Penktadienis, kovo 23 d., 2012 m. Nr. 69 (1268)
R.Pakso galvosūkis: užteks Seimo sprendimo ar teks keisti Konstituciją. Lietuva 5p.
Iki paskutiniųjų priešinęsis Tulūzos teroristas M.Merah gavo kulką į galvą. Pasaulis 12p.
TV heroju L.jukne ūTė–A s ApiežvAviči igždžių TvirAi
TODĖL, KAD ESU
VILNIETIS TiKroS SoSTinėS nauj ienoS
ŠeŠTadieniS, Kovo 10 d ., 2012 m.
nr. 58 (1257) diena.lt
Meno Vilnius
gimsta gamyk
RedaktorėAgnėKlimčiauskaitė
lose
Egzoti k nebana a:jei pasiilgo te lios ro mantikos ir norite rinį nuo įveikti pavasa vargį, ge vitami nus pa riau už dės fil „Tai nu mas ti rodan ko Jemene“, tis nu adresą. žemiško ro jaus 3p.
is
MATT DAMoAnsA s
Kaip nuo mirties išgelbėtika imo žvėryną?
DAUG
2012m.kovo10d.
Tiražas 32090
Šviesa:ko tuvos Nep vo 11ąją, Lie riklauso bės at my kū Žinių tar rimo dieną, TV3 „Lietu nybos projek vos tas apdova garbė 2012“ nos žmo kilniais darbais nes, savo čius ge resnę kurian Lietuvą. 9p.
Įtampa, nių, cha nuomo biolau rakterių ir kų tarp Kė nedarna dai dinio cho nių le ro daini ninkų ir Giulijos generolių – ters Mo bei jos duk nikos – siekė pa kri ką. Praė tinį taš madie jusį sek nį „Chorų choristai ka noje pa rų“ sce si savo idė rodė be vių ir at jinių vado si kutinė dūrė pas je Kalbų, vietoje. ko rėjo dau dėl suby vų sim gybę žiūro pa pelnęs tijų iki tol choras, ta įvai riausių. bū Giuli ja „TV die tė išsisky nai“ išdės rimo prie žastis. 11p.
NEI 3IA0U
PROGRA MŲ
Šiandien priedas Laisvė yra, ne priklauso ma valstybė yra, demok ratija yra. Tad iškovota tai, dėl ko ir bu vo kovota. BFL nuotr.
Ko vo 11-osios
ak to sig na ta ras Aloyzas Sakalas
8p.
MiestAs
Kviečia švęsti Laisvės
JAU
KUMAs Namus paky lėjančios floristo M.Gv ildžio kompozicij os
KULInAR „Auksinio“ IJA
Šalies Nepriklau somybės atkūri mo dienos pro ga organizuojamos rytoj sostinėje ke renginių: oficialūs lios dešimtys minėjimai, koncertai ir eitynės. 4p. LietuvA
vir šefo R.Bo tuvės lgovo afrodiziakas
Prezidentė pa laikys sportininkus
Justi
nas Argus j.argustas@diena tas .lt
Prezidentė Da lia oficialiai pakvies Grybauskaitė Londone vyksianta į šią vasarą čias olimpi nes žaidynes. Šalies vadovė kvietimu pasi naudos. 7p.
Bandysi nukel ti – subyrės
„Žaliasis tiltas su skulptūromis yra saugomas, tai yra kultūros pa vel do dalis, todėl skulptūras reikia ne griauti, bet tvar ky kartoja Vilniaus ti“, – jau metus me ras Artūras Zuo Klausimai: kas. būti
10
MenaS: Garsus
nas pri mi ni m as apie tau tos praeitį ar s tiesų reiš kia Ža lio jo til to skulptū ąmo nę ža lo jan ros? tis so viet me č io re lik tas? Ką mums
lenkų menininkas
šiandien Pasaulis
Rekomen praside dacijos:prieš dant 17ajam tarptau ti liui „Ki niam festiva no beveik pavasaris“ su 200 fil mų pro ma, „TV gra kuriuos diena“ žvelgia, tiesiog jų pamatyti būtina. 4p.
Ledinischo ristųnuosp rendis
2p.
Sunkus balvo Kino fonų Tel rebusas
Skylės, byrantys da žai, įskilimai – taip šį pavasarį pasitin ka Žaliojo tilto skulptū ros. Ir vėl verda dis kusijos, ką su jo mis daryti: griauti, re montuoti ar tie siog palikti, kad sunyktų savaime ir nusi neštų paskutinius prisiminimų apie okupaciją liku čius.
gyvūnus
2,00 Lt
tvdiena@diena.lt
kovo 24 d.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Fukušima Japo nijoje dažnai va di nama antruoju Černobyliu. Kas pasikeitė po šios tragedijos? 12p.
m.Budny nesiste Bi, kai Sportas
+
Atsinaujinęs ir patrauk lesnis – toks turėtų būti, kaip skelbia Lie tuvos fut bolo federacijos (LFF) tri mitai, šiandien praside dantis šalies fut bolo sezo nas. Tik kol kas jo pradžią žymi anekdotinės situa cijos. LFF licencijavimo meistrai dar kartą užlipo ant to paties grėblio, kuris skaudžiai trenkė ne kartą. Į A lygą be licencijos pri imtas Klaipėdos „Atlan to“ klubas ir šiemet, neleis nuobodžiauti. regis, 16p.
žmonės jo darBų
SAvAitė hoRoskS opas ir KryžiAž odiS
iš
Si mo no Švit ros nuo tr.
nesupranta 29p.
Šeštadienis
Žinomų aktorių Stor atstovo Ainio Stor pirščių giminės pirščio neslegia nei tėvo, nei dėdės šlovė ir jų vaid menys. A.Storpirš tis jo kūrybinėje biog eina savo keliu, rafijoje – skanda lingi ir įdomūs vaidmenys. 19p.
TV diena
Septintą kartą vyksiančio TV3 Žinių tarnybos projekto „Lietu vos garbė 2012“ vedė ja Renata Šaka lytė ragina žiūrovus kasdien tapti did vyriais: padėti šalia nelikti abejingiems, esantiems, gio už gerą darbą. nelaukti atly
1 Lt
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJO S IŠTYRIMO
programoje,, per kurią Jums bus atlikti padėsiantys diagnozuoti net 6 tyrimai, kepenų Plačiau www.karpol.lt. ligas. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik Rūpinkitės savo sveikata!
36 Lt 26 Lt
Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
TAIKIK Malonu LYJE mas ir lieknė šokti ti
Senamiestis: gyvenimui ar linksmybėms? Tiražas3 6 360
Jau rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir atsinaujinusi „TV diena“.
Girdėjau tik galimai ir tariamai. Galimai ir tariamai komentuoti negaliu, o komentuoti galiu tik faktus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
5p.
Miestas
2p.
Sereikiškių parke vėl virs darbai
Grėsmė: baro „Soul Box“ savininkai baiminasi, kad mero A.Zuoko valdomos tarybos įvesti apribojimai verslą gali sužlugdyti. Simono Švitros nuotr.
Merijos sankcijos vienam miesto centro barui sukėlė tokį ažiotažą, kokio nebuvo nuo pat lapkričio mėnesio, kai vilniečiai gavo sąskaitas už šildymą. Verslininkai piktinasi: ribojimai barams ir žlugdymas tapo masiniu reiškiniu.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pasipiktinimo banga
Klausimai dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo barams savivaldybės tarybos posėdžiuose jau kone kas dienybė. Tačiau tokio ažiota žo, koks kilo šią savaitę sankcijas dėl prekybos svaigalais pritaikius Vilniaus gatvėje esančiam barui „Soul Box“, miesto valdininkai dar nematė.
Sužinoję, kad jų mėgstama links minimosi vieta alkoholiu prekiau ti galės tik iki 24 val., jauni vilnie čiai merą Artūrą Zuoką į kampą užspeitė socialiniame tinkle „Fa cebook“. Miestiečiai vienas po kito klausė mero, kodėl nuspręsta žlug dyti vieną ramiausių ir saugiausių sostinės barų. Socialiniame tink le jau įkurta ir grupė „Kultūra nėra triukšmas“, kurioje toliau liejamas apmaudas dėl miesto valdininkų sprendimų.
4
Nuomonės 6p.
Kaip mokėsime už šiukšles? Gyventojai galės rinktis, kaip mokė ti už atliekų tvarkymą – rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis. Seimas pri ėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pa taisas, pagal kurias gyventojai turės mokėti rinkliavą už komunalinių at liekų tvarkymą arba sudaryti sutartį su savivaldybe. Nuogąstaujama, kad dėl to paslauga brangs ir kils ne ma žesnė painiava, nei buvo kilusi dėl ši lumos punktų priežiūros.
menas
13p.
Vilnius vėl infekuotas mada
2
penktADIENIS, kovo 23, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Praktika: Vilniaus miesto savivaldybės specialistai ne pirmą kartą rengia visos dienos mokymus. Tary
bos nariai jau buvo surengę posėdį Trakuose.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Iš pradžių archeo logų, o vėliau – trak torių ir ekskavato rių rausiama žemė. Taip šiemet atro dys Sereikiškių par kas. Ramybės jame bus mažiau. Milijo nai iš ES fondų par ko rekonstrukcijai skirti, tačiau darbai užtruks ne vienus metus.
Gurmaniškos teisės pamokos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pyragaičiai, šviežių vaisių asor ti, vieno kąsnio sumuštiniai, de sertas. Tai – ne ištrauka iš kavi nės valgiaraščio, o Vilniaus val džios reikalavimai bendrovei, kuri savivaldybės specialistams rengs seminarus ir švies juos tei sės klausimais.
Daugiau nei 100 Vilniaus savival dybės klerkų šiemet semsis tei sinių žinių, klausysis seminarų. Centrinėje viešųjų pirkimų in formacinėje sistemoje Vilniaus miesto savivaldybės administra cija jau paskelbė konkursą šiems mokymams surengti. Civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aktualijos, sutarčių teisė – per kamų seminarų temos itin rimtos ir sudėtingos. Konkurso sąlygas parengęs ir jas parašu patvirtinęs savivaldybės Personalo departamento direkto rius Antanas Gadeikis, regis, itin skrupulingas. Jis konkurso reika lavimuose detaliai nurodė, kokius gėrimus, valgius ir užkandžius kiekvienam mokymo dalyviui pa tiekti būtina. Sultys, mineralinis vanduo – gazuotas ir negazuotas, kava, ar bata, grietinėlė kavai, pyragaičiai, šviežių vaisių asorti, vieno kąsnio sumuštiniai. Tai per seminarus, per kavos pertraukėles, turi bū ti pateikta kiekvienam seminaro dalyviui. Konkurso reikalavimuose nu matyta, kad pietūs mokymų daly
viams turėtų būti sotūs. Įsakmiai nurodyta kiekvienam dalyviui pa tiekti salotų, sriubą, karštąjį pa tiekalą, desertą, galiausiai – sul čių, mineralinio vandens: gazuoto ir negazuoto, kavos arba arbatos. Be to, nustatyta, kad mokymai savivaldybės darbuotojams turi būti surengti ne mažiau kaip trijų žvaigždučių lygio viešbučio kon ferencijų salėje.
Nustatyta, kad mo kymai savivaldy bės darbuotojams turi būti surengti ne mažiau kaip tri jų žvaigždučių lygio viešbučio konferen cijų salėje.
Kodėl seminarų dalyviams, klausantis teisės paskaitų, būti na ir sočiai užkąsti? To pageida vo patys savivaldybės specialistai ar taip nusprendė pats Persona lo skyriaus vadovas? A.Gadeikis, konkurso sąlygų rengėjas, ko mentuoti šio viešojo pirkimo są lygas „Vilniaus dienai“ atsisakė ir tenurodė, kad detaliai reglamen tuoti – būtina, ir paprašė klausi mus atsiųsti raštu. Vilniaus savivaldybės Viešų jų ryšių skyrius informavo, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygo se detalus valgiaraštis yra įpras ta praktika, nes perkami visą die
ną truksiantys mokymai. Ši sąlyga numatoma taupant laiką, nes aiš kiai deklaruojant perkamą objektą yra paprasčiau derinti sutartis. Viešųjų pirkimų tarnyba dien raščiui nurodė, kad A.Gadeikis, detaliai nurodydamas, kokio pir kinio pageidauja, elgėsi pagal įsta tymus. „Kaip numato Viešųjų pirki mų įstatymas, pirkimo objektas, techninė jo specifikacija turi bū ti apibrėžti aiškiai ir tiksliai, be dviprasmybių ir galimybės interp retuoti, todėl šio pirkimo techni nė specifikacija atitinka įstatymo raidę. Sąlygos konkuruoti visiems sudarytos vienodos, juk nerašo ma, kad vaisių asorti turėtų bū ti kolumbietiškų bananų, kuriuos galbūt patiekti galėtų ne visi“, – „Vilniaus dienai“ nurodė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Aušra Pocienė. Šis savivaldybės viešojo pirki mo konkursas dar tik vyksta, tad informacija apie būsimų moky mų kainas kol kas neskelbiama. Šie mokymai, per kuriuos gau sus būrys savivaldybės valdinin kų klausysis paskaitų apie civi linę, administracinę, sutarčių, statybos ir žemės, vaiko intere sų gynimo teisę ir teismų prakti ką šiais klausimais, finansuojami iš ES lėšų. Miesto savivaldybės administracija su Europos so cialinio fondo agentūra dėl šių ir panašių mokymų yra pasirašiu si sutartis. Paslaugas, numaty tas viešojo pirkimo konkurse, jų rengėjas turės suteikti iki 2013ųjų gegužės.
Netvarka: apleistas Sereikiškių park
Milijonai artėja, į Justinas Argustas, Simonas Švitra
Ilgai laukta milijoninė parama iš ES struktūrinių fondų Sereikiškių parko rekonstrukcijai, kurios be veik metus laukė sostinės valdžia, jau skirta – beliko pasirašyti sutar tis ir pradėti darbus. Įsakymą Se reikiškėms sutvarkyti skirti iki 10 mln. litų iš ES struktūrinių fondų prieš porą savaičių pasirašė ūkio ministrą laikinai pavadavusi finan sų ministrė Ingrida Šimonytė.
Vidmantas Mikalauskas:
Iš tiesų šiais metais to gražaus parko vaizde lio dar nebus. Švelniai tariant, taip, vietomis bus išrausta. Miesto valdžia ilgą laiką kartojo: bus pinigai – bus ir tvarkoma. Ta čiau džiaugtis, regis, dar kiek per anksti. Kada realiai ES pinigai pa sieks miesto iždą, dar neaišku. Lie tuvos verslo paramos agentūra, ad ministruojanti ES lėšas, kreipėsi į Viešųjų pirkimų komisiją (VPT) ir
prašo patikrinti, ar visi savivaldy bės organizuoti pirkimo konkur sai, rangos darbai, projektavimas dėl Sereikiškių parko rekonstruk cijos atlikti nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo. Bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos Projektų priežiūros sky riui vadovaujantis Vidmantas Mika lauskas vakar dienraštį informavo, kad atsakymo iš VPT dar nėra. Kai viešojo pirkimo konkursų prižiūrėtojai tars savo žodį, savi valdybės administracija, Ūkio mi nisterija ir Lietuvos verslo paramos agentūra galės pasirašyti trišalę projekto finansavimo ir administ ravimo sutartį ir naudoti ES pini gus. Pati savivaldybė šiemet par kui tvarkyti skiria 2 mln. litų, dar 6 mln. tikimasi iš minėtos ES pa ramos. Jei viskas klosis, kaip planuota, Sereikiškių parkas turėtų būti pra dėtas tvarkyti po kelių savaičių – tyrinėjimus tęs archeologai. „Vyk dyti rekonstrukcijos be archeologų leidimo negalima. Pernai buvo at likti žvalgomieji tyrimai, šiemet jie bus tęsiami“, – aiškino parko re konstrukcijos darbus organizuo jančios Vilniaus vystymo kompa nijos atstovas V.Mikalauskas. Pabaigus archeologinius tyrinė jimus, Sereikiškėse pasirodys ko
3
penktADIENIS, kovo 23, 2012
11p.
Lietuvos moterų rankinio rinktinė iškovojo pirmąją pergalę.
k as šiemet ir vėl bus kasinėjamas. O parko rekonstrukcijos pabaigos teks palūkėti dar ne vienus metus. Simono Švitros nuotr.
į parką grįžta archeologai munalininkai. Jie keis ir tvarkys šalia Dailės akademijos po žeme esančias komunikacijas, vanden vietę. Ruošiamasi atnaujinti dalį čia įrengtų vandens gręžinių. „Iš tiesų šiais metais to gražaus vaizdelio dar nebus. Švelniai ta riant, taip, vietomis parkas išraus tas. Stengsimės, kad jame galėtų il sėtis vilniečiai, tad būsimus darbus vykdysime dalimis atskirose parko teritorijose. Archeologiniai kasi nėjimai vyks keturiose skirtingo se zonose. Kai mokslininkai baigs darbą vienoje vietoje, ji bus sutvar koma, tyrimai prasidės kitoje zo noje“, – pasakojo V.Mikalauskas. Pasak jo, tai visi šiemet suplanuo ti parko tvarkymo darbai.
18
mln. litų
bus skirta Sereikiškių parkui atnaujinti.
Nuomonės
Vaidilutė Labiausiai parke trūksta švaros ir tvarkos, pramogų, kad būtų daugiau žaidimo aikštelių vaikams, kavinukė, ledainė. Manau, būtina įrengti viešąjį ar mokamą tualetą. Taip pat nesma gu sutikti parke alkoholį vartojančius asmenis.
Justinas Sereikiškių parkas puikus jau dabar. Žinoma, visada galima pasakyti, kas jame galėtų būti geriau, pavyzdžiui, galėtų būti asfaltuoti keliukai, kaip Vingio parke, būtų smagiau vaikščio ti. Dar galima tvarkyti suoliukus ir ap linką – medžius, veją.
Danguolė Parke nuostabi gamta, tačiau apleis ta senoji ledainė gadina vaizdą. Ma nau, galima ir tikrai reikia ją renovuo ti ar kaip kitaip sutvarkyti. Kadaise le gendinėje vietoje dabar tiesiog kau piasi šiukšlės. Dar, mano nuomone, čia trūksta vaikų žaidimo aikštelių.
Šarūnas Tiesą sakant, nežinau, ko tam parkui trūksta, mano galva, tiesiog pavasa rio. Sereikiškės nėra nei pernelyg ap leistos, nei pernelyg išblizgintos. Tie sa, tik kartais parke nesijaučiu sau giai, slankioja įtartini tipai. Bet apskri tai parko būklė mane tenkina
Pažadai liejosi laisvai Apie Sereikiškių parko gaivinimą kal bama jau ne pirmus metus, tačiau jo įgyvendinimas nuolat strigo. Papras tai dėl finansavimo stokos. „Projektas yra puikus, jį tik reikia įgy vendinti. Tada tik medžiai buvo iš kirsti juk ne dėl to, kad buvo norima pakenkti, tiesiog neužteko finansavi mo. Viskas bus sutvarkyta gavus lė šas“, – pernai vasarą kalbėjo už miesto ūkį atsakingas Vilniaus vicemeras Ro mas Adomavičius.
Žinia, Sereikiškių parko rekonstrukci ją buvo bandoma pradėti miestui va dovaujant merui Viliui Navickui. Dar bai prasidėjo 2010-ųjų pavasarį, kai apie 200 medžių buvo iškirsti, o dalis apgenėti.
„Vilniaus diena“ primena, kad Serei kiškių parko rekonstrukciją pagal pa rengtą projektą atliks Vilniaus statybų bendrovė „LitCon“ (buvusi „Pireka“). Parką atnaujinti iš viso atsieis beveik 18 mln. litų.
Pernai rudenį parke pradėjo darbuotis Savivaldybė yra skelbusi, kad pagal archeologai. parengtą projektą bus atkurtas XIX a. „Ši vieta istoriškai labai svarbi, čia bu dailininko Alexanderio Strausso su vo bernardinų sodai, tad galima tikė kurtas Sereikiškių parko planas: takų tis rasti vertingų dalykų. Todėl mums sistema, želdynai, botanikos sodas, ba labai svarbu atkast i vert ing iausius seinai ir fontanai.
O Vilniaus meras Artūras Zuokas per sluoksnius. Vėliau, kai prasidės parko nai rugpjūtį dėstė: „Manau, kad tam tik rekonstrukcija, mes su statybininkais rus darbus pradėsime daryti galbūt net tęsime kasinėjimus, stebėsime darbus“, šį rudenį. Manau, kad per metus su tru – dienraščiui „Vilniaus diena“ yra sakiu pučiu Sereikiškių parkas bus vienas si „Kultūros paveldo išsaugojimo pajė gražiausių Vilniaus miesto sodų.“ gų“ archeologė Aušra Zalepūgienė.
Po archeologinių tyrimų, pagrindinių statybos darbų ketinama įrengti alpi nariumą, oranžeriją, gėlynus, atkurti iš nykusį vienuolyno sodą. Parke turėtų atsirasti ir žaidimo aikštelių, kelios ka vinės bei restoranų.
miestas
4
PenktADIENIS, kovo 23, 2012
miestas
Senamiestis: gyvenimui ar linksmybėms? „Taigi, man kelia susi 1 rūpinimą, kodėl Vilniu je tuoj taps dar ankščiau. Jau trys
vietos, kur žmonės nuoširdžiai ieš ko aktualios muzikos ir intelektua lesnės kompanijos, nugrimzdo į apribojimų pinkles. Ar mums rei kės steigti profsąjungą, ar mums reikės eiti su plakatais į gatves, Artūrai?“ – rašo žinomas sostinės muzikantas Vitalijus PuzyriovasVaiperis. Savo griežtą nuomonę merui iš reiškė keli šimtai vilniečių. Daugeliui jų kilo klausimas, kodėl centrinė je miesto dalyje, kurioje įsikūrę de šimtys barų, sankcijų sulaukė būtent šis – ne pats triukšmingiausias. „Ar dar daug kavinių, klubų jūsų sąraše? Žmonės dirba, investuo ja pinigus, klientai leidžia pinigus, augina BVP. Kokia veikla turi būt vykdoma miesto centre? Skaitovų būreliai? Pensininkų popietės? Po ne mere, atsipeikėkit! Greitai ne matysit nei jaunų, nei verslių žmo nių. Galėsit būt senukų meras“, – rašo kitas vilnietis. A.Zuokas nepalenkiamas
Ilgai į pasipiktinusių vilniečių skundus nereagavęs meras vėliau vis dėlto išdėstė ir priežastis, ko dėl taip buvo padaryta. Jo teigimu, savivaldybės vadovai griežtų prie monių ėmėsi tik tuomet, kai kito kelio gyventojų interesams paten kinti jau nebuvo. Tiesa, iš pradžių meras dar lei do sau pašmaikštauti: „Miesto ta ryba apribojo darbo laiką iki 24 val. vakaro. Taigi linksminkitės į valias. Tiesa, dar liks laiko ir išsi miegoti.“ Po tokio pareiškimo dar daugiau nepasitenkinimo sulaukęs meras ryžosi išsamiau paaiškinti miesto tarybos sprendimą. „Tik pakartosiu, kad savivaldybei priklauso vykdyti įstatymus, kaip ir baro savininkams. Taryba apribojo
darbo laiką iki 24 val. Jei baro šei mininkai būtų ištaisę bent dalį po licijos ir kitų institucijų nustatytų pažeidimų, tarybos nariai nebūtų vienbalsiai palaikę tokio sprendi mo. Galiu pasakyti, kad mes labai rezervuotai žiūrime į gyventojų priekaištus tokioms įstaigoms. Ne viena tarnyba tiria gyventojų prie kaištus, duodama laiko trūkumams ištaisyti ir t. t. Tokie sprendimai – tai jau kraštutinė priemonė, kurios imtasi po ilgo laiko“, – politikų griežtumo motyvus ir priežastis išdėstė miesto vadovas. A.Zuokas taip pat palygino Vil nių su neseniai aplankytu Niujor ku. Esą po darbų panoręs išger ti vyno meras viename didžiausių pasaulio miestų sunkai rado vietą, kur prisėsti. „Vilniaus naktinis gyvenimas aktyvesnis už daugelio šalių sos tinių. Pavyzdžiui, prieš keletą die nų Niujorke apie 1 val. nakties vos radome vietą, kur būtų galima pa kalbėti su taure vyno rankose“, – rašo meras A.Zuokas.
Verslininkams tokiu atveju sunku prisi taikyti. Dažniausiai laimi gyventojai.
Sprendimas pragaištingas
Politikų sprendimą apriboti pre kybos alkoholiu laiką baro „Soul Box“ direktorius Aurelijus Maru dinas išklausė sėdėdamas savival dybės posėdžių salėje. Nusivylęs tokiu sprendimu verslininkas dien raščiui „Vilniaus diena“ sakė, kad tarp ribojimų ir bankroto galima dėti lygybės ženklą. „Vertiname vienareikšmiškai – miesto centre toks verslas turėtų būti skatinamas, turėtų veikti ba
Viltis: baras „Gorky“ alkoholiu prekiauti dar gali, savininkai daro viską, kad įtiktų vietos gyventojams ir val
dininkams.
rai, kino teatrai, turėtų vykti veiks mas, o tokiais sprendimais viskas žlugdoma. Nuostoliai milžiniški“, – dėstė verslininkas. Jis tvirtino, kad dėl baro veiklos nuolat skųsdavosi gretimos gatvės gyventojas. Galiausiai jo pranešimų skaičius buvo pakankamas, kad sa vivaldybė imtųsi veiksmų. „Iš esmės trukdė kažkam, kas gyvena Palangos gatvėje. Skundė si, kol prisiskundė“, – trumpai ta rė A.Marudinas. Dienraštis primena, kad sostinės savivaldybė buvo užsimojusi ap riboti prekybos alkoholiu laiką ir Vilniaus senamiesčio Pilies gatvė je esančiam barui „Gorky“. Savivaldybės valdininkai nu sprendė, kad šis baras per daug triukšmingas, tad prekybos al koholiu laiką jam reikia apribo ti nuo 23 iki 8 val. Tiesa, „Gorky“ šeimininkai dar bando rasti išei tį ir išspręsti nesutarimus su gy ventojais, tad ribojimo klausimas iš tarybos darbotvarkės buvo išb rauktas. Siūlo keisti tvarką
Senamiesčio gyventojų ir barų sa vininkų problemas savivaldybės ta rybos narys socialdemokratas Juras Požela siūlo spręsti miesto centrą padalijant į tam tikras zonas, ku riose būtų nustatytas leidžiamas prekybos alkoholiu laikas. Tokia tvarka, anot jo, sumažintų verslo riziką. „Senamiestis ir centras galėtų būti padalytas į tam tikras dalis ar ba atskiri namai priskirti tam tik roms triukšmo kategorijoms. Ir gy ventojai keldamiesi į butą centre, ir verslininkai, kurie sugalvoja įkurti kavinę, žinotų, ko laukti ir ko tikė tis. Tokia tvarka būtų geriausias sprendimas. Dabar kenčia ir vieni, ir kiti“, – svarstė J.Požela. Politiko nuomone, tokią tvar ką mieste buvo galima įvesti jau anksčiau. Esą panašių istorijų pri siklausę verslininkai pradėti vers lą mieste bijo, o esamos kavinės po truputį nyksta. „Nenoriu pasirodyti kokiu nors barų gynėju, tačiau kai kurie spren dimai, ypač buldozeriu prastumia
Simono Švitros nuotr.
mi bendru sutarimu, man nėra su prantami. Šioje miesto vietoje yra įsikūrusių nemažai kavinių, kurios, beje, nėra pačios pigiausios. Tad ir žmonės jose renkasi gana kultū ringi. Tai tapo savotišku jaunimo centru. Keista, kad tai kam nors netinka“, – sakė tarybos narys. Problema įsišaknijusi
Tarybos nario idėja padalyti mies tą į zonas puiki, tačiau ne taip pa prastai įgyvendinama, kaip ma no Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiš kauskienė. Jos teigimu, ir su šia, ir su anks tesne miesto valdžia ne kartą buvo diskutuota dėl draudimų barams, tačiau išeities iki šiol rasti nepa vyko. „Jei kalbame apie atskirų zo nų nustatymą – tokių kalbų bū ta jau seniai. Tačiau visa tai nutil davo pradėjus konkrečiai kalbėti apie miesto bendrojo plano keiti mus. Tai padaryti būtų labai sun ku. Išeities tiek su šiuo, tiek su bu vusiu meru ne kartą esame ieškoję, tačiau rasti tinkamos visoms pu sėms beveik neįmanoma“, – teigė E.Šiškauskienė ir pridūrė, kad pa našių bėdų dėl gyventojų skundų patiria daugelio barų savininkai. Ji sakė, kad būtent ši problema sostinėje barų savininkus labiau siai gąsdina ir vargina. Esą prasi dėję nesutarimai su gyventojais dažniausiai baigiasi ne verslininkų naudai. „Verslininkams tokiu atveju sun ku prisitaikyti. Dažniausiai laimi gyventojai. Žinoma, daugelis ieš ko kompromisų, stengiasi išspręsti ir rūkymo lauke klausimą, bet įtikti greta gyvenantiems visuomet būna itin sunku. Šiuo atžvilgiu verslinin kams sostinėje itin sunku. Daugelis nesupranta, kad barui ribojimai pre kiauti alkoholiu iš karto yra ženklas, kad pats laikas kviesti bankroto ko misiją“, – ironizavo pašnekovė. Visi lygūs?
Savivaldybės tarybos narė konser vatorė Rasa Baškienė pati ne kartą piktinosi po savo buto langais To torių gatvėje esančiais barais. Pa
tirties turinti politikė dienraščiui tvirtino, kad šiuose ginčuose kaip tik dažniausiai laimi ne gyventojai, o verslininkai. „Dabar esu tarybos narė, todėl nuo tokių klausimų svarstymo pri valau iš viso nusišalinti. Mes jau ne vienus metus kenčiame triukšmą iš greta esančių barų, tačiau nieko iki šiol nepasiekėme. Yra kviesta poli cija, surašyti skundai, tačiau iš es mės nieko nelaimėjome“, – sakė R.Baškienė. Vis dėlto pašnekovė sakė ma nanti, kad tik vieno tokių ginčų laimėtojo būti negali. Esą komp romisą rasti būtina. „Turi barai kaip nors išspręsti tualetų problemas, kad neatsirastų norinčių eiti šlapintis pakampėse. Patalpose rūkyti negalima, tad vi si rūko ir triukšmauja lauke, po gy ventojų langais. Gal reiktų įreng ti kokias nors patalpas rūsiuose ir panašiai. Reikia suprasti ir vienus, ir kitus“, – mano politikė.
Komentaras
Marijonas Mikutavičius Muz ikantas
A
š irg i, gal im a sak yt i, gy venu centre. Po mano lang ais taip pat dažn ai palėbauja jaun imėl is, ta čiau aš tai laikau ne jų, o savo prob lema. Jei jau gyven i centre, tai tur i nusiteikt i, kad ne tu čia esi šeim in in kas. Tie ting in iai tik sėdi nam ie ir vi sus skundž ia. Jei taip negerai, tuo met teg ul kel ias i gyvent i tol iau nuo veiksmo. Ką daryti kad ir tam užsieniečiui, ku ris atvažiavęs į Vilnių nori kur nors va kare prisėsti. Centras yra skirtas ne gyvenimui. Jei jau nori jame gyventi, tur i su tuo susitaik yt i. Tikrai yra už tekt inai vietų, kur iose sost inėje gal i ma gyvent i ir jose ramu. Prašom, ga lite gyventi ten.
5
penktADIENIS, kovo 23, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Paskyrė FNTT vadovą
Seimui galutinai pritarus, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui būtų draudžiama ket verius metus, pa šalintasis prezi dentas Rolan das Paksas tei gia kandida tuosiantis parla mento rinkimuo se. Tiesa, vakar priimtas pataisas dar turės pasira šyti Prezidentė.
Atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ket virtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direkto riumi paskyrė konkursą į šį postą laimėjusį Kęstutį Jucevičių.
Lyderis: R.Paksas teigia, kad rinkimų sąraše bus įrašytas pirmu nu
meriu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Durys veriasi vis plačiau Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Bus sąrašo viršuje
„Taip, vienareikšmiškai“, – BNS sakė europarlamentaras R.Pak sas, paklaustas apie ketinimus siekti Seimo nario mandato. Jis patvirtino, kad gali būti įra šytas pirmu opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos rinkimų sąrašo numeriu: „Aš esu partijos pirminin kas, ir natūralu, kad partijos pirmi ninkas turi būti sąrašo viršuje.“ „Tai didelis žingsnis atkuriant teisingumą“, – Seimo sprendimą įvertino europarlamentaras. Politikas teigė manantis, jog ga li būti daromi žingsniai, kad jam būtų sutrukdyta dalyvauti par lamento rinkimuose, bet tai esą „nėra jokia naujiena“.
Zenonas Vaigauskas:
Jeigu vis dėlto įstaty mas įsigaliotų, spėju, kad mūsų komisijoje gali kilti diskusijų dėl jo taikymo. Gali turėti pastabų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vai gauskas spėjo, kad pastabų priim toms Seimo rinkimų įstatymo pa taisoms dėl jų konstitucingumo gali turėti Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Ji gali vetuoti šį įstatymą. Bet jeigu Prezidentė jį pasira šys arba Seimas sugebės atmesti valstybės vadovės veto, VRK pir mininko nuomone, nebus išveng ta teisminių ginčų, ar toks įstaty mas tikrai atitinka Konstituciją. „Jeigu vis dėlto įstatymas įsi galiotų, spėju, kad mūsų komisi joje gali kilti diskusijų dėl jo tai
kymo. Komisijoje yra labai daug teisininkų, kurie atsižvelgia į vi sas aplinkybes, nagrinėja ir vertina įstatymus pagal jų atitiktį Konsti tucijai, pagal Konstitucinio Teis mo (KT) suformuotą konstitucinę doktriną. Ir jeigu yra įstatyminių normų, galbūt prieštaraujančių doktrinai, tai, žinoma, VRK nariai kelia tokius klausimus“, – dien raščiui teigė Z.Vaigauskas. Prireiks KT išaiškinimo?
KT dar 2004 m. yra išaiškinęs ga liojančią Konstituciją, kad per ap kaltą iš pareigų pašalintas asmuo visą gyvenimą negali siekti pa reigų, kurias pradedant eiti rei kia prisiekti, t. y. prezidento, Sei mo ar Vyriausybės nario, teisėjo, valstybės kontrolieriaus. Tais pačiais 2004-aisiais R.Pak sas apkaltos būdu buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Pernai sau sį Europos Žmogaus Teisių Teis mas (EŽTT) Strasbūre pareiškė, kad R.Paksui Lietuva taiko perne lyg griežtą apribojimą iki gyveni mo pabaigos nebeleisti jam siekti parlamentaro mandato. Seimas ketvirtadienį pataisė įstatymą, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą, nors teisininkai ir kai kurie politikai pabrėžė, kad to ne galima daryti nepakoregavus ga liojančios Konstitucijos. „VRK turi vykdyti galiojančius įstatymus, – sutiko Z.Vaigauskas. – Bet tikrai niekas neatėmė tei sės iš komisijos narių diskutuo ti dėl tų įstatymų konstitucingu mo. Ir tokios diskusijos tikrai ne kartą kilo. Netgi buvo atvejų, kai kreiptasi į teismą, ar tikrai įsta tymas atitinka Konstituciją. Tar kim, sykį kreipėmės į teismą, kai akivaizdžiai matėme, kad Kons titucijai gali prieštarauti įstaty mu nustatyti apribojimai tam tik ras pareigas einantiems asmenims būti savivaldybių nariais. Tuomet
byla pateko į KT ir šis išsprendė klausimą taip, kaip matė komisi jos nariai.“ Todėl, anot jo, jeigu VRK tektų šiemet spręsti R.Pakso kandida tavimo į Seimą klausimą, „matyt, nebus apsieita be tokios bylos nag rinėjimo Vyriausiajame administ raciniame teisme, kuris tikriausiai kreiptųsi išaiškinimo į KT“.
Komentaras
Ministras nepaisė premjero And riaus Kubiliaus raginimo palauk ti dvi savaites, kol Vyriausioji tar nybinės etikos komisija nustatys, ar K.Jucevičius nenusižengė įsta tymams. K.Jucevičius trečiadienį pripažino pats pasirašęs raštą dėl savo patikimumo siekiant FNTT vadovo posto. Seimo Antikorupci jos komisija dėl to kreipėsi į VTEK, ši kitą savaitę svarstys, ar priimti minėtą skundą nagrinėti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako neturinti faktais paremtos neigiamos informacijos apie nau jąjį FNTT vadovą K.Jucevičių, to dėl, pasak jos, gavus visas pažymas kliūčių jį paskirti nėra. „Girdėjau tik galimai ir taria mai. Galimai ir tariamai komen tuoti negaliu, o komentuoti galiu tik faktus. Dėl paties paskyri mo turi būti gautos visos pažy mos apie patikimumą ir tai atrodo yra padaryta, kiek žinau“, – žur nalistams sakė Prezidentė. Šalies vadovė teigė nesiejanti FNTT va dovo skyrimo su vidaus reikalų ministro R.Palaičio atleidimu ir pranešė dekretą dėl ministro at leidimo su pirmadienio data pa sirašysianti šiandien. „Ministro R.Palaičio atleidimas nesusijęs su FNTT vadovo pasky rimu. Yra teikimas ministrą at leisti nuo 26 d., kai grįšiu iš Pa nevėžio, ir pasirašysiu“, – sakė D.Grybauskaitė spaudos konfe rencijoje po susitikimo su Latvi jos prezidentu. Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį taip pat pranešė turin ti duomenų, kad K.Jucevičiui FNTT būnant atsakingam už slaptų doku
Pabaiga: ministras R.Palaitis va
kar priėmė bene paskutinį spren dimą šiame poste, nes šiandien Prezidentė turėtų pasirašyti jo atsistatydinimo pareiškimą.
Vytauto Petriko nuotr.
mentų administravimą galbūt din go per šimtas slaptų dokumentų. Komisija teigė, kad dėl to tarnybo je pradėtas vidinis tyrimas, K.Ju cevičiui esą buvo panaikintas pri ėjimas prie FNTT vidaus duomenų bazės. Pats K.Jucevičius kaltinimus neigia. Antikorupcijos komisijai paskel bus, kad konkursą laimėjęs K.Juce vičius gali būti atsakingas dėl esą pradingusių dokumentų FNTT, pats K.Jucevičius tai vadina netei singomis interpretacijomis, anot jo, dokumentai nedingo, o trūko atžymų registruose. BNS inf.
Sveikatos egzaminas Algis Krupavičius Pol itologas
N
ors R.Pakso teisės daly vaut i Liet uvos pol it iko je buvo apr ibotos, jis iš liko vienu svarbiaus ių asmenų Tvarkos ir teisingumo parti joje ir neabejotina, kad į rinkimų tiesę ši partija išeis stipresnė, o R.Pakso as muo padės pritraukti daugiau rinkė jų balsų partijai. Manau, kad art im iausiuose visuo menės nuomonės tyr imuose ma tysime pokyčius ir balsų persiskirs tymą pirm iaus ia tarp opoz ic in ių partijų. Didžiausių problemų šiuo at veju, ko gero, kyla Darbo partijai, nes Darbo partijos bei Tvarkos ir teisin gumo elektoratai yra susisiejantys. Kai Darbo partijos reitingas kyla, tuo met mažėja Tvarkos ir teisingumo ir atvirkščiai. Trumpalaikėje perspektyvoje Tvar kos ir teising umo part ijos popul ia rumas turi augti, o ar tas populiaru mas išsilaikys iki Seimo rinkimų, yra atviras klausimas. Nes laiko yra gana daug ir R.Paksui neužtenka pasakyti „aš grįžtu“. Reikia skelbti bent jau ke lias naujas idėjas.
Balandžio pradžioje rengiamas pirmasis nacionalinis sveikatos egzaminas, kuris, kaip tikisi orga nizatoriai, gyventojus paskatins domėtis bei rūpintis savo ir ar timųjų sveikata.
Pasak Sveikatos apsaugos minis terijos (SAM), egzamine galės da lyvauti visi norintys. Egzaminas vyks internetu ir reikės atsakyti į 40 klausimų. „Tai bus ne tik gyventojų sveika tos žinių patikrinimas. Tai paska tinimas domėtis sveikata, padėti sugriauti klaidingus stereotipus ir surasti mokslu pagrįstus at sakymus į aktualiausius sveika tos klausimus“, – SAM praneši me cituojamas vieno iš konkurso organizatorių – Užkrečiamųjų li gų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas. Egzaminas vyks nuo balandžio 6 d. 9 val. iki balandžio 7 d. 24 val. interneto svetainėje www.saugok save.lt. Prieš egzaminą bus galima dalyvauti bandomajame egzami ne – susipažinti su egzamino tes to klausimų pavyzdžiais ir į juos atsakyti. Egzaminą organizuoja visuo meninė iniciatyva „Saugok save“
ir ULAC, pagrindiniai partneriai: SAM, Švietimo ir mokslo minis terija, Lietuvos mokslų akademija, Europos ligų kontrolės ir preven cijos centras. „Ne tik gydytojai ar valstybė yra atsakingi už gyventojų sveikatą – atsakomybę turėtų prisiimti kiek vienas iš mūsų. Atsakomybė neat siejama nuo pareigos žinoti, kaip saugoti save ir savo artimuosius, kokios moksliniais tyrimais pa grįstos prevencijos ir profilaktikos priemonės yra veiksmingiausios. Švietimui šiais klausimais visame pasaulyje skiriama daug dėmesio ir lėšų. Tad ir inicijuojant šį egzaminą mūsų vizija – sveikatos temomis išprususi, neabejinga visuomenė“, – aiškino „Saugok save“ koordina torė Dalia Vencevičienė. VD, BNS inf.
40
klausimų bus pateikta egzamino dalyviams.
6
PenktADIENIS, kovo 23, 2012
nuomonės
Karšto vandens byla tęsis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
T Auksinių kryžių šešėliai
Violeta Juodelienė
P
rieš akis – sąrašas kandi datų į pag rind in ius lie tuv iškos teatro scenos apdovanojimus. Sąra šas, reišk iant is, kad pas taras is teatro sezonas pasiekė kulmina ciją, nes daugmaž paaiškėjo, ko vertas šalies teatralų triūsas, kaip kiekvienas kolektyvas šiuo metu atrodo bendrame kontekste.
Vienspalvis nominantų sąrašas išaugo iš dirvos, kurios mikroklimatą sudarkė prasti kultūros politikos kūrėjai. Vaizdel is – gana dviprasm iškas. Vien a vert us, akivaizdu, kad vienvald is sezono lyder is yra Liet uvos nac ion al in is dramos teatras (LNDT), kur is šiemeč ių nom inantų sąraše linksn iuoja mas dažn iausiai. Jo scenoje pa sireiškė du potencial iai ger iausi sezono rež isier iai, po du pag rin dinio ir antraplanio vaidmens ak torius, dvi antraplanio vaidmens aktores, čia galbūt buvo pastaty tas ir geriausias nacionalinės dra maturg ijos pav yzdys, puikavosi ger iausia scenografija, grojo ge riausia muz ika... Ar tai reišk ia, kad didž iausiame šalies teatre – ypatinga genialios kūryb os koncentrac ija, ar kad jis šiemet diktavo teatrų sezono madas (o tai pirm iausia reišk ia gebėjimą atspėti šiandienio eliti nio žiūrovo poreik ius), ar jam bu vo būdinga ir viena, ir kita? Atsa kymą verčiau pak laid int i retor i koje, nes garsios abejonės, ar ge nijai gali klysti, pas mus reg imos kaip baisus netaktas. Tačiau žvelg iant į šį sąrašą ma žiaus iai nor is i med it uot i apie LNDT pasiek imus, jo naujojo di rektor iaus suburtos naujos ko mandos kel ius ir klystkelius – la biau dėmesio prašosi tie, kur ie nepateko tarp kandidatų.
Be kel ių sost inės teatro kolek tyvų, reg is, šalyje esama tik dar poros: Kauno ir Klaipėdos muzi kin iai bei dramos teatrai, Juozo Miltinio teatras Panevėžyje. Sąra šo sudarytojai apie jų pajėgumus, regis, neturi itin geros nuomonės. Jei nebūtum matęs nominuotųjų darbų, galėtum bemaž įtart i, jog tai, kad jie įtraukti į pretendentų sąrašą, tėra priverst inė duoklė per ifer ijai, kad ši trad iciškai ne pradėtų purkštaut i dėl tar iamos diskriminacijos iš sostinės. Guodž ia ir tai, kad net garbin giausi Lietuvos teatralų apdova nojimai yra linkę į nuodėmę, to dėl retsyk iais atitenka nelabai jų vertiems kūrėjams. Vis dėlto tendencijos neį žvelgt i neį manoma: vienspalv is nom i nantų sąraš as išaugo iš dirvos, kur ios mikrokl im atą sud arkė prasti kultūros politikos kūrėjai. Per trumpą laiką kelis kartus pa kilę mokesčiai už autorinius kūri nius, pridėtinės vertės mokesčio viražai, apgailėtini valstybės do tacijų kąsneliai, visai šaliai bend ros ūkinės problemos, šių dienų žiūrovai, sutinkantys eiti į teatrą vien tam, kad pasijuoktų, – visa tai verčia daug umą valst ybin ių teatrų siekt i pirm iausia ne ko kybės, bet komercinės sėkmės. Laimė, jei tą sėkmę garantuoja ne tik populiaraus, bet ir profesiona laus meistro pavardė – didesnė ti kimybė, kad dėl spektaklio galvos neskaudės nei teatro finansinin kui, nei meno vadovui. Antraip atsitiks taip, kaip atsitinka dabar: daug uma valstybinių teatrų gy vuoja, stato naujus spektakl ius, bet šie nepatenka ir niekada ne pateks į nominuotųjų sąrašą. Taip, kalbos apie kultūrą, kaip ypat ingą mūsų gyven imo sritį, kuriai būtina skirti išskirtinį vals tybės dėmesį, dvelkia naftalinu. Ir dvelks, kol Lietuvoje bus neig ia ma Vakaruose seniai pripaž inta tiesa, jog be kultūros neauga ne tik pil iečių dvasia, bet ir nacio nalinis ūkis. Kol politikai, prade dant savivaldybių kultūros sky rių „specialistais“, baigiant parla mentarais, į šiukšlių dėžę mėtys kvietimus į teatrų premjeras, pa rodas ar knygų pristatymus. Tok iame kontekste reng iam a Auksin ių scenos kryž ių šventė tol i graž u nebus tok ia did inga, kok ią norėtųsi matyt i, palauk us visus metus.
eismas dėl Vilniaus šilumos tiekimo bendrovės „Vilniaus energija“ tiekiamo karšto vandens kainos toliau sieks ekspertizės. Po beveik metus teismuose užtrukusių ginčų dėl galimų ekspertų Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAAT) vakar nutarė kreip tis į Lietuvos energetikos institutą, ar šis galės atlikti ekspertizę dėl karšto vandens kainų sudedamųjų dalių. Pernai liepą teismas ginče buvo nutaręs ekspertais skirti du Kauno technologijų universiteto atstovus, tačiau Lietuvos nacionalinė varto tojų federacija jų skyrimą užginčijo aukštesnės instancijos teismui. Pasak VAAT atstovės spaudai Sigitos Jacine vičienės-Baltaduonės, ekspertai patys atsisakė atlikti ekspertizę, nenorėda mi sukelti įtarimų dėl šališkumo. VAAT nagrinėja Kainų komisijos 2010-ųjų pabaigoje priimto spren dimo sumažinti „Vilniaus energi jos“ šilumos energijos kainos sude damąsias dalis ir atitinkamai karšto vandens kainas vartotojams. Jas per skaičiuoti teismo prašo tiek šilumą tiekianti „Vilniaus energija“, tiek vartotojų interesus ginanti Lietu vos nacionalinė vartotojų federacija, taip pat buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas, buvęs Vilniaus šilumos tinklų direktorius Bronius Cicėnas. Kainų komisija 2010-ųjų gruodį patvirtino „Vilniaus energijos“ ba zinę šilumos kainą ir nustatė karšto vandens kainos sudedamąsias dalis. Kintamoji šilumos kainos sudedamo ji dalis priklauso nuo kuro kainų. Vil niaus miesto tarybos prašymu Kainų komisija 2011-ųjų pradžioje atidėjo jų įsigaliojimą ir Vilniuje šilumos ener
Laukimas: kitas teismo posėdis dėl karšto vandens kainos sudedamųjų
numatytas birželį.
gija pabrango tik nuo balandžio – 7,3 proc., iki 22,65 cento už kilovatva landę. Vilniaus valdžia tuomet siekė susitarti dėl kompensacijos „Vilniaus energijai“. Laikiną „Vilniaus energi jos“ tiekiamos šilumos kainą Kainų komisija vienašališkai patvirtino ne sulaukusi Vilniaus miesto savival dybės tarybos sprendimo.
„Vilniaus energija“ teisme prašo nustaty ti naujas bazinės šilu mos energijos kainos sudedamąsias dalis.
„Vilniaus energija“ anksčiau eks pertu siūlė skirti įmonės „Price waterhouseCoopers“ atstovą Alek
Nerijaus Jankausko nuotr.
sandrą Pupšį, Kainų komisija norėjo nepriklausomų ekspertų. Lietuvos vyriausiasis administraci nis teismas pernai kovą leido „Vilniaus energijai“ tęsti planuotus remontus ir tikėtis, kad teisme bus patvirtintos jų siūlomos energijos kainos. Įmonei taip pavyko laikinai sustabdyti Kainų ko misijos sprendimus, kol bus paskelbti galutiniai sprendimai. „Vilniaus energija“ teigė, kad įpa reigojus ją dar nesulaukus teismo sprendimo pradėti remontą pagal 11,5 mln. litų vertės investicijų planą, ku rį komisija sumažino 5 mln. litų, bus pažeistas viešasis interesas. Įmonė, teigdama, jog investicijos buvo ne pagrįstai sumažintos, teisme prašo nustatyti naujas „Vilniaus energi jos“ bazinės šilumos energijos kai nos sudedamąsias dalis. Kitas teis mo posėdis numatytas birželį. BNS, VD inf.
Šiukšlių mokesčių demokratija
G
yventojai galės rinktis, kaip mokėti už atliekų tvarkymą – rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis. Nuogąstau jama, kad ši paslauga brangs. Seimas vakar priėmė atitinkamas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias gyventojai turės mokė ti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą arba sudaryti sutartį su sa vivaldybe, jei rinkliavos nėra arba to pageidauja pats asmuo. Vyriausybė siūlė, kad sutartis būtų sudaroma su atliekų tvarkytojais. Savivaldybės, nustatydamos at liekų tvarkymo paslaugų kainą, tu rės atsižvelgti į keturis kriterijus: į atliekų turėtojų, gyvenančių viena me name, skaičių, į nekilnojamojo turto paskirtį ar jo naudojimo inten syvumą, taip pat į mišrių ir biologiš kai skaidžių atliekų kiekį.
Namo savininkai privalės sudaryti sutartį su savivaldybės valdoma at liekų tvarkytoja arba su savivaldybe, o kitu atveju jie mokės vietos valdžios nustatytą rinkliavą. Jei tokios rinklia vos nėra, pavyzdžiui, Vilniuje, tuo met gyventojai pagal sutartį mokės sutartomis arba standartinėmis sąly gomis. Šias nustatys Vyriausybė. Ap linkos apsaugos komiteto narys And rius Burba prognozavo, kad atliekų tvarkymas brangs: „Tas, kuris pradės rūšiuoti, vis tiek mokės brangiau už tą, kuris nerūšiuos, o tie kurie, nerū šiuos, mokės dar brangiau.“ Jis pareiškė, kad neveiks įstatymo nuostatos, leidžiančios žmogui mokė ti už atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į gyvenamąjį plotą: „Klaipėdoje savi valdybėje vienoje vietoje registruota 10 tūkst. žmonių. Tai jie mokės už vie nas patalpas už atliekų sutvarkymą?“
Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė aiškino, kad pataisų prana šumas yra tai, kad jos nebevers ne pagrįstai didelių mokesčių mokėti kaime gyvenantiems žmonėms. „Tos babytės, kurios gyvena kaime ir turi dideles pirkias, buvo privers tos mokėti nuo ploto, o dabar galės rinktis, kaip mokėti už atliekų tvar kymą“, – sakė parlamentarė. Tačiau ji pareiškė įtarianti, kad pataisos ga li būti visiško atliekų ūkio privatiza vimo pradžia. Seimas nustatė, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administ ratorius negalės verstis ūkine veikla, o galės tik sudaryti sutartis su atliekų turėtojais ir rengti konkursus atliekų tvarkytojams. Komunalinės atliekos ateityje turės būti tvarkomos taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, kovo 23, 2012
lietuva
ReÂmia sanÂkciÂjas reÂĹžiÂmui, o ne ĹžmoÂnÄ—ms LieÂtuÂva reÂmia ES plaÂnuoÂjaÂmas sanÂkciÂjas BalÂtaÂruÂsiÂjos preÂziÂden to AliakÂsandÂro LuÂkaÂĹĄenÂkos reÂĹžiÂmui, o ne stamÂbioms ĹĄios ĹĄaÂlies praÂmoÂnÄ—s ÄŻmoÂnÄ—ms. ToÂkiÄ… poÂziÂciÂjÄ… iĹĄÂsaÂkÄ— premÂjeÂras AndÂrius KuÂbiÂlius.
„„PoÂziÂciÂja: sanÂkciÂjos tuÂri bĹŤÂti taiÂkoÂmos tik A.LuÂkaÂĹĄenÂkai ir arÂtiÂmiauÂsiems
jo apÂlinÂkos ĹžmoÂnÄ—ms. ToÂkios nuoÂmoÂnÄ—s laiÂkoÂsi LieÂtuÂva. „ScanÂpix“ nuoÂtr.
R
Jis neÂpagÂrÄŻsÂtais paÂvaÂdiÂno nuoÂgÄ…s taÂviÂmus, kad ES gaÂli imÂti taiÂkyÂti koÂkius nors apÂriÂboÂjiÂmus BalÂtaÂru siÂjos versÂlui. „PirÂmas daÂlyÂkas, yra neÂmaÂĹžai neÂtiksÂlios inÂforÂmaÂciÂjos, nes kaŞ kuÂri ĹĄaÂlis buÂvo paÂsiĹŤÂliuÂsi, kad bĹŤÂ tĹł priÂtaiÂkyÂtos sanÂkciÂjos ir stam biauÂsioms BalÂtaÂruÂsiÂjos praÂmoÂnÄ—s ÄŻmoÂnÄ—ms – kaÂlio gaÂmykÂloms, che miÂjos praÂmoÂnei. Kiek ĹžiÂnoÂme, to tikÂrai neÂbus, to neÂplaÂnuoÂjaÂma da ryÂti“, – ketÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ Ĺ˝iÂniĹł raÂdi jui saÂkÄ— LieÂtuÂvos VyÂriauÂsyÂbÄ—s va doÂvas. PaÂsak jo, toÂkios sanÂkciÂjos bĹŤÂtĹł neiĹĄÂminÂtinÂgos, nes dÄ—l to laÂbiauÂ
siai nuÂkenÂtÄ—ÂtĹł paÂprasÂti BalÂtaÂruÂsi jos gyÂvenÂtoÂjai. „SankÂciÂjos ir toÂliau taiÂkoÂmos ar tiÂmiauÂsiems A.LuÂkaÂĹĄenÂkai Ĺžmo nÄ—ms, kai kuÂrie jĹł yra versÂlo Ĺžmo nÄ—s, bet tas sÄ…ÂraÂĹĄas gaÂna riÂboÂtas. ToÂkie nuoÂgÄ…sÂtaÂviÂmai, koÂkiĹł teÂko girÂdÄ—Âti, jie rÄ—ÂmÄ—Âsi neÂpagÂrÄŻsÂta inÂfor maÂciÂja“, – tvirÂtiÂno A.KuÂbiÂlius. Jis paÂbrÄ—ÂŞė, jog LieÂtuÂva suinÂteÂre suoÂta, kad ES tuÂrÄ—ÂtĹł bendÂrÄ… poÂliÂti kÄ… BalÂtaÂruÂsiÂjos atÂĹžvilÂgiu. „TuÂrÄ—Âti toÂkiÄ… poÂliÂtiÂkÄ…, kuÂri BalÂta ruÂsiÂjai paÂdÄ—ÂtĹł per sanÂkciÂjĹł meÂcha nizÂmus ÄŻveikÂti saÂvo viÂdaus proÂbleÂmas ir A.LuÂkaÂĹĄenÂkos reÂĹžiÂmui paÂdÄ—ÂtĹł suÂvokÂti, jog eleÂmenÂtaÂrios
ĹžmoÂgaus teiÂsÄ—s, deÂmokÂraÂtiÂnÄ—s tei sÄ—s yra bĹŤÂtiÂna sÄ…ÂlyÂga, kad BalÂtaÂru siÂja gaÂlÄ—ÂtĹł ir ekoÂnoÂmiĹĄÂkai laÂbiau atÂsiÂverÂti EuÂroÂpai, VaÂkaÂrĹł paÂsauÂliui ir toÂkiu bĹŤÂdu gaÂlÄ—ÂtĹł siekÂti geÂroÂvÄ—s saÂvo ĹžmoÂnÄ—ms“, – tvirÂtiÂno A.Ku biÂlius. NuoÂgÄ…sÂtaÂviÂmus dÄ—l grieĹžÂtiÂna mĹł sanÂkciÂjĹł BalÂtaÂruÂsiÂjai ĹĄiÄ… saÂvai tÄ™ paÂreiĹĄÂkÄ— LieÂtuÂvos versÂlo ir pra moÂnÄ—s atÂstoÂvai. Jie baiÂmiÂnaÂsi, kad tarp ES ir BalÂtaÂruÂsiÂjos ÄŻsiÂpliesÂkÄ™s dipÂloÂmaÂtiÂnis konfÂlikÂtas gaÂli pe raugÂti ÄŻ ekoÂnoÂmiÂnes sanÂkciÂjas Bal taÂruÂsiÂjai, o dÄ—l to nuÂkenÂtÄ—ÂtĹł LieÂtu vos versÂlas. VD, BNS inf.
Lietuvos Respublikos ĹĄvietimo ir mokslo ministerija
Kino projektas moko atsakomybÄ—s ir komandinio darbo Lina PusvaĹĄkytÄ— Jaunas paĹĄtininkas stovi apleistame name ir rankose varto rudo popieriaus paketÄ—lÄŻ, ant kurio kaĹžkokie neaiĹĄkĹŤs Ĺženklai. Kam ir kur jÄŻ pristatyti? PaĹĄtininkas lipa keistais laiptais, ant kuriĹł mÄ—tosi ÄŻ jo turimÄ… panaĹĄĹŤs paketai. NedrÄ…siai jis slenka koridoriumi. GirdÄ—ti stiprÄ—jantis tiksÄ—jimas. Tai tik senovinis laikrodis kambaryje. NetikÄ—tai uĹžkukuoja laikrodĹžio gegutÄ— ir laikrodis nutyla, bet... tiksÄ—jimas vis tiek girdÄ—ti...
Ne, tai ne iĹĄtrauka iĹĄ siaubo ar detektyvinio romano. Tai AnykĹĄÄ?iĹł Jono BiliĹŤno gimnazijos mokiniĹł trumpametraĹžio filmo siuĹžetas. Ĺ ÄŻ ďŹ lmÄ… jie sukĹŤrÄ— dalyvaudami 2011-ĹłjĹł pabaigoje startavusiame edukaciniame projekte „Mokausi iĹĄ kino“, kurÄŻ inicijavo „Skalvijos“ kino centras. Tobulas kadras gimsta iĹĄ darbo
Tris dienas AnykĹĄÄ?iĹł Jono BiliĹŤno gimnazijos mokiniai gyveno visai kitame pasaulyje. Ne todÄ—l, kad persikÄ—lÄ— iĹĄ gimtojo miesto ÄŻ sostinÄ™ VilniĹł, kino bendrovÄ—s „Čiobreliai“ kino dirbtuves. IĹĄ kasdienÄ—s rutinos juos iĹĄtraukÄ— ÄŻspĹŤdinga kelionÄ— kino meno labirintais. Juos lydÄ—jo jauni kino profesionalai. Kaip sukurti ďŹ lmuoti reikalingÄ… apĹĄvietimÄ…? Kas yra „gripas“? Kaip valdyti profesionaliÄ… ďŹ lma-
KĹŤryba AnykĹĄÄ?iĹł Jono BiliĹŤno gimnazijos mokiniai – ne kino naujokai. Jie dalyvavo ne viename kino projekte. ÄŽ kino dirbtuves mokinius atlydÄ—jusi ir jau kelerius metus kino mylÄ—tojus ÄŻ klubÄ… burianti gimnazijos kino projektĹł kuratorÄ— Renata MiĹĄkinienÄ— sako prizĹł nesivaikanti. Ji ieĹĄko projektĹł, kuriuose jos ugdytiniai iĹĄmoktĹł ko nors naujo: „Ir ne tik kino technikos, bet ir daugybÄ—s dalykĹł, kuriuos jie pritaikys gyvenime: komandinio darbo, kĹŤrybiĹĄkumo, saviraiĹĄkos, atsakomybÄ—s.“
vimo kamerÄ… ir parinkti ďŹ lmavimo kampÄ…? Kaip sukomponuoti vaizdÄ… kadre? Kas yra Dovydo trikampis? Projekto dalyviai susipaĹžino su kino kĹŤrimo pagrindais ir patys juos iĹĄbandÄ— praktiĹĄkai: tapo reĹžisieriais, operatoriais, aktoriais, montuotojais. Ĺ io darbo rezultatas – keleto minuÄ?iĹł trukmÄ—s ďŹ lmukas ir gausybÄ— ÄŻspĹŤdĹžiĹł.
Kinas priverÄ?ia analizuoti mus supanÄ?iÄ… aplinkÄ…, pastebÄ—ti smulkiausias detales.
Elena RuikytÄ—. – Tada nesupratau, kodÄ—l taip ilgai ďŹ lmuojamas vos 30 sekundĹžiĹł trukmÄ—s klipas ir kodÄ—l ďŹ lmavimo aikĹĄtelÄ—je dirba tiek daug ĹžmoniĹł... Po ĹĄiĹł kino dirbtuviĹł supratau, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iĹĄ ĹĄalies.“ Mokiniai sako, kad po mokymĹł ÄŻ ďŹ lmus ĹžiĹŤri jau ne kaip paprasti ĹžiĹŤrovai, vien sekantys siuĹžetÄ…. „Dabar matau daug dalykĹł, ÄŻ kuriuos anksÄ?iau tiesiog nekreipdavau dÄ—mesio: dominuojanÄ?ias spalvas, spalvĹł kontrastÄ…, detales, ďŹ lmavimo tipus. Net ir garso takelÄŻ jau visiĹĄkai kitaip suprantu“, – vardija Tautvydas Gabulas. Jaunimo medijos kalba
„Tos trys dienos ďŹ lmavimo aikĹĄtelÄ—je pralÄ—kÄ— ĹžaibiĹĄkai. Tai buvo nuostabu, – prisimena Erlandas Sudeikis, AnykĹĄÄ?iĹł Jono BiliĹŤno gimnazijos vienuoliktokas. – Darnus komandos darbas leido mums sukurti tikrai ĹĄaunĹł ďŹ lmukÄ…. Atsipirko ir nuovargis, ir nemigos naktys. Filmavimo procesas parodÄ— man, koks sunkus yra komandos darbas, kaip sunkiai gimsta tobulas kadras. Man teko apĹĄvietÄ—jo vaidmuo – be galo atsakingas darbas sudÄ—lioti ĹĄviesas taip, kad aktorius ar dekoracija gerai matytĹłsi kadre.“ „Kadaise teko ďŹ lmuotis vienoje reklamoje, – pasakoja gimnazistÄ—
2011–2013 m. pagal projektÄ… „Mokausi iĹĄ kino“ rengiama beveik 900 kino seansĹł-diskusijĹł, daugiau nei 150 kĹŤrybiniĹł kino dirbtuviĹł moksleiviams nuo 1 iki 12 klasÄ—s. Projektas vyksta tiek didĹžiuosiuose ĹĄalies miestuose, tiek regionuose. Mokiniai iĹĄ atokesniĹł Lietuvos vietĹł, negalintys atvykti ÄŻ kino teatrus Vilniuje, Kaune ir PanevÄ—Ĺžyje, dalyvauja mobiliojo kino teatro „Kino busas“ seansuose. Jis jau pradÄ—jo savo kelionÄ™ po Lietuvos mokyklas. „Skalvijos“ kino centro edukaciniĹł programĹł koordinatorÄ— Goda SosnovskienÄ— pasakojo, kad mokyklos, ypaÄ? iĹĄ maĹžesniĹł miesteliĹł, kaimĹł, labai aktyviai registruojasi ÄŻ projektÄ…. Ji tuo nesistebi: „Kinas
ď Ž Patirtis: XV[N` `bWb[TVN `XV_aV[Tb` ORa XN_ab V_ YNONV ]N[N Vb` [R` Wb\`
`VRWN [\_N` a\ObYĂ›aV ]NZNafaV `b]N[aĂ&#x; ]N`NbYĂ&#x; XVab XNZ]b V_ cV`N aNV V _RVX aV b SVX`b\aN NXVZV_XN
– jaunimo medija. Jis suprantama, patrauklia kalba pasakoja apie jaunam Ĺžmogui rĹŤpimus dalykus.“ „Mokausi iĹĄ kino“ dalyviams parengta speciali ďŹ lmĹł programa. „Filmus atrinkome labai kruopĹĄÄ?iai, – tvirtina G.SosnovskienÄ—. – IeĹĄkojome vaikams ir jaunimui tinkamĹł, jiems aktualias problemas gvildenanÄ?iĹł. Tai kokybiĹĄki, iĹĄliekamÄ…jÄ… vertÄ™ turintys vaidybiniai ir dokumentiniai ďŹ lmai.“ „Mokausi iĹĄ kino“ ďŹ lmĹł perĹžiĹŤras lydi diskusijos, kurias veda jauni kino reĹžisieriai ir kitĹł su kinu susijusiĹł specialybiĹł atstovai. „Jie
diskutuoja su vaikais apie ďŹ lmus ir moko juos kino analizÄ—s pradmenĹł, padeda susipaĹžinti su svarbiausiais kino terminais, pastebÄ—ti detales“, – sako projekto koordinatorÄ—. UĹžsiregistruoti ÄŻ projektÄ… galima interneto puslapyje www.mokausiiskino.lt. ProjektÄ… „Mokausi iĹĄ kino“ iĹĄ dalies ďŹ nansuoja ES struktĹŤriniai fondai. Ĺ vietimui ir mokslui 2007–2013 m. skiriama daugiau kaip 3,5 mlrd. litĹł Ĺ vietimo ir mokslo ministerijos administruojamos ES struktĹŤrinÄ—s paramos.
8
PenktADIENIS, kovo 23, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2431 DB svaras sterlingų 1 4,1463 JAV doleris 1 2,6107 Kanados doleris 1 2,6289 Latvijos latas 1 4,9534 Lenkijos zlotas 10 8,3060 Norvegijos krona 10 4,5297 Rusijos rublis 100 8,9187 Šveicarijos frankas 1 2,8640
+0,32 %
–0,1539 % +0,2078 % +0,2188 % –0,2466 % –0,0767 % –0,6186 % –0,0530 % –0,0179 % +0,0524 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,99
4,67
2,37
„Kvistija“
4,86
4,58
2,32
„Vakoil“
4,95
4,65
2,34
Kelių eismo taisyklių pažeidėjai baudas galės iškart sumokėti banko kortele. Tai nuo balandžio jie galės padaryti 116-oje specialiais lipdukais pažymėtų policijos automobilių, kur bus sumontuoti mokėji mo kortelių terminalai. Tokiu būdu bus ga lima susimokėti baudas iki 200 litų. Pla nuojama, kad ateityje įranga atsiras visų šalies savivaldybių policijos komisariatų kelių policijos poskyrių automobiliuose.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,77 %
65
Už baudas mokės kortele
Degalų kainos pokytis
+0,13 %
104,65 dol. už 1 brl. 122,32 dol. už 1 brl.
mln. litų
papildomų lėšų tikimasi surinkti, nuo gegužės 1 d. padidinus kelių naudotojo mokestį.
Indėlius eksportuoja į Skandinaviją Iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų gretų pernai lapkritį iškritus vienam žaidė jui, rinkoje susikaupė pinigų – gyventojų santaupų – perteklius. Bankuose indė liams augant sparčiau nei išduodamoms paskoloms, nelietuvių kapitalo bankai milijardus litų išgabena iš Lietuvos.
Indėlius atidavė dinastijai
Banke „Snoras“ laikytų indėlių draudimo išmokoms grąžinan ti buvo skirta per 4 mlrd. litų. Didžiąją šios sumos dalį (3,75 mlrd. litų) grąžinti gyventojams Lietu vos Vyriausybė patikėjo Švedijos SEB bankui. Šį banką valdo Wal lenbergų dinastijai priklausanti in vesticinė bendrovė „Investor AB“, kuri yra tokių Švedijos pramonės gigantų kaip „Ericsson“, „Elect rolux“, „Saab“, „Husqvarna“ ir kt. akcininkė. Remiantis Lietuvos ban kų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusių metų spalį, kai Lietuvos bankų sektorius nebuvo sukrėstas banko „Snoras“ bankroto ir bankai kovėsi dėl indėlininkų pinigų, SEB banko indėlių portfelis siekė per 9,6 mlrd. litų ir buvo antras pa gal dydį Lietuvoje. Tačiau šių me tų sausio pabaigos LBA duomenys rodo, kad, gavęs galimybę išmokė ti indėlių draudimo išmokas, SEB bankas pritraukė daugiausia gy ventojų indėlių. SEB banko indėlių portfelis po „Snoro“ bankroto pa didėjo 2,7 mlrd. litų. Buvo skelbiama, kad didžioji dalis (77 proc.) indėlių draudimo sumos buvo pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas ban kuose ir tik 23 proc. išmokėta gry naisiais. Vadinasi, didžioji dalis buvusių „Snoro“ klientų tapo SEB banko klientais. Perteklių eksportuoja
Pastaruoju metu bankų sistema akivaizdžiai jautė litų perteklių. Mokamos palūkanos už indėlius litais pasiekė istoriškai žemą lygį, taip pat atpigo paskolos litais. Ta čiau bankai, užuot turėdami pigius kreditavimo išteklius aktyviau kre ditavę šalies gyventojus ir ūkį, tei sinasi, kad esą mažėja ne jų, o ban kų klientų apetitas. Ne kartą skandinavų kapitalo bankai kaltinti, kad išveža pinigus iš Lietuvos, teisinosi, jog kai pinigų trūksta – šie jų importuoja, kai yra perteklius – esą natūralu eks portuoti, t. y. išvežti iš Lietuvos. Tai vakar pristatydamas Lietuvos
makroekonomikos apžvalgą dar kartą pakartojo SEB banko prezi dento patarėjas Gitanas Nausėda. „Indėliams augant sparčiau nei paskoloms mes, kaip bankų siste ma, iš kapitalo importuotojų tam pame kapitalo eksportuotojais. Grynasis bankų išorės turtas per nai tapo teigiamas ir susilygino su 2005 m. pabaigos rodikliu“, – sa kė jis. G.Nausėdos teigimu, „kai paskolos šalyje augo sparčiau ne gu indėliai ir trūksta vietos išteklių paskoloms finansuoti, bankai pri traukia pinigų iš išorės, o kai ban kai neturi kur pinigų investuoti ir yra indėlių bumas, bankai pertek linį kapitalą „išspjauna“ į išorę, t. y. kapitalą eksportuoja.“ Gelbėjo savo kailį
Dar nesunku atminti laikus, kai į Baltijos šalis įžengė skandinavų bankai: jie be jokių apribojimų ir jokių prievaizdų nevaržomi ėmė į Lietuvos ekonomiką lieti pinigus. Skaičiuojama, kad nuo 2002 m. iki piko 2008-aisiais Lietuvoje užsie nio pinigų padaugėjo daugiau nei 16 kartų – nuo 2,6 mlrd. litų iki daugiau nei 42 mlrd. litų. Lietuvos banko duomenimis, jau nuo 2009 m. bankai Lietuvoje iš duoda mažiau paskolų, nei prii ma gyventojų indėlių. Pavyzdžiui, vien per 2009 m. paskolų buvo iš duota beveik 14 proc. mažiau nei 2008-aisiais, o indėlių priimta 7,4 proc. daugiau nei tais pačiais me tais. Akivaizdu, kad sunkmečiu už sukęs paskolų čiaupą, bankų sekto rius ėmė siurbti pinigus iš Lietuvos ekonomikos, siūlydamas vis aukš tesnes palūkanų normas. Pažvelgus į Lietuvos bankų sek toriaus išorės įsipareigojimus ma tyti, kad Lietuvos bankų sektorius buvo skolingas užsienio investuo tojams. Matyti, kad nuo 2002 m. (kai litas buvo susietas su euru) iki krizės pradžios 2008 m. pabaigoje įsipareigojimai užsienio bankams padidėjo apie 17 kartų. O nuo ta da skandinavų bankai išvežė dau giau nei 15 mlrd. litų iš Lietuvos bankų sistemos. Dėl to sustojo pa
15
mlrd. litų Skandinavijos kapitalo bankai išvežė iš Lietuvos. Interesai: Lietuvoje Skandinavijos kapitalo bankams be jokių suvaržymų galima elgtis taip, kaip jiems nau
dingiausia.
skolos ir visa ekonomika gavo dvi gubą smūgį. Kai šalies gyventojus slėgė iki neregėtų aukštumų iškilu sių paskolų palūkanų smaugvirvė, o šimtai bendrovių buvo priverstos bankrutuoti, atgauti pinigai bu vo grąžinami į Skandinaviją savi ninkams, t. y. Skandinavijos verslo gigantams, pirmiausia kilus pasau linei krizei besirūpinantiems savo sausu kailiu. Apsišarvavo turtu
Negana to, kad Lietuvos gyven tojų pinigai eksportuojami iš Lie tuvos, skandinavų bankai perėmė šimtus nekilnojamojo turto (NT) objektų. 2009 m. ėmė kurtis pir mosios bankų NT valdymo bend rovės, kurios užsiėmė aktyviu skolingų ir NT įkeitusių klientų turto perėmimu. Tie, kurie pamena 1992–1993 m. ekonominę krizę, per šią pasaulinę krizę Skandina vijos bankai veikė jau remdamiesi sukaupta patirtimi. 1995-aisiais, kai Lietuvą krė tė bankų krizė, finansų sektorius taip pat gelbėjosi savo nuosavybėn perimdamas įkeistą klientų turtą. Tiems bankams, kurie jį išlaikė iki tol, kol atsigavo ekonomika, pa vyko išvengti milžiniškų nuosto lių. Bankrotais klientus nustekenę bankai beveik nenukentėjo ir pa staraisiais metais. Pavyzdžiui, SEB bankui priklau santi NT bendrovė „Litectus“ 2011 m. viduryje turėjo daugiausia NT ob
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
jektų, kurių vertė siekė 119 mln. litų. Kitam bankui „Swedbank“ priklau santi NT bendrovė „Ektornet Com mercial Lithuania“ tuo metu val dė 88,8 mln. litų vertės turto. Taigi šiuo metu SEB bankas yra bene did žiausia NT valdanti įstaiga Lietuvo je. Didesnės vertės NT nei bankai iš privataus kapitalo bendrovių valdo tik bendrovė „Vilniaus prekyba“ – maždaug 820 mln. litų vertės. Apstu įmonių perėmimo istorijų, kurios pasakoja, kad buvo privers tos bankrutuoti, nes bankas ne sutikdavo duoti kitos paskolos, o galiausiai perimdavo turtą savo ži nion ir taip verslo savininkus, kaip buvusius laiduotojus, palikdavo
su milžiniškomis skolomis. Šiam bankų piktnaudžiavimui Lietuvoje jau bandoma uždėti apynasrį – be kelnių likę verslininkai siekia, kad ateityje bankai iš jų nereikalautų asmeninio turto laidavimo. Lietuvos teismai užversti šūsni mis bylų, kuriomis verslininkai sie kia įrodyti, kad bankai nebuvo tei sūs ir elgėsi savavališkai. Naujausia su SEB banku susijusi byla, kurio je Estijos NT plėtotoja „Grove In vest“ kaltina banką dėl valdytos medžio plokščių gamintojos bank roto. Anot estų, jeigu bankas nebūtų trukdęs spręsti techninių problemų, gamykla būtų veikusi sėkmingai. VD inf.
Bankų sektoriaus struktūra (tūkst. litų)* Bankas
Paskolos
Indėliai
„Swedbank“
11 596 989
12 900 120
SEB
16 139 479
12 342 924
DNB
8 771 124
5 175 662
„Nordea“
7 478 014
2 383 967
„Danske“
3 350 923
2 408 711
Ūkio
2 058 812
3 344 258
Šiaulių
2 063 325
1 927 591
„UniCredit Bank“
927 629
383 857
„Citadele“
631 999
715 174
Medicinos
459 729
610 418
*2012 m. sausio pab. duomenys Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija
9
penktADIENIS, kovo 23, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Gruzino kelionė nutrūko Į Lietuvą iš Šveicarijos buvo grąžintas Gruzijos pilietis, kurį pernai mūsų šalies pasieniečiai buvo sulaikę, kai jis neteisėtai pateko į Lietuvą iš Baltarusijos. Trečiadienį reisu iš Šveicarijos per Varšuvą į Vilnių grąžintą Gruzi jos pilietį Valstybės sienos apsau gos tarnybos (VSAT) Vilniaus rink tinės Vilniaus oro uosto užkardos pasieniečiai sulaikė dviem paroms. Jis atsidurs VSAT Užsieniečių re gistracijos centre (URC) Pabradėje, kur numatoma pradėti jo išsiunti mo iš šalies procedūras. Pernai rugsėjo pradžioje, kaip minėta, šį neteisėtai iš Baltarusijos
sieną perėjusį vyrą Vilniaus rajo ne sulaikė pasieniečiai. Buvo pra dėtas ikiteisminis tyrimas, o gruzi nas suimtas mėnesiui. Per tą laiką užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, todėl buvo apgyvendin tas URC Pabradėje. Tok ie prieg lobsč io praš ytojai turi teisę iš centro išeiti 24 va landoms ir laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Tuo jie neretai pikt naudžiauja ir pasišalinę iš URC
bando tęsti savo kelionę į Vakarų Europą. Tokį kelią pasirinko ir šis Gru zijos pilietis. Spalio 26 d. jis parai išėjo iš URC ir nebegrįžo. Paaiškė jo, kad vyras nelegaliai nusigavo iki Šveicarijos, ir ten buvo nese niai sulaikytas. Dabar šis užsienietis, kurio prie globsčio prašymas pernai nebu vo patenkintas (tokį sprendimą jis buvo apskundęs), gali būti išsiųs tas iš Lietuvos. Atvejai, kai prieglobsčio prašyto jai pasinaudodami teise parai išei ti iš URC, į jį nebegrįžta, yra dažni. 2011 m. taip pasielgė 255 prieglobs čio Lietuvoje prašytojai. Tarp tokių asmenų daugiausia buvo Gruzijos piliečių – 176. VD, BNS inf. Mastas: nuteistieji protestuoja beveik visose šalies įkalinimo įstai
gose.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Kaliniai jau ir žalojasi Prieš įvedamus apribojimus ap sipirkti ir naudotis kompiuteriais protestuojantys kaliniai ne tik ba dauja, bet ir žalojasi. Pareigūnai ketina susitikti su protestuoto jais ir išsiaiškinti jų motyvus bei reikalavimus.
Likimas: kurį laiką Gruzijos pilietis pabus Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o vėliau bus išsiųstas
iš šalies.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Degtinę gamino prie namų Trečiadienį Vilniaus rajone buvo sunaikintas naminės degtinės fab rikėlis. Tai pranešė Vilniaus ap skrities vyriausiasis policijos ko misariatas.
Pareigūnai L.K., gaminančią na minę degtinę šalia savo namų Su žionių seniūnijoje, Blusinės kaime esančiame ūkiniame pastate, ap tiko apie 13 val. Pareigūnai paėmė apie 300 litrų raugo, apie 11 litrų skysčio, turinčio naminės degtinės
kvapo, ir aparatą naminei degtinei gaminti. 38-erių moteriai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės ap ribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Moteris policijai iki šiol nebuvo žinoma. Nuo metų pradžios Vilniaus rajo no policijos komisariato pareigūnai aptiko ir paėmė keturis aparatus na minei degtinei gaminti, 65 litrus na minės degtinės, 1050 litrų raugo. VD, BNS inf.
65
litrus
naminės degtinės šiemet jau sulaikė Vilniaus rajo no policijos pareigūnai.
Kaip teigiama departamento pra nešime, trečiadienį Alytaus pa taisos namuose, išreikšdami ne pasitenkinimą dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakei timų, 33 nuteistieji tyčia susiža lojo. 32 susižeidė rankų dilbius, vie nas – pilvą. Visiems jiems buvo suteikta medicinos pagalba pa čioje įkalinimo įstaigoje. Susi žaloję nuteistieji labiau saugomi, stebima jų sveikata. Įvykio priežastys aiškinamos. Alytaus pataisos namuose sustip rinta apsauga. O badaujančių kalinių daugė ja – ketvirtadienio 8 val. duome nimis, įkalinimo įstaigose iš viso badavo 2862 asmenys, arba 105 daugiau nei trečiadienį. Iš jų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pir mojoje valdyboje bado akciją pa skelbė 357, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ant rojoje valdyboje – 414, Pravieniš kių pataisos namų-atvirosios ko lonijos trečiojoje valdyboje – 553, Vilniaus pataisos namuose – 150, Alytaus pataisos namuose – 524, Marijampolės pataisos namuose
– 480, Kybartų pataisos namuo se – 224, Kauno tardymo izolia toriuje – 11, Laisvės atėmimo vie tų ligoninėje – 4, Šiaulių tardymo izoliatoriuje – 118, Lukiškių tar dymo izoliatoriuje-kalėjime – 27 asmenys. Reaguojant į nuteistųjų ir su imtųjų paskelbtas protesto ak cijas, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudary ta departamento atstovų grupė šiomis dienomis lankysis laisvės atėmimo vietose. Pareigūnai su sitiks ir bendraus su nuteistai siais bei suimtaisiais, aiškinsis bado akcijos priežastis ir reika lavimus. Badaujančių netenkina nauja tvarka: sumažintas galimų įsigy ti ir turėti maisto prekių bei kitų būtiniausių daiktų asortimentas, apribotas įsigyjamų prekių kiekis ir naudojimosi asmeniniu kom piuteriu laikas. Teisingumo ministerijos tei gimu, naujoji tvarka leis geriau kovoti su nuteistųjų nelygybe ir efektyviau užkirsti kelią nau doti draudžiamus daiktus. Anot ministerijos, neapribojus prekių sąrašo, didesnes finansines gali mybes turintys nuteistieji galė jo įsigyti gana brangių ir praban gos prekėmis laikomų produktų. Juos nuteistieji kartais naudodavo kaip užmokestį už tam tikras pa slaugas vargingesniems nuteis tiesiems. VD, BNS inf.
10
sportas
penktadienis, kovo 23, 2012
13p. Vilnius užsikrėtė „Mados infekcija“.
Trumpesnis LKL sezonas – auka nacionalinei rinktinei Šiemet Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas baigsis anks čiau, nei planuota, – ne gegužės 24-ąją, bet 17-ąją. Taip nuspręs ta atsižvelgus į nacionalinės rinktinės poreikius. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Patirtis: R.Šiškauskas (raudona apranga) žaidė nedaug, bet nau
dingai.
gettyimages.com nuotr.
J.Kazlauskas: „Nenoriu, kad atsipalaiduotume“ Marius Bagdonas
Antrosios serijos rungtynės šian dien vėl bus žaidžiamos Maskvoje.
Jono Kazlausko vadovaujami Maskvos CSKA krepšininkai to liau įrodinėja, kad jie šiemet – pa grindiniai kandidatai iškovoti Eu rolygos čempionų titulus.
Juoda diena Broliui
m.bagdonas@diena.lt
Debiutantai kapituliavo
Pirmajame „Top 8“ serijos iki tri jų pergalių mače maskviečiai ne paliko vilčių šio sezono Eurolygos debiutantei Bilbao „Gescrap Biz kaia Basket“ – 98:71. „Esu patenkintas savo koman dos žaidimu, ypač trečiajame kė linyje, kuris, mano nuomone, nu lėmė mačo baigtį. Iki didžiosios pertraukos Bilbao ekipa neblogai gynėsi. Nors laimėjome, nenoriu, kad vaikinai atsipalaiduotų. Ket virtfinalio serijoje kovojama iki trijų pergalių ir visai nesvarbu, kokiu skirtumu laimėjome pir mąją dvikovą. Puikiai prisime nu praėjusius metus, kai Pirėjo „Olympiakos“ sutriuškino Sienos „Montepaschi“, bet po to pralai mėjo visas trejas rungtynes“, – be euforijos kalbėjo J.Kazlauskas. Ram ūn as Šiškauskas CSKA klub ui per 16 min uč ių sur in ko 7 taškus, o pusaštuntos mi nutės žaidęs Darjušas Lavrino vičius prie pergalės prisidėjo 2 taškais. Baskus treniruojantis graikas Fotiosas Katsikaris nulenkė galvą prieš lyg iš natų žaidusius mask viečius, kurie dvitaškius metė net 73 proc. taiklumu, užtikrintai lai mėjo kovą dėl kamuolio ir sukly do vos 10 kartų. „Trečiajame kėlinyje jie bu vo nuostabūs, o mes – tragiški. Kai CSKA žaidžia taip, pasiprie šinti neįmanoma. Po pertraukos į aikštę išėjome netinkamai nu siteikę ir buvome iš karto stipriai sužeisti. Privalome pasimokyti iš šių rungtynių ir klaidų nekarto ti“, – kalbėjo „Gescrap Bizkaia Basket“ strategas.
Vakar LKL valdyba vienbalsiai pri tarė sutrumpinti LKL čempionatą, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinkti nės nariai iki pirmosios treniruo čių stovyklos turėtų keliolika die nų poilsio. Mūsų krepšininkai liepos 2–8 d. Venesuelos sostinėje Karakase ko vos dėl kelialapio į Londono olim piadą. Sprendimas dėl trumpesnio LKL čempionato galios tik šį sezoną. Taip pat nutarta, kad tik šiemet LKL superfinalo serija vyks iki tri jų pergalių, jeigu Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Lietuvos rytas“ pra sibraus į VTB Vieningosios krep šinio lygos finalo ketverto turny
rą. Jeigu ne – LKL superfinale bus kovojama iki keturių pergalių, bet serija vis tiek baigsis iki gegužės 17-osios. Šioms sąlygoms nepri tarė vienas valdybos narys – „Lie tuvos ryto“ klubas.
Šarūnas Kliokys:
Federacija kelis kar tus kreipėsi į mus, kad būtų sutrumpin tas čempionatas. „Mes sutikome bendro intereso labui, – sakė LKL čempiono „Žal girio“ klubo generalinis direktorius Jonas Stadalninkas. – Finansiškai vertinti sprendimo kol kas negali
ma, tai priklausys nuo to, kiek bus superfin alo rungtynių.“ Be to, „Žalgiris“ ir „Lietuvos ry tas“ nežais LKL ketvirtfin alių, o pusfinalių nugalėtojai paaiškės po dviejų mačų – juos lems taškų skirtumas. „Nacionalinė rinktinė – priorite tas. Federacija nėra patenkinta, kad teko kištis į LKL vidaus reikalus, ta čiau jeigu olimpinis atrankos turny ras vyktų Lietuvoje, tokių žingsnių nereikėtų“, – sakė Lietuvos krep šinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. „Federacija kelis kartus kreipė si į mus, kad būtų sutrumpintas čempionatas. Aptarėme įvairius variantus. Dėl rinktinės privalo me aukotis“, – pridūrė LKL prezi dentas Šarūnas Kliokys.
Dramatiškai susiklostė dviko va Sienoje, kur beveik visą ma čą priekyje buvę „Montepaschi“ krepšininkai palūžo lemiamomis minutėmis ir kapituliavo prieš Pirėjo „Olympiakos“ 75:82. Nugalėtojų ekipai atstovaujan tis Martynas Gecevičius vaidino epizodinį vaidmenį ir per aštuo nias ant parketo praleistas minu tes taškų nepelnė. Kuklus šį kartą buvo ir „Mon tepaschi“ ekipos legionieriaus Kšyštofo Lavrinovičiaus indėlis. Brolis per 11 minučių taškų ne pelnė, o mačą baigė su -7 naudin gumo balais. Tai – kol kas pačios prasčiausios Lietuvos rinktinės puolėjo rungtynės šį Eurolygos sezoną. Vienas aikštėje – ne karys
„Esu labai nusivylęs, nes per pa skutinį ketvirtį neišsaugojome dešimties taškų persvaros. Šį kart labai trūko K.Lavrinovičiaus ir Davido Mosso indėlio. D.An dersenas buvo nuostabus, tačiau vienas rungtynių nelaimėsi“, – rankomis skėsčiojo Sienos ekipos vairininkas Simone Pianigiani. Antrosios serijos rungtynės šiandien vėl bus žaidžiamos Sie noje.
Tradicija: neabejojama, kad šiemet LKL superfinale vėl susikaus „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“.
„Žalgirį“ papildė M.Delašas Kauno „Žalgirio“ klubui priklau santis puolėjas Mario Delašas iki sezono pabaigos rungtyniaus Lie tuvos čempionų komandoje.
Rezultatai Maskvos CSKA–Bilbao „Gesc
rap Bizkaia Basket“ 98:71 (27:26, 23:14, 34:11, 14:20). 4 625 žiūrovai. N.Krstičius 18 taškų, A.Švedas 15, J.Gordonas 14/K.Vasiliadis 15, A.Mumbru 14. Sienos „Montepashi“–Pirėjo
„Olympiakos“ 75:82 (26:21, 22:21, 18:16, 9:24). 4 768 žiūrovai. D.An dersenas 26, B.McCalebbas 15, I.Rakocevičius 11/G.Printezis 20, V.Spanoulis 15, K.Hinesas 13.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pažįstamas: M.Delašas jau atsto
vavo „Žalgiriui“ 2009–2010 m. se zoną. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Šį sezoną 207 cm ūgio kroatas pra dėjo Kauno „Baltų“ ekipoje, kurio je buvo vienas iš lyderių. Lietuvos krepšinio lygos (BEKOLKL) čempionato nuostatai leidžia iki kovo 23-iosios įregistruoti nau jus krepšininkus. „Žalgiris“ pasi naudojo šia galimybe. Pastaruoju metu dėl vis atsinaujinančių kojos skausmų visa jėga rungtyniauti ne gali žalgiriečių aukštaūgis Milova nas Rakovičius. Šį sezoną BEKO-LKL pirmeny bėse M.Delašas sužaidė 17 rung
tynių, per jas vidutiniškai pelnė po 11,6 taško ir atkovojo po 4,6 ka muolio. Baltijos krepšinio lygoje (BBL) 22 metų puolėjas rinko vi dutiniškai po 11,3 taško ir atkovojo po 6,2 kamuolio. „Žalgirio“ komandoje M.Dela šas žais 17-uoju numeriu pažy mėtais marškinėliais. Jis nebus naujokas. Kroatas ir šiemet jau dalyvavo keliose „Žalgirio“ tre niruotėse, be to, ekipai atstovavo nuo 2010-ųjų sausio iki to sezo no pabaigos. Prieš šį sezoną M.Delašas treni ravosi su žalgiriečiais, rungtynia vo Aleksandro Gomelskio taurės turnyre. VD, zalgiris.lt inf.
11
penktadienis, kovo 23, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Heksos“ tinklininkėms – lemiamų kovų etapas Alvydas Staniulis Lietuvos moterų tinklinio čem pionė Kauno „Heksa“ – vieninte lė mūsų šalies komanda, pateku si į Baltijos šalių pirmenybių at rankos varžybas.
Problema: Lietuvos moterų rankinio rinktinės treneriams teks pasukti galvas, kas pakeis traumuotą
B.Stellbrink (geltoni marškinėliai).
Simono Švitros nuotr.
Pergalę apkartino lyderės trauma Lietuvos nacionalinė moterų rankinio rinktinė iškovojo pirmą ją pergalę Europos čempionato atrankos 4-ojoje grupėje. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Su „Heksa“ į stipriausiųjų aštun tuką prasibrovė 4 Estijos ekipos ir 3 – Latvijos. Už borto liko Jona vos „Achema-KKSC“, Šalčinin kų „SM-Tauro“ ir Kauno „LKKA“ tinklininkės. Atkrintamosios varžybos star tuos kovo pabaigoje – Jelgavoje (Latvija) prasidės atkrintamosios varžybos. Pergales iškovojusios ekipos toliau žais dėl 1–4 vietų, o pralaimėjusios – dėl 5-8 vietų. „Heksa“ išmėgins jėgas su 4-ąja reguliaraus sezono komanda – Murjanio „MSG-Ropoži“ (Latvi ja), kuriai pralaimėjo visas čem pionato dvikovas. „Sezono pradžioje tikėjomės patekti į atkrintamąsias varžybas ir tikslą pasiekėme. Kovosime ir toliau, bet savo galimybes verti name realiai: bus sunku konku ruoti su varžovėmis, turinčiomis pakankamą finansinę paramą, žaidžiančiomis nemažai kontro linių rungtynių su pajėgiais klu bais. Šiuo atžvilgiu mes nuo jų
Burlentininkai nustebino ne vien suomius Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Prireikė ligoninės
Lietuvės 35:31 nugalėjo Turkijos rankininkes. Mačas įvyko Panevė žio „Cido“ arenoje. „Kovojame dėl Lietuvos!“ – po pergalės sakė 21-ių naudingiausia rungtynių žaidėja Justina Darulytė. Atsakomoji dvikova – sekmadie nį Antalijoje. Mūsų šalies koman dai tikriausiai negalės padėti viena lyderių – Vokietijoje rungtyniau janti Birutė Stellbrink. Per rungtynes Panevėžyje ją smūgiu į veidą sužeidė Turki jos rinktinės žaidėja Yeliz Yilmaz. Lietuvos rankininkei prireikė vyk ti į ligoninę. Turkes sukrėtė nesėkmė
„Pergalė suteikė mums bent teo rinį šansą tęsti kovą dėl kelialapio į finalo turnyrą. Turkai pažadėjo, kad savo aikštėje atsirevanšuos, tačiau pabandysime pasipriešin ti. Ir ši kova buvo įnirtinga – mano marškinėliai aptaškyti B.Stellbrink krauju“, – kalbėjo Lietuvos rink tinės vyriausiasis treneris Andrie jus Perovas. „Rezultatas mums šiek tiek ne tikėtas. Tai – ne lietuvių pergalė, o mūsų pralaimėjimas. Mes turėjome nugalėti. Esame nusiteikę iš Turkijos lietuves namo parsiųsti be taškų“, – svaidėsi žaibais turkių komandos strategas Hikmetas Vurgunas.
Suomijoje, Kalajokio kurorte, įvy kusiame žiemos buriavimo ant ledo atvirajame Europos čem pionate sėkmingai pasirodė Lie tuvos sportininkai.
Ataka: po varžovės smūgio į veidą B.Stellbrink prireikė vykti į ligoninę.
Debiutantės nesutriko
A.Perovas įsitikinęs, kad turkes su trikdė tai, kad Lietuvos komandoje buvo nemažai joms nematytų žai dėjų. „Sėkmingai rungtyniavo Vi ta Urbonaitė. Mes patys nustebo me, nes per treniruotes ji atrodė vidutiniškai, be to, jautė traumos padarinius. Rankų nenuleido de biutantės J.Darulytė ir Audinga Kniubaitė. Jos ėmėsi iniciatyvos, nepabūgo varžovių ir padėjo lai mėti“, – teigė treneris. „Smagu, kad treneris pasitikė jo visomis naujokėmis, nors klaidų neišvengėme, – kalbėjo J.Darulytė. – Žaidėme kaip tikra komanda, nors dauguma tik šioje stovykloje susi pažinome, pasisakėme vardus.“
4-oji grupė Komanda
1. Prancūzija 2. Makedonija 3. Turkija 4. Lietuva
Rungtynės
Pergalės
2 2 3 3
2 1 1 1
Lygiosios Pralaimėjimai
0 0 0 0
0 1 2 2
Įvarčių santykis
Taškai
74:50 62:61 92:97 85:105
4 2 2 0
Į finalą – dvi ekipos
Pirmąsias dvejas 4-osios grupės rungtynes lietuvės pernai spa lį pralaimėjo makedonėms – 25:34 ir prancūzėms – 25:40. Turkės 25:34 nusileido Prancū zijos rinktinei ir 36:28 įveikė Ma kedonijos ekipą. Į Europ os čemp ion ato fin a lo turnyrą, kuris 2012-ųjų gruo džio 2–16 d. vyks Oland ijoje, pateks dvi geriausios grupės ko mandos.
stipriai atsiliekame nuo varžovių, nors mūsų žaidėjos neblogai pa rengtos ir kukliomis treniruočių sąlygomis. „MSG-Ropoži“ ko mandoje suburtos perspektyviau sios Latvijos jaunos tinklininkės. Jas galime įveikti, jei darniai ko vosime ir nedarysime apmaudžių klaidų“, – sakė „Heksos“ trenerė Jolita Virbickienė. Finansinių rūpesčių slegiamos „Heksos“ laukia ir kitas labai at sakingas iššūkis – Lietuvos čem pionato finalas. Pusfinalyje iki 3 pergalių įveikusios LKKA koman dą, „Heksos“ tinklininkės ba landžio 21-ąją Vilniuje, Lietuvos edukologijos universiteto spor to salėje, žais lemiamas rungty nes su Jonavos „Achema-KKSC“. Praėjusio sezono bronzos medalių laimėtojos jonavietės pusfinalyje įveikė šalies vicečempionę Šalči ninkų „SM-Tauro“ ekipą. „Šį sezoną su jonavietėmis su žaidėme dvejas rungtynes ir pa sidalijome po pergalę vienodu rezultatu – 3:1. Tad jėgos – apy lygės. Prieš finalą keturios mū sų žaidėjos atstovaus Lietuvos jaunimo rinktinei Europos čem pionato rungtynėse, tad bus pa vargusios ir gali nespėti gerai pasirengti lemiamai dvikovai“, – svarstė J.Virbickienė.
Varžybose, kuriose dalyvavo daugiau nei šimtas burlentinin kų iš įvairių žemyno šalių, mū siškiams geriausiai sekėsi led rogių slalomo rungtyje. Tarp 22 sportininkų iš Suomijos, Latvi jos, Rusijos ir Lenkijos net keturi mūsiškiai sugebėjo patekti į pir mąjį šešetuką. Čempionu tapo biržietis And rius Šliuburys, antrąją vietą užė mė kaunietis Paulius Voverys, rinktinės kapitonas Giedrius Liutkus liko ketvirtas, o Man tas Raila – šeštas. Be jų, Lietuvos
garbę ant Suomijos ledo taip pat gynė Robertas Berkelis ir Audrius Voverys. „Į šias varžybas vykome nusi teikę ryžtingai, nes kelios prieš tai vykusios varžybos Lietuvo je ir Latvijoje parodė, kad turime realių šansų gerai pasirodyti ir rimtai pakovoti dėl prizinių vie tų. Viltys pasitvirtino – į pirmą šešetuką tarp mūsų sugebėjo įsi terpti tik du sportininkai iš Suo mijos. Šios šalies laikraščiai kitą dieną po varžybų mirgėjo nuo traukomis su lietuviais ir antraš tėmis, kad varžovams nepalikome jokių vilčių“, – dienraščiui sakė Lietuvos burlentininkų asociaci jos (LBA) pirmininkas M.Raila. Europos čempionate Suomijoje buvo varžomasi ledrogių slalomo, slidrogių kurso, jėgos sparnų sla lomo ir kurso, jėgos aitvarų kurso ir laisvo stiliaus rungtyse.
Statistika Lietuva–Turkija 35:31 (15:12). Pa nevėž io „Cido“ aren a, 700 žiūro vų. J.Dar ulytė ir A.Vyšn iausk ai tė po 8 įvarč ius, L.Bernat av ič iūtė 5, R.Lat akaitė ir B.Stellbr ink po 4, A.Kniub aitė 3, Ž.Jurg ut ytė 2, S.Vi jūnaitė 1/S.Iskenderoglu 9, Y.Ozel ir S.Kal iz po 5, B.Yilmaz 3, E.Ozturk, E.Sagd ič, S.Yor ukler ir N.Akg un po 2, Y.Yilmaz 1. Sėkmė: Europos čempionu tapo A.Šliuburys.
LBA nuotr.
12
penktADIENIS, kovo 23, 2012
Pasaulis
32
skystojo kokaino pripildytus prezervatyvus prarijęs vyriškis sulaikytas Talino oro uoste.
Visuotinis streikas
Karinis perversmas
Portugalijos didžiuosiuose miestuose gy venimą vakar paralyžiavo visuotinis strei kas, organizuotas profsąjungų, protestuo jančių prieš vyriausybės vykdomas griež tas taupymo priemones mainais į tarp tautinę finansinę pagalbą. Lisabonoje ir antrame didžiausiame šalies mieste Porte dėl streiko sustojo metropolitenas, todėl dešimtims tūkstančių žmonių teko sukti galvas, kaip pasiekti darbą arba mokyklą.
Grupė Malio kareivių maištininkų vakar per televiziją paskelbė, kad perima val džią iš „nekompetetingo režimo“, palei džia valstybės institucijas ir stabdo kons titucijos galiojimą. Chunta užėmė prezi dentūrą, suėmė keletą ministrų, paskelbė šalyje komendanto valandą ir uždarė vals tybės sienas. Pranešama, kad prezidentui Amadou Toumani Touré pavyko pasprukti, jo buvimo vieta nežinoma.
Teroristas pasirinko kulką į galvą „Al Qaedos“ kovotoju pasiskelbęs Mohamedas Merah vakar žu vo per kulkų krušą, kai po 32 valandas trukusios apsiausties iššoko pro buto langą šaudydamas į pareigūnus. Veržėsi iš vonios
Pagrindinis įtariamasis dėl septy nių žmonių Pietų Prancūzijoje nu žudymo bandė išsiveržti iš apsup to savo buto, į kurį jau buvo patekę specialiųjų policijos pajėgų RAID nariai. 23 metų įtariamasis ant že mės buvo rastas jau negyvas. „M.Merah iššoko pro langą vis dar šaudydamas“, – žurnalis tams sakė vidaus reikalų minist ras Claude’as Guéant’as ir pridū rė, kad ekstremistas itin nuožmiai puolė policiją išsiveržęs iš vonios kambario, kuriame slėpėsi. „Kai į vonios kambarį buvo įkiš ta tyrimo priemonė (veidrodėlis arba vaizdo kamera – red. past.), žudikas išbėgo iš vonios kamba rio šaudydamas. Šūvių papliūpos buvo dažnos ir smarkios, – pasa kojo C.Guéant’as. – Vienas RAID pareigūnas, kuris yra pratęs prie tokių dalykų, sakė dar nematęs to kio įnirtingo šturmo. Aišku, RAID pareigūnai stengėsi apsisaugoti, atsišaudyti, o galiausiai M.Merah
iššoko pro langą su ginklu ranko je tebešaudydamas. Jis buvo rastas negyvas ant žemės.“
Žudikas išbėgo iš vo nios kambario šau dydamas. Šūvių pa pliūpos buvo dažnos ir smarkios.
Netrukus nustatyta, kad įtaria masis žuvo nuo snaiperio kulkos į galvą. M.Merah dėvėjo neperšau namą liemenę ir turėjo kuprinę. Šalia kūno pareigūnai rado pisto letą „Colt“. Jie sakė, kad prasidėjus šturmui įtariamasis paleido maž daug 30 šūvių. Šūviai ir sprogimai
Po to, kai šaltiniai pranešė, kad policija ėmėsi skubių veiksmų ap siausčiai užbaigti, tačiau dėl pa
slėptų sprogmenų pavojaus ei na žingsnis po žingsnio, prie buto buvo girdimas intensyvus šaudy mas. Prieš tai, kai policija pranešė, kad pareigūnai eina vidun, nugriaudėjo trys garsūs sprogimai, o paskui pro policijos užtvarą pravažiavo greito sios pagalbos automobilis. M.Merah bute buvo užsibarika davęs nuo antradienio vakaro, kai policija susekė jį kaip pagrindi nį įtariamąjį dėl septynių žmonių – trijų žydų vaikų, jų mokytojo ir trijų karių – nužudymo. C.Guéant’as anksčiau nurodė, kad policijos ryšys su M.Merah nu trūko, tačiau įtariamasis sakė pa reigūnams norintis mirti su gink lu rankoje. Žada bausti griežtai
Prezidentas Nicolas Sarkozy pa sveikino operacijoje dalyvavusius policininkus ir kreipėsi į tautą per televiziją. Jis tikino, jog teisėsau ga dėjo visas pastangas, kad suim
Atomazga: prie visko pratę RAID pareigūnai sakė dar nematę tokio
įnirtingo šturmo.
tų žudiką gyvą, bet galiausiai bu vo nuspręsta daugiau nerizikuoti žmonių gyvybe. Šalies vadovas pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš tuos, kurie lankosi neapykantą arba teroriz mą kurstančiuose tinklalapiuose arba vyksta į užsienį semtis tero
AFP nuotr.
rizmo ideologijos. „Prancūzams nederėtų pasiduoti pykčiui. Mū sų tautiečiai musulmonai neturi nieko bendra su pamišusio tero risto veiksmais. Mes neturėtume griebtis niekinimo“, – paragino N.Sarkozy. BNS, BBC inf.
Gyvenimo kelionė: nuo smulkių nusikaltimų iki džihado Per šturmą nukautas prancūzų žu dikas Mohamedas Merah – 23 me tų alžyriečių kilmės vyras – buvo smulkus nusikaltėlis, kurį laiką praleido Pakistane ir Afganistane, bet daugeliui nekėlė jokių įtarimų.
mą“, – sakė pulkininkas Bruno La fitte’as. 2010-aisiais M.Merah Tulūzoje bandė įstoti į užsieniečių legioną. Jis naktį praleido naujokų centre, bet, kaip sakė B.Lafitte’as, jau ki tą dieną išvyko savo noru.
Į kariuomenę nepakliuvo
M.Merah, kuris gimė 1988 m. spa lio 10 d. Prancūzijos pietvakariuose esančioje Tulūzoje ir gyveno Iza ro rajone šio miesto šiaurėje, du kartus nesėkmingai bandė įstoti į Prancūzijos armiją. Gynybos ministerija nurodė, kad M.Merah pirmą kartą įstoti bandė 2008 m. sausį, kai jam buvo 19, ša lies šiaurėje esančiame Lilyje. „Jis išlaikė visus testus, bet po tyrimo dėl ankstesnio teistumo buvo nuspręsta atmesti jo prašy
Remontavo kėbulus
Šis žmogus, kuris pasiskelbė esąs žudikas, prieš tai, kai policija tre čiadienį apsupo įtariamąjį jo bu te Tulūzoje, paskambino į vieną prancūzų televizijos stotį ir pa sakė, kad netrukus internete pa skelbs filmuotą medžiagą apie sa vo išpuolius. „Arba eisiu į kalėjimą aukštai iš kelta galva, arba mirsiu su šypsena lūpose“, – sakė televizijai skambi nęs asmuo.
Jis teigė norįs atkeršyti už drau dimą Prancūzijoje viešumoje dėvėti islamišką visą kūną dengiantį hidža bą ir už Prancūzijos dalyvavimą ka re Afganistane. Užsibarikadavęs sa vo bute M.Merah, kaip pranešama, su juo besiderantiems pareigūnams sakė, kad išpuolis prie žydų mokyk los buvo kerštas už palestiniečių vai kus, kuriuos žudo Izraelis. Vienas jaunuolis, kuris priėjo prie policijos užtvaros prie M.Me rah buto ir pasisiūlė įkalbėti jį pa siduoti, sakė, kad įtariamasis re montavo automobilių kėbulus. Vieno M.Merah kaimyno tėvas teigė, kad įtariamasis prieš kokius dešimt mėnesių padėjo jiems su nešti į butą baldus. „Jis – normalus žmogus, kaip ir visi kiti gatvėje, kurie padėtų jums
nešti sofą“, – sakė Ericas Lam bert’as ir pridūrė, kad iš visų jo sūnaus kaimynų M.Merah nebu vo tas, kuris būtų kėlęs daugiau sia triukšmo. Mandagus ir pagarbus
Pranešama, kad anksčiau M.Me rah buvo įvykdęs 18 smulkių nusi kaltimų, kai kurie buvo smurtiniai. Be to, 2010 m. pabaigoje dėl kažko kio nusikaltimo jis buvo areštuotas ir buvusiame Afganistano Talibano bastione Kandahare. M.Merah esą šiek tiek laiko pra leido neramiuose Afganistano ra jonuose, tačiau nežinoma, ar jis ten dalyvavo kokiuose nors kovos veiksmuose. Tyrėjai nuo pat pra džių pabrėžia, kad žudikas mokė jo elgtis su ginklais.
Kaukė: M.Merah aplinkiniams atrodė normalus jaunuolis, ne iš tų, kurie kelia daugiausia triukšmo.
Advokatas, kur is ats tovavo M.Merah nuo pat jo pirmo pasiro dymo nepilnamečių teisme dienos, sakė, jog nerimauja dėl to, kad ap suptas policijos jo klientas gali elg tis neprognozuojamai. Christianas Etelinas prancūzų te levizijai BFMTV teigė, kad M.Me rah buvo mandagus ir pagarbus. Pasak Ch.Etelino, jis prieš dvejus metus sužinojo, kad M.Merah tapo radikalu ir nuvyko į Afganistaną. „Pasakiau jam, kad, turint ome nyje jo keliones, jį tikriausiai ati džiai stebi policija ir kad jis verčiau nedarytų nieko bloga. Jis nesudarė įspūdžio, kad galėtų tapti radika lu ir norėtų pradėti vykdyti tokius absoliutaus šiurkštumo aktus“, – pasakojo advokatas. BNS inf.
„Scanpix“ nuotr.
13
penktADIENIS, kovo 23, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Vakar sostinė je prasidėjo didžiausias mados rengi nys Lietuvo je – „Mados in fekcija“. Pristatytos šešios lietuvių ir vie na svečio iš Danijos 2012– 2013 m. ru dens-žiemos kolekcijos.
Natūralumas: I.Daugirdaitės teigimu, jos kolekcijos „Archetipas“ idėja atsi
gręžia į absurdišką, tačiau realų požiūrį į žmogų ir jį supančią natūralią ap linką, žmogaus bėgimą nuo jos viską aplink modernizuojant. BFL nuotr.
Vilnius susirgo „Mados infekcija“ i.pepceviciute@diena.lt
Prisilietus prie gamtos
Ketvirtadienio vakarą Šiuolaikinio meno centras vėl tapo mados me ka. Jame prasidėjo tryliktoji „Ma dos infekcija“, šįkart truksianti net tris dienas. Festivalį atidarė viena 2011 m. konkurso „Mados injekcija“ nu galėtojų Ieva Daugirdaitė, mados mėgėjams pristačiusi kolekciją „Archetipas“. Išvertus iš graikų kalbos, tai reiškia pirminį vaizdinį. „Kolekcijos idėja atsigręžia į absur dišką, tačiau realų požiūrį į žmo gų ir jį supančią natūralią aplinką, žmogaus bėgimą nuo jos viską ap linkui modernizuojant. Vis dėlto ratas apsisuka: žmogus geriausiai jaučiasi ir atsigauna natūralioje ap linkoje. Ši kolekcija yra tarsi komp romisas tarp natūralumo ir naujų technologijų, arba kitaip – gamta šiuolaikiniu požiūriu“, – kolekciją pristatė jos autorė. Išskirtiniai šios „Mados infekci jos“ bruožai – skandinaviško sti liaus programa „Nordic Look“ ir dalyvaujančių dizainerių dėmesys vyriškai madai. Skandinavijos di zainerių kuriami drabužiai pasi žymi minimalistine estetika ir itin aukšta kokybe. Šias drabužių ypa tybes itin akcentuoja 2007 m. įkur tų mados namų „Jean//phillip“ dizaineris Jeanas Phillipas, ket virtadienio vakarą pristatęs 2012– 2013 m. rudens-žiemos kolekciją. Dažniausiai aukštosios mados gaminius vyrams kuriantis dizai neris didelį dėmesį teikia mažoms drabužių detalėms. Tarsi iš tam sių dykynių, švelnaus vėjo ir snie go laukų ateinančioje kolekcijo je susiduria prabangi vilna, avių oda, nuskalbti lininiai audiniai, kašmyras ir gryna, peršviečiama medvilnė. „Jean//phillip“ dra
bužiai yra labai rafinuoti, o stilių būtų galima apibūdinti kaip be di delių pastangų kuriamą, delikatų lengvumo garbinimą. Moterys ir lėlės
Už daugeliui pažįstamo prekės ženklo „Daili“ slepiasi dizainerė Laura Dailidėnienė. Kasmet pri statanti savo vardu pavadintas drabužių kolekcijas dizainerė dir ba su aksesuarais, kuria rankines, avalynę. Pavasarinėje „Mados in fekcijoje“ ji pristatė kolekciją „Se pia“, skirtą moterims. Sepija yra rudi dažai, išgaunami iš galvakojo moliusko. Jie plačiai naudojami ta pyboje, fotografijoje, dažnai jų ap tinkama ir menininkų kūryboje.
Ieva Daugirdaitė:
Ši kolekcija yra tar si kompromisas tarp natūralumo ir naujų technologijų, arba ki taip – gamta šiuolai kiniu požiūriu. Dizainerę žavi ir įkvepia Mau ritso Cornelio Escherio kūryba, jo grafiniai piešiniai, abstrakci jos. Grafika, monochromija, or namentai, dėmės, raštai, frag mentacija ir žymus Mėbijaus lapas įkvėpė L.Dailidėnienę sukurti šią kolekciją. Jos piešiniai ir audinių raštai taip pat buvo kuriami pagal autorės sūnaus išlankstytus ori gamio kūrinius. Antrą kartą festivalyje daly vaujanti dizainerė Lina Gudana vičiūtė pristatė kolekciją „Ar Vi do gėlės?“. Pasak dizainerės, tai yra kolekcija apie lėles. Ji truputį ironiška, parinkti drabužiai ne būdingi lėlėms, tačiau neatsisa
koma dirbtinumo, kičo elementų ir lėlėms būdingų siluetų. Ra munė Strazdaitė pasirodė su nu kritusių lapų, samanų, dumblo ar išdžiūvusio grunto spalvų kolek cija „Medžioklė“. Kolekciją moterims ir vyrams sukūrė „Mados infekcijos“ sen buvė Kristina Kruopienytė. Jos kolekcija „Jukebox“ atspindi XX a. vidurio dizaino koncepciją – grožis slypi paprastume. Įkvėpimo šalti niai – 1950-ųjų interjeras, baldų, daiktų, automobilių dizainas. Vienintelis vyras
Šį pavasarį festivalyje karaliauja vienas vienintelis lietuvis vyras – dizaineris Egidijus Sidaras. Ketu ris kartus „Mados infekcijoje“ su dizainere K.Kruopienyte pristatęs kolekcijas šįkart dizaineris pa rodė jau trečią savarankiškai su kurtą kolekciją. Pagrindinis E.Si daro kūrybos stilistinis principas: „Mažiau yra daugiau.“ Dizaineris mano, kad kiekvienas drabužis at randa savo dėvėtoją, kuris savaip interpretuoja madą ir stilių. Jo ko lekcija „12 brolių“ – vyrams skirta mados namų „Cantas“, kuriuose dizaineris dirba nuo 2009 m., ko lekcijos dalis, anonsuojanti visos prekės ženklo kolekcijos prista tymą balandį. Klasikinius vyriš ko garderobo drabužius dizaineris pateikė savaip. Pasak autoriaus, vėl išradinėjo dviratį, ir darė tai dėl savęs bei žiūrovų. Iš viso per tris festivalio dienas bus parodyta 21 kolekcija. Šįvakar savo darbus pristatys lietuvės di zainerės Aušra Urbanavičiūtė ir Diana Kuzmickaitė, Diana Paukš tytė, Sandra Straukaitė, 2011 m. „Injekcijos“ nugalėtojai – lietuvių dizainerių duetas „Tribe“ ir estas Hansas Schwarzas, mados namai iš Sankt Peterburgo „Pirosmani“ ir Norvegijos – „C/Bruerberg“.
www.baltic-ballet.com
Indrė Pepcevičiūtė
14
penktADIENIS, kovo 23, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Klube „Gorky“, Pilies g. 24. Kada? Kovo 24 d. 21.30 val. Kiek? 15 litų.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 22–52 litai.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Šiandien 21.30 val. Kiek? 25 litai.
Atgal į disko laikus
Intriguojantis koncertas
Gros „pepersus“
Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusiame klube „Gorky“ organiza cija SHA:TRI:AH kviečia nukeliauti atgal į devintojo dešimtmečio Berlyno klubus. „Disco Gewalt“ programoje gyvai pasirodys kulti nė Lietuvos grupė „Verslo Rizikos Rezervas“ ir ypatingas svečias iš Berlyno – Jemekas Jemowitas.
Paklausyti Wolfgango Amadeus Mozarto ir Antonio Salieri muzi kos kviečia solistas Rokas Valuntonis (fortepijonas) ir Šv. Kristofo ro kamerinis orkestras. Savo išmone nuolat stebinantys muzikan tai šį kartą klausytojus intriguoja koncertu, kuriame skambės mi tais apipintų kompozitorių muzika.
Dainininkas Justas Lapatinskas su grupe surengs įspūdingą kon certą „Red Hot Chili Peppers Project“. Jame dainininkas su gyvai grojančia grupe pristatys amžinus amerikiečių grupės hitus. Net 20 geriausių atmintinai mokamų amerikiečių kūrinių Justas pri statys kartu su ugningu šou.
Kur? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. Kada? Kovo 24 d. 20.30 val. Kiek? 15 litų.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Kovo 25 d. 16 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. Kada? Kovo 24 d. 17 val. Kiek? 10–40 litų.
Kur? Kameriniame teatre, Konstitucijos pr. 23. Kada? Kovo 24 d. 13 val. Kiek? 18–23 litai.
Lietuviškai lenkiškas bliuzas
Romantikos sklidini garsai
Legendinė „Kopelija“
Kelionė į Afriką arba kitur
Projektas „Blues Union“, kurį sudaro bliuzo mė gėjams gerai žinomi Virgilijus Jutas ir Aleksand ras Belkinas bei gitaristas iš Lenkijos Bogdanas Topolskis, atsirado bendradarbiaujant Vilniaus ir Suvalkų muzikantams.
Prancūzų ir austrų romantikų muzika – tai ašis, apie kurią sukasi Taikomosios dailės muziejuje skambėsiančio koncerto programa. Ją parengė M.K.Čiurlionio kvartetas ir pianistas Gabrielius Alekna.
Vilniuje bus šokamas legendinis Léo Delibes’o baletas „Kopelija“. Trijų veiksmų romantinį bale tą kuria choreografas statytojas Vytautas Braz dylis, scenovaizdį sukūrė estų dailininkas Elda ras Renteris.
„Kelionė į Afriką arba dar kur nors“ – tai nuotai kingas Kamerinio teatro spektaklis, sukurtas pa gal rašytojos Loretos Kavolės ir dailininko Kęs tučio Kasparavičiaus pasaką „Žiogo ir Skaičiuo tojo nuotykiai“.
tv programa
LTV
9.00, 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 10.00 „Komisaras Reksas“ (3) (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien. 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. 21.00 Kultūra. Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.20 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Vaid. f. „Atpildo diena“ (1975 m.) (N-7).
LNK
6.20 „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“. 7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7).
LTV 21.15 val.
9.45 Nuo... Iki... (k). 10.40 Farai (N-7) (k). 11.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (3) (N-7). 13.10 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 F. „Nerealusis Halkas“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 23.30 F. „Pandorum“ (JAV, Vokietija, 2009 m.) (S). 1.40 Veiksmo trileris „Išpera“ (JAV, 1997 m.) (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Chorų karai 2012.
LNK 19.19 val.
14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Komedija „Planas tėčiui“ (JAV, 2007 m.). 21.25 Komedija „Vyras už pinigus“ (JAV, 1999 m.). 23.05 Komedija „Kelionė po Europą“ (JAV, Čekija, 2004 m.). 1.00 Komiška drama „Orų pranešėjas“ (JAV, 2005 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Sąmokslo teorija“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30, 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“.
TV3 21.25 val.
17.30 „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Smagiausios akimirkos. 19.00 „Amerikos talentai VI“. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 Rusų kinas. F. „Vyrų sezonas. Aksominė revoliucija“ (Rusija, 2004 m.) (N-7). 22.40 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 23.40 F. „Tikra romantika“ (JAV, 1993 m.) (N-14). 2.00–6.00 „Bamba“ (S).
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Dok. f. „Aš padėjau savo dukrai numirti“ (N-7). 18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. „Šeimos reikalai“ (N-7). 23.55 „Zona“ (N-14). 1.55 Makaliaus kelionės.
Lietuvos ryto TV
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–„Milan“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–„Unicaja“. 23.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.05 Reporteris. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45, 16.10 Dok. f. „S.Rušdi. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (1) (N-7).
BTV 23.40 val.
SPORT1
Sport1 19.15 val.
15
penktADIENIS, kovo 23, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Iššūkis net E.Nekrošiui Balandžio 26 ir 27 d. Lietuvos naciona linio dramos teat ro (LNDT) didžiojo je scenoje įvyks re žisieriaus Eimun to Nekrošiaus spek taklio „Dieviško ji komedija“ pagal Dante’s Alighieri kūrinį premjera.
SIŪLO DARBĄ
ĮVAIRŪS
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900185
Reikalingas atstovas – partneris statybos darbų užsakymams surasti Vilniuje. Tel. 8 606 12 367.
929037
PASLAUGOS Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918413
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 926718
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 929519
PARDUODA Nekilnojamąjį turtą Parduodu sodybą (30 a) Anykščių rajone, iki Viešintų ežero 700 m, iki Viešintų mstl. – 0,5 km. Kaina 19 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 929808
Kita 2012 m. balandžio 3 d. 16 val. bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr. 4184/0811:195), esančio Mėtų 6-oji g. 2, Rastinėnų k., Sudervės sen., Vilniaus r., kadastriniai matavimai. Matavimus atliks IĮ „ADR projektai“ matininkas T.Urvikis, tel. 8 671 22 069, e. paštas t.urvikis@gmail.com. 929935
Pranešame, kad Skaidiškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui kad. Nr. 4162/0300:1173 atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo kad. Nr. 4162/0300:0082 savininkę Iriną Bidžanovą atvykti į individualią įmonę „Matininkas’’ dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo. Kreiptis Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 929929
Pranešame, kad viešoji įstaiga „VILNVARSA“, įm. k. 125609024, adresas Naugarduko g. 76, Vilnius, pagal 2012 02 07 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 034 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g. 50-215, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininkės Liudmilos Chabarovos, g. 1954 02 21, adresas Žirmūnų g. 14-30, Vilnius, 5502,00 Lt skolą + palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti Vytenio g. 50-215, Vilnius. 929629
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Novatorius: režisierius E.Nekrošius spektakliui pagal Dante’s „Die
viškąją komediją“ kuria naują teatrinę kalbą.
Anot E.Nekrošiaus, „tai išbandy mas – suvokti, ar iš viso įmanoma šį kūrinį išversti į žmogišką, teat rinę kalbą. Uždavinys yra ant neį manomumo ribos“. LNDT pranešė, kad spektakly je režisierius kuria teatrinę kalbą, „leisiančią žiūrovams ne suprasti, bet pajusti Dante’s kūrinio didy bę, kuri susideda iš labai papras tų, artimų kiekvienam žmogiškų situacijų ir emocijų“. „Dieviškojoje komedijoje“ didelis dėmesys skiriamas Dante kaip au toriui, subtiliai bei su humoru pa
žvelgiama į kūrėjo ir jo sukurto bei istorijai paliekamo kūrinio santykį. „Režisieriaus E.Nekrošiaus idė ja perkelti į sceną ir priartinan ti prie šiandienio žmogaus vie ną iškiliausių pasaulio rašytinės kultūros kūrinių Dante’s „Die viškąją komediją“ yra unikali ir neabejotinai reikšminga Lietuvos teatro kultūrai. Nacionalinis dra mos teatras didžiuojasi galėda mas padėti režisieriui tai padary ti ir kartu su teatru „Meno fortas“ pristatyti Lietuvos žiūrovams šį neeilinį spektaklį“, – teigė LNDT
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
meno vadovas Audronis Liuga. „Dieviškoji komedija“ – tai teat ro „Meno fortas“ ir LNDT bend ra produkcija. Scenografij ą ir kos tiumus kuria Marius Nekrošius ir Nadežda Gultiajeva, spektak lio muziką pristatys Andrius Ma montovas. Pagrindinius vaidmenis spek taklyje atliks aktoriai Rolandas Kazlas, Vaidas Vilius, Remigijus Vilkaitis, Darius Petrovskis, Si monas Dovidauskas, Ieva Triš kauskaitė ir kiti. VD, BNS inf.
Pirma išsami paroda Kovo pabaigoje Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama retros pektyvinė išeivijos menininkės Elenos Urbaitytės-Urbaitis paro da „Pasirinkimai“.
Paroda vyks minint prieš šešerius metus mirusios kūrėjos 90-ąsias gimimo metines. Anot muziejaus, su menininkės Lietuvai dovanotu kūrybos pali kimu – tapybos, skulptūros dar bais ir skulptūriniais objektais, kūriniais ant popieriaus, sukur tais tarpukario Lietuvoje, pokario
Europoje ir XX a. 6–10 dešimt mečiais Niujorke – žiūrovas taip išsamiai bus supažindinamas pir mą kartą. Pasitelkiant fotografų Kazio Daugėlos, Algimanto Kezio ir avangardinio kino menininko Jono Meko kūrybą, parodoje atsklei džiama sudėtinga menininkės gy venimo istorinė aplinka ir įvairia pusė kūrybos terpė. Šiauliuose gimusi meninin kė studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Miuncheno vaizduojamojo meno
akademijoje, Taikomosios dailės mokykloje Freiburge. Jos tapybos ir skulptūros parodų buvo surengta Niujorke, Čikagoje, Toronte, Vilniuje, Kaune. Daugu ma parodų vyko Niujorko „Phoe nix“ galerijoje. Didžioji dalis kūrybinio pali kimo pagal autorės testamentą 2007 m. pateko į Šiaulių „Auš ros“ muziejų. Maža dalis archy vų ir keli meno darbai liko „Alko je“ Putname ir Pasaulio lietuvių centre Lemonte.
Paminėjo šalies krikštą Lietuvai minint 625 metų krikšto jubiliejų Lietuvos paštas pranešė išleidžiantis šiai progai skirtą pa što ženklą.
Pašto ženklas „Lietuvos krikštui – 625 metai“ apyvartoje pasirodys kovo 24 d. Naujajame pašto ženk le pavaizduotas Strasbūre, Prancū zijoje, esančios bažnyčios Šv. Petro jaunojo bažnyčios freskos fragmen tas, kuriame įamžintos krikščiony
bę priėmusios šalys. Lietuva šio je eilėje – paskutinė. Pašto ženklas „Lietuvos krikštui – 625 metai“ bus išleistas 100 tūkst. tiražu. Naują jį pašto ženklą sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė. Kartu su pašto ženklu išleidžiami ir pirmosios die nos vokas bei suvenyrinis lapas. Per metus Lietuvos paštas vi dutiniškai išleidžia 25–30 naujų pašto ženklų. VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipė-
da–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: t Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. t Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. t Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje kritulių nenumatoma. Vyraus pavasariška šiluma, tik šeštadienio naktį dar gali pašalti. Šiandien bus 7–13 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį temperatūra nukris iki 3 laipsnių šalčio, dieną sušils iki 7–11 laipsnių.
Šiandien, kovo 23 d.
+10
+6
+10
Telšiai
Šiauliai
+10
Klaipėda
Panevėžys
+11
Utena
+11
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.13 18.38 12.25 5.58 20.03
83-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 283 dienos. Saulė Avino ženkle.
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +12 Kairas +22 Keiptaunas +27 Kopenhaga +13
Londonas +18 Madridas +20 Maskva +2 Minskas +12 Niujorkas +24 Oslas +14 Paryžius +20 Pekinas +13
orai vilniuje Šiandien
Praha +17 Ryga +9 Roma +21 Sidnėjus +23 Talinas +6 Tel Avivas +21 Tokijas +14 Varšuva +15
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+11
+4
–2
5
+2
+9
+5
0
2
+2
+9
+4
–3
5
šeštadienį
sekmadienį
DATOS (kovo 23 d.) Pasaulinė meteorologijos diena 1826 m. gimė Liudvigas knygų apie šachmatus Aloisas Minkusas, Aus- autorius. trijos kompozitorius, 1937 m. mirė Mikas Pesmuikininkas. trauskas, vargoninin1842 m. mirė prancūzų kas, dainininkas (tenorašytojas Stendhalis. ras), dirigentas, kompo1900 m. gimė Erichas zitorius. Frommas, Vokietijos ir 1968 m. gimė anglų daiJAV psichologas, filoso- nininkas ir muzikantas fas humanistas. Damonas Albarnas. 1910 m. gimė japonų ki- 1969 m. gimė Birutė no režisierius Akira Ku- Marcinkevičiūtė (Mar), rosawa. Lietuvos aktorė, režisie1931 m. gimė Viktoras rė, choreografė, poetė. Korčnojus, TSRS ir Švei- 2011 m. mirė Holivudo lecarijos šachmatininkas, genda Elizabeth Taylor.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 27 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
2
3
4
5
6
Akvilė, Alfonsas, Galigantas, Jovita, Vismantė
Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl to pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei iš tiesų norite pagerinti jus supantį pasaulį. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos ir draugų paramą ir supratimą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Šiandien prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su kolegomis, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, smarkiai nenukentėsite. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, su kuriuo nesutaps jūsų mintys, bet nebijokite atkreipti jo dėmesio į iškilusius prieštaravimus. Pasistenkite atidėti susitikimą, nespręsti svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Skorpionas (10 24–11 22). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Tylėjimas bus itin vertingas, o jei pasitelksite į pagalbą darbštumą, ši diena taps tikrai puiki. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Vandenis (01 21–02 19). Galite išsikelti naujus tikslus, susijusius su darbu ir asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite greitai išspręsti visas problemas. Žuvys (02 20–03 20). Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.
Daugiau nei 1 mlrd. žmonių neturi pakankamai geriamojo vandens, o 1,5 mln. vaikų kasmet miršta dėl ligų, kurių priežastis yra užterštas vanduo. Šias ir kitas problemas vakar priminė Pasaulinė vandens diena, Jungtinių Tautų (JT) iniciatyva minima nuo 1993 m. Planetos gyventojų skaičius jau pasiekė 7 mlrd., o iki amžiaus vidurio, prognozuojama, išaugs iki 9 mlrd. Kartu smarkiai padidės maisto poreikis, o būtent maisto gamyba reikalauja daugiausia vandens. JT duomenimis, iš 10 litrų žmogaus naudojamo gėlo vandens 7 litrai tenka žemės ūkiui, 2,2 litro – pramonei ir tik 0,8 litro suvartoja namų ūkiai.
1
+13
Vardai
horoskopai
„RIA Novosti“ inf., AFP nuotr.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius Alytus
3–7 m/s
Pasaulinė vandens diena
Rytas
+11
+13
7
8
9