penktadienis, kovo 16 d., 2012 m. Nr. 63 (1262)
Konservatorių ultima tumas: R.Palaitis turi atsistatydinti per savaitę. Kitaip – nauja koalicija. Lietuva 7p.
B.Obama ir D.Ca meronas pabrėžė, kad amerikiečių ir britų santykiai lieka ypatingi. Pasaulis 12p.
AtsinAuj inęstVpr iEdAs
TODĖL, KAD ESU
VILNIETIS TiKroS SoSTinėS nauj ienoS
ŠeŠTadieniS, Kovo 10 d ., 2012 m.
nr. 58 (1257) diena.lt
Meno Vilnius
gimsta gamyk
tvdiena@diena.lt
RedaktorėAgnėKlimčiauskaitė
lose
2012m.kovo10d.
Egzoti k nebana a:jei pasiilgo te lios ro mantikos ir norite rinį nuo įveikti pavasa vargį, ge vitami nus pa riau už dės fil „Tai nu mas ti rodan ko Jemene“, tis nu adresą. žemiško ro jaus 3p.
Tiražas 32090
Rekomen praside dacijos:prieš dant 17ajam tarptau ti liui „Ki niam festiva no beveik pavasaris“ su 200 fil mų pro ma, „TV gra kuriuos diena“ žvelgia, tiesiog jų pamatyti būtina. 4p.
Šviesa:ko tuvos Nep vo 11ąją, Lie riklauso bės at my kū Žinių tar rimo dieną, TV3 „Lietu nybos projek vos tas apdova garbė 2012“ nos žmo kilniais darbais nes, savo čius ge resnę kurian Lietuvą. 9p.
Ledinischo ristųnuosp rendis
2p.
Sunkus balvo nų rebusas
Skylės, byrantys da žai, įskilimai – taip šį pavasarį pasitin ka Žaliojo tilto skulptū ros. Ir vėl verda dis kusijos, ką su jo mis daryti: griauti, re montuoti ar tie siog palikti, kad sunyktų savaime ir nusi neštų paskutinius prisiminimų apie okupaciją liku čius.
2,00 Lt
Įtampa, nių, cha nuomo biolau rakterių ir kų tarp Kė nedarna dai dinio cho nių le ro daini ninkų ir Giulijos generolių – ters Mo bei jos duk nikos – siekė pa kri ką. Praė tinį taš madie jusį sek nį „Chorų choristai ka noje pa rų“ sce si savo idė rodė be vių ir at jinių vado si kutinė dūrė pas je Kalbų, vietoje. ko rėjo dau dėl suby vų sim gybę žiūro pa pelnęs tijų iki tol choras, ta įvai riausių. bū Giuli ja „TV die tė išsisky nai“ išdės rimo prie žastis. 11p.
diena.lt DAUG
NEI 3IA0U
PROGRA MŲ
2012 m. ko vo 17 d.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Šiandien priedas Laisvė yra, ne priklauso ma valstybė yra, demok ratija yra. Tad iškovota tai, dėl ko ir bu vo kovota. BFL nuotr.
Ko vo 11-osios
ak to sig na ta ras Aloyzas Sakalas
8p.
TAIKIKLYJ E
MiestAs
gyvenim džiaugs o mas
+
sa hoRoskVaiTės opas kRyžiaž odis
Kviečia švęsti Laisvės
Šalies Nepriklau somybės atkūri mo dienos pro ga organizuojamos rytoj sostinėje ke renginių: oficialūs lios dešimtys minėjimai, koncertai ir eitynės. 4p. LietuvA
Prezidentė pa laikys sportininkus
Justi
nas Argus j.argustas@diena tas .lt Bandysi nukel ti – su
Prezidentė Da lia oficialiai pakvies Grybauskaitė Londone vyksianta į šią vasarą čias olimpi nes žaidynes. Šalies vadovė kvietimu pasi naudos. 7p.
Euforija,s veikata,la Tai žada nauj imė,prare gėjimas a TV3 laida „spor tuok s
byrės „Žaliasis tiltas su skulptūromis yra saugomas, tai yra kultūros pa vel do dalis, todėl skulptūras reikia ne griauti, bet tvar ky kartoja Vilniaus ti“, – jau metus me ras Artūras Zuo Klausimai: kas. būti nas pri mi
10
MenaS: Garsus
Pasaulis
TV HEROJA
Fukušima Japo nijoje dažnai va di nama antruoju Černobyliu. Kas pasikeitė po šios tragedijos? 12p.
u žvaigž d e“
ni mas apie tau tiesų reiš kia Ža tos praeitį ar s lio jo til to skulptū ąmo nę ža lo jan ros? tis so viet me č io re lik tas? Ką mums
I Bi, kai žmonės šir dm.Bud žios ny nesiste jo darBų nesup klou nų ranta 29p. šyp se nos AtSportas sinaujinęs ir pa trauk Šeštadien
lenkų meniNuo ninkas
šiandien
lesnis – toks turėtų būti, kaip skelbia Lie tuvos fut bolo federacijos (LFF) tri mitai, šiandien praside dantis šalies fut bolo sezo nas. Tik kol kas jo pradžią žymi anekdotinės situa cijos. LFF licencijavimo meistrai dar kartą užlipo ant to paties grėblio, kuris skaudžiai trenkė ne kartą. Į A lygą be licencijos pri imtas Klaipėdos „Atlan to“ klubas ir šiemet, neleis nuobodžiauti. regis, 16p.
KULIN Virtuvės š ARIJA efo
Ruslano Bolgovo pavasaris
iš
Si mo no Švit ros nuo tr.
is
Žinomų aktorių Stor atstovo Ainio Stor pirščių giminės pirščio neslegia nei tėvo, nei dėdės šlovė ir jų vaid menys. A.Storpirš tis jo kūrybinėje biog eina savo keliu, rafijoje – skanda lingi ir įdomūs vaidmenys. 19p.
TV diena
Septintą kartą vyksiančio TV3 Žinių tarnybos projekto „Lietu vos garbė 2012“ vedė ja Renata Šaka lytė ragina žiūrovus kasdien tapti did vyriais: padėti šalia nelikti abejingiems, esantiems, gio už gerą darbą. nelaukti atly
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJO S IŠTYRIMO
Jau rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir atsinaujinusi „TV diena“.
programoje,, per kurią Jums bus atlikti padėsiantys diagnozuoti net 6 tyrimai, kepenų Plačiau www.karpol.lt. ligas. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik Rūpinkitės savo sveikata!
36 Lt 26 Lt
Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
KINO FOTELIS gy plas vas me d ti ki nia m is e ro ju je
Prireikė dar daugiau pudros tiražas3 1 895
1 Lt
Vengiu šou, nes nenoriu atitraukti dėmesio nuo muzikos. Tačiau tai ne reiškia, kad esu prieš šou. Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė
13p.
Miestas
2p.
Karas dėl transporto tęsiasi
Miestas Užmojai: nuo šiol Vilniaus meras A.Zuokas galės filmuotis, kiek tik panorės, – savivaldybė nusipirko profesionalią filmavimo ir montavimo apa
ratūrą.
„Jei televizija mūsų nerodo – nusifilmuo sime patys!“ Atrodo, tokiu šūkiu vado vaudamasi Vilniaus miesto valdžia nu sipirko nepigią filmavimo ir montavimo aparatūrą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Užsakymas – lyg iš televizijos
Profesionali vaizdo kamera, du prožektoriai, profesionalus kame ros stovas, įsegamas radijo mikro fonas, rankinis radijo mikrofonas ir montuoti skirta įranga – galingas „Mac“ kompiuteris ir monitorius.
Ir viskas būtinai turi būti nauja. Toks pirkinys labiau tiktų televizi jai, tačiau artimiausiomis savaitė mis tokia aparatūra bus atgabenta į Artūro Zuoko vadovaujamą Vil niaus miesto savivaldybę. Galima net pamanyti: gal merija kuria te leviziją? Greičiausiai ne. Bet savi reklamos juk negali būti per mažai.
2
2p.
Politikus nervina lenkų mitingas „Dėl kriminalinių elementų“ susi rūpinę parlamentarai kreipėsi į Vil niaus savivaldybę su prašymu at šaukti leidimą rytoj Vilniuje reng ti lenkų tautinės mažumos eitynes protestuojant prieš Švietimo įsta tymą. Lietuvos lenkų atstovai šį kreipimąsi vadina pigia tingių Sei mo narių reklama prieš artėjančius rinkimus.
2
penktADIENIS, kovo 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Prireikė dar daugiau
Kaip rodo centrinė vie 1 šųjų pirkimų sistema, supaprastintas mažos vertės pir
Nuomonė: streiką organizuojantys lenkai žada, kad jų renginys bus
taikus.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Kiša koją lenkų mitingui Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
11 Seimo narių kreipėsi į sostinės savivaldybę su prašymu atšaukti leidimą šeštadienį Vilniuje reng ti lenkų tautinės mažumos eity nes protestuojant prieš Švietimo įstatymą. Inicijavo politikai
Pranešimą pasirašė liūdnai pa garsėję parlamentarai tautininkas Gintaras Songaila ir iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pašalintas Kazimieras Uoka, taip pat Lai montas Dinius, Rima Baškienė ir Gediminas Navaitis. Šių Seimo narių išplatinta me tekste nuogąstaujama, kad prie protestuojančių vietos len kų prisijungs iš Lenkijos atvyk siantys „kriminaliniai elemen tai“. Dėl to neva gali kilti riaušės, o tai dar labiau paaštrintų lietu vių ir lenkų santykius. „Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų duomenų, yra realių galimybių, kad šiame ren ginyje gali dalyvauti ir iš Len kijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Taip mitinge gali bū ti sukeltos riaušės, kurios paašt rintų ir taip gana įtemptus Lietu vos ir Lenkijos santykius, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų pi liečių“, – teigiama parlamentarų pranešime. Savivaldybė kreipimosi negavo
Vakar, baigiantis darbo dienai, sostinės vicemeras Jaroslavas Kaminskis „Vilniaus dienai“ tei gė, kad savivaldybė nėra gavu si jokio Seimo narių kreipimo si. Vicemeras tvirtino apskritai nesuprantantis, kodėl ir kas no ri kreiptis dėl protesto akcijos at šaukimo. „Jeigu toks kreipimasis bū tų buvęs, matyčiau savivaldy bės dokumentų sistemoje. Dabar nieko tokio nėra. Tad kol kas kal bos apie Seimo narių kreipimą si yra tik tikrovės neatitinkan ti informacija. Todėl kalbėti apie jų išsiųstą kreipimąsi, pasibaigus darbo dienai, nerimta. Kam jie siuntė? Ką jie siuntė? Kodėl jie siuntė, kai meras ir vicemerai jau išėję namo?“ – retoriškai klausė vicemeras. Vadina populizmo apraiška
Lietuvos lenkų sąjungos atsakin gasis sekretorius Edvardas Tru sevičius, susipažinęs su praneši
mo turiniu, ragino organizatorius tokio pranešimo nevertinti rim tai. Pasak Lietuvos lenkų atstovo, pranešimą išplatino politikai, pa garsėję destruktyvumu. „Jie niekada nėra išreiškę nuo monės valstybei opiais klausi mais, tačiau daro sau politinį ka pitalą štai tokiais menkaverčiais pareiškimais, kurių turinys nie kinis. Manau, kad mitingo orga nizatoriai neturėtų rimtai ver tinti šio pareiškimo ir nepabūgti išeiti į gatves“, – dienraščiui tei gė E.Trusevičius. Politikas taip pat pabrėžė, kad teisė į taikų protestą rodo valsty bės demokratinę brandą. Dalyvaus mokiniai ir tėvai
Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tauti nių mažumų atstovai yra paskel bę kovo 17 d. rengsiantys protesto eitynes nuo Seimo link Vyriau sybės bei mitingą, kuriame bus reikalaujama atsisakyti vienodų brandos egzaminų. Lietuvos lenkų protesto akcijos prieš Švietimo įstatymą organi zatoriai teigė nekviečiantys šia me renginyje dalyvauti rėmėjų iš užsienio. Streiko komiteto sekre torė Renata Cytacka minėto krei pimosi autorius pavadino pigiais politikais, bandančiais sau ne brangiai pasidaryti politinio ka pitalo. „Tai bus taiki protesto akcija, kurios tikslas – pasiekti, kad bū tų atšauktos prieš metus priim tos švietimo įstatymo pataisos. Nunešime į Vyriausybę ir įteik sime savo peticiją. Žmonės, ku rie dalyvaus protesto akcijoje, mums žinomi vos ne asmeniškai, ir galime atsakyti, kad niekas iš jų neplanuoja jokių provokacijų“, – dėstė R.Cytacka. Ji paneigė in formaciją, kad kovo 17-ąją į Vil nių atvyksiantys nacionalistinės organizacijos „Marsz Niepod ległości“ („Nepriklausomybės žygis“ – lenk.) nariai prisijungs prie protestuotojų. „Nesame gavę jokio kreipimo si iš jokių užsienio organizacijų, iš Lenkijos taip pat. „Marsz Nie podległości“ nariai tikrai su mu mis nebuvo susisiekę ir nesiruo šia prie mūsų prisijungti. Manau, kad tokie pareiškimai, kaip nu skambėjo iš minėtų Seimo narių, tėra tingių politikų provokacija. Jie tiesiog nežino, kaip artėjant Seimo rinkimams dar pritraukti rinkėjų balsų“, – pabrėžė Strei ko komiteto sekretorė.
kimo konkursas paskelbtas vasa rio 13 d., pasiūlymų buvo laukia ma iki vasario 28-osios. Vaizdo kameros ir kitos technikos pirkė jas – Vilniaus miesto savivaldy bės administracijos Aprūpinimo ir transporto skyrius. Tad pirki mo konkursas jau baigėsi – mies tui beliko sulaukti solidaus pirki nio. Tačiau kiek už jį teks atseikėti iš miesto biudžeto – vis dar di džiulė paslaptis. Idėjos autoriaus pavardė taip pat nutylima. „Esant dideliam poreikiui kur ti vaizdo reportažus, operatyviai pateikti vaizdo naujienas, trans liuoti politikų ir savivaldybės at stovų vaizdo interviu, nuspręsta įsigyti tam tinkamą aparatūrą, nes savivaldybė jos iki šiol neturėjo“, – pirkinio būtinybę paaiškino sa vivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Irma Juškėnaitė.
Kas konkrečiai panoro tokio pir kinio, A.Zuoko atstovė spaudai neaiškino. Kodėl „poreikis kur ti reportažus“ atsirado taip ūmai, likus vos daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų kampanijos pra džios, – taip pat. „Vilniaus diena“ primena, kad pagal Vieš ųj ų pirk im ų įstaty mą mažos vertės laikomas pir kinys iki 100 tūkst. litų, jei per kami daiktai; jei paslaugos – 500 tūkst. litų. Pirkinys nepigus
Tiesa, miesto valdžia iki šiol naudojosi samdomo operatoriaus paslaugomis. „Tačiau iki šiol jis dirbo su savo kamera, montavo na mie su savo aparatūra“, – tikslino I.Juškėnaitė.
Irma Juškėnaitė:
Nuspręsta įsigyti tam tinkamą apara tūrą, nes savivaldy bė jos iki šiol netu rėjo.
„Vilniaus dieną“ konsultavęs te levizinės technikos žinovas, per žvelgęs viešojo pirkimo konkurso nuostatose išdėstytus reikalavi mus, teigė, kad savivaldybės už sakymas formuluotas pernelyg nekonkrečiai. Esą tokią aparatūrą galima nupirkti ir už 50 tūkst. li tų, ir už 100 tūkst. litų – nelygu, kokį gamintoją savivaldybė pasi rinktų.
Kas dirbs su naująja aparatūra? Ar neprireiks profesionalo, mo kančio ja tinkamai naudotis? Ar tai reiškia, kad tektų steigti dar vieną etatą? Į šiuos klausimus savivaldy bės Viešųjų ryšių skyrius „Vilniaus
Gediminas Rudžionis
Vidas Urbonavičius
Kęstutis Nėnius
Vilniaus tar ybos nar ys, Tvarkos ir teising umo frakcijos atstovas
Vilniaus tar ybos nar ys, konservatorių frakcijos vadovas
Vilniaus tar ybos nar ys, A.Zuoko frakcijos TAIP vadovas
U
V
V
Komentarai
ž sav ivaldyb ės pin ig us pirkti vaizdo kamerą? Jūs juokaujate? Maža to, kad A.Zuokas sen iūn ijas nor i paversti rinkimų štabais, dabar vaiz du, matyt, dar agituos viešojoje erd vėje. Taryba turės tai išsiaiškinti, mes apie tai nieko nežinojome. Tai galima vertinti tik neigiamai! Savivaldos pini gai, kai biudžete tokios skylės, leidžia mi ne būtiniausiems daiktams, o – nė neabejoju – bus naudojam i pol it inei reklamai. Tas pat pasak yt ina ir apie perkamas radijo bei televizijos laidas.
isų pirma mane šokiruo ja tokia naujiena. Juk kiek viename tarybos posėdyje skundžiamasi, kad nesuren kamas biudžetas. Kamera, mikrofonai, specialus apšvietimas – tai jau praban gos prekės. Suprasčiau, jei kamera būtų skirta viešosios tvarkos pažeidimams fiksuoti, bet dabar... Kam ji bus naudoja ma, aišku vienareikšmiškai. A.Zuokas savivaldybės tinklalapyje vykdo rinki mų akciją – jis tapo ne informuojančiu, o reklamuojančiu puslapiu. Taigi, dabar bus stiprinamos vaizdo naujienos.
aizdo kamera gal ir ne visai savivaldybei būdingas pir kinys. Jei perkama tik vie na, gal nėra baisu. Tokiam pirkiniui būtinumo, žinoma, tikrai nė ra, čia ne kasdienė duona, bet, matyt, nor ima gerai ir įtaig iai viešint i sav i valdybės veiklą. Pirk inys neįprastas, tačiau tikrai nesensacingas. Suprantu opoziciją, kuri piktinasi, bet juk gal ta ka mera liks opozicijai. Rinkimams ruošia si visos partijos, bet su tuo šio pirkinio nesiečiau. Tiesiog savivaldybės veiklą norima parodyti patraukliau.
Vežėjų kar Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sąmyšį Vilniaus viešojo transpor to susisiekimo sistemoje sukėlę sa vivaldybės valdininkai po truputį taiso savo klaidas. O vežėjai marš rutiniais taksi rankų nenuleidžia ir prašo skelbti naują konkursą.
Savivaldy bės valdi ninkai tik riausiai pamažu nu ramins vil niečius, ta čiau ne maršruti nių mik roautobusų įmones.
Perkūnkiemio mikrorajoną nuo miesto susisiekimo sistemos at kirtusi Vilniaus savivaldybė susku bo savo klaidą taisyti. Valdininkai pranešė, kad, atsižvelgiant į Taran dės, Perkūnkiemio, Fabijoniškių mikrorajonų gyventojų prašymus, nuo 2012 m. kovo 17 d. keičiamas 52A maršruto Pašilaičiai–Tarandė autobusų maršrutas ir koreguoja mas tvarkaraštis. „Gyventojų patogumui šio marš ruto trasa pratęsiama iki Lukiškių aikštės. Autobusai važiuos Putiniš kių, Tarandės, Ukmergės gatvėmis, Konstitucijos prospektu, Kalvari jų, Goštauto gatvėmis iki Lukiš kių gatvės. Ta pačia trasa autobu
3
penktADIENIS, kovo 16, 2012
10p.
miestas
Abejojama, ar D.Rimšaitei olimpiadoje pavyks atstovauti Rusijai.
pudros dienai“ atsakymų nepateikė. Kodėl – taip pat nepaaiškino. Aišku vie na: naujoji „savivaldybės televizi jos“ produkcija visų pirma bus ro doma savivaldybės tinklalapyje, keliama į socialinius tinklus, taip pat „Youtube“. Panoro ir televizijų eterio
Tačiau tuo savivaldybės užmo jai savireklamai nesibaigtų. Miesto valdžia šiuo metu laukia pasiūly mų iš televizijų: ieškoma, kas galė tų transliuoti savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus rengiamą laidą. Ge riausiu televizijos laiku – vakaro – užsimota nusipirkti dešimt trum pų laidų. Reikalavimas – laida rusų kalba. Jau kurį laiką vienoje radijo sto tyje savivaldybė perka trumpas in formacines laidas lenkų kalba. Pa sak I.Juškėnaitės, miesto atstovai tiesiog labai nori, kad savivaldybės skleidžiama informacija pasiektų kuo daugiau gyventojų, todėl bus rengiamos laidos ne tik lenkų, bet ir rusų kalba. Į klausimus, ar bu vo atlikta apklausa, liudijanti, kad Vilniaus gyventojų informacija iš savivaldybės nepasiekia, nebuvo atsakyta. Kiek tai kainuos miesto biudžetui – taip pat. Kodėl šį pavasarį miesto valdžiai taip parūpo rusų ir lenkų tautinės mažumos, lieka tik spėlioti. Opo zicijos variantas: taip A.Zuokas at sidėkoja koalicijos partneriams – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso atstovams.
Pirkinys: įsigijusi reikiamą aparatūrą savivaldybė pati kurs laidas, kad
galėtų įtaigiau viešinti savo veiklą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Savireklama – lyg prioritetas 7 žmonės dirba Vilniaus miesto savi valdybės Viešųjų ryšių skyr iuje. Su kur kas maž iau darbuotojų išsiver čia prez ident ūra, Vyr iausybė, net gi Seimas. Antai Kauno miesto savival dybėje darbuojasi vos 3 viešųjų ryšių specialistai – ir jiems neprisireikia nei kamerų, nei operatorių. Pasak savival dybės atstov ų, pasitenk inama sam
domo fotografo paslaugom is. Į sos tinės sav ivaldybės dangoraiž į įžen gus A.Zuokui, bematant pradėjo keis tis ir oficialus savivaldybės tinklala pis – jis vis labiau primena naujienų portalą. Tinklalapiui tobul int i jau iš leista 80 tūkst. litų. Jame sako nesusi gaudą net miesto tarybos nariai. Ku rį laiką, vykstant tinklalapio pertvar
kai, nė nebuvo skelbiamos komitetų posėd žių darbotvarkės, nors tai nu matyta tarybos patvirtintame regla mente. Tačiau tinklalapio tobul in i mas užsitęsė. Savivaldybės atstovai informavo, kad did žioji dal is supla nuotų tinklalapio rekonstrukcijos dar bų turėtų būti baigti per artimiausius du mėnesius.
r as dėl transporto tęsiasi sai važiuos ir į Tarandę“, – skelbia savivaldybė. Būtent to labiausiai ir prašė ke lias savaites tulžį lieję miesto gy ventojai. Tokiais būdais savivaldybės val dininkai tikriausiai pamažu nura mins pasipiktinusius vilniečius, tačiau ne maršrutinių mikroauto busų įmones ir jas ginančią aso ciaciją. Ši vakar žiniasklaidos priemo nėms, savivaldybei, Seimui, Kon kurencijos tarybai ir Vyriausy bei išplatino laišką, kuriame teigia prašanti savivaldybės iš naujo or ganizuoti mikroautobusų įmonių konkursą. „Savivaldybė skelbė konkursą vežėjui parinkti pažeisdama ga liojančius įstatymus. Manome, taip buvo pasielgta turint tikslą, kad nė vienas privatus vežėjas ne dalyvautų paskelbtame konkurse. Šiuo atveju akivaizdu tai, kad vežė jo, kurio maršrutai tenkino keleivių interesus, sutartis baigėsi, o skelb tas konkursas neįvyko“, – prane
šime teigia Vilniaus miesto vežė jų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. Jis miesto vadovų reikalauja pa kartotinai skelbti konkursą vežėjui parinkti arba tęsti sutartį su buvu siu vežėju. Primename, kad Vilniuje nuo ko vo 1 d. pasikeitė 62-as, 4-as ir 2-as mikroautobusų maršrutai. Jie kei tėsi esą dėl to, kad mikroautobusai, kursuojantys Konstitucijos, Kal varijų gatvėmis, Žaliuoju tiltu iki centro, savo maršrutais per daug apkrauna minimas gatves. Dėl šių pakitimų sostinėje kilo gyventojų pasipiktinimas. Jie mies to vadovus užvertė klausimais dėl panaikintų maršrutų, nes iš gyven tojų buvo atimta galimybė nepersė dus pasiekti savo darbo vietą. Klaidą supratę valdininkai dar bandė pasitaisyti vietoj mikriukų paleisdami naujus autobusus, ta čiau gyventojų tai netenkino, nes maršrutai nebuvo identiški. Vežėjai maršrutiniais taksi Vil niuje pastarosiomis dienomis spren
džia klausimą, ką daryti su vis dau giau nuostolių nešančiu verslu. Savivaldybei iš vežėjų atėmus pa čius pelningiausius maršrutus, jie sako iš karto pajutę didžiulių finan sinių nuostolių. Bene labiausiai savivaldybės re formos smogė didžiausiai miesto maršrutinių taksi transporto įmo nei „Transrevis“. „Transrevio“ vadovas Vladas Dapkus dienraščiui „Vilniaus die na“ anksčiau sakė, kad įmonė jau atsisakė 30 darbuotojų paslaugų, o atleidimų netrukus gali būti ir dar daugiau. „Turėjome 140 darbuotojų, da bar liko maždaug 110. Vėliau gali tekti ir daugiau atleisti. Netrukus tikriausiai reikės galvoti ir apie autobusus, manau, kad išparduo sim. Kai tokia situacija, tikriau siai teks trauktis iš viso“, – sakė V.Dapkus. Jis užsiminė, kad toliau kenčiant nuo savivaldybės politikos mies te gali iš viso nebelikti privataus maršrutinio transporto.
4
penktADIENIS, kovo 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kapstysis po skolų varžytynių Sostinės valdoma bendrovė „Vil niaus viešasis transportas“, pernai spalį įsteigta sujungus įmones „Vil niaus autobusai“ ir „Vilniaus trolei busai“, parduoda reikalavimo tei sę į 46,45 mln. litų skolą.
Pasak bendrovės, skolų įsiparei gojimai bus parduodami keturio mis dalimis: 20 mln. litų, 10 mln. litų, 10 mln. litų ir 6,45 mln. litų. Pardavimo konkursas numatytas kovo 22-ąją, o jei dėl bent vienos dalies jis neįvyks, tuomet balan džio 5-ąją. Skolos grąžinimo garantija yra mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo sutartis tarp bendrovės ir savival dybės. Vilniaus savivaldybės Finan sų valdymo ir apskaitos departa mento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus sakė, kad „Vil niaus viešasis transportas“ siekia parduoti savivaldybės skolą. Di
46,5
mln. litų
skolų parduoda „Vilniaus viešasis transportas“.
džioji dalis šios skolos susidarė dėl savivaldybės nepervestų lėšų už lengvatinį keleivių vežimą. „Tai ne pirmas kartas, kai bend rovė parduoda savivaldybės sko lą, pastarąjį kartą tai buvo daryta 2011-aisiais, kai autobusų ir tro leibusų parkai dar dirbo atskirai“, – teigė E.Kačkus. Anot jo, „Vilniaus autobusų“ ir „Vilniaus troleibusų“ parduoda mas skolas yra pirkę „Snoro“, Ūkio ir Šiaulių bankai. „Vilniaus viešasis transportas“ praėjusių metų veiklos rezultatų dar nėra paskelbęs. „Vilniaus tro leibusai“ 2010-aisiais patyrė 8,198 mln. litų nuostolių ir gavo 60,228 mln. litų pajamų – 6,4 proc. ma žiau negu 2009-aisiais, o „Vilniaus autobusai“ patyrė 8,478 mln. litų nuostolių ir gavo 89,66 mln. li tų pajamų – 2,5 proc. mažiau ne gu 2009-aisiais. BNS, VD inf.
Praėjusių metų pa baigoje vilniečiams butą įpirkti buvo sunkiau, tai rodo „Swedbank“ būsto įperkamumo in deksas, pagal kurį vertinamos gyven tojų galimybės įsi gyti butą trijose Bal tijos šalių sostinėse.
Terminas: Vilniaus gyventojai 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą tu-
ri kaupti trejus metus.
Tomo Černiševo nuotr.
Nusipirkti namus vis sunkiau Rygoje ir Taline būstas tapo įper kamesnis. „Būsto perkamumo indeksas ketvirtą 2011 m. ketvirtį, paly ginti su ankstesniu, dėl sparčiau augančių butų kainų nukrito 1,7 punkto ir siekė 101,7. Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. di desni nei pakankami, norint įpirk ti standartinį butą“, – konstatavo „Swedbank“ vyresnioji ekono mistė Vaiva Šečkutė. Rygoje šio indekso reikšmė per ketvirtį išaugo 4,1 punkto, iki 145,6, o Taline – net 10,1 punk to, iki 154,3. Tai reiškia, kad Ry gos gyventojų pajamos buvo 45,6 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų – 54,3 proc. „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standarti nį 55 kv. m butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vi dutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė būna lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėne sio įmoka yra lygi 30 proc. jo mė nesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto pasko los įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa leng viau įperkamas. Pasak „Swedbank“ ekonomis tės V.Šečkutės, 2011 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu, būsto įperkamumo skirtumas Vilniuje ir kitose dviejose Baltijos šalių sos
tinėse didėjo. Tai lėmė sparčiau sias butų kainų augimas Vilniuje, kuris siekė 4,9 proc. To negalė jo atsverti 2,9 proc. ūgtelėję atly ginimai ir šiek tiek sumažėjusios palūkanos.
Ilgiausiai tenka tau pyti vilniečiams, nes butų kainų ir atlygi nimų santykis jiems yra nepalankiausias.
„Pakankamos butui įsigyti pa jamos Vilniuje per ketvirtį išaugo 4,6 proc., iki 2853,4 lito, o Rygoje ir Taline sumažėjo atitinkamai 1,3 proc., iki 1943,6 lito, ir 0,9 proc., iki 2645,2 lito. Taigi, pakankamos pajamos Vilniuje buvo 7,9 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlygi nimai – beveik trečdaliu mažes ni“, – komentavo ekonomistė. Didelį teigiamą įperkamumo šuolį per ketvirtį Taline lėmė be veik stabilios butų kainos, kritu sios palūkanos ir sparčiai, iš dalies dėl sezoniškumo, augę atlygini mai. O Rygoje įperkamumą dau giausia augino ketvirtinis butų kainų kritimas ir šiek tiek pakilę atlyginimai. Butų kainų augimą Rygoje stab dė silpna paklausa. Palyginti di
delės palūkanų normos ir dides nis gyventojų įsiskolinimo lygis stabdė jos augimą. Latvijos sosti nėje, skirtingai nei Vilniuje ir Ta line, paskutinį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu prieš metus, pirkimo–pardavimo san dorių skaičius krito. Taline butų kainos augo spar čiaus iai. Tai lėm ė palyg int i neaukštas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas ir žemos pa lūkanų normos. Be to, įvedus eu rą, Talinas tapo patrauklesnis ir užsienio investuotojams. Visa tai augino paklausą. Vilniečiai pradiniam įnašui tau po metus ilgiau nei Rygos ar Tali no gyventojai Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trum piausiai truko Rygos ir Talino gy ventojams. Jei namų ūkis Esti jos ar Latvijos sostinėje kiekvieną mėnesį pradiniam įnašui atidėtų po 30 proc. savo atlyginimo, pra diniam įnašui reikiamą sumą su kauptų per dvejus metus ir mė nesį. „Ilgiausiai – šiek tiek daugiau nei trejus metus – tenka taupyti vilniečiams, nes butų kainų ir at lyginimų santykis jiems nepalan kiausias. Per ketvirtį šis santykis kiek pablogėjo, nes taupymo lai kas Lietuvoje išaugo beveik trimis savaitėmis“, – teigė V.Šečkutė. BNS, VD inf.
Skulptūras norėtų konservuoti Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Sovietines Žaliojo tilto skulptū ras reikėtų konservuoti ir tauso ti – okupacinė Lietuvos patirtis ne gali būti užmiršta, o apie skulptū rų nukėlimą negali būti nė kalbos. Tai kultūros ministro Arūno Gelū no pozicija.
2 Lt/min.
Skylės, byrantys dažai, įskilimai – taip šį pavasarį pasitinka Žalio jo tilto skulptūros. Kaip yra rašiusi „Vilniaus diena“, sostinė neapsisp
rendžia, pradėti ar ne skulptū rų rekonstrukciją. Savo nuomonę šiuo klausimu dienraščiui išsakė ir kultūros ministras A.Gelūnas. „Jas reikėtų minimaliomis priemonė mis konservuoti, o Žaliojo tilto vi sumą tausoti. Svarbu skausmingą okupacinę praeitį ne užmiršti, o šią patirtį perduoti ateities kartoms“, – atsakyme „Vilniaus dienai“ aiš kino A.Gelūnas. Kultūros ministras priminė, kad Lietuvai dera laikytis tarptautinių konvencijų ir tausoti visą kultūri nio paveldo įvairovę. „Būtent visa
pusiškumas atspindi kultūros ir is torijos raidos prieštaringumus bei pažangą ir sudaro visuminę pavel do vertę“, – pabrėžė Arūno Valins ko partijos deleguotas ministras. „Žaliasis tiltas – vienas iš retų Vilniuje išlikusių palyginti aukštos estetinės ir medžiagos kokybės so vietinio laikotarpio objektų. Beje, savo estetika (dekoratyviniai ele mentai, medžiagų estetinė kokybė) su Žaliuoju tiltu Vilniuje gali lygin tis tik keli tiltai per Vilnelę. Tačiau kompleksiškumu ir dydžiu – nė vienas“, – įsitikinęs A.Gelūnas.
5
penktadienis, kovo 16, 2012
miestas Prekiavo kontrabanda
Sužalojo motiną?
Sušalo negyvai
Pareigūnai parduotuvė je Vilniaus rajone aptiko kontrabandinių cigarečių. Policija patikrino Mickūnų miestelyje įsikūrusią par duotuvę ir joje aptiko kont rabandinių rūkalų. Iš viso paimta 19 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos ban derolėmis.
Vilniuje moteris įtariama sumušusi savo motiną. Įta riamoji uždaryta į areštinę. Nusikaltimas įvykdytas apie 14 val. antradienį Krokuvos gatvėje. 26 metų M.A. įta riama sumušusi ir peiliu su žalojusi savo 49 metų moti ną, taip pat grasinusi ją nu žudyti.
Vilniaus Zujūnų seniūnijoje, Karveliškių kapinėse, aptik tas prie žemės prišalęs apie 60 metų nenustatytos as mens tapatybės moters la vonas be išorinių smurto po žymių. Spėjama, kad gal būt moteris eidama paslydo, krisdama smarkiai susitren kė ir sušalo.
Keičia prospekto trinkeles Po žiemos atsivėrusius plyšius sostinės Gedimino prospekte vos sušilus orams su skubo tvarkyti savivaldybės iškviesti įmo nės „Grinda“ darbininkai. Nekokybiško grindinio remontui bus išleisti milijonai.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pradėjo darbus
Miesto centru besidriekiančiame Gedimino prospekte pastarosio mis dienomis kur kas daugiau ne tik žmonių, bet ir dulkių. Kiek at šilus ir pradžiūvus grindiniui čia su savo įranga plušėti pradėjo „Grin dos“ kelininkai. Nutirpus sniegui paaiškėjo, kad nekokybiškomis plytelėmis išklotas Gedimino pro spektas yra tragiškos būklės, di džiąją dalį grindinio reikia keisti. Kaip dienraščiui „Vilniaus die na“ sakė savo pavardės nenorėjęs viešinti „Grindos“ darbuotojas, pirmieji darbai pradėti jau savaitės pradžioje, o vakar – jau oficialiai. Jis teigė, kad darbai turėtų už trukti iki savaitės, nes žala prospek tui nelabai didelė. Šiuo metu tvar
10
mln. litų
kainuos pakeisti su byrėjusias Gedimino prospekto trinkeles.
komas gatvės ruožas ties Kudirkos aikšte, dėl darbų šiek tiek stabdo mas eismas. Darbininkai šiuo me tu keičia plyteles ties neveikiančiais automatiškai iškylančiais stulpe liais, kurie savaitgaliais turėtų pros pektą užtverti, kad nevažiuotų au tomobiliai. Tačiau pašnekovas teigė, jog remontuoti šių jau seniai nevei kiančių stulpų neketinama. „Ne, tvarkomos tik plytelės. Kiek žinau, darbai truks kelias dienas. Daugiau gal valdžia žino“, – pri dūrė darbuotojas. Prireiks milijonų
Byrančiam Gedimino prospek tui sutvarkyti ketinama išleisti maždaug 10 mln. litų. Tai paaiš kėjo ekspertams neseniai atlikus centrinės miesto gatvės būklės analizę. Kaip teigia analizę atlikę eks pertai, didžiausia žala prospek to grindiniui padaryta nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno til to. Specialistų skaičiavimais, trin keles pakeisti čia kainuos daugiau kaip 9,17 mln. litų. Šiuo ruožu kasdien pravažiuo ja kur kas daugiau automobilių nei arčiau Arkikatedros esančia dalimi. Ruožui nuo Lukiškių iki Kudirkos aikštės tvarkyti bus išleista maž daug 800 tūkst. litų.
Avarija: nekokybiškomis plytelėmis išklotas Gedimino prospektas yra tragiškos būklės. Gedimino Bartuškos nuotr.
Apibendrintose ekspertų išvado se kalbama, kad iš viso teks pakeisti maždaug pusę Gedimino prospek to trinkelių. Trinkeles prospekte klojo bendrovė „Luidas“. Būtent ji įvardijama kaip didžiausia nekokybiškų darbų kaltininkė. Taip pat „Vilniaus kapi talinė statyba“ (dabar Vilniaus vys tymo kompanija), kuri turėjo rūpin tis darbais, ir tuos darbus kuravęs Stanislovas Šriūbėnas, buvęs Vil niaus mero pavaduotojas. Kreipėsi į prokuratūrą
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bi
Politikai gaivins dvimiestį Vilniaus savivaldybės politikai sveikina į dvimiesčio idėją atsigrę žusius kolegas iš Kauno. Planuose – europinio lygmens centras.
„Sveikinu Aušrą Ručienę, šiandien Kaune tapusią įsteigtos dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininke. Tikiuosi, kad dviejų didžiųjų Lietuvos miestų bendra darbiavimas padės formuoti eu ropinio lygmens centrą Lietuvoje. Tai šiuo metu jau daro Helsinkis ir Talinas“, – sakė Vilniaus ir Kau no dvimiesčio strateginio plana vimo komisijos pirmininkas Ed garas Stanišauskas. Europoje veikia daugiau nei 15 dvimiesčio projektų, iš jų – ne tik
Suomijoje bei Estijoje, bet ir Len kijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokie tijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Austrijoje, Šveicari joje. Lietuvoje šis projektas – taip pat ne naujiena. Veikiantis Vil niaus ir Kauno dvimiestis galė tų pretenduoti į Eurocities statu so suteikimą. Pasak E.Stanišausko, norėda mi sėkmingai išlaikyti vis didesnę konkurenciją ES, Lietuvos miestai neturi kovoti tarpusavyje. Jie pri valo optimaliai išnaudoti savo ga limybes ir bendradarbiauti abipu siškai naudingose srityse – ten, kur po vieną veikti negali. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar praėjusių metų ge
gužę patvirtino naujai sudary tą Vilniaus ir Kauno dvimiesčio komisiją, prie kurios veiklos jau prisijungė ir Ministro pirmininko tarnybos atstovai. Beveik prieš dešimtmetį pradė to įgyvendinti dvimiesčio projek to tikslas – sujungti abiejų miestų infrastruktūrą, pagerinti susisie kimą, skatinti bendravimą, bend rą kultūros ir kitokių renginių or ganizavimą. Vilniaus ir Kauno bendradarbia vimo ketinimų protokolas pasira šytas 2002 m. Protokole numaty ta, kad abiejų miestų savivaldybės kartu formuos europinės reikšmės urbanistinį centrą. VD inf.
lotaitė kreipėsi į Generalinę proku ratūrą su prašymu inicijuoti tyrimą dėl galbūt netinkamai įgyvendin to trečiojo Gedimino prospekto re konstrukcijos etapo. „Vilniaus Gedimino prospekto defektams, kurie susidarė dėl ne tinkamo projekto vykdymo, ištai syti reikės net 10 mln. litų, taip pat nurodomi konkretūs asmenys, ku rie buvo atsakingi už tinkamą pro jekto vykdymą. Atsižvelgdama į tai, prašau jūsų inicijuoti tyrimą dėl publikacijoje nurodytų aplin kybių, o esant pagrindui inicijuo ti ikiteisminį tyrimą“, – teigiama rašte, adresuotame generaliniam
prokurorui Dariui Valiui. A.Bilo taitė taip pat sieks, kad šis klausi mas būtų svarstomas ir Seimo An tikorupcijos komisijoje. „Tai dar vienas akivaizdus pa vyzdys, kaip netinkamai gali būti panaudojami valstybės biudžeto pinigai. Dabar teks išleisti antra tiek ir perkloti grindinį naujomis plytel ėm is. Tai ties iog pas ity čiojimas iš mūsų visų. O gal mes turėtume tikėti, kad kaltas oras? Būtina kuo greičiau išsiaiškinti, kas kaltas dėl atsivėrusių defek tų. Kalt in inkai prival o pris iim ti atsakomybę“, – teigė A.Bilo taitė.
6
PenktADIENIS, kovo 16, 2012
nuomonės
Gal skaičiuokim, rinkimės ir galvokim...
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nuolat mindoma Konstitucija
Stasys Gudavičius
Š
iemet spal io 25-ąją su kanka lyg iai dvidešimt metų, kai vis uot in ia me referendume buvo priimta dabart inė Liet uvos Res publ ikos Konstitucija. Per tą laiką pakeist i vos kel i jos straipsn iai. Daug iau kaip pusė išaišk inta Konst it ucin io Teismo (KT) nutar imais. Jie jau įgyven dinti, priėmus atitinkamus Kons titucijai neprieštaraujančius įsta tymus.
Bet koks bandymas da ryti ne taip, kaip liepia galiojantis pagrindinis įstatymas, gresia dar vienu šiurkščiu anti konstituciniu veiksmu, kuris vis vien bus išbro kuotas ir panaikintas. Tačiau kai kur ie iš pag rind in io įstat ymo išplauk iant ys dalykai tik dabar, po dvidešimties metų, yra pagal iau įgyvend inam i. Štai vakar Seimas galų gale pat virt i no konst it ucin ių įstat ymų sąrašą, į kurį įtraukė dev yn is įstat y mus. Reikalav imas turėt i tokį sąrašą tiesiogiai įrašytas dar 1992-aisiais priimtoje Konst it ucijoje. Per pa star uosius dvideš imt metų KT jau kel is kart us atk reipė Seimo dėmesį, kad konst it ucin ių įsta tymų sąrašas yra būtinas. Tai bu vo priskir iama prie dar nepada rytų Tautos atstovų darbų. Bet tik dabar parlamentarai išg ir do šiuos raginimus. Ką gi – geriau vėliau neg u niekad. Tuo pat met u Seimas per šiuos dvidešimt metų tikrai ne kartą ir ne du akivaizdžiai pažeidė Kons tituciją, mindė ją. Tai įrodo net ke li šimtai atvejų, kai Seimo priimtų įstat ymų nuostatos buvo pri paž intos antikonstitucinėmis. Dabar parlamentarai reng ia dar vieną antausį Konst it ucijai. Sei me juda į priek į įstat ymo patai sos, kur ios sud ar ys gal imybę per apkaltą pašalintam preziden tui Rolandui Paksui vėl kandida tuoti į Seimą.
Tok io įstat ymo šal in ink ai po string auj a, nev a priv alu ats i žvelgt i į pernai sausį paskelbtą Europ os Žmog aus Teis ių Teis mo (EŽTT) Strasbūre verd iktą, kad Liet uvos sprend imas iki gy ven imo pab aigos R.Paks ui ne leist i siekt i parl ament aro man dato yra „nep rop orc ing as ir prieš tarauja pamat inėms žmo gaus teisėms“. Taip, neabejot ina, kad į EŽTT iš vadą reikėtų atsiž velgt i ir ją įgy vend int i. Kit aip tar iant, būtina anksčiau ar vėliau R.Paksui at verti dur is į Seimą. Tačiau tai tur i būti daroma pai sant veik ianč ios Konst it uc ijos. Bet koks bandymas dar yt i ne taip, kaip liepia gal iojančio pagrindinio įstatymo nuostatos, gre sia dar vienu šiurkščiu antikons titucin iu veiksmu, kuris galų ga le vis vien bus išbrokuotas KT ir panaik intas. Pernai sausį, iškart po Strasbūro teismo išvados dėl R.Pakso, KT išpl at ino spec ialų pareišk imą, kuriame atk reipė dėmesį, jog ga liojant i Konst it ucija ir nepanai kintas 2004-ųjų jos išaišk inimas neleidžia įstatymų keisti taip, kad per apkaltą pašal int i pareigūnai būtų kada nors įleisti į Seimą. Jei gu politikai labai nori šią situaciją pakeist i, anot KT, reik ia pakeist i Konst it uciją. Kitok ie būdai bus tiesiog neveiksnūs. Bet pol it ik ai kažkodėl nenor i klausytis kvalifikuotų teisininkų sveiko proto balso. Stum iamas ant ikonst it uc in is įstat ymas, ir nors tu ką! Nevisiškai aišku, kodėl Tautos at stovai Seime taip vol iuntar ist iš kai elg iasi. Turbūt nugal i kok ie nors pokiliminiai susitarimai, turbūt ieškoma politinių būdų, kaip R.Pakso vadovaujamą Tvarkos ir teising umo part iją „prisijauk in ti“, jeig u būtent nuo jos būsima me Seime gal i bent iš dal ies pri klausyti, kas formuos naują vyk domąją valdž ią. Tačiau tok ie pol it iškai „prag ma tišk i“ išskaičiav imai greičiausiai susprogs it muilo burbulas, kai Seimo priimtasis įstat ymas dėl R.Pakso įleidimo į parlamentarų gretas bus padėtas ant KT teisėjų stalo ir šie tokį teisės aktą pripa žins prieštaraujančiu Konstituci jai, panaik ins jo gal iojimą. Liet uvos pol it ikams vertėtų su sivokt i, kad Strasbūro teismo sprendimai niekaip negali panai kint i šal ies KT išvadų, paremtų galiojančia šalies Konstitucija. Ją gal ima keist i pagal pol it ikų įgeidž ius. Bet Konst itucijos min dyti – nevalia.
Rimantas Sinkevičius
Seimo nar ys, Atom inės energet ikos kom isijos pirm in inko pavaduotojas
A
kivaizdu, kad 2007-ųjų Lie tuvos nacionalinę energe tikos strategiją reikia per žiūrėti. Ir ne tik todėl, kad to reikalauja įstatymas, bet ir dėl to, kad pastaruoju metu įvyko daug esminių pokyčių: užgeso viltis pratęsti antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą, Fukušimos AE tragedija, Vokie tijos, Šveicarijos ir kitų šalių sprendi mai namie gyventi be taikaus atomo. Tai supranta ir dabartinė Vyriau sybė. Tik gaila, kad blaškosi: tai tei kia pasiūlymus Seimui, tai vėl at siima, vėl teikia, ir taip kelis kartus. Sutrikę politikai, sutrikęs verslas, pi liečiai taip pat nežinioje. Vyksta de rybos su investuotojais, potencialiais partneriais, vyksta aktyvi propagan dinė kampanija, o koks bus rezultatas – neaišku. Komercinė paslaptis. Štai gausite neatšaukiamus įsipa reigojimus ir spręskit. Bet kaip spręsti, jei nežinai pagrindinių parametrų – naudos, sąnaudų, padarinių, rinkų ir kainų prognozių, pagrindinių pro jektų finansavimo schemos ir t. t.? Pagrindinis energetinių projektų stulpas – Visagino AE. Taigi, ham letiškas klausimas – būti ar nebūti? Labai tikėtina, kad energetikos mi nistras sutiks, jog elektra – tai prekė, kuri, nors ir labai svarbi šalies eko nomikai, nėra tautos valstybingumo garantas.
Šiame globaliame pasaulyje ener getinės nepriklausomybės nėra ir būti negali, kaip nėra ekonominės, informacinės, logistinės ar dar ko kios nors infrastruktūrinės neprik lausomybės. Na, o jei tai prekė, jos gavybą turėtų lemti tokie ekonominiai pa rametrai kaip sąnaudos, savikai na, rinkos dydis, investicijų dydis, atsakomybės proporcijos eksploa tuojant ir uždarant, avarijos rizikos veiksniai ir t. t.
Gausite neatšaukia mus įsipareigojimus ir spręskit. Bet kaip spręsti, jei nežinai pa grindinių parametrų – naudos, sąnaudų, padarinių, rinkų ir kainų prognozių?
Taigi, kokia informacija šiandien disponuojam: gavybos kaina bus 7–10 centų už kilovatvalandę, ne skaičiuojant investicijoms reikalingų pinigų kainos (palūkanų)? Skaičius patrauklus, tik bėda, kad kitos vals tybės šią kainą nurodo doleriais, o ne litais. Kokia bus skolintų pinigų kai na – nežino niekas. Žiniasklaidoje minimi skaičiai, kad įvertinus palū kanas 1 kilovatvalandė kainuos apie 30 centų. Taigi, daug tai ar mažai? Tai galima pabandyti sužinoti tik ly ginant alternatyvas. Bet kurgi jos? Ar kas nors lygina ir bando skaičiuoti? Deja, gal absoliuti mažuma. Pirma alternatyva. Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Schema
Paslaptys: šalies energetikos politikoje pasigendama aiškumo ir konkre-
čių skaičių.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
paprasta: pigios dujos – pigi elekt ra. Generacinio galingumo Lietuvo je perteklius – nėra jokių problemų, ypač įrengus devintąjį bloką Elektrė nuose šių metų pabaigoje. Antra alternatyva. Atsinaujinan ti energija, apimanti kompleksinę plėtrą: kogeneracija iš biokuro, vėjas, hidroenergija, geoterminė ir saulės šviesos energija. Tai vietiniai ener gijos ištekliai, tai mūsų darbo vie tos ir t. t. Trečia alternatyva. Jungtys su Suomija per Estiją (veikia jau šiuo metu); su Švedija, su Lenkija – visa tai daugiau, negu gamins projektuo jama Visagino AE. Nereiktų pamirš ti ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės naudos. Esant šioms svarbioms jungtims, elektros kaina bus maždaug vienoda tiek Lietuvos elektros biržoje „Balt pool“, tiek Šiaurės šalių elektros biržoje „Nordpool“. Taigi, energija, kuria bus prekiaujama biržoje, pri klausys nuo rinkos kainos, o ne nuo gavybos savikainos. Ketvirta alternatyva. Pirkti Kali ningrado srityje statomos Baltijsko AE akcijų dalį ir savikaina gauti ati tinkamą dalį elektros energijos. Iš principo tai nereikalautų didelių in vesticijų į pardavimo infrastruktūrą ir neužkirstų kelio turėti jungtis su Vakarų energetikos sistema. Galbūt atsisakius savo Visagino AE, at sirastų derybinių prielaidų ir argu mentų blokuoti Astravo (Baltarusija) AE statybą, nes Rusija tuomet galėtų priimti sprendimą nefinansuoti Ast ravo AE Lietuvos pasienyje ir tech niškai nedalyvauti ją statant. Šiandien sunku pasakyti, kas ge riau – ar Energetikos ministerijos strategija statyti Visagino AE, su skystintų dujų terminalą, elektros ir dujų jungtis su Vakarais, vystyti Ig nalinos AE, neturint pinigų, ar pasi rinkti ekonomiškai labiau pagrįstą, racionalų strategijos variantą. Reikia skaičiuoti, skaičiuoti rimtai ir nepolitizuotai. Reikia turėti visų galimų variantų ekonominį, finansinį vertinimą, reikia globalaus požiūrio ir numatyti ateities perspektyvas. Klausimas, kaip tai padaryti, jei derybos vyksta „po kilimu“, jei pagrindinių ekonominių parametrų nėra, jei energetikos strategija nepat virtinta, jei pasirašome sutartis, ku rių vykdyti šiai Vyriausybei nereikės, jei dabartiniai įsipareigojimai teks kitiems, bet neišvengiamai visiems šalies gyventojams. Ar apie tokias permainas mes girdėjome Permainų koalicijos pro gramoje, ar jos veikla nėra panaši į skaidrumą „morkos durpyne“?
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, kovo 16, 2012
lietuva Tikrina pasirengimą
Svarstys strategiją
Japonai nieko nežino
Prie Ignalinos atominės elektrinės ir Būtingės naftos terminalo vyksta pratybos, per kurias tikrinamas Oro gy nybos bataliono pasirengi mas ginti šalies objektus nuo atakų iš oro. Tai yra pirmos pratybos, kai vienu metu ba taliono kariai gina du objek tus skirtingose vietose.
Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės teikiamam pažan gos strategijos „Lietuva 2030“ projektui, jį toliau svarstys par lamentiniai komitetai. Šią stra tegiją parengė Valstybės pa žangos taryba, kurią sudarė įvairių sričių ekspertai, moksli ninkai, verslo, ekonomikos, po litinių procesų analitikai.
Japonijos visuomenė ma žai informuota apie atominės elektrinės projektą Lietuvoje ir galimas rizikas. Taip teigia Ja ponijos antibranduolinio judė jimo aktyvistai. Anot jų, jei pro jektai būtų geriau nušviesti, daugelis Japonijos gyventojų nepritartų branduolinių tech nologijų eksportui į kitas šalis.
Įstatymui prireikė 20 metų
Savaitė. Tiek laiko konservatoriai su teikė vidaus reikalų ministrui Raimun dui Palaičiui sa vo noru pasitrauk ti iš posto. Kitaip esą bus peržiūrė ta koalicijos sutar tis. Ministras trauk tis neketina.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dvidešimtaisiais Konstitucijos galiojimo metais Seimas paga liau įvykdė vieną iš jos reikalavi mų – nustatyti oficialų konstituci nių įstatymų sąrašą.
Ramybė: vakar R.Palaitis su kitais ministrais dalyvavo Vyriausybės va
landoje Seime ir trauktis iš pareigų neketino.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Kalbasi ultimatumais Pateikė ultimatumą
Premjeras konservatorius Andrius Kubilius sako artimiausiu metu iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) laukiantis žingsnių, kurie leistų vienaip ar kitaip išspręsti tarp koa licijos partnerių kilusį konfliktą dėl vidaus reikalų ministro R.Palaičio sprendimo atleisti Finansinių nu sikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus. Konservatoriai LiCS yra įteikę reikalavimus, tarp jų – ir minist ro R.Palaičio atsistatydinimas. To nesulaukus iki kovo 22 d. žadama peržiūrėti valdančiosios koalici jos sutartį. Klausiamas, ar yra tikras, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė ten kintų teikimus atstatydinti keturis LiCS deleguotus ministrus, A.Ku bilius sakė, jog pasikeitusį koa licijos susitarimą demokratinėse valstybėse gerbia ir Seimas, ir pre zidentūra, ir kitos institucijos. „Koalicijos sutarties peržiūrė jimas apsisprendžiant, kad vieno koalicijos partnerio gali ir nelikti koalicijos sutartyje, pagal tam tikrą vakarietišką konstitucinę tradici ją yra visiškai suprantamas žings nis, kuris turėtų būti gerai supran tamas ir Vyriausybėje, ir Seime, ir Prezidento institucijoje. Jeigu koa licijos susitarimas keičiasi, tai turi pripažinti ir Seimas, ir Prezidento institucija, ir visos kitos“, – ket virtadienį žurnalistams Seime sa kė A.Kubilius. Sudarė grafiką
Valdančiosios koalicijos partne riams ketv irtad ien į pas iūlytas
susitarimo projektas, pagal ku rį vidaus reikalų ministras R.Pa laitis postą turėtų palikti iki ko vo 22 d. „Ministras R.Palaitis atsistaty dina. Vietoj jo LiCS pasiūlo naują ministro kandidatūrą. Tai padaro ma iki 2012 m. kovo 22 d.“, – rašo ma susitarimo projekte.
Raimundas Palaitis:
Mane delegavo LiCS, mane skyrė Preziden tė ir aš nepažeidžiau jokių įstatymų.
Pagal jį iki kovo 16-osios turėtų būti sustabdytas konkursas į FNTT direktoriaus pareigas. Iki kovo 19 d. partneriai turėtų suderinti ir Vyriausybėje patvir tinti FNTT pertvarkos projektus. Jie Seime turėtų būti priimti iki balandžio 15-osios. Pačią tarny bos pertvarką norima įvykdyti iki gegužės 1-osios. „Košėje būti nenorime“
Pasak premjero, jei LiCS nesutiks su teikiamais reikalavimais, koali cijos sutartis bus peržiūrima: „To kiu atveju mes labai aiškiai esame pasakę, kad jei tie keturi žings niai bus neįgyvendinti arba vie nas žingsnis bus neįgyvendintas, tokiu atveju svarstysime koalicijos sutarties peržiūrėjimą ir asmeniš kai nematau kokių nors didesnių
problemų dirbti ir mažumos Vy riausybei.“ „Mes tokioj košėj ilgiau nenori me būti, ir viskas priklauso nuo ke leto LiCS apsisprendimų“, – pri dūrė premjeras. „Konstitucija yra labai aiškiai aprašiusi, kokie turi būti toles ni žingsniai. Jeigu sumažėtų Vy riausybės narių, pasikeistų dau giau kaip pusė, Vyriausybė turėtų pasitikrinti Seimo daugumos pa ramą. Jeigu Vyriausybės narių ne sumažėtų, Vyriausybė tęstų darbą pagal programą, kuri patvirtinta, ir keistųsi keletas ministrų“, – apie įvykių eigą, jei LiCS nebedalyvau tų koalicijoje, kalbėjo Ministrų ka bineto vadovas. Savo noru nesitrauks
Vidaus reikalų ministras liberal centristas R.Palaitis sako neatsis tatydinsiąs, nors koalicijos partneriai konservatoriai ir iškėlė jam sąlygą palikti postą. „Vakar pasiūlė atsistatydinti, bet aš nematau priežasties, nes mane delegavo LiSC, mane sky rė Prezidentė ir aš nepažeidžiau jokių įstatymų, dirbu tvarkingai Lietuvos ir jos žmonių labui, to dėl jokios priežasties atsistaty dinti savo noru aš nematau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras. Premjero konservatoriaus A.Ku biliaus teiginius, jog su LiCS pir mininku Algiu Čapliku sutarė dėl R.Palaičio atsistatydinimo, vidaus reikalų ministras komentavo trum pai: „Dezinformacija.“ BNS inf.
Ketvirtadienį Seimo nariai balsa vo dėl Konstitucinių įstatymų są rašo įstatymo priėmimo. Už buvo 105, prieš – tik 1, susilaikė 6 par lamentarai. Į sąrašą įrašyti devyni įstatymai: Valstybinės kalbos, Valstybės her bo, kitų herbų ir herbinių ženklų, Valstybės vėliavos ir kitų vėlia vų, Valstybės himno, Referendu mo, Piliečių įstatymų leidybos ini ciatyvos, Peticijų, Nepaprastosios padėties konstituciniai įstatymai, taip pat Rinkimų kodeksas, kuris dar nėra patvirtintas ir įsigaliojęs. Į Rinkimų kodeksą ateityje bus įra šyti Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų bei Vyriausiosios rinki mų komisijos įstatymai. „Šis įstatymo projektas jau se niai parengtas. Į sąrašą įrašyti tie įstatymai, kurie nulemia valsty
bės ir jos institucijų sąrangą“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvar kos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas pabrėžė, kad patvirtinti konstitucinių įstaty mų sąrašą reikalauja dar 1992 m. referendumu patvirtinta ir šiuo metu galiojanti Konstitucija, ta čiau iki šiol tai nebuvo padaryta. „Bent jau baigdami savo kadenci ją padarykime šį užsilikusį darbą. Ir taip jau gerokai vėluojame“, – pabrėžė jis. Konstituciniai įstatymai laiko mi priimtais, jeigu už juos bal suoja daugiau kaip pusė visų Sei mo narių. Bet, norint tokį įstatymą pako reguoti, reikia ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų. Tai reiš kia, kad, pavyzdžiui, norint pako reguoti bet kurį Rinkimų kodekso straipsnį, tam reikės daugiau kaip 85 parlamentarų balsų. Priimtas Konstitucinių įsta tymų sąrašo įstatymas gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįs tamas netekusiu galios ne mažes ne kaip 3/5 visų Seimo narių bal sų dauguma.
Palanga atsikratys ilgametės gėdos Vyriausybei, savivaldybei ir Kul tūros paveldo departamentui (KPD) numačius lėšų Palangos kurhauzo restauracijai, jį atkurti planuojama pradėti vasarą.
Vyriausybė kurhauzui atstaty ti paskyrė 700 tūkst. litų. Dar 300 tūkst. litų numatė KPD, 400 tūkst. litų skyrė Palangos miesto savivaldybė. Parengiamiesiems darbams – kurhauzo mūrinės da lies restauracijos projektui – ku rorto savivaldybė taip pat atsei kėjo 172 tūkst. litų. Kurhauzo mūrinės dalies išorę atstatyti planuojama pradėti šią vasarą. Kurorto savivaldybei priklau santi kurhauzo dalis yra perduo ta Palangos kultūros centrui, tad po restauracijos pastatas bus pri taikytas kultūros reikmėms. Anot savivaldybės, čia vyks kolektyvų repeticijos, kultūros renginiai, koncertai. „Rugpjūtį sueis dešimt me tų nuo dienos, kai buvo sude gintas Palangos simbolis, esantis kurorto centre. Gavus lėšų res tauracijai, kurhauzas bus prikel
tas naujam gyvenimui ir Palanga atsikratys ilgametės gėdos – ku rorto simbolio degėsių“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Techninis savivaldybei priklau sančios kurhauzo mūrinės dalies restauracijos projektas suskirsty tas į du etapus: pirmuoju ketina ma sutvarkyti pastato išorę – fa sadą, antruoju – atlikti reikiamus darbus kurhauzo viduje ir statinį pritaikyti naudoti. Kurhauzo vi daus pritaikymo darbai galėtų būti atlikti 2013 m. BNS inf.
8
penktADIENIS, kovo 16, 2012
lietuva
Seimas ir toliau gyvens kaip norės Parlamentarai pritarė jų veiklą reglamen tuojančio Seimo narių veiklos garanti jų įstatymo projekto pateikimui. Tikima si, kad per pavasario sesiją jis bus apsvars tytas ir priimtas, įsigalios išrinkus naująjį parlamentą. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Už tai, kad Seimo narių teisių, pa reigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas būtų pateiktas ir pradėtas svarstyti, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių. Prieš buvo tik 1, susi laikė 15 parlamentarų. Gegužės mėnesį Seimo nariai plenariniame posėdyje grįš prie pateikto projekto ir jį svarstys. Naujasis jau Seime darbo grupės, vadovaujamos Teisės ir teisėtvar kos komiteto pirmininko, konser vatoriaus Stasio Šedbaro, pareng tas projektas – kur kas palankesnis parlamentarams. Jame, palyginti su ankstesniu, nelieka dalies dėl fik suotų atostogų, juo nėra taip griež tai kontroliuojamas posėdžių lan kymas. Sankcijos už praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlomos
tik tuo atveju, jei parlamentaras be pateisinamos priežasties praleistų daugiau kaip pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmi
Stasys Šedbaras:
Automobilių nuomą geriau palikti kaip yra, tik nustatyti ati tinkamas ribas, kiek galima tam išleisti lėšų.
mo arba daugiau kaip pusę komi teto ar komisijų posėdžių, kuriuose irgi balsuojama. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Teisininkai siū lė iš Seimo nario algos išskaičiuo
Išskirtiniai: parlamento nariai ir toliau mano, kad jų darbas turėtų būti reglamentuojamas kitaip nei liku
sių piliečių.
ti tam tikrą dalį už kiekvieną pra leistą posėdį, o nuolatinį posėdžių nelankymą traktuoti kaip pagrindą inicijuoti apkaltą. To naujame va riante nelieka. Seimo posėdyje ketvirtadienį S.Šedbaras buvo paklaustas: „Ko dėl sankcijos numatomos tik prii mant įstatymą nedalyvaujantiems parlamentarams, o neatėjusiems į plenarinius posėdžius, kuriuose vyksta projekto svarstymas, – jo kių esminių sankcijų?“ „Nes darbo grupė taip balsavo“, – šypsodama sis atsakė jos vadovas. Naujajame projekte lieka ir ga limybė parlamentarams patiems
nuomotis automobilius valstybės lėšomis. Pirminiame teisininkų va riante siūlyta to atsisakyti. „Automobilių nuomą geriau pa likti kaip yra, tik nustatyti atitinka mas ribas, kiek galima tam išleis ti lėšų. Projektas griežčiau nei šiuo metu nustato parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimą, tačiau pi nigų būtų skiriama daugiau. Pagal projektą Seimo nariui, gyve nančiam 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotar piui Seimo kanceliarija jo prašymu nuomotų būstą Vilniaus mieste. Projektu taip pat numatyta riboti Seimo narių dalyvavimą komerci
Gedimino Bartuškos nuotr.
niuose pramoginiuose renginiuo se, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį da lyvavimą. Tačiau pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog parlamentarai ne gali dalyvauti nepramoginio pobū džio renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai Sei mo nariui nesukuria jokių įsiparei gojimų to renginio ar laidos rengė jams arba kitiems asmenims. Parengtame ir pateiktame įstaty mo projekte nėra numatyta dėl Sei mo nario atostogų, nors Konstituci nis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad parlamentarų darbo ir poilsio laikas turi būti aiškiai reglamentuotas.
9
PenktADIENIS, kovo 16, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,24 %
+0,39 %
1,37 mlrd. litų
paskutinį praėjusių metų ketvirtį sumažėjo gyventojų paskolų portfelis finansų institucijose.
+0,25 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Lietuvoje augo lėčiausiai
€
Naujų automobilių pardavimas šiemet sau sį ir vasarį augo visose Baltijos šalyse, ta čiau Lietuvoje augimas buvo lėčiausias. Lie tuvoje naujų automobilių pardavimas sausį ir vasarį, palyginti su tais pačiais mėnesiais pernai, išaugo 6 proc., iki 1875 vienetų, Lat vijoje – 8 proc., iki 1609, o Estijoje rinka ir jos augimas išliko didžiausias – 21 proc., iki 2461. Šiemet sausį ir vasarį Europoje auto mobilių paklausa smuko 8 proc., iki 1,9 mln.
Baltarusijos rublis 10000 3,2551 DB svaras sterlingų 1 4,1447 JAV doleris 1 2,6464 Kanados doleris 1 2,6659 Latvijos latas 1 4,9573 Lenkijos zlotas 10 8,3258 Norvegijos krona 10 4,5577 Rusijos rublis 100 8,9478 Šveicarijos frankas 1 2,8479
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
Degalų kainos
kiekis Santykis
pokytis
+0,8552 % –0,1157 % –0,0038 % –0,1498 % –0,0121 % –0,3817 % –1,4082 % –0,2041 % –0,2696 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,95
4,68
2,34
„Kvistija“
4,80
4,58
2,32
„Vakoil“
4,90
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,50 dol. už 1 brl. 124,08 dol. už 1 brl.
Sukaupę profesinės patirties Lietuvos specialistai, arba di dieji broliai, savo patirtimi dalysis su užsienyje stu dijuojančiais lietu viais. Taip siekiama jiems, mažiesiems broliams, atverti karjeros galimybes šalyje.
Patirtis: lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ padės savo sričių specialistams globoti užsienyje studijuojančius lietuvius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Profesinė pagalba naudinga abiem šalims Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Persikelia į Lietuvą
Užsienyje jau įsitvirtinusi tarp tautinė profesinės mentorystės programa „Big Brother“ šiais me tais pradedama vykdyti ir Lietuvo je. Ji į patirties dalybas įtrauks Lie tuvos profesionalus ir verslininkus, norinčius savo profesine patirtimi pasidalyti su pasaulyje išsibarsčiu siais jaunais lietuviais. „Tai yra pirma ir vienintelė sa vanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pa saulyje. Ja siekiame šalyje ir už sienyje studijuojančiam jaunimui perduoti profesinėse srityse įsit virtinusių lietuvių patirtį“, – sakė organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ direktorė Dalia Venslo vaitė. Bendrovės „Eika“ plėtros direk torius ir šių metų programos „LT Big Brother“ koordinatorius Do mas Dargis pasakojo, kad projektas gimė Londone, o vėliau jį perėmė ir JAV. Šiais metais prie programos prisijungė Lietuva bei Beniliukso regionas. „Vis daugiau žmonių susidomi šia mentorystės programa ir no ri prie jos prisijungti, dalytis savo žiniomis. Beniliukso šalys išryškėjo kaip regionas, kuriame esama ne mažai profesionalių, išsilavinusių lietuvių, turinčių įdomios patirties. Be to, regionas ypač įdomus tarp tautinių santykių, politikos moks lų, teisės studentams, kurie norėtų
išbandyti savo jėgas ir siekti karje ros Briuselyje“, – sakė bendrovės „Euromonitor International“ pro jektų vadovė ir „LT Big Brother“ koordinatorė Kotryna Gailiūtė. Anot jos, plėtra į Lietuvą taip pat buvo natūrali. Esą dalis „LT Big Brother“ mentorių anksčiau da lyvavo analogiškose programose Londone ir JAV, todėl grįžę į tėvy nę nori tęsti patirties mainus. Šiais metais programoje dalyvauja jau 36 mentoriai iš Lietuvos.
ir pats mentorius: „Jis turi gali mybę pamatyti, ką mąsto šiuolai kiniai žmonės, kas vyksta rinkoje. Taip pat didysis brolis gali prisi minti savo paties patirtį ir padary tas klaidas bei sprendimus. Pagalba jauniems ambicingiems žmonėms suteikia didelį pasitenkinimą.“
Svarbu parodyti iniciatyvą
Sukuriama abipusė nauda
Bendrovės „BaltCap“ partneris ir „LT Big Brother“ mentorius Kor nelijus Čelutka pasakojo, kad didžiuoju broliu užsienyje jis buvo ne vienus metus. Anot jo, kai anksčiau dirbo Silicio slėnyje ir Londone, jis turėjo galimybę pamatyti mento rystės svarbą. Todėl sugrįžęs į Lie tuvą nori perduoti gerąją patirtį. „Silicio slėnis ir Londonas yra gana unikalūs dėl savo dinami kos, greičio, bendrovių skaičiaus ir idėjų. Tas dvi vietas sieja stip ri dalijimosi, pagalbos ir men torystės kultūra. Ten kiekvienas žmogus, vos sukaupęs įdomesnės patirties, jaučia pareigą ir visuo meninį spaudimą ja dalytis su nau jais į rinką ateinančiais žmonėmis ar net konkurentais“, – pasakojo K.Čelutka. Jis sakė dar nesantis tikras, ku ri programoje dalyvaujanti šalis gauna daugiau naudos. Nes teigia mos patirties pasisemia ne tik pa tarimų ieškantis jaunuolis, tačiau
dominusius klausimus: „Kai esi stud entas, dažn iaus iai net ne turėjęs darbo patirties, pokalbis su jau daugelį dominančių etapų perėjusiu žmogumi yra labai nau dingas. Mentorius pasidalija sa vo klaidomis, todėl jų savo kely je studentas gali padaryti mažiau. Aš pats per valandą gavau tiek ži nių, kiek neturėjau per visą savo gyvenimą.“
Kornelijus Čelutka:
Galbūt tas žmogus yra naujas Steve’as Jobsas, kuriam po kelerių metų mentorius dirbs. Šių metų „LT Big Brother“ men torius, „Philip Morris Baltic“ fi nansų analitikas Vytautas Liatu kas pasakojo, kad studijuodamas Rygoje pats buvo mažasis brolis, todėl esą puikiai supranta, kaip ieškant savo karjeros kelio svarbu turėti patyrusį užnugarį. Jis prisiminė savo pirmą valan dos trukmės pokalbį su mento riumi K.Čelutka, kai turėjo pro gą išsiaiškinti visus jį tuo metu
K.Čelutka patikino, kad mentoriai į mažąjį brolį žiūri ne tik kaip į po tencialų būsimą darbuotoją. Anot jo, pirmiausia siekiama jauną žmo gų įvertinti ir rasti jam tinkamiau sią karjeros kelią. „Programos dalyviai profesio nalai į studentus žiūri kaip į būsi mus partnerius, būsimus konku rentus ar darbuotojus. Galimybių yra įvairių. Galbūt tas žmogus yra naujas Steve’as Jobsas, kuriam po kelerių metų mentorius dirbs ir bus dėl to laimingas. Ir didžiuosis, kad bent šiek tiek prisidėjo prie jo sėkmės“, – sakė jis. Programos organizatoriai nesle pia, kad ši mentorystės programa yra vienas iš būdų pritraukti užsie nyje studijuojančių lietuvių, kurių ambicijos ir žinios šalies ekonomi kai atneštų naudos. Juo labiau kad dalis užsienyje apsistojusio jaunimo žvalgosi į darbo galimybes tėvynė je, tik nežino, už ko nusigriebti. K.Čelutka pabrėžė, kad į Lie tuvą norintys grįžti jauni žmonės turėtų būti aktyvūs ir galimybių
ieškoti patys: „Tipinių nesusip ratimų įvyksta tuomet, kai pasy viai laukiama pasiūlymų iš Lietu vos. Dažniausiai sėkmingai grįžę ir radę įdomią veiklą yra įdėję daug darbo, pavyzdžiui, dažniau aplan ko Lietuvą, kad užmegztų naujų ryšių ar palaikytų senus.“ Reikia kurti sau vietą
Jis taip pat pabrėžė, kad vien sam domu darbu jaunimui apsiriboti nevertėtų, esą dalis jaunų žmonių galėtų kartelę sau užkelti dar aukš čiau: „Galbūt ne visų sričių specia listai Lietuvoje gali rasti samdomo darbo, nes būna ir itin nišinių sri čių. Tačiau, įdėję darbo, pasiruo šę, atlikę rinkos analizę, beveik visi žmonės gali rasti darbo gali mybių Lietuvoje. Jei žmogus ne randa samdomo darbo, jis gali ieš koti partnerių, o galbūt kurti savo verslą.“ Paklaustas, kokių specialistų Lietuvoje trūksta labiausiai, D.Dar gis įvardijo IT, medijų ir kūrybinių industrijų specialistus. O į šalį at ėjus stambiems investuotojams, pavyzdžiui, „Barclays“ ir „Wes tern Unijon“, šių profesionalų po reikis dar labiau išaugo. „O dėl ne tokių tradicinių mokslo sričių – chemijos, fizikos, bioche mijos pramonės, – Lietuvoje yra susikūrę nemažai įmonių, kuriose tikrai galima siekti karjeros. Šios įmonės taip pat galėtų būti tramp lynas į kitas užsienio korporacijas, jei Lietuvoje pritrūkstama galimy bių“, – sakė D.Dargis.
10
penktadienis, kovo 16, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Londono „Chelsea“ parodė kitą veidą Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Atleidęs trenerį Andre VillasąBoasą, Londono „Chelsea“ klu bas pakilo tarsi Feniksas iš pele nų ir sugebėjo padaryti tai, kas po pirmųjų Europos futbolo klu bų Čempionų lygos aštunfinalio rungtynių atrodė neįmanoma. Pasitikėjimas pasitvirtino
Po pralaimėjimo „Napoli“ vie nuolikei pirmajame mače 1:3, Londono klubo perspektyvos at rodė ypač niūrios, o „Chelsea“ savininko Romano Abramovi čiaus kantrybės taurė – perpil dyta. Iš vyriausiojo trenerio posto buvo atleistas ne vieną pastarą jį mėnesį kritikuotas portugalas, o laikinai ekipos vairas patikėtas buvusiam A.Villaso-Boaso asis tentui Roberto Di Matteo. Šveicarijoje gimęs, tačiau 34 rungtynes Italijos rinktinėje su žaidęs R. Di Matteo sugebėjo įkvėpti savo auklėtinius. Gražų atakuojamą futbolą pademonst ravę „aristokratai“ per pagrindinį rungtynių laiką laimėjo 3:1, o per pratęsimą įmušė dar vieną įvartį ir iškovojo pergalę – 4:1. „Chelsea“ gelbėjo tie koman dos senbuviai, kuriuos A.Vil lasas-Boasas pastaruoju metu dažnai laikydavo ant suolo – Di dier Drigba, Johnas Terry, Fran kas Lampardas. Labai emocingai šalia aikštės į kiekvieną rungtynių epizodą rea gavęs R. Di Matteo pergalę prieš savo tautiečius pavadino istorine. „Tai – dvikova futbolo gurma nams. Buvome labai sudėtingoje situacijoje, tačiau išsikapstėme. Puikiai žaidė ekipos veteranai. Jų indėlis – neįkainojamas“, – džiaugėsi 41-ų treneris. Portugalas gyrė tautietį
Kitoje aštuntfinalio dvikovo je tarp Madrido „Real“ ir Mask
vos CSKA intrigos buvo mažiau. Nors pirmasis susitikimas Mask voje pasibaigė taikiai 1:1, savaja me „Santiago Bernabeu“ sta dione ispanai nesunkiai iškovojo pergalę 4:1. Du įvarčius pelnęs Cristiano Ronaldo po dvikovos sulaukė sa vo trenerio José Mourinho komp limentų. „Cristiano vėl buvo ne pakartojamas, o šios rungtynės susiklostė taip, kaip ir tikėjausi. Žinojau, kad mačas bus neleng vas, bet mes puikiai susitvarkėme su savo užduotimis, – po varžy bų kalbėjo J.Mourinho. – Galbūt kažkam nepatinka, kad praleido me įvartį. Tribūnose po jo girdė jau švilpimą, tačiau to nesureikš minu.“ CSKA ekipai atstovaujantis Deividas Šemberas šį mačą, kaip ir pirmąją dvikovą Rusijos sosti nėje, stebėjo nuo atsarginių žai dėjų suolo. Burtai – šiandien
Be „Real“ ir „Chelsea“, į Čempio nų lygos ketvirtfinalį taip pat pa teko Miuncheno „Bayern“, Mar selio „Olympique“, Nikosijos APOEL, „Barcelona“, „AC Mi lan“ bei Lisabonos „Benfica“. Ketvirtfinalio porų burtai bus traukiami šiandien.
Pozicija: LTOK generalinė asamblėja nepritarė, kad D.Rimšaitė dalyvautų Londono olimpiadoje Rusijos ko-
mandoje.
A.Poviliūnas abejoja, kad rusai palenks IOC Dar vienas Rusijos sporto strategų bandymas ištempti penkia kovininkę Donatą Rimšaitę į Londono olimpines žaidynes, re gis, vėl baigėsi nesėkme. Kęstutis Neverauskas
Statistika
k.neverauskas@diena.lt
„Chels ea“–„Nap ol i“ 4:1 (1:0, 2:1, po pratęsimo). 37 784 žiū rovai. Įvarčiai: 29 min. D.Drog ba, 47 min. J.Terr y, 75 min. (iš 11 m) F.Lamp ardas, 105 min. B.Ivanovičius/55 min. G.Inleras. Pirmosios rungtynės – 1:3. „Real“–CSKA 4:1 (1:0). 67 743 žiūrovai. Įvarčiai: 26 min. G.Hi guainas, 44 ir 90 min. C.Ronal do, 70 min. K.Benzema/77 min. Z.Tošč ius. Pirmos ios rungty nės – 1:1.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Šiomis dienomis Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vyk domasis komitetas svarstė Rusi jos olimpinio komiteto preziden to Aleksandro Žukovo prašymą išimties tvarka leisti D.Rimšaitei su Rusijos rinktine dalyvauti Lon dono olimpiadoje. Šiemet sausio pabaigoje įvykusi Lietuvos tautinio olimpinio komi teto (LTOK) generalinė asamblė ja, remdamasi Olimpinės charti jos nuostatomis, nesuteikė teisės D.Rimšaitei atstovauti Rusijai. Chartija numato, kad kitos vals tybės pasiūlymą priėmę sportinin kai dalyvauti olimpiadoje gali ne anksčiau kaip praėjus trejų metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, jei gu su tuo sutinka gimtosios šalies olimpinis komitetas. D.Rimšaitė į Rusiją išvyko 2010ųjų pabaigoje, ji gavo šios šalies pi lietybę. Vakar LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas teigė, kad kol kas neaiš ku, koks sprendimas priimtas IOC
posėdyje, nors šis klausimas išvis neturėjo būti svarstomas, žinant LTOK poziciją.
Artūras Poviliūnas:
Atrodo, kad rusai iš sėmė visas galimy bes, bet dar visko ga li būti. „Laukiame oficialaus pranešimo. Mano žiniomis, išimtys buvo su teiktos dviem sportininkams, bet tarp jų D.Rimšaitės nėra. Atrodo,
kad rusai išsėmė visas galimybes, bet dar visko gali būti – gal spren dimas atidėtas kitam posėdžiui“, – sakė LTOK vadovas. Palankaus IOC sprendimo sulaukė iš Kubos kilusi lengvaatletė Yamile Aldama ir vokietis dviratininkas Philipas Hindesas – jiems, norintiems at stovauti Didžiosios Britanijos olim pinei rinktinei, trejų metų taisyklė negalios, nes tam pritarė ir nacio naliniai olimpiniai komitetai. „Aš suprantu, kad sportininkus keisti šalį skatina rimtos priežas tys – sunki materialinė padėtis ar šeimos reikalai. Mes negalime su stabdyti šio proceso, bet norime pabrėžti, kad mums ir man asme niškai tai nepatinka“, – naujienų agentūra AP citavo IOC preziden tą Jacques Rogge. A.Poviliūno nuomone, Rusijos atstovų kreipimasis į IOC – pasku tinė galimybė laimėti vadinamąją D.Rimšaitės bylą. LTOK preziden tas pridūrė, kad IOC prieš vykdo mojo komiteto posėdį teiravosi jo nuomonės šiuo klausimu. LTOK vadovas pabrėžė, kad pozicija dėl penkiakovininkės nesikeičia.
Antrosios sensacijos nebuvo Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Kauno „VIČI-Aisčių“ krepšinin kės Baltijos moterų krepšinio ly gos (BWBL) elito divizione su kau pu atsirevanšavo Klaipėdos „Lem minkainen“ ekipai.
Charakteris: „Chelsea“ (mėlyna apranga) žaidėjai visomis jėgomis
siekė pergalės prieš „Napoli“.
AFP nuotr.
Kaunietės svečiuose sutriuškino uostamiesčio komandą 73:53. Pir mojo rato dvikovą C grupėje sensa cingai 94:92 laimėjo klaipėdietės. Šį kartą „VIČI-Aistės“ nesuteikė varžovėms jokių vilčių. „Lemmin
kainen“ žaidėjos rečiau klydo – 12:21, bet pralaimėjo kovą dėl kamuolio – 27:40, o iš 12 tritaškių tepataikė vos 1 (kaunietės iš 18 įmetė 8). Be to, Kau no krepšininkės 21 kartą perėmė ka muolį, Klaipėdos ekipa – 6. Kovo 27-ąją „VIČ I-Ais tės“ išvykoje išmėgins jėgas su „Minsk-2006“ komanda, o 31 d. savo aikštėje – su „TTT-Riga“. Į finalo ketverto turnyrą, kuris numatytas balandį, pateks 1–2 vie tas grupėje užėmę klubai. Vietą finalininkių ketvertuke jau užsitikrino Minsko „Horizont“
krepšininkės, D grupėje laimėjusios jau keturias rungtynes iš eilės.
Statistika „Lemm ink ain en“–„VIČ I-Aistės“ 53:73 (7:24, 11:13, 23:21, 12:15). J.Ša rovka 16 tašk ų (4 per imt i kamuo liai), G.Gutkauskaitė 14 (5 atkovo ti kamuoliai)/V.Kuktienė 19 (4 klai dos), R.Valentienė 12, M.Kvederavi čiūtė 10 (5 atkovoti kamuoliai).
11
penktadienis, kovo 16, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
sportas
Kaune ir Vilniuje – skirtingo lygio mačai
Paskuti niai Ka zanės koman dos pra laimė jimai neats pindi jos tik rojo pa jėgumo.
VTB Vieningosios krepšinio lygos turnyre kovojantys Lietuvos klubai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ – šiandien vykdys skirtingas užduotis. Marius Bagdonas, Mantas Stankevičius Atvyko po nesėkmės
Šalies čempionai žalgiriečiai steng sis atsirevanšuoti A grupės lyderiui Kazanės „Unics“ už nesėkmę pir majame rate (52:79) ir iškovoti ke lialapį į atkrintamąsias varžybas. „Manau, kad rungtynės bus įdo mios ir agresyvios. „Žalgiris“ – gi lių krepšinio tradicijų komanda, be to, žaisime kauniečių aikštėje. Ge rai žinome, kokia jėga yra „Žalgi rio“ sirgaliai, – vakar Vilniaus oro uoste kalbėjo „Unics“ vyriausia sis treneris Jevgenijus Pašutinas. – Kauno krepšininkai dažniausiai puikiai žaidžia savo arenoje. Mes tam esame pasiruošę. „Žalgirio“ jėga – Lietuvos rinktinės žaidėjai ir legionieriai. Mačui su tokios sudė ties ekipa sunku ruoštis, nes sunku prognozuoti, kuriam varžovui teks skirti daugiausiai dėmesio.“ Pagrindinė „Unics“ užduotis, pasak trenerio, bus nesuteikti kau niečiams progų laisvai atakuoti.
Kazanės komanda į Lietuvą at vyko po skaudžios nesėkmės Ru sijos profesionaliosios krepšinio lygos čempionate – ji savo aikštė je net 57:75 pralaimėjo Jono Kaz lausko treniruojamai Maskvos CS KA ekipai. Tai buvo trečioji iš eilės „Unics“ nesėkmė nacionalinėse pirmenybėse. Sieks dviejų pergalių
„Žaisime su labai stipriu varžo vu. „Unics“ gretose yra aukščiau sio lygio krepšininkų. Paskutiniai Kazanės komandos pralaimėjimai neatspindi jos tikrojo pajėgumo“, – teigė „Žalgirio“ vyriausiasis tre neris Aleksandras Trifunovičius. Pasak žalgiriečių stratego, dide les „Unics“ galimybes liudija ir tai, kad ši ekipa pateko į Eurolygos aš tuntuką. „Mačas su Kazanės krepšinin kais, kaip ir paskutinė VTB lygos reguliariojo sezono dvikova su Ry gos VEF, mums labai svarbus. Po pergalių Samaroje ir Kijeve, taip pat sėkmingų rungtynių savo aikš
tėje su Talino „Kalev“, mes pada rysime viską, kad patenkintume savo gerbėjų lūkesčius“, – pabrė žė A.Trifunovičius. „Pastaruoju metu mūsų spor tinė forma iš tiesų nebloga. Lai mėjome kelias svarbias dvikovas iš eilės, todėl tikimės, kad ši seri ja nenutrūks ir šiandien. Norime įveikti ir „Unics“, ir VEF koman das. Kai toks didelis rungtynių maratonas ir per trumpą laiko atkarpą reikia sužaisti daug ma čų, tikrai nelengva, bet neabejo ju, kad jėgų ir noro atsirevanšuo ti Kazanės ekipai nestokosime“, – sakė „Žalgirio“ puolėjas Min daugas Kuzminskas.
Skola: žalgiriečiai nori atsirevanšuoti „Unics“ ekipai
už nesėkmę Kazanėje.
aštuntfinalį, o Baltarusijos atstovai neturi jokių galimybių pakilti iš pa skutinės – 9-osios – vietos. Pirmojo rato rungtynes Minske nesunkiai – 87:67 – laimėjo vil niečiai. Rengiasi reformai
Sostinėje – formalumas
Pergalė šiandien prieš „Unics“ arba kovo 18-ąją prieš VEF garantuotų „Žalgiriui“ vietą aštuntfinalyje. Vilniaus krepšininkai savo aikš tėje išmėgins jėgas su B grupės aut saideriu – „Minsk-2006“ klubu. Tai bus tik formalumas, nes Lietu vos vicečempionai jau prasibrovė į
Pastaruoju metu rengiamas nau jas VTB Vieningosios krepšinio lygos formatas – ji turėtų susilie ti su Rusijos profesionaliąja krep šinio lyga. Vienas abiejų lygų vadovų And rejus Vatutinas pareiškė, kad nau jojo junginio, kuris galbūt bus va dinamas Rytų Europos krepšinio
unics.ru nuotr.
lyga, koncepcija bus pristatyta iki balandžio 20-osios. Planuojama, kad būsimojoje ly goje varžysis 16 arba 20 komandų, iš jų 9 – iš Rusijos, kitos – iš Lie tuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Kazachs tano, galbūt Čekijos, Bulgarijos ar Rumunijos. Vyksta derybos su Eurolyga, kuri iki šiol skeptiškai vertino rusų ini ciatyvą. „Prireikė daug pastangų abi pusiam supratimui. Paskutinės naujienos tokios: Eurolyga ketina pritarti mūsų projektui“, – teigė A.Vatutinas.
Geri darbai neišeina į nežinią Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apdovanoti 2011ųjų šalies Kilnaus sportinio elgesio laureatai.
Pagrindinis LTOK prizas įteiktas Pietų Amerikoje lenktyniavusiam ir sėkmingai prestižinį Dakaro ralį baigusiam motociklininkui Gintau tui Igariui iš Kartenos miestelio. Jis trasoje pagelbėjo susižeidu siam varžovui, Prancūzijos spor tininkui Olivier Muteletui, nors
pats dėl to sugaišo apie 40 minu čių ir bendroje įskaitoje smuktelė jo per dešimt vietų žemyn. LTOK dipl om ai įteikt i viln ie čiams – dimisijos generolui Jo nui Andr iškev ič iui ir jo žmon ai Vilijai, prieš 35-erius metus pa dėjusiems su kelionės problemo mis susidūrusiai ir į varžybas vė lavusiai tada dar jaunai plaukikei Linai Kačiušytei. Diplomu įver tintas ir kauniečio Jono Nenar tav ič iaus kiln us poelg is, kai jis
išgelbėjo į Nemuną įkritusią pa rašiutininkę. G.Igaris, prisimindamas atsitiki mą Pietų Amerikoje, sakė: „Kai pa mačiau iškeltą pagalbos prašančio varžovo ranką, nekilo abejonių, kad turiu sustoti. Per raciją pranešiau medikams ir laukiau, kol atskrido malūnsparnis. Pasielgiau taip, kaip mokė tėvai, mokytojai.“ „Būdama keturiolikos, pakeliui į varžybas Maskvos oro uoste pakliu vau bėdon. Pavyko sutikti žmonių,
Susitikimas: iš kairės – A.Juozaitis, G.Igaris, J. ir A.Andriškevičiai, A.Poviliūnas, J.Nenartavičius.
kurie paaukojo savo laiką ir ener giją mano problemoms išspręs ti“, – prisiminė L.Kačiušytė. Pa sak olimpinės čempionės, ano meto geradarių ji ieškojusi ir nepamiršusi daugiau nei tris dešimtmečius. Kaunietis statybininkas J.Ne nartavičius pernai liepos 30-ąją iš gelbėjo į Nemuną įkritusią Kauno aviacijos klubo parašiutininkę Vil mą Prūsaitytę. „Tiesiog laiku atsi dūriau reikiamoje vietoje“, – kuk linosi J.Nenartavičius.
G.Igarį, J. ir A.Andriškevičius, J.Nenartavičių pasveikino LTOK pre zidentas Artūras Poviliūnas ir Lietu vos kilnaus sportinio elgesio komite to prezidentas Arvydas Juozaitis. „Geri darbai neišeina į nežinią, jie lieka. Šviesos visuomet yra dau giau nei tamsos“, – kalbėjo 1976ųjų Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, daugkarti nis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas A.Juozaitis. VD, LTOK inf.
LTOK nuotr.
12
penktADIENIS, kovo 16, 2012
pasaulis Prieš ginklavimą
Derybos nutrūko
Norėtų pinigų
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppé sako, kad nei jo šalis, nei tarptauti nė bendrija neturėtų ginkluoti Sirijos opozicijos, nes tai ga lėtų privesti prie katastrofiš ko pilietinio karo. Pasak jo, jei Sirijos opozicija gaus ginklų, šalyje kils karas tarp krikščio nių, alavitų, sunitų ir šiitų.
Talibanas pranešė, kad nu traukia derybas su Jungtinė mis Valstijomis Katare, ku rios teikė taikos vilčių Afga nistane, praėjus kelioms die noms nuo amerikiečių kario išpuolio, per kurį žuvo 16 af ganistaniečių civilių. Pasak talibų, amerikiečiai nuolat keičia savo poziciją.
Prancūzijos prezidentas Ni colas Sarkozy prieš susitiki mą su socialinio tinklo „Twit ter“ įkūrėju pareiškė, jog in terneto milžinės Prancūzijo je turėtų mokėti mokesčius. Pasak jo, „nepriimtina, kad Prancūzijoje kai kurie turi ke lių milijardų eurų metinę apy vartą ir nemoka mokesčių“.
Kraupios avarijos mįslės Belgija gedi per kraupią autobuso avariją Šveicarijoje žuvusių vai kų. Nors tyrėjai kol kas nenusta tė, kas kaltas dėl nelaimės, aiškė ja daug kraupių jos detalių.
Liudininkų, kurie įvykstant avari jai buvo tunelyje, pasakojimai šo kiruoja. Pasak tuneliu važiavusių šveicarų, juos sustabdė rankomis mojuojantys vaikai. Prisiartinus prie autobuso vaiz das buvo kraupus. Jame, kaip pa sakojo viena moteris, buvo matyti nejudantys vaikų kūnai, kai ku rios autobuso sėdynės buvo nu rėžtos. Tiesa, buvo ir vaikų, ku rie judėjo. Žmonės, kol buvo sulaukta gelbėtojų, bandė gelbėti sužeis tuosius. Tačiau autobusas į sie ną rėžėsi dešine puse, kurioje yra durys. Todėl kai kuriuos vaikus teko gelbėti pro langą. Gelbėtojai sakė, kad vaikai bu vo patyrę šoką. „Nelaimės vietoje vaikų verksmo negirdėjau. Tokio se situacijose vaikai tyli, jie buvo šoko būsenos. Labiausiai įsirėžė sužalotų mažamečių vaizdai, – sakė vienas gelbėtojas. – Jų ko jos buvo sumaitotos. Labai sun ku matyti tokius dalykus, visas tas sutraiškytas galūnes.“ Didžiausi Belgijos dienraščiai ketvirtadienį pavadino ašarų die na. „Belgija verkia savo vaikų“, – skelbė prancūzų kalba leidžiamas „La Dernière Heure“. „Šoko bū sena“, – parašyta tamsiame pir majame laikraščio „Le Soir“ pus lapyje.
Dienraštis „De Morgen“ pabrė žė: „Nėra jokio patenkinamo at sakymo į šį klausimą: kodėl mano vaikas?“ „Het Nieuwsblad“ rašo apie „neaprėpiamą sielvartą“. Užuojautą žuvusiųjų ir nuken tėjusiųjų tėvams bei artimiesiems išreiškė aukščiausi ES pareigūnai, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos va dovas José Manuelis Barroso. Eu ropos Parlamentas aukas pagerbė tylos minute. Kas kaltas dėl nelaimės? Kol kas lieka tik spėlioti. Kai kurie leidiniai tvirtina, kad autobusas lėkė pernelyg greitai, nors tu nelio ruože greitis ribojamas iki 100 km/val. Tyrėjai pabrėžė, kad šį faktą teks nustatyti. Gelbėtojai atmetė versiją, kad vairuotojas galėjo užmigti, nes autobusas buvo ką tik išvažiavęs iš kurorto, be to, vairuotojai, pa sak tyrėjų, buvo pailsėję. Galiausiai klausta, galbūt tu nelio konstrukcija galėjo nulem ti nelaimę? Nes autobusas įsirėžė į avariniam sustojimui skirtą ap sauginę sienelę. Tačiau šveicarų ekspertai tvir tino, kad tunelis buvo pastatytas neseniai ir atitiko visus saugu mo standartus. Tiesa, jie pabrė žė, jog aiškinsis, ar tunelyje užte ko šviesos. Remiantis liudininkų parody mais, autobusas posūkyje galė jo užvažiuoti ant kelkraščio. Po smūgio transporto priemonė ta po nevaldoma ir rėžėsi į sieną. BNS, AFP inf.
Draugai: B.Obama ir D.Cameronas nutarė dalį laisvo laiko praleisti krepšinio rungtynėse.
Nuskubėjo pas tikrą draugą
Ypatingi santykiai? Didžiosios Britanijos premjero Davido Ca merono vizitas JAV – šiltas, kaip niekada. Ar dėl to, kad Euro poje britų ministras pirmininkas neturi daug draugų? Svarbūs klausimai
Kadaise Londonas buvo ištiki miausias Vašingtono sąjunginin kas. Kartais pašaipiai sakyta, kad buvęs britų premjeras Tony Blai ras buvo galva žemiau nei kolega George’as W.Bushas. B.Obamai atėjus į valdžią santy kiai pakito. JAV dėmesį nuo Euro pos nukreipė į Rytų Aziją, tad britai nebuvo tokie svarbūs, kaip planuo jant karines invazijas į Afganista ną ir Iraką. Bent jau niekas nesiėmė santykių drąsiai vadinti ypatingais. Vis dėlto D.Cameronas ir B.Oba ma nutarė parodyti, kad abi šalys žengia koja kojon. Vašingtone susitikę abu lyderiai aptarė Irano branduolinės programos ir Afganistano strategijos klausimą, taip pat apsikeista nuo monėmis dėl krizės Sirijoje. B.Obama ir D.Cameronas sutarė, kad Afganistane nebus staigių nu matytos strategijos pokyčių. Tiesa, B.Obama pirmąkart pareiškė, kad NATO kitais metais Afganistane pereis prie pagalbinio vaidmens. „Šiame etape nesitikiu, kad im simės kaip nors staigiai keisti dabar turimą planą“, – pabrėžė B.Obama. Krepšinio rungtynės
Klausimas: ar šio tunelio konstrukcija galėjo lemti tragišką avariją?
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Nors D.Cameronas oficialiai nėra Jungtinės Karalystės vadovas, nes juo laikoma karalienė Elžbieta II, jis Vašingtone buvo sutiktas kaip nie kada pompastiškai.
Vis dėlto per vizitą netrūko ir neoficialių renginių. Kai B.Obama keliavo po Europą, užsukęs į Britų salas JAV vadovas su D.Camero nu skyrė laiko kepsniams kepti, o dabar B.Obama nutarė savo kole gą pakviesti į krepšinio rungtynes. Per jas abu godžiai valgė B.Oba mos mėgstamus greitojo maisto sumuštinius.
Man labiausiai į akis krinta trys Baracko savybės – tvirtybė, moralinis autorite tas ir išmintis.
Regis, susitikimas buvo pana šus į dviejų draugų, o ne į valsty bės vadovų. Beje, britų spaudai pro akis ne praslydo tai, kad abiejų šalių va dovų žmonos toli gražu nepriminė dviejų draugių. Tiek Michelle Obama, tiek Sa mantha Cameron tarpusavyje bendravo pastebimai šalčiau nei B.Obama ir D.Cameronas. Tiesa, šiltai abi moterys turėjo laiko pakalbėti trečiadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose surengto je vakarienėje. Šis renginys turėjo simbolizuoti abiejų vadovų drau gystę ir ilgametę jų valstybių partnerystę.
Žarstėsi pagyromis
D.Cameronas po susitikimo negai lėjo pagyrų kolegai. Jis pareiškė, kad JAV prezidentas iš naujo nustatė „viso laisvojo pa saulio moralinį autoritetą“. „Man labiausiai į akis krinta trys Baracko savybės – tvirtybė, mo ralinis autoritetas ir išmintis, – D.Cameronas sakė per oficialią va karienę. – Stiprybė, nes Barackas buvo stiprus, kai reikėdavo apginti nacionalinius interesus. Vadovau jant prezidentui B.Obamai ameri kiečiai pričiupo bin Ladeną.“ D.Cameronas pridūrė: „Barackai, man garbė vadinti tave sąjun gininku, partneriu ir draugu.“ O B.Obama D.Cameroną ir jo žmoną Samanthą gyrė už jų ryžtą 2009 m. netekus mažamečio sū naus Ivano, kuris sirgo cerebriniu paralyžiumi ir epilepsija. B.Obama taip pat pabrėžė, jog bendraudamas su D.Cameronu įsi tikino, kad jis „yra toks partneris, kokį norisi turėti savo pusėje“. „Aš juo pasitikiu. Jis visada kal ba tai, ką daro, ir daro tai, ką kal ba. Įžvelgiau jo charakterį. Ma čiau jo atsidavimą žmogiškajam orumui Libijoje, – sakė JAV prezi dentas. – Pasakysiu dar šį tą, Da vidai: mes visi matėme, kaip tu, būdamas tėvas, kartu su Samantha parodei stiprybę, kurią ne daugeliui iš mūsų kada nors teks patirti.“ „Daily Mail“, AFP, BNS inf.
13
penktADIENIS, kovo 16, 2012
menas ir pramogos
Albume – asmeninio gyvenimo puslapiai Viena žymiausių Lietuvos dainininkių Rūta Ščiogolevaitė sostinėje pristatė sa vo naują albumą. Jame sudėtos dainos, kurtos per visą dainininkės karjerą.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Jautėsi nejaukiai
Spaudos konferencijoje pasiro džiusi išskirtinio balso daininin kė teigė besijaučianti kiek nejau kiai. Tokios spaudos konferencijos – albumui pristatyti – mūsų šaly je neįprastos. „Iš tikrųjų jaučiuosi labai nejau kiai, nes man pačiai nėra tekę gir dėti ar matyti, kad atlikėjai Lietu voje rengtų spaudos konferencijas pristatydami savo albumą“, – šyp sojosi dainininkė. Kartais arogantiška, kartais per daug išsišokančia ir per gerai apie save manančia vadinama atlikė ja labai mielai ir draugiškai dali josi mintimis apie savo albumą ir džiaugėsi pagaliau galėjusi sudėti į jį kūrinius, kuriuos sukūrė per pastaruosius dešimt metų. „Kažkur pristačiau albumą kaip puslapius iš savo dienoraščio. Vie na vertus, tai visiška tiesa, nes vi sos dainos, kurias esu parašiusi, yra vienaip ar kitaip padiktuotos, įkvėptos mano asmeninių išgyve nimų. Kita vertus, net jei kai ku riuose tekstuose akivaizdžiai galima išgirsti tam tikrų mano gyvenimo momentų, paraginčiau labai vie nareikšmiškai į tai nereaguoti, nes tos tikros istorijos vis tiek yra pa gražintos“, – trečiadienio pavaka rę surengtoje spaudos konferenci joje sakė R.Ščiogolevaitė. Daugiausia dainų – apie meilę
Naujasis dainininkės albumas „Rūta. Tai – gyvenimas / Just life“ – penktasis – dienos šviesą išvydo po ketverių metų pertraukos. Jame popmuzika susipina su džiazo ele mentais. Į albumą sudėta dešimt dainų. Didžiąją dalį tekstų atlikėja parašė pati, kitus – su bendraau toriais. „Albumą pristatau kaip visiškai mano rašytą. Viena daina yra su kurta mano tėčio. Tai buvo mano vaikystės periodas, todėl negalė
jau jos neįdėti“, – teigė muzikantė. Pusė dainų albume – lietuviškos, kitos – angliškos. Daugiausia jų yra apie meilę. Paklausta, ar būtent jos gyvenimo vyrai buvo vienos ar ki tos dainos įkvėpimo šaltinis, dai nininkė to patvirtinti nebuvo lin kusi. Ji tiesiog atsakė: „Jas įkvėpė ne knygos ar filmai, o mano asme ninis gyvenimas.“ Tačiau ji patvirtino, kad yra dainų, kurias klausant būtų ga lima susimąstyti, kuriam iš savo buvusių vyrų ją parašė. „Tekstas, kuris, akivaizdu, skirtas kuriam nors iš nepavykusios meilės, tur būt yra vienas seniausių kūrinių. Daina „Your Song“ skirta dabar tiniam mano gyvenimo draugui Elvinui. Ji labai šviesi, dar neap temdyta jokios karčios patirties. Albume taip pat yra ir lopšinė, rašyta mano vaikui“, – šypsojo si dainininkė.
Rūta Ščiogolevaitė:
Man pačiai nėra tekę girdėti ar matyti, kad atlikėjai Lietuvoje rengtų spaudos kon ferencijas pristatyda mi savo albumą. Skamba gyva muzika
R.Ščiogolevaitė pasidžiaugė ga linti įrašyti ir atlikti kūrinius gy vai kartu su bendražygiais muzi kantais, su kuriais koncertuoja jau daug metų. Gražių žodžių negai lėjo Pauliui Zdanavičiui, kurio dė ka, kaip pati sakė, albumas buvo išleistas. „Paulius padėjo užbaig ti dainas, jas aranžuoti, daug prisi dėjo kūrybinėmis mintimis“, – sa kė dainininkė. Atlikėjos teigimu, naujajame al bume nėra nei meninių, nei ko mercinių stereotipų, skamba gyva muzika, net dešimt skirtingų inst
Pauzė: penktasis dainininkės albumas „Rūta. Tai – gyvenimas / Just life“ dienos šviesą išvydo po ketverių
metų pertraukos.
rumentų garsų. Tuo jis, daininin kės teigimu, yra ypatingas. „Atsiribojau nuo mados įtakos aranžuotėse ir pasirinkau gyvų instrumentų skambesį. Sunku api būdinti mano muziką. Manau, kad ji skirta klausytojui, kuriam muzi ka yra ne kaip fonas ar priedas prie laisvalaikio. Jai reikia skirti laiko, kad išgirstum ir suprastum. Ji as meniška, tarsi kviesčiau kiekvieną nuoširdaus pokalbio, kuriame galiu atsiverti, pasidalyti savo jausmais ir išgyvenimais“, – kalbėjo R.Ščio golevaitė.
Albumas parduodamas nebus. Dainas iki gegužės pabaigos nemo kamai galima atsisiųsti iš sociali niame tinkle „Facebook“ esančio bendrovės „Omnitel“ puslapio. Kovo pradžioje dainininkė pra dėjo turą po Lietuvą. Užvakar Vil
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
niuje įvyko ne tik spaudos konfe rencija, bet ir koncertas, kuriame R.Ščiogolevaitė gerbėjams prista tė naujuosius kūrinius. Turas tęsis iki balandžio pabaigos. Per jį atli kėja aplankys ir kitus šalies mies tus.
„Nesu šou gerbėja“
Kalbėdama apie klausytoją ir mu ziką, dainininkė atskleidė, kodėl jos koncertuose nėra šou elemen tų. Atsakymas paprastas: kad ki ti dalykai neatitrauktų dėmesio nuo muzikos. „Nesu šou gerbėja, svarbiau yra tai, ką girdime. Ven giu šou, nes nenoriu atitraukti dė mesio nuo muzikos. Tačiau tai ne reiškia, kad esu prieš šou“, – teigė dainininkė.
Garsas: albumo pristatymo koncerte R.Ščiogolevaitė pasirodė su gy
vai grojančia muzikantų grupe.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
Oficialiai inauguruotas LMTA rektorius Vakar Vilniuje buvo inauguruotas Lietuvos muzikos ir teatro akade mijos (LMTA) rektorius Zbignevas Ibelhauptas, o šios aukštosios mo kyklos garbės daktaro (lot. – Hono ris causa) vardas suteiktas daini ninkei Violetai Urmanai.
Tikslai: LMTA rektoriumi oficialiai tapęs Z.Ibelhauptas ketina susitelk
ti į šios aukštosios mokyklos ateities viziją.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, žinomas muzi kas, pianistas Z.Ibelhauptas LMTA rektoriumi penkerių metų kaden cijai išrinktas dar 2011 m. rugp jūčio 31 d. Tačiau tik dabar pri sirengta suruošti inauguracijos iškilmes. LMTA pranešime teigiama, kad naujasis rektorius savo veiklos prog-
ramą grindžia pamatinėmis ver tybėmis. Tai akademijos tapaty bės puoselėjimas ir atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus, kūrybiškumas ir at virumas naujoms idėjoms bei praktikoms, profesionalumas ir efekty vi vadyba. „Šiandien norisi susitelkti į atei ties viziją, – sakė Z.Ibelhauptas. – Tai moderni, tradicijas puose lėjanti, prestižinė aukštoji me nų mokykla, aktyviai dalyvau janti Lietuvos ir Europos meninės edukacijos ir kultūros procesuose. Akademijos absolventų pasiekimai išbandomi ir įvertinami žymiau siose pasaulio meno erdvėse – „La
Scalos“ ir „Gewandhaus“ scenose, Avinjono teatro aikštelėse ir Berly no kino salėse.“ Pasak jo, ir privilegija, ir atsa komybė yra stiprinti, atnaujinti studijų procesą, ugdyti studentų profesinę, bendrakultūrę, komu nikacinę, iniciatyvumo ir kūrybiš kumo kompetenciją. Per inauguracijos ceremoniją pirmą kartą buvo pristatyta ir nau ja LMTA vėliava, pašventinta Vil niaus bernardinų bažnyčioje. Lietuvos valstybinė konserva torija Vilniuje (dabartinė LMTA) įkurta 1949 m., sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas. VD, BNS inf.
14
penktADIENIS, kovo 16, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 80 litų.
Kur? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? 28–35 litai.
Kur? Klube „Brodvėjus“, Vokiečių g. 4. Kada? Šiandien 20.30 val. Kiek? 25 litai.
„Gus Gus“ koncertas
Vakaras legendiniam komikui Nauja „Pelenų“ programa
Šiuo metu „Gus Gus“ savo kūrybinėje biografijoje turi 10 albumų, 19 singlų, jie sukūrė itin didelio populiarumo sulaukusias Björk, „Depeche Mode“, „Moloko“, „Sigur Rós“ kūrinių šokių versijas. Kar tu su Björk ir „Sigur Rós“ ši grupė patenka į populiariausių pasau lyje Islandijos atlikėjų trijulę.
„Sveikas, Čarli!“ – vakaras, skirtas garsaus XX a. komiko ir kino le gendos Charlie Chaplino kūrybai. Jo nebylūs nespalvoti filmai ir ekscentriški personažai, tapę kino klasika, tebeišlieka patrauklūs. Jie iki šiol mus verčia juoktis ir verkti, pažvelgti į gyvenimo ne sklandumus kitomis akimis.
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Iki kovo 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. Kada? Šiandien 21 val. Kiek? 39 litai.
Dainininkas Česlovas Gabalis ir grupė „Pelenai“ pristato progra mą „Ugnies ratu“, kurioje skambės ne tik dainos iš naujo albumo „Ugnies ratu“, bet ir visų pamėgtos bei laiko patikrintos „Pelenų“ dainos: – „Lopšinė“, „Liūdesio akys“, „Laiškai“, „Nupiešk man laimę“, „Sudie“ ir kitos.
Kur? Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1. Kada? Iki kovo 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Kovo 18 d. 16 val. Kiek? 20 litų.
Stebėjimai ir kiti procesai
Gyvenimo džiaugsmo Paroda V.Šiugždinio šaukliai šimtmečiui
Talentingų muzikantų trio
Irma Balakauskaitė 1995 m. Vilniaus dailės aka demijoje baigė tapybos studijas, tais pačiais me tais menininkė surengė pirmąją personalinę parodą. Dabar ji pristato parodą „Stebėjimai. Ki ti procesai“.
Pankuojantys trubadūrai iš Prancūzijos „Les Hurlements D’Léo“ Vilniaus publikai žada su rengti koncertą, po kurio suprasite, kad gyve nimas yra išties meilės ir džiaugsmo vertas rei kalas.
Trio „FortVio“ – jaunų ir talentingų muzikų an samblis, išsiskiriantis įtaigiomis interpretacijo mis. Ansamblį sudaro Ingrida Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) ir Indrė Baikšty tė (fortepijonas).
Vertėjui, poetui, pedagogui, eruditui Vaclovui Šiugždiniui pernai būtų suėję 100 metų. Pran cūzų institutas Lietuvoje kviečia aplankyti do kumentinę parodą, pasakojančią apie šią unika lią asmenybę.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Drama „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.).
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50
„Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. „Tomas ir Džeris“ (k). „Kempiniukas Plačiakelnis“ (3) (k). Pričiupom!
LTV 23.15 val.
8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Nuo... Iki... (k). 10.40 Farai (N-7) (k). 11.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (2) (N-7) (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Kempiniukas Plačiakelnis“ (4). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Veiksmo f. „Milžinas Halkas“ (JAV, 2003 m.) (N-7). 0.05 Siaubo f. „Pjūklas 6“ (Australija, D.Britanija, JAV, Kanada, 2009 m.) (S).
TV3
6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.20, 15.10 „Simpsonai“. 7.50 „Svotai“ (3). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai?
LNK 21.15 val.
11.00 Chorų karai 2012. Dainų konkursas. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Komedija „Alvinas ir burundukai“ (JAV, 2007 m.). 21.00 Muz. komedija „Roko mokykla“ (JAV, Vokietija, 2003 m.). 23.15 Komedija „Kelyje 2. Alaus tenisas“ (JAV, 2009 m.). 1.10 Komedija „Nerealus filmas“ (JAV, Kanada, 2006 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“. Humoro serialas (k). 8.00 „Prajuokink mane“. Humoro šou (k). 9.00 „Sąmokslo teorija“. Diskusijų laida (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou.
TV3 21.00 val.
16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Smagiausios akimirkos. 19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Rusų kinas. Komiška melodrama „Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 22.15 Amerikietiškos imtynės (N-14). 23.15 Veiksmo f. „Dažasvydis“ (JAV, Ispanija, 2009 m.) (N-14). 0.55–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 13.30 Ilgai ir laimingai. 15.30 Griūk negyvas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Meksikos narkotikų karai“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Dok. f. „Bin Ladeno mirtis“. 18.57 Saugus eismas.
BTV 23.15 val.
19.00 VTB Jungtinė lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Minsko „Minsk 2006“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.27 Orai. 21.30 VTB Jungtinė lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės „Unics“. Transliacija iš Kauno. 23.30 „Zona“ (N-14). 1.35 Makaliaus kelionės.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 13.50 Sportas LT. Europos šaudyno čempionatas. 14.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Maskvos srities „Khimki“. Tiesioginė transliacija. 16.45 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“–Madrido „Real“. 19.10 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
Sport1 19.00 val.
15
penktADIENIS, kovo 16, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Prasidėjo festivalis Vakar Vilniaus kino teatre „Fo rum Cinemas Vingis“ prasidėjo septynioliktasis tarptautinis ki no festivalis „Kino pavasaris“.
Kovo 15–29 d. vyksiantis festi valis bus atidarytas lenkų kilmės režisieriaus Romano Polans kio filmu „Kivirčas“ (angl. – „Carnage“), kuriame pagrin dinius vaidmenis atliko Kate Winslet, Christophas Waltzas, Johnas C.Reilly ir Jodie Foster. Per festivalį žiūrovams bus pristatyta beveik 200 filmų. Iš viso bus parodyti filmai iš 58 valstybių, o į „Kino pavasarį“ planuoja atvykti apie 40 svečių. Taip pat ketvirtą kartą vyks konkursinė programa „Nau ja Europa – nauji vardai“. Jo je bus parodyta 11 filmų, iš jų nu galėtoją rinks vertinimo komisija. Taip pat bus renkamas geriausias trumpametražis filmas. Žiūrovai po metų pertraukos galės rinkti geriausią aktorę, tradiciškai – žiū rovams labiausiai patikusį filmą. Taip pat per „Kino pavasarį“ bus galima išvysti 34 lietuvių filmus, tarp jų – 15 premjerų. Praėjusiais metais festivaly je apsilankė rekordinis skaičius žiūrovų – daugiau kaip 64 tūkst. Festivalio vadovė Vida Ramaš kienė sakė besitikinti, kad šie met „Kino pavasaris“ sulauks apie 70 tūkst. žiūrovų. VD, BNS inf.
Nori kino metraščio Seimo Švietimo, mokslo ir kultū ros komitetas (ŠMKK) prašo Vy riausybės rasti lėšų Valstybės kino metraščiui finansuoti šiais metais.
Trečiadienį ŠMKK posėdy je dalyvavę Lietuvos kino stu dijos atstovai teigė, kad 2010 ir 2011 m. Valstybės kino metraš tis, filmuojamas kino juosta, fi nansuotas per Kultūros rėmimo fondą. Šiemet fondui taip pat pateikta paraiška gauti finansa vimą, tačiau lėšų neskirta. Metraščio kūrėjai teigė, kad Valstybės kino metraščio, įamži nančio svarbius šalies įvykius ir iškilias asmenybes, kūrimas tu rėtų būti finansuojamas iš vals tybės biudžeto, o ne per fondus. Posėdyje dalyvavę Kultūros ministerijos atstovai pritarė, kad metraštis yra svarbus Lie tuvos istorijai įamžinti, tačiau pripažino, kad ministerija ne turi lėšų jam finansuoti. Komiteto pirmininkas Valen tinas Stundys pabrėžė, kad Vals tybės kino metraštis nėra juri diškai įteisintas, todėl būtinos ir atitinkamų įstatymų pataisos. Komitetas nutarė pasiūlyti Kultūros ministerijai teikti reika lingas Dokumentų ir archyvų įsta tymo pataisas ir kreiptis į Vyriau sybę dėl Valstybės kino metraščio finansavimo galimybių 2012 m. VD, BNS inf.
Karjera siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900182
UAB „IRDAIVA” reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
922141
UAB „IRDAIVA” reikalingi fasado šiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 922149
paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918411
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 926716
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodu sodybą (30 a) Anykščių rajone, iki Viešintų ežero 700 m, iki Viešintų mstl. – 0,5 km. Kaina 19 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 923125
perKa Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
924664
Įvairūs
GN/1008/08-0786, 2008-09-17; versija 2, data 2011 05 24. Planuojama statinio projektavimo ir statybos darbų pradžia 2012 m. Planuojama statinio projektavimo ir statybos darbų pabaiga 2012–2013 m. Statytojas UAB „BUVIS“, Antakalnio g. 42, LT-10304 Vilnius. Projekto rengėjas UAB „Pavlidi ir Ko“, J.Matulaičio a. 9-14, LT-05111 Vilnius. Su projekto keitimo sprendiniais galima susipažinti UAB „Pavlidi ir Ko“ būstinėje, J.Matulaičio a. 9-14, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Projekto vadovė Elvyra Kalantienė, tel. (8 5) 241 4182, e. paštas elvyra@pavlidi.lt.
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo Tarandės k., Vilniuje, kad. Nr. 0101/0171:1804, plotas 1,8500 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 07 21 sutartis Nr. 041958. Detaliojo planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį ir bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius – Viktoras Junda, tel. (8 5) 279 3762. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas tumas@ unitectus.lt. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tumas Mazūras. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki balandžio 16 d. Vilniaus m. savivaldybės Pašilaičių seniūnijoje, Žemynos g. 1, ir architektų biure, Lukiškių g. 3, darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2012 m. balandžio 16 d. 16 val. Pašilaičių seniūnijoje patalpose, Žemynos g. 1, Vilniuje. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (Vitebsko g. 19) per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 927182
Parengtas detalusis planas sklypo Skaidiškių k., Vilniaus r., kad. Nr. 4162-0300-840. Sprendiniai eksponuojami Vilniaus r. savivaldybėje ir Nemėžio seniūnijoje. Svarstymas vyks 2012 03 20 13 val. Nemėžio seniūnijoje. Pasiteirauti tel. 8 610 47 697, e. paštas sadau@one.lt. 926646
Rengiamas daugiabučio gyvenamojo namo O.Milašiaus g. 5, Vilniuje, statybos projekto keitimas, laida B. Statybos leidimas Nr.
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
926476
Scholiastikos Bražėnienės turto paveldėtojams ir Genei Marijonai Papingienei! 2012 m. kovo 26 d. 8 val. Vilniaus r., Naujininkų sen., Salininkų k., SB „Medicinos darbuotojai” vyks sklypo, kad. Nr. 0101/0084:0808, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784. 926981
Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko kadastro vietovėje, bus ženklinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai: Felicijai Korvel 2012 03 27 10 val. skl. 2008/1-5, gretimas sklypas kad. Nr. 4190/400:124 Franciškos Naimovič; Marijanui Šliachtovič 2012 03 28 ir 30 d. 10 val. skl. 2105/3-6, gretimi sklypai kad. Nr. 4190/600:84 ir 4190/600:87 Reginas Stefanovič, kad. Nr. 4190/600:149 ir 4190/600:150 Vikentij Korvel, kad. Nr. 4190/600:289 Jadvygos Cvetkovos, kad. Nr. 4190/0600:90 Giedriaus Marcišausko; Emilijai Ratkevič 2012 03 29 10 val. skl. 2075/5, gretimas sklypas kad. Nr. 4190/600:9 Bronislav Boroško. Prašom visus gretimų sklypų savininkus ir/ar paveldėtojus matavimo dieną dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB „Atspindys” darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28 500, e. paštas info@atspindys.lt. 927165
Kita
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO PRADŽIĄ. Informuojame, kad pradedamas rengti prekybos centro (8.3) Kareivių g. 11A, Vilniuje, statybos projektas. Sklypų Vilniuje, Kareivių g. 11A, detalusis planas patvirtintas 2009 09 23 Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 1-1218. Statinio projektavimo darbų pradžia 2012 m. kovo mėn., pabaiga – 2012 m. birželio mėn. Numatoma statinio statybos darbų pradžia – 2012 m. birželio mėn., pabaiga – 2012 m. gruodžio mėn. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus“, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius. Projekto vadovas architektas Dainius Čepurna, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas dainius@unitectus.lt. Su projektu galima susipažinti UAB „Unitectus“ patalpose, Lukiškių g. 3, Vilniuje, 5 aukšte, nuo balandžio 15 d. penktadieniais 9-10 val. Numatoma statyti prekybos centrą, užstatymo parametrai, vieta apibrėžti galiojančiame sklypų detaliajame plane. Numatomas statinys 1–2 aukštų, apie 3200 kv. m. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, jei Projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų. Ginčus šiais klausimais nagrinėja teismas. 927146
VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu naudoti ilgalaikio materialiojo turto pardavimą viešajame prekių aukcione. Parduodamas 2002 m. laidos automobilis KIA PREGIO, 1 vnt., pradinė pardavimo kaina 5000,00 Lt (penki tūkstančiai litų 00 ct). Aukcionas vyks 2012 m. balandžio 2 d. 9 val. Jeruzalės g. 53, Vilnius. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis aukcionas vyks 2012 m. balandžio 10 d. 9 val. tuo pačiu adresu. Dalyvių registracija ir turto apžiūra vyks nurodytu adresu 2012 m. kovo 28–30 dienomis nuo 8 iki 16 val. Atsakingas asmuo – direktoriaus pavaduotojas Elijus Kebleris, Jeruzalės g. 53, 08420 Vilnius, tel./faks. (8 5) 269 7455. Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma mokėjimo pavedimu per 3 darbo dienas nuo įvykusio aukciono dienos į sąskaitą LT347044060000321526 AB SEB banke. Dalyviams ir žiūrovams aukcionas nemokamas. 926147
KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Orai
Savaitės pabaiga Lietuvoje bus šilta. Šiandien vyraus debesuoti, su dulksnomis orai, įdienojus sušils iki 4–9 laipsnių šilumos. Rytoj orai bus sausesni, vietomis tvyros rūkas. Naktį temperatūra svyruos apie 0 laipsnių, dieną oras sušils iki 9–14 laipsnių.
Šiandien, kovo 16 d.
+5
+5
+6
Telšiai
Šiauliai
+6
Klaipėda
Panevėžys
+5
Utena
+5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.30 18.25 11.55 3.28 11.32
76-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 290 dienų. Saulė Žuvų ženkle.
+7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +17 Brazilija +26 Briuselis +17 Dublinas +8 Kairas +20 Keiptaunas +24 Kopenhaga +10
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+11 +15 –4 +6 +19 +9 +21 +17
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+16 +7 +17 +29 +4 +16 +12 +11
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+6
+1
–2
6
+4
+10
+5
+2
6
+6
+11
+8
+5
4
Šeštadienį
Sekmadienį
Knygnešio diena ros premijos laureatė Selma Lagerlöf. 1949 m. gimė kanadiečių aktorius Victoras Garberis. 1953 m. gimė prancūzų aktorė Isabelle Huppert. 1967 m. gimė amerikiečių aktorė Lauren Graham. 1976 m. gimė amerikiečių aktorius Paulas Schneideris. 1980 m. gimė ispanų krepšininkas Filipe Reyes’as.
prizas Šią savaitę laimėkite Zbigniewo Mentzelio knygą „Visos pasaulio kalbos“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 20 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Henrikas, Herbertas, Julijonas, Norvilė, Vaidotas, Gunaras, Abanas
Avinas (03 21–04 20). Tinkamas laikas apsvarstyti susidariusią situaciją. Bendrausite su autoritetingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien jums trūks laiko, nespėsite aprėpti tiek, kiek esate užsibrėžęs. Būkite atsargus sudarydamas sutartis, neskubėkite pasitikėti telefoninės rinkodaros specialistais. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms, o troškimai bus ignoruojami. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, su kurio bus itin sunku šiandien sutarti. Nepersistenkite kovodamas su juo, nes ne visus žmones galima ir reikia perauklėti. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, bet būkite dėmesingas ir jautrus aplinkiniams, kad netyčia neįskaudintumėte pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Šaulys (11 23–12 21). Labai sėkmingas laikas. Ieškokite naujų karjeros galimybių, naujų pažįstamų, keiskite namus ar butą ar bent pasikabinkite naujas užuolaidas. Tik pirma nuvalykite langus. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai susižavėsite naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė neaiškių minčių. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Vandenis (01 21–02 19). Būsite įvertintas kaip darbuotojas ir kaip kolega. Tik neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei protu ir galite būti lyderis. Žuvys (02 20–03 20). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvų ir parengti naujų planų.
Japonus kaip reik iant išgąsdino šalį su purtę net du žemės drebėjimai ir praneši mas apie mažą cunamį. 6,8 balo stiprumo drebėjimas supurtė šalies šiaurę. Po kelių valandų apie 6,1 balo žemės drebėjimas įvyko į rytus nuo Tokijo. Laimė, šį kartą, skirtingai nei prieš metus, stichija nebuvo nuožmi. Pirmojo drebėjimo židinys buvo 26,6 km gylyje Ramiojo vandenyno dug ne netoli šiaurinės Hokaido salos krantų. Japonijos seismologijos agentūra užfiksa vo 20 centimetrų aukščio cunamio bangą, o vietos pareigūnai paskelbė pajūrio gyventojų evak uaciją. Cunam is smogė keliose vietose Hokaido saloje ir Aomo rio prefektūroje.
DATOS (kovo 16 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+6
Vardai
horoskopai
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
1846 m. gimė visuomenės veikėjas, knygnešys, „Aušros“, „Varpo“ bendradarbis Jurgis Bielinis. 1937 m. mirė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras seras Josephas Austenas Chamberlainas. 1940 m. gimė kino režisierius Bernardo Bertolucci. 1940 m. mirė švedų rašytoja, Nobelio literatū-
Vilnius Alytus
4–7 m/s
Sukėlė nerimą
Rytas
+6
+5
6
7
8
9