TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, kovo 14 d., 2012 m.
Apie pirmalaikius Seimo rinkimus politikai garsiai kalba, o tyliai tokia galimybe abejoja. Lietuva 8p.
Nr. 61 (1260)
Šalyje veikiančios kredito unijos nebijo būti prilygintos komerci niams bankams. Ekonomika 9p.
diena.lt
Vokiečių apžvalgininkai bijo, kad triuškinama R.Fico pergalė – pavojinga. Pasaulis 12p.
Pertvarkys tuščias mokyklas
1 Lt
Nežinau, kiek tas kino biuras prisidėjo prie to, kad kino kūrėjai išleido kelis milijonus litų. Miesto tarybos narys Raimundas Alekna
4p.
Miestas
5p.
Plikas su aklu pešiojasi Viln iaus mer ija ir Vyr iausybė svai dos i priek aišt ais ir tik ieško kaltų, kodėl klimpst a sost inės šilumos ūkio mod ern iz av im o proj ekt ai. A.Zuok as žada skųstis Brius el iui dėl energetikos projektų vilkini mo, o A.Kubil ius Viln iaus valdž iai siūlo prieš tai atl ikt i namų darbus ir parengti tuos projektus.
Menas Sprendimas: dviejų mokyklų sujungimas sostinėje subalansuotų mažų mažiausiai trijų ugdymo įstaigų mokinių srautus – vienas išgelbėtų nuo
tuščių, o kitas nuo perpildytų klasių. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Vilniaus savivaldybė iš naujo ėmėsi dviejų sostinės centre esančių rusakalbių vaikų mokyklų reorganizacijos. Po jos Žvėryne esančios Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos greičiausiai nebeliks.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Imsis reorganizacijos
Sostinės savivaldybės valdininkų darbotvarkėje šią savaitę atsirado vienas jau kurį laiką aistras kelian tis punktas – Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos reorganizacijos klausimas. Mer dinčią mokyklą ketinama naikinti,
o joje besimokančius vaikus per kelti į Vilniaus Lukiškių vidurinės mokyklos patalpas. Abiejose mo kyklose dėstoma rusų kalba. Po reorganizacijos veiksianti biudžetinė įstaiga ir toliau vadinsis Vilniaus Lukiškių vidurinė mokyk la, ji įgyvendins bendrojo ugdymo mokyklos pradinio, pagrindinio ir vid ur in io ugdym o programas.
2
13p.
Lietuviško kino staigmenos
2
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pertvarkys tuš
Grąžins žemę Vilniaus krašte Vyriausybė šįmet planuoja priim ti daugiau kaip 5 tūkst. sprendi mų dėl žemės grąžinimo Vilniaus regione, kurį Lietuvos lenkų bendruomenė vadina vienu svarbiau sių klausimų.
Nacionalinės žemės tarnybos duo menimis, Šalčininkų rajone liko priimti sprendimus iš viso 430-iai piliečių, Vilniaus rajone šiais me tais planuojama priimti per 5 tūkst. sprendimų. Žadama, kad šiemet Šal čininkų rajone, kur nuosavybės tei sės atkurtos beveik 98 proc. žmo nių, žemės grąžinimo procesas bus užbaigtas, o iki 2013 m. pabaigos
1
Kol kas tai tik projektas, tačiau baigus jį svars tyti komitetuose reorganizaci jos klausimą bus galima teikti ta rybai. Jei ši permainoms pritars, jau kitais metais Vilniaus Lukiš kių vidurinės mokyklos patalpo se mokysis keliais šimtais dau giau moksleivių. Komentuoti neskuba
planuojama žemę grąžinti visame Vilniaus krašte. Teigiama, kad šiuo metu visuose Vilniaus krašto rajo nuose sugrąžinta apie 90 proc. no
rimų atgauti žemės plotų. Dėl vėluo jančio žemės nuosavybės grąžinimo dažnai skundžiasi Lietuvos lenkai. BNS, VD inf.
A.Zuokas patirties semsis Niujorke Sostinės meras Artūras Zuokas (nuotr.) su darbo vizitu išvyko į Niujorką (JAV), kur susitiks su di džiausio Amerikos miesto Trans porto departamento vadovais, taip pat su galimais investuotojais.
Su Transporto departamento va dove komisare Janette Sadik-Khan ir jos komanda meras aptars Niu jorko susisiekimo plėtrą, transpor to organizavimo patirtį, galimybes pritaikyti geruosius pavyzdžius Vilniuje. Niujorko transporto de partamentas prižiūri miesto gat ves ir greitkelius, šaligatvius, til tus, tunelius, gatvės ženklus,
šviesoforus ir gatvių žibintus. Per vizitą A.Zuokas taip pat susitiks su Pasaulio investuotojų tinklo vado vu Eyalu Bino. Kol meras koman
diruotėje, iki kovo 16-osios me ro pareigas laikinai eina vicemeras Romas Adomavičius. VD inf.
Statybininkų g. 7: šilumos taupymo darbai grąžino išleistus litus Statybininkų g. 7 daugiabutis šią žiemą pateko tarp šilumos taupymo rekordininkų. Vasarį name šilumos rodikliai buvo 12 proc., o sausį – net 26 proc. geresni nei prieš metus. Šilumos sutaupyti gyventojams pavyko, nes daugiabutį prižiūrinti bendrovė „Naujamiesčio būstas“ praėjusį rudenį prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos. Anot „Naujamiesčio būsto“ vadybininko Evaldo Mardoso, sutaupyti pavyko užsandarinus rūsio ir laiptinės langus, įėjimo ant stogo duris, atnaujinus namo vamzdynų izoliaciją. Pasak vadybininko E.Mardoso, kai kurie laiptinės langai turėjo tik po vieną stiklą, todėl anksčiau laiptinėje energijos nuostoliai buvo dideli. Sostinėje stovinčio daugiabučio svertinis šilumos suvartojimo koeficientas vasarį buvo 43,5 Wh/m2/DL, o prieš metus siekė 49,4 Wh/m2/DL. Tai reiškia, kad šis rodiklis sumažėjo 12 proc. Sausį koeficientas sumažėjo net 26 proc.: nuo 50 Wh/m2/DL prieš metus iki 37 Wh/m2/DL šiemet. Namo gyventojai taupymo programoje numatytus ir atliktus darbus įvertino teigiamai, tačiau laukė jų rezultatų. Šio šildymo sezono duomenys juos turėtų paskatinti šilumą taupyti dar aktyviau. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. „Šilumos taupymo priemones prižiūrimuose namuose pradėjome dieg-
ti prieš porą metų, beprotišku tempu ėmus augti šilumos kainoms. Pernai sukūrėme 5 žingsnių šilumos taupymo programą, kurioje pasiūlyti darbai buvo atlikti 2 tūkst. daugiabučių namų pagrindiniuose šalies miestuose. Matome, kad administratorių pastangos padėjo gyventojams sutaupyti“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas.
NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutinis rodiklių gerėjimas 2011–2012 m. sezoną, palyginti su 2009–2010 m., siekė 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Nors šis reorganizacijos doku mentas yra viešas, savivaldybės valdininkai jo komentuoti ne skuba. Dienraščio kalbintas savival dybės Švietimo, kultūros ir spor to departamento direktorius Gin taras Alfonsas Petronis atskleisti tikslias reorganizacijos priežastis atsisakė ir pasiūlė kreiptis į Vie šųjų ryšių skyrių. Kiek kalbesnis buvo miesto Kultūros, švietimo ir sporto ko miteto pirmininkas Lietuvos len kų rinkimų akcijos (LLRA) narys Zbignievas Maciejevskis, tačiau jis paragino luktelti, kol klausi mą apsvarstys visi komiteto na riai. Svarstymas, anot jo, turėtų įvykti jau šiandien.
Grobis: į M.Dobužinskio mokyklos
Po reorganizacijos veiksianti biudže tinė įstaiga ir toliau vadinsis Vilniaus Lukiškių vidurinė mokykla. „Kad ir ką pasakyčiau dėl šios mokyklos reorganizacijos, tai te bus mano vieno nuomonė. Neno rėčiau kitiems komiteto nariams daryti kokio nors spaudimo, pir miausia reikia komitete šį klau simą aptarti, o jau paskui galė siu pakomentuoti“, – dienraščiui žadėjo politikas. Vis dėlto tarybos narys neslėpė, kad Mstislavo Do bužinskio vidurinė mokykla turi nemažai įsisenėjusių bėdų. „Tam tikrų problemų, žinoma, yra toje mokykloje, tačiau neno rėčiau dabar detaliau jų komen tuoti“, – pridūrė pašnekovas. Laukia sprendimo
Savivaldybės dokumente rašo ma, kad, miesto tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti mokyk las, Vilniaus Lukiškių vidurinės mokyklos ir Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos direktoriai per mėnesį privalėtų parengti abiejų švietimo įstaigų reorganizacijos sąlygų aprašą ir jį viešai paskelbti. Lukiškių vidurinės mokyklos direktorius Vladimiras Dobrygi nas dienraščiui sakė girdėjęs apie naujai prikeliamą mokyklų reor ganizavimo projektą. Anot jo, kol kas dėl to sprendžia miesto Švie timo skyrius, vėliau su projekto eiga bus supažindinti ir mokyk lų vadovai. „Taip, žinau, apie tai kalbama jau ne vienus metus. Kol kas la bai sunku ką nors daugiau pasa kyti, nes viskas tik prasideda, kol kas nebuvome informuoti dėl ko kių nors veiksmų ar mūsų parei gų. Kiek žinau, moksleiviai bus atkelti į mūsų mokyklos pasta
Pasipildys: Lukiškių mokyklos vado
tą, o kas bus su anuo pastatu, kol kas nežinau“, – dėstė mokyklos direktorius. V.Dobryginas teigė, kad jo va dovaujama švietimo įstaiga dėl permainų džiaugiasi, nes moks leivių mieste šiuo metu trūksta. „Kai su mokiniais visoje Lietu voje yra tokia situacija, tai mes, žinoma, vertiname teigiamai to kias permainas. Mūsų mokyklai gerai, kad ateis daugiau mokinių, – ji bus užpildyta, mokytojai gaus pakankamus darbo krūvius“, – sakė direktorius. Norėtų pastato
Pagal mokyklos pertvarkos pla ną po reorganizacijos Mstislavo Dobužinskio mokyklos patalpos galėtų būti perduotos Žvėryno gimnazijai arba žydų Šolom Alei chemo vidurinei mokyklai. Šios mokyklos yra perpildytos ir ne gali užtikrinti geros ugdymo ko kybės. Anot Žvėryno gimnazijos di rektorės Daivos Žiurienės, šio je vietoje galėtų būti įkurta pro gimnazija. Šiuo metu Žvėryno gimnaziją lanko moksleiviai nuo penktos klasės, nors pagal Švie timo įstatymą gimnazijoje turė tų likti tik mokiniai nuo devin tos klasės. „Be abejo, seniai žinome apie ketinimus reorganizuoti mokyk las. Mes esame padavę prašymą dalį mokinių po tam tikros pastato renovacijos perkelti į liku
3
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
miestas
10p.
A.Skujytė po pasaulio čempionato patikėjo, kad visos varžovės nugalimos.
ščias mokyklas
Šilumos tinklai perka konsultacijas Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai ruošiasi miesto šilumos ūkio per tvarkai – šiuo klausimu ją konsul tuos tarptautinį konkursą laimė jusi bendrovė „KPMG Baltics“.
Įmonės jau pasirašė trejų metų 1,7 mln. litų vertės sutartį. „Konsul tantai turės atlikti analizę ir pateikti konkrečius sprendimus, kuriuo keliu turi būti einama, kad būtų sumažin tos šilumos kainos vilniečiams“, – pranešime spaudai cituojamas Vil niaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Nėnius.
„KPMG Baltics“ vadovaujama me konsorciume taip pat yra Šve dijos KPMG, projektavimo įmonė „Sweco Lietuva“ ir advokatų kon tora „Bernotas ir Dominas Glimstedt“. Konkurse taip pat dalyvavo „Na cionalinių projektų rengimo“ ir įmonės „Pro Bonus“ konsorciu mas, kuris pateikė 1,942 mln. litų vertės pasiūlymą. Vilniaus šilumos tinklams pri klauso 2-oji ir 3-ioji Vilniaus elekt rinės bei dvi rajoninės katilinės – visas miesto šilumos ūkis dabar išnuomotas Prancūzijos koncerno
„Dalkia“ valdomai įmonei „Vil niaus energija“. Pagal Europos di rektyvą iki 2016-ųjų šilumos ūkis turi būti modernizuotas, kad ati tiktų naujus aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, taip pat sie kiant sumažinti kuro sąnaudas, ka tilų eksploatacijos išlaidas ir kainą galutiniams vartotojams. „KPMG Baltics“ yra viena pir maujančių audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų įmonių Baltijos šalyse. Baltijos šalyse ir Baltarusijoje dirba apie 400 KPMG specialistų. BNS, VD inf.
Merija sportui pažers milijonų
s pastatą jau nusitaikė dvi sostinės mokyklos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniaus taryba patvirtino didžiau sią tiek per pastaruosius metus sos tinėje, tiek visoje Lietuvoje sportui skirtą biudžetą, kuris sieks beveik 32 mln. litų. Palyginti su pernai, ši suma išaugo 7 mln.
2011 m. sport ui sost in ės sav i valdybė atseikėjo 24,8 mln. litų. Mas in iam sport ui, sveikat in i
ovai su džiaugsmu laukia ją papildysiančių moksleivių. Simono Švitros nuotr.
sias tuščias patalpas. Kaip bus – neaišku“, – sakė gimnazijos di rektorė. Trūksta vaikų
Pernai Rugsėjo 1-osios išvakarė se Vilniaus politikai nutarė leisti Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje šiemet rinkti vienuolik tas klases, nes buvo gauti 34 būsi mų vienuoliktokų prašymai leis ti jiems mokytis šioje mokykloje. Politikai išsigando, kad šie vaikai gali iš viso likti be mokyklos. Pagal ankstesnį sostinės tary bos sprendimą šioje mokykloje vienuoliktų klasių šiemet komp lektuoti nebuvo numatyta, nes ją jau tuomet ketinta jungti su kita švietimo įstaiga, kurioje moko ma rusų kalba, – Lukiškių vidu rine mokykla.
Prieš dvejus metus miesto sa vivaldybės specialistai šioje mo kykloje stebėjo moksleivių pa mokų lankomumą. Skaičiai buvo stulbinantys. Iš 318 Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos moksleivių klasių suoluose per pirmą patik rinimą buvo rasti tik 47. Vykstant antram patikrinimui suskaičiuo ta mažiau nei pusė mokinių – 127, trečiam – 170 moksleivių. Spe cialistų skaičiavimais, šios mo kyklos patalpose iš viso galėtų tilpti 530 vaikų. Mokyklai kasmet skiriama per 1 mln. litų mokinio krepšelio lėšų, didžiausia dalis šių pinigų atiten ka mokytojų algoms mokėti. Nors dotacija didelė, mokykla kasmet išleisdavo beveik visus jai iš mies to biudžeto skirtus pinigus.
Ginčai dėl reorganizacijos Taut in ių maž umų mok yklų per nyje esanti lenkų ir rusų Joachimo tvarkos sost inėje visuomet kel ia Lelevelio vidurinė mokykla Anta daug aistrų. Štai neseniai nuspren kalnio vidurinei mokyklai privalo dus reorganizuoti Joachimo Lele atiduoti savo pastato sparną. velio ir Antano Vivulskio mokyklas Tokiai reformai priešinosi Antakal prieš tokį sprendimą sukilo miesto nio mokyklos moksleiviai, mokyto konservatoriai. jai ir vadovai. Jie norėtų, kad mokyk Daugiau kaip pusę metų savivaldy lai atitektų visas Joachimo Lelevelio bėje trukę ginčai dėl dviejų sosti mokyklos pastatas, o keli šimtai mo nės mokyklų reorganizavimo paga kinių prisijungtų prie Antano Vivuls liau baigėsi palankiai tik vienai ša kio mokyklos Žirmūnuose. Tiek Joa liai – sostinės valdančiajai koalicijai, chimo Lelevelio, tiek Antano Vivuls ypač LLRA atstovams. Miesto tary kio mokyklose mokosi lenkų ir rusų bos nariai nusprendė, kad Antakal vaikai.
mo programoms ir vaikų sportui skirta 9,5 mln. litų, didelio spor tin io meistr išk um o ugdym ui – 12,5 mln. litų. Apie 7 mln. litų bus investuota į sporto infrastruktūrą: apie 1,6 – futbolo aikštynams prie mokyklų atnaujinti ir įrengti, įskaitant tik rų dydžių sintetinės dangos futbolo stadioną prie mokyklos Fabijoniš
kėse, 2,7 mln. litų – sporto mokyk los „Tauras“ salės statyboms, apie 2,3 mln. – futbolo aikštynų komp leksui įrengti Naujojoje Vilnioje ar ba Šeškinėje. Vilniaus sporto mokykloms biu džete skirta 15,25 mln. litų – ši su ma nuo 2011-ųjų liko beveik nepa kitusi. VD inf.
4
TrečiADIENIS, kovo 14, 2012
miestas Apiplėštas latvis
Sužalotas vaikas
Žuvo ugniagesys
Autobusų stotyje Vilniuje vėlų šeštadienio vakarą apiplėštas ir sumuštas Latvijos pilietis. Dėl galvos smegenų sukrėti mo vyriškis nuo sekmadienio gydomas Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninėje. Latvio pa tirti nuostoliai dėl apiplėši mo sostinės Sodų gatvėje dar tikslinami.
Eismo nelaimė įvyko pirma dienio vakarą Gedimino prospekto ir Rotundo gatvių sankryžoje. Nežinomas auto mobilis partrenkė 3 metų berniuką. Vaikas dėl abiejų dešinės kojos blauzdos kau lų lūžių paguldytas į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Traumatologijos skyrių.
Per avariją Vilniaus rajone pir madienio vakarą žuvo ugnia gesys gelbėtojas. Pasak polici jos, tragiška nelaimė įvyko ke lyje Daržininkai–Medininkai. Nuo kelio nuvažiavo ir į pa kelės medį atsitrenkė ugnia gesio vairuojamas automobi lis. Ugniagesys vairavo ne tar nybos metu.
Vilniaus kino biurą įkūrusi sostinės sa vivaldybė žadėjo kasmet jam skirti iki 200 tūkst. litų. Tačiau apetitas išaugo – Viešųjų įstaigų finansavimo projekte šiam mero Artūro Zuoko pro jektui numatyta tris kart didesnė suma.
Taps kino sostine? Viln iaus kino biur ui sav ivaldybė yra iškėlusi tam tikrus uždavinius – siekt i, kad kasmet sost inėje būtų filmuojami bent du užsienio kūrė jų filmai, per metus nuo biuro įstei gimo suk urt i interneto svetainę, kurioje būtų informacijos apie sos tinės kino rinką, per trejus met us išreklamuoti miestą kaip tinkamą vietą kinui kurti.
Dėmesys: Vilniaus kino biuro veiklai sostinės valdantieji didina finansavimą, o tarybos opozicija pirmiausia
norėtų išgirsti apie biuro pasiekimus.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
Kino biurui – pusė milijono Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sumą patrigubino
Steigdami naują įstaigą – Vilniaus kino biurą – sostinės savivaldybės vadovai kalbėjo, kad ji į miestą tu rėtų pritraukti gausybę užsienio kino kūrėjų. Savivaldybė yra vienintelė šios įstaigos steigėja. Kad Vilniaus kino biuras turėtų lėšų veikti, kasmet bu vo numatyta atseikėti iki 200 tūkst.
litų darbuotojų algoms mokėti ir būtinai reklaminei veiklai atlikti. Tačiau pirmuosius žingsnius jau žengęs miesto savivaldybės dango raižyje įsikūręs miesto kino biuras greičiausiai valdantiesiems pasi rodė svarbesnis, nei buvo planuo ta iš pradžių. Ateinančių trejų metų savival dybės viešųjų įstaigų veiklos finan savimo gairių dokumente šiam pro jektui jau numatyta skirti kone tris kartus didesnę sumą – 700 tūkst.
Kūrėjai leido uždirbti Tarptaut in iai kino kūrėjai – italų re žisierius Gabriele Salvatores ir vokie čių televizijos bendrovė „Spiegel TV“ – investavo 5,5 mln. litų. Tai prieš ku rį laiką skelbė savivaldybė. Šios lėšos buvo išleistos viešbučiams, transpor tui, mait in imo įstaigoms, kino pra monei ir jos darbuotojams. „Tam ir įsteigėme Vilniaus kino biurą – jis tur i rūpintis, kad kino kūrėjai at rastų Vilnių ir taptume regiono lyde riais, pritraukiančiais investicijų ir ki no pramonėje“, – kalbėjo meras.
„Sibir iet iško auklėjimo“ veiksm as vyksta 1985–1995 m. Padn iestrėje. Filme pasakojama apie to laikotarpio Padn iestrės nusikaltėl ių gyven imą. Beveik visa istorija buvo filmuojama Vilniuje. Vokiečių televizijos bendrovės „Spie gel TV“ užsak ymu Liet uvoje kur ia mos dvi dok ument inės dramos „Si biro Žemė“ istor ijos, pasakojančios apie drąsius, tikslo vedamus žmones ir jų gyven imus Kamčiatkos krašte XVIII ir XIX a.
litų kasmet. Žadėtus 200 tūkst. litų ketinama atseikėti tik šiais metais, o jau 2013-aisiais ir 2014-aisiais fi nansavimas trigubės. Be šių numa tytų tūkstančių litų, jau steigdama viešąją įstaigą savivaldybė iš kar to į jos iždą įnešė 40 tūkst. litų. Be to, kaip anksčiau teigė miesto valdi ninkai, ji taip pat pretenduotų į vals tybės biudžeto bei ES paramos lėšas. Rems, jei uždirbs
Vilniaus savivaldybės opozicijos lyderis bei Ekonomikos ir finansų komiteto narys Raimundas Alekna dienraščiui sakė negirdėjęs apie to kio dydžio sumas, planuojamas at seikėti Vilniaus kino biurui. Tačiau jis pridūrė, kad nieko blo ga šioje paramoje nematytų tokiu atveju, jei biuras iš tiesų sugebėtų pritraukti investicijų. „Pirmiausia reikės sužinoti, kam konkrečiai šie pinigai bus skiriami, kas su jais bus daroma, kokie tikslai, kur inves tuojama. Negalėčiau pasakyti, kad čia matau ką nors bloga, jei kino biuras sugebės tuos pinigus gene ruoti. Investicijos į jį turi būti pro porcingos pasiektiems tikslams“,
12
20 – ėti tas on Mesižm usi pa mia iai įdoentin i šv giniaje renstinė so
s ete amaus t Similniu V ėd jos Kaladici r
Parama viešosioms įstaigoms
Iš viso vien šiais metais viešo sioms įstaigoms finansuoti savi valdybė turėtų išleisti per 21 mln. litų. Ateinančiais metais dešim tims įstaigų planuojama skirti dar daugiau pinigų. Pavyzdžiui, 2013-aisiais iš mies to biudžeto joms norima atseikėti maždaug 35,5 mln. litų, o 2014 m. – beveik 34 mln. Didžiausią paramą, 3,3 mln. litų, šiais metais ketinama skirti Karo liniškių poliklinikai. Tiesa, ji pi nigų iš miesto greičiausiai negaus kitais metais. Centro poliklinikai šiemet bus suteikti 3 mln. litų. Ki
Biuro darbuotojai turės į miestą kviesti kino kūrėjus, ieškoti inves tuotojų, dalyvauti kino festivaliuo se, juose ieškot i bendradarbių. Ki no biuras taip pat turėtų padėti už megzt i dialogą tarp miesto bei ša lies valdž ios ir vietos kino kūrėjų.
21
mln. litų
Vilniaus savivaldybė nu mačiusi skirti viešosioms įstaigoms finansuoti. toms miesto sveikatos įstaigoms taip pat bus skirtos gana didelės pinigų sumos. Visus trejus metus po 82 tūkst. litų ketinama skir ti Romų visuomenės centrui, 200 tūkst. litų – Žydų kultūros ir infor macijos centrui. Didelės paramos gali laukti ir me no įstaigos. Štai Azijos menų mu ziejus per trejus metus gaus 300 tūkst. litų, Jono Meko vizualiųjų menų centras – 540 tūkst. litų, Vil niaus mokytojų namai – 5,2 mln. li tų, Menų spaustuvė – 2,3 mln. litų, Vilniaus rotušė – 5 mln. litų.
Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt
tai. meuris d nui ite erk rako Atv m D daja
Juo
eliu sen tai Procep reuciu ienei K kar va
– „Vilniaus dienai“ kalbėjo kon servatorius. Pašnekovas pridūrė, kad miesto pinigų Kino biuras pirmiausia turė tų nusipelnyti. Esą jei šis biuras pa dėtų sostinei užsidirbti, pinigų jam nebūtų gaila. „Nežinau, kiek tas ki no biuras prisidėjo prie to, kad ki no kūrėjai išleido kelis milijonus litų, tačiau visi mieste išleisti pini gai yra sveikintinas dalykas“, – sa kė R.Alekna.
Viln iaus meras A.Zuokas yra mi nėjęs, kad miestas galėtų tapti net ir kino sost ine, nes Viln iaus kino biuras galės būti ne vien sav ival dybės valdoma įstaiga. Biuro dali ninkais galės tapti juridiniai bei fi ziniai asmenys, jei sut iks prisidėti finansiškai.
na Vieka – ša to šimčių lu eg dėka pa
– ok
ikulizgėtiti b ndy Riz au k s ir gu leis
t
Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt
5
TrečiADIENIS, kovo 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kuris kurčias, o kuris aklas?
Siūlo dovanoti V.Putinui Buvęs kultūros viceministras, reaguodamas į diskusijas dėl Ža liojo tilto skulptūrų likimo, siūlo jas padovanoti išrinktam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Vilniaus merija ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė mėtosi priekaištais ir tik ieško kaltų, kodėl klimsta sostinės šilu mos ūkio modernizavimo projektai.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vilniaus elektrinių modernizavimas – ne mūsų bėda, tokių pro jektų mes nematėme. Taip šią sa vaitę Artūro Zuoko vadovaujamai Vilniaus valdžiai kirto premje ras A.Kubilius: „Ne patys projektai rengiami, o rašomi laiškai kažkur. Be konkrečių projektų, kuriuos turi parengti pačios savivaldybės, niekas niekam nesiruošia skirti jokių lėšų.“ Dešiniųjų vedlys netruko sulauk ti merijos atsako. Sostinės viceme ras Romas Adomavičius įrodinėja, kad Vyriausybė – ir kurčia, ir akla: į savivaldybės pasiūlymus nekrei pia dėmesio, neatsako netgi į ofi cialius raštus.
Romas Adomavičius:
Vyriausybė – ir kurčia, ir akla: į savivaldybės pasiūlymus nekreipia dėmesio, neatsako netgi į oficialius raštus. „Po ilgų Vilniaus miesto savival dybės ir bendrovės „Dalkia“ de rybų buvo paskelbta, kad bendrovė pasiryžusi investuoti 500 mln. litų į biokurio kogeneracinę elektrinę Vilniuje. Tačiau ir šis sprendimas
A.Kubiliaus buvo sukritikuotas, nors Kaune Petrašiūnuose tokią pa čią elektrinę žadama statyti už ge rokai didesnę kainą ir į ją per „Lietu vos energiją“ investuoja valstybė“, – priminė socialdemokratas. Politikas pridūrė, kad atsakin gos ministerijos – Ūkio, Finansų, Energetikos – nė neatsako į ofi cialius savivaldybės atstovų raš tus. Sostinės vicemeras priminė, kad energetikos strategiją Lietu voje formuoja Energetikos minis terija, tačiau net ir ne kartą kvies ti prie bendro diskusijų stalo nei A.Kubilius, nei A.Sekmokas į Vil niaus miesto savivaldybės siūly mus neatsiliepė, alternatyvų patys taip pat nepasiūlė. Dėl Vilniaus šilumos ūkio mo dernizavimo projektų ietys lau žomos jau ne vienus metus. An tai sostinės šilumos ūkį valdantis koncernas „Dalkia“ yra pasiūlęs statyti biokuro katilinę už 0,5 mlrd. litų, tačiau išsyk sulaukė neigiamos ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės, ir energetikos mi nistro Arvydo Sekmoko reakcijos. D.Grybauskaitė įspėjo: „Šilumos ūkyje formuojasi monopolininkų diktatas.“ Praėjusią savaitę prabilta apie „Lietuvos energijos“ ir bendrovės „Fortum Heat“ pasiūlymus dėl kogeneracinės elektrinės staty bos. Tiesa, kol kas tai tik ketinimų protokolas. Apskaičiuota, kad toks projektas gali atsieiti apie 700 mln. litų. Tąsyk Vilniaus meras A.Zuo kas pareiškė: kuo daugiau pasi ūlymų – tuo geriau, tačiau pridūrė lauksiąs konkrečių planų, o ne pa reiškimų. Be kita ko, „Fortum Heat Lietuva“ elektrinę planuoja sta tyti ir Kaune. Gali būti ir taip, kad Vyriau sybės ir sostinės valdžios ginčas
Nesusikalba: A.Zuokas žeria priekaištus Vyriausybei dėl neveiklumo,
dėl to paties A.Kubilius priekaištauja sostinės valdžiai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Komentaras Eugenijus Maldeikis
Buvęs ūkio min istras, ekonom istas
A
biejų besiginčijančių šalių labai trumpa atmintis. Apie tai diskutuota ir praėjusio je miesto taryboje. Jau ta da Vyriausybė į tai turėjo atkreipti dė mesį, tačiau, kiek pamenu, nereagavo. Labai keista, kai dvi „kontoros“ nesusi kalba – dingsta dokumentai, „nemato ma“ projektų. Kad ir koks būtų pasiūly mas, jis turi būti nagrinėjamas rimtai, turi būti deramasi, aiškinamasi. Jei kas
netinka – tobulinama ir siūloma. O jei projektas blogas, tai reikia pasakyti la bai aiškiai. Dabar viena yra deklaruojama, visai kita daroma. Tai ir yra didžiausia mū sų energetikos politikos bėda. Visi gar siai rėkiame „Europa“, bet beveik nieko nepadaroma. Jei siūlomi projektai ne tinka, nejaugi lauksime, kad kas nors iš kur nors ateitų ir ką nors pasiūlytų nau jo? Tai gana sudėtinga ir, manau, nerea lu. Yra konkretūs objektai ir yra konk retūs projektai – kad kas nors dėl jų bū tų rimtai diskutavę, nepastebėjau.
Investuotojų pasiūlymai Investuotojas Elektros kiekis Šilumos kiekis Statybos kaina Kaina už 1 MW
Vilniuje „Fortum“ 50 MW 110 MW 700 mln. litų 4,375 mln.
Vilniuje „Dalk ia“ 180 MW 300 MW 500 mln. litų 1,04 mln.
Kaune „Lietuvos energ ija“ 25MW 50 MW 270 mln. litų 3,6 mln.
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
dėl šilumos ūkio persikels į teismą. Sostinės taryba Vyriausybę yra nusprendusi skųsti Europos Komi sijai. Esą elektrinių veiklai moder nizuoti skirtus pinigus – beveik 150 mln. litų – Vyriausybė išdalijo keliams tiesti. Taip pat savivaldybė piktinasi, kad Vyriausybė delsia
parengti elektrinių modernizacijai reikalingus dokumentus. Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2015-ųjų gruodžio 31 d. atlikti darbus, garantuojančius sostinės elektr in ių veikl os mod ern iza vimą. Tam numatytos milijoninės lėšos iš ES.
Vilniaus meras arba kultūros mi nistras turėtų kreiptis į kultūros vertybių globos tarybą ir taip pa galiau išspręsti „stalininių“ Ža liojo tilto skulptūrų klausimą. Tik einant tokiu keliu galima pasiekti, kad Žaliasis tiltas ir ant jo esan čios skulptūros būtų išbrauk ti iš saugotinų kultūros pavel do objektų sąrašo. Tada atsirastų galimybė sovietines skulptū ras pašalinti. Tokios nuomonės laikosi buvęs kultūros vicemi nistras Donatas Valančiauskas. „Kreiptis į kultūros vertybių globos tarybą gali pats minist ras. Jei jis paprašytų jas iš sau gotino kultūros paveldo sąrašų išbraukti, manau, jo prašymas būtų patenkintas“, – tvirtino D.Valančiauskas. Kitas kelias – į globos tarybą galėtų kreiptis arba Vilniaus me ras, arba miesto taryba. „Geriau, žinoma, būtų, jei tai padarytų pats miestas. Tada skulptūras būtų galima išvežti į Grūto par ką“, – kalbėjo kultūrininkas. D.Valančiauskas laikosi nuo monės, kad Žaliasis tiltas su skulptūromis nėra „joks didelis meno kūrinys ar vertybė“. Viena išeičių – atlikti mies tiečių apklausą dėl Žaliojo tilto skulptūrų ateities. Tačiau tai taip pat gali nuvesti į aklavietę. D.Va lančiauskas svarstė, kad apklau sose dažniausiai dalyvauja pa ti aktyviausia visuomenės dalis, tačiau priminė, kad tai gali būti ir Antrojo pasaulinio karo vete ranai. „Rusijoje artėja V.Putino inauguracija, ji bus gegužę. Tai puiki proga Vilniui pasveikinti Rusijos prezidentą ir padovano ti Maskvai Žaliojo tilto skulptū ras“, – šaipėsi D.Valančiauskas. Dienraštis „Vilniaus diena“ jau rašė, kad miestas niekaip neapsisprendžia, renovuoti Ža liojo tilto skulptūras ar ne. Kaip skulptūros būtų restauruoja mos, jau yra aptarta, tačiau pro jektas – vis dar neparuoštas. VD inf.
6
TrečiADIENIS, kovo 14, 2012
nuomonės
Skundžiasi prastu finansavimu I
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lygesnės už kitus Irma Verbienė
K
ai kalba pasisuka link pinigų, Seime dingsta valdant ieji ir opoz ici ja, dingsta kairė ir de šinė. Visi parlamentarai tampa ir vieningi, ir konstruktyvūs, ir ope ratyvūs. Sinerg ija – ne kitaip. Taip susir inko Seimas į 2-ąjį pa vasario sesijos posėdį ir, nepaisy dami vyriausybinės krizės skers vėjų, darniu mygtuko paspaudi mu išlaisvino partijas nuo viešo jo pirk imo konkursų. Tik partijas. Seimo nariai, – didžioji jų dal is prik lauso vienai ar ki tai pol it inei part ijai, – pat ys sau padarė išlygą Viešųjų pirk imų įstatyme.
Partijų viršūnėlės dirba ne šiaip žiūrovui ar rinkėjui. Dirba savo partijoms, kurios nenusi teikusios rengti viešojo pirkimo konkursų. Už gal imybę partijoms pirkti ne varžomai ir nekontrol iuojamai balsavo 91 Seimo narys, prieš bu vo 15, susilaikė 17 parlamentarų. Skamba garsūs aplodismentai. Tiesa, buvo bandančių pasakyti, kad daryti išimtį pačiam sau yra nekorektiška. Seimo narys Alg is Kašėta užsiminė, kad Viešųjų pir kimų įstat ymo pakeit imai galė tų būti nauding i ne tik partijoms, bet ir kitoms visuomeninėms or ganizacijoms. Tos kitos organ izacijos visų pir ma susijusios su kultūra. Ir jau ne vieną kartą kultūr in inkai pikt i nosi, esą viešojo pirkimo konkur sai prasilenkia su logika ir kenkia normaliai įstaigų veiklai. Štai Nac ion al inės filh armon i jos direktorė Rūta Prusev ičienė yra sak iusi, kad, nepaisant Vie šųjų pirk imų įstatymo reikalavi mo, jei kultūros įstaiga nori pasi kviesti žvaigždę, pavyzdž iui, Lu ką Geniušą, jį ir kviečiasi. Papras tai tariant, tik imituoja viešojo pir kimo konkursą. Iš principo valstybėje būtų dau giau tvarkos ir, neslėpkime, pi nigų – jei vieš ieji pirk imai vyk tų skaidr iai. Kultūr in inkai nėra
švent uol iai. Užtenk a pris im in ti nemar ias istor ijas: dėl prog ra mos „Viln ius – Europos kultūros sost inė“ išt irpus ius mil ij onus, Prudn ikovų šeimos koncert us, už kur iuos mokėjo tuomet Vla dim iro Prudn ikovo vadovauja ma Kultūros ministerija, ar Adol fo Večerskio šeimos klaną Nacio naliniame dramos teatre. Negraž u, neš var u ir neskanu, kai tautos šviesuoliai iš tiesų rez ga gudresnes aferas nei įstatymo užr ibio prekeiv iai. Kai mekena, kad nežino, kur dainuoja jo dukra ar svainis, kodėl paties statomas spektaklis kainuoja brang iau nei kolegos. Ir šiuo atveju kalbama ne apie L.Geniušo ar Oskaro Kor šunovo paslaugos pirkimą, o apie pat į paprasčiausią viešųjų ir pri vačiųjų interesų painiojimą, nuo kurio teoriškai ir turėtų apsaugo ti viešojo pirk imo konkursai. Part ij os, kur ios kultūr in inkų raud as dėl neva nelog iško Vie šųjų pirk imų įstat ymo ignor uo ja, tuo tars i leidž ia suprast i, kad jie, kaip ir kit i biudžet in ink ai, ly gūs prieš įstat ymo raidę. Nors kultūr in inkų arg ument ai, kodėl jiems reiktų išimč ių minėt ame įstat yme, nep ais ant pam inėtų aferų, atrodo įtik in amesn i nei part ijų. Tačiau part ijos nuo kultūros or ganizacijų skiriasi dar ir tuo, kad pastarųjų griet inėlė yra kur tik nor i, bet ne Seime. Kultūros at stovai Seime arba neįtak ing i, ar ba, atsipraš au, tiesiog juok ing i. Dažniau kalbantys apie drauges, kurių vyrus nuviliojo barakudos, arba užsiimantys policijos darbo operatyv umo tikr in imu, kai šei moje neva smurtaujama, arba tie siog visaip kaip besiraivantys TV projektuose. Žodž iu, veik ia bala žino ką, tik ne įstatymais ar kito kiais teisės aktais lengvina kūrė jų gyvenimą realybėje, už Seimo tvoros. O štai partijų (beveik visų) viršū nėlės – būtent Seime. Ir jos dirba ne šiaip žiūrovui ar rinkėjui. Dir ba savo partijoms, kurios nenusi teik usios rengt i viešojo pirk imo konk ursų. O kam? Lankst inu kus, part ijos simbol ika papuoš tus šalikus ar maršk inėlius prieš rink imus gali pagaminti svainis, prog ramą paviešinti – palank i ži niasklaida ir t. t. Ir part ijos apie „gresiančią“ išimtį žinojo iš anks to, nes, nors įstat ymas įsigal iojo prieš porą mėnesių, – nė vieno konkurso nė viena partija nė ne bandė rengti. Taig i, nepaisant vi sų pol it in ių kriz ių, teg yv uoja ly gesn i už lyg ius ir vienybė, bent retkarčiais aplankanti Seimą.
nkstų ligomis sergantiems pa cientams būtinas dializės pro cedūras atliekančios valstybinės ir privačios įstaigos skundžiasi, kad per krizę už šias paslaugas vals tybė moka nepakankamai. Tokias įstaigas vienijanti Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplanta cijos asociacija aiškina, kad per kri zę dializės procedūroms skiriamas valstybės finansavimas yra neteisin gas, nes sumažintas labiau nei kitoms medicinos sritims. Dėl to įstaigos ne begali investuoti į dializės aparatūrą, yra priverstos mažinti darbuotojams atlyginimus. Asociacijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Nef rologijos klinikos vadovas Vytautas Kuzminskis spaudos konferenci joje vakar sakė, kad dializės centrai įspausti į kampą. „Dializės centrai, aišku, nega li bankrutuoti, nes dializė yra gy vybę palaikanti procedūra. Jie nega li jos neatlikti. Bet jeigu jie atlikdami kiekvieną kartą eis į minusą, bus ne gerai“, – sakė jis. Privačios dializės klinikos „B.Braun Avitum“ vadovas Ernestas Petru lis spaudos konferencijoje pasako jo, kad prieš krizę valstybė už vieną dializės procedūrą gydymo įstaigai daugiausia mokėdavo beveik 370 li tų, dabar maksimali suma esą siekia 327 litus, bet paprastai mokama ma
žiau, nes įvesta vadinamojo plaukio jančio balo sistema. „Užėjus krizei buvo sumažinti įkai niai, mes juokaujame, kad litas buvo devalvuotas medicinoje, tačiau ne visiems vienodai. Bendrai medici nos finansavimas sumažintas apie 11 proc., o tokiai sričiai kaip dializė įve dė plaukiojantį balą – kiekvieną mė nesį įkainis vis kitoks ir yra tik viena tendencija – mažėti“, – aiškino jis. Privačios klinikos vadovas pa brėžė, kad klinikai išlaidų per krizę nemažėja.
Ernestas Petrulis:
Užėjus krizei buvo su mažinti įkainiai, mes juokaujame, kad litas buvo devalvuotas me dicinoje, tačiau ne vi siems vienodai. „Mes turime šildyti klinikas, van denį naudoti ir visa kita. Aparatūra dažniausiai perkama paėmus kre ditus, o juos irgi atiduodi iš to įkai nio. Bet supraskite tai, kad jeigu pa ti procedūra tampa nuostolinga, tai tuomet, kai ta aparatūra susidėvės, nuostolingai dirbančiai įmonei nie
kas neduos kredito naujam aparatui nusipirkti ir tuo viskas baigsis“, – prognozavo verslininkas. V.Kuzminskis ir E.Petrulis pa brėžė, kad finansavimas, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, galėjo būti šiek tiek sumažintas, bet privalu to kias paslaugas kaip dializė finansuo ti nuolat ir teisingai, šios srities ne skriaudžiant labiau nei kitų. Spaudos konferencijoje inkstų li gomis sergančius ligonius vienijan čios asociacijos „Gyvastis“ prezi dentė Ugnė Šakūnienė sakė, kad jai baisus „dializės smaugimas po tru putį“. „Lietuvoje iš pusantro tūkstančio dializuojamų žmonių tik apie 230 laukia inkstų transplantacijos. Vi siems kitiems žmonėms dializė bus reikalinga iki gyvenimo pabaigos. Ir mums ši procedūra gyvybiškai svarbi <...>. Yra numatyti trys kartai per sa vaitę po keturias valandas, kad žmo gus galėtų išgyventi“, – kalbėjo ji. „Taip, šiandien dar nė vienam pa cientui nepasakė, kad mes tau neat liksime procedūrų, taip, šiandien dar nė vienam pacientui nepasakė, kas jūs turite už tai primokėti. Bet kai tas laikas ateis, bus vėlu ką nors daryti“, – dėstė U.Šakūnienė. Per metus vienam žmogui atlie kamos dializės procedūros valstybei kainuoja apie 60 tūkst. litų. BNS, VD inf.
Užsimojo išsaugoti santuoką
S
ocialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) dvyliko je Lietuvos miestų rengia so cialinės reklamos kampaniją „Apsaugokite santuoką – išsaugosi me Lietuvą“. Plakatai su tokiu šūkiu eksponuo jami didžiuosiuose šalies miestuose: 40 plakatų yra Vilniuje, po 15 Kaune ir Klaipėdoje, 8 – Šiauliuose, 7 – Pa nevėžyje ir dar po kelis pakabinta ki tuose 7 miestuose. Pasak ministerijos, socialinė rek lama truks dvi savaites. Ministerijai ši kampanija kainavo 24,7 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. SADM teigimu, per kampaniją tiki masi „sulaukti aktyvios visuomenės diskusijos apie santuokos ir šeimos svarbą ir taip stiprinti šeimos bei san tuokos institutą“. „Ministerijos nuo mone, šeima – tai viena iš didžiausių pamatinių vertybių, visuomeninės santvarkos pagrindas. Šeima praside da nuo santuokos, nuo įteisintos vy
ro ir moters sąjungos, iš kurios kyla jų teisės ir pareigos vienas kito ir vai kų atžvilgiu. Todėl turime ją gerbti, branginti, mylėti ir padėti žmonėms, norintiems gyventi šeimyninėje ap linkoje. Sutuoktiniai yra labiau linkę rūpintis vienas kitu bei vienas kito tė vais ir giminaičiais ligos, senatvės at vejais, yra labiau užtikrinti dėl vaikų ateities. Taigi, tvirtų santuokų daugė jimas skatina teigiamas demografines tendencijas ir tai sudaro tvirtus vals tybingumo pamatus“, – BNS atsiųstame atsakyme apie užsakytą kampa niją teigia ministerija. „Santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti Konstitucijos 38 straips nyje, kuriame yra akivaizdus neat siejamas, neginčijamas santuokos ir šeimos ryšys. Tai yra istoriškai susi klostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“, – priduria SADM.
Ministerijos aiškinimu, „visi su pranta tai, kad šių laikų visuomenė je šeima ir santuoka yra sumenkusios kaip institutai, nebėra taip puoselė jami kaip mūsų tėvų, senelių, prose nelių“, todėl ir siekiama „sustiprinti tikėjimą šeima ir santuoka“. Seimas gruodžio pabaigoje po pa teikimo pritarė pataisos projektui, pagal kurį Konstitucija būtų papil doma nuostata, jog „šeima suku riama laisvu vyro ir moters sutari mu sudarius santuoką“. Į Seimą šis klausimas pirmajam svarstymui tu rėtų grįžti pavasario sesijoje. Šeimą su sant uoka sus iejanč ią pataisą 98 parlamentarai pateikė po to, kai Konst it uc in is Teism as rugsėjį paskelbė, jog 2008-aisiais priimtos Valstybinės šeimos poli tikos koncepcijos nuostatos, šei ma pripažįstančios tik gyvenančius sant uokoje žmon es, prieš tarauja Konstitucijai. BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
lietuva
Internetas įkvėps vaikus mokytis Lietuvoje sukurtos trys interneto svetai nės, kurios ne tik palengvins mokymąsi 5–8 klasių moksleiviams, bet ir padės mo kytojams geriau pasiruošti pamokai.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Mokytis bus linksmiau
Nuo šiol lietuvių kalbos, fizikos, biologijos ar chemijos jaunes nių klasių moksleiviai gali naudo tis trimis naujomis interneto sve tainėmis: „Lietuvių kalbos kursas 5–6 klasėms“, „Literatūros kū riniai 5–8 klasėms“ ir „Gamtos mokslų kursas 7–8 klasėms“. Šios svetainės yra prieš trejus metus pradėto vykdyti nacionali nio, ES struktūrinės paramos fon dų paremto projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetenci jų ugdymas“ rezultatas. Projekto paskirtis – rasti veiks mingų būdų, kaip ugdyti ir ver tinti 5–8 klasių mokinių gebėjimo mokytis, komunikavimo gimtąja kalba ir gamtamokslinę kompe tencijas, parengti tam reikalingas mokymo ir vertinimo priemones. Naudodamiesi pirmąja svetai ne moksleiviai lietuvių kalbos ga lės mokytis žaisdami ir kurda mi komiksus, žiūrėdami filmukus ir paskui atlikdami užduotis, ra šydami laiškus, leisdami laikraš čius. Antroje svetainėje skelbiami lietuvių ir visuotinės literatūros kūriniai txt, pdf, epub ir mp3 for matais. Gamtos mokslų svetainėje mokiniai galės nagrinėti interakty vias demonstracijas, atlikti virtua lius bandymus ir stebėjimus. Toks mokymasis vaikams, projekto va dovės Ugdymo plėtotės centro Ug dymo turinio skyriaus metodinin kės Onos Vaščenkienės teigimu, be abejonės, bus įdomesnis, patrauk lesnis už jau įprastą.
Naudingos ir patogios
Šiomis naujomis interneto svetai nėmis mokiniai gali naudotis ir sa varankiškai, ir padedami mokyto jo. „Didelis svetainių pranašumas, kad vaikas, jei jis nebuvo pamoko je, mokydamasis svetainėje, ga li neatsilikti nuo draugų“, – sakė O.Vaščenkienė. Svetainės naudingos ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams. Jie, naudodamiesi skaitmenine medžiaga, mokiniams gali kur ti įdomias, aktualias, į aktyvų mo kymąsi įtraukiančias pamokas. O įtraukti vaikus per pamoką, juos sudominti, pašnekovės nuomone, yra labai svarbu. Užduočių ir temų svetainėse iš ties nemažai. Lietuvių kalbos sve tainėje 5–6 klasėms pateikiami 385 mokymosi objektai, 200 tes tų užduočių. Gamtos mokslų kur są sudaro 60 temų, yra sukurta 180 mokymosi objektų ir 1220 testų už duočių, taip pat žinynas. Svetainė mis patogu naudotis. Pavyzdžiui, mokinys gamtos mokslų svetai nėje atliktas užduotis iš interneto svetainės mokytojui gali nusiųsti elektroniniu paštu. Galimybė mokytis kitaip
Paprašyta papasakoti, kaip gimė ši projekto idėja, jo vadovė sakė, kad viskas prasidėjo nuo pirmo projek to „Gamtos mokslų kursas 5–6 kla sėms“. Tai buvo pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio produktas, prieina mas visiems mokiniams. „Dalyva vome konkurse „Naujasis knygne šys“, kuris yra atranka į tarptautinį. Jį laimėjome kartu su leidykla „Švie sa“, o tarptautiniame konkurse bu vome vieni iš penkių nugalėtojų.
Proveržis: skaitmeninės technologijos šalies mokyklose naudojamos vis dažniau. Viena naujovių – elekt
roninės lentos, kurios mokymosi procesui suteikia daugybę papildomų galimybių.
Pasijutome įvertinti, nes iš pradžių Lietuvoje lyg ir nebuvome pastebė ti“, – apie 2009 m. laimėtą konkur są kalbėjo pašnekovė. Moteris teigė, jog 2006 m. at liktas tyrimas parodė, kad buvo labai kritęs susidomėjimas gam tos mokslais. Ne paslaptis, kad tė vai dažnai skundžiasi negalėdami vaikų atitraukti nuo kompiuterių. Atsiradus svetainei, O.Vaščenkie nės teigimu, vaikai išėjo į virtua lią erdvę ir dabar gali mokytis taip, kaip jiems įdomu. „Gerai ir tai, kad skaitmeniniai objektai leidžia parodyti tai, kas nematoma plika akimi: galima nu piešti dalelytes, kurių nematome net pro mikroskopą, parodyti grei tai, lėtai vykstančius, pavojingus procesus, nes jie čia nepavojingi, ir pan.“, – apie sėkmingą projektą dėl jame dalyvaujančių idėjai neabejin gų žmonių kalbėjo jo vadovė. Dalyvavo 10 mokyklų
Projekte „Pagrindinio ugdymo pir mojo koncentro (5–8 kl.) mokinių
esminių kompetencijų ugdymas“ dalyvavo dešimt mokyklų iš visos Lietuvos. Kiekvienoje jų buvo su burta komanda, kurią sudarė lie tuvių kalbos, biologijos, fizikos, chemijos mokytojai ir mokyklos vadovas. Mokytojai bendradar biaudami tarpusavyje ir su moki niais ieškojo būdų, kaip tobulinti mokymą ir mokymąsi.
Ona Vaščenkienė:
Gerai ir tai, kad skait meniniai objektai lei džia parodyti tai, kas nematoma plika akimi. Mokymuose dalyvavo apie 500 pedagogų, buvo parengta 60 kom petencijų ugdymo švietimo kon sultantų. Seminarų dalyviai svarstė šiuolaikinio ugdymo tikslus, mo kytojai kūrė pamokų scenarijus, stebėjo vieni kitų pamokas, dali
Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!
josi patirtimi. Jiems mokytis pa dėjo Lietuvos ir Didžiosios Brita nijos ekspertai. Kovo 9 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įvyko projekto baigiamoji konferencija. Joje da lyvavo projekto mokyklų koman dos, leidinių rengėjai, skaitmeninio ugdymo turinio kūrėjai ir leidėjai, ekspertai ir kiti. „Buvo didelė ir labai sėkminga konferencija. Labai aktyviai suda lyvavo pačios mokyklos. Atvyko jų komandos, dalijosi patirtimi, vy ko diskusijos, produktų pristaty mai“, – nuoširdžia, kaip pati pa vadino, konferencija džiaugėsi projekto vadovė. 2009 m. pradėtas projektas baig sis 2012 m. kovo 27 d. Jis yra pra tęstas. Antrame etape, kuris truks iki 2015 m., bus sukurtos trys inter neto svetainės, skirtos dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti: „Lietuvių kalba 7–8 kla sėms“, „Geografija 6–8 klasėms“, „Žmogaus saugos ir sveikatos ug dymas 5–8 klasėms“.
Reikalaus ataskaitos
Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams
Pažengusio šilumos vartotojo kursai.
Simono Švitros nuotr.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija reikalaus, kad banko bankroto administratorius pateik tų veiklos ataskaitą ir pagrįstų, kur išleido beveik 61 mln. litų.
Artimiausių paskaitų temos: t Renovacija. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. t Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius. t Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. t Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.
Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt.
Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85
Daliai banko kreditorių atstovau jantis advokatas Irmantas Norkus BNS sakė, kad artimiausiomis die nomis „Snoro“ bankroto administ ratoriaus Neilo Cooperio bus pra šoma pateikti veiklos ataskaitą ir iš jos bus sprendžiama, ar administ ratoriui paskirtas atlyginimas yra adekvatus. N.Cooperis pirmadienį kreipė si į Vilniaus apygardos teismą su prašymu skirti papildomą finan savimą. Iki kovo 7 d. administra toriui buvo patvirtintas beveik 61 mln. litų siekiantis biudžetas, ta čiau, anot asociacijos, iki šiol nė ra informacijos apie lėšų panau dojimą. BNS inf.
8
TRečiADIENIS, kovo 14, 2012
lietuva E.Tamašausko devintukas
Įstatymo sau netaiko
suteikė leidimą
Seime įkurta parlamentarų grupė „Už pagyvenusius žmo nes“. Apie grupę, kurią įkū rė devyni parlamentarai, ant radienį per plenarinį posėdį pranešė Seimo vicepirminin kas Erikas Tamašauskas. Pa sak jo, ši grupė sieks prisidėti prie „senėjančios visuomenės ateities gerinimo“.
Seimas priėmė Viešųjų pir kimų įstatymo pataisą, kuri partijoms daro išlygą ir leidžia prekes bei paslaugas pirkti neorganizuojant viešojo pirki mo, nors tokį sprendimą kriti kavo Specialiųjų tyrimų tarny ba. Už įstatymo pataisą balsa vo 91 Seimo narys, prieš buvo 15, susilaikė 17 Seimo narių.
Teisingumo ministerija leido registruoti Drąsiaus Kedžio rėmėjų politinę partiją „Drą sos kelias“. „Šiandien išsiuntėme atsakymą, kad ji atitinka įstatymo reikalavimus, partiją beliko užregistruoti Juridinių asmenų registre“, – BNS sakė teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė.
Pirmalaikių rinkimų miražas
Dabartinės kadencijos Seime jau nebe pirmą kartą prabilta apie siūlymą rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, tačiau nuolat pritrūksta politinės valios jiems paskelbti. Atrodo, kad ir šįkart atsitiks tas pats. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Idėją paviešino Seimo vadovė
Politikai šios savaitės pradžioje ėmė intensyviai svarstyti pasiūlymą su rengti pirmalaikius Seimo rinki mus. Apie tokią galimybę prabilo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tai ji padarė po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepatenkino premjero Andriaus Kubiliaus tei kimo iš pareigų atleisti vidaus rei kalų ministrą Raimundą Palaitį. Seimo vadovė į viešumą „nu metė“ pirmalaikių rinkimų, kurie galėtų būti surengti vasaros pra džioje, idėją, tačiau nesiėmė jokių žingsnių jai įgyvendinti. Tai už ją paskubėjo padaryti Vil niaus mero Artūro Zuoko bendražygis Seime Žilvinas Šilgalis. Jo pa siūlytą Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo parėmė ir A.Zuoko žmona Agnė, turinti parlamentaro mandatą. Šiame projekte numatoma, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai ren giami šiemet birželio 3 d. Kol kas neaišku, kada projektas galėtų būti svarstomas Seimo po sėdyje. Tačiau tai gali įvykti jau ry toj arba kitą savaitę.
Konservatorių vadovas premjeras Andr ius Kubil ius vakar pareiškė, kad, valdančiosios koal icijos partner iams liberalcentr istams nepa keit us pož iūr io, reikės svarst yt i maž umos Vyriausybės scenarijų. „Jeigu liberalcentristai nekeis savo pož iūrio į bendrą darbą, tam tikrų bendrų principų įgyvend in imą ir bent minimaliai neprisidės prie tei singumo principo atk ūrimo, tok iu atveju iš tiesų turėsime galvot i ir apie kitus variantus, ir apie maž u mos Vyr iausybę“, – interv iu Lietu vos radijui sakė A.Kubilius.
Reikia 85 balsų
Nutarimui dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priimti reikia nemenkos balsų daugumos – ne mažiau kaip 85 parlamentarų. Opozicinės Socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisin gumo frakcijos nusprendė parem ti šį pasiūlymą. „Mes pripažino me, kad Vyriausybės valdymo krizė jau persikelia į Seimą. Ypač po Sei mo pirmininkės padaryto pareiški mo, kad Seimas lyg ir nebegali to liau dirbti. Savaime suprantama, kad opozicinės frakcijos lauks Sei mo nutarimo dėl pirmalaikių Sei mo rinkimų. Mes tokiam nutarimu esame pasiruošę pritarti“, – sakė Seimo opozicijos lyderis, Socialde mokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Trys didžiosios opozicinės frak cijos turi tik kiek daugiau kaip 50 mandatų dabartiniame Seime. To gerokai per mažai, kad būtų priim tas nutarimas dėl pirmalaikių Sei mo rinkimų paskelbimo. Taip pat opozicine pasiskelbusi Krikščionių partijos frakcija dar nėra apsispren dusi, ar paremtų pasiūlymą dėl pir malaikių Seimo rinkimų. Tačiau net ir jos prisijungimas prie tokių rinkimų iniciatorių padėties neiš
Bus mažumos Vyriausybė?
Maž umos Vyr iausybės idėją pir mad ienį iškėlė Liberalų sąjūdžio pirm in inkas Elig ijus Masiul is. Mi nistras pirmin inkas interviu teigė negal int is nesut ikt i su tok ia E.Ma siulio „nubrėžta perspektyva“.
Politika: dalis parlamentarų garsiai kalba apie pirmalaikių rinkimų idė
ją, tačiau tyliai pripažįsta, kad tokia tikimybė labai maža.
gelbėtų. Tuomet idėjos šalininkų pagausėtų iki maždaug 60-ies. Siūlo laukti rudens
Norint priimti Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų, reikėtų ne menkos dalies valdančiosios koa licijos narių palaikymo. Tačiau šių frakcijų atstovai gerokai skeptiš kiau vertina tai pačiai koalicijai pri klausančios atstovės I.Degutienės pagarsintą pasiūlymą. „Manau, kad Seimo pirmininkė kalbėjo tik apie teorinę galimybę tai padaryti, jeigu nepavyks kitokiomis priemonėmis išspręsti kilusių politinių nesuta rimų“, – sakė Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Vakar rytą konservatorių frakcija svarstė Lietuvoje susidariusią poli tinę padėtį, tačiau savo oficialiame
Gedimino Bartuškos nuotr.
pareiškime nė žodžiu neužsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. „Jeigu tokie rinkimai būtų paskelbti, mes būsime pasi rengę juose dalyvauti. Bet apie ga limybę įgyvendinti šį pasiūlymą kalbėčiau gana atsargiai“, – ne rodė entuziazmo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas tokių idėjų nelaiko rim tomis. „Jau netrukus, po beveik mėnesio, balandžio 12-ąją, Pre zidentė turėtų pasirašyti dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų oficia laus paskelbimo. Prasidės eilinių rinkimų politinė kampanija. Kam čia žaisti tuos žaidimus su pir malaikiais rinkimais, kurie įvyk tų vos mėnes iu kit u anksč iau nei eiliniai?“ – retoriškai klausė A.Čaplikas.
Griežtos sąlygos Lietuvos Konstitucija numato tik ke lias gal imyb es paskelbt i pirmalai kius Seimo rink imus. Konst it uc ijos 58 straipsn is numa to, kad „pirmalaik iai Seimo rink imai gal i būti reng iam i Seimo nutar imu, priimtu ne maž iau kaip 3/5 visų Sei mo narių balsų dauguma (85 Seimo nariai)“. Be to, pirmalaik ius Seimo rink imus, anot Konst it ucijos, gal i paskelbt i ir Prezidentas. Tačiau jis tai gal i pada ryti ne bet kuriuo metu, bet tik dviem atvejais: 1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pa teik imo nepriėmė sprend imo dėl naujos Vyr iausybės prog ramos ar ba nuo Vyr iausybės prog ramos pir mojo pateikimo per 60 dienų du kar
tus iš eilės nepritarė Vyr iausybės prog ramai; 2) Vyr iausybės siūlymu, jeig u Sei mas pareišk ia tiesiog inį nepasit ikė jimą Vyriausybe. Konstitucija nurodo, kad Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rin kimų, jeigu iki „Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu nuo pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai“. Seimo nutar ime ar Prez idento akte dėl pirmalaik ių Seimo rink imų tur i būti nurodyta naujo Seimo rink imų diena. Naujo Seimo rink imai tur i būti su rengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprend imo dėl pirmalaik ių rin kimų priėmimo.
A.Kubilius taip pat pabrėžė, kad Vi talijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleid imas iš Finansin ių nusikal timų tyrimo tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigų netur i „nieko bendro su informacijos nu tekinimu iš prokuratūros posėdžio“. Šiuo pareigūnus iš pareigų atleido liberalcentristų deleguotas vidaus reikalų ministras Raimundas Pa laitis, o premjeras šį žingsnį vadina klaida, kurią reikia ištaisyti. „FNTT vadovas generolas V.Gailius buvo atleistas iš pareigų todėl, jog ministras R.Palaitis pareikalavo ge nerolo V.Gailiaus, kad jis atleistų sa vo pavaduotoją. Kadangi generolas V.Gailius nesutiko atleisti pavaduo tojo V.Giržado, neteko teisės dirbti su slapta informacija ir buvo atleis tas iš pareigų. Atrasti ką nors bend ro su informacijos nutek inimu yra sunku“, – kalbėjo A.Kubilius. „Dėl „Snoro“ reikėtų klaust i Gene ral inės prok uratūros, kur i atl ieka ikiteisminį tyrimą. Jis ir turėtų nu stat yt i, kok iais būdais buvę akci ninkai V.Antonovas ir R.Baranaus kas sugebėjo per gana net rumpą laiką įvair iomis fiktyviomis finan sinėmis operacijomis tokias pinigų sumas išplaut i iš banko“, – kalbėjo premjeras. Vyr iausybės vadovas teik imą at leisti vidaus reikalų ministrą Prezi dentei perdavė praėjusį antradienį teigdamas, kad šis suk lydo atleis damas FNTT vadovus. Tačiau Pre zidentė šio teik imo netenk ino pa brėždama, kad nedalyvaus „koali cijos partnerių apsistumdymuose prieš rink imus“. Teikt i R.Palaičio atleid imą prem jer ui siūlė ir Seimo Ant ikor upci jos kom isija. Atl ik usi tyr imą dėl FNTT vadovų atleid imo kom isi ja nusprendė, kad min istras pa reigūnus atleido be pag rindo. Be to, jis esą galėjo turėtų asmen in ių part in ių mot yvų, kad pareigūnai nebed irbtų. R.Palait is tok ius kalt i nimus atmeta. BNS inf.
9
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,04 %
17,5
–0,04 %
+0,24 %
Pritaria NT mokesčiui Apklausa rodo, kad daugiau nei pusė – 53 proc. – šalies gyventojų palankiai vertina naujai įvestą nekilnojamojo turto (NT) mo kestį. 38,5 proc. respondentų nurodė, kad prabangaus turto apmokestinimas „atkurs socialinį teisingumą, nes turtingieji mokės didesnius mokesčius“. Dar 34 proc. įstaty mo pataisoms pritariančių respondentų ma no, kad įvestas naujas mokestis padės su rinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.
mln. litų
nuostolių Lietuvos paštas gali šiemet patirti dėl nuostolingo prenumeratos pristatymo kaimo vietovėse.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2115 DB svaras sterlingų 1 4,1044 JAV doleris 1 2,6238 Kanados doleris 1 2,6482 Latvijos latas 1 4,9581 Lenkijos zlotas 10 8,4092 Norvegijos krona 10 4,6307 Rusijos rublis 100 8,8916 Šveicarijos frankas 1 2,8630
pokytis
–0,3970 % –0,5958 % –0,3948 % –0,3799 % +0,0383 % –0,0974 % +0,3076 % –0,0551 % –0,0419 %
Pastaraisiais metais kredito unijos sėkmingai plėtėsi. Vien pernai kre dito unijų valdomų indėlių portfelis padidėjo 23 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1,2 mlrd. li tų. Išduotų paskolų portfelis per nai taip pat išaugo 23 proc., iki 820 mln. litų. „Pastaruoju metu kredito uni jos, didesnėmis palūkanomis pri traukdamos indėlių, itin sparčiai didina įsipareigojimus ir pasko lų apimtį. Siekdamos sudary ti alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams ir konkuruoti su ban kais, unijos prisiima ir gana dide lę riziką. Todėl inicijuojame teisės aktų pakeitimus, kurie leis griež čiau kontroliuoti kredito unijų veiklą ir plėtrą“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direk torius Vytautas Valvonis. Lietuvos banko valdyba siū lo sugriežtinti atskirų rūšių rizi kos reikalavimus, taip pat pakel ti kartelę naujai besisteigiančioms kredito unijoms ir parengti kvali fikacijos egzaminavimo taisykles unijų vadovams. „Po sunkmečio ir finansų kri zės visame bankų sektoriuje JAV ir Europoje pastebimos tenden cijos didinti veiklos skaidrumą. Tai liečia tiek bankų, tiek kredito unijų veiklą. Kita vertus, kredito unijos populiarėja, auga jų veiklos mastas, tad yra ir poreikis užtik rinti saugią bei patikimą veiklą“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas ir ad ministracijos vadovas Fortunatas Dirginčius.
Dujos
4,66
2,34
„Kvistija“
4,80
4,58
2,32
„Vakoil“
4,85
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,80 dol. už 1 brl. 125,20 dol. už 1 brl.
Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ ekonominių tyrimų grupės vadovas
P Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.
Kredito unijos lygiuosis į bankus Kontroliuos griežčiau
Dyzelinas
4,86
Karolis Urbonas
Kontrolė: tikimasi, kad nauja tvarka įpareigos kredito unijas skolinti atsargiau.
l.mrazauskaite@diena.lt
A 95
„Statoil“
Atsigauna Europos prekyba
Su bankais konku ruojančios kredito unijos iki šiol klien tų riziką vertino atlaidžiau, todėl joms nuspręsta tai kyti griežtesnę tvar ką. Nors indėlių pa lūkanų normos dėl to gali ir sumažė ti, didelių pokyčių klientai pajusti ne turėtų.
Lina Mrazauskaitė
Vakar Tinklas
Konsultacijos dėl tvarkos pa keitimų prasidės artimiausiu me tu. Tikimasi, kad pirmieji pakeiti mai bus įgyvendinti jau šių metų rudenį, tačiau galutinių sprendi mų kredito unijos ir jų klientai dar turės palaukti.
ko tik griežtinti – gal tuomet rei kėtų pamąstyti apie kriterijų tapti unijos nariu sušvelninimą.“ Vis dėlto ji teigė pasisakanti už griežtesnius unijų steigimo reika lavimus, nes naujų unijų gausa esą kelia nerimą.
Skolins atsargiau
Vytautas Valvonis:
Kredito unijos į griežtesnę priežiū rą reaguoja santūriai ir tikina, kad tai padės užtikrinti rinkos skaid rumą. Anot F.Dirginčiaus, nauji reikalavimai tik padidins kredito unijų viešumą, tad pasitikėjimas jomis išaugs. V.Valvonis patikino, kad priė mus naują tvarką neigiamo povei kio kredito unijos pajusti neturėtų. Esą tai tik pagerins konkurencines sąlygas, nes visoms kredito uni joms bus taikomos vienodesnės žaidimo taisyklės nei anksčiau. Anot jo, įsigaliojusi nauja tvar ka kreditavimo standartus ir ri zikos vertinimą priartins prie bankų lygio ir kredito unijas įpa reigos klientams skolinti atsar giau: „Nors kredito unijoms ir dabar taikomi atsakingo skolini mo reikalavimai kaip ir bankams, tačiau rizikos vertinimas ir val dymas unijose, deja, nebuvo toks stiprus kaip bankų sektoriuje.“ Akademinės kredito unijos ad ministracijos vadovė Gitana Ja sėnienė palaikė protingą kredito unijų priežiūros griežtinimą, ta čiau pridūrė, kad unijų vis dėl to negalima prilyginti bankams: „Staigus ir reikšmingas tam tik rų normatyvų sugriežtinimas gali komplikuoti kai kurių unijų veik lą. Viską reikia daryti nuosekliai, unijoms sudaryti sąlygas pasi ruošti pokyčiams. Negalima vis
Nors kredito unijoms ir dabar taikomi at sakingo skolinimo reikalavimai kaip ir bankams, tačiau rizi kos vertinimas ir val dymas unijose, deja, nebuvo toks stiprus. Palūkanos gali sumažėti
Kauno kredito unijos vadovės Er nestos Ramaškaitės manymu, kre dito unijų nariai griežtesnių rei kalavimų neturėtų baimintis, nes klientai kaip ir anksčiau tiesioginio pokyčių poveikio nepajus: „Juk tai nėra kokie nors nauji reikalavimai unijų veikloje. Kiekvienais metais Lietuvos bankas išleidžia nutari mus, kurie reglamentuoja mūsų veiklą ir prie kurių mes sėkmingai prisitaikome.“ SEB banko analitikė Vilija Tau raitė taip pat pabrėžė, kad skoli nimasis iš kredito unijų šalyje nė ra smarkiai paplitęs, palyginti su bankų teikiamų paslaugų paklau sa. Todėl griežtesnė kredito unijų priežiūra, anot jos, gyventojams nebus didelis alternatyvos pra radimas, nors nedidelių pokyčių klientai sulaukti gali.
„Paklausa dar buvo gana maža, galbūt tik indėlių srityje matėme daugiau aktyvumo. Tačiau ir su griežtinus tvarką palūkanų nor mos turėtų išlikti didesnės nei in dėlių bankuose. Aišku, dar sunku prognozuoti, kiek pasikeis kredi to unijų patrauklumas kainodaros požiūriu“, – sakė V.Tauraitė. Ji pripažino, kad indėlių palūka nų normos gali šiek tiek sumažė ti, nors tai gali tebūti trumpalai kiai reiškiniai. Svarbiausia – ne dydis
Vis dėlto Akademinės kredito uni jos administracijos vadovė G.Ja sėnienė neabejojo, kad dėl griež tesnių apribojimų dalis klientų alternatyvos neteks, o smulkių kredito unijų neliks. Tačiau, E.Ra maškaitės manymu, mažosios kredito unijos, kurios nesugebės vykdyti reikalavimų, jungsis tar pusavyje ir taip galės tęsti veiklą. Nors Lietuvos bankas svars to galimybę tam tikrą apimtį pa siekusias kredito unijas įpareigoti reorganizuotis į bankus, V.Valvo nis dar negalėjo prognozuoti, kiek naujų bankų šalyje galima tikėtis. Esą viskas priklausys nuo to, kaip aukštai bus sutarta pakelti kvalifi kacijos kartelę. „Reikės spręsti, ar kredito unija galėtų būti reorganizuota į banką, jei ji savo veiklos mastu pradėtų lenkti banką. Tačiau veiklos mas tas dar ne rodiklis, galintis nulemti kredito įstaigos veiklos formą. Vis dėlto esmė yra ne dydis, o veiklos pobūdis“, – sakė F.Dirginčius. Pašnekovas pabrėžė, kad kredito unijos turi nenutolti nuo koopera cinių principų, dirbti bendruome nės naudai.
irmadienį paskelbti Europos prekybos statistiniai duo menys rodo, kad ekonomi nė ES situacija gerėja. Nors Senojo žemyno padėtis vis dar keb li dėl skolos problemų, smunkan tis euro kursas Europos ekonomi kai davė daug naudos. Einamosios sąskaitos balansas, kurio didžiąją dalį sudaro eks porto ir importo skirtumas, pirmą kartą per pastaruosius metus bu vo perteklinis. Sumenkęs euro kur sas atpigino produkciją kitų valiu tų atžvilgiu, todėl regiono prekių ir paslaugų buvo parduota dau giau, nei įsivežta užsienio produk cijos. Ketvirto 2011 m. ketvirčio ei namosios sąskaitos balansas buvo perteklinis ir siekė 4,4 mlrd. eurų, o tuo pačiu laikotarpiu 2010 m. bu vo net 21,4 mlrd. eurų deficitas.
Einamosios sąskai tos balansas, kurio didžiąją dalį suda ro eksporto ir impor to skirtumas, pirmą kartą per pastaruo sius metus buvo per teklinis. Tiesa, to tikrai negalime laikyti es mine atsigavimo pradžia, nes struk tūrinės reformos ir sunkūs sprendi mai Bendrijos vis dar laukia. Tačiau tai pirmieji teigiami rodik liai, kurie parodo, kad euro smuki mas nėra jokia katastrofa. Atvirkš čiai, tai padeda parduoti regiono produkciją užsienio rinkose. Žinoma, tolesni Europos lyderių veiksmai parodys, ar bus pasinau dota smukusio euro pranašumais, ar bus sprendžiamos prasiskoli nusių valstybių problemos, ar jos bus tiesiog užkamšomos Vokieti jos mokesčių mokėtojų pinigais, kurie nėra beribiai. Ir net artėjan ti recesija gali būti ne tokia skau di, jei strateginiai sprendimai bus priimami koordinuotai.
10
trečiadienis, kovo 14, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
A.Skujytės trofėjai
Sėkmė: A.Skujytė pasiekė užsibrėžtą tikslą – pagerino asmeninį pen
kiakovės rekordą.
2001 m. – Europos jaunimo (iki 23 metų) čempion ato bronzos me dal is (sept ynkovė), 2004 m. – pa saul io uždar ų patalpų čempiona to bronzos medal is (penk iakovė) ir Atėnų olimpiados sidabro me dal is (sept ynkovė), 2005 m. – Eu ropos daug iakov ių taurės 1-osios lygos sidabro medal is (sept ynko vė), 2007 m. – Europ os daug ia kov ių taurės 2-osios lygos aukso med al is (sept ynkovė), 2008 m. – Europ os daug iakov ių taurės 1-osios lygos aukso medal is (sep tynkovė), 2011 m. – Europos už darų patalpų čempionato sidabro medalis (penkiakovė) ir Europos daug iakov ių taurės 2-osios ly gos aukso medal is (sept ynkovė), 2012 m. – pas aul io uždar ų patal pų čempionato bronzos medal is (penk iakovė).
m.stankevicius@diena.lt
Iš Turkijoje pasibaigusio pasaulio lengvosios atletikos uždarųpatal pų čempionato su bronzos meda liu grįžusi daugiakovininkė Aust ra Skujytė viliasi, kad Londono olimpiadoje jos rezultatai turėtų būti dar geresni.
Stambule trenerių Alekso Sta nislovaičio ir Rimanto Plungės auklėtinė per penkiakovės var žybas surinko 4 802 taškus. Tai – naujas Lietuvos rekordas ir ketvirtasis rezultatas pasaulyje šį sezoną. A.Skujytę aplenkė tik planetos rekordą pagerinusi olimpinė čem pionė ukrainietė Natalija Dob rynska (5 013 tšk.) ir britė Jessica Ennis (4 965 tšk.). 4–5 vietas pa sidalijo lenkė Karolina Tymins ka ir pasaulio septynkovės čem pionė rusė Tatjana Černova (po 4 725 tšk.). 60 m barjerinio bėgimo varžy bose Austra pagerino asmeninį re
Kartų kaitą išgyve nančios šalies kio kušin karatė atsto vai teigia, kad su komplektuoti rink tinę birželį vyk siančiam Europos čempionatui netu rėtų būti sudėtinga.
sportoakimirka.lt nuotr.
A.Skujytė: „Ruošiuosi olimpinėms kovoms“ Mantas Stankevičius
Kartų kaita ka
kordą – 8,57 sek. (6-oji vieta), po to laimėjo šuolių į aukštį rungtį – 190 cm (asmeninis rekordas), ru tulį nustūmė 16,26 m (2-oji vieta), į tolį nušoko 6,24 m (5-oji vieta), o 800 m nubėgo per 2 min. 19,99 sek. (8-oji vieta). – Austra, kokio rezultato ti kėjotės pasaulio čempionate? – paklausėme A.Skujytės. – Planavau pasiekti asmeninį re kordą. Tai padaryti pavyko, o dėl prizinės vietos nebuvau garantuo ta, nes sportas yra sportas. Dabar džiaugiuosi ir rezultatu, ir bron zos medaliu. – Kada patikėjote, kad galite užimti prizinę vietą? – Tikriausiai po šuolių į tolį rung ties. Tuo metu bendroje įskaito je dar buvau antra. Supratau, kad turiu galimybę išsilaikyti bent jau trejetuke. Po paskutinės rungties – 800 m bėgimo – laukiau galutinės rezultatų suvestinės. Pamačiusi ją, mintyse dar kartą suskaičiavau taškus ir pradėjau džiaugtis.
– Kaip būtų pasibaigusios me dalių dalybos, jei būtumėte ge riau pasirodžiusi savo stip riausioje rungtyje – rutulio stūmimo? – Nemanau, kad papildomas met ras būtų padėjęs iškovoti antrąją vietą. Todėl šios rungties rezulta tas man nėra apmaudus. – Kuriose rungtyse iki Londo no olimpiados norėtumėte pa sitempti? – 800 m bėg im o rez ult at ai po trup ut į ger ėja. Žin au, kad ru tul į gal iu nus tumt i tol iau, nors šį kart ą nep as isek ė. Barj er in io bėg im o ir šuol ių į aukšt į rung tys rodo, kad viskas – neblogai. Gal reikėtų dar padirbėti šokant į tolį. – Pasaulio čempionato me dalis – tartum paraiška olim piniam trofėjui. Ką manote apie tai? – Supratau, kad galima kautis su visomis varžovėmis. Ruošiuosi tai įrodyti ir olimpiadoje.
Mantas Stankevičius Šansas jaunimui
Kaune įvykęs nacionalinis čempio natas, pasak Lietuvos kiokušin ka ratė federacijos (LKKF) generalinio sekretoriaus Aleksejaus Svešniko vo, staigmenų nepateikė.
Paulius Klapatauskas:
Norime, kad šis lai kotarpis truktų kuo trumpiau ir atsirastų naujų žvaigždžių, ku rios garsintų Lietuvos vardą tarptautinėse arenose. „Vyresn ioj i karta pas it rauk ė, jaunimas kovojo dėl vietų rink tin ėj e, kur i dalyvaus Europ os čemp ion ate, – kalb ėjo A.Sveš nikovas. – Pas mus dabar vyks ta kartų kaita, tikimės, kad ji ne bus labai skausm inga. Žin om a, po tok ių ger ų rez ultat ų, kok ie buvo pasiekti pernai ir užpernai, bus sudėtinga juos pakartoti. Gal
Atranka: Lietuvos čempionato dalyv
ne šiemet, bet kitais metais pa vyks.“ A.Svešnikovo teigimu, jau gal vojam a apie 2013-uos ius. „Ki tąm et Viln iuj e vyks pas aul io čemp ion atas. Jaun im as jau tu ri pradėti lipti į kalną. Lietuvos pirmenybės parodė, kas yra ver tas vietos Europos čempionate, rinktinės treneriai per gerą mė nesį apsispręs. Čempionai vietas iškart užsitikrino, o kas bus kiti – paaiškės netrukus, – sakė LKKF generalinis sekretorius. – Trene riai stebės, kas išvengė traumų ir gali siekti aukštesnių rezulta tų. Manau, kad balandžio mėne sį jau bus apsispręsta dėl galuti
Vietą studentų lygos ketvertuke turi kol kas tik VD Iki Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) vaikinų 1-osios gru pės komandų čempionato regu liar aus sez on o pab aig os lik us trims tur ams, viet ą fin al in ink ų ketv ert uk e jau užs it ikr in o Vy tauto Didžiojo universiteto (VDU) rinktinė. Sunki lyderių pergalė
Daugkartiniai LSKL ir Europos stu dentų čempionai VDU krepšinin kai po atkaklios kovos 89:83 įveikė Klaipėdos universitetą (KU). Iki rungtynių pabaigos likus 47 sekundėms, klaipėdiečiai pirmavo 83:82, tačiau netrukus kauniečiai Mariaus Valukonio, Vytenio Či žausko ir Rolando Jakšto atakomis sužlugdė varžovų viltis. „Buvo atkarpa, kai prasčiau žai dėme, keitėme žaidėjus ir varžo vai tuo pasinaudojo. KU koman
da – gerai susižaidusi, su ja kautis visuomet nėra paprasta. Gerai, kad baigiantis mačui parodėme cha rakterį ir išplėšėme pergalę“, – po rungtynių kalbėjo VDU ekipos tre neris Arūnas Juknevičius.
Robertas Ragauskas:
Argi galima laimėti, kai žaidėjai nepatai ko iš po krepšio? Prie VDU priartėjo Šiaulių uni versiteto (ŠU) atstovai, svečiuose 98:75 sutriuškinę Kauno techno logijos universiteto (KTU) krepši ninkus. „Dabar visi taškai labai svarbūs, nes norime patekti į ketvertuką“, –
pabrėžė ŠU komandos treneris Ro landas Vaičiūnas. LEU krizė nesibaigė
Krizė tebekamuoja Lietuvos edu kologijos universiteto (LEU) eki pą: kai ją paliko ilgametis treneris Algimantas Šatas ir vairą perėmė Rūtenis Paulauskas, pralaimėtos jau keturios dvikovos iš eilės. Šį kartą LEU studentai 79:93 nu sileido kolegoms iš Mykolo Rome rio universiteto (MRU). „Labai džiaugiuosi šia pergale. Nors LEU komanda buvo pajėgios sudėties, o mes – be kelių pagrin dinių žaidėjų, sugebėjome nugalėti. Vyrai parodė charakterį. Šaunuo liai. Žaidimui atidavė savo širdis“, – džiūgavo MRU treneris Vytautas Poteliūnas. Kitą sostinės studentų derbį – Vilniaus universiteto (VU) ir Vil
niaus Gedimino technikos uni versiteto (VGTU) rinktinių mačą 99:72 laimėjo VU atstovai. „Mus į pergalę vedė mažieji žai dėjai – gynėjai. Likusios trys re gul iaraus sezon o dvikovos su MRU, LEU ir KU ekipomis bus sudėtingos, tačiau nepraranda me vilčių patekti į ketvertuką“, – pabrėžė VU treneris Rimantas Kaminskas. Žaidė šešiese ir laimėjo
Vos šeš iese išv ykoje rungtyn ia vę Liet uvos kūn o kult ūros aka dem ij os (LKKA) krepš in ink ai 94:80 įveikė kol kas pergal ės džiaugsm o nepatyr us ius Alek sandro Stulg insk io univers iteto (ASU) studentus. „Rungtyniavome vos šešiese, ta čiau labai nepavargome – jėgų per galei užteko. Buvo sunku nusiteikti
kovai su autsaideriais, per didžią ją pertrauką žaidėjus net šiek tiek įkalbinėjau, kad neatsipalaiduo tų“, – teigė LKKA treneris Edas Nickus. „Argi galima laimėti, kai žaidėjai nepataiko iš po krepšio?“ – reto riškai klausė ASU treneris Rober tas Ragauskas. VD, LSKL inf.
Turnyro lentelė Komanda
Perg.
Pralaim.
1. VDU 2. ŠU 3. MRU 4. LEU 5. VU 6. LKKA 7. KU 8. KTU 9. VGTU 10. ASU
12 10 10 9 8 8 7 6 5 0
3 5 5 6 7 7 8 9 10 15
11
trečiadienis, kovo 14, 2012
sportas
karatistų nebaugina Prizininkai Vyr ai: svor io kat eg or ij a iki 70 kg – 1. A.Mis eck as (Kaun o „Rif as“), 2. A.Da dur a (Viln iaus „Shin“). 3. A.Vikt or av ič ius (Klaip ė dos „Shod an“) ir V.Kalvait is (Kaun o „Oriens“); iki 80 kg – 1. V.Cėpl a (Viln iaus „Sau lės ženkl as“), 2. M.Astr aus kas („Rif as“), 3. A.Stan ius („Shod an“) ir D.Sutk us („Ri fas“); iki 90 kg – 1. O.Proc as („Rif as“), 2. A.Jakšt as („Ri fas“), 3. E.Seč insk is („Sau lės ženkl as“) ir M.Čypl is („Eud or a“); daug iau kaip 90 kg – 1. A.Draug el is (Kau no „Kar iai“), 2. T.Petk ev i čius („Rif as“), 3. N.Kaubr ys („Shod an“) ir D.Petr ik aus kas (Viln iaus „Energ ij os smūg is“). Mot er ys: iki 55 kg – 1. R.Brazd žionytė (Panevėž io „Arg us“), 2. D.Mač iūtė (Klai pėd os „Okin av a“), 3. I.Ko reck aj a ir R.Pivor iūn ait ė (abi – „Saulės ženkl as“); iki 65 kg – 1. I.Mikšt aitė („Ka riai“), 2. E.Lel iuk ait ė (Kur šėnų „Dao“), 3. R.Mag el ins kait ė („Shod an“) ir I.Orl o va („Saulės ženkl as“); dau giau kaip 65 kg – 1. M.Čiup lyt ė („ Shin“), 2. D.Bals y tė („Shin“), 3. N.Vazn el yt ė (Kauno „Fort it udo“).
v iai kovojo dėl vietų nacionalinėje rinktinėje.
nės rinktinės sudėties. Belgijoje birželį vyks jaunių ir suaugusių jų čempionatai, todėl mūsų dele gacija neturėtų būti mažesnė nei 60 asmenų.“ Lyderiai – aiškūs
Vienas Lietuvos rinktinių trenerių Paulius Klapatauskas pabrėžė, kad dabar formuojamos komandos ly deriai yra aiškūs. „Kyla klausimų dėl kitų kovotojų. Norėtųsi, kad rinktinė būtų tokia pat stipri, kaip ir anksčiau. Kol kas sunku kažką spręsti, – kalbėjo tre neris. – Jaunimas gal dar nėra su brendęs didžioms kovoms, o seno ji karta gal jau nėra labai motyvuota.
Artūro Morozovo nuotr.
Laikas parodys, kaip yra iš tikrųjų.“ P.Klapatauskas teigė, kad stebuklo neverta tikėtis. „Po kartų kaitos dvejus ar tre jus metus aukštų rezultatų tikėtis neverta. Žinoma, norime, kad šis laikotarpis truktų kuo trumpiau ir atsirastų naujų žvaigždžių, kurios garsintų Lietuvos vardą tarptauti nėse arenose“, – sakė treneris. Tikslas – pasaulio čempionatas
Lietuvos čempionate bronzos me dalį iškovojusi Europos čempio nė Rita Pivoriūnaitė patvirtino trenerio žodžius dėl motyvacijos. „Pern ai pag rind in is man o tikslas buvo Europos čempio
DU krepšininkai Statistika VDU–KU 89:83 (26:17, 16:22, 19:24, 28:20). V.Čižauskas 28 taškai (8 atko vot i kamuol iai, 4 rez ultatyv ūs per dav imai), E.Ulanovas 21, M.Valuko nis 14/J.Kazakauskas 19 tašk ų (9 at kovoti kamuoliai).
MRU–LEU 93:79 (26:15, 17:23, 25:20, 25:21). L.Samėnas 21, M.Virbalas 19, A.Pečiukev ičius 17 (12 atkovotų ka muol ių)/E.Mockev ičius 15 (18 atko vot ų kamuol ių), Ž.Kelys ir D.Tarvy das po 13.
KTU–ŠU 75:98 (23:22, 19:35, 13:20, 20:21). M.Sapiega 21, R.Simanavičius
15, Ž.Skučas 11/R.Giedraitis 23 (14 atko votų kamuolių), J.Jucikas 20, D.Gvez dauskas 19.
ASU–LKKA 80:94 (21:24, 15:20, 17:37, 27:13). Š. Dimš a ir J. Kerš ys po 25, D. Arl ausk as 14/E . Alund e r is 24 ( 18 at k ov ot ų kam uol ių ), T.Ta m oš iū n a s 2 1 , A . S a k a l au s kas 20.
VU–VGTU 99:72 (21:24, 30:12, 20:22, 28:14). L.Jacevičius 23, A.Gorskovas 20, A.Butkevičius 19/A.Lukaševičius 18, I.Braziulis 13, K.Alekna ir E.Raste nis po 12.
natas, dabar – kitais metais vyk siantis pasaulio čempionatas. Vie tą jame jau išsikovojau, bet mano motyvacija nėra begalinė. Grei čiausiai jos stoka ir sutrukdė lai mėti šį Lietuvos čempionatą“, – svarstė sportininkė. Paklausta apie kartų kaitą, R.Pi voriūnaitė pasidžiaugė, kad padė tis nėra prasta. „Tai galima spręs ti vien pagal Lietuvos čempionato dalyvių skaičių. Šiais metais jau nim as labai motyv uotas – vis i nori laimėti. Kol kas čempionais tapo vyresnieji, bet ir jaunimas atrodė labai gerai, privertė „se nius“ paplušėti dėl pergalių“, – šypsojosi karatistė.
Nesėkmė: 10-ajame ture V.Čmilytė (dešinėje) pralaimėjo slovėnei
A.Muzyčiuk.
eiwcc2012.tsf.org.tr nuotr.
Titulo neapgynė Lietuvos šachmatininkei Viktori jai Čmilytei nepavyko apginti Eu ropos čempionės titulo.
Mūsų šalies sportininkei lemtingas tapo Gaziantepe (Turkija) surengtų Senojo žemyno moterų šachmatų pirmenybių 10-asis turas, kuriame V.Čmilytė (ELO koeficientas 2497) pralaimėjo lyderei Anai Muzyčiuk (ELO-2583) iš Slovėnijos ir smuk telėjo į 5-ąją poziciją. Vakar 11-ajame ture lietuvė juo dosiomis figūromis žaidė su šeš tojoje pozicijoje buvusia Vengri
jos atstove Thanh Trang Hoang (ELO-2438) ir nugalėjo ją, bet, surinkusi 8 taškus, nebegalėjo aplenkti nei A.Muzyčiuk, nei ru sių Valentinos Guninos ir Tatja nos Kozincevos, kurios surinko po 8,5 tšk. V.Čmilytė užėmė 4-ąją vietą ir pelnė 8 200 eurų čekį. Keturiolika geriausių Europos pirmenybių Turkijoje dalyvių iš kovojo kelialapius į planetos mo terų čempionatą, kuris lapkričio 10 – gruodžio 3 d. vyks Chanty Mansijske (Rusija). VD, BNS inf.
Iškovojo medalius Estijos sostinėje Taline sureng tose tarptautinėse dailiojo čiuo žimo varžybose „Haabersti Cup 2012“ penkis medalius iškovojo Lietuvos jaunieji sportininkai.
Pirmą kartą jaunimo grupėje star tavo Aleksandra Golovkina, ku ri rudenį išmėgins jėgas pasaulio jaunimo „Didžiojo prizo“ etapuo se. Čiuožėja, surinkusi 105,57 taš ko, tapo varžybų nugalėtoja. 8-ąją vietą šioje grupėje tarp 22 dalyvių užėmė Rimgailė Meškaitė. Vaikinų jaunimo varžybose si dabrą pelnė Deividas Kizala, o bronza tenkinosi Artūras Ganžėla. Jaunių mergaičių grupėje, ku rioje varžėsi 25 čiuožėjos, puikiai pasirodė Elžbeta Kropa. Surinku si 83,32 taško, ji užėmė 1-ąją vie tą. Nuo jos vos vienu tašku atsili
ko ir 2-ąją vietą užėmė Deimantė Kizalaitė. Gerai pasirodė dar dvi Lietuvos atstovės – 4-ojoje pozi cijoje likusi Goda Butkutė ir 11-ąją vietą užėmusi Evelina Ragaitė. Pirmą kartą suaugusiųjų gru pėje startavusi Inga Janulevičiūtė po pirmosios varžybų dienos bu vo trečia, o atlikusi laisvąją pro gramą bendrojoje įskaitoje užėmė 5-ąją vietą. I.Janulevičiūtė kovo pabaigoje dalyvaus suaugusių jų planetos pirmenybėse Nicoje (Prancūzija). Visi Taline varžęsi mūsų sporti ninkai – Kauno žiemos sporto mo kyklos „Baltų ainiai“ auklėtiniai. Turnyre Estijos sostinėje dalyva vo 289 čiuožėjai iš Latvijos, Esti jos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. VD inf.
12
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
pasaulis Vėl sulaikyta
Surinko parašus
Derybos dėl bazės
Britų policija, tirianti bulva rinio leidinio žurnalistų vyk dytą neteisėtą pokalbių mo biliuoju telefonu klausymąsi, vėl areštavo Rebekah Brooks – buvusią to jau uždaryto lei dinio „News of the World“ re daktorę. Jai pareikšti kalti nimai trukdymu nešališkai nagrinėti bylą.
Prancūzijos dešiniųjų kandi datė Marine Le Pen užsitik rino pakankamą vietos val džios pareigūnų paramą, kad galėtų dalyvauti preziden to rinkimuose. M.Le Pen su rinko 500 būtinų merų ir ki tų išrinktų pareigūnų para šų, kad galėtų dalyvauti rin kimuose.
JAV spaudžia Kirgiziją pra tęsti Manaso bazės nuomos sutartį. JAV pareigūnai svars to galimybes dislokuoti savo karius Afganistane po 2014 m. Tokiu atveju Vašingtonui būtina galimybė naudotis ba ze gabenant karius į Afganis taną ir papildant karo lėktuvų degalų atsargas.
Išpuolis prieš mečetę Briuselyje kirviu ginkluotas vy ras įsiveržė į šiitų mečetę ir pa degė pastatą. Per išpuolį žuvo jos imamas.
Vietos šiitų bendruomenė sieja išpuolį su sunitų ekstremistais. Išpuolis įvykdytas netoli Briuse lio tarptautinės geležinkelio sto ties esančioje Ridos mečetėje. Darbuotojams pavyko užspeis ti užpuoliką mečetėje, tačiau jis apliejo pastatą degalais ir pade gė. Per gaisrą žuvo imamas – 46 metų keturių vaikų tėvas Abdal lah Dadou. 39-erių maldininkas Abdelas Adouzeynebas sakė, kad A.Da dou, kuris mirė apsinuodijęs dū mais, buvo „žmogus, kurį visi mylėjo – atviras, puikiai pritapęs, besišypsantis ir laimingas“. Policija nurodė, jog šis vyras sakė esantis musulmonas, gimęs 1978 m. Prokuroras Jeanas Mar cas Meilleur pabrėžė, kad mečetę padegęs asmuo turėjo peilį ir kir vį, tačiau „žmonės mečetėje su gebėjo užrakinti jį pastato viduje“ prieš atvykstant policijai. „Šiuo metu yra tik vienas įta riamasis“, – pridūrė prokuroras, tačiau neatmetė galimybės, kad užpuolikas turėjo bendrininkų. Belgijos musulmonų bend ruomenės aukšto rango pareigū nė Isabelle Praile sakė, kad Rezos
mečetei „jau prieš kelerius metus buvo skirta policijos apsauga“ dėl tiesioginių grasinimų. Po šio išpuolio prie mečetę ap supusių policininkų susirinko apie 100 įpykusių vyrų, jie skan davo šiitų šūkius. Kai kurie verkė, kiti glėbesčiavosi ir meldėsi. Anderlechto rajono meras Gaë tanas Van Goidsenhovenas per spaudos konferenciją paragino gyventojus išlikti ramius. Jis sa kė, kad „būtina ne vien sugyven ti vieniems su kitais, bet taip pat leisti teisingumui ir policijai at likti savo darbą“. Mečetė, kurioje telpa apie 2 tūkst. žmonių, yra vienas iš ke turių pagrindinių šiitų maldos centrų Briuselyje. BNS inf.
Perspėjo: triuškinanti R.Fico pergalė kai kuriems vokiečių apžvalgininkams sukėlė nerimą.
Vokiečiai išsigando slovakų? Kokia bus naujosios Slovakijos vyriausybės politika? Nors išrink tas premjeras Robertas Fico žada paramą eurui, vokiečiai ma no, kad jis žengs kolegos iš Vengrijos Viktoro Orbáno pėdomis.
Populiarumas mažėja JAV prezidento Baracko Obamos populiarumą sumenkino brangs tantys degalai.
Dienraščio „The New York Ti mes“ ir televizijos „CBS News“ apklausa rodo, kad B.Obamos populiarumas nusmuko iki 41 proc., todėl jo galimybės būti per rinktam ateinantį lapkritį išlieka neaiškios. Praėjus keliems mėnesiams, per kuriuos buvo pastebėta ekonomi kos atsigavimo ženklų, sustiprinu sių B.Obamos politines pozicijas, atrodo, kad prezidentas vėl atsidūrė atšiaurioje politinėje aplinkoje, gal būt dėl kylančių degalų kainų. Apklausa rodo, kad B.Obamos populiarumas sumažėjo iki 41 proc., nors vos prieš mėnesį jis siekė 50 proc., o šis reitingas pa prastai laikomas žemutine riba, užtikrinančia prezidento perrin kimą. 47 proc. apklausos dalyvių nepritarė B.Obamos politikai. Tiesa, B.Obama gali džiaugtis, kad jo galimi varžovai respubli konai pasirodė dar prasčiau. Bal tųjų rūmų šeimininkui pavyko aplenkti tiek respublikonų kan didatų lyderį Mittą Romney, tiek
AFP nuotr.
Ricką Santorumą. Anksčiau pa skelbti dienraščio „The Was hington Post“ ir televizijos „ABC News“ apklausos rezultatai taip pat rodė, kad B.Obamos pozici jos pablogėjo. O vasario pradžio je pusė respondentų gerai vertino prezidento pasiekimus, 46 proc. juos vertino neigiamai. B.Obama ne kartą pripažino, kad brangstantys degalai sukelia naujų rūpesčių daugeliui ameri kiečių šeimų, dar neatsigavusių po didžiausios recesijos nuo Di džiosios depresijos laikų. BNS inf.
Įtikinama pergalė
Didžiausią nerimą kai kuriems vo kiečių leidiniams sukėlė tai, kad absoliuti pergalė parlamento rin kimuose R.Fico suteikia neribotą valdžią. Esą Slovakijos vyriausybės va dovas gali imtis panašių reformų, kaip Vengrijos vyriausybės vado vas V.Orbánas, kurio dešinioji „Fi desz“ partija taip pat triuškinamai laimėjo rinkimus. Kairiosios pakraipos Slovakijos partija „Kryptis – socialinė de mokratija“ („Smer-SD“) per šeš tadienį vykusius rinkimus užsitik rino 45 proc. rinkėjų paramą ir gavo 83 iš 150 vietų parlamente. Nuo 1993 m., kai Slovakija atsi skyrė nuo Čekijos, tai pirmas kar tas, kai viena politinė jėga užsi tikrino nepriklausomą daugumą parlamente. Antroji partija po „Smer-SD“ – dešiniosios pakraipos „Papras ti žmonės“. Tiesa, ši partija tegavo 16 vietų parlamente, o iki tol val džiusi dešiniosios pakraipos Slova kijos demokratinė krikščionių są junga-Demokratinė partija – vos 11 vietų. Laukia rūpesčiai
R.Fico laukia daug darbų. Slova kijoje nedarbo lygis siekia 13 proc., be to, šalis yra įsipareigojusi ES iki
2013 m. apkarpyti šalies biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Tačiau kai kurie analitikai jau perspėjo, kad vyriausybei bus sunku įgyvendin ti pažadus.
Norime, kad euro zo na būtų išsaugota, o euras būtų stipri Eu ropos valiuta. Rinkimai Slovakijoje buvo pir malaikiai. Jų prireikė po to, kai ankstesnė vyriausybė, vadovauja ma Ivetos Radičovos, žlugo dėl gin čo, ar Slovakija turėtų mokėti į Eu ropos finansinės pagalbos fondą. R.Fico yra viešai reiškęs neprita rimą JAV vadovaujamam karui Ira ke ir iš šios šalies išvedė slovakų karius. Taip pat jis yra sakęs, kad neleis Slovakijoje dislokuoti jokios JAV administracijos persvarstyto Europos raketinio skydo dalies. Lygina su vengrais
Tiesa, R.Fico pažadėjo, kad Slova kijos politinis kursas bus proeu ropietiškas, nors Bratislava – vie nintelė iš visų euro zonos šalių, nepritarusi pagalbos paketui Grai kijai.
„Ši programa bus proeuropietiš ka... Norime, kad euro zona būtų išsaugota, o euras būtų stipri Eu ropos valiuta“, – tvirtino 47 metų R.Fico, kurio ankstesnei vyriausy bei valdant (2006–2010 m.) Slova kija 2009 m. įstojo į euro zoną. Tačiau vokiečių komentatoriai suskubo tvirtinti, kad Slovakija su ka vengrų keliu. Esą, pasak vokie čių spaudos, tiek vengrų „Fidesz“, tiek Slovakijos „Smer-SD“ neven gia populistinių šūkių. Antai kairiosios pakraipos vokie čių dienraštis „Die Tageszeitung“ pabrėžė, kad R.Fico nėra pavo jingas politikas, tačiau jo partijos triuškinama pergalė kelia nuogąs tavimų. „Po Vengrijos Slovakija yra ant ra centrinės Europos šalis, kurio je dominuos viena stipri partija“, – pabrėžė leidinys, nevengdamas partijų vadinti populistinėmis. Centro paž iūr ų dienrašt is „Süddeutsche Zeitung“ priminė, kad ankstesnė R.Fico vyriausybė dirbo prieštaringai. Deš inys is „Frankf urter All gemeine Zeitung“ pabrėžė, kad „slovakų politikai padarė lemtin gą klaidą skelbdami pirmalaikius rinkimus, nes po įtikinamos R.Fi co pergalės Slovakija gali nesiimti būtinų finansinių reformų“. „Der Spiegel“, BNS inf.
13
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
menas ir pramogos
Saviškiai: mūsų šalies režisieriai tikisi, kad jų filmai taip pat sudomins festivalio lankytojus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Lietuviai žiūrovus vilios premjeromis
Jau rytoj prasidės viena smagiausių pava sario švenčių vadinamas „Kino pavasaris“. Šiųmečiame festivalyje žiūrovams prista toma 15 premjerinių lietuviškų filmų, iš jų – 5 dokumentiniai ir 10 trumpametražių. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Filmas apie A.Žebriūną
Vienuolika lietuviškų filmų – tai Dom ant ės Urm on ait ės „1455, 1456“, Arno Rudaičio „Aš esu Go da“, Miko Žukausko ir Gintarės Valevičiūtės „Dievas sukūrė vis ką, išskyrus kilimą“, Olgos Šuste riovės „Jei ne tu“, Ievos Šakalytės „Miela Terese“, Albinos Griniūtės „Našlaitynas“, Saulės Norkutės „O kas?“, Arūno Eimulio „Sublimuo janti metamorfozė“, Andriaus Paš kevičiaus „Sudie, žiaurus pasauli“, Giedriaus Tamoševičiaus „Sugrįž tant“, Lino Augučio „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“. Pastarasis filmas – tai duoklė lie tuvių kino režisieriui Arūnui Žeb riūnui. Tai susitikimas su maestro ir su tais žmonėmis, kurie drauge su juo kūrė nuostabią kino istoriją. „A.Žebriūnas vis dar kuria ir tik riausiai kurs iki pabaigos. Jis kupi
nas idėjų, – vakar vykusioje spau dos konferencijoje į klausimą, ką nauja sužinojo apie legendinį re žisierių, sakė dokumentinio filmo „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ autorius. L.Augutis teigė, kad prie A.Žeb riūno prieiti sunku. „Jis ne bet ką prisileidžia. Norėdamas būti prie jo turi prisiminti, kad jis yra maestro, o tu – mokinys“, – sakė filmo re žisierius. Sergantys, bet laimingi žmonės
Keletą premjerinių filmų vienija idėja pasakoti apie negalią turin čių ar sergančių žmonių likimus. Tačiau šių juostų pagrindinė tema nėra liga. Patys kūrėjai teigė norėję paro dyti tų žmonių gyvenimo džiaugs mą. Vienas tokių yra O.Šusteriovės filmas „Jei ne tu“. Tai dviejų – 25erių ir 26-erių – vaikinų, turinčių protinę negalią, istorija.
Iš viso – 200 filmų
Debiutas – Lietuvoje
„Kino pavasaris“ prasideda jau ry toj ir tęsis iki kovo 29 d. Per tą lai ką kino mėgėjams bus siūloma pa žiūrėti net 200 filmų iš viso pasau lio – Europos, JAV, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos. Prog ramos sudar ytojai atr inko tarp tautiniuose festivaliuose publikos ir kritikų įvertintus filmus, tarp jų – nominuotus „Oskarams“, „Auksi niams gaubliams“, laimėjusius „Ce zarius“ ir prestižinių festivalių apdo vanojimus.
Kino mėgėjams žinomas po vaidmens Guy Ritchie filme „Lok, stauk arba šauk“ garsus britų aktorius ir režisierės Dalios Ibelhauptaitės vyras Dexteris Fletche ris (nuotr.) po šio penktadienio čia bus žinomas ir kaip režisierius. Jau šį penk tadienį lietuviai turės galimybę pama tyti D.Fletcherio filmą „Pašėlęs Bilas“ (angl. – „Wild Bill“) ir pabendrauti su pa čiu juostos kūrėju bei vienu iš filmo ak torių Willu Poulteriu. Puikiai prestižinių kino festivalių įvertinto režisūrinio de biuto premjera „Kino pavasaryje“ įvyks pirmiau nei Didžiojoje Britanijoje.
Taip pat „Kino pavasario“ repertuare nemažai filmų, kuriuos kūrė žinomi režisieriai Romanas Polanskis, Ter ry Gilliamas, Frédéricas Beigbeder, Kim Ki-dukas, Agnieszka Holland, Martinas Scorsese, Frederickas Wi semanas ir kt.
„Šio kūrėjo lietuviams pristatyti jau ne reikia. D.Fletcheris Lietuvoje – mylimas ir visada laukiamas, tad net neabejoja me, kad žiūrovai nepraleis jo dovanoja mos išskirtinės progos pamatyti „Pašė lusį Bilą“ pirmiau nei režisieriaus tautie
„Šis filmas – tai fragmentas iš jų gyvenimo. Jie gyvena žmonių, turinčių protinę negalią, globos namuose. Jie abu įsimylėję vie ną merginą. Tai siužetinė istori ja. Norėjau parodyti jų gyvenimą ir pačius žmones iš kitos pusės. Ne negalią. Jų kasdienybę, kaip jie, skirtingai nei mes, moka džiaugtis gyvenimu“, – kalbėjo režisierė.
sindromo paliestus žmones. Reži sieriai tvirtino norėję ne akcentuo ti ligą, o kalbėti apie tų žmonių gy venimą. A.Paškevičiaus filmą „Sudie, žiaurus pasauli“ būtų galima pa vadinti iš dalies ir autobiografi ne istorija. Filmo centre – 23-ejų vaikinas, kuris, siaučiant kiaulių gripo pandemijai, nusprendžia, kad mirs, ir pradeda ruoštis savo laidotuvėms. Apie žmones ir vienatvę
Linas Augutis:
A.Žebriūnas vis dar kuria ir tikriausiai kurs iki pabaigos. Jis kupinas idėjų. Kitas į šią kategoriją patenkan tis filmas yra M.Žukausko ir G.Va levičiūtės „Dievas sukūrė vis ką, išskyrus kilimą“. Jis pasakoja apie Li–Fraumeni – reto genetinio
čiai. Tad kviečiu visus į šven tinę premjerą ir susitikimą su debiutuojančiu režisieriu mi bei juostoje vaidinusiu ak toriumi W.Poulteriu, kurie at skrenda čia vienai dienai, kad galėtų pristatyti savo naujau sią darbą kine“, – džiau gėsi festivalio direk torė Vida Ramaš kienė. Įdėmesn i „Kino pavasario“ lanky toj ai pamen a, kad D.Fletche ris buvo pir mojo konkurso „Nauja Europa – Nauji vardai“ žiu ri pirmininkas. Šiais
A.Griniūtės filmas „Našlaitynas“ – tai pasakojimas apie žmones, dir bančius su šunimis. „Nors jame ir daug šunų, šis filmas pirmiausia yra apie žmones. Jie čia svarbiau si. Nuvykusi į tą vietą labai norė jau ją užfiksuoti, nes ji man pasi rodė kaip stebuklas, tarsi atskiras pasaulis“, – apie savo darbą kal bėjo režisierė. Paslaptimi dvelkia D.Urmonai tės skaičiai „1455, 1456“. Filme paliečiama žudikų maniakų tema, veiksmas vyksta atvirkštine tvar ka. Pati režisierė aiškino, kad nė ra tikslios priežasties, kodėl filmo pavadinimas būtent toks. „Tai bu vo pirmi skaičiai, kurie atėjo į gal vą“, – sakė D.Urmonaitė. Pavadinimu intriguoja ir klaipė diečio režisieriaus A.Eimulio fil mas „Sublimuojanti metamorfo zė“. Paklaustas, ką šis pavadinimas
metais festivalyje jis pereina į kitą barikadų pusę, debiu tuoja kaip režisierius.
reiškia, autorius teigė ir pats neži nantis. „Aš ir pats nežinau, ką reiš kia šie žodžiai, bet tokia ir yra es mė. Nes filmas yra apie žmones, jie daro tai, ko patys nesupranta“, – filme šiek tiek ironizuodamas šiuo laikinį menininką toliau paslaptin gas liko filmo režisierius. I.Šakalytės juosta „Miela Tere se“ kalba apie vienatvę. Pati autorė teigė, jog kartais reikia pabūti vie nam, kad susigulėtų visos mintys. G.Tamoševičiaus filmas „Sugrįž tant“ pasakoja apie praeities gyve nimo žaizdas besigydantį Saulių. A.Rudaičio juosta „Aš esu Go da“ – apie jaunos merginos su sikurtą pasaulį. Trumpametra žis S.Norkutės poetinis filmas „O kas?“ su animuotais intarpais yra laisva audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ ir Gabrielės La banauskaitės kūrinio „O kas?“ in terpretacija. Žiuri vertins debiutantus, o žiū rovai galės išrinkti mėgstamiausią lietuvišką filmą. Konkursinėje programoje „Trumpas konkursas“ iš vi so dalyvauja septyniolika trumpa metražių Europos filmų. Iš jų ketu ri – lietuvių. „Trumpo konkurso“ programoje išvysite Tado Vidmanto filmą „Bū tina padaryti“, Ričardo Marcinkaus „Game Over“, Vytauto Dambraus ko „Ryba“ ir Giedrės Beinoriūtės „Specialistė“.
pasakojo charizmatiškasis D.Fletcheris. Kaip filmą pristato pats režisierius, „Pašė lęs Bilas“ pasakoja apie vyrą, kuris taip ir „Svajojau režisuoti nuo to lai nesuaugo, bei berniuką, kuris buvo pri ko, kai buvau mažas. Kar verstas suaugti pirma laiko. Po aštuone rių metų, praleistų kalėji tu su broliu kurdavome fil me, Bilas grįžta į savo na mus, kuriuose randa sa vo 11 ir 15 metų sūnus, motinos paliktus likimo valiai. Nors ilgai nematytas tėvas sutinkamas su pykčio kartėliu, socialinės rūpybos su sidomėjimas šia šeima priverčia Bilą ku mus su maža filma riam laikui pasilikti namuose. vimo kamera, tačiau Švent inė „Pašėlusio Bilo“ premjera iki šiol niekada ne bei susitikimas su pačiu rež isieriu turėjau galimybės mi D.Fletcheriu ir kylančia britų kino tuo užsiimti rim žvaigžde W.Poulteriu įvyks šį penkta tai“, – apie išsipil dienį, kovo 16 d., 21.30 val. kino teatre džiusią svajonę „Forum Cinemas Vingis“.
14
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Kovo 17 d. 19 val. Kiek? 28–43 litai.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 13–43 litai.
Kur? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9. Kada? Balandžio 1 d. 20 val. Kiek? Nemokamai.
Scenos chuliganai
Laureatų koncertas
„Bekešo vilkų“ gimtadienis
Jau visai netrukus susitiksime su, ko gero, kreiviausia Lietuvos grupe „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“. Jau ketvirtį amžiaus jie sėkmingai laužo visus muzikos standartus. O šį savaitgalį sce nos chuliganai švęs savo 25-ąjį gimtadienį – surengs specialų dvie jų dalių muzikinį performansą.
Šis koncertas – tai puiki galimybė išgirsti 2011-ųjų „Triumfo ar kos“ laureatų Vaido Vyšniausko, Martos Lukošiūtės ir Eugenijaus Chrebtovo balsus akompanuojant pianistui iš Italijos Marco Bor roni. Šis jaunas ir talentingas pianistas groja žymiausiuose Italijos teatruose, taip pat „La Scaloje“.
Viena profesionaliausių gyvai fanko ir acid jazz stilių originalią muziką atliekančių grupių „Bekešo vilkai“ balandžio 1 d. švenčia savo 9-ąjį gimtadienį. Naujam gyvenimui grupė prisikėlė su nese niai prisijungusia nepaprasto balso dainininke Girmante Vaitku te, o per gimtadienį laukia ir muzikinės dovanos.
Kur? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. Kada? Iki kovo 22 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Kovo 17 d. 19 val. Kiek? 20–50 litų.
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 43–53 litai.
KUR? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24. KADA? Iki gegužės 6 d. KIEK? 6 litai.
Prieš aukcioną – ekspozicija
Jauna, bet puiki pianistė
Amžinų nesusipratimų Porceliano istorija ekspozicija iš Rusijos
XXII Vilniaus aukciono žvilgsnis skirtas Lietu vos fotografijai. O aukcionui siūlomų darbų eks pozicija – puiki galimybė susipažinti su unika lia, atpažįstamą braižą turinčia lietuvių fotogra fijos mokykla.
Vilniuje muzikuos pianistė Evelina Puzaitė, kuri netrukus debiutuos prestižinėje Niujorko Carnegie koncertų salėje. Evelina klausytojų prielankumą pelno natūraliu atlikimo jaus mingumu.
Vyrai nesupranta moterų, o moterys – vyrų. Dėl to kyla daugybė amžinų klausimų, į ku riuos atsakymų kultinėje komedijoje „Urvinis žmogus“ ieško puikus aktorius Dainius Kaz lauskas.
Rusijos imperatoriškasis porceliano fabrikas pri stato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Sankt Peterburgo porceliano mokyk los tradicijas. Tokios porceliano ekspozicijos Lie tuvoje dar nebuvo.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus universiteto ir VU Matematikos ir informatikos instituto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
LTV 22.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“. 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Trileris „Kraštutinės priemonės“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 22.35 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 S. „Svotai“ (1) (Ukraina, 2008 m.). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „Terjerai“. 0.05 „Vilko bilietas“ (3). 1.00 „Svieto lygintojai“.
TV3 22.05 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30, 19.00 „Prajuokink mane“. 12.30 „Pavojingi susitikimai. Žudymo instinktas“ (k). 13.30, 16.30, 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25, 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 „Karo vilkai. Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.00 „Tikras kraujas“ (N-14). 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 12.05, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti.
BTV 19.00 val.
8.55 TV serialas „Sodo detektyvės“ (N-7). 9.57, 0.02 Saugus eismas. 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05, 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.40, 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Čigonai. Vaikystė be pasirinkimo“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Krasnye Kryliya“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.15, 21.30, 22.30 Sportas LT. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga. 21.00, 23.15 Automoto. 22.00 Krepšinio pasaulyje.
Sport1 22.00 val.
15
trečiADIENIS, kovo 14, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Leipcige – trys lietuviai Visoje Europoje žinomoje Leipcigo knygų mugėje šiemet nuskambės ir trijų lietuvių autorių kūryba. Mūsų šalies rašytojai čia pristatys ir esė, ir romanus, ir poeziją.
L.Katkus – vokiškai
Dalyvauti literatūros skaitymuo se ir diskusijose į Leipcigą vyks ta Europoje jau žinomi lietuvių rašytojai Sigitas Parulskis, Ma rius Ivaškevičius, Laurynas Kat kus ir Lietuvoje gyvenantis kal bininkas bei lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Markas Roduneris. Socialiniame ir kultūriniame centre „Die naTo“ kovo 15 d., ket virtadienį, vyks Leipcigo knygų mugės renginys, kuriame ištraukų iš vokiškai išleisto esė rinki nio „Kabuff“ („Sklepas“) skaitys L.Katkus. Kartu su lietuviu vakariniuose skaitymuose dalyvaus ir poetas iš Vengrijos Zsoltas Nagy Koppány, o jų pokalbį ves vokiečių rašyto jas Jörgas Jakobas. Lietuvį ir ven grą šiuo atveju suvienijo tai, kad abu rašytojai yra gavę Štutgarto „Akademie Schloss Solitude“ sti pendijas, o leidykla tokiu pat pa vadinimu 2011 m. vokiškai išleido jų abiejų knygas. Pristatys kaip poetą
S.Parulskis, kuris Vokietijoje ži nomas visų pirma kaip romano „Trys sekundės dangaus“ (vok. – „Drei Sekunden Himmel“) au torius, šiemetėje Leipcigo kny gų mugėje bus pristatytas ne tik kaip vienas ryškiausių šiuolai kinių Lietuvos prozininkų, bet ir kaip savitas lietuvių poetas, poe zijos knygos „Pagyvenusio vyro pagundos“ autorius. Septynis Claudios Sinnig iš verstus šio rinkinio eilėraščius, padedant M.Roduneriui, poe tas perskaitys kovo 16 d., penk tadienį, vyksiančioje Leipcigo knygų mugės programoje „Ma žos kalbos – didelės literatūros“. Eilėraščių vertimai bus publikuo
jami ir to paties pavadinimo al manache, kurį galės įsigyti mu gės lankytojai. Savo eilėraščių kartu su S.Pa rulskiu paskaitys ir žinomas poe tas iš Ukrainos Serhijus Žadanas bei šveicarų poetas Arnas Came nischas.
Eilėraščių vertimai bus publikuojami ir to paties pavadi nimo almanache, kurį galės įsigyti mugės lankytojai. Kaip poetas S.Parulskis pa kviestas dalyvauti ir dar viena me, tik jau ne Leipcigo mugėje, o Berlyne vykstančiame renginy je – Brandenburgo vartų skaity muose, kurie kiekvienais metais rengiami per Tarptautinę poezijos dieną kovo 21-ąją ir laikomi vienu reprezentatyviausių literatūrinių renginių Vokietijoje. Šiemet lietuvių poezija abiem kalbomis – lietuvių ir vokie čių – skambės kartu su Vokieti jos, Bahreino ir Zimbabvės poe tų eilėmis. Kalbės apie pokarį
Kovo 17 d., šeštadienį, Leipcigo knygų mugės Forume „Café Eu ropa“ lietuvių literatūros kon tekstą puikiai išmanantis vertėjas M.Roduneris trumpai apžvelgs su dėtingą Lietuvos pokario laikotarpį tokį, koks jis vaizduojamas S.Pa rulskio ir M.Ivaškevičiaus prozoje. Pastarasis kontroversiškai priim tu romanu „Žali“, kurį į vokiečių kalbą verčia pats M.Roduneris, o šiemet žada išleisti leidykla „At
hena Verlag“, visai kitu balsu įsi terpė į literatūrinį diskursą apie karą po karo. Suprasdamas, kad iš knygos apie partizanų pasipriešinimą dauguma skaitytojų laukia „šiur pių miestelių aikštėse išguldytų žuvusių partizanų vaizdų, bata linių scenų, baksnojimo pirštu į lietuvių kovotojų humanizmą ir stribų nežmoniškumą“, dar visai jaunas autorius išdrįso pareikšti, kad šis karas jam atrodo unikalus savo tylia grėsme, kuri siaubin gesnė už šūvių papliūpas. M.Ivaškevičiaus knygos perso nažai – partizanai – vaizduojami ne kaip herojai idealistai, o kaip Lietuvos žmonės, kuriems oku pantai nepaliko kito pasirinkimo. S.Parulskio romane „Murmanti siena“, kuriame pasakojama vie nos giminės istorija per visą su dėtingų peripetijų kupiną XX a., pokario įvykiai atsiveria natūra listiniais, šiurpą keliančiais ap rašymais. Čia taip pat nėra he roizmo patoso, moralizuojančios didaktikos. Abiejų romanų ištraukas Leipci go mugėje lietuviškai perskaitys jų autoriai, o vertimus į vokiečių kal bą – pokalbio vedėjas M.Rodune ris. „Murmančios sienos“ epizodą specialiai šiam renginiui parinko pats rašytojas, išvertė nuolatinė S.Parulskio vertėja C.Sinnig. VD inf.
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900181
UAB „IRDAIVA” reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
922140
UAB „IRDAIVA” reikalingi fasado šiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922148
Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 923032
PaSlaugoS Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919692
Perka
Leipcigo knygų mugė (vok. – Leip ziger Buchmesse), šiemet vyksian ti kovo 15–18 d., Europoje žinoma kaip profesional iausia knygų gur manų erdvė, kurioje ne tik ypač iš samiai pristatoma labai įvairi visos Vok ietijos knygų bei žiniasklaidos pramonė, bet ir didž iulis dėmesys nuolat skir iamas Rytų ir Vidur io Europos literatūrai. Per 160 tūkst. lank ytojų prit rau kiant i mugė garsėj a atv ir umu skaitytojų bendr uomenei ir milž i nišku reng inių skaičiumi – per mu gę vykstančiame literatūros fest i valyje „Leipcigas skaito“ per 4 die nas sureng iama per 2 tūkst. įvai rių skait ymų, knygų pristat ymų, pokalbių, jie vyksta maždaug 300 skirtingų vietų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
pr. 183, Vilniuje, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) parengtą ataskaitą. 1. PŪV organizatorius – UAB „SCA Packaging“, Savanorių pr. 183, LT-02300 Vilnius, tel. (8 5) 236 1701, faks. (8 5) 236 1707. 2. Ataskaitos rengėjas – UAB „AV Consulting“, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel./ faks. (8 5) 234 1880. 3. PŪV pavadinimas, vieta – „Garo ir šildymo katilinės įrengimas bei popierinių dėklų kiaušiniams gamyba“, Savanorių pr. 183, Vilniuje. 4. Trumpas PŪV aprašymas – numatoma statyti konteinerinę garo/vandens šildymo katilinę šalia esamo gamybinio pastato Savanorių pr. 183, Vilnius. Katilinėje planuojama įrengti 1 garo katilą (3,6 MW galios) ir 1 vandens šildymo katilą (0,6 MW galios). Katiluose bus deginamos gamtinės dujos, avariniu atveju – dyzelinas. Be to, numatoma popierinių dėklų kiaušiniams gamyba (4600 t/m.). 5. Ataskaita viešai eksponuojama nuo 2012 m. kovo 14 d. iki kovo 28 d. Vilkpėdės seniūnijoje, Savanorių pr. 49, LT-03130 Vilnius, tel. (8 5) 265 8950. Su ataskaita galima susipažinti darbo valandomis. 6. Viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas vyks UAB „SCA Packaging“, Savanorių pr. 183, LT-02300 Vilniuje, 2012 m. kovo 28 d. 18 val. 7.Suinteresuota visuomenė gali teikti pasiūlymus ataskaitos klausimais UAB „AV Consulting“, P.Vileišio g. 9, LT10308 Vilnius, tel./faks. (8 5) 234 1880, e. paštas info@avcon.lt iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo. 925497
Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
924662
ĮvairūS kita INFORMACIJA apie UAB „SCA Packaging“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) „Garo ir šildymo katilinės įrengimas bei popierinių dėklų kiaušiniams gamyba“ Savanorių
Informuojame, kad 2012 03 28 9 val. bus atliekami žemės sklypo, esančio Gurelių g. 73, Vilniaus m. sav. (proj. skl. Nr. 40-1 ir 402), kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0165:680) savininkės Leonardos Tomaševič paveldėtojus atsiliepti ir dalyvauti minėto žemės sklypo ribų tikslinimo ir ženklinimo darbuose arba susisiekti su matininku J.Jeremičiumi, tel. 8 679 38 161, e. paštas geobrantas@gmail. com, iki numatytos ribų tikslinimo datos. Minėtiems asmenims neatsiliepus, darbai bus tęsiami įstatymų nustatyta tvarka. 925956
karščiauSi kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius
Apie mugę
Amplua: Vokietijoje kaip prozininkas jau žinomas S.Parulskis šiemet Leipcigo mugėje galės atsiskleisti
kaip poetas.
Siūlo darbą
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis panašūs orai, kritulių bus nedaug, dienomis temperatūra kils virš 0 laipsnių, o naktimis truputį pašals. Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma, dieną temperatūra sieks 0–5 laipsnius šilumos. Rytoj naktį šals iki 1–3 laipsnių šalčio, dieną bus 2–5 laipsniai šilumos. Dieną kai kur palis.
Šiandien, kovo 14 d.
+4
+3
+3
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+3
Utena
+5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.35 18.21 11.46 0.42 9.21
74-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 292 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +9
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+12 +24 0 +3 +19 +15 +17 +14
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+3
–1
–3
8
+1
+4
+2
–1
3
+3
+6
+2
+1
6
ketvirtadienį
penktadienį
Pi diena (matematikų šventė) 1921 m. gimė rašytojas, kunigas, disidentas, intelektualas ir visuomenininkas Vaclovas Aliulis. 1933 m. gimė britų aktorius Michaelas Caine’as. 1948 m. gimė amerikiečių aktorius Billy Crystalas. 1986 m. gimė britų aktorius Jamie Bellas.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Darmantas, Karigailė, Lymantė, Mantė, Matilda
Avinas (03 21–04 20). Šiandien jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Jautis (04 21–05 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Drąsiai įgyvendinkite savo idėjas. Nauji užmegzti ryšiai turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Labai pravers įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstysite iš naujo kai kuriuos nerimą keliančius gyvenimo momentus. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien tinkama diena parodyti savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą. Tai padės siekiant karjeros, taip pat stiprins pasitikėjimą savimi. Liūtas (07 23–08 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų rafinuotą skonį. Tinkama diena atnaujinti namus. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog šiandien ne jūsų diena, o kantrybė ir ramumas tegul tampa jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali tapti tikru išbandymu jums. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie darbą. Pasistenkite nė su kuo nesugadinti santykių. Šaulys (11 23–12 21). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo bei atkaklumo. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Juntate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Galite gyventi be nereikalingų dalykų ir naudotis tik pačiais būtiniausiais. Palankus laikas siekti savo tikslų. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
Afgan istano ryt inėje dalyje snie go lavina užg riuvo namus, užver tė kelius ir nusinešė mažiausiai 45 žmonių gyvybę. Šalį šiemet aplan kė rūsčiausia per pastaruosius 30 metų žiema. Dėl smarkaus snygio buvo užblokuoti keliai į rajoną Nu ristano provincijoje, esančioje ne tol i Afgan istano ir Pak istano sie nos. Čia lavina užg riuvo 13 namų. Šiaurinėje Badachšano provincijo je sniego lavinai beveik prieš savai tę palaidojus visą kaimą, žuvo ma žiausiai 50 žmon ių. Afgan istano kalnuotuose šiaurės ir rytų reg io nuose lavinų pasitaiko dažnai.
DATOS (kovo 14 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+3
Vardai
horoskopai
BNS inf., AFP nuotr.
1681 m. Magdeburge gimė baroko muzikos vokiečių kompozitorius Georgas Philippas Telemannas. 1804 m. gimė austrų kompozitorius Johannas Straussas tėvas. 1879 m. gimė mokslininkas Albertas Einsteinas. 1883 m. mirė vokiečių filosofas ir ekonomistas Karlas Marxas.
Vilnius Alytus
3–9 m/s
Pražūtingos lavinos
Rytas
+3
+4
Praha +8 Ryga –2 Roma +16 Sidnėjus +26 Talinas +2 Tel Avivas +17 Tokijas +10 Varšuva +8
6
7