2012-03-17 Klaipeda

Page 1

kovo 17, 2012 Nr. 64 (19 365)

www.kl.lt www.kl.lt

Jau ĹĄiandien su „KlaipÄ—dos“ dienraĹĄÄ?iu – atsinaujinusi „TV diena“.

Ki­tas sa­vait­ga­lis bus va­lan­da trum­pes­nis – vÄ—l pe­rei­si­me prie va­sa­ros lai­ko. Lietuva 7p.

pesnis trum

– vėl

landa bus va tgalis saros laiko. savai Kitas me prie va si perei

a 7p. Lietuv

riui os na Ĺ eim

dienra ujinusi atsina na. „TV die

entas – 21 c

tÄ— Skiriu kl.lt Milda riute@ m.ski

Kaina

1,60 Lt

sidurkad su nu.“ ny vojau, „Negal tokiu padug siu su _RV aNV XN` 4 ZN [Nb` _Vb\` .Y TV` ?NV[ XNZ` Xb V [ T_N SV a N aVR `V\T TNV YĂ› W\ cN QV [ YNV` [R cN[ QN ZĂş NaV aV[ XN Ăş R]V aR a

3p.

s– ticijo Inves ťkės pi Rum lui kvarta tė

gia– dau gimimo kiemĹł astalo at jos, kvar renovaci to ĹžaidimĹł Savo s klainamĹł ir spor buÄ?iĹł mo, vaikĹł sia sulauk BangĹł vi miau tarp falta liĹł – pir venantys aikĹĄte gy Ä?iai, viĹł. pÄ—die mino gat ga atgi ir Kau

v.spu

ly sia sÄ… masi gausvarbiau riĹł tiki TaÄ?iau pinigai, ku prieĹĄ terija dymui – minis val ti iĹĄ ES. reikalĹł ĹĄalies savi tikslas Vidaus visoms kuriĹł nÄ—ms kÄ… ketas, mo kurÄŻ lai siuntÄ— an s prie dauiĹĄ bÄ—ms kinti, kokiom siai pagei 0 m. valiĹĄsiaiĹĄ valdĹžia labiau –202 vi vietos nigĹł 2014 miesÄ?io sa geipi pa tĹł ES toje uosta ÄŻraĹĄÄ—, jog tĹł suAnke cialistai 0 m. bĹŤ galima spe bĹŤtĹł daudybÄ—s kad 2014–202 kuriai dautĹł, grama, gauti pinigĹł bei pro jai kurta raiĹĄkas ir renovaci pa statĹł apteikti nĹł Ä?iĹł pa giabu mĹłjĹł rajo gyvenasutvarkymui. linkos

2

24

pai Ä?ios gsper trum silaukian Dirbo gimio be Elenos dĹžiaukaip tÄ—s ma mai,

vi die Pir gÄ…sta klaipÄ— paskumetĹł temdÄ— nuo dikÄŻ. Iki nystÄ—s mÄ… ap iĹĄlaikyti kĹŤbusi, moti tyreikÄ—s nutÄ—s dir moteris Vals dmi mo („So tinÄ—s gĹł iĹĄÄ—jusi draudi je buvo ĹĄoatosto cialinio riu so dos sky binio prikKlaipÄ— jai ne kÄ—ros“) jo, kad ta. kiruo ris suĹžino paĹĄalpa. PaaiĹĄ Mote tinystÄ—s netumo lauso klaipÄ—dietÄ— staĹžo. jo, kad mo darbo ri reikia

V `Ă– [Ă› V_O aV V_ c a\` Q ]_V cR_` NV Xf aV a\PX• [b\ a_ aR_` ZN Z\` YĂ› aĂş WĂ&#x; V Y  @Uba XVN[ Ă˜V\` Q aVX TN R `V YNb bV XN b _V\` O Zb` cNV X TV bas: XNV X ]Ă&#x; V_ V X\ aN_ ab Z\ YN

ď Ž Dar

4

YS LEIDIN ANDIEN JAU Ĺ I IO „KLAIPÄ–DA“

Kaina 1,60 Lt

ENRAĹ ÄŒ

LUS DI

„Ne­gal­vo­jau, kad su­si­dur­ siu su to­kiu pa­dug­ny­nu.“ Al­gis Ra­ma­naus­kas-Grei­tai gra­fi­ti­nin­kams, ku­riuos va­di­na tie­siog van­da­lais, ne­gai­lÄ—­jo ati­tin­ka­mĹł epi­te­tĹł.

3p.

Rum­piť­kÄ—s kvar­ta­lui – in­ves­ti­ci­jos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Sa­vo kvar­ta­lo at­gi­mi­mo – dau­gia­ bu­Ä?iĹł na­mĹł re­no­va­ci­jos, kie­mĹł as­ fal­ta­vi­mo, vai­kĹł ir spor­to Ĺžai­di­mĹł aikť­te­liĹł – pir­miau­sia su­lauks klai­ pÄ—­die­Ä?iai, gy­ve­nan­tys tarp Ban­gĹł ir Kau­no gat­viĹł.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Dir­bo per trum­pai

4

#" ;_ #! &

dien Jau ĹĄian Ä—dos aip su „Kl ĹĄÄ?iu

ry nija Spu Virgiryte@kl.lt

Ĺ ei­mos na­riui – 21 cen­tas

Pir­ma­gi­mio be­si­lau­kian­Ä?ios 24 me­tĹł klai­pÄ—­die­tÄ—s Ele­nos dĹžiaugs­ mÄ… ap­tem­dÄ— nuo­gÄ…s­ta­vi­mai, kaip rei­kÄ—s iť­lai­ky­ti kō­di­kÄŻ. Iki pa­sku­ ti­nÄ—s mi­nu­tÄ—s dir­bu­si, mo­ti­nys­tÄ—s ato­sto­gĹł iĹĄÄ—­ju­si mo­te­ris Vals­ty­ bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo („Sod­ ros“) Klai­pÄ—­dos sky­riu­je bu­vo ĹĄo­ ki­ruo­ta. Elena su­Şi­no­jo, kad jai ne­prik­ lau­so mo­ti­nys­tÄ—s pa­ťal­pa. Paaiť­kÄ—­ jo, kad klai­pÄ—­die­tÄ— ne­tu­ ri rei­kia­mo dar­bo sta­Şo.

<C< $ 8

sekÄ… jau ti vai banAugin po pra per niai ta 21 centas ga. Tik Tokia su- na sÄŻ. ti mÄ—ne stybÄ— ska ma val mas, nors s ĹĄei kurti tojĹł skaiÄ?iu i ma gyven sparÄ?ia ĹĄalyje dutines pas Şėja. VigaunanÄ?io s s ÄŻsima ja s mamo obĹŤsimo s: planu sio autikinu lÄ…, pirmi Ĺža kin jant at na iĹĄsiaiĹĄ ti iĹĄsia bĹŤ s uĹž kÄ… jÄ… ti, ar bu ti. laiky

SPECIA

Au­gin­ti vai­kÄ… jau se­ niai ta­po pra­ban­ ga. Tik 21 cen­tas per mÄ—­ne­sÄŻ. To­kia su­ ma vals­ty­bÄ— ska­ti­na kur­ti ĹĄei­mas, nors gy­ven­to­jĹł skai­Ä?ius ĹĄa­ly­je spar­Ä?iai ma­ Şė­ja. Vi­du­ti­nes pa­ ja­mas gau­nan­Ä?ios bō­si­mos ma­mos ÄŻsi­ ti­ki­nu­sios: pla­nuo­ jant at­Şa­lÄ…, pir­miau­ sia bō­ti­na iť­siaiť­kin­ ti, ar bus uĹž kÄ… jÄ… iť­ lai­ky­ti.

„„Dar­bas: kai ku­rios be­si­lau­kian­Ä?ios ma­mos pri­vers­tos dirb­ti ir vi­sÄ… nÄ—ť­

tu­mo lai­ko­tar­pÄŻ, ir gi­mus vai­kui, kad tik ga­lÄ—­tĹł jÄŻ iť­lai­ky­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

JAU Ĺ IANDIEN SPECIALUS DIENRAĹ ÄŒIO „KLAIPÄ–DA“ LEIDINYS

Ta­Ä?iau svar­biau­sia sÄ…­ly­ga at­gi­mi­ mui – pi­ni­gai, ku­riĹł ti­ki­ma­si gau­ ti iĹĄ ES. Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­ja prieĹĄ ku­rÄŻ lai­kÄ… vi­soms ĹĄa­lies sa­vi­val­dy­ bÄ—ms iť­siun­tÄ— an­ke­tas, turÄ—dama tiks­lÄ… iť­siaiť­kin­ti, ko­kioms prie­mo­ nÄ—ms vie­tos val­dĹžia la­biau­siai pa­ gei­dau­tĹł ES pi­ni­gĹł 2014–2020 m. An­ke­to­je uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­ bÄ—s spe­cia­lis­tai ÄŻra­ťÄ—, jog pa­gei­dau­ tĹł, kad 2014–2020 m. bō­tĹł su­kur­ta pro­gra­ma, pagal ku­riÄ… bō­tĹł ga­li­ma teik­ti pa­raiť­kas ir gau­ti pi­ni­gĹł dau­ gia­bu­Ä?iams pa­sta­tams re­no­vuoti bei gy­ve­na­mų­jĹł ra­jo­nĹł ap­lin­kai su­tvar­ky­ti.

2

2

ŠEŠTADIENIS, KOVO 17, 2012

miestas

Dėl V.Lau­rė­no – dvi by­los Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Eti­kos sar­gai ir Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to rek­to­rius gy­ve­na lau­ki­mu – gin­da­mos sa­vo in­te­re­sus abi pu­sės krei­pė­si į teis­mą.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja (VTEK) krei­pė­si į teis­mą dėl Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­riaus Vai­du­čio Lau­rė­no dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ar­ba pri­pa­ži­ni­mo ne­ ga­lio­jan­čia.

Rek­to­rius sa­kė kol kas lau­kiąs kvie­ti­ mo į teis­mą. Jis ti­ki sa­vo per­ga­le. VTEK pa­ta­rė­ja Gin­ta­rė Nor­kū­ nai­tė pa­tiks­li­no, kad su rek­to­riu­ mi bu­vo su­da­ry­ta ne nau­ja su­tar­ tis, nes iki tap­da­mas rek­to­riu­mi V.Lau­rė­nas dir­bo stu­di­jų pro­rek­to­ riu­mi. Tad teis­mui ap­skųs­tas dar­bo su­tar­ties pa­kei­ti­mas. Va­sa­rio pra­džio­je ko­mi­si­ja nu­sta­ tė, kad V.Lau­rė­nas, ei­da­mas Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to ta­ry­bos na­rio pa­rei­gas ir kan­di­da­tuo­da­mas vie­ ša­ja­me kon­kur­se užim­ti rek­to­riaus po­stą, da­ly­va­vo ren­kant sa­ve pa­tį šios aukš­to­sios mo­kyk­los va­do­vu. Kons­ta­tuo­ta, kad toks V.Lau­rė­ no el­ge­sys pa­žei­dė Vie­šų­jų ir pri­ va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­ nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo nuo­sta­tas. At­siž­velg­da­ma į tai, ko­mi­si­ja krei­ pė­si į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą, kad per dvi sa­vai­tes bū­tų nu­trauk­ ta dar­bo su­tar­tis. Ta­čiau aukš­

to­ji mo­kyk­la at­si­sa­kė ten­kin­ti šį pra­šy­mą ir pri­mi­nė, kad ko­mi­si­ja ne­tu­ri tei­sės įpa­rei­go­ti nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Į teis­mą taip pat krei­pė­si ir V.Lau­rė­nas. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui jis ap­ skun­dė VTEK spren­di­mą. V.Lau­rė­nas įsi­ti­ki­nęs, kad ne­ pa­žei­dė rek­to­riaus rin­ki­mo reg­ la­men­to ir uni­ver­si­te­to vi­daus tai­syk­lių, to­dėl ir pa­si­nau­do­jo ga­ li­my­be ap­gin­ti sa­vo tei­ses. Rek­to­ rius sa­kė kol kas lau­kiąs kvie­ti­mo į teis­mą. Jis ti­ki sa­vo per­ga­le. „Vi­so­se kny­go­se pa­ra­šy­ta – Lie­ tu­vo­je tei­sin­gu­mą vyk­do teis­mai“, – nuo iš­sa­mes­nių ko­men­ta­rų iš­si­ su­ko V.Lau­rė­nas. G.Nor­kū­nai­tė pa­tvir­ti­no, kad kol ne­bus priim­tas teis­mo spren­di­mas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius to­liau eis sa­vo pa­rei­gas.

Pa­ja­mos: per du mė­ne­sius į Klai­pė­dos mies­to biu­dže­tą pa­vy­ko su­rink­ti be­maž pu­sant­ro mi­li­jo­no li­tų dau­

giau nei pla­nuo­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­žas

Iž­dą pil­dė nuo­mpi­ni­giai Nors šių­me­čio Klai­pė­dos biu­dže­to pa­ja­ mų pla­nas yra ma­žes­nis nei per­nai, pi­ni­gų į jį per sau­sį ir va­sa­rį pri­kap­sė­jo dau­giau nei praė­ju­sių me­tų sau­sį ir va­sa­rį. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nusp­ren­dė: V.Lau­rė­nas ap­skun­

dė eti­kos sar­gų spren­di­mą.

Ūkio banke – velykinė indėlių akcija

Ko­vo 1-osios duo­me­ni­mis, į uos­ ta­mies­čio iž­dą nuo me­tų pra­džios bu­vo su­rink­ta 68 mln. 420 tūkst. li­tų. Per sau­sį ir va­sa­rį pla­nuo­ ta su­rink­ti 66 mln. 989 tūkst. li­ tų, tad viršp­la­ni­nių pa­ja­mų gau­ta 1 mln. 431 tūkst. li­tų. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­jos Rū­tos Kam­ba­rai­tės, dvie­jų mė­ne­sių biu­ dže­to pa­ja­mų pla­nas vir­šy­tas, nes gau­ta 865 tūkst. li­tų dau­giau gy­ ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių. Per du mė­ne­sius taip pat pa­vy­ko gau­ ti dau­giau už vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mą – 452,8 tūkst. li­tų, už ne­ gy­ve­na­mų pa­tal­pų nuo­mą – 104,8 tūkst. li­tų, par­duo­tą že­mę – 247,3 tūkst. li­tų.

„Aiš­ku, kai ku­rių mo­kes­čių su­ rink­ta ma­žiau nei pla­nuo­ta, ta­čiau su­mos nė­ra di­de­lės ir vy­rau­jan­čios ten­den­ci­jos, ko­kių mo­kes­čių ne­su­ mo­ka­ma, nė­ra“, – tei­gė R.Kam­ba­ rai­tė. Per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius į Klai­pė­dos mies­to biu­ dže­tą su­rink­ta 1 mln. 869 tūkst. li­ tų dau­giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­pį. Au­gi­mą lė­mė tai, kad su­rink­ta 2 mln. li­tų dau­giau gy­ven­to­jų pa­ja­ mų mo­kes­čių ir 500 tūkst. li­tų vie­ ti­nių rink­lia­vų. „Api­bend­ri­ni­mų, ar bus įvyk­dy­ tas šių­me­tis biu­dže­to pa­ja­mų pla­ nas, da­ry­ti dar ne­ga­li­me, nes du mė­ne­siai – tai ne ro­dik­lis. Ta­čiau jei Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja per­duo­da tei­sin­gus duo­me­nis, tuo­met si­tua­ci­ja yra ge­ra. Jei taip ir to­liau, tuo­met, ma­nau, ne­rei­kės

Rū­ta Kam­ba­rai­tė:

Jei taip ir to­liau, tuo­ met, ma­nau, ne­rei­ kės per­žiū­rė­ti biu­ dže­to ir ma­žin­ti jo pa­ja­mų pla­no. per­žiū­rė­ti biu­dže­to ir ma­žin­ti jo pa­ja­mų pla­no“, – svars­tė R.Kam­ ba­rai­tė. Šie­met į Klai­pė­dos iž­dą pla­nuo­ ja­ma su­rink­ti be­veik 370 mln. li­ tų – apie 20 mln. li­tų ma­žiau nei per­nai.

Rum­piš­kės kvar­ta­lui – in­ves­ti­ci­jos „No­rė­tu­me pri­trauk­ti pi­ 1 ni­gų dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo

Ūkio banke jau prasidėjo velykinė indėlių akcija, kuri tęsis iki balandžio 30 d. Klientai, padėję terminuotąjį indėlį Ūkio banke, sulauks palūkanų ne tik už pradžioje įneštą sumą, bet ir už per mėnesį užaugusias palūkanas. Indėlį bus galima bet kuriuo metu papildyti bet kokio dydžio papildomais įnašais. „Pavasarį atgimstanti gamta ir artėjančios šv. Velykos – puiki proga taupyti ir uždirbti daugiau palūkanų. Dabar taupyti Ūkio banke ypač palankus metas – per akciją padėjus terminuotąjį indėlį, palūkanos mokamos ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo per mėnesį susikaupusių palūkanų“, – sakė Ūkio banko produktų plėtros departamento direktorė Balanda Bradulskienė. Taupymo galimybės Ūkio banke itin lanksčios ir patogios: minimali

terminuotojo indėlio suma – vos 200 litų arba 150 eurų, JAV dolerių ar svarų sterlingų. Padėti indėlį Ūkio banke galima atvykus į klientų aptarnavimo skyrių arba pasinaudojus elektroninės bankininkystės sistema Eta banku. Šiuo metu padėjus terminuotąjį indėlį litais, Ūkio banke galima gauti iki 3,9 proc., svarais sterlingų – iki 2,1 proc., eurais – iki 3,7 proc., JAV doleriais – iki 2,6 proc. metinių palūkanų. Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro beveik 60 padalinių visoje šalyje. Be to, Ūkio banko mokėjimo kortelės aptarnaujamos 270 bendrojo tinklo bankomatų ir 28-iuose Lietuvos pašto skyriuose. Užs. 924018

aikš­te­les, su­tvar­ky­ti vai­kų žai­di­mų, spor­to aikš­te­lėms pra­plės­ti “, – tvir­ ti­no sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė. Ki­tas žings­nis bu­vo nu­sta­ty­ti gy­ve­na­muo­sius kvar­ta­lus, ku­riuos pir­miau­sia rei­kė­tų komp­lek­siš­kai su­tvar­ky­ti. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės sky­rių spe­cia­lis­tai iš­sky­rė ke­tu­rias mies­ to te­ri­to­ri­jas, ku­rios yra la­biau­siai nu­gy­ven­tos: Įgu­los gat­vės ra­jo­nas už ge­le­žin­ke­lio, bu­vęs dar­bi­nin­ kų kvar­ta­las prieš „Klai­pė­dos kar­ to­ną“, Žve­jy­bos uos­to gy­ve­na­ma­ sis ra­jo­nas ir Rum­piš­kės kvar­ta­las tarp Ban­gų ir Kau­no gat­vių. „Sky­rių va­do­vai ver­ti­no to­se te­ ri­to­ri­jo­se esan­čių na­mų, kie­mų, vi­ suo­me­ni­nės inf­rast­ruk­tū­ros būk­ lę ir su­ta­rė, jog blo­giau­sia pa­dė­tis Rum­piš­kės kvar­ta­le. To­je te­ri­to­ri­ jo­je bu­vo anks­čiau­siai pra­dė­ti sta­

Sta­tu­sas: la­biau­siai nu­gy­ven­tu kvar­ta­lu Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės spe­

cia­lis­tai iš­rin­ko te­ri­to­ri­ją tarp Ban­gų ir Kau­no gat­ vių.

ty­ti dau­gia­bu­čiai na­mai, to­dėl jie la­biau­siai ir pa­se­no, o sy­kiu su­si­ dė­vė­jo ir ki­ta inf­rast­ruk­tū­ra. Be to, šia­me kvar­ta­le dau­gu­mą gy­ven­to­ jų su­da­ro pa­gy­ve­nę žmo­nės, to­dėl na­tū­ra­lu, kad jiems su­dė­tin­ga pa­si­ rū­pin­ti ap­lin­ka“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo po­sky­rio ve­dė­jas Man­tas Dauk­šys. Jo žo­džiais, to­dėl 2014–2020 m.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lė­šų iš Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos pro­gra­ mos bus ban­do­ma gau­ti pir­miau­sia at­gai­vin­ti Rum­piš­kės kvar­ta­lą. „In­ves­ti­ci­jos į šiuos kvar­ta­lus yra nu­ma­ty­tos ir Klai­pė­dos mies­to bend­ ra­ja­me pla­ne, tad kvar­ta­lų lau­kia komp­lek­si­nis at­gai­vi­ni­mas – dau­gia­ bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja, kie­mų dan­gos su­tvar­ky­mas, vi­suo­me­ni­nių erd­vių įren­gi­mas“, – aiš­ki­no M.Dauk­šys.

3

ŠEŠTADIENIS, KOVO 17, 2012

miestas Pri­sis­ta­tys stu­den­tams

„Sod­ra“ įspė­ja dėl ap­ga­vi­kų

atidaroma pa­ro­da

Šian­dien Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ tas kvie­čia į At­vi­rų du­rų die­ną, kur pri­si­sta­ti­nės fa­kul­te­tai ir ins­ti­tu­tai, aukš­to­sios mo­kyk­ los at­sto­vai tie­sio­giai bend­ raus su bū­si­mais stu­den­tais. Vyks kon­kur­so „Ma­no sva­jo­nių pro­fe­si­ja“ lau­rea­tų ap­do­va­no­ ji­mai. Ren­gi­nys truks ke­tu­rias va­lan­das.

Pa­daž­nė­jo at­ve­jų, kai, pri­si­den­ gus „Sod­ros“ dar­buo­to­jų var­ du, sie­kia­ma iš gy­ven­to­jų gau­ti in­for­ma­ci­ją apie as­mens duo­ me­nis. Į „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­rių krei­pia­si gy­ven­to­jai dėl jiems skam­bi­nu­sio as­mens, ku­ ris pri­si­sta­tė „Sod­ros“ dar­buo­ to­ju ir pra­šė nu­ro­dy­ti ban­ko są­ skai­tos nu­me­rį.

Pir­ma­die­nį Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė­je bus ati­da­ry­ta ne­ ma­žą at­gar­sį Lie­tu­vo­je su­kė­lu­ si fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Mo­te­rys prieš smur­tą“, ku­rio­je 16 gar­ sių ša­lies mo­te­rų įsiam­ži­no su „smur­to žy­mė­mis“. Po­sė­džių sa­lė­je vyks dis­ku­si­ja „Smur­tas šei­mo­je: tei­sin­go pro­ble­mos su­vo­ki­mo svar­ba“.

Til­tų gat­vė­je vėl plu­šės sta­ty­bi­nin­kai Už mi­li­jo­nus li­tų prieš ke­le­rius me­ tus re­konst­ruo­tą Til­tų gat­vę vėl oku­ puos dar­bi­nin­kai – ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tų pra­si­dė­ti da­lies grin­ di­nio kei­ti­mo ir ly­gi­ ni­mo dar­bai.

Ga­vė­nia. Šeš­ta­die­nį 15 val. Klai­pė­dos et­no­k ul­t ū­ros cent­ras kvie­čia į ga­vė­ nios po­pie­tę „Tra­d i­ci­n iai gie­do­ji­mai. Kry­žiaus ke­lias“. Jo­je da­ly­vaus Šv. Ce­ ci­l i­jos re­l i­g i­n io folk­lo­ro an­samb­l is iš Šiau­l ių. Ren­g i­n į ves ku­n i­gas Sau­l ius Stumb­ra. Ren­gi­nys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ano­ ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pė „Gars­ty­čios sėk­la“ kvie­čia į gru­pės 19 me­tų įkū­ri­ mo su­kak­ties pa­mi­nė­ji­mo ren­gi­nį. Vi­ tės pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je vi­dur­die­ nį vyks at­vi­ras su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me ga­lės da­ly­vau­ti vi­si no­rin­tys. Ka­tės. Sa­vait­ga­lį ka­čių my­lė­to­jai uos­ ta­mies­ty­je ga­lės ap­si­lan­ky­ti ka­čių pa­ ro­do­je, ku­rio­je da­ly­vaus apie pu­sant­ro šim­to ke­tur­ko­jų da­ly­vių. Jo­je bus pri­ sta­to­mos ge­rai ži­no­mų ir ga­na eg­zo­tiš­ kų, re­tai kam ma­ty­tų veis­lių ka­tės. Pa­ ro­da vyks LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­ to Mi­cheal­se­no cent­re.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jie mies­to biu­dže­tui nie­ko ne­kai­ nuos, nes vis dar ne­si­bai­gė gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bams su­teik­tas ga­ran­ti­nis lai­ko­tar­pis. Til­tų gat­vę prieš ket­ve­rius me­ tus už be­veik 7 mln. li­tų re­konst­ ra­vo bend­ro­vė „Klai­pė­dos ke­liai“, ta­čiau jai vėl pri­rei­kė re­mon­to, nes iš­si­klai­pė gat­vės grin­di­nys, ke­ lian­tis pro­ble­mų ir vai­ruo­to­jams, ir dvi­ra­ti­nin­kams. To­dėl uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės val­di­nin­kai krei­pė­si į „Klai­pė­ dos ke­lius“, kad jie trū­ku­mus pa­ša­ lin­tų, kaip tai nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­jos su­tei­ki­mo su­tar­ty­je. Re­konst­ruk­ci­ jos dar­bams bu­vo su­teik­tas pen­ke­ rių me­tų ga­ran­ti­nis lai­ko­tar­pis. „Da­bar at­ro­do, jog teks per­klo­ ti ir iš­ly­gin­ti apie 10 pro­c. gat­vės grin­di­nio, ta­čiau pra­si­dė­jus dar­ bams ga­li paaiš­kė­ti ki­tos jų apim­ tys“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ire­na Lin­ kaus­kie­nė.

Dienos telegrafas

Dar­bai: dar­bi­nin­kai Til­tų gat­vė­je tu­rės iš­ly­gin­ti iš­si­klai­piu­sį grin­di­nį.

„Klai­pė­dos ke­lių“ va­do­vai ne­ prieš­gy­niau­ja, jog gat­vę teks re­ mon­tuo­ti jų lė­šo­mis – su­teik­ta ga­ ran­ti­ja ir yra ga­ran­ti­ja, to­dėl jie ki­tą sa­vai­tę į Til­tų gat­vę at­siųs rei­kia­ mą tech­ni­ką ir dar­bi­nin­kų. Eis­mas dėl re­mon­to dar­bų gat­ve ne­bus už­ da­ry­tas. Kai prieš ket­ve­rius me­tus bu­vo re­konst­ruo­ja­ma Til­tų gat­vė, po­li­ ti­kai, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ne kar­tą iš­sa­kė abe­jo­nes, jog sta­ty­bi­nin­kai dir­ba ne­ko­ky­biš­kai, to­dėl anks­ čiau ar vė­liau bro­kas iš­lįs į die­nos švie­są. Ta­čiau I.Lin­kaus­kie­nė tvir­ti­ no, jog pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­ dėl jau ant­rą kar­tą ten­ka re­mon­

tuo­ti ne­se­niai re­konst­ruo­tą gat­vę, yra ta, kad ja va­žiuo­ja sun­kias­vo­ris trans­por­tas. „Gat­vės grin­di­nys nė­ra pri­tai­ ky­tas, kad juo ga­lė­tų va­žiuo­ti au­ to­bu­sai. Kai vy­ko re­konst­ruk­ci­ja, juk bu­vo kal­ba­ma, kad Til­tų gat­vė bus skir­ta tik pės­tie­siems ir dvi­ra­ ti­nin­kams. Be to, ne­ga­li­ma at­mes­ti ir to fak­to, jog grin­di­nys bu­vo klo­ ja­mas žie­mą, to­dėl oro są­ly­gos ga­ lė­jo lem­ti, kad jis da­bar iš­si­klai­pė“, – tei­gė Sta­ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė. Ji neat­me­tė ti­ki­my­bės, jog gat­ vę ga­li re­mon­tuo­ti dar ne kar­tą. Ta­čiau ki­tų me­tų pa­va­sa­rį bai­gia­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10 – preliminariai tiek proc. Tiltų gatvės grindinio teks perkloti. si ga­ran­ti­nis lai­ko­tar­pis, to­dėl už re­mon­tą jau tek­tų mo­kė­ti iš mies­ to biu­dže­to. „Gal tuo­met, kai rei­kės pi­ni­ gų, vėl bus pri­si­min­ta tik­ro­ji Til­tų gat­vės pa­skir­tis“, – svars­tė I.Lin­ kaus­kie­nė.

Mir­tys. Penk­ta­die­nį Met­ri­ka­ci­jos sky­ riu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­p ė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Al­fon­sas Ra­gaus­kas (g. 1920 m.), Ma­ri­jo­na Šad­ba­rie­nė (g. 1926 m.), Ka­zi­mie­ra Mar­tin­kie­nė (g. 1929 m.), Na­dež­da Liog­ka­ja (g. 1937 m.), Eu­ge­ni­ja Sa­si­mie­nė (g. 1938 m.), Mi­chail Mi­che­ jen­ko (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Vy­tau­tas Jo­nas Ra­ku­le­vi­čius ir Mi­ chail Mi­che­jen­ko. Sek­ma­die­nį bus lai­ do­ja­ma Ma­ri­jo­na Šad­ba­rie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Hen­ri­kas Mas­laus­kas. Sek­ma­die­ nį bus lai­do­ja­ma Ja­ros­la­va Bi­ti­nie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Gra­fi­ti­nin­kų už­ta­rė­jui – žymaus ko­vo­to­jo kri­ti­ka Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Žy­miau­sias Lie­tu­vo­je ko­vo­to­jas su gra­fi­ti­nin­kais Al­gis Ra­ma­naus­ kas-Grei­tai Klai­pė­dos val­džiai pa­ žė­rė ir kri­ti­kos, ir pa­ta­ri­mų, kaip ko­vo­ti su van­da­lais.

Jis sa­vo pa­tir­ti­mi apie tai, kaip rei­kia mies­te nai­kin­ti „ta­gus“, va­kar da­li­ jo­si aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas Klai­ pė­da“ ini­ci­juo­to­je dis­ku­si­jo­je-pa­ skai­to­je „Gra­fi­ti: mi­tai ir rea­ly­bė“. „Ži­nau, jog Klai­pė­do­je yra vie­ nas ber­niu­kas, ku­ris „cac­ki­na­si“ su van­da­lais – ren­gia gra­fi­ti­nin­kų čem­pio­na­tus, rū­pi­na­si, kad bū­tų įreng­tos sie­nos, ant ku­rių bū­tų ga­ li­ma le­ga­liai ter­lio­ti. Ga­liu pa­sa­ky­ti aiš­kiai – „cac­ki­ni­ma­sis“ su gra­fi­ti­ nin­kais yra ke­lias į nie­kur“, – rė­žė

A.Ra­ma­naus­kas-Grei­tai. Kri­ti­ką jis neo­fi­cia­liai žė­rė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų koor­di­na­to­ riui Mo­des­tui Vit­kui. A.Ra­ma­naus­kas-Grei­tai tvir­ti­ no, jog ir Vil­niu­je bu­vo su­reng­ta pa­na­ši ak­ci­ja, kai ne­va me­ni­nin­ kai ga­lė­jo vie­šai pieš­ti ant spe­cia­ liai tam su­mon­tuo­tų sie­nų. Ta­čiau toks ren­gi­nys ne­pa­si­tei­si­no. „Gra­ fi­ti­nin­kai die­ną tik pa­si­da­rė es­ki­ zus, o kai nu­si­lei­do sau­lė, vi­si pa­ trau­kė į se­na­mies­tį ir tais pie­ši­niais jau ter­lio­jo pa­sta­tų sie­nas“, – pa­ vyz­džiais kal­bė­jo sve­čias. To­dėl jis pa­ra­gi­no mies­to val­džią ne­to­le­ruo­ti gra­fi­ti­nin­kų, ne­ska­tin­ti jų „me­no“, o sy­kiu su po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nais juos gau­dy­ti ir baus­ti. „Sta­tis­ti­ka to­kia, jog mi­li­jo­ni­nia­ me mies­te yra ke­lias­de­šimt „ta­ge­ rių“, tad Klai­pė­do­je to­kių ak­ty­vių

pie­šė­jų ga­li bū­ti 8–12 ir juos tik­rai ne­sun­ku su­gau­dy­ti“, – tei­gė ko­vo­ to­jas su gra­fi­čiais. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas pa­si­džiau­gė, jog Klai­pė­do­je pa­vy­ko pa­gau­ti du ak­ ty­viau­sius gra­fi­ti­nin­kus, ku­rie vi­ są mies­tą bu­vo iš­ter­lio­ję už­ra­šais „mer“ ir „gi­nov“. Pas­ta­ro­jo už­ ra­šo au­to­rius pri­da­rė nuo­sto­lių už maž­daug mi­li­jo­ną li­tų, dėl jo pra­ dė­ta apie 40 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų. A.Ra­ma­naus­ko-Grei­tai nuo­mo­ ne, vie­nas efek­ty­viau­sių ko­vos su gra­fi­ti­nin­kais bū­dų yra vaiz­do ka­ me­ros. „Jos iš­gel­bės pa­sau­lį. Aiš­ku, van­da­lai nė­ra kvai­li. Jie už­si­mas­ kuo­ja vei­dus ir dar prieš pieš­da­ mi nu­su­ka ka­me­ras. Ta­čiau jos ga­li pa­dė­ti su­sek­ti, į ko­kį ur­vą van­da­las po sa­vo ne­va žyg­dar­bio įlen­da“, – aiš­ki­no te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas.

Tie­sa: A.Ra­ma­naus­kas-Grei­tai žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo ir gra­fi­ti­nin­kus

va­di­no van­da­lais, da­ran­čiais mies­tui ža­ lą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

šeštadienis, kovo 17, 2012

miestas

Šei­mos na­riui – 21 cen­tas

Komentarai

1

Mo­te­ris iš­dir­bo 8, o ne 12 mė­ne­sių. Bū­si­mai ma­mai bu­vo paaiš­kin­ ta, kad, jei bū­tų įsi­dar­bi­nu­si per tris mė­ne­sius po uni­ver­si­te­to bai­ gi­mo, tuo­met pro­ble­mų dėl dar­bo sta­žo ne­bū­tų ki­lę. „At­ro­do, la­bai pa­pras­ta įsi­dar­ bin­ti per tris mė­ne­sius nuo uni­ ver­si­te­to bai­gi­mo. Eko­no­mi­niu sunk­me­čiu dar­bo pa­siū­ly­mai tik ir mė­to­si“, – iro­ni­za­vo Elena. Dar­buo­to­ja klai­pė­die­tei pa­siū­lė tvar­ky­tis do­ku­men­tus dėl so­cia­li­ nės pa­šal­pos – 350 li­tų. „Kaip už to­kią su­mą rei­kia iš­ lai­ky­ti ma­žy­lį? Vien pa­si­ruo­ši­mas kū­di­kio su­ti­ki­mui at­siei­na de­ šim­te­rio­pai dau­giau“, – pa­ste­bė­ jo klai­pė­die­tė.

Ri­man­tas Jo­nas Da­gys

Sei­mo So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ir dar­bo ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

P

1 050 li­tų šei­mai – nor­ma­lu

Mo­te­riai, ku­rios mė­ne­si­nis at­ly­ gi­ni­mas sie­kė apie 2 tūkst. li­tų, keis­ta bu­vo ir tai, ko­dėl skai­čiuo­ jant mo­ti­nys­tės pa­šal­pą už mė­ne­ sius, ku­rių trūks­ta, ne­ga­li­ma iš­ ves­ti vi­dur­kio. „Kai to­kią min­tį iš­sa­kiau dar­ buo­to­jai, ši pa­reiš­kė, kad aš no­ riu vog­ti ki­tų mo­kes­čių mo­kė­to­ jų pi­ni­gus. Kaip tai su­pras­ti? Juk są­ži­nin­gai dir­bau 8 mė­ne­sius, mo­kė­jau mo­kes­čius“, – ste­bė­jo­ si klai­pė­die­tė. Bū­si­mai ma­mai keis­ta pa­si­ro­ dė ir tai, kad, vals­ty­bės nuo­mo­ne, trys as­me­nys kuo pui­kiau­siai ga­li iš­gy­ven­ti už 1 050 li­tų per mė­ne­sį. Jei vie­nas šei­mos na­rių gau­na to­kią su­mą, jo­kia pa­šal­pa ne­prik­lau­so. „Pra­dė­ju­sios lauk­tis mo­te­rys pir­miau­sia tu­ri apei­ti tar­ny­bas ir iš­siaiš­kin­ti, ar tu­rės iš ko iš­lai­ky­ti vai­ke­lį. Ga­li bū­ti, kad, su­si­lau­ku­ sios kū­di­kio, jos liks vi­sai be pa­ja­ mų, nors prieš tai ir dir­bo“, – bai­ sė­jo­si klai­pė­die­tė. Pi­ni­gų vis tiek neuž­teks

29-erių Vai­dai ži­nia, kad lau­kia­ si dvy­nių, ne­su­kė­lė di­de­lės nuo­ sta­bos. Mo­ters vy­ras taip pat yra iš dvy­nių. Ei­ti tė­vys­tės ato­sto­gų dve­ jus me­tus ir au­gin­ti pir­ma­gi­mius jie nu­spren­dė abu. Pa­gal įsta­ty­mą pir­mus me­tus jiems bus mo­ka­ma 70 pro­c., ant­ rus – 40 pro­c. at­ly­gi­ni­mo dy­džio pa­šal­pa. Ant­rus me­tus po­ra ga­lės dirb­ti ir gau­ti pa­šal­pą. Vy­ras už­ dir­ba 2 tūkst., bū­si­ma ma­ma – 1,3 tūkst. li­tų. „Anks­čiau dvy­nius pa­gim­džiu­ sios ma­mos gau­da­vo dvi­gu­bą mo­ ti­nys­tės pa­šal­pą. To­kiu at­ve­ju vy­ ras ga­lė­tų dirb­ti ir pa­pil­dy­ti šei­mos biu­dže­tą. Bū­tų leng­viau. Bet yra kaip yra“, – ap­gai­les­ta­vo Vaida. Gi­mus ma­žy­liui, tė­vai už kiek­ vie­ną vai­ką gaus vien­kar­ti­nę pa­ šal­pą, ku­ri sie­kia 1 050 li­tų. Ta­čiau klai­pė­die­tė ne­slė­pė, kad to­kių pi­ni­gų dvy­nių su­ti­ki­mui neuž­teks. Iš­lai­dos la­bai di­de­lės, nes vis­ko rei­kia dvi­gu­bai. „Tau­po­me iki pa­sku­ti­nio cen­to. Apie nau­jus daik­tus net ne­sva­jo­ja­ me. Ne­tu­ri­me ga­li­my­bių. Ge­rai ap­ skai­čiuo­ji, ar ga­li sau leis­ti įsi­gy­ti vie­ną ar ki­tą daik­tą“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė. Daik­tus pir­ko tur­gu­je

Dvi lo­vy­tes po­ra pir­ko iš ki­tos dvy­ nius au­gi­nan­čios šei­mos. Už abi su­mo­kė­jo 100 li­tų.

Sta­tis­ti­ka: gims­ta­mu­mas uos­ta­mies­ty­je ma­žė­ja – per­nai gi­mė 100 kū­di­kių ma­žiau nei už­per­nai.

Ve­ži­mė­lį dvy­niams taip pat įsi­gi­jo nau­do­tą. Už jį su­mo­kė­ jo 400 li­tų. Par­duo­tu­vė­je ve­ži­ mė­lio dvy­niams kai­na pra­si­de­da nuo 3 tūkst. li­tų.

Liu­bo­vė Zai­ce­va:

Ne­ga­li­ma teig­ti, kad vals­ty­bė, mo­kė­da­ ma di­des­nes iš­mo­ kas už dvy­nu­kus ar try­nu­kus, pa­ska­ tins gims­ta­mu­mą.

Po­ra ti­ki­si, kad įgy­to ve­ži­mė­lio už­teks, kol kū­di­kiams su­kaks pu­ sė me­tų ar net me­tai. Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad nau­jus daik­tus da­bar per­ka tik tuos, ku­rie su­si­ję su kū­di­kio hi­gie­na: bu­te­ liu­kus, čiulp­tu­kus, pa­ta­ly­nę, nors ir šiuos daik­tus siū­lo­ma įsi­gy­ti iš ant­rų ran­kų. Mo­te­ris tvir­ti­no, jog kol kas nu­ si­pir­ko tik vie­ną pa­ta­ly­nės komp­ lek­tą. Už ją su­mo­kė­jo 170 li­tų. „Ge­res­nė pa­ta­ly­nė kai­nuo­ja 250 li­tų, ta­čiau apie tai ga­li­ma tik pa­ sva­jo­ti. Į par­duo­tu­ves nuei­nu tik iš smal­su­mo. Tiek pi­ni­gų ne­tu­ri­me. Daik­tus per­ku tur­gu­je“, – ne­slė­pė klai­pė­die­tė. Iš­lai­dos – pri­bloš­kia­mos

Mo­te­ris su­skai­čia­vo, kad jos pa­šal­ pos neuž­teks nė saus­kel­nėms. 27 saus­kel­nių pa­ke­lis nau­ja­gi­miams kai­nuo­ja 18,50 li­to. Jas rei­kia keis­ ti kas 2–3 val.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Dviem vai­kams pa­rai rei­kės pa­ ke­lio. To­kiu at­ve­ju mė­ne­sio iš­lai­ dos sieks per 1 110 li­tų“, – ap­skai­ čia­vo klai­pė­die­tė. Anot jos, sun­ku pa­gal­vo­ti, ką da­ ry­tų, jei rei­kė­tų pirk­ti dra­bu­žė­lius. Juos šei­mai ati­da­vė ar­ti­mie­ji. „O kiek dar vi­sos ki­tos prie­mo­nės kai­nuo­ja? Kiek mi­ši­nu­kams rei­kė­tų iš­leis­ti, jei ne­ga­lė­čiau mai­tin­ti pa­ ti. Gir­dė­jau, kad vie­nam kū­di­kiui jie at­siei­na apie 400 li­tų per mė­ ne­sį. Mo­ti­nys­tės pa­šal­pa tė­vams, ku­rie au­gi­na dvy­nius, tu­rė­tų bū­ti dvi­gu­ba. Juo­lab kad kai gims­ta pa­ me­ti­nu­kai, ma­mos ku­rį lai­ką gau­na dvi­gu­bą pa­šal­pą, nors ir čia, ir čia du vai­kai“, – pa­brė­žė mo­te­ris. Vi­lio­ja „ma­ma­die­niais“

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos at­sto­vė Liu­bo­vė Zai­ce­va tvir­ti­no, kad šian­die­ni­nė­je vals­ty­ bės po­li­ti­ko­je yra daug prie­mo­nių, ku­rios ska­ti­na gims­ta­mu­mą. Per­nai lie­pą pa­si­kei­tus įsta­ty­ mams, Lie­tu­vo­je yra lanks­čios są­ ly­gos de­rin­ti dar­bą ir šei­mą. Pa­si­ rin­ku­sie­ji dve­jus me­tus mo­ti­nys­tės ar tė­vys­tės ato­sto­gų – ant­rai­siais ga­li dirb­ti. „Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ES ša­li­mis, yra vie­nos pa­lan­kiau­sių są­ly­gų vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­goms. Mo­te­rys ga­li eiti jų ir gau­ti pa­šal­pą net iki 2 me­tų. Bend­ras ES vi­dur­

kis yra ge­ro­kai ma­žes­nis už Lie­tu­ vos va­rian­tą“, – tei­gė at­sto­vė. Be to, anot L.Zai­ce­vos, į dar­bo ir šei­mos de­ri­ni­mo klau­si­mus yra vis ak­ty­viau įtrau­kia­mi ir vy­rai. Pa­sak at­sto­vės, pa­gal Dar­bo ko­ dek­są tė­ve­liai tu­ri ga­li­my­bę pra­šy­ti darb­da­vio pa­pil­do­mos poil­sio die­ nos per mė­ne­sį, va­di­na­mo­jo ma­ ma­die­nio ar­ba tė­va­die­nio. Sta­žo rei­ka­lau­ja vi­sur

L.Zai­ce­va aiš­ki­no, kad mi­ni­ma­ laus sta­žo rei­ka­la­vi­mas pa­šal­pai gau­ti yra nor­ma­lus rei­ka­la­vi­mas tiek Lie­tu­vo­je, tiek ES. Lie­tu­vo­je jis iki pir­mo­sios nėš­tu­mo ir gim­ dy­mo ato­sto­gų die­nos tu­ri bū­ti ne trum­pes­nis nei 12 mė­ne­sių per pa­ sta­ruo­sius 24 mė­ne­sius. Toks rei­ka­la­vi­mas tai­ko­mas mo­ ti­nys­tės pa­šal­pai nėš­tu­mo ir gim­ dy­mo lai­ko­tar­piu bei mo­ti­nys­tės (tė­vys­tės) pa­šal­poms, ku­rios mo­ ka­mos iki vai­kui su­kaks vie­ni ar­ba dve­ji me­tai. „Ne­pai­sant to, ar šei­mai vie­ nu me­tu gi­mė vie­nas, du ar dau­ giau vai­kų, pa­ja­mos yra to­kios pat. Ne­ga­li­ma teig­ti, jog vals­ty­ bė, mo­kė­da­ma di­des­nes iš­mo­kas už dvy­nu­kus ar try­nu­kus, pa­ska­ tins gims­ta­mu­mą, nes aki­vaiz­du, kad šei­ma ne­sup­la­nuos, kiek mo­ te­ris pa­gim­dys vai­kų vie­no gim­dy­ mo me­tu“, – tei­gė at­sto­vė.

a­šal­pos yra ne­men­ka prie­mo­ nė, ku­ri pa­de­da au­gin­ti vai­ką, bet to neuž­ten­ka. Svar­biau­sia yra po­žiū­rio į šei­mą kei­ti­mas. Į ją rei­kia žiū­rė­ti kaip vi­suo­me­nės pa­ grin­dą. Su­ta­rus, kas yra šei­ma, bū­tų iš­ spręs­t i ki­t i da­ly­kai. Tai leis­tų su­kur­t i efek­ty­vius vai­k ų au­gi­ni­mo, tei­sių gy­ ni­mo me­cha­n iz­mus, kad vai­kas pri­ va­lo tu­rė­ti ma­mą ir tė­tį. Jie neat­si­ran­ da, nes blo­kuo­ja­ma šei­mos sam­pra­ta. Ma­moms tu­ri bū­ti su­da­ry­tos są­ly­gos de­rin­ti dar­bą su vai­kų au­gi­ni­mu. Mo­ kes­ti­nė po­li­ti­ka tu­rė­tų bū­ti orien­tuo­ta į šei­mą. Šiuo me­tu vals­ty­bės pa­ra­ma jai yra la­bai ma­ža. Pa­gal šių me­tų biu­dže­ tą, pi­ni­g ų šei­mos stip­ri­ni­mui, ska­ti­ni­ mui ir iš­sau­go­ji­mui vals­ty­bė ski­ria 21 cen­tą per mė­ne­sį vie­nam žmo­gui. In­ ves­ti­ci­jos į šei­mą tu­rė­tų bū­ti kur kas di­ des­nės. Tai pa­grin­di­nė pro­ble­ma. Svar­ bu, kad Lie­tu­va neiš­mir­tų. Vi­sos ki­tos pro­ble­mos yra kur kas men­kes­nės.

Ra­sa Pau­la­vi­čie­nė

Aso­cia­ci­jos „Na­cio­na­l i­n is ak­ty­v ių ma­mų sam­bū­r is“ at­sto­vė

K

i­to­se ša­ly­se yra la­bai daug šei­mų, ku­r io­se dir­ba tik vie­nas tė­v ų. Šių pa­ja­mų už­ten­ka iš­lai­ky­ti vie­ną ar du vai­kus. Taip pat yra neap­mo­kes­ti­ na­mų pa­ja­mų da­l is – vals­ty­bė pa­l ie­ ka da­lį šei­mos už­dirb­tų pa­ja­mų vai­kų po­rei­kiams. Lie­tu­vo­je tė­tis ar­ba ma­ma neuž­dir­ba tiek, kad ga­lė­tų iš­lai­ky­ti vai­ kus. Be to, mo­kes­čių sis­te­ma nė­ra sie­ ja­ma su iš­lai­ko­mų as­me­nų skai­čiu­mi. Dirb­da­mas vie­nas žmo­gus su­mo­ka to­ kią di­de­lę su­mą vals­ty­bei, kad ne­lie­ka pi­ni­gų vai­kams. Lie­tu­vo­je tu­ri­me tuos teo­ri­nius me­tus, kai ma­ma ar tė­tis ga­li lik­ti su vai­ke­liu. Ta­čiau ant­rus me­tus, jei ma­ma dir­ba, gau­na­mą 40 pro­c. dy­ džio mo­t i­nys­tės iš­mo­ką su­si­mo­ka per mo­kes­čius. Esa­me ant­ri nuo ga­lo ES pa­gal vai­k ų skur­dą. Du dir­ban­tys žmo­nės neuž­dir­ba pa­kan­ka­mai, kad iš­lai­k y­tų sa­vo at­ža­lą. Vai­kai da­bar­t i­ nė­je Lie­tu­vo­je yra di­de­lė pra­ban­ga.

Kū­di­kiui rei­ka­lin­gi daik­tai kai­nuo­ja (Lt) nau­jas

Fak­tai ir skai­čiai Ve­ži­mė­lis

Per­nai „Sod­ros“ Klai­p ė­dos sky­r iu­je vo 1 d. duo­me­ni­mis, mo­ti­nys­tės pa­šal­ mo­ti­nys­tės pa­šal­pų už su­teik­tas nėš­ pas ga­vo – 705 ga­vė­jos, mo­ti­nys­tės (tė­ tu­mo ir gim­dy­mo ato­sto­gas iš­mo­kė­ta vys­tės) – 4 260. 1 706 ga­vė­joms. Mak­si­ma­li mo­ti­nys­tės pa­šal­pa šie­met Mo­ti­nys­tės (tė­vys­tės) pa­šal­pų, ku­rios sie­kia be­veik 4 762, per­nai – 4 680 li­tų. Mi­ni­ma­li – 496 ir 390 li­tų. pra­de­da­mos mo­kė­t i gi­mus kū­di­k iui, per mė­ne­sį vi­du­t i­n iš­kai bu­vo iš­mo­ Nėš­tu­mo ir gim­dy­mo ato­sto­g ų lai­ko­ ka­ma 3 888 as­me­nims. tar­piu mo­ka­ma mo­t i­nys­tės pa­šal­pa sie­kia 100 pro­c. už­dar­bio. Šių iš­mo­kų skai­čius ma­žė­ja. Už­per­nai pir­mų­jų pa­šal­pų iš­mo­kė­ta – 2 078 ga­ Mo­ti­nys­tės (tė­vys­tės) pa­šal­pos dy­dis, kol vai­kui sueis vie­ni me­tai, sie­kia 100 pro­c. vė­joms, ant­rų­jų – 4 260. už­dar­bio. Jei iki dve­jų me­tų – pir­mus me­ Šie­met „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­r iu­je tus – 70 pro­c., ant­rus – 40 pro­c. dar­bo už­ mo­ka­mų iš­mo­kų skai­čius išau­go. Ko­ mo­kes­čio.

dė­vė­tas

nuo 330 nuo 200

Mašinos kė­du­tė nuo 150

nuo 70

Pa­ta­ly­nė

nuo 120 –

Vys­tyk­las

nuo 10

–

Šliauž­ti­nu­kai nuo 15

nuo 1–5

Marš­ki­nė­liai

nuo 15

nuo 1–2

Ke­pu­ry­tė

nuo 5

nuo 1

Čiulp­tu­kas

nuo 7

–

Bu­te­liu­kas

nuo 12

–

Vo­ne­lė

nuo 20

nuo 10

5

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

šeštadienio interviu

Lai­ve­lis – ant baž­ny­čios sto­go As­ta Dy­ko­vie­nė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

a.dykoviene@kl.lt

K

os­tas Fran­kas – bu­riuo­ to­jų klu­bo „Bu­dys“ va­do­ vas, jū­ri­nio pa­vel­do kul­ tū­ros ži­no­vas, in­ži­nie­rius ir res­tau­ra­to­rius, at­nau­ji­nęs se­ną­jį Klai­pė­dos pa­štą Lie­pų gat­vė­je, vie­ nas pir­mų­jų at­krei­pė dė­me­sį į se­ no­vi­nes jach­tas. Prin­ci­pin­gas klai­ pė­die­tis iš­gel­bė­jo da­lį se­na­mies­čio nuo su­nio­ko­ji­mo.

Gi­mė 1945 m. sau­sio 30 d. Pa­pi­l io mies­te­ly­je (Bir­žų ra­jo­nas). Po vi­du­r i­nės mo­k yk­los nea­k i­vaiz­ džiai mo­kė­si Juo­zo Tal­lat-Kelp­šos kon­ser­va­to­ri­jo­je. Stu­di­ja­vo Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ ti­tu­te sta­ty­bos in­ž i­n ie­r iaus spe­cia­ ly­bę. Stu­di­jų me­tais dir­bo Kau­no res­tau­ra­ vi­mo dirb­tu­vė­se.

Tė­vas bai­mi­no­si Si­bi­ro

– Iš kur esa­te ki­lęs, kad taip ar­ ti­mas jū­rai? – Gi­miau dar ne­pa­si­bai­gus ka­rui 1945 m. sau­sį Pa­pi­lio mies­te­ly­je, Bir­žų ra­jo­ne. Šei­mo­je bu­vo ke­tu­ri vai­kai, tė­vai pri­glau­dė ir užau­gi­no dar tris ka­ro pa­bė­gė­lius naš­lai­čius. Tai­gi, au­go­me sep­ty­nie­se. Apie di­ džiuo­sius van­de­nis pra­dė­jau gal­ vo­ti bū­da­mas vos ket­ve­rių, kai ant mies­te­lio baž­ny­čios sto­go pa­ste­bė­ jau dvis­tie­bės šku­nos mo­de­lį. Pas­ kui ėmiau pa­ts lai­ve­lius iš pliaus­kų drož­ti, bet tė­vas su­ka­po­da­vo juos kir­viu. Ne­ga­lė­jau su­pras­ti, ko­dėl taip el­gia­si kul­tū­rin­gas iš­si­la­vi­nęs žmo­gus. Tik ge­ro­kai vė­liau su­vo­ kiau, kad tė­vas bi­jo­jo pri­šauk­ti ne­ lai­mę. Jis pa­ts ka­dai­se bu­vo vie­nas jū­rų skau­tų va­dų, o šie ta­ry­bų val­ džiai – prie­šai, jų vie­ta Si­bi­re, tad tė­vas vi­so­kius jū­ri­nius „įkal­čius“, tai­gi ir ma­no vai­kiš­kus mo­de­liu­ kus nai­ki­no. Nes ste­bin­čių ir skun­ džian­čių bu­vo daug. – Ar iš­siaiš­ki­no­te, iš kur taip to­ li nuo jū­ros Bir­žų ra­jo­no mies­ te­lio baž­ny­čios bokš­te at­si­ra­do lai­vo mo­de­lis? – Baž­ny­čia sta­ty­ta XVIII a., dar prieš Lie­tu­vos-Len­ki­jos pa­da­li­ji­ mą. Ta­da ant sto­go kry­žiaus kaip vėt­run­gė ir įtvir­tin­tas tas lai­ve­lis. Iš kur jis ten at­si­ra­do, vi­so mies­te­ lio vai­kams rū­pė­jo, o man – la­biau­ siai, nes ša­lia gy­ve­nau. Klau­siau tė­vų, kai­my­nų, nie­kas ne­ži­no­jo. Tai bu­vo iš­baig­tas lai­vo mo­de­lis su stie­bais, ko­pė­čio­mis, vir­vė­mis, tik­ ra dvis­tie­bė šku­na. Įdo­mu tai, kad tuo me­tu, kai pa­sta­ty­ta baž­ny­čia ir iš­kel­ta vėt­run­gė, dar 100 me­tų Eu­ ro­po­je šku­nų ne­bu­vo. Tuo me­tu jų at­si­ra­do Ame­ri­ko­je. Lai­ve­lis ant Pa­pi­lės baž­ny­čios sto­go at­si­ra­do po 1783 m., Ame­ri­kos ne­prik­lau­so­my­ bės ka­ro. Ta­me ka­re dviem sa­vo lai­ vais šku­no­mis da­ly­va­vo toks ba­ro­ nas Fe­lik­sas Mik­la­še­vi­čius. Šku­na, ku­riai va­do­va­vo F.Mik­la­še­vi­čius, bu­vo pa­va­din­ta „Prin­ce Radz­vil“, iš­ver­tus – „Ku­ni­gaikš­tis Rad­vi­ la“, o ta­me kai­me­ly­je, ku­ria­me gy­ ve­nau ir kur sto­vė­jo ta baž­ny­čia su lai­vu ant sto­go, bu­vo Jo­nu­šo Rad­ vi­los gim­ti­nė. Jau­nys­tė­je jį va­di­no Prin­cu. Tai vi­sai ti­kė­ti­na, kad ant sto­go iš­kel­tas šku­nos „Prin­ce Radz­ vil“ mo­de­lis. Nes anks­čiau kaip lai­ vus sta­ty­da­vo? Smuk­lė­je su­si­tik­da­ vo už­sa­ko­vas ir meist­ras. Meist­ras po tre­čio bo­ka­lo iš sa­vo krep­šio iš­ si­trauk­da­vo mi­nia­tiū­ri­nę lai­vo ko­ pi­ją ir sa­ky­da­vo: to­kį pa­sta­ty­siu. Kai su­de­rė­da­vo, tą mo­de­lį ne­šda­ vo lai­va­dir­biams. Ir pa­gal jį sta­ ty­da­vo lai­vą. Kai jis bū­da­vo baig­ tas, ma­žą­jį jo mo­de­lį įteik­da­vo lai­vo sa­vi­nin­kui. Kai ku­rie jų tuos lai­ve­ lius pa­si­sta­ty­da­vo ant ži­di­nio, o ši­

Po to – dar­bas Klai­pė­dos res­tau­ra­vi­ mo dirb­tu­vė­se. Įkū­rė bu­r iuo­to­jų klu­bą „Bu­dys“, do­ mi­si jū­ri­niu pa­vel­du. Žmo­na Gied­rė – Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės me­di­kė, dir­ba neiš­ ne­šio­tų nau­ja­gi­mių sky­riu­je. Du vai­kai: duk­ra Mi­ka ir sū­nus To­mas.

ros aka­de­mi­ją, tai – lais­vų­jų ty­ri­ nė­to­jų drau­gi­ja.

Ge­nai: K.Fran­kas – jū­ri­nin­ko anū­kas ir jū­rų skau­to sū­nus mei­le jū­rai ir lai­vy­bai už­si­krė­tė dar vai­kys­tė­je. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tą iš­kė­lė ant baž­ny­čios sto­go. 1968 m. re­mon­ta­vo baž­ny­čią, bet ka­dan­ gi jai jau bu­vo 200 me­tų, tik pa­lie­tė tą lai­vą ir jis nu­kri­to. Lai­ve­lis su­by­ rė­jo, bet aš tu­riu jo kronš­tei­ną.

ma­no se­ne­lio pa­ke­lei­vį. Taip iš šar­ vuo­čio įgu­los li­ko tik du. Ma­no se­ ne­lis po to grį­žo į Bir­žų ra­jo­ną, sa­ vo tė­viš­kę, ve­dė my­li­mą mer­gi­ną ir il­gai bei lai­min­gai gy­ve­no.

ati­dul­kė­jau čia ir pra­dė­jau gy­ven­ ti. Pir­mus tre­jus me­tus tik ir bė­gi­ nė­da­vau į par­ti­jos ko­mi­te­tą su pra­ šy­mais, ko ne­rei­kia griau­ti. Bu­vau sa­vo­tiš­kas pa­vel­do ins­pek­to­rius.

Apie di­džiuo­sius van­de­nis pra­dė­ jau gal­vo­ti bū­da­ mas vos ket­ve­rių, kai ant mies­te­lio baž­ny­čios sto­go pa­ ste­bė­jau dvis­tie­bės šku­nos mo­de­lį.

– Jū­sų pa­var­dė Fran­kas ne­lie­ tu­viš­ka, ar iš­siaiš­ki­no­te jos kil­ mę, iš kur Fran­kai at­si­ra­do Bir­ žuo­se? – Ban­džiau aiš­kin­tis. Vo­kie­ti­jo­ je yra Fran­ko­ni­jos sri­tis, kur gy­ve­ na šva­bai, ba­va­rai. Pa­jū­ry­je vi­sais lai­kais gy­ve­no lais­vie­ji žmo­nės, jū­ ri­nės kul­tū­ros žmo­nės, iš­ver­tus iš se­no­sios ang­lų kal­bos, tai yra fry­ zai. Ir fran­kai reiš­kia tą pa­tį. Na, o Bir­žus val­dė ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­lų gi­mi­nė. Vie­ni iš tų Rad­vi­lų XVII a. į Bir­žų pi­lį at­si­kvie­tė pa­tran­kų lie­ ji­ką Fran­ką iš Lvo­vo, kai pa­tran­kų lie­ji­kų ne­be­rei­kė­jo, jie ta­po kal­viais, ir ma­no pro­se­ne­lis jau bu­vo kal­vis.

– Praė­ju­sio am­žiaus 7-ą de­ šimt­me­tį Klai­pė­dos se­na­mies­ ty­je bu­vo nu­griau­ta apie 400 pa­sta­tų, ar jūs ma­tė­te tą grio­ vi­mą? – Ši­to aš jau ne­ma­čiau. Šian­dien la­bai ger­bia­mi žmo­nės tuo­met bu­ vo nu­spren­dę vi­są Klai­pė­dos se­ na­mies­tį nu­šluo­ti bul­do­ze­riu. Ne­ si­no­ri net kal­bė­ti. Bet ta­da vie­nas par­ti­jos sek­re­to­rių Lion­gi­nas Še­pe­ tys at­siun­tė į Klai­pė­dą to­kį keis­tą „de­san­tą“ – tris ar­chi­tek­tus ir vie­ ną ar­cheo­lo­gą, gy­ve­no jie „Bal­ti­jos“ vieš­bu­ty­je ir su­ra­šė sa­vo iš­va­das ant dvie­jų la­pe­lių, kad Klai­pė­do­ je ap­ti­ko vi­du­ram­žių se­na­mies­tį ir vi­du­ram­žių or­di­no pi­lį. Ši­ta „sen­ sa­ci­ja“ pa­sie­kė par­ti­jos ko­mi­te­tą, L.Še­pe­tys pa­siū­lė, ir vi­si nu­bal­sa­ vo, kad tuoj pat mies­te rei­kia steig­ti Res­tau­ra­vi­mo dirb­tu­ves. Vi­du­ram­ žių pi­lis bu­vo tas bur­ta­žo­dis, pa­dė­ jęs Klai­pė­do­je iš­sau­go­ti, kas dar li­ ko ne­nug­riau­ta.

Mei­lė lai­vy­bai – krau­jy­je

– Ar šei­mo­je bu­vo jū­ri­nin­kų? – Ma­no se­ne­lis bu­vo me­cha­ni­kas, tar­na­vo Ru­si­jos ca­ro flo­ti­lė­je, šar­ vuo­ty­je „Os­le­bia“. Da­ly­va­vo Ja­po­ ni­jos ka­re 1904 m. ir sken­do gar­ sia­ja­me Cu­si­mos mū­šy­je. Lai­vas už­plau­kė ant mi­nos, ku­ri bu­vo už­ mas­kuo­ta. Se­ne­lis spro­gi­mo me­tu sto­vė­jo ant de­nio ir rū­kė, lai­ve bu­ vo 800 vy­rų. Se­ne­lis pa­sa­ko­jo, kad neat­si­me­na, kaip po spro­gi­mo at­ si­dū­rė van­de­ny­je, kai at­si­to­kė­jo, pa­ju­to, jog plū­du­riuo­ja ap­si­ka­bi­ nęs kamš­ti­nį čiu­ži­nį, ta­da dar kri­to me­ta­lo ga­ba­lai ant gal­vos, spro­gu­ sio šar­vuo­čio lie­ka­nos. Van­de­ny­ je jis drei­fa­vo apie ke­tu­rias va­lan­ das. Jį su dar dviem įgu­los na­riais iš­grie­bė ang­lų lai­vo jū­ri­nin­kai. Be­ veik 800 šar­vuo­čio „Os­le­bia“ vy­ rų nu­sken­do. Po il­gų nuo­ty­kių jie pa­sie­kė Pe­ter­bur­gą ir tie trys jū­ri­ nin­kai ėjo į ko­men­dan­tū­rą pa­liu­ dy­ti, kas li­ko iš jų šar­vuo­čio. Li­kus 50 met­rų iki pa­sta­to, nuo sta­to­mo na­mo nu­kri­to ply­ta ir už­mu­šė vie­ną

Jū­ros šauks­mas

– Tai kaip at­si­dū­rė­te Klai­pė­do­je? – Aš čia at­si­bel­džiau sa­vo no­ru. Ge­nai tur­būt trau­kė. Nors po vi­du­ ri­nės mo­kyk­los nea­ki­vaiz­džiai mo­ kiau­si Vil­niu­je Juo­zo Tal­lat-Kelp­ šos kon­ser­va­to­ri­jos mo­kyk­lo­je, bu­vau ir or­kest­ro va­do­vas, gro­jau akor­deo­nu. Pas­kui įsto­jau į Kau­ no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą. No­rė­jau stu­di­juo­ti ar­chi­tek­tū­rą. De­ka­nas sa­ko: čia mer­gai­čių dar­bas, ne­rim­ tas da­ly­kas ir pa­siū­lė mo­ky­tis sta­ ty­bos in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bės. Bet pa­sku­ti­nius ke­le­rius stu­di­jų me­tus jau dir­bau res­tau­ra­vi­mo dirb­tu­vė­ se Kau­ne ir dip­lo­mi­nis ma­no dar­ bas bu­vo ro­tu­šės pa­sta­to res­tau­ra­ ci­ja. Pas­kui ati­da­rė Res­tau­ra­vi­mo dirb­tu­vių sky­rių Klai­pė­do­je. Vie­ nam mū­sų rei­kė­jo va­žiuo­ti ten, ma­ no bi­čiu­lis at­si­sa­ki­nė­jo, o aš iš kar­ to su­ti­kau. Tuoj pat su po­rtfe­liu

Lais­vų­jų ty­ri­nė­to­jų gil­di­ja

– Jū­sų tė­tis bu­vo jū­rų skau­tas, ar to­dėl jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­ tū­ros klu­bą pa­va­di­no­te jū­rų skau­tų bur­lai­vio „Bu­dys“ pa­ va­di­ni­mu? – Ši­tą pa­va­di­ni­mą 1988 m. pa­siū­lė pro­fe­so­rius Čes­lo­vas Ku­da­ba, švie­ sus žmo­gus. Jis ta­da dar pa­sa­kė: tik neuž­siim­ki­te vien tik lai­ve­lių res­ tau­ra­vi­mu, yra kur kas svar­bes­nių da­ly­kų, sa­kė, do­mė­ki­tės se­na­mies­ čiu, se­no­jo uos­to ty­ri­nė­ji­mais. Nuo 1980 m. ma­no ho­bis – jū­ri­nis pa­ vel­das. Esu įstei­gęs Jū­ri­nės kul­tū­

– Ar daug bend­ra­min­čių tu­ ri­te? – Mū­sų to­je aka­de­mi­jo­je – pen­ ki žmo­nės. Yra ne­ma­žai moks­lo at­ sto­vų, ku­rie mus drą­si­na ir pa­lai­ko. Jie ska­ti­na mus, ne­pro­fe­sio­na­lus, ra­šy­ti apie jū­ri­nį pa­vel­dą, nes is­to­ ri­kai bū­tent šios kul­tū­ros ne­lie­čia, ka­dan­gi nė­ra spe­cia­lis­tų. Juk vien jū­ri­nių maz­gų – 400, o kiek „dau­ giaaukš­čių“ lai­vo da­lių pa­va­di­ni­ mų, jau ne­kal­bu apie uos­to sta­ty­ bos spe­ci­fi­ką, apie hid­ro­tech­ni­ką. Juk Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­no hid­ro­ tech­ni­kos spe­cia­lis­to, yra pa­si­va­di­ nu­sių to­kiais, bet tik­rų spe­cia­lis­tų – nė vie­no. To­dėl kur pa­žvelg­si, vi­ sur vie­nos klai­dos. Jų net įver­tin­ti nė­ra kam. – Kaž­ka­da esa­te pa­sa­kęs, kad nė vie­nas reiš­ki­nys ne­tu­rė­jo to­ kios įta­kos jū­ri­nių vals­ty­bių iš­ ki­li­mui, kaip jach­tų spor­tas. – Ir da­bar ga­liu tą pa­tį pa­kar­to­ ti. Dar 1602 m. Kris­tu­pas Rad­vi­la II tu­rė­jo olan­diš­ką jach­tą Bir­žuo­ se. Ją sa­vo gra­viū­ro­je „Bir­žų mies­ tas ir pi­lis“ pa­vaiz­da­vo dai­li­nin­kas T.Ma­kovs­kis. Jo­je ma­ty­ti olan­diš­ka viens­tie­bė bu­ri­nė jach­ta su šo­ni­ niais šver­tais, ku­rios il­gis 15, plo­tis 5, o stie­bo aukš­tis – 15 met­rų. Be­ je, Bir­žų jū­ri­nė tvir­to­vė tu­rė­jo sau­ go­ti Ry­gos uos­to eko­no­mi­nį už­nu­ ga­rį. Rad­vi­lų gi­mi­nė rea­liai sie­kė Lie­tu­vą pa­vers­ti ga­lin­ga ir ne­prik­ lau­so­ma jū­rų vals­ty­be su tais lai­ kais la­bai svar­biu Ry­gos uos­tu. Pri­si­min­ki­me kad ir Ka­ro­lį II, kai jis 1660 m. grį­žo į Ang­li­jos sos­tą iš trem­ties Ny­der­lan­duo­se, kur ne tik plau­kio­jo jach­to­mis, bet ir su­si­pa­ ži­no su jū­rų pre­ky­bos pa­slap­ti­mis. Nuo ta­da Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos po­ li­ti­ka pa­su­ko jū­ri­nės ga­lios stip­ri­ ni­mo ke­liu. O ca­rai­tis Pet­ras, 1703 m. iš Ny­der­lan­dų į Ru­si­ją su­grį­žęs, nu­ste­bi­no Eu­ro­pą tuo, kad sos­ti­nę iš Mask­vos per­kė­lė į pel­kė­se dar tik sta­to­mą Pe­ter­bur­gą. 1718 m. įstei­gė 140 jach­tų flo­ti­lę, įsa­ky­da­mas di­di­ kams tol plau­kio­ti Ne­va, kol iš­moks jas val­dy­ti ir duo­ti olan­diš­kas jū­ri­ nes ko­man­das.

6

šeštadienis, kovo 17, 2012

sportas Svarbi pergalė

Atkaklios rungtynės

Prienuose pralaimėta

Nacionalinės krepšinio lygos čempionate svarbią pergalę iškovojo Klaipėdos „NaftosUniversiteto“ krepšininkai. Jie vakar namie 70:62 palaužė „Radviliškio-Juodelių“ penketuką. Pelnę tašką Dainiaus Miliūno auklėtiniai sutvirtino trečiąją poziciją bei priartėjo prie lyderių.

A.Fokino futbolo taurės turnyre sužaistos pirmosios dvejos rungtynės. A grupėje „GranitasFM“ ir „Titanikas” pasidalijo po tašką – 1:1. Arti lygiųjų buvo ir B grupės ekipos „Klarksonas-Plikiai“ ir „Baltai“. Priešpaskutinę minutę M.Balasanovo pasiektas įvartis atnešė pergalę „Plikių“ ekipai 4:3.

„Neptūnas“, vakar Prienuose 79:94 pralaimėjęs „Rūdupiui“, patyrė dvyliktą nesėkmę Lietuvos krepšinio lygos čempionate. Mūsų ekipoje po 16 taškų surinko M.Mažeika ir A.Valeika. Klaipėdos komanda smuktelėjo į devintąją vietą ir dar labiau apsunkino situaciją dėl patekimo į aštuntuką.

Pirmąjį etapą laimėjo „Lemminkainen“

Sporto telegrafas Lengvoji atletika. Šiandien 13 val. Klaipėdos manieže (Taikos pr. 54) vyks Lietuvos senjorų lengvosios atletikos pirmenybės. Rankinis. Sporto arenoje (Taikos pr. 61 A) šiandien – Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynės. Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ kausis su Kauno „Lūšimi“. Susitikimo pradžia – 14 val. Tai bus paskutiniosios klaipėdiečių varžybos reguliariajame čempionate. Senjorai. Šiandien Miesto stadiono sporto salėje (Sportininkų g. 46) vyks Klaipėdos senjorų salės futbolo čempionato rungtynės: 13 val. žais „Vakarų Baltija“ – „Liepsna-Sekargas“, 13.45 val. – „Veteranai“ – „Bočiai“. Burtai. Vakar Šveicarijoje buvo ištraukti Čempionų lygos turnyro ketvirtfinalio burtai, kurie aštuonias pajėgiausias 2012 metų Senojo žemyno futbolo komandas suskirstė į keturias poras. Daugiausia intrigos turėtų būti „Milan“ ir „Barcelona“ bei Lisabonos „Benfica“ ir Londono „Chelsea“ porose, o Marselio „Olympique“ ir Miuncheno „Bayern“ poroje favoritais laikomi vokiečiai. O kartą į ketvirtfinalį prasibrovusi Nikosijos „Apoel“ (Kipras) ekipa šiame etape susitiks su rekordinį – net 28-ą kartą tarp aštuonių stipriausių žemyno klubų patekusiu Madrido „Real“.

„Švyturio“ krepšinio lygos reguliariajame čempionate, kurio nugalėtojas iškovos Mero taurę, geriausia sekėsi „Lemminkainen“ penketukui.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

Pergalės

1.„Lemminkainen“

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Daug turų be pralaimėjimų žengę lyderiai suklupo, kai buvo užsitikrinę pirmąją vietą. Eurelijaus Žukausko vedamiems kelininkams koją pakišo „JRV-Manjanos“ krepšininkai – 75:72. „Lemminkainen“ ekipai, vienintelei iš visų, nereikės kovoti aštuntfinalyje. Ji iš karto gavo bilietą į ketvirtfinalį. Antrą vietą užėmė „DelikatesoDexteros“ žaidėjai. Įpusėjus pirmenybėms jie buvo penkti, tačiau pagerinę žaidimą pakilo į turnyrinės rikiuotės viršų. „WHT“ komandos gerą startą daugelis vertino kaip netikėtumą. Vėliau ši ekipa nemažino

13

2.„Delikatesas-Dextera“

11

3.„WHT“ 4. „Danvitė“

10 10

5.„Resota Trenzė Group“

9

6.„JRV-Manjana“

8

7.„Reluva“

7

8.„Adrijus“

7

9.„Delagida“ 10.„Pajūris LG“ 11.„Lokiai“ 12.„Tekoda Norway“ 13.„LCC-V.Knašiaus KM“ 14.„Urbovita“ 15.„PVM“ 1

6 5 5 5 5 3 1

Aštuntfinalio poros Nuostatai: po reguliaraus čempionato nė viena komanda neprarado

teisės kovoti dėl Mero taurės.

„Švyturio“ lygos nuotr.

spartos ir išsaugojo aukštą poziciją. Šiandien Sporto rūmuose vyks lygos „Žvaigždžių diena“. 13 val. prasidės tritaškių konkurso atrankos varžybos, 13.45 val. – kova dėl „Oro karaliaus“ titulo, 14 val. – tritaškių konkurso finalas, 14.30 val. – rungtynės tarp „Švyturio“ lygos Mero taurės turnyro ir Mėgėjų lygos rinktinių. Prieš šį susitikimą komandų atstovai (treneriai arba

vadovai) išmėgins rankos taiklumą mesdami iš aikštės vidurio. Didžiosios pertraukos metu Klaipėdos universiteto „Leader Dance“ šokėjos mes iššūkį Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos 10-mečiams berniukams. Vyks šių ekipų parodomosios varžybos. Be to, lygos prezidentas Eurelijus Žukauskas su lygos direktoriumi Andriumi Aušra varžysis baudų metimo konkurse.

„Delikatesas-Dextera“ – PVM „WHT“ – „Urbovita“ „Danvitė“ – „LCC-V.Knašiaus KM“ „Resota“ – „Tekoda Norway“ „JRV-Manjana“ – „Lokiai“ „Reluva“ – „Pajūris“ „Adrijus“ – „Delagida“

Klaipėdiečių pergalės Kaliningrado srityje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kaliningrado srities laipiojimo čempionate gerai pasirodė Klaipėdos kalnų sporto centro atstovai.

Semionas Kozliukas buvo geriausias savo grupėje. Aukštą antrą vietą užėmė ir Vera Kozliuk. Mėgėjų grupėje rungtyniavusi Tatjana Ščelkun pateko į finalą ir čia buvo antra. Lietuvos garbę gynė ir du Kauno „Miegančių dramblių“ klubo nariai. Antrą vietą savo amžiaus grupėje užėmė Ūla Koroliova. Mėgėjų gru-

pėje Ignas Savukynas pateko i finalą, tačiau prizininku netapo. Varžybos organizuotos Gurjevsko salės atidarymo 15 metų sukakčiai paminėti. Anot klaipėdiečių, Kaliningrade šiuo metu veikia penkios salės, pritaikytos laipiojimui. Jų aukštis siekia net 12 metrų. Trasų ilgis – 12 metrų ir ilgesnės. Rusai puikiai išnaudoja lubas, todėl sudėtingo laipiojimo rungtis iš būsimų alpinistų reikalauja daug ištvermės. O Lietuvoje treniruočių salės neaukštos. Trumpos trasos reikalauja iš dalyvių daug fizinės jėgos.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

grupėje neturėjo lygių.

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Geriausias: S.Kozliukas savo

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Svetur: Rusijoje mūsų sportininkai rado puikias sąlygas rungtyniauti.

397 730

Aliaus Koroliovo nuotr.

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

lietuva Ki­tas sa­vait­ga­lis bus vie­na va­lan­da trum­pes­nis – Lie­tu­ vo­je įve­da­mas va­ sa­ros lai­kas, ku­ris bus at­šauk­tas tik spa­lio pa­bai­go­je. Šis veiks­mas ga­li su­ kel­ti dar vie­ną dis­ ku­si­jų ban­gą, ar ver­ ta kas­met du kar­tus keis­ti lai­ką.

Da­ta: va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Laik­ro­džių per­su­ki­mas vėl kai­tins aist­ras Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

fi­cia­liai pa­si­tei­ra­vus dėl se­zo­ni­nio lai­ko tiks­lin­gu­mo, bu­vo gau­tas at­ sa­ky­mas, kad nė vie­na ki­ta ES vals­

Ga­lios dau­giau kaip pus­me­tį

Ko­vo 25-ąją, sek­ma­die­nį, 3 val. nak­ties laik­ro­džių ro­dyk­lės Lie­tu­ vo­je, kaip ir vi­so­je ES, bus pa­suk­ tos vie­na va­lan­da į prie­kį. Va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį. Se­zo­ni­niu va­di­na­mas va­sa­ros lai­kas bus tai­ko­mas dau­giau kaip pus­me­tį – iki pa­sku­ti­nio spa­lio sek­ma­die­nio, kai 4 val. ry­to laik­ ro­džius rei­kės pa­suk­ti vie­na va­ lan­da at­gal. Lai­kas du­kart per me­tus kei­čia­ mas at­si­žvel­giant į Eu­ro­pos Par­ la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vą dėl va­sa­ros lai­ko su­si­ta­ri­mų. Ši di­rek­ ty­va bu­vo pa­kar­to­ti­nai pa­tvir­tin­ ta 2001 m. Nus­ta­ty­ta, kad ji veiks ne­ri­bo­tą lai­ką, ne­bent ES vals­ty­bės su­tars at­si­sa­ky­ti re­gu­lia­raus va­sa­ ros lai­ko įve­di­mo ir at­šau­ki­mo. Di­rek­ty­vo­je pa­brėž­ta bū­ti­ny­bė, kad se­zo­ni­nis lai­kas bū­tų tai­ko­ mas vi­so­je ES, tai yra fak­tiš­kai ne­ lei­džia­ma at­ski­rai Bend­ri­jos vals­ ty­bei jo at­si­sa­ky­ti. Aiš­ki­na­ma, kad lai­ko kai­ta­lio­ji­mas tu­ri es­mi­nės įta­ kos ener­ge­ti­kos, trans­por­to ir ki­tų eko­no­mi­kos sri­čių dar­bui. Įsi­ki­šo ne­tgi Sei­mas

Per­nai Lie­tu­vo­je įve­dus va­sa­ros lai­ką vi­suo­me­nė­je vėl ki­lo dis­ku­si­jų dėl laik­ro­džių su­ki­nė­ji­mo tiks­lin­ gu­mo. Į jas įsi­ki­šo ne­tgi Sei­mas. Ge­gu­žę par­la­men­ta­rai priė­mė nu­ta­ri­mą, ku­riuo pa­ra­gi­no Vy­riau­ sy­bę at­lik­ti ty­ri­mus, ar tik­rai Lie­tu­ vo­je bū­ti­na kas­met du kar­tus per­ suk­ti laik­ro­džius. Be to, nu­ro­dy­ta kreip­tis į ES ins­ti­tu­ci­jas su pra­šy­ mu per­žiū­rė­ti nu­sta­ty­tą­ją tvar­ką ir gal­būt at­si­sa­ky­ti dau­gia­me­tės pra­ kti­kos. Ta­čiau Sei­mo nu­ta­ri­mas fak­tiš­kai ne­bu­vo įgy­ven­din­tas. Nu­ro­dy­tiems ty­ri­mams at­lik­ti Vy­riau­sy­bė ne­ra­ do lė­šų. O Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos neo­

Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė ša­lis, ku­rio­je dėl se­zo­ ni­nio lai­ko yra priim­ ti ne­tgi aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­ jų tei­sės ak­tai. ty­bė ne­ke­lia šio klau­si­mo. Lie­tu­va ta­po vie­nin­te­lė, ku­rio­je dėl se­zo­ ni­nio lai­ko priim­ti net aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų tei­sės ak­tai. Per­nai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­ bė gra­fik ­ ą, pa­gal ku­rį ma­žiau­siai iki 2016 m. bus įve­da­mas ir at­šau­kia­ mas va­sa­ros lai­kas. Ta­čiau šių me­ tų pa­bai­go­je nu­ma­to­ma pa­skelb­ti nau­ją ko­mu­ni­ka­tą dėl ES nu­ro­dy­ mo vi­so­je Bend­ri­jo­je tai­ky­ti se­zo­ ni­nį lai­ką. Į jį bus įra­šy­ta skep­tiš­ka Lie­tu­vos nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu. Bet iki šiol iš ki­tų ES vals­ty­bių ne­

gir­dė­ti di­des­nių prieš­ta­ra­vi­mų dėl laik­ro­džių ro­dyk­lių per­su­ki­mo du­ kart per me­tus. To­dėl spė­ja­ma, jog 2012-ųjų pa­ bai­go­je, kaip at­si­ti­ko ir 2007 m., ES ins­ti­tu­ci­jos pa­skelbs iš­va­dą, kad „nu­sta­ty­tas va­sa­ros lai­ko re­ži­mas iš­lie­ka tin­ka­mas“. At­si­kan­do sa­vo spren­di­mo?

Se­zo­ni­nį lai­ką tu­ri dau­gu­ma Se­ no­jo že­my­no vals­ty­bių ir ne­ma­žai ki­tų pa­sau­lio ša­lių. Tie­sa, kai ku­ rios at­si­sa­kė laik­ro­džių su­ki­nė­ji­mo. Tarp to­kių vals­ty­bių per­nai at­si­dū­ rė ir Lie­tu­vos kai­my­nės Ru­si­ja bei Bal­ta­ru­si­ja. Per­nai ko­vo pa­bai­go­je šios ša­lys pa­sku­ti­nį kar­tą įve­dė va­sa­ros lai­ką ir jo jau ne­beat­si­sa­kė spa­lio mė­ne­sį, kai rei­kė­jo laik­ro­džius su­kti at­gal. Ta­čiau šis val­džios spren­di­mas su­kė­lė dis­ku­si­jas Ru­si­jo­je. Ne­ma­ žai žmo­nių li­ko ne­pa­ten­kin­ti, kad žie­mos se­zo­ną ry­tais ėmė švis­ti vi­ sa va­lan­da vė­liau, nei įpras­ta. Pa­ vyz­džiui, Mask­vo­je per Nau­jų­jų me­tų šven­tes pra­švis­da­vo tik be­ veik prieš 11 val.

Kaitalioti laiką – B.Frank­li­no idė­ja Lie­tu­vo­je va­sa­ros lai­kas bu­vo pra­dė­tas įves­ti dar so­viet­me­čiu, 1981 m. At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę ši tvar­ka tai­ky­ta iki 1999 m. ru­dens, kai ją pa­nai­ki­no Ro­lan­ do Pak­so va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė.

lan­da. Kai ku­rios vals­ty­bės va­sa­ros lai­ ką įsi­ve­dė dar XX a. pra­džio­je. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pir­mie­ji tai pa­ da­rė ang­lai – pri­sti­gus ku­ro ir de­ga­lų nu­ spręs­ta ge­riau pa­nau­do­ti sau­lės švie­są. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se va­sa­ros lai­ kas bu­vo įves­tas 1973 m., kai pa­sau­lį iš­ti­ ko naf­tos kri­zė ir bu­vo sten­gia­ma­si tau­ py­ti elekt­ros ener­gi­ją.

Ta­čiau 2003-ių­jų pa­va­sa­rį Mi­nist­rų ka­ bi­ne­tas, va­do­vau­ja­mas Al­gir­do Bra­zaus­ ko, su­grą­ži­no va­sa­ros lai­ką. Bu­vo at­si­ žvelg­ta į ES, į ku­rią tuo­met ren­gė­si sto­ti Lie­tu­va, nu­ro­dy­mus šiuo klau­si­mu. Pir­mo­ji ES di­rek­ty­va dėl va­sa­ros lai­ kovwbu­ vo priim­ta dar 1980-ai­siais. Pir­mą kar­tą idė­ją, kad per­su­kant laik­ ro­džio ro­dyk­les ga­li­ma „pail­gin­ti“ die­ ną ir su­tau­py­ti elekt­ros ener­gi­jos, dar 1784-ai­siais iš­kė­lė ame­ri­kie­tis iš­ra­dė­jas ir po­li­ti­kas Ben­ja­mi­nas Frank­li­nas. Jo tei­gi­mu, žmo­nės švais­to švie­sų­jį pa­ros lai­ką va­sa­ros ry­tais gu­lė­da­mi lo­vo­je, o pa­su­kus laik­ro­džius va­lan­da į prie­kį bū­tų iš­lo­šia­ma vie­na švie­si va­ka­ro va­

Ta­čiau iki šiol ne­su­ta­ria­ma, ar ver­ta da­ry­ti ža­lą svei­ka­tai dėl me­na­mos nau­dos tau­pant ener­gi­ją, nors ryš­kaus tei­gia­mo eko­no­mi­nio efek­to esą nė­ra. Di­de­lei da­liai žmo­nių bū­na sun­ku pri­ si­tai­ky­ti prie nau­jo lai­ko, ypač pa­va­sa­ rį, kai laik­ro­džiai pa­su­ka­mi vie­na va­ lan­da į prie­kį.

8

šeštadienis, kovo 17, 2012

10p.

Šeimininkauti Eliziejaus rūmuose veržiasi moterys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Si­ri­jos valdžia lai­mi ne­ly­gi Konf­lik­tas Si­ri­jo­je, ta­pęs il­giau­siu ir skaus­min­giau­siu iš vi­sų Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­liu­ci­jų, trun­ka jau me­tus, ir jo pa­bai­gos dar ne­ma­ty­ti. Ka­laš­ni­ko­vai prieš tan­kus

Si­ri­jos pa­jė­gos šią sa­vai­tę kul­ko­ mis, svie­di­niais ir ra­ke­to­mis sky­nė­ si ke­lią at­gal į šiau­ri­nį Id­li­bo mies­ tą. Šios kau­ty­nės pui­kiai iliust­ruo­ja ne­ly­gią no­rin­čių nu­vers­ti ša­lies re­ ži­mą ir pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­ sa­do gau­sios ir dis­cip­li­nuo­tos ka­ riuo­me­nės ko­vą. „Aiš­ku, mū­sų ka­laš­ni­ko­vai nie­ ko ne­ga­li pa­da­ry­ti prieš jų tan­ kus, – ara­bų te­le­vi­zi­jai „Al Jaz­zee­ ra“ pa­sa­ko­jo opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tas Oma­ras. – Daug kan­ki­nių jau yra po že­me, pa­lai­do­ti per bom­bar­ da­vi­mą. Jūs neį­si­vaiz­duo­ja­te, kas vyks­ta mies­te. Jie žu­do ak­ty­vis­ tų gi­mi­nai­čius, de­gi­na jų na­mus ir sui­ma vi­sus iš ei­lės.“ Praė­jus me­tams po to, kai jau­nų gra­fi­ti­nin­kų areš­tas pa­kurs­tė ma­ si­nius ne­ra­mu­mus, B.al As­sa­das iš nau­jo įve­da tvar­ką ir su­grą­ži­na sa­ vo val­džią ša­ly­je. Pir­mas bu­vo mė­ ne­sį bom­bar­duo­ja­mas Chim­sas, ant­ras ar­ti­le­ri­jos kru­šą pa­ty­rė Id­ li­bas, o da­bar B.al As­sa­do pa­jė­gos ju­da at­gal į Da­rą, kur 2011 m. ko­vo vi­du­ry­je pra­si­dė­jo su­ki­li­mas. Jung­ ti­nių Tau­tų (JT) skai­čia­vi­mais, nuo to lai­ko žu­vo dau­giau nei 8 tūkst. si­rų. Kai ku­rie eks­per­tai kar­to­ja JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos žo­ džius, kad B.al As­sa­do die­nos su­ skai­čiuo­tos, bet ki­ti pri­si­me­na, kaip Sad­da­mas Hus­sei­nas 1991 m. su­tram­dė su­ki­lu­sius šii­tus bei kur­

dus ir pa­skui ge­le­ži­ne ran­ka val­dė ša­lį dar 12 me­tų. B.al As­sa­do tė­vui Ha­fe­zui de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je taip pat pa­vy­ko nu­mal­šin­ti su­ki­li­ mą, nors dėl to te­ko be­veik vi­siš­kai su­nai­kin­ti Ha­mos mies­tą.

B.al Assadas gali mobilizuoti pusę milijono mokytų, sveikų ir aktyvių vyrų, kurie gali kovoti.

Re­ži­mas ruo­šė­si 40 me­tų

Si­ri­jos konf­lik­tas ge­ro­kai ski­ria­ si nuo ki­tų Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­ liu­ci­jų tiek sa­vo mas­tu ir žiau­ru­mu, tiek ci­vi­lių ryž­tu ne­pai­sant dau­gy­ bės au­kų tęs­ti sa­vo pro­tes­tus. „B.al As­sa­das ne tik at­lai­kė pir­ muo­sius smū­gius, bet da­bar jau pe­rė­jo į puo­li­mą, – aiš­ki­no Lon­do­ no eko­no­mi­kos mo­kyk­los Vi­du­ri­ nių ry­tų re­gio­no eks­per­tas Fa­wa­zas Ger­ge­sas. – Jis ga­li mo­bi­li­zuo­ti pu­ sę mi­li­jo­no mo­ky­tų, svei­kų ir ak­ty­ vių vy­rų, ku­rie ga­li ko­vo­ti.“ Ma­ža to, Si­ri­jos pre­zi­den­tas sa­ vo ar­se­na­le dar tu­ri šim­tus lėk­tu­ vų ir sraig­tas­par­nių, ku­rių li­gi šiol be­veik ne­nau­do­jo. „Mes kal­ba­me apie re­ži­mą, ku­ ris 40 me­tų ruo­šė­si blo­giau­siam sce­na­ri­jui, – pri­dū­rė F.Ger­ge­sas. –

Sank­ci­jos Si­ri­jos re­ži­mui Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė at­ si­sa­kė im­por­tuo­ti Si­ri­jos naf­tą, o sa­ me­tė ka­ri­nės in­ter­ven­ci­jos Si­ vo pi­lie­čiams už­drau­dė in­ves­tuo­ ri­jo­je ga­li­my­bę, bet spau­di­mą ti ar­ba eks­por­tuo­ti sa­vo pa­slau­gas B.al As­sa­do re­ži­mui da­ro san­k- į Si­ri­ją. ci­jo­mis. Tur­ki­ja nu­trau­kė bet ko­kius ry­ ES B.al As­sa­dui ir de­šim­tims ki­ šius su Si­ri­jos cent­ri­niu ban­ku ir tų aukš­tų Si­ri­jos pa­rei­gū­nų už­ su­stab­dė dvi­ša­lį bend­ra­dar­bia­vi­ drau­dė iš­duo­ti vi­zas ir įšal­dė jų mą, įšal­dė Si­ri­jos vy­riau­sy­bės tur­ są­skai­tas, at­si­sa­kė pirk­ti iš Si­ri­jos tą ir pa­ža­dė­jo blo­kuo­ti gink­luo­tės naf­tą, taip pat už­drau­dė bend­ra­ tie­ki­mą Da­mas­kui. dar­biau­ti su Si­ri­jos bend­ro­vė­mis, Ara­bų ly­ga sa­vo na­rei sky­rė ku­rios fi­nan­suo­ja B.al As­sa­do re­ži­ griež­čiau­sias eko­no­mi­nes san­kci­ mą bei ka­riuo­me­nę, taip pat pre­ jas: nu­trau­kė bend­ra­dar­bia­vi­mą kiau­ti auk­su ir ki­tais tau­riai­siais su Si­ri­jos cent­ri­niu ban­ku ir vals­ me­ta­lais su Si­ri­jos vals­ty­bi­nė­mis ty­bės val­do­mu Ko­mer­ci­niu ban­ ku, su­stab­dė fi­nan­si­nius ir pre­ky­ ins­ti­tu­ci­jo­mis. JAV į san­kci­jų są­ra­šą įtrau­kė B.al bi­nius su­si­ta­ri­mus. As­sa­dą ir ki­tus aukš­tus Si­ri­jos pa­ Aust­ra­li­ja Si­ri­jos va­do­vams ir rei­gū­nus, cent­ri­nį ir ki­tus vals­ty­bi­ kai ku­rioms bend­ro­vėms įve­dė nius ban­kus, su Si­ri­jos re­ži­mu sie­ ke­lio­nių drau­di­mą ir fi­nan­si­nes ja­mas bend­ro­ves. Va­šing­to­nas at­ san­kci­jas.

At­ro­do, kad B.al As­sa­das pa­ts va­ do­vau­ja ir spren­džia, kaip ir ka­ da nau­do­ti jė­gą. Aiš­ku, jis el­gia­si žiau­riai, bet kaip iš­di­dus, o ne iš­ si­gan­dęs žmo­gus. Jis el­gia­si ryž­ tin­gai.“ Li­bi­jos sce­na­ri­jus ne­pa­si­kar­to­jo

Tūks­tan­čiai si­rų šią sa­vai­tę Da­ mas­ke išė­jo pa­drą­sin­ti pre­zi­den­to B.al As­sa­do, mo­juo­da­mi ša­lies vė­ lia­vo­mis. Kai ku­rie ana­li­ti­kai tei­gia, kad re­ži­mą vis dar pa­lai­ko 30 pro­c. ar­ba dau­giau gy­ven­to­jų. Opo­zi­ci­ja yra pra­stai pa­reng­ta bei men­kai ap­rū­pin­ta ir šiuo me­tu be­veik ne­tu­ri vil­čių gau­ti fi­zi­nės ar net po­li­ti­nės pa­ra­mos. Jie ga­li at­ suk­ti tik leng­vuo­sius gink­lus ir sa­ va­dar­bius sprog­me­nis prieš B.al As­sa­do pa­jė­gas, ku­rių di­džio­ji da­ lis vis dėl­to li­ko iš­ti­ki­ma re­ži­mui. Li­bi­jo­je, prie­šin­gai, į maiš­ti­nin­ kų pu­sę trau­kė­si iš­ti­si ka­riuo­me­nės da­li­niai, ir opo­zi­ci­ja ga­na grei­tai su­ge­bė­jo pe­rim­ti val­džią ry­ti­nė­ je ša­lies da­ly­je bei įkur­ti sa­vo būs­ ti­nę Ben­ga­zy­je. Ana­li­ti­kai pa­ste­ bi, kad Si­ri­jos re­ži­mas tu­ri ge­ro­kai dau­giau pra­na­šu­mų, ne­gu tu­rė­jo Muam­ma­ro al Gad­da­fi vy­riau­sy­ bė, žlu­gu­si po še­šių mė­ne­sių ko­vų ir NA­TO in­ter­ven­ci­jos. Suim­tas ir nu­žu­dy­tas Li­bi­jos ly­ de­ris tu­rė­jo ma­žai drau­gų už­sie­ny­ je, ir jo pa­ža­das me­džio­ti opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tus kaip žiur­kes pa­ska­ti­no JT Sau­gu­mo Ta­ry­bą priim­ti re­zo­

Posūkis: B.al Assadas baigia susigrąžinti kontrolę maištaujančiuose miestuo

liu­ci­ją, ku­ri bu­vo skir­ta ci­vi­liams ap­gin­ti ir at­vė­rė ke­lią NA­TO įsi­kiš­ ti į konf­lik­tą. To­kios vals­ty­bės, kaip Ka­ta­ras, slap­ta siun­tė spe­cia­lią­sias pa­jė­gas, mo­ky­to­jus, pi­ni­gus ir pa­ ly­do­vi­nio ry­šio prie­mo­nes pa­ly­gin­

ti vie­nin­gai Li­bi­jos opo­zi­ci­jai. Si­ri­ja du sy­kius su­lau­kė pa­lai­ky­mo iš Ru­ si­jos ir Ki­ni­jos, ku­rios pa­si­nau­do­ jo ve­to tei­se JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je ir blo­ka­vo griež­tus veiks­mus prieš B.al As­sa­dą. Jis taip pat tu­ri tvir­tą Ira­no ir Li­ba­no „Hez­bol­lah“ ko­vo­ to­jų pa­ra­mą. Ru­si­ja to­liau par­da­vi­nė­ja gink­ lus Si­ri­jos val­džiai. Tur­ki­ja ne­ven­ gia griež­tų pa­reiš­ki­mų, bet ne­tei­kia be­veik jo­kios pa­gal­bos Lais­vo­sios Si­ri­jos ar­mi­jai. JAV ir Eu­ro­pa kol kas at­me­ta bet ko­kius ka­ro veiks­ mus prieš Si­ri­jos re­ži­mą, ir ne­tgi hu­ma­ni­ta­ri­nis ko­ri­do­rius, skirtas pa­gal­bai ken­čian­tiems gy­ven­to­ jams at­ro­do neį­ma­no­mas. „Pa­dė­tis dar blo­gės“

„Ma­nau, re­ži­mo žlu­gi­mas yra neiš­ ven­gia­mas, bet da­bar Si­ri­ja žen­gia į nau­ją, la­bai su­dė­tin­gą fa­zę“, – sa­ kė Si­ri­jo­je gi­męs Va­šing­to­no na­ cio­na­li­nės gy­ny­bos uni­ver­si­te­to eks­per­tas Mur­ha­fas Joue­ja­ti, ku­ris taip pat pri­klau­so Si­ri­jos na­cio­na­ li­nės ta­ry­bos at­sto­vy­bei už­sie­ny­je. „Prieš pa­ge­rėdamą pa­dė­tis dar blo­gės, – pro­gno­zė­mis da­li­jo­si pro­fe­so­rius. – Nors vi­sos tarp­tau­

9

šeštadienis, kovo 17, 2012

pasaulis Pre­zi­den­tu ­ ta­po tei­sė­jas

Mi­nė­ji­mas ­ bai­gė­si tai­kiai

Mol­da­vi­jos par­la­men­tas va­kar pre­zi­den­tu iš­rin­ko tei­sė­ją Ni­co­lae Ti­mof­ti ir taip už­ bai­gė po­li­ti­nę kri­zę, dėl ku­rios ša­lis be­veik tre­jus me­tus ne­tu­rė­jo nuo­la­ti­nio vals­ty­ bės va­do­vo. 63 me­tų N.Ti­mof­ti, šios bu­vu­ sios so­vie­ti­nės res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­ sios ma­gist­ra­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, bu­ vo ne­prik­lau­so­mas kan­di­da­tas, nie­ka­da iki šiol ne­da­ly­va­vo po­li­ti­ko­je ir 36 me­tus dir­bo tei­sė­ju.

Lat­vi­jos ve­te­ra­nai, ku­rie ko­vė­si su So­vie­tų Są­jun­gos ar­mi­ja na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos pu­ sė­je per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, va­kar da­ly­ va­vo le­gio­nie­rių at­mi­ni­mo ei­ty­nė­se Ry­go­ je. Ren­gi­nį pri­žiū­rė­jo gau­sios po­li­ci­jos pa­ jė­gos, o šio mi­nė­ji­mo prie­ši­nin­kai su­ren­gė ne­di­de­les pro­tes­to de­monst­ra­ci­jas. Pa­rei­ gū­nai dėl ag­re­sy­vaus el­ge­sio ir už­draus­ tų sim­bo­lių de­monst­ra­vi­mo vie­šo­je vie­to­ je su­lai­kė tris as­me­nis.

io­je ko­vo­je

„Scanpix“ nuotr.

ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos spar­do­si ir rė­ kau­ja, B.al As­sa­das ne­ma­to tik­ro pa­si­prie­ši­ni­mo, to­dėl ga­li nau­do­ ti tiek jė­gos, kiek no­ri, kad su­žlug­ dy­tų šią re­vo­liu­ci­ją.“ Bet, anot M.Joue­ja­ti, Si­ri­jos va­ do­vas ne­tu­rė­tų džiaug­tis, nes su­ki­ li­mas įga­vo la­bai di­de­lį mas­tą. „Ma­nau, ši re­vo­liu­ci­ja ne­suž­lug­ do­ma, nes kuo dau­giau jė­gos nau­ do­ja re­ži­mas, tuo pik­tes­ni žmo­nės tam­pa ir jų gre­tos di­dė­ja“, – sa­kė M.Joue­ja­ti. Briu­se­ly­je įsi­kū­ru­si ne­vy­riau­ sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja „In­ter­na­tio­ nal Cri­sis Group“ sa­vo ata­skai­to­ je ra­šė, kad, nors Si­ri­jos re­ži­mas tu­ri ka­ri­nį pra­na­šu­mą, jo vyk­do­ mi žiau­ru­mai už­ker­ta ke­lią pa­dė­ čiai nor­ma­li­zuo­ti. Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Am­nes­ty In­ter­na­ tio­nal“ ir „Hu­man Rights Watch“ pa­tei­kė il­gą są­ra­šą kan­ki­ni­mo me­ to­dų, ku­riuos prieš maiš­ti­nin­kus nau­do­ja re­ži­mo ša­li­nin­kai. Kan­ki­ni­mai ne­pa­lau­žė

Į Si­ri­jos pa­jė­gų ran­kas per­nai pa­ kliu­vęs Id­li­bo gy­ven­to­jas Ma­ze­nas Ar­jaa te­le­vi­zi­jai „Al Jaz­zee­ra“ ro­dė ant kū­no li­ku­sius kan­ki­ni­mų pėd­

sa­kus – iš­trauk­tus na­gus ir elekt­ros šo­ko pa­lik­tus gi­lius nu­de­gi­mus. „Jie kal­ti­no ma­ne, kad pri­klau­ sau gink­luo­tai te­ro­ris­tų gau­jai, is­ la­mis­ti­niam ju­dė­ji­mui, o tai reiš­ kė, kad jie ga­lė­jo nu­žu­dy­ti ma­ne net ne­mirk­te­lė­ję“, – pa­sa­ko­jo vy­ riš­kis. Jis ne­pa­bū­go pa­ro­dy­ti vei­do ir at­ si­su­kęs į ka­me­rą rė­žė griež­tą įspė­ ji­mą Da­mas­kui: „Mes sa­ko­me B.al As­sa­dui: „Mes lai­mė­si­me. Mes lai­ mė­si­me. Tu ir ta­vo re­ži­mas žlugs, o Id­li­bas taps ta­vo ka­pa­vie­te.“

mln. li­tų

re­kor­di­nis „Vi­kin­gų“ lo­te­ri­jos lai­mė­ji­mas Es­ti­jo­je ati­te­ko jau­nai šei­mai iš Tar­tu.

Damaskas spjovė į sankcijas Į vie­šu­mą pa­kliu­vę Si­ri­jos pre­ zi­den­to elekt­ro­ni­niai laiš­kai at­ sklei­dė ne­ti­kė­tus jo mu­zi­ki­nius po­mė­gius ir pir­mo­sios po­nios po­ lin­kį į pra­ban­gą, ne­slops­tan­tį net per sun­kiau­sius vals­ty­bei iš­ban­ dy­mus. Draudimai – ne kliū­tis

uose, ir Sirija žengia į naują, miglotą bei neapibrėžtą savo istorijos laikotarpį.

2,4

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Guar­dian“ pa­skel­bė Si­ri­ jos pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­ do elekt­ro­ni­nius laiš­kus, ku­riuos ga­vo iš opo­zi­ci­jos at­sto­vų. Lei­di­ nys tvir­ti­na, kad jie yra tik­ri ir kad dau­ge­lį fak­tų pa­tvir­ti­no laiš­kuo­se mi­ni­mi šal­ti­niai. Tarp jų yra bu­ vęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­ sa­do­rius Si­ri­jo­je And­rew Gree­nas, vie­nas kor­po­ra­ci­jos ABC va­do­ vų Tho­mas Na­gors­ki ir ki­ti ži­no­ mi žmo­nės. Laiš­kai ro­do, jog Da­mas­kas ra­do bū­dų, kaip apei­ti griež­tas Jung­ti­ nių Vals­ti­jų san­kci­jas, pa­skelb­tas dar 2011 m. ge­gu­žę. Si­ri­jai pa­vy­ko iš­sau­go­ti da­lį išo­rės vers­lo ope­ra­ ci­jų pa­si­nau­do­jus įmo­ne, re­gist­ ruo­ta Du­ba­ju­je ir tu­rin­čia biu­rą Lon­do­ne. B.al As­sa­das apei­na san­kci­ jas ne tik vals­ty­bės įmo­nių mas­ tu. Jis siun­tė­si mu­zi­ką nau­do­da­ ma­sis pa­slau­ga „App­le iTu­nes“. Spren­džiant iš kū­ri­nių są­ra­šo, Si­ ri­jos pre­zi­den­tas yra tik­ras me­lo­ ma­nas. Be Si­ri­jos dai­ni­nin­kų, jis pir­ ko bri­tų gru­pės „Right Said Fred“ ir ne­tgi ke­le­tą hip­ho­po at­li­kė­jo Chri­so Brow­no dai­nų. Tarp B.al As­sa­do mėgs­ta­mų at­li­kė­jų taip pat fi­gū­ruo­ja bri­tė Leo­na Le­wis ir gru­pės „New Or­der“ bei „The Co­

ver Girls“. Vie­nas įdo­miau­sių ša­ lies va­do­vo pir­ki­nių – ame­ri­kie­ čių due­to LMFAO dai­na „Se­xy and I Know It“. Ka­ras pra­ban­gai ne­truk­do

Yra duo­me­nų ir apie la­bai pra­ban­ gius pre­zi­den­to žmo­nos As­mos pir­ki­nius. Vie­na­me bri­tų bu­ti­ke ji in­ter­ne­tu už ke­le­tą tūks­tan­čių do­le­rių įsi­gi­jo in­ter­je­ro puoš­me­ nų. Ge­ro­kai dau­giau – de­šim­ tis tūks­tan­čių do­le­rių – kai­na­vo bran­ge­ny­bės. Gim­ta­die­nio pro­ ga ji iš Pa­ry­žiaus už­si­sa­kė vė­ri­nį, o Lon­do­ne nu­si­pir­ko va­zą už be­ veik 3 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (12,5 tūkst. li­tų).

Vie­nas įdo­miau­sių ša­lies va­do­vo pir­ ki­nių – ame­ri­kie­čių due­to LMFAO dai­na „Se­xy and I Know It“. Ko­vų įkarš­ty­je pre­zi­den­to ap­ lin­kos žmo­nės ieš­ko­jo bū­dų įsi­ gy­ti fil­mo „Ha­ris Po­te­ris ir Mir­ ties re­lik­vi­jos“ ko­pi­ją bei prie­tai­są šo­ko­la­di­niam fon­diu ga­min­ti. Kon­sul­ta­ci­jos su Ira­nu

Iša­na­li­za­vęs gau­tus elekt­ro­ni­nius laiš­kus, „The Guar­dian“ da­ro iš­ va­dą, kad nuo pat pro­tes­tų pra­ džios B.al As­sa­das gau­da­vo kon­ sul­ta­ci­jų tiek tie­sio­giai iš Ira­no ofi­cia­lių pa­rei­gū­nų, tiek per tar­ pi­nin­kus, tu­rin­čius glau­džių ry­ šių su Te­he­ra­nu. Laiš­kai taip pat ro­do, kad Si­ri­jos pre­zi­den­tas su­

for­ma­vo ypa­tin­gų pa­ta­rė­jų gru­ pę. Šie žmo­nės ga­lė­jo elekt­ro­ ni­niu pa­štu tie­sio­giai bend­rau­ti su ša­lies va­do­vu, apei­da­mi ki­tus val­džios pa­rei­gū­nus ir sau­gu­mo tar­ny­bas. Vie­na­me laiš­ke B.al As­sa­das sa­ vo ža­da­mas po­li­ti­nes re­for­mas va­ di­na „nie­kam ti­ku­siais įsta­ty­mais apie par­ti­jas, rin­ki­mus ir ži­niask­ lai­dą“. Ša­lies va­do­vas tik­riau­siai kal­bė­jo apie nau­ją kons­ti­tu­ci­ jos pro­jek­tą, ku­ris bu­vo pa­skelb­ tas prieš mė­ne­sį ir ku­riam va­sa­rio 26 d. per re­fe­ren­du­mą pri­ta­rė 88 pro­c. gy­ven­to­jų. Vie­na­me laiš­ke, ku­rį B.al As­sa­ dui nu­siun­tė Ka­ta­ro emy­ro duk­ ra, už­si­me­na­ma apie ga­li­mą Si­ ri­jos pir­mo­sios po­ros emig­ra­ci­ją į Ka­ta­rą ir ga­li­my­bę gau­ti po­li­ti­ nį prie­globs­tį. Tūks­tan­čiai laiš­kų

Pa­sak „The Guar­dian“, B.al As­ sa­do elekt­ro­ni­niai laiš­kai į Si­ri­ jos opo­zi­ci­nės Vy­riau­sio­sios re­ vo­liu­ci­nės ta­ry­bos ran­kas pa­te­ko vie­no ak­ty­vis­to dė­ka. Per­nai ko­ vą jis su­ži­no­jo, kad ša­lies va­do­vas nau­do­ja­si elekt­ro­ni­nio pa­što ad­ re­sais sam@alshahba.com ir ak@ alshahba.com ir per­da­vė juos in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ lis­tams vie­no­je Per­si­jos įlan­kos ša­ly­je. Šie įsi­lau­žė į pre­zi­den­ to elekt­ro­ni­nį pa­štą ir se­kė laiš­ kus nuo 2011 m. lie­pos iki 2012 m. ko­vo. Per šį lai­ką įsi­lau­žė­liai spė­jo per­žiū­rė­ti maž­daug 3 tūkst. elekt­ ro­ni­nių laiš­kų. Šie bu­vo per­duo­ti bri­tų ži­niask­lai­dai. „The Guar­dian“ inf.

„The Chris­rian Scien­ce Mo­ni­tor“ inf.

8

tūkst.

perkopė Sirijos vidaus konflikto aukų skaičius.

Pa­si­ty­čio­ji­mas: ne­pai­sy­da­mas Va­ka­rų san­kci­jų B.al As­sa­das siun­čia­si mu­zi­ką iš „App­le iTu­nes“, o jo

žmo­na As­ma in­ter­ne­tu ap­si­per­ka pra­ban­gio­se Lon­do­no ir Pa­ry­žiaus par­duo­tu­vė­se.

AFP nuo­tr.

10

šeštadienis, kovo 17, 2012

pasaulis Ge­du­las Bel­gi­jo­je Bel­gi­jo­je va­kar pa­skel­bus na­cio­na­li­nį ge­du­lą žmo­nės ty­los mi­nu­te, o baž­ny­čios – var­pų gau­de­siu pa­ger­ bė 22 vai­kus ir še­šis suau­ gu­siuo­sius, žu­vu­sius Švei­ ca­ri­jo­je per au­to­bu­so ava­ ri­ją. Gy­ve­ni­mas ša­ly­je ap­ mi­rė, kai du ka­ri­niai trans­ por­to lėk­tu­vai, ga­be­nan­tys au­kų pa­lai­kus, nu­tū­pė vie­ no­je oro pa­jė­gų ba­zė­je ne­ to­li Briu­se­lio.

Šeimininkauti Eliziejaus rūmuo Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai – vy­rų rei­ka­las? Var­gu. Juk dėl pre­zi­den­to po­sto ko­vos Ma­ri­ne Le Pen, Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rė. Ma­ža to, ko­va vyks­ta ir tarp bū­si­ mų pir­mų­jų po­nių. Įnir­tin­ga ko­va

Ge­gu­žę, po ant­ro­jo pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ro, į Eli­zie­jaus rū­mus trium­fuo­da­ma įžengs ar­ba su­ per­ma­ne­ke­nė, tre­čio­ji N.Sar­ko­zy žmo­na Carla Bruni-Sarkozy, ar­ ba žur­na­lis­tė, Fran­çois Hol­lan­de’o drau­gė Valérie Trierweiler. To­kios ant­raš­tės pui­kuo­ja­si ne vie­no pran­cū­zų lei­di­nio pir­muo­ siuo­se pus­la­piuo­se. Kol kas ap­klau­sos pa­lan­kios V.Trier­wei­ler, tiks­liau, jos vy­rui F.Hol­lan­de’ui. So­cia­lis­tų kan­di­da­ tas, re­gis, pir­mau­ja prieš sa­vo var­ žo­vą. Tie­sa, šią sa­vai­tę pa­skelb­ ta, kad N.Sar­ko­zy ma­ži­na ato­trū­kį ir net, re­mian­tis vie­nos ap­klau­sos re­zul­ta­tais, pra­len­kė var­žo­vą. Agen­tū­ros „Ifop“ at­lik­ta ap­ klau­sa, ku­rią ci­ta­vo dau­ge­lis ša­lies dien­raš­čių, pa­ro­dė, kad N.Sar­ko­zy ga­li įveik­ti sa­vo var­žo­vą so­cia­lis­tą per pir­mą­jį ša­lies va­do­vo rin­ki­mų turą ba­lan­dį. Anot agen­tū­ros, da­bar­ti­nis pre­ zi­den­tas su­rink­tų 28,5 pro­c., o so­ cia­lis­tų kan­di­da­tas – 27 pro­c. Vis­gi ap­klau­sos – ne šven­ta tie­sa. Ypač Pran­cū­zi­jo­je.

C.Bru­ni-Sar­ko­zy, ku­ri, kaip ži­ noma, yra tu­rė­ju­si daug mei­lu­žių, tarp ku­rių bu­vo dai­ni­nin­kai Mic­ kas Jag­ge­ris, Eri­cas Clap­to­nas ir JAV mi­li­jar­die­rius Do­nal­das Trum­ pas, už N.Sar­ko­zy iš­te­kė­jo 2008 m. pra­džio­je, vos ke­li mė­ne­siai po to, kai ką tik iš­rink­tas pre­zi­den­tas iš­ si­sky­rė su ant­rą­ja žmo­na Céci­lia. Céci­lia sto­vė­jo ša­lia N.Sar­ko­ zy rin­ki­mų die­nos va­ka­rą 2007 m. ge­gu­žę, nors jau ži­no­jo, kad jų san­ty­kiai baig­ti ir, re­gis, baig­ti jos pa­čios spren­di­ mu. Įdo­mu tai, F.Hol­lan­de’as ly­giai taip pat iš­ti­ki­mai pa­ lai­kė sa­vo bu­vu­sią par­tne­rę Ségolè­ne Royal, sa­vo ke­tu­rių vai­kų mo­ti­ną, kai ji per tuos pa­čius 2007 m. pre­zi­den­to rin­ ki­mus var­žė­si su N.Sar­ko­zy.

V.Trier­wei­ler ir F.Hol­lan­de’o ko­man­ da šiuo me­tu pran­ cū­zams pa­tin­ka la­ biau.

sa­vo pro­fe­si­ja dėl to, kad ji yra gar­ saus po­li­ti­ko žmo­na“. Ji net pa­va­ di­no V.Trier­wei­ler ult­ra­ma­čo. Pa­si­pik­ti­ni­mą C.Bru­ni-Sar­ko­ zy pa­reiš­kė po to, kai V.Trier­wei­ler bu­vo pri­vers­ta at­si­sa­ky­ti sa­vo ves­ tos sa­vai­ti­nės po­li­ti­nės lai­dos te­ le­vi­zi­jo­je, per ku­rią ėmė in­ter­viu iš kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus, nes su­lau­ kė kal­ti­ni­mų in­te­re­sų konf­lik­tu. V.Trier­wei­ler, ku­ri, kaip kal­ba­ma, įti­ki­no anks­čiau put­lų sa­vo par­tne­ rį su­liek­nė­ti ir dė­vė­ti ele­gan­tiš­ kes­nius kos­ tiu­mus,

lapk­ri­čio mė­ne­sį taip pat su­ti­ko per pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ne­ ra­šy­ti apie po­li­ti­ką žur­na­lui „Pa­ris Match“. Tie­sa, mo­te­ris pa­si­pik­ti­no ir griež­tai su­kri­ti­ka­vo sa­vo žur­na­ lą, pa­ma­čiu­si ant jo vir­še­lio sa­vo ir sa­vo drau­go nuo­trau­ką su ant­raš­ te „Ža­vin­gas Fran­çois Hol­lan­de’o tur­tas. Is­to­ri­ja apie tai, kaip už­gi­ mė jų mei­lė“. V.Trier­wei­ler ne­pa­ti­ko, kad jos darb­da­vys nein­for­ma­vo, jog tai bus jų pa­grin­di­nė sa­vai­tės te­ma. Ant­ra, dar pik­tes­ne, ži­nu­te ji sar­kas­tiš­kai pa­svei­ki­no žur­na­lą nu­ver­ti­nus ją iki tro­fė­ji­nės kom­pa­nio­nės Te­ko au­ko­ti kar­je­rą

Car­la, ku­ri per­nai spa­lį N.Sar­ko­zy pa­gim­dė duk­rą Giu­lią, taip pat tu­ rė­jo su­stab­dy­ti sa­vo kar­je­rą. Ji lio­vė­si gast­ro­liuoti kaip dai­ ni­nin­kė, bet vis dar ku­ria dai­nas ir įra­šo al­bu­mus. Be to, ji at­li­ko ne­di­ de­lį vaid­me­nį Woo­dy Al­le­no fil­me „Vi­dur­nak­tis Pa­ry­žiu­je“. Abi šios po­ros iš vi­sų jė­gų sten­ gia­si pa­teik­ti sa­ve kaip nor­ma­lius ir pa­pras­tus žmo­nes. Tie­sa, N.Sar­ko­zy po­pu­lia­ru­mas smu­ko dar jo ka­den­ci­jos pra­džio­ je, kai tuo­met ci­ga­rus rū­ky­da­vęs ir aki­nius „Ray Ban“ ne­šio­da­vęs pre­zi­den­tas bu­vo lai­ko­mas žmo­ gu­mi, bend­rau­jan­čiu su tur­tuo­ liais bei gar­se­ny­bė­mis ir ne­pai­ san­čiu pa­pras­tų žmo­nių.

„Mes esa­me pa­pras­ti žmo­nės“, – praė­ju­sią sa­vai­tę tvir­ti­no C.Bru­niSar­ko­zy, nors šie jos žo­džiai pra­ juo­ki­no po­li­ti­nius opo­nen­tus. Car­la taip pat tei­gia, kad lai­min­ giau­sia bū­na ta­da, kai sė­di na­mie vil­kė­da­ma tre­nin­gą ir žiū­ri mui­ lo ope­ras. V.Trier­wei­ler gi­ria­si, kad su rin­ ki­mų kam­pa­ni­jos stre­su ko­vo­ja skalb­da­ma, o jos par­tne­ris vi­suo­ met steng­da­vo­si vaiz­duo­ti sa­ve kaip vi­du­ti­nį žmo­gų. V.Trier­wei­ler ir F.Hol­lan­de’o ko­ man­da šiuo me­tu pran­cū­zams pa­ tin­ka la­biau. Šią sa­vai­tę „Pa­ris Match“ pa­ skelb­ti vie­nos ap­klau­sos re­zul­ ta­tai ro­do, kad 40 pro­c. ap­ klaus­tų­jų no­ri juos ma­ty­ti kaip nau­ją pre­zi­den­ti­nę po­ rą ir kad tik 26 pro­c. res­ pon­den­tų tei­kia pir­me­ ny­bę jų var­žo­vams. Dau­gu­mai pran­ cū­z ų ne­r ū­p ė­t ų tai, kad Eli­zie­ jaus rū­muo­se šei­mi­nin­

Skir­tin­gos as­me­ny­bės

Tai­gi, ar V.Trier­wei­ler, ar C.Bru­ ni-Sar­ko­zy šei­mi­nin­kaus Eli­zie­ jaus rū­muo­se – nie­kas ne­ga­li pa­ sa­ky­ti. O kas jos to­kios? Abi – ele­gan­ tiš­kos mo­te­rys, ta­pu­sios neat­sie­ja­ ma rin­ki­mų kam­pa­ni­jų „ar­se­na­lo“ da­li­mi. Ta­čiau, pa­sak Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­dos, jos ski­ria­si kaip die­ na ir nak­tis. 44 me­tų C.Bru­ni-Sar­ko­zy – tur­ tin­ga ita­lų pra­mo­ni­nin­ko duk­tė, o 47-erių V.Trier­wei­ler yra neį­ga­ laus tė­vo ir bi­lie­tų par­da­vė­ja vie­ no­je čiuo­žyk­lo­je Lua­ros slė­ny­je dir­bu­sios mo­ti­nos at­ža­la. Tie­sa, abi jos bru­ne­tės ir pa­da­rė itin sėk­min­gą kar­je­rą. C.Bru­ni-Sar­ko­zy kaip su­per­ma­ ne­ke­nė ir po­pmu­zi­kos dai­ni­nin­kė, o V.Trier­wei­ler – žur­na­lo „Pa­ris Match“ po­li­ti­kos žur­na­lis­tė ir te­ le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja. Be to, abie­jų mo­te­rų san­ty­kiai su da­bar­ti­niais jų gy­ve­ni­mo vy­rais už­si­mez­gė dau­ge­lį ste­bi­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis.

F.Hol­lan­de’as ar­ti­mus san­ty­ kius su V.Trier­wei­ler, ku­rią pa­žįs­ ta jau po­rą de­šimt­me­čių, pa­lai­ko nuo 2005 m. Ta­čiau šiuos san­ty­ kius, pa­de­da­mas su­kal­ba­mos ži­ niask­lai­dos, lai­kė pa­slap­ty­je. V.Trier­wei­ler – iš­si­sky­ru­si mo­ te­ris, tri­jų vai­kų mo­ti­na – nau­jo­ je kny­go­je, ku­rios iš­trau­kas pa­skel­ bė „Pa­ris Match“, pri­si­pa­ži­no, kad S.Royal ži­no­jo apie jos ir F.Hol­lan­ de’o ry­šį. „Ji ži­no­jo tie­są apie tik­rą­jį Fran­ çois ir ma­ne sie­jan­čių ry­šių po­ bū­dį“, – sa­kė ji kny­gos „Valé­rie, Car­la, Céci­lia, Ber­na­det­te ir ki­tos kam­pa­ni­jos ke­ly­je“ au­to­rei Cons­ tan­ce Ver­ga­rai. Gi­na vie­na ki­tą

Tie­sa, vy­rų ko­vos ne­reiš­kia, kad jų pa­ly­do­vės – prie­ši­nin­kės. Mi­nė­ to­je kny­go­je V.Trier­wei­ler su­lau­kė C.Bru­ni-Sar­ko­zy pa­ra­mos. N.Sar­ko­zy žmo­na su­kri­ti­ka­vo ne­no­rą leis­ti „mo­te­riai už­siim­ti

Da­mos: C.Bru­ni-Sar­ko­zy (kairėje) ir V.Trier­wei­ler (centre) var­žo­si, ku­ri bus ge­res­nė pir­mo­ji po­nia, o M.Le Pen m

11

šeštadienis, kovo 17, 2012

pasaulis Ge­du­las Bel­gi­jo­je

ose veržiasi moterys kau­tų ne­su­si­tuo­ku­si po­ra, ta­čiau Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas ga­lė­tų su­ si­dur­ti su pro­ble­mo­mis, jei­gu su jį ly­din­čia ne­te­kė­ju­sia mo­te­ri­mi lan­ ky­tų­si ko­kio­je nors kon­ser­va­ty­vio­ je vals­ty­bė­je. Ne pa­ly­do­vė, o kan­di­da­tė

Du kar­tus iš­si­sky­ru­siai tri­jų vai­kų mo­ti­nai M.Le Pen, ku­ri va­do­vau­ja Pran­cū­zi­jos na­cio­na­li­niam fron­tui, ne­teks bū­ti pir­mą­ja po­nia. Ji pa­ti sie­kia ša­lies va­do­vo po­sto. Šią sa­vai­tę pa­skelb­ta, kad tri­jų vai­kų mo­ti­na pa­ga­liau už­si­tik­ri­no pa­kan­ ka­mą vie­tos val­ džios pa­rei­gū­nų pa­ra­mą, kad ga­ lė­t ų da­ly­vau­ ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Anks­ čiau tei­ si­n in­k e d i r ­b u ­ si 43 me­t ų M.Le Pen

mes iš­šū­kį jų vy­rams.

Pran­cū­zi­jos po­li­ti­kos pa­dan­gė­ je su­ži­bė­jo pe­rė­mu­si Na­cio­na­li­nio fron­to vai­rą iš sa­vo tė­vo po­li­ti­kos mo­hi­ka­no Jea­no Ma­rie Le Pe­no. Jis nuo 1972 m. va­do­va­vo sa­vo įkur­tai par­ti­jai. M.Le Pen ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ko prieš imig­ra­ci­ją, taip pat jai ne­pa­ tin­ka kal­bos apie glau­des­nę Eu­ro­ pos in­teg­ra­ci­ją. „Mū­sų po­li­ti­kai taip su­si­ža­vė­ ję JAV, kad sie­kia Eu­ro­pą pa­vers­ti Jung­ti­nė­mis Eu­ro­pos Vals­ti­jo­mis, – yra sa­kiu­si po­li­ti­kė. – Tai­gi tu­ri­me re­zul­ta­tą – Eu­ro­pa dar nie­kuo­ met ne­bu­vo to­kia eko­ no­miš­kai silp­na, kaip šian­dien. Mū­sų po­li­ti­ kų pa­mi­ši­mas dėl eu­ro ke­lia pa­vo­jų vi­sam pa­ sau­liui.“ Be­je, nors Na­cio­na­li­nis fron­tas bu­vo pra­min­tas kraš­t u­t i­n iu, ypač J.M.Le Pe­ no val­dy­mo l a i ­k o ­t a r ­ piu, M.Le Pen ėmė­

si ša­lin­ti iš par­ti­jos ra­di­ka­lus, ku­ rie ken­kia par­ti­jos pres­ti­žui. Pa­ti po­li­ti­kė ne sy­kį pa­brė­žė, kad J.M.Le Pe­no Na­cio­na­li­nis fron­tas nė­ra M.Le Pen Na­cio­na­li­nis fron­tas. Be­je, dėl tė­vo po­li­ti­nių pa­žiū­ rų M.Le Pen ne sy­kį te­ko klau­sy­tis įvai­rių pa­šai­pų. Mo­kyk­lo­je trys J.M.Le Pe­no duk­ te­rys nuo­la­tos gir­dė­da­vo rep­li­kų, kad jų tė­vas – fa­šis­tas. Kai M.Le Pen bu­vo vos 8 me­tai, ne­to­li jos na­ mų nu­griau­dė­jo spro­gi­mas. Lai­mė, nei ji, nei jos dvi se­sės ir tė­vai ne­nu­ken­ tė­jo. M.Le Pen 1992 m. bai­g ė kri­m i­n a­l i­n ės tei­sės ma­gist­ro stu­ di­jas vie­na­me Pa­ry­ žiaus uni­ver­si­te­tų. Nuo 1992 iki 1998 m. ji dir­bo ad­vo­ka­te. AFP, CNN, „Der Spie­gel“, „RTT News“, BNS inf.

Kan­di­da­tės: Ita­li­jos vie­tos rin­ki­muo­se ke­ti­na da­ly­vau­ti Cic­cio­li­na

(kairėje), M.D’Abb­rac­cio (iš viršaus), L.Bor­gia ir A.Fox.

Ita­li­ją gel­bės po­rnož­vaigž­dės Eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė kri­zė pa­ kir­to ita­lų pa­si­ti­kė­ji­mą val­džios at­sto­vais, to­dėl gel­bė­ti vals­ty­bę ėmė­si tie, ku­rie iš pir­mo žvilgs­nio su po­li­ti­ka ne­tu­ri nie­ko bend­ra.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ar­tė­jan­čiuo­se vie­tos rin­ki­muo­se kan­di­da­tuo­ja net ke­lios į pen­si­ją išė­ju­sios po­rnog­ra­fi­jos ak­to­rės. Suau­gu­sie­siems skir­tų fil­mų žvaigž­dė Cic­cio­li­na, ku­rios tik­ ra­sis var­das yra Ilo­na Stal­ler, ba­ lo­ti­ruo­ja­si Mi­la­no prie­mies­ty­ je Mon­co­je, gar­sė­jan­čio­je sa­vo lenk­ty­nių tra­sa. Bu­vu­si po­rnog­ ra­fi­jos ak­to­rė už­si­brė­žė mak­si­ ma­lų tiks­lą – tap­ti me­re. Jos ko­le­gė Mil­ly D’Abb­rac­cio (tik­ra­sis var­das Emi­lia Cuc­ci­ niel­lo – red. pa­st.) ke­ti­na da­ly­ vau­ti rin­ki­muo­se To­re del Gre­ko mies­te. Lai­mės po­li­ti­ko­je taip pat ieš­kos Lua­na Bor­gia ir Amand­ha Fox. Jos ver­žia­si va­do­vau­ti Ta­ran­ to mies­tui Apu­li­jos re­gio­ne. M.D’Abb­rac­c io iš pra­d žių svars­tė ba­lo­ti­ruo­tis Mon­co­je, bet su­ži­no­ju­si, kad teks kon­ku­ ruo­ti su Cic­cio­li­na, pa­kei­tė sa­ vo už­mo­jus ir pa­si­rin­ko To­re del Gre­ką. „Aš ten kaip Ma­don­na. Ir Nea­ po­ly­je, ir jo apy­lin­kė­se ma­ne la­ bai my­li. Po Ma­ra­do­nos (jis žai­ dė „Na­po­li“ nuo 1984 iki 1991 m.) žen­gia M.D’Abb­rac­cio“, – ak­to­ rės žo­džius ci­ta­vo laik­raš­tis „The Na­po­li To­day“.“ 47 me­tų M.D’Abb­rac­cio jau tu­ ri tam tik­ros po­li­ti­nės pa­tir­ties. 2008 m. ji kan­di­da­ta­vo į par­la­ men­tą kaip So­cia­lis­tų par­ti­jos at­

sto­vė, bet pra­lai­mė­jo. 60-me­tės Cic­cio­li­nos pa­tir­tis ge­ro­kai di­ des­nė. Dar 1979 m. ji, be fil­ma­vi­ mo­si po­rnog­ra­fi­niuo­se fil­muo­se, da­ly­va­vo Ža­lių­jų par­ti­jos veik­lo­je. Pas­kui ji pe­rė­jo į Ra­di­ka­lų par­ti­ ją ir 1987 m. pa­te­ko į par­la­men­tą. 1991 m. ak­to­rė įstei­gė sa­vo po­li­ ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją, ku­rią pa­va­di­no Mei­lės par­ti­ja. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą Cic­ cio­li­na pa­ren­gė 12 įsta­ty­mų, bet nė vie­nas ne­bu­vo priim­tas. Dau­ gu­ma jų siū­ly­ta įves­ti vi­siš­ką sek­ sua­li­nę lais­vę. Cic­cio­li­na pa­si­sa­kė už lais­vus san­ty­kius ka­lė­ji­muo­se ir siū­lė steig­ti mei­lės vieš­bu­čius. Moteris taip pat pa­gar­sė­jo kaip ko­vo­to­ja už tai­ką. Ji siū­lė Yas­se­ rui Ara­fa­tui, Sad­da­mui Hus­sei­nui ir Osa­mai bin La­de­nui pa­si­my­lė­ti, jei­gu jie at­si­sa­kys ka­ro. Praė­ju­sio de­šimt­me­čio pra­ džio­je Cic­cio­li­na už­si­mo­jo tap­ ti Mi­la­no me­re ir ne­tgi sa­vo gim­ to­sios Veng­ri­jos par­la­men­to na­re, bet šių po­li­ti­nių aukš­tu­mų jai pa­ siek­ti ne­pa­vy­ko. Skir­tin­gai nei Cic­cio­li­na ir M.D’Abb­rac­cio, L.Bor­gia ir A.Fox ne­pa­bū­go ko­vo­ti tar­pu­sa­vy­je. Kal­ba­ma, kad dvie­jų Ro­mos po­ pie­žių „bend­ra­pa­var­dė“ L.Bor­gia tu­ri ry­šių net re­li­gi­niuo­se sluoks­ niuo­se. A.Fox siū­lo rin­kė­jams eko­lo­ gi­nę pro­gra­mą, ku­ria ra­gin­a­ma už­da­ry­ti gam­tą ter­šian­čias pra­ mo­nės bend­ro­ves bei Ita­li­jos jū­ rų pa­jė­gų ba­zę Ta­ran­te ir ak­ty­viau vys­ty­ti tu­riz­mą. „Cor­rie­re del­la Se­ra“, ne­wsru.com inf.

12

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

vakarė Tarp bri­lian­tų ir sa­fy­rų: ka vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Pag­rin­di­ nis da­ly­ kas, ką ju­ ve­ly­ras tu­ ri pa­da­ry­ ti, – iš­ryš­ kin­ti ak­ mens gro­ žį, kad jis ne­pra­pul­ tų me­ta­le.

Trauka: reta dailiosios lyties atstovė atsispiria briliantų spindesiui.

„Shutterstock“ nuotr.

Mo­te­ris be pa­puo­ša­lų – pa­pras­čiau­siai ne­pa­si­puo­šu­si. Jei ji no­ ri spin­dė­ti, reikėtų rinktis bri­lian­tą. Jei pi­ni­gi­nė (ži­no­ma, jo) to­ kiam pir­ki­niui dar per plo­na, ga­li­ma rink­tis kuk­liau – sa­fy­rą. Ar­ ba dar kuk­liau – to­pa­zą, cit­ri­ną, ame­tis­tą. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Dei­man­tus skal­dy­da­vo vai­kai

„Pag­rin­di­nis da­ly­kas, ką ju­ve­ly­ ras tu­ri pa­da­ry­ti, – iš­ryš­kin­ti ak­ mens gro­žį, kad jis ne­pra­pul­tų me­ ta­le. Vi­sa­da sten­giuo­si, kad ak­muo ma­ty­tų­si ne tik iš vir­šaus, bet ir iš vi­sų pu­sių“, – vie­ną iš sa­vo dar­bo pa­slap­čių įvar­di­jo ju­ve­ly­ras Sta­sas Chai­lo­vas. La­biau­siai S.Chai­lo­vas mėgs­ta kur­ti žie­dus, nes žie­das – vie­nas.

Aus­ka­rai – jau si­met­ri­ja, tą pa­tį daik­tą rei­kia da­ry­ti du kar­tus, o jis ne­mėgs­ta kar­to­tis. Pir­miau­sia ju­ ve­ly­ras tu­ri pa­ma­ty­ti ak­me­nį. Ta­ da atei­na įkvė­pi­mas. O ar už­sa­ko­ vas – ži­no­mas žmo­gus, ar ne, dėl to juvelyras ne­kvar­ši­na gal­vos. „Man svar­bu, ką pa­da­ry­siu“, – sa­kė S.Chai­lo­vas, ku­riam bri­lian­ tai ir auk­sas – kas­die­nio dar­bo me­ džia­gos. „Jei bri­lian­tas di­de­lis, iš tik­rų­ jų api­ma stre­sas. Sten­giuo­si dirb­ti la­bai at­sar­giai, kuo ma­žiau prie jo

lies­tis – dar įskils ar ką, juk bran­ giai kai­nuo­ja, o mo­kė­ti tek­tų man, – kal­bė­jo S.Chai­lo­vas. – Ne­ži­nau, le­ gen­da ar tie­sa, bet anks­čiau di­de­lių dei­man­tų ju­ve­ly­rai ne­pjaus­ty­da­vo, o duo­da­vo su­skal­dy­ti vai­kams. Juk vai­kas ne­ži­no, kiek tas ak­me­ nu­kas kai­nuo­ja, be to, jo ran­kos ne­ dre­ba. O ju­ve­ly­rui to­kiu at­ve­ju ran­ kos dar ir kaip dre­ba. Sus­kal­dy­si ne į du, o į 10 ga­ba­lų, ir vis­kas – kai­na jau ne ta. Nes­var­bu, kad dei­man­ tai – tvir­ti. Kar­tu jie – ir tra­pūs, juk nė­ra elas­tin­gi.“

Pa­si­gen­da ge­rų ru­bi­nų

Dei­man­tas nė­ra pa­grin­di­nis ju­ve­ ly­ro ak­muo, jis dir­ba ir su ki­tais. Vis dėl­to ru­bi­nų ne­la­bai mėgs­ta – esą ge­ros ko­ky­bės ru­bi­ną Lie­tu­vo­je re­tai ra­si. Net­gi dei­man­tą pa­pras­ čiau gau­ti. Jei­gu jau ru­bi­nas, tai tu­ ri bū­ti šva­rus, žė­rė­ti sa­vo spe­ci­fi­ ne spal­va. „Ir ge­rų sma­rag­dų, sa­fy­rų Lie­ tu­vo­je ne­ma­čiau nė kar­to – tik Ba­ze­ly­je, pa­ro­do­je“, – pa­tiks­li­no Sta­sas. Ne kar­tą klien­tai jam yra at­ne­ šę spal­vo­tų bran­gių­jų ak­me­nų iš Bir­mos, Šri Lan­kos ir sa­kę, kad ten pi­giai nu­si­pir­ko. O jis at­kirs­da­vo: „Lie­tu­vo­je to­kį ak­me­nu­ką su­ra­ siu perpus pi­giau.“ Tų kraš­tų gy­ ven­to­jai tu­ris­tams aiš­ki­na, kad pas juos tuos ak­me­nis ka­sa, to­dėl ten jie pi­ges­ni. Iš tik­rų­jų ten kai­na – padidinta.

Žie­dus kū­rė abu su žmo­na

Ju­ve­ly­ro Rai­mon­do Že­mai­čio nuo­ mo­ne, svar­biau­sia – bran­gak­me­nio bei me­ta­lo de­ri­nys ir ju­ve­ly­ro kū­ry­ ba. Bri­lian­tus, ru­bi­nus, sma­rag­dus, sa­fy­rus jis čiu­pi­nė­jo dau­gy­bę kar­tų. Bri­lian­tai jam – sta­bi­lu­mo, tvir­tu­ mo, ty­ru­mo sim­bo­lis. Ju­ve­ly­ras ti­ki, kad tas sa­vy­bes jie iš­sau­go su­ža­dė­ tu­vių ir ves­tu­vių žie­duo­se. Bri­lian­ tas dėl pra­ktiš­ku­mo, tvir­tu­mo la­ biau­siai tin­ka žie­dui. Jo­kiu bū­du jis ne­siū­ly­tų į ves­tu­vi­nį žie­dą dė­ti cir­ ko­no, ku­ris bet ka­da ga­li iš­kris­ti. Aus­ka­rams, pa­ka­bu­kams la­biau tin­ ka spal­vo­ti ak­me­nys – ru­bi­nai, sma­ rag­dai, sa­fy­rai, ku­riuos ga­li­ma įvai­ riai su­de­rin­ti. Sa­vo žmo­nai Jo­li­tai ir sau Rai­mon­ das su­kū­rė įspū­din­gus ves­tu­vi­nius žie­dus iš gel­to­no­jo ir bal­to­jo auk­so, į ku­riuos įso­di­no ke­tu­ris di­des­nius ir tris ma­žes­nius bri­lian­tus.

13

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

vakarė

aip iš­si­rink­ti trokš­ta­mą? Prit­rau­kia sėk­mę ir tur­tus

Esą, jei žmo­g us ne­skai­čiuo­ja pi­n i­ gų ir yra nu­spren­dęs įsi­gy­ti ver­tin­ gą pa­puo­ša­lą, taip jau bū­na, kad iš vi­s ų bran­gak­me­n ių jis iš­si­ren­ka bū­tent dei­man­t ą. Pap­ras­č iau­s iai neat­s is­pi­r ia jo ma­g iš­kai trau­kai. Ant­ra, dei­man­tai – pui­k i in­ves­t i­ci­ ja, nes pa­sau­l io dei­man­t ų bir­žo­se jie brangs­ta.

Ti­kė­ji­mas: anot ju­ve­ly­ro R.Že­mai­čio, briliantai

tvirtumo sa­vy­bę iš­sau­go ves­tu­vių žie­duo­se.

Ko­dėl bū­tent sep­ty­nis, gal šiuo­se skai­čiuo­se kas nors sly­pi? Pa­si­ro­ do, sep­ty­ni – po­rai lai­min­gas skai­ čius. Žie­dų for­ma – se­no­vi­nio til­to. To­kio, ku­ris žmo­nes su­jun­gia, o ne iš­ski­ria. Jų vi­di­nė­je pu­sė­je iš­gra­vi­ ruo­ti žo­džiai „Te­sau­go mus Die­ vas“. Prie žie­dų kū­ry­bos daug pri­ si­dė­jo ir Rai­mon­do žmo­na. Į R.Že­mai­čio dirb­tu­vę atei­na tik­ tai re­ko­men­duo­ti žmo­nės, klien­tų iš gat­vės jis neį­si­lei­džia. Jei tu­ri, klien­tas at­si­ne­ša sa­vo dei­man­tą ar­ ba bri­lian­tą, jei ne – pa­siū­lo ju­ve­ ly­ras. Pas­kui lie­ka su­lyg­ti dėl ga­mi­

Pir­me­ny­bė: „Pag­rin­di­nis da­ly­kas, ką ju­ve­ly­ras tu­ri pa­da­ry­ti, – iš­ryš­kin­ti ak­mens gro­žį“, – ma­

no S.Chai­lo­vas, ku­rio kū­ry­bo­je do­mi­nuo­ja žie­dai.

nio kai­nos. Ju­ve­ly­ras neats­tu­mia ir tų klien­tų, ku­rie atei­na su ka­ta­lo­ gu ir pra­šo pa­ga­min­ti žie­dą ar aus­ ka­rus „kaip ka­ta­lo­ge“. Aiš­ku, to­kių ga­mi­nių kai­na mažesnė. „Žmo­gus at­si­ne­ša sa­vo no­rus, vi­zi­jas, sva­jo­nes. Svar­biau­sia – už­sa­ko­vas, ak­muo ir ju­ve­ly­ras tu­ ri su­si­kal­bė­ti. Ta­da pa­puo­ša­las bus pui­kus“, – įsi­ti­ki­nęs R.Že­mai­tis. Pirk­ti – su spe­cia­lis­tu

Į ką rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį nu­ spren­du­sie­siems pirk­ti pa­puo­ša­ lą su bran­gak­me­niu, kad pre­kiau­

Dei­man­tai ir bri­lian­tai Dei­man­tai – tai neap­dirb­ti bran­gie­ji ak­me­nys, tu­rin­tys pra­di­nę sa­vo for­ mą. Tai – pa­tys bran­giau­si ak­me­nys.

Dei­man­tų dy­dis ma­tuo­ja­mas svo­rio vie­ne­tais – ka­ra­tais (ct). Vie­nas ct ly­ gus 0,2 g.

Nuo neat­me­na­mų lai­kų dei­man­tas va­di­na­mas bran­gak­me­nių ka­ra­liu­ mi. Šli­fuo­ti dei­man­tą – be­ga­li­nės at­ sa­ko­my­bės dar­bas. Apš­l i­f uo­tas jis tam­pa bri­lian­tu.

Ge­r iau­sias – šva­r us dei­man­tas, ne­ tu­r in­t is jo­k ių in­tar­pų – va­d i­na­mų­ jų ink­liu­z ų, ku­rie truk­do spin­de­siui, švie­sos lau­ž i­mui.

Be prie­kaiš­tų nu­šli­fuo­tas dei­man­tas – ne tik gam­tos, bet ir meist­ro kū­ri­nys. Bran­gak­me­nių hie­rar­chi­jo­je bri­lian­ tas – ant aukš­čiau­sio laip­te­lio. Tik po jo se­ka ru­bi­nai, sma­rag­dai ir sa­fy­rai.

Taip pat ge­riau­sias dei­man­tas – bal­ tos spal­vos. Jei jis tu­ri gel­to­nu­mo ar ru­du­mo, yra pi­ges­nis.

Šie ak­me­nys va­di­na­mi bran­gak­me­ niais. To­pa­zas, ak­va­ma­ri­nas, tur­ma­li­ nas, ame­tis­tas, cit­ri­nas – pusb­ran­giai ak­me­nys.

Ap­va­lus dei­man­tas tu­r i tu­rė­t i 57 briau­nas – nei dau­giau, nei ma­žiau. Tai – stan­dar­tas. To­dėl, pa­k rei­pus ak­me­n į tam tik­r u kam­pu, ga­l i­ma iš­gau­t i mak­si­ma­lų jo spin­dė­ji­mą. Jei­g u pro­p or­c i­jos neiš­l ai­ko­mos, dei­man­tas pra­ran­da sa­vo ža­ve­sį.

Pag­r in­d i­nės dei­man­t ų cha­rak­te­r is­ ti­kos: dy­dis, šva­ru­mas, spal­va ir ap­ dir­bi­mo ko­ky­bė.

Dei­man­to ir bri­lian­to kai­ną nu­le­mia šios pa­g rin­di­nės ke­tu­rios cha­rak­te­ ris­ti­kos.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

to­jas neap­gau­tų ir vie­toj dei­man­to neį­kiš­tų cir­ko­no? Ne­pa­tar­ti­na dei­man­tą ar bri­lian­tą pirk­ti iš lom­bar­do. Ten jį gau­si pi­giau, ta­čiau ne­ži­nia su ko­kia is­to­ri­ja. „Dei­man­tus rei­kia pirk­ti pas spe­cia­lis­tus, ku­rie tą dar­bą dir­ ba daug me­tų ir tu­ri re­pu­ta­ci­ją. O re­pu­ta­ci­ja, kaip ži­nome, ne­nu­per­ ka­ma. Ji įgy­ja­ma žmo­gaus ži­nio­mis ir dar­bu. Per­kant bri­lian­tą iš dei­ man­tų pre­kiau­to­jo, ge­riau­sia pa­si­ telk­ti į pa­gal­bą spe­cia­lis­tą“, – pa­ ta­rė S.Chai­lo­vas ir R.Že­mai­tis. Be abe­jo, bri­lian­tą ga­li­ma pa­tik­

rin­ti Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mų la­ bo­ra­to­ri­jo­je ir įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai žmo­gus įsi­gi­jo tik­rą ir to­kių cha­rak­ te­ris­ti­kų, kaip nu­ro­dė pre­kiau­to­jas. Ten ga­li­ma jį ir ser­ti­fi­kuo­ti. Anot ju­ ve­ly­rų, dir­bi­nys su bri­lian­tais ne­bū­ ti­nai tu­ri tu­rė­ti ser­ti­fik­ a­tą, nes ser­ ti­fi­ka­tas jo kai­nos ne­nu­le­mia. Kiek­vie­nas ju­ve­ly­ras sa­vo ga­mi­ ny­je įspau­džia in­di­vi­dua­lų ženk­lą, ku­ris re­gist­ruo­tas Lie­tu­vos pra­ ba­vi­mo rū­muo­se. Pa­gal spe­cia­ lią kny­gą ir po 100, ir po 200 me­tų bus ga­li­ma at­sek­ti, kas ga­mi­no tą ar kitą pa­puo­ša­lą.

Jurga Lago – viena žymiausių profesionalios juvelyrikos dizainerių Lietuvoje, YURGA – stilizuotas autorės vardas, taip pat – svarbiausias autorinės juvelyrikos prekinis ženklas (brendas) šalyje. YURGA simboliu tapo nedidelis archetipinis paukštelis – ne gulbė ir ne erelis – jis simpatiškas ir žavus, simbolizuojantis skrydį bei gyvenimo džiaugsmą. Daugybė parodų ir projektų: Lietuvoje, Rusijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Australijoje, JAV išgarsino J.Lago Lietuvoje ir už jos ribų: nuo 2008ųjų atidaryta dizainerės studija Ispanijoje. Čia kuriama ir gaminama „aukštosios juvelyrikos“ linija – YURGA DE LUXE – papuošalai iš 18 karatų aukso, puikios kokybės briliantų ir brangakmenių. Visi papuošalai – rankų darbo. Užsakymai bei papuošalai, kuriami žymiems Lietuvos ir užsienio žmonėms – vieni jų: Ispanijos princesė Letizia Ortiz Rocasolano JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Kazachstano Respublikos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ES užsienio reikalų ir saugumo įgaliotinė Catherine Ashton Jurgos Lago darbai pristatyti Madrido dekoratyvinio meno muziejuje. Lietuvoje gaminami papuošalai iš subtilaus sidabro ir aukso derinio, gintaro, pusbrangių akmenų. J.Lago studijavo grafinį dizainą, tad jos darbai – tarsi lengvi, elegantiški piešiniai. Subtilūs, originalūs ir intriguojantys, kuriami kontrasto principu: lengva-sunku, masyvu-ažūriška, prabangu-naivoka... J.Lago sukurtas papuošalas atpažįstamas minioje – jame dažnai yra dozė subtilaus humoro ar ironijos, daug simboli-

Dei­man­tas tin­ka vi­siems zo­d ia­ko ženk­lams, jei tik šie su­ge­ba su juo su­si­drau­gau­ti, nes ast­ro­lo­gi­niu po­ žiū­riu tai – la­bai stip­rus ak­muo. Šie bran­gak­me­niai kaip mag­ne­tas pri­ trau­k ia tur­t us ir vi­so­ke­r io­pą sėk­ mę, bet jie tu­ri bū­ti įgy­ti są­ž i­nin­gu bū­du. Vog­ti dei­man­tus – va­di­na­si, pa­si­ra­šy­ti sau mir­ties nuo­spren­d į, o sa­vo šei­mos na­r iams pri­š auk­t i įvai­riau­sių ne­gan­dų. Dei­man­tai trau­k ia, gun­do, pro­vo­ kuo­ja. Nuo se­nų lai­k ų ap­l ink juos lie­ja­si ir krau­jas. Tai – vers­las, ku­ ria­me su­ka­si di­de­li pi­ni­gai. Net 90 pro­c. dei­man­t ų iš­gau­na­ma ne­tur­ tin­giau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se. Anks­ čiau pa­g rin­di­nės jų ka­syk­los bu­vo In­d i­jo­je, da­bar – PAR, Na­m i­bi­jo­je, Sie­ra Leo­nė­je, Bots­va­no­je ir Kon­ ge bei Ja­ku­ti­jo­je.

nių prasmių, ten nerasite jokių nereikalingų detalių! Dizainerės moto: GROŽIS SLYPI PAPRASTUME... J.Lago kilusi iš juvelyrų šeimos, tad jos kūryboje susipina amato išmanymas, subtilus novatoriškas dizainas ir tradicija. YURGA butikai Lietuvoje: Trakų g. 16, Vilniuje Turgaus g. 10, Klaipėdoje SPA „Vilnius” Druskininkuose. Užsienyje: Niujorke, Barselonoje, Rygoje. Individualūs užsakymai: info@yurga.lt, www.yurga.lt Užs. 925743

14

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

vakarė Iš­te­kė­ju­si už Egip­to. Taip apie sa­ve juo­ kau­ja dip­lo­muo­ta psi­cho­lo­gė, au­raso­ mos ir rei­ki spe­cia­lis­tė Da­lia Bra­ziu­ly­tė-El Ama­ry. Ka­dai­se iš fa­rao­nų ša­lies at­si­ve­žu­ si lau­ki­nį šu­nį, da­bar ji ko­vo­ja dėl ten mer­ din­čių ark­lių, o ne­tru­kus ofi­cia­liai ati­da­ rys ener­gi­ne šven­tyk­la va­di­na­mą apie 1000 kv. m vi­lą „Ša­che­re­za­da“.

Savo vi­lą Egip­te liet Kolekcija: „Aidos studijos“ kirpėjai stilistai ir vizažistai pristato karš-

čiausias šio sezono naujienas.

Į kirpimus sugrįžta primirštos detalės Išaušus pavasariui grožio specialis­ tai kviečia įkvėpti gaivių mados vė­ jų. Naujas kolekcijas pristatantys kir­ pėjai stilistai Aida, Asta, Anželika, Si­ gita, Renata, Julia, Olegas, Irina, Auš­ rinė bei vizažistės Edita ir Kristina, pasitelkę šiuolaikinių technologijų arsenalą, įkvėpimo bei idėjų semia­ si ir iš praėjusių dešimtmečių.

Uostamiesčio meistrė ir salo­ no „Aidos studija“ įkūrėja Aida Krupskienė atkreipė dėmesį, jog šį sezoną kirpimuose dominuoja ke­ lios kryptys.

Štai vakarinėse ilgų plaukų šu­ kuosenose galima išvysti šeštąjį bei septintąjį dešimtmečiais madingų kuodų, bangų atgarsius. „Kuodai ir vėlimai – aukšti, di­ delės apimties. Ir nors vizualiai at­ rodo netvarkingi, išties reikalauja aukšto kirpėjo meistriškumo“, – komentavo meistrė. Dar viena kryptis – griežto fe­ tišo stilistika. Čia viskas preciziš­ kai tikslu, tvarkinga, tad ir linijos – konkrečios, aiškios. Būdingas ak­ centas – įvairių ilgių kirpčiai. De­ talių gausa išsiskiriantys kirpimai – pusilgiai ar trumpi, tai tarsi kla­ sikinio bobo interpretacijos. Vaikinams skirtų tonų paletė­ je dominuoja natūralios spalvos. Kirpčiai įstriži, plaukai pakaušio apačioje ir ties smilkiniais – trum­ pi. Kirpimas atrodo tartum pasvi­ ręs į vieną ar kitą pusę. Merginų plaukai – nuo tamsiai mėlynų ar juodų, o bendras kolo­ ritas pereina į akcentines violeti­ nes bei raudonas detales, kurios yra lyg kirpimo tęsinys. Šiam kirpimui antrina seksuali apranga bei fetišo detalės. Tipiškos merginų įvaizdžio deta­ lės: klasikinis, iki kelių sijono ilgis, juodi aukštakulniai bei tokios pat spalvos pėdkelnės ir trijų ketvirčių ilgio rankovių marškinėliai arba bliz­ gia medžiaga papuošta palaidinė. Švelnaus romantiško stiliaus „vizitinė kortelė“ – švelnesnės kir­ pimo linijos, kurios derinamos su griežtokomis linijomis pakaušio zonoje. Trumpi kirpčiai priekinė­ je dalyje palaipsniui išilgėja. „Pageidautina, jog ir aprango­ je vyrautų šviesios pastelinės kla­ sikinės spalvos. Tačiau svarbiau­ sia įvaizdžio dalis – spindinčios akys ir nuoširdi šypsena“, – sako A.Krupskienė. Dar viena šio sezono aktualija – devintojo dešimtmečio sportinis, tad ir mažiausiai ryškus stilius. Šiuo atveju prie šviesaus makiažo derina­ mi šviesūs plaukų tonai su išreikšto­ mis spalvinėmis zonomis. Trumpuo­ se kirpimuose – saikinga detalių. Bendrą stilistiką vainikuoja švie­ si apranga su blizgiomis detalėmis, neatsiejama įvaizdžio dalis – baltos kelnės bei tos pačios spalvos spor­ tiniai bateliai. Užs. 926996

Simbolis: gel­to­na vi­los spal­va reiš­kia gy­ve­ni­mo pra­ban­gą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ša­lis no­kau­ta­vo kva­pais

Sti­lius: švies­tu­vai „Ša­che­re­za­do­je“ – kaip ir Se­no­vės Ara­bi­jo­je.

Egip­tas ją no­kau­ta­vo iš­kart. Kva­ pais, pa­skli­du­siais vos išlipus iš lėk­tu­vo. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus į Hur­ ga­dą at­skri­du­si Da­lia aki­mirks­niu pa­ju­to ją už­bū­ru­sią ga­mą kva­pų: ara­biš­kų smil­ka­lų, Nu­bi­jos san­ dal­me­džio, kup­ra­nu­ga­rių šla­pi­mo, sal­džių šiukš­lių, au­ga­lų, vė­jo, dy­ ku­mos dul­kių... „Tai bu­vo mei­lė iš pir­mo kva­po, ku­ri tę­sia­si ir, ma­tyt, tę­sis am­ži­nai, – nu­si­šyp­so Car­lo Gus­ta­vo Jun­go ar­che­ti­pi­ne psi­cho­lo­gi­ja, taip pat kul­tū­ro­mis, ci­vi­li­za­ci­jo­mis, pa­pro­ čiais be­si­do­min­ti Da­lia. – Po pir­ mo įkvė­pi­mo man pa­kir­to ko­jas, ir Egip­tas ma­ne iš­kart paė­mė.“ Nuo to kar­to D.Bra­ziu­ly­tė-El Ama­ry šio­je ša­ly­je bu­vo jau ke­lias­ de­šimt kar­tų: ten ji skren­da po ke­ tu­ris pen­kis kar­tus per me­tus. Tą pir­mą kar­tą Da­lia pa­ni­ro ne tik į Egip­to kva­pus, emo­ci­jas, bet ir į jū­rą. „Pas ma­ne žo­džio „pa­lauk“ nė­ ra, – nu­si­juo­kia jau daug me­tų tik su laz­da vaikš­tan­ti stip­ri mo­te­ris. – Tą­syk pa­te­kau į lai­vą, ku­ria­me bu­vo du ara­bai inst­ruk­to­riai ir ap­ si­rū­kę ang­lai. Po trum­po inst­ruk­ ta­žo jie ma­ne po van­de­niu pa­ki­šo ne pen­kis, bet pen­kio­li­ka met­rų, ne pen­kio­li­kai mi­nu­čių, bet va­lan­dai. Tai, kad jie ne­si­lai­kė nar­dy­mo tai­ syk­lių, su­ži­no­jau vė­liau.“

15

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

vakarė

tuvė pa­va­di­no „Ša­che­re­za­da“ Ten, kur tu­ris­tai ne­bu­vo

„Hur­ga­da la­bai pa­to­gi stra­te­giš­kai. Ara­bi­jos dy­ku­ma, čia pat – šiau­ rė, Kai­ras, Alek­sand­ri­ja prie Li­ bi­jos sie­nos, į pie­tus, Su­da­no pu­ sės link – Luk­so­ras, va­ka­rų Li­bi­jos dy­ku­ma. Ir dau­gy­bė šven­tyk­lų... – Da­lia pa­sa­ko­ja vaiz­džiai, vil­ki mėgs­ta­miau­sios mė­ly­nos spal­vos dra­bu­žiais, ap­si­sta­čiu­si au­raso­mai skir­tais įvai­riau­sių spal­vų bei at­ spal­vių bu­te­liu­kais, de­gan­čio­mis žva­kė­mis ir ara­biš­kais smil­ka­lais. – Pa­jau­čiu, kad ma­ne kvie­čia dy­ ku­ma ar šven­tyk­los, ir ke­liau­ju per fa­rao­nų ar­ba be­dui­nų Egip­tą.“ Ne, tai nė­ra tuš­čias lai­kas ar tiks­ las pa­si­dė­ti kry­žiu­ką, kaip, pa­vyz­ džiui, kai ku­rie be­si­lan­kan­tie­ji prie Di­džio­sios ki­nų sie­nos per au­si­nu­ kus klau­so­si va­ka­rie­tiš­ko hip­ho­po ar­ba po­pmu­zi­kos. Da­lia ren­ka­si ar­cheo­lo­gi­nius ta­ kus, vie­tas, kur ap­tik­ta daug ar­te­ fak­tų. Ji su­si­da­ry­da­vo marš­ru­tą ir pra­lįs­da­vo tar­si pro rak­to sky­lu­tę, nes pa­tek­da­vo į dar ka­si­nė­ja­mas šven­tyk­las, kur ne­bu­vo kė­lę ko­jos tu­ris­tai.

Pa­tys bū­ki­me po­ky­čiu, ku­rį no­ri­ me ma­ty­ti šia­me pa­sau­ly­je.

„Skren­dant lėk­tu­vu virš Rau­do­ no­sios jū­ros prie Af­ri­kos kran­tų, ma­ne tar­si kaž­kas pa­trau­kia už vir­ vu­tės. Žvel­giu į Ni­lo del­tą – der­ lin­giau­sią Egip­to vie­tą, Alek­sand­ ri­ją, kan­jo­nus ir be­ne se­niau­sius pa­sau­ly­je irs­tan­čius Rau­do­no­sios jū­ros kal­nus. Ši ša­lis man at­ro­do kaip mie­gan­tis drie­žas“, – sva­jin­ gai kal­ba D.Bra­ziu­ly­tė-El Ama­ry. Vy­rai atei­na ir išei­na

Lie­tu­vė už Egip­to iš­te­kė­jo ne tik per­kel­ti­ne, bet ir tie­sio­gi­ne pra­ sme: 2007 m. jos vy­ru ta­po egip­ tie­tis. Mo­te­ris ne­de­ta­li­zuo­ja, bet ne­sle­pia – ji jau iš­si­sky­ru­si. „Vy­rai atei­na į gy­ve­ni­mą ir išei­ na. Bet Egip­tas lie­ka, – fi­lo­so­fiš­ kai iro­ni­zuo­ja Da­lia ir pa­ste­bi, kad ši ša­lis – kaip skais­tyk­la, klas­tin­ ga ir į pa­vir­šių iš­ke­lia vi­sus žmo­ gaus troš­ki­mus, emo­ci­jas, aist­ras. – Ma­ne ko­le­gos ten va­di­na Zil­zal – že­mės dre­bė­ji­mu ir ura­ga­nu vie­no­ je vie­to­je. Ten at­si­ve­ria ma­no še­šė­ li­nė pu­sė, įsi­jun­gia ko­vi­nė ener­gi­ja ir kar­tais siau­tė­ju it dra­ko­nas. Be­ je, tai pa­de­da su­val­dy­ti vi­lo­je dir­ ban­čius meist­rus ir gelbs­ti nuo jų su­kčia­vi­mo.“

Po Skor­pio­no ženk­lu gi­mu­ si mo­te­ris pa­ste­bi, kad Egip­tas – po Skor­pio­no ir Jau­čio aši­mi. Ten ne­bi­jo­ma aist­rų, kū­niš­kų da­ly­kų, to­dėl daž­ni ap­si­ka­bi­ni­mai, kon­ tak­tai, ne tik drau­giš­ki ran­kų pri­ si­lie­ti­mai. „Su­kū­riau Egip­to die­vų ir dei­vių psi­cho­lo­gi­nę kla­si­fi­ka­ci­jos sis­te­mą, ku­rią pri­tai­kau žmo­nėms, – tei­gia egip­to­lo­gi­ją stu­di­juo­ti sva­jo­jan­ ti mo­te­ris ir sau pri­ski­rian­ti mei­ lės, kū­ry­bos, džiaugs­mo, svai­gu­lio, links­my­bės, mu­zi­kos, šo­kio glo­ bė­jos Ha­to­ros psi­cho­lo­gi­ją. Dei­vės tar­nai­te pa­si­va­di­nu­si D.Bra­ziu­ly­ tė-El Ama­ry sa­vo sve­tai­nę pa­va­di­ no dei­ves­pa­sau­lis.lt. – Egip­to mi­ to­lo­gi­ja su­dė­tin­ga, ki­lu­si iš Af­ri­kos se­nų­jų re­li­gi­jų, kur die­vai tu­ri še­šė­ li­nę pu­sę ir yra pu­siau gy­vū­nai.“ Pa­žin­tis su ta­ra­ko­nais

Jau po pir­mo­sios ke­lio­nės į Egip­ tą Da­lia pa­no­ro šio­je ša­ly­je tu­rė­ ti būs­tą. „Sun­kiai adap­tuo­da­vau­si, o pir­ mo­sio­mis nak­ti­mis sap­nuo­da­vau ki­tų žmo­nių sap­nus, – iš pra­džių mo­te­ris ne­sup­ras­da­vo, ko­dėl net ir pra­ban­giuo­se, iš­bliz­gin­tuo­se vieš­ bu­čiuo­se bū­da­vo sun­ku už­mig­ti. – Juk ener­giš­kai tų kam­ba­rių neiš­ va­ly­da­vo, o žmo­nės at­va­žiuo­da­vo at­si­pa­lai­duo­ti nuo stre­so, iš­gy­ve­ ni­mų, to­dėl lik­da­vo daug ener­gi­ nių šiukš­lių.“ Gy­ven­ti bu­te tarp vie­ti­nių rei­ kia la­bai stip­rių ner­vų. Nors ir bū­ si tvar­kin­gas, jų ra­jo­nuo­se, jei kaž­ kas bus ap­si­lei­dęs, plis ta­ra­ko­nai. D.Bra­ziu­ly­tė-El Ama­ry juo­kia­si: ji tu­rė­jo „lai­mės“ su­si­pa­žin­ti su ke­ lio­mis šių gy­vių rū­ši­mis. „Vie­ni jų yra di­de­li, maž­daug aš­ tuo­nių cen­ti­met­rų il­gio. Kai jie bė­ ga, gir­di­si traš­kus trep­sė­ji­mas, o už­speis­ti į kam­pą iš­sklei­džia spar­ nus ir skren­da. Bai­su, – su­si­rau­kia Da­lia. – Ki­ti ma­žes­ni, bet taip pat bjau­rūs ir sun­kiai iš­nai­ki­na­mi.“ Dau­gu­ma egip­tie­čių – ne­tvar­ kin­gi, šiukš­les me­ta pro lan­gus ar pa­lie­ka laip­ti­nė­je. Pu­sę die­nos jie daž­niau­siai mie­ga, o ak­ty­viau­si bū­na vė­lai va­ka­re iki vi­dur­nak­čio ir dar il­giau. Vi­sur daug triukš­mo: žai­džia vai­kai, gar­siai klau­so­ma­si mu­zi­kos, jei įjung­tas te­le­vi­zo­rius – tai vi­su gar­su. Aš tu­rė­jau fer­mą Af­ri­ko­je

„Kar­tą iš tre­čio aukš­to te­ra­sos iš­ vy­dau be­si­lei­džian­čią sau­lę virš Ara­bi­jos dy­ku­mos, – Da­lia šyp­so­si, tar­si iš nau­jo iš­gy­ven­tų tą aki­mir­ ką. – Tai įvy­ko apie du ki­lo­met­rus nuo Hur­ga­dos cent­ro, pra­ban­gia­ me ra­jo­ne. Ten nau­jos vi­los bu­vo dar tik sta­to­mos. Ir tuo­met su­pra­

Bur­tai: D.Bra­ziu­ly­tė-El Ama­ry Egip­tą įsi­my­lė­jo vos išlipusi iš lėktuvo, ir tai – visam likusiam gyvenimui.

tau, kad no­riu gy­ven­ti tik čia. Jei ne čia – nie­kur ki­tur!“ Sa­ko­ma, kad die­vai žmo­gų grū­ di­na no­rų iš­si­pil­dy­mu, nes po to rei­kia ne­šti sa­vo min­čių ir troš­ki­ mų naš­tą. „Aš tu­rė­jau fer­mą Af­ri­ko­je, – pa­kar­to­ju­si Ka­ren Bli­xen ro­ma­no „Iš Af­ri­kos“ pra­džią, nu­si­juo­kia Da­lia. – Ka­da nors ga­lė­siu sa­ky­ti, kad tu­rė­jau vi­lą Af­ri­ko­je...“ Da­bar ją oro uos­te vi­suo­met pa­ si­tin­ka pir­ma­sis nar­dy­mo inst­ ruk­to­rius Ra­ja­bas al Aza­bas, ku­ris nar­dy­ti jau ne­ga­li, bet dir­ba Da­lios as­mens sar­gy­bi­niu ir vai­ruo­to­ju. Ir jie va­žiuo­ja į Mu­ba­rek 7 ra­jo­ną, kur už 300 met­rų nuo jū­ros yra vi­ la „Ša­che­re­za­da“. „Vi­los – kla­si­ki­nio ara­bų sti­liaus, – kiek­vie­ną nuo 2007 m. pra­dė­ to sta­ty­ti ir pa­ga­liau be­veik baig­ to būs­to-šven­tyk­los pro­jek­to da­ le­lę Da­lia ne­šio­ja­si su sa­vi­mi die­ną nak­tį. – Aš ku­riu ener­gi­ją, spal­vas, in­ter­je­rą, ieš­ko­jau pa­veiks­lų, švies­ tu­vų, bal­dų.“ Pa­ma­ty­ti bal­dai pa­ke­rė­jo

Pra­kal­bus apie bal­dus, Da­lia dar la­ biau nu­švin­ta. „Vi­si egip­tie­čiai sa­kė, kad pi­ giau­si ir ge­riau­si bal­dai – Dum­ja­ te“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi mo­te­ris.

Da­lios Bra­ziu­ly­tės-El Ama­ry as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Nu­vy­kus į šį mies­tą at­ro­dė, kad vi­si jo gy­ven­to­jai nie­ko ki­to ne­ vei­kia, tik die­ną nak­tį ga­mi­na bal­ dus. Lau­ke bu­vo jau tam­su. Šei­mos fab­ri­ke kro­vi­ni­niu lif­tu pa­ki­lu­si į penk­tą aukš­tą ir, už­si­de­gus švie­ soms, iš­vy­du­si bal­dus, Da­lia ap­ stul­bu­si net pri­tū­pė. „Dum­ja­te ga­mi­na­mi bal­dai ma­ne pa­ke­rė­jo, – D.Bra­ziu­ly­tė-El Ama­ry ne­slė­pė su­si­ža­vė­ji­mo bal­dais, ku­ rie ga­li bū­ti per­duo­da­mi iš kar­tos į

kar­tą. – Išt­rau­kę stal­čių trys vy­rai ant jo net pa­šo­ki­nė­jo.“ Po il­gų paieš­kų Kai­re ji ra­do fab­ ri­kė­lį, ku­ria­me ga­mi­na­mi švies­tu­ vai, su­kur­ti pa­gal XIII–XIV a. ara­ bų sti­lių. Fab­ri­kė­ly­je Da­lia pra­lei­do 20 va­lan­dų: gė­rė ar­ba­tą, pie­šė es­ ki­zus ir už­sa­kė 108 švies­tu­vus, nuo ma­žų iki 7 met­rų il­gio, pa­ka­bi­na­ mus per tris aukš­tus. Švies­tu­vai po dvie­jų mė­ne­sių at­ke­lia­vo į „Ša­che­ re­za­dą“.

16

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis

NAUJIENA! Veido, kaklo, rankų odos patempimas tirpstančiais siūlais. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S. Daukanto g. 2, Klaipėda.Tel. 8 46 49 37 67, mob. + 370 620 67 70, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

Š.m. kovo 22 d. nuo 10 iki 18 val. MBT firminėje parduotuvėje (Herkaus Manto g. 7/M. Mažvydo al. 2, Klaipėdoje) bus atliekamas nemokamas pėdos statinis tyrimas. Šis tyrimas gali padėti Jums išvengti pėdos problemų ateityje bei sėkmingai gydyti esamas pėdos, stuburo ir kitas problemas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 657 52 704. Maloniai lauksime atvykstant. 927149

Kviečiame išmokti šiaurietiškojo ėjimo technikos individualiai ar grupėse. www.kfac.lt. Tel. 8 610 02 993, e. paštas info@kfac.lt. 927060

poilsis, kelionės

Namus labai gražioje vietoje, prie vandens. 1 aukšto su išorine apdaila ir sutvarkyta aplinka - 265 000 Lt, visiškai įrengtas - 365 000 Lt. (iki raktų), 2 aukštų - 295 000, 395 000 Lt. Asfaltas, miesto maršrutinis mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Tel. 8 602 04 833. 924527

2 a. mūrinį namą Gargžduose, 7,5 a žemės, šalia miesto centras, graži vieta. Visos komunikacijos, šildymas malkomis. Arba antrąjį namo aukštą. Tel. 8 614 16 797. 926065

2 kambarių butą Palangoje (52 kv. m, 4/4 a., plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, didelis rūsys, kaina sutartinė); 12 a sklypą Vydmantuose. Tel. 8 699 56 184. 922248

925314

8 a namų valdos sklypą Svencelės kaime, 500 m iki marių. Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 606 91 601.

924948

Mokymas Mokymo įstaigos Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško mokytojų arba tiesiog profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie edukacinio projekto. Būtina gera anglų kalba, daugiau nereikia jokio specialaus pasirengimo. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 699 52 147.

Nekilnojamasis turtas Nuoma Turinti geras pajamas pora išsinuomotų 1 kambario su holu, 2 arba 3 kambarių butą ilgesniam laikui. Tel. 8 600 61 023.

Parduoda

919169

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 924942

Parduodamas 2 a. namas Priekulės pakraštyje, su rūsiu, ūkiniu pastatu, garažu, 1962 m. statybos. Miesto komunikacijos, vandentiekis. Sklypas 23 a, sodas. Tel. 8 618 68 772, 8 614 62 941. 926702

926964

927037

„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

Pigiai! Parduodu namą Klaipėdos mieste, Žardupės g., sklypas 9 a. Kaina 150 000 Lt. Galima išsimokėtinai be procentų, pradinis įnašas 70 000 Lt. Tel. 8 621 70 465.

Unikali technologija Lietuvoje

Sodo sklypą su namu Šernuose, SB „Minija“. Tel. 8 615 41 015. 926850

Sublokuotą namą Tauralaukyje, Ringelės g. (iš dalies atlikta apdaila, kaina 330 000 Lt). Tel. 8 600 06 611, 8 652 22 222. 927599

Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

Suremontuotą 2 kambarių butą su baldais I.Simonaitytės g. (9/7 a., renovuota šildymo sistema, kaina 135 000 Lt). Savininkė. Tel. 8 616 72 132.

918106

927695

Sodą Dituvoje (12 a sklypas, namelis, šiltnamis, šulinys, 75 000 Lt, kaina derinama). Arba keičiu. Tel. 8 658 48 383.

Tvarkingą 1 kambario su holu 44 kv. m butą Vyturio g. 5/5 a. Kaina 105 000 Lt. Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt.

926257

924278

911030

Reikalingi ekskavatorininkai, turintys darbo patirties, mokantys dirbti planiruojančiu kaušu. Tel. 8 611 27 233.

Paskolos Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 912362

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 914632

Paslaugos Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt. 923283

Perka

Siūlo darbą Carpenters needed for work in NORWAY. Requirements: professional experience, Norwegian or English language skills. E-mail: oslobyggk@yahoo.no Mob. + 370 64794699 Anglija! Šparagų, porų, narcizų nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

Reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, reisams Lietuva-Rusija. Garantuojame gerą ir laiku apmokamą atlyginimą. Tel. 8 610 43 009. 926486

Įmonei reikalingi transporto ekspedijavimo vadybininkai. Tel. 8 618 61 706. 927227

Nuolat dirbti bare reikalingas barmenas-padavėjas, pageidautina mokantis rusų kalbą. Tel. (8 46) 366 249, 8 655 96 841. 926810

Reikalingos pardavėjos prekiauti „Eglės“ turgavietėje žuvimis. Tel. 8 685 15 835.

926867

926538

926935

990

Are you interested in working in Scandinavia under the proper conditions? For the right, we are willing to pay for your training, which will give you a good foundation for both linguistic and purely professional. We have good contacts in Norway and Sweden who are looking for your labor. You should be able to speak English usable and be willing to travel to Sweden at our training center, for a period from 3 to 6 months, be fashionable and not be afraid to do your utmost. Here you will stay in pleasant surroundings and get the necessary training, so you will be favored over other job seekers who do not have the same theoretical and practical education. You should be between 22 - 40 years and with good health. We have two main categories that we specialize in: HEALTH: Dentists, Dental Secretary, Doctor, Physiotherapist, Massage therapist and Pedicure. SERVICE: Mechanic, Lawn mower / Gartner, Carpenter, Tourism, Marketing and Cleaning. Do you think this sounds interesting, please send your CV in English to: linaklaipeda@takas.lt; post@agronet.eu.

Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk. 897795

Specializuota statybos įmonė, atliekanti lauko inžinerinių tinklų darbus, ieško atestuoto darbų vadovo, projektų vadovo, meistro, vamzdynų montuotojų. Tel. (8 46) 416 188, 8 633 50 993. 926012

Statybinei įmonei reikalingi patyrę darbuotojai: tinkuotojai, glaistytojai/dažytojai, plytelių klojėjai, gipskartonio, konstrukcijų, fasadų šiltinimo ir apdailos meistrai. Tel. (8 46) 258 354. 926888

927806

Neatmatuotą miesto ar kaimo žemę arba mišką persikelti. Tel. 8 676 44 341.

GIRDĖKITE GERIAU IŠ KARTO!

926306

923809

Darbas

1 kambario butą su holu Jūrininkų pr. 12 (5/3 a., šarvuotos durys, įstiklintas balkonas, didelis rūsys, labai tvarkingas, reguliuojamas šildymas, be tarpininkų). Tel. 8 684 67 858.

MILO MICRO

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.

924609

927250

Klausos rinkos lyderio „Phonak“ šveicariškas skaitmeninis CORE kartos klausos aparatas

AMBULATORIJA

910274

925076

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

918545

Reikalingas jaunas, perspektyvus, turintis patirties, vairuotojo pažymėjimą santechnikas, atlyginimas nuo 2 000 iki 4 000 Lt. Tel. 8 686 29 345.

927018

66 a žemės ūkio paskirties sklypą Šlapšilės k., Klaipėdos r., prie pagrindinio kelio tarp Dauparų-Gargždų. Savininkas. Tel. 8 650 23 653.

919140

Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55.

Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.

Baldai Paslaugos Restauruojame ir gaminame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną, gobeleną, odą. Gaminame nestandartinius čiužinius pagal kliento užsakymą. Tel. 8 616 76 158, 8 674 27 688. E. paštas vidmantas. krauciunas@gmail.com. 926797

Buitis ir technika Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 922413

Paslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 921783

Lt (1300 Lt)

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340. 926370

Akcija vyksta iki šv. Velykų Taikos pr. 8, tel. (8 46) 254 441 Prašom registruotis iš anksto Dalį kainos kompensuoja Valstybinė ligonių kasa www.klausosaparatai.lt

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919704

17

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Automobiliai Autoserviso paslaugos

Perka Automobilį su TA, važiuojantį, geros būklės, iki 1 500 Lt. Tel. 8 698 89 814. 926873

Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923235

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 924123

Transporto paslaugos Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 924735

Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722. 925321

UAB „Kraustymo komanda“ - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 921553

Įvairūs

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypų (kad. Nr. 2101/0039:400, kad. Nr. 2101/0039:531), esančių buvusiame Šaulių k., Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., detalusis planas. Planavimo pagrindas: Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-182, 2012 03 07. Planavimo tikslas: pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties, numatant gyvenamosios, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijų naudojimo būdus; sujungti ir perdalyti žemės sklypus; nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus ir apribojimus, privalomus rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus; suplanuoti teritoriją bendrajame plane numatytą magistralinės gatvės tiesimui. Planavimo organizatorius: UAB „Hogetus“, Subačiaus g. 23-6, Vilnius, į. k. 126347030, Bernardas Kemundris, Galinio Pylimo g. 7-20, Klaipėda. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Projektų horizontai“, Dunojaus g. 20,

Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088. 923482

Statybos paslaugos Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu. 923935

Motyvuoti pasiūlymai pateikiami plano rengėjui raštu per visą plano rengimo laikotarpį iki

905517

e. paštas projektu.horizontai@gmail.com.

918057

Parduoda

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.

Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 655 43 413,

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

Statyba ir statybinės medžiagos

viešo susirinkimo ir jo metu. Informacija apie parengtą detaliojo plano projektą, susipažinimo su juo ir svarstymo tvarką, ekspozicijos vietą ir laiką bus skelbiama papildomai. 927491

Dengiame stogus, šiltiname fasadus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Ilgalaikė patirtis. Tel. 8 698 72 425. 918233

Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658. 924200

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922969

Klaipėdoje veikiantis „Klaipėdos apskrities

Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885026

teisininkų klubas“ keičia savo pavadinimą į „SMK teisininkų klubas“, ir buveinės vietą, kuri nuo šiol yra Tilžės g. 52, Klaipėda.

Grindinio trinkelėmis klojame kiemus, gatves, šaligatvius. Montuojame lietaus drenažą. Įrengiame medines terasas. Apželdiname veją. Tel. 8 615 45 580. 926029

Kita Parduoda Malkas, ąžuolo ir kt. atraižas; pjuvenų, šiaudų briketus. Ketaus krosneles; „Kalvės“ katilus. Statome malkines ir kt. Tel. 8 604 16 291; www.silumosekspertai.lt. 918275

Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 675 06 638. 922985

927567

Mobilia vokiška įranga betonuojame grindis. Tinkuojame sienas gipsiniais ir kalkiniais cementiniais mišiniais. Tel. 8 655 63 058, www.klaseta.lt.

Perka Naudotą profesionalią virtuvės ir baro įrangą. Tel. 8 648 53 665. 926787

925842

Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renovacija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805.

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

926247

895917

18

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Akcininkams

UAB „Kretingos santechnika“ akcininkams! 2012 m. balandžio 27 d. 17 val. UAB „Kretingos santechnika“, įm. kodas 164210514, patalpose, Tiekėjų g. 27, Kretinga, kviečiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Direktoriaus ataskaita už 2012 metus. 2. Revizoriaus ataskaita už 2012 metus. 3. Einamieji klausimai. Kviečiame dalyvauti! Administracija. 927321

teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Kovo 17 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Kovo 18 d. 18 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta“. 2 dalių tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Kovo 21 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Kovo 24 d. 18 val. – Žemaitė. „Trys mylimos“. 2 dalių komedija. Rež. K.Macijauskas. Kovo 25 d. 18 val. – A.Strindberg. „Šmėklų sonata“. 1 dalies drama. Rež. G.Varnas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 18 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Kovo 24 d. 18.30 val. – atnaujinimo premjera. G.Rossini. „Sevilijos kirpėjas“. 2 v. opera. Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Klaipėdos koncertų salė

(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www. koncertusale.lt.

Kovo 21 d. 18 val. – „Vivaldi Japonijoje“. Rygos saksofonų kvartetas: A.Kazlauskas (sopraninis saksofonas), A.Sīmanis (altinis saksofonas), A.Šablovskis (tenorinis saksofonas), G.Pabērzs (baritoninis saksofonas), H.Hansena (fortepijonas). Kovo 23 d. 18 val. – „Pavasario balsai“. Fortepijoninis trio „Armonų trio“: I.Armonaitė (smuikas), R.Armonas (violončelė), I.Uss (fortepijonas), J.Gedmintaitė (sopranas). KITI RENGINIAI Kovo 18 d. 12 val. – Tėčių lopšinės. Atlikėjai L.Švirinas ir J.Baltokas. Bilietais prekiauja studija „Grock“ (Ligoninės g. 16, 2 a.), arba prieš koncertą. Kovo 18 d. 17 val. – skelbtas romansų vakaras „Kadais palei mėlyną jūrą“ neįvyks. Bilietus galite grąžinti bet kurioje Bilietai.lt. kasoje, išskyrus „Maxima“ informacijos skyriuose esančiose kasose, iki kovo 28 d. Kovo 24 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera. Komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 25 d. 18 val. – Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertas „Taboras žengia į dangų“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 28 d. 19 val. – improvizacijų spektaklis „Kitas kampas“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 29 d. 14 val. – Maskvos teatro „Terra šou“ spektaklis vaikams „Nauji Mikio Mauso nuotykiai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose Kovo 17 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 18 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Muzikinis spektaklis vaikams „Atsikrausto kiaulė“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 22 d. 19 val. teatro salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Aktoriaus V.Fijalkausko monospektaklis „Kritimas į tamsą“. Rež. S.Varnas. Bilieto kaina 30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 25 d. 12 val. teatro salėje – Jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 31 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių spektaklis mažiems ir dideliems „Ežiuko pasakos“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. „Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 17 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Utenos „Juventus“. Kovo 23 d. 19 val. – miuziklas „Paryžiaus katedra“. Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 17 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 18 d. 12 val. – lėlių žaidimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimą“. Rež. R.Bunikytė. Kovo 24 d. 12 val. – lėlių vaidinimas žemaičių kalba „Kiškio pasakos“. Rež. J.Januškevičiūtė. Kovo 25 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 30 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki balandžio 5 d. gydytojo J.Sąlygos meninių fotografijų paroda „Nenuspėjama jūra“. Nemokamai. Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16 val., šeštadieniais 11 val. registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 22, 23, 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 17 d. 15 val. – „Liaudiškieji giedojimai: kryžiaus kelias“. Dalyvaus šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis (vad. R.Kalakauskienė) iš Šiaulių. Renginį ves kunigas S.Stumbra. Nemokamai.

Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė su Lietuvos etnologais „Velykų stalo dengimo tradicijos“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs. Informacija. Vol.2“; G.Skudžinsko „Tyla“‘; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 17 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Ašdailininkas–-piešimas parodoje“. Kovo 24 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stebuklingas piešinys“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki kovo 20 d. – moksleivių saviraiškos centro „Febas“ animacijos paroda. Kovo 21–balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Kovo 29–balandžio 27 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.

19

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

pramogos parodos Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki kovo 28 d. Eglės Vertelkaitės kūrybos darbų paroda (grafika, Vilnius).

restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“

gardumynai

karščiausi kelionių pasiūlymai

Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”

„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

„Universa Via“ pagrindinė mokykla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapybos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda. LDM Prano Domšaičio galerija

(Liepų g. 33) Iki kovo 25 d. Jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių darbų paroda „Sakūrų šalyje“. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Kovo 23 d. 17 val. vakaras „Prie rojalio, tarp paveikslų“ „Dainų sparnais“, skirtas romantinei muzikai, poezijai, dailei. Nemokamai.

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Restoranas „Vienaragio malūnas“

bibliotekos

Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka viešoji biblioteka

Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoj Lietuvoj“. Dailės mokytoja A.Rudzinskienė. Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki kovo 27 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Spalvos“. Vaikų skyrius (Danės g. 7) – iki kovo 28 d. jaunimo centro Dizaino studijos „Kukutis“ ir Vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ Keramikos studijos „Lipdutis“ vaikų darbų paroda „Kad arbata būtų skanesnė...“. Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki balandžio 2 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Kelionės“. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki kovo 22 d. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinių popieriaus darbų paroda „Stebuklingas popierius“. Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda.

Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities ievos simonaitytės Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – kovo 23 d. 17 val. susitikimas su aktoriumi D.Meškausku iš Vieno aktoriaus teatro renginių ciklo „Vieninteliai ir nepakartojami“/ Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai. Nemokamai.

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 30 d. 19 val. grupės SING koncertas. Profesionalių muzikantų grupė garantuoja Jums gerą nuotaiką . Praleiskite gražų penktadienio vakarą restorane „Vienaragio malūnas“.

„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda

Restoranas „Neringa”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, banketams bei furšetams.Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Pavasario akcija! Visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Laukiame atvykstant!

KELTŲ BILIETAI INTERNETU!

KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.

LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų

Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!

LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt

Naudos perkantiems: • Žemiausios kainos garantija – išankstinių pardavimų metu įsigytos kelionės kaina bus vasaros sezono mažiausia kaina. Esant kitaip, grąžinsime jums skirtumą*; • Pradinė įmoka 20% kelionės kainos; • Nemokamas kelionės sąlygų keitimas pagal tą dieną galiojančias kelionių kainas*; • Įsigijus TEZ TOUR kelionę, suteikiama 100 Lt nuolaida būsto apsaugos sistemai. * yra papildomų sąlygų.

kursai Mokymo centras „Gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.

sportas, sveikata Teniso arena

VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS TĘSIASI! Dabar PALANKIAUSIA įsigyti keliones į Turkiją, Barseloną, Maljorką, Bulgariją bei Kretą!

Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

Restoranas „JUODASIS VILKAS“

Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai šventiniams vakarams, įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Pavasario akcija! Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio visiems alkoholiniams gėrimams nuolaida 30 proc. Apsilankykite, nenusivilsite!

KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją.

KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

gėlės Tik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.

Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm. Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje temperatūra kils virš 10 laipsnių šilumos. Šiandien sušils iki 6–12 laipsnių. Rytoj naktį šalčio nenumatoma – bus 1–3, o dieną – 6–11 laipsnių šilumos, palis. Pirmadienį taip pat numatomas lietus, bus truputį vėsiau – iki 6 laipsnių šilumos.

Šiandien, kovo 17 d.

+7

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+10

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+11

6.45 18.44 11.59

77-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 289 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +17 Brazilija +23 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +19 Keiptaunas +21 Kopenhaga +9

kokteilis Is­to­ri­jos iš tai­gos

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +17 4 +13 +14 +7 +14 +18

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18 +12 +16 +22 +7 +14 +15 +16

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+5

+3

+3

6

+4

+6

+4

+3

4

rytoj

pirmadienį

Su­gal­vo­jo du ru­sai tai­go­je pa­me­d žio­ ti brie­d žių. Pa­si­sam­dė sraig­tas­par­n į. Nusk­rai­d i­nęs į vie­tą me­d žio­to­jus pi­ lo­tas juos per­spė­jo, kad daug žvė­r ių ne­šau­dy­t ų, sraig­tas­par­n is ga­l i pa­k il­ ti tik su dviem brie­d žiais. Atsk­r i­dęs paim­ti me­d žio­to­jų ir pa­ma­ tęs ke­t u­r is nu­šau­t us ra­g uo­čius, pi­lo­ tas su­si­ner­vi­no: – Sa­kiau, dau­giau neim­siu, tik du, o jūs ne­pak­lau­sė­te. – Na, tu ne­si­ner­vink. Per­nai pi­lo­tas ir­ gi ne­no­rė­jo ke­tu­r ių im­ti, bam­bė­jo, bet mes jam ge­rai už­mo­kė­jo­me ir jis su­ti­ ko. Ne­bi­jok, ne­nusk­r iau­si­me ir ta­vęs. Pa­si­muis­tęs pi­lo­tas su­t i­ko. Sraig­tas­ par­nis pa­k i­lo su ke­lei­viais ir ke­tu­riais brie­d žiais. Pask­r i­dęs dvi mi­nu­tes nu­ kri­to. Vie­nas ru­sų, po va­lan­dė­lės at­ga­ vęs są­mo­nę, klau­sia ki­to: – Kur mes? – Man at­ro­do, už ko­kių 200 met­rų nuo tos vie­tos, kur per­nai nu­kri­to­me.

+3

+3

+4

11

45 m. pr. m. e. Mun­dos mū­šy­je Is­pa­n i­jo­je Ju­l i­ jus Ce­za­r is su­t riuš­k i­no Pom­pė­jaus pa­jė­gas. 1834 m. gi­mė „Daim­ler Benz“ au­to­mo­bi­lių kom­ pa­n i­jos stei­gė­jas (1890 m.), vo­kie­čių in­ži­nie­rius Gott­lie­bas Daim­le­ris. 1898 m. Joh­nas Hol­lan­das Niu­jor­ke de­monst­ra­vo po­ van­de­ni­nį lai­vą, ku­ris pa­ ni­ręs iš­bu­vo 100 min. 1931 m. Ne­va­dos vals­ ti­jo­je le­ga­l i­z uo­t i azar­t i­ niai žai­di­mai.

1938 m. Ru­si­jo­je gi­mė vie­ nas žy­miau­sių XX a. ba­le­ to ar­tis­tų Ru­dol­fas Nu­ri­je­ vas (mi­rė 1993 m.).

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ter­mo­met­ro stul­pe­lis sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je kils kiek aukš­čiau nei pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis, ta­čiau iš­ siilg­tos ši­lu­mos dar teks pa­lauk­ti.

Sinoptikų duo­me­ni­mis, šian­dien bus iki 3–6 laips­nių ši­lu­mos, sek­ ma­die­nį įšils iki 5–8, nak­ti­mis – iki 1–4 laips­nių.

1951 m. gi­mė „Thin Liz­ zy“ gru­pės na­r ys Scot­ tas Gor­ha­mas. 1959 m. Da­lai La­ma pa­ bė­go iš Ti­be­to į In­di­ją. 1968 m. Lon­do­ne prie­ šais JAV am­ba­sa­dą įvy­ ko pro­tes­to prieš ka­rą Viet­na­me de­monst­ra­ci­ jos: 300 de­monst­ran­t ų suim­ta, su­žeis­ta 90 po­ li­ci­nin­kų. 1990 m. Ka­zi­mi­ra Pruns­ kie­nė pa­skir­ta mi­nist­re pir­mi­nin­ke.

Šian­dien bus de­be­suo­ta su pra­ gied­ru­liais, be ženk­les­nio lie­taus, ry­toj – de­be­suo­ta, pro­tar­piais lau­kia ne­di­de­lis lie­tus. Trum­pi lie­tūs ti­kė­ti­ ni ir pir­ma­die­nį, ta­čiau ki­to­mis atei­ nan­čios sa­vai­tės die­no­mis di­des­nių kri­tu­lių si­nop­ti­kai ne­ža­da. Ki­tą sa­vai­tę die­no­mis įšils maž­ daug iki 3–6, nak­ti­mis bus apie 1–4 laips­nius ši­lu­mos, iš­sky­rus ant­ra­ die­nio nak­tį, kai ter­mo­met­ro stul­ pe­lis lai­ky­sis ties nu­liu.

DIENA MEDIA NEWS Tra­di­ci­jos: įspū­din­gos ve­ly­ki­nės de­ko­ra­ci­jos džiu­gi­na ir ku­ror­to sve­

čius, ir pa­lan­giš­kius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­lan­go­je dygs­ta Mar­gu­čių alė­ja l.bieliauskaite@kl.lt

Čes­ka (guo­dė­si vie­nas pi­lie­tis: „at­va­žia­vo žmo­na į tai­gą ir su­ga­di­no man vi­są ka­tor­gą“)

Šiandien: Gentvilas, Gertrūda, Patrikas, Vita, Varūna Rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Kirilas, Sibilė, Einė, Einora, Einartas

Sa­vait­ga­lį bus šil­čiau

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Išė­jo kar­tą čiuk­čis su ru­su me­d žio­ ti. Ėjo, ėjo ir su­ra­do ur­vą. Di­de­l į. Čiuk­ čis, paė­męs ak­me­n į, me­tė jį į vi­dų. Ur­ ve pa­si­g ir­do urz­g i­mas, ir po ke­lių aki­ mir­k ų į lau­ką iš­ro­po­jo įnir­šęs lo­kys. Čiuk­č is iš kar­to puo­lė bėg­t i. Ru­s as puo­lė pa­skui. Bėg­l ius ėmė vy­t is įsiu­ tęs žvė­r is. Bė­go jie, bė­go, pa­var­go. Ru­ sui šo­vė į gal­vą min­tis: „Tai­gi tu­riu šau­ tu­vą! Ga­l iu gi aš lo­k į nu­šau­ti!“ Grei­tai nu­si­tai­kęs šo­vė. Kri­to per­se­kio­ to­jas. Po pu­sės mi­nu­tės prie ru­so priė­ jęs čiuk­čis ir sa­ko: – Ru­sas me­d žio­to­jas – blo­gas me­d žio­ to­jas. – O ko­dėl, tai­g i lo­k į nu­šo­viau? – O tu pa­gal­vo­jai, kaip mes jį pen­kis ki­ lo­met­rus iki na­mų par­temp­si­me?

+11

Alytus

Vardai

kovo 17-ąją

Rytas

+3

Vilnius

Marijampolė

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+11

Di­džiau­sias ša­lies ku­ror­tas ir šie­ met Ve­ly­kų pro­ga pa­si­puoš įvai­ rias­pal­ve Mar­gu­čių alė­ja. Pir­mo­ sios įspū­din­gos de­ko­ra­ci­jos pa­ grin­di­nė­je Pa­lan­gos gat­vė­je iš­dy­ go jau va­kar.

Praei­vių akis J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je jau trau­kia 4 įspū­din­go „sto­ to“ – 2 m aukš­čio bei 1,5 m plo­ čio ve­ly­kai­čiai. Pla­nuo­ja­ma, jog li­ku­sie­ji 6 bus pa­sta­ty­ti atei­nan­ čią sa­vai­tę. „Dar­bai vy­ko sklan­džiai, už­tru­ ko­me maž­daug va­lan­dą“, – pa­sa­ ko­jo Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­ nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Gin­ta­ras Si­čiū­nas, pri­dū­ręs, kad pa­tir­ties šiam dar­bui ne­stin­ga. J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė per Ve­ly­ kas Mar­gu­čių alė­ja virs­ta jau tre­ čius me­tus iš ei­lės, tad kas­kart

ku­ror­to sve­čius bei pa­lan­giš­kius sten­gia­ma­si nu­ste­bin­ti kaž­kuo nau­ju. Šie­met ve­ly­ki­nius sim­bo­lius Pa­ lan­gos me­ni­nin­kai iš­mar­gi­no Su­ val­ki­jos kraš­to tau­to­dai­li­nin­kų pa­ siū­ly­tais raš­tais. „To­kių gra­žių mar­gu­čių tik­rai ne­bu­vo anks­tes­niais me­tais, vaiz­ das įspū­din­gas“, – int­ri­ga­vo G.Si­ čiū­nas. Tei­gia­ma, jog kiek­vie­no mar­gu­ čio raš­tas bus au­ten­tiš­kas ir iš­skir­ ti­nis. O pa­ti Mar­gu­čių alė­ja Pa­lan­ gą puoš iki ba­lan­džio 22-osios. Su­tik­ti Ve­ly­kas Pa­lan­go­je šie­ met vi­lios ne tik šven­ti­nė alė­ja, bet ir gau­sy­bė at­rak­ci­jų: tie­siog J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­vė­je vie­tos vers­ li­nin­kai ga­mins ir praei­vius kvies pa­sma­gu­riau­ti tra­di­ci­niais pa­tie­ ka­lais iš kiau­ši­nių, prie jū­ros til­ to vyks mar­gu­čių ri­de­ni­mo var­žy­ bos, įvai­rių links­my­bių ne­sto­kos ir ma­žie­ji.

Užmegzk naujų kontaktų!

Kovo 29 d.

Klaipėdos koncertų salėje (Šiaulių g. 36) 18 20 val. Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis. RENGINIO SVEČIAI: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Eugenijus Gentvilas Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė

Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Arnoldas Šileika Vakarų laivų gamyklos direktorius Giedrė Kvedaravičienė asociacijos „American Chamber of Commerce“ valdybos narė ir viešbučio „Vanagupė“ vykdančioji direktorė

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai. Daugiau informacijos el. p. klaipedakm@diena.lt Rengėjas:

Rėmėjai:

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.