TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės kovo 20 d., 2012 m. Nr. 66 (1265) Konfliktas išspręstas prezidentūroje: R.Palaitis traukiasi, koalicija greičiausiai išlieka. Lietuva 5p.
ES pradėjus taikyti sankcijas prieš Baltarusiją, Lietuvos ekonomika gali prarasti 7 mlrd. litų. Ekonomika 8p.
diena.lt
Kruvina drama Prancūzijos žydų mokykloje – serijinio žudiko darbas? Pasaulis 12p.
Brangesni bilietai – tik laiko klausimas
1 Lt
Mūsų niekas nemoko meilės. Esame neišprusu si tauta, nes nemokame emociškai išjausti net sa vo vaiko. Biomedicinos mokslų daktarė Aistė Šilanskienė
9p.
Miestas
3p.
Apmokestino stovėjimą Sost inės biudžetas turėtų pasipil dyt i nauj om is įmokom is. Mieste apmokest intos dar 45 automobil ių vietos. Mokėt i 2 lit us už stovėjimą nuo šiol reik ia nor int iems automo bilį pal ikt i A.Goštauto gatvės daly je tarp J.Tumo-Vaižganto ir Mečetės gatv ių, taip pat apmokest intos vie tos prie A.Goštauto g. 8 namo.
Miestas Atvirumas: degalų kainos kyla jau penktą mėnesį iš eilės, todėl kai kurie valdininkai nesimaivydami sako, kad transporto bilietus teks branginti. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Po kelių mėnesių sostinės politikai privalės apsispręsti, ar ryžtis didinti viešojo trans porto bilietų kainas. Tačiau be paliovos brangstantys degalai ir dešimtimis milijonų litų skaičiuojamos savivaldybės skolos vežėjams sprendimą padiktuos pačios.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nuostoliai – kiekvieną dieną
Kasdien į Vilniaus gatves išrie da 270 miestui priklausančių au tobusų. Per mėnesį jų degalams išleidžiama beveik 3,7 mln. li tų. Prieš metus buvo galima išsi versti su milijonu mažesne suma. Dauguma miesto autobusų varomi
dyzelinu – vien jo kas mėnesį nu perkama už 3 mln. litų. 700 tūkst. litų kainuoja dujos. Kad Vilniaus viešasis transportas sulig kiekviena diena dirba vis nuostolingiau – daugiau nei akivaizdu. Maža to, bendrovė „Vilniaus vie šasis transportas“ jau daugiau nei metus neatgauna pinigų iš miesto savivaldybės – ši jai sko linga apie 75 mln. litų.
2
4p.
Šuniukų turguje nebus
2
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Brangesni bilietai – „Dėl bilietų ir degalų kai 1 nų, kol kas laikomės po zicijos palaukti ir pažiūrėti. Juk
Paieškos: Vilniaus meras A.Zuokas investuotojus į būsimą oro
bendrovę žvejojo Niujorke. Lig šiol jo pastangos nebuvo sėkmingos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Milijonus oro bendrovei raikė Niujorke Beveik 50 mln. surinksime iš in vestuotojų, dar 28 mln. litų inves tuos savivaldybė, ir oro bendrovė „airLituanica“ bus įsteigta. Apie tokius savo užmojus Vilniaus me ras Artūras Zuokas prabilo viešė damas Niujorke.
Apie tai, kad bendrovę „airLitua nica“ įsteigti planuojanti Vilniaus savivaldybė ketina iš vietos ir už sienio investuotojų surinkti veik 48 mln. litų, meras prabilo Niu jorke, duodamas interviu nau jienų agentūrai „Bloomberg“. Čia jis pristatė savo viziją: savi valdybė numato valdyti 34 proc. bendrovės ir pati investuoja 8 mln. eurų. Strateginiam partne riui atitektų 49 proc. akcijų, o likusi dalis – vietos verslinin kams. A.Zuokas skelbė: „Mums reikia tiesioginių skrydžių į Vil nių.“ Meras tvirtino, kad savival dybė bendrauja su potencialiais investuotojais iš Skandinavijos ir Islandijos. Galimos bendrovės ženklo eskizuose vaizduojamos senovinės monetos, Vytis.
Artūras Zuokas:
Jie dirba už simbo linį įkainį ir tai ver tinama kaip indėlis į projektą
Taip pat paaiškėjo, kad, Vilniaus miesto savivaldybei ruošiantis steigti naują oro bendrovę „air Lituanica“, ją konsultuoja vie na didžiausių Lietuvoje advokatų kontorų „Lawin Lideika, Petraus kas, Valiūnas ir partneriai“. „Vilniaus savivaldybė pasamdė šią bendrovę konsultacijoms teikti. Jie dirba už simbolinį įkai nį ir tai vertinama kaip indėlis į projektą“, – sakė Vilniaus me ras A.Zuokas. Anot jo, teisininkų paslaugos kainuos 100 tūkst. litų. Advokatų kontoros vadovaujan tysis partneris Rolandas Valiū nas šios informacijos nei patvir tino, nei paneigė. A.Zuokas yra prognozavęs, kad pirmasis bendrovės „airLituani
ca“ skrydis gali įvykti jau kitų metų pavasarį. Pastaruoju metu pigių skrydžių bendrovės iš Vilniaus vykdo vis daugiau skrydžių į įvairius Euro pos miestus. Dar daugiau krypčių atsiras vasarą, kai lietuviai rinksis atostogų keliones. Savivaldybė ne kartą yra skel busi, jog meras apie savivaldybės planus aktyviai dirbti, kad Vil niuje atsirastų bazinis oro vežė jas, jau anksčiau informavo susi siekimo ministrą Eligijų Masiulį. Šis esą palankiai vertina idėją turėti bazinę oro linijų bendrovę sostinėje. Tačiau ir Susisiekimo ministerijos atstovai yra tvirtinę, kad kol kas jokių konkrečių me ro planų komentuoti negali, nes miesto vadovas nėra pateikęs jo kios konkrečios informacijos apie galimus investuotojus. Praėjusių metų vasarą sostinės savivaldybės atstovai yra pranešę apie mero A.Zuoko susitikimus su finansinių sunkumų turinčios latvių skrydžių bendrovės „air Baltic“ ir dabar jau bankrutavu sio banko „Snoras“ atstovais. Vilniaus savivaldybė anuomet tvirtino, kad „airBaltic“ akcinin kas Bertoltas Flickas žada pareng ti konkrečius pasiūlymus, kokius žingsnius žengiant Vilniuje būtų galima įsteigti naują oro vežėją. B.Flicko analizė turėjo paro dyti, ar sostinei reikia verslo kla sės skrydžių, turistinių kelionių skrydžių, kokios kryptys būtų reikalingiausios ir pelningiau sios. Neaišku anuomet liko tik dėl banko „Snoras“, kurio atsto vai neatskleidė, jis projekte daly vautų kaip investuotojas ar kaip kreditorius, planų. Gegužės gale A.Zuokas žiniask laidai pranešė apie atnaujintas derybas su islandų kapitalo oro bendrove „Lithuanian Express“. Ieškodamas partnerių oro li nijų bendrovei steigti meras yra gyręsis susitikęs net su Kinijos ir Tailando vežėjų atstovais. Savi valdybė buvo išplatinusi prane šimą apie mero inicijuotą susi tikimą su Tailando oro bendrove „Thai Airways“. Šiai meras siūlė tapti bendrais bazinio oro vežė jo steigėjais. BNS, VD inf.
būta, kad degalų kainos pakildavo ir sumažėdavo po dviejų mėnesių. Na, kol kas tendencija tokia, kad jos kyla ir laikosi. Jei taip bus dar pen kis mėnesius, siūlysime išeitis“, – aiškino bendrovės „Vilniaus vieša sis transportas“ vadovas Gintaras Nakutis. Viena iš jo minimų išeičių – di dinti viešojo transporto bilietų kai nas. Be brangstančių degalų, bend rovės pečius spaudžia įvairios kelionių lengvatos moksleiviams, studentams ir pensininkams. Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2011-ųjų pradžios bendrovei sko linga apie 75 mln. litų. Ir drąsūs, ir atsargūs
Viešojo transporto bilietų kainas nustato Vilniaus miesto savival dybė. Pastarąjį sykį miesto vie šojo transporto bilietai brango 2009-ųjų kovą, kai miestą valdė konservatoriai. Sostinės politikai iki Seimo rin kimų likus vos pusmečiui – at sargūs, nors pripažįsta, kad nuo stolių miesto viešasis transportas patiria vis daugiau. Regis, esminis klausimas: miesto vežėjų paslau gos brangs iki rinkimų ar po jų? „Greitu laiku spręsime, ką da ryti. Skaičiuosime ir nuspręsime. Brangsta viskas: ateina laikas, kai reikia keisti kainas ir, nepaisant rinkimų ciklo, tai reikia daryti. Nes, kaip rodo istorija, reikia dar labiau padidinti“, – kalbėjo už miesto ūkį ir transportą atsakingas Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Socialdemokratas aiškino, kad artimiausiu metu savivaldybė aiš kinsis, kokią įtaką Vilniaus vie šojo transporto bendrovės finan sams daro brangstantys degalai. „Kol kas neturime jokios pozici
jos. Skaičiuosime ir galvosime: ar tai jau kritinė situacija, kai nėra ki tų išeičių, ar sar galima palaukti“, – svarstė socialdemokratas. R.Adomavičius pabrėžė, kad dėl savivaldybės skolų transporto bend rovei kaltę turėtų prisiimti ir Vy riausybė. Socialdemokratas žadėjo: vien dėl artėjančių Seimo rinkimų miesto taryba viešajam transportui neleistų dirbti nuostolingai. Sost inės vieš ojo transp orto problemas kuruojantis Vilniaus tarybos Paslaugų ir miesto ūkio komitetas jau laukia detalios in formacijos apie miesto vežėjų pa tiriamus nuostolius. „Kai tik įmonės pateiks infor maciją, spręsime, ką daryti. Ži noma, abejoju, ar prieš rinkimus politikai išdrįs kelti bilietų kai nas. Galbūt toks sprendimas galė tų būti priimtas išsyk po rinkimų. Manau, tai būtų patogus perio das“, – svarstė Algimantas Vaka rinas, Paslaugų ir miesto ūkio ko miteto pirmininkas. Jo teigimu, šiuo metu sostinėje galiojanti viešojo transporto bilie to kaina yra nedidelė: „Manyčiau, dar gali būti rezervų ją padidinti“, – svarstė A.Vakarinas. Keleivių daugėja
Norint, kad viešasis transportas nebūtų nuostolingas, bilieto kaina turėtų būti tokia pat kaip ir litro dyzelino. Taip mano Vladas Dap kus, bendrovės „Transrevis“, ve žiojančios Vilniaus mieste kelei vius autobusais, direktorius. „Mes, dirbantys pagal sutartį su savivaldybėmis, galime tik siūly ti didinti kainą, tačiau galutinius sprendimus priima savivaldybė“, – aiškino jis. V.Dapkus pripaži no, kad pastaruosius du mėnesius jo vadovaujama bendrovė taip pat dirba nuostolingai. Juolab mies to savivaldybė nutraukė ne vieną
Stoka: „Vilniaus viešojo transporto“
privačių vežėjų, tarp jų ir „Trans revio“, maršrutą. Miestiečių, važinėjančių miesto autobusais ir troleibusais, daugė ja. Tiesa, labai smarkiai. G.Naku tis, bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius, nurodo, kad labiausiai pastaruoju metu au go lengvatinių bilietų pardavimas. Vienkartinių ir mėnesinių bilietų pardavimas išlieka stabilus. Tačiau, pasak G.Nakučio, beveik 70 proc. iš visų parduodamų mėnesinių bilietų
Atsargiai, du Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Įlipimo į troleibusus ir autobusus tvarką prieš metus pradėję keis ti sostinės savivaldybės vadovai ir patys pradėjo painiotis, pro ku rias duris į transporto priemones žmonėms leisti tik įlipti, o pro ku rias – tik išlipti.
Permainos: Vilniaus viešajame transporte įlipimo ir išlipimo tvarka kei
čiama kone kas pusmetį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Prieš metus į mero kėdę sėdęs Artū ras Zuokas griežtą ranką parodė at šaukdamas pirmtakų sugalvotą įli pimo tik pro priekines duris tvarką. Šis miesto vadovo sprendimas nu stebino ir viešojo transporto įmo nių atstovus, ir tas įmones prižiū rintį vicemerą Romą Adomavičių. Prieš kelias dienas savivaldybė vilniečiams paskelbė dar vie ną naujieną – įlipti nuo šiol gali ma pro visas duris, o štai išlipti pro priekines uždrausta. „Tokia įlipimo ir išlipimo tvarka buvo nustatyta, kad keleiviai, kurie iš vairuotojo nori įsigyti vienkar tinį bilietą, sugaištų mažiau laiko, nes nereikia praleisti išlipančių“, – taip savo sumanymą argumentavo miesto valdininkai.
3
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
miestas
6p.
Bendruoju pagalbos telefonu skambinama ir dėl nelaimingos meilės.
tik laiko klausimas Įprotis: vairuotojai, nuo šiol palikdami automobilį ties A.Goštauto g.
8 namo, už stovėjimą turės susimokėti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Sumažėjo nemokamų automobilių vietų Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Sostinės biudžetas turėtų pasipil dyti naujomis įmokomis. Mieste apmokestintos 45 iki šiol nemo kamos buvusios automobilių stovėjimo vietos.
finansinius srautus išbalansuoja sostinės savivaldybės negrąžinamos skolos.
– lengvatiniai. „Nustatyta bilie to kaina nepadengia paslaugos są naudų. Kita vertus, mes komercija ir neužsiimame, lengvatos – socia linė paslauga. Tačiau kol kas veži mo paslaugų kaina per maža, kad padengtų visas bendrovės išlaidas. Savivaldybė įsipareigoja padengti išlaidas lengvatoms ir dotuoti nuo stolingus, bet gyventojams būtinus maršrutus. Tačiau, kaip matome, skola ir toliau kaupiasi“, – aiškino bendrovės direktorius.
urys užsidaro Ši tvarka galioja Vilniaus vieša jame transporte, remiantis patvir tintomis taisyklėmis, kuriose nu matyta, kad keleiviai į autobusą ar troleibusą įlipa ir išlipa pagal vežė jo nurodytus informacinius simbo lius prie durų. Tiesa, vilniečiai jau pastebė jo, kad autobusų ir troleibusų vai ruotojai iš viso būtų linkę priekines duris laikyti užrakintas – dauge liui keleivių jau ne kartą teko bels tis į priekines duris, kol vairuoto jai teikėsi jas praverti. Neatidarius priekinių durų su monetomis bilietui pirkti ranko se įlipę keleiviai turi brautis į tro leibuso priekį, o vėliau ir vėl grūs tis atgal. Keleiviams į viešąjį transportą tik pro priekines duris leidę lip ti Kauno ir Klaipėdos valdininkai džiaugiasi surinkę papildomų pa jamų ir atsikratę zuikių bei asocia lių asmenų. Per pusmetį surinkta 1,3 mln. li tų į savivaldybės kišenę ir sugauta dviem trečdaliais mažiau važiuo jančių be bilietų. Tiek per trumpą laiką pavyko pasiekti Kauno viešo jo transporto bendrovėms.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kainos (litais) Vienkartinio Mėnesinio Mėnesinio bilieto bilieto kaina bilieto kaina kaina ir autobusui, perkant iš troleibusui ir troleibusui vairuotojo arba autobusui* 2005 1,1 1,4 40 60 2009 1,8 2,5 70 100 Dabar 2 2,5 85 110 * Be nuolaidos, darbo dienomis ir savaitgaliais Vienkartinio bilieto kaina (litais) Vilnius Kaunas Klaipėda 2 1,8 2 Metai
Vienkartinio bilieto kaina
Mokėti už stovėjimą nuo kovo 17 d. reikia norintiems savo trans porto priemonę palikti A.Goš tauto gatvės dalyje tarp J.Tu mo-Vaižganto ir Mečetės gatvių. Apmokestinta 31 vieta palei upę einančios gatvės ruože. Taip pat mokamomis tapo 14 vietų prie A.Goštauto g. 8 namo. Čia palik tiems automobiliams taikomas 2 litų už valandą mokestis. „Mieste naujai apmokestintos 45 automobilių stovėjimo vie tos“, – dienraščiui teigė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vedėjas Marius Maldeikis. Šiuo metu sostinėje yra per 5 tūkst. mokamų automobilių stovėjimo vietų. Iš jų daugiausia,
bemaž 3 tūkst., priskiriamos va dinamajai geltonajai zonai, kurio je taikomas 2 litų už valandą ta rifas. „Įkainiai peržiūrėti praėju sių metų rugsėjį, kai buvo panai kinta mėlynoji zona J.Lelevelio, A.Jakšto ir A.Vienuolio gatvėse. Taip pat pakeista įkainių skaičia vimo metodika požeminėse auto mobilių stovėjimo aikštelėse Ge dimino prospekte ir Tilto gatvėje. Šiose aikštelėse už valandą stovė jimo reikia mokėti 2 litus“, – tei gė M.Maldeikis. Savivaldybės atstovas informa vo, kad ateityje miestas planuo ja tobulinti automobilių staty mo sistemą. „Numatoma sukurti patogesnę atsiskaitymo mobiliai siais telefonais sistemą, atnaujin ti automobilių stovėjimo bilietų automatus. Taip pat planuoja ma padidinti automobilių staty mo sostinėje vietų, ateityje turė tų būti pradėta statyti požeminė automobilių aikštelė po J.Leleve lio gatve“, – kalbėjo Saugaus eis mo poskyrio vedėjas.
Automobilių statymas sostinėje Zona Žalioji zona Geltonoji zona Raudonoji zona Mėlynoji zona
Vietų skaičius 592 2889 1651 293
Kaina (litais per valandą) 1 2 3 6 Šaltinis: Vilniaus savivaldybė
Nuomonės
Statybos užstrigo
Viktorija Man nepatinka dabartinė tvarka. Kai troleibuse ar autobuse būna labai daug žmonių, išlipti tikrai labai sun ku. Kai įlipi pro priekines duris esant daug keleivių, neprasibrauni į vidurį, o išlipant ir vėl problemų kyla. Aišku, kad ta painiava bloga.
Gediminas Aš problemos nematau, kaip nu spręsta, taip ir gerai. Daugiausia problemų tikriausiai kyla tiems, kurie kiek vieną kartą įlipę perka bilietą, nes jiems tenka brautis. Jei žmonių važiuo ja daugiau, tai daugiau ir problemų.
Už savivaldybės administracinį pa statą dar reik ia sumokėt i apie 14,9 mln. litų. Remiant is ekspertų skai čiavimais, atliktais spalį, naujos au tomobilių aikštelės statyba gali kai nuoti apie 66,8 mln. litų, tačiau kai Vilniaus vystymo kompanijos vado na gali būti ir mažesnė. vas Renatas Dudonis sakė, kad pla Naują požeminę automobilių stovė jimo aikštelę Vilniaus savivaldybė nuojama skelbti naują konkursą. Pernai gruodž io vidur yje skelbta, ket ina stat yt i šal ia Nac ional in io kad ned idelė dal is paskolos lėšų operos ir baleto teatro, prie J.Lele būtų skirta iš išperkamosios nuo vel io ir A.Vienuol io gatv ių sank ir mos bendrovės sav ivaldybės ad tos, joje ket inama įrengt i apie 500 min istracin iam pastatui išpirkt i, o vietų automobiliams. Viln iaus sav ivaldybės valdomai įmonei Vilniaus vystymo kompani jai, planuojančiai statyti požeminę automobilių aikštelę, kol kas nepa vyko pasiskol int i iki 77 mln. litų in vesticijų projektams finansuoti.
kita dalis – naujos požeminės auto mobilių aikštelės statybai.
Natalija Eugenijus Man didelio skirtumo nėra. Kadan gi turiu mėnesinį bilietą, kiekvieną kartą įlipęs nesibraunu į priekį. Aiš ku, būna, kad pasistumdo žmonės, pasipiktina, kad neįleidžia pro prie kines duris. Bet didelio skirtumo nė ra, važiuoji ir tiek.
Labai dažnai važinėju ir matau, ko kia būna situacija, kai daug žmonių važiuoja. Aišku, žmonės pasistum do, pasispaudžia, būna, kad pašūkau ja negalėdami išlipti. Manęs nenervi na tos nuolat besikeičiančios tvarkos, bet kai kuriuos gali tikrai nervinti. Aš keliauju savo keliais ir nesijaudinu.
Vilniaus vystymo kompanijai pri klauso 20 aukštų savivaldybės pastatas. 100 proc. bendrovės akcijų val do Vilniaus miesto savivaldybė.
Tiesa, kai kur ie ekspertai skaičia vo, kad pastat yt i stovėjimo aikš telę miestui gali kainuoti net ir 150 mln. litų, nes vald in inkai pam iršo apskaič iuot i paskolos mokėjimo palūkanas, nepridėjo PVM.
Taip už 77 mln. litų paskolą Vil Aikštelę šalia Nacionalinio operos ir niaus vyst ymo kompan ija vėl ga baleto teatro pastatyti sumanyta dau lėtų įkeisti savivaldybės administ giau nei prieš dešimt metų. O projek racinį pastatą. Dabar pastatas pagal tai buvo rengiami iš viso dešimčiai išperkamosios nuomos sutartį pri panašių aikštelių miesto centre, ta klauso „SEB liz ing ui“. Ji gal iot i bai čiau miesto valdžioms pavyko įreng ti tik vieną – po Gedimino prospektu. giasi 2014 m. BNS, VD inf.
4
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
diena • media • news
Užmegzk naujų kontaktų!
Vilniaus miesto Kal varijų turgavietė je draudžiama pre kiauti gyvūnais, nes tai prieštarauja ga liojantiems Lietu vos ir Europos gy vūnų gerovę sau gantiems teisės ak tams. Draudimas: gyvūnų teisių gynėjai tvirtina, kad turguose uždraudus
prekybą gyvūnais sumažės benamių keturkojų.
Tomo Raginos nuotr.
Kalvarijų turgavietėje uždrausta prekiauti gyvūnais
Kovo 27 d. 18�20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje
(Konstitucijos pr. 22) Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis. Renginio svečiai: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Davidas Huntas Jungtinės Karalystės ambasadorius Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Artūras Rakauskas bendrovės „Senukai“ prezidentas Lina Minderienė Lietuvos pašto generalinė direktorė Artūras Jonkus „Publicum“ direktorius Dalia Venslovaitė „Global Lithuanian Leaders“ valdybos pirmininkė Artūras Račas BNS direktorius Laimonas Skibarka advokatų kontoros SORAINEN partneris Rimtautas Vizgirda Čilės Respublikos garbės konsulas ir asociacijos „American Chamber of Commerce“ garbės pirmininkas Markas Davidsonas „Callcredit Information Group“ IT architektūros direktorius Rūta Prusevičienė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai. Daugiau informacijos e. paštu vilniuskm@diena.lt. Rengėjas:
Partneriai:
Toks sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos gyvūnų teisių apsau gos organizacija (LGTAO) kreipėsi į Vilniaus savivaldybę bei Valsty binės maisto ir veterinarijos tar nybos skyrių su prašymu imtis priemonių kuo skubiau pašalin ti prekybos gyvūnais turgavietėse pažeidimus. Taip siekiama suma žinti šiuo metu nekontroliuojamą gyvūnų dauginimo ir benamių gy vūnų skaičių. „Siekdami kuo didesnio pelno, didžioji dalis turgaviečių prekiautojų gyvūnais nesirūpina gyvūno sveika ta, imunitetu, nekreipia dėmesio į jo genealogiją. Paprastai tokie „veisė jai“ net nebando tikrinti augintinių sveikatos, tirti jų dėl genetiškai pa veldimų ligų, kurias jie gali perduoti palikuonims. Augant ir vystantis to kiam gyvūnui gali išryškėti psichi kos sutrikimai, kaip bailumas arba agresija, įvairios ligos – displazija, alergija ar kiti rimti sveikatos su trikimai. Visa tai skatina benamių gyvūnų skaičiaus augimą, nes ne benorėdami laikyti nesveiko, ag resyvaus augintinio šeimininkai jo atsisako ir jį atiduoda į prieglaudas arba užmigdo“, – sakė LGTAO di rektorė Brigita Kymantaitė. Šių metų kovo 14 d. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnyba Vilniaus miesto Kalvarijų turgavietės administraciją infor mavo, jog ši yra įpareigota kontro liuoti, kad prekyba gyvūnais tur gavietėje nebebūtų leidžiama, nes turgavietė neturi veterinarijos tar nybos leidimo prekiauti gyvūnais.
Kalvarijų turgavietė neturi veterinari jos tarnybos leidimo prekiauti gyvūnais.
LGTAO nurodo, kad Lietuvos turgavietėse nėra atskirų specialiai gyvūnams parduoti pritaikytų pa talpų, jie laikomi mažuose narvuo se ar dėžėse, temperatūra pardavi mo vietoje priklauso nuo oro sąlygų. Gyvūnai parduodami neskiepyti, neturi veterinaro apžiūros doku mentų arba parduodami jaunesni kaip 8 savaičių. Taip pat prekiauja ma neregistruotais pavojingų veis lių šunų mišrūnais, gyvūnai laikomi ir parduodami neženklinti. Lietuvos ir Europos gyvūnų ge rovę saugantys teisės aktai nu stato, kad gyvūnų pardavėjas gali prekiauti tik kliniškai sveikais au
gintiniais. Prekybai skirti gyvūnai turi būti iš laikymo vietų arba teri torijų, kurioms netaikomi apriboji mai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų pasireiškimo. Šunys, katės, šeš kai ir kiti imlūs pasiutligei gyvūnai privalo būti vakcinuojami. Draudžiama prekiauti šunų ir kačių, šin šilų ir degu jaunikliais, jaunesniais kaip 8 savaičių, taip pat turgavietė se draudžiama prekiauti gyvais eg zotiniais ir naminiais paukščiais. Anot B.Kymantaitės, teisės aktai numato, kad asmeniui, nusipirku siam gyvūną, turi būti raštu patei kiama informacija apie augintinio laikymą, priežiūrą. Jei atlikta vakci nacija nuo gyvūnų užkrečiamųjų li gų, taip pat turi būti pateikiami do kumentai ar jų kopijos su nurodytu vakcinos pavadinimu ir vakcinaci jos data, informacija apie gydymą bei atliktas kitas veterinarines pro cedūras, pavyzdžiui, kastraciją. Kol kas Lietuvos turgavietėse šie reikalavimai neįgyvendinami. LGTAO su prašymu imtis prie monių kuo skubiau pašalinti daro mus prekybos gyvūnais turgavietė se pažeidimus taip pat kreipėsi į Kauno ir Šiaulių savivaldybes, ve terinarijos tarnybos skyrius ir tur gaviečių administracijas. VD inf.
Prasideda Baltarusijos savaitė Dailininkės Tatjanos Denisovos pa rodos „Ant sapno ir realybės ribos“ atidarymu vakar prasidėjo Vilniu je visą savaitę vyksiančių renginių programa, skirta Baltarusijos lais vės dienai paminėti.
Per savivaldybėje vykusį jaunos baltarusių dailininkės parodos
atidarymą dalyvavo Vilniaus me ras Artūras Zuokas, Lietuvos am basadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanue lis Zingeris, miesto tarybos narys Miroslavas Monkevičius, baltaru sių politinis ir visuomenės veikė jas Stanislavas Šuškevičius.
„Labai džiaugiuosi, kad visą sa vaitę Vilniuje vyks renginiai, pa skaitos, koncertai, parodos, skirti šiai svarbiai Baltarusijos Respubli kos datai paminėti. Simboliška, kad šią savaitę pradedame nuo parodos apie sapnus ir realybę“, – kalbėjo sostinės vadovas A.Zuokas. VD inf.
Renginiai nitarinio universiteto mokymų kor puse (Valakupių g. 5) bus atidaryta paroda „Nežinoma BLR“ (Baltarusi Kovo 21 d. nuo 12 iki 14.30 val. Sei jos Liaudies Respublika). me vyks apskritojo stalo posėdis, Šeštadienį, kovo 24 d., 15 val. balta skirtas Baltarusijos ir Lietuvos san rusiai kviečiami į šventinį priėmimą ir tykių klausimams (Gedimino pr. 53, baltarusių choro „Unija“ koncertą, vyk dalyvių registracija e. paštu belarusiantį Vilniaus rotušėje. sianoffice@gmail.com ).
Savivaldybės 2-o aukšto fojė T.Deni
sovos paroda „Ant sapno ir realybės ri bos“ veiks visą savaitę.
rem on ij a 1918 m. kov o 25 d. Balt a rus ij os nep rikl aus om ybės sign at a rams pag erbt i (Rasų ir Liep ynės ka pinės e). Švent in ių reng in ių prog ramą vai
nikuos 13 val. organizuojamas šven tin is žyg is aut om ob il iais su taut inė mis vėliav om is Viln iaus gatvėm is iki Liet uv os ir Balt ar us ij os sien os. Kovo 23 d. 11 val. Lietuvos centri Sekm ad ienį, kov o 25 d., min int Žyg is aut om ob il iais pras id ės nuo niam e valst ybės arc hyv e (O.Mil a Balt ar us ij os laisvės dieną, 12 val. Aušr os vartų (aut om ob il ių stovėj i šiaus g. 21) ir 14 val. Europos huma vyks išk ilm ing a gėlių pad ėjim o ce mo aikšt elė prie „Cit y Gat e Hot el“).
5
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
lietuva Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) de leguotas vidaus rei kalų ministras Rai mundas Palaitis va kar pranešė apie savo atsistatydi nimą. Tai leidžia valdančiajai koali cijai svarstyti gali mybę išlikti tokiai, kokia ji buvo ir iki šiol, – su liberalcent ristais.
Ledlaužis: valdantiesiems konservatoriams ir liberalcentristams neužteko savaitės nesutarimams koalicijoje išsiaiškinti, tad vakar vėl prireikė
įsikišti Prezidentei D.Grybauskaitei.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Daryti tvarką teko Prezidentei Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kalbėjosi valandą
Dėl tokio kompromiso susitarta pir madienį popiet Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva surengta me susitikime su premjeru Andriu mi Kubiliumi, LiCS pirmininku Al giu Čapliku ir pačiu R.Palaičiu. Po valandą trukusio susitikimo Prezidentė pranešė, kad besivai dijantiems valdančiosios koalici jos partneriams konservatoriams ir liberalcentristams jos kabinete pavyko rasti kompromisą. D.Gry bauskaitė pareiškė tikinti, kad abi konflikto dalyvės jo laikysis. A.Ku bilius ir A.Čaplikas leido supras ti, kad šių dviejų partijų taika yra įmanoma. „Besiklostančioje politinėje si tuacijoje prieš savaitę pasiūliau koalicijai ir toliau dirbti Lietuvai. Sakiau, kad ji gali ir turi dirbti. De ja, per savaitę nepavyko jiems susi tarti. Todėl pakviečiau pasikalbėti abiejų partijų vadovus. Noriu tikė ti, kad per pokalbį radome komp romisą, kaip ir turi būti bet kurioje demokratinėje valstybėje susiklos čius politinei krizei“, – žurnalis tams sakė D.Grybauskaitė.
„Tikiuosi, abi pusės laikysis to kompromiso. Nuolaidų turėjo pa daryti abi pusės. Ir jų padarė“, – pridūrė ji. Prezidentė informavo, jog susi tarta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai, dėl kurių atleidimo ir kilo konser vatorių nesutarimai su liberalcent ristais, į darbą gali būti grąžinti tik teisinėmis, o ne politinėmis prie monėmis. Be to, sutarta pertvarkyti FNTT. Dėl to jau artimiausiu metu turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas. Pripažino, kad nuomonės skiriasi
Pasak Prezidentės, prieš savaitę ji nepatenkino premjero teikimo at statydinti R.Palaitį todėl, kad vi daus reikalų ministras, atleisdamas FNTT vadovus, laikėsi įstatymo reikalavimų. Valstybės vadovė pri pažino, kad šiuo atveju jos ir prem jero nuomonės skiriasi. A.Kubilius nuolat kartoja, kad FNTT vadovai buvo atleisti esą neteisėtai ir ne teisingai. D.Grybauskaitė pran ešė, jog susitikime susitarta, kad minist ras R.Palaitis, siekdamas politinio stabilumo valstybėje, „pats pri ims ir praneš sprendimą dėl sa
vo tolesnio darbo“. „Kompromi sas galėjo būti padarytas tik tuo atveju, jeigu pats ministras, ma tydamas įtampą koalicijoje, ap sispręstų pasitraukti iš pozicijos. Tokį apsisprendimą ministras pa tvirtins pats. Taigi tik jo paties no ru toks apsisprendimas gali įvyk ti“, – sakė Prezidentė.
Dalia Grybauskaitė:
Tikiuosi, abi pusės laikysis to kompro miso. Nuolaidų turėjo padaryti abi pusės. Ir jų padarė. Ministras tuojau pat žurnalis tams pareiškė, kad jo asmuo netu ri trukdyti koalicijos darbui, todėl „suprasdamas atsakomybę“ jis pa žadėjo artimiausiu metu premjerui ir Prezidentei įteikti atsistatydini mo pareiškimą. „Turėdami tokius kompromisus ant stalo, tikiuosi, partneriai su silaikys nuo priešrinkiminių susi stumdymų. Tikiuosi, šio pasiekto susitarimo laikysis koalicijos part-
Galimas įpėdinis – R.Čiupaila Savaitgalį valdanč iosios koal icijos part ner iai derėjos i dėl gal imybės dirbt i kart u, tač iau, lib eralcentr is tams atsisakius atšaukti savo vidaus reikalų min istrą, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, vėliau ir min istras pirmin inkas A.Kubil ius konstatavo, kad koalicija de facto ne beegzistuoja. Vald ant iej i kons erv ator iai ir Lib e ralų sąjūdis prak alb o apie maž u mos Vyr iaus ybės form av imą pa sitelk us opoz ic inės Darb o part ij os paramą. Tač iau prez identūroje pirmad ienį
popiet pasiek us komprom isą tok io žingsnio tikriausiai nebeprireiks. R.Palaičiui atsistatydinus liberalcent ristai į Vidaus reikalų ministerijos va dov us turėtų deleg uot i naują kand i datą. Tarp real iausių įvard ijamas vi daus reik alų min istr u 2007–2008 m. jau buvęs Regimantas Čiup aila (nuotr.). Anksčiau D.Grybauskaitė yra atsisa kiusi patenkinti premjero siūlymą at leisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį. Savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad nenori dalyvauti koalicijos partnerių apsistumdymuose prieš rinkimus.
Įtampa tarp koalicijos partnerių kilo vidaus reikalų ministrui atleidus du FNTT vadovus Vital ijų Gail ių ir Vy tautą Giržadą. Šiuos pareigūnus ginti ėmėsi konservatoriai ir liberalcentris tams iškėlė ultimatumą – atstatydin ti R.Palaitį, reorganizuoti FNTT, stab dyt i konk ursą į FNTT direktor iaus pareigas ir grąžinti V.Gailių bei V.Gir žadą į darbą. Lib er alcentr ist ai sut iko tik reorg a niz uot i FNTT, todėl koal ic ij os par tner iams nep as iek us sut ar imo bu vo konst at uot as koal ic ij os žlug i mas.
neriai ir prie to nebereikės grįžti“, – pridūrė valstybės vadovė. R.Palaitis dar pakartojo manąs, kad laikėsi teisės reikalavimų, kai prieš mėnesį priėmė sprendimus atleisti FNTT vadovus. Įvertino pozityviai
A.Kubilius pranešė pozityviai ver tinąs pas Prezidentę pasiektą komp romisą, taip pat R.Palaičio pareiš kimą apie atsistatydinimą, nors ir pabrėžė, kad toks sprendimas galė jo būti padarytas anksčiau. „Tai leidžia koalicijai svarsty ti apie savo tolesnį darbą“, – pa brėžė jis. Pasak premjero, Vyriausybė ir Seimas netrukus svarstys FNTT pertvarkos reikalus, kurie, jo nuo mone, ateityje leis nagrinėti klau simus ir dėl šios tarnybos vado vybės. A.Kubilius teigė, kad, be kita ko, artimiausiu metu bus „ieš koma atitinkamų sprendimų dėl R.Palaičio atleistų FNTT vadovų moralinio ir profesinio statuso“. A.Čaplikas sakė, kad liberalcent ristai gerbia savo deleguoto vidaus reikalų ministro R.Palaičio spren dimą atsistatydinti pačiam, nors ir pritaria jo pareiškimams, jog FNTT vadovai buvo atleisti teisėtai.
Komentarai Tomas Janeliūnas Politikos ekspertas
T
ai, jog vienas iš pagrindinių asmenų, dėl kurių sukasi vi sas konfl iktas, trauk iasi, ga lima tikėt is, kad bus šioks toks pok yt is bandant išlaik yt i koal i ciją, nors po viso to, kas vyko iki šio momento, įsivaizduoju, kad liberal centristų patikimumas iš tikrųjų yra labai kritęs. Sunk u spręsti, ar vieno min istro pa keit imas iš tikrųjų išs augos tą koa liciją, nes tiek, kiek buvo sumažėjęs part ner ių pasit ikėjimas vienų kitais, labai sunk u tikėt is, kad jis lyg niek ur nieko vėl grįš į pradinę padėtį. Tas ne pasit ikėjimas iš tikrųjų gana didel is, ir jam grąžint i į prad inę padėtį tikrai reikės nemažai pastangų. Klausimas, ar nebus vėl kokių nors pretekstų tam nepasit ikėjimui išk ilt i į pav iršių ir vėl griebti vienas kitam už gerklės dėl ko kių nors neva neįvykdytų įsipareigo jimų, pažadų.
Vytautas Dumbliauskas Politologas
T
urint galvoje, kad ši koalici ja trejus su puse metų visai normaliai sutarė tok iu sun kiu laikotarpiu, – nepamirš kime, kad jis tikrai buvo sunkus, – ma nau, kad jie ir tol iau sugebės dirbt i. Jie vis tiek apsišlifavę. Manyčiau, kad A.Čapl ikas, A.Kubil ius ir E.Mas iul is vis tiek yra kompan ija, darbo grupė. Manau, kad viskas taip ir turėjo būti ir viskas bus gerai – iki rink imų jie to liau dirbs. Sen iai buvo kalbų, kad A.Čapl ikas jau pas ir uošęs atleist i R.Palaitį, bet R.Pa lait is prieš inos i, jo kažkok ios ambi cijos buvo užk abintos. Než inau, kas R.Pal aič iui pat arė taip ilg ai prieš in tis. Gal jis sau darės i rekl amą, ruošė si rink imams vienmandatėje apygar doje.
6
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
nuomonės
Sieks mažinti jaunimo nedarbą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V
Kas gaudytų PVM lengvatų naudą?
Stasys Gudavičius
S
pausd int as žod is Lie tuvoj e kvėpuoj a sun kiai. Ekonom inė krizė, mokesčių krūvis, rekla mos stoka ir kitos aplinkybės le mia, kad per iodinei spaudai ten ka sunkūs iššūk iai, kaip išv is iš gyventi. Pagr ind in ių maisto produktų kainos Liet uvoje, skaičiuojama, maždaug trečdaliu didesnės nei Lenk ijoje. Dėl to nenutrūksta ka ravanai į šal ies kaimynės preky bos centr us apsipirkt i vykstan čių lietuvių.
Vyriausybė spyriojasi. Ji nenori sutikti su jokio mis naujomis lengvato mis. Netgi tomis, kurias pasiūlė Prezidentė. Viešbuč iai ir kultūros, meno, sporto reng in ių organ iz ator iai skundž iasi sulauk iantys per ma žai klientų, nes apg yvend in imo paslaugų, bil ietų kainos tiesiog neat it ink a potenc ial ių pirkėjų galimybių. Šias problemas, kaip sako da lis ekonom istų ir pol it ikų, gal i bent iš dal ies padėti išspręsti pri dėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Tai yra šioms pre kėms ir paslaugoms galėtų būti taikomas mažesn is nei baz in is 21 proc. mokesčio tarifas. Ir ankstesniuose, ir dabartiniame Seime reguliariai atsiranda pačių parlament arų siūlomų pat aisų įstatyme, reglamentuojančiame PVM, ypač tam jo straipsniui, ku riame surašyt i lengvat in iai šio mokesčio tar ifai. Dažniausiai pa taisas šiam konkrečiam straips niui – siūlymus nustatyti mažes nius PVM tar ifus tai šviež iai mė sai, tai dvirat in inkų šalmams ar vaikų automobil inėms kėdu tėms, tai įvair ioms kitok ioms pa slaugoms – teik ia opoz icijos at stovai. Vyr iausybė ir Finansų min iste rija neig iamai vertina bet kok ias papildomas mokest ines nuolai das. Skaič iuojama, kad jos neš vien tik nuos tol ius valst ybės
biudžetui, nes dešimtimis ar šim tais milijonų litų sumaž ins bene labiausiai valstybės kišenę maiti nančio PVM surink imą. Prez identė, buv us i griežtoji fi nansų ministrė ir už biudžetinius reikalus atsakinga eurokomisarė Dalia Grybauskaitė taip pat gana skeptiškai įvertino bet kokius pa siū lymus dėl lengvatinių mokes čių tar ifų, rėmė Vyr iausybę jos kovoje už kuo didesnį ir teisin gesnį mokesčių surink imą. Bet pern ai Prez identė net ikė tai pasiū lė vieną PVM lengvatą. Seimo rudens ses ijos prad žioje valst ybės vadovė pateikė pro jektą lengv at inį šio mokesč io tar ifą taik yt i per iod inei spau dai. „Šį pasiū lymą paskat ino sie kis palengv int i per iod in ių lei din ių leidyb os sąlyg as maž i nant per iod in ių leid in ių apmo kest in imą. Dėl fin ans in ių sun kumų pras tėja spaudos leid i nių kok ybė, kyl a grėsmė šal ies žin iaskl aidos nep rikl aus omu mui, didėja spausd intų leid in ių kainos, spaudos leid in iai darosi neį perkam i šal ies gyventojams“, – savo pateiktą projektą paaišk i no D.Grybauskaitė. Seimo nar iai iš principo teig ia mai įvertino šį valstybės vadovės pasiū lymą. Maža to, šį pavasarį, priartėjus naujojo Seimo rink i mams, pol it ikai staiga suprato, kad būtų galima pabandyti įves ti dar ir daug iau lengvatų. Todėl parlamente jau kelią skinasi įsta tymo pataisos, kuriomis nuo 0 iki 9 proc. PVM tarifai būtų taikomi vaikų literatūrai, knygoms, pe riodinei spaudai, visiems maisto produktams, viešbuč ių paslau goms, koncertams ir sporto ren giniams, dar vienai kitai prekei ar paslaugai. Vyr iausybė spyr iojasi. Ji nenor i sutikti su jokiomis naujomis leng vatomis. Netgi tomis, kurias pasiūlė Prezidentė. „Ekonominiai tyri mai rodo, kad lengvat in io PVM tar ifo nus tat ym as ties iog in io poveik io prek ių ir paslaugų kai noms nepadaro. Didž iausią nau dą iš lengvatinio PVM tarifo gau na ne vartotojai, bet įmonės“, – tei giama Vyriausybės išvadoje. Ar Seimo nariai paklus Vyriausy bei, ar vis dėlto pademonstr uos nepriklausomybę ir pritars PVM lengvatoms? Tai, be kita ko, prik lausys nuo to, kaip pavyks susitarti susik ivirči jusioms, bet valdančiojoje koa lic ij oj e liek anč ioms part ijoms. Taip pat nuo opoz icijos nusitei kimo pritart i arba nepritart i Vy riausybei.
yriausybė sieks mažinti jaunimo nedarbą – tam per dvejus artimiausius metus siūloma skirti 98 mln. litų. Didžioji dalis lėšų būtų iš ES. „Išskyrė me keletą krypčių – pirmoji, tai jau nimo darbo įgūdžių gerinimas, ypač žiūrint į švietimo sistemą. Antroji dalis priemonių – jaunimo verslumo ugdymas. Trečias blokas priemonių – aktyvios darbo rinkos priemonės“, – vakar Vyriausybėje žurnalistams sakė Ministro pirmininko tarnybos Politi kos analizės ir reformų departamento direktorius Ramūnas Stalnionis. Jis pridūrė, kad nevyriausybiniame sektoriuje matoma „daug potencia lo“, mažinant jaunimo nedarbą. Vyriausybė vakar svarstė darbo grupės, nagrinėjusios jaunimo ne darbo problemas ir pateikusios Vy riausybei paketą priemonių, siūly mus. Grupei vadovavo R.Stalnionis. Daugiau kaip pusė numatytų lėšų – 70,9 mln. litų – 2012–2013 m. siūloma jaunimo verslumui ir savarankiškumui skatinti, iš jų 50 mln. litų – mikrokre ditams verslui pradėti. Gavusiems to kias paskolas siūloma skirti dar 10 mln. litų – tokios sumos reikėtų maž daug 600 žmonių privalomojo sociali nio draudimo įmokoms kompensuoti. Prognozuojama, kad apie 30 proc. mažų paskolų gavėjų būtų jaunimas. 20 mln. litų iš beveik 71 mln. litų siūloma suteikti projektui „Būk ak tyvus darbo rinkoje“ – jį tęsiant, iki 6 tūkst. jaunų žmonių galės preten duoti į praktinius mokymus.
Prognozė: apie 30 proc. mažų paskolų gavėjų būtų jaunimas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Be to, 6,4 mln. litų iš bendros su mos būtų skirta jauniems pradedan tiems ūkininkams – maksimali pa rama vienam jų siektų iki 138 tūkst. litų ir būtų galima įsigyti žemės ūkio technikos, įrangos, žemės ūkio pa skirties žemės, statyti ir rekonstruoti pastatus, skirti infrastruktūrai. Kitoms priemonėms, skatinančioms jaunimo užimtumą, siūloma skirti po kelis milijonus litų. Pavyzdžiui, 4 mln. litų siūloma skirti jaunimui ugdyti per savanorystę, po 2 mln. litų – pameist rystei mokyti ir pirmųjų verslo metų krepšeliui (iki 6 tūkst. litų). Darbo grupės išvadose rašoma, kad šiuo metu jaunimui sunku konkuruoti darbo rinkoje, nes tarp jaunų bedarbių yra gerokai daugiau nekvalifikuotų ir
neturinčių darbo praktikos. „Net apie 60 proc. darbo biržoje registruoto jaunimo neturi profesinio pasirengi mo. Daugiau kaip pusė visų jaunuolių neturi darbo patirties“, – rašoma do kumente, pateiktame Vyriausybei. Pernai šalyje darbo neturėjo 45,3 tūkst. jaunų – 15–24 metų – gyven tojų. Statistikos departamento duo menimis, jaunimo nedarbo lygis per nai siekė 32,9 proc. Tai reiškia, kad kas trečias darbo jėgai priskirtas jau nas žmogus buvo bedarbis. Darbo biržos duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. šalies darbo biržose buvo 227,1 tūkst. bedarbių, iš jų 29,6 tūkst. jaunų bedarbių. Pernai šalyje buvo 469,1 tūkst. 15–24 metų gyventojų. BNS, VD inf.
112 skambinama ir dėl nelaimingos meilės
P
raėjusiais metais bendruo ju pagalbos telefono numeriu 112 Lietuvoje sulaukta dau giau nei 3 mln. skambučių. Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis, šiemet per mėnesį te lefono numeriu 112 skambinta apie 270 tūkst. kartų. Vienam BPC opera toriui per 12 valandų pamainą tenka priimti apie 150 įvairių pagalbos pra šymų. Deja, dar gana dažnai gyven tojai nežino, kokiais atvejais šiuo te lefonu galima skambinti. Nors pagalbos telefonu reikia skambinti tik tada, kai staiga išky la grėsmė gyvybei, sveikatai, saugu mui, aplinkai ir turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą ir suteikti skubią pa galbą, centro operatoriai neretai bū na atakuojami paliktų ir įskaudintų įsimylėjėlių, skambinama pametus mobilųjį telefoną, skundžiamasi, kai neįleidžia į naktinį klubą. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, telefo nu 112 skundžiamasi, kad bute din go elektra, reikia taksi telefono nu merio, darbdavys laiku nesumokėjo
atlyginimo, sugedo automobilis, su pykdė eilės pasienyje. BPC Vilniaus skyriaus jaunesnio ji specialistė Jolita Pilinkaitė-Šven čionė sako, kad kartais gyventojai net nesusimąsto, kad skambindami pa galbos numeriu 112 dėl buitinių, so cialinių ir kitų problemų tik be rei kalo užima telefono liniją, kai galbūt tuo metu skubi pagalba būtina kilus gaisrui ar įvykus eismo įvykiui.
Pranešama, jog Kaune kilo gaisras, bet opera toriai mato, kad skam binama iš Vilniaus. Netrūksta ir melagingų skam bučių. Nuo šių metų pradžios įsi galiojo Administracinių teisės pa žeidimų kodekso pakeitimai, kurie numato, kad už BPC pareigūnų dar bą trukdančius skambučius, taip pat už garbę ir orumą įžeidžiančius ko mentarus skambinantys bus baud žiami įspėjimu, bauda nuo 300 iki
500 litų arba net areštu nuo 15 iki 30 parų. Pasak J.Pilinkaitės-Švenčionės, bū na, kad pranešama, jog Kaune kilo gais ras, bet operatoriai mato, kad skam binama iš Vilniaus. Paklausus, kaip žmogus, būdamas sostinėje, regi gais rą Kaune, greitai padedamas ragelis. Pagalbos telefono numeriu dažnai skambina ir psichikos ligoniai, ypač per pilnatį. Neretai skambina ir mo biliųjų telefonų remontuotojai – jie mėgina įsitikinti, kaip veikia jų taisy tas telefonas: paskambina, pasisvei kina, o sulaukę atsakymo išjungia jį. „Tėveliai taip pat turėtų atsakin giau žiūrėti į vaikų išdaigas ir neleis ti jiems žaisti mobiliojo ryšio telefo nais, nes yra buvę, kad vaikai pagalbos numeriu 112 skambino visą dieną“, – pabrėžė J.Pilinkaitė-Švenčionė. Tiesa, kaip ji teigė, anksčiau su tuoktiniai ir sugyventiniai, kartais tik norėdami pagąsdinti policija, skambindavo dėl buitinių konfliktų ir smurtavimo, bet nuo šių metų, įsiga liojus smurto valdymo įstatymui, to kių skambučių sumažėjo. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
lietuva
Prokuratūroje neliks pusės vadovų Generalinis prokuroras Darius Valys, pirmadienį Vyriausybės pasitarime Ministrų kabinetui pristatęs prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitą, teigė pasiektus rezultatus vertinantis kaip neblogus. Jis taip pat pabrėžė, kad vadovų skaičius šalies prokuratūrose jau sumažėjo trečdaliu ir toliau ma žės. „Rezultatus vertinu tikrai kaip neblogus, ypač kai jie pa siekti tokiu laikotarpiu, kai proku ratūroje vyksta pačios didžiausios pertvarkos per visą nepriklauso mybės laikotarpį. Reikia turė ti omenyje, kad vykstančios per tvarkos darbuotojams sukelia tam tikrą psichologinę įtampą, nes iš principo keičiasi veiklos organi zavimas, struktūra: trečdaliu su mažintas vadovaujančių proku rorų skaičius ir iki rudens, per dar vieną pertvarkos etapą, žadame jų dar labiau sumažinti. Iš viso va dovų prokuratūroje sumažės per pus“, – žurnalistams Vyriausybė je sakė D.Valys. Pagal naują prokuratūros struk tūrą vietoj Lietuvoje buvusių 56 teritorinių prokuratūrų pradeda veikti penkios apygardų proku ratūros. Jose kuriami specializuo ti procesiniai skyriai, o apylinkių
prokuratūros tampa apygardų pro kuratūrų padaliniais. Nauja prokuratūros struktūra įsigalios nuo šių metų gegužės 4 d. Antruoju prokuratūros struktū ros pakeitimų etapu šiais metais
Darius Valys:
Rezultatus vertinu tikrai kaip neblogus, ypač kai jie pasiekti tokiu laikotarpiu, kai prokuratūroje vyks ta pačios didžiausios pertvarkos. bus pertvarkoma apylinkių proku ratūrų struktūra, siekiant jas su jungti ir suderinti su policijos bei teismų teritorijomis. Prok uratūros praė jus ių metų veikl os atas kaitoje, be kita ko,
nurodyta, kad praėjusiais metais Lietuvoje registruotos 79 523 nu sikalstam os veikos, iš jų 72 086 nus ikalt im ai ir 7437 baudž ia mieji nusižengimai. Užpernai re gistruotos 77 669 nusikalstamos veikos. Nusikalstamomis veikomis per nai padaryta beveik 229,2 mln. litų turtinė žala. 2010 m. ši suma siekė beveik 164,5 mln. litų. Prokuratūra atkreipė dėmesį, kad, palyginti su 2010-aisiais, ža los atlyginimo užtikrinimas išaugo apie 16 mln. litų, arba 27,7 proc. Per ikiteisminį tyrimą įtariamie ji savanoriškai atlygino 10,82 mln. litų žalą. Rasta 16,8 mln. litų pa grobto turto, paimta 11,8 mln. litų turto, prokurorų nutarimais apri bota nuosavybės teisė į 36,2 mln. litų vertės įtariamųjų turtą. Pernai nusikalstamumas, pa lyginti su užpernai, padidėjo 2,4 proc. Anot prokurorų, iš dalies padidėjimą lėmė praėjusių metų gruodžio viduryje įsigaliojęs Ap
Ataskaita: Generalinės prokuratūros vadovas vakar Vyriausybėje pri
statė praėjusių metų rezultatus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
saugos nuo smurto artimoje ap linkoje įstatymas. Lietuvoje pernai 100 tūkst. gyventojų teko 2471 nu sikalstama veika, Latvijoje – 2313, Estijoje – 3176. Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad per ekonominį sunk metį padaugėjo sukčiavimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo, kont
rabandos, kreditinio sukčiavimo, seksualinio prievartavimo nusi kalstamų veikų, taip pat nusikals tamų veikų vaikui ir šeimai, vengi mo išlaikyti vaiką. 2011 m. Lietuvoje 2,8 proc. sumažėjo nužudymų. Nuo 2010-ųjų šių nusikaltimų skaičius nesiekia 1990 m. lygio. BNS inf.
8
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2565 DB svaras sterlingų 1 4,1579 JAV doleris 1 2,6247 Kanados doleris 1 2,6461 Latvijos latas 1 4,9560 Lenkijos zlotas 10 8,3671 Norvegijos krona 10 4,5677 Rusijos rublis 100 8,9793 Šveicarijos frankas 1 2,8623
+0,32 %
+0,1476 % +0,1421 % –0,5946 % –0,4552 % +0,0727 % –0,0143 % –0,1552 % –0,1379 % +0,0699 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,95
4,69
2,34
„Kvistija“
4,86
4,58
2,32
„Vakoil“
4,90
4,65
2,34
Komerciniai bankai „Swedbank“ ir „Uni credit“ reikalavimo teisę į verslininko Tautvydo Barščio įmonės „KG Group“ kontroliuojamo bankrutuojančio Vie vio paukštyno skolą už 32 mln. litų par davė Vičiūnų grupei. Grupė tapo pagrin dine bankrutuojančio paukštyno kredi tore. Pirkti Vievio paukštyno skolos bu vo pakviestos penkios Lietuvos vers lo įmonės.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
107,68 dol. už 1 brl. 125,73 dol. už 1 brl.
2,6
mlrd. litų
pernai Lietuvoje išleista būstui įsigyti.
Kyla verslo Baltarusijoje rizika
Visų komercine veikla užsiimančių įmonių savininkai turi mokėti už muzi kos kūrinių naudo jimą. Tačiau ES Tei singumo Teismui priėmus sprendimą lengviau galės at sipūsti ir Lietuvos smulkieji verslinin kai.
Lietuvos verslininkai baimina si, kad tarp ES ir Baltarusijos įsiplieskęs diplomatinis konflik tas gali peraugti į ekonomines sankcijas Baltarusijai, o dėl to nu kentėtų Lietuvos verslas.
Precedentas: už muzikinį foną, naudojamą ten, kur klientų srautas ne
didelis, galės nemokėti privačių klinikų, dirbtuvių, krautuvėlių šeimi ninkai ir kitose mažose patalpose įsikūrę verslininkai.
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
Už muzikinį foną nemokės „Teismas aiškiai susiaurino „vie šo paskelbimo“ sąvoką ir nurodė konkrečius atvejus, kai atlikėjai ir fonogramų gamintojai neturi teisės reikalauti atlyginimo už jų kūrinių paskelbimą. Svarbiausi kriterijai įvertinant, fonogramų transliavi mas yra viešas ar ne, yra naudoto jo vaidmuo, klausytojų skaičius ir fonogramų transliavimo komerci nis efektas pagrindinei naudotojo veiklai“, – pranešime spaudai tei gė advokatų kontoros „Sorainen“ advokato padėjėjas Laurynas Ra muckis. Pasak jo, nors ES Teisin gumo Teismo sprendimas tiesio giai netaikomas, šis precedentas neabejotinai turės įtakos naciona liniams teismams. Tokį sprendimą ES Teisingumo Teismas priėmė nustatęs, kad as menų, kurie girdi konkrečią fo nogramą odontologijos kabinete, yra nedaug. Esą pacientai fonog
+0,17 %
Bankai pardavė skolą
Degalų kainos pokytis
–1,63 %
ramą girdi ne savo noru, todėl tai nėra orientuota į pelną. Lietuvos ir užsienio atlikėjams bei fonogramų gamintojams atsto vaujanti gretutinių teisių asociacija AGATA teigia, kad Lietuvoje net ir nedidelių komercinių įmonių savi ninkai turi mokėti už kūrinių nau dojimą.
„Jeigu muzika naudojama komer ciniais tikslais – kad ir kokią reikšmę ji turėtų – didelę ar ne, pagal ben drą Lietuvos teismų praktiką, jeigu įmonė užsiima kokia nors veikla, ji tai daro komerciniais tikslais“, – sa kė AGATA Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas. BNS, VD inf.
Mokestis už muzikos transliavimą Iš smulk ių įstaigų – sol iar iumų, kirp yklų, grož io sal onų, taip pat įstaigų, kur ios e yra lauk iam iej i, – Liet uvos gret ut in ių teis ių asoc ia cij a AGATA ima 1 lito mokest į per met us už 1 kvadr at inį metrą salės plot o, bet ne maž iau kaip 25 lit ai per met us. Už viešą kūrin ių atl i kimą ir naud oj imą mokestį renk a ir Liet uvos ir užs ien io aut or iams ats tov auj ant i Liet uvos autor ių tei
sių gyn im o asoc iac ij os agentūr a LATG A-A. Smulk ios e įstaig os e – kirp ykl os e, sol iar ium uos e, kur io se yra iki sept yn ių klientų apt ar nav im o kėdžių ar vietų, LATG A-A renk a po 60 litų per met us, įstaigų lauk iamuos iuos e, kur iuos e muz i kos kūrin iai naudoj am i kaip muz i kin is fon as, – po 2 lit us, kur ie skai čiuoj am i už vieną lauk iam os ios salės kvadr at inį metrą.
„Lietuvos investuotojai Baltaru sijoje yra sunerimę dėl šiuo me tu tvyrančio neaiškumo, nes bi jomasi, kad susidariusi situacija turės įtakos investicinių projektų eigai. O kai kurie stambieji inves tuotojai delsia pasirašyti investi cines sutartis, nes neaišku, kaip ES planuojamos sankcijos atsi spindės praktiškai. Pagal blo giausią scenarijų įvykdyto Bal tarusijos ekonominio atsako į ES taikomas sankcijas bendras smū gis Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 7 mlrd. litų“, – rašoma Lie tuvos pramonininkų konfederaci jos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pareiš kime, kuris paskelbtas vakar. Pa sak Lietuvos verslo atstovų, tai būtų katastrofiški padariniai vi soms ūkio šakoms. 2011 m. Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. tonų Balta rusijos krovinių, šiemet jų uoste tikimasi apie 12,5 mln. tonų. Lie tuvos verslininkų teigimu, pla nuojamas ES sankcijų išplėtimas kelia grėsmę prarasti iki 40 proc. visų per uostą gabenamų krovi nių, nes šie krovinių srautai ne sunkiai gali būti nukreipti Rusi jos ir Ukrainos uostų link. „Su uosto veikla yra glaudžiai susijęs geležinkelių transportas, automobilių pervežimai, staty bos, inžinerinių ir kitų įmonių
veikla. Apskaičiuota, kad nuo vie nos krovinio tonos sumokami 7 li tai bendrųjų mokesčių į biudžetą, o tai sudaro daugiau kaip 100 mln. litų per metus. Net 65 proc. visų krovinių geležinkeliu gabenama per Baltarusijos teritoriją. Mūsų skaičiavimais, šių krovinių nete kimas potencialiai gali turėti net iki 1,6 mlrd. litų grynųjų nuosto lių, taip pat iškiltų pavojus ir vals tybinės reikšmės projektams „Rail Baltica“, „Vikingas“ ir „Saulė“, – teigiama pareiškime. Baiminamasi, kad logistikos centrai taip pat patirtų smarkų ekonominį smūgį, nes nebūtų už tikrinamas pakankamas krovinių srautas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikų skaičia vimais, bendri nuostoliai trans porto ir logistikos sistemai gali siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų. ES vasario pabaigoje atšaukė visus savo ambasadorius Baltaru sijoje, nes Minskas nusprendė du jų išsiųsti keršydamas dėl naujų bloko sankcijų, susijusių su žmo gaus teisių padėtimi. BNS, VD inf.
7
mlrd. litų
prarastų Lietuvos ekonomika, jeigu ES sankcijos paveiktų Baltarusijos ekonomiką.
Grėsmė: ES pradėjus taikyti sankcijas prieš Baltarusijos verslo sub-
jektus, Lietuvos verslas gali sulaukti blogų padarinių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
9
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
sveikata
Ligų priežastis – ir skubėjimas praturtėti Nevartoja ir savo pacientams neskiria vaistų, skeptiškai vertina mums įpras tus gydymo metodus. Taip dirba ir mąs to biologinės medicinos ir diagnostikos centro gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja biomedici nos mokslų daktarė Aistė Šilanskienė.
Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt
– Jūsų nuostatos, kuriomis va dovaujatės dirbdama, – protes tas prieš šiuolaikinę mediciną ar perversmas joje? – Esu gydytoja reabilitologė, bai gusi Kauno medicinos universi tetą. Iš pradžių dirbau širdies funk cinės būklės vertinimo srityje, ir tai man buvo labai įdomu. Vėliau su sidomėjau kitais gydymo metodais, ilgainiui – osteopatija. Sutrikus mano pačios sveikatai ir bandant ją susigrąžinti, susijudino tai, kas seniai glūdėjo manyje. Savianalizė atvedė į holistinę mediciną, ku ri gydo ne atskirus organus, siste mas, o visumą, ieško pagrindinės ligų priežasties. – Ar taip neskatinama savigy da, nenuteikiama prieš dabar taikomus gydymo metodus? – Yra sutrikimų, kuriems gydyti vaistai neišvengiami. Jei onkolo ginė liga diagnozuojama trečios ar ketvirtos stadijos, kitaip nei vais tais ar chirurginiais metodais gy dyti neįmanoma. Jei pas gydy toją ateina žmogus, sergantis gilia depresija, privalu skirti atitinkamą vaistų dozę. Bet jei žmogus serga ne vienus metus ir tik po dešimtmečio jam diagnozuojama išeminė širdies liga, visiems aišku, kad ji atsirado ne staiga, vystėsi po truputį. – Pradinėse ligos stadijose ga li padėti holistinės medicinos metodai? – Žmogaus sveikata reikia pradėti rūpintis jam dar neatėjus į šį pasaulį, kai vaikas dar mamos įsčiose. – Kaip tai daryti? – Pirmiausia įvertinti būsimų tė vų psichologinę ir fizinę būklę, pa sidomėti giminės istorija, išsiaiš kinti senelių, tėvų santykius, kad vaikui gimti būtų sukurta kuo pa lankesnė psichologinė terpė. Būsi mai mamai patarčiau apsilankyti pas osteopatus ar kitus holistinės medicinos specialistus, jų patari mus derinti su tradicinės medicinos metodais. Nuo moters pasirengimo gimdyti ir gimdymo eigos priklau so kūdikio sveikata. Jos ir gyvenimo pagrindai klojami iki 3–5 vaiko me tų. Paskui viską tik gydome. – Turite omenyje užsienyje po puliarią vadinamąją pirminio klyksmo terapiją? – Taip, kalbu apie manualinę te rapiją, kai rankų judesiais ir ma sažu atkuriami pažeisti gimdyvės sąnariai bei raumenys ar bent pa gerinamas jų funkcionavimas, pa rengiamas gimdymui dubuo. Per
tuo metu išgyvenai? Vaikams reikia labai stipraus emocinio ryšio su tė vais. Man baisu, kai, paklausus 5–6 metų vaiko bet ko, jis atsako tą pa tį: „Nežinau.“ Vadinasi, vaikas yra ištiktas šoko. Jei paprašai nupieš ti mamą, tėtį, jis nemoka atspindė ti emocijų. Mes mokome savo vaikus mokslo, pasaulio pažinimo, bet ne mokome gyventi, mylėti, jausti. – Vadinasi, mums trūksta mei lės, o ne pinigų, juolab vais tams, kuriems išleidžiami mi lijonai? – Vaistai pradeda nebeveikti. Iš ti krųjų taip yra. Mano gera draugė gastroenterologė neseniai stebėjo si, kad anksčiau nuo vaistų refliuk sui gydyti jis sumažėdavo, o dabar tiems pacientams padeda tik an tidepresantai. Kraujotaką, limfos tekėjimą galima suaktyvinti masa žais, kaip ir atpalaiduoti raiščius, ir taps paslankesnis sąnarys.
pirminio klyksmo terapijos sean sus labai svarbu išsiaiškinti, ar artimieji ir giminės nėra patyrę di delių nelaimingų atsitikimų, kokie gimdyvės santykiai su mama, tė čiu. Iš to, pavyzdžiui, žinai, kokie bus jos santykiai su vyru. Tai labai plati terapija. – Kam kartinti vedybinio gyve nimo ir vaikelio ateitį, jei san tykiai su tėvais buvo blogi ar giminę persekioja nelaimės? – Galima žmogui padėti, jei jis to nori. Suteikiama informacijos, kad žmogus galėtų rinktis, ar nori pa žinti save.
– Vadinasi, nereikia skubėti jo protezuoti? – Niekada nereikia skubėti. Ir stuburo išvaržos nereikia skubė ti operuoti. Efektyvios tik trečdalis operacijų. Prieš kiekvieną jų orga nizmas patiria stresą, net ir trau kiant dantį. Be to, po operacijų lie ka randai, formuojasi sąaugos. Dėl apendicito rando gali skaudėti nu garą. Galvą gali skaudėti išsisukus čiurną. Tai – holistinės medicinos išvados.
– Informacija – tai variantai, ką daryti? – Moteris, būsimoji gimdyvė, pir miausia turi pamatyti savo pro blemas, nes pasąmonėje mes viską perduodame kūdikiui. Jis gimsta turėdamas didelę patirtį. – Kai matote, kad yra bėdų, kaip padedate? – Tai labai individuali terapija. Ji apima kvėpavimo technikos, emo cijų išreiškimo, masažo ir kitus me todus. Įvertiname, kokia yra moters dubens padėtis, kaukolė, kokios bū klės raumenų, atramos, judėjimo sistemos. Per paciento kūną ve dant rankas, kurios yra pagrin dinis osteopatų darbo įrankis, la bai gerai jaučiami ne tik organai, bet ir psichologinė būsena. Ne sunku nustatyti, kad, pavyzdžiui, moteris neužtikrinta dėl ateities, ko nors bijo. Arba štai skundžiasi klubo sąnario skausmu, o jo prie žastis – ne kremzlės susidėvėjimas, bet išgyventas didelis lėtinis stre sas. Į jį reagavo viena kūno pusė, ir kojos funkcijos neatsikuria. La bai dažnai stiprų neigiamą poveikį moters sveikatai palieka ankstyva vyro neištikimybė arba tėvų, kurie buvo labai svarbūs, mirtis. Dėl to per porą metų atsiranda disko iš varža. Mes bandome susieti orga ninę problemą su psichologine.
Jei moteris sulaukia vyro dėmesio tik tuo met, kai suserga, ji niekada nepasveiks. Mes patys maitiname savo melą. – Kaip tokius pacientus gydote? – Gydymą pradedu ne nuo atsa kymų. Žmogus turi pirmiausia iš girsti savo klausimą ir jam skirti pakankamai laiko. Mano požiūris į gydymą sutampa su lėtojo gyve
Patarimas: gydytoja A.Šilanskienė pirmiausia siūlo pažinti save, įsik
lausyti į savo organizmą, mintis, genus ir nesitikėti, kad mums nieko nedarant medikai vieni mus išgydys. Tomo Raginos nuotr.
nimo filosofij a, kai 1989 m. Car lo Petrini garsiai pasakė: „Mums nereikia skubėti gyventi, valgyti, vartoti.“ Tam reikėjo daug drąsos, nes dar neseniai pasaulis kaip išp rotėjęs skubėjo vartoti, praturtėti, pasiekti, pasisotinti. Greitasis gy venimas skubant – tai nerimas, ne pasitikėjimas savimi, nenoras su stoti, rinktis, baimė gilintis. – Jei žinau tai ir noriu keisti sa ve, kaip man, pavyzdžiui, iš mokti atsipalaiduoti? – Galiu duoti visus įrankius ir paaiškinti, ką daryti, bet mes esa me tinginiai. Norime, kad už mus kas nors kitas padarytų. Didžiausia kliūtis ta, kad norime greito efekto. Organizmas, jo sistemos negali la bai greitai persitvarkyti, jam reikia laiko, o mums – greitai. Pirmiausia reikia išmokti kvėpuo ti. Jei žmogus sąmoningai kvėpuo tų ir leistų išeiti emocijoms – ne sirgtų tiek daug, kiek dabar serga. Atkreipkite dėmesį į savo kvėpa vimą ir pamatysite, kaip negiliai kvėpuojate. Jei vaikas jaučiasi vie nišas, pavyzdžiui, jo tėvai dirba nuo ankstaus ryto iki vėlaus vaka ro, o jį augina močiutė, toks vaikas kvėpuos nepakankamai, nes jausis atstumtas, paliktas. Jis bus susi gūžęs, nelaimingas. – Vaiko poreikių tenkinimas yra meilė? Ar tai įrodo, kad mama
su vaiku nepakankamai bend rauja, per mažai jam aiškina, ko jiems reikia, ko atėjo į par duotuvę? – Vaiką iki metų reikia nešioti ant rankų, laikyti prie širdies ir netiesa, kad taip jį išlepinsime. Jeigu mama palieka jį verkiantį arba neduoda maisto, kai jis nori valgyti, – vai kutį ištinka šokas. Mažylis yra mi lijoną kartų jautresnis nei suaugęs žmogus. Paliktas jis jaučiasi išduo tas, nežino, kokiam būti, kad jį my lėtų. Jis neturi išeities, nes daugiau nieko neturi, tik mamą ir tėtį. Jie turi mylėti vienas kitą ir tenkinti vaiko poreikius. Mažam vaikui ne reikia prabangos – tik meilės. – Tai mes, lietuviai, apklausų duo menimis, esame nelaimingiau sia tauta pasaulyje, nes slepiame emocijas, neišsikrauname? – Nelaimingumą lėmė šalies geog rafinė ir istorinė padėtis. Lietuva – maža šalis. Mus visi puolė, mūsų tikslas buvo išgyventi. Tuo ir ten kinamės. Meilės mūsų niekas ne moko. Esame neišprususi tauta, nes nemokame emociškai išjaus ti net savo vaiko. Suomiai, švedai toje srityje daug stipresni, nors at rodo uždari, santūrūs. Mes savo vaiko, grįžusio iš mo kyklos, klausiame, kokį pažymį gavo. Reikia klausti: kaip tu šiandien jau teisi? Ar nesijautei vienišas? Ar ta vęs draugai neužgavo? Jei užgavo, ką
– Jos link sparčiai einama. Tiki te, kad tai – ateities medicina? – Ši medicina Lietuvoje atsirado dar palyginti neseniai. Jai yra labai didelė niša, bet per jėgą jos popu liarinti nereikia. Jei žmogui geriau gerti tabletes – tegul geria. Nereikia keisti žmogaus, daryti jo laimingo per prievartą. Kai pacientas apgai lestauja, kad šios medicinos ar ma nęs neatrado anksčiau, sakau, kad anksčiau manęs nebūtų išgirdęs. Turėjau daug mokytojų, kurie gydė ne tik vaistais, bet, pirmiausia, šir dimi. Iš kiekvienos ligos mes gau name šį tą teigiamo, nors ir fikty vaus. Dažniausiai tai yra dėmesys ir saugumas. Pateiksiu pavyzdį. Jei moteris sulaukia vyro dėmesio tik tuomet, kai suserga, ji niekada nepasveiks. Mes patys maitiname savo melą. Galime rinktis, bet tam reikia drąsos, tai yra laisvė. Gali me išeiti iš kalėjimo, bet nežinome, ką reikės su ta laisve daryti. Bijo me pokyčių. – Kodėl? – Genofondas lydi žmogų septynias kartas. Pateiksiu pavyzdį. Antro jo pasaulinio karo metais kareivis išprievartavo močiutę, kuri tuo met buvo jauna. Ji apie tai niekam nieko nesakė. Jos anūkę lydės bai mė, kuri gali pasireikšti bet kokio je gyvenimo srityje, nes ji paveldėjo prievartos baimę. Dauguma mo terų bijo stiprių vyrų, nes tai joms asocijuojasi su seksualine prievar ta. Pasirinkusios silpnesnį už save, jį valdome, bet esame tuo nepaten kintos. – Betgi vyrai išties nėra labai stiprūs? – Dabar vyrai moteriškėja. Net ląstelių lygiu – tyrimai tai įrodo. Moterys vyriškėja.
10
antradienis, kovo 20, 2012
sportas
D.Šemberas: „Futbolas jiems nerūpi“ Po farsu virtusių Lietuvos futbolo fede racijos (LFF) prezidento rinkimų nacio nalinės rinktinės saugas Deividas Šembe ras pareiškė nesitikįs teigiamų permainų.
Aurimas Budraitis
„Viskas bus taip pat, kaip iki šiol. Tokių rinkimų dalyviams šalies futbolo ateitis nerūpi“, – sakė Maskvos CSKA klubui atstovau jantis D.Šemberas. – Futbolo mėgėjai LFF rinkimų spektaklį vadina kėdžių per stumdymu. Gal jūs turite sa vo pavadinimą? – paklausėme D.Šembero. – Tai labai tikslus situacijos, ku rioje dalyvauja du vadovai, api būdinimas. Jie net nesikeičia ka binetais – tik savo kėdėmis. Visa futbolo strategija lieka tokia pati, kokia ir buvo. Tiesa, kokia ji? Va dovų mintis man suprasti sunku. Supratau tik tiek, kad ateis kaž kokie vokiečiai su milijonu litų per metus. Jau rytoj pats galėčiau skir ti tą milijoną Lietuvos futbolui, kad tik mūsų vadovai užtrenktų fede racijos duris ir išeitų toli ir ilgam. Suprantu, kad tai neįmanoma, nes įstatai sukurti taip, kad jie geri yra tiktai jiems patiems. – Dauguma futbolininkų neti kėjo, kad Liutauras Varanavi čius atsisakys tokios šiltos kė dės. O jūs? – Kad federacijos prezidentu nebus L.Varanavičius, aš asmeniškai ži nojau prieš pusę metų, bet kad Ju lius Kvedaras juo taps, iki šiol ne galiu patikėti. – L.Varanavičius tyčiodavosi iš rinktinės žaidėjų, menkin damas juos „Facebook’e“, kal tindamas parduotomis rungty nėmis. Žiūrint iš šio taško, gal geriau – J.Kvedaras? – Iš Juliaus tokių nesąmonių nesu
girdėjęs ir, tikiuosi, neišgirsiu. Jis pats žaidė futbolą ir dirbo trene riu, todėl futbolą supranta kitaip nei eksprezidentas. L.Varanavičius visą kaltę visada mėgdavo suversti kitam, tačiau pats niekada nepri siimdavo nė dalelės atsakomybės.
Jau rytoj pats galė čiau skirti tą milijo ną Lietuvos futbolui, kad tik mūsų vado vai užtrenktų fede racijos duris ir išeitų toli ir ilgam.
– Atrodo, gyvename demok ratiškoje Europos Sąjungos šalyje, tačiau mūsų futbole V.Putino–D.Medvedevo sind romas jaučiamas labai stipriai. Nejaugi nėra jėgos, kuri to sind romo padėtų atsikratyti? – Rusijos politikoje tokia jėga neį manoma, o Lietuvos futbole netoli moje ateityje ji tikrai bus. – LFF konferencijoje nuspręsta, kad nuo šiol generalinį direkto rių rinks vykdomasis komitetas, kuriame daugiau nei pusė LFF darbuotojų. Vadinasi, tie, kurie ateis dabar, liks iki mirties? – Iš esmės, taip. LFF vykdoma sis komitetas – nariai, turintys po vieną balsą iš anksto žinomai pa vardei. – Federacijos šalininkai turi ar gumentų, kad dabartinių vado vų nėra kuo keisti. Gal jie tei sūs?
Takoskyra: D.Šembero nuomone, LFF viršūnėlė yra praradusi ryšį su nacionaline rinktine.
– Paklauskime savęs: o kas tie po nai federacijos šalininkai? Tai žmonės, kuriems federacija moka nedidelius pinigus. Jiems tų pinigų pakanka šiai dienai, išgyventi, o mūsų futbolo ateitis jiems neįdomi. Jie bijo, kad, atėjus naujai valdžiai, prarastų ir tuos centus. Todėl, kaip sakoma, geriau mažiau, bet stabi liai, negu rizika negauti nieko, o Lietuvos futbolas palauks. Kitas pastebėjimas: kodėl fede racijos vadovai paskutinius trejus metus kalba apie rinktinės jaunini mą? Ar neturėtų apie tai sampro tauti rinktinės treneris? Pagaliau reikia išaiškinti, kas yra rinktinės ir profesionalios komandos jauni
mas? Tai – kasdien vykstantis pro cesas, kai vyresni žaidėjai užleidžia vietas pajėgesniems jauniems žai dėjams, o ne imama ir be pagrin do atsikratoma vyresniųjų. Rinkti nė yra tokia komanda, kurioje turi žaisti geriausieji. Būtent – geriau sieji, o ne 16-os ar 36-erių žaidė jai. Federacijai tikriausiai nepatin ka žmonės, turintys ir reiškiantys savo nuomonę, todėl jie yra per se ni žaisti rinktinėje. – Ar nemanote, kad jūs, rink tinės lyderiai, turėtumėte daž niau viešai išsakyti savo nuo monę? – Mes, rinktinės žaidėjai, galime
„Atlantas“ kartoja pernykštį scenarijų Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Į Lietuvos futbolo A lygą išimties tvarka antrus metus iš eilės priim tas Klaipėdos „Atlantas“ ir šį sezo ną jau pradėjo juokinti žiūrovus.
0:10 – toks „Atlanto“ įvarčių santykis po pirmųjų dviejų tu rų. Per pirmąją dvikovą su „Šiau liais“ klaipėdiečių laivas prakiu ro tik baigiantis susitikimui (0:3), o per antrąją vienas turnyro favo ritų Vilniaus „Žalgiris“ sudaužė nepritekliaus kamuojamą varžovą tarsi bokso kriaušę – 7:0. Šio mačo didvyriu tapo keturis įvarčius „At lantui“ įmušęs škotas Callumas El liotas. Be to, jis 78 min. nerealizavo 11 m baudinio. „Manau, kad „Atlantas“ į šias varžybas atvyko nepasiruošęs. Jie stengėsi tik pirmąsias 10–15 min.,
po to nustojo priešintis“, – pirš tu į A lygos skaudulį dūrė „Žalgi riui“ vadovaujantis kroatas Dami ras Petravičius. Su banguojančiu ir sunkiai pro gnozuojamu „Atlantu“ susijęs ir visų laikų A lygos rezultatyvumo rekordas. Pernai Marijampolėje vietos „Sūduva“ sumušė klaipė diečius 13:0. Antrąsias pergales iškovojo ir Marijampolės „Sūduva“ bei „Šiau liai“. Suvalkiečiai svečiuose užtik rintai 4:1 nugalėjo Tauragės „Tau ro“ vienuolikę, o Saulės miesto ekipa po atkaklios kovos 2:1 įveikė Pakruojo „Kruoją“. „Sūduvos“ strategas Virginijus Liubšys po savo komandos perga lės džiaugėsi tik iškovotais trimis taškais. „Komandos žaidimas ten kina tik iš dalies, norėjau, kad ne praleistume įvarčio“, – sakė stra tegas.
Be taškų kol kas lieka turnyro de biutantas Vilniaus REO klubas. Šį kartą sostinės ekipa 0:1 savo aikš tėje nusileido čempionų titulą gi nančiam Panevėžio „Ekranui“. Per galingą įvartį svečiai pelnė tik 88 min., kai į REO vartus buvo skir tas 11 m baudinys. „Savo vyrus ga liu tik pagirti. Jie vykdė žaidimo pla ną. Tačiau tai, kad antrąsias A lygos rungtynes iš eilės pralaimime pa
skutinėmis akimirkomis, skyrus 11 metrų baudinį, švelniai tariant, at rodo keista“, – svarstė REO vyriau siasis treneris Stasys Baranauskas. Dėl to, kad Lietuvos arbitrai klys ta „Ekrano“ naudai, praėjusį sezo ną šalies futbolas tarsi bičių avilys ūžė ne kartą. Po vieno tokio teisė javimo skandalo „Sūduvos“ vado vai net žadėjo skųstis Sporto arbit ražui teismą Lozanoje.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Sūduva“ 3. „Šiauliai“ 4. „Dainava“ 5. „Kruoja“ 6. „Ekranas“ 7. „Banga“ 8. REO 9. „Tauras“ 10. „Atlantas“
Rungtynės
Pergalės
Lygiosios
Pralaimėjimai
Įvarčių santykis
Taškai
2 2 2 2 2 2 2 2 2 2
2 2 2 1 1 1 0 0 0 0
0 0 0 1 0 0 1 0 0 0
0 0 0 0 1 1 1 2 2 2
9:1 7:2 5:1 3:2 2:2 2:3 1:2 2:4 1:5 0:10
6 6 6 4 3 3 1 0 0 0
Tomo Raginos nuotr.
išsakyti savo nuomonę, bet padė ties nekeičiame ir savo idėjų nie kam neperšame. Kita vertus, jau čiame ir suprantame, kad situacija – nenormali. Visada tikėjau ir tikė siu, kad rezultatas pasiekiamas bū nant vieningiems ir einant bendru keliu. Deja, tos vienybės tarp fede racijos vadovo ir rinktinės nebe liko, todėl kalbėti apie tikslus yra juokinga. – Ar įsivaizduojate save dirban tį LFF? Jei taip, ką pirmiausiai keistumėte? – Pagal LFF įstatus D.Šemberui ir visiems kitiems federacijos durys užtrenktos (juokiasi).
Statistika Taur ag ės „Taur as“–Marijam-
polės „Sūduva“ 1:4 (0:2). 620 žiū rovų. Įvarčiai: 67 min. R.Kuzinas/15 min. R.Beniušis, 23 min. N.Radžius, 65 min. C.Thomsonas, 76 min. V.Bo rovskis. Viln iaus REO–Panevėžio „Ek
ran as“ 0:1 (0:0). 1 500 žiūr ov ų. Įvartis: 88 min. (iš 11 m) R.Radavi čius. VMFD „Žalgiris“–Klaipėdos „At
lantas“ 7:0 (5:0). 2 000 žiūrovų. Įvarčiai: 5 min., 43 min., 45 min. ir 54 min. C.Elliotas, 20 min. D.Kazlaus kas, 28 min. A.Jankauskas, 76 min. V.Šilėnas. „Šiauliai“–Pakruojo „Kruoja“ 2:1
(1:0). 650 žiūrovų. Įvarčiai: 44 min. M.Bilykas („Kruoja“, į savo vartus), 53 min. A.Bartkus („Šiauliai“)/66 min. I.Zelmikas („Kruoja“). Alyt aus „Dain av a“–Gargždų
„Banga“ 0:0. 350 žiūrovų.
11
antradienis, kovo 20, 2012
sportas Iškovojo bronzą
J.Kinderis – 12-oje vietoje
L.Grigelis kyla aukštyn
Maskvoje įvykusiose Euro pos dešimties sportinių šokių jaunimo pirmenybėse 3-ią ją vietą tarp 24 porų užėmė ir bronzos medalius iškovo jo 2012-ųjų Lietuvos jaunimo vicečempionai, Vilniaus klu bo „Dileksa“ atstovai Dominy kas Granskas ir Kotryna Pet rošiūtė.
Brazilijoje baigėsi šiuolaiki nės penkiakovės planetos tau rės varžybų 2-asis etapas. Vy rų finale 12-ąją vietą su 5 772 taškais tarp 36 dalyvių užėmė Justinas Kinderis. Jam geriau siai sekėsi fechtavimosi rung tis (5-oji vieta). 3-iasis eta pas Vengrijoje vyks balandžio 12–15 d.
Pasaulio teniso profesiona lų (ATP) reitinge dėl traumos nežaidžiantis Ričardas Beran kis su 300 taškų smuktelė jo į 174-ąją vietą. Jį vejasi Lau rynas Grigelis (nuotr.), su 251 tšk. iš 201-osios vietos paki lęs į 197-ąją. Reitingo lyderis – serbas Novakas Džokovičius (12 670 tšk.).
Rankininkių rinktinės koziriai – legionierės Lietuvos moterų rankinio rinktinė ruošiasi rytoj Panevėžyje vyksiančiam Europos čempionato atrankos mačui su Turki jos komanda. Vyriausiojo trenerio Andriejaus Perovo nuotaikos – pesimistiškos. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Rūpesčiai dėl vartininkių
„Mus kritikuoja dėl rinktinės su dėties, tačiau padėtis – ne iš gero gyvenimo. Kvietėme visas geriau sias legionieres, bet net dvylika at važiuoti atsisakė. Tai – beveik ko manda. Žaidėjos negali atvykti dėl darbų ir mokslų. Nemokamų ato stogų nė viena nenori, nes prarastų didelius pinigus. Kai kurios ir Lie tuvoje rungtyniaujančios žaidėjos negali padėti rinktinei dėl mokslų, kitos gydosi traumas“, – paaiškino A.Perovas. Paklaustas, kaip sekasi ruoštis mačui su turkėmis, vakar treneris optimizmu netryško. „Kol kas dar ne visos pagrindinės žaidėjos susirinko. Pasiruošimas – kaip visada: pirmiausia pradėjo treniruotis antroji sudėtis, o visai komandai padirbėti skirtos vos dvi dienos“, – sakė strategas.
A.Perovui kelia nerimo vartinin kės. „Nėra iš ko rinktis. Kaunietė Vita Urbonaitė traumuota – jai per anksti nuo čiurnos nuėmė gipsą.
berta Sadauskaitė. „Palyginti su bendru lygiu, ji neblogai atrodo“, – kalbėjo rinktinės vyriausiasis treneris.
Andriejus Perovas:
Turkės – grėsmingos
Negalime savo šalies pirmenybių lyginti su Prancūzijos ar Vokie tijos čempionatais. Kol kas labai atsilie kame. Žaidėja rungtyniavo Lietuvos tau rės turnyro finale, tačiau dabar ko ja tinsta. Dvi dienas Vita jau nesi treniruoja, o tikėjomės, kad ji bus pagrindinė rinktinės vartininkė“, – apgailestavo treneris. Pašn ekovas pas id žiaug ė, kad tobulėja Kauno rajono „Garlia va-SM“ ekipos vartininkė Ro
Pasak stratego, komandos žaidimą lems legionierės, todėl svarbu, ko kia bus jų sportinė forma. „Smogiamoji jėga – Laima Ber natavičiūtė, Živilė Jurgutytė, Bi rutė Stellbrink. Nebloga ir gynė jų grandis, nors Rūta Latakaitė jau dvejus metus neatstovavo rinkti nei. Prie jos bus Sonata Vijūnaitė, Indrė Mockevičiūtė. Manau, šios rankininkės turėtų neblogai susi žaisti“, – svarstė treneris. A.Perovas pabrėžė, kad Turkijos rinktinė – stipri varžovė. „Žiūrėjome jų rungtynių įrašus. Gera, šiuolaikiška komanda, visos grandys subalansuotos. Bus sun ku sulaikyti jų lyderę Yeliz Ozel. Ši žaidėja puikiai mato aikštę, su maniai vadovauja žaidimui. Ji –
Komentaras
Antanas Skarbalius Kauno „ACM E-Žalg ir is“ vyr iausiasis trener is
T
Nostalgija: vienintelį kartą į Europos čempionato finalo turnyrą Lietu
vos rankininkės buvo prasibrovusios 1996-aisiais.
Tomo Raginos nuotr.
urkijos rinktinė – įveikiama, tačiau iškovoti pergalę bus sunku. Mūsų rinktinės pasi ruošimui skirta labai mažai laiko. Puikiai žinome, kad entuziazmas ir noras laimėti gali ir kalnus nuversti. Turkijoje labai didelis dėmesys skiria mas moterų sportui. Kalbėdami apie Lietuvos rinktinės sudėt į, turime su prasti, kad užsienyje žaidžiančių ran kininkių lygis yra aukštesnis. Priežas tys – paprastos: gero lyg io žaidėjos išvaž iuoja iš Lietuvos, nes užsienyje blog iausiai apmokama sport in inkė vis vien kelis kartus daugiau uždirba, nei čia gaunant i did žiausią algą. De ja, realybė yra tokia. Manau, didžiau sia rinktinės trenerių problema – žai dėjas paversti vieninga komanda, nes legionierės ir Lietuvos klubų atstovės žaidžia skirtingą rankinį.
Neįmanoma: A.Perovo teigimu, suburti rinktinėje visas pajėgiausias
Lietuvos rankininkes – beveik utopija.
vyriško stiliaus rankininkė, – kal bėjo treneris. – Labai gerai pažįstu šią žaidėją, mačiau, kaip ji rungty niavo jaunimo rinktinėje.“
Gedimino Bartuškos nuotr.
Treneris pridūrė, kad Lietuvos moterų rankinio lygos čempiona to lygis auga, bet ne taip sparčiai, kaip reikėtų. „Negalime savo šalies pirme nybių lyginti su Prancūzijos ar Vokietijos čempionatais. Kol kas labai atsiliekame, – kalbėjo A.Pe rovas. – Burdami rinktinę pir miaus iai išs iaišk in am e, kur ios legionierės tikrai atvyks, tik po to svarstome, ką iš Lietuvos klu bų pakviesti.“ Pirmąsias dvejas Europos čem pionato atrankos 4-osios grupės rungtynes Lietuvos rankininkės pernai spalį pralaimėjo: make donėms – 25:34 ir prancūzėms – 25:40. Turkės 25:34 nusileido Prancūzijos rinktinei ir 36:28 įvei kė Makedonijos ekipą.
Sąskaitoje – dvi nesėkmės
„Net nesvarstome galimybės rink tinę burti iš Lietuvos klubuose žai džiančių rankininkių. Paskutinį kartą tai darėme pernai gruodį. Ir ką gi? Lenkijoje surengtame turny re iš šešių ekipų užėmėme penktą ją vietą, nors varžovės buvo ne iš stipriausiųjų. Dabar turime šešias legionieres ir dešimt Lietuvos klu bų atstovių, bet pastarosios, de ja, yra mūsų silpniausia grandis, – apmaudo neslėpė A.Perovas. – Tai kelia nerimo. Žinome, kad ge riau nebus, bet komandą reikia su lipdyti.“
4-oji grupė Komanda
1. Prancūzija 2. Makedonija 3. Turkija 4. Lietuva
Rungtynės
Pergalės
Lygiosios
Pralaimėjimai
Įvarčių santykis
Taškai
2 2 2 2
2 1 1 0
0 0 0 0
0 1 1 2
74:50 62:61 61:62 50:74
4 2 2 0
Kandidatės į rinktinę Just ina Dar ulytė ir Aud inga Kniu baitė (abi iš Kauno „ACM E-Žalg iris“), Kristina Kvedarienė, Gintarė Anužy tė, Edita Kairytė ir Austė Kazlauskai tė (visos – iš „Eastcon AG-Vilniaus ko leg ija“), Indrė Mockev ičiūtė, Rober ta Sadauskaitė ir Gintarė Onusait y tė (visos – iš Kauno rajono „GarliavaSM“), Simona Kazlauskaitė (Panevė
žio KKSC), Sonata Vijūnaitė („PDO– Salerno“, Italija), Laima Bernatavičiū tė („Fleury Loiret Handball“, Prancū zija), Živilė Jurgutytė („Mios Biganos“, Prancūzija), Birutė Stellbrink („Frisch auf Goeppingen“, Vokietija), Rūta La takaitė („HSG Bad Wildungen“, Vokie tija) ir Auksė Vyšn iauskaitė („Volda Handball“, Norveg ija).
12
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
pasaulis
100
mln. dolerių vertės suklastotų JAV valstybės obligacijų konfiskavo Lenkijos pareigūnai.
„Red Bull“ tėvas mirė Milijardierius Chaleo Yoovid hya (nuotr.), iškilęs iš skurdo ir tapęs vienu turtingiausių žmo nių pasaulyje dėl puikiai apgal votos energinio gėrimo „Red Bull“ rinkodaros, mirė savo gim tajame Tailande.
Kaip praneša vietos žiniasklai da, verslininkas mirė šeštadienį vienoje Bankoko ligoninėje dėl natūralių priežasčių. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad jam buvo 88–90 metų. Žurnalo „Forbes“ skelbia mame turtingiausių pasauly je žmonių sąraše Chaleo Yoo vidhya užėmė 205-ą vietą, o jo turtas buvo vertinamas 5 mlrd. JAV dolerių. Kinų imigrantų šeimoje gimęs Chaleo Yoovidhya niekada nesi puikuodavo sukauptu kapitalu ir vengė viešumo. Kaip rašo Tailan do laikraštis „Nation“, jis jau 30 metų nėra davęs interviu žiniasklaidai ir niekur viešai nesirodė. „Nation“ gavo šio magna to sūnaus Saravudho interviu – šis papasakojo, kaip jo tėvas „Red Bull“ prekės ženklą išplė tojo savo šalyje, o vėliau pradėjo prekiauti šiuo gėrimu užsienyje. Tėvas nedidelę energinių gėri mų gamybos bendrovę įkūrė praeito amžiaus 8-ajame de šimtmetyje. „Kai energinių gėrimų rin kos lyderis daugiausia dėmesio skyrė sostinei, bendrovė „Red Bull“ skverbėsi į provincijų rin kas ir įsitvirtino dalydama ne mokamus mėginius sunkveži mių vairuotojus“, – sakė jis. Tik vėliau šis gėrimas pra dėtas reklamuoti sostinėje Ban koke pagal prekės ženklo vys tymo strategiją, kuri tuo metu Tailande buvo gana naujoviška. Vėliau „Red Bull“ išėjo į tarp tautinius vandenis, kai devintojo dešimtmečio viduryje užmezgė partnerystę su Austrijos versli ninku Dietrichu Mateschitzu. BNS inf.
Pasilinksmino už 100 tūkst.
Mūšis užvirė sostinėje
Kanados mieste Londone užsitęsusios Šv. Patriko dienos linksmybės savait galį peraugo į riaušes, kai įkaušę studen tai gatvėje sukėlė didelį gaisrą ir susirėmė su policininkais bei ugniagesiais. Minia iš pradžių apvertė ir padegė automobilį, pa skui į ugnį svaidė baldus, čiužinius, tvoras, išverstus medžius, taip pat įmetė didelį televizorių ir netgi propano balioną. Nuos toliai siekia 100 tūkst. dolerių.
Prabangiame ir itin saugomame Sirijos Damasko Mazos rajone, kur įsikūrusios valstybinės ir diplomatinės įstaigos, vakar kilo įnirtingi sukilėlių ir saugumo pajėgų susirėmimai. Liudininkai sakė, kad bu vo šaudoma iš automatų ir granatsvaid žių. Valstybinė televizija pranešė, kad žu vo trys „teroristai“ ir vienas Sirijos karei vis. Bet žmogaus teisių gynėjai teigė, kad aukų yra mažiausiai 18.
Trečias nusi kaltimas per savaitę, dar keturios au kos. Prancū zijos polici ja ieško nusi kaltėlio, kuris Tulūzoje prie žydų mokyk los nušovė rabiną ir tris vaikus.
Sutapimas: tragedijos vietoje rastos šovinių tūtelės yra to paties kalibro, kaip ir panaudotos per ankstesnius du nusi
kaltimus.
AFP, „Reuters“ nuotr.
Nusikaltimų serija tęsiasi Šaudė į visus iš eilės
Ginkluotas užpuolikas vakar ry te privažiavo prie mokyklos „Ozar Hatorah“ ir paleido ugnį į mokslei vius bei tėvus, susirinkusius kieme prieš pamokas. Žuvo keturi žmo nės – religinio švietimo mokyto jas, trejų bei šešerių metų jo sūnūs ir dar vienas maždaug dešimties metų berniukas. Vienas 17-metis buvo sunkiai sužeistas. Prokuroras Michelis Valet nurodė, kad užpuolikas nušovė 30-me tį mokytoją prie mokyklos, tačiau užsikirto vienas jo ginklų. Tada jis išsitraukė kitą, įžengė į mokyk los teritoriją ir pradėjo šaudyti ne sirinkdamas. „Jis šaudė į visus, ką pamatė: vaikus ir suaugusiuosius, o kai kuriuos vaikus vijosi iki pat mokyklos“, – pasakojo M.Valet ir pridūrė, kad šią mokyklą lanko apie 200 moksleivių. Atlikęs kruviną darbą užpuolikas paspruko tam sios spalvos mopedu. Policija pradėjo masinę nusi kaltėlio paieškos operaciją, į dan gų pakilo sraigtasparniai. Vidaus reikalų ministerija nurodė pa reigūnams visoje šalyje sustiprin ti saugumą prie žydų mokyklų. Jų Prancūzijoje yra maždaug 300. Prezidentas Nicolas Sarkozy nu traukė rinkimų kampaniją ir tą pa čią dieną atvyko į žudynių vietą. Jis
incidentą pavadino visos Prancū zijos tragedija ir paskelbė naciona linį gedulą.
Jeigu ryšys tarp trijų nusikaltimų bus įro dytas, tai reikš, kad Prancūzija susidūrė su pavojingu seriji niu žudiku. Kariškių žudymai – susiję?
Vietos gyventojai ir žiniasklaida vakarykštę tragediją sieja su dar dviem panašiais nusikaltimais, įvykdytais praėjusią savaitę. Ta me pačiame regione motociklu va žiavęs užpuolikas ketvirtadienį prie vieno bankomato nušovė du uni formuotus armijos oro desantinin kus, o trečią itin sunkiai sužeidė. Ši ataka įvyko Montobano miestelyje, netoli vienų kareivinių. Dar keturiomis dienomis anks čiau motociklu važiuojantis asmuo nušovė kitą oro desantininką Tulū zoje, esančioje už 50 kilometrų nuo Montobano. Visi trys nužudyti ka riškiai buvo afrikiečių kilmės. Po incidentų armijos vadovybė nurodė šiame regione dislokuo
tiems kariams nevilkėti uniformų už kareivinių ribų. Kita vertus, pirmąja auka tapo 30 metų puska rininkis, kuris kovo 11 d. buvo nu šautas gatvėje iš arti, kai vilkėjo ci vilio drabužius. Prancūzijos užsienio reikalų mi nistras Alainas Juppé tvirtino, kad kol kas neturima jokių įrodymų, jog kariai buvo nušauti dėl jų anks tesnės tarnybos Afganistane. Panašūs ginklai ir braižas
Visus tris nusikaltimus sieja ne tik tai, kad žudikas važiavo mopedu arba motociklu. Teismo ekspertų tyrimas parodė, jog Montobane ir Tulūzoje į kariškius buvo šaudy ta iš to paties ginklo. O vakar už puolikas iš pradžių šaudė iš 9 mm
„Ozar Hatorah“ „Ozar Hatorah“ yra 1945 m. įkurt a žydų organ izacija, skat inant i jaunų žmon ių rel ig inį lav in imą, ypač Ar timuosiuose Ryt uose ir Prancūz ijos sefardų bendruomenėje. Prancūz ija tur i daug iausia žydų gyventojų vi soje Europoje – maždaug 700 tūkst. 2010 m. organizacijos „Ozar Hatorah“ paskelbtas reklaminis filmukas rodo studentų akadem inę ir rel ig inę vei klą.
kalibro pistoleto, tačiau šiam už sikirtus išsitraukė .45 colio kalibro ginklą. To paties .45 colio kalibro ginklas buvo panaudotas per šau dynes praeitą savaitę. N.Sarkozy ragino nedaryti sku botų išvadų: „Esama kai kurių pa našumų, tačiau dar labai per anks ti sakyti, tai tikras ryšys ar ne. Tik policija ir teismai pasakys mums, kokias išvadas daryti.“ Bet ap žvalgininkai teigia, kad jeigu ryšys tarp trijų nusikaltimų bus įrodytas, tai reikš, jog Prancūzija susidūrė su pavojingu serijiniu žudiku. Nusikaltimus tiria gausios teisė saugos pajėgos – per pusšimtį po licijos pareigūnų, tarp jų kovos su terorizmu specialistų. BNS, BBC, „The New York Times“ inf.
13
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
menas ir pramogos
Paveiksluose – viduramžių Lietuva
Išvykęs ir apsigyvenęs kitapus Atlanto Ar vydas Slapšys suprato, kad pašaukimas tapyti – pernelyg stiprus ir beprasmiška jį gniaužti. Piešimo ir tapybos pasimokęs pas Čikagos dailininką Fotios Zemeni desą, jis į tėvynę sugrįžo jau kaip dailinin kas.
Enrika Striogaitė e.striogaite@diena.lt
Pirmasis kritikas – tėvas
A.Slapšys JAV surengė ne vieną personalinę parodą, taip pat da lyvavo grupinėse parodose, tačiau Lietuvos žiūrovui jis nežinomas, nes menininko kelias į dailę nebu vo tiesus. Baigęs vidurinę mokyklą A.Slap šys nutarė būti inžinieriumi ir įsto jo į tuometį Kauno politechnikos institutą, jį baigė. „Nors kūryba traukė nuo mažens, tik gyvenda mas JAV pradėjau rimtai ja užsiim ti“, – per parodos atidarymą Kau no I.Mikuličiūtės dailės galerijoje kalbėjo A.Slapšys. „Maniau, kad dailininku gims tama, bet ne tampama, – pratęsė mintį dailininkas. – Be to, kiek vienas žmogus gimdamas atsineša savo likimą. Piešti mėgau nuo ma žumės ir visada svajojau tapti tik
ru dailininku. Mano tėvas Juozas Slapšys yra studijavęs dailės moks lus J.Naujalio meno mokykloje.“ Tėvas dailininkui ir dabar padeda patarimais, yra pirmasis kritikas. Dėmesys istorijai
Parodoje „Žvilgsnis į praeitį“ eks ponuojami aliejumi tapyti Lietu vos valdovų portretai, nes A.Slap šys ypač domisi istorija, net ir pradėjęs rimtai tapyti svajojo kur ti istorinius paveikslus. „Domė damasis savo tautos istorija su pratau, kad Lietuvoje labai mažai žinoma viduramžių istorija – ma žoka informacijos, meno kūrinių, todėl ir kilo mintis sukurti tų lai kų Lietuvos valdovų portretus“, – apie parodą-prisistatymą Lie tuvos dailės mėgėjams kalbėjo A.Slapšys. Beje, dalyvaujant su šios pa rodos kūriniais JAV, senovės ka rių portretais susidomėjo žurnalai
Prisistatymas: A.Slapšys JAV surengė ne vieną parodą, tačiau Lietuvos meno mėgėjams jis dar nelabai ži
nomas.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
„Military Times“ (Didžioji Bri tanija), „History Focus“ (Lenki ja). A.Slapšio kūryboje dominuoja simbolizmas, istorinių asmenybių portretai, fantastika. Jo paveikslų yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš JAV, Ukrainos, Anglijos, Lietuvos. 2011 m. triptikas „Please Let Me Live“, skirtas nužudytų žydų vai kų atminimui, buvo eksponuoja mas Holokausto muziejuje Ilino jaus valstijoje. Tais pačiais metais
Į būrį sujungė vestuvės Artėjantis „Bekešo vilkų“ gimta dienis balandžio 1-osios vakarą praleisti kartu vilioja su būriu ži nomų, tačiau – iš pirmo žvilgsnio – gana skirtingų atlikėjų.
Linas Adomaitis, „Saulės kliošas“, Beissoul – turbūt ne vienam kilo klausimas, kodėl būtent šiuos, o ne kitus atlikėjus Melagių dieną išvy sime klubo „Studio9“ scenoje. Ži noma, minėti atlikėjai išsiskiria ku riama muzika ir rimtu požiūriu į ją, tačiau ar patikėsite, kad dar vienas juos siejantis dalykas yra vestuvės? Iš pirmo žvilgsnio konkurentais turintys būti ir dažnai užkulisiuo se susitinkantys atlikėjai, pasiro do, yra artimi draugai kasdieniame gyvenime. Juk kam kitam, būdami muzikantais, patikėtumėte rūpin tis muzika savo vestuvėse? Štai L.Adomaitis svarbiausią sa vo ir žmonos Irmos gyvenimo dieną patikėjo „Bekešo vilkų“ sielai trom bonininkui Jievarui Jasinskiui, o pa starasis – ne kam kitam, o gausiam ir linksmam „Saulės kliošo“ būriui. Tad nenuostabu, kad ir dar vieną ypatingą progą – devintąjį grupės „Bekešo vilkai“ gimtadienį – visi šie atlikėjai ruošiasi švęsti kartu. „Man žiauriai patinka „Bekešo vilkų“ kuriama muzika“, – tikino L.Adomaitis ir pridūrė, kad kon certuose jam dažnai tenka sutikti grupės vokalistę Girmantę, pasi dalyti su ja naujienomis ar links momis istorijomis. „Saulės kliošo“ atstovas Laury nas Šarkinas negaili pagyrų gru
Amžius: „Bekešo vilkai“ – dar labai jauni, tačiau patirties jiems ne
trūksta – scenoje grupė jau devynerius metus.
pės kuriamai muzikai: „Atėjęs į „Bekešo vilkų“ koncertą visuomet gali būti tikras, kad išgirsi tai, ką ir norėjai išgirsti. Jokios „popsu chos“ – tik funk muzika, kuriai jie išlieka ištikimi.“ Jam pritarė ir šių metų „Eurovi zijos“ konkurso atradimu tapęs ne įprasto balso atlikėjas Beissoul. „Labai mėgstu vadinamąjį acid jazz, kurį groja „Bekešo vilkai“ – jų muzika atpalaiduoja: jei nori,
Organizatorių nuotr.
gali nuoširdžiai juoktis, jei nori – gali verkti. Atsivesk į „Bekešo vil kų“ gimtadienį draugą ar du, kurie dar nesusipažinę su funk muzika, ir padarysi gerą darbą“, – tvirtai po kalbį baigė Beissoul. Devintasis linksmųjų „Bekešo vilkų“ gimtadienis kartu su L.Ado maičiu, „Saulės kliošu“, Beissoul ir artimiausiais draugais – jau ba landžio 1-ąją klube „Studio9“. VD inf.
buvo padovanotas Skokio miesto viešajai bibliotekai. Pašto ženklų kūrėjas
Be tapybos darbų, A.Slapšys ži nomas ir kaip pašto ženklų kūrė jas. Lietuvos paštas yra išleidęs jo sukurtų ženklų, dailininkas pašto ženklų išleido ir Amerikoje. „Pašto ženklai mane visada do mino, – su daile siejantis savo ateitį kalbėjo A.Slapšys. – Tai maži meno
kūriniai, į kuriuos norisi žiūrėti be perstojo. Aš jais visada žavėjausi, todėl man yra malonu juos kurti.“ 2010 m. lapkričio 6 d. Lietuvos pa štas į apyvartą išleido du A.Slapšio sukurtus ženklus – „Kalėdų šven tė“ ir „Saulėlydis žiemą“ iš pašto leidžiamos tęstinės serijos „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“. Praė jusių metų rugsėjo 17 d. pasirodė dailininko sukurtas pašto ženklas „Saulės mūšiui – 775 metai“.
14
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. Kada? Balandžio 3 d. 19 val. Kiek? 23–43 litai.
Kur? A.Mickevičiaus bibliotekoje, Trakų g. 10. Kada? Kovo 21 d. 17 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Šiandien ir rytoj 19 val. Kiek? 45 litai.
A.Gotesmano projektas
Pažintis su Rytais
Lygiadienio koncertai
Vilniuje bus pristatytas premjerinis projektas „Percussion Post cards“. Būtent taip vadinasi naujausias autorinis perkusijos meist ro Arkadijaus Gotesmano darbas, kurį papildys garsių menininkų Lino Liandzbergio ir Artūro Valiaugos specialiai šiam projektui su kurti vaizdo elementai.
Vilniuje rengiamas susitikimas su knygos „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“ autoriais žurnaliste Goda Juocevi čiūte ir tradicinės kinų medicinos žinovu, keliautoju Raimondu Dikčiumi. Tai bus išskirtinė galimybė pabendrauti su Kiniją ir Ti betą išmaišiusiais knygos autoriais.
Grupė „Skylė“ tęsia prieš ketverius metus pradėtą tradiciją kon certais paminėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina. Pavasario lygiadienio proga Vilniuje bus surengti net du šiai datai skirti koncertai. Šiandien koncertuos Latvijos postfolko grupė „Iļģi“, o rytoj į sceną žengs grupė „Skylė“.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 24–30 litų.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Kovo 24 d. 19 val. Kiek? 20–50 litų.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. Kada? Iki kovo 30 d. Kiek? Nemokamai.
Apie skaudžius istorijos puslapius
Vakaras M.Rostropovičiui
Svečiuose – J.Miltinio teatras
Nauji ir nematyti darbai
„Diena ir naktis“ – drama, pasakojanti apie vie ną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių – holo kaustą Lietuvoje. Tai lietuvio ir žydės meilės is torija, kurioje atsiveria sudėtingi dviejų skirtingų tautų santykiai.
Lietuvos nacionalinė filharmonija ir jos muzi kantai legendinio violončelininko, pasaulinio garso muziko ir savo gero bičiulio Mstislavo Rost ropovičiaus atminimui rengia simfoninės muzi kos vakarą.
Režisieriaus Rolando Augustino dviejų veiks mų visiškai neįtikimas įvykis pagal Nikolajaus Gogolio „Vedybas“. Taip galima apibūdinti spek taklį, kurį į Vilnių atveža Panevėžio Juozo Milti nio dramos teatras.
Dailininkės Sigitos Maslauskaitės parodoje „At vaizdai“ žiūrovai pamatys naujausius 2010–2012 m. nutapytus paveikslus ir keletą anksčiau su kurtų, bet iki šiol viešai niekur nerodytų meni ninkės kūrinių.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00, 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 11.00 „Ant svarstyklių“. 12.00 Kultūrų kryžkelė. 12.15 Dok. f. „Scientologija. Neskelbti faktai“(k). 13.15 Garsiausios pasaulio kapinės. 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien. 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
LNK
6.20 „Smalsutė Dora“. 6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“.
LTV 22.15 val.
7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50, 16.40 24 valandos. 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai V“ (N-7). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 F. „Karys“ (JAV, D.Britanija, 1998 m.). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“. 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“.
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Pabandom iš naujo.
LNK 22.35 val.
11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 Žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Svieto lygintojai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Užkalnio 5“ (k). 12.30 Atšiaurios Patagonijos stepės (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
13.30, 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“. 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25, 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.00 „Pagrindinis įtariamasis“. 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 0.35 „Autofanai“ (k). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
19.00 Europos krepšinio taurės atkrintamosios rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–„Doneck“ (Ukraina). Per pertrauką – Žinios. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija“ (N-7).
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05 Reporteris. 7.20, 17.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Č.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Zaragoza“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 13.45 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–„Unicaja“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“–„Juventus“. 23.15 Futbolo dievai. Z.Zidane.
BTV 20.25 val.
Sport1 19.15 val.
Lietuvos ryto TV
15
AntrADIENIS, kovo 20, 2012
skelbimai Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Grodami roken rolą gau name išskirtinę progą išsilais vinti.
Paslaugos
Įvairūs
Technikos remonto
Kita
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919694
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918412
Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu BUAB “Dejusta“ visu sąrašu parduoda 18 vnt. transporto priemonių (tentinės priekabos „Van Hool“, „Samro“ ir kt., 1992– 2000 m.) už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę kaip 71 800 Lt kainą. Pasiūlymai renkami iki 2012 m. balandžio 3 d. imtinai uždaruose vokuose bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“ patalpose, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Yra papildomų sąlygų. Informacija teikiama administratoriaus buveinės vietoje. 927994
Karščiausi Kelionių Pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Linksmybės: „Orgen Roll Band“ kompanija žada koncerto klausytojus priversti šokti.
Organizatorių nuotr.
Rokenrolo sūkurys
Gyvos muzikos klube „Tamsta“ bus atiduodama duoklė ro kenrolo dievams. Į grupę „Orgen Roll Band“ susibūrę profe sionalūs muzikantai, atsidavę ne vieną kartą užauginusiai ro kenrolo muzikai, rengia vakarėlį, kuriame bus gyvai atliekami šio stiliaus hitai, taškysis šokių energija ir užplūs tikra rokenro lo dvasia. „Kiekvienas iš mūsų grojame įvai raus žanro muziką, tačiau grodami rokenrolą gauname išskirtinę pro gą išsilaisvinti. Rokenrolas priver čia šokti, paskui šokti ant stalo, o vėliau ir „nušokti nuo proto“, – apie rokenrolo muzikos galią kal ba „Orgen Roll Band“ vokalistas Karolis Ramoška. Kaip teigia patys „Orgen Roll Band“ nariai, jau daugiau nei pu sę amžiaus gyvuojanti rokenro lo muzika skambėjo, skamba ir skambės garsiai. Meilė rokenrolui suvienijo penkis atsidavusius ir nemažą muzikinę patirtį sukau pusius muzikantus. Prie pagrindi nio grupės mikrofono dinamiškai
vokalu žaidžia K.Ramoška, dau geliui pažįstamas iš įvairių Lietu vos radijo stočių eterio ir grupės „Proper Heat“, kurioje vaikinas dainuoja bei kuria dainų tekstus. Karoliui balsu pritaria ir klavišus valdo džiazo scenoje gerai pa žįstamas Vainius Dvydaitis, dir bęs su tokiomis atlikėjomis kaip Neda Malūnavičiūtė, Rasa Bubu lytė, Julija Jačėnaitė, Vita Rusai tytė ir kitomis. Gitaros stygomis „Orgen Roll Band“ komandoje varijuoja nuo vaikystės su gitara nesiskiriantis Andžejus Zujevičius, o bosine gita ra melodiją palaiko Ugnius Butkus, grojęs su „Skamp“, „Laura and the
Lovers“ ir kitomis grupėmis, dabar didžiąją dalį laiko jis skiria muzi kinėms kompozicijos kurti. Prie būgnų rokenrolo ritmo neleidžia pamesti Adas Gecevičius, kurio muzikinė patirtis apima nuo mi nimalistinių perkusinių improvi zacijų iki metalo griausmo. „Orgen Roll Band“ vyrai sako, kad ketvirtadienį atėję į koncertą nepamatys nei atgijusio Elvio, nei jo anūkų. Tačiau bus tiek emocijų, judesio ir garso, kiek gali būti tik tikrame rokenrolo vakarėlyje, to dėl patariama apsirengti pato giai, nes į šokių sūkurį bus įsuk tas kiekvienas VD inf.
A.Cooperis tapo daktaru Roko dainininkas Alice Coope ris (nuotr.) šeštadienį dalyvavo specialiame Los Andžele įsikū rusio Muzikų instituto renginyje, per kurį jam buvo suteiktas gar bės daktaro titulas, o atlikėjas pa sakė kalbą šią mokyklą baigian tiems absolventams.
alicecooper.com nuotr.
Roko veteranas už indėlį menui buvo pagerbtas jau antruoju gar bės daktaro titulu. Kreipdamasis į klausytojus prestižinėje muzikos mokykloje, A.Cooperis pareiškė: „Dar vienas, ir galėsiu išrašinėti receptus!“ Sakydamas kalbą maždaug 600 studentų per instituto baigimo ceremoniją jis pridūrė: „Visų pir
ma, faktas, kad esu čia kaip jūsų pagrindinis kalbėtojas, akivaizd žiai rodo jūsų nuovokos stygių.“ Tačiau vėliau A.Cooperis su rimtėjo ir davė patarimų absol ventams, turintiems vilčių iškilti muzikos pasaulyje: „Vidutinybė yra jūsų didžiausias priešas. Jeigu ketinate likti šiame versle, nebi jokite rizikuoti, kiek tik įmanoma. Jeigu pasiseks, tapsi genijumi. Jei gu nepavyks, tapsi idiotu. Bet vi sada galima pradėti iš naujo.“ Vėliau žvaigždė į socialinį tinklą „Twitter“ įkėlė nuotrauką, kurio je laiko garbės daktaro diplomą, ir prierašą: „Tai daktaras Coope ris jums!“ VD, BNS inf.
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų. LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Orai
Savaitės pradžia Lietuvoje bus vėjuota, kris šlapdriba, naktį pašals. Šiandien orai bus darganoti – su krituliais, pūs gūsingas vakarų vėjas. Temperatūra pakils iki 3–8 laipsnių šilumos. Trečiadienį numatomi drėgni, bet truputį šiltesni orai, vėjas nurims. Naktį termometrai rodys 1–2, dieną 6–8 laipsnius šilumos.
Šiandien, kovo 20 d.
+4
+4
+6
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+4
Utena
+5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.20 18.32 12.12 5.10 16.30
80-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 286 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +12 Brazilija +24 Briuselis +11 Dublinas +13 Kairas +21 Keiptaunas +29 Kopenhaga +12
Londonas +14 Madridas +14 Maskva +4 Minskas +8 Niujorkas +18 Oslas +13 Paryžius +11 Pekinas +12
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+6
+5
+3
7
trečiadienį
Marijampolė
Vėjas
+9
+6
+2
4
+10
+5
+2
4
Kaip ir prog noz avo Liet uvos hidro meteorolog ijos tarnyba (LHMT), šių met ų pot vyn is gerokai mažesn is už vidut in į daug iamet į. Ledonešis anks čiausiai prasidėjo Ner yje ties Viln iu mi – kovo 13 d., ir pamaž u lauž yda mas storą ledą judėjo žemyn. Vieto mis buvo sus id ar ius ios trump al ai
+5
kės sang rūdos – nepajėgdama įveikt i ledo dangos, upė trumpam tarsi stab telėdavo, kad galėt ų suk aupt i dau giau vandens, taip pat energ ijos. Ties Viln ium i per ledonešį vandens lyg is trumpam buvo pak ilęs 0,8 m, Jonava – 0,6 m, Kaunu – 1,1 m. LHMT inf., „Shutterstock“ nuotr.
DATOS (kovo 20 d.) Žemės diena (astronominis pavasaris) Pavasario lygiadienis 1727 m. mirė britų moks- ras Andrius Kupčinskas. lininkas seras Isaacas 1980 m. gimė krepšininNewtonas. kas Robertas Javtokas. 1828 m. gimė norvegų 1984 m. gimė Fernando poetas ir dramaturgas Torresas, Ispanijos futHenrikas Ibsenas. bolininkas. 1958 m. gimė aktorė Hol- 1990 m. mirė Levas Jašily Hunter. nas, futbolininkas, vienas 1969 m. Gibraltare susi- geriausių vartininkų. tuokė Johnas Lenonas ir 2011 m. mirė TV laidų, Yoko Ono. renginių vedėjas Auri1975 m. gimė Kauno me- mas Dautartas.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
Vilnius Alytus
5–9 m/s
ketvirtadienį
+3
+6
+5
Potvynis didelių rūpesčių nesukėlė
Rytas
+4
Praha +12 Ryga +7 Roma +20 Sidnėjus +27 Talinas +2 Tel Avivas +21 Tokijas +12 Varšuva +12
kovo 27 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Violeta Baranauskienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pintinė (pirmadienis), kabelis (antradienis), daktarė (trečiadienis), pirmadienis (ketvirtadienis), akademija (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
Vardai Filomenas, Irmgarda, Irmantas, Tautvilė, Žygimantas
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Bandysite iš naujo įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Galite įsimylėti, tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintiems ar pernelyg susižavėti kvaila idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Mėgausitės gyvenimu ir vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, interjero detales. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Pernelyg nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai mes jums iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena kantrybei ugdyti. Apskritai tai ne jūsų diena, o kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Nesijaudinkite, šis sudėtingas laikotarpis baigsis, tik reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti kiek irzlus. Jūsų galimybės neatitiks jūsų norų, o tai gali tapti didelio nepasitenkinimo priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Siekiai ir ambicijos gali nuvesti klaidingu keliu. Pasinersite į fantazijų pasaulį. Žinoma, galima ir pasvajoti, bet dėl to gali nukentėti jūsų darbas. Vandenis (01 21–02 19). Sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų vertinimų Žuvys (02 20–03 20). Jus lydės puiki nuotaika. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Pernelyg susidomėjęs naujomis perspektyvomis nepastebėsite, kaip liksite už durų praradęs darbą ir pasitikėjimą.