TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, kovo 21 d., 2012 m. Nr. 67 (1266)
Deklaruoti savo pajamas per savaitę suskubo kas septintas tokią galimybę turin tis šalies gyventojas. Ekonomika 8p.
Elektrėnų „ESSMEnergijos“ ledo ritulininkai koman dinę krizę įveikė susi pliekę tarpusavyje. Sportas 10p.
diena.lt
Išpuolių virtinė per invazijos meti nes apnuogino te bekraujuojančias Irako žaizdas. Pasaulis 12p.
Oi, Vincuk Vincuk...
1 Lt
R.Palaičio atsistatydinimo aš nevertinu kaip mainų.
Premjeras Andrius Kubilius
5p.
Miestas
2p.
Konkuruos dėl eterio Profes ion al ią tel ev iz ij os kam erą ir TV studijai reikalingą aparatūrą Vilniaus valdžia jau nusipirko. Kitas žingsnis – specialios laidos, kuriose žadama rengti karštus politikų de batus. Liko didžiausias rūpestis – ar visi pateks į eterį. Vilniaus tarybos nariai nuogąstauja, kad vienvalde eterio žvaigžde taps meras Artū ras Zuokas.
Miestas Erelis: V.Babilius pareigūnų ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Vairavimas išgėrus, eismo įvykio sukėli mas ir pabėgimas iš įvykio vietos su au tomobilio numeriais po pažasčia. Tokiais pažeidimais įtariamas Seimo narys Vincas Babilius vakar užsidarė Santariš kių klinikose.
Stasys Gudavičius, Ugnė Karaliūnaitė Atpažino Seimo narį
Pirmadienio vakarą, apie 22.30 val., sostinėje prabangus visureigis „Volkswagen Touareg“ taranavo prie šviesoforo degant raudonam signalui stovintį lengvąjį automo bilį „Mazda 6“. Avarijos kaltinin kas pasišalino iš įvykio vietos ir automobilį pastatė aikštelėje ša
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
lia VW centro. Pasak „Mazdos“ vairuotojo, jis matė, kaip išbėgęs iš „VW Touareg“ į taksi esą įsėdo žmogus, labai panašus į Seimo narį V.Babilių, kuris priklauso Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijai. Liudininko teigimu, parlamenta ras atrodė apsvaigęs, vos pastovėjo ant kojų, rankose nešėsi transpor to priemonės numerius. Taksi esą apie vidurnaktį sustojo prie Seimo viešbučio.
5
Milijoninis taupymas
3p.
2
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Atleis nuo mokesčių Vilniaus miesto taryba šiandien svarstys, ar atleisti nuo nekilno jamojo turto (NT) mokesčio „Sie mens“ bei Pramogų arenas val dančias įmones ir sporto draugi ją „Žalgiris“.
Sostinės taryba prieš porą savai čių pritarė projekto pateikimui, o galutinį sprendimą turėtų priim ti šiandien. „Siemens“ arena bu vo atleista nuo 2005–2009 m. ir 2010–2011 m. NT mokesčio. Šią areną valdo įmonė „Universali arena“, jos akcininkai yra iš kon cerno „Icor“ pasitraukę Riman tas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas. Nuo NT
mokesčio gali būti atleista ir ledo čiuožyklą turinti Pramogų arena, kurią valdo įmonė „Vilniaus pra mogų arena“, o šios akcininkė nuo 2008-ųjų yra JAV bendrovė „Wall Investment“. Anksčiau šią areną valdė bendrovė „Versenta“. BNS, VD inf.
j.argustas@diena.lt
Nerimas dėl eterio
„Vikis“ turgelis. Jie prekiaus natū raliais duonos produktais, arbato mis, rūkytais mėsos gaminiais, lankytojus vaišins nealkoholiniu pieno šampanu, rengs gardumy nų degustacijas. VD inf.
Šis festivalis trečius metus iš eilės sukvies šalies universitetų ir kole gijų liaudiškos muzikos kolekty vus, kapelas ir šios muzikos ger bėjus – jaunus ir vyresnius. Kaip žada organizatoriai, festivalyje bus galima ne tik pasiklausyti liaudiškų kapelų garsų, išgirsti skambių dai nų, bet ir patiems žiūrovams įsi sukti į smagų šokėjų būrį. Šventėje veiks ūkininkų krautuvėlių tinklo
Tarptautinio visuomeninio klu bo „Round Table“ Lietuvoje ini ciatyva suremontuotame terapi niame baseine apie 50 darželio auklėtinių galės patogiau ir vi savertiškiau atlikti kinezitera pijos pratimus. „Žolynėlyje“ at naujintas terapijos baseinas ir suremontuotos jo prieigos, at naujintos dušo kabinos. Šiame specialiame 40 cm gylio baseine
51 tarybos narys ir tik viena studi ja su viena televizijos kamera. Kaip pasidalysime? Ar visi galėsime fil muotis? Ar bus rengiami tik val dančiųjų debatai, ar į TV ginčus bus priimti ir opozicijos atstovai? O gal kamera naudosis tik meras Artūras Zuokas, juk čia pat rin kimai? Tokius klausimus pradėjo kelti miesto politikai, vakar išgirdę, kad savivaldybė, nusipirkusi profe sionalią aparatūrą, netrukus įrengs televizijos studiją. Apie ją tarybos frakcijų seniūnus pirmadienį in formavo pats meras. Savivaldybės Viešųjų ryšių sky riaus vadovė Irma Juškėnaitė pa tikslino, kad TV studija bus įrengta antrame savivaldybės dangoraižio aukšte, kabinete prie pat tarybos posėdžių salės. „Tai bendra skyriaus idėja. Bū tent savivaldybės Viešųjų ry šių skyrius rengs sostinės politi
kų debatus. Juos galės inicijuoti ir patys politikai bei naudotis ta sa le, kviestis žurnalistus. Tam bus ir naudojama perkama įranga“, – aiškino I.Juškėnaitė.
Būtent savivaldybės Viešųjų ryšių sky rius rengs sostinės politikų debatus. Juos galės inicijuoti ir patys politikai bei naudotis ta sale.
„Vilniaus dienos“ žiniomis, pir madienį mero kabinete susirin kusiems miesto tarybos frakci jų seniūnams aiškindamas, kam perkama kamera bei kita aparatūra ir kaip bus panaudota būsima TV studija, A.Zuokas dėstė, kad tai – ES lėšomis finansuojamo projekto „E. demokratija“ dalis. O savival
Pirkinys – nepigus
Atnaujintas darželio baseinas Vilniuje Antakalnyje įsikūrusia me specialiajame lopšelyje-dar želyje „Žolynėlis“ duris atvėrė at naujintas vaikų, turinčių negalią, reabilitacijos baseinas.
Profesionalią televizijos kamerą, mikrofonus, prožektorius ir montavimo aparatūrą miesto Vilniaus valdžia jau nusipirko. Kitas žingsnis – televizijos studija, kurioje žadama rengti karš tus debatus. Beliko didžiausias rūpestis – ar visi pateks į eterį. Justinas Argustas
Kapelų festivalis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje au loje kovo 31-ąją vyks trečiasis respublikinis liaudiškų kapelų ir ansamblių šventė-festivalis „Uni versitas Vilnensis 2012“.
Vilniaus politikai konku
lopšelio-darželio vaikams, turin tiems atramos ir judėjimo aparato sutrikimų, sergantiems vidutinio ir sunkaus laipsnio cerebraliniu paralyžiumi, nuolat vedami spe cialūs kineziterapijos pratimai ir sveikatinimo mankštos. VD inf.
Profesionali vaizdo kamera, du pro žektoriai, profesionalus kameros sto vas, įsegamas radijo mikrofonas, ranki nis radijo mikrofonas ir montuoti skir ta įranga – galingas „Mac“ kompiuteris ir monitorius. „Vilniaus diena“ jau rašė apie naujausią Vilniaus merijos pirkinį. Kaip rodo centrinė viešųjų pirkimų sis tema, supaprastintas mažos vertės pir kimo konkursas buvo paskelbtas vasa rio 13 d., pasiūlymų buvo laukiama iki vasario 28-osios. Kiek už jį teks at seikėti iš miesto biudžeto – lig šiol neatskleidžiama. Paaiškėjo, kad pirkti šią aparatūrą sumanė savi valdybės Viešųjų ryšių skyrius. „Esant dideliam poreikiui kurti vaizdo reportažus, operatyviai pa teikti vaizdo naujienas, transliuoti politikų ir savivaldybės at stovų vaizdo in
terviu, nuspręsta įsigyti tam tinkamą aparatūrą, nes savivaldybė jos iki šiol neturėjo“, – taip pirkinio būtinybę dien raščiui aiškino savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus. Kodėl „poreikis kurti re portažus“ atsirado taip ūmai, likus vos daugiau nei mė nesiui iki Sei mo rinkimų kampanijos pradžios, – k l au s i m a s atviras. Spė jama, kad tele vizinė aparatūra miestui gali atsie ti iki 100 tūkst. li tų. Savivaldybės at stovai tvirtina, kad naujo etato, pavyz džiui, kameros ope ratoriui, nekurs.
dybės viešųjų ryšių atstovai dien raščiui tvirtino, kad profesiona li televizijos kamera, prožektoriai ir mikrofonai nupirkti pačios sa vivaldybės lėšomis, o būsimą TV studiją įrengti nieko nekainuos. Nori, kad būtų tvarka
„Taip ir nesuprantu, už kokias lė šas visa tai daroma“, – prisipaži no konservatorius, miesto tary bos narys Vidas Urbonavičius. Esą jam vieni savivaldybės spe cialistai aiškino, kad visa tai da roma už ES pinigus, vėliau – išvis nieko nebekomentavo. Tarybos opozicija šiuo klausimu vieninga: likus kiek daugiau nei pusmečiui iki Seimo rinkimų, valdančiosios partijos šia studiją ir kamerą nau dos savireklamai. Tačiau labiau siai nuog ąstaujam a, ar min ėta studija laisvai galės naudotis vi si miesto politikai. Jau pasigirdo raginimų detaliai reglamentuo ti, kas, kada ir apie ką rengtų lai das bei kaip, kada ir kur jos būtų transliuojamos. „Aišku, meras, turėdamas Vie šųjų ryšių skyrių, dažniau galės TV studija pasinaudoti politiniais tikslais. Aš tuo tikrai nebūčiau pa tenkintas. Tai būtų nelygi poli tinė konkurencija, reklamuojant savo veiklą. Neaišku, kiek tai bus leidžiama kitiems politikams“, – svarstė tarybos Darbo partijos frak cijos seniūnas Šarūnas Birutis. Jam pritarė Tvarkos ir teisingu mo frakcijos narys Gediminas Ru džionis, esą ne vienas tarybos na rys trokšta pasinaudoti TV studija ir kamera. Tačiau jis abejo, ar pa vyks konkuruoti su meru, nes jam talkina net septynių žmonių Vie šųjų ryšių skyrius ir daug padėjėjų, o eiliniam tarybos nariui pasiruoš ti ir organizuoti debatus galėtų bū ti per sunku. „Tarybos nariai turi turėti vie nodas galimybes reikšti ir skleis ti savo nuomonę. Manau, kad šiuo atveju, kaip ir kitais, taip nebus“, – ironizavo G.Rudžionis.
Užuo v ė j os ieš k os Kons t i t u c i n Minėjo Žemės dieną Vakar, lygiai vidudienį, 12 val., minėdami Žemės dieną, Vilniaus mokytojų namų darbuotojai, ra gindami praeivius tausoti gam tą, kartu su viso pasaulio geros valios žmonėmis iškėlė Žemės vėliavą.
dieną. Nors pastaraisiais metais vengiama pompastikos ir neren giama didelių akcijų, apsiriboja ma Žemės vėliavos iškėlimu, ta čiau nepamirštamos išlieka čia rengtos akcijos „Laiškai Žemei“, „Restauruojame medis“. VD inf.
Minint Žemės dieną, Vilniaus mokytojų namų direktorė Zi ta Žepnickienė, kreipdamasi į Vilniaus gatvės praeivius, jiems kalbėjo, kad mūsų ir būsimų kar tų gyvenimas priklauso nuo mū sų pačių – sąžinės ir iniciatyvų, tausojant vienintelę ir svarbiausią – Žemę. Nuo 1999-ųjų Vilniaus mokytojų namai mini Žemės
Prancūzijos koncerno „Dalkia“ gru pei priklausanti šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“ siekia atgauti investicijas į šilumos punk tus ir prašo Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo dėl pakeistų Lietu vos įstatymų.
„Vilniaus energija“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraci niam teismui, kuris vertins ir įmo nės vakar pateiktą prašymą kreiptis į KT“, – informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė. Anot jos, KT bendrovė prašo įvertinti, ar Konstitucijoje įtvirtin tiems teisinės valstybės ir nuosa vybės teisės neliečiamumo princi pams neprieštarauja Šilumos ūkio
įstatymo pataisos, įsigaliojusios pernai lapkričio 1-ąją. Be to, „Vilniaus energija“ siekia atgauti 2004–2011 m. investicijas į šilumos punktus ir prašo įparei goti Kainų komisiją arba Energe tikos ministeriją numatyti tvarką, kokiu būdu šios investicijos turėtų būti kompensuotos, nes investici jos esą buvo nekompensuotos per šilumos kainą. „Bendrovė nuo 2003-iųjų į ši lumos punktų įrengimą ir moder nizavimą investavo 103 mln. litų“, – teismo atstovė citavo bendrovės argumentus. „Viln iaus energ ija“ nurod ė, kad pagal įstatymus, galiojusius iki 2011 m. lapkričio 1 d., šilumos
punktai buvo laikomi šilumos tink lo dalimi. Visi šilumos punktai pagal įsta tymą nuo lapkričio 1-osios nebep riklauso „Vilniaus energijai“. Į bylą trečiuoju asmeniu taip pat prašosi įtraukiama Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bend rovė „Litesko“. Teismas kitą bylos posėdį atidėjo iki gegužės 14 d. „Vilniaus energijai“ priklauso apie 90 proc. šilumos punktų sos tinės daugiabučiuose namuose, ku rių dalį prižiūri „City Service“, ku rios 63,39 proc. akcijų valdo „Icor“. „City Service“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos Ofi cialiajame prekybos sąraše. BNS, VD inf.
3
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
miestas
4p.
Į Vilniaus „Verslo trikampį“ ves naujas kelias.
uruos dėl eterio
Išeitys: nė nesulaukę konsultantų tyrimo rezultatų, šilumininkai tvirtina, kad kainos už šildymą kristų tik
renovavus daugiabučius ar pastačius daugiau biokuro katilinių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Milijonai – šilumos taupymo pamokoms Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybė šilumos ūkio modernizacijos būdus pa teiks iant iems eksp ert ams su mokės beveik 2 mln. litų. Tačiau abejojama, ar šie gali rasti kokį nors iki šiol nežinomą būdą su taupyti. Sumažins sąskaitas?
Pavydas: sostinės tarybos nariai, ypač opozicijos atstovai, nuogąstauja,
kad dažniausiai savivaldybės TV studijoje šmėžuos meras A.Zuokas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Komentaras Zenonas Vaigauskas Vyr iausiosios rink imų kom isijos pirm in inkas
S
eimo rinkimų įstatyme pasa kyta, kad savivaldybės turtas negali būti naudojamas kokiai nors agitacijai. Kita vertus, de rėtų išanal izuot i konkrečią situaciją: ar kam nors, tarkime, valdančiajai par tijai, mer ui, galbūt dalyvausiančiam
rinkimuose, bus sudarytos išskirtinės sąlygos pasinaudoti ta aparatūra ir stu dija, ar visi ja galės naudotis lygiomis teisėmis. Jei kam nors bus sudarytos išskirtinės sąlygos – jau galime kalbėti apie pažeidimus. Jeigu visiems, tarki me, Vilniaus apygardos kandidatams bus sudarytos sąlygos tuo pasinaudo ti, kodėl gi ne? Čia nebūtų nieko bloga. Taigi pirmiausia turi galioti lygiateisiš kumo principas.
niame Teisme
Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai su bendrovės „KPMG Baltics“ va dovaujamu konsorciumu pasira šė trejų metų 1,7 mln. litų vertės sutartį. Už tokią sumą ši įmonė turėtų konsultuoti miestą šilumos ūkio pertvarkos klausimais, ir, kaip sako Vilniaus miesto savivaldy bės meras, rasti būdų sumažinti šilumos kainą vilniečiams. „Kaip ir žadėjome, darome vis ką, kad sumažintume sąskaitas už šildymą. Todėl bendrovė Vilniaus šilumos tinklai Vilniaus savival dybės prašymu paskelbė konkur są, kurį laimėję konsultantai turės pateikti būdus, kaip sumažin ti sąskaitas už šildymą. Planuoja ma, kad spalį paskelbtą tarptau tinį konkursą laimėjusi bendrovė „KPMG Baltics“ atsakymus pa teiks šių metų rudenį“, – šie me ro žodžiai buvo paskelbti jo paties „Facebook“ paskyroje. Tiesa, šiais pažadais patikėjusių vilniečių daug neatsirado, nes iki šiol ir pats A.Zuokas vis kartojo, kad kainas sumažinti gali tik dėl dujų kainos derybas vedanti Vy riausybė. Įdomu ir tai, kad konkursas pa skelbtas prieš milžiniškų sąskai tų krušą, o laimėtojas paskelbtas spalį, kai sąskaitų vilniečiai dar nebuvo gavę.
Keliai tik du
Tačiau greičiausiai tokiais pa reiškimais meras bando padidin ti savo autoritetą gausiai jo mintis skaitančių vilniečių akyse, o ras ti būdus sumažinti sąskaitas kon sultantai vargu ar turi galimybių. Lietuvos šilumininkų asociaci jos prezidentas Vytautas Stasiū nas dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė matantis tik du būdus, kaip galima sumažinti sąskaitas gy ventojams.
Užduotys rimtesnės
Artūras Zuokas:
Konkursą laimėję konsultantai turės pa teikti būdus, kaip su mažinti sąskaitas už šildymą.
„Pirmiausia, reikia kalbėti apie tai, kur bus stengiamasi sumažin ti kainą. Ar tyrimas kalbės apie vartotojus, ar apie pačius šilumos tinklus. Jei kalbama apie vartoto jus, vienintelis būdas sumažinti šilumos suvartojimą yra renovuo ti senus neekonomiškus ir šilumą švaistančius daugiabučius. Aš ki to kelio nelabai ir matau“, – dėstė V.Stasiūnas. Akivaizdu, kad miesto pasam dyti gerai mokami konsultantai daugiabučių nerenovuos. O ką jie gali nuveikti dėl šilumos tinklų? „Sunku pasakyti, ką dar įmano ma padaryti su šilumos tinklais, kad nuostolis būtų kuo mažesnis. Visai neseniai visos Lietuvos šilu mininkų bendrovės iš esmės at naujino šilumos tinklus, nuosto lius sumažino iki minimumo, tad labiau jau nežinau, kur būtų ga
Tarptautinis konkursas „KPMG Baltics“ vadovaujamame kon sorciume taip pat yra Švedijos KPMG, projektavimo įmonė „Sweco Lietuva“ ir advokatų kontora „Bernotas ir Do minas Glimstedt“.
Tikslas: „Vilniaus energija“ siekia atgauti 2004–2011 m. investicijas į
šilumos punktus.
Gintaro Lukoševičiaus (BFL) nuotr.
Konkurse taip pat dalyvavo „Nacio nalinių projektų rengimo“ ir įmonės „Pro Bonus“ konsorciumas, kuris pa teikė 1,942 mln. litų vertės pasiūlymą. Vilniaus šilumos tinklams priklauso 2-oji ir 3-ioji Vilniaus elektrinės bei dvi
lima pataupyti. Galiausiai viskas vis tiek atsimuša į pagrindinį da lyką – biokurą. Jei norima suma žinti kainas vilniečiams, vienin telis įmanomas kelias – biokuro naudojimas“, – kalbėjo pašne kovas. Ir vis dėlto miesto valdininkai tiki išganingais tarptautinio kon kurso laimėtojais bei viliasi, kad beveik 2 mln. litų nebus išmes ta į balą.
rajoninės katilinės – visas miesto šilu mos ūkis dabar išnuomotas Prancūzi jos koncerno „Dalkia“ valdomai įmo nei „Vilniaus energija“. Pagal Europos direktyvą iki 2016-ųjų šilumos ūkis turi būti modernizuotas, kad atitiktų naujus aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, taip pat sie kiant sumažinti kuro sąnaudas, kati lų eksploatacijos išlaidas bei kainą ga lutiniams vartotojams.
Vilniaus šilumos tinklų direk toriaus pavaduotojas Kęstutis Nėnius aiškino, kad tokio lygio darbuotojų neturinti įmonė kon sultantus samdė ne be reikalo. Esą šie turėtų padėti savivaldybei ne pasiklysti dabartinėje šilumos ūkio situacijoje ir išsaugoti gali mybes tiekti pigiausią šilumą. „Žinia, yra ir šilumą gaminan čių privačių įmonių, kurioms pa gaminus pigiau, šilumos tinklai tą šilumą privalo supirkti. Mūsų įmonė taip pat turėtų išlikti kon kurencinga, išsilaikyti toje rinko je. Konsultantai įvertins situaci ją ir pasakys, kokį kelią rinktis“, – dėstė K.Nėnius. Jo teigimu, anksčiau ar vė liau šiluma Vilniuje bus gamina ma naudojant biokurą, tad svarbu įvertinti ir atskirus biokuro katili nių statybų pasiūlymus. „Buvo kalbama apie nuomos sutarties pratęsimą, tačiau tam tarybos nariai nepritarė. Dabar dar turime iš karto kelis pasiū lymus statyti biokuro elektrines. Juos turime įvertinti. Privačios elektrinės taip pat turės jungtis prie bendro tinklo. Visi šie pro cesai vienaip ar kitaip lems ir ga lutinę šilumos kainą vartotojams, tad juos įvertinti labai svarbu“, – dėstė pašnekovas.
4
TrečiADIENIS, kovo 21, 2012
miestas
Konkurse liko keli dalyviai Vilniaus Geležinio Vilko gatvės ruožo, esančio tarp Vingio parko ir „Verslo tri kampio“, rekonstrukcijos konkurse liko keturi dalyviai – du dalyviai neįveikė kvalifikacijos barjero, todėl jų paraiškos atmestos.
„Patvirtinome kvalifikaciją, bu vo atmesti du pasiūlymai“, – va kar informavo savivaldybės Viešų jų pirkimų skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas. Jis neatskleidė, kurių da lyvių pasiūlymai buvo atmesti, ta čiau daugiau informacijos žadėjo suteikti po pietų. Tačiau po pietų jis persigalvojo ir sakė negalintis atskleisti dalyvių, kurių paraiškos buvo atmestos. „Mes neturime galutinės eilės, todėl negaliu atskleisti informa cijos. Kitą antradienį svarstysime pasiūlymų pateikimą, garantijas ir techninę dalį. Paskui planuojame sudaryti eilę“, – sakė E.Bėrontas. Anot jo, sutartis su konkurso laimėtoju gali būti pasirašyta ba landžio pabaigoje ar gegužės pra džioje, nes pirkimo procedūras dar vertins Transporto ir investi
cijų direkcija bei Viešųjų pirkimų tarnyba. BNS žiniomis, pigiausiai – už 31,229 mln. litų (su PVM) – re konstruoti Vilniaus Geležinio Vil ko gatvės dalį siūlė vienos didžiau sių Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovių „Latvijas tilti“ ir bend rovės „Kauno keliai“ konsorciu mas, po jo – bendrovių „Ukmergės keliai“ ir „Panevėžio ryšių staty ba“ konsorciumas (32,67 mln. litų) ir viena didžiausių Lietuvoje kelių statybos bendrovių „Panevėžio ke liai“ (35,25 mln. litų). Toliau rikiuojasi Suomijos ka pitalo kelių tiesimo įmonė „Lem minkainen Lietuva“ (38,5 mln. li tų), didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kau no tiltai“ (39,9 mln. litų), Latvijos „Tilts“ su Vilniaus kelių tiesimo ir
Sprendimas: rekonstravus Geležinio Vilko gatvės ruožą, automobiliai iš Savanorių prospekto galės patekti
tiesiai į „Verslo trikampį“.
remonto įmone „Akordas 1“ (41,6 mln. litų). Bendrovė „Latvijas tilti“, per nai pigiausiai pasiūliusi perstaty ti Kauno Panemunės tiltą, negavo maždaug 80 mln. litų vertės užsa kymo, nes pasiūlė atlikti ne visus darbus. Savivaldybė planuoja rekonst ruoti Geležinio Vilko gatvės da lį nuo A.Goštauto iki M.K.Čiur lionio gatvės ir pastatyti estakadą,
Savanorių pr. 226: vasarį šiluma buvo vartojama 7 proc. efektyviau Vilniaus Savanorių pr. 226 daugiabučio šilumos suvartojimo rodikliai šį vasarį buvo 7 proc. geresni nei tą patį mėnesį pernai. Namas dalyvauja 5 žingsnių taupymo programoje. Namo gyventojai, bendradarbiaudami su daugiabučio administratoriumi „Naujamiesčio būstu“, pirmiausia ėmėsi spręsti problemas, susijusias su šilumos nuostoliais bendrose patalpose. Daugiabučio laiptinių ir rūsio langai, taip pat įėjimo durys buvo nesandarios, todėl praleisdavo daug šilumos. Siekiant vartoti šilumą efektyviai, visi jie buvo užsandarinti. „Tokie pokyčiai reikalauja minimalių investicijų, tačiau padeda daug sutaupyti“, – teigė Diana Šutovaitė, namą prižiūrinčios įmonės „Naujamiesčio būstas“ vadybininkė. Pasak jos, po atliktų darbų iš gyventojų sulaukė teigiamų atsiliepimų – laiptinėje tikrai šilčiau negu praėjusią žiemą. Namo šilumos suvartojimo rodikliai šių metų vasarį, kai buvo nemažai šaltų dienų, pagerėjo 7 proc. Svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 35 Wh/m2/DL, o 2011 m. atitinkamą laikotarpį buvo 37,8 Wh/m2/DL. Pasak D.Šutovaitės, teigiami rezultatai skatina ir toliau aktyviai diegti taupymo programos priemones. Savanorių pr. 226 daugiabutyje jau šiais metais ketinama laiptinės langus pakeisti naujais. Taip pat planuojama atnaujinti susidėvėjusią šilumos vamzdyno izoliaciją.
Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. „Išaugusios šilumos kainos daug kur padidino sąskaitas. Vis dėlto šildymo efektyvumo rodikliai leidžia teigti, kad gyventojai dėl gero daugiabučių administravimo šildymui išleido mažiau pinigų, nei būtų išleidę nesiėmus jokių taupymo darbų. Preliminariais skaičiavimais, dėl šilumos taupymo priemonių per šį šildymo sezoną vienas namas vidutiniškai sutaupė 20 tūkst. litų. Šiemet tęsime taupymo programą. Kviečiame
gyventojus aktyviai domėtis galimais spendimais, siūlomais administravimo įmonių. Įmonių sąrašą rasite puslapyje „Taupykime šilumą“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas. NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutiniškai rodikliai 2011–2012 m. sezoną, palyginti su 2009–2010 m., pagerėjo 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kuri sujungtų abi gatves, kurio se transporto eismas yra vienas intensyviausių mieste. Anksčiau skelbta, kad projekto vertė gali siekti iki 30 mln. litų, 4,26 mln. li tų Vilniaus savivaldybė skolinasi iš Šiaurės investicijų banko. Skelbta, kad bus rekonstruotas per 1,1 tūkst. m ilgio Geležinio Vil ko gatvės ruožas, pastatyta 177,5 m ilgio estakada posūkiams iš Geleži nio Vilko gatvės į A.Goštauto ga
tvę, įrengtos aplinkosaugos ir eis mo saugos priemonės. Rekonstravus Geležinio Vilko gatvės dalį, automobiliai iš Sa vanorių prospekto galės patek ti tiesiai į „Verslo trikampį“, be to, važiuojantys iš pietinių mies to rajonų galės saugiai įvažiuoti iš A.Goštauto gatvės į Geležinio Vil ko gatvę, kur dabar įvyksta daug avarijų. BNS, VD inf.
Prie merijos slenksčio – taksi „Vilnius veža“ Sostinės taryba antrą kartą svarstys siūlymą įkurti taksi įmonę. Vasarį didžiausiose Vilniaus taksi bend rovėse atlikus kratas ir be darbo likus šimtams vairuotojų, miesto valdžia tikisi taip išspręsti taksi problemą.
Vilniaus savivaldybės atstovas An tonas Nikitinas sakė, kad iki šios dienos tarybos posėdžio savival dybės komitetai turėjo pateikti sa vo pastabas dėl projekto. Miesto taryba kovo pradžioje pri tarė pasiūlymui steigti taksi įmonę. 51 proc. viešosios įstaigos valdytų savivaldybė, likusius 49 proc. – jos valdoma įmonė „Vilniaus viešasis transportas“. Pristatydamas planus steigti taksi bendrovę vicemeras Romas Adomavičius yra pareiškęs, kad Vilniaus, kaip vienos iš Europos sostinių, taksi rinkoje susiklosčiu si esą nenormali situacija daugeliu klausimų – automobiliai, darbuo tojų kultūra ir nelegalaus darbo ly gis, anot vicemero, yra neleistini. Kai kurie tarybos nariai yra pa sisakę, kad savivaldybei nereikėtų žengti į privatų verslą, o Konkuren cijos taryba yra perspėjusi, kad Vil niaus savivaldybės „globa“ jos ku riamai taksi paslaugų įmonei gali riboti konkurenciją mieste. Mies to vadovai tikina, kad bus pasiūly ta aukštesnė nei dabar esama taksi paslaugų kokybė, ir tai esą būtų „iš dalies socialinė paslauga“. Planuo
jama, kad įmonė veiklą galėtų pra dėti per 6–8 mėnesius – bendrovė išperkamąja nuoma įsigytų 100 au tomobilių, tam savivaldybė numa čiusi skirti 500 tūkst. litų.
Miesto vadovai tiki na, kad bus pasiūlyta aukštesnė nei dabar esama taksi paslaugų kokybė, ir tai esą būtų „iš dalies socialinė paslauga“.
Policija, prokuratūra ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniaus mieste ir jo apylinkėse vasarį taksi įmonė se atliko daugiau nei 60 kratų, su laikė įtariamųjų. Skaičiuojama, kad įmonės, kuriose buvo atliktos kra tos, užėmė apie 70 proc. Vilniaus miesto taksi rinkos. Vilniaus valdžia tuomet įkūrė taksi dispečerinę ir išdavė laikinus leidimus taksi vai ruotojams. Vilniaus miesto savi valdybė šiuo metu valdo autobusų ir troleibusų parkus, pernai rudenį Vilniaus senamiestyje pradėjo va žinėti ir mikroautobusai. Savival dybės įmonė „Susisiekimo paslau gos“ valdo transporto priemonių stovėjimo bilietų automatus. BNS, VD inf.
5
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Trauktis neskuba Stasys Gudavičius
klausimas bus sprendžiamas parti jos taryboje“, – sakė A.Valinskas.
Vidaus reikalų ministras Raimun das Palaitis kol kas neįvykdė pir madienį prezidentūroje duoto pa žado pasitraukti iš pareigų, kad iš saugotų stabilią valdančiąją koa liciją.
Nauja krizės banga?
s.gudavicius@diena.lt
Paprašytas dar luktelėti
Tyla: V.Babilius atsisakė bendrauti su pareigūnais, kurie atvyko jo apklausti.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Oi, Vincuk Vincuk... 1
Avarija įvyko Laisvės prospekto ir J.Baltru šaičio gatvių sankryžo je. Per įvykį apgadintas šviesofo ras. Žmonės nenukentėjo. Seimo kanceliarija patvirtino, kad į eismo įvykį patekusi mašina priklauso išperkamosios nuomos bendrovei ir ją nuomoja V.Babilius už parlamentines lėšas. „Atvyks, kai pasveiks“
Teisėsaugininkai su liberalcent ristu susitiko antradienio popie tę. Iš pradžių medikai nenorėjo įleisti policininkų pas V.Babilių, bet paskui nusileido. Kardiologi jos skyriuje gulintis parlamentas, pareiškęs, kad blogai jaučiasi, at sisakė kalbėti apie avariją. Seimo narys policininkams li goninėje pareiškė, kad pats at vyks į Kelių policijos valdybą, kai pasveiks. Vilniaus policija tvirtina kol kas negalinti nei patvirtinti, nei pa neigti įtarimų, kad avariją pada rė šis Seimo narys. Esą kol iš įvy kio vietos pasišalinęs vairuotojas nesurastas ir neapklaustas, nega lima tvirtinti, kad „VW Touareg“ vairavo būtent V.Babilius. Tačiau policija patvirtina, kad pati avarija tikrai įvyko, o jos kalti ninkas pasišalino iš įvykio vietos.
Tiesa, kol V.Babilius laiką lei džia ligoninėje, policijos pareigū nai ieško ir kitų galimybių išsiaiš kinti, kas vairavo avariją sukėlusį automobilį.
Arūnas Valinskas:
Sulaukus oficialių iš vadų, gali būti, kad teks imtis ir griežtes nių priemonių. „Šiuo metu tikimės gauti įrašą iš „Volkswagen“ centro, kad ma tytume, kas atvairavo automobi lį iki aikštelės. Taip pat dar kartą apklausime nukentėjusįjį ir liu dininkus, toliau ieškosime pažei dėjo“, – pasakojo Kelių polici jos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius. Vertina blogai
LiCS vicepirmininkas Arūnas Va linskas antradienį žurnalistams sakė, kad, jeigu įtarimai pasitvir tintų, parlamentaro narystė parti joje greičiausiai būtų stabdoma, o vėliau jis gali sulaukti ir griežtes nių sankcijų. „Lauksime oficialių duomenų. Jeigu iš tiesų tie faktai
pasitvirtins, visų pirma svarsty sime galimybę stabdyti jo narystę partijoje. O paskui, sulaukus ofi cialių išvadų, gali būti, kad teks imtis ir griežtesnių priemonių“, – sakė A.Valinskas. Antradienio rytą vykusiame frakcijos posėdyje V.Babilius ne dalyvavo. Jis neatvyko ir į antra dienio Seimo plenarinį posėdį. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė neigiamai įvertino galimą neblaivaus parlamentaro pabėgi mą iš eismo įvykio vietos. „Blo gai vertinu. Ar tai būtų parlamen taras, ar bet koks pilietis – jeigu jis išgėręs padarė avariją ir pabė go iš įvykio vietos, man atrodo, čia vienareikšmiškas vertinimas. Tik neigiamas“, – teigė I.Degu tienė.
Pasižymėjo ne kartą
Vakar visą dieną laukta, kad R.Pa laitis įteiks premjerui Andriui Ku biliui atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau liberalcentristų deleguotas ministras to nepadarė. Vakare pra nešta, kad atsistatydinimo pareiš kimas ant premjero stalo esą turė tų gulti šį rytą. R.Palaičio atsistatydinimas yra vienas svarbiausių punktų komp romisiniame susitarime, kurį, tar pininkaujant Prezidentei Daliai Grybauskaitei, šios savaitės pra džioje sudarė konfliktuojantys konservatoriai ir liberalcentristai. Neoficialiai užsimenama, kad liberalcentristų vadovai papra šė R.Palaičio bent iki trečiadienio ryto atidėti pareiškimo pateikimą premjerui, nes Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) norėjo dar panag rinėti susidariusią politinę situa ciją. Be to, norėta sulaukti Libe ralų sąjūdžio galutinio sprendimo, ar jie paskelbs kultūros ministrą Arūną Gelūną savo deleguotu Vy riausybės nariu, nors šio ministro portfelis pagal valdančiosios koa licijos susitarimus iki šiol priklau sė liberalcentristams. Yra keli kandidatai
Vis dėlto LiCS vicepirmininkas Arūnas Valinskas patvirtino, kad R.Palaitis turėtų įvykdyti prezi dentūroje pasiektą susitarimą ir pateikti premjerui atsistatydinimo pareiškimą. A.Kubilius jį perduos Prezidentei D.Grybauskaitei, ku ri turės pasirašyti dekretą dėl mi nistro atleidimo iš pareigų. Pasak A.Valinsko, liberalcentris tai dar nėra apsisprendę, kam būtų siūloma perimti R.Palaičio portfelį. „Yra keli kandidatai. Tarp jų ir Re gimantas Čiupaila. Manau, tas są rašas dar gali plėstis. Savaitgalį šis
Kultūros ministro A.Gelūno liki mo LiCS teigė dar nesvarsčiusi. Apie tai liberalcentristai žada dis kutuoti tuo atveju, jeigu A.Gelū nas iš tikrųjų pereitų į Liberalų są jūdžio stovyklą. „Valdančiosios koalicijos sutar tis bet kuriuo atveju jau seniai ne beatitinka politinės tikrovės. Pagal tą sutartį premjero ir Seimo pirmi ninko pareigos turėjo priklausyti ne vienai partijai, o dviem skirtin goms, bet jau pustrečių metų yra priešingai. Be to, sutartį pasirašė keturios partijos, dabar koalicijo je liko trys“, – sakė Liberalų sąjū džio pirmininkas Eligijus Masiulis ir paaiškino, kodėl jo vadovaujama partija turi teisę pasiūlyti A.Gelū nui pereiti į ją. Kai kurie liberalcentristai ne neigė, kad kultūros ministro prisi šliejimas prie Liberalų sąjūdžio gali sukelti naują valdančiosios koalici jos krizės bangą. Rengs projektus Seime
Valdančioji Tėvynės sąjunga pa reiškė laukianti R.Palaičio pareiš kimo. Konservatoriai demonstruoja pasiryžimą siekti sugrąžinti į dar bą vidaus reikalų ministro atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) vadovus. Premjeras patvirtino, kad bus laikomasi anksčiau deklaruotos konservatorių pozicijos atleistų FNTT vadovų atžvilgiu. „R.Palai čio atsistatydinimo aš nevertinu kaip mainų. Mes nuosekliai lai komės pozicijos, kad po įvykdytos FNTT pertvarkos bus formuojama pertvarkytos FNTT vadovybė ir tai atvers galimybes atkurti teisingu mą buvusių FNTT vadovų atžvil giu. Tokį reikalavimą esame patei kę ir liberalcentristų vadovybei“, – teigė jis. Pasak A.Kubiliaus, prezidentū roje pasiekti sprendimai „buvo rei kalingi tam, kad Vyriausybė dirbtų integraliai ir siektų visų savo stra teginių tikslų“.
Seimo narys V.Babilius jau ne kar tą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2010-ųjų spalį jis nu baustas už tai, kad, važiuodamas automobiliu „VW Touareg“, leistiną 100 km/val. greitį viršijo 65,7 kilo metro. Jis nubaustas 1500 litų bau da ir trims mėnesiams atsisveikino su vairuotojo pažymėjimu.
Ne pirmas kartas Neblaivūs į avarijas patenkantys ar po Seimo rūmus besišlaistantys po litikai Lietuvoje jau nėra jokia naujie na. Kai kurie jų už tokius nuopelnus savo pareigas praranda, kiti išneša sveiką kailį ir lyg niekur nieko lieka savo kėdėse.
kauskas sėdo į savo prabangų visu reig į, sukėlė avar iją ir paspruko iš įvyk io vietos. E.Bičkauskas gal bū tų pareig ūnams neįkl iuvęs, tačiau kelkrašt yje pal iko vien ą smulk ų įkalt į – savo automobil io reg istraci jos numerį.
Alytaus rajono Simno miestelio gy ventojai puik iausiai pamena, kaip tuometis Seimo kontrolierius ir bu vęs teisingumo ministras Albertas Valys girtas savo automobiliu išakė jo bulvių lauką ir trenkėsi į bičių pil nus avilius.
Skandalų dėl vairavimo išgėrus neiš vengia ir Seimo moterys. Štai Darbo partijos narė Vilma Martinkaitienė pareigūnų buvo pagauta vairuojan ti išgėrusi, kai vyko iš partijos bičiulio Antano Boso vakarėlio.
Prieš dešimtmetį neblaivus Kovo 11osios Akto signataras Egid ijus Bič
Šioje srityje itin pasižymėjęs socialde mokratas Gintautas Mikolaitis. Kartą jis padaręs avariją spruko iš įvykio vie
tos, o po kelerių metų išgėręs vaikšti nėjo po Seimą. Policijos pareigūnams išgėrę prie vairo buvo pakliuvę ir tuo mečiai Seimo nariai socialdemokra tas Juozas Palionis, Pilietinės demok ratijos frakcijos narys Vladimiras Ore chovas, konservatoriai Egidijus Varei kis, Arvydas Vidžiūnas. Prieš kelerius metus savo nuotykiais gatvėje išgarsėjo aplinkos ministro patarėjas ir parlamentarės Astos Bau kutės vyras Kęstutis Rupulevičius, kai prie Seimo nuvertė šviesoforą. Neblaivus avariją sostinėje taip pat padarė ir Rokas Žilinskas, o po jos dar iškeikė policijos pareigūnus.
Raštas: vidaus reikalų ministras R.Palaitis antradienio vakarą žadėjo,
kad atsistatydinimo pareiškimą ant premjero stalo padės šįryt.
Vytauto Petriko nuotr.
6
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
nuomonės
Sugrįžo prie universitetų reikalų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
Gerbiamieji, kur jūsų brangieji kiaušiniai? Kęstutis Neverauskas
P
asauliui atsigaunant po ekonom in io nuopuo lio, jam vėl net iš už ke lių kampų graso nafta – degalai brango ir, atrodo, yra pa smerkti brangti toliau. Lietuvoje, be to, brangsta višt ų kiaušin iai. Pinga nuomonės.
Rėkiant pagreitėja kraujotaka, išsiskyręs adrenalinas sukelia jė gų antplūdį ir galios po jūtį. Parėkaukite – pasi jusite geriau. „Laba diena, norėčiau paaišk in ti, kodėl pabrango kiauš in iai...“ – lauk iame visi tok io informaci nio intarpo ir kok ios nors rusofo biškos priežasties. Deja, importas čia niekuo dėtas. Pasirodo, kiauši niai – mūsų nafta. Dabar mes juos eksport uosime į ES šal is ir taip bus tik geriau. Kaip šalis. Mąstant poz ityviai, eksportuojantys dau giau užd irbs, vad inasi, sumokės daug iau mokesčių. Visi kiti tiesiog pirksime brangiau. Ir, matyt, už viską, kur tik naudo jamas šis auksinis produktas. Bet gal papildomas mil ijonas kitas li tų valstybės biud žete mums ga rant uos geresnę, pav yzd žiui, sveikatos apsaugą? Degalus pirkome, brango – pirko me, brangsta – perkame, brangs – pirksime. Valgome – perkame maistą, valg ysime – pirksime. O kur mes dėsimės? Laisvoji rinka. Kainų sav ireg ul iac ija. Taip tai vad inasi, todėl apsiprask ite. No rite, kad vald žia viską sutvark y tų, liept ų sumaž int i kainas? No rite diktato? Tai kad gal nesuk i me garvež io atgal. Aišku, lengva, kai nereik ia galvot i. Tačiau tam pame stipresni, kai bėdas išgyve name patys. Interneto karal ius Meras Zuokas sako: „Jeigu nor ite geriau gyven ti – daug iau užd irbk ite.“ Sakote, akiplėša? Kalbant apie būt in iau sius dalyk us, pav yzd žiui, žiemą mirtinai nesušalti savo namuose – taip, silpniausi iš mūsų už vadi
namąjį min imumą turėt ų galėt i patenk int i bent jau min imal ias gyvybines funkcijas. Sakote, dabartinė situacija – ciniš kas vald žios pož iūr is į žmones? Na, visada gal ima įžvelgt i ir kitą pusę – kiekv ienas yra ats ak in gas už savo gerovę. Atrodo, kad 2020-ais iais tie mero žadėt ieji 6400 lit ų per mėnesį į viln iečių kišenes patys neateis. Lietuvoje (kaip, beje, nusiramin kite, ir kitose šalyse) ats it inka įvairių kurioz ų, kaip netikėti vie nos ar kitos prekės kainų šuol iai. Atrodytų, gyvenimo sąlygos neį sivaizduojamai pablogėjo. Nuola tinėje „sunk ioje vald žios ir pil ie čių meilėje“, kur ios fone visada skubama vien iems kit us apkal tinti, tok ios žiež irbos skelia ugn į. Tik vien i užsiima demagog ija, o kiti šaudo tuščiais šoviniais ir dar ne visai į tą taik in į. Didelės krizės įerzinta minia yra pavojinga. Tačiau vis dar svarsto me – ar tai, kad prispausti daug di desnių problemų, negu pabrangę produktai (o tokios bėdos yra, pa vyzd žiui, už skurdo ribą mažes nė minimali mėnesinė alga), nei name ir nestreikuojame, yra stip rybė ar silpnybė? Ar, sak yk ime, graikams tikrai taip blogai, ar jie tik didesn i ister ikai neg u mes? Vertinimas atsiranda, kai yra re zultatas. O rezultatas gali būti tik vienoks: išspręsta arba ne pro blema. Tok iom is „krit inėm is“ apl ink y bėmis paprastai atsiranda „parė kautojų“. Retai kada atsiranda kri tik ų, kur iuos „parėkautojai“ grei tai priskiria tiems patiems neken čiamiesiems, nes jie juk dedasi (?) viską išmanantys. O „parėkauto jai“ viską tiesiog išmano. Jie ne žiūr i telev izor iaus, nes šis jiems meluoja, neskaito laikraščių, nes jie juk visi nupirkt i, jie neanal i zuoja, nes tai jiems – laiko švais tymas. Patog iau juk yra rėkti. Ar gumentų neatsiranda. Argumen tų būna arba ne. Deja, jie nebūti ni, kad banda jungtųsi ir parėkau tų kartu. Rėk iant kvėpuojama vi sais plaučiais, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, pagrei tėja kraujotaka, išsiskyręs adre nal inas sukel ia jėg ų antplūd į ir gal ios pojūt į. Parėkauk ite – pasi jusite geriau. Kantrieji tuo metu arba tyliai ken čia, arba aug ina raumen is. Rau men ims, sako, gerai yra kiauši nių baltymai. Ir šiaip, sako, gerai yra turėti kiaušinius. Tik kiekvie no asmeninis klausimas: tai – pra banga ar būtinybė?
eimas vakar po pateikimo pri tarė darbo grupės parengtam Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektui, kuris tu ri įgyvendinti šio įstatymo kai ku rias nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažinusį Konstitu cinio Teismo nutarimą (KT). Už darbo grupės pateiktas pataisas vakar balsavo 70, prieš buvo 5, susi laikė 21 parlamentaras. Vieningai už balsavo konservatoriai ir Libera lų sąjūdis, prieš – Darbo partija, ki tų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė abiejose pusėse. Projektas toliau bus svarstomas Seimo Švietimo, moks lo ir kultūros komitete, į plenarinių posėdžių salę svarstyti jis grįš balan džio 12-ąją. Seimo darbo grupės parengtu pro jektu keičiama universitetų valdymo tvarka, numatomas kitoks universite tų tarybos ir senato sudarymo princi pas, nustatoma, kad studijos nevals tybinėse aukštosiose mokyklose gali būti valstybės lėšomis finansuojamos tik tuo atveju, jei tam tikri specialis tai negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose. Tačiau įstatymo projektas vis vie na paliktų galimybę užsitikrinti ne mokamas studijas nevalstybinėse aukštosiose mokyklose – siūloma, kad daliai aukščiausius konkursi nius balus gavusių studentų iš vals tybės biudžeto lėšų studijų laiko tarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama studijų kainos dy džio stipendija. Studijų stipendijos studentams, priimtiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų neskiriamos, o stipendijos studentas netektų, jei po metų jo vidurkis būtų mažesnis ne gu aukštosios mokyklos atitinkamos
studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezul tatų vidurkis. Taip pat numatoma, kad strategi nius, finansinius aukštosios mokyk los reikalus sprendžianti taryba būtų sudaroma iš devynių arba vienuoli kos narių, o akademinės bendruo menės atstovai joje turėtų daugumą. Siūloma, kad ne mažiau kaip vieną narį skirtų studentų atstovybė, kiti akademinės bendruomenės nariai – atitinkamai ne daugiau kaip keturis
Įstatymo projektas vis viena paliktų gali mybę užsitikrinti ne mokamas studijas nevalstybinėse aukš tosiose mokyklose.
arba penkis narius. Senato nustaty ta tvarka būtų atrenkami ir skiriami atitinkamai trys arba keturi aukšto sios mokyklos personalui ir studen tams nepriklausantys nariai, vieną narį skirtų studentų atstovybė savo nustatyta tvarka – šie nariai būtų at renkami viešo konkurso būdu. Taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu rektoriaus pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tary bos visų narių balsų dauguma nepat virtinama, rektorius atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip trimis penk tadaliais visų aukštosios mokyklos tarybos narių balsų. KT gruodį paskelbtame nutarime prieštaraujančiomis nuostatomis
pripažino kai kurias Mokslo ir stu dijų įstatymo nuostatas, kurios re guliavo universitetų valdymo tvarką, finansavimo klausimus, už moks lą mokančių ir nemokančių rotaciją. Taip pat KT pasisakė, kad valstybė negali finansuoti studijų nevalsty binėse aukštosiose mokyklose, ne bent valstybinės nerengtų tokių specialistų. Skubiems pakeitimams užpildant teisinį vakuumą pataisos priimtos specialiai tam sušauktoje neeilinė je Seimo sesijoje. Kitiems KT nuta rimo punktams teisiškai reglamen tuoti sudaryta darbo grupė buvo įpareigota iki kovo parengti atitin kamas įstatymo pataisas, kurios jau pateiktos Seimui. KT gruodžio pabaigoje priešta raujančiu Konstitucijai pripažinto vieną esminių valstybinių aukštų jų mokyklų organizacinės ir valdy mo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai bū dingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įta kos. Sausį skubiai keisdamas įsta tymą Seimas patvirtino nuostatą, kuri daugiau galių valdant univer sitetus suteikia senatams, jiems pa vesta priimti sprendimus dėl biudže to ir kitų finansinių dalykų. KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai ver tinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dvejus metus, taip pat prieš tarauja Konstitucijai. Toks regulia vimas pakeistas universitetams lei džiant pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti studentus – kas semestrą, ar kasmet. BNS, VD inf.
Išvados: gavus KT išaiškinimą Seimui tenka taisyti klaidas Mokslo ir studijų įstatyme.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, kovo 21, 2012
lietuva
J.Markevičius: „A.Nevera man nieko nenešė“ Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius sako, kad, be Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos apie pirmąjį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų patikrinimą po ligrafu siekiant išsiaiškinti informacijos dėl planų „Snoro“ at žvilgiu nutekėjimą, kitų duomenų raštu jis nėra gavęs. Paskelbta stenograma
J.Markevičius Antikorupcijos ko misijai taip pat neigė, esą buvęs generalinio prokuroro pavaduo tojas Andrius Nevera su juo pasi dalijo įtarimais, neva informaciją dienraščiui „Lietuvos rytas“ galė jo nutekinti generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. „Jokių duomenų, išskyrus gruodžio 28 d. pateiktą pažymą, aš nesu gavęs“, – liudydamas komisijai sa kė J.Markevičius. Tai rodo paskelb ta liudijimo stenograma. Perklaus tas, ar A.Nevera jį informavo apie įtarimus dėl D.Raulušaičio, jis tei gė tokių duomenų negavęs. Su laukęs replikos, kad apie tai skelbta žiniasklaidoje, J.Markevičius sakė: „Tada reikia klausti tų žmonių, nes tokių duomenų aš nesu gavęs.“ Į vadovą kažkodėl nesikreipė
Antikorupcijos komisijos išvado se fiksuojamas buvusio generali nio prokuroro pavaduotojo A.Neve ros liudijimas, kad tą pačią dieną, kai
pasirodė dienraščio „Lietuvos rytas“ rašinys, jis iš FNTT gavo informaci jos „apie prielaidas, kad informaciją galbūt nutekino generalinio proku roro pavaduotojas D.Raulušaitis, o galimas tokio poelgio motyvas – D.Raulušaičio ir jo žmonos glaudus bendravimas su A.Budriu“. „Atsižvelgiant į klausimo svar bą, A.Nevera nedelsdamas su šia informacija supažindino Prezi dentės patarėją J.Markevičių, ta čiau adekvačios ir įstatymo reika laujamos reakcijos į tai nebuvo“, – rašoma išvadose. Komisijos nariai vėliau prisipaži no nežinantys, ar minėta informa cija buvo pateikta tik žodžiu, ar ir raštu. Pasak konservatorės Aureli jos Stancikienės, A.Nevera su gau tais duomenimis nesikreipė į sa vo vadovą D.Valį, nes esą įvertino D.Raulušaičio svorį prokuratūroje. Prezidentė ragino dirbti
Kalbėdamas apie Prezidentės vaid menį FNTT vadovų atleidimo isto
rijoje J.Markevičius sakė, kad ji tik buvo informuota apie vidaus rei kalų ministro Raimundo Palaičio planuojamus sprendimus. „Ministras informavo apie nu matomus veiksmus pagal tą pačią turimą informaciją, kad jo pareigū nai neišlaikė melo detektoriaus pa tikrinimo ir jis atims iš jų leidi mus“, – sakė J.Markevičius. Taip pat patarėjas teigė, jog Pre zidentė „iš pat pradžių buvo kate goriška ir šį klausimą kėlė ir prem jerui, ir vidaus reikalų ministrui, ir prokurorams“, kad būtina kuo greičiau išsiaiškinti, kas nutekino informaciją apie teisėsaugos pla nus. Kartu atsakydamas į replikas, kodėl iškart nebuvo pradėtas iki teisminis tyrimas, J.Markevičius tvirtino, kad šalies vadovas negali nurodyti, kokia forma tas tyrimas turi būti atliekamas. Vidaus reikalų ministras R.Palai tis vasario 15 d. iš FNTT direkto riaus pareigų atleido Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą,
Paneigė: J.Markevičius (nuotr.) Antikorupcijos komisijai liudijo, kad
buvusio generalinio pavaduotojo A.Neveros teiginiai apie jam neva su teiktą informaciją – melagingi. Ingos Juodytės nuotr.
remdamasis VSD apibendrinta in formacija apie tyrimus poligrafu aiškinantis, kas nutekino informa ciją apie teisėsaugos planuojamas operacijas dėl banko „Snoras“. Konservatoriams prieštaraujant tokiam ministro sprendimui, Sei me tyrimą dėl FNTT vadovų atli ko Antikorupcijos komisija. Ji savo išvadose konstatavo, kad vadovai atleisti nepagrįstai, ir pareikalavo
R.Palaičio atstatydinimo. Minist ras gynė savo sprendimą ir nesi traukė, tačiau koalicijai atsidūrus ties griuvimo riba, pirmadienį pa skelbė, kad iš pareigų pasitrauks. Ministrą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos atstovai žadė jo, kad pareiškimą ministras įteiks iki antradienio darbo dienos pa baigos. VD, BNS inf.
8
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2633 DB svaras sterlingų 1 4,1398 JAV doleris 1 2,6106 Kanados doleris 1 2,6398 Latvijos latas 1 4,9566 Lenkijos zlotas 10 8,3929 Norvegijos krona 10 4,5522 Rusijos rublis 100 8,9409 Šveicarijos frankas 1 2,8627
pokytis
+0,2088 % –0,4353 % –0,5372 % –0,2381 % +0,0121 % +0,3084 % –0,3393 % –0,4277 % +0,0140 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,97
4,70
2,37
„Kvistija“
4,89
4,61
2,32
„Vakoil“
4,92
4,65
2,34
„Brent“ nafta
+0,23 %
Atliekų perdirbėjai bei Gamintojų ir im portuotojų asociacija 30-yje vietų Lietu voje nuo vakar pradėjo supirkti panau dotas baterijas. Jei būtų supirktos visos parduodamos baterijos, už jas būtų su mokama apie 1,4 mln. litų per metus, ta čiau tikėtina, kad realiai gali būti supirk ta už 350 tūkst. litų. Už 1 kg baterijų su rinkėjai ketina mokėti 2 litus. Iki šiol jos buvo surenkamos nemokamai.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,81 %
Supirks panaudotas baterijas
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,25 %
106,13 dol. už 1 brl. 123,28 dol. už 1 brl.
37,2 mlrd. litų
2011 m. pabaigoje Lietuvoje siekė tiesioginės užsienio investicijos.
Žemynas Nesnaudžia susigrąžinti permokų Vos prieš savaitę paskelbus apie galimy skęsta bę teikti gyventojų pajamų mokesčio skolose (GPM) deklaracijas, tai padaryti susku bo kas septintas šalies gyventojas. Be ne visi jie pasirinko deklaracijas pildy ti e. būdu ir taip verslui atvėrė naują pa slaugų nišą. Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
I
spanija yra didžiausias eko nom in is Europ os galvos skausmas. Iš visų euro zonos bedarbių kas trečias yra Ispa nijoje. Beveik pusė lėšų, kurias Eu ropos centrinis bankas (ECB) sko lina pietinių valstybių bankams, tenka šios šalies finansų įstaigoms. Tačiau tai ne pagrindinė problema – didžiausia bėda yra tai, kad Ispa nijos privatusis sektorius – įmo nės ir gyventojai – yra prasiskoli nę apie keturis kartus daugiau nei visas valstybinis sektorius. Pri dėję rekordinį 23 proc. nedarbą ir planuojamas taupymo progra mas, žvelgiame į artėjančias rim tas struktūrines bei ekonomines šios šalies problemas.
Problema – politinės valios nebuvimas, dažnai „skatinamas“ finansų sektoriaus lobistų. Tačiau atrodo, skolų proble mų nepavyks išspręsti paprastuo ju gelbėjimo ir „likvidumo skati nimo“ būdu. Pagrindinis pietinių valstybių bankų trūkumas yra ne likvidumas, o pasitikėjimo jais nebuvimas, kuris kyla iš pernelyg mažo akcininkų kapitalo. Kadangi ECB nėra tiesioginis centrinis ban kas, o yra Europos centrinių ban kų jungtinis vienetas, taigi atski ri bankai turi nemažai galios leisti eurus pagal savo poreikius be cent rinio biuro leidimo. Vienintelis būdas sustabdyti šią krizę – nurašyti valstybių sko las (kurios netiesiogiai didėja ir dėl mažėjančios Europos populiacijos), kiekvienai jų nacionalizuoti savo bankų sistemą, sustiprinti pasiti kėjimą ja, atkurti ekonomikos augi mą atnaujinant skolinimą ir, atėjus tinkamam laikui, pelningai parduoti nacionalizuotus bankus. Didžiausia problema – politinės valios nebuvi mas, dažnai „skatinamas“ finansų sektoriaus lobistų.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Gyventojai nedelsia
Per savaitę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sulaukė net 130 tūkst. pajamų ir turto deklaracijų už 2011 m., arba 14,2 proc. iš visų 920 tūkst. gyventojų suformuotų preliminarių deklaracijų. Tai reiš kia, kad deklaruoti pajamas ir su sigrąžinti permokas per savaitę suskubo kas septintas tai turintis padaryti šalies gyventojas. Kaip ir pernai, šiemet didžio ji dauguma gyventojų naudojo si galimybe deklaracijas pildy ti e. būdu. Per savaitę registruota daugiau nei 129 tūkst. e. dekla racijų – net 99,2 proc. visų VMI pateiktų deklaracijų. Praėjusiais metais iš viso e. būdu užpildytos deklaracijos sudarė šiek tiek ma žiau – 84,5 proc. – visų gyvento jų pateiktų deklaracijų. Pildyti deklaracijas e. būdu gy ventojus vilioja ne tik galimybė atlikti šį darbą neišėjus iš namų, tačiau ir galimybė greičiau susi grąžinti mokesčio permokas. Tei singas deklaracijas e. būdu pateikę gyventojai jų gali tikėtis jau kovo pabaigoje. Popierines deklaraci jas pildę gyventojai turės luktelėti ilgiau, nes jiems grąžinti permo kas VMI yra įsipareigojusi iki lie pos 31 d. Grąžins kaip ir pernai
Planuojama, kad šiais metais, pa lyginti su praėjusiais, didelių po kyčių nebus ir šalies gyventojams bus grąžintas panašus mokesčio permokų dydis. „Remdamiesi šiuo metu turi mais duomenimis ir išlikus toms pačioms deklaruojančiųjų, kad susigrąžintų GPM permoką gy ventojų skaičiaus tendencijoms, prognozuojame, kad 2012 m. gy ventojams turėtų būti grąžinta apie 215 mln. litų GPM permokos“, – sakė VMI viršininko pavaduoto ja Vilma Vildžiūnaitė. Oficialiais duomenimis, 2011 m. gyventojams už praėjusius ir anks tesnius mokestinius laikotarpius buvo grąžinta 213 mln. litų GPM permokų.
Ieško pagalbos
Mokesčių inspekcija gyventojams rekomenduoja naudotis e. dekla ravimo sistema, kuriose vartotojai gali rasti jiems iš dalies suformuo tą arba visai užpildytą deklaraci ją. Vis dėlto daliai gyventojų to kios pagalbos nepakanka, todėl jie ieško tarpininkų, galinčių šį darbą nudirbti už juos.
Pernai apie 227 tūkst. gyventojų deklaruodami pa jamas galėjo susi grąžinti mokesčio permokas, bet to ne padarė.
„Didžiajai daliai žmonių pakan ka tik patikrinti, ar deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, ir elektroniniu būdu ją pateikti VMI. Tai užtrunka tik kelias minutes, o visa privati informacija apie gy ventojo pajamas ir išlaidas nepa tenka tretiesiems asmenims. Vis dėlto dalis mokesčių mokėtojų, pavyzdžiui, individualiąją veik lą vykdantys gyventojai, dekla racijas turi pildyti patys, nes VMI iš kitų šaltinių negauna duomenų apie jų pajamas ir išlaidas“, – sa kė V.Vildžiūnaitė. Anot pašnekovės, tokiems gy ventojams VMI siūlo pagalbą in terneto svetainėje, taip pat gyven tojus konsultuoja telefonu. Atrado poreikį
Nors VMI suformuotą prelimina rią deklaraciją e. būdu gyventojas gali pateikti vos per kelias minu tes ir be jokio vargo, kai kurie tar pininkai sugalvojo pasipelnyti iš kompiuterinio raštingumo stoko jančių gyventojų. Vos praėjusių metų kovą re gistruota bendrovė „ACVK“ gy ventojams siūlo tarpininkavimo paslaugą pateikiant deklaraciją. Garantuojama, kad žmogui ne reiks išeiti net iš namų. Nes tar pininkai atliks tą patį, ką jis pats
Patogu: didžioji dalis gyventojų deklaracijų VMI pasiekia e. būdu, tar
pininkai suskubo pasipelnyti iš kompiuterinio raštingumo stokojan čių gyventojų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
gali padaryti prisėdęs prie kom piuterio, o jeigu trūksta žinių – paskambinęs telefonu VMI kon sultantams. Interneto svetainėje deklaraci jaOK.lt rašoma, kad deklaracija bus pateikta pagal VMI duomenis, t. y. tuos pačius, kurie jau yra sufor muoti preliminariose deklaracijoje. „Jeigu tam tikrų duomenų VMI ne turės, su Jumis susisieksime ir pa prašysime juos pateikti“, – rašoma interneto portale. Dėl šios priežas ties daugiausia sunkumų gyvento jams ir iškyla teikiant deklaracijas. „Iš oficialių VMI duomenų pa darėme analizę ir pamatėme, kad pernai apie 227 tūkst. gyventojų deklaruodami pajamas galėjo su sigrąžinti mokesčio permokas, bet to nepadarė. Taigi padarėme iš vadą, kad tokios paslaugos porei kis tikrai yra“, – pasakojo svetai nės deklaracijaOK.lt konsultantas Artūras Vinckevičius. A.Vinckevičius patikino, kad besidominčių skaičius sparčiai
auga ir šiuo metu per dieną su laukiama apie 3 tūkst. unikalių lankytojų. Trijų minučių rūpestis
Pagalbą deklaruojant 2011 m. pa jamas bendrovė įvertina 79 litais. A.Vinckevičiaus teigimu, kaina ati tinka kokybę. Todėl esą dalis gyven tojų susigundo šią paslaugą pirkti, nors pasistengę ir patys galėtų tai padaryti per kelias minutes. „Kai kurie klientai dėl paslaugos kainos užsisakyti nenori, bet patys pabando ir galiausiai pas mus su grįžta. Arba paskaičiuoja, kad ke lis kartus važiuoti pas pažįstamą buhalterį prašyti paslaugos, atsi dėkojant jam vežti gėlių, dėžutę saldainių kartais kainuoja ir dau giau“, – sakė jis. Anot pašnekovo, užsisakyti pa slaugą ir už ją sumokėti užtrun ka vos tris minutes, o deklaracijos užpildymo trukmė priklauso nuo gyventojo vykdytos ekonominės veiklos sudėtingumo.
9
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Sumušė dukrą
Nušoko nuo tilto
Sulaikė bėglius
Pirmadienį apie 16 val. Tra kuose, Mindaugo gatvėje, tė vas sumušė dukrą. 1999 m. gimusios mergaitės G.K. su žalojimu įtariamas Priešgais rinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vidaus tarny bos jaunesnysis puskarinin kis. 1976 m. gimęs A.K. sulai kytas ir uždarytas į areštinę.
Antradienio rytą ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad Vilniaus centre nuo Kara liaus Mindaugo tilto nušoko mergina. Gelbėtojai apžiūrėjo Nerį miesto centre, bet nieko nerado. O 8.56 val. policija pra nešė, kad nuskendusios mer ginos lavonas yra prie kranti nės ties A.Goštauto gatve.
Pasieniečiai pirmadienį sulaikė tris nuo teisingumo besislaps čiusius asmenis, vieno jų, Vil niaus oro uoste sulaikyto šiaulie čio, teisėsaugininkai ieškojo šeše rius metus.
Be teisės vairuoti – metus Buvęs Lietuvos ka riuomenės vadas Valdas Tutkus teis mo sprendimu ne galės metus vairuo ti ir turės sumokėti 2,2 tūkst. litų bau dą, nes vasarį jis bu vo neblaivus pagau tas prie vairo.
Kaip pranešė Valstybės sienos ap saugos tarnyba (VSAT), pirma dienį Vilniaus oro uoste budė ję pasieniečiai gavo informacijos, kad reisu iš Kopenhagos skrenda asmuo, kurį Danijos pareigūnai už teisės aktų pažeidimus nusprendė iš šios šalies išsiųsti. Pareigūnai nustatė, kad 40 me tų Šiaulių gyventojo ieško Mari jampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Už bau džiamojo nusižengimo padarymą nuteisto vyro paieška paskelb ta dar 2006-ųjų vasarį. Šiaulietis sulaikytas ir perduotas oro uos te budintiems policijos pareigū nams. Tos pačios dienos vakarą, kai nusileido reisu iš Didžiosios Bri tanijos per Rygą atskridęs lėk tuvas, sostinės oro uosto pasie niečiams įkliuvo 40 metų Šilutės rajono gyventojas. Jis į Lietuvą atskraidintas, nes užsienyje tu rėjo nemalonumų.
Paaiškėjo, kad vyro, kaip nusi kaltimo padarymu įtariamo as mens, ieško Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisaria tas. Jo paieška paskelbta 2008ųjų spalį. Šilutiškį pasieniečiai sulaikė ir perdavė Vilniaus oro uoste budintiems policininkams. Vieną nuo teisingumo besi slapstantį asmenį VSAT parei gūnai sulaikė prie Lenkijos sie nos. Lazdijų rajone, ties Akmenių kaimu, kai buvo sustabdytas Len kijos link važiavęs automobilis „Ford Focus“ lietuviškais nume riais. Automobilio vairuotojas pa sieniečiams pateikė tvarkingus asmens ir transporto priemonės dokumentus, tačiau tikrinant paaiškėjo, kad nemalonumų su teisėsauga turi keleivis. Nusta tyta, kad 35 metų Panevėžio gy ventojo nuo šių metų kovo 2 d. ieško Vilniaus policija. Panevė žietis yra įtariamas padaręs nu sikaltimą. Vyras buvo uždarytas į areštinę. Šiemet VSAT pareigūnai iš viso sulaikė 120 asmenų, kurių dėl pa darytų nusikaltimų ar kitokių tei sės aktų pažeidimų ieškojo teisė saugininkai.
Pasigailėjo: buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V.Tutkus buvo išgėręs,
tačiau vežė žmoną pas medikus, tad jam buvo pritaikytos lengvinan čios aplinkybės. Vytauto Liaudanskio nuotr.
V.Tutkus teisme prisipažino, kad vasario 12-ąją vairavo išgėręs, bet prašė neatimti vairuotojo pažymė jimo. „Jam paskirta 2,2 tūkst. litų bau da ir atimta teisė vairuoti trans porto priemonę vienus metus, nes nustatyta, kad jis vis dėlto pada rė pažeidimą. Atsižvelgta į leng vinančias aplinkybes – į tai, kad jis prisipažino, tačiau jo pažeidi mas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas“, – BNS antradienį sakė Vilniaus rajo no apylinkės teismo atstovė Ligita Dargvainytė. Kaip pranešė portalas delfi .lt, teisme antradienį teisėja Laima Leipuvienė konstatavo, kad poli cijos pareigūnai buvusiam kariuo
menės vadui nustatė 1,71 promilės girtumą.
Ligita Dargvainytė:
Jis prisipažino, ta čiau jo pažeidimas buvo padarytas pa žeidžiant būtinojo rei kalingumo sąlygas. Pareigūnai V.Tutkaus automo bilį sustabdė Vilniaus rajone, kelio Bukiškės–Maišiagala trečiame ki lometre, kai jis iš Ukmergės gatvė je esančios degalinės važiavo į na mus Klevinėje.
Generolas teisme aiškino, kad tądien kasdama sniegą jo žmona susižalojo koją, todėl šis ją atve žė iki degalinės ir persodino į tak si automobilį – esą iki namų neį manoma prisikviesti nei medikų, nei taksistų. Nukentėjusioji buvo nuvežta pas V.Tutkaus brolį, ku ris jai suteikė reikalingą pagalbą, o tuo metu pats generolas išvyko į namus – tada jo automobilį ir su stabdė policija. Teismas pripažino, kad ypatinga aplinkybe galima pripažinti žmo nos atvežimą iki degalinės, tačiau konstatavo, jog V.Tutkus atstumą nuo degalinės iki namų (2–2,5 km) galėjo įveikti eidamas pėsčiomis arba važiuodamas taksi. VD, BNS inf.
Užpiltinių paragauti neteks Vilniaus oro uosto muitinės parei gūnai pirmadienį S.P., atskridusio iš Vietnamo per Kijevą, bagaže su rado egzotiškų suvenyrų – gyvačių ir skorpionų užpiltinių.
Keleivis pasirinko žalią kanalą, ta čiau buvo nukreiptas atlikti pa pildomos muitinės kontrolės, nes muitinės pareigūnai griežčiau tik rina iš egzotiškų šalių atvykusių keleivių bagažą. Kaip pranešė Vil niaus teritorinė muitinė, detaliai tikrindami minėto keleivio bagažą rentgenu, muitininkai tarp asme ninių daiktų pamatė keturis bute lius su gyvatėmis, baltos spalvos augalų šaknimis ir skorpionais, už piltais geltonos spalvos skysčiu.
Egzotiškų šalių suvenyrai sulai kyti įtarus, kad prekės gabentos pažeidžiant nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES). Pagal prekybos laukiniais gy vūnais taisykles muitinės įstaigai būtina pateikti vienkartinį CITES leidimą importuoti ir eksportuo ti gyvūnus bei vienkartinį leidimą įvežti gyvūnus į Lietuvą arba iš vežti iš jos. Keliautojai, ketinantys įsigyti egzotiškų suvenyrų, pagamintų iš laukinių gyvūnų, augalų ar jų dalių, dar prieš išvykdami į kelionę tokių leidimų turi kreiptis į Valstybinę aplinkos apsaugos agentūrą. VD, BNS inf.
Pakeliavo: du nuo teisėsaugos besislapstantys asmenys buvo su
laikyti Vilniaus oro uoste.
L.Kedienei atsirūgo nepagarba teismui Utenos rajono apylinkės teismas antradienį pripažino kaunietę Laimutę Kedienę kalta dėl nepa garbos teismui. Apie tai BNS pra nešė teismo atstovė Daiva Prū saitė.
Gėrimai: keturi buteliai su gy
vatėmis, skorpionais ir kažkokiu skysčiu. Tokį bagažą sulaikė mui tininkai. Muitinės nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Teismas L.Kedienei skyrė 20ies minimalaus gyvenimo lygių (MGL), arba 2600 litų, dydžio baudą. Ją moteris privalės sumo kėti per šešis mėnesius nuo nuo sprendžio įsiteisėjimo. Teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševi čienės nužudymu įtariamo ve lionio Drąsiaus Kedžio moti na L.Kedienė nuteista už tai, kad 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio
miesto apylinkės teisme, kai buvo paskelbtas sprendimas nutraukti vadinamąją pedofilijos bylą, vie šai komentuodama priimtą nu tartį pareiškė: „Jūs matot, nė vie no čia teisėjo nėra, čia banditai trys atėjo, paskaitė nutartį.“ Anksčiau Utenos rajono apy linkės teisme L.Kedienė tvirti no banditais teisėjus pavadinu si spontaniškai, susijaudinusi. Ji teigė išsakiusi kitų prie Panevė žio miesto apylinkės teismo tuo metu susirinkusių žmonių nuo monę apie šio teismo teisėjus. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apygardos teis mui. VD, BNS inf.
10
trečiadienis, kovo 21, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Kovos su sąmokslais Europos Tarybos šalių narių už sportą atsakingų ministrų susitiki me Serbijoje pritarta, kad, siekiant užkirsti kelią susitarimų dėl varžy bų rezultatų problemai ir kovoti su ja, reikalingas atskiras tarptautinis dokumentas – konvencija.
Nutarta pradėti procesus, reikalin gus, kad tokia konvencija kiek įma noma greičiau atsirastų. „Šis ministrų susitikimas buvo pirmasis žingsnis, kuriuo išreikšta Europos valstybių pozicija, kad sie kiant spręsti nesąžiningų varžybų problemą reikia bendro tarptauti nio sutarimo. Lietuva pritarė kon vencijos idėjai, nes tai būtų svar biausias tarptautinis dokumentas, suteikiantis galimybių aktyviau ir efektyviau spręsti šią problemą“, – sakė Kūno kultūros ir sporto de partamento (KKSD) generalinis di rektorius Klemensas Rimšelis.
Pribrendo: gynėjo T.Vyšniausko kantrybė išseko, kai puolėjas L.Rimkus į pastabą atsakė nepagarbiais žodžiais.
hockey.lt nuotr.
Krizę įveikė kumščiais
Klemensas Rimšelis:
Siekiant spręsti ne sąžiningų varžy bų problemą reikia bendro tarptautinio sutarimo.
Pasak KKSD vadovo, Lietuvoje kol kas fiksuoti pavieniai nesąži ningų varžybų atvejai, tačiau pre vencijos priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią šios pro blemos augimui. Be to, ministrų susitikime buvo akcentuota, kad, sprendžiant susitarimų dėl var žybų rezultatų problemą, svarbu įtraukti lažybų verslo atstovus. Nesąžiningų varžybų problema glaudžiai susijusi su lažybomis, kurių spartėjantis perkėlimas į internetą išplečia ir nesąžinin gų varžybų organizatorių veiki mo erdvę. Ministrų susitikime dėl konven cijos abejojo tik Didžioji Britanija, teigusi, kad šiai problemai spręsti užtenka efektyviai veikiančių na cionalinių priemonių, tokių kaip šioje šalyje įtvirtinta subalansuota atsakomybė tarp valdžios institu cijų ir sporto organizacijų, keitima sis informacija, Lošimų priežiūros komisija. Susitikime sutarta, kad rengiant konvenciją didelis dėme sys turėtų būti skiriamas prevenci nėms priemonėms. Konvencija, skirta kovai su su sitarimais dėl varžybų rezultatų, kaip ir kitos Europos Tarybos kon vencijos – dėl dopingo naudojimo sporte ir dėl brutalaus žiūrovų el gesio per sporto varžybas – turė tų būti atvira ne tik Europos vals tybėms. VD, KKSD inf.
Elektrėnų „ESSM-Energijai“, besiruošian čiai pagrindinėms kovoms Lietuvos le do ritulio pirmenybėse, pavyko išsikaps tyti iš krizės, o susitelkimo kulmina cija tapo žaidėjų santykių aiškinimasis kumščiais.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Trūko kantrybė
Gynėjo Tomo Vyšniausko ir puo lėjo Laisvydo Rimkaus mušty nės įvyko per antrąsias rungtynes su Kaliningrado „Delovaja Rusj“ ekipa. Pirmąją dvikovą „Energi ja“ savo varžovams buvo pralai mėjusi 5:6. Konfliktas tarp žaidėjų įsiplieskė antrųjų rungtynių pirmajame kė linyje. Abu ledo ritulininkai buvo pašalinti iš aikštės, o Rusijos ko manda šventė antrą pergalę 10:2 ir iškovojo teisę dalyvauti finalo ket verto varžybose. „Tai buvo auklėjamasis proce sas. Žinau, kad pasirinktas ne pa ts geriausias laikas ir vieta, tačiau trūko kantrybė, – kalbėjo šal tais nervais aikštėje pasižymintis T.Vyšniauskas. – Nesu konfliktiš kas, tačiau kantrybės taurė buvo perpildyta.“
daviau emocijų bangai. Nieko ne spėjau rimto padaryti, nes Šarū nas Kuliešius užlaužė rankas.“ Pasak T.Vyšniausko, jaunasis elektrėniškis jau ne pirmą kartą sulaukė pastabų. „Skambių fra zių iš jo girdėjome ir per susirin kimą, kurį organizavo klubo va dovas. Jaunuolis įsivaizduoja esąs nusipelnęs žaidėjas, kuriam nie kas negali reikšti kritikos, – kal bėjo T.Vyšniauskas. – Per susi rinkimą aš vėl užsiplieskiau, bet patylėjau, nors manau, kad Lais vydas negerbia nei vyresnių žai dėjų, nei trenerio.“
kad jas pardavėme. Niekas nie ko nepardavinėjo. Tiesiog gavo me į kaulus kaip paskutiniai mul kiai, nes vieni stengiasi, o kitiems – dzin.“ Ledo ritulininko teigimu, „Ener gijos“ komandoje visada laukia ma nemažo jaunųjų žaidėjų indė lio. „Mes žinome, ką gali aikštėje padaryti mūsų jaunimas, todėl vi sada apmaudu matyti, kai jie nesi stengia ir šypsosi, kai praleidžiame įvartį. Per rungtynes su kalining radiečiais atrodėme kaip statybi ninkai, sumanę pažaisti ledo ritu lį“, – sakė T.Vyšniauskas. Jo teigimu, susirinkimas padėjo. „Per rungtynes su „Cetra“ iš Lat vijos atrodėme kur kas geriau. Po susirinkimo stengėsi visi“, – re ziumavo žaidėjas. Sumokės baudas
Elektrėnų klubo vadovas Pet ras Nausėda tikino, kad krizė jau įveikta. „Mūsų sportininkams turbūt sunku nusiteikti kovoms Lietuvos pirmenybėse. Konfliktas
brendo – nuovargis, traumos, trin tis tarp žaidėjų, – kalbėjo P.Nau sėda. – Per susirinkimą viską iš siaiškinome. Keista, kad jaunimas neturi vertybių, kurios reikalingos sporte. Galbūt jie ne visada su pranta, ko siekia komanda.“ Žaidėjams, vadovo teigimu, nuobaudų nebuvo skirta. „Esame civilizuoti, todėl nemanau, kad viską reikia spręsti represinėmis sankcijomis“, – pabrėžė P.Nau sėda. Už savo elgesį abu žaidėjai pri valės susimokėti po 200 litų bau das. Kaliningrado komanda po dviejų pergalių prieš elektrėniškius įgijo teisę dalyvauti finalo turnyre, ta čiau jų vietą užims kėdainiškiai. „Rusai nesitikėjo patekti tarp ke turių stipriausių ekipų. Pagrindi nė jų problema – vartininko trau ma. Deja, kito vartininko jie negali registruoti“, – kalbėjo Nacionali nės ledo ritulio lygos (NLRL) vyk domasis direktorius Remigijus Va lickas.
Tomas Vyšniauskas:
Tai buvo auklėjama sis procesas. Žinau, kad pasirinktas ne pats geriausias laikas ir vieta, tačiau trūko kantrybė.
Negerbia vyresnių
Gynėjas teigė, kad konfliktas bren do jau seniai. „Pralaimėjome pir mąsias rungtynes „Delovaja Rusj“ ledo ritulininkams. Atrodo, mes, senukai, stengiamės, prakaituoja me, o jaunimas juokus laido, – pa sakojo T.Vyšniauskas. – Per antrą sias rungtynes pasakiau pastabą, kad krašto puolėjai atidžiau pri žiūrėtų savo varžovus. Laisvydas atsikirto, apsižodžiavome ir pasi
Jaunimas nesistengia
„Manau, kad tokio dalyko dar nė ra buvę sporto istorijoje – jaunuolis pradeda aiškinti, kad niekas netu ri teisės jam sakyti pastabų, – pik tinosi T.Vyšniauskas. – Net gyve nime to nebūna. Ilgai tylėjau, bet šįkart nesugebėjau susitvardy ti. Apmaudu, kad po rungtynių su Poveikis: antrąsias rungtynes, per kurias susimušė savi žaidėjai, Elek„Delovaja Rusj“ prasidėjo kalbos, trėnų ekipa (raudona apranga) pralaimėjo kaliningradiečiams 2:10.
11
trečiadienis, kovo 21, 2012
sportas
12p.
Žudikas Prancūzijoje šaudydamas filmavo?
Finalininkų ketverte – viena neužimta vieta
Buvusio Kauno „Žalgirio“ ko mandos vyriau siojo trenerio ir sporto direkto riaus Rimanto Grigo karjero je – naujas po sūkis.
Lietuvos studentų krepšinio ly goje (LSKL) iki vaikinų 1-osios grupės komandų čempionato re guliariojo sezono pabaigos likus dviem turams, jau žinomi trys fi nalininkai.
Pasiekimai: R.Grigo (nuotr.) ir A.Paulausko treniruojamos Jekaterinburgo
krepšininkės jau iškovojo Rusijos taurę ir pateko į Eurolygos finalo aštuone to turnyrą. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
R.Grigą nustebino baltarusių pasiūlymas Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
49-erių specialistas treniruos Bal tarusijos moterų krepšinio rinkti nę. Su šios šalies krepšinio federa cija R.Grigas sutarė dėl dvejų metų sutarties. Jei kaimynus tenkins lie tuvio darbas, kontraktas gali būti pratęstas ir ilgesniam laikui. Pastaruoju metu R.Grigas bu vo savo ilgamečio kolegos Algir do Paulausko asistentas vienoje stipriausių žemyno moterų krep šinio komandų – Jekaterinburgo UGMK. R.Grigui dirbti su Baltarusijos rinktine turėtų padėti gerai žino mas šios šalies krepšinio specialis tas Andrejus Vavlevas. Baltarusijos moterų krepšinis tu ri gilias tradicijas. Šios šalies krep šininkės dalyvavo 2008-ųjų Peki no olimpinėse žaidynėse (6-oji vieta), 2010 m. Čekijoje – pasaulio čempionate (4-oji vieta), 2007-ai siais Europos pirmenybėse Italijo je iškovojo bronzą. Pernai Lenkijoje vykusios žemyno pirmenybės bal tarusėms tapo didžiuliu nusivylimu – užimta tik 11-oji vieta. Šis fiasko rinktinei vadovavusiam Anatolijui Bujalskiui kainavo postą.
– Ar Baltarusijos krepšinio va dovų pasiūlymas jums buvo netikėtas? – vakar paklausėme R.Grigo. – Neslėpsiu, tikrai nustebino. Vis dėlto moterų krepšinyje esu dar naujokas. Labai malonu, kad bal tarusiai įvertino ir sieja su manimi nemažai lūkesčių. Turėjau nemažai laiko apsispręsti. Galėjau pasverti visus už ir prieš. Manęs nespaudė, o tai man labai patiko. Nusprendžiau tikrai nespontaniškai. Noriu išmė ginti šį karjeros iššūkį.
Nusprendžiau tikrai nespontaniškai. No riu išmėginti šį kar jeros iššūkį. – Kokius tikslus jums kelia Baltarusijos krepšinio federa cija? – Pagrindinis tikslas vienas – pa tekti į 2013 m. Europos čempiona to finalinį etapą, kuris vyks Pran cūzijoje. – Jau buvote nuvykęs į Mins ką?
– Ne, kol kas dar nebuvau. Balta rusijos federacijos atstovai gana dažnai atvykdavo į Maskvą ir Je katerinburgą. Tuo metu ir suderi nome visas sutarties detales. – Ar baltarusiai kėlė reikalavi mų dėl trenerių štabo? – Mano asistentas bus neblogai moterų krepšinyje žinomas A.Vav levas. Su juo kalbėsimės ir bandysi me pritraukti dar kelis specialistus, kurie mums galėtų padėti. – Kaip į jūsų sprendimą reaga vo Jekaterinburgo klubo vado vai? – Darbas su Baltarusijos rinktine prasidės pasibaigus klubinių ko mandų sezonui, tad didelių dis kusijų ir prieštaravimų nebuvo. Kiekvienas rimtas klubas yra suin teresuotas, kad jų treneriai keltų savo kvalifikaciją, jeigu tai netruk do pagrindiniam darbui klube. Ma no sutartis su UGMK galioja iki šio sezono pabaigos. Apie ateitį sten giuosi per daug negalvoti. Visos mintys – apie sezono finišą. Rusijos taurę ir šalies čempionato regulia rųjį sezoną UGMK jau laimėjo. Da bar laukia lemiami mūšiai Euroly goje ir Rusijos čempionate.
Prie anksčiau vietą atkrintamo siose varžybose užsitikrinusių daugkartinių LSKL ir Europos čempionų Vytauto Didžiojo uni versiteto (VDU) krepšininkų pri sidėjo Šiaulių universiteto (ŠU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) komandos. Paskutinio kelialapio į ketver tuką siekia Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universi tetas (VU), Klaipėdos universite tas (KU) ir Lietuvos kūno kultū ros akademija (LKKA).
MRU rinktinė 123:68 priver tė kapituliuoti absoliučius ly gos autsaiderius – Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentus. „Buvo sunku žaidė jus nuteikti kovai, tačiau kai įsi smagino – ėmė triuškinti varžo vus. ASU komandą akivaizdžiai pran okom e meistr išk um u“, – teigė MRU treneris Vytas Pote liūnas. VD, LSKL inf.
Statistika Vilniaus Gedim ino technikos universitetas (VGTU)–Vytauto Did žioj o univers itetas (VDU) 79:96 (28:31, 22:23 16:18, 13:24). A.Pranev ič ius 16 taškų/M.Kup šas 24 taškai (8 atkovot i kamuo liai).
Arūnas Juknevičius:
Šiaulių universitetas (ŠU)–Lie tuvos kūno kultūros akademija (LKKA) 114:96 (27:16, 41:29, 21:23, 25:28). D.Gvezdauskas 24/T.Ta mošiūnas 24.
Turbūt mūsų žai dėjai sau minty se pasakė: meskite mums, bet mes vis vien daugiau taškų surinksime.
Aleksandro Stulginskio univer sitet as (ASU)–Mykolo Rom e rio universitetas (MRU) 68:123 (19:24, 18:31, 19:29, 12:39). E.Kulbo ka 21/M.Virbalas 25 (13 atkovot ų kamuolių). Lietuvos edukologijos univer sitetas (LEU)–Kauno technolo gijos universitetas (KTU) 64:98 (15:17, 26:18, 8:28, 15:35). E.Mocke vičius 19 (9 atkovot i kamuol iai)/ G.Venclovas 26.
16-ajame ture VDU ekipa sve čiuose 96:79 įveikė Vilniaus Ge dimino technikos universite tą (VGTU). „Tai buvo dvikova be gynybos. Tarsi pasimėtymas. Turbūt mūsų žaidėjai sau min tyse pasakė: meskite mums, bet mes vis vien daugiau taškų su rinksime. Antroje rungtynių da lyje varžovai pavargo ir mes nu galėjome“, – nesižavėdamas savo komandos žaidimu kalbėjo VDU treneris Arūnas Juknevičius. ŠU krepš in inkai nam uose 114:96 nugalėjo LKKA studen tus. „Smagu, kad vyrai supran ta kiekvienų rungtynių svarbą ir mūsų tikslus. Norime kautis dėl prizinių vietų ir darysime vis ką, kad išliktume antrojoje tur nyro lentelės vietoje“, – pabrėžė ŠU komandos treneris Rolandas Vaičiūnas.
Klaipėdos universitetas (KU)– Vilniaus univers itet as (VU) 96:92 (14:18, 27:22, 22:26, 20:17, 13:9). I.Razutis 24/A.Butkevičius 22.
Turnyro lentelė Komanda
Perg.
Pral.
1. VDU 2. ŠU 3. MRU 4. LEU 5. LKKA 6. VU 7. KU 8. KTU 9. VGTU 10. ASU
13 11 11 9 8 8 8 7 5 0
3 5 5 7 8 8 8 9 11 16
Salės futbolo A lygos čempionai ieškos brazilų Marius Bagdonas Lietuvos salės futbolo A lygoje – naujas lyderis: Vilniaus „Beken tas“ išvertė iš čempiono sosto pa staraisiais metais penkiskart iš ei lės triumfavusį Kauno „Nautaros“ klubą.
Paskutinė šį sezoną favoritų dviko va baigėsi lygiosiomis 3:3. Vilnie čiams to užteko, kad vienu tašku aplenktų kauniečius ir pirmą kartą pasipuoštų aukso medaliais. Lemiamame mače viskas buvo „Nautaros“ futbolininkų ranko se. Kauniečiai pirmavo 2:0, tačiau persvaros neišsaugojo, o čempionų titulą lėmusį trečiąjį įvartį praleido likus 12 sekundžių iki finalinės sire nos. „Tikėjome savo jėgomis. Prieš lemiamą dvikovą šiemet jau du kartus buvome susitikę su „Nauta
ra“ ir pasidalijome po pergalę. Jau tėme, kad galime tikėtis palankaus rezultato“, – dienraščiui sakė „Be kento“ komandos vyriausiasis tre neris Eduardas Morozas. – Ar „Nautaros“ komanda su silpnėjo per šiuos metus, ar „Bekentas“ labai sustiprėjo? – paklausėme stratego. – Nepasakyčiau, kad kauniečiai šiemet žaidė prasčiau nei ankstes niais metais. Jie išlaikė komandos branduolį, o taškus prarado tik žaisdami su pirmenybių prizinin kais. Reikia pripažinti, kad „Nau taros“ lyderiai kiekvieną sezoną vis vyresni, tačiau noriu pagirti ir mūsų vyrus, kurie aukštą tem pą sugebėjo išlaikyti visas pirme nybes. Startavome labai galingai ir susidūrėme su problemomis tik tuomet, kai keli mūsų lyderiai pa
Eduardas Morozas:
„Nautara“ jau daugy bę metų dominavo šalies futbole, norė josi šią tradiciją nu traukti. liko ekipą ir pradėjo didžiojo fut bolo sezoną. Šiemet buvome tikras kolektyvas. Komandos dvasia bu vome pranašesni už „Nautarą“. – Galbūt kauniečiams koją pa kišo motyvacijos stygius? – Be abejonės, motyvacijos kovoti tu rėjome daug daugiau. „Nautara“ jau daugybę metų dominavo šalies fut bole, norėjosi šią tradiciją nutraukti.
Daugkartiniams šalies čempionams aukso medaliai – ne naujiena, o mes jautėme pergalių alkį. – Iškovojote teisę atstovauti ša liai Europos salės futbolo taurės varžybose. Galbūt stiprinsite ko mandą naujais futbolininkais? – Kol kas aišku tik tiek, kad „Beken tas“ Europos varžybose atrodys ki taip nei Lietuvos čempionate. Pre liminariai planuojame pasikviesti legionierių ir iš Brazilijos. Svarsty
sime, kaip galime sustiprinti gretas. Jei išgalėsime, imsime brazilą ar is paną, jei ne, tuomet galbūt išmė ginsime salės futbolo tradicijomis garsėjančius kroatus, rusus ar če kus. Latvijoje ar Baltarusijoje taip pat yra neblogo lygio žaidėjų. Čempionato pabaigą apkartino skandalas. Dviejų sostinės ekipų – „Snoro“ ir „Penalty.lt“ – mačas neįvyko, nes absoliutus čempiona to autsaideris nerado tinkamos sa lės varžyboms.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Bekentas“ 2. „Nautara“ 3. „SC-STIHL“ 4. „Penalty.lt“ 5. „Viči“ 6. „Snoras“
Rungtynės
Pergalės
15 15 15 14 15 14
11 10 7 4 4 1
Lygiosios Pralaimėjimai
2 4 5 2 1 0
2 1 3 8 10 13
Įvarčių santykis
Taškai
94:31 110:34 80:45 56:78 53:80 37:163
35 34 26 14 13 3
12
TrečiADIENIS, kovo 21, 2012
pasaulis
101 metų
amerikietė Mary Hardison po skrydžio parasparniu pateko į Guinnesso rekordų knygą.
Žudikas šaudė ir filmavo? Užpuolikas, kuris pirmadienį nušovė tris vaikus ir rabiną vie noje Prancūzijos žydų mokyk loje, buvo žiaurus žudikas, ku ris savo nusikaltimą tikriausiai filmavo sportine vaizdo kame ra, prikabinta sau ant krūtinės.
Anot vidaus reikalų ministro Claude’o Guéant’o, tokią prie laidą leidžia daryti mokyklos stebėjimo kamerų įrašai. „Tai prideda dar vieną ele mentą žudiko portretui. Jis bu vo žiaurus, kad tai filmuotų“, – sakė C.Guéant’as Tulūzo je pagerbus žudynių aukas tylos minute. – Tai rodo žmogžudžio portretą – labai šalto, labai ryž tingo, tiksliai judančio, todėl la bai žiauraus.“ Ministras kėlė prielaidą, kad žudikas filmavo savo veiksmus arba siekdamas peržiūrėti, ar ba transliuoti šį vaizdo įrašą. Prancūzijos policija ieško tokio įrašo internete, tačiau C.Gu éant’as nurodė, kad iki antra dienio ryto šios pastangos buvo bergždžios. Žudiko ieško per 200 polici jos pareigūnų. Kaip įtariama, tas pats asmuo praeitą savaitę per du išpuolius Tulūzoje ir nuo jos į šiaurę esančiame Montobano miestelyje nušovė tris Prancū zijos oro desantininkus. Pasak C.Guéant’o, policija tik rina informaciją, galinčią padėti išaiškinti šiuos išpuolius, turin čius kelis bendrus požymius. Per visus tris išpuolius už puolikas atvykdavo vogtu mo pedu ir šaudydavo iš .45 colio kalibro pistoleto „Colt“. „Suseksime šį pabaisą. Rasi me jį, patrauksime atsakomybėn ir nubausime“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų mi nistras Alainas Juppé. Policija iki šiol neįvardijo įta riamojo, tačiau maždaug mili joną gyventojų turinčioje Tulū zoje ieškoma vyro, kuris gali būti gerai mokytas šaulys, taip pat mopedo „Yamaha“, kuriuo jis pasprukdavo. Pirmadieninis šaudymas bu vo daugiausia aukų nusinešusi antisemitinė ataka Prancūzijoje per beveik 30 pastarųjų metų. 1982 m. rugpjūtį šeši žmo nės žuvo nuo šūvių ir granatų sprogimų per išpuolį restorane „Goldenberg“ Paryžiaus Ma rė rajone, kuriame gyvena dau giausia žydai. BNS inf.
Opozicijos rankos irgi suteptos
Vatikano bankas neatsikrato įtarimų
Ginkluota Sirijos opozicija daro rim tų žmogaus teisių pažeidimų, tarp jų yra žmonių grobimai, kankinimai ir saugumo pajėgų narių bei vyriausybės šalininkų eg zekucijos. Tokias išvadas vakar paskelbė Niujorke įsikūrusi žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“. Ji taip pat nurodė, kad protestai, prasidėję Sirijoje prieš metus kaip taikus judėjimas, virto ginkluotu sukilimu.
JAV bankininkystės milžino „JP Morgan Chase“ skyrius Italijoje nusprendė užda ryti Vatikano banko sąskaitą, padidėjus susirūpinimui dėl nepakankamo skaidru mo Šventojo Sosto finansų institucijoje. Bankas, kuris oficialiai vadinamas Religi nių reikalų institutu, jau kurį laiką mėgina užsitikrinti Europos palaikymą ir atsiriboti nuo skandalų dėl įtariamo pinigų plovimo ir sukčiavimo.
Irakui ruošian tis svarbiam kitos savaitės išbandymui, per šalį va kar nuvilnijusi smurto banga apnuogino vis dar kraujuo jančias vals tybės žaizdas. Pavojai: galinga ir netikėta smurto banga pakurstė dar daugiau abejonių, ar Irakas pajėgs užtikrinti saugumą per
Arabų lygos viršūnių susitikimą.
„Reuters“ nuotr.
Irakas vėl springsta krauju
Šias atakas nedelsdami pasmerkė Irako vadovai ir jas pavadino dži hadistų pastangomis sužlugdyti šį mėnesį turintį įvykti Arabų lygos viršūnių susitikimą. Išpuoliai įvykdyti trylikoje mies tų ir miestelių, pradedant šiauriniu naftos pramonės centru Kirkuku, baigiant Irako pietuose esančiu šii tų šventuoju miestu Karbala.
sustiprintos saugumo priemonės, ruošiantis kovo 27–29 d. vyksian čiam viršūnių susitikimui. Pasak pa reigūnų, per šią ataką žuvo bent trys žmonės, devyni buvo sužeisti. Kelios valandos prieš spro gimą prie ministerijos vienas mir tininkas detonavo automobily je paslėptą bombą sostinės centre. Sprogimas užmušė keturis žmo nes, aštuonis sužeidė, kaip nurodė saugumo ir medicinos pareigūnai. Per paryčiais surengtą ginkluotų užpuolikų ataką vienoje bažnyčioje vakarų Bagdade buvo nužudyti trys policininkai. Skaudžiausi išpuoliai antradienį buvo įvykdyti Kirkuke ir Karbaloje – juose žuvo iš viso 26 žmonės. Kir kuke, kurio gyventojų etninė sudėtis labai mišri, automobilyje paslėptas sprogmuo detonavo prie policijos pastato ir užmušė 13 bei sužeidė 50 žmonių. Visi žuvusieji ir dauguma sužeistųjų buvo policininkai. Po ga lingo sprogimo, kuris apgadino de šimtis policijos automobilių, praėjus kelioms minutėms driokstelėjo kitas užminuotas automobilis, tačiau šis sprogimas buvo silpnesnis. Vakarinės Anbaro provincijos sostinėje Ramadi sprogus dar vie nam užminuotam automobiliui žu vo du žmonės, o 11 nukentėjo, kaip nurodė policija ir medikai. Vėliau šiame mieste per išpuolį, kurio tai kiniu tapo Anbaro gubernatorius Qassimas Mohammedas Abedas, per pakelės bombos sprogimą bu vo sužeisti du žmonės, bet pats pa reigūnas nenukentėjo.
Smogė į pačią širdį
Teks uždaryti sostinę?
„Al Qaedos“ braižas
Daugiau nei dešimtyje Irako mies tų ir gyvenviečių mažiausiai 45 žmonės vakar žuvo per išpuo lius, minint JAV vadovaujamų pa jėgų invazijos metines, taip pat li kus kelioms dienoms iki arabų šalių viršūnių susitikimo Bagdade. Smurto pliūpsniai, per kuriuos dar per 180 žmonių buvo sužeisti, turėjo tarptautinio teroristų tink lo „Al Qaeda“ organizuojamiems išpuoliams būdingų požymių. Šis džihadistų judėjimas neretai stengdavosi surengti koordinuotus sprogdinimus daugelyje šalies vie tų, kad aukų būtų kuo daugiau.
Užminuotas automo bilis sprogo priešais Užsienio reikalų mi nisteriją, nors Bagda de buvo smarkiai su stiprintos saugumo priemonės.
Bagdado centre užminuotas auto mobilis sprogo stovėjimo aikštelėje priešais Užsienio reikalų ministerijos pastatą, nors sostinėje buvo smarkiai
Galinga ir netikėta smurto banga buvo kruviniausia Irake nuo sau sio 14 d., kai per vieną sprogdi nimą pietinio Basros uostamiesčio
apylinkėse žuvo 53 žmonės. Nau jausi išpuoliai buvo įvykdyti minint JAV vadovaujamų pajėgų invazijos į Iraką, per kurią buvo nuverstas diktatoriaus Saddamo Husseino režimas, pradžios devintąsias me tines, taip pat likus kelioms die noms iki Arabų lygos viršūnių su sitikimo Bagdade. Kilo dar daugiau abejonių, ar Irakas pajėgs užtikrinti saugumą per tokį svarbų renginį. 22 šalių organizacijos lyderiai Irako sostinėje susitiks pirmąkart
po 1990 m., kai S.Husseinas su rengė invaziją į Kuveitą. Pareigūnai tvirtina, kad Irako pa jėgos pajėgios užtikrinti saugumą, tačiau pripažįsta, jog šiam tikslui įgyvendinti gali prireikti faktiškai uždaryti sostinę. Smurtas Irake šiuo metu yra su mažėjęs, palyginti su jo piku 2006– 2007 m., tačiau išpuoliai tebėra daž ni. Kaip rodo oficiali statistika, vasarį per atakas žuvo iš viso 150 irakiečių. BNS inf.
Užgriuvo nauji rūpesčiai Iraką kamuoja didelis nedarbas, ko rupcija ir menkai išplėtota infrast ruktūra, paveikta ilgai trukusių sankcijų, karo ir ekonominio aplaidumo. Smurtui kiek prislopus, daugeliui ira kiečių parūpo ekonominė gerovė. Antiamerikietiško šiitų dvasininko Muqtados al Sadro šalininkai pirma dienį Basroje surengė demonstraciją reikalaudami geresnių gyvenimo sąly gų, didesnio atlygio už darbą, kokybiškų viešųjų paslaugų ir mažiau korupcijos. „Mes kovojome už Iraką ir išlaisv i nome jį nuo amer ik ieč ių okupaci jos. Dabar vyr iausybė turėtų paten kinti mūsų reikalavimus sukurti ge resnį gyven imą“, – demonstracijoje kalbėjo M.al Sadras.
Jis ir premjeras Nour i al Mal ik i yra vyr iausybės part ner iai, bet jųdvie jų santyk ius temdo įtampa ir tarpu savio įtarimai. Tarp protest uotojų pirm ad ienį buvo 27 metų Hass anas Salehas. 2007 m. jis baigė valstybinį Techno log ijos institutą, bet iki šiol negali su sirasti darbo pagal specialybę. „Dirbu statybin ink u, nes negal iu įsi darbinti valstybės sektoriuje. Mes la bai kenčiame šioje turtingoje šalyje“, – kalbėjo vyrišk is. Valstybė yra viena didž iausių darb davių, todėl daugelis irakiečių ieško dami darbo deda į ją daug vilčių. „The Wall Street Journal“ inf.
13
TrečiADIENIS, kovo 21, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Lietuvos atstovas šių metų „Eurovi zijoje“ Dona tas Montvydas antrame pusfi nalyje gegužės 24 d. pasirodys paskutinis – aš tuonioliktas.
diena • media • news
Užmegzk naujų kontaktų!
Galimybė: „Eurovizijos“ pusfinalyje D.Montvydas pasirodys paskutinis, tad yra
vilčių, kad konkurso žiūrovams įsimins jo suktukas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į sceną lips paskutinis Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Antradienį Azerbaidžano sostinė je Baku, kur šių metų gegužę vyks 57-asis „Eurovizijos“ dainų kon kursas, ištraukti burtai, kokia eilės tvarka pasirodys jame dalyvaujan čios šalys. Traukiant burtus paaiškėjo, kad Lietuvos atstovams pasisekė – jiems leista patiems pasirinkti, kada pasirodyti. Lietuvos delega cijos vadovas Audrius Giržadas išėjęs į sceną pranešė, kad renkasi paskutinį įmanomą numerį. Tai reiškia, kad slapyvardį Don ny Montell pasirinkęs dainininkas D.Montvydas, kuris atliks dainą „Love Is Blind“, antrajame kon kurso pusfinalyje pasirodys aš tuonioliktas. Prieš lietuvį dainuos Bosnijos ir Hercegovinos atstovai. Manoma, kad pasirodymas pa skutiniam ar priešpaskutiniam pusfinalyje padidina atlikėjo šan sus patekti į „Eurovizijos“ finalą. Tai, kad Lietuvos atlikėjas pasi
rodys šiųmečio tarptautinio „Eu rovizijos“ dainų konkurso antro pusfinalio antroje dalyje, paaiškė jo dar sausį Baku ištraukus burtus. Tačiau konkreti pasirodymų eilė sudaryta tik šį antradienį, kai vi sos šalys jau išsirinko dainas „Eu rovizijai“.
Lietuvos delegacijos vadovas A. Giržadas išėjęs į sceną pranešė, kad renkasi paskutinį įmanomą numerį. Be Lietuvos, antrame pusfina lyje dar dalyvaus Serbija, Nyder landai, Portugalija, Makedonija, Baltarusija, Malta, Ukraina, Bul garija, Švedija, Gruzija, Slovėnija, Estija, Turkija, Slovakija, Kroati ja, Norvegija bei Bosnija ir Herce govina.
Pirmame pusfinalyje gegužės 22 d., antradienį, dainuos Juod kalnijos, Islandijos, Rumuni jos, Albanijos, Belgijos, Latvijos, Šveicarijos, Suomijos, Graikijos, Moldovos, Kipro, Austrijos, Da nijos, Rusijos, San Marino, Izrae lio, Airijos ir Vengrijos atstovai. Iš viso šiųmetėje „Eurovizijo je“ pasirodys 42 valstybių atsto vai. Pusfinaliuose dalyvaus po 18 valstybių. Iš kiekvieno pusfina lio po 10 dainininkų, surinkusių daugiausia žiūrovų ir nacionali nių komisijų balsų, pateks į kon kurso finalą, kuris vyks gegužės 26 d., šeštadienį. Vakar taip pat paaiškėjo, kelin tos pasirodys automatiškai finale dalyvaujančios šalys. Tai šiųme čio konkurso organizatorius Azer baidžanas ir dar penkios vadina mosios nuolatinės „Eurovizijos“ narės: Didžioji Britanija, Prancū zija, Ispanija, Vokietija ir Italija. Likusieji finalo dalyvių nume riai bus ištraukti jau gegužę, po kiekvieno pusfinalio.
„Eurovizija“ Pirmas pusfinalis, 2012 05 22 1. Juodkalnija: Rambo Amadeusas, „Euro neuro“. 2. Islandija: Greta Salome & Jonsi, „Mundu eftir mer“. 3. Graikija: Eleftheria Eleftheriou, „Aphrodisiac“. 4. Latvija: Anmari, „Beautiful Song“. 5. Albanija: Rona Nishliu, „Suus“. 6. Rumunija: Mandinga, „Zaleilah“. 7. Šveicarija: „Sinplus“, „Unbreakable“. 8. Belgija: Iris, „Would You“. 9. Suomija: Pernilla Karlsson, „Nar jag blundar“. 10. Izraelis: Izabo, „Time“. 11. San Marinas: Valentina Monetta, „Facebook, uh, oh, oh“. 12. Kipras: Ivi Adamou, „La La Love“. 13. Danija: Soluna Samay, „Should’ve Know Better“. 14. Rusija: „Buranovskije babuški“, „Party For Everybody“. 15. Vengrija: „Compact Disco“, „The Sound Of Our Hearts“. 16. Austrija: „Trackshittaz“, „Woki Mit Deim Popo“. 17. Moldavija: Pasha Parfeny, „Lautar“. 18. Airija: Jedward, „Waterline“.
5. Baltarusija: „Litesound“, „We Are The Heroes“. 6. Portugalija: Filipa Sousa, „Vida Minha“. 7. Ukraina: Gaitana, „Be My Guest“. 8. Bulgarija: Sofi Marinova, „Love Unlimited“. 9. Slovėnija: Eva Boto, „Verjamem“. 10. Kroatija: Nina Badrić, „Nebo“. 11. Švedija: Loreen, „Euphoria“. 12. Gruzija: Anri Jokhadzė, „I’m A Jocker“. 13. Turkija: Canas Bonomo, „Love Me Back“. 14. Estija: Ottas Leplandas, „Kuula“. 15. Slovakija: Max Jason Mai, „Don’t Close Your Eyes“. 16. Norvegija: Tooji, „Stay“. 17. Bosnija ir Hercegovina: Maya Sar, „Korake ti znam“. 18. Lietuva: Donatas Montvydas (Donny Montell), „Lo
ve Is Blind“. Antrame pusfinalyje nedalyvauja, bet jį transliuoja ir bal suoja už dainas: Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija. Finalas, 2012 05 26 1. Didžioji Britanija: Engelbert Humperdinck, „Love Will
Pirmame pusfi nalyje nedalyvauja, bet jį transl iuoja ir Set You Free“. balsuoja už dainas: Azerbaidžanas, Italija, Ispanija. 9. Prancūzija: Anggun, „Echo (You And I)“. Antras pusfinalis, 2012 05 24 10. Italija: Nina Zilli, „L’Amore e Femmina“. 1. Serbija: Željko Joksimovićius, „Nije ljubav stvar“. 13. Azerbaidžanas: Sabina Babayeva, „When The Mu sic Dies“. 2. Makedonija: Kaliopi, „Crno i belo“. 19. Ispanija: Pastora Soler, „Quedate conmigo“. 3. Nyderlandai: Joan Franka, „You And Me“. 4. Malta: Kurtas Calleja, „This Is The Night“. 20. Vokietija: Romanas Lobas, „Standing Still“.
Kovo 27 d. 18�20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje
(Konstitucijos pr. 22) Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis. Renginio svečiai: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Davidas Huntas Jungtinės Karalystės ambasadorius Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Artūras Rakauskas bendrovės „Senukai“ prezidentas Lina Minderienė Lietuvos pašto generalinė direktorė Artūras Jonkus „Publicum“ direktorius Dalia Venslovaitė „Global Lithuanian Leaders“ valdybos pirmininkė Artūras Račas BNS direktorius Laimonas Skibarka advokatų kontoros SORAINEN partneris Rimtautas Vizgirda Čilės Respublikos garbės konsulas ir asociacijos „American Chamber of Commerce“ garbės pirmininkas Markas Davidsonas „Callcredit Information Group“ IT architektūros direktorius Rūta Prusevičienė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai. Daugiau informacijos e. paštu vilniuskm@diena.lt. Rengėjas:
Partneriai:
14
trečiADIENIS, kovo 21, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Kovo 22–29 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. Kada? Balandžio 29 d. 18 val. Kiek? 73–213 litų.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Balandžio 3 d. 19 val. Kiek? 33 litai.
Ketvirtadienio peržiūra Orkestro sugrįžimas
Šokėjai apie save
Galerijos „Vartai“ peržiūrų kambaryje bus pristatoma Vitos Drumž lytės kūryba. 2011 m. Vilniaus dailės akademijoje baigusi tapybos magistro studijas menininkė kuria performansus, fotografiją ir vi deomeną. Vitos performansai – tai veiksmai apie džiaugsmą, kon taktą ir nesėkmę kasdienėje aplinkoje.
Kauno šokio teatras „Aura“ kviečia į šiltą ir jaukų šokio spektaklį „Apie mus“. Tai pirmas šokio teatro „Aura“ spektaklis, pasakojantis ne apie veikėjų dramą ar kūrinių personažus, o apie tai, kaip žmo nių santykyje gimsta judesys. Šiame pasirodyme pagrindinė šokėjų užduotis – tiesiog būti savimi.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Kada? Šiandien 17 val. Kiek? Nemokamai.
Į Vilnių sugrįžta vienu geriausių pasaulyje laikomas Rusijos vals tybinis kamerinis orkestras „Maskvos virtuozai“. Kolektyvą prieš 33 metus įkūrė žymus smuikininkas, dirigentas Vladimiras Spi vakovas. Kritikai šį kolektyvą vadina šveicarišku laikrodžiu, tiks lumo ir elegancijos pavyzdžiu.
Kur? Raganiukės teatre, S.Stanevičiaus g. 24. Kada? Kovo 24 d. 15 val. Kiek? 19 litų.
Kur? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. Kada? Balandžio 3 d. 19 val. Kiek? 23–43 litai.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? 20 litų.
Iliuzijų traukinys į Berlyną
Vilko ir lapės draugystė
Perkusija ir vaizdas
Į Paryžių kartu su W.A.Mozartu
1945-ųjų gruodis. Švedas rašytojas vyksta į Va karų Europą – jis padės atstatyti karo nusiaubtą Berlyną. Traukinyje jo dėmesį patraukia įdomūs bendrakeleiviai, kurių istorijas pamatysite filme „Iliuzijų traukinys“.
Raganiukės teatre – gyvoji operėlė vaikams „Vil ko ir lapės draugystė“ apie gudrią lapę ir vargšą, nuolat apgaudinėjamą vilką, apie liaudį, pa sislėpusią už kaukių, XX a. pradžios buitį atspin dinčių dekoracijų.
Vilniuje bus pristatytas premjerinis projektas „Percussion Postcards“. Būtent taip vadinasi naujausias autorinis perkusijos meistro Arka dijaus Gotesmano darbas, kurį papildys vaizdo elementai.
„Mozartas ir Paryžius“ – taip vadinasi koncer tas, kuriame ansamblis „Musica humana“ ir jo meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda kvies kartu su W.A.Mozartu mintimis keliauti į Prancūzijos sostinę.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00, 18.45 S. „Komisaras Reksas“. 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
LNK
6.20 „Smalsutė Dora“. 6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“. 7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7).
LTV 19.45 val.
9.45 Lietuvos balsas (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 F. „Sąmokslo teorija“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“.
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05, 17.40 Ką manai? 11.00 Kodėl? 11.55 Paskutinė instancija. 12.35 Žvaigždė policininkas.
LNK 20.25 val.
13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 Žinios. Sportas. Orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 S. „Melo teorija“. 23.05 „Terjerai“. 0.05 „Vilko bilietas“. 1.00 „Svieto lygintojai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių tyrimas“. 9.00 „Užkalnio 5“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“ (k). 12.30 „Pavojingi susitikimai“ (k). 13.30, 16.30, 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“. 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“.
TV3 21.00 val.
17.30 „Milijonieriai“. (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25, 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 „Karo vilkai. Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.00 „Tikras kraujas“ (N-14). 0.35 „Autopilotas“ (k). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Dieviškasis Mikelandželas“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „S.Rušdi. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (1) (N-7).
BTV 20.25 val.
21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Dieviškasis Mikelandželas“ (1) (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Zaragoza“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“–„Juventus“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–„Milan“. 19.15 Futbolo dievai. Sir B.Charltonas. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXVIII turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.30 Sportas LT. „Vilnius Dance Festival 2011“ (varžybos). 22.00 Krepšinio pasaulyje. 22.30 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 23.15 Sportas LT. „Vilnius Dance Festival 2011“ (parodomoji programa).
Sport1 22.00 val.
15
trečiadienis, kovo 21, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel. lt. Tel. 8 687 73 397. 900184
Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Kipre. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 923034
Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919695
Perka Perku skystą krosninį kurą. Pasiimu. Tel. 8 676 92 708, e. paštas andriuszediorka@ gmail.com. 928394
UAB „BEST COMPANY.LT“ Varėnos r. perka veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803. 920256
Įvairūs Kita BUAB „Statybų kursas“ parduoda 58 207,50 Lt vertės reikalavimo teisę į RUAB „Statybų linija“. Daugiau informacijos teirautis arunas@gedeikis.lt; tel. 8 670 55 560. 929133
INFORMACIJA APIE PARENGTUS TERITORIJOS DETALIUOSIUS PLANUS, GALIMYBĘ SUSIPAŽINTI SU DETALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIAIS BEI VIEŠĄ TERITORIJOS DETALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ SVARSTYMĄ SU VISUOMENE. Informuojame, kad yra parengti T5 kvartalo teritorijos buvusiame Egliškių kaime, Naujosios Vilnios seniūnijoje, ir Egliškių k., Naujosios Vilnios sen. (kad. Nr. 0101/0152:6), ter. plotas – 0,6995 ha detalieji planai. Teritorijos detaliųjų planų rengimo pagrindas: 2011 m. rugpjūčio 16 d. Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-23 (3.1.36MP5), 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-250-(2.15.1.21MP2) ir 2011 m. rugsėjo 7 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041988, 2011 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-296-(2.15.1.21-MP2). Teritorijos detaliojo planavimo organizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. (8 5) 211 2222), planavimo iniciatorius – Aleksandras Gasiul, Centrinė g. 13-1, Galgių gyv., Vilniaus r.; Audrius Jasūdis (J.Čerskio g. 10, Vilnius, tel. 8 659 52 721). Teritorijos detaliųjų planų rengėjas – UAB „ADS projektai“ (J.Gabrio g. 11, Garliava, Kauno r., tel. 8 679 15 830, e. p. saulius@adsprojektai.lt). Teritorijos detaliųjų planų parengimo terminas – 12 kalendorinių mėnesių po Planavimo sąlygų sąvadų detaliojo planavimo dokumentams rengti gavimo. Teritorijos detaliųjų planų rengimo tvarka – bendra. Teritorijos detaliojo planavimo projekto vadovas – Vidas Vaksmanas (kvalifikacijos atestato Nr. 6999). Detaliuoju planavimu planuojamos teritorijos plotai – apie 6, 5 ha ir 0,6995 ha. Teritorijos detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai – žemės sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinių nustatymas (keitimas), vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais ir atsižvelgiant į teritorijos buvusiame Egliškių kaime detaliojo plano konceptualiosios dalies rekomendacijas kvartalams
T5 ir T1. Teritorijos detaliaisiais planais numatoma pakeisti esamų sklypų paskirtis iš žemės ūkio į kitą, padalyti sklypus į atskirus sklypus, laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti naujus sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą gyvenamiesiems vienbučiams, dvibučiams namams ir reglamentuoti kvartalų transporto bei inžinerinės infrastruktūros sprendinius. Parengtų teritorijos detaliųjų planų pasekmių aplinkai vertinimas ir/ar sprendinių poveikio vertinimas atliktas šiais aspektais: urbanistiniu, kraštovaizdžio apsaugos, aplinkos kokybės, higienos, gyventojų aprūpinimo transporto ir inžinerinės infrastruktūros sistemomis. Nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. su parengtais teritorijos detaliojo planavimo sprendiniais visuomenė turi galimybę susipažinti Vilniaus savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos (Pergalės g. 8, Naujoji Vilnia, Vilnius) patalpose. Galimais klausimais konsultuoja teritorijos detaliojo planavimo projekto vadovas Vidas Vaksmanas (tel. 8 679 15 810). Pastabos, pasiūlymai ir galimi skundai dėl teritorijos detaliojo planavimo sprendinių teikiami raštu teritorijos detaliųjų planų rengėjui. 2012 m. balandžio 20 d. nuo 11 iki 12 val. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos patalpose (Pergalės g. 8, Naujoji Vilnia, Vilnius) vyks teritorijos detaliojo planavimo sprendinių viešas svarstymas su visuomene. 928500
INFORMACIJA apie UAB „Lietpak“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) gamybos paskirties ir silosų – sandėliavimo paskirties pastatų statybos A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV). 1. PŪV užsakovas – UAB „Lietpak“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000. 2. PŪV pavadinimas – gamybos paskirties ir silosų – sandėliavimo paskirties pastatų statyba. 3. PŪV vieta – A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., Vilniaus apskr. 4. Atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2012 03 15 priimta atrankos išvada Nr. VR1.7-509: PŪV PAV neprivalomas. 5. Su infor-
macija apie PŪV darbo valandomis galima susipažinti UAB „Lietpak“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000 (per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo). 6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti VRAAD (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536) per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais darbo valandomis galima VRAAD (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536) arba UAB „AV Consulting“ (P.Vileišio g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 234 1880) per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo.
plano sprendinius keisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemę (mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija), tikslinti žemės sklypų ribas, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą ir statybos reglamentus. Detaliojo plano rengimo etapo koncepcijos nustatymo ir sprendinių konkretizavimo stadijos sujungiamos. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl detaliojo plano
rengimo planavimo organizatoriui arba plano rengėjui galima teikti raštu visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką bus skelbiama papildomai seniūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende. 928938
928939
Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 48VĮ -(14.48.2.)-561 žemės sklypo (kad. Nr. 4190/0600:133), esančio Laukininkų k., Kalvelių sen., Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) yra patvirtintas. Visą informaciją – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą ir teritorijų planavimo dokumentą apie patvirtintą projektą – galima rasti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius. Organizatoriai. 928720
Pradedamas rengti apie 17,8 ha teritorijos prie Plikakalnio, Vėjo ir Jaunystės gatvių detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 30-727 „Dėl pavedimo organizuoti apie 17,8 ha teritorijos prie Plikakalnio, Vėjo ir Jaunystės gatvių detaliojo plano rengimą“. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2641. Plano rengėjas: architektas Audrius Kubilius, UAB „ANTN“, Lukiškių g. 3-405, LT-01108 Vilnius, projekto vadovas Audrius Kubilius, tel. 8 687 70 722, e. paštas audrius.kubilius@gmail. com. Planavimo tikslas: pagal bendrojo
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų. LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis, temperatūra po truputį kils. Šiandien vėjas nurims, bet numatomi drėgni orai – lis, kils rūkas. Temperatūra sieks 6–9 laipsnius šilumos. Rytoj naktį kai kur palis, o diena turėtų būti sausesnė. Temperatūra naktį bus 1–2, dieną – iki 11 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 21 d.
+6
+5
Telšiai
+8
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+6
Utena
+6
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.18 18.34 12.16 5.26 17.42
81-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 285 dienos. Saulė Avino ženkle.
+8
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +15 Brazilija +25 Briuselis +15 Dublinas +12 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +12
Londonas +13 Madridas +12 Maskva +2 Minskas +8 Niujorkas +19 Oslas +16 Paryžius +16 Pekinas +10
orai vilniuje Šiandien
Praha +14 Ryga +9 Roma +21 Sidnėjus +21 Talinas +5 Tel Avivas +21 Tokijas +16 Varšuva +13
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+7
Alytus
4–6 m/s
Minitornadas pridarė nuostolių
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+9
+4
0
5
Niokojant is min itornadas vakar pra slinko per Austral ijos miesto Tauns vil io centrą, plėšd am as namų sto gus, lauž ydamas med žius, buvo su žeist a 13 žmon ių. Meteorologai tei gė, kad šios audros oficial iai negal i ma vad int i tornadu, nes nebuvo su sidaręs joks sūk ur ys, tačiau jų užfi k
ketvirtadienį
+1
+11
+5
+3
4
+5
+13
+7
+3
5
suotas vėjo greit is siekė 111 km per va landą. Škvalas taip pat paliko be elekt ros tūkstančius namų. Vienas gyven tojas telev iz ijai „Sky News“ pasakojo, kad per audrą vėjo sukelt as triukš mas buvo panašus į kylančio reakt y vin io lėkt uvo. BNS inf., AFP nuotr.
penktadienį
DATOS (kovo 21 d.) Tarptautinė miego diena Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena Pasaulinė poezijos diena Pasaulinė lėlininkų diena 1685 m. gimė vokie- Ayrtonas Senna, vienas čių kompozitorius Jo- žymiausių automobilių hannas Sebastianas Ba- lenktynininkų, triskart chas. „Formulės-1“ pasaulio 1839 m. gimė Rusijos čempionas. kompozitorius Modes- 1962 m. gimė amerikietas Musorgskis. čių aktorius Matthew 1944 m. gimė britų akto- Broderickas. rius Timothy Daltonas. 1985 m. gimė Julija Ja1958 m. gimė anglų ak- čėnaitė, TV laidų vedėtorius Gary Oldmanas. ja, džiazo dainininkė, 1960 m. gimė brazilas muzikos pedagogė.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+9
+7
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 27 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Vardai Benediktas, Lingailė, Mikalojus, Nortautas, Reda, Saulius, Saulis
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų elgesys prieštaraus jūsų vertybėms, jausitės susipainiojęs. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko nauja nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama darys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Pasikvieskite draugus ar kolegas, kad apsvarstytumėte ateities planus. Vėžys (06 22–07 22). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Pademonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės situaciją grąžinti į senas vėžias. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal taip jūs tiesiog stengiatės išvengti pilkos kasdienybės. Domitės šiuolaikinėmis idėjomis, tad ir toliau nenuilsdamas ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Griebkitės jau išbandytų nusiraminimo ir atsipalaidavimo būdų. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Maloniai bendrausite su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems reikalams, nesivelkite į debatus ir kivirčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir netektų gailėtis. Žuvys (02 20–03 20). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.