2012-03-10 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, kovo 10 d., 2012 m. Nr. 58 (1257) diena.lt

Me­no Vil­nius

gims­ta ga­myk­lo­se 2p.

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2,00 Lt 2012­m.­kovo­1 0­d.

Eg­zo­ti­ka:­jei pasiilgote nebanalios romantikos ir norite įveik ti pavasa­ rinį nuovar gį, geriau už vitaminus padės filmas „Tai nutiko Jemene“, nu­ rodantis že miško rojaus adresą. 3p.

Tiražas 32­090

Re­ko­men­d a­c prasidedant i­jos:­prieš 17­ajam tarptautiniam liui „Kino pa festiva­ va beveik 200 saris“ su filmų progra­ ma, „TV die na“ žvelgia, kuriuos jų pamatyti tiesiog būti na. 4p.

Švie­sa:­ko vo 11­ąją, Lie­ tuvos Neprik lau bės atkūrimo somy­ dieną, TV3 Žinių tarny bos „Lietuvos gar projektas bė 2012“ apdovanos žmones, sa vo kilniais dar bais čius geresnę kurian­ Lietuvą. 9p.

Le­di­nis­ch oristų­nuo sprendis Įtampa, nuo mo­ nių, charak terių ir biolaukų ne darna tarp Kėdai nių dinio choro le­ daini­ ninkų ir ge nerolių – Giulijos bei jos ters Monikos duk­ – pa­ siekė kriti nį taš­ ką. Praėjusį sek­ madienį cho ristai „Chorų karų“ sce­ noje pasiro dė savo idėjinių be vado­ vių ir atsidū rė kutinėje vie pas­ toje. Kalbų, kodėl suby­ rėjo daugy bę žiūro­ vų simpati jų iki tol pelnęs cho ras, ta įvairiausių. bū­ Giuli­ ja „TV dienai“ išdės­ tė išsiskyri mo prie­ žastis.

Šiandien priedas 11p.

Sunkus balvonų rebusas

Skylės, by­ran­tys da­ žai, įski­li­mai – taip šį pa­va­sarį pa­si­tin­ka Ža­lio­jo til­to skulptū­ ros. Ir vėl ver­da dis­ ku­si­jos, ką su jo­mis da­ry­ti: griau­ti, re­ mon­tuo­ti ar tie­siog pa­lik­ti, kad su­nyktų sa­vai­me ir nu­si­ neštų pa­sku­ti­nius pri­si­mi­nimų apie oku­pa­ciją li­ku­čius.

Laisvė yra, ne­prik­lau­so­ ma vals­tybė yra, de­mok­ ra­ti­ja yra. Tad iš­ko­vo­ta tai, dėl ko ir bu­vo ko­vo­ta. BFL nuotr.

Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ras Aloy­zas ­ Sa­ka­las

8p.

Miestas

Kvie­čia švęsti Laisvės Ša­lies Nep­rik­lau­so­mybės at­kūri­ mo die­nos pro­ga ry­toj sos­tinė­je or­ga­ni­zuo­ja­mos ke­lios de­šim­tys ren­gi­nių: ofi­cialūs minė­ji­mai, kon­cer­tai ir ei­tynės. 4p. Lietuva

Pre­zi­dentė pa­lai­kys spor­ti­nin­kus Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ofi­cia­liai pa­kvies­ta į šią va­sarą Lon­do­ne vyk­sian­čias olim­pi­ nes žai­dy­nes. Ša­lies va­dovė kvie­ti­mu pa­si­nau­dos. 7p.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ban­dy­si nu­kel­ti – su­byrės

„Ža­lia­sis til­tas su skulptū­ro­mis yra sau­go­mas, tai yra kultū­ros pa­vel­ do da­lis, todėl skulptū­ras rei­kia ne griau­ti, bet tvar­ky­ti“, – jau me­tus kar­to­ja Vil­niaus me­ ras Artū­ras Zuo­kas.

10

Klau­si­mai: būti­nas pri­mi­ni­mas apie tau­tos praeitį ar sąmo­nę ža­lo­jan­tis so­viet­me­čio re­lik­tas? Ką mums iš

tiesų reiš­kia Ža­lio­jo til­to skulptū­ros?

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Me­nas: Gar­sus lenkų me­ni­nin­kas M.Bud­ny ne­si­ste­bi, kai žmonės jo darbų ne­sup­ran­ta 29p.

šiandien Pasaulis

Fu­ku­ši­ma Ja­po­ni­jo­je daž­nai va­di­ na­ma ant­ruo­ju Čer­no­by­liu. Kas pa­si­keitė po šios tra­ge­di­jos? 12p.

Sportas

At­si­nau­jinęs ir pa­trauk­ les­nis – toks turėtų būti, kaip skel­bia Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) tri­ mi­tai, šian­dien pra­si­de­ dan­tis ša­lies fut­bo­lo se­zo­ nas. Tik kol kas jo pra­džią žy­mi anek­do­tinės si­tua­ ci­jos. LFF licencijavimo meistrai dar kartą užlipo ant to paties grėblio, kuris skaudžiai trenkė ne kartą. Į A lygą be licencijos pri­ imtas Klaipėdos „Atlan­ to“ klubas ir šiemet, regis, neleis nuobodžiauti. 16p.

Šeštadienis

Ži­nomų ak­to­rių Stor­pirš­čių gi­minės at­sto­vo Ai­nio Stor­pirš­čio ne­sle­gia nei tėvo, nei dėdės šlovė ir jų vaid­ me­nys. A.Stor­pirš­tis ei­na sa­vo ke­liu, jo kūry­binė­je biog­ra­fi­jo­je – skan­da­ lin­gi ir įdomūs vaid­me­nys. 19p.

TV diena

Sep­tintą kartą vyk­sian­čio TV3 Ži­nių tar­ny­bos pro­jek­to „Lie­tu­vos garbė 2012“ vedė­ja Re­na­ta Ša­ka­lytė ra­gi­na žiū­ro­vus kas­dien tap­ti did­ vy­riais: pa­dėti ša­lia esan­tiems, ne­lik­ti abe­jin­giems, ne­lauk­ti at­ly­ gio už gerą darbą.

VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti

KEPENŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas. Plačiau www.karpol.lt. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik

36 Lt 26 Lt

Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31

2

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

miestas

Me­no Vil­nius gims­ta ne Pilies gatvėje Vil­nius tie­siog su­kur­tas me­nui. Ja­me yra vis­ko: ga­bių kū­rė­jų, mil­ži­niš­kų neiš­nau­ do­tų erd­vių, na ir, ži­no­ma, jau vei­kian­čių me­no in­ku­ba­to­rių, iš ku­rių iš­si­ne­ši­te vie­ nin­te­lį šū­kį: „o vis dėl­to tai įma­no­ma“. And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

In­ku­ba­to­rius iš pa­šau­ki­mo

Hel­sin­kio ka­be­lių ga­myk­lo­je įkur­ tas „Kaa­pe­li“ me­no in­ku­ba­to­rius ga­lė­tų bū­ti pa­vyz­dys vi­sam pa­sau­ liui. Įvai­riau­sius lai­dus ka­dai­se ga­ mi­nu­si di­džiu­lė ga­myk­la bu­vo už­ da­ry­ta, ta­čiau erd­vė iš­kart per­leis­ta kū­ry­bi­nėms in­dust­ri­joms vys­ty­ti. Taip di­džiu­lis ur­ba­nis­ti­nis an­ga­ras at­gi­mė nau­jai bū­čiai. Vėl ver­da gy­ ve­ni­mas jo ka­vi­nė­se, kny­gy­ne, pa­ ro­dų sa­lė­se, me­ni­nin­kų re­zi­den­ci­ jo­se ir Ry­tų dvi­ko­vų mo­kyk­lo­se. Vil­niu­je taip pat yra pa­na­šių erd­ vių, tik jos nė­ra taip iš­baig­tos. Tai bu­vu­si spaus­tu­vė Pa­ri­bio gat­vė­je, ga­le­ri­ja „Art­kor“, įsi­kū­ru­si J.Vie­ no­žins­kio dai­lės mo­kyk­lo­je, ra­ di­jo de­ta­lių ga­myk­la T.Šev­čen­kos gat­vė­je, bu­vu­sios Ku­ro apa­ra­tū­ ros pra­mo­nės gi­gan­tų pa­tal­pos – kiek­vie­no­je iš šių bu­vu­sių ga­myk­ lų šian­dien ver­da gy­ve­ni­mas. Kaip at­ro­do šie pil­kų blo­kų so­ cia­lis­ti­nio rea­liz­mo sta­ti­niai iš vi­ daus ir kas juo­se de­da­si, „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jus su­ti­ko su­pa­žin­ din­ti du jau­ni me­ni­nin­kai, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos stu­den­tai Dai­nius Meš­kaus­kas ir Ie­va Ber­no­tai­tė. Sva­jo­nės tam­pa rea­ly­be

Dai­nius ir Ie­va yra „Com­mu­ne Art“ bend­ruo­me­nės na­riai. Prieš tre­ jus me­tus su­si­bū­rė bū­rys me­ni­ nin­kų ir bu­vu­sio­se „Vil­niaus duo­ nos“ pa­tal­po­se Sal­to­niš­kių gat­vė­je įrengė kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves. Ap­ leis­tos pa­tal­pos vir­to na­mais, o įvai­rios šiukš­lės bu­vo pa­nau­do­tos jiems įkur­ti. Prieš dau­giau nei me­ tus „Com­mu­ne Art“ per­si­kraus­tė į Pa­ri­bio gat­vė­je esan­čias spaus­tu­ vės „Gra­fo­bal“ pa­tal­pas.

Pa­tal­pos, be abe­jo, nuo­mo­ja­mos, juk dau­ge­lis me­no kū­rė­jų nė­ra pa­ tal­pų, ku­rio­se ku­ria, sa­vi­nin­kai. Ta­čiau tiems, ku­rie ku­ria, pri­klau­ so atei­tis – jie mo­ka sva­jo­ti ir ma­ to vi­sai ki­to­kį mies­tą. Išauš die­na ir Vil­niaus rit­mą dik­ tuos ne po­li­ti­kai, ne ki­ču al­suo­jan­ tys ren­gi­niai ir net ne te­le­vi­zi­jos šou, o tie­siog kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės: „Pas mus atei­na žmo­nės, ste­ bi ir išei­na tie­siog iš­si­žio­ję. Ar­gi tai įma­no­ma? Vi­siš­kai iš­si­lais­vin­ti ir gy­ven­ti ne­prik­lau­so­mai nuo vi­ sų, gy­ven­ti taip, kaip tau pa­tin­ka. Vi­du­ry mies­to įsi­kur­ti lyg vien­kie­ my­je ir tuo pat me­tu už­siim­ti sa­vo mėgs­ta­ma veik­la – kū­ry­ba. Dau­ ge­lis bi­jo apie tai net sva­jo­ti, o pas mus žmo­nės atei­na ir įsi­ti­ki­na, kad toks gy­ve­ni­mas – rea­ly­bė“, – pra­ dė­jo sa­vo pa­sa­ko­ji­mą Ie­va. Ruo­šia­si pa­vers­ti mies­tu

Pa­ri­bio gat­vė­je nuo so­viet­me­čio vei­ku­sio­je spaus­tu­vė­je – me­ni­nio konst­ra­vi­mo biu­re – šian­dien yra įsikū­rę per 20 sa­vo ini­cia­ty­va su­ si­bū­ru­sių me­ni­nin­kų ir at­li­kė­jų. „Com­mu­ne Art“ ga­li­ma mo­ky­tis šok­ti lin­di­ho­pą ir Af­ri­kos šo­kius, ak­ro­ba­ti­kos ir par­kū­ro, pai­šy­ti gra­ fi­čius, už­siim­ti di­zai­nu ar tie­siog atei­ti pa­si­klau­sy­ti gy­vos mu­zi­kos kon­cer­to. Vi­sa tai kar­tu su „Com­ mu­ne Art“. „Com­mu­ne Art“ yra ne tik erd­ vė. Tai kū­ry­bin­gi žmo­nės, ku­rių ge­bė­ji­mų spekt­ras pla­tus, ku­rie ku­ria ir nuo­lat au­ga įvai­rio­se sri­ ty­se. „Com­mu­ne Art“ ne tik iš­ra­ din­gai įren­gia erd­ves, or­ga­ni­zuo­ja pa­ro­das, kon­cer­tus, bet ir pa­de­da jau­nie­siems kū­rė­jams įpras­min­ ti sa­vo po­lė­kius at­lie­kant rea­lius už­sa­ky­mus: di­zai­no, mu­zi­kos, fo­ tog­ra­fi­jos, vaiz­do, de­ko­ra­ci­jų, cho­

Pas­kir­tis: me­no dirb­tu­vėms, kuriose daž­nai vyks­ta neįp­ras­tų už­siė­mi­mų, ge­riau­siai tin­ka bu­vu­sių ga­myk­lų erd

Ver­dik­tas Pi­lies gat­ vės me­nui griež­tas ir ne­gai­le­sin­gas – vi­sa tai ki­čas, šab­lo­niš­ kas at­kar­to­ji­mas, re­ tai ten su­bliz­ga gy­va kū­ry­ba.

reog­ra­fi­jų, švie­sos ins­ta­lia­ci­jų ir vi­ so­kiau­sių ki­tų. „Tie­są sa­kant, ši spaus­tu­vė – tik pro­jek­to pra­džia. Ša­lia yra dau­gy­bė plo­to, pro lan­gus ma­ty­ti „Vil­niaus per­ga­lės“ fab­ri­kas, dar ke­li hek­ta­rai plo­to, tūks­tan­čiai kvad­ra­ti­nių met­ rų plo­to, ku­rį bū­tų ga­li­ma pa­vers­ti Vil­niaus „So­ho“ kvar­ta­lu – to­kiu, kaip ka­dai­se Jur­gio Ma­čiū­no įkur­tas kvar­ta­las Niu­jor­ke. Tai bū­tų erd­vė, skir­ta tik­riems me­ni­nin­kams, tik­rai kū­ry­bai ir su­si­do­mė­ju­siems lan­ky­ to­jams iš vi­so pa­sau­lio“, – atei­ties vi­zi­ją pie­šė Dai­nius. Įren­gia pa­gal sa­vo sko­nį

Ie­va ir Dai­nius įsi­kū­rė bu­vu­sia­ me da­žų san­dė­ly­je. Sie­nas pa­puo­šė

12

20

įd entin i šv giniaje renstinė so

s ete amaus t Similniu V ėd jos Kaladici r

Dirb­tu­vės – tai žmo­nės

Ie­va tei­gė, jog „Com­mu­ne Art“ – vie­nin­te­lė to­kia uni­ka­li vie­ta Vil­ niu­je. Ta­čiau yra ir gi­mi­nin­gų erd­ vių, pa­vyz­džiui, Užu­py­je vei­kian­ti „Ga­le­ra“. Jo­je ren­ka­si vy­res­nė pub­ li­ka, ku­rios po­žiū­ris į me­ną ski­ria­

si nuo jau­ni­mo. Ga­le­ri­ja „Art­kor“ – stu­den­tų ini­cia­ty­va. „Jau­ni­mas ne­bi­jo lik­ti ne­sup­ras­tas ir kur­ti to, ką ap­lin­ki­niai su­voks tik po šim­to me­tų“, – kal­bė­jo Ie­va. Jei­gu už­klys­tu­mė­te į mie­ga­muo­ sius Vil­niaus ra­jo­nus, bū­ti­nai reik­ tų už­suk­ti į „Bee­part“ kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves Pi­lai­tė­je. „Jie nu­si­pel­no dė­me­sio jau vien to­dėl, kad pa­si­ rin­ko to­kias ori­gi­na­lias pa­tal­pas – pa­sta­tė ori­gi­na­lų na­mu­ką pa­nau­ do­da­mi di­de­lį kon­tei­ne­rį. Be to, or­ga­ni­za­to­riai ėmė­si šven­to tiks­lo – nu­ke­lia­vo ar­čiau liau­dies, į mie­ ga­muo­sius ra­jo­nus“, – dės­tė Ie­va. Numarintos idėjos

Daug įdo­m ių ren­g i­n ių vy­ko „KultF­lu­xe“ – ant Ne­ries kran­ to, prie Min­dau­go til­to plū­du­riuo­ jan­čia­me na­mu­ke. Ta­čiau jo ne­bė­ ra. Tad be­lie­ka tik dū­sau­ti, da­ly­tis pri­si­mi­ni­mais. „Ir įtrauk­ti jį į ne­ gy­vė­lių są­ra­šą. Čia jau nie­ko ne­pa­ da­ry­si“, – nu­tę­sė Ie­va. Ne­gy­vė­lių są­ra­še at­si­du­ria ir sos­ti­nės me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko su­ bur­ta „Flu­xus mi­nis­te­ri­ja“. Da­ bar ji sėk­min­gai emig­ra­vo į lai­ki­ ną­ją sos­ti­nę. O kaip už­sie­nie­čių ir lie­tu­vių pa­ mėg­ta, su­ve­ny­rais, pa­veiks­lais ir

Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt

tai. meuris d nui ite erk rako Atv m D daja

Juo

eliu sen tai Procep reuciu ienei K kar a v – ėti tas on Mesižm si paomiauiai

jau­nų­jų me­ni­nin­kų fo­tog­ra­fi­jos dar­ bais, o in­ter­je­rui ti­ko vis­kas, pa­sak pa­čių kū­rė­jų, kas ki­tiems pa­si­ro­dė ne­rei­ka­lin­ga. Gal­būt to­dėl ir kraus­ ty­tis bū­tų ma­žiau skaus­min­ga. „Vi­sos in­ves­ti­ci­jos – mū­sų ener­ gi­ja ir lai­kas, o me­džia­gos – tik šiukš­lės: iš­mes­tos so­fos, ki­li­mi­nė dan­ga, me­ta­li­nė kros­ne­lė, net ant­ ras aukš­tas įreng­tas iš ne­nau­do­ja­ mų plokš­čių, o laip­tai į jį – iš ša­lia esan­čio miš­ke­lio sau­suo­lių“, – sa­ vo „apar­ta­men­tus“ ap­ro­dė Dai­nius ir Ie­va. Ki­ti „Com­mu­ne Art“ gy­ven­to­jai sa­vo pa­tal­pas taip pat įsi­ren­gė taip, kaip kas mo­kė­jo. Štai vie­no­je pa­ tal­pų nuo sie­nos į ne­lauk­tus sve­ čius rūs­čiai žvel­gia mark­siz­mo kū­ rė­jas Kar­las Mar­xas, dar ki­ta erd­vė – šo­kių sa­lė – pa­si­tin­ka neį­ti­ki­ma švie­sa ir gra­fi­čiais. Vi­sus vie­ni­ja spaus­tu­vės pa­li­ki­mas – cent­ri­nė­je sa­lė­je riog­san­tis se­no­vi­nis pa­kuo­ čių spaus­di­ni­mo įren­gi­nys.

na Vieka – ša to šimčių lu eg dėka pa – ok ikulizgėtiti b ndy Riz au

k s ir gu leis

t

Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt

3

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

miestas

5p.

Kovo 17-ąją Lietuvos lenkų protesto akcijoje – palaikymo komanda iš Varšuvos.

Ra­gi­no at­kreip­ti dė­me­sį į Ti­be­tą Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Ti­be­to na­cio­na­li­nio su­ki­li­mo me­ti­ nių mi­nė­ji­mo iš­va­ka­rė­se Vil­niu­je gru­pe­lė Ti­be­to vė­lia­vo­mis ir pla­ka­ tais su lais­vės šū­kiais ne­ši­nų žmo­ nių tra­di­ciš­kai su­ren­gė so­li­da­ru­ mo su Ti­be­tu ak­ci­ją.

rd­vės.

gat­vės mu­zi­kan­tais nu­sė­ta Pi­lies gat­vė? Ar ji nė­ra pa­ts tik­riau­sias me­no in­ku­ba­to­rius? De­ja. Dien­ raš­čio pa­šne­ko­vų ver­dik­tas griež­ tas ir ne­gai­le­sin­gas – vi­sa tai ki­ čas, šab­lo­niš­kas at­kar­to­ji­mas, re­tai ten su­bliz­ga gy­va kū­ry­ba. „Tai ma­si­nis pro­duk­tas, ir pir­ kė­jas ga­ran­tuo­tas. Gal ir ma­to­ me daug me­ni­nin­kų, bet kiek jie kū­rė­jai, o kiek at­li­kė­jai pa­kar­to­ to­jai?“ – kė­lė klau­si­mus abu pa­ šne­ko­vai. Ma­to neiš­nau­do­tų erd­vių

„Ma­no sva­jo­nė yra at­gai­vin­ti Nau­jo­sios Vil­nios ga­myk­lų ra­jo­ nus, kol jie ne­pra­dė­jo griū­ti. Da­ bar ten tuš­čia, ir abe­jo­ti­na, kad sa­vi­nin­kams nau­din­ga lai­ky­ti ne­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nau­do­ja­mas pa­tal­pas, ku­rias ga­ lė­tu­me pri­kel­ti gy­ve­ni­mui. Ir ne tik ga­myk­lų pa­sta­tus, bet ir vi­ są ra­jo­ną pa­da­ry­ti Vil­niaus da­li­ mi. Be to, tai erd­vės, ku­rio­se bū­tų ga­li­ma kur­ti me­no in­ku­ba­to­rius, o tai nau­jas ly­gis, ku­ris ati­tin­ka stra­te­gi­nius Lie­tu­vos tiks­lus“, – dės­tė Dai­nius. Įvei­kus Nau­ją­ją Vil­nią me­nas ga­lė­tų iš­si­verž­ti už mies­to ri­bų į gam­tą. „Jau da­bar svars­to­me, kad atė­jo me­tas įkur­ti re­zi­den­ci­ją kai­ me. Gam­to­je kur­ti daug sma­giau nei mies­te. Ki­tos erd­vės, nau­ jos min­tys ir nau­ji ho­ri­zon­tai. Jau esa­me nu­si­žiū­rė­ję so­dy­bą ne­ to­li Uk­mer­gės. Nuo cent­ro – 70 km“, – švie­sius atei­ties vaiz­dus pie­šė Ie­va.

Me­no dirb­tu­vės „Com­mu­ne Art“ – kū­ry­bin­gų žmo­ nių bend­ruo­me­nė, kvie­čian­ti kur­ ti ir iš­reikš­ti sa­ve ne­stan­dar­ti­nė­se erd­vė­se: bu­vu­sio­se ga­myk­lo­se, lof­ tuo­se. Jų šū­kis: „Gy­ve­ni­mas – tai kū­ ry­ba!“ Ad­re­sas: Pa­ri­bio g. 12 „Ga­le­ra“ – 1996 m. su­si­kū­ręs, vie­nas pir­mų­jų Eu­ro­po­je me­no in­ku­ba­to­ rių, šian­dien ta­pęs Užu­pio res­pub­li­ kos cent­ri­ne da­li­mi. Me­no in­ku­ba­to­ rius yra vei­kian­tis me­ni­nio, so­cia­li­ nio in­teg­ra­vi­mo cent­ras, ja­me vyks­ ta bend­ruo­me­nės šven­tės, ta­py­bos ple­ne­rai, al­ter­na­ty­v io­sios ma­dos fes­ti­va­liai. Ad­re­sas: Užu­pio g. 2A „Bee­part“ – vie­šo­ji įstai­ga, ku­ri me­ no dirb­tu­ves Pi­lai­tė­je įkū­rė kaip vi­ suo­me­nės trau­kos cent­rą. Dirb­tu­ vės orien­tuo­tos į vie­tos bend­ruo­me­ nę ir tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus. Daug dė­me­sio ski­ria­ma lo­ka­liam so­cia­ li­niam kli­ma­tui ge­rin­ti, pa­si­tel­ kiant sa­va­no­rius or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai, ku­rie įtrauk­ tų vie­tos bend­ruo­me­nę. Ad­re­sas: Pi­lai­tės prospektas

„Art­kor“ – stu­den­tiš­ka al­ter­na­ty­vių pro­jek­tų erd­vė, pe­rio­diš­kai ste­bi­ nan­ti sa­vo per­for­man­sais ir ne­stan­ dar­ti­niu po­žiū­riu į gy­ve­ni­mą. Ad­re­sas: S.Ko­nars­kio g. 37 „Lof­tas“ – me­nų fab­ri­kas, de­ri­nan­tis po­pu­lia­rią­ją ir al­ter­na­ty­vią­ją kul­tū­ rą. Ja­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti vi­są spekt­ rą kul­tū­ri­nių pro­jek­tų, ne­ko­mer­ci­ nio ki­no fil­mų, šiuo­lai­ki­nio me­no pa­ro­dų. Ad­re­sas: Švit­ri­gai­los g. 29

Ke­lios de­šim­tys pi­ke­tuo­to­jų su pla­ ka­tais va­lan­dai su­si­bū­rė prie Ki­ni­ jos am­ba­sa­dos, o va­ka­re Mo­ky­to­ jų na­mų ma­žo­jo­je sa­lė­je vy­ko fil­mo apie Ti­be­tą per­žiū­ra. Prie am­ba­sa­dos su­si­bū­rę vil­nie­ čiai rei­ka­la­vo iš pa­sau­lio kreip­ti dė­ me­sį ne tik į au­gan­čią Ki­ni­jos eko­ no­mi­ką, bet ir į skau­džius da­ly­kus, ku­rie pri­si­den­gus pi­ni­gais daž­nai pa­mirš­ta­mi. Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ra­gi­no po­li­ti­kus at­si­žvelg­ti į Ti­be­to lais­ vės idė­jas, pri­mi­nė, kiek ti­be­tie­čių žu­vo ko­vo­je su Ki­ni­jos ka­riuo­me­ ne dėl lais­vės. „Pa­mirš­ki­me pi­ni­gus, ku­rie vi­ sam pa­sau­liui pir­miau­sia atei­na į gal­vą pa­gal­vo­jus apie Ki­ni­ją. Rei­ kia iš­girs­ti ir ki­tą tie­są, tie­są apie Ti­be­tą, ku­ris pri­va­lo bū­ti lais­vas, kaip to rei­ka­lau­ja“, – penk­ta­die­nį su­reng­to­je ak­ci­jo­je kal­bė­jo par­la­ men­ta­rė Da­lia Kuo­dy­tė. Pla­ka­tuo­se bu­vo už­ra­šai: „Lie­tu­ va 1940–1990 oku­pa­ci­ja. Ti­be­tas 1949–?“, „Ti­be­tai, aš su ta­vi­mi“, „Open your eyes“ (At­mer­ki­te akis), „Bur­ning Ti­bet – our sha­me“ (De­ gan­tis Ti­be­tas – mū­sų gė­da). Ak­ci­jos da­ly­vius prie Ki­ni­jos am­ ba­sa­dos ste­bė­jo trys po­li­ci­jos pa­rei­

gū­nai. Šian­dien, ko­vo 10-ąją, pa­sau­ ly­je bus mi­ni­mos 53-io­sios Ti­be­to na­cio­na­li­nio su­ki­li­mo me­ti­nės. Vil­niu­je jos mi­ni­mos dau­giau nei de­šimt me­tų, vie­na šios idė­jos ini­ cia­to­rių bu­vo ra­šy­to­ja Jur­ga Iva­ naus­kai­tė.

sius me­tus ti­be­tie­čių gy­ve­na­muo­se Ki­ni­jos re­gio­nuo­se, dau­giau­sia Si­ čua­ne, su­si­de­gi­no dau­giau kaip 20 žmo­nių, ku­rie taip pro­tes­ta­vo prieš Pe­ki­no val­dy­mą. Ki­ni­ja nei­gia kal­ti­ ni­mus rep­re­si­jo­mis ir sa­ko, kad da­ bar ti­be­tie­čiai gy­ve­na ge­riau nei bet

Rei­kia iš­ girs­ti ir ki­ tą tie­są, tie­są apie Ti­be­tą, ku­ ris pri­va­lo bū­ti lais­ vas, kaip to rei­ka­ lau­ja.

1959-ai­siais šią die­ną tūks­tan­ čiai tai­kių žmo­nių Ti­be­to sos­ti­ nė­je Lha­so­je rei­ka­la­vo, kad ki­nų gink­luo­to­sios pa­jė­gos pa­si­trauk­ tų iš Ti­be­to re­gio­no. Šis su­ki­li­mas bu­vo nu­slo­pin­tas jė­ga. Nuo to lai­ko skai­čiuo­ja­ma dau­giau nei mi­li­jo­nas ti­be­tie­čių au­kų. Tei­sių gy­ni­mo or­ ga­ni­za­ci­jos sa­ko, kad per pa­sta­ruo­

ka­da dėl di­džiu­lių in­ves­ti­ci­jų į inf­rast­ruk­tū­rą, mo­kyk­las ir būs­tus. Lie­tu­va Hi­ma­la­jų kal­nuo­se esan­ tį Ti­be­to re­gio­ną lai­ko Ki­ni­jos da­ li­mi, ta­čiau su ki­to­mis ES ša­li­mis pa­si­sa­ko už tai­kų Ki­ni­jos val­džios ir ti­be­tie­čių dva­si­nio ly­de­rio Da­lai La­mos bei jo at­sto­vų san­ty­kių su­ re­gu­lia­vi­mą.

4

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ko­vo 11-osios ren­gi­nių gi­das

Stebuklas: pasak V.Juozapaičio, Lietuvą buvo ištikusi klinikinė mir-

tis, o 1990 m. kovo 11 d. ji prisikėlė, galima sakyti, iš numirusiųjų.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Kvie­čia švęs­ti Lais­vės Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Kovo 11–ąją Lietuvos žmonės kviečiami susitikti sostinės Gedimino prospekte ir drauge su žinomais muzikantais, šokėjais bei aktoriais švęsti Laisvę!

„Ši šventė labai brangi. Man Laisvė yra be galo svarbi. Ji – kaip oras, kai yra, jaučiamės gerai, atrodo, kad viskas kaip yra, taip ir turi būti“, – svarstė menininkė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Šiais laikais niekam nebeturime laiko, kaip teigė prie iniciatyvos „Švęskime Laisvę“ prisijungusi N.Marčėnaitė. „Nebeturime laiko ne tik tokioms šventėms, bet ir kasdienėms: nustojome švęsti vaikų gimtadienius, draugų šventes, nešvenčiame kasdienybės šventės. Tai yra tragedija, labai blogai. Ir kai taip niekada nešvenčiame, aišku, kyla klausimas, kodėl turėtume švęsti Kovo 11ąją“, – kalbėjo N.Marčėnaitė. Menininkės teigimu, pirmiausia reikėtų keisti požiūrį į kasdienybės šventę, o paskui prisiminti, kad Kovo 11-oji yra labai svarbi diena. „Žmonės už Laisvę prarado gyvybę. Labai norėtųsi, kad ta nepriklausomybė būtų ne gedima, o švenčiama“, – sakė televizijos laidų vedėja. Operos solisto Vytauto Juozapaičio nuomone, valstybė yra kūnas su siela – gyvybė. „Esame dalis to didelio organizmo, kuris vadinasi Lietuva. Ją buvo ištikusi klinikinė mirtis, o 1990 m. kovo 11 d. ji prisikėlė, galima sakyti, iš numirusiųjų. Net tada, dalyvaudami prisikėlimo procese, ne visi tikėjo tuo rezultatu, kurį turime šiandien“, – teigė V.Juozapaitis. Tada buvo sprendžiamas Lietuvos likimas, tiek senosios, tiek jaunosios kartos. Tiesa, daugelis jaunų žmonių tos dienos nepa-

mena – daug jų gimė jau laisvėje, per 22 metus, ir, kaip teigė maestro, jie jau nebesužinos, kas buvo prieš tą Kovo 11-ąją. „Mūsų pareiga yra priminti visiems, kad buvo toks organizmas, kuris gimė, gyveno, buvo numarintas ne mūsų noru ir rado savy jėgų prisikelti. Tai nėra tik vienų ar kitų šventė, visi Lietuvoje gyvenantys žmonės yra lygiaverčiai, lygiateisiai, ir kiekvienas jų gali pasakyti, kad tai yra mano šventė“, – sakė operos dainininkas.

Nomeda Marčėnaitė:

Kai taip niekada nešvenčiame, aišku, kyla klausimas, kodėl turėtume švęsti Kovo 11-ąją.

Į šią visai tautai svarbią šventę visi kviečiami rinktis kovo 11 d. 16 val. Gedimino prospekte, ruože tarp Nepriklausomybės ir Vinco Kudirkos aikščių. Drauge su vilniečiais ir miesto svečiais sekmadienį švęs N.Marčėnaitė, V.Juozapaitis, Arnoldas Lukošius, Algirdas Kaušpėdas, Leonidas Donskis, Algis RamanauskasGreitai, Dominykas Vaitiekūnas, Ričardas Berankis, Ilja Laursas, Markas Zingeris, „Amberlife“, Jurgis ir Erika Didžiuliai, Vytautas V.Landsbergis, DJ Mark Splinter, Tomas Boo, Vaiper Despotin, breikeriai iš „i-17“, Moksleivių parlamentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir daugelis kitų. Nesvarbu, jūs senas ar jaunas, vienokių ar kitokių pažiūrų, šioje šventėje laukiami visi. Pageidaujama atributika – mūsų trispalvė. Pasiimkite ją, būrius draugų, šeimos narius ir spinduliuodami gera nuotaika ateikite švęsti Laisvės ir jūs!

Lais­vės šven­tės pro­gra­ma 16 val. vi­si ren­ka­si Ge­di­mi­no pro­s-

pek­te, ruo­že tarp Nep­rik­lau­so­my­ bės ir V.Ku­dir­kos aikš­čių. 16–16.30 val. Vil­niaus mo­kyk­lų moks­lei­viai iš tūks­tan­čio skiau­te­ lių ne­to­li Sei­mo siūs Lie­tu­vos tris­ pal­v ę. Sa­v o pa­s i­r o­d y­m ais ne­t o­ li Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­ de­m i­j os (LMTA) džiu­g ins jau­n ie­ ji brei­k e­r iai iš „i-17“. Su af­r i­k ie­č ių bend­ruo­me­ne ga­lė­si­te muš­ti Lais­ vės būg­nus, prie V.Ku­dir­kos aikš­ tės – tryp­t i su tau­t i­n ių šo­k ių ko­ lek­ty­vais. Ne­to­li LMTA „Ca­poei­ra FI­CAG Lie­tu­va“ vi­sus mo­kys šok­

ti sam­bą ir re­gį, o aka­de­mi­jos ak­ to­riai ir šo­kė­jai kvies į sa­vo pa­si­ ro­dy­mą. 16.30 val. pra­si­dės ei­ty­nės, į ku­ rias kvie­čia­mi vi­si, kad ir ku­rio­je vie­ to­je bū­tu­mė­te. Nuo Nep­rik­lau­so­my­ bės aikš­tės ei­ty­nių pa­ra­dui va­do­ vaus N.Mar­čė­nai­tė, o nuo V.Ku­dir­ kos aikš­tės – A.Lu­ko­šius. 17 val. vi­si su­si­tiks prie LMTA ir šoks drau­ge su DJ Mark Splin­ter, To­ mu Boo, Vai­per Des­po­tin, „Swix“. Ren­gi­nį už­baigs maest­ro V.Juo­ za­pai­tis – vi­si bus kvie­čia­mi su­gie­ do­ti „Tau­tiš­kos gies­mės“.

Ša­lies Nep­rik­lau­ so­my­bės at­kū­ri­ mo die­nos pro­ga ry­toj sos­ti­nė­je or­ ga­ni­zuo­ja­mos ke­ lios de­šim­tys ren­gi­ nių: ofi­cia­lių mi­nė­ji­ mų, kon­cer­tų ir ei­ty­ nių. Kaip ir kas­met, šven­ti­nę die­ną pra­ dės mi­nė­ji­mai Sei­ me.

Kvie­ti­mas: Ko­vo 11-osios ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia žmo­nes ne­

sė­dė­ti na­muo­se, o šven­ti­ne nuo­tai­ka su ki­tais da­ly­tis Vil­niaus gat­vė­ se ir aikš­tė­se. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Švę­sian­tiems ofi­cia­liai

Dau­ge­liui vals­ty­bi­nės šven­tės aso­ ci­juo­ja­si su ga­ly­be ofi­cia­lių ren­gi­ nių ir mi­nė­ji­mų. Neišs­kir­ti­niai ir šie me­tai, nes šven­ti­nė die­na tra­ di­ciš­kai bus pra­dė­ta gė­lių pa­dė­ji­ mo ce­re­mo­ni­ja prie Ko­vo 11-ajai skir­to pa­mink­lo Nep­rik­lau­so­my­ bės aikš­tė­je. Šia­me ren­gi­ny­je 9 val., kaip ir vi­dur­die­nį pla­nuo­ja­mo­je tri­jų Bal­ ti­jos vals­ty­bių vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je taip pat Nep­rik­lau­ so­my­bės aikš­tė­je, ga­li da­ly­vau­ti vi­si no­rin­tys vil­nie­čiai. Par­la­men­te nuo 10 val. vyks iš­ kil­min­gas mi­nė­ji­mas, o Sei­mo pa­ ro­dų ga­le­ri­jo­je – fo­tog­ra­fo Vy­tau­to Da­raš­ke­vi­čiaus pa­ro­dos „Į lais­vę“ ati­da­ry­mas. Tie­sa, į šiuos ren­gi­ nius bus ga­li­ma pa­tek­ti tik ga­vus ­kvie­ti­mus. Į Sei­mo rū­mus mies­te­lė­nai ga­ lės pa­tek­ti vė­liau, kai po pie­tų juo­se pra­si­dės at­vi­rų du­rų va­lan­dos. Vil­ nie­čiai Sei­me ga­lės ap­lan­ky­ti pa­ro­ das, iš­vys­ti me­no ko­lek­ty­vų pa­si­ro­ dy­mus. Sei­me vil­nie­čiai taip pat bus mo­ko­mi pa­si­da­ry­ti tris­pal­ves vė­lia­ vė­les, vai­kai bus pa­mo­ky­ti nu­si­pin­ti tris­pal­ves drau­gys­tės apy­ran­kes. 12.30 val. Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­ je ba­zi­li­ko­je vyks šv. Mi­šios, o po jų – šven­ti­nis kon­cer­tas Ka­ted­ros aikš­tė­je. At­vers du­ris

Ko­vo 11-ąją dau­ge­lis sos­ti­nės mu­ zie­jų bus at­vi­ri lan­ky­to­jams ir ro­ dys iš­skir­ti­nes eks­po­zi­ci­jas. Vil­

nie­čius į at­vi­rų du­rų die­ną kvie­čia Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jus. Nuo 10 iki 18 val. lan­ky­to­jai tu­ rės ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai ap­lan­ky­ti bu­vu­sį KGB vi­daus ka­lė­ji­mą, mir­ ties nuo­spren­džių vyk­dy­mo pa­tal­ pą, mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jas, kon­fe­ ren­ci­jų sa­lė­je ap­žiū­rė­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro ini­ci­juo­to na­cio­na­ li­nio mo­ki­nių kon­kur­so „Lie­tu­vos ko­vų už lais­vę ir ne­tek­čių is­to­ri­ja“ da­ly­vių pie­ši­nių pa­ro­dą.

fe­ren­ci­jų sa­lė­je bus rodomi do­ku­ men­ti­niai fil­mai. Lie­tu­viš­ka mu­zi­ka

Šven­ti­nę die­ną sos­ti­nė­je dau­giau­ sia skam­bės lie­tu­viš­ka mu­zi­ka. Ne vie­na­me Vil­niaus klu­be kon­cer­tuos jau­ni­mui pui­kiai pa­žįs­ta­mos lie­tu­ viš­kos mu­zi­kos gru­pės, žy­mūs at­ li­kė­jai. Štai me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“ Ko­vo 11-osios va­ka­rą kon­cer­tuos re­ži­sie­ rius, kom­po­zi­to­rius, teks­tų au­to­ rius ir dai­ni­nin­kas, ku­ris ži­no­mas ir teat­ro mė­gė­jams, ir te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vams, ir tie­siog nuo­šir­džios bei gė­rio ku­pi­nos mu­zi­kos ger­bė­ jams, – And­rius Ka­nia­va. Čia pa­si­ro­dys ir gru­pės „Ar­ba­ta“ bei „Kar­ma“. Pir­mo­ji kon­cer­tuo­ ja be­veik vie­nuo­li­ka me­tų, iš­lei­do tris al­bu­mus ir ga­vo ne vie­ną ap­do­ va­no­ji­mą. „Kar­ma“ – jau­na gru­pė, bet jau kon­cer­ta­vu­si And­riaus Ma­ mon­to­vo kon­cer­tų tu­re. Kong­re­sų rū­muo­se šią die­ną kon­cer­tuos ir be­ne po­pu­lia­riau­ sias pro­gi­nių dai­nų at­li­kė­jas Ma­ ri­jo­nas Mi­ku­ta­vi­čius, jis at­liks ir dai­nas „Trys mi­li­jo­nai“, „Pas­vei­ kin­kit vie­ni ki­tus“ ar „Bliam­ba, aš ta­ve my­liu“, su­kur­tas ma­si­nėms šven­tėms. Vil­nie­čius kvie­čia ir Tra­kų gy­ ven­to­jai, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja šven­ ti­nį kon­cer­tą „Gi­mę Lais­vi“ Tra­kų ra­jo­no kul­tū­ros rū­muo­se. Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­ je vyks Sak­ra­li­nės mu­zi­kos va­lan­da Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo die­nai, kon­cer­tuos Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos miš­rus cho­ras „Do­bi­las“.

Ko­vo 11-ąją dau­ge­ lis sos­ti­nės mu­zie­jų bus at­vi­ri lan­ky­to­ jams ir ro­dys iš­skir­ ti­nes eks­po­zi­ci­jas. Du­ris lan­ky­to­jams at­vers ir Tus­ ku­lė­nų rim­ties par­ko me­mo­ria­li­nis komp­lek­sas. To­mis pa­čio­mis va­lan­do­mis lan­ ky­to­jai tu­rės ga­li­my­bę ne­mo­ka­ mai ap­lan­ky­ti mu­zie­ji­nę eks­po­zi­ ci­ją „Tus­ku­lė­nų dva­ro pa­slap­tys“, kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je ap­žiū­rė­ti eks­ po­nuo­ja­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Par­la­men­ta­ riz­mo is­to­ri­jos ir at­mi­ni­mo įam­ ži­ni­mo sky­riaus kil­no­ja­mą­ją pa­ro­ dą „Lais­vės spar­nai“ ir Tus­ku­lė­nų dva­ro rū­muo­se eks­po­nuo­ja­mą Ge­ no­ci­do au­kų mu­zie­jaus kil­no­ja­mą­ją pa­ro­dą „Po sve­ti­mu dan­gum: Lie­ tu­vos gy­ven­to­jai so­vie­tų la­ge­riuo­se ir trem­ty­je 1940–1958 m.“. Vi­sa die­ną lan­ky­to­jams bus at­vi­ ra kop­ly­čia-ko­lum­ba­riu­mas. Kon­

Šven­ti­niai Ko­vo 11-osios ren­gi­niai Vil­niu­je 9 val. gė­lių pa­dė­ji­mas prie Ko­vo 11-ajai skir­to pa­mink­lo Nep­rik­lau­so­ my­bės aikš­tė­je. 10–11.30 val. iš­kil­min­gas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo mi­nė­ji­mas, skir­ tas Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo die­nai, ku­ris vyks Sei­mo Ko­vo 11-osios sa­lė­je. 12 val. tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių vė­lia­

vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja Nep­rik­lau­so­ my­bės aikš­tė­je. 12.15 val. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ kest­ro ir Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ka­ rių iš­kil­min­gas žy­gia­vi­mas Ge­di­mi­no pro­spek­te. 12.30 val. šv. Mi­šios Vil­niaus ar­ki­ka­ ted­ro­je ba­zi­li­ko­je. 12.30–16 val. at­vi­rų du­rų va­lan­dos

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo I rū­muo­ se. Me­no ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mai, pa­ ro­dų lan­ky­mas. 13 val. šven­ti­nis kon­cer­tas „Gi­mę Lais­ vi“ Tra­kų ra­jo­no kul­tū­ros rū­muo­se. 14 val. kon­cer­tas Ka­ted­ros aikš­tė­je. 16.30 val. ži­n o­m ų žmo­n ių ei­t y­ nės Ge­di­mi­no pro­spek­tu „Švęs­ki­me Lais­vę“.

5

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

miestas

Pro­tes­tai: Lie­tu­vos len­kai jau ke­le­tą sy­kių ren­gė ak­ci­jas, jo­mis de­monst­ra­vo ne­pri­ta­ri­mą Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, ku­riais nu­ma­to­ma dau­giau mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Su­lauks pa­lai­ky­mo iš Len­ki­jos Len­kų na­cio­na­lis­tų or­ga­ni­za­ci­ja „Marsz Nie­pod­leg­łoś­ci“ („Nep­ rik­lau­so­my­bės žy­gis“ – lenk.) tei­gia, kad ko­vo 17-ąją, kai Vil­niu­ je vyks Lie­tu­vos len­kų pro­tes­to ak­ci­ja, į Lie­tu­vos sos­ti­nę at­va­ žiuos vie­nas au­to­bu­sas. Šios or­ga­ni­za­ci­jos in­ter­ne­to sve­tai­ nė­je nie­pod­leg­li.net len­kų ir lie­tu­ vių kal­bo­mis pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­ me taip pat tei­gia­ma, kad lie­tu­viai lai­ko­mi bro­liš­ka tau­ta, o kai­my­ nų san­ty­kiai tu­rė­tų rem­tis pa­gar­ ba tau­ti­nei ta­pa­ty­bei. „Iš­vy­kos tiks­las – vi­sų pir­ma su­ si­pa­žin­ti su Lie­tu­vos sos­ti­ne, jos pa­vel­du ir ap­lan­ky­ti Auš­ros var­tų šven­to­vę. Taip pat no­ri­me su­si­tik­ ti su vie­tos len­kais, ku­rie tą die­ną ren­gia mi­tin­gą mo­kyk­lų sis­te­mai gin­ti. Aso­cia­ci­ja „Marsz Nie­pod­ leg­łoś­ci“ or­ga­ni­zuo­ja iš­vy­ką vie­ nu au­to­bu­su iš Var­šu­vos“, – tei­

gia­ma šios or­ga­ni­za­ci­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Kaip nu­ro­do­ma pra­ne­ši­me, nė­ ra duo­me­nų apie ki­tas or­ga­ni­ zuo­tas gru­pes, ku­rios ko­vo 17-ąją va­žiuo­tų į Vil­nių. Mi­nė­tos or­ga­ni­ za­ci­jos duo­me­ni­mis, į Vil­nių vyks dau­giau­sia jau­ni žmo­nės: moks­lei­ viai, stu­den­tai, jau­nos šei­mos. „Ti­ki­me, kad Lie­tu­va ir Len­ki­ ja yra ša­lys, ku­rias tu­rė­tų vie­ny­ ti drau­gys­tė ir par­tne­rys­tė. Lie­ tu­vius trak­tuo­ja­me kaip bro­lius, su ku­riais mus sie­ja il­gaam­žė šlo­ vin­ga ir bend­ra is­to­ri­ja. Ma­no­me, kad mū­sų ge­ri kai­my­ni­niai san­ty­

kiai tu­rė­tų rem­tis bend­ro­mis ver­ ty­bė­mis, pa­gar­ba kiek­vie­nos tau­ tos ta­pa­ty­bei, taip pat tu­rė­tų bū­ti pai­so­ma lie­tu­vių Len­ki­jo­je ir len­ kų Lie­tu­vo­je tau­ti­nių ma­žu­mų tei­ sių“, – sa­ko­ma pra­ne­ši­me. Ši or­ga­ni­za­ci­ja Len­ki­jos ne­prik­ lau­so­my­bės die­nos pro­ga per­nai ren­gė Nep­rik­lau­so­my­bės žy­gį. Per­nai lapk­ri­čio 11 d. Var­šu­vo­je vy­ku­sio­je de­monst­ra­ci­jo­je da­ly­va­ vo apie 10 žmo­nių. Ren­gi­nį ly­dė­jo ma­si­niai ne­ra­mu­mai, per su­si­rė­ mi­mus su po­li­ci­ja, ku­ri pa­nau­do­ jo van­dens pa­tran­kas ir aša­ri­nes du­jas, nu­ken­tė­jo apie 25 žmo­nes,

Rung­sis dėl daž­nių juos­tos Skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­ zi­jos ret­rans­liuo­to­jai su­si­rungs dėl daž­nių juos­tos Vil­niu­je, ku­ri at­si­lais­vins šių me­tų spa­lio pa­bai­ go­je.

„Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba (RRT) pa­skel­bė lau­kian­ti ret­rans­liuo­to­ jų pra­šy­mų dėl šiuo me­tu di­džiau­ sios te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos bend­ro­vės „Teo LT“ nau­do­ja­mos daž­nių juos­ tos“, – tei­gė RRT at­sto­vė Ra­sa Ka­ ra­lie­nė. Kon­kur­są RRT pa­skel­bė Kau­no ry­šių bend­ro­vės „Topt­ro­nas“ pra­ šy­mu – daž­nių juos­ta yra da­lis iš dvie­jų šiuo me­tu „Teo LT“ val­do­ mų skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­ vi­zi­jos tink­lų Lie­tu­vo­je, ta­čiau šią daž­nių juos­tą „Teo LT“ tu­ri tei­sę nau­do­ti iki spa­lio 29-osios. Bū­tent nuo šios die­nos RRT šiuos daž­nius nu­ma­čiu­si skir­ti pro­gra­ mų trans­lia­ci­joms tik sos­ti­nė­je. Jei neat­si­ras­tų dau­giau no­rin­čių, daž­ nių juos­ta ati­tek­tų „Topt­ro­nui“. „Teo LT“ at­sto­vas An­ta­nas Bub­ ne­lis tei­gė, kad įmo­nė šiuo me­tu svars­to, ar sieks tei­sės to­liau nau­ do­ti šią juos­tą. „Šiuo me­tu svars­to­me to­kią ga­li­ my­bę“, – sa­kė A.Bub­ne­lis.

R.Ka­ra­lie­nė tei­gė, jog lai­mė­ ju­si bend­ro­vė tu­rės ret­rans­liuo­ ti bent vie­ną te­le­vi­zi­jos pro­gra­mą, o di­džiau­sias skai­čius ne­ri­bo­ja­ mas, jį ope­ra­to­rius ga­lės pa­rink­ti to­kį, kad bū­tų už­tik­rin­ta pa­kan­ka­

s­port 2“, „Dis­co­ve­ry Tra­vel“ ir „So­ny En­ter­tain­ment Te­le­vi­sion“. „Teo LT“ taip pat yra vie­na iš da­ ly­vių RRT kon­kur­se dėl tei­sės vi­so­je Lie­tu­vo­je trans­liuo­ti skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos pro­gra­mas.

Bū­tent nuo spalio 29 d. RRT šiuos daž­ nius nu­ma­čiu­ si skir­ti pro­ gra­mų trans­ lia­ci­joms tik sos­ti­nė­je.

ma vaiz­do ko­ky­bė. Prog­ra­mų skai­ čius pri­klau­sys nuo to, ko­kia raiš­ka – įpras­ta ar aukš­tos ko­ky­bės (an­ gl. – HD) – pro­gra­mos bus trans­ liuo­ja­mos. Vil­niu­je „Teo LT“ da­bar šia juos­ta ro­do 11 ka­na­lų – ne­mo­ ka­mai trans­liuo­ja „Bal­ti­cum“ te­ le­vi­zi­ją, „TV Po­lo­nią“ ir mo­ka­mų pro­gra­mų pa­ke­tą: VH1, „BBC Pri­ me“, „Nic­ke­lo­deon“, „Eu­ro­News“, „Fas­hion TV“, „Lo­lo TV“, „Eu­ro-

Kon­kur­se dėl tei­sės teik­ti te­le­vi­zi­ jos pro­gra­mų siun­ti­mo pa­slau­gas po spa­lio 29-osios, kai bus iš­jung­ ta ant­že­mi­nė ana­lo­gi­nė te­le­vi­zi­ ja, da­ly­vau­ja trys bend­ro­vės: Lie­ tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­ras (Te­le­cent­ras), „Teo LT“ ir bu­vu­ sio „Bal­ti­jos TV“ tech­ni­kos di­rek­ to­riaus Pet­ro Už­pel­kio įkur­ta bend­ro­vė „SATV ne­tworks“. BNS, VD inf.

tarp jų 9 po­li­ci­nin­kai. Per riau­šes bu­vo de­gi­na­mi au­to­mo­bi­liai, dau­ žo­mos par­duo­tu­vių vit­ri­nos. Ma­ no­ma, kad jas su­kė­lė fut­bo­lo chu­ li­ga­nai.

Lie­tu­vius trak­tuo­ja­ me kaip bro­lius, su ku­riais mus sie­ja il­ gaam­žė šlo­vin­ga ir bend­ra is­to­ri­ja.

Į Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų strei­ ko ko­mi­te­tą su­si­bū­rę len­kų tau­ti­ nių ma­žu­mų at­sto­vai yra pa­skel­bę ko­vo 17-ąją reng­sian­tys pro­tes­to ei­ty­nes nuo Sei­mo link Vy­riau­sy­ bės bei mi­tin­gą, ku­ria­me bus rei­ ka­lau­ja­ma at­si­sa­ky­ti vie­no­dų bran­ dos eg­za­mi­nų.

Be­veik prieš me­tus Sei­mas priė­ mė nau­jos re­dak­ci­jos Švie­ti­mo įsta­ ty­mą, ku­ris, be ki­tų da­ly­kų, nu­sta­ tė ir nau­ją lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo tvar­ką tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­ lo­se, nu­ma­tant dau­giau pa­mo­kų lie­tu­vių kal­ba, taip pat nuo 2013ųjų su­vie­no­di­nant lie­tu­vių kal­bos bran­dos eg­za­mi­no už­duo­tis. Ta­čiau len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma tam prieš­ta­rau­ja ir rei­ka­lau­ja, kad bū­tų grą­žin­ta se­na­ja­me įsta­ty­me nu­sta­ty­ta li­gi šiol ga­lio­ju­si tvar­ka, kai eg­za­mi­nų se­si­jo­je vals­ty­bi­nės ir gim­to­sios lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nų už­duo­tys skyrė­si. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė tei­gia, kad jos pa­si­rink­tas mo­de­lis yra vie­ nas nuo­sai­kiau­sių Eu­ro­po­je, ir pa­ brė­žia, kad ki­to­se ša­ly­se, įskai­tant Len­ki­ją, ga­lio­ja pa­na­šios nuo­sta­ tos dėl vie­no­do eg­za­mi­no ir da­ly­ kų dės­ty­mo vals­ty­bi­ne kal­ba. BNS, VD inf.

6

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

G.Vai­naus­kas su­si­pai­nio­jo Dien­raš­čio „Lie­tu­vos ry­tas“ vy­ riau­sia­sis re­dak­to­rius ir vie­nas sa­vi­ninkų Ged­vy­das Vai­naus­kas (nuo­tr.) pai­nio­jo­si Sei­mo An­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jai at­sa­kinė­da­ mas į klau­si­mus, iš kur ga­vo in­ for­ma­ciją apie ga­li­mus teisė­sau­ gos ir vald­žios veiks­mus prie­š banką „Sno­ras“.

Penk­ta­dienį An­ti­ko­rup­ci­jos ko­ mi­si­ja pa­vie­ši­no po­kal­bio su G.Vai­naus­ku ste­nog­ra­mas. G.Vai­naus­kas teigė abe­jojęs, ar šal­ti­nis ga­li būti ge­ne­ra­li­nio pro­ ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas Da­rius Rau­ lu­šai­tis, kurį su dien­raš­čio pa­va­ duo­to­ju bei ak­ci­nin­ku Al­gi­man­tu Bud­riu sie­ja ar­ti­mi ry­šiai. G.Vai­naus­ko tei­gi­mu, pra­si­ dėjus spau­di­mui dėl „Sno­ro“, bu­ vo su­da­ry­ta grupė žmo­nių, ku­rie domė­jo­si „Sno­ro“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ san­ty­kiais. „Visą tą laiką

rin­ko­me in­for­ma­ciją, ir kai ga­vo­ me iš Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pa­tvir­ti­nimą (kad ke­ti­na­ma pra­ dėti iki­teis­minį ty­rimą dėl „Sno­ ro“ – BNS pa­st.), D.Rau­lu­šai­tis pa­si­rašė, kad rei­kia im­tis prie­ mo­nių prie­š „Snorą“, tas ra­ši­nys ir at­si­ra­do“, – ko­mi­si­jai aiš­ki­no G.Vai­naus­kas. Jis An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ jai net nu­rodė tikslų laiką, ka­ da bu­vo pa­si­ra­šy­tas spren­di­mas dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dėji­ mo: „Jei­gu ne­klys­tu, jis kaž­kur apie pusę dviejų pa­si­rašė ar ka­da tą sa­vo raštą pro­ku­ratū­ro­je, ta­da bu­vo su­pran­ta­ma, kad gre­sia ne­ ge­ri da­ly­kai.“ G.Vai­naus­kas ne­įvar­di­ja konk­re­čių šal­ti­nių, kas ir iš kur ga­vo in­for­ma­ciją apie vald­žios veiks­ mus prie­š „Snorą“. Jis tei­gia, kad pro­blemą ana­li­za­vo grupė žur­na­ listų: „Jei­gu teis­mas ką nors kvie­ sis, jų rei­ka­las čia yra pa­sa­ky­ti ar ne­pa­sa­ky­ti. Aš ir taip per daug in­for­ma­ci­jos tu­riu, kad bet ku­ria (in­for­ma­ci­ja – BNS pa­st.) dar gal­ vą ap­si­krau­čiau“, – aiš­ki­no vie­ nas „Lie­tu­vos ry­to“ sa­vi­ninkų. G.Vai­naus­kas ne­pat­vir­ti­no ir ne­pa­neigė, kad in­for­ma­ci­ja galė­ ju­si būti gau­ta iš FNTT. „Aš ne­ga­ liu pa­tvir­tin­ti, nes ne­ži­nau, iš kur žur­na­lis­tai ga­vo in­for­ma­ciją“, – sakė jis. G.Vai­naus­kas pri­pa­ži­no ži­nojęs apie D.Rau­lu­šai­čio ir pa­va­duo­to­ jo bei ak­ci­nin­ko A.Bud­rio (jis tu­ ri 8,1 pro­c. dien­raš­čio įmonės ak­cijų) ar­ti­mus ry­šius, ta­čiau iš­ si­su­kinė­jo nuo klau­si­mo, ar šal­ ti­nis – D.Rau­lu­šai­tis. „Ne­ma­nau. Ne­ži­nau ne­ži­nau. Tik­rai, ne­ma­ nau“, – aiš­ki­no G.Vai­naus­kas. To­les­ni G.Vai­naus­ko paaiš­ki­ni­ mai apie šal­ti­nius, jo pa­ties pa­ gei­da­vi­mu, vie­šai ne­skel­bia­mi. BNS inf.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pas­kyrė sti­pen­diją Vals­t ybės Nep­r ik­l au­s o­m ybės sti­pen­di­ja šeš­ta­dienį bus įteik­ta is­to­ri­kui dr. Artū­rui Sva­raus­kui, ku­ris kon­kur­sui pa­teikė moks­ linės mo­n og­r a­f i­j os „Krikš­č io­ niš­ko­ji de­mok­ra­ti­ja Nep­rik­lau­ so­mo­je Lie­tu­vo­je: po­li­tinė ga­lia ir jos ri­b os 1918–1940 me­t ais“ pro­jektą.

Kon­kursą laimė­ju­siam kan­di­da­tui 39 tūkst. litų sti­pen­di­ja ski­ria­ma į dvi da­lis. Pir­mo­ji sti­pen­di­jos da­ lis įtei­kia­ma Lie­tu­vos Nep­rik­lau­ so­mybės at­kūri­mo dieną – ko­vo 11-ąją. Ant­ro­ji da­lis ski­ria­ma po metų, kai lau­rea­tas pa­tei­kia įgy­ ven­dintą ty­ri­mo pro­jektą, kaip pra­ne­ša Sei­mo Ry­šių su vi­suo­ me­ne sky­rius. 2012 m. Vals­tybės Nep­rik­lau­so­ mybės sti­pen­di­ja pa­skir­ta va­sa­ rio 13 d. sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­ mi­si­jos po­sėdy­je. Dėl sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jos na­riai sprendė slap­tu bal­sa­vi­mu, įver­tinę kan­ di­datų pa­teik­tus ty­rimų pro­jek­ tus, moks­li­ninkų re­ko­men­da­ci­ jas, ki­tus pa­raiškų do­ku­men­tus. Už nau­jo­jo lau­rea­to kan­di­datūrą bal­sa­vo aš­tuo­ni ko­mi­si­jos na­riai iš de­šim­ties. 2012 m. Vals­tybės Nep­rik­lau­ so­mybės sti­pen­di­jos lau­rea­tas A.Sva­raus­kas 1999–2005 m. stu­ di­ja­vo is­to­riją Vil­niaus pe­da­go­gi­

nia­me uni­ver­si­te­te. Nuo 2004 m. dir­bo Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­ to XX am­žiaus is­to­ri­jos sky­riaus vy­res­niuo­ju la­bo­ran­tu, 2007– 2010 m. dir­bo is­to­ri­jos mo­ky­to­ ju Vil­niaus vi­du­rinė­je mo­kyk­lo­ je „Lie­tu­vių na­mai“. 2006–2010 m. stu­di­ja­vo Klaipė­dos uni­ver­si­ te­to ir Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­ tu­to jung­tinė­je is­to­ri­jos kryp­ ties dok­to­rantū­ro­je ir 2011 m. spalį ap­gynė dak­ta­ro di­ser­ta­ciją „Krikš­čio­niš­ko­sios de­mok­ra­ti­jos idė­jinė ir struktū­rinė rai­da Lie­ tu­vos Res­pub­li­ko­je 1918–1940 m.“. Jo specializacija Nep­rik­lau­ so­mos Lie­tu­vos (1918–1940 m.) de­ši­niųjų par­tijų po­li­tinės veik­ los ty­rimų sri­tis. A.Sva­raus­kas yra 12 moks­li­nių straips­nių, pub­li­ka­cijų au­to­rius, skaitė pra­ne­ši­mus še­šio­se moks­ linė­se kon­fe­ren­ci­jo­se, iš jų ir tarp­ tau­tinė­se, da­ly­vau­ja moks­li­nia­me pro­jek­te „Di­dy­sis Lie­tu­vos par­la­ men­tarų biog­ra­fi­nis žo­dy­nas“. Sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jai pa­teik­tu pro­jek­tu lau­rea­tas iš­ kėlė tikslą „iša­na­li­zuo­ti Lie­tu­vių krikš­čio­nių de­mok­ratų idė­jinės ir struktū­rinės rai­dos di­na­miką, pa­ra­le­liai ap­ta­riant ir LKDP blo­ ko įtaką lie­tu­viš­ko­jo par­la­men­ta­ riz­mo evo­liu­ci­jai, for­mai bei vals­ ty­bin­gu­mo pa­matų kūri­mui“. BNS inf.

Šeš­ta­dienį pra­si­ dėsian­ti Sei­mo pa­ va­sa­rio se­si­ja bus itin karš­ta ir su­dėtin­ ga, svar­biau­si, pa­sak par­la­men­to pir­mi­ ninkės Ire­nos De­gu­ tienės, – su ener­ge­ ti­ka su­si­ję pro­jek­ tai, dėl ku­rių pri­va­lu su­tar­ti vi­soms par­ la­men­tinėms par­ ti­joms, ki­taip nėra pra­smės jų priim­ti. Dar­bai: Sei­mo pir­mi­ninkė I.De­gu­tienė ne­si­ti­ki, kad val­dan­tie­ji vi­sus

įsta­ty­mus priims leng­vai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sei­mo se­si­ja bus karš­ta Duo­da­ma in­ter­viu BNS po­pu­ lia­riau­sia val­dan­čio­sios Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ratų (TS-LKD) po­li­tikė pri­si­ pa­ži­no sprend­žian­ti di­lemą, ar da­ ly­vau­ti spalį vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ki­ta ver­tus, ji tei­gia be­si­did­žiuo­jan­ti, kad ta­po pirmą­ja Sei­mo pir­mi­nin­ke Lie­tu­vos is­to­ri­ jo­je, ir dar­bais, ku­riuos pa­darė šis ka­den­ciją bai­gian­tis par­la­men­tas. – Ko­kią pro­gno­zuo­ja­te šią pa­ va­sa­rio se­siją, ku­ri pra­si­dės jau šį šeš­ta­dienį? – Nors pa­va­sa­ris tik įsibėgė­ja, už lan­go dar ga­na vėsu, ta­čiau pla­ nuo­ju, kad pa­va­sa­rio se­si­ja bus karš­ta ir kaip nie­ka­da su­dėtin­ga. Yra dvi prie­žas­tys: pir­ma – rin­kimų pe­rio­das, ant­ra – lau­kia svarbūs ener­ge­ti­kos pro­jek­tai. Čia reikės ir bend­ro dar­bo, ir su­si­tel­ki­mo, ir su­ pra­ti­mo, nes šie ener­ge­ti­kos pro­jek­ tai yra ne­vie­na­die­niai. Bus turbūt ir karštų dis­ku­sijų, ir karštų tei­gi­nių. Bet per su­si­ti­kimą su Pre­zi­den­te kaip tik pa­pra­šiau, kad Pre­zi­dentė ir būtų ta tel­kian­ ti jėga tiek opo­zi­ci­jai, tiek šian­die­ nei val­dan­čia­jai dau­gu­mai sprend­žiant vi­sus su ener­ge­ti­ka su­si­ju­ sius klau­si­mus. Sei­mui reikės ap­si­spręsti dėl Vi­ sa­gi­no ato­minės elekt­rinės kon­ce­ si­jos su­tar­ties, Ener­ge­ti­kos stra­te­ gi­jos, Elekt­ros ener­ge­ti­kos, Dujų, Gam­ti­nių dujų įsta­tymų, turbūt dar reikės ap­si­spręsti dėl su­skys­ tintų dujų ter­mi­na­lo. Dar vie­na iš svar­bių sri­čių – tai Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) nu­ta­ ri­mai, pa­gal ku­riuos tu­ri­me keis­ ti įsta­ty­mus. Turbūt did­žiau­sio at­ gar­sio su­laukė Moks­lo ir stu­dijų įsta­ty­mas, Sei­mo val­dy­ba bu­vo su­ da­riu­si dar­bo grupę ir ji pro­jektą pa­rengė jau pa­gal KT išaiš­ki­nimą. Ar­ti­miau­sią sa­vaitę mes jį teik­si­me ple­na­ri­nia­me po­sėdy­je, kad galė­tu­ me priim­ti kuo grei­čiau, kad ru­denį vyktų realūs dar­bai, kad abi­tu­rien­ tai ži­notų naująją tvarką. – Per­nai tvir­ti­nant šių metų biud­žetą daug aistrų kėlė va­di­ na­mie­ji pra­ban­gos mo­kes­čiai. Iki pa­va­sa­rio ati­dėtas au­to­mo­

bi­lių, indė­lių palū­kanų ap­mo­ kes­ti­ni­mas. Ar šie pro­jek­tai yra pa­va­sa­rio darbų pro­gra­mo­je? – Kai ku­rie va­di­na­mie­ji pra­ban­gos mo­kes­čiai re­gist­ruo­ti, kai ku­rie ne. Man sun­ku pa­sa­ky­ti kodėl. Iš vi­so re­ gist­ruo­ta per 1000 įsta­tymų pro­jektų. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar jie iš­vis bus. Koa­ li­ci­jo­je to­kio po­kal­bio ne­bu­vo. Galbūt to­kie kas­die­niai po­li­ti­kos gy­ve­ni­mo purs­lai, ku­rie bu­vo, taip pat ne­tikė­ tas Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNNT) va­dovų at­lei­di­ mas tai pa­li­ko už­marš­ty­je.

Vi­si skan­da­lai, int­ri­gos, kur nė la­šo nėra tie­sos, ma­ne la­bai žeid­žia pir­ miau­sia kaip žmogų, ne kaip po­li­tikę. – Ko­kią įtaką, jūsų po­žiū­riu, Sei­mo dar­bui turės artė­jan­tys rin­ki­mai, dar ne­nu­ri­mu­sios aist­ros dėl FNTT va­dovų at­lei­ di­mo, ypač bal­suo­jant dėl pro­ jektų, su­si­ju­sių su ener­ge­ti­ka? – Ne­turės. Čia rei­kia bend­ro visų po­ li­ti­nių jėgų su­ta­ri­mo prii­mant ener­ge­ ti­kos pro­jek­tus. Jei­gu įsi­vaiz­duo­ja­me, kad ener­ge­ti­kos įsta­tymų pri­ėmi­mas yra tik val­dan­čio­sios dau­gu­mos rei­ ka­las, ge­riau jų iš­vis ne­priim­ti. Todėl, kad ne­ži­nai, kaip bus po rin­kimų, kas bus val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, kaip pa­si­ skirs­tys po­li­tinės jėgos. Tai yra il­ga­lai­kiai pro­jek­tai, ku­ rie nu­ma­to mūsų vals­tybės gy­ve­ nimą 10, 20, 30 metų į prie­kį. Jei­gu da­bar pa­klo­ja­me pa­ma­tus, jie tu­ri būti tvir­ti, o ne pa­sta­ty­ti ant vie­nos ar dviejų plytų, tai yra vie­no, dviejų ar trijų balsų per­sva­ra priim­ti įsta­ tymų pro­jek­tai. Pri­si­min­ki­te, kaip bu­vo ano­je ka­den­ci­jo­je su „Leo“ – įsta­ty­mai bu­vo priim­ti, at­ėjo ki­ ta koa­li­ci­ja ir pa­nai­ki­no. Vals­ty­bei bu­vo pa­da­ry­ta tam tikrų nuo­sto­lių. To­kiais da­ly­kais žais­ti ne­ga­li­ma. – Praė­ju­sią sa­vaitę pra­bi­lo­te, kad esa­te nu­si­vy­lu­si po­li­ti­ka ir net svars­to­te, ar jo­je lik­ti. Kas

lemtų jūsų ap­si­spren­dimą pa­ si­trauk­ti iš po­li­ti­kos? – Tie vi­si skan­da­lai, int­ri­gos, kur nėra nė la­šo tie­sos, ma­ne la­bai žeid­žia pir­miau­sia kaip žmogų, ne kaip po­li­tikę. Po­li­ti­kas ga­li sieną pa­si­sta­ ty­ti ir bu­ku vei­du ne­rea­guo­ti. Bet kai ma­tai vi­sumą ir ta­da savęs klau­si: ką čia vei­ki, kam tu čia rei­ka­lin­ga. Sus­vy­ruo­ja žemė po ko­jo­mis, ta­ry­ tum ne­be­tu­ri jo­kios prie­monės, ma­ ty­da­mas tą blogį, su juo ko­vo­ti. Bet yra ir ki­tas vi­di­nis bal­sas, ku­ris sa­ko, kad su sun­ku­mais rei­ kia ko­vo­ti. Tai tik­rai ne­bu­vo ma­no ga­lu­ti­nis pa­sa­ky­mas ar­ba pa­dėtas ga­lu­ti­nis taš­kas. Ma­nau, kad taip, kaip aš, mąstan­čių yra dau­giau, tik žmo­ nės ne­drįsta to pa­sa­ky­ti. – Bai­gia­si šio Sei­mo ka­den­ci­ ja. Ku­rie jo priim­ti įsta­ty­mai, spren­di­mai jums at­ro­do es­mi­ niai? Ką pri­si­min­si­te, pa­gal­vo­ ju­si apie šį Seimą? – Natū­ra­lu, kad pri­si­min­siu, jog tai bu­vo ka­den­ci­ja, kai bu­vau pir­ mo­ji Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je Sei­mo pir­ mi­ninkė. Ki­ta ver­tus, šį Seimą pri­si­min­ siu kaip nuo­la­tinės įtam­pos Seimą, nuo­la­tinį la­vi­ra­vimą tarp val­dan­ čio­sios koa­li­ci­jos ir opo­zi­ci­jos. Kai 2008 m. at­ėjo­me po rin­kimų ge­rai nu­si­teikę, paaiškė­jo, kad nė­ ra ryš­kios stip­rios koa­li­ci­jos, te­ko la­bai di­de­li iššū­kiai, juk at­ėjo­me į kri­zinę vals­tybę. Sei­mui pra­dėjus darbą JAV fi­ nansų ana­li­ti­kai Bal­ti­jos vals­ tybėms pro­gno­za­vo, kad did­žiau­sią eko­no­mi­kos dep­re­siją pa­tirs Lie­tu­ va. Bai­gian­tis ka­den­ci­jai tie pa­tys Ame­ri­kos ir Eu­ro­pos ana­li­ti­kai pa­ gal fi­nansų ki­limą sa­ko, kad Lie­ tu­va yra ant­ra Eu­ro­po­je ir Lie­tu­va yra pa­vyz­dys ki­toms Eu­ro­pos vals­ tybėms. Ji su­si­tvarkė pa­ti, be Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do pa­gal­bos. Aiš­ku, iš krizės išė­jo­me šiek tiek ap­lam­dy­ti, dar yra ne­pa­da­rytų darbų. Kar­tu su Lie­tu­vos žmonė­ mis pa­darė­me la­bai ne­po­pu­lia­ rių žings­nių, bet vos at­si­ga­vus pa­ žeid­žia­miau­sioms grupėms pen­si­jos grąžin­tos į prie­škri­zinį lai­ko­tarpį. BNS inf.

7

šeštadienis, kovo 10, 2012

lietuva Rei­ka­lau­ja ­ at­si­sta­ty­din­ti

Pag­rin­di­nė ­ liu­dytoja

Siū­lo kel­ti ­ at­ly­gi­ni­mus

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos val­dy­ba penk­ta­die­nį su­ si­rin­ku­si į po­sė­dį pa­mi­nė­jo par­ti­jos įkū­ri­mo de­šim­tą­sias me­ti­nes ir priė­mė re­zo­liu­ci­ ją dėl po­li­ti­nės pa­dė­ties ša­ly­ je, ku­ria rei­ka­lau­ja­ma, kad at­ si­sta­ty­din­tų kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ ja­ma Vy­riau­sy­bė.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas ki­tą sa­vai­tę ke­ti­na pra­dė­ ti pa­grin­di­nės liu­dy­to­jos Dar­ bo par­ti­jos by­lo­je bu­vu­sios par­ti­jos ka­si­nin­kės Ni­jo­lės Ste­po­na­vi­čiū­tės ap­klau­są. N.Ste­po­na­vi­čiū­tė nuo bau­ džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės bu­ vo at­leis­ta, nes bend­ra­dar­ bia­vo su tei­sė­sau­ga.

Kon­ser­va­to­rius Vai­do­tas Ba­ ce­vi­čius siū­lo be­veik dvi­gu­bai pa­kel­ti at­ly­gi­ni­mus Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­bos bei Vals­ty­bi­ nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ ro­lės ko­mi­si­jos va­do­vams bei na­riams ir Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos di­rek­to­riui. Jo tei­gi­ mu, da­bar al­gos „nea­ti­tin­ka funk­ci­jų mas­to“.

Pa­lai­kys spor­ti­nin­kus Lon­do­ne Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė ofi­cia­liai pa­kvies­ta at­vyk­ti į šią va­sa­ rą Lon­do­ne vyk­sian­čias olim­pi­nes žai­ dy­nes. Ša­lies va­do­vė šiuo kvie­ti­mu pa­si­ nau­dos. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pre­zi­den­tū­ra dien­raš­čiui pa­tvir­ti­ no, kad Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­ vė yra ga­vu­si Tarp­tau­ti­nio olim­pi­ nio ko­mi­te­to pre­zi­den­to Jac­ques’o Rog­ge pa­si­ra­šy­tą kvie­ti­mą at­vyk­ ti į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­ je ren­gia­mas XXX olim­pi­nes žai­ dy­nes. Tiek Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­ mi­te­tas, tiek Lon­do­no žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riai jau in­for­muo­ti, kad D.Gry­baus­kai­tė pla­nuo­ja at­vyk­ti į olim­pia­dą. Čia ji su ki­tų vals­ty­bių va­do­vais ste­bės iš­kil­min­gą žai­dy­nių ati­da­ ry­mo ce­re­mo­ni­ją. Neat­me­ta­ma, kad Lie­tu­vos Pre­ zi­den­tė su­si­tiks su J.Rog­ge ir ki­ tų vals­ty­bių va­do­vais, at­vy­ku­siais į Lon­do­ną. Ga­li bū­ti su­reng­tas ir D.Gry­ baus­kai­tės su­si­ti­ki­mas su Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­ne Elž­bie­ta II, ku­ri, be­je, ofi­cia­liai ati­da­rys olim­ pi­nes žai­dy­nes. Lon­do­ne D.Gry­baus­kai­tė vie­šės ke­lias die­nas.

Kol kas ne­pra­ne­ša­ma, ku­rie iš aukš­tų pa­rei­gū­nų su Lie­tu­vos vals­ ty­bės va­do­ve vyks į Lon­do­no olim­ pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mą. Neo­fic­ ia­lio­mis ži­nio­mis, į olim­ pia­dos už­da­ry­mą tu­rė­tų nu­vyk­ti Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­bi­ lius ar­ba už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis.

Ga­li bū­ti su­reng­tas ir D.Gry­baus­kai­tės su­ si­ti­ki­mas su Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­ lie­ne Elž­bie­ta II. Šio­mis die­no­mis pra­neš­ta, kad kvie­ti­mus į Lon­do­no olim­pia­dą yra ga­vę ir Lie­tu­vos kai­my­nių va­ do­vai. Pa­vyz­džiui, Lat­vi­jos pre­ zi­den­to spau­dos sek­re­to­rė Li­ga Kra­pa­nė pra­ne­šė, kad šios ša­lies va­do­vas And­ris Bėr­zi­nis ga­vo ofi­ cia­lų kvie­ti­mą ap­si­lan­ky­ti olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Ana­lo­giš­ką kvie­ti­ mą ga­vo ir Lat­vi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ed­ga­ras Rin­ke­vi­čius. Bet

Vi­zi­tas: olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se D.Gry­baus­kai­tė vie­šės ke­lias die­nas. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

dar neaiš­ku, ar lat­vių pre­zi­den­tas ir mi­nist­ras vyks į Lon­do­ną. Lie­tu­vos va­do­vai pa­pras­tai lan­ ko­si va­sa­ros olim­pia­do­se. Al­gir­das Bra­zaus­kas 1996 m. vy­ko į At­lan­tą, Val­das Adam­kus – 2000 m. į Sid­nė­ jų ir 2004 m. į Atė­nus. Ta­čiau 2008ai­siais pre­zi­den­tas V.Adam­kus nu­ spren­dė ne­vyk­ti į Pe­ki­no olim­pia­dą. Olim­pi­nės žai­dy­nės Lon­do­ne vyks šie­met nuo lie­pos 27 iki rug­ p­jū­čio 12 d. Pla­nuo­ja­ma, kad Lie­

tu­vos de­le­ga­ci­jo­je bus dau­giau kaip 50 spor­ti­nin­kų. Ti­ki­ma­si bent ke­ lių me­da­lių. „Žai­dy­nės tu­rė­tų bū­ti kuk­lios, bet la­bai ge­rai or­ga­ni­zuo­tos. Pom­pas­ti­ kos, kaip tai bu­vo 2008-ųjų Pe­ki­ne, ne­bus. Kuk­lu­mas, tau­pu­mas, ta­čiau la­bai ge­ros są­ly­gos“, – pro­gno­za­vo Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­ to vi­cep­re­zi­den­tas ir Lie­tu­vos olim­ pi­nės mi­si­jos Lon­do­ne va­do­vas Al­ gir­das Ras­la­nas.

Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams

Pažengusio šilumos vartotojo kursai. Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!

Artimiausių paskaitų temos: • Renovacija. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. • Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius. • Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. • Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.

Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt.

Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85

8

šeštadienis, kovo 10, 2012

savaitės interviu

Vals­ty­bės pro­gre­sas – aki­vaiz­dus Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ras, So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos pre­zi­diu­mo na­rys, bu­ vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Aloy­zas Sa­ka­las tei­gia, kad Lie­tu­va per pa­sta­ruo­sius 22 Nep­rik­lau­so­my­bės me­tus ju­dė­jo į prie­ kį, o ne at­gal. Pa­sak jo, di­džiau­sias lie­ tu­vių pa­sie­ki­mas – vals­ty­bė­je įtvir­tin­ta lais­vė ir de­mok­ra­ti­ja.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ką pa­sa­ky­tu­mėt žmo­gui, įsi­ ti­ki­nu­siam, kad ta­da, prieš 22 me­tus, „ne už to­kią Lie­tu­vą ko­ vo­jo­me“, „ne to­kios Lie­tu­vos no­rė­jo­me“? Jūs jam pri­tar­tu­ mėt ar pa­prieš­ta­rau­tu­mėt? – Nea­be­jo­ti­nai pa­prieš­ta­rau­čiau. Pri­min­ki­me, dėl ko­kios Lie­tu­vos 1990 m. ko­vo 11-ąją ko­vo­jo­me? Dėl lais­vos, de­mok­ra­tiš­kos Lie­tu­vos. Lais­vė yra, ne­prik­lau­so­ma vals­ty­ bė yra, de­mok­ra­ti­ja yra. Tad iš­ko­ vo­ta tai, dėl ko ir bu­vo ko­vo­ta. Daug pa­da­rėm per tuos 22 me­tus. Nors žmo­nės vi­suo­met no­ri dar dau­ giau. To­kia jau žmo­nių pri­gim­tis. Taip, ne­pa­neig­si, kad tu­ri­me daug bė­dų įvai­riau­sio­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se. Pa­vyz­džiui, dar stin­ga so­ cia­li­nio tei­sin­gu­mo. Apsk­ri­tai stin­ ga tei­sin­gu­mo. Žmo­nės ne­la­bai no­ ri ti­kė­ti tei­sė­sau­gos ir tei­sėt­var­kos prii­ma­mais spren­di­mais. Tai ne­ men­ka pro­ble­ma. De­ja, Lie­tu­vo­je taip ir neį­sit­vir­ti­ no va­di­na­mo­ji vi­du­ri­nė kla­sė, ku­ri yra bet ko­kios de­mok­ra­ti­nės vi­suo­ me­nės pa­grin­das. Dar yra per­ne­lyg daug skur­do. Bet aki­vaiz­du, kad lais­vę, de­mok­ ra­ti­ją tu­ri­me. Jau vien tai, kad žmo­ gus ga­li lais­vai pa­sa­ky­ti, jog „ne už to­kią Lie­tu­vą ko­vo­jo­me“, ar­ba lais­ vai ir gar­siai įvar­dy­ti pro­ble­mas, yra ne­men­kas pa­sie­ki­mas. Anks­čiau už to­kias „ere­zi­jas“ val­džia į Si­bi­rą iš­ vež­da­vo ar­ba į ka­lė­ji­mus, psi­chiat­ ri­nes li­go­ni­nes už­da­ry­da­vo. Da­bar to­kių ne­hu­ma­niš­kų ko­vos su sa­vo vi­suo­me­ne bū­dų ne­bė­ra. Tai aki­vaiz­dus pa­sie­ki­mas. Lais­ vė, jos iš­ko­vo­ji­mas yra vi­sų svar­ biau­sias mū­sų pa­sie­ki­mas. Be­je, ne­pa­mi­nė­jau dar vie­no gy­ vy­biš­kai svar­baus iš­ko­vo­to da­ly­ko – ša­lies vals­ty­bin­gu­mo įtvir­ti­ni­mo per na­rys­tę ES ir NA­TO. Lie­tu­va dar nie­kad is­to­ri­jo­je ne­bu­vo to­kia sau­ gi ir įsi­ti­ki­nu­si dėl sa­vo atei­ties per­ spek­ty­vų, ko­kia yra da­bar. Tai ir­gi la­bai svar­bu.

nors ir sun­kiai, nors ir de­fi­ci­ to są­ly­go­mis, bet ga­lė­jo šio bei to įsi­gy­ti. O da­bar atei­na žmo­ gus tuš­čio­mis ki­še­nė­mis į pil­ nas par­duo­tu­ves ir ne­ga­li be­ veik nie­ko įsi­gy­ti. Ko ver­ta ta lais­vė, jei­gu deš­ros ne­ga­li nu­ si­pirk­ti? – Jau sa­kiau, kad eg­zis­tuo­ja so­cia­ li­nė ne­ly­gy­bė. Eko­no­mi­kos vys­ty­ ma­sis Lie­tu­vo­je su­si­du­ria su pro­b­ le­mo­mis. Žmo­nės no­ri vis­ko, daug, iš kar­to, la­bai grei­tai. Ne vi­sa­da tai pa­vyks­ta. Val­džia per šiuos me­tus, ži­no­ma, ir­gi pri­da­rė klai­dų, ir jos tik­rai ne­ pri­si­dė­jo prie ne­ly­gy­bės pa­nai­ki­ ni­mo, prie spar­tes­nio ir to­ly­ges­nio eko­no­mi­kos vys­ty­mo­si. Ir vis dėl­to ne­ma­nau, kad lais­ vę ga­li­ma ly­gin­ti su ga­li­my­be nu­si­ pirk­ti daug deš­ros. Be­je, tais se­nais so­vie­ti­niais lai­kais par­duo­tu­vė­se, jei­gu ir bū­da­vo deš­ros, tai tik šla­ pios. Da­bar pa­si­rin­ki­mas vi­sai ki­ toks. Jei­gu žmo­gus tu­ri dar­bą, tu­ ri ga­li­my­bių už­dirb­ti ir už­dir­ba, jo ga­li­my­bės kur kas di­des­nės nei tais lai­kais. Čia ga­liu už­duo­ti re­to­ri­nį klau­si­mą – to­kios pla­tes­nės ga­li­ my­bės yra ge­rai ar blo­gai? Ki­ta ver­tus, ne­ma­žai žmo­nių Lie­ tu­vo­je vis dar ne­pra­tę pa­tys ieš­ko­ ti išei­ties iš su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos, vis dar lau­kia ma­nos iš dan­gaus, val­džios ma­lo­nių, pa­tys nie­ko ne­ si­steng­da­mi dėl sa­vo tė­vy­nės. Ge­ res­nė Lie­tu­va bus tik ta­da, kai vi­ si steng­si­mės pa­da­ry­ti ją ge­res­nę, o ne sė­dė­sim pa­kam­pė­se ir bum­bė­ sim, kaip sun­ku ir kaip nie­kas nie­ ko ne­pa­de­da.

Ne­ma­nau, kad lais­ vę ga­li­ma ly­gin­ti su ga­li­my­be nu­si­pirk­ti daug deš­ros.

– Va­di­na­si, ma­no­te, kad Lie­tu­ va, nors ir po tru­pu­tį, vis dėl­to ju­da į prie­kį? – Taip, be abe­jo. Yra pro­gre­sas. Per 22 Nep­rik­lau­so­my­bės me­tus bu­vo vis­ ko – ir pa­ki­li­mų, ir nu­si­vy­li­mų. Bet bend­ra ten­den­ci­ja aki­vaiz­di – ju­dė­ji­ mas į prie­kį. Jo­kiu bū­du ne at­gal.

Joh­nas F.Ken­ne­dy yra sa­kęs: „Nek­lausk, ką ša­lis ga­li pa­da­ry­ti tau, pa­klausk, ką tu ga­li pa­da­ry­ ti sa­vo ša­liai.“ Su­tin­ku su šiuo pa­ sa­ky­mu šim­tu pro­cen­tų. Jis ak­tua­ lus vi­sais lai­kais ir vi­so­se tau­to­se, vi­so­se ša­ly­se. Taip pat Lie­tu­vo­je. Ga­li­my­bės yra ga­na pla­čios. Rei­ kia jo­mis nau­do­tis. Jas duo­da bū­ tent lais­vė ir de­mok­ra­ti­ja, ku­rią iš­ ko­vo­jo­me prieš du de­šimt­me­čius.

– Kai ku­rie žmo­nės jums pa­ prieš­ta­rau­tų sa­ky­da­mi, kad prieš 25 me­tus tu­rė­jo ga­ran­ tuo­tą dar­bą, sto­gą virš gal­vos, tam tik­ras atei­ties ga­ran­ti­jas, ne­ma­žai pi­ni­gų, už ku­riuos,

– Ap­tar­ki­me po­li­ti­nes Lie­tu­vos ak­tua­li­jas. Jūs ma­no­te, kad Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vai Vi­ta­ li­jus Gai­lius ir Vy­tau­tas Gir­ža­ das bu­vo at­leis­ti ne­tei­sin­gai?

me tik­rą­ją tie­są, kaip ten bu­vo su tais at­lei­di­mais. – O ar rei­kia jau da­bar grą­žin­ ti at­leis­tuo­sius FNTT pa­rei­gū­ nus į dar­bą? – Ne­ži­nau, ko­kios yra tei­si­nės ga­ li­my­bės tai pa­da­ry­ti. Tur­būt, tai nė­ra taip pa­pras­ta. Gal Vy­riau­sy­ bė ga­li priim­ti to­kį spren­di­mą, kaip pa­siū­lė kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­ niū­nas Jur­gis Raz­ma. Bet ma­nau, kad bū­tų ga­li­ma bent jau ne­sku­bin­ti kon­kur­so į FNTT va­ do­vus, pa­lauk­ti tiek Pre­zi­den­tės ap­si­ spren­di­mo dėl vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ro li­ki­mo, tiek teis­mo dėl V.Gai­liaus at­lei­di­mo iš pa­rei­gų ver­dik­to. Ta­da bū­tų ga­li­ma da­ry­ti ga­lu­ti­nius spren­ di­mus dėl FNTT va­do­vų. – Kaip ma­no­te, ar mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis pra­ras sa­ vo po­rtfe­lį? – Nea­be­jo­ju, kad taip. Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė grei­čiau­siai jį paau­kos, nes ma­to, kad ne­men­ ka da­lis vi­suo­me­nės ne­sup­ras­tų ki­ to­kio jos spren­di­mo. O vi­suo­me­nės nuo­tai­kos mū­sų Pre­zi­den­tei la­bai svar­bios. – Tai ge­rai ar blo­gai? – Ne, tai vi­sai ne­blo­gai.

Nuo­mo­nė: „Ge­res­nė Lie­tu­va bus tik ta­da, kai vi­si steng­si­mės pa­da­ry­ti

ją ge­res­nę“, – sa­ko Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras A.Sa­ka­las.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

– Taip, su­tin­ku su tais, ku­rie ma­no, kad jie at­leis­ti ne­tei­sin­gai. – Ko­dėl? – Kaž­kas vir­šu­je su­gal­vo­jo, kad vi­ sų gi­ria­mos FNTT va­do­vai yra ne­ pa­ti­ki­mi ir juos rei­kia pa­keis­ti. Ir pa­kei­tė. – Tai pa­da­ry­ta Vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to (VSD), ku­ris yra pa­grin­di­nis pa­slap­čių sau­go­to­jas Lie­tu­vo­je, ini­cia­ ty­va. Jei­gu VSD pa­siū­lė atim­ti iš FNTT va­do­vų tei­sę dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja, vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras ne­tu­rė­jo ki­to pa­ si­rin­ki­mo, kaip tik juos at­leis­ti. – Ne­ma­čiau tos VSD pa­žy­mos, ku­ rios pa­grin­du bu­vo priim­tas šis spren­di­mas, to­dėl ne­ga­liu tiks­liau ko­men­tuo­ti, kas jo­je pa­ra­šy­ta. Bet iš ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mų ana­li­

zės ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad ta pa­žy­ma ne­bu­vo to­kia ka­te­go­riš­ ka ir jo­je ne­rei­ka­lau­ta iš FNTT va­ do­vo V.Gai­liaus atim­ti tei­sės dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja. Dėl jo ap­skri­tai, re­gis, ne­bu­vo jo­ kių di­des­nių bė­dų. Tik po to, kai jis už­sto­jo sa­vo pa­va­duo­to­ją V.Gir­ ža­dą, ku­riuo pa­si­ti­kė­ji­mą, at­ro­do, pra­ra­do VSD, Pre­zi­den­tė ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras, ta­da ir FNTT va­ do­vas ne­te­ko ir tei­sės dirb­ti su slap­ ta in­for­ma­ci­ja, ir sa­vo po­sto. Tai ne­pa­na­šu į tei­sė­tą ir tei­sin­gą at­lei­di­mą iš pa­rei­gų. Dėl V.Gir­ža­do vis­kas kiek su­dė­ tin­giau. Bet dėl V.Gai­liaus, ma­nau, pa­da­ry­ta klai­da. – Bet gal teis­mas su­sta­tys vis­ ką į vie­tas? – Taip, teis­mas pa­sa­kys sa­vo sva­ rų žo­dį. Ta­da, ti­kė­ki­mės, su­ži­no­si­

– Sa­ko­te, kad Pre­zi­den­tė at­leis mi­nist­rą. Va­di­na­si, ga­li griū­ti ir val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja? – Ma­nau, kad li­be­ral­cent­ris­tai ne­ griaus jos. Tik­rai neap­si­mo­ka išei­ti iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos li­kus pus­ me­čiui iki Sei­mo rin­ki­mų, ku­riuo­se dar neaiš­ku, kaip pa­vyks tai par­ti­jai pa­si­ro­dy­ti. Išė­ji­mas iš koa­li­ci­jos ir jos dirb­ti­nis grio­vi­mas ga­li bū­ti vi­suo­ me­nės itin pra­stai įver­tin­tas el­ge­sys ir li­be­ral­cent­ris­tai iš to­kio veiks­mo dau­giau pra­ras­tų, nei gau­tų. Gal bus koks nors jų griež­tas pa­ reiš­ki­mas, gal bus for­ma­liai nu­ trauk­ta esa­ma val­dan­čio­sios koa­ li­ci­jos su­tar­tis, gal ji bus kaip nors pa­ko­re­guo­ta. Bet pa­ti koa­li­ci­ja iš­ liks iki pat Sei­mo rin­ki­mų. – Ir li­be­ral­cent­ris­tai de­le­guos nau­ją kan­di­da­tą į vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­rus? – Tik­riau­siai taip. Li­be­ra­lų ir cent­ ro są­jun­gai bū­tų ne­pro­tin­ga pra­ ras­ti šį po­rtfe­lį. – O opo­zi­ci­jos svai­čio­ji­mai apie ga­li­my­bę pe­rim­ti val­džią jau da­bar? – Opo­zi­ci­ja vi­sa­da tu­ri bū­ti pa­si­ ren­gu­si pe­rim­ti val­džią. Jei­gu ji tik­ rai griū­na. Šiuo at­ve­ju, at­ro­do, nie­ kas ne­grius ir opo­zi­ci­jai bent rei­kės pa­lauk­ti ru­de­nį vyk­sian­čių Sei­mo rin­ki­mų.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,03 %

+0,77 %

3330 lei­dimų dirb­ti Lie­tu­vo­je per­nai ga­vo už­sie­nie­čiai.

+0,26 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Dar­bo ­ dar ne­bus

€

Padė­tis dar­bo rin­ko­je šie­met iš­liks su­ dėtin­ga, kaip pro­gno­zuo­ja Lie­tu­vos dar­ bo bir­ža. Anot jos, dėl sulėtė­ju­sių Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mo per­spek­tyvų dar­bo rin­kos at­si­ga­vi­mas 2012 m. ne­bus spar­ tus. Dar­bo bir­žos tei­gi­mu, šie­met dar­bo ne­turės apie 200 tūkst. žmo­nių. Dau­giau­ sia dar­bo vietų šie­met pa­si­ūlys pa­slaugų ir pra­monės įmonės. Prog­no­zuo­ja­ma, kad augs kva­li­fi­kuotų spe­cia­listų at­ly­gi­ni­mai.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2073 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1321 JAV do­le­ris 1 2,6203 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6319 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9505 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3250 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6475 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8468 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8639

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,1867 % –0,0484 % –0,3120 % +0,0875 % +0,0465 % +0,2988 % +0,6366 % –0,0621 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,86

4,66

2,36

„Kvis­ti­ja“

4,80

4,62

2,32

„Va­koil“

4,85

4,65

2,34

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

107,41 dol. už 1 brl. 125,23 dol. už 1 brl.

Įver­ti­ni­mas: eks­por­to rin­ko­se per­nai la­biau­siai sekė­si Aly­tu­je įsikū­ru­siai įmo­nei „Li­sip­last“, ku­riai va­do­vau­ja R.Grau­di­nis, o metų va­dovės ti­tu­las ati­te­ko Kau­ne vei­kian­čios bend­rovės

„Om­ni­tek­sas“ di­rek­to­rei A.Po­cie­nei.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Ly­de­riai, eko­no­miką ve­dan­tys į prie­kį Per­nai at­si­ga­vu­si ir Eu­ro­po­je la­biau­siai au­gu­si Lie­tu­vos eko­ no­mi­ka pir­miau­sia yra vers­lo nuo­pel­nas. Va­kar Vy­riau­sybė­ je įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai eks­por­to ly­de­riams, iš­rink­tas Lie­tu­vos metų va­do­vas, o „Dar­bo žvaigždė­mis“ ap­do­va­no­ti ini­cia­ty­ viau­si as­me­nys. Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmai (LPPAR) šie­met, kaip ir kas­met, ap­do­va­no­jo per de­šimt ša­lies vers­li­ninkų, ku­rių va­do­vau­ ja­mos įmonės smar­kiai iš­sis­kyrė iš kitų, o jų dar­bai bu­vo reikš­min­gi ša­lies eko­no­mi­kai. Pri­zus lau­rea­ tams įteikė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ir LPPAR pre­zi­ den­tas Ri­man­tas Stan­ke­vi­čius. „Per­nai Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas bu­vo vie­nas did­žiau­sių ES. Tai yra pir­miau­sia eks­por­tuo­ jan­čių įmo­nių re­zul­ta­tas. Vers­las tai pa­siekė sa­vo iš­min­ti­mi, sa­vo dar­bu, sa­vo op­ti­miz­mu ir ne­re­tai drąsiais spren­di­mais. Tai yra visų mūsų di­de­lis pa­sie­ki­mas. Lin­kiu vers­lui to­liau siek­ti la­bai pa­prastų kas­die­nių per­ga­lių, iš ku­rių su­si­de­ da tai, ką mes ir va­di­na­me Lie­tu­vos sėkme“, – kalbė­jo ša­lies prem­je­ras A.Ku­bi­lius. Ren­gi­ny­je R.Stan­ke­vi­čius taip pat pa­brėžė, kad nuo eks­por­tuo­ jan­čių įmo­nių sėkmės la­bai pri­ klau­so Lie­tu­vos ūkio ge­rovė. „Rin­ ko­je nie­ka­da ne­si vie­nas da­ly­vis –

su­bran­gos, pa­slaugų san­ty­kiais esa­me su­si­ję su dau­ge­liu kitų įmo­ nių. Taip eks­por­tuo­to­jas pa­pil­do­ mais už­sa­ky­mais, dar­bu ap­rūpi­na ir ki­tas vi­daus rin­ko­je dir­ban­čias ga­my­bos ir pa­slaugų įmo­nes“, – teigė R.Stan­ke­vi­čius.

Nuo eks­por­tuo­jan­ čių įmo­nių sėkmės la­bai pri­klau­so Lie­ tu­vos ūkio ge­rovė. Lie­tu­vos eks­por­to pri­zas įteik­tas še­šiems eks­por­tuo­to­jams. Jį ga­vo Aly­tu­je įsikū­ru­sios plas­ti­ki­nių pa­ kuo­čių mais­to pra­mo­nei ga­min­to­ jos „Li­sip­last“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ro­ber­tas Grau­di­nis, Jo­na­vo­je įsikū­ru­sios baldų ga­min­to­jos „Bal­ dai Jums“ fi­nansų di­rek­torė Ni­jolė Meš­kaus­kienė, vals­tybės įmonės Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las, Šiau­liuo­se vėdi­ni­mo įran­gos ga­min­to­jos „Sal­ da“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pet­ras Ba­ro­nas, Pa­nevė­žy­je įsikū­ru­sios

spe­cia­li­zuo­tos kvie­čių krak­mo­lo, gli­ti­mo ir kvie­čių gli­ti­mo pa­šarų ga­min­to­jos „Ami­li­na“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Da­nas Tva­ri­jo­na­vi­ čius. Pa­pil­do­mas Ma­ža­sis eks­por­ to pri­zas įteik­tas Klaipė­dos re­gio­no įmonės „Te­re­de­kas“, ga­mi­nan­čios PET tarą, ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Juo­zui Maks­vy­čiui. Šiais me­tais Metų vers­li­ninkės ap­do­va­no­ji­mas skir­tas Kau­no tri­ ko­ta­žo ga­my­bos įmonės „Om­ni­ tek­sas“ di­rek­to­rei Aud­ro­nei Po­cie­ nei už spar­čiai ple­čiamą pre­ky­bos tinklą Bal­ti­jos ša­ly­se, gerą ga­my­bos or­ga­ni­za­vimą ir ini­cia­ty­vumą. Taip pat ap­do­va­no­ji­muo­se bu­ vo įteik­ta auk­sinė „Dar­bo žvaigž­ dė“ il­ga­me­čiam LPPAR pre­zi­den­ tui pro­f. Si­mui Ra­mu­čiui Pet­ri­kiui, še­šios si­dab­rinės „Dar­bo žvaigž­ dės“ Šiau­lių pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų pre­zi­den­tui Vid­man­ tui Ja­per­tui, Pa­nevė­žio pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų pre­zi­ den­tui Si­gi­tui Gai­liū­nui, Gar­lia­vo­ je įsikū­ru­sios tri­ko­ta­žo ga­min­to­jos „Gar­li­ta“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­ riui Juo­zui Mar­ti­nai­čiui, Jo­na­vo­je vei­kian­čios azo­to trąšų ir che­mi­ jos pro­duktų ga­min­to­jos „Ache­

Apie ap­do­va­no­tus eks­por­tuo­to­jus UAB „Li­sip­last“

Pag­rin­dinės įmonės eks­por­tuo­ja­mos prekės: plas­ti­k inės pa­kuotės mais­to pra­mo­nei. Įmonės par­da­v i­mo pa­ja­ mos 2011 m. pa­didė­jo 64 pro­c., pa­ly­ gin­t i su 2010 m. Eks­por­tas ūgtelė­jo du kar­tus ir su­darė 11,6 mln. litų. Eks­ por­to da­l is vi­so­se par­da­v i­mo pa­ja­ mo­se 2011 m. pa­didė­jo 22 pro­c. UAB „Bal­dai Jums“

Pag­r in­d inės įmonės eks­p or­t uo­ja­ mos prekės: mie­ga­mo­jo, sve­tainės, vaikų kam­ba­rio bal­dai. Įmonės par­ da­vi­mo pa­ja­mos 2011 m. pa­didė­jo 62 pro­c., pa­ly­g in­ti su 2010 m. Eks­por­tas au­go 66 pro­c. ir su­darė 25 mln. litų. Eks­por­to da­lis vi­so­se par­da­vi­mo pa­ ja­mo­se 2011 m. pa­didė­jo 3 pro­c. VĮ Klaipė­dos vals­ty­bi­nio

jūrų uos­to di­rek­ci­ja Pag­r in­d inės eks­p or­to prekės – tran­ zi­t i­n iai kro­v i­n iai. Įmonės par­d a­ vi­mo pa­j a­mos 2011 m. pa­d idė­j o 13 pro­c ., pa­ly­g in­t i su 2010 m. Eks­p or­ tas au­go 16 pro­c . ir su­darė 145,7 mln. litų. Eks­p or­to da­l is vi­so­s e par­da­v i­ mo pa­j a­mo­s e 2011 m. pa­d idė­j o 87 pro­c . Per­n ai uos­te per­k rau­t a 36,6 mln. t kro­v i­n ių. Tai did­ž iau­s ias kro­

ma“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Jo­ nui Sir­vyd­žiui, kro­vos bend­rovės Klaipė­dos jūrų kro­vi­nių kom­pa­ni­ jos ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Aud­ riui Pau­žai ir sta­tybų bend­rovės Pa­nevė­žio sta­ty­bos tres­to di­rek­to­ riui Da­liui Ge­se­vi­čiui už jų ino­va­ ty­vumą, or­ga­ni­zuo­tumą ir po­žiūrį į va­do­vau­jamų įmo­nių veiklą.

vi­n ių kie­k is per visą Klaipė­dos uos­ to veik­los lai­ko­t arpį. UAB „Sal­da“

Pag­r in­d inė įmonės veik­la – vėdi­n i­ mo įran­gos ga­my­ba, o pa­g rin­d inės eks­por­t uo­ja­mos prekės – ag­re­ga­tai, vėdi­n i­mo ka­me­ros, ven­t i­l ia­to­r iai. Įmonės par­da­vi­mo pa­ja­mos 2011 m. pa­d idė­jo 36 pro­c., pa­ly­g in­t i su 2010 m. Eks­por­tas išau­go iki 35 pro­c. ir su­ darė 45 mln. litų. Eks­por­to da­lis vi­so­ se par­da­v i­mo pa­ja­mo­se per­nai su­ darė 86 pro­c. AB „Ami­li­na“

Įmonės spe­cia­li­za­ci­ja – kvie­čių krak­ mo­lo, gli­t i­mo ir kvie­čių gli­t i­mo pa­ šarų ga­my­ba. Įmonės par­da­vi­mo pa­ ja­mos 2011 m. pa­d idė­jo 63 pro­c., pa­ ly­g in­ti su 2010 m. Eks­por­tas au­go 64 pro­c. ir su­darė 277 mln. litų. Eks­por­ to da­lis vi­so­se par­da­vi­mo pa­ja­mo­se su­darė 91 pro­c. UAB „Te­re­kas“

Įmonės spe­cia­li­za­ci­ja – au­to­ma­ti­nių PET ta­ros for­ma­vi­mo ma­šinų ga­my­ ba, PET bu­te­lių, in­de­lių ga­my­ba. Įmo­ nės eks­por­to apim­tis 2011 m. pa­didė­ jo 35 pro­c., par­da­vi­mo pa­ja­mos – 48 pro­c.

Pa­gerb­ti ir Lie­tu­vos ūkiui bei LPPAR sis­te­mai nu­si­pelnę as­me­ nys: Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tas Ri­čar­das Ma­ li­naus­kas, įmo­nių grupės IDW ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Mi­la­šius ir Tarp­tau­tinės sta­ty­bos kor­po­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Juo­zas Vaščė­ga.

10

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

tema

Sunkus balvonų rebusas 1

Apie bū­si­mą Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų re­konst­ruk­ ci­ją kal­ba­ma nuo praė­ju­sių me­tų ru­dens, ta­čiau ka­da dar­bai ga­lė­tų pra­si­dė­ti, kol kas ne­ži­no­ma. Gal mies­tas ap­si­spren­dė skulp­tū­ras pa­lik­ti tie­siog li­ki­mo va­liai? „Die­vu­lis ją ži­no, tą re­konst­ruk­ ci­ją. Tų skulp­tū­rų būk­lė, ga­li­ma sa­ ky­ti, da­bar sta­bi­li, pa­vo­jaus eis­mui ir sau­gu­mui nė­ra. Ži­no­ma, es­te­ti­ nis vaiz­de­lis la­bai pra­stas – skulp­ tū­ras rei­kia da­žy­ti, ką nors da­ry­ti“, – „Vil­niaus die­nai“ aiš­ki­no Mies­ to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­ to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas An­ta­ nas Mi­ka­laus­kas. Tvar­ky­tų vie­to­je

Kaip skulp­tū­ros bū­tų res­tau­ruo­ja­ mos, jau yra ap­tar­ta, ta­čiau pro­jek­ tas – vis dar ne­pa­ruoš­tas. „Nu­tar­ta, kad skulp­tū­ros bū­ tų tvar­ko­mos vie­to­je, nes jų būk­lė la­bai pra­sta. Žio­ji ply­šiai, įtrū­kiai, vis­kas švie­čia kiau­rai. Kiek jos dar ga­lė­tų iš­si­lai­ky­ti, sun­ku pa­sa­ky­ti. Jos pa­ga­min­tos iš ke­taus. Ru­de­nį dar­bi­nin­kai jas su­tvir­ti­no pa­pil­do­ mo­mis plokš­te­lė­mis, bet tai – taip pat pa­pil­do­mas krū­vis“, – tvir­ti­ no Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to (KPD) Vil­niaus te­ri­to­ri­nio pa­da­ li­nio va­do­vas pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Vi­tas Kar­čiaus­kas. „Jei skulp­tū­ras bū­tų ban­do­ ma nu­kel­ti, iš jų nie­ko ne­lik­tų“, – įspė­jo pa­vel­do­sau­gi­nin­kas. Atei­tis – mig­lo­ta

Pir­mą ir pa­sku­ti­nį kar­tą skulp­tū­ ros bu­vo tvar­ko­mos praė­ju­sių me­tų ru­de­nį. Ža­dė­ta dar­bus tęs­ti, ta­čiau pro­ce­sas taip ir ne­pra­si­dė­jo. „Ke­lios skulp­tū­ros bu­vo su­tvir­ tin­tos: pri­kli­juo­ta vie­nos skulp­

tū­ros ran­ka, liet­pal­tis ka­rei­viui ir pei­l is. Sut­v ir­t i­n o­m e to­k io­ mis san­ka­bo­mis. Ru­de­niop vi­ sus tuos dar­bus at­li­ko­me, pir­mą kar­tą jas tvar­kė­me. Eis­mo sau­gu­ mui grės­mės tos skulp­tū­ros ne­ ke­lia, ta­čiau aiš­ku, kad jas rei­kia tvar­ky­ti, siū­les su­vi­rin­ti. Kaip bus to­liau, ne­ži­nia“, – pa­sa­ko­jo dar­ bus at­li­ku­sios sa­vi­val­dy­bės įmo­ nės „Grin­da“ di­rek­to­rius Al­gi­ man­tas Vi­lū­nas.

Al­gi­man­tas Vi­lū­nas:

Ke­lios skulp­tū­ros bu­vo su­tvir­tin­tos: pri­kli­juo­ta vie­nos skulp­tū­ros ran­ka, liet­pal­tis ka­rei­viui ir pei­lis.

Siū­lo ap­klaus­ti mies­tie­čius

Dėl Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų mies­to ta­ry­bo­je ie­tys bu­vo lau­žo­mos jau ne kar­tą. Praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je da­lis kon­ser­va­to­rių at­sto­vų skel­bė pla­nus, esą skulp­tū­ras rei­kia nu­ griau­ti, ta­čiau to pa­da­ry­ti ne­lei­do KPD. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) at­sto­vas mies­to ta­ry­bo­je Rai­mun­ das Alek­na yra ne­tgi pa­juo­ka­vęs, kad „vie­ną nak­tį skulp­tū­ros ga­lė­ tų tie­siog ding­ti“. Bu­vęs sos­ti­nės me­ras da­bar sa­ ko, kad skulp­tū­ras nuo til­to rei­kia nu­kel­ti kuo grei­čiau, ta­čiau kaip tai pa­da­ry­ti – ne­ži­no. „Aiš­ku vie­na: jos, to­kios kaip at­ro­do da­bar, ant til­to sto­vė­ti ne­be­ga­li, nes bet ka­da

Reikš­mė: is­to­ri­kės R.Če­pai­tės ma­ny­mu, po Ža­liuo­ju til­tu pa­ka­bi­nus K.Vil­džiū­no kū­ri­nį „Gran­di­nė“, so­vie­ti­

niai bal­vo­nai įgi­jo ki­tą pra­smę.

ga­li už­griū­ti ant žmo­nių. Tai rei­ kia iš­spręs­ti kuo grei­čiau“, – kal­ bė­jo po­li­ti­kas. Išei­tis – su­reng­ti mies­tie­čių ap­ klau­są, ar jiems sta­li­niz­mą me­nan­ čios skulp­tū­ros yra priim­ti­nos. „Mes tu­ri­me gerb­ti mies­tie­čių po­zi­ci­ją. Me­ras, pa­si­sa­ky­da­mas už to­kio pa­vel­do re­konst­ruk­ci­ją, iš­sa­ ko sa­vo nuo­mo­nę. Re­gis, jis iš li­be­ ra­lo virs­ta į so­cia­lis­tą. Gal so­viet­ me­čio ideo­lo­gi­ja jam ar­ti­mes­nė?“ – svars­tė R.Alek­na.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Ran­ką tie­sė ir Mask­va Už­per­nai pa­gal­bą re­mon­t uo­jant Ža­ lio­jo til­to skulp­t ū­ras Vil­n iaus mies­ tui siū­lė Mask­vos val­d žia, ta­čiau Vil­ nius, kiek pa­del­sęs, šios pa­ra­mos at­ si­s a­kė. Apie tai Mask­va skel­b ė per Ru­s i­j os am­b a­s a­d ą Vil­n iu­j e. Taip, Mask­vos žo­d žiais, no­rė­t a pa­m i­nė­ ti per­ga­lės prieš na­cis­t i­nę Vo­k ie­t i­ją 65-me­t į. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė Mask­vos ke­ti­ni­

mus va­di­no išanks­ti­niais ir ne­tu­rin­ čiais pa­grin­do. „Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė skulp­tū­ras at­nau­jins sa­vo jė­go­mis, kai tam ateis lai­kas“, – skel­bė Vi­liaus Na­ vic­ko va­do­vau­ja­ma me­ri­ja. „Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ros – vie­ni iš ob­ jek­tų, ku­riuos ren­gia­ma­si re­mon­tuo­ ti, ta­čiau joms, kaip ir ki­tiems, už­sie­ nio pa­ra­mos ne­pra­šo­me“, – tuo­met kal­bė­jo Vil­niaus me­ras V.Na­vic­kas.

Is­to­ri­kė R.Če­pai­tie­nė: „Prob­le­ma dėl skulp­tū­rų Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų griau­ti ne­ rei­kia, nes tai pui­ki di­dak­ti­nė prie­ mo­nė su­si­pa­žin­ti su so­viet­me­čiu. O skulp­tū­rų in­terp­re­ta­ci­jos klau­ si­mas bu­vo iš­spręs­tas, kai po til­tu bu­vo pa­ka­bin­ta dar vie­na skulp­tū­ ra „Gran­di­nė“. To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si is­to­ri­kė Ra­sa Če­pai­tie­nė.

– Ar gin­čai dėl so­vie­ti­nio pa­ vel­do – vi­sų po­ko­mu­nis­ti­nių vals­ty­bių pro­ble­ma, ar Vil­nius čia kuo nors iš­si­ski­ria? – Taip pat yra bent jau dau­gu­mo­je po­so­vie­ti­nių ša­lių. Mus ga­lė­tų nu­ ste­bin­ti, kad dėl to la­bai gin­čy­ta­si ir Vi­du­ri­nė­je Azi­jo­je, ir Už­kau­ka­zė­ je. Šiuo po­žiū­riu mes tik­rai ne­sa­me iš­skir­ti­niai. – Ar Vil­nius iš­li­ku­siais so­vie­ti­ niais pa­mink­lais ir ar­chi­tek­tū­ ra la­bai iš­si­ski­ria iš Bal­ti­jos ša­ lių sos­ti­nių? – Taip, šiek tiek iš­si­ski­ria, pa­ly­gin­ti su Ta­li­nu ir Ry­ga. Pas mus kiek dau­ giau bū­ta tos sta­li­ni­nės ar­chi­tek­ tū­ros. Ta­čiau Lie­tu­vo­je sta­li­niz­mas bu­vo ga­na kuk­lus, pa­ly­gin­ti, pa­vyz­ džiui, su Mins­ku, kur vi­sas mies­tas yra sta­li­ni­nės ar­chi­tek­tū­ros.

– Ar lie­tu­viš­kas sta­li­niz­mas tu­ ri ko­kių nors sa­vi­tų bruo­žų? – Tai pa­ra­dok­sa­lus da­ly­kas: vie­na ver­tus, taip, tu­ri šio­kių to­kių sa­vų bruo­žų, bet jų nė­ra daug. Ta­čiau kiek­vie­nos so­vie­ti­nės res­pub­li­kos ar­chi­tek­tū­ros sti­lis­ti­nis ypa­tin­gu­ mas ki­lo iš so­vie­ti­nės ideo­lo­gi­jos. So­vie­ti­nia­me me­ne eg­zis­ta­vo rei­ ka­la­vi­mas at­spin­dė­ti vi­sur to­kį pat „so­cia­lis­ti­nį tu­ri­nį“, taip pat kiek­ vie­nos są­jun­gi­nės ar­ba au­to­no­mi­ nės res­pub­li­kos „na­cio­na­li­nę for­ mą“. Kiek­vie­no­je iš res­pub­li­kų tai reiš­kė­si vis ki­taip: štai Ki­ši­nio­vo, Mol­da­vi­jos pa­sta­tų puo­šy­bo­je bu­ vo vaiz­duo­ja­mos vy­nuo­gių ke­kės, o pas mus – tul­pės ir ra­mu­nė­lės. Tik to­kios ypa­ty­bės. Mi­nė­tų ele­men­tų ir da­bar ei­da­mi gat­ve ga­li­me pa­ma­ty­ ti, ta­čiau tai nė­ra į akis krin­tan­tys da­ly­kai. Kai kur mies­tuo­se pas mus dar ga­li­ma ras­ti sta­li­ni­nio lai­ko­ tar­pio šiukš­lia­dė­žių su tul­pe­lė­mis. – Ta­čiau, kal­bant konk­re­čiai apie Ža­lią­jį til­tą su skulp­tū­ro­ mis, jos ten juk sto­vi neat­si­tik­ ti­nai – so­viet­me­čiu siek­ta ar­ chi­tek­tū­riš­kai at­sver­ti se­ną­jį pa­vel­dą – ša­lia til­to sto­vi ba­ro­ ki­nė Šv. Ra­po­lo baž­ny­čia. – Taip. So­vie­ti­nis re­ži­mas ban­dė vi­so­mis prie­mo­nė­mis kur­ti nau­ją­ ją ideo­lo­gi­ją: tiek vi­zua­li­nė­mis, tiek

dis­kur­sy­vi­nė­mis prie­mo­nė­mis, ta­ čiau ne vi­sur tai pa­vyk­da­vo. Pa­ vyz­džiui, Mins­ko at­ve­ju vi­sas mies­ tas, ga­li­me sa­ky­ti, bu­vo per­sta­ty­tas tar­si vien­ti­sas teks­tas. Ta­čiau Vil­ niu­je gal dėl lė­šų trū­ku­mo, gal dėl su­dė­tin­gos po­ka­rio si­tua­ci­jos tas sta­li­niz­mas ar­chi­tek­tū­ro­je ir ur­ba­ nis­ti­ko­je yra ga­na kuk­lus, ne­tgi la­ bai var­ga­nas.

Rei­kia ne­pa­mirš­ti vie­no la­bai svar­baus nau­jo veiks­nio, tu­riu ome­ny­je, tu­riz­mo. – Vis dėl­to, jei žvelg­si­me į Ža­lią­jį til­tą, tas ta­ry­bų val­ džios spren­di­mas pa­si­tei­si­no. Skulp­tū­ros už­go­žia ba­ro­ki­nę baž­ny­čią. – Iš da­lies taip. Ta­čiau pa­ts sta­ li­niz­mas me­ne, va­di­na­mo­ji soc­ rea­lis­ti­nė es­te­ti­ka, rė­mė­si kla­si­ ki­nė­mis for­mo­mis. So­cia­lis­ti­nis rea­liz­mas rė­mė­si dau­giau­sia kla­ si­ciz­mu, ta­čiau vie­to­mis ban­dy­ta rem­tis ir vie­tos tra­di­ci­jo­mis, pa­ vyz­džiui, Vil­niaus ba­ro­ku. Taip pat mū­sų, vie­tos, kla­si­ciz­mu. Ar­chy­ vuo­se yra iš­li­kę duo­me­nų, kad tuo me­tu ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­kai ra­gi­no

pro­jek­tuo­to­jus rem­tis L.Stuo­kosGu­ce­vi­čiaus dar­bais. Pa­vyz­džiui, va­di­na­ma­sis Moks­li­nin­kų na­mas, vie­nin­te­lis na­mas su bokš­tu prie da­bar­ti­nio Bal­to­jo til­to, – kai ku­rie to na­mo puo­šy­bos ele­men­tai tar­si mėg­džio­ja Vil­niaus ba­ro­ką. Tai­gi, čia nė­ra vis­kas pa­pras­ta.

baus nau­jo veiks­nio, tu­riu ome­ ny­je, tu­riz­mo, už­sie­nie­čių. Mes tar­si no­ri­me at­mes­ti vi­sa, kas so­ vie­tiš­ka, ne­no­ri­me bū­ti poso­vie­ti­ niai, pa­brė­žia­me esą eu­ro­pie­čiai, bet štai už­sie­nie­čiai iš Va­ka­rų at­ va­žiuo­ja žiū­rė­ti pas mus to, ko nė­ ra pas juos.

– Be to, Ža­lia­sis til­tas bu­vo ir pla­no nu­ties­ti ma­gist­ra­lę į Mins­ką da­lis? – No­rė­ta ties­ti ma­gist­ra­lę, ku­ ri tu­rė­jo kirs­ti vi­są se­na­mies­tį, ta­ čiau to rea­li­zuo­ti ne­pa­vy­ko. Dėl to ir ma­to­me iš­griau­tą vie­ną Vo­kie­ čių gat­vės pu­sę. Taip mū­sų mies­te at­si­ra­do erd­vė, ku­ri nė­ra jam bū­ din­ga: pla­tus bul­va­ras pa­čia­me se­ na­mies­čio cent­re. Kal­bant apie Ža­ lią­jį til­tą ir jo skulp­tū­ras, ma­nau, kad bet ko­kiu at­ve­ju tai yra uni­ka­ lus ob­jek­tas Lie­tu­vo­je. Tai vien­ti­ sas kū­ri­nys, ku­ris at­spin­di po­ka­rio so­vie­ti­nę es­te­ti­ką. Ne­pa­mirš­ki­me ir to, kad tas skulp­tū­ras da­rė lie­tu­vių skulp­to­riai.

– Da­lis to­kio so­vie­ti­nio pa­vel­ do, pvz., sta­li­nis­ti­nio lai­ko­tar­ pio skulp­tū­ros, žei­džia da­lies lie­tu­vių jaus­mus, pri­me­na rep­ re­si­jas. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kaip jau­čia­si, tar­ki­me, Ni­jo­lė Sa­dū­ nai­tė, ei­da­ma per šį til­tą. – Ma­no gal­va, pro­ble­ma dėl Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų in­terp­re­ta­ci­jos jau iš­spręs­ta. Tai ne­bu­vo pla­čiai es­ ka­luo­ta, ta­čiau tai bu­vo pa­da­ry­ta pa­pil­dant šį ob­jek­tą nau­ja de­ta­ le: Ku­no­to Vil­džiū­no skulp­tū­ra po til­tu „Gran­di­nė“. Ir tai, ma­no su­ pra­ti­mu, iš­spren­džia jū­sų mi­nė­tą pro­ble­mą: nie­ko ne­nai­ki­nant, ne­ pe­rin­terp­re­tuo­jant, bet tie­siog pa­ pil­dant šį ob­jek­tą. Jei skulp­tū­ros – sta­li­nis­ti­nės ideo­lo­gi­jos fa­sa­ das, ku­ria­me do­mi­nuo­ja idea­liz­ mas, uto­pi­nės vi­suo­me­nės ge­ro­vė, tai gran­di­nė at­spin­di ir ne­lais­vę, ir rep­re­si­jas, ver­gys­tę. Šie ob­jek­tai vie­nas ki­tą pa­pil­do ir pui­kiai pa­ ro­do, ko­kia ta vi­suo­me­nė bu­vo iš tie­sų.

– Vis dėl­to, kaip rei­kė­tų elg­tis su šio­mis skulp­tū­ro­mis, kai da­ lis vi­suo­me­nės yra prieš to­kio pa­vel­do sau­go­ji­mą? – Ar tik­rai vi­sa vi­suo­me­nė prieš? Esa­ma įvai­riau­sių nuo­mo­nių. Rei­ kia ne­pa­mirš­ti vie­no la­bai svar­

11

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

tema Komentarai

Dia­na Var­nai­tė

Kul­t ū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­t ū­ros mi­n is­te­r i­jos di­rek­to­rė

N

e­k il­n o­j a­m o­j o kul­t ū­r os pa­vel­do ap­s au­gos įsta­t y­ mas nu­sta­to, kad iš Kul­t ū­ ros ver­t y­bių re­g ist­ro ver­ ty­bės ap­skri­tai nė­ra iš­brau­k ia­mos, o šis til­tas su skulp­t ū­ro­m is pri­pa­ž in­tas to­k ia ver­t y­be. Kai ku­r iems ob­j ek­t ams tei­s i­n ė ap­ sau­g a ga­l i bū­t i pa­n ai­k in­t a, ta­č iau Kul­t ū­ros ver­t y­bių re­g ist­re jie vis tiek lie­ka. Tei­si­nė ap­sau­ga ga­l i bū­t i pa­nai­ kin­t a, pa­v yz­d žiui, ta­da, kai ob­jek­t as

Al­gis Ra­ma­naus­kas Vi­suo­me­nės vei­kė­jas

V

is­k as la­b ai pa­pras­t a. Tie šū­dai ant Ža­l io­jo til­to bu­vo pa­sta­ty­ti mums pa­že­min­ti. Jei kas ne­si­jau­tė pa­že­min­ tas ta­da, tai jo bė­dos. Jei kas ne­si­jau­ čia že­mi­na­mas da­bar – nie­k uo ne­ga­ liu pa­dė­t i. Tai ne tas at­ve­jis, kai ga­l i­ma tas me­ ta­lo me­ga­ga­lūš­kas pa­l ik­t i, de­monst­ ruo­jant mū­sų sar­kaz­mą so­v ie­t i­jai ir pu­čian­t is, kad ne­va aukš­čiau esam tų blo­g ų, bet vis tiek klai­k iai mie­lų, kaip Šu­r i­ko nuo­t y­k iai, „so­v ie­t i­n ių ma­raz­

su­ny­ko ar­b a ty­r i­m ais pri­p a­ž įs­t a­ ma, kad jis ne­t u­r i is­to­r i­nės ver­tės. Ir per­nai, ir už­p er­nai Ža­l io­jo til­to klau­s i­mas bu­vo ne kar­t ą svars­t y­ tas, ir pa­vel­do spe­c ia­l is­t ai yra sa­ kę, kad jis ne tik tu­rė­t ų iš­l ik­t i Kul­ tū­ros pa­vel­do re­g ist­re, bet jam ne­g a­l i bū­t i pa­n ai­k in­t a ir tei­s i­nė ap­s au­ga. Jei eks­per­tai pa­sa­ky­tų, kad tai nė­ ra sau­go­ti­nas ob­jek­tas, spręs­tu­me. Tam yra spe­cia­li pro­ce­dū­ra. Kul­tū­ ros mi­nist­ras sa­vo įsa­ky­mu ga­li pa­ nai­kin­ti sta­tu­są, ta­čiau jis tu­ri rem­ tis eks­per­tų iš­va­do­mis. O šios tu­ri rem­tis tam tik­rais kri­te­ ri­jais – kas pa­si­kei­tė nuo to mo­men­ to, kai til­tas bu­vo pa­skelb­tas sau­go­ ti­nu ob­jek­tu. Ma­nau, vals­t y­bė ka­da nors tu­rė­ tų ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti dėl so­vie­ti­ nės epo­chos sim­bo­lių bei pa­mink­ lų ir aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kas sau­go­ti­na ir kas ne.

mų“ (čia – ne bai­mės, o ci­ta­v i­mo ka­bu­tės). Ne­tu­ri lik­ti blo­gio ir pa­ty­čių pėd­sa­ kų kas­die­niam gy­ve­ni­me, ne­bent mu­zie­juo­se, kny­go­se, va­do­vė­liuo­ se, ki­ne etc. Ne­ga­li jų lik­ti ne tik dėl to, kad tai amo­ra­lu, o pir­miau­sia dėl to, kad tai žei­džia di­de­lę vi­suo­me­ nės da­l į. Juk juos nuė­mus dan­gus ne­nug­rius, o daug kas ims kvė­puo­ ti lais­viau. Juk tie, kam tai pri­mins šau­nią vai­ kys­tę, ga­li iš pi­lie­ti­nio so­li­da­ru­mo su­si­kiš­ti sa­vo re­mi­nes­cen­ci­jas kur nors gi­l iau, nes so­v ie­t i­n is me­nas di­de­lei vi­suo­me­nės da­l iai pri­me­ na ne­la­bai lai­min­gą vai­kys­tę, švel­ niai ta­riant. Kaip jaus­t is tuo til­t u ei­nan­čiam žmo­gui, ku­ris pa­me­na, kaip ta uni­ for­ma vil­kin­tys ru­so­na­cis­tai iš­šau­ dė jo šei­mą ir jam pa­čiam dil­de per dan­tis iš­gau­di­nė­jo „pri­si­pa­ži­ni­mus“. Ar apie tai pa­gal­vo­ja­te?

jau iš­spręs­ta“ – Ta­čiau da­lis vi­suo­me­nės Ža­ lio­jo til­to kaip vi­su­mos nein­ terp­re­tuo­ja. Gal čia mū­sų is­ to­ri­nės at­min­ties pro­ble­mos? Pa­vyz­džiui, Ita­li­jo­je nie­kas ne­svars­to, kad ga­ lė­tų bū­ti nu­kel­tos Au­g us­to, Bru­ no, Ga­ri­bal­džio ar ne­tgi Le­ni­no ir Gor­kio skulp­tū­ ros. Tie­sa, Ita­ li­jo­je ne­bu­vo ko­mu­niz­mo. – Iš da­lies taip. Pa­v yz­d žiui , Suo­mi­jo­je yra Ru­si­jos ca­ro skulp­tū­ra. – Ta­čiau tai yra vi­ sai ki­tas kon­teks­tas. – Ir čia, Lie­tu­vo­je, ga­li­me jį skir­ti. Gry­ nai ideo­lo­gi­niai ob­ jek­tai per at­gi­mi­mą bu­vo griau­na­mi: le­ni­ nai, ki­ti par­ti­jos vei­kė­ jai at­si­dū­rė Grū­to par­ ke. Bu­vo ras­tas pui­kus bū­das ši­tam klau­si­mui iš­spręs­ti. Fi­ziš­kai tai nė­ra su­nai­kin­ta. Mū­

sų Ža­lia­sis til­tas nė­ra ideo­lo­gi­nis ofi­cia­lią­ja pra­sme. Čia vaiz­duo­ ja­mi „idea­lūs atei­ties žmo­nės“, o ne konk­re­tūs po­li­ti­niai va­dai. Dau­giau­sia gin­čų ke­lia tie ta­ry­ bi­niai ka­riai – van­da­lai bū­tent juos daž­niau­siai ir tep­lio­ja, bū­ tent jie aso­ci­juo­ja­si su oku­pan­ tais. Ma­ny­čiau, kad til­tas – pui­ ki di­dak­ti­nė prie­mo­nė vai­kams ir jau­ni­mui pa­ma­ty­ti, kas tai bu­vo per epo­cha ir ko bu­vo sie­kia­ma.

Dos­jė R.Če­pai­tie­nė yra hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ ta­rė, Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to dės­ty­to­ja, Lie­tu­vos is­ to­ri­jos ins­ti­tu­to moks­ li­nin­kė. 2003 m. ap­gy­nė dak­ta­ ro di­ser­ta­ci­ją te­ma „Kul­ tū­ros pa­vel­do sam­pra­tos Lie­tu­vo­je XX am­žiu­je“. 2005-ai­siais iš­lei­do mo­nog­ra­fi­ją „Lai­kas ir ak­me­nys. Kul­tū­ros pa­ vel­do sam­pra­tos mo­der­nio­jo­je Lie­tu­vo­je“, 2010 m. – mo­nog­ra­fi­ ją „Pa­vel­do­sau­ga glo­ba­lia­ja­me pa­sau­ly­je“.

„Bron­zi­nio ka­rei­vio“ pa­mo­kos 2007-ai­s iais, nu­spren­ dus iš­kel­ti „Bron­zi­nio ka­ rei­vio“ pa­mink­lą, Ta­li­ne ir Ry­tų Es­ti­jos mies­tuo­se ki­lo di­de­lės riau­šės. Per jas maž­daug 1200 žmo­ nių bu­vo su­lai­ky­ta. Pa­ mink­lą per­kė­lus į ka­rių ka­pi­nes, ten bu­vo per­lai­ do­ti ir de­vy­nių ka­rei­vių pa­lai­kai, ras­ti aikš­te­lė­je prie pa­mink­lo. Dėl šių veiks­mų Krem­ lius prieš Es­ti­ją pa­nau­ do­jo ne­re­gė­tą spau­di­mą tiek Mask­vo­je, tiek pa­čia­ me Ta­li­ne. To­je vie­to­je, kur anks­čiau sto­vė­jo pa­ mink­las, bu­vo su­reng­tos pro­tes­to ak­ci­jos „At­min­ ties sar­gy­ba“. „Bron­zi­nis ka­rei­vis“, sto­ vė­jęs Ta­li­no cent­re, įkū­ ni­jo es­tų tau­tai pa­da­ry­ tus nu­si­kal­ti­mus – taip „Bron­zi­nio ka­rei­vio“ iš­ kė­li­mą ar­gu­men­ta­vo Es­ ti­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas And­ru­sas An­si­pas. „Bron­zi­nis ka­rei­vis“ bu­ vo ne tik skir­tas žu­vu­ sių­jų at­mi­ni­mui, bet ir sim­bo­l i­za­vo so­v ie­t i­n ių lai­kų nos­tal­gi­ją, įkū­ni­jo nu­si­kal­ti­mus, pa­da­ry­tus es­tų tau­tai“, – yra sa­kęs A.An­si­pas.

12

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

14p.

O.bin La­deną iš­davė žmo­na?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis SENDAJUS FUKUŠIMA

TOKIJAS

pasaulis

Me­tai po Fu­ku­ši­mos: ja­po­nai vis dar ken­čia Ry­toj su­kaks me­tai, kai Ja­po­niją nu­siaubė ga­lin­go žemės drebė­ji­mo su­kel­tas cu­na­mis, pra­dėjęs ša­ly­je bran­duo­linę krizę. Ar ja­po­nai at­si­ga­vo? Var­gu. Tra­ge­di­ja pa­keitė ša­lies gy­ve­nimą. Tra­ge­di­jos kai­na

Var­das Fu­ku­ši­ma Ja­po­ni­jo­je, re­gis, liks pra­keiks­mas. Kaip Hi­ro­ši­ma, ku­rią Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tais su že­me su­ly­gi­no bran­duo­linė bom­ba. Da­bar Ja­po­ni­jo­je vei­kia vos dvi ato­minės elekt­rinės iš 54. To­ kia ka­tast­ro­fos Fu­ku­ši­mo­je kai­na. Tie­sa, kiek lai­ko ją ja­po­nai mokės – ne­ži­nia. Mil­ži­niš­kam ša­lies pra­monės sek­to­riui elekt­ros rei­kia kaip oro. Tuo nau­do­da­mie­si ato­minės ener­ gi­jos lo­bis­tai spaud­žia vy­riau­sybę nu­si­leis­ti. Juo­lab kad Ja­po­ni­jos eko­no­mi­ka jau kurį laiką neišb­ren­ da iš re­ce­si­jos. Tie­sa, Ja­p o­n i­jo­je ne­p riim­ta reikš­ti pa­si­pik­ti­ni­mo. Nei dėl vy­ riau­sybės spren­di­mo lai­ki­nai, o gal ir vi­sam lai­kui už­da­ry­ti elekt­ri­nes, nei dėl eko­no­mi­kos nuo­smu­kio. Vis dėlto vy­riau­sybės va­do­vas Yos­hi­hi­ko No­da, pa­keitęs bu­vusį prem­jerą Nao­to Khaną, ra­mi­na, kad pa­dėtis Fu­ku­ši­mos elekt­rinė­je sta­bi­li­zuo­ta. Ta­čiau ša­lies ener­ge­ ti­kos sek­to­riaus pa­dėtis sun­ki. Vi­ sos 54 ša­lies elekt­rinės po ava­ri­jos Fu­ku­ši­mo­je turė­jo pe­rei­ti va­di­na­ muo­sius stre­so tes­tus, vi­so­se tu­ri būti at­lik­ti būti­ni mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai. De­ja, jie vil­ki­na­mi. Ja­po­ni­ja ke­lis de­šimt­me­čius bu­vo pri­klau­so­ma nuo ato­minės ener­gi­ jos. Treč­da­lis elekt­ros ener­gi­jos ša­ ly­je bu­vo pa­ga­mi­na­ma būtent ato­ minė­se elekt­rinė­se. Pla­nuo­ta, kad Ja­po­ni­jo­je iki 2030 m. at­si­ras dar 14 naujų reak­to­rių. Ja­ponų di­le­ma

Nors bu­vo kalbų apie ga­li­my­bes Ja­ po­ni­jai at­si­sa­ky­ti ato­minės ener­gi­jos, pro­ver­žis ne­įvyko. Vis dėlto pra­ėju­sių metų Fu­ku­ši­mos tra­ge­di­ ja pa­keitė ja­ponų nuo­monę. Tik ar po­li­ti­kai ims ir at­ si­sa­kys šios rūšies ener­gi­jos? Lo­bistų iš įvai­rių bran­duo­li­ne ener­ ge­ti­ka už­sii­man­čių Ja­po­ni­jos bend­ro-­ vių su­si­vie­ni­ji­mas to­je ša­ly­je va­di­na­mas Gen­pat­su mu­ra – Ato­mi­niu kai­me­liu.

Šis al­jan­sas ne­ka­pi­tu­lia­vo. Prie­ šin­gai, tu­ri ne­mažą įtaką vy­riau­sy­ bei. O ir pa­ts Ja­po­ni­jos prem­je­ras ra­ gi­na vi­sas elekt­ri­nes, ku­rios ati­tiks nau­jus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, kuo sku­biau pa­leis­ti. Y.No­da re­mia ir bran­duo­li­nių tech­no­lo­gijų eks­portą, taip pat moks­lo įstai­gas, ruo­šian­čias bran­duo­linės fi­zi­kos spe­cia­lis­tus. Tie­sa, vy­riau­sybė pla­nuo­ja pa­ teik­ti par­la­men­tui svars­ty­ti įsta­ tymą, ku­riuo se­nes­ni nei 40 me­ tų reak­to­riai būtų su­stab­dy­ti. Re­mian­tis šiuo teisės ak­tu, vi­ si reak­to­riai, ku­rių am­žius vir­šys ga­lio­ji­mo ter­miną, bus su­stab­dy­ti, ne­bent jų dar­bas iki 60 metų bus pra­tęstas spe­cia­liu įsta­ty­mu. Did­žiau­si vy­riau­sybės ir lo­bistų opo­nen­tai – ne ap­lin­ko­sau­gos gru­ pės, o pre­fektūrų bend­ruo­menės. Būtent šie žmonės ta­po ga­lin­giau­ sia jėga, nu­si­tei­ku­sia prie­š ato­minę ener­ge­tiką. Po Fu­ku­ši­mos ne­laimės šių bend­ruo­me­nių bal­sas ne­be­ galė­jo būti ig­no­ruo­ja­mas. Nors vy­riau­sybė dos­niai re­mia elekt­ri­nių mo­der­ni­za­vimą pre­fektū­ ro­se, ne vi­si vie­tos po­li­ti­kai pri­ta­ria cent­rinės vald­žios po­li­ti­kai. An­tai, Nii­ga­tos pre­fektū­ros gu­ber­na­to­ rius Hi­ro­hi­ko Izu­ mi­da per­spėjo, kad pre­fektū­ ros vald­žia ne­ būti­nai su­ tiks at­nau­jin­ti elekt­ri­nių dar­ bą sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je.

Kol kas vy­riau­sy­bei nėra ki­to ke­ lio, tik ri­bo­ti elekt­ros nau­do­jimą. Ma­tyt, ir šią va­sarą ja­po­nams teks kęsti ali­nantį karštį, nes oro kon­ di­cio­nie­riai nau­do­ja daug elekt­ros, ku­ri da­bar Ja­po­ni­jo­je, re­gis, bran­ gesnė už auksą. Kai ku­rioms įmonėms už pa­žei­di­ mus bu­vo nu­ma­ty­tos bau­dos. Tie­ sa, jų ne­pri­reikė. Nie­kas Ja­po­ni­jo­je ne­suk­čia­vo. Na­mus žmonės vėsi­no kaip kas iš­manė, o at­ėjus žie­mai iš­ sit­raukė šil­tes­nių dra­bu­žių. Dau­ge­lis įmo­nių ban­do ap­si­ rūpin­ti elekt­ra pa­čios. Ta­čiau už al­ter­na­ty­vius ener­gi­jos šal­ti­nius – du­jas ir naftą – ten­ka ne­ma­žai pa­ klo­ti. Ne­nuos­ta­bu, kad ša­lies pre­ ky­bos ba­lan­sas 2011 m. pa­siekė re­kor­dinį nei­giamą lygį. Bet ne tik ener­gi­jos sty­gius – pro­ble­ma. Kai ku­rie Ja­po­ni­jos re­ gio­nai, nu­kentėję nuo cu­na­mio, skund­žia­si, kad cent­rinė vald­žia ne­rea­guo­ja į pra­šymą skir­ti tin­ kamą pa­ramą. An­tai, Ri­ku­dzen­ta­ka­tos me­ ras ko­vo­ja su cent­ri­ne vald­žia, kad sos­tinės biu­rok­ra­tai jam skirtų dau­giau pi­nigų ap­sau­ginės užt­va­ ros sta­ty­boms. Da­bar, pa­sak me­ro, vie­toj pla­nuotų 15 metrų užt­va­ros fi­nan­sa­vi­mas pa­tvir­tin­tas tik 12,5 met­ro. Mies­tai vai­duok­liai te­bes­to­vi

Kaip at­ro­do ra­dioak­ty­vio­sio­mis da­ lelė­mis už­terš­tas Ja­po­ni­jos re­gio­ nas? Pa­na­šiai, kaip po tra­ge­di­jos, nors ki­ti cu­na­mio nu­siaub­ti mies­ tai ir kai­mai ky­la iš griuvė­sių. Ken­tas Sa­to, ku­riam 29 me­tai, su­vi­ri­ni­mo bend­rovė­je dir­ban­tis jau­nes­niuo­ju par­ tne­riu, prie­š me­ tus kar­tu su dar p u s­s e p t­ i n ­ to tūkstan­ čio žmo­ nių bu­vo eva­k uo­tas iš Ii­tatės mies­to Fu­ ku­ši­mos pre­ fektū­ro­je. Nuo to lai­ko jis kar­tu su sa­vo mo­ti­na gy­ ve­na nuo­mo­ja­ma­me bu­te už va­lan­dos ke­lio nuo bu­

vu­sių namų. Jo tėvas ir mo­čiutė gy­ve­na ki­tur. Kar­tais vy­ras nu­vyks­ta į Ii­tatę. Jis, kaip pa­sa­ko­jo „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tams, no­ri įsi­ti­kin­ti, kad vis­kas jo na­muo­se eva­kua­cinė­ je zo­no­je taip, kaip bu­vo pa­lik­ta. Be to, jam rei­kia pa­šer­ti šu­nis, ku­ riuos pa­li­ko sau­go­ti tur­to. Ap­sau­gi­nių dra­bu­žių mies­te­ly­je ne­rei­kia, nes, kaip sa­ko K.Sa­to, jis ir taip neiš­vengė ra­dia­ci­jos. Juk net to­lo­kai nuo eva­kua­ci­jos zo­nos ra­ dia­ci­jos ly­gis di­des­nis nei nor­ma. Ii­tatė – vai­duok­lių mies­tas. Ja­ me li­ko tik se­ny­vo am­žiaus žmo­ nės. Tik jų na­muo­se tems­tant de­ga švie­sos, dau­giau nie­kur. Vy­riau­ sybė ne­si­ry­žo iš­kel­din­ti se­no­lių. Jie li­ko už­terš­to­je te­ri­to­ri­jo­je, juos pri­žiū­ri me­di­ci­nos se­selės. K.Sa­to tai ke­lia nuo­stabą. „Jei mūsų po­li­ti­kai būtų gar­bin­gi, jie bū­ tų už­darę vi­sus ke­lius į miestą vi­sam lai­kui ir ak­li­nai. Būtu­me galėję pra­ dėti gy­ve­nimą ki­to­je vie­to­je. Neuž­ terš­to­je vie­to­je“, – sakė vy­ras. Mies­te­lio me­ras užim­tas, nes koor­di­nuo­ja va­ly­mo dar­bus. Dar­ bi­nin­kai dėvi ap­sau­gi­nius dra­bu­ žius. Jie iš­ve­ža už­terštą gruntą iš sodų, plau­na pa­sta­tus stip­ria sro­ ve. Ta­čiau K.Sa­to ne­ti­ki, kad įma­ no­ma lik­vi­duo­ti ra­dia­ci­jos pa­da­ ri­n ius: „Jie ra­d ioak­tyvųjį cezį pa­pras­čiau­siai nu­plau­na į upes – tai vis­kas.“ Tar­ša to­liau sklin­da į įvai­rius ša­lies re­gio­nus. An­tai Ni­hon­ma­ cu mies­te ne­to­li Fu­ku­ši­mos, ku­ris yra už eva­kua­cinės zo­nos, ne­se­ niai at­lik­ti ra­dia­ci­jos ty­ri­mai pa­ rodė, kad čia jos ly­gis vir­ši­ja leis­ ti­nas nor­mas. Pa­ni­ka ap­ėmu­si visą šalį. Net To­ki­ju­je žmonės ma­tuo­ja ra­dia­ci­ jos lygį na­muo­se, iki šiol bai­mi­na­ si pirk­ti mais­to pro­duk­tus. Sos­tinės eva­kua­ci­jos pla­nas

Tie­sa, To­k i­jo gy­ven­to­jai ga­ li džiaug­tis. Jiems bent jau ne­te­ko pa­lik­ti sa­vo namų. O prie­š me­tus vis­kas galė­jo baig­tis liūd­niau. Ja­po­ni­jos vy­riau­sybė­je per krizę ne kartą svars­ty­tas juo­da­sis Fu­ku­ ši­mos krizės sce­na­ri­jus. 30 ja­ponų moks­li­ninkų, tei­si­ ninkų ir žur­na­listų pra­lei­do dau­

Lem­tis: Fu­ku­ši­mos dar­buo­to­jai, ku­rie

giau nei pusę metų nag­rinė­da­ mi Fu­ku­ši­mos krizę ir vy­riau­sybės veiks­mus per ją. To­kio po­būdžio ty­ri­mai Ja­po­ ni­jo­je – re­ti. Vi­suo­menė pa­si­ti­ki vald­žia. De­ja, Fu­ku­ši­mos tra­ge­di­ ja – liūd­na išim­tis.

Jūs net ne­įsi­vaiz­ duo­ja­te, kaip smar­ kiai jie trau­muo­ti. Eks­per­tai, va­do­vau­ja­mi itin ger­ bia­mo Ja­po­ni­jo­je in­te­lek­tua­lo, bu­ vu­sio dien­raš­čio „Asa­hi Shim­bun“ re­dak­to­riaus Yoi­chi Fu­na­bas­hi, pa­ darė 300 in­ter­viu su įvai­riais pa­ reigū­nais. 400 lapų ana­lizė­je eks­per­tai pa­ tvir­ti­no: per krizę vy­riau­sybė ne vi­suo­met ži­no­jo, kas de­da­si elekt­ rinė­je, todėl ne sykį svarstė ir To­ ki­jo eva­kua­ci­jos planą. Kaip ro­do ty­ri­mas, per krizę vy­ riau­sybės na­riai daug lai­ko pra­lei­do kalbė­da­mi te­le­fo­nu su elekt­rinės va­do­vu Ma­sao Yos­hi­da. Vie­na­

13

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

pasaulis Nuo­din­gas mais­tas

Gaisrų ­ au­kos

Grai­ki­ja ­ at­si­kvėpė

Len­ki­jos svei­ka­tos ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos nu­rodė iš rin­kos pa­ ša­lin­ti dau­giau nei 200 tūkst. ki­log­ramų mėsos, žu­vies, duo­ nos ir kitų pro­duktų, ku­riuos ga­mi­nant, kaip ma­no­ma, dė­ ta tech­ninės drus­kos, žiemą nau­do­ja­mos ke­liams bars­ty­ti. Mais­to ga­my­bos įmonė­se at­lie­ ka­mi pa­tik­ri­ni­mai.

Ru­si­jo­je per ke­lis gais­rus su­ degė 15 žmo­nių, tarp jų dvy­li­ ka vaikų. Per vieną gaisrą, ku­ ris ki­lo ne­to­li cent­rinės Ru­si­ jos Permės mies­to esan­čia­me na­me, su­degė de­vy­ni vie­nos šei­mos na­riai – 34 metų vy­ ras, jo žmo­na ir sep­ty­ni vai­kai nuo ket­ve­rių iki 13 metų. Po­li­ ci­ja įta­ria pa­de­gimą.

Be­veik 86 pro­c. Grai­ki­jos pri­ va­čių kre­di­to­rių su­ti­ko da­ly­ vau­ti pre­ce­den­to ne­tu­rin­čio­ je ap­si­kei­ti­mo ver­ty­bi­niais po­ pie­riais pro­cedū­ro­je, tu­rin­čio­je pa­dėti Atė­nams iš­veng­ti bank­ ro­to. Su­si­ta­ri­mas, su­ma­ži­nan­ tis ša­lies skolą maž­daug 100 mlrd. eurų, at­ve­ria ke­lią nau­ joms pa­sko­loms.

gelbė­jo ja­po­nus nuo bai­sios bran­duo­linės ka­tast­ro­fos, lai­ko­mi ne did­vy­riais, o at­stum­tai­siais.

me po­kal­bių šis per­spėjo, kad pa­ dėtis Fu­ku­ši­mo­je – kri­tinė, ir jei jis vyk­dys TEP­CO nu­ro­dymą eva­kuo­ ti dar­buo­to­jus, ku­rie ban­do au­šin­ ti reak­to­rių jūros van­de­niu, pa­dėtis taps ne­val­do­ma. TEP­CO va­do­vas Ma­sa­ta­ka Shi­ mi­zu spaudė vy­riau­sybę, kad ši nu­ ro­dytų tuč­tuo­jau eva­kuo­ti dar­buo­ to­jus. Po dviejų elekt­rinė­je įvy­ku­sių spro­gimų at­mos­fe­ra mi­nistrų ka­ bi­ne­te įkai­to iki rau­do­nu­mo. Tuo­ me­tis prem­je­ras N.Kha­nas ir jo ko­ man­da ėmė svars­ty­ti blo­giau­sius sce­na­ri­jus, jei dar­buo­to­jai iš elekt­ rinės vis dėlto būtų eva­kuo­ti. Kaip nu­ro­do­ma ata­skai­to­je, tuo me­tu vy­ra­vo nuo­monė, kad to­ kiu at­ve­ju, jei elekt­rinė­je būtų įvy­ kęs ne­val­do­mas spro­gi­mas, To­ki­jas būtų buvęs pra­ras­tas. Tuo­me­tis N.Kha­no vy­riau­sia­sis ka­bi­ne­to sek­re­to­rius Yu­kio Eda­ no per in­ter­viu eks­per­tams sa­ kė: „Pra­radę Dai­či būtu­me pra­radę Dai­ni elekt­rinę, ta­da To­ka­jo. Jei tai būtų nu­tikę, lo­giš­ka, kad būtu­me pra­radę To­kiją.“ Pa­ni­ka mi­nist­rus bu­vo ap­ėmu­ si ir dėl ša­lia ket­vir­to­jo reak­to­riaus

san­dėliuotų pa­nau­do­to ku­ro stry­ pų. Tik po pen­kių dienų iš sraig­ tas­par­nio bu­vo pa­tvir­tin­ta, kad šie bu­vo sėkmin­gai už­pil­ti van­de­niu. Svar­b iau­s iu krizės mo­m en­t u tyrė­jai įvar­di­jo prem­je­ro spren­ dimą tie­sio­giai spaus­ti TEP­CO, kad dar­buo­to­jai ne­pa­liktų elekt­ rinės. „Prem­je­ras turė­jo sa­vo mi­nusų ir pa­darė klaidų, ta­čiau jo spren­di­mas nu­ro­dy­ti TEP­CO pa­lik­ti dar­bi­nin­ kus elekt­rinė­je iš­gelbė­jo Ja­po­niją“, – pa­brėžė Y.Fu­na­bas­hi. Trau­muo­ti žmonės

O kaip jau­čia­si tie did­vy­riai, ku­rie gelbė­jo Ja­po­niją elekt­rinė­je? „Der Spie­gel“ pa­kal­bi­no psi­ chiatrą Juną Shi­ge­murą, ku­ris dir­ ba su Fu­ku­ši­mos Dai­či ir Dai­ni elekt­ri­nių dar­buo­to­jais. De­ja, kaip sakė vy­ras, TEP­CO dar­buo­to­jai – Ja­po­ni­jos raup­suo­ tie­ji. Psi­chiat­ras nei­ma pi­nigų – jis sa­va­no­ris. „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tai pa­si­ tei­ra­vo, ar vy­ras ne­bi­jo ra­dia­ci­jos? J.Shi­ge­mu­ra at­sakė, kad nėra bu­ vęs Dai­či elekt­rinė­je, ku­rio­je įvy­

ko spro­gi­mai, nes pa­gal­bos cent­ras įsikūrė Dai­ni elekt­rinė­je, už 10 km, kur ra­dia­ci­jos ly­gis – men­kas. Vis dėlto jis pri­dūrė, kad žmo­na ne­bu­vo pa­ten­kin­ta. „Kai tik pra­dėjau dirb­ti, ji man iškėlė ul­ti­ma­tumą: „Aš ar­ba ato­ minė elekt­rinė.“ Ta­čiau ke­lis kar­tus ten nu­vy­kau ir žmo­na su tuo su­si­ taikė“, – pa­sa­ko­jo J.Shi­ge­mu­ra. Pak­laus­tas, kaip jis ver­ti­na elekt­ ri­nių dar­bi­ninkų, ku­rie iš­gy­ve­no krizę, psi­cho­lo­ginę būklę, J.Shi­ge­ mu­ra pa­brėžė, kad juos sle­gia did­žiu­lis kaltės jaus­mas. „Jie manė, kad mirs spro­gus reak­to­riui. Ta­čiau jie turė­jo dirb­ ti sa­vo darbą, gelbė­ti sa­vo šalį. Juk dau­ge­lis gy­ve­na to­je te­ri­to­ri­ jo­je, kur cu­na­mis viską nu­šlavė. Tie žmonės ne­te­ko namų, jų šei­ mos bu­vo pri­vers­tos iš­vyk­ti. O vi­ suo­menė juos kal­ti­na dėl ne­laimės. Šie dar­buo­to­jai ne­va­di­na­mi he­ro­ jais, kaip Eu­ro­po­je. Kaž­kas dar­bi­ nin­kams at­siuntė švie­žių dar­žo­vių, nes TEP­CO ne­galė­jo at­vež­ti mais­ to į eva­kua­ci­jos zoną. Tas kaž­kas slap­ta at­siuntė mais­to, kad ne­būtų ap­šauk­tas, jog pa­de­da elekt­ros

„Scan­pix“ nuo­tr.

bend­rovės dar­buo­to­jams“, – pa­ sa­ko­jo J.Shi­ge­mu­ra. Psi­chiat­ras pri­dūrė: „Jūs net ne­įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip smar­kiai jie trau­muo­ti. Kai to­kia ne­laimė kaip cu­na­mis smo­gia bend­ruo­me­nei, vie­nas iš pen­kių žmo­nių iš­gy­ve­na di­delę psi­cho­lo­ginę traumą. Tarp po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių, kitų pa­ reigūnų, ku­rie su­si­dūrė su tra­ge­di­ ja, šis pro­cen­tas – 10 ar­ba 20 pro­c., o tarp TEP­CO dar­buo­tojų – ge­ro­ kai di­des­nis.“ Ko­kie ne­laimės Fu­ku­ši­mo­je pa­ da­ri­niai? J.Shi­ge­mu­ra: „Kalbė­jau su vie­nu maž­daug 30 metų TEP­CO dar­buo­ to­ju. Jo na­mas stovė­jo prie van­de­ ny­no ir jį su­griovė cu­na­mis, žu­vo 7 metų sūnus. Jis bandė iš­vyk­ti ir iš­ si­nuo­mo­ti butą ki­ta­me re­gio­ne. Ta­ čiau sa­vi­nin­kas pa­reiškė, kad ne­leis vy­rui nuo­mo­tis bu­to, nes jis dir­ba TEP­CO. Kai pa­ga­liau ra­do būs­ tą, ant jo durų kai­my­nai pri­kli­ja­ vo skel­bimą: „TEP­CO dar­buo­to­jai – ne­pa­gei­dau­ja­mi.“ Jis ga­vo ga­na di­delę ra­dia­ci­jos dozę, todėl bu­vo pa­skir­tas dirb­ti prie sta­lo, nors to ne­mo­ka ir jam tai ne­pa­tin­ka. Vy­ras

bi­jo, kad su­si­rgs vėžiu, tu­ri fi­nan­si­ nių sun­kumų, nes at­ly­gi­ni­mas bu­ vo su­ma­žin­tas, taip pat jis pra­ra­do na­mus. Vy­ras tu­ri bėdų ir šei­mo­je. Jo mo­ti­na per cu­namį pra­ra­do vy­ rą. Mo­te­ris kal­ti­na sa­ve, kad ne­ su­gebė­jo iš­gelbė­ti su­tuok­ti­nio ir anū­ko, todėl nuo­lat ver­kia. Kai po dar­bo pa­rei­na na­mo, jis ir ten ne­si­ jau­čia ge­rai“, – sakė psi­chiat­ras. Pak­laus­tas, kodėl vi­si TEP­CO dar­buo­to­jai ne­me­ta dar­bo, psi­ chiat­ras at­sakė, kad dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. „Vie­ni yra lo­jalūs sa­vo bend­ro­ vei ir no­ri ją iš­sau­go­ti. Ki­ti dir­ba dėl pi­nigų. Apie 3 tūkst. dar­buo­ tojų kas­dien va­žiuo­ja dirb­ti į Dai­ či elekt­rinę. Jie dir­ba sunkų darbą. Ma­no sep­ty­nių psi­chiatrų ko­man­da dir­ba su maž­daug 1 tūkst. dar­buo­ tojų. Šiuos dar­buo­to­jus mes lai­ko­ me ypa­tin­gos ri­zi­kos gru­pe, nes jie pra­ra­do ko­le­gas, šei­mas, su­si­dūrė su fi­nan­si­niais sun­ku­mais. Ži­no­ ma, norė­čiau pa­si­ma­ty­ti su vi­sais dar­bi­nin­kais, ta­čiau tai ne­įma­no­ ma. Mes tu­ri­me da­ry­ti komp­ro­mi­ sus“, – sakė J.Shi­ge­mu­ra. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

14

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

pasaulis Ko­vo 8-oji: gėlės ir de­monst­ra­ci­jos Tarp­tau­tinę mo­ters dieną per pa­ saulį nu­vil­ni­jo de­monst­ra­cijų ban­ ga. Dai­lio­sios ly­ties at­stovės įvai­ rio­se pa­sau­lio ša­ly­se rei­ka­la­vo ly­ gių tei­sių ir pri­minė ki­tas pro­ble­ mas, to­kias kaip abor­tai ir dirb­ ti­nis ap­vai­si­ni­mas. Pro­gos pa­si­ ro­dy­ti ne­pra­lei­do ir Uk­rai­nos fe­ mi­nis­čių or­ga­ni­za­ci­ja „Fe­men“. Ke­tu­rios jos at­stovės, Stam­bu­ le nuo­go­mis krūtinė­mis sto­ju­sios gin­ti Tur­ki­jos mo­terų tei­sių, bu­vo su­lai­ky­tos.

O.bin La­deną iš­da Au­kos: in­ži­nie­riai Ch.McMa­nu­sas (nuotr. de­šinė­je) ir F.La­mo­li­na­ra

Ni­ge­ri­jo­je pa­dėjo sta­ty­ti naują cent­ri­nio ban­ko pa­statą. AFP nuo­tr.

Ita­lai ga­vo dar vieną an­tausį Ita­lai nirš­ta ant britų vy­riau­sybės už tai, kad ši iš anks­to nein­for­ma­ vo Ro­mos apie įkaitų va­da­vi­mo ope­ra­ciją, ku­ri baigė­si ita­lo ir bri­ to mir­ti­mi.

Pag­robė­jai Ni­ge­ri­jo­je ket­vir­ta­dienį nu­žudė įkai­tais paim­tus 28 metų britą Chrisą McMa­nusą ir jo ko­ legą italą Fran­co La­mo­li­narą, kai juos bandė iš­va­duo­ti Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos lai­vy­no spe­cia­lio­sios pa­jėgos. Nors vie­nas įkaitų bu­vo Ita­li­jos pi­lie­tis, šios ša­lies prem­je­ ras Ma­rio Mon­ti bu­vo in­for­muo­ tas apie ope­ra­ciją jai jau pra­si­ dėjus. Ita­li­jos pre­zi­den­tas Gior­gio Na­po­li­ta­no britų el­gesį pa­va­di­no ne­su­vo­kia­mu ir pa­rei­ka­la­vo paaiš­ ki­ni­mo, o Ita­li­jos ži­niask­lai­da tai va­di­na an­tau­siu ir pa­že­mi­ni­mu. Du eu­ro­pie­čiai in­ži­nie­riai Ni­ ge­ri­jo­je bu­vo pa­grob­ti iki dantų gink­luotų ko­vo­tojų, ku­rie per­nai ge­gužę štur­ma­vo jų butą Bir­nin Ke­bio mies­te, esan­čia­me ša­lies šiaurės va­ka­ruo­se. Už­sie­nie­čiai Ita­li­jos bend­ro­vei pa­dėjo sta­ty­ ti cent­ri­nio ban­ko pa­statą šia­me mies­te. Naf­tos tur­tin­ga­me Ni­

ge­rio del­tos re­gio­ne už­sie­nie­čiai ne­re­tai gro­bia­mi, ti­kin­tis gau­ti iš­pirką, ta­čiau to­kių in­ci­dentų ša­ lies šiaurė­je, kur gy­ve­na dau­giau­ sia mu­sul­mo­nai, pa­gro­bi­mo at­vejų pa­si­tai­ky­da­vo pa­ly­gin­ti re­tai. Vie­tos gy­ven­to­jai pa­sa­ko­ jo, kad ket­vir­ta­dienį apie sep­ty­ nias va­lan­das vy­ko su­si­šau­dy­ mas prie vie­no sta­to­mo pa­sta­to So­ko­to mies­to Ma­be­ros ra­jo­ne. Jie pra­nešė, kad ma­žiau­siai du tarp pa­grobėjų buvę žmonės bu­ vo nu­kau­ti, ta­čiau pa­reigū­nai šio pra­ne­ši­mo ne­pat­vir­ti­no. Ni­ge­ri­jos pre­zi­den­tas Good­luc­kas Jo­nat­ha­nas pra­nešė, kad pa­ grobė­jai pri­klausė is­la­mistų ko­ vo­tojų gru­puo­tei „Bo­ko Ha­ram“ ir kad už šį iš­puolį at­sa­kin­gi as­ me­nys bu­vo suim­ti. Po šios ne­ma­lo­nios is­to­ri­jos po­li­ti­kai ir vi­suo­menė už­si­puolė M.Mon­ti tech­nok­ra­tinę vy­riau­ sybę, kad ši mo­ka tik ba­lan­suo­ti biud­že­tus, bet vi­siš­kai neiš­ma­no tarp­tau­tinės dip­lo­ma­ti­jos ir ne­ su­ge­ba su­stip­rin­ti Ita­li­jos vaid­ mens tarp­tau­tinė­je are­no­je. BNS, „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

Pa­kis­ta­no pa­reigū­nai pa­vie­ši­no trijų per­ nai nu­kau­to Osa­mos bin La­de­no žmonų duo­tus pa­ro­dy­mus. Jie at­skleid­žia nau­ jų faktų apie žmo­gaus, ku­ris bu­vo ieš­ko­ miau­sias pa­sau­ly­je, nuo­puolį.

My­li­miau­sia žmo­na

Abo­ta­ba­do na­me, ku­ria­me O.bin La­de­nas gy­ve­no pa­sku­ti­nius še­še­ rius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ir kurį per­nai ge­gužę štur­ma­vo JAV spe­ cia­lio­sios pa­skir­ties būrys, bu­ vo ras­tos trys ieš­ko­miau­sio te­ro­ ris­to žmo­nos, aš­tuo­ni jo vai­kai ir pen­ki anū­kai. Vi­si jie bu­vo per­ duo­ti Pa­kis­ta­no spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms ir ap­klaus­ti. Su ty­ri­ mo med­žia­ga bu­vo leis­ta su­si­pa­ žin­ti į at­sargą išė­ju­siam bri­ga­ dos ge­ne­ro­lui Shau­ka­tui Qa­di­rui. Aki­vaiz­du, kad Pa­kis­ta­no žval­gy­ ba sąmo­nin­gai pa­lei­do in­for­ma­ciją į vie­šumą, norė­da­ma išsk­lai­dy­ti įta­ri­mus, kad ša­lies vald­žia pa­dėjo O.bin La­de­nui ilgą laiką sėkmin­ gai slaps­ty­tis. Bet žmonų liu­di­ ji­mai, prie­šin­gai, kurs­to dau­giau abe­jo­nių.

Svar­biau­sias as­muo šio­je is­to­ri­ jo­je yra jau­niau­sia te­ro­ris­to žmo­ na var­du Amal, ki­lu­si iš Je­me­no. O.bin La­de­nas vedė ją 1999-ai­ siais, prie­š pat iš­puolį prie­š JAV ka­ro laivą „USS Co­le“ Je­me­ne, Ade­no įlan­ko­je. Ma­no­ma, kad Amal bu­vo my­li­miau­sia „Al Qae­ dos“ ly­de­rio žmo­na. Aukštų sie­ nų ap­sup­ta­me na­me Abo­ta­ba­de ji gy­ve­no tre­čio aukš­to mie­ga­ma­ja­ me kar­tu su vy­ru.

tas Pa­kis­ta­no ka­ro sos­tinė­je Ra­ val­pin­dy­je 2003 m. ko­vo 1 d. O.bin La­de­nas tuo me­tu slapstė­ si pa­sie­nio re­gio­ne Va­zi­ris­ta­ne bei Sva­to slėny­je. 2004 m. jis ap­si­ sto­jo vos už 30 km nuo sos­tinės Is­la­ma­ba­do, o 2005 m. per­si­kėlė į Abo­ta­badą, kurį nuo sos­tinės sky­ rė va­lan­da ke­lio. Iš žmo­nos pa­sa­ ko­ji­mo aiškė­ja, kad O.bin La­de­ nas Pa­kis­ta­ne gy­ve­no 10 metų ir slaps­ty­d a­vo­s i ne ur­v uo­se sun­ kiai pa­s ie­k ia­m uo­se kalnų ra­jo­ nuo­se, o gau­s iai ap­g y­ven­­t uo­se mies­tuo­se. Pa­sak Amal, 2002 m. O.bin La­de­ nui per­so­din­tas inks­tas. Vie­ni šal­ti­ niai tei­gia, kad ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ ta Ka­ra­čy­je, ki­ti – kad už Pa­kis­ta­no ribų. Tai­gi tuo me­tu, kai Pa­kis­ta­no tar­ny­bos turė­jo ak­ty­viai med­žio­ti ieš­ko­miau­sią pa­sau­lio te­ro­ristą, jis ra­miai ilsė­jo­si vie­no­je ša­lies li­go­ ninė­je ar­ba ke­lia­vo į už­sienį. Šei­mo­je pra­si­dėjo trin­tis

Slapstė­si pa­nosė­je

Mo­te­ris pa­pa­sa­ko­jo, kad O.bin La­de­nas 2001 m. pa­bai­go­je pa­ bėgo iš Af­ga­nis­ta­no ir per­si­kėlė į Pa­kis­ta­no Ko­ha­to miestą, esan­ tį ne­to­li Pe­ša­va­ro. Čia jis su­si­ti­ko su Kha­li­du Sheik­hu Mo­ham­me­du, va­do­va­vu­siu Rugsė­jo 11-osios iš­ puo­liams. Pas­ta­ra­sis bu­vo suim­

Amal sakė, kad 2011 m. pra­džio­ je O.bin La­de­no šei­mo­je pra­si­dėjo trin­tis, kai į Abo­ta­badą at­si­kraustė nuo 2001 m. Ira­ne gy­ve­nu­si vy­riau­ sia jo žmo­na Khai­riah Sa­ber. Žlu­ gus ta­libų re­ži­mui ji pa­bėgo į Iraną, skir­tin­gai nei dau­ge­lis „Al Qae­ dos“ bėglių, pa­si­rin­ku­sių Pa­kis­ taną. De­šimt metų ji gy­ve­no namų

Nuo 2001 m. O.bin La­de­ nas sir­go kaž­ko­kia pro­gre­suo­ jan­čia li­ga, jam kil­da­vo įvai­rių fan­ta­zijų. Egip­tie­čiui A.al Za­wa­ hi­ri vi­sa tai įgri­so, ir jis nu­sprendė nu­stum­ti jį į šalį.

Griuvė­siai: O.bin La­de­no tvir­tovė­je, ku­rią Pa­kis­ta­no vald­žia nu­griovė vasarį, pa­sku­ti­niais

15

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

pasaulis Ko­vo 8-oji: gėlės ir de­monst­ra­ci­jos

vė žmo­na? areš­to sąly­go­mis, bet 2010 m. pa­ bai­go­je ira­nie­čiai mįslin­go­mis ap­ lin­kybė­mis ją pa­lei­do. Įta­ria­ma, kad mo­te­ris bu­vo iš­keis­ta į „Al Qae­dos“ pa­grobtą Ira­no dip­lo­matą. Praė­jus dviem mėne­siams nuo jos at­vy­ki­mo į Abo­ta­badą, JAV spe­ cia­lio­sios pa­jėgos su­rengė reidą prie­š „Al Qae­dos“ ly­de­rio re­zi­den­ ciją. Į at­sargą išėjęs bri­ga­dos ge­ne­ ro­las Sh.Qa­di­ras įsi­ti­kinęs, kad bū­ tent Khai­riah iš­davė sa­vo vyrą. „Vis­kas pra­dėjo vys­ty­tis, kai at­ vy­ko Khai­riah, – sakė jis. – Nie­ kas su ja ne­su­tarė. Iki tol dvi ki­tos žmo­nos gy­ve­no pa­to­giai.“ O.bin La­de­no suau­gu­siam sū­ nui Kha­li­dui, ku­rio mo­ti­na – ki­ta „Al Qae­dos“ ly­de­rio žmo­na iš Sau­ do Ara­bi­jos, taip pat bu­vo kilę įta­ rimų, kaip teigė Sh.Qa­di­ras. „Jis nuo­lat klau­sinė­jo: „Ko­ dėl at­vy­kai? Ko iš jo no­ri?“ Ji tie­ siog at­sakė: „Tu­riu at­lik­ti dar vieną pa­reigą sa­vo vy­rui“, – teigė ka­ri­ nin­kas. – Kha­li­das tarė sa­vo tėvui: „Įta­riu, kad ji ta­ve iš­duos.“ Bin La­ de­nas at­sakė: „Tebū­nie taip.“ O.bin La­de­nas mėgi­no įti­kin­ ti ki­tas žmo­nas pa­lik­ti jį dėl sa­vo sau­gu­mo, ta­čiau šios at­si­sakė. Sme­ge­nys ėmė šlu­buo­ti

Sh.Qa­di­ras matė ne tik „Al Qae­ dos“ ly­de­rio žmonų ap­klau­sos ste­

nog­ra­mas, bet ir lankė­si cent­rinės vald­žios men­kai kont­ro­liuo­ja­ma­ me gen­čių re­gio­ne prie Af­ga­nis­ta­ no sie­nos, ku­ris pa­starąjį de­šimt­ metį bu­vo pa­grin­dinė „Al Qae­dos“ prie­bėga, taip pat Abo­ta­ba­do na­ me, kur gy­ve­no ir žu­vo O.bin La­ de­nas. At­sar­gos ka­ri­nin­kas sa­vo aki­mis matė pa­statą su­pan­čias še­ šių metrų sie­nas, lan­gus su ge­le­ žinė­mis gro­to­mis ir krau­ju ap­lais­ ty­tus laip­tus na­mo vi­du­je. Sh.Qa­di­ras teigė pri­ėjęs iš­vadą, jog O.bin La­de­nas sa­vo gy­ve­ni­mo pa­sku­tinė­mis die­no­mis bu­vo tra­ pios svei­ka­tos žmo­gus, su­si­taikęs su artė­jan­čia mir­ti­mi. „Al Qae­da“ nu­sprendė jį at­sta­ty­din­ti 2003 m. Jo psi­chi­ka bu­vo pa­kri­ku­si dėl se­ natvės. „Nuo 2001 m. jis sir­go kaž­ko­kia pro­gre­suo­jan­čia li­ga, jam kil­da­vo įvai­rių fan­ta­zijų“, – sakė Sh.Qa­ di­ras. Anot jo, egip­tie­čiui gy­dy­to­jui Ay­ma­nui al Za­wa­hi­ri, ku­ris dau­ge­ lio lai­ko­mas tik­ro­sio­mis „Al Qae­ dos“ sme­ge­ni­mis, vi­sa tai įgri­ so, ir jis nu­sprendė nu­stum­ti į šalį O.bin La­deną, kai gru­puotės ly­de­ rio gebė­ji­mas pro­tau­ti pra­dėjo vis la­biau krik­ti po 2001 m. rugsė­jo 11 d. įvyk­dytų te­ro­ro iš­puo­lių prie­š Jung­ti­nes Vals­ti­jas. BNS, „News­week“ inf.

Port­re­tas: pi­ra­tais tam­pa jau­ni vy­rai, iš ne­vil­ties pa­si­ryžę leis­ti die­nas vi­du­ry jūros, grob­ti ir prie­var­tau­ti

tik už au­si­nuką ar­ba mo­bilųjį te­le­foną.

Pi­ra­tai tai­so­si Sei­še­liuo­se Did­žiau­sio­je Sei­še­lių sa­lo­je Mahė­ je ato­grąžų miš­ke sto­vi kalė­ji­mas So­ma­lio pi­ra­tams, siautė­jan­tiems In­di­jos van­de­ny­ne. De­da­si pa­pras­tais žve­jais

Pa­lei ato­grąžų au­ga­li­jos gausų gra­ni­to kalną ke­lias ve­da į kiemą, su­pamą trijų san­dėlių ir pil­ko pa­ sta­to, žvel­gian­čio į jūrą. Maž­daug vie­no kvad­ra­ti­nio ki­lo­met­ro ob­ jektą juo­sia tvo­ra su spyg­liuo­ta vie­la, stebė­ji­mo bokš­tais ir gink­ luo­tais vy­rais. Čia, vi­du­ry­je miš­ ko vaiz­din­go­je Mahės sa­lo­je įsikū­ ręs pi­ratų kalė­ji­mas. Dau­gu­ma jo gy­ven­tojų yra jau­ ni vy­rai, jie vil­ki mėly­nas uni­for­ mas. Daž­nas pa­klaus­tas, už ką nu­ teis­tas, at­sa­ko: „Aš esu pa­pras­tas žve­jys.“ Prancūzų kilmės kalė­ji­mo di­ rek­to­rius 56 metų Ma­xi­mas Ti­ ren­tas teigė, kad ka­li­niai čia ga­be­ na­mi iš vi­so In­di­jos van­de­ny­no. „Da­bar jų per daug. Kai bus iden­ti­fi­kuo­ti pa­gal nuo­trau­kas ir pirštų at­spau­dus, da­lis jų bus re­ pat­ri­juo­ta“, – teigė jis. Pas­ta­ruo­sius tris at­ga­ben­tus ka­li­nius prie­š ke­letą sa­vai­čių su­ čiu­po britų fre­ga­ta. „Jūro­je jie būna drąsus ir pa­si­ pūtę, bet čia el­gia­si ge­rai. Jie pa­ klusnūs ir ramūs. Jie leid­žia die­ nas dirb­da­mi ir mels­da­mie­si ir dar nie­ka­da ne­bu­vo su­kėlę ko­kių nors bėdų“, – pa­sa­ko­jo M.Ti­ren­tas. Jau­ni, tvir­ti ir nuo­žmūs

te­ro­ris­to gy­ve­ni­mo mėne­siais sklandė tar­pu­sa­vio įta­ri­mai. AFP nuo­tr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šiuo me­tu kalė­ji­me lai­ko­ma maž­ daug 500 žmo­nių. Da­lis jų kal­ti­ na­mi nar­ko­tikų kont­ra­ban­da, 88 ieš­ko­mi už pi­ra­ta­vimą. Pi­ra­tai daž­niau­siai būna kilę iš So­ma­lio. Pi­ra­ta­vi­mas ta­po tik­ra ne­lai­me pa­sau­lio vers­lo in­te­re­sams. Mahės

ku­ror­to „Cons­tan­ce Ep­he­lia“ va­ do­vas Sal­va­to­re Pu­ma pa­sa­ko­jo, kad per pra­ėju­sias Kalė­das vieš­ bu­čiai ne­galė­jo sve­čiams pa­si­ūly­ ti žu­vies, nes žve­jai bi­jo­jo plauk­ ti į jūrą. Pi­ra­tai daž­niau­siai va­do­vau­ja­ si ta pa­čia tak­ti­ka. Jie plau­kia di­ de­le val­ti­mi, ga­be­nan­čia ke­tu­ris ar pen­kis ma­žus grei­taei­gius ka­ te­rius, ku­rie ata­kuo­ja pa­si­rinktą tai­kinį.

Ja­me­sas Mi­che­lis:

Da­bar esa­me tik­ri, kad ri­ba tarp pi­ra­ta­ vi­mo ir te­ro­riz­mo be­veik iš­ny­ko.

So­ma­lio pi­ra­tai yra jau­ni, tvir­ ti ir nuo­žmūs. Jie daž­nai būna su­ si­ję su su­ka­rin­to­mis gru­puotė­mis, ku­rias fi­nan­suo­ja ir ap­gink­luo­ ja te­ro­ristų or­ga­ni­za­ci­jos. XXI a. pi­ra­ta­vi­mas ne­be­tu­ri jo­kios ro­ man­ti­kos. Tai yra į smurtą linkę jau­ni ban­di­tai, ko­kių ra­si bet ku­ ria­me pa­sau­lio lūšny­ne. Jie ver­ buo­ja­mi skurd­žiau­siuo­se Af­ri­kos mies­tuo­se ir iš ne­vil­ties pa­si­ryžę leis­ti die­nas vi­du­ry jūros, grob­ti ir prie­var­tau­ti tik už au­si­nuką ar­ba mo­bilųjį te­le­foną. Į Mahės salą tai­sy­ti pi­ratų pa­ vogtų grei­taei­gių ka­te­rių ne­se­niai bu­vo išk­vies­ti du meist­rai iš Ita­li­ jos. Ka­te­riai bu­vo su­var­py­ti kulkų, mu­zi­kinė ir kom­piu­te­rinė įran­ga išplėš­ta, sėdynės su­plėšy­tos. „Tai tik­ras van­da­liz­mas“, – sa­ kė bend­rovės, ku­riai pri­klau­so ka­ te­riai, va­do­vas Giu­sep­pe. Jam pa­

vy­ko su­si­grąžin­ti ka­te­rius ir sa­vo žmo­nes po me­tus tru­ku­sių de­rybų su­mokė­jus iš­pirką. Ken­čia žve­jy­ba ir tu­riz­mas

Sei­še­liai pa­sta­ruo­ju me­tu ta­po svar­biu tarp­tau­ti­niu avan­pos­ tu ko­vo­je su pi­ra­ta­vi­mu In­di­jos van­de­ny­ne. Tai yra ga­na ne­įpras­ tas vaid­muo ato­grąžų ro­jui, my­li­ mam tu­ristų už nuo­sta­bią gamtą ir gra­žius pa­plūdi­mius. Vie­tos laik­raš­čiai apie pi­ra­ta­vi­ mo pro­blemą ra­šo ko­ne kas­dien. „Mūsų skai­čia­vi­mais, pi­ra­ta­vi­ mas tarp­tau­ti­nei bend­ruo­me­nei per me­tus at­ne­ša nuo 7 iki 12 mlrd. do­le­rių nuo­sto­lių, – sa­vait­raš­čiui „Vioas“ sakė Sei­še­lių pre­zi­den­tas Ja­me­sas Mi­che­lis. – Pi­ra­tai kai­nuo­ ja 4 pro­c. Sei­še­lių bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, skai­čiuo­jant tie­sio­gi­nius ir ne­tie­sio­gi­nius žve­jy­bos bei tu­riz­ mo nuo­sto­lius, taip pat pa­pil­do­mas in­ves­ti­ci­jas į jūros sau­gumą.“ J.Mi­che­lis pri­dūrė, kad nuo 2008 iki 2009 m. vie­nas svar­ biau­sių ša­ly­je – žve­jy­bos – sek­ to­rių su­si­traukė 46 pro­c. Nors tu­ riz­mas taip smar­kiai ne­nu­kentė­jo, vy­riau­sybė užd­raudė tarp sa­ly­no plau­kio­ti grei­taei­giais ka­te­riais. Tie­sa, per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus at­ėjo ne­men­ka pa­gal­ba iš už­sie­nio. Jung­ti­niai Arabų Emy­ ra­tai at­siuntė pen­kis pa­tru­li­nius ka­te­rius, Jung­tinės Vals­ti­jos – ne­ pi­lo­tuo­jamą lėktuvą, Ki­ni­ja pa­si­ūlė du pa­tru­li­nius lėktu­vus, sa­vo indėlį įdėjo Liuk­sem­bur­gas ir Ita­li­ja. Bet Sei­še­lių va­do­vas tei­gia, kad to ne­pa­kan­ka. „Smur­tas to­liau didė­ja. Da­bar esa­me tik­ri, kad ri­ba tarp pi­ra­ta­ vi­mo ir te­ro­riz­mo be­veik iš­ny­ko“, – pri­pa­ži­no J.Mi­che­lis. „La Stam­pa“, worldc­runch.com inf.

16

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

18p.

Lietuviški akcentai U.Se­mio­no­vos biografijoje.

???? ?? ???? ??

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

At­si­nau­ji­nęs ir pa­trauk­les­nis – toks tu­rė­tų bū­ti, kaip skel­bia Lie­ tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos (LFF) tri­mi­tai, šian­ dien pra­si­de­ dan­tis ša­lies fut­bo­lo se­zo­ nas. Vis dėl­to jo star­tas – iki anek­ do­ti­nio ly­gio įpras­tas: su skan­ da­lo de­be­sė­liais, to­dėl klau­si­mų – dau­giau nei at­sa­ ky­mų.

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Žvaigž­dė: R.Le­des­ma (smūgioja) vėl žais Lie­tu­vos fut­bo­lo čem­pio­na­te.

Sezonas – naujas, grėblys Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Vėl – V.Le­ke­vi­čius

LFF li­cen­ci­ja­vi­mo meist­rai dar kar­ tą už­li­po ant to pa­ties grėb­lio, ku­ris skau­džiai tren­kė ne kar­tą. Į A ly­gą be li­cen­ci­jos priim­tas Klai­pė­dos „At­lan­to“ klu­bas ir šie­ met, re­gis, ne­leis nuo­bo­džiau­ti. Tarp­se­zo­niu uos­ta­mies­čio fut­bo­li­ nin­kai dau­giau ne­ri­ma­vo dėl atei­ ties, nei tre­ni­ra­vo­si. LFF vėl tūp­čio­jo pa­gal Klai­pė­dos fut­bo­lo ca­ru va­di­na­mo Va­cio Le­ke­ vi­čiaus už­sa­ky­tą mu­zi­ką. Iš pra­džių pa­si­tel­kęs au­to­ri­te­tin­gą irk­luo­to­ ją Al­vy­dą Duo­nė­lą, jis su­ge­bė­jo įti­ kin­ti LFF, kad ko­man­da ver­ta vie­ tos A ly­go­je. Olim­pie­čiui mo­vus į krū­mus, „At­lan­to“ li­ki­mas pa­ki­bo ant plau­ko. Bank­ru­tuo­jan­tį „At­lan­ tą“ ry­žo­si gel­bė­ti bu­vę fut­bo­li­nin­ kai su Ri­man­tu Žvin­gi­lu prie­ša­ky­je, ta­čiau ga­liau­siai V.Le­ke­vi­čius eki­pą per­lei­do ne jiems, o Klai­pė­dos ap­ skri­ties fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (KAFF) va­do­vui Ro­mual­dui Jo­nai­čiui.

Ne pa­slap­tis, kad šiuos abu vy­ rus sie­ja itin glau­dūs ry­šiai. Kal­ ba­ma, kad V.Le­ke­vi­čius yra su­si­jęs su R.Jo­nai­čio va­do­vau­ja­ma sau­gos tar­ny­ba „Ar­gus“. „At­lan­to“ fut­ bo­lo aka­de­mi­ja taip pat pri­klau­so abiem šiems klai­pė­die­čiams. Be to, LFF vir­šū­nė­lėms ver­kiant rei­ka­lin­gi KAFF bal­sai: juk ko­vo 17ąją – rin­ki­mai... Kas pa­ge­rins re­kor­dą?

Su ban­guo­jan­čiu, ne­prog­no­zuo­ja­ mu „At­lan­tu“ su­si­jęs ir vi­sų lai­kų A ly­gos re­zul­ta­ty­vu­mo re­kor­das. Per­nai 32-ojo tu­ro rung­ty­nė­ se Ma­ri­jam­po­lė­je vie­tos „Sū­du­va“ su­mu­šė klai­pė­die­čius 13:0. Ko­ man­dos var­tus se­zo­no pa­bai­go­je tau­pu­mo su­me­ti­mais sau­go­jo pa­ ts V.Le­ke­vi­čius. 48-erių fut­bo­lo ve­te­ra­no pa­var­dę links­nia­vo ne tik mū­sų ša­lies dien­raš­čiai, bet ir už­ sie­nio spau­da. Nep­ri­tek­liaus spau­džia­mas „At­ lan­tas“ per­nai bu­vo pri­vers­tas pra­ šy­ti ir var­žo­vų ma­lo­nės. Ge­gu­žę klai­pė­die­čiai ne­tu­rė­jo už ką nu­

vyk­ti į sos­ti­nę, ta­čiau ke­lio­nę V.Le­ ke­vi­čiaus ko­man­dai fi­nan­sa­vo dėl čem­pio­nų ti­tu­lo ko­vo­jęs jų var­žo­ vas – Vil­niaus „Žal­gi­ris“. Kaip bus šie­met? 2011-ųjų rug­sė­jo vi­du­ry­je, pro­ tes­tuo­da­mi prieš al­gų ne­mo­kan­ čių klu­bo va­do­vų sa­vi­va­lę, į A ly­gos rung­ty­nes Aly­tu­je neiš­vy­ko „Ma­žei­ kių“ fut­bo­li­nin­kai. „Dai­na­vai“ bu­vo įskai­ty­ta per­ga­lė 3:0, o boi­ko­tą su­ ren­gę ma­žei­kiš­kiai at­ga­vo bent da­lį sa­vo pi­ni­gų ir to­liau tę­sė čem­pio­na­ tą. Šie­met Ma­žei­kių klu­bo A di­vi­zio­ ne ne­li­ko, bet yra „At­lan­tas“... Nau­ji lai­kai – be kau­nie­čių

2012-ie­ji ša­lies fut­bo­lui bus iš­skir­ ti­niai ir ki­tu as­pek­tu: nuo 1922ųjų, kai pir­mą kar­tą bu­vo su­reng­ tos Lie­tu­vos fut­bo­lo pir­me­ny­bės, dar ne­bu­vo se­zo­no, kad stip­riau­ sių­jų di­vi­zio­nas ne­tu­rė­tų nė vie­ nos Kau­no vie­nuo­li­kės. Fut­bo­lo lop­šiu va­di­na­mo­je lai­ ki­no­jo­je sos­ti­nė­je ne­li­ko nė vie­nos pa­jė­gios eki­pos. Ti­tu­luo­čiau­sia vi­ sų lai­kų ko­man­da FBK „Kau­nas“,

nea­ti­ti­ku­si li­cen­ci­ja­vi­mo kri­te­ri­jų, A ly­go­je šie­met žais­ti at­si­sa­kė. Kau­no ko­man­dos ša­lies fut­bo­lo čem­pio­nė­mis yra ta­pu­sios 37 kar­tus.

LFF vir­šū­nė­lėms ver­kiant rei­ka­lin­gi KAFF bal­sai: juk ko­ vo 17-ąją – rin­ki­mai...

Ta pro­ga – te­ma la­žy­bi­nin­kams ir ora­ku­lams: ar kol kas ge­riau­sia­me ša­lies sta­dio­ne – kau­nie­čių S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no – bus su­žais­tos nors vie­nos A ly­gos rung­ty­nės? Per­nai šio­je are­no­je na­mų rung­ty­ nes žai­dė net Vil­niaus žal­gi­rie­čiai. Fa­vo­ri­tai – tie pa­tys

Iš ša­lies fut­bo­lo eli­to pa­si­trau­kus „Kau­nui“, ly­de­rio po­zi­ci­jas pe­rė­ mė Pa­ne­vė­žys. Ke­tu­ris pa­sku­ti­nius čem­pio­na­tus lai­mė­jęs „Ek­ra­nas“ pa­grin­di­niu fa­

vo­ri­tu lai­ko­mas ir šie­met. Ko­man­ dos bran­duo­lį iš­sau­go­ju­sio Aukš­tai­ ti­jos klu­bo pa­grin­di­niai kon­ku­ren­tai grei­čiau­siai bus praė­ju­sių me­tų pri­ zi­nin­kai „Žal­gi­ris“ ir „Sū­du­va“. Nau­ja­sis „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris kroa­tas Da­mi­ras Pet­ra­vi­čius ne kar­tą lau­žy­ta ang­lų kal­ba yra pa­ reiš­kęs, kad jo mi­si­ja sos­ti­nė­je – A ly­gos auk­sas. „Sū­du­vos“ stra­te­gas Vir­gi­ni­jus Liub­šys taip pat yra pa­ ten­kin­tas tarp­se­zo­niu nu­veik­tu se­ lek­ci­niu dar­bu ir pa­ty­liu­kais sva­jo­ja apie pir­mą kar­tą į Ma­ri­jam­po­lę at­ ke­liau­jan­tį čem­pio­nų ti­tu­lą. Ki­ta int­ri­ga – ko­kį pėd­sa­ką Lie­ tu­vos gran­dai pa­liks Eu­ro­pos tur­ ny­ruo­se, ar per­šoks bent po vie­ną at­ran­kos bar­je­rą? Per­nai la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo „Ek­ra­nas“. Prieš at­sa­ko­mą­sias Eu­ro­pos fut­ bo­lo ly­gos kva­li­fi­ka­ci­nio eta­po at­ krin­ta­mą­sias rung­ty­nes su Tel Avi­ vo „Ha­poel“ eki­pa la­žy­bų kon­to­ros už­fik­sa­vo daug sta­ty­mų di­de­lėms su­moms, kad bus įmuš­ta dau­giau nei du įvar­čiai. Ką tai ga­lė­jo reikš­ ti? Vie­nas va­rian­tų – kad ma­čo re­

17

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

sportas Lie­tu­vės ­ ko­vos fi­na­le

De­biu­ta­vo ­ per­ga­le

Į aš­tun­tu­ką ­ ne­pa­te­ko

JAV pra­si­dė­jo šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės pla­ne­tos tau­rės var­žy­bų 1-asis eta­pas. Į mo­ te­rų var­žy­bų fi­na­lą pa­te­ko abi Lie­tu­vos at­sto­vės: Lau­ra Asa­ daus­kai­tė (4 140 tšk., nuo­tr.) lai­mė­jo C gru­pės var­žy­bas, o Gin­ta­rė Venc­kaus­kai­tė (3 944 tšk.) šio­je gru­pė­je bu­vo de­ šim­ta.

Per­ga­le Uk­rai­nos vy­rų krep­ ši­nio su­per­ly­gos čem­pio­na­ te de­biu­ta­vo nau­ja­sis Dnep­ ro­pet­rovs­ko „Dnepr“ eki­ pos (8-oji vie­ta) vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Val­de­ma­ras Cho­ mi­čius: lie­tu­vio auk­lė­ti­niai 94:89 įvei­kė Za­po­ro­žės „Fer­ ro-ZNTU“ (7-oji vie­ta) krep­ ši­nin­kus.

Pa­sau­lio už­da­rų­ pa­tal­pų leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­ na­te Tur­ki­jo­je vil­nie­tė Ai­ri­nė Pal­šy­tė at­ran­kos var­žy­bo­se iš­šo­ko į aukš­tį 192 cm, pa­ge­ ri­no se­zo­no as­me­ni­nį re­kor­ dą, užė­mė 9-ąją vie­tą, ta­čiau į fi­na­lą ne­pa­te­ko. Ko­vą dėl me­da­lių tęs aš­tuo­nios spor­ ti­nin­kės.

Nuo 1922-ųjų, kai pir­mą kar­ tą bu­vo su­ reng­tos Lie­ tu­vos fut­bo­lo pir­me­ny­bės, dar ne­bu­vo se­zo­no, kad stip­riau­sių­ jų di­vi­zio­nas ne­tu­rė­tų nė vie­nos Kau­ no vie­nuo­li­ kės.

lą, pra­lai­mė­jo tiek, kiek pro­gno­za­ vo gan­dai – 0:4 ir, ne­pai­sant ne­ti­ kė­tos (?) per­ga­lės sa­vo aikš­tė­je 1:0, bai­gė pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­po­je. Sug­rį­žo Ra­fa

2006-ai­siais į Kau­ną iš Bra­zi­ li­jos at­vy­kęs Ra­fae­lis Le­des­ma 2007-ai­siais bu­vo pri­pa­žin­tas ge­ riau­siu Lie­tu­vo­je žai­džian­čiu fut­ bo­li­nin­ku. Spe­cia­lis­tai vien­bal­siai pri­pa­ žįs­ta: Ra­fa – kol kas ge­riau­sias vi­ sų lai­kų mū­sų fut­bo­lo le­gio­nie­rius. Šį se­zo­ną vėl mė­gau­si­mės bra­zi­lo meist­riš­ku­mu – jis at­sto­vaus „Sū­ du­vai“. R.Le­des­mą su Lie­tu­va sie­ ja ir šir­dies rei­ka­lai – čia gy­ve­na jo iš­rink­to­ji Si­mo­na. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­ tus Ra­fa neiš­ven­gė trau­mų, ta­ čiau nea­be­jo­ja­ma, kad jis bus vie­ na ryš­kiau­sių A ly­gos žvaigž­džių. O gal bra­zi­lą nu­stelbs „Žal­gi­rio“ gre­ tas pa­pil­dęs per­spek­ty­vu­sis ško­tas Ca­lu­mas El­lio­tas? Veng­ras ners į A ly­gą

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– senas zul­ta­tas gal­būt su­tar­tas iš anks­to ir kai kas as­me­niš­kai ar­ba per sta­ty­ ti­nius ren­gė­si iš to už­dirb­ti ap­va­ lias su­me­les.

Pa­neig­ti vi­sus juo­dus įta­ri­mus ir spe­ku­lia­ci­jas ga­lė­jo pa­tys Lie­tu­ vos čem­pio­nai, ta­čiau Pa­ne­vė­žio ko­man­da, žai­du­si be­dan­tį fut­bo­

Pa­ma­ty­ti, ko iki šiol net sap­nuo­se ne­re­gė­jo, tu­rės pro­gų ir nau­ja­sis Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Csa­ba Laszló. Veng­ras jau pa­reiš­kė, kad vi­ sus sa­vait­ga­lius su sa­vo asis­ten­ tais Igo­riu Pank­rat­je­vu ir Vi­ta­ li­j u­m i Stan­ke­v i­č iu­m i pa­š vęs A ly­gai ir ša­lies čem­pio­na­to rung­ ty­nių ana­li­zei. C.Laszló pirm­ta­kai Jo­sé Cou­ cei­ro ir Rai­mon­das Žu­tau­tas taip pat daug kal­bė­jo apie meist­riš­ku­ mo pi­ra­mi­džių sta­ty­bas, re­zer­vi­ nių B rink­ti­nių bū­ri­mą ir pa­mai­nos na­cio­na­li­nės ko­man­dos ly­de­riams ieš­ko­ji­mą, ta­čiau vis­kas bai­gė­si tuo, kad, nu­mo­ję ran­ka į Lie­tu­vos fut­ bo­lo kem­sy­nus, per at­ran­kos var­ žy­bas rem­da­vo­si dau­gy­bę me­tų už­sie­nio klu­bams at­sto­vau­jan­čiais se­nais vil­kais. „Ti­kiu lie­tu­vių ga­li­my­bė­mis nu­ ste­bin­ti vi­sus“, – to­lia­re­giš­kai yra pra­si­ta­ręs C.Laszló.

Neį­ti­ki­ma: per­nai sos­ti­nės „Žal­gi­rio“ klu­bas su­mo­kė­jo už „At­lan­to“ žai­dė­jų (gel­to­ni marš­ki­nė­liai) ke­lio­nę į

Vil­nių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Re­zul­ta­tas: K.Kem­zū­ra pa­ten­kin­tas sta­žuo­te JAV.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

K.Kem­zū­ra ste­bė­jo ne vien L.Klei­zą Man­tas Stan­ke­vi­čius

niau­siai bū­na van­gūs, o L.Klei­za – vi­siš­kai ki­toks.

„Kas at­si­ti­ko, vy­rai?“ – taip pa­si­ tik­tas žur­na­lis­tų bū­rio Vil­niaus oro uos­te rea­ga­vo iš JAV su­grį­ žęs Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­ tis Kem­zū­ra.

– Ar su­lau­kė­te pa­ža­do, kad L.Klei­za šie­met pa­dės rink­ti­ nei?

m.stankevicius@diena.lt

„Ke­lio­nė bu­vo ge­ra, pa­vy­ko vis­ kas, ką su­pla­na­vau. Per dau­giau nei dvi sa­vai­tes pa­ma­čiau daug. Bu­vau ge­ro­se krep­ši­nio mo­kyk­ lo­se – „Flo­ri­da Sta­te“, „Du­ke“. Ste­bė­jau ir Šiau­rės Ka­ro­li­nos uni­ver­si­te­to krep­ši­nin­kų tre­ni­ ruo­tę bei rung­ty­nes. Ap­si­lan­kiau To­ron­te, su­si­ti­kau su Li­nu Klei­za, – pa­sa­ko­jo K.Kem­zū­ra. – Ma­čiau tre­jas rung­ty­nes ir dvi tre­ni­ruo­ tes. Tai bu­vo nau­din­ga iš­vy­ka.“ – Tre­ne­ri, apie ką kal­bė­jo­ tės su L.Klei­za? – pa­klau­sė­me K.Kem­zū­ros. – Kol kas To­ron­to klu­bas lai­ko­si pla­no nor­muo­ti Li­no lai­ką aikš­te­ lė­je. Taip da­ro­ma dėl jo bu­vu­sios trau­mos. Šis NBA se­zo­nas neįp­ ras­tas dėl lo­kau­to, rung­ty­nių gra­ fi­kas – la­bai įtemp­tas. Bu­vau pas Li­ną sve­čiuo­se. Jis jau­čia­si ge­rai, ta­čiau trūks­ta tre­ni­ruo­čių, to­dėl jam kar­tais sun­ku – dėl kon­tak­ ti­nio žai­di­mo bū­na ir mė­ly­nių. Vis dėl­to aikš­tė­je Li­nas at­ro­do ne­blo­ gai. Po to­kių trau­mų žai­dė­jai daž­

Pa­ža­dų ne­pra­šiau, nors apie rink­ti­nę kal­bė­jo­mės. Li­nas yra pa­si­ruo­šęs pa­dė­ti.

– Pa­ža­dų ne­pra­šiau, nors apie rink­ti­nę kal­bė­jo­mės. Li­nas ma­ no, kad „Rap­tors“ ko­man­da tik­ riau­siai ne­pra­sib­raus į at­krin­ta­ mą­sias var­žy­bas. To­kiu at­ve­ju jis tu­rės lai­ko dar la­biau su­tvir­tin­ti ko­ją. Li­nas yra pa­si­ruo­šęs pa­dė­ ti rink­ti­nei. – Gal­būt ste­bė­jo­te ir Dei­vi­do Dul­kio žai­di­mą? – Ma­čiau rung­ty­nes, kai jo ko­ man­da žai­dė su „Du­ke“ krep­ ši­nin­kais. Jos Dei­vi­dui ne­bu­vo sėk­min­gos, kaip ir vi­sai eki­pai. D.Dul­kys pa­li­ko la­bai ge­rą įspū­ dį, pa­bend­ra­vo­me. Jis – įdo­mus žai­dė­jas. Man pa­ti­ko jo at­kak­ lu­mas, tiks­lo sie­ki­mas. Žiū­rė­si­ me, kaip jam pa­vyks pa­si­ro­dy­ti rink­ti­nės

17

18

šeštADIENIS, kovo 10, 2012

sportas D.Zub­rus ­ ne­pa­si­žy­mė­jo

Ne­ti­kė­tos ­ ne­sėk­mės

Ru­si­jos tau­rė – lietuvių rankose

Tris­de­šimt aš­tun­tą­ją per­ga­ lę NHL čem­pio­na­te iš­ko­vo­ jo 6-ąją vie­tą Ry­tų kon­fe­ren­ ci­jo­je uži­man­tis Nau­jo­jo Džer­ sio „De­vils“ (81 tšk.) klu­bas su Dai­niu­mi Zub­ru­mi. „De­vils“ le­ do ri­tu­li­nin­kai 5:1 su­triuš­ki­no Niu­jor­ko „Is­lan­ders“ (65 tšk.) ko­man­dą. D.Zub­rus įvar­čio neį­mu­šė.

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos aš­tunt­ fi­na­ly­je staig­me­ną pa­tei­kė Bil­ bao „Ath­le­tic“ eki­pa, pir­mo­ sio­se rung­ty­nė­se sve­čiuo­se 3:2 įvei­ku­si Ang­li­jos čem­pio­ną „Man­ches­ter Uni­ted“. Sen­sa­ cin­gą ne­sėk­mę pa­ty­rė ir Ang­ li­jos pir­me­ny­bių ly­de­ris „Man­ ches­ter Ci­ty“, 0:1 nu­si­lei­dęs Li­sa­bo­nos „Spor­ting“.

Ru­si­jos mo­te­rų krep­ši­nio tau­ rę ket­vir­tus me­tus iš ei­lės iš­ ko­vo­jo Sand­ros Lin­ke­vi­čie­ nės at­sto­vau­ja­ma Je­ka­te­rin­ bur­go UGMK ko­man­da, ku­rią tre­ni­ruo­ja Al­gir­das Pau­laus­ kas (nuo­tr.) ir Ri­man­tas Gri­ gas. Fi­na­le UGMK krep­ši­nin­ kės 92:72 nu­ga­lė­jo Oren­bur­go „Na­dež­da“ eki­pą.

K.Kem­zū­ra ste­bė­jo ne vien L.Klei­zą sto­vyk­lo­se. Ži­no­me, kad 17 jis – ge­ras me­ti­kas, bet JAV jį ver­ti­na ir už pa­ti­ki­mą gy­ny­ bą. Dei­vi­das – at­le­tiš­kas žai­dė­jas.

– Gal­būt jau tu­ri­te rink­ti­nės kan­di­da­tų są­ra­šą? – Jis vi­sa­da bu­vo ir te­bė­ra, ta­čiau apie tai kol kas ne­kal­bė­ki­me. – Ar JAV su­si­ti­ko­te dau­giau se­ nų pa­žįs­ta­mų? – Taip. Tarp jų – ir su Žyd­rū­nu Il­ gaus­ku. Šiuo me­tu jis dir­ba skau­tu. Sve­čia­vau­si pas Min­dau­gą Ti­mins­ ką. No­riu pa­dė­ko­ti Ka­na­dos lie­tu­ viams, ypač Sta­siui Ku­lia­vui, pas ku­rį bu­vau ap­si­sto­jęs. Ma­ne la­bai šil­tai priė­mė. Šios ke­lio­nės tiks­las ne­bu­vo ką nors ap­lan­ky­ti, tie­siog kaip tre­ne­ris no­rė­jau pa­ma­ty­ti ki­ to­kį krep­ši­nį. Pa­va­din­ki­me tai sta­ žuo­te. – Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ ja su­lau­kė bra­zi­lų pa­siū­ly­mo olim­pi­niam at­ran­kos tur­ny­ rui ruoš­tis pas juos. Ką apie tai ma­no­te? – Šiuo me­tu dir­ba­me abiem kryp­ ti­mis – ir JAV, Hjus­to­no, ir Bra­zi­ li­jos. Ki­tą sa­vai­tę ap­svars­ty­si­me vi­sus ar­gu­men­tus už ir prieš. Ga­lu­ ti­nio spren­di­mo kol kas nė­ra. Hjus­ to­no va­rian­tas – pir­ma­sis. Kol kas nie­ko ne­no­riu ko­men­tuo­ti, nes ga­li bū­ti, kad dau­ge­lio konk­re­čių da­ly­ kų, kol vie­šė­jau JAV, ne­ži­nau.

Ko­vo­to­jas: L.Klei­za pa­dės Lie­

tu­vos rink­ti­nei siek­ti ke­lia­la­pio į Lon­do­no olim­pia­dą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ge­riau­sia Lat­vi­ jos XX a. krep­ši­nin­ kė Ul­ja­na Se­mio­no­ va šven­čia 60-me­ tį. Dau­giau nei dvi­ de­šimt me­tų krep­ ši­nio aikš­tė­se ka­ ra­lia­vu­sios 210 cm ūgio vi­du­rio puo­lė­ jos biog­ra­fi­jo­je yra ir lie­tu­viš­kų ak­cen­tų.

Sim­bo­lis: U.Se­mio­no­va dau­giau nei du de­šimt­me­čius at­sto­va­vo Ry­gos TTT klu­bui.

del­fi.lv nuo­tr.

U.Se­mio­no­va at­stū­mė ir tur­tuo­lius U.Se­mio­no­va gi­mė 1952 m. ge­gu­ žės 9-ąją Lie­tu­vo­je, Za­ra­suo­se. „Iki šio mies­to li­go­ni­nės ke­lias ark­lio tem­pia­mu ve­ži­mu bu­vo ar­ ti­mes­nis nei iki Daug­pi­lio, to­dėl į pa­sau­lį atė­jau mū­sų kai­my­nų ša­ ly­je“, – vie­na­me in­ter­viu sa­kė le­ gen­di­nė žai­dė­ja. Na­ta­li­jos ir Ila­rio­no Se­mio­no­ vų šei­mo­je 3 600 kg ir 52 cm ūgio nau­ja­gi­mė bu­vo penk­ta­sis vai­kas. 13-me­tė jau bu­vo iš­sty­pu­si iki 190 cm. Per vi­są Ul­ja­nos spor­ti­nę kar­ je­rą dėl jos ūgio kil­da­vo dis­ku­si­jų: įvai­rūs šal­ti­niai nu­ro­dy­da­vo 208 cm, 213 cm ar ne­tgi 228 cm. „Ma­no ūgis – 210 cm. Esu gir­ dė­ju­si ir skai­čiu­si vi­so­kiau­sių pa­ sa­kų apie tai“, – tei­gė ti­tu­luo­to­ji krep­ši­nin­kė, da­bar – 2-osios gru­ pės in­va­li­dė, Lat­vi­jos olim­pie­čių so­cia­li­nio fon­do va­do­vė. – Ne­ži­nau, ko­dėl esu to­kia aukš­ ta, – kal­bė­jo U.Se­mio­no­va. – Ma­ no tė­vas bu­vo 176 cm ūgio, ma­ma – de­šim­čia cen­ti­met­rų že­mes­nė. Kai penk­to­je kla­sė­je iš­tį­sau iki 180 cm, tė­vas nu­ve­žė į Ry­gą pas gy­dy­ to­jus ty­ri­mams – ma­nė, kad ser­gu. Grį­žo­me tą pa­čią die­ną – me­di­kai nu­ra­mi­no, esą vis­kas ge­rai. – Aukš­tiems žmo­nėms ky­la ne vien įvai­rių bui­ties, bet ir psi­ cho­lo­gi­nių keb­lu­mų. Kaip su tuo su­si­tai­kė­te jūs? – Man ūgis – ne pro­ble­ma, nors, kai žai­džiau krep­ši­nį, gat­vė­se steng­da­ vau­si vai­din­ti, kad esu že­mes­nė – vaikš­čio­da­vau įtrau­ku­si gal­vą į pe­ čius... Nors nie­kas pirš­tais ne­ba­dė, ne­tgi prie­šin­gai – ža­vė­jo­si. Dra­bu­ žius ir ava­ly­nę te­be­per­ku ne pre­ky­ bos cent­ruo­se – nau­do­juo­si pri­va­čių atel­jė pa­slau­go­mis. Kai ką už­si­sa­

kau JAV, kur yra daug par­duo­tu­ vių, skir­tų aukš­taū­giams. Pa­ti nu­ si­mez­gu ke­pu­rių, ko­ji­nių, lie­me­nių. Gy­ve­nu stan­dar­ti­nia­me dau­gia­bu­ ty­je. Tik ma­no lo­va ne­stan­dar­ti­nė – 2,5 m il­gio. – Ar tie­sa, kad bu­tas Ry­gos cent­re – vi­sas jū­sų tur­tas? – Iš tie­sų ga­lė­jau bū­ti mi­li­jo­nie­rė. Man daug kar­tų už­sie­ny­je siū­lė pa­ sa­kiš­kus kont­rak­tus, bet vis at­si­ sa­ky­da­vau. Ats­to­vau­da­ma So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­nei per mė­ne­sį gau­ da­vau 300 rub­lių, už auk­so me­da­ lius olim­pia­do­se, pa­sau­lio ar Eu­ ro­pos čem­pio­na­tuo­se – pre­mi­jas po 4 000 rub­lių. Kai iš­vy­kau į Is­ pa­ni­ją, „Tin­to­ret­to“ klu­bas mo­ kė­jo 45 tūkst. do­le­rių al­gą, bet aš gau­da­vau tik 400 do­le­rių, li­ku­ si su­ma ke­liau­da­vo so­vie­ti­niam „Gos­koms­por­tui“. Is­pa­nai tai ži­ no­jo, to­dėl klu­bo pre­zi­den­tas man

Kai 5-ojoje kla­sė­ je iš­tį­sau iki 180 cm, tė­vas nu­ve­žė pas gy­ dy­to­jus ty­ri­mams – ma­nė, kad ser­gu.

slap­čia as­me­niš­kai skir­da­vo dar 500 do­le­rių. Kai tai apie tai pa­ra­ šė žur­na­lis­tai, ki­lo skan­da­las. Da­ bar iš Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės ir Ry­gos me­ri­jos gau­nu pen­si­ją – maž­daug 1 000 JAV do­le­rių. Man už­ten­ka. – Gy­ve­na­te vie­na? – Taip. Neiš­te­kė­jau, nors rim­tų pa­ siū­ly­mų bu­vo dau­gy­bė, iš už­sie­nio

– taip pat. Kai ku­rie jau­ni­kiai bu­vo la­bai tur­tin­gi, bet vi­sus at­stū­miau. – Ko­dėl? – Vi­si no­rė­jo, kad per­si­kel­čiau gy­ ven­ti pas juos, o aš ne­no­rė­jau iš­vyk­ti iš Lat­vi­jos. Net­gi į Ru­si­ją ne­no­rė­jau, nors la­bai kvie­tė. Kai bu­vau 18-me­ tė, pa­si­pir­šo mi­li­jo­nie­rius iš Ko­ lum­bi­jos. Jis siųs­da­vo glė­bius gė­lių, su­mo­kė­da­vo už ma­no pir­ki­nius par­ duo­tu­vė­se, kos­me­ti­kos sa­lo­nuo­se, bet jam anuo­met bu­vo 63-eji! Pa­ gal­vo­jau: ar­gi man rei­ka­lin­gas se­nas mi­li­jo­nie­rius? Ir pa­sa­kiau jam – ne. – Da­bar spor­tą kas­met kre­čia do­pin­go skan­da­lai. Kal­ba­ma, kad so­vie­tų lai­kais at­le­tai taip pat var­to­jo drau­džia­mus pre­ pa­ra­tus, bet trū­ko spe­cia­lis­ tų ir la­bo­ra­to­ri­jų, ku­rios pri­ čiup­tų gud­ruo­lius. Ką ma­no­te apie tai? – Pa­sa­ky­siu tik tai, ką pa­ti pa­ ty­riau. So­vie­tų Są­jun­gos mo­te­ rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sio­ji tre­ne­rė Li­di­ja Alek­se­je­va ne­leis­da­ vo ne­tgi ko­ka­ko­los pa­ra­gau­ti. Tai – tik žie­de­liai. Per var­žy­bas pa­ pras­čiau­sios tab­le­tės nuo gal­vos skaus­mo bu­vo ta­bu. Mums do­pin­go ne­rei­kė­jo – var­žo­ves leng­vai įveik­ da­vo­me ir be jo. – Ne­jau­gi draus­mė bu­vo lyg ka­rei­vi­nė­se? – Nes­lėp­siu, ras­da­vo­me bū­dų at­ si­pa­lai­duo­ti. Kai tre­ni­ruo­da­vo­ mės bu­vu­sia­me Su­chu­mio olim­pi­ nia­me cent­re, iš vie­ti­nių gy­ven­to­jų daž­nai pirk­da­vo­me vy­no – tri­lit­ ri­niais stik­lai­niais. Ne­pikt­nau­ džiau­da­vo­me, stik­li­nė­lė vie­ną ki­tą ra­tą ap­suk­da­vo – ir vis­kas.

– Ka­da la­biau­siai ver­kė­te? – Du kar­tus: kai 1983-iai­siais ta­pau pa­sau­lio čem­pio­ne ir 1986-ai­siais, kai ma­ne at­lei­do iš So­vie­tų Są­jun­ gos rink­ti­nės. Pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­le Bra­zi­li­jo­je žai­dė­me su ame­ri­ kie­tė­mis, tei­sė­jai jas tem­pė tie­siog už au­sų, nors vi­si žiū­ro­vai pa­lai­kė mus. Bai­gian­tis ma­čui po pen­kias pra­ žan­gas tu­rė­jo be­veik vi­sos pa­grin­ di­nės mū­sų žai­dė­jos, tarp jų – ir aš, bet jau­no­sios krep­ši­nin­kės ne­pa­lū­žo ir Je­le­na Čau­so­va, iki rung­ty­nių pa­ bai­gos li­kus dviem se­kun­dėms, bau­ dų me­ti­mais iš­plė­šė per­ga­lę 84:82 (tą­kart pa­sau­lio čem­pio­nė­mis ta­ po ir Ra­mu­nė Šid­laus­kai­tė bei Vi­ da Be­se­lie­nė – red. pa­st.). 1986ai­siais pa­sau­lio čem­piona­tas vy­ko Mask­vo­je. Iki jo li­kus dviem sa­vai­ tėms, man pa­skam­bi­no rink­ti­nės gy­dy­to­jas ir pa­sa­kė, kad esu ne­rei­ ka­lin­ga. Po to du mė­ne­sius ne­ga­lė­ jau at­si­gau­ti. Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

Dos­jė Krep­ši­nin­kės kar­je­rą pra­dė­jo

1965 m. Ry­gos TTT klu­be. 15 kar­tų ta­po SSRS čem­pio­ne, 16 kar­tų iš­ ko­vo­jo Eu­ro­pos klu­bų čem­pio­nių tau­rę, kar­tą – L.Ron­chet­ti tau­rę. Su SSRS rink­ti­ne du­kart ta­po

olim­pi­ne čem­pio­ne (1976, 1980 m.), tris­kart – pa­sau­lio (1971, 1975, 1983 m.), 10 kar­tų – Eu­ro­pos (1968, 1970, 1972, 1974, 1976, 1978, 1980, 1981, 1983, 1985 m.). As­me­ni­nis re­zul­ta­ty­vu­mo re­

kor­das – 54 taš­kai (1975 m.). Pir­mo­ji ne JAV krep­ši­nin­kė,

priim­ta į Krep­ši­nio šlo­vės mu­zie­ jų Spring­fil­de (JAV).

19

šeštadienis, kovo 10, 2012

22p.

Iz­rae­ly­je te­ro­riz­mu įta­ria­mi ir sen­jo­rai.

Pa­gal­ba: „Ma­no šei­ma la­bai pa­lai­ko tai, ką da­rau. Ir mel­džia­si už ma­ne, – už tai jiems esu ir bū­siu am­ži­nai dė­kin­gas, – ir po prem­je­rų gy­do. Kai skau­da kū­ną, ve­ža pas ma­sa­žuo­to­jus,

kai sun­ku psi­cho­lo­giš­kai, ve­da pas dva­si­nin­kus“, – ne­slė­pė ak­to­rius A.Stor­pirš­tis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Po keiks­mų sce­no­je – mal­da baž­ny­čio­je Ži­no­mų ak­to­rių Stor­pirš­čių gi­mi­nės at­ sto­vo Ai­nio Stor­pirš­čio ne­sle­gia nei tė­ vo, nei dė­dės šlo­vė ir jų vaid­me­nys teat­ re bei ki­ne. A.Stor­pirš­tis ei­na sa­vo ke­liu, jo kū­ry­bi­nė­je biog­ra­fi­jo­je – skan­da­lin­gi ir įdo­ mūs vaid­me­nys, už ku­riuos 25 me­tų ak­to­ rius dė­kin­gas Aukš­čiau­sia­jam.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Vil­niaus jau­ni­mo teat­re dir­ ba net trys Stor­pirš­čiai: jū­ sų tė­vas Ge­di­mi­nas Stor­pirš­ tis, dė­dė Arū­nas Stor­pirš­tis ir pusb­ro­lis Si­mo­nas Stor­pirš­tis. Iš­ti­sas Stor­pirš­čių kla­nas. Ar ne­bi­jo­te kon­ku­ren­ci­jos? – pa­ klau­siau Ai­nio. – Dėl to džiau­giuo­si. Aš esu teat­ro ju­dė­ji­mo „No theat­re“ na­rys ir lais­ vai sam­do­mas ak­to­rius.

– Il­go­kai ati­dė­lio­jo­te šį in­ter­ viu – ruo­šė­tės praė­ju­sią sa­ vai­tę Vil­niu­je vy­ku­siam „Flu­ xus“ fes­ti­va­liui. Spek­tak­ly­je „MR. FLU­XUS, ar­ba ŠAR­LA­TA­ NAI?“ vai­di­no­te Jur­gį Ma­čiū­ ną – „Flu­xus“ ju­dė­ji­mo su­ma­ ny­to­ją, Joh­no Len­no­no ir Yo­ko Ono bi­čiu­lį, gar­sų ir ne ma­žiau keis­tą žmo­gų. Ko­kiu ke­liu ėjo­te į J.Ma­čiū­no as­me­ny­bę? – Mė­ne­sį Drus­ki­nin­kuo­se tu­rė­jo­ me kū­ry­bi­nę sto­vyk­lą, kur gy­ve­ no­me J.Ma­čiū­no re­ži­mu. Vi­sa die­

na nuo 10 val. ry­to iki 24 val. bu­vo su­pla­nuo­ta. Vi­są lai­ką bu­vo aiš­ku, ką rei­kia veik­ti: pieš­ti, da­ry­ti ins­ta­ lia­ci­jas, ro­dy­ti per­for­man­sus gat­ vė­je ar­ba vie­ni ki­tiems, sta­ty­ti la­ bi­rin­tą, ruoš­ti „Flu­xus“ va­ka­rie­nę. Tas pro­ce­sas la­bai daug da­vė, kad ga­lė­čiau sa­vy­je at­ras­ti J.Ma­čiū­ną. Ne­ga­liu to da­ly­ko pa­va­din­ ti spek­tak­liu, nes jo tai­syk­lės – vi­ sai ki­to­kios. Tą tri­jų die­nų ren­gi­nį va­din­čiau „Flu­xus“ fes­ti­va­liu. Vi­ sas die­nas bu­vo ren­ gia­mas la­bi­rin­tas,

20

20

šeštadienis, kovo 10, 2012

Po keiks­mų sce­no­je – mal­da

pa­ro­da, pa­skui vy­ko 19 pa­si­ro­dy­mas. Kiek­ vie­ną die­ną žmo­nės vaikš­čio­jo po

la­bi­rin­tą, ap­žiū­ri­nė­jo mū­sų dar­ bų eks­po­zi­ci­ją, val­gė bly­nus, žai­ dė žai­di­mus. Pas­kui žiū­rė­jo re­gi­nį, į ku­rį pa­tys bu­vo šiek tiek įtrauk­ ti. Sie­kė­me, kad žmo­nės pa­si­jus­tų kaip fes­ti­va­ly­je. To­dėl vis­kas ir vy­ ko „Kab­ly­je“ – bu­vo rei­ka­lin­ga žai­ di­mų aikš­te­lė. Džiau­giuo­si, kad ga­vau ga­li­my­bę pa­bū­ti Jur­gio kai­ly­je. Nė apie vie­ ną sa­vo per­so­na­žą ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad su­kū­riau ki­tą žmo­gų, – tai esu aš. Tai ga­liu pa­sa­ky­ti apie vi­ sus per­so­na­žus, ku­riuos su­vai­di­ nau. Jei­gu skau­da J.Ma­čiū­nui, aš ir­gi jau­čiu skaus­mą.

Nė apie vie­ną sa­vo per­so­na­žą ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad su­kū­ riau ki­tą žmo­gų, – tai esu aš. – Ne­jau­čia­te ri­bos tarp per­so­ na­žo ir sa­vęs? – O kas su­gal­vo­jo, kad ji tu­ri bū­ ti? Ne, ne, aš nei­šei­siu iš pro­to – vi­ sai ne­blo­gai man se­ka­si. Daug yra vi­so­kių prie­mo­nių, kaip į per­so­na­ žą „įei­ti“ ir kaip iš jo „išei­ti“. Man at­ro­do, kad tai – pa­pras­ta. Tie­siog teks­te su­rask sa­ve, ta­da jis taps tik­ ras, ta si­tua­ci­ja taps tik­ra, kai tu ją iš­gy­ven­si. Žiū­rė­da­mas spek­tak­lį, kas nors ga­li pa­sa­ky­ti: „Tai­gi čia – Ai­nis, tik jis šne­ka ki­tu bal­su, at­ro­ do ki­taip.“ Ir ne­ga­lė­čiau už­gin­čy­ti, kad ten bu­vau ne aš – ten aš bu­vau. Jei­gu ma­nęs pa­klaus­tų: „Kur bu­vai, Ai­ni, tą die­ną ir tą va­lan­dą?“, at­ sa­ky­čiau: „Sce­no­je.“ Tai – fak­tas. Bet aš ne­no­riu iš žiū­ro­vų atim­ti nei tos teat­ro ma­gi­jos, nei ki­tų da­ly­kų. La­bai džiau­giuo­si, kad J.Ma­čiū­ nas – lie­tu­vis. Man „Flu­xus“ ju­ dė­ji­mas – vie­nas įdo­miau­sių at­ ra­di­mų XX a. me­no is­to­ri­jo­je. Tai – fan­tas­ti­ka. Tik to­kiam žmo­gui, ku­ris be­veik nuo vai­kys­tės mirš­ ta, ga­lė­jo šau­ti į gal­vą, kad gy­ve­ ni­mą rei­kia žais­ti, nors ir skau­da. Nuo ma­žens jis sir­go ast­ma – juk tu dūs­ti ir ga­li už­dus­ti. Bet ka­da. – Ar tė­vas ma­tė ši­tą jū­sų dar­bą? Kaip įver­ti­no? – Li­ko pa­ten­kin­tas. Ma­no šei­ma la­ bai pa­lai­ko tai, ką da­rau, la­bai tuo ti­ki. Ir ins­pi­ruo­ja, ir mo­ty­vuo­ja. Ir mel­džia­si už ma­ne, – už tai jiems esu ir bū­siu am­ži­nai dė­kin­gas, – ir po prem­je­rų gy­do. Kai skau­da kū­ ną, jie ve­ža ma­ne pas ma­sa­žuo­to­ jus, kai sun­ku psi­cho­lo­giš­kai, ve­da pas dva­si­nin­kus. Jie pa­de­da man at­gau­ti jė­gas. Vi­siems ak­to­riams to rei­kia. Po kiek­vie­no vaid­mens. Vi­sa­da. Ne­ ly­gu koks žmo­gus, kiek­vie­nas at­ si­gau­na skir­tin­gai: vie­ni ge­ria, ki­ti ei­na mels­tis, tre­ti už­si­da­ro na­mie. Jie tai iš­gy­ve­na, kiek­vie­nas su­si­ tvar­ko, pail­si sa­vais bū­dais. – Prieš tai bu­vo Os­ka­ro Kor­šu­ no­vo spek­tak­lis apie emig­ra­ci­ ją „Iš­va­ry­mas“ pa­gal Ma­riaus Ivaš­ke­vi­čiaus pje­sę. Kai pje­sė pa­te­ko jums į ran­kas, ne­šo­ki­ ra­vo keiks­ma­žo­džių gau­sa?

– Ne. Apie mus pa­čius kaž­ka­da bu­ vo sa­ky­ta, kad šne­ka­me gat­vės kal­ ba. Aš pa­ts esu užau­gęs ant be­to­no. Pa­ti is­to­ri­ja man pa­si­ro­dė įdo­mi. Ne­ži­nau, ar ji ak­tua­li pa­sau­liui, bet man ji – įdo­mi. La­bai pa­ti­ko pje­sė – už­ka­bi­no. – Nuo Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro sce­nos pir­mą kar­tą pa­si­ py­lė il­giau­sios keiks­ma­žo­džių ti­ra­dos. O juk teat­ro sce­na įvar­ di­ja­ma be­veik kaip šven­ta vie­ta. Ar ne­ga­vo­te py­los nuo pa­si­pik­ ti­nu­sių pe­da­go­gų ir Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos? – Ne, py­los ne­ga­vo­me, o pa­si­pik­ ti­nu­sių vi­sa­da at­si­ran­da. Nes­lėp­ ki­me, juk ži­no­me, ko­kie žmo­nės emig­ruo­ja. Ne vi­si yra in­te­li­gen­tai. Dau­gu­ma iš­va­žiuo­ja bū­tent tos ka­ te­go­ri­jos, ku­ri pa­ro­dy­ta spek­tak­ly­ je. Ir kas yra su jais bend­ra­vę, – aš bend­ra­vau še­še­rius me­tus, – ži­no: pa­ly­gin­ti su jų kal­ba, nie­kis, kaip mes šne­ka­me sce­no­je. Net­gi pa­ pras­tų da­ly­kų jie ne­pa­sa­ko neį­terp­ da­mi ru­siš­kų keiks­ma­žo­džių. Ką jau ir kal­bė­ti, jei­gu, ne­duok Die­ve, su­ si­ner­vi­no. – Ki­ta ver­tus, spek­tak­lis – krau­ piai rea­lis­ti­nis. To­kią pub­li­ką kaip Van­da­las (ak­to­rius Ma­ rius Rep­šys) – su tre­nin­gi­nė­mis kel­nė­mis, ant gal­vos ke­pu­rė­lė su sna­pe­liu – ne kar­tą ma­čiau Kau­no oro uos­te, skren­dan­čią į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. – Bū­tent. Jei žmo­nės to ne­ži­no­tų, ga­lė­tų pik­tin­tis. Juk per­so­na­žo net var­das – Van­da­las. Jei jis ne­si­keik­ tų, aš juo ne­ti­kė­čiau. Kaip jis ga­ li ne­si­keik­ti? Žmo­gus, gy­ve­nan­tis pa­gal žvė­ries įsta­ty­mus? – Ar ne­pa­ty­rė­te komp­lek­sų, kai spek­tak­ly­je rei­kė­jo net du kar­ tus iš­si­reng­ti – mau­dy­nėms du­šo ka­bi­no­je bei Tem­zė­je ir su­vai­din­ti mei­lės sce­ną su Eg­le (ak­to­rė Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė)? – Ne, man ne­bu­vo jo­kių ne­pa­to­ gu­mų. – Jūs tie­siog „ve­ža­te“ vi­są spek­tak­lį – esa­te po­li­ci­nin­kas ir slap­ta­sis agen­tas Be­nas, pa­skui - bom­žas, ta­da – ba­ro ap­sau­gi­ nin­kas, pa­bai­go­je – vėl po­li­ci­ nin­kas. Kas sun­kiau­sia šia­me spek­tak­ly­je? – Jis su­dė­tin­gas lai­ko po­žiū­riu – be­pro­tiš­kai il­gas. Ne­leng­vas ir psi­ cho­lo­giš­kai: vi­są lai­ką tu­ri pa­ti­kėt ir nu­si­vilt, pa­ti­kėt ir nu­si­vilt. Daug nu­si­vy­li­mų. Ma­no per­so­na­žas Be­ nas vis pa­ti­ki kuo nors, bet gy­ve­ ni­mas jį nu­vi­lia. Vėl pa­ti­ki – ir vėl nu­vi­lia. Tai ir yra sun­kiau­sia. Vie­nu mo­men­tu at­ro­dė, kad vis­ kas ge­rai, bet ir vėl nu­si­vy­lė sa­vi­mi, kai te­ko muš­ti sa­vo tau­tie­tę. Kaž­ ko­kio bri­to va­do­vo pri­vers­tas dir­ bi nak­ti­nio klu­bo ap­sau­gi­nin­ku ir sa­vą žmo­gų tu­ri už plau­kų iš­mes­ ti į gat­vę. Žmo­gų, ku­rį my­lė­jai. Tai kas tu pa­ts esi? – Kaip pa­ti­ko dar­bas su re­ži­sie­ riu­mi O.Kor­šu­no­vu? – La­bai įdo­mu. Vis­ko bu­vo, bet ne­ si­py­ko­me. Ne­la­bai no­rė­čiau su kuo nors pyk­tis. Ne tai ve­da į prie­kį. Os­ka­ras – tik­rai di­de­lis meist­ras, ma­nau, sau var­dą pel­ny­tai už­si­ dir­bęs. Kai bu­vau stu­den­tas, vie­

Ke­lias: vaid­me­nys jau­nam ak­to­riui at­si­ve­ria vie­nas po ki­to. Praė­ju­sią sa­vai­tę Vil­niu­je vy­ku­sia­me „Flu­xus“ fes­ti

na sva­jo­nių bu­vo vai­din­ti pa­grin­ di­nį per­so­na­žą pas O.Kor­šu­no­vą. Ar­ba pas Ei­mun­tą Nek­ro­šių, nors jo spek­tak­lių spe­ci­fi­ka – vi­sai ki­to­ kia. Man at­ro­do, dau­ge­lio stu­den­ tų sva­jo­nė vai­din­ti pas gran­dą. Ti­ kė­jau­si, kad ka­da nors, kai tu­rė­siu var­dą, dar ką nors, gal­būt pa­ste­ bės ir pa­kvies. Vot bū­tų jė­ga, ma­ niau. O kad ga­vau tą ga­li­my­bę da­ bar – tai Die­vo do­va­na. Už ją ačiū. Ačiū vi­siems. – Kaip tė­vai įver­ti­no ši­tą jū­sų vaid­me­nį? – Ap­ka­bi­no ir pa­bu­čia­vo į kak­tą. Ir drau­gai. Ir kai ku­rie ko­le­gos. Man svar­būs žmo­nės iš­kart po prem­je­ ri­nio spek­tak­lio atė­jo į už­ku­li­sius ir pa­svei­ki­no. – O jūs ar pa­svei­ki­no­te tė­vą po spek­tak­lio „Šir­dis Vil­niu­ je“ prem­je­ros? Jū­sų tė­vas vai­ di­na kont­ro­ver­siš­ką as­me­ny­bę – Ju­ze­fą Pil­suds­kį, o jo par­tne­ ris – Fe­lik­są Dzer­žins­kį (ak­to­ rius Alek­sas Ka­za­na­vi­čius). – La­bai įdo­mus ši­tas spek­tak­lis. Su­pe­ri­nė si­tua­ci­ja, su­pe­ri­niai is­ to­ri­niai fak­tai. Sup­ran­tu, kad dau­ ge­lis kels bal­są, spek­tak­lis ne­pa­tiks, nes jis ki­toks. Tai – neį­ti­ki­ma is­to­

ri­ja. Du žmo­nės – J.Pil­suds­kis ir F.Dzer­žins­kis, gi­mę Vil­ni­jos kraš­te, abu mo­kę­si Vil­niaus pir­mo­jo­je gim­ na­zi­jo­je, išė­ję į skir­tin­gas pu­ses, su­ kū­rė im­pe­ri­jas. Juo­du su­si­tin­ka po mir­ties – to­kia pje­sės si­tua­ci­ja – ir klau­sia vie­nas ki­to, ko­dėl iš Lie­tu­ vos ne­pa­da­rė im­pe­ri­jos. Ta­me spek­tak­ly­je vai­di­na ir Si­mas – puo­lu­sį an­ge­lą. Man at­ro­do, tai – vie­nas stip­riau­sių jo vaid­me­nų. Bet aš tą pa­tį va­ka­rą tu­rė­jau kon­cer­tą, to­dėl iš spek­tak­lio išė­ jau anks­čiau. Tė­vą pa­svei­ki­nau po vis­ko. Nu­va­žia­vau pas tė­vus į so­ dą, kur jie gy­ve­na, ir pa­si­šne­kė­jo­ me pir­ty­je. – Ko­dėl puo­lė­te į ak­to­rys­tės stu­di­jas, juk gi­mi­nė­je, re­gis, ak­to­rių pa­kan­ka? – Pa­si­rin­ki­mą tu­rė­jau pa­pras­tą – ar­ba ar­mi­ja, ar­ba ak­to­ri­nis. Nie­kur ki­tur ne­ga­lė­jau sto­ti. – Taip troš­ko­te tap­ti ak­to­riu­ mi? – Ne tai. Ki­tur ne­ga­lė­jau sto­ti, nes ma­no pa­žy­miai bu­vo pra­sti. Laks­ čiau iš pa­mo­kų, ne­la­bai ge­rai mo­ kiau­si. Tie­są sa­kant, no­rė­jau tap­ ti po­li­ci­nin­ku. Iš is­to­ri­jos eg­za­mi­no ne­daug ba­lų ga­vau, o ten jis bu­vo

pa­grin­di­nis, to­dėl ne­be­ga­lė­jau sto­ ti. Žo­džiu, vis­kas bu­vo pa­sta­ty­ta ant kor­tos: ar­ba įsto­ju į ak­to­ri­nį, ar­ba ma­ne ima į ar­mi­ją. Vis­kas vy­ ko spon­ta­niš­kai. Aš jo­kių pla­nų ne­ tu­rė­jau. Gy­ve­ni­mas nu­ves ten, kur nu­ves, kad ir ką pla­nuo­tum. Ma­no gy­ve­ni­me taip yra – nu­ve­da. – Anot jū­sų, pla­nuo­ti ne­ver­ta? Žmo­gus pla­nuo­ja, o Die­vas juo­ kia­si. – Pla­na­vi­mas su­tei­kia la­bai daug džiaugs­mo. Žmo­gus bū­tų la­bai lai­min­gas, jei ga­lė­tų bū­ti tik pla­ nų kal­vis. Bet nuo ši­tos veik­los jam rei­kia pail­sė­ti įgy­ven­di­nant pla­ ną. O ta­da api­ma toks ap­mau­do ir pra­blai­vė­ji­mo jaus­mas. Aš – ti­ kin­tis žmo­gus, ir daug ką ati­duo­ du Die­vo va­liai. Ma­nau, daug kas yra Kū­rė­jo ran­ko­se. To­dėl no­riu ei­ ti su juo ko­ja ko­jon – ten, kur jis ve­ da. Ar ne pa­pras­čiau bū­tų gal­vo­ti, kad, kai kiek­vie­nas ta­vo mirk­te­lė­ ji­mas yra nu­lem­tas, vie­nin­te­lis ta­ vo dar­bas ši­ta­me gy­ve­ni­me – bū­ti lai­min­gam? – At­si­dū­ręs Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, iš tik­rų­jų su­pra­ to­te, kad to­kį ke­lią jums sky­rė Aukš­čiau­sia­sis?

21

šeštadienis, kovo 10, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

baž­ny­čio­je

F.Kir­ko­ro­vas dėl duk­ros pa­da­rys vis­ką Ko­vo 4 d. di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se kon­cer­tus su­reng­sian­ čiam Fi­li­pui Kir­ko­ro­vui abe­jin­gų nė­ra. Da­bar jo var­das daž­niau­siai links­niuo­ja­mas dėl duk­ters Alos Vik­to­ri­jos, gi­mu­sios Ma­ja­my­je.

Ši is­to­ri­ja ne­bū­tų ta­pu­si skan­da­lu, jei ne bū­das, ku­riuo gar­su­sis at­li­ kė­jas nu­spren­dė su­si­lauk­ti at­ža­los. Duk­re­lę, ku­riai šiuo me­tu yra be­ veik ke­tu­ri mė­ne­siai, pa­gim­dė su­ ro­ga­ti­nė mo­ti­na.

Lai­mė: F.Kir­ko­ro­vas ne­ga­li at­si­

džiaug­ti, kad pa­ga­liau tu­ri at­ža­lą.

i­va­ly­je Ai­nis su­vai­di­no gar­sų­jį avan­gar­dis­tą J.Ma­čiū­ną.

– Daug pa­tik­ri­ni­mų vi­sa­da vy­ko. Ir da­bar vyks­ta. Aš ne­ga­liu sa­ky­ ti, kad tai – ne ma­no ke­lias, nes man se­ka­si. Ir dėl to ne­ga­liu bur­ no­ti, kad ne ten pa­te­kau. Tik dvy­ lik­toj kla­sėj, pa­va­sa­rį, kai rei­kė­jo pil­dy­ti kaž­ko­kius po­pie­rius, įra­ šiau, kad sto­ju į ak­to­ri­nį. Sto­jau – ir įsto­jau. Bu­vau mo­kę­sis pas sa­vo tė­vus dra­mos stu­di­jo­je „Ele­ men­to­rius“. – Ar daug tu­ri­te lais­va­lai­kio, kaip jį lei­džia­te? – Kar­tais kom­piu­te­riu žai­džiu, kar­tais spor­tuo­ju, bet pa­grin­di­nė veik­la – dva­si­nės ke­lio­nės, teat­ ras. Dva­si­nės ke­lio­nės – tai mal­ da, me­di­ta­ci­ja, įvai­ri pra­kti­ka, se­mi­na­rai. Skai­tau kny­gas apie di­džiuo­sius mo­ky­to­jus – ne vien tik apie Kris­tų: ir apie Bu­dą, ir apie Kriš­ną, ir Kon­fu­ci­jaus raš­tus – ir ieš­kau sa­vęs. – Ar ne­pat­rauk­si­te su kriš­ nais­tais, ku­rie penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę žings­niuo­ja per Ka­ ted­ros aikš­tę į Ge­di­mi­no pro­ spek­tą ir, dai­nuo­da­mi mant­ ras, šlo­vi­na Kriš­ną? – Kar­tais pri­si­jun­giu prie jų pa­si­ vaikš­čio­ti. Tie žmo­nės vi­są mies­

tą lai­mi­na. Tik džiaug­tis tuo rei­kia – jie gi nie­ko blo­go ne­da­ro. Ei­na ir dai­nuo­ja ga­lin­gą mant­rą. Kas no­ rit, pri­si­jun­kit, kas ne­no­rit – ei­kit sa­vo ke­liu. Nei jie per daug rė­kia, nei per il­gai už­trun­ka vie­no­je vie­ to­je. Praei­viai pa­si­žiū­ri į juos, nu­ ly­di aki­mis, pa­si­juo­kia. Ge­rų emo­ ci­jų pliūps­nis. Su­per!

Pa­si­rin­ki­mą tu­rė­ jau pa­pras­tą – ar­ba ar­mi­ja, ar­ba ak­to­ri­ nis. Nie­kur ki­tur ne­ ga­lė­jau sto­ti. O kai pa­ma­čiau vie­ną jų, – ši­tą bū­ti­nai pa­ra­šy­kit, – lau­ke bu­vo 28 laips­niai šal­čio, aš sto­vė­jau Pi­lies gat­vė­je ir lau­kiau, kol drau­gas įleis į na­mus, o jis vis tiek ėjo su Kriš­ nos vė­lia­va ir dai­na­vo tą mant­ rą. Vie­nas. Pa­gal­vo­jau: „Jei­gu ne jis, jei­gu ne tie žmo­nės, ku­rie mel­ džia­si, gal Vil­niaus iš vi­so ne­bū­ tų.“ Kiek baž­ny­čių Vil­niu­je! Ir kiek di­de­lių žmo­nių at­si­lie­pia apie Vil­ nių kaip apie pa­sa­kų mies­tą. Ir aš jį la­bai my­liu.

As­me­ni­nio ar­chy­vo, Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

Nuei­nu ir į Ka­ta­li­kų baž­ny­čią. Į tas ra­mes­nes – Šv. Mi­ka­lo­jaus, Ber­nar­di­nų. – Tur­būt ne tik šven­to­vės, bet ir šei­ma, na­mai – jū­sų ra­my­ bės bei stip­ry­bės uos­tas? – La­bai gra­žiai su­ta­ria­me su bro­ liu, su tė­vais. Net jei vi­si su­si­grū­ dę gy­ven­tu­me vie­na­me kam­ba­ rė­ly­je, ne­bū­tų jo­kio dis­kom­for­to. Taip, šei­ma – ma­no stip­ry­bės uos­ tas. Tė­vai ne vie­ną, o šim­tus kar­tų man bu­vo pa­vyz­dys ne žo­džiais, o sa­vo dar­bais. Ma­čiau, kas vy­ko jų gy­ve­ni­me ir kaip jie el­gė­si. Jie bu­ vo ir su šlo­ve, ir su ko­mu­niz­mu, ir su įvai­riau­siom pro­ble­mom su­si­ dū­rę. Ir tiek ma­ma, tiek tė­tis vi­ są lai­ką iš­li­ko žmo­nė­mis ir lai­kė­ si vie­nas ki­to. Tai pa­da­rė mil­ži­niš­ką įta­ką man – ma­čiau, kaip el­gia­si suau­gę žmo­ nės, kad ir kas nu­tik­tų. Jie šyp­so­si ir yra lai­min­gi, veik­lūs ir daug dir­ ba. Kaip bro­lis au­gi­na sa­vo vai­ką – man pa­vyz­dys. Koks fai­nas vai­ kas, toks pūgž­lys, pu­sant­rų me­tų. Aš ma­tau lai­min­gą vai­ką, ku­ris nuo­lat šyp­so­si. Pa­si­žiū­riu ir jau­ čiu, kad taip jį auk­lė­ti – tei­sin­ga, ir man yra ge­ra. Aš di­džiuo­juo­si sa­vo tė­vais ir sa­vo bro­lio šei­ma.

Laurio Viksnės (BFL) nuotr.

Gim­dy­vės ta­pa­ty­bė iš­lai­ky­ta pa­slap­ty­je, nors F.Kir­ko­ro­vas ir už­si­ mi­nė, kad, jei no­rės, Ala Vik­to­ri­ja ga­lės ma­ty­tis su bio­lo­gi­ne ma­ma ir jų ry­šys ne­nut­rūks. F.Kir­ko­ro­vas at­sklei­dė vi­so la­bo tiek, kad su­ro­ga­ti­nė mo­ti­na gy­ve­ na Ame­ri­ko­je ir su šia jis bend­ra­vo per vi­sus nėš­tu­mo mė­ne­sius. Tie­sa, ži­niask­lai­da pa­lei­do gan­ dą, kad su­ro­ga­ti­ne mo­ti­na ta­po bu­vu­si Uk­rai­nos gro­žio kon­kur­ so lai­mė­to­ja. Apie lau­kia­mą duk­ te­rį ir su­ro­ga­ti­nę mo­ti­ną pir­ma­sis ži­niask­lai­dai iš­da­vė ge­ras jau­no­jo tė­čio drau­gas Ni­ko­la­jus Bas­ko­vas. 44-erių F.Kir­ko­ro­vas vi­sus gan­ dus ir spė­lio­nes pa­tvir­ti­no per Ru­si­jos mu­zi­ki­nių ap­do­va­no­ji­mų „Auk­si­nis gra­mo­fo­nas“ ce­re­mo­ ni­ją. Iš­kart, vos pa­ts su­ži­no­jo, kad jo duk­ra iš­vy­do pa­sau­lį. Kiek vė­liau F.Kir­ko­ro­vas su­vo­ kė, kad vi­sos svar­biau­sios jo gy­ve­ ni­mo da­tos su­tam­pa su šven­tė­mis: ma­ma mi­rė gim­ta­die­nio iš­va­ka­rė­ se, su Ala Bo­ri­sov­na Pu­ga­čio­va jis su­si­tuo­kė se­nų­jų Nau­jų­jų me­tų die­ną, o per iš­kil­min­gus mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mus „Auk­si­nis gra­mo­ fo­nas“ gi­mė jo duk­ra. And­re­jus Ma­la­cho­vas pir­ma­ sis su­ži­no­jo ir sa­vo lai­do­je pa­ skel­bė F.Kir­ko­ro­vo duk­ters var­dą – Ala Vik­to­ri­ja. Tai – bu­vu­sios Fi­li­ po žmo­nos A.Pu­ga­čio­vos ir jo ma­ mos, ku­ri mi­rė sū­nui dar bū­nant la­bai jau­nam, var­dų jun­gi­nys. „Esu tik­ras, kad ant­ro to­kio var­ do ne­tu­rės nie­kas. Aš jai duo­siu vis­ką, ko ne­da­viau dviem sa­vo my­ li­moms mo­te­rims“, – sa­vo pa­si­rin­ ki­mą aiš­ki­no gar­su­sis tė­ve­lis. VD inf.

22

šeštadienis, kovo 10, 2012

Je­ru­za­lė: seniausia pa­sau­lio is­to­ri­ja at­si­spin­di čia, mies­te, kur stūk­so Kris­taus Ka­po ba­zi­li­ka, Kan­čių ke­lias, Rau­dų sie­na, kur pa­si­mels­ti su­si­ren­ka mi­li­jo­nai pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų iš vi­so

Iz­rae­ly­je te­ro­riz­mu gali bū

Gar­baus am­žiaus – 76-erių – lietuvė Ge­no­ vai­tė Kar­pa­vi­čie­nė, grįž­da­ma iš Iz­rae­lio, su­kė­lė įta­ri­mų šios ša­lies ka­riš­kiams, ta­ čiau tai neap­tem­dė mėgs­tan­čios ke­liau­ti ir Pa­ža­dė­tą­ja že­me su­si­ža­vė­ju­sios mo­ters pa­tir­tų ma­lo­nių įspū­džių. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Iš­si­pil­džiu­si sva­jo­nė

Bet­lie­jus, Je­ru­za­lė, Gol­go­tos kal­ nas, ka­ra­liaus Sa­lia­mo­no stul­pai, Jor­da­no upė, Rau­dų sie­na, alyv­me­

džių gi­rai­tė, kur bu­vo suim­tas Jė­ zus Kris­tus, – tai ob­jek­tai, ku­riuos pa­ma­ty­ti sa­vo aki­mis ne vie­ną de­ šimt­me­tį troš­ko G.Kar­pa­vi­čie­nė. Jos sva­jo­nė iš­si­pil­dė, su­lau­kus 76-erių. „Šios ke­lio­nės pa­grin­das – re­li­gi­nės vie­tos, su­si­ju­sios su krikš­čio­ny­bės

Jor­da­nas: lie­tu­viai brai­dė gar­sio­jo­je upė­je.

is­to­ri­ja, – po ke­lio­nės ge­ra nuo­tai­ka tryš­ko G.Kar­pa­vi­čie­nė, ku­ri praė­ ju­siais me­tais lan­kė­si Ita­li­jo­je, dar prieš tai – Grai­ki­jo­je, pa­bu­vo­Pa­ry­ žiu­je. – Be­ne di­džiau­sią įspū­dį pa­ da­rė sa­vai­me už­si­de­gan­čios žva­ku­ tės Gol­go­to­je, kur bu­vo nu­kan­kin­tas Kris­tus.“ Ar ne­be­jau­nai mo­te­riai ne­bu­ vo sun­ku kop­ti į Gol­go­tos kal­ną? Ge­no­vai­tė juo­kė­si ir pur­tė gal­vą: „Ne, ne. Juk kar­tu ke­lia­vu­siai ma­ no drau­gei Ele­nai Ba­lins­kie­nei dar dau­giau – 78-eri“. Prieš ke­lio­nę Ge­no­vai­tė gir­dė­jo prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų apie Iz­rae­ lio gy­ven­to­jus, ta­čiau žy­dai ener­ gin­gai sen­jo­rei pa­ti­ko. Kuo? „Sa­ko, kad jie la­bai aro­gan­tiš­ ki. Bet man at­ro­dė, kad jie tie­siog

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

la­bai už­siė­mę, nes yra darbš­tūs ir sa­vo kraš­tą su­ge­bė­jo pa­vers­ti žy­ din­čiais so­dais. Rū­pes­tin­gai pri­ žiū­ri­mas kiek­vie­nas me­de­lis. Ir mais­tas la­bai ska­nus“, – nuo­šir­ džiai kal­bė­jo G.Kar­pa­vi­čie­nė. Iš­gąs­di­no di­de­lė mė­ly­nė

Nu­vy­kę prie Jor­da­no upės, kur Jo­ nas Krikš­ty­to­jas pa­krikš­ti­jo Jė­ zų Kris­tų, kai ku­rie žmo­nės pir­ko ten par­duo­da­mus marš­ki­nius ir jais ap­si­vil­kę mau­dė­si. „Aš tik pa­brai­džio­jau, – nu­si­juo­ kė G.Kar­pa­vi­čie­nė. – Ne­no­rė­jau, kad ma­ne per­krikš­ty­tų. Su drau­ge vie­na ki­tai už­py­lė­me Jor­da­no upės van­dens ant gal­vos.“ Mo­te­rims pa­ti­ko ir gar­sio­ji Ne­ gy­vo­ji (Mir­ties) jū­ra, prie ku­rios jau ne­sta­to­mi vieš­bu­čiai. Ši jū­ra kas­ met nu­sen­ka apie pu­sant­ro met­ ro. Jos plo­tis da­bar yra apie 17 ki­ lo­met­rų, o il­gis – 60 ki­lo­met­rų. „Rei­kia iš­kart gul­tis ant van­ dens, bet po to at­si­sto­ti la­bai sun­ ku, – nu­si­juo­kė Ge­no­vai­tė, į Lie­ tu­vą at­si­ve­žu­si drus­kų, ku­rio­se yra 26 nau­din­gi mi­ne­ra­lai. Žy­dai per­spė­jo, kad ne­rei­kia taš­ ky­tis, nes van­duo itin sū­rus. Ta­čiau lie­tu­vė įspė­ji­mų ne­pai­sė, to­dėl jai taip pra­dė­jo grauž­ti akis, kad vos su­ge­bė­jo grįž­ti į kran­tą. „Be­je, jau su­grį­žu­si į Lie­tu­vą iš­ si­gan­dau, kai ant ko­jos pa­ma­čiau di­de­lę mė­ly­nę, – pri­si­pa­ži­no Ge­ no­vai­tė. – Tik po to su­ži­no­jau, kad tai – Ne­gy­vo­sios jū­ros drus­kų po­ vei­kis.“ G.Kar­pa­vi­čie­nė jū­ro­je mau­dė­ si vie­šė­da­ma Ei­la­to ku­ror­te, kur lie­tu­vių ne­gąs­di­no pa­ly­gin­ti šal­ tas van­duo – tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 20 laips­nių ši­lu­mos.

Do­va­nų ga­vo ka­ro­lius

Mo­te­ris ži­no­jo apie ju­dė­jų kas­sa­ vai­ti­nę šven­tę – ša­bą, kai žy­dai ne­ dir­ba. Vis dėlto ją ste­bi­no, kad per šią šven­tę net ka­vos sun­ku gau­ti, o pa­tar­nau­ja tik ki­tų re­li­gi­jų žmo­ nės. Ke­liau­nin­kę nu­ste­bi­no ir vis dar gyvuo­jan­tis pa­pro­tys, kad žy­das ne­ga­li tuok­tis su ki­tos tau­ty­bės žmo­gu­mi. Tie­sa, ki­ta­tau­tį įsi­my­ lė­ję žy­dai daž­nai iš­va­žiuo­ja tuok­ tis į ki­tą ša­lį ir grį­žus to­kia san­tuo­ ka jau pri­pa­žįs­ta­ma.

Pa­les­ti­nos te­ri­to­ri­jo­ je pre­kės daug pi­ges­ nės, to­dėl dau­gu­ma tu­ris­tų bū­tent ten per­ka su­ve­ny­rus. Be­je, mo­te­ris sa­vo aki­mis ma­tė žy­dų ves­tu­ves. „Per ves­tu­vių ce­ re­mo­ni­ją jau­nie­ji lai­ko du iš ke­tu­ rių bal­da­ki­mo kam­pų, jau­ni­kis vie­ nu ko­jos smū­giu tu­ri su­traiš­ky­ti į fo­li­ją su­vy­nio­tą stik­li­nę“, – apie vie­ną iš tra­di­ci­jų pa­sa­ko­jo G.Kar­ pa­vi­čie­nė. Pa­les­ti­no­je ją su­ža­vė­jo Bet­lie­jus. Be to, Pa­les­ti­nos te­ri­to­ri­jo­je pre­kės daug pi­ges­nės, to­dėl dau­gu­ma tu­ ris­tų bū­tent ten per­ka su­ve­ny­rus. „Pa­dė­ki­te mums“, – įsmi­go nuo­ šir­džios juo­dos pa­les­ti­nie­čio akys, kai lie­tu­vė dar abe­jo­jo, ar pirk­ti jai la­bai pa­ti­ku­sius ka­ro­lius iš aga­to. Sen­jo­rė ne­pa­gai­lė­jo pen­kių do­le­ rių, o su­jau­din­tas pa­les­ti­nie­tis net ne­pra­šy­tas pa­do­va­no­jo dar vie­nus ka­ro­lius.

23

šeštadienis, kovo 10, 2012

o pa­sau­lio.

būti įta­ria­mi ir sen­jo­rai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­sas su­kė­lė įta­ri­mų

Vi­są gy­ve­ni­mą mo­ky­to­ja dir­bu­si ir su jau­ni­mu bend­ra­vu­si Ge­no­vai­tė bal­tai pa­vy­dė­jo, kad Iz­rae­ly­je pen­ si­nin­kai mo­ka tik 10 pro­c. už me­ di­ci­nos pa­slau­gas, ku­rios yra aukš­ čiau­sio ly­gio. Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ša­ly­je sie­kia apie 2000–2500 do­ le­rių. Tie­sa, tu­ris­tes kar­tais trik­dė ir er­zi­no joms il­sin­tis vieš­bu­ty­je dan­ gų daž­nai skro­džiantys ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­vai. „Gat­vė­se daug ka­rei­vių, vy­rai ar­ mi­jo­je pri­va­lo tar­nau­ti tre­jus, mer­ gi­nos – dve­jus me­tus, – gi­do žo­ džius per­pa­sa­ko­jo G.Kar­pa­vi­čie­nė. – At­lie­kan­tys ka­ri­nę tar­ny­bą gau­na at­ly­gi­ni­mą, po to pus­me­tį ke­liau­ja ir tik ta­da, ga­vę di­de­lę kom­pen­sa­ ci­ją, ren­ka­si pro­fe­si­ją ir stu­di­juo­ ja.“ Be­je, iš­vyks­tant iš Iz­rae­lio sos­ ti­nės Tel Avi­vo oro uos­te vi­si itin griež­tai tik­ri­na­mi. Dar iki oro uos­to priei­gų gink­ luo­ti ka­riš­kiai su­stab­dė tu­ris­tų au­to­bu­są ir kruopš­čiai tik­ri­no la­ ga­mi­nus, dra­bu­žius, as­mens do­ ku­men­tus. „Iš­si­gan­dau, nes ma­no as­mens do­ku­men­tas bu­vo iš­duo­tas prieš 20 me­tų, kai bu­vau tam­siap­lau­ kė“, – da­bar juo­kė­si G.Kar­pa­vi­ čie­nė. Vis dėl­to pri­si­pa­žįs­ta, kad ge­ro­ kai su­ne­ri­mo, kai spe­cia­lių­jų tar­ ny­bų at­sto­vai su­lai­kė au­to­bu­są ir tik­ri­no in­for­ma­ci­ją. Ar se­ny­va mo­te­ris ga­lė­jo bū­ti pa­ vo­jin­ga Iz­rae­liui? „O tai ką? Pen­si­ nin­kas ne­ga­li bū­ti te­ro­ris­tas? – nu­ si­juo­kė Ge­no­vai­tė. – Kai žmo­gus vy­res­nis, jis gy­ve­ni­me ma­žiau tu­ ri ką pra­ras­ti.“

Ža­lu­ma: žy­dai sa­vo ša­lį pa­ver­tė žy­din­čiais so­dais.

Bend­ra­žy­gės: G.Kar­pa­vi­čie­nė (kairėje) ke­lia­vo su sa­vo drau­ge E.Ba­

lins­kie­ne.

Is­to­ri­ja: Iz­rae­ly­je mo­te­ris lan­kė­si krikš­čio­ny­bės gi­mi­mą me­nan­čio­se

vie­to­se.

24

šeštadienis, kovo 10, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vers­lo ly­de­riams – Žmo­gus gi­męs veik­ti ir rea­li­zuo­ti sa­vo ta­len­tus. Ir tik po to – šei­ma, vai­kai, sek­ sua­li­niai san­ty­kiai, ke­lio­nės, SPA pro­ce­dū­ ros. Taip tei­gia nau­jos vers­lo kul­tū­ros, lai­ mės eko­no­mi­kos sie­kian­ti ir ki­tus tuo už­ kre­čian­ti ne­ste­reo­ti­pi­nė mo­te­ris, Har­mo­ nin­gos as­me­ny­bės ins­ti­tu­to, bend­ro­vės „Fe­mi­na Bo­na“ įkū­rė­ja, vers­li­nin­kė, lek­to­rė Ra­sa Bal­čiū­nie­nė. Ce­re­mo­ni­ja: rugp­jū­tį po­ros dar lau­kia baž­ny­ti­nės san­tuo­kos apei­

gos.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Po ves­tu­vių – į Egip­tą Ne­se­niai su­si­ža­dė­ję ak­to­riai In­ ga Nor­ku­tė ir Au­ri­mas Žvi­nys ves­tu­ves pla­na­vo neil­gai. Va­kar Vil­niaus san­tuo­kų rū­muo­se po­ra ofi­cia­liai su­si­tuo­kė, o rugp­jū­tį jų san­tuo­ką pa­lai­mins ir ku­ni­gas.

Po­ra lem­tin­gą žings­nį ženg­ti nu­ spren­dė po še­še­rius me­tus tru­ ku­sios drau­gys­tės. Su­si­tuok­ti dar šiais me­tais jiems re­ko­men­da­ vo ir bū­rė­ja Vai­va Bud­rai­ty­tė, su I.Nor­ku­te da­ly­vau­jan­ti TV pro­ jek­te „Būk ma­no mei­le“. Gar­si se­ria­lų ir teat­ro ak­to­rė, TV pro­jek­to „Būk ma­no mei­le“ ve­dė­ja I.Nor­ku­tė šiai ypa­tin­gai pro­gai pa­si­rin­ko ne tra­di­ci­nę bal­ tą, o vyš­ni­nę spal­vą. Prie su­kne­ lės ak­to­rė pri­de­ri­no skais­čiai rau­ do­nus il­gaau­lius ir glaus­ti­nu­kę. 11 me­tų jau­nes­nis su­tuok­ti­nis Au­ri­ mas pa­si­puo­šė tam­siu kos­tiu­mu ir to­kios pat spal­vos kaip su­tuok­ ti­nės su­kne­lė marš­ki­niais.

Žie­dai, ant ku­rių iš­gra­vi­ruo­tuos kū­di­kio pė­du­tės, – bi­čiu­lių do­ va­na jau­na­ve­džiams. Ta­čiau po­ ra ži­niask­lai­dai tvir­ti­no, kad tuo­ kia­si ne iš rei­ka­lo. Po­ros pa­svei­kin­ti at­vy­ko bū­rė­ja V.Bud­rai­ty­tė su su­tuok­ti­niu Gau­ den­tu Nau­jo­ku, re­ži­sie­rius Vy­te­ nis Pau­liu­kai­tis, A.Žvi­nio tė­vai ir ko­le­gos, eks­cent­riš­kas dai­ni­nin­ kas Gau­den­tas Ja­nu­šas. Ak­to­rės I.Nor­ku­tės tė­vai va­kar ne­da­ly­ va­vo. Jie ke­ti­na at­vyk­ti į baž­ny­ ti­nės san­tuo­kos ce­re­mo­ni­ją, ku­ ri pla­nuo­ja­ma rugp­jū­tį. Iš kar­to po ce­re­mo­ni­jos ir kuk­lių pie­tų su ar­ti­miau­siais žmo­nė­mis po­ ra iš­sku­bė­jo į Egip­tą, kur mė­gau­ sis sa­vai­tės truk­mės ato­sto­go­mis, va­di­na­muo­ju me­daus mė­ne­siu. I.Nor­ku­tė po ce­re­mo­ni­jos pa­si­ rin­ko vy­ro pa­var­dę ir nuo šiol do­ ku­men­tuo­se bus įvar­di­ja­ma kaip In­ga Nor­ku­tė-Žvi­nie­nė. VD inf.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Ne­tra­di­ci­niai auk­lė­ji­mo me­to­dai

Gar­sioms ne tik Lie­tu­vos, bet ir Ru­si­jos bendrovėms, kon­cer­nams va­do­vau­jan­tiems vers­li­nin­kams se­mi­na­rus ve­dan­ti Ra­sa šyp­so­si ir link­si gal­va: „Taip, aš – mo­te­ris, ne­si­va­do­vau­jan­ti ste­reo­ti­pais.“ Iš­raiš­kin­gai ak­cen­tuo­da­ma sa­vo žo­džius ge­riau­sių psi­cho­lo­gų ir kū­ no kal­bos spe­cia­lis­tų nau­do­ja­mais ran­kų ges­tais, pa­tei­kia pa­vyz­dį. Ne­se­niai, va­sa­rio mė­ne­sį, R.Bal­ čiū­nie­nė sa­vo klien­tus pa­kvie­tė į se­mi­na­rą, ku­rio pa­grin­di­nė te­ma – iš­siaiš­kin­ti sa­vo po­rei­kius. Tai ji pa­ da­rė sa­vo 45-ojo gim­ta­die­nio pro­ga. Klien­tams nė žo­de­liu neuž­si­mi­nė, kad tą­dien bu­vo jos šven­tė. Rei­kia pa­mi­nė­ti dar ką nors ne­ ste­reo­ti­piš­ko? Kai sū­nus pe­rė­jo į de­vin­tą kla­sę, ma­ma lei­do jam pa­ si­jus­ti sa­va­ran­kiš­kam: iš­nuo­mo­ jo bu­tą, nors vi­si gy­ve­no erd­via­ me na­me. „Ki­to­kia aš ir su vy­rais, – šyp­so­ si tvir­tą nuo­mo­nę tu­rin­ti R.Bal­čiū­ nie­nė. – Me­tams bė­gant su­pra­tau, kad trau­kos ne­bū­ti­na iš­lie­ti sek­ sua­li­niuo­se san­ty­kiuo­se. Tą trau­ kos ener­gi­ją pir­miau­sia sten­giuo­ si pa­nau­do­ti bend­ra­dar­bia­udama, siek­da­ma pui­kių re­zul­ta­tų. Tai man daug svar­biau nei sek­sua­li­niai san­ ty­kiai, ku­rie grei­tai ga­li baig­tis iš­ si­sky­ri­mu.“ Mo­ko at­si­kra­ty­ti ste­reo­ti­pų

Pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi, bet ne aro­gan­ tiš­ka. At­si­pa­lai­da­vu­si, bet mo­kan­ti įver­tin­ti žmo­gaus psi­cho­lo­gi­ją. Ne iš tų, ku­rie ma­no, kad mo­ters pa­ skir­tis – tar­nau­ti šei­mai, bet jai sve­ti­mas ir skan­di­na­vų po­žiū­ris į fe­mi­niz­mą. „Mū­sų kul­tū­ro­je tiek vy­ras, tiek mo­te­ris yra gi­mę sa­vęs rea­li­zuo­ti“, – ne­lei­džia sua­be­jo­ti sa­vo žo­džiais Har­mo­nin­gos as­me­ny­bės ins­ti­tu­ to va­do­vė. Pa­si­tei­ra­vus apie har­mo­ni­ją, Ra­ sa il­gai ne­gal­vo­ja: „Har­mo­ni­ja – tai tei­sin­gų pa­si­rin­ki­mų re­zul­ta­tas. Taip pat, kaip ir lai­mė.“ Rem­da­masi in­for­ma­ci­ja, pa­tir­ti­ mi, moks­lu, R.Bal­čiū­nie­nė ir pa­de­ da siek­ti har­mo­ni­jos. „Su­ku­riu ga­li­my­bę at­si­ri­bo­ti nuo vi­suo­me­nės, šei­mos ir as­me­ ni­nių ste­reo­ti­pų, – sa­ko lek­to­rė ir tuoj pat paaiš­ki­na: – As­me­ni­nius ste­reo­ti­pus pa­tys for­muo­ja­me nuo vai­kys­tės. Vi­suo­me­ni­nius for­muo­

ja ži­niask­lai­da, šei­mos ste­reo­ti­pai for­muo­ja­mi šei­moje.“ Pa­sak jos, leng­viau­sia at­si­kra­ty­ti vi­suo­me­nės ste­reo­ti­pų ir su­pras­ti, kad va­do­vau­jie­si ne sa­vo pro­tu, o su­for­muo­tu po­žiū­riu. Sun­kiau – šei­mos, nes tuo­met vei­kia emo­ci­ nis pa­grin­das. Sun­kiau­sia įveik­ti as­me­ni­nius, dar vai­kys­tė­je su­si­ for­ma­vu­sius ste­reo­ti­pus. Kaip su­žlug­dy­ti ini­cia­ty­vą?

Ra­sa pa­tei­kia ir vie­ną vai­kys­tė­je su­si­for­ma­vu­sių ste­reo­ti­po pa­vyz­ džių: „Ma­ža mer­gai­tė no­ri nu­džiu­ gin­ti ma­mą ir nu­spren­džia iš­kep­ ti jai bly­nų. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kia daž­niau­siai bū­na ma­mos reak­ci­ ja, kai ji grįž­ta na­mo ir pa­ma­to, ką da­rė duk­ra? Vai­kui, no­rė­ju­siam nu­džiu­gin­ti ma­mą, su­si­for­muo­ ja nuo­mo­nė, kad ini­cia­ty­vos šia­ me pa­sau­ly­je ne­rei­kia. Kol dar ne­ ga­li­me mąs­ty­ti lo­giš­kai, at­si­ran­da įpro­tis.“

Kai sa­kai, kad vis­ką ži­nai ir ne­no­ri nie­ ko pa­žin­ti, vadinasi, tau pra­si­dė­jo se­nė­ji­ mo pro­ce­sas. Tei­sin­go pa­si­rin­ki­mo, ku­ris for­ muo­ja har­mo­ni­ją, kaip ir pa­si­ten­ ki­ni­mo, ne­ga­li­ma nu­si­pirk­ti už jo­ kius pi­ni­gus. R.Bal­čiū­nie­nė ne­sle­pia, kad jos se­mi­na­ruo­se lan­ko­si ir itin tur­tin­ gų žmo­nių, ku­riems tiks­lo sie­ki­ mas jau ne­tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mo. Jie neap­sisp­ren­džia, ką pa­si­rink­ti. Gy­ve­ni­miš­kas si­tua­ci­jas R.Bal­ čiū­nie­nė ne­re­tai pa­tei­kia žai­di­mo for­ma: „Su­ku­riu ga­li­my­bes pa­čiam at­sa­ky­ti, kas jis yra. Tai pa­de­da sa­ve pa­žin­ti, o paskui rei­kia pa­si­rink­ti.“ Ti­kė­ti in­tui­ci­jos ga­lia

Iš­raiš­kin­gais ges­tais sa­vo min­tis iliust­ruo­jan­ti mo­te­ris pa­ti­ki­na, kad spe­cia­liai neu­ro­ling­vis­ti­nio pro­ gra­ma­vi­mo tech­ni­kos ne­si­mo­kė: „To ir ne­rei­kia spe­cia­liai mo­ky­tis. Šia­me gy­ve­ni­me esi ar­ba šei­mi­nin­ kas, ar­ba sve­čias. Vi­siems ga­li bū­ ti liūd­na. Bet svar­bu, ka­da ir ko­ kios bū­se­nos prii­mi spren­di­mus. Juk bū­na, kai jau­čia­me, kad šian­ dien – mū­sų die­na.“ At­ras­ti tą sa­vo bū­se­ną – dar vie­ nas iš R.Bal­čiū­nie­nės mo­ky­mų.

Lek­to­rė: R.Bal­čiū­nie­nė vers­lo ly­de­ri

Pra­šo­ma konk­re­taus pa­ta­ri­mo, niū­niuo­da­ma kla­si­ki­nę me­lo­di­ją, ji aiš­ki­na: „Vie­no nė­ra. Tai tas pats, tar­si jums aiš­kin­čiau apie sul­čių, ku­rias tu­ri­te iš­ger­ti, sko­nį.“ „Iš pra­džių la­bai svar­bu tuo ti­ kė­ti, – pa­brė­žia R.Bal­čiū­nie­nė. – Taip pat la­bai svar­bu per­ne­lyg ne­ si­va­do­vau­ti tik gi­liu pro­tu ar­ba ra­cio­na­lu­mu. In­tui­ci­ja mū­sų gy­ ve­ni­me taip pat tu­ri di­de­lę reikš­ mę.“ Ra­sa sprag­te­lėja pirš­tais. Taip ji iliust­ruo­ja tą vie­nin­te­lį vi­di­nį ži­ no­ji­mą, im­pul­są. Tar­si toks vie­ nas „spragt“, ku­ris nie­ka­da neap­ gau­na. Svar­bu in­tui­ci­ją la­vin­ti, ne­­pai­ nio­ti jos su emo­ci­jo­mis ir su­jung­ti su pro­tu. Rei­kia ra­cio­na­liai su­pras­ ti, kaip vei­kia in­tui­ci­ja, kad ne­nu­ tik­tų taip, kaip at­si­ti­ko vie­nam tur­ tin­gam vers­li­nin­kui. Jis pri­si­pa­ži­no nuo­lat priim­da­vęs ra­cio­na­lius spren­di­mus, ku­rie pa­ dėjo už­dirb­ti ne vie­ną mi­li­jo­ną, ta­ čiau ap­si­lan­kęs se­mi­na­re nu­spren­ dė pa­si­ti­kė­ti in­tui­ci­ja ir... pra­ra­do tris mi­li­jo­nus. Iš ko jis spren­dė, kad tai bu­vo in­ tui­ci­ja? „Na, aš nuo­jau­tą tu­rė­jau“, – pa­gal­vo­jęs at­sa­kė jis. Su­si­ti­ki­mas su ru­sų vers­li­nin­ku

Bū­tent in­tui­ci­ja tar­si už ran­kos Ra­ są nu­vedė į vie­ną se­mi­na­rą JAV. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo šv. Ka­lė­dų pro­ga pa­žįs­ta­mo jai do­va­no­tos vie­

25

šeštadienis, kovo 10, 2012

ste­reo­ti­pų lau­žy­mo pa­mo­kos Kiek­vie­nas žmo­gus gi­ liai gi­liai šir­ dy­je jau­čia, kur klys­ ta, ar jam pa­tin­ka jo dar­bas, ar lai­min­gas šei­mo­je.

„Čia tas pa­ts, kaip klaus­ti, kas ge­riau – ąžuo­las ar braš­kė, – pa­tei­ kia pa­vyz­dį ji. – Jei jam iš­ties ge­rai – tai pui­ku. Tai – jo ke­lias. Kiek­ vie­nas žmo­gus gi­liai gi­liai šir­dy­ je jau­čia, kur klys­ta, ar jam pa­tin­ka jo dar­bas, ar lai­min­gas šei­mo­je.“ Ra­sa – lai­min­ga. Da­bar ji lai­ ką su­si­pla­na­vu­si taip, kad ke­lia­si be­veik ka­da no­ri, daž­nai įsi­klau­so į sa­vo in­tui­ci­ją, skai­to fi­lo­so­fi­nes kny­gas, kar­tais pa­si­mė­gau­ja kul­ tū­ros ren­gi­niais, mais­to ga­mi­ni­mu ar SPA ma­lo­nu­mais. Kal­bi­na­ma apie ma­lo­nu­mus pa­ tiks­li­na, kad svar­bu ži­no­ti, ka­da jau­tie­si ne­ma­lo­niai: „Man ne­ma­ lo­nu, kai jau­čiu, kur rei­kia ju­dė­ ti, bet už­si­cik­li­nu vie­no­je vie­to­je. Ir la­bai ma­lo­nu, kai pa­da­rau pra­ smin­gų da­ly­kų.“ Ji ir vėl iš­raiš­kin­gai ges­ti­ku­liuo­ja, ta­čiau at­sa­ky­da­ma į pa­sta­bą, kad kar­tais ji pa­na­ši į ak­to­rę, tik nu­si­ juo­kia: „Kai bu­vau ma­ža, no­rė­jau tap­ti ak­to­re, ta­čiau ne­lan­kiau dra­ mos bū­re­lio, nes mik­čio­jau.“ Už sū­nų gy­ve­ni­mą neat­sa­kin­ga

ius mo­ko har­mo­ni­jos.

no žy­maus ame­ri­kie­čio lek­to­riaus kny­gos, ku­rio pa­skai­to­se ji jau bu­ vo lan­kiu­sis. Skai­ty­da­ma nu­ste­bo, kad kū­nas keis­tai rea­guo­ja į tai, ką

skai­to: „Ne, tai ne­bu­vo ­ko­kia nors mis­ti­ka. Tie­siog rei­kia mo­kė­ti įsi­ klau­sy­ti į sa­vo kū­ną, nes jis vi­sa­da mums siun­čia ženk­lus.“

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ra­sa nuė­jo į ke­lias kny­gos au­to­ riaus pa­skai­tas. 2008 m. gruo­džio 29 d. ga­vo kvie­ti­mą į to lek­to­riaus ve­da­mą se­mi­na­rą JAV, vyk­sian­tį po sa­vai­tės. „Ra­cio­na­lus pro­tas man šnabž­ da: ang­liš­kai su­pran­ti nei­dea­liai, ver­ti­mo ne­bus, esi su­pla­na­vu­si kai ku­riuos ki­tus dar­bus...“ – R.Bal­ čiū­nie­nė pui­kiai pa­me­na tą die­ną, kai už­da­rė pro­tą į sei­fą ir pa­si­da­ vė tam vie­nin­te­liam „spragt“ – in­ tui­ci­jai. Net­gi ne­ra­du­si nė vie­no ar­gu­ men­to „už“, iš­vy­ko už At­lan­to. Jau pir­mą die­ną se­mi­na­re akys su­si­ti­ ko su vie­no vy­ro žvilgs­niu. Tai bu­ vo di­de­lio Ru­si­jos kong­lo­me­ra­to ir vie­no di­džiau­sių Ru­si­jos ban­kų sa­ vi­nin­kas, į se­mi­na­rą at­vy­kęs su dar tri­mis žmo­nė­mis, tarp ku­rių bu­vo ir ver­tė­jas. Sa­vo dar­bu ir po­žiū­riu su­do­mi­ nu­si vers­li­nin­ką, Ra­sa da­bar nuo­ lat skrai­do į Mask­vą, kur sėk­min­gai ren­gia se­mi­na­rus apie ly­de­rys­tės har­mo­ni­ją.

gi skep­tiš­kai ver­ti­no ga­li­my­bę iš­ mok­ti skai­ty­ti.“ Ir po aki­mir­kos paaiš­ki­na, kad sie­kia Lie­tu­vo­je pa­dė­ti pa­ma­tus nau­jai vers­lo kul­tū­rai, lai­mės eko­ no­mi­kai, ku­ri jau iš lė­to ski­na­si ke­ lią vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vai tu­ri siek­ti ne iš­nau­do­ti žmo­nes, o ma­ ty­ti vers­lo pra­smin­gu­mą, su­teik­ ti ga­li­my­bes jiems su­kur­ti pui­kias są­ly­gas at­si­skleis­ti, to­bu­lė­ti. Šis pro­ce­sas jau pra­si­dė­jo. Re­ne­san­sas, be­je, taip pat neiš­kart ra­do ke­lią“, – ti­ki­na R.Bal­čiū­nie­nė. Ra­sai im­po­nuo­ja ne tur­tin­gi, bet, kaip ji va­di­na, švie­sūs žmo­nės. Tie, ku­rie sie­kia to­bu­lė­ti, pa­žin­ti, ku­rių akys de­ga smal­su­mu. „Vie­ni yra kaip ruo­niai, ku­ rie mie­ga, ki­ti – ku­rie bun­da ar jau pra­bu­do, – lek­to­rė tar­si ak­to­ rė krai­po gal­vą. – Kai sa­kai, kad vis­ką ži­nai ir dau­giau ne­no­ri nie­ ko pa­žin­ti, vadinasi, tau pra­si­dė­jo se­nė­ji­mo pro­ce­sas.“ Sva­jo­jo apie ak­to­rys­tę

Mie­gan­tys ir bun­dan­tys ruo­niai

Ki­to­kia: R.Bal­čiū­nie­nė nė­ra ste­reo­ti­pi­nė mo­te­ris.

Pro­vo­kuo­ju: ką at­sa­ky­tų tiems, ku­ rie teig­tų, kad tai, ką ji vei­kia, tė­ ra ma­ka­ro­nų ka­bi­ni­mas ir no­ras iš tur­tin­gų vers­li­nin­kų už­dirb­ti pi­ni­ gų? R.Bal­čiū­nie­nė at­sa­ko ra­miai: „Įsi­vaiz­duok, kad gy­ve­na­me am­ žiu­je, kai žmo­ni­ja iš­ra­do raš­tą. Juk iš pra­džių di­džio­ji da­lis žmo­nių ir­

Ką lek­to­rė pa­sa­ky­tų tam, ku­ris sa­ ko, kad ne­ži­no, ko no­ri? Kaip iš­mo­ ky­ti įsi­klau­sy­ti į sa­ve? „Pir­miau­sia ne­da­ry­ti to, ko ne­ no­ri, – šyp­te­lė­ja Ra­sa. – Ži­no­ma, to ne­pa­da­ry­si iš­kart, ta­čiau ma­žais žings­niu­kais pa­siek­si.“ Ką ji pa­sa­ky­tų lai­min­gam, švie­ saus pro­to Ti­be­to vie­nuo­liui, ku­ riam ne­rū­pi var­to­jimo kul­tū­ra?

Ar jos har­mo­ni­jos teo­ri­ja ne­su­by­ rė­tų kaip kor­tų na­me­lis, jei stai­ ga ne­lai­mę pa­tir­tų vie­nas iš dvie­ jų jos sū­nų? „Ne­su at­sa­kin­ga už jų gy­ve­ni­ mą, – tie­siai ir emo­cin­gai nu­ker­ ta. – Tai, kas jiems nu­tin­ka, yra jų pa­si­rin­ki­mas. Ži­no­ma, aš la­ bai iš­gy­ven­čiau pa­si­da­vu­si pir­mi­ nėms emo­ci­joms. Tai bū­tų adek­va­ ti reak­ci­ja. Juk per že­mės dre­bė­ji­mą mes ne­si­džiau­gia­me. Ne­ga­li­ma už­ spaus­ti vis­ko vi­du­je. Ypač tai bū­ din­ga vy­rams. Dėl šios prie­žas­ties jie ir gy­ve­na trum­piau. Har­mo­ni­ja nė­ra ap­lin­kos ig­no­ra­vi­mas.“ Ra­sa su­pla­na­vu­si sa­vo gy­ve­ni­mą 10 me­tų į prie­kį. Ar ji ne­bi­jo, kad kaip ta­me po­sa­ky­je Die­vas pa­si­ juoks iš jos pla­nų? „Oi, ne­konk­re­čiai pla­nuo­ju, ži­ nau, ko sie­kiu, kas man įdo­mu, ma­tau kryp­tį, bet ne de­ta­les“, – at­ker­ta ji ir pri­pa­žįs­ta, kad gai­li­si gy­ve­ni­me neiš­nau­do­ju­si daug ga­ li­my­bių. Kai ma­mai bu­vo liūd­na

Ji tur­būt ne­bi­jo, kad, su­lau­ku­si 60 me­tų, stai­ga su­voks: tai, ką da­rė, ne­tu­rė­jo jo­kios pra­smės? „Oi, ne­bi­jau, – nu­si­kva­to­ja. – Aš jau se­niai esu lai­min­ga ir džiau­ giuo­si tuo, ką da­rau.“ Tie­sa, po aki­mir­kos kaž­ką pri­ si­mi­nu­si R.Bal­čiū­nie­nė šyp­te­lė­ja. Vie­ną niū­rų 2011 m. lapk­ri­čio šeš­ ta­die­nį ji pa­si­kvie­tė sa­vo sū­nus, 17 me­tų Min­vy­dą ir 15 me­tų Man­gir­ dą, pa­si­kal­bė­ti. „No­riu su ju­mis pa­kal­bė­ti, vai­ kai. Ma­mai liūd­na, – šo­ki­ra­vo sa­ vo sū­nus, vi­suo­met op­ti­mis­tiš­kai ir ge­rai nu­si­tei­ku­si Ra­sa. – Jau­čiu, kad gy­ve­ni­me dar la­bai ma­žai pa­ da­riau.“ „Ma­ma, kar­je­rą da­rai, svei­ka­ tos tu­ri, šei­mą tu­ri, pi­ni­gų mums pa­kan­ka. Ko dar no­ri? – pa­klau­ sė Min­vy­das ir tę­sė: – Bil­las Ga­te­ sas sa­vo vers­lą pra­dė­jo su­lau­kęs 16 me­tų, o tu – daug vė­liau. Bet vis­ tiek lai­ko dar tu­ri daug.“ Jau­nė­lis sū­nus il­gai ty­lė­jo ir pa­si­ su­kęs į ma­mą, paskui į bro­lį ta­rė: „Ko tu ly­gi­ni su ki­tais? Kiek­vie­nas žmo­ gus yra uni­ka­lus. Ma­ma, dirbk iki 90 me­tų ir dar daug ką pa­da­ry­si.“

26

šeštadienis, kovo 10, 2012

Že­mės dre­bė­ji­mą Ita­li­jo­je lie­tu­vei pr De­šimt me­tų Ita­li­jo­je gy­ve­nan­ti, o 2008ai­siais už ita­lo Ros­sa­no Sol­da­ti iš­te­kė­ju­ si lie­tu­vė Ri­ta Mi­ku­čio­ny­tė su siau­bu pri­ si­me­na 2009-ųjų ba­lan­dį. Ji bu­vo 38 sa­ vai­tę nėš­čia, kai Ita­li­ją su­krė­tė di­džiau­sias per 30 me­tų že­mės dre­bė­ji­mas. Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Gy­ve­na eko­lo­giš­ka­me na­me

12 ki­lo­met­rų nuo Ab­ru­cų re­gio­ no sos­ti­nės L’Ak­vi­los įsi­kū­ru­sia­ me kal­nų kai­me­ly­je gy­ve­nan­čiai 41 me­tų lie­tu­vei R.Mi­ku­čio­ny­tei da­ bar svar­biau­sios ma­mos ir na­mų šei­mi­nin­kės pa­rei­gos. Prieš gims­tant duk­rai mo­te­ris dir­bo jai ir vy­rui, 54-erių R.Sol­da­ ti pri­klau­san­čia­me res­to­ra­ne: pa­ dė­jo ga­min­ti pa­tie­ka­lus, prii­mi­nė­ jo už­sa­ky­mus. Da­bar 300 kv. m plo­to res­to­ra­ no „Pra­to Lu­na­ro“ („Mė­nu­lio pie­ va“) pa­va­di­ni­mas ne ita­liš­kas, bet ang­liš­kas – „Moon Vil­la­ge“: jį, Ri­ tai be­si­lau­kiant kū­di­kio, su­tuok­ti­ niai iš­nuo­mo­jo dviem bro­liams ita­ lams. „Ita­lai la­bai my­li sa­vo vai­kus. Kol jie ma­ži, vy­rai sa­vo my­li­mo­sioms ne­lei­džia dirb­ti“, – pa­si­džiau­gia lie­tu­vė. Da­bar ji su vy­ru, dviem 27-erių ir 24-erių duk­te­ri­mis iš pir­mo­sios Ros­sa­no san­tuo­kos, šu­ni­mi dal­ma­ ti­nu gy­ve­na 130 kv. m plo­to eko­lo­ giš­ka­me dvie­jų aukš­tų na­me. Jį pa­ sta­tė pa­ts Ros­sa­no. Aly­taus po­li­tech­ni­ku­me tech­ no­lo­gės spe­cia­ly­bę įgi­ju­si, 12 me­ tų Vil­niu­je gy­ve­nu­si ir „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ tarp­tau­ti­nių rei­sų pa­ly­do­ve dir­bu­si R.Mi­ku­čio­ny­tė ne­si­gai­li, kad prieš 10 me­tų vis­ką Lie­tu­vo­je pa­li­ko, nors per že­mės dre­bė­ji­mą Ita­li­jo­je, kai žu­vo dau­ giau nei 300 žmo­nių, pa­ty­rė sun­ kiai ap­sa­ko­mą siau­bą.

bu­vo nėš­čia 38-ą sa­vai­tę. Nuos­ ta­baus gro­žio duk­re­lė Si­le­ne gi­mė po dvie­jų sa­vai­čių – ba­lan­džio 23ią­ją. Ženk­lų, kad ar­tė­ja kaž­kas bai­ saus, bu­vo: apie ga­li­mą že­mės dre­ bė­ji­mą per­spė­jo moks­li­nin­kai, ne­ ri­mą pa­reiš­kė stu­den­tai, iš­vy­dę ski­li­nė­jan­čias bend­ra­bu­čio sie­nas. „Aš bi­jau. Mie­gu su dra­bu­žiais ir kup­ri­ne, kad ga­lė­čiau kuo grei­ čiau iš­bėg­ti į gat­vę“, – Ri­ta ci­ta­vo vie­nos stu­den­tės žo­džius in­ter­ne­ te. De­ja, mer­gi­na, nak­tį pra­si­dė­jus že­mės dre­bė­ji­mui, iš­bėg­ti ne­spė­jo – ją ra­do ne­gy­vą. Tar­si pur­ty­tų dė­žė­je

Tą Ver­bų sek­ma­die­nį Ri­ta su Ros­ sa­no ir jo tė­vais lan­kė­si baž­ny­čio­je. Pa­va­ka­rie­nia­vę, pa­žiū­rė­ję te­le­vi­zo­ rių apie 22 val. at­si­gu­lė mie­go­ti. Po va­lan­dos stai­ga vis­kas su­dre­ bė­jo, ta­čiau pa­bu­du­sią mo­te­rį nu­ ra­mi­no vy­ras. Ji vėl už­mi­go ir ne­ gir­dė­jo dar vie­no dre­bė­ji­mo apie 1 val., ta­čiau 3.33 val. nak­ties... „Ėmė dre­bė­ti me­di­nės mū­sų na­ mo lu­bos, lo­va, sie­nos. Iš te­ra­sos kauk­da­mas at­bė­go šuo...“ – Ri­ta pri­si­mi­nė, kad kai pa­bu­do, jai ėmė trūk­ti oro, apė­mė bai­mė, pa­ni­ka. Na­mo apa­čio­je gir­dė­jo­si klyks­ mai, ra­gi­ni­mai kuo grei­čiau bėg­ ti į lau­ką. Bu­vo tam­su, nes din­go elekt­ra. Bėg­da­ma ir kliū­da­ma už iš­var­ty­tų daik­tų bro­lie­nė su­si­ža­lo­jo ko­jas. Ri­ta sku­bė­jo že­myn vil­kė­da­ ma tik nak­ti­niais dra­bu­žiais. Že­mė iš­ti­sai dun­dė­jo ir dre­bė­jo, šir­dį vė­rė žmo­nių klyks­mai. Bu­vo šal­ta, iš dan­gaus pa­si­py­lė kru­ša.

jau­nas vai­ki­nu­kas. „Pa­vy­ko pri­si­ skam­bin­ti ug­nia­ge­siams. Pap­ra­ šė­me at­vyk­ti, o jie at­sa­kė, kad ne­ ga­li, trūks­ta žmo­nių, nes mies­te iš griu­vė­sių trau­kia su­žeis­tuo­sius ir la­vo­nus...“ – su siau­bu pri­si­mi­ nė Ri­ta. Tuo­met per že­mės dre­bė­ji­mą bu­vo eva­kuo­ta de­šim­tys tūks­tan­ čių žmo­nių. Eva­kuo­ti vi­si li­go­ niai iš pra­dė­ju­sios ski­li­nė­ti li­go­ni­ nės. Dau­giau nei 300 žmo­nių žu­vo, tūks­tan­čiai bu­vo su­žeis­ti. „Lai­mė, kad tai įvy­ko nak­tį, nes ry­tą mies­te­ly­je bū­na daug žmo­ nių ir au­kų bū­tų bu­vę kur kas dau­ giau“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ba­si ir tik su apa­ti­niais

Siū­lė nu­skrai­din­ti sraig­tas­par­niu

Ap­sisp­ren­di­mas: R.Mi­ku­čio­ny­tė dėl Ros­sa­no pa­li­ko dar­bą ir Lie­tu­vą.

vi­los) ir iš ki­tų mies­tų skam­bu­čių. Žmo­nės siū­lė at­va­žiuo­ti ir pa­gy­ ven­ti pas juos. „Vi­si jau­di­no­si dėl ma­nęs, o gi­ ne­ko­lo­gė pa­ta­rė gim­dy­ti už 50 km esan­čia­me Te­ra­me ar­ba Pes­ka­ro­je, ku­ri yra už 100 km. Me­di­kai bū­tų ma­ne nu­skrai­di­nę sraig­tas­par­niu“, – pa­sak Ri­tos, ita­lai la­bai rū­pi­no­si gy­ve­nan­čiai­s že­mės dre­bė­ji­mo zo­ no­je. Ypač daug jiems pa­dė­jo skan­ da­lin­gai iš­gar­sė­jęs Sil­vio Ber­lus­co­ ni. Žmo­nėms, ne­te­ku­siems na­mų ar­ba lai­ki­nai iš jų iš­si­kė­lu­siems, bu­vo įreng­ti nau­ji apar­ta­men­tai su bal­dais ir net bui­ties įran­kiais.

pa­sa­ko­jo Ri­ta. Be­je, gi­mus duk­rai, per de­šimt bend­ro gy­ve­ni­mo me­tų ita­las Ri­tai pir­mą ir kol kas vie­nin­ te­lį kar­tą pa­do­va­no­jo gė­lių.

Jis mane labai smarkiai pakeitė į gera. Anksčiau mėgdavau vakarėlius, turėjau tuštybės, daugiau paviršutiniškumo, žmones vertinau pagal išorę.

At­li­ko ce­za­rio pjū­vį

Pri­si­mi­ni­mai pro aša­ras

Ji ne­sle­pia, kad, pri­si­mi­nus tai ar­ ba iš­gir­dus apie že­mės dre­bė­ji­mą bet ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je, aky­se iki šiol tven­kia­si aša­ros. Tad ne­nus­tem­bu, kai, pa­pra­šy­ta pa­pa­sa­ko­ti apie di­džiau­sią per pa­ s-ta­ruo­sius 30 me­tų že­mės dre­ bė­ji­mą Ita­li­jo­je (6,3 ba­lo stip­ru­mo pa­gal Rich­te­rio ska­lę), Ri­ta trum­ pam nu­ty­la. L’Ak­vi­la bu­vo 2009ai­siais me­tais Ita­li­ją su­krė­tu­sio že­ mės dre­bė­ji­mo epi­cent­re. Tą nak­tį į balandžio 6-ąją Ri­ta

At­si­ra­dus te­le­fo­no ry­šiui, pa­si­py­ lė skam­bu­čiai: Ros­sa­no dir­bo ūk­ ve­džiu, pri­žiū­rė­jo apie 700 apar­ ta­men­tų, to­dėl rei­kė­jo sku­bė­ti už­suk­ti du­jo­tie­kį, van­den­tie­kį. Ri­ta nu­spren­dė va­žiuo­ti su vy­ ru. Net­ru­kus ke­ly­je su­tik­ti žmo­nės per­spė­jo, kad nuo kal­nų kren­ta di­ de­li ak­me­nys, nuo­šliau­žos. Žmo­ nės bu­vo iš­si­gan­dę, iš­bė­gę iš na­ mų pus­nuo­giai, ba­si. Net­ru­kus po­ra pa­ma­tė ap­vir­tu­ sią ma­ši­ną. Jo­je bu­vo pri­spaus­tas

Že­mė vis dar su­dre­bė­da­vo, to­dėl na­muo­se bu­vo pa­vo­jin­ga. Ros­sa­no, grei­to­sio­mis įpuo­lęs į na­mus, iš­vil­ ko į kie­mą lo­vą, sta­lą, bū­ti­niau­sius daik­tus. Dvi pa­ras šei­ma gy­ve­no ir mie­go­jo lau­ke. „Bu­vo tam­su, dan­gus ap­si­niau­ kęs, kar­tais užei­da­vo kru­ša“, – Ri­ tos at­min­ty tai iš­li­ko kaip krau­pus, fan­tas­ma­go­riš­kas fil­mas, ku­rio he­ro­jais jie ta­po. Ros­sa­no su­lau­kė dau­gy­bės gi­mi­nių, drau­gų iš Ro­ mos (ji yra už 100 km nuo L’Ak­

Pri­si­mi­ni­mas: po že­mės dre­bė­ji­mo Ri­ta su vy­ru ke­lias pa­ras gy­ve­no lau­ke.

Ri­ta su pa­žįs­ta­ma uk­rai­nie­te, ku­ rios na­mai su­griu­vo, iš­vy­ko į Te­ra­ či­ną, esan­čią už 200 km nuo L’Ak­ vi­los, pas Ros­sa­no drau­gus. Šia­me mies­te­ly­je prie jū­ros ji gy­ve­no dar tris sa­vai­tes po gim­dy­mo. Nuos­ta­baus gro­žio Ri­tos ir Ros­ sa­no duk­re­lė Si­le­ne gi­mė 20 km nuo jū­ros esan­čia­me Fon­dy­je. Mo­ te­riai bu­vo at­lik­tas ce­za­rio pjū­vis. „Už­siu­vant pil­vą pra­si­dė­jo to­kie di­de­li skaus­mai, kad aš pa­gal­vo­jau: ge­riau bū­čiau žu­vu­si per že­mės dre­bė­ji­mą“, – nuo­šir­džiai ir at­vi­rai

„Jis la­bai di­de­lis gam­tos my­lė­ to­jas ir jam skau­du, kai ski­na­mos gė­lės, pjau­na­mi me­džiai, nes tai – gy­vi or­ga­niz­mai, – šyp­soda­ma­si kal­bė­jo Ri­ta. – Jis ki­toks, ne­ti­piš­ kas, la­bai ge­ros šir­dies, na­tū­ra­lus, gam­tą ir žmo­nes my­lin­tis vy­ras.“ Pir­ma­sis kū­di­kis po nelaimės

Kai praė­jus pu­sant­ro mė­ne­sio po gim­dy­mo Ri­ta su duk­re­le grį­žo na­mo, Ros­sa­no žmo­ną ra­mi­no: jo sta­ty­tas na­mas ga­li iš­lai­ky­ti ir 8

Si­le­ne: be­si­lauk­da­ma duk­ters Ri­ta daž­nai lan­kė­si

nak­ti­žie­džių lau­kuo­se.

Tradicijos: Rossano, kaip ir dau

ginimu susijusių rūpesčių.

27

šeštadienis, kovo 10, 2012

horoskopai.diena.lt

ri­me­na duk­ra sa­vo dar­bą, Aly­tu­je bu­vo nu­si­pir­ ku­si bu­tą, bet gy­ve­no sos­ti­nė­je. „Vis­kas ap­si­ver­tė po va­sa­ros ke­ lio­nės pas drau­gę Da­nu­tę į Ita­li­ją“, – nu­si­juo­kė mo­te­ris, ku­rią už ita­ lo iš­te­kė­ju­si bi­čiu­lė su­pa­žin­di­no su Ros­sa­no. „Neg­ra­žus, di­de­le no­si­ mi, – kva­to­da­ma­si at­vi­ra­vo tuo­met šir­dies drau­go ne­tu­rė­ju­si R.Mi­ku­ čio­ny­tė. – Ta­čiau ne­tru­kus jis pa­ ver­gė sa­vo žmo­giš­ku­mu.“ Lie­tu­vė šyp­so­jo­si pri­si­mi­nu­si, kad po pen­kių die­nų drau­gė juok­ da­ma­si pa­sa­kė, jog ita­las pra­šo Ri­ tos lei­di­mo ją... pa­bu­čiuo­ti. Na­tū­ra­lus ir ne­mėgs­tan­tis tuš­ty­bės

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ba­lų stip­ru­mo že­mės dre­bė­ji­mą. Gal­būt Ros­sa­no, jau tu­rin­tis dvi duk­ras, no­rė­jo sū­naus? R.Mi­ku­ čio­ny­tė nu­si­juo­kė: „Tur­būt. Nes dar tu­ri dvi anū­kes. Ta­čiau jis la­ bai my­li Si­le­ne. Net ir ma­no ma­ ma pa­ste­bė­jo, kad Ros­sa­no daug ge­res­nis tė­vas nei bu­vo ma­niš­ kis.“ Lie­tu­vės duk­ra bu­vo pir­ma­ sis po že­mės dre­bė­ji­mo gi­męs kū­ di­kis ta­me kai­me­ly­je. Net­ru­kus kaž­kas įdė­jo jos nuo­trau­ką in­ter­ ne­te ir Ri­tai bei Ros­sa­no pa­si­py­lė svei­ki­ni­mai ir do­va­nos. „Si­le­ne kam­ba­rys už­vers­tas žais­ lais, saus­kel­nė­mis, mais­te­liu, vis­ko už­tek­tų bent de­šim­čiai vai­kų“, – juo­kė­si Ri­ta. Ita­lai itin my­li vai­kus. Ne­tru­kus tre­jų me­tu­kų gim­ta­die­nį švę­sian­čią Si­le­ne gi­ria vi­si drau­gai, kai­my­nai ir net ne­pa­žįs­ta­mi. „Ko­dėl Si­le­ne? – šyp­te­lė­jo Ri­ ta. – Vy­ras, kaip mi­nė­jau, di­de­lis gam­tos ger­bė­jas, o Si­le­ne – pie­vų gė­lė.“ Dir­bo trau­ki­nių pa­ly­do­ve

Tai bu­vo drą­sus ir net be­pro­tiš­kas žings­nis – taip Ri­ta ver­ti­na pa­žin­tį su Ros­sa­no ir ke­lio­nę į Ita­li­ją. „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ tarp­tau­ti­nių rei­sų pa­ly­do­ve dir­bu­si Ri­ta mė­go

uguma italų vyrų, nevengia su vaikų au-

Grį­žu­si iš Ita­li­jos Ri­ta ne­ga­lė­jo ras­ ti vie­tos: min­ty­se ir aky­se bu­vo tik Ros­sa­no. Ir jau po mė­ne­sio šo­ki­ra­ vo tė­vus, drau­gus – vis­ką me­tu­si iš­vy­ko pas ją kvie­tu­sį ita­lą. Vi­są mė­ne­sį ji in­ten­sy­viai su­si­ra­ ši­nė­jo SMS ži­nu­tė­mis: Ros­sa­no ra­ šė ita­liš­kai, Ri­ta per­siųs­da­vo ži­nu­ tes drau­gei į Ita­li­ją, kad jas iš­vers­tų. Tuo­met drau­gė Ri­tai ra­šė lie­tu­viš­ kai. At­sa­ky­mai my­li­ma­jam vėl­ gi skrie­jo tuo pa­čiu ke­liu: drau­gei į Ita­li­ją, at­gal į Lie­tu­vą, tuo­met jau Ros­sa­no. Jis ne­bu­vo ti­piš­kas ita­ las, t. y. kve­pian­tis, plau­kus su­si­ lai­žęs, vil­kin­tis kos­tiu­mu ir ka­bi­ nan­tis ma­ka­ro­nus. Ros­sa­no – la­bai pa­pras­tas, na­tū­ ra­lus, žmo­giš­kas, drau­giš­kas, ne­ mėgs­tan­tis tuš­ty­bės, dirb­ti­nu­mo, pui­ka­vi­mo­si. Jis – auk­si­nių ran­kų meist­ras. Ne­rū­ko, yra ve­ge­ta­ras ir net vy­no iš­ge­ria itin re­tai. Ri­ta nuo­šir­di: „Jis ma­ne la­bai smar­kiai pa­kei­tė į ge­ra. Anks­čiau mėg­da­vau va­ka­rė­lius, tu­rė­jau tuš­ ty­bės, dau­giau pa­vir­šu­ti­niš­ku­mo, žmo­nes ver­ti­nau pa­gal išo­rę.“ Net­ra­di­ci­nė ir ją drau­giš­kai priė­ mu­si ita­lo šei­ma: Ros­sa­no tė­vas kū­rė poe­mas, vie­nas iš dvie­jų bro­lių ir­gi me­ni­nin­kas, ku­ria ani­ma­ci­ją. Te­bė­ra sva­jo­nių vy­ras

Ita­li­jo­je Ri­ta tre­jus me­tus gy­ve­no jai iš­nuo­mo­tuo­se apar­ta­men­tuo­ se. Dir­bo res­to­ra­ne. Ros­sa­no ją nu­si­ves­da­vo į kal­nus, pa­ties įkur­tą ir puo­se­lė­ja­mą bo­ta­ ni­kos so­dą, kur au­go ir nak­ti­žie­dės (lot. – Si­le­ne). Tai pie­vų gė­lės, jų yra apie 400 rū­šių. Šiuo var­du su­ tuok­ti­niai pa­va­di­no duk­re­lę. Po tre­jų me­tų Ri­ta per­si­kė­lė į Ros­sa­no sta­ty­tą dvie­jų aukš­tų na­ mu­ką ant kal­vos, ku­rį juo­sė ak­me­ nų tvo­ra ir, ži­no­ma, gė­lės. Be­je, šis na­mas la­bai ne­pa­ti­ko bu­vu­siai Ros­sa­no žmo­nai. Ji pa­ lie­pė at­ski­rai iš­nuo­mo­ti jai apar­ ta­men­tus: su ta mo­te­ri­mi ne­no­ riai bend­ra­vo ir lie­tu­vę pa­mi­lu­sios Ros­sa­no duk­ros. Ar Ri­ta ne­si­gai­li prieš de­šimt me­tų pa­li­ku­si Lie­tu­ vą, dar­bą, ar­ti­muo­sius? „Ne, ne, ne! – nu­kir­to mo­te­ris, kas­met ap­si­lan­kan­ti gim­ti­nė­je. – Bu­vo, ži­no­ma, ne­leng­vų aki­mir­ kų. Ita­lai ki­to­kio men­ta­li­te­to, ki­ to­kios kul­tū­ros žmo­nės.“ Da­bar ji la­bai lai­min­ga. Ne­pa­ty­rė disk­ri­mi­ na­ci­jos, nors at­vy­kė­lės iš skur­des­ nių ša­lių kar­tais yra nie­ki­na­mos. O Ros­sa­no vis dar te­bė­ra jos sva­jo­ nių vy­ras. Po aki­mir­kos Ri­ta nu­si­juo­kė: „Su juo no­rė­čiau ma­ty­tis daž­niau. Jis la­bai ge­ras vi­siems žmo­nėms. O mums, mo­te­rims, dė­me­sio vis ma­ žai ir ma­žai.“

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ko­vo 10–16 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Pe­rio­do pra­džia bus prieš­ ta­rin­ga. Re­gis, tvy­ros įtam­ pa dėl fi­nan­si­nių pro­ble­mų. Tur­ būt ko nors nie­kaip ne­pa­si­da­ly­si­te su ant­rą­ja pu­se, įsi­ki­bę lai­ky­si­tės sa­vo nuo­mo­nės. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ga­li­mi ne­blo­gi po­slin­kiai dar­be, vers­le. Gal­būt gau­si­te per­ spek­ty­vų už­sa­ky­mą ar su­da­ry­si­ te il­ga­lai­kį san­do­rį. Re­gis, bus kal­ ba­ma apie atei­ties gai­res, ke­lio­nę, kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mą. Jei lai­ky­si­ te eg­za­mi­ną ar ates­ta­ci­ją, tu­rė­tų pui­kiai pa­vyk­ti, nors gal­būt veik­ si­te ne itin są­ži­nin­gai. JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį ra­si­te lai­ko ir iš­ sa­miai ap­si­tvar­ky­ti, ūkiš­ kai ap­si­pirk­ti, ir pa­pra­mo­gau­ ti su my­li­mu žmo­gu­mi. Re­gis, ne iš kar­to su­si­tar­si­te dėl bend­ro lais­va­lai­kio. Pa­sis­ten­ki­te iš­veng­ ti ašt­res­nių konf­lik­tų, ant­raip ap­ kar­tin­si­te sau ir ki­tiems vi­są sa­ vait­ga­lį. Nuo pir­ma­die­nio pa­vyks su­de­rin­ti in­te­re­sus, iš­siaiš­kin­ ti ju­ri­di­nius klau­si­mus. Tam tikru požiūriu jums ga­li net la­bai pa­si­ sek­ti. Ki­ta ver­tus, ty­vu­liuos tam­ sios po­van­de­ni­nės sro­vės, no­rin­ čios jus įtrauk­ti į gel­mę. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Šeš­ta­die­nį bū­si­te nu­si­tei­kę kū­ry­bi­nei veik­lai, šou ren­ gi­niams, pa­si­ma­ty­mams. Re­gis, ga­li­te pri­krės­ti šio­kių to­kių kvai­lys­ čių. Ver­čiau ak­lai ne­pul­ki­te į mei­lės pa­gun­das ar vers­lo afe­ras. Apsk­ri­ tai ne­pra­ras­ki­te sai­ko jaus­mo, kad sek­ma­die­nį dėl to ne­tek­tų su­ne­ga­ luo­ti jums ar­ba jū­sų vai­kams. Ki­ta sa­vai­tė ža­da daug po­kal­bių, san­ty­ kių aiš­ki­ni­mo­si, gal­būt lau­kia ir ju­ ri­di­niai pro­ce­sai, de­ry­bos, ak­ty­vus tar­pi­nin­ka­vi­mas, taip pat ir slap­ ti su­si­ta­ri­mai, san­dė­riai, ne­dek­la­ ruo­ja­mos pa­ja­mos ar kt. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Pe­rio­do pra­džio­je ge­rai jaus­ tis ir sklan­džiai bend­rau­ ti jums truk­dys per­dė­tas jaut­ru­ mas. Ki­ta ver­tus, vis­kas pri­klau­sys nuo ša­lia esan­čių žmo­nių – jei jie tik­ri drau­gai, bus ga­na sma­gu. Ne­ nuo­šir­dūs drau­gai ir my­li­mie­ji ga­li kiek nu­vil­ti. Ki­tą sa­vai­tę jums pui­ kiai sek­sis kū­ry­bi­nis ir pe­da­go­gi­nis dar­bas, kul­tū­ri­nė ir šou veik­la. Jei­gu da­ly­vau­si­te kon­kur­se ar po­kal­by­je dėl dar­bo, jus tu­rė­tų ge­rai įver­tin­ti. Ga­li bū­ti, kad ūg­te­lės jū­sų po­pu­lia­ ru­mas dar­bo ko­lek­ty­ve ar vi­suo­me­ nė­je ar­ba pa­kliū­si­te į nau­ją žmo­nių būrį, už­meg­si­te tar­ny­bi­nį ro­ma­ną.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te nu­si­tei­kę bend­rau­ti su drau­gais, gi­mi­nai­čiais, su­si­ra­ši­nė­ ti, per­žiū­rė­ti ži­niask­lai­dos pra­ne­ ši­mus, bet sek­ma­die­nį jau no­rė­sis pa­bū­ti na­muo­se nie­kie­no ne­truk­ do­miems. Trok­ši­te jau­kaus poil­sio, gar­daus mais­to ir neį­temp­tai bend­rau­ti tik su ar­ti­miau­siais šei­mos na­riais. Ki­tą sa­vai­tę pa­ju­si­te kū­ry­ bi­nį po­lė­kį, be­ga­li­nį no­rą įsi­my­lė­ti ar­ba pa­si­ro­dy­ti prieš pub­li­ką. Ga­li­ te kuo nors nu­ste­bin­ti sa­vo ko­le­gas, darb­da­vį. Ar­ba jus nu­ste­bins nea­ be­jin­gai nu­si­tei­kęs bend­ra­dar­bis. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį ne­nus­tyg­si­te vie­ to­je, kaip no­rė­sis pa­laks­ty­ ti po pre­ky­bos cent­rus ar į sve­čius. Gal­būt kam nors pirk­si­te do­va­ną ir ne­ri­mau­si­te, kad ga­li­te neį­tik­ti. Dėl ne­kas­die­niš­kų pir­ki­nių de­rė­tų pa­ si­tar­ti su ar­ti­mai­siais, ant­raip net ir sau nu­si­pirk­tas daik­tas ne­tru­kus ga­li jus nu­vil­ti. Daug kam pa­lan­ki bus ki­tos sa­vai­tės pra­džia, tad jau pir­ma­die­nį skirkite svar­biems vi­ zi­tams, skam­bu­čiams, iš­siaiš­kin­ ki­te ak­tua­lius tei­si­nius, kul­tū­ri­nius klau­si­mus, ruoš­ki­te ir sa­ky­ki­te kal­ bas, im­ki­te ir duo­ki­te in­ter­viu. SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džio­je jus la­ biau­siai jau­dins emo­ci­niai da­ly­kai, mei­lės pe­ri­pe­ti­jos. Jei per daug ti­ki­tės iš par­tne­rio, my­li­mo žmo­gaus, ga­li­te lik­ti ne­pa­ten­kin­ ti ir lie­ti ap­mau­dą. Įtam­pa mei­lės sri­ty­je di­dins kū­ry­bi­nį po­ten­cia­lą ir ska­tins pa­si­reikš­ti me­no sfe­ro­ je ar šou vers­le. Re­gis, nu­si­ra­mi­ni­ mo, at­si­pa­lai­da­vi­mo teiks ir iš­lai­da­ vi­mas, tad jū­sų san­tau­pos ga­li kiek su­nyk­ti. Džiu­gins vers­lo ar­ba ar­ti­ mo žmo­gaus veik­los rezultatai, vy­ kęs in­ter­viu, au­to­ri­nis dar­bas ir už tai gau­tas ho­no­ra­ras. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džio­je ap­lin­ki­ niai su ju­mis bus ne­la­bai są­ži­nin­gi ar­ba jūs elg­si­tės su­ktai, veid­mai­niau­si­te. Re­gis, pa­ju­si­te me­ni­nį įkvė­pi­mą, už­plūs ro­ži­nės mei­lės vil­tys. Ki­ta sa­vai­tė ga­li pa­ ro­dy­ti, kad tos vil­tys nė­ra tuš­čios. Ga­li­te gau­ti vi­lio­ja­mą pa­siū­ly­mą, ­kvie­ti­mą, pa­trauk­liai pri­sista­ty­ ti do­mi­nan­tiems as­me­nims. Ga­li bū­ti, kad la­bai sėk­min­gai su­ksi­ tės vers­le, su­da­ry­si­te nau­din­ gą san­do­rį, su­bliz­gė­si­te sce­no­je ar įsi­my­lė­si­te. Ki­ta ver­tus, tu­ri­te klas­tin­gų prie­šų, tad el­ki­tės ap­ dai­riai.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Pe­rio­do pra­džio­je jums ra­ my­bės ne­duos drau­gai ar ko­le­gos, slap­ti ger­bė­jai. Sek­ma­ die­nį la­bai steng­si­tės at­si­ri­bo­ti nuo kon­tak­tų, šur­mu­lio ir pa­si­ mė­gau­ti vie­nat­ve. Ven­ki­te svai­ ga­lų ir pa­si­sau­go­ki­te su­kčių. Nuo pir­ma­die­nio tam tik­ri neaiš­ku­mų de­be­sys ims sklai­dy­tis. Tik­riau­siai nu­sprę­si­te dau­giau dė­me­sio skir­ti svei­ka­tai, šei­mos ūkiui ar šei­mos vers­liu­kui, re­mon­tui. Ga­li­te da­ ry­tis ty­ri­mus ar­ba siek­ti, kad bū­ tų ge­riau pri­žiū­ri­mas ser­gan­tis ar­ ti­mas žmo­gus. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį ne iš kar­to ati­ trūk­si­te nuo min­čių apie pro­fe­si­nius rū­pes­čius. Jie ma­žiau do­mins, jei esa­te įsi­my­lė­ję. To­kiu at­ve­ju steng­si­tės kuo nors nu­ste­ bin­ti my­li­mą žmo­gų, gal mė­gin­ da­mi jam pa­dė­ti su­si­do­ro­ti su kai ku­rio­mis pa­rei­go­mis ar kaip nors įsi­pa­rei­go­da­mi, siū­ly­da­mi vyk­ti į ren­gi­nį. Ki­tą sa­vai­tę jums ga­li la­ bai pa­si­sek­ti. Gal­būt nu­si­pel­ny­si­ te pub­li­kos ar vi­suo­me­nės pri­pa­ ži­ni­mo, su­pra­si­te, kad esa­te su­ti­kę sa­vo di­džią­ją mei­lę, ar su­ži­no­si­te, kad lau­kia šei­mos pa­gau­sė­ji­mas. VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu ati­trūk­ ti nuo ru­ti­nos ir pa­si­do­mė­ ti glo­ba­liais da­ly­kais, pa­nar­šy­ti po in­ter­ne­tą, da­ly­vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­ je, ap­si­lan­ky­ti teat­re ar pan. Nuo pir­ma­die­nio ne­blo­gai sek­sis dar­ bai. Ga­na efek­ty­viai sprę­si­te pro­ fe­si­nius ir vers­lo re­bu­sus, įžvelg­ si­te dar ne­ma­to­mas ten­den­ci­jas ar­ba apie tai gau­si­te in­for­ma­ci­ jos. Re­gis, su­si­tik­si­te su ne­nuo­ bo­džiais pa­žįs­ta­mais ir pri­si­klau­ sy­si­te įvai­rių gan­dų, są­moks­lo teo­ri­jų. Kai ku­rios užuo­mi­nos iš­ ties bus la­bai taik­lios. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį pa­si­sten­ki­te neiš­ lai­dau­ti. Ver­čiau per­žiū­rė­ki­ te se­nus daik­tus ir, jei rei­kia, pa­tai­ sy­ki­te, at­nau­jin­ki­te. Ga­li su­do­min­ti ne­pa­žįs­ta­mas žmo­gus, su ku­riuo ti­kė­ti­nas tu­ri­nin­gas dia­lo­gas, o vė­liau – gal ir ro­man­tiš­ka int­ri­ga. Nuo pir­ma­die­nio teks rim­tai kib­ ti į moks­lo, po­li­tikos, ju­ri­di­nius ar vi­suo­me­ni­nius rei­ka­lus. Pa­de­dant įta­kin­gam, au­to­ri­te­tin­gam žmo­gui, ga­li­te iš­spręs­ti pai­nius klau­si­mus ir su­lauk­ti ko­lek­ty­vi­nio pa­lai­ky­mo bei pri­pa­ži­ni­mo. Daug dirb­si­te ir tai tu­rė­tų duo­ti nau­dos. Si­do­ni­ja

28

šeštadienis, kovo 10, 2012

Lai­kas: pa­si­bai­gus žie­mai dau­ge­lis sku­ba įsi­gy­ti įvai­rių sėk­lų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pa­sė­ta anks­čiau – ne­bū­ti­nai der­lin­giau

Že­mę dar kur ne kur klo­ja snie­gas, o pre­ky­ba sėk­lo­mis įsi­bė­gė­ja. Daž­nam dar­ži­nin­kui te­ko pa­tir­ti, kad pa­sė­jus dar­žo­vę ji ne­su­dy­ go. Sėk­los – lo­te­ri­ja, ta­čiau sė­ti ir au­gin­ti dar­žo­ves rei­kia iš­mo­nin­ gai, įsi­klau­sant į gam­tą. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ap­sid­raus­ti – ke­li pa­ke­liai

Sėk­lų – tiek lie­tu­viš­kų, tiek im­por­ ti­nių – pa­siū­la la­bai di­de­lė. Rei­kia ge­rai iš­stu­di­juo­ti, kas pa­ra­šy­ta ant pa­ke­lio: įsi­ti­kin­ti, ar ga­lio­ji­mo lai­ kas ne­pa­si­bai­gęs, at­kreip­ti dė­me­sį, kur ir ka­da jas rei­kia sė­ti. Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­ si­te­to So­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­ kys­tės ka­ted­ros do­cen­tė Liud­mi­la Kmi­tie­nė pa­ti yra ne kar­tą įsi­ti­ki­ nu­si, kad pre­ky­bo­je pa­si­tai­ko pra­stų sėk­lų, kai ku­rių fir­mų sėk­lų ji pa­ti ne­be­per­ka. Do­cen­tė taip pat pa­ty­rė, kad, pa­sė­jus vie­ną dar­žo­ vę, iš­dy­go vi­sai ki­ta. Net ir mė­gė­jiš­kai dar­ži­nin­kau­jant ir ne­no­rint ri­zi­kuo­ti der­liu­mi, ver­ ta įsi­gy­ti ke­lių fir­mų, ke­lių veis­lių tos pa­čios dar­žo­vės sėk­lų. L.Kmi­ tie­nė pa­ta­ria neiš­mes­ti tuš­čių sėk­ lų pa­ke­lių. Rei­kė­tų pa­si­žy­mė­ti są­ siu­vi­ny­je, kur ir kas bu­vo pa­sė­ta, bei ste­bė­ti, ku­rios sėk­los dy­go ge­ riau, ku­rių der­lius ko­ky­biš­kes­nis. Il­gai­niui išaiš­kės mėgs­ta­mos veis­ lės, pa­ti­ki­mi sėk­lų ga­min­to­jai. Agur­kų sėk­los sen­di­na­mos

Jei pa­ra­šy­ta, kad sėk­los yra bei­ cuo­tos, pa­sak L.Kmi­tie­nės, va­di­ na­si, jos yra spe­cia­liai ap­dirb­tos ir ap­sau­go­tos nuo li­gų. „To­kia sėk­la iš­dygs­ta grei­tai, ne­su­ser­ga. Bū­na, kad be­dyg­da­ma su­ser­ga ir su­pū­va“, – paaiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Bei­cuo­tos sėk­los daž­niau­siai bū­na dar ir spal­ vo­tos. Be­ria­mos į dir­vą jos ge­riau ma­ty­ti, leng­viau sek­ti, kad ne­bū­tų pa­sė­ta per tan­kiai ar per re­tai. Bei­cuo­tos sėk­los pa­kuo­ja­mos ke­ liuo­se pa­ke­liuo­se. Po­pie­ri­nis mai­ še­lis – vi­so la­bo eti­ke­tė, o vi­du­je įdė­ta dar vie­na, her­me­tiš­ka pa­

kuo­tė, ku­rio­je su­ber­tos sėk­los. Kaip tei­gė L.Kmi­tie­nė, pra­da­rius pa­ke­lį, bei­cuo­tas sėk­las rei­kia pa­ sė­ti tais pa­čiais me­tais. Kai ku­rios neap­dirb­tos sėk­los dygs­ta pa­lai­ky­tos iki dve­jų me­tų, o kai ku­rioms pa­tin­ka il­giau „bręs­ ti“.

res­niems ir ne­si­steng­ti sė­ti juos kuo anks­čiau. „Vė­liau pa­sė­ti, jie gaus dau­giau švie­sos ir ši­lu­mos, dai­ge­liai grei­čiau išaugs ir bus ko­ ky­biš­kes­ni. Ko­vo mė­ne­sį ver­ta sė­ ti ne­bent sa­lie­rus, jų sėk­los la­ bai smul­kios ir il­gai dygs­ta. No­rint užau­gin­ti di­de­lį sa­lie­ro šak­nia­vai­

lan­džio pa­bai­go­je ar ge­gu­žės pra­ džio­je“, – tei­gė do­cen­tė. Apsk­ri­tai, pa­šne­ko­vės nuo­mo­ ne, po­mi­do­rus ne­bū­ti­na au­gin­ti šilt­na­my­je, nes jie mėgs­ta skers­ vė­jus. To­dėl šiems au­ga­lams už­ ten­ka prie­dan­gos iš vir­šaus, ga­ lus pa­lie­kant at­vi­rus. Po­mi­do­rams rei­ka­lin­ga op­ti­ma­li ši­lu­ma – 19–20 laips­nių. Žir­niai šal­čio ne­bi­jo

Kai ku­rios dar­žo­vės tu­ri tra­di­ci­nį sė­ji­mo lai­ką. An­tai svo­gū­nai tu­rė­ tų bū­ti sė­ja­mi per Sta­si­nes, ge­gu­ žės 8-ąją. Ki­tas orien­ty­ras – šal­ pus­niai. Kai jie pra­žys­ta, ga­li­ma

Ne­ma­žai dar­ žo­vių tu­ri la­ bai di­de­lę la­ pi­ją ir pa­čios stel­bia pikt­ žo­les, tad ne­ rei­kia jų nei mul­čiuo­ti, nei pre­ci­ziš­kai iš­ ra­vė­ti.

„Sa­ko­me, kad agur­kų sėk­las rei­ kia pa­ne­šio­ti ki­še­nė­je. Tai yra nu­ si­pirk­ti ir pa­lai­ky­ti na­muo­se bent me­tus ar dve­jus, ta­da jos bū­na dai­ ges­nės. Bet tai bū­din­ga tik agur­kų sėk­loms “, – per­spė­jo dar­ži­nin­kė. Ki­tos, pa­vyz­džiui, sa­lo­tų, mor­ kų, po dve­jų me­tų pa­sens­ta ir bū­ na ne­dai­gios. Po­mi­do­rams šilt­na­mis ne­bū­ti­nas

Sėk­lų ko­ky­bė – tik pra­di­nis įna­šas į sėk­min­gą der­lių. Rei­kia ne­pa­mirš­ ti sė­jos lai­ko, sė­jo­mai­nos, trę­ši­mo, prie­žiū­ros. No­rin­tie­ms už­siau­gin­ti so­di­nu­ kų dar­ži­nin­kė pa­ta­ria bū­ti kant­

sį, rei­kia tu­rė­ti ge­rą dai­gą“, – mo­ kė dar­ži­nin­kė. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, ne­rei­kia sku­bė­ ti sė­ti ir po­mi­do­rų. Užau­gin­ti dai­ gams, kol jie su­kraus pir­mą žie­ dy­ną, rei­kia maž­daug 70 die­nų. L.Kmi­tie­nės tei­gi­mu, per anks­ti pa­sė­jus po­mi­do­rus, so­di­nu­kai iš­ styps­ta, pe­rau­ga. Per­so­din­ti po­mi­do­rus į lau­ką, kaip tei­gė dar­ži­nin­kė, rei­kia ne anks­čiau nei pra­žys­ta aly­vos, tai yra maž­daug bir­že­lio pra­džio­je. „Šilt­na­miai pas dau­ge­lį ne­šil­do­ mi, to­dėl per anks­ti so­din­ti į juos po­mi­do­rus – taip pat ne­pa­tar­ti­na. Anks­čiau­siai tai ga­li­ma da­ry­ti ba­

sė­ti tiek svo­gū­nus, tiek mor­kas. Per anks­ti pa­sė­ti ir šal­nų ga­vę bu­ ro­kė­liai tais pa­čiais me­tais su­žy­ dės, o tu­rė­tų tai da­ry­ti tik ant­ rai­siais me­tais. To­dėl bu­ro­kė­lius rei­kia sė­ti, kai pra­de­da ža­liuo­ti ie­ vos, tai yra ba­lan­džio pa­bai­go­je ar ge­gu­žės pra­džio­je. Pu­pe­lės – ši­lu­ma­mė­gis, ne mū­sų kraš­tų au­ga­las. Jas ga­li­ma sė­ti, tik kai su­žy­di aly­vos, o štai žir­nius – kuo anks­čiau, ta­da per se­zo­ną ga­ li­ma nuim­ti ir du der­lius. Kra­pus, sa­lo­tas ga­li­ma sė­ti la­bai anks­ti, kad ir ru­de­nį. Ri­di­kė­lius taip pat rei­kia sė­ti kuo anks­čiau, nes pa­sė­ti vi­dur­va­sa­rį jie tuoj pat

pra­žys­ta ne­spė­ję su­for­muo­ti šak­ nia­vai­sio. Šias dar­žo­ves dar ga­li­ma sė­ti vė­lai ru­de­nį. Ir pikt­žo­lės rei­ka­lin­gos

Pre­ky­vie­tė­se ga­li­ma įsi­gy­ti ir eko­ lo­giš­kų sėk­lų. Ta­čiau tai ne­le­mia bū­si­mo der­liaus eko­lo­giš­ku­mo, vis­kas pri­klau­so nuo jų prie­žiū­ ros. „Jei dar­žo­vių nie­kuo ne­trę­ši­me, ne­reiš­kia, kad jos bus eko­lo­giš­kos. Dar­žo­vėms rei­kia azo­to, ka­lio, fos­ fo­ro. Au­ga­lų mi­ty­ba tu­ri bū­ti su­ba­ lan­suo­ta“, – aiš­ki­no dar­ži­nin­kė. Fos­fo­ro ir ka­lio Lie­tu­vos dir­vo­ se, L.Kmi­tie­nės ži­nio­mis, pa­kan­ ka. Da­vus azo­to, tai yra mėš­lo, pa­ pil­do­mai tręš­ti ne­bū­ti­na. Tie­sa, jei mėš­lu pa­trę­šia­ma per gau­siai, dar­ žo­vė­se pa­si­ga­mi­na dau­giau nit­ra­ tų. „Nit­ra­tai – tai bio­lo­gi­nis pro­ duk­tas, ne che­mi­nis. Nit­ra­tų bai­ mė pas mus šiek tiek iš­pūs­ta“, – sakė spe­cia­lis­tė. Tręš­ti dar­žo­ves, pa­sak jos, la­ bai ge­rai me­tus pa­sto­vė­ju­siu kom­ pos­tu. Da­lis žmo­nių ban­do užau­gin­ ti der­lių ne­tra­di­ciš­kai, va­do­vau­ da­mie­si va­di­na­mo­sios gam­ti­nės žem­dir­bys­tės dės­niais, kai že­mė ap­link au­ga­lus ne ra­vi­ma, o mul­ čiuo­ja­ma. „Tai la­bai se­nas že­mės dir­bi­mo bū­das. Ant že­mės už­klo­ta or­ga­ni­ nė me­džia­ga, pa­vyz­džiui, šie­nas ar nu­pjau­ta ve­ja, su­pū­va ir šiek tiek pageri­na dir­vą. Da­lis žmo­nių nuo se­no yra pa­mė­gę mul­čiuo­ti braš­ kes. Kei­čia­si lai­kai, kei­čia­si ma­ dos, ta­čiau dar daug da­ly­kų yra neiš­tir­ta“, – ko­men­ta­vo L.Kmi­ tie­nė. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, kad tin­ ka­mas są­ly­gas aug­ti su­si­ku­ria ir pa­tys au­ga­lai: „Ne­ma­žai dar­žo­ vių tu­ri la­bai di­de­lę la­pi­ją ir pa­čios stel­bia pikt­žo­les, tad ne­rei­kia jų nei mul­čiuo­ti, nei pre­ci­ziš­kai iš­ra­vė­ti. Pikt­žo­lės ir­gi rei­ka­lin­gos. Kai ku­rie ame­ri­kie­čiai že­mės per daug nea­ ria, įsė­ja į grio­ve­lį ir au­gi­na dar­žo­ ves tarp pikt­žo­lių, au­ga­lai vie­ni ki­ tiems pa­de­da.“

29

šeštadienis, kovo 10, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Pa­ger­bė D.Ka­jo­ką

Na­cio­na­li­nė­je dai­ lės ga­le­ri­jo­je pri­sta­ to­ma len­kų me­ni­ nin­ko Mi­cha­ło Bud­ ny per­so­na­li­nė pa­ ro­da. Į Vil­nių at­ga­ ben­ti nau­jau­si kū­rė­ jo dar­bai.

Ra­šy­to­jas, poe­tas Do­nal­das Ka­jo­ kas (nuo­tr.) penk­ta­die­nį Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­ te ap­do­va­no­tas už kū­ry­biš­kiau­sia me­tų kny­ga iš­rink­tą kū­ri­nį „Kur­ čiam asi­liu­kui“.

Me­nas: M.Bud­ny įsi­ti­ki­nęs, kad svar­bu ne kū­ri­nio for­ma, bet jo tu­

ri­nys.

Ma­žo žmo­gaus „Di­de­lė ša­lis“ And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­ro­do­je ga­li­ma ne tik ir ne tiek su­si­pa­žin­ti su eks­po­na­tais, kiek pa­jus­ti ar­ti­mą me­ni­nin­ko dar­bų ir pa­sta­to, ku­ria­me jie eks­po­nuo­ ja­mi, ry­šį. Kad šis ry­šys at­si­skleis­ tų kuo ge­riau, pa­ro­dai pa­si­rink­tos at­ski­ros Dai­lės ga­le­ri­jos erd­vės – ves­ti­biu­lis ir 5-oji sa­lė. Pas­ta­ ro­jo­je de­monst­ruo­ja­mi pa­grin­ di­niai M.Bud­ny dar­bai: „Di­de­lė ša­lis“, „Veid­ro­dis“, „Tuš­tu­ma“, „Be­dug­nė“, „Kos­mo­sas“. Pas­ta­ra­sis yra la­bai ne­di­de­lis. Ši­taip M.Bud­ny pa­si­sten­gė pa­ ro­dy­ti, kad di­džiu­lis kos­mo­sas iš tik­rų­jų kas­die­nia­me mū­sų gy­ve­ ni­me yra la­bai ma­žas ir gal ne vi­sai reikš­min­gas. M.Bud­ny dien­raš­čio žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo, kad kar­tais su­si­du­ria su lan­ky­to­jais, ku­rie at­ vi­rai pri­pa­žįs­ta ne­sup­ran­tan­tys čia pa­teik­to me­no. „Pri­si­me­nu vie­ną at­ve­jį iš Vo­kie­ti­jos, kai ma­no pa­

ro­do­je ap­si­lan­kė vie­na vy­res­nio am­žiaus mo­te­ris. Ji vis­ką įdė­miai ap­žiū­rė­jo, priė­jo prie ma­nęs ir taip nuo­šir­džiai sa­ko: „Vis­ką ap­žiū­rė­ jau, nie­ko ne­sup­ra­tau, ta­čiau la­ bai džiau­giuo­si, kad pra­plė­čiau

Ma­no dar­bai nė­ra am­ži­ni, jie taip pat, kaip ir vis­kas ap­lin­ kui, gy­ve­na, sens­ta. sa­vo aki­ra­tį, pa­ma­čiau, kad yra ir ki­toks me­nas.“ Ma­nau, kad ši mo­ te­ris pa­de­monst­ra­vo vie­ną ne­pa­ nei­gia­mą tie­są – vie­noks ar ki­toks me­nas ne­ga­li pa­tik­ti vi­siems, ir tai yra ge­rai“, – tei­gė M.Bud­ny. Svar­bus jo kū­ry­bos as­pek­tas – žmo­nės. Len­kų me­ni­nin­kas pri­si­ pa­ži­no ieš­kan­tis to­kių bend­raau­to­ rių, ku­rie su­vok­tų ku­ria­mų dar­bų pra­smę. Pa­čius eks­po­na­tus kū­rė­

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

Ši poe­zi­jos kny­ga, nu­ga­lė­ju­si vie­ nuo­li­ka kon­ku­ren­čių, pa­skelb­ta kū­ry­biš­kiau­sia per­nykš­te kny­ga. Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­ kos ins­ti­tu­tas į kū­ry­biš­kiau­sių per­ nai iš­leis­tų kny­gų dvy­lik­tu­ką bu­vo įtrau­kęs dar ke­tu­rias poe­zi­jos ir sep­ty­nias pro­zos kny­gas. Į dvy­lik­tu­ką šie­met, be D.Ka­jo­ ko kny­gos, įtrauk­ti ir šie ei­lė­raš­ čių rin­ki­niai: An­ta­no A.Jo­ny­no „Kam­ba­rys“, Val­de­ma­ro Ku­ku­ lo „Sau­lė­ly­dis ma­no gies­mė“, Al­ gio Skač­kaus­ko „Ei­lė­raš­čiai, ra­šy­ ti ana­to­mi­jos pa­mo­ko­je“ ir Il­zės

jas taip pat lin­kęs „su­žmo­gin­ti“. Jie, pa­na­šiai, kaip ir žmo­nės, nė­ra am­ži­ni ir vei­kia­mi lai­ko bei išo­rės veiks­nių sens­ta, po tru­pu­tį nyks­ta. „Me­džia­gos, ku­rias nau­do­ju sa­ vo dar­bams, yra gy­vos – jas vei­ kia lai­kas ir išo­rės jė­ga. Tad ma­no dar­bai neam­ži­ni, jie taip pat, kaip ir vis­kas ap­lin­kui, gy­ve­na, sens­ta. Aš taip sten­giau­si pa­ro­dy­ti, kad svar­bu ne tiek for­ma, kiek tu­ri­nys. Ne­no­rė­jau, kad for­ma lem­tų tu­ri­nį, gal to­dėl ši­tie ma­no dar­bai nė­ra iš­ baig­ti“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kas. M.Bud­ny į Na­cio­na­li­nę dai­ lės ga­le­ri­ją at­si­ve­žė nuo 2008 m. su­kur­tus dar­bus. Me­no pa­sau­ly­je me­ni­nin­kas pir­mą kar­tą de­biu­ta­vo 2003 m. Nes­tu­di­ja­vęs dai­lės aka­ de­mi­jo­je ir spe­cia­laus me­ni­nio iš­ si­la­vi­ni­mo ne­tu­rin­tis kū­rė­jas šiuo me­tu yra ži­no­mas dau­ge­ly­je Eu­ ro­pos vals­ty­bių, o jo dar­bai nuo­lat eks­po­nuo­ja­mi vie­na­me svar­biau­ sių Len­ki­jos šiuo­lai­ki­nio me­no mu­zie­jų – Ujaz­dovs­kio pi­ly­je.

l.zemuliene@diena.lt

Spek­tak­lį pa­gal vo­kie­čių dra­ma­tur­ go Ma­riaus von Mayen­bur­go pje­sę „Ak­muo“ Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ ro Ma­žo­jo­je sa­lė­je pa­ro­dys re­ži­sie­ rius Ag­nius Jan­ke­vi­čius. Jo prem­ je­ra vyks ko­vo 16 ir 17 d.

„Ak­muo“ – tai nau­jau­sia M.von Mayen­bur­go pje­sė, ku­rią jis su­kū­rė 2008 m. Ber­ly­no sie­nos griu­vi­mo 20-me­čiui. Re­ži­sie­rių A.Jan­ke­vi­ čių ši pje­sė su­do­mi­no žmo­giš­ką­ ja pra­sme. Jo­je jis įžvel­gė ki­to­kį M.von Mayen­bur­gą, nei Lie­tu­vo­ je jis bu­vo ži­no­mas iš anks­čiau čia pa­sta­ty­tų pje­sių „Ug­nies vei­das“, „Pa­ra­zi­tai“, „Šal­tas vai­kas“. „Spek­tak­lis „Ak­muo“ pir­miau­sia bus apie žmo­nes – konk­re­čią šei­mą – per­se­kio­jan­tį kal­tės jaus­mą. Dėl vie­no­kių ar ki­to­kių jų poel­gių at­ si­ra­du­si kal­tė me­ta še­šė­lį iš­ti­soms šei­mos kar­toms. Iš pra­džių is­to­ri­nė ne­tie­sa jiems yra kaip iš­si­gel­bė­ti pa­ dė­jęs me­las. Il­gai­niui ji virs­ta fik­ci­ja, ap­gau­lin­gai sau­gia tik­ro­ve, ku­rio­je gy­ve­na pje­sės vei­kė­jai“, – pa­sa­ko­

jo A.Jan­ke­vi­čius. Pje­sė pra­si­de­da 1993 m., kai ke­le­ri me­tai praė­ję po Ber­ly­no sie­nos griū­ties, kai eu­fo­ri­ja jau pa­si­bai­gu­si.

Spek­tak­lis „Ak­muo“ pir­miau­sia bus apie žmo­nes per­se­kio­ jan­tį kal­tės jaus­mą.

Iš tik­rų­jų pje­sės veiks­mas klai­ džio­ja tarp 1935-ųjų ir 1993-ių­jų is­to­ri­nių ri­bo­ženk­lių. Jis pa­sa­ko­ ja­mas šei­mos, įsi­kū­ru­sios žy­dams prieš ka­rą pri­klau­siu­sia­me na­me Dres­de­ne, lū­po­mis. Šio na­mo is­ to­ri­ja pje­sė­je ima liu­dy­ti vi­sos Vo­ kie­ti­jos is­to­ri­ją: kal­tės dėl na­ciz­mo naš­tą, pyk­tį dėl Dres­de­no bom­bar­ da­vi­mo, sie­nos nulemtą ry­tų ir va­ ka­rų su­prie­ši­ni­mą. Tai pje­sė­je pa­ sa­ko­ja vie­nos šei­mos na­riai. Paaiš­kė­ja, kad ak­me­nį į vie­ną na­mo lan­gų me­tė gat­vės chu­li­ga­ nai, pa­ma­nę, jog na­me te­be­gy­ve­na žy­dai. Taip pa­pras­čiau­sias ak­muo

tam­pa is­to­ri­niu ak­me­niu, ku­rio reikš­mė kei­čia­si pri­klau­so­mai nuo to, ką rei­kia ir ką ga­li­ma pri­si­min­ti. „Kiek pje­sė ak­tua­li pa­čiai Lie­tu­ vai? Pa­si­bai­gus Ant­ra­jam pa­sau­li­ niam ka­rui, dau­ge­liui rei­kė­jo ap­ si­spręs­ti: su kuo aš da­bar bū­siu? Pa­na­šų pe­rio­dą iš­gy­ve­no­me ir po Dai­nuo­jan­čios re­vo­liu­ci­jos. Kas aš, lie­tu­vis, esu ir su kuo esu?“ – pa­ly­gi­no A.Jan­ke­vi­čius. Spek­tak­ly­je vai­di­na įvai­rių kar­ tų ak­to­riai: Vai­va Mai­ne­ly­tė, Ne­ lė Sa­vi­čen­ko, Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė, Mig­lė Po­li­ke­vi­čiū­tė, Jur­ga Kal­vai­ ty­tė, Pau­lius Ta­mo­lė. „Ma­ne pje­ sė la­bai su­jau­di­no, – sa­kė Vi­tą vai­ di­nan­ti V.Mai­ne­ly­tė. – Aš esu tos pir­mo­sios kar­tos, kai žmo­nes ve­žė į Si­bi­rą, at­sto­vė. Dau­ge­lio na­muo­se tur­būt bu­vo šnabž­da­ma­si, – kad tik nie­kas nie­ko ne­su­ži­no­tų, kad vai­kai neiš­ne­šio­tų kal­bų po kie­mą.“ Vie­nin­te­lis tarp spek­tak­lio mo­ te­rų vy­ras – jau­no­sios kar­tos ak­ to­rius P.Ta­mo­lė – spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je pra­bi­lo links­ma gai­da: „Kai sa­vo ko­le­goms pa­sa­kau, kad ma­no žmo­ną vai­di­na V.Mai­ne­ly­ tė, jie man pa­vy­di.“

VD, BNS inf.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sce­no­je – is­to­ri­nis de­tek­ty­vas Lai­ma Že­mu­lie­nė

But­ku­tės „Ka­ra­va­nų lop­ši­nės“. Į dvy­lik­tu­ką taip pat pa­te­ko Zi­ tos Če­pai­tės esė kny­ga „Emig­ran­ tės die­no­raš­tis“, Aud­ro­nės Gir­dzi­ jaus­kai­tės „Nu­to­lę bal­sai: po­rtre­tų met­me­nys“, Ro­mual­do Gra­naus­ ko no­ve­lių ro­ma­nas „Trys vie­nat­ vės“, And­riaus Ja­ku­čiū­no „La­la­ gė“, Lau­ry­no Kat­kaus „Skle­pas ir ki­tos esė“, Si­gi­to Pa­ruls­kio „Prieš mir­tį no­ri­si švel­naus“, Un­di­nės Ra­dze­vi­čiū­tės „Ba­den Ba­de­no ne­ bus“. Per­nai kū­ry­biš­kiau­sios 2010-ųjų kny­gos rin­ki­mus lai­mė­jo Val­do Pa­ pie­vio ro­ma­nas „Ei­ti“, o anks­čiau šio kon­kur­so lau­rea­tas bu­vo Mar­ ce­li­jus Mar­ti­nai­tis už biog­ra­fi­nius už­ra­šus „Mes gy­ve­no­me“. Kū­ry­biš­kiau­sių kny­gų dvy­lik­tu­ kas ren­ka­mas nuo 2003-ių­jų.

2 Lt/min.

30

ŠeštADIENIS, kovo 10, 2012

menas ir pramogos

Lie­tu­viš­ko ro­ko vil­tis Grupė, at­ne­šu­si į Lie­tuvą naują sti­lių. Taip pra­ėju­sių metų „Shar­keen“ jaunų gru­pių kon­kur­se užėmę sep­tintą vietą bu­vo pa­va­din­ti dar ma­žai ži­no­mi „2nd Riot“. Iš­girs­ti juos galė­si­te ko­vo 14 d. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Būrėsi ke­le­rius me­tus

„Grupė at­si­ra­do ta­da, kai jai bu­ vo su­teik­tas pa­va­di­ni­mas“, – apie 2010-ai­siais Lie­tu­vos pa­dangė­je at­si­ra­du­sią grupę „2nd Riot“ sakė vie­nas jos įkūrėjų Dei­vi­das Taškū­ nas. Iki tol bu­vo ke­le­ri me­tai dar­ bo, paieškų. Vis­kas pra­si­dėjo dar mo­kyk­los lai­ kais, kai D.Taškū­nas bu­vo de­šim­to­je klasė­je. „Gro­da­vau būgnais ga­ra­že, rūsy­je, – sakė 22-ejų būgni­nin­kas. – Vėliau, kai at­ėjo min­tis, kad rei­ kėtų to im­tis rim­čiau, prie manęs pri­si­jungė kla­sio­kas Juo­zas Po­li­ke­ vi­čius. Iš pra­džių jis gro­jo akus­ti­ne gi­ta­ra, vėliau įsi­gi­jo elekt­rinę.“ Vai­ki­nai daug re­pe­ta­vo, pa­šne­ ko­vo tei­gi­mu, pri­reikė ne­ma­žai lai­ko, kol juo­du su­si­gro­jo. O pra­ dėjus svars­ty­ti, kad reiktų su­bur­ti grupę, pra­dėjo ieš­ko­ti bo­sis­to. Juo 2009 m. ta­po jau­nes­ny­sis Juo­zo bro­lis Jus­tas. „Jie gy­ve­na nuo­sa­va­ me na­me, Juo­zo ma­ma ne­prieš­ta­ ra­vo, kad ten re­pe­tuo­tu­me. Nuo­lat

R

girdė­da­mas mus triukš­mau­jan­čius, imp­ro­vi­zuo­jan­čius pa­no­ro pri­si­ jung­ti ir Jus­tas“, – pa­sa­ko­jo mu­ zi­kan­tas. Vo­ka­lis­to vie­ta iš pra­džių ati­te­ ko Gre­tai Jan­čy­tei. Ta­čiau po be­ veik metų bend­ro dar­bo vai­kinų ir jos ke­liai iš­sis­kyrė. Tuo­met vai­kinų gre­tas pa­pildė Ne­rin­ga Ba­nytė, o pa­sku­ti­nis į grupę at­ėjo elekt­ri­ne gi­ta­ra gro­jan­tis Pau­lius Kaš­či­cas. Ieš­ko­jo būtent mer­gi­nos

Grupė­je yra vie­na mer­gi­na. Kodėl ne­kūrė vai­kinų grupės? D.Taškū­ nas teigė, jog mo­te­riš­ko­sios ly­ties vo­ka­listės kur­da­mi grupę nu­tarė ieš­ko­ti todėl, kad vi­siems pa­ti­ko skir­tin­gi mu­zi­kos žan­rai: „Man pa­ tin­ka pank­ro­kas, Juo­zui – me­ta­las. Ne­norė­jo­me vai­ki­no, kad ne­pradė­ tu­me gro­ti ko nors ašt­res­nio, pik­ tes­nio. Į Lie­tuvą at­nešė­me ame­ri­ kie­tišką sti­lių, kai ir mer­gi­na ga­li at­lik­ti ro­ko žan­ro kūri­nius.“ Al­ter­na­tyvųjį roką ir po­ppanką gro­jan­tys „2nd Riot“ dau­giau­ sia kon­cer­tuo­ja sos­tinės ba­ruo­se ir klu­buo­se, kar­tais pa­si­ro­do ir ki­

tuo­se ša­lies mies­tuo­se. Šiuo me­tu vai­ki­nai daug lai­ko ski­ria kraus­ty­ mui­si, nes grupė ke­lia­si į erd­ves­nes pa­tal­pas. Ir, ži­no­ma, ku­ria pla­nus atei­čiai. „Mėgi­na­me pra­si­brau­ ti į ro­ko nak­tis, už­si­re­gist­ra­vo­me į „Tams­tos“ jaunų gru­pių kon­kursą „Ga­ra­žas 2012“. O ko­vo 14 d. kon­ cer­tuo­si­me ba­re „Soul­box“, – su veik­la su­pa­žin­di­no D.Taškū­nas. Vie­nuo­li­ka sa­vos kūry­bos dainų sąskai­to­je tu­rin­ti grupė per kon­ cer­tus at­lie­ka ir ke­letą per­grotų už­sie­nio at­likėjų kūri­nių. Be­je, net de­vy­nioms iš minėtų dainų teks­tus pa­rašė pa­ts Dei­vi­das, da­bar juos ku­ria vo­ka­listė. Ke­lias į pri­pa­ži­nimą – sun­kus

Vei­kiau­siai nė vie­nas mu­zi­kan­tas ne­galėtų pa­si­gir­ti, kad vis­ko pa­ siekė per naktį ir kad tam ne­reikė­ jo di­de­lių pa­stangų. Ke­lias leng­vas ne­bu­vo ir šiems jau­nuo­liams. „Pusę die­nos re­pe­tuo­da­vo­me, pa­skui tek­ da­vo vi­siems įnik­ti į kom­piu­te­rius ir siun­tinė­ti užk­lau­sas ba­rams, siū­ ly­tis, kad galė­tu­me pa­gro­ti. Pa­tys turė­da­vo­me pa­si­deng­ti ir ke­lio­nes

Re­per­tua­ras: vie­nuo­li­ka sa­vos kūry­bos dainų tu­rin­ti grupė per kon­

cer­tus at­lie­ka ir ke­letą per­grotų už­sie­nio at­likėjų kūri­nių.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

iš­lai­das. Gro­da­vo­me ne­mo­ka­mai, į kon­cer­tus žmo­nių daug nea­tei­da­ vo“, – pri­si­minė D.Taškū­nas. Grupės pen­ke­tuką jis va­di­na šei­ ma. Da­bar jais rūpi­na­si „Bo­nuxFX“, o iš pra­džių grupės va­dy­bi­nin­kas bu­vo pa­ts D.Taškū­nas. Ir da­bar vai­ ki­nas tebė­ra at­sa­kin­gas už gerą at­ mos­ferą ir puikų visų su­ta­rimą. Vie­nin­telė Ne­rin­ga stu­di­juo­ ja džia­zinį vo­kalą, vai­kinų spe­

cia­lybės su mu­zi­ka ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Ne­pai­sant to, pa­šne­ko­ vo tei­gi­mu, vi­si jie at­si­davę mu­ zi­kai ir jai ski­ria iš­ties daug lai­ko. „Mūsų tiks­las – gro­ti mu­ziką, ku­ ri pa­tin­ka mums, ir kar­tu džiu­gin­ti pub­liką. Esa­me lie­tu­viai, at­lie­ka­me tą mu­ziką va­di­na­muo­ju lie­tu­viš­ku sti­liu­mi, tu­ri­me tikslą daug ke­liau­ti ir sa­ve pri­sta­ty­ti už­sie­ny­je“, – sakė būgni­nin­kas.

Baras „Čili pub“

Sostinėje atidarytas baras vyrams – „Čili pub“ Karolina Vaitkevičiūtė Esate aistringas sporto gerbėjas, mėgstate išlenkti vieną kitą bokalą alaus ir norite gerai praleisti laisvalaikį? Baras „Čili pub“ kaip tik jums! Vieta atsipalaiduoti

Ketvirtadienio vakarą sostinės Vokiečių gatvėje įsikūrusio restorano „Čili kaimas“ apatiniame aukšte duris atvėrė pirmasis „Čili pub“ – baras vyrams. Kaip teigė šventės vedėjas Mindaugas Stasiulis, naujoji įstaiga neketina ignoruoti moterų auditorijos, tačiau pirmiausia lauks besidominčių sportu, mėgstančių alų ir nepraleidžiančių net ir pačių egzotiškiausių sporto varžybų transliacijų. „Atvažiuokite be mašinų, nes statyti automobilį Vokiečių gatvėje brangu, tad geriau tą sumą skirti vienam kitam bokalui alaus“, – ragino M.Stasiulis. Kodėl baras skirtas vyrams? Kaip teigė „Čili Holdings“ reklamos ir komunikacijos vadovė Danutė Lašaitė, Vilniuje dabar daug barų, kurie orientuoti būtent į vieną ar kitą dalyką, turi savo veidą. „Mes irgi norėjome turėti savo veidą. Minties atidaryti tik alaus barą, kur būtų daug jo rūšių, neturėjome. Tokių barų ir taip netrūksta. Norėjosi sukurti vietą, kur žmonės galėtų atsipalaiduoti“, – sakė D.Lašaitė ir pridūrė, kad čia mielai laukiami ne tik vyrai, bet ir moterys.

Futbolo ir smiginio gerbėjams

Baras „Čili pub“ – vieta aktyvų gyvenimą mėgstantiems, atsipalaiduoti gebantiems žmonėms. Čia užsukus galima ne tik alaus išgerti, bet ir stebėti sporto varžybų transliacijas ir net patiems pajudėti. Kaip tik tam įkurti vadinamieji sporto kampeliai: stalo futbolas, smiginio lenta, o kiekvienas savaitės vakaras turi savo tematiką.

Minties atidaryti tik alaus barą, kur būtų daug jo rūšių, neturėjome. Norėjosi sukurti vietą, kur žmonės galėtų atsipalaiduoti.

Pirmadienio vakaras guodžiančiu pavadinimu „Ir pirmadienis turi pabaigą...“ skiriamas studentams. Jiems bus taikoma 20 proc. nuolaida. Tačiau ir be jų „Čili pub“ žada labai patrauklias gėrimų kainas ir specialius užkandžių rinkinius prie alaus. „O kiekvieną savaitę darysime akciją – „Aavaitės alus“ ir jam bus taikoma speciali kaina“, - atskleidė D.Lašaitė. Antradienis čia – draugų diena. Trečiadieniais bare varžysis smiginio gerbėjai. Beje, šios pramogos ambasadoriais sutiko tapti žymiausi šalies penkiakovininkai.

Geriausią mėnesio rezultatą pasiekęs baro lankytojas turės galimybę susikauti su Edvinu Krungolcu ar Justinu Kinderiu. „Pačių sportininkų, kurie išties daug dirba, grafikas labai įtemptas, tai bus puiki galimybė gerai praleisti laiką, pabendrauti su žmonėmis, gal net padės sumažinti psichologinę įtampą. Mūsų sporte psichologija reiškia labai daug. Rezultatas priklauso ne nuo to, kiek kilometrų nubėgsi ar nuplauksi, o kaip pavyks įveikti varžovą fechtavimosi rungtyje“, – sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas Vytautas Polujanskas. Ketvirtadieniais baro lankytojai kviečiami žaisti stalo futbolo.

Šiose rungtyse emocijų ir tempo netrūks, nes prie stalo vienu metu kamuoliuką gainios net aštuoni dalyviai. Rungtį globoja Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“. Pramogos ir varžybų transliacijos

Penktadienį kaklaraiščius palikite namie, nes prasidedant savaitgaliui baras skelbia vakarą be šlipso – „No ties!“. Beje, pirmaisiais šios smagios penktadieninės atrakcijos ambasadoriais tapo baro atidarymo vakarėlyje apsilankę Stano, Marius Jampolskis ir Ramūnas Rudokas. Vyrai nusisegė kaklaraiščius ir iškeitė juos į alų. Tai padaryti galės visi baro lankytojai. Į gėrimą iškeistas kaklaraištis bus čia pat

kalamas virš baro ir taip renkama „Čili pub“ kolekcija. Savaitgaliai bus skiriami stalo žaidimams: domino, kortoms, šaškėms, šachmatams, taip pat sporto varžybų transliacijoms. Kokias rungtynes transliuos didysis ekranas, priklausys nuo lankytojų. „Sporto baro koncepcijos norėjome todėl, kad tokių barų pas mus gana mažai. Esame krepšinio šalis, tačiau kiek žmonių, kurie mėgsta kitas sporto rūšis: futbolą, regbį, golfą, formulę ir pan. Čia užsukę jie turės galimybę tai pamatyti. Siekiame sukurti draugišką atmosferą, baras bus atviras visoms sporto šakoms, kurios tik yra transliuojamos“, – pasakojo reklamos ir komunikacijos vadovė.

Linksmybės: nors ba ras „Či li pub“ orien tuo tas į vy rus, čia mie lai lau kia mos ir mo te rys. Svar biau sia – aist­

ra spor to var žy boms, sta lo žai di mams ir, ži no ma, alui.

Si mo no Švit ros nuo tr.

31

šeštaDIENIS, kovo 10, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą UAB „IRDAIVA” reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

922138

UAB „IRDAIVA” reikalingi fasado šiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922146

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919690

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 924044

Sveikatos ir grožio

DNSB „NERIES VINGIS“ šaukia namo A.Goštauto g. 3, Vilniuje, bendraturčių susirinkimą š.m. kovo 24 d. 18 val. bendrijos kab. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dalyvių reg. 2. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai. 3. Balsų skaičiavimo kom. rinkimas. 4. Skelbiamos galutinės bendrijos 2009-2011 m. veiklos audito išvados. 5. Bendrijos įstatų papildymo ir pakeitimo proj. svarstymas. 6. Bendrijos finansinio-ūkinio 2012 m. veiklos plano tvirtinimas. 7. Bendrijos valdybos narių rinkimas. 8. Bendrijos revizoriaus rinkimas. 9. Bendrijos santechniko ataskaita apie šilum. ūkį, darbo sutarties pakeitimo projekto svarstymas. 10. Bendrijos buhalterinės apskaitos įmonės tvirtinimas. 11. Valymo paslaugas teikiančios įmonės tvirtinimas. 12. Įmonės, atsakingos už namo techninę priežiūrą, išskyrus šilum. ūkį, tvirtinimas. 13. Informacija apie dabartinę bendrijos finans. būklę, mokesčių paskirstymo tvarką. 14. Kiti klausimai. Tel. (8 5) 261 7442, e. paštas neriesvingis@gmail.com. 924845

INFORMACIJA apie UAB „EMP recycling“ atliekų surinkimo ir saugojimo veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išva-

dą. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „EMP recycling“, Galinės k., 14247 Vilniaus r., tel. (8 5) 243 7153. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Atliekų surinkimas ir saugojimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Savanorių pr. 176 (9 korpusas), Vilnius. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2012 03 08 raštu Nr. VR1.7-423 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą veiklą, atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir UAB „EMP recycling“, Galinės k., 14247 Vilniaus r., tel. (8 5) 243 7153, faks. (8 5) 246 9530, e. p. simona.lasauskiene@emp.lt. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos ap-

saugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536.

macija: Žalgirio g. 88-507, Vilnius, e. paštas gtdarbai@gmail.com, tel. (8 5) 272 8058.

Informuojame, kad 2012 m. kovo 20 d. 10 val. bus vykdomi SB „Užugiris-3” žemės sklypų matavimai: Vladimir Žalkovskij, Valerijos Žalkovskajos žemės sklypo Nr. 4, esančio Birelių Sodų 25-ojoje g. 7, Verkių sen., Vilniaus m., ir Ramūno Kuro žemės sklypo Nr. 9, esančio Birelių Sodų 25-ojoje g. 5, Verkių sen., Vilniaus m. Kviečiame SB „Užugiris-3” gretimo žemės skl. Nr. 5, esančio Birelių Sodų 15-ojoje g. 50, Verkių sen., Vilniaus m., savininką dalyvauti sklypų ženklinime. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „Sanora” adresas Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. (8 5) 275 2523, 8 698 40 821, 8 606 55 534, e. paštas kristina.kiguoliene@gmail.com.

Rengiamas žemės sklypo Babinių Sodų 28-ojoje g., prie sklypų Nr. 135 ir 137 sodininkų bendrijoje „LAIMĖ“, Verkių sen., Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas: suformuoti sklypą bendro naudojimo teritorijoje, kuris bus naudojamas sodininkų bendrijos bendrosioms reikmėms. Planavimo organizatorius: SB „Laimė“. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas: UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“. Pasiūlymai ir pastabos priimami 10 darbo dienų po informacijos paskelbimo. Kreiptis Žalgirio g. 88507, Vilnius. Projekto autorė Ema Kozyreva, tel. (8 5) 272 8058, 8 659 55 152, e. paštas gtdarbai@gmail.com.

925047

924669

Pranešame, kad UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2012 03 22 10 val. atliks sklypo, kad. Nr. 4107/1241:0181, Balsiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Prašom gretimo sklypo Nr. 182 savininkę Raisą Starikovą susisiekti su matininku V.Janušiu bei susitarti dėl ribų nustatymo ir suderinimo darbų. Kontaktinė infor-

924905

924885

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą. 901057

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Kitos

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. 760894

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodama transporto įmonė, ne „Linavos“ narė, su skolomis. Tel. 8 618 10 548. 924668

Perka

Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.

924659

UAB „BEST COMPANY.LT“ Varėnos r. perka veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803. 920254

Įvairūs Kita Antstolė Nemira Šiugždaitė skelbia žemės sklypo, bendras plotas 4,8011 ha, esančio Barūnėlių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausančio Angelei Laukaitienei, antrąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 04 23 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74, Vilniuje. Pradinė kaina 71820 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 7182 Lt – įnešti į antstolės Nemiros Šiugždaitės sąskaitą Nr. LT077044060000469161. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolę. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 924973

Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Orai

Artėjantis savaitgalis bus darganotas, tačiau oras turėtų šiek tiek sušilti. Šiandien numatomi krituliai, dieną vietomis galima lijundra, bus ūkanota, stiprės vėjas. Temperatūra dieną bus iki 4 laipsnių šilumos. Rytoj vyraus darganoti, su krituliais orai, pūs stiprokas vakarinių krypčių vėjas. Ir naktį, ir dieną laikysis 1–3 laipsnių šilumos oro temperatūra.

Šiandien, kovo 10 d.

+3

+3

Telšiai

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+3

Utena

+4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.45 18.13 11.28 21.41 6.57

70-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 296 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +29 Keiptaunas +24 Kopenhaga +7

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+8 +5 +15 +26 +3 +23 +6 +7

+1

+3

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

4–7 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–2

+1

0

–1

5

0

+1

–2

–4

4

+1

+5

+2

–2

4

Sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+5

+1

–3

6

Nors pir­mie­ji pa­va­sa­rio pra­na­šai Lie­ tu­vo­je jau pa­si­rodė, tik­ro po­tvy­nio dar reikės palūkė­ti, kaip pra­ne­ša Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba (LHMT). Dau­ge­ly­je upių, nors ir su pro­per­šo­mis dar lai­ko­si le­das, jo sto­ris sie­kia 25–45 cm. Van­dens ly­gis upė­se per po­tvynį pro­g no­z uo­ja­mas že­mes­n is už vi­du­ tinį. Tik ten, kur yra sąly­gos su­si­da­ry­ ti ledų san­grūdoms, van­dens ly­gis ga­li smar­kiau pa­kil­ti. Ledų san­grūdų daž­ niau­siai su­si­da­ro ten, kur blo­gas va­gos pra­lai­du­mas. Pap­ras­tai Ne­mu­ne ledų san­g rūdos be­veik kas­met su­si­da­ro ties Jur­bar­ku, Pa­ne­mu­ne, Ši­li­nin­kais, Rus­ne, Uos­tad­va­riu. Ne­ry­je pa­sta­rai­ siais me­tais san­grūdos ėmė su­si­da­ry­ti že­miau Jo­na­vos. Jų ga­li būti ir šį pa­va­ sarį. Le­do­ne­šis pro­gno­zuo­ja­mas ko­vo 13–16 d. Bal­ta­ru­si­jos spe­cia­lis­tai Ne­mu­

ne ir Ne­ry­je taip pat pro­gno­zuo­ja ma­ žesnį už vi­du­tinį po­tvynį. Jie le­do­ne­ šio Ne­mu­ne lau­kia ko­vo 13–23 d., Ne­ ry­je 15–25 d. LHMT inf., „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

DATOS (kovo 10 d.) Keturiasdešimties paukščių diena 1848 m. mirė poetas, folkloristas ir istorikas Simonas Stanevičius. 1893 m. gimė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1927 m. gimė rašytojas, prozininkas Vladas Dautartas. 1930 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Justinas Marcinkevičius. 1940 m. gimė karatė meistras, amerikiečių aktorius Chuckas Norrisas.

Pa­ža­dai: ga­min­to­jai ne­no­riai pa­keitė sa­vo gėrimų ga­my­bos pro­cesą ir ti­ki­na, kad sko­niui tai nie­kaip neat­

1958 m. gimė Holivudo žvaigždė Sharon Stone. 1984 m. gimė amerikiečių aktorė Olivia Wilde.

DATOS (kovo 11 d.) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena 1818 m. gimė prancūzų šokėjas, baletmeisteris, vienas įtakingiausių baleto menininkų Marius Petipa. 1920 m. gimė etnologė, žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. 1931 m. gimė australų kilmės laikraščių ir televizijos magnatas Rupertas Murdochas. 1950 m. gimė džiazo dainininkas Bobby McFerrinas, hito „Don’t Worry, Be Happy“ autorius. 1978 m. gimė Londono „Chelsea“ ir Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas Didier Drogba. 1985 m. gimė lietuvių lengvaatletė, septynkovininkė Viktorija Žemaitytė.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Co­ca-Co­la“ kei­čia re­ceptą Stam­biau­sios pa­sau­ly­je ga­zuotų gėrimų ga­min­to­jos „Co­ca-Co­la“ ir „Pep­si­Co“ pri­vers­tos keis­ti gėrimų re­cep­tus, nes ki­taip turės ant bu­te­lių skelb­ti įspėji­mus apie vėžio pa­vojų.

Nau­ja­ja­me re­cep­te yra ma­žiau 4-me­ti­lo­mi­da­zo­lio – che­mi­ka­lo, ku­ris Ka­li­for­ni­jo­je bu­vo įtrauk­tas į kan­ce­ro­ge­ni­nių med­žiagų sąrašą. Pa­gal šį re­ceptą pa­ga­min­ti gėri­mai jau pa­si­rodė Ka­li­for­ni­jos par­duo­ tuvė­se ir ne­tru­kus už­pil­dys visą JAV rinką. Ta­čiau Eu­ro­po­je ga­my­ bos pro­ce­sas ne­si­keis. Ga­min­to­jai kreipė­si į ka­ra­melės tiekė­jus su pra­šy­mu pa­keis­ti jos ga­my­bos pro­cesą, nors at­kak­liai lai­ko­si nuo­monės, kad se­na­sis re­ cep­tas jo­kio pa­vo­jaus ne­ke­lia. „Co­ca-Co­los“ at­stovė spau­dai

Dia­na Gar­za-Ciar­lan­te sakė, kad bend­rovė pri­vers­ta keis­ti sa­vo pro­ duk­ciją dėl moks­liš­kai ne­pagrįstų rei­ka­la­vimų. Di­delį kiekį 4-me­ti­lo­mi­da­zo­lio gėri­muo­se „Pep­si“ ir „Co­ca-Co­la“ ap­ti­ko Moks­lo pa­sie­kimų nau­do­ji­ mo vi­suo­menės in­te­re­sams cent­ ras. Nuo 2011 m. šis cent­ras sie­kia užd­raus­ti ka­ra­me­li­nius da­žik­lius iš amo­nia­ko ir sul­fitų. At­lik­da­mi ty­rimą su pelė­mis ir žiurkė­mis moks­li­nin­kai nu­statė ryšį tarp 4-me­ti­lo­mi­da­zo­lio ir vėžio ligų. Bet Ame­ri­kos gėrimų aso­cia­ci­ja tvir­ti­na, kad jo­kių įro­dymų dėl pa­ vo­jaus žmo­gaus or­ga­niz­mui nėra. JAV mais­to ir vaistų ad­mi­nist­ ra­ci­ja pri­pa­ži­no, kad žmo­gui reikėtų iš­ger­ti dau­giau nei tūkstan­tį skar­di­nių „Co­ca-Co­los“ ar „Pep­ si“, kad gautų to­kią pat che­mi­ka­

Šiandien: Bautgailė, Demetrija, Emilis, Geraldas, Naubartas, Virmantas

horoskopai

įvairenybės

si­lieps.

Vardai

Rytoj: Eulogijus, Gedimtas, Gedminas, Konstantinas (Kostas), Rosina, Vijolė

Di­de­lio po­tvy­nio ne­bus

Rytas

+2

+15 +17 –2 +3 +8 +7 +13 +5

lo dozę, ko­kią at­lie­kant ty­rimą ga­ vo la­bo­ra­to­ri­niai gyvū­nai. „Co­ca-Co­la“ ir „Pep­si­Co“ su­ da­ro maž­daug 90 pro­c. Jung­ti­nių Vals­tijų ga­zuotų gėrimų rin­kos. Ga­min­to­jai ti­ki­na, kad nau­jovė nie­ kaip neat­si­lieps gėrimų sko­niui. BBC inf.

4-me­ti­lo­mi­da­zo­lis Gau­na­mas natū­ra­liu būdu vyk­dant

šil­dy­mo ir skru­di­ni­mo pro­ce­sus. Ran­da­mas ka­ra­me­li­niuo­se da­žik­

liuo­se, taip pat kai ku­riuo­se skru­din­ tuo­se bei kep­tuo­se pro­duk­tuo­se. Ga­li būti ap­tin­ka­mas va­ly­mo, fo­ tog­ra­fa­vi­mo ir žemės ūkio che­mi­ka­ luo­se, taip pat da­žuo­se ir vais­tuo­se. Pa­ten­ka į žmo­gaus or­ga­nizmą su mais­tu ar­ba per ga­my­bos pro­cesą.

Avinas (03 21–04 20). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa darnesni. Jūsų problemos išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien vertėtų būti kantriam ir pasiruošti emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Šiandien nepaisysite vyresnio žmogaus autoriteto, viską spręsite pats. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Pasistenkite atlikti kuo daugiau darbų, bet nepamirškite ir pailsėti. Būkite kantrus ir nesielkite savanaudiškai. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Šaulys (11 23–12 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Savaitgalis tinkamas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Būsite apimtas prieštaringų minčių ir jausmų, dėl to galite patirti nuoskaudų ir pajusti nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Būsite nusiteikęs pakiliai. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj jokių nemalonių staigmenų neturėtų būti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.