PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
ketvirtADIENIS, KOVO 15, 2012
62 (19 363)
Kaina 1,30 Lt
Valstybės kišenė vilioja Valstybė tapo mel žiama karve. Net ir tie, kurių pavardės anksčiau buvo sie jamos su prieš žmo nes nukreiptais bru taliais nusikaltimais, dabar vis dažniau rezga planus, ku rių tikslas – pasi pelnyti iš susigrąži namų mokesčių.
„Jūs man pasakykite, kuris tualetas yra pelningas?“ Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas rado paaiškinimą, kaip atsirado nuostolių Melnragėje.
3p.
Ministras stabdo renovaciją? Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos politikai vakar liejo tul žį ant aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, dėl kurio sunkiai suvo kiamo įsakymo uostamiestyje vi siškai gali sustoti ir taip vos judan tis daugiabučių namų renovacijos procesas.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Savi apgaudinėja savus
Dešimtys ir šimtai tūkstančių li tų susigrąžinamų mokesčių pavi dalu – tokios aferos pastaraisiais metais labiausiai vilioja nusikaltė lius ir jais tampančius nesąžinin gus verslininkus. Perpratę mokesčių sistemą ir ga limybę susigrąžinti pridėtinės ver tės mokestį (PVM) aferistai melžia valstybę. Krizės metas atnešė permainų ir į šešėlinį pasaulį. Ne vienas tų, ku rie anksčiau priklausė nusikalsta miems susivienijimams ir garsėjo kriminaliniais nusikaltimais, vė liau legalizavo savo veiklą, tapda mi abejotinos reputaci jos verslininkais.
4
Iškrėtė šunybę
Sumanumas: apgauti valstybę ir pelnytis biudžeto sąskaita – naujųjų verslą imituojančių schemų kūrėjų
tikslas.
JAU KOVO 17 D. SPECIALUS DIENRAŠČIO „KLAIPĖDA“ LEIDINYS
Vytauto Liaudanskio fotomontažas
Nuogąstavimai dėl renovacijos ir kritika aplinkos ministrui vakar buvo išsakyti Miesto ūkio ir aplin kosaugos komiteto posėdyje. G.Kazlauskas vasario 14 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 dienos turi būti panaikintas Būs to ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos teritorinis padalinys. „Gal im a drąs iai įvardyt i, jog apl inkos min istras Klaip ėd os kraštui daro šunybę. Agentūros padalinys aptarnavo ne tik uos tamiestį, bet ir visą re gioną.
2
2
ketvirtADIENIS, KOVO 15, 2012
miestas
Ministras stabdo renovaciją? 1
Vizitas: Karlskronos merė C.Brunsberg Klaipėdoje viešėjo pirmą kartą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Merei pažėrė kvietimų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdoje pirmą kartą viešėjo miesto partnerio Karlskronos me rė Camilla Brunsberg. Ji išsivežė daugybę kvietimų, tad į uostamies tį žadėjo sugrįžti dar ne kartą.
Į Klaipėdą iš Karlskronos atvyko ne tik C.Brunsberg, bet ir savivaldy bės administracijos direktorė Ing rid Augustinsson Swennergren, Strategijos skyriaus vedėjas Tore Almlof. Vakar jų vizitas prasidėjo susi tikimu rotušėje su Klaipėdos me ru Vytautu Grubliausku ir savival dybės atstovais. Jo metu pristatyti miestai, pa sikeista planais apie objektus, ku riuos numatoma statyti. Klaipėdie čius ypač sudomino Karlskronos planai statyti povandeninių laivų muziejų, kuris būtų antrasis pa saulyje. C.Brunsb erg pab rėž ė, kad Karlskronai numatomos dide lės investicijos. Ketinama tiesti ir naują geležinkelio liniją į uostą. Merė patikino, jog Klaipėda Karlskronai ir jos žmonėms turi didelę reikšmę.
„Tikiuosi, kad ir ateityje bend radarbiausime įvairiose srityse – tiek kultūros, tiek švietimo, tiek pramonės. Turime ieškoti galimy bių padėti vieni kitiems“, – tvirti no merė. Klaip ėd os vald žios ats tovai C.Brunsberg kvietė dar šiemet su grįžti į Klaipėdą. Delegacijos nariai buvo kviečiami atvykti į pagrindi nį Klaipėdos 760-ųjų metų jubilie jaus renginį rugpjūčio 1-ąją, kuris sutaps su Jūros švente. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis svečius uostamies tyje kvietė apsilankyti gegužės 31ąją vyksiančioje verslo parodoje. Generalinis direktorius pabrėžė, kad tomis dienomis vyks daug kitų renginių: golfo turnyras, Klaipėdos džiazo festivalis. Kviet im us atv ykt i į paro dą V.Krolis merės prašė perduoti Karlskronos verslininkams. C.Brunsberg už juos padėkojo, bet pripažino, kad dalyvauti visuo se renginiuose pati negalės. Merė uostamiestyje taip pat ap žiūrėjo, kur bus statomas Klaipė dos keleivių ir krovinių terminalas, pasivaikščiojo Danės krantinėmis, Kruizinių laivų terminale.
Per pastaruosius sep tynerius metus vos du darbuotojai, kurie dirba padali nyje, padėjo renovuoti daugiabu čių namų už 38 mln. litų. Tačiau aiškinama, kad veikla yra nee fektyvi, tad padalinį reikia per kelti į Vilnių. Tai reikštų, jog dėl kiekvieno popieriaus renovuoja mų daugiabučių namų pirminin kai kas savaitę turėtų važiuoti į Vilnių, o kelionės išlaidos, aišku, kristų ant namo gyventojų pečių. Akivaizdu, jog tai labai rimtas pa vojus, kad renovacijos niekas ap skritai nebenorės ir dar garsiau verksime dėl milžiniškų sąskaitų už šildymą“, – žodžių į vatą ne vyniojo komiteto narys Vidman tas Plečkaitis. Girdėjo šnabždesius
Jam antrino ir kelioms bendrijoms, kurios renovuojasi ar renovavo si namus, pirmininkaujantis Sigi tas Remėza. „Jei išnyks agentūros padalinys, sustosime ir mes, nes konsultaci jos su specialistais taps nepasie kiamos, o jų labai reikia, – reno vacija yra sudėtingas procesas. Be to, operatyviai negalėsime sulaukti reikalingų specialistų parašų, tuo met pradės strigti ir finansavi mas“, – teigė S.Remėza.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos padalinys bu vo įkurtas 1998 metais, kai tik pra sidėjo daugiabučių namų moder nizavimo programa. „Jau praėjusių metų pabaigo je pradėjome girdėti šnabždesius, jog mus panaikins, o visiškai nese niai sužinojome, kad toks įsakymas pasirašytas – padalinys dėl taupy mo perkeliamas į Vilnių. Tačiau ne suprantama, kaip bus sutaupyta, jei darbuotojų skaičius agentūroje išliks toks pat, patalpas padaliniui panau dos sutartimi buvo suteikusi Klai pėdos savivaldybė. Dabar į Klaipė dą neva važinės specialistai, kurie konsultuos bendrijų pirmininkus. Tad kur tas taupymas“, – stebėjosi Būsto ir urbanistinės plėtros agen tūros Klaipėdos teritorinio padali nio vyriausiasis specialistas Euge nijus Šimonis.
Kreipsis į ministrą
Todėl Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai vienbalsiai suta rė, kad Klaipėdos savivaldybės ad ministracija parengtų miesto tary bos sprendimo projektą-kreipimąsi į aplinkos ministrą G.Kazlauską, kad šis panaikintų savo įsakymo tą dalį, kurioje kalbama apie Būsto ir urba nistinės plėtros agentūros Klaipėdos teritorinio padalinio likvidavimą. Tokiam kreipimuisi dar turės pritarti miesto taryba. Taip pat sutarta kreiptis į visas apskrities savivaldybes, kad jos raš tu prašytų G.Kazlausko nenaikin ti agentūros Klaipėdos teritorinio padalinio. „Bijau, kad po agentū ros restruktūrizacijos Vakarų Lietu vos regione gali baigtis daugiabučių namų renovacija, todėl visais būdais reikia pasistengti to išvengti“, – ryž tingai nusiteikęs buvo V.Plečkaitis.
Faktai Klaipėdoje nuo 2005 m., kai buvo
darbus yra baigę 38 namai.
pradėta vykdyti renovacijos progra ma, atsinaujinti norą buvo pareiškę 65 namų gyventojai.
Darbai tęsiami dar 12 namų.
Tačiau per laiką dėl vienokių ar ki
tokių priežasčių renovaciją vykdyti atsisakė 15 namų. Pagal senąją renovacijos programą
Pagal renovacijos programą „Jesi
ca“ renovuotis namus uostamiesty je panoro 20 namų. Iš jų 13 namų projektų yra patvir
tinti, 7 namuose vyksta paruošia mieji darbai.
Skaičiai: Klaipėdoje yra per 2 tūkst. daugiabučių namų, iš kurių renovuota vos keliasdešimt.
Vytauto Petriko nuotr.
Mokyklos bus aprūpintos kvaišalų atpažinimo testais Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Kanapes ant palangės auginantys moksleiviai tėvams aiškina, kad tokią užduotį gavo mokykloje. Nieko neįtardami pastarieji pade da rūpintis kvaišalais, vedančiais atžalas į pražūtį.
Taip vaizdžiai iliustruotos nepa kankamos tėvų žinios apie narko tines medžiagas. Narkotikų kont rolės komisijos narių nuomone, būtent suaugusiuosius reikėtų la biau šviesti apie kvaišalus bei jų vartojimą.
Klaipėdos visuomenės sveika tos biuro direktoriaus pavaduo toja Ineta Palčiauskaitė siūlė psi choaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis su mokslei viais diskutuoti populiariai, jiems suprantama kalba. Paskaitos bei pokalbiai tėvams taip pat būtų organizuojami ir dar želiuose. Manoma, kad vaikams ganėtinai įgrisusios temos apie narkotinių medžiagų vartojimą taptų patrauk lesnės, jei apie tai kalbėtų jauni mas. Tad savanoriams planuojama organizuoti mokymus apie kvaiša lų vartojimo prevenciją.
Vaiko teisių gynėjai akcentavo, kad jaunajai auditorijai, kalbant apie kvaišalus, labiau reikėtų ak centuoti atsakomybę, nes moks leiviai apie narkotines medžiagas žino daugiau nei jų tėvai. Įgyvendinant psichoaktyvių me džiagų vartojimo prevenciją, kai kurias Klaipėdos mokyklas pla nuojama aprūpinti narkotinių me džiagų aptikimo testais. Jais ištir ti savo aplinką panoro 23 bendrojo lavinimo ir 5 profesinės mokyklos. Tačiau visų jų aprūpinti testais neįmanoma dėl lėšų stygiaus. Šių testų įsigijimui numatyta skirti 10 tūkst. litų. Balandžio pradžioje
turėtų paaiškėti, kurioms mokyk loms ir kiek bus jų skirta. Šie testai parodo, ar tiriamo je aplinkoje esama narkotinių me džiagų. Jais tikrinamos durų rankenos, kranai, tualetai, valgyklos, klasės ar kitos susibūrimo vietos. Narkotikų kontrolės komisi jos pirmininkė Natalija Istomina paaiškino, jog testai – kaip termo metras, leidžiantis patikrinti lauko temperatūrą. Sužinojusius testų rezultatus mokyklos pačios spręstų, ką toliau daryti. Viešai duomenys apie testų rezultatus nebūtų skelbiami.
10 – už tiek tūkst. litų uostamiesčio mokykloms bus nupirkta naudingų kvaišalų atpažinimo testų.
3
ketvirtADIENIS, KOVO 15, 2012
miestas Už žygius ant ledo – baudos
Konferencija – dėl griuvenų
Diskutuos apie grafičius
Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos įspėja, kad Kuršių marių ledas pavojingas. Lipti ant jo griežtai draudžiama. Asme nims, kurie nepaisys draudimo, gresia baudos. Nuo kovo 1 iki 11 dienos buvo išgelbėti 258 žmo nės, kurie pakliuvo į bėdą ant Kuršių marių ledo. Daugiausia tarp jų – žvejų.
Politikai Klaipėdos savivaldy bės valdininkus įpareigojo ba landžio viduryje organizuo ti konferenciją, kurios tikslas – diskutuojant rasti būdų, kaip sutvarkyti mieste esančius ap leistus pastatus. Prelimina ri konferencijos tema – „Na mų vaiduoklių būklė: dabartis ir ateitis“.
Asociacija „Mano miestas Klai pėda“ ir Klaipėdos jaunimo centras organizuoja paskaitądiskusiją „Grafiti: mitai ir realy bė“. Renginio svečias – Algirdas Ramanauskas-Greitai, deklaruo jantis griežtą poziciją apie sie nų marginimo „meną“. Renginys vyks rytoj 17 val. „Aušros“ studi joje (Šaulių g. 14).
Vartotojų gynyba – skundai Vartotojų gerove besirūpinantys pa reigūnai džiūgauja – klaipėdiečiai žino savo teises ir krei piasi dėl įvairių ne gerovių. Tarp domi nuojančių skundų – maisto produktų kokybė.
Par od a. Ketv irt ad ien į 15 val. Lie tuv os jūr ų muz iej uj e atid ar om a fot ogr af o Andr iaus Repš io par o da „Vien as per Balt ij ą“, pas akoj ant i apie Vidm ant o Urb on o pas tang as prieš penk er ius met us perp laukt i Balt ij ą.
m.skiriute@kl.lt
Sumažėjo: klaipėdiečiai prasta mėsos kokybe skundžiasi rečiau nei anksčiau.
Pern ai tarnyba gavo 29 ano niminius skundus. Nepasitenki nimą anonimiškai reiškia tėvai, kur ie skund žias i dėl net inka mo vaikų maitinimo lopšeliuo se-darželiuose ar mokyklose bei vieš ojo mait in im o ar prek yb os įmonių darbuotojai, bijantys ne tekti darbo. Viršininkas pabrėžė, kad varto tojai dažniausiai būna nepatenkinti maisto produktų kokybe. Tok ie skund ai šiem et sud ar ė 50 proc. visų pagrįstų nusiskun dimų. Pasitvirtino ir penktadalis pra nešimų dėl higienos pažeidimų, 11 proc. – dėl pasibaigusio produkto vartojimo termino. „Skundai dažniausiai nepasit virtina, kai vartotojai kreipiasi dėl
Vytauto Liaudanskio nuotr.
greitai gendančių maisto produk tų. Pasitaiko, kad informacija pa teikiama, kai produkto jau nėra parduotuvėje. Būna, kad vartoto jai pateikia neišsamią informaci ją, tad inspektoriai negali atsekti produkto, jo partijos“, – priežas tis, kodėl kai kurie skundai nepa sitvirtino, aiškino A.Bauža. Pernai tarnyba vartotojų teises apgynė 68 kartus – 57 atvejais var totojams buvo grąžinti pinigai, 11 – nekokybiška prekė pakeista tinka ma. Už tikrinimo metu pagal varto tojų skundus nustatytus pažeidi mus taikytos ir kitos priemonės – tarnyba 37 įmonėms skyrė bau das, laikinai buvo sustabdyta še šių įmonių veikla, vienai uždraus ta tvarkyti maistą.
Antanas Bauža:
Norime, kad žmonės būtų kuo aktyvesni ir praneštų apie įvai rias negeroves.
Išlaidos pliažo tualetui sukėlė įtarim ų Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos prižiūrimas viešasis tua letas Melnragėje miestui – nuosto lingas. Savivaldybės tarybos Kont rolės komiteto nariai susidomėjo, kur per metus išleista 14 tūkst. litų, kurie įvardyti išlaidomis kitoms prekėms.
Brangu: viešojo tualeto Melnra
gėje išlaikymui iš miesto biudže to kasmet reikia 28 tūkst. litų.
Konferenc ij a. Ketv irt ad ien į 10 val. Klaip ėd os univers itet in ėj e lig on i nėj e vyks konferenc ij a „Šiuol aik inė univers itet inė ligon inė: valdymo ir funkc ion av imo princ ip ai“. Sav iv aldyb ė. Ketv irt ad ien į 13.30 val. sav iv aldyb ėj e pos ėd žiaus Fi nans ų ir ekon om ikos kom it et as. 15.30 val. rot uš ėj e vyks Regl amento kom is ij os pos ėd is.
Milda Skiriutė
„Vartotojams informacijos apie jų teises netrūksta. Kiekvieną dieną gauname po 1-2 skundus. Norime, kad žmonės būtų kuo aktyvesni ir praneštų apie įvairias negeroves“, – pabrėžė Klaipėdos maisto vete rinarijos tarnybos vadovas Anta nas Bauža. Kasmet ši tarnyba sulaukia dau giau nei 200 vartotojų skundų. Pastebėta ir tendencija, jog nusi skundimų vis daugėja. Pernai tar nyba užregistravo ir ištyrė jų dau giau nei užpernai – 242. A.Bauža tvirtino, kad daugiausia klaipėdiečiai kreipiasi dėl pažeidi mų parduotuvėse. Tokių skundų pernai užfiksuota 166, iš jų pasi tvirtino 57. Kur kas mažiau skun dų pernai tarnyba gavo dėl viešojo maitinimo įmonėse teikiamų pa slaugų – 73, iš kurių 27 buvo pa grįsti.
Dienos telegrafas
„Vis uom en ės sveikatos centras tikrino ne kartą ir jiems tas tua letas paliko tik gerą įspūdį. Sten giamės, kad nebūtų blogo kvapo, būt ų įvair ios hig ien os priem o nės ir visa kita. O į klausimą, ko dėl tas tual etas nuos tol ingas, jūs man atsakykite, kuris tuale tas yra peln ingas?“ – steb ėjos i
Klaip ėd os skęstanč iųj ų gelb ėj i mo tarnyb os virš in inkas Virg i nijus Urbonas. Kontrolės komitetui šių argu mentų nepakako. „Iš 28 tūkst. lit ų tual eto išl ai doms 14 tūkst. lit ų sud aro kitos prek ės. Kok ios tos prek ės? Ma ne nus teb in o sąm ata. Dėl tų lė šų pan aud oj im o tiksl ing um o gal jūs mums rašt u atsak yk ite“, – V. Urb on o pap raš ė Kontrol ės kom iteto pirm in ink as Arūn as Barbš ys. Tačiau Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas atsakymus bė rė iškart. „Į visą tą sąmatą įeina apsauga, tualetinis popierius, technika. Juk jei per metus tualetu pasinaudoja 13 tūkst. žmonių, tai ir klozetas su
lūžta, ir šildytuvas nulūžta“, – tei sinosi V.Urbonas. Pernykštės tualeto pajamos – 9 tūkst. 326 litų. Tačiau to nepakanka algoms dviem kontrolieriams, dar dviem valytojoms sumokėti ir išlaikyti patį tualetą. Savivaldybės skirta dotacija 28 tūkst. litų. Už naudojimąsi tualetu Klai pėdos taryba patvirtino pusės li to mokestį. Užpernai viešasis tualetas vei kė visus metus, bet nuostoliai tik augo. „Kadangi tai yra paplūdimio tua letas, tai mes dirbsime tik sezono metu – nuo gegužės 1 d. iki rugsė jo ar spalio“, – taupymo planą pa siūlė V.Urbonas.
Arc heol og ai. Ketv irt ad ien į 18 val. Maž os ios Liet uvos istor ij os muz ie juj e (Did žioji Vandens g. 2) vyks su sit ik im as su Kal in ingr ad o srit yj e dirb anč iais arc heol og ais – Rus ij os mokslų akad em ij os Arc heol og ij os inst it uto darbuotoju dr. Aleks andr u Chochlov u ir Kal in ingrado istor ij os ir meno muz iejus arc heolog ij os sek tor iaus vyresn iuoju mokslo darbuo toju Konst ant inu Skvorcov u. Žinyn as. Šiemet Klaip ėd a paž ym i 760 met ų jubil iej ų. Ta prog a vieš o ji įstaig a „JJJ leidyb a“ kart u su Klai pėd os sav iv aldyb e reng ia biogr a fij ų žinyn ą „Klaip ėd a. Krašt ieč iai“. Leid in yj e plan uoj am a pas kelbt i apie 1000 žym ių, labiaus iai nus ip el nius ių klaip ėd ieč ių, iš uost am ies čio kilus ių gars ių krašt ieč ių biogr a fij ų. Žmonės į knyg ą bus atrenk am i pagal nuop elnus miest ui ir šal iai, pa siek imus profes inėje veikloje, asme nin į indėl į. Dėl leid in io gal ima kreip tis tel./faks. (8 37) 20 25 39; el. paš tu info@jjjleidyba.lt. Leid in io red akto rė – Krist in a Peč iūraitė. Mirt ys. Vakar Civ il inės metr ikac ijos skyr iuj e užreg istr uotos 5 klaip ėd ie čių mirt ys. Mirė Barb ora Šim ausk ie nė (g. 1923 m.), Marcelė Matkev ič ienė (g. 1926 m.), Ona Ščen ikov a (g. 1930 m.), Roz a Čiž evsk aj a (g. 1939 m.), Vir gin ij a Kul ik ausk ienė (g. 1962 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Mar ij on a Ram ut ė Eid ukev ič ie nė, Feod os ij a Tert us, Rim a Leon o va, Virg in ij a Kul ik ausk ien ė, Roz a Čiž evsk aj a. Jon išk ės kap in ės. Šiand ien laid o jam a Barb or a Šim ausk ien ė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimd ė 11 moter ų. Gim ė 5 merg aitės ir 6 bern iuk ai. Greit oj i. Vak ar iki 16 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul aukė 75 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai skund ės i viršk i nim o, krauj ot akos sut rik im ais.
4
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
miestas
Valstybės kišenė vilioja Dabar jie jau baimina 1 si tiesiog reketuoti ar atiminėti svetimą turtą. Parei
Kaina: už įvažiavimą į Neringos
poilsio zoną reikia sumokėti 10 litų, vasarą – dvigubai daugiau.
Prašymai – Neringos valdžiai Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Lietuvos jūrų muziejaus prašymas neskriausti jo lankytojų Neringos savivaldybėje kol kas atsimušė į sieną. Politikai pabijojo pažeisti konkurenciją.
Lietuvos jūrų muziejaus direk torė Olga Žalienė Neringos sa vivaldybei pateikė prašymą, jog pusiasalio poilsiautojams, besilan kantiems Lietuvos jūrų muziejuje, savo automobiliais įvažiuojant at gal į Neringos poilsio zoną nerei kėtų mokėti ekologinio mokesčio. Įrodymas, kad poilsiautojai lankė si būtent šiame muziejuje, būtų bi lietas į jį patekti. Šis prašymas vakar buvo svars tomas Neringos savivaldybės tary bos Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komitete. Jo nariai prašymą atmetė, tačiau pasiūlė išeitį – Neringos savivaldy bė ir Lietuvos jūrų muziejus galėtų pasirašyti bendradarbiavimo su tartį. Joje ir būtų galima numaty ti, kad Neringos poilsiautojai, grįž tantys iš Jūrų muziejaus ir pateikę jo bilietą, nemokėtų ekologinio mokesčio, o muziejus turėtų įsi pareigoti suteikti kokių nors nuo laidų neringiškiams. „Tai būtų savotiški barteriniai mainai. Dabar tokio prašymo ten kinti tikrai negalime. Jei pritarsime vien Lietuvos jūrų muziejaus prašy mui, pažeisime konkurenciją. Todėl viską išspręstų tik bendradarbiavi mo sutartis“, – po komiteto posė džio aiškino jo pirmininkas Česlo vas Stonys.
gūnai pastebi, kad nusikaltėliai gilinasi į įstatymus, mokesčių sistemą ir kuria kolosalias afe rų schemas. Panašu, kad bendraudami tar pusavyje buvę gaujų nariai vis dar naudoja senus metodus: ke lis kartus parduoda tą patį verslą skirtingiems žmonėms, nesumo ka už paslaugas ir prekes, o nesu laukę sutarčių įvykdymo griebia si smurto.
Tačiau jis nepaiso įstatymo rai dės, kad ir vieninteliam akcinin kui įmonės turtas yra svetimas. Vienintelis savininkas sukuria pa slaugų arba prekių įgijimo regimy bę, o už tai sumokėtus pinigus įsi deda sau į kišenę. Šis fiktyvus sandoris įtraukiamas į buhalterines ataskaitas, pateikia mas Valstybinei mokesčių inspek cijai, kuri grąžina iš valstybės ki šenės nemenkas sumas mokesčių pavidalu. Pagalbininkams už tai tenka ne didelis procentas.
Siekė pelnytis iš mokesčių
Apie tai, kad prasidėjus krizei pa sikeitė neteisėto pelnymosi įpro čiai, kalba ir teisėsaugos organų atstovai. Klaipėdos apygardos proku ratūros sunkių nusikaltimų iki teisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuro ras Linas Kiaurakis tikino, kad dar prieš keletą metų sukčiau jant mokesčių susigrąžinimo sri tyje būdavo intensyviai apvaginė jama valstybė. Tai dažniausiai daryta ekspor tuojant su klastotais dokumentais įsigytas prekes. Tiesa, būta atvejų, kai produkci jos išvežimas būdavo tik imituoja mas. Lietuvoje yra užfiksuota, kai dokumentuose buvo nepagrįstai padidinta eksportuojamų prekių vertė, nes būtent nuo jos ir grąži namas 21 proc. sudarantis pridėti nės vertės mokestis. Vėliau pradėjo ryškėti nusikalti mai, kai būdavo grobstomas įmo nių turtas. Dažnai tai daro samdo mi darbuotojai. Klaipėdiečiai dar nepamiršo vie nos profesinės mokyklos buhalte rės istorijos, kai per keletą metų buvo pasisavinti 2 mln. litų. Ir iš įmonės, ir iš biudžeto
„Vis dažniau pastebima atvejų, kai tas pats asmuo apvagia ir valsty bę, ir kraunasi sau į kišenę iš įmo nės kasos. Išaiškinome ne vieną tokį nusikaltimą, nemažai bylų jau nukeliavo ir į teismus“, – aiškino L.Kiaurakis. Tokių suktybių schema – pa prasta. Dažn iaus iai veik iam a įmonėse, kuriose ir direktorius, ir vienintelis akcininkas yra tas pa ts asmuo.
Linas Kiaurakis:
Daugėja atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį grobsto or ganizuotos nuo ke lių iki keliolikos as menų grupuotės.
Prokuroras pasakojo, kad ši schema – ne vienintelė, kai vie nu veiksmu skriaudžiama ir vals tybė, kuri grąžina mokestį, ir įmo nė, kuri taip praranda grynuosius pinigus. „Minėtas būdas ypatingas tuo, kad pirmiausias tikslas čia yra už valdyti įmonės pinigus. Bet ka dangi suklastoti dokumentai pa siekia mokesčių inspekciją, tuo pat metu apgaunama ir valsty bė, nors pirminis tikslas buvo ne PVM“, – aiškino naujų nusikalti mų subtilybes prokuroras L.Kiau rakis. – Taip sukčiaujant nere tai atsitinka, kad įmonės vadovas mėgaujasi prabanga, o kredito riams ir darbuotojams sumokėti neturi pinigų.“
Tyrimus klampina ir benamiai
Dažniausiai panašius nusikaltimus pirmieji užfiksuoja mokesčių ins pekcijos darbuotojai. Kalbėdamas apie šiuos painius ir nelengvai įrodomus nusikaltimus, prokuroras tikino, kad šioje srityje didelis nuopelnas tenka profesio naliems Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnams. „Tyrimai yra sudėtingi, didelės apimties, bylose yra keli ar kelio lika, kartais net keliasdešimt įta riamųjų. Neretai vienu metu tik rinamos kelios ar net keliolika bendrovių. Sudėtinga ne tik surasti ir apklausti kituose miestuose gy venančius asmenis. Be to, apklau soms ieškoma nemažai asocia lių asmenų, kurių duomenys buvo panaudoti nusikaltimams. Daugė ja atvejų, kai PVM grobsto organi zuotos grupuotės, todėl jų išaiš kinimas bei įrodymų surinkimas reikalauja papildomų laiko sąnau dų“, – atskleidė L.Kiaurakis. Valstybinės mokesčių inspekci jos medžiagos dėl PVM grobstymų dažniausiai gaunamos praėjus ke liems mėnesiams ar net metams po nusikalstamos grobstymo schemos panaudojimo, o tai yra vienas veiks nių, kodėl šias bylas sunku tirti. Tyrimai užtrunka dėl ūkinės fi nansinės veiklos patikrų bei dėl specifikos bylų, kuriose dažnai keletas ūkio subjektų veikia ne Lietuvos valstybėje. Todėl į kitas valstybes tenka kreiptis teisinės pagalbos. Pasitaiko atvejų, kai viename iki teisminiame tyrime būtina kreiptis į kelias užsienio valstybes. Kontrabanda kerta šaliai
Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius pa žymi, valstybę stekena ir kontra banda. Tai dar vienas būdas ap vogti valstybę, taip pat ir kiekvieną mūsų. Kol kas šioje srityje nepralenkia ma kontrabandos prekė – rūkalai ir degalai. Klaip ėd os apygard os teis mo pirmininkas Arvydas Daugė la teigė, kad 2010 metais teismą pasiekė dvigubai daugiau kontra bandos bylų nei ankstesniais me tais, o pernai šis skaičius išaugo dar trečdaliu. Panašūs skaičiai, pasak teismo pirmininko, ryškėja ir skaičiuojant
turto pasisavinimo bylas. Tokia tendencija aiškinama gerėjančiu pareigūnų, pasieniečių bei muiti ninkų darbu. Apie tai byloja pasikeitusi nele galių rūkalų pasiūla Vakarų Lietu voje. Čia atokiai nuo rytinės valsty bės sienos šiemet kur kas daugiau parduodama baltarusiškų cigare čių, nei pargabentų iš Kaliningra do srities. Įstatymu smogs pralobusiems
Klaipėdos apskrities organizuo to nusikalstamumo tyrimų biu ro viršininkas Valdas Narutavičius tikino, kad ne tik nusikaltėliai tai kosi prie naujų sąlygų, bet ir vals tybės politika vis labiau nukreipta į tai, kad biudžetui būtų atlyginta už padarytą jai žalą. Netrukus teismą pasieks byla, kurioje neteisėtu praturtėjimu kal tinamas kvaišalus legaliai parda vinėjęs klaipėdietis. Tikimasi, kad tai bus viena pirmųjų bylų, kurioje bus pritaikytas 2010 metų pabai goje priimtas įstatymas, pagal ku rį baudžiama už neteisėtą pratur tėjimą. Jau dabar pareigūnai išsiaiški no, kad per 10 mėnesių nemokė damas mokesčių ir prekiaudamas pavojingais chemikalais klaipė dietis turėjo 3 mln. litų pajamų. Be to, manoma, kad jis yra netei sėtai įgijęs daugiau nei 1,5 mln. vertės turto. „Įstatymas veikia dar labai trumpą laiką, bet tikiu, po kelerių metų Lietuvoje nebebus norma, kai niekur oficialiai nedirbantys žmonės gyvena pilyse ir mėgau jasi prabanga. Taikant šį įstatymą bus galima prigriebti ir sukčius, ir narkotikų prekeivius“, – tikino V.Narutavičius.
Faktai 2011 m. Klaipėdos apygardoje vyk
dyti 45 tyrimai dėl PVM grobstymo. Teismai išnagrinėjo 8 baudžiamą
sias bylas. Nuteista fizinių 13 asmenų ir 3 juri
diniai asmenys. PVM grobstytojai pasisavino dau
giau nei pusę milijono litų.
AB „Klaipėdos energija“ klientams – daugiau e-paslaugų AB „Klaipėdos energija“ ieško
Atnaujinusi interneto svetainę www.klenergija.lt AB „Klaipėdos energija“ siūlo savo klientams taupyti laiką ir naudotis internetinėmis paslaugomis. Nuo šiol bendrovės klientai gali elektroniniu būdu deklaruoti šilumos prietaisų ir karšto vandens rodmenis, gauti ir apmokėti sąskaitas, pasitikrinti savo namo šilumos suvartojimo statistiką. Naujovė – rodmenų deklaravimas
„Tiek šilumos apskaitos prietaiso, tiek karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis reikia deklaruoti kiekvieną mėnesį. Jie įrašomi į sąskaitą, ar mokėjimo blanką, prane-
šami telefonu ar elektroniu laišku. O nuo šiol tiems, kurie naudojasi e-paslauga, rodmenis bus galima deklaruoti ir interneto svetainėje“, - sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas. Ši naujovė bus ypač patogi verslo klientams bei privatiems asmenims, atsiskaitantiems tiesioginiu debetu. Deklaruoti rodmenis galima iki paskutinės mėnesio darbo dienos. „Elektronines sąskaitas iš mūsų gauna apie 15 procentų mūsų klientų. Tai pats patogiausias, greičiausias būdas gauti sąskaitas ir atsiskaityti už paslaugas“, - teigia V.Zutkis.
E-sąskaitą galima apmokėti ne tik internetu, bet ir atsispausdinus pateikti bankuose, pašte, AB „Klaipėdos energija“ kasoje bei kitose įmokų priėmimo vietose. Ar sandarus namas – informacija internete
Vienas iš lankomiausių www.klenergija.lt puslapių yra e-paslaugos įrankis „Stebėkite šilumos suvartojimą savo name“. Bendrovės klientai, įvedę savo namo numerį pamato namo šildymo ir karšto vandens paruošimo statistiką per visus metus. „Dažnai iš klientų girdime klausimus, kodėl jų namas suvartojo dau-
giau šilumos, negu toks pat jų kai- namo sandarumu ir jo šildymo sis=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< minystėje stovintis šalia. Akivaizdu, tema. „Iš sandaraus namo šiluma ?268.9.C6:.6' kad žmonės naudojasi šiuo įrankiu, laukan neišeina. Didelis šilumos ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); suvartojimas byloja, apie blogą domisi, lygina ir mato skirtumus. ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, Bet atsakyti į šį klausimą galime ne namo konstrukcijų – langų, sienų, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; visada. Geriausiai namo stogo ar šildymo ■ 3–5šilumos metai darbo personalo valdymo srityjesistemų patirtis; – būklę“, užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); suvartojimo skirtumus■gali pako- teigia energetikos specialistas. ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; mentuoti namo administratorius arkompiuteriu „Mes kviečiame gyventojus do■ puikūs darbo įgūdžiai; patirtis energetikosmėtis sektoriuje (privalumas). bendrijos pirmininkas ■ bei šildymo savo namo šilumos suvartosistemų prižiūrėtojas –1.?/< =</Ï16@' jie tiesiogiai jimu ir suprasti priežastis, kodėl iš ■ darbuotojų paieškapažiūros ir atrankos kontrolė; prižiūri visas namo sistemas, o mes vienodi namai skirtingai ■ įvairių ataskaitų ruošimas; tik sudedame statistiką“, aiškino moka už šildymą. Tik gyventojai ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos „Klaipėdos energija“ atstovas. įgyvendinimas; - tikrieji namo šeimininkai – gali ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčiųnaudoVisgi, pasak V.Zutkio, jei namo nuspręsti, kaip efektyviau organizavimas; šilumos suvartojimas ženkliai di- ti susijusių šilumąprocedūrų ir sumažinti ■ su darbo funkcijomis rengimas;mokėjimus desnis už skelbiamą miesto viduružsistemos ją“, -sukūrimas ragino naujoves išbandyti ■ personalo vertinimo ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; kį, arba gretimus kvartalo namus, Virginijus Zutkis. ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei Užs.926904 tai reiškia, kad kažkas netvarkoj inicijavimas.su Á:<;¼ @6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.
5
ketvirtADIENIS, KOVO 15, 2012
klaipėdos verslas Darbinga Klaipėda
Mokys darbuotojus
Krovinių gabenimas auga
Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Darbo birža paskelbė didžiausias nedarbo teritorijas šalyje. 29 iš 60 ša lies savivaldybių bedarbių skai čius yra didesnis nei vidutiniš kas šalyje. Didieji miestai, tarp jų ir Klaipėda, į nedarbingiau sių savivaldybių sąrašą nepa teko.
Kovo 15–16 dienomis Valstybi nės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistai konsultuos bendrovės „Hidrostatyba“ dar buotojus. Mokymuose bus ana lizuojamos pavojingų darbų vyk dymo, darbuotojų instruktavimo bei mokymo, rizikos vertinimo statybvietėje ir kitos darbuotojų saugos, sveikatos temos.
Traukiniu „Vikingas“ pernai buvo gabenta per 56 tūkst. konteine rių. Tai yra 15 tūkst. vienetų dau giau nei 2010 metais. Trauki niu vežami konteineriai, kurie iš Skandinavijos bei Vakarų Euro pos šalių atgabenami jūrų trans portu į Klaipėdos uostą ir veža mi toliau – į Ukrainą, Baltarusiją, Artimuosius Rytus, Kaukazą.
Dviejų kilometrų gylyje – nafta
Ekspertas pataria
Klaipėdos rajone surastas naujas naftos telkinys, kuriame yra per 200 tūkst. tonų naftos. Tai dvigubai didesnis kiekis, nei pernai išgauta iš visų kitų gręžinių. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Aptiko uolienose
Naftos gavyba šiame telkinyje už siima bendrovė „Manifoldas“. Endriejavo seniūnijoje tarp Ližių ir Laigių kaimų naftos telkinys bu vo aptiktas prieš pusantrų metų. „Tiek truko telkinio tyrimas bei žvalgyba. Šiemet mes planuojame pereiti prie pramoninės gavybos“, – tvirtino įmonės „Manifoldas“ projektų vadovas Arūnas Kleinas. Apskritai teritorijos žvalgyba pra sidėjo dar 2005-aisiais, o gręžimo darbai pradėti 2010 metais. Nafta šioje vietoje yra daugiau nei dviejų kilometrų gylyje, apatinio ordoviko ir vidurinio kambro uolienose. Lietuvos geologijos tarnybos di rektoriaus pavaduotojo Jono Satkū no teigimu, šiame telkinyje gali būti dvigubai daugiau naftos, nei pernai jos išgauta iš 12 kitų telkinių. Žvalgo dar vieną telkinį
Klaipėdos rajone „Manifoldui“ pri klauso du dar sovietmečiu atrasi Ab lingos ir Vėžaičių naftos gręžiniai. „Per pastaruosius 10 metų mes atradome dar tris telkinius, iš ku rių du jau yra įrašyti į žemės gelmių registrą, o dar viename žvalgyba bus baigta šiais metais“, – tvirti no A.Kleinas. Visi įmonės telkiniai išsidėstę Endriejavo seniūnijoje. „Šis telkinys nėra itin didelis, jis priskiriamas prie mažesnių. Pernai visos naftos gavybos įmonės išgavo 114 tūkst. tonų. Naftos bendrovės kartais gavybą spartina arba stab do, tai besikeičiantis dalykas, ku
ris priklauso ir nuo pasaulinių ten dencijų. Naftos išteklių išgavimas remiasi technologijomis ir gręžinio geologiniais ypatumais“, – aiškino A.Kleinas. Telkinio eksploatavimo išlaidas lemia ir tai, kokia technologija bus įrengtas gręžinys – ar jis bus ver tikalus, ar horizontalus.
Arūnas Kleinas:
Naftos bendrovės kartais gavybą spar tina arba stabdo, tai besikeičiantis daly kas, kuris priklauso ir nuo pasaulinių ten dencijų. „Vienuose telkiniuose galima pa siekti ir didelį išgavimo koeficientą, kituose – net ir taikant naujausias technologijas to pasiekti nepavyks ta“, – pripažino A.Kleinas. Sėkmę lemia geologinė intuicija
Pagal tarptautines klasifikacijas „Manifoldo“ turimi naftos telkiniai išties priskiriami prie mažųjų. Itin mažu telkiniu vadinamas iki 100 tūkst. tonų naftos turintis grę žinys. Manoma, kad naujajame telkiny je gali būti 217 tūkst. tonų naftos, tik ne visada pavyksta išgauti iš žvalgytus kiekius. „Sovietmečiu atrasti telkiniai buvo kur kas didesni, tačiau tuo met buvo kita naftos kaina. Visa
mūsų bendrovės išgaunama naf ta yra eksportuojama“, – tikino A.Kleinas. Į vieno panašaus pobūdžio grę žinį tenka investuoti ne vieną mi lijoną litų. „Viskas priklauso nuo gręžinio konstrukcijos – ar jis yra vertika lus ar horizontalus. Taip pat svar bi yra tyrimų kaina. Bendra inves ticijų suma gali svyruoti nuo 3 iki 6 milijonų litų. Tačiau jei daug kom panijų nori gręžti tuo pačiu metu, kaina gali ir padvigubėti. O sėkmė priklauso nuo geologinės intuici jos“, – kalbėjo A.Kleinas. Daugiausia naftos pernai išga vo antros pagal dydį Lenkijos naf tos perdirbimo bendrovės „Lotos“ valdoma įmonė „Lotos Geonafta“ – 44,6 tūkst. tonų. „Lotos Geonafta“ turi 100 proc. „Genčių naftos“ ir po 50 proc. „Manifoldo“ bei „Minijos naftos“ akcijų. Visos jos veikia Vakarų Lie tuvoje.
Skaičiai ir faktai Pernai šalyje iš viso buvo išgauta
4,18285 mln. t naftos. 2011 m. iš 12 naftos telkinių išgau
ta 113,8 tūkst. t. Iš viso naftos gavyba pernai vy
ko 61 gręžinyje. Šiuo metu yra išsamiai išžval
gyti ir aprobuoti 16 telkinių išgau namieji naftos ištekliai. Jie sudaro 2,338 mln. tonų.
Gavyba: pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos rajone bus pradėtas eksploatuoti dar vienas naftos gręžinys.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Alternatyva: prekybos centre BIG atidaryta nauja ekologiškų ir natū
ralių produktų tinklo krautuvėlė „Bio Sala“.
Vytauto Petriko nuotr.
Sveikatos sąskaita taupyti neverta Luka Leonaitytė Sveikų produktų išsiilgusiems klaipėdiečiams uostamiestyje ati daryta natūralių ir ekologiškų pro duktų krautuvėlė „Bio Sala“.
Ekologiški ir natūralūs produktai – investicija į sveikatą, tvirtina bend rovės „Bio Sala“ atstovai, Klaipė doje atidarę pirmąją krautuvėlę. Tai – vienintelis natūralių ir ekologiškų produktų centras uostamiestyje. „Klaipėdoje, turinčioje senas sveiko gyvenimo būdo tradicijas, trūko parduotuvių, kuriose po vie nu stogu būtų visas ekologiškų ir natūralių produktų asortimentas. Tad nusprendėme užimti šią ni šą. Mūsų centre galima įsigyti vi sų būtiniausių prekių: maisto, kos metikos ir asmens higienos, namų priežiūros, vaikams skirtų produk tų,“ – teigia prekybos tinklo „Bio Sala“ įkūrėjas Andrius Samaitis. „Mūsų koncepcija – patikimas, sveikų produktų centras, kuriame pirkėjai taupo laiką, nes jiems nerei kia skaityti etikečių ir baimintis, kad įsigys sveikatai žalingus produktus. Nors žmones neretai baugina aukš tesnės ekologiškų ir natūralių pro duktų kainos, mūsų atsakymas vienareikšmiškas: ar vaistai yra ne brangūs? Sveikata tarsi bankas: žmonės kasdien vartodami netei singus produktus – iš savęs atima, o pasirinkdami natūralius ir ekologiš kus – investuoja, ateityje gaudami sveikatos palūkanas“, – sako bend rovės „Bio Sala“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovė Ieva Vaičiūnaitė. Pasak ekologiškų produktų tink lo atstovų, žmonės sąmoningi ir supranta sveikų produktų naudą. „Bio Sala“ krautuvėlėje pirkėjai sutaupys laiką, nes kasdienės pre kės čia po vienu stogu, o reikalui
esant, kompetentingos pardavėjos padės išsirinkti. „Valgant maistą be cheminių konservantų, dažiklių, puriklių, hormonų, kurie kelia apetitą, or ganizmas apsivalo. Ir trečdaliu su mažėja jo poreikis nei iki tol. Val gyti noras atsiranda tik tada, kai iš tikrųjų yra būtinybė“, – natūralių produktų privalumus vardijo bend rovės „Bio Sala“ rinkodaros ir vers lo plėtros vadovė I.Vaičiūnaitė. Visi produktai „Bio Saloje“ yra natūralūs – be sintetinių priedų ar konservantų, kitų kenksmingų medžiagų. Dauguma jų – patikrin ti ir sertifikuoti Lietuvos ir Europos ekologinio sertifik avimo įstaigose. Įmonė bendradarbiauja su beveik 100 tiekėjų, iš jų daugelis – Lietu vos ūkininkai ir perdirbėjai. „Tariamės dėl bendradarbiavimo ir su keliolika Vakarų Lietuvos ūki ninkų bei gamintojų. O mūsų len tynose jau yra ekologiškas bitininko Aloyzo Barkausko medus, bendrovės „Nemuno slėnio tradicijos“ rudieji mėsiniai viščiukai, ūkininko Vytau to Zelbos „Zelbukis“ įvairių rūšių miltai ir sėlenos, įmonės „Kartenos naminė duona“ gaminiai ir kitų ga mintojų produktai. Džiaugiamės, kad pirkėjams galime pasiūlyti vis daugiau šviežių produktų – mėsos, pieno, kiaušinių, gardžių kepinių, vaisių ir daržovių, o vietos gaminto jams suteikiame galimybę lengviau ir greičiau parduoti savo produkci ją“, – pasakojo A.Samaitis. Šiuo metu „Bio Salos“ asorti mentą sudaro daugiau kaip 2 tūkst. skirtingų pavadinimų produktų. Ne maisto prekių pardavimai sudaro maždaug ketvirtadalį visos apyvartos. „Bio Sala“ turi dvi krautuvė les Vilniuje ir po vieną Kaune bei Klaipėdoje.
6
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
nuomonės
Vilnius toliau už Paryžių
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
sostinę, ne taip jau paprasta. Net va dinamaisiais ekspresais į Vilnių kra tysiesi visas 4 valandas (anksčiau kažkodėl užtekdavo 3,5 valandos).
Iššūkis Napoleonui Valentinas Beržiūnas
P
ažvelg us į Prancūz ijos prez idento Nicolas Sar koz y strateg iją tamp a aišk u: jos tikslas iš pa žiūros – gan paprastas – kel iaut i į antrąjį turą. Socialistų varžovas François Ho lande’as kol kas N.Sarkozy neke lia pavojaus, kok į kelia dešiniųjų rinkėjų susiskaldymas. N.Sarkoz y pastebimai pabrėž ia dešin iąsias paž iūras. Kartais jis neveng ia ir krašt ut inumų, ypač imigracijos klausimu.
M.Le Pen iškilimas N.Sarkozy štabui ke lia didelį nerimą. Iš esmės N.Sarkozy laikysena tu rėtų tenkinti nuo daugiakultūriš kumo pavarg us ius pranc ūz us. Tačiau prez ident ui koją kiša ne ideolog inė lin ija, o visuomenės nepas itenk in imas jo vyr iaus y bės pol itika. Šiuo atveju N.Sarkoz y reik ia vi suomenę mobil iz uojančio klau simo, kur is sutelkt ų ne tik deši niuosius, bet ir neapsisprendu sius rinkėjus. Parank iausias klausimas – imig racijos. Taip gal ima nuš aut i du zuik ius: pirma, atit raukt i rinkė jų dėmesį nuo vyr iausybės; ant ra, bandyt i pris iv il iot i Pranc ū zijos nacional in io fronto, vado vaujamo Mar ine Le Pen, gerbė jų ir įtvirtinti save kaip vieninte lį dešiniųjų kandidatą. Nenuost abu, kad prez ident as kartais leid žia sau žaisti va bank. Antai neseniai N.Sarkozy pareiš kė, kad imigrant ų Prancūz ijoje per daug, ir net pag rasino trauk tis iš Šengeno zonos. Žinoma, tai tik retorika. Imigracijos problemos visuomet buvo M.Le Pen stichija, nors Pran cūzijoje ji neretai vadinama kraš tutine. Tačiau, įvertinus N.Sarko zy ir M.Le Pen kalbas pastaruoju metu, skirtumų nedaug. Jei vis dėlto M.Le Pen pavyks su telkt i ne tik savo trad icin ius rin kėjus, bet ir daugiau dešiniųjų pa
Dalia Novotny
žiūr ų prancūz ų, N.Sarkozy pozi cijos silps. Pol it ikei parank u tai, kad ji gali kritikuoti N.Sarkozy vy riausybės darbą, o to labai nori iš vengti prezidento štabas. Šią savaitę M.Le Pen pagaliau už sit ikr ino pakankamą vietos val džios pareig ūnų param ą, kad galėt ų iškelt i kand idat ūrą. Pagal Prancūz ijos įstat ymus kand ida tu tvirtinamas tik tas politikas, ku riam palaikymą išreiškia 500 ren kamų vietos vald žios pareig ūnų. Ties a, Nac ion al in io fronto va dovė – kol kas mažai pastebima. Pranc ūz ijoj e tars i formuojama nuomonė, kad rink imai – N.Sar koz y ir F.Holande’o reikalas. Dė mesio stoka Nacional in io fronto lyderei pastebima ir užsienyje, nors apklausos Prancūzijoje bylo ja, jog M.Le Pen – trečia pagal po puliarumą, tad svarbi žaidėja. Pol it ikę Prancūz ijoje trad iciškai remia apie 16–18 proc. rinkėjų, ta čiau per rink imus Nacional in io fronto gerb ėjų skaič ius neretai pad idėja. To išankst inės apk lau sos neparodo. Šią prielaidą patvirtina M.Le Pen tėvo Jeano Mar ie Le Peno pat ir tis. Net kartais labai kategor iška šio pol it iko laik ysena sulaukda vo dėmesio. O M.Le Pen – kur kas atsarges nė ir prag mat iškesnė pol it ikė nei jos tėvas. Tai ji visuomet pa brėž ia. Vad inasi, ji priimt inesnė neapsisprendusiems rinkėjams. Nors pol it ikės paž iūros smark iai kertasi su prancūz ų pol it inio eli to ir kai kur ių išorės veikėjų pa žiūrom is, prez ident ą vis dėlto renka tauta. N.Sarkoz y ir F.Holande’o dviko va? Toks scenarijus labiau tikėti nas antrajame ture. Abu kandida tai tai suvok ia, todėl atkakli kova tarp jų kol kas nev yksta, nors iš paž iūros atrodo kitaip. Nesen iai vienas vok iečių dien rašt is paskelbė, kad neva Euro poje kur iamas sąmokslas prieš F.Holande’ą, nes šis – nenuspėja mas, todėl neįt inka kai kur iems Europos lyder iams. Tačiau aky liau paž velgus į F.Holande’o poli tinę fig ūrą akivaizdu, kad jis nėra tas kandidatas, kuris imtųsi radi kal ių permainų tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Taig i, kol kas nelabai svarbu, ar N.Sarkozy atsil ieka nuo F.Holan de’o, ar pirmauja. Be to, jei šie kan didatai po pirmojo turo vis dėlto grums is antrajame, strateg ijos keisis. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Sov iet in iais metais, pam en u, skraidė ir lėktuvas, pasiekdavęs Vil nių per valandą. Ir kaina už skry dį buvo nedidelė. Keista, kad per 20 metų maršrutu Klaipėda–Vilnius ki lo tik kainos, o patogumas vis prastė jo. Ir jokios pažangos! Per tą laiką kitose šalyse atidary tos naujos greitųjų traukinių linijos, atstumai laiko požiūriu vis trumpė ja. Net Rusijoje tarp Sankt Peterbur go ir Maskvos jau treti metai kur suoja traukinys, sugebantis daugiau
Mamuto kaulai – ne naujiena
Š
iomis dienomis miesto spau doje teko skaityti apie nese niai pajūrio lankytojų Olan dų Kepurės skardžio papėdėje rastas dvi mamuto kaulų nuolaužas. Visa tai buvo pateikiama kaip di džiausia sensacija. Jei tai ypatingos svarbos radi nys, tai kas nutiko su maždaug prieš dvidešimtį metų matytais mamuto kaulais buvusioje K.Donelaičio vi durinėje mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija)? Truputį vėliau
karštas telefonas
397 728
tie patys kaulai nežinia kaip ir ko dėl atsidūrė vadinamajame Poilsio ir kultūros parke. Tai buvo gana stambus kaulas, panašus į gero rąstigalio diamet rą, nupjautais apie 60 cm ilgio ga lais. Prie jo, regis, dar buvo mažes nė kaulo dalis. Iš pradžių parke jis buvo lyg spe cialiai demonstruojamas, o dar vė liau jau mačiau nupjauto kaulo da lį besivoliojančią tolėliau duobėje. Kodėl tada tie vertingi kaulai nie
kam nerūpėjo ir buvo palikti pra žūčiai? Manau, jei ir yra žinančių, kodėl tie kaulai atsidūrė tame pušyno parke, tai, kaip įprasta tokiais atvejais, at sakingi asmenys nieko nesakys ar ba aiškins, kad jie nieko apie tokius kaulus parke nežino ir nieko nega li pasakyti. Galiu dar pridurti, kad tai tik rai buvo mamuto kaulai, o ne kokios nors medžio kaladės.
1946 m. gyvenu Klaipėdoje ir nuo to laiko dažnai apsiperku senajame tur guje. Tad šalin nuo jo rankas!
kokia Akvilina ir Jonas pasisako už tai, jog stotelė dabar yra labai geroje vieto je, tai noriu pareikšti ir savo nuomonę. Perskaičiau ir pasipiktinau valdininkų įžūlumu, nes man peršasi išvada, kad tokią nuomonę, prisidengdami kitais vardais, pareiškė patys valdininkai ar ba jų „švogeriai“. Paprasti sodininkai yra iš visų pusių išnaudojami žmonės. Kai aplink Klaipėdą beveik prieš 30 metų kūrėsi sodai, autobusų, kursuo jančių į juos, stotelė buvo prie „Pem pininkų“. Paskui ją iškėlė prie „Eglės“ turgaus. Tada sodininkai šiek tiek pa burbėjo, bet susitaikė. Tačiau dabarti nis sprendimas yra toks kvailas, jog net pikta – nugrūsti stotelę į kitą mies to galą, kur iki jos kai kurie sodinin kai turi važiuoti 10 km. Tai yra nesą monė, o „Karštame telefone“ pasirodė nuomonių, kad sodininkai džiaugiasi. Absurdas.
Jadvyga
telefonas@kl.lt
Šalin rankas nuo turgaus
Negaliu skaityti, kaip visokios Ri mantės ir dar kažkokiais vardais pri sistačiusios moterys „Karštam tele fonui“ reiškia savo nuomonę apie senąjį turgų, kad jį reikia panaikin ti. Matyt, tos poniutės toje vietoje nori pasistatyti kokį didelį namą, o to padaryti negali, nes nėra nei Sei me, nei miesto taryboje. Tad nega li priimti atitinkamų sprendimų dėl turgaus panaikinimo. Neduoda ra mybės, aiškina, kad senamiestyje užtenka ir blusų turgaus. Tačiau tai nesąmonė, nes senasis turgus dar yra ta vieta, kur žmonės gali pigiau nu sipirkti produktų. Labai prašyčiau, kad miesto valdžia neklausytų nuo monės, jog turgų reikia naikinti. Nuo
Reikia naikinti
Iniciatyva, kad senąjį turgų reikia panaikinti, yra labai teisinga ir ne ginčytina. Miesto centre „bardakui“ tikrai ne vieta. Tai yra miesto gėda, tačiau apsileidę žmonės taip įprato prie to „bomžyno“, kad netvarkos, girtuoklių, kontrabandininkų, psi chinių ligonių ir narkomanų papras čiausiai nebepastebi. Gėda turgaus pakalikams ir apsileidėliams, kurie savo miestą pavertė landyne! Tautvydas
Kas klastoja nuomonę?
Pastaruoju metu netyla ginčai dėl sto telės, iš kurios autobusai veža į sodus, vietos. Labai noriu pareikšti ir savo nuomonę. Kai perskaičiau, kad kaž
Vytas Tamošiūnas
Romas Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
N
eretai tenka keliauti. Pato gumo ir laiko taupymo su metimais renkuosi skry džius. Gyvenu Klaipėdoje, provincijoje, iš kurios vis sunkiau da rosi pasiekti užsienį. Žinoma, yra Klaipėdos–Palangos oro uostas, bet naudos klaipėdie čiams iš jo mažai. Nesugebama at kurti net reiso į Hamburgą, nekalbant jau apie skrydžius kitomis krypti mis. Belieka tik Kauno ar Vilniaus oro uostai. Šiems miestams tenka tik pavydėti pigių skrydžių bendro vių. Nuvykai štai iš namų per keletą minučių į oro uostą, sėdai į lėktuvą ir jau Paryžiuje arba Prahoje. Patogu. Greita. Šiuolaikiška. Visai kitaip, jeigu likimas lėmė ap sigyventi Klaipėdoje. Nuvažiuoti į kitus Lietuvos didmiesčius, o ypač į
Keista, kad per 20 me tų maršrutu Klaipė da–Vilnius kilo tik kainos, o patogumas vis prastėjo. Ir jokios pažangos!
nei 700 km įveikti vos per 3 valan das. Planuojamos kitos keturios su pergreitųjų traukinių linijos. Visur pažanga. Tik ne ruože Klaipėda– Vilnius. Juk per 20 metų galima bu vo nutiesti net tiesioginį geležinke lį iš Klaipėdos į Kauną, kad nereikėtų važiuoti didelio lanksto per Šiaulius. Tai, man regis, būtų buvusi kur kas geresnė investicija negu muliažiniai Valdovų rūmai. Tačiau nieko pana šaus nepadaryta. Šiuolaikiniame visuotinės pažan gos kontekste tiesiog keista, kaip pustrečio tūkstančio kilometrų iki Romos galima iš Vilniaus pasiek ti per mažiau nei 3 valandas, o vos 300 kilometrų atstumą iš Klaipė dos iki Vilniaus mes priversti dar dėti mažiausiai 4 valandas. Liežuvis neapsiverčia tokių autobusų vadinti „ekspresais“. O ir jų tvarkaraštis nė ra patogus. Iš ryto belikę tik du eksp resai, neužsukantys į Kauną (4.10 ir 8.00 val.). Todėl dažnai tenka rinktis kelionę su persėdimu Kaune. Tokios kelionės kaina – nuovargis ir pusė prarastos dienos. Įdomu, ką apie tai galvoja klaipė dietis susisiekimo ministras?
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
aktualijos Stotyje – cigaretės
Nušoko nuo viaduko
Iš klubo – į ligoninę
Šilutės autobusų stotyje veiku siame kioske pasieniečiai ap tiko kontrabandinių cigarečių. Įtariama, kad jomis galėjo pre kiauti šias patalpas nuomojan ti ir maisto produktus parda vinėjanti 54-erių šilutiškė. Per kratą rasta 297 pakeliai rusiš kų cigarečių. Moteriai gresia bauda iki 5 tūkst. litų.
Kelyje Klaipėda–Palanga prie Kalotės nuo viaduko tilto vakar nušoko 19-metis Klaipėdos uni versiteto studentas. Jaunuolį pastebėjo pro šalį važiavęs Kre tingos greitosios medicinos pa galbos ekipažas, kuris studentą nugabeno į ligoninę. Jaunuoliui lūžo koja ir sutrenkta galva. Įvy kio aplinkybės tiriamos.
Į Klaipėdos universitetinę ligo ninę iš Taikos pr. esančio nakti nio klubo buvo atgabentas 20metis su galvos žaizda. Vaiki nui ligoninės medikai diagno zavo apsinuodijimą alkoholiu, komą. Klaipėdietis gydomas Reanimacijos skyriuje. Įvykio aplinkybes tiria uostamiesčio policija.
E.Jackaitė nori būti išteisinta Narpliojo pagrobimo Klaipėdos apygar dos teismas nagri nėjo nuteistosios Eglės Jackaitės skundą, kuriuo ji prašė apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti išteisinamuoju.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Vakar aktorė į bylos nagrinėjimą neatėjo, jos interesams atstovavo garsus advokatas Rimas Andrikis. Teismas nusprendė, kad skun das bus nagrinėjamas neatnau jinant teisminio tyrimo. Tai yra E.Jackaitei teisme atstovaujan čio advokato R.Andrikio prašymas dar kartą apklausti buvusį ginamo sios sugyventinį Karolį Malinaus ką ir įmonės, kurioje fiktyviai bu vo įdarbinta aktorė, direktorę buvo atmestas.
Skundu prašyta panaikinti ap kaltinamąjį nuosprendį ir E.Jackai tę išteisinti. Advokatas R.Andrikis dėstė argumentus, tikindamas, jog pirmosios instancijos teismas ne pagrįstai patikėjo nekilnojamojo turto įmonės direktore Erika Ka bečiūte, o ir tinkamai neapklaus tas K.Malinauskas. Teismas tikintas, kad K.Mali nauskas pasinaudojo E.Jackaite ir ją apgavo, paimant didesnę nei rei kėjo būstui pirkti paskolą. Tikinta, jog tikrieji kaltininkai būtent šie du žmonės, o E.Jackaitė tapo jų suo kalbio auka. Skundo netenkinti prašė E.Ka bečiūtės gynėjas ir valstybės kal tintojas. Prokuroras detaliai atrėmė kiekvieną R.Andrikio argumentą ir prašė skundo netenkinti. Ką nuspręs teismas, paaiškės balandžio 19 dieną. Jeigu apkalti namasis nuosprendis liktų nepa keistas, jis įsiteisėtų tą pačią dieną, nors jam apskųsti viena galimybė dar liktų. Kalta pripažinta E.Kabečiū tė nuosprendžio neskundė. Teis mo sprendimas tenkino ir proku ratūrą. Praėjusių metų gruodžio pra džioje E.Jackaitė už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą, siekiant pasisavinti jai nepriklausančių motinystės pašalpų, nuteista 20 800 litų bauda.
detektyvą
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Kretingos policijos pareigūnai iš siaiškino, kas šį sekmadienį buvo pagrobęs 58 metų Rubininškės kai mo gyventoją Povilą B.
Pozicija: E.Jackaitė tiriant jos by
lą su pareigūnais nebendravo, o teisme pasakojo, kad ją apgavo buvęs mylimasis ir jo vaikystės draugė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Policininkai įtaria, kad porą va landų automobilio bagažinėje vežiotam surištam žmogui galėjo grėsti rimtas susidorojimas. Jau kitą dieną po pagrobimo pareigū nai sulaikė du 25-erių ir 26-erių vietos gyventojus, kurie buvo už daryti į areštinę. „Renkame duomenis, tačiau kol kas aiškių motyvų, kodėl su žmo gumi buvo taip pasielgta, dar ne turime. Prašysime teismo šiuos du įtariamuosius sulaikyti ilgesniam laikui“, – tvirtino Kretingos poli cijos komisariato viršininkas Arū nas Merkelis. Detektyvą primenanti istorija nutiko sekmadienį, kai Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Ru bininškės kaime gyvenantis Povi las B. apie 18 val. sulaukė iš maty mo pažįstamo Arvydo skambučio. Vaikinas prašė jį nuvežti iš Grūš laukės į Mažučių kaimą. Vyrams „Audi“ automobiliu pasiekus Mažučius, prie maši
nos priėjo dar vienas jaunuo lis. Šis paprašė pavėžėti iki Darbėnų. Mašinos savininkas atsisakė va žiuoti. Dėl to įpykęs vienas iš jau nuolių atėmė iš vairuotojo mobi liojo ryšio telefoną ir smogė į veidą. Užpuolikai pargriovė vyrą ant že mės ir ėmė spardyti. Tada jie įkėlė Povilą B. į automo bilio bagažinę, surišo jam rankas ir uždarė. Nusikaltėliai važinėjo nuken tėjusiojo automobiliu porą va landų, o kai „Audi 100“ sustojo Darbėnų degalinėje, nukentėju sysis sugebėjo išsivaduoti ir pa sislėpti. Mašinos pagrobėjai nuvažiavo nežinoma kryptimi. Kitą dieną pareigūnai susekė, kur slapstosi žmogų pagrobę vy rai. Atvykus į nurodytą vietą, vie nas pagrobėjų puolė bėgti. Parei gūnai tarnybiniais automobiliais persekiojo pagrobėją. Šis pa miškėje metė automobilį ir puo lė bėgti. Tačiau nusikaltėlis buvo sučiup tas. Kitą dieną į policijos komisa riatą atėjo ir antrasis nusikaltimo dalyvis. Abu vietos gyventojai yra ne kartą teisti už plėšimus ir va gystes.
Klaipėdietis – interneto žvaigždė Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Praeivio nufilmuotas uniformą vil kintis vyras tapo internete platina mų vaizdelių žvaigžde. Paaiškėjo, kad prie kiosko prisišliejusį, ant kojų ne pastovintį vyrą užfiksavo praeiviai. Nubaudė: pastaruoju metu blaiviai gyvenantis E.Ostapenka į areštinę
pakliuvo už praėjusių metų rudens nusižengimą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
E.Ostapenka – už grotų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nuo penktadienio ant areštinės gultų besiilsintis skandalingasis Eugenijus Ostapenka kol kas jokių ypatingų reikalavimų nereiškia.
Uostamiesčio areštinėje – ypatin gas svečias. Čia nuo praėjusios sa vaitės pabaigos gultus trina pieti nėje Klaipėdos dalyje gyvenantis E.Ostapenka. 15 parų administra cinio arešto jam skirta už tai, kad gulėjo viešoje vietoje. Dažniau siai už panašius nusižengimus tei
sėjai skiria baudą. Tačiau šį kartą tokia bausmė pasirodė per švelni, nes kviečiamas į bylos nagrinėjimą E.Ostapenka piktybiškai neatvyk davo. Dainininkas pakliuvo į areš tinę, nes rugsėjo 9 dieną girtas gu lėjo prie savo namo. Vakar garsiajam dainos apie dvi ratuką autoriui ir atlikėjui mama atnešė lauknešėlį. Panašu, kad areštinėje E.Ostapen ka elgiasi ramiai, ypatingų reikalavi mų nekelia, nedainuoja ir su parei gūnais bendrauja geranoriškai. Į laisvę E.Ostapenka turėtų išei ti kovo 23 dieną.
Taikos prospekte netoli autobusų stotelės esantis spaudos kioskas atrama policijos uniformą vilkin čiam vyrui tapo praėjusį šeštadie nį. Vyr. inspektoriaus antpečiais paženklintą uniformą vilkėjęs vy ras buvo pastebėtas netoli Taikos pr. ir Kauno g. sankryžos. Svirduliuojantis vyriškis vizua liai atrodė lyg būtų neblaivus. Pastebėjęs, kad yra stebimas ir praeivio filmuojamas mobiliuoju telefonu, vyras ėmė sprukti. Žmo gus pasileido per gyvenamųjų na mų rajoną ir pasuko čia esančio parkelio link. Svirduliuojantį uniformuotą vy rą sekę klaipėdiečiai apie inciden tą nepranešė policijai, tačiau už fiksuotą vaizdo medžiagą paskelbė internete.
Antpečiai: viešoje vietoje uniformą vilkėjusio buvusio areštinės posti
nio laukia nemalonumai.
„Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.
Šis vaizdelis tuoj pat sudomino Klaipėdos vyriausiojo policijos ko misariato pareigūnus. Išaiškėjo, kad policijos darbuoto jo uniformą vilkėjo ne pareigūnas, o 1967 metais gimęs klaipėdietis Laukininkų gatvės gyventojas V.I. Šis neteisėtai pareigūno vardą pasi savinęs vyras anksčiau dirbo uosta miesčio policijos areštinėje, tačiau 1996 metais buvo atleistas iš darbo už girtavimą. Vakar vakare policijos
pareigūnai apsilankė V.I. namuose, kur surado neteisėtai jo vilkėtą uni formą.Vidaus reikalų ministerijos sistemoje V.I. dirbo postiniu. Vyriškis buvo apklaustas dėl netei sėtų jo veiksmų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 289 straipsnį. Už valstybės tarnauto jo ar viešojo administravimo funkci jas atliekančio asmens vardo pasisa vinimą jam gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
8
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Vyriausybėje – kompromiso paieškos Stasys Gudavičius Vyriausybė trečiadienį nepriėmė nutarimų atšaukti vidaus reikalų ministro įsakymus dėl Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo.
Tačiau FNTT ketinama pertvarky ti. Be to, Vidaus reikalų ministerijos vadovas Raimundas Palaitis žadė jo stabdyti konkursus į šios tarny bos vadovų postus. Tokiais spren dimais, tikimasi, bus išspręsti tarp valdančiųjų konservatorių ir libe ralcentristų kilę nesutarimai dėl FNTT vadovybės.
Andrius Kubilius:
Pareiškėme savo nuomonę, kad pri ėmus sprendimus dėl FNTT pertvarkos būtų nelogiška tęsti konkursą į šios tarny bos vadovus.
Vyriausybės pasitarime trečia dienį ministrai tik politiškai padis kutavo apie susidariusią situaciją dėl FNTT vadovų ir dėl premjero Andriaus Kubiliaus siūlymų pa naikinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pasirašytų įsa kymų galiojimą. Po diskusijų Vyriausybė nu sprendė nepriimti premjero pa teiktų nutarimų ir apsiriboti tik protokol in iu sprend im u, ku riuo pripažįstama, kad konkur sas į FNTT vadovus turėtų būti stabdomas. O nutarimai grąžin ti buvusius FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą į parei gas išvis nebuvo priimti. Protoko linis sprendimas stabdyti konkursą R.Palaičio neįpareigoja. Tačiau mi nistras pareiškė ketinąs atsižvelgti į Vyriausybės nuomonę ir greičiau siai stabdys konkursą, kuris turėjo vykti šį penktadienį. Anot A.Kubiliaus, Vyriausybė siūlys Seimui priimti FNTT per
tvarkos įstatymą. Turėtų būti per žiūrėtas šios tarnybos pavaldu mas arba ji išskaidyta, kaip buvo planuojama padaryti prieš dvejus metus, kai prasidėjo diskusijos dėl FNTT reformavimo. „Tikimės, kad Seimas gana grei tai apsvarstys ir priims tokius įstatymus, kurie leis pertvarkyti FNTT“, – sakė A.Kubilius. Pasak premjero, atsižvelgda ma į numatomą FNTT pertvarką Vyriausybė „priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo pasiūlyta stab dyti konkursą eiti šios tarnybos vadovų pareigas“. „Visiems mi nistrams dalyvaujant vienbalsiai priėmėm tokį sprendimą. Niekas tam neprieštaravo“, – sakė Vy riausybės vadovas, paklaustas, ar ir R.Palaitis balsavo už. Anot A.Kub il iaus, pas itar i me „pasikeista nuomonėmis“ dėl siūlymo Vyriausybės nutarimu grąžinti V.Gailių ir V.Giržadą į pa reigas. „Yra, kaip žinote, įvairių tei sinių nuomonių šiais klausimais. Šiuo klausimu jokių sprendimų nepriėmėm. Mes tik pareiškė me savo nuomonę, kad priėmus sprendimus dėl FNTT pertvar kos būtų nelogiška tęsti konkursą į šios tarnybos vadovus“, – sa kė premjeras. Jis buvo priverstas pripažinti, kad Vyriausybė var gu ar turi teisinių galių grąžin ti V.Gailių ir V.Giržadą į postus. Vidaus reikalų ministras R.Palai tis pareiškė nesąs prieš, kad FNTT būtų pertvarkyta. Jis užsiminė, kad reforma gali užtrukti ne vieną mė nesį, galbūt netgi užsitęsti iki kitų metų, nes tai susiję ir su biudžetu, skiriamu šiai tarnybai. „Būtų neprotinga dabar, prieš rinkimus, smarkiai koreguoti biudžetą tik dėl FNTT pertvarkos“, – kalbėjo mi nistras. Kita vertus, R.Palaitis pripaži no, kad dar nėra atsakyta į dau gybę klausimų, kaip bus pertvar kyta FNTT, kam ji taps pavaldi, ar bus galutinai išformuota ir jos funkcijos išskirstytos įvairioms ki toms institucijoms. „Dabar į daug klausimų dar neatsakyta. Bet taip, kaip kadaise buvo sukurta FNTT, taip ir būtų galima ją dezintegruo ti“, – sakė jis.
Apklausa: S.Freakley laikinosios komisijos posėdyje užtruko apie porą valandų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
S.Freakley užbūrė komisiją
Buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigia, kad šio banko situacija buvo „labai sudėtinga, reika lavo skubių sprendimų“. Jų, pasak S.Freakley, ir buvo imtasi bendromis pastangomis. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Uždavė daug klausimų
Trečiadienį S.Freakley davė pa rodymus banko „Snoras“ griūties aplinkybes tiriančiai Seimo laiki najai komisijai. Apie dvi valandas kalbėjęs už darame komisijos posėdyje buvęs banko laikinasis administratorius bandė aplinkiniais keliais pabėgti nuo žurnalistų, tačiau šie sugebė jo jį sustabdyti ir S.Freakley buvo priverstas bent trumpai atsakyti į užduotus klausimus. Anot S.Freakley, Seimo komi sijos nariai „uždavė ir gerų klau simų, kas vyko banke, kokia buvo jame nustatyta padėtis, kai vals tybė priėmė sprendimą jį nacio nalizuoti“. Buvęs laikinasis administrato rius teigė kiek įmanoma plačiau ir nuoširdžiau atsakęs į visus klau simus. „Sprendimus šiame problemi niame banke reikėjo priimti labai greitai, vadovaujantis komplek sine ir kuo išsamesne informaci ja. Su mumis labai gerai bendra darbiavo Lietuvos bankas ir kelios ministerijos“, – teigė jis ir pridū rė, kad dėl tokio glaudaus bendradarbiavimo Lietuvos valdžios sprendimai „Snoro“ atžvilgiu bu vo gana greiti ir efektyvūs. Derybas pradėjo anksčiau
S.Freakley patvirtino, kad su juo derybos dėl galimybės dirbti lai kinuoju „Snoro“ administrato riumi buvo pradėtos „prieš kelias dienas iki sprendimo dėl nacio nalizavimo priėmimo“. Pasak jo, sprendimus dėl jo darbo šiame poste ir dėl atlyginimo už šį dar
bą „irgi reikėjo priimti labai grei tai“. Tai ir buvo padaryta per ke lias dienas. Tarptaut in ės kons ultac ij ų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris S.Freakley laikinuoju „Snoro“ administra toriumi buvo paskirtas 2011 m. lapkričio 16-ąją, kai Vyriausybė priėmė sprendimą nacionalizuo ti šį komercinį banką, o Lietuvos bankas paskelbė moratoriumą jo veiklai. S.Freakley buvo paskir tas vykdyti „Snoro“ stebėtojų ta rybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas.
Simonas Freakley:
Komisijos nariai už davė ir gerų klausi mų, kas vyko banke, kokia buvo jame nu statyta padėtis.
Jis per aštuonias darbo die nas įsigilino į situaciją „Snore“ ir priėmė sprendimą rekomenduoti skelbti jo bankrotą. „Sprendimai, kaip sakiau, tu rėjo būti labai greitai priimti. Rei kėjo labai greitai išspręsti banko problemas, todėl buvo labai in tensyviai dirbama. Situacija dik tavo labai spartų darbą ir greitus sprendimus“, – aiškino S.Freak ley, kodėl aštuonių dienų pakako, kad būtų priimta rekomendacija dėl bankroto. Šio retai viešumoje pasirodan čio asmens atlyginimas nustebi no daugelį Lietuvos politikų, nes S.Freakley gavo 140 tūkst. eu
rų, arba po 16 tūkst. litų per die ną. Tačiau jis pats nekonkretiza vo, kodėl gavo būtent tokį atlygį už nuveiktą darbą. Pavadino kompetentingu
Seimo laikinosios „Snoro“ ko misijos vadovas Valentinas Ma zuronis paaiškino, kad derybose su Lietuvos banku dėl savo dar bo laikinuoju administratoriu mi S.Freakley argumentavo, ko dėl prašo atitinkamo atlygio sau ir savo komandai. „Komisijoje jo klausėme daug įvairių dalykų – pradedant nuo atvykimo į Lietuvą aplinkybių, atlyginimo klausimų, su kuo de rėjosi dėl darbo, baigiant situaci ja „Snore“ ir būtinybe priimti vie nokius ar kitokius sprendimus“, – sakė V.Mazuronis. Jis patvirtino, kad S.Freakley gavo pasiūlymą atvykti į Lietuvą administruoti „Snoro“ prieš ke lias dienas iki lapkričio 16-osios, kai bankas nacionalizuotas. „Man atrodo, tai kompetentin gas specialistas“, – sakė komisi jos pirmininkas. S.Freakley Sei mo komisijai taip pat išdėstė savo argumentus, kodėl buvo pasiūlyta skelbti „Snoro“ bankrotą. Tačiau jo atsakymai komisijai nekonkretizuojami. V.Mazuronis pranešė, kad kitą savaitę „Snoro“ situaciją komisi ja aiškinsis su jo bankroto admi nistratoriumi Neilu Cooperiu, ku ris yra S.Freakley kolega, dirbantis toje pačioje tarptautinių konsul tantų bendrovėje. Laikinoji „Snoro“ komisija sa vo išvadas ir pasiūlymus Seimui turės pateikti iki šių metų birže lio 1 d. Laikinajai tyrimo komisijai teks atsakyti į 14 klausimų.
9
ketvirtADIENIS, KOVO 15, 2012
lietuva
Rinką tobulins pagal britų pavyzdį Iš konsultacinio vizito Didžiojoje Britanijoje grįžę Seimo darbo grupės azartinių lošimų reguliavimui nariai ketina remtis britų patirtimi. Kurdami naująjį Lietuvos azartinių lošimų įstatymą, jie atsižvelgs ne tik į gerąją britų praktiką, bet pasimokys ir iš klaidų.
Almantas Maldeikis
tuvoje niekam tai neužkliūva“, svarstė jis. Lietuvos laukia permainos
Bendradarbiavimas: Tikimasi, kad, susipažinus su britų patirtimi, Lietuvai pavyks išvengti klaidų ruošiant
naują azartinių lošimų įstatymą.
Daugiau skaidrumo
Vizito metu Lietuvos atstovai konsultavosi su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento, atsakingo už lošimų reguliavimą, atstovais. Susitiko ir su Azartinių lošimų komisijos pareigūnais bei lošimų verslo asociacijomis. Patirties semtis į Didžiąją Britaniją Lietuvos Seimo nariai, asociacijų, vienijančių loterijų ir lošimų verslo įmones, atstovai vyko dėl to, kad ši šalis žinoma kaip didžiausia Europoje mišri lošimų rinka. Gilias teisinio reguliavimo tradicijas turinčioje šalyje lošimus reglamentuojantys įstatymai veikia nuo 1968 metų. „Mums svarbi pati naujausia britų patirtis, nes naujas azartinių lošimų įstatymas šioje šalyje įsigaliojo nuo 2007-ųjų. Tam, kad prie pasikeitusių sąlygų prisitaikytų verslo įmonės, porą metų valstybėje buvo pereinamasis laikotarpis", - sako darbo grupės narys Vaidotas Bacevičius. Jo teigimu, toks požiūris liudija, kad lošimai išsivysčiusiose valstybėse pripažįstami kaip laisvalaikio veikla, kuri yra reguliuojama, tačiau kartu neša naudą ekonomikai. Svarbiausi principai, kodėl britai priėmė naująjį įstatymą – siekis apsaugoti azartinių lošimų verslą nuo nusikalstamos įtakos, skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą veiklą, užtikrinti nepilnamečių apsaugą. Jei panašūs principai būtų įgyvendinami Lietuvoje, galbūt ilgainiui lošimų verslo atstovai būtų reabilituoti ir mūsų šalyje? „Pastebėjau, kad Didžiojoje Britanijoje azartiniai lošimai nėra su-
prantami kaip blogis, nors mūsų šalyje šis požiūris vis dar dominuoja“, - pastebi vizito vykęs Seimo narys Julius Sabatauskas.
Erikas Tamašauskas:
Man patiko britų požiūris sprendimus priimti atsargiai, kad verslas nebūtų žlugdomas.
Be tyrimų nė iš vietos
Visi darbo grupės nariai pabrėžia, kad aplankyta šalis, kitaip nei Lietuva, reguliariai, kas trejus metus, atlieka išsamius tyrimus apie azartinių lošimų rinką. Jų teigimu, būtent tai padeda priimti teisingus sprendimus, padedančius ją reguliuoti. „Britai, turėdami visus reikiamus tyrimus ir matydami situaciją rinkoje, diskutuoja ir derina pokyčius su verslininkais, ieško geriausių sprendimų. Žinoma, jie nepriimami greitai, kaip kartais yra pas mus, kai mėgstama daryti pakeitimus vos šovus į galvą. Tačiau azartinių lošimų verslas yra ir turi teisę egzistuoti. Man patiko britų požiūris sprendimus priimti atsargiai, kad verslas nebūtų žlugdomas, o vartotojas būtų adekvačiai apsaugotas“, - teigia darbo grupės sekretorius Erikas Tamašauskas. Pasak V. Bacevičiaus, nepaisant gilių lošimo tradicijų ir aktyvaus dalyvavimo azartiniuose lošimuose, probleminių lošėjų Anglijoje yra
vos 0,5-0,9 proc. visų suaugusiųjų nuo 16 metų. Tyrimai rodo, kad po 2007 m., kai įsigaliojo visas azartinių lošimų rūšis reglamentuojantis įstatymas, probleminių atvejų nepadaugėjo. Reformuota komisija
Atsiradus naujam azartinių lošimų įstatymui, buvo reformuota ir Didžiosios Britanijos azartinių lošimų priežiūros komisija. Šiandien visi komisijos nariai yra išrenkami konkurso būdu – tokio dalyko, kad nariai gali būti skiriami, kaip dar visai neseniai buvo Lietuvoje, britai nė neįsivaizduoja. „Užsienio šalies atstovai pabrėžia, kad labai svarbu, jog šio verslo reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdytų tik nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios institucija“, - sakė J.Sabatauskas. Tai leido sumažinti įvairių politinių ir verslo interesų įtaką. Jo manymu, Lietuvoje reikalinga tobulinti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją, ypač – jos sudarymo tvarką. Visose Didžiosios Britanijos institucijose, atsakingose už lošimų ir loterijų politikos formavimą, reguliavimą, priežiūrą bei kontrolę, dominuoja teisininkai, kurie turi ir ekonomisto išsilavinimą. Tiesa, britų lošimų priežiūros komisija iš maždaug 50 žmonių išaugo iki 220 etatų, o komisijos išlaikymas verslui užkrovė 13-14 mln. svarų didesnę naštą. Bet šiandien komisija reguliuoja visas azartinių lošimų sritis, įstatymas sukurtas taip, kad komisija poįstatyminiais aktais gali operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius. Tai reiškia, kad ji yra ne tik prižiū-
rinti, bet ir realiai padedanti spręsti kylančias problemas. Nelipti ant britų grėblio
E.Tamašauskas teigė, kad geriausios idėjos Lietuvos atstovams kilo vertinant Didžiosios Britanijos padarytas klaidas. Jo manymu, tai mūsų šaliai leis nelipti ant britų grėblio, ir padės azartinių lošimų rinką efektyviai sutvarkyti vienu žingsniu. Kaip vieną didžiausių britų klaidų E.Tamašauskas įvardijo sprendimą kiekviename lažybų punkte leisti eksploatuoti po 4 vienetus didelių parametrų lošimo automatus. Anot jo, šis leidimas iškreipė azartinių lošimų rinką: provincijoje dėl nelygiavertės konkurencijos bankrutavo daugybė lošimo namų, sunkumų patyrė tie salonai, kuriuose eksploatuojami mažesnių parametrų lošimo automatai. Anot E.Tamašausko, britai šiuo metu ir patys supranta priėmę neteisingą sprendimą, leidę vienai azartinių lošimų sričiai pasinaudoti kitos srities galimybėmis. Pamatyti padarinius Darbo grupei esą buvo naudinga, nes ir Lietuvoje pastebimas įvairių azartinių lošimų sričių susipynimas. Šį reiškinį, E.Tamašausko manymu, būtina išnarplioti ir stabdyti. „Pavyzdžiui, videoloterijų terminalai šiuo metu Lietuvoje yra pristatomi kaip bilietų pardavimo terminalai, tačiau jie juk atitinka neriboto lošimo automatus ir yra praktiškai nekontroliuojami. Tokio tipo videoloterijų terminalai Didžiojoje Britanijoje pripažįstami lošimo automatais, todėl eksploatuoti juos loterijų tikslams yra uždrausta. Keista, kad Lie-
Britų ekspertų nuomone, Lietuvos delegacija išsiskyrė profesionalumu ir šiuolaikišku požiūriu. Jie įvertino Lietuvos darbo grupės sprendimą kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši užsakytų reprezentatyvų šalies rinkos tyrimą. V.Bacevičiaus teigimu, turint aiškų suvokimą apie dabartinę azartinių lošimų situaciją Lietuvoje, bus galima imtis konkretesnių reguliavimo sprendimų. V.Bacevičius pasakojo, kad Didžiajai Britanijai aktualus klausimas dėl jau įvykdyto azartinių lošimų internetu legalizavimo. Anot jo, vietos valdžia sutinka, kad esama spragų. Pavyzdžiui, didžioji dalis lošimo paslaugas internetu teikiančių bendrovių yra registruotos lengvatinėse zonose ir nemoka mokesčių valstybei. „Todėl valdžia planuoja keisti įstatymą, kuriuo pasiūlys nedidelius mokesčius ir patvirtins reikalavimą turėti licencijas, leidžiančias teikti lošimo paslaugas internetu. Jų planuojama reikalauti nepriklausomai nuo to, kur bendrovė registruota. Jei bendrovė teikia paslaugas Didžiosios Britanijos vartotojui, vadinasi, ji privalo turėti licenciją“, - sakė V.Bacevičius. E.Tamašauskas patikino, kad galima dirstelėti ir į Estiją: „Estai internetiniams operatoriams leido užsiregistruoti ir tokiu būdu neregistruoti tinklalapiai buvo uždaryti. Taip per dvejus metus estai uždarė apie 300 nelegalių tinklalapių.“ Žada pagelbėti
Didelį įspūdį Lietuvos atstovams paliko Didžiosios Britanijos nacionalinės loterijos modelis. Darbo grupės narių teigimu, pagal britų suvokimą Nacionalinė loterija yra ne vien lošimas, bet ir būdas dalyvauti labdaringoje veikloje. Įstatymiškai numatyta, kad Nacionalinės loterijos verslo gautos pajamos negali būti privataus kapitalo pasipelnymo šaltinis. Todėl jos organizatoriui reguliariai skelbiamas konkursas ir keliami mokestiniai reikalavimai, atsižvelgiant į valstybės prioritetus. Net 28 proc. Nacionalinės loterijos surinktų lėšų Anglijoje skiriama geriems tikslams. Taip įvardijama į valstybės biudžetą pervedama pinigų suma, skirta sportui, paveldui, kultūrai, švietimui. Dar 12 proc. valstybei sumokama kaip loterijų mokestis. Lietuvoje šios dalys yra keliskart mažesnės. Visi pašnekovai akcentavo, kad Didžioji Britanija parodė susidomėjimą tęsti bendradarbiavimą su Lietuva kuriant naująjį azartinių lošimų įstatymą. Numatyta skirti teisinę ir ekspertinę pagalbą. Be to, dar šį pavasarį ketinama Lietuvoje organizuoti nacionalinę konferenciją azartinių lošimų ir loterijų tema, kurioje pranešimus skaitytų Didžiosios Britanijos ekspertai ir specialistai, atstovaujantys valstybės politikos formavimo, reguliavimo, kontrolės ir priežiūros institucijoms.
10
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
ekonomika
Bekontaktį atsiskaitymą Lietuva ignoravo Pasaulyje sparčiai plintant bekontakčiam atsiskaitymo būdui, Lietuvoje galimybės atsiskaityti bekontakte mokėjimo kortele dar ilgai nebus. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Sužavi patogumas
Neįdiegė: prieš daugiau nei metus Lietuvos prekybos vietos atnauji
no savo kasas, tačiau bekontakčio atsiskaitymo būdo neįdiegė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pasaulyje kasdien išleidžiami tūks tančiai naujų bekontakčių mokėji mo kortelių, o jomis įvairiose pa saulio šalyse iki nustatytos 15 eurų (per 50 litų) sumos neidentifikuo jami atsiskaito milijonai gyventojų. Bekontaktes mokėjimo korte les turi ir nemažai lietuvių, ypač Didžiojoje Britanijoje, kur ši atsi skaitymo priemonė plinta žaibiš kai. Tačiau Lietuvoje tokia moderni mokėjimo kortelė yra tik paprastas plastiko gabaliukas. Finansus Londone studijuojan tis Mantas Petruškevičius sako, kad bekontakte mokėjimo kortele nau dojasi jau keletą metų nuo tada, kai šios atsiskaitymo priemonės popu liarumas Didžiojoje Britanijoje pra dėjo sparčiai augti ir paslauga tapo itin naudinga vartotojui. „Šiuo metu prekybos vietų, ku riose galima atsiskaityti bekon taktėmis kortelėmis, skaičius di
dėja kasdien ir šiandien Didžiojoje Britanijoje siekia apie 100 tūkst. Tai parduotuvės, kavinės, resto ranai ir kitos prekybos vietos, ku riose už prekes gali atsiskaityti 5 mln. kortelių savininkų. Ypač pa togu bekontakte kortele naudo tis per piką, kai neretai net norint nusipirkti laikraštį arba sumuš tinį tenka laukti nemažoje eilėje. Būtent tokiose prekybos vietose kaip metro stotyse, mažose būti niausių prekių parduotuvėlėse ar ba perkant kavą išsinešti, t. y. ten, kur dažnai perkama prabėgomis, už keletą svarų ir prekės ilgai nesi renkant, bekontaktėmis kortelėmis atsiskaityti patogiausia“, – pasa kojo M.Petruškevičius. Pasak jo, pametus bekontaktę mokėjimo kortelę žala nebūtų la bai didelė. „Sukčiai, net ir turė dami blogiausių kėslų, negalėtų išleisti visos sąskaitoje esančios sumos, nes penkis kartus atsiskai čius reikia įvesti unikalų PIN ko dą, tad vagystės atveju maksima lios gresiančios išlaidos, bent jau Didžiojoje Britanijoje, nesiekia 50 svarų sterlingų“, – sakė M.Petruš kevičius.
Virginijus Doveika:
Lietuvoje žmonės dar neišnaudojo vi so mokėjimo kor telių potencialo ir dažnai renkasi gry nuosius pinigus. Laikas jau praėjo
Didžiojoje Britanijoje gyvenančio lietuvio nuomone, Lietuvoje be kontaktės mokėjimo kortelės taip pat sėkmingai prigytų ir būtų pui kus būdas atsiskaityti, ypač tokiose vietose, kaip spaudos kioskai. „Neabejoju, kad dėl jų sumažė tų eilių degalinėse ar Lietuvoje vis labiau populiarėjančiose kavos iš sinešti prekybos vietose rytais. Ta čiau tam, kad paslauga pasiteisintų ir būtų efektyvi Lietuvoje, reikėtų nustatyti protingą maksimalią su mą, kurią klientas turėtų galimybę sumokėti. Pavyzdžiui, iki 30 litų. Ar turėsime bekontaktes mokėji mo korteles ir Lietuvoje, net nea bejoju, tai tik laiko klausimas“, – svarstė M.Petruškevičius. Bekontaktės mokėjimo kortelės Lietuvoje galėjo atsirasti daugiau nei prieš metus, kai Lietuvos pre kybos vietose buvo diegiami mo kėjimo kortelių įrenginiai, reika laujantys įvesti PIN kodą. Tačiau nė viena prekybos vieta neužsisa kė bekontakčio atsiskaitymo ter minalo. „Šiai situacijai apibūdinti tin ka pasakymas: kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Kai prekybos vietose nėra bekontakčių atsiskaitymo ter minalų, nėra galimybės atsiskaity ti tokiomis kortelėmis. O kai nėra
bekontakčių atsiskaitymo kortelių, nėra ir terminalų. Technologiškai Lietuvoje tokie terminalai galėtų atsirasti, bet prieš tai bekontaktes mokėjimo korteles savo klientams turėtų pasiūlyti bankai“, – sakė e. atsiskaitymų sprendimų bendrovės „Point Transaction Systems“ filia lo Lietuvoje vadovas Daivaras Nau jokaitis. Pasak e. atsiskaitymų eksper to, Mykolo Romerio universite to lektoriaus Mariaus Laurinaičio, bekontaktes mokėjimo korteles Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau galėjo pradėti leisti nuo 2008 m., bet to nė vienas bankas nepadarė iki šiol. „Bankai turi savo argumentų, jie sako, kad jau yra pagaminę ir klien tams išdaliję apie 5 mln. mokėjimo kortelių, todėl naujų kortelių klien tams neva neįsiūlys. Kai prieš ke lerius metus bankai pasakė, kad bekontakčių kortelių neužsakys, prekybos vietos neužsakė ir joms skirtų terminalų“, – teigė M.Lau rinaitis. Neišnaudoti tradiciniai būdai
M.Laurinaičio manymu, tikėti na, kad Lietuvoje bekontaktis at siskaitymo būdas nediegiamas dėl apsaugos trūkumų. „Atsiskaitant bekontakčiu būdu, leidžiama nei dentifikuoti asmens, perkančio už ne daugiau nei 15 eurų (per 50 li tų) sumą. Todėl Lietuvoje bankai vėl vengia rizikuoti ir aukoja sa vo klientų komfortą“, – mano pa šnekovas. Banko „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo de partamento direktorius Ramūnas Strauka sutiko, kad tokių naujo vių plėtra kainuoja daug ir dažnai pasirenkama išlaikyti tradicinius elektroninius atsiskaitymo būdus. „Be to, kiekviena technologija tu ri pranašumų ir trūkumų vartoto jo duomenų apsaugos srityje. Todėl šios priežastys ir lemia, kad naujo vės kelią skinasi gana lėtai“, – sa kė R.Strauka. Pasak SEB banko prezidento pa tarėjo ir Mažmeninės bankinin kystės tarnybos direktoriaus Vir ginijaus Doveikos, bekontakčių mokėjimo kortelių pavyzdžiai Eu ropoje yra labiau bandomieji ir vykdomi siekiant įvertinti varto tojų elgseną bei jų palankumą to kiems atsiskaitymams. „Tikėtina, kad Lietuvoje per ar timiausius metus, be tradicinių at siskaitymo mokėjimo kortelėmis būdų, atsiras ir daugiau alternaty viųjų, tačiau tradicinių mokėjimo kortelių ir grynųjų pinigų artimo je ateityje šie tikrai nepakeis. Pir miausia dėl to, kad Lietuvoje žmo nės dar neišnaudojo viso mokėjimo kortelių potencialo ir dažnai ren kasi grynuosius pinigus. Kita ver tus, svarbus gyventojų pasitikė jimas nauja technologija, kuris priklauso nuo paslaugos patogu mo, atsiskaitymo vietų skaičiaus, galimybės naudotis ja kitose šaly se ir pan.“, – sakė jis.
11
KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012
pasaulis Norėtų reformų
Bausmė vengrams
Pareigos vargina
Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao pareiškė, kad ša liai skubiai reikia politinių re formų, priešingu atveju, pa sak jo, gali įvykti tragedija, kaip buvo Kultūrinės revoliu cijos metais. Wen Jiabao lai komas pažangiausiu iš devy nių Kinijos aukščiausio ran go lyderių.
ES nusprendė įšaldyti 495 mln. eurų fondus, numaty tus skirti Vengrijai kitais me tais, jeigu šalis nesugebės per tris mėnesius sutvarkyti sa vo finansų. Ši bausmė yra pir mas sankcijų atvejis nuo tada, kai 27 šalis vienijanti ES per nai priėmė naujas finansinės drausmės taisykles.
Princas Harry interviu televi zijai pareiškė, kad kartais su broliu princu Williamu norėtų būti tiesiog paprasti žmonės, o ne karališkieji asmenys. 27 metų princas – sosto įpėdinio Charleso ir velionės princesės Dianos sūnus – šiuo metu tę sia kovinio sraigtasparnio pi lotavimo mokslus.
Mes tiesiog neturime žodžių, tik liūde sys. Jie dabar jau turė jo būti grįžę.
Tragedija: kol pareigūnai aiškinosi, kodėl autobusas rėžėsi į tunelio pertvarą, savo atžalų netekę artimieji liejo ašaras. AFP nuotr.
Alpių tunelyje tykojo mirtis Belgiją sukrėtė tragiška avarija Šveicari joje. Per autobuso avariją Šveicarijos Valė kantone esančio Sjero vietovėje žuvo 28 žmonės, iš jų 22 vaikai iš Belgijos. Aukos – vaikai
Belgijos ministras pirmininkas Elio Di Rupo nelaimę pavadino tragedi ja visai šaliai. „Tai tragiška diena visai Belgi jai“, – teigiama premjero biuro pranešime. Užuojautą išreiškė ir Belgijos karališkoji šeima. Nelaimė įvyko Šveicarijos Va lė kantone esančio Sjero vietovėje. Autobusas, kuriuo iš slidinėjimo kurorto Anivjero į Belgiją važiavo mokiniai, antradienį apie 21 val. vietos laiku rėžėsi į tunelio per tvarą, skiriančią vadinamąją sku bios pagalbos juostą. Žuvo 28 žmonės, iš jų 22 vaikai ir du vairuotojai. Dar 24 vaikai bu vo sužeisti. Lengviau sužeisti nu gabenti į keturias Valė ligonines, sunkesnes traumas patyrę – į sos tinę Berną. Į pagalbą buvo pasi telkta sraigtasparnių. Vienos iš ligoninių chirurgas Jeanas Pierre’as Deslarzes’as sakė: „Visi buvo sukrėsti to, ką patyrė.“
Iš viso Belgijoje registruotu au tobusu važiavo 52 keleiviai iš dviejų Flandrijos miestų – Belgijos šiau rės rytuose esančio Lomelio ir He verlės centrinėje dalyje. Šių miestų mokyklose vakar ryte buvo praneš ta apie nelaimę. „Mes tiesiog netu rime žodžių, tik liūdesys. Jie dabar jau turėjo būti grįžę“, – sakė Dirkas De Gendtas, vietos dvasininkas. Sukrėtė gelbėtojus
Šveicarų gelbėtojai tvirtino, kad avarija juos šokiravo. Valė polici jos viršininkas sakė, kad tragedija neturi precedento ir kad netgi daug matę gelbėtojai buvo sukrėsti. Apie 200 pareigūnų nelaimės vietoje dirbo visą naktį. „Mes matėme nemažai siaubingų ava rijų, tačiau nieko panašaus į šią. Tiek jaunų aukų“, – sakė jis. „Ši tragedija sukrės visą Belgiją, kai šalis atsibus ir pamatys žinias, – tik sužinojęs apie nelaimę trečia dienio naktį sakė Belgijos ambasa
dorius Šveicarijoje Janas Luykxas. – Šio nelaimingo atsitikimo mastą sunku suvokti.“ Ambasadorius pridūrė, kad aukų ir nukentėjusiųjų artimiesiems bus skirti du vyriausybės lėktuvai, ku rie nugabens juos į Šveicariją. Belgijos užsienio reikalų mi nisterija patikslino, kad dauguma vaikų buvo apie 12 metų ir kad šis autobusas buvo vienas iš trijų, nu samdytų vienos krikščioniškos or ganizacijos. Priežastys – neaiškios
Pareigūnai, tiriantys nelaimės priežastis, patvirtino, kad dauge lis aukų nuo smūgio žuvo iš karto. Pasak Šveicarijos policijos, tai viena skaudžiausių transporto ne laimių šalies istorijoje. Pareigūnai negalėjo nurodyti tikslių nelaimės priežasčių. Švei carijos žurnalistas Ruthas See holzeris, aplankęs nelaimės vie tą, BBC pasakojo, kad oro sąlygos buvo geros. Be to, jis pridūrė, kad tunelyje per nelaimę transporto judėjimas nebuvo didelis. Anot pa reigūnų, sumaitota buvo apie treč dalį transporto priemonės. Dau gelis nukentėjusiųjų buvo įkalinti nuolaužose. Tunelyje greitis ribojamas iki 100 km/val. Pareigūnai bandys aiškin tis, ar autobusas neviršijo greičio.
Po nelaimės eismas tuneliu buvo paralyžiuotas. Tiesa, Belgijos transporto mi nistras Melchioras Watheletas pa tvirtino, kad „Toptours“ bendrovė, kuriai priklausė autobusas, buvo patikima. „Vairuotojai, mano žinio mis, atvyko į kurortą naktį prieš ke lionę, todėl ilsėjosi visą dieną. Ma nau, kad visos saugos procedūros buvo įvykdytos“, – sakė ministras. Šveicarijos prokuroras Olivier Elsigas pabrėžė, kad autobusas bu vo apynaujis, jame buvo įmontuoti keleivių saugos diržai. BBC, AP, AFP, „Daily Mail“, BNS inf.
Skaudžiausi eismo įvykiai 2001 m. du sunkvežimiai susi
dūrė Šveicarijos Gotthardo tunely je. Per kilusį gaisrą žuvo 11 žmonių. Daugelis jų apsinuodijo dūmais. 1999 m. kovo mėnesį Monbla
no tunelyje, skiriančiame Italiją ir Prancūziją, užsiliepsnojo Belgijoje registruotas sunkvežimis. Žuvo 39 žmonės. Didžiausia nelaimė Šveicarijoje
įvyko 1982 m. 39 vokiečių turistai žuvo, kai į jų autobusą geležinkelio pervažoje įsirėžė traukinys.
Įtampa neslūgsta Įtampa Afganistane auga. Ta libanas pareiškė, kad už žudy nes kapos galvas amerikiečių kariams, paprasti afganistanie čiai savo pasipiktinimą reiškė protestais.
Antradienį incidento vietoje ta libai apšaudė pagerbti žuvusiųjų atvykusius Afganistano admi nistracijos pareigūnus. Žuvo vienas Afganistano karys. JAV pareigūnai tvirtina, kad 38 metų karys, išžudęs 16 civi lių, sulauks teismo. JAV prezi dentas Barackas Obama Afga nistano prezidentui Hamidui Karzai pareiškė, kad afganis taniečių žūtis vertinama kaip amerikiečių. Jis pažadėjo, kad kaltinin kui bus taikoma visa įstatymo galia. B.Obama sakė nurodęs Pentagonui negailėti jėgų ir at likti išsamų tyrimą – kodėl JAV armijos seržantas, tris laikotar pius tarnavęs Irake, išėjo iš ba zės ir vienas pats ėmė šaudy ti civilius. Tačiau kol kas neaišku, kaip karys bus teisiamas. Afganista no parlamento nariai šią savaitę paragino amerikiečius atiduo ti karį jų šalies teismui, tačiau amerikiečiai atšovė, kad spren dimas dar nepriimtas. Mažinti įtampos vakar į Af ganistaną atskrido JAV gyny bos sekretorius Leonas Panet ta. Anksčiau Pentagono vadovas pareiškė, kad už nusikaltimą kariui gali būti skirta ir mirties bausmė. Šią bausmę numato JAV kariuomenės kodeksas. L.Panetta pasmerkė inci dentą. Tiesa, jis pakartojo JAV administracijos poziciją, kad incidentas neprivers keisti da bartinės strategijos, pagal kurią JAV ir NATO pajėgos 2014 m. pamažu turi būti išvestos iš šios šalies. AFP, BNS inf., „Reuters“ nuotr.
12
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Pasaulis be grynųjų: Lietuvoje Nors lietuvių piniginėse yra bent po kelias banko korteles, jos at siskaitymo grynaisiais vis dar nepakeičia. Ar bus įmanoma ka da nors visiškai neturėti grynųjų? Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Kortelėmis moka mažiau
Lietuvoje bankai yra išdavę per 3,6 mln. banko kortelių, jų apyvar ta kas mėnesį svyruoja nuo 2 iki 3 mlrd. litų. Tiesa, vis dar iš banko matų išimama daugiau grynųjų, nei banko kortelėmis atsiskaitoma už pirkinius. Naujausiais Lietuvos bankų aso ciacijos duomenimis, šį sausį ban kų išduotų mokėjimo kortelių apyvarta siekė beveik 2,5 mlrd. li tų. Iš bankomatų sausį išimta per 1,8 mlrd. litų, o vienu kartu išimta suma vidutiniškai siekė 363 litus. Atsiskaitydami už pirkinius banko kortele bankų klientai išleido kiek daugiau nei 643 mln. litų. Vieno atsiskaitymo banko kortele vidu tinė suma siekė 65 litus. Šalies valdžia iš kart apsidžiaug tų, jei kuo dau giau žmonių ir verslo įmonių atsiskaitytų tik per banką. Ta čiau šiuo me tu tie žmonės, kur ie nor ėt ų atsiskaityti tik banko kortelė mis, kasdien susiduria su situaci jomis, kai tiesiog būtina mokėti tik banknotais arba monetomis. Nenoriu mokėti procentų
Pavyzdžiui, smulkūs prekybinin kai net nepriima banko kortelių, jeigu pirkinio kaina mažesnė nei 20 litų. Priežastis paprasta – nuo mažo pirkinio prekybininkas turės atiduoti kelis procentus bankui už atsiskaitymą banko kortele. Prekybininkui tiesiog neapsi moka, nors pirkėjui atsiskaityti ne kortele gali būti net labai nepato
33
kartus per metus mokėjimo kortele už pirkinius atsiskaito vienas Lietuvos gyventojas.
gu. Todėl mėgstantys rytais pake liui mažoje parduotuvėje įsigyti ka vos išsinešti turi nuolat su savimi turėti grynųjų. Kaip ir vairuotojai monetų, nes susimokėti už auto mobilio stovėjimą trumpąja SMS žinute, nors ir yra galimybė, tarp vairuotojų nėra populiaru. Niekas nenori papildomai išlaidauti, nes, trumpąja SMS žinute mokant 1 li tą, dar maždaug ketvirtadalį jo rei kia atiduoti mobiliojo ryšio opera toriui. Pasak e. atsiskaitymų eksperto, Mykolo Romerio universiteto lek toriaus Mariaus Laurinaičio, kas dien neapsieiname be grynųjų, nes atsiskaitymas už mažus pirkinius banko kortelėmis daug kainuoja.
Šarūnas Grigas:
Atsiskaitant mažo mis sumomis gry nieji vis dar efekty vesni, nors e. pinigai, jei paplistų, būtų ge ra alternatyva.
Atsiskaitymai atpigs
Tačiau jau greitai mažų atsiskaity mų rinkoje gali įvykti perversmas. Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Elektroninių pinigų ir elekt roninių pinigų įstaigų įstatymą. Jis įsigaliojo nuo sausio 1 d. Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti leidžiami e. pinigai, juos leisti gali bendrovės, turinčios Lietuvos banko išduotą e. pinigų įstaigos licenciją. „Lietuva vėluoja, nes pagal ES direktyvą e. pinigų įstatymas jau turėjo pradėti veikti maždaug prieš metus. Tačiau dėl nežinomų prie žasčių buvo uždelsta. Pabrėžtina, kad Lietuvoje veikiantys komerci niai bankai e. pinigus gali leisti nuo 2000 m., tačiau nė vienas bankas to nepadarė. Atsakymas papras tas – e. pinigai labai atpigina išlai das, o išdavę kelis milijonus mo kėjimo kortelių bankai pirmiausia siekia gauti pajamų iš jų“, – kal bėjo M.Laurinaitis. Jo pateiktais duomenimis, atsiskaitant už pir kinį banko kortele mokestis ban kui sudaro 1–3 proc. atsiskaitymo sumos, o atsiskaitant e. pinigais jų leidėjai neturėtų pasiimti daugiau kaip 0,5 proc.
„E. pinigai yra alterna tyva bankams, nes pinigų perdavimo verslu galės už siimti ne tik jie. Taip atsivers mažų atsiskaitymų rinka. E. pinigai leis atsiskaityti pigiai ir nenuostolingai, kaip yra šiuo metu naudojantis vien bankų prie monėmis“, – pa brėžė pašnekovas. Laukia paraiškų
Lietuvos banko Mo kėjimo sistemų departa mento Mokėjimo sistemų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas sakė, kad dėl e. pini gų licencijų paraiškų kol kas negauta, bet šiuo metu bent kelios bendrovės planuoja kreiptis dėl licencijos. „Rinkos dalyviai nekantriai lau kė, kada įsigalios naujasis įstaty mas. Susidomėjimas tuo nema žas“, – teigė Š.Grigas. Paklaustas, kaip e. pinigai ga lėtų veikti Lietuvoje, jis pabrėžė, kad e. pinigų veikimo formų gali būti labai įvairių. „Pirmieji tech nologiniai sprendimai rėmėsi lus tais, kuriuose buvo saugoma infor macija apie įmokėtas lėšas (pvz., „Chipknip“, veikianti Nyderlan duose). Vėlesni sprendimai buvo paremti serveriuose saugoma in formacija, o kortelė, telefonas ar kitas daiktas veikia kaip kliento identifikatorius. Panašūs sprendi mai šiuo metu plėtojami ir Lietu voje, pavyzdžiui, „Mokipay“ arba „Tapsis“, veikianti Kaune. Kaip at skirą kategoriją būtų galima išskir ti „PayPal“ schemą, kuri pirmiau sia orientuota išskirtinai į e. erdvę, bet šiuo metu planuoja įžengti ir į fizinius prekybos taškus“, – pasa kojo pašnekovas. Dienraščio žiniomis, šią savaitę arba artimiausiu metu dėl e. pinigų licencijos į Lietuvos banką kreipsis mobiliųjų atsiskaitymų bendrovė „Mokipay Europe“. M.Laurinaičio teigimu, mobi liojo ryšio operatoriai atlieka labai panašią į e. pinigų leidybos funk ciją jau šiuo metu. „Mobiliojo ry šio operatoriai iš esmės jau leidžia e. pinigus, nes juos galima išleis ti paslaugoms, visiškai nesusiju sioms su telekomunikacijos pa s-laugomis“, – pateikė pavyzdį pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje e. pinigų leidėjais galėtų tapti ir pre kybos centrai. Esą juose e. pinigai galėtų pakeisti dovanų čekius.
Pokyčiai: Lietuvoje dar dominuoja atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tač
E. parduotuvės populiarėja
Niekas nedrįsta prognozuoti, kiek e. pinigai bus populiarūs tarp lie tuvių, tačiau neabejojama, kad gyventojus ši atsiskaitymo prie monė jaukinsis gana ilgai. Kaž kada ir bankai dėjo daug pastan gų, kad pripratintų savo klientus dažniau naudotis mokėjimo kor telėmis. Dar visai nesenai vartoto jai ėmė drąsiau naudotis e. banki ninkyste ir už pirkinius atsiskaityti internetu. Kaip sakė Lietuvos banko eko nomistas Š.Grigas, nors dominuo ja atsiskaitymai grynaisiais pini gais, modernių mokėjimo priemonių (kortelių, internetu inicijuotų kre dito pervedimų, tiesioginio debe to) reikšmė didėja. „2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai per metus mokėjimo kortele atsiskaitė 27 kar tus, o 2011 m. – jau 33 kartus. Bendra metinė operacijų mokėjimo kor telėmis vertė artėja prie 7 mlrd. litų,
2010 m. ji buvo 6 mlrd., 2009 m. – 5,8 mlrd. litų“, – mokėjimo kortelių naudojimo skaičius pateikė jis. Ūkio banko Mokėjimo kortelių departa mento direktorės Jūratės Kajackie nės teigimu, praėjusiais metais di desnį atsiskaitymą banko mokėjimo kortelėmis skatino vidaus vartojimo atsigavimas. Pasak jos, per 2011 m., palyginti su 2010 m., vidutiniškai 30 proc. išau go atsiskai tymo apimtis e. parduotu vėse virtua lios iom is, debeto ir k r e d i t o kortel ė mis.
13
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
turtas Galima deklaruoti pajamas
Aukso atsargos nekito
Nuo vakar šalies gyventojai jau gali deklaruo ti savo 2011 m. pajamas ir turtą. Pirmąsias gy ventojų pajamų mokesčio permokas gyvento jams žadama grąžinti kovo pabaigoje. Dekla ruodami pajamas gyventojai gali pasinaudo ti mokesčių lengvata ir susigrąžinti dalį patirtų išlaidų, jei, pavyzdžiui, 2011 m. mokėjo gyvybės draudimo, pensijų įmokas, taip pat mokėjo už pirmas studijas, palūkanas už vieną iki 2008 m. gruodžio 31 d. paimtą būsto kreditą ir pan.
Lietuva pagal turimas aukso atsargas kovo mėnesį yra 75-a pasaulyje. Kovą, palyginti su vasariu, šalies pozicijos ne pakito. Nesikeičia ir Lietuvos turimas fi zinis aukso kiekis – jis toliau siekia 5,8 tonos. Latvija pagal turimas aukso atsar gas (7,7 tonos) užima 68 vietą, o Estija į Pasaulinės aukso tarybos skelbiamą są rašą nepateko. Pirmojoje vietoje yra JAV, turinti 8,1 tūkst. tonų aukso atsargų.
30,3 mln. litų
– tiek grynųjų pinigų per vasarį sumažėjo apyvartoje Lietuvoje.
greit bus pradėti leisti e. pinigai Apie e. pinigus
E. pinigai – elektroninėse laikmenose saugoma pinigų vertė, kurią galima pa naudoti atsiskaityti. Saugomos pinigų vertės suma atitinkamai padidėja arba sumažėja, kai tik ši mokėjimo priemo nė panaudojama atsiskaitant. E. pinigai, kaip banknotai ir monetos, gali būti naudojami atsiskaitant už pre kes ir paslaugas parduotuvėse, preky bos centruose, kitose vietose. Atsiskai tant e. pinigais banko sąskaita nebūti na. Tai esminis e. pinigų ir prieigos priemonių, kai pinigai pervedami iš vienos banko sąskaitos į kitą, skirtu mas. E. pinigų pavyzdys – e. mokėjimo priemonė, priimama tik atsiskaityti už naudojimąsi viešuoju transportu, kai viename mieste tokią paslaugą teikia kelios transporto bendrovės. Euro zonos valstybėse beveik visus e. pinigus išleidžia finansų institucijos
(t. y. vietos bankai, kredito įstaigos ir ki tos finansų įstaigos). Kai kurio se euro zonos valstybėse e. pinigus leidžia ir ne finansų institucijos, tačiau tos sumos nedidelės. E. pinigai ekonomi koje naudojami kaip mažmeni nė mokėjimo priemonė. Šiuo at žvilgiu jie yra banknotų ir monetų, če kių, banko pervedimų ar kredito ir de beto kortelių analogas. Renkantis ku rią nors mokėjimų priemonę vartotojui svarbios ne tik teikiamos paslaugos, bet ir priemonių panaudojimo išlaidos. Palyginti su banknotais ir monetomis, e. pinigų pervedimo išlaidos gali būti mažesnės. Pvz., kai į smulkių prekių automatus mokama e. pinigais, par davėjui nereikia surinkti automatuo se saugomų banknotų bei monetų ir skirti papildomų lėšų automatų ap saugai. Palyginti su debeto kortelėmis, e. pinigų pervedimo išlaidos taip pat gali būti mažesnės, nes atsiskaitant in formacija paprastai keičiamasi rečiau ir nereikalaujama tiesiogiai patvirtinti e. pinigų pervedimo. Šaltinis: „Dolceta“
Mokėjimo kortelių skaičius ir apyvarta
2011 m. sausis
Kortelių skaičius (mln.)
2012 m. sausis
4,3
3,6
Apyvarta (mlrd.)
2,7
2,5
Grynųjų pinig ų išėjimo skaičius (mln.)
4,9
5,1
Išimtų grynųjų pinig ų suma (mlrd.)
1,7
Atsiskaitymų už pirk inius skaičius (mln.) Atsiskaitymų už pirk inius suma (mln.)
10,1 966
1,8 10 643
Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija
čiau modernių mokėjimo priemonių reikšmė didėja.
Pastebima, kad gyventojai vis dažniau apsiperka e. parduotuvėse. „Atsiskaitymų skaičių ir apyvar tą e. parduotuvėse kelia augantis pasitikėjimas šiomis parduotuvė mis ir jų įvairovė. Jau tampa įpras ta apsipirkti internete, įsigyti įvai rių prekių ir paslaugų. Išbandę šias paslaugas nenusivilia ir daž nai įvertina jų pranašumus“, – pab rėž ė Ūkio ban ko Elektroninės banki nink yst ės depar tamento direktorė Jol ita Kiauš ien ė. Pavyzdžiui, pernai vien per Ūkio ban ko e. bankininkystę atsiskaitymų skai čius e. parduo tuvėse išaugo 70 proc., o apyvarta padidėjo daugiau kaip 2,3 karto – iki 4,3 mln. litų.
Įpročiai keičiasi
Pasak Š.Grigo, pasaulinės grynųjų pinigų naudojimo tendencijos ne sikeičia – grynaisiais pinigais atsi skaitoma vis rečiau. „Žvelgiant iš visuomenės pozi cijų, būtų galima sutaupyti iki 0,5 proc. BVP, jei dalis operacijų gry naisiais būtų atliekama moder niomis mokėjimo priemonėmis. Taip yra dėl palyginti reikšmingų sąnaudų, susijusių su grynaisiais pinigais. E. mokėjimo priemo nių palyginti mažesnės kintamos sąnaudos ir šiuo požiūriu jos yra pranašesnės. Bet tai nereiškia, kad grynųjų turi visiškai nelikti. Atsis kaitant mažomis sumomis grynieji vis dar efektyvesni, nors e. pinigai, jei paplistų, irgi būtų gera alterna tyva“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak Š.Grigo, koks turėtų nusistovė ti efektyvus mokėjimo priemonių (grynųjų ir negrynųjų) rinkinys ša lies mastu, šiuo metu yra daugelio
„Shutterstock“, Gedimino Bartuškos nuotr.
centrinių bankų tyrimo objektas. Lietuvos banko ekonomisto Š.Gri go teigimu, gyventojų atsiskaity mo įpročiai pamažu keičiasi. „Ypač galima išskirti greitai besiplečian tį e. prekybos sektorių. Šiuo atžvil giu lietuviai neatsilieka nuo kitų eu ropiečių. Atsiskaitydami lietuviai naudoja ne tik tokiai aplinkai įpras tas priemones kaip kredito kortelės ar elektroninė bankininkystė, bet ir alternatyvias priemones, pavyz džiui, „PayPal“ sistemą. Netolimo je ateityje vietoj mokėjimo kortelės atsiskaityti naudosime išmanųjį te lefoną“, – pabrėžė pašnekovas. Remiantis užsienio spauda, nau ja telefonų programa pavadini mu „Quick Tap“ suteikia galimybę susimokėti už prekes ar paslau gas perbraukiant savo telefoną per specialų skaitytuvą. Žmonėms ne bereikės kredito kortelės ar grynųjų pinigų, kad galėtų nusipirkti kavos ar susimokėti už pietus. „Per kele
tą metų įvyks daug pokyčių. 2016aisiais galėsite palikti savo piniginę namie ir naudoti mobilųjį telefoną
kaip XXI a. skaitmeninę piniginę“, – sakė Carlas Scheible, generalinis „PayPal UK“ direktorius.
14
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
sportas Kretingiškiai bus treti
Tenisininkas suklupo
„Žalgirio“ lengva sėkmė
Nacionalinės ledo ritulio lygos čempionato Vakarų konferencijoje trečiąją vietą užėmė Kretingos „Grifai”. Tai tapo aišku po to, kai principinėje dvikovoje kretingiškiai 6:2 (2:3. 0:3, 0:0) įveikė Gargždų „Ledžingą”. Po šios nesėkmės gargždiškiai palaidojo viltis būti tarp prizininkų.
Laurynas Grigelis (ATP užimantis 201 poziciją) pasitraukė iš Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) teniso turnyro, aštuntfinalyje 6:3, 6:7, 2:6 pralaimėjęs lenkui Jerziui Janowicziui (ATP213). Gerai pradėjęs varžybas lietuvis, vėliau pradėjo klysti, o trečiąjį setą nusileido be didesnio pasipriešinimo.
Kauno „Žalgiris“ Vieningos lygos pirmenybėse įveikė autsaiderius Talino „Kalev“ krepšininkus 97:65 (19:6, 20:22, 27:16, 31:21). Rezultatyviausiai žaidęs Milovanas Rakovičius pelnė 17 taškų, Tadas Klimavičius pridėjo 12. Kauniečiai su 8 pergalėmis ir 6 pralaimėjimais užima trečią vietą.
Sporto telegrafas Krepšinis. Rytoj 17 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) – Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir „Radviliškio-Juodelių“ penketukų. Uostamiesčio ekipa su 25 pergalėmis užima trečiąją vietą, radviliškiečiai, turintis dviem pergalėmis daugiau – antri. Futbolas. Šiandien 20.40 val. Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštėje (Paryžiaus Komunos g. 16A) žais „Klarksonas-Plikiai“ ir „Baltai“. Rytoj ten pat 19.20 val. kovos „Gargždų pramogos-Taškas“ ir „Sendvaris“. Futbolas. Klaipėdos senjorų (45 metų ir vyresnių) salės futbolo čempionato pirmieji susitikimai baigėsi kovingomis lygiosiomis tokiu pat rezultatu 4:4. Iš pradžių po tašką pasidalijo „Veteranų“ ir „Vakarų Baltijos“ žaidėjai, po jų – „Liepsnos-Sekargo“ ir „Bočių“ penketukai. Abejos rungtynės nustebino panašumu: galutiniais rezultatais, pasekmėmis po pirmojo kėlinio (2:2) ir rezultatų kaita. Povandeninis plaukimas. Vengrijoje vykusiame Pasaulio plaukimo su plaukmenimis taurės etapo varžybose dalyvavo 45 komandos iš 16 šalių. Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro ekipa tarp jų buvo 14-a. Trenerių Felicitos Vaitkutės ir Aleksandro Cvetkovo auklėtiniai Egidijus Lunskis ir Andrius Bitvinskis pirmą kartą įvykdė kandidato į Lietuvos povandeninio plaukimo sporto meistrus reikalavimus. Noras. Rusijos futbolo čempionate žaidžianti „Anži“ komanda iš Dagestano ir toliau stebina siekiais savo gretose matyti aukščiausio lygio pasaulio futbolo žvaigždes. Neseniai dar „Anži“ komandos garbę gynęs brazilas Roberto Carlosas, o dabar direktorius neslėpė, kad klubas išsiųs pasiūlymus „Barcelona“ saugui Lioneliui Messi ir Madrido „Real“ puolėjui Cristiano Ronaldo, kai jiems baigsis sutartis su šiomis ekipomis.
Studentams suspindo sidabras Klaipėdos universiteto (KU) studentai buvo arti istorinės sėkmės – Lietuvos aukštųjų mokyklų futbolo čempionato aukso medalių.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Užėmę antrąją vietą uostamiesčio žaidėjai surinko tiek pat taškų – 15, kaip ir nugalėtojai – Kauno technologijos universiteto septynetukas. Mariaus Komovo vadovaujama ekipa liko už kauniečių dėl pralaimėtos tarpusavio kovos 0:1. KU komandai pavyko iškovoti penkias pergales. 1:0 buvo įveikti Vytauto Didžiojo, 4:1 Lietuvos edukacinio, 2:0 Aleksandro Stulginskio ir 4:0 Vilniaus Gedimino technikos universitetai bei 3:2 palaužta Lietuvos kūno kultūros akademija. Ne mažiau apmaudi buvo ir antroji klaipėdiečių nesėkmė, kai 0:1 palaimėjo Vilniaus universitetui. „Pastaruoju metu visose varžybose, jei pirmaujančios komandos turi po lygiai taškų, yra skiriamos papildomos rungtynės, tačiau
Vicečempionai: apmaudžiai neiškovoję aukso klaipėdiečiai buvo gero ūpo.
Vilniuje į tą taisyklių punktą organizatoriai neatsižvelgė, - apmaudą liejo M.Komovas. – Antrą kartą mes tikrai būtume įveikę kauniečius. Gal net ir pirmą sykį būtume jiems nepralaimėję, jei būtų ilgesnės, o ne 15 min. varžybos.“ Be taurės, dar du KU žaidėjai išsivežė prizus. Buvo apdovanotas rezultatyviausiai žaidęs Jaunius Mockus ir geriausias klaipėdiečių komandos futbolininkas Edmundas Zakaras.
Vicečempionai Marius Komovas
Simas Kaušas
Jaunius Mockus
Artūras Kurbangalijevas
Edmundas Zakaras Edgaras Lukoševičius Tadas Kazlauskas
Aleksandras Babachinas
Simas Jurkus
Dainius Staponas
Darius Paldauskas
Audrius Tolis
Pergalingo žingsnio ant tatamio nežengta Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Prisiteisė. Vidurio puolėja iš Lietuvos Iveta Šalkauskė papildys savo sąskaitą banke. Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Arbitražo teismas 30-metei žaidėjai priteisė kompensaciją iš Stambulo „Bešiktaš” (Turkija) klubo, kuriam šiaulietė atstovavo 2010-2011 metais. Turkai I.Šalkauskei turės sumokėti 21 tūkst. eurų (72,5 tūkst. litų) neišmokėto atlyginimo. Be to, „Bešiktaš“ klubas privalės sumokėti 5 proc. palūkanas ir padengti teismo išlaidas. Išsamesnės bylos aplinkybės nėra skelbiamos. Pastaraisiais metais atsisakiusi padėti Lietuvos nacionalinei rinktinei krepšininkė šiame sezone rungtyniavo Košicės „Good Angels“ (Slovakija) ekipoje, iš kurios lapkritį buvo atleista po to, kai nesutiko žaisti už mažesnį atlyginimą.
Gediminas Žilys
Dzūkijos sostinėje vykusiame tarptautiniame dziudo jaunių turnyre, skirtame Lietuvos karininkui Alytaus garbės piliečiui Antanui Juozapavičiui atminti, prizininkais tapo trys mūsų atletai.
Sėkmė: jaunių varžybose sėkmingai rungtyniavę A.Titorenko ir
R.Garbačauskas.
Net du kartus ant prizininkų pakylos kopė Akvilė Titorenko. Pirmą dieną įveikusi ne vieną pajėgią varžovę, ji buvo antra rungtyniaudama tarp vyresnių dalyvių – jaunių. Finale uostamiesčio atstovė pralaimėjo Moldovos atletei. Kitądien A.Titorenko pakartojo savo kelią jaunučių varžybose. Tačiau ir vėl suklupo finale. Šįkart klaipėdietei koją pakišo viešnia iš Slovėnijos.
Vaikinų jaunių grupėje antras buvo Rokas Garbačauskas (iki 81 kg). Uostamiesčio dziudo imtynininkas pusfinalyje nugalėjo pajėgų kovotoją iš Estijos. Finale R.Garbačausko laukė dar galingesnis kovotojas iš Latvijos, pakeliui į finalą įveikęs Lenkijos, Rusijos ir Estijos atstovus. Lemiama kova vyko apylygiai. Baigiantis laikui klaipėdietis surizikavo. Tuo pasinaudojęs varžovas pelnė pergalingus taškus. Buvo likę pernelyg mažai sekundžių, todėl klaipėdietis nespėjo išgelbėti varžybų. Jaunučių grupėje trečiąją vietą dar užėmė Mindaugas Šmaižys (per 73 kg). Alytuje varžėsi sportininkai net iš devynių valstybių.
15
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
2 kambarių 51 kv. m butą Kaštonų g. (suremontuotas, autonominis šildymas, 2 a žemės). Savininkė. Tel. 8 615 13 464.
Mokymas Kiti kursai
Biržoje lyderio pozicijas išlaikė „Aprangos“ akcijos
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 914964
Vilnius, kovo 14 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį dėmesio centre išliko „Aprangos“ akcijos, kurių vienintelių perleista daugiau kaip už 100 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „City Service“, Ūkio banko ir „Lietuvos dujų“ vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,83 proc. iki 314,64 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,96 proc. iki 468,28 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 1,14 proc. iki 142,23 punkto. Oficialiojo sąrašo „Aprangos“ akcijų, kurios pabrango 2,35 proc. iki 1,699 euro, parduota už 177,8 tūkst. eurų, 2,29 proc. iki 1,739 euro pabrangusių „City Service“ akcijų – už 46 tūkst. eurų, 4,09 proc. iki 0,178 euro pabrangusių Ūkio banko akcijų – už 41,9 tūkst. eurų. 0,48 proc. iki 0,630 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“ akcijų apyvarta buvo 37,8 tūkst. eurų, 0,63 proc. iki 0,644 euro pabrangusių „Teo LT“ akcijų – 21,7 tūkst. eurų, 1,17 proc. iki 0,260 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų – 12,2 tūkst. eurų. 1,01 proc. iki 2,090 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų perleista už 9 tūkst. eurų, 2,28 proc. iki 0,583 euro pabrangusių „Lesto“ akcijų – už 8,7 tūkst. eurų, 0,29 proc. iki 1,371 euro atpigusių Vilkyškių pieninės akcijų – už 6,4 tūkst. eurų. 0,41 proc. iki 0,489 euro atpigusių „Linas Agro Group“ akcijų parduota už 5,4 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios atpigo 0,38 proc. iki 0,520 euro, perleista už 18,7 tūkst. eurų, „Klaipėdos naftos“ akcijų nepakitusia 0,373 euro kaina – už 7,1 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų parduota mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 410,7 tūkst. eurų, iš jų 377,1 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
AMBULATORIJA
918544
NAUJIENA! Alternatyva hialurono užpildams – raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. SVEIKATAI: Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 919138
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė kovo 20 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 914910
23 a sklypą labai gražioje vietoje (ribojasi su vandens telkiniu, asfaltas, miesto maršrutinis mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas). Galimybė statyti 2 namus. Tik 265 000 Lt. Bendradarbiaučiau su agentūromis. Tel. 8 602 04 833. 924537
3 kambarių butą centre. Arba keičia į 2 dviejų kambarių butus. Tel. 8 687 25 169, (8 46) 216 737. 926649
Nekilnojamasis turtas Nuoma
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 917700
Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.
3 kambarių naujos statybos butą Birutės g. (7/5 a., visiškai įrengtas, labai saulėta pusė, yra automobilio aikštelė). Tel. 8 670 07 280.
910413
924960
Atskirą 1 kambario 34 kv. m butą su balkonu Sausio 15-osios g.; apstatytą 2 kambarių butą Smiltelės g. (bendrija, maži mokesčiai). Tel. 8 609 95 395, 8 600 92 768.
6,75 a sklypą geroje vietoje Mažajame Kaimelyje, Kretingos g., prie Veterinarijos tarnybos, ir pusę 64 kv. m namo 1 a. prie „Eglės“ turgavietės. Tel. 8 670 07 280.
923695
924954
Išnuomoja įrengtas komercines patalpas su atskiru įėjimu 1 a. Taikos pr. 42 (85 kv. m, šalia Jūrininkų sveikatos centro, netoli „Akropolio“). Tel. 8 611 14 232.
66 a žemės ūkio paskirties sklypą Šlapšilės k., Klaipėdos r., prie pagrindinio kelio tarp Dauparų-Gargždų. Savininkas. Tel. 8 650 23 653.
924836
925312
Išnuomoju 1 kambario butą Sausio 15-osios g., su baldais, buitine technika; 2 kambarių butą Debreceno g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.
8 a namų valdos sklypą Svencelės kaime, 500 m iki marių. Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 606 91 601. 925075
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 917159
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 923946
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 919357
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 918790
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 926419
Paslaugos Trinkelių ir bortelių pardavimas, klojimas. Tel. 8 611 15 563. 926554
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 916645
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 924369
924861
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
Unikali technologija Lietuvoje Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55.
926553
Perka
919339
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 911030
Padedame išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus. Reikalingi butai nuomai. UAB „Liepų parkas“, Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 916616
Parduoda Butus: 1 kambario Kretingos g.; 2 kambarių su holu Lūžų g.; 2 kambarių Taikos pr. 5/2 a.; 1 kambario Žardininkų g.; kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532. 923941
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918104
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 919168
Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anonimiškai) asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda. Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt. 892577
Kotedžus Tauralaukyje, Slengiuose (iš dalies apdaila, nebrangūs), 2 kambarių butą Debreceno g. (5/5 a.), sklypus Doviluose, Tauralaukyje. Tel. 8 676 55 573.
Ginduliuose 12 a žemės sklypą su komunikacijomis. Savininkas. Tel. 8 699 36 456. 926271
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 924946
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 924940
Naujai statomus ekonomiškus ir šiltus kotedžus Slengiuose, gyvenamųjų namų kvartale „Saulėtas sodžius“ (nuo 170 kv. m, 1 kv. m kaina nuo 1 800 Lt). Tel. 8 685 78 630. 925130
Naujus butus centre, „Manto Namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 924984
Namą Tauralaukyje, Eramos rajone (940 000 Lt). Tel. 8 687 36 336.
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
926644
924980
926418
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912360
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 914630
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 918816
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 918747
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis su užstatu. Dengia skolas, perskolina. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195. 925202
Darbas Siūlo darbą
Sodybą Klaipėdos r., Karklės k. (iki jūros 100 m, 50 a), 57 a žemės sklypą namui statyti, mobilius namelius su stogais ir terasomis, naujos statybos namą Klaipėdoje. Tel. 8 603 42 212.
Parduodamos 483,86 kv. m gamybinės remonto patalpos Gamyklos g. 25, Gargždai. Išsamesnė informacija internete www.baltjuta.lt. Tel. 8 659 94 858.
926615
926103
1 kambario butą su balkonu, 4/2 a., Taikos pr., prie „Avitelos“; kambarį bendrabutyje centre, 2 a.; 18 kv. m kambarį bloke, 5/3 a., Taikos pr. Tel. 8 670 07 280.
Savininkas parduoda gamybines-sandėliavimo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.
924969
925241
100 kv. m namą „Trinyčių“ r., sklypus statybai su komunikacijomis šalia vandens telkinio Mazūriškiuose, Ginduliuose, Tilžės g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.
Savininkas parduoda naujos statybos neįrengtą namą Gargžduose (arba keičia į butą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.
925206
925234
2 kambarių 42 kv. m butą Kretingos g. (2/2 a., be patogumų, autonominis šildymas, 1,5 a žemės, gerai apšiltintas, pigus išlaikymas). Tel. 8 670 07 280.
Skubiai: kambarį bendrabučio bloke; 1 ir 2 kambarių butus; sodą su namu bendrijoje „Smiltelė“ (yra dujos, pirtis). Tel. 8 612 48 946.
924965
925144
Konsultacinė veikla užsienio investicinėje kompanijoje. Amžiaus ir išsilavinimo cenzo nėra. Veikla pagal pavedimo sutartis. Tel. 8 604 05 360. 926442
10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490. 922439
Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbulininko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525. 915734
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 924771
Nukelta į 16 p.
16
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Paslaugos
Darbas
Statybos paslaugos
Akcininkams
Siūlo darbą atkelta iš 15 p. Konditerijos įmonei reikalingi technologas ir konditerė (apmokysime). Tel. 8 611 45 000. 923908
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 920662
Lengvųjų automobilių servisui reikalingi patyrę automobilių šaltkalviai. CV siųsti raimondas@turboziedas.lt.
Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavrilovas@gmail.com. 915818
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905515
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 921782
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. 915796
926342
Maisto prekių parduotuvei reikalingos pardavėjos ir pagalbiniai darbininkai. Tel. 8 640 51 502. 926005
Naujam grožio salonui reikalingos kirpėjos, manikiūrininkė. Geros darbo vietos nuomos sąlygos. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 618 26 508, e. paštas birute.anvita@takas.lt.
Kita Perka UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
924951
Paslaugų įmonė ieško buhalterės, turinčios patirties. Tel. 8 698 59 995. 925801
Reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, reisams Lietuva-Rusija. Garantuojame gerą ir laiku apmokamą atlyginimą. Tel. 8 610 43 009. 926484
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje. Tel. 8 698 32 878, (8 46) 341 520. 921903
Reikalingi ekskavatorininkai, turintys darbo patirties, mokantys dirbti planiruojančiu kaušu. Tel. 8 611 27 233. 926305
Restoranas ieško padavėjų nuolatiniam darbui. Būtina darbo patirtis. CV siųsti e. paštu info@19amzius.lt. Tel. 8 655 20 649. 926057
Specializuota statybos įmonė, atliekanti lauko inžinerinių tinklų darbus, ieško atestuoto darbų vadovo, projektų vadovo, meistro, vamzdynų montuotojų. Tel. (8 46) 416 188, 8 633 50 993. 926010
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148.
Automobiliai Autoserviso paslaugos Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364. 925297
Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658. 924199
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 921466
Klijuojame polistireną, armuojame, dedame dekoratyvinį tinką. Santechniko ir elektriko paslaugos. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 684 60 134. 925945
Perka Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, liejame pamatus, dengiame stogus, šiltiname pastatus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 202. 923997
925300
Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai. Turime visus atestatus statybos darbams. Tel. 8 606 88 234.
923244
925086
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.
924121
923991
Transporto paslaugos Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 924733
Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559. 921605
Vidaus apdailos darbai: glaistymas, dažymas, gipskartonis, laminatas, parketlentės, tapetavimas, el. darbai. Darbus atliekame kokybiškai. Tel. 8 626 85 630. 926142
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922968
Statyba ir statybinės medžiagos
Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805. 926245
Parduoda
Patyręs meistras remontuoja butus. Atlieka apdailos darbus: plytelės, gipskartonis, laminatas, glaistymo, dažymo darbai, elektra. Tel. 8 690 24 071, 224 405.
917110
Transporto įmonė Klaipėdoje ieško E kategoriją turinčių vairuotojų (dirbti su konteineriais ir tentais po LT, NVS ir Europą). Tel. 8 686 35 776.
924463
Varžytinės
926505
Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776.
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 04 17 16 val. parduoda iš varžytynių Edgaro Navickio turtą: žemės sklypą 0.0600 ha su sodo pastatu ir priklausiniais SB „Dituva“, Klaipėdos r., Derceklių k. Pradinė varžytynių kaina 19 000 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.
922412
923480
925672
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 924441
Buitis ir technika Parduoda
Įvairią statybinę medieną (gegnės, murlotai, viengubo ir dvigubo pjovimo lentos, dailylentės, grindlentės, terasinės lentutės). Galime atvežti. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 614 26 205, 8 685 23 672. 924998
AB „KLAIPĖDOS AUTOTRANSPORTAS“ AKCININKAMS! Bendrovės valdybos iniciatyva ir jos nutarimu 2012 m. balandžio 19 d. 15 val. bendrovės buveinėje, Paryžiaus Komunos g. 25, Klaipėdoje šaukiamas AB „Klaipėdos autotransportas“ (įmonės kodas 140598389) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas. 2. Audito išvada apie bendrovės 2011 metų finansinę veiklą. 3. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 4. 2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. 5. Audito paslaugų apmokėjimo sąlygų 2012-iesiems metams nustatymas. 6. Valdybos rinkimai. Akcininkų registracija nuo 14 val. Su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pasiteirauti tel. (8 46) 313 923. Bendrovės valdyba. 926664
925969
895915
926052
Parduotuvių tinklas „Balionų šalis“ siūlo perspektyvų, įdomų darbą kūrybingoms, atsakingoms pardavėjoms. Privalumas: 3 metų darbo stažas prekyboje. Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu rasa@balionusalis.lt arba pristatykite į parduotuvę „Balionų šalis“, esančią PC „Akropolis“. Informacija apie darbą http://www.balionusalis.lt/karjera/ arba tel. 8 699 80 119.
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.
teatras
Dėmesio 2012 m. kovo 29 d. 10 val. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“ patalpose (Nemuno g. 40B, Klaipėda) vyks Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) visuotinis-ataskaitinis susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Pirmininko ataskaita už 2011 m.; 2. LŽPGA tarybos rinkimai; 3. LŽPGA veiklos ataskaita už 2011 m.; 4. LŽPGA veiklos programa 2012 m.; 5. LŽPGA audito ataskaita už 2011 m.; 6. Kiti einamieji klausimai. 2012 m. kovo 29 d. 13 val. vyks LŽPGA tarybos susirinkimas. Darbotvarkė: 1. LŽPGA valdybos rinkimas; 2. Kiti klausimai. 926340
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTĄ. Informuojame, kad 2012 02 28 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-41 patvirtinta žemės sklypo nuo P.Lideikio gatvės iki Šiaurinės miesto ribos, Klaipėdoje (kadastro Nr. 2101/8001:2), bei jo gretimybių detaliojo plano koncepcija. Planavimo pagrindas – 2011 02 01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-222 „Dėl žemės sklypo nuo Prano Lideikio gatvės iki Šiaurinės miesto ribos, Klaipėdoje (kadastro Nr. 2101/8001:2), bei jo gretimybių detaliojo plano rengimo“. Detaliojo planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Liepų g. 11, 91502 Klaipėda, tel. (8 46) 396 066, faks. (8 46) 410 047, e. p. info@klaipeda.lt, internetinė svetainė http://www.klaipeda.lt. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faksas (8 5) 261 7507, e. p. info@sweco.lt, www.sweco.lt. Detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas į tris dalis, vienos iš jų padidinimas valstybinės žemės sąskaita, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas. Susipažinti su parengta detaliojo plano koncepcija galima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tinklapyje www.klaipeda.lt. Pasiūlymų teikimo tvarka – pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui arba plano rengėjui teikiami raštu aukščiau nurodytais adresais visą planavimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo pabaigos. 926430
Parduodama Gintaro Lukošiaus, g. 1964 06 15, skola - 385 000 Lt. Kaina sutartinė. Tel. 8 616 10 165. 924720
2012 03 24 Klaipėdos m., Taikos pr. 107, vyks Afganistano karo veteranų organizacijos „Miražas“ pakartotinis visuotinis narių susirinkimas. Pradžia 13 val. Su darbotvarke galima susipažinti asociacijos buveinėje, Taikos pr. 107. Tel. 8 601 60 089. 926666
Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Kovo 21 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Kovo 24 d. 18 val. – Žemaitė. „Trys mylimos“. 2 dalių komedija. Rež. K.Macijauskas. Kovo 25 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 dalies drama. Rež. G.Varnas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 15 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos tetaro gastrolės. V.Mucharjamov. „Ačiū, Margo!“. Lyrinė komedija. Kovo 16 d. 18 val. – Lietuvos rusų dramos teatro gastrolės. N.Simonas. „Paskutinysis aistringas meilužis“. 1 d. komedija. Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Kovo 16 d. 18 val. – „Alpių ragas. Kalnų aidai“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas V.Lukošius. Solistas C.Torlontano (alpių ragas, Italija). Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“. Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas (sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofonas), G.Pabērzs (baritoninis saksofonas), H.Hansena (fortepijonas). Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. Fortepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė (smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (fortepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas). KITI RENGINIAI Kovo 15 d. 18 val. – premjera. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. – Tėčių lopšinės. Atlikėjai L.Švirinas ir J.Baltokas. Bilietais prekiauja studija „Grock“ (Ligoninės g. 16, 2 a.) arba juos galima įsigyti prieš koncertą. Kovo 24 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera. Komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 28 d. 19 val. – improvizacijų spektaklis „Kitas kampas“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 29 d. 14 val. – Maskvos teatro „Terra šou“ spektaklis vaikams „Nauji Mikio Mauso nuotykiai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 30 d. 19 val. – Andriaus Mamontovo koncertas. Albumo „Elektroninis dievas“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja „Tiketa“.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 15 d. 19 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. Judesio spektaklis „Paikos mergelės“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 17 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
Nukelta į 17 p.
17
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
pramogos atkelta iš 16 p. Kovo 18 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Muzikinis spektaklis vaikams „Atsikrausto kiaulė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 22 d. 19 val. teatro salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Aktoriaus V.Fijalkausko monospektaklis „Kritimas į tamsą“. Rež. S.Varnas. Bilieto kaina 30 Lt. Bilietų platintojas Tiketa. Kovo 25 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 31 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių spektaklis mažiems ir dideliems „Ežiuko pasakos“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 31 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. M.Martinaitis. „Visa tiesa apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
KU Menų fakulteto Koncertų salė (K.Donelaičio g. 4) Kovo 15 d. 18 val. Ukrainos talentai sveikina Lietuvą Kovo 11-osios proga. Tarptautinių konkursų laureatė – Ukrainos nusipelniusi artistė smuikininkė Bohdana Pivnenko ir pianistė Iryna Starodub kviečia į smuiko muzikos vakaronę.
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
gardumynai
karščiausi kelionių pasiūlymai
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 17 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 18 d. 12 val. – lėlių žaidimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimą“. Rež. R.Bunikytė. Kovo 24 d. 12 val. – lėlių vaidinimas žemaičių kalba „Kiškio pasakos“. Rež. J.Januškevičiūtė. Kovo 25 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 30 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 31 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė.
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 17 d. 19 val. atlikėjo Romo DAMBRAUSKO koncertas. Ateikite ir išgirsite bei pamatysite Jūsų mėgstamą atlikėją. Koncerte skambės ne tik visų laikų populiariausi šlageriai tokie kaip „Rudeninis paukštis“, „Lietus Lietuvoj“, „Angelas“, „Cafe Emigrant“, bet ir naujos dainos.
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Klaipėdos jaunimo centras Kovo 16 d. 19 val. Klaipėdos jaunimo centro studijoje „Aušra“ (Šaulių g. 14) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Skaistumas“ (pagal W.Gombrovitz). Rež. E.Milinienė.
parodos Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki balandžio 5 d. gydytojo J.Sąlygos meninių fotografijų paroda „Nenuspėjama jūra“. Nemokamai. Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 15 d. 17 val. – istoriko D.Elerto paskaita „Nerijos fortas laiko juostoje“. Nemokamai. Kovo 17 d. 15 val. – „Liaudiškieji giedojimai: kryžiaus kelias“. Dalyvaus Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (vad. R.Kalakauskienė) iš Šiaulių. Renginį ves kunigas S.Stumbra. Nemokamai. Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė su Lietuvos etnologais „Velykų stalo dengimo tradicijos“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
Nukelta į 18 p.
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite!
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant!
KELTŲ BILIETAI INTERNETU!
KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.
LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų
Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Naudos perkantiems: • Žemiausios kainos garantija – išankstinių pardavimų metu įsigytos kelionės kaina bus vasaros sezono mažiausia kaina. Esant kitaip, grąžinsime jums skirtumą*; • Pradinė įmoka 20% kelionės kainos; • Nemokamas kelionės sąlygų keitimas pagal tą dieną galiojančias kelionių kainas*; • Įsigijus TEZ TOUR kelionę, suteikiama 100 Lt nuolaida būsto apsaugos sistemai. * yra papildomų sąlygų.
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 16 d. 20 val. – Filipas Kirkorovas. Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Utenos „Juventus“. Kovo 23 d. 19 val. – miuziklas „Paryžiaus katedra“. Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“.
KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją.
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
sportas, sveikata Teniso arena
VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS TĘSIASI! Dabar PALANKIAUSIA įsigyti keliones į Turkiją, Barseloną, Maljorką, Bulgariją bei Kretą!
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.
Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm.
Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.
Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
pramogos parodos atkelta iš 17 p.
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs. Informacija. Vol.2“; G.Skudžinsko „Tyla“‘; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 17 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Aš dailininkas – piešimas parodoje“. Kovo 24 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stebuklingas piešinys“. Kovo 31 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinė nuotaika-margutis“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAI Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt. Kovo 15 d. 17.30 val. G.Rupeikaitės filmas „Variacijos kaukių tema“ (Lietuva). 18.10 val. J.Macias. „Planai rytojui“ (Ispanija). 20 val. J.Garano, J.M.Goenaga. „80 dienų“ (Ispanija). Kovo 16 d. 17.30 val. D.Fabianova. „Mėnulis tavyje“ (Slovakija). 19 val. M.Č.Solčanska. „Legenda apie skraidantį Kiprietį“ (Slovėnija, Lenkija). 21 val. R.Banionis. „Neatmenu tavo veido“ (Lietuva).
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki kovo 20 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos paroda. Kovo 21 – balandžio 20 d. lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Balandžio 20 – gegužės 4 d. I.Leščinskaitės mokinių apžvalginė darbų paroda. Kovo 29 – balandžio 27 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki kovo 28 d. Eglės Vertelkaitės kūrybos darbų paroda (grafika, Vilnius).
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakūrų šalyje“. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.
Kovo 23 d. 17 val. vakaras „Prie rojalio, tarp paveikslų“ „Dainų sparnais“, skirtas romantinei muzikai, poezijai, dailei. Nemokamai.
TV programa
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – kovo 15 d. 10 val. integruota lietuvių liaudies pasaka „Kaip vilkas užsimanė duonos iškepti“ su vaidinimų elementais. Organizatoriai: Klaipėdos 1-osios spec. mokyklos mokytojai ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Ruoniuko“ filialo bibliotekininkės. Dalyviai: lopšelio-darželio „Bangelė“ vaikai. Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – kovo 15 d. 15.20 val. Vydūno ir Verdenės vidurinių mokyklų jaunųjų oratorių šventė. PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 16 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinių darbų paroda „Vitražiniai žibintai“ (vad. D.Reminienė); iki kovo 17 d. Klaipėdos „Versmės“ spec. mokyklos-darželio „Atžalyno“ priešmokyklinio ugdymo grupės ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Piešiu gražiausią žodį“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoj Lietuvoj“. Dailės mokytoja A.Rudzinskienė. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 27 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Spalvos“. Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki kovo 28 d. jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ Keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų paroda „Kad arbata būtų skanesnė...“. Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki balandžio 2 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Kelionės“. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki kovo 22 d. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinių popieriaus darbų paroda „Stebuklingas popierius“. Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda.
Klaipėdos apskrities
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vieievos simonaitytės šoji biblioteka
viešoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – susitikimai su aktoriais iš Vieno aktoriaus teatro renginių ciklo „Vieninteliai ir nepakartojami“/ Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai: kovo 16 d. 17 val. su V.Paukšte; kovo 23 d. 17 val. su D.Meškausku. Nemokamai. Konferencijų salė – kovo 16 d. 18.30 val. R.Rastausko teatrinių istorijų knygos „Bermudų trikampis“ (su DVD) premjera. Dalyvaus prof. G.Padegimas, V.Ivanova, G.Gugevičiūtė (moderatorė), E.Deltuvaitė, G.Skudžinskas ir autorius.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Vienuolio pašaukimas“ (5). 0.05 Įkyrių minčių nelaisvėje (1) (Danija, 2007 m.).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (9) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (3). 14.40 „iKarli. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11 Sportas. 19.14 Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7) (2). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“ (2). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“ (4). 1.00 „Svieto lygintojai“.
7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“. Parodijų šou (k). 8.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 9.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k).
12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komiška drama „Moterys“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 22.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.55 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.15 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 1.15 Statybų TV (k). 1.45–6.00 „Bamba“.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 LNOBT baletas. Léo Delibes’o „Kopelija“. Choreografas K.Simonovas (Rusija). Libreto, scenografijos ir kostiumų autorius M.Šemiakinas (JAV) (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų TV konkursas „Dainų dainelė 2012“. 16.05 Kultūros istorijos vakaras. Tautos sampratos kaita. Nuo politinės iki kultūriškai apibrėžtos. Dalyvauja istorikė Zita Medišauskienė (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.20 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.10 „Neskubėk gyventi“. 19.55 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Meistras“. Dok. f. apie dailininką Justiną Vienožinskį (2011 m.). 21.00 „Giminės“ (8). 21.50 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas (k).
9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Tarzano nuotykiai“. 12.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Tarzano nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Flešas Gordonas“ (3). 18.00 „Melo teorija“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Moterų lyga“. 21.30 Komiška drama „Orų pranešėjas“ (JAV, 2005 m.). 23.35 „Futurama“. 0.00 „CSI Majamis“. 0.55 „Futurama“. 1.30 „Flešas Gordonas“ (3).
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 10.05 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (9) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00, 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (4) (N-7). 21.00 „Vincentas“ (5) (N-14). 22.30 „Išrinktieji“ (N-14).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.52, 15.27 Saugus eismas. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Teritorija. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 Dok. f. „Meksikos narkotikų karai“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 21.45 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kultūra +. 9.45, 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 11.15 Dok. s. „Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai“ (1). 12.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 12.45 Fantastinis nuotykių f. „Stebuklingasis sidabras“ (Norvegija, 2009 m.). 14.15 Anim. nuotykių f. „Pakrantės pasakos“ (D.Britanija, 2008 m.). 15.45 „Broliai detektyvai“ (N-7). 16.45 „Mirties gniaužtuose“ (2) (N-7). 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (4). 18.45 „Pražūtingas auksas“ (3) (N-7). 20.15 „Apgaulinga tiesa“ (2) (N-7). 21.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 22.00 Komedija „Virtuvė sielai“ (Vokietija, 2009 m.) (N-14). 23.45 „Kritinė riba“ (3) (N-7). 0.45 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Kriminalinė drama „Pašėlusi vakarienė“ (JAV, 2000 m.). 9.00 Komedija „Lemiamas balsas“ (JAV, 2008 m.). 11.00 Drama „Žemės širdis“. 13.00 Romantinė komedija „Dvi dienos Paryžiuje“. 15.00 Drama „Henris Pūlas yra čia“. 17.00 Drama „Barija“. 19.25 Komedija „Labas ir sudie!“ 21.00 Romantinė komiška drama „Viki Kristina Barselona“. 23.00 Komedija „Gamtos keistenybės“. 1.00 Kriminalinė drama „Amerikietis“.
6.00 Labas rytas. 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Mados nuosprendis. 11.00, 14.00 Naujienos. 11.35 „Kriminalinės kronikos“. 12.00 Kitos naujienos. 12.30, 4.10 „Sužadėtuvių žiedas“. 14.55 „Marijos širdis“. 16.00 Vakaro naujienos. 17.00, 1.15 „Suprasti. Atleisti“. 17.45 Susituokime. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05, 3.20 „Asmeninės aplinkybės“. 22.20 „Trumpas laimingo gyvenimo kursas“. 23.40 Vakaro naujienos. 23.55, 5.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 0.05 „Kontekstas“. 1.00 „Žvaigždėlaivis“. 2.10 Drama „Mama, mes kartu“.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Banca Civica“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Talino „Kalev“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–„Caja Laboral“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 23.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga.
19
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Knygų vagilė“.
Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonininką * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Džiaukitės prasidedančiu pavasariu, būkite daugiau gryname ore, svajokite. Sėkminga diena megzti naujas pažintis, ieškoti naujų darbo, verslo galimybių. Jautis (04 21–05 20). Norėsite daug kalbėti, esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena, apgalvokite ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien kivirčų diena. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Liūtas (07 23–08 23). Būsite įvertintas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų. Mergelė (08 24–09 23). Lengvai įtikinsite artimuosius ar draugus imtis naujos veiklos, planuoti atostogas. Susikaupkite, nes jūsų išsiblaškymas gali būti konflikto priežastis. Svarstyklės (09 24–10 23). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote, bet kartu ir kritiškai apgalvokite ir jums peršamas mintis. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Tinkama diena užsiimti kūryba. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius, nes rytoj viskas pasikeis. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien galite tikėtis aplinkinių paramos, tad padėtis ne tokia jau ir beviltiška. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Labiau pasikliaukite savimi, panagrinėkite atidžiau, kas jums suteikia jėgų judėti pirmyn. Šią dieną išnaudokite susitikti su seniai matytais draugais, kurti naujiems planams.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d.
Jaunos grafikės vernisažas – gimtojoje Klaipėdoje Šiandien „Klaipėdos galerijoje“ atidaroma jaunos uostamiesčio menininkės Tomos Slimaitės grafikos paroda „Di”. Taip pat pavadintas grafikos ciklas – autorės baigiamasis magistro darbas.
Vilniaus dailės akademijos magistrantė T.Slimaitė gyvena ir kuria Klaipėdoje. Jaunoji kūrėja iš pradžių mokėsi Eduardo Balsio menų gimnazijoje, kur susidomėjo grafika. Ši dailės sritis, Tomos žodžiais, ją sužavėjo mistiškumu, paslaptingumu, kaprizingumu. Studijuodama akademijoje ji susipažino su šiuolaikiniu menu – konceptualiz-
mu, naujomis meno tendencijomis, tačiau jos kūrybos ištakos – asmeniniai išgyvenimai ir patirtys. „Graikiškai „Di“ reiškia objektą, susidedantį iš dviejų dalių, turintį du skirtingus požymius, – parodos idėją aiškino Toma. – Savo darbe priešpastatau du polius ir jiems būdingas savybes: vaikų kūrybos spontaniškumą, ryškumą, deformaciją lyginu su akademiniu sterilumu, taisyklingomis formomis, akademinio piešinio specifika. Vaikiški mano darbai aplinkos ir disciplinos veikiami pakeitė formą ir tapo akademiniais piešiniais, kartu su atsiradusiais įgūdžiais pra-
rado vaikystėje jaustą nevaržomą laisvę. Šią vidinę ir formos laisvę bandau atgauti laistymo – taškymo technika. Ji man simbolizuoja prigimtinę laisvę, vidinių ribų paneigimą. Ji sujungia dvi vyraujančias darbo temas ir išreiškia kompromisą tarp jų. Mano darbas – tai asmeninė patirtis, paieškos ir pozicija viename“. Vaikiški motyvai darbuose – iš autorės asmeninio archyvo, atlikti šilkografijos technika, o akademizmo šablonai – modeliai, gipsiniai torsai, anatomizmai – ofortu ir sausa adata, tai, anot autorės, atskleidžia akademizmo dvasią.
Jauna dailininkė dalyvavo grafikos parodose „Incisione” (Milanas), „Quadri di vetro” (Urbinas) Italijoje, Vilniaus dailės akademijos grafikų parodoje, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos 20-mečiui skirtoje parodoje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose, savo darbus eksponavo Druskininkų galerijoje „Sofa“. Dabar „Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) kviečia susipažinti su jaunąja uostamiesčio grafike ir jos kūrybinį kelią atspindinčiu grafikos ciklu „Di“. Vernisažas – 17.30 val. Paroda veiks iki balandžio 12 d.
Poliai: T.Slimaitės grafikos cikle „Di“
priešpastatomi vaikiško piešinio motyvai ir akademizmo šablonai.
Orai
Šiandien debesų daugės. Kai kur, dau giausia vakariniuose rajonuose, numato mi nedideli krituliai. Temperatūra kils iki 4–5 laipsnių šilumos. Rytoj žymesnių kri tulių neprognozuojama. Vietomis tvyros rūkas. Naktį kai kur dar paspaus 1–2 laips nių šaltukas, o dieną šils iki 8 laipsnių ši lumos. Savaitgalio naktimis šalčio nebe numatoma, dienomis temperatūra turė tų kilti iki 10 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 15 d.
+3
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) 3
+5
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+3
Utena
+3
6.50 18.39 11.49
75-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 291 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +10 Brazilija +23 Briuselis +18 Dublinas +10 Kairas +18 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8
kokteilis Koncertas buvo nuobodus? „Kas svarbiau? Pask ut inė daina kon certe, ar pirma poz ic ija pas iimant paltą rūbinėje ir išvairuojant automo bil į iš aikštelės prie koncerto vietos?“ – vis ner imsta disk usija tarp „Koktei lio“ skaitytojų. Žodžių mūšis užvirė po to, kai Jolanta papriekaištavo klaipėdiečiams, jog šie, dar skambant paskutinei Gyčio Paške vičiaus koncerto dainai, anot moters, lyg kiaulės puolė į drabuž inę. Į barn į įsivėlusi Sig ite metė akmen į į dain in inką: „Jei žmonės bėga į rū binę neišklausę paskut inės dainos – tai kažką reišk ia, parodo koncerto ly gį. Pat i buvau ir sakau, kad koncertas buvo nuobodus.“
Kavinė pristabdytų bėgimą Nebuvėl is, prisipaž inęs, kad dar ne spėjęs apsilank yt i „Švyt ur io“ areno je, irg i panoro pasamprotauti. „Gal toje arenoje nėra kavinių ar restorano, kur žmonės po koncerto galėtų pasėdėt i, pasidalyt i įspūd žiais apie reng in į ar papliurpt i kitom is temom is. Gal tada taip nebūtų, kaip „žvejukuose“, kur vy rai puola prie paltų ir savo mašinų.“
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+14 +22 –4 +4 +16 +13 +21 +14
Praha +9 Ryga +1 Roma +17 Sidnėjus +29 Talinas +1 Tel Avivas +16 Tokijas +13 Varšuva +7
Vėjas
3–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Marijampolė
Vilnius
+3
Alytus
Vardai Klemensas, Lionginas, Lukrecija, Raigardas, Tautas, Tautgintė.
kovo 15-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+3
+2
+2
5
+2
+4
+4
+4
6
rytoj
šeštadienį
+4
+6
+2
+5
+4
+3
9
44 m. pr. Kr. buvo nužudy tas romėnų diktatorius bei karvedys Julius Caesar. 1637 m. gimė Kaz im ie ras Jonas Sapiega, LDK valstybės ir karo veikė jas. Mirė 1720 m. 1907 m. pirmą kartą Suo mijos istorijoje į parlamen tą buvo išrinktos moterys. 1909 m. gimė Jonas Že mait is-Vyt aut as, kar i ninkas, partizaninio pa siprieš in imo Liet uvoje generolas, Lietuvos lais vės kovos sąjūd žio pir
min inkas. 1954 metais nuž udytas Butyrk ų ka lėjime Maskvoje. 1941 m. iš apyvartos išim ti lietuviški pašto ženklai. 1975 m. gimė JAV televi zijos ir kino aktorė Eva Longor ia, ger iausiai ži noma kaip ser ialo „Nu siv ylusios namų šeim i ninkės“ aktorė. 1983 m. paskelbta Pasau linė vartotojų teisių diena. Europos Sąjungoje (ES) ši diena vadinama Europos vartotojų diena.
2008 m. po sunkios li gos mirė maestro, akto rius bei renginių vedė jas Vytautas Kernagis.
F.Kirkorovas žada priblokšti Klaipėdą Įspūdinga choreog rafija, šimtai skirtin gų kostiumų, milži niški LED ekranai – rytoj Klaipėdo je koncertuosian ti Rusijos estrados žvaigždė Filipas Kirkorovas publikai žada aukščiausio ly gio šou.
Pavojus: žmonės spūstyse prie rū
binių gali būti suspausti ir sutrypti.
Nemokamas patarimas Kai sut rinka viršk in imas ir nepade da įprastos tok iais atvejais arbatos, išsiv irk ite granato žievės. Kadang i ji kieta, virk ite uždengtame inde 20–25 min. Po to palauk ite, kol pritrauks.
Nugirsta diskusija – Pameč iau automobil io numer į, – žmogus guodėsi pol icininkui. – Kur ? – Jei žinočiau, kur pamečiau, nueičiau pasiimt i.
Linksmieji tirščiai Išklojo meistras virtuvėje linoleumą. Nusprendęs atsipūst i, čiupt čiupt už kišen ių – niek ur nėra cigarečių. Stai ga mato – vidury virtuvės po linoleu mu kalnel is išk ilęs. „Neg i dėl pustuščio pakelio cigarečių visą dangą plėši“, – pagalvojo. Plaktuku kelis kartus tvojo – ir grindys lyg ios. Tuo metu įeina šeimininkė: – Va imk ite, meistrel i, savo cigaretes, kur ios kor idor iuje buvo. O jūs mano žiurkėno čia nematėte? Česka (397 719; visus koncertus reikia rengti vasarą, tuomet žmonės tikrai neskubės pasiimti paltų)
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Su žiniasklaida nebendrauja
Teigiama, jog Lietuvoje atlikė jas pristatys patį brangiausią savo karjeroje šou, į kurį buvo investuo ta net 3 mln. eurų. F.Kirkorovo gastrolėmis Lietu voje besirūpinančios agentūros „Makroconcert Lietuva“ komu nikacijos vadovas Aivaras Gelžinis pasakojo, jog kai šios programos premjera įvyko Kremliuje, buvo su rengti du pasirodymai ir į abu ren ginius visi bilietai buvo iššluoti. Mūsų šalyje viešintis daininin kas taip pat renka anšlaginius kon certus. „Tai pirmasis F.Kirkorovo ban dymas parengti išties vakarietišką šou, kuris mažai kuo nusileidžia Va karų šalių atlikėjų pasirodymams, – tvirtino pašnekovas. – Apskritai vi sas šis turas – išskirtinis, tai didelis iššūkis dainininkui, tad F.Kirkoro vas nedalija interviu, nebendrau ja su žiniasklaida – tai, ką jis daro scenoje, jo šou kalba už jį patį.“
Populiarus: Rusijos estrados karaliumi tituluojamo F.Kirkorovo koncertai Klaipėdoje visada sulaukia anšlago.
Maždaug trijų valandų trukmės koncerte atlikėjas pristatys tiek naujas, tiek jau publikos pamėg tas dainas. Keliauja mersedesu
Kartu su Rusijos estrados kara liumi į Lietuvą atvyko daugiau nei 40 žmonių komanda: grupės muzikantai, baleto šokėjai, agen tai. Atlikėjui bei jo trupei parengta daugiau nei 150 kostiumų, o spe cialios šuo dekoracijos gabenamos vilkiku. Pats F.Kirkorovas po Lietuvą ke liauja S klasės „Mercedes Benz“ automobiliu. A.Gelžinis patikino, jog turo Lie tuvoje organizatoriams įspūdingų ar keistų įgeidžių žvaigždė nepa teikė, liko patenkintas ir parink tų viešbučių siūlomu meniu. Ar
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
F.Kirkorovas nepageidavo net gar siųjų zefyrų, kurių esą įmanoma gauti tik Maskvoje? „Man pačiam apie tai neteko nieko girdėti. Manau, kad nereikia tikėti viskuo, kas parašyta. Tur būt labiausiai F.Kirkorovo pagei davimai išsiskyrė tuo, jog ypatin gas dėmesys koncertų metu turėtų būti skirtas apsaugai. Galiu pasa kyti, kad per visą mano karjerą tik viena populiari Vakarų grupė buvo prašiusi tokio apsaugininkų skai čiaus“, – prisipažino pašnekovas, nepanoręs konkretizuoti atlikėjui skirtos apsaugos pajėgų. Klaipėdoje neužtruks
Viešnagės Lietuvoje metu žvaigž dė, be Vilniaus, nakvynei taip pat apsistos uostamiestyje, viešbuty je „Amberton Klaipėda“.
Tik, priešingai nei sostinėje, Klaipėdoje garsenybė laisvo laiko neturės. A.Gelžinis spėjo, kad po koncerto „Švyturio“ arenoje F.Kir korovas pageidaus pavakarieniau ti viename uostamiesčio restoranų. Tačiau esą tai paaiškės tik koncer to dieną. Pirmąjį savo šou atlikėjas suren gė pirmadienį Vilniuje, o vakar – Kaune. Šiandien F.Kirkorovo kon certas suplanuotas Šiauliuose. A.Gelžinis pasakojo, jog antra dienį – laisvą dieną dainininkas praleido sostinėje, čia aplankė žy mesnes vietas bei užsuko į keletą parduotuvių. Garsųjį atlikėją ma loniai nustebino Deimantų muzie jaus staigmena – F.Kirkorovas gavo dovanų briliantą savo dukrai. Prieš koncertą Kaune žvaigždė dar spėjo apsilankyti Trakuose.