TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Pirmadienis, kovo 19 d., 2012 m. Nr. 65 (1264)
diena.lt
1 Lt
Mitinguojantys lenkai Vilnių nudažė balta ir raudona spalvomis 5p.
Kasos aparatai turguje stovi tik dėl grožio
Ant prekystalių – kasos aparatai, o iš duotų čekių – vos vienas kitas. Jų ne prašote? Greičiau siai ir negausite. Naudotis kasos apa ratais turgininkai, regis, išmoko ne sunkiai, tačiau prie jų prisiliesti vengia. Ypač savaitgaliais, nes kuo daugiau pirkėjų – tuo dau giau ir netvarkos.
Lietuviai, patyrę tiek kančių, turėtų suprasti ir užjausti savo šalyje gyvenančius lenkus. Lenkijos patrio tinio jaunimo sąjungos „Młodzież Wszechpolska“ prezidentas Robertas Vinickis
5p.
Miestas
Kavinių konkurso fiasko Viln iaus miesto sav ivaldybės sau sio pab aigoj e pas kelbt as naujų lauko kav in ių įreng im o konk ur sas patyrė fiasko. Nors kav inėms įrengt i buvo skirtos kel ios itin pa traukl ios iki šiol buv us ios tušč ios Viln iaus vietos, nė vien as miesto versl in inkas nes us ig undė gal imy be pradėti naują arb a išplėst i se ną verslą.
Miestas Justinas Argustas
„Kaip pageidausite?“
2
4p.
Purvą kuops kelis mėnesius
j.argustas@diena.lt
Dienraščio žurnalistai, savaitgalį apsilankę didžiausiame sostinės Kalvarijų turguje, įsitikino, kad dengtose prekyvietėse, kur pre kiaujama žalios ir rūkytos mėsos, žuvies, pieno produktais, kasos aparatai – ant kiekvieno prekysta lio, tačiau jais naudotis pardavėjai neskuba. Nebent če kio paprašytumėte.
2p.
Realybė: dauguma turgaus prekybininkų čekius pirkėjams įteikia, jei šie jų paprašo. Kasos aparatai šešėlio
turguose iki galo neišsklaidė. Simono Švitros nuotr.
2
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
miestas
Kasos aparatai turguje stovi tik dėl grožio
Susidarė įspūdis, kad 1 sąžiningų prekiautojų – vos vienas kitas. „Ar duosite čekį?
„Mušam mušam“, – taip dažniau siai baigdavosi pokalbis su nesąži ningais pardavėjais. Rūkytos mėsos paviljone „Vil niaus dienos“ žurnalistas pirko iš penkių skirtingų prekybininkų. Kasos aparatu pasinaudojo vos du iš jų. „Kas savo prekes perka sąži ningai ir viską rodo sąskaitose, tas ir muša į aparatą“, – aiškino prisi statyti nenorėjusi prekiautoja. Nori vienodos tvarkos
Prie pienu, sūriu ir varške pavil jone prekiaujančios moters – eilė žmonių. Šalia pardavėjos – ir ka sos aparatas. Tačiau nė vienas iš pirkėjų čekio nepageidauja. Štai Marija, kuri Kalvarijų turguje rūkytos mėsos gaminiais prekiauja jau septynerius metus, pirkimo če kį išduoda. „Aparatu dirbti išmo kau nesunkiai. Ir mešką juk galima išmokyti šokti per virvutę. Tikrai nesunku. Tik sąlygos, kaip matote:
šlapia, šalta. Dirbu turėdama vers lo liudijimą, įmonės samdo buhal terius“, – pasakojo prekiautoja. Moteris atviravo, kad mokesčių inspektoriai ją tikrino beveik pu sę metų, kone kiekvieną savaitę – jokių priekaištų neturėjo. Tiesa, ji pridūrė: „Yra tik viena bėda: kol dirbi su kasos aparatu, jei yra eilė, kitas, žiūrėk, jau nebenori laukti ir pabėga. Prarandi klientą. Vakarais tenka pildyti kasos žurnalą.“
Aparatu dirbti iš mokau nesunkiai. Ir mešką juk galima iš mokyti šokti per vir vutę. Tikrai nesunku.
Rūkytais mėsos gaminiais Kalva rijų turgaus paviljone prekiaujanti prisistatyti nepanorusi pensininkė norėtų, kad tokia pati tvarka būtų ir prekiaujantiems lauke: „Jie nuo
mūsų niekuo nesiskiria. Jei mes privalome dirbti su kasos aparatais – jie taip pat. Vieni pirkėjai kvituko prašo, kiti – ne. Nors, tiesa, priva lu juk duoti.“ Prekybininkų ir pirkėjų mažėja
Rūkytos mėsos paviljone apsipirkęs vilnietis Romas patikino, kad visus čekius gavo: „Man juos tikrai duoda. Matyt, man ant kaktos užrašyta, kad aš buvęs mokesčių inspekcijos dar buotojas. Be to, mane dar daug kas pažįsta, neseniai išėjau į pensiją.“ Kitas sutiktas pirkėjas dėstė: „Kol nebuvo kasos aparatų, turguje pirk damas mėsytę šiek tiek nusiderėda vau. Dabar nė cento nenusiderėsi, o pardavėjos dauguma samdytos, kai nos surašytos. Turgininkų nebeliko, o čekį vieni duoda, kiti ne.“ Savaitgaliais turguje žmonių minios, tačiau, kaip pastebi pa tys prekybininkai, kur kas daugiau ragaujančių ir besižvalgančių. Ką nors perkančių žmonių esą ne tiek ir daug. „Pažvelkite – kiek tuščių vietų, – mėsos paviljone ranka mo
jo viena prekiautoja. – Dalis žmo nių, atsiradus prievolei naudoti aparatus, pasitraukė. Dar dalis pa sitraukė ir gavę kasos aparatą. Kas čia dirba daugiausia – ogi pensi ninkai ir invalidai. Kas čia eis į šal tį? Žiemą čia, pas mus, paviljone, 25 laipsniai šalčio, vasarą – karš ta, 20 laipsnių šilumos. Visą svei katą čia praradome. O reikalavimai – tokie pat, kaip ir parduotuvei.“ Jai dėl darbo sąlygų pritarė ir prekybininkė Marija: „Stovime čia kaip daržinėje. Mano vieta per mė nesį kainuoja apie 1200 litų: šaldy tuvas, vanduo, šiukšlių išvežimas, vandens šildytuvas, elektra. Nela bai jau apsimoka prekiauti: lieka, sakykim, duonai ir arbatai. O pre kybininkų mažėja.“ Kai kurie prekybininkai tvirtino, kad atėjusiems pensininkams nu leidžia centus, kartais prekių duo da į skolą iš savo kišenės. Bemaž vi si prekybininkai svaido ietis finansų ministrės ir premjero pusėn, tačiau priremti prisipažįsta: mokesčių jie sumoka išties nedaug.
Skaičiai: iš penkių bandymų – du
eksperimento turguje rezultatai.
Lauko kavinių konkurso fiasko: naujų vietų Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Naujų lauko kavinių sostinėje šie met greičiausiai niekas neįrengs. Savivaldybės skelbtas konkursas nesudomino nė vieno miesto vers lininko. Jie akmenis mėto į vald žios daržą: užsiprašyti mokesčiai – nepakeliami. Norinčių neatsirado
Vilniaus miesto savivaldybės sau sio pabaigoje paskelbtas naujų lau ko kavinių įrengimo konkursas pa tyrė fiasko. Nors kavinėms įrengti buvo skirtos kelios itin patrauklios iki šiol buvusios tuščios Vilniaus vietos, nė vienas miesto verslinin kas nesusigundė galimybe pradėti naują arba išplėsti seną verslą. Po dviejų savaičių nuo konkurso pra džios laimėtojus paskelbti žadė ję miesto valdininkai vėliau kelias savaites delsė, atskleisti laimėtojus žadėjo kiek vėliau, tačiau galiau siai paaiškėjo, kad konkurso daly vių apskritai neatsirado. „Konkursas neįvyko – nesulauk ta dalyvių“, – taip trumpai galiau siai dienraščiui „Vilniaus diena“ atsakė savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistas. Pagal savi valdybės skelbtą konkursą vasaros lauko kavinėms įrengti geriausias sąlygas pateikę kandidatai devy niose naujose vietose būtų turė ję teisę verstis lauko kavinių verslu net trejus metus – iki 2014 m. Beje, konkurso sąlygos taip pat buvo kiek netradicinės. Pagrin dinis konkurso vertinimo kriteri jus – didžiausias siūlomas mokėti paramos, skirtos socialinės infrast ruktūros plėtrai, dydis. Kol kas lieka aišku, ar savival dybės skirtose vietose iki gegužės atsiras bent viena kavinė. Jei valdi
Žlugo: Seimo rūmų prieigos, Lukiškių aikštė, Žemaitės ir P.Cvirko skverai. Šiose vietose lauko kavines norėtų matyti dažnas miestietis. Bet greičiausiai
ninkai suskubs paskelbti pakarto tinį konkursą, ir, žinoma, jei kon kursas bus bent kiek sėkmingesnis už pirmąjį, įrengti lauko staliukus centro parkuose ir skveruose dar bus įmanoma suspėti. Pasirodė per brangu
Kol miesto valdininkai suka galvą, kodėl verslininkai nepanoro atida ryti naujų lauko kavinių, šie tikina žinoję apie skelbimą, tačiau juo nė kiek nesidomėję. Lauko kavinę šiltuoju metų lai ku greta savo restorano „Ida Basar“ įsirengiantis verslininkas Vaclovas Kontrauskas dienraščiui atskleidė, kodėl, jo manymu, niekas nesusi domėjo valdininkų pasiūlymais. „Jums galiu tiesiai šviesiai pasa kyti, kodėl nei aš, nei kas nors kitas nedalyvavo konkurse – mokestis už lauko kavinę yra per didelis. Nerei kia manyti, kad tai kokia nors aukso gysla. Jei verslininkas mano, kad iš tokio projekto neužsidirbs, tai kam jam jo imtis?“ – teigė pašnekovas. Anot jo, įsikuriant ne prie turimų kavinių, o visiškai tuščiose miesto vietose, tenka investuoti kur kas daugiau.
„Sezonas Lietuvoje trunka vos kelis mėnesius, tad visi stengiasi pragyventi iš to, ką turi. Pasiūlytos vietos tikrai nėra blogos, tačiau jau vien pagalvojus apie išlaidas inf rastruktūrai – vandeniui, elektrai, staliukams – daugeliui neapsimo ka. Apskritai kavinių verslas nėra toks pelningas, kaip daugeliui ga li pasirodyti. Žmonės dabar gyve na nelengvai, vis dažniau jie lieka ir gamina namuose, o užsieniečiai Vilnių vis dar sunkiai pasiekia“, – teigė V.Kontrauskas.
Ji sutiko su mintimi, kad vers lininkai šiandien stengiasi tau pyti, tad kavines pirmiausia ieško būdų įsirengti tik prie jau turimų patalpų. „Šis verslas nėra panacė ja, kaip daugeliui gali pasirody ti, tad visi pirmiausia gerai apgal voja galimybes ir pasiskaičiuoja. Mano manymu, kai kuriuos pa minėtų vietų tikrai tinkamos lau ko kavinėms, kitos gal mažiau“, – sakė pašnekovė.
Susitiks su A.Zuoku
Jums galiu tiesiai švie siai pasakyti, kodėl nei aš, nei kas nors kitas nedalyvavo konkurse – mokestis už lauko ka vinę yra per didelis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiš kauskienė susiklosčiusią situaciją per tradicinius verslo pusryčius ke tina aptarti su sostinės meru Artū ru Zuoku. Ji mano, kad pakartojus konkursą su tam tikrais pakeiti mais būtų galima sulaukti kitokios verslininkų reakcijos. „Labai sun ku pasakyti, kodėl taip nutiko. Su sitiksime su meru ir bandysiu iš siaiškinti, ką būtų galima pakeisti, kad verslininkai susidomėtų. Ma nau, kad tikrai turėtų atsirasti no rinčių“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Vaclovas Kontrauskas:
Leidimų dar neprašo
Vasaros lauko kavinės kiekvienais metais privalo veikti nuo gegužės 1 iki spalio 1 d., o balandžio ir spa lio mėnesiais leidžiama veikti atsi žvelgiant į galimybes, oro sąlygas
ir mieste organizuojamus rengi nius bei šventes. Likusiu laiko tarpiu neveikiančių vasaros lau ko kavinių konstrukcijos turi būti išardytos. Nors savaitgalį oras sostinėje jau leido vidurdienį puodeliu kavos pasimėgauti sėdint gatvėje, vos vienos kitos miesto kavinės šeimi ninkai išnešė staliukus ir į lauką. Naujamiesčio seniūnijos specia listė Renata Dulko dienraščiui sakė kol kas nesulaukianti prašančių iš duoti leidimus įsirengti lauko ka vinę. Daugiausia prašytojų atsiran da prieš pat gegužę. „Kol kas prašančių nėra, nes dar gana vėsu, ką tik žiema baigėsi. Mūsų verslininkai dažniausiai likus porai savaičių kreipiasi. Kiekvie nais metais būna mažiausiai pusė šimto prašymų išduoti leidimus“, – sakė seniūnijos darbuotoja. Sen am iesč io sen iūn ijos dar buotojai sakė net ur intys teisės komentuoti, kiek leidimų išduo ta, tačiau užsiminė, kad prašiusių jau buvo. Prieš penkerius metus Sena miestyje buvo išduota apie 30 lei dimų, o pernai – jau tris kartus
3
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šešėlis – ant kiekvieno kampo „Gal ponui cigarečių?“, – vis siūlo po turgų zujančios romų tautybės mo terys. Penk i litai – tiek tenka pak lot i už pakelį kontraband in ių „Prem ier“ cigarečių. „O jeig u noriu daug iau?“ – klausiu. Pasiūloma paėjėti kiek to liau už turgaus, šal ia Kalvar ijų g. 66 namo, už tvoros. Anksčiau netoli čia buvo įsikūręs po licijos komisariatas, dabar jis išsikėlė, tad čia pat prie gatvės prekiaujantys cigaretėmis – dar drąsesni. Man paaiš kina: taip daug pigiau nei pirkti turgu je iš romių – čia 4–4,5 lito: „Štai pas len
kę, kuri gyvena su čigonu, – po 4 litus, čia – po 4,5 lito.“ Vienas sutiktų vyrų, kaip paaiškėja, buvęs pol icininkas. Jis man paaiškina, kad čia, stovėjimo aikštelėje, matau „šeimininką“, tačiau jis cigarečių neparduos, nes į nematy tus žmones išsyk žiūrima atsargiai. Kalvar ijų turgaus direktor ius sako prašęs ir policijos pagalbos, ir šiaip vaikęs romus, zujančius prekyvietė je, bet niekas nesikeičia. Beje, dvi die nas turguje lankęsi „Vilniaus dienos“ žurnalistai nė vieno policininko taip ir nepamatė.
Apyvarta tik didėjo Atsiradus kasos aparatams, prek y bininkų į apskaitą įtrauk iamos paja mos vidutiniškai išaugo trečdaliu, o kai kurių – net iki kelių kartų: skirtu mai pastebimi ne tik skirtingose ap skrit yse, bet net prek yv ietėse. Vil niaus miesto turgav ietėse apyvarta
augo visais mėnesiais: pav yzdž iui, 2011 m. lapkr itį apyvarta išaugo 48 proc., o 2011 m. gruodį – 54 proc. Tiks lesn ius duomen is apie pajamų au gimą, palyginimus bus galima kalbė ti šių metų gegužės mėnesį, kai pre kybininkai pateiks deklaracijas.
Verslo liudijimų – vis mažiau
įteikti čekiai. Tokie „Vilniaus dienos“
Metai Verslo liudijimų skaičius Sumokėti mokesčiai (litais) Pritaikytos lengvatos (litais)
2009 74 tūkst. 28,5 mln. 15 mln.
2010 67 tūkst. 18 mln. 14 mln.
2011 86 tūkst. 13 mln. 3,4 mln.
2012 39 tūkst. 7 mln. 3,5 mln.
Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija
Simono Švitros nuotr.
mieste nebus
Pasiūlytos lauko kavinių vietos Jei dar kartą savivaldybės paskelb tas konkursas pasisektų, trys nau jos lauko kavinės pavasarį galėtų atsirasti Gedimino prospekte. Vie na – ties Lukiškių aikšte, kita – ties Nepriklausomybės aikšte, esančia prie Seimo, trečia – Žemaitės skve re. Iki šiol nė vienoje iš minėtų šios centrinės miesto gatvės vietų kavi nių nebuvo. Vasarą net ir savaitgal iais ši mies to dal is būna pust uštė, o Ged im i no prospektas ties Vinco Kudirkos aikšte verda nuo žmonių gausos.
i nepamatys.
daugiau. Tiems, kurie stalus lau kan prie kavinių išneša nesuderinę su savivaldybe arba nesilaiko pro jekte numatytų planų, gali grės ti baudos iki 2 tūkst. litų. Savival dybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nelegaliai staliukus laukan išsinešusius verslininkus dažniausiai nubaudžia arba įspėja dar sezonui neprasidėjus. Pagr ind inėse miesto vieto se, centre, senamiestyje ir Nauja miestyje, įsikurti lauko kavinę pa norę verslininkai turi kas mėnesį sumokėti 5 litų už 1 kv. metrą mo kestį. Kitose miesto vietose šis mo kestis siekia 2 litus. Laukia paviljonų
Dideles viltis Viešbučių ir resto ranų asociacijos prezidentė E.Šiš kauskienė deda į savivaldybės nu pirkti pažadėtus lauko kavinių paviljonus. Miesto vadovai žadėjo skelb ti konkursus gaminti tris dides nius paviljonus, kuriuose jau šią vasarą būtų galima įrenti kavi nes ir dviračių nuomos punktus. Naujieji kavinių pastatai atsirastų Tymo kvartale, Subačiaus gatvė
Gedimino Bartuškos nuotr.
je esančioje apžvalgos aikštelėje ir T.Kosciuškos gatvėje, virš Neries krantinėje esančio elingo. Anot E.Šiškauskienės, šie paviljonai tu rėtų sudominti verslininkus, nes jais iš karto išsprendžiamos kelios didžiausios problemos. Viena jų – tualetas. „Kad ir kaip ūkiškai skambėtų, tualetą įrengti yra labai svarbu. Be to, juk nepastatyti lauko tualeto prie kavinės, pavyzdžiui, Rotušė je ar kitoje gražioje miesto vietoje. Šiuose paviljonuose jis bus įreng tas. Taip pat verslininkai iš kar to turės vietos reikalingiems daik tams susidėti, barui įsirengti ir panašiai. Tie paviljonai gana gra žūs“, – dėstė E.Šiškauskienė. Ji taip pat pridūrė prašysianti mero leisti verslininkams aktyviau dalyvauti miesto įvaizdžio kūrimo komisijoje. Anot E.Šiškauskienės, ne visada ir lauke įsikūrę verslinin kai puošia miestą. Skelbiant paviljonų gamybos konkursą taip pat bus skelbiamas šių statinių nuomos konkursas. Planuojama, kad sutartys su versli ninkais, įrengsiančiais kavines, bus sudaromos penkeriems metams.
Savivaldybė tikisi, kad naujas kavi nes versl in inkai norės įsirengt i ir sen iai pam iršt uose bei apleist uo se sostinės centro skveruose. Viena tok ių vietų – pačiame mies to centre, Pyl imo gatvėje, esant is Reformatų skveras. Ši nemaža er dvė sostinėje jau senokai apleista, mūrin iai laiptai ir asfalt uota aikš telė subyrėjusi, retai telankoma. Viln iaus sav ivaldybė yra suren gusi Reformatų skvero sut vark y mo galimybių konkursą, tačiau le dai iki šiol nepajudėjo. Visai netoli šio skvero yra ir Petro Cvirkos var du pavadintas skveras. Kavinės čia taip pat niekas nėra re gėjęs. Nauja kavine galėtų džiaug tis ir studentai. Saulėtek io alėjo je ties Viln iaus universitetu ir Vil niaus Ged im ino techn ikos uni versitetu taip pat leista įrengti lau ko kavinę. Naujų vasaros lauko kav in ių jau nuo geg užės turėtų atsirast i taip pat Ner ies krant inėje A.Goštauto gatvėje, prie Balsių ežero miesto pakraštyje ir Vok iečių gatvėje. Savivaldybės atstovai sako, kad lei dimai įrengti naujas kavines bus iš duodami daugiausia siekiant atgai vinti centrinėje miesto dalyje esan čias, bet pam irštas vietas. Vietas parinko savivaldybės specialistai.
4
pirmADIENIS, KOVO 19, 2012
MIESTAS
Purvą kuops kelis mėnesius Sostinės gatvėse – vis daugiau komu nalininkų. Pašalinę po žiemos užsilikusį purvą, sąšlavas, smėlį, užpylę gilesnes duobes, po kelių savaičių jie pradės lopyti ir miesto gatves. Pažadas: jei orai leis, Vilnius gėlynais pasipuoš dar iki Velykų.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Darbus pradėjo anksčiau
Sostinės vairuotojai dar kurį laiką turės pakentėti ir pavojingesnes duobes gatvėse aplenkti, greičiau siai – kelias savaites. Kol kas taiso mos tik tos gatvių duobės, kurios gilesnės nei 5 cm. Nors žiemos se zonas komunalininkams oficialiai baigiasi balandžio 1-ąją, šiais me tais darbus jie pradėjo anksčiau – miesto gatvėse susikaupęs purvas ir smėlis jau išvežami. Tai leidžia daryti geros oro sąlygos. Pirmiausia darbų imamasi to se gatvėse, kuriomis kursuoja vie šasis transportas. „Iki gegužės 1-osios turėtume viską sutvarky ti“, – užtikrino Antanas Mikalaus kas, Miesto ūkio departamento di rektoriaus pavaduotojas.
Jis pasakojo prieš kelias dienas apvažiavęs visą miestą ir gatvių būklę po žiemos įvertinęs opti mistiškai. „Padėtis tikrai nėra blo ga. Net miegamuosiuose rajonuo se. Blogesnė padėtis kai kuriuose Justiniškių, L.Giros gatvių ruo žuose, tačiau ten taisymas nebaig tas nuo pernai metų, nes neužteko pinigų. Taip pat padėtis kiek pra stesnė dalyje Salomėjos Nėries ga tvės. Šiek tiek daugiau duobių pa stebėjome Pašilaičių mikrorajono gatvėse, vadinamuosiuoe kiauši niuose (Žemynos, Medeinos, Ga bijos gatvėse). Kad duobių būtų masiškai, nepasakyčiau“, – dien raščiui tvirtino A.Mikalauskas. Siūlo būti kantresniems
Savivaldybės atstovas pripažino, jog sunku gatvių būkle besiskundžian tiems miestiečiams paaiškinti, kad
kol kas gatvių remontuoti tiesiog neįmanoma. „Jei duobė mažesnė nei 5 cm, kelininkai negali prilip dyti to šalto asfalto ir išlyginti. Būtų dar blogiau – mašinos tuomet šo kinėtų“, – aiškino komunalininkas.
Antanas Mikalauskas:
Kad tik neprisišnekėčiau, bet tikrai, ši žiema keliams ne buvo tokia žiauri.
Kad asfaltas liptų, vidutinė die nos temperatūra, pasak specialisto, turi siekti daugiau nei 5 laipsnius šilumos. Lėšas gatvių remontui skiria Lietuvos automobilių ke
lių direkcija. Kol kas būsima su ma sostinės gatvėms tvarkyti ofi cialiai dar nepatvirtinta. Gintauto Niauros, savivaldybės Komunali nio ūkio departamento atstovo, duomenimis, tam numatoma skir ti apie 15 mln. litų – keliais mili jonais daugiau nei pernai. „Kai tik gausime finansavimą ir pradės dirbti asfalto gamyklos, per pora savaičių pradėsime dirbti. Žino ma, jei tik oras bus geras“, – tei gė G.Niaura. Vos vidutinė oro temperatūra die nomis pakils iki penkių ir daugiau laipsnių, mieste turėtų pasirody ti ir gėlių – bus sodinama našlaičių. „Žiemos sezonas pas mus oficialiai baigiasi balandžio 1-ąją. Tačiau, jei orai leis, miestą gėlėmis gal spėsi me papuošti jau prieš Velykas“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Giria žiemą
Praėjusi žiema žalos miesto kelių dangai padarė kur kas mažiau nei pernykštė. Tai tvirtina ne tik mies to komunalininkai, bet ir taksistai. „Kad tik neprisišnekėčiau, bet tikrai, ši žiema keliams nebuvo tokia žiauri. Gal dėl to, kad buvo trumpesnė, gal dėl to, kad nebuvo daug staigių oro permainų“, – svarstė A.Mikalaus kas, savivaldybės Ūkio departamen to direktoriaus pavaduotojas. O taksistu dirbantis Sergejus Kotovičius pastebėjo, kad gatvė se atsivėrusios duobės šią žiemą buvo užtaisomas kur kas grei čiau nei pernai. Kasdien sostinės gatvėmis važinėjantis taksi vai ruotojas pridūrė, kad, pavyzdžiui, pernai ne vieno bendradarbio ma šina dėl duobių buvo nukentėju si, o šiemet apie tokius inciden tus sakė dar negirdėjęs.
5
pirmADIENIS, KOVO 19, 2012
miestas Palaikyti tautiečių – autobusu iš Varšuvos Šeštadieninio mitingo išvakarėse dienraščio fotografas nuvyko į Varšuvą stebėti pasi- rengimo ir kartu su Lenkijos nacionalistais keliauti į Vilnių. Atvykę į Lietuvos sostinę lenkai dar aplankė Rasų kapi nes, kelias bažnyčias, o paskui prisijungė prie mitingo. Artūro Morozovo nuotr.
„Lietuviai lenkus turėtų užjausti“ Jokių ginklų ir alko holio, vengti provo kacijų. Tokius nu rodymus prieš ke lionę į Vilnių palai kyti piketuojančių vietos lenkų auto buse dalijo Lenkijos patriotinio jaunimo sąjungos „Młodzież Wszechpolska“ prezidentas Rober tas Vinickis (nuotr.). Artūras Morozovas a.morozovas@diena.lt
R.Vinickis neslėpė, kad prieš ke lionę į Vilnių ir juos išgąsdino pa sklidusi informacija, jog į mitingą Lietuvos sostinėje rengiasi bū rys agresyviai nusiteikusių futbo lo chuliganų, kuriuos jau anksčiau yra tekę tramdyti Vilniaus ir Kau no pareigūnams. Lenkų nacionalistus dar kartą paraginęs atvykus į Vilnių nekelti chaoso, R.Vinickis sutiko atsakyti į dienraščio klausimus. – Pakalbėkime apie šią kelionę. Siekiate paremti Lietuvoje gy venančią lenkų tautinę ma žumą, kuri reiškia nepasitenki nimą dėl prieš metus priimtos Švietimo įstatymo pataisos. Ar lenkų mažumos tariama diskri minacija Lietuvoje nėra išpūs tas reikalas? – Visų pirma, manau, kad Lietuvo je gyvenantys lenkai privalo turėti tokias pačias teises, kaip Lenkijoje gyvenantys lietuviai. Dėl nesąmo ningos Švietimo įstatymo patai sos, esu įsitikinęs, kad jūsų politi kai, kurie jį priėmė, diskriminuoja mūsų tautiečius. Puikiai suprantu, kad situaci ja, kai pusę sostinės gyventojų su daro lenkų tautybės asmenys, dar daugiau jų gyvena jos regione, tik rai nėra tai, dėl ko džiaugtųsi ku ri nors šalis. Bet taip pat reikia suprasti, kad jie ten nebuvo apgyvendinti jėga. Jie
litikai tai žino, bet kol kas girdžiu tik tokius pasiteisinimus – „jie nemoka kalbos, nepažįsta mūsų kultūros“.
ten gyvena jau 400 metų ir ši situa cija susiklostė natūraliai. Taigi, jū sų politikai turėtų jiems skirti dau giau dėmesio. – Lietuvos Vyriausybė pripažįs ta esanti įremta į kampą po to, kai Lenkijos premjeras Donal das Tuskas pateikė ultimatumą dėl dvišalių santykių gerinimo – „keiskite Švietimo įstatymą ar ba jokių naujų bendradarbiavi mo formų net neverta tikėtis“. Ar pritariate tokiai savo šalies valdžios pozicijai? – Man labai gaila, kad mūsų (len kų – red. past.) valdžioje nėra vy rų. Visi šiuo klausimu elgiasi kaip paauglės mergaitės. Dabartiniam Europos politiniam elitui būdingas moteriškas elgesys – būti manda giam ir draugiškam. Manau, kad trūksta konstruktyvaus, nuoseklaus vyriško problemos sprendimo būdo: abi nesutariančios šalys susėda prie vieno stalo, problemas įvardija tik raisiais vardais ir, suprasdami vie nas kito viltis bei nuogąstavimus, ieško problemos sprendimo. Jūsų politikai, mano manymu, turėtų labiau stengtis integruoti lenkų tautinę mažumą į visuome ninį gyvenimą. Integruoti ne kaip lietuvius, o būtent kaip lenkus. Ne sakau, kad tai padaryti lengva. Tai sunku, bet tikiu, jog būtent tai ga lėtų būti kertinis problemos spren dimo būdas. Reikia suprasti, kad jie nori likti savimi ir išsaugoti sa vo nacionalinį identitetą, net ir gy vendami Lietuvoje. Galbūt jūsų po
– Domėdamasis lenkų ren giama demonstracija Vilniu je perskaičiau daug neoficialių Lenkijos forumų ir nuomonių socialiniuose tinkluose. Mane nustebino, kad daugelis len kų teigia, jog „Vilniaus kraštas turi būti grąžintas Lenkijai“ ar „Stalinas padarė klaidą, palik damas Vilniaus kraštą Lietu vai“. Ar ši radikali nuomonė yra populiari Lenkijoje? – Neneigsiu, yra tokių teiginių, bet jie nėra populiarūs ir į juos nereikia kreipti dėmesio. Manau, tai kvaila. Tie, kurie taip šneka, neišmano, kaip jų tautiečiai gyvena Lietuvoje, kokios problemos juos kamuoja. Ir apskritai, kas yra Lietuva, kas ten vyksta. Reikia suprasti, kad žmo nės kartais nusišneka. Manau, to kių kvailių yra bet kurioje valstybė je, taip pat Lietuvoje. – Lietuvos lenkų politinis ly deris europarlamentaras Val demaras Tomaševskis didina įtampą savo viešais teiginiais. Vienas jų – „tai lietuviai tu ri adaptuotis Vilniaus krašte, o ne lenkai“. Jūs pasitikite to kiais politikais? – Pripažinsiu, Lenkijoje į juos žiū rima labai teigiamai. Žinios, kurias paskelbia V.Tomaševskis apie disk riminuojamus tautiečius Lietuvoje, visuomet sutinkamos audringai. Taip, jo išsakyta frazė tikrai aštri šaliai, kuri turi tik 3 mln. gyventojų ir iškentėjo okupacijas. Tačiau ma nau, kad lietuviai, patyrę tiek kan čių, turėtų suprasti ir užjausti savo šalyje gyvenančius lenkus. – Tačiau pačioje Lenkijoje kai kur ios taut inės maž um os skundžiasi, kad joms trūksta galimybių išsaugoti savo tau tinį indentitetą. – Didžiausia etninė bendruomenė šalyje – vokiečiai. Beveik visi jie koncentruotai gyvena Lenkijos pietų regione. Kitos tautinės mažumos – ukrainiečiai, žydai. Jei tautinės mažumos atstovai koncentruojasi viename regione, tuomet jie turi teisę į savo mokyk las. Aišku, yra bėdų. Pavyzdžiui, su vokiečių tautine mažuma yra pana šių bėdų kaip ir su lenkais Lietuvo je. Tai daugiausia yra istorijos in terpretavimo klausimai.
Mitingas praėjo ramiai Andrejus Žukovskis, Indrė Pepcevičiūtė Lietuvos lenkų organizuota akci ja prieš Švietimo įstatymo patai sas praėjo gana taikiai ir ramiai. Lenkų politiniai lyderiai kritika vo gyventojų nuomonės nepai sančią valdžią, o Lietuvos švieti mo darbuotojų profesinė sąjun ga – švietimo ministrą.
Šeštadienio vidurdienį Gedimi no prospekte nuo Seimo Vyriau sybės link žygiavo į mitingą prieš Švietimo įstatymo pataisas susi rinkusi tautinių mažumų kolona. Žmonės rankose nešėsi mažas ir dideles Lenkijos vėliavas, Lietu vos vėliavėles, buvo dalijamos ES vėliavėlės. Protestuotojai atsinešė plakatų, kuriuose mirgėjo užrašai rusų, len kų, lietuvių kalbomis. „Pagarba mokytojui, pagarba visuomenei“, – skelbė užrašas rusų kalba. „Gim toji kalba – kokybiškų žinių ga rantija“, „Streikuosime“ – matyti lenkiški užrašai. „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – stop!“, „Mokytojui – deramą pagarbą ir tinkamą atlygį už darbą“, „Nea timkite iš tautinių mažumų ugdy mo gimtąja kalba“ – mirgėjo pla katai lietuviškomis raidėmis. V.Kudirkos aikštėje susirin ko tūkstančiai žmonių. Plevėsa vo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vėliavos. Į mitingą atvyko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valde maras Tomaševskis, Vilniaus ra jono vicemeras Gabrielius Janas Mincevičius, lenkų mokyklų Lie tuvoje susivienijimo pirmininkas Juzefas Kvietkovskis ir kiti. J.Kvietkovskis susirinkusiems kritikavo valdžią, kad ji nepaiso gyventojų nuomonės. „Ši diena
yra ne tik protesto prieš Švietimo įstatymo pataisas metinės. Mes giname tautinę garbę. Valdžia, kuri gyvena iš mokesčių mokė tojų pinigų, ignoruoja savo gy ventojų nuomonę. Ji ignoravo 60 tūkst. mūsų parašų, surinktų prieš tai, kad įsigaliotų pataisos. Tiks liau tariant, spjovė mums į vei dą. Džiaugiuosi, kad šiandien čia susirinko tiek daug jaunimo. Ko vojame už savo vaikus ir už savo ateitį bei valstybės gerovę. Mūsų jėga – vienybė. Būkime stiprūs ir vieningi, ir tepadeda mums Die vas“, – kalbėjo J.Kvietkovskis.
Mes giname tautinę garbę. Valdžia, kuri gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, ignoruoja savo gy ventojų nuomonę. Vėliau perskaityta protesto prieš švietimo reformą rezo liucija. Joje keliami reikalavi mai: panaikinti prielaidas ma siškai uždaryti kaimo mokyklas ir beatodairiškai didinti mokinių skaičių klasėse; savivaldybėms suteikti daugiau savarankišku mo tvarkant finansus; nemažin ti savivaldybėms skirtos mokinio krepšelio dalies; atšaukti Švieti mo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo. Taip pat buvo reikalaujama iki 50 proc. padidin ti mokinio krepšelį tautinių ma žumų mokykloms. Policijos duomenimis, per eity nes ir mitingą didesnių incidentų išvengta, už įvairius administra cinius teisės pažeidimus sulaiky ti keturi asmenys.
Noras: Vilniaus centre susirinkę mitinguotojai reikalavo atšaukti
Švietimo įstatymo pataisas, kurios palietė tautines mažumas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
6
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
nuomonės
Gyventojai užvertė skundais
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
Įteisintų pravaikštų Seimas
Saulius Pocius
A
rtėjančių Velykų pro ga Lietuvos išrinktie ji turėtų džiaugtis ne tik iki suk vailėjimo pabrang usiais kiaušin iais, bet ir žvaliai kelti tuštybės purslų kupi nas „Dom Pérignon“ taures. Dorų naujienų kalvė – Seimas – dar kartą įrodė, kad trad icijos yra šventas reikalas. Iki šiol nebu vo nė vieno susikompromitavu sio parlamento, kur is, amž iams išeidamas į praeitį, nebūtų pasi rūpinęs savo darbų tęsėjų gero ve. Šios pastangos tyk iai apnuo gindavo esm inį išr inktųjų ins tinktą – rūpint is sav im i labiau nei kitais. Anot vieno anon im i nio apž valg ininko, „skaičiuoti tik savo pinigus, savo privilegijas, sa vo teises“.
Seimas įstatymu sau įteisino galimybę daryti pravaikštas ir ne tik ne sulaukti Darbo kodekse numatytų sankcijų, bet dar ir gauti atlyginimą. Ne išimt is ir šios kadencijos po lit inių susišaudymų, melo ir sąs kaitų suvedinėjimo poligonas. Šventas FNTT reikalas tapo prie danga ne tik susidoroti su konku rentais būsimuose rink imuose – ministru Raimundu Palaičiu bei liberalcentr istais, bet ir prastum ti Seimo nar ių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą, išties garant uojantį palaim intąją bū tį būsimoms parlamento gyven tojų kartoms. Jau šiand ien aišk u, kad rudenį rinksimas Seimas piliečiams taps dar didesne našta, tačiau ji tikrai nelems to, kad anarchijos ir savi valės bus maž iau nei dabar. Kas mėnesį Seimo nariui skiriama su ma parlament inei veiklai sieks nebe 2175, kaip buvo iki šiol, o jau 2827 litus. Tačiau tai dar ne visos artėjan čių pol it in ių Velykų dovanos. Priėmus tą rojaus varpais aidintį
įstatymą, išr inkt iesiems iš tų pi nigų nebereikės mokėti už auto mobil io ir biuro nuomą, nes šių išlaidų imsis Seimo kancel iar ija. Taigi pinigų kavos servizams, sa vo pačių parašytoms knygutėms, taksistams, kostiumams ir išeig i niams batams, kitaip tariant, rep rezentacijai, bus daug iau. Vivat tarybų Lietuva, pardon, Respub lika! Bet tai dar ne viskas, ką žada gera naujiena tapęs įstatymas. Seimo nariai galės nevaikščioti ir į dar bą. Pinigines sankcijas už praleis tus posėdžius siūloma taikyti tik tada, jei parlamentaras be pateisi namos priežasties praleistų dau giau kaip pusę visų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo. Žodžiu, į ki tą pusę jis paprasčiausiai gali nea teiti ir savo algą vis tiek gaus. Tie, kurie dirba privačiajame sek toriuje, turbūt iš nuostabos turė tų būti išt ikt i stabl igės. Pakaktų tik įsivaizduot i darbdav io reak ciją, jei darbuotojas pusę mėne sio nevaikščiotų į darbą, o algos reikalautų už visą mėnesį, nes tok ią galimybę jam suteik ia įsta tymas. Pamanytų: arba žmog us stačia galva nuk rito nuo arkl io, arba šiaip nesveikuoja – pavasa ris, paukšteliai skraido, vitaminų trūksta. Apskr itai šitoks pav yz dys tegali būti tik teorinis, nes pri vačios įmonės darbuotojas, neat ėjęs į darbą, jau kitą dieną taptų pravaikšt in ink u ir būtų nedel siant atleistas, net jei ir priežastis – šiek tiek pateisinama. O dabar Seimo nar iai įstat ymu sau įteisino galimybę teisėtai tap ti pravaikštininkais ir ne tik nesu laukti Darbo kodekse numatytų sankcijų, bet dar už tai gauti atly ginimą. Kad Seimo meilė sau pačiam tik rai iškrypėliška, byloja ir kito įsta tymo pataisos. Valstybės išlaiky tinėmis nuo šiol tapusios partijos galės apsipirkt i nesilaik ydamos Viešųjų pirk imų įstat ymo, prieš kurį dreba visos vald iškos inst i tucijos. Už mokesčių mokėtojų pi nig us gal ią bet ką pirkt i įgiję no menklatūr in inkai galės spjaut i į Viešųjų pirk imų tarnybą su visu jos vadu Žydrūnu Plytniku prie šak yje. Jok ios kontrolės – tikras demokratijos spindesys be skur do. Tik kas po to gal i pasak yt i, kad Lietuva – normali šalis? Kažkaip vilt ies jaust is nenukr it us iems nuo arkl io kasd ien lieka vis ma žiau.
eimo kontrolieriai pernai ga vo 1310 skundų – tai yra be veik dvigubai daugiau nei 2010-aisiais, kai buvo gauta 790 skundų. Iš pernai gautų skundų iš esmės buvo ištirti 736 skundai dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo, biurok ratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmo gaus teisių ir laisvių viešojo administ ravimo srityje, o 526 iš jų atsisakyta nagrinėti, nes jie nepriskiriami Seimo kontrolierių kompetencijai ar dėl kitų įstatyme numatytų priežasčių, kaip teigiama Seimo kontrolierių įstaigos praėjusių metų ataskaitoje. Per metus smarkiai padidėjusį skun dų skaičių Seimo kontrolieriai sieja su 2010 m. įvykusia apskričių refor ma, per kurią visos apskričių funkci jos buvo perduotos valstybės institu cijoms, tad atitinkamai kito ir skundų turinys – iš pateiktų dėl apskričių vir šininkų administracijų pareigūnų vei kų jie virto skundais dėl valstybės ins titucijų pareigūnų veikų. Kaip teigiama ataskaitoje, 53 proc. 2010 m. išnagrinėtų skundų sudarė kreipimaisi dėl Kalėjimų departamen to, daugiausia buvo skundžiamasi dėl netinkamo gydymo, laikymo sąly gų. Kontrolierių ataskaitoje teigiama, kad, esant lėšų stygiui valstybėje, sun ku užtikrinti tinkamas kalinių laikymo sąlygas, nors jos pamažu gerinamos. 16 proc. iš esmės išnagrinėtų skundų sudaro kreipimaisi, kuriuo se skundžiamasi dėl Žemės ūkio mi nisterijos ir jai pavaldžių įstaigų pa reigūnų veikų, 15 proc. – dėl Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių
Priežastis: per metus smarkiai padidėjusį skundų skaičių Seimo kontro
lieriai sieja su 2010 m. įvykusia apskričių reforma.
įstaigų, daugiausia buvo kreipiama si dėl laikymo sąlygų šalies policijos komisariatų areštinėse ir teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimų.
Daugiausia rekomen dacijų dėl žmogaus teisių pažeidimų, tei sės aktų nepaisymo Seimo kontrolierius pateikė Nacionalinei žemės tarnybai.
Seimo kontrolierius per ataskai tinius 2011 m. iš viso pateikė 429 įvairių tipų rekomendacijas, iš jų 73
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
proc. – atkreipti pareigūnų dėmesį, siūlyti imtis tam tikrų priemonių, 7 proc. – siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms institucijoms, kad būtų pa keisti įstatymai ar kiti teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves. Per ataskaitinį laikotarpį daugiausia rekomendacijų dėl nustatytų žmogaus teisių pažeidimų, biurokratizmo, tei sės aktų nepaisymo Seimo kontrolie rius pateikė Nacionalinei žemės tar nybai prie Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžioms institucijoms. Tai buvo 74 rekomendacijos, iš kurių tik į vieną nebuvo atsižvelgta, kaip teigia ma ataskaitoje. Ataskaitoje rašoma, kad iš viso pernai buvo atsižvelgta į 85 proc. Seimo kontrolieriaus rekomen dacijų, 14 proc. – iš dalies atsižvelgta ir į 1 proc. neatsižvelgta. VD, BNS inf.
Vyriausybės pažymiai – neigiami
V
yriausybės veiklą švietimo, sveikatos apsaugos, socia linės apsaugos, ekonomi kos ir teisėsaugos srityse vertinę gyventojai palankiausiai at siliepė apie pirmąją. Tačiau požiū ris į Vyriausybės darbą švietime nė ra teigiamas ir tik nedaug skiriasi nuo neaukštų jos veiklos kitose srityse įvertinimų. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią naujienų
agentūros BNS užsakymu sausį at likto bendrovė RAIT. Apklausa at skleidė, kad Vyriausybės veiklos vi sose minėtose srityse įvertinimai nesiekia 3 balų iš 5 galimų. Švietimo sritis gyventojų bu vo įvertinta 2,6 balo iš 5 galimų. La bai blogai šią sritį vertino 12 proc., blogai – 29 proc., vidutiniškai – 43 proc., gerai – 14 proc., o labai gerai – 1 proc. apklaustųjų.
Nuosprendis: visose srityse Vyriausybės įvertinimai nesiekia 3 balų iš 5
Sveikatos apsauga buvo įvertinta 2,5 balo. 13 proc. respondentų skyrė 1 balą (labai blogai), 33 proc. – 2 ba lus (blogai), 41 proc. – 3 balus (vidu tiniškai), 10 proc. – 4 balus (gerai). Socialinės apsaugos sritis verti nama 2,4 balo. Šią sritį labai blogai įvertino 15 proc. apklaustųjų, blogai – 36 proc., vidutiniškai – 39 proc., o 7 proc. respondentų nurodė, kad Vyriausybė šioje srityje dirba gerai. Ekonomikos sritis gyventojų ver tinama 2,3 balo. 17 proc. apklaustųjų Vyriausybės veiklai ekonomikos sri tyje skyrė 1 balą, 39 proc. – 2 balus, 35 proc. – 3 balus, 6 proc. – 4 balus. Teisėsaugos sritis vertinama labai panašiai kaip ekonomikos – bendras rezultatas siekia 2,3 balo. 21 proc. šią sritį vertina labai blogai, 35 proc. – blogai, 34 proc. – vidutiniškai, 7 proc. – gerai. Atliekant tyrimą apklausti 1009 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
BNS inf.
galimų.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
lietuva
Mitingas: minioje plevėsavo trispalvės, istorinės Lietuvos vėliavos, kilo plakatai už teisingą Lietuvą, teisingumą.
Pareiškime taip pat buvo reikalaujama iš pareigų atleisti Seimo narius A.Čapliką, S.Šedbarą, A.Lydeką, A.Salamakiną. Gedimino Bartuškos nuotr.
Peikė ministrą ir gyrė premjerą
Šeštadienį prie Sei mo vykusiame mi tinge buvo reikalau jama grąžinti nu šalintus FNTT va dovus, žeriama kri tika vidaus reikalų ministrui Raimun dui Palaičiui ir palai koma premjero ko manda.
Indrė Pepcevičiūtė, Andrejus Žukovskis
Nepaisę savivaldybės leidimo mi tingą organizuoti 15 val. automo bilių stovėjimo aikštelėje netoli Seimo, mitingo organizatoriai sa vo pasirodymą pradėjo kaip ir bu vo planavę – 14 val. Nepriklauso mybės aikštėje. Mitingas, kuriuo reikalaujama į pareigas grąžinti atleistus Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – direktorių Vita lijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, prasidėjo Lietuvos him nu. Scenoje prie Seimo buvo matyti didžiulis plakatas, skelbiantis: „Me tas apsivalyti. Neleiskime Lietuvos valstybės paversti plėšikų gauja.“
Minioje plevėsavo trispalvės, is torinės Lietuvos vėliavos, kilo pla katai už teisingą Lietuvą, teisin gumą. Skambėjo kaltinimai vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui ir pa laikymo žodžiai premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. O oratorių kalbos minios buvo palydimos aud ringais šūksniais. Scenoje stoviniavo mitingo or gan izator iai: vis uom en in inkas Darius Kuolys, Nepriklausomybės Akto signatarai Bronislovas Gen zelis, Romualdas Ozolas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Al gimantas Matulevičius. Mitingo kalbas muzikiniais intarpais pa įvairino aktorius Gediminas Stor pirštis.
Mit ingo scen oje vis uom en i ninkas D.Kuolys sakė, jog pilie čiai turi vienytis kaip prieš dvide šimt metų – kai gulė po tankais. Vėliau jis perskaitė viešą pareiš kimą, skirtą Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei. Juo reikalavo paviešinti valstybės tarnautojų ryšius su šešėliniu vers lu, nedelsiant sugrąžinti neteisėtai nušalintus FNTT vadovus, atleis ti iš pareigų maištą keliantį R.Pa laitį ir prokurorus Darių Valį ir Da rių Raulušaitį, paskirti sąžiningus pareigūnus, sutraukyti Lietuvos ryšius su Rusijos federalinio sau gumo tarnyba ir Baltarusijos vals tybės saugumo komitetu. Pareiškime taip pat buvo rei kalaujama iš pareigų atleisti Sei
mo narius Algį Čapliką, Stasį Šed barą, Arminą Lydeką, Algimantą Salamakiną, „kuris, būdamas Eti kos komisijos pirmininku, tiesos siekiančius žmones išvadino cir kininkais“. „Turi būti įsteigta ypatingo jo prokuroro institucija Vytauto Pociūno, Drąsiaus Kedžio ir Eglės Kusaitės byloms ištirti“, – teigė D.Kuolys. Baigęs pranešimą susi rinkusios minios paklausė, ar jie pritaria šiems punktams. Žmo nės atsakė skanduodami: „Lietu va, Lietuva!“ Apie 15.40 val. mitingas Neprik lausomybės aikštėje baigėsi. Poli cijos duomenimis, į jį susirinko perpus mažiau žmonių, nei buvo tikėtasi, – apie 2,5 tūkst.
Savo kaltės dėl „stiklainio“ nemato Paveldosaugininkai teigia iš Kau no savivaldybės sužinoję, kad ji ne rado savo tarnautojų pažeidimų, susijusių su prieštaringai vertina mu stikliniu antstatu, vadinamuo ju stiklainiu.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) praneša, kad jo gautame sa vivaldybės administracijos direk toriaus Antano Nesteckio pasira šytame rašte informuojama, jog savivaldybės komisija, daugiau nei metus tyrusi savo tarnautojų veiksmus antstato ant namo Lais vės al. 90 atsiradimo istorijoje, jo kių pažeidimų nerado. „Taigi, istorinį namą sudarkęs stiklinis antstatas Kauno savi valdybės pašonėje stūkso, tačiau miesto savivaldybė čia niekuo dė
ta“, – teigia KPD. Paveldosaugi ninkų cituojamame A.Nesteckio rašte teigiama, kad administra cijos direktoriaus įsakymu suda ryta komisija galimiems pažei dimams, padarytiems išduodant leidimus statyti „stiklainį“, iš tirti praėjusią savaitę pateikė iš vadą, kad statybos leidimai sta tinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, rekonstruk cijai buvo išduoti pagal asmenų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, išduotas projektavimo sąlygas ir institucijoms, atsakin goms už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, suderinus re konstrukcijos projektą. „Todėl konstatuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos vals tybės tarnautojų ar darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis, pa darytus pažeidimus, derinant Lais vės al. 90, Kaune, rekonstrukcijos projektą ar išduodant šio pasta to statybos leidimus, nėra teisinio pagrindo“, – teigiama rašte. Vasarį Kauno apygardos proku ratūra kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su reikalavimu, kad būtų perstatytas arba nugriautas stik linis antstatas ant istorinio namo Kaune, Laisvės alėjoje. Į prok uratūrą dėl ants tato kreipėsi KPD. Jis prašė apginti vie šąjį interesą dėl, anot departamen to, paveldosaugos reikalavimus pa žeidžiančio „stiklainio“. Speciali komisija, vadovaujama KPD direktoriaus pavaduotojo Al gimanto Degučio, pernai pavasarį konstatavo, kad detaliuoju planu ir
Išsigynė: „Mes čia niekuo dėti“, – taip paveldosaugininkams apie
„stiklainiu“ vadinamą pastatą pareiškė Kauno valdininkai.
techniniu projektu leidus rekonst ruoti pastatą buvo pažeistas vals tybės saugomos vietovės – Kauno miesto istorinės dalies Naujamiesčio – aukštingumas, planinė struktūra ir taip padaryta neigiama įtaka ne kilnojamajai kultūros vertybei.
Artūro Morozovo nuotr.
Rekonstrukcijos aplinkybes im ta aiškintis visuomenėje kilus ne pasitenkinimui, kad 90 numeriu paž ymėtas pas tatas su stikl i niu antstatu darko Laisvės alėjos vaizdą. VD, BNS inf.
8
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Palaikys, bet į glėbį nepuls Opozicinė Darbo partija (DP) rems Lietuvai strateginius pro jektus. Tokią poziciją patvirtino šeštadienį susirinkęs šios poli tinės organizacijos prezidiumas.
„Jeigu nereikės Seime iš nau jo tvirtinti Vyriausybės, manau, likusi kad ir mažumos Vyriau sybė galės dirbti. Strateginiais klausimais mes paremsime – to kią poziciją šiandien aprobavo DP prezidiumas. Nesinori nieko žlugdyti“, – BNS sakė DP pirmi ninkas europarlamentaras Vikto ras Uspaskichas (nuotr.). Anot jo, strateginiai klausimai – svarbiausi energetikos projek tai, kuriuos šios kadencijos par lamentas dar turėtų svarstyti. Tai ir suskystintų dujų terminalo sta tybos, ir Visagino atominės elekt rinės koncesijos, ir kiti projektai. DP lyderis teigė dar matąs vil čių likti dirbti ir dabartinei val dančiajai koalicijai, jeigu vieni iš partnerių – Liberalų ir cent ro sąjunga (LiCS) – padarys nuo
laidų. Pasak jo, Prezidentė ir didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš čionys demokratai (TS-LKD) – nebeturi kur trauktis. „Premjeras yra Vyriausybės komandos vadas, jo prerogatyva – rinktis komandos narius. Gal būt liberalcentristai turėjo labiau derinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidi mo klausimą“, – svarstė V.Us paskichas. Kita vertus, jis pripažino, kad jeigu Vyriausybei tektų pasitik rinti pasitikėjimą Seime, opozi cija nežada savo paramos. „Tada visko gali būti“, – sakė jis. Kaip vienos iš galimybių DP lyderis neatmetė ir naujos val dančiosios daugumos sukūrimo. Tačiau tuomet, jo teigimu, inicia tyvos turėtų imtis Prezidentė Da lia Grybauskaitė. „Jei Prezidentė sukvies visas opozicines partijas ir suformu luos užduotį, turėsime atsižvelg ti į Prezidentės nuomonę“, – tei gė politikas. Jis tikino, kad partija palaiko ir pirmalaikių Seimo rinkimų idėją, nes „tokia situacija šalyje toliau tęstis negali“. Tačiau V.Uspaski chas pripažino, kad visa partijos rinkimų strategija skirta rudeniui, eiliniams Seimo rinkimams, todėl esą nelabai norėtųsi visko keisti. „Manau, panašiai yra visoms partijoms“, – svarstė politikas. DP taryba šeštadienį patvirtino abėcėlinį partijos kandidatų į Sei mą sąrašą. Jame – 249 pavardės. Reitingavus jų turėtų likti gero kai mažiau. V.Uspaskichas pranešė, kad pirmasis DP sąraše bus jis. Be to, jis planuoja balotiruotis kurio je nors vienmandatėje rinkimų apygardoje Vilniuje. Opozicinė Darbo partija šiuo me tu Seime turi 10 atstovų. Visuo menės nuomonės tyrimai rodo, kad DP Seimo rinkimuose šiuo me tu liktų antra po socialdemokratų, surinkusi maždaug 13 proc. balsų. BNS inf.
Nuolaidos: Seimo komitetas siūlo knygoms taikyti 5 proc. PVM tarifą. Vaikų literatūrai šis mokestis apskri
tai nebūtų taikomas.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Lengvatos skinasi kelią Likus tik keliems mėnesiams iki rinkimų į Seimą grįžta pasiūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų taiky mo. Politikai tvirtina, kad yra nusiteikę kai kurias jų patvirtinti, nors Vyriausybė paskelbė tam prieštaraujanti. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Patvirtino visą sąrašą
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo pritarti vi siems Seimo narių pateiktiems pasiūlymams taikyti lengvatinius PVM tarifus. Šiame komitete dirba tik su pagrindine valdančiąja konservato rių partija nesutariančių liberal centristų bei opozicijos atstovai, todėl jis nepaisė dar pernai gruo dį Vyriausybės pareikštos skeptiš kos nuomonės dėl PVM lengvatų grąžinimo daugeliui įvairių pro duktų ir paslaugų. Arūno Valinsko vadovaujamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo parlamen tarams nustatyti, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas neperiodiniams leidiniams, vieš bučių ir specialaus apgyvendini mo paslaugoms, taip pat visiems maisto produktams, išskyrus al koholinius gėrimus ir tabako ga minius, visų rūšių meno, kultūros ir sporto renginiams. Be to, pritarta pateiktiems pa siūlymams įvesti tokį pat 9 proc. mokesčio tarifą automobilinėms vaikų kėdutėms ir dviratininkų šalmams. Vaikų literatūrai siūloma taiky ti nulinį PVM tarifą. Knygoms – 5 proc. tarifą. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė dar per nai Prezidentės Dalios Grybaus kaitės pateiktam pasiūlymui nu statyti lengvatinį PVM tarifą visai periodinei spaudai. Jai siūloma tai kyti 6 proc. mokestį. Šiuo metu visiems šiems pro duktams ir paslaugoms taikomas bazinis 21 proc. PVM tarifas. Mo kesčio lengvata galioja tik vais tams, šildymui ir knygoms.
Tikisi, kad atpigs
Įstatymo projekte, kurį komite tas teikia Seimo plenariniam po sėdžiui, yra numatyta, jog leng vatiniai PVM tarifai įsigalioja nuo 2012 m spalio 1 d. Tai reiškia, kad likus vos porai savaičių iki eilinių naujojo Seimo rinkimų bent da lis produktų ir paslaugų, kuriems siūloma pradėti taikyti lengvatą, gali atpigti. Politikai teigia tikintys, kad jau netrukus pavyks priimti įstatymą dėl PVM lengvatų taikymo.
Dalia Grybauskaitė:
Šį pasiūlymą paska tino siekis paleng vinti periodinių leidinių leidybos sąlygas.
„Daugumoje ES valstybių įvai riems maisto produktams taiko mi lengvatiniai PVM tarifai arba maisto produktai iš viso neapmo kestinami PVM. Tikslinga pratęsti lengvatinio tarifo taikymą viešbu čio tipo ir specialaus apgyvendi nimo paslaugoms. Būtina atkur ti PVM lengvatą visų rūšių meno, kultūros ir sporto renginiams lan kyti“, – aiškino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, priklausan
tis Liberalų ir centro sąjungai, Dai nius Budrys. Jis ir dauguma kitų politikų pri tarė pernai Prezidentės pateik tam siūlymui grąžinti lengvatinį PVM tarifą periodikai. „Šį pasiūlymą paskatino siekis palengvinti periodinių leidinių leidybos sąly gas mažinant periodinių leidinių apmokestinimą. Nuo 2009 m. pe riodiniams leidiniams PVM padi dinus nuo 9 iki 21 proc., labai su mažėjo laikraščių ir žurnalų, ypač rajoninių, tiražai. Dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos leidi nių kokybė, kyla grėsmė šalies ži niasklaidos nepriklausomumui, didėja spausdintų leidinių kainos, spaudos leidiniai darosi neįper kami šalies gyventojams“, – per nai savo pateiktą projektą paaiški no D.Grybauskaitė. Vyriausybė – prieš
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pernai gruodį pareiškė nepritarianti jokiems PVM lengva tiniams tarifams, net ir tiems, ku riuos pasiūlė Prezidentė. „Valstybės kontrolės ataskaito je teigiama, kad ekonominiai ty rimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio po veikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė. Valstybės kontrolės ata skaitoje taip pat konstatuota, kad didžiausią naudą iš lengvatinio PVM tarifo gauna ne prekių ar pa slaugų vartotojai, o įmonės, tie kiančios lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamas prekes ar tei kiančios paslaugas, nors lengvati nio PVM tarifo taikymas tiesioginę naudą turėtų duoti vartotojams“, – teigiama Vyriausybės pareikšto je nuomonėje. Be to, anot ministrų, PVM leng vata turėtų neigiamos įtakos vals tybės biudžetui. Pavyzdžiui, vien dėl lengvatos periodinei spaudai įvedimo biudžetas netektų apie 13 mln. litų pajamų. Tėvynės sąjungai priklausan tys Seimo nariai, remiantys Vy riausybės nuomonę šiuo klausi mu, siūlo nesvarstyti jokių teikimų įvesti PVM lengvatą, išskyrus Pre zidentės pasiūlymą dėl periodikos apmokestinimo. Tačiau visų ki tų partijų atstovai Seime nusiteikę priešingai ir žada balsuoti dėl ma žesnių PVM tarifų taikymo kai ku rioms paslaugoms ir prekėms.
9
PirmADIENIS, kovo 19, 2012
ekonomika Biudžeto deficitas sumažėjo
Benzinas rekordiškai brango
€
Preliminariais duomenimis, „Sodros“ biudžeto deficitas šiemet sausį ir vasarį buvo 540,6 mln. litų – 11,7 proc. mažes nis negu pernai tuo pat metu ir 16,4 proc. mažesnis, negu prognozuota. „Sodra“ šiemet sausį ir vasarį gavo 1,65 mlrd. li tų pajamų – 8,1 proc. daugiau negu per nai tuo pat metu, o jos išlaidos siekė 2,19 mlrd. litų ir buvo 2,4 proc. didesnės nei pernai.
Bendrovė „Lukoil“ ir jos konkurentė „Or len“ 95 markės benziną praėjusią savaitę pardavė po 4,95 lito už litrą, arba 8–10 centų brangiau nei ankstesnę savaitę. „Statoil“ tinklas benziną per savaitę pa brangino 9 centais, iki 4,96 lito. Dyzelinas „Lukoil“ degalinėse per savaitę brango 4 centais, iki 4,72 lito, „Orlen“ degalinėse kai na išliko stabili – 4,68 lito, o „Statoil“ dega linėse dyzelinas pigo 1 centu, iki 4,69 lito.
Baltarusijos rublis 10000 3,2517 DB svaras sterlingų 1 4,1520 JAV doleris 1 2,6404 Kanados doleris 1 2,6582 Latvijos latas 1 4,9524 Lenkijos zlotas 10 8,3683 Norvegijos krona 10 4,5748 Rusijos rublis 100 8,9917 Šveicarijos frankas 1 2,8603
Juodoji Graikijos skylė
Karolis Urbonas
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,1045 % +0,1761 % –0,2267 % –0,2888 % –0,0988 % +0,5105 % +0,3752 % +0,4906 % +0,4354 %
Aukoja, jei rodo per televiziją Nors gyventojai vis rečiau aukoja labdarai ir paramos fondams skiria mažesnes pi nigų sumas nei prieš krizę, aukojimo in ternetu paklausa tik auga. Tačiau net nesi skundžiantys aukų stygiumi apgailestau ja, kad aukoti šalyje dar dažnai reiškia rek lamuotis.
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
G
ili pietinių Europos šalių stagnacija kelia nerimą Bendrijos šalims, mo kančioms už jų gelbė jimą. ES lyderiai prispaudė Is panijos premjerą ir ekonomikos ministrą dėl nevaldomo biudžeto deficito, kuris praėjusiais metais siekė net 8,5 proc. bendrojo vi daus produkto (BVP). Galima pa lyginti: Lietuvoje praėjusiais me tais deficitas siekė 4,8 proc. BVP. Nuraminus finansų rinkas pa pildoma pinigine injekcija ago niją išgyvenančiai Graikijai, bu vo nusipirkta keletas mėnesių esminėms šalies problemoms spręsti, nes valstybė neaugant ekonomikai visuomet reikalaus papildomų investicijų. Baimi namasi, kad Graikijos ir gal būt kitų prasiskolinusių valsty bių bankroto išvengti nepavyks ir jos gali palikti euro zoną. Artėjantys rinkimai šalyje (balandžio 22 d.) taip pat kelia nerimą, nes atrodo, kad į valdžią ateis esamos politinės kryp ties priešininkai, kurie pasisa ko prieš taupymo politiką. Labai realu, kad jie gali priimti spren dimą atsisakyti paramos, griež tų taupymo programų, euro ir įsivesti prieš tai buvusią valiutą.
Baiminamasi, kad Graikijos ir galbūt kitų prasi skolinusių vals tybių bankroto iš vengti nepavyks. Bendrijos finansų lyderiai pra ėjusią savaitę svarstė, tačiau taip ir nesusitarė dėl finansinių tran sakcijų mokesčio, kurį pasiūlė Europos Komisija, siekdama ap riboti ekonominį nestabilumą ke liančias spekuliacijas. Labiausiai mokesčiui priešinosi Didžioji Bri tanija ir Švedija, kurios teigė rati fikuosiančios jį tik tuo atveju, jei mokestis bus įvestas visuotinai.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Laukia pagyvėjimo
Sunkmečio paliesti šalies gyven tojai į nebūtiniausias išlaidas dar žvelgia atsargiai ir papildomus pi nigus, kuriuos galėtų skirti para mai, laiko kišenėje. Almos Adam kienės labdaros ir paramos fondo direktorė Sigutė Kačinskienė pa tvirtino, kad žmonės šiuo metu, palyginti su ikikriziniu laikotar piu, aukoja gerokai mažiau. „Kaip ir mūsų fondas, taip ir rė mėjai taupo. Mes tai labai gerai su prantame. Pernai aukojančių taip pat truputį mažėjo, bet neskaus mingai“, – sakė S.Kačinskienė. Fondo direktorė pasakojo, kad ak tyviausias aukojimo etapas pra sideda kovo balandžio mėnesiais, kai įmonės sukaupia savo veiklos rezultatus ir gali įvertinti finansi nes galimybes. Nenorėjusi prisistatyti Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fon do valdybos narė sakė, kad aukų skaičius ir jų dydis pradėjo mažė ti maždaug prieš trejus metus. O jaunų šalies talentų paramai skir tos pinigų sumos labai svyruoja. „Aukų dydis būna įvairus ir pri klauso nuo įmonių finansinės pa dėties. Kartais per metus jos paskirsto 20 tūkst. litų aukų, tur tingesnės – ir 40 tūkst. litų“, – sa kė pašnekovė ir pridūrė, kad įmonės yra pagrindinės fondo rėmėjos. Pašnekovė buvo įsitikinusi, kad žmonės fondams noriai atseikėtų dar daugiau pinigų, tačiau juos ri boja ekonominė situacija. Kita ver tus, anot moters, dalis gyventojų pasiruošę patys šiek tiek susiverž ti diržus, kad padėtų sunkiau gy venantiems. Gerumą skleidžia internetu
Paramos ir labdaros fondai stebi krentantį aukų skaičių bei sumas ir laukia, kol ekonomika grįš į savas vėžes. O per krizę, 2009 m., įkur ta aukojimo svetainė aukok.lt tei gia kasmet sulaukianti vis dides nio gyventojų susidomėjimo. Per aukok.lt gyventojų paaukota su
ma praėjusiais metais, palyginti su 2010 m., išaugo 35 proc. ir pasiekė 469 tūkst. litų. Vidutinė aukojama suma augo 17 proc. – praėjusiais metais ji siekė 77 litus, kai 2010 m. sudarė 64 litus. Bendra gyventojų ir įmonių paaukota suma praėjusiais metais siekė 928 tūkst. litų.
Raimondas Andrijauskas:
Net didelės įmonės, kurios šimtais tūkstančių litų remia politines partijas, atsisako sim boliškai padėti sergan tiems vaikams. Svetainės aukok.lt viešųjų ry šių vadovė Eglė Maldžiūnaitė pa sakojo, kad aukojimas internetu nuo kitų fondų skiriasi tuo, jog per svetainę paaukoti pinigai atitenka įvairioms organizacijoms. Jų pro jektus kiekvienas aukotojas pasi renka individualiai. Kaip sakė pa šnekovė, gyventojai dažniausiai aukoja vaikų projektams, todėl jų ir siūloma daugiausia. Taip pat esą populiarūs gyvūnų globos tarnybų ir skurdo mažinimo projektai.
Smūgis: sunkmečiu paramos ir labdaros fondai sulaukė mažiau gy
ventojų ir įmonių aukų, skirtų sunkiau besiverčiantiems.
Reikia pompastikos
E.Maldžiūnaitės manymu, ekono minė krizė gyventojų suvokimui galėjo padaryti teigiamos įtakos ir paskatinti užjausti sunkiau besi verčiančius. Todėl išgyvenę sunk metį gyventojai paramos fondų gali pradėti dairytis dar aktyviau. „Į sunkią finansinę padėtį ne tikėtai yra patekusių žmonių iš įvairių sluoksnių. Galbūt tai pri vertė juos ir jų aplinkoje esančius žmones susimąstyti, kad bet ku riam iš mūsų gali iškilti sunkumų ir kad galbūt jiems patiems kada nors reikės pagalbos“, – sakė ji. Tačiau labdaros ir paramos fon do „Neužgesk“ įkūrėjas Raimon das Andrijauskas patikino, kad krizė gyventojų neišmokė supra
„Shutterstock“ nuotr.
tingumo. Anot jo, pernai rugsė jį įkurtas fondas sunkiai sergan tiems žmonėms paremti sulaukė visiško žmonių ir įmonių abejingu mo. Todėl, kaip pasakojo pašneko vas, fondas išlaikomas pačių narių ir jų artimųjų, skiriant 2 proc. savo pajamų mokesčio. „Apie aukojimą iš šalies nė ne verta kalbėti – nesulaukiame jokios iniciatyvos. Paprastai žmonėms reikia pompastikos – jie iškart pa sidomi, ar vyks koks nors renginys, ar apie jį rašys laikraščiai, rodys te levizija. Jei ne – niekam neįdomu. Net didelės įmonės, kurios šim tais tūkstančių litų remia politines partijas, atsisako simboliškai pa dėti sergantiems vaikams“, – sa kė R.Andrijauskas.
10
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
sportas
Šalies futbole – kėdžių perstumdymas dėl akių Merdintis Lietuvos fut bolo laivas kurso ne keičia. Dvylika pastarų jų metų skandaluose skendusiam sporto ka raliui ir toliau vadovaus tie patys vadovai. Tiesa, kosmetinė operacija atlikta: naujuoju Lietu vos futbolo federacijos (LFF) prezidentu išrink tas iki šiol generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Julius Kvedaras.
Juliaus Kvedaro dosjė
Teatras: savaitgalį vykę LFF prezidento rinkimai priminė žaidimą savoje smėlio dėžėje, o nugalėtojo
laurai, kaip ir tikėtasi, atiteko J.Kvedarui.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nuolankiai užleido postą
Iki paskutinės rinkimų dienos pre tendentų sąraše buvo trys pavar dės, tačiau prieš pat rinkimus ša lies futbolo vadovai vėl nusilenkė pilkuoju kardinolu daugelį metų vadinamam J.Kvedarui. Nuo 2000-ųjų šalies futbo lui vadovavęs Liutauras Varana vičius savo kandidatūrą atsiėmė dar rinkimų dienos rytą. Apie sa vo sprendimą 42-ąjį gimtadienį rinkimų dieną šventęs kaunietis pirmiausia pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Nieko keisto – buvusiam bankininkui bendra vimas internetu jau yra tapęs kone gyvenimo būdu. Jis ne kartą neįti kusius žurnalistus pamėgtame so cialiniame tinkle yra vadinęs kre tinais, burundukais ir melagiais. Prieštaringai vertinamas L.Vara navičius sutiko palaikyti J.Kveda ro kandidatūrą ir už tai gavo pir mojo viceprezidento kėdę. Kitas kandidatas – 56-erių po litikas Gintautas Babravičius – vi soje šioje kovoje iš karto buvo lai komas visišku autsaideriu. Jis baltą vėliavą iškėlė jau vykstant ataskai tinei-rinkiminei konferencijai. „Aš dar išvakarėse kalbėjau su G.Bab ravičiumi ir sakiau, kad būtų ma lonu, jei išdėstytų futbolo visuo menei savo viziją. Kodėl jis taip
pasielgė, reikia klausti jo paties“, – apie konkurento pasitraukimą mįslingai kalbėjo J.Kvedaras. 62-ejų kaunietis liko vieninte lis kandidatas ir formalumu tapu siuose rinkimuose gavo 76 balsus iš tiek pat galimų.
futbolininkas, rungtyniavęs Kau no „Inkaro“, Vilniaus „Žalgirio“, Klaipėdos „Atlanto“ klubuose, vėliau treniravęs Kauno „InkaroGrifo“ komandą, trumpai stovėjęs prie Lietuvos nacionalinės rinkti nės vairo.
Saugojo apsaugininkai
Kas generalinis – dar neaišku
Kauno nacionalinėje futbolo aka demijoje vykusi LFF rinkiminėataskaitinė konferencija ne vienam žiniasklaidos atstovui kėlė šypseną. Svarbiausi klausimai buvo spren džiami už uždarų durų, o jas akylai sergėjo apsaugos darbuotojai. Sprendžiant svarbiausią klausi mą ir renkant prezidentą nutarta balsuoti viešai. Kandidatu buvęs G.Babravičius siūlė balsuoti slap tai, tačiau į jo žodžius įsiklausyta nebuvo. Moterų futbolo asociaci jos iškeltą kandidatą J.Kvedarą pa laikė visi konferencijos dalyviai. „Prikl ausau futb ol o part i jai. Daug laiko žaidžiau futbolą ir treniravau komandas. Tikiu, kad bendromis pastangomis sukursi me naują komandą. Žinodami pa dėtį Lietuvos futbole, sukursime ne tik geras rinktines, tačiau ir vaikų nacionalines komandas. Suprantu, kad be pagalbos ir be komandos aš nieko neįveiksiu vienas“, – kalbėjo naujasis šalies futbolo vedlys. J.Kvedaras nuo 2000 m. užė mė LFF generalinio direktoriaus postą. Jis – buvęs profesionalus
Į kitą svarbų klausimą: kam bus patikėtos naujojo LFF generalinio direktoriaus pareigos – savaitgalį atsakyta nebuvo.
Futbolo kuluaruo se jau daugelį metų netyla kalbos, kad J.Kvedaro autorite tas yra ne mažiau gerbiamas ir tarp ša lies kriminalinio pa saulio veikėjų. Per LFF konferenciją pakeista ge neralinio direktoriaus rinkimų tvar ka. Anksčiau šias pareigas užimantis žmogus buvo renkamas per konfe renciją, o nuo šiol generalinį direk torių skirs vykdomasis komitetas. Beje, vykdomojo komiteto su dėtis po savaitgalio politinių peri petijų gerokai pasikeitė. Tarp vie nuolikos atstovų atsirado penkios
Gim ė: 1949 m. spal io 3 d. Kau ne. Žaidėjo karjera: Kauno „Ban ga“ (1967 m.), Kaun o „Ink ar as“ (1969–1972), Viln iaus „Žalg ir is“ (1971), Tomsko „Tomles“ (Rus ij a, 1973–1975), Klaip ėdos „Atl ant as“ (1973–1975 m.), Kauno „Kel in in kas“ (1976–1984), Kauno „Aid as“ (1985). Trener io karj era: Kauno „Maist as“ (1982–1983), Kauno „Ke lin ink as“ (1984), Kauno „Ink arasGrifas“ (1994–1996). 1994–1995 ir 2000 m. dirbo Liet uvos nacional i nėje rinkt inėje ir buvo vyr iausiojo trener io asistent as. Būdamas fut bol in inkas tris kart us tap o šal ies vicečempionu, penk is kart us lai mėj o taurę. Tren ir uod am as ko mandas du kart us laimėjo šal ies čempionato auks ą, kart ą – taurę. 2000-2012 m. ėjo LFF general in io direktor iaus pareigas, nuo 2007ųjų – UEFA Profes ionalaus futb o lo kom iteto nar ys.
Aliaus Koroliovo nuotr.
naujos pavardės. Naujojo vykdo mojo komiteto nariais tapo penki apskričių federacijų atstovai: Ro manas Levinskas (Kauno apskri ties futbolo federacija), Romas Kukis (Marijampolės AFF), Vid mantas Šulčius (Šiaulių AFF), Si gitas Jukna (Tauragės AFF) ir Leo nas Dunauskas (Telšių AFF). Be jų, vykdomajame komitete taip pat yra Jonas Braga (Teisėjų asociaci jos prezidentas), Romualdas Lav rinavičius (Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas), Vidman tas Butkevičius (Salės futbolo aso ciacijos prezidentas), Anatolijus Stecenka (Masinio futbolo asocia cijos prezidentas) ir Stasys Stankus (Futbolo techninio vystymo aso ciacijos prezidentas). Anot J.Kvedaro, pagrindiniai kandidatai užimti generalinio di rektoriaus kėdę yra LFF projektų skyriui iki šiol vadovavęs Edvinas Eimontas ir jau keletą metų labai LFF proteguojamas arbitras Ne rijus Dunauskas. Pastaruoju metu E.Eimontas ėjo LFF generalinio di rektoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo dešinioji J.Kvedaro ranka. Nusikalstamo pasaulio šešėlis
Kas nuo šiol pasikeis šalies futbole, J.Kvedaras tiksliai įvardyti nesuge bėjo. Prieš rinkimus jis teigė ban dysiąs suteikti šalies futbolui nau ją kvėpavimą, tačiau atsakyti, kas trukdė tai padaryti pastaruosius 12
metų, kai ėjo generalinio direkto riaus pareigas, negalėjo. „Niekas netrukdė. Reikia supras ti, kad buvo labai sudėtinga eko nominė padėtis. Kita vertus, reikia suprasti, kad mes nesame futbolo šalis. Nesame pasaulio bamba. Tai mums bendraujant sako ir UEFA atstovai“, – aptakiai kalbėjo LFF prezidentas. Vis dėlto jis pažadėjo prisiim ti atsakomybę už prastus nacio nalinės rinktinės rezultatus. „Ne pykstu ant mane kritikuojančios žiniasklaidos. Suprantu, kad jei nesiseka rinktinei, pirmiausia at sako treneris, po to – preziden tas ir po to – federacija“, – kalbė jo J.Kvedaras. Prieš rinkimus jis prasitarė, kad bus bandoma pritraukti rėmė jų iš Vokietijos. „Esame sutarę su vokiečiais. Pirmaisiais ir antrai siais metais jie mums skirs po 300 tūkst. eurų, trečiaisiais ir ketvir taisiais – po 600 tūkst.“, – gyrėsi funkcionierius. Futbolo kuluaruose jau daugelį metų netyla kalbos, kad J.Kvedaro autoritetas yra ne mažiau gerbia mas ir tarp šalies kriminalinio pa saulio veikėjų. Lialkos pravardę tu rintis vyras ne kartą yra sietas su Kauno nusikalstamomis grupuotė mis. Viešumoje ne kartą buvo pa sirodę nuotraukų, kuriose LFF pre zidentas švenčia su Daktarų gaujos nariais.
Pirmajame etape – brito triumfas 2012 m. „Formulės-1“ pasaulio čem pionato pirmąjį etapą – Australi jos Didžiojo prizo lenktynes – va kar laimėjo iš antrosios pozicijos startavęs 2009 m. pirmenybių nu galėtojas britas Jensonas Buttonas iš „McLaren“ komandos.
Tai buvo jau tryliktoji 32-ejų Di džiosios Britanijos lenktynininko pergalė ir 44-oji prizinė vietą šių lenktynių istorijoje. 58 ratų – 307,574 km – trasą se zono lyderiu bendrojoje įskaito je tapęs J.Buttonas, kuris Austra lijoje triumfavo jau trečią kartą per
ketverius metus, sekmadienį įveikė per 1 val. 34 min. 09,565 sek. Antrąją vietą užėmė dviejų pa starųjų čempionatų nugalėtojas 24-erių vokietis Sebastianas Vet telis („Red Bull“), kurį nuo nuga lėtojo skyrė 2,1 sek. Trečiąja vieta tenkinosi iš dėkin giausios pozicijos lenktynėse star tavęs kitas „McLaren“ lenktyni ninkas britas Lewisas Hamiltonas. Jis – 2008 m. „Formulės-1“ pla netos čempionas, o praėjusių me tų pirmenybėse bendrojoje įskaito je buvo penktas. VD, BNS inf.
Rezultatai 1. Jens on as Butt on as (D.Brit a nij a, „McLar en“; 1 val. 34 min. 09,565 sek.), 2. Seb ast ian as Vet tel is (Vok iet ij a), „Red Bull“, ats i liko 2,1 sek.), 3. Lew is as Ham ilto nas (D.Brit an ij a, „McLaren“, ats i liko 4,0 sek.), 4. Mark as Webb e ris (Austr al ij a, „Red Bull“, ats il iko 4,5 sek.), 5. Fern ando Alons o (Is pan ij a, „Ferr ar i“, ats il iko 21,5 sek.), 6. Kam ui Kob ayash i (Jap on ij a, „Saub er“, ats il iko 36,7 sek.).
Šampanas: pasaulio čempionas S.Vettelis (dešinėje) sveikina J.Butto
ną, iškovojusį pirmąją sezono pergalę.
„Reuters“ nuotr.
11
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Žalgiris“ baigė skambiu akordu Hamletišką dilemą – būti ar nebū ti – Kauno „Žalgiris“ išsprendė per dešimt minučių.
Konkurencija: tradicinis bokso turnyras sutraukė būrį pajėgių atletų.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Jaunieji boksininkai džiaugėsi medaliais Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Dano Pozniako tarptautiniame jaunimo (iki 18 metų) bokso turny re lietuviai iškovojo 8 medalius: vieną aukso, tris sidabro ir keturis bronzos. Mintys apie medalius
Čempiono titulą svorio kategorijo je iki 64 kg apgynęs Eimantas Sta nionis prisiminė, kad praėjusiais metais titulą iškovoti buvo sun kiau. „Tada buvau pats jauniausias turnyro dalyvis, šiais metais su sirinko nemažai varžovų, prireikė keturių dienų, kad būtų išaiškinti stipriausieji, – kalbėjo boksinin kas. – Žinoma, nebuvo lengva ir šįkart.“ Paklaustas, ar patenkintas savo pasirodymu, jaunasis boksininkas nė kiek nedvejojo. „Be abejo. Prieš pat turnyrą stovykloje visą rinkti nę buvo užpuolęs rotovirusas, to dėl negalėjome tinkamai ruoštis turnyrui. Nemažai pajėgių lietuvių nesugebėjo įveikti antrojo turnyro rato, todėl džiaugiuosi, kad man pavyko iškovoti auksą“, – šypso josi E.Stanionis. Jis teigė, kad dabar svarbiausia gerai pasiruošti artėjančiam Lie tuvos čempionatui. „Spalio mėne sį reikės važiuoti į pasaulio jauni mo čempionatą. Ten tikslas vienas – medalis“, – sakė boksininkas. Bijojo teisėjų
Su ukrainiečiu Aleksejumi KazymZade, kuris kategorijos iki 69 kg fi nale įveikė lietuvį Artūrą Filipovi čių, E.Stanionis buvo pripažintas techniškiausiu turnyro boksinin ku. „Turnyras tikrai puikiai orga nizuotas, manau, visos komandos, išskyrus rusus, atvežė pačius stip riausius savo boksininkus, – kal bėjo ukrainietis. – Iki finalo prasi brauti buvo sunku, galingai atrodė lietuviai. Atrodė, kad teisėjai neleis man laimėti. Netikėjau savo perga le ir finale.“ Boksininkas teigė galvojęs, kad teisėjai jo neįvertins. „Vis dėlto fi
nale sugebėjau įrodyti, kad esu pats geriausias savo svorio kategorijoje. Ką man reiškia techniškiausio ko votojo prizas? Manau, kad buvau įvertintas už valios pastangas“, – kalbėjo A.Kazym-Zade. Pritrūko jėgų
Sidabro medaliu kategorijoje iki 52 kg pasipuošęs lietuvis Vikto ras Komkovas pripažino, kad fi nale pristigo jėgų. „Varžovas buvo tikrai galingas, o atlaikyti keturias kovas iš eilės nėra paprasta. Pavar gau, – sakė lietuvis. – Treneris per pertraukas liepė kuo daugiau ata kuoti serijomis ir aukščiau kelti rankas besiginant, tačiau gerai pa sirodžiau tik trečiame raunde. To neužteko.“ Kategorijoje iki 69 kg sidab ro medalį iškovojęs A.Filipovičius prisipažino, kad finalinėje kovo je pritrūko greičio. „Prieš turnyrą sirgau, buvo bloga. Finale pritrūko jėgų ir greičio. Jeigu nebūčiau sir gęs, manau, viskas būtų visai ki taip susiklostę. Aš patenkintas ir antrąja vieta, kadangi esu dar jau nas. Kitais metais atsilyginsiu savo varžovams. Po finalinės kovos su pratau, kad reikės daugiau dėme sio skirti treniruotėms“, – kalbė jo boksininkas. Lietuvos rinktinė užėmė pirmą vietą pagal medalių skaičių. Lietu vių sąskaitoje – 8 medaliai. Antro je vietoje su penkiais liko Ukraina, ji pelnė daugiausiai aukso meda lių – tris.
Lietuviai prizininkai Iki 52 kg – Viktoras Komkovas (si dabras), iki 60 kg – Tomas Stanke vičius (bronza), iki 64 kg – E.Stanio nis (auksas), iki 69 kg – Artūras Fili povičius (sidabras), Tomas Pivoru nas (bronza), iki 81 kg – Edgaras Li manas (bronza), daugiau kaip 91 kg – Danielis Makarevičius (sidabras), Rytis Čepas (bronza).
Vakar vykusiose lemiamose VTB Vieningosios lygos reguliaraus se zono rungtynėse Lietuvos čem pionai be didesnių problemų su trypė Rygos VEF ekipą. Paskutinė dvikova abiem eki poms buvo žūtbūtinė. Laimė jusiai komandai atiteko trečioji vieta grupėje ir bilietas į aštunt finalį, o pralaimėjusieji liko už atkrintamųjų varžybų borto. Žal giriečiai šiame mače taip pat sie kė revanšo už pirmoje tarpusavio dvikovoje Rygoje patirtą nesėk mę 79:88. „Žalgirio“ ekipoje šį kartą nebuvo Milovano Rakovičiaus, o galimybę pasireikšti gavo neseniai į koman dą sugrįžęs Žygimantas Janavičius. Aleksandro Trifunovičiaus auklėti niai nepaliko varžovams jokių šan sų jau per pirmąjį kėlinį. „Žalgirio“ atakų uraganas buvo nesulaikomas ir po pirmųjų dešimties minučių švieslentė rodė įtikimą šeimininkų persvarą – 31:10. Ramūno Butauto treniruojami latviai sugebėjo kiek sušvelnin ti rezultatą, tačiau perlaužti ma čo eigos neįstengė – „Žalgirio“ traukinys stipriai nutolo, o tre čiajame kėlinyje kauniečiai įjun gė dar aukštesnę pavarą. Įmetę 22 taškus be atsako, žalgiriečiai ati tolo 68:34. VEF košmaras tęsėsi toliau. Antroji rungtynių pusė tebuvo formalumas. „Žalgiris“ šventė di džiausią pergalę šį sezoną – 93:56 ir iškovojo trokštamą bilietą į at krintamąsias varžybas. Trečiąją vietą užėmęs „Žalgiris“ varžybų aštuntfinalyje kovos su B
A grupė Komanda
1. „Unics“ 2. „Chimki“ 3. „Žalgiris“ 4. „Nižnij Novgorod“ 5. VEF 6. „Krasnyje Krylja“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
Uraganas: „Žalgirio“ ekipos atakų škvalo Latvijos čempionai neat
laikė.
grupės ketvirtąja ekipa Krasnoda ro „Lokomotiv-Kuban“. Kitą aš tuntfinalio porą sudarys Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Nižnij Nov gorod“. Ketvirtfinalyje žalgiriečių poros nugalėtojų laukia Sankt Pe terburgo „Spartak“, o vilniečių – Maskvos srities „Chimki“. Grupių nugalėtojai Kazanės „Unics“ ir Maskvos CSKA VTB Vieningosios lygos ketverte turi garantuotas vietas. VD inf.
B grupė Rungt.
Perg.
Pralaim.
16 16 16 16 16 16 16 16 16
14 12 9 8 8 7 7 5 2
2 4 7 8 8 9 9 11 14
Komanda
1. CSKA 2. „Spartak“ 3. „Liet. rytas“ 4. „Lokom.-Kuban“ 5. „Asseco Prokom“ 6. „Azovmaš“ 7. ČEZ 8. „Jenisej“ 9. „Minsk-2006“
Vaidoto Grigo nuotr.
Rungtynių statistika „Žalgiris“–VEF 2012 03 18, Kauno „Žalgirio“ arena.
93:56
(31:10, 15:23, 33:12, 14:11) „Žalgiris“: P.Jankūnas 21 taškas, M.Kuzminskas 16, S.Weemsas 14, M.Kalnietis 12, M.Popovičius 10, R.Javtokas ir D.Šalenga o 5, T.Delininkai tis ir V.Lipkevičius po 4, T.Klimavičius 2.
VEF: Rungt.
Perg.
Pralaim.
16 16 16 16 16 16 16 16 16
14 11 10 9 8 8 8 3 1
2 5 6 7 8 8 8 13 15
K.Berzinis 13, D.Zavackas 11, D.Bertanis ir A.Kavaliauskas po 7, M.Bailey 6, S.Valteris 5, C.Millage’as 4, K.Janičenokas 3.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 30/54 (56 proc.) ir 15/38 (39 proc.), tritaškiai – 6/16 (38) ir 6/23 (26), baudų metimai – 15/21 (71) ir 8/15 (53), at kovoti kamuoliai – 47 ir 31, rezultatyvūs per davimai – 23 ir 15, klaidos – 13 ir 17, blokuoti metimai – 2 ir 4, perimti kamuoliai – 10 ir 5.
12
pirmADIENIS, KOVO 19, 2012
PASAULIS
80 proc.
japonų nori, kad jų šalis pamažu atsisakytų branduolinės energetikos.
Išrinko prezidentą
Koptų netektis
Didžioji dauguma Vokietijos parlamentarų balsavo už tai, kad naujuoju prezidentu būtų išrinktas buvęs Rytų Vokietijos ko votojas už demokratiją Joachimas Gauc kas. Jis gavo 991 iš 1232 atiduotų balsų, o jo varžovė partijos „Kairė“ kandidatė Bea te Klarsfeld, garsi nacių medžiotoja, – 126 balsus. Prezidentą, kurio postas yra dau giausia reprezentacinis, išrinko specia li asamblėja.
Sulaukęs 88 metų mirė Egipto koptų – di delės Artimųjų Rytų krikščionių bendruo menės – popiežius Šenuda III. Jis daug metų turėjo rimtų sveikatos bėdų, o nese niai jam buvo nutrauktas gydymas dėl ke penų nepakankamumo ir auglių plaučiuo se, nes jo sveikatos būklė buvo per prasta. Praėjusią savaitę dėl sveikatos Šenuda III buvo priverstas atšaukti savo savaitinį pamokslą.
Ar Lietuva tars žodį? Šios savaitės pabaigoje Briuselyje rinksis ES šalių diplomatijos vadovai. Gal jau ruošiamasi ekonomiškai bausti baltarusius? Kokia, įdomu, bus Lietuvos pozicija? Nepakeliamas įžeidimas
Prieš dvi savaites Briuselio užsienio politikos planuotojai buvo nurodę ES šalims atšaukti ambasadorius po to, kai Minskas liepė šalį palik ti dviem lenkų ambasadoriams – vienam, atstovaujančiam Lenkijai, kitam – ES. Briuselio strategai dėl to įsiuto. Jie pareiškė, kad Minskas pradėjo su Bendrija kariauti diplo matinį karą. Atsakas – įsakas vi soms ES šalims atšaukti savo am basadorius. Minskas atrėžė, kad naujos po litinės sankcijos jo negąsdina, o ES vadovų atsakas – „isterija“. Tiesa, tuo karas nesibaigė ir kai kurios aktyviosios ES šalys bei Briu selio strategai ėmė svaidytis grasi nimais dėl ekonominių sankcijų. Baltarusijos atstovai atkirto, kad ES pati ėmė eskaluoti įtampą, o eko nominės sankcijos prieš šalį nieko neduos. „Ekonominės sankcijos – jautrus klausimas. Manome, kad šis svertas šiandien nepriimtinas – tiek ES, tiek Baltarusija dalyvauja tarp tautinėje prekyboje, – sakė Baltaru sijos užsienio reikalų ministro pava duotojas Aliaksandras Gurijanovas. – Tikiuosi, kad politiniai santykiai nepersikels į ekonominį lygmenį.“
Smogs ekonomikai?
Praėjusią savaitę Briuselis visoms ES valstybėms padiktavo vėl pa- siųsti diplomatus į Minską. Esą tai reikėtų padaryti iki šios savaitės pabaigos vykstančio mi nistrų susitikimo, kuriam vado vaus užsienio reikalų planuotoja Catherine Ashton. Kas bus svars toma susitikime – neaišku. Tačiau kalbama, kad Briuselio strategai ir kai kurios Bendrijos šalys imsis stumti naujas sankcijas. Ypač aktyviai sankcijas palaiko Lenkija, taip pat Vokietija, nes, jų nuomone, į politines sankcijas Mins kas nereaguoja taip, kaip norėtų si. Apie ekonomines sankcijas pra bilo ir kai kurie Europos Parlamento nariai. Šie pareiškė, kad jos būtinos. Net Tarptautinei ledo ritulio asocia cijai pasiūlyta pergalvoti savo spren dimą Baltarusijoje surengti 2014 m. pasaulio čempionatą. Rezoliucijoje pasmerkta ir Bal tarusijos prezidento Aliaksand ro Lukašenkos išsakyta kritika Vo kietijos užsienio reikalų ministrui Guido Westerwelle. Baltarusijos vadovas pareiškė, kad būti „dikta toriumi – geriau, nei gėjumi“. Rusija jau pareiškė, kad parems
Strategai: C.Ashton ir G.Westerwelle Minsko spyriojimasis – nepriimtinas.
Baltarusiją, jei ES inicijuos sankci jas Minskui. „Galiu pasakyti vieną dalyką: mes palaikysime Baltarusi jos kolegas“, – sakė Rusijos prem jero pavaduotojas Dmitrijus Ro gozinas, anksčiau dirbęs Rusijos atstovu prie NATO.
Tikiuosi, kad politiniai santykiai nepersikels į ekonominį lygmenį. Latviai prieš sankcijas
Tiesa, nepritarimą ekonominio spaudimo priemonėms išsakė Lat vija. 22 Latvijos Saeimos nariai pasi rašė peticiją, kurioje prieštaraujama sankcijoms, nes jos pakenks Latvijos
ekonomikai. Peticija buvo pateik ta ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui ir užsienio reikalų ministrui Edgarui Rinkevičiui. „Klausimas, ar reikia Latvijai įgy vendinti ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją? Kitas klausimas – kam tai naudinga?“ – rašoma peticijoje. Tiesa, Latvijos diplomatas And ris Teikmanis sakė, kad nors Latvi ja ir nepalaikytų sankcijų, tikėtina, kad jos vis vien bus prastumtos, nes daugelis ES šalių jas palaiko. „Mes niekuomet nepalaikėme sankcijų Baltarusijai ir mūsų pozicija nepa sikeitė. Tačiau mes neturime tiek įtakos Bendrijoje, kad paveiktume sprendimus“, – sakė diplomatas. Lietuvos pozicija
Lietuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė taip pat ne sykį sakė, kad
AFP nuotr.
ekonominių sankcijų nerems. Pre zidentės poziciją praėjusią savaitę parėmė ir kai kurie Seimo Užsie nio reikalų komiteto nariai. Jie pa skelbė pareiškimą, kuriuo pasisako prieš ekonominių sankcijų Baltaru sijai taikymą. Pareiškime teigta, kad ekono minė Baltarusijos izoliacija pa kirstų Baltarusijos ir Lietuvos ekonominius santykius, o tokia si tuacija „dar labiau pablogintų da bartinę mūsų valstybės finansinę bei ūkinę būklę, o tai tik padidintų įtampą mūsų visuomenėje“. Tačiau komiteto vadovas Ema nuelis Zingeris prieš tai išsakė vi sai kitokią poziciją. Anot jo, dabar tinės sankcijos Baltarusijos režimui yra nepakankamos. „The Baltic Course“, Telegraf.by, „Belorusskie Novosti“ inf.
Sprogdintojams įvykdyta mirties bausmė Baltarusijoje įvykdyta mirties baus mė abiem vyrams, nuteistiems dėl sprogdinimo Minsko metropolite ne praėjusių metų balandį.
Išpuolis metro, kuris nusinešė 15 žmonių gyvybę, – didžiausias šio je šalyje po to, kai subyrėjo So vietų Sąjunga. Abu sulaikytieji dėl sprogimo Vladislavas Kovaliovas ir Dmitrijus Konovalovas buvo pripa žinti kaltais. Kad abiem vyrams įvykdyta bausmė, pranešė jų artimieji. Juos apie bausmės įvykdymą informa vo teisėsauga. D.Konovalovas buvo nuteis Bausmė: už tai, kad surengė teroro aktą Minske, per kurį žuvo 15 žmo tas kaip to balandžio 11 d. išpuolio nių, D.Konovalovas (kairėje) ir V.Kovaliovas neišvengė mirties bausmės. vykdytojas. Jis neprašė malonės, o „Reuters“ nuotr. jo šeima per plačiai aprašinėjamą
teismo procesą niekada nekalbėjo su žurnalistais. V.Kovaliovo sesuo Tatjana iš pra džių socialiniame tinkle „Face book“, o vėliau ir žurnalistams sa kė, kad nuteistojo motinai Liubovei Vitebske buvo atsiųstas laiškas iš Baltarusijos aukščiausiojo teismo. „Jie jį nužudė; viskas buvo veltui, viskas veltui“, – sakė Laisvės radi jui Tatjana Kovaliova. Nors prezi dentas Aliaksandras Lukašenka galėjo pasigailėti nuteistųjų, šios malonės jis nesuteikė. Be sprogdinimo metropolite ne, V.Kovaliovas ir D.Konovalovas teisme buvo pripažinti įvykdę te roro aktus Nepriklausomybės die ną Minske 2008 m. liepos 3-iąją ir Vitebske 2005 m.
V.Kovaliovas savo kaltės nepri pažino ir prašė prezidento ma lonės. D.Konovalovas malonės ne prašė ir prisipažino rengęs teroro aktus 2008 ir 2011 m. Minsko metropolitene 2011 m. balandžio 11 d. sprogo galingas sa vadarbis sprogstamasis įtaisas. Vie nuolika žmonių žuvo iškart, dar ke turi mirė ligoninėse. Sunkiai sužeisti 33 žmonės, lengvesnių sužeidimų patyrė dar 70 asmenų. Iš viso nu kentėjusiųjų buvo daugiau kaip 300. Per sprogimus Vitebske nu kentėjo apie 50 žmonių, niekas ne žuvo. Per sprogimą Minske Nep riklausomybės dieną 2008-aisiais nukentėjo 55 žmonės, iš kurių 47 buvo paguldyti į ligoninę. BNS inf.
13
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
menas ir pramogos Muzikiniai pamišėliai šventė gimtadienį Vilniuje, muzikiniame teatre „New York“, 25 metų jubiliejų švenčian ti bene ekstravagantiškiausia Lie tuvos grupė „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ surengė muzi kinį performansą. Šiam pasirody mui „I.V.T.K.Y.G.Y.G.“ surinko ko ne visus kadaise grupėje gro jusius muzikantus, kuriems su skaičiuoti beužtenka abiejų ran kų pirštų. Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
Geriausia aktorė keliaus į Paryžių Geriausios metų lietuvių kino ak torės rinkimuose, kuriuose bal suos Vilniuje vykstančio tarptau tinio festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai, varžosi Toma Vaškevi čiutė, Miglė Polikevičiutė ir Jurga Jutaitė.
Pretendentės į minėtą titulą pri statytos savaitgalį per specialų renginį. Šias tris Lietuvos kino ekranuose charakteringai pasirodžiusias jau nosios kartos aktores žiūrovai ga lės vertinti per visą festivalį. Ati duoti balsą už savo numylėtinę bus galima interneto puslapyje kinopa vasaris.lt. Per festivalio uždarymo ceremo niją daugiausia publikos simpatijų sulaukusi aktorė bus apdovanota kelione į Paryžių. T.Vaškevičiūtė yra Lietuvos na cionalinio dramos teatro trupės aktorė. Ji sukūrė vaidmenis Vil niaus mažajame, Kauno dramos, Oskaro Koršunovo teatruose, ki ne ir televizijoje. Aktorė apdova nota Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2009 m. sezono pa grindinį moters vaidmenį. Žymes ni jos vaidmenys kine: Daina re žisieriaus Algimanto Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“, No ra režisieriaus Mario Martinso no filme „Nereikalingi žmonės“, Nebylė režisieriaus Gyčio Luk šo „Duburyje“, Vilė režisieriaus Sauliaus Drungos filme „Anar chija Žirmūnuose“. M.Polikevičiūtė vaidina Vilniaus mažajame teatre, Lietuvos nacio
Susirungs: aktorės (iš kairės) J.Jutaitė, M.Polikevičiūtė ir T.Vaškevi
čiūtė pretenduoja tapti geriausiomis praėjusių metų kino aktorėmis.
naliniame dramos teatre, teatre „Utopija“, „Meno forte“. Ji apdo vanota Auksiniu scenos kryžiumi debiuto / jaunojo menininko ka tegorijoje. Žymesni jos vaidme nys kine: Mergina S.Drungos filme „Anarchija Žirmūnuose“, Rūta Ro ko Eltermano filme „Paskutinė me daus mėnesio diena“, Irina švedų režisieriaus Axelo Petersseno fil me „After eight“, Kristinos vaid
Vilijos Buivydės nuotr.
muo A.Puipos juostoje „Miegan čių drugelių tvirtovė“. J.Jutaitės, kuri pati yra prodiu savusi keletą trumpametražių fil mų, ryškesni vaidmenys kine: Au rora režisierės Kristinos Buožytės „Auroroje“, Dominyka režisieriaus Kristijono Vildžiūno juostoje „Aš esi tu“, Auksė taip pat K.Vildžiūno filme „Kai apkabinsiu tave“. VD, BNS inf.
Vilnelė nusidažė žaliai Šeštadienį įvairių pasaulio ša lių didmiesčiuose – nuo Niujorko iki Maskvos, nuo Kopenhagos iki Sidnėjaus buvo švenčiama nacio nalinė airių šventė – Šv. Patriko die na, kurios simbolis – žalia spalva ir trilapis dobilas.
Tradicija: Šv. Patriko dienos pro
ga upės žaliai dažomos visame pasaulyje. Šiemet prie šios akci jos prisidėjo ir Vilnius.
Organizatorių nuotr.
Vilniuje gyvenančių airių bend ruomenė ir kiti prijaučiantys šios šalies tradicijoms rinkosi ant pa grindinio Vilnelės tilto, prie įva žiavimo į Užupį. Čia, po Airijos ambasadorės Lietuvoje Philome nos Murnaghan sveikinimo, susi rinkusieji laukė svarbaus momento – kada Vilnelė atplukdys skaisčiai žalius vandenis. Šv. Patriko dienos proga dažy ti upę žaliai yra tradicija ne vie name pasaulio didmiestyje, o vil
niečiams tai – naujiena, todėl kai kurie į įprastą pasivaikščiojimą pirmą itin šiltą dieną išsiruošę vil niečiai stebėjosi netikėtai pasikei tusia vandens spalva. Organizato riai iš anksto įsėjo, kad naudojami dažai yra saugūs aplinkai ir išban dyti kitų miestų upėse, be to, šis šventinis nudažymas suderintas su miesto savivaldybe. Stebėti pažaliuojančios Vilnelės į Užupio prieigas susirinko ir airių seterių veislės šunų šeimininkai su savo augintiniais, nemaža da lis šventės gerbėjų buvo pasiruošę specialiomis kepurėmis su dobilo lapą imituojančiais kraštais. Legen da byloja, kad pasitelkdamas trila pio dobilo simbolį, šv. Patrikas aiš kino Šventosios Trejybės sąvoką. VD inf.
14
PirmADIENIS, kovo 19, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Klube „Studio9“, Gedimino pr. 9. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 33 litai.
Kur? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. Kada? Iki kovo 22 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. Kada? Iki kovo 25 d. Kiek? Nemokamai.
Tarp džiazo ir roko
lietuviška fotografija
Naujas kūrybos etapas
Festivalis „Vilnius Jazz“ primena, kad kovas – prancūzakalbių mė nuo, ir pristato jaunosios Prancūzijos džiazo kartos atstovus – eks perimentinį džiazo trio iš Paryžiaus „MeTal-O-PHoNe“ su kviesti niu svečiu gitaristu Julienu Desprezu. Ši muzikantų kompanija balansuoja ties džiazo ir roko riba.
XXII Vilniaus aukciono žvilgsnis skirtas Lietuvos fotografijai. Auk cione pristatoma labai plati lietuviškos fotografijos panorama: nuo XIX a. pab. Vilniaus fotografų iki šiandienos jaunųjų autorių fotog rafijų. O iki aukciono dar likus kelioms dienoms šias fotografijas ga lima pamatyti specialioje parodoje.
Pavadinimas „2“ – tai raktinė reikšmė, apimanti visos parodos kon tekstą: dviejų erdvių, dviejų prasmių, dviejų polių, dviejų medijų, dviejų medžiagų viename ar viena šalia kitos būvis. Rengėjai skel bia, kad ši paroda taps visiškai nauju menininkų Laimos Milkintės ir Rimanto Milkinto kūrybos etapu.
Kur? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. Kada? Kovo 23 d. 18 val. Kiek? 18–43 litai.
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Iki kovo 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24. Kada? Iki gegužės 6 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Kovo 31 d. 21 val. Kiek? 15 litų.
Pašnekesiai su kvailiais
Stebėjimai ir kiti procesai
Porceliano Pavasaris su ekspozicija iš Rusijos „Saulės broliais“
„Kvailių vakarienė“ – psichologinė situacijų ko medija, sukonstruota iš šmaikščių dialogų. Pje ras Brošanas kiekvieną trečiadienį suruošia va karienę, kurios tikslas – atsivesti su savimi kvai lį ir jį prašnekinti.
Irma Balakauskaitė 1995 m. Vilniaus dailės aka demijoje baigė tapybos studijas, tais pačiais me tais menininkė surengė pirmąją personalinę parodą. Dabar ji pristato parodą „Stebėjimai. Ki ti procesai“.
Rusijos imperatoriškasis porceliano fabrikas pri stato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Sankt Peterburgo porceliano mokyk los tradicijas. Tokios porceliano ekspozicijos Lie tuvoje dar nebuvo.
„Saulės broliai“ kviečia į koncertą, kuriame klau sytojai išgirs pavasariškai atnaujintą programą. Skambės nauji ir seni kūriniai, kuriuos atliks vi siems pažįstami Saulius, Donatas, Tadas, Aud rius ir Vytis.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. 12.00 Kultūrų kryžkelė. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas. 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien. 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 „Scientologija. Neskelbti faktai“ (Australija, 2009 m.). 22.45 Garsiausios pasaulio kapinės. Niujorko Grinvudo kapinės. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Dok. f. „Koliziejus. Romos mirties arena“.
LNK
6.20 „Smalsutė Dora“. 6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“. 7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LTV 6.00 val.
7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50, 16.40 24 valandos. 9.45 F. „Sunkus vaikas“ (JAV, 1990 m.) (k). 11.20 F. „Mirtinas ginklas 3“ (JAV, 1992 m.) (N-7). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 S. „V. Vizitas“ (1) (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“. 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Mano mažasis ponis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai?
LNK 21.30 val.
11.00 F. „Prieskonių princesė“. 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 Žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Svieto lygintojai“.
13.30, 16.30, 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“. 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 17.30 Savaitės kriminalai. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.00 „Mentai“ (N-7). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.30 Tauro ragas (N-7) (k). 1.00–6.00 „Bamba“ (S).
18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Mėnulio galia“ (N-7).
SPORT1
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai. 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 9.00 Šeštadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“ (k). 12.30 „Nebylus šauksmas“ (k).
6.09, 13.00 TV parduotuvė. 6.25 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Makaliaus kelionės. 11.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 Skonio reikalas. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Mėnulio galia“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
9.00 Televitrina. 10.00 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–„Milan“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVII turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“–„Juventus“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Zaragoza“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–„Milan“. 23.15 Futbolo dievai.
TV3 22.00 val.
BTV 19.00 val.
Sport1 19.45 val.
BTV
Lietuvos ryto TV
15
pirmADIENIS, kovo 19, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
knygų lentyna Michailas Jampolskis „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“ (Iš rusų kalbos vertė Na talija Arlauskaitė), 432 p.
Nors pirmas filmas Lietuvoje nu filmuotas 1909 m., o 1925-aisiais buvo įkurta kinematografininkų sąjunga, kino tyrinėjimų istorija ir kino studijomis Lietuvoje iš esmės tik pradedama domėtis. Aukštosio se mokyklose įvedami nauji su ki nu susiję kursai, atsiranda naujų su kino studijomis susijusių specia lybių, organizuojama vis daugiau konferencijų, kuriose svarstomos kinematografinės reprezentacijos problemos, bet kino teorijai skir tų knygų lietuvių kalba labai ma ža. Ir ši specialios literatūros stoka jaučiama ne tik akademinėje, bet ir kino mėgėjų erdvėje. Kaip pirmoji naujos knygų seri jos „Kino raštai“ knyga pasirinktas vienas reikšmingiausių kultūrolo go, filosofo, kino žinovo Michailo Jampolskio darbų „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieš kos“. Knygą sudaro tekstai, ku riuose analizuojami atskirų au torių – režisierių ir kino teoretikų – darbai ir kino teorijos proble mos. Teorinį knygos rėmą brėžia judėjimas nuo struktūralizmo prie fenomenologijos. Knygoje svars tomos montažo, kadro erdvės, lė
lių ir kaukių, istorijos, kūno ir mir ties vaizdavimo kine problemos. Pagrindinis dėmesys skiriamas Aleksandro Sokurovo, Aleksejaus Germano, Kiros Muratovos, Artū ro Pelešiano ir Vladislavo Stare vičiaus kūrybai. Kino teorijos ap tarimas apima rusų formalistų, André Bazino, Serge’o Daney, Le vo Kulešovo, Gilles’io Deleuze’o ir kitų autorių idėjas. Knyga skir ta besidomintiems kino istorija ir teorija bei vizualumo, kūniškumo, sovietmečio studijomis. M.Jampolskio knyga „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės
ištiko per ankstyva mirtis, garbei. Romantiška? Trisdešimt trejų Mi
sei Rait – visai ne. Nes amžino ji ruda suknelė Misei ir kasdienis, ir šventinis drabužis, o vienintelė prošvaistė – draugystė su biblio tekininke Una ir romanai, kuriuos Misė aistringai skaito. Tačiau vie ną dieną miestelyje atsiranda ne pažįstamasis, tiesiog kunkuliuo jantis energija. Ir viskas ima virsti aukštyn kojomis: jis sujaukia ne tik Misės mintis, bet ir miestelio gyve nimą. Pasirodo, kad Misė – ne tokia jau pilka pelytė ir kad gyvenimas gali būti visiškai kitoks, jei tik moki sva joti ir turi pakankamai drąsos toms svajonėms įgyvendinti. Ir kad kar tais reikia nerti į meilę kaip į akivarą, ir pažiūrėti, kas iš viso to išeis. „Misalongio moterys“ – roma nas, pilnas ir romantikos, ir aist ros, ir ironijos. Kaip saldainių dėžutė, kurią atidarius norisi su šveisti vienu prisėdimu.
simokėtinai ir t. t. Turint minty, kad mus nuo pirmosios Respubli kos skiria Antrasis pasaulinis ka ras ir ilgi 5 dešimtmečiai sovieti jos siautėjimo, suprantama, kad didelė dalis svarbios medžiagos buvo fiziškai sunaikinta ar ne grįžtamai dingo karo metais, da lis nugulė Trečiojo reicho ar SSRS archyvuose, todėl tai, kas liko, ga lima laikyti nedideliu stebuklu,
šiandien liudijančiu mūsų, t. y. motociklininkų, istoriją. Rimas Bružas – režisierius, do kumentinių istorinių filmų kūrėjas ir užkietėjęs baikeris. Tačiau kny goje vengta išplėtoto autoriaus teksto, siekta atskleisti detales jų neinterpretuojant. Taigi „Bikers tory.lt“ buvo rašoma veikiau žur nalisto, nei rašytojo, veikiau isto riko, nei publicisto.
Colleen McCullough „Misalongio moterys“, 178 p.
Rašytoja C.McCullough (g. 1937 m.) – viena žymiausių visų laikų aust ralių. Jai suteiktas Australijos na cionalinės vertybės titulas. Milijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamų „Erškėčių paukščių“ autorės knyga „Misa longio moterys“ mus vėl sugrąžina į atšiaurią ir rūsčią XX a. pradžios Australiją, miestelį keistu Bairono vardu, kuriame viskas priklauso Herlingfordų šeimai. Ten gyvena trys moterys, iš paskutiniųjų be sistengiančios sudurti galą su ga lu: Oktavija, sesuo Druzila ir jos duktė Misė. Karštas Bairono gerbėjas Misės prosenelis įkūrė miestą ir pavadi no poeto vardu. Misalongio sodyba įvardyta vietos, kur lordą Baironą
paieškos“ svarsto kino istorijos ir teorijos problemas. Kaip atsirado montažas? Kodėl nebyliojo kino veidai panašūs į kaukę? Kaip kinas fantazuoja pasaulio vaizdo pil numą? Kodėl vien filmo struktūros aptarimo nepakanka ir verta kalbė ti apie kino patirtį? Kas ir kaip žavi kino perdirbiniuose? Kaip galima sukurti laisvą nuo ideologijos kino reginį? Ką reiškia vaizduoti istoriją ir laiką kine? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus jungia semiotinę ir fenomenologinę kino teoriją, vi zualumo istoriją, kūniškumo stu dijas ir kitas prieigas. M.Jampolskis yra Niujorko uni versiteto profesorius, vienas gar siausių kino ir vizualumo tyrinė tojų. Jo interesų laukas apima kino teorijos ir antropologijos, idėjų is torijos, politinės vaizduotės ir ly ginamąsias literatūros studijas. Knygų „Teiresijo atmintis: Inter tekstualumas ir kinas“ (1993 m.), „Demonas ir labirintas (diagramos, deformacijos, mimezis)“ (1996 m.), „Stebėtojas: matymo istorijos apy braižos“ (2000 m.), „Leviatano su grįžimas: Politinė teologija, valdžios reprezentacija ir Ancien Régi me pabaiga“ (2004 m.), „Audė jas ir vizionierius: Reprezentaci jos istorijos apybraižos, arba Apie materialumą ir idealumą kultū roje“ (2007 m.) ir kitų autorius.
Rimas Bružas „Bikerstory.lt“, 160 p.
Pirmąkart Lietuvoje leidžiama knyga, skirta Lietuvos motocik lininkų ir motociklizmo istorijai. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis (1918–1940 m.) – tai metas, kai dėl susiklosčiusių tarp tautinių aplinkybių atgimė, užaugo ir subrendo Lietuvos valstybė. Šia me istoriniame kontekste Lietuvo je atsirado palankios sąlygos moto ciklininkų judėjimui. „Bikerstory. lt“ – tarsi motociklininkų judėji mo Lietuvoje gimimo metrika: tai autentiškų dokumentų rinkinys ir archyvinių fotografijų albumas, laikraščių iškarpos ir straipsniai, amžininkų atsiminimai ir DVD do kumentinis filmas. Knygoje rikiuojasi įdomiausi faktai, pavyzdžiui, tai, kad anks čiau motociklininkams nebuvo privalomas vairuotojo pažymė jimas, tai, kad motociklas tarpu karyje kainavo 10 kartų daugiau nei karvė arba tai, kad motociklą tuomet buvo galima nusipirkti iš
Karjera Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900183
Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Kipre. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 923033
ĮvairūS Kita Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 0,1500 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, bendras plotas 232,78 kv. m, esančių Ežero g. 101, Antežerių k., Vilniaus r., nuosavybės teise priklausančių Violetai Kilšauskienei, antrąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 04 20 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 470880 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 47088 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areš-
tuotas ir įkeistas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 926732
Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 1 k. buto, bendras plotas 17,37 kv. m, esančio Jaunimo skg. 2-26, Grigiškės, Vilniaus m., nuosavybės teise priklausančio Valentinai Klebinskajai, pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 04 20 14.30 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas, Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 20480 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 2048 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 927533
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-15 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-865 patvirtintas žemės sklypo Nr. 12B (kad. Nr. 0101/0084:4190), esančio S/B „Lelija“, Kelmijos Sodų 36-oje g. 82, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. 927737
KarščiauSi Kelionių paSiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų. LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Orai
Šiandien orai subjurs: atvės, protarpiais numatomi krituliai, bus vėjuota – dieną pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s. Rytoj daug kur prognozuojami trumpi krituliai. Vietomis dar išliks vėjuota. Temperatūra naktį svyruos nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, dieną bus 3–8 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 19 d.
+6
+4
+5
Telšiai
Šiauliai
+5
Klaipėda
Panevėžys
+6
Utena
+4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.23 18.31 12.08 4.51 15.17
79-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 287 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +9 Brazilija +23 Briuselis +11 Dublinas +11 Kairas +23 Keiptaunas +22 Kopenhaga +6
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+13 +12 +7 +11 +17 +6 +11 +1
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+10 +4 +17 +21 +2 +20 +7 +10
+8
+5
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+7
Alytus
7–10 m/s
Smogė ciklonas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+8
+4
–1
8
+3
+7
+4
+1
8
+4
+8
+3
–1
Australijos vakarinę pakrantę praėju sios savaitės pabaigoje pasiekė Indijos vandenyne susiformavęs atogrąžų cik lonas Lua. Pareigūnams teko nurodyti uždaryti šalies vakarinėje pakrantėje esančias naftos gavybos platformas ir Port Hedlando uostą, per kurį ekspor
8
tuojama geležies rūda. Savaitgalį ciklo nas sustiprėjo iki ketvirtos kategorijos. Vėjo stiprumas pasiekė 160–200 km/ val. greitį su 279 km/val. gūsiais. Kai kuriose šalies vietose prasidėjo potvy niai, kuriuos sukėlė liūtys. BBC inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (kovo 19 d.) Pempės šventė, Kliento diena Šv. Juozapas, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis 1947 m. gimė amerikie- 1977 m. gimė garsus liečių aktorė Glenn Close. tuvių smuikininkas Vil1950 m. mirė JAV rašy- helmas Čepinskis. tojas, „Tarzano“ autorius 1976 m. gimė italų futEdgaras Rice’as Bur- bolininkas, vienas gerough. riausių pasaulyje gynė1955 m. gimė Holivudo jų Alessandro Nesta. aktorius Bruce’as Willi- 2008 m. mirė britų rašysas. tojas futuristas, romano 1957 m. gimė lietuvių „2011 metų kosminė odidainininkas Ovidijus sėja“ autorius seras ArtVyšniauskas. huras C.Clarke’as.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 27 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Juozapas (Juozas), Laiminta, Vilė, Vilys, Prutenis, Juozė, Juzė
horoskopai
antradienį
trečiadienį
Vardai
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, tinkamas metas svarbiems sprendimams priimti. Kad išvengtumėte bėdų, pasistenkite nebekartoti senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Šiandien būsite puikus patarėjas visais įmanomais klausimais nuo asmeninių bėdų iki pasaulinių problemų. Tik neimkite manyti esąs visažinis. Lengvai pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Nesunkiai susitvarkysite su jums pavestomis gana sudėtingomis užduotimis, bet gali būti, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo, bet pasistenkite jį nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Nešvaistykite jos smulkmenoms, atsipalaiduoti bei pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Drąsiai galite kreiptis patarimo į vyresnį žmogų. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena savo veiksmams planuoti ir svarbiems dalykams spręsti, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Klausyti jums patarinėjančių ar ne – jūsų reikalas, tačiau jau rytoj suprasite, kad teisūs buvo būtent jie. Mergelė (08 24–09 23). Šiandien gali tekti įveikti tam tikrus išbandymus. O kad nuo jų pabėgtumėte, atsiribotumėte, vakare greičiausiai pasinersite į fantazijas. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Nestovėkite vietoje ir pasinaudokite visomis jums pasitaikančiomis progomis. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl skirtingai vertinamų vertybių įsivelsite į konfliktą. Ieškokite kompromiso, būkite kantrus, nors ir prarasite pagarbą autoritetingam žmogui. Šaulys (11 23–12 21). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Nemenka tikimybė, kad susidursite su seniai matytu brangiu žmogumi, gali atsinaujinti senas romantiškas ryšys. Šiandien neskubėkite daryti išvadų ir viską vertinkite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Naujų ryšių mezgimas gali būti naudingas jūsų karjerai.