kovo 10, 2012 Nr. 58 (19 359)
E.Gentvilo vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sulaukė įvertinimo. Ekonomika 11p.
Fukušima Japonijoje jau vadinama antruoju Černobyliu. Kas pasikeitė po šios tragedijos? Pasaulis 8p.
Skurdas gena į Kanarus
www.kl.lt
Kaina 1,60 Lt
„Būtų juokinga užsėsti ant debesies ir virš savęs maty ti tik Dievą.“ Seimo narys Andrius Burba apibūdino susireikšminusių žmonių įpročius.
5p.
Tuoktis – į mero kabinetą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Amžiną meilę klaipėdiečių poros galės prisiekti ir mero kabinete. Jis įtrauktas į netradicinių vietų, kur galima susituokti, sąrašą.
Sprendimas: kai kurie klaipėdiečiai pasiryžę viską mesti ir emigruoti į šiltus kraštus, nes juose nesikandžioja kainos.
526 litai. Tokio dydžio pensija šešiasde šimtmetę klaipėdietę privertė gyveni mą pradėti iš naujo – parduoti visą uos tamiestyje turimą turtą ir išsikraustyti gy venti į Ispaniją, nes joje galima pigiau ir butą nusipirkti, ir oriai gyventi.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pirks namą ir dar liks pinigų
„30 metų dirbau Lietuvai ir gaunu kapeikas. Kaip galima išgyventi už 526 litus, kai tokios sumos vos už tenka mokesčiams? Ačiū Dievui, kad turiu vyrą, nes kitaip reikėtų eiti raustis po konteinerius, nors
Vytauto Petriko fotomontažas
nesu nei alkoholikė, nei „bom žė“, bet valgyti juk norėčiau. Man jau užtenka, atsibodo egzistuoti, įgriso priimami vis baisesni įsta tymai. Todėl ir noriu kuo greičiau parduoti butą Klaipėdoje ir emig ruoti į Ispaniją“, – ryžtingai nusi teikusi buvo klaipėdietė Irena (pa vardė redakcijai žinoma – V.S.).
4
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai tai padaryti pasiūlė pats meras Vytautas Grubliauskas. Ceremonijos ne Santuokų rūmuose vyksta penktadienį. Mero manymu, jos darbui netrukdys. „Norintys mano kabinete galėtų susituokti jau šiandien. Tai nereiš kia, kad pretenduoju tapti etatiniu liudininku ar pabroliu. Žinoma, jei poros norės, galėsiu dalyvauti ce remonijoje“, – tvirtino meras. Anot V.Grubliausko, santuokos mies to vadovo kabinete nėra naujovė. Anksčiau yra buvę tokių iniciatyvų. Meras tvirtino, jog tai pirmas žings nis į pastato, kuriame dabar įsikū ręs Civilinės metrikaci jos skyrius, perėmimą.
2
2
ŠEŠTADIENIS, KOVO 10, 2012
miestas
Tuoktis – į mero kabinetą 1
Šią savaitę V.Grubliaus kas buvo susitikęs su tei singumo ir aplinkos ministrais, nuo kurių tai priklauso. „Pavyko išjudinti šį klausimą. Panašu, kad Santuokų rūmai, ku rie yra strateginėje vietoje, ateityje gali tapti miesto turtu“, – komen tavo meras. Anot V.Grubliausko, prieš pra dedant procedūras teisingumo mi nistrui iškilo klausimas, kur Civi linės metrikacijos skyrius įsikurs perdavus pastatą miestui: ar jis bus iškeltas, ar liks pastate. Mero ma nymu, šis skyrius galėtų būti per keltas į rotušę. Tokiu atveju san tuokos vyktų Luizės salėje, tačiau prieš tai ją reikia rekonstruoti. „Teisingumo ministrą įtikino mūsų siūlymas. Jis kreipėsi į ap linkos ministrą dėl Santuokų rū mų pastato perdavimo“, – dėstė meras. V.Grubliausko teigimu, Santuo kų rūmų pastate galėtų įsikurti kai kurie savivaldybės skyriai, kurie yra išsimėtę po visą miestą. „Ką įkurdinti, tikrai rastume. Čia galėtų persikelti Viešosios tvar kos skyrius. Taip pat likti Civilinės metrikacijos skyriaus darbuoto jai. Tik santuokų ceremonija vyk tų Luizės salėje rotušėje. Tačiau tai dar nėra nuspręsta. Viskas gali už trukti nuo metų iki kelerių“, – pa brėžė meras.
Valdininkų ginčas – dėl lietuvių kalbos Klaipėdos valdinin kai tarpusavyje su siginčijo, ar nelietu viški parduotuvių pavadinimai yra pažeidimas ir už tai reikėtų bausti. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Toks nesutarimas išryškėjo po va kar surengto reido, kuriame daly vavo Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas, savivaldybės Vie šosios tvarkos skyriaus vedėja Kris tina Vintilaitė, vyriausiasis mies to dailininkas Mindaugas Petrulis ir vyriausioji savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova.
Kristina Vintilaitė:
Jei taip bus ir toliau, kai kurie lietuviai gali nieko nebesuprasti.
Anot K.Vintilaitės, Valstybinės kalbos įstatyme numatyta, jog vi si viešieji užrašai privalo būti vals tybine kalba. Tačiau jų labai sunku
Pagalbą nori teikti dar viena įstaiga Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Greitosios medicinos pagalbos pa slaugas Klaipėdoje nori teikti dar viena privati įstaiga. Uostamies čio valdžia kol kas tokio pasiūly mo nepriėmė.
Šiuo metu Klaipėdoje greitąją me dicinos pagalbą teikia dvi įstaigos – viešosios įstaigos Klaipėdos grei tosios medicinos pagalbos stotis ir V.Budanovo privati greitosios me dicinos pagalba. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tvirtino, jog dirba tiek bri gadų, kiek numatyta pagal gyven
tojų skaičių – 10. Nusiskundimų dėl jų darbo negaunama. „Naujo paslaugos teikėjo atsiradi mas gali išbalansuoti dabartinę si tuaciją. Papildomai lėšų šiai paslau gai niekas neskirtų, nes tai nustatoma pagal gyventojų skaičių. Kategoriškai pasiūlymo neatmetėme, bet apie per spektyvas reikia kalbėti atsargiai“, – tvirtino miesto vadovas. Anot V.Grubliausko, keisti to, kas yra gerai, neverta. Jei į Klaipė dą ateitų naujas greitosios medici nos pagalbos teikėjas, reikėtų arba atsisakyti dabar ją teikiančios pri vačios įstaigos, arba mažinti Grei tosios medicinos pagalbos stoties brigadų skaičių.
Situacija: šiuo metu greitąją medicinos pagalbą Klaipėdoje teikia dvi
įstaigos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nesutarimas: reide susiginčiję dėl lietuvių kalbos vartojimo viešose iškabose V.Čepas, M.Petrulis, A.Chrus
taliova ir K.Vintilaitė lauks išaiškinimo iš valstybine kalba besirūpinančių institucijų.
buvo rasti Klaipėdos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje. „Parduotuvių iškabos yra ne valstybine kalba, tačiau tai įre gistruoti prekių ženklai. Todėl atsakingi savivaldybės specialis tai, kurie dirbo ir dabar dar dirba, suderino tokias reklamas. Įstaty mas yra įstatymas ir jo reikia lai kytis, todėl šalia tų prekių ženklų turi būti užrašai, jog tai avaly nės parduotuvė, rūbų parduotuvė ir panašiai. Jei taip bus ir toliau, kai kurie lietuviai gali nieko ne besuprasti“, – teigė K.Vintilaitė. Tačiau tokiai jos ir V.Čepo, kuris
Vytauto Liaudanskio nuotr.
yra ir lietuvių kalbos puoselėtojas, nuomonei nepritarė M.Petrulis ir A.Chrustaliova, teigę, kad par duotuvės, kurių iškabose yra ne lietuviškas prekės ženklas, neda ro jokio pažeidimo. „Kadangi tarpusavyje nesuta riame, artimiausiu metu kreip siuosi į Valstybinės lietuvių kal bos komisiją, Valstybinės kalbos inspekciją, kurios yra atsakingos už Valstybinės kalbos įstatymo taikymą. Tegul šios institucijos išaiškina, ar greta prekės ženk lų turi būti ir užrašai lietuvių kal ba“, – būsimo rašto turinį įvardijo
Viešosios tvarkos skyriaus vedėja. Reide dalyvavę savivaldybės dar buotojai centrinėje miesto dalyje ieškojo ir nelegalios reklamos, ku rios rado labai daug. „Manto ir J.Janonio gatvių san kryža yra tapusi neteisėtos rek lamos židiniu. Jos itin gausu ant buvusio „Baltijos“ viešbučio ir priešais jį esančiame skverelyje“, – konstatavo K.Vintilaitė. Valdininkai aiškinsis, kam pri klauso pastatai, ant kurių aptik ta neteisėtos reklamos, ir tuomet imsis priemonių, kaip verslinin kus sudrausminti.
3
ŠEŠTADIENIS, KOVO 10, 2012
miestas Laukia „Padėkos kaukės“
Naujas naftos telkinys
Išrinko vedėją
Klaipėdos kultūros skyrius iki ko vo 16 d. 12 val. laukia uostamies čio teatrų bei kitų teatro kūrėjų pasiūlymų dėl „Padėkos kaukės“ apdovanojimų. Tarptautinės teatro dienos išvakarėse trimis „Padėkos kaukėmis“ bus įvertin ti Klaipėdoje kuriantys teatralai už 2011 m. pasiekimus ir nuopel nus scenos menui.
Klaipėdos rajone surastas naujas naftos telkinys, kuria me galimai yra apie 217 tūkst. tonų naftos, tai dvigubai di desnis kiekis, nei pernai išgau ta iš dvylikos telkinių. Endrie javo seniūnijoje tarp Ližių ir Laigių kaimų naftos telkinys buvo aptiktas prieš pusant rų metų.
Penktadienį išrinktas Asigna vimų valdytojų apskaitos po skyrio vedėjas. Konkurse turėjo dalyvauti keturi pretendentai, bet vienas neatvyko. Po pirmo jo etapo iš konkurso pašalintas vienas dalyvis. Antrajame eta pe viena pretendentė pasirodė labai gerai, o kitas nesurinko reikiamo balų skaičiaus.
Šventės metu sieks rekordo Klaipėdiečiai kvie čiami triukšmingai švęsti Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklau somybės atkūrimo dieną. Šia proga visų prašoma nepamirš ti iškelti trispalvių.
Ned arb as. Per vas ar į Klaip ėdos te ritor inėj e darb o biržoj e užs ireg istra vo 4 tūkst. 270 iešk anč ių darb o as men ų. Kaip informuoj a Klaip ėd os ter itor in ė darb o birž a, kovo 1-osios duomen im is, buvo įreg istr uot as 29 tūkst. 191 iešk ant is darb o asmuo. Klaip ėdos aps krit yj e bed arbių san tyk is su darbingo amž iaus gyvento jais buvo 10,5 proc ., vas ar io 1-ąją ne darb o lyg is siekė 10,3 proc .
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Kovo 11-ajai skirti renginiai pra sidės šiandien. Žvejų rūmuose vyks tradicinis liaudies šokių an samblių koncertas „Gintaro la še – mano Lietuva“. Jo metu pasi rodys ne tik Klaipėdos kolektyvai, bet ir ansambliai iš Latvijos, Prie nų, Plungės, Vilniaus. Per pertrau kas, griežiant kapelai, galės pašok ti žiūrovai.
Sekmadienį į muziejų žmonės, pasipuo šę Lietuvos vėliavos spalvomis, bus įlei džiami nemokamai.
Bilieto kaina – 5 litai. Klaipė diečiai, atėję pasipuošę tautiniais kostiumais, bus įleidžiami nemo kamai. Sekmadienį vidurdienį bažny čiose bus laikomos šv. Mišios už jaunąją Lietuvą. Klaipėdos kon certų salėje koncertuos choras „Aukuras“ ir choristų vaikai. Tra diciškai bus pagerbtas ir Lietuvos nepriklausomybės akto signata
Vieta: šiemet pagrindinis Kovo 11-osios renginys vyks Atgimimo aikštėje.
ras Alfonsas Žalys. Ant jo kapo bus padėtas vainikas, gėlės. Pagerbti signatarą kviečiami visi. Pagrindiniai renginiai vyks vaka re. Taip nuspręsta, kad būtų mato mi šviesos efektai. Šeštą valandą vakaro iš Klaipė dos universiteto miestelio pajudės jaunimo eisena. Dalyvauti joje va kar po pietų buvo užsiregistravę 500 žmonių. Nepr ikl ausomyb ės atk ūr im o dienai skirtą akciją „Kurk laisvę! Skelbk laisvę! Švęsk laisvę!“ vai nikuos 18.30 val. Atgimimo aikš tėje vyksiantis koncertas. Čia nuo pat ryto bus pastaty ti didžiausi Lietuvoje Gedimino stulpai. Jų plotis sieks 24, o aukš tis 9 metrus. Tarp Gedimino stulpų bus su montuota scena. Atlikėjai pasiro dys 7 metrų aukštyje. Renginio metu Gedimino stulpai bus uždegti. „Norime juos įtrauk ti į Lietuvos rekordų knygą“, – tei gė renginio organizatorius „Mezo
Kovo 11-osios renginių programa Šeštadienį
18 val. – jaunimo eitynės su būgnais
16 val. Žvejų rūmuose – koncertas
nuo Klaipėdos universiteto iki Atg i
„Gintaro laše – mano Lietuva“.
mimo aikštės.
Sekmadienį
18.30 val. – šventė Atg im imo aikš
12 val. Mar ijos Taikos Karal ienės
tėje:
bažnyč ioje – šv. Miš ios už jaunąją
„Kurk laisvę!“ – Ged im ino stulpų
Lietuvą. 12 val. Klaipėdos koncert ų salėje – koncertas „Aukuras ir vaikai“. 13.30 val. Lėbart ų kapinėse – gėl ių padėjimas ant Liet uvos nepriklau
Dienos telegrafas
įžiebimas; „Skelbk laisvę!“ – aidint būgnams ir varpui, skaičiuojančiam Nepr iklau somybės metus;
somybės akto signataro Alfonso Ža
„Švęsk laisvę!“ – Kovo 11-ajai skirtas
lio kapo.
koncertas.
group“ vadovas Vaidas Kvedaras. Rekordą vainikuos 22 varpo dū žiai, skaičiuojantys Lietuvos ne priklausomybės metus. Vėliau vyks šventinis koncer tas. Jame pasirodys Klaipėdos grupės „Arrogantics“, „Varnos“, „Sound‘s Enginerrs Feat. Nata ly“, West Coast BBoys“ ir svečiai „Lemon Joy“. „Nepriklausomybės dieną reikia švęsti, o ne lieti aša
Vytauto Petriko nuotr.
ras“, – pabrėžė V.Kvedaras. Dova ną miestiečiams pateiks ir Lietu vos jūrų muziejus. Sekmadienį į jį žmonės, pasipuošę Lietuvos vė liavos spalvomis, bus įleidžiami nemokamai. Kovo 11-ąją klaipėdiečiai turėtų nepamiršti iškelti trispalvių. Į šią pilietinę pareigą bus kreipiamas padidintas viešosios tvarkos pa reigūnų dėmesys.
Sprend im as. Klaip ėdos raj ono apy linkės teism as pas kelb ė apk alt in a mą j į nuos prend į baud žiam oj oj e byl oj e dėl piktn aud žiav im o tarny ba, kyš in ink av im o, pap irk im o bei kurst ym o piktn aud žiaut i tarnyb a ir buv us į Klaip ėdos raj ono sav iv al dyb ės adm in istr ac ij os Stat yb os lei dimų ir sąv adų skyr iaus ved ėj ą Vy taut ą Tirev ič ių nuteis ė 3 met ų lais vės atėm imo bausme, jos vykdym ą atided ant 3 met ams. Šis teismo nuo sprend is yra neįs iteis ėj ęs, jį gal im a skųst i apel iac ine tvark a. Sant uok os. Šiand ien Klaip ėdos ci vil inės metr ik ac ijos skyr iuj e tuoks is 11 por ų. Žiedus sum ainys Lin a Nas i bul in a ir Rič ard as Kart anov ič (11.50 val.), Jul ian a Voskres ensk aj a ir De nis Jef iš ov (12.20 val.), Agn ė Auks o riūtė ir Rič ard as Šalt is (12.30 val.), Krist in a Tamoš ait ytė ir Edmund as Kerp ė (12.40 val.), Mar in a Pop ov i čiuk ir Lin as Vitk us (12.50 val.), Eri ka Ožel ien ė ir Jurg is Sad ausk as (13 val.), Daiv a Maž eik aitė ir Sig it as Kil čausk as (13.10 val.), Viktor ija Perede rij ir Gint ar ius Jag uč iansk as (13.20 val.), Ras a Rumš aitė ir Mar ius Vaz nel is (13.30 val.), Svetl an a Tikhono va ir Andr iej Step an ov (13.40 val.), Sandr a Čiuk aitė ir Ram ūn as Mik a (14 val.). Auks in ių vest uv ių prog a įžadus atn auj ins Ren ia ir Mic hail Pi lipiuk (13.50 val.). Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 5 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Juz ė Kasp ut ien ė (g. 1929 m.), Jon as Kvit nick as (g. 1933 m.), Valer ij a Petr aus kien ė (g. 1935 m.), Serg ėj Buzn iakov (g. 1962 m.), Vyt aut as Lem ež is (g. 1964 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Jevg en ij Sprynž, Serg ėj Buzn ia kov, Vyt aut as Lemež is, Valer ij a Pet rausk ien ė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimd ė 8 moter ys. Gimė 5 merg aitės ir 3 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pagalb os med ik ai sul aukė 48 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai skund ės i aukš tu krauj osp ūd žiu, krauj ot akos su trik im ais, galvos svaig imu ir pilvo skausm ais.
4
šeštadienis, kovo 10, 2012
miestas
Skurdas gena į Kanarus
Komentarai
Todėl ji pasiryžusi net 1 patirti nuostolių – bu tą parduoti pigiau nei rinkos kai
na. Moteris už savo trijų kambarių būstą naujos statybos name norė tų gauti 320 tūkst. litų. „Tiek man užteks namukui Ka narų salose nusipirkti ir dar liks pi nigų kurį laiką gyventi“, – skaičia vo pašnekovė. Irena jau kartą lankėsi Kanarų salose, todėl išstudijavo nekilno jamojo turto kainas. Nusižiūrėjo ir gyvenamąjį plotą, už kurį tektų su mokėti apie 180 tūkst. litų.
Linas Juozaitis
Nek ilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vakar ų Lietuvos reg iono vadovas
L
Išlaidų bus mažiau
Ji su vyru į užsienį vyks ne pas ar timuosius, o tarsi į nežinią, tačiau ir tai jos negąsdina. „Esu labai energingas žmogus ir ką nors sugalvosiu. Man sukako še šiasdešimt ir gyvenimą pradėsiu iš naujo, o čia perspektyvų nebema tau. Esu tikra, kad Ispanijoje rasiu darbą, o tai Klaipėdoje mano am žiaus žmogui yra neįsivaizduoja ma“, – optimizmu ir nusiteikimu geriau gyventi tryško pensininkė. Be to, ji skaičiavo, jog ir išlaidų Kanarų salose bus mažiau nei Klai pėdoje. Pinigų teks išleisti mažiau mokesčiams, nes nesmaugs milži niškos sąskaitos už šildymą.
Eugenija Odebrecht:
Tikrai galiu patei sinti žmones, kurie pasiryžta Lietuvoje viską parduoti ir iš važiuoti gyventi į Ispaniją.
„Maisto produktų kainos taip pat yra gerokai mažesnės nei pas mus – vaisiai, daržovės kainuoja ke lis kartus pigiau. Gyvensiu svei kai, daug jų valgysiu“, – šypsojo si pašnekovė. Todėl dabar jos tikslas – kuo grei čiau parduoti butą, susikrauti laga minus ir patraukti į pietus. „Ne akli esame, matome, kas darosi Lietu voje. Man ypač gaila jaunų žmonių, šeimų. Norėčiau gyventi savoje ša lyje, bet kitos valstybės mums, lie tuviams, siūlo geresnes sąlygas“, – konstatavo klaipėdietė. Kainos skiriasi tris kartus
Jai antrino ir žinoma klaipėdie tė Eugenija Odebrecht, kuriai Is panija tapo tarsi antri namai, nes verslininkė ten įsigijo nekilnoja mojo turto. „Tikrai galiu pateisinti žmones, kurie pasiryžta Lietuvoje viską parduoti ir išvažiuoti gyventi į Is paniją. Tačiau aš taip negaliu, nes man labai svarbūs žmonės, ku riuos čia, Lietuvoje, turiu, kurių negaliu palikti, nes man svarbu su
Netektis: per dešimtmetį Klaipėda neteko apie 32 tūkst. žmonių – tiek jų išvyko svetur ieškoti laimės. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
jais pabūti, pabendrauti“, – teigė E.Odebrecht. Tačiau ji patvirtino, jog Ispanija emigrantams yra vienas geriausių pasirinkimų, nes šioje šalyje gy venimo kokybės ir išlaidų santykis yra stebėtinai palankus. „Ispanija yra visiška išimtis tarp kitų Europos valstybių, kur kainos nėra mažos, o panašios į egzis tuojančias Lietuvoje. Mūsų šalyje blogai tai, kad keli dideli prekybos tinklai diktuoja kainas, o Ispani joje yra galimybė rinktis. Galima gyventi ir pigiai, ir vidutiniškai, ir prabangiai“, – patirtimi dalijo si verslininkė ir pateikė pavyzdžių. Mėsa, žuvys, vaisiai, daržovės, bui ties priežiūros priemonės kainuoja 2–3 kartus pigiau nei Lietuvoje. Neverkia net bėdžiai
„Ispanijoje galima puikiai išgy venti uždirbant tiek, kiek Lietuvo je yra vidutinis atlyginimas – maž daug 1,7 tūkst. litų. Todėl ispanas, gaudamas 400 eurų (1,38 tūkst. li tų) socialinę pašalpą, nedejuoja“, – tvirtino E.Odebrecht. Jos žodžiais, Ispanijoje gyventi patrauklu, nes kainų per krizę nie kas nedidino. Priešingai – padau gėjo pačių įvairiausių išpardavimų, kai įvairių daiktų galima įsigyti su didžiulėmis nuolaidomis. „Jie švenčia gyvenimą, o mes verkiame. Kartais pagalvoju, jog apsigaunu dėl kainų, ir imu eurus versti litais. Tuomet dar kartą įsiti kinu, jog gyventi Ispanijoje yra pi gu“, – juokėsi pašnekovė. Ji svarstė, kad ir Lietuvoje būtų galima patogiai gyventi, jei būtų pažaboti monopolininkai. „Netikiu, jog kainos pas mus didelės dėl to, kad esame ma ža valstybė, kad tai mažos eko nomikos sindromas. Manau, jog tikrai egzistuoja karteliniai susi tarimai. Tačiau niekas nieko ne daro. Todėl ir nesmagu Lietuvo je gyventi, nes paprastą žmogų skriaudžia kas tik netingi“, – kal bėjo E.Odebrecht.
Butus perka atostogoms
Turtą gimtojoje šalyje parduodan čių, kad galėtų įsigyti būstą svetur ir ten gyventi, lietuvių nėra daug. Tačiau tautiečiai domisi nekil nojamuoju turtu užsienyje. Popu liariausias pasirinkimas – pirkti butus Ispanijos, Bulgarijos, Egip to, Turkijos kurortuose. Tokį pirkinį dažniausiai sau lei džia pasiturinčios šeimos su vai kais, atvykstančios į nusipirktą bu tą pailsėti kelis kartus per metus, bei prakutę pensininkai. Nors dažnas norėtų užsienio ku rorte turėti butą atostogoms, tačiau daugelį atgraso nekilnojamojo tur to kaina. Nekilnojamojo turto po rtalų skelbimuose mirga patys įvai riausi skaičiai. Įsigyti butą užsienio kurortuose galima nuo 200 tūkst. litų. Pigiausias būstas – Bulgarijo je ir Kanarų salose.
Iš Lietuvos išvyko 2005 m. – 15 571 žmogus
Dingsta pinigai Per pastaruosius 10 metų iš Klaipė dos emigravo 31 690 žmonių. Smulk iojo ir vidut in io verslo tar y bos prie miesto tar ybos pirm in in kas Aras Mileška paskaičiavo, jog to kia netektis lėmė, kad kasmet Klaipė da praranda apie 0,5 mlrd. litų. Jis skaičiavo taip: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo me tu Klaipėdoje vidutinis darbo užmo kestis per mėnesį siekia 2 172 litus, o šių gyventojų pajamų mokest is su darytų 325 litus per mėnesį. Jei dabar Klaipėdoje būtų tie beveik 32 tūkst. emigravusių žmonių, mies to biudžetas papildomai per metus gautų 123 mln. litų pajamų. Dėl emigravusių klaipėdiečių, A.Mi leškos skaič iav imu, uostam iesč io verslas kasmet netenka 627 mln. li tų pajamų. Skaičiuota taip: šiuo metu atskaičia vus mokesčius klaipėd iet is vidu tin iškai užd irba apie 1,6 tūkst. lit ų. Todėl tie beveik 32 tūkst. emigran tų, jei būtų Klaipėdoje, išleistų savo darbo užmokest į uostam iestyje ir verslas papildomai gaut ų minėtus 627 mln. litų.
2006 m. – 12602 žmonės 2007 m. – 13 853 žmonės 2008 m. – 17 15 žmonių 2009 m. – 21 970 žmonių 2010 m. – 83 157 žmonės 2011 m. – 53 863 žmonės
Emigrantai deklaravo būsimą gyvenamąją vietą
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
Airija
2 073
1 313
1 616
1 983
2 763
13 048
Ispanija
794
766
841
917
1 355
3 535
Jungtinė Karalystė 4 223
3 223
3 659
4 472
5 719
40 901
JAV
2 010
1 771
1 540
1 782
1 700
2 783
Vokietija
1 473
1 114
1 277
1 349
1 350
3 806
Kitos valstybės
4 761
4 199
4 659
6 175
8 547
14 183
ietuvoje nekilnojamojo tur to kainos tikrai nėra dides nės nei, pav yzd žiui, Ispa nijoje. Be to, ši šal is labai didelė, todėl sunk u konkrečiai kal bėti. Tačiau faktas tas, kad žmones, nuolat neg yvenanč ius Ispan ijoje, labiausiai domina tie butai, kuriuos patog u pasiekt i iš oro uosto. Tok ie būstai įprastai yra gerose vietose, todėl ir kaina atitinkama. Ispanijoje butai, namai negal i kainuot i pig iau nei Lietuvoje ir dėl kitos priežasties – juk statybos išlaidos beveik tokios pač ios. Liet uvoje pas tat yt i namą kainuoja brang iau, nes reikia įreng ti šildymo sistemą, o Ispan ijoje dar ir didesni atlyginimai, tai ir sulygina nek ilnojamojo turto kainas. Dides ni atlyginimai lemia ir tai, jog Ispani joje yra didesnė žmon ių perkamo ji gal ia, o jei ji didesnė, tai statytojai tuo ir naudojasi nustatydami nekil nojamojo turto kainas. Tikrai nepa tarčiau žmonėms taip rizikuoti, kad čia, Lietuvoje ar Klaipėdoje, parduo tų butą ir tikėtųsi už tą pačią ar ma žesnę sumą įsigyti būstą užsienyje. Pirkti butą užsienyje tik atostogoms apskritai nerekomenduočiau. Pas kaičiuokite, kiek kainuos kelionė iki jo, o jei dar šeima didesnė. Aišku, da bar yra pigių skrydžių, tačiau nema nau, kad jų bus amžinai.
Edmundas Jankus
Nek ilnojamojo turto agent ūros „Gijoneda“ direktor ius
P
rieš kurį laiką bendradarbia vome su užsien io part ne riais ir klaipėd iečiams siū lėme įsig yt i nek ilnojamojo turto Ispan ijoje, Bulgar ijoje, Londo ne. Kai buvo pirk imo pikas, uosta miestyje atsirado klientų, kurie pirko butus užsienyje. Tačiau paskui ėmė galvoti, kaip jų atsikratyti. Jei į tą bu tą nuvaž iuoji tik vieną ar du kartus per metus, tai tas turtas visiškai ne reikalingas. Aišku, galima susitarti su agentūromis ir būstą nuomoti, tačiau tai yra sudėtinga. Kalbant apie nekil nojamojo turto kainas užsienyje, jos tikrai nėra mažesnės nei Liet uvo je. Ispan ijoje, Barselonoje, pig iausių but ų kainos prasideda nuo 130–140 tūkst. eur ų (apie 0,5 mln. litų), o po puliariame kurorte Tenerifėje pigiau taip pat nieko nepavyks nupirkti. Ži noma, gal kokiame užkampyje mažą kambarėlį ir pavyks pigiau nupirkti, tačiau normalus dviejų kambarių bu tas kainuoja tiek, kiek pas mus 3 ar 4 kambarių, o gal net namas užmiesty je. Pirkti butą užsienyje patarčiau tik tiems žmonėms, kurie ketina ten gy vent i, tur i viz iją, kaip įsik urt i, kok ia veikla užsiimti. O jei norisi būsto ato stogoms, tuomet tikrai geriau rinktis Palangą ar Nidą. Ir kaina bus patrauk lesnė, ir atvažiuoti galima per trum pesnį laiką.
5
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
šeštadienio interviu
A.Burba nepasigenda turtingų dėdžių Daiva Janauskaitė
Vizitinė kortelė
d.janauskaite@kl.lt
K
laipėdietis Andrius Bur ba, į Seimą patekęs po to, kai iš jo buvo pašalintas Linas Karalius, nuo ma žumės suprato, kad visko gali pa siekti pats. Vienu metu jis sugebė jo mokytis trijų dalykų skirtinguose miestuose ir įgijo penkių specialy bių diplomus.
Gimė 1978 m. balandžio 15 dieną Klai pėdoje. 1993 m. baigė dev yn ias klases ir įstojo į Klaipėdos politechnikos mo kyklą. 1996 m. įgijo kompiuter ių operato riaus specialybę. 1996 m. įstojo į N.Skučienės kalbų ir verslo kolegiją, studijavo verslo teisę ir įgijo juriskonsulto specialybę.
Mokslas pečių neslegia
– Esate jaunas žmogus, 34-ąjį gimtadienį dar tik švęsite. Iš kur jumyse tiek veržlumo? – Neturėjau įtakingų ir turtingų gi minių, kurie mane išlavintų, užtar tų, įdarbintų. Visko pasiekiau pats. Įsitikinau, kad būtina turėti dideles svajones ir bandyti jas siekti įgy vendinti. – Skaitant jūsų biografiją stebina tai, kiek mokslų esate krimtęs. – Esu įgijęs penkis įvairių lygių diplomus. Dažnai vienu metu stu dijavau kelis dalykus. 2004 metais įstojau mokytis magistrantūro je į M.Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetus. Kaune mokiausi die niniame skyriuje, o Vilniuje – nea kivaizdinėse studijose vienu metu. Prieš tai bakalauro studijas krim tau M.Romerio universitete, Kau no technologijos universitete nea kivaizdžiai mokiausi komunikacijų mokslo, o Klaipėdoje Paslaugų ir verslo mokykloje studijavau rekla mą. Tuo pačiu metu dar ir dirbau. Be atostogų gyvenau daug metų, be laisvo laiko sau, bet investavau į savo žinias. Tai buvo mamos įta ka, nes jos nuostata – mokslas pats didžiausias turtas, kuris nepraran da vertės. Mokydamasis 12-oje kla sėje laikiau visus valstybinius egza minus, išskyrus chemiją. Tuo metu buvo tokia tvarka, kad stojant stu dijuoti tam tikrų specialybių reikėjo nurodyti egzaminų įvertinimą, o aš nežinojau, kurių man prireiks. Ne norėjau gaišti laiko egzaminų per laikymui. Iki 28 metų įgijau penkis diplomus iš kompiuterijos, rekla mos ir įvairių teisės sričių. – Ar galite pasakyti, kad tokiu tempu mokytis buvo nesunku? – Buvo tikrai nelengvas laikas. Sa vo mokamų ir nemokamų atostogų sąskaita važinėdavau iš Klaipėdos į Kauną, Vilnių ir atgal. Jeigu bū čiau ruošęsis egzaminams tik pa skutinę naktį, būtų bėda. Bet net pasikartoti dalyką yra pakanka mai sudėtinga. Mokiausi ir nak timis. Po pusantrų metų tokių in tensyvių studijų išėjau akademinių atostogų, nes vienu metu studijuoti tris dalykus buvo per daug. Net di dįjį savo pomėgį – dainavimą chore „Gintarėlis“, kurį lankiau 10 metų, palikau tada, kai fiziškai nebespė jau suderinti repeticijų su studijo mis. Choras buvo kitas mano pa saulis, tik ten atsipalaiduodavau. Santuokai brendo 33 metus
– Minėjote mamos įtaką jūsų gyvenimui. Savo biografijoje esate pažymėjęs, kad tėvas jū sų neaugino. Gal kontaktas at sirado, kai tapote žinomas?
1999 m. pradėjo dirbti Klaipėdos apy gardos administraciniame teisme. 1999 m. su bendram inčiais įstei gė Klaipėdos „Senam iesčio Rota ract“ klubą ir buvo išrinktas jo pre zidentu. 2000 m. pradėjo stud ijuot i teisę ir valdymą M.Romerio universitete. 2004 m. M.Romerio universitete pa sirinko magistrantūros studijų admi nistracinės teisės programą. Tuo pa čiu metu studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institute – magist rantūros studijų tarptautinės finansų teisės programą. Stud ijuodamas dirbo Seimo nar io padėjėju. 2006 m. M.Romerio universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. 2010 m. tapo Seimo nariu.
Gimtinė: Klaipėda A.Burbai yra miestas, kuriame gyvena artimiausi ir brangiausi žmonės.
– Nebendraujame. Kai mums buvo labai sunku, jis nepadėjo. Tai man labai įsirėžė į širdį. Iki pat šiol tie randai širdyje išliko. Bendrauju su tėvo seserimi, kuri yra mano krikš tamotė. Iš jos žinau, kad tėvas labai gailisi dėl savo klaidų. Aš pame nu, kaip mama, aukodama svei katą, stengėsi dėl mūsų su broliu, jos ašaras. Pamenu, įvairių košių „dietas“, nes vienai jai išlaikyti vi
Man gyvenime se kėsi – darbas rasda vo mane, o pačiam likdavo tik jo imtis. Tai yra tam tikras mano kompetenci jos įvertinimas. są šeimą nebuvo lengva. Bet mama neieškojo antro vyro nei linksmybių, tik dirbo ir žiūrėjo mus. Todėl esu be galo jai dėkingas ir kaip galiu sten giuosi tai kompensuoti. – Ar skriaudos tėvui neįmano ma atleisti? – Lai Dievas jam atleidžia. – O kaip savo paties šeimoje, ar aptarinėjate darbo problemas? – Stengiuosi nepasakoti žmonai nei apie darbus, nei apie proble mas, nes ji pati dirba. Po darbo kur kas maloniau panirti į šeimos pla nus ir bendrus malonumus. Man šeima yra labai svarbus dalykas.
33 metus brendau santuokai. Mo kiausi, stengiausi dirbti ir susikurti pagrindą gyvenimui. Viskas pagal planą, net jausmai atėjo, lyg bū tų iš anksto suplanuoti. Svajojame apie šeimos pagausėjimą. Norėsi me atiduoti vaikams visą dėme sį, todėl planuojame ir jų gimimą. Jei Dievas duos, norėčiau turėti ne mažiau kaip tris vaikučius, o žmo na sutiktų auginti ir visą krepšinio komandą. Ant debesies nesėdi
– Kai tapote Seimo nariu, ar pa jutote, kad pasikeitė jūsų drau gų ir giminių bendravimas? – Mama labai džiaugiasi ir di džiuojasi, ko gero, kaip ir kiekviena mama. Mano giminaičiai iš Plungės ir aplinkinių kaimų dažnai klausia, kaip Andriukui sekasi, o kai susi tinkame, teiraujasi apie Seimo ak tualijas. Vos tapau Seimo nariu, sulaukiau labai daug sveikinimų. Prisiminė net tie, apie kurių buvi mą buvau pamiršęs. Kartą per ma no gimtadienį vakarojome su senais bičiuliais. Vienas jų pasakė, kad nesitikėjo, jog likau toks, koks bu vau. Kaip aš galėjau pasikeisti? Bū tų juokinga užsėsti ant debesies ir virš savęs matyti tik Dievą. Tai bū tų didžiulė tuštybė. – Suprantama, kad norėtu mėte dirbti ir kitoje Seimo ka dencijoje. O jeigu nepavyks, kas tada? – Net jei nebūsiu išrinktas, dary siu viską, kad sutikęs žmones ne
Vytauto Petriko nuotr.
bijočiau jiems pažiūrėti į akis. Man gyvenime sekėsi – darbas rasdavo mane, o pačiam likdavo tik jo im tis. Tai yra tam tikras mano kom petencijos įvertinimas. Man visada reikėdavo dvigubai daugiau steng tis, kad pateisinčiau pasitikėjimą. Esu įsitikinęs, kad dirbti ir užsi dirbti Lietuvoje galima bet kurioje srityje, kurioje dirbi su meile. Gal būt tai nėra paprasčiau nei Švedijo je ar Norvegijoje, kur žmonės dirb dami tą patį darbą uždirba gerokai daugiau nei Lietuvoje, bet paban dykime lyginti su Afrikos ar Azi jos šalimis. Tikrai ketinu gyventi Lietuvoje, tik dar nežinau, kuria me mieste, – Klaipėdoje turėčiau ką veikti. – Kokia yra didžiausia jūsų sva jonė? – Aš turiu ją, bet kalbėti apie tai būtų nekuklu. Beje, turiu pripažin ti, kad mano svajonės dažniausiai pildosi. Kažkada, dar studijuoda mas, kartą draugui parodžiau į Sei mo rūmus ir lyg juokais pasakiau, kad kada nors aš ten dirbsiu. – Ar su klaipėdiečiais Seimo nariais esate bendraminčiai, nors ir iš skirtingų partijų? – Bandžiau atgaivinti klaipėdiečių frakciją, kad darbas Klaipėdos la bui būtų mūsų bendras tikslas. Be ne Vaclavo Stankevičiaus kadenci jos laikais buvo tokia klaipėdiečių bendrystė. Kalbėjau su kolegomis, bet pritarimo nesulaukiau. Gal to dėl, kad esu jaunas. Bandysime tą patį daryti atskirai. Mes, lietuviai,
stebiname pasaulį. Kaip indivi dai esame labai darbštūs ir protin gi, bet dirbti komandoje nesugeba me. Tai yra mūsų tautos tragedija. Vieni kitų nepalaikome, nepadeda me taip, kaip tai daro žydai. – Kaip galėtumėte apibūdinti darbą Seime? – Tai yra neribotų galimybių darbui vieta. Jei užtektų sveikatos ir noro, galima dirbti 24 valandas per pa rą. Dirbti su rinkėjais, su įstaty mais, komitete. Esu tikras, kad Sei me geriausiai sekasi teisininkams. Teisės išmanymas yra vienas pa grindinių kriterijų tampant Seimo nariu. Darbštumas, gebėjimas kal bėti iš tribūnos yra tikrai reikalingi, bet ne pagrindiniai bruožai. Televizijos šou pakeitė gyvenimą
– Kaip dalyvavimas įvairiuose televizijos projektuose pakeitė jūsų gyvenimą? – Labai pakeitė. Pradžioje tapau realybės šou „Ideali pora“ daly viu. Jame užsibuvau savaitę, tačiau greitai supratau, kad iš rengėjų ti kėjausi solidesnės, romantiškesnės laidos. Tai buvo lengvas trampli nas susipažinti su televizinio dar bo virtuve iš vidaus, susipažinti su nemažai žmonių. Pagaliau tai davė postūmį pakeisti darbo profilį. Iki tol dirbau Seime vieno Seimo nario padėjėju. Po laidos pamaniau, ko dėl man nepabandžius savęs nau jame amplua? Dvejus metus po to buvau įvairių renginių organizato rius ir vedėjas. Taip susipažinau su dar daugiau žmonių iš šou pasau lio, jeigu galima kalbėti, kad Lietu voje toks yra.
6
šeštadienis, kovo 10, 2012
sportas Sporto telegrafas
Krepšinis. Šiandien 13 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato rungtynės. Klaipėdos „Lemminkainen“ susitiks su Vilniaus „Kibirkštimi-Tiche-Iki“. 16 val. Nacionalinės krepšinio lygos varžybos – Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ – Kauno „LKKA-Atletas“. Vakar klaipėdiečiai, patyrę nesėkmę 66:82 Jonavoje žaisdami su „Triobet“, smuktelėjo į trečiąją vietą. Juos aplenkęs „LKKA-Atletas“ vakar Radviliškyje 83:74 nugalėjo „Radviliškį-Juodelius“. Palangoje. Šiandien vyks lemiamos „Palangos Juzės“ futbolo turnyro rungtynės. 12 val. dėl 3-iosios vietos žais Lietuvos jaunių iki 18 metų rinktinė ir Liepojos „Liepajas Metalurgs-2“, finale, prasidėsiančiame 14 val., susirems „Šilutė“ ir „Palanga“. Pusfinalyje „Šilutės“ vienuolikė 4:1 sutriuškino „Liepajas Metalurgs” dublerius. Ir antrajame pusfinalyje užfiksuotas toks pat rezultatas. „Palangos“ futbolininkai akivaizdžiai pranoko Lietuvos jaunių rinktinę. 5-ąją vietą užėmė Plungės „Babrungas“, dėl šios pozicijos 3:2 įveikęs Liepojos IFCLM ekipą.
„Atlantas“ stoja į kovą Šiandien Lietuvos futbolo A lygos čempionatą pradeda Klaipėdos „Atlantas“. Uostamiesčio futbolininkai Gargžduose 13 val. susitiks su „Šiaulių“ vienuolike.
Sprendimas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialiai pakviesta atvykti į šią vasarą Londone vyksiančias olimpines žaidynes. Organizatoriai jau informuoti, kad D.Grybauskaitė planuoja atvykti į olimpiadą. Čia ji kartu su kitų valstybių vadovais stebės iškilmingą žaidynių atidarymo ceremoniją.
Povilas Šarūnas Dmitrijus Šiškinas Donatas Surblys Evaldas Užkuraitis Mantas Perepliotovas Valdas Saulėnas Edgaras Mastianica Taciano Jeanas Tratchas Denisas Gordėjus Žilvinas Banys Karolis Atutis Giedrius Štreimikis Davidas Arlauskis Marijanas Choružis Karolis Laukžemis Žilvinas Kymantas Aleksandras Babachinas Gelbėtojas: R.Jonaitis viliasi, kad pavyks „Atlantui“ sugrąžinti šlovę. Vytauto Petriko nuotr.
Česlovas Kavarza Imtynės. Lydoje (Baltarusija) vykusiame graikų ir romėnų jaunių turnyre pergalę šventė klaipėdietis Marius Knystautas (svorio iki 100 kg grupė). Artūro Ševelkovo auklėtinis finale nesunkiai nugalėjo Dominyką Orlovą iš Anykščių. Antrą vietą užėmęs Paulius Galkinas (iki 63 kg) pralaimėjo svarbiausią imtį.
Užregistruoti žaidėjai
c.kavarza@kl.lt
„Smagu, kad pavyko įveikti sunkumus, kliūtis, Lietuvos futbolo federacijai pateikti reikalingus dokumentus ir užregistruoti žaidėjus, – vakar savotiška pergale džiaugėsi Klaipėdos futbolo federacijos (KFF) prezidentas Romualdas Jonaitis. Vos prieš keletą dienų – kovo 5-ąją – R.Jonaitis kaip fizinis asmuo iš ilgamečio klubo vadovo Vacio Lekevičiaus oficialiai perėmė pastaraisiais metais ne geriausius laikus išgyvenančią legendinę komandą. „Atlante“ neturiu jokių pareigų, – atviravo R.Jonaitis. – Perėmiau
komandą, kad ji išliktų klaipėdietiška. Esu tarpininkas, sieksiantis rasti komandai investuotojų, kurie norės vystyti futbolą mūsų mieste.“ KFF prezidentas dievagojosi, jog V.Lekevičiaus nebus nei klubo valdyme, nei sportinėje veikloje. „Šiuo metu V.Lekevičius tik dalyvauja bankroto perdavimo procese“, – paaiškino naujasis komandos šeimininkas. Klaipėdos futbolo gelbėtojas pasidžiaugė, jog „Atlantas“ sezoną pradės be atimtų taškų. „Pirmi žingsniai padaryti – gavome licenciją, įregistravome žaidėjus. O gera čempionato pradžia dar labiau pakeltų ūpą, suteiktų jėgų puoselėjant klubą“, – sakė vadovas.
Komanda patikėjo ir futbolininkai, kuriems vadovaus patyręs strategas Romualdas Norkus. „Atlante“ daug klaipėdiečių – Povilas Šarūnas, Dmitrijus Šiškinas, Donatas Surblys, Evaldas Užkuraitis, Karolis Atutis, Karolis Laukžemis, Žilvinas Kymantas. Smulkmenos neleis pirmą turą žaisti Vygantui Zubavičiui ir Ernestui Razonui. Priimta ir nemažai žaidėjų iš kitų Lietuvos komandų bei užsienio. Artimiausiu laiku į Klaipėdą grįš gynėjas kroatas Ivo Begičius. Anot R.Jonaičio, komandai ne tik iškeltas uždavinys būti tarp 6-8 vietų. Be to, vadovas sieks, kad klube įsiviešpatautų stabilumas ir jis būtų atviras klaipėdiečiams.
Artiomas Drozdovas Deividas Peištaras Giga Imnadzė Ernestas Alekna Mykolas Kaveckas Mantas Šumskis Osvaldas Kniukšta
Neužregistruoti žaidėjai Pavelas Leusas Vygantas Zubavičius Ivo Begičius Bogdanas Petrukas Tomas Gustas Erikas Žilinskas Edgaras Potapenka Ernestas Razonas
„Argus“ taurę vėl laimėjo medžiotojai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
14-ajame „Argus“ šaudymo turnyre, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, po metų pertraukos vėl triumfavo medžiotojų ir žvejų klubo „Jūra“ šauliai.
Antanas Sabalys, Remigijus Matijošaitis ir Jurijus Kiriuščenka surinko 126 taškus. Antrą vietą užėmė praėjusių metų nugalėtojai – „Flach“ vyrai: Marius Vaičikauskas, Darius Lukošius ir Gedas Sakalauskas – 119 taškų. Pirmą kartą prizininkais tapo „Galios faktoriaus“ komanda – Marius Šuišelis, Andrius Gražulis
ir Algimantas Jancevičius. Jie pelnė 118 taškų. Po komandų varžybų dešimt taikliausių dalyvių iškovojo teisę rungtyniauti asmeninėse varžybose. Nugalėjo Lietuvos policijos mokyklos atstovas Ramūnas Bendikas – 56 taškai. Vos tašku atsiliko A.Jancevičius iš „Galios faktoriaus“ ir nugalėtojo komandos draugas Darius Petraitis. „Argus“ Saugos departamento direktorius Aidas Rudys pasidžiaugė, kad jau 14-ąjį kartą surengtos varžybos nepraranda populiarumo tarp taikliaakių. „Kitąmet Vyriausiojo policijos komisariato šaudykloje tikrai vyks jubiliejinės – 15-osios varžybos“, – garantavo A.Rudys.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
Kova: kelias valandas šauliai varžėsi dėl taikliausiųjų vardo.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
Vytauto Petriko nuotr.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
šeštadienis, kovo 10, 2012
lietuva Reikalauja atsistatydinti
Pagrindinė liudytoja
Siūlo kelti atlyginimus
Tvarkos ir teisingumo parti jos valdyba penktadienį su sirinkusi į posėdį paminėjo partijos įkūrimo dešimtąsias metines ir priėmė rezoliuci ją dėl politinės padėties šaly je, kuria reikalaujama, kad at sistatydintų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovau jama Vyriausybė.
Vilniaus apygardos teismas kitą savaitę ketina pradė ti pagrindinės liudytojos Dar bo partijos byloje buvusios partijos kasininkės Nijolės Steponavičiūtės apklausą. N.Steponavičiūtė nuo bau džiamosios atsakomybės bu vo atleista, nes bendradar biavo su teisėsauga.
Konservatorius Vaidotas Ba cevičius siūlo beveik dvigubai pakelti atlyginimus Konku rencijos tarybos bei Valstybi nės kainų ir energetikos kont rolės komisijos vadovams bei nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Jo teigi mu, dabar algos „neatitinka funkcijų masto“.
Palaikys sportininkus Paskyrė stipendiją Lietuvos Prezi dentė Dalia Gry bauskaitė oficia liai pakviesta at vykti į šią vasarą Londone vyksian čias olimpines žai dynes. Šalies va dovė šiuo kvieti mu pasinaudos.
Valstybės Nepriklausomybės sti pendija šeštadienį bus įteikta isto rikui dr. Artūrui Svarauskui, kuris konkursui pateikė mokslinės mo nografijos „Krikščioniškoji demok ratija Nepriklausomoje Lietuvoje: politinė galia ir jos ribos 1918–1940 metais“ projektą.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Prezidentūra dienraščiui pa tvirtino, kad Lietuvos valstybės vadovė yra gavusi Tarptautinio olimpinio komiteto preziden to Jacques’o Rogge pasirašytą kvietimą atvykti į Didžiosios Britanijos sostinėje rengiamas XXX olimpines žaidynes. Tiek Tarptautinis olimpinis komitetas, tiek Londono žaidy nių organizatoriai jau informuo ti, kad D.Grybauskaitė planuoja atvykti į olimpiadą. Čia ji su kitų valstybių vado vais stebės iškilmingą žaidynių atidarymo ceremoniją. Neatmetama, kad Lietuvos Prezidentė susitiks su J.Rogge ir kitų valstybių vadovais, at vykusiais į Londoną. Gali būti surengtas ir D.Gry bauskaitės susitikimas su Di džiosios Britanijos karaliene Elžbieta II, kuri, beje, oficialiai atidarys olimpines žaidynes. Londone D.Grybauskaitė vie šės kelias dienas. Kol kas nepranešama, kurie iš aukštų pareigūnų su Lietuvos
Vizitas: olimpinėse žaidynėse D.Grybauskaitė viešės kelias dienas. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
valstybės vadove vyks į Londono olimpinių žaidynių atidarymą. Neoficialiomis žiniomis, į olim piados uždarymą turėtų nuvykti Lietuvos premjeras Andrius Kubi lius arba užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Šiomis dienomis pranešta, kad kvietimus į Londono olimpiadą yra gavę ir Lietuvos kaimynių va dovai. Pavyzdžiui, Latvijos pre zidento spaudos sekretorė Liga Krapanė pranešė, kad šios šalies vadovas Andris Bėrzinis gavo ofi cialų kvietimą apsilankyti olimpi nėse žaidynėse. Analogišką kvieti mą gavo ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Bet dar neaišku, ar latvių prezidentas ir ministras vyks į Londoną. Lietuvos vadovai paprastai lan kos i vasaros olimp iad ose. Al
girdas Brazauskas 1996 m. vy ko į Atl ant ą, Vald as Adamk us – 2000 m. į Sidnėjų ir 2004 m. į Atėnus. Tačiau 2008-aisiais pre zidentas V.Adamkus nusprendė nevykti į Pekino olimpiadą. Olimpinės žaidynės Londone vyks šiemet nuo liepos 27 iki rug pjūčio 12 d. Planuojama, kad Lietuvos dele gacijoje bus daugiau kaip 50 spor tininkų. Tikimasi bent kelių me dalių. „Žaidynės turėtų būti kuklios, bet labai gerai organizuotos. Pompasti kos, kaip tai buvo 2008-ųjų Pekine, nebus. Kuklumas, taupumas, tačiau labai geros sąlygos“, – prognozavo Lietuvos tautinio olimpinio komite to viceprezidentas ir Lietuvos olim pinės misijos Londone vadovas Al girdas Raslanas.
Prašys atšaukti įsakymus Seimo Antikorupcijos komisija šeštadienį renkasi į posėdį, ku riame planuoja kreiptis į Vyriau sybę, kad būtų atšaukti vidaus rei kalų ministro liberalcentristo Rai mundo Palaičio įsakymai iš darbo atleisti Finansinių nusikaltimų ty rimo tarnybos (FNTT) vadovus Vi talijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
„Kreipsimės į Vyriausybę, kad ši atšauktų įsakymus, kuriais atleis ti pareigūnai, darkart atkreipsi me dėmesį į komisijos išvadas“, – BNS sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.
Komisija praėjusią savaitę pa tvirtino išvadas, kuriomis rei kalauja į darbą grąžinti buvu sius FNTT vadovus, atstatydinti juos atleidusį ministrą R.Palai tį, atleisti generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotoją Darių Raulušaitį. Seimo Antikorupcijos komisijai patvirtinus tokias išvadas, prem jeras konservatorius Andrius Ku bilius šalies vadovei Daliai Gry bauskaitei perdavė teikimą atleisti R.Palaitį. Prezidentė paskelbė, kad spren dimą priims po susitikimo su mi
nistrą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiu Algiu Čapliku bei pačiu ministru R.Palaičiu. LiCS nesutinka keis ti ministro argumentuodama, jog atleisdamas FNTT vadovus jis pa sielgė pagal įstatymus. R.Palaitis V.Gailių ir V.Girža dą atleido remdamasis Valstybės saugumo departamento apiben drinta informacija apie tyrimus poligrafu aiškinantis informaci jos apie teisėsaugos planuojamas operacijas dėl banko „Snoras“ nutekėjimą. BNS inf.
Konkursą laimėjusiam kandidatui 39 tūkst. litų stipendija skiriama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklauso mybės atkūrimo dieną – kovo 11ąją. Antroji dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą, kaip praneša Sei mo Ryšių su visuomene skyrius. 2012 m. Valstybės Nepriklauso mybės stipendija paskirta vasario 13 d. stipendijos skyrimo komisijos po sėdyje. Dėl stipendijos skyrimo ko misijos nariai sprendė slaptu balsa vimu, įvertinę kandidatų pateiktus tyrimų projektus, mokslininkų re komendacijas, kitus paraiškų do kumentus. Už naujojo laureato kan didatūrą balsavo aštuoni komisijos nariai iš dešimties. 2012 m. Valsty bės Nepriklausomybės stipendijos laureatas A.Svarauskas 1999–2005 m. studijavo istoriją Vilniaus peda goginiame universitete. Nuo 2004 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyres niuoju laborantu, 2007–2010 m. dir bo istorijos mokytoju Vilniaus vidu rinėje mokykloje „Lietuvių namai“. 2006–2010 m. studijavo Klaipė dos universiteto ir Lietuvos istorijos
instituto jungtinėje istorijos kryp ties doktorantūroje ir 2011 m. spalį apgynė daktaro disertaciją „Krikš čioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respubli koje 1918–1940 m.“. Jo specializaci ja – Nepriklausomos Lietuvos (1918– 1940 m.) dešiniųjų partijų politinės veiklos tyrimų sritis. A.Svarauskas yra 12 mokslinių straipsnių, publikacijų autorius, skaitė pranešimus šešiose moks linėse konferencijose, iš jų ir tarp tautinėse, dalyvauja moksliniame projekte „Didysis Lietuvos parla mentarų biografin is žodynas“. Stipendijos skyrimo komisijai pa teiktu projektu laureatas iškėlė tiks lą „išanalizuoti Lietuvių krikščionių demokratų idėjinės ir struktūrinės raidos dinamiką, paraleliai aptariant ir LKDP bloko įtaką lietuviškojo par lamentarizmo evoliucijai, formai bei valstybingumo pamatų kūrimui“. Kaip rekomendacijoje pabrėžė Lie tuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, A.Svarausko konkursui pateiktas monografijos projektas padės užpildyti Lietuvos istoriografijoje kol kas egzistuojančią politinių partijų, ne vien Krikščionių demokratų, tyrimų spragą, <...> leis suvokti pirmosios Lietuvos Respu blikos, kaip modernios XX a. vals tybės kūrimosi politinius niuansus, besiformuojančios politinės siste mos pasiekimus ir sunkumus, mo dernaus Lietuvos parlamentarizmo raidos tendencijas“. BNS inf.
Daugės išmokų Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija (SADM) siūlo, kad mirus černobyliečiui teisė į vienkartinę išmoką priklausytų ir jo globėjui.
Pagal parengtą projektą mirus Čer nobylio atominės elektrinės avari jos padarinių likvidavimo dalyviui dėl priežasčių, susijusių su šios elektrinės avarijos padarinių likvi davimu, neturinčiam šeimos narių, kurie galėtų pretenduoti į vienkar tinę kompensaciją, teisė į šią išmo ką būtų nustatyta asmeniui, kuris iki dalyvio mirties buvo pripažin tas jo globėju ar rūpintoju. „Šis siūlymas teikiamas atsižvel giant į tai, kad vienišus, neturin čius šeimų ir sveikatą dėl Černo bylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo praradusius dalyvius globoja ir jais rūpinasi kiti asmenys“, – aiškina ministerija. Projektas šiuo metu pateiktas derinti suinteresuotoms instituci joms, vėliau jam turės pritarti Vy riausybė.
Anot SADM, siūlomas keitimas papildomų valstybės biudžeto lė šų nepareikalautų. „Šiuo metu dalyviui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avar ijos pad ar in ių likv id av im o darbų poveikio, jei jis neturėjo šeimos narių, kurie pagal galio jant į teis in į reg ul iav im ą gal ėt ų pretenduoti į vienkartinę kom pensaciją, minėta išmoka nebū na išmokama (šiuo atveju lėšos sutaup om os). Lėš os vienkart i nėms kompensacijoms planuoja mos neatsižvelgiant į tai, ar mirus dalyviui dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių lik vidavimo darbų poveikio bus pre tendentų į šią išmoką, ar nebus“, – teigiama projektą aiškinančia me rašte. Šiuo metu į minėtą kompensaci ją gali pretenduoti mirusio černo byliečio tėvai ar įtėviai, kitos san tuokos nesudaręs sutuoktinis ir vaikai ar įvaikiai. BNS inf.
8
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
10p.
O.bin Ladeną išdavė žmona?
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis SENDAJUS FUKUŠIMA
TOKIJAS
pasaulis
Metai po Fukušimos: japonai vis dar kenčia Rytoj sukaks metai, kai Japoniją nusiaubė galingo žemės drebėjimo sukeltas cunamis, pradėjęs šalyje branduolinę krizę. Ar japonai atsigavo? Vargu. Tragedija pakeitė šalies gyvenimą. Tragedijos kaina
Vardas Fukušima Japonijoje, regis, liks prakeiksmas. Kaip Hirošima, kurią Antrojo pasaulinio karo me tais su žeme sulygino branduolinė bomba. Dabar Japonijoje veikia vos dvi atominės elektrinės iš 54. To kia katastrofos Fukušimoje kaina. Tiesa, kiek laiko ją japonai mokės – nežinia. Milžiniškam šalies pramonės sektoriui elektros reikia kaip oro. Tuo naudodamiesi atominės ener gijos lobistai spaudžia vyriausybę nusileisti. Juolab kad Japonijos ekonomika jau kurį laiką neišbren da iš recesijos. Tiesa, Jap on ijoje nep riimta reikšti pasipiktinimo. Nei dėl vy riausybės sprendimo laikinai, o gal ir visam laikui uždaryti elektrines, nei dėl ekonomikos nuosmukio. Vis dėlto vyriausybės vadovas Yoshihiko Noda, pakeitęs buvusį premjerą Naoto Khaną, ramina, kad padėtis Fukušimos elektrinėje stabilizuota. Tačiau šalies energe tikos sektoriaus padėtis sunki. Vi sos 54 šalies elektrinės po avarijos Fukušimoje turėjo pereiti vadina muosius streso testus, visose turi būti atlikti būtini modernizavimo darbai. Deja, jie vilkinami. Japonija kelis dešimtmečius buvo priklausoma nuo atominės energi jos. Trečdalis elektros energijos ša lyje buvo pagaminama būtent ato minėse elektrinėse. Planuota, kad Japonijoje iki 2030 m. atsiras dar 14 naujų reaktorių. Japonų dilema
Nors buvo kalbų apie galimybes Ja ponijai atsisakyti atominės energijos, proveržis neįvyko. Vis dėlto praėjusių metų Fukušimos tragedi ja pakeitė japonų nuomonę. Tik ar politikai ims ir at sisakys šios rūšies energijos? Lobistų iš įvairių branduoline ener getika užsiimančių Japonijos bendro- vių susivienijimas toje šalyje vadinamas Genpatsu mura – Atominiu kaimeliu.
Šis aljansas nekapituliavo. Prie šingai, turi nemažą įtaką vyriausy bei. O ir pats Japonijos premjeras ra gina visas elektrines, kurios atitiks naujus saugumo reikalavimus, kuo skubiau paleisti. Y.Noda remia ir branduolinių technologijų eksportą, taip pat mokslo įstaigas, ruošiančias branduolinės fizikos specialistus. Tiesa, vyriausybė planuoja pa teikti parlamentui svarstyti įsta tymą, kuriuo senesni nei 40 me tų reaktoriai būtų sustabdyti. Remiantis šiuo teisės aktu, vi si reaktoriai, kurių amžius viršys galiojimo terminą, bus sustabdyti, nebent jų darbas iki 60 metų bus pratęstas specialiu įstatymu. Didžiausi vyriausybės ir lobistų oponentai – ne aplinkosaugos gru pės, o prefektūrų bendruomenės. Būtent šie žmonės tapo galingiau sia jėga, nusiteikusia prieš atominę energetiką. Po Fukušimos nelaimės šių bendruomenių balsas nebe galėjo būti ignoruojamas. Nors vyriausybė dosniai remia elektrinių modernizavimą prefektū rose, ne visi vietos politikai pritaria centrinės valdžios politikai. Antai, Niigatos prefektūros gubernato rius Hirohiko Izu mida perspėjo, kad prefektū ros valdžia ne būtinai su tiks atnaujinti elektrinių dar bą savo terito rijoje.
Kol kas vyriausybei nėra kito ke lio, tik riboti elektros naudojimą. Matyt, ir šią vasarą japonams teks kęsti alinantį karštį, nes oro kon dicionieriai naudoja daug elektros, kuri dabar Japonijoje, regis, bran gesnė už auksą. Kai kurioms įmonėms už pažeidi mus buvo numatytos baudos. Tie sa, jų neprireikė. Niekas Japonijoje nesukčiavo. Namus žmonės vėsino kaip kas išmanė, o atėjus žiemai iš sitraukė šiltesnių drabužių. Daugelis įmonių bando apsi rūpinti elektra pačios. Tačiau už alternatyvius energijos šaltinius – dujas ir naftą – tenka nemažai pa kloti. Nenuostabu, kad šalies pre kybos balansas 2011 m. pasiekė rekordinį neigiamą lygį. Bet ne tik energijos stygius – problema. Kai kurie Japonijos re gionai, nukentėję nuo cunamio, skundžiasi, kad centrinė valdžia nereaguoja į prašymą skirti tin kamą paramą. Antai, Rikudzentakatos me ras kovoja su centrine valdžia, kad sostinės biurokratai jam skirtų daugiau pinigų apsauginės užtva ros statyboms. Dabar, pasak mero, vietoj planuotų 15 metrų užtvaros finansavimas patvirtintas tik 12,5 metro. Miestai vaiduokliai tebestovi
Kaip atrodo radioaktyviosiomis da lelėmis užterštas Japonijos regio nas? Panašiai, kaip po tragedijos, nors kiti cunamio nusiaubti mies tai ir kaimai kyla iš griuvėsių. Kentas Sato, kuriam 29 metai, suvirinimo bendrovėje dirbantis jaunesniuoju par tneriu, prieš me tus kartu su dar p u ss e p t i n to tūkstan čio žmo nių buvo evak uotas iš Iitatės miesto Fu kušimos pre fektūroje. Nuo to laiko jis kartu su savo motina gy vena nuomojamame bute už valandos kelio nuo bu
vusių namų. Jo tėvas ir močiutė gyvena kitur. Kartais vyras nuvyksta į Iitatę. Jis, kaip pasakojo „Der Spiegel“ žurnalistams, nori įsitikinti, kad viskas jo namuose evakuacinė je zonoje taip, kaip buvo palikta. Be to, jam reikia pašerti šunis, ku riuos paliko saugoti turto. Apsauginių drabužių miestelyje nereikia, nes, kaip sako K.Sato, jis ir taip neišvengė radiacijos. Juk net tolokai nuo evakuacijos zonos ra diacijos lygis didesnis nei norma. Iitatė – vaiduoklių miestas. Ja me liko tik senyvo amžiaus žmo nės. Tik jų namuose temstant dega šviesos, daugiau niekur. Vyriau sybė nesiryžo iškeldinti senolių. Jie liko užterštoje teritorijoje, juos prižiūri medicinos seselės. K.Sato tai kelia nuostabą. „Jei mūsų politikai būtų garbingi, jie bū tų uždarę visus kelius į miestą visam laikui ir aklinai. Būtume galėję pra dėti gyvenimą kitoje vietoje. Neuž terštoje vietoje“, – sakė vyras. Miestelio meras užimtas, nes koordinuoja valymo darbus. Dar bininkai dėvi apsauginius drabu žius. Jie išveža užterštą gruntą iš sodų, plauna pastatus stipria sro ve. Tačiau K.Sato netiki, kad įma noma likviduoti radiacijos pada rin ius: „Jie rad ioaktyvųjį cezį paprasčiausiai nuplauna į upes – tai viskas.“ Tarša toliau sklinda į įvairius šalies regionus. Antai Nihonma cu mieste netoli Fukušimos, kuris yra už evakuacinės zonos, nese niai atlikti radiacijos tyrimai pa rodė, kad čia jos lygis viršija leis tinas normas. Panika apėmusi visą šalį. Net Tokijuje žmonės matuoja radiaci jos lygį namuose, iki šiol baimina si pirkti maisto produktus. Sostinės evakuacijos planas
Tiesa, Tok ijo gyventojai ga li džiaugtis. Jiems bent jau neteko palikti savo namų. O prieš metus viskas galėjo baigtis liūdniau. Japonijos vyriausybėje per krizę ne kartą svarstytas juodasis Fuku šimos krizės scenarijus. 30 japonų mokslininkų, teisi ninkų ir žurnalistų praleido dau
Lemtis: Fukušimos darbuotojai, kurie
giau nei pusę metų nagrinėda mi Fukušimos krizę ir vyriausybės veiksmus per ją. Tokio pobūdžio tyrimai Japo nijoje – reti. Visuomenė pasitiki valdžia. Deja, Fukušimos tragedi ja – liūdna išimtis.
Jūs net neįsivaiz duojate, kaip smar kiai jie traumuoti. Ekspertai, vadovaujami itin ger biamo Japonijoje intelektualo, bu vusio dienraščio „Asahi Shimbun“ redaktoriaus Yoichi Funabashi, pa darė 300 interviu su įvairiais pa reigūnais. 400 lapų analizėje ekspertai pa tvirtino: per krizę vyriausybė ne visuomet žinojo, kas dedasi elekt rinėje, todėl ne sykį svarstė ir To kijo evakuacijos planą. Kaip rodo tyrimas, per krizę vy riausybės nariai daug laiko praleido kalbėdami telefonu su elektrinės vadovu Masao Yoshida. Viena
9
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
pasaulis Nuodingas maistas
Gaisrų aukos
Graikija atsikvėpė
Lenkijos sveikatos apsaugos institucijos nurodė iš rinkos pa šalinti daugiau nei 200 tūkst. kilogramų mėsos, žuvies, duo nos ir kitų produktų, kuriuos gaminant, kaip manoma, dė ta techninės druskos, žiemą naudojamos keliams barstyti. Maisto gamybos įmonėse atlie kami patikrinimai.
Rusijoje per kelis gaisrus su degė 15 žmonių, tarp jų dvyli ka vaikų. Per vieną gaisrą, ku ris kilo netoli centrinės Rusi jos Permės miesto esančiame name, sudegė devyni vienos šeimos nariai – 34 metų vy ras, jo žmona ir septyni vaikai nuo ketverių iki 13 metų. Poli cija įtaria padegimą.
Beveik 86 proc. Graikijos pri vačių kreditorių sutiko daly vauti precedento neturinčio je apsikeitimo vertybiniais po pieriais procedūroje, turinčioje padėti Atėnams išvengti bank roto. Susitarimas, sumažinan tis šalies skolą maždaug 100 mlrd. eurų, atveria kelią nau joms paskoloms.
gelbėjo japonus nuo baisios branduolinės katastrofos, laikomi ne didvyriais, o atstumtaisiais.
me pokalbių šis perspėjo, kad pa dėtis Fukušimoje – kritinė, ir jei jis vykdys TEPCO nurodymą evakuo ti darbuotojus, kurie bando aušin ti reaktorių jūros vandeniu, padėtis taps nevaldoma. TEPCO vadovas Masataka Shi mizu spaudė vyriausybę, kad ši nu rodytų tučtuojau evakuoti darbuo tojus. Po dviejų elektrinėje įvykusių sprogimų atmosfera ministrų ka binete įkaito iki raudonumo. Tuo metis premjeras N.Khanas ir jo ko manda ėmė svarstyti blogiausius scenarijus, jei darbuotojai iš elekt rinės vis dėlto būtų evakuoti. Kaip nurodoma ataskaitoje, tuo metu vyravo nuomonė, kad to kiu atveju, jei elektrinėje būtų įvy kęs nevaldomas sprogimas, Tokijas būtų buvęs prarastas. Tuometis N.Khano vyriausiasis kabineto sekretorius Yukio Eda no per interviu ekspertams sa kė: „Praradę Daiči būtume praradę Daini elektrinę, tada Tokajo. Jei tai būtų nutikę, logiška, kad būtume praradę Tokiją.“ Panika ministrus buvo apėmu si ir dėl šalia ketvirtojo reaktoriaus
sandėliuotų panaudoto kuro stry pų. Tik po penkių dienų iš sraig tasparnio buvo patvirtinta, kad šie buvo sėkmingai užpilti vandeniu. Svarb iaus iu krizės mom ent u tyrėjai įvardijo premjero spren dimą tiesiogiai spausti TEPCO, kad darbuotojai nepaliktų elekt rinės. „Premjeras turėjo savo minusų ir padarė klaidų, tačiau jo sprendimas nurodyti TEPCO palikti darbinin kus elektrinėje išgelbėjo Japoniją“, – pabrėžė Y.Funabashi. Traumuoti žmonės
O kaip jaučiasi tie didvyriai, kurie gelbėjo Japoniją elektrinėje? „Der Spiegel“ pakalbino psi chiatrą Juną Shigemurą, kuris dir ba su Fukušimos Daiči ir Daini elektrinių darbuotojais. Deja, kaip sakė vyras, TEPCO darbuotojai – Japonijos raupsuo tieji. Psichiatras neima pinigų – jis savanoris. „Der Spiegel“ žurnalistai pasi teiravo, ar vyras nebijo radiacijos? J.Shigemura atsakė, kad nėra bu vęs Daiči elektrinėje, kurioje įvy
ko sprogimai, nes pagalbos centras įsikūrė Daini elektrinėje, už 10 km, kur radiacijos lygis – menkas. Vis dėlto jis pridūrė, kad žmona nebuvo patenkinta. „Kai tik pradėjau dirbti, ji man iškėlė ultimatumą: „Aš arba ato minė elektrinė.“ Tačiau kelis kartus ten nuvykau ir žmona su tuo susi taikė“, – pasakojo J.Shigemura. Paklaustas, kaip jis vertina elekt rinių darbininkų, kurie išgyveno krizę, psichologinę būklę, J.Shige mura pabrėžė, kad juos slegia didžiulis kaltės jausmas. „Jie manė, kad mirs sprogus reaktoriui. Tačiau jie turėjo dirb ti savo darbą, gelbėti savo šalį. Juk daugelis gyvena toje teritori joje, kur cunamis viską nušlavė. Tie žmonės neteko namų, jų šei mos buvo priverstos išvykti. O vi suomenė juos kaltina dėl nelaimės. Šie darbuotojai nevadinami hero jais, kaip Europoje. Kažkas darbi ninkams atsiuntė šviežių daržovių, nes TEPCO negalėjo atvežti mais to į evakuacijos zoną. Tas kažkas slapta atsiuntė maisto, kad nebūtų apšauktas, jog padeda elektros
„Scanpix“ nuotr.
bendrovės darbuotojams“, – pa sakojo J.Shigemura. Psichiatras pridūrė: „Jūs net neįsivaizduojate, kaip smarkiai jie traumuoti. Kai tokia nelaimė kaip cunamis smogia bendruomenei, vienas iš penkių žmonių išgyvena didelę psichologinę traumą. Tarp policijos, ugniagesių, kitų pa reigūnų, kurie susidūrė su tragedi ja, šis procentas – 10 arba 20 proc., o tarp TEPCO darbuotojų – gero kai didesnis.“ Kokie nelaimės Fukušimoje pa dariniai? J.Shigemura: „Kalbėjau su vienu maždaug 30 metų TEPCO darbuo toju. Jo namas stovėjo prie vande nyno ir jį sugriovė cunamis, žuvo 7 metų sūnus. Jis bandė išvykti ir iš sinuomoti butą kitame regione. Ta čiau savininkas pareiškė, kad neleis vyrui nuomotis buto, nes jis dirba TEPCO. Kai pagaliau rado būs tą, ant jo durų kaimynai priklija vo skelbimą: „TEPCO darbuotojai – nepageidaujami.“ Jis gavo gana didelę radiacijos dozę, todėl buvo paskirtas dirbti prie stalo, nors to nemoka ir jam tai nepatinka. Vyras
bijo, kad susirgs vėžiu, turi finansi nių sunkumų, nes atlyginimas bu vo sumažintas, taip pat jis prarado namus. Vyras turi bėdų ir šeimoje. Jo motina per cunamį prarado vy rą. Moteris kaltina save, kad ne sugebėjo išgelbėti sutuoktinio ir anūko, todėl nuolat verkia. Kai po darbo pareina namo, jis ir ten nesi jaučia gerai“, – sakė psichiatras. Paklaustas, kodėl visi TEPCO darbuotojai nemeta darbo, psi chiatras atsakė, kad dėl daugelio priežasčių. „Vieni yra lojalūs savo bendro vei ir nori ją išsaugoti. Kiti dirba dėl pinigų. Apie 3 tūkst. darbuo tojų kasdien važiuoja dirbti į Dai či elektrinę. Jie dirba sunkų darbą. Mano septynių psichiatrų komanda dirba su maždaug 1 tūkst. darbuo tojų. Šiuos darbuotojus mes laiko me ypatingos rizikos grupe, nes jie prarado kolegas, šeimas, susidūrė su finansiniais sunkumais. Žino ma, norėčiau pasimatyti su visais darbininkais, tačiau tai neįmano ma. Mes turime daryti kompromi sus“, – sakė J.Shigemura. Parengė Valentinas Beržiūnas
10
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
pasaulis
Pakistano pa reigūnai pavie šino trijų pernai nukauto Osa mos bin Lade no žmonų duo tus parodymus. Jie atskleidžia naujų faktų apie žmogaus, ku ris buvo ieško miausias pa saulyje, nuo puolį.
Griuvėsiai: O.bin Ladeno tvirtovėje, kurią Pakistano valdžia nugriovė vasarį, paskutiniais teroristo gyvenimo mėnesiais sklandė tarpusavio įtarimai.
AFP nuotr.
O.bin Ladeną išdavė žmona? Mylimiausia žmona
Abotabado name, kuriame O.bin Ladenas gyveno paskutinius še šerius savo gyvenimo metus ir ku rį pernai gegužę šturmavo JAV spe cialiosios paskirties būrys, buvo rastos trys ieškomiausio teroristo žmonos, aštuoni jo vaikai ir penki anūkai. Visi jie buvo perduoti Pa kistano specialiosioms tarnyboms ir apklausti. Su tyrimo medžiaga buvo leista susipažinti į atsargą išė jusiam brigados generolui Shauka tui Qadirui. Akivaizdu, kad Pakis tano žvalgyba sąmoningai paleido
informaciją į viešumą, norėda ma išsklaidyti įtarimus, kad šalies valdžia padėjo O.bin Ladenui il gą laiką sėkmingai slapstytis. Bet žmonų liudijimai, priešingai, kurs to daugiau abejonių. Svarbiausias asmuo šioje istori joje yra jauniausia teroristo žmona vardu Amal, kilusi iš Jemeno. O.bin Ladenas vedė ją 1999-aisiais, prieš pat išpuolį prieš JAV karo laivą „USS Cole“ Jemene, Adeno įlanko je. Manoma, kad Amal buvo myli miausia „Al Qaedos“ lyderio žmo na. Aukštų sienų apsuptame name
Abotabade ji gyveno trečio aukšto miegamajame kartu su vyru. Slapstėsi panosėje
Moteris papasakojo, kad O.bin La denas 2001 m. pabaigoje pabėgo iš Afganistano ir persikėlė į Pakista no Kohato miestą, esantį netoli Pe šavaro. Čia jis susitiko su Khalidu Sheikhu Mohammedu, vadovavu siu Rugsėjo 11-osios išpuoliams. Pastarasis buvo suimtas Pakistano karo sostinėje Ravalpindyje 2003 m. kovo 1 d. O.bin Ladenas tuo metu slapstėsi pasienio regione Vaziristane bei Sva to slėnyje. 2004 m. jis apsistojo vos už 30 km nuo sostinės Islamabado, o 2005 m. persikėlė į Abotabadą, ku rį nuo sostinės skyrė valanda kelio. Iš žmonos pasakojimo aiškėja, kad O.bin Ladenas Pakistane gyveno 10 me tų ir slapstydavosi ne urvuose sun kiai pasiekiamuose kalnų rajonuose, o gausiai apgyventuose miestuose. Pasak Amal, 2002 m. O.bin Lade nui persodintas inkstas. Vieni šalti niai teigia, kad operacija buvo atlik ta Karačyje, kiti – kad už Pakistano ribų. Taigi tuo metu, kai Pakistano tarnybos turėjo aktyviai medžioti ieškomiausią pasaulio teroristą, jis ramiai ilsėjosi vienoje šalies ligo ninėje arba keliavo į užsienį. Šeimoje prasidėjo trintis
Amal sakė, kad 2011 m. pradžio je O.bin Ladeno šeimoje prasidėjo trintis, kai į Abotabadą atsikraustė nuo 2001 m. Irane gyvenusi vyriau sia jo žmona Khairiah Saber. Žlu gus talibų režimui ji pabėgo į Iraną, skirtingai nei daugelis „Al Qae
dos“ bėglių, pasirinkusių Pakis taną. Dešimt metų ji gyveno namų arešto sąlygomis, bet 2010 m. pa baigoje iraniečiai mįslingomis ap linkybėmis ją paleido. Įtariama, kad moteris buvo iškeista į „Al Qaedos“ pagrobtą Irano diplomatą. Praėjus dviem mėnesiams nuo jos atvykimo į Abotabadą, JAV spe cialiosios pajėgos surengė reidą prieš „Al Qaedos“ lyderio reziden ciją. Į atsargą išėjęs brigados gene rolas Sh.Qadiras įsitikinęs, kad bū tent Khairiah išdavė savo vyrą.
Nuo 2001 m. O.bin La denas sirgo kažkokia progresuojančia li ga, jam kildavo įvai rių fantazijų. A.al Za wahiri visa tai įgriso, ir jis nusprendė nu stumti jį į šalį.
„Viskas pradėjo vystytis, kai at vyko Khairiah, – sakė jis. – Nie kas su ja nesutarė. Iki tol dvi kitos žmonos gyveno patogiai.“ O.bin Ladeno suaugusiam sū nui Khalidui, kurio motina – kita „Al Qaedos“ lyderio žmona iš Sau do Arabijos, taip pat buvo kilę įta rimų, kaip teigė Sh.Qadiras. „Jis nuolat klausinėjo: „Ko dėl atvykai? Ko iš jo nori?“ Ji tie siog atsakė: „Turiu atlikti dar vieną pareigą savo vyrui“, – teigė kari ninkas. – Khalidas tarė savo tėvui:
„Įtariu, kad ji tave išduos.“ Bin La denas atsakė: „Tebūnie taip.“ O.bin Ladenas mėgino įtikin ti kitas žmonas palikti jį dėl savo saugumo, tačiau šios atsisakė. Smegenys ėmė šlubuoti
Sh.Qadiras matė ne tik „Al Qae dos“ lyd er io žmonų apk lausos stenogramas, bet ir lankėsi cent rinės valdžios menkai kontroliuo jamame genčių regione prie Af ganistano sienos, kuris pastarąjį dešimtmetį buvo pagrindinė „Al Qaedos“ priebėga, taip pat Abo tabado name, kur gyveno ir žuvo O.bin Ladenas. Atsargos karinin kas savo akimis matė pastatą su pančias šešių metrų sienas, lan gus su geležinėmis grotomis ir krauju aplaistytus laiptus namo viduje. Sh.Qadiras teigė priėjęs išvadą, jog O.bin Ladenas savo gyvenimo paskutinėmis dienomis buvo tra pios sveikatos žmogus, susitaikęs su artėjančia mirtimi. „Al Qae da“ nusprendė jį atstatydinti 2003 m. Jo psichika buvo pakrikusi dėl senatvės. „Nuo 2001 m. jis sir go kažkokia progresuojančia liga, jam kildavo įvairių fantazijų“, – sakė Sh.Qadiras. Anot jo, egiptiečiui gydytojui Ay manui al Zawahiri, kuris daugelio laikomas tikrosiomis „Al Qaedos“ smegenimis, visa tai įgriso, ir jis nu sprendė nustumti į šalį O.bin Ladeną, kai grupuotės lyderio gebėjimas pro tauti pradėjo vis labiau krikti po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytų teroro iš puolių prieš Jungtines Valstijas. BNS, „Newsweek“ inf.
11
ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012
OMX Vilnius
+0,03 %
OMX Riga
+0,77 %
3330 leidimų dirbti Lietuvoje pernai gavo užsieniečiai.
Pernai atsigavusi ir Europoje labiau siai augusi Lietu vos ekonomika pir miausia yra vers lo nuopelnas. Vakar Vyriausybėje įteik ti apdovanojimai eksporto lyderiams, išrinktas Lietuvos metų vadovas, o „Darbo žvaigždė mis“ apdovanoti iniciatyviausi asme nys.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,26 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Darbo dar nebus
€
Padėtis darbo rinkoje šiemet išliks su dėtinga, kaip prognozuoja Lietuvos dar bo birža. Anot jos, dėl sulėtėjusių Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų darbo rinkos atsigavimas 2012 m. nebus spar tus. Darbo biržos teigimu, šiemet darbo neturės apie 200 tūkst. žmonių. Daugiau sia darbo vietų šiemet pasiūlys paslaugų ir pramonės įmonės. Prognozuojama, kad augs kvalifikuotų specialistų atlyginimai.
Baltarusijos rublis 10000 3,2073 DB svaras sterlingų 1 4,1321 JAV doleris 1 2,6203 Kanados doleris 1 2,6319 Latvijos latas 1 4,9505 Lenkijos zlotas 10 8,3250 Norvegijos krona 10 4,6475 Rusijos rublis 100 8,8468 Šveicarijos frankas 1 2,8639
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,1867 % –0,0484 % –0,3120 % +0,0875 % +0,0465 % +0,2988 % +0,6366 % –0,0621 % –0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,86
4,66
2,36
„Apoil“
4,80
4,64
2,33
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,41 dol. už 1 brl. 125,23 dol. už 1 brl.
Įvertinimas: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai šiemet Lietuvos eksporto prizu apdovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkci
jos vadovą E.Gentvilą, o sidabrinė „Darbo žvaigždė“ atiteko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generaliniam direktoriui A.Paužai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lyderiai, ekonomiką vedantys į priekį Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR) šiemet, kaip ir kasmet, apdovanojo per dešimt šalies verslininkų, kurių vadovau jamos įmonės smarkiai išsiskyrė iš kitų, o jų darbai buvo reikšmingi šalies ekonomikai. Prizus laurea tams įteikė ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir LPPAR prezi dentas Rimantas Stankevičius. „Pernai Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių ES. Tai yra pirmiausia eksportuo jančių įmonių rezultatas. Verslas tai pasiekė savo išmintimi, savo darbu, savo optimizmu ir neretai drąsiais sprendimais. Tai yra visų mūsų didelis pasiekimas. Linkiu verslui toliau siekti labai paprastų
kasdienių pergalių, iš kurių suside da tai, ką mes ir vadiname Lietuvos sėkme“, – kalbėjo šalies premjeras A.Kubilius.
Nuo eksportuojan čių įmonių sėkmės labai priklauso Lie tuvos ūkio gerovė. Renginyje R.Stankevičius taip pat pabrėžė, kad nuo eksportuo jančių įmonių sėkmės labai pri klauso Lietuvos ūkio gerovė. „Rin koje niekada nesi vienas dalyvis – subrangos, paslaugų santykiais esame susiję su daugeliu kitų įmo nių. Taip eksportuotojas papildo mais užsakymais, darbu aprūpina
Sveikinimai: renginyje su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu
šnekučiavosi Klaipėdos verslininkai A.Pauža (iš kairės), E.Gentvilas ir Klaipėdos prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petraus kas bei generalinis direktorius Viktoras Krolis.
ir kitas vidaus rinkoje dirbančias gamybos ir paslaugų įmones“, – teigė R.Stankevičius. Lietuvos eksporto prizas įteiktas šešiems eksportuotojams. Jį gavo Alytuje įsikūrusios plastikinių pa kuočių maisto pramonei gaminto jos „Lisiplast“ generalinis direkto rius Robertas Graudinis, Jonavoje įsikūrusios baldų gamintojos „Bal dai Jums“ finansų direktorė Nijolė Meškauskienė, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Šiauliuose vėdinimo įrangos gamintojos „Sal da“ generalinis direktorius Petras Baronas, Panevėžyje įsikūrusios specializuotos kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamintojos „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavi čius. Papildomas Mažasis ekspor to prizas įteiktas Klaipėdos regiono įmonės „Teredekas“, gaminančios PET tarą, generaliniam direktoriui Juozui Maksvyčiui. Šiais metais Metų verslininkės apdovanojimas skirtas Kauno tri kotažo gamybos įmonės „Omni teksas“ direktorei Audronei Pocie nei už sparčiai plečiamą prekybos tinklą Baltijos šalyse, gerą gamybos organizavimą ir iniciatyvumą. Taip pat apdovanojimuose bu vo įteikta auksinė „Darbo žvaigž dė“ ilgamečiam LPPAR preziden tui prof. Simui Ramučiui Petrikiui, šešios sidabrinės „Darbo žvaigž dės“ Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentui Vidman tui Japertui, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezi dentui Sigitui Gailiūnui, Garliavo
Apie apdovanotus eksportuotojus UAB „Lisiplast“
Pagrindinės įmonės eksportuojamos prekės: plastik inės pakuotės maisto pramonei. Įmonės pardav imo paja mos 2011 m. padidėjo 64 proc., paly gint i su 2010 m. Eksportas ūgtelėjo du kartus ir sudarė 11,6 mln. litų. Eks porto dal is visose pardav imo paja mose 2011 m. padidėjo 22 proc. UAB „Baldai Jums“
Pagr ind inės įmonės eksp ort uoja mos prekės: miegamojo, svetainės, vaikų kambario baldai. Įmonės par davimo pajamos 2011 m. padidėjo 62 proc., palyg inti su 2010 m. Eksportas augo 66 proc. ir sudarė 25 mln. litų. Eksporto dalis visose pardavimo pa jamose 2011 m. padidėjo 3 proc. VĮ Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto direkcija Pagr ind inės eksp orto prekės – tran zit in iai krov in iai. Įmonės pard a vimo paj amos 2011 m. pad idėj o 13 proc ., palyg int i su 2010 m. Eksp or tas augo 16 proc . ir sudarė 145,7 mln. litų. Eksp orto dal is visos e pardav i mo paj amos e 2011 m. pad idėj o 87 proc . Pern ai uoste perk raut a 36,6 mln. t krov in ių. Tai didž iaus ias kro
je įsikūrusios trikotažo gamintojos „Garlita“ generaliniam direkto riui Juozui Martinaičiui, Jonavoje veikiančios azoto trąšų ir chemi jos produktų gamintojos „Ache ma“ generaliniam direktoriui Jo nui Sirvydžiui, krovos bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompani jos generaliniam direktoriui Aud riui Paužai ir statybų bendrovės Panevėžio statybos tresto direkto
vin ių kiek is per visą Klaipėdos uos to veiklos laikot arpį. UAB „Salda“
Pagr ind inė įmonės veikla – vėdin i mo įrangos gamyba, o pag rind inės eksport uojamos prekės – agregatai, vėdin imo kameros, vent il iator iai. Įmonės pardavimo pajamos 2011 m. pad idėjo 36 proc., palyg int i su 2010 m. Eksportas išaugo iki 35 proc. ir su darė 45 mln. litų. Eksporto dalis viso se pardav imo pajamose pernai su darė 86 proc. AB „Amilina“
Įmonės specializacija – kviečių krak molo, glit imo ir kviečių glit imo pa šarų gamyba. Įmonės pardavimo pa jamos 2011 m. pad idėjo 63 proc., pa lyg inti su 2010 m. Eksportas augo 64 proc. ir sudarė 277 mln. litų. Ekspor to dalis visose pardavimo pajamose sudarė 91 proc. UAB „Terekas“
Įmonės specializacija – automatinių PET taros formavimo mašinų gamy ba, PET butelių, indelių gamyba. Įmo nės eksporto apimtis 2011 m. padidė jo 35 proc., pardavimo pajamos – 48 proc.
riui Daliui Gesevičiui už jų inova tyvumą, organizuotumą ir požiūrį į vadovaujamų įmonių veiklą. Pagerbti ir Lietuvos ūkiui bei LP PAR sistemai nusipelnę asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinaus kas, įmonių grupės IDW generali nis direktorius Remigijus Milašius ir Tarptautinės statybos korporaci jos prezidentas Juozas Vaščėga.
12
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
vakarė
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Lyderių mokytoja pataria pa Žmogus gimęs veikti ir realizuoti savo ta lentus. Ir tik po to – šeima, vaikai, seksua liniai santykiai, kelionės, SPA procedū ros. Taip teigia naujos verslo kultūros, laimės ekonomikos siekianti ir kitus tuo užkrečianti nestereotipinė moteris, Har moningos asmenybės instituto įkūrėja, verslininkė, lektorė Rasa Balčiūnienė.
Kitokia: R.Balčiūnienė nėra stereotipinė moteris.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Devintokui sūnui išnuomojo butą
Garsioms ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos firmoms, įmonėms, kom panijoms, koncernams ir versli ninkams lyderiams seminarus ve danti Rasa šypsosi ir linksi galva: „Taip, aš – moteris, nesivadovau janti stereotipais.“ Išraiškingai akcentuodama sa vo žodžius geriausių psichologų ir kūno kalbos specialistų naudo jamais rankų gestais, pateikia pa vyzdį. Neseniai, vasario mėnesį, R.Bal čiūnienė savo klientus pakvietė į seminarą, kurio pagrindinė tema – išsiaiškinti savo poreikius. Tai ji padarė savo 45-ojo gimtadie nio proga. Klientams nė žodeliu neužsiminė, kad tądien buvo jos šventė. Reikia paminėti dar ką nors nestereotipiško? Tuomet, kai sūnus perė jo į devintą klasę, mama leido jam pasijusti savarankiškam: išnuomojo butą, nors visi gy veno erdviame name.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Kitokia aš ir su vyrais, – šyp sosi tvirtą nuomonę turinti R.Bal čiūnienė. – Metams bėgant supra tau, kad traukos nebūtina sieti su seksualiniais santykiais. Tą trau kos energiją pirmiausiai stengiuo si panaudoti bendradarbiavimui, siekiant puikių rezultatų. Tai man daug svarbiau nei seksualiniai san tykiai, kurie greitai gali baigtis iš siskyrimu.“ Moko atsikratyti stereotipų
Pasitikinti savimi, bet nearogan tiška. Atsipalaidavusi, bet mokanti įvertinti žmogaus psichologiją. Ne iš tų, kurie mano, kad moters pa skirtis – tarnauti šeimai, bet jai svetimas skandinavų požiūris į fe minizmą. „Mūsų kultūroje tiek vyras, tiek moteris gimė realizuoti save“, – neleidžia suabejoti savo žodžiais Harmoningos asmenybės institu to vadovė. Pasiteiravus apie harmoniją, Ra sa ilgai negalvojo: „Harmonija – tai teisingų pasirinkimų rezultatas. Taip pat, kaip ir laimė.“ Besiremdama informacija, patir timi, mokslu, R.Balčiūnienė ir pa deda siekti harmonijos. „Sukuriu galimybę atsiriboti nuo visuomenės, šeimos ir asme ninių stereotipų, – sako lektorė ir tuoj pat paaiškina: – Asmeninius stereotipus patys formuojame nuo vaikystės. Visuomeninius formuo ja žiniasklaida, šeimos stereotipai formuojami šeimos rate.“ Lengviausia atsikratyti visuo menės stereotipų ir suprasti, kad vadovaujiesi ne savo protu, o suformuotu požiū
riu, sunkiau – šeimos, nes tuomet veikia emocinis pagrindas. Sun kiausia įveikti asmeninius, dar vaikystėje susiformavusius ste reotipus. Kaip sužlugdyti iniciatyvą
„Maža mergaitė nori nudžiugin ti mamą ir nusprendžia iškep ti jai blynų, – vieną iš vaikys tėje susiformavusio stereotipo pavyzdžių pateikia Rasa. Vėl iš raiškingai gestikuliuoja pabrėž dama tai, į ką nori atkreipti dė mesį: – Įsivaizduojate, kokia dažniausiai būna mamos reakci ja, kai ji grįžta namo ir pamato, ką darė dukra? Vaikui, norėju siam nudžiuginti mamą, susi formuoja nuomonė, kad inicia tyvos šiame pasaulyje nereikia. Kol dar negalime mąstyti logiš kai, atsiranda įprotis.“ Teisingo pasirinkimo, kuris for muoja harmoniją, kaip ir pasiten kinimo, negalima nusipirkti už jo kius pinigus. R.Balčiūnienė neslepia, kad jos seminaruose lankosi ir itin tur tingi žmonės, kuriems jau neteikia pasitenkinimo tikslo siekimas. Jie neapsisprendžia, ką pasirinkti. Tikėti intuicijos galia
„Ne, ne, specialiai neurolingvisti nio programavimo technikos ne naudoju, – dar kartą atkreipus dė mesį į gestus, nusijuokia Rasa. – To ir nereikia specialiai mokytis. Šiame gyvenime esi arba šeimininkas, arba svečias. Visiems gali būti liūdna. Bet svarbu, kada ir kokios būsenos prii mi sprendimus. Juk būna, kai jaučia me, kad šiandien – mūsų diena.“ Atrasti tą savo būseną – dar vie nas iš R.Balčiūnienės mokymų. Prašoma konkretaus patarimo, niūniuodama klasikinę melo diją, ji aiškina: „Vieno
13
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
vakarė Sūpuoja ir dukrelę
su F.Kirkorovu – 25 apsaugininkai
Muzikantui Viktorui Diawarai žmona pagimdė dukrelę. Afrikos valstybėje Malyje augusiam 33-ejų grupės „Skamp“ nariui, dainininkui ir prodiuseriui Viktorui Diawarai – tai jau antrasis vaikelis. Su žmona Živile jis augina dvejų metų sūnų Kiprą. Vee vadinamas muzikantas su Živile šeimą sukūrė po kelerių metų draugystės – 2009-aisiais. „Mes jau keturiese. Ačiū, draugai, už sveikinimus!“ – taip parašė Viktoras sociali niame tinkle „Facebook“. Iškart pasipylė daugybė sveikinimų, sulaukus dar vienos atžalos, nuo Elenos Puidokaitės-Atlan tos, Edgaro Lubio-Amberlife, Rimo Šapausko, Ugnės Skons manaitės ir kitų.
Rusijos popmuzikos karaliumi tituluojamas Filipas Kirkorovas Lietuvoje pristatys naują programą „Šou Nr. 1“. 44 metų dai nininkas surengs keturis koncertus Vilniuje, Kaune, Klaipėdo je, Šiauliuose. Bene skandalingiausią Rusijos dainininką sau gos 25 darbuotojai. F.Kirkorovas žada atsivežti 40 žmonių ko mandą, apie 150 kostiumų, scenos dekoracijas atgabens vilki kas. Pernai Filipas paskelbtas Rusijos ir Ukrainos liaudies ar tistu, 5 kartus tapo geriausiu Rusijos atlikėju per „World Music Awards“ apdovanojimus, 2001 m. prezidentas Vladimiras Puti nas jam suteikė nusipelniusio Rusijos artisto vardą. „Šou Nr. 1“ Klaipėdoje vyks kovo 16 d. „Švyturio“ arenoje.
sikliauti intuicija nėra. Tai tas pats, tarsi jums aiš kinčiau apie sulčių, kurias turite išgerti, skonį.“ „Iš pradžių labai svarbu tuo tikė ti, – pabrėžia R.Balčiūnienė, žvelg dama didelėmis rudomis akimis. – Taip pat labai svarbu pernelyg nesivadovauti tik giliu protu arba racionalumu. Itin svarbi mūsų gy venime intuicija.“ Rasa spragtelėja pirštais. Tai – vienintelis vidinis žinojimas, im pulsas. Tarsi toks vienas spragt. Jis niekada neapgauna.
Kiekvienas žmo gus giliai giliai šir dyje jaučia, kur klys ta, ar jam patinka jo darbas, ar laimingas šeimoje.
Susitikimas su rusų verslininku
Būtent intuicija tarsi už rankos Rasą nuskraidino į vieną semina rą JAV. Viskas prasidėjo nuo šv.Kalėdų proga pažįstamo jai dovanotos vie no žymaus amerikiečio lektoriaus knygos, kurio paskaitose ji jau bu vo lankiusis. Skaitydama nustebo, kad kūnas keistai, netgi fiziškai į tai, ką skaito, reaguoja. „Ne, tai nebuvo kažkokia misti ka, – R.Balčiūnienė neieško jokių slaptų dalykų. – Mokėkime įsi klausyti į savo kūną, nes jis visada mums siunčia ženklus.“ Rasa nuėjo į kelias knygos auto riaus paskaitas. 2008 m. gruodžio 29 d. gavo kvietimą į seminarą JAV, vyksiantį po savaitės. „Racionalus protas man šnabž da: angliškai supranti neidealiai, vertimo nebus, esi suplanavusi kai
kuriuos kitus darbus...“ – R.Bal čiūnienė puikiai pamena tą dieną, kai uždarė protą į seifą ir pasida vė tam vieninteliam spragt – in tuicijai. Netgi neradusi nė vieno argu mento „už“, išvyko už Atlanto. Jau pirmą dieną seminare akys susiti ko su vieno vyro žvilgsniu. Tai bu vo didelio Rusijos konglomerato ir vieno didžiausių Rusijos bankų sa vininkas, į seminarą atvykęs su dar trimis žmonėmis, tarp kurių buvo ir vertėjas. Savo darbu ir požiūriu sudo minusi verslininką, Rasa sėkmin gai rengia seminarus apie lyderys tės harmoniją ir nuolat skraido į Maskvą. Miegantys ir bundantys ruoniai
Provokuoju: ką atsakytų tiems, kurie teigtų, kad tai, ką ji veikia, tėra mulkinimas ir noras iš turtin gų verslininkų uždirbti pinigų? R.Balčiūnienė atsako ramiai: „Įsivaizduok, kad gyvename am žiuje, kai tik prasidėjo rašmenys. Iš pradžių didžioji dalis žmonių skeptiškai vertino galimybę iš mokti skaityti.“ Ir po akimirkos paaiškina, kad siekia naujos verslo kultūros, lai mės ekonomikos, kuri jau iš lėto skinasi kelią visame pasaulyje. „Aukščiausio lygio vadovai tu ri siekti ne išnaudoti žmones, o matyti verslo prasmingumą, su teikt i gal imyb es jiems suk urt i puik ias sąlygas ats is kleist i, to bul ėt i. Šis procesas jau pras i dėjo. Ren esansas, beje, taip pat ne iš karto rado kelią“, – tikina R.Balčiūnienė. Rasai imponuoja ne turtingi, bet, kaip ji va dina, šviesūs žmonės. Tie, kurie siekia tobu lėti, pažinti, kurių akys dega smalsumu.
„Vieni yra kaip ruoniai, ku rie miega, kiti – kurie bunda ar jau pabudo, – lektorė tarsi aktorė kraipo galvą. – Kai sakai, kad viską žinai ir nenori nieko pažinti, pra sidėjo senėjimo procesas.“ Svajojo apie aktorystę
Ką lektorė pasakytų tam, kuris sa ko, kad nežino, ko nori? Kaip išmo kyti įsiklausyti į save? „Pirmiausia nedaryti to, ko ne nori, – šyptelėja Rasa. – Žinoma, to nepadarysi iškart, tačiau mažais žingsniukais pasieksi.“ Ką ji pasakytų laimingam, švie saus proto Tibeto vienuoliui, ku riam nerūpi vartotojiška kultūra? „Čia tas pats, kaip klausti, kas geriau – ąžuolas ar braškė, – pa teikia pavyzdį. – Jei jam išties ge rai – tai puiku. Tai – jo kelias. Kiekvienas žmogus giliai giliai širdyje jaučia, kur klysta, ar jam patinka jo darbas, ar laimingas šeimoje.“ Rasa laiminga. Dabar ji laiką su siplanavusi taip, kad keliasi beveik kada nori, dažnai įsiklauso į savo intuiciją, skaito filosofin es knygas, kartais pasimėgauja kultūros ren giniais, maisto gaminimu ar SPA malonumais. Kalbinama apie malonumus pa tikslina, kad svarbu žinoti, kada jautiesi nemaloniai. „Man nemalonu, kai jaučiu, kur reikia judėti, bet užstringu vienoje vietoje. Ir labai malonu, kai pada rau prasmingų dalykų.“ Ji turbūt nebijo, kad, sulauku si 60 metų, staiga suvoks: tai, ką dabar mano ir darė, neturėjo jo kios prasmės? „Oi, nebijau, – nusikvatoja. – Aš jau seniai esu lai minga ir džiau giuos i tuo, ką darau.“
Ceremonija: rugpjūtį poros dar laukia bažnytinės santuokos
apeigos.
Antras vestuves atšoks vasarą Neseniai susižadėję aktoriai Inga Norkutė ir Aurimas Žvinys vestuves planavo neilgai. Vakar Vilniaus santuokų rūmuose pora oficialiai susituokė, o rugpjūtį jų santuoką palaimins ir kunigas.
Pora lemtingą žingsnį žengti nusprendė po šešerius metus trukusios draugystės. Susituokti dar šiais metais jiems rekomendavo ir būrėja Vaiva Budraitytė, su I.Norkute dalyvaujanti TV projekte „Būk mano meile“. Garsi serialų ir teatro aktorė, TV projekto „Būk mano meile“ vedėja I.Norkutė šiai ypatingai progai pasirinko ne tradicinę baltą, o vyšninę spalvą. Prie suknelės aktorė priderino skaisčiai raudonus ilgaaulius ir glaustinukę. 11 metų jaunesnis sutuoktinis Aurimas pasipuošė tamsiu kostiumu ir tokios pat spalvos kaip sutuoktinės suknelė marškiniais.
Žiedai, ant kurių išgraviruotuos kūdikio pėdutės, – bičiulių dovana jaunavedžiams. Tačiau pora žiniasklaidai tvirtino, kad tuokiasi ne iš reikalo. Poros pasveikinti atvyko būrėja V.Budraitytė su sutuoktiniu Gaudentu Naujoku, režisierius Vytenis Pauliukaitis, A.Žvinio tėvai ir kolegos, ekscentriškas dainininkas Gaudentas Janušas. Aktorės I.Norkutės tėvai vakar nedalyvavo. Jie ketina atvykti į bažnytinės santuokos ceremoniją, kuri planuojama rugpjūtį. Iš karto po ceremonijos ir kuklių pietų su artimiausiais žmonėmis pora išskubėjo į Egiptą, kur mėgausis savaitės trukmės atostogomis, vadinamuoju medaus mėnesiu. I.Norkutė po ceremonijos pasirinko vyro pavardę ir nuo šiol dokumentuose bus įvardijama kaip Inga Norkutė-Žvinienė. „Klaipėdos“ inf.
14
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
vakarė Savaitės horoskopai
AVINAS Periodo pradžia bus prieštaringa. Regis, tvy ros įtampa dėl finansinių proble mų. Turbūt ko nors niekaip nepa sidalysite su antrąja puse, įsikibę laikysitės savo nuomonės. Kitos savaitės pradžioje galimi neblo gi poslinkiai darbe, versle. Galbūt gausite perspektyvų užsakymą ar sudarysite ilgalaikį sandorį. Iš ak tyvaus verslininko ar įtakingo pa žįstamo galite sulaukti viliojamo pasiūlymo ar dosnaus atsiskaity mo už paslaugą. JAUTIS Savaitgalį rasite lai ko ir išsamiai apsitvarkyti, ūkiškai apsipirkti, ir papramogau ti su mylimu žmogumi. Regis, ne iš karto susitarsite dėl bendro lais valaikio. Nuo pirmadienio pavyks suderinti interesus, išsiaiškinti ju ridinius klausimus. Kažkokia pra sme jums gali net labai pasisek ti. Kita vertus, tyvuliuos tamsios povandeninės srovės, norinčios jus įtraukti į gelmę. Nepasiduoki te amoralioms pagundoms. DVYNIAI Šeštadienį būsite nusiteikę kūrybinei veiklai, šou renginiams, pasimatymams. Regis, galite prikrėsti šiokių tokių kvailysčių. Verčiau aklai nepulkite į meilės pagundas ar verslo aferas. Kita savaitė žada daug pokalbių, santykių aiškinimosi, galbūt lau kia ir juridiniai procesai, derybos, aktyvus tarpininkavimas, taip pat ir slapti susitarimai, sandėriai, ne deklaruojamos pajamos ar kt. Ga limos užkulisinės intrigos, slaptų aferų išaiškinimas. VĖŽYS Periodo pradžio je gerai jaustis ir sklandžiai bendrauti jums trukdys perdė tas jautrumas. Kita vertus, viskas priklausys nuo šalia esančių žmo nių. Kitą savaitę jums puikiai sek sis kūrybinis ir pedagoginis dar bas, kultūrinė ir šou veikla. Jeigu dalyvausite konkurse ar pokalby je dėl darbo, jus turėtų gerai įver tinti. Periodo pabaiga žada įdomių naujienų, bet kartu ir nervingų si tuacijų, konfliktų. LIŪTAS Periodo pradžioje būsite nusiteikę bendrauti su draugais, giminaičiais, susira šinėti. Kitą savaitę pajusite kūry binį polėkį, begalinį norą įsimylėti arba pasirodyti prieš publiką. Ga lite kuo nors nustebinti savo kole gas, darbdavį. Arba jus nustebins neabejingai nusiteikęs bendradar bis. Kalba gali suktis apie įdomią komandiruotę, naują darbą, mei lę, investicijas. MERGELĖ Savaitgalį ne nustygsite vietoje, norėsis palakstyti po prekybos centrus ar į svečius. Galbūt kam nors pirksi te dovaną ir nerimausite, kad ga lite neįtikti. Daug kam palanki bus kitos savaitės pradžia, tad jau pir madienį atlikite svarbius vizitus, skambučius, išsiaiškinkite aktua lius teisinius, kultūrinius klausimus, ruoškite ir sakykite kalbas, imkite ir duokite interviu, publikuokite.
SVARST YKL ĖS Per io do pra džioje jus labiausiai jaudins emociniai dalykai, meilės peripetijos. Jei per daug tikitės iš partnerio, mylimo žmogaus, galite likti nepatenkinti ir lieti apmaudą. Nuo pirmadienio kelias dienas su ksitės kuo puikiausiai. Rezultatais džiugins verslas arba artimo žmo gaus veikla, vykęs interviu, autori nis darbas ir už tai gautas honora ras. Vis dėlto pasistenkite neįsivelti į nedoras finansines aferas.
Izraelis – krikščio
SKORPIONAS Periodo pra džioje aplinkiniai su jumis bus nelabai sąžiningi arba jūs elg sitės kažkaip suktai, veidmainiausi te. Regis, pajusite meninį įkvėpimą, užplūs rožinės meilės viltys. Kitą savaitę gali parodyti, kad tos viltys nėra tuščios. Galite gauti viliojamą pasiūlymą, kvietimą, kaip nors pa lankiai save reabilituoti ar patrauk liai pristatyti dominantiems asme nims. Gali būti, kad labai sėkmingai suksitės versle, sudarysite naudin gą sandorį, sublizgėsite scenoje ar įsimylėsite. ŠAULYS Periodo pradžioje jums ramybės neduos draugai ar kolegos, slapti gerbėjai. Nuo pir madienio tam tikri neaiškumų debe sys ims sklaidytis. Tikriausiai nusprę site daugiau dėmesio skirti sveikatai, šeimos ūkiui ar šeimos versliukui, remontui. Galite darytis tyrimus ar ba siekti, kad būtų geriau prižiūrimas sergantis artimas žmogus. OŽIARAGIS Savaitgalį ne iš karto atitrūksite nuo minčių apie profesinius rūpesčius. Jie ma žiau domins, jei esate įsimylėję. Ki tą savaitę jums gali labai pasisek ti. Galbūt nusipelnysite publikos ar visuomenės pripažinimo, suprasite, kad esate sutikę savo didžiąją mei lę, ar sužinosite, kad laukia šeimos pagausėjimas. Tiesa, tą įmanomą laimėjimą smelks graužiantis ne rimas, rūpestis. Regis, patys neti kėsite, kad pildosi kažkokia svajo nė ar ryškėja tokia galimybė. VANDENIS Savaitgalį pra vartu atitrūkti nuo rutinos ir pasidomėti globaliais dalykais, pa naršyti po internetą, dalyvauti kon ferencijoje, apsilankyti teatre ar pan. Nuo pirmadienio neblogai seksis darbai. Kažkas jums turėtų netie siogiai padėti dėl norimo sandorio ar įsidarbinimo. Į periodo pabaigą labiau grės avarijos, infekcijos, ap sinuodijimai, tad būkite atsargesni. ŽUVYS Savaitgalį pasi stenkite neišlaidauti. Ver čiau peržiūrėkite senus daiktus ir, jei reikia, pataisykite, atnaujinkite. Gali sudominti nepažįstamas žmo gus, su kuriuo tikėtinas turiningas dialogas, o vėliau – gal ir roman tiška intriga. Nuo pirmadienio teks rimtai kibti į mokslo, politinius, ju ridinius ar visuomeninius reikalus. Padedant įtakingam, autoritetin gam žmogui, galite išspręsti painius klausimus ir sulaukti kolektyvinio palaikymo bei pripažinimo. Sidonija
Ryški: islamo pasaulyje trečia pagal svarbą laikoma Uolos mečetė (Dom of the Rock) tapo Jeruzalės sim-
boliu.
15
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
vakarė
niškosios civilizacijos Biblija Ši šalis keliautojus žavi įspūdingais kont rastais – derlingomis pakrantėmis ir pus tomomis dykvietėmis, įspūdingais kora lų rifais ir bedvase Negyvąja jūra. Čia savo akimis galima pamatyti kelių tūkstant mečių istorijos liudytojus, puikiai deran čius su dabarties stebuklais.
Justė Labutytė Jeruzalė – religijų sostinė
Daugialypis ir nepakartojamas Iz raelis svetingai dalijasi visais savo paveldo, kultūros ir gamtos lobiais. Ši ypatinga, mistiška vieta masina žmones daugybę amžių. O tūks tantmečius neslūgstančios aistros dėl plotelio mažai derlingos žemės Viduržemio jūros rytuose tik su stiprino šios teritorijos išskirtinu mą ir pasaulio galingųjų norą val dyti nedidelę, keliskart už Lietuvą mažesnę šalį. Izraelis – krikščioniškosios ci vilizacijos lopšys su gausybe neatskleistų religinių, kultūrinių ir istorinių paslapčių, kurios nuo lat atsiduria viso pasaulio dėme sio centre. Islamo, judaizmo ir krikščiony bės sankirta padėjo pamatus di džiausiam pasaulyje istorijos ir religijos muziejui po atviru dan gumi. Mistika alsuojanti Izraelio širdis Jeruzalė ne veltui tituluojama reli gijų sostine. Čia po vienu dangumi įsitenka dangų ramstančios krikš čionių bažnyčios ir musulmonų minaretai. Kelionei reikia pribręsti
Jeruzalėje, kuri laikoma vienu se niausių pasaulio miestų, atgy ja Šventojo Rašto istorijos. Kadai se šio miesto gatves lietė Kristaus kojos. Jeruzalėje galima pereiti visas dvylika stotelių pakeliui į Golgotos kalną ir įkopti į Šv. Kapo bažnyčią. Apsilankyti alyvmedžių giraitėje, o tiksliau – Getsemanės soduose, kur buvo suimtas Kristus. Taip pat pasigrožėti Dievo Tarno, Visų Tau tų ir Šv. Onos bažnyčiomis – pa staroji pastatyta Mergelės Marijos gimimo vietoje, aplankyti Šv. Ste pono vartus. O visų, turinčių slaptų troški mų ir prašymų, laukia jau dešimtis amžių skaičiuojanti ir nepailstamai norus pildanti Raudų siena. Kaip vaizdžiai palygino kelionių agentūros „West Express“ produk tų vadovė Nira Koltun, kelionė į Iz raelį – tai kelionė į save. „Retas keliautojas aplankyti šią šalį pasiryžta spontaniškai. Daž niausiai tai ilgų apmąstymų, dvejo nių ir vidinio apsisprendimo kelio nė sielai. Galima sakyti, jog reikia subręsti, kad leistumeisi į tokią ke lionę“, – teigė N.Koltun.
ti troškimai, kuriuos žada palikti Raudų sienoje, kiti svajoja išvysti švenčiausias krikščioniškąsias vie tas, dar kitiems – tai rojaus kam pelis su puikiu klimatu ir gamta. „Tai nėra tradicinė kelionės vie ta, kaip Egiptas, Turkija ar Kreta. Izraelis ir jo apylinkės – pasaulio centras daugelį tūkstantmečių. To dėl ši kelionė ypač tinka tiems, ku rie domisi pasaulio istorija“, – pa stebėjo žinomas geografas Jonas Kunčina, Izraelyje drauge su žmo na Milda viešėjęs 12 dienų. Pašnekovo teigimu, prieš keliau jant į šią valstybę tiesiog būtina at likti „namų darbus“ – pasidomėti religijų istorija ir plačiau panag rinėti svarbiausius Izraelio istori nius momentus. Antraip, J.Kunči nos nuomone, daug informacijos liks nesuprasta.
Jonas Kunčina:
Tai nėra tradicinė kelionės vieta, kaip Egiptas, Turkija ar Kreta. Izraelis ir jo apylinkės – pasau lio centras daugelį tūkstantmečių. Trijų jūrų apsuptyje
Ypatingi potyriai ir netikėtumai Izraelyje lydi kiekvieną keliauto jų žingsnį – nuo Kristaus gimimo vietos Betliejuje iki nukryžiavi mo Golgotos kalne, nuo Cezarė jos iki krikšto vietos Jordano upės pakrantėje, nuo karščiu alsuojan čių Negyvosios jūros pakrančių iki gaivių Eilato koralinių rifų. Izraelis patrauklus ir tuo, jog šio je šalyje galima ilsėtis net prie trijų jūrų: Eilato kurorte – prie Raudo nosios, Natanijoje – prie Vidurže mio, o besirūpinantieji savo svei kata ir grožiu nepraleidžia progos pasilepinti gamtos dovanotu ste buklu – Negyvosios jūros gydo mąja galia. Nors šalis ir nedidukė, tačiau įvairialypė. Ramaus poilsio šali ninkai gali rinktis Natanijos re gioną, garsėjantį puikiais paplū dimiais. Jaunimui atrakcijų įvairovę siūlo Izraelio sostinės Tel Avivo naktinis gyvenimas ir pakrantė. Neišsemiamas lobynas
„Namų darbai“ – būtini
Kiekvieną keliautoją į šią šalį veda savi tikslai – vienus vilioja slap
Kaip prisipažino J.Kunčina, bene didžiausią įspūdį jam pačiam bei sutuoktinei paliko Jeruzalė.
Įspūdžiai: su žmona Milda J.Kunčina Izraelyje praleido 12 turiningų dienų, tačiau patyrė, kad aplankyti vi
soms įdomybėms tiek laiko toli gražu nepakanka.
Kelių amžių senumo istorijos, kurios vienaip ar kitaip forma vo dabartinį pasaulį ir davė pra dą krikščioniškajai epochai, čia tarsi laiko mašina nukelia į tolimą praeitį. „Net iki šiol gyvas pojūtis, kaip stovint prie Raudų, dar vadinamos Vakarinės sienos, apėmė jaudu lys. Visa toji Izraelio ir ypač Jeru zalės aura – neapibūdinamai kvapą gniaužianti ir ypatinga“, – prisipa žino J.Kunčina. Pora neatsisako minties apsi lankyti šioje šalyje dar kartą. Kaip pripažino pašnekovas, aplanky ti visus pažadėtosios žemės isto rinius lobius neužtektų ir kelerių metų – tai yra neišsemiamas mu ziejus po atviru dangumi, gyvai liudijantis svarbius mūsų civili zacijos įvykius. Tuo tarpu kelionių organizato riai prognozuoja, kad šiemet Iz raelis sulauks dar didesnio keliau tojų susidomėjimo ir taps viena populiariausių turistinių kryp čių. Tokias prielaidas specialistai sieja ir su vasarą planuojamu tie sioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Tel Avivą.
Skaičiai ir faktai Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jor danija bei Egiptu. Iš šiaurės į pietus šal is išt įsusi per 470 km, plačiausia jos vieta yra 135 km, siauriausia – tik 15 km. Nors tai nedidelė šalis, tačiau joje yra net ke letas klimato zonų. Plotas – 20,77 tūkst. kv. km. Sostinė – Tel Avivas. Didžiausias miestas – Jeruzalė. Gyventojų skaičius – 7, 1 mln. Piniginis vienetas – šekelis.
Jono Kunčinos asmeninio archyvo ir „Scanpix“ nuotr.
Trauka: garsiajai Raudų sienai Jeruzalėje patikimi slapčiausi troškimai.
Gamta: druskinga Negyvoji jūra žavi egzotiškais vaizdais.
16
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams – raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911030
poilsis, kelionės
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 922465
Puikų 1 kambario 28 kv. m butą. Tel. 8 638 50 173. 924857
2 kambarių butą 5/3 a. Kvėdarnoje, Šilalės r., ir 37 kv. m bendrabučio bloką Tauralaukyje į 3 kambarių butą Klaipėdoje. Dujos balione. Tel. 8 609 25 620. 921700
Nuoma Ilgesniam laikui išsinuomosiu namą Klaipėdoje arba netoli jos, pageidautina kūrenamą kietuoju kuru. Tel. 8 620 42 030. 923828
Išnuomojami du 2 kambarių butai su baldais ir be jų Melnragėje (kaina 1 000 Lt). Tel. 8 675 06 638.
924273
Perka Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600. 910273
Šeima perka 3 kambarių butą nuo 60 kv. m (2, 3 ar 4 a.). Kampinio nesiūlyti. Už gerai suremontuotą mokėsime iki 170 000 Lt, be remonto iki 120 000 Lt. Tik savininkai. Tel. 8 617 34 896. 922264
Tarpininkavimas Sodo pastatų, gyvenamųjų namų dokumentų tvarkymas, įteisinimas. Tel. 8 682 59 085, (8 46) 476 644. 924901
922977
Įmonė išsinuomotų patalpas maisto gamybai. Tel. 8 614 20 959, 8 618 66 042. Išsinuomosiu ilgesniam laikui 60 kv. m butą Klaipėdos mieste. Tel. 8 647 79 630. 922505
Paslaugos Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt. 923282
Nuomojamos specialistams įrengtos dirbtuvės elektrotechnikos ir mažosios mechanizacijos įrengimų remontui centrinėje miesto dalyje. Tel. (8 46) 411 677, 8 698 26 176. 925004
Parduoda Gružeikių k. sodybą su ūkiniais pastatais (du garažai, šiltnamis, graži vieta, 45 a namų valda, 5 km iki Klaipėdos). Tel. 8 682 68 615.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912358
Įvairus sodų ir gyvenamųjų namų pasirinkimas Šernuose. Tel. (8 46) 476 644, 8 682 59 085. 924892
914626
918540
GIRDĖKITE GERIAU IŠ KARTO! Klausos rinkos lyderio „Phonak“ šveicariškas skaitmeninis CORE kartos klausos aparatas
Naujai atidaromai kirpyklai prekybos centre “Iki”, Butkų Juzės g. 9, reikalingos (-i) plataus profilio kirpėjos (-ai). Didelis žmonių srautas. Tel. 8 676 56 237. Nedidelei transporto įmonei reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. LT-RUS. Geros sąlygos. Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 659 25 315. 923709
Are you interested in working in Scandinavia under the proper conditions? For the right, we are willing to pay for your training, which will give you a good foundation for both linguistic and purely professional. We have good contacts in Norway and Sweden who are looking for your labor. You should be able to speak English usable and be willing to travel to Sweden at our training center, for a period from 3 to 6 months, be fashionable and not be afraid to do your utmost. Here you will stay in pleasant surroundings and get the necessary training, so you will be favored over other job seekers who do not have the same theoretical and practical education. You should be between 22 40 years and with good health. We have two main categories that we specialize in: HEALTH: Dentists, Dental Secretary, Doctor, Physiotherapist, Massage therapist and Pedicure. SERVICE: Mechanic, Lawn mower / Gartner, Carpenter, Tourism, Marketing and Cleaning. Do you think this sounds interesting, please send your CV in English to: linaklaipeda@takas.lt; post@agronet.eu. 923808
Besiplečianti įmonė ieško vadybininkių. Apmoko darbo metu. Tel. 8 676 24 657.
Akcija vyksta iki šv. Velykų Taikos pr. 8, tel. (8 46) 254 441 Prašom registruotis iš anksto Dalį kainos kompensuoja Valstybinė ligonių kasa www.klausosaparatai.lt
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919702
Kita Perka UAB „Metalo laužas” superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895911
Automobiliai Autoserviso paslaugos
Įmonei Klaipėdoje reikalingi elektros montuotojai. Tel. (8 46) 300 764, 247 115. Reikalingas stalius gaminti duris (galime apmokyti). Tel. 8 683 67 785. 920707
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai (į Rusiją nevažiuojame). Laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 698 25 401, (8 46) 342 551. 918884
Parduoda Parduodama transporto įmonė, ne “Linavos” narė, su skolomis. Tel. 8 618 10 548. 924667
Reikalingi vairuotojai (E kateg.). Darbas Rusijoje, Baltarusijoje (privalumas - vizos). Tel. 8 655 28 028, 8 615 50 503. 924827
Reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją ir patirties (darbas maršrutu Lietuva-Rusija). Tel. 8 699 60 728. 921859
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk. 897794
924784
Lt (1300 Lt)
924851
924253
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt.
MILO MICRO
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.
920565
Paskolos
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.
922938
Carpenters needed for work in NORWAY. Requirements: professional experience, Norwegian or English language skills. E-mail: oslobygg@yahoo.no Mob. + 370 64794699
923698
Tvarkingą 1 kambario butą Budelkiemio g. (5/2 a., bendrija, balkonas, plastikiniai langai). Perku 2-3 kambarių butą. Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt.
925199
990
924898
922471
Keičia
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55, www.kaklinika.lt.
Naujos statybos 88 kv. m sodo namą Šernuose, tinkamą gyventi žiemą. Tel. 8 682 59 085.
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Nekilnojamasis turtas
919164
Siūlo darbą
918100
919134
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Darbas
Buitis ir technika Paslaugos
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923231
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 924117
Transporto paslaugos Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 922671
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com. 924048
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
921779
921552
17
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Statyba ir statybinės medžiagos
Įvairūs Parduodu avilius, avilių rėmelius, bites; naują rusišką mezgimo mašiną “Neva-5”. Tel. (8 46) 253 364, 8 610 80 746.
Parduoda
923897
Medines dailylentes, pastogių pakalimus, terasines, grindų lentas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892. 922870
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088. 923476
Statybos paslaugos
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905511
Architektų paslaugos: individualių namų projektavimas, rekonstrukcijų projektai, interjeras, patalpų paskirties keitimas, statybos įteisinimas, detalieji planai. Tel. 8 617 11 214, e. paštas architektai.klaipeda@yahoo.com. 904029
Dengiame stogus, šiltiname fasadus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Ilgalaikė patirtis. Tel. 8 698 72 425. 918230
Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658. 924196
Remontuojame plokščius stogus prilydomąja bitumine danga; atliekame namo apšiltinimą; tinkuojame dekoriniu apdailos tinku ir t.t. Tel. 8 655 17 056. 912854
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 921633
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922966
Įmonė atlieka elektros instaliacijos, priežiūros, remonto ir kitus darbus. Tvarko dokumentaciją. Tel. 8 604 50 064, 8 659 41 097. 922696
www.kl.lt
Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 675 06 638. 922983
Dėmesio
Patyręs meistras remontuoja butus. Atlieka apdailos darbus: plytelės, gipskartonis, laminatas, glaistymo, dažymo darbai, elektra. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.
924459
885023
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak” klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 918056
18
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Kovo 21 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos tetaro gastrolės. V.Mucharjamov. „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija. Kovo 16 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N.Simon. „Paskutinysis aistringas meilužis“. 1 d. komedija. Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 11 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Aukuras ir vaikai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas ir dirigentas A.Vildžiūnas. Dalyvaus S.Šiaučiulis (klavišiniai), V.Timašiov (gitara), „Aukuro“ choristų vaikai. Kovo 13 d. 18 val. – „Skambančios spalvos“.
V.Paukštelis (fortepijonas), I.Leščinskaitė (instaliuota tapyba). Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Solistas C.Torlontano (alpių ragas, Italija). Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“. Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas (sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofonas), G.Pabērzs (baritoninis saksofonas), H.Hansena (fortepijonas). KITI RENGINIAI Kovo 10 d. 18 val. – „Flamenko aistros galia“ su Jose Leonu. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 11 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Šeimyninis įvykis“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 12 d. 19 val. – labdaros koncertas „Iš širdies į širdį“. Dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas M.Bačkus), J.Gedmintaitė (sopranas), M.Rojus (baritonas), V.Čaikin (klasikinė gitara). Vakaro vedėja – V.Kochanskytė. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 15 d. 18 val. – premjera. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. – Tėčių lopšinės. Atlikėjai L.Švirinas ir J.Baltokas. Bilietais prekiauja studija „Grock“ (Ligoninės g. 16, 2 a.) arba juos galima įsigyti prieš koncertą. Kovo 18 d. 17 val. – romansų vakaras „Kadais palei mėlyną jūrą“. Dalyvaus L.Nazarenko (vokalas, gitara), R.Smolinskytė (smuikas), M.Rutkauskas (violončelė). Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 10 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Gandras kalifas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
Kovo 10 d. 16 val. didžiojoje salėje – koncertas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. „Gintaro laše mano Lietuva“. Bilieto kaina 5 Lt (žiūrovams, pasipuošusiems tautiniu kostiumu, įėjimas nemokamas). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 11 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama yra graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 12 d. 18 val. didžiojoje salėje – A/CH teatras. Šokio spektaklis „Moterų dainos“. Choreografė A.Cholina. Bilieto kaina 42–52 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 13 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. M.Martinaitis. „Visa ties apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 15 d. 19 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. Judesio spektaklis „Paikos mergelės“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 17 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Muzikinis spektaklis vaikams „Atsikrausto kiaulė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 22 d. 19 val. teatro salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Aktoriaus V.Fijalkausko monospektaklis „Kritimas į tamsą“. Rež. S.Varnas. Bilieto kaina 30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 10 d. 19 val. – Demi Roussos ir simfoninis orkestras. Kovo 16 d. 20 val. – Filipas Kirkorovas. Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Utenos „Juventus“. Kovo 23 d. 19 val. – miuziklas „Paryžiaus katedra“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 10 d. 12 val. – spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 11 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė. Kovo 17 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 18 d. 12 val. – lėlių žaidimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimą“. Rež. R.Bunikytė.
Klaipėdos jaunimo centras (Puodžių g. 1, tel. 410 95) Kovo 13 d. 10 val. Klaipėdos jaunimo centro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ improvizacijų spektaklis „Teatro šalies duris pravėrus“. Rež. I.Stančikienė. Kovo 14 d. 13 val. Gedminų pagrindinėje mokykloje (Gedminų g. 3) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Skraidymo mokykla“. Rež. Ž.Dargytė. Kovo 16 d. 19 val. Klaipėdos jaunimo centro studijoje „Aušra“ (Šaulių g. 14) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Skaistumas“ (pagal W.Gombrovitz). Rež. E.Milinienė.
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki balandžio 5 d. gydytojo J.Sąlygos meninių fotografijų paroda „Nenuspėjama jūra“. Nemokamai. Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. Registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 15 d. 17 val. – istoriko D.Elerto paskaita „Nerijos fortas laiko juostoje“. Nemokamai. Kovo 17 d. 15 val. – „Liaudiškieji giedojimai: kryžiaus kelias“. Dalyvaus Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (vad. R.Kalakauskienė) iš Šiaulių. Renginį ves kunigas S.Stumbra. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
19
šeštADIENIS, kovo 10, 2012
pramogos parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs informacija vol.2“; G.Skrudžinsko „Tyla“; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 10 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Akvarelės vaivorykštė“. Kovo 17 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Aš-dailininkas-piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. Kovo 15 d. 17.30 val. G.Rupeikaitės filmas „Variacijos kaukių tema“ (Lietuva). 18.10 val. J.Macias „Planai rytojui“ (Ispanija). 20 val. J.Garano, J.M.Goenaga „80 dienų“ (Ispanija). Kovo 16 d. 17.30 val. D.Fabianova „Mėnulis tavyje“ (Slovakija). 19 val. M.Č.Solčanska „Legenda apie skraidantį Kiprietį“ (Slovėnija, Lenkija). 21 val. R.Banionis „Neatmenu tavo veido“ (Lietuva).
KKKC Meno kiemas
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Baroti galerija
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakūrų šalyje“. Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Kovo 23 d. 17 val. vakaras „Prie rojalio, tarp paveikslų“ „Dainų sparnais“, skirtas romantinei muzikai, poezijai, dailei. Nemokamai.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bibliKlaipėdos miesto oteka
savivaldybės viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Vitražiniai žibintai“ (vad. D.Reminienė); iki kovo 17 d. Klaipėdos „Versmės“ spec. mokyklos-darželio „Atžalyno“ priešmokyklinio ugdymo grupės ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Piešiu gražiausią žodį“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki kovo 22 d. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinių popieriaus darbų paroda „Stebuklingas popierius“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vieievos simonaitytės šoji biblioteka viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki kovo 12 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų darbų paroda „Girdžiu pasaulį spalvomis“. Gerlacho palėpė – susitikimai su aktoriais iš Vieno aktoriaus teatro renginių ciklo „Vieninteliai ir nepakartojami“/ Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai: kovo 16 d. 17 val. su V.Paukšte; kovo 23 d. 17 val. su D.Meškausku. Nemokamai.
karščiausi kelionių pasiūlymai
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
(Bažnyčių g. 4) Iki kovo 20 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos paroda. Kovo 21–balandžio 20 d. lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Balandžio 20–gegužės 4 d. I.Leščinskaitės mokinių apžvalginė darbų paroda. (Aukštoji g. 1) Iki kovo 28 d. Eglės Vertelkaitės kūrybos darbų paroda (grafika, Vilnius).
gardumynai
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 16 d. 19 val. atlikėjo Romo DAMBRAUSKO koncertas. Ateikite ir išgirsite bei pamatysite Jūsų mėgstamą atlikėją. Koncerte skambės ne tik visų laikų populiariausi šlageriai tokie kaip: Rudeninis paukštis, Lietus Lietuvoj, Angelas, Cafe Emigrant, bet ir naujos dainos.
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti, bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite !
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant !
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženkliosnuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga – Stokholmas – Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui.
Nuo kovo 15 dienos – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos!
Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę
Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME!
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
pardavimų metu įsigytos kelionės kaina bus vasaros sezono mažiausia kaina. Esant kitaip, grąžinsime jums skirtumą*; • Pradinė įmoka 20% kelionės kainos; • Nemokamas kelionės sąlygų keitimas pagal tą dieną galiojančias kelionių kainas*; • Įsigijus TEZ TOUR kelionę, suteikiama 100 Lt nuolaida būsto apsaugos sistemai.
VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS TĘSIASI! Dabar PALANKIAUSIA įsigyti keliones į Turkiją, Barseloną, Maljorką, Bulgariją bei Kretą! Naudos perkantiems: • Žemiausios kainos garantija – išankstinių
Daugiau informacijos www.krantas.lt
*yra papildomų sąlygų.
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.
Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm.
Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.
Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Artėjantis savaitgalis bus darganotas, tačiau oras turėtų šiek tiek sušilti. Šiandien numatomi krituliai, dieną vietomis galima lijundra, bus ūkanota, stiprės vėjas. Temperatūra dieną bus iki 4 laipsnių šilumos. Rytoj vyraus darganoti, su krituliais orai, pūs stiprokas vakarinių krypčių vėjas. Ir naktį, ir dieną laikysis 1–3 laipsnių šilumos oro temperatūra.
Šiandien, kovo 10 d.
+3
+4
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+2
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
+3
Utena
+4
7.03 18.29 11.26
70-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 296 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +29 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7
kokteilis Smagūs faktai apie popierių Nepais ant to, kad tualet in io popie riaus pramonėje pažengta tol i į prie kį (aromat iz uotas, itin minkštas, ala vijais sud rėk intas), tačiau juo naudo jasi vos 30 proc. planetos žmonių. Sunku patikėti, tačiau Kinijoje tualeti nis popier ius buvo spaud žiamas XIV amž iuje. Anot 1393 met ų įrašo, vien imperator iaus kiemui buvo paruošta 720 tūkst. lapel ių. Tuo met u – viduramž ių Europ oj e žmonėms popier ių atstodavo šienas, šiaudai, žolė ir skarmalai. Francois Rab elais (Frans ua Rablė) knygoje „Gargant iua ir Pantagr iuel is“ šaipėsi, kad milž inas Gargant iua vie toj popieriaus stverdavo jauną pūkuo tą žąsiuką.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+15 +17 –2 +3 +8 +7 +13 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+8 +5 +15 +26 +3 +23 +6 +7
Vėjas
4–7 m/s
Vilnius
Marijampolė
+2
Alytus
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+4
+2
+1
7
0
+3
+1
+1
6
rytoj
pirmadienį
+3
+1
-2
6
1930 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas, Liet uvos mokslų aka demijos tikrasis narys Just inas Marc inkev i čius. Mirė 2011 m.
1940 m. gimė karatė meistras, amer ik iečių aktor ius, filmo „Volke ris, Teks aso reind že ris“ žvaigždė Chuck Norris. 1945 m. 300 JAV bombo nešių bombardavo To kijų: per antskrydį žuvo 100 tūkst. Japonijos sos tinės gyventojų. 1958 m. gimė Holivudo žvaigždė Sharon Stone. 1959 m. Dalai Lama va dovavo nepav yk usiam suk il imui prieš Kin ijos
l.bieliauskaite@kl.lt
Beveik visą savaitę klaipėdiečius džiugino saulėti, nors ir kiek žvar boki orai. Tačiau penktadienį ap niukus dangui, nieko gero nežada ir artimiausios dienos.
Pavojus: nuo Gargantiua spruk
davo mažieji žąsiukai.
Sinoptikų teigimu, šiandien Klai pėdoje taip pat bus apsiniaukę, tiek dieną, tiek naktį į sekmadienį lau kiama kritulių. Lietuvos hidrome teorologijos tarnybos Jūrinių pro
O štai Amer ikoje kiekv ienas laikraš čio „Old Farmer’s Almanac“ egzemp lior ius buvo su skylute, kad perskai tęs jį pil iet is pakabint ų tualete ir pa naudotų pagal paskirt į.
Gudrybė: Amerikoje leistas laik
Tualet inio popieriaus gamyba verslu Amerikoje virto 1857 metais. Sumany tojas Yosepho Gaječio veidas puikavo si ant kiekvieno lapel io.
Gurmanas: D.Roussos Klaipėdoje neužsibus, bet tikimasi, kad po kon
certo vakarieniaus vietos restorane.
d.janauskaite@kl.lt
mokytis svetimos kalbos.
Daugelyje Europos valstybių žmonės miel iau perka baltą popier ių, o pran cūzai, než inia kodėl – rausvą. O viena por tugalų bendrovė leid žia ir juodą. Tualetinis popierius gaminamas tokia sparta, lyg jūs lėktumėte automobiliu 110 km per val. greičiu. Toks tempas yra 1 800 metr ų per minutę. Česka (sukitės kiek norite, tačiau užpakalis vis tiek liks užpakalyje)
BFL nuotr.
D.Roussos mėgsta aukščiausią klasę Daiva Janauskaitė
Prakt išk um as: sėdint galima
valdymą; vėl iau Tibeto dvasinis vadovas pabė go į Indiją. 1973 m. buv usioje Če koslovak ijos valst yb ė je gimė žymus modelis Eva Herzigova. 1985 m. po 13 mėnesių vald žioje mirė sov iet ų vadovas Konst ant inas Černenka. 1990 m. Gruz ija tap o ketvirtąja SSRS respub lika, pasmerkusia jos in korporavimą į SSRS su dėtį.
Orai po truputį šils Lina Bieliauskaitė
raštis turėjo dvi paskirtis.
Šiandien: Bautgailė, Demetrija, Emilis, Geraldas, Naubartas, Virmantas.
kovo 10-ąją
Rytas
0
Vardai
Rytoj: Eulogijus, Gedimtas, Gedminas, Konstantinas (Kostas), Rosina, Vijolė.
orai klaipėdoje Šiandien
+1
+3
Žymusis graikas Demis Roussos, Klaipėdoje su simfoniniu orkestru koncertuosiantis šeštadienį vaka re, ketina paskanauti vietos virė jų maisto, o jau kitą dieną išskris ti į Paryžių.
Dainininko atvykstant į uosta miestį laukiama naktį iš penkta dienio į šeštadienį. Jis ketina apsi stoti viešbutyje „Radisson“. Po koncerto „Švyturio“ arenoje įžymybė, garsėjanti gurmano sko niu maistui ir gėrimams, ketina va karieniauti ne vieną uostamiestyje
apsilankiusią žvaigždę vaišinusia me restorane „Stora antis“. „Dar nežinoma, ar po koncerto Demis Roussos turės jėgų bendrau ti ir vakarieniauti restorane, nes ir kur kas jaunesni atlikėjai būna tokie pavargę, kad skuba į savo viešbučio kambarį. Ypatingų pageidavimų šį kartą iš jo neišgirdome. Tačiau iš ankstesnės bendravimo patirties su šiuo dainininku žinome – jei jis ko nori, tai būna aukščiausios kla sės dalykai“, – pasakojo koncertą organizavusios bendrovės „Mak roconcert“ komunikacijos vado vas Aivaras Gelžinis. Bilietai į legendinio atlikėjo kon certą kainuoja nuo 80 iki 160 litų.
gnozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys prognozavo, jog didesnė bus lietaus tikimybė, bet gali iš kristi ir viena kita snaigė. Savait galį dienomis laikysis 1–4 laipsniai šilumos, o naktimis – apie 0. „Kitą savaitę bus nepastoviai debe suota, atskiromis dienomis laukiamas nedidelis lietus, tačiau gali pasirodyti ir snaigių“, – komentavo L.Pakštys. Ateinančią savaitę oro tempera tūra dienomis bus 1–4 laipsniai ši lumos, naktimis svyruos nuo 0 iki 1 laipsnio šilumos.