TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
antradienis, kovo 13 d., 2012 m. Nr. 60 (1259)
Įsigyti būstą su nuolaidų kuponu – jau realybė. Bet ar tokia investicija bus apgalvota? Ekonomika 7p.
diena.lt
Liepojos „Metalurgs“ ledo ritulio komandos legionieriai P.Verenis ir N.Ališauskas apie NHL nebesvajoja. Sportas 11p.
1 Lt
Afganistaną su krėtė dar vie nas kraupus amerikiečių ka rių žygdarbis. Pasaulis 12p.
Premjeras gavo antausį Kaip elgtis: rengti in terpeliaciją Raimun dui Palaičiui, inici juoti išankstinius rinkimus ar tykiai nuryti ambicijas ir dirbti toliau? Tokius galvosūkius vakar sprendė konserva toriai, kuriems ne pavyko nesutari mų koalicijoje su tvarkyti Preziden tės rankomis.
Kitą kartą „Requiem“ at liksiu jau kaip mecosop ranas. Nors bus gaila, vėl žaliuosiu iš pavydo, kai sopranas dainuos pasku tinę dalį. Operos primadona Violeta Urmana
13p.
Miestas
2p.
Abejoja dėl miesto taksi Į taksi parko kūrimą įsijautusią sos tinės valdžią tramdyti ėmėsi Kon kurencijos taryba. Tačiau į jos prie kaištus Vilniaus valdžia, regis, ne nus iteik us i rimt ai reag uot i. Vice meras R.Adomavičius tvirtina, kad miesto taksi nuolaidų iš savivaldy bės negaus.
miestas
3p.
Vėliavų gamintojai nesiskundžia
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Ministro neatleido
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nu sprendė nepriimti jai primestos at sakomybės apsispręsti dėl politinio konflikto, kilusio tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Prezidentė at metė teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį ir pareiškė tikin ti, kad valdantieji suge bės užbaigti kadenciją.
4
Verdiktas: šalies vadovė D.Grybauskaitė nepasidavė konservatorių bei jų lyderio A.Kubiliaus (kairėje) spau
dimui ir paliko R.Palaitį ministro poste.
BFL nuotr.
12
20
Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt
tai. meuris d nui ite erk rako Atv m D daja
Juo
eliu sen tai Procep reuciu ienei K kar a v – ėti tas on Mesižm si paomiauiai įd entin i šv giniaje renstinė so
s ete amaus t Similniu V ėd jos Kaladici r
na Vieka – ša to šimčių lu eg dėka pa – ok ikulizgėtiti b ndy Riz au
k s ir gu leis
t
Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt
2
antrADIENIS, kovo 13, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
„Grigiškės“ nusipirko vamzdį Medienos plaušo plokščių ir higie ninio popieriaus gamybos bendro vė „Grigiškės“ savo nuosavybėn perėmė dalį šilumos vamzdžio, ku riuo planuoja tiekti šilumą bendro vei „Vilniaus energija“.
„Vamzdis buvo užregistruotas kaip mūsų nuosavybė“, – patvirtino „Grigiškių“ generalinis direkto rius Gintautas Pangonis. Vamzdį iš savivaldybės valdo mų Vilniaus šilumos tinklų „Gri giškės“ už 265 tūkst. litų aukcio ne įsigijo vasario 14-ąją. Dabar įmonė privalės pasirūpinti techniniu projektu, kuris leis prisi jungti prie šilumos tinklų. G.Pan gonio teigimu, kol kas nepasirink ta bendrovė, kuri parengs techninį projektą. Iki 2010 m. rudens „Grigiškės“ buvo vienintelė šilumos tiekėja Grigiškėms. Jų šildymą perėmusi „Vilniaus energija“ pateikė „Gri giškėms“ tarpinio šilumokaičio ir šilumos apskaitos prietaisų pro jektavimo sąlygas. Jų įgyvendini mas, kaip prognozuojama, galėtų
kainuoti daugiau negu 1 mln. litų ir užtruktų kelerius metus. „Grigiškės“ turi keturis katilus, iš jų naujausias – 17,5 megavato biokuro katilas, į kurį su Europos parama pernai investuota apie 17,6 mln. litų. Vien Grigiškėms šildyti užtenka 18 megavatų galios katilo. Bendra visų „Grigiškių“ katilų galia – apie 80 megavatų. BNS inf.
265 tūkst. litų
kainavo vamzdis, kurį iš Vilniaus savivaldybės valdomų Vilniaus šilumos tinklų įsigijo „Grigiškės“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į taksi parko kūri mą įsijautusią sos tinės valdžią tram dyti ėmėsi ir mi nistras, ir Konku rencijos taryba (KT). Tačiau į prie kaištus Vilniaus valdžia, regis, ne nusiteikusi rim tai reaguoti.
Dilema: Vilniaus valdžia, nepaisydama konkurencijos sargų abejonių, tol
Merijos taksi – grėsmė Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Gali sulaukti baudų
Taksi verslu užsiimti sumaniu si Artūro Zuoko vadovaujama sa vivaldybė vakar sulaukė KT dė mesio. A.Zuokas iš konkurencijos priežiūros tarybos sulaukė grės mingo laiško, kuriame teigiama, kad miesto valdžia, įsteigusi tak si dispečerinę, gali iškraipyti rin ką, riboti konkurenciją. Maža to, KT A.Zuokui priminė, kad spren dimas steigti viešąją įstaigą, ku ri teiktų taksi paslaugas, gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Miesto valdžiai konkurenci jos sargai priminė, kad pati sa vivaldybė yra ta institucija, ku ri išduoda leidimus teikti keleivių vežimo paslaugas, taip pat vykdo ir taksi paslaugų rinkos priežiūrą. „Savivaldybė gali piktnaudžiauti tokiomis teisėmis ir daryti įtaką privačių taksi įmonių (savo įmo nės konkurentų) veiklai“, – laiške A.Zuokui rašo KT atstovai. Jei į šias konkurencijos sar gų pastabas merija nesureaguos, ateityje gali sulaukti ir baudų, ir įpareigojimų savo sprendimus pa taisyti. „Kol kas išreiškėme susi
rūpinimą, kad miesto valdžia la biau įvertintų savo veiksmus. Jei į pasiūlymus ir pastabas atsižvelgta nebus, neatmetame, kad bus pra dėtas tyrimas. Kadangi šiuo atve ju problema akivaizdi, tai ir reaga vome“, – dienraščiui aiškino KT Viešojo administravimo subjek tų veiklos skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė. KT atstovė nurodė, kad išsaky tos tarnybos pastabos savivaldy bei plėtoti miesto taksi parko idėją kelio neužkerta. „Tačiau savival dybė turi labai konkrečiai įver tinti, kad niekas nebūtų nei pri vilegijuotas, nei diskriminuotas“, – pabrėžė J.Paulauskaitė. Įspėjo ir ministras
Į Vilniaus vadovų A.Zuoko ir Ro mo Adomavičiaus idėją skeptiš kai žiūri ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Ministras įspė jo: užsiėmusi tokiu verslu merija gali prisidaryti skolų ir pakenkti kitam verslui. „Taksi versle vie ta tuščia tikrai ilgai nebūna ir pri vatusis verslas gali tai sutvarkyti. Savivaldybės užduotis – tvarkin gai organizuoti pačios paslau gos teikimą. Jei savivaldybė pra dės konkuruoti, atsiras pagundų
proteguoti saviškius – tai sukeltų daug sumaišties“, – kalbėjo susi siekimo ministras. E.Masiulis priminė, kad Vil niaus savivaldybės skolos sie kia beveik milijardą litų, tad imtis taksi paslaugų esant tokiai situa cijai nebūtų protinga. „Kol buvo kritinė situacija (kai buvo suimti dalies taksi bendro vių vadovai – red. past.), galima suprasti savivaldybės sprendimą steigti dispečerinę. Tačiau spren dimas steigti konkrečią įmonę kelia daug abejonių“, – buvusio bendra žygio iniciatyva abejojo ministras. Jis priminė, kad tokios idėjos ker tasi su liberalų nuostatomis, kurias deklaruoja ir A.Zuokas. Tačiau sostinės valdžia, užsi mojusi steigti taksi bendrovę, KT nuomonės nė neklausė. „Rengiant taksi verslo planą buvo įtrauk tos visos išlaidos, kurias papras tai patiria taksi įmonės, ir nėra pagrindo teigti, kad yra grėsmė konkurencijai. Savivaldybė (ar jos įstaigos) sudarys galimybes pasi naudoti mūsų turima infrastruk tūra, tačiau tai nereiškia, kad tai bus neatlygintina“, – „Vilniaus dienai“ yra aiškinę savivaldybės atstovai.
Ministras įsikišo dėl mikroau Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus savivaldybės veiksmai koreguojant miesto transporto maršrutus privertė įsikišti ir susi siekimo ministrą Eligijų Masiulį. Šis mero Artūro Zuoko reikalau ja paaiškinti, kodėl sostinėje atsi rado tiek daug dėl pakeitimų ne patenkintų vilniečių.
Susisiekimo ministerijos išplatin tame ministro E.Masiulio kreipi mesi į sostinės savivaldybės vadovą teigiama, kad ministerija pastaruo ju metu gauna nemažai vilniečių skundų dėl Vilniaus miesto valdžios priimamų sprendimų panaikinti kai kuriuos maršrutinių taksi marš rutus ir dėl to kai kuriems miesto mikrorajonų gyventojams galbūt pablogusio susisiekimo. „Ministerija pastaruoju metu gauna labai daug nepasitenkini
mą reiškiančių laiškų iš atokes nių Vilniaus rajonų. Šiuo atveju pastarosiomis dienomis yra su prastėjęs susisiekimas su centru iš atokesnių rajonų. Suprantu, kad savivaldybė gali formuoti savo po litiką, kaip ir inicijuoti transpor to pertvarką, bet tokie pakeitimai neturėtų būti daromi, kol iki galo neįdiegta nauja maršrutų sistema. Susisiekimas turi būti užtikrin tas“, – dienraščiui „Vilniaus die na“ sakė ministras E.Masiulis Jis pridūrė, kad šiuo atveju mi nisterija negali priversti savivaldy bės peržiūrėti priimtų sprendimų ar juos atšaukti, tačiau tikisi, kad sulaukę kreipimosi miesto vadovai dar kartą apsvarstys situaciją. „Mes jokių pavaldumo santykių su savivaldybe neturime, bet mato me, kad reikia juos paraginti spręsti problemas“, – sakė ministras. Ministerijos kreipimesi į savi valdybę rašoma, kad daug skun
dų Vilniaus miesto viešojo trans porto klausimais publikuojama internete. Ministerija mano, kad, pakeitus vietos susisiekimo marš rutų tinklą, gyventojai neturi dėl to nukentėti, neturi blogėti ir su sisiekimo galimybės mieste, o sa vivaldybė gyventojams turėtų pa siūlyti tinkamas alternatyvas. „Ministerija prašo miesto vado vų kuo greičiau priimti šiais klau simais reikiamus sprendimus, įsiklausyti ir išanalizuoti gyven tojų pageidavimus, apie priimtus sprendimus informuoti Susisieki mo ministeriją“, – rašoma kreipi mesi. Primename, kad Vilniuje nuo kovo 2 d. panaikinti 62-as, 4-as ir 2-as mikroautobusų maršrutai. Jų atsisakyta esą dėl to, kad mik roautobusai, kursuojantys Kons titucijos, Kalvarijų gatvėmis, Ža liuoju tiltu į centrą, per daug apkrauna minimas gatves.
3
antrADIENIS, kovo 13, 2012
miestas
10p.
M.Ežerskio sėkmė Europoje – geras ženklas laukiant Olimpiados.
Miesto val džia, įsteigu si taksi dis pečerinę, gali iškraipy ti rinką, ribo ti konkuren ciją.
Lietuviškų trispalvių kinai nepasiuva Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Kovo 11-oji – viena iš nedauge lio valstybinių švenčių, kai vers las uždirba iš patriotizmo. Ir šioje srityje mūsiškių Lietuvos vėliavų gamintojų nurungti nesugeba net devyndarbiai kinai. Koją pakišo sekmadienis
liau plėtoja taksi verslą.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
konkurencijai Komentarai
Romas Adomavičius
Romas Lazutka
A
A
Viln iaus vicemeras, socialdemokratas
nksčiau taksi rinkoje ne buvo jok ios konk uren cijos, šis verslas egz ista vo už įstatymų ribų, buvo nesilaikoma jokių Lietuvos įstatymų. Viln iaus miesto sav ivaldybė yra už sąž in ingą, legalų taksi verslą. Įkūrus Vilniaus savivaldybės taksi dispeče rinę konk urencija šioje srityje tikrai nebus ribojama. Sav ivaldybė sieks, kad visiems būtų sukurtos vienodos sąlygos ir, svarbiausia, būtų laikomasi įstatymų. Noriu pabrėžti, kad taksi vai ruotojai moka fiksuotą mokestį už dis pečerio paslaugas, kaip ir kitose taksi įmonėse. Prie savivaldybės skambu čių centro prisijungę taksi vairuotojai GPS įrangą, pasirašę bendradarbiavi mo sutartį su įmone „Susisiekimo pa slaugos“, galės išsinuomot i, ji nebus duodama neatlygintinai.
Lieka ištikimi tradicijoms
Šiuo metu parduotuvėse neįma noma rasti močiučių rankomis siuvinėtos medvilninės arba šil kinės vėliavos. Dabar valstybin gumo simbolis dažniausiai gami namas iš sintetinio audinio. „Vėliavos gaminamos dviem būdais. Vienas – kai vėliava su siuvama iš trijų dalių, kitas, bran gesnis, – šilkografija, kai vienas
audeklas specialia technologija nuspalvinamas trimis spalvomis. Gal lietuviai turtingesni tampa, bet jie vis dažniau perka būtent taip pagamintas vėliavas“, – svarstė A.Andruškevičius. Anot jo, mūsų šalyje vis popu liaresnė Lietuvos istorinė vėliava – vytis raudoname fone. Neretai ji tampa alternatyva XX a. pradžioje sukurtai trispalvei. Nukopijuoti nesugeba
Konkurencijos iš užsienio lietu viškų vėliavų gamintojai nejau čia. Atrodytų, pigiomis lietuviš komis vėliavomis ir vėliavėlėmis mūsų rinką galėtų užversti kinai, tačiau jie atkurti lietuviškos vė liavos spalvų nesugeba. „Labai mūsų žalia spalva įno ringa. Ne kiekvienam pasiseka ją pagaminti. Kiek pamenu, kadai se net skandalas buvo kilęs, kai iš Kinijos atvežė partiją Lietuvos vė liavų, kur žalia buvo visai ne žalia, o salotinė. Tada jos buvo išimtos iš prekybos“, – prisiminė vėliavų gamintojas.
Ekonom istas
r tikrai tok io taksi reik ia? Šis miesto vald žios žings nis rodo, kad nes ugeb a ma tvark yt is ir priž iūrėt i taksi rinkos. Ties a, tai ne tik sav ival dyb ės, bet ir centr inės vald žios pro blema. Vis ų šių problemų neb ūt ų, jei rin ka būt ų tink am ai priž iūr im a. Kur anksč iau buvo Konk urenc ij os tar y ba? Kur ji buvo tuos 20 met ų, kai prie Viln iaus oro uosto dirb ant ys taks is tai ties iog apip lėš in ėj o kel eiv ius? Nej aug i vis os valst yb ės priemonės išn audotos, kad griebiam as i inic ia tyvos sav ivaldyb ei pač iai imt is to kių paslaug ų teik imo? Merijos sumanymas primena despe raciją, kai nesusitvarkoma su situaci ja. Normalioje valstybėje savivaldybei tuo užsiimti nereikėtų.
utobusų Dėl šių pakeitimų sostinėje ki lo gyventojų pasipiktinimas. Jie miesto vadovus užvertė klausi mais dėl panaikintų maršrutų, nes iš gyventojų buvo atimta galimy bė nepersėdus pasiekti savo dar bo vietą. Savo klaidą supratę savivaldybės atstovai žada didesnį skaičių auto busų. Tiesa, miestiečiai tvirtina, kad kol kas situacija negerėja. Vežėjai sako, kad, sostinės savi valdybei įsikišus į maršrutinių taksi transporto sistemą, įmonės atsidū rė ant bankroto slenksčio. Jie žada atleisti kelias dešimtis darbuotojų, netrukus išparduoti transportą. Vilniaus vežėjai mikroautobusais dienraščiui atskleidė planavę strei kuoti, tačiau persigalvojo ir kapi tuliuoja. Didžiausia miesto vežėjų įmonė „Transrevis“ jau atsisakė 30 dar buotojų iš turėtų 140, atleistų ne trukus gali būti ir dar daugiau.
Lietuvos trispalvės daugelį tau tiečių dominti pradeda tuomet, kai tenka jas kabinti ant namų, – prekyba vėliavomis pagyvėja li kus kelioms dienoms iki šventės. O šių ne tiek jau ir daug. Delnais prekybininkai trina tris kartus per metus – liepos 6-ąją, vasario 16ąją ir kovo 11-ąją. „Šįmet kovo 11-ąją mums koją pakišo tai, kad šventės diena bu vo sekmadienį. Prekybos pagy vėjimas šioks toks buvo, bet ne toks, koks galėjo būti, jei būtų bu vusi darbo diena. Daugiau pirkė jų buvo vasario 16-ąją – žmonės ėjo ir pirko vėliavas. Prigąsdinti visi, kad jas reikia kelti“, – teigė
vėliavomis prekiaujančios įmo nės „Aka Baltic“ vadovas Aivaras Andruškevičius. Jis atvirai sakė, kad trispalvių pardavimas buvo ypač išaugęs, kai Lenkijos prezi dentas žuvo per lėktuvo katastro fą, – lietuviai labai aktyviai pirko vėliavas ir gedulo juostas. Pasak verslininko, pagrindinė dalis trispalvių pirkėjų, plūstančių į parduotuves per šventes, yra ei liniai gyventojai. „Paskutinę die ną vėliavas žmonės perka tikrai ne eitynėms ar kitiems renginiams, o savo reikmėms. Visokie naciona listai jas susiperka iš anksto“, – pasakojo A.Andruškevičius.
Atminimas: vis dažniau lietuviai nori įsigyti istorinę Lietuvos vėliavą.
Patriotai vėliavas ir perka, ir gauna dovanų Andrejus Žukovskis Patriotais save vadinantys poli tikai namų be vėliavos neįsivaiz duoja. Radikalų jaunimą vieni jančio Juliaus Pankos trispalvė plazda eitynėse, o Kazimiero Uo kos namus puošia istorinis valsty bės simbolis.
Raginimas: Susisiekimo ministe
rija ragina sostinės savivaldybę iš naujo pagalvoti apie Vilniaus su sisiekimo sistemos bėdas.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Simono Švitros nuotr.
Vienas iš kontroversiškai vertina mų Kovo 11-osios eitynių organi zatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadas J.Panka savo na muose laikomą trispalvę kadaise įsigijo viename prekybos centre. Patriotinės organizacijos lyderis prisipažino, kad pirkdamas pasi domėjo, ar tai Lietuvoje gaminta vėliava. Dabar jo bendraminčiai mūsų šalies simbolių ieško spe cializuotose parduotuvėse. „Aš prekybos centre pirkau, bet ant etiketės buvo parašyta, kad vėliava pagaminta Kaune. Todėl tikiuosi, kad nebuvo iš tos siun tos, kur iš Kinijos. O mano kole gos iš tautinio jaunimo organi zacijos perka vėliavas privačioje
parduotuvėlėje. Ten jos kokybiš kos ir nebrangios, pagamintos Lietuvoje“, – teigė J.Panka. Jis su bendraminčiais į rengi nius, galima sakyti, neišeina be vėliavų. Tačiau, pasak J.Pankos, rimta problema yra kotai. „Ko kybiškų kotų gana sunku įsigyti. Jie brangūs arba nepatogūs trans portuoti. Kiek turime kotų pasi darę, tiek vėliavų stengiamės ir naudoti“, – pasakojo pašneko vas. Seimo narys K.Uoka namie turi dvi trispalves. Vieną politikas ga vo dovanų Lietuvoje, o kitą 1991aisiais atsivežė iš Jungtinių Vals tijų. „Šita vėliava tikrai istorinė. Ji ilgus metus vasario 16 d. Vašing tone būdavo kabinama ant Prof sąjungų rūmų kaip tik priešais sovietų ambasadą. Šią vėliavą ir gavau dovanų 1991 m. kaip ženklą to, kad pasiekėme pergalę ir Lie tuva bus laisva amžinai“, – teigė politikas. Šiuo metu K.Uoka vėliavą no rėtų padovanoti vienam iš Lietu
Komentaras Andžejus Dinikis Viešosios tvarkos skyr iaus vedėjo pavaduotojas
V
iln iuje kovo 11-ąją nusta tyti 22 pažeidimai – vėlia vos neiškeltos. Šią dieną taip pat pastebėjome, kad žmonės buvo linkę pranešti apie pa matytus pažeidimus. Vasario 16-ąją tokių atvejų būta mažiau – 19. Už neįvykdytą prievolę iškabinti vė liavą numatytos baudos. Pastatų ad min istrator iams, namų priž iūrėto jams skiriamos baudos nuo 10 iki 30 litų. Jeigu vėliava neiškelta ant vals tybinės įstaigos ar savivaldybės, ski riamos baudos nuo 30 iki 60 litų.
vos muziejų, tam, kuris prisiim tų atsakomybę ją saugoti. „Kol kas laikau vėliavą namie. Ją išskalbiau ir ji garbingoje vietoje. O kitą vė liavą per šventes kabinu ant na mo. Kaip tik baigiau namo fasadą tvarkyti, tad šiemet ir pakabinau vėliavą“, – kalbėjo politikas.
4
antrADIENIS, kovo 13, 2012
lietuva Pirmalaikių rinkimų idėja
Pokalbiai: po D.Grybauskaitės sprendimo konservatorių lyderiai A.Kubilius ir I.Degutienė turėjo ką aptarti.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Premjeras gavo antausį Valstybės vadovė vakar 1 susitiko su vidaus reika lų ministru R.Palaičiu bei jį į Vy
riausybę delegavusios Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku. „Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki ka dencijos pabaigos. Liko tik septy ni mėnesiai. O ar nori dirbti kar tu, turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą turi spręsti poli tinėmis priemonėmis Seime. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, gin če tarp koalicijos partnerių nepa laikau nė vieno iš jų“, – pabrėžė Prezidentė savo trumpame pareiš kime, kurį pati perskaitė netrukus po šio susitikimo. „Nedalyvausiu koalicijos partne rių apsistumdymuose prieš rinki mus. Koalicija ir Vyriausybė ir toliau turi mano palaikymą strateginiais klausimais. Laukia visai valsty bei svarbūs apsisprendimai. Todėl kviečiu politikus, ypač valdančiąją daugumą, užbaigti būtinus valsty bei ir Lietuvos žmonėms darbus“, – pareiškė valstybės vadovė. Aptarė situaciją
R.Palaitis ir A.Čaplikas po pokal bio su Prezidente užsiminė, kad per jį „aptarta susidariusi politi nė situacija“. „Esame pasirengę dirbti šioje Vyriausybėje, nes už
daviniai Seimo pavasario sesijoje tikrai labai rimti“, – teigė R.Palai tis. „Aptarėme susiklosčiusią po litinę situaciją, padėtį koalicijo je, prasidėjusią svarbią sesiją. Mes kaip partija pasiryžę dirbti valsty bės stabilumo labui“, – pritarė li beralcentristų lyderis. R.Palaitis sakė, kad politinį konfliktą valdančiojoje koalicijoje su kėlęs konkursas užimti Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo postus įvyks. „Yra kandidatų. Konkursas pagal įsta tymus ir nutarimus turėtų vyk ti penktadienį. Aš manau, kad jis įvyks“, – teigė ministras. Vidaus reikalų ministerija pa tvirtino, kad yra vienas kandida tas, pretenduojantis į FNTT vado vo vietą. Pasikalbėjo ir su premjeru
Vakar anksti ryte įvyko tradicinis Prezidentės pokalbis su premje ru A.Kubiliumi. Šio susitikimo re zultatai nekomentuojami. Vėliau, jau paviešinus Preziden tės pareiškimą, A.Kubilius pabrė žė nesutinkąs su valstybės vadovės sprendimu. Premjeras teigė: „Pre zidentė pareiškime sakė, kad ji ma no siūlymą vertina kaip tam tikrą vien tik vidinį koalicijos apsistum dymą, susietą su artėjančiais rinki mais. Negaliu su tokiu požiūriu su
tikti. Šiuo klausimu mūsų požiūriai skiriasi.“ „Siūlydamas atleisti ministrą nesiekiau jokių partinių ambi cijų patenkinimo. Atsakingai ver tinu ministro R.Palaičio padarytą klaidą nepagrįstai, skubotai, ne motyvuotai atleidžiant du aukšto lygmens profesionalus iš pareigų. Ji sudarė visiškai klaidingą vaiz dą, kad gerai dirbantys profesio nalai už gerą darbą gali būti atleis ti“, – kalbėjo premjeras ir priminė, kad nesutarimai su ministru prasi dėjo po to, kai šis atleido iš pareigų du FNTT vadovus. „Tikiu, kad tokioje situacijoje, kuri susidarė po Prezidentės pa skelbto sprendimo, visuomenės poreikį valstybėje matyti daugiau teisingumo dar kartą apsvarstys koalicijos partneriai liberalcentris tai ir pats ministras. Aš pats siek siu, kad teisingumas dviejų netei singai atleistų pareigūnų atžvilgiu būtų atkurtas“, – baigė savo pa reiškimą premjeras.
Dalia Grybauskaitė:
Nedalyvausiu koali cijos partnerių apsi stumdymuose prieš rinkimus.
Pradės interpeliaciją?
Paklaustas, ar mato galimybę toliau dirbti Vyriausybės vadovu, A.Ku bilius tiesiai neatsakė, tačiau leido suprasti, kad tokia galimybė yra. „Su Prezidente nesutarimų būda vo ir anksčiau, bet pagrindiniais, strateginiais klausimais sutarda vome. Toks Prezidentės sprendi mas nepadės koalicijai ir Vyriausy bei konstruktyviai dirbti. Bet mes matome atsakomybę rinkėjams už tuos tikslus, kuriuos iškėlėm dar 2008 m. Rinkėjams ir atsiskaity sim“, – sakė premjeras. A.Kubilius nedrįso spėti, ar Sei me gims interpeliacija vidaus rei kalų ministrui. „Rinksimės į par tijos vadovybę bei frakciją ir svarstysime visus klausimus. Ne siimčiau atsakyti, kokios yra in terpeliacijos galimybės, bet norė čiau paminėti, kad interpeliacijos koalicijos viduje nėra pats geriau
sias problemų sprendimo būdas“, – tvirtino jis. Dabar Seime gali būti sprendžia mas klausimas dėl nepasitikėjimo R.Palaičiu inicijavimo. Kai kurie val dančiosios Tėvynės sąjungos politi kai užsiminė apie tokią galimybę. „Tokia situacija, kokia susida rė, nepadeda dirbti Vyriausybei, bet esame pratę dirbti nelengvom aplinkybėm“, – taip Vyriausybės vadovas atsakė į klausimą, ar bus įmanoma dirbti su esamu vidaus reikalų ministru. Prabilo apie mažumos Vyriausybę
„Prezidentės sprendimas sukuria tam tikrą tolesnę politinių įvykių seką. Dabar pirmiausia visiems rei kėtų nusiraminti ir pabandyti blai viai pasvarstyti, kaip šitoje situaci joje visi turi elgtis. Liberalų sąjūdis toliau laikosi pozicijos, kad bet koks koalicijos santykių aiškinimasis gali žlugdyti konstruktyvų Seimo dar bą ir nepasieksime tų tikslų, ku rie keliami visam Seimui“, – BNS sakė valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis. „Seimas neturi įsivelti į poli tinius konfliktus. Interpeliacijos Seime reikštų koalicijos griūtį, o ta griūtis būtų pats prasčiausias sce narijus“, – pridūrė jis. Paklaustas, kokias regi išeitis iš susidariusios politinės padėties, E.Masiulis svarstė, jog įmano mi keli sprendimo būdai: „Išeitis – viską pabandyti išspręsti neį veliant Seimo. Vienas sprendimo būdas – koalicijos partneriai turi atsisėsti prie vieno stalo ir išsiaiš kinti, ar gali toliau bendrai dirbti. Jei tokių galimybių nėra, situaci ją reikėtų ne Seime interpeliacijo mis spręsti, o nutraukiant dabarti nę koalicijos sutartį ir formuojant kitokią koaliciją ar mažumos Vy riausybę.“ Seimo pirmininkė Irena Degu tienė viešai išsakė abejonę, ar Pre zidentė vis dar pasitiki dabarti ne Vyriausybe. Politikės žodžiais, sprendimų permetimas Seimui reikštų tik chaosą. „Darbo nebus – bus tik interpeliacijos. Ir didelis chaosas Seime bei visuomenėje“, – sakė I.Degutienė. Ji taip pat pareiškė nepritarian ti D.Grybauskaitės vertinimui, esą R.Palaičio istorija yra koalicijos partnerių „apsistumdymas prieš rinkimus“.
Seimo pirmininkė I.Degutienė ma no, kad susiklosčius tokiai politinei situacijai vertėtų pamąstyti apie pir malaikių Seimo rinkimų surengimą šią vasarą. I.Degutienė teigė galinti iškart siūlyti parlamentarams balsuoti dėl pirma laikių rinkimų, tačiau nusprendusi pirmiausia pasitarti su konservato rių frakcijos ir partijos vadovybe. Politikė pabrėžė mananti, kad pir malaikiai rinkimai išspręstų ir dar vieną bėdą – paankst inus rink i mus, būtų išvengta valdžių kaitos biudžeto tvirtinimui einant į pabai gą ar „naktinių“ reformų. Tačiau šį Seimo pirmininkės siūly mą politikai vertina prieštaringai. „Įsivaizduočiau, kad Seimo vado vė pirmalaikius rinkimus paminė jo kaip teoriškai žinomą išeitį, jeigu Seime užsitęstų įtampa, tokia chao tiška situacija, kurią, aišku, paska tina Prezidentės apsisprendimas, nes, manau, jis didina įtampą ir ku ria net papildomą įtampą tarp mū sų frakcijos ir Prezidento instituci jos. Bet aš noriu būti optimistas ir būčiau linkęs ieškoti išeičių“, – sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniū nas Jurgis Razma. Pasak jo, pirmalaikių rinkimų paskel bimo tikimybė „nėra tokia jau didelė, žinant, kad kiekvienas Seimo narys, keldamas ranką už tokį siūlymą, gal vos apie savo situaciją, apie neapib rėžtą galimybę vėl būti išrinktas“. Prezidentė išreiškė pasitikėjimą da bartine Vyriausybe ir dabar ateina laikas dirbti energetikos srityje, o pirmalaikiai rinkimai yra pabėgimas nuo atsakomybės. Taip mano liberal centristų pirmininkas A.Čaplikas. Bet valstybės vadovės neatleistas vi daus reikalų ministras R.Palaitis pa reiškė palaikąs Seimo pirmininkės siūlymą. „Dar ir štai dėl tokios prie žasties – tiesiog kai yra konstruoja mas valstybės biudžetas, naujai iš rinkta valdžia ateina ant senosios sukonstruoto biudžeto ir yra labai trumpas laiko tarpas viską pakeisti. Tad jeigu vasaros pradžioje arba pa vasarį vyktų rinkimai, tai būtų sveika ir tuo požiūriu“, – kalbėjo ministras. Prezidentei atsisakius atleisti vidaus reikalų ministrą, valdantieji turi ar ba susitarti ir dirbti drauge, nepaisy dami nieko, arba Vyriausybė privalo pasitikrinti pasitikėjimą Seime, kaip teigia Seimo opozicijos lyderis Al girdas Butkevičius. „Valdančioji dau guma turi parodyti, ar gali dirbti, pa rengti projektus ir juos priimti, ar ne gali. Tada turi pasitikrinti pasitikėji mą Seime“, – BNS sakė A.Butkevičius. Jis taip pat tvirtino, kad socialde mokratai remia Seimo vadovės siū lymą vasarą rengti pirmalaikius par lamento rinkimus. Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti šių metų spalį. Vyr iausiosios rink imų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad įmanoma vasarą sureng ti pirmalaikius rinkimus, tačiau pa brėžė, jog toks sprendimas nebū tų lengvai priimtas Seime. „Fiziš kai surengti rinkimus vasarą, aiš ku, įmanoma, ir Konstitucija įparei goja tai padaryti per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Tačiau reikia pastebėti, kad toks sprendi mas Seime lengvai priimtas nebus. Paprastai tai nelengvas sprendimas, nes ir parlamentarai suplanavę sa vo veiklą, ir partijos rinkimams ruo šiasi planuodamos juos spalį“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.
5
antrADIENIS, kovo 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Byla toliau stringa Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pirmadienį nepavyko apklausti dviejų liudytojų. Vienas liudytojas pranešė, kad susirgo, o kitam nepavyko įteikti šaukimo.
Terminas: šiuo metu dešiniavairiais automobiliais Lietuvos keliais,
atvykus iš kitos šalies, galima važinėti tris mėnesius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lietuva Europos Komisijai nepasiduos Motyvuodama eismo saugumu, Lietuva ES Teisingumo Teisme ketina ginti draudimą registruo ti automobilius su vairu dešinė je pusėje. Susisiekimo vicemi nistras Rimvydas Vaštakas tei gia, kad Europos Komisijos (EK) veiksmai gali būti politizuoti. Tikisi pergalės
Vyriausybė pritaria ir siūlymui įsijungti į EK bylą prieš Lenkiją, kuri taip pat priešinasi tokių au tomobilių registravimui. „Vyriausybės pasitarime bu vo pritarta dviem rezoliucijoms – ES Teisingumo Teismo nagri nėjamoje byloje Lietuva gins sa vo poziciją, taip pat pritarta, kad Lietuva dalyvautų ES teisme prieš Lenkiją. Abiem šiais atvejais mes palaikome tą poziciją, kad auto mobiliai su dešinėje pusėje esan čiais vairais Lietuvoje nebūtų re gistruojami“, – žurnalistams po pasitarimo sakė R.Vaštakas. Anot jo, įstatymas numato, kad saugus eismas ir visuomenės in teresas yra svarbiau už ekono minį interesą. Pasak R.Vaštako, teismas gali įpareigoti Lietuvą pakeisti įstatymą, o jeigu Lietu va tam nepaklustų, jai grėstų di džiulės baudos. „Bet mes įsitikinę, kad eidami į teismą turėsime pakankamai ar gumentų, jog esame teisūs“, – kalbėjo R.Vaštakas.
tiek pagal kitas taisykles, tų au tomobilių nepirks. O Lietuvoje ar Lenkijoje tokie automobiliai būtų populiarūs – vien dėl to, kad jie pigesni“, – sakė R.Vaštakas. Anot jo, reikalavimas regist ruoti tik lengvuosius automobi lius keistokas: „Kodėl tik leng vuosius? Jeigu registruotume, turėtume leisti visus – ir sunk vežimius, ir autobusus su prie šingoje pusėje įrengtomis įlipi mo vietomis.“ Šiuo metu dešiniavairiais auto mobiliais Lietuvos keliais, atvy kus iš kitos šalies, galima važinė ti tris mėnesius. EK yra pateikusi nuomonę, kad vairo įrengimo pusė negali būti priežastis atsisakyti registruo ti lengvąjį automobilį. Lietuva į tokią EK nuomonę yra pateikusi atsakymą, bet jį išnagrinėjusi EK nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis iškeltų bylą.
Rimvydas Vaštakas:
Lietuvoje ar Lenki joje tokie automobi liai būtų populiarūs – vien dėl to, kad jie pigesni.
Pakenktų eismo saugumui
Didžiosios Britanijos interesai
Vyriausybė ginčija EK pozici ją, kad, draudžiant registruo ti lengvuosius automobilius su vairu dešinėje pusėje, pažeidžia ma ES teisė. Susisiekimo vicemi nistras teigia, kad tai gali būti po litinis klausimas. „Keliame iš karto klausimą, ar tai nėra politiniai reikalai, nes Jungtinė Karalystė kompensavo nemažai lėšų naujas transporto priemones per krizę įsigijusiems vairuotojams. Ir dešimtys tūks tančių automobilių tebėra su kaupti aikštelėse, garažuose, ae rodromuose ir laukia, kad būtų parduoti“, – teigė jis. „Didžiosios Vakarų Europos šalys – Vokietija, Prancūzija, kur važinėjama gana naujais auto mobiliais ir draudimo bei techni nės apžiūros sistemos veikia šiek
Susisiekimo ministerija mano, kad leidimas važinėti automobi liais, nepritaikytais eismui dešine kelio puse, turėtų neigiamos įta kos eismo saugumui lenkiant. „Moksliniais tyrimais įrody ta, kad rizika patekti į eismo įvy kį su minėtais automobiliais yra 32 proc. didesnė. Atsižvelgiant į tai, dalyvavimas šioje byloje yra svarbus ginant viešąjį interesą“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte. Vyriausybės Europos teisės de partamentas pabrėžia, jog EK ne teisingai nurodo, kad Lietuvoje draudžiama eksploatuoti trans porto priemones dėl priežasčių, susijusių su jų vairavimo mecha nizmu, nes Lietuvoje šis draudi mas susijęs su galimybės saugiai vairuoti užtikrinimu. VD, BNS inf.
Teismo atstovas spaudai Gintau tas Stalnionis BNS sakė, kad viena kaltinamųjų byloje Marina Liutke vičienė pareiškė, jog nori atsisakyti valstybės skirto gynėjo. Šį prašymą teismas atmetė. Iki penktadienio byloje paskelbta pertrauka. Penktadienį teismas ketina pra dėti pagrindinės liudytojos DP by loje buvusios partijos kasininkės Nijolės Steponavičiūtės apklausą. N.Steponavičiūtė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti DP lyderiui europarlamen tarui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvu sioms partijos darbuotojoms Vi talijai Vonžutaitei bei M.Liutkevi čienei. Kaltinimai taip pat pateikti
juridiniam asmeniui – DP. Anksčiau skelbta, kad buvusi partijos kasinin kė N.Steponavičiūtė liudydama ki toje byloje dėl melagingų parody mų davimo patvirtino, kad partijoje buvo vedama neoficiali buhalterija, vokeliuose mokami atlyginimai. N.Steponavičiūtės apklausą DP byloje ketinama pradėti kitą penk tadienį, antroji apklausos diena numatyta kovo 19 d. Teisėjai pra nešė, kad advokatai ruoštųsi ap klausoms. Į bylą įtraukus valstybės gynėjus ir atmetus nepagrįstus nu šalinimus teismui pavyko išjudinti bylą iš mirties taško. Dabar byloje yra apklausta iki dešimties liudy tojų. Iš viso byloje yra daugiau nei 300 liudytojų. Prokurorai yra skelbę, kad 2004– 2006 m. DP partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų
ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pokyčiais. Anot tyrėjų, skaičiuo jant pamečiui, 2004-aisiais nebu vo fiksuota apie 13 mln. litų pajamų ir apie 13 mln. litų išlaidų, 2005-ai siais – apie 7,6 mln. litų pajamų ir apie 6,9 mln. litų išlaidų, 2006-ai siais – apie 4,4 mln. litų pajamų ir apie 3,7 mln. litų išlaidų. VD, BNS inf.
25
mln. litų
pajamų galbūt nuslėpė Darbo partija.
6
antrADIENIS, kovo 13, 2012
nuomonės
Ką daryti, kad būtume labiau nepriklausomi?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
O kas toliau? Niekas nežino
Stasys Gudavičius
N
ors Prez identė Dal ia Grybauskaitė priėmė sprendimą netenkin ti premjero Andriaus Kubil iaus teik imo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palai tį iš pareig ų, tai nepridėjo aišku mo, kaip pol itinė situacija vysty sis tol iau. Aštrios diskusijos, ką dabar dary ti, tęsiasi. Pol itinė sumaištis – irg i. Atrodo, ji užtruks dar ne vieną sa vaitę. Nors pats Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadov ų atleidimo sukeltas skan dalas jau daug iau kaip mėnes į purto lietuvišką politin į horizon tą. Pabaigos tam vis nematyti...
Prezidentė pasirin ko gana saliamoniš ką sprendimą nesitep ti rankų į valdančiosios koalicijos vidaus nesu tarimus, nesikišti į tas „peštynes prieš rinki mus politinėje smėlio dėžėje“. Kol kas žinome atsak ymą į vie ną pastaruoju metu itin dominu sį klausimą – kaip susidar iusio je sit uacijoje pasielgs Prez iden tė. Ji pasir inko gana sal iamon iš ką sprend imą nesitept i rank ų į valdančiosios koal icijos vidaus nesutar imus, nesik išt i į tas „peš tynes prieš rink imus pol it inė je smėl io dėžėje“ ir permetė pa tiems valdant iesiems gal imybę prot ingai išspręst i kilusį (dirbt i nai sukeltą?) konfl iktą. Bet toks valstybės vadovės apsi sprendimas sukėlė naujų klausi mų dėl ateit ies ir paskat ino kur ti naujas pol it in ių scenar ijų dė liones. Taig i – kok ie jie, tie politiniai atei ties scenar ijai? Pirmas variantas. Premjero A.Ku bil iaus vadovaujama Tėv ynės sąj ung a-Liet uvos krikšč ionys demokratai užg niauž ia ambici jas, prar yja karčią pol it inę pil iu lę ir bando garbingai užbaigti ka denciją kart u su liberalcentr is tais, bando priimt i Seimo pava sar io sesijoje svarbius su ener
Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
get ika susijusius ir kit us spren dimus. Antras. Konservator iai neaps i ram ina ir bando interpel iacijos būdu nuversti R.Palait į. Ir kai su pranta, kad balsų tam nepakan ka, nes didesnė dal is opoz icijos lyg ir pasisako prieš tok į veiks mą, nuleidžia rankas ir, giliai atsi dusę, sugeba šleivodami užbaigti šią Seimo kadenciją. Kita vertus, jeigu būtų inicijuoja ma interpeliacija R.Palaičiui, libe ralcentristai galėtų imtis atsako mųjų veiksmų, pav yzd žiui, gra sinti Vyriausybės stabilumo sui rimu. Tarp galimų žingsnių – ne pasit ikėjimas premjer u A.Kubi lium i. Tuomet išk ilt ų grėsmė ne tik Ministr ų kabinetui, bet ir puo selėjamiems planams įgyvendin ti gyv ybiškai svarbius energet i kos projektus. Todėl, matyt, konservatoriai dar gerai pasvarstys, ar tol iau judin ti vidaus reikalų ministrą. Gal dėl pol it in io stabilumo atsisak ys to kių idėjų? Trečias scenar ijus. Viskas anks čiau ar vėl iau baig ias i A.Kubi liaus Vyriausybės žlug imu. Ir ta da išsiskleid žia „įstabi“ naujų ga limų pol it in ių scenar ijų paletė. Tačiau tok ia beveik apokal ipt i ne baigt im i, reg is, net ik i nei val dant ieji, nei opoz icija, nei prez i dentūra. Dar vienas var iant as – lib eral centr istai kok iu nors būdu pri verčiam i paaukot i R.Palait į. Bet iš naujausių šios part ijos atsto vų kalbų neatrodo, kad šiandien toks planas galėt ų būt i įgyven dintas. Galbūt lib eralcentr ist ai bus iš stumti iš Vyriausybės, o juos pa keis Darbo partija? Arba valdan čioji koal icija liks maž umoje ir kaskart pasiduos dal ies opoz ici jos valiai? Pagal iau, vakar staiga išn iro pir malaik ių Seimo rink imų idėja. Tik vargu ar ji turi ką nors bend ra su realybe. Pirmiausia, Seime turbūt nes us ir inks maž iaus iai 85 balsai, rem iant ys pasiūlymą dėl pirmalaik ių rink imų. Tai be veik neįmanoma misija. Tuo la biau kad patys konservatoriai to li graž u nėra sužavėt i tok iu vie nos savo lyderių Irenos Degutie nės pasiūlymu. Be to, iki eil in ių rink imų bel iko vos keli mėnesiai. Nevisiškai aiš ku, kodėl reikėt ų juos dar anks tinti. Kuris iš šių variantų galų gale bus įgyvend intas, šiand ien varg u ar galima atspėti. Viena aišku – po lit in is sąmyšis dar užt ruks. Gal būt iki pat naujojo Seimo darbo prad žios...
Stasys Jakeliūnas Kred ito unijos „Viln iaus taupomoji kasa“ anal it ikas
Š
iandien, nurimus šventiniam šurmuliui, verta paklausti sa vęs, ar per dvidešimt dvejus metus, praėjusius nuo Nep riklausomybės atkūrimo, jos Lietu voje padaugėjo. O gal sumažėjo? Turiu omenyje ne mūsų trispal vę, himną, kalbą, narystę ES, nors ir tai, be abejo, labai svarbu. Svars tau apie finansinę Lietuvos neprik lausomybę. Ar esame nepriklausomi, jeigu ne centrinis Lietuvos, o komerciniai skandinavų bankai valdo mūsų pi nigų sistemą – ekonomikos kraujo taką? Paskolų palūkanos, skolinimas užsienio valiuta, net ir nekilnoja mojo turto kainos – viskas priklau so nuo stambiųjų bankų vykdomos politikos. Dėl bankų veiksmų Lietu vos ekonomika 2007 m. pavojingai perkaito, o 2009 m. patyrė vieną di džiausių pasaulyje nuosmukių. Ar padidėjo mūsų nepriklauso mybė, jeigu valstybės skola per tre jus metus išaugo beveik 25 mlrd. li tų (šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. litų), o pinigų suma šios skolos pa lūkanoms per tą patį laikotarpį pa didėjo beveik tris kartus? Šiemet ji perkops 2 mlrd. litų ir dvigubai vir šys sumą, kurią skirsime krašto ap saugai. Šias sparčiai augančias palū kanas mokame mes visi didėjančiais mokesčiais ir nuolat kylančiomis kainomis. Ar nekyla grėsmė valsty bės savarankiškumui, jeigu Vyriau
sybė skolinasi su beveik 7 proc. me tinėmis palūkanomis ir yra nuolat priklausoma nuo užsienio bankų no ro jai skolinti? Ar išaugo mūsų valstybės ir mūsų visų finansinė nepriklausomybė per pastaruosius trejus metus, jeigu dau gelio mūsų pajamos beveik nepadi dėjo, o būtiniausių prekių ir paslau gų kainos pašoko 15–20 proc.? Ar gali būti laisva valstybė, jeigu didžioji dalis jos piliečių yra finansiškai suvaržyti, o trečdalis jų gyvena ties skurdo riba?
Būtina užbaigti ko mercinių bankų dik tatą ir savivalę šalies ekonomikoje, užtik rinti kompetentingą parlamentinę jų prie žiūrą.
Ar esame nepriklausomi, jeigu, ne turėdami iš ko ir savarankiškai nesu gebėdami uždaryti senosios atomi nės elektrinės, ketiname statyti dar vieną? Ar būsime pajėgūs ją pasta tyti, jeigu nesugebame atlikti daug paprastesnių darbų, pvz., pradėti masinį būsto renovavimą? Ar neau kojame finansinės nepriklausomybės dėl menamos energetinės? Ar sustiprėjo mūsų nepriklauso mybė, uždarius banką „Snoras“ tokiu būdu, kaip tai buvo padaryta? Toks uždarymas kiekvienam šalies dir bančiam kainavo beveik po 3 tūkst. litų, nes indėlių bankuose draudimo suma, siekianti beveik 350 tūkst. li tų, yra gerokai per didelė Lietuvai. Dėl tokio šio banko uždarymo išaugo valstybės skola, o kada ją pavyks grą
žinti – neaišku. Ar dar galime laiky ti savo valstybę nepriklausoma, jeigu tam, kad ji išgyventų, kasmet iš kitų šalių į ją tenka įlieti 15–20 mlrd. litų skolintų ir dovanotų lėšų? Kas liks iš mūsų nepriklausomybės, kai šis lėšų srautas išseks? Ką reikėtų daryti, kad numanomi atsakymai į šiuos klausimus nekel tų nusivylimo ir galbūt įniršio jų au toriui? Būtina užbaigti komercinių bankų diktatą ir savivalę šalies ekonomi koje, užtikrinti kompetentingą par lamentinę jų priežiūrą, įvertinti jų vaidmenį kylant krizei ir iki jos. Rei kia deramai išsiaiškinti banko „Sno ras“ uždarymo aplinkybes ir pako reguoti indėlių bankuose draudimo sistemos veiklą. Mūsų valstybei seniai laikas surasti pigesnių skolinimosi šaltinių – Šve dijoje, Japonijoje, Tarptautiniame valiutos fonde ar dar kur nors ki tur. Reikia užmiršti tuščias ambici jas – jos per brangiai kainuoja šalies piliečiams. Priešingu atveju vėl ga li reikėti mažinti ne tik pensijas, bet ir lėšas švietimui bei kultūrai. Dėl to mūsų nepriklausomybė dar labiau sumažėtų. Būtina objektyviai ir be ideologinių stereotipų įvertinti Visagino atominės elektrinės statybos ekonominį pagrįs tumą. Gerokai svarbiau būtų nedel siant pradėti masinę būsto renovavi mo programą. Dėl to tikrai padidėtų ir energetinis efektyvumas, ir mūsų vi sų finansinė nepriklausomybė. ES paramą reikia naudoti ten, kur galima užtikrinti ilgalaikę ekonomi nę naudą. Dabar didelė dalis šios pa ramos nusėda privačiose sąskaitose, didina korupciją ir iškraipo ekono minius procesus. Dėl tokio paramos naudojimo, koks yra dabar, ne didėja, o mažėja mūsų šalies finansinė ne priklausomybė.
Byla dėl sąvartyno atnaujinama
V
ilniaus apygardos administ racinis teismas pirmadienį nepaskelbė savo sprendimo dėl taršos leidimo, sutei kiančio teisę veikti sąvartynui, ir nu sprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Galutine ir neskundžiama bylos nutartimi į šią bylą kaip tretieji as menys įtraukti Elektrėnų savivaldy bės administracijos atstovai, ugnia gesiai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Kultūros paveldo departa mento atstovai. Teismo sprendimu tretieji asmenys turės pateikti savo
atsiliepimus dėl ieškinio. Taip pat teismas nusprendė išreikalauti visą institucijų susirašinėjimo dėl taršos leidimo medžiagą. Kitas teismo po sėdis vyks balandžio 12 d. Teismas nagrinėja administracinę bylą pagal Kazokiškių bendruomenės ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus sky riaus tarybos skundą Vilniaus regio no aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) dėl taršos integruotos pre vencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo panaikinimo. Asociacija Kazokiškų bendruomenė ir Lietuvos Sąjūdžio
Vilniaus skyriaus taryba prašo pa naikinti VRAAD 2011 m. spalio 17ąją bendrovei administracinio teis mo išduotą TIPK leidimą dėl Vilniaus apskrities regioninio buitinių atlie kų sąvartyno ir atliekų priėmimo iš gyventojų aikštelės Kazokiškių kai me, Elektrėnų savivaldybėje, eksp loatavimo. Pasak pareiškėjų, 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutar timi panaikino 2007 m. rugsėjo 10 d. VRAAD išduotą TIPK leidimą. BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, kovo 13, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,88 %
27
–0,93 %
–0,34 %
Pensijų fondai – vertingi 2012 m. vasarį visi šalyje veikiantys antros ir trečios pakopos pensijų fondai generavo teigiamą investicijų grąžą. Praėjusį mėne sį trisdešimties Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė viduti niškai išaugo 1,98 proc., arba beveik 5 proc. nuo metų pradžios. Devynių trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė vasarį padidėjo 2,75 proc., nuo metų pradžios – 7,29 proc., o valdomas turtas sudarė 98,63 mln. litų.
proc.
šiemet išaugo išperkamąja nuoma parduotų naujų lengvųjų automobilių skaičius.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2243 DB svaras sterlingų 1 4,1290 JAV doleris 1 2,6342 Kanados doleris 1 2,6583 Latvijos latas 1 4,9562 Lenkijos zlotas 10 8,4174 Norvegijos krona 10 4,6165 Rusijos rublis 100 8,8965 Šveicarijos frankas 1 2,8642
pokytis
+0,8886 % +0,0873 % +0,8885 % +0,8383 % +0,1495 % +0,0928 % –0,7268 % +0,1452 % –0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,86
4,66
2,36
„Kvistija“
4,77
4,58
2,33
„Vakoil“
4,85
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,38 dol. už 1 brl. 124,29 dol. už 1 brl.
Kurti namų guolio – su kuponu Įsigyti būstą su nuolaidų kuponu – jau realybė, tačiau šį pirkimo būdą dalis nekilnojamojo turto (NT) agentūrų vis dar smarkiai puola. Jų manymu, toks metodas pasiteisinti negali, nes gyven tojai į būstą investuoja apgalvotai. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paklausa per maža
Šalyje paplitęs grupinis pirkimas pirmuosius žingsnius žengia ir NT rinkoje. Net jei gyventojai skubo tais mažesnių kainų pasiūlymais nesusigundo, grupinis pirkimas NT bendrovėms padeda bent jau kaip reklama. NT bendrovė „Vilniaus turtas“ šiuo metu siūlo kelis NT objek tus, kuriuos galima įsigyti pigiau, jei susidaro atitinkamas skaičius susidomėjusių ir užsiregistravusių dėl specialaus kupono. Tokiu būdu pirkėjai gali nusipirkti NT objektus su 11–27 proc. nuolaida. O akcijos galiojimo terminą rodantis laikro dis pirkėjams palieka apsispręsti nuo 12 iki 24 dienų. Grupinis pirkimas kitose prekių ir paslaugų rinkose – jau ne naujiena. Tačiau bendrovės „Vilniaus turtas“ komercijos vadovas Antanas Kuda rauskas sakė, kad mintis pasiūlyti naujas NT pirkimo galimybes jam kilo dar tuomet, kai grupinio pir kimo šalyje apskritai nebuvo. Esą idėjai tereikėjo laiko subręsti. „Mintis kilo pastebėjus, kad kar tais draugai nori pirkti šalia esan čius kotedžus ar butus, o perkant juos keliems žmonėms kartu staty bų bendrovės taiko didesnes nuo laidas nei gautų arba išvis negautų pavienis pirkėjas. Nusprendžiau, kad tokių žmonių yra daugiau nei tais keliais atvejais, su kuriais man teko susidurti per savo karjerą“, – sakė A.Kudarauskas. Pašnekovas patikino, kad akci ja didesnio gyventojų susidomėji mo sulaukė, tačiau tai lūkesčių vis dėlto nepateisino: „Manau, žmo nės tiesiog tikisi gerokai didesnių nuolaidų.“ A.Kudarauskas taip pat svarstė, kad nepakankamą pirkėjų susido mėjimą lėmė santykinai nedidelė reklaminė kampanija, todėl nema ža dalis pirkėjų, kuriems pasiūly mai būtų buvę aktualūs, apie juos dar paprasčiausiai nežinojo. Veikia kaip reklama
Kaip pasakojo svetainių grupinis.lt ir beta.lt savininkas Aldas Kirvai tis, dar pernai gruodžio viduryje grupinių pirkimų būdu svetainėje beta.lt buvo parduodama 100 litų vertės kuponų naujiems butams su
10 tūkst. litų nuolaida įsigyti. Ki taip nei minėta NT bendrovė, pa šnekovas sakė sulaukęs didžiulio svetainės lankytojų susidomėjimo. Jo manymu, taip galėjo nutikto dėl to, kad anksčiau Lietuvoje nebuvo vykdoma nieko panašaus. „Į minėtą akciją žiūrėjome kaip į įdomų eksperimentą, todėl džiu gu, kad jis pavyko, – mūsų porta lais pasinaudoję NT plėtotojai re zultatais liko patenkinti. Ir svarbu ne vien parduotų kuponų skaičius – partneriai mus informavo, kad, prasidėjus akcijoms mūsų porta luose, daugelis potencialių butų pirkėjų kreipėsi į juos tiesiogiai, norėdami apie parduodamus ob jektus sužinoti daugiau, teiravosi detalių“, – sakė A.Kirvaitis.
Remigijus Pleteras:
NT nėra kasdienio vartojimo prekė, ku rią būtų galima įsigyti su kuponu. Pašnekovas patikino, kad gera reklama neretai yra ne šalutinis gru pinio pardavimo rezultatas. Jo teigi mu, dalis svetainių partnerių gru pinius pardavimus vertina ne kaip prekybos kanalus, o būdą skelb ti apie save. Anot A.Kirvaičio, taip apie prekių ženklus ir pačias įmones sužino gerokai daugiau žmonių. Perka atsargiau
NT bendrovės „Ober-Haus“ ge neralinio direktoriaus pavaduoto jas Remigijus Pleteras pabrėžė, kad NT nėra batų pora ar kita kasdienio naudojimo prekė. Esą NT jau ban dyta įvairiausiais būdais priskir ti prie kasdienės paklausos prekių, netgi prekiaujant šiuo turtu inter netu. Tačiau pirkėjai naujomis ga limybėmis esą nesusigundo, nes įsigydami NT objektus vadovau jasi kitokiais pirkimo principais. „Būstas dažnai yra viso gyve nimo investicija, todėl NT nega lime pavadinti masiniu pirkiniu. Šio turto įsigijimą lemia daugybė veiksnių, todėl sprendimas negali būti impulsyvus, neva pamačiau, kad yra penki kuponai, keturi jų jau nupirkti, todėl suskubau ir įsigijau butą“, – sakė R.Pleteras.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad grupinis pardavimas yra ge ra rinkodaros priemonė atkreipti į save dėmesį ir parodyti, kad bendrovė turi gerų pasiūlymų. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad pirkėjas ir pardavėjas, nors pasiūlymai geri, vis vien vadovaujasi savo finansi nėmis galimybėmis. „Pirkėjas NT nupirks už tą kainą, kuri jam pasirodys racionaliausia iš daugybės rinkoje pasiūlytų, o par davėjas parduos kaina, kokia par duoti gali“, – sakė jis. Nuolaidos turi ribas
A.Kirvaitis sutiko, kad butus ar namus žmonės perka atsargiau, tačiau nei turto pobūdis, nei pir kėjų įpročiai esą neturi įtakos bendriems kainų sudarymo princi pams: „Paklausos agregavimo principai, leidžiantys bet kokią prekę ar paslaugą įsigyti pigiau, jei subūrus pirkėjus į grupę užsako mas didesnis jų skaičius, galioja ir naujos statybos NT rinkoje.“ A.Kudarausko teigimu, bendro vės vadybininkai nuolat ieško NT objektų savininkų ir su jais veda derybas dėl naujų ir dar geresnių pasiūlymų. Tačiau, anot jo, staty bų įmonės kartais nėra pajėgios dar labiau sumažinti kainas dėl įvairių įsipareigojimų, todėl kol kas di desnių nuolaidų bendrovė pasiū lyti negali: „Statybų bendrovės yra nustačiusios pačią žemiausią kai ną, kurios peržengti negali, nes,
Įtarumas: NT bendrovės abejoja, ar statybų įmonės grupei pirkėjų ga
li pasiūlyti didesnę nuolaidą nei vienam susidomėjusiam.
pavyzdžiui, yra paėmusios kredi tą iš banko.“ NT agentūros RE/MAX broke ris Mišelis Galeckas įsitikinęs, kad statybų įmonėms panašios akci jos nėra naudingos. Esą joms nė ra skirtumo, ar NT objektas par duodamas atskiram pirkėjui, ar jų grupei. „Kuo statybų bendrovėms tai naudinga? Jos parduoda butą ir
„Shutterstock“ nuotr.
žino, kad jei ne šis, tai kitas žmo gus jį nupirks. Nejaugi dėl to, kad gali iš karto parduoti du objektus vietoj vieno, įmonė labiau „susi spaus“? Aišku, jei perka du žmo nės ir abu moka pinigus iš karto, dar galima svarstyti apie nuolai das, tačiau dažniausiai pirkėjai ima paskolas ir pan.“, – svarstė M.Galeckas.
8
antrADIENIS, kovo 13, 2012
sveikata
Kūdikis prilygo stebuklui Su donoro inkstu gyvenančiai ir cukriniu diabetu sergančiai moteriai susilaukti vaikų – beveik neįmanoma. Laima Kuc kailienė – pirmoji Lietuvoje, kurią aplankė laimė. Sūnų ji pagimdė beveik po 10 san tuokos metų. Šeima: Laima ir Richardas labai laimingi, bendromis jėgomis numalšinę ligas ir po dešimties santuokos me
tų sulaukę sūnaus.
Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
dumynus mergaitė galėjo tik žiūrėti ir buvo priversta gerti daug minera linio vandens, kurio taip nemėgo.
Negali nešioti vaiko
Alytuje gyvenantys Laima, Richar das ir Nojus Kuckailiai iš pirmo žvilgsnio – eilinė šeima. Richar das anksti ryte skuba į darbą, o jo žmonos laimė kasdien prasideda nuo sūnaus šypsenos. Namo grį žusį tėtį beveik metukų Nojus pa sitinka plodamas rankytėmis ir jau savarankiškai žingsniuodamas. Motinystės džiaugsmas kiek už gožė asmeninius moters poreikius, bet jų nepaisyti nevalia, nes yra gy vybiškai svarbūs. „Turiu skirti dėmesio ne tik vai kui, bet ir sau: reikia laiku gerti vaistus nuo inksto atmetimo, nuo lat matuotis gliukozės kiekį krau jyje, vengti didesnio fizinio krūvio. Dėl to, pavyzdžiui, negaliu paim ti ant rankų vaiko, nes jis jau sve ria apie 10 kg. Nuo kitų mamų ski riuosi ir tuo, kad apskritai dažniau ir greičiau pavargstu“, – vardi jo 36-erių L.Kuckailienė, diabetu serganti nuo aštuonerių metų. Prieš ketverius metus jai buvo persodintas inkstas, nes dėl dia beto komplikacijų buvo nustoję funkcionuoti abu. Net ir tuomet, kai sveikata buvo tokia silpna, kad negalėjo pakilti iš lovos, moteris nenustojo svajoti susilaukti kū dikio.
Tarnybinio romano siužetas
Nors Laima labai stengėsi gyventi pagal visus medikų nurodymus, liga ėmė rodyti savo nagus. Dėl pradė jusio silpti regėjimo, – tai buvo dar viena diabeto komplikacija, – jai po 10 klasės teko mesti mokyklą. „Toliau nesimokiau. Bijojau. Gy dytojai įspėjo: jei mokysiuos, daug skaitysiu, rašysiu, galiu visai apak ti“, – pasakojo likimo nelepinta moteris. Pabandžiusi vieną, kitą darbą, ji galų gale atsidūrė taksi dispečerės kėdėje. Toje pačioje firmoje vai ruotoju dirbo ir Richardas. „Vairuotojams reikėdavo dispe čeres ryte atvežti į darbą, o vakare parvežti namo. Pasitaikydavo, kad ir jis mane veždavo. Vėliau jau ve žiojo nuolat“, – prisiminimai šil do moterį. Iš pradžių kavalieriui ji nė žodžiu neužsiminė apie savo ligą ir apie tai, kaip ši apsunkina gyvenimą. „Pasirodo, jis tai sužinojo iš kitų. Apie savo bėdas buvau sakiusi vir šininkui, kai kurie kiti bendradar biai irgi žinojo. Kai su Richardu no rėjau pasikalbėti apie diabetą, kas manęs laukia, jis pasakė, kad vis ką žino. Abu tikėjomės, kad viskas bus gerai“, – nusikėlė į draugystės pradžią pašnekovė.
Adatos net sapnuodavosi
Vaikystėje Laimai labai dažnai kar tojosi ausų uždegimas, ji buvo lie sesnė už kitus bendraamžius, bet gydytojai diagnozuodavo tik išse kimą. Tačiau vieną dieną mergaitė staiga apalpo, ją išvežė į ligoninę, o iš ten namo grįžo su bloga žinia – serga diabetu. Vaiko gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. „Jau nuo pat pirmos dienos bu vo leidžiamas insulinas, net kelis kartus per dieną. Leisdavo visur: į kojas, į užpakalį, į pilvą, į nuga rą. Ašarų buvo daug. Ir mamos, ir mano. O adatos sovietiniais lai kais buvo labai storos, todėl injek cijos buvo labai skausmingos. Tai ne dabartinės adatos. Man jos net sapnuodavosi naktimis. Bet toks gyvenimas – reikėjo leisti insuli ną, ir viskas“, – atsiduso moteris. Diabetas jos vaikystę pavertė pragaru ne tik dėl skausmingų ir dažnų injekcijų. Į tortus, kitus sal
Gyvybę palaikė aparatas
Abipusė simpatija virto meile, ta čiau ji L.Kuckailienės neapsaugojo nuo naujų diabeto komplikacijų. Iš pradžių moteris jautėsi gerai, inks tų problemas matė tik gydytojai, tyrę kraują, – jame buvo per daug baltymo. Ir jo vis daugėjo. Praėjus metams nuo vestuvių, kai Laimai tebuvo 26-eri, nustojo veikti abu inkstai. Tam, kad išgyventų, alytiškė triskart per savaitę vyko į ligoninę atlikti dializės procedūrų, per ku rias iš kraujo pašalinami medžia gų apykaitos produktai, susikaupęs per didelis skysčių kiekis. Ir taip – ketverius metus. Lovoje praleido pusmetį
Savijauta kartais būdavo tokia bjauri, kad L.Kuckailienė pritrūk davo ir jėgų, ir noro keltis iš lo vos. Vieną kartą tai užsitęsė be veik pusmetį.
„Kuo toliau, tuo sunkiau bu vo vaikščioti. Galų gale pati nebe galėjau pasikelti iš lovos – mažai judant ima atrofuotis raumenys. Gydytojai sakė, kad niekuo nega li padėti. Bet vieną rytą suvokiau, kad jeigu nieko nedarysiu, tai tik rai niekas nesikeis“, – neturėjo kur trauktis moteris.
Laima Kuckailienė:
Galų gale pati nebe galėjau pasikelti iš lovos – mažai judant ima atrofuotis rau menys.
Dauguma gydytojų tuomet lie pė ieškotis neįgaliesiems skirto vežimėlio ir teigė įsivaizduojan tys tik tokią jaunos moters atei tį. Patarimas pasisamdyti masa žo specialistą atrodė kaip šiaudas, bet sutuoktiniai jo griebėsi viso mis keturiomis. Po poros inten syvių masažo procedūrų mėnesių Laima pirmą kartą atsistojo pa ti. Tuomet prakaitą ji pradėjo lieti savarankiškai – stengėsi kuo dau giau judėti. Matydamas, kad žmonos entu ziazmas blėsta, vyras ją veždavo į pajūrį. Tačiau ne dėl romantikos, o sportuoti. Kai myli – niekas nesunku
Sunkių ligonių artimiesiems tenka nepavydėtina dalia. Tai didžiulis psichologinis ir fizinis išbandymas. Bet Richardas, net ir prisiminda mas tą pusmetį, kai teko slaugy ti iš patalo nepakylančią žmoną, kalbėjo ką kita. „Tada nebuvo kada galvoti: sunku – nesunku. Tik nežinau, kaip viską spėdavau. Dirbau trijuose darbuo se, padėdavau Laimai. Tekdavo ją ir į tualetą vesti – nebepaeidavo pa ti. Po dializių reikėdavo ir parnešti. Miegodavau gal tik po tris valan das. Bet šito aš nesureikšminu“, – tvirtino R.Kuckailis. Kai kurie apie šios šeimos bė das žinoję žmonės labai stebėjosi, kodėl vyras ant savo galvos apsiė mė tokį vargą. Tačiau sutuoktiniai tikina, kad to periodo vargu tikrai nepavadintų.
„Kai žmogų myli – niekas ne sunku“, – skeptikus užčiaupė at sidavęs vyras.
Asmeninio archyvo nuotr.
Komentaras
Pirmąkart grįžo tuščiomis
L.Kuckailienę išgelbėti nuo dializių galėjo tik inksto persodinimas. „Operacijos aš niekada nebijo jau, nes ji yra gyvenimo palengvi nimas“, – tikino moteris. Pirmas pranešimas apie atsi radusį donoro inkstą buvo iš Vil niaus, praėjus ilgiems trejiems dializių metams. Į sostinę alytiškė vyko įsitikinusi, kad namo grįš jau su sveiku inkstu. „Planuose pirmiausia buvo kūdi kis. Jis buvo mano didžiausia sva jonė. Antra, troškau gerti ir valgyti tiek, kiek noriu“, – tuomet vylė si Laima. Todėl jai sunku apsakyti, kas dė josi širdyje, kai sužinojo, jog vi sa tai teks atidėti, ir dar neribo tam laikui. Antro pranešimo teko laukti me tus. Jis atėjo iš Kauno. Šį kartą mo teris nedrįso iš anksto džiaugtis, tačiau atlikus visus tyrimus paaiš kėjo, kad jos ir donoro atitikimas – idealus. „Iš to didelio džiaugsmo daug ko neatsimenu apie tą dieną“, – šyp telėjo pašnekovė. Nėštumas – po didinamuoju stiklu
Drąsiai svajoti apie kūdikį L.Kuc kailienė ėmė iškart po transplanta cijos, bet gydytojams apie tai pra sitarė tik po kelerių metų – žinojo, kad anksčiau pastoti būtų buvę daugiau nei nesaugu. Tai, kad po širdimi nešioja gy vybę, moteris sužinojo labai vėlai – kai laukėsi jau 10 savaičių. Anks čiau nėštumo testai to paprasčiau siai nerodė. „Tačiau aš pati jaučiau, o ir ap linkiniai nedavė ramybės, kad kaž kas ne taip“, – šios akimirkos ir da bar šildo moterį. Visą nėštumą ji ir kūdikis buvo po didinamuoju gydytojų stiklu. Diabetu sergančių moterų gimdy mas taip pat laikomas labai rizi kingu. Būsimoji mamytė jautėsi stebėti nai gerai. Problemos prasidėjo tre čioje nėštumo dalyje. Gimdyti natū raliai ji negalėjo dėl persodinto inksto ir operuotų akių, todėl Kauno klini kose moteriai buvo atliktas cezario pjūvis. Nojus gimė neišnešiotas, ta čiau auga sveikas ir linksmas.
Vytautas Kuzminskis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesor ius, Nefrolog ijos klin ikos vadovas
P
o inksto transplantacijos nėš tumo rekomenduojama sau got is pirmus dvejus met us. Praėjus šiam laikotarpiui nėš tumas yra saugus. Literatūros duome nimis, net 90 proc. pastojusių po inks to transplantacijos nėštumas baigiasi sėkmingai, tik dažniau gimdymas bū na priešlaik in is. Pirmas sėkm ingas nėštumas po inksto transplantacijos pasaulyje aprašytas 1958 m., o Lietu voje – 2004 m. Dabar Lietuvoje yra 7 laimingos mamos, pagimdžiusios vai kus po inksto transplantacijos. Dvi iš jų – net po du vaikus. Planuojant nėštumą labai svarbu, kad moter is pasitartų su gydytoju nefro log u. Sėkm ingam nėšt umui svarbi persodinto inksto funkcija ir arterinis kraujospūdis. Be to, prieš pastojant rei kia nebevartot i vaistų, kur ie gal i pa kenkti vaisiui. Kai kurie imunitetą slo pinantys vaistai, kur iuos tur i vartot i visi pacientai po transplantacijos, kad organizmas neatmestų įsodinto orga no, yra keičiami. Nėštumas po inksto transplantacijos priskiriamas didelės rizikos nėštumo grupei. Nėščios mo ters būklę turi stebėti ir nefrologas, ir ginekologas. Nėščioji turi gimdyti spe cializuotame centre. Po gimdymo ne rekomenduojama maitinti krūtimi. Praėjusiais metais inkstai buvo perso dinti 69 ligoniams iš mirusių donorų (Santariškių klinikose – 44, Kauno kli nikose – 25). Trys žmonės dovanojo sa vo inkstą artimajam. Atlikus inkstų transplantacijų 2000– 2010 m. analizę paaiškėjo, kad abiejų Lietuvos transplantacijų centrų rezul tatai nesiskiria. Po inksto transplan tacijos 5 metus išgyvena daugiau nei 90 proc. pacientų. Vidutinis žmonių, kuriems buvo persodinti inkstai, am žius – 43 metai. Šiuo metu Lietuvoje su persodintu inkstu gyvena 610 žmonių. Ilgiausiai gyvena vyras iš Kelmės, ku riam inkstas buvo persodintas 1977 m. Donoro inksto šiuo metu laukia 212 li gonių.
9
antrADIENIS, kovo 13, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Pasivažinėjimas baigėsi areštinėje
Šalčininkų kontro lės punkte pasienie čiai per parą sulai kė keturias įtarti nas vilkikų prieka bas, kuriomis iš Lie tuvos buvo gabena mas alus ir minerali nis vanduo.
Per reidą Lentvaryje policija su laikė neblaivų vairuotoją. Vėliau ligoninėje nustatyta, kad jis var tojo ir amfetaminą. Jaunuolis tu rėjo narkotinių medžiagų, kurių per sulaikymą bandė atsikratyti.
Išsiskyrė: vilkikų vairuotojus pareigūnai paleido, bet priekabas teko
palikti Lietuvoje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Neleido išvežti alaus Penktadienio vakarą Valstybės sie nos apsaugos tarnybos (VSAT) Va rėnos rinktinės Tribonių užkardos pasieniečiai Šalčininkų pasienio kontrolės punkte patikrino iš Lie tuvos į Baltarusiją vykstantį vilkiką DAF ir jo tempiamą priekabą „Sch mitz SCF 24“. Krovininį automobilį su rusiškais valstybiniais registra cijos numeriais vairavo tvarkingus asmens dokumentus turintis 53 metų Baltarusijos pilietis. Pasak VSAT, jo pateiktas prieka bos su rusiškais numeriais, kuria gabentas alus ir mineralinis van duo, registracijos liudijimas atro dė tvarkingas, tačiau standartinė je priekabos vietoje nebuvo kėbulo numerio. Ši dalis buvo užtepta neaiškia medžiaga, o pats kėbulas neseniai dažytas. Įtarimų pasieniečiams sukėlė ir galinės priekabos ašies numeris: jį mėginta trinti, dalis skaičių nesu tampa su nurodytu priekabos re gistracijos numeriu liudijime. Priekabą pasieniečiai sulaikė. VSAT pareigūnai pradėjo ikiteis minį tyrimą dėl nusikalstamu bū du gauto turto. Tą patį vakarą Šalčininkų punk te pasieniečiams įkliuvo dar du vil kikai su priekabomis, į Baltarusiją gabenantys mineralinį vandenį ir alų. Vilkikus MAN su rusiškais ir baltarusiškais numeriais, tempian čius priekabas „Schmitz SCF 24“
su Rusijos numeriais, vairavo 27 ir 48 metų baltarusiai. Jų pateikti asmens dokumentai buvo neprie kaištingi, tačiau atlikdami prieka bų apžiūrą pasieniečiai iškart at kreipė dėmesį į jų identifikacinius numerius.
Atlikdami priekabų apžiūrą pasieniečiai iškart atkreipė dė mesį į jų identifika cinius numerius.
Abiej ų užs ien ieč ių pateikt i priekabų registracijos liudijimai taip pat atrodė tvarkingi ir įtari mų VSAT pareigūnams nesukė lė. Apžiūrint priekabas pastebėta, kad jų kėbulo numeriuose trūks ta specialių ženklų, o simbolių iš dėstymas netolygus. Įtarimus, kad transporto priemonės gali būti vogtos, dar labiau sustiprino tai, jog pagal identifikacinius kėbulo numerius nustatyta, kad jos paga mintos 1999 ir 2000 m., o rusiš kuose registracijos dokumentuo se nurodyti pagaminimo metai yra 2003-ieji. Taip pat atkreiptas dėmesys į vi rinimo pėdsakus priekabų konst rukcijose, jos perdažytos, o spalvos
neatitinka nurodytų registracijos liudijimuose. Dėl šių priekabų Va rėnos pasieniečiai pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus. Anal og iškom is apl ink yb ėm is šeštadienį pasieniečiai sulaikė ir ketvirtą priekabą „Schmitz SCF 24“ su rusiškais numeriais, ku ria buvo gabenamas alaus ir mi neralinio vandens krovinys. Ji bu vo tempiama vilkiku „Volvo FH 12“ su rusiškais numeriais, vairuojamu 48 metų baltarusio. Tikrinant priekabą paaiškėjo, kad jos identifikacinių numerių keitimo metodas visiškai pana šus į penktadienį vakare sulaikytų priekabų – trūko specialių ženklų, simboliai išdėstyti netolygiai, ma tyti virinimo ir dažymo požymių. Taip pat nustatyta, kad viso se keturiose priekabose persuktos ir ne gamykliniu būdu pritvirtin tos apsaugos lentelės, kuriose nu rodoma keliamoji galia, apkrova ir kiti techniniai duomenys. Keturis vairuotojus baltarusius pasieniečiai paleido. Jie vilkikais išvyko į savo šalį. Atkabintos prie kabos saugomos Šalčininkų kont rolės punkte. Įvykio aplinkybes tiria ketu ris ikiteisminius tyrimus dėl nu sikalstamu būdu gauto turto at liekantys VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai. VD, BNS inf.
Sekmadienį patruliai buvo suren gę vairuotojų blaivumo, viešosios tvarkos užtikrinimo, narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo kontrolės reidą. Apie 17 val. Lentvaryje, Vytauto gatvėje, patikrinti buvo sustabdy tas automobilis „VW Transpor ter“, vairuojamas Lentvario mies telio gyventojo 22 metų V.Č. Remiantis policijos pranešimu, nuo jaunuolio sklido stiprus alko holio kvapas, jam buvo nustaty tas sunkus girtumo laipsnis. Pa reigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Baigiant pildyti dokumen tus, V.Č. pradėjo agresyviai elg tis, necenzūriniais žodžiais keik ti pareigūnus. Kadangi jaunuolio nuraminti nepavyko, buvo atlik ta sulaikyto asmens apžiūra ir pa naudotos specialiosios priemo nės – antrankiais už nugaros jam surakintos rankos. Tarnybiniu automobiliu veža mas į Trakų rajono policijos ko
misariatą V.Č. pradėjo rangytis. Pareigūnai pastebėjo, kad sura kintomis rankomis V.Č. kažką iš sitraukė iš kelnių kišenės ir ban dė paslėpti už sėdynės. Atvykus į komisariatą tarnybinis automo bilis buvo apžiūrėtas. Atkėlus galinę sėdynę rasta kosmetinė, kurioje buvo devy ni plastikiniai maišeliai su baltos spalvos minkšta mase – kaip įta riama, narkotine medžiaga. Taip pat rastas švirkštas ir trys švirkšto adatos. Trakų ligoninėje nustaty ta, kad V.Č. šlapime yra amfeta mino. V.Č. sulaikytas ir uždary tas į areštinę. VD, BNS inf.
Į Angliją susiruošė girta ir su vaikais Kauno oro uoste dirbantys pasie niečiai į Angliją neleido išskristi neblaiviai dviejų mažamečių vai kų mamai, vos pastovinčiai ant ko jų. Vilniaus oro uosto pasieniečiai tą pačią dieną sulaikė lietuvį, ku ris skrisdamas iš Londono lėktu ve rūkė.
Šeštadienio vakarą į Kauno oro uosto užkardos pasieniečius krei pėsi aviacijos saugumo darbuoto jai. Jie pareigūnus informavo, kad į Lidsą turintį skristi orlaivį kelei vius aptarnaujantys darbuotojai nepriima akivaizdžiai neblaivios moters. Ši į Angliją susiruošusi ten nuolat gyvenanti 27-erių lie tuvė buvo su dviem mažamečiais vaikais. Pasieniečiai aplinkoje beveik ne siorientuojančią ir ant kojų vos pa stovinčią moterį su vaikais nuvedė į Kauno oro uosto užkardos tar
nybines patalpas. Iškviesti Kau no policijos pareigūnai, jie vėliau į Angliją taip ir neišskridusiai lietu vei nustatė vidutinį girtumą. Poli cininkai moterį ir jos vaikus išsive žė iš oro uosto. Tą patį vakarą Vilniaus oro uos te nusileido reisinis lėktuvas iš Londono. VSAT Vilniaus rinkti nės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai iš Aviacijos saugumo skyriaus jau buvo gavę informa cijos apie vieną nedrausmingą ke leivį. Anglijoje nuolat gyvenantis 26-erių lietuvis per skrydį nesi laikė aviacijos saugumo taisyklių – lėktuvo tualete rūkė ir taip su kėlė grėsmę orlaivio saugumui. Pasieniečiai užlipo į nusileidu sio lėktuvo saloną, šį keleivį su laikė, nusivedė į savo patalpas ir vėliau perdavė Vilniaus policijos pareigūnams. VD, BNS inf.
Ledas – jau nebetvirtas Pradėjus šilti orams, ledas ant van dens telkinių kasdien tampa vis silpnesnis ir pavojingesnis. Ug niagesiai gelbėtojai prašo gyven tojų ant jo nelipti ir nerizikuoti gyvybe.
Kovo mėnesį ugniagesiai nuo žū ties vandenyje išgelbėjo keturis skęstančius gyventojus, iš jų – du vaikus. Iš viso šiemet ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 14 nuskendusių žmonių, o pernai per tą patį laiko
tarpį užregistruotos trys tokios žū tys. Ugniagesiai šiemet išgelbėjo 54 gyventojus, kuriems buvo kilu si grėsmė nuskęsti. Pernai per tą patį laikotarpį jiems teko gelbėti tik penkis neatsargius žmones. „Galbūt ši grėsminga statistika atkreips gyventojų, ypač žvejų, dė mesį ir jie nerizikuos savo gyvybe“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Gelbėtojai sako, kad tvirtas ledas yra melsvo arba žalsvo atspalvio, o
balkšvas, matinis ar gelsvas – ne tvirtas, nes jis jau yra korėtas. Gyventojų prašoma nelipti ant klastingo pavasarinio ledo, tėvams patariama papasakoti vaikams, ko kie pavojai jų tyko ant vandens tel kinių. Savaitgalį ugniagesiai ir pasie niečiai gelbėjo ant Kuršių marių ledo į pavojų patekusius žvejus. Gelbėjimo operacijos buvo sėk mingos.
Ženklai: tvirtas ledas yra melsvo arba žalsvo atspalvio, o balkšvas, ma
VD, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
tinis ar gelsvas – jau netvirtas.
10
antrADIENIS, kovo 13, 2012
sportas Pagerbs D.Pozniaką
D.Sabonis vyks į Šarlotę
Nugalėjo čempionus
Šiandien Vilniuje praside da 7-asis tarptautinis pirmo jo Lietuvos olimpinio čempio no, triskart Europos čempio no Dano Pozniako jaunimo (iki 18 metų) bokso turnyras. Ja me dalyvaus 22 komandos iš 19 šalių. Turnyras vyks Lietu vos edukologijos universiteto sporto salėje.
Arvydo Sabonio sūnus Do mantas (ūgis 199 cm, nuotr.) vyks į Šarlotę (JAV), kur ren giama 1996–1997 m. gimusių Europos krepšinio talentų sto vykla „Jordan Brand Classic“. Atrankoje dalyvavo dar du lie tuviai – Domantas Pavlovskis (205 cm) ir Dominykas Zup kauskas (182 cm).
Sėkmingai Lietuvos futbolo A lygos čempionatą pradėjo Marijampolės „Sūduvos“ eki pa. 2011-ųjų bronzos meda lių laimėtojai marijampoliečiai 3:1 įveikė čempioną Panevė žio „Ekraną“. „Sūduvai“ įvar čius pelnė Marius Šoblinskas, Sergejus Loginovas ir Rafaelis Ledesma.
Vilniečių varžovus kamuoja krizė Lietuvos čempionas Kauno „Žal giris“ ir vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ šiandien mėgins žengti dar po vieną žingsnį VTB Vieningosios krepšinio lygos at krintamųjų varžybų link.
Žalgiriečiai savo aikštėje susitiks su A grupės autsaideriu Talino „Kalevu“, o vilniečiai B grupė je – su krizės purtomu Sankt Pe terburgo „Spartaku“. Pirmojo rato susitikimą Esti jos sostinėje „Žalgiris“ laimėjo 84:70. Šį sezoną nieko nenuvei kęs VTB lygos varžybose, Talino klubas stengiasi atsigriebti na cionaliniame čempionate ir Bal tijos krepšinio lygoje (BBL). „Kalev“ – Estijos pirmenybių ly deris (23 pergalės ir 2 pralaimėjimai), nors Aivaro Kuusmos treniruojamai komandai ant kulnų lipa Tartu „Üli kool“ krepšininkai (20, 2). Praėjusią savaitę kaleviečiai, namuose 88:55 sudaužę Prienų „Rūdupį“, prasibrovė į BBL elito diviziono ketvirtfinalį, kuriame iš mėgins jėgas su Ramūno Butauto vadovaujama Rygos VEF ekipa. Estijos dienraščio „Õhtuleht“ žiniomis, per paskutinį BBL eli to div iz ion o reg ul iar iaus se zon o mač ą „Kal ev“ strategas A.Kuusm aa aps iž od žiavo su „Rūd up io“ puol ėj u Sim u Bu terl ev ič ium i – esą tren er is ir
A grupė Komanda
1. „Uniks“ 2. „Chimki“ 3. „Žalgiris“ 4. Rygos VEF 5. „N.Novgorod“ 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
žaid ėjas vien as kit ą pavad in o idiotais. Mačo su „Kalev“ išvakarėse žal giriečių gretas papildė gynėjas Žy gimantas Janavičius, pastaruoju metu atstovavęs Kauno „Baltams“. Lietuvos čempionų komandoje 192 cm ūgio krepšininkas rungtyniavo visą 2008–2009 m. sezoną, o 2010 m. sausį buvo paskolintas tuome čiam Kauno „Aisčių“ klubui. Sankt Peterburgo „Spartak“ krepšininkai pralaimėjo paskuti nes trejas VTB Vieningosios lygos rungtynes ir dvi iš eilės Rusijos profesionaliosios lygos čempio nato dvikovas. Kovo 10-ąją spartakiečiai savo aikštėje netikėtai 45:50 nusilei do Gdynės „Asseco Prokom“ ko mandai. Tai, kad abu klubai kar tu pelnė 95 taškus, – naujas VTB lygos antirekordas. „Komandos mikroklimatas – geras, tačiau psichologinė įtampa – didelė. Svarstome, kaip išspręs ti šią problemą. Jeigu iki rungty nių su „Lietuvos rytu“ pavyks nu simesti nervingą naštą, viskas bus gerai. Priešingu atveju sunku pro gnozuoti, kaip susiklostys mačas“, – svarstė „Spartako“ vidurio puo lėjas Anatolijus Kaširovas. Pirmojo rato susitikimą „Sie mens“ arenoje po atkaklios ko vos 72:61 laimėjo vilniečiai. VD inf.
B grupė Rungt.
15 15 13 15 16 16 15 15 14
Perg. Pralaim.
13 12 7 8 8 7 6 5 1
2 3 6 7 8 9 9 10 13
Komanda
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Lietuvos rytas“ 4. „Loko.-Kuban“ 5. „Asseco Prokom“ 6. Nimburko ČEZ 7. „Azovmaš“ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Rungt.
15 15 14 15 16 14 15 5 15
Perg. Pralaim.
13 10 9 9 8 7 7 3 1
2 5 5 6 8 7 8 12 14
Įtampa: pirmasis vilniečių ir spartakiečių mačas buvo atkaklus. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Kelti tiks lus ir juos įvykdy ti yra ne tas pats. M.Ežers kis reik lus pir miausia sau. Tai – idealus sportinin kas.
Dublis: M.Ežerskis (kairėje) antrą kartą tapo Europos vicečempionu.
AFP nuotr.
Medaliai prieš olimpinę atranką – geras ženklas Du Lietuvos graikų-romėnų imtynių meistrų trofėjai Serbijo je įvykusiame Europos čempionate – optimistinė paraiška prieš atrankos varžybas į Londono olimpines žaidynes. Siekia tik aukštų tikslų
Europos vicečempionu tapo vienas labiausiai patyrusių Lietuvos imty nininkų Mindaugas Ežerskis. Jis svorio kategorijos iki 96 ki logramų finale pralaimėjo armėnui Arturui Aleksanianui. Lietuvis aš tuntfinalyje nugalėjo lenką Damia ną Sergiuszą Fedorowiczą, ketvirt finalyje – Davidą Valą iš Čekijos, o pusfinalyje – azerbaidžanietį Šal vą Kadabadzę. „Šis medalis – tarsi atgaiva. Si dabras prieš atrankos turnyrus į olimpiadą – geras ženklas. Neži nau finalo detalių, tačiau esu tik ras, kad Mindaugas ant kilimo ati davė visas jėgas. Džiaugiuosi, kad šalies kariuomenės sporto klubo instruktorius grandinis M.Ežers kis medalį iškovojo Lietuvos ne priklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse“, – sėkme džiaugėsi Krašto apsaugos ministerijos spor to klubo viršininkas, 1974-ųjų pa saulio jaunimo čempionas Valenti nas Mizgaitis. M.Ežerskis – trijų olimpiadų da lyvis: 2000-aisiais Sidnėjuje daug kartinis Lietuvos čempionas užėmė 8-ąją vietą, 2004-aisiais Atėnuose – 13-ąją, 2008-aisiais Pekine – 7-ąją. Be to, imtynininko sportinių tro fėjų kolekcijoje yra 2007-ųjų pa saulio ir 2009-ųjų Europos čem pionatų sidabro medaliai.
„Dabar laukia sunkesnė užduotis – iškovoti kelialapį į Londoną. Min daugas – maksimalistas, tačiau kel ti tikslus ir juos įvykdyti yra ne tas pats. M.Ežerskis reiklus pirmiau sia sau. Tai – idealus sportininkas. Norisi tikėti, kad jį pamatysime ant olimpinio kilimo“, – svarstė trene ris Grigorijus Kazovskis. Diktavo savo sąlygas
Kovo 11-ąją antrąjį medalį Lietuvai padovanojo Aleksandras Kazake vičius (iki 74 kg), kovoje dėl 3-io sios vietos įveikęs Pekino olimpi nių žaidynių prizininką prancūzą Christophą Marcelį Guenot. „Aleksandras buvo vertas per galės. Jis diktavo prancūzui sa vo sąlygas, nuolat spaudė jį. Visas darbas galėjo nueiti perniek dėl tei sėjavimo. Dešimtis kartų peržiūrė jau kovos vaizdo įrašą ir nesupra tau, kodėl pirmajame kėlinyje per Aleksandro pečius persiritusiam varžovui įskaitė 2 taškus, o ne at virkščiai“, – stebėjosi pirmasis A.Kazakevičiaus treneris Remigi jus Gustas. Europos čempionate A.Kaza kevičius pirmiausia paguldė ant menčių Veli Karri Osvaldą Suomi neną iš Suomijos, po to – kroatą Bozo Starcevicą, aštuntfinalyje – Lenkijos atletą Arkadiuszą Marciną Kulynyczių. Tik pusfinalyje vilnie
tis nusileido dukart pasaulio vice čempionui Manučarui Cchadajai. Sutrukdė trauma
Galimybę iškovoti bronzą turėjo ir Laimutis Adomaitis (iki 84 kg), ta čiau lietuviui sutrukdė trauma. 25-erių lietuvis dėl 3-iosios vietos varžėsi su Žanu Beleniuku iš Ukrai nos. Mūsiškis pirmąjį kėlinuką pralai mėjo rezultatu 0:3. Antrajame Laimu tis iškėlė ukrainietį ir atliko efektingą metimą. Tačiau varžovas krito L.Ado maičiui ant galvos, lietuvis patyrė kaklo traumą. Gydytojai nebeleido Laimučiui tęsti kovą, todėl jis bend roje įskaitoje užėmė 5-ąją vietą. „Trauma – ne laiku ir ne vieto je. Fortūna nusisuko nuo Laimu čio lemtingu momentu. Plika aki mi matyti, kad Laimis, padedamas trenerio G.Kazovskio, patobulėjo. Bala nematė medalio, dar bus tų čempionatų. Svarbu, kad greičiau pasveiktų ir tinkamai pasiruoštų atrankos į olimpiadą varžyboms“, – sakė pirmasis L.Adomaičio tre neris Vladimiras Audickas. L.Adomaitis šešioliktfinalyje įveikė serbą Petrą Balo, aštuntfina lyje – šveicarą Thomasą Suppigerį, ketvirtfinalyje – Azerbaidžano at stovą Samaną Ahmaną Tahmasebį, o pusfin alyje pralaimėjo lenkui Da mianui Janikowskiui. VD, imtynes.lt inf.
11
antrADIENIS, kovo 13, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
sportas
Startavo pergale
Blykstelėjo vartininkas
Pralaimėjo, bet yra treti
Bosnijoje ir Hercegovinoje su rengtą „Challenger Tour“ seri jos „BH Telecom Indoors“ te niso turnyrą pergale pradėjo Laurynas Grigelis (ATP-201, nuotr.) – jis pirmajame ra te 6:1, 6:4 nugalėjo rusą Mi chailą Ledovskichą, kuris ATP klasifikacijoje užima 296-ąją vietą.
NHL čempionate 6-ąją vie tą Rytų konferencijoje uži mantis Naujojo Džersio „De vils“ (85 tšk.) klubas su Dai niumi Zubrumi 4:1 įveikė Fila delfijos „Flyers“ (85 tšk.) le do ritulininkus, o nugalėtojų vartininkas Martinas Brodeu ras (nuotr.) atrėmė 18 varžovų metimų iš 19.
Septintąją nesėkmę Italijos futbolo „Serie A“ čempionate patyrė 3-iąją vietą užimanti Romos „Lazio“ (48 tšk.) vie nuolikė su Mariumi Stanke vičiumi (nuotr.). „Lazio“ fut bolininkai 1:3 pralaimėjo „Bo logna“ (35 tšk.) ekipai. Pir menybių lyderis – „AC Milan“ (57 tšk.).
Bendražygiai apie NHL nebesvajoja Antroji pagal pajėgumą Latvijos ledo ritu lio komanda Liepojos „Metalurgs“, kurio je rungtyniauja puolėjas Povilas Verenis ir gynėjas Nerijus Ališauskas, baigė savo pasirodymą atvirame Baltarusijos čem pionate. Mantas Stankevičius Liepoja (Latv ija)
Klubas žaidėjams leis kelias sa vaites pailsėti: – Važiuosime na mo. Gerai būtų ir per atostogas iš čiuožti ant ledo. Gal prisijungsime prie Elektrėnų „Energijos“ treni ruočių“, – kalbėjo N.Ališauskas, su P.Vereniu atsakęs į dienraščio klausimus. – Kokios yra Latvijos ledo ri tulio tradicijos? N.A.: – Mano nuomone, jos – neišskirtinės. P.V.: – Latvijos ledo ritulys aki vaizdžiai skiriasi nuo lietuviškojo. Tai – populiariausia sporto šaka, o pas mus – krepšinis. N.A: – Latvių ledo ritulys techniš kesnis, greitesnis negu tas, kurį ga lime pamatyti Lietuvoje. Nemažai dėmesio skiriama komandiniam žaidimui. P.V.: – Čia įdomiau, negu čiuož ti su Elektrėnų „Energija“. Rung tyniaujame atvirame Baltarusijos čempionate, kuriame yra su kuo pakovoti. – Ką ledo ritulininkui reiškia ginti Liepojos „Metalurgs“ garbę? N.A.: – Metalurgs“ – daugkar tinis Latvijos čempionas, ant roji komanda po Rygos „Dina mo“. Man tai reiškia labai daug, tik gaila, kad mūsų ekipos nie kas nemyli. Čia dėl ledo ritulio visi pjaunasi Rygoje. Federacija įsikūrusi sostinėje, todėl jie žiū ri savo reikalų. Jau nuo senų lai kų Ryga nelabai gerai sutaria su Liepoja. Norėtųsi daugiau sirga lių tribūnose. P.V.: – Tribūnos dažniausiai bū na tuščios. N.A.: – Anksčiau susirinkdavo daugiau žiūrovų. Nesuprantame, kas pasikeitė. – Kaip jaučiatės žaisdami vie name klube? N.A.: – Džiaugiamės, kad galime kartu leisti laisvalaikį. Bendrauja me daugiau nei su kitais komandos draugais. Manau, tai – natūralu, juk abu – iš Lietuvos. Gal šiek tiek apmaudu, kad nežaidžiame tame pačiame penkete. P.V.: – Kodėl gi nežaidėme? Šį kar
Lietuvos šiuolaikinės penkiako vės meistrai Šarlotėje (JAV) su rengtame 1-ajame pasaulio taurės varžybų etape tarp prizininkų ne pateko.
tą vienam mūsų ledo ritulininkui Baltarusijoje sulaužė žandikau lį, todėl treneris šiek tiek ekspe rimentavo – išleido mus viename penkete. – Abu vis dar esate vadinami perspektyviais ir jaunais. Ką manote apie tai? N.A.: – Nesame jaunikliai (juo kiasi). Žaidžiame su vyrais. O dėl perspektyvos – žinoma, visada norisi pasirašyti gerą kontraktą, kuris garantuotų gerus pinigus ir aukšto lygio varžybas. P.V.: – Tačiau apie NHL jau ne besvajojame.
Latvių ledo ritulys techniškesnis, grei tesnis negu tas, ku rį galime pamatyti Lietuvoje. – Kada baigėsi tos svajonės? P.V.: – Visada ateina laikas, kai pradedi realiai vertinti savo gali mybes. Norėtųsi žaisti aukštu ly giu, bet reikia išlieti nemažai pra kaito, kad tai pasiektum. – Užsiminėte apie gerus kont raktus. Kokio dydžio algą turi te galvoje? P.V.: – Latvija nėra aukso kasyk la. Ypač šiais metais: – Metalurgs“ pasistatė naują gamyklą, todėl ko mandos biudžetas sumažėjo. N.A.: – Prieš sezoną pasklido kalbų, kad nerungtyniausime at virame Baltarusijos čempiona te. Iš komandos vadovų išgirdo me, kad esame laisvi. Klubas būtų dalyvavęs Latvijos pirmenybėse su „Energija“. Siūlė ieškotis nau jo klubo, nors dar turėjau galio jantį kontraktą. Buvau pradėjęs žvalgytis, tačiau sulaukiau skam bučio, kad dalyvausime Baltarusi jos čempionate. – Ar Latvijos pirmenybės ne tenkina „Metalurgs“ koman dos, kad renkamasi Baltarusi ją? P.V.: – Latvijos čempionatas nė ra labai stiprus. Iš esmės tai – ly ga, kurioje rungtyniauja jaunimas ir veteranai.
Lietuviai tarp prizininkų nepateko
– Tautiečiai: Lietuvos ledo ritulininkai P.Verenis (kairėje) ir N.Ališaus
kas teigia, kad Latvijos ledo ritulys auksu nežiba, tačiau suteikia ga limybių tobulėti. Manto Stankevičiaus nuotr.
Artėja pasaulio čempionatas. Kaip vertinate Lietuvos rink tinės galimybes? N.A.: – Sezonas baigėsi, todėl dabar visos mintys – tik pasau lio čempionatui. Rungtyniausime grupėje, kurioje visos komandos daugmaž vienodo lygio – Austra lija, Korėja, Olandija, Lenkija, Ru munija. Sunku prognozuoti – gali me laimėti, tačiau galime grįžti ir be medalių. P.V.: – Sezono pradžioje „Meta lurgs“ žaidė su Lenkijos nacionali ne ekipa. Laimėjome. Tai nėra ste buklinga komanda. N.A.: – Mūsų rinktinės trene ris nori išbandyti jaunimą. Puiku. Reikia leisti jauniesiems žaidėjams pasireikšti. P.V.: – Manau, kad jau ir „senu kų“ nėra daug likusių. Kas iš to, kad dauguma jų treniruojasi vos porą kartų per savaitę? N.A.: – Pernai mes mažokai žai dėme. Gal treneris dar nepasitikė jo. Vyriausiojo trenerio asistentas daugiau laiko aikštėje skirdavo Di
džiojoje Britanijoje rungtyniaujan tiems žaidėjams. – Nerijau, treneriai nuolat pa brėžia, kad Lietuvoje trūksta gynėjų. Kokia tavo nuomonė? N.A.: – Manau, kad į rinktinę su sirinks trys poros gynėjų (šypsosi). Jaunimo yra, bet ar jų žaidimo lygis atitinka rinktinės reikalavimus? Ne manau, kad iš anksto turėtume dėl to sukti galvas. Susirinksime, pažiūrė sime, įvertinsime. Viskas bus gerai. – Liepoja atrodo liūdnas mies tas – viena gamykla prie kitos. Ką veikiate laisvalaikiu? P.V.: – Pagrindinė pramoga – jūra, nors Liepoja – ne kurortas. Laisvo laiko nėra labai daug. Baltarusi jos čempionato rungtynių grafikas buvo įtemptas. Kartais nueina me į kiną. Kai turime laisvo laiko, stengiamės ištrūkti iš sporto bazės ir šiek tiek pakeisti aplinką. N.A.: – Dažnai atvažiuojame į Lietuvą, Klaipėdą. Juk iki mūsų uostamiesčio – tik 100 kilometrų.
Moterų varžybų finale 4-ąją vietą užėmė 2011-ųjų pasaulio pirme nybių bronzos medalininkė Lau ra Asadauskaitė. 28-erių Lietuvos sportininkė surinko 5 384 taškus ir į priekį praleido olimpinę čem pionę vokietę Leną Schoneborn (5 492 tšk.), britę Mhairi Spencę (5 456 tšk.) bei baltarusę Anastasi ją Prokopenko (5 416 tšk.). L.Asad auskait ė fechtav im o si rungtyje surinko 856 tšk. (11-oji vieta), plaukimo – 1 128 tšk. (18), jo jimo – 1 080 tšk. (25), kroso ir šau dymo dvikovėje – 2 320 tšk. (2). Devintoji tarp 36 finalo dalyvių buvo Rusijai atstovaujanti Donata Rimšaitė (5324 tšk.), o devyniolik metė Gintarė Venckauskaitė (5116 tšk.) užėmė 22-ąją vietą. G.Venckauskaitei prasčiausiai sekėsi fechtavimosi rungtis – 664 tšk. (32). Plaukimo varžybose ji su rinko 1 144 tšk. (15), jojimo – 1 092 tšk. (23), o kroso bei šaudymo dvi kovėje – 2 216 tšk. (8). Vyrų varžybų finale (36 dalyviai) 24-erių Justinas Kinderis (nuotr.) surinko 5 764 tšk. ir užėmė 7-ąją vietą. Lietuvis tik 68 tšk. atsili ko nuo 3-iąją vietą užėmusio ruso Aleksandro Lesuno (5 832 tšk.). Nugalėtoju tapo kitas Rusijos at letas Ilja Frolovas (5 884 tšk.), ap lenkęs ukrainietį Pavelą Timoš čenką (5860 tšk.). J.Kinderis fechtavimosi varžy bose pelnė 760 tšk. (26), plaukimo – 1 280 tšk. (15), jojimo – 1 180 tšk. (8), kroso bei šaudymo dvikovėje – 2 544 tšk. (4). 23-ejų Paulius Aleksandravičius (4 524 tšk., 14-oji vieta A grupėje) ir 39-erių Pekino olimpiados vi cečempionas Edvinas Krungolcas (3 328 tšk., 27-oji vieta C grupėje) neįveikė atrankos barjerų. VD inf.
12
antrADIENIS, kovo 13, 2012
pasaulis Retorika griežtėja
Kelionių neriboja
Kova su ekstremistais
Prancūzijos prezidentas Ni colas Sarkozy pagrasino iš vesti savo šalį iš 26 valstybes vienijančios Šengeno erdvės, jeigu ES nesiims veiksmin gesnių priemonių neteisėtai imigracijai sustabdyti. Jis pa reiškė, kad Šengeno erdvė privalo būti pertvarkyta, sie kiant pažaboti imigraciją.
Baltarusija neturi opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų, kuriems būtų draudžiama iš vykti į užsienį, juodojo sąrašo. Taip pareiškė Vidaus reikalų mi nisterijos atstovas Konstanti nas Šalkevičius. Tačiau opozici ja tvirtina priešingai. Esą Mins kas neleido kai kuriems opozici jos veikėjams pasiekti Lietuvos.
Rusijos užsienio reikalų minis terijos vadovas Sergejus Lav rovas pareiškė, kad Sirijos val džiai tenka didžiulė atsako mybė už tai, kas vyksta šalyje, bet ji kovoja ne su beginkliais žmonėmis. S.Lavrovas nurodė, kad Rusijos požiūris – aiškus ir nuoseklus, kad krizės būtų iš spręstos politiniu dialogu.
JAV seržantas pasėjo mirtį Afganistane ameri kiečių kariai dažnai atsiduria nemalo nių incidentų sū kuryje. Bet tai, kas nutiko karų nunio kotoje šalyje sekma dienio rytą, verčia aiktelėti.
Įtampa auga Praėjusį mėnesį JAV kariai nety
čia sudegino daug Korano knygų. Tai Afganistane išprovokavo kru vinas riaušes, taip pat pasikėsini mus į JAV karius. Per neramumus žuvo 30 žmonių. Įtampos tarp NATO karių ir jų są
jungininkų afganų nepadėjo suma žinti ir neseniai paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip JAV jūrų pėstininkai šlapinasi ant nukautų sukilėlių. Sausio mėnesį paskelbta ata
skaita, kurioje tvirtinama, kad nuo 2007 iki 2011 m. Afganistano kariai nu žudė 58 sąjungininkų karius. JAV prezidentas B.Oba
ma yra paskelbęs, kad NATO pajėgas, kurias da bar sudaro apie 130 tūkst. ka rių, bus siekiama išvesti iš Af ganistano iki 2014 m. pabaigos. Tačiau Vašingtonas suintere
suotas užtikrinti, kad Afganista nas nebebus naudojamas kaip bazė rengti išpuolius prieš Va karų šalis. Egzekucija: šioje vietoje JAV karys sudegino nužudytų žmonių palaikus.
Kraupus išpuolis
Devyni vaikai, trys moterys ir ke turi vyrai. Visi nušauti šaltakrau jiškai. Tai – ne karo aukos. Šiuos žmones jų pačių namuose išėjęs iš savo bazės nužudė amerikiečių ar mijos seržantas. Žudynės įvyko Afganistano pieti nės Kandaharo provincijos Pandž vajo rajono kaimuose sekmadienį apie 3 val. ryto vietos laiku. Įsibrovęs į tris namus seržantas šaudė į miegančius vaikus, moteris ir vyrus. Tada kūnus apipylė che mikalais ir padegė, o vėliau užkasė. Gyventojai buvo šokiruoti. „Žuvo 11 mano šeimos narių. Vi si jie žuvo“, – pasakojo Pandžvajo rajono Nadžibano kaimo vyresny sis Haji Samadas. Alokozajaus kai mo gyventojas Haji Sayedas Janas pridūrė: „Mano namai buvo už pulti, aš netekau keturių šeimos narių.“ Viename name pagyvenusi mo teris šaukė: „Tegu Dievas nužu do vienintelį Karzai sūnų, kad jis jaustų tai, ką jaučiame mes.“ AFP reporteris sakė matęs 16 lavonų
trijuose afganistaniečių namuose. „Aplankiau tris namus ir suskai čiavau 16 lavonų, tarp jų buvo vai kų, moterų ir pagyvenusių vyrų“, – pasakojo žurnalistas. Viename kambaryje jis matė 10 nužudytų ir sudegintų žmonių. Dar vienos moters lavonas gulėjo prie įėjimo į namą, o tarp žuvusiųjų bu vo mažiausiai du vaikai, vos dvejų ar trejų metų. Motyvai neaiškūs
Kario vardas ir pavardė nebuvo pa skelbti, tačiau žiniasklaida minė jo, kad jis gyvena Fort Lewis mies te Vašingtono valstijoje. Mieste yra karinė bazė. Fort Lewis gyvena apie 100 tūkst. karių ir jų šeimų narių. Beje, iš šio miesto į Afganistaną pasiųsti kariai buvo apkaltinti civilių žudynėmis ir 2010 m., o JAV žurnalas „Stars and Stripes“ yra įvardijęs Fort Lewis bazę kaip vieną problemiš kiausių. Manoma, kad žudikas karys – trijų vaikų tėvas, turi žmoną, tris kartus buvo pasiųstas į Iraką. Af
ganistane buvo paskirtas į JAV spe cialiųjų pajėgų SEAL pastiprinimo dalinį. Į Kandaharą karys buvo at siųstas gruodžio mėnesį. Kodėl vyras taip pasielgė – neaišku. Kol kas keliama versija, kad kariui sutriko psichika. Po žudynių jis grįžo į savo bazę ir čia buvo suimtas Afganistano pa jėgų. Suimamas nesipriešino. Ži niasklaida tvirtina, kad jis buvo ge rai apsiginklavęs ir turėjo naktinio matymo įrangą.
Tegu Dievas nužudo vienintelį Karzai sū nų, kad jis jaustų tai, ką jaučiame mes.
Šaudė vienas?
Afganistano saugumo pareigūnai ir kaimo gyventojai netiki, kad karys veikė vienas. Pasak jų, atstumas tarp namų – nemažas, be to, daugelis kaimelių
„Scanpix“ nuotr.
gyventojų girdėjo šūvius iš skir tingų pusių. „Sunku įsivaizduoti, kad vienas karys išėjo iš bazės, na me nužudė žmones ir užkasė jų la vonus, tada nuėjo į kitą namą ir ten iššaudė civilius, o vėliau nužings niavo du kilometrus į kitą namą ir ten atliko tą patį“, – tvirtino Ab dulas Rahimas Ayubi, teisininkas iš Kandaharo provincijos. Abdulas Ghani, vieno iš kaimelių vyresnysis, taip pat sakė netikintis, kad žudikas buvo vienas. „Gyventojai pasakojo skirtin gų pusių girdėję automato salves ir pistoleto šūvius“, – sakė A.Ghani. Kiti liudininkai tvirtino matę netoli girtaujančių amerikiečių karių. JAV armijos atstovas pulkinin kas leitenantas Jimmie Cumming sas patvirtino, kad duomenų, jog žudynėse dalyvavo daugiau karių, nėra. Tiesa, jis žadėjo, kad aiškin sis, ar matyti girtaujantys kariai susiję su incidentu. NATO pajėgų Afganistane vadas JAV generolas Johnas Allenas pa žadėjo, kad šis incidentas bus ištir tas skubiai ir nuodugniai.
Lyderių užjautos
Afganistano prezidentas Hamidas Karzai incidentą pasmerkė ir pava dino jį nedovanotinu. „Kai JAV pajėgos tyčia žudo af ganistaniečius, tokie veiksmai yra žmogžudystės ir teroras, nedova notini veiksmai“, – sakoma H.Kar zai pareiškime. O Afganistano parlamentas pa reikalavo, kad žudikas karys bū tų teisiamas viešame teisme Afga nistane. JAV prezidentas Barackas Oba ma žudyn es pavad in o trag iško mis ir šokiruojančiomis. Jis pa žad ėjo greitai išt irt i inc id ent ą. Po žudyn ių B.Obam a pas kam bin o H.Karzai ir pareišk ė savo užuojautą. Gynybos sekretorius Leonas Pa netta taip pat paskambino H.Kar zai ir patikino jį, kad vyksta visa pusis tyrimas. Užuojautą Afganistanui išreiš kė ir NATO generalinis sekreto rius Andersas Fogh’as Rasmus senas. „Daily Mail“, CNN, BNS inf.
Amerikos senatoriai kritikuoja karo strategiją Po incidento Afganistane JAV atsi naujino debatai dėl pasitraukimo iš jau dešimtmetį vykstančio karo strategijos.
Ypač nemalonūs šie debatai Barac kui Obamai, kuris siekia būti per rinktas. Antai, JAV prezidento po sto siekiantis respublikonas Newtas Gingrichas negailėjo kritikos dėl
Afganistano karo strategijos, kuri, jo nuomone, neduoda rezultatų. „Manau, labai tikėtina, kad bū sime praradę tragiškai daug gyvy bių, nemažai kitų jaunų amerikie čių bus sužeisti per misiją, kuri, kaip įsitikinsime, yra neįvykdo ma“, – sakė respublikonas. Kitas įtakingas JAV Kongreso narys Charlesas Schumeris tvirti
no, kad Afganistano lyderis Hami das Karzai – didelis klaustukas JAV strategijoje. „Didelis silpnumas Afganistane yra Karzai. Atrodo, juo niekas ne pasitiki ir jo nemėgsta“, – sakė se natorius. O resp ubl ikon as sen ator ius Lindsey Grahamas sakė besivilian tis, kad strateginė partnerystė „su
stabdys kalbas, jog JAV pajėgos vi siškai pasitrauks“. Kitas resp ubl ikon as John as McCainas priminė, jog 2001 m. rugsėjo 11-ąją įvykdytos teroro atakos prieš JAV buvo sumanytos Afganistane. Vis dėlto visuomenės spaudimo, kad būtų išvestos pajėgos, politi kams nepavyks išvengti. Apklau
sos rodo, jog 60 proc. JAV gyven tojų įsitikinę, kad jų šalis moka per didelę kainą už karo veiksmus Af ganistane. Tik 35 proc. responden tų nurodė, kad per dešimtmetį Af ganistane vykstantį karą patirtos išlaidos ir JAV karių žūtys yra pa teisinamos. Kiti apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu. BNS, CNN, AFP inf.
13
antrADIENIS, kovo 13, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Naujas V.Urmanos etapas Visame pasaulyje žinoma operos solistė Violeta Urmana sako, kad dainuoti Lietuvoje – ypatinga, tas jausmas niekada neat bunka. Ji žino, kad čia ją myli, jos laukia. O jei kas bus ir ne taip, klausytojai atleis. Šeštadienį garsiosios tautietės gerbėjai ją išvys Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Išsipildė svajonė
Kartu su vyru italu Alfredo Nig ro, dainininke iš Gruzijos Ani ta Rachvelišvili bei italu Riccardo Zanellato V.Urmana atliks Giu seppe Verdi „Requiem“. Solistams talkins Kauno valstybinis choras (meno vadovas Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (meno vado vas Česlovas Radžiūnas) bei sim foninis orkestras. Koncerto diri gentas – Robertas Šervenikas. G.Verdi „Requiem“ – šio sezo no teatro įvykis. „Tokios sudėties „Requiem“ – sena mano svajo nė“, – sakė Operos ir baleto teat ro generalinis direktorius Gintau tas Kėvišas. „Tai toks gilus kūrinys, kuris su judina žmogaus sielą ir protą“, – pritarė dirigentas R.Šervenikas. Spaudos konferencijoje V.Ur mana pasirodė geros nuotaikos, tačiau pabrėžė, kad prieš kon certus ir spektaklius labai sau go balsą. O lietuviški orai apgau lingi – tai šalčiai, tai drėgna. Dėl tos priežasties jos vyras A.Nig ro spaudos konferencijoje neda lyvavo. „Requiem“ V.Urmana kartu su vyru atliks pirmą kartą. „Alfre do balsas tiesiog sutvertas „Re quiem“, bet to kūrinio nesu su juo dainavusi, todėl bus malonu“, – džiaugėsi Violeta. Paprastai sutuoktiniai kar tu dainuoja daugiausia ne ope rose, o koncertuose. Tačiau šiais metais Madride drauge dainuos „Makbetą“. Ir vėl mecosopranas
Operos dainininkės karjerą pra dėjusi kaip mecosopranas, šiuo metu V.Urmana visame pasaulyje
žinoma kaip dramatinių soprano vaidmenų atlikėja, jos repertua re – Aida, Elizabetė, Džokonda, Leonora, Toska, Norma, Zyglin da, Izolda. Mecosopranu ji daug kartų yra dainavusi ir „Requiem“ „La Sca los“ teatre Milane, Vienos opero je diriguojant maestro Riccardo Muti. Pirmą kartą šį kūrinį Vio leta atliko 1994 m. Berlyne ir Pa ryžiuje. „Tada buvo tiktai aštuoni laips niai šilumos – labai šalta, o mums reikėjo saugoti balsą. Mus net konjaku girdė, kad neperšaltume, po koncertinėmis suknelėmis ap sivilkome visokių šiltų drabužių“, – prisiminė solistė.
navimas, bet yra daug proveržių. G.Verdi „Requiem“ nėra ope ra, kaip daugelis mėgsta sakyti. Tai žmogaus santykis su Dievu. G.Verdi buvo ateistas. Kūrinyje yra labai įvairių atspalvių – ir drama tiškos, ir lyriškos muzikos. V.Ur mana patikino, kad stengsis juos perteikti kaip įmanoma geriau. „Kitą kartą „Requiem“ atliksiu jau mecosopranu. Nors bus gaila, vėl žaliuosiu iš pavydo, kai sopra nas dainuos paskutinę dalį „Libe ra me“. Dramatinio soprano par tijos – labai sudėtingos. Reikėjo daug drąsos norint jas dainuoti. Todėl vėl noriu gyventi šiek tiek patogiau“, – neslėpė V.Urmana. Repertuarą koreguoja krizė
Violeta Urmana:
G.Verdi „Requiem“ yra labai įvairių at spalvių – ir dramatiš kos, ir lyriškos mu zikos. Sopranu šį kūrinį dainuosiu paskutinį kartą.
Lietuvos operos ir baleto teat re „Requiem“ ji dainuos sopranu. „Sopranu šį kūrinį dainuosiu paskutinį kartą. Kartais sunku numatyti, sunku nuspėti, ką tavo balsas norės veikti ateityje. Kei čiasi kūnas, keičiasi balsas. Teks keiti ir repertuarą. 10 metų buvau mecosopranas, 10 metų – sopra nas. Soprano ciklą baigsiu „Re quiem“ ir vėl būsiu mecosopra nas“, – pasakojo V.Urmana. Dainininkė priminė, kad sop rano partija „Requiem“ – labai įvairi. Pagrindas – lyriškas dai
Dainininkė šmaikštavo, kad vis kas jos gyvenime būna „blokais“. Praėjusių metų rudenį Paryžiuje ji dainavo net 12 operos „Likimo galia“ spektaklių. Kai kada ketu ris mėnesius dainuoja „Aidą“, pa skui pusę metų – „Toską“. „Niujorke kaip sopranas atsi sveikinau su Aida. Ten peršalau, kelių spektaklių turėjau atsisaky ti“, – sakė Violeta. Dainininkės planuose – daugy bė operų ir koncertų, laisvą lange lį jos spektaklių ir repeticijų kalei doskope sunkiai rasi. Bet kartais planus pakoreguoja ekonominė krizė. „2013-ieji man turėjo bū ti Richardo Wagnerio metai. Taip džiaugiausi. Ispanijoje, Bilbao, tu rėjau dainuoti R.Wagnerio opero je „Parsifalis“, bet pasakė: „Nėra pinigų – teks dainuoti Toską“, – šiek tiek apmaudžiai kalbėjo dai nininkė. Kas? G.Verdi „Requiem“. Kada? Kovo 17 d. 18.30 val. Kur? Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Nuotaika: lietuvių žurnalistus V.Urmana pasitiko linksmai nusiteikusi.
Simono Švitros nuotr.
14
antrADIENIS, kovo 13, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Kovo 14 d. 19 val. KIEK? 13–43 litai.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Balandžio 2 d. 19 val. KIEK? 33–53 litai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 42–102 litai.
Puikių balsų desantas
Draugystės išbandymas
Moterų dainos
Šis koncertas – tai puiki galimybė išgirsti 2011-ųjų „Triumfo ar kos“ laureatų Vaido Vyšniausko, Martos Lukošiūtės ir Eugenijaus Chrebtovo balsus akompanuojant pianistui iš Italijos Marco Bor roni. Šis jaunas ir talentingas pianistas groja žymiausiuose Italijos teatruose, taip pat ir „La Scaloje“.
„Menas“ – tai spektaklis apie draugystę, apie tokius, atrodytų, neišskiriamus, nors ir labai skirtingus draugus, kuriuos Dainiaus Kaz lausko pastatyme vaidina Arūnas Sakalauskas, Darius Meškaus kas ir Giedrius Savickas. Per humoro prizmę „Menas“ kartais iki skausmo įtaigiai perteikia gyvenimo subtilybes.
Šokio spektaklis „Moterų dainos“, kuriame dalyvauja 10 baleto ar tistų ir 16 dramos teatro aktorių, iki šiol labai lankomas. Nors čia nėra ypatingo siužeto, Marlene Dietrich dainos ir jomis teigiamas amžinas moters grožis – kad ir kokia aplinka jį suptų, – traukia ir teatro, ir šokio mėgėją.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Kovo 17 d. 22 val. KIEK? 23 litai.
KUR? Parodų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5. KADA? Iki balandžio 2 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Klube „Muzikos rūsys“, A.Jakšto g. 9. KADA? Kovo 17 d. 21 val. KIEK? 5 litai.
KUR? A.Mickevičiaus bibliotekoje, Trakų g. 10. KADA? Iki kovo 31 d. KIEK? Nemokamai.
Nacionalinė Airijos šventė
Amerikietiška klasika
Studentiško roko šėlas
Paveiksluose – Vilniaus nuošalės
Nacionalinės airių šventės – Šv. Patriko die nos – proga „Lofte“ netrūks linksmybių, šven tės simbolio – dobilų lapų, garsaus alaus ir ai rių muzikos hitų gyvos muzikos projekte „Top Irish Songs“.
36 amerikietiški „Cadillac“ markės automobiliai – tik dalis Stasio Brundzos kolekcijos. Kolekcijos šeimininkui iš šių antikvarinių automobilių gra žiausias 1953 m. išleistas „Cadillac 62 Coupe de Ville“.
Tai ne tik roko grupė, tai ir gyvenimo būdas, ir šėlsmo laboratorija. Tai studentiškos duonos biblija ir pankiškas rokenrolas su euforiška iro nija viename. „Skyders“ – laisvė, aistra ir maištin gi tornadai.
Agnės Juškaitės tapybos parodoje „Iš priemies čių“ – Vilniaus priemiesčių vaizdai. Dailininkės paveiksluose miesto pakraščiai ir nuošalės – Kalvarijų turgus, Šnipiškių lūšnos, Naujamies čio laiptinės.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Dok. f. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m.) (k). 13.45 Pasaulio panorama (k). 14.15 Savaitė (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Snaiperio taikinyje“ (N-7).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (7) (k).
LTV 18.45 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“ (8). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Kautynės mažajame Tokijuje“ (JAV, 1991 m.) (N-7). 0.10 „Teisingumo vykdytojas“ (9) (N-7). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.30 „Simpsonai“.
LNK 22.35 val.
8.00 „Biuras“. 8.30 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Pabandom iš naujo. 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“ (2). 1.00 „Svieto lygintojai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7) (k). „Skanus pokalbis“. Kulinarinė pokalbių
TV3 20.30 val.
laida (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 12.30 „Pavojingos Panamos džiunglės“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ Parodijų šou. 21.00 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.30, 0.05 Reporteris. 7.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.52, 14.27 Saugus eismas. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas.
BTV 20.25 val.
13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 0.40 Dok. f. „Rugsėjo 11-oji. Sąmokslo teorija ir tiesa“ (N-7). 16.00, 19.00 Žinios. Orai. 17.00 VTB Jungtinė lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Sankt Peterburgo. 19.30 VTB Jungtinė lyga. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)–Talino „Kalev“ (Estija). Transliacija iš Kauno. Per pertrauką – Žinios. 21.52, 0.37 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Gdynės „Asseco Prokom“–„Minsk-2006“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Krasnye Kryliya“–Kauno „Žalgiris“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Maskvos CSKA. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Banca Civica“. 19.10 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. Tiesioginė transliacija. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Mariupolio „Azovmaš“. 23.15 Adrenalinas.
Sport1 19.00 val.
15
antradienis, kovo 13, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919691
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918410
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 924046
Perka Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004. 924661
Įvairūs Kita Parengti detalieji planai: žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0167:1704) Kriaučiūnų k., Vilniuje, detalusis planas, planavimo organizatorius – Vladislav Marcinkevič, gyv. Fabijoniškių g. 82-2, Vilniuje; žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0167:1484 ir 1598) Kriaučiūnų k., Vilniuje, detalusis planas, planavimo organizatorius – Vytas Patėjūnas, gyv. Pakluonės g. 2, Vilniuje. Detaliojo planavimo tikslas: pakeisti teritorijos pagrindinę tikslinę paskirtį, suplanuoti naujus sklypus (dalijant esamus); suplanuoti susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą; nustatyti teritorijos tvarkymo, saugojimo ir statybos reglamentus. Sklypai yra skirti vienbučių/ dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Detaliųjų planų rengėjas – UAB „Architectura humana“, A.Juozapavičiaus g. 9A-168, Vilniuje, tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428. Su parengtais projektais galima susipažinti rengėjo patalpose A.Juozapavičiaus g. 9A-168, Vilniuje, nuo 2012 03 13 iki 2012 04 13 darbo dienomis 9-17 val. (pietų pertrauka 12-13 val). Parengtų detaliųjų planų vieša ekspozicija vyks Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, nuo 2012 m. kovo 19 d. iki balandžio 13 d. Viešas detaliojo plano sprendinių aptarimas vyks ten pat 2012 m. balandžio 13 d. 14 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiami raštu planavimo rengėjui ir/ar organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruoto pranešimo (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Tel. 8 687 35 428, e. paštas remigijusputinas@yahoo.com. 925128
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt TIK KOVO 2–9 D. SPECIALUS PASIŪLYMAS MINI KRUIZUI –45%! Puiki galimybė įsigyti kruizines keliones Ryga–Stokholmas–Ryga už labai gerą kainą! Tik 80 Lt asmeniui. Atėjo laikas poilsiui ir pramogoms, kad su naujomis jėgomis ir įkvėpimu sutiktume pavasarį. Suteikite laiko sau, savo draugams, artimiesiems, brangiems žmonėms ir leiskitės į kruizinę kelionę Nuo kovo 15 d. – didžioji FIESTA Baltijos jūroje su artistais iš Kubos, Ispanijos, Argentinos ir Brazilijos! Dar ne viskas! Visi, šiuo metu pirksiantys kruizą, dalyvaus PAPILDOMO KRUIZO KETURIEMS LAIMĖJIME! Daugiau informacijos www.krantas.lt.
NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
Orai
Artimiausiomis naktimis Lietuvoje vis dar šals, o dienomis laikysis teigiama temperatūra. Šiandien daug kur prognozuojami trumpi krituliai, dieną oras sušils iki 6–7 laipsnių. Rytoj naktį oro temperatūra laikysis nuo 3 laipsnių šalčio iki nulio, dieną bus 2–3 laipsniai šilumos, kai kur trumpi krituliai.
Šiandien, kovo 13 d.
+7
+4
+6
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+7
Utena
+7
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.38 18.11 11.41 0.30 8.32
73-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 293 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +8 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +12 Dublinas +9 Kairas +24 Keiptaunas +26 Kopenhaga +10
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+6
+1
–3
7
0
+2
–1
–4
8
+3
0
–3
7
trečiadienį
ketvirtadienį
Marijampolė
Vėjas
1960 m. gimė airių roko grupės U2 bosistas Adamas Claytonas. 1984 m. mirė Juozas Eretas, lietuvių ir šveicarų mokslininkas, literatūros istorikas ir pedagogas. 1985 m. gimė amerikiečių aktorius Emilie Hirschas.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
kovo 20 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Aurima Dilienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: arabeska (pirmadienis), lemties deivė (antradienis), turto draudimas (trečiadienis), lengva duona (ketvirtadienis), didstintė (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
2
3
4
Kristina, Liutauras, Paulina, Rodrigas, Teodora, Vaidilė
Avinas (03 21–04 20). Šiandien galimi konfliktai namie, gali išsiskirti jūsų ir jūsų antrosios pusės požiūriai. Tačiau pasistenkite, kad ginčai pernelyg neįsismarkuotų, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Jautis (04 21–05 20). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, tad gal pats metas pagalvoti apie pokyčius. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Dvyniai (05 21–06 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocingi pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Šiandien pravers ir gebėjimas susitarti, ir tokios savybės kaip padorumas, tiesumas bei principingumas. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų kūrybingumas bei spontaniškumas ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti kiek galima aktyvesnis. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien permąstysite pastarųjų dienų įvykius ir pasidarysite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, galite būti irzlus, tad šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Patartina kuriam laikui atsitraukti nuo žmonių ir pailsėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Vandenis (01 21–02 19). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų bei minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Pasivaikščiokite gryname ore.
Besitęsiant i sausra Ispan ijoje sukėlė miškų gaisrų Pirėnų re gione, šalies šiaurėje. Iš viso iš degė 1200 hektarų plotas. Gais rai kilo praėjusią savaitę, tačiau ugn iagesiams teko ugn į mal šinti visą savaitgal į. Gaisrai ki lo ne tik Pirėnų, bet ir Kataloni jos bei Aragono regionuose. Iš pavojingų vietų buvo evakuo ti žmonės. Meteorolog ų duo menimis, praėjusi žiema Ispa nijoje buvo sausiausia per pastar uosius 40 met ų. Ispan ijos ūkin inkai skund žiasi, kad iš džiūvo nemažai pasėlių.
1
+7
Vardai
horoskopai
DATOS (kovo 13 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
Vilnius Alytus
6–9 m/s
AFP inf., AFP nuotr.
1886 m. Joniškyje gimė rašytoja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, vertėja Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. 1907 m. gimė Mircea Eliade, rumunų religijotyrininkas, filosofas, rašytojas. 1950 m. gimė aktorius Williamas H.Macy.
+6
+7
Praha +8 Ryga +5 Roma +17 Sidnėjus +25 Talinas +3 Tel Avivas +24 Tokijas +11 Varšuva +7
Liepsnojanti Ispanija
Rytas
–1
+16 +22 +4 +7 +21 +15 +15 +15
5
6
7