2012-03-17 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, kovo 17 d., 2012 m. Nr. 64 (1263)

diena.lt AtsinAujinęs­t

2,00 Lt

V­priEdAs

DAUG

NEI 3IA0U 2012 m. kovo 17 d.

PROGRA MŲ

+

TAIKIKLYJE

gyvenimo džiaugsma s

saVa hoRoskopiTės as kRyžiažodi s

Eu­fo­ri­ja,­sve i­ka­ta,­lai­mė,­ pra­re­gė­ji­m Tai žada nauja as TV3 laida „spo

Nykstančio Vilniaus pėdsakais –

r tuok su žvaigž de“

TV HEROJA I

Nuo šir džios klou nų šyp se nos

kartu su dailininke A.Juškaite

2p.

KULINARIJA

Virtuvės še Ruslano fo Bolgovo pavasaris

Dar­bas – lyg ke­lionė į laisvę In­ki­lai, na­me­liai šikš­nos­par­niams ir šėryk­los vo­verėms.

Vi­sa tai sa­vo ran­ ko­mis ga­mi­na, pa­ kuo­ja į dėžes ir pirkė­jams į Va­karų Eu­ropą siun­čia Lu­ kiš­kių kalė­ji­me už­ da­ry­ti ka­li­niai. Daž­ nai tie, ku­rie laisvę iš­vys ne­bent sap­ne.

Šiandien

KINO FO gy vas m TELIS e dis pla s ti ki nia m e ro ju je

tiražas­31 895

Kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da ir ko­kio­mis sąly­go­ mis am­ba­sa­do­riai ga­li grįžti į Minską.

Už­sie­nio rei­kalų vi­ce­mi­nist­ras Eval­das­ Ig­na­ta­vi­čius

8p.

Miestas

K.Pruns­kienė sveiks­ta Ka­zi­mi­ra Pruns­kienė sėkmin­gai kaps­to­si iš sun­kios li­gos. Dar li­go­ ninė­je po­li­tikę pa­siekė ge­ros ži­ nios – su­lai­ky­tas galbūt ją ap­šva­ rinęs il­ga­pirš­tis.

4p.

Miestas

Šiandien Vilniuje – mi­tingų die­na Vidurdienį nuo Sei­mo Vy­riau­ sybės link judės Švie­ti­mo įsta­ty­ mu ne­pa­ten­kin­ti Lie­tu­vos len­ kai, vėliau tei­sin­gu­mo rei­ka­laus ša­lies vi­suo­me­ni­nin­kai.

4p.

Už­dirb­ti pi­ni­gai – žmo­nai

„Su­si­tuo­kiau, o man net su žmo­ na ne­leid­žia su­si­tik­ti. Jau tiek po­ pie­riaus sa­vo ra­šy­mams su­nau­ do­jau, kad net pirk­ti ten­ka. Mes juk ES, tad pa­dėtis turėtų gerė­ti, o čia vos ne at­virkš­čiai“, – pik­ti­ no­si iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas ir Lu­kiš­kių kalė­ji­me bausmę at­lie­ kan­t is rad­v i­l iš­k ie­t is Ai­das K.

10

Eko­no­mi­k a

Se­zo­nas nau­jas, skun­dai – tie pa­tys Tem­pas: Ai­das K. jau ket­vir­tus me­tus da­žo ir krau­na į dėžes in­ki­lus, le­syklė­les, vabzd­žių na­mu­kus.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­va: Ki­tas sa­vait­ga­lis bus va­lan­da trum­pes­nis. Pe­rei­si­me prie va­sa­ros lai­ko.

šiandien Pasaulis

Si­ri­jos vy­riau­sybė lai­mi ne­ly­gio­je ko­vo­je su maiš­ti­nin­kais ir ve­da šalį į naują mig­lotą bei nea­pibrėžtą is­to­ri­jos etapą.

12p.

Sportas

Lat­viams jis – kaip lie­tu­viams krep­ši­nis ir Ar­vy­ das Sa­bo­nis.

Mūsų kai­mynų le­do ri­tu­lio le­ gen­da San­dis Ozo­li­nis kiek­ vieną va­sarą svars­to, ar šis žai­ di­mas naują se­ zoną jam vis dar teiks ma­lo­nu­mo, ar jau at­ėjo lai­kas ka­bin­ti pa­čiū­žas ant vi­nies. 16p.

7p.

Šeštadienis

Mo­te­ris be pa­puo­šalų – pa­pras­ čiau­siai ne­pa­si­puo­šu­si. Jei ji no­ri spindė­ti, tai tik su bri­lian­tu! Ta­čiau jei pi­ni­ginė (aiš­ku, jo) to­kiam pir­ ki­niui dar per plo­na, ga­li­ma rink­tis kuk­les­nius pa­puo­ša­lus.

24p.

TV diena

Kad spor­tas yra svei­ka­ta, ma­žai kas drįstų gin­čy­tis, bet po­strin­ga­vi­mai, koks tai ma­lo­nu­mas, su­ke­lia aud­ ringų dis­ku­sijų. Ta­čiau būtent tai už­si­mo­jo įro­dy­ti nau­jas TV3 svei­ko gy­ve­ni­mo būdo die­no­raš­tis „Spor­ tuok su žvaigž­de“.

Per­nai daug vil­čių turėję kai­mo tu­riz­mo so­dybų šei­mi­nin­kai šį­ met skep­tiš­ki. Jie bai­mi­na­si, kad dėl išau­gu­sių mo­kes­čių teks kel­ ti pa­slaugų kai­nas.

9p. menas ir pramogos

Pri­ma­do­na ta­po mokslų dak­ta­re Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­ de­mi­jo­je vy­ku­sio­se iš­kilmė­se ope­ros pri­ma­do­nai Vio­le­tai Ur­ ma­na­vi­čiū­tei-Ur­ma­nai su­teik­tas garbės dak­ta­ro var­das.

29p.

2

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Prie­mies­čiuo­se Pa­gal­ba: žie­mą su­ša­lu­sius el­ge­tau­jan­čius ir val­ka­tau­jan­čius as­me­nis

Vil­niaus so­cia­li­nės tar­ny­bos spe­cia­lis­tai daž­niau­siai ga­be­na į li­go­ni­ nes, nak­vy­nės na­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vilnius gel­bė­jo el­ge­tas Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai nuo šal­čių iš­gel­bė­jo ne vie­ną de­ šim­tį el­ge­tau­jan­čių žmo­nių.

Vil­niaus so­cia­li­nės tar­ny­bos eki­ pa­žas per tris žie­mos mė­ne­sius 62 as­me­nims su­tei­kė trans­por­to pa­ slau­gas – su­ša­lę, val­ka­tau­jan­tys ir el­ge­tau­jan­tys as­me­nys nu­vež­ti į gy­dy­mo įstai­gas, pen­sio­nus, mig­ ra­ci­jos ir kt. tar­ny­bas, dau­giau nei 40 as­me­nų eki­pa­žo ko­man­da pri­ sta­tė į nak­vy­nės na­mus A.Ko­je­la­ vi­čiaus gat­vė­je. Į nak­vy­nės na­mus „Sa­la“ T.Kos­ciuš­kos gat­vė­je nu­ vež­ta dau­giau nei 30 ne­blai­vių ir iš­mal­dos pra­šan­čių as­me­nų.

Per 3 žie­mos mė­ne­sius mies­te nuo­lat bu­dė­jęs eki­pa­žas pre­ven­ ciš­kai bend­ra­vo su 202 as­me­ni­ mis, su­lai­kė 1 ieš­ko­mą as­me­nį, 2 aso­cia­liems as­me­nims, triukš­mau­ jan­tiems vie­ša­ja­me trans­por­te, su­ ra­šė ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų pro­to­ko­lus.

Siek­da­mas kaup­ti in­for­ma­ci­ją apie be­na­miams, el­ge­tau­jan­tiems ir val­ka­tau­jan­tiems as­me­nims tei­ kia­mą so­cia­li­nę pa­ra­mą, Vil­niaus so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ras su­kū­ rė Be­na­mių ir el­ge­tau­jan­čių as­me­ nų Vil­niaus mies­te duo­me­nų ba­zę, ku­rio­je šiuo me­tu sau­go­ma in­for­ ma­ci­ja apie 600 as­me­nų. Jiems bu­

vo tei­kia­mos vie­no­kios ar ki­to­kios pa­slau­gos Vil­niaus mies­to nak­vy­ nės na­muo­se, ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ ri­to“ nak­vy­nės na­muo­se, Vil­niaus mies­to so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­re.

Vil­niaus mies­to so­cia­li­nės pa­ ra­mos cent­ras nuo praė­ju­sių me­tų žie­mos vyk­dė so­cia­li­nį dar­bą gat­ vė­je – kal­bė­ta su 104 be­na­miais ir el­ge­tau­jan­čiais as­me­ni­mis. 52 at­si­ sa­kė bend­rau­ti, 95 as­me­nims su­ teik­tos in­for­ma­vi­mo, kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gos, 34 as­me­nims – tar­pi­ nin­ka­vi­mo, 38 – mai­ti­ni­mo, 30 – as­me­ni­nės hi­gie­nos ir prie­žiū­ros pa­slau­gos, 12 as­me­nų nu­kreip­ti ap­si­gy­ven­ti nak­vy­nės na­muo­se, 7 su­si­ra­do ki­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą, 11 as­me­nų su­tvar­ky­ti as­mens do­ku­ men­tai, 16 as­me­nų už­si­re­gist­ra­vo dar­bo bir­žo­je, 4 as­me­nims ap­mo­ kė­tos trans­por­to iš­lai­dos, 4 – skir­ tos vien­kar­ti­nės pa­šal­pos gry­nai­ siais pi­ni­gais.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė šią itin šal­tą žie­mą mies­to lab­da­ros val­gyk­loms sky­rė pa­pil­do­mų lė­šų as­me­nims, ne­tu­rin­tiems nuo­la­ti­nės gy­ve­na­ mo­sios vie­tos, mai­tin­ti. Žie­mos pe­ rio­du bend­ro­vės „Smul­kus ur­mas“ val­gyk­lo­je mai­ti­no­si 700 as­me­nų, Vil­niaus mies­to nak­vy­nės na­muo­ se mais­to ga­vo 230 žmo­nių.

VD inf.

Ūkio banke – velykinė indėlių akcija

Ūkio banke jau prasidėjo velykinė indėlių akcija, kuri tęsis iki balandžio 30 d. Klientai, padėję terminuotąjį indėlį Ūkio banke, sulauks palūkanų ne tik už pradžioje įneštą sumą, bet ir už per mėnesį užaugusias palūkanas. Indėlį bus galima bet kuriuo metu papildyti bet kokio dydžio papildomais įnašais. „Pavasarį atgimstanti gamta ir artėjančios šv. Velykos – puiki proga taupyti ir uždirbti daugiau palūkanų. Dabar taupyti Ūkio banke ypač palankus metas – per akciją padėjus terminuotąjį indėlį, palūkanos mokamos ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo per mėnesį susikaupusių palūkanų“, – sakė Ūkio banko produktų plėtros departamento direktorė Balanda Bradulskienė.

Taupymo galimybės Ūkio banke itin lanksčios ir patogios: minimali

terminuotojo indėlio suma – vos 200 litų arba 150 eurų, JAV dolerių ar svarų sterlingų. Padėti indėlį Ūkio banke galima atvykus į klientų aptarnavimo skyrių arba pasinaudojus elektroninės bankininkystės sistema Eta banku. Šiuo metu padėjus terminuotąjį indėlį litais, Ūkio banke galima gauti iki 3,9 proc., svarais sterlingų – iki 2,1 proc., eurais – iki 3,7 proc., JAV doleriais – iki 2,6 proc. metinių palūkanų. Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro beveik 60 padalinių visoje šalyje. Be to, Ūkio banko mokėjimo kortelės aptarnaujamos 270 bendrojo tinklo bankomatų ir 28-iuose Lietuvos pašto skyriuose.

Užs. 924018

Kal­va­ri­jų tur­gus, Šni­piš­kių lūš­ny­nai, Nau­ja­mies­čio laip­ti­nių lan­gai – dai­li­nin­kės Ag­nės Juš­kai­tės pa­veiks­lai at­ve­ria ki­to­kį Vil­niaus vaiz­dą. Ja­me su­mi­šęs mies­to ir kai­mo kva­pas, kur se­nas sta­las ar su­kiu­žu­si lan­gi­nė pir­miau­sia kal­ba apie žmo­ nes ir jų gy­ve­ni­mus nyks­tan­čia­me mies­te.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Pas­ta­tuo­se gy­va is­to­ri­ja

„Prie­mies­čiai man yra nyks­tan­tis mies­tas. Įdo­mūs vei­kiau­siai dėl to, kad pa­ti daug lai­ko juo­se pra­ lei­dau. Man pa­tin­ka pa­tys ob­jek­ tai. Vie­na ver­tus, jie la­bai ta­py­biš­ ki, trau­kia vi­zua­liai. Ki­ta ver­tus – jie al­suo­ja is­to­ri­ja. Man įdo­mu ta­py­ti daik­tus iš na­tū­ros. Pa­tin­ka ne tiek pa­ti idė­ja, kiek pa­ts at­li­ki­ mas. No­ri­si iš­gau­ti me­džia­giš­ku­ mą. Tie vaiz­dai man įdo­mūs, jie įpras­mi­na ty­lų žmo­gaus bu­vi­mą“, – taip apie sa­vo pa­ro­dos „Iš prie­ mies­čių“ pa­veiks­lus kal­bėjo dai­li­ nin­kė A.Juš­kai­tė.

Nors au­to­rės lan­ko­mi, fik­suo­ja­ mi, ta­po­mi na­mai daž­niau­siai bū­ na tuš­ti, jos pa­veiks­luo­se – ka­dai­ se čia gy­ve­nu­sių žmo­nių pa­lik­ti ženk­lai. „Man la­bai svar­bu pa­sta­ to san­ty­kis su žmo­gu­mi. Grin­dys, ap­tru­pė­ję tu­rėk­lai, ki­tos de­ta­lės – vi­sa tai ro­do, kad vie­na­me ar ki­ ta­me pa­sta­te bu­vo žmo­nių gy­ven­ ta“, – sa­kė dai­li­nin­kė.

Pot­rau­kis – iš vai­kys­tės

Pa­ti A.Juš­kai­tė užau­go Žir­mū­nuo­ se, dau­gia­bu­ty­je. Ta­čiau pro bu­to lan­gus bu­vo ma­ty­ti me­di­nis šiek tiek ap­tru­pė­jęs na­mu­kas, ti­piš­ kas, kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, Kal­va­ ri­jų, Šni­piš­kių prie­mies­čiams. Tą na­mu­ką jo gy­ven­to­jai, kaip pri­si­ me­na A.Juš­kai­tė, da­žy­da­vo oran­ ži­ne spal­va. „Ten vyk­da­vo sa­vas gy­ve­ni­mas. Pas­ta­tas at­ro­dė keis­ tai tarp tų dau­gia­bu­čių“, – į pri­si­ mi­ni­mus lei­do­si me­ni­nin­kė.

Ji pa­sa­ko­jo iš vai­kys­tės pri­si­ me­nan­ti ne vie­ną to­kį na­mu­ką.

Pa­vyz­džiui, Tus­ku­lė­nų mo­kyk­

la bu­vo tų na­mu­kų ap­sup­ta. Juo­ se vir­da­vo sa­vi keis­ti gy­ve­ni­mai.

Vie­na­me jų, A.Juš­kai­tės tei­gi­mu, gy­ve­no juos­tų au­dė­ja. Dai­li­nin­ kė vai­kys­tė­je ei­da­vo su drau­gais pa­žiū­rė­ti pro lan­gą, ką ji ten da­ ro... Ki­ta­me na­me gy­ve­no či­go­nai.

Jie nuo­lat triukš­mau­da­vo, vis kas nors iš jų at­si­dur­da­vo ka­lė­ji­me. „Įdo­mus gy­ve­ni­mas. Ma­tai vi­sa tai ap­link ir tai ta­ve vei­kia. Smal­ su­mas, kas de­da­si se­nuo­se, ki­to­ kiuo­se pa­sta­tuo­se nei įpras­tuo­ se dau­gia­bu­čiuo­se, atė­jo ir li­ko iš

Da­bar se­na­mies­čio na­mai res­tau­ruo­ ti tiek, kad, at­ro­do, juo­se pra­ny­ko lai­kas.

vai­kys­tės. Šni­piš­kės ne­bu­vo ma­no gim­tie­ji na­mai, ta­čiau ten pra­lei­ dau ne­ma­žai lai­ko. Kad ir Kal­va­ ri­jų tur­gus. Daž­nai į jį ei­da­vo­me. Žmo­nės, šur­mu­lys – tik­ras gy­ve­ ni­mas“, – apie tai, iš kur po­trau­ kis ki­to­kiam Vil­niui ir kas to­se vie­to­se už­ka­bi­na, kal­bė­jo me­ni­ nin­kė.

Prie­mies­čiuo­se, kaip pa­ste­ bė­jo pa­šne­ko­vė, ne taip vis­ kas už­glais­ty­ta kaip cent­re.

To­dėl ji vaikš­čio­da­ma Vil­ niaus cent­re, se­na­mies­ty­ je, daž­nai ne­ran­dan­ti už ko už­si­ka­bin­ti. „Kal­bant apie ar­chi­tek­tū­rą, da­bar se­na­ mies­čio na­mai res­tau­ ruo­ti tiek, kad, at­ro­do, juo­se pra­ny­ko lai­kas.

Ne­be­ži­nai, tam na­mui

šim­tas ar dvi­de­šimt me­tų, res­tau­ ra­ci­ja tai pa­slė­pė. O prie­mies­čiuo­ se dar ma­ty­ti gy­vi lai­ko ženk­lai“, – džiau­gė­si dai­li­nin­kė, ga­lin­ti fik­ suo­ti nyks­tan­čio mies­to vaiz­dus.

Mo­te­ris mėgs­ta ta­py­ti tuš­čius, ap­leis­tus pa­sta­tus, kaip pa­ti sa­ ko, at­ro­do, kad jie greit iš­nyks, to­dėl no­ri­si bent jau sau nu­si­ ta­py­ti. O vaikš­čio­da­ma po tuos tuš­čius na­mus at­ran­da įvai­riau­ sių da­ly­kų: van­dens ba­lė­jų ar ko­ kiam nors kie­me iš­neš­tas sta­las, ant ku­rio sto­vi tuš­čias puo­das, į jį teš­ka van­duo – įdo­mus na­tiur­ mor­tas. Akį pa­trau­kia ir se­ni vi­ jok­liai, iš­var­ty­tos tvo­ros, ap­link vaikš­tan­tys ka­ti­nai.

Vis­kas per grei­tai kin­ta

Da­bar pa­tin­kan­čias ob­jek­tus, ku­ riuos vė­liau nu­ta­pys, A.Juš­kai­tė nu­fo­tog­ra­fuo­ja. Jau­nys­tė­je ei­da­ vo pieš­ti į mies­tą. Ta­da at­ra­do to­kias vie­tas kaip Ha­lės tur­gus, sto­ties ra­jo­nas, kal­vos ei­nant link Pa­vil­nio. „Ten ir­gi daug na­mų: ir lūš­nų, ir gra­žiai su­tvar­ky­tų. Man la­bai pa­tin­ka XIX a. ar­chi­tek­tū­ra: laip­ti­nės, tu­rėk­lai, pa­ts jų sti­lius.

Tar­si beuž­si­mez­gan­čio did­mies­ čio vaiz­das, užuo­maz­gos. Da­bar tie na­mai su­tvar­ky­ti, ne­be­ga­li pa­tek­ti į vi­dų“, – ap­gai­ les­ta­vo dai­li­nin­ kė.

Pre­kys­ta­liai: į Kal­va­ri­jų tur­gų menininkė daž­nai už­suk­da­vo vai­kys­tė­je. Žmo­nės, šur­mu­lys jai yra tik­ro­

jo gy­ve­ni­mo ak­cen­tai.

3

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

miestas

– nyks­tan­čio mies­to vaiz­dai

Lūš­nos: to­kius prie­mies­čių ob­jek­tus dai­li­nin­kė A.Juš­kai­tė ren­ka­si, nes jie – ir la­

bai ta­py­biš­ki, trau­kia vi­zua­liai, ir al­suo­ja is­to­ri­ja.

Kaip vie­ną to­kių pa­vyz­džių ji pa­ tei­kė prie V.Šo­pe­no ir Kau­no gat­vių san­kry­žos sto­vin­tį na­mą su bokš­te­ liu. Tie­sa, da­bar ja­me įreng­ti bu­tai, vais­ti­nė. O maž­daug prieš dvi­de­ šimt me­tų į ap­leis­tą na­mą me­ni­ nin­kė už­su­ko su drau­gais. „Ja­ me bu­vo iš­li­kęs se­nas lif­tas, laip­ ti­nės, ir bu­tai la­ bai įdo­ mūs: ma­ ty­t i, kad vie­na pa­tal­ pa di­des­nė – ji skir­ta šei­mai, o at­ski­ras kam­ ba­rė­lis ir įė­ji­mas – tar­nams. Vi­ sa na­mo sis­te­ma bu­vo la­bai gra­ži.

Jis te­bes­to­vi ir šian­ dien, bet jau su­tvar­ ky­tas, res­tau­ruo­tas, laip­ti­nės už­ra­kin­tos.

Ta­da na­mas bu­vo tuš­ čias, ap­leis­tas, bokš­te­lis su­griu­vęs, su­de­gęs“, – į pri­si­mi­ni­mus lei­do­si A.Juš­kai­tė.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad lai­kas vis­ką kei­čia. Nyks­ta se­nie­ji pa­sta­ tai, vie­tos, at­si­ran­da nau­ji. Apie tai kal­bė­da­ma dai­li­nin­kė pa­brė­žė vie­ ną da­ly­ką – jai no­rė­tų­si, kad res­

Pa­ro­da Praė­ju­sį pir­ma­die­nį Ado­mo Mic­ke­ vi­čiaus bib­lio­te­ko­je ati­da­ry­ta A.Juš­ kai­tės ta­py­bos pa­ro­da „Iš prie­mies­ čių“ veiks iki ba­lan­džio 31 d.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tau­ruo­jant na­mus bū­tų sten­gia­ma­ si ne­su­nai­kin­ti lai­ko pėd­sa­kų. Kad bū­tų sau­go­ma tai, ką tu­ri­me, ne­ sku­ba­ma vis­ko keis­ti. Jei bū­tų jos va­lia, Šni­piš­kių na­mu­kai ne­bū­tų su­ly­gi­na­mi su že­me, nes jie su­tei­ kia mies­tui spal­vų. Kaip ir se­nie­ji Pa­vil­nio kai­mai. „Jie iš­si­ski­ria spe­ci­fi­ne ne­tvar­ka, chao­su. Apsk­ri­tai Vil­nius man – mies­tas, ku­ria­me yra šiek tiek kai­ mo. Kad ir viš­tos pa­čia­me cent­re – to­kia gy­vy­bė, na­tū­ra­lus gy­ve­ni­mas.

Gai­la, kad ir Ha­lės tur­gus virs­ta tar­si pre­ky­bos cent­ru. Anks­čiau, kai bu­vo pa­sto­gės, dau­giau at­vi­rų erd­vių, ja­me ga­lė­jau jus­ti dau­giau gy­ve­ni­mo, vis­kas bu­vo na­tū­ra­liau, šil­čiau“, – apie be­si­kei­čian­tį mies­ tą kal­bė­jo me­ni­nin­kė.

Pri­si­mi­nė ji ir lai­ko­tar­pį, kai te­ ko dirb­ti Užu­pio pa­šte. Kel­da­vo­ si la­bai anks­ti, ei­da­vo pės­čio­mis, nes tro­lei­bu­sai dar ne­va­žiuo­da­vo, ir iš­ne­šio­da­vo laik­raš­čius. Na­mu­ kų ta­da, A.Juš­kai­tės tei­gi­mu, ten bu­vo la­bai gra­žių, įdo­mių. „Vie­no na­mo rū­sy­je gy­ve­no barz­do­tas vy­ riš­kis. Jis vis sė­dė­da­vo lau­ke, tu­rė­ da­vau jam ne­šti šau­ki­mus į teis­mą.

Da­bar tų na­mų jau ne­beat­pa­žįs­ tu. Vis­kas la­bai pa­si­kei­tę. O to­kios vie­tos mies­tą da­ro daug gy­ves­nį ir spal­vin­ges­nį“, – į praei­tį grimz­do dai­li­nin­kė.

Se­na­mies­tis ne­svai­gi­na

Ap­leis­tas, nu­triu­šęs mies­to pa­kraš­ tys yra prie­šin­gy­bė tvar­ka spin­din­ čiam cent­rui. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad A.Juš­kai­tė ne­ran­da mie­lų vie­ tų se­na­mies­ty­je. Tik, kaip ji pa­ti sa­ko, la­biau at­si­pa­lai­duo­ja išė­ju­si

už mies­ to. „Se­ na­m ies­t y­ je dau­gy­bė kie­mų už­ra­ kin­ta, ne­ga­ li į juos pa­ kliū­ti. Jis tiek neuž­ka­bi­na, čia nė­ra taip įdo­mu, kaip prie­mies­ čiuo­se“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vė.

Nuo­ša­lės, už­ri­bio te­ma iš­plė­to­ta ir fo­tog­ra­fų. Dai­li­nin­kė pri­si­pa­ži­no, kad fo­tog­ra­fi­ja jai la­bai im­po­nuo­ja, ypač se­no­ji pran­cū­zų, pa­vyz­džiui, Pa­ry­žių fik­sa­vu­sio Izio Bi­der­ma­ no. Pa­tin­ka ir lie­tu­vių dar­bai, su­ ke­lian­tys min­čių.

A.Juš­kai­tės pa­veiks­lai gims­ ta vaikš­tant po Vil­nių. Me­ni­nin­ kė ne­sle­pia – nuo­lat dai­ro­si ta­py­ ti tin­ka­mų ob­jek­tų. Nu­si­šyp­so, kad kar­tais vaiz­das pa­ts pra­šo­si nu­ta­ po­mas, bet bū­na ir taip, kad jis die­ nų die­nas tar­si sle­pia­si. „Bū­na, išei­nu ma­ny­da­ma, kad gal ką nors ra­siu, bet ne­ran­du. O kar­ tais jau ke­lin­tą kar­tą ei­nu ta pa­čia vie­ta ir stai­ga pa­ma­tau, kad ga­li­ ma ką nors nu­ta­py­ti. Bū­na, kad net spe­cia­lų marš­ru­tą pa­si­ren­ku, bet vis tiek nie­kas neužk­liū­va“, – su ko­kio­mis kū­ry­bi­nė­mis kan­čio­mis su­si­du­ria, pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kė.

Ji pa­ti sa­ve va­di­na la­biau lin­ku­sia į rea­liz­mą: ta­po tik­rą mies­tą, žmo­ nes, nes jai tai įdo­mu. De­ta­lės čia la­bai svar­bios. A.Juš­kai­tės tei­gi­mu, jos le­mia, ko­dėl pa­si­ren­ka­mas vie­ nas ar ki­tas mo­ty­vas. „Pa­vyz­džiui, ko­kių nors pa­ža­lia­vu­sių len­tu­čių sie­na, ša­lia nu­mes­tas koks se­nas

in­das ar su­lū­žęs suo­liu­kas. Ste­bi, kaip sau­lė slys­ta per tuos daik­tus – taip ku­ria­ma nuo­tai­ka. Tai įkve­ pia. Kaip ir ta­pant žmo­gaus po­rtre­ tą, svar­bu nuo­tai­ka, vei­do iš­raiš­ka, mi­mi­kos“, – ly­gi­no pa­šne­ko­vė. Šir­džiai mie­los vie­tos

Ne­ma­žai Vil­niaus vie­tų, vie­no ar ki­ to ob­jek­to de­ta­lių jau su­gu­lė A.Juš­ kai­tės dar­buo­se. Ji yra daug ta­piu­ si M.Dauk­šos, K.Va­na­gė­lio gat­vė­se, išė­jus iš mies­to pu­sės už Auš­ros var­tų. Taip pat ei­nant link Ra­sų ka­pi­nių – ten daug gra­žių laip­ti­ nių, sto­ties ra­jo­ną. Da­bar me­ni­nin­ kė gy­ve­na An­ta­kal­ny­je. Iš­da­vė, kad knie­ti nu­ta­py­ti Sa­pie­gų rū­mus, kol ne­pra­si­dė­ju­si jų res­tau­ra­ci­ja. „Bū­tų įdo­mu juos nu­ta­py­ti. Tru­pan­tis de­ ko­ras, gra­žūs lan­gai, puo­šy­bos ele­ men­tai. Tik dar ne­su­mąs­čiau, ką ir kaip“, – sa­kė A.Juš­kai­tė ir pri­dū­rė, kad Šni­piš­kių taip pat ne­pa­mirš­ta.

No­rė­tų nu­ta­py­ti dar ten esan­čius na­mu­kus, gal net ir tuos pa­čius, tik ak­cen­tuo­da­ma ki­tas de­ta­les.

Nors se­na­mies­tis jai ne toks įdo­ mus kaip prie­mies­čiai, čia taip pat

ne­trūks­ta vie­tų, ku­rio­mis kū­rė­ ja ža­vi­si. Jai la­bai pa­tin­ka Že­mai­ti­ jos gat­vė – jo­je dar yra kie­mų, ku­ riuo­se, anot dai­li­nin­kės, tvy­ro tam tik­ra nuo­tai­ka. Pa­tin­ka ir J.Ba­sa­ na­vi­čiaus gat­vė, Ba­zi­li­jo­nų var­tai ir kie­mas, ja­me sto­vin­ti baž­ny­čia. „Man la­bai gra­ži Pran­ciš­ko­nų baž­ ny­čia, jos erd­vės, da­bar ir fres­kos ati­deng­tos, įspū­din­gai at­ro­do“, – su­si­ža­vė­ji­mo ne­slė­pė A.Juš­kai­tė.

Tie­sa, Pi­lies gat­vė dai­li­nin­kės jau ne­bet­rau­kia, nes jo­je ne­bė­ra vie­tų, ku­rio­se ji ga­lė­tų ką nors nau­ja at­ ras­ti. „Kie­mų, į ku­riuos ga­lė­tum įlįs­ti, ir­gi nė­ra daug. O kad ką nors at­ras­tum, no­ri­si ir rei­kia vis nuo­ ša­liau paei­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ ko­vė.

Ar­ti­mas jai ir marš­ru­tas pro Mi­ sio­nie­rių ir Vi­zi­tie­čių baž­ny­čias link Ra­sų ka­pi­nių, link Mar­ku­čių.

Mėgs­ta už­lip­ti ir ant Be­ke­šo kal­no, ypač ru­de­nį, pa­žiū­rė­ti, kaip at­ro­do Vil­nius. „Ant šio kal­no tur­būt taip pat ve­da vai­kys­tė. Čia pa­žiū­rė­ti ru­ dens ap­gaub­to mies­to mus su bro­ liu daž­nai at­si­ves­da­vo ma­ma“, – svars­tė me­ni­nin­kė.

4

šeštadienis, kovo 17, 2012

miestas

Išs­ky­rė: šeš­ta­die­nį sos­ti­nė­je vyks­ta dvi pro­tes­to ak­ci­jos, ta­čiau, po­li­ci­jos nuo­mo­ne, jų da­ly­viai ne­tu­rė­tų su­si­tik­ti.

Len­kai pro­tes­tuos už vi­są L

Lie­tu­vos len­kai pa­si­ry­žę dar kar­tą pa­de­monst­ruo­ti sa­vo ne­pri­ ta­ri­mą Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­soms. Šiandien nerims ir at­leis­ tų Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų ša­li­ nin­kai.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pro­tes­tas prieš švie­ti­mą

Vil­tis: po­li­ci­nin­kai lin­kę pa­si­ti­kė­

ti ofi­cia­lia mi­tin­gų or­ga­ni­za­to­rių pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Su­si­bū­rę į or­ga­ni­za­to­rių ko­mi­te­ tus dau­giau­sia len­kiš­kų mo­kyk­lų mo­ky­to­jai, moks­lei­viai ir jų tė­vai dės­to, esą ši pro­tes­to ak­ci­ja kal­ bės apie vi­sos Lie­tu­vos švie­ti­mo reikalus.

Tai va­kar pa­sku­bė­jo pra­neš­ ti ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ jos (LLRA) ly­de­ris Val­de­ma­ras To­ ma­ševs­kis. In­ter­viu ra­di­jo sto­čiai „Znad Wi­lii“ po­li­ti­kas tei­gė, kad pro­tes­tuo­ja­ma prieš vi­soms Lie­tu­ vos mo­kyk­loms ne­pa­lan­kius švie­ ti­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. „Pro­tes­to ak­ci­ja bus vi­sa­lie­tu­ viš­ko cha­rak­te­rio, ta­čiau, ži­no­ma, per ją bus gi­na­mas tau­ti­nių ma­ žu­mų mo­kyk­lų in­te­re­sas“, – tei­gė V.To­ma­ševs­kis.

Re­gis, pro­tes­tuo­to­jai per­si­sten­gė pri­siim­da­mi vi­sų tau­ti­nių ma­žu­ mų gy­nė­jų vaid­me­nį. Or­ga­ni­za­to­ rių ko­mi­te­to iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ ši­me tei­gia­ma, kad prie pro­tes­to ak­ci­jos, be len­kų, taip pat jun­gia­si ru­sų ir bal­ta­ru­sių tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai. Vis­gi bal­ta­ru­siai ši pra­ne­ ši­mą jau spė­jo pa­neig­ti.

Vie­nin­te­lės sos­ti­nė­je vei­kian­čios bal­ta­ru­sių mo­kyk­los – Pran­ciš­kaus Sko­ri­nos vi­du­ri­nės mo­kyk­los – at­ sto­vai ti­ki­no, kad šiuo me­tu pa­dė­ tis švie­ti­mo sri­ty­je juos vi­siš­kai ten­ki­na. Pri­si­jung­ti prie pro­tes­ tuo­to­jų jie ne­ke­ti­na.

Ga­ran­ta­vo tai­ką ir ra­my­bę

Ne­ty­lant kal­boms, jog prie Lie­tu­ vos len­kų or­ga­ni­zuo­ja­mos ak­ci­jos pri­si­jungs jų tau­tie­čiai iš Len­ki­jos – or­ga­ni­za­ci­jos „Marsz Nie­pod­leg­ łoś­ci“ („Nep­rik­lau­so­my­bės mar­

šas“ – lenk.) na­riai ir fut­bo­lo sir­ga­ liai, vie­na iš mi­tin­go or­ga­ni­za­to­rių Re­na­ta Cy­tac­ka pa­ti­ki­no dien­raš­ čio žur­na­lis­tus, kad ak­ci­jo­je da­ly­ vaus tik Lie­tu­vos pi­lie­čiai. „Tai lo­ka­li Lie­tu­vos pi­lie­čių or­ ga­ni­zuo­ja­ma ak­ci­ja ir jo­je da­ly­vaus tik Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Mes, kaip or­ ga­ni­za­to­riai, ne­sa­me ga­vę iš už­ sie­nio, taip pat iš Len­ki­jos or­ga­ ni­za­ci­jų, jo­kio pra­šy­mo pri­si­jung­ti prie pro­tes­to. Ko­ne kiek­vie­ną da­ly­ vį pa­žįs­ta­me as­me­niš­kai ir at­sa­ko­ me už jo veiks­mus“, – tei­gė R.Cy­ tac­ka.

Nors pro­tes­tuo­to­jai ir nei­gia in­ for­ma­ci­ją apie pa­ra­mą iš Len­ki­jos, dien­raš­čio ži­nio­mis, iš Var­šu­vos į Vil­nių iš­vy­ko gru­pė na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių jau­nuo­lių, pri­klau­san­ čių or­ga­ni­za­ci­jai „Marsz Nie­pod­leg­ łoś­ci“. Dau­ge­lis at­vyks­tan­čių – ag­ re­sy­viu el­ge­siu pa­gar­sė­ję Var­šu­vos

fut­bo­lo ger­bė­jai. Tie­sa, jie sa­vo vi­ zi­to į Vil­nių su mi­tin­gu ne­sie­ja.

Ne­su­ta­rė dėl lai­ko

R.Cy­tac­ka in­for­ma­vo, kad pro­tes­to ak­ci­ja truks apie va­lan­dą. Da­ly­viai vi­dur­die­nį rink­sis prie Sei­mo Nep­ rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je. Iš čia pa­ju­ dės pro­tes­tuo­to­jų ei­ty­nės. Mi­tin­guo­ to­jai nuo Sei­mo Ge­di­mi­no pro­spek­tu žy­giuos prie Ku­dir­kos aikš­tės ir Vy­ riau­sy­bės at­sto­vams įteiks pe­ti­ci­ją su rei­ka­la­vi­mu at­šauk­ti prieš me­tus įsi­ga­lio­ju­sias Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­ tai­sas, nu­ma­tan­čias pla­tes­nį lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mą­si.

Maž­daug po dvie­jų va­lan­dų, 15 val., sos­ti­nės ra­my­bę su­drums dar vie­na pro­tes­to ak­ci­ja. Šį kar­tą Nep­ rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je rink­sis nu­ ša­lin­tų FNNT va­do­vų – di­rek­to­riaus Vi­ta­li­jaus Gai­liaus ir jo pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Gir­ža­do – ša­li­nin­kai. Šį mi­tin­gą or­ga­ni­zuo­ja vi­suo­me­ ni­nin­kas Da­rius Kuo­lys, kai ku­rie Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, pvz., Bro­nius Gen­ze­lis ir Ro­mual­ das Ozo­las. Šie ti­ki­si, kad į ren­gi­ nį Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je su­ si­rinks 5–7 tūkst. as­me­nų.

Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riams iš pra­ džių ne­ti­ko mi­tin­gui pa­skir­ta vie­ta

K.Pruns­kie­nės pi­ni­gus narkoti Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nak­vy­nė vieš­bu­čiuo­se ir nar­ko­ti­ kai – tam bu­vo iš­leis­ti iš eksp­rem­ je­rės Ka­zi­mi­ros Pruns­kie­nės pa­ vog­ti pi­ni­gai. Va­kar po­li­ci­ja su­lai­ kė įta­ria­mą­jį. Re­gis, po­li­ti­kę ap­vo­ gė pro­fe­sio­na­lus va­gis – teis­tas net 15 kar­tų.

Mė­ne­sį gy­ve­no vieš­bu­ty­je

30 tūkst. li­tų, prieš dau­giau nei pu­sant­ro mė­ne­sio pa­vog­tų iš Lie­ tu­vos liau­dies par­ti­jos pir­mi­nin­ kės K.Pruns­kie­nės, jau ne­bė­ra. Va­ kar, po­li­ci­jai su­lai­kius įta­ria­mą­jį, paaiš­kė­jo, kad vog­ti pi­ni­gai taš­ky­ti į kai­rę ir de­ši­nę. Kuk­laus vieš­bu­čio nuo­ma vi­są mė­ne­sį, nar­ko­ti­kai ir drau­gai – taip 15 kar­tų teis­tas Alek­ sand­ras Stre­li­ko­vas (55 me­tų), kaip

įta­ria­ma, iš­lei­do pi­ni­gus. Įta­ria­ma­ sis bu­vo už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Va­kar pa­rei­gū­nai krei­pė­si į teis­mą dėl kar­ do­mo­sios prie­mo­nės – suė­mi­mo – sky­ri­mo. Pro­ku­ro­rų pra­šy­mas skir­ ti mak­si­ma­lų suė­mi­mo ter­mi­ną – tris mė­ne­sius – bu­vo pa­ten­kin­ tas. O Vil­niaus mies­to vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­ gū­nai pra­si­ta­rė: šis as­muo Vil­niu­je yra pa­da­ręs ir dau­giau pa­na­šių nu­ si­kal­ti­mų. Pa­sak po­li­ci­jos at­sto­vų, dėl ki­tos nu­si­kals­ta­mos A.Stre­li­ko­ vo vei­kos to­liau ren­ka­mi įro­dy­mai.

Pa­rei­gū­nai nu­ro­dė, kad įta­ria­ma­sis sa­vo kal­tę pri­pa­žįs­ta. Įta­ria­ma­sis pa­reiš­kė, jog pi­ni­gus iš­lei­do dar iki pa­si­ro­dant po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams.

A.Stre­li­ko­vas per slap­tą po­li­ci­ jos ope­ra­ci­ją va­kar anks­ti ry­tą bu­ vo su­lai­ky­tas Nau­jo­jo­je Vil­nio­je.

Po­li­ci­ja tei­gia, kad su­lai­ky­tas as­ muo – jiems ge­rai pa­žįs­ta­mas, nes anks­čiau už va­gys­tes bu­vo teis­tas 15 kar­tų.

Va­gys­tę lai­kė ženk­lu

De­šim­tys tūks­tan­čių iš K.Pruns­ kie­nės pa­vog­ti prieš pu­sant­ro mė­ ne­sio iš jos par­ti­jos būs­ti­nės Vil­ niu­je, A.Stul­gins­kio gat­vė­je. „Sku­bė­jau, to­dėl nusivilkau ka­ bi­ne­to prieš­kam­ba­ry­je. Sa­vo ran­ ki­nu­ką pa­li­kau ant sek­re­to­rės sta­ lo. Prieš su­si­ti­ki­mą su žur­na­lis­tais dar iš ran­ki­nės pa­siė­miau šu­kas.

Pa­me­nu, kad ma­no pi­ni­gi­nė bu­vo vie­to­je, – yra pa­sa­ko­ju­si K.Pruns­ kie­nė. – Praė­jus ke­lio­li­kai mi­nu­čių į ka­bi­ne­to du­ris pa­si­bel­dė sek­re­ to­rė. Ji pa­klau­sė, ar po­li­ti­kė priims vy­rą, ku­ris no­ri su ja su­si­tik­ti. Ga­ li­ma sa­ky­ti, kad aš to vy­ro taip ir

5

šeštadienis, kovo 17, 2012

miestas

17p.

Šiandien paaiškės, kas vadovaus Lietuvos futbolo federacijai.

G.Ka­za­kas nu­teis­tas lyg­ti­nai Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­ kar iš da­lies pa­ten­ki­no pro­ku­ ra­tū­ros skun­dą ir pa­kei­tė nuo­ spren­dį bu­vu­sių Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių Aud­ riaus But­ke­vi­čiaus ir Gin­ta­ro Ka­ za­ko by­lo­je.

Bau­das pa­kei­tė baus­mė

Lie­tu­vą (au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė prie Sei­mo), vė­liau jie pa­gei­da­vo pra­dė­ti sa­ vo ak­ci­ją va­lan­da anks­čiau. Ta­čiau po­li­ci­ja, ne­no­rė­da­ma, kad šios ak­ ci­jos da­ly­vių ke­liai kirs­tų­si su pro­ tes­tuo­jan­čių prieš Švie­ti­mo įsta­ ty­mą, pa­sie­kė, kad ren­gi­nys vyk­tų vė­liau Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je.

Po­li­ci­ja pro­vo­ka­ci­jų ne­bi­jo

Sos­ti­nės po­li­ci­ja abie­jų ak­ci­jų kont­ro­lei pa­si­telks apie 500 pa­rei­ gū­nų. Tie­sio­giai mi­tin­guo­se da­ly­ vaus apie 250 po­li­ci­nin­kų, dar toks pat skai­čius jų bus lai­ko­mas at­sar­ go­je ne­nu­ma­ty­tiems at­ve­jams.

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Si­gi­tas Me­ce­li­ca pa­ ti­ki­no, kad šian­dien pla­nuo­ja­mos dve­jos ei­ty­nės ne­pa­to­gu­mų vil­nie­ čiams su­kel­ti ne­tu­rė­tų. „Mes la­bai ra­mūs. Jo­kios ofi­cia­ lios in­for­ma­ci­jos, kad bus ban­do­ ma su­reng­ti riau­šes, ne­tu­ri­me.

Taip pat ne­sa­me ga­vę pa­tvir­ti­ni­mo, kad pro­tes­tuo­jan­čių prieš Švie­ti­mo įsta­ty­mą gre­to­se bus chu­li­ga­nų ar fut­bo­lo sir­ga­lių iš Len­ki­jos“, – va­ kar ti­ki­no S.Me­ce­li­ca.

Pa­rei­gū­nas taip pat pa­tvir­ti­no, kad eis­mas vyks­tant ak­ci­joms be­veik ne­

Simono Švitros, Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

bus ri­bo­ja­mas. „Tam tik­rų, ta­čiau la­ bai trum­pa­lai­kių ap­ri­bo­ji­mų ga­li bū­ti Ge­di­mi­no pro­spek­te tarp 12 ir 13 val.

Ta­čiau tai ne­tu­rė­tų nie­kam truk­dy­ ti. Vil­nie­čių gy­ve­ni­mas te­kės įpras­ta va­ga“, – tvir­ti­no po­li­ci­jos at­sto­vas. „Lie­tu­vos len­kų ren­gi­nys tu­rė­ tų pa­si­baig­ti po 13 val. Mū­sų ži­ nio­mis, tai bus tai­kios ei­ty­nės. Ki­ to mi­tin­go pra­džia – 15 val., jis vyks prie Sei­mo. Re­mian­tis mi­tin­gų lai­ ku ir or­ga­ni­za­to­rių pa­ža­dais, ga­li­ ma tvir­tin­ti, kad abie­jų pro­tes­ to ak­ci­jų da­ly­vių ke­liai ne­su­si­kirs.

Kiek­vie­no mi­tin­go da­ly­vių skai­ čius tik­rai nė­ra di­de­lis, tad ir di­de­ lių po­li­ci­jos pa­jė­gų ne­pri­reiks“, – tei­gė S.Me­ce­li­ca.

Kaip vi­suo­met, po­li­ci­ja įspė­jo, kad vi­si, ne­si­lai­kan­tys vie­šo­sios tvar­kos ir įsta­ty­mų, bus bau­džia­mi.

S.Me­ce­li­ca in­for­ma­vo, kad į mi­tin­ gus drau­džia­ma at­si­neš­ti al­ko­ho­li­ nių gė­ri­mų, taip pat daik­tų, ku­riais ga­li bū­ti su­ža­lo­ti ki­ti as­me­nys. „Ži­no­ma, daž­nai bū­na pa­vie­nių at­ve­jų, kai žmo­nės ban­do su­trik­dy­ ti tvar­ką, bet už tai nu­ma­ty­tos ne­ ma­žos bau­dos. Tad jei­gu kas nors no­rės pa­sė­dė­ti ant ke­lio, kai juo eis mi­tin­go da­ly­viai, im­si­mės prie­mo­ nių“, – ti­ki­no pa­rei­gū­nas.

Bu­vo nag­ri­nė­ja­ma kon­ser­va­to­ riaus Vi­do Ur­bo­na­vi­čiaus pa­pir­ ki­mo by­la.

Nau­jai pa­skelb­tu nuo­spren­džiu A.But­ke­vi­čius li­ko iš­tei­sin­tas dėl pa­siū­ly­mo duo­ti ky­šį ir ky­šio per­ da­vi­mo ne­sant nu­si­kal­ti­mo po­žy­ mių.

O G.Ka­za­kui vie­toj anks­čiau nu­ma­ty­tos 22,1 tūkst. li­tų bau­ dos apy­gar­d os teis­m as sky­ rė dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę, ją ati­de­dant vie­niems me­tams.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­ sė­jų ko­le­gi­ja apy­lin­kės teis­mo nuo­spren­dį pa­kei­tė ir už 2007 m. rug­sė­jo 28 d. siū­ly­mą duo­ti ky­ šį sky­rė nau­ją baus­mę – lais­vės atė­mi­mą vie­niems me­tams. Už ky­šio per­da­vi­mą 2008 m. sau­sio 15 d. taip pat sky­rė nau­ją baus­mę – pu­sant­rų me­tų ne­lais­vės. Ga­lu­ ti­nė baus­mė – dve­ji me­tai.

Be to, G.Ka­za­kas per vi­są nuo­ spren­džio vyk­dy­mo ati­dė­ji­mo lai­ ką be ins­ti­tu­ci­jos su­ti­ki­mo ne­ga­li keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Įra­šus sau­gos

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pa­ skel­bė, kad pro­ku­ra­tū­ra pa­grįs­ tai rei­ka­la­vo griež­tes­nės baus­mės G.Ka­za­kui, ta­čiau ren­kant įro­dy­ mus šio­je by­lo­je bu­vo pa­da­ry­ta pa­žei­di­mų. Pas­ta­rą­jį fak­tą kons­ ta­ta­vo ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas.

Be to, apy­gar­dos teis­mas pa­ kei­tė že­mes­nio teis­mo spren­di­ mą su­nai­kin­ti bau­džia­mo­jo­je by­ lo­je esan­čias laik­me­nas su vaiz­do ir gar­so įra­šais. „Laik­me­nas su vaiz­do ir gar­so įra­šais lai­ky­ti prie bau­džia­mo­sios by­los“, – ra­šo­ma nau­ja­me teis­mo nuo­spren­dy­je.

Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­ kės teis­mas per­nai rug­sė­jį iš­tei­ sin­da­mas A.But­ke­vi­čių pa­skel­bė, kad vals­ty­bė iš­pro­vo­ka­vo jį nu­si­

kals­ti. G.Ka­za­ko kal­tė kai ku­riais at­ve­jais taip pat ne­pat­vir­tin­ta dėl ga­li­mos pro­vo­ka­ci­jos. Šį nuo­spren­dį ap­skun­dė Vil­ niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra.

Pro­ku­ra­tū­ra pra­šė pa­nai­kin­ ti nuo­s pren­d žio da­l į, ku­r io­ je A.But­ke­vi­čius iš­tei­sin­tas dėl dvie­jų, o G.Ka­za­kas – dėl tri­jų nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mo, ir priim­ti nau­ją ap­kal­ti­na­mą­jį nuo­ spren­dį.

Sie­kė griež­tes­nio nuo­spren­džio

Pro­ku­ro­rų ma­ny­mu, G.Ka­za­kui tu­rė­jo bū­ti skir­ta 3,6 me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­mė ir bau­da, A.But­ke­v i­č ių pra­š y­ta nu­teis­t i pu­sant­rų me­tų ne­lais­vės, baus­ mės vyk­dy­mą ati­de­dant dve­jiems me­tams.

A.But­ke­vi­čius li­ko iš­tei­sin­tas dėl pa­ siū­ly­mo duo­ti ky­šį ir ky­šio per­da­vi­mo ne­sant nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių.

Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­ kės teis­mas yra nu­spren­dęs, kad G.Ka­za­kas kal­tas dėl siū­ly­mo duo­ti ky­šį ir ky­šio per­da­vi­mo. Iš vi­so, su­bend­ri­nus baus­mę, bau­da tu­rė­jo siek­ti 26 tūkst. li­tų, ta­čiau, įskai­čia­vus su­lai­ky­mo lai­ką, ji su­ ma­žė­jo iki 22,1 tūkst. li­tų.

G.Ka­za­kas pri­pa­žin­tas kal­tu dėl 2007 m. rug­sė­jo 28 d. įvy­kio, kai jis su­si­ti­ko su tuo­met jau su Spe­ cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) bend­ra­dar­bia­vu­siu kon­ser­va­to­ riu­mi V.Ur­bo­na­vi­čiu­mi. Tuo­met kal­ti­na­ma­sis kon­ser­va­to­riui pa­ siū­lė ky­šį dėl bend­ro­vės „Laz­dy­ nų būs­tas“ pri­va­ti­za­vi­mo.

V.Ur­bo­na­vi­čius teis­mo po­sė­ dy­je yra tvir­ti­nęs, jog G.Ka­za­kas tuo­met jo pa­pra­šė pa­veik­ti Pri­ va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­jos na­rę kon­ ser­va­to­rę Bi­ru­tę Ga­li­nie­nę, kad ši bal­suo­tų už pri­va­ti­za­vi­mo su­tar­ tį. Už tai, pa­sak kon­ser­va­to­riaus, jam siū­ly­tas at­ly­gis, ku­rį jis tu­rė­ jo pa­si­da­ly­ti su Pri­va­ti­za­vi­mo ko­

mi­si­jos na­re.

Bu­vęs ta­ry­bos na­rys kal­tu pri­ pa­žin­tas ir dėl 2008 m. sau­sį duo­ to ky­šio V.Ur­bo­na­vi­čiui.

Ky­šis siū­ly­tas vėl no­rint per V.Ur­bo­na­vi­čių pa­veik­ti B.Ga­li­ nie­nę, kad ši bal­suo­tų už bend­ro­vės „Corp­ma­na­ge­ment“, ku­ ri per vie­šą kon­kur­są bu­vo nu­ si­pir­ku­si Mi­sio­nie­rių li­go­ni­nės pa­tal­pas, at­lei­di­mą nuo 2 mln. li­tų dels­pi­ni­gių. Ky­šio, per­duo­ to kon­ser­va­to­riui, dy­dis sie­kė 10 tūkst. li­tų.

Pa­sak ta­da nuo­spren­dį pa­skel­ bu­sio tei­sė­jo Pet­ro Kar­ve­lio, pa­ gal nu­si­kals­ta­mos vei­kos mo­de­ lį vei­kę tei­sė­sau­gi­nin­kai tin­ka­mai iš­ty­rė šias nu­si­kals­ta­mas vei­kas ir su­rink­ti duo­me­nys bei su STT bend­ra­dar­bia­vu­sio V.Ur­bo­na­ vi­čiaus pa­ro­dy­mai ver­tin­ti kaip tin­ka­mi įro­dy­mai, pa­tvir­ti­nan­tys G.Ka­za­ko kal­tę.

Nu­baus­tas ir iš­tei­sin­tas

Ta­čiau dėl tri­jų by­los da­lių, re­ mian­tis teis­mo nu­tar­ti­mi, G.Ka­ za­kas iš­tei­sin­tas.

Teis­mas at­me­tė kal­ti­ni­mą dėl ga­li­mo 2007-ųjų rugp­jū­čio G.Ka­ za­ko su­si­ta­ri­mo su A.But­ke­vi­čiu­ mi pa­pirk­ti V.Ur­bo­na­vi­čių, esą tai pa­rem­ta tik V.Ur­bo­na­vi­čiaus ma­ ny­mu, o nu­si­kals­ta­mos vei­kos mo­de­lis pra­dė­tas ne­tin­ka­mai.

Dėl tų pa­čių ar­gu­men­tų at­mes­ tas ir kal­ti­ni­mas A.But­ke­vi­čiui.

A.But­ke­vi­čius, anot kal­tin­to­jo, 2007-ųjų rugp­jū­čio pa­bai­go­je no­ rė­jo, kad V.Ur­bo­na­vi­čius per slap­ tą bal­sa­vi­mą dėl bend­ro­vės „Vil­ niaus pra­mo­gų par­kas“ vyk­dy­mo prie­žiū­ros ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko sky­ri­mo pa­lai­ky­tų Ole­go Glu­cho­ vo, o ne Arū­no Šta­ro kan­di­da­tū­rą.

Už tai ne­va duo­ta 5 tūkst. li­tų. „V.Ur­bo­na­vi­čius tei­kė in­for­ma­ ci­ją STT, bet ta in­for­ma­ci­ja bu­vo tik prie­lai­dos. Pats V.Ur­bo­na­vi­ čius sa­kė, kad jam su­si­da­rė įspū­ dis, jog A.But­ke­vi­čius pra­si­len­kia su įsta­ty­mu“, – yra sa­kęs tei­sė­ jas.

Nors Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nuo­spren­dis įsi­tei­sė­ja, vos bū­na pa­skelb­tas, jis dar ga­li bū­ti skun­ džia­mas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui.

BNS, VD inf.

ikams ir linksmybėms taš­kė pro­fe­sio­na­las ne­ma­čiau. Tik pro at­ver­tas ka­bi­ne­ to du­ris pa­ste­bė­jau, kad kaž­kas prie sek­re­to­rės sta­lo lau­kia.“ K.Pruns­kie­nė nu­ro­dė, kad pa­ vog­ti pi­ni­gai bu­vo skir­ti ke­lio­nių iš­lai­doms ir gy­vy­bės drau­di­mo įmo­kai pa­deng­ti.

Eksp­rem­je­rė po šio ne­ma­lo­naus in­ci­den­to pri­si­mi­nė, kad nuo va­ gių yra nu­ken­tė­ju­si ne kar­tą, ta­čiau juo­kau­da­ma pri­dū­rė, kad ją įbau­ gin­ti ne­leng­va. Po­li­ti­kė taip pat svars­tė: „Ma­tyt, ta va­gys­tė man yra sig­na­las su­si­rū­pin­ti sa­vo as­me­ ni­niu gy­ve­ni­mu. Tuos de­šimt­me­ čius, kai esu po­li­ti­ko­je, vi­sas jė­gas skir­da­vau dar­bui. Šis įvy­kis pa­ro­ dė, kad tu­riu bū­ti at­sar­ges­nė ir ati­ des­nė. Rei­kia la­biau rū­pin­tis ir sa­ vo svei­ka­ta, ir sa­vo pi­ni­gais. Jau vien ką sa­ko fak­tas, kad pa­mir­šau su­mo­kė­ti drau­di­mo įmo­ką.“

Spar­čiai sveiks­ta ir dai­nuo­ja Eksp­rem­je­rės K.Pruns­k ie­nės svei­ ka­tos būk­lė po pa­t ir­to in­sul­to spar­ čiai ge­rė­ja.

Po­l i­t i­kė, pa­sta­rą­ją sa­vai­tę bend­ra­ vu­si vien ženk­lais ir ges­tais, jau ga­ li ir kal­bė­t i. Tai „Vil­n iaus die­nai“ pa­ tvir­t i­no K.Pruns­k ie­nės duk­tė Ra­sa Vait­k ie­nė. „Iš tie­sų – vis­kas tik ge­rė­ja. Prieš sa­ vai­tę si­tua­ci­ja sta­bi­li­za­vo­si, o da­bar, ga­li­ma sa­ky­ti, po ma­žą žings­ne­l į ju­ da­me į prie­k į ir la­bai tuo džiau­g ia­ mės. Ma­nau, tik lai­ko klau­si­mas, ka­ da pro­fe­so­rė pa­sveiks“, – va­kar in­for­ ma­vo R.Vait­k ie­nė.

K.Pruns­kie­nės duk­ra pa­sa­ko­jo, kad su ma­ma mė­gi­no ir pa­dai­nuo­ti: „Kal­ ba­mės iš tie­sų jau. Ga­liu pa­si­džiaug­ti:

dai­nuo­ja­me lie­tu­vių liau­dies dai­nas ir ne­tgi su­gie­do­jo­me Lie­tu­vos him­ną.“ Po­li­ti­kė vaikš­čio­ti dar ne­ga­li, ta­čiau, kaip R.Vait­k ie­nę in­for­ma­vo gy­dy­ to­jai, si­t ua­ci­ja vis ge­rė­ja. „Ma­no­me, kad čia tik lai­ko klau­si­mas. Re­g is, vi­ sos or­ga­n iz­mo funk­ci­jos ga­na grei­ tai ga­lė­tų su­g rįž­ti. Vaikš­čio­ti ma­ma kol kas dar ne­ga­li, tai da­ry­ti dar per anks­ti“, – sa­kė R.Vait­k ie­nė.

Nep­r ik­lau­so­my­b ės Ak­to sig­na­ta­rę in­sul­tas iš­ti­ko va­sa­rio 26-ąją. Jai bu­ vo at­lik­ta su­dė­tin­ga kau­ko­lės ope­ra­ ci­ja, nes nuo in­sul­to sme­ge­nys bu­vo ėmu­sios tin­ti. Ku­r į lai­ką K.Pruns­k ie­ nė bu­vo pra­ra­du­si są­mo­nę – ją at­ga­ vo ko­vo 6 d. K.Pruns­k ie­nė gy­do­ma Vil­niaus grei­to­sios pa­gal­bos uni­ver­ si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je.

Ži­nios: K.Pruns­kie­nė sveiks­ta po in­sul­to. Su­lai­ky­tas as­muo, ga­lė­jęs ją

ap­vog­ti prieš pat li­gą.

Vytauto Petriko nuotr.

6

šeštadienis, kovo 17, 2012

lietuva

Kon­kur­sas – akib­rokš­tas Vy­riau­sy­bei

Penk­ta­die­nį vy­ku­sį kon­kur­są į Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­rek­to­riaus pa­rei­gas lai­mė­jo Kęs­tu­tis Ju­ ce­vi­čius. Toks spren­di­mas val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je su­kė­lė ne­men­ką šur­mu­lį.

Da­ly­va­vo ne pir­mą kar­tą

Apie tai, kad kon­kur­są FNTT va­ do­vo pa­rei­goms lai­mė­jo K.Ju­ce­vi­ čius, BNS pra­ne­šė vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­čio pa­ta­ rė­ja Ra­mu­nė Ha­zir.

K.Ju­ce­vi­čius šiuo me­tu yra FNTT Spe­cia­lių­jų už­duo­čių val­dy­bos Ope­ra­ty­vi­nės veik­los sky­riaus vir­ ši­nin­kas. Nau­jas pa­rei­gas jis tu­rė­tų pra­dė­ti ei­ti ar­ti­miau­siu me­tu.

Kon­kur­se į FNTT di­rek­to­riaus pa­rei­gas K.Ju­ce­vi­čius da­ly­va­vo ne­be pir­mą kar­tą. Jis tarp kan­di­da­tų bu­vo ir 2010 m., kai kon­kur­są lai­mė­jo Vi­ ta­li­jus Gai­lius. BNS ži­nio­mis, tuo­ met K.Ju­ce­vi­čius li­ko ant­ras. „Ap­gai­lė­ti­nas spren­di­mas“

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius įvy­ku­ sį kon­kur­są į FNTT va­do­vo pa­rei­ gas pa­va­di­no ap­gai­lė­ti­nu ir ne­tei­ sin­gu spren­di­mu. „Šis spren­di­mas yra ap­gai­lė­ti­nas ir mo­ra­liai ne­tei­sin­gas. Vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras neį­vyk­dė nu­ta­ri­mo, už ku­rį pa­ts bal­sa­vo Vy­riau­sy­bė­ je. To bū­tų bu­vę ga­li­ma iš­veng­ti, jei R.Pa­lai­tis bū­tų bu­vęs at­leis­tas, kaip bu­vo siū­lo­ma“, – BNS penk­ta­die­nį

prem­je­ro po­zi­ci­ją per­da­vė jo pa­ta­ rė­jas Vir­gis Va­len­ti­na­vi­čius. „Toks veiks­mas tik dar la­biau gi­ li­na ir taip jau at­si­vė­ru­sią be­dug­nę tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių“, – sa­kė Li­ be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­kas su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

Jur­gis Raz­ma:

Teo­ri­nė ti­ki­my­bė, kad dar ga­li iš­lik­ ti to­kia koa­li­ci­ja ir koa­li­ci­jos su­tar­tis, vis la­biau ar­tė­ja prie nu­lio.

„Ne­nor­ma­lus mi­nist­ras“

Val­dan­čių­jų kon­ser­va­to­rių frak­ci­ jos Sei­me se­niū­nas Jur­gis Raz­ma tei­gė, kad FNTT va­do­vo kon­kur­sas – vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro R.Pa­lai­ čio akib­rokš­tas vi­sai Vy­riau­sy­bei. „Kol tu­ri­me ne­nor­ma­lų vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rą, ma­tyt, iš da­lies

Vi­ra­žai: R.Pa­lai­tis iš Vy­riau­sy­bės ne­si­trau­kia ir spren­di­mus prii­ma ki­tiems Mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­riams už

akių.

jau ne­b es­te­b i­n a, kad kiek­v ie­n ą aki­mir­ką ga­li­me ti­kė­tis ne­lo­giš­ kų veiks­mų. Kad ir kaip ver­tin­ tu­me sa­vo san­ty­kius su li­be­ral­ cent­ris­tais, šiuo at­ve­ju mi­nist­ras pa­da­rė akib­rokš­tą vi­sai Vy­riau­sy­ bei, nes jis da­ro prie­šin­gą spren­ di­mą, nei vien­bal­siai su­tar­ta tre­ čia­die­nio Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me.

Nor­ma­liai neį­si­vaiz­duo­ja­ma, kad Vy­r iau­sy­b ės na­rys taip ga­l ė­t ų elg­tis“, – BNS penk­ta­die­nį sa­kė J.Raz­ma.

Vie­no kon­ser­va­to­rių va­do­vų tei­ gi­mu, po šio spren­di­mo aki­vaiz­du, kad „Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga pa­ gal veiks­mus ir kal­bas jau ne­bė­ra koa­li­ci­jo­je“. „Ta teo­ri­nė ti­ki­my­bė, kad dar ga­li iš­lik­ti to­kia koa­li­ci­ja ir

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

koa­li­ci­jos su­tar­tis, vis la­biau ar­tė­ja prie nu­lio“, – kal­bė­jo Tėvynės są­ jungos-Lietuvos krikščionių de­ mokratų frak­ci­jos se­niū­nas.

Su­kels tei­si­nių bė­dų

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­ jus Ši­ma­šius BNS sa­kė, kad nau­jo FNTT va­do­vo iš­rin­ki­mas ga­li kel­ ti tei­si­nių sun­ku­mų per­tvar­kant šią ins­ti­tu­ci­ją. „Spė­ju, kad kon­kur­sas su­reng­ tas vi­siš­kai tei­sė­tai, ta­čiau klau­ si­mas, ar tei­sin­gai ir ar spren­džia ko­kias nors pro­ble­mas, ar jas ku­ ria, yra vi­s iš­kai at­s ki­ras. Ga­l iu pa­sa­ky­ti, kad, ne­kal­bant apie po­ li­ti­nės si­tua­ci­jos ašt­ri­ni­mą, aki­ vaiz­du, jog šis kon­kur­sas to­liau

di­di­na po­li­ti­nes pro­ble­mas, į ku­ rias įsi­vė­lė mū­sų koa­li­ci­jos par­ tne­riai, tai ga­li su­kel­ti ir tei­si­ nių pro­ble­mų. Vie­na prie­žas­tis yra tai, kad neaiš­ki by­los dėl bu­ vu­sio va­do­vo at­lei­di­mo baig­tis.

Tai gal ir ne­bū­tų da­ly­kas, dėl ku­ rio rei­kė­tų kon­kur­są stab­dy­ti, ta­ čiau Vy­riau­sy­bė tre­čia­die­nį pri­ta­ rė nuo­sta­tai, kad pa­ti FNTT bus per­tvar­ko­ma ir kad tai bus da­ro­ ma ne­del­siant – tai yra per ke­lis mė­ne­sius. Tai jei­gu tar­ny­ba bus per­tvar­ko­ma, skel­biant at­ran­ką į tar­ny­bos va­do­vo vie­tą su­ke­lia­ma pa­pil­do­mų tei­si­nių pro­ble­mė­lių vė­liau no­rint tą tar­ny­bą reor­ga­ ni­zuo­ti“, – aiš­ki­no mi­nist­ras.

BNS inf.

7

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

lietuva Ki­tas sa­vait­ga­lis bus vie­na va­lan­da trum­pes­nis – Lie­tu­ vo­je įve­da­mas va­ sa­ros lai­kas, ku­ris bus at­šauk­tas tik spa­lio pa­bai­go­je. Šis veiks­mas ga­li su­ kel­ti dar vie­ną dis­ ku­si­jų ban­gą, ar ver­ ta kas­met du kar­tus keis­ti lai­ką.

Da­ta: va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Laik­ro­džių per­su­ki­mas vėl kai­tins aist­ras Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ga­lios dau­giau kaip pus­me­tį

Ko­vo 25-ąją, sek­ma­die­nį, 3 val. nak­ties laik­ro­džių ro­dyk­lės Lie­tu­ vo­je, kaip ir vi­so­je ES, bus pa­suk­ tos vie­na va­lan­da į prie­kį.

Va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­ti­nį ko­vo sek­ma­die­nį.

Se­zo­ni­niu va­di­na­mas va­sa­ros lai­kas bus tai­ko­mas dau­giau kaip pus­me­tį – iki pa­sku­ti­nio spa­lio sek­ma­die­nio, kai 4 val. ry­to laik­ ro­džius rei­kės pa­suk­ti vie­na va­ lan­da at­gal.

Lai­kas du­kart per me­tus kei­čia­ mas at­si­žvel­giant į Eu­ro­pos Par­ la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vą dėl va­sa­ros lai­ko su­si­ta­ri­mų. Ši di­rek­ ty­va bu­vo pa­kar­to­ti­nai pa­tvir­tin­ ta 2001 m. Nus­ta­ty­ta, kad ji veiks ne­ri­bo­tą lai­ką, ne­bent ES vals­ty­bės su­tars at­si­sa­ky­ti re­gu­lia­raus va­sa­ ros lai­ko įve­di­mo ir at­šau­ki­mo.

Di­rek­ty­vo­je pa­brėž­ta bū­ti­ny­bė, kad se­zo­ni­nis lai­kas bū­tų tai­ko­ mas vi­so­je ES, tai yra fak­tiš­kai ne­ lei­džia­ma at­ski­rai Bend­ri­jos vals­ ty­bei jo at­si­sa­ky­ti. Aiš­ki­na­ma, kad lai­ko kai­ta­lio­ji­mas tu­ri es­mi­nės įta­ kos ener­ge­ti­kos, trans­por­to ir ki­tų eko­no­mi­kos sri­čių dar­bui.

2007 m. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­ rin­ko vi­sų tuo­me­čių ES vals­ty­bių, tarp jų ir Lie­tu­vos, nuo­mo­nes apie va­sa­ros lai­ko re­ži­mo po­vei­kį. „Nė vie­na vals­ty­bė na­rė ne­pra­šo keis­ ti da­bar­ti­nės pa­dė­ties“, – ra­šo­ma Ko­mi­si­jos ata­skai­to­je. Įsi­ki­šo ne­tgi Sei­mas

Per­nai Lie­tu­vo­je įve­dus va­sa­ros lai­ką vi­suo­me­nė­je vėl ki­lo dis­ku­si­jų dėl laik­ro­džių su­ki­nė­ji­mo tiks­lin­ gu­mo. Į jas įsi­ki­šo ne­tgi Sei­mas.

Ge­gu­žę par­la­men­ta­rai priė­mė nu­ ta­ri­mą, ku­riuo pa­ra­gi­no Vy­riau­sy­ bę at­lik­ti ty­ri­mus, ar tik­rai Lie­tu­vo­ je bū­ti­na kas­met du kar­tus per­suk­ti laik­ro­džius. Be to, nu­ro­dy­ta kreip­tis į ES ins­ti­tu­ci­jas su pra­šy­mu per­žiū­ rė­ti nu­sta­ty­tą­ją tvar­ką ir gal­būt at­ si­sa­ky­ti dau­gia­me­tės pra­kti­kos.

Ta­čiau Sei­mo nu­ta­ri­mas fak­tiš­kai ne­bu­vo įgy­ven­din­tas. Nu­ro­dy­tiems ty­ri­mams at­lik­ti Vy­riau­sy­bė ne­ra­ do lė­šų. O Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos neo­ fi­cia­liai pa­si­tei­ra­vus dėl se­zo­ni­nio lai­ko tiks­lin­gu­mo, bu­vo gau­tas at­ sa­ky­mas, kad nė vie­na ki­ta ES vals­ ty­bė ne­ke­lia šio klau­si­mo. Lie­tu­va ta­po vie­nin­te­lė, ku­rio­je dėl se­zo­ ni­nio lai­ko priim­ti net aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų tei­sės ak­tai.

Per­nai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­ bė gra­fi­ką, pa­gal ku­rį ma­žiau­siai iki 2016 m. bus įve­da­mas ir at­šau­kia­ mas va­sa­ros lai­kas.

Ta­čiau šių me­tų pa­bai­go­je nu­ ma­to­ma pa­skelb­ti nau­ją ko­mu­ni­ ka­tą dėl ES nu­ro­dy­mo vi­so­je Bend­ ri­jo­je tai­ky­ti se­zo­ni­nį lai­ką. Į jį bus įra­šy­ta skep­tiš­ka Lie­tu­vos nuo­mo­

nė šiuo klau­si­mu. Bet iki šiol iš ki­ tų ES vals­ty­bių ne­gir­dė­ti di­des­nių prieš­ta­ra­vi­mų dėl laik­ro­džių ro­ dyk­lių per­su­ki­mo du­kart per me­ tus.

Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė ša­lis, ku­rio­je dėl se­zo­ ni­nio lai­ko yra priim­ ti ne­tgi aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­ jų tei­sės ak­tai.

To­dėl spė­ja­ma, jog 2012-ųjų pa­ bai­go­je, kaip at­si­ti­ko ir 2007 m., ES ins­ti­tu­ci­jos pa­skelbs iš­va­dą, kad

„nu­sta­ty­tas va­sa­ros lai­ko re­ži­mas iš­lie­ka tin­ka­mas“.

At­si­kan­do sa­vo spren­di­mo?

Se­zo­ni­nį lai­ką tu­ri dau­gu­ma Se­ no­jo že­my­no vals­ty­bių ir ne­ma­žai ki­tų pa­sau­lio ša­lių. Tie­sa, kai ku­ rios at­si­sa­kė laik­ro­džių su­ki­nė­ji­mo.

Tarp to­kių vals­ty­bių per­nai at­si­dū­ rė ir Lie­tu­vos kai­my­nės Ru­si­ja bei Bal­ta­ru­si­ja.

Per­nai ko­vo pa­bai­go­je šios ša­lys pa­sku­ti­nį kar­tą įve­dė va­sa­ros lai­ką ir jo jau ne­beat­si­sa­kė spa­lio mė­ne­sį, kai rei­kė­jo laik­ro­džius su­kti at­gal.

Ta­čiau šis val­džios spren­di­mas su­kė­lė dis­ku­si­jas Ru­si­jo­je. Ne­ma­ žai žmo­nių li­ko ne­pa­ten­kin­ti, kad žie­mos se­zo­ną ry­tais ėmė švis­ti vi­ sa va­lan­da vė­liau, nei įpras­ta. Pa­

vyz­džiui, Mask­vo­je per Nau­jų­jų me­tų šven­tes pra­švis­da­vo tik be­ veik prieš 11 val. Vi­sas ry­tas, ku­ ris lai­ko­mas dar­bin­giau­siu pa­ros me­tu, iš­lik­da­vo tam­sus. To­dėl vėl Ru­si­jos pre­zi­den­tu iš­rink­tas Vla­ di­mi­ras Pu­ti­nas vie­šai pa­si­ža­dė­jo svars­ty­ti se­zo­ni­nio lai­ko su­grą­ži­ ni­mo klau­si­mą. Ga­li bū­ti, kad atei­ nan­tį ru­de­nį Ru­si­ja vėl pa­suks laik­ ro­džius vie­na va­lan­da at­gal.

Pas­kui Mask­vą šiuo klau­si­mu seks ir Mins­kas.

Uk­rai­na per­nai taip pat bu­vo pa­ skel­bu­si, kad at­si­sa­kys laik­ro­džių su­ki­nė­ji­mo, ta­čiau rug­sė­jį, įver­ti­ nu­si vi­sus „už“ ir „prieš“, at­šau­kė šį sa­vo spren­di­mą. Šio­je ša­ly­je iš­ li­ko se­zo­ni­nio lai­ko įve­di­mo ir at­ šau­ki­mo pra­kti­ka.

kaitalioti laiką – B.Frank­li­no idė­ja Lie­tu­vo­je va­sa­ros lai­kas bu­vo pra­dė­tas įves­ti dar so­viet­me­čiu, 1981 m. At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­ bę ši tvar­ka tai­ky­ta iki 1999 m. ru­ dens, kai ją pa­nai­ki­no Ro­lan­do Pak­so va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė.

Ta­čiau 2003-ių­jų pa­va­sa­rį Mi­ nist­rų ka­bi­ne­tas, va­do­vau­ja­mas Al­gir­do Bra­zaus­ko, su­grą­ži­no va­ sa­ros lai­ką. Bu­vo at­si­žvelg­ta į ES, į ku­rią tuo­met ren­gė­si sto­ti Lie­tu­ va, nu­ro­dy­mus šiuo klau­si­mu.

Pir­mą kar­tą idė­ją, kad per­su­kant laik­ro­džio ro­dyk­les ga­li­ma „pail­ gin­ti“ die­ną ir su­tau­py­ti elekt­ros ener­gi­jos, dar 1784-ai­siais iš­kė­lė ame­ri­kie­tis iš­ra­dė­jas ir po­li­ti­kas Ben­ja­mi­nas Frank­li­nas. Jo tei­gi­ mu, žmo­nės švais­to švie­sų­jį pa­ ros lai­ką va­sa­ros ry­tais gu­lė­da­mi lo­vo­je, o pa­su­kus laik­ro­džius va­ lan­da į prie­kį bū­tų iš­lo­šia­ma vie­ na švie­si va­ka­ro va­lan­da.

Kai ku­rios vals­ty­bės va­sa­ros lai­ ką įsi­ve­dė dar XX a. pra­džio­je. Pir­ mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pir­ mie­ji tai pa­da­rė ang­lai – pri­sti­gus ku­ro ir de­ga­lų nu­spręs­ta ge­riau pa­

nau­do­ti sau­lės švie­są. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se va­sa­ros lai­kas bu­ vo įves­tas 1973 m., kai pa­sau­lį iš­ti­ ko naf­tos kri­zė ir bu­vo sten­gia­ma­si tau­py­ti elekt­ros ener­gi­ją.

Pir­mo­ji ES di­rek­ty­va dėl va­sa­ ros lai­ko bu­vo priim­ta dar 1980ai­siais.

Ta­čiau iki šiol ne­ su­ta­ria­ma, ar ver­ta da­ry­ti ža­lą svei­ka­ tai dėl me­na­mos nau­dos tau­pant ener­gi­ją, nors ryš­kaus tei­gia­ mo eko­no­mi­nio efek­to esą nė­ra.

Di­de­lei da­liai žmo­n ių bū­ na sun­ku pri­si­ tai­ky­ti prie nau­jo lai­ko, ypač pa­va­sa­ rį, kai laik­ro­džiai pa­ su­ka­mi vie­na va­lan­da į prie­kį.

Iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos 2007 m. lapk­ri­čio 23 d. ko­mu­ni­ka­to: „Dau­gu­ma Bend­ri­jos vals­ty­bių va­sa­ros lai­ką įve­dė aš­tun­ta­ja­me

de­šimt­me­ty­je, ki­tos šios prie­mo­ nės ėmė­si daug anks­čiau ir tai­kė il­ges­nį ar trum­pes­nį lai­ko­tar­pį.

Dau­giau kaip 20 me­tų po pir­ mo­sios di­rek­ty­vos dėl se­zo­ni­nio lai­ko priė­mi­mo di­džiau­sią po­vei­ kį pa­ti­rian­tys eko­no­mi­kos sek­ to­riai, kaip an­tai že­mės ūkis, tu­ riz­mas ir trans­por­tas, va­sa­ros lai­ką in­teg­ra­vo į sa­vo veik­lą ir dėl jo eg­zis­ta­vi­mo ne­ke­ lia klau­si­mų.

Va­sa­ros lai­kas su­tei­kia pa­lan­ kias są­ly­gas va­ ka­re leis­ti lais­ va­lai­kį pa­to­giau, nes na­tū­ra­lus ap­ švie­ti­mas trun­ka il­giau.

Va­sa­ros lai­kas pa­de­ da tau­py­ti ener­gi­ją: va­ ka­rais su­nau­do­ja­ma ma­žiau elekt­ros ener­gi­jos, nes yra švie­ siau. Ta­čiau sun­ku nu­sta­ty­ti fak­ tiš­kai su­tau­py­tą kie­kį, ku­ris bet ko­kiu at­ve­ju yra pa­ly­gin­ti ne­di­ de­lis.

Dau­gu­ma va­sa­ros lai­ko po­vei­kio svei­ka­tai at­ve­jų yra su­si­ję su tuo, kad or­ga­niz­mas tu­ri pri­si­tai­ky­ ti prie lai­ko po­ky­čio ko­vo ir spa­lio mė­ne­sį. Šiuo po­žiū­riu spe­cia­lis­ tai, rem­da­mie­si esa­mais moks­li­ niais ty­ri­mais ir ži­nio­mis, su­tar­ti­ nai tei­gia, kad dau­gu­ma pa­ti­ria­mų su­tri­ki­mų yra trum­pa­lai­kiai ir ne­ ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai.

Kal­bant apie ke­lių eis­mo sau­ gu­mą, ky­la klau­si­mas, ar tam­ses­ni ry­tai, vi­sų pir­ma pa­va­sa­rį bei ru­ de­nį, ir švie­ses­ni va­ka­rai tu­ri įta­ kos ava­ri­jų skai­čiui. Ne­sant pa­kan­ ka­mų duo­me­nų ir vei­kiant ki­tiems veiks­niams, kaip an­tai me­teo­ro­lo­ gi­nės są­ly­gos, neį­ma­no­ma nu­sta­ ty­ti aiš­kaus prie­žas­ti­nio ry­šio tarp va­sa­ros lai­ko ir ava­ri­jų skai­čiaus.

Nė vie­na vals­ty­bė ne­pra­šo keis­ ti da­bar­ti­nės pa­dė­ties. Dau­gu­ma vals­ty­bių pa­brė­žia, kad svar­bu su­ de­rin­ti va­sa­ros lai­ko ka­len­do­rių ES, vi­sų pir­ma dėl trans­por­to.Re­mian­ tis Ko­mi­si­jai pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, da­bar­ti­nė pa­dė­tis ne­ke­lia su­si­rū­pi­ ni­mo ES vals­ty­bė­se na­rė­se.

VD inf.

8

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

savaitės interviu

Sugrį­ži­mo į Minską da­ta – neaiš­ki Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Bal­ta­ru­si­jo­je Ed­mi­nas Bag­do­nas šiuo me­tu yra Vil­niu­ je. Jis, kaip ir li­ku­sių ES ša­lių dip­lo­ma­ti­niai at­sto­vai Mins­ke, ko­vo pra­džio­je bu­vo at­šauk­tas kon­sul­ta­cijų. Ir kol kas ne­ži­ nia, ka­da grįš į Bal­ta­ru­siją.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­sak Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų vi­ ce­mi­nist­ro Eval­do Ig­na­ta­vi­čiaus, toks ES vals­ty­bių žings­nis yra aiš­ kus ženk­las Mins­kui, kad ne­bus taiks­to­ma­si su žmo­gaus tei­sių pa­ žei­di­mais.

– Kodėl ES pri­ėmė spren­dimą at­šauk­ti sa­vo am­ba­sa­do­rius iš Mins­ko?

– Va­sa­rio 28 d. ES Ta­ry­ba nu­ sprendė į as­menų, ku­riems tai­ko­ mos ri­bo­ja­mo­sios prie­monės, – drau­di­mas at­vyk­ti į ES te­ri­to­riją ir lėšų bei eko­no­mi­nių iš­tek­lių įšal­ dy­mas, sąrašą pa­pil­do­mai įtrauk­ti 21 Bal­ta­ru­si­jos as­menį. Dau­giau­sia tai yra teisė­jai, nu­teisę žmo­nes, da­ ly­va­vu­sius tai­kio­se pi­lie­tinės vi­suo­ menės ak­ci­jo­se. Bal­ta­ru­si­jos vald­žia į šį žingsnį rea­ga­vo at­šauk­da­ ma kon­sul­ta­cijų sa­vo am­ba­sa­do­rių ES ir am­ba­sa­do­rių Len­ki­jo­je.

Ne­ga­na to, Bal­ta­ru­si­ja „pa­si­ūlė“ Mins­ke tuo me­tu re­zi­da­vu­siai ES de­le­ga­ci­jos va­do­vei ir Len­ki­jos am­ ba­sa­do­riui taip pat iš­vyk­ti kon­sul­ ta­cijų į Briu­selį ir Var­šuvą.

ES ir Len­ki­jai nu­spren­dus at­ šauk­ti sa­vo am­ba­sa­do­rius kon­sul­ ta­cijų, ki­tos ES vals­tybės, ro­dy­da­ mos so­li­da­rumą, taip pat at­šaukė sa­vo dip­lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių va­ do­vus iš Mins­ko. Tai bu­vo aiš­kus sig­na­las Bal­ta­ru­si­jos vald­žiai, kad san­ty­kiuo­se su ES prin­ci­pas „skal­ dyk ir val­dyk“ ne­veiks.

Tu­ri­me teisę rei­ka­lau­ti ato­minės elekt­rinės Bal­ta­ru­si­ jo­je pro­jektą įgy­ven­ din­ti ci­vi­li­zuo­tai ir at­sa­kin­gai.

– Ar tai reiš­kia, kad da­bar Lie­tu­ vos am­ba­sa­da Mins­ke už­da­ry­ ta? Kur da­bar yra Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Bal­ta­ru­si­jo­je E.Bag­ do­nas? Ar jį kas nors Mins­ke pa­va­duo­ja?

– Am­ba­sa­do­rius E.Bag­do­nas šiuo me­tu yra Vil­niu­je, dir­ba Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jo­je. Am­ba­sa­dai Mins­ke va­do­vau­ja ir Lie­tu­vos lai­ ki­no­jo rei­kalų pa­tikė­ti­nio Bal­ta­ru­ si­jo­je funk­ci­jas at­lie­ka Jo­nas Da­ ni­liaus­kas, am­ba­sa­dos mi­nist­ras pa­tarė­jas.

Tad am­ba­sa­da neuž­da­ry­ta, at­ lie­ka sa­vo funk­ci­jas.

– Ar­gi to­kiais veiks­mais kaip am­ba­sa­do­rių at­šau­ki­mas ga­li būti pri­si­dėta prie de­mok­ra­ti­ jos stip­ri­ni­mo Bal­ta­ru­si­jo­je?

– Šis žings­nis yra la­bai aiš­kus ES sig­na­las Bal­ta­ru­si­jos vald­žiai, kad ES bu­vo ir yra prin­ci­pin­ga dėl pa­ ma­ti­nių žmo­gaus tei­sių ir lais­vių.

Tai yra so­li­da­ru­mo iš­raiš­ka ir su Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­ti­ne vi­suo­me­ ne – pa­ro­do­ma, kad, rep­re­si­joms Bal­ta­ru­si­jo­je to­liau stiprė­jant, ES ati­džiai ste­bi si­tua­ciją ir yra pa­ si­ren­gu­si ati­tin­ka­mai rea­guo­ti.

ES po­li­ti­ka Bal­ta­ru­si­jos ir kitų ša­lių kai­my­nių at­žvil­giu yra at­vi­ra ir nuo­sek­li. Dau­ge­ lio vals­ty­bių pa­starųjų metų sėkmė plėto­jant san­ty­kius su ES yra ge­ras to pa­vyz­dys.

– Kodėl Lie­tu­vai nau­din­ ga pri­si­dėti prie šio ES de­ mar­šo?

– Perf­ra­zuo­jant vieną šiuo­ lai­kinį vo­kie­čių fi­lo­sofą, bū­ tų ga­li­ma at­sa­ky­ti, kad pa­ gar­ba es­minėms ver­tybėms yra svar­biau­sias mūsų in­te­re­sas ir did­žiau­sia nau­da. Šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me ne apie vieną ar kitą pa­vienį veiksmą, o apie bendrą ES už­sie­nio po­li­tiką, ku­rią mes pa­tys for­muo­ja­me ir įgy­ven­di­na­me. Šian­dien mes so­li­ da­ri­za­vomės su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Len­ki­ja, o ry­toj to­kios pa­ra­mos ir so­ li­da­ru­mo ga­li pri­reik­ti mums pa­tiems.

ES yra ga­lin­ga ir efek­ty­vi tik veik­ da­ma kar­tu. Pa­vie­niai veiks­mai gal ir ga­li at­neš­ti ko­kios nors trum­pa­ laikės nau­dos, bet ne il­ga­lai­kių re­ zul­tatų. Tik sta­bi­li, de­mok­ra­tiš­ka erdvė ES kai­my­nystė­je ga­li su­teik­ti Lie­tu­vai sau­gu­mo jausmą ir at­ver­ti naujų ga­li­my­bių bend­ra­dar­biau­ti.

– Ar šis dip­lo­ma­ti­nis po­li­ti­nis žings­nis ga­li kaip nors pa­veik­ti dvi­ša­lius Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­ jos eko­no­mi­nius san­ty­kius?

– Kaip minė­jau, at­šau­kus kon­sul­ ta­cijų dip­lo­ma­tinės mi­si­jos va­dovą, am­ba­sa­da to­liau tęsia nu­ma­tytą veiklą re­zi­da­vi­mo ša­ly­je, taip pat at­ sto­vau­ja eko­no­mi­niams in­te­re­sams.

Eko­no­mi­niai san­ty­kiai tu­ri sa­ vo lo­giką ir di­na­miką, ir ne vi­sa­da jie at­kar­to­ja po­li­ti­nių pro­cesų krei­ vę. Praė­ju­sių metų Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos pre­ky­bos apim­tis tai pa­ tvir­ti­na: pre­ky­bos apy­var­ta siekė 5,53 mlrd. litų (7 vie­ta Lie­tu­vos pre­ ky­bos par­tne­rių sąra­še). Lie­tu­vos eks­por­to apim­tis au­go 27 pro­c., iki 3,61 mlrd. litų (7 vie­ta), o im­por­tas iš Bal­ta­ru­si­jos didė­jo net 85 pro­c. ir pa­siekė 1,91 mlrd. litų (10 vie­ta).

Pre­ky­bos ba­lan­sas bu­vo tei­gia­ mas – 1,69 mlrd. litų. Taip pat didė­jo per Lie­tu­vos te­ri­to­riją per­ve­ žamų bal­ta­ru­siškų kro­vi­nių kie­kis.

Ti­kimės, kad pa­na­šiai bus ir šiais me­tais – tai abiejų ša­lių in­te­re­sas.

– Kiek lai­ko am­ba­sa­do­riai liks at­šauk­ti, ka­da ir ko­kio­mis sąly­ go­mis jie ga­li grįžti į Minską?

De­mar­šas: už­sie­nio rei­kalų vi­ce­mi­nist­ras E.Ig­na­ta­vi­čius tei­gia, kad Lie­

tu­va pri­va­lo lai­ky­tis bend­ros ES po­li­ti­kos Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu, todėl, kaip ir ki­tos ES vals­tybės, at­šaukė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Mins­ko.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da ir ko­kio­mis sąly­go­mis am­ba­sa­do­riai ga­li grįžti į Minską. Dėl am­ba­sa­ do­rių grįži­mo spręsi­me bend­rai su ES par­tne­riais.

– Ar ES am­ba­sa­do­rių pa­si­trau­ ki­mas iš Bal­ta­ru­si­jos šio­je ša­ly­ je ne­stip­ri­na Ru­si­jos įta­kos?

– Am­ba­sa­do­rių at­šau­ki­mas bu­vo sim­bo­li­nis dip­lo­ma­ti­nis veiks­mas at­sa­kant į Bal­ta­ru­si­jos vald­žios žings­nius. O Bal­ta­ru­si­jos san­ty­ kius su Ru­si­ja ir ki­to­mis vals­tybė­ mis for­muo­ja šios ša­lies vald­žia.

Jos da­ro­mi žings­niai le­mia ir Bal­ ta­ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vimą su ES, taip pat Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­ja, ki­to­mis tarp­tau­tinė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

Gai­la, kad ES siū­lo­mos bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­mybės šiuo me­ tu neiš­nau­do­ja­mos – Bal­ta­ru­si­jos vald­žia ne­pra­de­da Eu­ro­pos Ko­mi­si­

jos pa­si­ūlytų de­rybų dėl vizų re­ži­mo su­pap­ras­ti­ni­mo, be­veik ne­da­ly­vau­ ja­ma ir Rytų par­tne­rystės pro­gra­ mos veik­lo­je. Ne­se­niai Pra­ho­je vy­ku­ sia­me Vi­seg­ra­do, Bal­ti­jos vals­ty­bių ir Rytų par­tne­rystės programos ša­lių už­sie­nio rei­kalų mi­nistrų su­si­ti­ki­me Bal­ta­ru­si­jos at­stovų ne­bu­vo.

Lie­tu­va kaip kai­mynė suin­te­ re­suo­ta kuo ge­res­niais ES ir Bal­ ta­ru­si­jos san­ty­kiais, kaip šią šalį įtrauk­ti į re­gio­ninį bend­ra­dar­bia­ vimą. Esa­me pa­rengę ne­ma­žai pro­ jektų, ku­rie galėtų būti įgy­ven­din­ ti pa­si­tel­kiant Rytų par­tne­rystės programą ir ki­tas bend­ra­dar­bia­vi­ mo prie­mo­nes.

– Ke­li klau­si­mai apie Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos dvi­ša­lius rei­ka­ lus. Ko­kios tu­ri­mos ži­nios apie ato­minės elekt­rinės Ast­ra­ve pro­jektą? Galbūt dar ga­li at­si­ tik­ti taip, kad ji neat­si­ras?

– Kiek­vie­na ša­lis tu­ri teisę plėto­ti bran­duo­linę ener­ge­tiką, ta­čiau tu­ ri tai da­ry­ti at­sa­kin­gai. Klai­dos ir skubė­ji­mas bran­duo­linės ener­ge­ti­ kos sri­ty­je kai­nuo­ja la­bai bran­giai.

Tai yra pa­ty­ru­si ir pa­ti Bal­ta­ru­si­ja per Čer­no­by­lio ka­tast­rofą.

Todėl esu įsi­ti­kinęs, kad tu­ri­me teisę rei­ka­lau­ti ato­minės elekt­rinės Bal­ta­ru­si­jo­je pro­jektą įgy­ven­din­ti ci­vi­li­zuo­tai ir at­sa­kin­gai, griež­tai lai­kan­tis tarp­tau­ti­nių bran­duo­linės sau­gos rei­ka­la­vimų. Tai turėtų būti ir pa­čios Bal­ta­ru­si­jos in­te­re­sas.

De­ja, tai, ką šiuo me­tu da­ro Bal­ ta­ru­si­ja, yra sku­bo­ti ir neat­sa­kin­gi žings­niai. Įvairūs pra­ne­ši­mai vie­šo­ jo­je erdvė­je, užuot pa­tei­kus aiš­kius ir ofi­cia­lius at­sa­ky­mus į es­mi­nius klau­si­mus, vie­šai dek­la­ruo­ja­mi pla­nai jau 2012 m. bir­želį pra­dėti žemės dar­bus sta­tybų aikš­telė­je ne­pa­bai­gus būtinų po­vei­kio ap­ lin­kai ver­ti­ni­mo pro­cedūrų su Lie­tu­va ne tik pa­žeid­žia Bal­ ta­ru­si­jos pri­siim­tus tarp­tau­ ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, bet ir prie­šta­rau­ja šios sri­ties tarp­tau­ti­nei pra­kti­kai bei ele­men­ta­riems bran­duo­ linės sau­gos prin­ci­pams.

Rei­ka­lau­ja­me, kad Lie­ tu­vos vi­suo­menė būtų iš­ sa­miai su­pa­žin­din­ta su ato­minės elekt­rinės Bal­ ta­ru­si­jo­je pro­jek­tu ir ga­ li­mu po­vei­kiu mūsų ša­liai.

Ato­minės elekt­rinės Bal­ta­ru­ si­jo­je klau­si­mas nuo­lat ke­lia­ mas vi­suo­se mūsų su­si­ti­ki­muo­se, bran­duo­linė sau­ga mūsų kai­my­ nystė­je ta­po bend­ru ES rūpes­čiu.

– Ko dar ne­pa­darė Bal­ta­ru­si­ja, įgy­ven­din­da­ma su­si­ta­rimą dėl su­pap­ras­tintų ke­lio­nės do­ku­ mentų pa­sie­nio gy­ven­to­jams?

Gal yra ži­nių, ka­da šis su­si­ta­ri­ mas ga­li įsi­ga­lio­ti?

– Šių metų ko­vo 1 d. per­davė­me Bal­ ta­ru­si­jai notą, in­for­muo­jan­čią, kad Lie­tu­vo­je baig­tos vi­sos vi­daus pro­ cedū­ros, rei­ka­lin­gos šiam su­si­ta­ri­ mui įsi­ga­lio­ti. Su­si­ta­ri­mas įsi­ga­lios pra­ėjus 30 dienų po to, kai Bal­ta­ru­ si­ja pra­neš, kad ji taip pat baigė vi­ sas rei­ka­lin­gas tei­si­nes pro­cedū­ras. Šiuo me­tu ne­tu­ri­me aiš­kios in­for­ ma­ci­jos, ka­da tai galėtų įvyk­ti, tad ka­muo­lys yra Bal­ta­ru­si­jos pusė­je. Ti­ kimės, kad neat­si­ras dirb­ti­nių kliū­ čių šiam svar­biam ir abiem ša­lims nau­din­gam su­si­ta­ri­mui įsi­ga­lio­ti.

Norė­tu­me, kad mūsų vals­ty­bių, ku­ rias sie­ja tūkstant­me­čiai is­to­ri­niai ir kultū­ri­niai ry­šiai, gy­ven­to­jai galėtų kaip ga­li­ma pa­pras­čiau ke­liau­ti vie­ ni pas ki­tus, kad ne­būtų kliū­čių jau­ ni­mo mai­nams, ry­šiams tarp abiejų ša­lių pa­sie­nio re­gionų plėto­ti. Tu­ri­me griau­ti sie­nas, o ne sta­ty­ti nau­jas.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, kovo 17, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,13 %

+0,57 %

57,8 proc.

per­nai au­go ša­lies ben­d­ro­vių pel­nas.

–0,36 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Au­go dar­bo ­ jė­gos kai­na

€

Va­lan­dos dar­bo jė­gos są­nau­dų me­ti­ nis au­gi­mas Lie­tu­vo­je praė­ju­sių me­tų ket­vir­tą ket­vir­tį bu­vo vie­nas spar­tes­nių ES. Lie­tu­vo­je va­lan­dos są­nau­dos per­ nai spalį–gruodį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2010 m., pa­di­dė­jo 3,5 pro­c.

Au­gi­mas bu­vo 0,8 pro­c. spar­tes­nis nei vi­du­ti­niš­kai vi­so­se ES ša­ly­se (2,7 pro­c.). Dar­bo jė­gos kai­na spar­čiau­siai ki­lo pa­slau­gų sek­to­riu­je – 4,6 pro­c.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2551 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1447 JAV do­le­ris 1 2,6464 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6659 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9573 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3258 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5577 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9478 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8479

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,8552 % –0,1157 % –0,0038 % –0,1498 % –0,0121 % –0,3817 % –1,4082 % –0,2041 % –0,2696 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,93

4,68

2,34

„Kvis­ti­ja“

4,80

4,58

2,32

„Va­koil“

4,90

4,65

2,34

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

105,83 dol. už 1 brl.

123,97 dol. už 1 brl.

Se­zo­nas – nau­jas, skun­dai – tie pa­tys Per­nai daug vil­čių tu­rė­ję kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų šei­mi­nin­kai šiais me­tais nu­si­tei­ kę skep­tiš­kai. Nors kol kas ne­junta­ma, kad lan­ky­to­jų su­si­do­mė­ji­mas menk­tų, so­ dy­bų šei­mi­nin­kai bai­mi­na­si, jog pa­dė­tį pa­ keis pa­di­dė­ju­si mo­kes­čių naš­ta ir dėl to išaug­sian­čios poil­sia­vi­mo kai­nos.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

tad žmo­nės dėl pa­di­dė­ju­sių šil­dy­ mo ir ki­tų iš­lai­dų iš nau­jo su­dė­lio­ jo sa­vo prio­ri­te­tus.“

Prog­no­zės pe­si­mis­tiš­kos

„Nu­tir­pus snie­gui, pra­dė­si­me gra­ žin­ti so­dy­bų ap­lin­ką ir lauk­ti sve­ čių – tiek pa­si­tin­kan­čių gand­rus, tiek šil­tą­jį se­zo­ną“, – apie pa­si­ ruo­ši­mą ge­gu­žę pra­si­dė­sian­čiam kai­mo tu­riz­mo se­zo­nui pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Li­nas Ža­ba­liū­nas.

Jis ne­slė­pė, kad sėk­min­gus me­tus pa­ly­dė­ję so­dy­bų sa­vi­nin­kai šių­me­ čio se­zo­no lau­kia ne­ra­miai.

Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ jos sta­tis­ti­ka ro­do, kad per­nai maž­ daug pu­sė kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų su­lau­kė 5–10 pro­c. dau­giau lan­ky­ to­jų nei anks­tes­niais me­tais.

L.Ža­ba­liū­nas pri­pa­ži­no, kad kai­ mo tu­riz­mo sek­to­riu­je au­gi­mas per­ nai ne­bu­vo di­de­lis, ta­čiau ir esa­mi re­zul­ta­tai esą yra ne­ma­žas pa­sie­ki­ mas. Nes prieš dve­jus me­tus, anot jo, sek­to­rius smar­kiai smu­ko.

Nors praė­ju­siais me­tais sek­to­riui pa­vy­ko bris­ti iš sunk­me­čio, pa­šne­ ko­vas pa­sa­ko­jo, kad tai di­de­lių vil­čių so­dy­bų šei­mi­nin­kams ne­su­tei­kė.

L.Ža­ba­liū­nas pa­brė­žė, kad nei­ gia­mas nuo­tai­kas rin­ko­je nu­lė­ mė sun­ki me­tų pa­bai­ga: „Praė­ju­ sių me­tų pa­bai­go­je sek­to­rius bu­vo duo­bė­je. Tai nu­tei­kė pe­si­mis­tiš­kai.

Se­zo­nas la­bai grei­tai bai­gė­si, o lan­ ky­to­jų ak­ty­vu­mas ru­dens–žie­mos se­zo­ną bu­vo la­bai ma­žas. Juk mes tei­kia­me ne bū­ti­niau­sią paslaugą,

Už­sa­ky­mai tik va­sa­rą

Tie­sa, da­lis so­dy­bų šei­mi­nin­kų dar nė ne­su­lau­kę se­zo­no pra­džios kal­ ba apie pa­di­dė­ju­sį lan­ky­to­jų srau­ tą. Vi­los „Jūr­vin­gė“ šei­mi­nin­kas Ne­ri­man­tas Ma­te­lis pa­ti­ki­no, kad už­sa­ky­mų jau esa­ma ir šiai, ir net atei­nan­čiai va­sa­rai.

Ne­ri­man­tas Ma­te­lis:

Ne­ga­liu nu­ma­ty­ti mais­to pra­mo­nės ar fi­nan­sų rin­kos po­ky­ čių. Aš juk ne ana­li­ti­ kas, o pa­pras­tas kai­ mo Jur­gis.

Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pri­pa­ ži­no, kad ru­dens–žie­mos se­zo­ną kai­mo so­dy­bos bū­na tuš­čios.

L.Žabaliūnas sakė, kad neigia­ mas nuotaikas taip pat kursto nuo ge­gu­žės pasikeisianti vers­lo liu­ di­ji­mų tvar­ka kai­mo tu­riz­mo sek­ to­riui. So­dy­bų šei­mi­nin­kams ga­li tek­ti veik­ti įsi­gi­jus in­di­vi­dua­lio­ sios veik­los pa­žy­mė­ji­mą ir sam­ dy­tis pa­pil­do­mų žmo­nių.

L.Ža­ba­liū­no tei­gi­mu, dar per­ nai priim­tas nu­ta­ri­mas nu­ma­

Ne­ri­mas: pa­si­kei­tu­si vers­lo liu­di­ji­mų tvar­ka la­biau­siai gąs­di­na ma­žų ir se­zo­niš­kai dir­ban­čių kai­mo tu­riz­mo

so­dy­bų šei­mi­nin­kus.

to, kad pa­gal vers­lo liu­di­ji­mą pa­ slau­gas ga­lės teik­ti tik tie pa­slau­gų tei­kė­jai, ku­rių pa­slau­gų par­da­vi­ mo apim­tis ju­ri­di­niams as­me­nims su­da­ro ne dau­giau kaip 10 pro­c. bend­ros pa­s lau­gos par­d a­v i­m o apim­ties. „Rei­kia su­pras­ti, kad 10 pro­c. yra vi­siš­kai ne­pas­ver­tas dy­dis mū­sų sek­to­riui. To­kia par­da­vi­mo apim­ ties da­lis ga­li pri­lyg­ti vie­no ju­ri­ di­nio as­mens už­sa­ky­mui“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Dėl šios prie­žas­ties, anot jo, no­ rin­tys sa­vo pa­slau­gas teik­ti ju­ri­ di­niams as­me­nims nuo šiol tu­rės per­mąs­ty­ti sa­vo veik­los stra­te­gi­ją.

Ypač smar­kiai tai esą pa­lies smul­ kiau­sias ir se­zo­niš­kai dir­ban­čias so­dy­bas, nes bū­tent joms ju­ri­di­ niai as­me­nys pa­de­da iš­gy­ven­ti ne se­zo­no me­tu.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

„Ju­ri­di­niams as­me­nims daž­niau tei­kia­me pa­slau­gas sa­vai­tės vi­du­ ry­je, be to, jie pa­pras­tai pra­šo ap­ gy­ven­din­ti ne vie­ną, o gru­pę žmo­ nių“, – sa­kė L.Ža­ba­liū­nas.

Grįš į po­grin­dį

Veik­los su vers­lo liu­di­ji­mu ne­be­ ga­lė­sian­tys vyk­dy­ti kai­mo tu­riz­ mo pa­slau­gų tei­kė­jai tu­rės re­gist­ ruo­ti in­di­vi­dua­lią­ją veik­lą. Ta­čiau tai, anot L.Ža­ba­liū­no, sek­to­riui už­kraus ge­ro­kai di­des­nę mo­kes­čių naš­tą. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, so­dy­bų šei­mi­nin­kai vals­ty­bei pri­va­lės mo­ kė­ti 47 pro­c. gau­tų pa­ja­mų, at­me­ tus są­nau­das. „Dir­bant su vers­lo liu­di­ji­mu bu­ vo pa­pras­tes­nė bu­hal­te­ri­ja. Da­bar so­dy­bo­je dir­bu su žmo­na ir duk­ra.

Jei tu­rė­siu dirb­ti tu­rė­da­mas in­di­ vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­mė­ji­mą,

rei­kės sam­dy­ti bu­hal­te­rę, pa­pil­do­ mų žmo­nių. Kaip man už tai su­mo­ kė­ti?“ – svars­tė N.Ma­te­lis.

Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos „Ąžuo­ lo­tas“ ad­mi­nist­ra­to­rė įsi­ti­ki­nu­si, kad ne­ga­lė­da­mos dirb­ti su vers­lo liu­di­ji­mais ma­žes­nės so­dy­bos tu­ rės im­tis ne­le­ga­lios veik­los: „Jos vėl su­lįs į po­grin­dį, kaip bu­vo se­ niau, ir dirbs neo­fi­cia­liai. Aiš­ku, nuo to nu­ken­tės vals­ty­bės biu­ dže­tas.“ Siek­da­ma nu­ra­min­ti kai­mo tu­ riz­mo so­dy­bų šei­mi­nin­kus ir trauk­ ti juos iš duo­bės, Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja sa­vo na­riams ruo­šia bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pa­ ke­tus. L.Ža­ba­liū­no tei­gi­mu, to­ kia prie­mo­nė pa­dės so­dy­bų šei­mi­ nin­kams ad­mi­nist­ruo­ti veik­lą, kad kiek­vie­nam jų ne­rei­kė­tų sam­dy­tis po bu­hal­te­rį.

Ap­do­va­no­ti už in­dė­lį skatinant vers­lą Kas­me­tė­je Lie­tu­vos vers­lo kon­ fe­de­ra­ci­jos ap­do­va­no­ji­mų ce­re­ mo­ni­jo­je pa­mi­nė­ti dau­giau­sia ša­ lies vers­lui nu­si­pel­nę as­me­nys ir bend­ro­vės.

Vie­nuo­lik­tuo­ju Part­ne­rys­tės ly­de­rio ap­do­va­no­ji­mu pa­gerb­tas il­ga­me­tis Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ ci­jos pre­zi­den­tas, kon­cer­no „Ache­ mos gru­pė“ pre­zi­den­tas ir val­dy­ bos pir­mi­nin­kas a. a. Bro­nis­lo­vas Lu­bys. Jam gar­bin­gas ti­tu­las skir­tas

už bend­ra­dar­bia­vi­mą tel­kiant ša­lies vers­lo or­ga­ni­za­ci­jas bend­ram dar­ bui, at­sto­va­vi­mą vers­lo in­te­re­sams ir nuo­la­ti­nį vers­lo bei val­džios dia­lo­ go ska­ti­ni­mą. „A. a. B.Lu­bys ak­ty­viai puo­se­lė­jo ša­lies pra­mo­nę ir at­sto­va­vo jos in­te­re­sams nuo pat Lie­tu­vos Nep­ rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. As­me­ni­nis šio di­džio žmo­gaus in­dė­lis stip­ri­nant Lie­tu­vos eko­no­mi­ką, vie­ni­jant ir tel­ kiant Lie­tu­vos vers­lą ša­lies ir tarp­ tau­ti­niu mas­tu – iš­skir­ti­nis“, – sa­kė Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­

zi­den­tas Val­das Sut­kus. „Vers­lo am­ ba­sa­do­riaus 2011“ ti­tu­lu ap­do­va­ no­tas Lie­tu­vos vers­lo po­rei­kiams ir in­te­re­sams Azer­bai­dža­ne bei Turk­ mė­ni­jo­je at­sto­va­vęs am­ba­sa­do­rius Kęs­tu­tis Kudz­ma­nas. Ap­do­va­no­ji­ mas skir­tas už jo in­dė­lį or­ga­ni­zuo­ jant Lie­tu­vos vers­li­nin­kų vi­zi­tus Azer­bai­dža­ne, as­me­ni­nes kon­sul­ ta­ci­jas įmo­nėms plėt­ros šio­je ša­ly­je klau­si­mais, pa­gal­bą ieš­kant par­tne­ rių vers­lo ir vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­ je. Už pa­žan­giau­sią ir efek­ty­viau­sią

so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės prin­ci­pų tai­ ky­mą vers­le per­nai įsteig­tas So­cia­ liai at­sa­kin­go vers­lo ap­do­va­no­ji­mas skir­tas „Dans­ke“ ban­kui. Ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Gin­tau­tas Gal­va­ naus­kas pa­brė­žė, kad ap­do­va­no­ji­ mas yra ypač svar­bus, nes šie me­tai „Dans­ke“ ban­ko pa­skelb­ti so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės me­tais. „Bū­tent fi­nan­si­nio raš­tin­gu­ mo ug­dy­mas yra pa­grin­di­nė vi­sos „Dans­ke Bank“ gru­pės so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės kryp­tis. Mū­sų ži­nios,

vie­ti­nė bei tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis ir par­tne­rys­tė ga­li la­biau­siai pra­vers­ti, kad bet ko­kio am­žiaus žmo­gus įgy­ tų fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo įgū­džių ar juos su­stip­rin­tų“, – sa­kė jis. „Dans­ke“ ban­kas ap­do­va­no­ji­mą pel­nė už klien­tams, dar­buo­to­jams, ap­lin­ko­sau­gai ir vi­suo­me­nei skir­ tus pro­jek­tus: Fi­nan­si­nio raš­tin­gu­ mo olim­pia­dą, edu­ka­ci­nį žai­di­mą vai­kams „Pi­ni­gė­nai“, pa­skai­tų cik­ lą mo­ki­niams „Pa­žink ban­ką“ ir kt.

VD inf.

10

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

tema

Dar­bas – lyg ke Nors ka­lė­ji­mo tai­syk­lės 1 drau­džia su­si­ra­ši­nė­ti su ka­li­niais iš skir­tin­gų pa­tai­sos na­

mų, vy­riš­kis pa­sa­ko­jo, kad žmo­ ną su­si­ra­do „vir­tua­liai“ – su­si­ra­ ši­nė­da­mas su Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mų ka­li­nė­mis. Da­bar jis, nors ir ne­sva­jo­ja su­lauk­ti ma­lo­nės ir išei­ ti į lais­vę pir­ma lai­ko, ta­čiau tu­ri gy­ve­ni­mo tiks­lą – dir­ba ka­lė­ji­mo dirb­tu­vė­se, o da­lį su­tau­py­tų pi­ni­ gų siun­čia sa­vo ant­ra­jai pu­sei. „Jai dar 13 me­tų li­ko sė­dė­ti, tai ne­greit išeis. Svar­bu, kad tik mums leis­tų su­si­tik­ti“, – šyp­so­ jo­si vy­ras.

Dar­bas A.Kaz­laus­kui – tik­ras iš­ si­gel­bė­ji­mas, ga­li­my­bė dar­bo die­ no­mis bū­ti gry­na­me ore, o ne sė­ dė­ti ka­me­ro­je. Jau ket­vir­tus me­tus jis da­žo in­ki­lų, vabz­džių na­me­lių, avi­lių, triu­ši­džių sto­gus ir krau­na juos į dė­žes. Ši pro­duk­ci­ja, pa­puoš­ ta gar­sių pa­sau­lio ga­min­to­jų pre­kės ženk­lais, iš­ke­liau­ja į Va­ka­rų Eu­ro­ pą: Olan­di­ją, Ang­li­ją, Pran­cū­zi­ją.

Tad tas ka­lė­ji­mas iki gy­vos gal­vos yra lyg ga­ran­ti­ja, kad ge­ras dar­bi­nin­kas nei­šeis iš dar­bo.

Mo­ko bū­ti ge­rus

Pri­vi­le­gi­ja: dar­bas nu­teis­tie­siems iki gy­vos gal­vos ne­re­tai tam­pa iš­

si­gel­bė­ji­mu nuo nuo­bo­džios kas­die­ny­bės, bet ce­che at­si­du­ria tik ge­ rai be­siel­gian­tys ka­li­niai.

Pa­do­va­nos in­ki­lų mies­tie­čiams Šian­dien nuo 10 val. prie Ber­nar­di­nų baž­ny­čios vyks in­ki­lų ka­bi­ni­mo šven­tė. Ji ypa­tin­ga tuo, kad in­ki­lus pa­ra­pi­jai do­va­no­ja Lu­kiš­kių tar­dy­ mo izo­lia­to­riu­je-ka­lė­ji­me dir­ban­tys nu­teis­tie­ji.

Ren­gi­ny­je da­ly­vaus Ber­nar­di­nų pa­ra­pi­jos pa­ ra­pi­jie­čiai, sa­va­no­riai, Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­ to­riaus-ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai. Pla­ nuo­ja­ma, kad prie ak­ci­jos pri­si­jungs ir Vil­niaus pa­tai­sos na­mai. Vie­nas ak­ci­jos da­ly­vių Lu­kiš­ kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-ka­lė­ji­mo So­cia­li­nės rea­bi­l i­ta­ci­jos sky­r iaus vir­ši­n in­kas D.Vosk­re­ sens­kis pa­pa­sa­ko­jo, kad ren­gi­nys pra­si­dės nuo 3-ių­jų vai­k ų glo­bos na­mų auk­lė­ti­nių pie­ši­nių pa­ro­dos ati­da­ry­mo. „Tuo­met bus pa­šven­tin­ti ir ka­bi­na­mi in­ki­lai. Vi­si no­rin­tys da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je taip pat kvie­čia­mi at­ si­neš­ti sa­vo in­ki­liu­ką – jis taip pat bus pa­šven­tin­ tas ir įkel­tas į me­dį. Tai jau tra­di­ci­nė, ne pir­mus me­tus vyks­tan­ti pa­va­sa­rio šven­tė, su­si­ju­si su mi­ ni­ma Že­mės die­na“, – kal­bė­jo D.Vosk­re­sens­kis.

Po šven­tės Ber­nar­di­nų so­cia­li­nių pa­slau­g ų cent­re vyks su­neš­ti­nė va­ka­rie­nė – aga­pė.

„Štai vabz­džių na­me­lis. Žmo­nės ten tu­ri sa­vo so­dy­bas, pie­vas, so­ dus. Ir štai vai­kas gau­na to­kį spe­ cia­lų na­mu­ką, į ku­rį at­skren­da pa­gy­ven­ti įvai­rių va­ba­lų, dru­ge­ lių. Tai bū­na sa­vo­tiš­ka glo­ba, vai­ kas juos ste­bi, jais rū­pi­na­si ir taip užau­ga ge­res­nis“, – kaip tik­ras pe­ da­go­gas aiš­ki­no Ai­das K. Vy­ras nu­teis­tas už sun­kus nu­si­ kal­ti­mus. Dar pen­ki per žur­na­lis­tų vieš­na­gę Lu­kiš­kė­se triū­sę pa­kuo­ to­jai-da­žy­to­jai įka­li­ni­mo įstai­go­ je taip pat at­si­dū­rė ne be rei­ka­lo. „Ne už uo­gie­nę sė­dim“, – pa­juo­ ka­vo čia pat in­ki­lus į dė­žes krau­ nan­tis ka­li­nys.

Ne­dir­ban­tys nu­teis­tie­ji ga­li da­ly­ vau­ti ki­to­se užim­tu­mo ir so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mo­se, ta­čiau be­maž kiek­vie­no sva­jo­nė – dirb­ti.

Ir pi­ni­gai čia vai­di­na to­li gra­žu ne svar­biau­sią vaid­me­nį. „Iš vi­so jų čia dir­ba apie 35, ir tai yra la­bai svar­bu šiems žmo­nėms.

Jie tu­ri už­siė­mi­mą, jau­čia­si nau­ din­gi, na, ir pi­ni­gų su­si­tau­po. Yra to­kių, ku­rie ir te­le­vi­zo­rių nu­si­per­ka il­gė­liau pa­dir­bę. Tie­sa, at­ly­gi­ni­mai ne­la­bai di­de­li, šiuo at­ve­ju tai 350– 400 li­tų per mė­ne­sį“, – dien­raš­čio žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo Lu­kiš­kių tar­dy­mo-izo­lia­to­riaus Rea­bi­li­ta­ ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Dmit­ri­ jus Vosk­re­sens­kis.

Ne­be­no­ri at­ver­ti šir­dies

Ai­das K. pri­si­pa­ži­no, kad ka­lė­ji­mas pa­kei­čia žmo­gų. Keis­ta, ta­čiau pa­ vo­jin­gais vi­suo­me­nei pri­pa­žin­ti as­me­nys at­si­ve­ria ir per sa­vo at­vi­ ru­mą nu­ken­čia nuo tos pa­čios vi­ suo­me­nės, ku­ri nuo jų sau­go­ma.

Jau be­maž du de­šimt­me­čius ka­ lin­tis Ai­das K., nors ir tu­rė­jo tei­ sę po de­šim­ties me­tų ra­šy­ti ma­

lo­nės pra­šy­mą, juo ne­pa­si­nau­do­jo ir da­bar to da­ry­ti ne­sku­ba. Vy­riš­ kis bi­jo, kad vi­suo­me­nė­je, į ku­rią dau­ge­lis taip ver­žia­si su­grįž­ti, liks at­stum­ta­sis. „Pas ma­ne kar­tą atė­jo žur­na­lis­ tė, aš jai šir­dį at­vė­riau, vis­ką pa­pa­ sa­ko­jau, o ji pa­skui ma­no žo­džius iš­krai­pė. Pa­sa­kė, jog džiau­giuo­si, kad ma­no mo­ti­na nuo gė­ri­mo mi­ rė. Kaip aš ga­liu džiaug­tis? Na taip, mi­rė ji nuo gė­ri­mo. Gė­rė, gir­ta mi­ rė, bet jo­kio džiaugs­mo dėl to ne­ jau­čiu“, – lie­jo nuo­skau­dą pa­šne­ ko­vas.

Pa­kei­tė dar­bo pro­fi­lį

„Bū­ti­nai užei­kit, no­riu vie­ną ci­ ta­tą pa­sa­ky­ti“, – iš dirb­tu­vių, ku­ rio­se at­si­ran­da in­ki­lai Va­ka­rų Eu­ ro­pos paukš­čiams, žur­na­lis­tus šau­kė links­mo vei­do kau­nie­tis, iš pra­džių pri­si­sta­tęs Anup­ru, o vė­ liau ap­si­gal­vo­jęs „pri­si­kli­ja­vo“ ki­ tą var­dą. „Da­bar var­dą ga­li­ma kad ir kiek­vie­ną mė­ne­sį keis­ti. Juo­zas aš. Iš Kau­no“, – šyp­so­da­ma­sis sa­ kė jis.

Lu­kiš­kė­se Juo­zui teks bū­ti iki gy­ vos gal­vos. Sta­liu­mi jis ta­po prieš aš­tuo­ne­tą me­tų. „Vi­są gy­ve­ni­mą“ (taip sa­vo me­tus, pra­leis­tus lais­vė­ je, va­di­na pa­ts nu­teis­ta­sis) Juo­zas dir­bo elekt­ri­ku, at­si­dū­ręs už gro­ tų ėmė­si pa­gal brė­ži­nius ga­min­ ti in­ki­lus, triu­ši­des, vabz­džių na­ mu­kus. „Bū­ti­nai pa­ra­šy­kit, kad čia ma­ žes­ni nu­si­kal­tė­liai sė­di ne­gu Sei­ me. Gal to­dėl ir ma­žiau už­dir­ba­me, nors ga­mi­na­me dva­sių gau­dyk­les“, – ro­dy­da­mas į bi­čių spie­čiams gau­ dy­ti skir­tas dė­žes juo­kė­si Juo­zas.

Siū­lo dar­bo vie­tą

Bend­rau­jant su be­si­dar­buo­jan­čiais ka­li­niais pra­de­da at­ro­dy­ti, kad esi įpras­to­je me­džio ap­dir­bi­mo įmo­ nė­je. Žmo­nės juo­kau­ja vie­nas su ki­tu, nuo­šir­džiai ir at­vi­rai bend­ rau­ja. At­ro­dy­tų, pui­kios dar­bo są­ ly­gos ir pui­ki dar­bo vie­ta ne tik ka­ li­niui, bet ir kiek­vie­nam lais­vė­je esan­čiam be­dar­biui.

Ko­kia gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bė pa­ slėp­ta nuo žur­na­lis­tų akių, ga­li­ma tik nu­ma­ny­ti, ta­čiau Juo­zas juo­kia­ si, kad tą pa­čią aki­mir­ką bet ku­ riam no­rin­čiam su­tik­tų ati­duo­ti sa­vo dar­bo vie­tą. „Įdė­kit skel­bi­mą laik­raš­ty­je ant­ ra­me pus­la­py­je ar­ba dar ge­riau – pir­mo apa­čio­je. Są­ly­gos ge­ros, šil­do­mos pa­tal­pos, lai­ku mo­ka­ mas at­ly­gi­ni­mas ant la­rio­ko. Na, ir dar, ko ge­ro, pa­lik­siu mais­to da­ vi­nio po­rai sa­vai­čių, nes vis vien ateis žmo­gus, tai stre­sas, nau­ ja ap­lin­ka. Kad grei­čiau pri­pras­ tų“, – rek­la­ma­vo sa­vo dar­bo­vie­ tę kau­nie­tis.

Tau­so­ja ir sau­go me­džius

Tik­ro­ji rea­ly­bė kiek ki­to­kia. Ka­li­ nių dar­bą koor­di­nuo­jan­tis meist­ ras Rai­mon­das įsi­ti­ki­nęs, kad to, ką da­ro ka­li­niai, jo­kiai ki­tai įmo­ nei Lie­tu­vo­je da­ry­ti neap­si­mo­ kė­tų. Bent ke­tu­rios įmo­nės, ban­ džiu­s ios eks­p or­t uo­t i pa­n a­š ią pro­duk­ci­ją į už­sie­nį, bank­ru­ta­vo.

Iš­si­lai­kė tik ka­li­nių dar­bu pa­grįs­ tas vers­las. „Iš vi­so yra per 100 skir­tin­ gų mo­de­lių ga­mi­nių. Pa­vyz­džiui,

Poilsis: dirbantys kaliniai gali eiti ato

vabz­džių na­mu­kas į Olan­di­ją iš­ ke­liau­ja už 8 eu­rus. Jis taip pat tu­ri ser­ti­fik ­ a­tą, kad me­dis, iš ku­rio pa­ ga­min­tas šis na­mu­kas, bu­vo nu­ kirs­tas, o jo vie­to­je tuoj pat pa­so­ din­tas ki­tas me­dis. Lie­tu­vo­je to­kio ser­ti­fi­ka­to nie­kas ne­rei­ka­lau­tų, o štai ten rei­kia“, – pa­sa­ko­jo ka­li­nių ce­cho ga­my­bos ba­ro meist­ras.

Atos­to­gų išei­ti ne­si­ruo­šia

Da­bar­ti­nis dar­bas, pa­sak Rai­mon­ do, ge­ro­kai ski­ria­si nuo to, ką ka­li­ niai dirb­da­vo prieš de­šimt­me­tį ar dar anks­čiau. Da­bar­ti­niai ga­mi­niai rei­ka­lau­ja daug dau­giau įgū­džių, pa­tir­ties. „Kaž­ka­da čia taip pat bu­vo ap­ dir­ba­mas me­dis, tik ga­mi­niai bu­vo pri­mi­ty­ves­ni: lan­gi­nės, lan­gų rė­ mai. Da­bar jau kas ki­ta, rim­ti brė­ ži­niai, tu­ri dirb­ti tik­rai įgu­du­sios ran­kos. Tad tas ka­lė­ji­mas iki gy­vos gal­vos yra lyg ga­ran­ti­ja, kad ge­ras dar­bi­nin­kas nei­šeis iš dar­bo“, – dės­tė Rai­mon­das.

Vi­siems dar­buo­to­jams, ne­svar­ bu, kad jie ka­li­niai, pa­gal Dar­ bo ko­dek­są pri­klau­so ato­sto­gos – 28 ka­len­do­ri­nės die­nos per me­ tus. Ta­čiau nė vie­nas iš dien­raš­čio kal­bin­tų ka­li­nių jo­mis pa­si­nau­do­ ti ne­sku­ba. „Aš jau aš­tuo­ne­rius me­tus dir­bu, tai ko­kius aš­tuo­nis mė­ne­sius tu­riu tų ato­sto­gų su­kau­pęs, bet kas man iš jų? Sug­rįž­ti į ka­me­rą? Ge­riau ne, man čia dar­bas kaip ato­sto­gos“, – nu­si­šyp­so­jo Juo­zas.

11

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

tema

30p.

Lietuvos įžymybės rinkosi į „Kino pavasario“ atidarymą.

e­lio­nė į lais­vę Bū­ti­nai pa­ra­šy­ kit, kad čia ma­žes­ ni nu­si­ kal­tė­liai sė­di ne­ gu Sei­me.

Gal to­dėl ir ma­žiau už­ dir­ba­me, nors ga­mi­ na­me dva­ sių gau­ dyk­les.

tostogų, bet per jas kalėjimo kiemą tektų iškeisti į kamerą.

„Pi­ni­gai, aiš­ku, at­lie­ka svar­bų vaid­ me­n į, bet tai ne pa­grin­di­nis ro­dik­ lis, nu­le­mian­tis sėk­min­gą nu­teis­tų­jų rea­bi­li­ta­ci­ją. Pas juos mak­si­mu­mas –

300 žmo­nių. Na, kai skai­čius ma­žes­ nis, aiš­ku, ir vi­sai ki­tos są­ly­gos. Ga­li dau­giau dė­me­sio skir­ti dar­bui su to­ kiais žmo­nė­mis, jų rea­bi­li­ta­ci­jai, pa­ ruoš­ti bū­si­mam gy­ve­ni­mui vi­suo­ me­nė­je.

Užmegzk naujų kontaktų!

Kovo 27 d.

18 20 val.

Nacionalinėje dailės galerijoje

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Eu­ro­po­je – rū­pes­tis di­des­nis Gy­ve­n i­mas Lie­tu­vos ka­lė­ji­muo­se kol kas ge­ro­kai pra­stes­nis nei pa­na­ šaus pro­fi­lio įstai­gose Va­ka­rų Eu­ro­ po­je. Štai Šve­di­jos ka­lė­ji­muo­se ka­li­ nius links­mi­na ir cir­kas, ir dramb­liai. Šve­di­jos ka­lė­ji­muo­se lan­kę­sis Lu­kiš­ kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-ka­lė­ji­mo So­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus vir­ ši­nin­kas D.Vosk­re­sens­kis pri­pa­ži­no, kad kol kas ka­li­nių gy­ve­ni­mo są­ly­ gos Lie­tu­vo­je kur kas pra­stes­nės. Pir­ miau­sia, Šve­di­jo­je nė­ra to­kių di­de­lių ka­lė­ji­mų kaip Lie­tu­vo­je. Tie­siog neį­ si­vaiz­duo­ja­ma, kad vie­no­je įstai­go­je ka­lė­tų per tūks­tan­tį žmo­nių.

DIENA t MEDIA t NEWS

buo­to­jas tei­gė, kad jei bus pa­tvir­tin­ tas ka­lė­ji­mo da­ly­va­vi­mas ES struk­ tū­r i­nio fon­do fi­nan­suo­ja­mo­je pro­gra­mo­je, įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­ buo­to­jai vyks keis­tis pa­tir­ti­mi ir į ki­ tų vals­ty­bių ka­lė­ji­mus, ir so­cia­li­nės Taip jau yra. Kai at­va­ž ia­vau į ka­lė­ rea­bi­li­ta­ci­jos, mo­ky­mo­si įstai­gas. ji­mą Šve­d i­jo­je, pir­mas vaiz­das, ku­ „Pla­nuo­ja­ma ke­l io­nė ir į Ta­l i­ną, ki­t ų rį pa­ma­čiau, – už gal­vos su­si­g rie­bęs vals­t y­bių ka­lė­ji­mus. Pla­nuo­ja­mos ka­lė­ji­mo vir­ši­nin­kas, ne­ži­nan­tis, kur ke­l io­nės į Ru­mu­n i­jos, Len­k i­jos, Es­t i­ pa­dė­t i 1 mln. kro­nų įmo­nės pel­no, jos so­cia­l i­nės rea­bi­l i­ta­ci­jos įstai­gas. ku­r is tu­rė­jo bū­t i skir­tas ka­l i­n ių po­ Daž­n iau­s iai to­k ios ke­l io­nės trun­ rei­kiams. Jis man sa­ko: „Ir cir­ką jiems ka dvi tris die­nas, su­si­pa­ž įs­ta­ma su bu­vau at­ve­žęs, ir gy­vą dramb­lį, ir vis ten vei­k ian­čia sis­te­ma, to­se įstai­go­ vien dar tiek pi­ni­gų lie­ka, o juk rei­kia se esan­čių as­me­nų gy­ve­n i­mu, dar­ juos pa­nau­do­ti, nes ki­taip mū­sų dar­ bo są­ly­go­m is, mo­k y­mo­si ga­l i­my­bė­ bas ga­li bū­ti nei­gia­mai įver­tin­tas“, – iš mis. Tai tik­rai leis­t ų pra­plės­t i so­cia­ Šve­di­jos par­si­vež­tais įspū­d žiais da­ li­nės rea­bi­l i­ta­ci­jos ga­l i­my­bes mū­sų li­jo­si D.Vosk­re­sens­k is. Ka­lė­ji­mo dar­ įstai­go­je“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

(Konstitucijos pr. 22) Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis.

Renginio svečiai: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Davidas Huntas Jungtinės Karalystės ambasadorius Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Artūras Rakauskas bendrovės „Senukai“ prezidentas Lina Minderienė „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Artūras Jonkus „Publicum“ direktorius Dalia Venslovaitė „Global Lithuanian Leaders“ valdybos pirmininkė Artūras Račas – BNS direktorius Laimonas Skibarka advokatų kontoros SORAINEN partneris Rimtautas Vizgirda Čilės Respublikos Garbės Konsulas ir asociacijos „American Chamber of Commerce“ Garbės pirmininkas Markas Davidsonas „Callcredit Information Group“ direktorius IT architektūrai Rūta Prusevičienė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai.

Daugiau informacijos e. paštu vilniuskm@diena.lt.

Rengėjas:

Partneriai:

12

šeštadienis, kovo 17, 2012

14p.

Šeimininkauti Eliziejaus rūmuose veržiasi moterys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Si­ri­jos valdžia lai­mi ne­ly­gi Konf­lik­tas Si­ri­jo­je, ta­pęs il­giau­siu ir skaus­min­giau­siu iš vi­sų Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­liu­ci­jų, trun­ka jau me­tus, ir jo pa­bai­gos dar ne­ma­ty­ti.

Ka­laš­ni­ko­vai prieš tan­kus

Si­ri­jos pa­jė­gos šią sa­vai­tę kul­ko­ mis, svie­di­niais ir ra­ke­to­mis sky­nė­ si ke­lią at­gal į šiau­ri­nį Id­li­bo mies­ tą. Šios kau­ty­nės pui­kiai iliust­ruo­ja ne­ly­gią no­rin­čių nu­vers­ti ša­lies re­ ži­mą ir pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­ sa­do gau­sios ir dis­cip­li­nuo­tos ka­ riuo­me­nės ko­vą. „Aiš­ku, mū­sų ka­laš­ni­ko­vai nie­ ko ne­ga­li pa­da­ry­ti prieš jų tan­ kus, – ara­bų te­le­vi­zi­jai „Al Jaz­zee­ ra“ pa­sa­ko­jo opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tas Oma­ras. – Daug kan­ki­nių jau yra po že­me, pa­lai­do­ti per bom­bar­ da­vi­mą. Jūs neį­si­vaiz­duo­ja­te, kas vyks­ta mies­te. Jie žu­do ak­ty­vis­ tų gi­mi­nai­čius, de­gi­na jų na­mus ir sui­ma vi­sus iš ei­lės.“ Praė­jus me­tams po to, kai jau­nų gra­fi­ti­nin­kų areš­tas pa­kurs­tė ma­ si­nius ne­ra­mu­mus, B.al As­sa­das iš nau­jo įve­da tvar­ką ir su­grą­ži­na sa­ vo val­džią ša­ly­je. Pir­mas bu­vo mė­ ne­sį bom­bar­duo­ja­mas Chim­sas, ant­ras ar­ti­le­ri­jos kru­šą pa­ty­rė Id­ li­bas, o da­bar B.al As­sa­do pa­jė­gos ju­da at­gal į Da­rą, kur 2011 m. ko­vo vi­du­ry­je pra­si­dė­jo su­ki­li­mas. Jung­ ti­nių Tau­tų (JT) skai­čia­vi­mais, nuo to lai­ko žu­vo dau­giau nei 8 tūkst. si­rų.

Kai ku­rie eks­per­tai kar­to­ja JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos žo­ džius, kad B.al As­sa­do die­nos su­ skai­čiuo­tos, bet ki­ti pri­si­me­na, kaip Sad­da­mas Hus­sei­nas 1991 m. su­tram­dė su­ki­lu­sius šii­tus bei kur­

dus ir pa­skui ge­le­ži­ne ran­ka val­dė ša­lį dar 12 me­tų. B.al As­sa­do tė­vui Ha­fe­zui de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je taip pat pa­vy­ko nu­mal­šin­ti su­ki­li­ mą, nors dėl to te­ko be­veik vi­siš­kai su­nai­kin­ti Ha­mos mies­tą.

B.al Assadas gali mobilizuoti pusę milijono mokytų, sveikų ir aktyvių vyrų, kurie gali kovoti.

Re­ži­mas ruo­šė­si 40 me­tų

Si­ri­jos konf­lik­tas ge­ro­kai ski­ria­ si nuo ki­tų Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­ liu­ci­jų tiek sa­vo mas­tu ir žiau­ru­mu, tiek ci­vi­lių ryž­tu ne­pai­sant dau­gy­ bės au­kų tęs­ti sa­vo pro­tes­tus. „B.al As­sa­das ne tik at­lai­kė pir­ muo­sius smū­gius, bet da­bar jau pe­rė­jo į puo­li­mą, – aiš­ki­no Lon­do­ no eko­no­mi­kos mo­kyk­los Vi­du­ri­ nių ry­tų re­gio­no eks­per­tas Fa­wa­zas Ger­ge­sas. – Jis ga­li mo­bi­li­zuo­ti pu­ sę mi­li­jo­no mo­ky­tų, svei­kų ir ak­ty­ vių vy­rų, ku­rie ga­li ko­vo­ti.“ Ma­ža to, Si­ri­jos pre­zi­den­tas sa­ vo ar­se­na­le dar tu­ri šim­tus lėk­tu­ vų ir sraig­tas­par­nių, ku­rių li­gi šiol be­veik ne­nau­do­jo. „Mes kal­ba­me apie re­ži­mą, ku­ ris 40 me­tų ruo­šė­si blo­giau­siam sce­na­ri­jui, – pri­dū­rė F.Ger­ge­sas. –

Sank­ci­jos Si­ri­jos re­ži­mui Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė at­ si­sa­kė im­por­tuo­ti Si­ri­jos naf­tą, o sa­ me­tė ka­ri­nės in­ter­ven­ci­jos Si­ vo pi­lie­čiams už­drau­dė in­ves­tuo­ ri­jo­je ga­li­my­bę, bet spau­di­mą ti ar­ba eks­por­tuo­ti sa­vo pa­slau­gas B.al As­sa­do re­ži­mui da­ro san­k- į Si­ri­ją. ci­jo­mis.

Tur­ki­ja nu­trau­kė bet ko­kius ry­ ES B.al As­sa­dui ir de­šim­tims ki­ šius su Si­ri­jos cent­ri­niu ban­ku ir tų aukš­tų Si­ri­jos pa­rei­gū­nų už­ su­stab­dė dvi­ša­lį bend­ra­dar­bia­vi­ drau­dė iš­duo­ti vi­zas ir įšal­dė jų mą, įšal­dė Si­ri­jos vy­riau­sy­bės tur­ są­skai­tas, at­si­sa­kė pirk­ti iš Si­ri­jos tą ir pa­ža­dė­jo blo­kuo­ti gink­luo­tės naf­tą, taip pat už­drau­dė bend­ra­ tie­ki­mą Da­mas­kui. dar­biau­ti su Si­ri­jos bend­ro­vė­mis, Ara­bų ly­ga sa­vo na­rei sky­rė ku­rios fi­nan­suo­ja B.al As­sa­do re­ži­ griež­čiau­sias eko­no­mi­nes san­kci­ mą bei ka­riuo­me­nę, taip pat pre­ jas: nu­trau­kė bend­ra­dar­bia­vi­mą kiau­ti auk­su ir ki­tais tau­riai­siais su Si­ri­jos cent­ri­niu ban­ku ir vals­ me­ta­lais su Si­ri­jos vals­ty­bi­nė­mis ty­bės val­do­mu Ko­mer­ci­niu ban­ ku, su­stab­dė fi­nan­si­nius ir pre­ky­ ins­ti­tu­ci­jo­mis.

JAV į san­kci­jų są­ra­šą įtrau­kė B.al bi­nius su­si­ta­ri­mus.

As­sa­dą ir ki­tus aukš­tus Si­ri­jos pa­ Aust­ra­li­ja Si­ri­jos va­do­vams ir rei­gū­nus, cent­ri­nį ir ki­tus vals­ty­bi­ kai ku­rioms bend­ro­vėms įve­dė nius ban­kus, su Si­ri­jos re­ži­mu sie­ ke­lio­nių drau­di­mą ir fi­nan­si­nes ja­mas bend­ro­ves. Va­šing­to­nas at­ san­kci­jas.

At­ro­do, kad B.al As­sa­das pa­ts va­ do­vau­ja ir spren­džia, kaip ir ka­ da nau­do­ti jė­gą. Aiš­ku, jis el­gia­si žiau­riai, bet kaip iš­di­dus, o ne iš­ si­gan­dęs žmo­gus. Jis el­gia­si ryž­ tin­gai.“ Li­bi­jos sce­na­ri­jus ne­pa­si­kar­to­jo

Tūks­tan­čiai si­rų šią sa­vai­tę Da­ mas­ke išė­jo pa­drą­sin­ti pre­zi­den­to B.al As­sa­do, mo­juo­da­mi ša­lies vė­ lia­vo­mis. Kai ku­rie ana­li­ti­kai tei­gia, kad re­ži­mą vis dar pa­lai­ko 30 pro­c. ar­ba dau­giau gy­ven­to­jų.

Opo­zi­ci­ja yra pra­stai pa­reng­ta bei men­kai ap­rū­pin­ta ir šiuo me­tu be­veik ne­tu­ri vil­čių gau­ti fi­zi­nės ar net po­li­ti­nės pa­ra­mos. Jie ga­li at­ suk­ti tik leng­vuo­sius gink­lus ir sa­ va­dar­bius sprog­me­nis prieš B.al As­sa­do pa­jė­gas, ku­rių di­džio­ji da­ lis vis dėl­to li­ko iš­ti­ki­ma re­ži­mui.

Li­bi­jo­je, prie­šin­gai, į maiš­ti­nin­ kų pu­sę trau­kė­si iš­ti­si ka­riuo­me­nės da­li­niai, ir opo­zi­ci­ja ga­na grei­tai su­ge­bė­jo pe­rim­ti val­džią ry­ti­nė­ je ša­lies da­ly­je bei įkur­ti sa­vo būs­ ti­nę Ben­ga­zy­je. Ana­li­ti­kai pa­ste­ bi, kad Si­ri­jos re­ži­mas tu­ri ge­ro­kai dau­giau pra­na­šu­mų, ne­gu tu­rė­jo Muam­ma­ro al Gad­da­fi vy­riau­sy­ bė, žlu­gu­si po še­šių mė­ne­sių ko­vų ir NA­TO in­ter­ven­ci­jos.

Suim­tas ir nu­žu­dy­tas Li­bi­jos ly­ de­ris tu­rė­jo ma­žai drau­gų už­sie­ny­ je, ir jo pa­ža­das me­džio­ti opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tus kaip žiur­kes pa­ska­ti­no JT Sau­gu­mo Ta­ry­bą priim­ti re­zo­

Posūkis: B.al Assadas baigia susigrąžinti kontrolę maištaujančiuose miestuo

liu­ci­ją, ku­ri bu­vo skir­ta ci­vi­liams ap­gin­ti ir at­vė­rė ke­lią NA­TO įsi­kiš­ ti į konf­lik­tą. To­kios vals­ty­bės, kaip Ka­ta­ras, slap­ta siun­tė spe­cia­lią­sias pa­jė­gas, mo­ky­to­jus, pi­ni­gus ir pa­ ly­do­vi­nio ry­šio prie­mo­nes pa­ly­gin­

ti vie­nin­gai Li­bi­jos opo­zi­ci­jai. Si­ri­ja du sy­kius su­lau­kė pa­lai­ky­mo iš Ru­ si­jos ir Ki­ni­jos, ku­rios pa­si­nau­do­ jo ve­to tei­se JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je ir blo­ka­vo griež­tus veiks­mus prieš B.al As­sa­dą. Jis taip pat tu­ri tvir­tą Ira­no ir Li­ba­no „Hez­bol­lah“ ko­vo­ to­jų pa­ra­mą.

Ru­si­ja to­liau par­da­vi­nė­ja gink­ lus Si­ri­jos val­džiai. Tur­ki­ja ne­ven­ gia griež­tų pa­reiš­ki­mų, bet ne­tei­kia be­veik jo­kios pa­gal­bos Lais­vo­sios Si­ri­jos ar­mi­jai. JAV ir Eu­ro­pa kol kas at­me­ta bet ko­kius ka­ro veiks­ mus prieš Si­ri­jos re­ži­mą, ir ne­tgi hu­ma­ni­ta­ri­nis ko­ri­do­rius, skirtas pa­gal­bai ken­čian­tiems gy­ven­to­ jams at­ro­do neį­ma­no­mas. „Pa­dė­tis dar blo­gės“

„Ma­nau, re­ži­mo žlu­gi­mas yra neiš­ ven­gia­mas, bet da­bar Si­ri­ja žen­gia į nau­ją, la­bai su­dė­tin­gą fa­zę“, – sa­ kė Si­ri­jo­je gi­męs Va­šing­to­no na­ cio­na­li­nės gy­ny­bos uni­ver­si­te­to eks­per­tas Mur­ha­fas Joue­ja­ti, ku­ris taip pat pri­klau­so Si­ri­jos na­cio­na­ li­nės ta­ry­bos at­sto­vy­bei už­sie­ny­je. „Prieš pa­ge­rėdamą pa­dė­tis dar blo­gės, – pro­gno­zė­mis da­li­jo­si pro­fe­so­rius. – Nors vi­sos tarp­tau­

13

šeštadienis, kovo 17, 2012

pasaulis Pre­zi­den­tu ­ ta­po tei­sė­jas

Mi­nė­ji­mas ­ bai­gė­si tai­kiai

Mol­da­vi­jos par­la­men­tas va­kar pre­zi­den­tu iš­rin­ko tei­sė­ją Ni­co­lae Ti­mof­ti ir taip už­ bai­gė po­li­ti­nę kri­zę, dėl ku­rios ša­lis be­veik tre­jus me­tus ne­tu­rė­jo nuo­la­ti­nio vals­ty­ bės va­do­vo. 63 me­tų N.Ti­mof­ti, šios bu­vu­ sios so­vie­ti­nės res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­ sios ma­gist­ra­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, bu­ vo ne­prik­lau­so­mas kan­di­da­tas, nie­ka­da iki šiol ne­da­ly­va­vo po­li­ti­ko­je ir 36 me­tus dir­bo tei­sė­ju.

Lat­vi­jos ve­te­ra­nai, ku­rie ko­vė­si su So­vie­tų Są­jun­gos ar­mi­ja na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos pu­ sė­je per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, va­kar da­ly­ va­vo le­gio­nie­rių at­mi­ni­mo ei­ty­nė­se Ry­go­ je. Ren­gi­nį pri­žiū­rė­jo gau­sios po­li­ci­jos pa­ jė­gos, o šio mi­nė­ji­mo prie­ši­nin­kai su­ren­gė ne­di­de­les pro­tes­to de­monst­ra­ci­jas. Pa­rei­ gū­nai dėl ag­re­sy­vaus el­ge­sio ir už­draus­ tų sim­bo­lių de­monst­ra­vi­mo vie­šo­je vie­to­ je su­lai­kė tris as­me­nis.

io­je ko­vo­je

„Scanpix“ nuotr.

ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos spar­do­si ir rė­ kau­ja, B.al As­sa­das ne­ma­to tik­ro pa­si­prie­ši­ni­mo, to­dėl ga­li nau­do­ ti tiek jė­gos, kiek no­ri, kad su­žlug­ dy­tų šią re­vo­liu­ci­ją.“ Bet, anot M.Joue­ja­ti, Si­ri­jos va­ do­vas ne­tu­rė­tų džiaug­tis, nes su­ki­ li­mas įga­vo la­bai di­de­lį mas­tą. „Ma­nau, ši re­vo­liu­ci­ja ne­suž­lug­ do­ma, nes kuo dau­giau jė­gos nau­ do­ja re­ži­mas, tuo pik­tes­ni žmo­nės tam­pa ir jų gre­tos di­dė­ja“, – sa­kė M.Joue­ja­ti.

Briu­se­ly­je įsi­kū­ru­si ne­vy­riau­ sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja „In­ter­na­tio­ nal Cri­sis Group“ sa­vo ata­skai­to­ je ra­šė, kad, nors Si­ri­jos re­ži­mas tu­ri ka­ri­nį pra­na­šu­mą, jo vyk­do­ mi žiau­ru­mai už­ker­ta ke­lią pa­dė­ čiai nor­ma­li­zuo­ti. Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Am­nes­ty In­ter­na­ tio­nal“ ir „Hu­man Rights Watch“ pa­tei­kė il­gą są­ra­šą kan­ki­ni­mo me­ to­dų, ku­riuos prieš maiš­ti­nin­kus nau­do­ja re­ži­mo ša­li­nin­kai.

Kan­ki­ni­mai ne­pa­lau­žė

Į Si­ri­jos pa­jė­gų ran­kas per­nai pa­ kliu­vęs Id­li­bo gy­ven­to­jas Ma­ze­nas Ar­jaa te­le­vi­zi­jai „Al Jaz­zee­ra“ ro­dė ant kū­no li­ku­sius kan­ki­ni­mų pėd­

sa­kus – iš­trauk­tus na­gus ir elekt­ros šo­ko pa­lik­tus gi­lius nu­de­gi­mus. „Jie kal­ti­no ma­ne, kad pri­klau­ sau gink­luo­tai te­ro­ris­tų gau­jai, is­ la­mis­ti­niam ju­dė­ji­mui, o tai reiš­ kė, kad jie ga­lė­jo nu­žu­dy­ti ma­ne net ne­mirk­te­lė­ję“, – pa­sa­ko­jo vy­ riš­kis.

Jis ne­pa­bū­go pa­ro­dy­ti vei­do ir at­ si­su­kęs į ka­me­rą rė­žė griež­tą įspė­ ji­mą Da­mas­kui: „Mes sa­ko­me B.al As­sa­dui: „Mes lai­mė­si­me. Mes lai­ mė­si­me. Tu ir ta­vo re­ži­mas žlugs, o Id­li­bas taps ta­vo ka­pa­vie­te.“

mln. li­tų

re­kor­di­nis „Vi­kin­gų“ lo­te­ri­jos lai­mė­ji­mas Es­ti­jo­je ati­te­ko jau­nai šei­mai iš Tar­tu.

Damaskas spjovė į sankcijas Į vie­šu­mą pa­kliu­vę Si­ri­jos pre­ zi­den­to elekt­ro­ni­niai laiš­kai at­ sklei­dė ne­ti­kė­tus jo mu­zi­ki­nius po­mė­gius ir pir­mo­sios po­nios po­ lin­kį į pra­ban­gą, ne­slops­tan­tį net per sun­kiau­sius vals­ty­bei iš­ban­ dy­mus.

Draudimai – ne kliū­tis

uose, ir Sirija žengia į naują, miglotą bei neapibrėžtą savo istorijos laikotarpį.

2,4

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Guar­dian“ pa­skel­bė Si­ri­ jos pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­ do elekt­ro­ni­nius laiš­kus, ku­riuos ga­vo iš opo­zi­ci­jos at­sto­vų. Lei­di­ nys tvir­ti­na, kad jie yra tik­ri ir kad dau­ge­lį fak­tų pa­tvir­ti­no laiš­kuo­se mi­ni­mi šal­ti­niai. Tarp jų yra bu­ vęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­ sa­do­rius Si­ri­jo­je And­rew Gree­nas, vie­nas kor­po­ra­ci­jos ABC va­do­ vų Tho­mas Na­gors­ki ir ki­ti ži­no­ mi žmo­nės.

Laiš­kai ro­do, jog Da­mas­kas ra­do bū­dų, kaip apei­ti griež­tas Jung­ti­ nių Vals­ti­jų san­kci­jas, pa­skelb­tas dar 2011 m. ge­gu­žę. Si­ri­jai pa­vy­ko iš­sau­go­ti da­lį išo­rės vers­lo ope­ra­ ci­jų pa­si­nau­do­jus įmo­ne, re­gist­ ruo­ta Du­ba­ju­je ir tu­rin­čia biu­rą Lon­do­ne.

B.al As­sa­das apei­na san­kci­ jas ne tik vals­ty­bės įmo­nių mas­ tu. Jis siun­tė­si mu­zi­ką nau­do­da­ ma­sis pa­slau­ga „App­le iTu­nes“.

Spren­džiant iš kū­ri­nių są­ra­šo, Si­ ri­jos pre­zi­den­tas yra tik­ras me­lo­ ma­nas.

Be Si­ri­jos dai­ni­nin­kų, jis pir­ ko bri­tų gru­pės „Right Said Fred“ ir ne­tgi ke­le­tą hip­ho­po at­li­kė­jo Chri­so Brow­no dai­nų. Tarp B.al As­sa­do mėgs­ta­mų at­li­kė­jų taip pat fi­gū­ruo­ja bri­tė Leo­na Le­wis ir gru­pės „New Or­der“ bei „The Co­

ver Girls“. Vie­nas įdo­miau­sių ša­ lies va­do­vo pir­ki­nių – ame­ri­kie­ čių due­to LMFAO dai­na „Se­xy and I Know It“.

Ka­ras pra­ban­gai ne­truk­do

Yra duo­me­nų ir apie la­bai pra­ban­ gius pre­zi­den­to žmo­nos As­mos pir­ki­nius. Vie­na­me bri­tų bu­ti­ke ji in­ter­ne­tu už ke­le­tą tūks­tan­čių do­le­rių įsi­gi­jo in­ter­je­ro puoš­me­ nų. Ge­ro­kai dau­giau – de­šim­ tis tūks­tan­čių do­le­rių – kai­na­vo bran­ge­ny­bės. Gim­ta­die­nio pro­ ga ji iš Pa­ry­žiaus už­si­sa­kė vė­ri­nį, o Lon­do­ne nu­si­pir­ko va­zą už be­ veik 3 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (12,5 tūkst. li­tų).

Vie­nas įdo­miau­sių ša­lies va­do­vo pir­ ki­nių – ame­ri­kie­čių due­to LMFAO dai­na „Se­xy and I Know It“.

Ko­vų įkarš­ty­je pre­zi­den­to ap­ lin­kos žmo­nės ieš­ko­jo bū­dų įsi­ gy­ti fil­mo „Ha­ris Po­te­ris ir Mir­ ties re­lik­vi­jos“ ko­pi­ją bei prie­tai­są šo­ko­la­di­niam fon­diu ga­min­ti.

Kon­sul­ta­ci­jos su Ira­nu

Iša­na­li­za­vęs gau­tus elekt­ro­ni­nius laiš­kus, „The Guar­dian“ da­ro iš­ va­dą, kad nuo pat pro­tes­tų pra­ džios B.al As­sa­das gau­da­vo kon­ sul­ta­ci­jų tiek tie­sio­giai iš Ira­no ofi­cia­lių pa­rei­gū­nų, tiek per tar­ pi­nin­kus, tu­rin­čius glau­džių ry­ šių su Te­he­ra­nu. Laiš­kai taip pat ro­do, kad Si­ri­jos pre­zi­den­tas su­

for­ma­vo ypa­tin­gų pa­ta­rė­jų gru­ pę. Šie žmo­nės ga­lė­jo elekt­ro­ ni­niu pa­štu tie­sio­giai bend­rau­ti su ša­lies va­do­vu, apei­da­mi ki­tus val­džios pa­rei­gū­nus ir sau­gu­mo tar­ny­bas.

Vie­na­me laiš­ke B.al As­sa­das sa­ vo ža­da­mas po­li­ti­nes re­for­mas va­ di­na „nie­kam ti­ku­siais įsta­ty­mais apie par­ti­jas, rin­ki­mus ir ži­niask­ lai­dą“. Ša­lies va­do­vas tik­riau­siai kal­bė­jo apie nau­ją kons­ti­tu­ci­ jos pro­jek­tą, ku­ris bu­vo pa­skelb­ tas prieš mė­ne­sį ir ku­riam va­sa­rio 26 d. per re­fe­ren­du­mą pri­ta­rė 88 pro­c. gy­ven­to­jų.

Vie­na­me laiš­ke, ku­rį B.al As­sa­ dui nu­siun­tė Ka­ta­ro emy­ro duk­ ra, už­si­me­na­ma apie ga­li­mą Si­ ri­jos pir­mo­sios po­ros emig­ra­ci­ją į Ka­ta­rą ir ga­li­my­bę gau­ti po­li­ti­ nį prie­globs­tį.

Tūks­tan­čiai laiš­kų

Pa­sak „The Guar­dian“, B.al As­ sa­do elekt­ro­ni­niai laiš­kai į Si­ri­ jos opo­zi­ci­nės Vy­riau­sio­sios re­ vo­liu­ci­nės ta­ry­bos ran­kas pa­te­ko vie­no ak­ty­vis­to dė­ka. Per­nai ko­ vą jis su­ži­no­jo, kad ša­lies va­do­vas nau­do­ja­si elekt­ro­ni­nio pa­što ad­ re­sais sam@alshahba.com ir ak@ alshahba.com ir per­da­vė juos in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ lis­tams vie­no­je Per­si­jos įlan­kos ša­ly­je. Šie įsi­lau­žė į pre­zi­den­ to elekt­ro­ni­nį pa­štą ir se­kė laiš­ kus nuo 2011 m. lie­pos iki 2012 m. ko­vo.

Per šį lai­ką įsi­lau­žė­liai spė­jo per­žiū­rė­ti maž­daug 3 tūkst. elekt­ ro­ni­nių laiš­kų. Šie bu­vo per­duo­ti bri­tų ži­niask­lai­dai. „The Guar­dian“ inf.

„The Chris­rian Scien­ce Mo­ni­tor“ inf.

8

tūkst.

perkopė Sirijos vidaus konflikto aukų skaičius.

Pa­si­ty­čio­ji­mas: ne­pai­sy­da­mas Va­ka­rų san­kci­jų B.al As­sa­das siun­čia­si mu­zi­ką iš „App­le iTu­nes“, o jo

žmo­na As­ma in­ter­ne­tu ap­si­per­ka pra­ban­gio­se Lon­do­no ir Pa­ry­žiaus par­duo­tu­vė­se.

AFP nuo­tr.

14

šeštadienis, kovo 17, 2012

pasaulis Ge­du­las Bel­gi­jo­je Bel­gi­jo­je va­kar pa­skel­bus na­cio­na­li­nį ge­du­lą žmo­nės ty­los mi­nu­te, o baž­ny­čios – var­pų gau­de­siu pa­ger­ bė 22 vai­kus ir še­šis suau­ gu­siuo­sius, žu­vu­sius Švei­ ca­ri­jo­je per au­to­bu­so ava­ ri­ją. Gy­ve­ni­mas ša­ly­je ap­ mi­rė, kai du ka­ri­niai trans­ por­to lėk­tu­vai, ga­be­nan­tys au­kų pa­lai­kus, nu­tū­pė vie­ no­je oro pa­jė­gų ba­zė­je ne­ to­li Briu­se­lio.

Šeimininkauti Eliziejaus rūmuo Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai – vy­rų rei­ka­las? Var­gu. Juk dėl pre­zi­den­to po­sto ko­vos Ma­ri­ne Le Pen, Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rė. Ma­ža to, ko­va vyks­ta ir tarp bū­si­ mų pir­mų­jų po­nių. Įnir­tin­ga ko­va

Ge­gu­žę, po ant­ro­jo pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ro, į Eli­zie­jaus rū­mus trium­fuo­da­ma įžengs ar­ba su­ per­ma­ne­ke­nė, tre­čio­ji N.Sar­ko­zy žmo­na Carla Bruni-Sarkozy, ar­ ba žur­na­lis­tė, Fran­çois Hol­lan­de’o drau­gė Valérie Trierweiler.

To­kios ant­raš­tės pui­kuo­ja­si ne vie­no pran­cū­zų lei­di­nio pir­muo­ siuo­se pus­la­piuo­se.

Kol kas ap­klau­sos pa­lan­kios V.Trier­wei­ler, tiks­liau, jos vy­rui F.Hol­lan­de’ui. So­cia­lis­tų kan­di­da­ tas, re­gis, pir­mau­ja prieš sa­vo var­ žo­vą. Tie­sa, šią sa­vai­tę pa­skelb­ ta, kad N.Sar­ko­zy ma­ži­na ato­trū­kį ir net, re­mian­tis vie­nos ap­klau­sos re­zul­ta­tais, pra­len­kė var­žo­vą.

Agen­tū­ros „Ifop“ at­lik­ta ap­ klau­sa, ku­rią ci­ta­vo dau­ge­lis ša­lies dien­raš­čių, pa­ro­dė, kad N.Sar­ko­zy ga­li įveik­ti sa­vo var­žo­vą so­cia­lis­tą per pir­mą­jį ša­lies va­do­vo rin­ki­mų turą ba­lan­dį.

Anot agen­tū­ros, da­bar­ti­nis pre­ zi­den­tas su­rink­tų 28,5 pro­c., o so­ cia­lis­tų kan­di­da­tas – 27 pro­c. Vis­gi ap­klau­sos – ne šven­ta tie­sa. Ypač Pran­cū­zi­jo­je.

C.Bru­ni-Sar­ko­zy, ku­ri, kaip ži­ noma, yra tu­rė­ju­si daug mei­lu­žių, tarp ku­rių bu­vo dai­ni­nin­kai Mic­ kas Jag­ge­ris, Eri­cas Clap­to­nas ir JAV mi­li­jar­die­rius Do­nal­das Trum­ pas, už N.Sar­ko­zy iš­te­kė­jo 2008 m. pra­džio­je, vos ke­li mė­ne­siai po to, kai ką tik iš­rink­tas pre­zi­den­tas iš­ si­sky­rė su ant­rą­ja žmo­na Céci­lia.

Céci­lia sto­vė­jo ša­lia N.Sar­ko­ zy rin­ki­mų die­nos va­ka­rą 2007 m. ge­gu­žę, nors jau ži­no­jo, kad jų san­ty­kiai baig­ti ir, re­gis, baig­ti jos pa­čios spren­di­ mu. Įdo­mu tai, F.Hol­lan­de’as ly­giai taip pat iš­ti­ki­mai pa­ lai­kė sa­vo bu­vu­sią par­tne­rę Ségolè­ne Royal, sa­vo ke­tu­rių vai­kų mo­ti­ną, kai ji per tuos pa­čius 2007 m. pre­zi­den­to rin­ ki­mus var­žė­si su N.Sar­ko­zy.

V.Trier­wei­ler ir F.Hol­lan­de’o ko­man­ da šiuo me­tu pran­ cū­zams pa­tin­ka la­ biau.

sa­vo pro­fe­si­ja dėl to, kad ji yra gar­ saus po­li­ti­ko žmo­na“. Ji net pa­va­ di­no V.Trier­wei­ler ult­ra­ma­čo.

Pa­si­pik­ti­ni­mą C.Bru­ni-Sar­ko­ zy pa­reiš­kė po to, kai V.Trier­wei­ler bu­vo pri­vers­ta at­si­sa­ky­ti sa­vo ves­ tos sa­vai­ti­nės po­li­ti­nės lai­dos te­ le­vi­zi­jo­je, per ku­rią ėmė in­ter­viu iš kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus, nes su­lau­ kė kal­ti­ni­mų in­te­re­sų konf­lik­tu.

V.Trier­wei­ler, ku­ri, kaip kal­ba­ma, įti­ki­no anks­čiau put­lų sa­vo par­tne­ rį su­liek­nė­ti ir dė­vė­ti ele­gan­tiš­ kes­nius kos­ tiu­mus,

lapk­ri­čio mė­ne­sį taip pat su­ti­ko per pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ne­ ra­šy­ti apie po­li­ti­ką žur­na­lui „Pa­ris Match“.

Tie­sa, mo­te­ris pa­si­pik­ti­no ir griež­tai su­kri­ti­ka­vo sa­vo žur­na­ lą, pa­ma­čiu­si ant jo vir­še­lio sa­vo ir sa­vo drau­go nuo­trau­ką su ant­raš­ te „Ža­vin­gas Fran­çois Hol­lan­de’o tur­tas. Is­to­ri­ja apie tai, kaip už­gi­ mė jų mei­lė“.

V.Trier­wei­ler ne­pa­ti­ko, kad jos darb­da­vys nein­for­ma­vo, jog tai bus jų pa­grin­di­nė sa­vai­tės te­ma. Ant­ra, dar pik­tes­ne, ži­nu­te ji sar­kas­tiš­kai pa­svei­ki­no žur­na­lą nu­ver­ti­nus ją iki tro­fė­ji­nės kom­pa­nio­nės Te­ko au­ko­ti kar­je­rą

Car­la, ku­ri per­nai spa­lį N.Sar­ko­zy pa­gim­dė duk­rą Giu­lią, taip pat tu­ rė­jo su­stab­dy­ti sa­vo kar­je­rą.

Ji lio­vė­si gast­ro­liuoti kaip dai­ ni­nin­kė, bet vis dar ku­ria dai­nas ir įra­šo al­bu­mus. Be to, ji at­li­ko ne­di­ de­lį vaid­me­nį Woo­dy Al­le­no fil­me „Vi­dur­nak­tis Pa­ry­žiu­je“.

Abi šios po­ros iš vi­sų jė­gų sten­ gia­si pa­teik­ti sa­ve kaip nor­ma­lius ir pa­pras­tus žmo­nes.

Tie­sa, N.Sar­ko­zy po­pu­lia­ru­mas smu­ko dar jo ka­den­ci­jos pra­džio­ je, kai tuo­met ci­ga­rus rū­ky­da­vęs ir aki­nius „Ray Ban“ ne­šio­da­vęs pre­zi­den­tas bu­vo lai­ko­mas žmo­ gu­mi, bend­rau­jan­čiu su tur­tuo­ liais bei gar­se­ny­bė­mis ir ne­pai­ san­čiu pa­pras­tų žmo­nių.

„Mes esa­me pa­pras­ti žmo­nės“, – praė­ju­sią sa­vai­tę tvir­ti­no C.Bru­niSar­ko­zy, nors šie jos žo­džiai pra­ juo­ki­no po­li­ti­nius opo­nen­tus.

Car­la taip pat tei­gia, kad lai­min­ giau­sia bū­na ta­da, kai sė­di na­mie vil­kė­da­ma tre­nin­gą ir žiū­ri mui­ lo ope­ras.

V.Trier­wei­ler gi­ria­si, kad su rin­ ki­mų kam­pa­ni­jos stre­su ko­vo­ja skalb­da­ma, o jos par­tne­ris vi­suo­ met steng­da­vo­si vaiz­duo­ti sa­ve kaip vi­du­ti­nį žmo­gų.

V.Trier­wei­ler ir F.Hol­lan­de’o ko­ man­da šiuo me­tu pran­cū­zams pa­ tin­ka la­biau. Šią sa­vai­tę „Pa­ris Match“ pa­ skelb­ti vie­nos ap­klau­sos re­zul­ ta­tai ro­do, kad 40 pro­c. ap­ klaus­tų­jų no­ri juos ma­ty­ti kaip nau­ją pre­zi­den­ti­nę po­ rą ir kad tik 26 pro­c. res­ pon­den­tų tei­kia pir­me­ ny­bę jų var­žo­vams.

Dau­gu­mai pran­ cū­z ų ne­r ū­p ė­t ų tai, kad Eli­zie­ jaus rū­muo­se šei­mi­nin­

Skir­tin­gos as­me­ny­bės

Tai­gi, ar V.Trier­wei­ler, ar C.Bru­ ni-Sar­ko­zy šei­mi­nin­kaus Eli­zie­ jaus rū­muo­se – nie­kas ne­ga­li pa­ sa­ky­ti.

O kas jos to­kios? Abi – ele­gan­ tiš­kos mo­te­rys, ta­pu­sios neat­sie­ja­ ma rin­ki­mų kam­pa­ni­jų „ar­se­na­lo“ da­li­mi. Ta­čiau, pa­sak Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­dos, jos ski­ria­si kaip die­ na ir nak­tis.

44 me­tų C.Bru­ni-Sar­ko­zy – tur­ tin­ga ita­lų pra­mo­ni­nin­ko duk­tė, o 47-erių V.Trier­wei­ler yra neį­ga­ laus tė­vo ir bi­lie­tų par­da­vė­ja vie­ no­je čiuo­žyk­lo­je Lua­ros slė­ny­je dir­bu­sios mo­ti­nos at­ža­la.

Tie­sa, abi jos bru­ne­tės ir pa­da­rė itin sėk­min­gą kar­je­rą.

C.Bru­ni-Sar­ko­zy kaip su­per­ma­ ne­ke­nė ir po­pmu­zi­kos dai­ni­nin­kė, o V.Trier­wei­ler – žur­na­lo „Pa­ris Match“ po­li­ti­kos žur­na­lis­tė ir te­ le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja.

Be to, abie­jų mo­te­rų san­ty­kiai su da­bar­ti­niais jų gy­ve­ni­mo vy­rais už­si­mez­gė dau­ge­lį ste­bi­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis.

F.Hol­lan­de’as ar­ti­mus san­ty­ kius su V.Trier­wei­ler, ku­rią pa­žįs­ ta jau po­rą de­šimt­me­čių, pa­lai­ko nuo 2005 m. Ta­čiau šiuos san­ty­ kius, pa­de­da­mas su­kal­ba­mos ži­ niask­lai­dos, lai­kė pa­slap­ty­je.

V.Trier­wei­ler – iš­si­sky­ru­si mo­ te­ris, tri­jų vai­kų mo­ti­na – nau­jo­ je kny­go­je, ku­rios iš­trau­kas pa­skel­ bė „Pa­ris Match“, pri­si­pa­ži­no, kad S.Royal ži­no­jo apie jos ir F.Hol­lan­ de’o ry­šį. „Ji ži­no­jo tie­są apie tik­rą­jį Fran­ çois ir ma­ne sie­jan­čių ry­šių po­ bū­dį“, – sa­kė ji kny­gos „Valé­rie, Car­la, Céci­lia, Ber­na­det­te ir ki­tos kam­pa­ni­jos ke­ly­je“ au­to­rei Cons­ tan­ce Ver­ga­rai.

Gi­na vie­na ki­tą

Tie­sa, vy­rų ko­vos ne­reiš­kia, kad jų pa­ly­do­vės – prie­ši­nin­kės. Mi­nė­ to­je kny­go­je V.Trier­wei­ler su­lau­kė C.Bru­ni-Sar­ko­zy pa­ra­mos.

N.Sar­ko­zy žmo­na su­kri­ti­ka­vo ne­no­rą leis­ti „mo­te­riai už­siim­ti

Da­mos: C.Bru­ni-Sar­ko­zy (kairėje) ir V.Trier­wei­ler (centre) var­žo­si, ku­ri bus ge­res­nė pir­mo­ji po­nia, o M.Le Pen m

15

šeštadienis, kovo 17, 2012

pasaulis Ge­du­las Bel­gi­jo­je

ose veržiasi moterys kau­tų ne­su­si­tuo­ku­si po­ra, ta­čiau Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas ga­lė­tų su­ si­dur­ti su pro­ble­mo­mis, jei­gu su jį ly­din­čia ne­te­kė­ju­sia mo­te­ri­mi lan­ ky­tų­si ko­kio­je nors kon­ser­va­ty­vio­ je vals­ty­bė­je.

Ne pa­ly­do­vė, o kan­di­da­tė

Du kar­tus iš­si­sky­ru­siai tri­jų vai­kų mo­ti­nai M.Le Pen, ku­ri va­do­vau­ja Pran­cū­zi­jos na­cio­na­li­niam fron­tui, ne­teks bū­ti pir­mą­ja po­nia. Ji pa­ti sie­kia ša­lies va­do­vo po­sto. Šią sa­vai­tę pa­skelb­ta, kad tri­jų vai­kų mo­ti­na pa­ga­liau už­si­tik­ri­no pa­kan­ ka­mą vie­tos val­ džios pa­rei­gū­nų pa­ra­mą, kad ga­ lė­t ų da­ly­vau­ ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Anks­ čiau tei­ si­n in­k e d i r ­b u ­ si 43 me­t ų M.Le Pen

mes iš­šū­kį jų vy­rams.

Pran­cū­zi­jos po­li­ti­kos pa­dan­gė­ je su­ži­bė­jo pe­rė­mu­si Na­cio­na­li­nio fron­to vai­rą iš sa­vo tė­vo po­li­ti­kos mo­hi­ka­no Jea­no Ma­rie Le Pe­no. Jis nuo 1972 m. va­do­va­vo sa­vo įkur­tai par­ti­jai.

M.Le Pen ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ko prieš imig­ra­ci­ją, taip pat jai ne­pa­ tin­ka kal­bos apie glau­des­nę Eu­ro­ pos in­teg­ra­ci­ją. „Mū­sų po­li­ti­kai taip su­si­ža­vė­ ję JAV, kad sie­kia Eu­ro­pą pa­vers­ti Jung­ti­nė­mis Eu­ro­pos Vals­ti­jo­mis, – yra sa­kiu­si po­li­ti­kė. – Tai­gi tu­ri­me re­zul­ta­tą – Eu­ro­pa dar nie­kuo­ met ne­bu­vo to­kia eko­ no­miš­kai silp­na, kaip šian­dien. Mū­sų po­li­ti­ kų pa­mi­ši­mas dėl eu­ro ke­lia pa­vo­jų vi­sam pa­ sau­liui.“ Be­je, nors Na­cio­na­li­nis fron­tas bu­vo pra­min­tas kraš­t u­t i­n iu, ypač J.M.Le Pe­ no val­dy­mo l a i ­k o ­t a r ­ piu, M.Le Pen ėmė­

si ša­lin­ti iš par­ti­jos ra­di­ka­lus, ku­ rie ken­kia par­ti­jos pres­ti­žui.

Pa­ti po­li­ti­kė ne sy­kį pa­brė­žė, kad J.M.Le Pe­no Na­cio­na­li­nis fron­tas nė­ra M.Le Pen Na­cio­na­li­nis fron­tas.

Be­je, dėl tė­vo po­li­ti­nių pa­žiū­ rų M.Le Pen ne sy­kį te­ko klau­sy­tis įvai­rių pa­šai­pų.

Mo­kyk­lo­je trys J.M.Le Pe­no duk­ te­rys nuo­la­tos gir­dė­da­vo rep­li­kų, kad jų tė­vas – fa­šis­tas. Kai M.Le Pen bu­vo vos 8 me­tai, ne­to­li jos na­ mų nu­griau­dė­jo spro­gi­mas.

Lai­mė, nei ji, nei jos dvi se­sės ir tė­vai ne­nu­ken­ tė­jo. M.Le Pen 1992 m. bai­g ė kri­m i­n a­l i­n ės tei­sės ma­gist­ro stu­ di­jas vie­na­me Pa­ry­ žiaus uni­ver­si­te­tų.

Nuo 1992 iki 1998 m. ji dir­bo ad­vo­ka­te.

AFP, CNN, „Der Spie­gel“, „RTT News“, BNS inf.

Kan­di­da­tės: Ita­li­jos vie­tos rin­ki­muo­se ke­ti­na da­ly­vau­ti Cic­cio­li­na

(kairėje), M.D’Abb­rac­cio (iš viršaus), L.Bor­gia ir A.Fox.

Ita­li­ją gel­bės po­rnož­vaigž­dės Eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė kri­zė pa­ kir­to ita­lų pa­si­ti­kė­ji­mą val­džios at­sto­vais, to­dėl gel­bė­ti vals­ty­bę ėmė­si tie, ku­rie iš pir­mo žvilgs­nio su po­li­ti­ka ne­tu­ri nie­ko bend­ra.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ar­tė­jan­čiuo­se vie­tos rin­ki­muo­se kan­di­da­tuo­ja net ke­lios į pen­si­ją išė­ju­sios po­rnog­ra­fi­jos ak­to­rės.

Suau­gu­sie­siems skir­tų fil­mų žvaigž­dė Cic­cio­li­na, ku­rios tik­ ra­sis var­das yra Ilo­na Stal­ler, ba­ lo­ti­ruo­ja­si Mi­la­no prie­mies­ty­ je Mon­co­je, gar­sė­jan­čio­je sa­vo lenk­ty­nių tra­sa. Bu­vu­si po­rnog­ ra­fi­jos ak­to­rė už­si­brė­žė mak­si­ ma­lų tiks­lą – tap­ti me­re.

Jos ko­le­gė Mil­ly D’Abb­rac­cio (tik­ra­sis var­das Emi­lia Cuc­ci­ niel­lo – red. pa­st.) ke­ti­na da­ly­ vau­ti rin­ki­muo­se To­re del Gre­ko mies­te. Lai­mės po­li­ti­ko­je taip pat ieš­kos Lua­na Bor­gia ir Amand­ha Fox. Jos ver­žia­si va­do­vau­ti Ta­ran­ to mies­tui Apu­li­jos re­gio­ne.

M.D’Abb­rac­c io iš pra­d žių svars­tė ba­lo­ti­ruo­tis Mon­co­je, bet su­ži­no­ju­si, kad teks kon­ku­ ruo­ti su Cic­cio­li­na, pa­kei­tė sa­ vo už­mo­jus ir pa­si­rin­ko To­re del Gre­ką. „Aš ten kaip Ma­don­na. Ir Nea­ po­ly­je, ir jo apy­lin­kė­se ma­ne la­ bai my­li. Po Ma­ra­do­nos (jis žai­ dė „Na­po­li“ nuo 1984 iki 1991 m.) žen­gia M.D’Abb­rac­cio“, – ak­to­ rės žo­džius ci­ta­vo laik­raš­tis „The Na­po­li To­day“.“ 47 me­tų M.D’Abb­rac­cio jau tu­ ri tam tik­ros po­li­ti­nės pa­tir­ties.

2008 m. ji kan­di­da­ta­vo į par­la­ men­tą kaip So­cia­lis­tų par­ti­jos at­

sto­vė, bet pra­lai­mė­jo. 60-me­tės Cic­cio­li­nos pa­tir­tis ge­ro­kai di­ des­nė. Dar 1979 m. ji, be fil­ma­vi­ mo­si po­rnog­ra­fi­niuo­se fil­muo­se, da­ly­va­vo Ža­lių­jų par­ti­jos veik­lo­je.

Pas­kui ji pe­rė­jo į Ra­di­ka­lų par­ti­ ją ir 1987 m. pa­te­ko į par­la­men­tą.

1991 m. ak­to­rė įstei­gė sa­vo po­li­ ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją, ku­rią pa­va­di­no Mei­lės par­ti­ja.

Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą Cic­ cio­li­na pa­ren­gė 12 įsta­ty­mų, bet nė vie­nas ne­bu­vo priim­tas. Dau­ gu­ma jų siū­ly­ta įves­ti vi­siš­ką sek­ sua­li­nę lais­vę. Cic­cio­li­na pa­si­sa­kė už lais­vus san­ty­kius ka­lė­ji­muo­se ir siū­lė steig­ti mei­lės vieš­bu­čius.

Moteris taip pat pa­gar­sė­jo kaip ko­vo­to­ja už tai­ką. Ji siū­lė Yas­se­ rui Ara­fa­tui, Sad­da­mui Hus­sei­nui ir Osa­mai bin La­de­nui pa­si­my­lė­ti, jei­gu jie at­si­sa­kys ka­ro.

Praė­ju­sio de­šimt­me­čio pra­ džio­je Cic­cio­li­na už­si­mo­jo tap­ ti Mi­la­no me­re ir ne­tgi sa­vo gim­ to­sios Veng­ri­jos par­la­men­to na­re, bet šių po­li­ti­nių aukš­tu­mų jai pa­ siek­ti ne­pa­vy­ko.

Skir­tin­gai nei Cic­cio­li­na ir M.D’Abb­rac­cio, L.Bor­gia ir A.Fox ne­pa­bū­go ko­vo­ti tar­pu­sa­vy­je.

Kal­ba­ma, kad dvie­jų Ro­mos po­ pie­žių „bend­ra­pa­var­dė“ L.Bor­gia tu­ri ry­šių net re­li­gi­niuo­se sluoks­ niuo­se.

A.Fox siū­lo rin­kė­jams eko­lo­ gi­nę pro­gra­mą, ku­ria ra­gin­a­ma už­da­ry­ti gam­tą ter­šian­čias pra­ mo­nės bend­ro­ves bei Ita­li­jos jū­ rų pa­jė­gų ba­zę Ta­ran­te ir ak­ty­viau vys­ty­ti tu­riz­mą. „Cor­rie­re del­la Se­ra“, ne­wsru.com inf.

16

šeštadienis, kovo 17, 2012

18p.

Australijoje prasideda „Formulės-1“ sezonas.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

S.Ozo­li­nis: „Ne­su na­cio­na­li­nis Lat­viams jis – kaip lie­tu­viams krep­ši­ nis ir Ar­vy­das Sa­bo­ nis. Mū­sų kai­my­ nų le­do ri­tu­lio le­ gen­da 39-erių San­ dis Ozo­li­nis kiek­vie­ ną va­sa­rą svars­to, ar šis žai­di­mas nau­ ją se­zo­ną jam teiks ma­lo­nu­mo, ar jau atė­jo lai­kas ka­bin­ti pa­čiū­žas ant vi­nies.

Man­tas Stan­ke­vi­čius Ry­ga (Lat­v i­ja)

– San­di, kaip įvar­dy­tu­mė­te da­ bar­ti­nį sa­vo kar­je­ros eta­pą?

– pa­klau­sė­me 1996-ųjų Sten­lio tau­rės lai­mė­to­jo, sep­ty­nis­kart Na­ cio­na­li­nės le­do ri­tu­lio ly­gos (NHL) „Vi­sų žvaigž­džių“ ma­čo da­ly­vio S.Ozo­li­nio.

– Ma­nau, kad tai – fi­na­li­nis eta­ pas (juo­kia­si). Ma­no jau toks am­ žius, kai ga­liu svars­ty­ti, kiek il­gai dar ga­lė­siu čiuož­ti. Kiek­vie­ną va­ sa­rą apie tai gal­vo­ju.

– Ar bū­na sun­ku ap­si­spręs­ti?

– Tai pri­klau­so nuo fi­zi­nės ir emo­ ci­nės būk­lės. Jei­gu vis dar jau­čiu no­rą žais­ti, ta­da ap­si­spręs­ti leng­ viau. Ži­no­ma, la­bai daug pri­klau­ so ir nuo svei­ka­tos. Kas­met ieš­kau mo­ty­va­ci­jos. Jei­gu su­pran­tu, kad no­riu ir ga­liu žais­ti, nu­spręs­ti bū­ na la­bai leng­va.

– Kas da­ro įta­kos mo­ty­va­ci­jai?

– Jei­gu jau­čiu džiaugs­mą išei­da­mas į le­do ri­tu­lio aikš­tę, vis­kas ge­rai. Bū­ na, kad se­zo­nas – ne­sėk­min­gas, pa­ vargs­tu. Ta­da vis daž­niau pra­de­du sa­vęs klau­si­nė­ti – ar man vi­so to rei­ kia? Kol kas tie klau­si­mai nu­blanks­ ta, kai ant le­do jau­čiuo­si pui­kiai.

– Ar ka­da nors su­si­mąs­tė­te, ką veik­si­te bai­gęs pro­fe­sio­na­ lo kar­je­rą?

– Ži­nau, kad tik­rai kaž­ką da­ry­siu – ne­no­riu tū­no­ti na­muo­se. No­riu bū­ti ak­ty­vus, sa­ve iš­ban­dy­ti ki­to­ se sri­ty­se, ne vien spor­to. Gy­ve­ni­ me yra la­bai įdo­mių da­ly­kų ir be le­ do ri­tu­lio.

Eta­pas: 17 me­tų žaidęs NHL S.Ozo­li­nis (priekyje) grįžo į Rygos „Dinamo“.

– Pa­vyz­džiui?

– Kol kas ne­ži­nau (juo­kia­si). Jei­ gu rim­tai, esu šį tą su­gal­vo­jęs, bet apie tai pa­kal­bė­si­me, kai tvir­tai bū­siu ap­si­spren­dęs baig­ti le­do ri­ tu­li­nin­ko kar­je­rą. Tie­siog da­ry­ siu tai, kas man tuo me­tu ga­lės su­ teik­ti ma­lo­nu­mą, kaip kad su­tei­kė le­do ri­tu­lys.

– Jū­sų kar­je­ro­je bu­vo eta­pas, kai le­do ri­tu­lys bu­vo vi­siš­kai pa­mirš­tas. Kiek rei­kė­jo jė­gų su­grįž­ti?

– Jė­gų? Tie­siog nuo le­do ri­tu­lio bu­ vau emo­ciš­kai pa­var­gęs. Ne­no­rė­jau su juo tu­rė­ti jo­kių są­sa­jų. Kai pa­ kei­čiau sa­vo po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą ir spor­tą, jė­gos su­grį­žo per vie­ną die­ ną. Ta­da į vis­ką pra­dė­jau žvelg­ti ki­taip, gy­ve­ni­mas ap­si­ver­tė aukš­ tyn ko­jo­mis, ži­no­jau, kad su­grįž­ti į aikš­tę bus la­bai sun­ku, bet bu­vau tam pa­si­ruo­šęs. Ži­no­jau, kad su­ si­tvar­ky­siu su psi­cho­lo­gi­niais da­ ly­kais.

– Kur, jū­sų nuo­mo­ne, yra di­ džiau­sias le­do ri­tu­lio ža­ve­sys?

– Grei­tis, di­na­mi­ka. Vis­kas vyks­ta la­bai grei­tai. Ži­no­ma, krep­ši­nio ne­ ga­li­ma ly­gin­ti su le­do ri­tu­liu. Le­do ri­tu­lio ata­kos ne taip daž­nai bai­

gia­si įvar­čiu. Le­do ri­tu­lys vi­lio­ja ir vy­riš­ka ko­va, emo­ci­jo­mis. Šia­me žai­di­me ma­lo­nu­mą ga­li­ma pa­jaus­ ti ne tik įmu­šus įvar­tį. Pa­žiū­rė­ki­te, kaip dir­ba var­ti­nin­kai. Ki­ti džiau­ gia­si, kai žai­dė­jai su­si­stum­do prie bor­to. Tai at­ro­do smulk­me­nos, bet jos už­de­ga. Man pa­tin­ka ir krep­ši­ nis (šyp­so­si).

di­ci­jos. Žmo­nių į le­do are­ną sal­dai­ niais ne­pri­vi­lio­si. Jei­gu jie ne­jau­čia emo­ci­nio ry­šio su spor­tu – nie­ko ne­bus.

Tai, kad už­dir­bu dau­giau, ne­gu ei­li­ niai Lat­vi­jos žmo­ nės, ma­nęs ne­da­ro nei ge­res­nio, nei blo­ ges­nio.

– Taip, o pa­sie­ki­mai?

– Pa­lau­ki­te, mes dar jums, lie­ tu­viams, įro­dy­si­me, kad mo­ka­me žais­ti krep­ši­nį (juo­kia­si).

– Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad at­vyks­ta­ te į Lie­tu­vą po­pu­lia­rin­ti le­do ri­ tu­lio...

– Ma­nau, ne­bū­tų leng­va. Mi­si­jai pri­reik­tų ne­ma­žai lai­ko. Kad žmo­ nės pa­tir­tų ma­lo­nu­mą ste­bė­da­mi le­do ri­tu­lį, rei­kia su­pras­ti šį žai­di­ mą. Per die­ną ar per me­tus to ne­pa­ siek­tu­me. Krep­ši­nis ka­ra­liau­ja jū­ sų ša­ly­je, bet juk tai ir­gi neat­si­ti­ko per vie­ną die­ną. Vis­ką su­ku­ria tra­

– Lie­tu­viai nuo lat­vių ne­daug kuo ski­ria­si, ta­čiau...

– Pas mus ir­gi yra krep­ši­nis (juo­ kia­si).

– Spor­ti­nin­kai ven­gia pri­si­pa­ žin­ti esą ta­len­tin­gi. Ką šia te­ma pa­sa­ky­tu­mė­te apie sa­ve?

– Vai­kys­tė­je bu­vau di­de­lis tin­gi­nys, bet man vi­sa­da la­biau se­kė­si ne­gu bend­raam­žiams – bu­vau stip­res­nis ir grei­tes­nis. Ga­liau­siai vi­si ta­po­ me ly­gūs ir ta­da su­pra­tau, kad rei­ kia pra­dė­ti steng­tis. Tai man bu­vo šo­kas – anks­čiau ga­lė­da­vau vis­ką at­lik­ti ge­riau per daug ne­si­steng­ da­mas, o vie­ną die­ną ta­pau vi­du­ ti­nio­kas. Te­ko keis­ti po­žiū­rį į le­do ri­tu­lį. Ar esu ta­len­tin­gas? Kaž­kas man se­ka­si, kaž­kas – ne. Ta­len­tas – su­bti­lus da­ly­kas. Ga­li­me drą­siai pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­nas žai­dė­ jas yra ta­len­tin­gas, ta­čiau be juo­do

„Reu­ters“ nuo­tr.

dar­bo nie­ko ne­bus. Spor­ti­nin­kas be jo ne­su­ge­bės at­lai­ky­ti kon­ku­ren­ci­ jos. Pats ge­riau­sias pa­sau­lio žai­dė­ jas, kad ir kas jis bū­tų, vis tiek plu­ša ir lie­ja pra­kai­tą, nes vi­sus įgū­džius ga­li­ma la­bai grei­ti pra­ras­ti. Kas nors juk vi­sa­da ve­ja­si ir ban­do bū­ ti ge­res­nis.

– Ka­da pa­ty­rė­te di­džiau­sią kon­ ku­ren­ci­ją?

– Tai bu­vo NHL. Kas­met jaus­ da­vau, kad ly­go­je at­si­ran­da jau­ nų žai­dė­jų, ku­rie no­ri užim­ti ma­ no vie­tą ko­man­do­je. Te­ko sun­kiai dirb­ti ir įro­di­nė­ti, kad esu ge­res­nis žai­dė­jas. Ju­dė­ji­mas pir­myn pri­va­lo bū­ti vi­sa­da, nors atei­na die­na, kai su­pran­ti, kad dau­giau to­bu­lė­ti neį­ ma­no­ma.

– Ma­nau, ir da­bar yra daug jau­ nų vai­ki­nų, ku­rie ly­giuo­ja­si į jus ir no­ri bū­ti ge­res­ni.

– Dau­ge­lis ma­ne jau len­kia. Ne­su pa­ts jau­niau­sias žai­dė­jas KHL ly­go­ je (juo­kia­si). Ma­nau, tai – na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Pui­kiai su­vo­kiu sa­vo ga­li­ my­bes ir ne­si­sten­giu pa­da­ry­ti to, ką ban­džiau, kai man bu­vo 22-eji.

– Ar sun­ku su­si­tai­ky­ti, kai ta­ ve len­kia?

17

šeštadienis, kovo 17, 2012

sportas Lie­tu­vės ­ ko­vos fi­na­le

Is­pa­ni­jos eki­pa – stip­res­nė

Rung­ty­niaus ket­virt­fi­na­ly­je

Bra­zi­li­jo­je vyks­ta šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės pa­sau­lio tau­rės var­žy­bų 2-asis eta­pas. Į fi­na­ lą pa­te­ko Lau­ra Asa­daus­kai­tė (2-oji vie­ta B at­ran­kos gru­pė­ je, 4 044 tšk.), Gin­ta­rė Venč­ kaus­kai­tė (10-oji A gru­pė­je, 3 980 tšk.) ir Li­na Ba­tu­le­vi­ čiū­tė (11-oji B gru­pė­je, 3 964 tšk.).

Lie­tu­vos vy­rų ran­ki­nio rink­ti­ nės var­ti­nin­ko Arū­no Vaš­ke­vi­ čiaus at­sto­vau­ja­ma Šaf­hau­ze­ no „Ka­det­ten“ eki­pa ne­sėk­me pra­dė­jo Eu­ro­pos ran­ki­nio klu­ bų Čem­pio­nų ly­gos aš­tunt­fi­ na­lį – na­muo­se 27:36 pra­lai­ mė­jo Mad­ri­do „At­le­ti­co“. Ant­ ro­ji dvi­ko­va vyks ko­vo 25-ąją Is­pa­ni­jo­je.

Eu­ro­pos fut­bo­lo klu­bų Čem­ pio­nų ly­gos fut­bo­lo tur­ny­ ro ket­virt­fi­na­ly­je jė­gas iš­mė­ gins nu­ga­lė­to­jos ti­tu­lą gi­ nan­ti „Bar­ce­lo­na“ ir „AC Mi­ lan“, taip pat – Ni­ko­si­jos APOEL ir Mad­ri­do „Real“, Mar­se­ lio „Olym­pi­que“ ir Miun­che­no „Bayern“ bei Li­sa­bo­nos „Ben­ fi­ca“ ir Lon­do­no „Chel­sea“.

s did­vy­ris“ – Ins­tink­ty­viai tai la­bai sun­ku.

Emo­ci­jos su­ky­la, bet, kai įver­ti­ni tik­rą­ją pa­dė­tį ir sa­vo am­žių, įtam­ pa at­slūgs­ta. Rei­kia su­ge­bė­ti į vis­ ką pa­si­žiū­rė­ti iš ša­lies, ob­jek­ty­viai.

Vi­sa­da sten­giuo­si pa­da­ry­ti ge­riau, ne­gu ga­liu, bet kar­tais re­zul­ta­tas – tik blo­ges­nis.

– Kaip jums pa­tin­ka na­cio­na­li­ nio Lat­vi­jos did­vy­rio ti­tu­las?

– Ne­la­bai pa­tin­ka. Esu tik spor­ti­ nin­kas. Ne­su at­li­kęs jo­kio žyg­dar­ bio. Na­cio­na­li­nis did­vy­ris tu­ri bū­ ti pa­da­ręs ką nors neei­li­nio. Kad esu po­pu­lia­rus, su­tik­čiau. Ma­no tiks­las tik­rai ne­bu­vo tap­ti did­vy­ riu. Ne­si­jau­čiu ver­tas to­kio komp­ li­men­to.

– Pi­ni­gai, ku­riuos už­dir­bo­te per vi­są kar­je­rą, jus pa­kei­tė?

– Grei­čiau­siai, kad taip. Ne­ži­nau, ar į ge­ra, ar į blo­ga, bet pa­kei­tė. Jie su­tei­kė man ga­li­my­bę ge­riau gy­ ven­ti, leis­ti sau dau­giau, ne­gu ga­ li ki­ti. Jei­gu ga­liu nu­si­pirk­ti bran­ gų au­to­mo­bi­lį, ne­reiš­kia, kad ta­pau ki­toks. Tai, kad už­dir­bu dau­giau, ne­gu ei­li­niai Lat­vi­jos žmo­nės, ma­ nęs ne­da­ro nei ge­res­nio, nei blo­ges­ nio. Žmo­giš­ko­sios sa­vy­bės juk li­ko tos pa­čios. As­me­ny­bės pi­ni­gai ne­ ga­li pa­keis­ti, ver­ty­bės iš­lie­ka vi­sa­ da tos pa­čios. Ži­no­ma, bu­vo mo­men­tų, kai da­ riau klai­dų, ku­rias vė­liau te­ko pri­ pa­žin­ti, ta­čiau to­kie da­ly­kai kaip žvaigž­džių li­ga – neiš­ven­gia­mi.

Daž­niau­siai pi­ni­gai su­jau­kia jau­ nų spor­ti­nin­kų, ku­rie per vie­nus me­tus su­ge­ba už­dirb­ti ir bank­ru­ tuo­ti, gy­ve­ni­mus. Pi­ni­gai su­tei­kia gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, iš ku­rios rei­kia mo­ky­tis.

– Vie­nas įspū­din­giau­sių jū­sų kar­je­ros tro­fė­jų – Sten­lio tau­rė, ta­čiau at­vež­ti ją bent trum­pam į Ry­gą jums ne­lei­do. Ko­dėl?

– Kaž­ka­da dėl to iš­lie­jau la­bai daug pyk­čio (juo­kia­si). Tie­siog bu­vo to­ kie lai­kai, ką tik su­by­rė­ju­si So­vie­tų Są­jun­ga. Po pa­sau­lį sklan­dė įvai­ rios le­gen­dos. Ame­ri­kie­čiai bi­jo­jo, kad bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­go­je tau­rė ga­li ding­ti – vi­si įsi­vaiz­da­vo, kad Ry­go­je ją pa­vogs per pen­kias mi­nu­tes. Bu­vo skau­du – no­rė­jau, kad žmo­nės pa­lies­tų, pa­si­džiaug­tų ja. Tuo me­tu tau­rė ke­lia­vo po Šve­ di­ją, Vo­kie­ti­ją. Vė­liau man ją siū­ lė bent po­rai die­nų pa­siim­ti Ame­ri­ ko­je. O aš py­kau ir gal­vo­jau: ko­kia iš to nau­da, jei­gu ją tu­rė­siu Ame­ ri­ko­je sa­vo bu­te? Man svar­biau­sia – kad ją pa­ma­ty­tų ry­gie­čiai. To­dėl at­si­sa­kiau. Da­bar dėl to gai­liuo­si.

Vis­gi rei­kė­jo paim­ti bent po­rai die­ nų (juo­kia­si). Ta­da bu­vau jau­nas, krau­jas vi­rė...

– Ku­rie kar­je­ros me­tai jums sėk­min­giau­si?

– Ma­nau, kad ta­da, kai žai­džiau Ko­lo­ra­do „Ava­lan­che“. Apsk­ri­ tai vi­sa kar­je­ra tei­kia džiaugs­mo.

Kiek­vie­nas se­zo­nas ma­ne kaž­ko iš­ mo­kė, ne­tgi ne­sėk­min­gie­ji.

– Ar ten­ka da­bar pa­bend­rau­ ti su sa­vo kar­tos le­do ri­tu­li­nin­ kais? Tar­ki­me, su Da­riu­mi Kas­ pa­rai­čiu?

– Su juo žai­dė­me So­vie­tų Są­jun­gos jau­ni­mo rink­ti­nė­je, ta­čiau da­bar net ne­ži­nau, ką jis vei­kia. Pas­ku­ti­nį kar­tą Kas­pa­rą ma­čiau, kai jis dir­bo Sankt Pe­ter­bur­go SKA klu­be. Ta­da pa­si­kal­bė­jo­me apie tai, kaip vis­kas pa­si­kei­tė le­do ri­tu­ly­je. Kai su­si­tin­ ka­me su bet ku­riuo pa­žįs­ta­mu žai­ dė­ju, tik džiau­gia­mės.

– Tu­ri­te daug drau­gų – le­do ri­ tu­li­nin­kų?

– O kas yra drau­gas? Pa­žįs­ta­mų tu­riu la­bai daug. Ži­nau, kad yra žmo­nių, ku­rie pa­dės, kai man rei­ kės jų pa­gal­bos, o aš neat­si­sa­ky­siu pa­gel­bė­ti, kai jiems bus blo­gai.

S.Ozo­li­nio dos­jė Gi­mė 1972 m. rugp­jū­čio 3 d. Si­gul­ do­je. Pra­var­dė: Ozo. Ūgis: 188 cm.

Po­zi­ci­ja: gy­nė­jas. Pro­fe­sio­na­lo

kar­je­rą pra­dė­jo 1990 m. Ry­gos „Di­na­ mo“ klu­be. Taip pat at­sto­va­vo Kan­ za­so „Bla­des“, San Cho­sé „Sharks“, San Fran­cis­ko „Spi­ders“, Ko­lo­ra­do „Ava­lan­che“, Ka­ro­li­nos „Hur­ri­ca­ nes“, Flo­ri­dos „Pant­hers“, Ana­hai­mo „Migh­ty Ducks“, Niu­jor­ko „Ran­gers“ ko­man­doms. Šiuo me­tu žai­džia Ry­ gos „Di­na­mo“ eki­po­je.

Tro­fė­jai ir ti­tu­lai: pa­sau­lio jau­ni­

mo vi­ce­čem­pio­nas (1991 m.) ir čem­ pio­nas (1992 m.), Sten­ lio tau­rės lai­mė­to­jas (1996 m. su „Ava­lan­ che“), Pre­zi­den­to tau­ rės lai­mė­to­jas (1997 m. su „Ava­lan­che“), „Nor­ris Trop­hy“ pri­ zo lau­rea­tas (1997 m.), NHL „Vi­sų žvaigž­džių“ 1-osios rink­ ti­nės na­rys (1997 m.), NHL „Vi­ sų žvaigž­ džių“ ma­ čų da­ly­vis (7 kar­tus), KHL „Vi­ sų žvaigž­ džių“ ma­ čų da­ly­vis (3 kar­tus).

Žai­di­mas: fut­bo­lo bend­ruo­me­nė pa­tei­kia ke­lias ver­si­jas, kas yra tik­ra­sis LFF va­do­vas.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Kė­des da­ly­sis vir­šū­nė­lė Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kas ar­ti­miau­sius me­tus gel­bės ir kels į tarp­tau­ti­nes aukš­tu­mas ša­ lies fut­bo­lą, tu­rė­tų paaiš­kė­ti šian­ dien Kau­ne, kur bus at­lik­tas pa­ sku­ti­nis ab­sur­diš­kai su­re­ži­suo­to spek­tak­lio – Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos (LFF) pre­zi­den­to rin­ki­ mų – epi­zo­das.

Eli­mi­na­vo kon­ku­ren­tus

Į va­do­vo kė­dę nu­si­tai­kę trys kan­ di­da­tai iš tos pa­čios LFF vir­šū­nė­ lės: da­bar­ti­nis pre­zi­den­tas Liu­tau­ ras Va­ra­na­vi­čius, vi­cep­re­zi­den­tas Gin­tau­tas Bab­ra­vi­čius ir ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius Ju­lius Kve­da­ras.

Kon­ku­ren­tai, ga­lė­ję įbruk­ti pa­ ga­lių „sa­viems vy­rams“ į ra­tus, bu­vo eli­mi­nuo­ti pa­si­tel­kus ne­ gud­rią ek­vi­lib­ris­ti­ką.

Ge­gu­žės mė­ne­sį tu­rė­ju­si vyk­ ti LFF ata­skai­tų ir rin­ki­mų kon­ fe­ren­ci­ja bu­vo paanks­tin­ta ir ne­ tru­kus paaiš­kė­jo, ko­dėl – kad opo­zi­ci­jai ne­lik­tų lai­ko iš­kel­ti sa­ vo kan­di­da­tų. „Man tie­siog pa­sa­kė, kad pa­ vė­la­vau vie­na die­na. Ne­va iki pre­zi­den­to rin­ki­mų li­ku­sios 39 die­nos, o teik­ti pa­raiš­kas bu­vo ga­ li­ma li­kus ne vė­liau kaip 40 die­ nų“, – vie­na­me in­ter­viu pa­sa­ko­ jo olim­pi­nis čem­pio­nas Ar­mi­nas Nar­be­ko­vas.

Be to, LFF va­do­vai ra­do ir ki­tą bū­dą, kaip pa­ša­lin­ti iš ke­lio ne­ tin­kan­čius var­žo­vus: su­spen­da­ vo Vil­niaus ap­skri­ties fe­de­ra­ci­ją (VAFF) su jos pre­zi­den­tu Ri­tu Vai­ gi­nu, ne­ven­gu­siu vie­šai kri­ti­kuo­ti LFF ir no­rė­ju­siu teik­ti rin­ki­mams A.Nar­be­ko­vo kan­di­da­tū­rą.

Ro­ki­ruo­čių int­ri­ga

Fut­bo­lo bend­ruo­me­nė svars­to, kad įta­kin­giau­siu as­me­niu LFF struk­t ū­ro­je va­d i­n a­m as J.Kve­ da­ras yra pa­grin­di­nis kan­di­da­ tas į pre­zi­den­tus. Ma­no­ma, kad bū­tent nuo LFF ge­ne­ra­li­nio sek­ re­to­riaus no­rų pri­klau­sys rin­ki­ mų ei­ga.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad J.Kve­da­ ras 42-ąjį gim­ta­die­nį šian­dien šven­čian­čiam L.Va­ra­na­vi­čiui ga­ li įteik­ti do­va­ną – nau­ją ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­ją, o pa­ts to­liau lik­s ei­ti ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ rei­gas.

Ar­mi­nas Nar­be­ko­vas:

Man tie­siog pa­sa­kė, kad pa­vė­la­vau vie­na die­na.

Ga­li­mas ir ki­tas sce­na­ri­jus. Fe­ de­ra­ci­jo­je ne­ty­la kal­bos, kad nuo­ lat su ži­niask­lai­da bergž­džiai ka­ riau­jan­tis ir ša­lies fut­bo­lo įvaiz­dį per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį stip­riai su­men­ki­nęs L.Va­ra­na­vi­čius bus nu­stum­tas į ant­rą­jį pla­ną. Tad J.Kve­da­ras užim­tų pre­zi­den­to po­stą, o ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus kė­dė bū­tų pa­ti­kė­ta svar­bų bal­są tu­rin­čiam LFF tei­sė­jų ko­mi­te­to va­do­vui Ser­ge­jui Sli­vai ar­ba kar­ tais tre­čiuo­ju as­me­niu LFF pi­ra­ mi­dė­je va­di­na­mam ar­bit­rui Ne­ri­ jui Du­naus­kui. „Aš ma­tau, ko­kios pro­ble­mos, ži­nau, ką rei­kia da­ry­ti, ko neį­ma­ no­ma pa­keis­ti. Yra daug veik­los, pra­de­dant dar­bu su ve­te­ra­nais ir bai­giant A ly­ga. Ypač rei­kia dirb­

ti su vai­kų ir jau­nių fut­bo­lu. Taip pat rei­kia steng­tis, kad ba­zės tre­ ni­ruo­tėms bū­tų su­tvar­ky­tos“, – prieš ke­lias die­nas am­bi­cin­gai kal­bė­jo J.Kve­da­ras.

Anot J.Kve­da­ro, jei jam pa­vyk­ tų tap­ti LFF pre­zi­den­tu, jis ne­ sun­kiai su­ras­tų rė­mė­jų fut­bo­lo tra­d i­c i­jo­m is gar­s ė­jan­č io­je Vo­ kie­ti­jo­je. Ko­dėl iki šiol ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius tų rė­mė­jų ne­ atviliojo į Lie­t u­v ą, J.Kve­d a­ras nu­ty­lė­jo.

Va­do­va­vo ne­tei­sė­tai?

Fut­bo­lo už­ku­li­siuo­se iš­kel­ta ver­ si­ja, kad 2000-ai­siais LFF pre­ zi­den­tu iš­rink­tas L.Va­ra­na­vi­čius pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus va­do­ vo kė­dė­je sė­dė­jo ne­tei­sė­tai.

2009-ai­siais kas­me­tė­je LFF ata­skai­tų ir rinkimų kon­fe­ren­ci­ jo­je ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius pre­zi­ den­to ka­den­ci­ją, ku­ri tu­rė­jo baig­ tis 2010-ai­siais, pa­siū­lė pra­tęs­ti dve­jiems me­tams. Toks spren­di­ mas mo­ty­vuo­tas tuo, kad rei­kė­ jo at­si­žvelg­ti į Tarp­tau­ti­nės fut­ bo­lo aso­cia­ci­jų fe­de­ra­ci­jos (FI­FA) ir Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­ jun­gos (UE­FA) rei­ka­la­vi­mus, kad esą na­cio­na­li­nių fe­de­ra­ci­jų vyk­ do­mo­jo ko­mi­te­to na­rių ir pre­zi­ den­to rin­ki­mai tu­ri bū­ti ren­gia­mi vie­nu me­tu, kai bai­gia­si Eu­ro­pos čem­pio­na­tas.

Vis dėl­to yla iš­lin­do iš mai­šo ir paaiš­kė­jo, kad šis su­ma­ny­mas – tik LFF vir­šū­nė­lių pais­ta­lai. Jo­ kių re­ko­men­da­ci­jų FI­FA at­siųs­ ta­me raš­te ne­bu­vo. „FI­FA jo­kiu bū­du nė­ra su tuo su­si­ju­si ar tei­ ku­si re­ko­men­da­ci­ją Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jai“, – pa­reiš­kė FI­FA at­sto­vas.

18

šeštadienis, kovo 17, 2012

sportas

Star­tuos Aust­ra­li­jo­je, fi­ni­šuos Bra­zi­li­jo­je Vie­na bran­giau­sių ir po­pu­lia­riau­sių spor­ to ša­kų – au­to­mo­bi­lių „For­mu­lė-1“ – pra­ de­da nau­jo se­zo­no ma­ra­to­ną: šį sa­vait­ga­lį Mel­bur­ne (Aust­ra­li­ja) – pir­ma­sis pa­sau­lio čem­pio­na­to eta­pas.

Ti­ki­si įdo­maus se­zo­no

Ko ti­ki­si lenk­ty­nių da­ly­viai, ko­ man­dų va­do­vai, „For­mu­lės-1“ stra­te­gai? Vi­si – sėk­min­gų me­tų sau ir ne­la­bai sėk­min­gų – kon­ku­ ren­tams.

2010-ųjų ir 2011-ųjų pa­sau­lio čem­pio­nas vo­kie­tis Se­bas­tia­nas Vet­te­lis ma­no, kad šis tas tu­rė­tų paaiš­kė­ti ma­žiau­siai po pir­mų­jų tri­jų eta­pų. „Lenk­ty­nės Mel­bur­ne at­sa­kys tik į kai ku­riuos klau­si­mus, bet, no­rint pa­ma­ty­ti ten­den­ci­jas, ko­ man­dų ga­li­my­bes ir jas įver­tin­ti, teks luk­te­lė­ti. Ma­no nuo­mo­ne, iki star­tų Bah­rei­ne jau iš­ryš­kės fa­vo­ ri­tai“, – svars­tė „Red Bull Ra­cing“ eki­pos ly­de­ris.

Ber­nie’s Ecc­les­to­ne’as:

Te­gul ma­ne keiks­no­ ja S.Vet­te­lis, ta­čiau aš, kaip ir daug ki­tų „For­mu­lės-1“ ger­bė­jų, no­riu, kad čem­pio­ na­tą lai­mė­tų ne jis. „For­mu­lės-1“ va­do­vas Ber­nie’s Ecc­les­to­ne’as tei­gė, kad ne jis vie­ nas trokš­ta, kad šie­met nuo čem­ pio­no sos­to bū­tų nu­vers­tas S.Vet­ te­lis ir jo at­sto­vau­ja­ma „Red Bull Ra­cing“ ko­man­da. „Mū­sų lau­kia įdo­miau­sias se­zo­ nas per vi­są lenk­ty­nių is­to­ri­ją. Tai pa­tvir­ti­na ly­gia­ver­čiai kont­ro­li­nių va­žia­vi­mų re­zul­ta­tai. Be to, var­ žy­bo­se da­ly­vaus net še­ši pa­sau­lio čem­pio­nai. La­bai no­riu, kad šie­ met ne­pa­si­kar­to­tų 2011-ųjų sce­

na­ri­jus, kai jau va­sa­rą vis­kas bu­ vo aiš­ku ir ne­be­li­ko pra­smės to­liau ste­bė­ti pir­me­ny­bių. Te­gul ma­ne keiks­no­ja S.Vet­te­lis, ta­čiau aš, kaip ir daug ki­tų „For­mu­lės-1“ ger­bė­jų, no­riu, kad čem­pio­na­tą lai­mė­tų ne jis, o bet ku­ris ki­tas lenk­ty­ni­nin­ kas. Pa­vyz­džiui, S.Vet­te­lio ko­man­ dos drau­gas Mar­kas Web­be­ris“, – pa­reiš­kė B.Ecc­les­to­ne’as.

F.Bria­to­re – skep­ti­kas

„Lo­tus“ eki­pos va­do­vas Eri­cas Boul­lier ma­no, kad di­de­lės įta­kos re­zul­ta­tams tu­rės nau­jo­sios „Pi­ rel­li“ pa­dan­gos, ku­rios – ir kie­tos, ir minkš­tos – šie­met la­biau vie­ no­dos. „Tiems, ku­rie per­si­stengs per kva­li­fi­ka­ci­nius va­žia­vi­mus, pir­ mo­ji pa­grin­di­nių lenk­ty­nių da­ lis tik­riau­siai bus su­dė­tin­ga – teks anks­ti už­suk­ti į tech­ni­nio ap­tar­na­vi­mo zo­ną“, – apie ga­li­ mus stra­te­gi­jos va­rian­tus kal­bė­jo E.Boul­lier. „Pui­ku, kad tarp lenk­ty­nių da­ly­ vių bus net še­ši pa­sau­lio čem­pio­ nai – S.Vet­te­lis, Le­wi­sas Ha­mil­to­ nas, Jen­so­nas But­to­nas, Mi­chae­lis Schu­ma­che­ris ir Ki­mis Räikkö­ne­ nas. Tai – di­de­lė jė­ga ir kon­ku­ren­ ci­ja. Tu­rint gal­vo­je, kad šie­met vi­sų au­to­mo­bi­lių grei­čio cha­rak­te­ris­ti­ kos daug­maž vie­no­dos, lenk­ty­ nės tu­rė­tų bū­ti at­kak­lios ir sun­kiai pro­gno­zuo­ja­mos“, – sa­kė „Mer­ce­ des AMG Pet­ro­nas“ ko­man­dos va­ do­vas Ros­sas Braw­nas.

Bu­vęs „Re­nault“ eki­pos stra­te­gas Fla­vio Bria­to­re tvir­ti­no, kad 2012ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­tas bus nuo­ bo­dus. „Šiuo­lai­ki­nė „For­mu­lė-1“ ta­po leng­vai pro­gno­zuo­ja­ma, vis­ką ga­ li­ma nu­ma­ty­ti ma­žiau­siai me­tams

Fa­vo­ri­tai: S.Vet­te­lis ir jo ko­man­da gins čem­pio­nų ti­tu­lą.

„Scan­pix“ nuo­tr.

į prie­kį. Au­to­mo­bi­lių konst­ruk­ to­riai nau­do­ja­si to­mis pa­čio­mis aukš­to­s io­m is tech­n o­l o­g i­jo­m is, to­dėl te­lie­ka įsi­jung­ti kom­piu­te­ rį, įves­ti ati­tin­ka­mus duo­me­nis ir paaiš­kės, kad 2011-ųjų čem­pio­ nu bū­tų ta­pęs bet ku­ris lenk­ty­ni­ nin­kas, vai­ra­vęs bū­tent „Red Bull RB7“. Tik­rą­jį jų meist­riš­ku­mą ga­ li­me pa­ma­ty­ti tik per lie­tų. To­dėl siū­lau su­da­ry­ti vi­siems vie­no­das są­ly­gas, kaip, tar­ki­me, GP2 čem­ pio­na­te. Ta­da bū­tų į ką pa­žiū­rė­ ti“, – rė­žė F.Bria­to­re. Šu­mio sau­lė­ly­dis?

Ti­tu­luo­čiau­sias 2012-ųjų lenk­ ty­nių da­ly­vis – sep­ty­nis­kart pa­ sau­lio čem­pio­nas M.Schu­ma­che­ ris. Ga­li bū­ti, kad šis se­zo­nas jam – pa­sku­ti­nis, nors 43-ejų vo­kie­ tis tei­gė, kad ne­si­jau­čia per se­nas „For­mu­lei-1“. „Jei­gu žmo­gui Die­vo duo­ta ką nors da­ry­ti la­bai ge­rai, tai jis bus ak­ty­vus ir iki 60-ies. Aš ne­pa­dė­siu taš­ko, kol tu­rė­siu mo­ty­vų už­siim­ti šia spor­to ša­ka ir ga­lė­siu siek­ti aukš­tų re­zul­ta­ tų. Be to, ne­ga­liu nu­vil­ti mi­li­jo­nų sa­ vo sir­ga­lių. Ma­nau, kad šie­met mū­sų

Ko­man­dos

Le­gen­da: M.Schu­ma­che­ris ne­si­jau­čia per se­nas „For­mu­lei-1“. „Reu­ters“ nuo­tr.

ko­man­da ko­vos dėl pri­zi­nių vie­tų“, – sa­kė „Mer­ce­des AMG Pet­ro­nas“ eki­pos žvaigž­dė. „Šu­mis mums la­bai rei­ka­lin­ gas. Jo ta­len­tas ir pa­tir­tis – va­ro­ mo­ji jė­ga vi­sam mū­sų ko­lek­ty­vui.

Ti­kiuo­si, kad Mi­chae­lis liks su

mu­mis ir ki­tą se­zo­ną“, – apie ke­ti­ ni­mus pra­tęs­ti kont­rak­tą su „For­ mu­lės-1“ le­gen­da M.Schu­ma­che­ riu kal­bė­jo R.Braw­nas.

Se­zo­nas

Bran­giau­sie­ji 2011 m. dau­giau­siai už­dir­ bu­sių „For­mu­lės-1“ lenk­ ty­n i­n in­k ų de­š im­t u­k as (mln. eu­rų):

„Red Bull Ra­cing“

„Lo­tus“

„Wil­liams“

Ko­vo 16–18 d. – Mel­bur­nas (Aust­ra­li­ja)

Va­do­vas – Ch.Hor­ne­ris.

Lenk­ty­ni­nin­kai – S.Vet­te­l is, M.Web­be­ris.

Au­to­mo­bi­l is – „Re­nault RS27-2012“.

Va­do­vas – E.Boul­lier.

Lenk­ty­ni­nin­kai – K.Räikkö­ne­nas, R.Gros­jea­nas.

Au­to­mo­bi­lis – „Lo­tus Re­nault E20“.

Ko­vo 23–25 d. – Kua­la Lum­pu­ras (Ma­lai­zi­ja)

„Vo­da­fo­ne McLa­ren Mer­ce­des“

„Sa­ha­ra For­ce In­dia“

Va­do­vas – F.Wil­liam­sas.

Lenk­ty­ni­nin­kai – P.Mal­do­nal­do, B.Sen­na.

Au­to­mo­bi­lis – „Wil­liams Re­nault FW34“.

Va­do­vas – M.Whit­mars­has.

Lenk­ty­ni­nin­kai – J.But­to­nas, L.Ha­mil­to­nas.

Au­to­mo­bi­l is – „McLa­ren Mer­ce­des MP4-27“.

Va­do­vas – V.Mal­lya.

Lenk­ty­ni­nin­kai – P. di Res­ta, N.Hul­ken­ber­gas.

Au­to­mo­bi­lis – „For­ce In­dia Mer­ce­des VJM05“.

„Ca­ter­ham“

„Fer­ra­ri“

„Sau­ber“

HRT

Va­do­vas – S.Do­me­ni­ca­li.

Lenk­t y­n i­n in­kai – F.Alon­so, F.Mas­s a.

Au­to­mo­bi­l is – „Fer­ra­ri F2012“.

Va­do­vas – P.Sau­be­ris.

Lenk­ty­ni­nin­kai – K.Ko­bayas­his, S.Pe­re­zas.

Au­to­mo­bi­lis – „Sau­ber Fer­ra­ri C31“.

Va­do­vas – L.Pe­re­zas-Sa­la.

„Mer­ce­des AMG Pet­ro­nas“

„To­ro Ros­so“

„Ma­rus­sia“

Va­do­vas – R.Braw­nas.

Lenk­ty­ninin­kai – M.Schu­ma­che­r is, N.Ros­ber­gas.

Au­to­mo­bi­l is – „Mer­ce­des F1 W03“.

Va­do­vas – F.Tos­tas.

Lenk­ty­ni­nin­kai – D.Ric­ciar­do, J.Verg­ne.

Au­to­mo­bi­lis – „STR Fer­ra­ri STR7“.

Va­do­vas – J.Boot­has.

Va­do­vas – T.Fer­nan­de­sas.

Lenk­ty­ni­nin­kai – H.Ko­va­lai­ne­nas, V.Pet­ro­vas.

Au­to­mo­bi­lis – „Ca­ter­ham Re­nault CT01“.

Lenk­ty­ni­nin­kai – P. de la Ro­sa, N.Kart­hi­keya­nas.

Au­to­mo­bi­lis – „HRT Cos­worth F112“.

Lenk­ty­ni­nin­kai – T.Gloc­kas, C.Pi­cas.

Au­to­mo­bi­lis – „Ma­rus­sia Cos­worth MR01“.

Pa­gal formula1.com, f1-world.ru, au­to-mo­tor-und-sport.de pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

Ba­lan­džio 13–15 d. – Šan­cha­jus (Ki­ni­ja) Ba­lan­džio 20–22 d. – Sak­hi­ras (Bah­rei­nas) Ge­gu­žės 11–13 d. – Bar­se­lo­na (Is­pa­ni­ja)

1. F.Alon­so 35

Ge­gu­žės 24–27 d. – Mon­te Kar­las (Mo­na­kas) Bir­že­lio 8–10 d. – Mon­rea­lis (Ka­na­da) Bir­že­lio 22–24 d. – Va­len­si­ja (Is­pa­ni­ja) Lie­pos 6–8 d. – Sil­vers­tou­nas (D.Bri­ta­ni­ja) Lie­pos 20–22 d. – Ho­ken­hai­mas (Vo­kie­ti­ja)

2. M.Schu­ma­che­ris 31 3. L.Ha­mil­to­nas 29,5 4. S.Vet­te­lis 18,5

Lie­pos 27–29 d. – Bu­da­peš­tas (Veng­ri­ja) Rugp­jū­čio 31–rugsėjo 2 d. – Spa (Bel­gi­ja) Rug­sė­jo 7–9 d. – Mon­za (Ita­li­ja) Rug­sė­jo 21–23 d. – Sin­ga­pū­ras (Sin­ga­pū­ras) Spa­lio 5–7 d. – Su­zu­ka (Ja­po­ni­ja)

5. J.But­to­nas 14,1 6. N.Ros­ber­gas 12,2 7. F.Massa 12

Spa­lio 12–14 d. – Jeon­ga­mas (Ko­rė­ja) Spa­lio 26–28 d. – Nau­ja­sis De­lis (In­di­ja) Lapk­ri­čio 2–4 d. – Abu Da­bis (JAE) Lapk­ri­čio 16–18 d. – Os­ti­nas (JAV) Lapk­ri­čio 23–25 d. – San Pau­las (Bra­zi­li­ja)

8. M.Web­be­ris 9 9. J.Trul­lis 4,5 10. H.Kova­lai­ne­nas 3,5

19

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Kaip iš­si­rink­ti trokš­tamą brangakmenį?

24p.

Įvar­di­jo: ba­lan­suo­da­ma ties būties ir ne­būties ri­ba, apie sa­vo ligą Ro­ber­ta kal­ba ne­tikė­tai – ją va­di­na dovana. Jau sirg­da­ma mo­te­ris su­si­ra­do draugą, o dar­be ją paaukš­ti­no.

Kad­ras iš fil­mo

Diag­nozė ne­įpa­rei­go­ja mir­ti Už vienų durų ai­di vėžiu ser­gan­čių li­ go­nių ato­dūsiai, ku­riuos mal­ši­na mor­ fi­jus. Už kitų skam­ba juo­kas – per­so­na­ las ge­ria kavą, val­go ša­kotį, sal­dai­nius. Šią pa­ra­dok­sa­lią tik­rovę San­ta­riš­ kių kli­ni­ko­se matė jau­ni ki­no re­ži­sie­ riai Mi­kas Žu­kaus­kas ir Gin­tarė Va­le­vi­ čiūtė, ten su­kę juostą apie re­to­mis li­go­ mis ser­gan­čius žmo­nes.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Ne­norė­jo, kad būtų liūd­na

Me­n i­n is do­k u­m en­t i­n is fil­m as „Die­vas su­kūrė viską, išs­ky­rus ki­ limą“ at­si­ra­do ne­tikė­tai. M.Žu­ kaus­kas pa­ti­ki­no, kad to­kio kur­ ti nie­ka­da ne­pla­na­vo. Va­sarą prie­š tre­jus me­tus jis su­laukė te­le­fo­ no skam­bu­čio iš Re­to­mis on­ko­lo­ ginė­mis li­go­mis ser­gan­čių li­go­nių drau­gi­jos. Jos įkūrėja ir pir­mi­ninkė gy­dy­to­ja on­ko­logė Kris­ti­na Andrė­ kutė jau­nam re­ži­sie­riui pa­si­ūlė su­ kur­ti filmą apie jau­nus ser­gan­čius žmo­nes.

„To­kios te­mos – mir­tis, vėžys – man vi­sa­da bu­vo at­gra­sios. To­ kių filmų nie­ka­da nemė­gau ir ne­ žiūrė­da­vau. Ta­čiau pa­ma­niau: juk tai – įdo­mus iššū­kis. Pa­čiam sau.

Pa­ban­dy­ti pa­da­ry­ti tai, ko nie­ka­da ne­si daręs“, – pa­sa­ko­jo Mi­kas. „Mums tar­si į galvą įkal­tas ste­ reo­ti­pas: tik iš­girs­ti diag­nozę vėžys – vis­kas, mir­tis. Toks nuo­spren­dis.

Pir­ma, kur­ti tokį filmą mums tik­ rai bu­vo iššū­kis. Ant­ra, su ta li­ga esa­me su­si­dūrę ir Mi­ko šei­mo­je, ir ma­no. Kaip tik tais me­tais ma­ no šei­mo­je bu­vo ke­lios mir­tys. Kaip kiek­vie­no­je šei­mo­je yra emig­rantų, iš­vy­ku­sių gy­ven­ti ir dirb­ti į už­sienį,

taip yra ir ser­gan­čių vėžiu“, – pa­ ly­gi­no G.Va­le­vi­čiūtė. Į su­si­ti­kimą su re­ži­sie­riais at­ ėjo koks 10 minė­tos drau­gi­jos li­ go­nių. Mi­kas ir Gin­tarė su jais šnekė­jo­s i, kaip šie įsi­vaiz­d uo­ja filmą, koks jis turėtų būti. Visų no­ras bu­vo vie­no­das – kad juos­ ta ne­būtų liūd­na. Jie bu­vo matę Arū­no Ma­te­lio filmą „Prieš par­ skren­dant į Žemę“ ir šis jiems pa­ si­rodė per daug liūd­nas.

La­bai re­ta li­ga

Nu­fil­muo­ta stam­biu pla­nu iš ek­ ra­no žvel­gia jau­na gra­ži mer­gi­na.

20

20

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Diag­nozė ne­įpa­rei­go­ja mi Pui­k us ma­k ia­ž as, 19 kruopš­tus ma­ni­kiū­ras, veidą nu­švie­čia pla­ti šyp­se­na. Tai –

Ro­ber­ta. Su­si­ran­giu­si li­go­ninės lo­ vo­je į mo­bilųjį te­le­foną ji kažką kal­ ba ang­liš­kai ir be per­sto­jo šyp­so­si.

Iš tikrųjų ji kal­ba­si su darb­da­viu už­sie­nie­čiu. Pas­kui ty­liai sa­ko, kad jos kūnas ne­pažįs­ta bjau­riųjų ląste­ lių – jas prii­ma kaip sa­vas.

M.Žu­kaus­ko ir G.Va­le­vi­čiūtės fil­ mo he­rojė­mis ta­po on­ko­lo­ginė­mis li­go­mis ser­gan­čios Ro­ber­ta ir Ai­ da. Jos pa­lies­tos ypač re­to ge­ne­ ti­nio Li–Fraumeni sind­ro­mo. Li– Fraumeni sind­ro­mas – ge­ne­tinė li­ga, ku­rią su­ke­lia pa­vel­di­ma TP53 ge­no mu­ta­ci­ja. Šis sind­ro­mas ypač pa­di­di­na įvai­rių pik­ty­bi­nių na­vikų at­si­ra­di­mo ti­ki­mybę. Ši pa­vel­di­ma ge­no mu­ta­ci­ja ap­ tin­ka­ma vos vie­nam ki­tam žmo­ gui iš mi­li­jo­no. Ta­čiau pa­kitęs ge­ nas ga­li būti per­duo­tas vai­kams, ir tai yra at­si­tik­ti­nis, ne­kont­ro­ liuo­ja­mas pro­ce­sas, ku­rio pa­da­ri­ nys – nuo­la­ti­nis ba­lan­sa­vi­mas ant skal­pe­lio aš­menų. To­kia lem­tis iš­ ti­ko dvi jau­nas fil­mo he­ro­jes Aidą ir Ro­bertą.

Nuo šios li­gos mirė Ai­dos sūnus Pi­jus, tą geną pa­veldėjęs iš mo­ti­ nos. Ro­ber­tos šei­mo­je mirė mo­ti­ na, se­suo. O tėvo lai­do­tu­vių dieną mer­gi­na su­ži­no­jo ty­rimų re­zul­ ta­tus – pa­vel­dimą TP53 geną tu­ ri ir ji.

At­ro­dytų, ki­tas žmo­gus jų vie­ to­je gulėtų lo­vo­je ar­ba sėdėtų su­ dėjęs ran­kas. Ta­čiau jos dir­ba. Ai­da dir­ba vaikų dar­že­ly­je, ji no­ri būti su vai­kais ir jiems ati­duo­ti sa­vo meilę.

Ro­ber­ta – far­ma­ci­ninkė, dir­ba už­ sie­nio far­ma­ci­jos bend­rovė­je.

Abi mo­te­rys – ne­vie­ni­šos: Ai­da tu­ri su­tuok­tinį, Ro­ber­ta – drau­ gą. Net 70–80 pro­c. mo­terų, kai šios su­ser­ga vėžiu, vy­rai pa­lie­ka.

Ro­ber­ta draugą su­si­ra­do sirg­da­ ma. Fil­muo­jant juostą jos gy­ve­ni­ me daug kas pa­si­keitė: iš Kau­no at­ si­kraustė gy­ven­ti į Vil­nių, su­si­ra­do draugą, ga­vo naują darbą.

Bai­gian­tis fil­mui Ro­ber­ta su drau­gu, nu­fil­muo­ti iš nu­ga­ros, il­

Dosjė

M.Žu­kaus­kas (g. 1986 m.) 2009 m.

Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­ mi­jo­je baigė te­le­vi­zi­jos ir ki­no re­žisū­ ros stu­di­jas. Šiuo me­tu yra Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos vaiz­do mon­ta­žo spe­cia­lybės ma­gist­ran­tas. 2008 m. su­kūrė do­ku­men­tinį filmą „Tra­pus, yran­tis pa­sau­lis – Lie­tu­vos me­dinė ar­chi­tektū­ra“, 2009 m. – trum­pa­met­ ražį vai­dy­binį filmą „Ana ge­ra­širdė“.

Nuo 2006 m. dir­ba lais­vai sam­do­mu vaiz­do ir ki­no re­ži­sie­riu­mi, mon­ta­žo re­ži­sie­riu­mi ir ope­ra­to­riu­mi.

G.Va­le­vi­čiūtė (g. 1981 m.) yra bai­gu­ si ta­py­bos ir ani­ma­ci­jos ba­ka­lau­ro stu­d i­jas bei fo­tog­ra­fi­jos ir me­d ijų me­no ma­g ist­ro stu­d i­jas Vil­n iaus dailės aka­de­m i­jo­je. Ku­r ia įvai­r ius tarp­d is­cip­l i­n i­n io me­no kūri­n ius, da­ly­vau­ja pa­ro­do­se, pro­jek­t uo­se. Šiuo me­tu Dailės aka­de­mi­jo­je dės­ to ani­ma­ci­jos meną. Ge­gužę baigs as­pi­rantū­ros stu­di­jas.

gai ei­na On­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to ko­ ri­do­riais. Pe­rei­na kiemą, pa­skui įsėda į „mersą“. Šie kad­rai tar­si by­ lo­ja: viską gy­ve­ni­me ga­li nu­si­pirk­ ti, bet svei­ka­tos – ne. Fil­mo kūrė­ jai sakė, kad ši vie­ta ne­su­re­ži­suo­ta.

Drau­gas pa­siim­ti Ro­ber­tos iš tikrų at­va­žia­vo „Mer­ce­des-Benz“ mar­ kės au­to­mo­bi­liu.

Su­sidūrė su mir­ti­mi

Sa­vaitę M.Žu­kaus­kas ir G.Va­le­vi­ čiūtė pra­lei­do San­ta­riš­kių kli­nikų Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riu­je.

Port­re­tas: nu­fil­muo­ta stam­biu pla­nu iš ek­ra­no žvel­gia jau­na gra­ži mer­gi­na. Pui­kus ma­kia­žas, veidą nu­švie­čia pla­ti

„Pir­mas įspūdis bu­vo la­bai keis­ tas. At­va­žiuo­ja­me į tą li­go­ninę, o ten visą laiką juo­kia­si. Slaugės, se­selės. Juo­kia­si ir juo­kia­si – kaž­ koks kar­na­va­las. Jų poil­sio kam­ba­ ry­je ko­ri­do­riaus ga­le ša­ko­čių sto­ vi, sal­dai­nių pil­na, ka­vos. Pa­la­to­je žmo­gus mirš­ta. Ta­me kam­barė­ly­ je visą laiką skam­ba juo­kas. Kaž­ koks pa­ra­dok­sas. Vis gal­vo­jau, ko­ dėl taip yra.

Ka­dan­gi jos – vi­sos mo­te­rys, tai ir juo­ke­liai to­kie „po­šli“: apie vy­ rus, apie pim­pa­lus. Il­gai svars­čiau,

At­si­me­nu, įei­nu į tą ope­ra­cinę – ir ne­ga­liu fil­muo­ti.

Ma­ne pa­kir­ to vi­siš­kas dru­gys, išp­ ra­kai­ta­vau, bet nu­fil­ma­ vau.

kas yra – gal jos pra­stai dir­ba? Bet po kiek lai­ko su­pra­tau: tas juo­kas – tai jų sa­vi­sau­ga.

Ten pirmą kartą akis į akį su­si­ dūriau su mir­ti­mi. Sky­riu­je gulė­ jo to­kia mo­te­ris, po jai po visą kū­ ną bu­vo iš­sisė­ju­sios me­tas­tazės.

Jai lei­do mor­fijų nuo skaus­mo. O mums se­selės ir sa­ko: „Ži­no­kit, po dviejų dienų ji mirs.“ To­kia keis­ta būse­na ap­ėmė, tie­siog pro­tas neiš­ ne­ša. „Kaip – mirs, – klau­siau gy­ dy­to­jos. – Ne­ga­li būti?“ Ta­čiau taip bu­vo – ji mirė po dviejų dienų.

Dar bu­vo keis­ta, kad se­selės elgė­ si šal­tai – jos mo­ka nuo to­kių da­lykų at­si­ri­bo­ti. Tik vėliau su­pra­tau ko­ dėl. Jos tie­siog ne­ga­li su­si­ta­pa­tin­ ti su li­go­niais – joms pa­čioms ta­ da būtų la­bai blo­gai“, – pa­sa­ko­jo M.Žu­kaus­kas. „Bet tuo vi­sai ne­ no­riu pa­sa­ky­ti, kad jos blo­gai dir­ bo“, – pri­dūrė re­ži­sie­rius.

Pir­mie­ji Gin­tarės įspūdžiai – vi­ sai ki­to­kie: „Aš ne­ma­čiau nei šal­ tu­mo, nei at­sai­nu­mo. Ma­čiau, kad slaugės, se­selės, gy­dy­to­jai sun­kius li­go­nius gy­do ypač jaut­riai. Ir gal­ vo­da­vau: kaip ga­li žmo­gus tai at­ lai­ky­ti? Su jo­mis ei­da­vau kar­tu į kiek­vieną ka­bi­netą – ir kur vais­tus leis­da­vo, ir kur bėga ta „che­mi­ja“.

Ma­ty­da­vau, kaip jos pa­si­šne­ka su li­go­niais. Juk ir li­go­nių yra vi­so­kių.

Kai ku­rie, iš­kan­kin­ti skaus­mo, li­ gų, – la­bai irzlūs, įkyrūs.“ Ope­ra­cinė­je drebė­jo ran­kos

Už­sigrū­di­no: sa­vaitę re­ži­sie­riai pra­lei­do San­ta­riš­kių kli­nikų Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riu­je,

kur akis į akį su­si­dūrė su mir­ti­mi.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Mi­kas norė­jo nu­fil­muo­ti Ro­ber­ tos ope­ra­ciją, ta­čiau ne­pa­sirū­pi­ no lei­di­mo. Jis budė­jo ša­lia ope­ ra­cinės, matė, kaip Ro­bertą ten iš­vežė. Stai­ga pa­stebė­jo, kad ša­lia esan­čios rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tos du­ rys at­vi­ros. Ir su fil­ma­vi­mo ka­me­ra

jis įsmu­ko ten, kur pa­ša­li­niams ei­ti griež­tai draud­žia­ma.

Vis­kas su­si­klostė taip, kad į ope­ ra­cinę jis pa­te­ko spau­dos at­stovės dėka, nors ope­ra­ci­ja jau bu­vo pra­ si­dėju­si. „Vi­siš­kai ne­si­tikė­jau ten pa­tek­ti. At­si­me­nu, įei­nu į tą ope­ra­ cinę – ir ne­ga­liu fil­muo­ti. O žmo­ gus, toks Ju­ri­jus, ku­ris ten at­lydė­ jo, sa­ko: „Fil­muok fil­muok. Per ar­ti neik, kad ne­truk­dy­tum gy­ dy­to­jams.“ Ma­ne pa­kir­to vi­siš­kas dru­gys, išp­ra­kai­ta­vau, bet nu­fil­ma­ vau“, – pri­si­minė re­ži­sie­rius.

Ke­lias į gy­ve­ni­mo pra­smę

Kūrėjai tei­gia, kad jų fil­mas „Die­ vas su­kūrė viską, išs­ky­rus ki­limą“ – ne apie ligą. Li­ga – tik pre­teks­ tas. Jiems ne­svar­bu, kurį žmo­ gaus or­ganą grau­žia vėžys, ko­kia jo at­si­ra­di­mo prie­žas­tis. Fil­mo es­ mė – kaip tos mo­te­rys gy­ve­na čia ir da­bar, nors sun­kiai ser­ga. Diag­ nozė vėžys jų ne­nu­rašė. Ai­da gro­ ja, dai­nuo­ja, vi­sur va­žinė­ja su vy­ru ir drau­gais. Ji sa­ko, kad li­ga net pa­ dėjo su­ras­ti daug draugų. „To fil­mo ne­norė­jo­me pa­da­ry­ ti liūd­no. Bet taip pat ne­norė­jo­me pa­da­ry­ti links­mo ir ne­natū­ra­laus, kaip ame­ri­kie­čiai. Ruoš­da­mie­si fil­ muo­ti, žiūrė­jo­me ame­ri­kie­čių fil­ mus apie vėžį. Visų jų po­tekstė vie­no­da: tu tu­ri būti stip­rus, tu tu­ ri ne­pa­si­duo­ti, tu tu­ri ko­vo­ti iki ga­ lo. Ir tai psi­cho­lo­giš­kai ne­tei­sin­ga.

Todėl, kad bet ku­ris žmo­gus, stip­ rus jis ar ne, su­ži­nojęs apie vėžį, iš­ gy­ve­na tam tik­rus eta­pus.

Li­go­ninė­je kon­sul­ta­vomės su psi­cho­lo­ge, ji paaiš­ki­no, kad yra ke­tu­rios būse­nos. Pir­mo­ji – šo­kas.

Ta­da – pyk­tis. Pas­kui – de­ry­bos.

Ga­lop – su­si­tai­ky­mas. Pir­ma­ja­me

21

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ir­ti

Iš­nau­do­ti kiek­vieną gy­ve­ni­mo aki­mirką drūs anū­kai jos neap­sun­ki­na. Ji nėra pri­vers­ta stovė­ti prie vi­ryklės ir ga­min­ti jiems valgį. Ber­niu­kai – la­bai sa­va­ran­kiš­ki, mo­ka ir pa­tys pa­si­ga­min­ti. Jei­gu Vai­va ką nors ir pa­ga­mi­na, jie ne vi­sa­da val­go. „Anks­čiau steng­da­vau­si, vis­ko pri­ga­min­da­vau. Žiū­riu, sto­vi, nie­ kas ne­pa­lies­ta. Da­bar pa­klau­siu: „Val­gy­sit?“ – „Val­gy­sim.“ Ta­da ga­ mi­nu. Ne­val­gys – ne­rei­kia, ne­ga­ mi­nu“, – pa­sa­ko­jo V.Mai­ne­lytė.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Iš­gy­ve­nu­si sun­kią ligą ir ne­gan­ das, Vai­va Mai­ne­lytė vėl lyg ant sparnų. O spar­nus žmo­gui su­tei­ kia ne tik meilė, bet ir mėgsta­mas dar­bas, į kurį ži­no­ma ak­torė nėrė sta­čia gal­va.

Kas rytą – me­daus kok­tei­lis

šyp­se­na. Tai – Ro­ber­ta. Kad­ras iš fil­mo

eta­pe ne­rei­kia žmo­gui sa­ky­ti, kad jis tu­ri ne­pa­si­duo­ti. Mūsų he­rojės pui­kiai su­vo­kia sa­vo pa­dėtį, sa­vo mir­tin­gumą“, – pa­sa­ko­jo Mi­kas.

Ba­lan­suo­da­mos ties būties ir ne­ būties ri­ba, apie sa­vo ligą jos kal­ba ne­tikė­tai: Ro­ber­ta ją va­di­na do­va­ na, o Ai­da – at­ra­di­mu. „To­kią diag­nozę kaip mir­tis vi­si tu­ri­me. Tik­tai gims­ta­me – ir iš kar­ to ją tu­ri­me. Nes kiek­vieną se­kundę artė­ja­me to link. Tik li­ga, – Ai­da yra ne kartą sa­kiu­si, – tai pri­me­na. Ta­da tu pra­de­di ki­taip gy­ven­ti. Iš tikrų­ jų kiek­vie­nas turė­tu­me su­si­mąsty­ti, kaip gy­ve­na­me, pra­dėti ki­taip ver­ tin­ti gy­ve­nimą“, – kalbė­jo Gin­tarė.

Mi­kas vis svarstė, ne­jau­gi iš ti­ krųjų žmo­gui rei­kia su­krėtimų, kad jis pa­justų sa­vo būtį? Ką mes šia­ me gy­ve­ni­me vei­kia­me? Apie sa­vo gy­ve­nimą, jo pra­smę žmonės la­biau su­si­mąsto tik po skaud­žių smūgių: su­si­rgę sun­kia li­ga, pa­lai­doję ar­timą žmogų, iš­sis­kyrę su su­tuok­ti­niu. „Ma­nau, dau­ge­lis at­sa­kytų, kad gy­ve­ni­mo pra­smės ne­tu­ri. Ypač to­kių daug tarp jau­ni­mo. Man pa­ čiam neaiš­ku: ar tai su­vo­kia­me tik per su­krėti­mus? Kūnas tu­ri geną – jis ga­li būti pa­žeis­tas ar svei­kas. O sie­la? Ar ji tu­ri tą geną?“ – svarstė M.Žu­kaus­kas.

Prem­je­ra M.Žu­kaus­ko ir G.Va­le­v i­čiūtės me­ ni­n io do­k u­men­t i­n io fil­mo „Die­ vas su­k ūrė viską, išs­ky­rus ki­limą“ prem­je­ra įvyks Vil­niaus tarp­tau­t i­ nia­me ki­no fes­ti­va­ly­je „Ki­no pa­va­ sa­r is“. Pir­ma­sis prem­je­r i­n is sean­ sas ro­do­mas ko­vo 17 d. 17 val. ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­g is“.

Kurį laiką V.Mai­ne­lytė veng­da­vo lan­ky­tis, kur būna daug žmo­nių, ne­vaikš­čio­da­vo net į spek­tak­lius.

Mo­te­riai reikė­jo at­si­gau­ti ir su­ stiprė­ti. Ir štai ap­lankė džiaugs­ mas – ak­torė su­kūrė naują vaid­ menį teat­re. Šian­dien, prem­je­ros dieną, į tea­ trą ji išeis išgė­ru­si jau įprastą svei­ katą stip­ri­nantį kok­teilį. Tuo la­biau kad pa­va­sa­ris, rei­kia at­si­gau­ti. „Į stik­linę šil­to vi­rin­to van­dens įde­du šaukštą me­daus, jį iš­mai­ šau, pa­skui išs­paud­žiu cit­riną.

Būti­nai visą! La­bai ge­rai įdėti ir tru­pu­čiuką im­bie­ro. Bet aš ruo­šiu be im­bie­ro. Kai po pus­ry­čių iš­ge­ riu tą kok­teilį, ener­gi­jos at­si­ran­da iš kar­to, ne­rei­kia nė ka­vos“, – pa­ sa­ko­jo Vai­va.

Po il­gos per­trau­kos V.Mai­ne­lytė ga­vo naują – Vi­tos – vaid­menį vo­ kie­čių dra­ma­tur­go Ma­riu­so von Mayen­bur­go pjesė­je „Ak­muo“, ku­rią au­to­rius pa­rašė Ber­ly­no sie­ nos griu­vi­mo 20-me­čiui. Na­cio­ na­li­nio dra­mos teat­ro Ma­žo­jo­je salė­je spek­taklį pa­statė re­ži­sie­ rius Ag­nius Jan­ke­vi­čius. Spek­ tak­ly­je V.Mai­ne­lytė – ir ma­ma, ir mo­čiutė, ir žmo­na.

Vai­va Mai­ne­lytė:

Džiau­giuo­si tuo, kas vyks­ta da­bar, ir la­bai šau­niai sten­ giuo­si nu­gy­ven­ti kiek­vieną va­landą.

„Žod­žiu, vai­di­nu per­so­nažą, ku­ ris sa­vo gy­ve­nimą gy­ve­na nuo 1935 iki 1993 m. Ki­ta ver­tus, sa­vi­jau­ta dar ne­bu­vo to­kia, kad galė­čiau iš­ temp­ti su­dėtingą vaid­menį. Ap­si­ ri­bo­jau tais dar­bais, ku­riuos turė­ jau anks­čiau, – pa­sa­ko­jo ak­torė.

– Ma­ne pjesė la­bai su­jau­di­no. Aš esu tos pir­mo­sios kar­tos, kai žmo­ nes vežė į Si­birą, at­stovė. Dau­ge­lio na­muo­se turbūt bu­vo šnabž­da­ma­ si, – kad tik nie­kas nie­ko ne­su­ži­ notų, kad vai­kai neiš­ne­šiotų kal­ bų po kiemą.“ Iš Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro V.Mai­ne­lytė ne­bu­vo išė­ju­si, ta­čiau vai­di­no se­nes­niuo­se spek­tak­liuo­se.

Pas­ta­ruo­ju me­tu fil­ma­vo­si te­le­vi­zi­ jos se­ria­luo­se „Gi­minės“, „Pak­lydę paukš­čiai“, „Be namų“. Net­ru­kus pa­si­ro­dys dar vie­nas, ku­rio pa­va­di­ ni­mo ji net ne­ži­no. Vai­din­ti jai pa­ tin­ka ir teat­re, ir te­le­vi­zi­jo­je. „Jau­nystė­je la­bai norė­jo­si teat­ro.

Aiš­ku, no­rai iš­likę, bet ga­li­mybės – jau ne to­kios, kaip anks­čiau, kai tek­da­vo vai­din­ti sep­ty­nis spek­ tak­lius per sa­vaitę ir dar fil­muo­tis tri­juo­se fil­muo­se vie­nu me­tu. Tas eta­pas – pra­ėjęs. Ne­sun­kiai su tuo su­si­tai­kau ir ži­nau, kad to jau nie­ ka­da ne­bus. Džiau­giuo­si tuo, kas

Sva­jo­ja iš­va­žiuo­ti į kaimą

Vaidmuo: V.Mainelytė į sceną sugrįš spektaklyje „Akmuo“.

vyks­ta da­bar, ir la­bai šau­niai sten­ giuo­si nu­gy­ven­ti, iš­nau­do­ti kiek­ vieną dieną, kiek­vieną va­landą, – kalbė­jo V.Mai­ne­lytė. – Prieš ke­lias die­nas draugė iš Pa­lan­gos pa­skam­ bi­no ir pa­sakė, kad jau par­skri­do žąsys ir gervės. Pul­kais. Taip ge­ra šird­žiai pa­si­darė, kad jau pa­va­sa­ ris. Jo taip lau­kiau.“ Užkrės­da­vo ge­ra ener­gi­ja

Ga­vu­si pa­si­ūlymą su­vai­din­ti Vi­ tą, V.Mai­ne­lytė dėl to ne­nus­te­bo – esą ją nu­ste­bin­ti sun­ku. Ži­no­ jo, kad spek­taklį re­ži­suos A.Jan­ ke­vi­čius, ta­čiau re­ži­sie­riaus ne­ pa­ži­no­jo. „Per re­pe­ti­ci­jas su­si­pa­ži­no­me.

Dir­bo­me ko­ja ko­jon ak­ty­viai nuo 11 iki 18 val. su ma­ža per­traukė­le. Iš re­pe­ti­cijų išei­da­vo­me pa­vargę, bet lai­min­gi. Ag­nius vi­sus užkrės­da­vo sa­vo ge­ra ener­gi­ja. Jis vi­sa­da atei­ da­vo ge­ros nuo­tai­kos, vi­sa­da man būda­vo la­bai ati­dus, iš­gy­ven­da­vo, jei kas at­si­tik­da­vo, ir lauk­da­vo, kad kuo grei­čiau at­si­gau­čiau. O aš bu­ vau iš­si­na­ri­nu­si koją! Bet Die­vu­lis my­li, todėl greit pa­gi­jau“, – pa­sa­ ko­jo V.Mai­ne­lytė.

Ak­torė pa­brėžė, kad jai svar­ biau­sia – san­ty­kiai su ko­le­go­ mis ir kūry­binė at­mos­fe­ra. Re­ pe­tuo­jant „Ak­menį“, ir vie­na, ir ki­ta bu­vo pui­ku. Spek­tak­ly­je jos vyrą vai­di­nan­tis jau­no­sios kar­ tos ak­to­rius Pau­lius Ta­molė li­ kus sa­vai­tei iki prem­je­ros Vaivą nuo­šird­žiai pra­links­mi­no: „Kai sa­vo ko­le­goms pa­sa­kau, kad ma­ no žmoną vai­di­na V.Mai­ne­lytė, jie man pa­vy­di.“ Ak­torė vi­lia­si, kad su spek­tak­ liu teks pa­va­žinė­ti po Lie­tuvą, nes de­ko­ra­c i­jos ne­s udė­t in­gos, o vai­di­na tik še­ši ak­to­riai. Esą bus ma­lo­nu pa­žin­ti Lie­tuvą vėl iš nau­jo.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Vai­va džiaugė­si, kad anū­kai jau di­de­li: Jokū­bas – dvy­lik­to­kas, šie­ met bai­gia vi­du­rinę mo­kyklą, o ma­žy­liui, Mo­tie­jui, – 11 metų. „La­bai liūd­nas bu­vo mo­men­ tas, kai mirė ma­no Pu­pytė – my­ li­mas šu­ne­lis. Už­tat duktė pa­li­ko man mopsą Gučį, kai iš­sik­raustė su vy­ru gy­ven­ti ki­tur“, – pa­sa­ko­jo Vai­va. Ne­gi mo­te­ris, dau­gelį metų su vi­sa šei­ma gy­ve­ nu­si bu­te prie­šais Ope­ ros ir ba­le­to teatrą, li­ko vie­na? „Kad taip bū­ tų! – nu­si­juokė Vai­va.

– Ma­no anū­kai – su ma­nim, nes jie čia įpratę. Ma­mai pa­ reiškė, kad jie lie­ka gy­ven­ti su Vai­vu­ te. Jiems pa­tin­ka ir tai, kad čia – mies­to cent­ras, čia mo­kyk­los.“ Ak­torė pa­ ti­ki­no, kad ju­

Naujų po­mėgių Vai­va neat­ra­do.

Vis­kas tas pat, ta­čiau ir tai su­ mažėję. Nei megz­ti, nei siū­ti mo­ te­ris jau ne­be­ga­li. „Ne­no­riu. Kai tu­riu lai­ko, pa­ tin­ka kny­gos, „re­lak­sui“ – te­le­ vi­zo­rius. Kai no­riu mie­go, pa­tin­ ka vis­kas, kas mir­ga jo ek­ra­ne, kad tik grei­čiau už­mig­čiau. Bet dau­ giau žiū­riu rusų pro­gramą – ma­ no pa­žįstamų ak­to­rių, gerų laidų pa­ro­do“, – pa­sa­ko­jo Vai­va.

Jo­kių ša­lių, jo­kių už­sie­nių ji ne­ no­ri nei ap­lan­ky­ti, nei pa­ma­ty­ti.

La­biau­siai už viską va­sarą no­ri iš­ va­žiuo­ti į kaimą – pa­būti draugų so­ dy­bo­je, nes sa­vos ne­tu­ri. Jai vi­sa­da ge­ra at­si­gau­ti ir at­si­pa­lai­duo­ti gam­ to­je, kur nėra žmo­nių, kur ra­mybė.

Ar Vai­va ne­si­gai­li, kad pa­si­rin­ko vieną sun­kiau­sių – ak­to­riaus – pro­ fe­sijų, teatrą? „Nie­ko ne­si­gai­liu, kas ma­no gy­ ve­ni­me įvy­ko. Jei­gu gy­ve­nimą reik­ tų pra­dėti iš nau­jo, gy­ven­čiau taip, kaip gy­ve­nau“, – ryž­tin­gai sakė V.Mai­ne­lytė.

Anū­kai li­ko su mo­čiu­te

Gy­ve­ni­mas po įveik­to krūties vė­ žio vėl te­ka sa­vo va­ga. Šio gy­ve­ ni­mo pe­rio­do ak­torė pri­si­min­ti ne­no­ri: „Apie tai kal­bu tik su dak­ ta­rais. Da­bar – vis­kas ge­rai.“

Džiaugs­mas: „Prieš ke­lias die­nas draugė iš Pa­lan­gos pa­skam­bi­no ir

pa­sakė, kad jau par­skri­do žąsys ir gervės. Taip ge­ra šird­žiai pa­si­darė, kad jau pa­va­sa­ris. Jo taip lau­kiau“, – kalbė­jo ak­torė V.Mai­ne­lytė.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

22

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Milžinišką vilą Egip­te lie­tuvė Iš­tekė­ju­si už Egip­to. Taip apie sa­ve juo­ kau­ja dip­lo­muo­ta psi­cho­logė, au­ra­so­mos ir rei­ki spe­cia­listė Da­lia Bra­ziu­lytė-El Ama­ ry. Ka­dai­se iš fa­raonų ša­lies at­si­ve­žu­si lau­kinį šunį, da­bar ji ko­vo­ja dėl ten mer­din­čių ark­lių, o ne­tru­kus ofi­cia­liai ati­da­rys ener­gi­ne šven­tyk­la va­di­namą apie 1000 kv. m vilą „Ša­che­re­za­da“.

Tiks­las: „Ša­che­re­za­da“ turėtų būti tar­si šven­tovė, ku­rio­je žmo­gus ga-

lėtų pailsė­ti ir nu­si­mes­ti kau­kes.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Ša­lis užbūrė kva­pais

Egip­tas ją no­kau­ta­vo iš­kart. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus į Hur­gadą at­ skri­du­sią Da­lią užbūrė kvapų ga­ ma: ara­biškų smil­kalų, Nu­bi­jos san­ta­lo, kup­ra­nu­ga­rių šla­pi­mo, šiukš­lių, au­galų, vėjo, dy­ku­mos dul­kių...

Car­lo Gus­ta­vo Jun­go ar­che­ti­pi­ne psi­cho­lo­gi­ja, taip pat kultū­ro­mis, ci­vi­li­za­ci­jo­mis, pa­pro­čiais be­si­do­ min­ti Da­lia juo­kau­ja, kad tai bu­vo meilė iš pir­mo kva­po, ku­ri, ma­tyt, tęsis am­ži­nai.

Nuo to kar­to D.Bra­ziu­lytė-El Ama­ry šio­je ša­ly­je bu­vo jau ke­lias­ de­šimt kartų: ten ji skren­da po ke­ tu­ris pen­kis kar­tus per me­tus.

Tą pirmą kartą Da­lia pa­ni­ro ne tik į Egip­to kva­pus, emo­ci­jas, bet ir į jūrą: „Tąsyk pa­te­kau į laivą, ku­ ria­me bu­vo du ara­bai inst­ruk­to­riai ir ke­li ap­si­rūkę ang­lai. Po trum­ po inst­ruk­ta­žo jie ma­ne po van­de­ niu pa­ki­šo ne pen­kis, bet pen­kio­li­ ka metrų, ne pen­kio­li­kai mi­nu­čių, bet va­lan­dai. Tai, kad jie ne­si­laikė nar­dy­mo tai­syk­lių, su­ži­no­jau vė­ liau.“ Bu­vo iš­tekė­ju­si už ara­bo

Sti­lius: švies­tu­vai „Ša­che­re­za­do­je“ – kaip ir se­novės Ara­bi­jo­je.

Sar­gai: vilą iš­ti­ki­mai sau­go­jo Cha­li­fas ir jo sūnus Mo­ha­me­das.

„Hur­ga­da la­bai pa­to­gi stra­te­giš­kai.

Ara­bi­jos dy­ku­ma, čia pat – šiau­ rė, Kai­ras, Alek­sand­ri­ja prie Li­bi­ jos sie­nos, į pie­tus, Su­da­no link, – Luk­so­ras, Li­bi­jos dy­ku­ma. Ir dau­ gybė šven­tyklų – vaizd­žiai pa­sa­ ko­ja Da­lia. – Pa­jau­čiu, kad ma­ne kvie­čia dy­ku­ma ar šven­tyk­los, ir ke­liau­ju per fa­raonų ar­ba be­duinų Egiptą.“ Da­lia rink­da­vo­si ar­cheo­lo­gi­nius ta­kus, vie­tas, kur ap­tik­ta daug ar­ te­faktų. Ji su­si­da­ry­da­vo marš­rutą ir pralįs­da­vo tar­si pro rak­to sky­ lutę, nes pa­tek­da­vo į dar ka­sinė­ja­ mas šven­tyk­las, kur ne­bu­vo įkėlę ko­jos tu­ris­tai.

Lie­tuvė už Egip­to iš­tekė­jo ne tik per­kel­ti­ne, bet ir tie­sio­gi­ne pra­sme: 2007 m. jos vy­ru ta­po egip­tie­tis.

Mo­te­ris ne­de­ta­li­zuo­ja, bet ne­sle­ pia – ji jau iš­sis­ky­ru­si. „Vy­rai atei­na į gy­ve­nimą ir išei­ na. Bet Egip­tas lie­ka, – fi­lo­so­fiš­kai iro­ni­zuo­ja Da­lia. – Ši ša­lis – kaip skais­tyk­la, klas­tin­ga ir į pa­vir­šių iš­ke­lia vi­sus žmo­gaus troš­ki­mus, emo­ci­jas, aist­ras. Ma­ne ko­le­gos ten va­di­na Zil­zal – žemės drebė­ji­mu ir ura­ga­nu vie­no­je vie­to­je. Ten at­si­ ve­ria ma­no šešė­linė pusė, įsi­jun­gia ko­vinė ener­gi­ja ir kar­tais siautė­ju it

dra­ko­nas. Be­je, tai pa­de­da su­val­ dy­ti vi­lo­je dir­ban­čius meist­rus ir gelbs­ti nuo jų su­kčia­vi­mo.“ Anot po Skor­pio­no ženk­lu gi­mu­ sios mo­ters, Egip­tas – po Skor­pio­ no ir Jau­čio aši­mi. Dėl šios prie­žas­ ties ten ne­bi­jo­ma aistrų, kūniškų da­lykų, todėl daž­ni ap­si­ka­bi­ni­mai, kon­tak­tai, ne tik drau­giš­ki rankų pri­si­lie­ti­mai.

Sukūrė sa­vo sis­temą

„Sukū­riau Egip­to dievų ir dei­vių psi­cho­lo­ginę kla­si­fik ­ a­ci­jos sis­temą, ku­rią pri­tai­kau žmonėms, – tei­gia egip­to­lo­giją stu­di­juo­ti sva­jo­jan­ ti mo­te­ris. – Egip­to mi­to­lo­gi­ja su­ dėtin­ga, ki­lu­si iš senųjų Af­ri­kos re­ li­gijų, kur die­vai tu­ri šešė­linę pusę ir yra pu­siau gyvū­nai.“ Deivės tar­ nai­te pa­si­va­di­nu­si D.Bra­ziu­lytėEl Ama­ry sa­vo sve­tainę pa­va­di­no dei­ves­pa­sau­lis.lt.

Iš pra­džių mo­te­ris ne­sup­ras­da­ vo, kodėl net ir pra­ban­giuo­se, išb­ liz­gin­tuo­se vieš­bu­čiuo­se būda­vo sun­ku už­mig­ti, todėl jau po pir­ mo­sios ke­lionės į Egiptą pa­no­ro šio­je ša­ly­je turė­ti būstą: „Sun­kiai adap­tuo­da­vau­si, o pir­mo­mis nak­ ti­mis sap­nuo­da­vau kitų žmo­nių sap­nus. Juk ener­giš­kai tų kam­ba­ rių neiš­va­ly­da­vo, o žmonės at­va­ žiuo­da­vo at­si­pa­lai­duo­ti nuo stre­ so, iš­gy­ve­nimų, todėl lik­da­vo daug ener­gi­nių šiukš­lių.“

Pa­tys būki­me po­ky­tis, kurį no­ri­me ma­ty­ti šia­me pa­sau­ly­je.

Gy­ven­ti bu­te tarp vie­ti­nių rei­ kia la­bai stip­rių nervų. D.Bra­ziu­ lytė-El Ama­ry juo­kia­si, kad turė­jo „laimės“ su­si­pa­žin­ti su ke­lių rū­ šių ta­ra­ko­nais: „Vie­ni jų yra di­de­ li, maž­daug aš­tuo­nių cen­ti­metrų il­gio. Kai jie bėga, gir­di­si gar­sus trepsė­ji­mas, o užs­peis­ti į kam­ pą išsk­leid­žia spar­nus ir skren­da.

Bai­su... Ki­ti ma­žes­ni, bet taip pat bjaurūs ir sun­kiai iš­nai­ki­na­mi.“ Ta­ra­ko­nai plin­ta, nes dau­gu­ma egip­tie­čių – ne­tvar­kin­gi, šiukš­les me­ta pro lan­gus ar pa­lie­ka laip­tinė­ je. Pusę die­nos jie daž­niau­siai mie­ ga, o pa­tys ak­ty­viau­si būna vėlai va­ka­re iki vi­dur­nak­čio ir dar vėliau.

Vi­sur daug triukš­mo: žaid­žia vai­kai, gar­siai klau­so­ma­si mu­zi­kos, jei įjun­ gia te­le­vi­zo­rių – būti­nai vi­su gar­su.

Bur­tai: D.Bra­ziu­lytę-El Ama­ry Egip­te

In­ter­jerą kūrė pa­ti

Da­lia su šyp­se­na pri­si­me­na aki­ mirką, kai tvir­tai ap­si­sprendė čia įsi­gy­ti būstą: „Kartą iš tre­čio aukš­ to te­ra­sos iš­vy­dau be­si­leid­žian­čią saulę virš Ara­bi­jos dy­ku­mos. Tai įvy­ko apie du ki­lo­met­rus nuo Hur­ ga­dos cent­ro, pra­ban­gia­me ra­jo­ne, kur nau­jos vi­los bu­vo dar tik sta­to­ mos. Ir tuo­met su­pra­tau, kad no­ riu gy­ven­ti tik čia. Jei ne čia – nie­ kur ki­tur!“ Da­bar ją oro uos­te vi­suo­met pa­ si­tin­ka pir­ma­sis nar­dy­mo inst­ ruk­to­rius Ra­ja­bas al Aza­bas, ku­ris nar­dy­ti jau ne­ga­li, bet dir­ba Da­lios as­mens sar­gy­bi­niu ir vai­ruo­to­ju.

Ir jie va­žiuo­ja į Mu­ba­rek 7 ra­joną, kur už 300 metrų nuo jūros yra vi­ la „Ša­che­re­za­da“.

Kiek­vieną nuo 2007 m. pra­dėto sta­ty­ti ir pa­ga­liau be­veik baig­to būsto-šven­tyk­los pro­jek­to da­lelę mo­te­ris ne­šio­ja­si su sa­vi­mi dieną naktį: „Vi­la – kla­si­ki­nio arabų sti­ liaus. Pa­ti kūriau in­ter­jerą – ieš­ko­ jau pa­veikslų, švies­tuvų, baldų.“ Su­ži­no­ju­si iš vie­ti­nių, kad pi­ giau­si ir ge­riau­si bal­dai – Dum­ja­ te, nie­ko ne­lau­ku­si ten ir nu­vy­ko.

Nu­vy­kus į šį miestą at­rodė, kad vi­si jo gy­ven­to­jai nie­ko ki­ta ne­ vei­kia, tik dieną naktį ga­mi­na bal­ dus. Šei­mos fab­ri­ke kro­vi­ni­niu lif­tu pa­ki­lu­si į penktą aukštą ir iš­vy­du­ si bal­dus, Da­lia ap­stul­bu­si net pri­ tūpė, nes vaiz­das pa­kerė­jo.

Po ilgų paieškų Kai­re ji ra­do fab­ rikėlį, ku­ria­me ga­mi­na­mi švies­tu­ vai, su­kur­ti pa­gal XIII–XIV a. ara­ bų sti­lių. Fab­rikė­ly­je Da­lia pra­lei­do 20 va­landų: gėrė ar­batą, piešė es­ ki­zus ir už­sakė 108 švies­tu­vus, nuo mažų iki 7 metrų il­gio, pa­ka­bi­na­ mus per tris aukš­tus.

23

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

pa­va­di­no „Ša­che­re­za­da“

Ša­che­re­za­ da – ne tik arabų folk­ lo­ro per­so­ na­žas, bet ir psi­cho­logės-psi­cho­ te­ra­peutės ar­che­ti­pas. pir­miau­sia pa­kerė­jo kva­pai.

Kiek­vie­nas kam­ba­rys ki­toks

Kodėl būstą, kurį ti­tu­luo­ja dva­ si­ne, ener­gi­ne šven­to­ve, pa­va­di­ no „Tūkstan­čio ir vie­nos nak­ties“ he­rojės var­du? „Ša­che­re­za­da – ne tik arabų folk­lo­ro per­so­na­žas, bet ir psi­cho­ logės-psi­cho­te­ra­peutės ar­che­ti­pas.

Kas­nakt jos se­ka­mos pa­sa­kos – tar­si Eri­ko Erik­so­no hip­nozė, – aiš­ki­na dip­lo­muo­ta psi­cho­logė. – Ka­ra­lius Šach­ra­ja­ras, nu­žudęs žmoną dėl neiš­ti­ki­mybės, žu­dy­ da­vo ir ki­tas mo­te­ris. Ša­che­re­za­da bu­vo iš­si­la­vi­nu­si vi­zi­rio duk­ra, ku­ri su­gebė­jo pa­sa­ko­ti taip, kad vie­no­ je is­to­ri­jo­je pra­si­dėda­vo ki­ta, to­je – dar vie­na ir vie­nu me­tu tar­si at­si­ da­ry­da­vo sep­ty­ni lan­gai. Tuo­met su­si­lpnėja žmo­gaus ego kont­rolė, įvyks­ta tar­si kom­piu­te­rio per­kro­ vi­mas, įsi­jun­gia ver­tybės ir svei­ kas pro­tas...“ Trijų aukštų vilą, ku­rio­je yra ke­ tu­ri po pu­sant­ro šim­to kvad­ra­ti­ nių metrų plo­to bu­tai ir apie 300 kv. m te­ra­sa-se­mi­narų salė, Da­ lia va­di­na šven­tyk­la. Tai vie­ta, kur, kaip „Tūkstan­čio ir vie­nos nak­ties“ is­to­ri­jo­je, žmo­gus galėtų nu­si­mes­ ti kau­kes, vi­di­nius šar­vus, pailsė­ tų ener­giš­kai nuo tu­ris­ti­nio bruz­ de­sio ir darbų. „Gel­to­nai nu­da­žy­ta „Ša­che­re­ za­da“ su bal­tu gip­so ly­di­nių de­ko­ ru au­ra­so­mos spalvų kal­ba reiš­kia gy­ve­ni­mo pra­bangą. To esmė – tu­ ri ži­no­ti tiks­lus ir at­kak­liai jų siek­ti sva­jo­nes pa­vers­da­mas rea­ly­be“, – pa­sak Da­lios, kiek­vie­nas kam­ba­rys tu­ri at­skirą mi­to­lo­giją, spal­vas. Čia kruopš­čiai pri­de­rin­ti ne tik bal­dai, švies­tu­vai, bet ir in­ter­je­ ro de­talės, pa­ta­lynė bei rankš­luos­ čių spal­va.

Artūro Morozovo nuotr.

Per per­versmą ne­nu­kentė­jo

Gre­ta na­mo – mėly­nas 15 m il­gio, 5 m plo­čio ir 2 m gy­lio ba­sei­nas, išk­lo­tas man­dalų raš­to mėly­no­mis ply­telė­mis. Ši spal­va su­ku­ria ra­ mybės ir sau­gu­mo jausmą, at­pa­lai­ duo­ja, pa­de­da nu­mes­ti iliu­zijų tin­ klą, rea­li­zuo­ti sa­ve ir pa­gal­vo­ti apie gy­ve­ni­mo pra­smę.

Dar šį mėnesį D.Bra­ziu­lytė-El Ama­ry nu­veš pa­veiks­lus – dei­ vių rep­ro­duk­ci­jas, pri­žiūrės, kaip bus so­di­na­mas Hes­pe­rid­žių so­

das – apel­sin­med­žiai, cit­rin­med­žiai, man­da­rin­med­žiai, taip pat ba­nanų, eu­ka­liptų, gra­natų, fi­ gų med­žiai ir spal­vin­gai žy­din­tys krūmai. „Kai ku­rie drau­gai, kai­my­nai, jau spėję čia ap­si­lan­ky­ti, aik­čio­jo, vieš­ bu­čio sa­vi­nin­kas ara­bas net ap­si­ verkė, gre­ta gy­ve­nan­čio britų kon­ su­lo žmo­na sakė, kad jos vy­ras visą sa­vaitę tik ir kalbė­jo apie dei­ves bei švies­tu­vus, – juo­kia­si Da­lia. – Nors ki­tiems pa­ste­bi­mai su­bjur­da­

vo nuo­tai­ka. Žmo­nes tai veikė skir­ tin­gai.“ Kas vy­ko vi­lo­je per ne­se­niai pa­saulį dre­bi­nusį Egip­to per­versmą? Da­lia ten išs­kubė­jo pir­muo­ju lėktu­vu, kai bu­vo leid­žia­ma vėl skris­ti į tą šalį.

Na­mus iš­ti­ki­mai sau­go­jo Cha­li­fas ir jo sūnus Mo­ha­me­das, jie ne­pabė­go na­mo ir mie­go­jo, pa­si­dėję pa­ga­lius prie lo­vos, sau­go­da­mi, kad ma­ro­ die­riai nea­piplėštų vi­los. Ir mai­ti­ no Da­lios iš Lie­tu­vos at­vež­tus lau­ ki­nių šunų pa­li­kuo­nis – Nilą ir Mirą.

Šven­tovė: grei­tai 1000 kv. m plo­to „Ša­che­re­za­do­je“ įvyks ofi­cia­lios įkur­tuvės.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­de­da gyvū­nams

Lyg pa­ju­tu­si, kad kal­ba­ma apie šu­ nis, galvą pa­ke­lia gre­ta gu­lin­ti ke­ tur­metė Ka­pu­či­na. Gry­na­veislę lau­kinę Ara­bi­jos dy­kumų kiem­ sargę pri­glau­du­si lie­tuvė ap­gai­les­ ta­vo, kai lau­ki­niai šu­nys su­draskė dar vieną ka­lytę.

Ga­vu­si daug ofi­cia­lių lei­dimų kant­ri mo­te­ris Ka­pu­činą at­si­vežė į Kauną: ka­lytė, ku­rią dre­sa­vo pro­fe­ sio­na­li dre­suo­to­ja, la­bai my­li žmo­ nes, ta­čiau puo­la ki­tus šu­nis ir vos ne­sud­raskė D.Bra­ziu­lytės-El Ama­ ry taksų.

Gyvū­nus Da­lia la­bai my­li. Ypač – šu­nis ir ark­lius. Todėl šią tvirtą, bet jaut­rią mo­terį su­jau­di­no ži­nia, kad Hur­ga­do­je iš ba­do mirš­ta ara­ bų ristū­nai.

Vieną tur­tingą egip­tietį kal­ti­ na fi­nan­sinė­mis ma­chi­na­ci­jo­mis, todėl jis ap­lei­do žir­gyną, ku­ria­ me bu­vo 10 ark­lių. Pa­sak Da­lios, per Nau­juo­sius me­tus du nu­gai­ šo. „Vieną pa­vy­ko par­duo­ti. Ke­ lios rusės juos kar­tais pa­mai­ti­na, pa­gir­do, bet ark­liai vis tiek la­bai iš­sekę, pik­ti, žmo­nių be­veik ne­ pri­si­leid­žia.“ Da­lia su drau­gais iš­se­ku­siems ark­liams gy­dy­ti su­rin­ko apie 1000 eurų. Jau tre­jus me­tus arabų kal­bos be­si­mo­kan­ti ir sva­jo­jan­ti per­skai­ ty­ti Avi­ce­nos raš­tus bei Ibn Bat­ tu­tos ke­lio­nių ap­ra­šy­mus, lie­tuvė su­si­pa­ži­no su įdo­miais žmonė­mis, pa­si­ry­žu­sius gelbė­ti gyvū­nus.

Da­liai įstri­go vie­no ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo iš Ru­mu­ni­jos in­ter­ne­to sve­tainė­je pa­ci­tuo­ti gar­saus In­di­jos tau­ti­nio iš­si­va­da­vi­mo judė­ji­mo ly­ de­rio Mo­han­daso Gand­his žod­žiai: „Pa­tys būki­me po­ky­tis, kurį no­ri­ me ma­ty­ti šia­me pa­sau­ly­je.“

24

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Darbas: juvelyrų S.Chailovo ir R.Žemaičio tikslas – puošti moteris išskirtiniais papuošalais.

Tarp bri­liantų ir sa­fyrų: kaip iš­s Mo­te­ris be pa­puo­šalų – pa­pras­čiau­siai ne­pa­si­puo­šu­si. Jei ji no­ri spindė­ti, tai tik su bri­lian­tu! Ta­čiau jei pi­ni­ginė (aiš­ku, jo) to­ kiam pir­ki­niui dar per plo­na, ga­li­ma rink­tis kuk­liau – sa­fyrą. Ar­ ba dar kuk­liau – to­pazą, cit­riną, ame­tistą.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Dei­man­tus skal­dy­da­vo vai­kai

Šių ak­me­nukų bei įvai­rių ju­ve­ly­ ri­nių dir­bi­nių su jais ga­li­ma įsi­ gy­ti ir pa­ro­do­se. Vie­na jų – tarp­ tau­tinė Bal­ti­jos ju­ve­ly­ri­kos pa­ro­da „Am­ber Trip“, šiandien vyk­stan­ ti Vil­niu­je. Kaip vi­sa­da, čia žėri bran­gie­ji ir pusb­ran­giai ak­me­nys, šla­ma bank­no­tai, su­da­ro­mi san­ do­riai, gir­di­si damų aik­čio­ji­mai ir dūsa­vi­mai. „Pag­rin­di­nis da­ly­kas, ką ju­ve­ ly­ras tu­ri pa­da­ry­ti, – tai iš­ryš­kin­ ti ak­mens grožį, kad jis ne­pra­pultų me­ta­le. Vi­sa­da sten­giuo­si, kad ak­ muo ma­tytų­si ne tik iš vir­šaus, bet ir iš visų pu­sių“, – vieną dar­bo pa­ slap­čių įvar­di­jo vil­nie­tis ju­ve­ly­ras Sta­sas Chai­lo­vas.

La­biau­siai S.Chai­lo­vas mėgs­ ta kur­ti žie­dus, nes žie­das – vie­ nas. Aus­ka­rai – jau si­met­ri­ja, tą pa­tį daiktą rei­kia da­ry­ti du kar­ tus, o jis nemėgs­ta kar­to­tis. Pir­ miau­sia ju­ve­ly­ras tu­ri pa­ma­ty­ ti ak­menį. Ta­da atei­na įkvėpi­mas.

O ar už­sa­ko­vas ži­no­mas žmo­gus, ar ne, dėl to jis ne­kvar­ši­na gal­vos. „Man svar­bu, ką pa­da­ry­siu“, – sa­ kė S.Chai­lo­vas, ku­riam bri­lian­tai ir auk­sas – kas­die­nio dar­bo med­žia­gos. „Jei bri­lian­tas di­de­lis, iš tikrų­ jų api­ma stre­sas. Sten­giuo­si dirb­ ti la­bai at­sar­giai, kuo ma­žiau prie jo lies­tis – dar įskils ar ką, juk bran­ giai kai­nuo­ja, o mokė­ti tektų man, – kalbė­jo S.Chai­lo­vas. – Ne­ži­nau, le­ gen­da ar tie­sa, bet anks­čiau di­de­lių dei­mantų ju­ve­ly­rai ne­pjaus­ty­da­vo, o duo­da­vo su­skal­dy­ti vai­kams.

Juk vai­kas ne­ži­no, kiek tas ak­me­ nu­kas kai­nuo­ja, be to, jo ran­kos ne­ dre­ba. O ju­ve­ly­rui to­kiu at­ve­ju ran­ kos dar ir kaip dre­ba. Sus­kal­dy­si ne į du, o į 10 ga­balų, ir vis­kas – kai­na jau ne ta. Nes­var­bu, kad dei­man­ tai – tvir­ti. Kar­tu jie – ir trapūs, juk nėra elas­tin­gi.“ Pa­si­gen­da gerų ru­binų

Dei­man­tas nėra pa­grin­di­nis ju­ve­ ly­ro ak­muo, jis dir­ba ir su ki­tais.

Ta­čiau ru­binų ne­la­bai mėgsta – esą, ge­ros ko­kybės ru­biną Lie­

tu­vo­je re­tai ra­si. Net­gi dei­mantą pa­pras­čiau gau­ti. Jei­gu jau ru­bi­ nas, tai tu­ri būti šva­rus, žėrėti sa­ vo spe­ci­fin ­ e spal­va. „Ir gerų sma­ ragdų, sa­fyrų Lie­tu­vo­je ne­ma­čiau nė kar­to – tik Ba­ze­ly­je, pa­ro­do­je“, – pa­tiks­li­no Sta­sas.

Žmo­gus at­si­ne­ša sa­vo no­rus, vi­zi­jas, sva­jo­nes. Svar­biau­ sia – už­sa­ko­vas, ak­muo ir ju­ve­ly­ras tu­ri su­si­kalbė­ti.

Ne kartą klien­tai jam yra at­nešę spal­votų bran­giųjų ak­menų iš Bir­ mos, Šri Lan­kos ir sa­ky­da­vo, kad ten pi­giai nu­si­pir­ko. O jis at­kirs­da­ vo: „Lie­tu­vo­je tokį ak­me­nuką su­ ra­siu dvi­gu­bai pi­giau.“ Tų kraštų

gy­ven­to­jai tu­ris­tams aiš­ki­na, kad pas juos tuos ak­me­nis ka­sa, todėl ten jie pi­ges­ni. Iš tikrųjų ten kai­na padidinta. Žie­dus kūrė abu su žmo­na

Kau­nie­čio ju­ve­ly­ro Rai­mon­do Že­ mai­čio nuo­mo­ne, svar­biau­sia – bran­gak­me­nio bei me­ta­lo de­ri­nys ir ju­ve­ly­ro kūry­ba. Bri­lian­tus, ru­ bi­nus, sma­rag­dus, sa­fy­rus jis čiu­ pinė­jo dau­gybę kartų. Bri­lian­tai jam – tai sta­bi­lu­mo, tvir­tu­mo, ty­ ru­mo sim­bo­lis. Ju­ve­ly­ras ti­ki, kad tas ypa­ty­bes jie iš­sau­go su­žadė­tu­ vių ir ves­tu­vių žie­duo­se.

Bri­l ian­tas dėl pra­k tiš­k u­m o, tvir­tu­mo la­biau­siai tin­ka žie­dui.

Jo­kiu būdu jis ne­si­ūlytų į ves­tu­ vinį žiedą dėti cir­ko­nio, ku­ris bet ka­da ga­li išk­ris­ti. Aus­ka­rams, pa­ ka­bu­čiams la­biau tin­ka spal­vo­ ti ak­me­nys – ru­bi­nai, sma­rag­dai, sa­fy­rai, ku­r iuos ga­l i­m a įvai­r iai su­de­rin­ti.

Sa­vo žmo­nai Jo­li­tai ir sau R.Že­ mai­tis su­kūrė įspūdin­gus ves­tu­ vi­nius žie­dus iš gel­to­no­jo ir bal­ to­jo auk­so, į juos įso­di­no ke­tu­ris di­des­nius ir tris ma­žes­nius bri­ lian­tus.

Kodėl būtent sep­ty­nis, gal šiuo­ se skai­čiuo­se kas nors sly­pi? Pa­ si­ro­do, sep­ty­ni – po­rai lai­min­gas skai­čius. Žiedų for­ma – se­no­vi­ nio til­to. To­kio, ku­ris žmo­nes su­ jun­gia, o ne išs­ki­ria. Jų vi­dinė­je pusė­je išg­ra­vi­ruo­ti žod­žiai „Te­ sau­go mus Die­vas“. Prie žiedų kūry­bos daug pri­si­dėjo ir Rai­ mon­do žmo­na. Į R.Že­mai­čio dirb­tuvę atei­na tik­ tai re­ko­men­duo­ti žmonės, klientų iš gatvės jis ne­įsi­leid­žia. Jei tu­ri, klien­tas at­si­ne­ša sa­vo dei­mantą ar­ ba bri­liantą, jei ne – pa­si­ūlo ju­ve­ ly­ras. Pas­kui lie­ka su­lyg­ti dėl ga­mi­ nio kai­nos. Ju­ve­ly­ras neats­tu­mia ir tų klientų, ku­rie atei­na su ka­ta­lo­ gu ir pra­šo pa­ga­min­ti žiedą ar aus­ ka­rus „kaip ka­ta­lo­ge“. Aiš­ku, to­kių ga­mi­nių kai­na ma­žesnė. „Žmo­gus at­si­ne­ša sa­vo no­rus, vi­zi­jas, sva­jo­nes. Svar­biau­sia – už­sa­ko­vas, ak­muo ir ju­ve­ly­ras tu­ ri su­si­kalbė­ti. Ta­da pa­puo­ša­las bus pui­kus“, – įsi­ti­kinęs R.Že­mai­tis.

Pir­me­nybė: „Pag­rin­di­nis da­ly­kas, ką ju­ve­ly­ras tu­ri pa­da­ry­ti, – tai iš­ryš­kin­ti

Pirk­ti – su spe­cia­lis­tu

Į ką rei­kia at­kreip­ti dėmesį, kad pirkė­jo neap­gautų dei­mantų pre­ ky­bi­nin­kas ir vie­toj bran­gio­jo ak­ mens ne­įkištų cir­ko­nio?

Ne­pa­tar­ti­na dei­mantą ar bri­ liantą pirk­ti iš lom­bar­do. Ten jį

gau­si pi­giau, ta­čiau ne­ži­nia su ko­kia is­to­ri­ja. „Dei­man­tus rei­ kia pirk­ti pas spe­cia­lis­tus, ku­ rie tą darbą dir­ba daug metų ir tu­ri re­pu­ta­ciją. O re­pu­ta­ci­ja, ži­ nia, ne­n u­p er­ka­m a. Ji įgy­ja­m a dėl žmo­gaus ži­nių ir dar­bo. Per­

25

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Dei­man­tai ir bri­lian­tai Dei­m an­t ai – tai neap­d irb­t i bran­ gie­j i ak­me­nys, tu­r in­t ys pra­d inę sa­ vo formą. Tai pa­t ys bran­g iau­s i ak­ me­nys.

Simono Švitros ir Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

si­rink­ti trokš­tamą?

Nuo neat­me­namų laikų dei­man­tas va­d i­na­mas bran­gak­me­n ių ka­ra­l iu­ mi. Šli­f uo­t i dei­mantą – be­ga­l inės at­ sa­ko­mybės dar­b as. Apš­l i­f uo­t as jis tam­p a bri­l ian­t u. Be prie­k aištų nu­ šli­f uo­t as dei­m an­t as – ne tik gam­ tos, bet ir meist­ro kūri­nys. Bran­gak­ me­n ių hie­rar­chi­jo­je bri­l ian­tas – ant aukš­č iau­sio laip­te­l io. Tik po jo – ru­ bi­n ai, sma­rag­d ai ir sa­f y­rai. Šie ak­ me­nys va­d i­n a­m i bran­gak­me­n iais.

To­pa­zas, ak­va­ma­r i­nas, tur­ma­l i­nas, ame­t is­tas, cit­r i­nas – pusb­ran­g iai ak­ me­nys.

Pag­rin­dinės dei­mantų ypa­tybės yra šios: dy­dis, šva­ru­mas, spal­va ir ap­dir­

bi­mo ko­k ybė. Jie ir ver­t i­na­mi pa­gal šiuos ke­tu­ris kri­te­ri­jus.

Dei­mantų dy­dis ma­tuo­ja­mas svo­rio vie­ne­tais – ka­ra­tais (ct). 1 ct ly­gus 0,2 g.

Ge­riau­sias – šva­rus dei­man­tas, ne­tu­ rin­tis jo­kių in­tarpų, va­di­namųjų ink­ liuzų, ku­rie truk­do spin­de­siui, švie­ sos lau­ži­mui. Taip pat ge­riau­sias dei­ man­tas – bal­tos spal­vos. Jei jis tu­ri gel­ to­nu­mo ar ru­du­mo, yra pi­ges­nis.

Ap­va­lus dei­m an­t as tu­r i turė­t i 57 briau­nas – nei dau­g iau, nei ma­ž iau.

Tai stan­dar­tas. Todėl, pa­k rei­pus ak­ menį tam tik­ru kam­pu, ga­li­ma iš­gau­ ti mak­s i­malų jo spindė­jimą. Jei­g u pro­p or­ci­jos neiš­lai­ko­mos, dei­man­ tas pra­ran­da sa­vo ža­vesį.

Dei­man­to ir bri­l ian­to kainą ir nu­le­ mia minė­tos pa­g rin­d inės ke­t u­r ios ypa­tybės.

Prit­rau­kia sėkmę ir tur­tus Esą, jei žmo­g us ne­s kai­č iuo­j a pi­ nigų ir yra nu­s prendęs įsi­g y­t i ver­ tingą pa­puo­š alą, taip jau būna, kad iš visų bran­g ak­me­n ių jis iš­s i­ren­ ka būtent dei­m antą. Pap­r as­č iau­ siai neat­s is­pi­r ia jo ma­g iš­k ai trau­ kai. Ant­ra, dei­man­t ai – pui­k i in­ves­ ti­c i­ja, nes pa­s au­l io dei­mantų bir­žo­ se jie brangs­t a.

Dei­man­t as tin­ka vi­siems Zo­d ia­ko ženk­lams, jei tik šie su­ge­ba su juo su­si­d rau­gau­t i, nes ast­ro­lo­g i­n iu po­ žiū­r iu tai la­bai stip­r us ak­muo. Šie bran­gak­me­n iai kaip mag­ne­tas pri­ trau­k ia tur­tus ir vi­so­ke­riopą sėkmę,

ak­mens grožį“, – ma­no S.Chai­lo­vas, ku­rio kūry­bo­je do­mi­nuo­ja žie­dai.

kant bri­liantą iš dei­mantų pre­ky­ bi­nin­ko, ge­riau­sia atei­ti su spe­ cia­lis­tu“, – pa­tarė S.Chai­lo­vas ir R.Že­mai­tis.

Be abe­jo, bri­liantą ga­li­ma pa­ tik­rin­ti Lie­tu­vos pra­ba­vi­mo rū­ mų la­bo­ra­to­ri­jo­je ir įsi­ti­kin­ti, ar

tik­rai žmo­gus įsi­gi­jo tikrą ir to­ kių ypa­ty­bių, kaip nu­rodė pre­ky­ bi­nin­kas. Ten ga­li­ma jį ir ser­ti­fi­ kuo­ti. Anot ju­ve­lyrų, ne­būti­nai dir­bi­nys su bri­lian­tais tu­ri turė­ti ser­ti­fi­katą, nes ser­ti­fi­ka­tas jo kai­ nos ne­nu­le­mia.

bet jie tu­ri būti įgy­ti sąži­nin­gu būdu.

Vog­t i dei­man­t us – va­d i­na­si, pa­si­ra­ šy­t i sau mir­t ies nuo­sprendį, o sa­vo šei­mos na­r iams pri­š auk­t i įvai­r iau­ sių ne­gandų.

Dei­man­tai trau­kia, gun­do, pro­vo­kuo­ ja. Nuo senų laikų ap­link juos lie­ja­si ir krau­jas. Tai – vers­las, ku­r ia­me su­ ka­si di­de­l i pi­n i­gai. Net 90 pro­c. dei­ mantų iš­gau­na­ma ne­t ur­t in­g iau­sio­ se pa­sau­lio ša­ly­se. Anks­čiau pa­g rin­ dinės jų ka­syk­los bu­vo In­d i­jo­je, da­ bar –Afrikoje (PAR, Na­mi­bi­jo­je, Sie­ra Leonė­je, Bots­va­no­je bei Kon­ge) ir Ja­ ku­ti­jo­je (Si­bi­ras).

Asmeninio archyvo nuo­tr.

Kiek­vie­nas ju­ve­ly­ras sa­vo ga­mi­ ny­je įspaud­žia in­di­vi­dualų ženklą, ku­ris re­gist­ruo­tas Lie­tu­vos pra­ ba­vi­mo rūmuo­se. Pa­gal spe­cia­ lią knygą ir po 100, ir po 200 metų bus ga­li­ma at­sek­ti, kas ga­mi­no tą ar aną pa­puo­šalą.

Tikė­ji­mas: ju­ve­ly­rui R.Že­mai­čiui bri­lian­tai – sta­bi­lu­mo, tvir­tu­mo, ty­ru­

mo sim­bo­lis. Jis ti­ki, kad tas ypa­ty­bes jie iš­sau­go su­žadė­tu­vių ir ves­ tu­vių žie­duo­se.

26

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Trapi rugiagėlė prieš sunkias lėlė Švy­tin­ti oda. Pas­te­linės šešė­lių spal­vos. Leng­vai ar­ba itin sto­ru sluoks­niu pa­da­žy­tos blaks­tie­nos. Ryškūs an­ta­kiai. Skais­čiai rau­do­nos lūpos. To­kios yra šil­to­jo se­zo­no ten­den­ci­jos. Kaip viską su­de­rin­ti ir at­ro­dy­ti ne­prie­kaiš­tin­gai, pa­ta­ri­mus da­li­jo „Ma­ dos in­fek­ci­jos“ vi­za­žistų ko­man­dos va­dovė Lau­ra Krei­vytė.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Dviejų dienų gro­žio šventė

Va­kar sos­tinė­je pra­si­dėjo dvi die­ nas truk­sian­ti „Gro­žio in­fek­ci­ja“. Į penktą kartą or­ga­ni­zuo­jamą ren­ ginį pa­kvies­tas re­kor­di­nis kon­sul­ tantų skai­čius – nau­jau­sias ma­ kia­žo ir kos­me­ti­kos prie­mo­nių ten­den­ci­jas pri­sta­to per 20 pro­fe­ sio­na­lių meistrų. „Atė­jus pa­va­sa­riui, vi­si no­ri­ me ge­rai jaus­tis ir pui­kiai at­ro­dy­ ti. „Gro­žio in­fek­ci­ja“ yra ge­riau­sia pro­ga su­ži­no­ti, kaip tai pa­da­ry­ti.

Su­rengė­me ją dvi die­nas tam, kad kuo dau­giau lan­ky­tojų būtų ap­do­ va­no­ti gau­saus pro­fe­sio­nalų būrio pa­ta­ri­mais, do­va­no­mis, gai­via pa­ va­sa­riš­ka iš­vaiz­da ir nuo­tai­ka“, –

sakė „Ma­dos in­fek­ci­jos“ pro­diu­ serė Re­na­ta Mi­kai­lio­nytė.

Fes­ti­va­lio vi­za­žistų ko­man­dos va­dovė, „May­bel­li­ne“ kos­me­ti­kos ir ma­kia­žo prie­mo­nių bend­rovės at­stovė L.Krei­vytė ke­tu­rioms ži­ no­moms Lie­tu­vos mo­te­rims – Me­ dai Jo­nai­ty­tei, Mo­ni­kai Ra­čiū­nai­tei, Ais­tei Ja­sai­ty­tei ir R.Mi­kai­lio­ny­tei – „Gro­žio in­fek­ci­jo­je“ ku­ria ma­kia­žą. „Šį pa­va­sarį ga­li­me išs­kir­ti ke­lias ma­kia­žo ten­den­ci­jas. Tarp jų – tre­ čio­jo de­šimt­me­čio sti­lius, kai lūpos bu­vo da­žo­mos tam­sio­mis spal­vo­ mis ir itin iš­ryš­ki­na­mi an­ta­kiai, taip pat sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio įvaizdį pri­me­nan­tys vei­dai, ku­rių ak­cen­tas – di­delės, pa­na­šios į lėlės, akys. Yra ir tikrų prie­šy­bių, pa­vyzd­žiui, itin ryš­kio­mis spal­vo­mis da­žo­mos lū­

pos, ir natū­ra­laus gro­žio at­sklei­di­ mo prie­monės, kai su­bti­liai pa­ryš­ ki­na­mi skruos­ti­kau­liai bei an­ta­kiai.

Skir­tin­gi Me­dos, Mo­ni­kos, Aistės ir Re­na­tos ti­pa­žai pa­dės at­si­skleis­ti ir skir­tin­goms ma­kia­žo ten­den­ci­ joms“, – apie se­zo­no nau­jo­ves pa­ sa­ko­jo L.Krei­vytė.

Svar­biau­sia – ko­kybė

Pa­si­nau­doję pro­ga, vi­za­žistę pa­ kal­bi­no­me ir mes. Po šal­to ir sau­so se­zo­no oda at­ši­lus orams at­si­gau­ na. Kad ji taptų švy­tin­ti, L.Krei­ vytės siū­ly­mu, ją ga­li­ma pa­brėžti šviesą at­spin­din­čiais pro­duk­tais: pud­ra, skais­ta­lais, šešė­liais. Nors švy­tin­čios odos ten­den­ci­ja nėra nau­jie­na, ku­ri iš mūsų ne­no­ri at­ ro­dy­ti gra­žiai?

Vi­za­žistė teigė, jog ne­svar­bu, ko­ kį ma­kiažą da­rotės, svar­biau­sia, kad nau­do­ja­mos prie­monės būtų ko­ky­ biš­kos ir vis­kas at­lik­ta ko­ky­biš­kai. „Pir­miau­sia iš­si­rin­ki­te odai tin­ kamą pudrą, kad neat­ro­dy­tumė­te lyg su kau­ke. Griežtų ribų nėra. Bet, ži­no­ma, tu­šas tu­ri būti ko­ky­biš­kas, kad ne­li­pintų blaks­tienų, ma­kia­žas – tvar­kin­gas. Da­bar mo­te­rys į dar­ bą ei­na ir ryš­kio­mis lūpo­mis, ir pa­ si­tam­si­nu­sios akis. Koks ma­kia­žas turėtų būti, pri­klau­so ir nuo dar­ bo, kurį dir­ba­te, ir nuo nau­do­jamų prie­mo­nių, kiek jos ko­ky­biš­kos“, – sakė L.Krei­vytė.

Ar­ba akys, ar­ba lūpos

Kad mo­te­ris ne­būtų be­spalvė, be­ veidė būtybė ir at­ro­dytų iš­ties mo­te­riš­kai ir gra­žiai, vi­za­žistės pa­ta­ri­mu, jai reikėtų pa­si­ryš­kin­ ti blaks­tie­nas, su­si­tvar­ky­ti an­ta­ kius, pa­gy­vin­ti veidą skais­ta­lais.

O tos, ku­rioms tin­ka ryš­kus rau­ do­nas lūpda­žis, turėtų ne­veng­ti jo nau­do­ti. „Ku­rioms jis tin­ka, tai yra Die­vo do­va­na, man rau­do­nas Lėlė: viena tendencijų – gausiai dažomos viršutinės ir apatinės blakstienos. lūpda­žis – itin mo­te­riš­ka“, – tei­ Taip išgaunamas lėliškumo efektas. „Scanpix“ nuotr. gė pa­šne­kovė.

Akys: ryški, šalta mėlyna yra viena madingiausių šio sezono spalvų. Ja

Odos grožį ga­li­ma pa­brėžti ar­ba bron­zan­tais, ar­ba skais­ta­lais. Pas­ ta­rie­ji ga­li būti ro­žinės ar­ba per­si­ kinės spal­vos, svar­biau­sia, kad ji būtų skais­ti. Vi­za­žistės tei­gi­mu, skais­ta­lai vei­dui su­tei­kia švie­žu­ mo, gai­vu­mo.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad, no­ rint su­ži­no­ti, ko­kios spal­vos jums tin­ka, rei­kia daug ką iš­ban­dy­ti, kad at­ras­tumė­te sa­vo at­spal­vius. Jie čia, pa­sak vi­za­žistės, ir yra svar­biau­si. „Vie­noms tin­ka švel­nus, ki­toms – šal­tas. Kal­bant apie lūpdažį, vie­ noms la­biau tin­ka la­šišų spal­va, ki­ toms – ro­žinė. Vie­niems blon­dinė ryš­kiai rau­do­no­mis lūpo­mis yra gra­žu, ki­tiems – vul­ga­ru. Aš to­kių

da­lykų, kas kam tin­ka, ne­skirs­tau, tik sa­kau, kad rei­kia pa­gal­vo­ti apie

Lau­ra Krei­vytė:

Pir­miau­sia iš­si­rin­ki­ te odai tin­kamą pudrą, kad neat­ro­dy­tumė­te lyg su kau­ke. at­spalvį. O kad būtų sau­giau ir ne­ pra­šau­tumė­te, siū­lau ak­cen­tuo­ ti ar­ba akis, ar­ba lūpas“, – pa­tarė L.Krei­vytė.

Ma­kia­žo ten­den­ci­jos Madingi kreminiai šešėliai

riai pa­tar­čiau juos įsi­g y­t i, nes tai yra na ru­do at­spal­vio šešė­liai, per­si­ki­niai, grei­ tas ir pa­pras­tas būdas pa­si­da­žy­ti“, la­ši­ši­niai, aly­vi­niai. L.Krei­vytė pa­si­sa­ Ši se­zoną ka­ra­liau­ja pa­ste­linės spal­ – sakė vi­za­ž istė. ko už ryš­kias spal­vas, pa­vyzd­žiui, ryš­ vos, taip pat bal­ta. Ji, vi­za­žistės nuo­ mo­ne, de­ra prie gra­fiškų dra­bu­žių. Išs­ Pieš­tu­ko taip pat ne­reikėtų pa­mirš­t i. kiai mėlyną, ryš­kiai elekt­rinę. ki­riant vieną spalvą, pasak vi­za­žistės, Paš­ne­kovės tei­gi­mu, jį ga­li­ma nau­do­ti Ža­liaakėms: ža­lias akis gra­žiai iš­ryš­ ji galėtų būti ryš­ki, šal­ta mėly­na, be­veik ir dieną, tai nėra tik va­ka­ro ak­cen­tas. ki­na vy­no at­spal­viai, pil­ki ir mėly­ni. kaip ru­giagėlės, spal­va.

Vie­na šio se­zo­no ten­den­cijų, L.Krei­ Ru­daakėms: prie rudų akių tin­ka be­ vytės tei­g i­mu, – ne­r yš­k iai pa­da­ž y­ veik vi­sos spal­vos, tik svar­bu jas ap­ tos blaks­tie­nos, ta­čiau gre­ta ei­na ki­ta, ves­ti juo­du pieš­tu­ku. Tin­ka ir sodrūs prie­šin­gai pir­mai, – la­bai daug tu­šo. ža­li, sodrūs vy­no at­spal­viai, taip pat „Gau­siai da­žo­mos ir vir­šu­tinės, ir apa­ tam­siai ru­di, juo­di ir t. t. „Ne­rei­kia pa­ tinės blaks­tie­nos. Iš­gau­na­mas lėliš­ku­ mirš­ti, kad vis­kas dar pri­klau­so nuo mo efek­tas. Tai tiktų va­ka­rui ar­ba jei odos at­spal­vio,“ – teigė vi­za­žistė. la­bai mėgsta­te sep­t in­to­jo de­šimt­me­ Jos pa­ta­ri­mas vi­soms: „Jei pa­si­da­žiu­ čio sti­lių. Daug yra ir ret­ro te­mos – nuo si akis at­ro­do­te pa­var­gu­si ar liūd­na, va­ 1920 iki 1970 m.“, – apie akių ma­k ia­žo di­na­si, tas at­spal­vis jums ne­tin­ka.“ ten­den­ci­jas pa­sa­ko­jo vi­za­ž istė.

Vei­do ak­cen­tas – an­ta­kiai Ko­kios spal­vos tin­ka...

Vie­na šil­to­jo se­zo­no ten­den­cijų – stip­

Da­žant akis ne­nau­do­ja­ma daug spal­ vų, daž­niau­siai – dvi: tam­sesnė ir švie­ sesnė. Ge­riau­sia pa­si­rink­ti spalvą, ku­ ri jums tin­ka, ir ja da­ž y­tis. L.Krei­vytės tei­gi­mu, ma­kia­žas tu­ri būti pa­pras­tas.

Todėl da­bar la­bai ma­din­g i kre­mi­niai šešė­liai. „Pir­miau­sia, tai yra grei­tas bū­ das pa­si­da­žy­ti, ant­ra, kre­mi­niais šešė­ liais ne­pri­si­tep­si­te daug spalvų, tad iš­ ven­g ia­te at­ro­dy­ti ne­sko­nin­gai, tre­čia, to­k ie šešė­l iai ma­din­g i, nes tu­ri šla­pio efek­to, gra­ž iai švy­ti. Dir­ban­čiai mo­te­ Mėly­nakėms: mėly­nas akis iš­ryš­ki­

kiai. Juos daž­n iau­siai reikėtų ryš­k in­ ti, kai nau­do­ja­te ma­ž ai ma­k ia­žo. „Jei ak­cen­tu tam­pa an­ta­kiai, ryš­kin­ ti tu­ri­te tik juos. Pa­ly­gi­na­te odą pud­ ra, tru­putį pa­brėžki­te skruos­ti­kau­lius skais­ta­lais, blaks­tie­nas da­žy­ki­te ne­ryš­ kiai“, – pa­ta­ri­mais da­li­jo­si L.Krei­vytė.

Skais­čiai rau­do­nos lūpos Lūpos dau­g iau­sia ma­din­gos ma­tinės ar­ba šla­pios, bet nėra daug per­la­mut­ ro ir bliz­g u­čių. Iš­l ie­ka ma­d in­gos ryš­ kios, sin­te­tinės spal­vos: oran­žinė, rau­ do­na. Kaip nau­jovę vi­za­ž istė išs­kyrė pri­ge­sintą, skais­čią, švie­sią rau­doną spalvą.

Tai­g i eks­p e­r i­men­t uo­k i­te, at­ras­k i­te jums tin­kan­čias spal­vas ir at­spal­vius, da­ž y­k itės, švytė­k it ir žydė­k it kaip gė­ riai pa­brėžti, tru­putį pa­sto­r in­t i an­ta­ lės, juk už lan­go jau pa­va­sa­ris!

Veidas: švytinčios odos tendencija n

kė, pabrėžkite ją šviesą atspindinčiais p

27

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ės blakstienas

Ro­man­ti­ka ir gam­tos mo­ty­vai krūtinę, lie­menį, bet ne­tu­ri klu­ bų, tai čia yra su­per va­rian­tas“, – sakė sti­listė.

Pe­čių li­ni­jos lie­ka sa­vo vie­to­je.

La­biau­siai ak­cen­tuo­ja­mas lie­muo. „Tai yra penk­tas šeš­tas de­šimt­ me­tis, lie­ka pra­ėju­sių metų ten­ den­ci­ja – mo­te­riš­ka mo­te­ris“, – teigė A.Gi­lytė.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Atei­nan­tis šil­ta­sis pe­rio­das – itin ro­man­tiš­kas. Pas­te­linės spal­vos, gėlės, nėri­niai – pui­ki pro­ga pa­si­jus­ti tik­ro­mis mo­te­ri­mis.

O vy­rams pa­ta­ria­me ne­bi­jo­ti spalvų!

Jau kitą sa­vaitę Vil­nius už­sikrės „Ma­dos in­fek­ci­ ja“. Į fes­ti­valį at­vyk­sian­tys di­zai­ ne­riai iš už­sie­nio pri­sta­tys skan­ di­na­viš­ka es­te­ti­ka pa­si­žy­min­čias ko­lek­ci­jas. Di­delė da­lis ren­gi­ny­ je pri­sta­tomų ko­lek­cijų bus skir­ ta vy­rams. O kol jas iš­vy­si­me ir su­lauk­si­me pro­gos paa­na­li­zuo­ti, su­si­pa­žin­ki­me su šio pa­va­sa­rio ir va­sa­ros ten­den­ci­jo­mis. Kas ma­ din­ga, ko­kius raš­tus rink­tis, ko­ kie ba­tai vėl „ant ban­gos“. Ma­dos la­bi­rin­tais leid­žiamės su sti­lis­te Ag­ne Gi­ly­te.

Smai­lia­no­siai lai­ve­liai

Į madą grįžo ba­tai, ku­riuos jau bu­ vo­me pri­mir­šu­sios. Sti­listės ma­ ny­mu, jie turėtų lik­ti ir kitą va­ sarą. Tai yra dailūs lai­ve­liai, ga­na aukš­tu smai­liu kul­nu ir smai­lia no­sy­te.

A4 for­ma­to la­po ran­kinės

Bu­vo ma­din­gos la­bai di­delės, pa­ skui – la­bai ma­žos ran­kinės. Da­ bar, sti­listės tei­gi­mu, tu­ri­me vi­ du­riuką. Ran­kinė – maž­daug A4 for­ma­to la­po dyd­žio. „Jo­je tel­pa es­mi­niai daik­tai, bet ne­rei­kia su­ si­krau­ti į vidų pia­ni­no. Ma­din­ga ją ne­šio­ti del­ne, bet ga­li­ma ir pri­si­ ka­bin­ti ran­keną, per­si­mes­ti kaip pa­šti­nin­ko krepšį“, – pa­ta­rinė­jo A.Gi­lytė.

„Mau­dy­simės le­duo­se“

Į madą at­ke­lia­vo švie­sios pa­ste­ linės, va­di­na­mo­sios, ledų spal­ vos! Nup­lau­ta mėta – ji pa­ti ma­ din­giau­sia, švel­ni aly­vinė, švel­ni ko­ra­linė, švel­ni gels­va. Ma­din­gi ne tik to­kių spalvų marš­ki­nu­kai, bet ir kelnės, liet­pal­čiai, ba­tai.

Per­nai bu­vu­si va­sa­ros spal­va – bal­ta – šie­met vėl ja lie­ka. Bal­ ti mo­te­riš­ki kos­tiu­mai, net bal­ti smo­kin­gai.

Vi­sa flo­ra ir nėri­niai

L.Kreivytė „Grožio infekcijoje“ akis dažė M.Jonaitytei.

Vy­rai ir­gi turėtų pri­si­žiūrė­ti

Ne tik mo­te­rys tu­ri rūpin­tis sa­ vo iš­vaiz­da. Vy­rams tam skir­ ti šiek tiek dėme­sio taip pat de­ rėtų. „Man yra mi­tas, kad vy­rai ne­tu­ri nau­do­ti jo­kių kos­me­ti­nių prie­mo­nių. Toks po­žiū­ris likęs iš ta­ry­bi­nių laikų: gra­žes­nis nei be­ždžionė, o kad oda lu­pa­si ga­ ba­lais, jau ne­va ne­svar­bu“, – sa­ kė gro­žio eks­pertė.

Pa­sak jos, da­bar su­kur­ta daug prie­mo­nių, skirtų vy­rams, tad tokį da­lyką kaip kre­mas jie turėtų nau­ do­ti. „Jei tin­ka pa­gal odos tipą, ga­ li nau­do­tis ir draugės kre­mu“, – šyp­so­jo­si L.Krei­vytė. Yra kremų ir su at­spal­viu. Juos nau­do­jant iš šo­

nėra naujiena. Kad tokia būtų ir jūsiš- produktais: pudra, skaistalais, šešėliais.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

no neat­ro­dys, kad žmo­gus pa­si­ pud­ravęs, bet toks kre­mas iš­ly­gi­ na odą, ją pa­gy­vi­na.

Kaip vy­rams tvar­ky­tis an­ta­kius, pa­šne­kovės tei­gi­mu, – čia jau sko­ nio rei­ka­las, kaip kam pa­tin­ka. Tik vi­za­žistė įspėjo, jog svar­biau­sia ne­ per­sis­teng­ti, kad an­ta­kiai neat­ro­ dytų mo­te­riš­ki.

Kaip tap­ti žva­liam iš ry­to 5 mi­nu­čių vei­do ma­sa­žas. Jį vi­za­ žistė L.Krei­vytė va­di­na tik­ru at­ra­ di­mu. Kaip ma­sažą da­r y­t i, in­for­ ma­ciją ga­l i­te ras­t i ir in­ter­ne­te. Jis ­n ai­k i­n a vei­do pa­t i­n imą, pa­bur­ kimą, skais­ti­na odą.

Sti­listė išs­kyrė tris pa­grin­di­nes raštų, or­na­mentų ten­den­ci­jas.

Vie­na jų – gėlės. Tik ne stam­bios, o smul­kesnės. Da­bar bus ga­li­ma de­rin­ti iš pa­žiū­ros net ne­de­ran­ čius da­ly­kus. Pa­vyzd­žiui, ap­si­vel­ ka­te juo­dai baltą gėlėtą pa­lai­dinę ir vai­vo­rykštės spalvų gėlėtą si­ joną. At­ro­do, vi­siš­kai ne­su­de­ri­na­ ma, bet ši pa­va­sarį ir va­sarą galė­ si­te sau tai leis­ti. Kelnės, džin­sai – taip pat gėlėti.

Ma­din­gos ne tik gėlės, bet ir džiung­lių raš­tai. Vai­siai ir dar­ žovės pa­pras­tai būna at­spaus­ti ant vir­tu­vi­nių stal­tie­sių, da­bar jie vis daž­niau puo­šia dra­bu­žius.

Ant­ra­sis – va­di­na­ma­sis „pais­ ley“ raš­tas. Tai or­na­men­ti­nis, la­ šo for­mos ir smailė­jan­tis gėlių mo­ty­vas, kurį būtų ga­li­ma kil­ din­ti iš In­di­jos figų rūšies ar­ba man­go med­žio. Dra­bu­žy­je de­ri­ na­mos gre­ti­mos spal­vos su­si­lie­ ja. Pa­vyzd­žiui, vio­le­tinė, ro­žinė ir

mėly­na. Ar­ba – gel­to­na, oran­žinė ir rau­do­na.

Tre­čio­ji ten­den­ci­ja – pel­ta­kia­ vi­mas. Tai yra siu­vinė­ji­mas ant au­di­nio tos pa­čios spal­vos siū­ lais, o med­žia­gos vi­du­riu­kas iš­ ker­pa­mas. To­kios su­knelės ar si­ jo­nai pa­pras­tai būna med­vil­ni­niai, su pa­mu­ša­lu, bet kai ku­rio­se vie­ to­se ga­li būti ir be jo.

Plisė ir kelnės-si­jo­nai

Ki­tas se­zo­no to­pas, A.Gi­lytės tei­ gi­mu, – vėl į madą grįžęs plisė – smul­kios klostės. Todėl mer­gi­nos ir mo­te­rys šil­ta­jam se­zo­nui turė­ tų įsi­gy­ti klos­tuotą si­jonėlį ar su­ knelę. Jų il­gis – iki ke­lių, tru­putį virš jų, ar že­miau jų.

Ma­din­gos da­bar ir kelnės-si­ jo­nai. Pla­čios šil­kinės ar leng­vos vis­kozės. Pap­ras­tai jos būna ryš­ kių spalvų. „Kal­bant apie si­luetą, svar­ bu pai­sy­ti sa­vo kūno pro­por­cijų.

Da­bar la­bai po­pu­lia­ru ant švarkų, su­kne­lių ar si­jonų pri­si­ūti to­kią lyg pe­le­riną, lyg klos­telę. Pa­vyzd­ žiui, ant siau­ro pieš­tu­ko for­mos si­jo­no iki ke­lių ties klu­bais siu­ va­ma to­kia klos­telė op­tiš­kai pa­ di­di­na klubų apimtį. Ne­rei­kia iš­ kart iš­sigąs­ti, kad toks va­rian­tas pla­ti­na klu­bus. Jei mo­te­ris tu­ri

Vy­rai, ne­bi­jo­ki­te spalvų!

Ma­din­gos ryš­kios kelnės ar­ba džin­sai: oran­žinės, ža­lios, gel­to­ nos spal­vos. Jie ga­li būti de­ri­na­mi su kont­ras­tin­gos spal­vos lan­guo­ tais marš­ki­niais.

Taip pat – ply­tos spal­vos kel­ nės ir kos­tiu­mai. Va­sa­rai įsi­gy­ki­te smėlio, šam­pa­no, mur­zi­no pie­no spal­vos kos­tiumą. „Atk­reip­ki­ te dėmesį į si­luetą, kad neat­ro­ dy­tumė­te kaip dėdė iš Ga­riūnų“, – šyp­so­jo­si sti­listė. Be­je, švar­ kas turėtų būti tru­putį pa­trum­ pin­tas.

Džin­sas ir to­liau ma­din­gas

Praė­j u­s ią va­s arą la­b ai daug džin­so bu­vo mo­te­riš­kuo­se dra­ bu­žiuo­se: si­jo­nai, su­knelės, pa­ lai­d inės, marš­k i­n u­kai ir pan. Šie­m et mo­te­r is šiek tiek ap­ leidęs jis lie­ka iš­ti­ki­mas vy­rams.

Tar­pu­sa­vy­je de­ri­na­mas skir­tin­ gas džin­siš­ku­mas.

Mo­ka­si­nai, zom­ši­niai, odi­niai

Lie­ka ma­din­gi pu­sau­liai zom­ši­niai ba­tai, ry­žos, mels­vos spal­vos, su­ vars­to­mi – tu­rin­tys ke­letą kil­pu­ čių. Taip pat mo­ka­si­nai ar­ba leng­ vi odi­niai ba­tu­kai. Jie dėvi­mi pli­ka ko­ja, kad ma­tytų­si kau­liu­kas, nes kelnės yra siau­ros ir po­trumpės.

Jūsų mėgsta­mas kre­mas ar­ba ro­ žių van­duo. Pa­si­tep­k i­te veidą kre­ mu ar­ba pa­purkš­k i­te jį ro­ž ių van­ de­niu.

Ru­g iagė­l ių van­duo ar­b a juo­do­ ji ar­ba­ta. Tai grei­tos ir efek­t in­gos prie­monės akių vo­kams. Sudrė­ kin­ki­te va­tos tam­ponė­lius ru­giagė­ lių van­de­niu ir uždė­k i­te ant vokų.

Ar­ba nau­do­ki­te šil­tus komp­re­sus – juo­do­sios ar­ba­tos pa­ke­lius.

Kont­ras­ti­nis du­šas, šal­tas van­duo.

Taip pat pui­k iai at­gai­vi­na veidą.

Mo­te­rims! Jei at­ro­do­te la­b ai pa­ var­g u­s i, daug ma­k ia­žo tik­rai ne­ padės, kaip teigė vi­za­ž istė L.Krei­ vytė. To­k iu at­ve­ju ma­k ia­žo nau­ do­k i­te kuo ma­ž iau. Už­ten­ka ge­ros pud­ros, tru­putį skais­talų ir plo­no sluoks­n io tu­šo.

Rankinė: dabar pačios madingiausios – A4 formato lapo rankinės, nešiojamos kaip delninukės.

„Scanpix“ nuotr.

28

ŠeštADIENIS, kovo 17, 2012

Jaz­zu: „Šir­dy­je esu la­bai pa­sto­vi...“ „Praė­ju­si sa­vaitė bu­vo il­ga ir la­bai sun­ki.

Ren­gi­niai, re­pe­ti­ci­jos, kon­cer­tai. Per­var­ gu­si net neuž­mig­da­vau. Važiuo­ju į so­dybą iš­si­mie­go­ti“, – pra­ėjus ke­le­tui dienų po tre­ čiojo „Si­len­ce Fa­mi­ly“ gim­ta­die­nio kon­cer­ to at­si­lie­pu­si te­le­fo­nu pri­si­pa­ži­no Justė.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

– Ar į tą gar­siąją ar­timųjų so­ dybą Varė­no­je va­žiuo­ji?

– Aha. Į tą gar­siąją. Va­žiuo­ja­me sau dvie­se...

– Dvie­se? Smal­su, su kuo?

– Su kuo? (Ar­tis­tiš­kai pa­kar­to­ja klau­simą.) Su la­bai ge­ru drau­gu – Gy­čiu Iva­naus­ku. (Gre­ta pa­si­girs­ ta kaž­kie­no bal­sas.) Jis sa­ko: „Su nau­ja mei­le.“ – Pa­tiks­lin­ki­me „naują meilę“.

Su šokė­ju, cho­reog­ra­fu? Nes at­si­ras ki­tas Gy­tis Iva­naus­kas ir teigs, kad jis – Jaz­zu meilė.

– Su tuo pa­č iu. (Kva­to­ja.) Mes – mėgėjai at­s i­p ūsti pas ma­n e so­ dy­bo­je, pa­va­ka­rie­niau­ti. Ga­min­ siu savo kot­l e­t u­k us, ei­s i­m e prie eže­ro.

– Ži­nau ne tik apie so­dybą, bet ir apie ku­li­na­ri­nius ta­vo su­gebė­ ji­mus. Kai me­si mu­ziką, ati­da­ ry­si trijų „Mi­che­lin“ žvaigž­du­ čių res­to­ranėlį?

– Tik­rai nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­me­ siu mu­zi­kos. Ti­kiuo­si, ir ji – ma­ nęs. Kai pa­da­ry­siu di­delę kar­jerą, ko­kia­me nors Prancū­zi­jos kai­me­ly­ je ati­da­ry­siu res­to­ranėlį.

los da­lelę. Ne­ži­nau, ko ne­klausė, bet įra­šy­siu tai į ket­virtą sa­vo nemėgs­ta­miau­sių klau­simų są­ rašą. (Juo­kia­si.) Man pa­tin­ka ne­ kvai­li klau­si­mai.

– Turbūt girdė­jai Kon­fu­ci­jaus po­sakį, kad nėra kvailų klau­ simų, yra tik kvai­li at­sa­ky­mai.

– Jei taip yra, ta­da ty­liu.

– Ar tau ką nors reiš­kia per M.A.M.A. ap­do­va­no­ji­mus gau­ tas Metų at­likė­jos, prie­š po­rą metų – MTV Bal­ti­jos ša­lių ge­ riau­sios dai­ni­ninkės ti­tu­las?

– Did­žiau­sias įver­ti­ni­mas – pil­ nos salės, pub­li­ka, ku­ri my­li ma­ no mu­z iką. Ap­d o­va­n o­j i­m ai – ma­ž os sto­t elės, įro­d y­m as, kad ne­b lo­gai dai­n uo­j u. Ži­n o­m a, tai pa­g los­t o sa­v i­m eilę. Bet jie nie­k o ne­pa­keis.

– Ar­gi? Per­ne­lyg daž­nai glos­ tant sa­vi­meilę ga­li­ma iš­puik­ti.

– Aš pa­pras­ta. Man pui­kybė ne­gre­ sia. (Sa­ko nuo­šird­žiai, bet iš­gir­du­ si Gy­čio rep­liką juo­kia­si.) Neg­re­sia, jis sa­ko, nes dau­giau iš­puik­ti ne­ įma­no­ma.

– Da­bar pa­kar­to­tum ka­dai­se sa­kytą frazę, kad būsi ne iš tų, ku­rios ne­kal­ba apie sa­vo as­me­ ninį gy­ve­nimą?

– Šiek tiek pa­si­mo­kiau. Bet tai – neiš­ven­gia­ma. Pa­tin­ka kalbė­tis ne tik apie mu­ziką, bet ir apie ku­li­na­riją, šir­dies rei­ka­lus. Kalbė­siu apie as­me­ ninį gy­ve­nimą tol, kol man at­ro­dys, kad ma­no klau­sy­to­jams tai įdo­mu.

– Turbūt penk­tas nemėgs­ta­ miau­sias klau­si­mas: ko pa­ti pa­ klaus­tum Jaz­zu?

– Mėgstu sa­via­na­lizę ir sau už­duo­ ti klau­si­mų. Ži­no­ma, ne iki išp­rotė­ ji­mo. Bet rei­kia sa­ve pa­žin­ti. (Vėl kva­to­ja­si, iš­gir­du­si Gy­čio rep­liką.)

– Už­teks kva­to­tis, pra­šo­me kalbė­ti rim­tai, nes skai­ty­to­jai pa­ma­nys, kad bend­rau­ja­me ko nors var­toję.

– Ne, Jaz­zu ne­gir­ta, ji tik neiš­si­mie­ go­ju­si. Esu emo­cin­gas žmo­gus.

– Koks pa­sku­ti­nis įra­šas emo­ cin­go­sios Justės die­no­raš­ty­je ar sa­via­na­lizė­je?

– Die­no­raštį bai­giau ra­šy­ti, kai man bu­vo 12 metų. Jei­gu no­ri ma­ ne pa­žin­ti – klau­sy­kis tekstų. Svar­ biau­si pa­sta­rie­ji įvy­kiai – kont­rak­ tai su šve­dais. Ga­vau pa­si­ūlymą iš Niu­jor­ko, po mėne­sio vyks­tu į Šve­ diją įra­šy­ti so­li­nio al­bu­mo.

– Nuo­šird­žiai džiau­giamės sėkme. O dar ta­vo minė­tie­ji gra­ žuo­liu­kai šve­dai...

– Jie man­dagūs, ga­lan­tiš­ki, nuo­ stabūs ir gražūs. Gy­ve­ni­mas ver­ da, ma­lo­ni ap­lin­ka. Ki­lo min­čių pa­keis­ti gy­ve­ni­mo vietą: po pen­ ke­rių metų Lon­do­ne per il­gai už­si­

bu­vau Lie­tu­vo­je, todėl gal­vo­ju apie emig­ra­ciją.

– Rim­tai? Kur? – Ne­su pri­riš­ta, tu­riu kont­raktų.

Gal tai bus trum­pa­laikė emig­ra­ci­ ja: gal po­rą mėne­sių Briu­se­ly­je, gal – Stok­hol­me.

– Kal­ba ne­pas­to­vus žmo­gus.

– Taip. Esu ne­pas­to­vi. Pa­sau­lietė, kos­mo­po­litė. Kal­bu apie namų są­ voką. Šir­dy­je esu la­bai pa­sto­vi.

Po pen­ke­rių metų Lon­do­ne per il­gai už­si­bu­vau Lie­tu­vo­ je, todėl gal­vo­ju apie emig­ra­ciją.

– Bet... Kaip čia de­li­ka­čiau...

Kalbė­ta ne apie vie­nas ta­vo sky­ry­bas...

– Esu dar la­bai jau­na, bet šir­dy­je esu pa­sto­vi. Tie­sa, apie širdį – ne šį kartą.

– Ba­land­žio 23-iąją su­kaks...

– ...24. Jau­čiuo­si la­bai se­na. Ir kuo vy­resnė, tuo grei­čiau bėga lai­kas, ir man la­bai bai­su.

– Ką tik minė­jai, kad esi la­bai jau­na, o da­bar...

– Esu jau­na ir la­bai gra­ži. (Juo­ kia­si.) Se­na jau­čiuo­si pa­gal­vo­ju­ si apie kar­jerą. Kiek daug, su­lau­ ku­sios vos 21 metų, pa­siekė ma­no my­li­mos dai­ni­ninkės, tar­kim, Ade­ le! Gal man koją pa­ki­šo tai, kad gi­ miau ne Niu­jor­ke?

– Bet tau, kos­mo­po­li­tei, šir­dies ne­skaudėtų, jei ne­būtų Lie­tu­ vos?

– Ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kas būtų, jei­ gu būtų. Bet aš my­liu vietą, kur gi­ miau. Ma­no na­mai – pa­sau­lis, o šiuo me­tu – lėktu­vas.

– Sku­bi gy­ven­ti? Sa­ko, to­kie žmonės gy­ve­na trum­pai.

– Ge­riau trum­pai ir efek­tin­gai nei il­gai ir nuo­bod­žiai.

– Il­gai – ne­reiš­kia nuo­bod­žiai...

Vis dar daug laiškų iš gerbėjų su­lau­ki? Koks įdo­miau­sias bu­ vo šian­dien?

– Nespė­jau per­skai­ty­ti. Sten­giuo­si vi­siems at­sa­ky­ti, nors kar­tais ne­ži­ nau ką. Pa­vyzd­žiui, kai pa­ra­šo, kad visą gy­ve­nimą norė­jo dai­nuo­ti. Ką man at­sa­ky­ti? Na, dai­nuok! Būna ir įdo­mių – poe­tiškų, pri­si­tai­kan­ čių prie ma­no sti­liaus ir pa­ke­lian­ čių nuo­taiką.

– Ori­gi­na­lius kvie­ti­mus su­si­tik­ti prii­mi? Tar­ki­me, at­jotų su kup­ ra­nu­ga­riu ir įteiktų tau pienę?

– Vis­kas turėtų įvyk­ti natū­ra­liai, nors ke­lis kar­tus ėjau ar­ba­tos...

– ... ir pa­pie­tau­ti.

– Aha. Su­si­tik­da­ma su žmo­gu­mi tu­riu ir aš ge­rai jaus­tis, ir jis, būda­ mas su ma­ni­mi. No­riu žmogų jaus­ti be jo­kių kli­šių. Tai la­bai svar­bu.

– Vis dar ti­ki, kad ga­li­ma su­de­ rin­ti di­delę kar­jerą ir as­me­ninį gy­ve­nimą?

– Ti­kiu. Kar­je­rai įta­kos ga­li turė­ti as­ me­ni­nis gy­ve­ni­mas. Man meilė svar­ bu. Ma­no dai­nos – apie meilę, san­ ty­kius ir tai yra la­bai ar­ti. Žmo­gus, ži­no­ma, tu­ri gerb­ti ir pa­tei­sin­ti ma­no pa­si­rin­kimą. Kit­kas – la­bai leng­va.

– Be­je, kai esi per­var­gu­si, gal ge­riau pailsė­ti vie­nai? Ar Gy­tis netrukdo?

– Jis – kaip ant­ro­ji šir­delės pusė, ge­rai su juo pail­siu. Ge­ri kon­cer­tai, kai pa­gro­ju ir dar no­riu. Da­bar dar lau­kia sa­vait­ga­lis Klaipė­do­je, po to – Lon­do­nas. Dar vėliau – vėl Vil­ nius, pa­skui Ru­si­ja. Turbūt ne­sus­ tos šis ma­ra­to­nas.

– Tai, kas ne­grįžta, už­da­rai į seifą ir raktą iš­me­ti į jūrą?

– Aš ne­lin­ku­si už­ra­kin­ti to sei­ fo. Emo­ci­jas iš­leid­žiu į pa­saulį. Ir šian­dien pra­mer­kiu akis – kam dėl ko nors gailė­tis? Juk ne­ga­li pa­keis­ ti to, kas jau įvy­ko. Tik sten­giuo­si kuo ge­riau pa­si­rink­ti, būti ge­res­niu žmo­gu­mi.

– Pa­lauk pa­lauk, ar ne de­jo­nes gird­žiu?

– Ne. To ir norė­jau. Sup­ran­tu, kad jau ne­bus poil­sio, ko­kio no­riu. Bet tai – ma­no ke­lias.

– Galė­tum pa­sa­ky­ti la­biau­siai įkyrė­ju­sių klau­simų tre­je­tuką?

– Pir­mas: kaip ky­la ins­pi­ra­ci­ja.

Ant­ras: iš kur at­si­ra­do Jaz­zu. O tre­čias – su kuo aš mie­gu.

– Esi pa­na­ši į op­ti­mistę. Bet dai­no­se – daug me­lan­cho­li­jos, liū­de­sio, gal net pe­si­miz­mo.

– Hm... Esu op­ti­mistė... Nors ma­ne pa­žįstan­tys drau­gai sa­ko, kad esu vi­so­kia, o dai­nos dep­re­sy­vios. Kar­ tais esu fleg­ma­tikė, kar­tais me­lan­ cho­likė ar net is­te­rikė. Bet turbūt aš to­kia todėl, kad esu kūrėja?

– Hm... Būsi­me kuklūs – už­teks vie­no. Tebū­nie – tre­ čio...

– Mie­gu daž­niau­siai... (Kva­to­ ja­si.)

– Ne, pa­juo­ka­vo­me, ga­li ne­sa­ ky­ti...

– ... ap­si­ka­bi­nu­si sa­vo sąsiu­vinį.

– Iš­ties norė­jau pa­klaus­ti, ko dar ne­klausė?

– Man pa­tin­ka in­ter­viu, kai pa­ vyks­t a iš manęs išt­rauk­t i sie­

– Kal­ba­me po­rą dienų po Ko­vo 11-osios. Tau ką nors reiš­kia ši da­ta?

– Kai ku­rie smer­kia, kad vi­sur laks­ tau. Na, rūpi man Lie­tu­va, rūpi! Čia kon­cer­tuo­ju, pra­leid­žiu daug lai­ko, čia ge­rai jau­čiuo­si, čia šil­tes­ ni san­ty­kiai. Ba­na­lu, bet ma­no na­ mai yra ten, kur my­li­mi žmonės.

Amžius: netrukus 24-ąjį gimtadienį švęsianti dainininkė jaučiasi sena, nes pernelyg mažai pasiekė, palygin-

ti su patinkančiomis pasaulinio garso žvaigždėmis.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Pas­ku­ti­nis klau­si­mas, ir pa­ lik­siu su Gy­čiu Iva­naus­ku... „Tik pa­si­lik. Dar vieną naktį ir visą gy­ve­nimą.“ Ar kam nors ne dai­na­vai, bet nuo­šird­žiai sa­ kei šiuos žod­žius?

– Esu... (Po il­gos pauzės, šiek tiek su­tri­ku­si) Oi... Na... Taip... Šį ry­ tą...

29

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

menas ir pramogos Pa­sau­li­nio gar­so ope­ros žvaigž­dė Vio­le­ta Ur­ma­na­vi­ čiū­tė-Ur­ma­na, ei­da­ ma į sce­ną, po dra­ bu­žiais ne­s­le­pia jo­ kio ta­lis­ma­no ir ne­ šnabž­da ste­buk­lin­ gų žo­džių. Išs­kir­ti­ nis bal­sas, ta­len­tas ir darbš­tu­mas – to­ kia jos sėk­mės pa­slap­tis.

Geog­ra­fi­ja: „Net ne­ži­nau, kur mes gy­ve­na­me. Atos­to­gau­ja­me Ita­li­jo­je, bet gal tik ko­kį mė­ne­sį. Ma­no na­mai – Miun­che­ne. Iš ten pa­to­gu vyk­ti į ki­

tas ša­lis“, – žais­min­gai kal­bė­jo Vio­le­ta.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Pri­ma­do­nos poil­sis – tik ty­lo­je Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pas­ku­ti­nė sop­ra­no par­ti­ja

„Kam tie ta­lis­ma­nai rei­ka­lin­gi, kai yra tie­sio­gi­nis ry­šys su Die­vu, su an­ge­lais? – re­to­riš­kai klau­sė pri­ ma­do­na. – Ne­rei­kia nei po­pie­riu­ kų, nei daik­te­lių.“ Vyks­tant spek­tak­liui ar kon­cer­ tui dai­ni­nin­kė tur­būt jau­čia Die­ vo pa­gal­bą? „Be jo­kios abe­jo­nės.

Iš kur mū­sų įkvė­pi­mas atei­na, jei ne iš Die­vo?“ – re­to­riš­kai klau­sė Vio­le­ta. Šį­va­kar gar­sio­sios tau­tie­tės ger­ bė­jai ją iš­girs Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro sce­no­je.

Kar­tu su vy­ru ita­lu te­no­ru Alf­re­ do Nig­ro, dai­ni­nin­ke iš Gru­zi­jos me­co­sop­ra­nu Ani­ta Rach­ve­liš­vi­ li ir ita­lu bo­su Ric­car­do Za­nel­la­to V.Ur­ma­na­vi­čiū­tė-Ur­ma­na at­liks Giu­sep­pe Ver­di „Re­quiem“ sop­ra­ no par­ti­ją. „Re­quiem“ V.Ur­ma­na­vi­čiū­tėUr­ma­na pir­mą kar­tą at­liks su vy­ ru A.Nig­ro. „Alf­re­do bal­sas tie­siog skir­tas „Re­quiem“, bet to kū­ri­nio ne­su kar­tu su juo dai­na­vu­si, to­dėl bus ma­lo­nu“, – kon­cer­to iš­va­ka­rė­ se džiau­gė­si ope­ros pri­ma­do­na. Jai šis kon­cer­tas bus ypa­tin­gas – sop­ ra­no par­ti­ją šia­me kū­ri­ny­je Vio­le­ta at­liks pa­sku­ti­nį kar­tą. „Kar­tais sun­ku nu­spė­ti, ko ta­ vo bal­sas no­rės atei­ty­je. Kei­čia­si kū­nas, kei­čia­si bal­sas. Teks keis­ ti ir re­per­tua­rą. De­šimt me­tų bu­ vau me­co­sop­ra­nas, pa­skui 10 me­tų

– sop­ra­nas. Sop­ra­no cik­lą baig­siu „Re­quiem“ ir vėl busiu me­co­sop­ ra­nas“, – pa­sa­ko­jo V.Ur­ma­na­vi­ čiū­tė-Ur­ma­na.

Dai­ni­nin­kė pri­mi­nė, kad sop­ra­ no par­ti­ja „Re­quiem“ – la­bai įvai­ri.

Pag­rin­das – ly­riš­kas dai­na­vi­mas, bet yra daug pro­ver­žių. G.Ver­di „Re­quiem“ nė­ra ope­ra, kaip dau­ ge­lis mėgs­ta sa­ky­ti. Tai – žmo­gaus san­ty­kis su Die­vu. G.Ver­di bu­vo ateis­tas. Kū­ri­ny­je yra la­bai įvai­rių at­spal­vių – ir dra­ma­tiš­kos, ir ly­riš­ kos mu­zi­kos. „Ki­tą kar­tą „Re­quiem“ at­lik­siu jau kaip me­co­sop­ra­nas. Nors bus gai­la, vėl ža­liuo­siu iš pa­vy­do, kai sop­ra­nas dai­nuos pa­sku­ti­nę da­lį „Li­be­ra me“. Dra­ma­ti­nio sop­ra­no par­ti­jos – la­bai su­dė­tin­gos. Rei­kė­ jo daug pi­lie­ti­nės drą­sos, no­rint jas at­lik­ti. To­dėl vėl no­riu gy­ven­ti šiek tiek pa­to­giau“, – ne­slė­pė V.Ur­ma­ na­vi­čiū­tė-Ur­ma­na.

trau­kė­lę V.Ur­ma­na­vi­čiū­tė-Ur­ma­ na ra­do lai­ko pa­kal­bė­ti su „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­te.

– Ger­bia­ma Vio­le­ta, kaip il­si­tės po spek­tak­lių?

– Ge­riau­sias poil­sis bal­sui – ne­ šne­kė­ti. Ma­žiau­siai tarp spek­tak­lių bū­na dvi lais­vos die­nos. Ta­da sė­ džiu na­mie ir sten­giuo­si ne­šne­kė­ti, tiks­liau, su drau­gais nei­nu į res­to­ ra­nus, nes ne­ga­liu kal­bė­ti. Kar­tais ne­pa­vyks­ta net pa­si­vaikš­čio­ti – tai vė­jas, tai lie­tus, tai dar kas nors.

Dai­ni­nin­kui la­bai ken­kia tem­pe­ra­ tū­ros svy­ra­vi­mas. To pa­kan­ka, kad pa­si­gau­tum ko­kį vi­ru­są.

Ne­mez­gu, neuž­sii­ mu rank­dar­biais, ne­ver­du ir ne­ke­pu, ne­spor­tuo­ju, už­tat skai­tau.

Sup­ran­ta be žo­džių

Ope­ros dai­ni­nin­kės kar­je­rą pra­dė­ ju­si kaip me­co­sop­ra­nas, šiuo me­tu V.Ur­ma­na­vi­čiū­tė-Ur­ma­na vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­ma kaip dra­ma­ti­nių sop­ra­no vaid­me­nų at­li­kė­ja, ku­rios re­per­tua­re – Ai­da, Eli­za­be­tė, Džo­ kon­da, Leo­no­ra, Tos­ka, Nor­ma, Zyg­lin­da, Izol­da. Jos bal­sas skam­ bė­jo gar­siau­sio­se pa­sau­lio sce­no­ se: Mi­la­no „La Sca­lo­je“, Niu­jor­ko met­ro­po­li­tano ope­ro­je, Pa­ry­žiaus teat­re „Opé­ra Bas­til­le“, Ber­ly­no, Vie­nos, Flo­ren­ci­jos, Mad­ri­do ir dau­gy­bė­je ki­tų. Per trum­pą per­

Prieš spek­tak­lius ir kon­cer­tus la­ bai sau­gau bal­są, to­dėl sten­giuo­ si kuo ma­žiau ir kuo ty­liau kal­bė­ ti, nes il­gi po­kal­biai ken­kia bal­sui.

Dėl tos prie­žas­ties vi­są šią sa­vai­ tę ne­su­si­ti­kau net su tė­vais. Su jais pa­si­ma­ty­si­me tik šian­dien, po kon­ cer­to.

– Ir su vy­ru prieš spek­tak­lius ne­si­kal­ba­te ir gy­ve­na­te tar­si su­si­py­kę?

– Su vy­ru kal­ba­mės. Bet kar­tais, jei­gu bū­nu la­bai nu­var­gu­si, ven­giu iš vi­so kal­bė­ti ar­ba kal­bu la­bai ty­ liai. Mes be žo­džių su­pran­tam vie­ nas ki­tą. Su vy­ru kal­ba­mės ita­liš­ kai.

– Gal po spek­tak­lių pail­si­te su rank­dar­biu ran­ko­je?

– Ne­mez­gu, neuž­sii­mu rank­dar­ biais, ne­ver­du ir ne­ke­pu, ne­spor­ tuo­ju, už­tat skai­tau. Alf­re­das ver­ da daug ge­riau ne­gu aš.

Jei ne­tin­gi, pa­ruo­šia ita­liš­ kų pa­tie­ka­lų. Ga­mi­na la­bai ge­rai ir grei­tai. La­bai ga­bus tam. Ypač jam ge­rai pa­vyks­ta au­sy­tės for­ mos ma­ka­ro­nai su ro­pių vir­šū­nė­ lė­mis ir mal­ta mė­sa. Alf­re­das ki­lęs iš Apu­li­jos re­gio­no, Brin­di­zio pro­ vin­ci­jos.

– Kas jums svar­biau – teat­ro sa­ lė, akus­ti­ka, at­mos­fe­ra ar pub­ li­ka, ku­ri jū­sų klau­so­si?

– Vis­kas. Vie­na­me teat­re gal­būt pub­li­ka ge­res­nė, ki­ta­me – sa­lė. Man pa­tin­ka dai­nuo­ti Pa­ry­žiu­je, teat­ re „Opé­ra Bas­til­le“, Mi­la­no teat­re „La Sca­la“ – dėl jo var­do, Met­ro­po­ li­ta­no teat­re Niu­jor­ke. Šia­me la­bai ge­ra dirb­ti – di­džiu­lė sa­lė, ta­čiau la­bai ge­ra jos akus­ti­ka, dai­nuo­ji be pa­stan­gų.

– Gal šį­kart pa­ke­liau­si­te po Lie­ tu­vą?

– No­rė­čiau per­va­žiuo­ti vi­są Lie­ tu­vą sker­sai išil­gai, bet tam nė­ ra lai­ko.

– Jūs tiek daug ke­liau­ja­te po pa­ sau­lį, iš vie­no teat­ro į ki­tą. Kur jū­sų na­mai?

– Net ne­ži­nau, kur mes gy­ve­na­me.

Atos­to­gau­ja­me Ita­li­jo­je, bet gal tik ko­kį mė­ne­sį. Ma­no na­mai – Miun­ che­ne. Iš ten pa­to­gu vyk­ti į ki­tas ša­lis.

Iš­si­ri­kia­vo svei­kin­to­jų ei­lė

Už­va­kar Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jo­je vy­ku­sio­se iš­kil­mė­ se ope­ros pri­ma­do­nai V.Ur­ma­na­ vi­čiū­tei-Ur­ma­nai bu­vo su­teik­tas gar­bės dak­ta­ro var­das. „Esu dė­kin­ga, kad čia mo­kiau­si 10 me­tų, kad ga­vau ge­rą iš­si­la­vi­ ni­mą. Gar­bės dak­ta­ro var­das man – di­džiu­lė gar­bė. Jau­čiuo­si pui­kiai.

Esu lai­min­ga, – pa­si­bai­gus iš­kil­ mėms, „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­ tei sa­kė V.Ur­ma­na­vi­čiū­tė-Ur­ma­na.

– Tu­rė­jau ge­riau­sią pro­fe­so­rę – Vla­dą Mikš­tai­tę. Bet vis tiek žmo­ gus tu­ri dai­nuo­ti taip, kaip įsi­vaiz­ duo­ja. Ne­ga­li leis­ti, kad mo­ky­to­jas jo bal­są nu­temp­tų ka­žin kur.“ Po ce­re­mo­ni­jos prie Vio­le­tos ri­ kia­vo­si il­ga svei­kin­to­jų ei­lė: drau­ gai, ko­le­gos, pa­žįs­ta­mi, ger­bė­jai – vi­si jai no­rė­jo pa­lin­kė­ti sėk­mės.

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­ to­ri­jo­je V.Ur­ma­na­vi­čiū­tė-Ur­ma­ na yra bai­gu­si for­te­pi­jo­no ir vo­ka­ lo stu­di­jas.

Kas? G.Ver­di „Re­quiem“.

Kur? Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re.

Ka­da? Šiandien 18.30 val.

30

šeštADIENIS, kovo 17, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Pa­dė­ko­jo kro­ni­kų lei­dė­jams Be Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­kos ir jos su­telk­to žmo­nių bū­rio tau­ti­nis at­gi­mi­mas bū­tų bu­ vęs ki­toks. Mi­nint kro­ni­kos lei­dy­ bos 40-me­tį tai pa­brė­žė Sei­mo pir­ mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė.

„Ne­rei­kia bū­ti pro­fe­sio­na­liu is­ to­ri­ku, kad su­pras­tum: be Lie­tu­ vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­kos, be jos ke­lia­mų ver­ty­bių ir jos su­telk­ to žmo­nių bū­rio tau­ti­nis at­gi­mi­ mas bū­tų bu­vęs ki­toks“, – per mi­ nė­ji­mą sa­kė I.De­gu­tie­nė. Ji pa­brė­žė, kad kro­ni­kos re­dak­to­riai, pla­tin­to­jai, tal­ki­nin­kai gy­nė ne tik ka­ta­li­kų tei­ ses, bet ir kiek­vie­no žmo­gaus oru­mą bei lais­vę, o sa­vo dar­bais jie vi­siems lai­kams pa­te­ko ne tik į Ka­ta­li­kų baž­ ny­čios, bet ir į Lie­tu­vos is­to­ri­ją.

I.De­gu­tie­nės tei­gi­mu, šian­dien la­bai sun­ku, o gal ir neį­ma­no­ma jau­na­jai kar­tai pa­pa­sa­ko­ti apie „tą slo­gią at­mos­fe­rą, per­smel­ku­sią vi­sas gy­ve­ni­mo sri­tis: į vis gi­les­ nę stag­na­ci­ją grimz­tan­čią so­vie­tų ša­lies va­do­vy­bę, vi­sa­ga­lį sau­gu­ mą, ku­ris bu­vo pa­si­ry­žęs kont­ro­ liuo­ti bei pa­veik­ti kiek­vie­ną žmo­gų ir ku­rio trum­pi­nys KGB bu­vo ži­no­ mas vi­sa­me pa­sau­ly­je“. „Šian­dien sun­ku pa­ti­kė­ti, kad štai to­kio­je blo­gio im­pe­ri­jo­je at­ si­ra­do gru­pė drą­sių žmo­nių, ku­rie ėmė­si leis­ti ir skleis­ti tie­sos žo­dį, ku­rie ėmė­si leis­ti ir pla­tin­ti kro­ni­

ką“, – Sei­mo Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­ma Sei­ mo pir­mi­nin­kė.

Sei­me penk­ta­die­nį kon­fe­ren­ci­ jo­je „Tie­sos žo­dis – ke­lias į lais­vę: Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ ka 1972–1988 m.“ mi­ni­ma Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­kos lei­dy­ bos pra­džios 40 me­tų su­kak­tis.

Šian­dien sun­ku pa­ti­ kė­ti, kad štai to­kio­je blo­gio im­pe­ri­jo­je at­ si­ra­do gru­pė drą­sių žmo­nių.

Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ ni­ka – po­grin­di­nis lei­di­nys, leis­tas Lie­tu­vo­je 1972–1989 m. Pir­ma­ sis nu­me­ris pa­si­ro­dė 1972 m. ko­vo 19 d., lei­di­nį lei­do „Ti­kin­čių­jų tei­ sėms gin­ti ka­ta­li­kų ko­mi­te­tui“ ar­ ti­mi ku­ni­gai, vie­nuo­lės, pa­sau­lie­ čiai ka­ta­li­kai.

Lei­di­ny­je bu­vo ra­šo­ma apie ka­ ta­li­kų per­se­kio­ji­mus ir disk­ri­mi­ na­ci­ją Lie­tu­vo­je, ti­kin­čių­jų gy­ve­ni­ mą ki­to­se so­vie­ti­nė­se res­pub­li­ko­se, pa­sau­lio vi­suo­me­nė bu­vo in­for­ muo­ja­ma apie tik­rą­ją Baž­ny­čios ir ti­kin­čių­jų pa­dė­tį Lie­tu­vo­je.

VD, BNS inf.

Šven­tė: į fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo va­ka­rą su­si­rin­ko pil­nu­tė­lė sa­lė ypa­tin­gų sve­čių: gau­si fes­ti­va­lio ren­gė­jų ko­

man­da, bū­rys pra­mo­gų, po­li­ti­kos, teat­ro, ki­no pa­sau­lio gar­se­ny­bių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Fes­ti­va­lis pra­žy­do gė­lė­mis Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Vil­niu­je pra­si­dė­jęs 17-asis tarp­tau­ti­nis ki­no fes­ti­va­lis „Ki­no pa­va­sa­ris“ ge­ro ki­no iš­siil­gu­sioms sie­loms pa­ža­dė­jo tik­rą ka­tar­sį ir pa­lai­mą.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Tik­rų pa­va­sa­ri­nių gė­lių žie­dais šie­met iš­puoš­to­se sa­lė­se ki­no gur­ma­nų lau­kia be­veik 200 fil­ mų. Iš vi­so bus pa­ro­dy­ti fil­mai iš 58 vals­ty­bių, o į „Ki­no pa­va­sa­ rį“ pla­nuo­ja at­vyk­ti apie 40 sve­ čių. Pa­si­džiaug­ti pir­muo­ju fil­mu – nau­jau­sia re­ži­sie­riaus Ro­ma­ no Po­lans­kio juos­ta „Ki­vir­čas“ – į Vil­niaus ki­no teat­rą „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“ su­si­rin­ko pil­ nu­tė­lė sa­lė ypa­tin­gų sve­čių: gau­ si fes­ti­va­lio ren­gė­jų ko­man­da, bū­rys pra­mo­gų, po­li­ti­kos, teat­ro, ki­no pa­sau­lio gar­se­ny­bių. Šven­tė­ je ne­da­ly­va­vęs Vil­niaus me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas per­da­vė svei­ki­ni­mo žo­dį fes­ti­va­lio ren­gė­jams ir sa­kė nea­be­jo­jan­tis, kad ja­me ap­si­lan­ kys vi­si, ku­riems ne vi­sa­da pa­si­ se­ka gy­ven­ti kaip ki­ne. „Ki­no kla­si­kas, le­gen­da Ing­ ma­ras Berg­ma­nas yra pa­sa­kęs, kad joks ki­tas me­no kū­ri­nys taip ne­pa­lie­čia mū­sų sie­los kaip fil­ mas. Ir tur­būt mes vi­si tai jau­čia­ me sa­lė­je, dėl to no­ri­si bū­ti ki­ne ir bū­ti „Ki­no pa­va­sa­ry­je“, – kal­

bė­jo fes­ti­va­lio di­rek­to­rė Vi­da Ra­ maš­kie­nė. „Ki­no pa­va­sa­ris“ išau­go iš Vil­ niaus fes­ti­va­lio, da­bar jis – vi­sos Lie­tu­vos fes­ti­va­lis, ir net ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad jis jau ta­po gam­tos reiš­ki­niu. Emi­ras Kus­tu­ri­ca pa­sa­ ky­tų: „Ki­no mor­čius“, – juo­ka­vo „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gio“ rin­ko­ da­ros va­do­vas Dai­nius Ber­ži­nis.

Dai­nius Ber­ži­nis:

Da­bar jis – vi­sos Lie­ tu­vos fes­ti­va­lis, ir net ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad jis jau ta­po gam­tos reiš­ki­niu.

Pa­va­sa­ris šir­dy­je, žie­dai gy­ve­ ni­me, vi­so pa­sau­lio vė­jai sie­lo­je – to­kia gy­ve­ni­mo džiaugs­mo for­ mu­lė siū­lo­ma „Ki­no pa­va­sa­rio“ lan­ky­to­jams. Fes­ti­va­lio žiū­ro­vai ga­lės iš­vys­ti ir įver­tin­ti nau­jau­ sius ki­no meist­rų Wer­ne­rio Her­ zo­go, Kim Ki-du­ko, Ag­niesz­kos Hol­land, Mi­ke’o Ligh, Mar­ti­no

Scor­se­se ir kt. fil­mus pro­gra­mo­ je „Meist­rai“. Re­cep­tą pa­pil­dys pro­gra­mos „Ho­ri­zon­tai“, „Nau­ja Eu­ro­pa – nau­ji var­dai“, „Ak­tua­ lio­ji do­ku­men­ti­ka“, „Kri­ti­kų pa­ si­rin­ki­mas“, „Ame­ri­kos ne­prik­ lau­so­mas ki­nas“, „Fem­me Fa­ta­le Eu­ro­pos ki­ne“, „Ko­me­di­jų fes­ti­ va­lis“. O lie­tu­viš­ko ki­no ger­bė­jų dė­me­sio lauks net 15 lie­tu­vių kū­ rė­jų prem­je­rų. Šie­met jau ket­vir­tą kar­tą ren­ gia­ma kon­kur­si­nė fes­ti­va­lio pro­gra­ma „Nau­ja Eu­ro­pa – nau­ji var­ dai“. Jo­je – 11 de­biu­ti­nių Eu­ro­pos re­ži­sie­rių juos­tų, ku­rias ver­tins Ku­bos ak­to­rė ir re­ži­sie­rė Mirt­ha Ibar­ra, Ru­si­jos ope­ra­to­rius ir re­ ži­sie­rius Pa­ve­las Kos­to­ma­ro­vas, šve­dų ki­no kri­ti­kas Ja­nas Lum­ hold­tas, Lat­vi­jos re­ži­sie­rius ir sce­na­ris­tas Ma­ris Mar­tin­so­nas, Ma­ke­do­ni­jos ak­to­rė ir pro­diu­se­ rė La­bi­na Mi­tevs­ka. Fes­ti­va­lio fil­ mai taip pat var­žy­sis Trum­pa­me kon­kur­se, Ge­riau­sio de­biu­to kon­ kur­se ir kon­kur­se dėl žiū­ro­vų sim­ pa­ti­jos. Šie­met at­gy­ja ir ge­riau­sios Lie­tu­vos ki­no ak­to­rės rin­ki­mai – trys no­mi­nan­tės bus pa­skelb­tos jau penk­ta­die­nio va­ka­rą.

31

šeštadienis, kovo 17, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Pas­ku­ti­nis spek­tak­lis Re­ži­sie­riaus Os­ka­ro Kor­šu­no­ vo spek­tak­lis „Vai­di­nant au­ ką“ pa­g al bro­l ių Pres­n ia­k o­ vų pje­sę pa­lie­ka sce­ną. Ba­lan­ dį jis bus pa­ro­dy­tas pa­sku­ti­nį kar­tą.

Karjera Siūlo darbą Anglija! Šparagų, porų, narcizų nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

927810

UAB „IRDAIVA” reikalingi elektrikai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

922142

UAB „IRDAIVA” reikalingi fasado šiltintojai, apdailininkai, betonuotojai. Kontaktai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

922150

Ta­čiau at­si­svei­ki­ni­mas bus links­mas – po spek­tak­lio žiū­ ro­vai ga­lės su­da­ly­vau­ti auk­ cio­ne ir įsi­gy­ti jiems pa­ti­ku­sius daik­tus iš spek­tak­lio. „Vai­di­nant au­ką“ – tai kū­ri­ nys apie Va­lią, vei­kė­ją, su­si­du­ rian­tį su jį su­pan­čio gy­ve­ni­mo idio­tiz­mu ir ham­le­tiš­ko­se si­ tua­ci­jo­se vai­di­nan­tį nu­si­kal­ti­ mų au­kas.

Nu­s i­kal­t i­m o vie­ta – nuo įpras­to bu­to, ba­sei­no, iki ja­ po­niš­ko res­to­ra­no, nu­si­kal­tė­ liai – ri­bo­to mąs­ty­mo, šiuo­ lai­ki­nės est­ra­dos ir te­le­vi­zi­jos su­for­muo­to men­ta­li­te­to ti­pai, tik­ro­vė – šian­die­nė, šiek tiek ru­siš­ka, ir vi­sa tai juo­sia­ma sti­ li­zuo­tų mu­zi­ki­nių jung­čių, vis­ ką su­dė­lio­jan­čių į vien­ti­są teat­ ri­nį kū­ną.

Kas išei­tų su­dė­jus kri­mi­na­ li­nes lai­das, Sig­mun­dą Freu­dą ir juo­ką pro aša­ras? Spek­tak­lio žiū­ro­vai kvie­čia­mi pa­si­juok­ti iš šian­die­nės vi­suo­me­nės ydų ir pa­klai­džio­ti kar­tu su ste­reo­ti­ pi­nė­se ir tra­gi­ko­miš­ko­se gy­ve­ ni­mo si­tua­ci­jo­se pa­si­kly­du­siais he­ro­jais.

Sep­tin­tus me­tus skai­čiuo­ jan­čia­me spek­tak­ly­je žiū­ro­vai iš­vys gau­sy­bę teat­ro pa­sau­ly­je žy­mių ak­to­rių, to­kių kaip Da­ rius Gu­maus­kas, Dai­nius Ga­ ve­n o­n is, Eg­l ė Mi­k u­l io­ny­t ė, Da­lia Mi­chel­ke­vi­čiū­tė, Ar­vy­ das Dap­šys ir kt.

Tarp jų ir Vai­do­tą Mar­ti­nai­ tį, ku­ris už ant­rap­la­nį vaid­ me­n į O.Kor­š u­n o­vo spek­tak­ ly­je „Vai­di­nant au­ką“ 2006 m. įver­t in­tas Auk­s i­n iu sce­n os kry­žiu­mi.

Apie spek­tak­lį ak­to­rius at­si­ lie­pia taip: „O.Kor­šu­no­vo in­ terp­re­ta­ci­ja – iš­skir­ti­nė. Tai šiuo­lai­ki­nis epi­nis anek­do­tas apie lai­ke pa­si­kly­du­sią bui­tį, taip pat žmo­gaus san­ty­kį su ta bui­ti­mi. Spek­tak­ly­je ryš­ki ta­ ry­bi­nių ver­ty­bių griu­vi­mo tra­ ge­di­ja, ypač įdo­mios emo­ci­jos, kaip šią tra­ge­di­ją iš­gy­ve­na se­ ną­ja sis­te­ma ak­lai ti­kė­ję ru­sai.

Be to, lie­tu­viš­ko­ji „Vai­di­nant au­ką“ in­terp­re­ta­ci­ja iš­si­ski­ ria vaiz­din­ga Jū­ra­tės Pau­lė­kai­ tės sce­nog­ra­fi­ja, spe­cia­liai šiam spek­tak­liui pa­ruoš­tu Gin­ta­ ro So­dei­kos mu­zi­ki­niu ta­ke­liu, nu­tei­kian­čiu ge­rai mums pa­ žįs­ta­moms kul­tū­ri­nėms aliu­ zi­joms.“ Ba­lan­džio 13 d. 19 val. Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je spek­tak­ lis pa­sku­ti­nį kar­tą da­lys žiū­ ro­vams ge­rą nuo­tai­ką, ak­to­riai – sa­vo pro­fe­sio­na­lią ir lai­ko pa­tik­rin­tą vai­dy­bą, o pa­bai­go­ je su­teiks ga­li­my­bę no­rin­tiems įsi­gy­ti ir vie­ną ki­tą ma­te­ria­lų pri­si­mi­ni­mą.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus įsi­gy­ti daik­tus ir pa­ tį auk­cio­ną žiū­ro­vai su­ži­nos jau ki­tą sa­vai­tę.

VD inf.

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško mokytojų arba tiesiog profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie edukacinio projekto. Būtina gera anglų kalba, daugiau nereikia jokio specialaus pasirengimo. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valoduvestnieciba.lv. Tel. 8 699 52 147.

927079

Paslaugos

kos projektai”, Tuskulėnų g. 33C-402, LT09210 Vilnius, tel. (8 5) 275 7900, darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo). Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536). Pasiūlymų teikimo terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

927336

Rengiamas gamybinio pastato Lentvario g. 7, Vilniuje, rekonstravimo projektas, pagal parengtą sklypų Lentvario g. 7, Vilniuje, detalųjį planą (reg. Nr. 2175), patvirtintas VMS Tarybos sprendimu Nr.1-56, 2008 06 18. Planuojama statinio projektavimo ir statybos darbų pradžia 2012 m. Planuojama statinio projektavimo ir statybos darbų pabaiga 2012–2013 m. Statytojas UAB „Kelias“. Projekto rengėjas UAB „Pavlidi ir Ko“, J.Matulaičio a. 9-14, Vilnius. Su rekonstravimo projekto sprendiniais galima susipažinti UAB „Pavlidi ir Ko“ būstinėje, J.Matulaičio a. 9-14, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Projekto vadovas Vilmantas Aidžiulis, tel. (8 5) 241 4183, e. paštas aidziulis@ pavlidi.lt.

926441

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

919693

Transporto Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

926717

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760895

Parduoda Kitas prekes Parduodu ekologiškai augintą triušieną.

Tel. 8 604 12 823.

927667

Perka Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 m. iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.

924665

Įvairūs Kita INFORMACIJA apie Oksanos Januškevičiūtės, Arnoldo Biekšos planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) „Gyvenamųjų namų statyba Juodupio g., Nemėžio k., Vilnius“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. PŪV užsakovai: Oksana Januškevičiūtė, Arnoldas Biekša, Fabijoniškių g. 2-15, Vilnius, tel. 8 698 38 686. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 03 14 raštas Nr. VR-1.7-482): gyvenamųjų namų statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada bei atrankos dokumentais galima UAB „Aplin-

UAB „Statybos strategija“ informuoja apie pradedamą rengti teritorijos, pagal Vilniaus Verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio išplanavimo zoną Nr. 6 Pilaitės seniūnijoje, detalųjį planą (teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 30–910; 2012 m. kovo 7 d. trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70–7(3.1.36–MP)/SS–T/12-19/K). Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT–09601 Vilnius, www.vilnius. lt. Kontaktinis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus Vakarinės teritorijos poskyrio vyriausioji specialistė Lina Adžgauskienė, tel. (8 5) 211 2752, e. paštas lina.adzgauskiene@vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „Statybos strategija”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 278 8433, faks. (8 5) 278 8789, e. paštas info@s-strategija.lt, http://www.s-strategija.lt/. Plano rengėjo atstovė Vita Salapėtienė. Planavimo tikslas: pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano ir Vilniaus Verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinius, padalyti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planuojamos teritorijos adresas: apie 6,3 ha teritorija pagal Vilniaus Verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkanti į kompleksinio išplanavimo zoną Nr. 6, Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje. Planavimo renginio programa: numatomi rengimo etapai – parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis. Darbų atlikimo terminai (preliminarūs): planavimo pradžia – 2012 m. I ketvirtis, pabaiga – 2013 m. II ketvirtis. Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalis. Detalusis planas rengiamas, svarstomas, derinamas ir tvirtinamas bendra tvarka. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui ir/arba plano rengėjui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.

926820

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija

KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją.

KELTŲ BILIETAI INTERNETU!

KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.

Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!

Orai

Savaitgalį Lietuvoje temperatūra kils virš 10 laipsnių šilumos. Šiandien sušils iki 6–12 laipsnių. Rytoj naktį šalčio nenumatoma – bus 1–3, o dieną – 6–11 laipsnių šilumos, palis. Pirmadienį taip pat numatomas lietus, bus truputį vėsiau – iki 6 laipsnių šilumos.

Šiandien, kovo 17 d.

+7

+6

Telšiai

+10

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+11

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.28 18.27 11.59 4.03 12.47

77-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 289 dienos.

Saulė Žuvų ženkle.

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +17 Brazilija +23 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +19 Keiptaunas +21 Kopenhaga +9

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+9 +17 4 +13 +14 +7 +14 +18

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18 +12 +16 +22 +7 +14 +15 +16

+12

+11

Vėjas

4–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+11

Alytus

Van­dens po­rei­kis pa­vo­jin­gai au­ga

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+12

+7

+3

7

+6

+13

+8

+3

5

+4

+8

+5

0

8

+2

+7

+5

+1

8

sekmadienį

Pirmadienį

antradienį

Pa­sau­li­nia­me van­dens fo­ru­me, ku­ris šią sa­vai­tę įvy­ko Mar­se­ly­je ir ku­ria­me da­ly­va­vo 180 pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai, ak­t ua­l iau­sia te­ma ta­po spar­čiai au­ gan­t is van­dens po­rei­k is. Fo­ru­mo da­ ly­v iai ak­cen­ta­vo, kad pa­sau­l i­n iams gė­lo van­dens iš­tek­l iams nei­g ia­mos įta­kos tu­ri di­dė­jan­ti mais­to pa­k lau­sa, spar­t i ur­ba­n i­za­ci­ja ir kli­ma­to kai­ta.

Fo­ru­mo pa­bai­go­je priim­to­je dek­la­ra­ ci­jo­je nu­ro­do­mos prie­mo­nės, kaip ra­ cio­na­l iau nau­do­t i van­dens iš­tek­l ius.

Do­k u­men­te kal­ba­ma apie bū­t i­ny­bę žmo­nėms už­tik­rin­ti priė­ji­mą prie gė­ lo van­dens ir su­stab­dy­ti van­dens tel­ ki­n ių tar­š ą, ge­r in­t i van­dens iš­tek­l ių ko­k y­bę. Dek­la­ra­ci­jo­je taip pat kal­ba­ ma apie va­di­na­mą­ją ža­lią­ją eko­no­mi­ ką, ku­r i ga­lė­t ų pa­d i­d in­t i pla­ne­tos gy­ ven­to­jų ge­ro­vę, su­k ur­t i dau­g iau dar­ bo vie­t ų, ap­sau­go­t i ap­l in­ką ir veiks­ min­gai ko­vo­ti su kli­ma­to kai­ta.

įvairenybės 1938 m. gimė aktorė ir režisierė Nijolė Gelžinytė.

Ku­ni­gaikš­tie­nės įvartis

Prin­co Wil­lia­mo žmo­na Cat­he­ri­ ne ket­vir­ta­die­nį pri­si­mi­nė sa­vo jau­nys­tę, kai žai­dė mo­kyk­los žo­ lės rie­du­lio ko­man­do­je ir bu­vo jos ka­pi­to­nė.

1834 m. gimė automobilių bendrovės „Daimler Benz“ steigėjas, vokiečių inžinierius Gottliebas Daimleris.

1976 m. gimė lietuvių operos dainininkas baritonas Deividas Staponkus.

1970 m. gimė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

1903 m. mirė Antanas Vilkutaitis-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, publicistas.

Da­bar ji net pel­nė įvar­tį ap­lan­kiu­si Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žo­lės rie­du­lio rink­ti­nę, ku­ri ren­gia­si olim­pi­nėms žai­dy­nėms.

Bu­vu­si Ka­te Midd­le­ton nu­si­me­ tė aukš­ta­kul­nius, ap­sia­vė sport­ba­ čius, mė­ly­ną švar­ke­lį pa­kei­tė į pil­ ką spor­ti­nį ner­ti­nį, kad pa­žais­tų su rink­ti­ne 2012-ųjų va­sa­ros olim­pi­ nių žai­dy­nių sta­dio­ne Strat­for­de, Ry­tų Lon­do­ne. Taip pat ji mū­vė­

jo prie kū­no pri­glu­du­sius ro­ži­nius džin­sus.

30-me­tė ku­ni­gaikš­tie­nė, ka­dai­se bu­vu­si eli­ti­nės Marl­bo­ro ko­le­gi­jos žo­lės rie­du­lio ko­man­dos ka­pi­to­ne, vė­liau sa­kė, jog bu­vi­mas aikš­tė­ je jau­di­nan­tis, bet nuo­sta­bus. „Aš pa­siilgs­tu žai­di­mo“, – pri­dū­rė ji.

Ka­te, da­bar va­di­na­ma Kemb­ ri­džo ku­ni­gaikš­tie­ne, tris kar­tus mu­šė ka­muo­liu­ką iš kai­rės, bet į var­tus ne­pa­tai­kė. Pas­kui ji pa­mė­ gi­no muš­ti iš vi­du­rio ir pel­nė įvar­tį.

Jį pa­ly­dė­jo gar­sūs ste­bin­čių žmo­ nių plo­ji­mai. Rink­ti­nė pa­do­va­no­jo ku­ni­ gaikš­t ie­n ei

bal­tą be­ran­ko­vį su už­ra­šu „Camb­ rid­ge“ ant nu­ga­ros ir po­lo marš­ki­ nė­lius Wil­lia­mui, ku­ris šiuo me­ tu tar­nau­ja paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nio pi­lo­tu Folk­lan­do sa­ lo­se Pie­tų At­lan­te.

Cat­he­ri­ne yra Didžiosios Bri­ ta­ni­jos olim­pi­nių ir pa­ro­lim­pi­nių ko­man­dų am­ba­sa­do­rė – tai vie­na pir­mų­jų jos pa­rei­gų nuo 2011-ųjų ba­lan­džio, kai ji iš­te­kė­jo už prin­ co Wil­lia­mo, bri­tų ka­ra­liš­ko­jo sos­ to ant­ro­jo įpė­di­nio. Vė­liau ket­vir­ ta­die­nį Cat­he­ri­ne su Wil­lia­mo tė­vu prin­cu Char­le­su ir jo žmo­na Ca­mil­ la ap­lan­kė me­no ga­le­ri­ją Lon­do­ne.

BNS inf.

Datos (kovo 18 d.)

1842 m. gimė prancūzų poetas simbolistas Stéphane’as Mallarmé.

1858 m. gimė vokiečių inžinierius ir variklio išradėjas Rudolfas Dieselis.

1869 m. gimė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Nevilie’is Chamberlainas.

1923 m. gimė JAV rašytojas Johnas Updike’as.

1959 m. Paryžiuje gimė prancūzų režisierius Lucas Bessonas.

1963 m. gimė amerikiečių aktorė Vanessa Williams.

1970 m. gimė amerikiečių aktorė Queen Latifah.

1980 m. gimė britų aktorė Sophia Myles.

2008 m. mirė britų kino režisierius Anthony Minghella.

Lyderė: 30-me­tė ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne ka­dai­se bu­vo eli­ti­nės Marl­bo­ro ko­le­gi­jos žo­lės rie­du­lio ko­man­

dos ka­pi­to­nė.

Šiandien: Gentvilas, Gertrūda, Patrikas, Vita, Varūna Rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Kirilas, Sibilė, Einė, Einora, Einartas

horoskopai

gis­me­teo.ru inf., AFP nuo­tr.

Datos (kovo 17 d.)

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Mintimis vis grįšite į praeitį. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes.

Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį.

Dvyniai (05 21–06 21). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį.

Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali jus pagirti. Tačiau neverta tuo susižavėti, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais.

Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Liūtas (07 23–08 23). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, kuri šiandien nesnaudžia ir yra itin budri.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite jų pritarimo. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti kuo aktyvesnis, nes pasyvumas erzins.

Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis.

Vandenis (01 21–02 19). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti. Žuvys (02 20–03 20). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj jokių nemalonių staigmenų neturėtų būti.