TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis, kovo 12 d., 2012 m. Nr. 59 (1258)
diena.lt
Vilnius šventė Laisvę
1 Lt
3, 7, 13p.
Senamiestis verslo nelaukia
Kas vyksta valstybėje? Vėl sąmokslų teorijos, įžeidinėjimai nesirenkant žodžių, arogancija ir de magogija. Toks paveiks las labai liūdina. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
7p.
Ekonomika 9p.
Rizikuoja neįdarbindami Kas penktas pernai nelegaliai dirbęs ir darbo inspektorių sučiuptas as muo toje pačioje įmonėje vėliau pa sirašė oficialią darbo sutartį. Pernai darbdaviai galbūt oficialiai neįdar bino per 1,8 tūkst. darbuotojų, už tai darbdaviams skirtų baudų suma sie kė beveik 1,6 mln. litų. Šiemet darbo inspektoriai nustatė galbūt 224 nele galaus darbo atvejus.
pasaulis Problema: sostinės senamiestyje kavinę sumaniusių atidaryti verslininkų investicijas ir polėkį stabdo savivaldybės bei paveldosaugos instituci
jų biurokratiniai barjerai. Simono Švitros nuotr.
Sostinės senamiestyje ketinančius atida ryti kavinę miesto valdininkai ne visuo met pasitinka išskėstomis rankomis. Tuo įsitikino vilniečių šeima, panorusi ka vinę įkurti Šv. Stepono gatvėje.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Nori kavinės – mokėk
Sostinės senamiesčio Šv. Stepono ir Kauno gatvių sankirtoje patal pas nusipirkę vilniečiai tikėjosi jose atidaryti kavinę „Al Capone“, ta čiau pradėję tvarkyti patalpas pir miesiems svečiams priimti netru kus įklimpo biurokratijos pinklėse.
„Pradėję verslą nusprendėme, kad viską, kas susiję su kavinės reklama, būtų paprasčiau sutvar kyti pasisamdžius reklamos agen tūrą. Iš pradžių viskas buvo gerai, ji mums parengė pirminį projek tą, kaip turėtų atrodyti kavinės fa sadas, parodė reklamines iškabas. Mums tuomet viskas tiko“, – dien raščiui „Vilniaus diena“ verslo pradžios istoriją
2
12p.
Iššūkis baronienei C.Ashton
2
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
miestas Bandė pasikarti
Mirė žurnalistas
Miesto taksi
Vilniuje areštinėje sekma dienio naktį bandė pasikar ti seksualiniu prievartavimu ir mažamečio tvirkinimu įta riamas vyras. Pasikarti ban dęs įtariamasis iš areštinės išvežtas ir paguldytas į ligo ninę. Aplinkybės tikslinamos, kaip praneša Policijos depar tamentas.
Šeštadienio naktį mirė žur nalistas, publicistas Vy tautas Jonas Lukoševičius. 1937-aisiais gimęs V.J.Lu koševičius dirbo leidiniuose „Švyturys“, „Gimtasis kraš tas“, „Moscow News“, „Tie sa“, po Nepriklausomybės – „Lietuvos komersanto“ ko respondentas.
Vilniaus miesto savivaldy bė pranešė, kad kovo 10 d. miesto įkurta taksi dispe čerinė pradeda darbą. Tak si vairuotojus galima išsi kviesti trumpuoju numeriu 1450. Taksi vairuotojai ke leivius veš pagal 1,8 lito ta rifą, įsėdimo mokestis – 2 litai.
Senamiestis verslo nelaukia pasakojo vienas kavinės 1 šeimininkų Erikas Ši mukonis.
Tačiau netrukus verslininkai nu sprendė reklamos kūrėjų paslaugų atsisakyti, nes šie paprašė susimo kėti ne tik už savo paslaugas, bet ir už savivaldybės rengiamus doku mentus.
ninkai, yra gyvenamasis, iš išorės greičiausiai niekuomet nereno vuotas senas daugiabutis namas. Verslininkai tikina, kad negalė jo lankytojų priimti pastate, kurio sienos nutrupėjusios, tinkas atsilu pęs, senų dažų praktiškai nelikę nė kvapo. Tačiau, kaip jie tikina, val dininkai uždraudė dažyti sienas.
Gal me ras padės, sakė pa sižiūrės, ką galima padaryti. Dabar tik laukiame ir viskas.
„Kiek mums žinoma, tokie ofi cialūs dokumentai nėra mokami arba imamas tik simbolinis mokes tis. Juos gauti turi teisę visi. Tai juk tiesiog formalumas ir biurokratinė procedūra. Iš mūsų reklamos tvar kytojai už tų dokumentų derinimą paprašė 2 tūkst. litų. Mes pasakė me, kad tokių pinigų nemokėsime, ir atsisakėme jų paslaugų“, – kal bėjo pašnekovas. Pakeitę reklamos kūrėjus versli ninkai parengė paprastesnę kavi nės lauko reklamos iškabą, tačiau tuomet prasidėjo nesutarimai su valdžia. Nei pirmyn, nei atgal
Pastatas, kuriame patalpas įsigi jo kavinę atidaryti panorę versli
Vilniaus savivaldybės administ racijos atstovai rašte verslininkams išaiškino, jog sienų perdažyti ne galima, o virš langų esančias mar kizes reikėtų nuimti. „Mums aiškina, kad fasadas tu ri būti tokios pačios spalvos kaip ir visas pastatas. Tačiau pažiūrėkite į pastatą ir pasakykite, kokia spalva tos sienos nudažytos? Ar jos iš viso nudažytos?“ – rodydamas į pasta tą, kuriame bando įsikurti, klausė E.Šimukonis. Verslininkus itin nustebino rei kalavimas atsisakyti markizių, kurių patys nekabino. „Jos čia jau nuo seno, mes tokias patalpas įsi gijome. Vadinasi, anksčiau marki zės niekam nekliuvo arba tiesiog niekas nė neklausė, ar jas gali
ma kabinti. Tas pats ir dėl sienų. Jos ir anksčiau čia buvusių patal pų savininkų buvo nudažytos, ta čiau niekam nekliuvo, nes tikriau siai niekas net neklausė“, – svarstė pašnekovas. E.Šimukonis sakė, kad sienas ga lėtų nudažyti ir kita spalva, tačiau prie jų liestis valdininkai dabar vi sai nebeleidžia. „Dabar iš viso nebežinome, ką daryti, nes greičiausiai nei taip palikti galime, nei kaip nors ki taip nudažyti mums leidžia. Esa me įstrigę ir verslo pradėti ne galime“, – piktinosi ir guodėsi vyras. Prašė mero pagalbos
Biurokratijos pinklėse įstrigę vers lininkai jau kurį laiką negali pradė ti darbo, nors savivaldybės prašy mus įvykdė – reklamines iškabas sumažino iki minimalios lentelės, o markizes nuėmė. Nebežinodami, į ką kreiptis, vil niečiai nusprendė prašyti mero Ar tūro Zuoko supratimo. Miesto va dovo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje jie paprašė padėti susi tvarkyti dokumentus, trukdančius atidaryti kavinę. Verslininkų istoriją išklausęs miesto vadovas pažadėjo padėti išsiaiškinti šią problemą. „Išsiaiškinsime, ar tikrai yra taip, kaip rašote. Kada buvo pateikti pra šymai ir gal galite parašyti atsakin go pareigūno, kuris atsakė, pavar dę? Ačiū.“ – trumpai atsakė meras A.Zuokas. Vėliau E.Šimukonis miesto va dovui pateikė ir smulkesnę infor maciją. „Gal meras padės, sakė pasižiū rės, ką galima padaryti. Dabar tik laukiame ir viskas. Jei ir toliau ši taip nesiseks, galvojame kavinę atidaryti kitame mieste, gal ten bus paprasčiau“, – kalbėjo E.Ši mukonis.
Komentarai
Vitas Karčiauskas
Kult ūros paveldo departamento Viln iaus ter itor in io padal in io vedėjas
S
udarant tokį sandorį visų pir ma turėjo būti pasirašytas Kul tūros paveldo objekto patikri nimo aktas. Apie tokius aktus žino kiekv ienas Viln iaus notaras, jis privalėjo būti pasirašytas, pastatas tu rėjo būti įvertintas specialistų, apžiū rėtas, atliekama fotofiksacija.
Evalda Šiškauskienė
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prez identė
D
idžiausios senamiestyje įsi kūrusių kavinių ir restora nų problemos yra susiju sios su rajono gyventojais, tiksliau, kaimynais. Leidimą užsiimti tok iu verslu senamiestyje iš savival dybės sunku gauti. Tačiau ir jį gavus bėdos nesibaig ia: štai pradedi įsikur ti, dirbti, paskui vis sulauki įvairių ko misijų, vertintojų vizitų, nes gyvento jai nuolat skundžiasi triukšmu. Ir, tarkime, savivaldybė nusprendžia apr ibot i darbo laiką, sak yk ime, tik iki 22 val. Restoranui tai tas pats, kas bankrotas. Taigi, investuodamas į to kį verslą senamiestyje, niekada nega li būti tikras, ar tavo verslas nebus už
Pirmiausia svarbu išsiaišk inti, ar toks aktas iš viso buvo pasirašytas, ar jį notaras patvirtino, ar nėra kok ių nors klaidų, netikslumų. Svarbu paminėti ir tai, kad šį patikrini mą atlikti prašo patalpų pardavėjas, o ne pirkėjas. Tad pirkėjas turėjo žinoti, ką perka, kaip pakeistas pastato fasa das ir panašiai. Namas tikr iausiai prik lauso ne vie nam savininkui, juo naudojasi ne vie nas turto turėtojas, tad fasadas pri klauso ne tik šių patalpų savininkams, tai yra bendra dalinė nuosavybė. Aš to nepavad inčiau kok ia nors bėda, tač iau tok ius dalyk us prieš perk ant patalpas reik ia išsiaišk int i. Šiuos da lyk us kontrol iuoja miesto sav ivaldy bės Kult ūros paveldo aps augos sky rius. dar ytas, apr ibotas darbo laikas. Esu ne kartą sakiusi ir buvusiam, ir dabar tin iam mer ui, kad senam iest į reik ia suskirstyti zonomis – kad investuoto jai iš karto žinotų, iki kada galės dirbti, ką galės daryti ir taip toliau. Dar viena problema – rūkantys prie ka vinių, barų ir restoranų. Lig šiol nesuta riama, kas turi su jais tvarkytis. Kiek vienas sav in inkas, žinoma, daro, ką gali, tačiau juk jis pats nebėgs ir neva rinės žmonių. Tai, kad triukšmaujan tys žmonės – ne savininko problema, miestas nenori pripaž inti. Senamies čio gyventojai jau net nebežiūri, iš ku rios kavinės prieigų sklinda triukšmas – skundžia visus iš eilės. Taigi, miestas šiuo klausimu turi priim ti sprendimą: arba griežčiau prižiūrėti, arba nustatyti tam tikras taisykles. Pa vyzdžiui, Briuselyje rūkyti negalima 10 metrų apie restoraną, ir žmonės ei na prie kitų namų – taigi, problemos tai neišsprendžia. Mes siūlėme, kad galbūt senamiestyje galėt ų dažn iau pat ru liuoti policija, tad būtų ir mažiau triukš mo. Nes tai yra didžiausia bėda. Netgi siūlėme prisidėti finansiškai, kad poli cijai būtų nupirkta daugiau benzino.
Spalva: paveldosaugininkai draudžia verslininkams perdažyti sienas, tačiau vargu, ar galėtų pasakyti, kokia tikroji saugomo pastato spalva.
Simono Švitros nuotr.
3
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
miestas Šūksniai „Lietuva – lietuviams!“, mūsų šalies vėliavos ir vy čiai, o šalia – ir kau kolė juodame fone, ir būrys Nepriklau somybės Akto sig natarų. Vadinamų jų nacionalistų eity nės vakar baigėsi ramiai, tačiau pro vokacijų nebuvo iš vengta.
Tradicija: vadinamųjų nacionalistų eitynės šalyje sukelia diskusijų audrą. Dauguma skeptiškai vertina šūkius „Lietuva – lietuviams!“, tačiau pa
staruoju metu prie nacionalistų dedasi ir žinomi politikai.
Simono Švitros nuotr.
Eitynėse – ir kaukolės, ir provokacijos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kai aukščiausi šalies vadovai, Sei mo nariai, diplomatai rinkosi į mi šias Arkikatedroje bazilikoje, prie Gedimino paminklo vakar vidur dienį pradėjo būriuotis eitynių „Už Tėvynę“ dalyviai. „Solidarizuokimės“, – atvykęs prie būrio patriotiškai nusiteiku sių jaunuolių ištarė Algirdas Pa tackas, Nepriklausomybės Akto signataras, ir ant rankos užsirišo šalies vėliavos spalvų raištį. Netru kus prie eitynių dalyvių prisijungė ir signataras Zigmas Vaišvila, pa sirodė Romualdas Ozolas, Seimo nariai Petras Gražulis, Kazimieras Uoka, Gintaras Songaila. Po valandos beveik tūkstantis eity nių dalyvių pajudėjo Gedimino pro spekto link, skanduodami „Lietuva – lietuviams!“. Tačiau „procesijoje“ buvo galima pastebėti ne tik trispal vių ar kitokios tautinės atributikos, bet ir vėliavų su kaukolėmis, taip pat skustagalvių plakatą, skelbiantį: „Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą.“ Eitynių dalyviams pasiekus Ge dimino prospektą, provokacijų vis dėlto neišvengta. Žygiuojančius pasitiko nedidelės Dariaus Poce
vičiaus vadovaujamos anarchis tais save vadinančios grupelės, lai kančios plakatus: „Kovok už klasę, ne prieš rasę“, „Vakar juden raus, šiandien – Lietuva – lietuviams“. Eitynių dalyviai su laikančiais plakatus tiesiog apsižodžiuodavo, tačiau renginiui įpusėjus, vienam iš protestuotojų pradėjus garsiai šaukti „Naciai!“, teko įsikišti po licininkams. Rėksnys su megafonu areštuotas. Nepasisekė ir „Naujosios Kairės 95“ aktyvistui Andriui Bielskiui. Šis žmonių koloną lydėjo nuo Ka tedros iki Lukiškių aikštės, laiky damas plakatą su užrašu „Fašizmui – ne“. Supykę eitynių dalyviai už rašą išplėšė jam iš rankų. Eitynių dalyvius supo gausios policijos pajėgos; jiems dar ne priartėjus pavieniai protestuotojai Gedimino prospekte buvo arba tie siog nuvedami, arba apstojami po licininkų. Prie Genocido ir aukų muziejaus eitynių dalyviai stabtelėjo. Trum pas kalbas iš tribūnos rėžė Ričar das Čekutis, R.Ozolas, G.Songai la. Kalbėtojai kritikavo valdžią, nors renginio organizatoriai nuo lat kartojo, kad šios eitynės – ne politinės.
Komentarai
Vytenis Andriukaitis
Seimo nar ys, socialdemokratas
L
iūdna buvo žiūrėti. Tai – kari katūra. Katedros aikštėje gir dėjau šūkaliojant „duokim į dantis“. Juoda vėliava su kau kole, balti raiščiai su svastika... Eitynės man pasirodė agresyvios. Pirmą kartą jas mačiau iš arti. Keista ir liūdna matyti prie žygiuojančių prisijungusius R.Ozo lą, Z.Vaišvilą, A.Patacką. Gal žmonės ieš ko politinės nišos? Kuria rinkimų plat formą? Tai pavyzdys, kaip bet kokiomis priemonėmis siekiama tikslų, tik tos priemonės – pačios žemiausios. Man buvo gėda per visą šitą renginį. Nejaugi jie nežino, ką reiškia balti raiščiai? Kuo tuomet R.Ozolas, skanduodamas „Lietu va – lietuviams!“, skiriasi nuo Vladimiro Žirinovskio Rusijoje, kuris ragina vy ti lauk emigrantus? Tai yra aiškus nea pykantos kurstymas, neofašizmas arba vadinamasis paprastasis fašizmas.
12
20
įd entin i šv giniaje renstinė so
s ete amaus t Similniu V ėd jos Kaladici r
Julius Panka
E
E
Žmogaus teisių stebėjimo centro direktor ius
itynes vertinčiau kaip politi zuotas. Jų esmę atspindi du nešti transparantai: viename buvo užrašas „Šiandien gatvė je – rytoj Seime“, taip pat kitas, kur mini mi 1926-ieji, perversmo Lietuvoje me tai. Tai atspindi organizatorių politinius tikslus: jei 1926-ieji jiems yra pavyzdys, kai neteisėtu keliu užimama valdžia, tai čia nėra ką ir pridurti. Beje, pakito eitynių įvaizdis: formos požiūriu jos nebuvo la bai bjaurios, mažiau chuliganų, tačiau nerimą kelia jose dalyvavę žymūs poli tiniai veikėjai. Matyt, siekiama burti po litinę jėgą, pasitelkiami Sąjūdžio veikėjai – tai yra įvaizdžio formavimas. Tenka tik apgailestauti, kad Sąjūdžio veikėjai, kūrę valstybę, prisišliejo prie jėgų, kurios Lie tuvą supranta kaip etnocentrišką ir, re gis, autoritariškai valdomą valstybę.
Lietuv ių taut in io jaun imo sąjungos vadovas, vienas eityn ių organ izator ių
itynes vertinu pozityviai, vis kas pavyko, džiaugiamės, kad policija gerai atliko savo dar bą. Kalbant apie tą daugumos pastebėtą vėliavą su kaukole, norėčiau tik informuoti, kad tai yra vienos iš su bkultūrų kažkoks simbolis. Regis, ji ver tintina kaip amžinybės simbolis, tad nieko bendro su SS, kuri naikino savo tautą, neturi. Plakatu, kuriame buvo mi nimi 1926-ieji, – tai yra perversmo data, – mes pabrėžiame, kad tas įvykis pakei tė mūsų valstybės raidą. Perversmas iš sprendė daug tuo metu susikaupusių problemų: Lietuva pradėjo kilti ir eko nomiškai, ir kultūriškai. Su ta data sie jame savotišką persilaužimą. Matome, kad ir dabar reikia tokio „persilaužimo“. Tačiau, žinoma, manome, kad jis turi įvykti legaliu būdu, per rinkimus.
Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt
tai. meuris d nui ite erk rako Atv m D daja
Juo
eliu sen tai Procep reuciu ienei K kar va – ėti tas on Mesižm si paomiauiai
Henrikas Mickevičius
na Vieka – ša to šimčių lu ka g e dė pa – ok ikulizgėtiti b ndy Riz au
k s ir gu leis
t
Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt
4
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bausti Vyriausybės kviečia Briuselį
Vilniaus vadovas Artūras Zuokas pri valėjo nusišalinti, miesto tarybai bal suojant dėl nekilno jamojo turto mokes čių. Tai nutarė teis mas.
Vilniaus politikai apsisprendė kreiptis į Europos Komisiją ir bausti Andriaus Kubiliaus vado vaujamą Vyriausybę dėl jos ne veiklumo energetikos srityje.
Verdiktas: teismas nusprendė, kad A.Zuokas buvo asmeniškai suinte
resuotas Vilniaus tarybos sprendimu dėl mažesnių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, nes jis yra tokį turtą valdančios įmonės akcininkas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Sprendimas nepalankus merui A.Zuokas buvo asmeniškai suinte resuotas sprendimu dėl tarifų, nes jis yra „BNA grupės“ akcininkas, o ši bendrovė yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja. Tokius praėju sią savaitę priimto sprendimo mo tyvus nurodė teismas. Sprendimas dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui. „Dalyvaud am as svarstant ir priimant sprendimą dėl mokes čio tarifo dydžio nustatymo ne kilnojamąjį turtą Vilniaus mies te valdančioms įmonėms, inter alia (liet. – be kita ko) bendrovei „BNA grupė“, A.Zuokas realiza vo turimą privatų suinteresuotu mą, nors privalėjo nusišalinti nuo šio sprendimo priėmimo“, – rašo ma teismo sprendime. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusį ketvirtadienį atmetė A.Zuoko pra šymą panaikinti Vyriausiosios tar nybinės etikos komisijos (VTEK)
sprendimą, kad meras supainio jo interesus, balsuodamas dėl ne kilnojamojo turto mokesčio tarifų. Teismas nurodė, jog rėmėsi Lie tuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. „Egzistuoja tam tikrų valstybi nėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti sa vo tiesiogines funkcijas, kita ver tus, jis taip pat turi pareigą veng ti interesų konflikto. Kaip turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tar nyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, būtent ir yra numatyta Viešųjų ir privačių interesų derini mo valstybinėje tarnyboje įstatyme – ji sprendžiama, suteikiant virše nybę pareigai vengti interesų konflikto“, – rašoma teismo praneši me spaudai. VTEK pernai lapkritį nutarė, kad ne tik A.Zuokas, bet ir vicemeras Romas Adomavičius pažeidė įsta
tymą, kai balsavo dėl nekilnojamo jo turto mokesčio tarifų. „BNA grupė“ Vilniuje 2010 m. valdė 4,5 mln. litų vertės nekil nojamojo turto, kaip rodo nau jausi Registrų centro duomenys. Didžiausios vertės – 3 mln. li tų – namas Vilniaus Užupio rajo ne, įmonei taip pat priklausė 240 kv. m parduotuvės patalpos A.Vie nuolio gatvėje, įmonės balan se įvertintos bemaž 491,4 tūkst. litų, 320 kv. m ploto parduotu vės patalpos Užupyje ir dar apie 1 mln. litų vertės butų bei patal pų Užupyje. „BNA grupė“ taip pat turi antri nes įmones Trakų Žalgirio jachtk lubą ir „BNA ergo“. Ši valdo dvi „United Colors of Benetton“ ir „Sisley“ prekių ženklo drabu žių parduotuves, tačiau patalpas nuomojasi sostinės „Akropolio“ ir „Ozo“ prekybos centruose. BNS, VD inf.
„City Service“ prižiūrimuose namuose šilumos suvartojimas sumažėjo 17 proc. „City Service“ grupės įmonių prižiūrimuose Vilniaus daugiabučiuose namuose šį šildymo sezoną šilumos buvo suvartojama mažiau. Įvertinę keturių mėnesių šilumos suvartojimo rodiklius specialistai konstatavo, kad jie 17 proc. geresni, palyginti su rodikliais, buvusiais iki pradedant intensyviai diegti taupymo priemones. 2009–2010 m. šildymo sezoną „City Service“ grupės prižiūrimuose pastatuose svertinis šilumos suvartojimo koeficientas K siekė 36,94 Wh/Dl/ m2, o 2011–2012 m. šildymo sezoną koeficientas K siekė jau tik 30,66 Wh/ Dl/m2, t. y. buvo 17 proc. mažesnis. Primename, kad koeficientas rodo ši-
lumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir dienolaipsniui. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. „Šilumos taupymo priemones prižiūrimuose namuose pradėjome diegti prieš porą metų, beprotišku tempu pradėjus augti šilumos kainoms. Pernai sukūrėme 5 žingsnių šilumos taupymo programą, kurioje pasiūlyti darbai buvo atlikti 2 tūkst. daugiabučių namų pagrindiniuose šalies miestuose. Matome, kad administratorių pastangos padėjo gyventojams sutaupyti“, – sakė Vytautas Turonis, „City Service“ vykdomasis direktorius Lietuvai. Duomenys apie šilumos suvartojimo rodiklius bu-
Tiksliau, Vilniaus miesto savival dybės taryba pritarė kreipimuisi į Europos Komisiją dėl Lietuvos padaryto ES teisės pažeidimo – neparengtų termofikacinių elekt rinių modernizavimo dokumentų ir tam neskirtų lėšų. Baudos Vy riausybei už neveiklumą gali siek ti nuo 1,9 iki 119 mln. litų. „Lietuva Europos Komisijai įsi pareigojo pateikti investicijų pla ną, pagal kurį iki 2015 m. gruo džio 31 d. turi būti atlikti darbai, užtikrinantys Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofik acinių elekt rinių veiklos modernizavimą. Tam buvo numatyta 171 mln. eu rų (590 mln. litų) ES lėšų. Iš vi so lėšų poreikis šiems darbams yra apie 600–650 mln. eurų (per 2 mlrd. litų). Tačiau Vyriausybė, turėjusi skirti šiam projektui 150 mln. litų, juos perskirstė keliams tiesti“, – sakė Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus. Jeigu Europos Komisija nu spręs ES Teisingumo Teismui pateikti ieškinį dėl pažeidimo, galimos baudos valstybei, ku rių dydis priklauso nuo valsty bės dydžio, pažeidimo sunkumo ir trukmės, bendrojo vidaus pro dukto, Lietuvos atveju galėtų būti nuo 575 tūkst. eurų (1,9 mln. litų), kai mokėjimas vienkartinis, ir be veik 700 eurų už dieną, jeigu ski riamas periodinis mokėjimas. Tai minimalūs skaičiai, kurie gali būti indeksuojami priklauso mai nuo pažeidimų trukmės (iki trijų kartų) ar jo sunkumo (iki 20 kartų). Tai yra bauda gali siek ti net iki 34,5 mln. eurų (119 mln. litų), kai mokėjimas vienkartinis, arba 42 tūkst. eurų (145 tūkst. li tų) per dieną, jeigu skiriamas pe riodinis mokėjimas.
Taip pat siekdama, kad pažei dimas būtų ištaisytas, Europos Komisija gali neformaliai blokuo ti pritarimą dėl valstybei svarbių projektų, pavyzdžiui, finansavi mo iš ES fondų, tam tikrų ES tei sės aktų projektų. Be to, energetikos įmonės ne turėjo galimybės teikti projek tų gauti net ir šią nepakankamą paramą, nes valstybė neparengė tam reikalingų dokumentų. Vilniaus (VE-3), Kauno ir Ma žeikių termofikacinės elektrinės nuo 2016 m. sausio 1 d. turi ati tikti ES keliamus reikalavimus dėl taršos, kurių įmanoma laikytis tik modernizavus elektrines. Tačiau dėl to, kad Vyriausybė nesugebėjo paruošti dokumentų ir skirti lė šų joms modernizuoti, elektri nės nuo 2016 m. sausio 1 d. nega lės būti eksploatuojamos ir todėl negalės užtikrinti gyventojams šilumos tiekimo. Per metus Lietuvos Respublika gauna beveik 40 įspėjimų iš Eu ropos Komisijos, o beveik per aš tuonerius metus Europos Komi sijai teko tęsti pažeidimo procesą prieš Lietuvą iki pat teismo tris kartus. Pateiktus ieškinius prieš Lietuvos Respubliką Europos Ko misija laimėjo. VD inf.
119
mln. litų
maksimali bausmė gresia Lietuvai už laiku neparengtus termofikacinių elektrinių modernizavimo dokumentus.
vo gauti stebint 1200 daugiabučių namų sostinėje. Pasak V.Turonio, prieš šildymo sezoną namuose buvo statomi nauji ir sandarinami seni langai ir laiptinių durys, montuojama šilumos sistemų balansavimo įranga, pasenusi šilumos vamzdynų izoliacija keičiama nauja, efektyvesne. Kituose miestuose, daugiausia Kaune ir Klaipėdoje, taip pat buvo keičiami pasenę šilumos punktai, namuose pastatyti modernūs automatizuoti įrenginiai. Dėl jų atskiruose daugiabučiuose šilumos sutaupymas siekė 30 proc. ir daugiau. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Priekaištas: Vilniaus taryba tvirtina, kad energetikos įmonės neturė
jo galimybės teikti projektų gauti ES paramą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
5
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
miestas
Kyla prieš valdžios buldozerį Sostinės valdžios užmojis panaikinti kai kuriuos mikroauto busų maršrutus skaudžiai atsiliepė labiau nutolusiems nuo centro rajonams. Netekę 62 maršrutinio mikroautobuso netyla ir Tarandės gyventojai.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Šio mikrorajono individualių na mų gyventojai susibūrę į bendri ją. Kaip sako Tarandės bendrijos direktorius statybai Andrius Lau melis, sostinės valdžios savivalės neapsikentę žmonės atviru laiš ku kreipėsi į miesto vadovą Artū rą Zuoką. Ir vis nepraranda vilties, kad savivaldybė skubiai ištaisys miesto viešojo transporto siste moje priveltas klaidas. – Kokių nepatogumų dėl miesto tarybos sprendimo patiria ta randiškiai?“ – klausėme Taran dės bendrijos direktoriaus statybai A.Laumelio. – Tarandėje gyvena apie 1500 žmo nių, čia daug jaunų šeimų, daug vaikų, senelių – taip pat. Visi jie neteko normalaus susisiekimo su centru. Žmonės palikti ant ledo. Su 62 mikroautobu, kursuojan čiu maršrutu Stotis–Tarandė, žmo
nėms buvo labai patogu ir į stotį, ir į centrą nuvažiuoti. Veždavo vai kus į mokyklas, į gimnazijas ir į se namiestį. Aišku, nėra taip, kad da bar visi iš Tarandės neišvažiuoja,
Savivaldybė galėtų imtis darbų ir gerinti gyvenimo kokybę, o ne gadinti žmonėms gyvenimą. – žmonės randa išeitį, vieni vėl va žiuoja nuosavomis mašinomis, kiti įsiprašo į kaimynų automobilį, kad darbą greičiau pasiektų, dar kiti kooperuojasi su draugais. – Ar bendrija sulaukia gyven tojų skundų? – Pasakyti, kad žmonės sunerimę, būtų juokinga ir netiesa. Taran dės gyventojai pasipiktinę ir, aiš
ku, pirmiausia jie kreipiasi ne į sa vivaldybę, o į bendriją ir sako: „Jūs mūsų išrinkti, eikit kovoti už mū sų teises!“ O ką čia pakovosi, kai miesto valdžia savo buldozerį pa leido. Žmonės dabar jau gatvėse renka parašus, o mes bandysim dar kartą šnekėti su valdžia. – Ką atšaukdama maršrutą sa vivaldybė pasiūlė mainais? – Paleido 52A autobusą. Bet kas iš to? Jis ir anksčiau važinėjo pustuš tis ir toliau važinės, nes jo maršru tas nepatogus. Pirmiausia jis lė taeigis, be to, neveža į centrą. Taip pat pas mus nėra normaliai įreng tų autobuso stotelių, šaligatvių, centrinė gatvė visiškai neapšvies ta. Gatvės siauros, visiškai nepri taikytos miesto autobusui, judėji mas didelis. Iki nelaimės – vienas žingsnis. Savivaldybė galėtų imtis šitų darbų ir gerinti gyvenimo kokybę, o ne gadinti žmonėms gyvenimą.
Protestas: A.Laumelis neslepia, kad Vilniaus valdžios buldozeriui pa
sipriešinti sunku, tačiau žada ginti Tarandės gyventojų teisę patogiai ir greitai pasiekti miesto centrą. Simono Švitros nuotr.
– Kaip į jūsų skundus reaguoja savivaldybė? – Nėra taip paprasta pas juos pa tekti. Šiandien užsirašei, tai gal po kelių mėnesių ir priims. O patekę sulaukiame tik demagoginių atsi kalbinėjimų, neva viskas daroma tik gyventojų labui. Čia toks tary bos sprendimas priimtas ir pana šiai. Sako, mes skelbėme konkur
są dėl šio maršruto, tačiau niekas nenorėjo jame dalyvauti. Argi taip gali būti? Be to, laikas tiksi taip pat mūsų nenaudai. Kiek žinau, maršrutinių taksi firmų vadovai jau atleidžia darbuotojus, išparduodami mik riukai. Gali nutikti taip: maršru tą atgaivinti leis, tačiau jau nebus kam juo žmones vežioti.
6
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
nuomonės
Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
Jaunimo užimtumo problema iš arčiau
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andrius Agafonovas
Lietuva išsiskirsto, lieka tik skolos
Saulius Pocius
K
ovo 11-ąją šventusi Lie tuva suž inojo bjaur ų dalyką – šal is pernai neteko apie 50 tūkst. pirkėjų. Parduot uv ių apyvart a vis mažesnė, nes nebėra kas per ka. Ypač drabuž ių, batų ir kitų vi sai nevalgomų daiktų. Kodėl tie pirkėjai taip sparčiai ga ruoja – lyg kamparas iš atviro bu telaičio? Čia vėlg i į akį dar kartą smog ia akivaizdus faktas: Lietu va išsivaž inėja. Skirstosi, taip sa kant, lyg bal ius būt ų pasibaigęs. Vien praėjusiais metais iš šal ies išv yko 53 863 žmonės, 2010-ai siais – 83 157. Klaik iau nei arma gedonas!
Vos gimęs LR pilietis sykiu su gyvenimu įgy ja ir skolą, kurią turės atiduoti iki gyvos gal vos. Žodžiu, sveikas at vykęs į realybę! Kas atsit iko, kad 22 gimtad ien į švenčiančią valst ybę taip skau džiai plaka emigracijos rykštė? Reg is, dar taip nesen iai priešk ri ziniuose žydruosiuose ekranuo se skaisč iai džiūgauta, kad pa galiau emigracija nuošird žiomis Seimo bei Vyr iausybės gyvento jų pastangomis įspeista į kampą. Valio, draugai! Tač iau šįsyk emigracijos spaz mai taip sustiprėjo, kad nesun ku suskaičiuoti, po kiek metų su kiekv ienu sut ikt u praeiv iu did miestyje teks sveikintis taip, kaip tai daroma kaime. Jau dabar klausantis to daina ar himnu pavad into gaižaus žvie gimo apie tris mil ijonus tampa nejauk u, nes kaskart smegen is vis suparalyž iuoja klausimas: ar tikrai vis dar esame tie trys mili jonai? Jau gal tik du, nes toli gra žu ne visi išv ykę tą savo spren dimą deklaravo. O sako, iš dai nos žodžių neišmesi. Teks išmes ti, nes žiaurus reikalas. Skeptikai dažnai burbul iuoja, kad pas mus
niekas nenori ieškoti reišk inio ar įvyk io priežasčių, ypač tuo kalti nama žiniasklaida, kuri neva per daug užsižaidė tik konstatuoda ma fakt us. Tad išt ies gal ima pa svarstyti, kodėl dar prieš penke rius metus buvo palyginti ramu, o žmonės džiaugėsi kas rytą pro langą regėdam i Mar ijos žemės rojų ir karštl ig iškai nesik rovė la gaminų. Reikalas tas, kad anuomet iš tie sų gyvent i buvo ger iau. Skand i nav ų bankai paleido tok į kred i tų velnią, kad užsienio ekspertai Liet uvą ėmė pravard žiuot i šuo liuojančia tigre. Taig i ir šuoliavo me. Žmonės išmoko depiliatorius arba elektrinius dantų šepetėlius įsigyti ne iš uždarbio, o išsimokė tinai, už protu nesuvok iamas su mas skolon pirkosi but us ir na mus, net maisto įsigydavo ar į už sienio keliones traukdavo skolin damiesi iš bank ų. Toks šaunus gyven imas iš dar neužd irbt ų lėš ų tada Liet uvos rink ą prifarš iravo tiek pin ig ų, jog dar tais pačiais 2007-aisiais finansin inkai ėmė kalb ėt i arba apie lito devalvaciją, arba eko nomikos perkaitimą. Pamenate? Paaiškėjo, kad pil iečiai bev ilt iš kai prasiskolino. Tren ingais pas ipuoš ę „Sek un dės“ banko ideologai stūgavo: „Mes išmok ysime jus gyvent i iš palūkanų!“, o skand inav išk ieji fi nansų term inator iai įsuko tok ią skol in imo kar uselę, kad net urė ti kred ito buvo paprasč iaus iai gėda. Ekonom inės aneksijos ag resor iai net nešaukė, kad išmo kys mus gyventi iš kreditų, jie tai tiesiog padarė. Daugybė lietuvių nuo tos šaun ios pat irt ies kosės dar 40 metų. Tiek truks jų paim tų kred it ų grąž in imo term inas. Šventė baigėsi, kaip kartą pasa kė Prezidentė Dal ia Grybauskai tė. Laikas grąž inti skolas. Kai visi staiga praregėjo, pamatė pras iskol inus ią Liet uvą. Anuo met negailestingai prasiskolino fi ziniai asmenys, o dabar dar ir pa ti valstybė kasmet grimzta į mili jardines skolas. Vos gimęs LR pi liet is syk iu su gyven imu įgyja ir skolą, kur ią turės atiduot i iki gy vos galvos. Žod žiu, sveikas atvy kęs į tą realybę, iš kurios vis tiek anksčiau ar vėliau teks emigruo ti! Kas gi norės atiduoti abejotinas protėv ių skolas? Sprend žiant iš šiand ienės valst yb ės pol it ikos, tų skolų tikrai užteks visiems ir ilgam.
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ edukacijos tyr imų grupės vadovas
J
aunimo nedarbo problema šiuo metu yra likusi antrame plane dėl galimų permainų valdžioje. Tačiau jau kovo 15-ąją Vyriau sybės sudaryta darbo grupė jaunimo užimtumo problemoms spręsti turi pateikti savo išvadas ir pasiūlymus. Jaunimo apibrėžtis
Siekiant sumažinti galimą pasipik tinimą ir spekuliacijas jos darbo re zultatais, vertėtų paaiškinti, kodėl ši darbo grupė buvo sudaryta, kaip sta tistika atskleidžia jaunimo nedarbo problemą ir kas slepiasi po 32,9 proc. bedarbių jaunimo grupėje. Statistikai, lygindami šalis tarpusa vyje, vadovaujasi tarptautiniu mastu patvirtintomis jaunimo apibrėžtimis. Bendrai sutariama, kad jaunimas yra vyresni nei 15 metų visuomenės na riai, tačiau nėra bendros nuomonės apie viršutinę amžiaus ribą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jaunimu laikyti 15–34 metų asmenis, o Europos Komisijos publikacijose jaunimo amžius yra dažniausiai nuo 15 iki 29 metų. Tačiau ES statistikos biuras „Eurostat“, atsakingas už ša lių narių statistinių duomenų palygi nimą, tirdamas jaunimo nedarbo ly gį jaunimu laiko 15–24 metų amžiaus žmones. Pagrindinė to priežastis yra galimybė nagrinėti Europos statis tinius duomenis pasauliniame kon tekste, nes didžiausios tarptautinės organizacijos (Tarptautinis valiu tos fondas, Pasaulio bankas) remia si Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos pasiūlyta jaunimo apibrėžtimi, kai jaunimas įvardijamas būtent kaip 15–24 metų visuomenės nariai. Šios sąlygos galioja ir Lietuvos statistikos departamentui, taigi Lietuvoje 15–24 metų asmenų grupėje nedarbo lygis viršija 32 proc. Statistinių rodiklių sudarymas
Statistiniai rodikliai, tokie kaip ne darbo lygis, yra puiki priemonė iden tifikuoti visuomenės problemas ir imtis veiksmų joms spręsti. Deja, jie panaudojami labai paprastai ir ne švariems tikslams – manipuliaci joms ir panikai kelti. Labai svarbu
atkreipti dėmesį, kaip statistiniai ro dikliai yra sudaromi. Imant konkre tų jaunimo nedarbo pavyzdį, 32 proc. rodiklis dar nereiškia, kad kas trečias jaunas Lietuvos žmogus negali ras ti darbo. Kaip rodo tie patys statis tiniai duomenys, didžioji dalis (net 70,6 proc.) jaunimo paprasčiausiai neieško darbo, nes dauguma jų mo kosi bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose tam, kad taptų visaverčiais darbo rinkos da lyviais. Nedarbo lygis skaičiuojamas padalijant ieškančių darbo žmonių skaičių iš darbo jėgos (ieškančių dar bo ir jau dirbančių skaičiaus sumos). Taigi, skaičiuojant jaunimo nedarbo lygį imama tik 29,4 proc. viso Lie tuvos jaunimo, arba 137,7 tūkst. (iš 469,1 tūkst.) 15–24 metų žmonių. Pats Lietuvos jaunimo nedarbo ro diklis reiškia, kad 32,1 proc. anksčiau minėtos darbo jėgos (t. y. 45,3 tūkst. iš 137,7 tūkst. žmonių) ieško, bet ne randa darbo. Kadangi tai sudaro ma žiau nei dešimtadalį viso šalies jauni mo, būtų drąsu teigti, kad šis rodiklis atspindi visos šalies padėtį.
Statistiniai rodik liai panaudojami la bai paprastai ir ne švariems tikslams – manipuliacijoms ir panikai kelti.
2010-aisiais Lietuva buvo antra pa gal jaunimo nedarbo lygį, pagal jau nimo nedarbo santykį Lietuva užėmė aštuntą vietą ir atsidūrė tarp tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Suo mija ir Slovakija. Taip pat akivaizdu, kad Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių procentas viršija ES vidurkį. Būtent iš tokio palyginimo galima daryti pirmąsias prielaidas, kurios vėliau turi būti kruopščiai iš tirtos ir patvirtintos arba paneigtos. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, pateiksime keletą galimų prielaidų. Kuo didesnis skirtumas tarp jau nimo nedarbo procento ir jaunimo nedarbo santykio, tuo didesnė dalis jaunimo neieško darbo. Ši jaunimo dalis užsiima kokia nors kita veikla, kuri, greičiausiai, yra studijos (pvz. Švedija, Estija, Airija). Lyginant jaunimo nedarbo santykį ir vyresnių kaip 25 metų žmonių, tu rinčių aukštąjį išsilavinimą, procen tą galima pastebėti, kad jie yra tie siogiai proporcingi. Tai reiškia, kad besimokantiems asmenims sunkiau susirasti darbą. Šiuo atveju vertėtų nepainioti, kad darbo paieškos problemos yra didesnės besimokant, o ne įgijus specialybę. Nedidelis skirtumas tarp nedarbo lygio ir nedarbo santykio kartu su dideliu aukštąjį išsilavinimą turin čių žmonių skaičiumi reiškia efek tyvų studijų ir darbo derinimą ar ba sudarytas galimybes įsidarbinti studijuojant (pvz. Danija, Nyderlan dai, Vokietija). Iš kitos pusės, tai gali reikšti ir būtinybę dirbti studijų me tu, pvz., dėl aukštos studijų kainos.
Statistinių rodiklių lyginimas
Būtent dėl nedidelės jaunimo dalies atspindėjimo jaunimo nedarbo lygis nėra pats tinkamiausias rodiklis ly ginti kelias šalis tarpusavyje. Lygi nant verčiau pasitelkti absoliučius (visumą nusakančius) dydžius, to dėl jaunimo užimtumui lyginti „Eu rostat“ rekomenduoja imti nedarbo santykį. Nedarbo santykis apskai čiuojamas ieškančių darbo žmonių skaičių dalijant ne iš darbo jėgos (santykinio rodiklio), o iš visų jau nimą sudarančių žmonių skaičiaus. Apskritai, vieno rodiklio lygini mas negarantuoja esminės proble mos priežasties atskleidimo, nebent visi kiti rodikliai yra vienodi, o taip realybėje nebūna. Kadangi jaunimo amžiaus grupėje pagrindinė darbo neieškojimo priežastis yra išsilavi nimo siekimas, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių verta įtrauk ti kaip kontrolinį statistinį rodiklį. Pirmos geros naujienos – nors
Nedarbo rūšys
Nedarbas savaime nėra negatyvus reiškinys – jis tiesiog kelia negaty vių asociacijų. Patį nedarbą galima padalyti į vadinamąjį gerąjį ir blo gąjį. Remiantis Statistikos departa mento duomenimis, bedarbiai iš jau nimo amžiaus grupės patenka į vieną iš trijų kategorijų. Jie gali būti ilgalai kiai bedarbiai, darbo ieškantys ilgiau nei metus (35,1 proc., arba 15,9 tūkst. žmonių), tumpalaikiai bedarbiai (20,5 tūkst. žmonių) arba ieškantys darbo besimokantys asmenys (maždaug 20 proc., t. y. beveik 9 tūkst. žmonių). Ilgalaikis nedarbas paprastai su sijęs su tam tikromis sisteminėmis problemomis. Galima įtarti, kad il galaikiai bedarbiai dirba nelegaliai ar vengia privalomojo sveikatos draudi mo (PSD) įmokų.
Daugiau skaitykite diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kovos su kontrabanda Lietuvoje ketinama kurti Bran duolinio saugumo kompetenci jos centrą, kuris padėtų sustiprin ti kovą su branduolinių medžiagų kontrabanda. Tikimasi, kad atei tyje šis centras taps regioninis.
Priesakas: I.Degutienė savo kalboje tautai priminė, kad Nepriklausomybę reikia nuolat saugoti, ginti, pri-
pildyti prasmingo ir moralaus gyvenimo turinio.
Lietuvos žmones sveikindami su Nepriklausomybės atkūrimo diena aukščiausi šalies politikai prakalbo apie atsakomybę, teisė saugos negalias ir viltį, kad jaunimas pakeis mūsų šalies ateitį. „Prieš 22 metus Lietuva pareiš kė pasauliui atkurianti neprik lausomą ir demokratišką valsty bę. Tapome laisvi, nes tikėjome, kad Lietuva turi tapti mūsų na mais. Linkiu ir toliau tikėti laisve bei prisidėti prie jos kūrimo. Tu rėkime Lietuvą tokią, kokioje būtų visada gera gyventi – saugią, tvir tą ir nepriklausomą“, – preziden tūros paskelbtame sveikinime tei gia šalies vadovė. Pasak Prezidentės, Kovo 11-oji Lietuvą išlaisvino ir įpareigojo: lais vė iškovota ir už ją nuo 1990 m. at sakingi visi Lietuvos žmonės. Šalies vadovė linkėjo Lietuvos žmonėms būti pilietiškiems, nelikti abejin giems savo pilietinėms pareigoms ir „visada jausti, kad Lietuva prasi deda nuo kiekvieno iš mūsų“. Liūdinantis paveikslas
Krašto apsaugos ministrė konser vatorė Rasa Juknevičienė per iškil mingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė, kad šią Ko vo 11-ąją Lietuva pasitiko su „rim tų negalių teisėsaugoje, specialio siose tarnybose paūmėjimu“. „Šią Kovo 11-ąją pasitikome su rimtų negalių mūsų teisėsaugoje, specialiosiose tarnybose paūmėji mu. Įsisenėjusi sisteminė liga nėra gydoma iš esmės, todėl jos pada riniai vėl, kaip ir po Valstybės sau gumo departamento tyrimo 2007aisiais, labai rimti. Ir taip menkas piliečių pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis gali priartėti prie vi siškos nevilties“, – iškilmingame posėdyje sakė ministrė. „Dauguma žmonių nesupran ta, kas vyksta. Žiniasklaidoje – vėl operatyvinės informacijos lavina, televizijose – politikai ir visuome nės veikėjai su savo tiesomis ir pa slaptimis, o žmogus kitapus ekra no – su vieninteliu klausimu: kas vyksta valstybėje? Vėl sąmoks lų teorijos, įžeidinėjimai nesiren kant žodžių, arogancija ir demago
gija. Toks paveikslas labai liūdina. O juk visai neseniai buvo daug vil čių, kad pasimokėme, kad gyvensi me kitaip, kad ūgtelėjome ir augsi me toliau“, – kalbėjo Kovo 11-osios signatarė R.Juknevičienė.
Dalia Grybauskaitė:
Kovo 11-oji Lietuvą išlaisvino ir įpareigojo: laisvė iškovota ir už ją nuo 1990 m. atsakingi visi Lietuvos žmonės. Sakydama kalbą parlamentarė akcentavo, kad sukurti demokrati ją, valstybę, turinčią stiprią, efek tyviai ir teisingai veikiančią teisė saugos sistemą, yra sunkus darbas. Lygindama Lietuvą su JAV ir Eu ropos demokratinėmis valstybė mis ministrė sakė, kad jai sunku rasti kitą demokratinę valstybę, „kur prokuratūra ar mūsų Valsty bės saugumo departamento analo gai pagal institucinę sąrangą būtų valstybės valstybėje“. „Sisteminės bėdos, kai dėl parla mentinės demokratijos gležnumo teisėjai susikūrė įstatymus sau, ad vokatai su prokurorais – sau, atvedė į šiandienos komplikacijas, kai visuo menė, jos rinkti atstovai atskirti nuo teisingumo vykdymo kontrolės. Tu rime rasti savyje valios daug ką pa keisti. Kol nebus efektyvios ir gerai apgalvotos demokratinės kontrolės, tol skandalai ir visuomenės netikė jimas teisingumu bus mūsų kasdie nybė, tol pareigūnai, matydami sa vo kolegų likimus, svarstys, ar verta stengtis, rizikuoti, gal geriau tie siog neišsišokti, neužkliūti“, – tę sė R.Juknevičienė. Galėjo būti geriau
Kadenciją baigęs prezidentas Val das Adamkus pastebėjo, kad Lietu
BNS, VD inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Visi esame atsakingi už Lietuvos laisvę Pilietiški ir neabejingi
Remiantis Užsienio reikalų mi nisterijos parengtu raštu, centras būtų steigiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasie niečių mokyklos bazėje, jame bū tų vykdomi mokymai, rengiami institucijų sąveikos planai, pra tybų scenarijai. VSAT praėju sį mėnesį pasirašė susitarimą su JAV energetikos departamentu. Tikimasi, kad jis taps vienu pa
grindinių finansavimo šaltinių. Papildomą finansavimą taip pat tikimasi pritraukti iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), Šiaurės šalių. Centro steigimo klausimus kitą savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė.
va per 22 metus nepriklausomybės nuo 1990 m. kovo 11-osios galė jo pažengti daugiau, tačiau tai, kas nepadaryta, atliks jau laisvoje šaly je gimę ir užaugę žmonės. Taip pat vertindamas Lietuvos pasiekimus per nepriklausomybės laikotarpį V.Adamkus sakė, jog tar pukario Lietuvoje per tokį patį lai kotarpį nuo 1918 iki 1940 m. oku pacijos buvo pasiekta daugiau. „Per pirmuosius 22 metus, kai pradėjom Lietuvą kurti nuo ply no lauko ir sukūrėme iki okupa cijos laikotarpio, mano vertinimu, padarėme daugiau, nes antrus 22 metus turėjome pamatus. Tada neturėjome nė vieno universiteto, nė vienos gimnazijos, ir net trūko pradinių mokyklų. Ir padarėm tai, kuo nustebinome Europą, nuste binome pasaulį“, – žurnalistams vakar Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo V.Adamkus. „Šiandieną turėjome tuos pa grindus, man atrodo, kad galėjo me pažengti truputį daugiau, nei esame pažengę, bet jokiu būdu nekrentu į neviltį, tikiu savo tau ta, tikiu savo jaunimu ir, manau, ko nepadarėm mes, padarys jie“, – kalbėjo prezidentas. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė iškilmingoje vėliavų pakė limo ceremonijoje Nepriklauso mybės aikštėje paminėjo, jog tiek metų, kiek turime atkurtą valsty bę, truko tarpukario Lietuvos lais vė. „Šių metų Kovo 11-oji atveria ir dar vieną labai skaudžią asociaci ją. Dvidešimt dvejus metus – tiek, kiek švenčiame šiandien, – tru ko tarpukario Lietuvos laisvė. Kas buvo po to – žinome. Todėl ši Nep riklausomybės atkūrimo diena dar kartą primena: laisvė nėra iškovo jama kartą ir visiems laikams. Ją reikia nuolat saugoti, ginti, pripil dyti prasmingo ir moralaus gyve nimo turinio“, – savo kalboje pa brėžė parlamento vadovė. BNS, VD inf.
Kritikuoja eitynes 44,4 proc. Lietuvos gyventojų smerkia eitynes skelbiant šūkį „Lietuva – lietuviams“ ir mano, kad jos daro gėdą. Eitynių šūkiams pri taria 13,3 proc. gyventojų, o 41 proc. apie jas neturi nuomonės.
eitynes dažniau smerkia didmies čių gyventojai. O jaunimas iki 25 metų bendros nuomonės netu ri – šios amžiaus grupės panašus skaičius respondentų ir smerkia eitynes, ir pritaria jų šūkiams. VD inf.
Tokius rezultatus rodo naujienų portalo delfi.lt vakar paskelbta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyri mai“ vasario pabaigoje atlikta ap klausa. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Kovo 11-osios eitynes neigia mai dažniau vertina 25–45 metų aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys gy ventojai. Taip pat pastebima, kad
Pasieniečiai išgelbėjo žvejus Šeštadienio naktį pasieniečių lai vo su oro pagalve „Christina“ įgu la išgelbėjo 9 žvejus, kurie Kuršių mariose susidarius properšai bu vo atkirsti nuo kranto.
Pasieniečiai šeštadienį 3 val. ryto gavo pranešimą, kad ant Kuršių ma rių ledo ties Preila, apie 300–400 m nuo kranto, 9 žmonės dėl susi dariusios properšos negali pasiek ti kranto ir prašo pagalbos. Netoli nelaimės vietos budėjusi „Christi nos“ įgula pagalbos ant ledo prašiu sius žvejus aptiko 4.28 val. Paieškas apsunkino tamsa ir sutrūkinėjęs le das. 4.45 val. visi 9 vyrai išgelbėti
ir pargabenti į krantą. Prieš savaitę pasieniečiai irgi dalyvavo panašio se gelbėjimo operacijose ant Kuršių marių ledo. Tuomet atsivėrus pro peršoms nuo kranto buvo atkirsti apie 200 žvejų. BNS, VD inf.
Stos prieš teismą Vilniaus miesto 5-ojo policijos ko misariato pareigūnai teigia, kad netrukus teismą pasieks įtariamo jo plėšimais byla. Nuo įtariamojo D.G. nukentėjo apie 20 asmenų, tarp jų yra ir nepilnamečių.
Teismas D.G. skyrė suėmimą trims mėnesiams. D.G. sulaiky tas sausio pradžioje Vilniaus ta bore. 27 metų įtariamasis anks čiau buvo daug kartų teistas už vagystes ir plėšimus, įvykdytus Karoliniškių, Lazdynų seniūnijo se, taip pat Savanorių prospekte, Gerosios Vilties, Geležinio Vilko ir kitose gatvėse. Pasak policijos, D.G. nukentėjusiems grasindavo
peiliu, apieškodavo aukų kiše nes, paimdavo pinigus ir mobi liojo ryšio telefonus. Artimiausiu metu baudžiamoji byla bus per duota teismui. Už įvykdytus nu sikaltimus jam gresia laisvės atė mimas iki septynerių metų. BNS, VD inf.
8
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
lietuva
Sesija prasidėjo politinės krizės atgarsiais Pavasario sesiją pra dėję Seimo nariai laukia Preziden tės apsisprendimo dėl vidaus reikalų ministro. Nuo to pri klausys, ar per sesi ją gali tekti svarsty ti naujos Vyriausy bės sudarymo klau simus.
Sumaištis: nors Seimas per šią sesiją žadėjo daugiausia dėmesio skirti energetikos klausimams, gali būti, kad dėl Vyriausybės krizės jie liks ant
rame plane.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Laukia Prezidentės sprendimo
Šeštadienį parlamentarai susirin ko į pirmąjį eilinės pavasario sesijos posėdį. Šioje sesijoje svarbiausiais vadinami su energetinės nepriklau somybės įtvirtinimu susiję klausi mai. Tačiau politikai neatmeta, kad gali tekti svarstyti ir politinės kri zės, kilusios dėl įtampos valdančio joje koalicijoje, sureguliavimą. Šnekučiuodamiesi tarpusavyje Seimo nariai vis užsimindavo, kad daug kas priklausys nuo Preziden tės Dalios Grybauskaitės sprendi mo, ką daryti su premjero Andriaus Kubiliaus teikimu atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, taip pat nuo liberalcentris tų veiksmų po tokio valstybės va dovės sprendimo. Sprend im ą Prez id ent ė žad a priimti šios savaitės pradžioje, po susitikimo su R.Palaičiu ir liberal centristų lyderiu Algiu Čapliku. Ragino dirbti konstruktyviai
Politinės krizės atgarsiai buvo gir dimi ir pirmojo plenarinio posė džio kalbose.
Seimo pirmininkė, konservato rė Irena Degutienė savo įžanginė je kalboje parlamentarams tvirtino, kad „valstybei nėra nieko blogiau, kaip likus pusei metų iki Seimo rin kimų iš esmės keisti valdžią, Vy riausybę, kuri per pusę metų nie kaip nespėtų normaliai įeiti į savo darbo vėžes“. Pasak jos, dėl tokio politinio nestabilumo tuoj pat su reaguotų finansų rinkos ir gerokai išaugtų skolinimosi išlaidos. „Tad kviečiu visus įveikti susikaupusias partines ar asmenines įtampas, su sitelkti į labai reikalingus valstybei darbus, kurie svarbūs kiekvienam jos gyventojui, ir garbingai užbaigti šią Seimo sesiją ir kadenciją“, – sa kė Seimo pirmininkė. Ji perskaitė Prezidentės svei kinimą Seimui, kuriame parla mentarams linkima per pavasario sesiją dirbti konstruktyviai, nesi vadovaujant įsibėgėjančios naujo jo Seimo rinkimų kampanijos nuo taikomis. Prezidentės teigimu, pavasa rio sesija yra „paskutinė galimybė įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus ir pelnyti Lietuvos žmo nių pasitikėjimą“. Šalies vadovės nuomone, „nors po rudens Sei
mo sesijos netrūko emocijų, poli tinio aktyvumo, primenančio, kad artėja Seimo rinkimai, tai neturėtų trukdyti susikaupti ir vykdyti bū tinus bei atsakingus darbus, kurių gausu energetikos, socialinės ap saugos, finansų, švietimo ir kito se srityse“.
Dalia Grybauskaitė:
Labai svarbu iš laikyti kryptingą valstybės politiką, nepaskęsti smulk menose ir pabaigti pradėtus svarbiau sius darbus.
„Labai svarbu išlaikyti kryptin gą valstybės politiką, nepaskęsti smulkmenose ir pabaigti pradėtus svarbiausius darbus. Treji mūsų bendradarbiavimo metai padėjo valstybei išvengti finansinės griū ties, greičiau įveikti sunkmetį“, – rašoma Prezidentės sveikinimo
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
laiške. D.Grybauskaitė susirinku siems į pavasario sesiją Seimo na riams palinkėjo „konstruktyvaus darbo tiek pozicijoje, tiek opozi cijoje“. Svarbiausia – energetika
Pirmajame sesijos posėdyje Vy riausybės teikiamus įstatymų pro jektus pristatė premjeras A.Kubi lius. Jis pabrėžė, kad svarbiausi planuojami projektai yra susiję su energetika – dar kovą Seimui keti nama perduoti svarstyti suskystin tų dujų terminalo įstatymo projek tą, iki birželio – Visagino atominės elektrinės statybos sutartis. Anot premjero, per naująjį po litinį sezoną ypatingą dėmesį taip pat ketinama skirti Lietuvos vers lui, palankesnės aplinkos kūri mo, viešųjų finansų stabilumo, skaidraus viešojo sektoriaus už tikrinimo, modernaus valstybės valdymo, nacionalinio saugumo klausimams. Todėl, Vyriausybės vadovo nuo mone, Seimas, matydamas tiek daug sudėtingų darbų, turėtų su sikoncentruoti į juos, bet ne į po litines rietenas ar su rinkimų kam panija susijusį populizmą.
Siūlo stabdyti konkursą
Dar prieš pirmąjį Seimo pavasa rio sesijos posėdį buvo susirinku si parlamento Antikorupcijos ko misija. Ji kreipėsi į Prezidentę su prašymu priimant sprendimą dėl vidaus reikalų ministro atkreip ti dėmesį į komisijos prieš savaitę patvirtintas išvadas. Jose, be kita ko, kritikuojamas ministro spren dimas atleisti iš pareigų Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus, reiškiamas ne pasitikėjimas R.Palaičiu. Be to, Antikorupcijos komisi ja kreipėsi į Vyriausybę ir ragino ją sustabdyti vidaus reikalų ministro įsakymus dėl FNTT vadovų atlei dimo ir konkursą eiti pareigas. Vy riausybės prašoma šiuos klausimus įtraukti į artimiausio posėdžio, ku ris vyks trečiadienį, darbotvarkę. „Kadangi paskelbtas konkursas jau baigiasi, vėliau gali būti labai sudėtinga grąžinti buvusius vado vus į postus“, – pabrėžė Antiko rupcijos komisijos pirmininkas Li gitas Kernagis. Premjeras A.Kubilius nekomen tavo tokio komisijos prašymo, ta čiau neatmetama, kad jau šiandien Vyriausybė tai svarstys.
Įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija Minint Lietuvos Nepriklausomy bės atkūrimo dieną Seimo pirmi ninkė Irena Degutienė istorikui dr. Artūrui Svarauskui įteikė 2012 m. Valstybės Nepriklausomybės sti pendiją.
Ją Valstybės Nepriklausomybės sti pendijos skyrimo komisija laurea tui skyrė už mokslinės monogra fijos „Krikščioniškoji demokratija Nepriklausomoje Lietuvoje: politi nė galia ir jos ribos 1918–1940 me tais“ projektą. 2010 m. stipendija buvo paskir ta Vilniaus universiteto doktoran tei Vilmai Bukaitei, 2011-aisiais – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui dr. Kęstučiui Bart kevičiui.
Įteikimo ceremonijoje dalyvavo Valstybės Nepriklausomybės sti pendijos skyrimo komisijos nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuria mojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklau somybės Akto signatarai, kiti gar būs svečiai. Įteikdama stipendiją Seimo pir mininkė I.Degutienė pabrėžė, kad Kovo 11-ąją įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija – tautos ir valstybės dvasios, tikrųjų vertybių tęstinumo ženklas. „Jeigu yra jaunų žmonių, savo laiką ir protą skiriančių Lietuvai, jie turi būti pa stebėti, turi būti skatinami, turi bū ti remiami. Kai susitinka vyresniųjų patirtis ir jaunuomenės noras tą pa
tirtį perimti, gimsta dideli, pamati niai dalykai. Juolab džiaugiuosi šių metų laureato A.Svarausko laimėji mu, nes jis kaip savo darbų objektą pasirinko man artimų politinių jė gų pažinimą ir studijas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. I.Degutienės teigimu, Lietuvai labai reikia modernaus kalbėjimo apie politinę tradiciją ir tradici nes partijas, apie religinę tradiciją ir jos vietą. „Reikia apie tai kalbė ti jaunai auditorijai jai suprantama kalba. Tikiuosi, kad laureato pastangos, pavyzdys, o ir Nepriklau somybės stipendija prisidės ir prie šių dalykų sklaidos ir prie Lietuvos mokslinės bei visuomeninės min ties plėtros“, – išsakė viltį parla mento vadovė.
Lietuvai labai reikia modernaus kalbėji mo apie politinę tra diciją ir tradicines partijas, apie religinę tradiciją ir jos vietą.
Stipendijos skyrimo komisi jai pateiktu projektu laureatas A.Svarauskas iškėlė tikslą „iša nalizuoti lietuvių krikščionių de mokratų idėjinės ir struktūrinės raidos dinamiką, paraleliai apta riant ir LKDP bloko įtaką lietuviš kojo parlamentarizmo evoliucijai,
formai bei valstybingumo pamatų kūrimui.“ Valstybės Nepriklausomybės sti pendiją 2008 m. įsteigė Seimas. Ji yra 300 bazinių socialinių išmokų dydžio ir įteikiama kasmet kon kursą laimėjusiam asmeniui. Sti pendija skiriama už jau pasiektus rezultatus ir numatomo projek to reikšmingumą Lietuvos vals tybingumo stiprinimui. Konkursą laimėjusiam kandidatui stipendijos lėšos skiriamos į dvi dalis. Pirmo ji stipendijos dalis įteikiama kiek vienų metų Lietuvos Nepriklau somybės atkūrimo dieną. Antroji stipendijos dalis skiriama po me tų, laureatui pristačius įgyvendin tą tyrimo projektą. BNS, VD inf.
9
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
10 391 nauja įmonė
Biudžetas surenkamas Į Lietuvos nacionalinį biudžetą per du šių metų mėnesius gauta 3,358 mlrd. litų pajamų – 4,4 proc., arba 140,3 mln. litų, daugiau, nei prognozuota, ir 9,9 proc., arba 301,3 mln. litų, daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau, nei pla nuota, pajamų šiemet surinkta iš pridė tinės vertės mokesčio ir gyventojų paja mų mokesčio. Tačiau plano nepavyko pa siekti renkant akcizus ir pelno mokestį.
pernai įregistruota Lietuvoje.
Gaudys nelegaliai įdarbinančius Kas penktas pernai nelegaliai dirbęs ir darbo inspektorių su čiuptas asmuo toje pačioje įmo nėje pasirašė oficialias darbo su tartis.
Penktadalis iš daugiau nei 1,8 tūkst. pernai nustatytų galbūt nelegaliai dirbančių asmenų po darbo inspektorių vizitų buvo įdarbinti tose pačiose įmonėse. Dažniausiai darbdaviai formalu mus sutvarkydavo – sudarydavo darbo sutartis, apie naujus dar buotojus pranešdavo „Sodrai“ dar tą pačią dieną. „Nelegalaus darbo kontrolė yra ne tik siekis priversti darbdavius laikytis Lietuvos įstatymų, bet ir, akivaizdu, gana veiksminga nele galaus darbo prevencijos priemo nė. Ji mažina šešėlinę ekonomiką, stiprina sąžiningą verslo konku renciją ir suteikia darbuotojams galimybę įteisinti visaverčius įstatymų nustatytus darbo san tykius bei užsitikrinti socialines garantijas, o darbdaviams – įgyti lengvinančių aplinkybių teisme“, – teigė laikinasis Valstybinės dar bo inspekcijos (VDI) vadovas Vi lius Mačiulaitis. Jis patvirtino, kad ši veikla bus nuolat stiprinama visais įmano mais teisniais būdais, tiek orga nizuojant reaguojamuosius pa tikrinimus, tiek rengiant įvairias akcijas. Vilniaus apskrityje iš 437 nu statytų galbūt nelegaliai dirban čių asmenų atlikus inspektavimą buvo įdarbinti 150, t. y. daugiau nei trečdalis, Kauno apskrity je įdarbinta 15 proc., Klaipėdos – 21 proc., Šiaulių – 13 proc., Pa
nevėžio – 16 proc., Alytaus – 14 proc., Utenos ir Marijampolės – po 7 proc., Telšių – 28 proc. Iš vi so – 345 darbuotojai. Šiemet darbo inspektoriai jau patikrino per 450 ūkio subjektų ir nustatė 224 galbūt nelegaliai dirbančius asmenis, 3 iš jų – jau nesni nei 18 metų, dar 3 – užsie nio šalių piliečiai. Daugiausia to kių asmenų – Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Penktadalis visų galbūt nelega liai dirbančių žmonių rasta staty bų srityje. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 10 kartų išaugo nustatytų nelegalių darbuotojų miškininkystės ir me dienos ruošos įmonėse. Šiemet dėl Darbo kodekso pa žeidimų darbdaviams surašyti 75 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Už kiekvieną nelega liai įdarbintą asmenį gresia 3–10 tūkst. litų bauda. Darbo inspekcija primena, kad nelegaliai dirbančių asmenų ne gina jokie darbo įstatymai, jiems netaikomos jokios socialinės ga rantijos. Negavus sutarto atlyginimo to kiems asmenims sunku tai įrody ti teisme ir pareikalauti, kad dar bo užmokestis būtų išieškotas iš darbdavio. Nelegalūs, t. y. nedek laruoti, darbo santykiai leidžia darbdaviui manipuliuoti dar buotojais, piktnaudžiauti jų tei siniu bejėgiškumu. Be to, nelegaliai dirbančiam as meniui susirgus ar įvykus nelai mingam atsitikimui darbe, nėra kompensuojamos gydymo išlai dos.
VD inf.
Nelegalus darbas skaičiais Praėjusiais metais darbo inspek toriai nustatė per 1,8 tūkst. nele galių darbuotojų, teismams per davė 455 bylas dėl 763 nelega lių darbuotojų. Iš jų išnagr inė tos 386 bylos. Taikant Adm in istracin ių teisės paž eid imų kodeks e nus tat yt ą minimalią sumą, t. y. 3 tūkst. litų, darbdaviams skirtų baudų suma siekė beveik 1,6 mln. litų. Teismų real iai paskirt ų baudų suma – 1,18 mln. lit ų (vidut inė bauda – 2,2 tūkst. lit ų). 2011 m. VDI gavo per 250 skundų ir be veik 1,5 tūkst. pranešimų dėl ne legalaus darbo.
Šešėlis: pernai darbdaviai gal
būt oficialiai neįdarbino per 1,8 tūkst. darbuotojų, už tai darb daviams skirtų baudų suma siekė beveik 1,6 mln. litų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1959 DB svaras sterlingų 1 4,1254 JAV doleris 1 2,6110 Kanados doleris 1 2,6362 Latvijos latas 1 4,9488 Lenkijos zlotas 10 8,4096 Norvegijos krona 10 4,6503 Rusijos rublis 100 8,8836 Šveicarijos frankas 1 2,8644
pokytis
–0,3554 % –0,1621 % –0,3549 % +0,1634 % –0,0343 % +1,0162 % +0,0602 % +0,4160 % +0,0175 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,86
4,66
2,36
„Kvistija“
4,80
4,62
2,32
„Vakoil“
4,85
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,40 dol. už 1 brl. 125,98 dol. už 1 brl.
Lietuvos ekspor tas šiemet augs, bet lėčiau, kaip pro gnozuoja analitikai. Anot jų, eksporto re zultatai pirmiausia priklausys nuo įvy kių Europoje.
Rinka: daugiausia eksportuojantys į ES Lietuvos verslininkai šiemet
turės tenkintis kuklesniu augimu.
„Shutterstock“ nuotr.
Recesija eksporto nestabdys „Ar mes pakliūsime į vadinamą ją minusinę zoną, labai priklausys, kaip vystysis Europa, ar išsipildys didžiųjų pesimistų prognozės, kad recesija išliks per visus šiuos me tus. Visgi matoma daugiau opti mizmo nei pesimizmo, todėl re cesija, tikėtina, išliks tik techninio pobūdžio“, – sakė „Danske“ ban ko vyresnioji analitikė Baltijos ša lims Violeta Klyvienė. Pasak jos, juntamas išorinės pa klausos mažėjimas, todėl nieko nuostabaus, kad ir Lietuvos eks porto apimtis mažinama, reaguo jant į neigiamus padarinius. „DNB Markets“ analitikas Min daugas Jurgelis taip pat progno zuoja, kad Lietuvos laukia lėtesnis eksporto augimas. „Naujausi tarp tautinės prekybos duomenys rodo toliau lėtėjantį mūsų šalies ekspor to augimą. 2012 m. Lietuvos vers lininkų vykdomas pardavimas už sienyje turėtų augti, tačiau gerokai lėčiau nei pernai. ES, kuriai tenka
apie 60 proc. mūsų šalies eksporto, ekonominė padėtis šiuo metu su dėtinga“, – teigė M.Jurgelis.
Matoma daugiau op timizmo nei pesi mizmo, todėl recesi ja, tikėtina, išliks tik techninio pobūdžio.
Anot M.Jurgelio, remiantis nau jausiais makroekonominiais ro dikliais, pirmą šių metų ketvirtį ES bendrasis vidaus produktas turėtų šiek tiek smuktelėti, geriausiu at veju – nepajudėti iš vietos. Ana litikas pastebėjo, kad ES pramonė nežymiai traukėsi jau 7 mėnesius iš eilės. Pastebima, kad neigiamos nau jienos Lietuvos eksportuotojus pa siekia ir iš Rytų. „Dėl griežtesnės
mokesčių ir pinigų politikos bei po devalvacijos sumažėjusios varto jamosios galios šiemet, palyginti su 2011 m., turėtų gerokai sulėtė ti vienos iš stambiausių mūsų ša lies prekybos partnerių, Baltarusi jos, ūkio plėtra. Eksportą į šią šalį apsunkins ir atpigusi jos valiuta. Kiek pozityviau nuteikia dėl aukš tų naftos kainų stiprėjančios Rusi jos ekonominės pozicijos. Šiai ša liai pernai teko 17 proc. Lietuvos eksporto“, – vertino M.Jurgelis. Jo teigimu, remiantis naujau siomis prognozėmis, šiemet šalių, į kurias pernai eksportavome, ūkis augs pastebimai lėčiau nei 2011 m. „Kadangi menkai tikėtina, kad mūsų šalies verslininkai per metus radikaliai pakeis prekybos kryp tis, lietuviška produkcija 2012 m. bus parduodama lėčiau augančio se rinkose, tad ir eksporto plėtros tempas bus gerokai kuklesnis nei pernai“, – sakė M.Jurgelis. BNS, VD inf.
10
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
sportas
A.Skujytės žybsnis: medalis ir rekordas
3
Austra Skujytė te bėra vienintelė ne priklausomos Lie tuvos lengvaatle tė, pasaulio ir Euro pos uždarų patalpų čempionatuose iš kovojusi medalių.
medalius pasaulio ir Europos uždarų patalpų čempionatuose yra iškovojusi A.Skujytė. Netoli prizininkių
Kitą Lietuvos rekordą Stambule pagerino trenerės Ninos Gedgau dienės auklėtinė bėgikė Sonata Ta mošaitytė. Ji 60 m barjerinio bėgimo pus finalyje sugaišo 8,03 sek. ir, 0,05 sek. pagerinusi pačiai priklausiu sį šalies rekordą, bendroje įskaitoje su belge Eline Berings ir brite Tif fany Porter pasidalijo 3-iąją vietą. Greičiau pusfin alyje bėgo tik aust ralė Sally Pearson – 7,93 sek. ir bal tarusė Alina Talaj – 7,99 sek. Finale S.Tamošaitytė pakartojo Lietuvos rekordą – 8,03 sek., bet vos 0,06 sek. atsiliko nuo bron zos medalį iškovojusios A.Talaj – 7,97 sek. Pasaulio čempione ta po S.Pearson – 7,73 sek., sidabras atiteko T.Porter – 7,94 sek.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Aplenkė pasaulio čempionę
Stambule (Turkija) įvykusiame 14-ajame pasaulio lengvosios at letikos uždarų patalpų čempionate A.Skujytė penkiakovės varžybose iškovojo bronzos apdovanojimą. Trenerių Alekso Stanislovaičio ir Rimanto Plungės auklėtinė surin ko 4 802 taškus. Tai – naujas Lie tuvos rekordas. A.Skujytę aplenkė tik planetos rekordą pagerinusi olimpinė čem pionė ukrainietė Natalija Dobryns ka (5 013 tšk.) ir britė Jessica Ennis (4 965 tšk.). 4–5 vietas pasidalijo lenkė Karolina Tyminska ir pasau lio septykovės čempionė rusė Tat jana Černova (po 4 725 tšk.).
Kolekcija: A.Skujytė (dešinėje) iškovojo savo antrąjį pasaulio čempionatų uždarose patalpose medalį.
Esu geros sportinės formos, dabar svar biausia – iki Londo no olimpiados iš vengti traumų. 60 m barjerinio bėgimo varžy bose Austra pagerino asmeninį re kordą – 8,57 sek. (6-oji vieta), po to laimėjo šuolių į aukštį rungtį – 190 cm (asmeninis rekordas), ru tulį nustūmė 16,26 m (2-oji vieta), į tolį nušoko 6,24 m (5-oji vieta), o 800 m nubėgo per 2 min. 19,99 sek. (8-oji vieta). „Jaučiuosi puikiai. Pirmąsias dvi rungtis atlikau beveik idealiai, ta čiau rutulį stūmiau nekaip. Šuoliai į tolį – pusė bėdos. 800 m nubėgti greičiau vargu ar galėjau, žinojau, kad negaliu pralaimėti N.Dobryns kai daugiau nei 10 sek. Galiausiai – nacionalinis rekordas. Esu ge ros sportinės formos, dabar svar biausia – iki Londono olimpiados išvengti traumų“, – po varžybų sa kė A.Skujytė.
Koziriai: Lietuvos daugiakovininkė laimėjo šuolių į aukštį varžybas, o rutulio stūmimo sektoriuje buvo antra.
Į finalus neprasimušė sprinteriai Lina Grinčikaitė ir Rytis Sakalaus kas bei šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. L.Grinčikaitė 60 m bėgimo pus finalyje vakar pagerino asmeninį rekordą – 7,26, bet į finalą nepa teko. Bendrojoje įskaitoje jos vie ta – 12-oji. R.Sakal auskas distanc ij ą nu bėgo per 6,69 sek. ir bendroje įskaitoje užėm ė 9-ąją viet ą. Iki finalinio aštuntuko jam pritrūko vos 0,01 sek. Aukso medalį iško vojo amerikietis Justinas Gatli nas – 6,46 sek., finale aplenkęs jam aik iet į Nest ą Carter į – 6,54 sek. ir britą Dwainą Chambersą – 6,60 sek. A.Palšytė atrankos varžybose į aukštį iššoko 192 cm ir pageri no sezono asmeninį rekordą, ta čiau, atlikusi daugiau bandymų, su ruse Irina Gordejeva ir švede Emma Green Tregaro pasidalijo devintąja vieta ir baigė kovą dėl medalių. Ketvirtasis rusės auksas
Pasveikino šalies vadovai
Sėkmingai pasirodžiusią A.Skujy tę pasveikino Lietuvos Preziden tė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius. „Jūs ų laim ėj im as yra graž iau sia dovan a Nepr ikl aus om yb ės atk ūr im o dien ą, Kovo 11-ąją, min inč iai Liet uvai. Savo perga lėm is, profes ion al um u ir tvirta sport in e val ia plač iai gars in a te laisvos Liet uvos vard ą pasau lyj e. Link iu Jums daug sėkm ės ir stipryb ės siek iant garb ing ų ir svarb ių pergal ių ateityje“, – ra šom a Prez id ent ės sveik in im e. Liet uvos daug iak ov in ink ė
Į finalus nepateko
Dublis: S.Tamošaitytė (kairėje) pasiekė naują Lietuvos rekordą ir jį pakartojo.
2004-aisiais pasaulio uždarų pa talpų čempionate Vengrijoje taip pat pelnė bronzą, o pernai Europos pir menybėse Prancūzijoje – sidabrą. 2004-aisiais Atėnų olimpiado
je A.Skujytė tapo vicečempione, 2002-aisiais Europos čempionate Vokietijoje ir 2005-aisiais pasau lio čempionate Suomijoje tarp sep tynkovininkių buvo ketvirta.
„Reuters“, AFP nuotr.
Austros sportinių trofėjų kolek cijoje yra ir Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionato bronzos medalis, kurį ji iškovojo 2001-aisiais Olan dijoje.
Paskutinę čempionato dieną iš skirtinio dėmesio sulaukė moterų šuolių su kartimi varžybų finalas, kuriame pirmuoju smuiku griežė rusė Jelena Isinbajeva. Ji iškovojo aukso medalį, peršo kusi į 4,80 m iškeltą kartelę ir mė gino šturmuoti jai priklausantį pa saulio rekordą – 5,01 cm. Deja, visi trys šuoliai buvo nesėkmingi. J.Isinbajeva – jau keturiskart pasaulio uždarų patalpų čempio nė. Iki šiol rusė triumfavo 2008 m. Valensijoje, 2006 m. Maskvoje ir 2004 m. Budapešte. Ji yra ir pla netos rekordo stadionuose autorė – 5,06 cm. Sidabro medalį Stambule iško vojo Prancūzijos rekordą pageri nusi Vanessa Boslak – 4,70 m. Tre čiąją vietą užėmė tokį pat rezultatą pasiekusi britė Holly Bleasdale.
11
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
sportas
Iškovojo sidabrą
Lietuvė – ketvirta
Pergalė Gargžduose
Europos imtynių čempionate Serbijoje sidabro medalį iško vojo Mindaugas Ežerskis (svo rio kategorija iki 96 kg, nuotr.). Jis graikų-romėnų imtynių turnyro pusfinalyje įveikė 2011 m. pirmenybių prizininką azer baidžanietį Šalvą Kvadabadzę, bet finale nusileido armėnui Arturui Aleksanianui.
Šiuolaikinės penkiakovės pa saulio taurės varžybų pirmaja me etape JAV 4-ąją vietą mo terų varžybų finale, surinku si 5 384 taškus, užėmė Laura Asadauskaitė (nuotr.). Nuga lėjo olimpinė čempionė vokie tė Lena Schoneborn (5492). Rusijai atstovaujanti Donata Rimšaitė (5 324) – devinta.
Pirmosiose Lietuvos futbo lo A lygos čempionato rung tynėse šalies vicečempionas Vilniaus MFD „Žalgiris“ sve čiuose 2:1 (1:1) įveikė Gargž dų „Bangą“. Po įvartį nugalė tojams pelnė Mario Gurovi čius (35 min. iš 11 m baudi nio) ir Calumas Elliotas (86 min.).
Statistika „Budivelnik“–„Žalgiris“ 2012 03 10, Kijevo sporto rūmai, 2 500 žiūrovų.
79:90
(18:25, 22:26, 16:18, 23:21) „Budivelnik“: S.Sehovičius 16 taškų, L.Floresas 13 (4 klaidos), A.Agafonovas ir J.McClintonas (6 rezultatyvūs perdavimai) po 10, Z.Morley’s 8 (5 atkovoti kamuoliai), D.Zabirčenka 7, P.Burenka 5, M.Anisimovas ir A.Parachovskis (5 atkovoti kamuoliai) po 4, K.Anikijenka 2.
„Žalgiris“: P.Jankūnas 17 (7 atkovoti ka muoliai), M.Popovičius 13 (7 rezultatyvūs perdavimai), R.Javtokas (8 atkovoti ka muoliai) ir S.Weemsas po 11, M.Kalnietis 8 (4 klaidos), T.Delininkaitis 7, V.Lipkevičius, T.Klimavičius ir D.Šalenga po 5, M.Rakovi čius ir D.Collinsas po 3, M.Kuzminskas 2. Komandų rodikliai: dvitaškiai – 20/40
Negailėjo: M.Popovičius (su kamuoliu) per rungtynes Kijeve atliko 7
rezultatyvius perdavimus.
Artūro Morozovo nuotr.
(60 proc.) ir 25/40 (62 proc.), tritaškiai – 8/22 (36) ir 6/20 (30), baudų metimai – 15/21 (71) ir 22/30 (73), atkovota kamuo lių – 32 ir 39, perimta – 4 ir 8, rezultatyvūs perdavimai – 13 ir 19, klaidos – 13 ir 14.
Kijeviečiai nesitikėjo įveikti Kauno „Žalgirio“ Kauno „Žalgiris“ pergalių VTB Vieningosios krepšinio lygos tur nyre seriją pratęsė Kijeve, kur 90:79 privertė kapituliuoti Uk rainos čempioną „Budivelnik“ klubą. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Žalgiriečiams, siekiantiems kelia lapio į atkrintamąsias varžybas, iš likusių trijų mačų su Talino „Ka lev“, Kazanės „Uniks“ ir Rygos VEF komandomis reikia laimėti du.
A.Trifunovičius:
Mums labai reikėjo pergalės, kad toliau žengtume į strategi nį tikslą – finalo ket verto turnyrą.
Vienos pergalės tikriausiai ne pakaktų, nes Kauno ekipos dvi kovų su artimiausiais konkuren tais – VEF ir „Nižnij Novgorod“ krepšininkais – rezultatai kol kas palankūs varžovams (rygiečiams pralaimėta 79:88, Rusijos atsto vams – 86:92 ir 79:85). Rungtynės su kijeviečiais bu vo be didesnės įtampos, išsky rus kelias antrojo kėlinio minutes,
kai „Budivelnik“ išsiveržė į priekį – 32:30. Netrukus Sonny Weem sas, Robertas Javtokas, Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas, To mas Delininkaitis pribloškė var žovus – „Žalgiris“ laimėjo atkarpą 18:2. Trečiajame kėlinyje Lietuvos čempionai buvo padidinę persva rą iki 66:47. „Žaidėme taip, kaip buvome su planavę, tačiau beveik visuose kėli niuose mūsų krepšininkai neišvengė įprastos blogybės – įgiję pranašumą, šiek tiek atsipalaiduodavo. Mums labai reikėjo pergalės, kad toliau žengtume į strateginį tikslą – fina lo ketverto turnyrą“, – po varžybų sakė „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius.
A grupė Komanda
1. „Uniks“ 2. „Chimki“ 3. „Žalgiris“ 4. Rygos VEF 5. „N.Novgorod“ 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
„Nugal ėjo favor itas, bet man apm aud u, kad rungtyn iavom e puse jėgos. Než in au kod ėl, bet žaidėjai buvo vangūs, be azarto – lyg iš anksto susitaikę su ne sėkme“, – krimtosi „Budivelnik“ strategas Zvezdanas Mitrovičius. „Su tokiomis ekipomis kaip „Žal giris“ reikia kautis ne šimtu pro centų savo galimybių, bet dviem šimtais. O mes? Blankiai pradėjo me susitikimą, taip ir baigėme“, – pripažino Kijevo komandos puolė jas Andrejus Agafonovas. A grupės lyderis „Uniks“ išvykoje 66:55 (19:18, 21:18, 16:8, 10:11) nu galėjo Rolando Alijevo atstovauja mą Samaros „Krasnyje krylja“ ko mandą. Lietuvis pelnė 3 taškus.
Vilnietės veržiasi į LMKL pusfinalį Lietuvos moterų krepšinio ly gos (LMKL) čempionate, iki re guliariojo sezono pabaigos likus dviem savaitėms, paaiškėjo at krintamųjų varžybų dalyvės.
Tai – Kauno „VIČI-Aisčių“, Kau no rajono „Sirenų“, Vilniaus „Ki birkšties-Tichės-IKI“, Klaipė dos „Lemminkainen“, „Utenos“ ir Šiaulių „Rūtos“ komandos. Kovoje dėl apdovanojimų ne dalyvaus 2011-ųjų pirmenybių bronzos medalių laimėtojos Kau no „LKKA-Aistės“ ir Marijampo lės „Sūduvos“ krepšininkės. Kol kas neaišku, kaip ekipos iš sidalys 2–4 vietas. Labiausiai ti kėtina, kad 2-ąją vietą užims ir iškart į pusfinalį pateks „Kibirkš tis-Tichė-IKI“. Vilnietėms reikia tik vienos pergalės per likusius du mačus su „VIČI-Aistėmis“ ir „LKKA-Aistėmis“. Jeigu „Lemminkainen“ ir „Si renos“ surinks vienodą pergalių skaičių, aukštesnę vietą užims Klaipėdos klubas, turintis geres nį tarpusavio pergalių santykį. „Lemminkainen“ liko mačai su „Utena“ ir „Rūta“, o „Sirenoms“ – su „VIČI-Aistėmis“. Pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos iškart pateks į pusfi nalį, o 3–6 vietose likusios eki pos kausis ketvirtfinalyje. Netikėtas 2011-ųjų autsaiderės „Rūtos“ šuoliukas. Priešpasku tinėse reguliaraus sezono rung tynėse šiaulietės 62:60 priver tė pasiduoti vienas pretendenčių į medalius – „Sirenas“. Dešimtąjį šį sezoną dvigubą dublį atliko „Kibirkšties-TichėsIKI“ vidurio puolėja Gintarė Pet ronytė. Šį kartą ji per rungtynes su „Lemminkainen“ pelnė 34 taškus ir atkovojo 19 kamuolių, o Vilniaus ekipa iškovojo pergalę 98:77.
Vis dar nesustabdomos čem pionių titulą ginančios „VI ČI-Aistės“: kaunietės laimėjo 25-ąsias LMKL rungtynes iš ei lės – 75:53 nugalėjo „Rūtą“. Per šią dvikovą Kauno krepšininkės suklydo 18 kartų, šiaulietės – 31. VD, LMKL inf.
Statistika „Rūta“–„VIČI-Aistės“ 53:75 (13:19,
10:17, 23:16, 7:23). 20 žiūrovų. O.Ko pylova 18 taškų, S.Baliutavičiūtė 14/T.Lichtarovič 23, A.Putninia 14, V.Kuktienė 13. „Rūta“–„Sirenos“ 62:60 (23:10,
20:13, 11:21, 8:16). O.Kopylova 16, O.Ziuzkova ir S.Baliutavičiūtė po 14/R.Žemantauskaitė 17, E.Tarase vičiūtė 16. „Lemm ink ain en“–„Kib irkšt is-
Tichė-IKI“ 77:98 (19:23, 20:27, 18:21, 20:27). 150 žiūrovų. G.Gutkauskai tė 17, L.Aglinskaitė 16, R.Milieškienė 14/G.Petronytė 34, K.Vengrytė 19, L.Rickevičiūtė 12. „Sirenos“–„Sūduva“ 74:56 (25:18,
14:18, 19:13, 16:7). 23 žiūrovai. K.Almi naitė 21, R.Žemantauskaitė 15, I.Ker šulytė 12/M.Aleksaitė 18, M.Bulano va 12, L.Kinkevičienė 11. „LKKA-Aistės“–„Utena“ 56:59
(20:14, 9:21, 11:11, 16:13). 100 žiūrovų. L.Svarytė 15, J.Marmienė 14, V.Ka minskytė 12/E.Briedytė 21.
Turnyro lentelė Komanda
1. „VIČI-Aistės“ 2. „Kibirkšt.-Tichė-IKI“ 3. „Sirenos“ 4. „Lemminkainen“ 5. „Utena“ 6. „Rūta“ 7. „LKKA-Aistės“ 8. „Sūduva“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
25 26 27 26 26 27 27 26
25 17 17 16 9 8 7 6
0 9 10 10 17 19 20 20
B grupė Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 15 13 15 16 16 15 15 14
13 12 7 8 8 7 6 5 1
2 3 6 7 8 9 9 10 13
Komanda
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Lietuvos rytas“ 4. „Loko.-Kuban“ 5. „Asseco Prokom“ 6. Nimburko ČEZ 7. „Azovmaš“ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 15 14 15 16 14 15 5 15
13 10 9 9 8 7 7 3 1
2 5 5 6 8 7 8 12 14
Lyderė: K.Petronytė – pagrindinė pretendentė į LMKL reguliaraus
sezono naudingiausios žaidėjos titulą.
bckibirkstis.lt nuotr.
12
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
pasaulis Kraupus incidentas
Rinkimai po Velykų
Kairiųjų triumfas
Pietų Afganistano Kandaha ro provincijoje vienas ameri kiečių karys, pradėjęs šaudy ti į civilius jų namuose, nušo vė mažiausiai 15 afganų. Inci dentas įvyko vos kelios savai tės po to, kai Korano egzemp liorių sudeginimas vienoje amerikiečių bazėje išprovoka vo smurtinius protestus.
Pirmalaikiai rinkimai Graiki joje bus surengti netrukus po ortodoksų Velykų, kurios šie met minimos balandžio 15 d. Koalicinėje vyriausybėje da bar dominuoja socialistinės partijos „Pasok“ ministrai. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad socialistai gali pa tirti didelę nesėkmę.
Slovakijos buvusio premje ro Roberto Fico kairiosios pa kraipos partija „Kryptis – so cialinė demokratija“ per įvy kusius rinkimus laimėjo dau gumą parlamente – ji gaus 84 iš 150 vietų. Krikščionys demokratai ir dešiniosios pakraipos partija „Paprasti žmonės“ liko antroje vietoje.
Pagerbė aukas Sekmadienį tūkstančiai japonų ty los minute pagerbė 19 tūkst. žmo nių, žuvusių lygiai prieš metus per galingą žemės drebėjimą ir cuna mį, kuris sukėlė Fukušimos bran duolinę krizę.
Japonai rinkosi į stichijos sugriau tus rytinės šalies pakrantės kaimus ir miestus. Čia miestelių, kuriuos cunamis sulygino su žeme, gyven tojai surengė aukų pagerbimo ce remonijas. Išinomakio mieste, kur gyveno penktadalis visų žuvusiųjų – be veik 4 tūkst. žmonių, tą akimir ką, kurią prieš metus įvyko žemės drebėjimas, aidėjo perspėjimo apie cunamį sirenos. Žmonės žuvusiuosius pagerbė ir evakuacijos zonoje netoli Fukuši mos atominės elektrinės. Tiesa, į pavojingą zoną gyventojams leista grįžti tik su specialiais apsauginiais kostiumais. Tuo pat metu netoli esančiame Korijamos mieste buvo surengtas prieš branduolinę energetiką nu kreiptas mitingas. „Reikalaujame, kad visi vaikai iš Fukušimos būtų evakuoti“, – per mitingą reikalavo jo organizatorė Setsuko Kuroda.
Okumoje, kur yra Fukušimos atominė elektrinė, savo namus turėję palikti gyventojai autobu su atvažiavo pagerbti prarastų ar timųjų. 14.46 val. vietos laiku šalis tylos minute paminėjo tą akimirką, kai ją lygiai prieš metus užklupo gamtos rūstybė – 9 balų stiprumo žemės drebėjimas. Šalies sostinėje Tokijuje per ce remoniją skambėjo šalies himnas, po jo premjeras Yoshihiko Noda ir imperatorius Akihito vadovavo tyliai maldai už tuos, kurie nete ko gyvybių per didžiausią Japoni jos pokario katastrofą. Scenos viduryje buvo pastaty tas vienas stulpas, simbolizuo jantis žuvusiųjų sielas ir papuoš tas baltomis chrizantemomis bei lelijomis. Y.Noda pažadėjo, kad Japoni ja atsigaus: „Mūsų protėviai, ku rie atvedė šalį prie klestėjimo, per krizes išlikdavo su drąsūs ryžtingi. Siūlydami savo paramą žmonėms įveikti kasdienius sunkumus tra gedijos paveiktuose regionuose, susikibsime rankomis ir sieksime įvykdyti savo istorinę Japonijos at gimimo per atstatymą misiją.“
Pavojus: „Financial Times“ mano, kad C.Ashton turėtų pasitraukti.
Baronienė sulaukė pastabų Catherine Ashton, prieš dvejus metus įgaliota vadovauti ES užsienio politikai, sulaukė kritikos, kad jai stinga idėjų.
BNS inf.
Kritika ar patarimas?
Atminimas: japonai žuvusius artimuosius pagerbė maldomis prie van
denyno.
„Reuters“ nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Kai ši buvusi Didžiosios Britanijos leiboristų partijos narė prieš dve jus metus buvo deleguota vado vauti ES užsienio politikai, daug kas klausė – o kas ji tokia? Da bar, regis, klausiama – o ką ji nu veikė? Štai įtakingas dienraštis „Fi nancial Times“ apskritai rėžė, kad C.Ashton negali toliau dirb ti ES išorės politikos vadove, nes prarado gimtosios Didžiosios Bri tanijos palaikymą. Kaip teigiama „Financial Ti mes“, C.Ashton postas braš ka neva dėl to, kad baronienę de legavę britai žada leisti pakeisti C.Ashton prancūzų diplomatu, nes siekia apsaugoti savo finan sų sektorių. „Financial Times“ kartu patei kė Prancūzijos diplomatijos vado vo Alaino Juppé mintis, kurias jis išdėstė laiške įgaliotinei. A.Juppé paragino C.Ashton su styguoti savo vadovaujamos Eu ropos išorinių veiksmų tarnybos (EEAS) darbą, taip pat pažėrė kri tikos, kad kol kas tarnybos darbas nėra sklandus ir baronienei trūks ta idėjų. „Turime pagerinti EEAS darbą ir jo derinimą su Bendrijos narių diplomatinėmis pastangomis“, – rašė A.Juppé. Prancūzijos diplomatijos vado vas ragino EEAS glaudžiau ben dradarbiauti su Bendrijos šali mis, pagerinti savo galimybes generuoti idėjas, sustiprinti savo
autoritetą sprendžiant pasauli nes ir daugiašales problemas, to kias kaip branduolinių ginklų ne platinimas, kova su terorizmu ir ES veiksmai tarptautiniuose fo rumuose.
Turime pagerinti EEAS darbą ir jo derinimą su Bendrijos narių diplomatinėmis pastangomis.
Stiprus užnugaris
Netrukus po straipsnio publi kacijos C.Ashton kritikos pažė rė skeptiškai nusiteikę britų kon servatoriai. Tiesa, baronienė jiems atrėžė, kad Prancūzijos diplomatijos va dovo laiškai – ne kritika, o pata rimai. „Mano ryšiai su A.Juppé labai labai tvirti“, – tikino C.Ashton. Ji taip pat sakė žurnalistams, kad A.Juppé komentarai turėtų pa skatinti konstruktyvius debatus dėl EEAS darbo. Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso atstovai dienraščiui irgi pabrėžė, kad „nie kada neturėjo ir dabar neturi keti nimų siūlyti keisti C.Ahston“. C.Ahston pusėn stojo ir kai ku rie Bendrijos diplomatijos vado vai.
„Tai tik vienas straipsnis lai kraštyje. C.Ashton turi mandatą visai kadencijai. Diskusija baig ta“, – pareiškė Suomijos užsie nio reikalų ministras Erkki Tuo mioja. Vokietijos užsienio reikalų mi nistras Guido Westerwelle, pa klaustas, ar mano, jog C.Ashton tinkamai atlieka savo darbą, ne dvejodamas atsakė: „Taip!“ Pinigų neskaičiuoja
265 tūkst. eurų per metus uždir banti C.Ashton vadovauja tar nybai, kuri kasmet ES mokesčių mokėtojams atsieina kelis šimtus milijonų eurų. Neseniai paskelbta, kad EEAS išleido 15 mln. eurų privačioms saugos firmoms samdyti, kad šios saugotų Bendrijos diplomatus už sienyje. Saugos firmų paslaugomis ES diplomatai naudojasi Libi jos mieste Bengazyje ir sostinėje Tripolyje, Libano sostinėje Bei rute, Pakistano – Islamabade, Je ruzalėje, Afganistano sostinėje Kabule, Saudo Arabijos sostinėje Rijade, taip pat Jemeno sostinėje Sanoje. Tiesa, čia pat priduriama, kad EEAS diplomatų apsaugai iš leido kur kas mažiau nei, pavyz džiui, britai Irake. Apskaičiuota, kad nuo 2006 iki 2010 m. Didžiajai Britanijai Irake įvairioms saugos tarnyboms teko pakloti 196 mln. eurų. „The Telegraph“, „Financial Times“, „EUobserver“ inf.
13
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Politikai ir menininkai šventė Laisvę drauge Moksleivių pasiūta trispalvė, šokiai ir dainos, karšti gėri mai. Taip sostinėje prabėgo renginys „Švęskime Laisvę“. Jame savo vietą rado ir politikai, ir intelektualai, ir artistai. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
„Nesuprantu – gal kaltas prastas oras, nes tikrai keista, kad „pa triotų“ eitynėse buvo kur kas dau giau žmonių“, – pastebėjo į Lu kiškių aikštę pasiklausyti muzikos atėjusi studentė Asta. Iš tiesų, ne paisant žinomų organizatorių vei dų, į žmogaus teisių gynėjų bei vi suomenininkų renginį „Švęskime Laisvę“ prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), poli cijos teigimu, susirinko apie pusė tūkstančio žmonių. O nacionalis tų eitynės sutraukė apie tūkstan tį dalyvių ir smalsuolių.
„Saugokime lietuvišką būdą ir ugdykime europietišką pakantą, galvokime lietuviškai, o daryki me europietiškai“, – susirinku siesiems prie Lukiškių aikštės iš LMTA balkono skelbė dainininkas ir architektas Algirdas Kaušpėdas. – Ne žadėkime Lietuvai, o daryki me Lietuvai, ne raudokime Lietu vai, o gyvenkime Lietuvai.“ Renginys priminė ne gerai or ganizuotą šventę, o greičiau per formansą, kur kiekvienas darė tai, ką norėjo. Visą popietę Gedimino prospekte, nuo pat parlamento iki Vilniaus gatvės, vyko įvairūs pa sirodymai: moksleiviai pasiuvo Lietuvos trispalvę, buvo vaišina
ma karštais gėrimais, vyko šokiai, liejosi muzika ir dainos. „Iš tikrųjų niekas nieko iki galo nežinojo, nes viskas buvo daroma savanorystės pagrindais, kad vi siems būtų gera ir smagu. Kvie tėme visus žmones organizuotis, kad tai būtų visų mūsų šventė, – ne, kad kas nors organizuotų ir sakytų dirbtines kalbas, o kad tai būtų visų visuotinė šventė“, – pripažino viena iš renginio or ganizatorių Nomeda Marčėnaitė. Priešingai nei patriotų eitynėse, renginyje „Švęskime Laisvę“ buvo galima pamatyti nemažai kairiųjų, liberalų, žinomų politikos apžval gininkų ir visuomenininkų.
Demokratija: Kovo 11-osios minėjimas prie Muzikos ir teatro akademijos priminė ne gerai organizuotą
šventę, o greičiau performansą, kur kiekvienas darė tai, ką norėjo.
Simono Švitros nuotr.
14
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39. KADA? Kovo 13 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Balandžio 9 d. 18 val. KIEK? 18–28 litai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Kovo 20 d. 18.30 val. KIEK? 20 litų.
Dieveniškių dainos
Kelionė į dvarų laikus
panevėžiečių N.Gogolis
Vakare iš ciklo „Pasidainavimai su Veronika“ bus pristatoma kom paktinė plokštelė „Dieveniškių krašto dainos“. Dieveniškės – į Bal tarusijos teritoriją įsiterpęs nedidelis, bet turtingas senolių mate rialinės ir dvasinės kultūros palikimo kyšulėlis pietrytiniame Lie tuvos teritorijos pakraštyje.
Žavingo balso savininkės Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė kar tu su Vilniaus savivaldybės choru „Jauna muzika“ bei Šv. Kristo foro kameriniu orkestru, diriguojamu Vaclovo Augustino (nuotr.), pakvies klausytojus nusikelti į XVIII a., kai dvaruose ir rūmuose skambėjo G.F.Händelio muzika.
Režisieriaus Rolando Augustino dviejų veiksmų visiškai neįtiki mas įvykis pagal Nikolajaus Gogolio „Vedybas“. Taip galima apibū dinti spektaklį, kurį į Vilnių atveža Panevėžio Juozo Miltinio dra mos teatras. Išskirtinis N.Gogolio kūrybos bruožas – humoras, per kurį atsiveria kūrinių ir personažų gelmės.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Kovo 16 d. 21 val. KIEK? 39 litai.
KUR? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. KADA? Iki kovo 30 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. KADA? Kovo 14 d. 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Kovo 13 d. 21 val. KIEK? 45 litai.
Pašėlę prancūzai
Nauji ir nematyti darbai
E.Ališankos knygos pristatymas
„Bohema“ iš Barselonos
„Les Hurlements D’Léo“ – tai aštuoni vyrukai iš Prancūzijos, persimetę per petį gitaras, akor deonus, saksofonus ir krūvą kitų instrumentų, o svarbiausia – užkrečiamai mylintys gyvenimą ir šia emocija besidalijantys.
Dailininkės Sigitos Maslauskaitės parodoje „At vaizdai“ žiūrovai pamatys naujausius 2010– 2012 m. nutapytus paveikslus ir keletą anksčiau sukurtų, bet iki šiol viešai niekur nerodytų me nininkės kūrinių.
Vilniuje vyks Eugenijaus Ališankos esė knygos „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ pristatymas. Daly vaus knygos autorius, rašytojai Andrius Jaku čiūnas, Laimantas Jonušys, poetas Aidas Mar čėnas ir kiti.
Vienas geriausiai vertinamų XXI a. tenorų mek sikietis Ramónas Vargasas (nuotr.) drauge su viena geriausių Giacomo Puccini operų atli kėjų Fiorenza Cedolins pasirodys tiesioginėje operos „Bohema“ transliacijoje.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. f. „Misija Sibiras’11. Tomsko sritis“ (k).
8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Komedija „Policijos akademija 6. Miesto apgultis“ (JAV, 1989 m.) (k). 11.25 Veiksmo komedija „Mirtinas ginklas 2“ (JAV, 1989 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (7). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (8) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK
TV3
6.20 6.50 7.20 7.50
„Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. „Tomas ir Džeris“ (6) (k). „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). Pričiupom!
LTV 21.30 val.
6.45 7.00 7.30 8.00
Teleparduotuvė. „Mano mažasis ponis“. „Simpsonai“. „Biuras“.
LNK 17.40 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Nuotykių f. „Narsusis princas“ (D.Britanija, Vokietija, 1997 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 Kriminalinė drama „Vilko bilietas“ (1) (JAV, 2008 m.). 1.00 „Svieto lygintojai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k).
TV3 17.40 val.
8.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k). 9.00 Šeštadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Skanus pokalbis“. Kulinarinė pokalbių laida (k). 12.30 „Nebylus šauksmas“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.00 „Mentai“ (N-7). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.30 Tauro ragas (N-7) (k). 1.00–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.09, 13.00 TV parduotuvė. 6.25, 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T.
BTV 20.25 val.
10.35 Makaliaus kelionės. 11.05 Ilgai ir laimingai. 13.30 Skonio reikalas. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Nuplauti didžiosios bangos. Tailando istorija“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.52 Saugus eismas. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Rugsėjo 11-oji. Sąmokslo teorija ir tiesa“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–„Caja Laboral“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“–Madrido „Real“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVI turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 23.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas.
Sport1 19.15 val.
15
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
NusÂteÂbiÂno vaiÂkiÂnĹł gauÂsa TapÂti fesÂtiÂvaÂlio „MaÂdos inÂfekÂciÂja“ moÂde liais paÂnoÂro beÂveik 900 jauÂnuoÂliĹł. Or gaÂniÂzaÂtoÂriai paÂsiÂdĹžiauÂgÄ—, kad vis daŞ niau ir drÄ…Âsiau uĹžÂkaÂriauÂti maÂdos poÂdiu mÄ… sieÂkia vaiÂkiÂnai.
KARĹ ÄŒIAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
SIŪLO DARBĄ Ieťkome darbuotojų dirbti uŞsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
SandÂra StrauÂkaiÂtÄ—:
PaÂsiÂrinÂkiÂmas buÂvo toks diÂdeÂlis, kad iĹĄ praÂdĹžiĹł paÂsiÂĹžyÂmÄ—Â jau dauÂgiau vyÂrĹł nei moÂteÂrĹł.
„VieÂĹĄa moÂdeÂliĹł atÂranÂka kas karÂtÄ… dĹžiuÂgiÂna. ÄŽ atÂranÂkÄ… ateiÂna vis dauÂgiau jauÂnĹł ĹžmoÂniĹł, kuÂrie tuÂri poÂtenÂciaÂlo dirbÂti moÂdeÂliais. NeÂnuosÂtaÂbu, kad ÄŻdoÂmiĹł, dar ÄŻ proÂfeÂsioÂnaÂlĹł greÂtas neÄŻÂsiÂlieÂjuÂsiĹł jauÂnuoÂliĹł gauÂsa viÂlioÂja viÂsus ma dos sfeÂros atÂstoÂvus. „Šis „InÂfekÂciÂjos kasÂtinÂgas“ nu steÂbiÂno ne tik kieÂkyÂbe, bet ir ko kyÂbe“, – saÂkÄ— „MaÂdos inÂfekÂciÂjos“ proÂdiuÂseÂrÄ—, vieÂna iĹĄ „InÂfekÂciÂjos kasÂtinÂgo“ koÂmiÂsiÂjos naÂriĹł ReÂna ta MiÂkaiÂlioÂnyÂtÄ—. Ĺ ÄŻ paÂvaÂsaÂrÄŻ vyksÂtanÂti „MaÂdos inÂfekÂciÂja“ iĹĄÂsiÂskirs gauÂsa koÂlek ciÂjĹł, viÂsiĹĄÂkai ir iĹĄ daÂlies skirÂtĹł vy rams. LieÂtuÂviĹł diÂzaiÂneÂriai Sand ra StrauÂkaiÂtÄ—, EgiÂdiÂjus SiÂdaÂras, KrisÂtiÂna KruoÂpieÂnyÂtÄ—, priÂstaÂty sianÂtys vyÂrams skirÂtus draÂbuÂĹžius,
dĹžiauÂgÄ—Âsi, kad tiek daug jauÂnuo liĹł atÂsiÂlieÂpÄ— ÄŻ kvieÂtiÂmÄ… paÂsiÂroÂdy ti perÂĹžiĹŤÂroÂje. „AtÂranÂkoÂje daÂlyÂvauÂjanÂÄ?iĹł vyÂrĹł skaiÂÄ?ius net nuÂsteÂbiÂno – anksÂÄ?iau jĹł tiek neÂbĹŤÂdaÂvo. SvarÂbiauÂsia tai, kad tarp jĹł buÂvo daug iĹĄÂties pui kiĹł moÂdeÂliĹł. TieÂsÄ… paÂsaÂkius, pa siÂrinÂkiÂmas buÂvo toks diÂdeÂlis, kad iĹĄ praÂdĹžiĹł paÂsiÂĹžyÂmÄ—Âjau dauÂgiau vyÂrĹł nei moÂteÂrĹłâ€œ, – ĹĄypÂsoÂjoÂsi di zaiÂneÂrÄ— S.StrauÂkaiÂtÄ—, kuÂrios ko lekÂciÂjoÂje bus po lyÂgiai abiejĹł ly Ä?iĹł ĹžmonÄ—ms skirÂtĹł draÂbuÂĹžiĹł. SkamÂb iu renÂg iÂn io akÂcenÂt u taÂpo S.StrauÂkaiÂtÄ—s paÂgeiÂdaÂvi mas po praÂdiÂnÄ—s perÂĹžiĹŤÂros at rinkÂtiems moÂdeÂliams paÂsiÂroÂdy ti iki puÂsÄ—s nuoÂgiems. VirÂĹĄuÂtiÂnÄ™ draÂbuÂĹžiĹł daÂlÄŻ nuÂsiÂmeÂtÄ™ ir imp roÂv iÂz uoÂt u poÂd iuÂm u eiÂn anÂtys moÂdeÂliai buÂvo paÂsiÂtikÂti apÂloÂdis menÂtais, o ÄŻspĹŤÂdinÂgesÂnÄ—s fiÂgĹŤÂros jauÂnuoÂliai suÂlauÂkÄ— ir suÂsiÂĹžaÂvÄ—Âji mo ĹĄĹŤksÂniĹł. „AtÂranÂkoÂje paÂnoÂrÄ™ daÂlyÂvauÂti jauÂnuoÂliai atÂsiÂveÂda paÂlaiÂkanÂÄ?iĹł ir paÂdrÄ…ÂsiÂnanÂÄ?iĹł drauÂgĹł. Tai suÂku ria ypaÂtinÂgÄ…, neÂforÂmaÂliÄ…, „InÂfek ciÂjos kasÂtinÂgo“ atÂmosÂfeÂrÄ…, kuÂrioÂje laisÂvai jauÂÄ?iaÂsi daÂlyÂviai ir diÂzai neÂriai“, – paÂsaÂkoÂjo ReÂnaÂta Mi kaiÂlioÂnyÂtÄ—. VD inf.
Apie „MaÂdos inÂfekÂciÂją“ Nuo 1999-ĹłjĹł renÂgiaÂma „MaÂdos in fekÂciÂja“ ĹĄieÂmet vyks koÂvo 22–24 d. Ĺ iuoÂlaiÂkiÂnio meÂno centÂre. IĹĄsÂkirÂti niai ĹĄio paÂvaÂsaÂrio fesÂtiÂvaÂlio bruo Şai – Ĺ iauÂrÄ—s ĹĄaÂliĹł maÂdos proÂgraÂma „NorÂdic Look“ ir koÂlekÂciÂjĹł vyÂrams gauÂsa. Per tris fesÂtiÂvaÂlio dieÂnas bus priÂstaÂtyÂta 21 koÂlekÂciÂja, tarp jĹł – sve Ä?iĹł iĹĄ DaÂniÂjos, NorÂveÂgiÂjos, Ĺ veÂdiÂjos, SuoÂmiÂjos, RuÂsiÂjos, taip pat speÂciaÂli „FasÂhion TV“ koÂlekÂciÂja.
922139
UAB „IRDAIVA� reikalingi fasado ťiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922147
ÄŽvairĹŤs Darbai sandÄ—liuose, fabrikuose, vieĹĄbuÄ?iuose; narcizĹł skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, ÄŒekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt.
PASLAUGOS Kelionių Iť/į Londoną saugiai, greitai veŞame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 924045
PERKA Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba dauŞtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
924660
ÄŽVAIRĹŞS Kita DaugiabuÄ?io namo savininkĹł bendrija S.Konarskio g. 8, Vilnius, ĹĄ.m. kovo 14 d. 20 val. kvieÄ?ia visuotinÄŻ nariĹł susirinkimÄ…. Susirinkimo darbotvarkÄ—: 1. Valdybos pirmininko ir revizoriaus ataskaitos. 2. Valdybos nariĹł rinkimai. 3. Kaupiamojo fondo lÄ—ĹĄĹł panaudojimo sÄ…matos tvirtinimas. Valdybos pirmininkas. 914446
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMÄ„. Pradedamas rengti apie 115,4 ha teritorijos prie Lentvario ir OĹžiakalnio gatviĹł detaliojo plano konceptualiosios dalies tikslinimas ir kvartalo, kuriame yra kadastriniai sklypai Nr. 0101/0165:440, 0101/0165:511, detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2012 01 13 Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktoriaus ÄŻsakymas Nr. 30-65; 2012 02 24 TriĹĄalÄ— tyrinÄ—jimo ir projektavimo darbĹł sutartis Nr. A70-5(3.1.36-MP). Planavimo tikslai: nekeiÄ?iant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniĹł, ĹžemÄ—s naudojimo paskirties ir naudojimo bĹŤdo keitimas, teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausiĹł krypÄ?iĹł ir tvarkymo prioritetĹł nustatymas, sklypĹł ribĹł tikslinimas ir dalijimas, ĹžemÄ—s tvarkymo reĹžimo ir statybos reglamentĹł nustatymas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033. Projekto rengÄ—jas: UAB „Eventus PRO“, ÄŻmonÄ—s kodas 300591759, Tauro g. 12, LT01114 Vilnius. Projekto vadovai architektai: Ieva LeinartaitÄ—, Vytenis Gerliakas, tel. (8 5) 212 3075, faks. (8 5) 261 7368, e. paĹĄtas ieva@eventuspro.lt. VieĹĄas svarstymas ir pasiĹŤlymai: motyvuoti pasiĹŤlymai teikiami rengÄ—jui raĹĄtu per visÄ… detaliojo plano rengimo laikotarpÄŻ iki vieĹĄo susirinkimo ir jo metu. Informacija apie parengtÄ… detaliojo plano konceptualiosios dalies tikslinimÄ… ir kvartalo, kuriame yra kadastriniai sklypai Nr. 0101/0165:440, 0101/0165:511, detaliojo plano projektÄ…, susipaĹžinimo su juo ir svarstymo tvarkÄ…, ekspozicijos vietÄ… ir laikÄ… bus skelbiama papildomai. 924823
„„KrypÂtis: ĹĄie jauÂnieÂji moÂdeÂliai „MaÂdos infÂekÂciÂjoÂje“ priÂstaÂtys skanÂdiÂ
naÂviĹĄÂka dvaÂsia pulÂsuoÂjanÂÄ?ias koÂlekÂciÂjas.
OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
900180
UAB „IRDAIVA� reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
923031
FesÂtiÂvaÂlio orÂgaÂniÂzaÂtoÂriai skelÂbia, kad ketÂvirÂtÄ… karÂtÄ… vyksÂtanÂti vieÂĹĄa moÂdeÂliĹł atÂranÂka „InÂfekÂciÂjos kas tinÂgas“ paÂtvirÂtiÂno diÂdĹžiauÂsio to kio poÂbĹŤÂdĹžio renÂgiÂnio LieÂtuÂvo je varÂdÄ…. „InÂfekÂciÂjos kasÂtinÂge“ proÂfe sioÂnaÂlius ir pirÂmÄ… karÂtÄ… ÄŻ moÂde lio kaiÂlÄŻ paÂnoÂruÂsius ÄŻlÄŻsÂti jauÂnus ĹžmoÂnes koÂlekÂciÂjoms priÂstaÂtyÂti rinÂkoÂsi fesÂtiÂvaÂlyÂje daÂlyÂvauÂjanÂtys diÂzaiÂneÂriai. NauÂjĹł veiÂdĹł taip pat ĹžvalÂgÄ—Âsi gauÂsus kiÂtĹł maÂdos pro feÂsioÂnaÂlĹł bĹŤÂrys – foÂtogÂraÂfai, ak toÂriĹł atÂranÂkos ir moÂdeÂliĹł agenÂtĹŤÂ rĹł atÂstoÂvai.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Paskutinės minutės pasiōlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Iťvykimas iť Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Iťvykimas iť Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancōzija–Ispanija–Malta Iťvykimas iť Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
'%:-(' A01!'&! 9 %/0*' '%123!7 0)%*"'! ,%/%')!*',&- ,%1',)!+- ,%&!*'+- ,!2$-1' 12/1- .!/$!3'+@ 3'%:!(!+% !2)#'-,% 2)#'-,% "20 .!/$2-$!+! 2/1- .!3!$','+!0 21-+-"'*'0 9 -*)04!&%, !00!17 $%&!*!' 8 "%,6',!0 /'$! )+ 8 0.!*3! 8 0'$!"/',? 21-+-"'*'0 9 -*)04!&%, !00!17 $%&!*!' 8 "%,6',!0 /'$! )+ 8
0.!*3! 8 0'$!"/',?
'%)'0
!&!+','+- /!$',? +%1!' .!/$!3'+- )!',!
+
1
+
1
2)#'-,!0 35)0 + )-3- $ 3!* :> 9 %/0*' '%123!7 A01!'&-0 "'2/% -:1!21- & '*,'2(% %A35)20 :'!+ !2)#'-,2' !,1/!0'0 35)0 12- .!='2 !$/%02 + "!*!,$;'- $ 3!* 10!)',&!0 !0+2- .!/$2-$!+- 12/1- !.;'</!' '-*%1! -,')'%,? ; !2)#'-,% ,2.'/)1@ 12/1@ !10'0)!'1-+! .%/ $!/"- $'%,!0 A0)!'1!,1 !2)#'-,- $'%,@ &/5,!'0'!'0 A )!0@ !/"! .!3%$'+2 A !10'0)!'1-+@(@ 0@0)!'1@ 9 "!,)!07 / 0
Orai
Artimiausiomis naktimis Lietuvoje vis dar šals, o dienomis numatoma teigiama temperatūra. Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma, dieną sušils iki 4–7 laipsnių šilumos. Rytoj daug kur prognozuojami trumpi krituliai, temperatūra mažai keisis.
Šiandien, kovo 12 d.
+5
+4
+6
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+6
Utena
+7
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.40 18.17 11.37 0.30 7.53
72-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 294 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +10 Brazilija +28 Briuselis +12 Dublinas +11 Kairas +26 Keiptaunas +26 Kopenhaga +10
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+15 +19 +5 +3 +16 +11 +17 +9
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+8 +6 +16 +24 +5 +19 +11 +7
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+6
+1
–2
6
+3
+6
0
–3
8
–1
+2
–1
–4
8
antradienį
trečiadienį
1946 m. gimė aktorė ir dainininkė Liza Minnelli. 1957 m. gimė britų metalo grupės „Iron Maiden“ įkūrėjas, bosistas Steve’as Harrisas. 1979 m. gimė britų muzikantas, artistas, grupės „The Libertines“ įkūrėjas Peteris Doherty. 1965 m. gimė ukrainiečių ir rusų aktorė Tatjana Liutajeva. 2010 m. mirė Operos ir baleto teatro architektė Elena Nijolė Bučiūtė.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Darmantė, Fajina, Galvirdas, Grigalius, Teofanas
Avinas (03 21–04 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius, galvoje bus tikra painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė gali jus suklaidinti, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite gebėjimui vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera, jausite dėkingumą ir meilę aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų prioritetai gali įžeisti artimą arba įtakingą asmenį. Kaip elgtis esant tokiai situacijai, jums pakuždės intuicija. Tinkamas metas pertvarkyti namus, užsiimti dvasine praktika. Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Bus įvertintas jūsų originalumas. Šiandien netinkama diena būti užsispyrusiam. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų. Šaulys (11 23–12 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai jums pritars. Tai sėkmingas laikas. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Skirkite dieną sau – apsilankykite grožio salone ar sporto klube, eikite pasivaikščioti, vakare pažiūrėkite seniai norimą pamatyti filmą.
Kaip tvirt ina „Greenpeace“ akt yv is tai, praėjus metams po branduolinės katastrofos Fukušimos elektrinėje už 60 km esančiame to paties pavadini mo mieste nustatyta smark iai pad i dėjusi radiacija. Skelbiama, kad Fuku šimos mieste radiacija tūkstantį kartų viršija čia vyravusią natūralią spindu liuotę. Keliose Fukušimos teritorijose nustatyta didelė cezio 137 koncentra cija. Pragaištingas žemės drebėjimas ir po jo kilęs galingas cunamis 2011 m. kovo 11-ąją smarkiai apgadino Fukuši mos elektrinę. Po katastrofos radioak tyvios medžiagos pasklido į aplinką, o radioaktyvus vanduo nutekėjo į jūrą.
DATOS (kovo 12 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+6
Vardai
horoskopai
AFP inf., AFP nuotr.
1896 m. gimė Juozas Urbšys, Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas, vertėjas. 1905 m. gimė kunigas, visuomenininkas ir jaunimo auklėtojas Alfonsas Lipniūnas. 1920 m. gimė literatūros tyrinėtoja Elena Červinskienė. 1922 m. gimė JAV rašytojas Jackas Kerouacas. 1935 m. gimė lietuvių poetas Robertas Keturakis.
Vilnius Alytus
3–7 m/s
Radiacijos pavojus
Rytas
+6
+7
6
7