lietuva
8p. Kitas savaitgalis valanda bus trumpesnis – vėl pereisime prie vasaros laiko.
ekonomika
9p.
Sezonas – naujas, o kaimo turizmo sodybų šeimininkų skundai – vis tie patys.
pasaulis
10p.
BALDŲ CENTRAS
„ANŪKĖLIS“
Sirijos vyriausybė laimi nelygioje kovoje prieš maištininkus ir veda šalį į naują – miglotą ir neapibrėžtą istorijos etapą.
ATNAUJINTA BALDŲ
EKSPOZICIJA Savanorių pr. 280, Kaunas Tel. 8 610 06 283
Šeštadienio
Kovo 17, 2012 Nr. 64 (19623) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Skandalingasis leidėjas užuovėjos ieško tarp avių Jei daugiau kaip prieš 20 metų Ja roslavas Banevičius būtų išgirdęs, kad įsikurs provincijoje ir dienas leis fermo je tarp avių, turbūt būtų tik nusijuokęs. O gal ir ne? Jo gyve nimas visada buvo pilnas akibrokštų.
Konkursą narstys prokurorai Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Teisėsaugininkai aiškinsis savival dybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus konkurso peripetijas. Įtarimų sukėlė, kad jo laimėtojas ir konkurso komisijos pirmininkas – partijos Tvarka ir teisingumas at stovai.
Kauno apygardos prokuratūra vakar gavo prašymą išsiaiškinti, ar renkant „Kapinių priežiūros“ direktorių ne buvo suklastoti dokumentai. Pasak tarybos nario Ryčio Šatkausko, įta riama, kad konkurso komisijai vado vavęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, parti jos Tvarka ir teisingumas narys Vy gaudas Molis pagelbėjo savo partijos kolegai Algirdui Verbickui laimėti konkursą.
2
Dienos citata „Kad būtų galima gyven ti visavertį gyvenimą, rei kia mylėti vieną šventąjį iš kiekvienos religijos“, –
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Amerikietiškieji kalneliai
Nuo laikraščio „Tremtinys“ – iki skandalingo leidinio „Europa“. Taip galima apibūdinti J.Banevi čiaus spektrą žurnalistikoje, į kurią buvo pasinėręs aktyviausiais, dau giausiai visuomenės reakcijų sukė lusiais savo gyvenimo metais. Nuo patriotinių mitingų, pri tariamai šaukiant jį apsupusiai miniai, – iki garbaus amžiaus aktyv isč ių, įaudr int ų erot in ių nuotraukų J.Banevičiaus leidi niuose ir skanduojančių: „Gėda! Šalin pornografiją!“ Tokia šio vy ro visuomeninio gyveni mo amplitudė.
4
sako prancūzų rašytojas Yasmina Khadra.
Žymės: J.Banevičius Lietuvoje labiausiai išgarsėjo skandalais ir bulvariniais leidiniais.
Tomo Raginos nuotr.
25p.
V.Mainelytė – vėl scenoje
17p.
2
šeštadienis, kovo 17, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
15
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,21
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
42
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Konkursą nars Praėjusią kadenciją A.Ver 1 bickas ėjo Kauno savival dybės administracijos direktoriaus
Suma: į moderniausią praktinio profesinio mokymo centrą Kaune investuota beveik 16 mln. litų.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Modernios dirbtuvės – ne tik studentams Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kaune vakar duris atvėrė pirma sis Lietuvoje modernus medie nos technologijų ir baldų gamy bos profesinio mokymo centras.
Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio teigimu, tai pirmas toks centras Lietuvoje, tačiau jų Lietuvoje ža dama įsteigti 42. Vyriausybė tam yra numačiusi apie 500 mln. litų. Šiuolaikiškai įrengtos dirbtuvės bus atviros visiems asmenims, no rintiems tobulinti ar įgyti staliaus, baldžiaus ir kitas panašias specia lybes. Kauno statybininkų ren gimo centras prieš trejus metus praradėjo įgyvendinti modernaus centro projektą.
pavaduotojo pareigas. „Įtarimų kilo, nes vienas kon kurso dalyvių pranešė turėjęs du kartus pasirašyti ant protokolo – abiejuose dokumentuose konkurso dalyvių vertinimo balai buvo skir tingi. Vadinasi, galėjo būti, kad, komisijai susumavus rezultatus ir laimėjus ne tam pretendentui, kurį protegavo V.Molis, buvo sukurptas naujas protokolais su galbūt pako reguotais vertinimo duomenimis“, – svarstė R.Šatkauskas.
„Šiame centre mokysis ne tik mūsų profesinės mokyklos auk lėtiniai, bet ir kitų mokymo įstai gų studentai. Taip pat kvalifika ciją čia galės kelti jau dirbantys specialistai ar užsiregistravusie ji Darbo biržoje“, – pasakojo pro jekto vadovė Aida Ilona Gružins kienė. „Centrui steigti buvo skir ta daug lėšų, bet jos greitai atsi pirks. Ne visi mūsų šalies darbda viai gali pasigirti tokia modernia technika, kurią nuo šiol turime mes“, – džiaugėsi Kauno staty bininkų rengimo centro direkto rius Stanislovas Janukaitis. Centre rekonstruota daugiau kaip 4 tūkst. kv. m ploto dirbtu vių patalpų, taip pat įsigyta dau giau kaip 100 įvairios įrangos apa ratų.
42
Palygino su buldozeriu
Konkurso rezultatus vienas daly vių apskundė Kauno apygardos ad ministraciniam teismui. „Tarybos posėdyje, kuriame buvo tvirtina mi konkurso rezultatai ir į „Kapinių priežiūros“ vadovo postą skiriamas A.Verbickas, siūlėme neskubėti ir pa laukti teismo išvadų, bet direktorius Tikėjimas: A.Verbickas tvirtino, kad
praktinio mokymo modernius centrus Lietuvoje žadama įrengti iki 2014 m. Medienos technologijų ir baldų gamybos praktinio mokymo dirb tuvių plėtra kainavo daugiau negu 8,2 mln. litų, o už įrangą sumokėta 7,7 mln. litų. Lėšos skirtos iš Euro pos Sąjungos struktūrinių fondų. Iki 2014-ųjų Lietuvoje bus įrengti 42 tokie mokymo centrai. Iš ES fondų tam numatoma skirti apie 340 mln. litų.
Vygaudas Molis:
Baigėsi sovietinės santvarkos laikai, kai buvo galima ką nors proteguoti.
buvo paskirtas buldozeriniu princi pu“, – pasakojo R.Šatkauskas. Jo teigimu, Tvarkos ir teisingu mo frakcija jau anksčiau spaudė ki tus valdančiosios koalicijos partne rius dėl to, kad „Kapinių priežiūrai“ vadovautų šios partijos žmogus. Ki tu atveju netgi grasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. „Darbo par tijos frakcija merui Andriui Kupčins kui dėl šio klausimo pasiūlė paramą, bet akivaizdu, kad miesto vadovas pasidavė spaudimui“, – atskleidė politikos užkulisius R.Šatkauskas. Jis taip pat stebėjosi, kad nauja kandidatūra buvo paskirta nelau kiant Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos, liudijančios apie neprie
3
šeštadienis, kovo 17, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
stys prokurorai Miesto valdžia smogė ir prekybininkams Vilija Žukaitytė Padidinę kainas už vaikų darže lius ir būrelius, automobilių sta tymą mieste, dabar Kauno val džia kirto prekybininkams.
konkursas, kuriame jis nugalėjo, esą buvo sklandus ir vyko aukštu lygiu. Antano Slavinsko nuotr.
kaištingą kandidato į vadovo postą reputaciją. Pavadino nesąmonėmis
R.Šatkausko išsakytus įtarimus V.Molis pavadino nesąmonėmis. „Baigėsi sovietinės santvarkos lai kai, kai buvo galima ką nors prote guoti. Kiti dalyviai, kurie pralai mėjo konkursą, sako buvę nustebę, kaip viskas sklandžiai praėjo“, – tvirtino V.Molis. Jis kategoriškai neigė, kad buvo klastojami duomenys. „Iš septynių konkurso dalyvių du neatėjo, todėl vieni komisijos nariai prie jų pavar džių žymėjo brūkšnį, o kiti parašė „neatėjo“. Norėdami stilistiškai su
vienodinti protokolus, viską perra šėme iš naujo, pakvietėme dalyvius dar kartą pasirašyti, o vertinimai li ko tokie patys“, – tikino V.Molis. Priminus, kad konkursą laimėjo jo partijos kolega, V.Molis atšovė, kad tai nieko nereiškia. „Nusiša linti dėl to tikrai nereikia, interesų konfliktas galėtų kilti, jei dalyvau tų giminės ar šeimos nariai“, – įsi tikinęs V.Molis. A.Verbickas komentuoti konkur so rezultatų nenorėjo. „Esu ūkio žmogus ir politinės intrigos manęs nedomina. Konkursas vyko sklan džiai, aukštu lygiu. Esu pasirengęs eiti naujas pareigas“, – tepasakė konkurso nugalėtojas.
„Vietoj keturių tarifų liks tik vie nas didesnis, taigi prekybinin kams padidės mokestis“, – pa tvirtino Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Palevičienė. Iki šiol Kauno mieste vieti nė rinkliava už leidimą prekiau ti ar teikti paslaugas viešose vie tose buvo diferencijuojama pagal miesto zonas ir metų mėnesius: kovo–spalio, lapkričio–vasa rio. Skirtingi tarifai buvo taiko mi prekybininkams, dirbantiems įvairiose miesto vietose. Ketvirtadienį miesto taryba pa keitė tvarką – įvestas vienos die nos ir mėnesio tarifas, panaikintas metinis. Be to, suvienodintas mo
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Šiemet su dukra dar nesimačiusi Laimutė Stankūnaitė nenori lan kytis Venckų namuose ir reika lauja rengti pasimatymus neutra lioje vietoje.
Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius vakar gavo L.Stankūnaitės raštą, kuriame rei kalaujama rengti pasimatymus su 8 metų dukra neutralioje aplinkoje. „Visada dirbome ta linkme. Ban dysime įgyvendinti šį prašymą, tik nežinome, ar pavyks“, – sakė J.Da bašinskienė. L.Stankūnaitė tvirtina, kad da bartinės mergaitės globėjos Ne ringos Venck ien ės nam uose esą nėra užt ikr in am a jos ir duk ters teis ė į privataus gyven im o aps aug ą. „Pabr ėž iu, kad ma no ir dukrel ės pokalb ių nuol a tos klausomasi, o man kalbantis su dukrele, jaučiamas nuolatinis N.Venckienės giminaičių kišima sis į mūsų pokalbius“, – tvirtina L.Stankūnaitė savo internetinia me puslapyje viešai paskelbtame pranešime. Kauno miesto ir rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai kovo pradžioje surengtame globos
peržiūros posėdyje vertino globė jus ir įtėvius konsultuojančios or ganizacijos GIMK ekspertų išvadas apie globos sąlygas, motinos ir vai ko ryšį. Viešai šios išvados nebu vo skelbtos. Redakcijos duomenimis, eks pertai konstatavo nutrūkusį moti nos ir dukros ryšį. To nepaneigė ir posėdyje dalyvavęs L.Stankūnai tės advokatas Gintaras Černiaus kas. „Ryšys nėra nutrūkęs, tik labai susilpnėjęs. Tai lėmė tam tikra ap linka. Mes taip pat turėjome pasta bų ekspertams, kurie neatsižvelgė
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
į kai kurias aplinkybes“, – aiškino advokatas. Vaiko teisių apsaugos specia listės posėdyje primygtinai siūlė L.Stankūnaitei atnaujinti pasima tymus su mergaite ir pačiai važiuo ti į Venckų namus. „Įvairių insti tucijų atstovai man nuolatos siūlo atvykti į N.Venckienės namus Gar liavoje ir ten bendrauti su savo vai ku. Nesutikdama su šiais siūlymais reikalauju, kad susitikimai vyktų neutralioje aplinkoje, kur niekas netrikdytų mano ir mano dukrelės bendravimo“, – rašo ji.
Laikotarpis: L.Stankūnaitė paskutinį kartą su dukra bendravo praė
jusių metų gruodį.
vieną dieną turės mokėti po 5 li tus, vadinasi, per metus susidarys tokia pati kaina, kaip ir prekiau jantiesiems Centre – 1 825 litai. Be to, išauga kaina tiems, kurie prekiauja iš automobilių ar jų prie kabų. Metinis mokestis dirban tiesiems Centre buvo 2 190 litų, o kitose vietose – 1 460 litų, atitin kamai 6 ir 4 litai per dieną. Įvedus naują tvarką, viena diena visiems prekiautojams kainuos 10 litų. Labiausiai ši nauja tvarka pa lies tuos, kurie prekiauja kios kuose (paviljonuose). Metinis ta rifas jiems anksčiau buvo 50 litų už 1 kv. m. Nuo šiol už tą patį plo tą reikės atseikėti po 10 litų per vieną dieną. Kauniečiai, kurie vykstant ren giniams prekiaudavo maisto pro duktais, teikdavo viešojo maiti nimo paslaugas, už vieną dieną turės mokėti po 30 litų – iki šiol mokėdavo 10–15 litų.
Pabrango: per šventes prekybininkams už leidimą teks mokėti ne 10–15, o 30 litų.
L.Stankūnaitė į Garliavą važiuoti nežada Saulius Tvirbutas
kestis visiems prekybininkams. Daliai prekiautojų šie pakeitimai skaudžiai kirs per kišenę, nes per metus jiems reikės mokėti dvigu bai daugiau. Anksčiau per metus kauniečiai, kurie prekiaudavo laikinosio se prekybos vietose Centre, Se namiestyje bei Zanavykų, Alaušo g., Vytauto pr., kovo–spalio mė nesiais mokėdavo 1 825 litus, t.y. po 5 litus per dieną. Šaltuoju me tų laiku ši suma būdavo mažesnė – 1 460 litų, arba 4 litai per dieną. Priėmus naują sprendimą, Cent re prekyba visus metus jiems da bar kainuos 1 825 litus, jokių nuo laidų nebebus. Kitose viešose miesto vietose prekybininkai mokėdavo nuo 730 iki 1 095 litų, priklausomai nuo mėnesio. Nesunku suskaičiuoti, kad už vienos dienos prekybą sa vivaldybei jie atseikėdavo 2–3 li tus. Dabar ir šie prekiautojai už
Tomo Raginos nuotr.
Ūkio banke – velykinė indėlių akcija
Ūkio banke jau prasidėjo velykinė indėlių akcija, kuri tęsis iki balandžio 30 d. Klientai, padėję terminuotąjį indėlį Ūkio banke, sulauks palūkanų ne tik už pradžioje įneštą sumą, bet ir už per mėnesį užaugusias palūkanas. Indėlį bus galima bet kuriuo metu papildyti bet kokio dydžio papildomais įnašais. „Pavasarį atgimstanti gamta ir artėjančios šv. Velykos – puiki proga taupyti ir uždirbti daugiau palūkanų. Dabar taupyti Ūkio banke ypač palankus metas – per akciją padėjus terminuotąjį indėlį, palūkanos mokamos ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo per mėnesį susikaupusių palūkanų“, – sakė Ūkio banko produktų plėtros departamento direktorė Balanda Bradulskienė. Taupymo galimybės Ūkio banke itin lanksčios ir patogios: minimali
terminuotojo indėlio suma – vos 200 litų arba 150 eurų, JAV dolerių ar svarų sterlingų. Padėti indėlį Ūkio banke galima atvykus į klientų aptarnavimo skyrių arba pasinaudojus elektroninės bankininkystės sistema Eta banku. Šiuo metu padėjus terminuotąjį indėlį litais, Ūkio banke galima gauti iki 3,9 proc., svarais sterlingų – iki 2,1 proc., eurais – iki 3,7 proc., JAV doleriais – iki 2,6 proc. metinių palūkanų. Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro beveik 60 padalinių visoje šalyje. Be to, Ūkio banko mokėjimo kortelės aptarnaujamos 270 bendrojo tinklo bankomatų ir 28-iuose Lietuvos pašto skyriuose. Užs. 924018
4
šeštadienis, kovo 17, 2012
iš arčiau
Skandalingasis leidėjas užuovėjos i Lietuvos politikoje jis irgi 1 paliko pėdsaką – kurda mas partijas, bandydamas kandi
datuoti į pačius aukščiausius po stus: ir Seimo nario, ir prezidento. Su teisėsauga J.Banevičius taip pat neblogai pažįstamas. Skanda lingiausia šios pažinties istorija ga lima vadinti 1998-uosius, kai jis ir „Europos“ laikraščiui kartu vado vavęs Povilas Gončaras buvo suim ti teismo salėje už žurnalisto Vido Mačiulio garbės ir orumo pažemi nimą. Paskutinis J.Banevičiaus ir tei sėsaugos santykių raundas pra sidėjo tada, kai jo pavardė buvo susieta su bandymu pasisavin ti europines lėšas. Šią beveik de šimtmetį Lietuvos teismuose klai džiojusią bylą ėmėsi peržiūrėti Europos Teismas. Tapo romiu ūkininku
Europos Teisme atsidūrus bylai dėl ES lėšų, jos baigties 75 metų J.Ba nevičius laukia, regis, išoriškai pačioje ramiausioje savo audringo gyvenimo stotelėje. Raseinių rajone, netoli Dubysos, iš tolo šviečia geltonai nudažy tos fermos. Nešinas jau užgesusia pypkute mus pasitinka jų šeimi ninkas. Dabar J.Banevičius – ūki ninkas, turintis apie 1 000 avių bandą. „Čia viskas susiję su avimis. Ruošiuosi steigti avių muziejų“, – nusišypso avių ūkio šeimininkas. Teritorijoje aplink fermą – daugy bė medžio skulptūrų. Fermą juosianti tvora išdabinta stiklo dirbiniais. Pagrindinis visų kūrinių akcentas – avys. Mediniai suoleliai teritorijoje taip pat deko ruoti avių skulptūromis. Romios avys, aplink supantys laukai – didžiulis kontrastas ver petams, kurie apie J.Banevičių sū kuriavo prieš porą dešimtmečių – tada, kai jis leido dar gana kon servatyvią visuomenę šokiravusius leidinius „Dvidešimt centų“, „Pro rakto skylutę“, „Vakaro skaitiniai“. Jų bulvarinis turinys mirgėjo politi kų kritika, intymiomis istorijomis, pikantiškais patarimais ir ne ma žiau pikantiškomis nuotraukomis. „Bet mes išleidome ir 200 kny gų“, – pabrėžė J.Banevičius.
Puošyba: ūkyje Raseinių rajone gausu avis simbolizuojančių akcentų, medžio skulptūrų, įvairių dekoratyvinių puošmenų.
Jaroslavas Banevičius:
Gyvenu su gyvuliukais. Gerai gyvenu, gyvuliukai niekada neišduos. Ūkis: J.Banevičius tikina, kad avys yra nereiklūs ir labai meilūs gyvuliai.
Negali susitaikyti
Ar išorinė ramybė J.Banevičiaus avių ūkyje – neapgaulinga? Juk bū tent dėl šio ūkio jam iškelta byla ir skandalingasis leidėjas, šįkart jau kaip ūkininkas, buvo dar kartą nu teistas. Šis teistumas J.Banevičiui neduoda ramybės. Jis nuteistas už pasikėsinimą su kčiaujant gauti ES SAPARD para mos lėšų. Negana to, J.Banevičius kaltinamas, kad šiam tikslui pa siekti subūrė organizuotą trijų as menų grupę ir vadovavo jos nusi kalstamai veiklai. J.Banevičius su tuo sakosi nieka da nesusitaikysiantis. Kaltinimus jis vadina melagingais, absurdiš kais, sufabrikuotais. „Per visus tuos metus tiriant bylą, per teisminius nagrinėjimus visų pakopų teismuose, per vi są šmeižikišką laikotarpį niekas neatvažiavo patikrinti šios fermos. Niekam nerūpėjo net įsitikinti, ar ji egzistuoja“, – tarė avių ūkio šei mininkas.
„Ekspertizės darytos remiantis tik neaiškiomis nuotraukomis“, – paaiškino J.Banevičius. Įkūrė dukros vardu
J.Banevičius ūkininkauti pradė jo 2002-aisiais. „Tėvo palikimas buvo 60 ha žemės. Brolis ir sesuo savo dalis perleido man, dar nusi pirkau 80 ha ir 200 avių“, – tokia, pasak J.Banevičiaus, buvo jo ūkio pradžia. Ramybė truko neilgai. Avių ūkį Raseinių rajone, Tveri joniškių kaime, J.Banevičius įkū rė savo dukros Ilonos Vidrinskie nės vardu. Vyras neslėpė, kad taip sumanęs dėl galimybės pretenduo ti į ES paramą. „Aš jau buvau per senas ir nega lėjau pretenduoti į paramą. Dukrai dar nebuvo 40 metų ir ji atitiko ke liamus reikalavimus“, – paaiškino J.Banevičius. Jis užtikrino, kad visą darbą or ganizavo, į avininkystės peripetijas
gilinosi, finansus tvarkė ir iki šiol tvarko jis pats. Šis tėvo ir dukros sprendimas užtraukė baudžiamąją atsako mybę ne tik J.Banevičiui. Duk rai baudžiamojoje byloje pareikš ti panašūs kaltinimai kaip ir tėvui – pasikėsinimas neteisėtai pasi savinti paramos lėšas ir grąžintą PVM mokestį. Segtuvuose – kaltinimai
„Nieko nepasisavinau, – kalbėjo J.Banevičius. – Patys pažiūrėkite, yra ir ūkis, ir avys.“ „Atrodo, kad siekiau tik pasi savinti ir nieko nedariau, bet juk ferma yra! – neslėpė nuoskaudos J.Banevičius. – Žemės ūkio mi nistras Kazys Starkevičius apdo vanojo mus garbės raštu kaip per spektyvų ekologinį ūkį.“ Jis bedė pirštu į dokumentus di džiuliuose segtuvuose, kuriuose – prokurorų surašyti kaltinimai dėl
fermos rekonstrukcijos. Bylą ty rę pareigūnai dėstė, kad fermą re konstravusi firma vykdė darbus, tačiau realiai J.Banevičius jiems už atliktus darbus nemokėjo, nes ne turėjo pinigų. Byloje aiškinama, kad atliktų darbų vertė nesiekė 400 tūkst. li tų. Tokią sumą apskaičiavo proku rorų užsakyti ekspertai. J.Banevičiaus iniciatyva atlik tos pakartotinės ekspertizės. Ta da jau nurodyta, kad darbų buvo atlikta daugiau nei už 2 mln. litų. To kaltinamiesiems išteisinti ne pakako. Milijonas po sofa
„Aš turėjau pinigų“, – į krūtinę mušėsi J.Banevičius. Tais laikais, kai vadovavo leidinių koncernui, jis tikino sukęs ne vieną pelningą verslą. „Mes, skirtingai nei dauge lis, medieną vežėme ne iš Lietuvos, o iš Rusijos. Ir perpardavinėjome“,
– pinigų kilmę aiškino dabartinis ūkininkas. Vienas pikantiškiausių momen tų byloje buvo epizodas apie pini gų perdavimą fermos rekonstruk ciją vykdžiusios firmos vadovui. J.Banevičius iki dabar laikosi tos pačios versijos: buvo jau darbo die nos pabaiga, kai jis atvyko į staty bos firmą ir padavė daugiau nei milijoną litų už atliktus darbus juos atlikusios bendrovės direktoriui. „Jis išrašė kasos pajamų orderį ir tą milijoną paslėpė po sofa“, – pa sakojo J.Banevičius. „Buvo pasi baigusi darbo diena, kur žmogus tą milijoną turėjo dėti?“ – nieko stebėtino neįžvelgė jis. Neturėjo kuo šerti
Matant, kaip greitai keičiasi buvu sio skandalingo leidėjo emocijos, kaip greitai jis susijaudina, galima spėti, kad bylinėjimasis sveikatos J.Banevičiui nepridėjo.
5
šeštadienis, kovo 17, 2012
iš arčiau kaunodiena.lt/naujienos
ieško tarp avių
Vaikas gauna namuką, į kurį at skrenda vabalų, druge lių. Vai kas juos stebi, rū pina si. Taip užauga geresnis.
Kelionė per teismus Tyrėjai išaiškino tokį nusikalsta
mos veikos mechanizmą: J.Bane vičius savo lėšomis įsteigė avių fer mą. Siekė avių ūkį išplėsti iki šiuo laikinio ir produktyvaus, tačiau tam trūko pinigų. Kad gautų SAPARD ir Valstybės
paramą, jis turėjo investuoti pusę savo pinigų. J.Banevičius pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką ir finansinius dokumen tus dėl paramos. Tyrėjų teigimu, faktiniai rekonst
rukcijos darbai fermoje vyko, ta čiau atsiskaitoma už atliktus dar bus nebuvo, nes J.Banevičius ne turėjo reikiamų lėšų. Jis viską pla navo į priekį, tikėdamasis gauti pa ramą ir tada atsiskaityti su darbus vykdžiusia bendrove. Tokie veiksmai traktuojami kaip
dokumentų klastojimas. Kaltina mojoje išvadoje buvo teigiama, kad suklastoti 33 dokumentai.
Kontrastas: su savo namais atsisveikinę vyrai kala namelius paukščiams.
Lietuvos kalinių inkilai žavi išrankius europiečius Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Kauno miesto apylinkės teismo
Tomo Raginos nuotr.
sprendimu J.Banevičius pripažin tas kaltu siekiant sukčiavimo bū du pasisavinti didelės vertės tur tą. Šį sprendimą jis skundė Kauno apygardos teismui, vėliau – Lietu vos Auščiausiajam Teismui. Galiau siai kreipėsi į Europos Teismą.
Europos gyvūnų mylėtojas, nu sipirkęs iš Lietuvos atvežtą inki lą, namelį šikšnosparniams ar šė ryklą voverėms, rankose meiliai varto medžio dirbinį, pagamintą pavojingo visuomenei nusikaltė lio, dienas leidžiančio Lukiškių kalėjime.
Europos Teismo atsakymas J.Ba
nevičių nudžiugino: „Teismas pagal pateiktą medžiagą išnagrinės Jūsų bylą kaip įmanoma greičiau.“
avių per metus nuperka, apie 150 parduoda mėsai. „Šiandien kerpame vilną. Vaiz delis gal ne pats gražiausias“, – apgail estavo J.Ban ev ič ius. Per metus ūkis parduoda apie penkias tonas vilnos. Gyvena fermoje
Teminiai: drožiniai – su mintimi.
Pasakojant, kaip nugaišo 300 avių, jo akyse sublizgo ašaros. „Areštavo mūsų sąskaitas. Ne turėjome kuo šerti avių“, – nuti lo J.Banevičius. Dėl finansinio ne pritekliaus buvo išjungta elektra, sutriko vandens tiekimas gyvu liams.
Nepatogus buvau daug kam. Tai ir su sidorojo. Dabar J.Banevičiaus savo fermo je skaičiuoja apie 1 000 avių. Kas met būrys pasipildo maždaug 500 jauniklių. Per ūkininkavimo me tus vyras atsirinko tinkamas rū šis – vokiečių juodgalves, preko sus ir kitas. J.Banevičiaus fermoje pakanka penkių darbininkų. Maždaug 300
„Viskas čia daroma iš pinigų, ku riuos duoda ūkininkavimas. Ren giu skulptorių simpoziumus. Jie palieka savo medžio skulptūras. Ir pats imu kaltelį, drožiu“, – pasa kojo naują pomėgį atradęs skanda lingasis leidėjas. J.Banevičius iki šiol įsitikinęs, kad SAPARD lėšų pasisavinimo byla jam buvo sufabrikuota. „Ne patogus buvau daug kam. Tai ir susidorojo“, – savo versiją dėstė J.Banevičius. Sudoroti žmogų, įsikibus įsta tymo raidės, pasak jo, Lietuvoje nesunku: „Padovanojau tris avi nukus vaikams, netekusiems tė vų, tai nubaudė 500 litų baudą už nepakankamai sutvarkytus doku mentus.“ Fermoje įsirengęs erdvų kamba rį vyras, kitados vadintas Lietuvos bulvarinės žiniasklaidos magnatu, čia ir gyvena. „Nepasistačiau prabangių namų, neprisipirkau automobilių kaip ki ti, gavusieji ES paramą. Gyvenu su gyvuliukais. Gerai gyvenu, gyvu liukai niekada neišduos“, – tarė Europos Teismo sprendimo lau kiantis J.Banevičius.
Simono Švitros nuotr.
Prabilo kaip pedagogas
Įkalintajam Aidui K., Lukiškė se leidžiančiam beveik 20 me tų, darbas – tikras išsigelbėjimas, galimybė būti gryname ore, o ne sėdėti kameroje. Jis dažo inkilų, vabzdžių namelių, avilių, triuši džių stogus ir krauna juos į dėžes. Ši produkcija iš Lukiškių iške liauja į Vakarų Europą: Olandiją, Angliją, Prancūziją. „Štai vabzdžių namelis. Žmonės turi savo sodybas, pievas, sodus. Ir štai vaikas gauna tokį namuką, į kurį atskrenda įvairių vabalų, dru gelių. Vaikas juos stebi, rūpinasi. Taip užauga geresnis“, – kaip tik ras pedagogas aiškino Aidas. Vyras nuteistas už sunkius nu sikaltimus. Dar penki per žur nalistų viešnagę Lukiškėse trūsę pakuotojai-dažytojai įkalinimo įstaigoje taip pat atsidūrė ne be reikalo. „Ne už uogienę sėdim“, – pajuokavo inkilus į dėžes krau nantis kalinys. Iš viso inkilus, lesyklėles, na melius vabzdžiams gamina 35 Lu kiškių nuteistieji.
„Būtinai parašykite, kad čia – mažesni nusikaltėliai negu Seime. Gal todėl ir mažiau uždirbame, nors gaminame dvasių gaudyk les“, – rodydamas į bičių spie čiams gaudyti skirtas dėžes juo kėsi Juozas. Siūlo darbo vietą
Stebint besidarbuojančius kali nius ima atrodyti, kad esi įpras toje medžio apdirbimo įmonėje. Žmonės juokauja, atvirai bend rauja. Atrodytų, puikios darbo sąlygos ir puiki darbo vieta ne tik kaliniui, bet ir kiekvienam laisvė je esančiam bedarbiui. Kokia gyvenimo kasdienybė pa slėpta nuo žurnalistų akių, gali ma tik numanyti. Juozas juokavo, kad tą pačią akimirką bet kuriam norinčiajam sutiktų užleisti savo darbo vietą. „Įdėkite skelbimą laikrašty je: sąlygos geros, šildomos patal pos, laiku mokamas atlyginimas“, – reklamavo savo darbovietę kau nietis. Kai kurie iš 35 Lukiškių ce cho inkilų kalėjų įkalinti iki gy vos galvos. Kur atostogauti?
Kalinių darbus koordinuojantis meistras Raimondas įsitikinęs, kad to, ką daro kaliniai, jokiai ki tai įmonei Lietuvoje daryti neap
simokėtų. Bent keturios įmonės, bandžiusios eksportuoti panašią produkciją į užsienį, bankrutavo. Išsilaikė tik kalinių darbu pagrįs tas verslas. „Iš viso yra per 100 skirtin gų modelių gaminių. Pavyzdžiui, vabzdžių namukas į Olandiją iš keliauja už 8 eurus. Jis privalo tu rėti sertifikatą, kad medis, iš ku rio pagamintas šis namukas, buvo nukirstas, o jo vietoje tuoj pat pa sodintas kitas medis. Lietuvoje tokio sertifik ato niekas nereika lautų, o štai ten reikia“, – pasa kojo kalinių cecho gamybos baro meistras. „Kažkada čia taip pat vyko me džio apdirbimo darbai, tik gami niai primityvesni buvo: langinės, langų rėmai. Dabar jau kas kita – rimti brėžiniai, turi dirbti tik rai įgudusios rankos. Kalėjimas iki gyvos galvos yra lyg garantija, kad geras darbininkas neišeis iš dar bo“, – dėstė meistras. Visiems darbuotojams, nesvar bu, kad jie kaliniai, pagal darbo kodeksą priklauso atostogos – 28 kalendorinės dienos per metus. Nė vienas iš vyrų, kalančių inki lus, jomis pasinaudoti neskuba. „Aš turiu kokius aštuonis mė nesius atostogų sukaupęs, bet kas man iš jų? Sugrįžti į kamerą? Ge riau ne, man čia darbas kaip ato stogos“, – nusišypsojo Juozas.
Pakeitė darbo profil į
„Būtinai užeikite, noriu viena ci tatą pasakyti“, – iš dirbtuvių, kuriose gaminami inkilai Vakarų Europos paukščiams, žurnalis tus šaukė linksmo veido kaunie tis, prisistatęs Juozu. Kaun ieč iui Juoz ui Luk išk ė se teks kalėti iki gyvos galvos. Staliumi jis tapo prieš aštuone rius metus. Laisvėje Juozas dir bo elektriku, o atsidūręs už gro tų ėmė pagal brėžinius gaminti inkilus, triušides, vabzdžių na mukus.
Privilegija: cecho gamybos bare atsiduria tik geru elgesiu pasižy
mėję kaliniai.
6
šeštADIENIS, kovo 17, 2012
savaitė
Grįžimo į Minską data – neaiški
Kitoks žvilgsnis
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kultūrinės jungtys
Poetas Kęstutis Navakas
K
o čia tas Napoleonas jau kel int ą kart ą per Nemuną kelsis iš Su valk ij os pus ės? Ka daise jau kėlėsi, dar kėlėsi, vėl kelsis, žvejus gąsdins, gulbių ne lesins. Na, tiesą sakant, žinodami, kad šioje pusėje jiems padėta ket virtis mil ijono, čion turbūt persi keltų ir visa Suvalk ija. Bet protin ga būt ų tą kėl imąsi paankst in ti ir sujungt i su Poez ijos pavasa riu. Būt ų sutaupyta lėšų. O jeig u abu dar būt ų gal ima paankst in ti (anksti keltis sveika) ir sujung ti su Kaz imiero muge, tų lėšų bū tų dar daugiau sutaupyta, nes Na
Būtina sujungti visus miesto teatrus toje vie noje scenoje ir prijungti tą sceną aišku prie ko – prie Napoleono kėlimo si, Kazimiero mugės ir Poezijos pavasario.
poleono armijos nereiktų maitin ti – pasiimtų, ką nori, ir patys pa valgytų. O poetams irg i nereikė tų lakstyt i ir ieškot i, kam čia pa skaičius, – kam norėtų, tam ir pa skaitytų. Viską, be abejo, filmuot ų Kauno kino stud ija, tad ir ją čia reikėt ų prijungti. Nufilmuotus kadrus ga lėtų panaudoti „studijos statoma me aukščiausio lyg io filme“ (anot vieno labai labai gero užs ako mojo straipsn io). Juk tok ios ma suotės! Kas, kad ne visai tos epo chos, labai čia tie dvidešimt kel i filmą žiūrėsiantys žiūrovai išma no istor iją. Be abejo, viską reik ia sujungt i su „Romuva“, kur, anot to pat ies užs akomojo straips nio, „galėt ų pasirodyt i visi mies
L
ietuvos ambasadorius Balta rusijoje Edminas Bagdonas šiuo metu yra Vilniuje. Jis, kaip ir likusių ES šalių dip lomatiniai atstovai Minske, kovo pra džioje atšauktas konsultacijų. Ir kol kas nežinia, kada grįš į Baltarusiją. Pasak Lietuvos užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus, toks ES valstybių žingsnis yra aiškus ženklas Minskui, kad nebus taiksto masi su žmogaus teisių pažeidimais.
to teatrai“. Žinoma, galėtų pasiro dyti, ko čia dabar pakampėse sle piasi, gal girtauja? Ir geriausia, kad visi pasirodyt ų vienu met u. Tai būt ų žmon ių scenoje! Neabejo tinai būtina sujungti visus mies to teatr us toje vienoje scenoje ir prijungt i tą sceną aišk u prie ko – prie Napoleono kėl imosi, Kaz i miero mugės ir Poezijos pavasa rio. Viską, žinoma, filmuotų Kau no kino studija, nes kamera jiems jau nupirkta, būtų sutaupyta lėšų, o filmuoti jie vis tiek kažką turi. Kai Napoleono armija pavalgytų, poetai paskaitytų, o teatrai pasi rodyt ų, jie veik iausiai norėt ų ir pasišokt i. O su kuo jiems šokt i? Tad čia reikėt ų prijungt i Bir utės Letukaitės šok io teatrą, o tam at vejui, jei norėtų ne šokti, bet dai nuoti – dar ir Petro Bingelio cho rą. Vien i linksmai sau šokt ų, kit i gražiai dainuotų (na, gal išskyrus pantomimos art istus), Kauno ki no studija viską filmuotų ir būtų sutaupyta lėšų. Viskam groti galėtų Kauno simfo ninis orkestras, sujungtas su an sambliu „Ainiai“ ir Kauno zonos lopšelių-darželių jaunaisiais sku dutininkais. Taip būtų sutaupyta daug lėšų, kurių kultūrai mieste skiriama ne mažiau nei Varnių til to deformacinių siūlių remontui, o tai, žinokit, labai pakankamai. Ties a, kai baigt ųs i Kauno ki no stud ijos kameros bater ijos, o įamž int i viską vis tiek reikėt ų, nes jungtume juk amž iams, tada galėtų ateiti Dailinink ų sąjungos Kauno skyrius su molbertais, vis ką nutapyt i ir pakabint i, kad ge rai žmonėms matytųsi ir puoštų gimtąjį miestą. Tad ir tuos visus dail in ink us reik ia prijungt i, kad viską nutapę neišsivaikščiot ų, o pultų šokti arba dainuoti. Nuo šių kruopšč iai apgalvot ų veiksmų mieste atsilaisvintų be galė direktor ių ir buhalter ių, ap švietėjų ir valytojų. Jų tiems su jungtiems kolektyvams neberei kėt ų, tad jie visi galėt ų papildyt i Kauno sav ivaldybės Kult ūros ir meno tarybą, kur i dabar stokoja fiz in io, dvasin io ir buhalter in io svor io, todėl į jos nuomonę kai kurie valdininkai nepelnytai neį siklauso. Tuomet, be abejo, jau vi si įsik lausytų, kultūros administ rav imas tapt ų opt imalus ir būt ų sutaupyta lėšų.
informacija:
302 250
– Kodėl ES nusprendė atšaukti savo ambasadorius iš Minsko? – Vasario 28 d. ES Taryba nusprendė į asmenų, kuriems taikomos ribojamo sios priemonės, – draudimas atvykti į ES teritoriją ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas, – sąrašą papildo mai įtraukti 21 Baltarusijos asmenį. Daugiausia tai yra teisėjai, nuteisę žmones, dalyvavusius taikiose pilie tinės visuomenės akcijose. Baltarusijos valdžia į šį žingsnį reagavo atšaukdama konsultacijų sa vo ambasadorių prie ES ir ambasado rių Lenkijoje. Negana to, Baltarusija „pasiūlė“ Minske tuo metu rezidavu siai ES delegacijos vadovei ir Lenkijos ambasadoriui taip pat išvykti konsul tacijų į Briuselį ir Varšuvą. ES ir Lenkijai nusprendus atšaukti savo ambasadorius konsultacijų, ki tos ES valstybės, rodydamos solida rumą, taip pat atšaukė savo diploma tinių atstovybių vadovus iš Minsko. – Ar tai reiškia, kad dabar Lietu vos ambasada Minske uždaryta? – Ambasadorius E.Bagdonas šiuo me tu yra Vilniuje, dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Ambasadai Minske va dovauja ir Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio Baltarusijoje funkcijas at lieka Jonas Daniliauskas, ambasados ministras patarėjas. Tad ambasada neuždaryta, atlieka savo funkcijas. – Argi tokiais veiksmais kaip am basadorių atšaukimas gali būti prisidėta prie demokratijos stip rinimo Baltarusijoje? – Šis žingsnis yra labai aiškus ES sig nalas Baltarusijos valdžiai, kad ES buvo ir yra principinga dėl pamatinių žmogaus teisių ir laisvių. Tai yra soli darumo išraiška ir su Baltarusijos pi lietine visuomene – parodoma, kad, represijoms Baltarusijoje toliau stip rėjant, ES atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Pozicija: anot E.Ignatavičiaus, Lietuva privalo laikytis bendros ES politi
kos Baltarusijos atžvilgiu, todėl, kaip ir kitos ES valstybės, atšaukė savo ambasadorių iš Minsko. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
bėms yra svarbiausias mūsų intere sas ir didžiausia nauda. Šiuo atveju mes kalbame ne apie vieną ar kitą pa vienį veiksmą, o apie bendrą ES už sienio politiką, kurią mes patys for muojame ir įgyvendiname. Šiandien mes solidarizavomės su Europos Ko misija ir Lenkija, o rytoj tokios para mos ir solidarumo gali prireikti mums patiems.
tuvos eksporto apimtis augo 27 proc., iki 3,61 mlrd. litų (7 vieta), o impor tas iš Baltarusijos didėjo net 85 proc. ir pasiekė 1,91 mlrd. litų (10 vieta). Prekybos balansas buvo teigia mas – 1,69 mlrd. litų. Taip pat didė jo per Lietuvos teritoriją pervežamų baltarusiškų krovinių kiekis. Tikimės, kad panašiai bus ir šiais metais – tai abiejų šalių interesas.
Atominės elektrinės Baltarusijoje klausi mas nuolat keliamas visuose mūsų susiti kimuose.
– Kada ir kokiomis sąlygomis am basadoriai gali grįžti į Minską? – Sunku pasakyti. Dėl ambasadorių grįžimo spręsime bendrai su ES par tneriais.
ES yra galinga ir efektyvi tik veik dama kartu. Pavieniai veiksmai gal ir gali atnešti kokios nors trumpa laikės naudos, bet ne ilgalaikių rezul tatų. Tik stabili, demokratiška erdvė ES kaimynystėje gali suteikti Lietuvai saugumo jausmą ir atverti naujų ga limybių bendradarbiauti.
– Kodėl Lietuvai naudinga prisi dėti prie šio ES demaršo? – Perfrazuojant vieną šiuolaikinį vokiečių filosofą, būtų galima atsa kyti, kad pagarba esminėms verty
– Ar šis diplomatinis politinis žingsnis gali kaip nors paveikti dvišalius Lietuvos ir Baltarusi jos ekonominius santykius? – Ambasada toliau tęsia numatytą veiklą rezidavimo šalyje, taip pat at stovauja ekonominiams interesams. Ekonominiai santykiai turi savo logi ką ir dinamiką, ir ne visada jie atkar toja politinių procesų kreivę. Praėjusių metų Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimtis tai patvirtina: prekybos apy varta siekė 5,53 mlrd. litų (7 vieta Lie tuvos prekybos partnerių sąraše). Lie
302 230
242
Platinimo tarnyba: 302
Prenumeratos skyrius: 302
– Kokios turimos žinios apie atomi nės elektrinės Astrave projektą? – Kiekviena šalis turi teisę plėtoti branduolinę energetiką, tačiau turi tai daryti atsakingai. Klaidos ir skubėji mas branduolinės energetikos srityje kainuoja labai brangiai. Tai yra paty rusi ir pati Baltarusija per Černoby lio katastrofą. Deja, tai, ką šiuo metu daro Baltarusija, yra skuboti ir neat sakingi žingsniai. Įvairūs pranešimai viešojoje erdvėje, užuot pateikus aiš kius ir oficialius atsakymus į esminius klausimus, viešai deklaruojami planai jau 2012 m. birželį pradėti žemės dar bus statybų aikštelėje nepabaigus bū tinų poveikio aplinkai vertinimo pro cedūrų su Lietuva ne tik pažeidžia Baltarusijos prisiimtus tarptauti nius įsipareigojimus, bet ir priešta rauja šios srities tarptautinei prakti kai bei elementariems branduolinės saugos principams. Atominės elekt rinės Baltarusijoje klausimas nuolat keliamas visuose mūsų susitikimuose, branduolinė sauga mūsų kaimynystė je tapo bendru ES rūpesčiu.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė – Sveikata: Marijana Jasaitienė – Laima Žemulienė – Ratai: Violeta Juodelienė –
302 265 302 263 (8 5) 219 1374 302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 720.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, kovo 17, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Puotavo už politikės pinigus Viln iaus pol ic ij os par eig ū nai Naujojoje Vilnioje anksty vą ketvirtadienio rytą surengė slaptą operaciją ir sulaikė ankš čiau penkiolika kartų teistą A.S., gimusį 1957 m. Jis įtariamas ap vogęs Lietuvos liaudies partijos pirmininkę, ekspremjerę Kazi mirą Prunskienę.
Politikė apvogta sausio 24 d. apie 15 val. Vilniuje, K.Stulgins kio gatvėje. Tuomet į Lietuvos liaudies partijos patalpas užėjo nepa žįstamas asmuo, ten buvusiems darbuotojams jis paaiškino, kad atėjo pas partijos pirmininkę K.Prunskienę. Kadangi tuo me tu partijos pirmininkės nebuvo, jam liepta palaukti. A.S., likęs vienas patalpose, pasinaudojo situacija ir iš gu linčios ant stalo rankinės pa grobė piniginę su pinigais. Pirminiais duomenimis, jo je buvo apie 30 tūkst. litų. Pas kui vyras skubiai pasišalino iš patalpų. Padaręs nusikaltimą įtaria masis daugiau nei mėnesį gyve no viename iš Vilniaus viešbu čių, pinigus leido narkotikams, naudojo savo reikmėms, dalijo pažįstamiems. Tuo met u ekspremjer ės K.Prunskienės sveikatos būklė po patirto insulto sparčiai ge rėja. Pol it ik ė, pas tar ąj ą savai tę bendravusi vien ženklais ir gestais, jau gali ir kalbėti. Tai portalui diena.lt patvirti no K.Prunskienės duktė Rasa Vaitkienė. „Iš tiesų – viskas tik gerėja. Prieš savaitę situacija stabiliza vosi, o dabar, galima sakyti, po mažą žingsnelį judame į priekį ir labai tuo džiaugiamės. Ma nau, tik laiko klausimas, kada profesorė pasveiks“, – penkta dienį portalą informavo R.Vait kienė. K.Prunskienės dukra pasako jo, kad su mama mėgino ir pa dainuoti: „Kalbamės iš tiesų jau. Galiu pasidžiaugti: dainuo jame lietuvių liaudies dainas ir netgi sugiedojome Lietuvos himną.“ Politikė vaikščioti dar nega li, tačiau, kaip R.Vaitkienę in formavo gydytojai, situacija vis gerėja. „Manome, kad čia tik lai ko klausimas. Manau, kad vi sos tos funkcijos gana greitai galėtų sugrįžti. Vaikščioti ma ma kol kas dar negali, tai daryti dar per anksti“, – sakė R.Vait kienė. Nepriklausomybės Akto sig natarę insultas ištiko vasario 26 d. Jai buvo atlikta sudėtinga kaukolės operacija, nes nuo in sulto smegenys buvo ėmusios tinti. Kurį laiką K.Prunskienė bu vo praradusi sąmonę – ją atga vo kovo 6 d. K.Prunskienę gydo Vilniaus medikai. KD, BNS inf.
Penktadienį vy kusį konkursą į Fi nansinių nusikalti mų tyrimo tarny bos (FNTT) direk toriaus pareigas lai mėjo Kęstutis Juce vičius. Toks spren dimas valdančiojo je koalicijoje sukėlė nemenką šurmulį. Viražai: R.Palaitis iš Vyriausybės nesitraukia ir sprendimus priima kitiems Ministrų kabineto nariams už
akių.
Akibrokštas Vyriausybei Dalyvavo ne pirmą kartą
Apie tai, kad konkursą FNTT va dovo pareigoms laimėjo K.Jucevi čius, BNS pranešė vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pata rėja Ramunė Hazir. K.Jucevičius šiuo metu yra FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vir šininkas. Naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti artimiausiu metu. Konkurse į FNTT direktoriaus pareigas K.Jucevičius dalyvavo nebe pirmą kartą. Jis tarp kandidatų buvo ir 2010 m., kai konkursą laimėjo Vi talijus Gailius. BNS žiniomis, tuo met K.Jucevičius liko antras. „Apgailėtinas sprendimas“
Premjeras Andrius Kubilius įvyku sį konkursą į FNTT vadovo parei gas pavadino apgailėtinu ir netei singu sprendimu. „Šis sprendimas yra apgailėtinas ir moraliai neteisingas. Vidaus rei kalų ministras neįvykdė nutarimo, už kurį pats balsavo Vyriausybė je. To būtų buvę galima išvengti, jei R.Palaitis būtų buvęs atleistas, kaip buvo siūloma“, – BNS penktadienį
premjero poziciją perdavė jo pata rėjas Virgis Valentinavičius. „Toks veiksmas tik dar labiau gi lina ir taip jau atsivėrusią bedugnę tarp koalicijos partnerių“, – sakė Li beralų sąjūdžio pirmininkas susisie kimo ministras Eligijus Masiulis. „Nenormalus ministras“
Valdančiųjų konservatorių frak cijos Seime seniūnas Jurgis Raz ma teigė, kad FNTT vadovo kon kursas – vidaus reikalų ministro R.Palaičio akibrokštas visai Vy riausybei. „Kol turime nenormalų vidaus reikalų ministrą, matyt, iš da lies jau nebestebina, kad kiekvie ną akimirką galime tikėtis nelogiš kų veiksmų. Kad ir kaip vertintume savo santykius su liberalcentris tais, šiuo atveju ministras padarė akibrokštą visai Vyriausybei, nes jis daro priešingą sprendimą, nei vienbalsiai sutarta trečiadienio Vyriausybės pasitarime. Norma liai neįsivaizduojama, kad Vyriau sybės narys taip galėtų elgtis“, – BNS penktadienį sakė J.Razma. Vieno konservatorių vadovų tei
gimu, po šio sprendimo akivaizdu, kad „Liberalų ir centro sąjunga pa gal veiksmus ir kalbas jau nebėra koalicijoje“. „Ta teorinė tikimybė, kad dar ga li išlikti tokia koalicija ir koalicijos sutartis, vis labiau artėja prie nu lio“, – kalbėjo Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas. Anot jo, galuti niai sprendimai dėl Permainų koa licijos ateities bus priimti po po kalbių savaitgalį ir jau pirmadienį tikimasi visuomenei paskelbti aiš kų rezultatą. Sukels teisinių bėdų
Teisingumo ministras Remigi jus Šimašius BNS sakė, kad naujo FNTT vadovo išrinkimas gali kel ti teisinių sunkumų pertvarkant šią instituciją. „Spėju, kad konkursas sureng tas visiškai teisėtai, tačiau klau simas, ar teisingai ir ar sprendžia kokias nors problemas, ar jas ku ria, yra visiškai atskiras. Galiu pa sakyti, kad, nekalbant apie politi nės situacijos aštrinimą, akivaizdu, jog šis konkursas toliau didina po
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
litines problemas, į kurias įsivėlė mūsų koalicijos partneriai, tai gali sukelti ir teisinių problemų. Viena priežastis yra tai, kad neaiški by los dėl buvusio vadovo atleidimo baigtis. Tai gal ir nebūtų dalykas, dėl kurio reikėtų konkursą stab dyti, tačiau Vyriausybė trečiadie nį pritarė nuostatai, kad pati FNTT bus pertvarkoma ir kad tai bus da roma nedelsiant – tai yra per ke lis mėnesius. Tai jeigu tarnyba bus pertvarkoma, skelbiant atranką į tarnybos vadovo vietą sukeliama papildomų teisinių problemėlių vėliau norint tą tarnybą reorgani zuoti“, – aiškino ministras. R.Šimašius pabrėžė, kad trečia dienio pasitarime Vyriausybės re komendacijai stabdyti FNTT vado vo konkursą pritarė visas Ministrų kabinetas, įskaitant ir patį vidaus reikalų ministrą R.Palaitį. „Kodėl pasikeitė ši nuostata, man tikrai neaišku. Iš tikrųjų forma laus rankų pakėlimo nebuvo, kaip ir niekada nebūna tada, kai nėra nė vieno prieštaraujančio bendrai po zicijai“, – teigė R.Šimašius. BNS inf.
Kas geriau: studijos užsienyje ar Lietuvoje?
Šiuo metu tiek žiniasklaidoje, tiek tarp pačių moksleivių itin populiarėja diskusijos apie studijas užsienyje, rengiamos įvairios studijų užsienyje parodos, o viešąją erdvę vis labiau atakuoja užsienio universitetų reklamos ir kvietimas rinktis aukštąjį mokslą svetur. Apie studijas Lietuvoje, visus už bei prieš trumpai pakomentuoti paprašėme KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės prof. Gražinos Startienės. – Neretai moksleiviai studijas užsienyje renkasi, nes mano, kad užsienio universitetų siūlomos studijos yra kokybiškesnės ir įgiję užsienio šalies universiteto diplomą jie bus konkurencingesni darbo rinkoje. Ar pritariate šiai pozicijai? – Norėčiau pabrėžti, jog tikrai nesu nusiteikusi prieš studijas užsienyje, bet moksleivis, norintis studijuoti užsienio šalių universitetuose, koledžuose, turėtų
atsižvelgti į tam tikrus kriterijus. Vienas iš kriterijų renkantis universitetą – universitetų reitingai. Moksleiviams, pasirinkusiems užsienio universitetą, patarčiau atkreipti dėmesį į pasirinktos aukštosios mokyklos reitingus ir jei jis yra mažesnis negu Lietuvos aukštųjų mokyklų, rimtai pasvarstyti ir pasidomėti, ar ten studijos bus kokybiškos ir pateisins lūkesčius. – Kauno technologijos universitetas pagal „RankingWebofWorldUniversities“ 2012 m. vasario mėnesį pateiktus duomenis iš daugiau nei dvidešimties tūkstančių reitinguotų aukštųjų mokyklų užima 691-ą vietą pasaulio reitinge, o Ekonomikos ir vadybos fakultetas „RankingWebofWorldBusinessSchools“ reitinguojamas kaip 253-ioji verslo mokykla pasaulyje. – Taip, mes tikrai dar turime kur tobulėti, todėl universitete ir jo padaliniuose nuolat įgyvendinami įvairūs projektai, kuriais siekiama gerinti studijų kokybę. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Europos socialinio fondo remiamą projektą „I studijų pakopos programų kokybės ir tarptautiškumo didinimas KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete bei Alytaus kolegijos Vadybos fakultete“. Įgyvendinant šį projektą atnaujinamos Vadybos ir Ekonomikos studijų programos,
diegiami inovatyvūs mokymo metodai. Tad tikrai judame į priekį! – Bet būna, kad moksleiviui visiškai neįdomios reitingų lentelės. Jis tiesiog nori įgyti studijavimo užsienyje patirties, susipažinti su kitos šalies kultūra, pagilinti kalbos žinias... – Įgyti studijavimo užsienyje patirties galima ir renkantis studijas Lietuvoje. Pavyzdžiui, mūsų fakultetas bendradarbiauja su 52 užsienio universitetais, į kuriuos studentai išvyksta pagal ERASMUS mainų programą 1 ar 2 semestrų studijoms. Studentai, padedant fakultetui, taip pat gali susirasti praktikos vietą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pastebiu dar vieną gerą tendenciją, kad vis daugiau dėstytojų iš užsienio universitetų dalijasi savo žiniomis dėstydami pas mus. Vizituojančių dėstytojų vedamos paskaitos ar praktiniai užsiėmimai itin naudingi studentams dalykine prasme, nes jie gali susipažinti su skirtingomis dėstymo metodikomis, kultūriniais šalių skirtumais. – Būtina paminėti, kad KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete ne tik dėsto kviestiniai dėstytojai iš užsienio universitetų, bet ir studijuoja 48 studentai iš Ispanijos, Portugalijos, Azerbaidžiano,
Nigerijos, Indijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Kartu su kitataučiais lietuviai studentai įgyvendina įvairius projektus, lanko paskaitas, leidžia laisvalaikį. Siekiant plėtoti tarpkultūrinę, o tam tikrais atvejais ir daugiakultūrinę aplinką bei užsieniečių socializaciją, lietuviams studentams siūloma rinktis modulius anglų kalba. – Studentai, besigilinantys į septynias KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalauro studijų programas (Apskaita, Ekonomika, Finansai, Marketingas, Vadyba (lietuvių ir anglų kalbomis), Viešojo sektoriaus ekonomika, Žmogiškųjų išteklių vadyba), turi ne vieną galimybę įgyti tarptautinės patirties. Reikia tik mokėti pasiimti! – Įgyvendinant naujoves KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete remiamasi 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VPI-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ projektu.
Užs. 926834
8
šeštADIENIS, kovo 17, 2012
lietuva
Kitas savaitgalis bus viena valanda trumpesnis – Lietu voje įvedamas va saros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje. Šis veiksmas gali su kelti dar vieną dis kusijų bangą, ar ver ta kasmet du kartus keisti laiką.
Data: vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Laikrodžių persukimas vėl kaitins aistras Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Galios daugiau kaip pusmetį
Kovo 25-ąją, sekmadienį, 3 val. nakties laikrodžių rodyklės Lietu voje, kaip ir visoje ES, bus pasuk tos viena valanda į priekį. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 4 val. ryto laik rodžius reikės pasukti viena va landa atgal. Laikas dukart per metus keičia mas atsižvelgiant į Europos Par lamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Ši direk tyva buvo pakartotinai patvirtin ta 2001 m. Nustatyta, kad ji veiks neribotą laiką, nebent ES valstybės sutars atsisakyti reguliaraus vasa ros laiko įvedimo ir atšaukimo. Di rektyvoje pabrėžta būtinybė, kad
sezoninis laikas būtų taikomas vi soje ES, tai yra faktiškai neleidžia ma atskirai Bendrijos valstybei jo atsisakyti. Aiškinama, kad lai ko kaitaliojimas turi esminės įta kos energetikos, transporto ir kitų ekonomikos sričių darbui. 2007 m. Europos Komisija su rinko visų tuomečių ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nuomones apie vasaros laiko režimo poveikį. „Nė viena valstybė narė neprašo keis ti dabartinės padėties“, – rašoma Komisijos ataskaitoje. Įsikišo netgi Seimas
Pernai Lietuvoje įvedus vasaros laiką visuomenėje vėl kilo diskusijų dėl laikrodžių sukinėjimo tikslin gumo. Į jas įsikišo netgi Seimas. Gegužę parlamentarai priėmė nu tarimą, kuriuo paragino Vyriausy bę atlikti tyrimus, ar tikrai Lietuvo je būtina kasmet du kartus persukti laikrodžius. Be to, nurodyta kreiptis į ES institucijas su prašymu peržiū
rėti nustatytąją tvarką ir galbūt at sisakyti daugiametės praktikos. Tačiau Seimo nutarimas faktiškai nebuvo įgyvendintas. Nurodytiems tyrimams atlikti Vyriausybė nera do lėšų. O Europos Komisijos neo ficialiai pasiteiravus dėl sezoninio laiko tikslingumo, buvo gautas at sakymas, kad nė viena kita ES vals tybė nekelia šio klausimo. Lietuva tapo vienintelė, kurioje dėl sezo ninio laiko priimti net aukščiausių valstybinių institucijų teisės aktai. Pernai Europos Komisija paskel bė grafiką, pagal kurį mažiausiai iki 2016 m. bus įvedamas ir atšaukia mas vasaros laikas. Tačiau šių metų pabaigoje nu matoma paskelbti naują komuni katą dėl ES nurodymo visoje Bend rijoje taikyti sezoninį laiką. Į jį bus įrašyta skeptiška Lietuvos nuomo nė šiuo klausimu. Bet iki šiol iš ki tų ES valstybių negirdėti didesnių prieštaravimų dėl laikrodžių rodyk lių persukimo dukart per metus.
Todėl spėjama, jog 2012-ųjų pa baigoje, kaip atsitiko ir 2007 m., ES institucijos paskelbs išvadą, kad „nustatytas vasaros laiko režimas išlieka tinkamas“.
Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje dėl sezo ninio laiko yra priim ti netgi aukščiausių valstybinių instituci jų teisės aktai. Atsikando savo sprendimo?
Sezoninį laiką turi dauguma Seno jo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių. Tiesa, kai kurios at sisakė laikrodžių sukinėjimo. Tarp tokių valstybių pernai atsidūrė ir Lietuvos kaimynės Rusija bei Balta rusija.Pernai kovo pabaigoje šios ša lys paskutinį kartą įvedė vasaros laiką
ir jo jau nebeatsisakė spalio mėnesį, kai reikėjo laikrodžius sukti atgal. Tačiau šis valdžios sprendimas sukėlė diskusijas Rusijoje. Nemažai žmonių liko nepatenkinti, kad žie mos sezoną rytais ėmė švisti visa valanda vėliau, nei įprasta. Pavyz džiui, Maskvoje per Naujųjų me tų šventes prašvisdavo tik beveik prieš 11 val. Visas rytas, kuris lai komas darbingiausiu paros metu, išlikdavo tamsus. Todėl vėl Rusi jos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas viešai pasižadėjo svarstyti sezoninio laiko sugrąžinimo klau simą. Gali būti, kad ateinantį ru denį Rusija vėl pasuks laikrodžius viena valanda atgal. Paskui Maskvą šiuo klausimu seks ir Minskas. Ukraina pernai taip pat buvo pa skelbusi, kad atsisakys laikrodžių sukinėjimo, tačiau rugsėjį, įverti nusi visus „už“ ir „prieš“, atšaukė šį savo sprendimą. Šioje šalyje iš liko sezoninio laiko įvedimo ir at šaukimo praktika.
B.Franklino idėja Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvesti dar sovietmečiu, 1981 m. Atkūrus nepriklausomybę ši tvarka taikyta iki 1999 m. rudens, kai ją panaikino Rolan do Pakso vadovaujama Vyriausybė.
karo valanda. Kai kurios valstybės va saros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmie ji tai padarė anglai – pristigus kuro ir de galų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse va saros laikas buvo įvestas 1973 m., kai pa saulį ištiko naftos krizė ir buvo stengia masi taupyti elektros energiją.
Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų ka binetas, vadovaujamas Algirdo Brazaus ko, sugrąžino vasaros laiką. Buvo atsi žvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, nurodymus šiuo klausimu. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros lai kovwbu vo priimta dar 1980-aisiais. Pirmą kartą idėją, kad persukant laik
rodžio rodykles galima „pailginti“ die Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta ną ir sutaupyti elektros energijos, dar daryti žalą sveikatai dėl menamos 1784-aisiais iškėlė amerikie naudos taupant energiją, nors tis išradėjas ir politikas Ben ryškaus teigiamo ekonomi jaminas Franklinas. Jo tei nio efekto esą nėra. Dide gimu, žmonės švaisto lei dal iai žmonių būna šviesųjį paros laiką vasa sunku prisitaikyti prie ros rytais gulėdami lovo naujo laiko, ypač pava je, o pasukus laikrodžius sarį, kai laikrodžiai pa valanda į priekį būtų iš sukami viena valanda į lošiama viena šviesi va priekį.
9
šeštadienis, kovo 17, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,13 %
57,8 proc.
pernai augo šalies ben rovių pelnas. d
+0,57 %
–0,36 %
Augo darbo jėgos kaina
€
Valandos darbo jėgos sąnaudų meti nis augimas Lietuvoje praėjusių metų ketvirtą ketvirtį buvo vienas spartesnių ES. Lietuvoje valandos sąnaudos per nai spalį–gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010 m., padidėjo 3,5 proc. Augimas buvo 0,8 proc. spartesnis nei vidutiniškai visose ES šalyse (2,7 proc.). Darbo jėgos kaina sparčiausiai kilo paslaugų sektoriuje – 4,6 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2551 DB svaras sterlingų 1 4,1447 JAV doleris 1 2,6464 Kanados doleris 1 2,6659 Latvijos latas 1 4,9573 Lenkijos zlotas 10 8,3258 Norvegijos krona 10 4,5577 Rusijos rublis 100 8,9478 Šveicarijos frankas 1 2,8479
ir sezoniškai dirbančių kaimo turizmo sodybų šeimininkus.
Sezonas – naujas, skundai – tie patys
Prognozės pesimistiškos
„Nut irp us snieg ui, prad ės im e gražinti sodybų aplinką ir laukti svečių – tiek pasitinkančių gand rus, tiek šiltąjį sezoną“, – apie pasiruošimą gegužę prasidėsian čiam kaimo turizmo sezonui pa sakojo Liet uvos kaim o tur izm o asociacijos prezidentas Linas Ža baliūnas. Jis nes lėp ė, kad sėkm ing us metus palydėję sodybų savinin kai šiųmečio sezono laukia ne ramiai. Lietuvos kaimo turizmo asocia cijos statistika rodo, kad pernai maždaug pusė kaimo turizmo so dybų sulaukė 5–10 proc. daugiau lankytojų nei ankstesniais metais. L.Žabaliūnas pripažino, kad kaimo turizmo sektoriuje augi mas pernai nebuvo didelis, tačiau ir esami rezultatai esą yra nema žas pasiekimas. Nes prieš dvejus metus, anot jo, sektorius smarkiai smuko. Nors praėjusiais metais sekto riui pavyko bristi iš sunkmečio, pašnekovas pasakojo, kad tai di delių vilčių sodybų šeimininkams nesuteikė. L.Žabaliūnas pabrėžė, kad nei giamas nuotaikas rinkoje nulė mė sunki metų pabaiga: „Praėju
kiekis Santykis
pokytis
+0,8552 % –0,1157 % –0,0038 % –0,1498 % –0,0121 % –0,3817 % –1,4082 % –0,2041 % –0,2696 %
Kasmetėje Lietuvos verslo kon federacijos apdovanojimų cere monijoje paminėti daugiausia ša lies verslui nusipelnę asmenys ir bendrovės.
Nerimas: pasikeitusi verslo liudijimų tvarka labiausiai gąsdina mažų
l.mrazauskaite@diena.lt
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,93
4,68
2,34
„Vakoil“
4,90
4,65
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,83 dol. už 1 brl. 123,97 dol. už 1 brl.
Apdovanoti už indėlį verslui
Pernai daug vilčių turėję kaimo turiz mo sodybų šeimi ninkai šiais metais nusiteikę skeptiš kai. Nors kol kas ne juntama, kad lanky tojų susidomėjimas menktų, sodybų šei mininkai baimina si, jog padėtį pakeis padidėjusi mokes čių našta ir dėl to išaugsiančios poil siavimo kainos.
Lina Mrazauskaitė
diena.lt/naujienos/ekonomika
sių metų pabaigoje sektorius buvo duobėje. Tai nuteikė pesimistiškai. Sezonas labai greitai baigėsi, o lan kytojų aktyvumas rudens–žiemos sezoną buvo labai mažas. Juk mes teikiame ne būtiniausią paslaugą, tad žmonės dėl padidėjusių šildy mo ir kitų išlaidų iš naujo sudėlio jo savo prioritetus.“
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
ties dalis gali prilygti vieno juri dinio asmens užsakymui“, – sakė pašnekovas. Ypač smarkiai tai esą palies smulkiausias ir sezoniškai dirban čias sodybas, nes būtent joms ju ridiniai asmenys padeda išgyven ti ne sezono metu. Grįš į pogrindį
Užsakymai tik vasarą
Tiesa, dalis sodybų šeimininkų dar nė nesulaukę sezono pradžios kal ba apie padidėjusį lankytojų srau tą. Vilos „Jūrvingė“ šeimininkas Nerimantas Matelis patikino, kad užsakymų jau esama ir šiai, ir net ateinančiai vasarai. Kita vertus, pašnekovas pripa žino, kad rudens–žiemos sezoną kaimo sodybos būna tuščios. L.Žabaliūnas sakė, kad neigia mas nuotaikas taip pat kursto nuo gegužės pasikeisianti verslo liudi jimų tvarka kaimo turizmo sekto riui. L.Žabaliūno teigimu, dar pernai priimtas nutarimas numato, kad pagal verslo liudijimą paslaugas galės teikti tik tie paslaugų teikėjai, kurių paslaugų pardavimo apimtis juridiniams asmenims sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros pa slaugos pardavimo apimties. „Reikia suprasti, kad 10 proc. yra visiškai nepasvertas dydis mūsų sektoriui. Tokia pardavimo apim
Veiklos su verslo liudijimu nebe galėsiantys vykdyti kaimo turiz mo paslaugų teikėjai turės regist ruoti individualiąją veiklą. Tačiau tai, anot L.Žabaliūno, sektoriui užkraus gerokai didesnę mokesčių naštą. Pašnekovo teigi mu, sodybų šeimininkai valstybei privalės mokėti 47 proc. gautų pa jamų, atmetus sąnaudas. „Dirbant su verslo liudijimu bu vo paprastesnė buhalterija. Dabar sodyboje dirbu su žmona ir dukra. Jei turėsiu dirbti turėdamas indi vidualiosios veiklos pažymėjimą, reikės samdyti buhalterę, papildo mų žmonių. Kaip man už tai sumo kėti?“ – svarstė N.Matelis. Kaimo turizmo sodybos „Ąžuo lotas“ administratorė įsitikinusi, kad negalėdamos dirbti su verslo liudijimais mažesnės sodybos tu rės imtis nelegalios veiklos: „Jos vėl sulįs į pogrindį, kaip buvo se niau, ir dirbs neoficialiai. Aišku, nuo to nukentės valstybės biu džetas.“
Vienuoliktuoju Partnerystės lyde rio apdovanojimu pagerbtas ilga metis Lietuvos pramonininkų kon federacijos prezidentas, koncerno „Achemos grupė“ prezidentas ir valdybos pirmininkas a. a. Bro nislovas Lubys. Jam garbingas ti tulas skirtas už bendradarbiavimą telkiant šalies verslo organizacijas bendram darbui, atstovavimą vers lo interesams ir nuolatinį verslo bei valdžios dialogo skatinimą. „A. a. B.Lubys aktyviai puoselėjo šalies pramonę ir atstovavo jos in teresams nuo pat Lietuvos Neprik lausomybės atkūrimo. Asmeninis šio didžio žmogaus indėlis stipri nant Lietuvos ekonomiką, vienijant ir telkiant Lietuvos verslą šalies ir tarptautiniu mastu – išskirtinis“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. „Verslo ambasadoriaus 2011“ ti tulu apdovanotas Lietuvos verslo poreikiams ir interesams Azerbai džane bei Turkmėnijoje atstova vęs ambasadorius Kęstutis Kudz manas. Apdovanojimas skirtas už
jo indėlį organizuojant Lietuvos verslininkų vizitus Azerbaidžane, asmenines konsultacijas įmonėms plėtros šioje šalyje klausimais, pa galbą ieškant partnerių verslo ir valstybiniame sektoriuje. Už pažangiausią ir efektyviau sią socialinės atsakomybės princi pų taikymą versle pernai įsteigtas Socialiai atsakingo verslo apdova nojimas skirtas „Danske“ bankui. Generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas pabrėžė, kad apdo vanojimas yra ypač svarbus, nes šie metai „Danske“ banko paskelbti socialinės atsakomybės metais. „Būtent finansinio raštingu mo ugdymas yra pagrindinė visos „Danske Bank“ grupės socialinės atsakomybės kryptis. Mūsų žinios, vietinė bei tarptautinė patirtis ir partnerystė gali labiausiai praversti, kad bet kokio amžiaus žmogus įgy tų finansinio raštingumo įgūdžių ar juos sustiprintų“, – sakė jis. „Danske“ bankas apdovanoji mą pelnė už klientams, darbuoto jams, aplinkosaugai ir visuome nei skirtus projektus: Finansinio raštingumo olimpiadą, edukaci nį žaidimą vaikams „Pinigėnai“, paskaitų ciklą mokiniams „Pa žink banką“ ir kt. KD inf.
10
šeštadienis, kovo 17, 2012
12p.
Šeimininkauti Eliziejaus rūmuose veržiasi moterys.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis Sirijos valdžia laimi nelygi Konfliktas Sirijoje, tapęs ilgiausiu ir skausmingiausiu iš visų Arabų pavasario revoliucijų, trunka jau metus, ir jo pabaigos dar nematyti. Kalašnikovai prieš tankus
Sirijos pajėgos šią savaitę kulko mis, sviediniais ir raketomis skynė si kelią atgal į šiaurinį Idlibo mies tą. Šios kautynės puikiai iliustruoja nelygią norinčių nuversti šalies re žimą ir prezidento Basharo al As sado gausios ir disciplinuotos ka riuomenės kovą. „Aišku, mūsų kalašnikovai nie ko negali padaryti prieš jų tan kus, – arabų televizijai „Al Jazzee ra“ pasakojo opozicijos aktyvistas Omaras. – Daug kankinių jau yra po žeme, palaidoti per bombar davimą. Jūs neįsivaizduojate, kas vyksta mieste. Jie žudo aktyvis tų giminaičius, degina jų namus ir suima visus iš eilės.“ Praėjus metams po to, kai jaunų grafitininkų areštas pakurstė ma sinius neramumus, B.al Assadas iš naujo įveda tvarką ir sugrąžina sa vo valdžią šalyje. Pirmas buvo mė nesį bombarduojamas Chimsas, antras artilerijos krušą patyrė Id libas, o dabar B.al Assado pajėgos juda atgal į Darą, kur 2011 m. kovo viduryje prasidėjo sukilimas. Jung tinių Tautų (JT) skaičiavimais, nuo to laiko žuvo daugiau nei 8 tūkst. sirų. Kai kurie ekspertai kartoja JAV prezidento Baracko Obamos žo džius, kad B.al Assado dienos su skaičiuotos, bet kiti prisimena, kaip Saddamas Husseinas 1991 m. sutramdė sukilusius šiitus bei kur
dus ir paskui geležine ranka valdė šalį dar 12 metų. B.al Assado tėvui Hafezui devintajame dešimtmetyje taip pat pavyko numalšinti sukili mą, nors dėl to teko beveik visiškai sunaikinti Hamos miestą.
B.al Assadas gali mobilizuoti pusę milijono mokytų, sveikų ir aktyvių vyrų, kurie gali kovoti.
Režimas ruošėsi 40 metų
Sirijos konfliktas gerokai skiria si nuo kitų Arabų pavasario revo liucijų tiek savo mastu ir žiaurumu, tiek civilių ryžtu nepaisant daugy bės aukų tęsti savo protestus. „B.al Assadas ne tik atlaikė pir muosius smūgius, bet dabar jau perėjo į puolimą, – aiškino Londo no ekonomikos mokyklos Viduri nių rytų regiono ekspertas Fawazas Gergesas. – Jis gali mobilizuoti pu sę milijono mokytų, sveikų ir akty vių vyrų, kurie gali kovoti.“ Maža to, Sirijos prezidentas sa vo arsenale dar turi šimtus lėktu vų ir sraigtasparnių, kurių ligi šiol beveik nenaudojo. „Mes kalbame apie režimą, ku ris 40 metų ruošėsi blogiausiam scenarijui, – pridūrė F.Gergesas. –
Sankcijos Sirijos režimui Tarptautinė bendruomenė at sisakė importuoti Sirijos naftą, o sa metė karinės intervencijos Si vo piliečiams uždraudė investuo rijoje galimybę, bet spaudimą ti arba eksportuoti savo paslaugas B.al Assado režimui daro sank- į Siriją. cijomis. Turkija nutraukė bet kokius ry ES B.al Assadui ir dešimtims ki šius su Sirijos centriniu banku ir tų aukštų Sirijos pareigūnų už sustabdė dvišalį bendradarbiavi draudė išduoti vizas ir įšaldė jų mą, įšaldė Sirijos vyriausybės tur sąskaitas, atsisakė pirkti iš Sirijos tą ir pažadėjo blokuoti ginkluotės naftą, taip pat uždraudė bendra tiekimą Damaskui. darbiauti su Sirijos bendrovėmis, Arabų lyga savo narei skyrė kurios finansuoja B.al Assado reži griežčiausias ekonomines sankci mą bei kariuomenę, taip pat pre jas: nutraukė bendradarbiavimą kiauti auksu ir kitais tauriaisiais su Sirijos centriniu banku ir vals metalais su Sirijos valstybinėmis tybės valdomu Komerciniu ban ku, sustabdė finansinius ir preky institucijomis. JAV į sankcijų sąrašą įtraukė B.al binius susitarimus. Assadą ir kitus aukštus Sirijos pa Australija Sirijos vadovams ir reigūnus, centrinį ir kitus valstybi kai kurioms bendrovėms įvedė nius bankus, su Sirijos režimu sie kelionių draudimą ir finansines jamas bendroves. Vašingtonas at sankcijas.
Atrodo, kad B.al Assadas pats va dovauja ir sprendžia, kaip ir ka da naudoti jėgą. Aišku, jis elgiasi žiauriai, bet kaip išdidus, o ne iš sigandęs žmogus. Jis elgiasi ryž tingai.“ Libijos scenarijus nepasikartojo
Tūkstančiai sirų šią savaitę Da maske išėjo padrąsinti prezidento B.al Assado, mojuodami šalies vė liavomis. Kai kurie analitikai teigia, kad režimą vis dar palaiko 30 proc. arba daugiau gyventojų. Opozicija yra prastai parengta bei menkai aprūpinta ir šiuo metu beveik neturi vilčių gauti fizinės ar net politinės paramos. Jie gali at sukti tik lengvuosius ginklus ir sa vadarbius sprogmenis prieš B.al Assado pajėgas, kurių didžioji da lis vis dėlto liko ištikima režimui. Libijoje, priešingai, į maištinin kų pusę traukėsi ištisi kariuomenės daliniai, ir opozicija gana greitai sugebėjo perimti valdžią rytinė je šalies dalyje bei įkurti savo būs tinę Bengazyje. Analitikai paste bi, kad Sirijos režimas turi gerokai daugiau pranašumų, negu turėjo Muammaro al Gaddafi vyriausy bė, žlugusi po šešių mėnesių kovų ir NATO intervencijos. Suimtas ir nužudytas Libijos ly deris turėjo mažai draugų užsieny je, ir jo pažadas medžioti opozicijos aktyvistus kaip žiurkes paskatino JT Saugumo Tarybą priimti rezo
Posūkis: B.al Assadas baigia susigrąžinti kontrolę maištaujančiuose miestuo
liuciją, kuri buvo skirta civiliams apginti ir atvėrė kelią NATO įsikiš ti į konfliktą. Tokios valstybės, kaip Kataras, slapta siuntė specialiąsias pajėgas, mokytojus, pinigus ir pa lydovinio ryšio priemones palygin
ti vieningai Libijos opozicijai. Sirija du sykius sulaukė palaikymo iš Ru sijos ir Kinijos, kurios pasinaudo jo veto teise JT Saugumo Taryboje ir blokavo griežtus veiksmus prieš B.al Assadą. Jis taip pat turi tvirtą Irano ir Libano „Hezbollah“ kovo tojų paramą. Rusija toliau pardavinėja gink lus Sirijos valdžiai. Turkija neven gia griežtų pareiškimų, bet neteikia beveik jokios pagalbos Laisvosios Sirijos armijai. JAV ir Europa kol kas atmeta bet kokius karo veiks mus prieš Sirijos režimą, ir netgi humanitarinis koridorius, skirtas pagalbai kenčiantiems gyvento jams atrodo neįmanomas. „Padėtis dar blogės“
„Manau, režimo žlugimas yra neiš vengiamas, bet dabar Sirija žengia į naują, labai sudėtingą fazę“, – sa kė Sirijoje gimęs Vašingtono na cionalinės gynybos universiteto ekspertas Murhafas Jouejati, kuris taip pat priklauso Sirijos naciona linės tarybos atstovybei užsienyje. „Prieš pagerėdamą padėtis dar blogės, – prognozėmis dalijosi profesorius. – Nors visos tarptau
11
šeštadienis, kovo 17, 2012
pasaulis Prezidentu tapo teisėjas
Minėjimas baigėsi taikiai
Moldavijos parlamentas vakar prezidentu išrinko teisėją Nicolae Timofti ir taip už baigė politinę krizę, dėl kurios šalis beveik trejus metus neturėjo nuolatinio valsty bės vadovo. 63 metų N.Timofti, šios buvu sios sovietinės respublikos Aukščiausio sios magistratų tarybos pirmininkas, bu vo nepriklausomas kandidatas, niekada iki šiol nedalyvavo politikoje ir 36 metus dirbo teisėju.
Latvijos veteranai, kurie kovėsi su Sovietų Sąjungos armija nacistinės Vokietijos pu sėje per Antrąjį pasaulinį karą, vakar daly vavo legionierių atminimo eitynėse Rygo je. Renginį prižiūrėjo gausios policijos pa jėgos, o šio minėjimo priešininkai surengė nedideles protesto demonstracijas. Parei gūnai dėl agresyvaus elgesio ir uždraus tų simbolių demonstravimo viešoje vieto je sulaikė tris asmenis.
ioje kovoje
„Scanpix“ nuotr.
tinės organizacijos spardosi ir rė kauja, B.al Assadas nemato tikro pasipriešinimo, todėl gali naudo ti tiek jėgos, kiek nori, kad sužlug dytų šią revoliuciją.“ Bet, anot M.Jouejati, Sirijos va dovas neturėtų džiaugtis, nes suki limas įgavo labai didelį mastą. „Manau, ši revoliucija nesužlug doma, nes kuo daugiau jėgos nau doja režimas, tuo piktesni žmonės tampa ir jų gretos didėja“, – sakė M.Jouejati. Briuselyje įsikūrusi nevyriau sybinė organizacija „Internatio nal Crisis Group“ savo ataskaito je rašė, kad, nors Sirijos režimas turi karinį pranašumą, jo vykdo mi žiaurumai užkerta kelią padė čiai normalizuoti. Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty Interna tional“ ir „Human Rights Watch“ pateikė ilgą sąrašą kankinimo me todų, kuriuos prieš maištininkus naudoja režimo šalininkai. Kankinimai nepalaužė
Į Sirijos pajėgų rankas pernai pa kliuvęs Idlibo gyventojas Mazenas Arjaa televizijai „Al Jazzeera“ rodė ant kūno likusius kankinimų pėd
sakus – ištrauktus nagus ir elektros šoko paliktus gilius nudegimus. „Jie kaltino mane, kad priklau sau ginkluotai teroristų gaujai, is lamistiniam judėjimui, o tai reiš kė, kad jie galėjo nužudyti mane net nemirktelėję“, – pasakojo vy riškis. Jis nepabūgo parodyti veido ir at sisukęs į kamerą rėžė griežtą įspė jimą Damaskui: „Mes sakome B.al Assadui: „Mes laimėsime. Mes lai mėsime. Tu ir tavo režimas žlugs, o Idlibas taps tavo kapaviete.“
mln. litų
rekordinis „Vikingų“ loterijos laimėjimas Estijoje atiteko jaunai šeimai iš Tartu.
Damaskas spjovė į sankcijas Į viešumą pakliuvę Sirijos pre zidento elektroniniai laiškai at skleidė netikėtus jo muzikinius pomėgius ir pirmosios ponios po linkį į prabangą, neslopstantį net per sunkiausius valstybei išban dymus. Draudimai – ne kliūtis
uose, ir Sirija žengia į naują, miglotą bei neapibrėžtą savo istorijos laikotarpį.
2,4
Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“ paskelbė Siri jos prezidento Basharo al Assa do elektroninius laiškus, kuriuos gavo iš opozicijos atstovų. Leidi nys tvirtina, kad jie yra tikri ir kad daugelį faktų patvirtino laiškuose minimi šaltiniai. Tarp jų yra bu vęs Didžiosios Britanijos amba sadorius Sirijoje Andrew Greenas, vienas korporacijos ABC vado vų Thomas Nagorski ir kiti žino mi žmonės. Laiškai rodo, jog Damaskas rado būdų, kaip apeiti griežtas Jungti nių Valstijų sankcijas, paskelbtas dar 2011 m. gegužę. Sirijai pavyko išsaugoti dalį išorės verslo opera cijų pasinaudojus įmone, regist ruota Dubajuje ir turinčia biurą Londone. B.al Assadas apeina sankci jas ne tik valstybės įmonių mas tu. Jis siuntėsi muziką naudoda masis paslauga „Apple iTunes“. Sprendžiant iš kūrinių sąrašo, Si rijos prezidentas yra tikras melo manas. Be Sirijos dainininkų, jis pir ko britų grupės „Right Said Fred“ ir netgi keletą hiphopo atlikėjo Chriso Browno dainų. Tarp B.al Assado mėgstamų atlikėjų taip pat figūruoja britė Leona Lewis ir grupės „New Order“ bei „The Co
ver Girls“. Vienas įdomiausių ša lies vadovo pirkinių – amerikie čių dueto LMFAO daina „Sexy and I Know It“. Karas prabangai netrukdo
Yra duomenų ir apie labai praban gius prezidento žmonos Asmos pirkinius. Viename britų butike ji internetu už keletą tūkstančių dolerių įsigijo interjero puošme nų. Gerokai daugiau – dešim tis tūkstančių dolerių – kainavo brangenybės. Gimtadienio pro ga ji iš Paryžiaus užsisakė vėrinį, o Londone nusipirko vazą už be veik 3 tūkst. svarų sterlingų (12,5 tūkst. litų).
Vienas įdomiausių šalies vadovo pir kinių – amerikiečių dueto LMFAO daina „Sexy and I Know It“. Kovų įkarštyje prezidento ap linkos žmonės ieškojo būdų įsi gyti filmo „Haris Poteris ir Mir ties relikvijos“ kopiją bei prietaisą šokoladiniam fondiu gaminti. Konsultacijos su Iranu
Išanalizavęs gautus elektroninius laiškus, „The Guardian“ daro iš vadą, kad nuo pat protestų pra džios B.al Assadas gaudavo kon sultacijų tiek tiesiogiai iš Irano oficialių pareigūnų, tiek per tar pininkus, turinčius glaudžių ry šių su Teheranu. Laiškai taip pat rodo, kad Sirijos prezidentas su
formavo ypatingų patarėjų gru pę. Šie žmonės galėjo elektro niniu paštu tiesiogiai bendrauti su šalies vadovu, apeidami kitus valdžios pareigūnus ir saugumo tarnybas. Viename laiške B.al Assadas sa vo žadamas politines reformas va dina „niekam tikusiais įstatymais apie partijas, rinkimus ir žiniask laidą“. Šalies vadovas tikriausiai kalbėjo apie naują konstituci jos projektą, kuris buvo paskelb tas prieš mėnesį ir kuriam vasario 26 d. per referendumą pritarė 88 proc. gyventojų. Viename laiške, kurį B.al Assa dui nusiuntė Kataro emyro duk ra, užsimenama apie galimą Si rijos pirmosios poros emigraciją į Katarą ir galimybę gauti politi nį prieglobstį. Tūkstančiai laiškų
Pasak „The Guardian“, B.al As sado elektroniniai laiškai į Siri jos opozicinės Vyriausiosios re voliucinės tarybos rankas pateko vieno aktyvisto dėka. Pernai ko vą jis sužinojo, kad šalies vadovas naudojasi elektroninio pašto ad resais sam@alshahba.com ir ak@ alshahba.com ir perdavė juos in formacinių technologijų specia listams vienoje Persijos įlankos šalyje. Šie įsilaužė į preziden to elektroninį paštą ir sekė laiš kus nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. kovo. Per šį laiką įsilaužėliai spėjo peržiūrėti maždaug 3 tūkst. elekt roninių laiškų. Šie buvo perduoti britų žiniasklaidai. „The Guardian“ inf.
„The Chrisrian Science Monitor“ inf.
8
tūkst.
perkopė Sirijos vidaus konflikto aukų skaičius.
Pasityčiojimas: nepaisydamas Vakarų sankcijų B.al Assadas siunčiasi muziką iš „Apple iTunes“, o jo
žmona Asma internetu apsiperka prabangiose Londono ir Paryžiaus parduotuvėse.
AFP nuotr.
12
šeštadienis, kovo 17, 2012
pasaulis Gedulas Belgijoje Belgijoje vakar paskelbus nacionalinį gedulą žmonės tylos minute, o bažnyčios – varpų gaudesiu pager bė 22 vaikus ir šešis suau gusiuosius, žuvusius Švei carijoje per autobuso ava riją. Gyvenimas šalyje ap mirė, kai du kariniai trans porto lėktuvai, gabenantys aukų palaikus, nutūpė vie noje oro pajėgų bazėje ne toli Briuselio.
Šeimininkauti Eliziejaus rūmuo Prancūzijos prezidento rinkimai – vyrų reikalas? Vargu. Juk dėl prezidento posto kovos Marine Le Pen, Nacionalinio fronto lyderė. Maža to, kova vyksta ir tarp būsi mų pirmųjų ponių. Įnirtinga kova
Gegužę, po antrojo prezidento rinkimų turo, į Eliziejaus rūmus triumfuodama įžengs arba su permanekenė, trečioji N.Sarkozy žmona Carla Bruni-Sarkozy, ar ba žurnalistė, François Hollande’o draugė Valérie Trierweiler. Tokios antraštės puikuojasi ne vieno prancūzų leidinio pirmuo siuose puslapiuose. Kol kas apklausos palankios V.Trierweiler, tiksliau, jos vyrui F.Hollande’ui. Socialistų kandida tas, regis, pirmauja prieš savo var žovą. Tiesa, šią savaitę paskelb ta, kad N.Sarkozy mažina atotrūkį ir net, remiantis vienos apklausos rezultatais, pralenkė varžovą. Agentūros „Ifop“ atlikta ap klausa, kurią citavo daugelis šalies dienraščių, parodė, kad N.Sarkozy gali įveikti savo varžovą socialistą per pirmąjį šalies vadovo rinkimų turą balandį. Anot agentūros, dabartinis pre zidentas surinktų 28,5 proc., o so cialistų kandidatas – 27 proc. Visgi apklausos – ne šventa tiesa. Ypač Prancūzijoje.
C.Bruni-Sarkozy, kuri, kaip ži noma, yra turėjusi daug meilužių, tarp kurių buvo dainininkai Mic kas Jaggeris, Ericas Claptonas ir JAV milijardierius Donaldas Trum pas, už N.Sarkozy ištekėjo 2008 m. pradžioje, vos keli mėnesiai po to, kai ką tik išrinktas prezidentas iš siskyrė su antrąja žmona Cécilia. Cécilia stovėjo šalia N.Sarko zy rinkimų dienos vakarą 2007 m. gegužę, nors jau žinojo, kad jų santykiai baigti ir, regis, baigti jos pačios sprendi mu. Įdomu tai, F.Hollande’as lygiai taip pat ištikimai pa laikė savo buvusią partnerę Ségolène Royal, savo keturių vaikų motiną, kai ji per tuos pačius 2007 m. prezidento rin kimus varžėsi su N.Sarkozy.
V.Trierweiler ir F.Hollande’o koman da šiuo metu pran cūzams patinka la biau.
savo profesija dėl to, kad ji yra gar saus politiko žmona“. Ji net pava dino V.Trierweiler ultramačo. Pasipiktinimą C.Bruni-Sarko zy pareiškė po to, kai V.Trierweiler buvo priversta atsisakyti savo ves tos savaitinės politinės laidos te levizijoje, per kurią ėmė interviu iš kandidatų į prezidentus, nes sulau kė kaltinimų interesų konfliktu. V.Trierweiler, kuri, kaip kalbama, įtikino anksčiau putlų savo partne rį sulieknėti ir dėvėti elegantiš kesnius kos tiumus,
lapkričio mėnesį taip pat sutiko per prezidento rinkimų kampaniją ne rašyti apie politiką žurnalui „Paris Match“. Tiesa, moteris pasipiktino ir griežtai sukritikavo savo žurna lą, pamačiusi ant jo viršelio savo ir savo draugo nuotrauką su antraš te „Žavingas François Hollande’o turtas. Istorija apie tai, kaip užgi mė jų meilė“. V.Trierweiler nepatiko, kad jos darbdavys neinformavo, jog tai bus jų pagrindinė savaitės tema. Antra, dar piktesne, žinute ji sarkastiškai pasveikino žurnalą nuvertinus ją iki trofėjinės kompanionės Teko aukoti karjerą
Carla, kuri pernai spalį N.Sarkozy pagimdė dukrą Giulią, taip pat tu rėjo sustabdyti savo karjerą. Ji liovėsi gastroliuoti kaip dai nininkė, bet vis dar kuria dainas ir įrašo albumus. Be to, ji atliko nedi delį vaidmenį Woody Alleno filme „Vidurnaktis Paryžiuje“. Abi šios poros iš visų jėgų sten giasi pateikti save kaip normalius ir paprastus žmones. Tiesa, N.Sarkozy populiarumas smuko dar jo kadencijos pradžio je, kai tuomet cigarus rūkydavęs ir akinius „Ray Ban“ nešiodavęs prezidentas buvo laikomas žmo gumi, bendraujančiu su turtuo liais bei garsenybėmis ir nepai sančiu paprastų žmonių.
„Mes esame paprasti žmonės“, – praėjusią savaitę tvirtino C.BruniSarkozy, nors šie jos žodžiai pra juokino politinius oponentus. Carla taip pat teigia, kad laimin giausia būna tada, kai sėdi namie vilkėdama treningą ir žiūri mui lo operas. V.Trierweiler giriasi, kad su rin kimų kampanijos stresu kovoja skalbdama, o jos partneris visuo met stengdavosi vaizduoti save kaip vidutinį žmogų. V.Trierweiler ir F.Hollande’o ko manda šiuo metu prancūzams pa tinka labiau. Šią savaitę „Paris Match“ pa skelbti vienos apklausos rezul tatai rodo, kad 40 proc. ap klaustųjų nori juos matyti kaip naują prezidentinę po rą ir kad tik 26 proc. res pondentų teikia pirme nybę jų varžovams. Daugumai pran cūz ų ner ūp ėt ų tai, kad Elizie jaus rūmuose šeiminin
Skirtingos asmenybės
Taigi, ar V.Trierweiler, ar C.Bru ni-Sarkozy šeimininkaus Elizie jaus rūmuose – niekas negali pa sakyti. O kas jos tokios? Abi – elegan tiškos moterys, tapusios neatsieja ma rinkimų kampanijų „arsenalo“ dalimi. Tačiau, pasak Prancūzijos žiniasklaidos, jos skiriasi kaip die na ir naktis. 44 metų C.Bruni-Sarkozy – tur tinga italų pramonininko duktė, o 47-erių V.Trierweiler yra neįga laus tėvo ir bilietų pardavėja vie noje čiuožykloje Luaros slėnyje dirbusios motinos atžala. Tiesa, abi jos brunetės ir padarė itin sėkmingą karjerą. C.Bruni-Sarkozy kaip superma nekenė ir popmuzikos dainininkė, o V.Trierweiler – žurnalo „Paris Match“ politikos žurnalistė ir te levizijos laidų vedėja. Be to, abiejų moterų santykiai su dabartiniais jų gyvenimo vyrais užsimezgė daugelį stebinančiomis aplinkybėmis.
F.Hollande’as artimus santy kius su V.Trierweiler, kurią pažįs ta jau porą dešimtmečių, palaiko nuo 2005 m. Tačiau šiuos santy kius, padedamas sukalbamos ži niasklaidos, laikė paslaptyje. V.Trierweiler – išsiskyrusi mo teris, trijų vaikų motina – naujo je knygoje, kurios ištraukas paskel bė „Paris Match“, prisipažino, kad S.Royal žinojo apie jos ir F.Hollan de’o ryšį. „Ji žinojo tiesą apie tikrąjį Fran çois ir mane siejančių ryšių po būdį“, – sakė ji knygos „Valérie, Carla, Cécilia, Bernadette ir kitos kampanijos kelyje“ autorei Cons tance Vergarai. Gina viena kitą
Tiesa, vyrų kovos nereiškia, kad jų palydovės – priešininkės. Minė toje knygoje V.Trierweiler sulaukė C.Bruni-Sarkozy paramos. N.Sarkozy žmona sukritikavo nenorą leisti „moteriai užsiimti
Damos: C.Bruni-Sarkozy (kairėje) ir V.Trierweiler (centre) varžosi, kuri bus geresnė pirmoji ponia, o M.Le Pen m
13
šeštadienis, kovo 17, 2012
pasaulis Gedulas Belgijoje
ose veržiasi moterys kautų nesusituokusi pora, tačiau Prancūzijos prezidentas galėtų su sidurti su problemomis, jeigu su jį lydinčia netekėjusia moterimi lan kytųsi kokioje nors konservatyvio je valstybėje. Ne palydovė, o kandidatė
Du kartus išsiskyrusiai trijų vaikų motinai M.Le Pen, kuri vadovauja Prancūzijos nacionaliniam frontui, neteks būti pirmąja ponia. Ji pati siekia šalies vadovo posto. Šią savaitę paskelbta, kad trijų vaikų motina pagaliau užsitikrino pakan kamą vietos val džios pareigūnų paramą, kad ga lėt ų dalyvau ti prezidento rinkimuose. Anks čiau tei sin ink e d i r b u si 43 met ų M.Le Pen
mes iššūkį jų vyrams.
Prancūzijos politikos padangė je sužibėjo perėmusi Nacionalinio fronto vairą iš savo tėvo politikos mohikano Jeano Marie Le Peno. Jis nuo 1972 m. vadovavo savo įkurtai partijai. M.Le Pen kategoriškai pasisako prieš imigraciją, taip pat jai nepa tinka kalbos apie glaudesnę Euro pos integraciją. „Mūsų politikai taip susižavė ję JAV, kad siekia Europą paversti Jungtinėmis Europos Valstijomis, – yra sakiusi politikė. – Taigi turime rezultatą – Europa dar niekuo met nebuvo tokia eko nomiškai silpna, kaip šiandien. Mūsų politi kų pamišimas dėl euro kelia pavojų visam pa sauliui.“ Beje, nors Nacionalinis frontas buvo pramintas krašt ut in iu, ypač J.M.Le Pe no valdymo l a i k o t a r piu, M.Le Pen ėmė
si šalinti iš partijos radikalus, ku rie kenkia partijos prestižui. Pati politikė ne sykį pabrėžė, kad J.M.Le Peno Nacionalinis frontas nėra M.Le Pen Nacionalinis frontas. Beje, dėl tėvo politinių pažiū rų M.Le Pen ne sykį teko klausytis įvairių pašaipų. Mokykloje trys J.M.Le Peno duk terys nuolatos girdėdavo replikų, kad jų tėvas – fašistas. Kai M.Le Pen buvo vos 8 metai, netoli jos na mų nugriaudėjo sprogimas. Laimė, nei ji, nei jos dvi sesės ir tėvai nenuken tėjo. M.Le Pen 1992 m. baig ė krim in al in ės teisės magistro stu dijas viename Pary žiaus universitetų. Nuo 1992 iki 1998 m. ji dirbo advokate. AFP, CNN, „Der Spiegel“, „RTT News“, BNS inf.
Kandidatės: Italijos vietos rinkimuose ketina dalyvauti Cicciolina
(kairėje), M.D’Abbraccio (iš viršaus), L.Borgia ir A.Fox.
Italiją gelbės pornožvaigždės Ekonominė ir politinė krizė pa kirto italų pasitikėjimą valdžios atstovais, todėl gelbėti valstybę ėmėsi tie, kurie iš pirmo žvilgsnio su politika neturi nieko bendra.
„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
Artėjančiuose vietos rinkimuose kandidatuoja net kelios į pensiją išėjusios pornografijos aktorės. Suaugusiesiems skirtų filmų žvaigždė Cicciolina, kurios tik rasis vardas yra Ilona Staller, ba lotiruojasi Milano priemiesty je Moncoje, garsėjančioje savo lenktynių trasa. Buvusi pornog rafijos aktorė užsibrėžė maksi malų tikslą – tapti mere. Jos kolegė Milly D’Abbraccio (tikrasis vardas Emilia Cucci niello – red. past.) ketina daly vauti rinkimuose Tore del Greko mieste. Laimės politikoje taip pat ieškos Luana Borgia ir Amandha Fox. Jos veržiasi vadovauti Taran to miestui Apulijos regione. M.D’Abbracc io iš prad žių svarstė balotiruotis Moncoje, bet sužinojusi, kad teks konku ruoti su Cicciolina, pakeitė sa vo užmojus ir pasirinko Tore del Greką. „Aš ten kaip Madonna. Ir Nea polyje, ir jo apylinkėse mane la bai myli. Po Maradonos (jis žai dė „Napoli“ nuo 1984 iki 1991 m.) žengia M.D’Abbraccio“, – akto rės žodžius citavo laikraštis „The Napoli Today“.“ 47 metų M.D’Abbraccio jau tu ri tam tikros politinės patirties. 2008 m. ji kandidatavo į parla mentą kaip Socialistų partijos at
stovė, bet pralaimėjo. 60-metės Cicciolinos patirtis gerokai di desnė. Dar 1979 m. ji, be filmavi mosi pornografiniuose filmuose, dalyvavo Žaliųjų partijos veikloje. Paskui ji perėjo į Radikalų parti ją ir 1987 m. pateko į parlamentą. 1991 m. aktorė įsteigė savo poli tinę organizaciją, kurią pavadino Meilės partija. Per savo politinę karjerą Cic ciolina parengė 12 įstatymų, bet nė vienas nebuvo priimtas. Dau guma jų siūlyta įvesti visišką sek sualinę laisvę. Cicciolina pasisakė už laisvus santykius kalėjimuose ir siūlė steigti meilės viešbučius. Moteris taip pat pagarsėjo kaip kovotoja už taiką. Ji siūlė Yasse rui Arafatui, Saddamui Husseinui ir Osamai bin Ladenui pasimylėti, jeigu jie atsisakys karo. Praėjusio dešimtmečio pra džioje Cicciolina užsimojo tap ti Milano mere ir netgi savo gim tosios Vengrijos parlamento nare, bet šių politinių aukštumų jai pa siekti nepavyko. Skirtingai nei Cicciolina ir M.D’Abbraccio, L.Borgia ir A.Fox nepabūgo kovoti tarpusavyje. Kalbama, kad dviejų Romos po piežių „bendrapavardė“ L.Borgia turi ryšių net religiniuose sluoks niuose. A.Fox siūlo rinkėjams ekolo ginę programą, kuria raginama uždaryti gamtą teršiančias pra monės bendroves bei Italijos jū rų pajėgų bazę Tarante ir aktyviau vystyti turizmą. „Corriere della Sera“, newsru.com inf.
14
šeštadienis, kovo 17, 2012
16p.
Australijoje prasideda „Formulės-1“ sezonas.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
S.Ozolinis: „Nesu nacionalinis Latviams jis – kaip lietuviams krepšinis ir Arvydas Sabonis. Mūsų kaimynų ledo ritulio legenda 39-erių Sandis Ozolinis kiekvieną vasarą svarsto, ar šis žaidimas naują sezoną jam teiks malonumo, ar jau atėjo laikas kabinti pačiūžas ant vinies.
Mantas Stankevičius
Special iai iš Rygos (Latv ija)
– Sandi, kaip įvardytumėte da bartinį savo karjeros etapą? – paklausėme 1996-ųjų Stenlio taurės laimėtojo, septyniskart Na cionalinės ledo ritulio lygos (NHL) „Visų žvaigždžių“ mačo dalyvio S.Ozolinio. – Manau, kad tai – finalinis eta pas (juokiasi). Mano jau toks am žius, kai galiu svarstyti, kiek ilgai dar galėsiu čiuožti. Kiekvieną va sarą apie tai galvoju. – Ar būna sunku apsispręsti? – Tai priklauso nuo fizinės ir emo cinės būklės. Jeigu vis dar jaučiu norą žaisti, tada apsispręsti leng viau. Žinoma, labai daug priklau so ir nuo sveikatos. Kasmet ieškau motyvacijos. Jeigu suprantu, kad noriu ir galiu žaisti, nuspręsti bū na labai lengva. – Kas daro įtakos motyvacijai? – Jeigu jaučiu džiaugsmą išeidamas į ledo ritulio aikštę, viskas gerai. Būna, kad sezonas – nesėkmingas, pavargstu. Tada vis dažniau pra dedu savęs klausinėti – ar man vi so to reikia? Kol kas tie klausimai nublanksta, kai ant ledo jaučiuo si puikiai. – Ar kada nors susimąstėte, ką veiksite baigęs profesiona lo karjerą? – Žinau, kad tikrai kažką darysiu – nenoriu tūnoti namuose. Noriu būti aktyvus, save išbandyti kito se srityse, ne vien sporto. Gyveni me yra labai įdomių dalykų ir be le do ritulio. – Pavyzdžiui? – Kol kas nežinau (juokiasi). Jei gu rimtai, esu šį tą sugalvojęs, bet apie tai pakalbėsime, kai tvirtai būsiu apsisprendęs baigti ledo ri tulininko karjerą. Tiesiog dary siu tai, kas man tuo metu galės su teikti malonumą, kaip kad suteikė ledo ritulys.
– Jūsų karjeroje buvo etapas, kai ledo ritulys buvo visiškai pamirštas. Kiek reikėjo jėgų sugrįžti? – Jėgų? Tiesiog nuo ledo ritulio bu vau emociškai pavargęs. Nenorėjau su juo turėti jokių sąsajų. Kai pa keičiau savo požiūrį į gyvenimą ir sportą, jėgos sugrįžo per vieną die ną. Tada į viską pradėjau žvelgti kitaip, gyvenimas apsivertė aukš tyn kojomis, žinojau, kad sugrįžti į aikštę bus labai sunku, bet buvau tam pasiruošęs. Žinojau, kad su sitvarkysiu su psichologiniais da lykais.
Tai, kad uždirbu daugiau, negu eili niai Latvijos žmo nės, manęs nedaro nei geresnio, nei blo gesnio.
– Kur, jūsų nuomone, yra di džiausias ledo ritulio žavesys? – Greitis, dinamika. Viskas vyksta labai greitai. Žinoma, krepšinio ne galima lyginti su ledo rituliu. Ledo ritulio atakos ne taip dažnai bai giasi įvarčiu. Ledo ritulys vilioja ir vyriška kova, emocijomis. Šiame žaidime malonumą galima pajaus ti ne tik įmušus įvartį. Pažiūrėkite, kaip dirba vartininkai. Kiti džiau giasi, kai žaidėjai susistumdo prie borto. Tai atrodo smulkmenos, bet jos uždega. Man patinka ir krepši nis (šypsosi). – Įsivaizduokite, kad atvyksta te į Lietuvą populiarinti ledo ri tulio... – Manau, nebūtų lengva. Misijai prireiktų nemažai laiko. Kad žmo nės patirtų malonumą stebėdami ledo ritulį, reikia suprasti šį žaidi mą. Per dieną ar per metus to nepa siektume. Krepšinis karaliauja jū sų šalyje, bet juk tai irgi neatsitiko
Kiekvie nas žai dėjas yra talen tingas, tačiau be juo do dar bo nieko nebus. Sporti ninkas be jo ne sugebės atlaiky ti konku rencijos.
Viršūnė: svariausias S.Ozolinio karjeros laimėjimas – 1997-aisiais iškovota Stenlio taurė.
per vieną dieną. Viską sukuria tra dicijos. Žmonių į ledo areną saldai niais nepriviliosi. Jeigu jie nejaučia emocinio ryšio su sportu – nieko nebus. – Lietuviai nuo latvių nedaug kuo skiriasi, tačiau... – Pas mus irgi yra krepšinis (juo kiasi). – Taip, o pasiekimai? – Palaukite, mes dar jums, lie tuviams, įrodysime, kad mokame žaisti krepšinį (juokiasi). – Sportininkai vengia prisipa žinti esą talentingi. Ką šia tema pasakytumėte apie save? – Vaikystėje buvau didelis tinginys, bet man visada labiau sekėsi negu bendraamžiams – buvau stipresnis ir greitesnis. Galiausiai visi tapo me lygūs ir tada supratau, kad rei kia pradėti stengtis. Tai man buvo šokas – anksčiau galėdavau viską atlikti geriau per daug nesisteng damas, o vieną dieną tapau vidu tiniokas. Teko keisti požiūrį į ledo ritulį. Ar esu talentingas? Kažkas man sekasi, kažkas – ne. Talentas – subtilus dalykas. Galime drąsiai pasakyti, kad kiekvienas žaidė jas yra talentingas, tačiau be juodo darbo nieko nebus. Sportininkas be jo nesugebės atlaikyti konkurenci jos. Pats geriausias pasaulio žaidė jas, kad ir kas jis būtų, vis tiek pluša
Manto Stankevičiaus nuotr.
ir lieja prakaitą, nes visus įgūdžius galima labai greiti prarasti. Kas nors juk visada vejasi ir bando bū ti geresnis. – Kada patyrėte didžiausią kon kurenciją? – Tai buvo NHL. Kasmet jaus davau, kad lygoje atsiranda jau nų žaidėjų, kurie nori užimti ma no vietą komandoje. Teko sunkiai dirbti ir įrodinėti, kad esu geresnis žaidėjas. Judėjimas pirmyn privalo būti visada, nors ateina diena, kai supranti, kad daugiau tobulėti neį manoma. – Manau, ir dabar yra daug jau nų vaikinų, kurie lygiuojasi į jus ir nori būti geresni. – Daugelis mane jau lenkia. Nesu pats jauniausias žaidėjas KHL ly goje (juokiasi). Manau, tai – na tūralus procesas. Puikiai suvokiu savo galimybes ir nesistengiu pa daryti to, ką bandžiau, kai man bu vo 22-eji. – Ar sunku susitaikyti, kai ta ve lenkia? – Instinktyviai tai labai sunku. Emocijos sukyla, bet, kai įvertini tikrąją padėtį ir savo amžių, įtam pa atslūgsta. Reikia sugebėti į vis ką pasižiūrėti iš šalies, objektyviai. Visada stengiuosi padaryti geriau, negu galiu, bet kartais rezultatas – tik blogesnis.
– Kaip jums patinka nacionali nio Latvijos didvyrio titulas? – Nelabai patinka. Esu tik sporti ninkas. Nesu atlikęs jokio žygdar bio. Nacionalinis didvyris turi bū ti padaręs ką nors neeilinio. Kad esu populiarus, sutikčiau. Mano tikslas tikrai nebuvo tapti didvy
S.Ozolinio dosjė Gimė 1972 m. rugpjūčio 3 d. Sigul doje. Pravardė: Ozo. Ūgis: 188 cm. Pozicija: gynėjas. Profesionalo
karjerą pradėjo 1990 m. Rygos „Dina mo“ klube. Taip pat atstovavo Kan zaso „Blades“, San Chosé „Sharks“, San Francisko „Spiders“, Kolorado „Avalanche“, Karolinos „Hurrica nes“, Floridos „Panthers“, Anahaimo „Mighty Ducks“, Niujorko „Rangers“ komandoms. Šiuo metu žaidžia Ry gos „Dinamo“ ekipoje. Trofėjai ir titulai: pasaulio jauni
mo vicečempionas (1991 m.) ir čem pionas (1992 m.), Stenlio taurės lai mėtojas (1996 m. su „Avalanche“), Prezidento taurės laimėtojas (1997 m. su „Avalanche“), „Norris Trop hy“ prizo laureatas (1997 m.), NHL „Visų žvaigždžių“ 1-osios rinktinės narys (1997 m.), NHL „Visų žvaigž džių“ mačų dalyvis (7 kartus), KHL „Visų žvaigždžių“ mačų dalyvis (3 kartus).
15
šeštadienis, kovo 17, 2012
sportas Lietuvės kovos finale
Ispanijos ekipa – stipresnė
Rungtyniaus ketvirtfinalyje
Brazilijoje vyksta šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų 2-asis etapas. Į fina lą pateko Laura Asadauskaitė (2-oji vieta B atrankos grupė je, 4 044 tšk.), Gintarė Venč kauskaitė (10-oji A grupėje, 3 980 tšk.) ir Lina Batulevi čiūtė (11-oji B grupėje, 3 964 tšk.).
Lietuvos vyrų rankinio rinkti nės vartininko Arūno Vaškevi čiaus atstovaujama Šafhauze no „Kadetten“ ekipa nesėkme pradėjo Europos rankinio klu bų Čempionų lygos aštuntfi nalį – namuose 27:36 pralai mėjo Madrido „Atletico“. Ant roji dvikova vyks kovo 25-ąją Ispanijoje.
Europos futbolo klubų Čem pionų lygos futbolo turny ro ketvirtfinalyje jėgas išmė gins nugalėtojos titulą gi nanti „Barcelona“ ir „AC Mi lan“, taip pat – Nikosijos APO EL ir Madrido „Real“, Marse lio „Olympique“ ir Miuncheno „Bayern“ bei Lisabonos „Ben fica“ ir Londono „Chelsea“.
s didvyris“ riu. Nesijaučiu vertas tokio komp limento. – Pinigai, kuriuos uždirbote per visą karjerą, jus pakeitė? – Greičiausiai, kad taip. Nežinau, ar į gera, ar į bloga, bet pakeitė. Jie suteikė man galimybę geriau gyventi, leisti sau daugiau, ne gu gali kiti. Jeigu galiu nusipirk ti brangų automobilį, nereiškia, kad tapau kitoks. Tai, kad uždir bu daugiau, negu eiliniai Latvijos žmonės, manęs nedaro nei geres nio, nei blogesnio. Žmogiškosios savybės juk liko tos pačios. As menyb ės pin igai negal i pakeis ti, vertybės išlieka visada tos pa čios. Žinoma, buvo momentų, kai dariau klaidų, kurias vėliau te ko pripažinti, tačiau tokie daly kai kaip žvaigždžių liga – neiš veng iam i. Dažn iaus iai pin igai sujaukia jaunų sportininkų, kurie per vienus metus sugeba uždirb ti ir bankrutuoti, gyvenimus. Pi nigai suteikia gyvenimo patirties, iš kurios reikia mokytis. – Vienas įspūdingiausių jūsų karjeros trofėjų – Stenlio taurė, tačiau atvežti ją bent trumpam į Rygą jums neleido. Kodėl? – Kažkada dėl to išliejau labai daug pykčio (juokiasi). Tiesiog buvo to kie laikai, ką tik subyrėjusi Sovietų Sąjunga. Po pasaulį sklandė įvai rios legendos. Amerikiečiai bijojo, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje taurė gali dingti – visi įsivaizdavo, kad Rygoje ją pavogs per penkias minutes. Buvo skaudu – norėjau,
kad žmonės paliestų, pasidžiaugtų ja. Tuo metu taurė keliavo po Šve diją, Vokietiją. Vėliau man ją siū lė bent porai dienų pasiimti Ameri koje. O aš pykau ir galvojau: kokia iš to nauda, jeigu ją turėsiu Ame rikoje savo bute? Man svarbiausia – kad ją pamatytų rygiečiai. Todėl atsisakiau. Dabar dėl to gailiuosi. Visgi reikėjo paimti bent porai die nų (juokiasi). Tada buvau jaunas, kraujas virė... – Kurie karjeros metai jums sėkmingiausi? – Manau, kad tada, kai žaidžiau Kolorado „Avalanche“. Apskri tai visa karjera teikia džiaugsmo. Kiekvienas sezonas mane kažko iš mokė, netgi nesėkmingieji. – Ar tenka dabar pabendrau ti su savo kartos ledo ritulinin kais? Tarkime, su Dariumi Kas paraičiu? – Su juo žaidėme Sovietų Sąjungos jaunimo rinktinėje, tačiau dabar net nežinau, ką jis veikia. Paskutinį kartą Kasparą mačiau, kai jis dirbo Sankt Peterburgo SKA klube. Tada pasikalbėjome apie tai, kaip viskas pasikeitė ledo ritulyje. Kai susitin kame su bet kuriuo pažįstamu žai dėju, tik džiaugiamės. – Turite daug draugų – ledo ri tulininkų? – O kas yra draugas? Pažįstamų turiu labai daug. Žinau, kad yra žmonių, kurie padės, kai man rei kės jų pagalbos, o aš neatsisakysiu pagelbėti, kai jiems bus blogai.
Etapas: S.Ozolinis (kairėje) 17 metų praleido NHL.
„Reuters“ nuotr.
Galimybė: pralaimėjimas „Unics“ ekipai neužbraukė „Žalgiriui“ vilčių patekti į VTB Vieningosios krepši
nio lygos atkrintamąsias varžybas.
Tomo Raginos nuotr.
Lemiama dvikova – su VEF Marius Bagdonas, Romas Poderys Lemiamas rungtynes dėl keliala pio į VTB Vieningosios krepšinio lygos atkrintamąsias varžybas Kauno „Žalgiris“ žais rytoj savo arenoje su Ramūno Butauto tre niruojama Rygos VEF komanda.
Tai paaiškėjo po to, kai vakar žal giriečiai po atkaklios kovos 73:77 pralaimėjo A grupės lyderiui Ka zanės „Unics“. „Žalgiris“ po Sonny Weem so kontratakų, dviejų iš eilės Ro berto Javtoko dvitaškių ir DeJuano Collinso tritaškio buvo išsiveržęs į priekį 20:12, bet „Unics“ netrukus priartėjo – 16:20, o antrajame kė linyje išlygino – 30:30. Per pirmąją mačo dalį žalgi rieč iams daug iaus iai rūp esč ių kėlė 207 cm ūgio ir 127 kg svo rio vid ur io puol ėjas Nath an as Jawai’us – jis pelnė 9 taškus ir atkovojo 9 kamuolius. Kaunie čių gretose išsiskyrė S.Weemsas – 11 taškų. Trečiasis kėlinys – lyg ant svars tyklių: nė viena komanda nebuvo įgijusi didesnio nei 3 taškų prana šumo. Kėlinį sėkmingiau užbaigė „Žalgiris“, D.Collinso tritaškiu persvėręs rezultatą savo naudai – 57:54. Piotro Samoilenkos tritaškis ir dvitaškis bei taiklus tolimas Hen ry’io Domercanto šūvis padė jo „Unics“ ketvirtajame kėlinyje įgyti nedidelį pranašumą – 66:59, bet „Žalgiriui“, deja, nepasisekė sugrąžinti pusiausvyros.
Po šios nesėkmės į A gru pės ketvertuką pretenduojan čių „Žalgirio“ ir VEF sąskaitose – po 8 pergales ir 7 pralaimėji mus, o „Nižnij Novgorod“ – ati tinkamai 8 ir 8. Pirmojo rato ma čą Rygoje kauniečiai pralaimėjo Latvijos atstovams 79:88, o Ru sijos ekipai – abi dvikovas: 86:92 ir 79:85. Tad pergalė prieš VEF – būtina. „Buvome labai arti pergalės, tačiau varžovai kibiai gynėsi ir tai mums kėlė papildomų rūpes čių bei neleido atitrūkti. Šiandien trūko Pauliaus Jankūno indėlio, kuriam buvo „juoda diena“. Mačo pabaigoje, būdamas visiškai lais vas, nepataikė Sonny Weemsas. Jei jis būtų pataikęs, mačas galė jo baigtis kitaip“, – po rungtynių sakė „Žalgirio“ snaiperis M.Po povičius. „Įdėjome daug pastangų, ta čiau vėl neišvengėme bangavi mo. Pirmoji rungtynių dalis buvo nebloga, o antrojoje mūsų žaidi mo ritmas išsiderino. Ketvirtą jį kėlinį pradėjome prastai ginda miesi ir „Unics“ atitrūko. Daryti tokių klaidų žaidžiant su tokio ka libro varžovu negalima. Tiesiog jie tuo pasinaudojo ir mus skau džiai baudė. Dėkoju sirgaliams. Žiūrovai šį sezoną yra mūsų sta biliausias žaidėjas. Stengsimės kuo greičiau pamiršti šią dvikovą ir ruošimės lemiamam mačui su VEF“, – teigė žalgiriečių strate gas Aleksandras Trifunovičius. Kitose šios grupės rungtynė se vakar netikėtą nesėkmę paty rė Rimo Kurtinaičio treniruojama
Statistika „Žalgiris“–„Unics“ 73:77 (20:16,
16:19, 21:19, 16:23). 10015 žiūrovų. S.Weemsas 19 taškų, M.Popovi čius 15, D.Collinsas ir M.Kalnietis (4 rezultatyvūs perdavimai) po 7/N. Jawai’us 16 (6 atkovoti kamuoliai), T.Lyday’us 15, P.Samoilenka 13 (5 atkovoti kamuoliai). „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“
112:86 (23:21, 28:13, 23:25, 38:27). 3200 žiūrovų. R.Seibutis 20, J.Va lančiūnas 14 (14 atkovotų kamuo lių), S.Babrauskas 13/J.Knoxas 18 (7 atkovoti kamuoliai), A.Kudriavce vas 15, B.Maze 13 (5 atkovoti kamuo liai, 8 rezultatyvūs perdavimai).
Maskvos srities „Chimki“ ekipa – ji svečiuose 73:84 (17:23, 14:23, 19:12, 23:26) pralaimėjo Kazachs tano „Astanos“ krepšininkams. Talino „Kalev“ savo aikštėje 81:73 (22:24, 24:12, 12:12, 23:25) privertė kapituliuoti Kijevo „Bu divelnik“ komandą. B grupėje vietą aštuntfinaly je užsitikrinęs Vilniaus „Lietu vos rytas“ nieko nelėmusiame mače 112:86 nugalėjo autsaiderį „Minsk-2006“ klubą. Lyderis Maskvos CSKA, treni ruojamas Jono Kazlausko, 88:73 (24:15, 28:23, 24:13, 12:22) įveikė Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipą. Nugalėtojams Ramūnas Šiškauskas pelnė 11 taškų, Darju šas Lavrinovičius – 5 ir atkovojo 2 kamuolius.
16
šeštadienis, kovo 17, 2012
sportas
Startuos Australijoje, finišuos Brazilijoje Viena brangiausių ir populiariausių spor to šakų – automobilių „Formulė-1“ – pra deda naujo sezono maratoną: šį savaitgalį Melburne (Australija) – pirmasis pasaulio čempionato etapas.
Tikisi įdomaus sezono
Ko tikisi lenktynių dalyviai, ko mandų vadovai, „Formulės-1“ strategai? Visi – sėkmingų metų sau ir nelabai sėkmingų – konku rentams. 2010-ųjų ir 2011-ųjų pasaulio čempionas vokietis Sebastianas Vettelis mano, kad šis tas turėtų paaiškėti mažiausiai po pirmųjų trijų etapų. „Lenktynės Melburne atsakys tik į kai kuriuos klausimus, bet, norint pamatyti tendencijas, ko mandų galimybes ir jas įvertinti, teks luktelėti. Mano nuomone, iki startų Bahreine jau išryškės favo ritai“, – svarstė „Red Bull Racing“ ekipos lyderis.
Bernie’s Ecclestone’as:
Tegul mane keiksno ja S.Vettelis, tačiau aš, kaip ir daug kitų „Formulės-1“ gerbėjų, noriu, kad čempio natą laimėtų ne jis. „Formulės-1“ vadovas Bernie’s Ecclestone’as teigė, kad ne jis vie nas trokšta, kad šiemet nuo čem piono sosto būtų nuverstas S.Vet telis ir jo atstovaujama „Red Bull Racing“ komanda. „Mūsų laukia įdomiausias sezo nas per visą lenktynių istoriją. Tai patvirtina lygiaverčiai kontrolinių važiavimų rezultatai. Be to, var žybose dalyvaus net šeši pasaulio čempionai. Labai noriu, kad šie met nepasikartotų 2011-ųjų sce
narijus, kai jau vasarą viskas bu vo aišku ir nebeliko prasmės toliau stebėti pirmenybių. Tegul mane keiksnoja S.Vettelis, tačiau aš, kaip ir daug kitų „Formulės-1“ gerbėjų, noriu, kad čempionatą laimėtų ne jis, o bet kuris kitas lenktyninin kas. Pavyzdžiui, S.Vettelio koman dos draugas Markas Webberis“, – pareiškė B.Ecclestone’as. F.Briatore – skeptikas
„Lotus“ ekipos vadovas Ericas Boullier mano, kad didelės įtakos rezultatams turės naujosios „Pi relli“ padangos, kurios – ir kietos, ir minkštos – šiemet labiau vie nodos. „Tiems, kurie persistengs per kvalifikacinius važiavimus, pir moji pagrindinių lenktynių da lis tikriausiai bus sudėtinga – teks anksti užsukti į techninio aptarnavimo zoną“, – apie gali mus strategijos variantus kalbėjo E.Boullier. „Puiku, kad tarp lenktynių daly vių bus net šeši pasaulio čempio nai – S.Vettelis, Lewisas Hamilto nas, Jensonas Buttonas, Michaelis Schumacheris ir Kimis Räikköne nas. Tai – didelė jėga ir konkuren cija. Turint galvoje, kad šiemet visų automobilių greičio charakteristi kos daugmaž vienodos, lenkty nės turėtų būti atkaklios ir sunkiai prognozuojamos“, – sakė „Merce des AMG Petronas“ komandos va dovas Rossas Brawnas. Buvęs „Renault“ ekipos strategas Flavio Briatore tvirtino, kad 2012ųjų pasaulio čempionatas bus nuo bodus. „Šiuolaikinė „Formulė-1“ tapo lengvai prognozuojama, viską ga lima numatyti mažiausiai metams
Favoritai: S.Vettelis ir jo komanda gins čempionų titulą.
„Scanpix“ nuotr.
į priekį. Automobilių konstruk toriai naudojasi tomis pačiomis aukštos iom is techn ol og ijom is, todėl telieka įsijungti kompiute rį, įvesti atitinkamus duomenis ir paaiškės, kad 2011-ųjų čempio nu būtų tapęs bet kuris lenktyni ninkas, vairavęs būtent „Red Bull RB7“. Tikrąjį jų meistriškumą ga lime pamatyti tik per lietų. Todėl siūlau sudaryti visiems vienodas sąlygas, kaip, tarkime, GP2 čem pionate. Tada būtų į ką pažiūrė ti“, – rėžė F.Briatore. Šumio saulėlydis?
Tituluočiausias 2012-ųjų lenk tynių dalyvis – septyniskart pa saulio čempionas M.Schumache ris. Gali būti, kad šis sezonas jam – paskutinis, nors 43-ejų vokie tis teigė, kad nesijaučia per senas „Formulei-1“. „Jeigu žmogui Dievo duota ką nors daryti labai gerai, tai jis bus aktyvus ir iki 60-ies. Aš nepadėsiu taško, kol turėsiu motyvų užsiimti šia sporto šaka ir galėsiu siekti aukštų rezulta tų. Be to, negaliu nuvilti milijonų sa vo sirgalių. Manau, kad šiemet mūsų
Komandos
Legenda: M.Schumacheris nesijaučia per senas „Formulei-1“. „Reuters“ nuotr.
komanda kovos dėl prizinių vietų“, – sakė „Mercedes AMG Petronas“ ekipos žvaigždė. „Šumis mums labai reikalin gas. Jo talentas ir patirtis – varo moji jėga visam mūsų kolektyvui. Tikiuosi, kad Michaelis liks su
mumis ir kitą sezoną“, – apie keti nimus pratęsti kontraktą su „For mulės-1“ legenda M.Schumache riu kalbėjo R.Brawnas.
Sezonas
Brangiausieji 2011 m. daugiausiai uždir busių „Formulės-1“ lenk tyn in ink ų deš imt uk as (mln. eurų):
„Red Bull Racing“
„Lotus“
„Williams“
Kovo 16–18 d. – Melburnas (Australija)
Vadovas – Ch.Horneris. Lenktynininkai – S.Vettel is, M.Webberis. Automobil is – „Renault RS27-2012“.
Vadovas – E.Boullier. Lenktynininkai – K.Räikkönenas, R.Grosjeanas. Automobilis – „Lotus Renault E20“.
Kovo 23–25 d. – Kuala Lumpuras (Malaizija)
„Vodafone McLaren Mercedes“
„Sahara Force India“
Vadovas – F.Williamsas. Lenktynininkai – P.Maldonaldo, B.Senna. Automobilis – „Williams Renault FW34“.
Vadovas – M.Whitmarshas. Lenktynininkai – J.Buttonas, L.Hamiltonas. Automobil is – „McLaren Mercedes MP4-27“.
Vadovas – V.Mallya. Lenktynininkai – P. di Resta, N.Hulkenbergas. Automobilis – „Force India Mercedes VJM05“.
„Caterham“
„Ferrari“
„Sauber“
HRT
Vadovas – S.Domenicali. Lenkt yn in inkai – F.Alonso, F.Mass a. Automobil is – „Ferrari F2012“.
Vadovas – P.Sauberis. Lenktynininkai – K.Kobayashis, S.Perezas. Automobilis – „Sauber Ferrari C31“.
Vadovas – L.Perezas-Sala.
„Mercedes AMG Petronas“
„Toro Rosso“
„Marussia“
Vadovas – R.Brawnas. Lenktynininkai – M.Schumacher is, N.Rosbergas. Automobil is – „Mercedes F1 W03“.
Vadovas – F.Tostas. Lenktynininkai – D.Ricciardo, J.Vergne. Automobilis – „STR Ferrari STR7“.
Vadovas – J.Boothas.
Vadovas – T.Fernandesas. Lenktynininkai – H.Kovalainenas, V.Petrovas. Automobilis – „Caterham Renault CT01“.
Lenktynininkai – P. de la Rosa, N.Karthikeyanas. Automobilis – „HRT Cosworth F112“.
Lenktynininkai – T.Glockas, C.Picas. Automobilis – „Marussia Cosworth MR01“.
Pagal formula1.com, f1-world.ru, auto-motor-und-sport.de parengė Romas Poderys
Balandžio 13–15 d. – Šanchajus (Kinija) Balandžio 20–22 d. – Sakhiras (Bahreinas) Gegužės 11–13 d. – Barselona (Ispanija)
1. F.Alonso
35
2. M.Schumacheris
31
3. L.Hamiltonas
29,5
4. S.Vettelis
18,5
5. J.Buttonas
14,1
6. N.Rosbergas
12,2
7. F.Massa
12
8. M.Webberis
9
9. J.Trullis
4,5
10. H.Kovalainenas
3,5
Gegužės 24–27 d. – Monte Karlas (Monakas) Birželio 8–10 d. – Monrealis (Kanada) Birželio 22–24 d. – Valensija (Ispanija) Liepos 6–8 d. – Silverstounas (D.Britanija) Liepos 20–22 d. – Hokenhaimas (Vokietija) Liepos 27–29 d. – Budapeštas (Vengrija) Rugpjūčio 31–rugsėjo 2 d. – Spa (Belgija) Rugsėjo 7–9 d. – Monza (Italija) Rugsėjo 21–23 d. – Singapūras (Singapūras) Spalio 5–7 d. – Suzuka (Japonija) Spalio 12–14 d. – Jeongamas (Korėja) Spalio 26–28 d. – Naujasis Delis (Indija) Lapkričio 2–4 d. – Abu Dabis (JAE) Lapkričio 16–18 d. – Ostinas (JAV) Lapkričio 23–25 d. – San Paulas (Brazilija)
17
šeštadienis, kovo 17, 2012
Atsisveikinimas: nuo šiol Sidonijos savaitės horoskopai – žurnale
aukštyn žemyn
TV diena
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
V.Mainelytė: „Stengiuosi išnaudoti kiekvieną gyvenimo akimirką“ Išgyvenusi sunkią ligą ir negandas, žino ma aktorė Vaiva Mainelytė – vėl lyg ant sparnų. O sparnus žmogui suteikia ne tik meilė, bet ir darbas.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Kas rytą – medaus kokteilis
Kurį laiką V.Mainelytė vengdavo lankytis ten, kur daug žmonių, ne vaikščiodavo nė į spektaklius. Mo teriai reikėjo atsigauti ir sustiprėti. Ir štai aplankė džiaugsmas – aktorė sukūrė naują vaidmenį teatre. Šiandien, premjeros dieną, į teatrą ji išeis išgėrusi jau įprastą sveikatą stiprinantį kokteilį. Tuo labiau kad atėjo pavasaris, reikia atsigauti. „Į šilto virinto vandens stiklinę įdedu šaukštą medaus, jį išmai šau, paskui išspaudžiu citriną. Vi są! Labai gerai įdėti ir trupučiuką imbiero. Bet aš ruošiu be imbiero. Kai po pusryčių išgeriu tą kokteilį, energijos atsiranda iš karto, nerei kia nė kavos“, – pasakojo Vaiva. Po ilgos pertraukos V.Mainely tė gavo naują – Vitos – vaidmenį vokiečių dramaturgo Mariaus von Mayenburgo pjesėje „Akmuo“, ku rią autorius parašė Berlyno sienos griuvimo 20-mečiui. Nacionali nio dramos teatro Mažojoje sa lėje spektaklį pastatė režisierius Agnius Jankevičius. Spektaklyje V.Mainelytė – ir mama, ir močiu tė, ir žmona. „Žodžiu, vaidinu personažą, ku ris savo gyvenimą gyvena nuo 1935 iki 1993 metų. Kita vertus, savijau ta dar nebuvo tokia, kad galėčiau ištempti sudėtingą vaidmenį. Ap siribojau tais darbais, kuriuos tu rėjau anksčiau, – pasakojo aktorė. – Mane pjesė labai sujaudino. Aš esu tos pirmosios kartos, kai žmo nes vežė į Sibirą, atstovė. Daugelio namuose turbūt buvo šnabždama si, – kad tik niekas nieko nesuži notų, kad vaikai neišnešiotų kalbų po kiemą.“ Iš Nacionalinio dramos teatro V.Mainelytė nebuvo išėjusi, tačiau vaidino senesniuose spektakliuose. Pastaruoju metu filmavosi televizi jos serialuose „Giminės“, „Paklydę paukščiai“, „Be namų“. Netrukus pasirodys dar vienas, kurio pavadi
nimo ji net nežino. Vaidinti jai pa tinka ir teatre, ir televizijoje. „Jaunystėje labai norėjosi teatro. Aišku, norai išlikę, bet galimybės – jau ne tokios kaip anksčiau, kai tekdavo vaidinti septynis spek taklius per savaitę ir dar filmuo tis trijuose filmuose vienu metu. Tas etapas – praėjęs. Nesunkiai su tuo susitaikau ir žinau, kad to jau niekada nebus. Aš džiaugiuo si tuo, kas vyksta dabar, ir labai šauniai stengiuosi nugyventi, iš naudoti kiekvieną dieną, kiekvie ną valandą, – kalbėjo V.Mainely tė. – Prieš kelias dienas draugė iš Palangos paskambino ir pasakė, kad jau parskrido žąsys ir gervės. Pulkais. Taip gera širdžiai pasida rė, kad jau pavasaris. Jo taip lau kiau.“
O aš buvau išsinari nusi koją! Bet Dievu lis myli, todėl greit pagijau. Užkrėsdavo gera energija
Gavusi pasiūlymą suvaidinti Vitą, V.Mainelytė dėl to nenustebo – esą ją nustebinti sudėtinga. Žinojo, kad spektaklį režisuos A.Jankevičius, tačiau režisieriaus nepažinojo. „Per repeticijas susipažinome. Dirbome ranka rankon aktyviai nuo 11 iki 18 valandos su maža per traukėle. Iš repeticijų išeidavome pavargę, bet laimingi. Agnius vi sus užkrėsdavo savo gera energija. Jis visada ateidavo geros nuotai kos, visada man būdavo labai ati dus, išgyvendavo, jei kas atsitik davo, ir laukdavo, kad kuo greičiau atsigaučiau. O aš buvau išsinari nusi koją! Bet Dievulis myli, todėl greit pagijau“, – pasakojo V.Mai nelytė. Aktorė pabrėžė, kad jai svar biausia – santykiai su kolegomis ir kūrybinė atmosfera. Repetuojant „Akmenį“, ir viena, ir kita buvo puiku.
18
Džiaugsmas: „Prieš kelias dienas draugė iš Palangos paskambino ir pasakė, kad jau parskrido žąsys ir ger
vės. Taip gera širdžiai pasidarė, kad jau pavasaris. Jo taip laukiau“, – pasidžiaugė aktorė V.Mainelytė.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
18
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
V.Mainelytė: „Stengiuosi išnaudoti kiekvieną gyvenimo akimirką“ Aktorė vi liasi, kad su spek takliu teks pavažinėti po Lietuvą, nes deko racijos nė ra sudėtin gos, o vai dina tik še ši aktoriai. Esą bus malonu vėl iš nau jo pažinti Lietuvą.
Jazzu prašė pas Ji – visokia. Optimis tė, flegmatiška, me lancholiška, links ma, emocinga. Po „Silence Family“ tre jų metų gimtadie nio Justė Arlauskai tė-JAZZU buvo labai pavargusi.
Akistata: V.Mainelytė nesigaili, kas jos gyvenime įvyko, o buvo labai daug gražaus.
Spektaklyje jos vyrą 17 vaidinantis jaunosios kartos aktorius Paulius Tamolė,
likus savaitei iki premjeros, Vai vą nuoširdžiai pralinksmino: „Kai savo kolegoms pasakau, kad ma no žmoną vaidina V.Mainelytė, jie man pavydi.“ Aktorė viliasi, kad su spektak liu teks pavažinėti po Lietuvą, nes dekoracijos nėra sudėtingos, o vaidina tik šeši aktoriai. Esą bus malonu vėl iš naujo pažinti Lie tuvą. Anūkai liko su močiute
Gyvenimas po įveiktos sunkios ligos vėl teka savo vaga. Šio gy venimo periodo aktorė nenori prisiminti: „Apie tai kalbu tik tai su daktarais. Dabar – viskas gerai.“ Vaiva pasidžiaugė, kad anūkai jau dideli: Jokūbas – dvyliktokas, šiemet baigia vidurinę mokyklą, o mažyliui Motiejui – 11 metų. „Labai liūdnas buvo momen tas, kai mirė mano Pupytė – my
limas šunelis. Užtat duktė paliko man mopsą Gučį, kai išsikraustė su vyru gyventi kitur“, – pasako jo Vaiva. Negi moteris, daugelį metų su visa šeima gyvenusi bute prie šais Operos ir baleto teatrą, liko viena? „Kad taip būt ų! – nus ij uok ė Vaiva. – Mano anūkai – su ma nim, nes jie čia įprat ę. Mam ai pareišk ė, kad jie lieka gyvent i su Vaivute. Jiems patinka ir tai, kad čia – miesto centras, čia – mokyklos.“ Moteris patikino, kad judrūs anūkai jos neapsunkina. Ji nėra priversta stovėti prie viryklės ir gaminti jiems valgį. Berniukai – labai savarankiški, moka ir patys pasigaminti. Jeigu Vaiva ką nors ir pagamina, jie ne visada valgo. „Anksčiau stengdavausi, visko prigamindavau. Žiūriu, stovi, nie kas nepaliesta. Dabar paklausiu: „Valgysit?“ „Valgysim.“ Tada ga minu. Nevalgys – nereikia, nega minu“, – pasakojo V.Mainelytė.
Svajoja išvažiuoti į kaimą
Naujų pomėgių Vaiva neatrado. Viskas tas pat, tačiau ir tai suma žėję. Nei megzti, nei siūti moteris jau nebegali. „Nenoriu. Kai turiu laiko, pa tinka knygos, relaksacijai – tele vizorius. Kai noriu miego, patinka viskas, kas mirga jo ekrane, kad tik greičiau užmigčiau. Bet daugiau žiūriu rusų programą – mano pa žįstamų aktorių, gerų laidų paro do“, – pasakojo Vaiva. Jokių šalių, jokių užsienių ji ne nori nei aplankyti, nei pamatyti. Labiausiai už viską vasarą nori išva žiuoti į kaimą – pabūti draugų so dyboje, nes savos neturi. Jai visada gera atsigauti ir atsipalaiduoti gam toje, kur nėra žmonių, kur ramybė. Ar Vaiva nesigaili, kad pasirin ko vieną sunkiausių – aktoriaus – profesiją, teatrą? „Aš iš viso nieko nesigailiu, kas mano gyvenime įvyko. Jeigu gy venimą reikėtų pradėti iš naujo, gyvenčiau taip, kaip gyvenau“, – ryžtingai sakė V.Mainelytė.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
„Nauja meilė“ – G.Ivanauskas?
– Praėjusi savaitė buvo ilga ir labai sunki. Renginiai, repeticijos, koncer tai. Pervargusi net neužmigdavau. Važiuoju į sodybą išsimiegoti, – in terviu telefonu prisipažino Justė. – Į tą garsiąją artimųjų sodybą Varėnoje? – Aha. Į ta garsiąją. Važiuojame sau dviese... – Dviese? Smalsu, su kuo? – Su kuo? – pakartoja tarsi akto rė. – Su labai geru draugu – Gyčiu Ivanausku. Greta pasigirsta kaž kieno balsas. Justė juokiasi: Jis sa ko: „Su nauja meile.“ – Patikslinkime „naują meilę“. Su šokėju, choreografu? Nes atsiras kitas Gytis Ivanauskas ir teigs, kad jis – Jazzu meilė. Beje, ar automobilyje neskam ba dar vienas balsas? – Su tuo pačiu, – kvatoja. – Gytis turi daug balsų. Mes – mėgėjai at sipūsti pas mane sodyboje, pavaka rieniauti. Gaminsiu firminius kot letukus, eisime prie ežero. – Žinau ne tik apie sodybą, bet ir kulinarinius Justės sugebėji mus. Kai mesi muziką, atidary si trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranėlį? – Tikrai turėsiu restoranėlį. Tik rai niekada gyvenime nemesiu mu zikos. Tikiuosi ir ji – manęs. Kai padarysiu didelę karjerą, kokiame nors Prancūzijos kaimelyje atidary siu restoranėlį.
Žvaigždė: gražuolė Vaiva žavėjo ir kolegas, ir kino filmų bei spektaklių žiūrovus.
– Beje, kai esi pervargusi, gal geriau pailsėti vienai? Ar Gytis – įkrovėjas? – Jis – kaip antroji širdelės pusė, gerai su juo pailsiu... Duok parūky ti, – kreipiasi į Gytį. – Geri koncer
Mintys: Jazzu tikina niekada neišsiža
tai, kai pagroju ir dar noriu. Dabar dar laukia savaitgalis Klaipėdoje, Londone. Po to – vėl Vilnius, Rusi ja. Turbūt nesustos šis maratonas. – Palauk, palauk, ar ne dejones girdžiu? – Ne. To ir norėjau. Suprantu, kad jau nebus poilsio, kokio noriu. Bet tai – mano kelias. Įkyrėję klausimai
– Galėtum pasakyti labiausiai įkyrėjusių klausimų trejetuką? – Pirmas: kaip kyla inspiracija? Antras: iš kur atsirado Jazzu? – kartoja teatrališkai pakeitusi bal są. – O trečias – su kuo aš miegu? – Hm. Būsime kuklūs – užteks vieno ir tebūnie tik trečias... – (Kvatojasi)... Miegu dažniausiai... – Ne, pajuokavome, gali nesa kyti... – ... apsikabinusi savo sąsiuvinį. – Išties norėjau paklausti, o ko dar niekas neklausė?
19
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn
silikti dar vieną naktį ir visą gyvenimą
Andriaus Ufarto, Mindaugo Vaičiulio (BFL), Gedimino Bartuškos nuotr.
– Nuoširdžiai džiaugiamės sėk me. O dar tavo minėtieji gra žuoliukai švedai... – Jie mandagūs, galantiški, nuo stabūs ir gražūs. Gyvenimas ver da, maloni aplinka. Kilo minčių pakeisti gyvenimo vietą: po pen kerių metų Londone per ilgai užsi buvau Lietuvoje, todėl galvoju apie emigraciją. – Rimtai? Kur? – Nesu pririšta, turiu kontraktų. Gal tai bus trumpalaikė emigraci ja: gal porą mėnesių Briuselyje, gal – Stokholme. – Kalba nepastovus žmogus. – Taip. Esu nepastovi. Pasaulietė, kosmopolitė. Kalbu apie namų są voką. Širdyje esu labai pastovi. – Bet... Kaip čia delikačiau... Kalbėta ne apie vieną tavo draugą ir skyrybas. – Esu dar labai jauna, bet širdy je – pastovi. Tiesa, apie širdį – ne šį kartą. Jos namai – pasaulis
– Balandžio 23-iąją sukaks... – ... 24. Jaučiuosi labai sena. Ir kuo vyresnė, tuo greičiau bėga laikas, o man – labai baisu.
adėsianti muzikos, bet svajoja ir apie nuosavą verslą.
– Hm... – Gytis, matyt, vėl kažką replikuoja, nes Justė kikena. Po to – rimtai: – Man patinka interviu, kai pavyksta iš manęs ištraukti sie los dalelę. Nežinau, ko neklausė, bet įrašysiu tai į ketvirtą savo nemėgs tamiausių klausimų sąrašą, – juo kiasi. – Man patinka nekvaili klau simai. – Turbūt girdėjai Konfucijaus posakį, kad nėra kvailų klausi mų, yra tik kvaili atsakymai. – Jei taip yra, tada tyliu, – juokiasi.
– Argi? Pernelyg dažnai glos tant savimeilę galima išpuikti. – Aš paprasta. Man puikybė negre sia, – sako nuoširdžiai, bet, išgir dusi Gyčio repliką, juokiasi. – Neg resia, jis sako, nes daugiau išpuikti neįmanoma.
Po penkerių metų Londone per ilgai užsibuvau Lietuvo je, todėl galvoju apie emigraciją.
Savimeilės paglostymas
– Ar tau ką nors reiškia Kauno „Žalgirio“ arenoje per Muzikos asociacijos M.A.M.A. apdova nojimus gautas „Metų atlikė jos“, prieš porą metų – MTV Baltijos šalių geriausios daini ninkės titulai? – Didžiausias įvertinimas – pil nos salės, publika, kuri myli ma no muziką. Apdovanojimai – ma žos stotelės, įrodymas, kad neblogai dainuoju. Žinoma, tai paglosto sa vimeilę. Bet jie nieko nepakeis.
– Dabar pakartotum kadaise sakytą frazę, kad būsi ne iš tų, kurios nekalba apie savo asme ninį gyvenimą? – Šiek tiek pasimokiau. Bet tai – neišvengiama. Patinka kalbėtis ne tik apie muziką, bet ir apie kulina riją, širdies reikalus. Kalbėsiu apie asmeninį gyvenimą tol, kol man atrodys, kad mano klausytojams įdomu.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Mintys apie emigraciją
– Turbūt penktas nemėgsta miausias klausimas: ko pati pa klaustum Jazzu? – Mėgstu savianalizę ir sau už duoti klausimus. Žinoma, neišpro tėjimo lygio. Bet reikia save pažin ti, – vėl kvatojasi, išgirdusi Gyčio repliką. – Užteks kvatotis, prašome rimtai, nes skaitytojai pagal vos, kad bendraujame kažko vartoję. – (Kvatojasi) Ne, Jazzu negirta, ji tik neišsimiegojusi. Esu emocingas žmogus. – Koks paskutinis įrašas emo cingosios Justės dienoraštyje ar savianalizėje? – Dien orašt į baig iau raš yt i, kai man buvo 12 met ų. Jeig u nor i man e paž int i – klaus yk is teks tų. Svarb iaus i pas tar iej i įvyk iai – kontrakt ai su šved ais. Gavau pasiūlymą iš Niujorko, po mėne sio vykstu į Švediją įrašyti soli nį albumą.
– Tik minėjai, kad esi labai jau na, o – dabar? – Esu jauna ir labai graži, – juokia si. – Sena jaučiuosi pagalvojusi apie karjerą, kiek sulaukusios 21 metų pasiekė mano mylimos dainininkės, tarkim, Adelė. Gal man koją pakišo tai, kad gimiau ne Niujorke? – Kalbame porą dienų po Kovo 11-osios. Tau ką nors reiškia ši data? – Hm... (Atsidūsta) Kai kurie smer kia, kad visur lakstau. Na, rūpi man Lietuva, rūpi! Čia koncertuo ju, praleidžiu daug laiko, čia ge rai jaučiuosi, čia šiltesni santykiai. Banalu, bet mano namai yra ten, kur mylimi žmonės. – Bet tau, kosmopolitei, širdies neskaudėtų, jei nebūtų Lietu vos? – Negaliu atsakyti, kas būtų, jei gu būtų. Bet aš myliu vietą, kur gi miau. Mano namai – pasaulis, o šiuo metu – lėktuvas. Jausti žmogų be klišių
– Skubi gyventi? Sako, tokie žmonės gyvena trumpai. – Geriau trumpai ir efektingai nei ilgai ir nuobodžiai. – Ilgai – nereiškia nuobodžiai... Vis dar sulauki daug laiškų iš gerbėjų? Koks įdomiausias bu vo šiandien?
– Nespėjau perskaityti. Stengiuosi visiems atsakyti, nors kartais neži nau ką. Pavyzdžiui, kai parašo, kad visą gyvenimą norėjo dainuoti. Ką man atsakyti? Na, dainuok! Būna ir įdomių – poezijos, prisitaikan čių prie mano stiliaus ir pakelian čių nuotaiką. – O originalų kvietimą susitik ti – priimi? Tarkime, atjos su kupranugariu ir įteiks tau pie nę? – (Juokiasi)... Tai – tik žodžiai. Viskas turėtų įvykti natūraliai, nors kelis kartus ėjau arbatos... – ... ir papietauti. – Aha. Susitikdama su žmogumi turiu ir aš gerai jaustis, ir jis, būda mas su manimi. Noriu žmogų jausti be jokių klišių. Tai labai svarbu. – Vis dar tiki, kad galima sude rinti didelę karjerą ir asmeninį gyvenimą? – Tikiu. Karjerai įtakos gali turė ti asmeninis gyvenimas. Man mei lė svarbu. Mano dainos – apie mei lę, santykius, ir tai yra labai arti. Žmogus, žinoma, turi gerbti ir pa teisinti mano pasirinkimą. Kitkas – labai lengva. Ir flegmatikė, ir isterikė
– Sakoma, trys dalykai niekada negrįžta: laikas, žodis ir gali mybė. Ką galėtum iš tos trijulės išskirti, kas, deja, jau negrįš? – Niekada nieko nesigailiu. Praei na kažkoks etapas – pagalvoju, gal reikėjo elgtis kitaip. Bet suprantu, kad esu laiminga. Jei kitaip kažką daryčiau, to nepasiekčiau. – Tai, kas negrįžta, uždarai į seifą ir raktą išmeti į jūrą? – Aš nelinkusi užrakinti to seifo. Emocijas išleidžiu į pasaulį. Ir šian dien pramerkiu akis – kam dėl kažko gailėtis? Juk negali pakeisti to, kas jau įvyko. Tik stengiuosi kuo geriau pasirinkti, būti geresniu žmogumi. – Esi panaši į optimistę. Bet dainose – daug melancholijos, liūdesio, gal net pesimizmo. – Hm... Esu optimistė... Nors mane pažįstantys draugai sako, kad esu visokia, o dainos depresyvios. Kar tais esu flegmatikė, kartais melan cholikė ar net – isterikė. Bet turbūt esu tokia todėl, kad esu kūrėja? – Paskutinis klausimas, ir pa liksiu su Gyčiu Ivanausku... „Tik pasilik. Dar vieną naktį ir visą gyvenimą“. Ar kam nors nedainavai, bet nuoširdžiai sa kei šiuos žodžius? – (Ilga pauzė, šiek tiek sutrikusi)... Esu... Hm... Oi... Na... Taip... Šį rytą...
20
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn
Ištekėjusi už Egipto. Taip apie save juo kauja diplomuota psichologė, auraso mos ir reiki specialistė Dalia Braziulytė-El Amary. Kadaise iš faraonų šalies atsivežu si laukinį šunį, dabar ji kovoja dėl ten mer dinčių arklių, o netrukus oficialiai atida rys energine šventykla vadinamą apie 1000 kv. m vilą „Šacherezada“.
Savo vilą Egipte kaunietė pav Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Šalis nokautavo kvapais
Egiptas ją nokautavo iškart. Kva pais, pasklidusiais vos prasidarius lėktuvo durims. Prieš aštuonerius metus į Hur gadą atskridusi Dalia akimirksniu pajuto ją užbūrusią gamą kvapų: arabiškų smilkalų, Nubijos san dalmedžio, kupranugarių šlapimo, saldžių šiukšlių, augalų, vėjo, dy kumos dulkių... „Tai buvo meilė iš pirmo kvapo, kuri tęsiasi ir, matyt, tęsis amžinai, – nusišypso Carlo Gustavo Jungo archetipine psichologija, taip pat kultūromis, civilizacijomis, papro čiais besidominti Dalia. – Po pir mo įkvėpimo man pakirto kojas, ir Egiptas mane iškart paėmė.“ Nuo to karto D.Braziulytė-El Amary šioje šalyje buvo jau kelias dešimt kartų: ten ji skrenda po ke turis penkis kartus per metus. Tą pirmą kartą Dalia paniro ne tik į Egipto kvapus, emocijas, bet ir į jūrą.
Patys būkime pokyčiu, kurį nori me matyti šiame pasaulyje.
„Pas mane žodžio „palauk“ nė ra, – nusijuokia jau daug metų tik su lazda vaikštanti stipri moteris. – Tąsyk patekau į laivą, kuriame buvo du arabai instruktoriai ir ap sirūkę anglai. Po trumpo instruk tažo jie mane po vandeniu pakišo ne penkis, bet penkiolika metrų, ne penkiolikai minučių, bet valandai. Tai, kad jie nesilaikė nardymo tai syklių, sužinojau vėliau.“ Ten, kur turistai nebuvo
„Hurgada labai patogi strategiškai. Arabijos dykuma, čia pat – šiau rė, Kairas, Aleksandrija prie Li bijos sienos, į pietus, Sudano pu sės link – Luksoras, vakarų Libijos dykuma. Ir daugybė šventyklų... – Dalia pasakoja vaizdžiai, vilki mėgstamiausios mėlynos spalvos drabužiais, apsistačiusi aurasomai skirtais įvairiausių spalvų bei at spalvių buteliukais, degančiomis žvakėmis ir arabiškais smilkalais. – Pajaučiu, kad mane kviečia dy kuma ar šventyklos, ir keliauju per faraonų arba beduinų Egiptą.“ Ne, tai nėra tuščias laikas ar tiks las pasidėti kryžiuką, kaip, pavyz džiui, kai kurie besilankantieji prie
Didžiosios kinų sienos per ausinu kus klausosi vakarietiško hiphopo arba popmuzikos. Dalia renkasi archeologinius ta kus, vietas, kur aptikta daug arte faktų. Ji susidarydavo maršrutą ir pralįsdavo tarsi pro rakto skylutę, nes patekdavo į dar kasinėjamas šventyklas, kur nebuvo kėlę kojos turistai. „Skrendant lėktuvu virš Raudo nosios jūros prie Afrikos krantų, mane tarsi kažkas patraukia už vir vutės. Žvelgiu į Nilo deltą – der lingiausią Egipto vietą, Aleksand riją, kanjonus ir bene seniausius pasaulyje irstančius Raudonosios jūros kalnus. Ši šalis man atrodo kaip miegantis driežas“, – svajin gai kalba D.Braziulytė-El Amary. Vyrai ateina ir išeina
Lietuvė už Egipto ištekėjo ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine pra sme: 2007 m. jos vyru tapo egip tietis. Moteris nedetalizuoja, bet neslepia – ji jau išsiskyrusi. „Vyrai ateina į gyvenimą ir išei na. Bet Egiptas lieka, – filosofiš kai ironizuoja Dalia ir pastebi, kad ši šalis – kaip skaistykla, klastin ga ir į paviršių iškelia visus žmo gaus troškimus, emocijas, aistras. – Mane kolegos ten vadina Zilzal – žemės drebėjimu ir uraganu vieno je vietoje. Ten atsiveria mano šešė linė pusė, įsijungia kovinė energija ir kartais siautėju it drakonas. Be je, tai padeda suvaldyti viloje dir bančius meistrus ir gelbsti nuo jų sukčiavimo.“ Po Skorpiono ženklu gimu si moteris pastebi, kad Egiptas – po Skorpiono ir Jaučio ašimi. Ten nebijoma aistrų, kūniškų dalykų, todėl dažni apsikabinimai, kon taktai, ne tik draugiški rankų pri silietimai. „Sukūriau Egipto dievų ir deivių psichologinę klasifikacijos sistemą, kurią pritaikau žmonėms, – teigia egiptologiją studijuoti svajojan ti moteris ir sau priskirianti mei lės, kūrybos, džiaugsmo, svaigulio, linksmybės, muzikos, šokio glo bėjos Hatoros psichologiją. Deivės tarnaite pasivadinusi D.Braziuly tė-El Amary savo svetainę pavadi no deivespasaulis.lt. – Egipto mi tologija sudėtinga, kilusi iš Afrikos senųjų religijų, kur dievai turi šešė linę pusę ir yra pusiau gyvūnai.“ Pažintis su tarakonais
Jau po pirmosios kelionės į Egip tą Dalia panoro šioje šalyje turė ti būstą. „Sunkiai adaptuodavausi, o pir mosiomis naktimis sapnuodavau kitų žmonių sapnus, – iš pradžių
Burtai: D.Braziulytė-El Amary Egiptą įsimylėjo vos išlipusi iš lėktuvo, ir tai – visam likusiam gyvenimui.
moteris nesuprasdavo, kodėl net ir prabangiuose, išblizgintuose vieš bučiuose būdavo sunku užmigti. – Juk energiškai tų kambarių neiš valydavo, o žmonės atvažiuodavo atsipalaiduoti nuo streso, išgyve nimų, todėl likdavo daug energi nių šiukšlių.“ Gyventi bute tarp vietinių rei kia labai stiprių nervų. Nors ir bū si tvarkingas, jų rajonuose, jei kaž kas bus apsileidęs, plis tarakonai. D.Braziulytė-El Amary juokiasi: ji turėjo „laimės“ susipažinti su ke liomis šių gyvių rūšimis. „Vieni jų yra dideli, maždaug aš tuonių centimetrų ilgio. Kai jie bė ga, girdisi traškus trepsėjimas, o užspeisti į kampą išskleidžia spar nus ir skrenda. Baisu, – susiraukia
Dalia. – Kiti mažesni, bet taip pat bjaurūs ir sunkiai išnaikinami.“ Dauguma egiptiečių – netvar kingi, šiukšles meta pro langus ar palieka laiptinėje. Pusę dienos jie dažniausiai miega, o aktyviausi būna vėlai vakare iki vidurnakčio ir dar ilgiau. Visur daug triukšmo: žaidžia vaikai, garsiai klausomasi muzikos, jei įjungtas televizorius – tai visu garsu. Aš turėjau fermą Afrikoje
„Kartą iš trečio aukšto terasos iš vydau besileidžiančią saulę virš Arabijos dykumos, – Dalia šypsosi, tarsi iš naujo išgyventų tą akimir ką. – Tai įvyko apie du kilometrus nuo Hurgados centro, prabangia me rajone. Ten naujos vilos buvo
dar tik statomos. Ir tuomet supra tau, kad noriu gyventi tik čia. Jei ne čia – niekur kitur!“ Sakoma, kad dievai žmogų grū dina norų išsipildymu, nes po to reikia nešti savo minčių ir troški mų naštą. „Aš turėjau fermą Afrikoje, – pakartojusi Karen Blixen romano „Iš Afrikos“ pradžią, nusijuokia Dalia. – Kada nors galėsiu sakyti, kad turėjau vilą Afrikoje...“ Dabar ją oro uoste visuomet pa sitinka pirmasis nardymo inst ruktorius Rajabas al Azabas, kuris nardyti jau negali, bet dirba Dalios asmens sargybiniu ir vairuotoju. Ir jie važiuoja į Mubarek 7 rajoną, kur už 300 metrų nuo jūros yra vi la „Šacherezada“.
21
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn
vadino „Šacherezada“
„Šacherezada“: geltona vilos spalva reiškia gyvenimo prabangą.
Dalios Braziulytės-El Amary asmeninio archyvo nuotr.
„Vilos – klasikinio arabų stiliaus, – kiekvieną nuo 2007 m. pradė to statyti ir pagaliau beveik baig to būsto-šventyklos projekto da lelę Dalia nešiojasi su savimi dieną naktį. – Aš kuriu energiją, spalvas, interjerą, ieškojau paveikslų, švies tuvų, baldų.“ Pamatyti baldai pakerėjo
Prakalbus apie baldus, Dalia dar la biau nušvinta. „Visi egiptiečiai sakė, kad pi giausi ir geriausi baldai – Dumja te, – dalijasi patirtimi moteris. Nuvykus į šį miestą atrodė, kad visi jo gyventojai nieko kito ne veikia, tik dieną naktį gamina bal dus. Lauke buvo jau tamsu. Šeimos fabrike krovininiu liftu pakilusi į
penktą aukštą ir, užsidegus švie soms, išvydusi baldus, Dalia ap stulbusi net pritūpė. „Dumjate gaminami baldai ma ne paker ėjo, – D.Braz iulyt ė-El Amary neslėpė susižavėjimo bal dais, kurie gali būti perduodami iš kartos į kartą. – Ištraukę stal čių trys vyrai ant jo net pašoki nėjo.“ Po ilgų paieškų Kaire ji rado fab rikėlį, kuriame gaminami šviestu vai, sukurti pagal XIII–XIV a. ara bų stilių. Fabrikėlyje Dalia praleido 20 valandų: gėrė arbatą, piešė es kizus ir užsakė 108 šviestuvus, nuo mažų iki 7 metrų ilgio, pakabina mus per tris aukštus. Šviestuvai po dviejų mėnesių atke liavo į „Šacherezadą“.
22
Stilius: šviestuvai „Šacherezadoje“ – kaip ir Senovės Arabijoje.
Nuo to kar to D.Bra ziulytėEl Amary šioje šaly je buvo jau keliasde šimt kar tų: ten ji skrenda po ketu ris penkis kartus per metus.
22
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
Savo vilą Egipte kaunietė pavadino „Šacherezada“ 21 Kodėl būstą, kurį titu luoja dvasine, energine šventove, Geltona – prabanga
pavadino „Tūkstančio ir vienos nakties“ herojės vardu? „Šacherezada – ne tik arabų folk loro personažas, bet ir psichologėspsichoterapeutės archetipas. Kas nakt jos sekamos pasakos – tarsi Eriko Eriksono hipnozė, – aiški na diplomuota psichologė. – Ka ralius Šachrajaras, nužudęs žmoną dėl neištikimybės, žudydavo ir ki tas moteris. Šacherezada buvo išsi lavinusi vizirio dukra, kuri sugebėjo pasakoti taip, kad vienoje istorijo je prasidėdavo kita, toje – dar vie na ir vienu metu tarsi atsidarydavo septyni langai. Tuomet susilpnėja žmogaus ego kontrolė, įvyksta tarsi kompiuterio perkrovimas, įsijungia vertybės ir sveikas protas...“ Trijų aukštų, keturis po pusantro šimto kvadratinių metrų ploto bu tus su vos vos kvepiančiomis sie nomis ir apie 300 kvadratinių met rų terasa-seminarų sale savąją vilą Dalia vadina šventykla. Tai vieta, kaip „Tūkstančio ir vienos nak ties“ istorijoje, kur žmogus galėtų nusimesti kaukes, vidinius šarvus, pailsėtų energiškai nuo turistinio bruzdesio ir darbų. „Geltonai nudažyta „Šachere zada“ su baltu gipso lydinių deko ru aurasomos spalvų kalba reiškia gyvenimo prabangą. To esmė – tu ri žinoti tikslus ir atkakliai jų siek ti svajones paverčiant realybe“, – pasak Dalios, kiekvienas kambarys turi atskirą mitologiją, spalvas. Bus kruopščiai priderinti ne tik baldai, šviestuvai, bet ir interje ro detalės, patalynė ir rankšluos čių spalva.
Arabas net apsiverkė
Greta namo – mėlynas 15 metrų il gio, 5 metrų pločio ir 2 metrų gy lio baseinas, išklotas mandalų rašto mėlynomis plytelėmis, kurios ati tinka arkangelo Mykolo archetipą. Ši spalva sukuria ramybės ir sau gumo jausmą, atpalaiduoja, pade da numesti iliuzijų tinklą, realizuo ti save ir pagalvoti apie gyvenimo prasmę.
Moterį sujaudino ži nia, kad Hurgadoje iš bado miršta ara biški ristūnai.
Dar šį mėnesį D.Braziulytė-El Amary nuveš paveikslus – dei vių reprodukcijas, prižiūrės, kaip bus sodinamas Hesperidžių so das – apelsinmedžiai, citrinme džiai, mandarinmedžiai, taip pat bananų, eukaliptų, granatų, fi gų medžiai ir spalvingai žydintys krūmai. Dar septynios palmės augs kito je pusėje: tai septinto mėnesio sep tintą dieną gimusio Apolono, kul tūros, šviesos ir muzikos globėjo, augalas bei skaičius. „Kai kurie draugai, kaimynai, jau spėję čia apsilankyti, aikčio jo, viešbučio savininkas arabas net apsiverkė, greta gyvenančio britų konsulo žmona sakė, kad jos vyras visą savaitę tik ir kalbėjo apie dei ves ir šviestuvus, – juokiasi Dalia. – Nors kitiems pastebimai subjur davo nuotaika. Žmones tai veikė skirtingai.“
Draugauja su laukiniais šunimis
Kas vyko viloje per neseniai pa saulį drebinusį Egipto pervers mą? Dalia ten išskubėjo pirmuo ju lėktuvu, kai buvo leidžiama vėl skristi į tą šalį. Namus ištikimai saugojo Cha lifas ir jo sūnus Mohamedas, ku rie nepabėgo namo ir miegojo pasidėję pagalius prie lovos, sau godami, kad marodieriai neapip lėštų vilos. Ir maitino Dalios iš Lietuvos atvežtus laukinių šunų palikuonis – Nilą ir Mirą. Lyg pajutusi, kad kalbama apie šunis, galvą pakėlė greta gulėju si keturmetė Kapučina. Gryna veislė, laukinė Arabijos dykumų kiemsargė. Ją priglaudė lietu vė, nors apgailestavo, kai lau kiniai šunys sudraskė dar vie ną kalytę. Gavusi daug oficialių leidimų kantri moteris Kapučiną atsive žė į Kauną: kalytė, kurią dresa vo profesionali dresuotoja, labai myli žmones, tačiau puola kitus šunis ir vos nesudraskė D.Braziu lytės-El Amary taksų. „Nuvykusi į Egiptą, dykumos pakraštyje visada pradedu šauk ti šunis, – arabai, pasak kaunie tės, pasenusius šunis galintys už mušti pagaliais, stebisi, kai prie baltosios moters susirenka lau kinių šunų gaujos. – Iš pradžių jie nori būti paglostomi, o tik po to – šeriami.“
Tarp briliantų Moteris be papuo šalų – paprasčiau siai nepasipuošusi. Jei ji nori spindė ti, reikėtų rinktis briliantą. Jei pini ginė (žinoma, jo) to kiam pirkiniui dar per plona, galima rinktis kukliau – sa fyrą. Arba dar kuk liau – topazą, citri ną, ametistą.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Padės išsekusiems arkliams
Gyvūnus Dalia labai myli. Ypač – šunis ir arklius. Todėl šią tvirtą, bet jautrią moterį sujaudino ži nia, kad Hurgadoje iš bado mirš ta arabiški ristūnai. Vieną turtingą egiptietį kalti na finansinėmis machinacijomis, todėl jis apleido žirgyną, kuriame buvo 10 arklių. „Jie išsekę, žaizdoti, – pasak Dalios, per Naujuosius metus du nugaišo. – Vieną pavyko parduo ti, tačiau lėšų pamaitinti, girdyti trūksta. Kelios rusės juos kartais pamaitina, pagirdo, bet arkliai išsekę, pikti, žmonių beveik ne prisileidžia.“ Dalia su draugais išsekusiems arkliams gydyti surinko apie 1000 eurų. Jau trejus metus ara bų kalbos besimokanti ir svajo janti perskaityti Avicenos raštus ir Ibn Battutos kelionių aprašy mus kaunietė susipažino su įdo miais žmonėmis, pasišventusiais gelbėti gyvūnus. Daliai įstrigo vieno veterinarijos gydytojo iš Rumunijos interneto svetainėje pacituoti garsaus Indi jos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mohando Gandhi žodžiai: „Patys būkime pokyčiu, kurį nori me matyti šiame pasaulyje.“ Dalia dažnai kartoja šiuos žo džius ir nekantrauja vykti į Egip tą: gelbėti arklių ir sugrįžti į „Ša cherezadą“. Beje, apie ką buvo pirmoji jos viloje skambėjusi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasaka? Dalia susimąsto: „Apie džiną, kuris skrynioje po septyniais už raktais laikė moterį. Ir neatsargų vyrą, kuris ją išleido...“
Deimantus skaldydavo vaikai
„Pagrindinis dalykas, ką juvely ras turi padaryti, – išryškinti ak mens grožį, kad jis neprapultų me tale. Visada stengiuosi, kad akmuo matytųsi ne tik iš viršaus, bet ir iš visų pusių“, – vieną iš savo darbo paslapčių įvardijo vilnietis juvely ras Stasas Chailovas. Labiausiai S.Chailovas mėgsta kurti žiedus, nes žiedas – vienas. Auskarai – jau simetrija, tą patį daiktą reikia daryti du kartus, o jis nemėgsta kartotis. Pirmiausia ju velyras turi pamatyti akmenį. Ta da ateina įkvėpimas. O ar užsako vas – žinomas žmogus, ar ne, dėl to juvelyras nekvaršina galvos. „Man svarbu, ką padarysiu“, – sakė S.Chailovas, kuriam brilian tai ir auksas – kasdienio darbo me džiagos. „Jei briliantas didelis, iš tikrų jų apima stresas. Stengiuosi dirbti labai atsargiai, kuo mažiau prie jo liestis – dar įskils ar ką, juk bran giai kainuoja, o mokėti tektų man, – kalbėjo S.Chailovas. – Nežinau, legenda ar tiesa, bet anksčiau di delių deimantų juvelyrai nepjaus tydavo, o duodavo suskaldyti vai kams. Juk vaikas nežino, kiek tas akme nukas kainuoja, be to, jo rankos ne dreba. O juvelyrui tokiu atveju ran kos dar ir kaip dreba. Suskaldysi ne į du, o į 10 gabalų, ir viskas – kaina jau ne ta. Nesvarbu, kad deiman tai – tvirti. Kartu jie – ir trapūs, juk nėra elastingi.“ Pasigenda gerų rubinų
Deimantas nėra pagrindinis juve lyro akmuo, jis dirba ir su kitais.
Sąlygos: juvelyrai įsitikinę, kad papu
Vis dėlto rubinų nelabai mėgsta – esą geros kokybės rubiną Lietuvoje retai rasi. Netgi deimantą papras čiau gauti. Jeigu jau rubinas, tai tu ri būti švarus, žėrėti savo specifi ne spalva. „Ir gerų smaragdų, safyrų Lie tuvoje nemačiau nė karto – tik Bazelyje, parodoje“, – patikslino Stasas. Ne kartą klientai jam yra atne šę spalvotų brangiųjų akmenų iš Birmos, Šri Lankos ir sakę, kad ten pigiai nusipirko. O jis atkirsda vo: „Lietuvoje tokį akmenuką su rasiu dvigubai pigiau.“ Tų kraštų gyventojai turistams aiškina, kad pas juos tuos akmenis kasa, todėl ten jie pigesni. Iš tikrųjų ten kaina – užkelta. Žiedus kūrė abu su žmona
Kauniečio juvelyro Raimondo Že maičio nuomone, svarbiausia – brangakmenio bei metalo derinys ir juvelyro kūryba. Briliantus, ru binus, smaragdus, safyrus jis čiu pinėjo daugybę kartų. Briliantai jam – stabilumo, tvirtumo, tyru mo simbolis. Juvelyras tiki, kad tas savybes jie išsaugo sužadėtuvių ir vestuvių žieduose. Briliantas dėl praktiškumo, tvir tumo labiausiai tinka žiedui. Jokiu būdu jis nesiūlytų į vestuvinį žiedą dėti cirkono, kuris bet kada gali iš kristi. Auskarams, pakabukams la biau tinka spalvoti akmenys – ru binai, smaragdai, safyrai, kuriuos galima įvairiai suderinti.
23
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn
ir safyrų: kaip išsirinkti trokštamą? Pagrindi nis daly kas, ką ju velyras tu ri padary ti, – išryš kinti ak mens gro žį, kad jis neprapul tų metale.
Deimantai ir briliantai Deimantai – tai neapdirbti brangieji akmenys, turintys pradinę savo for mą. Tai – patys brangiausi akmenys. Nuo neatmenamų laikų deimantas vadinamas brangakmenių karaliu mi. Šlifuoti deimantą – begalinės atsa komybės darbas. Apšlifuotas jis tam pa briliantu. Be priekaištų nušlifuo tas deimantas – ne tik gamtos, bet ir meistro kūrinys. Brangakmenių hie rarchijoje briliantas – ant aukščiausio laiptelio. Tik po jo seka rubinai, sma ragdai ir safyrai. Šie akmenys vadina mi brangakmeniais. Topazas, akva marinas, turmalinas, ametistas, citri nas – pusbrangiai akmenys. Pagr ind inės deimant ų charakter is tikos: dydis, švarumas, spalva ir ap dirbimo kokybė. Jie ir vertinami pa gal šiuos keturis kriterijus.
Deimant ų dyd is mat uojamas svo rio vienetais – karatais (ct). Vienas ct lyg us 0,2 g. Ger iausias – švarus dei mantas, net ur int is jok ių intarpų – vad inamųjų inkl iuz ų, kur ie trukdo spindesiui, šviesos lauž imui. Taip pat geriausias deimantas – bal tos spalvos. Jei jis turi geltonumo ar rudumo, yra pigesnis. Apvalus deimant as tur i turėt i 57 briaunas – nei daug iau, nei maž iau. Tai – standartas. Todėl, pak reipus akmen į tam tikru kampu, galima iš gaut i maksimalų jo spindėjimą. Jei gu prop orc ijos neišlaikomos, dei mantas praranda savo žavesį. Deimanto ir brilianto kainą nulemia šios pag rindinės keturios charakte ristikos.
Pritraukia sėkmę ir turtus
uošalas bus puikus, kai užsakovas, akmuo ir juvelyras susikalba.
Savo žmonai Jolitai ir sau Raimon das sukūrė įspūdingus vestuvinius žiedus iš geltonojo ir baltojo aukso, į kuriuos įsodino keturis didesnius ir tris mažesnius briliantus. Kodėl būtent septynis, gal šiuose skaičiuose kas nors slypi? Pasiro do, septyni – porai laimingas skai čius. Žiedų forma – senovinio tilto. Tokio, kuris žmones sujungia, o ne išskiria. Jų vidinėje pusėje išgravi ruoti žodžiai „Tesaugo mus Die vas“. Prie žiedų kūrybos daug pri sidėjo ir Raimondo žmona. Į R.Žemaičio dirbtuvę ateina tik tai rekomenduoti žmonės, klientų iš gatvės jis neįsileidžia. Jei turi, klientas atsineša savo deimantą ar ba briliantą, jei ne – pasiūlo juve lyras. Paskui lieka sulygti dėl gami nio kainos. Juvelyras neatstumia ir tų klientų, kurie ateina su katalo gu ir prašo pagaminti žiedą ar aus karus „kaip kataloge“. Aišku, tokių gaminių kaina mažesnė. „Žmogus atsineša savo norus, vizijas, svajones. Svarbiausia – užsakovas, akmuo ir juvelyras tu ri susikalbėti. Tada papuošalas bus puikus“, – įsitikinęs R.Žemaitis.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
„Deimantus reikia pirkti pas specialistus, kurie tą darbą dir ba daug metų ir turi reputaciją. O reputacija, kaip žinome, nenuper kama. Ji įgyjama žmogaus žiniomis ir darbu. Perkant briliantą iš dei mantų prekiautojo, geriausia pasi telkti į pagalbą specialistą“, – pa tarė S.Chailovas ir R.Žemaitis. Be abejo, briliantą galima patik rinti Lietuvos prabavimo rūmų la boratorijoje ir įsitikinti, ar tikrai žmogus įsigijo tikrą ir tokių cha
rakteristikų, kaip nurodė prekiau tojas. Ten galima jį ir sertifikuoti. Anot juvelyrų, dirbinys su brilian tais nebūtinai turi turėti sertifika tą, nes sertifikatas jo kainos nenu lemia. Kiekvienas juvelyras savo gami nyje įspaudžia individualų ženklą, kuris registruotas Lietuvos pra bavimo rūmuose. Pagal specia lią knygą ir po 100, ir po 200 metų bus galima atsekti, kas gamino tą ar kitą papuošalą.
Esą, jei žmogus neskaičiuoja pinig ų ir yra nusprendęs įsig yt i vert ingą papuošalą, taip jau būna, kad iš visų brangakmen ių jis išsirenka būtent deimantą. Paprasčiausiai neatsispi ria jo mag iškai traukai. Antra, dei mantai – puiki investicija, nes pasau lio deimantų biržose jie brangsta. Deimantas tinka visiems zod iako ženklams, jei tik šie sugeba su juo susid raugaut i, nes astrolog in iu po žiūr iu tai – labai stipr us akmuo. Šie brangakmen iai kaip magnetas pri trauk ia turtus ir visokeriopą sėkmę,
bet jie turi būti įgyti sąž iningu būdu. Vogt i deimantus – vad inasi, pasira šyt i sau mirt ies nuosprend į, o savo šeimos nar iams priš aukt i įvair iau sių negandų. Deimantai traukia, gundo, provokuo ja. Nuo senų laik ų aplink juos liejasi ir kraujas. Tai – verslas, kuriame su kasi didel i pinigai. Net 90 proc. dei mant ų išgaunama neturt ing iausio se pasaulio šalyse. Anksčiau pagrin dinės jų kasyklos buvo Ind ijoje, da bar – PAR, Namibijoje, Siera Leonėje, Botsvanoje ir Konge bei Jakutijoje.
Pirkti – su specialistu
Į ką reikia atkreipti dėmesį nu sprendusiesiems pirkti papuoša lą su brangakmeniu, kad prekiau tojas neapgautų ir vietoj deimanto neįkištų cirkono? Nepatartina deimantą ar briliantą pirkti iš lombardo. Ten jį gausi pigiau, tačiau nežinia su kokia istorija.
Pirmenybė: „Pagrindinis dalykas, ką juvelyras turi padaryti, – išryškinti akmens grožį“, –
mano S.Chailovas, kurio kūryboje dominuoja žiedai.
Simono Švitros nuotr.
Tikėjimas: anot juvelyro R.Žemaičio, briliantai
tvirtumo savybę išsaugo vestuvių žieduose.
24
šeštadienis, kovo 17, 2012
aukštyn žemyn
Nuo moterų meilės F.Kirkorovas atgavo jėgas Pati naujausia ir brangiausia Rusijos estrados žvaigždės Filipo Kirkorovo programa „Šou Nr. 1“ Kauno „Žalgirio“ are noje Kauno ponias tiesiog varė iš pro to. Šios diagnozės iš raiška – glėbiai įspū dingų gėlių puokš čių, bučiniai, bisai.
liekamas albumo dainas apibūdi no F.Kirkorovas. Mėgaudamasis plojimais ir pa gyromis, jis atrodė patenkintas sa vimi. Laimingi buvo ir gerbėjai. Koncerto organizatoriai atsklei dė, kad jokių išskirtinių pageida vimų žvaigždė neturėjo, bet buvo pateikta itin aukštų reikalavimų atlikėjo apsaugai. Apsaugininkai F.Kirkorovo nepaleido iš akių tiek per koncertą, tiek ir dainininkui išėjus pasivaikščioti po miestą.
Koncerto organiza toriai atskleidė, kad jokių išskirtinių pa geidavimų žvaigž dė neturėjo, bet buvo pateikta itin aukštų reikalavimų atlikėjo apsaugai.
Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
„Šiąnakt turbūt negalėsiu užmig ti“, – po koncerto viena kitai kal bėjo dvi draugės. Tiek daug meilės tarsi atgaivino F.Kirkorovą, kuris į „Žalgirio“ are ną atvyko likus vos pusvalandžiui iki koncerto ir atrodė šiek tiek pa vargęs. Su jį pasitikusiaisiais buvo paprastas ir mandagus. Popmuzi kos karaliumi tituluojamas iš Bul
Žvaigždė: F.Kirkorovas tvirtino tebesąs puikios formos, nors atvykęs į „Žalgirio“ areną atrodė pavargęs.
Tomo Raginos nuotr.
garijos kilęs 44-erių vyras vilkė jo spalvingą nertinį, marškinėlius su aplikacija. Scenoje F.Kirkorovas pasirodė apsirengęs juodai. „Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus daug kas pasikei
tė. Šiandien sunku nustebinti. Ta čiau juk galiu jus nustebinti, nes vis dar esu puikios formos“, – humoro jausmo nestokojo atlikėjas. Kartą F.Kirkorovas sakė, kad be scenos jis negalėtų gyventi. Perpil dytoje arenoje dainininko gerbė
jai išgirdo ir senų pamėgtų dainų, ir iš paskutiniojo trijų dalių albu mo „Kitoks“ („Drugoj“). „Šiek tiek paaugęs, tapęs išmin tingesnis, tačiau toks pat vaikas širdyje, vis dar tikintis stebuklais, gėriu ir meile“, – save ir savo at
Pats F.Kirkorovas džiaugėsi vieš nage Lietuvoje ir deimantu, kurį jo dukrai Alai Viktorijai padovanojo Vilniuje. Tai pirmasis, tačiau tikrai ne paskutinis beveik keturių mėne sių amžiaus mergaitės deimantas. Per visą turą po Baltijos šalis at likėją lydi ir operatorių komanda. Patikimų šaltinių teigimu, iš per turą nufilmuotos medžiagos bus kuriamas dokumentinis filmas apie legendinį Rusijos artistą.
O.Zlatkovaitė: „Ronaldo gražus, bet nevyriškas!“ „Vau!“ Toks buvo pirmasis Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės žai dėjo Deivido Šembero mylimosios Oksanos Zlatkovaitės įspūdis, apsi lankius viename garsiausių pasau lio stadionų „Santiago Bernabeu“.
Dovana: artėjant Deivido gimtadieniui, Oksana Juodkrantėje buvo su
rengusi fotosesiją.
Oksanos Zlatkovaitės asmeninio archyvo nuotr.
„Real“ prezidento garbei Stadionas „Santiago Bernabeu“ pra
Talpina 85 454 žiūrovus, turi vadi
dėtas statyti 1944 m. spalio 27 d., baigtas – 1947 m. Kelis kartus buvo rekonstruo tas, paskutinį kartą – 2007-aisiais ir bu vo priskirtas elitiniams stadionams.
namąjį neoficialų 5 žvaigždučių ir ofi cialų UEFA ketvirtos kategorijos sta diono statusą. Pavadintas „Real“ pre zidento garbei.
Maskvos CSKA, kuriame žaidžia D.Šemberas, rezultatu 1:4 pralaimė jo Madrido „Real“, tačiau tai nenus telbė gerų emocijų, kurių suteikė di dingas stadionas ir atmosfera jame. „Nesitikėjau, kad jis toks dide lis, – nuoširdžiai prisipažino Oksa na, kalbėdama apie daugiau nei 85 tūkst. žiūrovų talpinantį „Santiago Bernabeu“. – Turistams organizuo jamos ekskursijos vien tik pamaty ti šį stadioną.“ Minios žmonių, vėliavos, skanduo tės, daugybė ginkluotų policininkų – tai sukuria ypatingą atmosferą. Patekusi į stadiono vidų Oksa na negalėjo atsistebėti jo didybe, o kai buvo grojamas Čempionų ly gos himnas, pristatomi futboli
ninkai ir suriaumojo sirgaliai, kūnu lakstė šiurpuliukai. O.Zlatkovaitė rungtynes stebėjo sektoriuje, ku riame sėdėjo CSKA ir „Real“ sirga liai. Girdėjusi apie aistruolių riau šes, maloniai nustebo, kad tarp jų nebuvo jokios priešpriešos ar ne susipratimų. „Prieš mane sėdėjęs „Real“ sirga lius išeidamas paspaudė ranką sve čiams iš Rusijos“, – įspūdžius pasa kojo O.Zlatkovaitė. Beje, CSKA sirgaliai klausė, kodėl dvi lietuvės (Oksana buvo su drau ge) atvyko sirgti už CSKA. „Atvykome palaikyti vieninte lio lietuvio, žaidžiančio šioje ko mandoje“, – atsakė Oksana, besi didžiuojanti Deividu. Net ir išgirdusi daugybę gerų at siliepimų apie D.Šemberą, nutylė jo, kad tai – jos mylimasis. Klausiama apie futbolą, ji nusi juokė: „Prisipažinsiu, futbolu nie kada nesidomėjau ir stadionus įsi vaizdavau kaip Vilniaus Liepkalnio
(buvęs „Vėtros“, dabar LFF stadio nas) gatvėje.“ Provokuojama pasakyti, ar išma no futbolo taisykles, Oksana šypte lėjo: „Žinau, kad už šiurkštų žaidi mą gaunamos geltonos, raudonos kortelės. Žinau, kas yra nuošalė, bet kai kartą bandžiau paaiškinti savais žodžiais, Deividas nusijuokė ir su pratau, kad to geriau nedaryti.“ Po to prisipažino, kad žino tik tris futbolininkus: Deividą Šemberą, Davidą Beckhamą ir Christiano Ro naldo. Ir pajuokavo: „O kai du bu vo viename stadione, negalėjau ne važiuoti.“ Ar Deivido mylimąją, kaip ir dau gumą merginų ir moterų, C.Ronal do sužavėjo? „Jis gražus, bet nevyriškas, – api būdino futbolo žvaigždę O.Zlatkovai tė ir nusikvatojo. – Šimtu procentų garantuoju, kad aš greičiau susiruoš čiau vakarėliui nei Kristijonas (Chris tiano Ronaldo – red. past.).“ KD inf.
25
šeštadienis, kovo 17, 2012
menas ir pramogos
Yasmina Khadra – epochos atspindys „Rytiečių rašytojams sunku įsitvirtinti vakarietiškoje kultūroje“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universitete viešėjęs pasaulyje gar sus Alžyro kilmės prancūzų rašytojas Yasmina Khadra. „Visi iš kart galvoja, kad rašau apie terorizmą“, – šypsojosi su literatūra savo ateitį susiejęs buvęs kariškis, šiuo metu vadinamas pa grindiniu šiuolaikinės literatūros Alžyro balsu.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Yasmina Khadra – Mohammedo Moulessehoulo slapyvardis, susi kurtas iš dviejų žmonos vardų (yas mina khadra – arabų k. „žalias jaz minas“). 2000 m. palikęs tarnybą Alžyro armijoje turėdamas majoro laipsnį, M.Moulessehoulas pradė jo rašyti prancūzų kalba. Pseudonimas buvo reikalingas norint išvengti cenzūros karo me tais. Y.Khadros knygos išleistos 41 šalyje, pelnė daugybę apdovano jimų, yra puikiai vertinamos tiek skaitytojų, tiek kritikų. Lietuvo je išleisti rašytojo romanai „Kabu lo kregždės“, „Bagdado sirenos“, „Kerštas“, „Ką nakčiai skolinga diena“. „Rašydamas knygas moters var du, jis mėgino save pateikti kaip ki tos lyties rašytoją: skaitytojams tik vėliau buvo atskleista, kad tai vy ras“, – sakė pokalbį vedęs islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius. Dar įdomiau esą tai, kad jis rašo apie okupaciją Irake ir Afganistane, kur vyko (o į pastarąją šalį – tebe vyksta) mūsų šalies kariai. „Be to, apie šias valstybes neturime daug knygų lietuvių kalba, ši lentynėlė tikrai nėra užpildyta“, – pabrėžė E.Račius, pradėdamas pokalbį su svečiu, kuris pasidalijo samprota vimais apie savo epochą, kūrybą, Vakarų ir Rytų kultūrų skirtumus. – Yra įvairių galvojimo, kalbė jimo, rašymo būdų: politinis, žurnalistinis, akademinis, me ninis etc. Politinis galvojimas yra apie galią, sprendimų priė mimą ir jis yra subjektyvus. Žurnalistinis – apie perteikimą ir nuomonės kūrimą ar pagel bėjimą ją susikurti ir jis turėtų būti objektyvus. Akademinis – paaiškina reiškinius, mėgina atskleisti priežastinius ryšius, ir jis privalo būti objektyvus. Koks savo prigimtimi turėtų būti meninis mąstymas? – Normalu, kad yra daug skirtumų tarp, tarkim, žurnalistinio ir meni nio kalbėjimo. Apskritai pasaulinė je intelektualinėje erdvėje pastebiu nuopuolį, kritimą, nes žurnalisti ka mums į galvas prikemša įvai riausios informacijos. Deja, nere tai ne tik informacijos, bet ir savo nuomonių. Aš kaip rašytojas jaučiu pareigą taip pat daryti įtaką, nor malizuoti šias tendencijas. Vakarų kultūra yra puiki, tačiau Rytų šalių problemos lieka jos pe riferijoje. Neretai yra įperšami savi
įsitikinimai kaip tiesa. Ir to rezul tatas – didžiuliai nesusikalbėji mai, nesupratimas, netoleranci ja. Jūs, man regis, esate truputį panašūs į amerikiečius. Jie mano, kad jų pasaulis baigiasi su jų vals tybės siena. Man išties pasisekė, manyje jun giasi 12 kultūrų, savyje nešiojuosi ir savąją, rytietišką, ir jūsų, vakarie tišką. Pastebėjau, kad neretai ma ža tautelė yra labiau išsilavinusi. Mes, Rytų šalies gyventojai, žavi mės Vakarų kultūra, skaitome jūsų rašytojus, žinome didžiuosius jūsų dailininkus, muzikantus, bet ką jūs žinote apie mus, rytiečius?
Tam, kad būtų galima gyventi visavertį gy venimą, reikia mylėti vieną šventąjį iš kiek vienos religijos ir mo kėti vieną dainą iš kiekvienos kultūros.
Ir vis dėlto mes esame didžiausi poetai žmonijos istorijoje. Joks pa saulio poetas negali prilygti arabų poetui. Aš turiu teisę taip sakyti, nes taip pat gerai skaitau prancū ziškai, kaip ir arabiškai. Paprastai apie arabus kalba kaip apie smėlio dykumos su kupranugariais kultū rą, bet mes turime kiną, kuris su žibėjo visame pasaulyje, turime nuostabią dailę, muziką, literatū rą, tereikia, kad vakariečių pasau lis į mus atsigręžtų, matytų ne vien geografinį mūsų turtingumą, bet ir žmogišką, kultūrinį. Žmogiškasis turtas – civilizaci ja, žmogus, kuris per šimtmečius evoliucionuoja, atranda kultūri nius turtus. Aš rašau, kad vieniems ir kitiems parodyčiau, jog didžiau
sias turtas – žmogus. Man pasise kė, esu skaitomas visame pasaulyje, ir pastebiu, kad žmonės mane tie siog tobulai supranta. Mano galva, talentas – kai tu esi suprantamas. Yra dvi literatūros rūšys – papras ta ir nepaprasta, vieni rašo teisin gai, kiti – didingai. Neužtenka vien įvardyti savo emocijas, tikrasis me nas rašyti, kai patys žodžiai tampa emocionalūs. Kad, skaitant tekstą, jūs būtumėte jo nunešti, uždegtos, sukrėstos jūsų emocijos. – Literatūra dabar yra tapu si vartotojiškos visuomenės įkaite. Tai malonumų indust rija, romanai rašomi malonu mui patirti, bet jūsų tekstai nė ra apie malonumus. – Na, ne visai, nes skaityti – visada malonu. Knyga – nuostabus daly kas. Šiandien tikrasis draugas – ne arklys, net ne šuo ir ne šautuvas, o knyga. Tai kelionė, ji mums atveria nuostabų pasaulį, padeda atras ti kitų tautų mąstymo būdus, kul tūras, daug išmoko ir mums pade da atrasti mus pačius, nes knyga – kaip veidrodis: kokie esame, to kią knygą ir turime. Vieniems žmonėms patinka vie nokios knygos, kitiems – kitokios, todėl gerai, kad yra leidyklų in dustrija, kurios patenkina kiekvie no skonį. Aš dėkingas ir bestselerių leidėjams, ir man net atrodo, kad reikėtų skirti Nobelio premiją tai madam, kuri parašė „Harį Pote rį“, nes šių laikų vaikai tiesiog pri lipo prie šios knygos, net vidurnaktį žmonės veržiasi į knygynus. – Jei knygos yra malonumas, tuomet ar knygos apie karą, žu dymus gali sukelti malonumą? – Taip. Pavyzdžiui, mano knyga „Kab ul o kregžd ės“ yra apie ka rą, apie moters pad ėt į Afgan is tane, kur ji siaubinga, o parduota daugiau nei milijonas egzemplio rių. Kod ėl? Tikrai ne dėl to, kad žmonėms patinka kančia, bet dėl kalb os, tam tikro būd o papasa koti apie tragišką įvykį. Kai pa sakoju apie tragiškus dalykus, jų tragizmą noriu kompensuoti kal ba, kalbėjimo būdu. Ir, tarkim, ši knyga pad ed a vakar ieč ių mot e rims labiau išsiskleisti. Išg yven ta kitų tragedija mus sužmogina, pad aro tauresn ius. Amsterd am o univ ers it et e vien a iš skait yt o jų man sak ė, kad kai ji perskai tė „Kabulo kregždes“, ją apgau bė šviesa. Jai atsak iau, kad toj i šviesa buvo ne šioje knygoje, bet jos pačios gyvenime.
Horizontai: M.Moulessehoulas pabrėžia savo atvirumą visoms kultū
roms – būdamas musulmonas, jis studijavo Bibliją ir lankosi kitų reli gijų šventyklose. Artūro Morozovo nuotr.
– Ar jūsų knygos pretenduo ja reprezentuoti realybę, ar tai vien vaizduotės, žaismas, ku rį galima prilyginti, tarkim, „Žvaigždžių karų“, „Hario Po terio“ fantazijoms? Ar jos at skleidžia realybę, ar kuria tai, kas iš tiesų neegzistuoja? – Esu žmogus, susižavėjęs savo epocha. Noriu perprasti pasaulį, kuriuo keliauju: kas yra vakariečių pasaulis, Rytai, kas yra karų situa cija? Nenoriu savęs kur nors užda ryti, man atrodo, kad visa Žemė yra mano tėvynė, visi žmonės ma ne domina, antraip – kokia pra smė būtų gyventi? Galima save už daryti ir į auksinį narvelį, bet kas iš to? Manasis credo – tam, kad būtų galima gyventi visavertį gyvenimą, reikia mylėti vieną šventąjį iš kiek vienos religijos ir mokėti vieną liau dies dainą iš kiekvienos kultūros. Aš esu musulmonas, bet perskaičiau visą Bibliją, nueinu ir į sinagogą, kitus maldos namus, ir visur mo kausi. Kiekvienas susitikimas mane praturtina ir tai, ko išmokstu, atsi skleidžia mano knygose. Žinoma, tai, ką aš pasakoju, – fikcija, tačiau jie labai artimi rea lybei. Pavyzdžiui, tai, kad papasa kočiau, kas vyksta Palestinoje, aš ten nekeliavau – ėjau iki pat pa lestiniečių minčių, panirau į izrae liečių mąstymo būdą, mentalitetą tam, kad pamatyčiau pasaulį taip, kaip mato jie. Mano knyga „Kerš
tas“ – apie palestiniečių problema tiką, bet neutraliai, ir kai ji hebrajų kalba pasirodė Izraelyje, žurnalis tai man sakė: „Nemeluokite, kad nebuvote mūsų šalyje.“ – Ar niekada nesigailėjote, kad daug metų buvote karininkas? – Civilis nė nebuvau. Nuo 9 metų esu kareivis. Ir mokykloje, ir stu dij uod am as univers it et e buvau kareivis. 36 savo gyvenimo me tus praleidau kariuomenėje ir ne sigaliu, juolab kad visko ten iš mokau. Man au, kad raš yt ojas, nebuvęs armijoje, nėra tikras ra šytojas, nes žmogiškasis faktorius ten auga ir vystosi kasdien: drąsa, bailumas, kvailystė, išmintis, žo džiu, viskas visiškai atsiskleidžia. Ir visi pasaulio kareiviai didžiuo jasi manimi, kad ir kur būčiau, visų tautų kareiviai, įvairiausių laipsnių, kuriuos sutinku važinė jant po pasaulį (nebuvau sutikęs tik lietuvių kareivių), visi jie puola sveikinti ir dėkoti sakydami: „O, kad ir mes mokėtume taip rašy ti.“ O Paryžiaus rašytojai nela bai mane mėgsta, negali pripažin ti, kad karininkas gali taip rašyti, net geriau už juos, o dar baisiau, kad tas karininkas – alžyrietis, rašantis prancūziškai. – Kaip renkatės temas ir kas yra jūsų šaltinis rengian tis rašyti ir jau rašant?
26
26
šeštadienis, kovo 17, 2012
menas ir pramogos „Kino pavasario“ šventėje – filmų kūrėjai ir elitiniai žiūrovai
Ketvirtadienį Vilniaus kino teatre „Forum Ci nemas Vingis“ buvo atidarytas septyniolikta sis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasa ris“. „Ši šventė jums, žiūrovai. Sveikiname jus ir laukiame kino seansuose“, – per iškilmingą atidarymo ceremoniją sakė festivalio direkto rė Vida Ramaškienė. „Kino klasikas, legenda Ingmaras Bergmanas yra pasakęs, kad joks kitas meno kūrinys taip nepaliečia mūsų sie los kaip kinas ir turbūt tai mes jaučiame visi salėje“, – kalbėjo „Kino pavasario“ direktorė. Į Kauną „Kino pavasaris“ atkeliaus kovo 30 d. BNS inf., Gedimino Bartuškos nuotr.
Yasmina Khadra – epochos atspindys – Rašau tam, kad atsa 25 kyčiau į tuos klausimus, kurie man rūpi. Pavyzdžiui, man rū
pi, kas šiuo metu vyksta Palestinoje ir tuomet imu rašyti. Rašyti – tai persi kelti iš vienos pusės į kitą. Beje, rašau įvairių žanrų literatūrą, tačiau visa da lydi problema – knygos vertimas. Tarkim, labai ilgai mano kūrinių ne buvo išversta į japonų kalbą: kiekvie nais metais atvykdavo prašyti knygų originalų, bet vis dvejojo, ar japonų publika priims musulmoną, alžyrie tį, ir dar rašantį prancūziškai, leidė jai nebuvo tikri dėl savo skaitytojų, ar jie pirks. Šiais laikais tai yra pro blema, nes leidėjai galvoja vien apie komercinį aspektą. Beje, daugelis žmonių galvoja, kad rašau vien apie terorizmą, bet tai jau ne mano kaltė, tačiau realija, su kuria kaskart su siduriu, todėl norisi, kad plėstųsi ir skaitytojų ratas, ir jų mąstymas. Mano šaltinis yra įkvėpimas, esu kažkiek aktorius, interpretuo ju savo paties sugalvotus persona žus, esu labai smalsus ir spontaniš kas, domiuosi kiekvienu žmogumi, gal todėl pasaulyje turiu labai daug draugų ir jie man leidžia jaustis vi so pasaulio gyventoju. – Lyginant akademinį mąsty mo, kalbėjimo būdą su meni niu, akivaizdu, kad pastarasis turi kur kas daugiau skaityto ju, nors akademinių tekstų kū rėjai taip pat įdeda labai daug jėgų ir darbo.
Galima gyventi savo individualų gyveni mą, ir galima – savo epochos. Aš pasirin kau epochos gyveni mą. – Taip, akademinio rašto darbai tu ri siauresnį žmonių ratą, nes į uni versitetą susirenka pirmiausiai sie kiantieji žinių, todėl akademinius tekstus rašantys žmonės yra kiek su varžyti, o ir mūsų beveik visų emoci nis santykis su tais tekstais primena mokyklos laikus ir suvaržymus, juo lab kad konfliktiškas santykis išlie ka – reikia daug dirbti, skaityti, kad gautum diplomą, o kai rašai grožinę literatūrą, esi laisvas. Taip pat, kai ją ir skaitai: knygą gali pradėti, bet nebūtinai baigti – ta laisvė išlieka. Pasirinkę literatūros pasaulį, mes renkamės knygą panašiai kaip ki no filmą ar spektaklį ir patiriame malonumą, štai todėl turiu daug
skaitytojų. Bet kiekviena knyga yra svarbi, nes ji kažkam naudinga. Geriausi rašytojai toli gražu neturi daugiausiai skaitytojų. Yra detektyvai, istorijos apie vampyrus ir pan., kurie išleidžiami didžiausiais tiražais ir ne visada tai – talentingų rašytojų kūri niai. Tai knygos, kurios leidžia pabėgti nuo savęs, trumpam užsimiršti. Taigi skaitytojų skaičius nėra knygos kokybės ženklas. Esu skaitęs knygų, tiesiog še devrų, kurios niekuomet neturėjo daug skaitytojų. Net ir mano atveju: yra už mane geresnių rašytojų, tačiau jie tu ri mažesnę skaitančiųjų auditoriją, nes knyga – ir sėkmės dalykas. Man kaž kiek pasisekė, nes rašiau temomis, ku rios buvo aktualios, o paskui, jei išgar sėji, įgyji daugiau drąsos, kuri taip pat reikalinga ir čia pagrindinį vaidmenį vaidina skaitytojas – jis puiki nuoro da rašytojui, jis suteikia ir jėgų, ir drą sos eiti dar toliau. O kadangi esu ne vakarietiš kas rašytojas, turiu kiekvieną kar tą tarsi iš naujo sudominti ir rašy ti tik labai geras knygas, nes kitaip – manęs kaip rašytojo tiesiog ne bus, o vakariečių rašytojui užten ka parašyti vieną gerą knygą ir tuo jis gali gyventi. Rašytojams iš Rytų yra sunkiau prasimušti vakarietiš kame pasaulyje. Na, pavyzdžiui, keliavau savo kny gų leidimo reikalais į Norvegiją. Lėk tuve iš neturėjimo ką veikti ėmiau var tyti norvegiškus laikraščius. Viename iš jų buvo straipsnis apie mane su di džiule mano nuotrauka. Šalia sėdintis norvegas taip pat skaitinėjo tą laik raštį, ėmęs vartyti, atvertė straips nį su pusės puslapio didumo mano nuotrauka. Beje, kaip vėliau sužino jau, straipsnis buvo parašytas vieno garsiausių norvegų literatūros kritiko – taigi šalia sėdintis kaimynas me tė žvilgsnį į tekstą ir tuoj pat užvertė. Tuomet aš jam ir sakau: „Ar nega lėtumėt dar kartą atversti to pusla pio?“ Jis atvertė. Aš klausiu: „Ar jūsų nedomina šis straipsnis?“ Kaimynas atsakė: „Ne“, ir iš jo reakcijos supra tau, kad laikraštyje publikuotos nuo traukos su manim jis nesieja. Man tai buvo puiki pamoka, nes jeigu būčiau tą patį skaitytojų ratą turintis vietos rašytojas, būtų kita reakcija. Labai daug žmonių mielai lieka sa vo teritorijos rėmuose, įsitikinę, kad jų aktoriai, rašytojai, muzikai ir t. t. yra patys geriausi, kitų šalių kūrė jais jie tiesiog nesidomi, nors pasaulis yra toks įdomus, tiek jame visko įdo maus. Gali taip atsitikti, kad drau gą sutiksite už milijono kilometrų, o priešą – savo paties šeimoje. Galima gyventi savo individualų gyvenimą, ir galima – savo epochos. Aš pasirin kau epochos gyvenimą.
27
Šeštadienis, kovo 17, 2012
Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������� 27 Paslaugos � ��������������������������������������������������������������������������������� 27, 28
skelbimai
Įvairūs �������������������������������������������������������������������������������������������������� 28 Parduoda ��������������������������������������������������������������������������������� 28, 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������� 29 Perka � ������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Kviečia ��������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������������������������������������������������30 Informuoja ��������������������������������������������������������������������������������������30
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Ieškomi plataus profilio statybos darbininkai. Kontaktinis tel. (8 37) 324 181, skambinti darbo dienomis.
DARBo skelbimai
923612
Siūlo darbą Anglija! Šparagų, porų, narcizų nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 927808
AB „Lytagra” ieško atsarginių detalių vadybininko, darbas su žemės ūkio technikos detalėmis (Kaune). Darbo pobūdis: atsarginių žemės ūkio technikos detalių pirkimas-pardavimas. Reikalavimai: aukštasis ar aukštesnysis inžinerinis išsilavinimas, pageidautina žemės ūkio srityje; anglų, rusų kalbos (nuolatinis bendravimas su gamintoju); pardavimo patirtis būtų privalumas; darbas kompiuteriu; atsakingumas, darbštumas, nuovokumas, geri bendravimo įgūdžiai, greita orientacija. Siūlome darbą didelėje, besiplečiančioje įmonėje, nuo sugebėjimų ir rezultatų priklausantį atlyginimą. Daugiau informacijos tel. (8 37) 405 480. CV prašom siųsti e. paštu d.ziedelis@lytagra.lt. 927013
AB „Lytagra” ieško suvirintojų, šaltkalvių dirbti remonto dirbtuvėse. Tel. 8 614 85 124. 925487
Anglų kapitalo tekstilės įmonė UAB „Camira fabrics“ Ariogaloje siūlo darbą ADMINISTRACIJOS IR FINANSŲ VADOVUI (-EI). Darbo pobūdis: finansų/ apskaitos valdymas nuo pirminių dokumentų iki visiškos atskaitomybės paruošimo, vadovavimas įmonės administracijai. Reikalavimai: vyr. buhalterio darbo patirtis, LR įstatymų išmanymas, puikios anglų kalbos žinios. CV siųsti e. p. infolt@camirafabrics.com. Tel. 8 610 01 411. 926956
Ąžuolinius baldus gaminanti įmonė ieško darbuotojų – baldų surinkėjų ir stalių-staklininkų nestandartinių baldų gamybai. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 40 902, 8 620 77 262, e. paštas info@ medienosera.lt. 923213
Besiplečiančiam kepyklėlių tinklui reikalingos (-i) konditerės (-iai)-kepėjos (-ai). Turintiesiems patirties siūlome gerą atlyginimą. Tel. 8 655 25 628, juvigaa@ gmail.com. 926087
Darbai: Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, pakuotojams, gėlių skynėjams, viešbučių personalui, slaugytojoms; Vokietijoje – motelių valytojoms; Olandijoje – mėsininkams, suvirintojams, žuvies fabrikuose; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, staliui. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 924217
EUROCASH1 dirbti Kaune ieško APSAUGOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnysis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. PRIVALUMAI: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 659 38 353; www.eurocash1.lt. 927785
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900156
Reikalingas pardavimo vadybininkas, mokantis vokiečių ir anglų kalbas. Darbas su užsienio klientais, komandiruotės. Informacija darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 362 723, 8 682 55 833. 925999
Įmonei reikalingas darbų vykdytojas Baltarusijoje. Reikalavimas – laisvai kalbėti ir skaityti rusiškai. CV siųsti e. paštu silvija@argensta.lt, tel. (8 37) 202 383. 927094
Jei užauginote savo vaikus ir norite pakeisti aplinką, siūlome darbą. Lietuvių šeimai Vokietijoje reikalinga auklė šešiamečiam sūnui. Skambinti nuo sekmadienio tel. 8 631 16 119. 926663
Maisto pramonės įmonei reikalingas pamainos brigadininkas (-ė). Reikalavimai: aukštesnysis išsilavinimas; darbo patirtis maisto pramonėje; gebėjimas laiku ir kokybiškai atlikti užduotis; puikūs bendravimo įgūdžiai, noras dirbti komandoje. CV siųsti e. paštu personalas@victory.lt arba skambinti tel. (8 37) 360 775 ir 8 613 62 009. 927225
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas gamybos vadovas. Reikalavimai: techninis išsilavinimas, vadovavimo įgūdžiai. Tel. 8 616 57 944. 927078
Reikalinga (-as) pakuotoja (-as). Darbas komandiruotėje Vokietijoje. Gerai mokėti vokiečių kalbą. Informacija darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 362 723, 8 682 55 833.
UAB „Rokų keramika“ reikalingi: keraminių blokų krovėjai (darbas trimis pamainomis, slankiuoju grafiku, atlyginimas nuo 1400 iki 1800 Lt); pagalbiniai darbininkai gamyboje: formavimo sk. operatoriai, įstūmėjai į džiovyklas, žaliavų užkrovėjai. Gali dirbti ir moterys. Apmokome darbo vietoje. Tel. 346 610, 8 699 10 971. 926959
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
926674
Reikalingi fasado šiltintojai. Tel. 8 685 01 565. 925393
Reikalingi pastatų šiltintojai, mokantys dėti dekoratyvinį tinką. Tel. 8 685 01 565. 918858
Reikalingi tinkuotojai, tinkuojantys agregatu. Tel. 8 698 36 599. 925383
Reikia išvalyti ir pagilinti šulinį. Tel. 8 615 54 638.
927241
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.
926671
Statybų darbams Maskvoje reikalingi: mūrininkai, betonuotojai, įv. profilio technologai, konstruktoriai, vyr. mechanikai ir vyr. energetikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis grazina@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766. 925036
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai, E kat. Tel. 8 620 77 579.
924880
Transporto įmonei reikalingas mechanikas organizuoti sunkvežimių aptarnavimo ir remonto darbus. Tel. 8 616 17 700. 921922
UAB „Palasėja“ ieško maisto technologo dirbti Kauno r., Neveronyse. Darbo pobūdis: sausų pusryčių technologinio proceso priežiūra ir kontrolė, gaminių technologinės dokumentacijos paruošimas, naujų produktų kūrimas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas – maisto pramonės technologija, orientacija į rezultatą, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, kūrybingumas, iniciatyvumas, savarankiškumas, panašaus darbo patirtis, geros anglų kalbos žinios. CV siųsti info@palaseja.lt. Tel. 8 699 12 221, e. paštas info@palaseja.lt.
927115
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.
926290
Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško mokytojų arba tiesiog profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie edukacinio projekto. Būtina gera anglų kalba, daugiau nereikia jokio specialaus pasirengimo. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@ valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 699 52 147. 927052
Paslaugos Medikų
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 894019
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 926471
Statybos, remonto
918052
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA UROLOGO ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija. Medicinos mokslų daktaras Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 925428
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu. Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 925427
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 924363
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 926222
Automobilininkams Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 917136
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
Odontologijos paslaugos – su Šv. Velykų nuolaidomis! Metalo keramikos protezams – 50% nuolaida. Be eilės nemokamai protezuojame pacientus su ligonių kasos iškvietimais. Apžiūra – nemokama. Maironio g. 26A, Kaunas. Tel. 203 101, 8 672 44 348.
926064
925863
NUOMOJAME AUTOBOKŠTELĮ 22 m strėlės ilgio 8–16 val. darbo dienomis Tel. 8 699 11 038, 796 732
926097
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Buitinės technikos remonto
917398
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu. 917313
Atliekame statybos ir remonto darbus: sienų lyginimas, dažymas, tapetavimas, plytelių ir laminato klojimas, renovacija, šiltinimas. Tel. 8 646 35 843. 926349
Atliekame vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas. Tel. 8 605 37 218.
917516
UAB „Dovaina“ reikalinga buhalterė (-is)apskaitininkė (-as), mokanti dirbti programa „Pragma“. Darbas Kaišiadorių rajone, darbo laikas 8–17 val., iš Kauno į darbą vežame. CV siųsti jurate@dovaina.lt, teirautis tel. (8 346) 46 618. 926376
Kompiuterininkų
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
UAB „Betono centras“ ieško betono siurblio operatoriaus dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt. 924455
916997
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
922813
915464
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.
926317
Pagal unikalią G.Šičko metodiką padedame sulieknėti – normalizuoti kūno svorį ir tapti laisviems nuo streso ir išgyvenimų. Užsiėmimų pradžia 2012 03 19. Metodika visiškai natūrali, be jokių maisto papildų. Tel. 8 670 97 959. www.laisvi.lt.
924557
920765
Servisui reikalingas ratų montavimo meistras (turintis patirties). Darbas P.Kalpoko gatvėje. Tel. 8 687 76 364.
921287
Valymo paslaugų įmonei reikalinga (-as) valytoja (-as). Tel. 8 612 75 853, (8 37) 314 388, e. paštas gilrinda@dokeda.lt.
926002
Reikalingas tekintojas įmonėje, dirbančioje hidraulikos srityje. Tel. 8 611 18 185.
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
927090
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 926594
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 926588
Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV, 14 nemokamų programų. Tel. 8 674 42 125. 927366
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 925155
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 917371
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 917349
Atlieku mūro, betonavimo ir kitus statybos darbus. Tel. 8 651 11 544. 927238
Aukštos kokybės dažymas, tapetavimas, langų angokraščių apdaila, sienų ir lubų lyginimas, grindų laminatas. Kainos derinamos. Tel. 8 686 47 904. 924233
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, kovo 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
Paslaugos Statybos, remonto
925669
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 919224
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
920736
Dažymas, tapetavimas, langų apdaila, plytelių klojimas. Patyręs meistras. Tel. (8 37) 775 441, 8 652 43 221. 927799
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 925663
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. 926195
Ekskavatorių ir buldozerių nuoma. Kasame, valome tvenkinius, buldozeriais lyginame žemes. Kiti žemės darbai. Tel. 8 640 26 562, 8 611 26 363.
Stalių, stogdengių brigada, turinti ilgametę patirtį, dengia stogus įvairia danga, gegnių statymas. Įvairūs skardinimo darbai. Padedame įsigyti reikiamas medžiagas geromis kainomis. Tel. 8 674 60 503. 918955
Stogų, fasadų šiltinimo, skardinimo darbai. Standartiniai ir nestandartiniai skardos lankstiniai. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 610 05 556. UAB „Sirida“. 922209
Techninė izoliacija, vamzdynų ir rezervuarų skardinimas. Rekuperacija, ventiliacija-vėdinimas, pneumotransportas. Tel. 8 610 05 556. UAB „Sirida“. 922178
Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921. 925400
Vidaus patalpų remontas: glaistymas, dažymas, tapetavimas. Tel. 8 648 46 023. 926789
Vidaus įranga
926389
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 924322
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 900939
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 922598
Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428. 925118
Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650. 926092
Baldžių Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 925222
Kokybiškai ir greitai gaminame duris, laiptus, vartus, komodas, spintas, lovas ir kt. iš medžio masyvo. Tel. 8 688 81 224, e. paštas rutai2009@hotmail.com. 927531
Šventėms Renginių akademija – Jūsų asmeninių švenčių organizatorius. Smagiai vedame jubiliejus, gimtadienius, krikštynas. Tel. 8 605 87 608.
Kvalifikuoti meistrai greitai ir kokybiškai atlieka visus vidaus apdailos ir griovimo darbus. Tel. 8 671 93 995, 8 684 60 006.
ŠVENČIŲ VEDĖJAS – ŽMOGUS ORKESTRAS su linksmų dainų, šokių muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventėms. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.
919406
Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369. 926775
Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979. 927181
Nebrangiai, kokybiškai atlieku namo, buto vidaus apdailą, remontą. Klijuoju plyteles, kloju grindis, glaistau, dažau ir kt. Tel. 8 679 45 576. 927562
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt. 926596
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 927559
Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. 924575
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 917327
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“, tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706, www.stogudengimasjums.lt. 921588
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 678 24 460. 926083
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 913682
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 914949
Akcininkams! AB „Požeminiai darbai“ akcininkams! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. balandžio 27 d. 14 val. šaukiamas eilinis visuotinis AB „Požeminiai darbai“ (įmonės kodas 133393277, buveinė Lazdijų g. 20, Kaunas) akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės buveinėje, 2-ajame aukšte, Lazdijų g. 20, Kaunas. Akcininkų registracija nuo 13.45 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas. 2. Auditoriaus išvada. 3. Bendrovės 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 4. Bendrovės 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymas. 5. Audito įmonės rinkimai 2012 m. auditui ir paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2012 m. balandžio 20 d. Dalyvauti ir balsuoti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Visi akcininkai su sprendimų projektais, valdybos ir akcininkų paaiškinimais, taip pat kitais dokumentais, kurie pateikiami visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informacija, susijusia su akcininko teisių įgyvendinimu, gali susipažinti bendrovės buveinėje, Lazdijų g. 20, LT-46393 Kaunas, arba skambinti tel. (8 37) 298 313. Bendrovės valdyba 927335
Kvalifikuotas plieninių stogo dangų dengimas – su garantija! Plieninių stogo dangų pristatymas. Stogų lankstiniai. Tel. 8 603 41 321. 918887
Kelionės
Įvairūs
925978
927176
Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 915707
Aplinkotvarka, medžių – gyvatvorių genėjimas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922. 922541
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800. 906939
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 925528
Profesionaliai ir nebrangiai genime vaismedžius. Tel. 8 611 45 542. 925738
Profesionaliai tvarkau namus, butus, biurus, taip pat valau langus. Lyginu skalbinius. Turiu rekomendacijas. Tel. 8 647 68 106. 927380
Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodiname didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444. 925626
Visa vejos ir alpinariumų priežiūra: pjovimas, tręšimas, cheminis piktžolių naikinimas, aeravimas. Paslaugos teikiamos Kauno apskrityje. Tel. 8 646 89 377. 926437
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262. 926907
Akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas H. ir O.Minkovskių g. 63, LT-46550 Kaunas). PRANEŠIMAS apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. balandžio 17 d. šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta – bendrovės buveinės patalpos, H. ir O.Minkovskių g. 63, 46550 Kaunas. Susirinkimo pradžia 15.30 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. 2011 m. bendrovės metinio pranešimo pristatymas; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės 2011 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 3. Bendrovės 2011 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės 2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 5. Valdybos nario atšaukimas; 6. Valdybos nario rinkimai; 7. Audito įmonės rinkimas ir atlyginimo nustatymas. Susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, arba jų įgalioti asmenys. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. balandžio 10 d. Susirinkimo dalyviai registruojami nuo 15 iki 15.30 val. Akcininkams reikia turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Su susirinkimo nutarimų projektais ir susirinkimui pateikiamais svarstyti dokumentais bendrovės akcininkai gali susipažinti nuo 2012 m. balandžio 6 d. akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ patalpose, tel. (8 37) 223 317. Bendrovės vadovas. 927565
Nuomoja Vieno kambario 36 kv. m butą su baldais ir buitine technika plytiniame name prie Garliavos (butas ir namas tvarkingi, graži aplinka). Tel. (8 37) 316 498, 8 612 20 929. 926696
Vieno kambario butą Plento g., Panemunėje (plytinio namo I a., bendr. pl. 38 kv. m, autonominis šildymas dujomis, šildomos grindys, šarvuotos durys, su baldais). Kaina sutartinė. Tel. 8 672 42 658. 925190
Ekskursijos: kovo 31 d. – Ryga, opera „Karmen“; balandžio 14–15 d. – Talinas, 200 Lt; balandžio 21–22 d. – Ventspilis, 180 Lt. Kitos – www.esatour.lt. Tel. 8 600 27 921. 927672
Keleivių pervežimas į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428. 922187
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
921816
Vizos
Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498. 926497
902204
„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 12 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 926180
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, 5–11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
925380
Savivarčiais pigiai atvežame iki 25 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais-trinkelių, blokelių (iki 12 palečių), perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000. 922076
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 921803
916987
10 a namų valdos sklypą Kaune (be komunikacijų). Tel. 8 609 28 295.
925106
2 kambarių butą V.Krėvės pr. (44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, šiltas butas, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Kaina 107 000 Lt. Tel. 8 686 40 200. 3 kambarių butą B.Sruogos g., Žaliakalnyje (bendr. pl. 66 kv. m, 5 a. mūrinio namo 4 a., pakeisti langai, balkonas per 2 kambarius, WC atskirai). Kaina 151 000 Lt. Tel. 8 617 89 830. 925511
Paskolos
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 914478
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 917904
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt. 922642
Kiti
Autoservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
927678
Bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Kaina 49 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 624 34 099. 926112
Gyvenamąjį namą su mansarda S.Dariaus ir S.Girėno g. (šildomas dujomis, kietuoju kuru, vandentiekis, kanalizacija – vietinė). Kaina 310 000 Lt. Tel. 8 635 42 249. 926855
Informuojame apie bendrąja tvarka parengtą sklypo, esančio Kauno m. sav., Kauno m., Vijūkuose (kad. Nr. 1901/0281:1086), detalųjį planą. Planavimo organizatorius: UAB „Aquamatika“, atstovaujama direktoriaus Sigito Meilaus, Pergalės g. 26–1, Vilnius, tel. 8 699 68 445. Planavimo tikslas: pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai – į gyvenamąją teritoriją. Naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Sklypą padalyti, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Projektas bus eksponuojamas Šilainių seniūnijos skelbimų lentoje nuo 2012 03 19 10 darbo dienų. Viešas susirinkimas vyks 2012 04 18 10 val. Šilainių seniūnijoje. Visi suinteresuoti asmenys gali teikti motyvuotus pasiūlymus raštu, o iki susirinkimo pabaigos tel. 8 699 68 445. Detaliojo plano rengėjas – Kęstutis Kuzminskas, tel. 8 686 34 925.
DNB būstas. Teikiame paslaugas norintiesiems parduoti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. E. paštas jolita.geguziene@ dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.
Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt.
Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, panoraminiai langai, židinys, sandėliavimo patalpa, nuosava vieta automobiliui, internetas, TV, san. mazgai šildomomis grindimis, su visa arba su daline apdaila). Siūlome už labai konkurencingą kainą. Tel. 8 698 09 808.
927248
Visą kovo mėn. kompleksinė kačių ir šunų vakcinacija – tik 30 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14 („Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta), tel. 707 723. 915187
Gabenimai
925806
1 kam. butą A. Šančiuose, Prancūzų g. (5 a. plyt. namo 3 a., bendr. pl. 29 kv. m, vidinis, bendrija). Tel. 8 682 26 430.
922618
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.
923273
Išsinuomoja
1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677.
916930
Gamybines iki 1100 kv. m patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972. 927681
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 914133
Namą Aleksote, 250 kv. m, 8 a sklypas, gera vieta, renovuotas, ekonomiškas. I a. 2 kambariai, virtuvė, vonia, WC, atskiras įėjimas, II a. 3 kambariai, holas, virtuvė, vonia, WC, III a. mansarda. Tel. 8 687 64 771. 927163
Naujos statybos butą Garliavoje, Gulbės g., 4 butų name II a., b. pl. 85 kv. m, per du aukštus, 2 balkonai, 3 a žemės, komunikacijos, šildymas dujomis. Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 659 23 788. 925515
927096
Nebrangiai 1 kambario butą Petrašiūnuose, M.Gimbutienės g. (5/2a., b. pl. 30 kv. m, plytinis). Be tarpininkų. Tel. 8 682 59 500. 926970
Nebrangiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
Parduoda
927680
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 a. mūrinį namą su mansarda Lampėdžiuose, Romuvos g., prie pušyno (bendr. pl. 227 kv. m, 7,26 a žemės, visos miesto komunikacijos, šildymas autonominis dujomis). Kaina 395 000 Lt. Tel. 8 630 00 439. 926859
1 a. namą Aleksote, Griškabūdžio g. (bendr. pl. 68,51 kv. m, 9,79 a žemės), visos miesto komunikacijos, šildomas dujomis ir kietuoju kuru). Kaina 220 000 Lt. Tel. 8 687 58 704.
926857
Norite parduoti ar išnuomoti būstą – kreipkitės! Nemokama konsultacija NT klausimais! REMAX CEPETAL brokerė Gintarė Meiluvienė. Tel. 8 620 41 930. 924623
Parduodama sodyba Panemunių regioniniame parke, Veliuonos mstl., ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Tel. 8 686 46 626, 8 688 81 224, e. paštas rutai2009@ hotmail.com. 927529
Nukelta į 29 p.
29 3
Šeštadienis, kovo 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduoda
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Parduodamas mūrinis garažas Aleksote, Antanavos g., prie turgaus (18 kv. m). Rūsys po visu garažu. Elektra. Kaina sutartinė. Tel. 8 612 11 281.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
926192
Parduodami žemės sklypai su visomis komunikacijomis Kleboniškio gyvenvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), išskirtinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608. 926146
Parduodu 3 kambarių butą Vilijampolėje (5 a. plytinio namo 4 a., bendr. pl. 57 kv. m). Tel. 8 678 04 196. 926444
Pigiai parduodu 8,4 a žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen. Šalia projektuojamas 6 m pločio kelias. Gera investicija ateičiai. Kaina 30 000 Lt. Tel. 545 168. 926118
Skubiai, labai nebrangiai, geroje prekybai vietoje, Aleksoto turgavietėje, parduodamas kioskas. Geros būklės. Tel. 8 651 36 591. 927209
Trijų kambarių butą Aušros g., Žaliakalnyje (2 a. mūrinio namo 1,5 a., bendr. pl. 80 kv. m, po butu dar yra 35 kv. m, 4 sandėliai, 4 automobilių stovėjimo vietos, uždaras kiemas). Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 659 23 788.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų
KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
918034
Pramogos Visus kviečiame į turiningus ketvirtadienio vakarus! Humoristiniai spektakliai suaugusiesiems: KAIP LAPĖ DRAUGO IEŠKOJO – kovo 17 d. 15 val. Transporto ir kelių tyrimų institute (I.Kanto g. 25), salėje; spektaklis MERGAITĖ RAUDONA SKARUTE – kovo 22 d. 19 val. kavinėje „Tinklas“ (Žiemgalių g. 3D, Šilainiai). Pasiteirauti tel. 8 684 70 473, e.paštas kalnijole@yahoo.com.
Mūrinį 130 kv. m NAMĄ su pusrūsiu Išlauže, Prienų r. (ūkinis, 25 a sklypas, kaina 195 000 Lt), ir 2 kambarių BUTĄ Prienuose (I a., kaina 52 000 Lt). Tel. 8 606 48 476, 8 601 81 772.
923073
923784
Sportas PAGIMDŽIusioms MAMoms! Korekcinė giliųjų pilvo raumenų mankšta po gimdymo. Juosmens ir tarpumenčio raumenų stiprinimas skausmo prevencijai. Užsiėmimai vyksta kartu su Jūsų mažyliu. Rotušės a. 19, Kaunas. Tel. 8 686 27 980.
927368
Buitinė technika
www.stuburomokykla.lt BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.
926169
Automobiliai ir detalės Katalizatoriai, DPF, duslintuvai. Pardavimas, pristatymas, keitimas, remontas. Kreiptis tel. 8 650 23 971. 919080
Koncertą veda GABRIELĖ GRICIŪTĖ
922682
Lietuvos universiteto Kaune 90-mečiui VDU Muzikos akademijos dėstytojai: RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas) RAIMONDAS BUTVILA (smuikas) ROBERTAS BLIŠKEVIČIUS (altas) RIMANTAS ARMONAS (violončelė) ANDRIUS BERNOTAITIS (klarnetas) IRENA USS (fortepijonas) NIJOLĖ RALYTĖ (fortepijonas) SERGEJUS OKRUŠKO (fortepijonas) Programoje – V.A.Mocarto, S.Rachmaninovo, F.Šuberto, J.Komiveso ir kitų kompozitorių kūriniai
Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.
Programoje – kompozitorių G.Forė, G.Malerio, C.Franko kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Kovo 25 d., sekmadienį, 14 val.
Džiazo pamoka visai šeimai Dalyvauja: KAUNO BIGBENDAS DND dainavimo studijos vokalinės grupės: KVINTA, SMILE, ŠTAI Meno vadovė Nijolė Švagždienė Bilieto kaina 10 Lt
Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
Kovo 23 d., penktadienį, 18 val.
904868
Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertas iš ciklo „Diriguoja jaunieji“
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 2,5; 5; 8; 15; 20 kub. m). Tel. 8 682 86 242.
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
917661
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.
(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
Parduodu įvairių rūšių malkas (skaldytas, trinkelėmis, rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66 @gmail.com.
MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)
Solistas
918328
Dirigentas
MODESTAS BARKAUSKAS
Prekyba kietuoju kuru: akmens anglys, medžio pjuvenų briketai. BALTARUSIŠKI DURPIŲ KURO BRIKETAI, kaina 333 Lt. Kaina galioja iki 2012 m. kovo 31 d. Tel. (8 37) 746 419.
Skambės C. M. von Weber – Operos „Oberonas” uvertiūra; S. Prokofjevas – Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 3 C-Dur op. 26.; J. Brahms – Simfonija nr. 1 c-moll, op. 63
921382
926845
Perka
Maisto prekės
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas ČIURLIONIO KVARTETAS Jonas Tankevičius (I smuikas) Darius Dikšaitis (II smuikas) Gediminas Dačinskas (altas) Saulius Lipčius (violončelė)
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia paroda „Išėjęs į savo saulėtą mozaiką“, skirta tapytojo Donato Valatkos 80-osioms gimimo metinėms paminėti.
917728
Baldai
Tarptautinio L. van Bethoveno pianistų konkurso Vienoje laureatas GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas)
Programoje – kompozitorių Ž.Lujė, M.Dring, J.S.Bacho, M.Arnoldo, A.Templetono kūriniai
Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų parduotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Savas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“ Pramonės pr. 29; Centrinė parduotuvė Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.
Buitinė ir garso, vaizdo technika iš Vokietijos. Savanorių pr. 225, Kaunas. Tel. 8 679 53 687.
821598
Kovo 22 d., ketvirtadienį, 18 val.
Kita
910140
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
VĖJŲ TRIO Julija Bojarinaitė (fleita) Akvilė Lekečinskaitė (obojus) Milda Juciūtė (fortepijonas)
Kovo 21 d., trečiadienį, 18 val.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
917789
Koncerto vedėja RITA BIELIAUSKAITĖ
Bilieto kaina 10 Lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Mokymai
Kitose vietose
Sodybą Kėdainių r. (mūrinis namas su 40 a sklypu, 3 ha dirbamos žemės). Nuo Kauno 40 km, netoli Šušvė ir Nevėžis. Tel. (8 34) 767 377, 8 685 85 548.
Kovo 20 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje
Pramogos, šventės, laisvalaikis
925506
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija
Globėjas:
Tik aukščiausios kokybės produktai: įvairių rūšių ekologiškas aliejus, skirtas maistui, sveikatai, grožiui, unikalus balzaminis actas „Vom Fass“ parduotuvėje, Laisvės al. 46. Tel. (8 37) 200 347.
Rėmėjai:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno diena
926408
Kitos prekės
Nukelta į 30 p.
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 922064
AKCIJA! Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų BRIKETUS. 1 t kaina 450 Lt (su PVM). Tel. 8 614 30 428. 926914
Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, ąžuolo, vnt. – 7 Lt. Sausos pjuvenos maišuose, vnt. – 4 Lt. Tel. 8 670 32 999. 926983
Parduodame malkas. Tel. 8 699 11 038.
924384
Nukelta į 30 p.
Kviečia Maloniai kviečiame ateiti į filmo „Įtikėti Kristų“ peržiūrą. Kovo 22 d. 19 val. Draugystės g. 1. Filmo trukmė 30 min. PDŠ Jėzaus Kristaus bažnyčia. 922853
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
30
Šeštadienis, kovo 17, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. 908169
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902837
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 902646
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 902773
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
902902
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 902710
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 921972
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 925359
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 920270
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 923676
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919920
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913452
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 917715
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 921997
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903032
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 925248
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
921769
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
918190
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883. 918205
Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel 8 618 05 112. 922905
Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722. 913948
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 911251
Perku žemės grąžinimo išvadas (žemės grąžinimo dokumentus). Tel. 8 699 97 666.
925886
Skystą kurą krosnims (dideliais kiekiais) ir jo likučius, 1 l – iki 2 Lt. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.
925883
Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681. 919784
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919832
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498. 898902
Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896702
NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks kovo 17 d. nuo 15 iki 17 val., Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų! 922848
Informuoja KĄ DARYTI, IŠJUNGUS ANALOGINĘ TELEVIZIJĄ? Kovo 22 d. 15.30 val. Kauno apskrities vie šoji biblioteka (Radastų g. 2, II a. fojė) kvie čia į diskusiją „Analoginės televizijos išjun gimas: ką daryti?“. Spalio 29 d. Lietuvoje bus išjungta analogi nė antžeminė televizija ir pereita prie skait meninės. Kodėl išjungiama analoginė televi zija? Koks tolesnis televizijos raidos etapas? Kuo skaitmeninė televizija pranašesnė už analoginę? Kaip tinkamai pasirengti per ėjimui prie skaitmeninės televizijos? Kokią skaitmeninę televiziją rinktis? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakys telekomunikacijų bendrovės TEO specialis tai. Taip pat sužinosite, kokie yra būdai nau dotis skaitmeninetelevizija, koks transliuoja mų kanalų skaičius, kokia yra vaizdo ir garso kokybė, papildomos videonuomos, karaokė ir pan. paslaugos. Įėjimas nemokamas. DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy tauto pr. 44) tęsia renginių ciklą, skirtą sen jorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas gali me priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl pra šom registruotis iš anksto. KOVO MĖNESĮ VYKS: Sveikatos kursas 20 d. 11 val. – paskaita „Brandaus amžiaus žmonių mitybos ypatumai“ (2-oji paskaita). Lektorė – K.Karpavičienė (KSU). Registruo tis tel. 200 127. Kūrybinės dirbtuvės 22 d. 12 val. – „Balkono, sodo akcentas – gėlynas“. Veda – vyr. prof. mokyt. J.Vaidelie nė. Registruotis tel. 324 061. 27 d. 11 val. – „Akcentai velykinėse kompo zicijose“. Veda – vyr. prof. mokyt. L.Ažuba lienė. Registruotis tel. 324 158. Bendrakultūrinis pažintinis kursas 30 d. 11 val. – išvyka „Pėsčiomis nuo Vil niaus iki Kauno“. Lektorė-gidė – mokyt. met. S.Grigaliūnienė. Renkamės prie pože minės perėjos Vilniaus g. Būtina registruo tis iš anksto tel. 324 158. Visi renginiai nemokami. KURSŲ KIRPYKLA kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (1014 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Ra dijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kvie čiame.
31
Šeštadienis, kovo 17, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžią netekties valandą, mirus ilgametei UAB „Kauno spauda” vyr. buhalterei Janinai BAKŠENSKIENEI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia įmonės administracija ir kolektyvas. „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A , S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907672
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsie nio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligo ninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas katafalkas, kitas transportas, renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažny čiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsaky mai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žalia kalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 916901
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laido jimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS kre matoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 915592
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų perdirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129.
923838
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI •Kapo dekoravi mas skaldele, smėliu, juodžemiu •Kapo uždengimas akmens plokš te, plytelėmis, trinkelėmis •Vienkartinis arba nuolatinis kapo tvarkymas (1 mėn. – nuo 40 Lt) •Kapo tvarkymas po laidotuvių •Proginis kapo tvarky mas •Prekyba paminklais, antkapiais, tvorelėmis •Pamatų įrengimas •Pa minklų, tvorelių restauravimas. Užsakymams iki balandžio 1 dienos taiko ma 15% nuolaida darbams. Kontaktai www.kapineta.lt; info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, adresas Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 917453
Kauno m. gyventojams ir atsakingiems darbuotojams! 2009 m. spa lio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį su UAB „Praradimas“ dėl neatpažintų mirusiųjų palaikų pervežimo. Atpažintų mirusiųjų (mirusių namuose, gydymo įstaigose, prieglaudose arba tu rint mirusiojo asmenį patvirtinantį dokumentą) palaikus perveža Laido jimo paslaugų asociacija NEATLYGINTINAI. LPA nuolat vykdo akciją ,,Pa lengvink netektį!’’ ir ši paslauga yra nemokama. Skambinti galite visą parą tel. 8 655 98 055. 927492
Dėkoja „Sau į kelią neėmiau aš nieko, viskas Jums, brangieji mano, lieka – Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis, Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis.“ (Just. Marcinkevičius) Nuoširdžiai dėkojame giminėms, draugams, buvusiems bendradarbiams, kaimynams, sūnų draugams, VŠĮ „Kauno Šilainių poliklinikos” bendruomenei, UAB „DSA” kolektyvui, UAB „Senukai” prekybos centro 6 BG kolektyvui, Kauno apskrities Kauno miesto patrulių rinktinei, Visiems užjautusiems ir buvusiems kartu palydint į paskutinę kelionę Gintautą LEDĄ. Žmona Irena ir vaikai
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Kovo 17 d. 18 val. – PREMJERA! Friedrichas von Schilleris. PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Kovo 18 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠ KIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakimavi čiaus knygelę „Lapė ir kaliošai“. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – MENS PUBLICA. Yasmina Reza. AT SITIKTINIS ŽMOGUS. Vienos dalies tragiko medija. Rež. Jonas Vaitkus. Penktoji salė. 18 val. – Aušra Marija Sluckaitė. ANTIGO NĖ SIBIRE. Vienos dalies drama pagal Jea no Anouilh’o „Antigonę“. Rež. Jonas Jura šas. Ilgoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Kovo 17 d. 18 val. – Francas Leharas. PAGA NINIS. Trukmė 3 val. Kovo 18 d. 12 val. – Wolfgangas Amadeus Mo zartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. Trukmė 1.45 val. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDE SYS. Trukmė 2.30 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Kovo 17 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Kovo 18 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VAR TAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Kovo 17 d. 18 val. – KATYTĖ P. Pagal E.Ensler pjesę „Vaginos monologai“. Rež. V.Balsys. Kovo 18 d. 12 val. – spektaklis vaikams. A.Di lytė. VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas. 18 val. – B.Srbljanovič. „Belgrado trilo gija“ (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Susirgus aktorei, vietoj anksčiau skelbtų spektaklių kovo 17 ir 18 d. bus rodomi šie spektakliai: Kovo 17 d. 12 val. – NYKŠTUKAS NOSIS, rež. A.Stankevičius (V.Haufo pasakos motyvais), nuo 5 m. Kovo 18 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LA ŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 m. Dėl bilietų grąžinimo prašom kreiptis į ka są tel. 221 991.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (II a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Kovo 17 d. 18 val. – ASTORAS PIAZZOLLA PROJECT. SAULĖ RINKEVIČIŪTĖ (smuikas), RŪTA RINKEVIČIŪTĖ (fortepijonas), MIGLĖ VILČIAUSKAITĖ-MIGLOKO (vokalas), NERI JUS BAKULA (akordeonas). Kovo 18 d. 12 val. – STALO TEATRO spektaklis visai šeimai EGLĖ ŽALČIŲ KARALIE NĖ (pagal senovės lietuvių mitą). Režisierė, dailininkė, aktorė Saulė Degutytė; kompozitorė, atlikėja Snieguolė Dikčiūtė.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. 313 712, vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Kovo 18 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEME NĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Kovo 18 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Kovo 18 d. 18 val. – spektaklis MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ. Režisierius A.Večerskis.
renginiai A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Kovo 17 d. 16 val. – vakaras LAISVĖS DAI NOS, skirtas Laisvės šaukliui Kęstučiui Ge niui paminėti. Dalyvaus skaitovė Violeta Ba kutienė ir LVA folkloro ansamblis „Kupolė“.
S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nėries g. 7, Palemonas, tel. 373 606
Kovo 17 d. 11 val. kviečia į Lietuvos nepri klausomųjų rašytojų sąjungos šešioliktąjį respublikinį vieno eilėraščio konkursą „LY GIADIENIO GIESMĖ-2012“.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33
Kovo 17 d. 14 val. – Kristinos Čyžiūtės fotografi jų ir pasakojimų ciklo „Kauno miesto herojai“ pristatymas. Kristina Čyžiūtė savo fotografijų ciklu siūlo pažvelgti į nematomą didvyrišku mo ir kasdienybės pusę, kurioje visos prasmės kuriamos tarpžmogiškųjų santykių erdvėje. Ši paroda kviečia ne tik permąstyti herojaus ir herojiškumo sampratą, susipažinti su tais, ku rie mūsų kasdienybę daro įmanomą, bet ir atverti savo širdį galimybėms, seniai sugulu sioms į mūsų kasdienybės lentynas.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Kovo 17 d. 15 val. – kapelų šventė KAZIUK, PAGROK MAN VALSŲ. Dalyvauja Kauno folkloro ansamblis „Žai sa“, liaudiška kapela „Laumena“, kape la „Kanapėlė“, „Jaunųjų bandonininkų an samblis“, Italijos folkloro grupė „Agilla e Trasimeno“, Lenkijos Leszno dūdmaišinin kai, Latvijos Aucės kultūros centro kapela. Renginys nemokamas. Iki balandžio 13 d. veikia dailės studijos „Vaivorykštė“ narių PEIZAŽŲ PARODA. Įėjimas nemokamas.
VYTAUTO DIDžIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Kovo 17 ir 18 d. 16–16.30 val. – Kauno mies to karilionininko Giedriaus Kuprevičiaus at liekami varpų muzikos koncertai. Skambės G.F.Hendelio ir J.Perselio kūriniai.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Šeštadienis – šeimos diena. Vaikai į Kauno miesto muziejų kviečiami nemokamai. Čia Jūsų laukia Lietuvos jūrų muziejaus paroda KLAIPĖDOS BURINIS LAIVYNAS. Parodos ren gėjai muziejaus svečiams siūlo įlįsti į jūrinin ko kailį – išbandyti interaktyvų žaidimą, lei džiantį pačiam stoti prie šturvalo ir įplukdyti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. Taip pat galė site išmokti rišti pagrindinius jūrinius mazgus ir iš signalinių vėliavėlių sudėlioti savo vardą. Daugiau informacijos kaunomuziejus.lt.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Kovo 18 d. 12 val. – projekto DIALOGAS – ŽODIS IR SPALVA renginys. Žodžio valandoje – aktorė Aušra Keliuoty tė. Mindaugo Kavaliausko fotografijos dar bų paroda. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56
Kovo 19, 20 ir 28 d. 18 val. – sarsuelos Peterio Chirčo pjesės „Rečiausia meilės istorija“ moty vais premjera. Aktoriai – Eugenija Bendoriūtė ir Petras Venslovas, kompozitorius – Vidman tas Bartulis, scenografė – Audronė Paškonytė, vaizdo projekcijos autorius – Gintautas Vely kis, režisierius – Viktoras Valašinas.
J.GRUšO MEMORIALINIS MUZIEJUS Kalniečių g. 93, tel. 330 860
Kovo 19 d. 17 val. – Juozo Grušo atminimo vakaras „Su pavasariu, mielas Rašytojau...“ Renginyje dalyvaus literatūrologas Ramutis Karmalavičius, rašytojai Algimantas Miku ta ir Robertas Keturakis, kompozitorius Gie drius Kuprevičius, aktorė Kristina Kazakevi čiūtė, Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos skaitovai, vadovaujami mokyto jos metodininkės Rasos Urbutienės.
VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LAISVALAIKIO RŪMAI Parodos g. 26
Kovo 19 d. 18 val. Vaikų dailės galerijoje – Igno Šileikio darbų paroda VIETNAMO RŪ PESČIAI.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laivės al. 54
Kovo 17, 18 d. 13 val. – „Legenda apie nar sųjį riterį“ (2003 m., animacinis nuotykių filmas apie ispanų herojų Cidą). 14.30, 18 val. – „Kažkas atsitiko“ (1986 m., lietuviškas muzikinis videofilmas). 16 val. – „24 valan dos iš moters gyvenimo“ (2002 m., garsios Stefano Zweigo novelės motyvais pastatyta drama, pasakojanti apie aistringą romaną). Bilietus galima nusipirkti kino teatro kasoje.
DATOS (kovo 17 d.) 1938 m. gimė aktorė ir režisierė Nijolė Gelžinytė. 1834 m. gimė automobilių bendrovės „Daimler Benz“ steigėjas, vokiečių inžinierius Gottliebas Daimleris. 1976 m. gimė lietuvių operos dainininkas baritonas Deividas Staponkus. 1970 m. gimė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. 1903 m. mirė Antanas Vilkutaitis-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, publicistas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Mintimis vis grįšite į praeitį. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes. Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Dvyniai (05 21–06 21). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali jus pagirti. Neverta tuo susižavėti – juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, kuri šiandien nesnaudžia ir yra itin budri. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti. Svarstyklės (09 24–10 23). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite jų pritarimo. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti kuo aktyvesnis, nes pasyvumas erzins. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Vandenis (01 21–02 19). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti. Žuvys (02 20–03 20). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj jokių nemalonių staigmenų neturėtų būti.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje temperatūra kils virš 10 laipsnių šilumos. Šiandien sušils iki 6–12 laipsnių. Rytoj naktį šalčio nenumatoma – bus 1–4, o dieną – 6–15 laipsnių šilumos, palis. Pirmadienį taip pat numatomas lietus, bus truputį vėsiau – iki 7 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 17 d.
+7
+6
Telšiai
+10
Šiauliai
+11
Klaipėda
Panevėžys
+11
Utena
+11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.28 18.27 11.59 4.03 12.47
77-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 289 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +17 Brazilija +23 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +19 Keiptaunas +21 Kopenhaga +9
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+9 +17 4 +13 +14 +7 +14 +18
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+18 +12 +16 +22 +7 +14 +15 +16
+12
+11
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+11
Alytus
4–8 m/s
Vardai Šiandien: Gentvilas, Gertrūda, Patrikas, Vita, Varūna. Rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Kirilas, Sibilė, Einė, Einora, Einartas.
Šaltas kovas – šilta gegužė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+4
+12
+7
+2
5
+6
+15
+9
+4
3
+5
+7
+3
+6
7
rytoj
poryt
Gamta šįkart, regis, paiso kalendoriaus: gamtoje rodosi pirmieji pavasario pra našai. Nors sinoptikų prognozėse dar boluoja ir snaigių, tačiau jų sulauktu me nebent nakt imis. Mūsų senol iai sakydavo, kad šaltas kovas pranašauja būsiant šiltą gegužę. Kokia kovo pabai ga ir balandžio pradžia – tokia bus ir va sara. Jei 20 d. pūstų pietys, anot seno lių, vasara būtų su audromis. Jei 22 d. šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar su lauksime 40 šaltų dienų. Kokie šią die ną orai, tokie bus vasarą. Jei kovo gale kalasi žolė – neaugs vasarojus. Jei kovo mėnesį giedra – nebus lietaus liepą. KD inf., Evaldo Butkevičiaus nuotr.
įvairenybės
Mažosios linksmosios futbolo varžybos Spektras: varžybų aikštelėje azartas rungėsi su geromis emocijomis.
Kauno vaikų darželyje „Kūlverstukas“ vyko kvapą gniaužiančios futbolo varžybos. Šventė prasidėjo kūno kultūros mokytojos sukurtu „Futboliuko himnu“ ir mergaičių palaikymo komandos šokiu. Rungtynėse dalyvavo 4–7 metų vaikai, jų tėvai, darželio pedagogai. Įvarčių skaičius, rezultatas, pražangos – ne esmė. Svarbiausia buvo sportinė dvasia. Įdomiausios varžybos vyko tarp pedagogų ir tėvelių bei mišrių pedagogų, tėvų ir vaikų komandų. Sirgaliai skandavo palaikančius šūkius. Prieš dvi savaites kūno kultūros mokytoja ekspertė Alma Lukošiūnienė visiems darželio vaikams, berniukams ir mergaitėms, jų tėvams, pedagogams dvi savaites rengė aiškinamąsias valandėles, kurias galima drąsiai vadinti treniruotėmis. „Kūlverstukas“ priėmė draugiškas komandas iš kitų Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Atvyko rungtyniauti svečiai iš Kauno lopšelių-darželių „Girinukas“ ir „Vilnelė“, o „Kūlverstuko“ vaikai buvo pakviesti rungtyniauti į „Versmės“ vidurinę mokyklą ir Kauno lopšelį-darželį „Malūnėlis“. Mažieji futbolo žaidėjai susipažino ne tik su futbolo taisyklėmis, žaidimo ypatumais, bet ir kūrė plakatus, skanduotes, fiksavo savo mintis apie žaidimą stenduose. Įstaigos pedagogės suorganizavo buvusių darželio ugdytinių, lankančių futbolo sporto mokyklas, nuotraukų ir apdovanojimų galeriją. KD inf.
Ruošėsi: sirgaliai buvo apsirūpinę spalvinga atributika.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.