TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės kovo 22 d., 2012 m. Nr. 68 (1267) „Snoro“ bankroto administratorius N.Cooperis nežada, kad visi procesai bus baigti greitai. Lietuva 5p.
Precedentas: atkaklus tėtis teisme įrodė, kad „Sodros“ išmokų skaičiavimo tvarka neteisinga. Ekonomika 7p.
diena.lt
Privatūs valstybiniai bankai
Didžiąją dalį Lietu vos bankininkystės sektoriaus valdo Skandinavijos ban kams priklausančios įstaigos. Tačiau gana mažai žinoma apie jų akcininkus. O tarp jų – ir Skandina vijos šalių vyriau sybės, ir pramoni ninkai, kurie mūsų šalyje gali turėti įvairių interesų.
Tema
8
Sergu tokia sunkia liga, nuo kurios kas antras miršta, jeigu išgeria.
Seimo narys Vincas Babilius
5p.
Miestas
2p.
Įtartinos pastatų dalybos Viln iaus miesto savivaldybės ta ryb a vak ar be ilgų disk us ijų sut i ko, kad trys sost inės sav iv aldyb ei prik laus anč ios įmonės staig a tap tų stambiom is nek ilnoj amoj o tur to valdytojom is. Sav ivaldybė joms perleido pas tatų, kur ių vertė – de šimt ys mil ij onų litų. Versl in ink ai ir pol it ik ai įžvelg ia būsim as ma chin ac ij as.
Pasirodo, kad Lietuvoje aktyviau siai veikiančius penkis skandinavų bankus – SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske“ – valdo Šve dijos, Norvegijos, Suomijos ir Da nijos šalių vyriausybės, stambūs pramonininkai ir draudikai. Daugeliui SEB banko klientų ne žinoma, kad tarp SEB akcininkų dominuoja Wallenbergų dinastijos kontroliuojama investicinė bend rovė, o šio banko akcijų turi net Nor vegijos vyriausybė. Tik neseniai, kai tarp akcininkų neliko vokiečių, ban kas DNB pradėjo skelbti, kad jis yra norvegiškas. O švedų banko „Nor dea“ akcijų turi tiek Švedijos, tiek Suomijos vyriausybės. Plačiau skaitykite
1 Lt
Tulūzos teroristo kruvinos epopėjos atomazga – lyg Holivudo trileryje. Pasaulis 12p.
Sportas
11p.
J.Kvedarui – tik kritika
Pokyčiai: kažkada kuršių iš dabartinės Lietuvos teritorijos išvytus vikingus šiais laikais mūsų šalyje pakeitė
kostiumuoti bankininkai.
Tomo Avižinio montažas
Menas
15p.
Neregė prie garso pulto Vak ar įvyko rež is ierės Giedrės Bein or iūtės dok um ent in io film o „Spec ial istė“ premj era. Šio film o herojė Eglė – Liet uvos muz ikos ir teatro akad em ij os gars o rež isū ros stud entė. Ši merg in a niek uo nes is kirtų nuo moksl o draugų, jei ne vien as dalykas – ji vieninte lė šią specialybę studijuojanti ne regė. Tač iau drąsiai stoj a prie gar so pulto.
2
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Trys sostinės savi valdybei priklau sančios įmonės staiga tapo stam biomis nekilnoja mojo turto valdy tojomis. Savivaldy bė joms valdyti pri skyrė pastatų, kurių vertė – dešimtys mi lijonų litų. Verslinin kai ir politikai spren dime įžvelgia būsi mas machinacijas.
Gėrybės: Vilniaus savivaldybės įmonės valdys tokias ir panašias lūšnas.
Apdalijo pastatais, prid Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Atidavė pastatus
Sostinės tarybos nariai be dides nių diskusijų vakar sutiko savi valdybės įmonėms perleisti pres tižinėse sostinės vietose esančius nenaudojamus pastatus. Tarybos posėdyje trys su šiuo reikalu susiję klausimai buvo pa tvirtinti per kelias minutes, nors nė vienas opozicijos atstovas nebalsa vo palankiai. Savivaldybės Ekono mikos ir investicijų departamento vadovas Vytautas Grinius klausi mą politikams pristatė trumpai: „Bus padidintas bendrovių įstati nis kapitalas, pagerinti finansiniai rodikliai.“ Meras Artūras Zuokas klausimo tarybos nariams nepristatė, tik paragino apsieiti be balsavimo ir priimti „bendru sutarimu“. Milijonų litų vertės turto netru kus gaus įmonės „Grinda“, „Šiau rės miestelis“ ir „Vilniaus viešasis transportas“. Miesto gatves tvarkančiai „Grin dai“ savivaldybė iš viso dovanos penkis pastatus, kurių vertė, re miantis miesto dokumentais, svy ruoja nuo 140 iki 10 tūkst. litų. Visi įmonei atiduoti pastatai yra pres tižiniame sostinės Valakampių ra jone, Svajonių gatvėje. Visą įmo nei perduodamą turtą specialistai įvertino vos 345 tūkst. litų. Dar daugiau turto gaus „Vilniaus viešasis transportas“. Šiai įmonei suteikiami pastatai įvertinti 1,78 mln. litų. Iš viso įmonė gaus 15 pastatų tame pačiame Valakampių ra jone. Tarp šių pastatų yra ir vaikų namų statiniai, vasaros kino teatro patalpos, gyvenamieji pastatai. Be veik visi statiniai niekaip nesusiję su įmonės vykdoma veikla. Labiausiai praturtės „Šiaurės miestelis“ – jam savivaldybė iš viso ketina perleisti bemaž 20 pastatų, kurių bendra vertė siekia 22,8 mln. litų. Šiai įmonei daugiausia atiteks
ūkinės ir gyvenamosios paskirties statiniai. Įmonė Šiaurės miestelyje užsiima nekilnojamojo turto plėt ra, tad kam šiai reikia pastatų kita me miesto gale – nežinia.
Vidas Urbonavičius:
Paaiškinti, kaip tai atsilieps kamšant savivaldybės biu džetą, niekas nė ne sugebėjo.
Jis neslėpė, kad pats ne kartą yra bandęs įsigyti savivaldybės nenau dojamo turto, tačiau jam to pada ryti nepavyko. „Porą kartų kaip verslininkas sa viems reikalams norėjau įsigyti ne didelius pastatėlius, kurie priklauso miestui. Nepavyko. Tačiau įsivaiz duokite, kad nusiperku mažą nerei kalingą pastatėlį, o paskui man ap link jį suformuoja kelių kvadratinių metrų dydžio sklypą. Ką su juo veik ti? Tokius pastatus gali pirkti tik tie žmonės, kurie bus tikri, kad paskui savivaldybė jiems suformuos tokį sklypą, kokio jiems reikia. Nepirksi sklypo nežinodamas, ar paskui ga lėsi jame pastatyti kelių aukštų pastatą“, – svarstė verslininkas. Jį taip pat stebina ir tai, kad visi perdalomi pastatai yra prestižinėse vietose – Valakampiuose, Žvėryne, miesto centre ir net Palangoje. „Tie tarybos nariai, kurie tu ri ką nors bendra su sklypų parda vimu, supranta, kas daroma, o kiti nutildyti ir tyli“, – pridūrė pašne kovas. Nieko nepaaiškino
Mano, kad parduos
Buvęs miesto politikas ir verslinin kas Vidmantas Martikonis dienraš čiui sakė savivaldybės ketinimuose matąs paslėptų tikslų. Jo manymu, toks pastatų išdalijimas skirtas ne įmonių situacijai pagerinti, o pasi pelnyti. Jis sakė išskiriantis kelias prie žastis, kodėl miesto valdžia nori vertingose vietose esančius pasta tus priglausti po įmonių sparnais. „Variantai yra keli. Vienas galimų yra toks, kad perdavę pastatus savo įmonėms jie sugebės apeiti viešojo pirkimo procedūras. Kitas varian tas, kad suformuoti sklypai atiteks toms įmonėms, kurioms turi ati tekti. Turiu omenyje, kad tie skly pai atiteks įmonėms, kurios bus iš anksto dėl jų susitarusios“, – są mokslo teorijas žėrė V.Martikonis.
Konservatorius Vidas Urbonavi čius dienraščiui sakė prašęs admi nistracijos darbuotojų paaiškinti, kokią naudą iš tokių turto dalybų gaus savivaldybės biudžetas, ta čiau to nesulaukė. „Komitete klausimas buvo svars tomas. Aš suprantu, kad niekas jau net ir nebeslepia, kad tuos pastatus parduos. Tačiau paaiškinti, kaip tai atsilieps kamšant savivaldybės biudžetą, niekas nė nesugebėjo“, – sakė V.Urbonavičius. Jis įsitikinęs, kad prie niekam ne reikalingų pastatų bus suformuoti ir žemės sklypai, dėl to ši žemė ge rokai pabrangs. „Gerasis arba, sakyčiau, norma lusis scenarijus būtų toks, kad pastatai su sklypais yra privatizuoja mi, savivaldybės biudžetas gauna pajamų, mažinamos skolos. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad taip bus. Aš
3
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
miestas
5p.
AtsistatydinantÄŻ vidaus reikalĹł ministrÄ… R.PalaitÄŻ laikinai pavaduos sveikatos apsaugos ministras R.Ĺ ukys.
„LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ priÂvaÂtiÂzaÂviÂmas – afeÂra TeisÂmas neÂgaÂlioÂjanÂÄ?iu priÂpaÂĹžiÂno „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ priÂvaÂtiÂzaÂviÂmo sanÂdoÂrÄŻ – VilÂniaus saÂviÂvalÂdyÂbÄ— ÄŻpaÂreiÂgoÂta konÂcerÂno „Icor“ kont roÂliuoÂjaÂmai bendÂroÂvei „CiÂty Ser viÂce“ grÄ…ÂĹžinÂti 7,551 mln. liÂtĹł.
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
dÄ—s ir sklyÂpus? maÂnau, kad taip paÂprasÂÄ?iauÂsiai banÂdoÂma apeiÂti ÄŻstaÂtyÂmus“, – ma no taÂryÂbos opoÂziÂciÂjos atÂstoÂvas. KonÂserÂvaÂtoÂrius spÄ—Âja, kad ir ĹĄias tris ÄŻmoÂnes valÂdĹžia paÂsiÂrin ko bĹŤÂtent dÄ—l to, kad jĹł vaÂdoÂvai aiĹĄÂkiai priÂklauÂsoÂmi nuo valÂdan Ä?iĹłÂjĹł parÂtiÂjĹł, tad daÂrys visÂkÄ…, kÄ… meÂras lieps. TiÂki valÂdĹžia
DienÂraĹĄÂÄ?io kalÂbinÂtas saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ—s „VilÂniaus vieÂĹĄaÂsis trans porÂtas“ diÂrekÂtoÂrius GinÂtaÂras Na kuÂtis saÂkÄ— dar neÂspÄ—ÂjÄ™s nÄ— geÂrai suÂsiÂpaÂĹžinÂti, koÂkie paÂstaÂtai ir ko kioÂmis suÂmoÂmis ÄŻverÂtinÂti atiÂteks jo vaÂdoÂvauÂjaÂmai ÄŻmoÂnei.
„PriÂtars taÂryÂba, taÂda ir paÂĹžiĹŤÂ rÄ—Âsim, kÄ… gaÂliÂma su jais paÂdaÂry ti. Kol kas tiksÂliai neÂĹžiÂnau, lyg per miÂliÂjoÂnÄ… liÂtĹł viÂsi staÂtiÂniai ÄŻverÂtin ti. Ir, paÂbrÄ—ÂĹžiu, ne sklyÂpai, o sta tiÂniai“, – kalÂbÄ—Âjo ÄŻmoÂnÄ—s vaÂdo vas. Jis maÂno, kad iĹĄ gauÂto turÂto ÄŻmoÂnÄ— tuÂrÄ—s neÂmaÂĹžai neÂtieÂsio giÂnÄ—s nauÂdos. EsÄ… paÂgeÂrÄ—Âjus fi nanÂsiÂniams roÂdikÂliams paÂgeÂrÄ—s ir ÄŻmoÂnÄ—s staÂtuÂsas rinÂkoÂje. „PirÂmiauÂsia gaÂlÄ—ÂsiÂme dauÂgiau paÂsiÂskoÂlinÂti iĹĄ banÂkĹł, nes skoÂlas reiÂkia dengÂti, veikÂlÄ… reiÂkia vykÂdy ti, paÂgeÂrÄ—s ÄŻmoÂnÄ—s fiÂnanÂsiÂniai ro dikÂliai, paÂdiÂdinÂsiÂme ÄŻstaÂtiÂnÄŻ kaÂpi taÂlą“, – saÂkÄ— G.NaÂkuÂtis.
„GrinÂdai“ atiÂteÂkÄ™ paÂstaÂtai SaÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnei „GrinÂda“ ati teks jai paÂgal veikÂlÄ… viÂsai neÂbĹŤÂdinÂgi staÂtiÂniai. PaÂvyzÂdĹžiui, VaÂlaÂkamÂpiuo se ji gaus du vieÂno aukĹĄÂto meÂdiÂnius gyÂveÂnaÂmuoÂsius naÂmus ir lauÂko rĹŤÂ sÄŻ su keÂliais kieÂmo paÂstaÂtais. Ĺ ie staÂ
tiÂniai ÄŻverÂtinÂti 168 tĹŤkst. liÂtĹł. Taip pat ji gaus ir vieÂno aukĹĄÂto rÄ…sÂtiÂnÄŻ gyÂve naÂmÄ…ÂjÄŻ paÂstaÂtÄ… uĹž 136 tĹŤkst. liÂtĹł. ToÂje paÂÄ?ioÂje vieÂtoÂje ÄŻmoÂnei priÂskirÂti ir ne gyÂveÂnaÂmieÂji paÂstaÂtai – vieÂno aukĹĄÂto meÂdiÂnis paÂstaÂtas uĹž 27 tĹŤkst. liÂtĹł.
„ŠiauÂrÄ—s miesÂteÂliui“ atiÂteÂkÄ™ paÂstaÂtai Ĺ ios ÄŻmoÂnÄ—s neÂk ilÂnoÂjaÂmoÂjo turÂto nĹł ir UniÂverÂsiÂteÂto gatÂviĹł sanÂkirÂtoÂje, kraiÂtis kur kas diÂdesÂnis. ÄŽmoÂnÄ— pa įverÂtinÂtas beÂveik 7,5 mln. liÂtĹł. PaÂna staÂtĹł gaÂvo ne tik VaÂlaÂkamÂpiuoÂse, ĹĄiai ÄŻverÂtinÂtas ir keÂtuÂriĹł aukĹĄÂtĹł mĹŤÂ bet ir miesÂto centÂre. riÂnis poilÂsio paÂstaÂtas PaÂlanÂgoÂje. PaÂvyzÂdĹžiui, vieÂnas ÄŻmoÂnei perÂleis Dar vieÂnas itin verÂtinÂgas ÄŻmoÂnei ati tas paÂstaÂtas, dvieÂjĹł aukĹĄÂtĹł su rĹŤÂ teÂkÄ™s paÂstaÂtas LieÂjykÂlos ir ToÂtoÂriĹł siu mĹŤÂr iÂnis staÂtiÂnys (BĹžosÂtovsÂk iĹł gatÂviĹł sanÂkirÂtoÂje ÄŻverÂtinÂtas beÂveik rĹŤÂmai) sosÂtiÂnÄ—s centÂre, DoÂmiÂniÂko 5 mln. liÂtĹł.
„VilÂniaus vieÂĹĄaÂjam transÂporÂtui“ atiÂteÂkÄ™ paÂstaÂtai VilÂnieÂÄ?ius auÂtoÂbuÂsais ir troÂleiÂbuÂsais valÂgykÂla uĹž 100 tĹŤkst. liÂtĹł ir dĹžioÂvyk veÂĹžioÂjanÂti ÄŻmoÂnÄ— praÂtuÂrÄ—Âjo vaiÂkĹł na la – uĹž 15 tĹŤkst. liÂtĹł. mams skirÂtais paÂstaÂtais AnÂtaÂkalÂnio Taip pat gauÂsyÂbÄ— ĹĄimÂtais ir deÂĹĄimÂti paÂbaiÂgoÂje, ÄŻverÂtinÂtais dauÂgiau kaip mis tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł liÂtĹł ÄŻverÂtinÂtĹł gyÂve 250 tĹŤkst. liÂtĹł. naÂmĹłÂjĹł bei neÂgyÂveÂnaÂmĹłÂjĹł paÂstaÂtĹł, TurÂto daÂlyÂboÂse ÄŻmoÂnei atiÂteÂko itin ÄŻvaiÂriauÂsiĹł paÂvÄ—ÂsiÂniĹł ir neÂbeÂnauÂdo įdoÂmiĹł paÂstaÂtĹł VaÂlaÂkamÂpiuoÂse – jaÂmĹł ĹŤkiÂniĹł staÂtiÂniĹł.
O „CiÂty SerÂviÂce“ saÂviÂvalÂdyÂbei tu rÄ—s grÄ…ÂĹžinÂti „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ ak ciÂjas. VilÂniaus apyÂgarÂdos teisÂmas pa tenÂkiÂno VilÂniaus miesÂto apyÂlinÂkÄ—s proÂkuÂraÂtĹŤÂros ieĹĄÂkiÂnÄŻ ir nuÂtaÂrÄ— tai kyÂti resÂtiÂtuÂciÂjÄ…, kaip raÂĹĄoÂma teis mo nuÂtarÂtyÂje. TeisÂmo sprenÂdiÂmas per 30 dieÂnĹł gaÂlÄ—s bĹŤÂti apÂskĹłsÂtas aukĹĄÂtesÂnÄ—s insÂtanÂciÂjos teisÂmui. „KoÂmenÂtuoÂti teisÂmo sprenÂdiÂmÄ… gaÂlÄ—Âsiu tik tuoÂmet, kai jÄŻ paÂmaÂty siu“, – saÂkÄ— „CiÂty SerÂviÂce“ geÂne raÂliÂnis diÂrekÂtoÂrius Ĺ˝ilÂviÂnas LaÂpins kas. TeisÂmas taip pat neÂgaÂlioÂjanÂÄ?ia priÂpaÂĹžiÂno 2008-aiÂsiais paÂsiÂraÂĹĄy tÄ… 1,521 mln. liÂtĹł verÂtÄ—s „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ ir konÂcerÂno „Icor“ valÂdo mos neÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo turÂto bendÂro vÄ—s „RealÂco“ suÂtarÂtÄŻ, paÂgal kuÂriÄ… „RealÂco“ iĹĄ „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ ÄŻsi giÂjo ÄŻvaiÂriĹł inÂĹžiÂneÂriÂniĹł paÂstaÂtĹł ne toÂli paÂroÂdĹł centÂro „LiÂteÂxo“. „VilÂniaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s priÂvaÂtiÂzaÂviÂmo koÂmiÂsiÂjos paÂtvir tinÂta „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ priÂvaÂtiÂza viÂmo proÂgraÂma prieĹĄÂtaÂrauÂja im peÂraÂtyÂvioms ÄŻstaÂtyÂmo nuoÂstaÂtoms ir vieÂĹĄaÂjam inÂteÂreÂsui, toÂdÄ—l priÂpa ŞinÂtiÂna nieÂkiÂne“, – raÂĹĄoÂma teisÂmo nuÂtarÂtyÂje. TeisÂmas konsÂtaÂtaÂvo, kad Vil niaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ— elÂgÄ—Âsi neÂteiÂsinÂgai, leisÂdaÂma priÂvaÂtiÂzuo ti „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ akÂciÂjas, kuÂriĹł verÂtÄ—s daÂlis paÂdengÂta staÂtiÂniĹł ver te, taÂÄ?iau neÄŻÂverÂtiÂnuÂsi ĹĄiems staÂti niams ekspÂloaÂtuoÂti reiÂkaÂlinÂgo Ĺže mÄ—s sklyÂpo verÂtÄ—s.
„„AbeÂjoÂnÄ—: proÂkuÂroÂrai teisÂme sieÂ
kÄ— ÄŻroÂdyÂti, kad „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂtas“ ÄŻmoÂnei „CiÂty SerÂviÂce“ buÂvo par duoÂtas neÂskaidÂriai.
AndÂriaus AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus nuoÂtr.
ÄŽ teisÂmÄ… proÂkuÂroÂrai kreiÂpÄ—Âsi, kai gaÂvo koÂlekÂtyÂviÂnÄŻ 37-iĹł preÂtenÂden tĹł atÂkurÂti nuoÂsaÂvyÂbÄ—s teiÂses ÄŻ Ĺže mÄ™ skunÂdÄ…. ProÂkuÂroÂrai paÂsteÂbÄ—Â jo, kad „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ staÂtiÂniai buÂvo teÂriÂtoÂriÂjoÂje, ÄŻ kuÂriÄ… 37 asÂme nys preÂtenÂdaÂvo atÂkurÂti nuoÂsaÂvyÂbÄ—s teiÂses. TurÂtas, kuÂris buÂvo parÂduo tas „RealÂco“, anot proÂkuÂroÂrĹł, bu vo ÄŻverÂtinÂtas neÂtinÂkaÂmai. TeisÂmas suÂtiÂko, kad priÂvaÂtiÂzuoÂja mam „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂtui“ priÂklauÂsanÂtis neÂkilÂnoÂjaÂmaÂsis turÂtas neÂbuÂvo tinÂka mai ÄŻverÂtinÂtas, o diÂdĹžiÄ…ÂjÄ… daÂlÄŻ „Laz dyÂnĹł bĹŤsÂto“ verÂtÄ—s suÂdaÂrÄ— staÂtiÂniĹł verÂtÄ—. TeisÂmas nuÂtaÂrÄ—, jog „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂtas“, parÂduoÂdaÂmas neÂkilÂnoÂjaÂmÄ…Â jÄŻ turÂtÄ…, esanÂtÄŻ ÄŻmoÂnei ofiÂciaÂliai ne prisÂkirÂtaÂme valsÂtyÂbiÂnÄ—s ĹžeÂmÄ—s skly pe, priÂvaÂlÄ—Âjo gauÂti VilÂniaus apÂskriÂties virÂĹĄiÂninÂko leiÂdiÂmÄ… vykÂdyÂti toÂkÄŻ san doÂrÄŻ. VieÂĹĄÄ…ÂjÄŻ inÂteÂreÂsÄ… giÂnanÂtys proÂku roÂrai teisÂme sieÂkÄ— ÄŻroÂdyÂti, jog „Laz dyÂnĹł bĹŤsÂto“ priÂvaÂtiÂzaÂviÂmo sanÂdoÂris buÂvo neÂskaidÂrus. DÄ—l „LazÂdyÂnĹł bĹŤs to“ priÂvaÂtiÂzaÂviÂmo skaidÂruÂmo ÄŻ teisÂmÄ…
ginÂdaÂmas vieÂĹĄÄ…ÂjÄŻ inÂteÂreÂsÄ… yra kreiÂpę sis ir buÂvÄ™s geÂneÂraÂliÂnis proÂkuÂroÂras Al giÂmanÂtas VaÂlanÂtiÂnas. VyÂriauÂsioÂji tarÂnyÂbiÂnÄ—s etiÂkos koÂmiÂsiÂja 2010 m. priÂpaÂĹžiÂno, kad „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂtas“ priÂvaÂtiÂzaÂviÂmo sanÂdoÂryÂje VilÂniaus saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s taÂryÂbos ir PriÂvaÂtiÂzaÂviÂmo koÂmiÂsiÂjos naÂrys GinÂtaÂras KaÂzaÂkas suÂpaiÂnio jo inÂteÂreÂsus. „CiÂty SerÂviÂce“ 2007-ĹłjĹł baÂlanÂdÄŻ laiÂmÄ—Âjo 100 proÂc. „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ akÂciÂjĹł paÂkeÂto ir keÂliĹł hekÂtaÂrĹł ploÂto ĹžeÂmÄ—s sklyÂpo prie „LiÂtexÂpo“ paÂroÂdĹł rĹŤÂmĹł parÂdaÂviÂmo aukÂcioÂnÄ…. UĹž viÂsÄ… „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂto“ paÂkeÂtÄ… ÄŻmoÂnÄ— pa siĹŤÂlÄ— 7,551 mln. liÂtĹł, arÂba 1,5 mln. li tĹł dauÂgiau nei antÂroÂje vieÂtoÂje liÂku si bendÂroÂvÄ—. TaÂÄ?iau VilÂniaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s PriÂvaÂtiÂzaÂviÂmo koÂmi siÂja 2007 m. paÂbaiÂgoÂje neÂpatÂvirÂtiÂno priÂvaÂtiÂzaÂviÂmo reÂzulÂtaÂtĹł, toÂdÄ—l gin Ä?as buÂvo sprenÂdĹžiaÂmas ÄŻ teisÂmuoÂse, kol VilÂniaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ir „CiÂty SerÂviÂce“ 2008-aiÂsiais paÂsiÂraÂĹĄÄ— taiÂkos suÂtarÂtÄŻ ir uĹžÂbaiÂgÄ— sanÂdoÂrÄŻ. „LazÂdyÂnĹł bĹŤsÂtas“ adÂmiÂnistÂruo ja LazÂdyÂnĹł ir AukĹĄÂtĹłÂjĹł PaÂneÂriĹł gyÂveÂnaÂmuoÂsius naÂmus ir rĹŤÂpiÂna si jĹł techÂniÂne bĹŤkÂle. BendÂras ÄŻmo nÄ—s adÂmiÂnistÂruoÂjaÂmĹł dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł ploÂtas LazÂdyÂnĹł raÂjoÂne sieÂkia apie 400 tĹŤkst. kv. m. BNS, VD inf.
7,6
mln. liÂtĹł
VilÂniaus saÂviÂvalÂdyÂbÄ— tuÂrÄ—s grÄ…ÂĹžinÂti ÄŻmoÂnei „CiÂty SerÂviÂce“.
3DEĆĄJĆĄOLV LĂŁ Ă˝HÞƥQLMRV HVDQW WROL QXR WĆĄY\QĆĄV VYDUELDXVLD Âą EHQGUDYLPDV 'DXJHOLR SROLWLQLR SULHJOREVĂžLR /LHWXYRMH SUDĂŁDQĂžLÇ? ĂĽPRQLÇ? LVWRULMRV VNDXGĂĽLRV R LU SUDNDOELQWL MXRV QĆĄUD OHQJYD âWDL 3DEUDGĆĄV SDEĆĄJĆĄOLÇ? FHQWUH EHVLJODXGĂĽLDQWLV Y\UDV LĂŁ Ă˝HÞƥQLMRV 5HVSXEOLNRV QHSDQRUR DWVNOHLVWL VDYR WLNURMR YDUGR 1XRODWLQLV EĆĄJLPDV LU EDLPĆĄ GĆĄO VDYR DWHLWLHV SDOLNR VNDXGĂĽLÇ? ĂĽ\PLÇ? 6DYR ĂŁDOĆł ĂŁLV Y\UDV SDOLNR GĆĄO SROLWLQLÇ? SULHĂĽDVĂžLÇ? LU NDLS SDWV VDNR EXYR SULYHVWDV EĆĄJWL Ă„JHOEĆĄGDPDV J\Y\EÄŠÂł /LHWXYRMH SDEĆĄJĆĄOLR VWDWXVÄ… MLV ĆłJLMR P 3R NHWYHULÇ? PHWÇ? LĂŁY\NR Ćł %HOJLMÄ… NXU DSVLVWRMR SDV JLPLQDLWĆł 7HQ J\YHQR LNL Ç?MÇ? 7LHVD Y\UDV SUDGHOVĆĄ UHLNDOLQJÇ? DVPHQV GRNXPHQWÇ? SUDWÄŠVLPR GDWÄ… WDG SR NXULR ODLNR JUƳüĊV Ćł PÇŒVÇ? ĂŁDOĆł NRO NDV QHWXUL WHLVĆĄV LĂŁ MRV LĂŁY\NWL 3DEĆĄJĆĄOLV LĂŁ Ă˝HÞƥQLMRV WYLUWLQD NDG NODMRNOLR OLNLPDV LĂŁWLNR LU NLWXV MR ĂŁHLPRV QDULXV Âą GDXJ MR JLPLQDLĂžLÇ? LĂŁVLEDUVWĆĄ ĆłYDLULRVH (XURSRV 6Ä…MXQJRV YDOVW\EĆĄVH Ă„-HLJX JDOĆĄĂžLDX J\YHQWL VDYR WĆĄY\QĆĄMH WLNUDL WHQ JUƳüÞLDX 7DĂžLDX ĂŁLXR PHWX WLN UDL QHJDOLXÂł Âą SDVDNRMR Y\UDV 'DEDU GLGĂĽLDXVLD MR VYDMRQĆĄ LU VLHNLV Âą J\YHQWL QRUPDOÇ? J\YHQLPÄ… 2 Ă„QRUPDOXV J\YHQLPDVÂł MR VXSUDWLPX UHLĂŁNLD J\YHQWL ODLVYDL LU VDYR GDUEX XĂĽVLGLUEWL GXRQDL
JHURYĆĄV NLHN MLHPV WDL OHLGĂĽLD ÂżQDQVLQĆĄV JDOLP\EĆĄV LU JDOLRMDQW\V ĆłVWDW\PDLÂł Âą SDWLUWLPL GDOLMRVL WĆĄY\QÄŠ SDOLNÄŠV ĂžHÞƥQDV -LV GĂĽLDXJĆĄVL LU 3DEUDGĆĄMH Ă„&DULWRÂł ĆłNXUWX FHQWUX Ă„.XOWÇŒURV ĆłNDOQĆĄÂł -DPH SDEĆĄJĆĄOLDPV UHQJLDPL ĆłYDLUÇŒV XĂĽVLĆĄPLPDL SDY\]GĂĽLX OLHWXYLÇ? NDOERV WDLS SDW Y\NVWD NRPSLXWHULÇ? PX]LNRV SDPRNRV .DP WUÇŒNVWD Âż]LQĆĄV LĂŁNURYRV WDV JDOL SDVLQDXGRWL FHQWUR QXRPRMDPD VSRUWR VDOH DUED SDĂžLDPH FHQWUH SDĂĽDLVWL VWDOR WHQLVÄ… 9DLNDL ĂžLD WDLS SDW WXUL NXR XĂĽVLLPWL Âą \UD ĂĽDLGLPÇ? NDPSHOLV Ćł PHQÄ… OLQNÄŠ ĂĽPRQĆĄV JDOL SLHĂŁWL DU XĂĽVLLPWL NLWDLV UDQNGDUELDLV 7DĂžLDX SDVDN Y\UR MDP VYDUELDXVLD NDG FHQWUH Ă„.XOWÇŒURV ĆłNDOQĆĄÂł VXWHLNLDPD JDOLP\EĆĄ EHQGUDXWL Ă„-HL ĂŁLR FHQWUR QHEÇŒWÇ? EÇŒWÇ? ODEDL OLÇŒGQD QHV MDPH PHV JDOLPH SDEHQGUDXWL VX NLWDLV %HQGUDYLPDV \UD YLVNDV QHV WLN WDLS JDOLPH SULVLPLQWL WĆĄY\QÄŠ LU DUWLPXRVLXV SDVLSDVDNRWL VDYR LVWRULMDVÂł Âą WHLJĆĄ Y\UDV âWDL LU SULHĂŁ NHOLDV GLHQDV YLVL VXVLULQNR FHQWUH NXU PRWHU\V NHSĆĄ S\UDJXV R SDVNXL NDUWX YDLĂŁLQRVL LU JĆĄUĆĄ DUEDWÄ… &HQWUR SDWDOSRVH SDEĆĄJĆĄOLDL JDOL SDEHQGUDXWL VX VDYR DUWLPDLVLDLV LĂŁVLEDUVĂžLXVLDLV SR NLWDV ĂŁDOLV 7LHVD Âą WLN YLUWXDOLDL .RPSLXWHULÇ? NODVĆĄMH YHLNLD LQWHUQHWR U\Dalijasi istorijomis ĂŁ\V NXULV OHLGĂĽLD EHQW WUXPSDL SDVLGDOLQWL 9\UDV SDVDNRMR NDG SDEĆĄJĆĄOLR NHO\MH VDYR GĂĽLDXJVPDLV LU JDOEÇŒW ĂŁLUGJĆĄOD VX VXWLNR ĆłYDLULDXVLÇ? ĂĽPRQLÇ? 7DĂžLDX MRNLÇ? DUWLPDLV WDĂžLDX WROL HVDQĂžLDLV ĂĽPRQĆĄPLV QXVLVNXQGLPÇ? QHWXUL Ă„&DULWDVÂł RUJDQL- %XULD EHQGUXRPHQÄŠ ]DFLMRV GDUEXRWRMDPV NXULH SDGHGD SDEĆĄJĆĄOLDPV Ă„-Ç? VXWHLNLDPD SDJDOED \UD 7DLS SDW FHQWUR Ă„.XOWÇŒURV ĆłNDOQĆĄÂł GDUQHSDNHLĂžLDPD -LH YLVNÄ… GDUR GĆĄO PÇŒVÇ? EXRWRMDL 3DEUDGĆĄV SDEĆĄJĆĄOLÇ? FHQWUR J\-
YHQWRMXV VNDWLQD QHXĂĽVLGDU\WL WDUS NHWXULÇ? VLHQÇ? Âą RUJDQL]XRMD LĂŁY\NDV Ćł VRVWLQÄŠ NLWXV PLHVWXV %H WR MLHPV UHQJLDPRV ĆłYDLULÇ? VSHFLDOLVWÇ? SDVNDLWRV Ă„3DVWDUÄ…MĆł NDUWÄ… VYHĂžLDL SULVWDWĆĄ VDYDQRULĂŁNR JUƳüLPR QDPR SURJUDPÄ… -D SDVLQDXGRMXVLHPV SDGHGDPD JUƳüWL Ćł JLPWÄ… ĂŁDOĆł WHQ ĆłVLNXUWL LU QHW SUDGĆĄWL VDYR YHUVOÄ… 2 SULHĂŁ PĆĄQHVĆł FHQWUH ODQNĆĄVL WHLVĆĄV VSHFLDOLVWDL NXULH LĂŁGĆĄVWĆĄ SULHJOREVĂžLR VXWHLNLPR SURFHGÇŒURV VXEWLO\EHVÂł Âą WHLJĆĄ Y\UDV 7DLS SDW MLV SDVLGĂĽLDXJĆĄ NDG FHQWUR GDUEXRWRMDL SDGHGD SULHJOREVĂžLR SUDĂŁ\WRMDPV XĂĽSLOG\WL GRNXPHQWXV LHĂŁNR MLHPV UHLNDOLQJRV SDJDOERV 6YDUELDXVLD PLQĆĄWR FHQWUR YHLNOD Âą SDJHOEĆĄWL SULHJOREVĂžLR SUDĂŁ\WRMDPV WDĂžLDX MLV DWYLUDV YLVLHPV MDPH QRULDL ODQNRVL LU 3DEUDGĆĄV PLHVWHOLR J\YHQWRMDL 'DĂĽQLDXVL FHQWUR ODQN\WRMDL \UD YLHWLQLDL YDLNDL NXULH DWHLQD SDVLQDXGRWL NRPSLXWHULDLV LU SDĂĽDLVWL WHQLVÄ… 'DUEXRWRMDL WDLS SDW RUJDQL]XRMD UHQJLQLXV Ćł NXULXRV NYLHĂžLDPL LU PLHVWHOLR EHQGUXRPHQĆĄV QDULDL LU 8ĂĽVLHQLHĂžLÇ? UHJLVWUDFLMRV FHQWUR J\YHQWRMDL 3URMHNWÄ… ÂżQDQVXRMD
4
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
B.Miežutavičius nuo bausmės išsisuko Teismas atmetė prokurorų pra šymą už įmonės turto pasisavi nimą nuteisti buvusį „Vilniaus van denų“ vadovą Bronių Miežutavičių ir skirti jam piniginę baudą.
Vilniaus apygardos teismo atstovas Gintaras Stalnionis vakar informa vo, kad teismas atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros skundą. Šis sprendimas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Bylą nagrinėjusios teisėjų kole gijos pirmininkės Teresėlės Kaz lauskienės padėjėja Andželika Vo syliūtė tvirtino, kad skundas iš esmės atmestas dėl suėjusio sena ties termino. Šiemet sausio 4 d. suėjo penkerių metų senaties terminas dėl B.Mie žutavičiaus patraukimo baudžia mojon atsakomybėn. Būtent tą dieną prieš penkerius metus buvo padarytas pavedimas. B.Miežutavičius į teisėsaugos ne malonę pateko, kai 2007 m. sausio 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo sau skyrė keturių vidutinių atlyginimų dydžio priedą – 35,8 tūkst. litų. Po dviejų dienų į jo mokėjimo kortelę buvo pervesti beveik 24 tūkst. litų (atskaičius mokesčius). 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nusprendė, kad buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas viršijo savo įga liojimus, pažeidė Akcinių bendro
vių įstatymą ir bendrovės įstatus, kai pasirašė minėtą įsakymą. Ta čiau, šio teismo manymu, B.Mie žutavičius padarė ne baudžiamąjį nusikaltimą, o drausminį nusižen gimą. Vilniaus apygardos prokuratū ra manė, kad išteisinamasis nuo sprendis turi būti panaikintas ir buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas turi būti pripažintas kaltu. Proku rorė Jorūnė Žeberskienė anksčiau teismą tikino, kad žemesnės ins tancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jo iš teisinamasis nuosprendis turi bū ti panaikintas. B.Miežutavičius teismo prašė at mesti prokuratūros skundą. Jo ad vokatas Juozas Gaudutis anksčiau aiškino, jog turi būti paliktas iš teisinamasis nuosprendis, o pati byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ter minui. B.Miežutavičius anksčiau yra sakęs, kad be reikalo jis tampomas po teismus, nes „Vilniaus vande nis“ paliko kaip pelningą įmonę, o ateidamas dirbti 1997-aisiais ją esą rado skendinčią skolose. B.Miežu tavičiaus byla po teismus klaidžioja jau kelerius metus. Ji jau buvo kartą nagrinėta Vilniaus apygardos teis me, paskui ją peržiūrėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. BNS, VD inf.
Daugiabučio laiptinių ir rūsio langai, taip pat įėjimo durys buvo nesandarios, todėl praleisdavo daug šilumos. Siekiant vartoti šilumą efektyviai, visi jie buvo užsandarinti. „Tokie pokyčiai reikalauja minimalių investicijų, tačiau padeda daug sutaupyti“, – teigė Diana Šutovaitė, namą prižiūrinčios įmonės „Naujamiesčio būstas“ vadybininkė. Pasak jos, po atliktų darbų iš gyventojų sulaukė teigiamų atsiliepimų – laiptinėje tikrai šilčiau negu praėjusią žiemą. Namo šilumos suvartojimo rodikliai šių metų vasarį, kai buvo nemažai šaltų dienų, pagerėjo 7 proc. Svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 35 Wh/m2/DL, o 2011 m. atitinkamą laikotarpį buvo 37,8 Wh/m2/DL. Pasak D.Šutovaitės, teigiami rezultatai skatina ir toliau aktyviai diegti taupymo programos priemones. Savanorių pr. 226 daugiabutyje jau šiais metais ketinama laiptinės langus pakeisti naujais. Taip pat planuojama atnaujinti susidėvėjusią šilumos vamzdyno izoliaciją.
Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau. „Išaugusios šilumos kainos daug kur padidino sąskaitas. Vis dėlto šildymo efektyvumo rodikliai leidžia teigti, kad gyventojai dėl gero daugiabučių administravimo šildymui išleido mažiau pinigų, nei būtų išleidę nesiėmus jokių taupymo darbų. Preliminariais skaičiavimais, dėl šilumos taupymo priemonių per šį šildymo sezoną vienas namas vidutiniškai sutaupė 20 tūkst. litų. Šiemet tęsime taupymo programą. Kviečiame
Vilniaus taryba planavo, bet va kar nesvarstė, ar nuo nekilnoja mojo turto (NT) mokesčio atleis ti „Siemens“ bei Pramogų arenas valdančias įmones ir sporto drau giją „Žalgiris“.
Pasak Vilniaus savivaldybės at stovo Antono Nikitino, projekto rengėjų prašymu klausimas bu vo išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. Pernai Vilniaus valdžia nepritarė siūlymui atleisti „Sie mens“ arenos valdytoją įmonę „Universali arena“ nuo NT mo kesčio. „Universali arena“ bu vo atleista nuo 2005–2009 m. ir 2010–2011 m. NT mokesčio. Le do čiuožyklą turinčią Pramogų
areną valdo įmonė „Vilniaus pra mogų arena“. BNS, VD inf.
Sulaikė kontrabandininkę Varėnos rajone pasieniečiai su laikė vilnietę, kuri automobiliu gabeno 4 tūkst. pakelių baltaru siškų cigarečių. Jai gresia dešim tatūkstantinė bauda ir automobi lio konfiskavimas.
Gudr ut is: B.Miežutavičių nuo
bausmės išgelbėjo senaties ter minas. Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Savanorių pr. 226: vasarį šiluma buvo vartojama 7 proc. efektyviau Vilniaus Savanorių pr. 226 daugiabučio šilumos suvartojimo rodikliai šį vasarį buvo 7 proc. geresni nei tą patį mėnesį pernai. Namas dalyvauja 5 žingsnių taupymo programoje. Namo gyventojai, bendradarbiaudami su daugiabučio administratoriumi „Naujamiesčio būstu“, pirmiausia ėmėsi spręsti problemas, susijusias su šilumos nuostoliais bendrose patalpose.
Arenas pamiršo
gyventojus aktyviai domėtis galimais spendimais, siūlomais administravimo įmonių. Įmonių sąrašą rasite puslapyje „Taupykime šilumą“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas. NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutiniškai rodikliai 2011–2012 m. sezoną, palyginti su 2009–2010 m., pagerėjo 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Varėnos pasieniečiai kelio Drus kininkai–Vilnius 92-ajame kilo metre, Pirčiupių kaime, patikrinti sustabdė automobilį „Volkswagen Passat“. Jį vairavo 38-erių Vilniaus gyventoja. Automobilio bagažinė je ir salone pasieniečiai aptiko 4 tūkst. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos banderolėmis. Tokio krovinio vertė skaičiuojant pagal muitinio vertinimo metodiką yra
apie 29 tūkst. litų. Vilnietei gre sia bauda nuo 10 iki 20 tūkst. litų ir automobilio konfiskavimas. BNS, VD inf.
Šįmet bilietų nebrangins Smarkiai brangstant degalams ir didėjant „Vilniaus viešojo trans porto“ išlaidoms, Vilniaus valdžia teigia šiemet neketinanti bran ginti važiavimo bilietų.
„Šiuo metu tikrai nedidinsime viešojo transporto bilietų kainos. Savivaldybė ieškos kitų priemo nių, kaip pagerinti Viešojo trans porto finansinę padėtį. Vienas jų – kreiptis į Seimą, kad viešojo transporto bilietams būtų pritai kytas 9 proc. lengvatinis PVM ta rifas, o ne 21 proc., kaip yra dabar“, – pranešė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pasak savivaldybės, per nai, palyginti su 2010 m., paja
mos už bilietus padidėjo 2 mln. li tų – iki 117, 2 mln. litų. Vilniuje yra 690 autobusų ir troleibusų, iš ku rių 426 naudoja dujas ar elektrą. BNS, VD inf.
Įkūrė taksi bendrovę Sostinės politikai vakar pritarė siūlymui įkurti taksi įmonę. Jie sutarė, kad taksi įmonė vadinsis „Vilnius veža“. Anksčiau planuo ta, kad ji vadinsis „Start Vilnius“.
Įmonę „Vilnius veža“ valdys vie šoji įstaiga, kurios 51 proc. akcijų priklausys savivaldybei, likę 49 proc. – jos valdomai įmonei „Vil niaus viešasis transportas“. Sa vivaldybės teigimu, įsteigus taksi įmonę, bus sukurta apie 200–300 darbo vietų, teikiamos naujos pa slaugos gyventojams. Planuojama, kad keleiviai bus vežami ekologiš ku suslėgtomis gamtinėmis dujo mis varomu transportu. Dalis poli tikų yra pasisakę, kad savivaldybei
nereikėtų žengti į privatų verslą, o Konkurencijos taryba yra perspėju si, jog savivaldybės „globa“ jos pa čios kuriamai taksi paslaugų įmonei gali riboti konkurenciją mieste. BNS, VD inf.
5
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Buvo negirtas, bet vis tiek pabėgo
„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis ti kina, kad šio banko priežiūrai ir bank roto bylos tyrimui reikia kelių dešim čių milijonų litų per ketvirtį metų. Jis nežada, kad šie procesai bus baigti greitai.
Seimo narys Vincas Babilius pa tvirtino pirmadienio vakarą vaira vęs automobilį, kuris pateko į ava riją Vilniuje. Tačiau jis teigia, kad buvo blaivus. Kodėl tuomet reikė jo sprukti iš įvykio vietos, parla mentaras nepaaiškino.
Pažadas: N.Cooperis Seimo laikinosios komisijos nariams teigė pa
teiksiantis detalią ataskaitą, kur išleistas 61 mln. litų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Bankroto kaina – miglose Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Prašo papildomos sumos
Trečiadienį tarptautinės konsul tacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ partneris N.Cooperis, kuris pernai gruodį buvo paskir tas „Snoro“ administratoriumi, atsakė į bankrotą tiriančios Sei mo laikinosios komisijos narių klausimus. Uždarame komisijos posėdy je N.Cooperis užtruko beveik tris valandas. Anksčiau skelbta, kad jis bus prašomas komisijoje pasiaiškin ti, kam buvo išleistas bankui ad ministruoti ir konsultacijų išlai doms skirtas beveik 61 mln. litų, taip pat kodėl toms pačioms reik mėms prašoma dar 57 mln. litų. „Šie papildomi pinigai reikalin gi per artimiausius tris mėnesius bankui išlaikyti, atlyginimams jo darbuotojams mokėti, konsultan tams ir su bankroto bylos tyrimu susijusioms išlaidoms apmokėti. Išlaidos, kurių prašoma artimiau siems trims mėnesiams, bus beveik tokios pat, kokios buvo ir per pa staruosius tris mėnesius“, – paaiš kino N.Cooperis žurnalistams. Jis Seimo laikinosios komisijos nariams pažadėjo pateikti detalią ataskaitą, kur išleistas 61 mln. litų. Nežinojo tikslios sumos
Sprendimą dėl papildomos 57 mln. litų sąmatos dar šią savai tę turi priimti Vilniaus apygardos teismas.
„Ar tai tikrai 57 mln. litų?“ – ties šiuo žurnalistų klausimu N.Coo peris kiek sutriko ir pasisuko į sa vo padėjėją. „Aš negaliu tiksliai pasakyti. Ar tikrai? Taip, tikrai“, – galų gale patvirtino jis.
Neilas Cooperis:
Ar tai tikrai 57 mln. li tų? Aš negaliu tiksliai pasakyti. Ar tikrai? Taip, tikrai.
„Supraskite – tai didelė bankro to byla, labai daug kreditorių, ku rie priklauso dešimtims skirtin gų jurisdikcijų. Mes naudojamės tarptautinių ir Lietuvos teisinin kų paslaugomis. Jų kaina atitin kama. Darbas sudėtingas, didelis, ilgas. Tokios bankroto bylos kar tais trunka metų metus“, – aiški no N.Cooperis, kodėl per mėnesį „Snorui“ administruoti prireikia poros dešimčių milijonų litų. Paklaustas, ką jis gali pažadė ti kreditoriams, bankroto admi nistratorius atsakė: „Negaliu pa žadėti grąžinti konkrečių sumų. Bet galiu pažadėti, kad kruopščiai tirsime visą banko bylą, ieškosime teisybės ir galbūt paslėptų pinigų. Iš prigimties esu optimistas, todėl tikiu, kad mums pavyks kaip įma noma geriau atlikti tą darbą.“ N.Cooperis pabrėžė, kad, kai baigsis su bankroto procesu susi
ję teismai, bus surengtas kreditorių susirinkimas, kuriame bus išsiaiš kinta galutinė finansinių preten zijų kaina ir tai, kokios galimybės yra realizuoti turtą. Kol kas didysis „Snoro“ turtas nerealizuojamas. „Yra tik kelios išimtys dėl mažes nės apimties turto. Jo realizavimo procesas po truputį vyksta“, – pa brėžė bankroto administratorius.
Tai, kad Vidaus reikalų ministeri jai bent laikinai turėtų vadovau ti R.Šukys, numatyta Prezidentei Daliai Grybauskaitei perduodame premjero teikime, kaip BNS trečia dienį patvirtino ministro pirminin ko patarėjas Virgis Valentinavičius.
Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo konservatorių kritikos sulaukęs R.Palaitis premjerui atsistatydi nimo pareiškimą įteikė trečiadie nio rytą. Jo pareiškime nurodoma, kad jis traukiasi iš pareigų nuo kovo 26 d. Rinkdamasis naują vidaus reikalų ministrą premjeras A.Kubilius ža da atsižvelgti tiek į koalicijos su tartį, tiek į kandidato profesiona lumą. „Lemia ir koalicijos sutartis, bet lemia ir profesionalumas, ir gebė
BNS inf.
Lauks atsakymų raštu
Seimo laikinosios komisijos pir mininkas Valentinas Mazuronis tvirtino, kad iš N.Cooperio kol kas nepavyko gauti visų konkre čių skaičių, kur ir kam buvo išleis tas 61 mln. litų, skirtas „Snorui“ administruoti. „Ar pagrįstai išleisti tie pini gai – tokių detalių atsakymų mes negavome. Bet, kaip ir prieš savai tę mūsų komisijoje apsilankiusio „Snoro“ laikinojo administrato riaus Simono Freakley, paprašė me konkrečių atsakymų raštu. N.Cooperis pažadėjo, kad tuos skaičius, tuos duomenis pateiks. Tad mums buvo pažadėta, kad ar timiausiomis dienomis tokio lygio informacija – kaip, kur, kam, ko dėl, už kiek – bus pateikta“, – vy lėsi V.Mazuronis. „Mes norime konkrečiai žinoti, kur buvo išleisti tie pinigai, kad ir mums, ir visiems Lietuvos pilie čiams būtų aišku. Nes tai iš esmės dabar yra valstybinis, taigi – visų Lietuvos žmonių – bankas. Va dinasi, išlaidos negali tapti kokia nors paslaptimi“, – pridūrė komi sijos vadovas.
Pasėdės ant dviejų kėdžių Andrius Kubilius vietoj atsistaty dinančio Raimundo Palaičio vi daus reikalų ministro pareigas laikinai siūlo pavesti eiti sveika tos apsaugos ministrui Raimon dui Šukiui. Naujo ministro prem jeras teigia dar neišsirinkęs.
„Žinoma, kad aš buvau“, – BNS sakė Seimo Liberalų ir centro są jungos (LiCS) frakcijos narys, pa klaustas, ar jis vairavo automobilį, kuris pateko į eismo įvykį. V.Babilius paneigė pirmadienio vakarą prie vairo sėdęs neblaivus. Jis teigė jau metus nevartojąs al koholio. „Galite paskambinti mano gy dytojui, jis pasakys, kad sergu to kia sunkia liga, nuo kurios kas ant ras miršta, jeigu išgeria, – tvirtino Seimo narys. – Metus jau visai ne vartoju, kai toks pasirinkimas.“ Plačiau kalbėti apie įvykį jis at sisakė teigdamas, kad atliekamas tyrimas ir jam nenori pakenk ti. V.Babilius yra gavęs kvietimą penktadienį atvykti į Kelių poli ciją. Šiomis dienomis V.Babilius gy domas Vilniaus universiteto ligo
ninės Santariškių klinikų Kardiolo gijos skyriuje. Pasak parlamentaro, gydytojai jo dar neišleidžia į na mus. Policijos duomenimis, pirmadie nio vakarą 22.21 val. gautas prane šimas, kad Vilniuje Laisvės pro spekte sankryžoje į automobilį „Mazda 6“ atsitrenkė „VW Toua reg“. Pastarojo vairuotojas kurį laiką pabendravo su nukentėjusio automobiliu vairuotoju, vėliau sa vo automobilį pasistatė šalia buvu sioje VW automobilių centro sto vėjimo aikštelėje ir pasišalino. Nustatyta, kad autom ob il iu „VW Touareg“ važinėja Seimo na rys V.Babilius. Už jo nuomą moka Seimo kanceliarija iš parlamenti nei veiklai skirtų lėšų. Jaunuolis, kurio automobilis buvo apgadintas per avariją, ant radienį pareiškė, kad eismo įvy kį sukėlęs Seimo narys jam atrodė neblaivus ir siūlė 25 tūkst. litų, kad nebūtų kviečiama policija. Už pasišalinimą iš įvykio vietos vairuotojui gresia 3–4 tūkst. li tų bauda ir netekti teisės vairuoti nuo 36 iki 60 mėnesių.
jimas per trumpą laiką išspręs ti tas problemas, kurios vidaus reikalų sistemoje pastaruoju lai ku susikaupė tikrai labai nemen kos“, – žurnalistų klausiamas, ar naujuoju ministru galėtų tapti ne Liberalų ir centro sąjungos pasiū lytas kandidatas, trečiadienį sakė premjeras. Prezidentės patarėja Daiva Ul binaitė BNS sakė, kad teikimas gautas, o apie Prezidentės dekre tą bus pranešta jį pasirašius šalies vadovei. BNS inf.
Ligonis: V.Babilius teigia, kad jau metus nevartoja alkoholio, nes ser
ga. Kokia tai liga, jis neįvardijo.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Palaiko Kroatiją Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė Kroatijos narystei ES, su tartis toliau keliaus į prezidentū rą ir Seimą.
„Vyriausybė pritarė įstatymo dėl ES valstybių narių ir Kroatijos su tarties dėl šios šalies stojimo į ES ratifikavimo projektui ir siūlys Pre zidentei teikti jį Seimui“, – sakoma Vyriausybės pranešime spaudai. ES valstybės narės ir Kroatija su tartį pasirašė pernai gruodį. Lietu vos vardu ją pasirašė šalies Prezi dentė Dalia Grybauskaitė. Vyriausybei pritarus Kroatijos stojimo į ES sutarties ratifikavimui, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad Lietuva remia subalansuotą ES atvirų durų politiką reformų programas įgyvendinančių ir narystės įsipareigojimus vykdyti gebančių valstybių atžvilgiu.
„Mūsų šalies pozicija šiuo klau simu visada buvo ir yra nuosekli – nuo pat narystės ES pradžios pa sisakome už kokybišką ir tvarią ES plėtrą“, – trečiadienį Užsienio rei kalų ministerijos (URM) išplatinta me pranešime cituojamas A.Ažu balis. Ministras pabrėžė, kad bendros rinkos plėtra Vakarų Balkanuose turėtų atverti naujas verslo plėt ros ir eksporto galimybes Lietuvos verslininkams. „Kroatijoje vykstantys integraci jos į ES procesai teigiamai paveikė Lietuvos ir Kroatijos dvišalių san tykių plėtrą, kuri pastebima ne tik politikos bei kultūros, bet ir vers lo plotmėje – Lietuvos eksportas į Kroatiją praėjusiais metais, palygin ti su 2010 m., išaugo 45 proc., didėja turistų srautai“, – pabrėžė URM. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
nuomonės
Susigriebė taisyti įstatymą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Ar būtina ką nors užmušti?
Irma Verbienė
P
ask ut in is vas ar io sa vaitgal is – keturi polici jos pareigūnai su žiema atsisveikino svaigiai. Iš gėrę sėdo prie vairo, bet nepras lydo kolegoms pro akis. Ačiū Die vui, nieko neužmušė. Ministras ir policijos generalinis komisaras li ko postuose, tačiau garsiai paža dėjo, kad taurelę mėgstantys pa reig ūnai ats isveik ins ne tik su žiema, bet ir su darbu, ir su viso mis policininkams numatytomis social inėmis garantijomis.
Vienas šlitinėjo Seime, nes turėjo bėdų dėl šir dies, kitas atrodė įtarti nai, nes visą naktį ne miegojo, trečias pripūtė 0,83 promilės. Visi paburb ėjo, save ir kit us ra mindam i, kad šie kel ių gaidel iai bent neužmušė vaikų ar medikų, ir pamiršo. Pavasar į pasit ikome sol idesn io veikėjo viražais: parlamentaras Vincas Babilius sukėlė avariją – jo vairuojamas prašmatnus „seimi nis“ visureigis „VW Touareg“ tara navo „Mazdą 6“. Pastarosios kelei viai liko gyvi. Ačiū Dievui. Teoriškai parlamentaras turėjo po eismo įvykio sustoti, atsiprašyti už sukeltus nepatogumus, sulauk ti policijos, gauti baudą, jei vaira vo išgėręs (o liudininkams būtent taip ir atrodė) tiesiog atsisveikinti su Seimo nario mandatu. Viskas. Tačiau viskas vyko kitaip, arba taip, kaip visada „vyksta“ parla mentarams. Netikėti avarijos liu din inkais nėra priež asč ių. Tad garbusis Seimo nar ys taranavo automobil į ir greičiausiai nė ne manė sustot i pasidomėt i, ar ko neužmušė. Tiesa, tol i pasprukt i nepavyko. Susidūrus akis į akį su nukentėju siuoju jis orientavosi tik tiek, kad galėt ų pasiūlyt i pin ig ų (ar jis ne vyras, ar ne valdžioj?). Žmonėms pinig ų nereikėjo (matyt, keistuo liai pasitaikė), tai ko dar laukt i. Nusisuko ponas Seimo narys vi sureigio numerius, išsikvietė tak si ir grįžo namo. Valio. O ryte pranešė sergąs. Ir ne kokio mis nors pagiriomis Seimo bend
rabut yje galuojasi, o yra rimtai gydom as rimtos e Sant ar išk ių klinikose rimtų medik ų. Kaip tai girdėta, kaip paž įstama ir kaip tai siutina... Vienas šlit inėjo Seime, nes turė jo bėdų dėl šird ies, kitas atrodė įtartinai, nes visą nakt į nemiego jo, trečias pripūtė 0,83 promilės, nes prieš lipdamas į automobil į maktelėjo vieną, o gal dvi taures vyno ir galų gale liko kaltas alko holio matuoklis... Pono Babil iaus liga, jo žod žiais tar iant, „tok ia sunk i, nuo kur ios miršta kas antras, jei išgeria“. To dėl garbusis Seimo narys nevar toja jau met us. Užuojauta V.Ba bil iui ir dėl ligos, ir dėl ilgalaik io susilaik ymo. Tačiau kodėl, Sei mo nary, pasišalinote iš avarijos vietos, kodėl nepasidomėjote, ar kam nereik ia med ik ų pagalbos, kodėl ligoninės palatą pavertėte cele, kurioje apsigyvena davę ty los įžadus? Galų gale, jei pasida rė taip bloga, kodėl než in ia kur slapstėtės? Šmaikšt ieji internautai tam pa rengę atsakymą: Vincukas pada rė avar iją ir išnyko tarsi dūmas, nes skubėjo savo vedliui Arūnui Val insk ui brend žiuko pristatyt i. Juok inga. Tačiau šiomis dienomis kažkaip pernelyg šmaikšč iai žmonės, ypač V.Babil iaus kolegos, Seime apie minėtą avariją kalba. Štai Seimo etikos prievaizdas Al gimant as Salamak inas juokau ja, kad V.Babilius ir kiti buvusios A.Val insko žvaigžd žių frakcijos nariai geriausiai vykdo savo rin kimų prog ramą. „Pasakė, kad Seime bus linksma. Iš tiesų – linksma. Bet kad taip linksma, turbūt niekas net ikėjo. Iš visų, kur ie davė pažadus rin kėjams, jie vykdo normaliausiai. Dar pusė met ų liko, gal dar bus kas nors“, – pok štavo A.Salama kinas. Tiesa, pajuokavęs susigrie bė pridurti, kad iš tiesų jam visai nelinksma. Ir A.Val insk as pok štauj a, kad anksčiau jo tvenk in ius priž iūrė jęs galėtų ir vėl užsiimti šia veik la. Ir primena, kad ne tik jo bend raž yg iai Seime cirk us krečia. Be to, anot A.Valinsko, jo koleg ų vei dai įsimintinesni. Na taip, social demokr at ą Gint aut ą Mikol ai tį pralenkt i sunk u, retas parla mentaras leid žia sau darbo vie toje prisilupt i tiek, kad sunk iai žod į išspaustų. Vincuko vien vardas kel ia šyp seną, o jei įsivaizduoji, kaip svir dul iuoja Seimo nar ys po pažas tim pasikišęs automobilių nume rius... kai kuriems taip juok inga. Bet tik dėl to, kad V.Babilius nieko neužmušė. O galėjo.
eimo Audito komitetas, iš klausęs Kultūros paveldo de partamento (KPD) atstovų in formaciją dėl Tytuvėnuose per gaisrą pražuvusių vertybių, siūlo Kul tūros ministerijai rengti pataisas, kad ateityje tokių atvejų būtų išvengta. Informaciją išklausę komiteto na riai piktinosi, kad ES lėšomis reno vavus bažnytinio paveldo objektus vėliau juose net tinkamai neįrengia ma signalizacija, o kilus nelaimei pa darinius likviduoti savo lėšomis turi valstybė, nors net neturi teisės tik rinti, kokiomis sąlygomis tokiuose objektuose ir kokios laikomos pavel do vertybės, jei jos neįtrauktos į ofi cialų registrą. „Reikia į įstatymą grąžinti ministe rijos ir departamento teisę ateiti į baž nyčią ir pasakyti: prašau parodyti, kur jūsų XVI–XVII a. žvakidės. Gaisras Tytuvėnuose parodė, kad tokia situa cija, kai klebonas su vyskupo sutikimu gali įsteigti muziejų savo daržinėlė je prie bažnyčios, sunešti aukso dir binius, padėti ant grindų ir išeiti užki šęs tik vinimi, ir joks įstatymas nebus pažeistas, yra didžiausia problema“, – komiteto posėdyje sakė parlamentaras, pats anksčiau vadovavęs KPD Klaipė dos padaliniui, Naglis Puteikis. Komiteto posėdyje dalyvavę KPD atstovai informavo, kad jie net neži no, kokios kultūros paveldo verty bės galėjo pražūti gaisre Tytuvėnuo se, nes Tytuvėnų piligrimų centras jiems neteikia informacijos. KPD di rektoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis patvirtino, jog departamen to Šiaulių teritorinis padalinys cent rą dėl to apskundė teismui. „Mūsų užduotas klausimas, į kurį iki šiol neduotas atsakymas iš viešo sios įstaigos, – kokios vertybės buvo saugomos muziejuje. Inventoriaus są rašo neturime, informacija mums bu vo pateikta tik remiantis perdavimo– priėmimo aktais“, – sakė A.Degutis. Jo teigimu, KPD informuotas tik apie tas vertybes, kurios suvežtos iš kitų bažnyčių ir įtrauktos į perdavimo ak tus, o apie tai, ką turėjo pats Tytuvė nų ansamblis, nieko nežinoma. Pasak KPD atstovo, taip pat baž nyčia neinformavo KPD apie per duodamus kultūros paveldo objek tus, nors tuo atveju, jei jie įrašyti į kultūros paveldo vertybių registrą, tai privalu daryti. „Yra pažeidimas, kad bažnyčia kaip savininkė nein formavo, kad tos vertybės keliauja. Kalbama apie įrašytas registre. Kitas dalykas, kai gavome perdavimo ak tus, paaiškėjo, kad terminai (perda vimo – BNS. past.) pasibaigę dar iki gaisro, ir jos nenukeliavo atgal, tam pačiam savininkui, bažnyčiai, ku ri perdavė tuos objektus“, – kalbė jo paveldosaugininkas. KPD direk torė Diana Varnaitė tvirtino, kad po
gaisro Tytuvėnuose departamentui patikrinus kitus objektus, kurie bu vo tvarkyti ES lėšomis, paaiškėjo, jog esama ir daugiau atvejų, kai signali zacija tinkamai neprijungta, nors ir įrengta. „Netrukus po gaisro šiaip ne taip Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priprašėm, kad būtų tikrinami objektai, į kuriuos buvo in vestuotos ES lėšos, ir buvo nustatyta, kad ir Vilniaus Bernardinų bažnyčio je signalizacija už ES pinigus įrengta, bet neeksploatuojama, ji tiesiog yra, bet nepasirašyta sutartis. Šiandien jau pasirašyta ir Pažaislio vienuoly ne“, – sakė D.Varnaitė.
Algimantas Degutis:
Mūsų užduotas klau simas, į kurį iki šiol neduotas atsakymas iš viešosios įstaigos, – kokios vertybės buvo saugomos muziejuje.
Paaiškėjus tokiems faktams, KPD siūlo keisti priešgaisrinės apsaugos taisykles ir atskirai numatyti sąly gas, kas privaloma paveldo objek tams. „Tytuvėnų atveju į finansuo jamą projektą buvo įtrauktos visos signalizacijos, visos instaliacijos, ir viskas padaryta iki pat galo ir mo derniausiai. Problema buvo tai, kad valdytojas neprisijungė prie centri nio pulto, t. y. jo signalizacija, ku ri yra moderniausia ir pajėgi viską padaryt, veikė tik iš dalies, veikė tik garsinis signalas“, – komiteto posė
dyje sakė A.Degutis. Pasak jo, po mi nėtų įvykių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymu rengiami priešgaisrinės apsaugos taisyklių pakeitimai. „Jie įsirašė, kad paveldo objektai būtų tikrinami pla nine tvarka, ir pasiūlyta įrašyti, kad pagal paveldosaugos reikalavimus būtų privaloma įrengti priešgaisrinę signalizaciją. Kai parašys taisykles, KPD galės iškelti su paveldosauga susijusias sąlygas, kad būtų įspėja moji sistema ir svarbiausiems ob jektams – gesinimo sistema“, – sa kė KPD direktoriaus pavaduotojas. Per Tytuvėnų Švč. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamb lyje sausio 26 d. kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kv. m vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medi nės stogo konstrukcijos, sudegė da lis sakralinio meno muziejuje ekspo nuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vie nuolyno pirmo aukšto freskos. Kaip skelbta žiniasklaidoje, gais ras sunaikino retus auksakalių dir binius: gotikines taures, kryžiaus formų monstrancijas, relikvines, komunines. XVI–XIX a. sidabrinės ir auksinės vertybės buvo puoštos brangakmeniais, jų vertė skaičiuoja ma milijonais. Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauk tos į kultūros vertybių registrą. Su degę eksponatai nebuvo apdrausti. XVII–XVIII a. pastatytas Tytuvė nų bernardinų vienuolyno ansamb lis vertintas kaip unikalus architek tūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriau siai išlikusių baroko paminklų Lietu voje ir Šiaurės Europoje. BNS, VD inf.
Pavyzdys: po gaisro Tytuvėnų vienuolyne politikai skuba keisti paveldo
apsaugos teisės aktus.
Artūro Morozovo nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
ekonomika Prieš pusantrų me tų vieno mėnesio tėvystės atostogų teise pasinaudoju siam ir „Sodros“ įtar tam piktnaudžiavi mu vilniečiui šį mė nesį teisme pavy ko įrodyti, kad jam išmokėtos sumos grąžinti nereiks.
Precedentas: atkakliam tėčiui teisme pavyko įrodyti, kad „Sodros“ naudojama formali tėvystės ar motinytės išmokų skaičiavimo individualiai
dirbantiems asmenims tvarka neteisinga.
„Shutterstock“ nuotr.
Tėvystės išmokos grąžinti nereiks Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Prireikė atkaklumo
Priešingai nei „Sodrai“, teismui užteko įrodymo, kad individualią veiklą vykdantis ir dizainerio dar bą dirbantis Algimantas Jočys mė nesį negavo draudžiamųjų pajamų, nes neišrašė nė vienos sąskaitos. Pernai lapkritį dienraštis rašė, kad A.Jočiui teisėtai išmokėtą tė vystės išmoką „Sodra“ paprašė grąžinti. Nors tuomet jaunas tėtis teisėtai tikėjosi, jog pagal 2009 m. kelių mėnesių pajamų duomenis suskaičiavusi ir 2010 m. spalį gimus kūdikiui išmokėjusi 550 litų tėvys tės išmoką „Sodra“ ją perskaičiuos ir išmokės neišmokėtą dalį gavusi 2010-ųjų pajamų deklaraciją. A.Jočys žinojo, kad pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal dvylikos mė nesių iki vaiko gimimo gautas paja mas, bet „Sodra“ jos dydį nustatė tik pagal paskutinius tris 2009-ųjų mėnesius. Tačiau, kai „Sodrą“ pa siekė A.Jočio 2010 m. pajamų dek laracija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), visų metų paja mos buvo padalytos iš dvylikos mė nesių ir nustatyta, kad kas mėnesį A.Jočys gavo didesnes kaip 800 li tų pajamas. Todėl „Sodra“ priėmė sprendimą, kad A.Jočys jam išmo kėtą pašalpą turi grąžinti. A.Jočys tik vėliau sužinojo, kad tą mėnesį, kai buvo išėjęs tėvystės atostogų, VMI turėjo nutraukti in dividualiąją veiklą. Pasak jo, „Sod ros“ darbuotojai apie tai jo nebuvo įspėję. „Sodros“ direktoriaus pa tarėjos Jolitos Skinulytės-Niak šu teigimu, „Sodros“ specialistai tai turėjo padaryti, ir apgailesta vo, kad pasitaikė atvejų, kai klien tams tokia informacija nebuvo su teikta. Neatlikęs šio formalumo vyriškis ranka nenumojo ir kreipėsi į teis mą. Neteisingas skaičiavimas
Paviešinus šią istoriją spaudoje, į redakciją kreipėsi dar keli tėčiai, patekę į tokią pačią situaciją. At
rodo, kad A.Jočio teisme pasiektas laimėjimas ir kitiems padės leng viau išspręsti ginčus su „Sodra“. Kiek daugiau nei po mėnesio Vil niaus apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjama identiš ka byla. Joje klientui atstovaujantis advokatų kontoros „Baranauskas ir Valčiukas HANSA LAW OFFICES“ advokatas Vidas Vilkas pabrėžė, kad jau formuojasi teisminė praktika, kuri naikina „Sodros“ sprendimus.
Vidas Vilkas:
Žmogus buvo apkal tintas neteisėtu pa šalpos gavimu, o tai, kad jis nekaltas, turė jo pats įrodyti. „Pašalpos skaičiavimas asmenims, vykdantiems individualiąją veiklą, išvedant dvylikos mėnesių aritme tinį vidurkį, nėra teisingas. Tai jau išaiškinta teismo“, – teigė V.Vil kas. A.Jočio bylą nagrinėjusi teisė jų kolegija teismo nutartyje parašė, kad taip, kaip „Sodra“ skaičiuoja draudžiamųjų pajamų gavimą, da ryti negalima. „A.Jočio pajamų už 2010 m. deklaracijoje nedetalizuo jami pajamų gavimo laikotarpiai, todėl remtis deklaracija nustatant, ar pareiškėjas pašalpos mokėjimo laikotarpiu gavo draudžiamųjų pa jamų, negalima“, – rašoma teismo nutartyje. Pabrėžiama, kad „Sodra“ išvadą dėl A.Jočio pašalpos permo kos padarė pajamų duomenis ver tindama tik formaliai, neatsižvelg dama į tikrąją situaciją. „Kitais žodžiais tariant, žmogus buvo apkaltintas neteisėtu pašal pos gavimu, o tai, kad jis nekaltas, turėjo pats įrodyti“, – sakė advo katas V.Vilkas. Teismo nutartyje jis priminė, kad pernai rugpjūtį vienoje byloje jau konstatavo, jog sprendžiant, ar pareiškėjas pagrįstai gavo išmoką, vertinamas susiklosčiusių santykių turinys, o ne formali jų išraiška.
Perskaičiuos pašalpą
Kaip informavo „Sodros“ direkto riaus patarėja J.Skinulytė-Niak šu, Vilniaus apygardos administ racinio teismo priimto sprendimo Vilniaus „Sodros“ skyrius skųsti neplanuoja. „Šiuo atveju, atsižvelgiant į Vil niaus apygardos administracinio teismo išaiškinimą, kad A.Jočys tuo laikotarpiu, kai buvo tėvystės atostogose ir gavo tėvystės pašal pą, veiklos nevykdė ir pajamų ne gavo, bus panaikintas ankstesnis Vilniaus „Sodros“ skyriaus spren dimas dėl tėvystės pašalpos per mokos nustatymo ir perskaičiuota tėvystės pašalpa“, – sakė ji. S.Skin ulyt ė-Niakš u atk reip ė dėmesį, kad „Sodra“ priimdama sprendimus vadovavosi galiojan čiais teisės aktais. „Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veik los pradžia ir pabaiga nustatoma tik remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis. Individualia veikla užsiimančių asmenų fak tinės draudžiamosios pajamos paaiškėja tik pasibaigus mokesti niams metams, kai deklaruojamos pajamos. Kadangi A.Jočys veiklos nenutraukė, už 2010 m. deklaruo
tos pajamos buvo proporcingai pa skirstytos per visus kalendorinius metus, už kuriuos deklaruotos pa jamos. Tad Vilniaus „Sodros“ sky rius neturėjo teisinio pagrindo ki taip perskirstyti A.Jočio 2010 m. draudžiamąsias pajamas ir nusta tė tėvystės pašalpos permoką“, – paaiškino pašnekovė. Stabdyti neįpareigojo
Dienraščio kalbintas advokatas V.Vilkas atkreipė dėmesį, kad esą priešingai, nei savo sprendimuo se grąžinti motinystės ar tėvystės atostogų išmokas nurodo „Sod ra“, teisės aktuose nebuvo numa tyta galimybė asmenims sustabdyti individualią veiklą. Pasak advoka to V.Vilko, „Sodros“ nurodomo se Finansų ministerijos viršininko 2005 m. patvirtintose taisyklėse iki šių metų kovo nebuvo net žo džio „sustabdyti“. „Visi šiuo metu teismuose nagri nėjami ginčai susiję su laikotarpiu, kai taisyklėse nebuvo numatytos individualios veiklos sustabdymo ir pranešimo apie sustabdymą ga limybės. Tik nuo 2012 m. kovo 9 d. įsigaliojo nauja taisyklių redakci ja, kurioje numatyta, kad tėvystės
ar motinystės atostogų laikotar piu asmenys gali sustabdyti savo veiklą, pateikdami VMI atitinka mą pranešimą“, – informavo jis. Teigiamų pokyčių bus
Paaiškėjus, kad pagrindinė ginčo tarp tėčių ir „Sodros“ priežastis – VMI nenutraukta individualios veik los veikla mėnesiui, „Sodros“ admi nistracija ėmėsi iniciatyvų išspręsti šią nesusikalbėjimo problemą. „Sodra“ bendradarbiaudama su VMI ėmėsi veiksmų, kurie leis iš esmės išspręsti problemas, su ku riomis susidurdavo asmenys, vyk dantys individualią veiklą ir jos ne nutraukę tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu. „Siekiama, kad indivi dualia veikla besiverčiantis asmuo, gimus vaikui, kaip ir iki šiol, galė tų išeiti vieno mėnesio trukmės tė vystės atostogų ir gauti tėvystės pašalpą, tačiau jam nebereiktų nei nutraukti individualios veiklos, nei kreiptis į VMI. Individualia veikla besiverčiančiam asmeniui tereikės kreiptis į „Sodrą“ dėl tėvystės pa šalpos skyrimo. Toliau informacija tarpusavyje apsikeis „Sodra“ ir VMI asmeniui nesikišant“, – informavo „Sodros“ direktoriaus patarėja.
8
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
tema
Privatūs skandinavų bank
Didžiąją dalį Lietu vos bankininkystės sektoriaus valdo Skandinavijos ban kams priklausan čios įstaigos arba jų filialai. Gana mažai žinoma apie jų ak cininkus. Pasirodo, daugelio bankų išta kos prasideda bent XIX a., o šių įstaigų užnugaris yra mažų mažiausiai įspūdin gas.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Verta paminėti, kad Skandinavijos bankininkystė turi senas tradicijas ir savitą požiūrį į finansų valdymą, paremtą stabiliu ir nuosekliu eko nomikos augimu. Lietuvoje akty viausiai veikia penki skandinavų bankai: SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske“. Įdomu tai, kad daugumoje bankų kaip akty vios akcininkės dalyvauja tų šalių valstybės, arba netiesiogiai – vals tybių valdomos įmonės („Danske“ banko atveju). Taip pat pastebimi artimi kapitalo ryšiai tarp regio no finansų įstaigų. Pvz., „Sampo“ grupė, valdžiusi savo bankinin kystės grupę, 2007-aisiais ją par davė „Danske“ grupei. Skand in av ijos bank in ink ystė pasižymi ypatingais tarpusavio ryšiais ir valstybinio sektoriaus dalyvavimu stambiausiuose pri vačiuose bankuose. Tai yra įdo mus fenomenas, leidžiantis dary ti išvadas, kad Skandinavijos šalių vyriausybės taip siekia finansinį stabilumą palaikyti ne tik dele guodamos šias funkcijas centri niams bankams, tačiau ir tiesio giai prisidėdamos prie privataus finansų sektoriaus valdymo ir pi niginių išteklių paskirstymo. Pi etų Europos valstybėms artėjant link vis realesnio bankrotų scena rijaus, atrodo, kad vis daugiau ša lių bus priverstos pasukti skandi navų keliu ir tapti privačių bankų dalininkais.
Fenomenas: Skandinavijos šalių vyriausybės siekia finansinį stabilumą palaikyti ne tik šias funkcijas deleguodamos centriniams bankams, bet ir
finansų sektoriaus valdymo.
SEB – garsiausi Europos dinast
SEB (Švedija)
Knut & Alice Wallenberg Foundation
40,2 %
Marianne and Marcus Wallenberg Foundation
4,9 %
Marcus and Amalia Wallenberg Memorial Fund
3,1 %
Alecta
7,2 %
SEB
4,1 % Atlas Copco
Third Avenue Management LLC
3,6 %
3,5 %
VOLVO
Investor AB
3,9 %
20,8 %
Scandia Life insurance company
H&M
3,1 %
6,3 %
SEB Foundation
BHP Biliton
4,7 %
3,4 %
Alecta
2,7 %
7,8 %
5,3 %
16,8 %
16,8 %
15,5 %
4%
30 %
10,7 %
40,3 %
Trygg-Foundation
8,1 %
Norvegijos vyriausybė
2,9 %
Bene įdomiausia ir sudėtingiau sia grupė yra SEB, kurios pavadini mo santrumpa kilusi iš originalaus banko pavadinimo „Skandinaviska Enskilda Banken“ pirmųjų raidžių, švedų kalba reiškiančio „privatus skandinaviškas bankas“. Susikūręs 1972 m. susijungus dviem bankams – „Stockholms Enskilda Bank“ (įkurtas 1856 m.) ir „Skandinaviska Banken“ (įkurtas 1864 m.), buvo vienas svar biausių Švedijos pramonės variklių. Jis finansavo ne tik vietos įmones ir sektorius, tačiau ir skatino prekybą su Didžiąja Britanija bei kitomis vals tybėmis per partnerystės būdu stei giamas įstaigas ir bendras veiklas. Tarp SEB akcininkų dominuoja Wallenbergų dinastijos kontroliuo jama investicinė bendrovė „Investor AB“. Jos valdomų įmonių portfely je – didžiausios Švedijos įmonės, kurių produkcija platinama visame pasaulyje („Ericsson“, „Electrolux“, „Saab“, NASDAQ OMX, „Husqvar na“ ir kt.). Pastebima, kad kai ku riose vietose akcininkai susipina, t.
9
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
tema
kai – iš dalies valstybiniai Dviejų valstybių bankas
Labai įdomi akcininkų struktū ra yra vienoje didžiausių Skandi navijos finansų grupių „Nordea“. Daugiau nei aštuntadalį akcijų valdo Švedijos valstybė, tačiau pagrindinė jos akcininkė yra mil žiniška draudimo grupė „Sam po“, kurios pagrindinė akcininkė yra visiškai Suomijos valstybės kontroliuojama investicinė bend rovė „Solidium“. Tai rodo glaudų Skandinavijos valstybių tarpusa vio ryšį dalyvaujant tose pačiose finansų įstaigose.
Norvegijos vyriausybė (Finansų ministerija)
100 %
Norvegijos vyriausybė (Prekybos ir pramonės ministerija
34 %
Nordea (Švedija ir Suomija) 100 %
Sampo plc
14,16 %
21,3 %
Švedijos valstybė
13,5 %
Varma Mutual Pension Insurance Company
8,52 %
Wahlroo Björn
2,08 %
Laivininkystės ir pramonės giganto šaknys „Danske“ bankas, kurį „Danske“ grupė įsigijo iš „Nordeos“ pagrin dinės savininkės draudimo grupės „Sampo“, yra labiausiai susijęs su tiesiogiai prisidėdamos prie privataus vienu didžiausių regione konglo „Shutterstock“ nuotr. meratų „Maersk Group“. Ši gru pė kontroliuoja 22,84 proc. ban ko akcijų paketą. „Maersk Group“ valdo vieną didžiausių pasaulio laivininkystės bendrovių, ener getikos, logistikos, mažmeninės prekybos ir pramonės įmones. Ki tas stambus „Danske“ akcininkas yra ne pelno organizacija „Real dania“, kuri susikūrė 2000 m. susijungus dviem didelėms Dani jos finansų įstaigoms „Realkredit Danmark“ ir „Danske Bank“. Or ganizacija daugiausia orientuo
41,22 %
The A.P.Møller and Chastine Mc–Kinney Møller Foundation ir A.P.Møller Mærsk Group įmonės
22,84 %
5,37 %
Akcininkų kuklumu pasižymi DNB bankas. Jį galima vadinti valstybi niu komerciniu banku, nes beveik 40 proc. jo akcijų valdo Norvegijos vyriausybė. Tai didžiausia ir, pasak jų pačių, stabiliausia Norvegijos fi nansų įstaiga, pirmaujanti pasau lyje pagal laivininkystės, energe tikos ir jūros maisto kreditavimo mastą. DNB grupė yra seniausias privatus Norvegijos bankas, ku rio šaknys siekia 1822 m. Lietuvo je ši grupė kelis kartus keitė pava dinimus – pradžioje buvo NORD/ LB, vėliau tapo „DnB Nord“, o praėjusiais metais persivadino pa grindinės bendrovės DNB vardu.
Tai lėmė akcininkų pokyčiai, nes iš pradžių jo veikloje dalyvavo vo kiečių bankas NORD/LB, o vėliau šis savo veiklą pardavė DNB.
Swedbank (Švedija) Folksam
9,46 %
Sparbanks– Gruppen–Members
7,35 %
Swedbank Robur Funds
4,07 %
2,74 %
ALECTA PENSION INSURANCE
3,65 %
ta į socialinės gerovės didinimą per investicijas į architektūrinius monumentus, miesto erdves ir ki tus viešuosius objektus.
Danske (Danija)
y. įmonės, tarp kurių akcininkų yra pats SEB, nemenką kapitalo dalį yra investavusios į tą patį banką, pvz., beveik 100 metų istoriją menanti pensijų valdymo bendrovė „Alecta“ turi net 7,2 proc. SEB banko akcijų. Tarp pačios „Alectos“ akcininkų – 4,1 proc. valdantis pats SEB bankas. „Alecta“ taip pat turi „Invesor AB“ akcijų, suteikiančių 2,7 proc. bal sų. Didžiąją dalį balsų bendrovė je „Investor AB“ turi Wallenbergų dinastijos valdomi fondai.
10,09 %
Folketrygdfondet (National insurance Scheme Fund)
AMF – insurance and funds
ios tijos bankas
A.P.Møller og Hustru Chastine Mc–Kinney Møllers Fond til Almene Formaal
Sparebankstiftelsen DNB (Savings Bank Foundation DNB
Norvegijos valstybės kapitalas
Suomijos valstybė
Solidium Ltd.
DNB (Norvegija)
A.P.Møller og Hustru Chastine Mc–Kinney Møllers Familiefond
9,85 %
Realdania
10,7 %
Mærsk Mc–Kinney Møller
3,72 %
Cevian Capital II GP Limited
5,02 %
„Swedbank“ – Švedijos draudimo lyderio padalinys „Swedbank“ grupės akcininkai daugiausia yra investiciniai, drau dimo, pensijų ir kiti fondai. O pa grindinė akcininkė – viena did žiausių Švedijos draudimo grupių „Folksam“. Diversifikuota ak cininkų bazė reiškia nedidelę jų įtaką įmonės valdymui, kuriame dalyvauja samdyti finansų spe cialistai. Apie šios grupės akci ninkus galima pasakyti mažiau siai, nes visi jie – finansiniai, o ne strateginiai, investuotojai t. y. jų investavimo tikslas yra banko ak cijų kainos didėjimas, o ne aktyvus dalyvavimas valdant banką. Stra teginį interesą banke turi draudi mo grupė „Folksam“ ir ją labiau
siai domina banko klientų bazė, kuri gali padėti jai pritraukti pa pildomą klientų srautą ir sukurti sinergijos efektą.
10
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Tel Avivo ekipai kliuvo ir nuo Šaro Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Eurolygos „Top 8“ varžybų eta pas prasidėjo įtikinamomis Ša rūno Jasikevičiaus atstovauja mo Atėnų „Panathinaikos“ klu bo ir „Barcelonos Regal“ krepši ninkų pergalėmis. Nušlavė vicečempionus
Praėjusių metų finale „Panathi naikos“ po atkaklios kovos įveikė Tel Avivo „Maccabi Electra“ eki pą 78:70. Šiemet šių Eurolygos grandų keliai susikirto jau ketvirtfinaly je. Pirmojoje Atėnuose įvykusioje dvikovoje intrigos nebuvo: Želj ko Obradovičiaus auklėtiniai tie siog nušlavė savo varžovus 93:73 ir serijoje iki trijų pergalių išsi veržė į priekį 1:0. Davido Blatto vadovaujami Iz raelio čempionai į nokdauną bu vo pasiųsti jau pirmoje rungty nių dalyje. Atkarpą 22:0 laimėję šeimininkai nutolo 40:18 ir šioje dvikovoje viskas tapo aišku. Š.Jasikevičius per 17 minučių su rinko 9 taškus, atkovojo 2 kamuo lius, atliko 5 rezultatyvius perda vimus, perėmė kamuolį, 2 sykius suklydo ir kartą prasižengė. „Šį sezoną rungtyniaujant sa voje O.A.K.A. aren oje beveik per kiekvieną mačą būdavo at karpų, kai prarasdavome žaidi mo ritmą. Šįsyk viskas buvo ki taip. Įsitikinau, kad namų aikštė taip pat gali būti vienas mūsų komandos kozirių. Antrus me tus iš eilės žaidžiame ketvirtfi nalyje, tačiau, skirtingai nei per nai, šiemet šioje poroje favorito nėra“, – kalbėjo Eurolygos čem pionus treniruojantis Ž.Obrado vičius. „Žaidėjai neatlaikė psicholo ginio spaudimo ir tos karštos at mosferos, kuri šį kartą buvo are noje“, – pripažino D.Blattas. Antrosios serijos rungtynės šiandien vėl bus žaidžiamos Atė nuose. Katalonai belaisvių neima
Vieną žingsnį finalo ketverto Stambule link žengė ir „Barce lona Regal“. Be kelį besigydan čio Chucko Eidsono rungtyniavę katalonai namuose 78:66 palaužė
puikiai Eurolygoje šiemet debiu tavusius Kazanės „Unics“ krep šininkus. 36-ąją minutę Terrellas Lyday taikliu tritaškiu buvo aptirpdęs svečių deficitą iki 3 taškų – 62:65, tačiau surengti lemiamo šturmo rusai neįstengė. Šį sezoną šios ekipos jau buvo susitikusios du kartus. Abi už tikrintas pergales šventė Ispani jos komanda – 63:50 ir 93:65.
Iš pirmųjų ke turių Europos taurės turny ro ketvirtfi nalio dviko vų aikščių šei mininkai, tarp jų – ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai, laimėjo trejas.
Nesustabdė „La Bombos“
„Galingai startavome ir nepali kome varžovams jokių šansų. Ži nojome, kad „Unics“ – charakterį turinti komanda ir tikrai nepasi duos. Trečiajame kėlinyje trupu tį buvome praradę ritmą, tačiau pergalės iš savo rankų neišleido me“, – kalbėjo „Barcelonos Re gal“ strategas Xavieras Pascualis. „Iki pertraukos šeimininkai da rė, ką norėjo ir pelnė 45 taškus. Juanas Carlosas Navarro buvo fantastiškas – tiek puikiai metė, tiek sėkmingai skirstė kamuolius komandos draugams. Antroje rungtynių dalyje pagerinome gy nybą, tačiau pradėjo strigti mūsų puolimas“, – pripažino „Unics“ strategas Jevgenijus Pašutinas. Šiandien antroji ketvirtfina lio serijos dvikova vėl vyks Bar selonoje. Vakar lietuviškoji Maskvos CS KA savo aikštėje išmėgino jėgas su Bilbao „Gescrap Bizkaia Basket“, o Kšyštofo Lavrinovičiaus ir Riman to Kaukėno Sienos „Montepaschi“ egzaminavo Pirėjaus „Olympiacos“ ekipą su Martynu Gecevičiumi.
Rezultatai Atėnų „Panathinaikos“–Tel Avi vo „Maccabi Electra“ 93:73 (28:18, 27:16, 24:18, 14:21). 18 000 žiūrovų. D.Diamantidis 15 taškų (8 rezulta tyvūs perdavimai, 7 išprovokuo tos pražangos), N.Calathesas 13, D.Loganas ir M.Batiste’as po 11/K. Langfordas 21, D.Smithas 17. „Barc el on a Reg al“–Kazanės „Uniks“ 78:66 (22:14, 23:19, 17:20, 16:13). 5 863 žiūrovai. P.Mickea las 22 (4/4 tritašk ių, 7 atkovoti ka muoliai), E.Lorbekas 15, J.C.Navar ro 13/N.Jawai’us 15, H.Domercan tas 12, V.Veremejenka 11.
Jėga: Š.Jasikevičių (kairėje) ir „Panathinaikos“ per rungtynes su
„Maccabi Electra“ palaikė 18 tūkst. sirgalių.
gettyimages.com nuotr.
Misija: netradicinę akciją surengęs vaikinas mėgino įkvėpti Vilniaus krepšinin
kus ir žiūrovus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pralaimėjusieji užsidegė noru atsirevanšuoti Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Vos vieną nesėkmę iki atkrintamųjų varžybų etapo patyrusi Rimo Kurti naičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ komanda namuose 81:72 nugalėjo kitą Rusijos ekipą – Kras nodaro „Lokomotiv-Kuban“. „Kaip ir tikėjomės, rungtynės buvo sunkios. Varžovų gretose pa vojingiausi Jeremiah Massey ir Ro derickas Blakney, bet pastarąjį pa vyko pristabdyti. Pirmasis kėlinys mums buvo nelabai sėkmingas, tačiau susitelkėme ir iškovojome pergalę. 9 taškų persvara prieš at sakomąjį susitikimą – geras rezul tatas. Kita vertus, niekas nežino, ar jo užteks laimėti visą mačą“, – svarstė R.Kurtinaitis. Vilniečiai savo arenoje 76:65 pri vertė kapituliuoti svečius iš Ukrai nos – „Doneck“ krepšininkus. Trečiajame kėlinyje „Lietu vos rytas“ buvo nutolęs 55:40, bet ketvirtajame sugebėjo iššvaisty ti persvarą – 63:59. Paskutinėmis rungtynių minutėmis Vilniaus ko mandai lengvatų suteikė patys var žovai, keliskart šiurkščiai suklydę ir neišvengę net nesportinės pra žangos. „Didžiąją mačo dalį savo dar bą atlikome gerai. Vis dėlto nuė jome tik pusę kelio. Varžovai la bai stiprūs, kai žaidžia namuose, tod ėl sunk iaus ias išbandym as lauk ia Don ecke“, – teig ė Vil niaus ekipos strategas Aleksand ras Džikičius. „Kovo 27-ąją namuose sieksime revanšo“, – pažadėjo „Doneck“ krepšininkus treniruojantis serbas Saša Obradovičius. Vienas favoritų – Valensijos „Basket“ klubas Juodkalnijoje ne tikėtai 71:75 pralaimėjo Podgori cos „Buducnost“ krepšininkams.
Galimybės: per rungtynes su krasnodariečiais R.Kurtinaičiui patiko ne
visų jo žaidėjų žaidimas.
Įpusėjus ketvirtajam kėliniui, Is panijos atstovai pirmavo 69:59, bet palūžo po „Buducnost“ tritaš kių serijos. Simboliška, kad naudingiau siuoju pirmosios ketvirtfinalio da lies žaidėju tapo Podgoricos klubo vidurio puolėjas Bojanas Dubljevi
bckhimki.ru
čius, pelnęs 15 taškų, atkovojęs 8 ir perėmęs 3 kamuolius bei išpro vokavęs 8 Valensijos žaidėjų pra žangas. Europos taurės turnyro nugalė tojui su pagrindiniu prizu atiteks kelialapis į 2012–2013 m. sezono Eurolygos varžybas.
Rezultatai Maskv os
srit ies „Chimk i“– Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ 81:72 (18:21, 22:21, 19:18, 22:12). 2 850 žiūrovų. T.Kelatis 20 taškų, V.Fri dzonas 17, A.Žukanenka 13/K.River sas ir J.Massey po 14, A.Traore 13.
Podgoricos „Buducnost“–Valen
sijos „Basket“ 75:71 (20:21, 20:18, 14:22, 21:10). 3 100 žiūrovų. B.Dubljevičius ir J.Andersonas po 15/N.De Colo 12, F.Pietrusas 11, V.Claveras ir S.Liščiu kas po 10.
Nimburko ČEZ–Sankt Peterburgo
„Spartak“ 64:68 (21:17, 18:26, 9:16, 16:9). 3 165 žiūrovai. T.Simmonsas 23, L.Wilso nas 11, E.Lawrence’as 10/P.Beverley 19, V.Dragičevičius 18, V.Lichodėjus 11. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Do
neck“ 76:65 (18:9, 23:22, 20:18, 15:16). 9 200 žiūrovų. S.Babrauskas 15, J.Va lančiūnas 14 (10 atkovotų kamuo lių), A.Jomantas 13/I.Radenovičius 16, R.Curry, V.Stojanovskis ir V.Avda lovičius po 10.
11
ketvirtadienis, kovo 22, 2012
13p.
sportas
Paskelbti Auksinių scenos kryžių nominantai.
LFF viršūnėje – tie patys marškiniai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimai didelių naujienų nepateikė – tik suerzino futbolo bendruomenę, kuri artimiausiu metu jokių teigiamų permainų nebesitiki.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Stebuklų nebus
„Manau, pats Julius Kvedaras su pranta, kad nelabai tinka eiti pre zidento pareigas, todėl kyla mintis, jog kažkas viską reguliuoja iš šalies, – sakė Vilniaus REO klubo vado vas Rimantas Turskis. – Jis 12 metų vadovavo Lietuvos futbolui iš ge neralinio sekretoriaus kėdės, o tik dabar pradėjo kalbėti apie rėmė jus. Juk ne Liutauras Varanavičius federacijai vadovavo – šis tik kal bėdavo.“ R.Turskiui įstrigo iš naujojo LFF prezidento lūpų išgirstas pažadas daugiau dėmesio skirti jaunimo futbolui. „O Stasys Stankus, vadovau jantis LFF techniniam skyriui, at sakingam už jaunimo rinktines, – kieno jis statytinis? L.Varanavi čiaus ar J.Kvedaro? Tai yra J.Kve daro žmogus, jaunimo futbolui va dovaujantis daugiau nei dvidešimt metų. Rezultatus matome“, – pik tinosi pašnekovas. „Kas skiria rinktinių trenerius? – klausimą kėlė R.Turskis. – Ogi J.Kvedaras! Niekas nesikeis. Rė mėjai? „Hummel“„ jau beveik dvi dešimt metų mus remia, čia nieko naujo, jokių stebuklų“, – atsaky mus žėrė buvęs futbolininkas. Parama treningais?
„Dar vienas įdomus dalykas. J. Kvedaras sakė, kad reikia gražinti 25 proc. veikėjams, kurie pritraukia rėmėjų lėšas. Ar kalbėta apie „ot katą“? Kaip tai suprasti? – svarstė R.Turskis. – Įdomus dalykas. Kal bama sumomis: iš pradžių – po 300 tūkst. litų, po to – 600 tūkst. litų gausim iš „Hummel“. Tai šiuo
atveju, matyt, treningais ir kamuo liais suskaičiuota? Juokinga.“ R.Turskis pritarė versijai, kad LFF prezidento rinkimai – dėmesio nu kreipimas nuo klausimo, kas užims generalinio sekretoriaus kėdę. „Ne vieną kartą pats J.Kvedaras pabrėžė, kad visus LFF finansus valdo būtent generalinis sekreto rius, o dabar ši vieta lyg ir pakibo ore. Nemanau, kad kas nors kei sis – vadovaus tie patys žmonės, – kalbėjo R.Turskis. – Kodėl neat sirado kitų kandidatų? Tai puikiai sužaista partija, nes konkuren tams neleista iškelti savo kandi datų.“
Rimantas Turskis:
Jie nesuvokia, kad rei kia dirbti futbolui. Pi nigus dalija tarsi savo. Didžiausia bėda – prie to jau pripratome.
Vienas geresnių opozicijos pre tendentų į LFF prezidento parei gas, pasak R.Turskio, galėjo būti Raimundas Alekna – buvęs spor tininkas, Vilniaus miesto savival dybės tarybos narys. Blogai kvepia
„Gaila, kad prie futbolo vairo – at sitiktiniai žmonės, kurie mato tik savo kišenes ir sąskaitas. Jie ne suvokia, kad reikia dirbti futbolui. Pinigus dalija tarsi savo. Didžiausia bėda – prie to jau pripratome. Ban dome kovoti, vis dar manome, kad įmanoma ką nors pakeisti. Deja, ti kinčiųjų sėkme – mažuma.“
Pasak REO klubo vadovo, nusi pirkti balso teisę turinčių žmonių palankumą – nesunku. „Skyrė jiems autobusą, nuvežė į kelionę, pagirdė – ir visiems gerai. Netikėjau, kad J.Kvedaras bus išrink tas vienbalsiai. Tai kvepia naftalinu. Niekas neturi savo nuomonės, o jei gu ir turi, bijo ją pasakyti. Tai žlugdo Lietuvos futbolą, – kalbėjo R.Turs kis. – Rankos kartais net nusvyra. Su draugais kalbame, kad gerai bū tų persikelti, tarkime, į Ispaniją. Tai padaryčiau, jei Lietuvoje neturėčiau darbo, kuris man patinka.“ Pasikeitė marškiniais
Buvęs Lietuvos nacionalinės rink tinės treneris Benjaminas Zelkevi čius apie rokiruotes LFF viršūnėje daug kalbėti nenorėjo. „Jie tik pasikeitė marškiniais. Jau kalbama, kad po šios rokiruo tės L.Varanavičius vyks dirbti į UE FA būstinę. Ar tai – už nuopelnus, ką jis nuveikė Lietuvoje? – kalbėjo treneris. – Mūsų futbolas šiuo me tu įdomus tik tuo, kad niekas juo nesidomi. Visi kapstosi po truputį, o strategijos, kad daugiau bus dė mesio skiriama jaunimui, tinkamos tik mulkinti diletantus.“ B.Zelkevičius pasidalijo viltimi apie naująjį nacionalinės rinkti nės vyriausiąjį trenerį vengrą Csa bą Laszlo. „Turime tikėti, kad jam pasi seks, nes kai rinktinę kamuoja kri zė, mums visiems, bent kuo no rs su ja susijusiems, yra blogai, – sakė B.Zelkevičius. – Kita ver tus, nieko nepadarysi: kokio lygio žmonės atėjo į valdžią, taip jie ir el giasi. Gyvenimiška tiesa paprasta: ar verta ką nors prisileisti arčiau, jei naujokai pamatys, ko negalima pamatyti?“
Reputacija: LFF prezidento rinkimų farsas – dar vienas smūgis Lietuvos futbolo įvaizdžiui.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Barjerai: „Knicks“ krepšininkai (balta apranga) atidžiai gynėsi nuo
L.Kleizos (kairėje) atakų.
„Reuters“ nuotr.
„Knicks“ pristabdė ne vien L.Kleizą Lino Kleizos atstovaujama To ronto „Raptors“ komanda NBA čempionate nebesugeba rasti ke lio iš nesėkmių labirinto.
Vienintelis NBA lygoje rungty niaujantis Kanados klubas atsi mušė į sėkmingai pastaruoju me tu žaidžiančio Niujorko „Knicks“ sieną – 87:106. Mike’ą D’Antoni vyriausio jo trenerio poste neseniai pakei tęs buvęs jo asistentas Mike‘as Woodsonas sugebėjo įkvėpti „Knicks“ krepšininkus. Jam sto jus prie vairo, niujorkiečiai gero kai pagerino gynybą ir laimėjo vi sas 4 dvikovas. Kelių prie „Knicks“ krepšio ne sisekė rasti ir L.Kleizai. Lietuvis per 20 minučių tesukrapštė tik 6 taškus, pataikęs 2 metimus iš 6. „Knicks“ ekipos idėjinis lyde ris Jeremy Linas vėl spindėjo vi su gražumu. Taivanietiškų šaknų turintis įžaidėjas surinko 18 taškų ir atliko net 10 rezultatyvių per davimų. „Jis yra krepšininkas, kuris vis dar mokosi ir stengiasi tapti pui kiu žaidimo organizatoriumi. Ma nau, kad ateityje Linas taps vienu geriausių įžaidėjų visoje lygoje“, – savo auklėtinį gyrė M.Wood sonas. Šios abi komandos netru kus susitiks dar kartą. Šeštadie nį „Raptors“ ir „Knicks“ krepši ninkų laukia akistata jau Toronto „Air Canada Centre“ arenoje. Per rungtyn es su Fin ikso „Suns“ plaštakos traumą patyrė Majamio „Heat“ žvaigždė LeB
ronas Jamesas. „Panašiai buvau susižeidęs, kai žaidžiau Klivlan do „Cavaliers“ komandoje. Tą kart gydžiausi kelias dienas. Ma nau, kad šįkart didelių rūpesčių nebus“, – svarstė L.Jamesas. VD inf.
Rezultatai Indianos „Pacers“–Los Andže lo „Clippers“ 102:89 (D.Grange ris 25 taškai/B.Grif finas 23), Ma jam io „Heat“–Finikso „Suns“ 99:95 (Ch.Boshas 29/G.Hillas 19), Hjustono „Rockets“–Los Andže lo „Lakers“ 107:104 (L.Scola 23/K. Bryantas 29), Jutos „Jazz“–Okla homos „Thunder“ 97:90 (P.Mill sapas 20/R.Westbrookas 23), Port lando „Trail Blazers“–Milvokio „Bucks“ 87:116 (L.Aldr idge’as 21/D.Goodenas 19), Sakramen to „Kings“–Memfio „Grizzlies“ 119:110 (M.Thorntonas 31/R.Gay’us 23), Niujorko „Knicks“–Toronto „Raptors“ 106:87 (A.Stoudem i re’as 22/D.DeRozanas 17).
Lyderiai Rytų konferencija. 1. Čikagos
„Bulls“ (38 pergalės, 10 pralaimė jimų), 2. Majamio „Heat“ (34, 11), 3. Orlando „Magic“ (29, 18). Vakarų konferencija. 1. Okla homos „Thunder“ (34, 12), 2. San Antonijaus „Spurs“ (29, 14), 3. Los Andželo „Lakers“ (28, 18).
12
KetvirtADIENIS, kovo 22, 2012
pasaulis
70 tūkst.
vaikų kasmet miršta nuo tuberkuliozės, kaip skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija.
Svarbi pergalė
Dramatiškas atsisveikinimas
Baltuosius rūmus siekiantis užimti res publikonas Mittas Romney iškovojo dar vieną pergalę kovoje dėl partijos kandida to statuso – antradienį laimėjo pirminius rinkimus Ilinojuje, kuriame anksčiau dirbo ir gyveno JAV prezidentas Barackas Oba ma. Svari pergalė šioje Vidurio Vakarų re giono valstijoje tapo šiam kandidatui ge ru postūmiu prieš šeštadienį vyksiančius pirminius rinkimus Luizianoje.
Egipto koptų popiežius Šenuda III antra dienį buvo palaidotas vienuolyne dyku moje, vykstant isteriškoms scenoms, kai tūkstančiai gedėtojų grūdosi prie jo kars to. Viena moteris pavojingai įsikabino į greitosios pagalbos automobilį, kuriuo buvo vežami patriarcho palaikai, o supa nikavę pareigūnai šaukė ir stengėsi nu stumti tolyn besigrūdančius žmones. Še nuda III mirė šeštadienį būdamas 88-erių.
Prancūzijos teisėsauga su sekė teroristą. Įtariama, kad per pastarą sias savaites jis nužudė sep tynis žmones. Pradėjo aiškė ti jo motyvai, bendrininkai ir kiti kėslai.
Apsiaustis: maždaug 300 pareigūnų blokavo namą, kurio bute buvo užsibarikadavęs įtariamas teroristas.
„Reuters“ nuotr.
Tulūzos teroristas priėjo liepto galą Ilga apsiaustis
Teisėsaugos pareigūnai vakar anks tyvą rytą įtariamąjį užspeitė pen kiaaukščio pastato bute viename Tulūzos rajone, už 9 km nuo žydų mokyklos, prie kurios pirmadienį buvo nužudyti trys vaikai ir vienas suaugęs vyras. Pastatą apsupo 300 pareigūnų, aplinkiniai namai buvo evakuoti. Įtariamas žudikas – 24 metų iš Alžyro kilęs Prancūzijos pilietis Mo hammedas Merah – užsibarikada vo ir šaudydamas pro duris sužeidė kelis pareigūnus. Prasidėjo ilga ap siaustis ir derybos. Policija pareiškė, kad jos tikslas – suimti žudiką gyvą ir patraukti jį atsakomybėn. Įtariamasis turėjo kalašnikovo automatą, pistoletą, kulkosvaidį „Mini-Uzi“ ir kitų šaunamųjų gin klų, granatų. Po kurio laiko jis pa prašė priemonių ryšiui su policija užmegzti ir mainais į mobilųjį te lefoną per buto langą išmetė .45
colio kalibro pistoletą „Colt“, ku riuo jis veikiausiai nušovė septynis žmones per pastarosiomis savaitė mis įvykdytus tris išpuolius. Jau buvo pasirinkęs kitą auką
Per apsiaustį kalbėdamas su pa reigūnais M.Merah pareiškė, kad atakas surengė siekdamas atkeršy ti už Palestinos vaikus ir nubausti Prancūzijos armiją už intervenciją į kitas šalis. Vyriškis prisistatė kaip islamistas kovotojas ir tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ narys. Be to, M.Merah pareigūnams pa reiškė, kad trečiadienio rytą buvo suplanavęs nužudyti dar vieną ka reivį ir jau buvo pasirinkęs auką. Prancūzijos žiniasklaida pra nešė, kad M.Merah susijęs su ra dikalia islamistine grupuote „For sane Alizza“, kuri praėjusi mėnesį buvo uždrausta. Televizija „France 24“ pranešė, kad jai pavyko telefonu susisiek
Tragedija ir politika Prancūzijos prezidentas Nicolas Sar kozy vakar apsilankė Tulūzos karei vinėse netoli apsiausties vietos. Tra ged ija privertė jį ir kitus kandidatus į šal ies vadovo postą nut raukt i rin kimų kampaniją, bet, anot apž valg i ninkų, pol itika tuo nesibaigė. Kok ios įtakos visą šalį sukrėtusi tra ged ija turės pol it ikai? Viena vertus, prezidentas N.Sarkozy gali sutvirtin ti savo lyderio įvaizdį. Jis greitai ėmė si veiksmų, atskubėjo į tragedijos vie tą, paskelbė gedulą, suk vietė kart u žydų ir musulmonų lyderius. Dabar tin is prez identas gavo progą pade monstruoti, kad yra patyręs vadovas, skirtingai negu jo pagrindinis varžo
ti su įtariamu žudiku ir kad jis pa tvirtino filmavęs savo kruvinus darbus bei pažadėjo paskelbti įra šus internete.
M.Merah patvirtino filmavęs savo kru vinus darbus ir pa žadėjo įrašus pa skelbti internete.
Gerai žinomas policijai
M.Merah yra tulūzietis, šiame mieste gyvena ir jo motina bei bro lis. Jie vakar taip pat buvo sulaikyti, namuose atliktos kratos. Pareigūnai įtariamojo motiną atvežė į apsiaus ties vietą, kad ši pamėgintų įkalbė ti savo sūnų pasiduoti. Bet moteris atsisakė tai daryti aiškindama, kad nebeturi jokios įtakos sūnui.
Jokių įtariamojo nuotraukų vakar nebuvo paskelbta. Žinoma tik tiek, kad jis su barzda. Žudiko kaimynas pasakojo, kad M.Merah yra ramus barzdotas vy riškis ir niekuo neįprastu iki šiol ne pasižymėjo. Tačiau dar prieš žudy nes Tulūzoje ir Montobane jis buvo pakliuvęs į policijos akiratį dėl vai ravimo neturint teisės tai daryti ir vieno smurtinio nusikaltimo. „Jis kelerius metus buvo seka mas Vidaus žvalgybos tarnybos ir jos agentų Tulūzoje, tačiau nebu vo nieko, kas būtų galėję paska tinti manyti, jog jis ruošiasi įvyk dyti nusikaltimą“, – vakar sakė vidaus reikalų ministras Claude’as Gueant’as. Taip pat pranešama, kad M.Me rah 2010 m. pabaigoje buvo su laikytas už viešosios tvarkos pa žeidimą Afganistano pietiniame Kandaharo mieste, buvusiame Ta libano lopšyje.
Pasak C.Gueant’o, įtariamasis ne kartą keliavo tiek į Afganistaną, tiek į Pakistaną. Rado per brolį
Susekti įtariamąjį teisėsaugai pa dėjo jo brolio interneto adresas. Vienas policijos aptiktų siūlų galų buvo internetinis skelbimas, kuria me buvo siūloma pirkti mopedą. Šį skelbimą įkėlė pirmoji žudiko au ka – 30 metų karys, kuris buvo nu šautas Tulūzoje kovo 11 d. Vienoje žinutėje, kuri buvo iš siųsta iš įtariamojo broliui priklau sančio kompiuterio, numanomas pirkėjas pasiūlė susitikti apžiūrė ti prekės sutartoje vietoje. Ten oro desantininkas vėliau ir buvo nu šautas. Areštavę įtariamojo brolį, pa reigūnai jo automobilyje rado sprogmenų, bet nepatikslino ko kių. BNS, BBC, „Euronews“ inf.
Aukų laidotuvės vas Francois Hollande’as. Tačiau nu sikaltimai, įvykdyti dėl tautinės nea pykantos, gali tapti argumentu N.Sar kozy kritikams, kurie kaltina jį tole rancijos stoka. Šalies vadovas anks čiau yra įžiebęs daug karštų disku sijų savo pareiškimais apie nepavy kusią integraciją ir griežta pol it ika tautinių mažumų atžvilgiu. Vienaip ar kitaip, iki prez idento rin kimų lik us tik mėnesiui, kand ida tai veik iausiai sušvelnins retoriką ir tol iau dar ys tai, ką ger iausiai moka: N.Sarkozy stipr ins tvirto ir ryžt ingo politiko įvaizdį, o F.Hollande’as ban dys kreipt i rinkėjų dėmesį į mokes čius ir ekonomiką.
Tuo metu, kai Tulūzoje vyko dramatiš ka apsiaustis, Jeruzalės kapinėse vakar buvo laidojamos pirmadienio žudynių aukos – 30-metis mokytojas rabinas Jo nathanas Sandleris, jo penkerių ir ket verių metų sūnūs Ariehas ir Gabrielis bei septynmetė Miriam Monsonego. Apie 2 tūkst. žmonių susir inko Jeru zalės vakar in iame pak rašt yje esan čiose Givat Šaulo kapinėse. Ceremo nijoje taip pat dalyvavo Prancūz ijos užsien io reikalų min istras Alainas Juppé ir apie 50 aukų art imųjų bei šeimų draugų, atskridusių į Izraelį va kar paryčiais lėktuvu, kuris atgabeno nuž udytųjų palaikus.
A.Juppé susitiko su Izraelio preziden tu Shimonu Peresu, o vėliau žurnalis tams sakė, kad Tulūzos mieste įvyk dyta ataka susiejo Prancūziją ir žydų
valstybę. „Tam tikra prasme pirma dienį mok ykloje „Ozar Hatorah“ lie josi mūsų abiejų šal ių kraujas“, – pa reiškė jis, komentuodamas šį išpuolį.
13
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
menas ir pramogos
Auksinių scenos kryžių nominantai Paskelbti pretendentai į šiųmečius Auksinius scenos kryžius, kurie tradiciškai bus įteikti kovo pabaigoje minint Tarptautinę teatro dieną. Į šį apdovanojimą šiemet preten duoja režisieriai Oskaras Koršu novas (už spektaklius „Miranda“ ir „Išvarymas“), Jonas Vaitkus („Vi suomenės priešas“) ir Vidas Barei kis („Mr. Fluxus, arba Šarlatanai“). Dramos aktorių vyrų kategorijo je nominuoti Povilas Budrys, Dai nius Gavenonis, Ainis Storpirštis ir Rimantas Teresas, dramos aktorių moterų kategorijoje – Eglė Gabrė naitė, Airida Gintautaitė, Inesa Pa liulytė ir Eglė Mikulionytė. Kultūros ministerijos ekspertai kaip pretendentus į geriausio ant raplanio vaidmens atlikėjo vyro apdovanojimą įvardijo Darių Meš
7,15
tūkst. litų
bus įteikta kiekvienam Auksinio scenos kryžiaus laureatui.
kauską, Leonardą Pobedonoscevą, Marių Repšį ir Albiną Kėlerį. Į ge riausio antraplanio moters vaid mens apdovanojimą pretenduoja Rasa Samuolytė, Monika Vaičiu lytė ir Elzė Gudavičiūtė. Scenografų kategorijoje varžo si Marius Alexandru Dumitrescu, Marijus Jacovskis, Dainius Liške vičius, Gintaras Makarevičius ir a. a. Jūratė Paulėkaitė. Geriausiais kostiumų dizaineriais pretenduo ja tapti Agnė Kuzmickaitė, Jolanta Rimkutė ir Juozas Statkevičius. Į Auksinį scenos kryžių pre tenduoja ir operos solistės Gitana Pečkytė, Sigutė Stonytė, Asmik Grigorian bei operos solistai Lai monas Pautienius, Arūnas Mali kėnas, Vaidas Vyšniauskas ir Min daugas Zimkus. Kompozitorių kategorijoje no minuoti Antanas Jasenka ir Sau lius Prūsaitis. Dėl geriausio vaikų spektaklio titulo varžosi Lietuvos naciona liniame dramos teatre pastatytas „Grybų karas“, Vilniaus mažo jo teatro spektaklis „Mama kati nas“ ir spektaklis „Stebuklingoji
kreidelė“, pastatytas Lietuvos ru sų dramos teatre. Lėlių teatro ka tegorijoje nominuotas vienintelis pastatymas – į apdovanojimą pre tenduoja Vilniaus teatre „Lėlė“ pa statytas spektaklis „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“. Geriausiu jaunuoju meninin ku šiemet gali būti pripažinti cho reografai ir šokėjai Airida Gudaitė bei Laurynas Žakevičius, kompo zitorius Gediminas Gelgotas, ope ros solistas Tadas Girininkas ir ak torius A.Storpirštis. Metų teatro reiškiniais nomi nuoti teatro judėjimas „No theat re“ ir Vidas Bareikis – už naujas teatro formas, „trupė p.s.“ ir Va lentinas Masalskis – už nuoseklią teatro pedagogiką bei Mantas Mar kevičius – už naujojo cirko žanro puoselėjimą. Nacionalinės dramaturgijos pa statymo kategorijoje nominuo ti spektakliai „Išvarymas“, „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai“ ir „Lie taus žemė“. Nugalėtojai paaiškės kovo 27-ąją – ceremonijoje Lietuvos nacionali niame dramos teatre už geriausius
Įvertinimas: O.Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“ pagrindinį vaidme
nį sukūrusio A.Storpirčio pavardė įrašyta dviejose kategorijose – ge riausio aktoriaus ir geriausio jaunojo aktoriaus. Gedimino Bartuškos nuotr.
2011-aisiais Lietuvos teatrų sce nose nuveiktus darbus bus įteiktos Profesionalaus teatro meno kūrė jų darbų premijos (po 7,15 tūkst. li tų), Auksiniai scenos kryžiai ir Bo riso Dauguviečio auskaras. Pagal Kult ūros min ister ij os Profesionalaus teatro meno kū rėjų darbų premijavimo nuosta tus pretendentus gauti premijas
turėjo teisę siūlyti profesiona lūs teatrai, Lietuvos meno kū rėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjun ga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fi ziniai asmenys. VD, BNS inf.
14
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. Kada? Balandžio 29 ir 30 d. 19.30 val. Kiek? 43 litai.
Kur? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. Kada? Kovo 24 ir 31 d. 16 val. Kiek? 25–35 litai.
Kur? Prezidentūroje, S.Daukanto a. 1. Kada? Kovo 25 d. 13 val. P. S. Registracija telefonu (8 5) 266 4073.
„Krambambulya“ koncertai
Prancūziški garsai
Velykos prezidentūroje
Baltarusių grupė „Krambambulya“ Vilniuje surengs du papildo mus koncertus. Šių metų vasarį „Krambambulya“ negavo valdžios leidimo surengti savo naujausio albumo „Drabadzi – Drabada“ pri statymą Minske, todėl koncertas buvo perkeltas į artimiausią ša lia Baltarusijos sostinės esantį didmiestį – Vilnių.
Vilniečiai kviečiami į koncertą „Prancūziškas eskizas“. Geriausių prancūzų kompozitorių sakralinius kūrinius koncerte atliks se nosios muzikos ansamblis „Affectus“ ir kamerinis choras „Aidija“. Prieš koncertus klausytojai kviečiami susipažinti su gausia ir įdo mia Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicija.
Prezidentūra Lietuvos žmones ir šalies svečius kviečia į visiems atvirą renginį „Velykų belaukiant...“, organizuojamą su Vilniaus et ninės kultūros centru. Artėjančių Velykų nuotaiką kurs rašytojai, tautodailininkai ir muzikantai. Lankytojai galės ir patys išmokti rišti verbas ar marginti kiaušinius vašku.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Kovo 28 d. 18.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Parodų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5. Kada? Kovo 29–balandžio 1 d. Kiek? 8–12 litų.
Kur? Klube „Artistai“, Šv. Kazimiero g. 3. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 5 litai.
Kur? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. Kada? Iki kovo 25 d. Kiek? Nemokamai.
V.Bacevičiaus disko pristatymas
Baldžiai parodys, ką sugeba
Improvizacijų vakaras
Paroda apie dviejų buvimą
Vilniuje pristatomas išeivijos kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus fortepijono muzikos dis kas „The Complete Mots“, kuris jau sulaukė di delio Didžiosios Britanijos publikos ir muzikos kritikų susidomėjimo.
Nors didžioji dalis stambiųjų Lietuvos baldų ga mintojų visą dėmesį ir jėgas skiria eksportui bei masinei gamybai, kai kurie nepamiršta ir vietos vartotojų. Naujos jų kolekcijos bus pristatytos pa rodoje „Baldai“.
Improvizacijų trupė IMPRO 241 vėl lipa į sceną kupina energijos, pasirengusi dalytis geromis emocijomis ir juokinti, kol žandai paraudonuos, bei dovanoti ypatingą vakaro nuotaiką visiems susirinkusiems.
Laimos Milkintės ir Rimanto Milkinto parodos „2“ pavadinimas – tai raktinė reikšmė, apimanti visą kontekstą: dviejų erdvių, dviejų prasmių, dviejų polių, dviejų medijų, dviejų medžiagų viename ar šalia būvis.
tv programa
LTV
9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00, 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 12.45 Europos vidury (k). 13.20 Pinigų karta (k). 14.15 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien. 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 „Įkyrių minčių nelaisvėje“ (2, 3).
LNK
6.20 „Smalsutė Dora“. 6.50, 13.40 „Tomas ir Džeris“. 7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k).
LTV 15.10 val.
8.50, 16.40 24 valandos. 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11, 22.19 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (3) (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
13.40 „Vėžliukai nindzės“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. Orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Terjerai“. 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Svieto lygintojai“.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05, 17.40 Ką manai? 11.00 Akistata. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys.
LNK 22.35 val.
14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. 19.50 Loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 F. „Grynieji pinigai“. 22.30 Tarptautinis dziudo ir bušido turnyras.. 0.30 „Brydės“ (k). 1.30–6.00 „Bamba“ (S).
19.55 Dok. f. „S.Rušdi. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (2) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Dieviškasis Mikelandželas“ (2) (N-7).
SPORT1
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“ (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30, 16.30, 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“.
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 „Dieviškasis Mikelandželas“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“– „Unicaja“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVIII turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“–„Juventus“. 19.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui. 20.15 Futbolo dievai. Mulleris. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Zaragoza“. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
TV3 19.10 val.
BTV 20.25 val.
Sport1 10.00 val.
BTV
Lietuvos ryto TV
15
ketvirtADIENIS, kovo 22, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
ĮVAIRŪS Kita
Istorija: filmas „Specialistė“ pasakoja apie Eglę – vienintelę garso
režisūros specialybės studentę neregę.
Kadras iš filmo
Jauni apie jaunus Vakar įvyko režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinio filmo „Specialistė“ nacionalinė prem jera. Filmas dalyvauja festiva lio „Kino pavasaris“ trumpamet ražių filmų konkurse „Trumpas konkursas“.
Vienintelio konkurse dalyvau jančio dokumentinio filmo herojė Eglė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garso režisūros stu dentė neregė. „Dirbti reikia kiekvieną dieną, kiekvieną dieną, kiekvieną die ną“, – šaukia Eglei skruzdėlė iš garso kolonėlių. Eglė studijuoja garso režisūrą ir įrašinėja garsus S.Kozlovo pasakos radiofoniza cijai. Eglė nori būti gera specia listė. Ir neabejotinai bus“, – ra šoma filmo pristatyme. Šis filmas yra tarptautinio do kumentinio projekto „15 Young by Young“ („15 jaunų apie jaunus“ – angl.) dalis. Berlyno filmų festiva lyje įvyko dokumentinio projekto „15 Young by Young“ specialusis tik kino pramonei skirtas seansas. Projektą „15 Young by Young“ inicijavo ir koordinuoja latvių prodiuserė Ilona Bičevska, atsto
vaujanti įmonei „Avantis promo“. Projektas vienija 15 jaunų režisie rių iš buvusių sovietinių respubli kų. Kiekvienas režisierius kūrė 15 minučių dokumentinį filmą, ku rio pagrindinis herojus – jaunas žmogus, gimęs kartu su Neprik lausomybės atgavimu. Projektas skiriamas Sovietų Sąjungos žlu gimo 20-mečiui. Tai pirmasis studijos „Monok lis“ filmas, kuriame susibūrė to kia gausi tarptautinė prodiuserių ir finansuotojų komanda. Filmas iš dalies finansuotas Kultūros rė mimo fondo „Media“ progra mos, o vasarį rodytas Prancūzi jos ir Vokietijos televizijos „Arte“ kanalu. Iš karto po premjeros, kovo 23– 25 d., režisierė G.Beinoriūtė nau jąjį savo filmą „Specialistė“ pri statys Tarptautiniame žmogaus teisių dokumentinių filmų festi valyje Kijeve (Ukraina). VD inf.
Kas? G.Beinoriūtės filmas „Specialistė“. Kada? Kovo 24 ir 29 d. Kur? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.
INFORMACIJA APIE PARENGTĄ TERITORIJOS DETALŲJĮ PLANĄ, GALIMYBĘ SUSIPAŽINTI SU DETALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIAIS IR VIEŠĄ SPRENDINIŲ SVARSTYMĄ SU VISUOMENE. Informuojame, kad yra parengtas Padekaniškių 3A, Pilaitės sen. (kad. Nr. 0101/0167:2068) detalusis planas. Teritorijos detaliojo plano rengimo pagrindas – 2011 m. rugsėjo 19 d. „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartis Nr. 041950 bei 2011 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtas „Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti“ Nr. A620-285-(2.15.1.21-MP2). Teritorijos detaliojo planavimo organizatoriai – Irena Avgust (Sodų g. 49, Zujūnų k., Vilniaus r., tel. (8 5) 235 3576), Raminta Babrauskienė ir Steponas Babrauskas (Bitėnų g. 2-4, Vilnius, tel. 8 699 99 949). Teritorijos detaliojo plano rengėjas – UAB „Finmina“ (Kalvarijų g. 276B-49, Vilnius, tel. 8 687 35 428). Teritorijos detaliojo planavimo projekto vadovas – Remigijus Putinas (kvalifikacijos atestato Nr. A551). Teritorijos detaliojo plano parengimo terminas – per 12 kalendorinių mėnesių po „Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti“ gavimo. Teritorijos detaliojo plano rengimo tvarka – bendra. Planuojamos teritorijos plotas – 0,8269 ha. Teritorijos detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai – nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių, padalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statybai bei reglamentuoti teritoriją intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams. Parengto teritorijos detaliojo plano pasekmių aplinkai vertinimas ir/ ar sprendinių poveikio vertinimas atliktas šiais aspektais: teritorijos vystymo darnai, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, transporto ir inžinerinės infrastruktūros vystymui. Nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. su parengto teritorijos detaliojo planavimo sprendiniais visuomenė turi galimybę susipažinti detaliojo plano rengėjo biuro (Kalvarijų g. 276B-49, Vilnius) patalpose ir Vilniaus savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos (Vydūno g. 20, Vilnius) patalpose. Galimais klausimais konsultuoja teritorijos detaliojo planavimo projekto vadovas Remigijus Putinas (tel. 8 687 35 428). Pastabos, pasiūlymai ir galimi skundai dėl teritorijos detaliojo planavimo sprendinių teikiami raštu teritorijos detaliojo planavimo organizatoriams bei detaliojo plano rengėjui.2012 m. balandžio 20 d. nuo 11 iki 12 val. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos (Vydūno g. 20, Vilnius) patalpose vyks teritorijos detaliojo planavimo sprendinių viešas svarstymas su visuomene. 929327
A.Lindgren premija Šių metų Astrid Lindgren premi ja skirta olandų rašytojui Guusui Kuijeriui. Tai pranešė apdovano jimą skiriantis fondas.
„G.Kuijeris rimtas temas ir aštrų realizmą jungia su šiluma, subti liu humoru ir svajingu vaizduo tės polėkiu. Jo paprastas, aiškus ir tikslus stilius talpina ir gilią fi losofinę įžvalgą, ir grakščią poe tinę ekspresiją“, – teigė premiją skyrusi komisija. 69 metų rašyto jui apdovanojimas ir 5 mln. kronų (apie 2 mln. litų) čekis bus įteiktas gegužės 28 d. per Stokholme vyk siančią ceremoniją. G.Kuijeris kaip vaikų rašytojas debiutavo 1975 m. ir nuo to lai ko išleido daugiau kaip 30 knygų, daugiausia skirtų dar į paauglystę neįžengusiems skaitytojams. „Jo atsidavimas persikelia ir į socialines bei religines sritis, o jo
knygos nuolat siunčia žinią apie toleranciją, supratimą ir plačia regiškumą“, – teigė žiuri. Rašytojo knygos išverstos į daugiau kaip dešimt kalbų, tarp jų – anglų, švedų, vokiečių, ita lų, japonų. G.Kuijerio kūryba įvertinta ne vienu literatūros apdovanojimu, tarp kurių – Vokietijos vaikų lite ratūros apdovanojimas, jam įteik tas du kartus, keletas Nyderlandų vaikų literatūros prizų. A.Lindgren apdovanojimą po jos mirties 2002 m. sausį įsteigė Švedijos vyriausybė. Teigiama, kad tai didžiausia pasaulyje pre mija, skiriama vaikams ir jauni mui kuriantiems rašytojams. Anksčiau ši premija skirta bel gei Kitty Crowther, amerikie čiui Maurice’ui Sendakui ir bri tui Philipui Pullmanui. lrt.lt, VD inf.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 02 29 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-721 patvirtintas žemės sklypo, esančio SB „Vitaminas“, Mokslininkų g. 17 (kad. Nr. 0101/0009:185), Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. 929366
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 02 29 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-723 patvirtintas žemės sklypų, esančių SB „Paežerys-1“, Krakiškių Sodų 1-oji g. 6 (kad. Nr. 0101/0118:414), Krakiškių Sodų 1-oji g. 10 (kad. Nr. 0101/0118:300) ir Krakiškių Sodų 1-oji g. 8 (kad. Nr. 0101/0118:555), Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. 929364
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 03 12 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-823 patvirtintas žemės sklypo, esančio SB „Šaltalankis“, Kryžiokų Sodų 7-oji g. 46 (kad. Nr. 0101/0137:1343), Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. 929371
Parengtas apie 48,3 ha teritorijos buvusiame Gulbinų kaime, Gulbinų rajono urbanistinės plėtros koncepcijoje pažymėtos indeksu T-04, detalusis planas.
Planavimo tikslai: sklypų paskirties, ribų ir plotų keitimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas. Planavimo pagrindas: 2011 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-67. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento. Informacija teikiama tel. (8 5) 211 2519, www.vilnius.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 215 1005, e. paštas tadas@ regroup.lt, www.regroup.lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius, 2012 m. kovo 28–balandžio 26 d. Projekto viešas aptarimas vyks 2012 m. balandžio 27 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilnius. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimas atliktas, subjektų išvados pateiktos iki 2010 09 22. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su rengiamu detaliuoju planu bei teikti pasiūlymus raštu galima plano organizatoriui ir/arba jo įgaliotam detaliojo plano rengėjui iki viešo aptarimo pabaigos. Gautų atsakymų į raštiškus pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys, gavę raštišką atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, šį atsakymą gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 929614
PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 03 20 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1622 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4117/0400:5152, esančio Kalino k., Riešės sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Žilvinas Jančoras, rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 929479
Vadovaujantis detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo 2012 03 19 sutartimi Nr. 042054 ir VMSA direktoriaus pavaduotojo 2012 02 22 įsakymu Nr. A30-602, pradedamas rengti sklypo A.Vivulskio g. 41 (kad. Nr. 0101/0055:36) detalusis planas. Planavimo tikslai: sklypo sudalijimas, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimų nustatymas, numatant gyvenamųjų daugiabučių ir komercinių pastatų teritorijas. Planavimo organizatorius – UAB „Vilbra“, Švitrigailos g. 11B, tel. (8 5) 239 4148, faks. (8 5) 216 0639, www. vilbra.lt. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“, informacija tel./faks. (8 5) 261 1115, e. paštas diana@smartas.lt. Apie viešumo procedūras informuosime papildomai. 929578
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją,
Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų. LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. Vasaros poilsio kelionių lėktuvu išpardavimas – nuolaidos iki 30%!
Orai
Šiandien kritulių nenumatoma. Temperatūra bus 5–13 laipsnių šilumos. Penktadienį taip pat bus nepastoviai debesuota, be kritulių. Temperatūra naktį 2–3, dieną 7–13 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 22 d.
+11
+5
+12
Telšiai
Šiauliai
+12
Klaipėda
Panevėžys
+12
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.15 18.36 12.21 5.42 18.53
82-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 284 dienos. Saulė Avino ženkle.
+11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +17 Dublinas +12 Kairas +22 Keiptaunas +25 Kopenhaga +14
Londonas +15 Madridas +15 Maskva +2 Minskas +11 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +20 Pekinas +12
orai vilniuje Šiandien
Praha +16 Ryga +11 Roma +22 Sidnėjus +26 Talinas +4 Tel Avivas +22 Tokijas +11 Varšuva +15
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+12
Alytus
4–6 m/s
Meksiką smarkiai papurtė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+10
+8
+2
4
penktadienį
+3
+12
+5
–3
6
+3
+11
+7
+2
2
Per gal ingą žemės dreb ėjimą į piet vakar ius nuo Meksiko antrad ien į bu vo sužeista 11 žmon ių, apgad inta šim tai namų, o pan ikos apimt i gyvento jai buvo išpuolę į gatves. 7,4 balo že mės drebėjimo epicentras buvo į pie tus nuo Ram iojo vandenyno pak ran tėje esanč io Akapulko kurorto. Sos
BNS inf., AFP nuotr.
DATOS (kovo 22 d.) Pasaulinė vandens diena Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena 1786 m. gimė lenkų is- 1948 m. gimė anglų komtorikas, kartografas, ge- pozitorius Andrew Lloyografas, kultūros mece- das Webberis. natas, Vilniaus universi- 1949 m. gimė prancūzų teto profesorius Joachi- aktorė Fanny Ardant. mas Lelewelis. 1950 m. gimė Balkanų 1832 m. mirė vokiečių kompozitorius ir muzipoetas Johannas Wolf- kantas Goranas Bregogangas von Goethe. vičius. 1868 m. gimė rašytojas 1976 m. gimė ameriir filosofas Vilhelmas kiečių aktorė Reese Storosta-Vydūnas. Witherspoon. 1937 m. gimė JAV kom- 2001 m. mirė krepšininpozitorius Angelo Bada- kas ir treneris Stepas Bulamenti. tautas.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 27 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Vardai Benvenutas, Gedgaudas, Gedgaudė, Kotryna, Vydūnas
horoskopai
tinėje Meksike per dreb ėjimą siūba vo pastatai, buvo nut rauktos telefo no ir elektros perdav imo lin ijos, nu stojo veikt i šviesoforai. Vienas žmo gus buvo sužeistas, kai sost inės šiau rėje pėsčiųjų tiltas užg riuvo ant tuš čio autobuso.
šeštadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+10
+13
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galite spręsti rimtas problemas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klauso. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, galite išgirsti klaidinančių minčių ir idėjų. Tai emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Geriau būtų atsiriboti nuo visko. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savęs pernelyg sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų ar tiesiog pasivaikščiokite gamtoje. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų interesai prieštaraus jūsų pačių vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius. Praverstų knyga ar filmas, tačiau rinkitės paprastus siužetus. Svarstyklės (09 24–10 23). Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti jūsų lūkesčių. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Prieš ko nors imantis patartina apsvarstyti visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Esate įvykių sūkuryje. Karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicijų ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. O žengęs pirmyn, nesitenkinkite tuo, kas pasiekta. Ožiaragis (12 22–01 20). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Vandenis (01 21–02 19). Būsite neįprastos nuotaikos. Galite įsimylėti vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Svarbiausia bus kova dėl valdžios, todėl dings noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui.