TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Ketvirtadienis, kovo 15 d., 2012 m. Nr. 62 (1261)
Laikinasis „Snoro“ administratorius S.Freakley teigia, kad banką rado labai sunkios būklės. Lietuva 4p.
Nors lietuvių piniginėse yra bent po kelias banko korteles, jos grynųjų vis dar nepakeičia. Tema 8p.
diena.lt
Autobuso katastrofa Šveicarijoje sukrėtė Belgijos gyventojus. Pasaulis 12p.
Nei eismo, nei sporto
1 Lt
Tikimės, kad Seimas ga na greitai apsvarstys ir priims tokius įstatymus, kurie leis pertvarkyti FNTT. Premjeras Andrius Kubilius
5p.
Miestas
2p.
Kvies saugoti silpniausių Vaiko teisių gynėjai ir medikai sune rimę – vis daugiau mažylių patiria smurtą artimiausioje aplinkoje, o Lie tuva jau išsiskiria „tolerancija“ auklė jimui diržu, net lopšelinukų. Situa ciją turėtų pakeisti vakar pristatyta socialinė kampanija „Saugok mane – aš mažas“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mažylių pažeidžiamumą.
Menas Mistika: Vilniaus valdžia tvirtina, kad sporto renginiai Gedimino prospekte vyksta nuolat, o ten įsikūrę verslininkai sako jų nematantys. Simono Švitros nuotr.
Vilniaus valdininkai prieš kurį laiką uždraudė Gedimino prospekte savaitgaliais važiuoti automobiliais ir žadėjo organi zuoti sveikatingumo renginius. Vilniečiai šiandien šių renginių pasigenda, o verslą į neviltį varo tuščia centrinė miesto gatvė.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Paklaustas, kodėl savaitgaliais sos tinės Gedimino prospekte automo bilių eismas draudžiamas, Vilniaus meras Artūras Zuokas savo socia linio tinklo „Facebook“ profilyje neseniai tvirtino, kad draudimas įvestas dėl savaitgaliais čia organi zuojamų sveikatingumo renginių.
12
20 – ėti tas on Mesižm usi pa mia iai įdoentin i šv giniaje renstinė so
s ete amaus t Similniu V ėd jos Kaladici r
Birutės Mar likimo veidrodis
2
Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt
tai. meuris d nui ite erk rako Atv m D daja
Juo
eliu sen tai Procep reuciu ienei K kar va
Tač iau Ged im in o pros pekte įsikūrusius verslininkus tokie me ro pareiškimai tik erzina. Jie tikina jau seniai šioje gatvėje nematę nė vieno sporto renginio, juolab kad jie vyktų kiekvieną savaitgalį. Šioje gatvėje esančio baro „Or gazmus Lounge“ vadovas Audrius Janušauskas iš mero žodžių pasi šaipė miesto vadovo so cialinio tinklo profilyje.
13p.
na Vieka – ša to šimčių lu eg dėka pa
– ok
ikulizgėtiti b ndy Riz au k s ir gu leis
t
Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt
2
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
miestas
11p.
Šiandien prasideda tradicinis jaunimo bokso turnyras.
Miestui nesiseka skolintis Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei Vilniaus vystymo kompani jai kol kas nepavyko pasiskolinti iki 77 mln. litų investicijų projektams fi nansuoti. Didžioji paskolos dalis tu rėjo būti skirta naujos požeminės automobilių aikštelės statybai.
Vilniaus savivaldybės Viešųjų pir kimų skyriaus Dokumentų rengi mo poskyrio vedėja Jūratė Dailido nienė BNS pranešė, kad antradienį, pasibaigus terminui, nesulaukta nė vienos paraiškos konkursui. „Vakar turėjo būti atplėšti vokai. Nežinome priežasčių, kodėl nė ra pasiūlymų“, – sakė J.Dailido nienė. Vilniaus vystymo kompanijos vadovas Renatas Dudonis BNS sa kė, kad planuojama skelbti naują konkursą. „Manau, kad rengsime nau ją konkursą, kortas sumaišė savi valdybės paskelbtas konkursas“, – sakė bendrovės vadovas.
66,8 mln. litų
gali kainuoti naujos automobilių aikštelės statyba.
Pernai gruodžio viduryje skelb ta, kad nedidelė dalis paskolos lėšų būtų skirta išperkamosios nuomos bendrovės savivaldybės administ raciniam pastatui išpirkti, o ki ta dalis – naujos požeminės auto mobilių aikštelės statybai. Vilniaus vystymo kompanijai pri klauso 20 aukštų savivaldybės pa statas. 100 proc. bendrovės akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip už 77 mln. litų paskolą Vil niaus vystymo kompanija vėl galė tų įkeisti savivaldybės administra cinį pastatą. Dabar pastatas pagal išperkamosios nuomos sutartį pri klauso „SEB lizingui“, ji galioti baigia2014 m. Už savivaldybės administraci nį pastatą dar reikia sumokėti apie 14,9 mln. litų. Remiantis ekspertų skaičiavimais, atliktais spalį, nau jos automobilių aikštelės statyba gali kainuoti apie 66,8 mln. litų, tačiau kaina gali būti ir mažesnė. Naują požeminę automobilių stovėjimo aikštelę Vilniaus savi valdybė ketina statyti šalia Na cionalinio operos ir baleto teatro, prie J.Lelevelio ir A.Vienuolio gat vių sankirtos, joje ketinama įrengti apie 500 vietų automobiliams. Tiesa, kai kurie ekspertai skai čiavo, kad pastatyti stovėjimo aikš telę miestui gali kainuoti net ir 150 mln. litų, nes valdininkai pamiršo apskaičiuoti paskolos mokėjimo palūkanas, nepridėjo PVM.
Aikštelę šalia Nacionalinio ope ros ir baleto teatro pastatyti su manyta daugiau nei prieš dešimt metų. O projektai buvo rengiami iš viso dešimčiai panašių aikštelių miesto centre, tačiau miesto val džioms pavyko įrengti tik vieną – po Gedimino prospektu. Didelių skolų slegiama Vilniaus valdžia neseniai paskelbė 130,217 mln. litų bendros vertės pen kių paskolų konkursą – lėšos bus naudojamos ankstesnėms skoloms grąžinti. 2012 m. biudžeto projekte numatyta išleisti beveik 190 mln. litų skolintų pinigų. Didžioji dalis šios sumos, maždaug 128 mln. li tų, skirta Miesto ūkio ir transpor to departamentui. Per 2012 m. iš viso savivaldy bė ketina grąžinti daugiau nei 175 mln. litų skolintų pinigų. Tačiau skolų našta greičiausiai nė kiek ne sumažės, nes didžiąją dalį jų keti nama dengti naujais kreditais. Tam biudžete jau numatyta kiek dau giau kaip 120 mln. litų. Kita didelė skolų dalis, maždaug 54 mln. litų, bus dengiama iš savi valdybės biudžeto. Skoloms grą žinti taip pat numatyta per 1,4 mln. litų skirti iš Privatizavimo fondo. Konkurso medžiagą bendrovė iš siuntė visiems šalyje veikiantiems bankams, bet rimčiau ja domėjosi SEB bankas, „Swedbank“ ir DNB bankas.
Smūgių kruša Vaiko teisių gynėjai ir medikai sunerimę – vis daugiau mažylių patiria smurtą ar timiausioje aplinkoje, o Lietuva jau išsi skiria „tolerancija“ auklėjimui diržu.
BNS, VD inf.
Statybininkų g. 7: šilumos taupymo darbai grąžino išleistus litus Statybininkų g. 7 daugiabutis šią žiemą pateko tarp šilumos taupymo rekordininkų. Vasarį name šilumos rodikliai buvo 12 proc., o sausį – net 26 proc. geresni nei prieš metus. Šilumos sutaupyti gyventojams pavyko, nes daugiabutį prižiūrinti bendrovė „Naujamiesčio būstas“ praėjusį rudenį prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos. Anot „Naujamiesčio būsto“ vadybininko Evaldo Mardoso, sutaupyti pavyko užsandarinus rūsio ir laiptinės langus, įėjimo ant stogo duris, atnaujinus namo vamzdynų izoliaciją. Pasak vadybininko E.Mardoso, kai kurie laiptinės langai turėjo tik po vieną stiklą, todėl anksčiau laiptinėje energijos nuostoliai buvo dideli. Sostinėje stovinčio daugiabučio svertinis šilumos suvartojimo koeficientas vasarį buvo 43,5 Wh/m2/DL, o prieš metus siekė 49,4 Wh/m2/DL. Tai reiškia, kad šis rodiklis sumažėjo 12 proc. Sausį koeficientas sumažėjo net 26 proc.: nuo 50 Wh/m2/DL prieš metus iki 37 Wh/m2/DL šiemet. Namo gyventojai taupymo programoje numatytus ir atliktus darbus įvertino teigiamai, tačiau laukė jų rezultatų. Šio šildymo sezono duomenys juos turėtų paskatinti šilumą taupyti dar aktyviau. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. „Šilumos taupymo priemones prižiūrimuose namuose pradėjome dieg-
ti prieš porą metų, beprotišku tempu ėmus augti šilumos kainoms. Pernai sukūrėme 5 žingsnių šilumos taupymo programą, kurioje pasiūlyti darbai buvo atlikti 2 tūkst. daugiabučių namų pagrindiniuose šalies miestuose. Matome, kad administratorių pastangos padėjo gyventojams sutaupyti“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas.
NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutinis rodiklių gerėjimas 2011–2012 m. sezoną, palyginti su 2009–2010 m., siekė 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Klaida: bet koks smūgis vaikui yra suaugusio žmogaus nesusival
dymas.
„Shutterstock“ nuotr.
Statistika 2011 m. 113 vaik ų iki 3 metų nuken tėjo nuo fizinio, emocinio ir seksua linio smurto. 2010 m. – 98 tok io pat amž iaus vai kai. 2011 m. 92,9 proc. šio amž iaus vai kų nukentėjo nuo tėv ų, o likę – nuo
patėvių, giminaičių. 2011 m. 64,6 proc. šio amž iaus vai kų patyrė fizinį smurtą artimoje ap linkoje. 2010 m. – 57,9 proc. to pat ies am žiaus vaik ų. Šaltinis: Vidaus reikalų ministerija
Nei eismo, nei spo 1
„Šiandien 9 val. ry to pasipuošęs sportine apranga atvykau į Gedimino prospektą, bet jūsų žadėto sveikatin gumo renginio vėl nesulaukiau. Norėčiau paklausti, kada vėl man sportiško renginio sekmadieniais tikėtis?“ – kandžiai pašmaikšta vo verslininkas. Jį, kaip ir daugelį kitų prospek te įsikūrusių barų bei parduo tuvių savininkų, piktina miesto valdžios sprendimas neleisti va žiuoti automobiliams. Tačiau ne šį draudimą verslininkai vadina tragedija, o tai, kad apskritai nė ra vietų automobiliams kur nors greta prospekto, ypač dalyje ne toli Seimo, pastatyti. „Nuo 9 iki 15 val. sekmadie niais Gedimino prospektas pa skelbtas SPORTO bei RENGINIŲ pros pekt u, trokšt u dalyvau ti“, – toliau socialiniame tinkle šmaikštavo A.Janušauskas. Me
ras A.Zuokas į šias kandžias vil niečio pastabas nereagavo, nors į jam palankesnius komentarus vi suomet mielai atrašo.
Pasipuošęs sporti ne apranga atvykau į Gedimino prospektą, bet jūsų ža dėto sveikatingu mo renginio vėl ne sulaukiau. Sostinės savivaldybės Viešų jų ryšių skyrius dienraščiui „Vil niaus diena“ atšovė, kad vilniečių būgštavimai nepagrįsti. Esą šioje miesto vietoje sporto renginiai ir dabar vyksta nuolat. „Juk ir pernai vyko daug ren ginių Gedimino prospekte – pra
3
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
tenka ir kūdikiams Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Smūgis – ne bausmė
Sostinėje vakar pristatyta socialinė kampanija „Saugok mane – aš ma žas“ skatina atkreipti dėmesį į kū dikių ir mažylių apsaugą. Kampanijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į mažų vaikų pažeidžiamumą. Tėvai, globėjai, specialistai ir institucijos skatina mi auginti ir auklėti vaikus be fi zinių bausmių ir formuoti bei gin ti visuomenės nuostatas dėl vaikų auginimo be smurto. „Kai kalbame apie vaiką, svarbu suvokti, kad už jį atsakingi žmonės yra tėvai, kitai atvejais – globėjai. Jie turi tinkamai jais rūpintis. Kal bame apie pačius mažiausius – iki 3 metų – vaikus. Puikiai supranta me, kad jie nepadarė nieko tokio, už ką galėtų gauti kokią nors bausmę. Bet koks smūgis vaikui yra suau gusio žmogaus nesusivaldymas“, – vakar surengtoje spaudos konfe rencijoje sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Ji pridūrė, kad tokio pobūdžio nusikaltimų daugėja ir kad vi si smurto reiškiniai neapsieina be skaudžių padarinių. Jie gali būti psichologiniai, medicininiai, vys tymosi ir kt. Vienas tokių yra su krėsto vaiko sindromas. Paprastai tariant, tai nutinka, kai mažas vai kas yra stipriai supurtomas. VU Santariškių vaikų ligoninės oftalmologės Donatos Montvilaitės teigimu, pats sindromas traktuoja mas kaip galvos smegenų trauma. Jį patyrę vaikai dažniausiai atsidu ria Intensyviosios terapijos skyriu je. Viso to padariniai: gali sutrikti vaiko rega, net iki apakimo, klau sa, atsiranda traukuliai, vėliau vai kas gali blogai vystytis, sutrinka jo intelektas, gebėjimas sėdėti, skai tyti ir pan. Kritika Seimui
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažėrė kritikos ir Seimui, kad šis nepriima įstatymo, draudžiančio smurtą prieš vaikus.
„Ne kartą buvo iniciatyva Seime priimti įstatymą, draudžiantį smur tą prieš vaikus, deja, ji užgeso. Tikrai labai gaila, kad kartais politikai lei džia sau palyginti su savimi, jie buvo mušami ar ne. Tai labai netinkamas palyginimas ir netinkamas išeities taškas“, – sakė E.Žiobienė. Jos nuomone, ne tik įstatymų pakeitimas, smurto draudimas duos vaisių. Svarbiausia, pasak E.Žiobienės, yra keisti visuome nės mąstymą, suvokimą, kad ne smūgiu klausimai sprendžiami, o žodžiu, bendravimu.
Edita Žiobienė:
Kalbame apie pačius mažiausius – iki 3 me tų – vaikus. Puikiai su prantame, kad jie ne padarė nieko tokio, už ką galėtų gauti kokią nors bausmę. VU profesorius vaikų psichiat ras Dainius Pūras teigė, kad prie vartos apraiškų yra labai daug. Pa sak jo, visi ekspertai sutaria, jog dauguma žmonių prievartą taiko ne todėl, kad jie yra blogi, o todėl, jog nežino, kad yra neprievartinių būdų vaikų auklėjimo problemoms spręsti. „Džiaugiamės, kad yra daug ne vyriausybinių organizacijų, Para mos vaikams centras, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Ta čiau yra daug neatliktų namų dar bų. Palyginti su daugeliu kitų Eu ropos valstybių, Lietuva pastaruoju metu apsileido. Dėl to atsakomybė tenka įstatymų leidėjams, vykdo mosios valdžios institucijoms. Arba dėl aplaidumo ir vidi nės valios stokos tie namų darbai neatliekami, arba gana sąmonin gai, demonstratyviai oponuojant tarptautinėms rekomendacijoms, JT Vaikų teisių konvencijos prin cipams ir išradinėjant kitokią vai
orto dedant Vilniaus maratonu, bai giant gatvės krepšinio renginiais. Be to, kai vyksta Sostinės dienos, prospekte visuomet randama vie tos visokiems žaidimams ir pana šiai. O Nerūkymo diena, Diena be automobilio, Europos judrioji sa vaitė – šių renginių programose labai daug sveikatingumo rengi nių. Atšilus taiči mankštos persi kels i Gedimino prospektą, skve rus ir Sereikiškių parką“, – rašoma dienraščiui atsiųstame savivaldy bės komentare. Viešųjų ryšių skyrius taip pat pridūrė, kad rugpjūtį jau dvejus metus iš eilės vyksta Vilniaus ve lomaratonas, varžybos „Vilnius Challenge“. Dar daugiau renginių planuojama atšilus. Visuomeninių sporto ir svei katingumo renginių organizavi mu sostinėje rūpinasi savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga „Svei kas miestas“. Jos vadovas Mantas
Paulauskas sako, kad ateityje Ge dimino prospekte iš tiesų ketina ma rengti įvairiausių sporto programų. „Manoma, kad sekmadieniais Gedimino prospekte galėtų vyk ti dviračių, bėgimo ar šiaurietiško jo ėjimo žygiai. Atšilus orams, prie Baltojo tilto planuojamos sveika tingumo mankštos“, – tvirtino M.Paulauskas. Tačiau daugiausia dėmesio da bar skiriama ne miesto centrui, o nuošaliau esančiam Vingio parkui. Būtent čia, anot pašnekovo, galėtų vykti daugiausia renginių. „Šiuo metu didelis dėmesys ski riamas Vingio parkui tvarkyti, sporto bei sveikatingumo užsiėmi mams parengti. Manoma, kad iki šiol nelabai žmonių lankytas Vin gio parkas taps puikia vieta spor tuojantiems ir norintiems spor tuoti žmonėms“, – kalbėjo „Sveiko miesto“ vadovas.
kystės ir šeimos politiką, kurią įgy vendinti prieštarautų esminiams principams“, – sakė D.Pūras. VU profesoriaus teigimu, tokia me kontekste sunku įgyvendinti šiuos modernius principus. Pasak jo, reikia susitarti dėl prioritetų. Šūkių neužtenka
„Reikia susitarti, ar mes iš tikrųjų saugome vaikus nuo prievartos, o tai yra sunkus kasdienis visų mū sų darbas, ar mes tęsiame šūkių, stendų politiką arba paramą gru puotėms, kurios neįtinkantiems sau žmonėms klijuoja pedofil ų eti ketes. Gal tai ir būtų juokinga, bet darosi nebejuokinga. Tai trukdo įgyvendinti tikrą prievartos prieš vaikus prevenciją Lietuvoje“, – kalbėjo D.Pūras. Du kartus – 2005 ir 2009 m. – Paramos vaikams centro užsakymu buvo atliktas rinkos tyrimų bend rovės „TNS Gallup“ tyrimas dėl fizinės bausmės auklėjant. Nau jausiais jo duomenimis, 45 proc. apklaustųjų Lenkijoje, 37 proc. Latvijoje mano, kad fizinės baus mės vaikams yra pateisinamos. Lietuvoje taip manančių yra net 52 proc. apklaustųjų. Kaip teigė Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė, per tuos metus nuo pirmo tyri mo procentas pateisinančių fizi nes bausmes vaikams Lietuvoje išaugo, o kitose šalyse sumažėjo. Kodėl pas mus taip manančių yra daugiausia? „Nežinau mokslinio atsakymo, bet viena idėjų buvo tokia, kad vie nas tų veiksnių, kuris dar padidino tą skaičių, yra tam tikra kampani ja, nukreipta prieš vaikus. Pas mus labai daug informacijos, kalban čios, kad vaikai yra blogi, netinka mai elgiasi. Atrodo, kad tokie baisūs tie vai kai ir mes visi suaugę esame be jėgiai. Ir, žinoma, kai aukščiausio lygio politikai teigia, kad nėra kito būdo susitvarkyti su vaiku, kaip tik jį mušti, paprastam žmogui ir atro do, kad nieko kita ir nelieka dary ti“, – aiškino A.Kurienė.
Registravo 100 problemų Atnaujintame Vilniaus savival dybės interneto portale nuo metų pradžios veikia miesto problemų registras. Jame per du mėnesius registruota per 100 problemų.
pat gali rasti tarybos posėdžių dar botvarkes, internetu pateikti nuo monę ir pasiūlymų savivaldybėje svarstomais klausimais, dalyvauti miesto apklausose. VD inf.
Portale taip pat veikia interaktyvu sis miesto žemėlapis ir e. demok ratijos priemonės, be to, savivaldy bė jau keletą metų internetu teikia e. paslaugas. Pasak Vilniaus tary bos narės Indrės Jakaitytės, arti miausiu metu veiks mobili miesto programėlė, su kuria bus galimy bė dar patogiau registruoti paste bėtas miesto problemas. Interne to portale vilnius.lt gyventojai taip
Gali likti be namų Į medžius kelti naujų inkilų var nėnams ir kitiems žmogaus globą mėgstantiems paukščiams šiemet nei savivaldybė, nei seniūnijos, nei gamtos mylėtojai nesiruošia.
Kasmet sostinėje inkilų kabinimo akcijas organizavę visuomeninės organizacijos „Darom“ atstovai teigė šiemet savo jėgas telkian tys į kitus darbus. Organizacijos vadovas Karolis Sargūnas tvirti no, kad inkilų bus kabinama Kau ne, o Vilniuje pasiūlė šiuo darbu užsiimti kitiems. Lietuvos žalių jų judėjimo Vilniaus skyriaus at stovė Janina Gadliauskienė sakė, kad jų organizacija šiemet neturi
tam pinigų. Pilaitės mikrorajono seniūnas Albinas Šniras prisipa žino, jog rūpinimąsi sparnuočiais į antrą planą stumia kiti darbai. Neplanuoja inkilų kelti ir politi nės partijos. VD inf.
Vyriausybė parems lietuviškas mokyklas Vyriausybė dar praėjusį rudenį nusprendė, kad šiais mokslo me tais kaimynėje Lenkijoje veikian čioms valstybinėms lietuviškoms mokykloms skirs 350 tūkst. litų.
2011-aisiais tam iš Privatizavimo fondo panaudota 120 tūkst. litų, o trečiadienį Vyriausybė posėdy je apsisprendė dėl 230 tūkst. litų paramos likusiems mokslo me tams. Švietimo ir mokslo minis terijos kancleris Dainius Num gaudis vakar sakė, kad ši parama iki mokslo metų pabaigos padės išlaikyti Lenkijos nepakankamai finansuojamas mokyklas. Jo tei gimu, parama bus padalyta pen
kioms lietuviškoms Lenkijos mo kykloms. Pasak Lenkijos lietuvių, Lenkijos valdžia žada svarsty ti galimybę didinti finansavimą lietuviškoms mokykloms Lenki joje, tačiau pakeitimų numatoma tik nuo 2013-ųjų. BNS, VD inf.
Cigarečių slėptuvė mazuto cisternose Vilniaus teritorinės muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarny bos pareigūnai su „Lietuvos gele žinkelių“ darbuotojais aptiko be veik 5 tūkst. nelegaliai gabenamų pakelių cigarečių.
tempia pritvirtintus krovinius. Nuodugniau apžiūrint galimas slėptuves, prie troso rasti pritvir tinti blokų cigarečių ryšuliai. Ci garečių vertė viršija 33 tūkst. litų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. BNS, VD inf.
Kontrabandinės cigaretės ras tos Kenos geležinkelio poste, tik rinant iš Baltarusijos į Klaipėdą vykstančius krovininius sąstatus, po mazuto cisternomis. Pareigū nams įtarimų sukėlė po trimis cis ternomis pastebėti iš važiuoklės rėmų išlindę troseliai. Susidomė ję nematyta važiuoklės konstruk cijos detale ir stipriau timptelėję troselius, tikrintojai suprato, kad
4
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Be valdžios – vieną kadenciją Seimo Valstybės valdymo ir savi valdybių komitetas (VVSK) nuta rė, kad per apkaltą pašalintiems politikams pakanka ketverius me tus neleisti dalyvauti Seimo rinki muose.
Trečiadienį šis parlamento komite tas svarstė du alternatyvius Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo pro jektus, kuriems po pateikimo bu vo pritarta Seime. Pirmuoju siūloma apkaltos pro ceso tvarka pašalintiems asmenims netaikyti sankcijų, o antruoju – taikyti 8 metų draudimą kandida tuoti į Seimą. Komitetas nutarė, kad nuo sprendimo pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos iki teisės kandi datuoti į Seimą turi praeiti ne ma žiau kaip ketveri metai. VVSK bu vo paskirtas pagrindiniu komitetu, tad svarstymo etape parlamentarai balsuos dėl komiteto narių teikia mos formuluotės. „Komitetas pasirinko kompro misinį variantą – nusprendė, kad ketveri metai yra pakankamas ter minas, nes realiai skaičiuojant vis viena praleis daugiau kaip vieną kadenciją“, – BNS sakė komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas. Šiuo metu Seimo rinkimų įstaty mas numato, kad asmuo, kurį par
lamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso dau giau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims – 2004 m. per apkaltą prezidento posto nete kusiam opozicinės Tvarkos ir tei singumo partijos lyderiui, euro parlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 m. pa šalintam Linui Karaliui. Minima įstatymo nuostata kei čiama po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sausį pa skelbė, kad Lietuva pažeidė Eu ropos žmogaus teisių konvenciją uždrausdama iš prezidento parei gų per apkaltą pašalintam R.Pak sui visą gyvenimą kandidatuoti į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra ne proporcingas. EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nusta tė draudimą kandidatuoti į parla mentą sulaužius priesaiką, prem jeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisi nes išeitis. Teisininkų grupė patei kė tris variantus, tačiau jais visais buvo siūloma keisti Konstituciją. BNS inf.
Apklausa: S.Freakley laikinosios komisijos posėdyje užtruko apie porą valandų.
S.Freakley užbūrė komisiją
Buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigia, kad šio banko situacija buvo „labai sudėtinga, reika lavo skubių sprendimų“. Jų, pasak S.Freakley, ir buvo imtasi bendromis pastangomis. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Uždavė daug klausimų
Galimybė: jeigu Seimas siūlomas pataisas priimtų netrukus, R.Pak
sas galėtų kandidatuoti rudenį rengiamuose Seimo rinkimuose.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Trečiadienį S.Freakley davė pa rodymus banko „Snoras“ griūties aplinkybes tiriančiai Seimo laiki najai komisijai. Apie dvi valandas kalbėjęs už darame komisijos posėdyje buvęs banko laikinasis administratorius bandė aplinkiniais keliais pabėgti nuo žurnalistų, tačiau šie sugebė jo jį sustabdyti ir S.Freakley buvo priverstas bent trumpai atsakyti į užduotus klausimus. Anot S.Freakley, Seimo komi sijos nariai „uždavė ir gerų klau simų, kas vyko banke, kokia buvo jame nustatyta padėtis, kai vals tybė priėmė sprendimą jį nacio nalizuoti“. Buvęs laikinasis administrato rius teigė kiek įmanoma plačiau ir nuoširdžiau atsakęs į visus klau simus. „Sprendimus šiame problemi niame banke reikėjo priimti labai greitai, vadovaujantis komplek sine ir kuo išsamesne informaci ja. Su mumis labai gerai bendra darbiavo Lietuvos bankas ir kelios ministerijos“, – teigė jis ir pridū rė, kad dėl tokio glaudaus bendradarbiavimo Lietuvos valdžios sprendimai „Snoro“ atžvilgiu bu vo gana greiti ir efektyvūs. Derybas pradėjo anksčiau
S.Freakley patvirtino, kad su juo derybos dėl galimybės dirbti laiki nuoju „Snoro“ administratoriumi buvo pradėtos „prieš kelias dienas iki sprendimo dėl nacionalizavi mo priėmimo“. Pasak jo, sprendi mus dėl jo darbo šiame poste ir dėl atlyginimo už šį darbą „irgi reikė
jo priimti labai greitai“. Tai ir bu vo padaryta per kelias dienas. Tarptaut in ės kons ultac ij ų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris S.Freakley laikinuoju „Snoro“ administra toriumi buvo paskirtas 2011 m. lapkričio 16-ąją, kai Vyriausybė priėmė sprendimą nacionalizuo ti šį komercinį banką, o Lietuvos bankas paskelbė moratoriumą jo veiklai. S.Freakley buvo paskir tas vykdyti „Snoro“ stebėtojų ta rybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas.
Simonas Freakley:
Komisijos nariai uždavė ir gerų klausimų, kas vyko banke, kokia buvo jame nustatyta pa dėtis. Jis per aštuonias darbo die nas įsigilino į situaciją „Snore“ ir priėmė sprendimą rekomenduoti skelbti jo bankrotą. „Sprendimai, kaip sakiau, tu rėjo būti labai greitai priimti. Rei kėjo labai greitai išspręsti banko problemas, todėl buvo labai in tensyviai dirbama. Situacija dik tavo labai spartų darbą ir greitus sprendimus“, – aiškino S.Freak ley, kodėl aštuonių dienų pakako, kad būtų priimta rekomendacija dėl bankroto. Šio retai viešumoje pasirodan čio asmens atlyginimas nustebi no daugelį Lietuvos politikų, nes S.Freakley gavo 140 tūkst. eu
rų, arba po 16 tūkst. litų per die ną. Tačiau jis pats nekonkretiza vo, kodėl gavo būtent tokį atlygį už nuveiktą darbą. Pavadino kompetentingu
Seimo laikinosios „Snoro“ ko misijos vadovas Valentinas Ma zuronis paaiškino, kad derybose su Lietuvos banku dėl savo dar bo laikinuoju administratoriu mi S.Freakley argumentavo, ko dėl prašo atitinkamo atlygio sau ir savo komandai. „Komisijoje jo klausėme daug įvairių dalykų – pradedant nuo atvykimo į Lietuvą aplinkybių, atlyginimo klausimų, su kuo de rėjosi dėl darbo, baigiant situaci ja „Snore“ ir būtinybe priimti vie nokius ar kitokius sprendimus“, – sakė V.Mazuronis. Jis patvirtino, kad S.Freakley gavo pasiūlymą atvykti į Lietuvą administruoti „Snoro“ prieš ke lias dienas iki lapkričio 16-osios, kai bankas nacionalizuotas. „Man atrodo, tai kompetentin gas specialistas“, – sakė komisi jos pirmininkas. S.Freakley Sei mo komisijai taip pat išdėstė savo argumentus, kodėl buvo pasiūlyta skelbti „Snoro“ bankrotą. Tačiau jo atsakymai komisijai nekonkretizuojami. V.Mazuronis pranešė, kad kitą savaitę „Snoro“ situaciją komisi ja aiškinsis su jo bankroto admi nistratoriumi Neilu Cooperiu, ku ris yra S.Freakley kolega, dirbantis toje pačioje tarptautinių konsul tantų bendrovėje. Laikinoji „Snoro“ komisija sa vo išvadas ir pasiūlymus Seimui turės pateikti iki šių metų birže lio 1 d. Laikinajai tyrimo komisijai teks atsakyti į 14 klausimų.
5
KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012
lietuva Pasveikino mokytojus
Svarstys išvadas
Nauji įtarimai
Vyriausybės rūmuose trečia dienį apdovanoti Metų mokyto jo premijas pelnę šalies peda gogai. Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus geriausiems praėjusių metų mokytojams įteikė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Etikos ir procedūrų komisija svarstys liberalcentristų pra šymą įvertinti, ar tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo ap linkybių atlikusi Antikorupcijos komisija neviršijo įgaliojimų. Algimantas Salamakinas laiko si pozicijos, kad dėl šių išvadų turėtų balsuoti visas Seimas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pa reigūnai Radviliškio rajono sa vivaldybės administracijos di rektoriui Eugenijui Pranevičiui ir Radviliškio rajono savival dybės tarybos nariui Aloyzui Juodžiui pateikė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo. Tai va kar pranešė STT.
Vyriausybėje – kompromiso paieškos Vyriausybė trečiadienį nepriėmė nuta rimų atšaukti vidaus reikalų ministro įsakymus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Tik protokolinis sprendimas
Tačiau FNTT ketinama pertvarky ti. Be to, Vidaus reikalų ministerijos vadovas Raimundas Palaitis žadė jo stabdyti konkursus į šios tarny bos vadovų postus. Tokiais spren dimais, tikimasi, bus išspręsti tarp valdančiųjų konservatorių ir libe ralcentristų kilę nesutarimai dėl FNTT vadovybės. Vyriausybės pasitarime trečia dienį ministrai tik politiškai padis kutavo apie susidariusią situaciją dėl FNTT vadovų ir dėl premjero Andriaus Kubiliaus siūlymų pa naikinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pasirašytų įsa kymų galiojimą. Po diskusijų Vyriausybė nu sprendė nepriimti premjero pateiktų nutarimų ir apsiriboti tik protoko liniu sprendimu, kuriuo pripažįsta ma, kad konkursas į FNTT vadovus turėtų būti stabdomas. O nutarimai grąžinti buvusius FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą į pareigas išvis nebuvo priimti. Protokolinis sprendimas stabdy ti konkursą R.Palaičio neįpareigoja. Tačiau ministras pareiškė ketinąs atsižvelgti į Vyriausybės nuomonę ir greičiausiai stabdys konkursą, kuris turėjo vykti šį penktadienį.
tas šios tarnybos pavaldumas arba ji išskaidyta, kaip buvo planuoja ma padaryti prieš dvejus metus, kai prasidėjo diskusijos dėl FNTT reformavimo. „Tikimės, kad Seimas gana grei tai apsvarstys ir priims tokius įstatymus, kurie leis pertvarkyti FNTT“, – sakė A.Kubilius. Pasak premjero, atsižvelgda ma į numatomą FNTT pertvarką Vyriausybė „priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo pasiūlyta stab dyti konkursą eiti šios tarnybos va dovų pareigas“. „Visiems ministrams dalyvaujant vienbalsiai priėmėm tokį spren dimą. Niekas tam neprieštaravo“, – sakė Vyriausybės vadovas, paklaus tas, ar ir R.Palaitis balsavo už. Anot A.Kubiliaus, pasitarime „pasikeista nuomonėmis“ dėl siū lymo Vyriausybės nutarimu grąžinti V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas. „Yra, kaip žinote, įvairių teisinių nuomo nių šiais klausimais. Šiuo klausimu jokių sprendimų nepriėmėm. Mes tik pareiškėme savo nuomonę, kad priėmus sprendimus dėl FNTT per tvarkos būtų nelogiška tęsti kon kursą į šios tarnybos vadovus“, – sakė premjeras. Jis buvo priverstas pripažinti, kad Vyriausybė vargu ar turi teisinių galių grąžinti V.Gailių ir V.Giržadą į postus. Atsižvelgs į sprendimą
„Pasikeista nuomonėmis“
Anot A.Kubiliaus, Vyriausybė siū lys Seimui priimti FNTT pertvar kos įstatymą. Turėtų būti peržiūrė
Vidaus reikalų ministras R.Palai tis pareiškė nesąs prieš, kad FNTT būtų pertvarkyta. Jis užsiminė, kad reforma gali užtrukti ne vieną mė
nesį, galbūt netgi užsitęsti iki kitų metų, nes tai susiję ir su biudžetu, skiriamu šiai tarnybai. „Būtų neprotinga dabar, prieš rinkimus, smarkiai koreguoti biudžetą tik dėl FNTT pertvarkos“, – kalbėjo mi nistras. Kita vertus, R.Palaitis pripaži no, kad dar nėra atsakyta į dau gybę klausimų, kaip bus pertvar kyta FNTT, kam ji taps pavaldi, ar bus galutinai išformuota ir jos funkcijos išskirstytos įvairioms ki toms institucijoms. „Dabar į daug klausimų dar neatsakyta. Bet taip, kaip kadaise buvo sukurta FNTT, taip ir būtų galima ją dezintegruo ti“, – sakė jis.
Andrius Kubilius:
Pareiškėme savo nuo monę, kad priėmus sprendimus dėl FNTT pertvarkos būtų nelo giška tęsti konkursą į šios tarnybos vadovus. Vidaus reikalų ministerijos va dovas pareiškė atsižvelgsiąs į Vy riausybės protokolinį sprendimą, raginantį stabdyti konkursą ei ti FNTT vadovų pareigas. „Jeigu pertvarka vyks gana greitai, tikrai būtų racionalu stabdyti konkursą. Dar pasvarstysiu, ar stabdyti, bet, matyt, jis bus sustabdytas“, – tei gė ministras. Vėliau jis pareiškė, kad šį penk tadienį konkursas į FNTT vadovus tikriausiai nevyks. R.Palaitis pabrėžė neketinąs grąžinti buvusių FNTT vadovų į darbą. „Jie praradę teisę dirbti su slapta informacija. Pagal jokius įstatymus nėra galimybės jiems tos teisės atkurti“, – pareiškė jis. Ministras taip pat žada skirti
naują laikinąjį FNTT vadovą. Šiuo metu tarnybai laikinai vadovau ja Valstybės sienos apsaugos tar nybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas. „Jis atėjo su sąlyga, kad FNTT vadovaus neil gai, laikinai. Jis yra VSAT vadovo pavaduotojas ir turi labai daug dar bo savo institucijoje. Kas taps kitu laikinuoju FNTT vadovu, dar pa svarstysiu“, – sakė ministras. Gali atvėsinti aistras?
Į Vyriausybės pasitarimo dar botvarkę trečiadienį įtraukti trys klausimai, susiję su FNTT va dovų atleidimu. Pirmiausia, Mi nistrų kabineto nariai svarstė kai kurių FNTT įstatymo straipsnių pakeitimo ir kelių Vidaus tarny bos statuto straipsnių pakeiti mo projektus. Kartu svarstytas ir Vyriausybės nutarimo projektas „Dėl kai kurių vidaus reikalų mi nistro įsakymų pripažinimo ne tekusiais galios“. Taip pat ketinta papildyti Vyriausybės 2002 m. nu tarimą „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ku ris suteiktų galimybę stabdyti pa skelbtą konkursą FNTT užimti va dovo vietą. Šie dokumentai Vyriausybės tei sininkų buvo parengti dar išva karėse premjero nurodymu. Ta čiau, neoficialiomis žiniomis, valdančiojo Liberalų sąjūdžio de leguoti ministrai pasipriešino šie teisės aktų priėmimui, todėl apsi ribota tik svarstymu ir vienu pro tokoliniu sprendimu. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pareiškė tikįs, kad trečiadienį priimtais kompromisi niais sprendimais pagaliau ženg ti žingsniai, kurie padės panaikinti įtampą, kilusią valdančiojoje koa licijoje tarp A.Kubiliaus vadovau jamų konservatorių ir liberalcent ristų, delegavusių R.Palaitį.
Išmintis: Ministrų kabinetas galiausiai priėmė tokį sprendimą, pagal kurį ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus.
Kreipėsi į teismą Vyriausybės įstatymo 34 straipsnis numato, kad Vyriausybė turi teisę pripaž int i netek usiais gal ios tuos ministrų priimtus teisės aktus, ku rie prieštarauja Konstitucijai, tarp taut inėms sutart ims, įstat ymams ir kit iems Seimo priimtiems teisės aktams, prezidento dekretams, Vy riausybės nutarimams ar ministro pirmininko potvark iams. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teisininkų teig imu, vidaus reikalų min istro pasirašyt i įsak ymai dėl buv usių FNTT vadovų atleid imo neprieštarauja nė vienam iš minėtų teisės aktų. Be to, VRM antradienį pranešė, kad jeigu Vyriausybė pri paž ins netek usiais gal ios vidaus reik alų min istro įsak ymus, jos sprendimai iškart bus skundž iami teismui. Liberalcentr istų deleg uotas svei katos apsaugos ministras, teisinin kas Raimondas Šuk ys pareiškė ti kįs, kad bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaišk int i, ar toks Vyriausybės įstatymo straips nis atitinka Konstituciją. R.Palait is FNTT direktor ių V.Gai lių ir jo pavaduotoją V.Giržadą iš pareigų atleido vasario 15 d., gavęs Valstybės saugumo departamento medžiagą. Anksčiau šie pareigūnai tikr int i pol igraf u dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo. Netr uk us po to, kai pareigūn ai buvo atleist i, VRM paskelbė kon kursą į FNTT vadovo pareigas. Pa raišką eit i FNTT vadovo pareigas yra pateikęs vienas pretendentas. Konk urs as turėtų įvykt i šį penk tad ienį. V.Gailius ir V.Giržadas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė vidaus reikalų ministro įsakymus dėl jų atleidimo iš pareigų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
6
KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012
nuomonės
Ragina keisti policininkų studijų finansavimą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Iššūkis Napoleonui Valentinas Beržiūnas
Ž
velg iant į Prancūz ijos prez idento Nicolas Sar kozy strateg iją, jos tiks las iš paž iūros gan pap rastas – kel iauti į antrąjį turą. Socialistų varžovas François Ho lande’as kol kas N.Sarkozy neke lia pavojaus, kokį kelia dešiniųjų rinkėjų susiskaldymas. N.Sarkoz y pastebimai pabrėžia dešin iąsias paž iūras. Kartais jis neveng ia ir krašt ut inumų, ypač imigracijos klausimu.
M.Le Pen iškilimas N.Sarkozy štabui kelia didelį nerimą. Iš esmės N.Sarkozy laikysena tu rėtų tenkinti nuo daugiakultūriš kumo pavarg us ius prancūz us. Tačiau prez ident ui koją kiša ne ideolog inė lin ija, o visuomenės nepasitenk in imas jo vadovauja mos vyr iausybės politika. Šiuo atveju N.Sarkoz y reik ia vi suomenę mobil iz uojančio klau simo, kur is sutelktų ne tik deši niuosius, bet ir neapsisprendu sius rinkėjus. Parank iausias klausimas – imig racijos. Taip gal ima nuš aut i du zuik ius: pirma, atit raukt i rinkė jų dėmesį nuo vyr iausybės; ant ra, bandyt i pris iv il iot i Prancū zijos nacional in io fronto, vado vaujamo Mar ine Le Pen, gerbė jų ir įtvirtinti save kaip vienintelį dešiniųjų kandidatą. Nenuostabu, kad prezidentas kar tais leidžia sau žaisti va bank. An tai nesen iai N.Sarkoz y pareiškė, kad imigrantų Prancūz ijoje per daug, ir net pag rasino trauktis iš Šengeno zonos. Žinoma, tai tik re torika. Imigr ac ij os problemos vis uo met buvo M.Le Pen stichija, nors Prancūz ijoje ji neret ai vad ina ma kraštut ine. Tačiau, įvert inus N.Sarkoz y ir M.Le Pen kalb as pastar uoju met u, skirt umų ne daug. Jei vis dėlto M.Le Pen pav yks sutelkt i ne tik savo trad icin ius rinkėjus, bet ir daugiau dešiniųjų
pažiūrų prancūzų, N.Sarkozy po zicijos silps. Politikei paranku tai, kad ji gali kritikuoti N.Sarkozy vy riausybės darbą, o to labai nori iš vengti prezidento štabas. Šią savaitę M.Le Pen pagal iau užs it ikr ino pak ank amą vietos valdž ios pareigūnų paramą, kad galėtų iškelt i kand idatūrą. Pa gal Prancūz ijos įstat ymus kan didatu tvirt inamas tik tas pol it i kas, kur iam palaik ymą išreišk ia 500 renkamų vietos valdžios pa reigūnų. Ties a, Nac ion al in io fronto va dovė – kol kas maž ai pas tebi ma. Prancūz ijoje tarsi formuo jama nuomonė, kad rink imai – N.Sarkoz y ir F.Holande’o reika las. Dėmesio stoka Nacional in io fronto lyderei pastebima ir už sienyje, nors apk lausos Prancū zijoje rodo, jog M.Le Pen – trečia pagal popul iar umą, tad svarbi žaidėja. Pol it ikę Prancūz ijoje trad iciškai remia apie 16–18 proc. rinkėjų, ta čiau per rink imus Nacional in io fronto gerbėjų skaič ius neretai padidėja. To išankstinės apk lau sos neparodo. Beje, šią prielaidą patvirtina M.Le Pen tėvo Jeano Marie Le Peno pa tirtis. Net kartais labai kategoriš ka šio pol it iko laikysena sulauk davo dėmesio. O M.Le Pen – kur kas atsargesnė ir pragmatiškesnė politikė nei jos tėvas. Tai ji visuomet pabrėžia. Vad inasi, ji priimt inesnė neap sisprendusiems rinkėjams. Nors pol it ikės paž iūros smark iai ker tasi su prancūzų pol it in io elito ir kai kurių išorės veikėjų paž iū rom is, prez identą vis dėlto ren ka tauta. N.Sarkoz y ir F.Holande’o dviko va? Toks scenar ijus labiau tikė tinas antrajame ture. Abu kandi datai tai suvokia, todėl atkakli ko va tarp jų kol kas nevyksta, nors iš paž iūros atrodo kitaip. Nesen iai vienas vok iečių dien rašt is paskelbė, kad neva Euro poje kur iamas sąmokslas prieš F.Holande’ą, nes šis – nenuspėja mas, todėl neįtinka kai kur iems Europos lyder iams. Tačiau aky liau paž velgus į F.Holande’o poli tinę figūrą akivaizdu, kad jis nėra tas kandidatas, kuris imtųsi radi kal ių permainų tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Taig i, kol kas nelabai svarbu, ko kiu skirtumu N.Sarkozy atsilieka nuo F.Holande’o ar pirmauja. Be to, jei šie kand idatai po pirmojo turo vis dėlto grumsis antraja me, strateg ijos keisis.
eimo kontrolierius Romas Va lentukevičius teigia, kad reikia peržiūrėti policijos pareigūnų studijų finansavimo tvarką. Jo teigimu, policininkų universitetiniam rengimui turi būti skirtas ypatingas valstybės dėmesys. Seimo kontrolierius netinkama vadi na situaciją, kai būsimi policininkai dėl valstybės finansavimo turi pagal bendrą tvarką konkuruoti su kitais stojančiais į aukštąsias mokyklas. O švietimo ir mokslo ministras Gin taras Steponavičius mano, kad dabar tinė būsimų policininkų universitetinių studijų sistema yra gera, tačiau pri pažįsta, jog policininko profesiją daž nai renkasi ne patys pažangiausi. Anot R.Valentukevičiaus, šiuo me tu susidariusi dviprasmiška ir poli cijos pareigūnų profesinio rengimo specifikos neatitinkanti situacija, kai asmenims taikomos privalomos, specialios ir pretendentų skaičių ri bojančios stojimo į minėtas studijas sąlygos (sveikatos būklės ir psicho loginio tinkamumo, fizinio pasiren gimo, specialūs patikrinimai, ne priekaištinga reputacija ir pan.) ir tuo pačiu metu stojimo konkursas bei studijų finansavimas vykdomas bendrąja tvarka. „Ši dviprasmiška padėtis iki šiol nėra išspręsta, nors dėl šios problemos Policijos departamentas ne kartą kreipėsi į Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijas“, – teigiama pranešime. R.Valentukevičius trečiadienį pra nešė savo iniciatyva pradėjęs tyrimą dėl policijos pareigūnų universiteti nių studijų programų bei šių studijų finansavimo ir vėl kreipęsis į švieti mo ir mokslo ministrą su prašymu paaiškinti, kaip susidariusią problemą ketinama spręsti. Seimo kontrolierius teigia gavęs Policijos departamento informa ciją, kad, įsigaliojus Mokslo ir stu dijų įstatymui, remiantis nustatyto mis studijų kainos besimokantiems valstybės finansuojamose studijų vietose mokėjimo sąlygomis ir ne skyrus tikslinio finansavimo Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugu mo fakultete vykdomoms universite tinėms visuomenės saugumo, polici jos veiklos ir teisės krypčių bei teisės ir policijos veiklos studijų progra moms, didžioji dalis asmenų, gavu sių vidaus reikalų ministro siuntimus studijuoti pagal šias studijų progra mas, negavo studijų krepšelio ir už studijas turi mokėti patys. „Manau, kad toks studijų finan savimo modelis pasirinktas tinka mai neįvertinus policijos vaidmens, jos veiklos valstybės ir piliečių labui
Dviprasmiš ka padėtis iki šiol nėra išspręsta, nors dėl šios proble mos Polici jos departa mentas ne kartą kreipėsi į Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo mi nisterijas.
Stoka: vis mažiau jaunimo savo profesinę ateitį sieja
su darbu policijoje.
Evaldo Butkevičiaus, Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.
specifikos, svarbos valstybės mastu ir neatsižvelgus į policijos persona lo profesinio rengimo poreikius“, – teigė R.Valentukevičius. Pasak jo, padėties rimtumą rodo ir tai, kad pastaraisiais metais vis ma žiau asmenų renkasi policijos pa reigūno profesiją. Manytina, kad tam neigiamos įtakos turi ir faktas, jog būsimi policijos pareigūnai už stu dijas privalo mokėti patys. 2009 m. į Mykolo Romerio universiteto polici jos studijas pretendavo 235 asmenys (perėję visus reikiamus patikrinimus), 2010 m. – 202, o 2011 m. – 149. Švietimo ir mokslo ministras aiški no, kad iki aukštojo mokslo reformos į valstybės finansuojamas universi tetines studijas būsimi policininkai įstodavo ir turėdami žemus balus, o
dabartinė sistema valstybės finan suojamas studijas užtikrina moty vuotiems ir sugebantiems studijuoti. Bet jis sutiko, kad ir dabar polici ninko specialybę universitete dažnai renkasi ne geriausiai mokyklą baigę abiturientai ir jų nėra daug. „Iki aukštojo mokslo reformos ne retai būdavo, kad įstodavo turėdami ketvertus ar šešetus. Kyla klausimas, ar tokie žmonės turėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą valstybės lėšomis. Mes siekiame atrinkti motyvuotus ir su gebančius studijuoti“, – sakė G.Ste ponavičius. Jis pabrėžė, kad aukštos kvalifika cijos policininkams rengti, be kita ko, skiriamas tikslinis valstybės finansa vimas. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtadienis, kovo 15, 2012
Lietuva
Rinką tobulins pagal britų pavyzdį tuvoje niekam tai neužkliūva“, – svarstė jis.
Iš konsultacinio vizito Didžiojoje Britanijoje grįžę Seimo darbo grupės azartinių lošimų reguliavimui nariai ketina remtis britų patirtimi. Kurdami naująjį Lietuvos azartinių lošimų įstatymą, jie atsižvelgs ne tik į gerąją britų praktiką, bet pasimokys ir iš klaidų.
Almantas Maldeikis
Lietuvos laukia permainos
Bendradarbiavimas: tikimasi, kad, susipažinus su britų patirtimi, Lietuvai pavyks išvengti klaidų ruošiant
naują azartinių lošimų įstatymą.
Daugiau skaidrumo
Vizito metu Lietuvos atstovai konsultavosi su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento, atsakingo už lošimų reguliavimą, atstovais. Susitiko ir su Azartinių lošimų komisijos pareigūnais bei lošimų verslo asociacijomis. Patirties semtis į Didžiąją Britaniją Lietuvos Seimo nariai, asociacijų, vienijančių loterijų ir lošimų verslo įmones, atstovai vyko dėl to, kad ši šalis žinoma kaip didžiausia Europoje mišri lošimų rinka. Gilias teisinio reguliavimo tradicijas turinčioje šalyje lošimus reglamentuojantys įstatymai veikia nuo 1968 metų. „Mums svarbi pati naujausia britų patirtis, nes naujas azartinių lošimų įstatymas šioje šalyje įsigaliojo nuo 2007-ųjų. Tam, kad prie pasikeitusių sąlygų prisitaikytų verslo įmonės, porą metų valstybėje buvo pereinamasis laikotarpis“, – sako darbo grupės narys Vaidotas Bacevičius. Jo teigimu, toks požiūris liudija, kad lošimai išsivysčiusiose valstybėse pripažįstami kaip laisvalaikio veikla, kuri yra reguliuojama, tačiau kartu neša naudą ekonomikai. Svarbiausi principai, kodėl britai priėmė naująjį įstatymą – siekis apsaugoti azartinių lošimų verslą nuo nusikalstamos įtakos, skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą veiklą, užtikrinti nepilnamečių apsaugą. Jei panašūs principai būtų įgyvendinami Lietuvoje, galbūt ilgainiui lošimų verslo atstovai būtų reabilituoti ir mūsų šalyje? „Pastebėjau, kad Didžiojoje Britanijoje azartiniai lošimai nėra su-
prantami kaip blogis, nors mūsų šalyje šis požiūris vis dar dominuoja“, - pastebi vizito vykęs Seimo narys Julius Sabatauskas. Be tyrimų nė iš vietos
Visi darbo grupės nariai pabrėžia, kad aplankyta šalis, kitaip nei Lietuva, reguliariai, kas trejus metus, atlieka išsamius tyrimus apie azartinių lošimų rinką. Jų teigimu, būtent tai padeda priimti teisingus sprendimus, padedančius ją reguliuoti. „Britai, turėdami visus reikiamus tyrimus ir matydami situaciją rinkoje, diskutuoja ir derina pokyčius su verslininkais, ieško geriausių sprendimų. Žinoma, jie nepriimami greitai, kaip kartais yra pas mus, kai mėgstama daryti pakeitimus vos šovus į galvą. Tačiau azartinių lošimų verslas yra ir turi teisę egzistuoti. Man patiko britų požiūris sprendimus priimti atsargiai, kad verslas nebūtų žlugdomas, o vartotojas būtų adekvačiai apsaugotas“, – teigia darbo grupės sekretorius Erikas Tamašauskas. Pasak V. Bacevičiaus, nepaisant gilių lošimo tradicijų ir aktyvaus dalyvavimo azartiniuose lošimuose, probleminių lošėjų Anglijoje yra vos 0,5–0,9 proc. visų suaugusiųjų nuo 16 metų. Tyrimai rodo, kad po 2007 m., kai įsigaliojo visas azartinių lošimų rūšis reglamentuojantis įstatymas, probleminių atvejų nepadaugėjo. Reformuota komisija
Atsiradus naujam azartinių lošimų įstatymui, buvo reformuota ir Didžiosios Britanijos azartinių lošimų priežiūros komisija. Šiandien visi komisijos nariai yra išrenkami
konkurso būdu – tokio dalyko, kad nariai gali būti skiriami, kaip dar visai neseniai buvo Lietuvoje, britai nė neįsivaizduoja. „Užsienio šalies atstovai pabrėžia, kad labai svarbu, jog šio verslo reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdytų tik nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios institucija“, – sakė J.Sabatauskas. Tai leido sumažinti įvairių politinių ir verslo interesų įtaką.
Erikas Tamašauskas:
Man patiko britų požiūris sprendimus priimti atsargiai, kad verslas nebūtų žlugdomas. Jo manymu, Lietuvoje reikalinga tobulinti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją, ypač – jos sudarymo tvarką. Visose Didžiosios Britanijos institucijose, atsakingose už lošimų ir loterijų politikos formavimą, reguliavimą, priežiūrą bei kontrolę, dominuoja teisininkai, kurie turi ir ekonomisto išsilavinimą. Tiesa, britų lošimų priežiūros komisija iš maždaug 50 žmonių išaugo iki 220 etatų, o komisijos išlaikymas verslui užkrovė 13-14 mln. svarų didesnę naštą. Bet šiandien komisija reguliuoja visas azartinių lošimų sritis, įstatymas sukurtas taip, kad komisija poįstatyminiais aktais gali operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius. Tai reiškia, kad ji yra ne tik prižiū-
rinti, bet ir realiai padedanti spręsti kylančias problemas. Nelipti ant britų grėblio
E.Tamašauskas teigė, kad geriausios idėjos Lietuvos atstovams kilo vertinant Didžiosios Britanijos padarytas klaidas. Jo manymu, tai mūsų šaliai leis nelipti ant britų grėblio, ir padės azartinių lošimų rinką efektyviai sutvarkyti vienu žingsniu. Kaip vieną didžiausių britų klaidų E.Tamašauskas įvardijo sprendimą kiekviename lažybų punkte leisti eksploatuoti po 4 vienetus didelių parametrų lošimo automatus. Anot jo, šis leidimas iškreipė azartinių lošimų rinką: provincijoje dėl nelygiavertės konkurencijos bankrutavo daugybė lošimo namų, sunkumų patyrė tie salonai, kuriuose eksploatuojami mažesnių parametrų lošimo automatai. Anot E.Tamašausko, britai šiuo metu ir patys supranta priėmę neteisingą sprendimą, leidę vienai azartinių lošimų sričiai pasinaudoti kitos srities galimybėmis. Pamatyti padarinius Darbo grupei esą buvo naudinga, nes ir Lietuvoje pastebimas įvairių azartinių lošimų sričių susipynimas. Šį reiškinį, E.Tamašausko manymu, būtina išnarplioti ir stabdyti. „Pavyzdžiui, videoloterijų terminalai šiuo metu Lietuvoje yra pristatomi kaip bilietų pardavimo terminalai, tačiau jie juk atitinka neriboto lošimo automatus ir yra praktiškai nekontroliuojami. Tokio tipo videoloterijų terminalai Didžiojoje Britanijoje pripažįstami lošimo automatais, todėl eksploatuoti juos loterijų tikslams yra uždrausta. Keista, kad Lie-
Britų ekspertų nuomone, Lietuvos delegacija išsiskyrė profesionalumu ir šiuolaikišku požiūriu. Jie įvertino Lietuvos darbo grupės sprendimą kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši užsakytų reprezentatyvų šalies rinkos tyrimą. V.Bacevičiaus teigimu, turint aiškų suvokimą apie dabartinę azartinių lošimų situaciją Lietuvoje, bus galima imtis konkretesnių reguliavimo sprendimų. V.Bacevičius pasakojo, kad Didžiajai Britanijai aktualus klausimas dėl jau įvykdyto azartinių lošimų internetu legalizavimo. Anot jo, vietos valdžia sutinka, kad esama spragų. Pavyzdžiui, didžioji dalis lošimo paslaugas internetu teikiančių bendrovių yra registruotos lengvatinėse zonose ir nemoka mokesčių valstybei. „Todėl valdžia planuoja keisti įstatymą, kuriuo pasiūlys nedidelius mokesčius ir patvirtins reikalavimą turėti licencijas, leidžiančias teikti lošimo paslaugas internetu. Jų planuojama reikalauti nepriklausomai nuo to, kur bendrovė registruota. Jei bendrovė teikia paslaugas Didžiosios Britanijos vartotojui, vadinasi, ji privalo turėti licenciją“, – sakė V.Bacevičius. E.Tamašauskas patikino, kad galima dirstelėti ir į Estiją: „Estai internetiniams operatoriams leido užsiregistruoti ir tokiu būdu neregistruoti tinklalapiai buvo uždaryti. Taip per dvejus metus estai uždarė apie 300 nelegalių tinklalapių.“ Žada pagelbėti
Didelį įspūdį Lietuvos atstovams paliko Didžiosios Britanijos nacionalinės loterijos modelis. Darbo grupės narių teigimu, pagal britų suvokimą Nacionalinė loterija yra ne vien lošimas, bet ir būdas dalyvauti labdaringoje veikloje. Įstatymiškai numatyta, kad Nacionalinės loterijos verslo gautos pajamos negali būti privataus kapitalo pasipelnymo šaltinis. Todėl jos organizatoriui reguliariai skelbiamas konkursas ir keliami mokestiniai reikalavimai, atsižvelgiant į valstybės prioritetus. Net 28 proc. Nacionalinės loterijos surinktų lėšų Anglijoje skiriama geriems tikslams. Taip įvardijama į valstybės biudžetą pervedama pinigų suma, skirta sportui, paveldui, kultūrai, švietimui. Dar 12 proc. valstybei sumokama kaip loterijų mokestis. Lietuvoje šios dalys yra keliskart mažesnės. Visi pašnekovai akcentavo, kad Didžioji Britanija parodė susidomėjimą tęsti bendradarbiavimą su Lietuva kuriant naująjį azartinių lošimų įstatymą. Numatyta skirti teisinę ir ekspertinę pagalbą. Be to, dar šį pavasarį ketinama Lietuvoje organizuoti nacionalinę konferenciją azartinių lošimų ir loterijų tema, kurioje pranešimus skaitytų Didžiosios Britanijos ekspertai ir specialistai, atstovaujantys valstybės politikos formavimo, reguliavimo, kontrolės ir priežiūros institucijoms.
8
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
tema
Pasaulis be grynųjų: Lietuvoje Nors lietuvių piniginėse yra bent po kelias banko korteles, jos at siskaitymo grynaisiais vis dar nepakeičia. Ar bus įmanoma ka da nors visiškai neturėti grynųjų?
Šalies valdžia iškart apsidžiaug tų, jei kuo daugiau žmonių ir verslo įmonių atsiskaitytų tik per banką. Tačiau šiuo metu tie žmonės, kurie norėtų atsiskaityti tik banko korte lėmis, kasdien susiduria su situaci jomis, kai tiesiog būtina mokėti tik banknotais arba monetomis.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Kortelėmis moka mažiau
Lietuvoje bankai yra išdavę per 3,6 mln. banko kortelių, jų apyvar ta kas mėnesį svyruoja nuo 2 iki 3 mlrd. litų. Tiesa, vis dar iš banko matų išimama daugiau grynųjų, nei banko kortelėmis atsiskaitoma už pirkinius. Naujausiais Lie tuvos bank ų a s o c i a c i j o s duomenimis, šį sausį bankų išduotų mo kėjimo kor telių apyvarta siekė beveik 2,5 mlrd. li tų. Iš banko matų sausį išimta per 1,8 mlrd. litų, o vienu kartu išimta suma vi dutiniškai siekė 363 litus. Atsiskai tydami už pirkinius banko kortele bankų klientai išleido kiek daugiau nei 643 mln. litų. Vieno atsiskai tymo banko kortele vidutinė suma siekė 65 litus.
Šarūnas Grigas:
Atsiskaitant mažo mis sumomis gry nieji vis dar efekty vesni, nors e. pinigai, jei paplistų, būtų ge ra alternatyva.
Nenoriu mokėti procentų
Pavyzdžiui, smulkūs prekybinin kai net nepriima banko kortelių, jeigu pirkinio kaina mažesnė nei 20 litų. Priežastis paprasta – nuo mažo pirkinio prekybininkas turės atiduoti kelis procentus bankui už atsiskaitymą banko kortele.
Apie e. pinigus
E. pinigai – elektroninėse l a i k m e nose saugoma pinigų vertė, kurią gali ma panaudoti atsiskaityti. Saugomos pinigų vertės suma atitinkamai padi dėja arba sumažėja, kai tik ši mokėjimo priemonė panaudojama atsiskaitant. E. pinigai, kaip banknotai ir monetos, gali būti naudojami atsiskaitant už pre kes ir paslaugas parduotuvėse, preky bos centruose, kitose vietose. Atsiskai tant e. pinigais banko sąskaita nebūti na. Tai esminis e. pinigų ir prieigos priemonių, kai pinigai pervedami iš vienos banko sąskaitos į kitą, skirtu mas. E. pinigų pavyzdys – e. mokėjimo priemonė, priimama tik atsiskaityti už naudojimąsi viešuoju transportu, kai viename mieste tokią paslaugą teikia kelios transporto bendrovės. Euro zonos valstybėse beveik visus e. pinigus išleidžia finansų instituci jos (t. y. vietos bankai, kredito ir kitos
Prekybininkui tiesiog neapsi moka, nors pirkėjui atsiskaityti ne kortele gali būti net labai nepato gu. Todėl mėgstantys rytais pake liui mažoje parduotuvėje įsigyti ka vos išsinešti turi nuolat su savimi turėti grynųjų. Kaip ir vairuotojai monetų, nes susimokėti už auto mobilio stovėjimą trumpąja SMS žinute, nors ir yra galimybė, tarp vairuotojų nėra populiaru. Niekas nenori papildomai išlaidauti, nes, trumpąja SMS žinute mokant 1 li tą, dar maždaug ketvirtadalį jo rei kia atiduoti mobiliojo ryšio opera toriui. Pasak e. atsiskaitymų eksperto, Mykolo Romerio universiteto lek toriaus Mariaus Laurinaičio, kas dien neapsieiname be grynųjų, nes atsiskaitymas už mažus pirkinius banko kortelėmis daug kainuoja.
finansų įstaigos). Kai kurio se euro zonos valsty bėse e. pin ig us leidžia ir ne fi nans ų inst it u cijos, tačiau tos sumos nedidelės. E. pinigai ekonomi koje naudojami kaip mažmeninė mo kėjimo priemonė. Šiuo atžvilgiu jie yra banknotų ir monetų, čekių, banko pervedimų ar kredito ir debeto korte lių analogas. Renkantis kurią nors mo kėjimų priemonę vartotojui svarbios ne tik teikiamos paslaugos, bet ir prie monių panaudojimo išlaidos. Palyginti su banknotais ir monetomis, e. pinigų pervedimo išlaidos gali bū ti mažesnės. Pvz., kai į smulkių pre kių automatus mokama e. pinigais, pardavėjui nereikia surinkti automa tuose saugomų banknotų bei mone tų ir skirti papildomų lėšų automatų apsaugai. Palyginti su debeto kortelė mis, e. pinigų pervedimo išlaidos taip pat gali būti mažesnės, nes atsiskai tant informacija paprastai keičiama si rečiau ir nereikalaujama tiesiogiai patvirtinti e. pinigų pervedimo. Šaltinis: „Dolceta“
Mokėjimo kortelių skaičius ir apyvarta
2011 m. sausis
Kortel ių skaičius (mln.)
2012 m. sausis
4,3
3,6
Apyvarta (mlrd.)
2,7
2,5
Grynųjų pinig ų išėmimų skaičius (mln.)
4,9
5,1
Išimtų grynųjų pinig ų suma (mlrd.) Atsiskaitymų už pirk inius skaičius (mln.) Atsiskaitymų už pirk inius suma (mln.)
1,7 10,1 966
1,8 10 643
Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija
Atsiskaitymai atpigs
Tačiau jau greitai mažų atsiskaity mų rinkoje gali įvykti perversmas. Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Elektroninių pinigų ir elekt roninių pinigų įstaigų įstatymą. Jis įsigaliojo nuo sausio 1 d. Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti leidžiami e. pinigai, juos leisti gali bendrovės, turinčios Lietuvos banko išduotą e. pinigų įstaigos licenciją. „Lietuva vėluoja, nes pagal ES direktyvą e. pinigų įstatymas jau turėjo pradėti veikti maždaug prieš metus. Tačiau dėl nežinomų prie žasčių buvo uždelsta. Pabrėžtina, kad Lietuvoje veikiantys komerci niai bankai e. pinigus gali leisti nuo 2000 m., tačiau nė vienas bankas to nepadarė. Atsakymas papras tas – e. pinigai labai atpigina išlai das, o išdavę kelis milijonus mo kėjimo kortelių bankai pirmiausia siekia gauti pajamų iš jų“, – kal bėjo M.Laurinaitis. Jo pateiktais duomenimis, atsiskaitant už pir kinį banko kortele mokestis ban kui sudaro 1–3 proc. atsiskaitymo sumos, o atsiskaitant e. pinigais jų leidėjai neturėtų pasiimti daugiau kaip 0,5 proc. „E. pinigai yra alternatyva ban kams, nes pinigų perdavimo verslu galės užsiimti ne tik jie. Taip atsivers mažų atsiskaitymų rinka. E. pinigai leis atsiskaityti pigiai ir nenuosto lingai, kaip yra šiuo metu naudojan tis vien bankų priemonėmis“, – pa brėžė pašnekovas.
Pokyčiai: Lietuvoje dar dominuoja atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tač
Laukia paraiškų
Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento Mokėjimo siste mų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas sakė, kad dėl e. pinigų licencijų paraiškų kol kas negauta, bet šiuo metu bent kelios bendrovės planuoja kreiptis dėl licencijos. „Rinkos dalyviai nekantriai lau kė, kada įsigalios naujasis įstaty mas. Susidomėjimas tuo nema žas“, – teigė Š.Grigas. Paklaustas, kaip e. pinigai galėtų veikti Lietuvoje, jis pabrėžė, kad e. pinigų veikimo formų gali būti labai įvairių. „Pirmieji technologiniai sprendimai rėmėsi lustais, kuriuose buvo saugoma informaci ja apie įmokėtas lėšas (pvz., „Chipknip“, veikianti Ny derl and uos e). Vėl esn i sprendimai buvo paremti serveriuose saugoma in formacija, o kortelė, te lefonas ar kitas daiktas veikia kaip kliento identi fikatorius. Panašūs sprendi mai šiuo metu plėtojami ir Lietu
voje, pavyzdžiui, „Mokipay“ arba „Tapsis“, veikianti Kaune. Kaip at skirą kategoriją būtų galima išskir ti „PayPal“ schemą, kuri pirmiau sia orientuota išskirtinai į e. erdvę, bet šiuo metu planuoja įžengti ir į fizinius prekybos taškus“, – pasa kojo pašnekovas. Dienraščio žiniomis, šią savaitę arba artimiausiu metu dėl e. pinigų licencijos į Lietuvos banką kreipsis mobiliųjų atsiskaitymų bendrovė „Mokipay Europe“. M.Laurinaičio teigimu, mobi liojo ryšio operatoriai atlieka la bai panašią į e. pinigų leidybos funkciją jau šiuo metu. „Mobiliojo ryšio opera toriai iš esmės jau leidžia e. pinigus, nes juos gali ma išleisti paslaugoms, visiškai nesusijusioms su tel ekom un ikac ijos pas laugomis“, – pateikė pa vyzdį pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje e. pinigų lei dėjais galėtų tapti ir pre kybos centrai. Esą juose e. pinigai galėtų pakeisti do vanų čekius.
9
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
tema
greit bus pradėti leisti e. pinigai Niekas ne drįsta prognozuoti, kiek e. pinigai bus populiarūs tarp lietuvių, tačiau neabe jojama, kad gyventojus ši atsiskaity mo priemonė jaukinsis ga na ilgai.
čiau modernių mokėjimo priemonių reikšmė didėja. E. parduotuvės populiarėja
Niekas nedrįsta prognozuoti, kiek e. pinigai bus populiarūs tarp lie tuvių, tačiau neabejojama, kad gyventojus ši atsiskaitymo prie monė jaukinsis gana ilgai. Kaž kada ir bankai dėjo daug pastan gų, kad pripratintų savo klientus dažniau naudotis mokėjimo kor telėmis. Dar visai nesenai vartoto jai ėmė drąsiau naudotis e. banki ninkyste ir už pirkinius atsiskaityti internetu. Kaip sakė Lietuvos banko eko nomistas Š.Grigas, nors dominuo ja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, modernių mokėjimo priemonių (kortelių, internetu inic ij uot ų kre
dito pervedimų, tiesioginio debe to) reikšmė didėja. „2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai per metus mokėjimo kortele atsiskaitė 27 kar tus, o 2011 m. – jau 33 kartus. Bendra metinė operacijų mokėjimo kor telėmis vertė artėja prie 7 mlrd. li tų, 2010 m. ji buvo 6 mlrd., 2009 m. – 5,8 mlrd. litų“, – mokėjimo kor telių naudojimo skaičius pateikė jis. Ūkio banko Mokėjimo kortelių de partamento direktorės Jūratės Ka jackienės teigimu, praėjusiais me tais didesnį atsiskaitymą banko mok ėj im o kortel ėm is skatino vidaus vartoji mo atsigavimas. Pasak jos, per 2011 m., paly ginti su 2010 m., vidu tiniškai 30 proc. išaugo atsiskaitymo apimtis e. parduotuvėse virtualio siomis, debeto ir kredito kortelėmis. Pastebima, kad gyven tojai vis dažniau apsiperka e. parduotuvėse. „Atsiskaitymų skaičių ir apyvartą e. parduotuvėse kelia augantis pasitikėjimas šiomis
„Shutterstock“, Gedimino Bartuškos nuotr.
parduotuvėmis ir jų įvairovė. Jau tampa įprasta apsipirkti internete, įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Išbandę šias paslaugas nenusivilia ir dažnai įvertina jų pranašumus“, – pabrėžė Ūkio banko Elektroni nės bankininkystės departamento direktorė Jolita Kiaušienė. Pavyz džiui, pernai vien per Ūkio ban ko e. bankininkystę atsiskaitymų skaičius e. parduotuvėse išaugo 70 proc., o apyvarta padidėjo daugiau kaip 2,3 karto – iki 4,3 mln. litų. Įpročiai keičiasi
Pasak Š.Grigo, pasaulinės grynųjų pinigų naudojimo tendencijos ne sikeičia – grynaisiais pinigais atsi skaitoma vis rečiau. „Žvelgiant iš visuomenės pozi cijų, būtų galima sutaupyti iki 0,5 proc. BVP, jei dalis operacijų gry naisiais būtų atliekama modernio mis mokėjimo priemonėmis. Taip yra dėl palyginti reikšmingų sąnau dų, susijusių su grynaisiais pini gais. E. mokėjimo priemonių paly ginti mažesnės kintamos sąnaudos ir šiuo požiūriu jos yra pranašes nės. Bet tai nereiškia, kad grynų
jų turi visiškai nelikti. Atsiskaitant mažomis sumomis grynieji vis dar efektyvesni, nors e. pinigai, jei pa plistų, irgi būtų gera alternatyva“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak Š.Gri go, koks turėtų nusistovėti efekty vus mokėjimo priemonių (grynųjų ir negrynųjų) rinkinys šalies mas tu, šiuo metu yra daugelio centri nių bankų tyrimo objektas. Lietuvos banko ekonomisto Š.Grigo teigimu, gyventojų atsi skaitymo įpročiai pamažu keičiasi. „Ypač galima išskirti greitai besiple čiantį e. prekybos sektorių. Šiuo at žvilgiu lietuviai neatsilieka nuo kitų europiečių. Atsiskaitydami lietuviai naudoja ne tik tokiai aplinkai įpras tas priemones kaip kredito kortelės ar elektroninė bankininkystė, bet ir alternatyvias priemones, pavyz džiui, „PayPal“ sistemą. Netolimo je ateityje vietoj mokėjimo kortelės atsiskaityti naudosime išmanųjį te lefoną“, – pabrėžė pašnekovas. Remiantis užsienio spauda, nau ja telefonų programa pavadini mu „Quick Tap“ suteikia galimybę susimokėti už prekes ar paslau gas perbraukiant savo telefoną per
specialų skaitytuvą. Žmonėms ne bereikės kredito kortelės ar grynųjų pinigų, kad galėtų nusipirkti kavos ar susimokėti už pietus. „Per kele tą metų įvyks daug pokyčių. 2016aisiais galėsite palikti savo piniginę namie ir naudoti mobilųjį telefoną kaip XXI a. skaitmeninę piniginę“, – sakė Carlas Scheible, generalinis „PayPal UK“ direktorius.
33
kartus per metus mokėjimo kortele už pirkinius atsiskaito vienas Lietuvos gyventojas.
10
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
ekonomika
Bekontaktį atsiskaitymą Lietuva ignoravo Pasaulyje sparčiai plintant bekontakčiam atsiskaitymo būdui, Lietuvoje galimybės atsiskaityti bekontakte mokėjimo kortele dar ilgai nebus. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Sužavi patogumas
Neįdiegė: prieš daugiau nei metus Lietuvos prekybos vietos atnauji
no savo kasas, tačiau bekontakčio atsiskaitymo būdo neįdiegė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pasaulyje kasdien išleidžiami tūks tančiai naujų bekontakčių mokėji mo kortelių, o jomis įvairiose pa saulio šalyse iki nustatytos 15 eurų (per 50 litų) sumos neidentifikuo jami atsiskaito milijonai gyventojų. Bekontaktes mokėjimo korte les turi ir nemažai lietuvių, ypač Didžiojoje Britanijoje, kur ši atsi skaitymo priemonė plinta žaibiš kai. Tačiau Lietuvoje tokia moderni mokėjimo kortelė yra tik paprastas plastiko gabaliukas. Finansus Londone studijuojan tis Mantas Petruškevičius sako, kad bekontakte mokėjimo kortele nau dojasi jau keletą metų nuo tada, kai šios atsiskaitymo priemonės popu liarumas Didžiojoje Britanijoje pra dėjo sparčiai augti ir paslauga tapo itin naudinga vartotojui. „Šiuo metu prekybos vietų, ku riose galima atsiskaityti bekon taktėmis kortelėmis, skaičius di
dėja kasdien ir šiandien Didžiojoje Britanijoje siekia apie 100 tūkst. Tai parduotuvės, kavinės, resto ranai ir kitos prekybos vietos, ku riose už prekes gali atsiskaityti 5 mln. kortelių savininkų. Ypač pa togu bekontakte kortele naudo tis per piką, kai neretai net norint nusipirkti laikraštį arba sumuš tinį tenka laukti nemažoje eilėje. Būtent tokiose prekybos vietose kaip metro stotyse, mažose būti niausių prekių parduotuvėlėse ar ba perkant kavą išsinešti, t. y. ten, kur dažnai perkama prabėgomis, už keletą svarų ir prekės ilgai nesi renkant, bekontaktėmis kortelėmis atsiskaityti patogiausia“, – pasa kojo M.Petruškevičius. Pasak jo, pametus bekontaktę mokėjimo kortelę žala nebūtų la bai didelė. „Sukčiai, net ir turė dami blogiausių kėslų, negalėtų išleisti visos sąskaitoje esančios sumos, nes penkis kartus atsiskai čius reikia įvesti unikalų PIN ko dą, tad vagystės atveju maksima lios gresiančios išlaidos, bent jau Didžiojoje Britanijoje, nesiekia 50 svarų sterlingų“, – sakė M.Petruš kevičius.
Virginijus Doveika:
Lietuvoje žmonės dar neišnaudojo vi so mokėjimo kor telių potencialo ir dažnai renkasi gry nuosius pinigus. Laikas jau praėjo
Didžiojoje Britanijoje gyvenančio lietuvio nuomone, Lietuvoje be kontaktės mokėjimo kortelės taip pat sėkmingai prigytų ir būtų pui kus būdas atsiskaityti, ypač tokiose vietose, kaip spaudos kioskai. „Neabejoju, kad dėl jų sumažė tų eilių degalinėse ar Lietuvoje vis labiau populiarėjančiose kavos iš sinešti prekybos vietose rytais. Ta čiau tam, kad paslauga pasiteisintų ir būtų efektyvi Lietuvoje, reikėtų nustatyti protingą maksimalią su mą, kurią klientas turėtų galimybę sumokėti. Pavyzdžiui, iki 30 litų. Ar turėsime bekontaktes mokėji mo korteles ir Lietuvoje, net nea bejoju, tai tik laiko klausimas“, – svarstė M.Petruškevičius. Bekontaktės mokėjimo kortelės Lietuvoje galėjo atsirasti daugiau nei prieš metus, kai Lietuvos pre kybos vietose buvo diegiami mo kėjimo kortelių įrenginiai, reika laujantys įvesti PIN kodą. Tačiau nė viena prekybos vieta neužsisa kė bekontakčio atsiskaitymo ter minalo. „Šiai situacijai apibūdinti tin ka pasakymas: kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Kai prekybos vietose nėra bekontakčių atsiskaitymo ter minalų, nėra galimybės atsiskaity ti tokiomis kortelėmis. O kai nėra
bekontakčių atsiskaitymo kortelių, nėra ir terminalų. Technologiškai Lietuvoje tokie terminalai galėtų atsirasti, bet prieš tai bekontaktes mokėjimo korteles savo klientams turėtų pasiūlyti bankai“, – sakė e. atsiskaitymų sprendimų bendrovės „Point Transaction Systems“ filia lo Lietuvoje vadovas Daivaras Nau jokaitis. Pasak e. atsiskaitymų eksper to, Mykolo Romerio universite to lektoriaus Mariaus Laurinaičio, bekontaktes mokėjimo korteles Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau galėjo pradėti leisti nuo 2008 m., bet to nė vienas bankas nepadarė iki šiol. „Bankai turi savo argumentų, jie sako, kad jau yra pagaminę ir klien tams išdaliję apie 5 mln. mokėjimo kortelių, todėl naujų kortelių klien tams neva neįsiūlys. Kai prieš ke lerius metus bankai pasakė, kad bekontakčių kortelių neužsakys, prekybos vietos neužsakė ir joms skirtų terminalų“, – teigė M.Lau rinaitis. Neišnaudoti tradiciniai būdai
M.Laurinaičio manymu, tikėti na, kad Lietuvoje bekontaktis at siskaitymo būdas nediegiamas dėl apsaugos trūkumų. „Atsiskaitant bekontakčiu būdu, leidžiama nei dentifikuoti asmens, perkančio už ne daugiau nei 15 eurų (per 50 li tų) sumą. Todėl Lietuvoje bankai vėl vengia rizikuoti ir aukoja sa vo klientų komfortą“, – mano pa šnekovas. Banko „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo de partamento direktorius Ramūnas Strauka sutiko, kad tokių naujo vių plėtra kainuoja daug ir dažnai pasirenkama išlaikyti tradicinius elektroninius atsiskaitymo būdus. „Be to, kiekviena technologija tu ri pranašumų ir trūkumų vartoto jo duomenų apsaugos srityje. Todėl šios priežastys ir lemia, kad naujo vės kelią skinasi gana lėtai“, – sa kė R.Strauka. Pasak SEB banko prezidento pa tarėjo ir Mažmeninės bankinin kystės tarnybos direktoriaus Vir ginijaus Doveikos, bekontakčių mokėjimo kortelių pavyzdžiai Eu ropoje yra labiau bandomieji ir vykdomi siekiant įvertinti varto tojų elgseną bei jų palankumą to kiems atsiskaitymams. „Tikėtina, kad Lietuvoje per ar timiausius metus, be tradicinių at siskaitymo mokėjimo kortelėmis būdų, atsiras ir daugiau alternaty viųjų, tačiau tradicinių mokėjimo kortelių ir grynųjų pinigų artimo je ateityje šie tikrai nepakeis. Pir miausia dėl to, kad Lietuvoje žmo nės dar neišnaudojo viso mokėjimo kortelių potencialo ir dažnai ren kasi grynuosius pinigus. Kita ver tus, svarbus gyventojų pasitikė jimas nauja technologija, kuris priklauso nuo paslaugos patogu mo, atsiskaitymo vietų skaičiaus, galimybės naudotis ja kitose šaly se ir pan.“, – sakė jis.
11
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
VTB lygoje intriga neišblėso
Lietuvos bokso federacija (LBF) šiandien Vilniuje prasidėsiančia me 7-ajame Da no Pozniako jau nimo (iki 18 me tų) turnyre tikisi kelių aukščiau sios prabos me dalių.
VTB Vieningosios krepšinio ly gos reguliarusis sezonas artėja prie finišo: kai kurios komandos jau sužaidė visas rungtynes, ki toms liko po 1–2 mačus.
Konkurencija: turnyre kovos boksininkai iš 19 šalių. Tomo Raginos nuotr.
Jaunieji boksininkai pagerbs D.Pozniaką Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Dalyvių rekordas
„Šis turnyras organizuojamas ne pirmą kartą, todėl sudėtingų or ganizacinių klausimų spręsti ne teko. Pagrindinė problema visada būna susijusi su finansais, – kal bėjo LBF generalinis sekretorius Antanas Arėška. – Šiemet bus la bai daug dalyvių – 130 vien boksi ninkų, bet dar reikėtų pridėti tre nerius, delegacijų vadovus.“ A.Arėškos teigimu, į Vilnių at vyko galingos komandos iš užsie nio, tarp jų – Azerbaidžano, Ka zachstano, Prancūzijos. Pajėgius kovotojus atsiuntė italai, vokie čiai, skandinavai. „Turnyrą galima drąsiai pavadin ti neoficialiomis mažosiomis Senojo kontinento jaunimo pirmenybėmis. Lietuviams tai bus geras jėgų patik rinimas rengiantis pasaulio ir Euro pos jaunimo čempionatams“, – sa kė LBF generalinis sekretorius. Rėmėjų – ne per daug
LBF atstovas pabrėžė, kad D.Poz niako turnyras yra A kategorijos. „Jis įrašytas į tarptautinį bokso varžybų kalendorių, todėl keliami
D.Pozniako turnyras
Antanas Arėška:
Kovo 15 d. 13 val. – kval ifi kacinės kovos, 16 d. 14 val. – ketvirtfi naliai, 17 d. 14 val. – pusfi nal iai, 18 d. 13 val. – finalai.
Būtent dėl šios priežasties, pa sak A.Arėškos, turnyras be rėmė jų – neįmanomas. „Mums visada padeda Kūno kul tūros ir sporto rėmimo fondas, Vil niaus miesto savivaldybė. Smulkių rėmėjų, kurie padeda 500 ar 1000 litų, nedaug. Anksčiau padėtis buvo geresnė. Matyt, krizė tebesitęsia“, – svarstė vienas LBF vadovų. Koją pakišo virusas
Pernai Lietuvos jaunieji boksinin kai iškovojo 13 medalių – 4 aukso,
A grupė Komanda
ypatingi reikalavimai. Be to, daly viai susimoka tik už bilietus į Lie tuvą, o maitinimas ir apgyvendi nimas – organizatorių rūpestis. Turnyrą organizuoja Vilniaus bok so federacija – visuomeninė orga nizacija, neturinti biudžeto.“
Lietuviams tai bus ge ras jėgų patikrinimas rengiantis pasaulio ir Europos jaunimo čempionatams.
A grupėje rungtyniaujančiam Kauno „Žalgiriui“ po pergalės 97:65 prieš Talino „Kalev“ ekipą reikia laimėti dar bent vieną mačą iš dviejų likusių ir Lietuvos čem pionai užsitikrins vietą atkrinta mosiose varžybose. Žalgiriečiai kovo 16-ąją savo arenoje susitiks su grupės lyde riu Kazanės „Unics“, o 18 d. – su Ramūno Butauto treniruojamais Rygos VEF krepšininkais. Pirmo jo rato dvikovas šiems varžovams kauniečiai pralaimėjo – atitinka mai 52:79 ir 79:88. „Talino komandą įveikėme ne sunkiai, tačiau mūsų žaidimas ne buvo idealus. Reikia išvengti ban gavimo, kai, įgiję didelę persvarą, ją iššvaistome“, – apie artimiau
Varž ybos vyks Lietuvos edukolo gijos universiteto (LEU) did žiojoje sporto salėje, Studentų g. 39.
Įėjimas į varž ybas – nemokamas.
4 sidabro ir 5 bronzos. „Tikiuo si, kad be apdovanojimų mūsų ko votojai neliks ir šį kartą“, – vylė si A.Arėška. LBF vyriausiasis treneris Sta nislavas Mižigurskis vengė pro gnozių. „Gal iškovosime du aukso medalius, – spėjo treneris. – Ta čiau gali būti ir taip, kad sėkmė ly dės varžovus. Daug ką lems varžy bų burtai, nes svečių gretose – ne vienas čempionas, o mes neiš vengėme rūpesčių – visa koman da buvo pasigavusi kažkokį virusą, sportininkams teko pagulėti ligo ninėje.“ Lietuvos rinktinei atstovaus 18 boksininkų.
1. „Unics“ 2. „Chimki“ 3. „Žalgiris“ 4. VEF 5. „Nižnij Novgorod“ 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 15 14 15 16 16 15 15 15
13 12 8 8 8 7 6 5 1
2 3 6 7 8 9 9 10 14
„Raptors“ krepšininkai svečiuose 96:88 (21:22, 33:24, 21:19, 21:23) nugalėjo Klivlando „Cavaliers“ ko mandą, kurią šį sezoną įveikė jau trečią kartą. L.Kleiza pelnė 7 taš kus, atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, po tris syk suklydo ir prasižengė. 20 taškų prie pergalės prisidė jo Jerrydas Baylessas, 19 – Andrea Bargnani, 17 – Leandro Barbosa. „Cavaliers“ gretose sėkmingiau siai rungtyniavo Antawnas Jami
sonas – 20 taškų. Toronto klubas (14 pergalių ir 28 pralaimėjimai) Rytų konferencijoje užima 12-ąją vietą. Pirmauja Čikagos „Bulls“
Europos futbolo klubų Čempionų lygos aštuntfinalyje Miuncheno „Bayern“ ekipa su kaupu atsire vanšavo šveicarų „Basel“ vienuo likei ir tęs kovą ketvirtfin alyje.
Vasario 22-ąją svečiuose pralaimė jusi 0:1, užvakar savo aikštėje „Ba yern“ komanda sudaužė „Basel“ 7:0. Keturis įvarčius įmušęs Mario Gomezas tapo pirmuoju Vokieti jos futbolininku, kuriam Čempio nų lygoje pavyko „pokeris“.
VD inf.
Rungt.
Perg.
Pralaim.
15 16 15 15 16 16 15 15 15
13 11 9 9 8 8 7 3 1
2 5 6 6 8 8 8 12 14
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Loko.-Kuban“ 5. „Asseco Prokom“ 6. „Azovmaš“ 7. ČEZ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
„Mėgavomės žaidimu. Septy ni įvarčiai tokio lygio turnyre – neįtikimas dalykas“, – stebėjosi Miuncheno klubo saugas Arje nas Robbenas, du kartus nugink lavęs „Basel“ vartininką. Kitame antradienio mače Mar selio „Olympique“ išvykoje 1:2 nusileido Milano „Inter“, tačiau dėl svečiuose įmušto įvarčio pa teko į kitą atkrintamųjų varžybų etapą. „Olympique“ paskutines mi nutes žaidė be pašalinto iš aikš tės vartininko Steve’o Mandan dos (90+3 min.), kuris padėjo savo komandos draugui brazilui Brandao įmušti auksinį įvartį – tiksliai perdavė jam kamuolį. Praėjusią savaitę vietas Čem pionų lygos futbolo turnyro ket virtfinalyje užsitikrino nugalė tojos titulą ginanti „Barcelona“, „AC Milan“, Lisabonos „Benfica“ ir Nikosijos APOEL komandos. VD inf.
(M.Speights as 25/A.Bynum as 37), Dal as o „Maver icks“–Vašingtono „Wizards“ 107:98 (D.Now itzk i 27/T. Booker is 20), Denverio „Nuggets“– Atlantos „Hawks“ 118:117, po pratę simo (N.Hilar io 22/J.Johnsonas 34), Sakramento „Kings“–“Golden Sta te Warr iors“ 89:115 (D.Cous ins as 19/D.Lee, N.Robinsonas ir B.Rushas po 17).
(35, 9). Vakarų konferencijos lyde riai – Oklahomos „Thunder“ krep šininkai (32, 10).
Komanda
Už vieną įvartį atsilygino septyniais
Rezultatai Orl ando „Mag ic“–Majamio „He at“ 104:98, po pratęs imo (J.Nelso nas 25 taškai/D.Wade’as 28), India nos „Pacers“–Portlando „Trail Bla zers“ 92:75 (L.Amunds on as 21/L. Aldr idge’as 17), Oklahomos „Thun der“–Hjustono „Rockets“ 103:104 (K.Dur ant as 28/C.Pars ons as 21), Memfio „Grizzl ies“–Los And želo „Lakers“ 111:116, po 2 pratęs imų
VD inf.
B grupė
Po dviejų nesėkmių – pergalė Lino Kleizos atstovaujamas Toron to „Raptors“ klubas NBA čempiona te po dviejų iš eilės nesėkmių iško vojo pergalę.
sias užduotis kalbėjo „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas. B grupėje Vilniaus „Lietuvos ry tui“, 65:72 pralaimėjusiam krizės kamuojamam Sankt Peterburgo „Spartak“ klubui, pagalbos ran ką ištiesė Mariupolio „Azovmaš“ komanda, 85:76 įveikusi Nim burko ČEZ ekipą. Pastaroji turė jo galimybių išstumti vilniečius iš ketvertuko, bet dabar jau nie kas nebepasikeis – Lietuvos vice čempionai, nepaisant paskutinio mačo su „Minsk-2006“ rezulta to, prasibrovė į aštuntfinalį. Į VTB Vieningosios krepšinio lygos finalo ketvertą iš karto pa teks tik grupių nugalėtojai. 3-iąją ir 4-ąją vietas grupė se užėmusios komandos varžysis (A3–B4 ir A4–B3) dėl kelialapių į ketvirtfinalį, kuriame dėl teisės kovoti pajėgiausiųjų ketvertuke susikaus su 2-ąsias vietas gru pėse užėmusiais klubais.
Statistika „Bayern“–„Bas el“ 7:0 (3:0). 66 000 žiūrov ų. Įvarčiai: M.Go mezas (44, 50, 61 ir 67 min.), A.Rob benas (11 ir 81 min.), T.Muelleris (42 min.). Pirmasis mačas – 0:1.
Taran as: „Basel“ žaidėjai ne
rado būdų M.Gomezui sustab dyti. AFP nuotr.
„Inter“–„Olympique“ 2:1 (0:0). 62 632 žiūrovai. Įvarčiai: D.Milito (75 min.), G.Pazz in i (90+6 min.)/ Brandao (90+2 min.). Pirmas is mačas – 0:1.
12
KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012
pasaulis Norėtų reformų
Bausmė vengrams
Pareigos vargina
Kinijos ministras pirmininkas Wen Jiabao pareiškė, kad ša liai skubiai reikia politinių re formų, priešingu atveju, pa sak jo, gali įvykti tragedija, kaip buvo Kultūrinės revoliu cijos metais. Wen Jiabao lai komas pažangiausiu iš devy nių Kinijos aukščiausio ran go lyderių.
ES nusprendė įšaldyti 495 mln. eurų fondus, numaty tus skirti Vengrijai kitais me tais, jeigu šalis nesugebės per tris mėnesius sutvarkyti sa vo finansų. Ši bausmė yra pir mas sankcijų atvejis nuo tada, kai 27 šalis vienijanti ES per nai priėmė naujas finansinės drausmės taisykles.
Princas Harry interviu televi zijai pareiškė, kad kartais su broliu princu Williamu norėtų būti tiesiog paprasti žmonės, o ne karališkieji asmenys. 27 metų princas – sosto įpėdinio Charleso ir velionės princesės Dianos sūnus – šiuo metu tę sia kovinio sraigtasparnio pi lotavimo mokslus.
Įtampa neslūgsta
Mes tiesiog neturime žodžių, tik liūde sys. Jie dabar jau turė jo būti grįžę.
Įtampa Afganistane auga. Ta libanas pareiškė, kad už žudy nes kapos galvas amerikiečių kariams, paprasti afganistanie čiai savo pasipiktinimą reiškė protestais.
Antradienį incidento vietoje ta libai apšaudė pagerbti žuvusiųjų atvykusius Afganistano admi nistracijos pareigūnus. Žuvo vienas Afganistano karys. JAV pareigūnai tvirtina, kad 38 metų karys, išžudęs 16 civi lių, sulauks teismo. JAV prezi dentas Barackas Obama Afga nistano prezidentui Hamidui Karzai pareiškė, kad afganis taniečių žūtis vertinama kaip amerikiečių. Jis pažadėjo, kad kaltinin kui bus taikoma visa įstatymo galia. B.Obama sakė nurodęs Pentagonui negailėti jėgų ir at likti išsamų tyrimą – kodėl JAV armijos seržantas, tris laikotar pius tarnavęs Irake, išėjo iš ba zės ir vienas pats ėmė šaudy ti civilius. Tačiau kol kas neaišku, kaip karys bus teisiamas. Afganista no parlamento nariai šią savaitę paragino amerikiečius atiduo ti karį jų šalies teismui, tačiau amerikiečiai atšovė, kad spren dimas dar nepriimtas. Mažinti įtampos vakar į Af ganistaną atskrido JAV gyny bos sekretorius Leonas Panet ta. Anksčiau Pentagono vadovas pareiškė, kad už nusikaltimą kariui gali būti skirta ir mirties bausmė. Šią bausmę numato JAV kariuomenės kodeksas. L.Panetta pasmerkė inci dentą. Tiesa, jis pakartojo JAV administracijos poziciją, kad incidentas neprivers keisti da bartinės strategijos, pagal kurią JAV ir NATO pajėgos 2014 m. pamažu turi būti išvestos iš šios šalies. AFP, BNS inf., „Reuters“ nuotr.
Tragedija: kol pareigūnai aiškinosi, kodėl autobusas rėžėsi į tunelio pertvarą, savo atžalų netekę artimieji liejo ašaras. AFP nuotr.
Alpių tunelyje tykojo mirtis Belgiją sukrėtė tragiška avarija Šveicari joje. Per autobuso avariją Šveicarijos Valė kantone esančio Sjero vietovėje žuvo 28 žmonės, iš jų 22 vaikai iš Belgijos. Aukos – vaikai
Belgijos ministras pirmininkas Elio Di Rupo nelaimę pavadino tragedi ja visai šaliai. „Tai tragiška diena visai Belgi jai“, – teigiama premjero biuro pranešime. Užuojautą išreiškė ir Belgijos karališkoji šeima. Nelaimė įvyko Šveicarijos Va lė kantone esančio Sjero vietovėje. Autobusas, kuriuo iš slidinėjimo kurorto Anivjero į Belgiją važiavo mokiniai, antradienį apie 21 val. vietos laiku rėžėsi į tunelio per tvarą, skiriančią vadinamąją sku bios pagalbos juostą. Žuvo 28 žmonės, iš jų 22 vaikai ir du vairuotojai. Dar 24 vaikai bu vo sužeisti. Lengviau sužeisti nu gabenti į keturias Valė ligonines, sunkesnes traumas patyrę – į sos tinę Berną. Į pagalbą buvo pasi telkta sraigtasparnių. Vienos iš ligoninių chirurgas Jeanas Pierre’as Deslarzes’as sakė: „Visi buvo sukrėsti to, ką patyrė.“
Iš viso Belgijoje registruotu au tobusu važiavo 52 keleiviai iš dviejų Flandrijos miestų – Belgijos šiau rės rytuose esančio Lomelio ir He verlės centrinėje dalyje. Šių miestų mokyklose vakar ryte buvo praneš ta apie nelaimę. „Mes tiesiog netu rime žodžių, tik liūdesys. Jie dabar jau turėjo būti grįžę“, – sakė Dirkas De Gendtas, vietos dvasininkas. Sukrėtė gelbėtojus
Šveicarų gelbėtojai tvirtino, kad avarija juos šokiravo. Valė polici jos viršininkas sakė, kad tragedija neturi precedento ir kad netgi daug matę gelbėtojai buvo sukrėsti. Apie 200 pareigūnų nelaimės vietoje dirbo visą naktį. „Mes matėme nemažai siaubingų ava rijų, tačiau nieko panašaus į šią. Tiek jaunų aukų“, – sakė jis. „Ši tragedija sukrės visą Belgiją, kai šalis atsibus ir pamatys žinias, – tik sužinojęs apie nelaimę trečia dienio naktį sakė Belgijos ambasa
dorius Šveicarijoje Janas Luykxas. – Šio nelaimingo atsitikimo mastą sunku suvokti.“ Ambasadorius pridūrė, kad aukų ir nukentėjusiųjų artimiesiems bus skirti du vyriausybės lėktuvai, ku rie nugabens juos į Šveicariją. Belgijos užsienio reikalų mi nisterija patikslino, kad dauguma vaikų buvo apie 12 metų ir kad šis autobusas buvo vienas iš trijų, nu samdytų vienos krikščioniškos or ganizacijos. Priežastys – neaiškios
Pareigūnai, tiriantys nelaimės priežastis, patvirtino, kad dauge lis aukų nuo smūgio žuvo iš karto. Pasak Šveicarijos policijos, tai viena skaudžiausių transporto ne laimių šalies istorijoje. Pareigūnai negalėjo nurodyti tikslių nelaimės priežasčių. Švei carijos žurnalistas Ruthas See holzeris, aplankęs nelaimės vie tą, BBC pasakojo, kad oro sąlygos buvo geros. Be to, jis pridūrė, kad tunelyje per nelaimę transporto judėjimas nebuvo didelis. Anot pa reigūnų, sumaitota buvo apie treč dalį transporto priemonės. Dau gelis nukentėjusiųjų buvo įkalinti nuolaužose. Tunelyje greitis ribojamas iki 100 km/val. Pareigūnai bandys aiškin tis, ar autobusas neviršijo greičio.
Po nelaimės eismas tuneliu buvo paralyžiuotas. Tiesa, Belgijos transporto mi nistras Melchioras Watheletas pa tvirtino, kad „Toptours“ bendrovė, kuriai priklausė autobusas, buvo patikima. „Vairuotojai, mano žinio mis, atvyko į kurortą naktį prieš ke lionę, todėl ilsėjosi visą dieną. Ma nau, kad visos saugos procedūros buvo įvykdytos“, – sakė ministras. Šveicarijos prokuroras Olivier Elsigas pabrėžė, kad autobusas bu vo apynaujis, jame buvo įmontuoti keleivių saugos diržai. BBC, AP, AFP, „Daily Mail“, BNS inf.
Skaudžiausi eismo įvykiai 2001 m. du sunkvežimiai susi
dūrė Šveicarijos Gotthardo tunely je. Per kilusį gaisrą žuvo 11 žmonių. Daugelis jų apsinuodijo dūmais. 1999 m. kovo mėnesį Monbla
no tunelyje, skiriančiame Italiją ir Prancūziją, užsiliepsnojo Belgijoje registruotas sunkvežimis. Žuvo 39 žmonės. Didžiausia nelaimė Šveicarijoje
įvyko 1982 m. 39 vokiečių turistai žuvo, kai į jų autobusą geležinkelio pervažoje įsirėžė traukinys.
13
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Birutės Mar likimo veidrodis 14 metų, 30 festivalių – tokia yra Birutės Mar spektaklio „Žo džiai smėlyje“ biografija. Pagal Nobelio premijos laureato Sa muelio Becketto pjesę sukurtas monospektaklis teatro meni ninkei atvėrė kelius į pripažinimą ir sėkmingai atlaikė laiko išbandymus. bergmaniškos „Personos“ patir tį. Bet tai – jau praeitis. Kelionės su „Žodžiais smėlyje“ suteikė daug džiaugsmo, pamatėme tiek šalių.
Enrika Striogaitė e.striogaite@diena.lt
Kuo „Žodžiai smėlyje“ svarbūs pačiai Birutei Mar? „Galbūt šis spektaklis – likimo veidrodis? Ne kartą esu pagalvojusi, kad vai dinsiu jį ir būdama visai senu čiukė. Turbūt visai kitaip, prisi mindama savo gyvenimą, tyliai tyliai. Juk jau dabar, praėjus ke liolikai metų po premjeros, spek taklį norisi vaidinti tyliau. Mažiau Vini maišto, jis jau kitoks“, – sa ko kūrėja. – Kaip kelionės po pasaulį, skirtingoms kultūroms atsto vaujančios publikos reakcijos pakeitė spektaklį? – Kiekvienas spektaklis turi savo likimą, dabar jau tai žinau. Ir šio spektaklio kelias prasidėjo, saky čiau, dar gerokai prieš premje rą – 1992 m. stačiau „Laimingas dienas“ kaip režisūros diplomi nį darbą Kauno dramos teatre su puikiais aktoriais Regina Varnai te ir a. a. Algimantu Masiuliu. Po šio pastatymo pjesė manęs nepa leido, vis galvojau apie ją, norė jau pati ją suvaidinti taip, kaip jaučiau. Kai įvyko „Žodžių smėlyje“ premjera, man buvo 28 metai, daug kas sakė: tu dar per jauna ją vaidinti. Bet tuomet viską da riau intuityviai, tik raukšles teko sunkiai pieštis, nes jų dar nebu vo nė žymės. Parodžius premjeri nį spektaklį Vilniuje (tuomet bu vo 1998 m., kai teatrų salės buvo pustuštės), nė pagalvoti negalėjau, kad jis taip ilgai gyvens, apkeliaus tiek šalių. Lietuvoje šis spektaklis ir buvo rodomas tik pora sezonų. Likimas lėmė nuvykti į kelis tarp tautinius festivalius ir netikėtai „Žodžiai smėlyje“ pelnė tarptau tinių žiūri pripažinimą, prasidė jo kelionės. Net nežinau kodėl, gal kad ten niekas nežinojo, kiek man me tų, regėjo pirmiausia sceninę bū tį? Daugelis po spektaklio net nu stebdavo pamatę mane be grimo. O gal kad mano akyse tiesiog švy tėjo begalinis noras būti sceno je? Stovėdavau valandą nejudė dama prieš žiūrovus, ant liemens kantriai laikydama bene septynis kilogramus sveriantį dailininkės Jolantos Rimkutės sukurtą sijoną, „smigau į žemę“, bet sykiu tai bu vo tikras gyvenimas, svajonės išsi pildymas – solo muzikavimas sce noje... Kažkas viename festivalių, pa menu, pasiūlė paruošti šią pjesę anglų – originalo – kalba. Žino ma, tai kainavo pastangų, juk šią
– Esate aktorė, režisierė, poe tė. Kada jaučiatės dvasiškai geriausiai – vaidindama, re žisuodama ar rašydama: įvai rios kūrybos formos susipina ar kiekviena jų pasišaukia in dividualaus pokalbio? Ar to, ką galima užrašyti poezijos eilutėmis, negalima išsakyti spektaklyje ir atvirkščiai? – Visos kūrybos sritys teikia sa vito džiaugsmo, kitaip turbūt jų nesirinkčiau. Vis dėlto didžiau sią laisvę patiriu stovėdama sce noje – tuomet žinau, kad esu stip ri, net stipresnė už save. Gyvenime tokia ne visada moku būti... O su sipinančios kūrybos formos atne ša netikėtų galimybių. Štai kurda ma pjesę ir vėliau spektaklį tarsi išgyvenu vaidmenį visais lygme nimis: iš pradžių rašydama – in telektualiai, vėliau repetuodama ir vaidindama – emociškai, fiziš kai. Taip vis giliau eini į persona žą, medžiagą. Paprastai, kai teat re mėnesį kuriamas spektaklis, to padaryti tiesiog nespėji – nenuei ni to kelio gilyn. Rašymas, poezija, šiuo metu knygos vaikams – man regis, tarsi kitas mano gyvenimas, savosios patirties reflektavimas. Sunku atsakyti, kodėl viena iš sakai eilėraščio eilutėmis, o kita – sceniniu monologu ar dialogu. Kiekviena kūrybos forma, kaip sa kote, – individualus pokalbis, bet kad ir kokia ji būtų, vis tiek kal bame savo sielos, širdies tonaci ja, virpesiais.
Ir savo gyvenimą ėmiau regėti Vini akimis. Nejučia per nelyg susitapatinau su vaidmeniu. pjesę ir lietuviškai vaidinti – kie tas riešutėlis. Vaidinimas angliš kai netikėtai vaidmeniui atnešė naujų niuansų – savito beketiško atsiribojimo, šalto aristokratizmo, leido tiesiai, be subtitrų, susikal bėti su skirtingų šalių žiūrovais. Buvo metas, kai Vini vaidin ti darėsi vis lengviau (tuomet be veik vien tą spektaklį ir vaidinau), tačiau ir savo gyvenimą ėmiau re gėti Vini akimis. Nejučia pernelyg susitapatinau su vaidmeniu, iš gyvenau labai keistą, sakyčiau,
– Daug keliaujate po pasaulį. Ką jums atveria kelionės, tu rint galvoje ir rytiečių išmin tį, kad keliauti (patirti kelionę) galima ir tarp keturių kamba rio sienų? Kaip, jūsų akimis, kinta Kaunas, kai į jį atva žiuojate? Ar miestas besikeis damas, europėdamas ir t. t. neprarado emocinio virpuliu ko, kai į jį sugrįžti: „Tai mano gimtasis miestas“? Pratęsiant anksčiau pasakytą mintį, ar miestas, šalis – taip pat gali pasikviesti individualaus po kalbio? – Kelionės man – laisvės dvelks mas, žvilgsnis į viską iš šalies, apie tai vis rašiau eilėraščiuose, knygo je „Cinamonu kvepiantys namai“. Tai galimybė susitikti su savimi, taip pat šyptelėti iš šalies pama čius savo juokingą prisirišimą. Apkeliavus pasaulį, kitokie atro do ir namai.
2 Lt/min.
14
ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. Kada? Kovo 17 d. 16 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Kovo 18 d. 18 val. Kiek? 53–103 litai.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Šiandien 21 val. Kiek? 10–15 litų.
Dainuoja „Liepos“
Leon Somov ir Jazzu
Džiazo miniatiūros
Koncertas „Dainuoja „Liepos“ – tai vienas iš moterų choro „Liepos“ rengiamo ciklo „Chorinės muzikos aidai Vilniaus bažnyčiose“ kon certų. Programą sudaro lietuvių ir užsienio autorių kūriniai. „Lie pos“ taip pat atliks choro dar nedainuotą Felixo Mendelssohno Bartholdy „Adspice Domine“.
Neseniai praūžusiuose M.A.M.A. muzikos apdovanojimuose Me tų elektroninės muzikos atlikėjų ketegorijoje geriausiais pripažin ti Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leon Somov visus savo gerbėjus kvie čia į išskirtinį koncertą, kuriame skambės patys geriausi šio pui kaus dueto kūriniai.
Puikiai žinomų melodijų puokštė, nuspalvinta džiazo harmoni jos, ir slaptai nudeginantis, subtilus, pakerintis ir nuginkluojantis Giedrės Kilčiauskienės vokalas, apgaubtas tobulai subalansuotos instrumentinės palydos, – tai derinys, kuris puikiai tinka jaukiai pa sisėdėti su taure vyno.
Kur? „Visų Šventųjų bare“, Visų Šventųjų g. 7. Kada? Kovo 17 d. nuo 13 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Kairė–dešinė“, Latako g. 3. Kada? Iki kovo 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24. Kada? Kovo 18 d. 12 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. Kada? Kovo 20 d. 18.30 val. Kiek? 20 litų.
Grafikai eina į viešumą
Vaizdiniai ir kalbiniai dariniai
Žaismingai apie rimtus dalykus
Kelionė aplink operos pasaulį
Vilniaus dailės akademijos Grafik os katedros studentų iniciatyva rengiama interaktyvi pa roda, kurios dalyviai – šiuo metu studijuojan tys ir jau pabaigę studijas grafikai. Atradimų čia netrūks.
Vilniuje pristatoma Laisvydės Šalčiūtės kūry bos paroda „Orlando. Biografija“. „Man įdomu kur ti vaizdinius ir kalbinius darinius, kurie nebūti nai turi ką nors bendra su tikrove“, – sako meni ninkė.
Spektaklis „Matilda“ – tai vaikams nuo 4 metų skirtas pasakojimas apie nepaprastai protingą ir jautrią mergaitę, apie tėvų bei vaikų santykius, nesusikalbėjimą šeimoje, mokytojų pareigas ir vaikų teises.
Apie ką dažniausiai dainuojama operose? Ži noma, apie meilę! Tuo nesunkiai įsitikinsite ap silankę operos arijų koncerte „Skirtingi operos veidai“. Nepraleiskite progos apkeliauti operos pasaulį vos per 80 minučių.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Įžvalgos (k). 12.45 Ypatingas atvejis (k). 13.20 Europos vidury (k). 14.05 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Vienuolio pašaukimas“ (5). 0.05 Įkyrių minčių nelaisvėje (1) (Danija, 2007 m.).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (9) (k).
LTV 18.15 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (3). 14.40 „iKarli. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7) (2). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Beibleidai. Metalinė kova“. „Simpsonai“. „Svotai“ (2). „Meilės sūkuryje“.
LNK 21.00 val.
10.05 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“ (4). 1.00 „Svieto lygintojai“.
11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komiška drama „Moterys“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 22.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.55 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.15 „Sveikatos kodas“. Televitrina (k). 1.15 Statybų TV (k). 1.45–6.00 „Bamba“.
BTV
Lietuvos ryto TV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“. Parodijų šou (k). 8.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). 9.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 17.40 val.
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.52, 15.27 Saugus eismas. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7).
BTV 20.25 val.
10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Teritorija. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 Dok. f. „Meksikos narkotikų karai“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7).
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Banca Civica“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Talino „Kalev“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–„Caja Laboral“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 23.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga.
Sport1 19.15 val.
15
KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Jau kitą penkta dienį į Lietuvą at vyksta bitbokso žvaigždė MC Xan der. Jam tereikia balso, kad į jo pa sirodymus žmo nės veržte veržtųsi. Šis atlikėjas pasiro dys menų fabrike „Loftas“, kur kovo 23 d. prasidės tęsti nė renginių serija „Opus 3 gyvai“.
Paslaugos sveikatos ir grožio Apsilankykite dietologijos klinikoje „Dietos sistema“ – pasieksite lieknėjimo rezultatų. Gydytojai dietologai, turintys ilgametę patirtį, atliks kūno sudėties, medžiagų apykaitos tyrimus, sudarys individualią lieknėjimo programą. Daugiau informacijos www.dietos.lt, tel. (8 5) 260 7300. 913306
Parduoda Kitas prekes UAB 2ALDASA’’ siūlo sertifikuotas šarvo duris, plastikinius, medinius langus. Kadangi esame gamintojai, galime produkciją pasiūlyti iš pirmų rankų. Tel. (8 5) 213 1165, 8 647 24 387, e. paštas kaunogtv@ aldasa.lt.
PerKa Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
924663
920255
Auditorija: MC Xander yra tekę pasirodyti ir stadionuose, į kuriuos
rinkosi tūkstančiai klausytojų.
Organizatorių nuotr.
Suspės pažinti ir miestą
– Kaip praėjo tavo muzikinis turas spalvingojoje Rusijoje? – Turas po Rusiją praėjo tiesiog puikiai. Į koncertus susirinko dau gybė žmonių, girdėjau daugybę tei giamų atsiliepimų, apie koncertus palankiai atsiliepė ir vietos spau da. Keliaudamas po Rusiją auto buse sutikau tokį 80 metų vyriškį. Jis man papasakojo daugybę Ant rojo pasaulinio karo istorijų, vaiši no mane savo saulėgrąžomis – py lė į delną tiek, kad jos pradėjo pro kraštus byrėti. Galiausiai, kai išsi daviau, jog esu pavargęs, – buvau miegojęs vos porą valandų, – jis pasiūlė numigti ant jo palto. Išsi miegojau kaip kūdikis.
– Gimei Kenijoje, tačiau esi britas. Kokia tavo istorija? – Mano tėtis vertėsi atogrąžų žemdirbyste, tad kurį laiką su šei ma gyvenome Kenijoje. Iki šiol jau čiu didelę simpatiją Afrikai. Būda mas ten jaučiuosi lyg namie. Be to, man nuo mažų dienų patinka afri kietiški ritmai. – Ką norėtum pamatyti viešė damas Vilniuje? – Viską! Man patinka miestai, kurių istorija ilga ir turtinga. O Vilnius būtent toks ir yra. Tiesa, man tai bus pirmas kartas šiame mieste, todėl tikėtina, kad elg siuosi kaip eilinis visko išbadėjęs turistas. – Tu visad buvai ir tebesi savo muzikinės scenos lyderis. Ko kia ateitis, tavo nuomone, lau kia bitbokserių? – Manau, kad ateityje keisis tik muzika. Juokingi bitbokseriai taps dar juokingesni, giliai kapstantys bitbokseriai kapstys dar giliau, pasiutę – dar labiau ims siautėti.
Galbūt bus išrastos papildomos silikoninės lūpos, skirtos bitbok sinti. Man asmeniškai praverstų papildomos rankos. – Ar kada turėjai darbą, nesu sijusį su muzika? – Muzikantu visu etatu dirbu jau ilgai (juokiasi). Tiesa, tu riu ir kitokių pomėgių. Domiuosi psichologija. Ją studijavau daug metų. Šiuo metu dalyvauju vie name tyrime kaip psichologas. Tyrimo objektas – gyvenimo kri zės. Bandydamas atrasti proto ir širdies pusiausvyrą atradau sau tinkamą psichologijos ir muzikos pusiausvyrą. – Kur į tavo pasirodymą susi rinko daugiausia žmonių? – Manau, kad dabar galiu sakyti, jog tai buvo Rusijoje. Į vieną kon certą susirinko apie 12 tūkst. žiū rovų, ir jis vyko kažkokiame sta dione. Tiesa, man patinka groti kiek mažesnei publikai. Būtent toks ir yra „Loftas“, ar ne? VD inf.
Už portretą – 17 mln. litų Populiariojo meno grando Andy Warholo sukurtas kino žvaigždės Brigitte Bardot portretas bus par duodamas aukcione kartu su ki tais jos velionio vyro kolekcijo je saugotais kūriniais, tikintis už jį gauti iki 6,4 mln. JAV dolerių (16,9 mln. litų).
Šilkografijos technika sukurtas portretas buvo užsakytas Gunte rio Sachso 1974 m., praėjus pen keriems metams po to, kai jis iš siskyrė su šia gražuole prancūze. Tikimasi, kad B.Bardot portre tas bus pagrindinis akcentas auk cione, kuriame bus išparduodami šio vokiečio pleibojaus sukaupti paveikslai. Aukc ion e bus pard uod am a beveik 300 kūrinių, įskaitant
926443
Sklypų, esančių Vilniaus r., Bezdonių sen., SB „Dovana“, kad. Nr. 4107/1202:0066 ir 4107/0300:0402, savininkams! 2012 03 27 18 val. vyks skl. Nr. 67, priklausančio Helenai Šalaikienei, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atliks UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 616 02 605. 926502
926339
UAB „BEST COMPANY.LT“ Varėnos r. perka veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803.
Naujojoje renginių serijoje bus pristatomi muzikos talentai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pirmasis šios renginių serijos svečias MC Xander neseniai grį žo iš didelio ir varginančio turo po Rusijos platybes, tačiau nepasi didžiavo duoti išankstinį interviu apie savo pastarųjų savaičių nuoty kius, muziką, psichologiją ir Afriką.
statinio projektavimo ir statybos darbų pabaiga 2012–2013 m. Statytojas UAB „Sostena Auto“, Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius. Projekto rengėjas UAB „Pavlidi ir Ko“, J.Matulaičio a. 9-14, LT-05111 Vilnius. Su rekonstravimo projekto sprendiniais galima susipažinti UAB „Pavlidi ir Ko“ būstinėje, J.Matulaičio a. 9-14, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Projekto vadovas Darius Kirvaitis, tel. (8 5) 241 4182, e. paštas kirvis@pavlidi.lt.
G.Sachso padarytas fotografijas ir Roy Lichtensteino, Salvadoro Da li, Rene Magritte’o paveikslus. Ekspertai prognozuoja, kad už visą kolekciją, kurią parduoda G.Sachso našlė Mirja Larsson, gali būti sumokėta daugiau nei 32 mln. dolerių (84,3 mln. litų). Aukciono namų „Sotheby’s“ di rektorė Cheyenne Westphal sakė: „Ši nuostabi kolekcija išties įkūni ja G.Sachso gyvenimo 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje esmę ir at skleidžia jo menkai žinomą pusę – kad jis buvo vienas įžvalgiausių ir įtakingiausių XX a. kolekcininkų. Tai yra viena trokštamiausių vie nam savininkui priklausiusių kolek cijų, kada nors pasiūlytų rinkoje.“ Aukcionas, kuris vyks Londone gegužės 22 ir 23 d., bus surengtas
Parduos: tikimasi, kad B.Bardot
portretas bus pagrindinis auk ciono akcentas. „Scanpix“ nuotr.
praėjus metams po to, kai G.Sach sas nusišovė, palikęs atsisveikini mo laišką, kuriame nurodė neno rintis gyventi su „beviltiška liga A“ – veikiausiai Alzheimerio liga. VD, BNS inf.
Įvairūs Kita Rengiamas autocentro Ukmergės g. 280, Vilniuje, rekonstravimo projektas, pagal parengtą sklypo Ukmergės g. 280, Pašilaičių sen., kad. Nr. 0101/0015:18, detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-182, 2011 m. rugpjūčio 31 d. Planuojama statinio projektavimo ir statybos darbų pradžia 2012 m. Planuojama
Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko kadastro vietovėje, bus ženklinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai: 2012 m. kovo 23 d. nuo 10 val. Šilingių k. Janinos Narvoiš sklypas Nr. 2016/5; nuo 13 val. Šiulgų k., Zenon Naimovič skl. Nr. 2000/2; nuo 15 val. Šiulgų k. Stanislavos Naimovič skl. Nr. 2001/1,2; 2012 m. kovo 26 d. 10 val. Šumsko k. Janinos Jakštienės sklypai Nr. 2041/1-3; 2012 m. kovo 27 d. 10 val. Šiulgų k. Felicijos Korvel skl. Nr. 2008/1-5; 2012 m. kovo 28 d. 10 val. Laukininkų k. Marijan Šliachtovič skl. Nr. 2105/1-6; 2012 m. kovo 29 d. 10 val. Šiulgų k. Emilijos Ratkevič skl. Nr. 2075/16. Kviečiame išvardytų asmenų pretendentus ir paveldėtojus dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB “Atspindys” darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28 500, e. paštas info@atspindys.lt. 926277
Karščiausi Kelionių Pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Orai
Šiandien debesų daugės. Kai kur, daugiausia vakariniuose rajonuose, numatomi nedideli krituliai. Temperatūra kils iki 4–5 laipsnių šilumos. Rytoj žymesnių kritulių neprognozuojama. Vietomis tvyros rūkas. Naktį kai kur dar paspaus 1–2 laipsnių šaltukas, o dieną šils iki 8 laipsnių šilumos. Savaitgalio naktimis šalčio nebenumatoma, dienomis temperatūra turėtų kilti iki 10 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 15 d.
+3
+5
+5
Telšiai
Šiauliai
+5
Klaipėda
Panevėžys
+3
Utena
+3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.33 18.23 11.50 2.42 10.23
75-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 291 diena. Saulė Žuvų ženkle.
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +10 Brazilija +23 Briuselis +18 Dublinas +10 Kairas +18 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+14 +22 –4 +4 +16 +13 +21 +14
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+3
Alytus
3–8 m/s
Pakilo vanduo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+6
+2
–2
7
+3
+7
+4
+1
5
+4
+11
+7
+3
7
šeštadienį
DATOS (kovo 15 d.) Europos vartotojų diena laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas. 1919 m. gimė aktorė Ona Knapkytė. 1939 m. gimė poetas Mykolas Karčiauskas, kuris rašė vaikams ir jaunimui. 1975 m. gimė JAV televizijos ir kino aktorė Eva Longoria. 2008 m. mirė maestro, aktorius ir renginių vedėjas Vytautas Kernagis.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Klemensas, Lionginas, Lukrecija, Raigardas, Tautas, Tautgintė
Avinas (03 21–04 20). Džiaukitės prasidedančiu pavasariu, būkite daugiau gryname ore, svajokite. Sėkminga diena naujoms pažintims megzti, ieškoti naujų darbo, verslo galimybių. Jautis (04 21–05 20). Norėsite daug kalbėti, esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena, apgalvokite ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien kivirčų diena. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Liūtas (07 23–08 23). Būsite įvertintas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų. Mergelė (08 24–09 23). Lengvai įtikinsite artimuosius ar draugus imtis naujos veiklos, planuoti atostogas. Susikaupkite, nes jūsų išsiblaškymas gali būti konflikto priežastis. Svarstyklės (09 24–10 23). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote, bet taip pat ir kritiškai apgalvokite ir jums peršamas mintis. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Tinkama diena užsiimti kūryba. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius, nes rytoj viskas pasikeis. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien galite tikėtis aplinkinių paramos, tad padėtis ne tokia jau ir beviltiška. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Labiau pasikliaukite savimi, panagrinėkite atidžiau, kas jums suteikia jėgų judėti pirmyn. Šią dieną išnaudokite su seniai matytais draugais susitikti, naujiems planams kurti.
CNN inf., „Reuters“ nuotr.
44 m. pr. Kr. buvo nužudytas romėnų diktatorius ir karvedys Gajus Julijus Cezaris. 1781 m. gimė Juozapas Zavadskis, spaustuvininkas, knygų leidėjas. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis-Vytautas, karininkas, partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje generolas, Lietuvos
Vardai
horoskopai
Pietinėje JAV Luizianos valstijo je po smarkių liūčių kilo potvy niai. Teko evakuoti šimtus žmo nių. Vermilijono upelio vandens lygis 30 cm didesnis už 2004-ai siais gegužę nustatytą rekordą. Pasak gelbėtojų, vos per dieną jiems teko daug iau nei 100 kar tų vykti padėti nukentėjusiems žmonėms. Pagalbos prireikė 16 vidur inės mok yklos mokslei vių, kurių autobusas įstrigo ke lyje, kur vandens lygis siekė dau giau nei metrą. Žmones bandy ta pasiekti ugniagesių sunkveži miais, traktoriais ir valtimis.
penktadienį
+6
+2
Praha +9 Ryga +1 Roma +17 Sidnėjus +29 Talinas +1 Tel Avivas +16 Tokijas +13 Varšuva +7
7
8
9
10
11