovojęs jų varžo vas – Vilniaus „Žalgiris“. Kaip bus šiemet? 2011-ųjų rugsėjo viduryje, pro testuodami prieš algų nemokan čių klubo vadovų savivalę, į A lygos rungtynes Alytuje neišvyko „Mažei kių“ futbolininkai. „Dainavai“ buvo įskaityta pergalė 3:0, o boikotą su rengę mažeikiškiai atgavo bent dalį savo pinigų ir toliau tęsė čempiona tą. Šiemet Mažeikių klubo A divizio ne neliko, bet yra „Atlantas“... Nauji laikai – be kauniečių
2012-ieji šalies futbolui bus išskir tiniai ir kitu aspektu: nuo 1922ųjų, kai pirmą kartą buvo sureng tos Lietuvos futbolo pirmenybės, dar nebuvo sezono, kad stipriau
siųjų divizionas neturėtų nė vie nos Kauno vienuolikės. Futbolo lopšiu vadinamoje lai kinojoje sostinėje neliko nė vienos pajėgios ekipos. Tituluočiausia vi sų laikų komanda FBK „Kaunas“, neatitikusi licencijavimo kriterijų, A lygoje šiemet žaisti atsisakė. Kauno komandos šalies futbolo čempionėmis yra tapusios 37 kartus. Ta proga – tema lažybininkams ir orakulams: ar kol kas geriausiame šalies stadione – kauniečių S.Da riaus ir S.Girėno – bus sužaistos nors vienos A lygos rungtynės? Pernai šioje arenoje namų rungty nes žaidė net Vilniaus žalgiriečiai. Favoritai – tie patys
Iš šalies futbolo elito pasitraukus „Kaunui“, lyderio pozicijas perė mė Panevėžys. Keturis paskutinius čempionatus laimėjęs „Ekranas“ pagrindiniu fa voritu laikomas ir šiemet. Koman dos branduolį išsaugojusio Aukštai tijos klubo pagrindiniai konkurentai greičiausiai bus praėjusių metų pri zininkai „Žalgiris“ ir „Sūduva“. Naujasis „Žalgirio“ treneris kroatas Damiras Petravičius ne kartą laužyta anglų kalba yra pa reiškęs, kad jo misija sostinėje – A lygos auksas. „Sūduvos“ strategas Virginijus Liubšys taip pat yra pa tenkintas tarpsezoniu nuveiktu se lekciniu darbu ir patyliukais svajoja apie pirmą kartą į Marijampolę at keliaujantį čempionų titulą.
Kita intriga – kokį pėdsaką Lie tuvos grandai paliks Europos tur nyruose, ar peršoks bent po vieną atrankos barjerą? Pernai labiausiai pasižymėjo „Ekranas“. Prieš atsakomąsias Europos fut bolo lygos kvalifikacinio etapo at krintamąsias rungtynes su Tel Avi vo „Hapoel“ ekipa lažybų kontoros užfiksavo daug statymų didelėms sumoms, kad bus įmušta daugiau nei du įvarčiai. Ką tai galėjo reikšti? Vienas variantų – kad mačo rezulta tas galbūt sutartas iš anksto ir kai kas asmeniškai arba per statytinius ren gėsi iš to uždirbti apvalias sumeles. Paneigti visus juodus įtarimus ir spekuliacijas galėjo patys Lietu vos čempionai, tačiau Panevėžio komanda, žaidusi bedantį futbo lą, pralaimėjo tiek, kiek prognoza vo gandai – 0:4 ir, nepaisant neti kėtos (?) pergalės savo aikštėje 1:0, baigė pasirodymą Europoje.
faelis Ledesma 2007-aisiais bu vo pripažintas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku. Specialistai vienbalsiai pripa žįsta: Rafa – kol kas geriausias vi sų laikų mūsų futbolo legionierius. Šį sezoną vėl mėgausimės brazilo meistriškumu – jis atstovaus „Sū duvai“. R.Ledesmą su Lietuva sie ja ir širdies reikalai – čia gyvena jo išrinktoji Simona. Per pastaruosius kelerius me tus Rafa neišvengė traumų, ta čiau neabejojama, kad jis bus vie na ryškiausių A lygos žvaigždžių. O gal brazilą nustelbs „Žalgirio“ gre tas papildęs perspektyvusis škotas Calumas Elliotas? Vengras ners į A lygą
Pamatyti, ko iki šiol net sapnuose neregėjo, turės progų ir naujasis Lie tuvos nacionalinės rinktinės vyriau siasis treneris Csaba Laszló.
Sugrįžo Rafa
2006-aisiais į Kauną iš Bra zilijos atvykęs Ra
Sunkmetis: aistringiausius Kauno futbolo sirgalius kankina nežinia.
17
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
sportas
U.Semionova atstūmė ir turtuolius Geriausia Latvijos XX a. krepši ninkė Uljana Semionova švenčia 60-metį. Daugiau nei dvidešimt metų krepšinio aikštėse karalia vusios 210 cm ūgio vidurio puo lėjos biografijoje yra ir lietuviškų akcentų.
Nuo 1922-ųjų, kai pirmą kartą bu vo sureng tos Lietuvos futbolo pir menybės, dar nebuvo sezono, kad stipriausių jų divizio nas neturė tų nė vienos Kauno vie nuolikės. Tomo Raginos nuotr.
nas
U.Semionova gimė 1952 m. gegu žės 9-ąją Lietuvoje, Zarasuose. „Iki šio miesto ligoninės kelias arklio tempiamu vežimu buvo ar timesnis nei iki Daugpilio, todėl į pasaulį atėjau mūsų kaimynų ša lyje“, – viename interviu sakė le gendinė žaidėja. Natalijos ir Ilariono Semiono vų šeimoje 3 600 kg ir 52 cm ūgio naujagimė buvo penktasis vaikas. 13-metė jau buvo išstypusi iki 190 cm. Per visą Uljanos sportinę kar jerą dėl jos ūgio kildavo diskusijų: įvairūs šaltiniai nurodydavo 208 cm, 213 cm ar netgi 228 cm. „Mano ūgis – 210 cm. Esu gir dėjusi ir skaičiusi visokiausių pa sakų apie tai“, – teigė tituluotoji krepšininkė, dabar – 2-osios gru pės invalidė, Latvijos olimpiečių socialinio fondo vadovė. – Nežinau, kodėl esu tokia aukš ta, – kalbėjo U.Semionova. – Ma no tėvas buvo 176 cm ūgio, mama – dešimčia centimetrų žemesnė. Kai penktoje klasėje ištįsau iki 180 cm, tėvas nuvežė į Rygą pas gydytojus tyrimams – manė, kad sergu. Grį žome tą pačią dieną – medikai nu ramino, esą viskas gerai.
Vengras jau pareiškė, kad vi sus savaitgalius su savo asisten tais Igoriu Pankratjevu ir Vitaliju mi Stankevičiumi pašvęs A lygai ir šalies čempionato rungtynių ana lizei. C.Laszló pirmtakai José Cou ceiro ir Raimondas Žutautas taip pat daug kalbėjo apie meistrišku mo piramidžių statybas, rezervi nių B rinktinių būrimą ir pamainos nacionalinės komandos lyderiams ieškojimą, tačiau viskas baigėsi tuo, kad, numoję ranka į Lietuvos fut bolo kemsynus, per atrankos var žybas remdavosi daugybę metų užsienio klubams atstovaujančiais senais vilkais. „Tikiu lietuvių galimybėmis nu stebinti visus“, – toliaregiškai yra prasitaręs C.Laszló.
– Aukštiems žmonėms kyla ne vien įvairių buities, bet ir psi chologinių keblumų. Kaip su tuo susitaikėte jūs? – Man ūgis – ne problema, nors, kai žaidžiau krepšinį, gatvėse steng davausi vaidinti, kad esu žemes nė – vaikščiodavau įtraukusi gal vą į pečius... Nors niekas pirštais nebadė, netgi priešingai – žavėjo si. Drabužius ir avalynę tebeperku ne prekybos centruose – naudo juosi privačių ateljė paslaugomis. Kai ką užsisakau JAV, kur yra daug parduotuvių, skirtų aukštaūgiams. Pati nusimezgu kepurių, kojinių, liemenių. Gyvenu standartiniame daugiabutyje. Tik mano lova ne standartinė – 2,5 m ilgio.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
– Ar tiesa, kad butas Rygos centre – visas jūsų turtas? – Iš tiesų galėjau būti milijonierė. Man daug kartų užsienyje siūlė pa sakiškus kontraktus, bet vis atsi sakydavau. Atstovaudama Sovietų Sąjungos rinktinei per mėnesį gau davau 300 rublių, už aukso meda lius olimpiadose, pasaulio ar Eu ropos čempionatuose – premijas po 4 000 rublių. Kai išvykau į Is paniją, „Tintoretto“ klubas mo kėjo 45 tūkst. dolerių algą, bet aš gaudavau tik 400 dolerių, liku si suma keliaudavo sovietiniam „Goskomsportui“. Ispanai tai ži nojo, todėl klubo prezidentas man
U.Semionovos dosjė Krepšininkės karjerą pradėjo 1965 m. Ry
gos TTT klube. 15 kartų tapo SSRS čempio ne, 16 kartų iškovojo Europos klubų čem pionių taurę, kartą – L.Ronchetti taurę. Su SSRS rinktine dukart tapo olimpine
čempione (1976, 1980 m.), triskart – pasau lio (1971, 1975, 1983 m.), 10 kartų – Europos (1968, 1970, 1972, 1974, 1976, 1978, 1980, 1981, 1983, 1985 m.). Asmeninis rezultatyvumo rekordas –
54 taškai (1975 m.). Pirmoji ne JAV krepšininkė, priimta Simbolis: U.Semionova daugiau nei du dešimtmečius atstova
vo Rygos TTT klubui.
slapčia asmeniškai skirdavo dar 500 dolerių. Kai tai apie tai para šė žurnalistai, kilo skandalas. Da bar iš Latvijos vyriausybės ir Rygos merijos gaunu pensiją – maždaug 1 000 JAV dolerių. Man užtenka.
Kai penktoje klasė je ištįsau iki 180 cm, tėvas nuvežė į Ry gą pas gydytojus ty rimams – manė, kad sergu.
– Gyvenate viena? – Taip. Neištekėjau, nors rimtų pasiūlymų buvo daugybė, iš už sienio – taip pat. Kai kurie jauni kiai buvo labai turtingi, bet visus atstūmiau.
į Krepšinio šlovės muziejų Springfilde (JAV).
– Nejaugi drausmė buvo lyg kareivinėse? – Neslėpsiu, rasdavome būdų at sipalaiduoti. Kai treniruodavo mės buvusiame Suchumio olimpi niame centre, iš vietinių gyventojų dažnai pirkdavome vyno – trilit riniais stiklainiais. Nepiktnau džiaudavome, stiklinėlė vieną kitą ratą apsukdavo – ir viskas. – Kada labiausiai verkėte? – Du kartus: kai 1983-iaisiais tapau pasaulio čempione ir 1986-aisiais, kai mane atleido iš Sovietų Sąjun gos rinktinės. Pasaulio čempionato finale Brazilijoje žaidėme su ameri kietėmis, teisėjai jas tempė tiesiog už
ausų, nors visi žiūrovai palaikė mus. Baigiantis mačui po penkias pra žangas turėjo beveik visos pagrin dinės mūsų žaidėjos, tarp jų – ir aš, bet jaunosios krepšininkės nepalūžo ir Jelena Čausova, iki rungtynių pa baigos likus dviem sekundėms, bau dų metimais išplėšė pergalę 84:82 (tąkart pasaulio čempionėmis ta po ir Ramunė Šidlauskaitė bei Vida Beselienė – red. past.). 1986-aisiais pasaulio čempionatas vyko Maskvo je. Iki jo likus dviem savaitėms, man paskambino rinktinės gydytojas ir pasakė, kad esu nereikalinga. Po to du mėnesius negalėjau atsigauti. Pagal Latvijos interneto portalų publikacijas parengė Romas Poderys
– Kodėl? – Visi norėjo, kad persikelčiau gy venti pas juos, o aš nenorėjau išvykti iš Latvijos. Netgi į Rusiją nenorėjau, nors labai kvietė. Kai buvau 18-metė, pasipiršo milijonierius iš Kolumbi jos. Jis siųsdavo glėbius gėlių, sumo kėdavo už mano pirkinius parduotu vėse, kosmetikos salonuose, bet jam anuomet buvo 63-eji! Pagalvojau: argi man reikalingas senas milijo nierius? Ir pasakiau jam – ne. – Dabar sportą kasmet krečia dopingo skandalai. Kalbama, kad sovietų laikais atletai taip pat vartojo draudžiamus pre paratus, bet trūko specialis tų ir laboratorijų, kurios pri čiuptų gudruolius. Ką manote apie tai? – Pasakysiu tik tai, ką pati pa tyriau. Sovietų Sąjungos mote rų krepšinio rinktinės vyriausioji trenerė Lidija Aleksejeva neleisda vo netgi kokakolos paragauti. Tai – tik žiedeliai. Per varžybas pa prasčiausios tabletės nuo galvos skausmo buvo tabu. Mums do pingo nereikėjo – varžoves lengvai įveikdavome ir be jo.
Pagerbė: jubiliejaus proga U.Semionovą pasveikino Baltijos moterų
krepšinio lygos generalinis sekretorius A.Ivašauskas ir buvusi bend ražygė, dukart olimpinė čempionė A.Rupšienė. delfi.lv nuotr.
18
Šeštadienis, kovo 10, 2012
20p.
aukštyn žemyn
Stereotipų nepaisanti moteris tiki intuicija ir verslo kultūra.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Nėščia išgyvenusi žemės dreb Dešimt metų Italijoje gyvenanti Rita Mikučionytė prašo luktelė ti, kol užmigdys dukrelę Silene. Lietuvė nusišypso: taip, tą pačią, kuri Ritos įsčiose, likus dviem savaitėms iki gimimo, išgyveno didžiausią per pastaruosius 30 metų Italijoje įvykusį ir šimtus gyvybių nusinešusį žemės drebėjimą.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Gyvena ekologiškame name
Abrucų regione, 12 kilometrų nuo sostinės L’Akvilos, kalnų kaimely je gyvenančios 41 metų R.Miku čionytės pareigos – mama ir namų šeimininkė. Prieš gimstant dukrai moteris dirbo savo ir vyro restora ne: padėjo gaminti patiekalus, prii minėjo užsakymus. Dabar 300 kv. m ploto restora no „Prato Lunaro“ („Mėnulio pie vos“) pavadinimas ne itališkas, bet angliškas – „Moon Village“: jį, Ri tai besilaukiant kūdikio, sutuokti niai išnuomojo dviem broliams ita lams. „Italai labai myli savo vaikus. Kol jie maži, vyrai savo mylimo sioms neleidžia dirbti“, – kalbėda ma apie 2008 m. oficialiai jos su tuoktiniu tapusį 54-erių Rossano Soldati nusijuokė Rita. Dabar ji su vyru, dviem 27-erių ir 24-erių dukterimis iš pirmosios Rossano santuokos, šunimi dalma tinu gyvena 130 kv. m ploto ekolo giškame dviejų aukštų name. Jį pa statė pats Rossano. „Ne, nė kiek nes igail iu, kad prieš dešimt metų Lietuvoje vis ką palikau, – tikino Alytaus po litechnikume technologės spe cialybę įgijusi, 12 metų Vilniuje gyvenusi ir „Lietuvos geležinke lio“ tarptautinių reisų palydove dirbusi R.Mikučionytė. – Nesi gailiu, nors per žemės drebėjimą Italijoje, kai žuvo daugiau nei 300 žmonių, patyriau sunkiai apsako mą siaubą.“ Prisiminimai pro ašaras
Prakalbus apie 2009 m. Italiją su krėtusį 6,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę ir didžiausią per pastaruosius 30 metų žemės dre bėjimą Italijoje, Rita nutyla. L’Ak vila tapo pačiu epicentru. Moteris susimąstė ir nerado tikslaus žo džio patirtai baimei išreikšti: „Tai buvo... tai buvo...“ Ji neslėpė, kad, prisiminus tai arba išgirdus apie žemės drebė jimą bet kurioje pasaulio šalyje, akyse tvenkiasi ašaros. Tą balan
džio 5-osios į 6-ąją naktį Rita buvo nėščia 38-ą savaitę. Dukrelė Sile ne gimė po dviejų savaičių – ba landžio 23-iąją. Ženklų, kad artėja kažkas bai saus, buvo: apie galimą žemės dre bėjimą perspėjo mokslininkai, ne rimą pareiškė studentai, išvydę skilinėjančias bendrabučio sienas. „Aš bijau. Miegu su drabužiais ir kuprine, kad galėčiau kuo greičiau išbėgti į gatvę“, – Rita citavo vie nos studentės žodžius internete. Deja, mergina, naktį prasidėjus žemės drebėjimui, išbėgti nespė jo – ją rado negyvą. Tarsi purtytų dėžėje
Tą Verbų sekmadienį Rita su Ros sano ir jo tėvais lankėsi bažnyčioje. Pavakarieniavę, pažiūrėję televizo rių atsigulė miegoti apie 22 val. Po valandos staiga viskas sudre bėjo, tačiau pabudusią moterį nu ramino vyras. Ji užmigo ir negirdė jo dar vieno drebėjimo apie 1 val., tačiau 3.33 val. nakties...
Užsiuvant pilvą pra sidėjo tokie dideli skausmai, kad aš pa galvojau: geriau bū čiau žuvusi per že mės drebėjimą. „Ėmė drebėti medinės mūsų na mo lubos, lova, sienos. Iš terasos kaukdamas atbėgo šuo...“ – Rita prisiminė, kad, kai pabudo, jai ėmė trūkti oro, apėmė baimė, panika. Namo apačioje girdėjosi klyks mai, raginimai kuo greičiau bėg ti į lauką. Buvo tamsu, nes dingo elektra. Bėgdama ir kliūdama už išvartytų daiktų brolienė susižalojo kojas. Rita skubėjo žemyn vilkėda ma tik naktiniais drabužiais. Žemė ištisai dundėjo ir drebėjo, širdį vėrė žmonių klyksmai. Buvo šalta, iš dangaus pasipylė kruša. Basi ir tik su apatiniais
Atsiradus telefono ryšiui, pasipy lė skambučiai: Rossano dirbo ūk
vedžiu, prižiūrėjo apie 700 apar tamentų, todėl reikėjo skubėti užsukti dujotiekį, vandentiekį. Rita nus prend ė važ iuot i su vyr u. Netr uk us kel yj e sut ikt i žmon ės pers pėj o, kad nuo kal nų krenta did el i akm enys, nuo šliauž os. Žmon ės buvo išs igan dę, išb ėg ę iš nam ų pusn uog iai, bas i. „Netrukus pamatėme apvirtu sią mašiną. Joje buvo prispaustas jaunas vaikinukas, – pasak R.Mi kučionytės, į kalnus greitoji medi cinos pagalba atskrenda sraigtas parniu, automobiliu – ne greičiau kaip per pusvalandį. – Pavyko pri siskambinti ugniagesiams. Papra šėme atvykti, o jie atsakė, kad ne gali, trūksta žmonių, nes mieste iš griuvėsių traukia sužeistuosius ir lavonus...“ Tuomet per žemės drebėjimą buvo evakuota dešimtys tūkstan čių žmonių. Evakuoti visi ligo niai iš pradėjusios skilinėti ligoni nės. Daugiau nei 300 žmonių žuvo, tūkstančiai buvo sužeisti. „Laimė, kad tai įvyko naktį, nes rytą miestelyje būna daug žmo nių ir aukų būtų buvę kur kas dau giau“, – teigė Rita. Siūlė nuskraidinti sraigtasparniu
Žemė vis dar sudrebėdavo, todėl namuose buvo pavojinga. Rossa no, greitosiomis įpuolęs į namus, išvilko į kiemą lovą, stalą, būti niausius daiktus: dvi paras jie gy veno ir miegojo lauke. „Buvo tamsu, dangus apsiniau kęs, kartais užeidavo kruša“, – Ri tos atminty tai išliko kaip kraupus, fantasmagoriškas filmas, kurio he rojai – jie. Rossano sulaukė daugybės gi minių, draugų iš Romos, kuri yra už 100 km nuo L’Akvilos, ir iš kitų miestų skambučių. Žmonės siūlė atvažiuoti pagyventi pas juos. „Visi jaudinosi dėl manęs, o gi nekologė patarė gimdyti už 50 km esančiame Terame arba Peskaroje, kuri yra už 100 km. Medikai būtų mane nuskraidinę sraigtasparniu“, – pasak Ritos, italai labai rūpino si gyvenančiaisiais žemės drebėji mo zonoje.
Nerimas: po 2009 m. balandžio 6-osios naktį Italiją sukrėtusio žemės dr
Ypač daug jiems padėjo skanda lingai išgarsėjęs Silvio Berlusconi. Žmonėms, netekusiems namų ar ba laikinai iš jų išsikėlusiems, buvo įrengti nauji apartamentai su bal dais ir net buities įrankiais, taip pat amortizuojantys namukai, skirti kemperiai. Atliko cezario pjūvį
Nuo streso, baimės nėščiai lietuvei iš nosies pasipylė kraujas. Rita su pažįstama ukrainiete, kurios namai sugriuvo, išvyko į Teračiną, esantį už 200 km nuo L’Akvilos, pas Ros sano draugus. Šiame miestelyje prie jūros ji gyveno dar tris savai tes po gimdymo. Nuostabaus grož io Ritos ir Rossano dukrelė Selene gimė 20 km nuo jūros esančiame Fondy je. Moteriai buvo atliktas ceza rio pjūvis. „Užsiuvant pilvą prasidėjo to kie dideli skausmai, kad aš pagal vojau: geriau būčiau žuvusi per že
mės drebėjimą“, – nuoširdžiai ir atvirai pasakojo Rita. Beje, gimus dukrai, per dešimt bendro gyvenimo metų italas Ritai pirmą ir kol kas vienintelį kartą pa dovanojo gėlių. „Jis labai didelis gamtos mylė tojas ir jam skaudu, kai skinamos gėlės, pjaunami medžiai, nes tai – gyvi organizmai, – Rita šyptelėjo. – Jis kitoks, netipiškas, labai geros širdies, natūralus, gamtą ir žmones mylintis vyras.“ Pirmasis kūdikis po drebėjimo
Kai praėjus pusantro mėnesio po gimdymo Rita su dukrele grįžo na mo, Rossano žmoną ramino: jo sta tytas namas gali išlaikyti ir 8 balų stiprumo žemės drebėjimą. Galbūt Rossano, jau turintis dvi dukras, norėjo sūnaus? R.Miku čionytė nusijuokė: „Turbūt. Nes dar turi dvi anūkes. Tačiau jis la bai myli Selenę. Net ir mano ma ma pastebėjo, kad Rossano daug
19
Šeštadienis, kovo 10, 2012
aukštyn žemyn I.Norkutės išrinktasis jaunesnis
su F.Kirkorovu – 25 apsaugininkai
Televizijos projekto „Būk mano meile“ vedėja, garsi serialų ir teatro aktorė Inga Norkutė penktadienį susituokė su akto riumi Aurimu Žviniu. „Jis yra subrendęs ir labai išmintingas“, – yra sakiusi Inga. Po šešerių metų draugystės Vilniaus san tuokų rūmuose vienas kitam tarusius „taip“ jaunavedžius pa sveikino režisierius Vytenis Pauliukaitis, būrėja Vaiva Bud raitytė. Gegužę savo 40 metų jubiliejų minėsianti jaunoji per kuklią ceremoniją vilkėjo raudona suknele, avėjo tos pačios spalvos ilgaauliais, o 11 metų už Ingą jaunesnis jos išrinktasis – klasikiniu kostiumu. Rugpjūtį amžiną meilę jie ketina pri siekti bažnyčioje.
Rusijos popmuzikos karaliumi tituluojamas Filipas Kirkorovas Lietuvoje pristatys naują programą „Šou Nr. 1“. 44 metų dai nininkas surengs keturis koncertus Vilniuje, Kaune, Klaipėdo je, Šiauliuose. Bene skandalingiausią Rusijos dainininką sau gos 25 darbuotojai. F.Kirkorovas žada atsivežti 40 žmonių ko mandą, apie 150 kostiumų, scenos dekoracijas atgabens vilki kas. Pernai Filipas paskelbtas Rusijos ir Ukrainos liaudies ar tistu, 5 kartus tapo geriausiu Rusijos atlikėju per „World Music Awards“ apdovanojimus, 2001 m. prezidentas Vladimiras Puti nas jam suteikė nusipelniusio Rusijos artisto vardą. „Šou Nr. 1“ Kaune vyks kovo 14 d. „Žalgirio arenoje“.
bėjimą dukrai davė gėlės vardą
Laisvalaikis: dalmatinas – tarsi dar vienas Ritos šeimos narys.
rebėjimo Rita su šeima dvi paras gyveno gatvėje.
geresnis tėvas nei buvo maniškis.“ Lietuvės dukra buvo pirmasis po žemės drebėjimo gimęs kūdi kis tame kaimelyje. Netrukus kaž kas įdėjo jos nuotrauką internete ir Ritai bei Rossano pasipylė sveikini mai ir dovanos. „Dukros kambarys užverstas žaislais, sauskelnėmis, maisteliu, visko užtektų bent dešimčiai vai kų“, – juokėsi Rita. Italai itin myli vaikus ir netrukus trejų metukų gimtadienį švęsian čią Silenę giria visi draugai, kaimy nai ir net nepažįstami. „Kodėl Selene? – šyptelėjo Ri ta. – Vyras, kaip minėjau, didelis gamtos gerbėjas, o Selene – pie vų gėlė.“ Dirbo traukinių palydove
Tai buvo drąsus ir net beprotiškas žingsnis – taip Rita vertina pažintį su Rossano ir kelionę į Italiją. „Lietuvos geležinkelių“ tarp tautinių reisų palydove dirbusi Ri
ta mėgo savo darbą, Alytuje buvo nusipirkusi butą, bet gyveno sos tinėje. „Viskas apsivertė po vasaros ke lionės pas draugę Danutę į Italiją“, – nusijuokė moteris, kurią už ita lo ištekėjusi bičiulė supažindino su Rossano. „Negražus, didele nosimi, – kva todamasi atviravo tuomet širdies draugo neturėjusi R.Mikučionytė. – Tačiau netrukus jis pavergė savo žmogiškumu.“ Rita šypsojosi prisiminusi, kai po penkių dienų draugė juokdamasi pasakė, kad italas prašo Ritos lei dimo ją... pabučiuoti. Natūralus ir nemėgsta tuštybės
Grįžusi iš Italijos Rita negalėjo ras ti vietos: mintyse ir akyse buvo tik Rossano. Ir jau po mėnesio šokira vo tėvus, draugus – viską metusi išvyko pas ją kvietusį italą. Visą mėnesį ji intensyviai susi rašinėjo SMS žinutėmis: Rossano
Ritos Mikučionytės asmeninio archyvo nuotr.
rašė itališkai, Rita persiųsdavo ži nutes draugei į Italiją, kad jas iš verstų. Tuomet draugė Ritai rašė lietuviškai. Atsakymai mylimajam vėlgi skriejo tuo pačiu keliu: drau gei – į Italiją, atgal – į Lietuvą, tuo met jau – Rossano.
Jis labai didelis gam tos mylėtojas ir jam skaudu, kai skina mos gėlės, pjaunami medžiai, nes tai – gy vi organizmai. Jis nebuvo tipiškas italas: kve piantis, susilaižęs, vilkintis kos tiumu ir tauškiantis nesąmones. Rossano – labai paprastas, na tūral us, žmog iškas, draug iškas, nem ėgstant is tuštyb ės, dirbt i numo, puikavimosi. Jis – auksi
Neskina: Rossano mėgsta gėles, bet žmonai jų padovanojo tik kartą.
nių rankų meistras, nerūko. Ve getaras ir net vyn o išger ia itin retai. Rita nuoširdi: „Jis mane labai smarkiai pakeitė į gera. Anksčiau mėgdavau vakarėlius, turėjau tuš tybės, daugiau paviršutiniškumo, žmones vertinau pagal išorę.“ Netradicinė ir italo šeima: tėvas kūrė poemas, vienas iš dviejų bro lių – irgi menininkas, kuria anima ciją: „Šeima, giminės mane priėmė puikiai.“ Tebėra svajonių vyras
Italijoje Rita trejus metus gyveno jai išnuomotuose apartamentuo se. Dirbo restorane. Rossano ją nusivesdavo į kalnus, paties įkurtą ir puoselėjamą bota nikos sodą, kur augo ir naktižiedės (lot. Silene). Tai pievų gėlės, jų yra apie 400 rūšių. Šiuo vardu sutuok tiniai pavadino dukrelę. Po trejų metų Rita persikėlė į Rossano kurtą dviejų aukštų na
muką ant kalvos, kurį juosė akme nų tvora ir, žinoma, gėlės. Beje, šis namas labai nepatiko buvusiai Rossano žmonai. Ji pa liepė atskirai išnuomoti jai apar tamentus. Su ta moterimi neno riai bendravo lietuvę pamilusios abi Rossano dukros. Ar Rita nesigaili prieš dešimt metų palikusi Lietuvą, darbą, ar timuosius? „Ne, ne, ne! – nukirto moteris, kasmet apsilankanti gimtinėje. – Buvo, žinoma, nelengvų akimirkų. Italai kitokio mentaliteto, kitokios kultūros žmonės.“ Dabar ji labai laiminga. Nepaty rė diskriminacijos, nors ten kar tais niekinamos rusės, ukrainietės. Rossano vis dar tebėra jos svajonių vyras. Po akimirkos Rita nusijuokė: „Su juo norėčiau matytis dažniau. Jis labai geras visiems žmonėms. O mums, moterims, dėmesio mažai ir mažai.“
20
Šeštadienis, kovo 10, 2012
aukštyn žemyn
Lyderių mokytojai bendrauti svar Žmogus gimęs veik ti ir realizuoti savo talentus. Ir tik po to – šeima, vaikai, sek sualiniai santykiai, kelionės, SPA pro cedūros. Taip teigia naujos verslo kul tūros, laimės eko nomikos siekian ti ir kitus tuo užkre čianti nestereotipi nė moteris, Harmo ningos asmenybės instituto, bendro vės „Femina Bona“ įkūrėja, verslininkė, lektorė Rasa Balčiū nienė.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Devintokui sūnui išnuomojo butą
Garsioms ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos firmoms, įmonėms, kom panijoms, koncernams ir versli ninkams lyderiams seminarus ve danti Rasa šypsosi ir linksi galva: „Taip, aš – moteris, nesivadovau janti stereotipais.“ Išraiškingai akcentuodama savo žodžius geriausių psichologų ir kū no kalbos specialistų naudojamais rankų gestais, pateikia pavyzdį. Neseniai, vasario mėnesį, R.Bal čiūnienė savo klientus pakvietė į seminarą, kurio pagrindinė te ma – išsiaiškinti savo poreikius. Tai ji padarė savo 45-ojo gimta dienio proga. Klientams nė žode liu neužsiminė, kad tądien buvo jos šventė. Reikia paminėti dar ką nors ne stereotipiško? Tuomet, kai sūnus perėjo į de vintą klasę, mama leido jam pa sijusti savarankiškam: išnuomojo butą, nors visi gyveno erdviame name. „Kitokia aš ir su vyrais, – šypsosi tvirtą nuomonę turinti R.Balčiūnienė. – Metams bėgant supratau, kad traukos nebūtina sieti su seksualiniais santykiais. Tą traukos energiją pirmiausiai
Kitokia: R.Balčiūnienė nėra stereotipinė moteris.
Rasos Balčiūnienės asmeninio archyvo nuotr.
21
Šeštadienis, kovo 10, 2012
aukštyn žemyn
arbiau už seksualinius santykius Moko atsikratyti stereotipų
Pasitikinti savimi, bet nearogan tiška. Atsipalaidavusi, bet mokanti įvertinti žmogaus psichologiją. Ne iš tų, kurie mano, kad moters pa skirtis – tarnauti šeimai, bet jai svetimas skandinavų požiūris į fe minizmą. „Mūsų kultūroje tiek vyras, tiek moteris gimė realizuoti save“, – neleidžia suabejoti savo žodžiais Harmoningos asmenybės institu to vadovė. Pasiteiravus apie harmoniją, Ra sa ilgai negalvojo: „Harmonija – tai teisingų pasirinkimų rezultatas. Taip pat, kaip ir laimė.“ Besiremdama informacija, patir timi, mokslu, R.Balčiūnienė ir pa deda siekti harmonijos. „Sukuriu galimybę atsiriboti nuo visuomenės, šeimos ir asme ninių stereotipų, – sako lektorė ir tuoj pat paaiškina: – Asmeninius stereotipus patys formuojame nuo vaikystės. Visuomeninius formuo ja žiniasklaida, šeimos stereotipai formuojami šeimos rate.“ Lengviausia atsikratyti visuo menės stereotipų ir suprasti, kad vadovaujiesi ne savo protu, o su formuotu požiūriu, sunkiau – šei mos, nes tuomet veikia emocinis pagrindas. Sunkiausia įveikti as meninius, dar vaikystėje susifor mavusius stereotipus. Kaip sužlugdyti iniciatyvą
„Maža mergaitė nori nudžiugin ti mamą ir nusprendžia iškepti jai blynų, – vieną iš vaikystėje susi formavusio stereotipo pavyzdžių pateikia Rasa. Vėl išraiškingai ges tikuliuoja pabrėždama tai, į ką no ri atkreipti dėmesį: – Įsivaizduoja te, kokia dažniausiai būna mamos reakcija, kai ji grįžta namo ir pama to, ką darė dukra? Vaikui, norėju siam nudžiuginti mamą, susifor muoja nuomonė, kad iniciatyvos šiame pasaulyje nereikia. Kol dar negalime mąstyti logiškai, atsiran da įprotis.“ Teisingo pa sirinkimo, ku ris form uo ja harmoniją, kaip ir pasi tenk in im o, neg a l i m a n u s i p irk ti už jokius pinigus.
R.Balčiūnienė neslepia, kad jos seminaruose lankosi ir itin tur tingi žmonės, kuriems jau neteikia pasitenkinimo tikslo siekimas. Jie neapsisprendžia, ką pasirinkti. „Sukuriu galimybes pačiam at sakyti, kas jis yra, – gyvenimiš kas situacijas R.Balčiūnienė nere tai pateikia žaidimo forma: – Tai padeda save pažinti, o po to reikia pasirinkti.“ Tikėti intuicijos galia
„Ne, ne, specialiai neurolingvisti nio programavimo technikos ne naudoju, – dar kartą atkreipus dė mesį į gestus, nusijuokia Rasa. – To ir nereikia specialiai mokytis. Šia me gyvenime esi arba šeimininkas, arba svečias. Visiems gali būti liūd na. Bet svarbu, kada ir kokios bū senos priimi sprendimus. Juk būna, kai jaučiame, kad šiandien – mū sų diena.“
Kiekvienas žmo gus giliai giliai šir dyje jaučia, kur klys ta, ar jam patinka jo darbas, ar laimingas šeimoje. Atrasti tą savo būseną – dar vie nas iš R.Balčiūnienės mokymų. Prašoma konkretaus patarimo, niūniuodama klasikinę melodiją, ji aiškina: „Vieno nėra. Tai tas pats, tarsi jums aiškinčiau apie sulčių, kurias turite išgerti, skonį.“ „Iš pradžių labai svarbu tuo tikė ti, – pabrėžia R.Balčiūnienė, žvelg dama didelėmis rudomis akimis. – Taip pat labai svarbu pernelyg nesivadovauti tik giliu protu arba racionalumu. Itin svarbi mūsų gy venime intuicija.“ Rasa spragtelėja pirštais. Tai – vienintelis vidinis žinojimas, im pulsas. Tarsi toks vienas spragt. Jis niekada neapgauna. Svarbu intuiciją lavinti, nesupai nioti jos su emocijomis ir sujungti su protu. Reikia racionaliai supras ti, kaip veikia intuicija, kad neat sitiktų taip, kaip atsitiko vienam turtingam verslininkui. Jis prisipažino nuolat priimda vęs racionalius sprendimus, kurie padėdavo uždirbti ne vieną milijo ną, tačiau po apsilankymo semina re nusprendęs pasitikėti intuicija ir... praradęs tris milijonus. Iš ko jis sprendė, kad tai buvo in tuicija? „Na... aš nuojautą turėjau“, – pagalvojęs atsakė jis.
Susitikimas su rusų verslininku
Būtent intuicija tarsi už rankos Rasą nuskraidino į vieną semina rą JAV. Viskas prasidėjo nuo šv.Kalė dų proga pažįstamo jai dovano tos vien o žym aus amer ik ieč io lektoriaus knygos, kurio paskai tose ji jau buvo lankiusis. Skaity dama nustebo, kad kūnas keis tai, netgi fiziškai į tai, ką skaito, reaguoja. „Ne, tai nebuvo kažkokia misti ka, – R.Balčiūnienė neieško jokių slaptų dalykų. – Mokėkime įsi klausyti į savo kūną, nes jis visada mums siunčia ženklus.“ Rasa nuėjo į kelias knygos auto riaus paskaitas. 2008 m. gruodžio 29 d. gavo kvietimą į seminarą JAV, vyksiantį po savaitės. „Racionalus protas man šnabž da: angliškai supranti neidealiai, vertimo nebus, esi suplanavusi kai kuriuos kitus darbus...“ – R.Bal čiūnienė puikiai pamena tą dieną, kai uždarė protą į seifą ir pasida vė tam vieninteliam spragt – in tuicijai. Netgi neradusi nė vieno argu mento „už“, išvyko už Atlanto. Jau pirmą dieną seminare akys susiti ko su vieno vyro žvilgsniu. Tai bu vo didelio Rusijos konglomerato ir vieno didžiausių Rusijos bankų sa vininkas, į seminarą atvykęs su dar trimis žmonėmis, tarp kurių buvo ir vertėjas. Savo darbu ir požiūriu sudo minusi verslininką, Rasa sėkmin gai rengia seminarus apie lyderys tės harmoniją ir nuolat skraido į Maskvą. Miegantys ir bundantys ruoniai
Provokuoju: ką atsakytų tiems, kurie teigtų, kad tai, ką ji veikia, tėra mulkinimas ir noras iš turtin gų verslininkų uždirbti pinigų? R.Balčiūnienė atsako ramiai: „Įsivaizduok, kad gyvename am žiuje, kai tik prasidėjo rašmenys. Iš pradžių didžioji dalis žmonių skeptiškai vertino galimybę iš mokti skaityti.“ Ir po akim irk os paaišk in a, kad siek ia nauj os versl o kult ū ros, laim ės ekon om ikos, kur i jau iš lėto skin as i kel ią vis am e pa saulyje. „Aukščiausio lygio vadovai tu ri siekti ne išnaudoti žmones, o matyti verslo prasmingumą, su teikt i gal imyb es jiems suk ur ti puikias sąlygas atsiskleisti, tobulėti. Šis procesas jau pras id ėjo. Ren e
sansas, beje, taip pat ne iš karto rad o kel ią“, – tik in a R.Balč iū nienė. Rasai imponuoja ne turtingi, bet, kaip ji vadina, šviesūs žmonės. Tie, kurie siekia tobulėti, pažinti, kurių akys dega smalsumu. „Vieni yra kaip ruoniai, kurie miega, kiti – kurie bunda ar jau pa budo, – lektorė tarsi aktorė kraipo galvą. – Kai sakai, kad viską žinai ir nenori nieko pažinti, prasidėjo se nėjimo procesas.“ Svajojo apie aktorystę
Ką lektorė pasakytų tam, kuris sa ko, kad nežino, ko nori? Kaip išmo kyti įsiklausyti į save? „Pirmiausia nedaryti to, ko ne nori, – šyptelėja Rasa. – Žinoma, to nepadarysi iškart, tačiau mažais žingsniukais pasieksi.“ Ką ji pasakytų laimingam, švie saus proto Tibeto vienuoliui, ku riam nerūpi vartotojiška kultūra? „Čia tas pats, kaip klausti, kas geriau – ąžuolas ar braškė, – pa teikia pavyzdį. – Jei jam išties gerai – tai puiku. Tai – jo kelias. Kiekvienas žmogus giliai giliai širdyje jaučia, kur klysta, ar jam patinka jo darbas, ar laimingas šeimoje.“ Rasa laiminga. Dabar ji laiką su siplanavusi taip, kad keliasi beveik kada nori, dažnai įsiklauso į savo intuiciją, skaito filosofines knygas, kartais pasimėgauja kultūros ren giniais, maisto gaminimu ar SPA malonumais. Kalbinama apie malonumus pa tikslina, kad svarbu žinoti, kada jautiesi nemaloniai. „Man nemalonu, kai jaučiu, kur reikia judėti, bet užstringu vienoje vietoje. Ir labai malonu, kai pada rau prasmingų dalykų, – vėl išraiš kingai gestikuliuoja, o pastebėjus, kad kartais ji panaši į aktorę, nusi juokia: – Kai buvau maža, norėjau tapti aktore, tačiau nelankiau dra mos būrelio, nes mikčiojau.“ Už sūnų gyvenimą neatsakinga
Ar jos harmonijos teorija nesuby rėtų kaip kortų namelis, jei stai ga nelaimę patirtų vienas iš dvie jų jos sūnų? „Nesu atsakinga už jų gyvenimą, – tiesiai ir emocingai nu kerta. – Tai, kas jiems nutinka, yra jų pasirin
kimas. Žinoma, aš labai išgyven čiau pasidavusi pirminėms emo cijoms. Tai būtų adekvati reakcija. Juk per žemės drebėjimą mes ne sidžiaugiame. Negalima užspausti visko viduje. Ypač tai būdinga vy rams, todėl kapuose daug kryžiu kų. Harmonija nėra aplinkos igno ravimas.“ Sakoma, planuok, o Dievas pasi juoks iš tavo planų. Rasa suplanavu si savo gyvenimą 10 metų į priekį. „Oi, nekonkreč iai plan uo ju, žinau, ko siekiu, kas man įdo mu, matau kryptį, bet ne detales, – atkerta ir pripažįsta, kad gaili si gyvenime neišnaudojusi daug galimybių. – Niccolò Machiavel lis pareiškė, kad žmogus ne šim tu procentų priklauso nuo likimo ir Dievo. Ši mintis tapo Renesan so pradžia.“ Kai mamai buvo liūdna
Ji turbūt nebijo, kad, sulaukusi 60 metų, staiga suvoks: tai, ką dabar mano ir darė, neturėjo jokios pra smės? „Oi, nebijau, – nusikvatoja. – Aš jau seniai esu laiminga ir džiau giuosi tuo, ką darau.“ Tiesa, po akimirkos kažką pri siminusi R.Balčiūnienė šyptelėja. Vieną niūrų 2011 m. lapkričio šeš tadienį ji pasikvietė savo sūnus, 17 metų Minvydą ir 15 metų Mangir dą, pasikalbėti. „Noriu su jumis pakalbėti, vai kai. Mamai liūdna, – šokiravo sa vo sūnus, visuomet optimistiškai ir gerai nusiteikusi Rasa. – Jaučiu, kad gyvenime dar labai mažai pa dariau.“ „Mama, karjerą darai, sveika tos turi, šeimą turi, pinigų mums pakanka. Ko dar nori? – paklau sė Minvydas ir tęsė: – Billas Gate sas savo verslą pradėjo sulaukęs 16 metų, o tu – daug vėliau. Ir laiko dar turi daug.“ Jaunėlis sūnus ilgai tylėjo ir pa sisukęs į mamą, po to į brolį, tarė: „Ko tu lygini su kitais? Kiekvie nas žmogus yra unikalus. Ma ma, daryk iki 90 metų ir dar daug ką pa darysi.“
„Shutterstock“ nuotr.
stengiuosi panaudoti bendradar biavimui, siekiant puikių rezulta tų. Tai man daug svarbiau nei sek sualiniai santykiai, kurie greitai gali baigtis išsiskyrimu.“
22
Šeštadienis, kovo 10, 2012
aukštyn žemyn
Jeruzalė: giliausia pasaulio istorija atsispindi čia, mieste, kur stūkso Kristaus kapo bazilika, Kančių kelias, Raudų siena, kur pasimelsti susirenka milijonai piligrimų ir turistų iš viso
Izraelyje teroristais gali būti
Garbaus amžiaus – 76-erių – kaunietė Ge novaitė Karpavičienė, grįždama iš Izrae lio, patraukė uniformuotųjų dėmesį, ta čiau tai neaptemdė mėgstančios keliauti ir Pažadėtąja žeme susižavėjusios moters patirtų malonių įspūdžių. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Dešros ir sūrio nesuvalgė
Betliejus, Jeruzalė, Golgotos kal nas, karaliaus Saliamono stulpai, Jordano upė, Raudų siena, alyvme džių giraitė, kur buvo suimtas Jė zus Kristus – tai objektai, kuriuos pamatyti savo akimis ne vieną de šimtmetį troško kaunietė G.Kar pavičienė. Jos svajonė išsipildė,
sulaukus 76-erių. „Šios kelionės pagrindas – religinės vietos, su sijusios su krikščionybės istorija, – po kelionės gera nuotaika tryš ko G.Karpavičienė, kuri praėjusiais metais lankėsi Italijoje, dar prieš tai – Graikijoje, pabuvojo Paryžiuje. – Didelį įspūdį padarė savaime užsi degančios žvakutės Golgotoje, kur buvo nukankintas Kristus.“ Ar nebejaunai moteriai nebu vo sunku kopti į Golgotos kalną?
Genovaitė juokiasi ir purto galvą: „Ne, ne. Juk kartu keliavusiai ma no draugei Elenai Balinskienei dar daugiau – 78-eri.“ Prieš kelionę Genovaitė girdėjo prieštaringų vertinimų apie Izrae lio gyventojus, tačiau žydai ener gingai senjorei patiko. Kuo? „Sako, kad jie labai arogantiški. Bet man atrodė, kad labai užsiė mę, nes yra darbštūs ir savo kraš tą sugebėjo paversti žydinčiais sodais. Rūpestingai prižiūrimas kiekvienas medelis. Maistas la bai skanus“, – nuoširdžiai kal bėjo G.Karpavičienė ir nusijuokė prisiminusi, kad namo parsivežė iš Lietuvos vežtą dešrą, sūrį. Išties labai sūru
Nuvykę prie Jordano upės kai ku rie žmonės pirko ten parduodamus marškinius ir jais apsivilkę maudė si, kur Jonas Krikštytojas pakrikš tijo Jėzų Kristų.
„Aš tik pabraidžiojau, – nusijuo kė G.Karpavičienė. – Nenorėjau, kad mane perkrikštytų. Su drauge viena kitai užpylėme Jordano upės vandens ant galvos.“ Moterims patiko ir garsioji Ne gyvoji (Mirties) jūra, prie kurios jau nestatomi viešbučiai. Ši jūra kas met nusenka apie pusantro met ro. Jos plotis dabar yra apie 17 ki lometrų, o ilgis – 60 kilometrų. „Reikia iškart gultis ant van dens, bet po to ats is tot i labai sunku, – pasakojo Genovaitė, į Liet uv ą ats ivež us i drusk ų, ku riose yra 26 naudingi mineralai. – Beje, ten išties labai sūru, nors iš pradžių tuo netikėdama nepai siau įspėjimų.“ Žydai perspėjo, kad nereikia taš kytis, nes vanduo itin sūrus. Lietu vė pasipliuškeno ir jai taip pradėjo graužti akis, kad vos sugebėjo grįž ti į krantą. „Beje, jau sugrįžusi į Lietuvą iš sigandau, kai ant kojos pamačiau mėlynę, – prisipažino Genovaitė. – Vėliau sužinojau, kad taip vadi nama angioedema – alerginė reak cija į jūros druską.“ Dovanų gavo karolius
Jordanas: lietuviai braidė garsiojoje upėje.
Genovaitės Karpavičienės asmeninio archyvo nuotr.
G.Karpavičienė jūroje maudėsi Ei lato kurorte, kur lietuvių negąsdino palyginti šaltas vanduo – tempera tūra siekė 20 laipsnių šilumos. Izraelio gatvėse pastebimai ma žiau moterų: matyt, manė kaunie tė, jos saugo šeimos židinį. Moterį stebino judėjų kassavai tinės šventės – per šabą nedir bantys žydai: tuomet sunku rasti, kur gauti kavos, o patarnauja tik kitų tautybių ar religijų žmonės. Keliauninkę nustebino vis dar
galiojantis paprotys, kad žydas ne gali tuoktis su kitos tautybės žmo gumi. Tiesa, kitatautį įsimylėję žy dai dažnai išvažiuoja tuoktis į kitą šalį ir grįžus tokia santuoka jau pri pažįstama. „Per vestuvių ceremoniją jau nieji laiko du iš keturių baldakimo kampų, jaunikis vienu kojos smū giu turi sutraiškyti į foliją suvynio tą stiklinę“, – pasakojo G.Karpa vičienė.
Palestinos teritorijo je prekės daug piges nės, todėl dauguma turistų būtent ten perka suvenyrus.
Palestinoje ją sužavėjo Betliejus. Moteris neslepia savo nuomonės šiuo klausimu. „Ši šalis buvo užgrobta ir turi būti nepriklausoma“, – įsitikinu si G.Karpavičienė. Palestinos teritorijoje prekės daug pigesnės, todėl dauguma tu ristų būtent ten perka suvenyrus. „Padėkite mums“, – įsmigo nuo širdžios juodos palestiniečio akys, kai lietuvė dar abejojo, ar pirkti jai labai patikusius agato karolius. Senjorė nepagailėjo penkių do lerių, o sujaudintas palestinietis net neprašytas dovanojo dar vie nus karolius. Pensininkas gali būti teroristas
Visą gyvenimą mokytoja dirbu si ir su jaunimu bendravusi Geno vaitė baltai pavydėjo, kad Izraelyje
23
Šeštadienis, kovo 10, 2012
aukštyn žemyn
pasaulio.
ti net ir senjorai pensininkai moka tik 10 procen tų už medicinos paslaugas, kurios yra aukščiausio lygio. Vidutinis at lyginimas šalyje siekia apie 2 000– 2 500 dolerių. Tiesa, turistes kartais trikdė ir erzino joms ilsintis viešbutyje dan gų dažnai skrodę karinių oro pajė gų lėktuvai. Genovaitė suprato, kad tai yra dar viena saugumo užtikri nimo priemonė. Nors geopolitinė Izraelio padėtis kebli ir, atrodytų, nepavydėtina, tačiau jokios įtam pos ar nesaugumo jausmo keliau tojų grupė per visas kelionės die nas nejautė. „Gatvėse daug kareivių, vyrai armijoje privalo tarnauti trejus, merginos – dvejus metus, – gido žodžius perpasakojo G.Karpavi čienė. – Atliekantieji karinę tarny bą gauna atlyginimą, po to pusme tį keliauja ir tik tada, gavę didelę kompensaciją, renkasi profesiją ir studijuoja.“ Beje, išvykstant iš Izraelio sos tinės Tel Avivo oro uoste visi itin griežtai tikrinami. Dar iki oro uosto prieigų ginkluoti kariškiai sustabdė turistų autobusą ir kruopščiai tik rino lagaminus, drabužius, asmens dokumentus. „Mano asmens dokumentas buvo išduotas prieš 20 metų. Tada buvau tamsiaplaukė“, – linksmai pasa kojo G.Karpavičienė ir prisipažino, kad tuomet buvo sunerimusi, nes specialiųjų tarnybų atstovai sulai kė autobusą ir tikrino informaciją. Ar senyva moteris galėjo būti pa vojinga Izraeliui? „O tai ką? Pensininkas negali bū ti teroristas? – nusijuokė Genovai tė. – Kai žmogus vyresnis, jis gy venime mažiau turi ką prarasti.“
„Shutterstock“ nuotr.
Kiekvienam pagal poreikį Vienos didžiausių kelionių agentūrų „West Express“ produktų vadovė Ni ra Koltun sako, kad kelionė į Izraelį – tai kelionė į save. „Retas kel iautojas nusprend žia ap lank yt i šią šal į spontan iškai. Daž niausiai tai ilg ų apmąstymų, dvejo nių ir vidinio apsisprendimo kel io nė sielai. Galima sakyti, kad leistis į šią kelionę reikia subręsti“, – tvirtina „West Express“ atstovė. Kiekvienas keliautojas, vykdamas į šią šalį, turi savų tikslų: vieni keliau ja vedami slaptų trošk imų, kuriuos žada palikti Raudų sienoje, kiti – pa matyt i švenčiausias krikščion išką sias vietas, dar kit iems – tai rojaus kampelis, kuriame puikus klimatas ir gamta. Kel ion ių agent ūra „West Express“ skaičiuoja, kad šiemet Izrael is su lauks dar didesn io kel iautojų susi domėjimo ir taps viena iš popul ia riausių atostogų šalių. „Puik us klimatas, daug ybė įdom ių istorinių objektų, poilsio galimybės, puikus kainos ir kokybės santykis – jūsų svajonių atostogoms sudarytos visos sąlygos“, – tikina „West Express“ atstovai. Didėjant į turistų srautą užt ikrins ir vasarą planuojamas tiesioginis skry dis trečiadieniais iš Vilniaus į Tel Avi vą su Izraelio aviakompanija „El Al“. Kelionių agentūra primena, kad Izrae lyje galima ilsėtis net prie trijų jūrų: Ei lato kurorte prie Raudonosios, Nata nijoje – prie Viduržemio, o besirūpi nantieji savo sveikata ir grožiu galės pasilepinti pačios gamtos dovanotu
Bendražygės: G.Karpavičienė (kairėje) keliavo su savo drauge E.Ba
linskiene.
stebuklu – Neg yvosios jūros gydo mąja galia. Lankstus kelionių datų pasirinkimas ir maršrutai įtiks įvairaus poilsio mė gėjams. „West Express“ tur i par uošusi kele tą skirt ing ų kel ion ių su grupe pro gramų: neužm iršo ir intensyvaus atostog ų šal in ink ų, kur ie per trum pą laiką ne tik pakeliaus po Pažadė tąją žemę, bet ir susipaž ins su svar biausiom is bibl inėm is bei istor inė mis vietomis, ir tų, kurie paž intines eksk ursijas mėgsta der int i su poil siu. 9 dienų paž int inė kel ionė kai nuoja tik 3 799 litus, 12 dienų paž in tinė-poilsinė kel ionė – 4 299 litus, 7 dienų poilsis prie Neg yvosios jūros – nuo 2 699 litų. Kel ion ių organ izator ius „West Exp ress“ pasir ūpins ir jūsų ner ūpestin gu poilsiu prie jūros ir, jei pageidau jama, savarankiškai pažinčiai su ša limi – parengs individualų maršrutą, pasir ūpins skryd žiais, viešbučiais, maitinimu, gidais. Į Izraelį Jus kviečia keliauti kelionių agentūra „West Express“ Laisvės al. 28/2, Kaunas, tel. 8 (37) 425 555 e.p. kaunas@westexpress.lt www.westexpress.lt
24
Šeštadienis, kovo 10, 2012
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė kovo 10–16 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Periodo pradžia bus prieš taringa. Regis, tvyros įtam pa dėl finansinių problemų. Tur būt ko nors niekaip nepasidalysite su antrąja puse, įsikibę laikysitės savo nuomonės. Kitos savaitės pradžioje galimi neblogi poslinkiai darbe, versle. Galbūt gausite per spektyvų užsakymą ar sudarysi te ilgalaikį sandorį. Regis, bus kal bama apie ateities gaires, kelionę, kvalifikacijos kėlimą. Jei laikysi te egzaminą ar atestaciją, turėtų puikiai pavykti, nors galbūt veik site ne itin sąžiningai. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį rasite laiko ir iš samiai apsitvarkyti, ūkiš kai apsipirkti, ir papramogau ti su mylimu žmogumi. Regis, ne iš karto susitarsite dėl bendro laisvalaikio. Pasistenkite išveng ti aštresnių konfliktų, antraip ap kartinsite sau ir kitiems visą sa vaitgalį. Nuo pirmadienio pavyks suderinti interesus, išsiaiškin ti juridinius klausimus. Kažkokia prasme jums gali net labai pasi sekti. Kita vertus, tyvuliuos tam sios povandeninės srovės, norin čios jus įtraukti į gelmę. DVYNIAI (05 21–06 21)
Šeštadienį būsite nusiteikę kūrybinei veiklai, šou ren giniams, pasimatymams. Regis, galite prikrėsti šiokių tokių kvailys čių. Verčiau aklai nepulkite į meilės pagundas ar verslo aferas. Apskri tai nepraraskite saiko jausmo, kad sekmadienį dėl to netektų sunega luoti jums arba jūsų vaikams. Kita savaitė žada daug pokalbių, santy kių aiškinimosi, galbūt laukia ir ju ridiniai procesai, derybos, aktyvus tarpininkavimas, taip pat ir slap ti susitarimai, sandėriai, nedekla ruojamos pajamos ar kt. VĖŽYS (06 22–07 22)
Periodo pradžioje gerai jaus tis ir sklandžiai bendrauti jums trukdys perdėtas jautrumas. Kita vertus, viskas priklausys nuo šalia esančių žmonių – jei jie tik ri draugai, bus gana smagu. Ne nuoširdūs draugai ir mylimieji gali kiek nuvilti. Kitą savaitę jums pui kiai seksis kūrybinis ir pedagoginis darbas, kultūrinė ir šou veikla. Jeigu dalyvausite konkurse ar pokalbyje dėl darbo, jus turėtų gerai įvertinti. Gali būti, kad ūgtelės jūsų populia rumas darbo kolektyve ar visuome nėje, arba pakliūsite į naują žmonių ratą, užmegsite tarnybinį romaną.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžioje būsi te nusiteikę bendrauti su draugais, giminaičiais, susirašinė ti, peržiūrėti žiniasklaidos prane šimus, bet sekmadienį jau norėsis pabūti namuose niekieno netruk domiems. Trokšite jaukaus poilsio, gardaus maisto ir neįtemptai bend rauti tik su artimiausiais šeimos na riais. Kitą savaitę pajusite kūrybinį polėkį, begalinį norą įsimylėti arba pasirodyti prieš publiką. Galite kuo nors nustebinti savo kolegas, darb davį. Arba jus nustebins neabejin gai nusiteikęs bendradarbis. MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį nenustygsite vie toje, kaip norėsis palaksty ti po prekybos centrus ar į svečius. Galbūt kam nors pirksite dovaną ir nerimausite, kad galite neįtikti. Dėl nekasdieniškų pirkinių derėtų pa sitarti su artimaisiais, antraip net ir sau nusipirktas daiktas netrukus gali jus nuvilti. Daug kam palanki bus kitos savaitės pradžia, tad jau pirmadienį skirkite svarbiems vi zitams, skambučiams, išsiaiškin kite aktualius teisinius, kultūrinius klausimus, ruoškite ir sakykite kal bas, imkite ir duokite interviu. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje jus la biausiai jaudins emociniai dalykai, meilės peripetijos. Jei per daug tikitės iš partnerio, mylimo žmogaus, galite likti nepatenkin ti ir lieti apmaudą. Įtampa meilės srityje didins kūrybinį potencialą ir skatins pasireikšti meno sfero je ar šou versle. Regis, nusiramini mo, atsipalaidavimo teiks ir išlaida vimas, tad jūsų santaupos gali kiek sunykti. Džiugins verslo arba arti mo žmogaus veiklos rezultatai, vy kęs interviu, autorinis darbas ir už tai gautas honoraras. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžioje aplinki niai su jumis bus nelabai sąžiningi arba jūs elgsitės suktai, veidmainiausite. Regis, pajusite meninį įkvėpimą, užplūs rožinės meilės viltys. Kita savaitė gali pa rodyti, kad tos viltys nėra tuščios. Galite gauti viliojamą pasiūlymą, pakvietimą, patraukliai prisista tyti dominantiems asmenims. Gali būti, kad labai sėkmingai suksitės versle, sudarysite nau dingą sandorį, sublizgėsite sce noje ar įsimylėsite. Kita vertus, turite klastingų priešų, tad elki tės apdairiai.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Periodo pradžioje jums ra mybės neduos draugai ar kolegos, slapti gerbėjai. Sekma dienį labai stengsitės atsiriboti nuo kontaktų, šurmulio ir pasi mėgauti vienatve. Venkite svai galų ir pasisaugokite sukčių. Nuo pirmadienio tam tikri neaiškumų debesys ims sklaidytis. Tikriausiai nuspręsite daugiau dėmesio skirti sveikatai, šeimos ūkiui ar šeimos versliukui, remontui. Galite da rytis tyrimus arba siekti, kad bū tų geriau prižiūrimas sergantis ar timas žmogus. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį ne iš karto ati trūksite nuo minčių apie profesinius rūpesčius. Jie mažiau domins, jei esate įsimylėję. Tokiu atveju stengsitės kuo nors nuste binti mylimą žmogų, gal mėgin dami jam padėti susidoroti su kai kuriomis pareigomis ar kaip nors įsipareigodami, siūlydami vykti į renginį. Kitą savaitę jums gali la bai pasisekti. Galbūt nusipelnysi te publikos ar visuomenės pripa žinimo, suprasite, kad esate sutikę savo didžiąją meilę, ar sužinosite, kad laukia šeimos pagausėjimas. VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį pravartu atitrūk ti nuo rutinos ir pasidomė ti globaliais dalykais, panaršyti po internetą, dalyvauti konferencijo je, apsilankyti teatre ar pan. Nuo pirmadienio neblogai seksis dar bai. Gana efektyviai spręsite pro fesinius ir verslo rebusus, įžvelg site dar nematomas tendencijas arba apie tai gausite informaci jos. Regis, susitiksite su nenuo bodžiais pažįstamais ir prisiklau sysite įvairių gandų, sąmokslo teorijų. Kai kurios užuominos iš ties bus labai taiklios.
Šeima: M.Pitrėnas ir I.Prudnikovaitė-Pitrėnė pirmagimę dukrelę pava-
dino Veronika.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
M.Pitrėnas ir V.Diawara sūpuoja dukreles Muzikantui Viktorui Diawarai ir dirigentui Modestui Pitrėnui mylimos moterys ne seniai pagimdė dukreles. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Afr ikos valstyb ėj e Malyj e au gus iam 33-ejų grup ės „Skamp“ nar iui, dain in ink ui ir prod iuse riui Viktor ui Diawarai – tai jau antras is vaikel is. Su žmon a Ži vil e jis aug in a dvej ų met ų sūn ų Kipr ą. Vee vadinamas muzikantas su Živile šeimą sukūrė po kelerių me tų draugystės – 2009-aisiais. „Mes jau keturiese. Ačiū, drau gai, už sveikinimus!“ – taip parašė Viktoras socialiniame tinkle „Fa cebook“. Iškart pasipylė daugybė sveiki nimų, sulaukus dar vienos atža los, nuo Elenos Puidokaitės-At lantos, Edgaro Lubio-Amberlife, Rimo Šapausko, Ugnės Skonsma naitės ir kitų. 37 metų choro ir orkestro di rigentui Modestui Pitrėnui ir jo žmonai, garsaus operos daininin ko, muzikos pedagogo, profeso riaus ir buvusio Lietuvos politiko Vladimiro Prudnikovo dukrai, Ie vai Prudnikovaitei-Pitrėnei, gimė pirmasis vaikelis.
Operos solistė Ieva ir dirigen tas Modestas pirmagimę pavadino M.Pitrėno močiutės vardu – Vero nika. Pasak maestro, jų giminei tai labai svarbus vardas. I.Prudnikovaitė ir M.Pitrėnas susituokė 2011 m. vasarą: po san tuokos Ieva tapo PrudnikovaitėPitrėnė. 2011 m. gruodį dukters susilaukė ir aktorius bei renginių vedėjas 31 metų Vytautas Rumšas jaunesny sis ir metais jaunesnė jo mylimoji, modelis Eva Saikovska. Beje, garsios poros šeimą laimė aplankė tą pačią dieną, kai V.Rum šo tėvas šventė savo garbingą 60 metų jubiliejų. Gimus dukrai, Vytautas išėjo mėnesio tėvystės atostogų. Iki tol atsakingai rengėsi tėvystei: skai tė daug literatūros, domėjosi vai ko raidos etapais. Beje, praėjusių metų lapkritį dukters susilaukė ir šokių studijos savininkas 30 metų Andrius Kan delis ir jo žmona Milda. Lapkričio 15 d., likus vos minutei iki vidur nakčio, Milda pagimdė 3 300 gra mų svorio ir 50 cm ūgio naujagimę, jai davė Ditės vardą.
ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį pasistenkite neiš laidauti. Verčiau peržiūrėki te senus daiktus ir, jei reikia, patai sykite, atnaujinkite. Gali sudominti nepažįstamas žmogus, su kuriuo tikėtinas turiningas dialogas, o vėliau – gal ir romantiška intriga. Nuo pirmadienio teks rimtai kib ti į mokslo, politikos, juridinius ar visuomeninius reikalus. Padedant įtakingam, autoritetingam žmogui, galite išspręsti painius klausimus ir sulaukti kolektyvinio palaikymo bei pripažinimo. Daug dirbsite ir tai turėtų duoti naudos. Sidonija
Laimingi: V.Diawarai ir jo žmonai Živilei dukrelė – antras vaikas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
25
šeštadienis, kovo 10, 2012
menas ir pramogos
Einantis dvasios keliais
Ar ne pa prasčiau būtų gal voti, kad, kai kiek vienas ta vo mirk telėjimas yra nulem tas, vie nintelis ta vo darbas šitame gy venime – būti lai mingam?
Žinomų aktorių Storpirščių giminės at stovo Ainio Storpirščio neslegia nei tėvo, nei dėdės šlovė ir jų vaidmenys teatre bei kine. A.Storpirštis eina savo keliu, jo kūry binėje biografijoje – skandalingi ir įdomūs vaidmenys, už kuriuos 25 metų aktorius dėkingas Aukščiausiajam. Kitapus: A.Storpirštis neslepia – nulipęs nuo teatro scenos pasineria į dvasinius ieško
jimus.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
– Vilniaus jaunimo teatre dir ba net trys Storpirščiai: jū sų tėvas Gediminas Storpirš tis, dėdė Arūnas Storpirštis ir pusbrolis Simonas Storpirštis. Ištisas Storpirščių klanas. Ar nebijote konkurencijos? – pa klausiau Ainio. – Dėl to džiaugiuosi. Aš esu teat ro judėjimo „No Theatre“ narys ir laisvai samdomas aktorius. – Ilgokai atidėliojote šį inter viu – ruošėtės praėjusią savai tę Vilniuje vykusiam „Fluxus“ festivaliui. Spektaklyje „MR. FLUXUS , arba ŠARLATANAI?“ vaidinote Jurgį Mačiūną – „Flu xus“ judėjimo sumanytoją. Ko kiu keliu ėjote į J.Mačiūno as menybę? – Mėnesį Druskininkuose vyko kū rybinė stovykla, kur gyvenome J.Mačiūno režimu. Visa diena nuo 10 val. ryto iki 12 val. nakties buvo suplanuota. Visą laiką buvo aišku, ką reikia veikti: piešti, daryti insta liacijas, rodyti performansus gat vėje arba vieni kitiems, statyti la birintą, ruošti „Fluxus“ vakarienę. Tas procesas labai daug davė, kad galėčiau savyje atrasti J.Mačiūną. Negaliu to dalyko pavadinti spektakliu, nes jo taisyklės – visai kitokios. Tą trijų dienų renginį va dinčiau „Fluxus“ festivaliu. Visas dienas buvo rengiamas labirintas, paroda, paskui vyko pasirodymas. Kiekvieną dieną žmonės vaikščiojo po labirintą, apžiūrinėjo mūsų dar bų ekspoziciją, valgė blynus, žai dė žaidimus. Paskui žiūrėjo reginį, į kurį patys buvo šiek tiek įtrauk ti. Siekėme, kad žmonės pasijustų kaip festivalyje. Džiaugiuosi, kad gavau gali mybę pabūti Jurgio kailyje. Nė apie vieną savo personažą negaliu pa sakyti, kad sukūriau kitą žmogų, – tai esu aš. Tą galiu pasakyti apie visus personažus, kuriuos suvaidi nau. Jeigu skauda J.Mačiūnui, aš irgi jaučiu skausmą. – Nejaučiate ribos tarp perso nažo ir savęs? – O kas sugalvojo, kad ji turi būti? Ne, ne, aš neišeisiu iš proto – visai neblogai man sekasi. Daug yra vi sokių priemonių, kaip į personažą įeiti ir kaip iš jo išeiti. Man atrodo, kad tai – paprasta. Tiesiog teks te surask save, tada jis taps tikras,
ta situacija taps tikra, kai tu ją iš gyvensi. Žiūrėdamas spektaklį kas nors gali pasakyti: „Taigi čia – Ai nis, tik jis šneka kitu balsu, atro do kitaip.“ Ir negalėčiau užginčyti, kad ten buvau ne aš, – ten aš buvau. Jeigu manęs paklaustų: „Kur buvai, Aini, tą dieną ir tą valandą?“, atsa kyčiau: „Scenoje“. Tai – faktas. Bet aš nenoriu iš žiūrovų atimti nei tos teatro magijos, nei kitų dalykų. Labai džiaugiuosi, kad J.Ma čiūnas – lietuvis. Man „Fluxus“ judėjimas – vienas įdomiausių at radimų XX a. meno istorijoje. Tai – fantastika. Tik tokiam žmogui, kuris beveik nuo vaikystės miršta, galėjo šauti į galvą, kad gyvenimą reikia žaisti, nors ir skauda. – Ar tėvas matė šitą jūsų darbą? Kaip įvertino? – Liko patenkintas. Mano šeima la bai palaiko tai, ką darau, labai tuo tiki. Ir inspiruoja, ir motyvuoja. Ir meldžiasi už mane, – už tai jiems
esu ir būsiu amžinai dėkingas, – ir po premjerų gydo. Kai skauda kū ną, jie veža mane pas masažuoto jus, kai sunku psichologiškai, veda pas dvasininkus. Jie padeda man atgauti jėgas. Visiems aktoriams to reikia. Po kiekvieno vaidmens. Vi sada. Nelygu koks žmogus, kiekvie nas atsigauna skirtingai: vieni ge ria, kiti eina melstis, treti užsidaro namie. Jie tai išgyvena, kiekvienas susitvarko, pailsi savais būdais. – Prieš tai buvo Oskaro Koršu novo spektaklis apie emigraci ją „Išvarymas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Kai pjesė pateko jums į rankas, nešoki ravo keiksmažodžių gausa? – Ne. Apie mus pačius kažkada bu vo sakyta, kad šnekame gatvės kal ba. Aš pats esu užaugęs ant betono. Pati istorija man pasirodė įdomi. Nežinau, ar ji aktuali pasauliui, bet man ji – įdomi. Labai patiko pjesė – užkabino.
Gedimino Bartuškos nuotr.
– Ant jūsų tiesiog laikosi visas spektaklis – esate policininkas ir slaptasis agentas Benas, pa skui – valkata, tada – baro ap saugininkas, pabaigoje – vėl policininkas. Kas sunkiausia šiame spektaklyje? – Jis sudėtingas laiko požiūriu – beprotiškai ilgas. Nelengvas ir psi chologiškai: visą laiką turi patikė ti ir nusivilti, patikėti ir nusivilti. Daug nusivylimų. Mano personažas Benas vis patiki kuo nors, bet gyve nimas jį nuvilia. Vėl patiki – ir vėl nuvilia. Tai ir yra sunkiausia. – Kaip tėvai įvertino šitą jūsų vaidmenį? – Apkabino ir pabučiavo į kaktą. Ir draugai. Ir kai kurie kolegos. Man svarbūs žmonės iškart po premje rinio spektaklio atėjo į užkulisius ir pasveikino. – O jūs ar pasveikinote tėvą po spektaklio „Širdis Vilniuje“
premjeros? Jūsų tėvas vaidina kontroversišką asmenybę – Ju zefą Pilsudskį, o jo partneris – Feliksas Dzeržinskis (aktorius Aleksas Kazanavičius). – Labai įdomus šitas spektaklis. Superinė situacija, superiniai is toriniai faktai. Suprantu, kad dau gelis kels balsą, spektaklis nepatiks, nes jis kitoks. Tai – neįtikima isto rija. Du žmonės – J.Pilsudskis ir F.Dzeržinskis, gimę Vilnijos krašte, abu mokęsi Vilniaus pirmojoje gim nazijoje, išėję į skirtingas puses, su kūrė imperijas. Juodu susitinka po mirties – tokia pjesės situacija – ir klausia vienas kito, kodėl iš Lietu vos nepadarė imperijos. Tame spektaklyje vaidina ir Si mas – puolusį angelą. Man atro do, tai – vienas stipriausių jo vaid menų. – Kodėl pasirinkote aktorystę – juk giminėje, regis, aktorių pakanka?
26
Kauno valstybinė filharmonija Norvegijos Hordalando grafystės taryba M.K.Čiurlionio draugijos Kauno skyrius
Kovo 14 d., trečiadienį, 18 val.
Dedikacija Frederikui Šopenui ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ (fortepijonas) Programoje – kompozitorių F.Šopeno, S.Mickio, V.Bartulio, Z.Bružaitės, D.Raudonikytės-With, L.Povilaičio, T.Makačino, J.Tamulionio kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Kovo 15 d., ketvirtadienį, 18 val.
100 koncertų ciklas, skirtas armėnų genocido Osmanų Turkijoje šimtmečiui paminėti (1915–2015) PAVEL BERMAN (smuikas, Italija) VARDAN MAMIKONIAN (fortepijonas, Armėnija) Programoje – kompozitorių K.Debiusi, C.Franko, S.Prokofjevo kūriniai ir pasaulinė premjera – F.Humelio kūrinys „Kilikia“, dedikuotas P.Bermanui ir V.Mamikonianui! Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia dailės paroda „Atgimimas“.
Filharmonijos partneriai:
XV KOMPOZITORIŲ E.GRIEGO (1843–1907) IR M.K.ČIURLIONIO (1875–1911) MUZIKOS FESTIVALIS
Filharmonijos dienraštis
HORDALANDAS–KAUNAS Kovo 10 d., šeštadienį, 17 val. Mažojoje salėje Muzikiniai tiltai GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas) RUSLAN VILENSKY (violončelė, Latvija) LINA KRĖPŠTAITĖ (fortepijonas) Programoje – M.K.Čiurlionio, P.Vaskso, A.Pärto, L.Laitman kūriniai Bilieto kaina 15 Lt FESTIVALIO GLOBĖJA KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
FESTIVALIO RĖMĖJAI: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDAS NORVEGIJOS KARALYSTĖS AMBASADA LIETUVOJE
HILMARO REKSTENO FONDAS Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
26
šeštadienis, kovo 10, 2012
menas ir pramogos
Einantis dvasios keliais
Ainio Storpirščio asmeninio archyvo nuotr.
– Pasirinkimą turėjau 25 paprastą – arba armi ja, arba aktorinis. Niekur kitur ne
galėjau stoti.
– Taip troškote tapti aktoriumi? – Ne tai. Kitur negalėjau stoti, nes mano pažymiai buvo prasti. Laks čiau iš pamokų, nelabai gerai mo kiausi. Tiesą sakant, norėjau tap ti policininku. Iš istorijos egzamino nedaug balų gavau, o ten jis buvo pagrindinis, todėl nebegalėjau sto ti. Žodžiu, viskas buvo pastaty ta ant kortos: arba įstoju į aktori nį, arba mane ima į armiją. Viskas vyko spontaniškai. Jokių planų ne turėjau. Gyvenimas nuves ten, kur nuves, kad ir ką planuotum. Mano gyvenime taip yra – nuveda.
Gyvenimas nuves ten, kur nuves, kad ir ką planuotum. – Anot jūsų, planuoti neverta? Žmogus planuoja, o Dievas juo kiasi. – Planavimas suteikia labai daug džiaugsmo. Žmogus būtų labai laimingas, jei galėtų būti tik pla nų kalvis. Bet nuo šitos veiklos jam reikia pailsėti įgyvendinant pla ną. O tada apima toks apmaudo ir prablaivėjimo jausmas. Aš – ti kintis žmogus, ir daug ką atiduo du Dievo valiai. Manau, daug kas yra Kūrėjo rankose. Todėl noriu ei ti su juo koja kojon – ten, kur jis ve da. Ar ne paprasčiau būtų galvoti, kad, kai kiekvienas tavo mirktelė jimas yra nulemtas, vienintelis ta vo darbas šitame gyvenime – būti laimingam? – Atsidūręs Muzikos ir teatro akademijoje, iš tikrųjų supra tote, kad tokį kelią jums skyrė Aukščiausiasis? – Daug patikrinimų visada vyko. Ir dabar vyksta. Aš negaliu sakyti, kad tai – ne mano kelias, nes man sekasi. Ir dėl to negaliu burnoti, kad ne ten patekau. Tik dvyliktoje klasėje, pavasarį, kai reikėjo pil dyti kažkokius popierius, įrašiau, kad stoju į aktorinį. Stojau – ir įstojau. Buvau mokęsis pas savo tėvus dramos studijoje „Elemen torius“. – Ar daug turite laisvalaikio? Kaip jį leidžiate? – Kartais kompiuteriu žaidžiu, kartais sportuoju, bet pagrindinė veikla – dvasinės kelionės, teatras.
Dvasinės kelionės – tai malda, me ditacija, įvairi praktika, semina rai. Skaitau knygas apie didžiuo sius mokytojus – ne vien tik apie Kristų: ir apie Budą, ir apie Kriš ną, ir Konfucijaus raštus – ir ieš kau savęs. – Ar nepatrauksite su krišnai tais, kurie penktadienio pava karę žingsniuoja per Katedros aikštę į Gedimino prospektą ir, dainuodami mantras, šlovina Krišną? – Kartais prisijungiu prie jų pasi vaikščioti. Tie žmonės visą mies tą laimina. Tik džiaugtis tuo reikia – jie juk nieko blogo nedaro. Eina ir dainuoja galingą mantrą. Kas nori te, prisijunkite, kas nenorite – eiki te savo keliu. Nei jie per daug rėkia, nei per ilgai užtrunka vienoje vieto je. Praeiviai pasižiūri į juos, nuly di akimis, pasijuokia. Gerų emoci jų pliūpsnis. Super! O kai pamačiau vieną jų – šitą būtinai parašykit, – lauke buvo 28 laipsniai šalčio, aš stovėjau Pilies gatvėje ir laukiau, kol draugas įleis į namus, o jis vis tiek ėjo su Krišnos vėliava ir dainavo tą mantrą. Vie nas. Pagalvojau: „Jeigu ne jis, jeigu ne tie žmonės, kurie meldžiasi, gal Vilniaus iš viso nebūtų.“ Kiek baž nyčių Vilniuje! Ir kiek didelių žmo nių atsiliepia apie Vilnių kaip apie pasakų miestą. Ir aš jį labai myliu. Nueinu ir į katalikų bažnyčią. Į tas ramesnes – Šv. Mikalojaus, Bernardinų. – Turbūt ne tik šventovės, bet ir šeima, namai – jūsų ramybės ir stiprybės uostas? – Labai gražiai sutariame su broliu, su tėvais. Net jei visi susigrūdę gy ventume viename kambarėlyje, ne būtų jokio diskomforto. Taip, šeima – mano stiprybės uostas. Tėvai ne vieną, o šimtus kartų man buvo pa vyzdys ne žodžiais, o savo darbais. Mačiau, kas vyko jų gyvenime ir kaip jie elgėsi. Jie buvo ir su šlove, ir su komunizmu, ir su įvairiausiomis problemomis susidūrę. Ir tiek ma ma, tiek tėtis visą laiką išliko žmo nėmis ir laikėsi vienas kito. Tai padarė milžinišką įtaką man – mačiau, kaip elgiasi suaugę žmo nės, kad ir kas nutiktų. Jie šypsosi ir yra laimingi, veiklūs ir daug dir ba. Kaip brolis augina savo vaiką – man pavyzdys. Koks fainas vaikas, toks pūgžlys, pusantrų metų. Aš matau laimingą vaiką, kuris nuo lat šypsosi. Pasižiūriu ir jaučiu, kad taip jį auklėti – teisinga, ir man yra gera. Aš didžiuojuosi savo tėvais ir savo brolio šeima.
27
Šeštadienis, kovo 10, 2012
Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������� 27 Paslaugos � ��������������������������������������������������������������������������������� 27, 28 Įvairūs ����������������������������������������������������������������������������������������� 28, 29 Parduoda ������������������������������������������������������������������������������������������ 29 Perka � ������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Kviečia ��������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������������������������������������������������30
Klasifikuoti
skelbimai
Karščiausi kelionių pasiūlymai �������������������������������������30 Pramogos, šventės, laisvalaikis �������������������������������������30 skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
UAB „Naujasis Nevėžis“ – įmonė, diegianti naujas technologijas, gaminanti sausus pusryčius ir sūrius užkandžius, ieško
TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ OPERATORIAUS Reikalavimai: sugebėti atlikti įrangos priežiūrą ir valdyti gamybos procesus. Siūlome: atsakingą, įdomų ir dinamišką darbą, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes bei karjeros perspektyvas, kompetenciją atitinkantį darbo užmokestį. Gyvenimo aprašymus (CV) siųsti e. paštu birute@nevezis.lt, faksu (8 37) 536 291. Pasiteirauti tel. 8 656 22 104.
Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vadybininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.juraitis@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113. 918295
AB „Lytagra” ieško apskaitininkės (-o) Kaune. Darbo pobūdis: pirminių apskaitos dokumentų tvarkymas žemės ūkio technikos ir detalių padalinyje. Reikalavimai: aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas apskaitos srityje; anglų, rusų kalbos, panašaus darbo patirtis ir gebėjimas dirbti Navision programa būtų privalumas. Atsakingumas, darbštumas, nuovokumas, geri bendravimo įgūdžiai, greita orientacija. Siūlome: darbą didelėje, besiplečiančioje įmonėje; nuo sugebėjimų ir rezultatų priklausantį atlyginimą. Daugiau informacijos tel. (8 37) 405 480. CV prašom siųsti e. paštu d.ziedelis@lytagra.lt. 922303
Ąžuolinių baldų gamybos įmonei Noreikiškėse reikalinga (-as) darbininkė (-as) medienos glaistymo ir šlifavimo darbams atlikti. Darbas dviem pamainomis. Tel. 8 699 24 578, e. paštas info@ fornestas.lt. 924301
Ąžuolinius baldus gaminanti įmonė ieško darbuotojų – baldų surinkėjų ir stalių-staklininkų nestandartinių baldų gamybai. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 40 902, 8 620 77 262, e. paštas info@ medienosera.lt. 923210
Darbai: Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, pakuotojams, gėlių skynėjams, viešbučių personalui, slaugytojoms; Vokietijoje – motelių valytojoms; Olandijoje – mėsininkams, suvirintojams, žuvies fabrikuose; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, staliui. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 924215
Didmeninės prekybos įmonė, prekiaujanti lengvųjų automobilių ir sunkvežimių detalėmis, ieško aktyvaus pardavimo vadybininko. Darbo patirtis automobilių detalių prekyboje – privalumas. CV siųsti e. paštu info@kaunas.intercars.lt. 923270
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900153
Ieškomi plataus profilio statybos darbininkai. Kontaktinis tel. (8 37) 324 181.
923609
Įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis automobilių ardymo srityje. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@ gmail.com. 925052
Krovininių automobilių servisas ieško šaltkalvio. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 620 34 596. 924534
Prekybos tinklo „Šilas“ kulinarijos cechui reikalinga VIRĖJA (-AS). Kreiptis tel. 8 687 43 667. 924873
Reikalinga (-as) spaudos pardavėja (-as) Raudondvario pl., Partizanų g. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46. Tel. (8 37) 209 206.
924451
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 924551
Ieško darbo Slaugyčiau moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319. 923882
Paslaugos Medikų
922955
924317
Reikalinga padavėja (ir prie baro) dirbti Pie tų Vokietijoje viešbutyje, 5 dienas per sav. po 10 val. Atlyginimas 1000 EU. Vokiečių k. įgūdžiai būtini. Suteikiamas apgyvendinimas. Tel. 8 650 61 051, e. paštas bernhard. draxler@lkb.lt. 924877
Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 913790
Reikalingi C kategorijos vairuotojai išvežioti alų Kauno regione. Tel. 8 685 35 909.
924709
Reikalingi krovėjai dirbti autolaužyne. Tel. 8 614 63 722. 924340
Reikalingi pastatų šiltintojai, mokantys dėti dekoratyvinį tinką. Tel. 8 685 01 565. 924189
Reikalingi staliai, sugebantys gaminti laiptus. Tel. 8 656 13 841. 915908
Reikalingi valytoja(-as) ir kiemsargis. Ieškome darbščių, atsakingų, pareigingų darbuotojų. Priimsime į darbą kandidatus tik be žalingų įpročių ir dirbusius panašų darbą. Tel. 8 683 22 557. 924820
Šeimos klinikai reikalingi bendruomenės slaugytoja (-as) ir masažistas. Tel. 8 687 72 018. 920829
Servisui reikalingas automobilių variklių ir greičių dėžių remonto meistras. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@ gmail.com.
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija. Medicinos mokslų daktaras Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 923043
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu. Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 923042
925028
Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuotojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt. 913246
Statybinė įmonė įdarbintų sąmatininką (-ę) ir projektų vadovą. CV siųsti e. paštu dalista@dalista.lt.
923624
Statybinė įmonė ieško vyr. buhalterės (-io). CV siųsti e. paštu dalista@dalista.lt. 923801
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Kontaktinis tel. 8 620 84 733.
Kavinei barui „Tigrasa“ Karmėlavoje reikalingi (-os) virėjai (-os). Tel. 8 601 40 624, 8 676 36 161.
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (C ir CE kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.
916511
921921
UAB „Betono centras“ ieško betono siurblio operatoriaus dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.
Reikalinga moteris vežioti į mokyklą ir atgal 13 m. mergaitę iš Rokų į Kovo 11-osios vidurinę mokyklą. Tel. 8 689 06 750.
Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalėmis, reikalingas VADYBININKAS. Būtina rusų kalba, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Kaunas, tel. 8 657 54 199. 920438
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Transporto įmonei reikalingas mechanikas organizuoti sunkvežimių aptarnavimo ir remonto darbus. Tel. 8 616 17 700.
921928
919258
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 924362
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 917510
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 921286
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, kovo 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Statybos, remonto
Paslaugos Medikų
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir kokybiškai remontuoja minkštuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.
900938
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.
922597
916996
Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
924636
Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažymas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732. 918985
Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650.
915463
921723
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
Kvalifikuoti meistrai greitai ir kokybiškai atlieka visus vidaus apdailos ir griovimo darbus. Tel. 8 671 93 995, 8 684 60 006. 919405
918051
Moterys dažytojos dažo, glaisto, tapetuoja butus ir įvairias patalpas. Tel. 8 603 93 662.
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–-V 8–20 val.
924157
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Tel. 8 646 16 479. 916135
910493
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 924849
NUOTEKŲ IŠVEŽIMAS, nuotekų valymo įrenginių, lauko ir kilnojamųjų tualetų aptarnavimas, VAMZDYNŲ PLOVIMAS, atkimšimas. Išrašome dokumentus. Tel. 8 619 42 770.
917131
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310. 916002
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 922338
Buitinės technikos remonto
nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
924284
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 922807
Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas. 918399
Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV, 14 nemokamų programų. Tel. 8 674 42 125. 920645
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 921938
Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 894013
921681
ŠVENČIŲ VEDĖJAS – ŽMOGUS ORKESTRAS su linksmų dainų, šokių muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventėms. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 924471
Kitos
Gabenimai Savivarčiais pigiai atvežame iki 25 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių (iki 12 palečių), perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000. 922070
Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 915705
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 921800
Kelionės
Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989.
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
Profesionaliai ir nebrangiai genime vaismedžius. Tel. 8 611 45 542.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“, tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706, www.stogudengimasjums.lt.
Tel. 8 601 41 100
924570
921537
917392
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu. Atliekame kasimo darbus mini ekskavatoriumi. Tel. 8 617 40 842. 922321
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 917365
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
919218
922049
Šventėms
922285
Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.
Keleivių pervežimas į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
923627
Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Žaliakalnio, Dainavos, Kalniečių, Eigulių rajonuose arba Centre. Tel. 8 684 55 498.
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.
917345
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
Nestandartinių baldų projektavimas ir gamyba. Individualus dizainas Jūsų namams ar įmonei. Kokybė, garantija. Nemokama konsultacija. Tel. 8 646 41 209.
Išsinuomoja
Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.
917311
Skubiai ir nemokamai išveža
909232
922753
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
VONIŲ RESTAURAVIMAS
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
917244
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
924227
Nuomoja vieno kambario butą su virtuve A. Šančiuose. Su žalingais įpročiais nesikreipti. Tel. 342 910, 8 603 64 817.
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
916194
Automobilininkams
923266
Išnuomojamos komercinės paskirties patalpos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m, vitrininiai langai, išėjimas į Laisvės alėją, modernus remontas), ir Birželio 23-iosios g., šalia „Samsono“ parduotuvės (16 kv. m). Tel. 8 614 75 001.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 920730
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 924394
Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos įteisinimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų ruošimas. Tel. 8 600 01 611. 918947
Gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos. Kaunas. Tel. 8 657 88 778.
917325
921585
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, maišytuvus, gyvatukus. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 604 95 971. 922397
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460. 923179
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 913681
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 914948
Stalių, stogdengių brigada, turinti ilgametę patirtį, dengia stogus įvairia danga, gegnių statymas. Įvairūs skardinimo darbai. Padedame įsigyti reikiamas medžiagas geromis kainomis. Tel. 8 674 60 503. 918954
Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdailos darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 907885
Surenkame nereikalingą METALO laužą, automobilius, kuro katilus, buitinę techniką. Išpjauname iš konstrukcijų nereikalingą metalą. Tel. 8 699 77 162. 917429
www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt. 917545
Vidaus įrangos
922615
923928
923887
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
914590
906935
924179
Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 915973
924052
922184
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva-Anglija-Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899377
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Įvairūs
921813
Teismo informacija Kauno apygardos teismas 2012 02 08 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Alsimora“, į. k. 135691240. Administratoriumi paskirtas Darius Jasaitis. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2012 03 31 Europos pr. 89–2, LT-46333 Kaunas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. suinteresuotiems asmenims pranešame, kad BUAB „Alsimora“ nevykdys sudarytų sutarčių. 924747
Kauno apygardos teismas 2012 02 17 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Auvikata“, į. k. 300142180. Administratoriumi paskirta UAB „Audersima“, įm. k. 185479119. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2012 04 13 UAB „Audersima“, Europos pr. 89–2, 46333 Kaunas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. suinteresuotiems asmenims pranešame, kad BUAB „Auvikata“ nevykdys sudarytų sutarčių.
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 902203
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9-17 val., „Aujama-credit“.
924744
917898
UAB „Auvikata“ (į. k. 300142180, adresas Jonavos g. 254, Kaunas) direktoriui ir vieninteliam akcininkui Deimantui Rauluševičiui, paskutinėmis žiniomis gyvenančiam Šiaurės pr. 71-24, Kaune, viešo paskelbimo spaudoje būdu įteikiama Kauno apygardos teismo 2012 02 17 nutartis apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Auvikata“. Įmonės direktorius privalo per 15 dienų pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perduoti administratoriui UAB „Audersima“ (į. k. 185479119, adresas Godulių g. 14, Kaunas, adresas korespondecijai Europos pr. 89–2, Kaunas 46333) turtą bei visus dokumentus.
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
924897
Akcininkams! 2012 m. balandžio 16 d. 12 val. vaisių saugykloje vyks UAB „Daukšiagirio sodai“, įmonės kodas 170701877, visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Dėl bendrovės valdybos ataskaitos tvirtinimo; 2. Dėl 2011 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo; 3. Dėl 2011 m. grynojo pelno (nuostolio) paskirstymo; 4. Kiti klausimai. 924288
Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001. Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.
919033
UAB „Avena“ (įmonės kodas 135178234) akcininkams! Direktoriaus Valdo Dalinkevičiaus iniciatyva 2012 m. balandžio 11 d. 10 val. Kalvarijos g. 128, Kaune, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2011 m. finansinės atskaitomybės ir veiklos ataskaitos tvirtinimas. 2. Bendrovės 2011 m. gauto pelno (nuostolio) paskirstymas. 3. Einamieji klausimai. 925141
Nuomoja Vieno kambario butą su baldais ir buitine technika Jonučiuose. Tel. (8 37) 316 498, 8 612 20 929. 922390
922639
Kiti BUAB „Arum“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas (laivų, katerių, vandens ir sniego motociklų, keturračių detalės, jų priedai, gelbėjimosi liemenės, gelbėjimo ratai ir kt.). BUAB „Muzikos ekspreso servisas“ parduoda automobilį OPEL OMEGA (2000 m.), 392 vnt. UAB „Žemyn upe“ paprastųjų vardinių akcijų. BUAB „Vakuolė“ parduoda automobilį CHEVROLET, IMPALA (2001 m.) BUAB „Tobra ir Ko“ parduoda nekilnojamojo turto kompleksą (žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai), esantį Saulės g. 63, Marijampolėje, su jame esančiu turtu. BBĮ UAB „Gazagroservisas” parduoda 16.434 vnt. ZAO „Gazagroservis“ akcijų paketą. BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vištelionių k., Trakų r. sav., ir žemės sklypų kompleksą (2 vnt.), esančius Ringaudų k., Kauno r. sav. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k. BUAB „Dinasas“ parduoda žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. BUAB „AgroMarket“ – ilgalaikį kilnojamąjį turtą (kompiuterinė technika, baldai, šaldymo įranga ir kt.). BAB „PROSPERO POLIS“ išparduoda trumpalaikį turtą (įvairios detalės, statybinės medžiagos, vamzdžiai ir kt.) ir reikalavimo teises pagal skolininkų neįvykdytas prievoles. Papildoma informacija teikiama Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, (8 37) 308 945, e. p. biuras@adminbiuras.lt, faksas. (8 37) 308 948. 924367
Nukelta į 29 p.
29 3
Šeštadienis, kovo 10, 2012
klasifikuoti skelbimai 6 a žemės sklypą SB „Gervėna“, Gervėnupio k., Kauno r. Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 678 13 600, 268 331.
Įvairūs Kiti
924614
Informuojame apie bendrąja tvarka parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0281:1324), esančio Kauno m. sav., detalųjį planą. Planavimo organizatorius: UAB „Norvegijos kontaktai“ (į. k. 300140852), Savanorių pr. 3–2, Kaunas, tel. 8 676 61 200. Planavimo pagrindas, tikslai ir terminai: žemės sklypas planuojamas sutinkamai su Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4602. Planavimo tikslas – žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas, atidalytų sklypų žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, sklypų privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų ir statybos reglamento nustatymas. Plano rengėjas: UAB „Aplinka ir ekologija”, tel. 8 615 56 244, e. paštas s.urbelis@ gmail.com, adresas Savanorių pr. 363A-201, Kaunas. Vieša detaliojo plano sprendinių ekspozicija bus rengiama UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose nuo 2012 03 23 10 darbo dienų. Viešas svarstymas numatomas 2012 04 10 UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose, Savanorių pr. 363A–201, Kaunas, nuo 16 val. 924757
Informuojame apie bendrąja tvarka parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. 1901/0280:19; :119), esančių Romainiškių g. 31, Romainiškių g. 33, Kauno m. sav., detalųjį planą. Planavimo organizatorius: UAB „Norvegijos kontaktai“ (į. k. 300140852), Savanorių pr. 3–2, Kaunas, tel. 8 676 61 200. Planavimo pagrindas, tikslai ir terminai: žemės sklypai planuojamas sutinkamai su Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4702. Planavimo tikslas – žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. 1901/0280:19; :119) pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas; žemės sklypų sujungimas ir padalijimas, suformuojant 9 žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams namams statyti, 3 sklypus infrastruktūrai vystyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo ir statybos reglamentų nustatymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Plano rengėjas: UAB „Aplinka ir ekologija”, tel. 8 615 56 244, e. paštas s.urbelis@gmail.com, adresas Savanorių pr. 363A–201, Kaunas. Vieša detaliojo plano sprendinių ekspozicija bus rengiama UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose nuo 2012 03 23 10 darbo dienų. Viešas svarstymas numatomas 2012 04 10 UAB „Aplinka ir ekologija“ patalpose, Savanorių pr. 363A–201, Kaunas, nuo 17 val. 924760
Pranešama, kad keičiasi UAB Ernstas ir partneriai, į.k. 159877538, buveinės adresas: Juodgirės g. 4, Kaunas, pavadinimas. Naujasis pavadinimas: UAB „Solid Idea”. 925171
Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt. 923272
Pranešame, kad 2012 m. kovo 23 d. 10 val. UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, Jonavos g. 16A, Kaunas, šaukiamas bankrutavusios UAB „Dinasas“ kreditorių susirinkimas.
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.
914477
Dalį mūrinio namo Krosnos g. (II a., gyv. pl. 31 kv. m, nustatyta naudojimosi tvarka, dalis ūkinio pastato). Aukcionas vyks kovo 14 d. Pradinė kaina 28 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
921875
2 kambarių butą V.Krėvės pr. (44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, šiltas butas, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Kaina 107 000 Lt. Tel. 8 686 40 200. 922616
BUAB „Heraldijos statyba“ parduoda 224,81 kv. m gyvenamąjį namą su ūki niu pastatu ir 5,22 a žemės sklypu A.Juo zapavičiaus pr. 2A, Kaune, už 360 000 Lt. Iki 2012 m. birželio 7 d. renkami potencia lių pirkėjų pasiūlymai dėl minėto turto įsi gijimo. Pasiūlymai priimami UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių pas laugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune, faks. (8 37) 308 948 ir e. paštu d.rumbutiene@ adminbiuras.lt arba UAB Medicinos banke, Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, e. paštu tvs@ medbank.lt. Detalesnė informacija sutei kiama ir dėl turto apžiūros prašom kreiptis į bankroto administratorių, tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, arba į banko atstovą, tel. 8 682 82 107. 924375
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
Statybinės medžiagos
921867
Automobilius (senus, surūdijusius, su de fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
922886
908164
914130
Komercinės paskirties 35 a sklypą Kauno r. sav., Mastaičiuose (detalusis planas, aukštingumas 12 m, sklypas ribojasi su „Via Baltica“ keliu). Tel. 8 685 79 433. 923773
Noreikiškėse nebrangiai naujos statybos namą arba jo dalį (ne visa apdaila, visos komunikacijos, visas sklypas 7 a, geras susisiekimas). Tel. 8 656 47 866. 923663
Norite parduoti ar išnuomoti būstą – kreipkitės! Nemokama konsultacija NT klausimais! REMAX CEPETAL brokerė Gintarė Meiluvienė. Tel. 8 620 41 930. 924625
Parduodama transporto įmonė, ne „Linavos“ narė, su skolomis. Tel. 8 618 10 548.
920265
Parduodamas mūrinis garažas Pramonės pr., prieš PC „Banginis“. 17 kv. m, yra rūsys (po visu), trifazis, garažas saugomas. Tel. 8 612 12 819. 922391
Parduodamas sodo namelis su žemės sklypu, esantis Kauno r., Samylų sen., Samylų k. Kaina 62 000 Lt. Tel. (8 37) 457 277 nuo 8 iki 17 val. 922799
Parduodamas tvarkingas vieno kambario butas Kaune, Dainavos mikrorajone, paliekame virtuvės ir prieškambario baldus. Tel. 8 620 19 454. 922478
Parduodu nukelti pušies rąstų (dvigubo pjovimo) pirtį (matmenys 5 x 5 m). Kaina 6 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 656 38 881. 922490
Pusę namo Vaidoto g., ramioje vietoje (bendr. pl. 30 kv. m, 6,5 a žemės). Tel. 8 600 40 574. 924707
Skubiai, labai nebrangiai, geroje prekybai vietoje, Aleksoto turgavietėje, parduodamas kioskas. Geros būklės. Tel. 8 651 36 591.
922829
924918
Mūrinį 130 kv. m NAMĄ su pusrūsiu Išlauže, Prienų r. (ūkinis, 25 a sklypas, kaina 195 000 Lt), ir 2 kambarių BUTĄ Prienuose (I a., kaina 52 000 Lt). Tel. 8 606 48 476, 8 601 81 772.
923783
Naują pusantro aukšto (93 kv. m) apvalių tekintų rąstų namą (8,3 x 8,8 m) nukelti. Jurbarkas. Kaina 35 000 Lt. Tel. 8 677 15 149.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Maisto prekės Parduodu BULVES (40 kg – 25 Lt). Pristatau. Tel. 8 600 76 000.
922665
Parduodu: morkas, 1 kg – 0,60 Lt; nestandartines morkas, 1 kg – 0,22 Lt; burokėlius, 1 kg – 0,50 Lt. Tel. 8 604 00 447. 924932
Drabužiai, avalynė
919914
Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel 8 618 05 112. 922902
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902831
Galutinis kailinių išpardavimas! Vyriški, moteriški – nuo 590 Lt. Tokių kainų dar nebuvo. LE MARI parduotuvė, Laisvės al. 50. 919389
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902640
922760
Buitinė technika
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.
910137
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 920812
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722.
902767
922058
Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio, vnt. – 7 Lt. Sausos pjuvenos maišuose, vnt. – 4 Lt. Tel. 8 670 32 999. 920091
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 2,5; 5; 8; 15; 20 kub. m). Tel. 8 682 86 242. 917658
Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turime ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508. 903398
Parduodame malkas. Tel. 8 699 11 038.
924378
Parduodu natūralių plaukų šinjonus (įvairaus ilgio ir spalvų). Tel. 8 652 19 701. 922500
918204
913947
Nukelta į 30 p.
Kviečia KVIETIMAS Kauno apskrities moterų krizių centras maloniai kviečia į nemokamas fotografijų parodas „Moterys prieš smurtą“ ir „Suknelių istorijos“. Parodas galite aplankyti kovo 14–16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų fakultete, I-III a., Gedimino g. 44. Parodų rėmėjai – JAV ambasada, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Avon“, Moterų informacijos centras.
Pigiai įvairias malkas. Krauname eilutėmis. 1 kub. m kaina – nuo 100 Lt. Tel. 8 633 84 168 („Bitė“), 8 675 68 847 („Tele 2“).
Kovo 16 d., penktadienį, 18 val.
924689
Prekyba kietuoju kuru: akmens anglys, medžio pjuvenų briketai. BALTARUSIŠKI DURPIŲ KURO BRIKETAI, kaina 333 Lt. Kaina galioja iki 2012 m. kovo 31 d. Tel. (8 37) 746 419.
918189
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883.
902896
Kauno valstybinėje filharmonijoje Koncertas iš ciklo „Diriguoja jaunieji“
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
921376
Solistė
INDRĖ PETRAUSKAITĖ (fortepijonas) Dalyvauja: ANTJE THIELE (fleita, Vokietija)
Perka
Dirigentė
MIRGA GRAŽINYTĖ Skambės L. van Bethovenas - Koncertas fortepijonui ir orkestrui G-Dur op. 58; L. van Bethovenas - Simfonija Nr. 6, F-Dur, op. 68; R. Šerkšnytė - „Mažojo princo pasaka“ Globėjas:
BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.
917714
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
924826
Parduodu 6,35 ha miško su žeme Plungės r. Tel. 8 627 18 810.
913451
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
Parduodu 2 kambarių butą (47,50 kv. m) Palangos centre. Kaina 160 000 Lt. Tel. 8 605 57 975. 923058
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
921768
Kitos prekės
922726
Medinį namą Veliuonos mstl., Vytauto g. (b. pl. 85 kv. m, 27 a žemės sklypas, ūkiniai pastatai, šulinys, sodas). Kaina 54 000 Lt. Tel. 8 698 03 317.
923673
911646
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.
Kitose vietose
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kaino mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
924666
917787
916986
903026
919074
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
1 kambario butą/patalpą Ašigalio g., Eiguliuose (2/1 a., mūrinis namas, b. pl. 30 kv. m, plast. langai, šarv. durys, reikalingas remontas). Tel. 8 677 92 554.
Katalizatoriai, DPF, duslintuvai. Pardavimas, pristatymas, keitimas, remontas. Kreiptis tel. 8 650 23 971.
Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.
Sodybą prie Babtų, gražioje vietoje, šalia miškelio ir upelio (vienkiemis, su ūkiniais pastatais, 2 ha žemės). Tel. 8 671 91 851.
1 kam. butą A. Šančiuose, Prancūzų g. (5 a. plyt. namo 3 a., bendr. pl. 29 kv. m, vidinis, bendrija). Tel. 8 682 26 430.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
Automobiliai ir detalės
916925
Visą kovo mėn. kompleksinė kačių ir šunų vakcinacija – tik 30 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14 („Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta), tel. 707 723.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
902704
821597
Gyv. namą M.Lapėse (rekonstruotas 2011 m., bendr. pl. 94 kv. m, 13,5 a žemės, miesto komunikacijos, rami vieta, akligatvis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 470 439, 8 685 03 159.
923910
Parduoda
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
923190
DNB būstas. Teikiame paslaugas norin tiesiems parduoti, išnuomoti nekilnoja mąjį turtą. E. paštas jolita.geguziene@ dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.
924370
915181
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Rėmėjai:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno diena
30
Šeštadienis, kovo 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 911249
Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681. 919781
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919826
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498. 898901
Kviečia mokytis KAUNO JĖZUITŲ GIMNAZIJA SKELBIA MOKINIŲ PRIĖMIMĄ Į 5-ĄSIAS IR I GIMNAZIJOS KLASES. Informacija stojantiesiems į penktąsias klases: Atvirų durų diena kovo 22 d. 18 val. – susitikimas su gimnazijos administracija, 19 val. – ekskursija po gimnaziją. Prašymų registracija nuo kovo 23 iki gegužės 1 d. internetu www. kjg.lt. Stojamieji egzaminai vyks gegužės 12 d. 10 val. Dėl stojimo į 5-ąsias klases pasiteirauti tel. 8 687 84 711. Informacija stojantiesiems į I gimnazijos klases: kovo 31 d. 9 val. 8 klasių mokiniams, pageidaujantiems pasitikrinti savo žinias, gebėjimus, įgūdžius ir susipažinti su Kauno jėzuitų gimnazijos ugdymu, organizuojamas MAGIS TURNYRAS (registruotis į turnyrą nuo kovo 10 iki kovo 28 d. internetu www.kjg.lt). Prašymų registracija priimti į gimnaziją nuo balandžio 6 iki gegužės 23 d. internetu www.kjg.lt. Stojamieji egzaminai birželio 2 d. 10 val. Dėl stojimo į klases pasiteirauti tel. 8 687 84 726. Gimnazijos administracija. 923621
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 03 19, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 03 21. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 913359
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896701
NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks kovo 16 d. nuo 17 iki 19 val., 17 d. nuo 15 iki 17 val. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų! 922842
Kviečia Būsimoms mamytėms – užsiėmimai ir pašnekesiai prie arbatos. Renkame naują grupę! Užsiėmimai – Kęstučio g. 83. Tel. 8 650 77 972.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
923561
Dėmesio! Jei tau 25 ir daugiau metų kviečiame pajusti šokio dvasią ir išmokti POP, Show, Streedance ir kt. šokius. Laukiame Jūsų visų! Tel. 8 676 19 949.
mu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę.
924173
Kovo 11-osios proga pakvietėme į Kauną Seimo Antikorupcijos komisijos narius: L.Kernagį, N.Puteikį, A.Stancikienę, Ž.Šilgalį ir S.Bucevičių. Kovo 12 d., pirmadienį, 17.30 val. Kauno m. savivaldybės salėje, Laisvės al. 96, vyks susitikimas, į kurį kviečiame visus neabejingus kauniečius. Kauno jungtinis demokratinis judėjimas www.judejimas.eu. Tel. 8 612 96 543, e. paštas ruta.zabieliene@gmail.com.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Nuo kovo 15 d. – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga–Stokholmas–Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpi-
Daugiau informacijos www.krantas.lt
924838
Maloniai kviečiame ateiti į filmo „Įtikėti Kristų“ peržiūrą. Kovo 22 d. 19 val. Draugystės g. 1. Filmo trukmė 30 min. PDŠ Jėzaus Kristaus bažnyčia. 922852
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 918027
Sportas Maudžia nugarą, įtemptas kaklas? Ateikite ir išbandykite SPECIALIZUOTĄ STUBURO MANKŠTĄ. Rotušės a. 19, Kaunas. Tel. 8 686 27 980. www.stuburomokykla.lt
922567
Kita Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“ Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. Tel. (8 37) 20 68 57, 8 685 48 375. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. 904865
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyriaus tel. 302 230, 308 862, 308 863.
31
Šeštadienis, kovo 10, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų administracija nuoširdžiai užjaučia darbo medicinos gydytoją, buvusią ilgametę Konsultacinės poliklinikos vedėją Teresę Genovaitę BAGDONIENĘ dėl vyro mirties. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos sesers Kristinos Čiučiulkaitės mirties nuoširdžiai užjaučiame NAUMAIČIŲ šeimą. Kartu liūdi kaimynai: Bartašiūnų, Leskauskų, Maštarų, Žižminskų šeimos.
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI •Kapo dekora vimas skaldele, smėliu, juodžemiu •Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis •Vienkartinis arba nuolatinis kapo tvarky mas (1 mėn. – nuo 40 Lt) •Kapo tvarkymas po laidotuvių •Proginis kapo tvarkymas •Prekyba paminklais, antkapiais, tvorelėmis •Pamatų įrengi mas •Paminklų, tvorelių restauravimas. Užsakymams iki balandžio 1 dienos taikoma 15% nuolaida darbams. Kontaktai www.kapineta.lt; info@ kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, adresas Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 917447
teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A , S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907667
„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mi rusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasi te Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą. 913004
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsie nio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligo ninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas katafalkas, kitas transportas, renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažny čiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsaky mai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 916900
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šar vojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS). 894655
Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pa gamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pama tų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame konsultacijas kapavietės su tvarkymo klausimais. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt. 919897
Kovo 10 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jaki mavičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – MODERATORIAI. Vienos dalies foru mas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Kovo 10 d. 12 val. – PASAKŲ KARALIAUS TEATRAS, rež. O.Žiugžda (stebuklingų H.Ch. Anderseno pasakų atsiradimo paslaptys), nuo 5 metų. 17 val. – premjera. SUDEGINTI NEGALIMA PASIGAILĖTI. JOANOS ARKIETĖS MANIFESTAS.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Kovo 10 d. 18 val. – premjera. Kobo Abe. SVETIMAS VEIDAS. Rež. Arūnas Katkauskas.
TEATRO KLUBAS
Kovo 11 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice'as. AIDA. Trukmė 2.30 val.
Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (II a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
KAuno KAMERINIS TEATRAS
Kovo 10 d. 18 val. – Rido Žirgulio monospektaklis komedija KĄ GALVOJA VYRAI?
Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Kovo 10 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMA SIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisie rius S.Rubinovas. Kovo 11 d. 12 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Kovo 10 d. 18 val. – spektaklis 2 VYRAI 1 TIESA. Režisierius A.Gricius.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS”
M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Kovo 11-osios g. 108, tel. 313 712, vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Kovo 10 d. 18 val. – MOKĖK – DUOSIU. Pagal G.Gugevičiūtės pjesę „Labas gyveni mas”. Rež. V.Balsys.
Kovo 11 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
DATOS (kovo 10 d.) Keturiasdešimties paukščių diena 1848 m. mirė poetas, folkloristas ir istorikas Simonas Stanevičius. 1893 m. gimė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1927 m. gimė rašytojas, prozininkas Vladas Dautartas. 1930 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Justinas Marcinkevičius. 1940 m. gimė karatė meistras, amerikiečių aktorius Chuckas Norrisas. 1958 m. gimė Holivudo žvaigždė Sharon Stone. 1964 m. gimė trečiasis Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnus Edwardas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa darnesni. Jūsų problemos išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien vertėtų būti kantriam ir pasiruošti emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Nepaisysite vyresnio žmogaus autoriteto, viską spręsite pats. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Pasistenkite atlikti kuo daugiau darbų, bet nepamirškite ir pailsėti. Būkite kantrus ir nesielkite savanaudiškai. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Šiandien norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Šaulys (11 23–12 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Savaitgalis tinkamas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Būsite apimtas prieštaringų minčių ir jausmų, dėl to galite patirti nuoskaudų ir pajusti nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad jausmai dažnai būna blogi patarėjai. Žuvys (02 20–03 20). Būsite nusiteikęs pakiliai. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj jokių nemalonių staigmenų neturėtų būti.
Orai
Artėjantis savaitgalis bus darganotas, tačiau oras turėtų šiek tiek sušilti. Šiandien numatomi krituliai, dieną vietomis galima lijundra, bus ūkanota, stiprės vėjas. Temperatūra dieną bus iki 4 laipsnių šilumos. Rytoj vyraus darganoti, su krituliais orai, pūs stiprokas vakarinių krypčių vėjas. Ir naktį, ir dieną laikysis 1–3 laipsnių šilumos oro temperatūra.
Šiandien, kovo 10 d.
+3
+3
Telšiai
+2
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
+3
Utena
+4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.45 18.13 11.28 21.41 6.57
70-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 296 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +29 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+15 +17 –2 +3 +8 +7 +13 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+8 +5 +15 +26 +3 +23 +6 +7
+1
+3
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+2
Alytus
4–7 m/s
Vardai Šiandien:
Bautgailė, Demetrija, Emilis, Geraldas, Naubartas, Virmantas. Rytoj:
Eulogijus, Gedimtas, Gedminas, Konstantinas (Kostas), Rosina, Vijolė.
Didelio potvynio nebus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+2
+2
-2
5
0
+2
+1
+2
8
-3
+5
+2
-3
6
rytoj
poryt
Pavasario pranašai Lietuvoje jau pasirodė, tačiau tikro potvynio dar reikės palūkėti, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Daugelyje upių, nors ir su properšomis, dar laikosi ledas, jo storis siekia 25–45 cm. Vandens lygis upėse per potvynį prognozuojamas žemesnis už vidutinį. Tik ten, kur yra sąlygos susidaryti ledų sangrūdoms, vandens lygis gali smarkiau pakilti. Ledonešis prognozuojamas kovo 13–16 d. Baltarusijos specialistai Nemune ir Neryje taip pat prognozuoja mažesnį už vidutinį potvynį. Jie ledonešio Nemune laukia kovo 13–23 d., Neryje 15–25 d. KD inf., „Shutterstock“ nuotr.
įvairenybės
Medikė surado dar vieną mamuto kaulą Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Atrodo, kad Baltija brukte bruka lietuviams naują laisvalaikio leidi mo būdą – ieškoti pajūryje ne gin tarų, bet archeologinių vertybių. Prie Karklės esančios Olando ke purės pajūriu vaikštinėjusi medi kė aptiko, kaip spėjama, dar vieną mamuto kaulą.
Iš pradžių šeima rado nemažą gintaro gabalą, vėliau dėmesį pa traukė į medžio atplaišą panašus radinys. Paaiškėjo, kad tai mamuto kaklo slankstelis. Prieš dvi savaites tame pačiame pajūrio ruože rastas pust rečio kilogramo sveriantis to pa ties gyvūno dubens kaulas. Spėja ma, jog abiem jiems daugiau kaip 22 tūkst. metų.
„Iš tiesų abu kaulai mamuto. Di dysis yra jungiamasis kaulas tarp dubens ir šlaunikaulio, o mažasis – kaklo slankstelis“, – tikino Kul tūros paveldo departamento vals tybinis inspektorius Laisvūnas Ka valiauskas. Visus rastus kaulus iš arti netru kus bus galima apžiūrėti Pajūrio regioninio parko lankytojų centre. Interneto svetainėse galima rasti
gana daug tokių radinių savininkų, kurie siūlo už pinigus įsigyti įvai rių eksponatų. „Vis dėlto tai nėra brangūs ra diniai, iš jų neuždirbsi. Kainos yra nedidelės, nes tokių kaulų daug randama Rusijoje. Už dantį siū loma nuo 300 iki 500 dolerių. Lietuvoje tokios rinkos nėra, nes nėra kolekcininkų“, – sakė L.Ka valiauskas.
Radiniai: prie Olando kepurės
aptikti jau du mamuto kaulai – šlaunikaulio fragmentas ir slanks telis. Vytauto Petriko nuotr.