2012-03-15 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

Ketvirtadienis, kovo 15 d., 2012 m. Nr. 62 (1261)

Lai­ki­na­sis „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rius S.Freak­ley tei­gia, kad banką ra­do la­bai sun­kios būklės. Lietuva 4p.

Nors lie­tu­vių pi­ni­ginė­se yra bent po ke­lias ban­ko kor­te­les, jos grynųjų vis dar ne­pa­kei­čia. Tema 8p.

diena.lt

Au­to­bu­so ka­tast­ro­fa Švei­ca­ri­jo­je su­krėtė Bel­gi­jos gy­ven­to­jus. Pasaulis 12p.

Nei eis­mo, nei spor­to

1 Lt

Ti­kimės, kad Sei­mas ga­ na grei­tai ap­svars­tys ir priims to­kius įsta­ty­mus, ku­rie leis per­tvar­ky­ti FNTT. Prem­je­ras And­rius ­ Ku­bi­lius

5p.

Miestas

2p.

Kvies sau­go­ti silp­niau­sių Vaiko tei­sių gynė­jai ir me­di­kai su­ne­ rimę – vis dau­giau ma­žy­lių pa­ti­ria smurtą ar­ti­miau­sio­je ap­lin­ko­je, o Lie­ tu­va jau iš­sis­ki­ria „to­le­ran­ci­ja“ auklė­ ji­mui dir­žu, net lop­še­li­nukų. Si­tua­ ciją turėtų pa­keis­ti va­kar pri­sta­ty­ta so­cia­linė kam­pa­ni­ja „Sau­gok ma­ne – aš ma­žas“, ku­ria sie­kia­ma at­kreip­ti dėmesį į ma­žy­lių pa­žeid­žia­mumą.

Menas Mistika: Vilniaus valdžia tvirtina, kad sporto renginiai Gedimino prospekte vyksta nuolat, o ten įsikūrę verslininkai sako jų nematantys. Simono Švitros nuotr.

Vil­niaus val­di­nin­kai prie­š kurį laiką užd­raudė Ge­di­mi­no pro­spek­te sa­vait­ga­liais va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liais ir žadė­jo or­ga­ni­ zuo­ti svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­nius. Vil­nie­čiai šian­dien šių ren­gi­nių pa­si­gen­da, o verslą į ne­viltį va­ro tuš­čia cent­rinė mies­to gatvė.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Pak­laus­tas, kodėl sa­vait­ga­liais sos­ tinės Ge­di­mi­no pro­spek­te au­to­mo­ bi­lių eis­mas draud­žia­mas, Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas sa­vo so­cia­ li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ profilyje ne­se­niai tvir­ti­no, kad drau­di­mas įves­tas dėl sa­vait­ga­liais čia or­ga­ni­ zuo­jamų svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­nių.

12

20 – ėti tas on Mesižm usi pa mia iai įdoentin i šv giniaje renstinė so

s ete amaus t Similniu V ėd jos Kaladici r

Bi­rutės Mar li­ki­mo veid­ro­dis

2

Ketvirčio prenumerata tik 69 Lt

tai. meuris d nui ite erk rako Atv m D daja

Juo

eliu sen tai Procep reuciu ienei K kar va

Ta­č iau Ge­d i­m i­n o pro­s pek­te įsikū­ru­sius vers­li­nin­kus to­kie me­ ro pa­reiš­ki­mai tik er­zi­na. Jie ti­ki­na jau se­niai šio­je gatvė­je ne­matę nė vie­no spor­to ren­gi­nio, juo­lab kad jie vyktų kiek­vieną sa­vait­galį. Šio­je gatvė­je esan­čio ba­ro „Or­ gaz­mus Loun­ge“ va­do­vas Aud­rius Ja­nu­šaus­kas iš me­ro žod­žių pa­si­ šaipė mies­to va­do­vo so­ cia­li­nio tink­lo profilyje.

13p.

na Vieka – ša to šimčių lu eg dėka pa

– ok

ikulizgėtiti b ndy Riz au k s ir gu leis

t

Nepraleisk specialių priedų! Prenumeruoti galima redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius; internetu www.diena.lt/dienrastis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, e.paštu prenumerata@vilniausdiena.lt


2

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

miestas

11p.

Šiandien prasideda tradicinis jaunimo bokso turnyras.

Mies­tui ne­si­se­ka sko­lin­tis Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės val­do­mai įmo­nei Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­ jai kol kas ne­pa­vy­ko pa­si­sko­lin­ti iki 77 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tams fi­ nan­suo­ti. Di­džio­ji pa­sko­los da­lis tu­ rė­jo bū­ti skir­ta nau­jos po­že­mi­nės au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės sta­ty­bai.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų pir­ ki­mų sky­riaus Do­ku­men­tų ren­gi­ mo po­sky­rio ve­dė­ja Jū­ra­tė Dai­li­do­ nie­nė BNS pra­ne­šė, kad ant­ra­die­nį, pa­si­bai­gus ter­mi­nui, ne­su­lauk­ta nė vie­nos pa­raiš­kos kon­kur­sui. „Vakar tu­rė­jo bū­ti at­plėš­ti vo­kai. Ne­ži­no­me prie­žas­čių, ko­dėl nė­ ra pa­siū­ly­mų“, – sa­kė J.Dai­li­do­ nie­nė. Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jos va­do­vas Re­na­tas Du­do­nis BNS sa­ kė, kad pla­nuo­ja­ma skelb­ti nau­ją kon­kur­są. „Ma­nau, kad reng­si­me nau­ ją kon­kur­są, kor­tas su­mai­šė sa­vi­ val­dy­bės pa­skelb­tas kon­kur­sas“, – sa­kė bend­ro­vės va­do­vas.

66,8 mln. li­tų

ga­li kai­nuo­ti nau­jos au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės sta­ty­ba.

Per­nai gruo­džio vi­du­ry­je skelb­ ta, kad ne­di­de­lė da­lis pa­sko­los lė­šų bū­tų skir­ta iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­niam pa­sta­tui iš­pirk­ti, o ki­ ta da­lis – nau­jos po­že­mi­nės au­to­ mo­bi­lių aikš­te­lės sta­ty­bai. Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jai pri­ klau­so 20 aukš­tų sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­tas. 100 pro­c. bend­ro­vės ak­ci­jų val­do Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. Taip už 77 mln. li­tų pa­sko­lą Vil­ niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­ja vėl ga­lė­ tų įkeis­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­nį pa­sta­tą. Da­bar pa­sta­tas pa­gal iš­per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį pri­ klau­so „SEB li­zin­gui“, ji ga­lio­ti bai­gia­2014 m. Už sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ nį pa­sta­tą dar rei­kia su­mo­kė­ti apie 14,9 mln. li­tų. Re­mian­tis eks­per­tų skai­čia­vi­mais, at­lik­tais spa­lį, nau­ jos au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės sta­ty­ba ga­li kai­nuo­ti apie 66,8 mln. li­tų, ta­čiau kai­na ga­li bū­ti ir ma­žes­nė. Nau­ją po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bė ke­ti­na sta­ty­ti ša­lia Na­ cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro, prie J.Le­le­ve­lio ir A.Vie­nuo­lio gat­ vių san­kir­tos, jo­je ke­ti­na­ma įreng­ti apie 500 vie­tų au­to­mo­bi­liams. Tie­sa, kai ku­rie eks­per­tai skai­ čia­vo, kad pa­sta­ty­ti sto­vė­ji­mo aikš­ te­lę mies­tui ga­li kai­nuo­ti net ir 150 mln. li­tų, nes val­di­nin­kai pa­mir­šo ap­skai­čiuo­ti pa­sko­los mo­kė­ji­mo pa­lū­ka­nas, ne­pri­dė­jo PVM.

Aikš­te­lę ša­lia Na­cio­na­li­nio ope­ ros ir ba­le­to teat­ro pa­sta­ty­ti su­ ma­ny­ta dau­giau nei prieš de­šimt me­tų. O pro­jek­tai bu­vo ren­gia­mi iš vi­so de­šim­čiai pa­na­šių aikš­te­lių mies­to cent­re, ta­čiau mies­to val­ džioms pa­vy­ko įreng­ti tik vie­ną – po Ge­di­mi­no pro­spek­tu. Di­de­lių sko­lų sle­gia­ma Vil­niaus val­džia ne­se­niai pa­skel­bė 130,217 mln. li­tų bend­ros ver­tės pen­ kių pa­sko­lų kon­kur­są – lė­šos bus nau­do­ja­mos anks­tes­nėms sko­loms grą­žin­ti. 2012 m. biu­dže­to pro­jek­te nu­ma­ty­ta iš­leis­ti be­veik 190 mln. li­tų sko­lin­tų pi­ni­gų. Di­džio­ji da­lis šios su­mos, maž­daug 128 mln. li­ tų, skir­ta Mies­to ūkio ir trans­por­ to de­par­ta­men­tui. Per 2012 m. iš vi­so sa­vi­val­dy­ bė ke­ti­na grą­žin­ti daugiau nei 175 mln. li­tų sko­lin­tų pi­ni­gų. Ta­čiau sko­lų naš­ta grei­čiau­siai nė kiek ne­ su­ma­žės, nes di­džią­ją da­lį jų ke­ti­ na­ma deng­ti nau­jais kre­di­tais. Tam biu­dže­te jau nu­ma­ty­ta kiek dau­ giau kaip 120 mln. li­tų. Ki­ta di­de­lė sko­lų da­lis, maž­daug 54 mln. li­tų, bus den­gia­ma iš sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­to. Sko­loms grą­ žin­ti taip pat nu­ma­ty­ta per 1,4 mln. li­tų skir­ti iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do. Kon­kur­so me­džia­gą bend­ro­vė iš­ siun­tė vi­siems ša­ly­je vei­kian­tiems ban­kams, bet rim­čiau ja do­mė­jo­si SEB ban­kas, „Swed­bank“ ir DNB ban­kas.

Smū­gių kru­ša Vai­ko tei­sių gy­nė­jai ir me­di­kai su­ne­ri­mę – vis dau­giau ma­žy­lių pa­ti­ria smur­tą ar­ ti­miau­sio­je ap­lin­ko­je, o Lie­tu­va jau iš­si­ ski­ria „to­le­ran­ci­ja“ auk­lė­ji­mui dir­žu.

BNS, VD inf.

Statybininkų g. 7: šilumos taupymo darbai grąžino išleistus litus Statybininkų g. 7 daugiabutis šią žiemą pateko tarp šilumos taupymo rekordininkų. Vasarį name šilumos rodikliai buvo 12 proc., o sausį – net 26 proc. geresni nei prieš metus. Šilumos sutaupyti gyventojams pavyko, nes daugiabutį prižiūrinti bendrovė „Naujamiesčio būstas“ praėjusį rudenį prisijungė prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos. Anot „Naujamiesčio būsto“ vadybininko Evaldo Mardoso, sutaupyti pavyko užsandarinus rūsio ir laiptinės langus, įėjimo ant stogo duris, atnaujinus namo vamzdynų izoliaciją. Pasak vadybininko E.Mardoso, kai kurie laiptinės langai turėjo tik po vieną stiklą, todėl anksčiau laiptinėje energijos nuostoliai buvo dideli. Sostinėje stovinčio daugiabučio svertinis šilumos suvartojimo koeficientas vasarį buvo 43,5 Wh/m2/DL, o prieš metus siekė 49,4 Wh/m2/DL. Tai reiškia, kad šis rodiklis sumažėjo 12 proc. Sausį koeficientas sumažėjo net 26 proc.: nuo 50 Wh/m2/DL prieš metus iki 37 Wh/m2/DL šiemet. Namo gyventojai taupymo programoje numatytus ir atliktus darbus įvertino teigiamai, tačiau laukė jų rezultatų. Šio šildymo sezono duomenys juos turėtų paskatinti šilumą taupyti dar aktyviau. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. „Šilumos taupymo priemones prižiūrimuose namuose pradėjome dieg-

ti prieš porą metų, beprotišku tempu ėmus augti šilumos kainoms. Pernai sukūrėme 5 žingsnių šilumos taupymo programą, kurioje pasiūlyti darbai buvo atlikti 2 tūkst. daugiabučių namų pagrindiniuose šalies miestuose. Matome, kad administratorių pastangos padėjo gyventojams sutaupyti“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas.

NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutinis rodiklių gerėjimas 2011–2012 m. sezoną, palyginti su 2009–2010 m., siekė 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.

Klaida: bet koks smū­gis vai­kui yra suau­gu­sio žmo­gaus ne­su­si­val­

dy­mas.

„Shutterstock“ nuotr.

Sta­tis­ti­ka 2011 m. 113 vai­k ų iki 3 me­tų nu­ken­ tė­jo nuo fi­zi­nio, emo­ci­nio ir sek­sua­ li­nio smur­to. 2010 m. – 98 to­k io pat am­ž iaus vai­ kai. 2011 m. 92,9 pro­c. šio am­ž iaus vai­ kų nu­ken­tė­jo nuo tė­v ų, o li­kę – nuo

pa­tė­vių, gi­mi­nai­čių. 2011 m. 64,6 pro­c. šio am­ž iaus vai­ kų pa­ty­rė fi­zi­nį smur­tą ar­ti­mo­je ap­ lin­ko­je. 2010 m. – 57,9 pro­c. to pa­t ies am­ žiaus vai­k ų. Šal­ti­nis: Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja

Nei eis­mo, nei spo 1

„Šian­dien 9 val. ry­ to pa­si­puo­šęs spor­ti­ne ap­ran­ga at­vy­kau į Ge­di­mi­no pro­spek­tą, bet jū­sų ža­dė­to svei­ka­tin­ gu­mo ren­gi­nio vėl ne­su­lau­kiau. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ka­da vėl man spor­tiš­ko ren­gi­nio sek­ma­die­niais ti­kė­tis?“ – kan­džiai pa­šmaikš­ta­ vo vers­li­nin­kas. Jį, kaip ir dau­ge­lį ki­tų pro­spek­ te įsi­kū­ru­sių ba­rų bei par­duo­ tu­vių sa­vi­nin­kų, pik­ti­na mies­to val­džios spren­di­mas ne­leis­ti va­ žiuo­ti au­to­mo­bi­liams. Ta­čiau ne šį drau­di­mą vers­li­nin­kai va­di­na tra­ge­di­ja, o tai, kad ap­skri­tai nė­ ra vie­tų au­to­mo­bi­liams kur nors gre­ta pro­spek­to, ypač da­ly­je ne­ to­li Sei­mo, pa­sta­ty­ti. „Nuo 9 iki 15 val. sek­ma­die­ niais Ge­di­mi­no pro­spek­tas pa­ skelb­tas SPOR­TO bei REN­GI­NIŲ pro­s pek­t u, trokš­t u da­ly­vau­ ti“, – to­liau so­cia­li­nia­me tink­le šmaikš­ta­vo A.Ja­nu­šaus­kas. Me­

ras A.Zuo­kas į šias kan­džias vil­ nie­čio pa­sta­bas ne­rea­ga­vo, nors į jam pa­lan­kes­nius ko­men­ta­rus vi­ suo­met mie­lai at­ra­šo.

Pa­si­puo­šęs spor­ti­ ne ap­ran­ga at­vy­kau į Ge­di­mi­no pro­spek­tą, bet jū­sų ža­ dė­to svei­ka­tin­gu­ mo ren­gi­nio vėl ne­ su­lau­kiau. Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­ jų ry­šių sky­rius dien­raš­čiui „Vil­ niaus die­na“ at­šo­vė, kad vil­nie­čių būgš­ta­vi­mai ne­pag­rįs­ti. Esą šio­je mies­to vie­to­je spor­to ren­gi­niai ir da­bar vyks­ta nuo­lat. „Juk ir per­nai vy­ko daug ren­ gi­nių Ge­di­mi­no pro­spek­te – pra­


3

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

ten­ka ir kū­di­kiams Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Smū­gis – ne baus­mė

Sos­ti­nė­je va­kar pri­sta­ty­ta so­cia­li­nė kam­pa­ni­ja „Sau­gok ma­ne – aš ma­ žas“ ska­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į kū­ di­kių ir ma­žy­lių ap­sau­gą. Kam­pa­ni­jos tiks­las – at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į ma­žų vai­kų pa­žei­džia­mu­mą. Tė­vai, glo­bė­jai, spe­cia­lis­tai ir ins­ti­tu­ci­jos ska­ti­na­ mi au­gin­ti ir auk­lė­ti vai­kus be fi­ zi­nių baus­mių ir for­muo­ti bei gin­ ti vi­suo­me­nės nuo­sta­tas dėl vai­kų au­gi­ni­mo be smur­to. „Kai kal­ba­me apie vai­ką, svar­bu su­vok­ti, kad už jį at­sa­kin­gi žmo­nės yra tė­vai, ki­tai at­ve­jais – glo­bė­jai. Jie tu­ri tin­ka­mai jais rū­pin­tis. Kal­ ba­me apie pa­čius ma­žiau­sius – iki 3 me­tų – vai­kus. Pui­kiai su­pran­ta­ me, kad jie ne­pa­da­rė nie­ko to­kio, už ką ga­lė­tų gau­ti ko­kią nors baus­mę. Bet koks smū­gis vai­kui yra suau­ gu­sio žmo­gaus ne­su­si­val­dy­mas“, – va­kar su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ ren­ci­jo­je sa­kė vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­rė Edi­ta Žio­bie­nė. Ji pri­dū­rė, kad to­kio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mų dau­gė­ja ir kad vi­ si smur­to reiš­ki­niai neap­siei­na be skau­džių pa­da­ri­nių. Jie ga­li bū­ti psi­cho­lo­gi­niai, me­di­ci­ni­niai, vys­ ty­mo­si ir kt. Vie­nas to­kių yra su­ krės­to vai­ko sind­ro­mas. Pap­ras­tai ta­riant, tai nu­tin­ka, kai ma­žas vai­ kas yra stip­riai su­pur­to­mas. VU San­ta­riš­kių vai­kų li­go­ni­nės of­tal­mo­lo­gės Do­na­tos Mont­vi­lai­tės tei­gi­mu, pa­ts sind­ro­mas trak­tuo­ja­ mas kaip gal­vos sme­ge­nų trau­ma. Jį pa­ty­rę vai­kai daž­niau­siai at­si­du­ ria In­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riu­ je. Vi­so to pa­da­ri­niai: ga­li su­trik­ti vai­ko re­ga, net iki apa­ki­mo, klau­ sa, at­si­ran­da trau­ku­liai, vė­liau vai­ kas ga­li blo­gai vys­ty­tis, su­trin­ka jo in­te­lek­tas, ge­bė­ji­mas sė­dė­ti, skai­ ty­ti ir pan. Kri­ti­ka Sei­mui

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­rė pa­žė­rė kri­ti­kos ir Sei­mui, kad šis ne­prii­ma įsta­ty­mo, drau­džian­čio smur­tą prieš vai­kus.

„Ne kar­tą bu­vo ini­cia­ty­va Sei­me priim­ti įsta­ty­mą, drau­džian­tį smur­ tą prieš vai­kus, de­ja, ji už­ge­so. Tik­rai la­bai gai­la, kad kar­tais po­li­ti­kai lei­ džia sau pa­ly­gin­ti su sa­vi­mi, jie bu­vo mu­ša­mi ar ne. Tai la­bai ne­tin­ka­mas pa­ly­gi­ni­mas ir ne­tin­ka­mas išei­ties taš­kas“, – sa­kė E.Žio­bie­nė. Jos nuo­mo­ne, ne tik įsta­ty­mų pa­kei­ti­mas, smur­to drau­di­mas duos vai­sių. Svar­biau­sia, pa­sak E.Žio­bie­nės, yra keis­ti vi­suo­me­ nės mąs­ty­mą, su­vo­ki­mą, kad ne smū­giu klau­si­mai spren­džia­mi, o žo­džiu, bend­ra­vi­mu.

Edi­ta Žio­bie­nė:

Kal­ba­me apie pa­čius ma­žiau­sius – iki 3 me­ tų – vai­kus. Pui­kiai su­ pran­ta­me, kad jie ne­ pa­da­rė nie­ko to­kio, už ką ga­lė­tų gau­ti ko­kią nors baus­mę. VU pro­fe­so­rius vai­kų psi­chiat­ ras Dai­nius Pū­ras tei­gė, kad prie­ var­tos ap­raiš­kų yra la­bai daug. Pa­ sak jo, vi­si eks­per­tai su­ta­ria, jog dau­gu­ma žmo­nių prie­var­tą tai­ko ne to­dėl, kad jie yra blo­gi, o to­dėl, jog ne­ži­no, kad yra ne­prie­var­ti­nių bū­dų vai­kų auk­lė­ji­mo pro­ble­moms spręs­ti. „Džiau­gia­mės, kad yra daug ne­ vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, Pa­ra­ mos vai­kams cent­ras, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus įstai­ga. Ta­ čiau yra daug neat­lik­tų na­mų dar­ bų. Pa­ly­gin­ti su dau­ge­liu ki­tų Eu­ ro­pos vals­ty­bių, Lie­tu­va pa­sta­ruo­ju me­tu ap­si­lei­do. Dėl to at­sa­ko­my­bė ten­ka įsta­ty­mų lei­dė­jams, vyk­do­ mo­sios val­džios ins­ti­tu­ci­joms. Ar­ba dėl ap­lai­du­mo ir vi­di­ nės va­lios sto­kos tie na­mų dar­bai neat­lie­ka­mi, ar­ba ga­na są­mo­nin­ gai, de­monst­ra­ty­viai opo­nuo­jant tarp­tau­ti­nėms re­ko­men­da­ci­joms, JT Vai­kų tei­sių kon­ven­ci­jos prin­ ci­pams ir iš­ra­di­nė­jant ki­to­kią vai­

or­to de­dant Vil­niaus ma­ra­to­nu, bai­ giant gat­vės krep­ši­nio ren­gi­niais. Be to, kai vyks­ta Sos­ti­nės die­nos, pro­spek­te vi­suo­met ran­da­ma vie­ tos vi­so­kiems žai­di­mams ir pa­na­ šiai. O Ne­rū­ky­mo die­na, Die­na be au­to­mo­bi­lio, Eu­ro­pos jud­rio­ji sa­ vai­tė – šių ren­gi­nių pro­gra­mo­se la­bai daug svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ nių. At­ši­lus tai­či mankš­tos per­si­ kels i Ge­di­mi­no pro­spek­tą, skve­ rus ir Se­rei­kiš­kių par­ką“, – ra­šo­ma dien­raš­čiui at­siųs­ta­me sa­vi­val­dy­ bės ko­men­ta­re. Vie­šų­jų ry­šių sky­rius taip pat pri­dū­rė, kad rugp­jū­tį jau dve­jus me­tus iš ei­lės vyks­ta Vil­niaus ve­ lo­ma­ra­to­nas, var­žy­bos „Vil­nius Chal­len­ge“. Dar dau­giau ren­gi­nių pla­nuo­ja­ma at­ši­lus. Vi­suo­me­ni­nių spor­to ir svei­ ka­tin­gu­mo ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­ mu sos­ti­nė­je rū­pi­na­si sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti vie­šo­ji įstai­ga „Svei­ kas mies­tas“. Jos va­do­vas Man­tas

Pau­laus­kas sa­ko, kad atei­ty­je Ge­ di­mi­no pro­spek­te iš tie­sų ke­ti­na­ ma reng­ti įvai­riau­sių spor­to pro­gra­mų. „Ma­no­ma, kad sek­ma­die­niais Ge­di­mi­no pro­spek­te ga­lė­tų vyk­ ti dvi­ra­čių, bė­gi­mo ar šiau­rie­tiš­ko jo ėji­mo žy­giai. At­ši­lus orams, prie Bal­to­jo til­to pla­nuo­ja­mos svei­ka­ tin­gu­mo mankš­tos“, – tvir­ti­no M.Pau­laus­kas. Ta­čiau dau­giau­sia dė­me­sio da­ bar ski­ria­ma ne mies­to cent­rui, o nuo­ša­liau esan­čiam Vin­gio par­kui. Bū­tent čia, anot pa­šne­ko­vo, ga­lė­tų vyk­ti dau­giau­sia ren­gi­nių. „Šiuo me­tu di­de­lis dė­me­sys ski­ ria­mas Vin­gio par­kui tvar­ky­ti, spor­to bei svei­ka­tin­gu­mo už­siė­mi­ mams pa­reng­ti. Ma­no­ma, kad iki šiol ne­la­bai žmo­nių lan­ky­tas Vin­ gio par­kas taps pui­kia vie­ta spor­ tuo­jan­tiems ir no­rin­tiems spor­ tuo­ti žmo­nėms“, – kal­bė­jo „Svei­ko mies­to“ va­do­vas.

kys­tės ir šei­mos po­li­ti­ką, ku­rią įgy­ ven­din­ti prieš­ta­rau­tų es­mi­niams prin­ci­pams“, – sa­kė D.Pū­ras. VU pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, to­kia­ me kon­teks­te sun­ku įgy­ven­din­ti šiuos mo­der­nius prin­ci­pus. Pa­sak jo, rei­kia su­si­tar­ti dėl prio­ri­te­tų. Šū­kių neuž­ten­ka

„Rei­kia su­si­tar­ti, ar mes iš tik­rų­jų sau­go­me vai­kus nuo prie­var­tos, o tai yra sun­kus kas­die­nis vi­sų mū­ sų dar­bas, ar mes tę­sia­me šū­kių, sten­dų po­li­ti­ką ar­ba pa­ra­mą gru­ puo­tėms, ku­rios neį­tin­kan­tiems sau žmo­nėms kli­juo­ja pe­do­fil­ ų eti­ ke­tes. Gal tai ir bū­tų juo­kin­ga, bet da­ro­si ne­be­juo­kin­ga. Tai truk­do įgy­ven­din­ti tik­rą prie­var­tos prieš vai­kus pre­ven­ci­ją Lie­tu­vo­je“, – kal­bė­jo D.Pū­ras. Du kar­tus – 2005 ir 2009 m. – Pa­ra­mos vai­kams cent­ro už­sa­ky­mu bu­vo at­lik­tas rin­kos ty­ri­mų bend­ ro­vės „TNS Gal­lup“ ty­ri­mas dėl fi­zi­nės baus­mės auk­lė­jant. Nau­ jau­siais jo duo­me­ni­mis, 45 pro­c. ap­klaus­tų­jų Len­ki­jo­je, 37 pro­c. Lat­vi­jo­je ma­no, kad fi­zi­nės baus­ mės vai­kams yra pa­tei­si­na­mos. Lie­tu­vo­je taip ma­nan­čių yra net 52 pro­c. ap­klaus­tų­jų. Kaip tei­gė Pa­ra­mos vai­kams cent­ro di­rek­to­rė Auš­ra Ku­rie­nė, per tuos me­tus nuo pir­mo ty­ri­ mo pro­cen­tas pa­tei­si­nan­čių fi­zi­ nes baus­mes vai­kams Lie­tu­vo­je išau­go, o ki­to­se ša­ly­se su­ma­žė­jo. Ko­dėl pas mus taip ma­nan­čių yra dau­giau­sia? „Ne­ži­nau moks­li­nio at­sa­ky­mo, bet vie­na idė­jų bu­vo to­kia, kad vie­ nas tų veiks­nių, ku­ris dar pa­di­di­no tą skai­čių, yra tam tik­ra kam­pa­ni­ ja, nu­kreip­ta prieš vai­kus. Pas mus la­bai daug in­for­ma­ci­jos, kal­ban­ čios, kad vai­kai yra blo­gi, ne­tin­ka­ mai el­gia­si. At­ro­do, kad to­kie bai­sūs tie vai­ kai ir mes vi­si suau­gę esa­me be­ jė­giai. Ir, ži­no­ma, kai aukš­čiau­sio ly­gio po­li­ti­kai tei­gia, kad nė­ra ki­to bū­do su­si­tvar­ky­ti su vai­ku, kaip tik jį muš­ti, pa­pras­tam žmo­gui ir at­ro­ do, kad nie­ko ki­ta ir ne­lie­ka da­ry­ ti“, – aiš­ki­no A.Ku­rie­nė.

Re­gist­ra­vo 100 pro­ble­mų At­nau­jin­ta­me Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bės in­ter­ne­to po­rta­le nuo me­tų pra­džios vei­kia mies­to pro­ble­mų re­gist­ras. Ja­me per du mė­ne­sius ­re­gist­ruo­ta per 100 pro­ble­mų.

pat ga­li ras­ti ta­ry­bos po­sė­džių dar­ bot­var­kes, in­ter­ne­tu pa­teik­ti nuo­ mo­nę ir pa­siū­ly­mų sa­vi­val­dy­bė­je svars­to­mais klau­si­mais, da­ly­vau­ti mies­to ap­klau­so­se. VD inf.

Por­ta­le taip pat vei­kia in­te­rak­ty­vu­ sis mies­to že­mė­la­pis ir e. de­mok­ ra­ti­jos prie­mo­nės, be to, sa­vi­val­dy­ bė jau ke­le­tą me­tų in­ter­ne­tu tei­kia e. pa­slau­gas. Pa­sak Vil­niaus ta­ry­ bos na­rės Ind­rės Ja­kai­ty­tės, ar­ti­ miau­siu me­tu veiks mo­bi­li mies­to programėlė, su ku­ria bus ga­li­my­ bė dar pa­to­giau re­gist­ruo­ti pa­ste­ bė­tas mies­to pro­ble­mas. In­ter­ne­ to po­rta­le vil­nius.lt gy­ven­to­jai taip

Ga­li lik­ti be na­mų Į me­džius kel­ti nau­jų in­ki­lų var­ nė­nams ir ki­tiems žmo­gaus glo­bą mėgs­tan­tiems paukš­čiams šie­met nei sa­vi­val­dy­bė, nei se­niū­ni­jos, nei gam­tos my­lė­to­jai ne­si­ruo­šia.

Kas­met sos­ti­nė­je in­ki­lų ka­bi­ni­mo ak­ci­jas or­ga­ni­za­vę vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Da­rom“ at­sto­vai tei­gė šie­met sa­vo jė­gas tel­kian­ tys į ki­tus dar­bus. Or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Ka­ro­lis Sar­gū­nas tvir­ti­ no, kad in­ki­lų bus ka­bi­na­ma Kau­ ne, o Vil­niu­je pa­siū­lė šiuo dar­bu už­siim­ti ki­tiems. Lie­tu­vos ža­lių­ jų ju­dė­ji­mo Vil­niaus sky­riaus at­ sto­vė Ja­ni­na Gad­liaus­kie­nė sa­kė, kad jų or­ga­ni­za­ci­ja šie­met ne­tu­ri

tam pi­ni­gų. Pi­lai­tės mik­ro­ra­jo­no se­niū­nas Al­bi­nas Šni­ras pri­si­pa­ ži­no, jog rū­pi­ni­mą­si spar­nuo­čiais į ant­rą pla­ną stu­mia ki­ti dar­bai. Nep­la­nuo­ja in­ki­lų kel­ti ir po­li­ti­ nės par­ti­jos. VD inf.

Vy­riau­sy­bė pa­rems lie­tu­viš­kas mo­kyk­las Vy­riau­sy­bė dar praė­ju­sį ru­de­nį nu­spren­dė, kad šiais moks­lo me­ tais kai­my­nė­je Len­ki­jo­je vei­kian­ čioms vals­ty­bi­nėms lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms skirs 350 tūkst. li­tų.

2011-ai­siais tam iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do pa­nau­do­ta 120 tūkst. li­tų, o tre­čia­die­nį Vy­riau­sy­bė po­sė­dy­ je ap­si­spren­dė dėl 230 tūkst. li­tų pa­ra­mos li­ku­siems moks­lo me­ tams. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­jos kanc­le­ris Dai­nius Num­ gau­dis va­kar sa­kė, kad ši pa­ra­ma iki moks­lo me­tų pa­bai­gos pa­dės iš­lai­ky­ti Len­ki­jos ne­pa­kan­ka­mai fi­nan­suo­ja­mas mo­kyk­las. Jo tei­ gi­mu, pa­ra­ma bus pa­da­ly­ta pen­

kioms lie­tu­viš­koms Len­ki­jos mo­ kyk­loms. Pa­sak Len­ki­jos lie­tu­vių, Len­ki­jos val­džia ža­da svars­ty­ ti ga­li­my­bę di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms Len­ki­ jo­je, ta­čiau pa­kei­ti­mų nu­ma­to­ma tik nuo 2013-ųjų. BNS, VD inf.

Cigarečių slėp­tu­vė ma­zu­to cis­ter­no­se Vil­niaus te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ bos pa­rei­gū­nai su „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­lių“ dar­buo­to­jais ap­ti­ko be­ veik 5 tūkst. ne­le­ga­liai ga­be­na­mų pa­ke­lių ci­ga­re­čių.

tem­pia pri­tvir­tin­tus kro­vi­nius. Nuo­dug­niau ap­žiū­rint ga­li­mas slėp­tu­ves, prie tro­so ras­ti pri­tvir­ tin­ti blo­kų ci­ga­re­čių ry­šu­liai. Ci­ ga­re­čių ver­tė vir­ši­ja 33 tūkst. li­tų. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. BNS, VD inf.

Kont­ra­ban­di­nės ci­ga­re­tės ras­ tos Ke­nos ge­le­žin­ke­lio po­ste, tik­ ri­nant iš Bal­ta­ru­si­jos į Klai­pė­dą vyks­tan­čius kro­vi­ni­nius są­sta­tus, po ma­zu­to cis­ter­no­mis. Pa­rei­gū­ nams įta­ri­mų su­kė­lė po tri­mis cis­ ter­no­mis pa­ste­bė­ti iš va­žiuok­lės rė­mų iš­lin­dę tro­se­liai. Su­si­do­mė­ ję ne­ma­ty­ta va­žiuok­lės konst­ruk­ ci­jos de­ta­le ir stip­riau timp­te­lė­ję tro­se­lius, tik­rin­to­jai su­pra­to, kad


4

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Be val­džios – vie­ną ka­den­ci­ją Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­ val­dy­bių ko­mi­te­tas (VVSK) nu­ta­ rė, kad per ap­kal­tą pa­ša­lin­tiems po­li­ti­kams pa­kan­ka ket­ve­rius me­ tus ne­leis­ti da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­ muo­se.

Tre­čia­die­nį šis par­la­men­to ko­mi­te­ tas svars­tė du al­ter­na­ty­vius Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­ jek­tus, ku­riems po pa­tei­ki­mo bu­ vo pri­tar­ta Sei­me. Pir­muo­ju siū­lo­ma ap­kal­tos pro­ ce­so tvar­ka pa­ša­lin­tiems as­me­nims ne­tai­ky­ti san­kci­jų, o ant­ruo­ju – tai­ky­ti 8 me­tų drau­di­mą kan­di­da­ tuo­ti į Sei­mą. Ko­mi­te­tas nu­ta­rė, kad nuo spren­di­mo pa­ša­lin­ti iš pa­rei­gų ar pa­nai­kin­ti Sei­mo na­rio man­da­tą įsi­ga­lio­ji­mo die­nos iki tei­sės kan­di­ da­tuo­ti į Sei­mą tu­ri praei­ti ne ma­ žiau kaip ket­ve­ri me­tai. VVSK bu­ vo pa­skir­tas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu, tad svars­ty­mo eta­pe par­la­men­ta­rai bal­suos dėl ko­mi­te­to na­rių tei­kia­ mos for­mu­luo­tės. „Ko­mi­te­tas pa­si­rin­ko komp­ro­ mi­si­nį va­rian­tą – nu­spren­dė, kad ket­ve­ri me­tai yra pa­kan­ka­mas ter­ mi­nas, nes rea­liai skai­čiuo­jant vis vie­na pra­leis dau­giau kaip vie­ną ka­den­ci­ją“, – BNS sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Kur­pu­ve­sas. Šiuo me­tu Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­ mas nu­ma­to, kad as­muo, ku­rį par­

la­men­tas ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka pa­ša­li­no iš pa­rei­gų ar pa­nai­ki­no jo Sei­mo na­rio man­da­tą, iš vi­so dau­ giau nie­ka­da ne­ga­li kan­di­da­tuo­ti į par­la­men­tą. Lie­tu­vo­je da­bar­ti­nio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai kol kas bū­tų ak­tua­lūs tik dviem as­me­nims – 2004 m. per ap­kal­tą pre­zi­den­to po­sto ne­te­ ku­siam opo­zi­ci­nės Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­riui, eu­ro­ par­la­men­ta­rui Ro­lan­dui Pak­sui ir iš Sei­mo per ap­kal­tą 2010 m. pa­ ša­lin­tam Li­nui Ka­ra­liui. Mi­ni­ma įsta­ty­mo nuo­sta­ta kei­ čia­ma po to, kai Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas (EŽTT) sau­sį pa­ skel­bė, kad Lie­tu­va pa­žei­dė Eu­ ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ją už­draus­da­ma iš pre­zi­den­to pa­rei­ gų per ap­kal­tą pa­ša­lin­tam R.Pak­ sui vi­są gy­ve­ni­mą kan­di­da­tuo­ti į par­la­men­tą. EŽTT pa­reiš­kė, kad įsta­ty­me įtvir­tin­tas nuo­la­ti­nis ir neat­šau­kia­mas drau­di­mas yra ne­ pro­por­cin­gas. EŽTT pa­skel­bus spren­di­mą, kad Lie­tu­va ne­pro­por­cin­gai nu­sta­ tė drau­di­mą kan­di­da­tuo­ti į par­la­ men­tą su­lau­žius prie­sai­ką, prem­ je­ras And­rius Ku­bi­lius su­da­rė dar­bo gru­pę, kad ši pa­siū­ly­tų tei­si­ nes išei­tis. Tei­si­nin­kų gru­pė pa­tei­ kė tris va­rian­tus, ta­čiau jais vi­sais bu­vo siū­lo­ma keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. BNS inf.

Apk­lau­sa: S.Freak­ley lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos po­sė­dy­je už­tru­ko apie po­rą va­lan­dų.

S.Freak­ley už­bū­rė ko­mi­si­ją

Bu­vęs lai­ki­na­sis „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rius Si­mo­nas Freak­ley tei­gia, kad šio ban­ko si­tua­ci­ja bu­vo „la­bai su­dė­tin­ga, rei­ka­ la­vo sku­bių spren­di­mų“. Jų, pa­sak S.Freak­ley, ir bu­vo im­ta­si bend­ro­mis pa­stan­go­mis. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Už­da­vė daug klau­si­mų

Ga­li­my­bė: jei­gu Sei­mas siū­lo­mas pa­tai­sas priim­tų ne­tru­kus, R.Pak­

sas ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ti ru­de­nį ren­gia­muo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Tre­čia­die­nį S.Freak­ley da­vė pa­ ro­dy­mus ban­ko „Sno­ras“ griū­ties ap­lin­ky­bes ti­rian­čiai Sei­mo lai­ki­ na­jai ko­mi­si­jai. Apie dvi va­lan­das kal­bė­jęs už­ da­ra­me ko­mi­si­jos po­sė­dy­je bu­vęs ban­ko lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­rius ban­dė ap­lin­ki­niais ke­liais pa­bėg­ti nuo žur­na­lis­tų, ta­čiau šie su­ge­bė­ jo jį su­stab­dy­ti ir S.Freak­ley bu­vo pri­vers­tas bent trum­pai at­sa­ky­ti į už­duo­tus klau­si­mus. Anot S.Freak­ley, Sei­mo ko­mi­ si­jos na­riai „už­da­vė ir ge­rų klau­ si­mų, kas vy­ko ban­ke, ko­kia bu­vo ja­me nu­sta­ty­ta pa­dė­tis, kai vals­ ty­bė priė­mė spren­di­mą jį na­cio­ na­li­zuo­ti“. Bu­vęs lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­ rius tei­gė kiek įma­no­ma pla­čiau ir nuo­šir­džiau at­sa­kęs į vi­sus klau­ si­mus. „Spren­di­mus šia­me pro­ble­mi­ nia­me ban­ke rei­kė­jo priim­ti la­bai grei­tai, va­do­vau­jan­tis komp­lek­ si­ne ir kuo iš­sa­mes­ne in­for­ma­ci­ ja. Su mu­mis la­bai ge­rai bend­ra­ dar­bia­vo Lie­tu­vos ban­kas ir ke­lios mi­nis­te­ri­jos“, – tei­gė jis ir pri­dū­ rė, kad dėl to­kio glau­daus bend­ra­dar­bia­vi­mo Lie­tu­vos val­džios spren­di­mai „Sno­ro“ at­žvil­giu bu­ vo ga­na grei­ti ir efek­ty­vūs. De­ry­bas pra­dė­jo anks­čiau

S.Freak­ley pa­tvir­ti­no, kad su juo de­ry­bos dėl ga­li­my­bės dirb­ti lai­ki­ nuo­ju „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­riu­mi bu­vo pra­dė­tos „prieš ke­lias die­nas iki spren­di­mo dėl na­cio­na­li­za­vi­ mo priė­mi­mo“. Pa­sak jo, spren­di­ mus dėl jo dar­bo šia­me po­ste ir dėl at­ly­gi­ni­mo už šį dar­bą „ir­gi rei­kė­

jo priim­ti la­bai grei­tai“. Tai ir bu­ vo pa­da­ry­ta per ke­lias die­nas. Tarp­tau­t i­n ės kon­s ul­ta­c i­j ų bend­ro­vės „Zol­fo Coo­per LLP“ vy­res­ny­sis par­tne­ris S.Freak­ley lai­ki­nuo­ju „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­ to­riu­mi bu­vo pa­skir­tas 2011 m. lapk­ri­čio 16-ąją, kai Vy­riau­sy­bė priė­mė spren­di­mą na­cio­na­li­zuo­ ti šį ko­mer­ci­nį ban­ką, o Lie­tu­vos ban­kas pa­skel­bė mo­ra­to­riu­mą jo veik­lai. S.Freak­ley bu­vo pa­skir­ tas vyk­dy­ti „Sno­ro“ ste­bė­to­jų ta­ ry­bos, val­dy­bos ir ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vų funk­ci­jas.

Si­mo­nas Freak­ley:

Ko­mi­si­jos na­riai už­da­vė ir ge­rų klau­si­mų, kas vy­ko ban­ke, ko­kia bu­vo ja­me nu­sta­ty­ta pa­ dė­tis. Jis per aš­tuo­nias dar­bo die­ nas įsi­gi­li­no į si­tua­ci­ją „Sno­re“ ir priė­mė spren­di­mą re­ko­men­duo­ti skelb­ti jo bank­ro­tą. „Spren­di­mai, kaip sa­kiau, tu­ rė­jo bū­ti la­bai grei­tai priim­ti. Rei­ kė­jo la­bai grei­tai iš­spręs­ti ban­ko pro­ble­mas, to­dėl bu­vo la­bai in­ ten­sy­viai dir­ba­ma. Si­tua­ci­ja dik­ ta­vo la­bai spar­tų dar­bą ir grei­tus spren­di­mus“, – aiš­ki­no S.Freak­ ley, ko­dėl aš­tuo­nių die­nų pa­ka­ko, kad bū­tų priim­ta re­ko­men­da­ci­ja dėl bank­ro­to. Šio re­tai vie­šu­mo­je pa­si­ro­dan­ čio as­mens at­ly­gi­ni­mas nu­ste­bi­ no dau­ge­lį Lie­tu­vos po­li­ti­kų, nes S.Freak­ley ga­vo 140 tūkst. eu­

rų, ar­ba po 16 tūkst. li­tų per die­ ną. Ta­čiau jis pa­ts ne­konk­re­ti­za­ vo, ko­dėl ga­vo bū­tent to­kį at­ly­gį už nu­veik­tą dar­bą. Pa­va­di­no kom­pe­ten­tin­gu

Sei­mo lai­ki­no­sios „Sno­ro“ ko­ mi­si­jos va­do­vas Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis paaiš­ki­no, kad de­ry­bo­se su Lie­tu­vos ban­ku dėl sa­vo dar­ bo lai­ki­nuo­ju ad­mi­nist­ra­to­riu­ mi S.Freak­ley ar­gu­men­ta­vo, ko­ dėl pra­šo ati­tin­ka­mo at­ly­gio sau ir sa­vo ko­man­dai. „Ko­mi­si­jo­je jo klau­sė­me daug įvai­rių da­ly­kų – pra­de­dant nuo at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą ap­lin­ky­bių, at­ly­gi­ni­mo klau­si­mų, su kuo de­ rė­jo­si dėl dar­bo, bai­giant si­tua­ci­ ja „Sno­re“ ir bū­ti­ny­be priim­ti vie­ no­kius ar ki­to­kius spren­di­mus“, – sa­kė V.Ma­zu­ro­nis. Jis pa­tvir­ti­no, kad S.Freak­ley ga­vo pa­siū­ly­mą at­vyk­ti į Lie­tu­vą ad­mi­nist­ruo­ti „Sno­ro“ prieš ke­ lias die­nas iki lapk­ri­čio 16-osios, kai ban­kas na­cio­na­li­zuo­tas. „Man at­ro­do, tai kom­pe­ten­tin­ gas spe­cia­lis­tas“, – sa­kė ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas. S.Freak­ley Sei­ mo ko­mi­si­jai taip pat iš­dės­tė sa­vo ar­gu­men­tus, ko­dėl bu­vo pa­siū­ly­ta skelb­ti „Sno­ro“ bank­ro­tą. Ta­čiau jo at­sa­ky­mai ko­mi­si­jai ne­konk­re­ti­zuo­ja­mi. V.Ma­zu­ro­nis pra­ne­šė, kad ki­tą sa­vai­tę „Sno­ro“ si­tua­ci­ją ko­mi­si­ ja aiš­kin­sis su jo bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­to­riu­mi Nei­lu Coo­pe­riu, ku­ ris yra S.Freak­ley ko­le­ga, dir­ban­tis to­je pa­čio­je tarp­tau­ti­nių kon­sul­ tan­tų bend­ro­vė­je. Lai­ki­no­ji „Sno­ro“ ko­mi­si­ja sa­ vo iš­va­das ir pa­siū­ly­mus Sei­mui tu­rės pa­teik­ti iki šių me­tų bir­že­ lio 1 d. Lai­ki­na­jai ty­ri­mo ko­mi­si­jai teks at­sa­ky­ti į 14 klau­si­mų.


5

KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012

lietuva Pas­vei­ki­no ­ mo­ky­to­jus

Svars­tys ­ iš­va­das

Nau­ji ­ įta­ri­mai

Vy­riau­sybės rūmuo­se tre­čia­ dienį ap­do­va­no­ti Metų mo­ky­to­ jo pre­mi­jas pelnę ša­lies pe­da­ go­gai. Metų mo­ky­to­jo pre­mi­jas, lau­reatų ženk­lus ir dip­lo­mus ge­riau­siems pra­ėju­sių metų mo­ky­to­jams įteikė Vy­riau­sybės va­do­vas And­rius Ku­bi­lius bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius.

Eti­kos ir pro­cedūrų ko­mi­si­ja svars­tys li­be­ral­cent­ristų pra­ šymą įver­tin­ti, ar ty­rimą dėl ­ Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos va­dovų at­lei­di­mo ap­ lin­ky­bių at­li­ku­si An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja ne­vir­ši­jo įga­lio­jimų. Algimantas Sa­la­ma­ki­nas lai­ko­ si po­zi­ci­jos, kad dėl šių iš­vadų turėtų bal­suo­ti vi­sas Sei­mas.

Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos (STT) Šiau­lių val­dy­bos pa­ reigū­nai Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­ vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riui Eu­ge­ni­jui Pra­ne­vi­čiui ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­ dybės ta­ry­bos na­riui Aloy­zui Juod­žiui pa­teikė įta­ri­mus dėl ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo. Tai va­ kar pra­nešė STT.

Vy­riau­sybė­je – komp­ro­mi­so paieš­kos Vy­riau­sybė tre­čia­dienį ne­priėmė nu­ta­ rimų at­šauk­ti vi­daus rei­kalų mi­nist­ro įsa­ky­mus dėl Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­dovų at­lei­di­mo. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Tik pro­to­ko­li­nis spren­di­mas

Ta­čiau FNTT ke­ti­na­ma per­tvar­ky­ ti. Be to, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos va­do­vas Rai­mun­das Pa­lai­tis žadė­ jo stab­dy­ti kon­kur­sus į šios tar­ny­ bos va­dovų po­stus. To­kiais spren­ di­mais, ti­ki­ma­si, bus išspręs­ti tarp val­dan­čiųjų kon­ser­va­to­rių ir libe­ ral­cent­ristų kilę ne­su­ta­ri­mai dėl FNTT va­do­vybės. Vy­riau­sybės pa­si­ta­ri­me tre­čia­ dienį mi­nist­rai tik po­li­tiš­kai pa­dis­ ku­ta­vo apie su­si­da­riu­sią si­tua­ciją dėl FNTT va­dovų ir dėl prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus siū­lymų pa­ nai­kin­ti vi­daus rei­kalų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­čio pa­si­ra­šytų įsa­ kymų ga­lio­jimą. Po dis­ku­sijų Vy­riau­sybė nu­ sprendė ne­priim­ti prem­je­ro pa­teiktų nu­ta­rimų ir ap­si­ri­bo­ti tik pro­to­ko­ li­niu spren­di­mu, ku­riuo pri­pažįs­ta­ ma, kad kon­kur­sas į FNTT va­do­vus turėtų būti stab­do­mas. O nu­ta­ri­mai grąžin­ti bu­vu­sius FNTT va­do­vus Vi­ta­lijų Gai­lių ir Vy­tautą Gir­žadą į pa­rei­gas iš­vis ne­bu­vo priim­ti. Pro­to­ko­li­nis spren­di­mas stab­dy­ ti kon­kur­są R.Pa­lai­čio ne­įpa­rei­go­ja. Ta­čiau mi­nist­ras pa­reiškė ke­tinąs at­si­žvelg­ti į Vy­riau­sybės nuo­monę ir grei­čiau­siai stab­dys kon­kursą, ku­ris turė­jo vyk­ti šį penk­ta­dienį.

tas šios tar­ny­bos pa­val­du­mas ar­ba ji išs­kai­dy­ta, kaip bu­vo pla­nuo­ja­ ma pa­da­ry­ti prie­š dve­jus me­tus, kai pra­si­dėjo dis­ku­si­jos dėl FNTT re­for­ma­vi­mo. „Ti­kimės, kad Sei­mas ga­na grei­ tai ap­svars­tys ir priims to­kius įsta­ty­mus, ku­rie leis per­tvar­ky­ti FNTT“, – sakė A.Ku­bi­lius. Pa­sak prem­je­ro, at­si­žvelg­da­ ma į nu­ma­tomą FNTT per­tvarką Vy­riau­sybė „pri­ėmė pro­to­ko­linį spren­dimą, ku­riuo pa­si­ūly­ta stab­ dy­ti kon­kursą ei­ti šios tar­ny­bos va­ dovų pa­rei­gas“. „Vi­siems mi­nist­rams da­ly­vau­jant vien­bal­siai pri­ėmėm tokį spren­ dimą. Nie­kas tam ne­prieš­ta­ra­vo“, – sakė Vy­riau­sybės va­do­vas, pa­klaus­ tas, ar ir R.Pa­lai­tis bal­sa­vo už. Anot A.Ku­bi­liaus, pa­si­ta­ri­me „pa­si­keis­ta nuo­monė­mis“ dėl siū­ ly­mo Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mu grąžin­ti V.Gai­lių ir V.Gir­žadą į pa­rei­gas. „Yra, kaip ži­no­te, įvai­rių tei­si­nių nuo­mo­ nių šiais klau­si­mais. Šiuo klau­si­mu jo­kių spren­dimų ne­priėmėm. Mes tik pa­reiškė­me sa­vo nuo­monę, kad pri­ėmus spren­di­mus dėl FNTT per­ tvar­kos būtų ne­lo­giš­ka tęsti kon­ kursą į šios tar­ny­bos va­do­vus“, – sakė prem­je­ras. Jis bu­vo pri­vers­tas pri­pa­žin­ti, kad Vy­riau­sybė var­gu ar tu­ri tei­si­nių ga­lių grąžin­ti V.Gai­lių ir V.Gir­žadą į po­stus. At­siž­velgs į spren­dimą

„Pa­si­keis­ta nuo­monė­mis“

Anot A.Ku­bi­liaus, Vy­riau­sybė siū­ lys Sei­mui priim­ti FNTT per­tvar­ kos įsta­tymą. Turėtų būti per­žiūrė­

Vi­daus rei­kalų mi­nist­ras R.Pa­lai­ tis pa­reiškė ne­sąs prie­š, kad FNTT būtų per­tvar­ky­ta. Jis už­si­minė, kad re­for­ma ga­li užt­ruk­ti ne vieną mė­

nesį, galbūt ne­tgi už­sitęs­ti iki kitų metų, nes tai su­si­ję ir su biud­že­tu, ski­ria­mu šiai tar­ny­bai. „Būtų ne­pro­tin­ga da­bar, prie­š rin­ki­mus, smar­kiai ko­re­guo­ti biud­žetą tik dėl FNTT per­tvar­kos“, – kalbė­jo mi­ nist­ras. Ki­ta ver­tus, R.Pa­lai­tis pri­pa­ži­ no, kad dar nėra at­sa­ky­ta į dau­ gybę klau­simų, kaip bus per­tvar­ ky­ta FNTT, kam ji taps pa­val­di, ar bus ga­lu­ti­nai iš­for­muo­ta ir jos funk­ci­jos išs­kirs­tytos įvai­rioms ki­ toms ins­ti­tu­ci­joms. „Da­bar į daug klau­simų dar neat­sa­ky­ta. Bet taip, kaip ka­dai­se bu­vo su­kur­ta FNTT, taip ir būtų ga­li­ma ją de­zin­teg­ruo­ ti“, – sakė jis.

And­rius Ku­bi­lius:

Pa­reiškė­me sa­vo nuo­ monę, kad pri­ėmus spren­di­mus dėl FNTT per­tvar­kos būtų ne­lo­ giš­ka tęsti kon­kursą į šios tar­ny­bos va­do­vus. Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos va­ do­vas pa­reiškė at­si­žvelg­siąs į Vy­ riau­sybės pro­to­ko­linį spren­dimą, ra­gi­nantį stab­dy­ti kon­kursą ei­ ti FNTT va­dovų pa­rei­gas. „Jei­gu per­tvar­ka vyks ga­na grei­tai, tik­rai būtų ra­cio­na­lu stab­dy­ti kon­kursą. Dar pa­svars­ty­siu, ar stab­dy­ti, bet, ma­tyt, jis bus su­stab­dy­tas“, – tei­ gė mi­nist­ras. Vėliau jis pa­reiškė, kad šį penk­ ta­dienį kon­kur­sas į FNTT va­do­vus tik­riau­siai ne­vyks. R.Pa­lai­tis pa­brėžė ne­ke­tinąs grąžin­ti bu­vu­sių FNTT va­dovų į darbą. „Jie pra­radę teisę dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja. Pa­gal jo­kius įsta­ty­mus nėra ga­li­mybės jiems tos teisės at­kur­ti“, – pa­reiškė jis. Mi­nist­ras taip pat ža­da skir­ti

naują lai­kinąjį FNTT va­dovą. Šiuo me­tu tar­ny­bai lai­ki­nai va­do­vau­ ja Vals­tybės sie­nos ap­sau­gos tar­ ny­bos (VSAT) va­do pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Mont­vy­das. „Jis at­ėjo su sąly­ga, kad FNTT va­do­vaus neil­ gai, lai­ki­nai. Jis yra VSAT va­do­vo pa­va­duo­to­jas ir tu­ri la­bai daug dar­ bo sa­vo ins­ti­tu­ci­jo­je. Kas taps ki­tu lai­ki­nuo­ju FNTT va­do­vu, dar pa­ svars­ty­siu“, – sakė mi­nist­ras. Ga­li at­vėsin­ti aist­ras?

Į Vy­riau­sybės pa­si­ta­ri­mo dar­ bot­varkę tre­čia­dienį įtrauk­ti trys klau­si­mai, su­si­ję su FNTT va­ dovų at­lei­di­mu. Pir­miau­sia, Mi­ nistrų ka­bi­ne­to na­riai svarstė kai ku­rių FNTT įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo ir ke­lių Vi­daus tar­ny­ bos sta­tu­to straips­nių pa­kei­ti­ mo pro­jek­tus. Kar­tu svars­ty­tas ir Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas „Dėl kai ku­rių vi­daus rei­kalų mi­ nist­ro įsa­kymų pri­pa­ži­ni­mo ne­ te­ku­siais ga­lios“. Taip pat ke­tin­ta pa­pil­dy­ti Vy­riau­sybės 2002 m. nu­ ta­rimą „Dėl Kon­kursų į vals­tybės tar­nau­to­jo pa­rei­gas or­ga­ni­za­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo“, ku­ ris su­teiktų ga­li­mybę stab­dy­ti pa­ skelbtą kon­kursą FNTT užim­ti va­ do­vo vietą. Šie do­ku­men­tai Vy­riau­sybės tei­ si­ninkų bu­vo pa­reng­ti dar iš­va­ karė­se prem­je­ro nu­ro­dy­mu. Ta­ čiau, neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, val­dan­čio­jo Li­be­ralų sąjūdžio de­ le­guo­ti mi­nist­rai pa­si­prie­ši­no šie teisės aktų pri­ėmi­mui, todėl ap­si­ ri­bo­ta tik svars­ty­mu ir vie­nu pro­ to­ko­li­niu spren­di­mu. Li­be­ralų sąjūdžio pir­mi­nin­kas Eli­gi­jus Ma­siu­lis pa­reiškė tikįs, kad tre­čia­dienį priim­tais komp­ro­mi­si­ niais spren­di­mais pa­ga­liau ženg­ ti žings­niai, ku­rie pa­dės pa­nai­kin­ti įtampą, ki­lu­sią val­dan­čio­jo­je koa­ li­ci­jo­je tarp A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ jamų kon­ser­va­to­rių ir li­be­ral­cent­ ristų, de­le­ga­vu­sių R.Pa­laitį.

Iš­min­tis: Mi­nistrų ka­bi­ne­tas ga­liau­siai pri­ėmė tokį spren­dimą, pa­gal kurį ir avis liktų svei­ka, ir vil­kas so­tus.

Kreipė­si į teismą Vy­riau­sybės įsta­ty­mo 34 straips­nis nu­ma­to, kad Vy­riau­sybė tu­ri teisę pri­pa­ž in­t i ne­te­k u­siais ga­l ios tuos mi­nistrų priim­tus teisės ak­tus, ku­ rie prie­šta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, tarp­ tau­t inėms su­tar­t ims, įsta­t y­mams ir ki­t iems Sei­mo priim­tiems teisės ak­tams, pre­zi­den­to dek­re­tams, Vy­ riau­sybės nu­ta­ri­mams ar mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­tvar­k iams. Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos (VRM) tei­si­ninkų tei­g i­mu, vi­daus rei­kalų mi­n ist­ro pa­si­ra­šy­t i įsa­k y­mai dėl bu­v u­sių FNTT va­dovų at­lei­d i­mo ne­prieš­ta­rau­ja nė vie­nam iš minėtų teisės aktų. Be to, VRM ant­ra­dienį pra­nešė, kad jei­gu Vy­riau­sybė pri­ pa­ž ins ne­te­k u­siais ga­l ios vi­daus rei­k alų mi­n ist­ro įsa­k y­mus, jos spren­di­mai iš­kart bus skund­ž ia­mi teis­mui. Li­be­ral­cent­r istų de­le­g uo­tas svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras, tei­si­nin­ kas Rai­mon­das Šu­k ys pa­reiškė ti­ kįs, kad bus kreip­ta­si į Kons­ti­tu­cinį Teismą su pra­šy­mu išaiš­k in­t i, ar toks Vy­riau­sybės įsta­ty­mo straips­ nis ati­tin­ka Kons­ti­tu­ciją. R.Pa­lai­t is FNTT di­rek­to­r ių V.Gai­ lių ir jo pa­va­duo­toją V.Gir­žadą iš pa­reigų at­lei­do va­sa­rio 15 d., gavęs Vals­tybės sau­gu­mo de­par­ta­men­to med­žiagą. Anks­čiau šie pa­reigū­nai tik­r in­t i po­l ig­ra­f u dėl in­for­ma­ci­jos apie banką „Sno­ras“ at­sklei­di­mo. Net­r u­k us po to, kai pa­reigū­n ai bu­vo at­leis­t i, VRM pa­skelbė kon­ kursą į FNTT va­do­vo pa­rei­gas. Pa­ raišką ei­t i FNTT va­do­vo pa­rei­gas yra pa­teikęs vie­nas pre­ten­den­tas. Kon­k ur­s as turėtų įvyk­t i šį penk­ ta­d ienį. V.Gai­lius ir V.Gir­ža­das jau kreipė­si į Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­cinį teismą ir ap­skundė vi­daus rei­kalų mi­nist­ro įsa­ky­mus dėl jų at­lei­di­mo iš pa­reigų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.


6

KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012

nuomonės

Ra­gi­na keis­ti po­li­ci­ninkų stu­dijų fi­nan­sa­vimą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

S Iššū­kis Na­po­leo­nui Valentinas Beržiūnas

Ž

vel­g iant į Prancū­z i­jos pre­z i­den­to Ni­co­las Sar­ ko­zy stra­te­g iją, jos tiks­ las iš pa­ž iū­ros gan pa­p ras­tas – ke­l iau­ti į ant­rąjį turą. So­cia­listų var­žo­vas Fran­çois Ho­ lan­de’as kol kas N.Sar­ko­zy ne­ke­ lia pa­vo­jaus, kokį ke­lia de­ši­niųjų rinkėjų su­si­skal­dy­mas. N.Sar­ko­z y pa­ste­bi­mai pa­brėžia de­ši­n ią­sias pa­ž iū­ras. Kar­tais jis ne­ven­g ia ir kraš­t u­t i­numų, ypač imig­ra­ci­jos klau­si­mu.

M.Le Pen iš­ki­li­mas N.Sar­ko­zy šta­bui ke­lia di­delį ne­rimą. Iš esmės N.Sar­ko­zy lai­ky­se­na tu­ rėtų ten­kin­ti nuo dau­gia­kultū­riš­ ku­mo pa­var­g u­s ius prancū­z us. Ta­čiau pre­z i­den­t ui koją ki­ša ne ideo­lo­g inė li­n i­ja, o vi­suo­menės ne­pa­si­ten­k i­n i­mas jo va­do­vau­ja­ mos vy­r iau­sybės po­li­ti­ka. Šiuo at­ve­ju N.Sar­ko­z y rei­k ia vi­ suo­menę mo­bi­l i­z uo­jan­čio klau­ si­mo, ku­r is su­telktų ne tik de­ši­ niuo­sius, bet ir neap­sisp­ren­du­ sius rinkė­jus. Pa­ran­k iau­sias klau­si­mas – imig­ ra­ci­jos. Taip ga­l i­ma nu­š au­t i du zui­k ius: pir­ma, ati­t rauk­t i rinkė­ jų dėmesį nuo vy­r iau­sybės; ant­ ra, ban­dy­t i pri­s i­v i­l io­t i Prancū­ zi­jos na­cio­na­l i­n io fron­to, va­do­ vau­ja­mo Ma­r i­ne Le Pen, gerbė­ jų ir įtvir­tin­ti sa­ve kaip vie­nin­telį de­ši­niųjų kan­di­datą. Ne­nuos­ta­bu, kad pre­zi­den­tas kar­ tais leid­žia sau žais­ti va bank. An­ tai ne­se­n iai N.Sar­ko­z y pa­reiškė, kad imig­rantų Prancū­z i­jo­je per daug, ir net pa­g ra­si­no trauk­tis iš Šen­ge­no zo­nos. Ži­no­ma, tai tik re­ to­ri­ka. Imig­r a­c i­j os pro­ble­mos vi­s uo­ met bu­vo M.Le Pen sti­chi­ja, nors Prancū­z i­jo­je ji ne­re­t ai va­d i­na­ ma kraš­tu­t i­ne. Ta­čiau, įver­t i­nus N.Sar­ko­z y ir M.Le Pen kal­b as pa­sta­r uo­ju me­t u, skir­t umų ne­ daug. Jei vis dėlto M.Le Pen pa­v yks su­telk­t i ne tik sa­vo tra­d i­ci­n ius rinkė­jus, bet ir dau­giau de­ši­niųjų

pa­žiūrų prancūzų, N.Sar­ko­zy po­ zi­ci­jos silps. Po­li­ti­kei pa­ran­ku tai, kad ji ga­li kri­ti­kuo­ti N.Sar­ko­zy vy­ riau­sybės darbą, o to la­bai no­ri iš­ veng­ti pre­zi­den­to šta­bas. Šią sa­vaitę M.Le Pen pa­ga­l iau už­s i­t ik­r i­no pa­k an­k amą vie­tos vald­ž ios pa­reigūnų pa­ramą, kad galėtų iš­kel­t i kan­d i­datūrą. Pa­ gal Prancū­z i­jos įsta­t y­mus kan­ di­da­tu tvir­t i­na­mas tik tas po­l i­t i­ kas, ku­r iam pa­lai­k ymą iš­reiš­k ia 500 ren­kamų vie­tos vald­žios pa­ reigūnų. Tie­s a, Na­c io­n a­l i­n io fron­to va­ dovė – kol kas ma­ž ai pa­s te­bi­ ma. Prancū­z i­jo­je tar­si for­muo­ ja­ma nuo­monė, kad rin­k i­mai – N.Sar­ko­z y ir F.Ho­lan­de’o rei­ka­ las. Dėme­sio sto­ka Na­cio­na­l i­n io fron­to ly­de­rei pa­ste­bi­ma ir už­ sie­ny­je, nors ap­k lau­sos Prancū­ zi­jo­je ro­do, jog M.Le Pen – tre­čia pa­gal po­pu­l ia­r umą, tad svar­bi žaidė­ja. Po­l i­t ikę Prancū­z i­jo­je tra­d i­ciš­kai re­mia apie 16–18 pro­c. rinkėjų, ta­ čiau per rin­k i­mus Na­cio­na­l i­n io fron­to gerbėjų skai­č ius ne­re­tai pa­didė­ja. To išanks­tinės ap­k lau­ sos ne­pa­ro­do. Be­je, šią prie­laidą pa­tvir­ti­na M.Le Pen tėvo Jea­no Ma­rie Le Pe­no pa­ tir­tis. Net kar­tais la­bai ka­te­go­riš­ ka šio po­l i­t i­ko lai­ky­se­na su­lauk­ da­vo dėme­sio. O M.Le Pen – kur kas at­sar­gesnė ir pra­gma­tiš­kesnė po­li­tikė nei jos tėvas. Tai ji vi­suo­met pa­brėžia. Va­d i­na­si, ji priim­t i­nesnė neap­ sisp­ren­du­siems rinkė­jams. Nors po­l i­t ikės pa­ž iū­ros smar­k iai ker­ ta­si su prancūzų po­l i­t i­n io eli­to ir kai ku­rių išorės veikėjų pa­ž iū­ ro­m is, pre­z i­dentą vis dėlto ren­ ka tau­ta. N.Sar­ko­z y ir F.Ho­lan­de’o dvi­ko­ va? Toks sce­na­r i­jus la­biau tikė­ ti­nas ant­ra­ja­me tu­re. Abu kan­di­ da­tai tai su­vo­kia, todėl at­kak­li ko­ va tarp jų kol kas ne­vyks­ta, nors iš pa­ž iū­ros at­ro­do ki­taip. Ne­se­n iai vie­nas vo­k ie­čių dien­ raš­t is pa­skelbė, kad ne­va Eu­ro­ po­je ku­r ia­mas sąmoks­las prie­š F.Ho­lan­de’ą, nes šis – ne­nuspė­ja­ mas, todėl ne­įtin­ka kai ku­r iems Eu­ro­pos ly­de­r iams. Ta­čiau aky­ liau pa­ž vel­gus į F.Ho­lan­de’o po­li­ tinę figūrą aki­vaiz­du, kad jis nėra tas kan­di­da­tas, ku­ris imtų­si ra­di­ ka­l ių per­mainų tiek vi­daus, tiek už­sie­nio po­li­ti­ko­je. Tai­g i, kol kas ne­la­bai svar­bu, ko­ kiu skir­tu­mu N.Sar­ko­zy at­si­lie­ka nuo F.Ho­lan­de’o ar pir­mau­ja. Be to, jei šie kan­d i­da­tai po pir­mo­jo tu­ro vis dėlto grum­sis ant­ra­ja­ me, stra­te­g i­jos kei­sis.

ei­mo kont­ro­lie­rius Ro­mas Va­ len­tu­ke­vi­čius tei­gia, kad rei­kia per­žiūrė­ti po­li­ci­jos pa­reigūnų stu­dijų fi­nan­sa­vi­mo tvarką. Jo tei­gi­mu, po­li­ci­ninkų uni­ver­si­te­ti­niam ren­gi­mui tu­ri būti skir­tas ypa­tin­gas vals­tybės dėme­sys. Sei­mo kont­ro­lie­rius ne­tin­ka­ma va­di­ na si­tua­ciją, kai būsi­mi po­li­ci­nin­kai dėl vals­tybės fi­nan­sa­vi­mo tu­ri pa­gal bendrą tvarką kon­ku­ruo­ti su ki­tais sto­jan­čiais į aukštą­sias mo­kyk­las. O švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ ta­ras Ste­po­na­vi­čius ma­no, kad da­bar­ tinė būsimų po­li­ci­ninkų uni­ver­si­te­ti­nių stu­dijų sis­te­ma yra ge­ra, ta­čiau pri­ pažįs­ta, jog po­li­ci­nin­ko pro­fe­siją daž­ nai ren­ka­si ne pa­tys pa­žan­giau­si. Anot R.Va­len­tu­ke­vi­čiaus, šiuo me­ tu su­si­da­riu­si dvip­ras­miš­ka ir po­li­ ci­jos pa­reigūnų pro­fe­si­nio ren­gi­mo spe­ci­fi­kos nea­ti­tin­kan­ti si­tua­ci­ja, kai as­me­nims tai­ko­mos pri­va­lo­mos, spe­cia­lios ir pre­ten­dentų skai­čių ri­ bo­jan­čios sto­ji­mo į minė­tas stu­di­jas sąly­gos (svei­ka­tos būklės ir psi­cho­ lo­gi­nio tin­ka­mu­mo, fi­zi­nio pa­si­ren­ gi­mo, spe­cialūs pa­tik­ri­ni­mai, ne­ prie­kaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja ir pan.) ir tuo pa­čiu me­tu sto­ji­mo kon­kur­sas bei stu­dijų fi­nan­sa­vi­mas vyk­do­mas bendrą­ja tvar­ka. „Ši dvip­ras­miš­ka pa­dėtis iki šiol nėra išspręs­ta, nors dėl šios pro­ble­mos Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ne kartą kreipė­si į Vi­daus rei­kalų bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jas“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me. R.Va­len­tu­ke­vi­čius tre­čia­dienį pra­ nešė sa­vo ini­cia­ty­va pra­dėjęs ty­rimą dėl po­li­ci­jos pa­reigūnų uni­ver­si­te­ti­ nių stu­dijų pro­gramų bei šių stu­dijų fi­nan­sa­vi­mo ir vėl kreipę­sis į švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nistrą su pra­šy­mu paaiš­kin­ti, kaip su­si­da­riu­sią pro­blemą ke­ti­na­ma spręsti. Sei­mo kont­ro­lie­rius tei­gia gavęs Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to in­for­ma­ ciją, kad, įsi­ga­lio­jus Moks­lo ir stu­ dijų įsta­ty­mui, re­mian­tis nu­sta­ty­to­ mis stu­dijų kai­nos be­si­mo­kan­tiems vals­tybės fi­nan­suo­ja­mo­se stu­dijų vie­to­se mokė­ji­mo sąly­go­mis ir ne­ sky­rus tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Vie­šo­jo sau­gu­ mo fa­kul­te­te vyk­do­moms uni­ver­si­te­ tinėms vi­suo­menės sau­gu­mo, po­li­ci­ jos veik­los ir teisės kryp­čių bei teisės ir po­li­ci­jos veik­los stu­dijų pro­gra­ moms, did­žio­ji da­lis as­menų, ga­vu­ sių vi­daus rei­kalų mi­nist­ro siun­ti­mus stu­di­juo­ti pa­gal šias stu­dijų pro­gra­ mas, ne­ga­vo stu­dijų krep­še­lio ir už stu­di­jas tu­ri mokė­ti pa­tys. „Ma­nau, kad toks stu­dijų fi­nan­ sa­vi­mo mo­de­lis pa­si­rink­tas tin­ka­ mai ne­įver­ti­nus po­li­ci­jos vaid­mens, jos veik­los vals­tybės ir pi­lie­čių la­bui

Dvip­ras­miš­ ka pa­dėtis iki šiol nėra išspręs­ta, nors dėl šios pro­ble­ mos Po­li­ci­ jos de­par­ta­ men­tas ne kartą kreipė­si į Vi­daus rei­kalų bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jas.

Sto­ka: vis ma­žiau jau­ni­mo sa­vo pro­fe­sinę ateitį sie­ja

su dar­bu po­li­ci­jo­je.

Evaldo Butkevičiaus, Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.

spe­ci­fi­kos, svar­bos vals­tybės mas­tu ir neat­siž­vel­gus į po­li­ci­jos per­so­na­ lo pro­fe­si­nio ren­gi­mo po­rei­kius“, – tei­gė R.Va­len­tu­ke­vi­čius. Pa­sak jo, pa­dėties rim­tumą ro­do ir tai, kad pa­sta­rai­siais me­tais vis ma­ žiau as­menų ren­ka­si po­li­ci­jos pa­ reigū­no pro­fe­siją. Ma­ny­ti­na, kad tam nei­gia­mos įta­kos tu­ri ir fak­tas, jog būsi­mi po­li­ci­jos pa­reigū­nai už stu­ di­jas pri­va­lo mokė­ti pa­tys. 2009 m. į My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to po­li­ci­ jos stu­di­jas pre­ten­da­vo 235 as­me­nys (per­ėję vi­sus rei­kia­mus pa­tik­ri­ni­mus), 2010 m. – 202, o 2011 m. – 149. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras aiš­ki­ no, kad iki aukš­to­jo moks­lo re­for­mos į vals­tybės fi­nan­suo­ja­mas uni­ver­si­ te­ti­nes stu­di­jas būsi­mi po­li­ci­nin­kai įsto­da­vo ir turė­da­mi že­mus ba­lus, o

da­bar­tinė sis­te­ma vals­tybės fi­nan­ suo­ja­mas stu­di­jas už­tik­ri­na mo­ty­ vuo­tiems ir su­ge­ban­tiems stu­di­juo­ti. Bet jis su­ti­ko, kad ir da­bar po­li­ci­ nin­ko spe­cia­lybę uni­ver­si­te­te daž­nai ren­ka­si ne ge­riau­siai mo­kyklą baigę abi­tu­rien­tai ir jų nėra daug. „Iki aukš­to­jo moks­lo re­for­mos ne­ re­tai būda­vo, kad įsto­da­vo turė­da­mi ket­ver­tus ar še­še­tus. Ky­la klau­si­mas, ar to­kie žmonės turėtų įgy­ti aukštąjį iš­si­la­vi­nimą vals­tybės lėšo­mis. Mes sie­kia­me at­rink­ti mo­ty­vuo­tus ir su­ ge­ban­čius stu­di­juo­ti“, – sakė G.Ste­ po­na­vi­čius. Jis pa­brėžė, kad aukš­tos kva­li­fi­ka­ ci­jos po­li­ci­nin­kams reng­ti, be ki­ta ko, ski­ria­mas tiks­li­nis vals­tybės fi­nan­sa­ vi­mas. BNS, VD inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688


7

ketvirtadienis, kovo 15, 2012

Lietuva

Rinką tobulins pagal britų pavyzdį tuvoje niekam tai neužkliūva“, – svarstė jis.

Iš konsultacinio vizito Didžiojoje Britanijoje grįžę Seimo darbo grupės azartinių lošimų reguliavimui nariai ketina remtis britų patirtimi. Kurdami naująjį Lietuvos azartinių lošimų įstatymą, jie atsižvelgs ne tik į gerąją britų praktiką, bet pasimokys ir iš klaidų.

Almantas Maldeikis

Lietuvos laukia permainos

Bendradarbiavimas: tikimasi, kad, susipažinus su britų patirtimi, Lietuvai pavyks išvengti klaidų ruošiant

naują azartinių lošimų įstatymą.

Daugiau skaidrumo

Vizito metu Lietuvos atstovai konsultavosi su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento, atsakingo už lošimų reguliavimą, atstovais. Susitiko ir su Azartinių lošimų komisijos pareigūnais bei lošimų verslo asociacijomis. Patirties semtis į Didžiąją Britaniją Lietuvos Seimo nariai, asociacijų, vienijančių loterijų ir lošimų verslo įmones, atstovai vyko dėl to, kad ši šalis žinoma kaip didžiausia Europoje mišri lošimų rinka. Gilias teisinio reguliavimo tradicijas turinčioje šalyje lošimus reglamentuojantys įstatymai veikia nuo 1968 metų. „Mums svarbi pati naujausia britų patirtis, nes naujas azartinių lošimų įstatymas šioje šalyje įsigaliojo nuo 2007-ųjų. Tam, kad prie pasikeitusių sąlygų prisitaikytų verslo įmonės, porą metų valstybėje buvo pereinamasis laikotarpis“, – sako darbo grupės narys Vaidotas Bacevičius. Jo teigimu, toks požiūris liudija, kad lošimai išsivysčiusiose valstybėse pripažįstami kaip laisvalaikio veikla, kuri yra reguliuojama, tačiau kartu neša naudą ekonomikai. Svarbiausi principai, kodėl britai priėmė naująjį įstatymą – siekis apsaugoti azartinių lošimų verslą nuo nusikalstamos įtakos, skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą veiklą, užtikrinti nepilnamečių apsaugą. Jei panašūs principai būtų įgyvendinami Lietuvoje, galbūt ilgainiui lošimų verslo atstovai būtų reabilituoti ir mūsų šalyje? „Pastebėjau, kad Didžiojoje Britanijoje azartiniai lošimai nėra su-

prantami kaip blogis, nors mūsų šalyje šis požiūris vis dar dominuoja“, - pastebi vizito vykęs Seimo narys Julius Sabatauskas. Be tyrimų nė iš vietos

Visi darbo grupės nariai pabrėžia, kad aplankyta šalis, kitaip nei Lietuva, reguliariai, kas trejus metus, atlieka išsamius tyrimus apie azartinių lošimų rinką. Jų teigimu, būtent tai padeda priimti teisingus sprendimus, padedančius ją reguliuoti. „Britai, turėdami visus reikiamus tyrimus ir matydami situaciją rinkoje, diskutuoja ir derina pokyčius su verslininkais, ieško geriausių sprendimų. Žinoma, jie nepriimami greitai, kaip kartais yra pas mus, kai mėgstama daryti pakeitimus vos šovus į galvą. Tačiau azartinių lošimų verslas yra ir turi teisę egzistuoti. Man patiko britų požiūris sprendimus priimti atsargiai, kad verslas nebūtų žlugdomas, o vartotojas būtų adekvačiai apsaugotas“, – teigia darbo grupės sekretorius Erikas Tamašauskas. Pasak V. Bacevičiaus, nepaisant gilių lošimo tradicijų ir aktyvaus dalyvavimo azartiniuose lošimuose, probleminių lošėjų Anglijoje yra vos 0,5–0,9 proc. visų suaugusiųjų nuo 16 metų. Tyrimai rodo, kad po 2007 m., kai įsigaliojo visas azartinių lošimų rūšis reglamentuojantis įstatymas, probleminių atvejų nepadaugėjo. Reformuota komisija

Atsiradus naujam azartinių lošimų įstatymui, buvo reformuota ir Didžiosios Britanijos azartinių lošimų priežiūros komisija. Šiandien visi komisijos nariai yra išrenkami

konkurso būdu – tokio dalyko, kad nariai gali būti skiriami, kaip dar visai neseniai buvo Lietuvoje, britai nė neįsivaizduoja. „Užsienio šalies atstovai pabrėžia, kad labai svarbu, jog šio verslo reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdytų tik nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios institucija“, – sakė J.Sabatauskas. Tai leido sumažinti įvairių politinių ir verslo interesų įtaką.

Erikas Tamašauskas:

Man patiko britų požiūris sprendimus priimti atsargiai, kad verslas nebūtų žlugdomas. Jo manymu, Lietuvoje reikalinga tobulinti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją, ypač – jos sudarymo tvarką. Visose Didžiosios Britanijos institucijose, atsakingose už lošimų ir loterijų politikos formavimą, reguliavimą, priežiūrą bei kontrolę, dominuoja teisininkai, kurie turi ir ekonomisto išsilavinimą. Tiesa, britų lošimų priežiūros komisija iš maždaug 50 žmonių išaugo iki 220 etatų, o komisijos išlaikymas verslui užkrovė 13-14 mln. svarų didesnę naštą. Bet šiandien komisija reguliuoja visas azartinių lošimų sritis, įstatymas sukurtas taip, kad komisija poįstatyminiais aktais gali operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius. Tai reiškia, kad ji yra ne tik prižiū-

rinti, bet ir realiai padedanti spręsti kylančias problemas. Nelipti ant britų grėblio

E.Tamašauskas teigė, kad geriausios idėjos Lietuvos atstovams kilo vertinant Didžiosios Britanijos padarytas klaidas. Jo manymu, tai mūsų šaliai leis nelipti ant britų grėblio, ir padės azartinių lošimų rinką efektyviai sutvarkyti vienu žingsniu. Kaip vieną didžiausių britų klaidų E.Tamašauskas įvardijo sprendimą kiekviename lažybų punkte leisti eksploatuoti po 4 vienetus didelių parametrų lošimo automatus. Anot jo, šis leidimas iškreipė azartinių lošimų rinką: provincijoje dėl nelygiavertės konkurencijos bankrutavo daugybė lošimo namų, sunkumų patyrė tie salonai, kuriuose eksploatuojami mažesnių parametrų lošimo automatai. Anot E.Tamašausko, britai šiuo metu ir patys supranta priėmę neteisingą sprendimą, leidę vienai azartinių lošimų sričiai pasinaudoti kitos srities galimybėmis. Pamatyti padarinius Darbo grupei esą buvo naudinga, nes ir Lietuvoje pastebimas įvairių azartinių lošimų sričių susipynimas. Šį reiškinį, E.Tamašausko manymu, būtina išnarplioti ir stabdyti. „Pavyzdžiui, videoloterijų terminalai šiuo metu Lietuvoje yra pristatomi kaip bilietų pardavimo terminalai, tačiau jie juk atitinka neriboto lošimo automatus ir yra praktiškai nekontroliuojami. Tokio tipo videoloterijų terminalai Didžiojoje Britanijoje pripažįstami lošimo automatais, todėl eksploatuoti juos loterijų tikslams yra uždrausta. Keista, kad Lie-

Britų ekspertų nuomone, Lietuvos delegacija išsiskyrė profesionalumu ir šiuolaikišku požiūriu. Jie įvertino Lietuvos darbo grupės sprendimą kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši užsakytų reprezentatyvų šalies rinkos tyrimą. V.Bacevičiaus teigimu, turint aiškų suvokimą apie dabartinę azartinių lošimų situaciją Lietuvoje, bus galima imtis konkretesnių reguliavimo sprendimų. V.Bacevičius pasakojo, kad Didžiajai Britanijai aktualus klausimas dėl jau įvykdyto azartinių lošimų internetu legalizavimo. Anot jo, vietos valdžia sutinka, kad esama spragų. Pavyzdžiui, didžioji dalis lošimo paslaugas internetu teikiančių bendrovių yra registruotos lengvatinėse zonose ir nemoka mokesčių valstybei. „Todėl valdžia planuoja keisti įstatymą, kuriuo pasiūlys nedidelius mokesčius ir patvirtins reikalavimą turėti licencijas, leidžiančias teikti lošimo paslaugas internetu. Jų planuojama reikalauti nepriklausomai nuo to, kur bendrovė registruota. Jei bendrovė teikia paslaugas Didžiosios Britanijos vartotojui, vadinasi, ji privalo turėti licenciją“, – sakė V.Bacevičius. E.Tamašauskas patikino, kad galima dirstelėti ir į Estiją: „Estai internetiniams operatoriams leido užsiregistruoti ir tokiu būdu neregistruoti tinklalapiai buvo uždaryti. Taip per dvejus metus estai uždarė apie 300 nelegalių tinklalapių.“ Žada pagelbėti

Didelį įspūdį Lietuvos atstovams paliko Didžiosios Britanijos nacionalinės loterijos modelis. Darbo grupės narių teigimu, pagal britų suvokimą Nacionalinė loterija yra ne vien lošimas, bet ir būdas dalyvauti labdaringoje veikloje. Įstatymiškai numatyta, kad Nacionalinės loterijos verslo gautos pajamos negali būti privataus kapitalo pasipelnymo šaltinis. Todėl jos organizatoriui reguliariai skelbiamas konkursas ir keliami mokestiniai reikalavimai, atsižvelgiant į valstybės prioritetus. Net 28 proc. Nacionalinės loterijos surinktų lėšų Anglijoje skiriama geriems tikslams. Taip įvardijama į valstybės biudžetą pervedama pinigų suma, skirta sportui, paveldui, kultūrai, švietimui. Dar 12 proc. valstybei sumokama kaip loterijų mokestis. Lietuvoje šios dalys yra keliskart mažesnės. Visi pašnekovai akcentavo, kad Didžioji Britanija parodė susidomėjimą tęsti bendradarbiavimą su Lietuva kuriant naująjį azartinių lošimų įstatymą. Numatyta skirti teisinę ir ekspertinę pagalbą. Be to, dar šį pavasarį ketinama Lietuvoje organizuoti nacionalinę konferenciją azartinių lošimų ir loterijų tema, kurioje pranešimus skaitytų Didžiosios Britanijos ekspertai ir specialistai, atstovaujantys valstybės politikos formavimo, reguliavimo, kontrolės ir priežiūros institucijoms.


8

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

tema

Pa­sau­lis be gry­nų­jų: Lie­tu­vo­je Nors lie­tu­vių pi­ni­gi­nė­se yra bent po ke­lias ban­ko kor­te­les, jos at­ si­skai­ty­mo gry­nai­siais vis dar ne­pa­kei­čia. Ar bus įma­no­ma ka­ da nors vi­siš­kai ne­tu­rė­ti gry­nų­jų?

Ša­lies val­džia iš­kart ap­si­džiaug­ tų, jei kuo dau­giau žmo­nių ir vers­lo įmo­nių at­si­skai­ty­tų tik per ban­ką. Ta­čiau šiuo me­tu tie žmo­nės, ku­rie no­rė­tų at­si­skai­ty­ti tik ban­ko kor­te­ lė­mis, kas­dien su­si­du­ria su si­tua­ci­ jo­mis, kai tie­siog bū­ti­na mo­kė­ti tik bank­no­tais ar­ba mo­ne­to­mis.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Kortelėmis moka mažiau

Lie­tu­vo­je ban­kai yra iš­da­vę per 3,6 mln. ban­ko kor­te­lių, jų apy­var­ ta kas mė­ne­sį svy­ruo­ja nuo 2 iki 3 mlrd. li­tų. Tie­sa, vis dar iš ban­ko­ ma­tų iši­ma­ma dau­giau gry­nų­jų, nei ban­ko kor­te­lė­mis at­si­skai­to­ma už pir­ki­nius. Nau­jau­siais Lie­ tu­vos ban­k ų a s o ­c i a ­c i ­j o s duo­me­ni­mis, šį sau­sį ban­kų iš­duo­tų mo­ kė­ji­mo kor­ te­lių apy­var­ta sie­kė be­veik 2,5 mlrd. li­ tų. Iš ban­ko­ ma­tų sau­sį išim­ta per 1,8 mlrd. li­tų, o vie­nu kar­tu išim­ta su­ma vi­ du­ti­niš­kai sie­kė 363 li­tus. At­sis­kai­ ty­da­mi už pir­ki­nius ban­ko kor­te­le ban­kų klien­tai iš­lei­do kiek dau­giau nei 643 mln. li­tų. Vie­no at­si­skai­ ty­mo ban­ko kor­te­le vi­du­ti­nė su­ma sie­kė 65 li­tus.

Ša­rū­nas Gri­gas:

At­sis­kai­tant ma­žo­ mis su­mo­mis gry­ nie­ji vis dar efek­ty­ ves­ni, nors e. pi­ni­gai, jei pa­plis­tų, bū­tų ge­ ra al­ter­na­ty­va.

Nenoriu mokėti procentų

Pa­vyz­džiui, smul­kūs pre­ky­bi­nin­ kai net ne­prii­ma ban­ko kor­te­lių, jei­gu pir­ki­nio kai­na ma­žes­nė nei 20 li­tų. Prie­žas­tis pa­pras­ta – nuo ma­žo pir­ki­nio pre­ky­bi­nin­kas tu­rės ati­duo­ti ke­lis pro­cen­tus ban­kui už at­si­skai­ty­mą ban­ko kor­te­le.

Apie e. pi­ni­gus

E. pi­ni­gai – elekt­ro­ni­nė­se l a i k ­m e ­ no­se sau­go­ma pi­ni­gų ver­tė, ku­rią ga­li­ ma pa­nau­do­ti at­si­skai­ty­ti. Sau­go­mos pi­ni­gų ver­tės su­ma ati­tin­ka­mai pa­di­ dė­ja ar­ba su­ma­žė­ja, kai tik ši mo­kė­ji­mo prie­mo­nė pa­nau­do­ja­ma at­si­skai­tant. E. pi­ni­gai, kaip bank­no­tai ir mo­ne­tos, ga­li bū­ti nau­do­ja­mi at­si­skai­tant už pre­ kes ir pa­slau­gas par­duo­tu­vė­se, pre­ky­ bos cent­ruo­se, ki­to­se vie­to­se. At­sis­kai­ tant e. pi­ni­gais ban­ko są­skai­ta ne­bū­ti­ na. Tai es­mi­nis e. pi­ni­gų ir priei­gos prie­mo­nių, kai pi­ni­gai per­ve­da­mi iš vie­nos ban­ko są­skai­tos į ki­tą, skir­tu­ mas. E. pi­ni­gų pa­vyz­dys – e. mo­kė­ji­mo prie­mo­nė, prii­ma­ma tik at­si­skai­ty­ti už nau­do­ji­mą­si vie­šuo­ju trans­por­tu, kai vie­na­me mies­te to­kią pa­slau­gą tei­kia ke­lios trans­por­to bend­ro­vės. Eu­ro zo­nos vals­ty­bė­se be­veik vi­sus e. pi­ni­gus iš­lei­džia fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­ jos (t. y. vie­tos ban­kai, kre­di­to ir ki­tos

Pre­ky­bi­nin­kui tie­siog neap­si­ mo­ka, nors pir­kė­jui at­si­skai­ty­ti ne kor­te­le ga­li bū­ti net la­bai ne­pa­to­ gu. To­dėl mėgs­tan­tys ry­tais pa­ke­ liui ma­žo­je par­duo­tu­vė­je įsi­gy­ti ka­ vos iš­si­neš­ti tu­ri nuo­lat su sa­vi­mi tu­rė­ti gry­nų­jų. Kaip ir vai­ruo­to­jai mo­ne­tų, nes su­si­mo­kė­ti už au­to­ mo­bi­lio sto­vė­ji­mą trum­pą­ja SMS ži­nu­te, nors ir yra ga­li­my­bė, tarp vai­ruo­to­jų nė­ra po­pu­lia­ru. Nie­kas ne­no­ri pa­pil­do­mai iš­lai­dau­ti, nes, trum­pą­ja SMS ži­nu­te mo­kant 1 li­ tą, dar maž­daug ket­vir­ta­da­lį jo rei­ kia ati­duo­ti mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­ to­riui. Pa­sak e. at­si­skai­ty­mų eks­per­to, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to lek­ to­riaus Ma­riaus Lau­ri­nai­čio, kas­ dien neap­siei­na­me be gry­nų­jų, nes at­si­skai­ty­mas už ma­žus pir­ki­nius ban­ko kor­te­lė­mis daug kai­nuo­ja.

fi­nan­sų įstai­gos). Kai ku­rio­ se eu­ro zo­nos vals­ty­ bė­se e. pi­n i­g us lei­džia ir ne fi­ nan­s ų ins­t i­t u­ ci­jos, ta­čiau tos su­mos ne­di­de­lės. E. pi­ni­gai eko­no­mi­ ko­je nau­do­ja­mi kaip maž­me­ni­nė mo­ kė­ji­mo prie­mo­nė. Šiuo at­žvil­giu jie yra bank­no­tų ir mo­ne­tų, če­kių, ban­ko per­ve­di­mų ar kre­di­to ir de­be­to kor­te­ lių ana­lo­gas. Ren­kan­tis ku­rią nors mo­ kė­ji­mų prie­mo­nę var­to­to­jui svar­bios ne tik tei­kia­mos pa­slau­gos, bet ir prie­ mo­nių pa­nau­do­ji­mo iš­lai­dos. Pa­ly­gin­ti su bank­no­tais ir mo­ne­to­mis, e. pi­ni­gų per­ve­di­mo iš­lai­dos ga­li bū­ ti ma­žes­nės. Pvz., kai į smul­kių pre­ kių au­to­ma­tus mo­ka­ma e. pi­ni­gais, par­da­vė­jui ne­rei­kia su­rink­ti au­to­ma­ tuo­se sau­go­mų bank­no­tų bei mo­ne­ tų ir skir­ti pa­pil­do­mų lė­šų au­to­ma­tų ap­sau­gai. Pa­ly­gin­ti su de­be­to kor­te­lė­ mis, e. pi­ni­gų per­ve­di­mo iš­lai­dos taip pat ga­li bū­ti ma­žes­nės, nes at­si­skai­ tant in­for­ma­ci­ja pa­pras­tai kei­čia­ma­ si re­čiau ir ne­rei­ka­lau­ja­ma tie­sio­giai pa­tvir­tin­ti e. pi­ni­gų per­ve­di­mo. Šal­ti­nis: „Dol­ce­ta“

Mo­kė­ji­mo kor­te­lių skai­čius ir apy­var­ta

2011 m. sau­sis

Kor­te­l ių skai­čius (mln.)

2012 m. sau­sis

4,3

3,6

Apy­var­ta (mlrd.)

2,7

2,5

Gry­nų­jų pi­ni­g ų išėmi­mų skai­čius (mln.)

4,9

5,1

Išim­tų gry­nų­jų pi­ni­g ų su­ma (mlrd.) At­sis­kai­ty­mų už pir­k i­nius skai­čius (mln.) At­sis­kai­ty­mų už pir­k i­nius su­ma (mln.)

1,7 10,1 966

1,8 10 643

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­ja

At­sis­kai­ty­mai at­pigs

Ta­čiau jau grei­tai ma­žų at­si­skai­ty­ mų rin­ko­je ga­li įvyk­ti per­vers­mas. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Sei­mas priė­mė Elekt­ro­ni­nių pi­ni­gų ir elekt­ ro­ni­nių pi­ni­gų įstai­gų įsta­ty­mą. Jis įsi­ga­lio­jo nuo sau­sio 1 d. Tai reiš­kia, kad Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti lei­džia­mi e. pi­ni­gai, juos leis­ti ga­li bend­ro­vės, tu­rin­čios Lie­tu­vos ban­ko iš­duo­tą e. pi­ni­gų įstai­gos li­cen­ci­ją. „Lie­tu­va vė­luo­ja, nes pa­gal ES di­rek­ty­vą e. pi­ni­gų įsta­ty­mas jau tu­rė­jo pra­dė­ti veik­ti maž­daug prieš me­tus. Ta­čiau dėl ne­ži­no­mų prie­ žas­čių bu­vo už­dels­ta. Pab­rėž­ti­na, kad Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ko­mer­ci­ niai ban­kai e. pi­ni­gus ga­li leis­ti nuo 2000 m., ta­čiau nė vie­nas ban­kas to ne­pa­da­rė. At­sa­ky­mas pa­pras­ tas – e. pi­ni­gai la­bai at­pi­gi­na iš­lai­ das, o iš­da­vę ke­lis mi­li­jo­nus mo­ kė­ji­mo kor­te­lių ban­kai pir­miau­sia sie­kia gau­ti pa­ja­mų iš jų“, – kal­ bė­jo M.Lau­ri­nai­tis. Jo pa­teik­tais duo­me­ni­mis, at­si­skai­tant už pir­ ki­nį ban­ko kor­te­le mo­kes­tis ban­ kui su­da­ro 1–3 pro­c. at­si­skai­ty­mo su­mos, o at­si­skai­tant e. pi­ni­gais jų lei­dė­jai ne­tu­rė­tų pa­siim­ti dau­giau kaip 0,5 pro­c. „E. pi­ni­gai yra al­ter­na­ty­va ban­ kams, nes pi­ni­gų per­da­vi­mo vers­lu ga­lės už­siim­ti ne tik jie. Taip at­si­vers ma­žų at­si­skai­ty­mų rin­ka. E. pi­ni­gai leis at­si­skai­ty­ti pi­giai ir ne­nuos­to­ lin­gai, kaip yra šiuo me­tu nau­do­jan­ tis vien ban­kų prie­mo­nė­mis“, – pa­ brė­žė pa­šne­ko­vas.

Po­ky­čiai: Lie­tu­vo­je dar do­mi­nuo­ja at­si­skai­ty­mas gry­nai­siais pi­ni­gais, ta­č

Lau­kia pa­raiš­kų

Lie­tu­vos ban­ko Mo­kė­ji­mo sis­te­mų de­par­ta­men­to Mo­kė­ji­mo sis­te­ mų po­li­ti­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ša­rū­nas Gri­gas sa­kė, kad dėl e. pi­ni­gų li­cen­ci­jų pa­raiš­kų kol kas ne­gau­ta, bet šiuo me­tu bent ke­lios bend­ro­vės pla­nuo­ja kreip­tis dėl li­cen­ci­jos. „Rin­kos da­ly­viai ne­kant­riai lau­ kė, ka­da įsi­ga­lios nau­ja­sis įsta­ty­ mas. Su­si­do­mė­ji­mas tuo ne­ma­ žas“, – tei­gė Š.Gri­gas. Pak­laus­tas, kaip e. pi­ni­gai ga­lė­tų veik­ti Lie­tu­vo­je, jis pa­brė­žė, kad e. pi­ni­gų vei­ki­mo for­mų ga­li bū­ti la­bai įvai­rių. „Pir­mie­ji tech­no­lo­gi­niai spren­di­mai rė­mė­si lus­tais, ku­riuo­se bu­vo sau­go­ma in­for­ma­ci­ ja apie įmo­kė­tas lė­šas (pvz., „Chipk­nip“, vei­kian­ti Ny­ der­l an­d uo­s e). Vė­l es­n i spren­di­mai bu­vo pa­rem­ti ser­ve­riuo­se sau­go­ma in­ for­ma­ci­ja, o kor­te­lė, te­ le­fo­nas ar ki­tas daik­tas vei­kia kaip klien­to iden­ti­ fi­ka­to­rius. Pa­na­šūs spren­di­ mai šiuo me­tu plė­to­ja­mi ir Lie­tu­

vo­je, pa­vyz­džiui, „Mo­ki­pay“ ar­ba „Tap­sis“, vei­kian­ti Kau­ne. Kaip at­ ski­rą ka­te­go­ri­ją bū­tų ga­li­ma iš­skir­ ti „Pay­Pal“ sche­mą, ku­ri pir­miau­ sia orien­tuo­ta iš­skir­ti­nai į e. erd­vę, bet šiuo me­tu pla­nuo­ja įženg­ti ir į fi­zi­nius pre­ky­bos taš­kus“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vas. Dien­raš­čio ži­nio­mis, šią sa­vai­tę ar­ba ar­ti­miau­siu me­tu dėl e. pi­ni­gų li­cen­ci­jos į Lie­tu­vos ban­ką kreip­sis mo­bi­lių­jų at­si­skai­ty­mų bend­ro­vė „Mo­ki­pay Eu­ro­pe“. M.Lau­ri­nai­čio tei­gi­mu, mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­to­riai at­lie­ka la­ bai pa­na­šią į e. pi­ni­gų lei­dy­bos funk­ci­ją jau šiuo me­tu. „Mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­ to­riai iš es­mės jau lei­džia e. pi­ni­gus, nes juos ga­li­ ma iš­leis­ti pa­slau­goms, vi­siš­kai ne­su­si­ju­sioms su te­l e­ko­m u­n i­ka­c i­jos pa­s lau­go­mis“, – pa­tei­kė pa­ vyz­dį pa­šne­ko­vas. Pa­sak jo, Lie­tu­vo­je e. pi­ni­gų lei­ dė­jais ga­lė­tų tap­ti ir pre­ ky­bos cent­rai. Esą juo­se e. pi­ni­gai ga­lė­tų pa­keis­ti do­ va­nų če­kius.


9

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

tema

greit bus pra­dė­ti leis­ti e. pi­ni­gai Nie­kas ne­ drįs­ta pro­gno­zuo­ti, kiek e. pi­ni­gai bus po­pu­lia­rūs tarp lie­tu­vių, ta­čiau nea­be­ jo­ja­ma, kad gy­ven­to­jus ši at­si­skai­ty­ mo prie­mo­nė jau­kin­sis ga­ na il­gai.

čiau mo­der­nių mo­kė­ji­mo prie­mo­nių reikš­mė di­dė­ja. E. parduotuvės populiarėja

Nie­kas ne­drįs­ta pro­gno­zuo­ti, kiek e. pi­ni­gai bus po­pu­lia­rūs tarp lie­ tu­vių, ta­čiau nea­be­jo­ja­ma, kad gy­ven­to­jus ši at­si­skai­ty­mo prie­ mo­nė jau­kin­sis ga­na il­gai. Kaž­ ka­da ir ban­kai dė­jo daug pa­stan­ gų, kad pri­pra­tin­tų sa­vo klien­tus daž­niau nau­do­tis mo­kė­ji­mo kor­ te­lė­mis. Dar vi­sai ne­se­nai var­to­to­ jai ėmė drą­siau nau­do­tis e. ban­ki­ nin­kys­te ir už pir­ki­nius at­si­skai­ty­ti in­ter­ne­tu. Kaip sa­kė Lie­tu­vos ban­ko eko­ no­mis­tas Š.Gri­gas, nors do­mi­nuo­ ja at­si­skai­ty­mai gry­nai­siais pi­ni­gais, mo­der­nių mo­kė­ji­mo prie­mo­nių (kor­te­lių, in­ter­ne­tu ini­c i­j uo­t ų kre­

di­to per­ve­di­mų, tie­sio­gi­nio de­be­ to) reikš­mė di­dė­ja. „2008 m. vie­nas gy­ven­to­jas vi­du­ti­niš­kai per me­tus mo­kė­ji­mo kor­te­le at­si­skai­tė 27 kar­ tus, o 2011 m. – jau 33 kar­tus. Bend­ra me­ti­nė ope­ra­ci­jų mo­kė­ji­mo kor­ te­lė­mis ver­tė ar­tė­ja prie 7 mlrd. li­ tų, 2010 m. ji bu­vo 6 mlrd., 2009 m. – 5,8 mlrd. li­tų“, – mo­kė­ji­mo kor­ te­lių nau­do­ji­mo skai­čius pa­tei­kė jis. Ūkio ban­ko Mo­kė­ji­mo kor­te­lių de­ par­ta­men­to di­rek­to­rės Jū­ra­tės Ka­ jac­kie­nės tei­gi­mu, praė­ju­siais me­ tais di­des­nį at­si­skai­ty­mą ban­ko mo­k ė­j i­m o kor­te­l ė­m is ska­ti­no vi­daus var­to­ji­ mo at­si­ga­vi­mas. Pa­sak jos, per 2011 m., pa­ly­ gin­ti su 2010 m., vi­du­ ti­niš­kai 30 pro­c. išau­go at­si­skai­ty­mo apim­tis e. par­duo­tu­vė­se vir­tua­lio­ sio­mis, de­be­to ir kre­di­to kor­te­lė­mis. Pas­te­bi­ma, kad gy­ven­ to­jai vis daž­niau ap­si­per­ka e. par­duo­tu­vė­se. „At­sis­kai­ty­mų skai­čių ir apy­var­tą e. par­duo­tu­vė­se ke­lia au­gan­tis pa­si­ti­kė­ji­mas šio­mis

„Shutterstock“, Gedimino Bartuškos nuotr.

par­duo­tu­vė­mis ir jų įvai­ro­vė. Jau tam­pa įpras­ta ap­si­pirk­ti in­ter­ne­te, įsi­gy­ti įvai­rių pre­kių ir pa­slau­gų. Iš­ban­dę šias pa­slau­gas ne­nu­si­vi­lia ir daž­nai įver­ti­na jų pra­na­šu­mus“, – pa­brė­žė Ūkio ban­ko Elekt­ro­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Jo­li­ta Kiau­šie­nė. Pa­vyz­ džiui, per­nai vien per Ūkio ban­ ko e. ban­ki­nin­kys­tę at­si­skai­ty­mų skai­čius e. par­duo­tu­vė­se išau­go 70 pro­c., o apy­var­ta pa­di­dė­jo dau­giau kaip 2,3 kar­to – iki 4,3 mln. li­tų. Įp­ro­čiai kei­čia­si

Pa­sak Š.Gri­go, pa­sau­li­nės gry­nų­jų pi­ni­gų nau­do­ji­mo ten­den­ci­jos ne­ si­kei­čia – gry­nai­siais pi­ni­gais at­si­ skai­to­ma vis re­čiau. „Žvel­giant iš vi­suo­me­nės po­zi­ ci­jų, bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti iki 0,5 pro­c. BVP, jei da­lis ope­ra­ci­jų gry­ nai­siais bū­tų at­lie­ka­ma mo­der­nio­ mis mo­kė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Taip yra dėl pa­ly­gin­ti reikš­min­gų są­nau­ dų, su­si­ju­sių su gry­nai­siais pi­ni­ gais. E. mo­kė­ji­mo prie­mo­nių pa­ly­ gin­ti ma­žes­nės kin­ta­mos są­nau­dos ir šiuo po­žiū­riu jos yra pra­na­šes­ nės. Bet tai ne­reiš­kia, kad gry­nų­

jų tu­ri vi­siš­kai ne­lik­ti. At­sis­kai­tant ma­žo­mis su­mo­mis gry­nie­ji vis dar efek­ty­ves­ni, nors e. pi­ni­gai, jei pa­ plis­tų, ir­gi bū­tų ge­ra al­ter­na­ty­va“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Pa­sak Š.Gri­ go, koks tu­rė­tų nu­si­sto­vė­ti efek­ty­ vus mo­kė­ji­mo prie­mo­nių (gry­nų­jų ir ne­gry­nų­jų) rin­ki­nys ša­lies mas­ tu, šiuo me­tu yra dau­ge­lio cent­ri­ nių ban­kų ty­ri­mo ob­jek­tas. Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­to Š.Gri­go tei­gi­mu, gy­ven­to­jų at­si­ skai­ty­mo įpro­čiai pa­ma­žu kei­čia­si. „Ypač ga­li­ma iš­skir­ti grei­tai be­si­ple­ čian­tį e. pre­ky­bos sek­to­rių. Šiuo at­ žvil­giu lie­tu­viai neat­si­lie­ka nuo ki­tų eu­ro­pie­čių. At­sis­kai­ty­da­mi lie­tu­viai nau­do­ja ne tik to­kiai ap­lin­kai įpras­ tas prie­mo­nes kaip kre­di­to kor­te­lės ar elekt­ro­ni­nė ban­ki­nin­kys­tė, bet ir al­ter­na­ty­vias prie­mo­nes, pa­vyz­ džiui, „Pay­Pal“ sis­te­mą. Ne­to­li­mo­ je atei­ty­je vie­toj mo­kė­ji­mo kor­te­lės at­si­skai­ty­ti nau­do­si­me iš­ma­nų­jį te­ le­fo­ną“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas. Re­mian­tis už­sie­nio spau­da, nau­ ja te­le­fo­nų pro­gra­ma pa­va­di­ni­ mu „Quick Tap“ su­tei­kia ga­li­my­bę su­si­mo­kė­ti už pre­kes ar pa­slau­ gas per­brau­kiant sa­vo te­le­fo­ną per

spe­cia­lų skai­ty­tu­vą. Žmo­nėms ne­ be­rei­kės kre­di­to kor­te­lės ar gry­nų­jų pi­ni­gų, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti ka­vos ar su­si­mo­kė­ti už pie­tus. „Per ke­le­ tą me­tų įvyks daug po­ky­čių. 2016aisiais ga­lė­si­te pa­lik­ti sa­vo pi­ni­gi­nę na­mie ir nau­do­ti mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną kaip XXI a. skait­me­ni­nę pi­ni­gi­nę“, – sa­kė Car­las Scheib­le, ge­ne­ra­li­nis „Pay­Pal UK“ di­rek­to­rius.

33

kar­tus per me­tus mo­kė­ji­mo kor­te­le už pir­ki­nius at­si­skai­to vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas.


10

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

ekonomika

Be­kon­tak­tį at­si­skai­ty­mą Lie­tu­va ig­no­ra­vo Pa­sau­ly­je spar­čiai plin­tant be­kon­tak­čiam at­si­skai­ty­mo bū­dui, Lie­tu­vo­je ga­li­my­bės at­si­skai­ty­ti be­kon­tak­te mo­kė­ji­mo kor­te­le dar il­gai ne­bus. Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Sužavi patogumas

Neį­die­gė: prieš dau­giau nei me­tus Lie­tu­vos pre­ky­bos vie­tos at­nau­ji­

no sa­vo ka­sas, ta­čiau be­kon­tak­čio at­si­skai­ty­mo bū­do neį­die­gė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pa­sau­ly­je kas­dien iš­lei­džia­mi tūks­ tan­čiai nau­jų be­kon­tak­čių mo­kė­ji­ mo kor­te­lių, o jo­mis įvai­rio­se pa­ sau­lio ša­ly­se iki nu­sta­ty­tos 15 eu­rų (per 50 li­tų) su­mos nei­den­ti­fi­kuo­ ja­mi at­si­skai­to mi­li­jo­nai gy­ven­to­jų. Be­kon­tak­tes mo­kė­ji­mo kor­te­ les tu­ri ir ne­ma­žai lie­tu­vių, ypač Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kur ši at­si­ skai­ty­mo prie­mo­nė plin­ta žai­biš­ kai. Ta­čiau Lie­tu­vo­je to­kia mo­der­ni mo­kė­ji­mo kor­te­lė yra tik pa­pras­tas plas­ti­ko ga­ba­liu­kas. Fi­nan­sus Lon­do­ne stu­di­juo­jan­ tis Man­tas Pet­ruš­ke­vi­čius sa­ko, kad be­kon­tak­te mo­kė­ji­mo kor­te­le nau­ do­ja­si jau ke­le­tą me­tų nuo ta­da, kai šios at­si­skai­ty­mo prie­mo­nės po­pu­ lia­ru­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pra­ dė­jo spar­čiai aug­ti ir pa­slau­ga ta­po itin nau­din­ga var­to­to­jui. „Šiuo me­tu pre­ky­bos vie­tų, ku­ rio­se ga­li­ma at­si­skai­ty­ti be­kon­ tak­tė­mis kor­te­lė­mis, skai­čius di­

dė­ja kas­dien ir šian­dien Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je sie­kia apie 100 tūkst. Tai par­duo­tu­vės, ka­vi­nės, res­to­ ra­nai ir ki­tos pre­ky­bos vie­tos, ku­ rio­se už pre­kes ga­li at­si­skai­ty­ti 5 mln. kor­te­lių sa­vi­nin­kų. Ypač pa­ to­gu be­kon­tak­te kor­te­le nau­do­ tis per pi­ką, kai ne­re­tai net no­rint nu­si­pirk­ti laik­raš­tį ar­ba su­muš­ ti­nį ten­ka lauk­ti ne­ma­žo­je ei­lė­je. Bū­tent to­kio­se pre­ky­bos vie­to­se kaip met­ro sto­ty­se, ma­žo­se bū­ti­ niau­sių pre­kių par­duo­tu­vė­lė­se ar­ ba per­kant ka­vą iš­si­neš­ti, t. y. ten, kur daž­nai per­ka­ma pra­bė­go­mis, už ke­le­tą sva­rų ir pre­kės il­gai ne­si­ ren­kant, be­kon­tak­tė­mis kor­te­lė­mis at­si­skai­ty­ti pa­to­giau­sia“, – pa­sa­ ko­jo M.Pet­ruš­ke­vi­čius. Pa­sak jo, pa­me­tus be­kon­tak­tę mo­kė­ji­mo kor­te­lę ža­la ne­bū­tų la­ bai di­de­lė. „Suk­čiai, net ir tu­rė­ da­mi blo­giau­sių kės­lų, ne­ga­lė­tų iš­leis­ti vi­sos są­skai­to­je esan­čios su­mos, nes pen­kis kar­tus at­si­skai­ čius rei­kia įves­ti uni­ka­lų PIN ko­ dą, tad va­gys­tės at­ve­ju mak­si­ma­ lios gre­sian­čios iš­lai­dos, bent jau Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ne­sie­kia 50 sva­rų ster­lin­gų“, – sa­kė M.Pet­ruš­ ke­vi­čius.

Vir­gi­ni­jus Do­vei­ka:

Lie­tu­vo­je žmo­nės dar neiš­nau­do­jo vi­ so mo­kė­ji­mo kor­ te­lių po­ten­cia­lo ir daž­nai ren­ka­si gry­ nuo­sius pi­ni­gus. Lai­kas jau praė­jo

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­čio lie­tu­vio nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je be­ kon­tak­tės mo­kė­ji­mo kor­te­lės taip pat sėk­min­gai pri­gy­tų ir bū­tų pui­ kus bū­das at­si­skai­ty­ti, ypač to­kio­se vie­to­se, kaip spau­dos kios­kai. „Nea­be­jo­ju, kad dėl jų su­ma­žė­ tų ei­lių de­ga­li­nė­se ar Lie­tu­vo­je vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­čio­se ka­vos iš­ si­neš­ti pre­ky­bos vie­to­se ry­tais. Ta­ čiau tam, kad pa­slau­ga pa­si­tei­sin­tų ir bū­tų efek­ty­vi Lie­tu­vo­je, rei­kė­tų nu­sta­ty­ti pro­tin­gą mak­si­ma­lią su­ mą, ku­rią klien­tas tu­rė­tų ga­li­my­bę su­mo­kė­ti. Pa­vyz­džiui, iki 30 li­tų. Ar tu­rė­si­me be­kon­tak­tes mo­kė­ji­ mo kor­te­les ir Lie­tu­vo­je, net nea­ be­jo­ju, tai tik lai­ko klau­si­mas“, – svars­tė M.Pet­ruš­ke­vi­čius. Be­kon­tak­tės mo­kė­ji­mo kor­te­lės Lie­tu­vo­je ga­lė­jo at­si­ras­ti dau­giau nei prieš me­tus, kai Lie­tu­vos pre­ ky­bos vie­to­se bu­vo die­gia­mi mo­ kė­ji­mo kor­te­lių įren­gi­niai, rei­ka­ lau­jan­tys įves­ti PIN ko­dą. Ta­čiau nė vie­na pre­ky­bos vie­ta neuž­si­sa­ kė be­kon­tak­čio at­si­skai­ty­mo ter­ mi­na­lo. „Šiai si­tua­ci­jai api­bū­din­ti tin­ ka pa­sa­ky­mas: kas pir­miau – viš­ta ar kiau­ši­nis? Kai pre­ky­bos vie­to­se nė­ra be­kon­tak­čių at­si­skai­ty­mo ter­ mi­na­lų, nė­ra ga­li­my­bės at­si­skai­ty­ ti to­kio­mis kor­te­lė­mis. O kai nė­ra

be­kon­tak­čių at­si­skai­ty­mo kor­te­lių, nė­ra ir ter­mi­na­lų. Tech­no­lo­giš­kai Lie­tu­vo­je to­kie ter­mi­na­lai ga­lė­tų at­si­ras­ti, bet prieš tai be­kon­tak­tes mo­kė­ji­mo kor­te­les sa­vo klien­tams tu­rė­tų pa­siū­ly­ti ban­kai“, – sa­kė e. at­si­skai­ty­mų spren­di­mų bend­ro­vės „Point Tran­sac­tion Sys­tems“ fi­lia­ lo Lie­tu­vo­je va­do­vas Dai­va­ras Nau­ jo­kai­tis. Pa­sak e. at­si­skai­ty­mų eks­per­ to, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­ to lek­to­riaus Ma­riaus Lau­ri­nai­čio, be­kon­tak­tes mo­kė­ji­mo kor­te­les Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ko­mer­ci­niai ban­kai jau ga­lė­jo pra­dė­ti leis­ti nuo 2008 m., bet to nė vie­nas ban­kas ne­pa­da­rė iki šiol. „Ban­kai tu­ri sa­vo ar­gu­men­tų, jie sa­ko, kad jau yra pa­ga­mi­nę ir klien­ tams iš­da­li­ję apie 5 mln. mo­kė­ji­mo kor­te­lių, to­dėl nau­jų kor­te­lių klien­ tams ne­va neį­siū­lys. Kai prieš ke­ le­rius me­tus ban­kai pa­sa­kė, kad be­kon­tak­čių kor­te­lių neuž­sa­kys, pre­ky­bos vie­tos neuž­sa­kė ir joms skir­tų ter­mi­na­lų“, – tei­gė M.Lau­ ri­nai­tis. Neiš­nau­do­ti tra­di­ci­niai bū­dai

M.Lau­ri­nai­čio ma­ny­mu, ti­kė­ti­ na, kad Lie­tu­vo­je be­kon­tak­tis at­ si­skai­ty­mo bū­das ne­die­gia­mas dėl ap­sau­gos trū­ku­mų. „At­sis­kai­tant be­kon­tak­čiu bū­du, lei­džia­ma nei­ den­ti­fi­kuo­ti as­mens, per­kan­čio už ne dau­giau nei 15 eu­rų (per 50 li­ tų) su­mą. To­dėl Lie­tu­vo­je ban­kai vėl ven­gia ri­zi­kuo­ti ir au­ko­ja sa­ vo klien­tų kom­for­tą“, – ma­no pa­ šne­ko­vas. Ban­ko „Swed­bank“ Kas­die­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ir in­ves­ta­vi­mo de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Strau­ka su­ti­ko, kad to­kių nau­jo­ vių plėt­ra kai­nuo­ja daug ir daž­nai pa­si­ren­ka­ma iš­lai­ky­ti tra­di­ci­nius elekt­ro­ni­nius at­si­skai­ty­mo bū­dus. „Be to, kiek­vie­na tech­no­lo­gi­ja tu­ ri pra­na­šu­mų ir trū­ku­mų var­to­to­ jo duo­me­nų ap­sau­gos sri­ty­je. To­dėl šios prie­žas­tys ir le­mia, kad nau­jo­ vės ke­lią ski­na­si ga­na lė­tai“, – sa­ kė R.Strau­ka. Pa­sak SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ ta­rė­jo ir Maž­me­ni­nės ban­ki­nin­ kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus Vir­ gi­ni­jaus Do­vei­kos, be­kon­tak­čių mo­kė­ji­mo kor­te­lių pa­vyz­džiai Eu­ ro­po­je yra la­biau ban­do­mie­ji ir vyk­do­mi sie­kiant įver­tin­ti var­to­ to­jų elg­se­ną bei jų pa­lan­ku­mą to­ kiems at­si­skai­ty­mams. „Ti­kė­ti­na, kad Lie­tu­vo­je per ar­ ti­miau­sius me­tus, be tra­di­ci­nių at­ si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis bū­dų, at­si­ras ir dau­giau al­ter­na­ty­ vių­jų, ta­čiau tra­di­ci­nių mo­kė­ji­mo kor­te­lių ir gry­nų­jų pi­ni­gų ar­ti­mo­ je atei­ty­je šie tik­rai ne­pa­keis. Pir­ miau­sia dėl to, kad Lie­tu­vo­je žmo­ nės dar neiš­nau­do­jo vi­so mo­kė­ji­mo kor­te­lių po­ten­cia­lo ir daž­nai ren­ ka­si gry­nuo­sius pi­ni­gus. Ki­ta ver­ tus, svar­bus gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ ji­mas nau­ja tech­no­lo­gi­ja, ku­ris pri­klau­so nuo pa­slau­gos pa­to­gu­ mo, at­si­skai­ty­mo vie­tų skai­čiaus, ga­li­my­bės nau­do­tis ja ki­to­se ša­ly­ se ir pan.“, – sa­kė jis.


11

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

VTB ly­go­je int­ri­ga neišb­lė­so

Lie­tu­vos bok­so fe­de­ra­ci­ja (LBF) šian­dien Vil­niu­je pra­si­dė­sian­čia­ me 7-aja­me Da­ no Poz­nia­ko jau­ ni­mo (iki 18 me­ tų) tur­ny­re ti­ki­si ke­lių aukš­čiau­ sios pra­bos me­ da­lių.

VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­ gos re­gu­lia­ru­sis se­zo­nas ar­tė­ja prie fi­ni­šo: kai ku­rios ko­man­dos jau su­žai­dė vi­sas rung­ty­nes, ki­ toms li­ko po 1–2 ma­čus.

Kon­ku­ren­ci­ja: tur­ny­re ko­vos bok­si­nin­kai iš 19 ša­lių. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Jau­nie­ji bok­si­nin­kai pa­gerbs D.Poz­nia­ką Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Da­ly­vių re­kor­das

„Šis tur­ny­ras or­ga­ni­zuo­ja­mas ne pir­mą kar­tą, to­dėl su­dė­tin­gų or­ ga­ni­za­ci­nių klau­si­mų spręs­ti ne­ te­ko. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma vi­sa­da bū­na su­si­ju­si su fi­nan­sais, – kal­ bė­jo LBF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­ta­nas Arėš­ka. – Šie­met bus la­ bai daug da­ly­vių – 130 vien bok­si­ nin­kų, bet dar rei­kė­tų pri­dė­ti tre­ ne­rius, de­le­ga­ci­jų va­do­vus.“ A.Arėš­kos tei­gi­mu, į Vil­nių at­ vy­ko ga­lin­gos ko­man­dos iš už­sie­ nio, tarp jų – Azer­bai­dža­no, Ka­ zachs­ta­no, Pran­cū­zi­jos. Pa­jė­gius ko­vo­to­jus at­siun­tė ita­lai, vo­kie­ čiai, skan­di­na­vai. „Tur­ny­rą ga­li­ma drą­siai pa­va­din­ ti neo­fi­cia­lio­mis ma­žo­sio­mis Se­no­jo kon­ti­nen­to jau­ni­mo pir­me­ny­bė­mis. Lie­tu­viams tai bus ge­ras jė­gų pa­tik­ ri­ni­mas ren­gian­tis pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos jau­ni­mo čem­pio­na­tams“, – sa­ kė LBF ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius. Rė­mė­jų – ne per daug

LBF at­sto­vas pa­brė­žė, kad D.Poz­ nia­ko tur­ny­ras yra A ka­te­go­ri­jos. „Jis įra­šy­tas į tarp­tau­ti­nį bok­so var­žy­bų ka­len­do­rių, to­dėl ke­lia­mi

D.Poz­nia­ko tur­ny­ras

An­ta­nas Arėš­ka:

Ko­vo 15 d. 13 val. – kva­l i­fi ­ka­ci­nės ko­vos, 16 d. 14 val. – ket­virt­fi ­na­liai, 17 d. 14 val. – pus­fi ­na­l iai, 18 d. 13 val. – fi­na­lai.

Bū­tent dėl šios prie­žas­ties, pa­ sak A.Arėš­kos, tur­ny­ras be rė­mė­ jų – neį­ma­no­mas. „Mums vi­sa­da pa­de­da Kū­no kul­ tū­ros ir spor­to rė­mi­mo fon­das, Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. Smul­kių rė­mė­jų, ku­rie pa­de­da 500 ar 1000 li­tų, ne­daug. Anks­čiau pa­dė­tis bu­vo ge­res­nė. Ma­tyt, kri­zė te­be­sitęsia“, – svars­tė vie­nas LBF va­do­vų. Ko­ją pa­ki­šo vi­ru­sas

Per­nai Lie­tu­vos jau­nie­ji bok­si­nin­ kai iš­ko­vo­jo 13 me­da­lių – 4 auk­so,

A gru­pė Komanda

ypa­tin­gi rei­ka­la­vi­mai. Be to, da­ly­ viai su­si­mo­ka tik už bi­lie­tus į Lie­ tu­vą, o mai­ti­ni­mas ir ap­gy­ven­di­ ni­mas – or­ga­ni­za­to­rių rū­pes­tis. Tur­ny­rą or­ga­ni­zuo­ja Vil­niaus bok­ so fe­de­ra­ci­ja – vi­suo­me­ni­nė or­ga­ ni­za­ci­ja, ne­tu­rin­ti biu­dže­to.“

Lie­tu­viams tai bus ge­ ras jė­gų pa­tik­ri­ni­mas ren­gian­tis pa­sau­lio ir Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­tams.

A gru­pė­je rung­ty­niau­jan­čiam Kau­no „Žal­gi­riui“ po per­ga­lės 97:65 prieš Ta­li­no „Ka­lev“ eki­pą rei­kia lai­mė­ti dar bent vie­ną ma­čą iš dvie­jų li­ku­sių ir Lie­tu­vos čem­ pio­nai už­si­tik­rins vie­tą at­krin­ta­ mo­sio­se var­žy­bo­se. Žal­gi­rie­čiai ko­vo 16-ąją sa­vo are­no­je su­si­tiks su gru­pės ly­de­ riu Ka­za­nės „Unics“, o 18 d. – su Ra­mū­no Bu­tau­to tre­ni­ruo­ja­mais Ry­gos VEF krep­ši­nin­kais. Pir­mo­ jo ra­to dvi­ko­vas šiems var­žo­vams kau­nie­čiai pra­lai­mė­jo – ati­tin­ka­ mai 52:79 ir 79:88. „Ta­li­no ko­man­dą įvei­kė­me ne­ sun­kiai, ta­čiau mū­sų žai­di­mas ne­ bu­vo idea­lus. Rei­kia iš­veng­ti ban­ ga­vi­mo, kai, įgi­ję di­de­lę per­sva­rą, ją iš­švais­to­me“, – apie ar­ti­miau­

Var­ž y­bos vyks Lie­tu­vos edu­ko­lo­ gi­jos uni­ver­si­te­to (LEU) di­d žio­jo­je spor­to sa­lė­je, Stu­den­tų g. 39.

Įė­ji­mas į var­ž y­bas – ne­mo­ka­mas.

4 si­dab­ro ir 5 bron­zos. „Ti­kiuo­ si, kad be ap­do­va­no­ji­mų mū­sų ko­ vo­to­jai ne­liks ir šį kar­tą“, – vy­lė­ si A.Arėš­ka. LBF vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Sta­ nis­la­vas Mi­ži­gurs­kis ven­gė pro­ gno­zių. „Gal iš­ko­vo­si­me du auk­so me­da­lius, – spė­jo tre­ne­ris. – Ta­ čiau ga­li bū­ti ir taip, kad sėk­mė ly­ dės var­žo­vus. Daug ką lems var­žy­ bų bur­tai, nes sve­čių gre­to­se – ne vie­nas čem­pio­nas, o mes neiš­ ven­gė­me rū­pes­čių – vi­sa ko­man­ da bu­vo pa­si­ga­vu­si kaž­ko­kį vi­ru­są, spor­ti­nin­kams te­ko pa­gu­lė­ti li­go­ ni­nė­je.“ Lie­tu­vos rink­ti­nei at­sto­vaus 18 bok­si­nin­kų.

1. „Unics“ 2. „Chim­ki“ 3. „Žal­gi­ris“ 4. VEF 5. „Niž­nij Nov­go­rod“ 6. „Kras­ny­je Kryl­ja“ 7. „As­ta­na“ 8. „Bu­di­vel­nik“ 9. „Ka­lev“

Rungt.

Perg.

Pralaim.

15 15 14 15 16 16 15 15 15

13 12 8 8 8 7 6 5 1

2 3 6 7 8 9 9 10 14

„Rap­tors“ krep­ši­nin­kai sve­čiuo­se 96:88 (21:22, 33:24, 21:19, 21:23) nu­ga­lė­jo Kliv­lan­do „Ca­va­liers“ ko­ man­dą, ku­rią šį se­zo­ną įvei­kė jau tre­čią kar­tą. L.Klei­za pel­nė 7 taš­ kus, at­ko­vo­jo 3 ka­muo­lius, at­li­ko 2 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus, po tris­ syk su­kly­do ir pra­si­žen­gė. 20 taš­kų prie per­ga­lės pri­si­dė­ jo Jer­ry­das Bay­les­sas, 19 – And­rea Barg­na­ni, 17 – Leand­ro Bar­bo­sa. „Ca­va­liers“ gre­to­se sėk­min­giau­ siai rung­ty­nia­vo An­taw­nas Ja­mi­

so­nas – 20 taš­kų. To­ron­to klu­bas (14 per­ga­lių ir 28 pra­lai­mė­ji­mai) Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je uži­ma 12-ąją vie­tą. Pir­mau­ja Či­ka­gos „Bulls“

Eu­ro­pos fut­bo­lo klu­bų Čem­pio­nų ly­gos aš­tunt­fi­na­ly­je Miun­che­no „Bayern“ eki­pa su kau­pu at­si­re­ van­ša­vo švei­ca­rų „Ba­sel“ vie­nuo­ li­kei ir tęs ko­vą ket­virt­fin ­ a­ly­je.

Va­sa­rio 22-ąją sve­čiuo­se pra­lai­mė­ ju­si 0:1, už­va­kar sa­vo aikš­tė­je „Ba­ yern“ ko­man­da su­dau­žė „Ba­sel“ 7:0. Ke­tu­ris įvar­čius įmu­šęs Ma­rio Go­me­zas ta­po pir­muo­ju Vo­kie­ti­ jos fut­bo­li­nin­ku, ku­riam Čem­pio­ nų ly­go­je pa­vy­ko „po­ke­ris“.

VD inf.

Rungt.

Perg.

Pralaim.

15 16 15 15 16 16 15 15 15

13 11 9 9 8 8 7 3 1

2 5 6 6 8 8 8 12 14

1. CSKA 2. „Spar­tak“ 3. „Liet. ry­tas“ 4. „Lo­ko.-Ku­ban“ 5. „As­se­co Pro­kom“ 6. „Azov­maš“ 7. ČEZ 8. „Je­ni­sej“ 9. „Minsk-2006“

„Mė­ga­vo­mės žai­di­mu. Sep­ty­ ni įvar­čiai to­kio ly­gio tur­ny­re – neį­ti­ki­mas da­ly­kas“, – ste­bė­jo­si Miun­che­no klu­bo sau­gas Ar­je­ nas Rob­be­nas, du kar­tus nu­gink­ la­vęs „Ba­sel“ var­ti­nin­ką. Ki­ta­me ant­ra­die­nio ma­če Mar­ se­lio „Olym­pi­que“ iš­vy­ko­je 1:2 nu­si­lei­do Mi­la­no „In­ter“, ta­čiau dėl sve­čiuo­se įmuš­to įvar­čio pa­ te­ko į ki­tą at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų eta­pą. „Olym­pi­que“ pa­sku­ti­nes mi­ nu­tes žai­dė be pa­ša­lin­to iš aikš­ tės var­ti­nin­ko Ste­ve’o Man­dan­ dos (90+3 min.), ku­ris pa­dė­jo sa­vo ko­man­dos drau­gui bra­zi­lui Bran­dao įmuš­ti auk­si­nį įvar­tį – tiks­liai per­da­vė jam ka­muo­lį. Praė­ju­sią sa­vai­tę vie­tas Čem­ pio­nų ly­gos fut­bo­lo tur­ny­ro ket­ virt­fi­na­ly­je už­si­tik­ri­no nu­ga­lė­ to­jos ti­tu­lą gi­nan­ti „Bar­ce­lo­na“, „AC Mi­lan“, Li­sa­bo­nos „Ben­fi­ca“ ir Ni­ko­si­jos APOEL ko­man­dos. VD inf.

(M.Speight­s as 25/A.By­nu­m as 37), Da­l a­s o „Ma­ve­r icks“–Vašingtono „Wi­zards“ 107:98 (D.No­w itz­k i 27/T. Boo­ke­r is 20), Den­ve­rio „Nug­gets“– Atlantos „Hawks“ 118:117, po pra­tę­ si­mo (N.Hi­la­r io 22/J.John­so­nas 34), Sak­ra­men­to „Kings“–“Gol­den Sta­ te War­r iors“ 89:115 (D.Cou­s in­s as 19/D.Lee, N.Ro­bin­so­nas ir B.Rus­has po 17).

(35, 9). Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­jos ly­de­ riai – Ok­la­ho­mos „Thun­der“ krep­ ši­nin­kai (32, 10).

Komanda

Už vie­ną įvar­tį at­si­ly­gi­no sep­ty­niais

Re­zul­ta­tai Or­l an­do „Ma­g ic“–Majamio „He­ at“ 104:98, po pra­tę­s i­mo (J.Nel­so­ nas 25 taškai/D.Wa­de’as 28), In­dia­ nos „Pa­cers“–Portlando „Trail Bla­ zers“ 92:75 (L.Amund­s o­n as 21/L. Ald­r id­ge’as 17), Ok­la­ho­mos „Thun­ der“–Hjustono „Roc­kets“ 103:104 (K.Du­r an­t as 28/C.Par­s on­s as 21), Mem­fio „Grizz­l ies“–Los An­d že­lo „La­kers“ 111:116, po 2 pra­tę­s i­mų

VD inf.

B gru­pė

Po dvie­jų ne­sėk­mių – per­ga­lė Li­no Klei­zos at­sto­vau­ja­mas To­ron­ to „Rap­tors“ klu­bas NBA čem­pio­na­ te po dvie­jų iš ei­lės ne­sėk­mių iš­ko­ vo­jo per­ga­lę.

sias už­duo­tis kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nas Pau­lius Jan­kū­nas. B gru­pė­je Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­ tui“, 65:72 pra­lai­mė­ju­siam kri­zės ka­muo­ja­mam Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“ klu­bui, pa­gal­bos ran­ ką iš­tie­sė Ma­riu­po­lio „Azov­maš“ ko­man­da, 85:76 įvei­ku­si Nim­ bur­ko ČEZ eki­pą. Pas­ta­ro­ji tu­rė­ jo ga­li­my­bių iš­stum­ti vil­nie­čius iš ket­ver­tu­ko, bet da­bar jau nie­ kas ne­be­pa­si­keis – Lie­tu­vos vi­ce­ čem­pio­nai, ne­pai­sant pa­sku­ti­nio ma­čo su „Minsk-2006“ re­zul­ta­ to, pra­si­bro­vė į aš­tunt­fi­na­lį. Į VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos fi­na­lo ket­ver­tą iš kar­to pa­ teks tik gru­pių nu­ga­lė­to­jai. 3-ią­ją ir 4-ąją vie­tas gru­pė­ se užė­mu­sios ko­man­dos var­žy­sis (A3–B4 ir A4–B3) dėl ke­lia­la­pių į ket­virt­fi­na­lį, ku­ria­me dėl tei­sės ko­vo­ti pa­jė­giau­sių­jų ket­ver­tu­ke su­si­kaus su 2-ąsias vie­tas gru­ pė­se užė­mu­siais klu­bais.

Sta­tis­ti­ka „Bayern“–„Ba­s el“ 7:0 (3:0). 66 000 žiū­ro­v ų. Įvar­čiai: M.Go­ me­zas (44, 50, 61 ir 67 min.), A.Rob­ be­nas (11 ir 81 min.), T.Muel­le­ris (42 min.). Pir­ma­sis ma­čas – 0:1.

Ta­ra­n as: „Ba­sel“ žai­dė­jai ne­

ra­do bū­dų M.Go­me­zui su­stab­ dy­ti. AFP nuo­tr.

„In­ter“–„Olym­pi­que“ 2:1 (0:0). 62 632 žiū­ro­vai. Įvar­čiai: D.Mi­li­to (75 min.), G.Paz­z i­n i (90+6 min.)/ Brandao (90+2 min.). Pir­ma­s is ma­čas – 0:1.


12

KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012

pasaulis Norėtų re­formų

Bausmė veng­rams

Pa­rei­gos var­gi­na

Ki­ni­jos ministras pirmininkas Wen Jia­bao pa­reiškė, kad ša­ liai sku­biai rei­kia po­li­ti­nių re­ formų, prie­šin­gu at­ve­ju, pa­ sak jo, ga­li įvyk­ti tra­ge­di­ja, kaip bu­vo Kultū­rinės re­vo­liu­ ci­jos metais. Wen Jia­bao lai­ ko­mas pa­žan­giau­siu iš de­vy­ nių Ki­ni­jos aukš­čiau­sio ran­ go ly­de­rių.

ES nu­sprendė įšal­dy­ti 495 mln. eurų fon­dus, nu­ma­ty­ tus skir­ti Veng­ri­jai ki­tais me­ tais, jei­gu ša­lis ne­su­gebės per tris mėne­sius su­tvar­ky­ti sa­ vo fi­nansų. Ši bausmė yra pir­ mas san­kcijų at­ve­jis nuo ta­da, kai 27 ša­lis vie­ni­jan­ti ES per­ nai pri­ėmė nau­jas fi­nan­sinės drausmės tai­syk­les.

Prin­cas Har­ry in­ter­viu te­le­vi­ zi­jai pa­reiškė, kad kar­tais su bro­liu prin­cu Wil­lia­mu norėtų būti tie­siog pa­pras­ti žmonės, o ne ka­ra­liš­kie­ji as­me­nys. 27 metų prin­cas – sos­to įpėdi­nio Char­le­so ir ve­lionės prin­cesės Dia­nos sūnus – šiuo me­tu tę­ sia ko­vi­nio sraig­tas­par­nio pi­ lo­ta­vi­mo moks­lus.

Įtam­pa ne­slūgsta

Mes tie­siog ne­tu­ri­me žod­žių, tik liū­de­ sys. Jie da­bar jau turė­ jo būti grįžę.

Įtam­pa Af­ga­nis­ta­ne au­ga. Ta­ li­ba­nas pa­reiškė, kad už žu­dy­ nes ka­pos gal­vas ame­ri­kie­čių ka­riams, pa­pras­ti af­ga­nis­ta­nie­ čiai sa­vo pa­si­pik­ti­nimą reiškė pro­tes­tais.

Ant­ra­dienį in­ci­den­to vie­to­je ta­ li­bai ap­šaudė pa­gerb­ti žu­vu­siųjų at­vy­ku­sius Af­ga­nis­ta­no ad­mi­ nist­ra­ci­jos pa­reigū­nus. Žu­vo vie­nas Af­ga­nis­ta­no ka­rys. JAV pa­reigū­nai tvir­ti­na, kad 38 metų ka­rys, iš­žudęs 16 ci­vi­ lių, su­lauks teis­mo. JAV pre­zi­ den­tas Ba­rac­kas Oba­ma Af­ga­ nis­ta­no pre­zi­den­tui Ha­mi­dui Kar­zai pa­reiškė, kad af­ga­nis­ ta­nie­čių žūtis ver­ti­na­ma kaip ame­ri­kie­čių. Jis pa­žadė­jo, kad kal­ti­nin­ kui bus tai­ko­ma vi­sa įsta­ty­mo ga­lia. B.Oba­ma sakė nu­rodęs Pen­ta­go­nui ne­gailė­ti jėgų ir at­ lik­ti iš­samų ty­rimą – kodėl JAV ar­mi­jos ser­žan­tas, tris lai­ko­tar­ pius tar­navęs Ira­ke, išėjo iš ba­ zės ir vie­nas pa­ts ėmė šau­dy­ ti ci­vi­lius. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, kaip ka­rys bus tei­sia­mas. Af­ga­nis­ta­ no par­la­men­to na­riai šią sa­vaitę pa­ra­gi­no ame­ri­kie­čius ati­duo­ ti karį jų ša­lies teis­mui, ta­čiau ame­ri­kie­čiai at­šovė, kad spren­ di­mas dar ne­priim­tas. Ma­žin­ti įtam­pos va­kar į Af­ ga­nis­taną at­skri­do JAV gy­ny­ bos sek­re­to­rius Leo­nas Pa­net­ ta. Anks­čiau Pen­ta­go­no va­do­vas pa­reiškė, kad už nu­si­kal­timą ka­riui ga­li būti skir­ta ir mir­ties bausmė. Šią bausmę nu­ma­to JAV ka­riuo­menės ko­dek­sas. L.Pa­net­ta pa­smerkė in­ci­ dentą. Tie­sa, jis pa­kar­to­jo JAV ad­mi­nist­ra­ci­jos po­zi­ciją, kad in­ci­den­tas ne­pri­vers keis­ti da­ bar­tinės stra­te­gi­jos, pa­gal ku­rią JAV ir NA­TO pa­jėgos 2014 m. pa­ma­žu tu­ri būti iš­ves­tos iš šios ša­lies. AFP, BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Tra­ge­di­ja: kol pa­reigū­nai aiš­ki­no­si, kodėl au­to­bu­sas rėžėsi į tu­ne­lio per­tvarą, sa­vo at­žalų ne­tekę ar­ti­mie­ji lie­jo aša­ras. AFP nuo­tr.

Al­pių tu­ne­ly­je ty­ko­jo mir­tis Bel­giją su­krėtė tra­giš­ka ava­ri­ja Švei­ca­ri­ jo­je. Per au­to­bu­so ava­riją Švei­ca­ri­jos Valė kan­to­ne esan­čio Sje­ro vie­tovė­je žu­vo 28 žmonės, iš jų 22 vai­kai iš Bel­gi­jos. Au­kos – vai­kai

Bel­gi­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Elio Di Ru­po ne­laimę pa­va­di­no tra­ge­di­ ja vi­sai ša­liai. „Tai tra­giš­ka die­na vi­sai Bel­gi­ jai“, – tei­gia­ma prem­je­ro biu­ro pra­ne­ši­me. Užuo­jautą iš­reiškė ir Bel­gi­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma. Ne­laimė įvy­ko Švei­ca­ri­jos Va­ lė kan­to­ne esan­čio Sje­ro vie­tovė­je. Au­to­bu­sas, ku­riuo iš sli­dinė­ji­mo ku­ror­to Aniv­je­ro į Bel­giją va­žia­vo mo­ki­niai, ant­ra­dienį apie 21 val. vie­tos lai­ku rėžėsi į tu­ne­lio per­ tvarą, ski­rian­čią va­di­namąją sku­ bios pa­gal­bos juostą. Žu­vo 28 žmonės, iš jų 22 vai­kai ir du vai­ruo­to­jai. Dar 24 vai­kai bu­ vo su­žeis­ti. Leng­viau su­žeis­ti nu­ ga­ben­ti į ke­tu­rias Valė li­go­ni­nes, sun­kes­nes trau­mas pa­tyrę – į sos­ tinę Berną. Į pa­galbą bu­vo pa­si­ telk­ta sraig­tas­par­nių. Vie­nos iš li­go­ni­nių chi­rur­gas Jea­nas Pier­re’as Des­lar­zes’as sakė: „Vi­si bu­vo su­krėsti to, ką pa­tyrė.“

Iš vi­so Bel­gi­jo­je re­gist­ruo­tu au­ to­bu­su va­žia­vo 52 ke­lei­viai iš dviejų Fland­ri­jos miestų – Bel­gi­jos šiau­ rės ry­tuo­se esan­čio Lo­me­lio ir He­ verlės cent­rinė­je da­ly­je. Šių miestų mo­kyk­lo­se va­kar ry­te bu­vo pra­neš­ ta apie ne­laimę. „Mes tie­siog ne­tu­ ri­me žod­žių, tik liū­de­sys. Jie da­bar jau turė­jo būti grįžę“, – sakė Dir­kas De Gend­tas, vie­tos dva­si­nin­kas. Sukrėtė gelbė­to­jus

Švei­carų gelbė­to­jai tvir­ti­no, kad ava­ri­ja juos šo­ki­ra­vo. Valė po­li­ci­ jos vir­ši­nin­kas sakė, kad tra­ge­di­ja ne­tu­ri pre­ce­den­to ir kad ne­tgi daug matę gelbė­to­jai bu­vo su­krėsti. Apie 200 pa­reigūnų ne­laimės vie­to­je dir­bo visą naktį. „Mes matė­me ne­ma­žai siau­bingų ava­ rijų, ta­čiau nie­ko pa­na­šaus į šią. Tiek jaunų aukų“, – sakė jis. „Ši tra­ge­di­ja su­krės visą Bel­giją, kai ša­lis at­si­bus ir pa­ma­tys ži­nias, – tik su­ži­nojęs apie ne­laimę tre­čia­ die­nio naktį sakė Bel­gi­jos am­ba­sa­

do­rius Švei­ca­ri­jo­je Ja­nas Luyk­xas. – Šio ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo mastą sun­ku su­vok­ti.“ Am­ba­sa­do­rius pri­dūrė, kad aukų ir nu­kentė­ju­siųjų ar­ti­mie­siems bus skir­ti du vy­riau­sybės lėktu­vai, ku­ rie nu­ga­bens juos į Švei­ca­riją. Bel­gi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nis­te­ri­ja pa­tiks­li­no, kad dau­gu­ma vaikų bu­vo apie 12 metų ir kad šis au­to­bu­sas bu­vo vie­nas iš trijų, nu­ sam­dytų vie­nos krikš­čio­niš­kos or­ ga­ni­za­ci­jos. Prie­žas­tys – neaiš­kios

Pa­reigū­nai, ti­rian­tys ne­laimės prie­žas­tis, pa­tvir­ti­no, kad dau­ge­ lis aukų nuo smūgio žu­vo iš kar­to. Pa­sak Švei­ca­ri­jos po­li­ci­jos, tai vie­na skaud­žiau­sių trans­por­to ne­ lai­mių ša­lies is­to­ri­jo­je. Pa­reigū­nai ne­galė­jo nu­ro­dy­ti tiks­lių ne­laimės prie­žas­čių. Švei­ ca­ri­jos žur­na­lis­tas Rut­has See­ hol­ze­ris, ap­lankęs ne­laimės vie­ tą, BBC pa­sa­ko­jo, kad oro sąly­gos bu­vo ge­ros. Be to, jis pri­dūrė, kad tu­ne­ly­je per ne­laimę trans­por­to judė­ji­mas ne­bu­vo di­de­lis. Anot pa­ reigūnų, su­mai­to­ta bu­vo apie treč­ da­lį trans­por­to prie­monės. Dau­ ge­lis nu­kentė­ju­siųjų bu­vo įka­lin­ti nuo­lau­žo­se. Tu­ne­ly­je grei­tis ri­bo­ja­mas iki 100 km/val. Pa­reigū­nai ban­dys aiš­kin­ tis, ar au­to­bu­sas ne­vir­ši­jo grei­čio.

Po ne­laimės eis­mas tu­ne­liu bu­vo pa­ra­ly­žiuo­tas. Tie­sa, Bel­gi­jos trans­por­to mi­ nist­ras Mel­chio­ras Wat­he­le­tas pa­ tvir­ti­no, kad „Top­tours“ bend­rovė, ku­riai pri­klausė au­to­bu­sas, bu­vo pa­ti­ki­ma. „Vai­ruo­to­jai, ma­no ži­nio­ mis, at­vy­ko į ku­rortą naktį prie­š ke­ lionę, todėl ilsė­jo­si visą dieną. Ma­ nau, kad vi­sos sau­gos pro­cedū­ros bu­vo įvyk­dy­tos“, – sakė mi­nist­ras. Švei­ca­ri­jos pro­ku­ro­ras Oli­vier El­si­gas pa­brėžė, kad au­to­bu­sas bu­ vo apy­nau­jis, ja­me bu­vo įmon­tuo­ti ke­lei­vių sau­gos dir­žai. BBC, AP, AFP, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Skaud­žiau­si eis­mo įvy­kiai 2001 m. du sunk­ve­ži­miai su­si­

dūrė Švei­ca­ri­jos Gott­har­do tu­ne­ly­ je. Per ki­lusį gaisrą žu­vo 11 žmo­nių. Dau­ge­lis jų ap­si­nuo­di­jo dūmais. 1999 m. ko­vo mėnesį Monb­la­

no tu­ne­ly­je, ski­rian­čia­me Ita­liją ir Prancū­ziją, už­si­lieps­no­jo Bel­gi­jo­je re­gist­ruo­tas sunk­ve­ži­mis. Žu­vo 39 žmonės. Did­žiau­sia ne­laimė Švei­ca­ri­jo­je

įvy­ko 1982 m. 39 vo­kie­čių tu­ris­tai žu­vo, kai į jų au­to­busą ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­je įsirėžė trau­ki­nys.


13

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Bi­ru­tės Mar li­ki­mo veid­ro­dis 14 me­tų, 30 fes­ti­va­lių – to­kia yra Bi­ru­tės Mar spek­tak­lio „Žo­ džiai smė­ly­je“ biog­ra­fi­ja. Pa­gal No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to Sa­ mue­lio Bec­ket­to pje­sę su­kur­tas mo­nos­pek­tak­lis teat­ro me­ni­ nin­kei at­vė­rė ke­lius į pri­pa­ži­ni­mą ir sėk­min­gai at­lai­kė lai­ko iš­ban­dy­mus. berg­ma­niš­kos „Per­so­nos“ pa­tir­ tį. Bet tai – jau praei­tis. Ke­lio­nės su „Žo­džiais smė­ly­je“ su­tei­kė daug džiaugs­mo, pa­ma­tė­me tiek ša­lių.

En­ri­ka Strio­gai­tė e.striogaite@diena.lt

Kuo „Žo­džiai smė­ly­je“ svar­būs pa­čiai Bi­ru­tei Mar? „Gal­būt šis spek­tak­lis – li­ki­mo veid­ro­dis? Ne kar­tą esu pa­gal­vo­ju­si, kad vai­ din­siu jį ir bū­da­ma vi­sai se­nu­ čiu­kė. Tur­būt vi­sai ki­taip, pri­si­ min­da­ma sa­vo gy­ve­ni­mą, ty­liai ty­liai. Juk jau da­bar, praė­jus ke­ lio­li­kai me­tų po prem­je­ros, spek­ tak­lį no­ri­si vai­din­ti ty­liau. Ma­žiau Vi­ni maiš­to, jis jau ki­toks“, – sa­ ko kū­rė­ja. – Kaip ke­lio­nės po pa­sau­lį, skir­tin­goms kul­tū­roms at­sto­ vau­jan­čios pub­li­kos reak­ci­jos pa­kei­tė spek­tak­lį? – Kiek­vie­nas spek­tak­lis tu­ri sa­vo li­ki­mą, da­bar jau tai ži­nau. Ir šio spek­tak­lio ke­lias pra­si­dė­jo, sa­ky­ čiau, dar ge­ro­kai prieš prem­je­ rą – 1992 m. sta­čiau „Lai­min­gas die­nas“ kaip re­ži­sū­ros dip­lo­mi­ nį dar­bą Kau­no dra­mos teat­re su pui­kiais ak­to­riais Re­gi­na Var­nai­ te ir a. a. Al­gi­man­tu Ma­siu­liu. Po šio pa­sta­ty­mo pje­sė ma­nęs ne­pa­ lei­do, vis gal­vo­jau apie ją, no­rė­ jau pa­ti ją su­vai­din­ti taip, kaip jau­čiau. Kai įvy­ko „Žo­džių smė­ly­je“ prem­je­ra, man bu­vo 28 me­tai, daug kas sa­kė: tu dar per jau­na ją vai­din­ti. Bet tuo­met vis­ką da­ riau in­tui­ty­viai, tik raukš­les te­ko sun­kiai pieš­tis, nes jų dar ne­bu­ vo nė žy­mės. Pa­ro­džius prem­je­ri­ nį spek­tak­lį Vil­niu­je (tuo­met bu­ vo 1998 m., kai teat­rų sa­lės bu­vo pus­tuš­tės), nė pa­gal­vo­ti ne­ga­lė­jau, kad jis taip il­gai gy­vens, ap­ke­liaus tiek ša­lių. Lie­tu­vo­je šis spek­tak­lis ir bu­vo ro­do­mas tik po­ra se­zo­nų. Li­ki­mas lė­mė nu­vyk­ti į ke­lis tarp­ tau­ti­nius fes­ti­va­lius ir ne­ti­kė­tai „Žo­džiai smė­ly­je“ pel­nė tarp­tau­ ti­nių žiū­ri pri­pa­ži­ni­mą, pra­si­dė­ jo ke­lio­nės. Net ne­ži­nau ko­dėl, gal kad ten nie­kas ne­ži­no­jo, kiek man me­ tų, re­gė­jo pir­miau­sia sce­ni­nę bū­ tį? Dau­ge­lis po spek­tak­lio net nu­ steb­da­vo pa­ma­tę ma­ne be gri­mo. O gal kad ma­no aky­se tie­siog švy­ tė­jo be­ga­li­nis no­ras bū­ti sce­no­ je? Sto­vė­da­vau va­lan­dą ne­ju­dė­ da­ma prieš žiū­ro­vus, ant lie­mens kant­riai lai­ky­da­ma be­ne sep­ty­nis ki­log­ra­mus sve­rian­tį dai­li­nin­kės Jo­lan­tos Rim­ku­tės su­kur­tą si­jo­ną, „smi­gau į že­mę“, bet sy­kiu tai bu­ vo tik­ras gy­ve­ni­mas, sva­jo­nės iš­si­ pil­dy­mas – so­lo mu­zi­ka­vi­mas sce­ no­je... Kaž­kas vie­na­me fes­ti­va­lių, pa­ me­nu, pa­siū­lė pa­ruoš­ti šią pje­sę ang­lų – ori­gi­na­lo – kal­ba. Ži­no­ ma, tai kai­na­vo pa­stan­gų, juk šią

– Esa­te ak­to­rė, re­ži­sie­rė, poe­ tė. Ka­da jau­čia­tės dva­siš­kai ge­riau­siai – vai­din­da­ma, re­ ži­suo­da­ma ar ra­šy­da­ma: įvai­ rios kū­ry­bos for­mos su­si­pi­na ar kiek­vie­na jų pa­si­šau­kia in­ di­vi­dua­laus po­kal­bio? Ar to, ką ga­li­ma už­ra­šy­ti poe­zi­jos ei­lu­tė­mis, ne­ga­li­ma iš­sa­ky­ti spek­tak­ly­je ir at­virkš­čiai? – Vi­sos kū­ry­bos sri­tys tei­kia sa­ vi­to džiaugs­mo, ki­taip tur­būt jų ne­si­rink­čiau. Vis dėl­to di­džiau­ sią lais­vę pa­ti­riu sto­vė­da­ma sce­ no­je – tuo­met ži­nau, kad esu stip­ ri, net stip­res­nė už sa­ve. Gy­ve­ni­me to­kia ne vi­sa­da mo­ku bū­ti... O su­ si­pi­nan­čios kū­ry­bos for­mos at­ne­ ša ne­ti­kė­tų ga­li­my­bių. Štai kur­da­ ma pje­sę ir vė­liau spek­tak­lį tar­si iš­gy­ve­nu vaid­me­nį vi­sais lyg­me­ ni­mis: iš pra­džių ra­šy­da­ma – in­ te­lek­tua­liai, vė­liau re­pe­tuo­da­ma ir vai­din­da­ma – emo­ciš­kai, fi­ziš­ kai. Taip vis gi­liau ei­ni į per­so­na­ žą, me­džia­gą. Pap­ras­tai, kai teat­ re mė­ne­sį ku­ria­mas spek­tak­lis, to pa­da­ry­ti tie­siog ne­spė­ji – ne­nuei­ ni to ke­lio gi­lyn. Ra­šy­mas, poe­zi­ja, šiuo me­tu kny­gos vai­kams – man re­gis, tar­si ki­tas ma­no gy­ve­ni­mas, sa­vo­sios pa­tir­ties ref­lek­ta­vi­mas. Sun­ku at­sa­ky­ti, ko­dėl vie­na iš­ sa­kai ei­lė­raš­čio ei­lu­tė­mis, o ki­ta – sce­ni­niu mo­no­lo­gu ar dia­lo­gu. Kiek­vie­na kū­ry­bos for­ma, kaip sa­ ko­te, – in­di­vi­dua­lus po­kal­bis, bet kad ir ko­kia ji bū­tų, vis tiek kal­ ba­me sa­vo sie­los, šir­dies to­na­ci­ ja, vir­pe­siais.

Ir sa­vo gy­ve­ni­mą ėmiau re­gė­ti Vi­ni aki­mis. Ne­ju­čia per­ ne­lyg su­si­ta­pa­ti­nau su vaid­me­niu. pje­sę ir lie­tu­viš­kai vai­din­ti – kie­ tas rie­šu­tė­lis. Vai­di­ni­mas ang­liš­ kai ne­ti­kė­tai vaid­me­niui at­ne­šė nau­jų niuan­sų – sa­vi­to be­ke­tiš­ko at­si­ri­bo­ji­mo, šal­to aris­tok­ra­tiz­mo, lei­do tie­siai, be su­btit­rų, su­si­kal­ bė­ti su skir­tin­gų ša­lių žiū­ro­vais. Bu­vo me­tas, kai Vi­ni vai­din­ ti da­rė­si vis leng­viau (tuo­met be­ veik vien tą spek­tak­lį ir vai­di­nau), ta­čiau ir sa­vo gy­ve­ni­mą ėmiau re­ gė­ti Vi­ni aki­mis. Ne­ju­čia per­ne­lyg su­si­ta­pa­ti­nau su vaid­me­niu, iš­ gy­ve­nau la­bai keis­tą, sa­ky­čiau,

– Daug ke­liau­ja­te po pa­sau­lį. Ką jums at­ve­ria ke­lio­nės, tu­ rint gal­vo­je ir ry­tie­čių iš­min­ tį, kad ke­liau­ti (pa­tir­ti ke­lio­nę) ga­li­ma ir tarp ke­tu­rių kam­ba­ rio sie­nų? Kaip, jū­sų aki­mis, kin­ta Kau­nas, kai į jį at­va­ žiuo­ja­te? Ar mies­tas be­si­keis­ da­mas, eu­ro­pė­da­mas ir t. t. ne­pra­ra­do emo­ci­nio vir­pu­liu­ ko, kai į jį su­grįž­ti: „Tai ma­no gim­ta­sis mies­tas“? Pra­tę­siant anks­čiau pa­sa­ky­tą min­tį, ar mies­tas, ša­lis – taip pat ga­li pa­si­kvies­ti in­di­vi­dua­laus po­ kal­bio? – Ke­lio­nės man – lais­vės dvelks­ mas, žvilgs­nis į vis­ką iš ša­lies, apie tai vis ra­šiau ei­lė­raš­čiuo­se, kny­go­ je „Ci­na­mo­nu kve­pian­tys na­mai“. Tai ga­li­my­bė su­si­tik­ti su sa­vi­mi, taip pat šyp­te­lė­ti iš ša­lies pa­ma­ čius sa­vo juo­kin­gą pri­si­ri­ši­mą. Ap­ke­lia­vus pa­sau­lį, ki­to­kie at­ro­ do ir na­mai.

2 Lt/min.


14

ketvirtADIENIS, kovo 15, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

Kur? Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je, Šv. My­ko­lo g. 9. Ka­da? Ko­vo 17 d. 16 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30. Ka­da? Ko­vo 18 d. 18 val. Kiek? 53–103 li­tai.

Kur? Klu­be „Tams­ta“, Su­ba­čiaus g. 11A. Ka­da? Šian­dien 21 val. Kiek? 10–15 litų.

Dai­nuo­ja „Lie­pos“

Leon So­mov ir Jaz­zu

Džia­zo mi­nia­tiū­ros

Kon­cer­tas „Dai­nuo­ja „Lie­pos“ – tai vie­nas iš mo­terų cho­ro „Lie­pos“ ren­gia­mo cik­lo „Cho­rinės mu­zi­kos ai­dai Vil­niaus baž­ny­čio­se“ kon­ certų. Prog­ramą su­da­ro lie­tu­vių ir už­sie­nio au­to­rių kūri­niai. „Lie­ pos“ taip pat at­liks cho­ro dar ne­dai­nuotą Fe­li­xo Men­dels­soh­no Bart­hol­dy „Ads­pi­ce Do­mi­ne“.

Ne­se­niai pra­ūžu­siuo­se M.A.M.A. mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­muo­se Me­ tų elekt­ro­ninės mu­zi­kos at­likėjų ke­te­go­ri­jo­je ge­riau­siais pri­pa­žin­ ti Justė Ar­laus­kaitė-Jaz­zu ir Leon So­mov vi­sus sa­vo gerbė­jus kvie­ čia į išs­kir­tinį kon­certą, ku­ria­me skambės pa­tys ge­riau­si šio pui­ kaus due­to kūri­niai.

Pui­kiai ži­nomų me­lo­dijų puokštė, nu­spal­vin­ta džia­zo har­mo­ni­ jos, ir slap­tai nu­de­gi­nan­tis, su­bti­lus, pa­ke­rin­tis ir nu­gink­luo­jan­tis Giedrės Kil­čiaus­kienės vo­ka­las, ap­gaub­tas to­bu­lai su­ba­lan­suo­tos inst­ru­men­tinės pa­ly­dos, – tai de­ri­nys, ku­ris pui­kiai tin­ka jau­kiai pa­ si­sėdėti su tau­re vy­no.

Kur? „Visų Šventųjų ba­re“, Visų Šventųjų g. 7. Ka­da? Ko­vo 17 d. nuo 13 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ga­le­ri­jo­je „Kairė–dešinė“, La­ta­ko g. 3. Ka­da? Iki ko­vo 31 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? „Ra­ga­niukės teat­re“, S.Sta­ne­vi­čiaus g. 24. Ka­da? Ko­vo 18 d. 12 val. Kiek? 20 litų.

Kur? Ope­ros ir ba­le­to teat­re, A.Vie­nuo­lio g. 1. Ka­da? Ko­vo 20 d. 18.30 val. Kiek? 20 litų.

Gra­fi­kai ei­na į vie­šumą

Vaiz­di­niai ir kal­bi­niai da­ri­niai

Žais­min­gai apie rim­tus da­ly­kus

Ke­lionė ap­link ope­ros pa­saulį

Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos Gra­fik ­ os ka­ted­ros stu­dentų ini­cia­ty­va ren­gia­ma in­te­rak­ty­vi pa­ ro­da, ku­rios da­ly­viai – šiuo me­tu stu­di­juo­jan­ tys ir jau pa­baigę stu­di­jas gra­fi­kai. At­ra­dimų čia ne­trūks.

Vil­niu­je pri­sta­to­ma Lais­vydės Šal­čiūtės kūry­ bos pa­ro­da „Or­lan­do. Biog­ra­fi­ja“. „Man įdo­mu kur­ ti vaiz­di­nius ir kal­bi­nius da­ri­nius, ku­rie ne­būti­ nai tu­ri ką nors bend­ra su tik­ro­ve“, – sa­ko me­ni­ ninkė.

Spek­tak­lis „Ma­til­da“ – tai vai­kams nuo 4 metų skir­tas pa­sa­ko­ji­mas apie ne­pap­ras­tai pro­tingą ir jaut­rią mer­gaitę, apie tėvų bei vaikų san­ty­kius, ne­su­si­kalbė­jimą šei­mo­je, mo­ky­tojų pa­rei­gas ir vaikų tei­ses.

Apie ką daž­niau­siai dai­nuo­ja­ma ope­ro­se? Ži­ no­ma, apie meilę! Tuo ne­sun­kiai įsi­ti­kin­si­te ap­ si­lankę ope­ros arijų kon­cer­te „Skir­tin­gi ope­ros vei­dai“. Nep­ra­leis­ki­te pro­gos ap­ke­liau­ti ope­ros pa­saulį vos per 80 mi­nu­čių.

tv programa

LTV

6.00 La­bas ry­tas. 9.00 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7) (k). 11.00 „Fo­ru­mas“. Tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos ra­di­jo lai­da. 12.00 Kul­tū­rų kryž­ke­lė. Me­no­ra. 12.15 Įž­val­gos (k). 12.45 Ypa­tin­gas at­ve­jis (k). 13.20 Eu­ro­pos vi­du­ry (k). 14.05 Kraš­to spal­vos (k). 14.50 Ži­nios. 15.10 „Vol­ke­ris, Tek­sa­so rein­dže­ris“ (N-7). 16.00 „Mei­lės sko­nis“. 17.05 „Se­nis“ (N-7). 18.15 Šian­dien (su ver­ti­mu į ges­tų k.). 18.35, 21.05 Spor­tas. Orai. 18.45 „Ko­mi­sa­ras Rek­sas“ (N-7). 19.45 Na­cio­na­li­nė paieš­kų tar­ny­ba. 20.25, 22.10 Lo­te­ri­ja „Per­las“. 20.30 Pa­no­ra­ma. 20.55 Vers­las. 21.00 Kul­tū­ra. 21.15, 22.15 Mū­sų die­nos – kaip šven­tė. 22.45 Spor­to pa­no­ra­ma. 23.15 Va­ka­ro ži­nios. 23.25 Orai. 23.30 „Vie­nuo­lio pa­šauki­mas“ (5). 0.05 Įky­rių min­čių ne­lais­vė­je (1) (Da­ni­ja, 2007 m.).

LNK

6.20 „Nic­ke­lo­deon“ pris­ta­to. Smal­su­tė Do­ra“. 6.50 „To­mas ir Dže­ris“ (9) (k).

LTV 18.15 val.

7.20 „Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (2) (k). 7.50 Pri­čiu­pom! 8.20 „Drau­gai V“ (N-7) (k). 8.50 24 va­lan­dos (N-7). 9.45 Žvaigž­džių due­tai 6. Le­mia­ma ko­va (k). 12.40 Kaž­kas at­si­ti­ko (N-7) (k). 13.10 „Drau­gai V“ (N-7). 13.40 „Vai­kų „War­ner Bros.“ To­mas ir Dže­ris“. 14.10 „Nic­ke­lo­deon“ va­lan­da. Kem­pi­niu­kas Pla­čia­kel­nis“ (3). 14.40 „iKar­li. 15.10 „Juo­kin­giau­si ne­ty­čiu­kai“. 15.40 „Lan­gai III“ (N-7). 16.40 24 va­lan­dos (N-7). 17.40 Būk ma­no mei­le! (N-7). 18.45 Ži­nios. Kri­mi­na­lai. Spor­tas. Orai. 19.16 Už­kirsk ke­lią li­gai. 19.19 Va­lan­da su Rū­ta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi­ra­čio šou. 22.00 Ži­nios. Vers­las. 22.19 Spor­tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri­mi­na­li­nė Lie­tu­va (N-14). 22.35 „Men­ta­lis­tas“ (N-7) (2). 23.35 „Už­mirš­tie­ji“ (N-7). 0.30 „Tei­sin­gu­mo vyk­dy­to­jas“ (N-7). 1.25 Svei­ka­tos ABC (k).

TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00

Te­le­par­duo­tu­vė. „Beib­lei­dai. Me­ta­li­nė ko­va“. „Simp­so­nai“. „Svo­tai“ (2). „Mei­lės sū­ku­ry­je“.

LNK 21.00 val.

10.05 Ką ma­nai? 11.00 Akis­ta­ta. 11.50 Prieš sro­vę. 12.35 Bai­mės akys. 13.10 „Beib­lei­dai. Me­ta­li­nė ko­va“. 13.40 „Vėž­liu­kai nind­zės“. 14.10 „An­čiu­kų is­to­ri­jos“. 14.40 „Či­pas ir Dei­las sku­ba į pa­gal­bą“. 15.10 „Simp­so­nai“. 15.40 „Li­ki­mo ga­lia“. 16.40 „Mei­lės trium­fas“. 17.40 Ką ma­nai? 18.35 Su­si­ti­ki­me vir­tu­vė­je. 18.45 TV3 ži­nios. 19.00 TV3 spor­tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai­sių va­sa­ra“. 19.40 Pas­ku­ti­nė ins­tan­ci­ja. 20.30 Žvaigž­dė po­li­ci­nin­kas. 21.00 „Vy­no ke­lias“. 21.35 TV3 va­ka­ro ži­nios. 21.50 TV3 spor­tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy­ve­ni­mas“. 23.00 „Ter­je­rai“. 0.00 „Vil­ko bi­lie­tas“ (4). 1.00 „Svie­to ly­gin­to­jai“.

11.00 „Be na­mų ne­ge­rai: nau­jas gy­ve­ni­mas“. 11.30 „Men­tai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekst­ra­sen­sai prieš nu­si­kal­tė­lius“ (N-7) (k). 13.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra­ga­ro vir­tu­vė“ (N-7). 15.30 „Ame­ri­kos ta­len­tai“. 16.30 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7). 17.30 „Ty­los ri­ba“ (N-7) (k). 18.00 Ži­nios. 18.19 Spor­tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“. 18.55 „Są­moks­lo teo­ri­ja“. Tie­sio­gi­nė dis­ku­si­jų lai­da. 19.50 Na­cio­na­li­nė lo­te­ri­ja „10 mi­li­jo­nų“. 20.00 Ži­nios. 20.15 Vers­las. 20.19 Spor­tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko­miš­ka dra­ma „Mo­te­rys“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 22.45 „Mu­ch­ta­ro su­grį­ži­mas“ (N-7) (k). 23.55 „Ga­li­leo: no­rin­tiems ži­no­ti“ (k). 0.15 „Svei­ka­tos ko­das“. Te­le­vit­ri­na (k). 1.15 Sta­ty­bų TV (k). 1.45–6.00 „Bam­ba“.

BTV

Lietuvos ryto TV

6.30 Te­le­vit­ri­na. 7.00 Ži­nios (k). 7.25 „Ne­rea­lu!“. Pa­ro­di­jų šou (k). 8.00 „Už­kal­nio 5“. Po­kal­bių šou (k). 9.00 „Lie­tu­vos ži­nių ty­ri­mas“ (N-7) (k). 10.00 „Mar­go­ša: mo­te­ri­mi ne­gims­ta­ma“.

TV3 17.40 val.

6.14, 13.00 TV par­duo­tu­vė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Re­por­te­ris. 7.20, 17.20, 21.55 Lie­tu­va tie­sio­giai. 7.55, 14.30 Ne­ga­liu ty­lė­ti. 8.52, 15.27 Sau­gus eis­mas. 8.55 „Mer­do­ko pas­lap­tys“ (N-7).

BTV 20.25 val.

10.00, 18.20, 22.30 Su­per L.T. 10.35 Te­ri­to­ri­ja. 11.05 Eko­vi­zi­ja. Ža­lio­ji idė­ja. 13.30 Šei­mų dvi­ko­va – „Ak­ro­po­lio“ tur­ny­ras. 15.30 Griūk ne­gy­vas! (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kaip bit­lai sud­re­bi­no Krem­lių“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Ži­nios. Orai. 18.55 Il­gai ir lai­min­gai. 19.55 Dok. f. „Mek­si­kos nar­ko­ti­kų ka­rai“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek­la­mos vil­kai“ (N-7).

SPORT1

8.45 Te­le­vit­ri­na. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Ži­nios +. 10.00 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“–Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. 11.45 Is­pa­ni­jos ACB krep­ši­nio ly­ga. „Bar­ce­lo­na Re­gal“–„Ban­ca Ci­vi­ca“. 13.30 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. XXVII tu­ro apž­val­ga. 14.30 Ad­re­na­li­nas. 15.00 Automo­to. 15.30 VTB vie­nin­go­ji krep­ši­nio ly­ga. Ry­gos VEF–Ta­li­no „Ka­lev“. 17.15 Is­pa­ni­jos ACB krep­ši­nio ly­ga. „La­gun Aro GBC“–„Ca­ja La­bo­ral“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 23.15 Ita­li­jos „Se­rie A“ ly­ga. XXVII tu­ro apž­val­ga.

Sport1 19.15 val.


15

KetvirtADIENIS, kovo 15, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

Jau kitą penk­ta­ dienį į Lie­tuvą at­ vyks­ta bit­bok­so žvaigždė MC Xan­ der. Jam te­rei­kia bal­so, kad į jo pa­ si­ro­dy­mus žmo­ nės verž­te veržtų­si. Šis at­likė­jas pa­si­ro­ dys menų fab­ri­ke „Lof­tas“, kur ko­vo 23 d. pra­si­dės tęsti­ nė ren­gi­nių se­ri­ja „Opus 3 gy­vai“.

Paslaugos sveikatos ir grožio Apsilankykite dietologijos klinikoje „Dietos sistema“ – pasieksite lieknėjimo rezultatų. Gydytojai dietologai, turintys ilgametę patirtį, atliks kūno sudėties, medžiagų apykaitos tyrimus, sudarys individualią lieknėjimo programą. Daugiau informacijos www.dietos.lt, tel. (8 5) 260 7300. 913306

Parduoda Kitas prekes UAB 2ALDASA’’ siūlo sertifikuotas šarvo duris, plastikinius, medinius langus. Kadangi esame gamintojai, galime produkciją pasiūlyti iš pirmų rankų. Tel. (8 5) 213 1165, 8 647 24 387, e. paštas kaunogtv@ aldasa.lt.

PerKa Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.

924663

920255

Au­di­to­ri­ja: MC Xan­der yra tekę pa­si­ro­dy­ti ir sta­dio­nuo­se, į ku­riuos

rin­ko­si tūkstan­čiai klau­sy­tojų.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Suspės pa­žin­ti ir miestą

– Kaip pra­ėjo ta­vo mu­zi­ki­nis tu­ras spal­vin­go­jo­je Ru­si­jo­je? – Tu­ras po Ru­siją pra­ėjo tie­siog pui­kiai. Į kon­cer­tus su­si­rin­ko dau­ gybė žmo­nių, girdė­jau dau­gybę tei­ giamų at­si­lie­pimų, apie kon­cer­tus pa­lan­kiai at­si­liepė ir vie­tos spau­ da. Ke­liau­da­mas po Ru­siją au­to­ bu­se su­ti­kau tokį 80 metų vy­riškį. Jis man pa­pa­sa­ko­jo dau­gybę Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro is­to­rijų, vai­ši­ no ma­ne sa­vo saulėgrą­žo­mis – py­ lė į delną tiek, kad jos pra­dėjo pro kraš­tus byrė­ti. Ga­liau­siai, kai iš­si­ da­viau, jog esu pa­vargęs, – bu­vau mie­gojęs vos po­rą va­landų, – jis pa­si­ūlė nu­mig­ti ant jo pal­to. Iš­si­ mie­go­jau kaip kūdi­kis.

– Gi­mei Ke­ni­jo­je, ta­čiau esi bri­tas. Ko­kia ta­vo is­to­ri­ja? – Ma­no tėtis vertė­si ato­grąžų žem­dir­bys­te, tad kurį laiką su šei­ ma gy­ve­no­me Ke­ni­jo­je. Iki šiol jau­ čiu di­delę sim­pa­tiją Af­ri­kai. Būda­ mas ten jau­čiuo­si lyg na­mie. Be to, man nuo mažų dienų pa­tin­ka af­ri­ kie­tiš­ki rit­mai. – Ką norė­tum pa­ma­ty­ti viešė­ da­mas Vil­niu­je? – Viską! Man pa­tin­ka mies­tai, ku­rių is­to­ri­ja il­ga ir tur­tin­ga. O Vil­nius būtent toks ir yra. Tie­sa, man tai bus pir­mas kar­tas šia­me mies­te, todėl tikė­ti­na, kad elg­ siuo­si kaip ei­li­nis vis­ko iš­badėjęs tu­ris­tas. – Tu vi­sad bu­vai ir te­be­si sa­vo mu­zi­kinės sce­nos ly­de­ris. Ko­ kia atei­tis, ta­vo nuo­mo­ne, lau­ kia bit­bok­se­rių? – Ma­nau, kad atei­ty­je kei­sis tik mu­zi­ka. Juo­kin­gi bit­bok­se­riai taps dar juo­kin­ges­ni, gi­liai kaps­tan­tys bit­bok­se­riai kaps­tys dar gi­liau, pa­siutę – dar la­biau ims siautė­ti.

Galbūt bus iš­ras­tos pa­pil­do­mos si­li­ko­ninės lūpos, skir­tos bit­bok­ sin­ti. Man as­me­niš­kai pra­verstų pa­pil­do­mos ran­kos. – Ar ka­da turė­jai darbą, ne­su­ si­jusį su mu­zi­ka? – Mu­zi­kan­tu vi­su eta­tu dir­bu jau il­gai (juo­kia­si). Tie­sa, tu­ riu ir ki­to­kių po­mėgių. Do­miuo­si psi­cho­lo­gi­ja. Ją stu­di­ja­vau daug metų. Šiuo me­tu da­ly­vau­ju vie­ na­me ty­ri­me kaip psi­cho­lo­gas. Ty­ri­mo ob­jek­tas – gy­ve­ni­mo kri­ zės. Ban­dy­da­mas at­ras­ti pro­to ir šir­dies pusiausvyrą at­ra­dau sau tin­kamą psi­cho­lo­gi­jos ir mu­zi­kos pusiausvyrą. – Kur į ta­vo pa­si­ro­dymą su­si­ rin­ko dau­giau­sia žmo­nių? – Ma­nau, kad da­bar ga­liu sa­ky­ti, jog tai bu­vo Ru­si­jo­je. Į vieną kon­ certą su­si­rin­ko apie 12 tūkst. žiū­ rovų, ir jis vy­ko kaž­ko­kia­me sta­ dio­ne. Tie­sa, man pa­tin­ka gro­ti kiek ma­žes­nei pub­li­kai. Būtent toks ir yra „Lof­tas“, ar ne? VD inf.

Už po­rtretą – 17 mln. litų Po­pu­lia­rio­jo me­no gran­do An­dy War­ho­lo su­kur­tas ki­no žvaigždės Bri­git­te Bar­dot po­rtre­tas bus par­ duo­da­mas auk­cio­ne kar­tu su ki­ tais jos ve­lio­nio vy­ro ko­lek­ci­jo­ je sau­go­tais kūri­niais, ti­kin­tis už jį gau­ti iki 6,4 mln. JAV do­le­rių (16,9 mln. litų).

Šil­kog­ra­fi­jos tech­ni­ka su­kur­tas po­rtre­tas bu­vo už­sa­ky­tas Gun­te­ rio Sach­so 1974 m., pra­ėjus pen­ ke­riems me­tams po to, kai jis iš­ sis­kyrė su šia gra­žuo­le prancū­ze. Ti­ki­ma­si, kad B.Bar­dot po­rtre­ tas bus pa­grin­di­nis ak­cen­tas auk­ cio­ne, ku­ria­me bus iš­par­duo­da­mi šio vo­kie­čio plei­bo­jaus su­kaup­ti pa­veiks­lai. Auk­c io­n e bus par­d uo­d a­m a be­veik 300 kūri­nių, įskai­tant

926443

Sklypų, esančių Vilniaus r., Bezdonių sen., SB „Dovana“, kad. Nr. 4107/1202:0066 ir 4107/0300:0402, savininkams! 2012 03 27 18 val. vyks skl. Nr. 67, priklausančio Helenai Šalaikienei, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atliks UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 616 02 605. 926502

926339

UAB „BEST COMPANY.LT“ Varėnos r. perka veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803.

Nau­jo­jo­je ren­gi­nių se­ri­jo­je bus pri­sta­to­mi mu­zi­kos ta­len­tai ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš už­sie­nio. Pir­ma­sis šios ren­gi­nių se­ri­jos sve­čias MC Xan­der ne­se­niai grį­ žo iš di­de­lio ir var­gi­nan­čio tu­ro po Ru­si­jos pla­ty­bes, ta­čiau ne­pa­si­ did­žia­vo duo­ti išanks­tinį in­ter­viu apie sa­vo pa­starųjų sa­vai­čių nuo­ty­ kius, mu­ziką, psi­cho­lo­giją ir Af­riką.

statinio projektavimo ir statybos darbų pabaiga 2012–2013 m. Statytojas UAB „Sostena Auto“, Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius. Projekto rengėjas UAB „Pavlidi ir Ko“, J.Matulaičio a. 9-14, LT-05111 Vilnius. Su rekonstravimo projekto sprendiniais galima susipažinti UAB „Pavlidi ir Ko“ būstinėje, J.Matulaičio a. 9-14, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Projekto vadovas Darius Kirvaitis, tel. (8 5) 241 4182, e. paštas kirvis@pavlidi.lt.

G.Sach­so pa­da­ry­tas fo­tog­ra­fi­jas ir Roy Lich­tens­tei­no, Sal­va­do­ro Da­ li, Re­ne Mag­rit­te’o pa­veiks­lus. Eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad už visą ko­lek­ciją, ku­rią par­duo­da G.Sach­so našlė Mir­ja Lars­son, ga­li būti su­mokė­ta dau­giau nei 32 mln. do­le­rių (84,3 mln. litų). Auk­cio­no namų „Sot­he­by’s“ di­ rek­torė Cheyen­ne Westp­hal sakė: „Ši nuo­sta­bi ko­lek­ci­ja iš­ties įkūni­ ja G.Sach­so gy­ve­ni­mo 7-aja­me ir 8-aja­me de­šimt­me­ty­je esmę ir at­ skleid­žia jo men­kai ži­nomą pusę – kad jis bu­vo vie­nas įžval­giau­sių ir įta­kin­giau­sių XX a. ko­lek­ci­ninkų. Tai yra vie­na trokš­ta­miau­sių vie­ nam sa­vi­nin­kui pri­klau­siu­sių ko­lek­ cijų, ka­da nors pa­si­ūlytų rin­ko­je.“ Auk­cio­nas, ku­ris vyks Lon­do­ne ge­gužės 22 ir 23 d., bus su­reng­tas

Par­duos: ti­ki­ma­si, kad B.Bar­dot

po­rtre­tas bus pa­grin­di­nis auk­ cio­no ak­cen­tas. „Scan­pix“ nuo­tr.

pra­ėjus me­tams po to, kai G.Sach­ sas nu­si­šovė, pa­likęs at­si­svei­ki­ni­ mo laišką, ku­ria­me nu­rodė ne­no­ rin­tis gy­ven­ti su „be­vil­tiš­ka li­ga A“ – vei­kiau­siai Alz­hei­me­rio li­ga. VD, BNS inf.

Įvairūs Kita Rengiamas autocentro Ukmergės g. 280, Vilniuje, rekonstravimo projektas, pagal parengtą sklypo Ukmergės g. 280, Pašilaičių sen., kad. Nr. 0101/0015:18, detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-182, 2011 m. rugpjūčio 31 d. Planuojama statinio projektavimo ir statybos darbų pradžia 2012 m. Planuojama

Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko kadastro vietovėje, bus ženklinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai: 2012 m. kovo 23 d. nuo 10 val. Šilingių k. Janinos Narvoiš sklypas Nr. 2016/5; nuo 13 val. Šiulgų k., Zenon Naimovič skl. Nr. 2000/2; nuo 15 val. Šiulgų k. Stanislavos Naimovič skl. Nr. 2001/1,2; 2012 m. kovo 26 d. 10 val. Šumsko k. Janinos Jakštienės sklypai Nr. 2041/1-3; 2012 m. kovo 27 d. 10 val. Šiulgų k. Felicijos Korvel skl. Nr. 2008/1-5; 2012 m. kovo 28 d. 10 val. Laukininkų k. Marijan Šliachtovič skl. Nr. 2105/1-6; 2012 m. kovo 29 d. 10 val. Šiulgų k. Emilijos Ratkevič skl. Nr. 2075/16. Kviečiame išvardytų asmenų pretendentus ir paveldėtojus dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB “Atspindys” darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28 500, e. paštas info@atspindys.lt. 926277

Karščiausi Kelionių Pasiūlymai Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,

Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!


Orai

Šiandien debesų daugės. Kai kur, daugiausia vakariniuose rajonuose, numatomi nedideli krituliai. Temperatūra kils iki 4–5 laipsnių šilumos. Rytoj žymesnių kritulių neprognozuojama. Vietomis tvyros rūkas. Naktį kai kur dar paspaus 1–2 laipsnių šaltukas, o dieną šils iki 8 laipsnių šilumos. Savaitgalio naktimis šalčio nebenumatoma, dienomis temperatūra turėtų kilti iki 10 laipsnių šilumos.

Šiandien, kovo 15 d.

+3

+5

+5

Telšiai

Šiauliai

+5

Klaipėda

Panevėžys

+3

Utena

+3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.33 18.23 11.50 2.42 10.23

75-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 291 diena. Saulė Žuvų ženkle.

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +10 Brazilija +23 Briuselis +18 Dublinas +10 Kairas +18 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+14 +22 –4 +4 +16 +13 +21 +14

orai vilniuje Šiandien

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+3

Alytus

3–8 m/s

Pa­ki­lo van­duo

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+6

+2

–2

7

+3

+7

+4

+1

5

+4

+11

+7

+3

7

šeštadienį

DATOS (kovo 15 d.) Europos vartotojų diena laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas. 1919 m. gimė aktorė Ona Knapkytė. 1939 m. gimė poetas Mykolas Karčiauskas, kuris rašė vaikams ir jaunimui. 1975 m. gimė JAV televizijos ir kino aktorė Eva Longoria. 2008 m. mirė maestro, aktorius ir renginių vedėjas Vytautas Kernagis.

prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

4

5

6

Klemensas, Lionginas, Lukrecija, Raigardas, Tautas, Tautgintė

Avinas (03 21–04 20). Džiaukitės prasidedančiu pavasariu, būkite daugiau gryname ore, svajokite. Sėkminga diena naujoms pažintims megzti, ieškoti naujų darbo, verslo galimybių. Jautis (04 21–05 20). Norėsite daug kalbėti, esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena, apgalvokite ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien kivirčų diena. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Liūtas (07 23–08 23). Būsite įvertintas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų. Mergelė (08 24–09 23). Lengvai įtikinsite artimuosius ar draugus imtis naujos veiklos, planuoti atostogas. Susikaupkite, nes jūsų išsiblaškymas gali būti konflikto priežastis. Svarstyklės (09 24–10 23). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote, bet taip pat ir kritiškai apgalvokite ir jums peršamas mintis. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Tinkama diena užsiimti kūryba. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius, nes rytoj viskas pasikeis. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien galite tikėtis aplinkinių paramos, tad padėtis ne tokia jau ir beviltiška. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Labiau pasikliaukite savimi, panagrinėkite atidžiau, kas jums suteikia jėgų judėti pirmyn. Šią dieną išnaudokite su seniai matytais draugais susitikti, naujiems planams kurti.

CNN inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

44 m. pr. Kr. buvo nužudytas romėnų diktatorius ir karvedys Gajus Julijus Cezaris. 1781 m. gimė Juozapas Zavadskis, spaustuvininkas, knygų leidėjas. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis-Vytautas, karininkas, partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje generolas, Lietuvos

Vardai

horoskopai

Pie­ti­nė­je JAV Lui­zia­nos vals­ti­jo­ je po smar­kių liū­čių ki­lo po­tvy­ niai. Te­ko eva­kuo­ti šim­tus žmo­ nių. Ver­mi­li­jo­no upe­lio van­dens ly­gis 30 cm di­des­nis už 2004-ai­ siais ge­gu­žę nu­sta­ty­tą re­kor­dą. Pa­sak gel­bė­to­jų, vos per die­ną jiems te­ko dau­g iau nei 100 kar­ tų vyk­ti pa­dė­ti nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms. Pa­gal­bos pri­rei­kė 16 vi­du­r i­nės mo­k yk­los moks­lei­ vių, ku­rių au­to­bu­sas įstri­go ke­ ly­je, kur van­dens ly­gis sie­kė dau­ giau nei met­rą. Žmo­nes ban­dy­ ta pa­siek­ti ug­nia­ge­sių sunk­ve­ži­ miais, trak­to­riais ir val­ti­mis.

penktadienį

+6

+2

Praha +9 Ryga +1 Roma +17 Sidnėjus +29 Talinas +1 Tel Avivas +16 Tokijas +13 Varšuva +7

7

8

9

10

11


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.