2012-03-24 Vilniaus diena

diena.lt

2,00 Lt

Pilaitė

TV he roju L.juk s Apie­žnvevičiūTė­–

Drabužiais galima kalbėti net apie kiaulių gripą.

Todėl, kad esu vilnieTis

Įrodyta „Mados infekcijos“.

Kas Pilaitė je šešTadienis, kovo

24 d., 2012

Vilniaus pa šonėje išdygusi Pi laitė ne­ gali pasigir ti ilga­ mete istori ja, ta bendruome čiau nės tradicijų ir gyveni­ mo energi jos rajonui gali šiam pa dėti net šim vy­ tmečius skaičiuojan tis nės senamie sosti­ stis.

26p.

m.

Aigž­d ži

­AT­vi­r A

ų­gy­v i­ ū­n gyven UGIAU a?usįKesvliaujaDAme

NEI 3 0

ečius

PROG RAMŲ

Miestas yra ne pastatai, valdybės ne savi­ bokštas ir ne istoriniai paminklai.

Miestas yra jame gyve­ nantys žmo nės ir jų ku riamas gy­ venimas.

Bendruome nės yra tos kiekvieno miesto ląs telės, nuo rių priklau ku­ so bendra organizmo sveikata.

Jų iniciaty vumas lemia, ar gyvensi me amžinai niurzgėda­ mi, ar atsi gręšime į esančius ša ir visi kartu lia ką nors nu veiksime sa­ vo pačių la bui.

Kino foTel is

MA T As DAMTo nAs

Tad „Vilniaus diena“ sako: pažinkime su kaimynais!“ „Susi­ deda kelio ir pra­ nę bei siūlo pa per Vilniaus rajonus sisvečiuoti juose susi­ būrusiose bend Galbūt bus ruomenėse.

JA

keista, kad pažintį su mynais U KdaU Nnokaiam prade me ne M lio seus nuo namiesčio, Ase­s o nuo jauniau­ sio sostinėspa lėjoja floKasrisgatomikky rora laitės. nonč – Pi­ io įdomaus tarp Mti .G pilkų beto li bū ninių vilčių,džge­ios rokai atito ko daugiabu lusių m nuopo miesto cent­ ro? Gali, ir tai yra žmo zic nės. ijos Tikriausiai būtent jau

Kaip iš­ge nuo mir žvė­ryl­bė­ti­kai­mtioes ­ną? ­

Kuo pilaitiš kiai skiria si nuo kitų Vilniaus ra jonų gyven tojų? tuo, kad ne laukdami mies Galbūt džios malo to val­ nių, draugiš kai surėmę pečius gyve ni mis. Čia ir mą kuria savo ranko­ dabar.

Bendruomenė dančius menin s teatras, ir prade­ inkus, ir jaunas mas suburi ma­ ančios kūrybi tuvės „Bee Pilaitė“, vaikųnės dirb­ išsaugotas miškas – visa darželis, turi, nes viso tai Pilaitė nors valdin to reikėjo ne kokiem inkams, o patiems gy­ ventojams.

Apie tai, kaip pilaitiškiams si ir kokios seka­ naujos idėjos galvose, skaityk bręsta jų ite šiame me „Vilnia us dienos“ specialia­ Gyvybė: priede. džiaugtis ir gy ruomenės

Jauniausia me sostinės mik­ rorajone gy ve­ nimo ritmą dik­ tuoja jaunos šeimos.

2p.

Tiražas 9000

nariai.

venti taip,

KULIn „Auksin ARIJ io“ vir A tu še

aiškiai apibrėž nys ta Pilaitės tė bei ja ir lėmė, teritori­ kad gyvena drau šio rajono žmonės nių švenčių, giškai, turi tradici­ brėžtų tiks bendrai siekia užsi­ lų kiemu. Juk ir domisi ne tik savo ir gas Pakalnis architektas Mindau­ sa specialiai pro ko, kad Pilaitė buvo ta bendruo jektuojama kaip vie­ menėms bur tis.

Tad šįkart ti, kaip žmo traukiame pažiūrė­ nės gyvena o per šiuos Pilaitėje, me į kitus Vilniaus tus tęsime kelionę kuo pasidžiaug rajonus. Jei turite, šykite info@v ti ar pasiskųsti, ra­ l.miknevicius ilniausdiena.lt arba @vilniausdie Arba tiesiog na.lt. užsukite į dienos“ re dakciją, nes „Vilniaus kviečiame į svečius ir mes.

fo R.B vės afrodiolgovo ziakas

kad nebūtų

nuobodu.

Tokiu prin

cipu kasdien

vadovauja

si Pilaitės

Andriaus

Kokias paslap­ tis slepia Pi laitės piliakalnis? Čia vaikščiojo turtingi bajorai ir iš sipus­ čiusios damos.

4p.

bend­

Ufarto (BFL)

nuotr.

Šiandien priedai +

SAv hoRAitėS ir Kroskopas yžiAž odiS Tiraža

Pi­ni­ginę at­vers tyrė­jai Su­si­kei­tus kėdėmis nau­juo­ju Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu tapęs Ju­lius Kve­da­ras neatsk­leid­žia, ko­ kio dyd­žio algą gau­na. Ta­čiau šio ry­šiais su „dak­tarų“ gau­ja pa­garsė­ju­sio veikė­jo fi­nan­sais su­ si­domė­jo pro­ku­ro­rai.

Ne­se­niai prie­šta­rin­gos re­pu­ta­ci­jos fut­bo­lo veikė­ju su­si­domė­jo Vals­ ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos at­ sto­vai, o Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ ratū­ra pra­dėjo iki­teis­minį ty­rimą dėl galbūt ne­teisė­to J.Kve­da­ro pra­ turtė­ji­mo.

J.Kve­da­ro praei­tis su­kėlė įta­rimų ir gru­pei Sei­mo na­rių – jie kreipė­si į Mo­kes­čių ins­pek­ciją bei Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­nybą. „Di­ delį su­si­rūpi­nimą ke­lia klau­si­mas, kaip LFF skirs­to­mos lėšos ir ko­kio dyd­žio at­ly­gi­ni­mai mo­ka­mi jos va­ do­vams“, – tei­gia par­la­men­ta­rai.

Plačiau skaitykite

Tema

10

Pasaulis

Aliaksandro Lu­ka­šen­kos oli­gar­chai val­do gink­lus, naftą ir... mu­ziką.

12p.

TAI

Malo KIKLY nu J ir liekmas šoktiE nėti

Į pa­vir­šių ga­li išlįs­ti tam tik­ra kon­ser­va­to­riams ne­ pa­lan­ki in­for­ma­ci­ja. Kiek ži­nau, ji su­si­ju­si su dviem kon­ser­va­to­rių mi­nist­rais.

s­36 3 60

Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos vi­ce­pir­mi­nin­kas Arū­nas ­ Va­lins­kas

8p. miestas

Ambasadorius pailsi Vingio parke Baltarusijos ambasadorius Vla­ dimiras Dražinas dieną pradeda pasivaikščiojimu Vingio parke.

Sako, čia atsigauna siela, o Vilnių jis vadina antraisiais namais. 2p.

Iš arčiau

Energingoji savanorė Veronika 74 metų Maltos ordino savanorei Veronikai optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo Dievulis dosniai at­ seikėjo. Moteris globoja tris sun­ kius ligonius ir nedejuoja.

5p.

Eko­no­mi­ka

Šešė­liai: J.Kve­da­ras mėgsta pui­kuo­tis mo­to­cik­lu „Har­ley Da­vid­son“ ir ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu Pa­lan­go­je bei

ki­to­se ša­lies vie­to­se. Ta­čiau šis fut­bo­lo veikė­jas iš kar­to už­sisk­lend­žia, kai kal­ba pa­si­su­ka apie pi­ni­gus, už ku­riuos vi­sas šis tur­tas įsi­gy­tas.

Aliaus Ko­ro­lio­vo (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­va: vie­šuosiuose pir­ki­muose išim­čių po­li­tinėms par­ti­joms ne­bus.

šiandien

Redakcija

Kultūros ži dinių galima ras ti ne tik senamies ty Tai įrodo sėk je. min­ gos pilaitiš kių ini­ ciatyvos.

6p.

Šeštadienis

„Eu­ro­vi­zi­jos“ eks­ per­tai mūsų ša­lies at­sto­vui Donatui Mont­vy­dui pus­fi­ na­ly­je pro­gno­zuo­ ja 5–9 vietą, o fi­ na­le Don­ny Mon­ tel­l pseu­do­ni­mu pa­si­va­dinęs at­ likė­jas ga­li tikė­ tis lik­ti maž­daug per vi­durį tarp šia­ me kon­kur­so eta­pe da­ly­vau­sian­čių 26 ša­lių at­likėjų.

24p.

7p.

Sportas

Pui­kiai me­tus pra­dėju­si ir į leng­vo­ sios at­le­ti­kos pa­sau­lio elitą lyg žai­ bas įsi­ver­žu­si So­na­ta Ta­mo­šai­tytė tvir­ti­na, kad sėkmė Tur­ki­jo­je įvy­ ku­sia­me pla­ne­tos už­darų pa­talpų čem­pio­na­te ne­bu­vo at­si­tik­tinė. 16p.

TV diena

Ki­niš­kas po­rtre­tas yra tar­si žai­ di­mas, kai iden­ti­fi­kuo­da­ma­sis su gyvū­nu, au­ga­lu, daik­tu ir kt. at­ sklei­di sa­vo pa­saulį, sva­jo­nes. Į šią avan­tiūrą pir­ma­sis lei­do­si LNK lai­ dos „24 va­lan­dos“ vedė­jas žur­na­ lis­tas Egi­di­jus Knis­pe­lis.

Kon­taktų ir idėjų mai­nai Vil­niu­je, Kau­ne ir Klaipė­do­je vyk­sian­tys kon­taktų mai­nai jau­ ni­mui at­vers ke­lius į vers­lą. Už­si­ meg­siantį dia­logą da­ly­viai ver­ti­ na kaip puikią ga­li­mybę.

9p.

Me­nas ir pra­mo­gos

Džia­zo muzika – lais­vo oro gurkš­nis „Kiek­vie­nas mu­zi­kos mėgėjas čia at­ras tai, kas jam pa­tin­ka ir yra priim­ti­na“, – sa­ko fes­ti­va­lio „Kau­nas Jazz“ me­no va­dovė Indrė Ju­čaitė.

29p.

d.

kovo 24

Šeštadienis, Kovo 24 d., 2012 m. Nr. 70 (1269)

2012 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

2

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

miestas

12p.

A.Lu­ka­šen­kos oli­gar­chai val­do gink­lus, naftą ir… mu­ziką.

Eks­kur­siją po Vil­n Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­riui Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­rui Dra­ži­nui Lie­tu­vos sos­tinė – neei­linė sto­telė dip­lo­ma­tinės kar­je­ros ke­ly­je. Jis sa­ko, kad Vil­nius jam ta­po ant­rai­siais na­mais.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Spren­di­mas: Vil­niaus vald­žia ban­dys griež­čiau ko­vo­ti su ne­le­ga­lio­

mis lau­ko rek­la­mo­mis.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Rek­lamų ša­li­ni­mo kai­na Ugnė Ka­ra­liū­naitė

u.karaliunaite@diena.lt

Ne­le­ga­lias rek­la­mas sos­tinė­je nuo šiol galės ša­lin­ti ir sa­vi­val­ dybės tvar­ky­to­jai. Ta­čiau jų pa­ slau­gos ge­ro­kai pa­plo­nins vers­ lo ki­šenę.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ta­ ry­ba šią sa­vaitę nu­sprendė, kad ne­le­ga­lias lau­ko rek­la­mas ša­lins ir miestą tvar­kan­čios įmonės.

Sos­tinės sa­vi­val­dybės Sau­gaus mies­to de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo Ju­liaus Morkū­ no tei­gi­mu, ne­le­ga­liai rek­la­mas iš­ka­bi­nu­siems vers­li­nin­kams to­ kia pa­slau­ga kai­nuos bran­giau nei pa­tiems pa­ša­lin­ti pla­ka­tus.

Bus ban­do­ma išieš­ ko­ti pi­ni­gus iš pa­ žeidė­jo. Tai jam kai­ nuos bran­giau, nei pa­čiam pa­ša­lin­ti ne­le­ga­lią lau­ko rek­lamą.

Spe­cia­lis­tas aiš­ki­no, kad, pa­ša­ li­nus rek­lamą sa­vi­val­dybės lėšo­ mis, šių darbų iš­lai­das turės pa­ deng­ti pa­žeidė­jas. „Šiuo me­tu ad­mi­nist­ra­cinė bau­da už ne­le­ galų išo­rinės vaiz­dinės rek­la­mos skel­bimą yra nuo 500 iki 1000 li­ tų. Pirmą­kart pa­žeidė­jui siū­lo­ma su­si­mokė­ti pusę mi­ni­ma­lios bau­ dos. Jei at­sa­kin­gas as­muo už ne­ le­ga­lią rek­lamą per rei­kiamą lai­ ką jos ne­pa­ša­lins, tai da­rys miestą tvar­kan­čios įmonės, o vėliau bus ban­do­ma išieš­ko­ti pi­ni­gus iš pa­ žeidė­jo. Tai jam kai­nuos bran­ giau, nei pa­čiam pa­ša­lin­ti ne­le­ga­ lią lau­ko rek­lamą“, – naują tvarką pri­statė J.Morkū­nas.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės pa­reigū­nai nuo­lat ste­bi vie­šo­se vie­to­se pa­si­ro­dan­čias rek­la­mas.

J.Morkū­nas teigė, kad dau­gu­ma jų ne­le­ga­lią rek­lamą ga­li at­skir­ti ir ne­tik­rin­da­mi re­gist­ro. „Pa­ma­ ty­ti, kad rek­la­ma ne­le­ga­li, ga­li­ma iš dau­ge­lio da­lykų. Už­ra­šas tik už­sie­nio kal­ba jau ke­lia įta­rimą, nes rek­la­mo­je tu­ri būti ir lie­tu­ viš­kas teks­tas. Be to, daž­nai ne­ le­ga­lios rek­la­mos būna tos, ku­rios

už­den­gia pa­sta­to lan­gus. Pa­gal tai­syk­les išo­rinė rek­la­ma ne­tu­ri pa­keis­ti pa­sta­to ar­chi­tektū­ri­nio vaiz­do“, – var­di­jo sa­vi­val­dybės dar­buo­to­jas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ne už visų ne­le­ga­lių rek­lamų sle­pia­si pik­ti vers­li­ninkų kėslai: „Daž­nai žmo­ nės tie­siog ne­ži­no, ko­kie yra lau­ ko rek­lamų reg­la­men­tai, ar kur rei­kia kreip­tis, no­rint rek­la­muo­ti sa­vo pa­slaugą ar prekę.“ Ta­čiau, pa­sak pa­šne­ko­vo, at­si­ ran­da ir to­kių veikėjų, ku­rie ne­ le­ga­liais pla­ka­tais ar skel­bi­mais viešą­sias vie­tas „da­bi­na“ ty­čia. „Kar­tais vers­li­nin­kams fi­nan­siš­ kai nau­din­giau pa­ka­bin­ti rek­lamą ne­le­ga­liai ir gau­ti di­delę naudą, iki bus pa­rei­ka­lau­ta ją nu­ka­bin­ ti“, – teigė J.Morkū­nas.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė duo­menų apie ne­le­ga­lių rek­lamų skai­čių sos­tinė­je ne­tu­ri, o ap­skai­ čiuo­ti jų da­romą žalą – sun­ku. „Reikėtų ap­skai­čiuo­ti pa­gal ne­le­ ga­lios rek­la­mos plotą ir jos įkai­ nius“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Sos­tinės tvar­ka be­si­rūpi­nan­tis spe­cia­lis­tas teigė, kad ne­le­ga­lios rek­la­mos Vil­niui ir jo gy­ven­to­jams da­ro dve­jopą žalą. Pir­miau­sia ne­ le­ga­lios rek­la­mos išk­rei­pia vers­li­ ninkų kon­ku­ren­ciją. Vie­ni su­si­mo­ ka, ki­ti klientų pri­trau­kia ne­le­ga­liai iš­temp­da­mi ten­tus ar sta­ty­da­mi rek­la­mos sten­dus. Be to, ža­la da­ ro­ma ir mies­to es­te­ti­niam vaiz­dui.

Išo­rinės vaiz­do rek­la­mos tu­ri būti su­de­rin­tos su sa­vi­val­dy­be ir ati­tik­ ti rei­ka­lin­gus kri­te­ri­jus.

J.Morkū­nas teigė, kad išs­kir­ ti sos­tinės ra­jo­no ar vie­tos, kur daž­niau­siai iš­dygs­ta ne­le­ga­ lių rek­lamų, ne­galėtų. „Ži­no­ma, po­pu­lia­riau­sios vie­tos vers­lui – cent­ras, nors būtent ši mies­to te­ ri­to­ri­ja ati­džiau­siai ste­bi­ma pa­ reigūnų“, – kalbė­jo sa­vi­val­dybės at­sto­vas. Daž­nai ne­le­ga­lios rek­la­ mos ap­tin­ka­mos ir se­nuo­se di­de­ liuo­se pa­sta­tuo­se, kur įsikū­ru­sios smul­kios įmonės. Nors, at­ro­dytų, ri­zi­kuo­ti ka­bi­nant ne­le­ga­lias rek­ la­mas dau­giau turėtų smul­kie­ ji vers­li­nin­kai, Sau­gaus mies­to de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas ti­ki­no, kad su­si­dur­ ti ten­ka ir su rek­la­mas ne­le­ga­liai pa­ka­bi­nu­siais did­žiųjų pre­ky­bos centrų at­sto­vais. „Tuo­met kal­ ba­me ir de­ramės su at­skirų par­ duo­tu­vių va­do­vais“, – tvir­ti­no J.Morkū­nas.

2006 m. dar­buo­tis į Lie­tuvą at­ vykęs V.Dra­ži­nas šian­dien drąsiai ga­li va­din­ti sa­ve vil­nie­čiu ir va­ landų va­lan­das pa­sa­ko­ti apie se­ na­miestį, šim­ta­metę ir, svar­biau­ sia, bendrą lie­tu­vių ir bal­ta­ru­sių is­to­riją. Vin­gio par­kas, ba­zi­li­jonų vie­nuo­ly­no mūrai, pir­mo­ji Lie­ tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės (LDK) spaus­tuvė – tai Vil­niaus ke­ liai, ku­riais kas­dien žen­gia Bal­ta­ ru­si­jos am­ba­sa­do­rius.

– Jau ne pir­mus me­tus dar­buo­ jatės Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­ riu­mi. Ko­kia bu­vo jūsų pa­žin­ tis su Vil­niu­mi?

– Vos at­vykęs į Vil­nių ėmiau domė­tis jo is­to­ri­ja. Sma­gu bu­vo pa­žin­ti lie­tu­ vius, ša­lies kultūrą, pa­pro­čius, tra­ di­ci­jas. Be­je, pir­mo­ji pa­žin­tis su jūsų sos­ti­ne įvy­ko ge­ro­kai anks­čiau, nei bu­vau pa­skir­tas am­ba­sa­do­riu­mi.

Dar 1975 m. at­vy­kau čia kaip stu­den­tas ir nuo ta­da ne kartą bu­ vau čia dar­bo rei­ka­lais. Lie­tu­vo­ je domė­jau­si nau­jo­mis tech­no­lo­ gi­jo­mis, žemės ūkio rai­da. Kar­tais poil­siau­da­vau Pa­lan­go­je, Ni­do­je, Drus­ki­nin­kuo­se ir kas­kart už­suk­ da­vau į Vil­nių.

Iš anų laikų la­bai ge­rai pri­si­me­nu kas­metę Dainų šventę Vin­gio par­ ke. O pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­ tus daug lai­ko ski­riu Vil­niaus ar­ chi­tektū­ros ir kultū­ros pa­vel­do ty­rinė­ji­mams.

Ki­ta ma­no veik­los sri­tis – Lie­tu­ vos ir Bal­ta­ru­si­jos san­ty­kiai. Am­ ba­sa­da ir aš, kaip am­ba­sa­do­rius, pri­si­de­du prie Bal­ta­ru­si­jos da­ly­va­ vi­mo Vil­niu­je vyks­tan­čiuo­se ren­gi­ niuo­se, pa­vyzd­žiui, Eko­no­mi­kos fo­ ru­me, Knygų mugė­je ar Bal­ta­ru­si­jos dainų šventė­je.

Taip pat no­riu pa­brėžti, kad Vil­ nius na­mais yra tapęs ne tik man, bet ir ma­no šei­mai.

– Ži­no­me, kad Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos is­to­ri­niai ke­liai su­si­ pynę. Ko­kius bend­rus is­to­ri­ jos ak­cen­tus išs­kir­tumė­te jūs, kas vie­ni­ja lie­tu­vius ir bal­ta­ru­ sius?

– Tam, kad su­pras­tu­me lie­tu­ vių ir bal­ta­ru­sių gi­mi­nystę, rei­ kia šir­di­mi su­pras­ti Lie­tuvą, Vil­ nių – įvai­rių na­cio­na­li­nių kultūrų lopšį. Mes su lie­tu­viais gy­ve­no­me vie­no­je vals­tybė­je be­maž 400 me­ tų. LDK bal­ta­ru­sių kal­ba bu­vo ra­ šo­mi do­ku­men­tai, sta­tu­tai, kro­ni­ kos ir met­raš­čiai. Šim­t a­m etį bend­ra­d ar­b ia­v imą liu­di­ja ir se­no­sios Vil­niaus gatvės.

Pa­vyzd­žiui, ba­zi­li­jonų mūrai, ei­ nan­tys pa­lei uni­tams pri­klau­siusį ba­zi­li­jonų vie­nuo­lyną, – šven­ ta bal­ta­ru­siams vie­ta. Ka­dai­se čia veikė gar­sus bro­lių Luc­ke­vi­čių įkur­ tas bal­ta­ru­sių mu­zie­jus, bal­ta­ru­ sių gim­na­zi­ja, Gri­go­ri­jaus Šir­mos cho­ras.

Rad­vilų, Chod­ke­vi­čių, Sa­piegų rūmai – taip pat mūsų bend­ro is­ to­ri­nio pa­vel­do liu­di­nin­kai.

Se­na­mies­ty­je yra ne vie­na me­mo­ ria­linė len­ta, pri­me­nan­ti apie iš­ki­ lių bal­ta­ru­sių dar­bus, nu­veik­tus Vil­niu­je. Did­žio­sios ir Stik­lių gat­vių san­kir­to­je pa­ka­bin­ta me­mo­ria­linė len­ta Fran­cis­kui Sko­ri­nai – pir­mo­ sios spaus­tuvės Vil­niu­je ir pir­mo­ sios spaus­din­tos kny­gos bal­ta­ru­sių kal­ba kūrėjui. O čia pat kie­me­ly­je ir na­mas, ku­ria­me 1522 m. įsikūrė pir­mo­ji LDK spaus­tuvė.

Da­bar­ti­niuo­se Vil­niaus mo­ky­tojų na­muo­se XX a. pra­džio­je kūrė ki­tas bal­ta­ru­sių poe­tas – Jan­ka Ku­pa­la. Čia bu­vo pa­sta­ty­ta gar­sio­ji jo pje­ sė „Ku­pa­lin­ka“. O Vil­niaus gatvė­je ant 14-o na­mo ka­bo tai pri­me­nan­ ti me­mo­ria­linė len­ta. Ir to­kių vietų sąra­šas be­ga­li­nis.

– Kas jums Vil­niu­je mie­liau­ sia? Ar tu­ri­te savų vietų, ku­ rio­se lan­kotės tra­di­ciš­kai, kur jau­čiatės ge­riau­siai ir kur no­ ri­si su­grįžti?

– Sub­ren­dau skai­ty­da­mas bal­ta­ru­ sių li­te­ratūrą. Mūsų ra­šy­tojų kūri­ niuo­se Vil­niui ski­ria­mas ne­men­ kas dėme­sys. Liau­dies dai­niu­mi va­di­na­mas Ja­ku­bas Ko­lo­sas sa­vo Is­to­ri­ja: dau­ge­lis iš­ki­lių bal­ta­ru­sių poe­mo­je „Nau­jo­ji žemė“ la­bai gy­ kūrė ir gy­ve­no Vil­niu­je. vai ap­rašė Ge­di­mi­no pi­lies kalną ir

Da­bar­tis: Vin­gio par­kas V.Dra­ži­nui

nuo jo at­si­ve­riantį vaizdą: siau­ros gat­velės, čer­pi­niai sto­gai ir šven­to­ vių ku­po­lai. Todėl Vil­niaus vaiz­dai, at­si­ve­rian­tys nuo Ge­di­mi­no kal­no, yra man ar­ti­mi.

Ma­no mėgsta­miau­sia vie­ta – Ne­ ries juo­sia­mas Vin­gio par­kas. Žvel­ gi į pu­šis, klau­sai jų ir ati­trūksti nuo mies­to šur­mu­lio. Pa­si­jun­ti lyg tik­ra­me miš­ke, kur ga­li­ma klau­sy­tis paukš­čių čiulbė­ji­mo, kvėpuo­ti gry­ nu oru. Į Vin­gio par­ką atei­nu kas­ dien, ir ne­svar­bu, koks lau­ke oras.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mu šia­me par­ke pra­ si­de­da ma­no die­na.

– Esa­te ap­lankęs ne vieną vals­ tybę, sos­tinę. Ar yra mūsų sos­ tinė­je tai, ko nėra nė vie­na­me ki­ta­me pa­sau­lio mies­te?

– Iš tiesų esu buvęs ne vie­na­me nuo­sta­bia­me pa­sau­lio mies­te. Kuo nuo jų ski­ria­si Vil­nius? Pir­miau­sia ypa­tin­ga ar­chi­tektū­ra, ku­ri, be­ je, at­spin­di lie­tu­vių ir bal­ta­ru­sių bend­rystę. Ma­no nuo­mo­ne, Vil­nius vi­siš­kai ne­pa­na­šus į Lat­vi­jos ar Es­ ti­jos mies­tus.

Vil­niaus vėly­vo­jo ba­ro­ko sti­liaus sta­ti­niai ža­vin­gi ir uni­kalūs.

Mies­to grin­di­nys, val­dovų re­zi­ den­ci­jos, gatvės, me­nan­čios iš­ki­lias is­to­ri­nes as­me­ny­bes. Šiuos da­ly­kus aš, kaip bal­ta­ru­sis, iš­vykęs už Bal­ ta­ru­si­jos ribų ga­liu ras­ti tik Vil­ niu­je.

– Ne pa­slap­tis, kad ne­ma­žai Lie­tu­vo­je be­si­lan­kan­čių bal­ ta­ru­sių tie­siu tai­ky­mu vyks­ ta į pre­ky­bos cent­rus. Ži­no­ma,

3

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

miestas

nių pra­dėtų Vin­gio par­ke

Dosjė

Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas gimė 1947 m.

Mins­ko sri­ty­je.

Baigęs Bal­ta­ru­si­jos po­li­tech­ni­kos

ins­ti­tutą ir Mins­ko aukštąją par­tinę mo­kyklą.

Nuo 1965 m. dir­bo mo­ky­to­ju

Mins­ko sri­ty­je.

Nuo 1968 m. dir­bo Bal­ta­ru­si­jos

au­to­mo­bi­lių ga­myk­lo­je.

Nuo 1981 m. iš­vy­ko dirb­ti Mins­ko

sri­ties Nes­vy­žiaus ra­jo­ne.

Nuo 1991 m. Nes­vy­žiaus ra­jo­no

vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Nuo 1998 m. Mins­ko sri­ties vyk­

do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas.

2001–2005 m. Bal­ta­ru­si­jos mi­nist­

ro pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

Nuo 2006 m. ypa­tin­ga­sis ir įga­lio­

ta­sis Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos am­ ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je.

vie­na mėgsta­miau­sių Vil­niaus vietų.

mūsų pre­ky­bi­nin­kai jų lau­kia iš­ties­to­mis ran­ko­mis. Ta­čiau kur dar pa­tar­tumė­te ap­si­lan­ky­ ti į Lie­tuvą at­vyks­tan­tiems sa­vo tau­tie­čiams?

– Pir­miau­sia norė­čiau kreip­tis į tuos, ku­rie Vil­niu­je dar nėra bu­ vę, – at­va­žiuo­ki­te čia! Tai at­vi­ras mies­tas, šil­tai prii­man­tis įvai­rias kultū­ras, įvai­rių tautų žmo­nes.

Ma­no nuo­mo­ne, pa­žintį su Vil­ niu­mi reiktų pra­dėti nuo jo šir­dies – se­na­mies­čio, Vir­šu­tinės ir Že­mu­ tinės pi­lies. Tuo­met pa­tar­čiau pa­ si­vaikš­čio­ti Pi­lies ir Did­žią­ja gat­ ve, ap­lan­ky­ti Ro­tušės ir Ka­ted­ros aikš­tes.

Pir­miau­sia norė­čiau kreip­tis į tuos, ku­rie Vil­niu­je dar nėra bu­ vę, – at­va­žiuo­ki­te čia!

Tai at­vi­ras mies­tas, šil­tai prii­man­tis įvai­ rias kultū­ras, įvai­rių tautų žmo­nes.

Did­žio­ji gatvė gar­si Fran­ko-Sten­ da­lio na­mu (da­bar ten įsikūręs Prancūzų ins­ti­tu­tas Lie­tu­vo­je – red. pa­st.). Šia­me pa­sta­te 1812-ai­siais bu­vo ap­si­stojęs prancūzų ra­šy­to­jas Sten­da­lis. Pi­lies gatvė­je gau­su jau­ kių ka­vi­nių, su­ve­nyrų krau­tuvė­lių.

Ka­ted­ros aikštė­je tu­ris­tus pa­si­tin­ka nuo­sta­bi Ar­ki­ka­ted­ra. Auš­ros Vartų gatvė­je ver­ti dėme­sio Šv. Va­si­li­jaus

vie­nuo­ly­nas, Šv. Dva­sios cerkvė ir se­no­jo mies­to sim­bo­lis – Me­di­ninkų var­tai.

To­liau nuo cent­ro išs­kir­čiau An­ ta­kal­nio gatvės pra­džio­je stūksan­ čią Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čią.

Būti­nai vertėtų ap­lan­ky­ti ir Vil­ niaus uni­ver­si­tetą – se­niau­sią Ry­ tų Eu­ro­po­je aukš­to­jo moks­lo įstaigą su dau­gy­be jau­kių kie­me­lių, fon­ta­ nu ir uni­ka­liais skliau­tais.

Iš nau­jo­sios is­to­ri­jos sta­ti­nių reiktų nu­kak­ti į te­le­vi­zi­jos bokštą ir pa­žvelg­ti į Vil­nių iš paukš­čio skryd­žio. At­si­vers nuo­stabūs vaiz­dai.

Pas­ta­rai­siais me­tais įvai­rio­se Vil­niaus vie­to­se bu­vo ati­deng­ta ke­ le­tas įdo­mių pa­minklų: Užu­pio ra­ jo­ne at­si­ra­do Užu­pio an­ge­las, prie Ka­ra­liaus Min­dau­go til­to per Ne­ rį pa­mink­las ka­ra­liui Min­dau­gui.

Ko ge­ro, la­biau­siai ne­tikė­tas mo­ nu­men­tas – pa­mink­las mu­zi­kan­ tui Fran­kui Zap­pai, pa­sta­ty­tas Vil­ niaus me­lo­manų lėšo­mis.

– Kiek ak­ty­vi bal­ta­ru­sių vers­li­ ninkų, me­ni­ninkų eko­no­minė ir kultū­rinė veik­la šian­die­nia­ me Vil­niu­je? Be­je, kur pas mus ga­li­ma įsi­gy­ti Bal­ta­ru­si­jos ga­ mi­nių?

– Praėję me­tai, ne­pai­sant per pa­ saulį nu­v il­n i­j u­s ios eko­n o­m inės krizės, bu­vo re­kor­di­niai, ver­ti­nant Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos bend­ra­ dar­bia­vimą. Mūsų pre­ky­bos apy­ var­ta per­kopė 1,1 mlrd. JAV do­le­rių (apie 3 mlrd. litų). Tai did­žiau­ sias skai­čius per 20 mūsų vals­ ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mo metų. 30

Kęstučio Vanago (BFL) nuo­tr.

pro­c. visų kro­vi­nių, ga­be­namų per Klaipė­dos uostą, at­ke­liau­ja būtent iš Bal­ta­ru­si­jos.

Lie­tu­vių vers­li­nin­kai žen­gia į Bal­ ta­ru­si­jos rinką. Jų skai­čius 2011 m., pa­ly­gin­ti su 2010 m., išau­go dau­ giau nei 2,3 kar­to. Šian­dien Bal­ta­ ru­si­jo­je dir­ba be­veik 500 lie­tu­vių ka­pi­ta­lo tu­rin­čių įmo­nių.

Bal­ta­ru­si­jos vers­las taip pat ak­ ty­viai vei­kia Lie­tu­vo­je. Apa­ti­nio tri­ ko­ta­žo, batų, stik­lo ga­min­to­jai yra ge­rai ži­no­mi Lie­tu­vos pirkė­jams. O kiek­vie­no­je di­desnė­je par­duo­tuvė­ je ga­li­ma ras­ti įmo­nių „Da­ri­da“, „Kri­ni­ca“, „Kris­tall“ pro­duk­ci­jos.

J.Ba­sa­na­vi­čiaus gatvė­je sėkmin­gai vei­kia bal­ta­ru­sių pre­ky­bos na­mai „Bu­sel“.

Bal­ta­ru­si­ja taip pat ak­ty­viai da­ ly­vau­ja kultū­ri­nia­me Vil­niaus gy­ ve­ni­me. Ba­land­žio 5 d. Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te Bal­ta­ru­ si­jos am­ba­sa­da or­ga­ni­zuo­ja ap­skri­ to­jo sta­lo dis­ku­siją „Nuo praei­ties į ateitį. Iva­no Luc­ke­vi­čiaus var­do bal­ta­ru­sių mu­zie­jus Vil­niu­je“. Taip pat uni­ver­si­te­te bus su­reng­ta Leo­ ni­do Ko­so­buc­kio fo­tog­ra­fijų pa­ro­ da, skir­ta Žal­gi­rio mūšiui. Vil­niaus ro­tušė­je tą dieną vyks ir Bal­ta­ru­si­ jos fil­har­mo­ni­jos ka­me­ri­nio or­kest­ ro kon­cer­tas „Klas­sik-Avan­gard“. Šiais me­tais taip pat pla­nuo­ja­ mi ju­bi­lie­ji­niai ren­gi­niai, su­si­ję su 130-osio­mis bal­ta­ru­sių li­te­ratū­ros kla­sikų J.Ku­pa­los ir J.Ko­la­so gi­mi­ mo me­tinė­mis. Juk jie tu­ri tie­sio­ gi­nių sąsajų su Vil­niu­mi. Taip pat vyks ir jau tra­di­cinės bal­ta­ru­sių kultū­ros die­nos.

Re­lik­vi­ja: ba­zi­li­jonų mūrai ir šian­dien bal­ta­ru­sių yra lai­ko­mi šven­tais.

Simono Švitros nuotr.

4

šeštADIENIS, kovo 24, 2012

miestas

Net sa­vi­val­dy­bės kont­ ro­lie­riai ne­ga­li konk­re­ čiai pa­sa­ky­ti, kiek sie­ kia me­ri­jos iš­lai­dos, skir­tos įvai­rioms vie­šo­jo trans­por­to, pa­vyz­džiui, tram­va­jaus, ga­li­my­bių stu­di­joms. Iš pink­lių at­ sa­ky­mų ga­li­ma tik nu­ spė­ti, kad jau iš­tir­po apie 1,5 mln. li­tų. Šnipštas: kelios studijos ne tik neišsprendė transporto bėdų, bet net neparodė, kokiu keliu Vilniui derėtų žengti.

Tomo Mozūros montažas

Vi­zi­jų kai­na – apie pu­sant­ro mi­li­jo­no Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Raš­tas – lyg re­fe­ra­tas

Kaip bu­vo pa­nau­do­tos sa­vi­val­dy­ bės lė­šos, skir­tos ren­giant Tram­va­ jaus spe­cia­lų­jį pla­ną ir ki­tas trans­ por­to plė­to­ji­mo stu­di­jas? To­kią konk­re­čią už­duo­tį Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­bai su­for­mu­la­vo mies­to ta­ry­ bos Kont­ro­lės ko­mi­te­to na­riai, ta­ čiau ga­vo at­sa­ky­mą, ku­ris pri­me­na ne­gra­bų re­fe­ra­tą.

Per­nai pa­pra­šę in­for­ma­ci­jos apie ga­li­my­bių stu­di­joms iš­leis­tus pi­ni­ gus, po­li­ti­kai jos su­lau­kė tik šią sa­ vai­tę. Lai­ki­nai sa­vi­val­dy­bės kont­ ro­lie­riaus pa­rei­gas ei­nan­ti Jur­gi­ta Le­vi­nie­nė raš­te ko­mi­te­to na­riams skam­biai dės­to, kad at­li­ko „pa­ tik­ri­ni­mą“. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad J.Le­vi­nie­nės va­do­vau­ja­ma tar­ny­ba tie­siog krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos pa­da­li­nius, pa­pra­šė pa­teik­ti skai­čius ir juos re­fe­ra­vo.

Pra­dė­jo iš to­li

Is­to­ri­ją apie sa­vi­val­dy­bė­je pa­reng­tas trans­por­to plė­to­ji­mo stu­di­jas J.Le­

vi­nie­nė pra­dė­jo iš to­li – grį­žo į 2001uo­sius, kai me­ri­jai taip pat va­do­va­ vo Ar­tū­ras Zuo­kas. Prieš be­veik 12 me­tų Mies­to plėt­ros de­par­ta­men­tui bu­vo leis­ta reng­ti „Vil­niaus mies­to su­si­sie­ki­mo inf­rast­ruk­tū­ros tram­ va­jais plė­to­ji­mo spe­cia­lio­jo pla­na­ vi­mo pir­mą­jį eta­pą“. Be­veik 365 tūkst. li­tų – tiek sa­vi­val­dy­bės įmo­ nei „Vil­niaus pla­nas“ kai­na­vo pa­ reng­ti šį spe­cia­lų­jį pla­ną.

Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rė re­fe­ ra­vo, kad prie trans­por­to plė­to­ji­ mo stu­di­jų vėl su­grįž­ta 2004-ai­ siais. Sa­vi­val­dy­bę tą­syk kon­sul­ta­vo bend­ro­vė „PPP So­lu­tion Li­mi­ted“.

Ji koor­di­na­vo „tram­va­jaus fi­nan­sa­ vi­mo pro­jek­to ty­ri­mą“. Šios su­tar­ ties ver­tė – 30 tūkst. eu­rų (103,5 tūkst. li­tų).

Ma­tyt, ši stu­di­ja bu­vo neiš­sa­mi, nes praė­jus me­tams sa­vi­val­dy­bei pri­rei­kė ga­lin­ges­nių kon­sul­tan­ tų pa­jė­gų. „2005-ai­siais su bend­ ro­ve „Scott Wil­son Kirk­pat­rick & Co Ltd Evers­heds LLP“ ir ad­vo­ka­tų kon­to­ra „Li­dei­ka, Pet­raus­kas, Va­ liū­nas ir par­tne­riai LA­WIN“ bu­vo su­da­ry­ta pa­slau­gų tei­ki­mo su­tar­ tis „dėl Vil­niaus tram­va­jaus pro­

jek­to fi­nan­sa­vi­mo pri­va­taus sek­ to­riaus lė­šo­mis ga­li­my­bių stu­di­jos ren­gi­mo pa­slau­gų (su­tar­ties kai­na – 814 tūkst. li­tų)“, – raš­te ko­mi­ te­to na­riams pri­mi­nė sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rė.

Ma­tyt, ši stu­di­ja bu­ vo neiš­sa­mi, nes praė­jus me­tams sa­ vi­val­dy­bei pri­rei­kė ga­lin­ges­nių kon­sul­ tan­tų pa­jė­gų.

Tei­gia­ma, kad sa­vi­val­dy­bės Fi­ nan­sų de­par­ta­men­tas pa­tei­kė duo­ me­nis, esą mies­tas už ga­li­my­bių stu­di­jas mi­nė­tai bend­ro­vei ir ad­vo­ ka­tų kon­to­rai su­mo­kė­jo kiek dau­ giau nei 253 tūkst. li­tų. Koks šių ga­li­my­bių stu­di­jų li­ki­mas, J.Le­vi­ nie­nė ne­nu­ro­do.

Pa­nau­do­jo ir ES pa­ra­mą

Dar po ket­ve­rių me­tų, 2009-ai­ siais, kon­ser­va­to­r ių val­d o­m as

mies­tas nu­spren­dė pri­tar­ti ES pa­ ra­mai pro­jek­tui „Nau­jų trans­por­ to rū­šių Vil­niaus mies­te spe­cia­ lio­jo pla­no ren­gi­mas“ fi­nan­suo­ti ir įgy­ven­din­ti: nu­ma­ty­ta pro­jek­to ver­tė – 824 tūkst. Tie­sa, di­džio­ji pro­jek­to pi­ni­gų da­lis – iš ES fon­ dų.

Ta­čiau įgy­ven­din­ti šis pro­jek­tas pra­dė­tas tik per­nai. „At­lik­ti iš­sa­mią Vil­niaus mies­ to su­si­sie­ki­mo sis­te­mos esa­mos būk­lės ana­li­zę, nu­sta­ty­ti ten­den­ ci­jas, pa­dė­sian­čias su­mo­de­liuo­ti trans­por­to srau­tų ir ke­lei­vių srau­ tų per­spek­ty­vą iki 2030 m. ir įver­ tin­ti nau­jos ma­si­nės elekt­ra va­ ro­mos trans­por­to rū­šies įdie­gi­mo po­rei­kį ir są­ly­gas“, – taip skam­ba už­duo­tis ke­lioms bend­ro­vėms ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­tui (VGTU).

Per­nai pa­va­sa­rį su VGTU ir ke­ lio­mis bend­ro­vė­mis bu­vo pa­si­ra­šy­ ta su­tar­tis. Jos kai­na – 790 tūkst. li­tų. Šių bend­ro­vių pa­slau­gos sa­vi­ val­dy­bei jau at­siė­jo 355 tūkst. li­tų.

Li­ku­si su­ma, re­gis, bus pa­nau­do­ta, dar ki­toms mies­to trans­por­to vi­zi­ joms išaiš­kin­ti.

Stu­di­jos Me­tai Me­ras Ren­gė­jas Pa­va­di­ni­mas

Kęs­tu­tis Nė­nius

Ta­r y­bos na­r ys, A.Zuo­ko frak­ci­jos TAIP se­n iū­nas

S

un­ku man įver­tin­ti, ar pu­sant­ ro mi­li­jo­no li­tų, iš­leis­tų per de­ šimt me­tų, yra di­de­li pi­ni­gai ar ne. Ne­su kom­pe­ten­tin­gas, kad at­sa­ky­čiau į to­k ius klau­si­mus. Aiš­ku vie­na: stu­di­jų rei­kia. Ži­no­ma, per tiek me­t ų kai ku­r ios jų pa­sens­ta, rei­k ia nau­jų da­ly­k ų, iš­ke­lia­ma nau­jų tiks­lų.

Vi­so­k ių prie­žas­čių ga­l i bū­t i. Bet per­ ne­lyg tuo pik­t in­t is ne­de­rė­tų, juk kal­ ba­me apie ga­na il­gą lai­ko­tar­pį. Ta­čiau yra vie­na es­mi­nė pro­ble­ma: kei­čia­si val­d žios, kei­čia­si po­l i­t i­kai, kei­čia­si ir nuo­mo­nės. Štai vie­n i la­biau pa­lai­ko tram­va­jaus idė­ją, ki­ti – met­ro. Vie­ni sa­ ko, kad rei­kia plė­to­ti vie­na, o ki­ti atė­ję į val­džią nu­spren­džia, kad rei­kia ki­to. Il­ ga­lai­kiai pro­jek­tai tu­rė­tų bū­ti tęs­ti­niai.

Ta­čiau tęs­ti­nu­mo trūks­ta ne tik sa­vi­ val­dy­bių, bet ir vals­ty­bės po­li­ti­ko­je.

Kai­na (tūkst. li­tų)

2002 A.Zuo­kas SĮ „Vil­niaus pla­nas“

Vil­niaus mies­to su­si­sie­k i­mo inf­rast­ruk­tū­ros (tram­va­jaus) plė­to­ji­mo spe­cia­lu­sis pla­nas

365

2005 A.Zuo­kas „PPP So­lu­tion

li­mi­ted“

„Tram­va­jaus pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo ty­ri­mo koor­di­na­vi­mo eks­per­tai“

103,5

2005 A.Zuo­kas

„Scott Wil­son Kirk­pat­rick & Co Ltd Evers­heds LLP“ ir ad­vo­ka­tų kon­to­ra „Li­dei­ka, Pet­raus­kas, Va­liū­nas ir par­tne­riai LA­W IN“

Tram­va­jaus pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo pri­va­taus sek­to­riaus lė­šo­mis ga­li­my­bių stu­di­jos ren­g i­mo pa­slau­g ų su­tar­tis

844*

2011 R.Alek­na

VGTU, SĮ „Vil­niaus pla­nas“, UAB „Ur­ba­nis­ti­ka“, UAB „ASL“, „SYST­R A SA“

„Nau­jų trans­por­to rū­šių Vil­niaus mies­te spe­cia­lio­jo pla­no ren­g i­mas“ (tę­sia­mas)

790

Iš vi­so

Komentarai

Val­das Ben­kuns­kas Ta­r y­bos na­r ys, opo­z i­ci­nės Tė­v y­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­n ių de­mok­ra­t ų frak­ci­jos at­sto­vas

1511 * Skel­bia­ma, kad rea­liai iš­leis­ta 253 tūkst. li­tų

D

au­ge­l is ta­r y­bos na­r ių tų kon­cep­ci­jų nei aky­se yra re­gė­ję, nei ži­no, kas jo­se pa­ra­šy­ta. Ma­nau, kad nau­ dos iš jų – nu­lis. Apsk­ri­tai da­bar vy­rau­ ja ten­den­ci­ja skir­t i ne­ma­ž us pi­ni­g us vi­so­k ioms kon­cep­ci­joms, ga­l i­my­bių stu­di­joms. Trans­por­to sis­te­mos kon­ cep­ci­jos, pla­nai – jo­kia ne išim­tis. Nors da­lis jų den­gia­ma ES pi­ni­gais, nau­dos vis tiek nė­ra. 1,5 mln. li­tų – ne­ma­ži pi­ni­ gai. Ko­ne bu­vo ga­li­ma nu­pirk­ti kad ir vie­ną au­to­bu­są. Esu to­kių trans­por­to stu­di­jų skep­ti­kas. Ta­čiau kai ku­riems, ma­tyt, nau­din­ga ir pa­to­gu vis jas kep­ ti. Vil­nie­čiai ma­to gat­ves – ne­rei­kia jo­ kių stu­d i­jų, kad su­pras­t u­me: gat­v ių aki­mirks­niu ne­prap­la­tin­si­me, tu­ne­lių neiš­ka­si­me, be to, ir gat­vės ne vi­sų rū­ šių trans­por­tui ga­li bū­ti pri­tai­ky­tos.

5

šeštadienis, kovo 24, 2012

iš arčiau Li­go­nių slau­gy­ mas, dar­bas nak­ti­ mis, kon­cer­tai, kny­ gos, ke­lio­nės, tik ne sen­jo­rų šo­kiai – taip bė­ga Ve­ro­ni­ kos Ra­žins­kai­tės die­nos. 74-erių su­ lau­ku­si Mal­tos or­di­ no sa­va­no­rė Ve­ro­ ni­ka – pa­vyz­dys ne tik bam­ban­tiems se­ no­liams, bet ir gy­ve­ ni­mu ne­pa­ten­kin­ tiems jau­nik­liams.

Ener­gi­ja: vil­nie­tė pen­si­nin­kė Ve­ro­ni­ka ne­tu­ri kuo skųs­tis: ke­liau­ja, skai­to, pa­de­da sun­kiai ser­gan­tiems. Ji tu­ri vie­ną neį­gy­ven­din­tą sva­jo­nę – su­

vai­din­ti ki­ne.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Gerumui dalyti pa­ros neuž­ten­ka Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ži­no­jo, ko no­ri

„Man dar trūks­ta lai­ko. No­rė­čiau dar ko­kių pen­kių pa­pil­do­mų va­ lan­dų. Bū­tų la­bai ge­rai. Pa­ros man neuž­ten­ka“, – ga­li­ma tik pa­vy­dė­ti Ve­ro­ni­kos ener­gi­jos ir op­ti­miz­mo.

Ke­tu­ris sa­vo gy­ve­ni­mo de­šimt­me­ čius ji sky­rė li­go­niams – dir­bo me­ di­ci­nos se­se­le ir la­bo­ran­te. Vie­na gy­ve­nan­ti mo­te­ris sa­ko ne­tu­rin­ti ka­da skųs­tis, o štai džiaugs­mu su ap­lin­ki­niais da­li­ja­si kas­dien. Ji jau ke­lio­li­ka me­tų yra Mal­tos or­di­no sa­va­no­rė, sa­vo lai­ką dos­niai ski­ria li­go­nių prie­žiū­rai. „Bū­tų tik­rai di­de­lis „grie­kas“, jei pa­sa­ky­čiau, kad man sun­ku. Gy­ve­ ni­me tvar­kiau­si, tau­piau, gal­vo­jau apie atei­tį, dir­bau dau­giau, kad už­ si­dirb­čiau di­des­nę pen­si­ją. Po gu­ lin­čiu ak­me­niu van­duo ne­bė­ga – pa­ts tu­ri sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, nie­kas nie­ko nie­ka­da tau neat­neš ir ne­pa­ duos“, – sa­vo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją pra­de­da Ve­ro­ni­ka.

Nuo­var­gio pa­šne­ko­vės vei­de – nė ženk­lo. Ener­gin­ga – nuo pat pri­gim­ ties: veik 60 me­tų ji dai­na­vo vo­ka­li­ niuo­se an­samb­liuo­se, tu­rė­jo įvai­rių vi­suo­me­ni­nių pa­rei­gų, tad grei­tas gy­ve­ni­mo tem­pas jai – kas­die­ny­bė. „Jau bus me­tai, kai at­si­sa­kiau dai­nų – ne pir­mos jau­nys­tės esu, ne­no­riu jau. Kaž­kaip ne­sma­gu ir ne­ge­ra sto­ vė­ti tarp to­kių kaip aš. Ir sce­no­je var­ gu ar kam įdo­mu žiū­rė­ti į to­kius pa­ gy­ve­nu­sius, juo­ba – pa­čiam ro­dy­tis.

Svar­bu, kai žmo­gus ži­no, ka­da atei­ti, o svar­biau­sia, ka­da išei­ti“, – gy­ve­ni­ mo fi­lo­so­fi­ją at­sklei­džia mo­te­ris.

Lai­ką, skir­tą dai­nuo­ti, pa­kei­tė kny­gos ir laik­raš­čiai: „La­bai daug skai­tau, tik stai­ga žiū­riu, kad jau ant­ra va­lan­da nak­ties. Tu­riu to­kį ma­žy­tį ho­bį: kur ką įdo­maus ran­ du, vis­ką ra­šau­si – ne vie­nas są­siu­ vi­nis. Kai bū­na blo­gai, jį at­si­ver­čiu, pa­si­skai­tau ir iš­ta­riu: „O, gy­ve­ni­ mas vi­sai gra­žus ir nie­ko to­kio nė­ra čia, tik rei­kia mo­kė­ti gy­ven­ti.“ Ve­ro­ni­ka, kaip ir ki­ti Mal­tos or­ di­no sa­va­no­riai, kiek­vie­ną sa­vai­tę

lan­ko tris sun­kiai ser­gan­čius se­nu­ kus. Vie­nas ser­ga pro­sta­tos vė­žiu, ki­ta jos glo­bo­ti­nė po in­sul­to ne­ be­vaikš­to, sun­kia li­ga ga­luo­ja­si ir vie­na se­ne­lių po­ra – re­gis, Ve­ro­ni­ kos ap­si­lan­ky­mai li­go­niams yra lyg gurkš­nis ty­ro oro. „Rei­kia mo­kė­ti priei­ti prie to­kių žmo­nių, tu­rė­ti kant­ry­bės pa­čiam.

Tu­ri juos iš­klau­sy­ti, bū­ti at­si­da­ vęs“, – dės­to mo­te­ris.

La­bai no­riu su­vai­ din­ti kur nors... Gal­ būt ki­ne. Ta­da jau ga­lė­čiau nu­mir­ti, nes vis­ką bū­čiau pa­ da­rius. Pa­ra­šiu­tu, ži­ no­ma, šok­čiau, bet jau ne­be tas am­žius.

Dir­bo tri­juo­se dar­buo­se

Ve­ro­ni­kos šir­dies džiaugs­mas – anū­kai ir proa­nū­kiai. Grei­čiau­siai ir jie, ir ki­ti Ve­ro­ni­kos ar­ti­mie­ji ge­ro­ kai nu­steb­tų iš­gir­dę jos skun­dą dėl pi­ni­gų ar dėl ne­nu­si­se­ku­sio gy­ve­ni­ mo. „Ne­tu­riu ka­da skųs­tis. Ži­no­ma, tiems pen­si­nin­kams, ku­rie gau­na po 600–700 li­tų, sun­ku. Bet ma­ nau, o ko­dėl, žmo­gau, tu tiek gau­ ni pen­si­jos? Pra­de­du sam­pro­tau­ti – man nie­kas nie­ko neat­ne­šė ir ne­ pa­da­vė. Dir­bau tri­juo­se dar­buo­se, mie­go­da­vau po penkias–šešias va­ lan­das. Gal­vo­jau apie atei­tį, kad rei­ kia už­si­dirb­ti pen­si­ją. Ir aš tai pa­ da­riau. Sa­ky­da­vo man: „Ko ji laks­to kaip pa­siu­tu­si: tai šen, tai ten.“ O ką da­ry­ti? So­viet­me­čiu ne­bu­vo ga­li­ma dirb­ti dau­giau nei 1,5 eta­to, bet aš su­ra­dau bū­dų, kaip dirb­ti. Ir man tai pa­ti­ko. Tai yra veik­la. Tie­siog ne­ga­ lė­jau sė­dė­ti su­dė­ju­si ran­kų“, – ga­na griež­tą po­zi­ci­ją iš­sa­ko Ve­ro­ni­ka.

Ir da­bar ra­miai ji ne­nu­sė­di. Ve­ ro­ni­ka kas tre­čią nak­tį dir­ba. Bu­di. „Pail­siu, ir vėl: tai į teat­rą ar kon­ cer­tą, su drau­gė­mis. Daž­nai vaikš­ tau. Ei­nu se­na­mies­čio gat­ve­lė­mis, pa­ti vie­na, ir dai­rau­si. Su ma­lo­nu­

mu ei­nu į Užu­pį, drau­gę pa­si­kvie­ čiu. Ap­žiū­ri­me se­nus, dar ne­nu­g­riau­tus na­mus. Tai ma­ne įkve­pia, – die­nos rit­mą pri­sta­to pus­šim­ tį me­tų Vil­niaus cent­re gy­ve­nan­ti mo­te­ris: – Lau­kiu, ka­da su­tvar­kys Se­rei­kiš­kių par­ką. Taip no­riu, kad su­tvar­ky­tų, da­bar ap­leis­tas, ypač da­bar ten ne­ma­lo­nu. Kaž­ka­da ei­ da­vau į Vin­gio par­ką. Anks­čiau dau­giau vaikš­čio­da­vau, tai sa­vo­tiš­ kas spor­tas. Da­bar jau bi­jau – ne­ra­ mūs lai­kai, ne­ži­nia, ką su­tik­si.“ Su vy­ru Ve­ro­ni­ka iš­gy­ve­no tik vie­nus me­tus. Sa­ko, tie­siog per­ ne­lyg bu­vo skir­tin­gas abie­jų tem­ pe­ra­men­tas.

Apie mei­lę sa­vo gy­ve­ni­me Ve­ro­ ni­ka ne­daug­žo­džiau­ja: „Esu vie­ na, bet ne vie­ni­ša. Die­vi­nu lais­vę.

Su­tik­ti žmo­gų, ku­ris ati­tik­tų ta­vo no­rus, la­bai sun­ku. Jei ki­tam bus sun­ku, ir man bus sun­ku. Tik vie­ nas po­nas man yra sa­kęs: „Su ta­ vim sun­ku, bet be ta­vęs dar sun­ kiau...“ Jos gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fij­ a pa­pras­ ta: pir­ma, žmo­gus tu­ri sa­ve gerb­ti, ne­da­ry­ti kvai­lys­čių; ant­ra, tu­rė­ ti tiks­lą. „Be tiks­lo nė­ra gy­ve­ni­ mo. Ta­čiau svar­biau­sia – my­lė­ti žmo­nes. Die­vas da­vė žmo­gui vis­ ko, tad ko­dėl rei­kė­tų skųs­tis? Bė­ da ta, kad ne­da­vė vie­no – „ga­na“.

Ir su šyp­se­na pri­du­ria, kad ir eko­ no­mi­nė kri­zė į jos kie­mą už­su­ku­ si ne­bu­vo. „Jo­kios kri­zės mums nė­ra. Ko­kia ga­li bū­ti kri­zė? Jei yra tvar­ka, nie­ ka­da nie­kas ne­pa­jus jo­kios kri­zės.

Gy­ve­nau vie­na, tvar­kiau­si ir ne­ jau­čiu jo­kios kri­zės. Ži­no­jau, kaip su­si­tvar­ky­ti. Jei kas ti­ki­si, kad kas nors ką nors at­neš ar dy­kai duos – tai be rei­ka­lo. Kaip sa­ko­ma, vis­kas pri­klau­so nuo ge­ros šei­mi­nin­kės: ga­bi iš tų pa­čių pro­duk­tų pa­da­rys ska­nų mais­tą“, – sam­pro­tau­ja pa­ šne­ko­vė.

„Ten ren­ka­s i la­bai ne­m an­d a­ gūs vy­rai. Mo­te­rų su­sto­ja ke­tu­ rios ei­lės. Vy­rai vaikš­to ir ap­žiū­ ri­nė­ja. Mo­te­ris ten lyg pre­kė: gal ana, gal ta. Nie­ka­da ten nė­jau ir nei­siu. Prieš de­šimt me­tų bu­vau už­su­ku­si ei­da­ma po re­pe­ti­ci­jos.

Pa­m a­č iau iš­s i­p uo­š u­s ias gra­ž ias mo­te­ris, o vy­rus – jas de­monst­ ra­ty­v iai ap­ž iū­r i­n ė­jan­č ius. Taip že­mai ne­pul­čiau. Pri­mo­kė­tų, ir tai nei­čiau“, – kaip kir­viu nu­ker­ ta Ve­ro­ni­ka.

O gy­ve­ni­mas vi­sai gra­žus ir nie­ko to­kio nė­ra čia, tik rei­kia mo­kė­ti gy­ven­ti.

Tie­sa, ji vie­ną­syk da­ly­va­vo pa­ si­ma­ty­mus or­ga­ni­zuo­jan­čio­je te­ le­v i­z i­jos lai­d o­je „Man šir­dy ne su­te­ma“. Po lai­dos Ve­ro­ni­ka su­ lau­kė ne­ma­žai te­le­fo­no skam­bu­ čių iš vy­rų, ku­rie ją kvie­tė su­si­ tik­ti. „Ta­čiau grei­tai paaiš­kė­jo, kad tie jau­ni­kiai – ne­ver­ti dė­me­ sio. Pak­vie­ti į kon­cer­tą ar ko­kį ren­gi­nį, o vy­riš­kis at­ker­ta, kad tai ne­no­ri, tai ne­ga­li. Kam toks rei­

ka­lin­gas?“ – da­li­ja­si pa­si­ma­ty­mų pri­si­mi­ni­mais Ve­ro­ni­ka.

Kam tie šo­kiai, pa­si­ma­ty­mai, jei ga­li­ma ke­liau­ti? Paaiš­kė­jo, kad ak­ ty­vi mo­te­ris ap­lan­kė be­veik vi­sas Eu­ro­pos ša­lis. Ji var­di­ja: Ang­li­ja, Pran­cū­zi­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Švei­ ca­ri­ja, Šve­di­ja, Vo­kie­ti­ja, Bel­gi­ja, Len­ki­ja, Če­ki­ja. „Va­ži­nė­jau, ir dar prieš pen­si­ją, ir jau išė­ju­si iš dar­bo.

Bro­lis sa­kė: „Tau gal pro­to trūks­ta?

Kau­pi kau­pi pi­ni­gė­lius ir taip iš­lei­ di.“ Bet juk aš svie­tą pa­ma­tau. Di­ džiau­sias no­ras – dar nu­ke­liau­ti į Nor­ve­gi­ją. No­riu ten nu­va­žiuo­ti“, – pla­nuo­ja Ve­ro­ni­ka.

Pas­ta­rą­jį sy­kį prieš pen­ke­rius me­ tus ji lan­kė­si Švei­ca­ri­jo­je. „Į vi­sas ke­lio­nes vyks­tu tik au­to­bu­sais, nes mėgs­tu ste­bė­ti ap­lin­ką. Ši­tiek že­mių per­va­žiuo­ja­me, ko­kie gra­žūs lau­kai, na­mai. No­rė­čiau gy­ven­ti Švei­ca­ri­jo­ je“, – pa­sa­ko­ja pen­si­nin­kė ir tik san­ tū­riai už­si­me­na, kad ke­lio­nė­se au­to­ bu­su iš­var­gi­na tins­tan­čios ko­jos.

Pak­laus­ta apie neį­gy­ven­din­ tas sva­jo­nes, pla­nus Ve­ro­ni­ka su­ si­mąs­to ir kiek ne­ti­kė­tai pa­reiš­kia sva­jo­jan­ti nu­si­fil­muo­ti ki­ne: „La­ bai no­riu su­vai­din­ti kur nors...

Gal­būt ki­ne. Ta­da jau ga­lė­čiau nu­ mir­ti, nes vis­ką bū­čiau pa­da­rius.

Pa­ra­šiu­tu, ži­no­ma, šok­čiau, bet jau ne­be tas am­žius.“

Ap­ke­lia­vo vi­są Eu­ro­pą

„Nie­ka­da ten nė­jau ir nei­siu“, – iš ener­gi­ja trykš­tan­čios iš­gir­do­ me ne­ti­kė­tą pa­reiš­ki­mą apie sen­ jo­rų šo­kius.

Idėja: viena iš Veronikos veiklos sričių – savanorystė kartu su kolego­

mis maltiečiais.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr

6

šeštadienis, kovo 24, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Iš­gel­bė­jo pus­šim­tį žmo­nių Šiais me­tais ug­nia­ge­siai 21 kar­tą vy­ko ant už­ša­lu­sių van­dens tel­ ki­nių, kur iš­gel­bė­jo 53 pi­lie­čius ir iš­trau­kė du nu­sken­du­sius gy­ven­ to­jus.

Ug­nia­ge­siai ne­be pir­mą kar­tą įspė­ ja, kad ant van­dens tel­ki­nių dar neiš­tir­pęs le­das kas­dien lai­kan­ tis tei­gia­mai tem­pe­ra­tū­rai plo­nė­ja, to­dėl tam­pa la­bai pa­vo­jin­gas. Ta­ čiau pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis žve­ jai ant jo vis tiek li­pa.

Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę į Bend­rą­ jį pa­gal­bos cent­rą pa­skam­bi­nę Aly­ taus ra­jo­no Aniš­kio kai­mo gy­ven­ to­jai pra­ne­šė, kad jų eže­ro sa­lo­je meš­ke­rio­jan­tys du žve­jai dėl silp­ no le­do ne­ga­li grįž­ti į kran­tą ir šau­ kia­si pa­gal­bos.

At­vy­ku­si Aly­taus ug­nia­ge­sių na­ rų ko­man­da pa­nau­do­jo vi­są šiai gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jai tin­ka­mą įran­ gą: lie­me­nes, le­do ro­ges, plū­du­rus, vir­ves ir kar­tį.

Gel­bė­to­jams te­ko įveik­ti apie pus­ki­lo­met­rio at­stu­mą per su­kiu­ žu­sį ir ge­ro­kai iš­ko­rė­ju­sį le­dą.

Gel­b ė­to­jai sėk­m in­gai pa­s ie­ kė sa­lą ir iš ten par­ly­dė­jo į kran­tą 54 ir 42 me­tų įlū­žu­sius, šla­pius ir su­ša­lu­sius po­le­di­nės žūk­lės mė­ gė­jus.

Vė­l iau ket­v ir­ta­d ie­n į Aly­taus na­rai vy­ko į gre­ti­mą Va­rė­nos ra­ jo­n ą, kur Mar­c in­ko­n ių apy­l in­ kės La­vy­so eže­re įlū­žo dar vie­ nas žve­jas.

Ta­čiau jis dar iki at­vyks­tant ug­ nia­ge­siams pa­ts iš­si­kaps­tė iš eke­ tės ir iš­li­po į kran­tą.

VD, BNS inf.

R

Vie­ši­nant KGB do­ ku­men­tus grei­tai bus pa­skelb­tas 1700 agen­tų są­ra­šas ir 62-ų agen­tų kor­te­ lės, iš­sky­rus tų, ku­ rie pa­tys pri­si­pa­ži­ no bend­ra­dar­bia­vę su KGB. Int­ri­ga: „Są­ra­šas bus ga­na il­gas, iš­sa­mus ir, sa­ky­čiau, įdo­mus“, – tei­gė A.Anu­šaus­kas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

KGB agen­tus iš­trauks į švie­są Do­ku­men­tus per­da­vė VSD

Kaip penk­ta­die­nį tei­gė Sei­mo na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas, ga­li­my­bė vie­šin­ti do­ ku­men­tus at­si­ra­do po to, kai Vals­ ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) KGB do­ku­men­tus per­da­vė Lie­tu­vos ypa­tin­ga­jam ar­chy­vui. „Da­bar jau ga­li­ma pa­skelb­ti, kad VSD per­da­vė svar­bius is­to­ri­ nius do­ku­men­tus. Tai pa­da­ry­ta po to, kai liust­ra­ci­jos dar­bas ir bend­ ra­dar­bia­vu­sių su KGB gy­ven­to­ jų vie­ši­ni­mo klau­si­mas įsta­ty­mu bu­vo pa­ti­kė­tas Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­rui“, – pra­ne­ši­me spau­dai ci­tuo­ja­mas kon­ser­va­to­rius A.Anu­šaus­kas.

Ko­mi­te­to va­do­vo tei­gi­mu, di­ džią­ją da­lį šios in­for­ma­ci­jos Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ras grei­tai pa­s kelbs tink­l a­l a­py­j e www. kgbveik­la.lt. „Są­ra­šas bus įdo­mus“

„Vie­ši­nant KGB do­ku­men­tus tu­ rės bū­ti pa­skelb­tas ir 1700 agen­ tų są­ra­šas, ir 62-ų agen­tų kor­te­

lės, iš­sky­rus tų, ku­rie pri­si­pa­ži­no bend­ra­dar­bia­vę su KGB. Ne­pai­ sant to, są­ra­šas bus ga­na il­gas, iš­ sa­mus ir, sa­ky­čiau, įdo­mus“, – tei­gė A.Anu­šaus­kas.

trau­ka, fo­tog­ra­fi­nės juos­tos, ant­ ro­po­lo­gi­nio ty­ri­mo ata­skai­tos ir ki­ti is­to­ri­niu po­žiū­riu įdo­mūs do­ ku­men­tai.

Is­to­ri­nės ver­tės ne­pra­ra­do

Ten pa­ra­šy­ta, kad tai „ypa­tin­gai ver­ tin­gų agen­tų są­ra­ šas“. Ja­me su­ra­šy­ti tie žmo­nės, ku­rie ne at­si­tik­ti­nai pa­kliu­ vo į KGB pink­les.

„Ten pa­ra­šy­ta, kad tai „ypa­tin­ gai ver­tin­gų agen­tų są­ra­šas“. Ja­ me su­ra­šy­ti tie žmo­nės, ku­rie ne at­si­tik­ti­nai pa­kliu­vo į KGB pink­les ar vei­kė trum­pai, o tie, ku­rie KGB bu­vo ypač nau­din­gi ir ver­tin­gi“, – sa­kė par­la­men­ta­ras.

Jis VSD pa­siū­lė per­duo­ti ir vi­są Tus­ku­lė­nų kap­vie­tės ty­ri­nė­ji­mo me­džia­gą. Lie­tu­vos ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jui bu­vo per­duo­ta 2681 nuo­

Kaip tei­gia­ma iš­pla­tin­ta­me pra­ ne­ši­me spau­dai, prieš 12 me­tų pa­skel­bus liust­ra­ci­ją, pri­si­pa­ži­ no apie 1500 bu­vu­sių KGB bend­ ra­dar­bių. „De­ja, 2001–2004 m. liust­ra­ci­ ja net ne­bu­vo vyk­do­ma (iš­nag­ri­ nė­tos vos dvie­jų ne­pri­si­pa­ži­nu­sių agen­tų by­los), nors bu­vo ži­nių apie va­di­na­mą­ją ka­bi­ne­ti­nę liust­ra­ci­ją.

O nuo 2005 iki 2011 m. Liust­ra­ci­ jos ko­mi­si­ja per­žiū­rė­jo apie 462-ų ne­pri­si­pa­ži­nu­sių KGB agen­tų by­ las, bet pri­pa­žin­ti juos bend­ra­dar­ bia­vus su slap­tą­ja So­vie­tų Są­jun­ gos tar­ny­ba duo­me­nų pa­ka­ko tik 68 as­me­nims“, – sa­ko­ma kon­ser­ va­to­rių frak­ci­jos Sei­me iš­pla­tin­ta­ me pra­ne­ši­me.

Pa­sak A.Anu­šaus­ko, da­bar Ypa­ tin­ga­ja­me ar­chy­ve at­si­dū­rė ta in­ for­ma­ci­ja, ku­rios da­lis ga­lė­jo bū­ti pa­nau­do­ta ir per va­di­na­mą­ją ka­ bi­ne­ti­nę liust­ra­ci­ją.

„Liust­ra­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas, ko­mi­si­jos na­riai ma­ne pa­ti­ki­no, kad šių do­ku­men­tų jie ne­ma­tė, nors spė­ju, kad jų pa­grin­du bu­vo su­da­ro­ mos liust­ruo­ja­mų ne­pri­si­pa­ži­nu­sių KGB agen­tų by­los. Praė­jus dau­giau kaip 20 me­tų nuo KGB veik­los pa­ bai­gos, tie do­ku­men­tai gal ir pra­ra­ do ope­ra­ty­vi­nę ar kontrž­val­gy­bi­nę ver­tę, bet ne­pra­ra­do sa­vo is­to­ri­nės ver­tės“, – tei­gė A.Anu­šaus­kas.

BNS inf.

Pas­kel­bti re­zer­vi­nin­kai Praei­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ras vie­š ai pa­skel­b ė iš­s a­mų bu­v u­sių KGB re­zer­vo ka­r i­n in­k ų są­ra­šą, ja­me – 238 pa­var­dės.

In­ter­ne­te ga­l i­ma pa­ma­t y­t i ir da­ lies bu­v u­sių ka­r i­n in­k ų as­mens by­las. Pas­kelb­ta­me są­ra­še yra nu­ ske­nuo­tos bu­vu­sio Vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to va­do­vo Ar­ vy­do Po­ciaus ir bu­vu­sio už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro An­ta­no Va­lio­nio, ke­lių tei­sė­jų by­los.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Laukiama pastabų dėl Baltijos jūros būklės Laura Kurauskaitė Visuomenę kviečiame teikti pastabas, pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Baltijos jūros būklės – kaip ją būtų galima pagerinti.

Tikslas – sumažinti taršą

Ruošiantis atnaujinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, visuomenė kviečiama susipažinti su Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) parengtais pirminiais dokumentais ir pateikti savo pastabų bei pasiūlymų. Šiuose dokumentuose, kurie yra paskelbti AAA tinklalapyje (http://vanduo.gamta.lt/cms/ index?rubricId=6dffaf28-c6a140cf-967f-b55ddaeeffda), įvertinta Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklė ir žmogaus veiklos poveikis jai, nustatyta siektina gera jūros aplinkos būklė ir jūros aplinkos apsaugos tikslai.

Visuomenės atsiliepimų laukiama iki birželio 12 d. Pastabas ir pasiūlymus galima siųsti raštu (AAA, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius) arba e. paštu (m.pankauskas@aaa.am.lt), nurodant siunčiančio asmens ar įstaigos kontaktus.

Minėtus dokumentus AAA parengė vykdydama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymui stiprinti skirtą projektą. Jis padės įgyvendinti ES jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Remiantis projekto rezultatais, numatoma iki 2014 m. liepos 15 d. atnaujinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją. Jos įgyvendinimas padės sumažinti jūros taršą ir iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtą pagrindinį tikslą – gerą jūros aplinkos būklę.

Vienuolika rodiklių

Baltijos jūros geros aplinkos būklės ypatybės nustatomos pagal ES jūrų strategijos pagrindų direktyvoje

nurodytus rodiklius. Jų yra vienuolika. Pirmas – ar išsaugota biologinė įvairovė, kokia buveinių kokybė ir paplitimas, ar rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias geomorfologines, geografines ir klimato sąlygas. Antras – ar dėl žmogaus veiklos patekusių svetimžemių rūšių paplitimas nekeičia ekosistemų pobūdžio. Trečias – ar komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir ar jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo gerą išteklių būklę. Ketvirtas – ar visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė yra normalūs ir ar gali už-

tikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą. Penktas – ar sumažinta žmogaus sukelta eutrofikacija, ypač jos neigiamas poveikis. Šeštas – ar jūros dugno vientisumas užtikrina ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimą. Septintas – ar negrįžtamai pakitusios hidrografinės sąlygos nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemoms. Aštuntas – ar daro poveikį teršalų koncentracija. Devintas – ar teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršija ES teisės aktų nustatytų normų ar kitų standartų. Dešimtas – ar atliekos ir jų kiekis jūroje nedaro žalos pakrančių ir

Laukia: visuomenės indėlis vertinant Baltijos jūros būklę būtų labai naudingas.

jūros aplinkai. Vienuoliktas – ar patekusi energija, įskaitant ir povandeninį triukšmą, nedaro neigiamo poveikio jūros aplinkai.

Pagal išvardytus rodiklius bus nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, siekiant geros jūros aplinkos būklės. Kadangi rodikliai labai įvairūs, numatant priemones jūros aplinkos būklei gerinti gali būti paliesti įvairūs su jūros tiesioginiu ir netiesioginiu naudojimu susiję sektoriai. Todėl visuomenės indėlis būtų labai naudingas vertinant dabartinę jūros rajono aplinkos būklę, nustatant siektinus aplinkosaugos tikslus ir numatant priemones jai gerinti.

„Shutterstock“ nuotr.

7

šeštadienis, kovo 24, 2012

lietuva pra­neš ­ baž­ny­čia

N.Coo­pe­ris ­ ga­vo ma­žiau

„Kan­di­da­tų yra įvai­rių“

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­ gi­jus Ši­ma­šius ir Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­jos pir­ mi­nin­kas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius penk­ta­die­nį Tei­sin­gu­mo mi­ nis­te­ri­jo­je pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­ mą, kad apie Ka­ta­li­kų baž­ny­ čio­je su­da­ry­tas san­tuo­kas ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riams pra­neš baž­ny­čios at­sto­vai.

„Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­riui teis­mas iki ba­lan­džio pa­bai­gos sky­rė 6,771 mln. li­ tų, ar­ba aš­tuo­nis kar­tus ma­ žiau, ne­gu pra­šy­ta. Da­lį šios su­mos – 3,825 mln. li­tų – ad­ mi­nist­ra­to­rius ga­lės pa­nau­ do­ti per­so­na­lo są­nau­doms iki ko­vo 31 d. Nau­ją są­ma­tą pa­tvir­tins kre­di­to­riai.

And­rius Ku­bi­lius sa­ko, kad yra įvai­rių kan­di­da­tų į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro po­stą, ir jų kan­di­da­tū­ros bus de­ri­na­mos su Pre­zi­den­te: „Yra įvai­rių ga­ li­mų kan­di­da­tų pa­var­džių, svars­ty­si­me vi­sas, bet to­liau spręs prem­je­ras, ir tai da­ry­ siu ap­ta­ręs vi­sas kan­di­da­tū­ ras ir su Pre­zi­den­te.“

Ka­li­niai strei­kuo­ja, mi­nist­ras ra­mus Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad ka­lė­ji­muo­se pro­tes­tuo­jan­tys nu­ teis­tie­ji rim­tai ne­si­ža­lo­ja, o si­tua­ ci­ja kont­ro­liuo­ja­ma. At­si­sa­ky­ti įve­da­mų ap­ri­bo­ji­mų ap­si­pirk­ti ir nau­do­tis kom­piu­te­riais mi­nis­te­ri­ ja ne­ke­ti­na.

Tvar­ka: D.Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad įpras­ti skaid­riai nau­do­ti vals­ty­bės biu­dže­to pi­ni­gus pri­va­lo vi­si.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Išim­čių par­ti­joms ne­bus Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ve­ta­vo Sei­mo priim­tas įsta­ ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis nu­ma­to­mos vie­šo­jo pir­ki­mo išim­tys po­li­ti­nėms par­ti­joms.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Tai­syk­lės tu­ri ga­lio­ti

Pa­sak ša­lies va­do­vės, „vi­si tu­ ri įpras­ti skaid­riai ir at­sa­kin­gai nau­do­ti vals­ty­bės biu­dže­to pi­ ni­gus, to­dėl vie­šie­ji pir­ki­mai tu­ri bū­ti pri­va­lo­mi vi­siems“.

Penk­ta­die­nį pre­zi­den­tū­ra pra­ne­ šė, kad vals­ty­bės va­do­vė pa­si­ra­ šė dek­re­tą, ku­riuo grą­ži­no Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti praė­ju­sią sa­vai­tę priim­tas Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas.

D.Gry­b aus­k ai­t ės tei­g i­m u, priim­tos pa­tai­sos pa­žeis­tų Eu­ro­ pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos priim­ tą di­rek­ty­vą dėl rei­ka­la­vi­mų at­lie­ kant vie­šą­jį pir­ki­mą, to­dėl su­kel­tų grės­mę Lie­tu­vai su­lauk­ti rim­tų ES ins­ti­tu­ci­jų san­kci­jų.

Pa­sak Pre­zi­den­tės, įtvir­ti­nus išim­tį, kad par­ti­joms ne­rei­kė­tų vyk­dy­ti vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­ sų, „Lie­tu­va tap­tų be­ne vie­nin­te­ le Eu­ro­pos vals­ty­be, ku­rio­je po­li­ ti­nėms par­ti­joms bū­tų su­da­ro­mos to­kios leng­va­ti­nės veik­los są­ly­gos, nes ki­to­se ša­ly­se par­ti­joms ga­lio­ja tos pa­čios vie­šo­jo pir­ki­mo tai­syk­ lės, kaip ir vi­soms ki­toms or­ga­ni­ za­ci­joms“.

Pre­zi­den­tė taip pat pa­brė­žė, kad prii­mant įsta­ty­mo pa­tai­sas ne­bu­ vo at­si­žvelg­ta į nei­gia­mą Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos ver­ti­ni­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad priim­to įsta­ty­mo nuo­sta­tos yra ydin­gos an­ti­ko­rup­ci­niu po­žiū­riu. Neat­k­reip­tas dė­me­sys ir į Eu­ro­pos tei­ sės de­par­ta­men­to įspė­ji­mą dėl bū­si­mų ES tei­sės pa­žei­di­mų.

Terpė korupcijai plisti

Už­si­ma­nė iš­skir­ti­nu­mo

Pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ši­me spau­dai pa­brė­žia­ma, kad „jo­kių išim­čių nie­kam nė­ra nu­ma­ty­ta ir šiuo me­ tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­čia­me Vie­šų­ jų pir­ki­mų įsta­ty­me, to­dėl par­ti­jos tap­tų vie­nin­te­lė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­ mis, ku­rioms to­kios leng­va­tos bū­ tų tai­ko­mos“.

Lie­tu­va tap­tų be­ne vie­nin­te­le Eu­ro­pos vals­ty­be, ku­rio­je po­li­ti­nėms par­ti­ joms bū­tų su­da­ro­ mos to­kios leng­va­ti­ nės veik­los są­ly­gos.

Vals­ty­bės va­do­vės ve­to Sei­me ga­ li bū­ti įveik­tas ne ma­žiau kaip 71 par­la­men­ta­ro bal­su.

Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­ sas, ku­rio­mis par­ti­jos iš­brau­kia­ mos iš su­bjek­tų, ren­gian­čių vie­ šuo­sius pir­ki­mus, są­ra­šo, Sei­mas priė­mė praė­ju­sį ant­ra­die­nį.

Už šio įsta­ty­mo priė­mi­mą bal­ sa­vo ab­so­liu­ti dau­gu­ma Sei­mo na­rių – net 91, prieš bu­vo tik 15, su­si­lai­kė 17 par­la­men­ta­rų.

Per­nai Sei­mas ge­ro­kai pa­ko­re­ ga­vo par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­ jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mus. Be ki­ta ko, bu­vo nu­ma­ty­tos daug di­des­nės do­ta­ci­jos par­ti­joms iš biu­dže­to.

Kar­tu su di­des­niu vals­ty­bi­ niu fi­nan­sa­vi­mu bu­vo pa­keis­tos ir vie­šo­jo pir­ki­mo tai­syk­lės. Nus­ ta­ty­ta, kad dau­giau pi­ni­gų iš iž­do gau­nan­čios par­ti­jos pri­va­lo lai­ky­ tis to­kios pat pir­ki­mų tvar­kos, ko­ kia tai­ko­ma vi­soms biu­dže­ti­nėms įstai­goms – skelb­ti bet ko­kių di­ des­nių įsi­gi­ji­mų kon­kur­sus. Ši Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­ tai­so­mis nu­sta­ty­ta tvar­ka įsi­ga­lio­ jo nuo šių me­tų pra­džios.

Ta­čiau par­ti­jos ne­sku­bė­jo re­gist­ ruo­tis vie­šo­jo pir­ki­mo sis­te­mo­je, ne­skel­bė vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­ sų ir ap­skri­tai pri­stab­dė bet ko­ kius di­des­nius įsi­gi­ji­mus. Lauk­ta, kol po­li­ti­kai ga­lu­ti­nai ap­si­spręs, ar iš tik­rų­jų nau­jo­sios Vie­šų­jų pir­ki­ mų įsta­ty­mo pa­tai­sos ga­lios ir atei­ ty­je. Sei­mo na­riai ga­na su­tar­ti­nai ir be dis­ku­si­jų bal­sa­vo už sku­biai pa­ reng­tas Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas. Sei­mo priim­tu, bet Pre­zi­ den­tės ve­tuo­tu įsta­ty­mu nu­sta­ty­ta, kad „par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­ jų da­ly­vių vyk­do­miems pir­ki­mams ne­tai­ko­mos Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ ty­mo nuo­sta­tos“.

Ket­vir­ta­die­nį Ka­lė­ji­mų de­par­ta­ men­tas pra­ne­šė, kad pro­tes­tuo­ jan­tys ka­li­niai ne tik ba­dau­ja, bet ir ža­lo­ja­si – Aly­taus pa­tai­sos na­ muo­se 32 nu­teis­tie­ji su­si­žei­dė ran­ kų dil­bius, vie­nas – pil­vą. „Kol kas ne­tu­ri­me duo­me­nų, kad kas nors rim­tai no­rė­tų ve­nas per­si­ pjau­ti. Bu­vo gal­būt įsi­pjau­ti rie­šai, bet ne ve­nos. Tai šiek tiek skir­tin­gi da­ly­kai“, – penk­ta­die­nį žur­na­lis­ tams aiš­ki­no tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

Jis tei­gė, kad ne­ke­ti­na at­si­sa­ky­ ti už­si­brėž­tų per­tvar­kos tiks­lų, bet neat­me­tė, kad ga­li bū­ti pa­tiks­lin­tos kai ku­rios nau­jos tvar­kos de­ta­lės. „Ka­lė­ji­muo­se daug per­tvar­kų vyks­ta, ir aš pui­kiai su­pran­tu tuos nu­teis­tuo­sius, ku­rie nu­spren­dė im­tis tam tik­rų ak­ci­jų, nes gy­ve­ nant už­da­ro­je erd­vė­je ir reg­la­men­ tuo­jant tiks­liai, ką ga­li­ma da­ry­ti, ko ne, kiek­vie­nas po­ky­tis yra la­bai svar­bus. To­dėl su­pran­tu tas ak­ci­ jas, kaip su­pran­tu ir tai, kad ne vis­ kas vyks­ta dėl to mi­nist­ro įsa­ky­mo, kaip ofi­cia­liai dek­la­ruo­ja­ma. Tar­ki­ me, šie­met die­gia­mas ir mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų blo­ka­vi­mas – tai ir­gi, ma­ nau, da­ro įta­ką bend­rai nuo­tai­kai“, – kal­bė­jo mi­nist­ras. „Bet pa­sa­ky­siu, kad ši­tie ri­bo­ji­ mai tu­ri aiš­kius tiks­lus. Nuo jų tik­ rai ne­pla­nuo­ju at­si­trauk­ti“, – pri­ dū­rė jis.

R.Ši­ma­šius pa­ti­ki­no, kad si­tua­ ci­ja kont­ro­liuo­ja­ma. „Apie treč­da­ lį nu­teis­tų­jų ba­dau­ja. Da­lis ba­dau­ja iš tik­rų­jų, da­lis gal­būt val­go anks­ čiau nu­si­pirk­tą mais­tą, bet si­tua­ci­ ja yra ži­no­ma, kont­ro­liuo­ja­ma ir ma­ nau, kad tik­rai vis­kas su­si­tvar­kys per

ar­ti­miau­sias sa­vai­tes“, – tei­gė R.Ši­ ma­šius.

Penk­ta­die­nio 9 val. duo­me­ni­mis, įka­li­ni­mo įstai­go­se iš vi­so ba­da­vo 3447 as­me­nys – 283 dau­giau ne­gu ket­vir­ta­die­nį.

Pro­tes­tuo­da­mi prieš tei­sin­gu­ mo mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­to­je nau­jo­je tvar­ko­je nu­sta­ty­tus ri­bo­ji­ mus, pir­ma­die­nio ry­tą ba­do ak­ci­ją pra­dė­jo Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­ mų-at­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos tre­čio­sios val­dy­bos nu­teis­tie­ji.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Apie treč­da­lį nu­teis­ tų­jų ba­dau­ja. Da­ lis ba­dau­ja iš tik­rų­ jų, da­lis gal­būt val­go anks­čiau nu­si­pirk­tą mais­tą.

Ba­dau­jan­čių ne­ten­ki­na nau­jos tvar­kos rei­ka­la­vi­mai – su­ma­žin­ tas ga­li­mų įsi­gy­ti ir tu­rė­ti mais­to pre­kių bei ki­tų bū­ti­niau­sių daik­tų asor­ti­men­tas, ap­ri­bo­tas įsi­gy­ja­ mų pre­kių kie­kis. Be to, ap­ri­bo­tas nau­do­ji­mo­si as­me­ni­niu kom­piu­te­ riu lai­kas. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, nau­jo­ji tvar­ka leis ge­riau ko­vo­ti su ne­ly­gy­be tarp nu­teis­tų­jų bei efek­ty­viau už­kirs­ti ke­lią drau­ džia­mų daik­tų nau­do­ji­mui. Anot mi­nis­te­ri­jos, neap­ri­bo­jus pre­kių są­ra­šo di­des­nes fi­nan­si­nes ga­li­ my­bes tu­rin­tys nu­teis­tie­ji ga­lė­jo įsi­gy­ti ga­na bran­gių ar pra­ban­gos pre­kė­mis lai­ko­mų pro­duk­tų. Juos nu­teis­tie­ji kar­tais nau­do­da­vo kaip už­mo­kes­tį var­gin­ges­niems nu­teis­ tie­siems už tam tik­ras pa­slau­gas.

Iš vi­so įka­li­ni­mo įstai­go­se šiuo me­tu lai­ko­ma 10 015 as­me­nų.

VD, BNS inf.

Užtikrintas: R.Šimašius teigia, kad padėtis kalėjimuose kontroliuoja­

ma.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

8

šeštADIENIS, kovo 24, 2012

savaitės interviu

10p.

K.Kvedaro turtų kilmė sudomino prokurorus.

FNTT tai­kik­ly­je – du kon­ser­va­to­riai?

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai sie­kia pe­rim­ti Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) kont­ro­ lę, nes no­ri už­glais­ty­ti su dviem sa­vo de­ le­guo­tais mi­nist­rais gal­būt su­si­ju­sias by­las. Taip pa­reiš­kė Li­be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­gos vi­ce­pir­mi­nin­kas Arū­nas Va­lins­kas.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ar kri­zė val­dan­čio­jo­je koa­li­ ci­jo­je jau baig­ta?

– Ma­nau, kad dar ne.

– Ko­dėl?

– To­dėl, kad kon­ser­va­to­riai ne­si­ lai­ko su­si­ta­ri­mų, ku­rie bu­vo pa­ siek­ti ne­tgi Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­ baus­kai­tei tar­pi­nin­kau­jant jos dar­bo ka­bi­ne­te.

Kon­ser­va­to­riai pra­dė­jo aiš­kin­ti, kas, jų nuo­mo­ne, yra tei­si­nės prie­ mo­nės, spren­džiant bu­vu­sių FNTT va­do­vų klau­si­mą. Tik tos va­di­na­ mo­sios tei­si­nės prie­mo­nės yra aki­ vaiz­džiai po­li­ti­nės, nes, pa­sak kon­ ser­va­to­rių, šią pro­ble­mą esą „ga­li iš­spręs­ti Vy­riau­sy­bės tei­si­nin­kai ir pa­ti Vy­riau­sy­bė“.

Man to­kie da­ly­kai ke­lia nuo­sta­bą ir šyp­se­ną, nes jie įro­do, kad pa­tys kon­ser­va­to­riai tu­ri di­džiu­lį in­te­re­ są grą­žin­ti į pa­rei­gas tuos žmo­nes, ku­rių li­ki­mą tei­si­nė­mis prie­mo­nė­ mis da­bar spręs teis­mas.

To­kiais veiks­mais Tė­vy­nės są­ jun­ga kaip tik ir pri­si­de­da prie to, kad kri­zė val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je bū­tų tę­sia­ma.

– Ko­kia jū­sų ver­si­ja – ko­dėl kon­ser­va­to­riai taip sie­kia grą­ žin­ti Vi­ta­li­jų Gai­lių ir Vy­tau­tą Gir­ža­dą į pa­rei­gas FNTT? – Ma­no ver­si­ja ta, kad kon­ser­va­to­ riai ne tik no­ri nau­do­tis FNTT in­ for­ma­ci­niais iš­tek­liais ir juos kont­ ro­liuo­ti.

Tė­vy­nės są­jun­ga ga­li bai­min­ tis, kad atė­ję nau­ji žmo­nės į FNTT va­do­vy­bę ga­li priim­ti jai ne­pa­lan­ kių spren­di­mų. Nes ga­li į pa­vir­šių iš­lįs­ti tam tik­ra kon­ser­va­to­riams ne­pa­lan­ki in­for­ma­ci­ja. Kiek ži­nau, ji su­si­ju­si su dviem kon­ser­va­to­rių mi­nist­rais.

– Ku­riais?

– Ne­ga­liu at­sa­ky­ti. Ga­liu pa­sa­ky­ ti tik skai­čių – du kon­ser­va­to­rių mi­nist­rai tu­rė­tų bū­ti la­bai su­ne­ri­ mę dėl to­kios ma­no pa­mi­nė­tos per­ spek­ty­vos. Ta is­te­ri­ja dėl FNTT kaip tik ir įro­do, kad kon­ser­va­to­riai jau da­bar la­bai su­ne­ri­mę.

– Tie mi­nist­rai fi­gū­ruo­ja kaž­ ko­kiuo­se FNTT at­lie­ka­muo­se ty­ri­muo­se?

– Nie­ko dau­giau ne­sa­ky­siu tuo klau­si­mu, nie­ko ne­de­ta­li­zuo­siu. Tik pa­kar­to­siu: aiš­kiai ma­to­me kon­ ser­va­to­rių bai­mę ir is­te­ri­ją. Gal­būt ji su­si­ju­si su tuo, ką pa­mi­nė­jau.

– Kon­ser­va­to­riai gra­si­na iš li­ be­ral­cent­ris­tų atim­ti vi­daus

rei­ka­lų mi­nist­ro po­rtfe­lį ir pa­ tys „su­tvar­ky­ti“ FNTT. Ko­kie jū­sų veiks­mai, jei­gu taip stai­ ga at­si­tik­tų?

– Ži­not, mes jau se­niai į vi­so­kius gra­si­ni­mus ne­be­žiū­ri­me rim­tai. Į pa­na­šius pa­reiš­ki­mus žvel­gia­me su šyp­se­na.

Kai žmo­gus is­te­ri­kuo­ja, jis ga­ li pa­sa­ky­ti bet ką. Kai is­te­ri­kuo­ja vi­sa gru­pė, kai blaš­ko­ma­si, – tai pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai, tai koa­li­ ci­jos per­žiū­ra, tai opo­zi­ci­jos pri­ trau­ki­mas, tai mi­nist­rų po­stų atė­ mi­mas, tai dar kas nors, – tie­siog ma­to­me, kad, ma­tyt, kon­ser­va­ to­riams rei­kia ne Rai­mun­do Pa­ lai­čio, jiems ka­te­go­riš­kai rei­kia, kad du pa­rei­gū­nai bū­tų grą­žin­ti į FNTT, taip pat pe­rim­ta šios ins­ti­ tu­ci­jos kont­ro­lė, kad gal­būt pa­vyk­ tų iš­veng­ti ko­kių nors ne­ma­lo­nu­ mų, su­si­ju­sių su ja.

Mes de­le­guo­si­me sa­vo at­sto­vą į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rus. Jei­gu bū­tų iš prin­ci­po ne­priim­ti­nas mū­sų siū­ lo­mas bet ku­ris žmo­gus ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru bū­tų pa­skir­tas ki­ tos par­ti­jos at­sto­vas, mes svars­ty­ tu­me su­si­da­riu­sią po­li­ti­nę pa­dė­ tį. Ma­tyt, to­kiu at­ve­ju bū­tų sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad koa­li­ci­jos su­tar­ tis dar ga­lio­tų.

– Va­di­na­si, dar ne­ma­ty­ti kri­zės pa­bai­gos ir ne­nor­ma­li si­tua­ci­ja tę­sis. Koa­li­ci­ja dar ge­bė­tų bent kiek pro­duk­ty­viai dirb­ti iki pat Sei­mo rin­ki­mų?

– Jei­gu ne­bus dirb­ti­nai griau­na­ma, tik­riau­siai dar su­ge­bės šį tą pa­da­ ry­ti. Bet jei­gu bus griau­na­ma, o tai, at­ro­do, ir da­ro kon­ser­va­to­riai sa­vo pa­sta­rai­siais veiks­mais ir pa­ reiš­ki­mais, tuo­met nor­ma­laus dar­ bo ne­bus.

– O li­be­ral­cent­ris­tai ne­griau­na koa­li­ci­jos?

– Mes nie­ko ne­griau­na­me. Vis­ką da­ro­me pa­gal tei­sės rei­ka­la­vi­mus, ne­po­li­ti­kuo­ja­me, dir­ba­me ir no­ri­ me, kad koa­li­ci­ja ir­gi dirb­tų nor­ ma­liai. Bet ne nuo mū­sų veiks­mų ar pa­reiš­ki­mų da­bar koa­li­ci­jos atei­tis pri­klau­so, o nuo kon­ser­va­to­rių.

Tu­riu įta­ri­mų, kad jiems ne­la­bai se­ka­si įgy­ven­din­ti svar­bius stra­te­ gi­nius, ener­ge­ti­kos pro­jek­tus. Pa­ vyz­džiui, sa­ky­ta, kad dar ko­vą Sei­me bus priim­ti kai ku­rie tų pro­ jek­tų. Pa­žiū­rė­ki­me – ko­vo li­ko vos dvi Sei­mo po­sė­džių die­nos, o jo­kie pro­jek­tai dar nė ne­pa­teik­ti svars­ty­ ti ir priim­ti.

Vie­toj to už­sii­ma­ma dest­ruk­ci­ ja ir dirb­ti­niu val­dan­čio­sios koa­li­ ci­jos grio­vi­mu. Aki­vaiz­du, kad tuo pri­den­gia­mas ne­su­ge­bė­ji­mas lai­ku iš­spręs­ti stra­te­gi­nius klau­si­mus.

– Nie­ko ypa­tin­go neį­vy­ko ir nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Tu­riu sa­vo po­žiū­rį ne į žmo­nes, po­li­ti­kus ar pa­rei­gū­nus, bet į pro­ce­sus, veiks­mus, ku­riuos tie žmo­nės at­lie­ka.

Po­li­ti­kai, pa­rei­gū­nai tu­ri elg­tis pa­gal įsta­ty­mą. Jei­gu taip ne­siel­ gia, ta­da ir po­žiū­ris į juos yra ati­ tin­ka­mas.

Pre­zi­den­tė šiuo konk­re­čiu FNTT skan­da­lo at­ve­ju el­gia­si pa­gal įsta­ ty­mą. O kon­ser­va­to­riai įsta­ty­mą lau­žo. Be to, jie lau­žo pas pa­čią Pre­ zi­den­tę pa­siek­tą su­si­ta­ri­mą.

Tai­gi, čia ne vie­ta sim­pa­ti­joms ar an­ti­pa­ti­joms. Čia tie­siog la­bai aiš­ kus ver­ti­ni­mas pa­gal tai, kaip žmo­ nės el­gia­si.

Po­zi­ci­ja: vie­nas li­be­ral­cent­ris­tų ly­de­rių A.Va­lins­kas kon­

Ži­not, mes jau se­niai į vi­so­ kius gra­si­ ni­mus ne­be­ žiū­ri­ me rim­ tai. Į pa­na­ šius pa­ reiš­ ki­mus žvel­ gia­me su šyp­ se­na.

ser­va­to­rius kal­ti­na dest­ruk­ci­ja ir dirb­ti­niu val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos grio­vi­mu. Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

– Bet li­be­ral­cent­ris­tai pa­si­ry­žę dirb­ti to­liau su to­kiais koa­li­ci­ jos par­tne­riais?

– Mes ne kar­tą esa­me dek­la­ra­vę, kad no­ri­me nor­ma­liai dirb­ti val­ dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, jei­gu jo­je bus at­si­sa­ky­ta dest­ruk­ci­jos.

– Kaip ver­ti­na­te kon­ser­va­to­ rių pa­siū­ly­tą FNTT per­tvar­kos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį šios tar­ny­ bos va­do­vą skir­tų ir at­leis­tų ne mi­nist­ras, bet pa­ts prem­je­ras?

– Tai dar vie­nas įro­dy­mas, kad kon­ser­va­to­riai no­ri bet ko­kio­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis pe­rim­ti FNTT kont­ro­lę, gal­būt tam, kad ga­ lė­tų su­slėp­ti ko­kius nors ga­lus.

Juo­kin­gas ir glu­mi­nan­tis tas no­ ras iki ge­gu­žės 1 d. baig­ti FNTT per­ tvar­ką. Tai tie­siog fi­ziš­kai neį­ma­no­ ma, nes reor­ga­ni­za­ci­ja reiš­kia, kad tar­ny­bo­je bus at­lei­di­mų. O la­pe­lių įtei­ki­mas at­lei­džia­miems dar­buo­ to­jams už­trun­ka ne vie­ną mė­ne­sį.

Su­tik­čiau su Pre­zi­den­tės pa­ reikš­ta nuo­mo­ne, kad kon­ser­va­ to­rių pa­siū­ly­ta FNTT re­for­ma tė­ra tik kos­me­ti­nė, tam, kad bū­tų ga­li­ ma pe­rim­ti šios tar­ny­bos kont­ro­lę ir pa­skui ten da­ry­ti, ką no­ri.

– Kodėl dabar su­tin­ka­te su Pre­ zi­den­te? Juk dar per­nai, švel­niai ta­riant, ne­su­tar­da­vo­te su ja?

Vis­kas pa­si­su­ko 180 laips­nių?

– Lyg jums bū­tų ma­žai po­li­ti­ nių bė­dų, šią sa­vai­tę pri­si­dė­jo ir Vin­co Ba­bi­liaus ava­ri­ja bei ga­ li­mas jo pa­si­trau­ki­mas iš eis­mo įvy­kio vie­tos...

– Mes tu­ri­me to­kią ver­si­ją, kad ava­ ri­ją pa­da­rė ne V.Ba­bi­lius, bet jį „Dvi­ ra­čio šou“ pa­ro­di­juo­jan­tis ak­to­rius Ra­mū­nas Ru­do­kas (juo­kia­si).

– Ko­dėl V.Ba­bi­lius slaps­to­ si nuo jū­sų, nuo ži­niask­lai­dos, nuo po­li­ci­jos?

– Jis ne­si­slaps­to. Kiek ži­nau, tu­ri ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, ser­ga.

Tur­būt nė­ra ga­li­my­bių žmo­gui bend­ rau­ti su ap­lin­ki­niais, kai ser­ga.

V.Ba­bi­lius yra pa­ža­dė­jęs at­vyk­ti į po­li­ci­ją, kai tik pa­sveiks.

Mes ver­ti­na­me tai, kad jis pri­ pa­ži­no vai­ra­vęs au­to­mo­bi­lį, ku­ ris pa­te­ko į ava­ri­ją. Da­bar lau­ kia­me V.Ba­bi­liaus paaiš­ki­ni­mų ir mums, ir po­li­ci­jai, vė­liau – tei­si­nio jo veiks­mų įver­ti­ni­mo.

Kai bus tei­si­niai įver­ti­ni­mai, li­ be­ral­cent­ris­tai pa­teiks ir jo po­li­ti­ nius įver­ti­ni­mus. Lai­ko­mės prin­ ci­pin­gai – po­li­ti­nis įver­ti­ni­mas bus ga­na griež­tas. Jei­gu tei­siš­kai jo veiks­mai bus įver­tin­ti la­bai griež­ tai, svars­ty­si­me V.Ba­bi­liaus na­rys­ tę par­ti­jo­je ir da­ly­va­vi­mą bū­si­muo­ se Sei­mo rin­ki­muo­se.

– O jūs pa­ts su juo šio­mis die­ no­mis bend­ra­vo­te?

– La­bai trum­pai vie­ną kar­tą. Su­ta­ rė­me, kad lau­kia­me jo su­grįž­tan­čio po to, kai baigs ga­lio­ti ne­dar­bin­ gu­mo pa­žy­mė­ji­mas, ta­da iš­sa­miau pa­si­kal­bė­si­me. Ne tik aš, bet ir ki­ti par­ti­jos va­do­vai.

– Jis tik­rai ne­ga­li ger­ti, kaip sa­ ko, to­dėl esą tik­rai ne­ga­lė­jo bū­ti ne­blai­vus, kai pa­da­rė ava­ri­ją?

– Man bū­tų nee­tiš­ka ko­men­tuo­ti da­ly­kų, su­si­ju­sių su ki­to žmo­gaus svei­ka­tos rei­ka­lais. Ma­tyt, rei­kė­tų pa­lauk­ti, kol jis pa­ts vie­šai pra­bils vi­sais tais klau­si­mais.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,38 %

+0,57 %

6,9 pro­c.

per me­tus su­mažė­jo žemės ūkio pro­duktų su­pir­ki­mo kai­nos Lie­tu­vo­je.

+0,41 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Pat­vir­ti­no ­ rei­ka­la­vi­mus

€

Bank­ru­tuo­jan­čio ban­ko „Sno­ras“ kre­ di­to­rių ne­gin­či­ja­mi rei­ka­la­vi­mai sie­kia 6,523 mlrd. litų – to­kią sumą už­va­kar pa­tvir­ti­no Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas. O dėl be­veik 2,9 mlrd. litų vertės rei­ka­la­ vimų sua­be­jo­ta. „Sno­ras“ anks­čiau pra­ nešė, kad teis­mui pa­teikė rei­ka­la­vimų, ku­rių vertė sie­kia 9,4 mlrd. litų. Teis­mui pa­teik­ta iš vi­so 27,7 tūkst. kre­di­to­rių pa­ raiškų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2431 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1463 JAV do­le­ris 1 2,6107 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6289 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9534 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3060 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5297 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9187 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8640

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,1539 % +0,2078 % +0,2188 % –0,2466 % –0,0767 % –0,6186 % –0,0530 % –0,0179 % +0,0524 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,97

4,67

2,34

„Kvis­ti­ja“

4,89

4,61

2,32

„Va­koil“

4,95

4,65

2,34

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

105,94 dol. už 1 brl.

124,02 dol. už 1 brl.

Kon­tak­tais griaus kartų sie­nas

Kitą sa­vaitę Vil­niu­je, Kau­ne ir Klaipė­do­je vyk­sian­tys kon­taktų mai­nai pa­ra­gins jau­nimą skin­tis ke­lią į sėkmę, o vers­lo at­sto­vus – pa­tik­liau pa­žvelg­ti į jaunų žmo­nių idė­jas. Da­ly­viai nea­be­jo­ja, kad da­lis už­megztų pa­žin­čių išaugs į par­tne­rystę.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ieš­kos darb­da­vių

Kon­taktų mai­nuo­se da­ly­vau­sian­tis jau­ni­mas, vers­lo ir or­ga­ni­za­cijų at­ sto­vai ren­gi­nio tikslą in­terp­re­tuo­ ja sa­vaip. Vie­ni sie­kia pa­si­žval­gy­ti į per­spek­tyvų jau­nimą, ki­ti – su­si­ras­ ti darbą ar plėsti jau tu­rimą verslą.

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to rek­to­rius Zig­man­tas Ly­de­ka sakė, jog kon­taktų mai­nuo­se pir­miau­sia da­ly­vaus todėl, kad galėtų skleis­ti daž­nai pa­mirš­tamą ži­nią apie gabų ša­lies jau­nimą: „Dirb­da­mas uni­ver­ si­te­te ma­tau la­bai veržlų, kūry­bingą, di­na­mišką, no­va­to­rišką mūsų jau­ nimą. Todėl šne­kos, kad Lie­tu­vo­je ne­tu­ri­me nie­ko ge­ro, yra ne vi­sa­da tei­sin­gos. No­riu pa­drąsin­ti jau­nimą ir nu­trauk­ti šias šne­kas. Iš tiesų mes tu­ri­me pa­tį did­žiau­sią turtą – ga­ bių jaunų žmo­nių, ku­rie pil­ni idė­ jų ir ini­cia­ty­vos.“ Jau­ni žmonės kon­taktų mai­nuo­se jau­čia tu­rin­tys ga­li­mybę at­skleis­ ti sa­vo ga­bu­mus ir jais pa­trauk­ ti po­ten­cia­lių darb­da­vių dėmesį.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ to Tarp­tau­ti­nio vers­lo stu­dijų ma­ gist­rantū­ros stu­dentė Si­mo­na Ma­ čiuls­kaitė pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu do­mi­si dar­bo rin­ka ir no­ri su­ras­ ti per­spek­ty­vią kom­pa­niją, ku­rio­ je būtų ma­lo­nu dirb­ti. Da­ly­va­vi­mas

kon­taktų mai­nuo­se su vers­lo at­sto­ vais, jos ma­ny­mu, ga­li pa­dėti pa­ siek­ti už­sibrėžtų tikslų. „Ma­nau, kad to­kie ren­gi­niai nau­din­gi ir jau­niems žmonėms, ir tiems, ku­rie eko­no­mi­kos ratą su­ka būda­mi šiek tiek aukš­tesnė­je po­ zi­ci­jo­je“, – sakė Klaipė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Anot jo, verslą vys­tan­tiems darb­da­viams, in­ves­tuo­to­jams ir sa­vi­val­dos at­ sto­vams kon­taktų mai­nai su­tei­kia ga­li­mybę ne tik at­pa­žin­ti vie­niems ki­tus, bet ir skleis­ti gerą ži­nią apie sa­ve bei iš­girs­ti apie ki­tus.

Ga­li­mybė dirb­ti kar­tu

Ren­gi­ny­je da­ly­vau­sian­čios or­ga­ ni­za­ci­jos ruo­šia­si dai­ry­tis pa­na­šiai mąstan­čių par­tne­rių ir už­megz­ ti dia­logą, ku­ris galbūt išaugs iki bendrų pro­jektų. „No­ri­me pra­ plėsti aki­ratį, pa­si­žval­gy­ti, ką da­ro ap­lin­ki­niai. Ga­liau­siai ti­kimės su­ si­ras­ti naujų pa­žin­čių ir par­tne­rių, pa­žiūrė­ti, ar ga­li­ma su jais bend­ ra­dar­biau­ti“, – sakė ty­rimų ins­ti­ tu­to „So­cial Dy­na­mics In­ter­na­tio­ nal“ at­sto­vas Pra­nas Kie­ras.

Jo tei­gi­mu, to­kio po­būdžio ren­ gi­niuo­se po vie­nu sto­gu su­si­ren­ka vers­lo, moks­lo, so­cia­linės or­ga­ni­za­ ci­jos, o tai esą yra pui­ki pro­ga su­sėsti prie vie­no sta­lo ir pa­svars­ty­ti, ką ga­ li­ma nu­veik­ti bend­ro­mis jėgo­mis.

Bend­rovės Va­karų laivų ga­myk­

„Die­na Me­dia News“ kon­taktų mai­nai Mies­tas: Vil­nius Vie­ta: Na­cio­na­linė dailės ga­le­ri­ja (Konstitucijos pr. 22) Data: ko­vo 27 d.

Lai­kas: 18–20 val.

Mies­tas: Kau­nas Vie­ta: „Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­ras (Karaliaus Mindaugo pr. 50) Da­ta: ko­vo 28 d.

Lai­kas: 18–20 val.

Mies­tas: Klaipė­da Vie­ta: Kon­certų salė (Šaulių g. 36) Da­ta: ko­vo 29 d.

Lai­kas: 18–20 val.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos ir re­gist­ra­ci­ja: www.die­na.lt/kontaktu-mai­nai Or­ga­ni­za­to­riai: UAB „Die­na Me­dia News“ Ini­cia­to­riai: Ro­kas Be­res­nio­vas, Ed­vi­nas Minkš­ti­mas

los di­rek­to­rius Ar­nol­das Ši­lei­ka pa­ti­ki­no, kad kon­taktų mai­nuo­se ti­ki­si at­ra­si būsimų dar­buo­tojų ir skleis­ti ži­nią apie dar­bo ga­li­my­bes įmonė­je: „Esa­me stam­bus darb­da­ vys ša­ly­je ir sie­kia­me ne tik pa­tys ieš­ko­ti dar­buo­tojų, ta­čiau ir su­da­ ry­ti jiems ga­li­my­bes mus pa­pras­ čiau su­ras­ti. No­ri­me, kad jie dau­ giau ži­notų apie mūsų po­rei­kius, siū­lo­mas dar­bo sąly­gas.“ Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu bend­rovė dau­giau­sia bend­ra­ dar­biau­ja su Klaipė­dos uni­ver­si­te­tu, nes šis yra pa­grin­di­nis rei­kiamų spe­ cia­listų kal­vis. Ta­čiau kei­čian­tis kon­ tak­tais ir skleid­žiant ži­nią apie sa­ve esą ti­ki­ma­si išplės­ti sa­vo po­ten­cia­lių dar­buo­tojų geog­ra­fi­nes ri­bas. Įgūdžiai ug­do­mi per ma­žai

Pa­da­ry­ti įspūdį po­ten­cia­liam darb­ da­viui, gebė­ti už­tik­rin­tai iš­reikš­ ti sa­vo min­tis – vi­sa tai jau­ni­mas galės iš­ban­dy­ti. Z.Ly­de­kos tei­gi­ mu, būtent nau­jas pa­ty­ri­mas yra pa­grin­dinė kon­taktų mainų nau­ da. Jo ma­ny­mu, ši pa­tir­tis jau­ nimą pa­mo­kys ženg­ti pir­muo­sius žings­nius į da­ly­kinį gy­ve­nimą, ku­ ris jau­nus pe­čius užg­riū­va vos bai­ gus uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas. „Jei no­ri iš­mok­ti vie­šai kalbė­ti, tu ir tu­ri kalbė­ti vie­šai, o ne už­si­ daręs kam­ba­ry­je, prie­š veid­rodį ar ar­timą žmogų. Kon­taktų mai­nuo­ se jau­nas žmo­gus pa­si­tik­ri­na tam tik­rus sa­vo gebė­ji­mus, at­ran­da da­ lykų, ku­riuos dar rei­kia iš­mok­ti ar pa­tir­ti“, – sakė rek­to­rius.

Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, vi­suo­menė­ je jau­niems žmonėms, iki jiems sto­ jant į uni­ver­si­tetą ar ko­le­giją, pa­si­ rink­ti tin­kamą ke­lią pa­de­da­ma per ma­žai. Ly­giai taip pat esą per ma­ žai kal­ba­ma su ab­sol­ven­tais, kai jie žen­gia į da­ly­kinį pa­saulį. Todėl kon­taktų mai­nuo­se, anot Z.Ly­de­ kos, sa­vo sri­čių pro­fe­sio­na­lai jau­ nimą ga­li pa­mo­ky­ti tei­singų spren­ dimų ir galbūt pa­keis­ti po­žiūrį į jaunų žmo­nių ga­li­my­bes. „Ša­ly­je yra vietų ir veiklų, ku­rio­ se į jauną žmogų žiū­ri­ma at­sar­giai – vien dėl kartų skir­tu­mo. Ma­no­ ma, kad jau­nas žmo­gus tu­ri pra­ dėti nuo pat apa­čios ir lip­ti kar­je­ ros laip­tais“, – sakė pašnekovas.

Pro­ga už­megz­ti ryšį

Lie­tu­vos de­mok­ra­tiš­ku­mo ug­dy­ mo ko­le­gi­jos va­dovė Eglė Kvies­

Pa­žin­tys: kon­taktų mai­nuo­se jau­ni­mas ban­dys įro­dy­ti sa­vo ga­li­my­bes

ir dai­ry­sis juos pa­lai­kan­čių pro­fe­sio­nalų.

kaitė nea­be­jo­jo, kad jau­nam žmo­ gui už­megz­ti kon­taktų šiais lai­kais la­bai sun­ku. Su stu­den­tais dir­ban­ ti pa­šne­kovė sakė pa­stebė­ju­si, kad darb­da­viai la­bai daž­nai stu­dentų ne­įver­ti­na. Esą vers­lo at­sto­vai nė neuž­mez­ga grįžta­mo­jo ry­šio su jiems siun­čian­čiais gy­ve­ni­mo ap­ ra­šy­mus ir mo­ty­va­ci­nius laiš­kus.

kai ša­lies jau­ni­mo ne­dar­bo ly­gis yra vie­nas aukš­čiau­sių ES. Esą pa­ty­ru­ sio spe­cia­lis­to re­ko­men­da­ci­ja ga­li būti bi­lie­tas į sėkmingą jau­no žmo­ gaus dar­bo pa­tirtį. „Tikė­ti­na, kad jau­nas ren­gi­nio da­ly­vis per va­landą kom­pe­ten­ci­ jos nei­šug­dys, ta­čiau jis ga­li įsi­lie­ ti į tam tikrų įmo­nių ko­lek­ty­vus“, – svarstė E.Kvies­kaitė. Ji sakė iš sa­vo pa­tir­ties ži­nan­ti, kad idėjų ir vi­zijų da­ly­bos pa­na­šaus po­būdžio ren­gi­ niuo­se ga­li at­neš­ti sėkmę.

Mez­ga­si tra­di­ci­ja

Pra­nas Kie­ras:

Pui­ki pro­ga su­sėsti prie vie­no sta­lo ir pa­ svars­ty­ti, ką ga­li­ma nu­veik­ti bend­ro­mis jėgo­mis. „O per kon­taktų mai­nus su įmo­ nių at­sto­vais ga­li­ma su­si­tik­ti akis į akį. Jei­gu jau­nas žmo­gus pa­bend­ rau­ja su ke­liais as­me­ni­mis ir ži­ no, kad pa­darė gerą įspūdį, vė­ liau jis ga­li pa­pra­šy­ti už­tar­ti jį ge­ru žod­žiu ir taip ženg­ti pirmą žings­ nį dar­bo link“, – sakė E.Kvies­kaitė.

Anot jos, tai ypač nau­din­ga da­bar,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

S.Ma­čiuls­kaitės ma­ny­mu, akis į akį su­si­tik­ti su įmonės dar­buo­to­ jais ga­li būti efek­ty­viau nei sa­ve pri­sta­ty­ti mo­ty­va­ci­nia­me laiš­ke ar gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­me. Ta­čiau ji taip pat pa­brėžė, jog efek­ty­vu­mas pri­ klau­so nuo to, kas iš įmonės dar­ buo­tojų ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja. „Jei įmonė jai at­sto­vau­ti at­siun­ čia bet kokį dar­buo­toją, tuo­met už­ megz­tas kon­tak­tas ga­li ir ne­būti la­ bai nau­din­gas. Ta­čiau jei da­ly­vau­ja žmo­gus, at­sa­kin­gas už per­so­na­ lo val­dymą, gy­vas su­si­ti­ki­mas tik­ rai nau­din­ges­nis. Įmonės at­sto­vas per trumpą po­kalbį ga­li pa­ma­ty­ti, ar jau­nas žmo­gus tu­ri rei­kia­mo po­ ten­cia­lo“, – sakė S.Ma­čiuls­kaitė.

V.Grub­liaus­kas pa­brėžė, kad tik in­ves­tuo­jant į jau­nimą ga­li­ma už­ tik­rin­tai kalbė­ti apie il­ga­laikę vers­ lo per­spek­tyvą. Todėl jis nea­be­jo­jo, kad kon­taktų mainų po­būdžio ren­ gi­niai atei­ty­je bus tik dar pa­klau­ ses­ni ir pa­ma­žu griaus tarp skir­ tingų kartų nu­si­drie­ku­sią sieną.

10

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

tema

J.Kve­da­ro turtų kilmė su­do­mi­no ir pro­ku­ro­rus Ry­šiais su Kau­no „dak­tarų“ gru­puo­te pa­garsėjęs nau­ja­sis Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) va­do­vas Ju­lius Kve­da­ras neatsk­leid­žia, koks jo at­ly­gi­ni­mas.

Bet jam teks at­ver­ti sa­vo pi­ni­ginę pro­ku­ro­rams, ku­rie pra­dėjo iki­teis­minį ty­rimą dėl galbūt ne­teisė­to pra­turtė­ji­mo.

Arū­nas Damb­raus­kas a.dambrauskas@diena.lt

Sle­pia at­ly­gi­nimą

Krizės ka­muo­jamą Lie­tu­vos fut­ bolą pa­s i­š ovęs gelbė­t i prie­š ta­ rin­gos re­pu­ta­ci­jos nau­ja­sis LFF pre­zi­den­tas kau­nie­tis J.Kve­da­ras ne­no­ri at­skleis­ti sa­vo pa­jamų šal­ ti­nių. Pa­gal LFF įsta­tus ši or­ga­ni­ za­ci­ja yra vie­šas ju­ri­di­nis as­muo, bet nau­ja­s is pre­z i­d en­tas dien­ raš­čiui at­si­sakė nu­ro­dy­ti, ko­kio dyd­žio at­ly­gi­nimą jis gau­na iš fe­ de­ra­ci­jos.

Mo­to­cik­lu „Har­ley Da­vid­son“ be­si­pui­kuo­jan­tis ir ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to ne tik Pa­lan­go­je, bet ir ki­ to­se ša­lies vie­to­se įsi­gijęs 63 metų J.Kve­da­ras pa­si­žy­mi dy­giu cha­rak­ te­riu ir yra linkęs grei­tai įsip­lieks­ti, ypač, jei už­si­me­na­ma jo apie prie­ šta­ringą praeitį.

Nie­kam ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­ vos fut­bo­lo ge­ne­ro­lu tapęs vy­ras ne kartą yra už­fik­suo­tas Kau­no ma­fi­ jos va­deivų ap­sup­ty­je.

Ne­se­niai prie­šta­rin­gos re­pu­ta­ ci­jos fut­bo­lo veikė­ju su­si­domė­jo Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos at­sto­vai, o Kau­no apy­gar­dos pro­ ku­ratū­ra pra­dėjo iki­teis­minį ty­rimą dėl galbūt ne­teisė­to J.Kve­da­ro pra­ turtė­ji­mo.

Mėgsta pra­bangą

Iki­teis­minį ty­rimą dėl galbūt ne­ teisė­to J.Kve­da­ro pra­turtė­ji­mo ini­ ci­ja­vo Vil­niaus ap­skri­ties mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Sos­tinė­je pra­dėtas ty­ri­ mas ne­se­niai per­duo­tas į Kauną – pa­gal LFF pre­zi­den­to gy­ve­namąją vietą.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riai nu­statė, kad J.Kve­da­ras, įsi­gy­da­mas mo­to­ ciklą „Har­ley Da­vid­son“ ir pirk­da­ mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to Pa­lan­go­je esan­čio­se Ser­mies­čio ir Kan­korė­

žių gatvė­se, pa­tyrė dau­giau iš­laidų, ne­gu galė­jo turė­ti pa­jamų. „J.Kve­da­ras pa­ro­dy­mus davė va­sarį. Jis pa­minė­jo ke­tu­ris as­me­ nis, ku­rie, anot ap­klau­sia­mo­jo, jam sko­li­no pi­nigų. Tarp jų – J.Kve­da­ ro su­gy­ven­tinė ir trys vy­rai, ku­rių ver­si­jos kol kas neišk­lau­sy­tos“, – dien­raš­čiui sakė Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras Do­na­tas Pu­zi­nas.

Do­na­tas Pu­zi­nas:

J.Kve­da­ras pa­ro­dy­ mus davė va­sarį.

Bu­vo pa­minė­ti ke­ tu­ri as­me­nys, ku­rie, anot ap­klau­sia­mo­jo, jam sko­li­no pi­nigų.

Linkęs sla­pu­kau­ti

Be­siaiš­kin­da­mi J.Kve­da­ro pa­jamų šal­ti­nius tyrė­jai pa­prašė jiems rei­ ka­lingų do­ku­mentų ir iš LFF. Prieš tap­da­mas fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tu J.Kve­da­ras daug metų dir­ bo šios or­ga­ni­za­ci­jos ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi.

Pak­laus­tas, kokį at­ly­gi­nimą gau­ da­vo būda­mas ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­ riu­mi ir kiek už­dir­ba da­bar, jis ne­ norė­jo to pa­sa­ky­ti. „Ne­su vie­šas as­muo“, – ne­tikė­ tai pa­reiškė nau­ja­sis LFF pre­zi­den­ tas, nors jo va­do­vau­ja­mos or­ga­ni­ za­ci­jos įsta­tuo­se nu­ro­do­ma, kad fe­de­ra­ci­ja yra vie­šas ju­ri­di­nis as­ muo.

Toks sla­pu­ka­vi­mas pri­minė dar vieną mig­lotą jo gy­ve­ni­mo lai­ko­ tarpį, apie kurį J.Kve­da­ras kal­ba la­bai ne­no­riai ir leng­vai su­sier­zi­na,

pa­klaus­tas apie sa­vo ry­šius su Kau­ no kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio veikė­jais.

Lial­ka ir „Pa­lo­ma“

Kal­bos apie glaud­žius J.Kve­da­ ro ry­šius su Kau­no Vi­li­jam­polės „dak­tarų“ gau­jos at­sto­vais sklan­ do jau be­maž du de­šimt­me­čius.

Prieš ke­lio­li­ka metų kri­mi­na­ linė­se su­ves­tinė­se bu­vo skelb­ta nuo­trau­ka, ku­rio­je J.Kve­da­ras nu­ si­fo­tog­ra­favęs su vie­nu re­ke­to pra­ di­ninkų Kau­ne lai­ko­mu Val­de­ma­ru Ra­moš­ka. Jis yra vie­nas nuo­žmiau­ sių anų laikų lai­ki­no­sios sos­tinės nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio ly­de­rių, pra­var­de Knopkė, skan­da­lin­gai iš­ garsė­ju­sio Ri­čar­do Ra­moš­kos vy­ res­ny­sis bro­lis.

Nuot­rau­ka da­ry­ta „dak­tarų“ gau­jos pamėg­to res­to­ra­no „Vi­li­ja“ ati­da­ry­mo iš­kilmė­se. Res­to­ra­no pa­tal­po­se bu­vo re­gist­ruo­ta bend­ rovė „Pa­lo­ma“, ku­rio­je bu­vo įdar­ bin­tas ir da­bar­ti­nis LFF pre­zi­den­ tas.

Kal­ba­ma, kad „dak­tarų“ ap­lin­ ko­je jis bu­vo va­di­na­mas Lial­ka.

Puo­ta­vo su ma­fio­zais

Kri­mi­na­linės po­li­ci­jos pa­reng­to­ je pa­žy­mo­je už­fik­suo­ta, kad 1995 m. va­sarą buvęs „dak­tarų“ gau­jos šu­las, tris­kart teis­tas Al­vy­das Vik­ to­ras Lau­ri­na­vi­čius, pra­var­de Lu­ ras, aud­rin­gai su mar­gas­pal­ve kau­ nie­čių ma­fiozų kom­pa­ni­ja šventė įkur­tu­ves. Į dva­relį pri­me­nan­čius Lu­ro na­ mus nuo­ša­lio­je vie­to­je ša­lia Ne­mu­ no tuo­met su­si­rin­ko Kau­no „dak­ tarų“ šta­bo bran­duo­lys – Hen­ri­kas Dak­ta­ras, Vid­man­tas Gu­dzins­kas, pra­var­de Gu­zas, Egi­di­jus Aba­rius, pra­var­de Go­ga, Vid­man­tas Siau­ru­ se­vi­čius, pra­var­de Siau­ras. Taip pat tuo­me­čia­me kri­mi­na­li­nia­me pa­ sau­ly­je la­bai įta­kin­gi Jo­nas Biels­

kis ir Vi­ta­li­jus Kos­tiu­čen­ka, pra­ var­de Kau­las.

Kri­mi­na­listų duo­me­ni­mis, šiek tiek vėliau prie minė­tos puo­tos da­ ly­vių pri­si­jungė ne tik J.Kve­da­ras, bet ir ki­ti spor­to pa­sau­lio veikė­jai.

2004 m. Kau­no or­ga­ni­zuotų nu­ si­kal­timų ty­rimų tar­ny­bos (ONTT) pa­žy­mo­je H.Dak­ta­rui bu­vo užd­ raus­ta bend­rau­ti su 71 as­me­niu.

Tarp jų – ir J.Kve­da­ru.

Ste­bi­na, kad J.Kve­da­ras, tuo­met vos ko­jas ap­šilęs LFF, ne­pabū­go su­da­ly­vau­ti ir triukš­min­ga­me gim­ ta­die­ny­je, kur su­si­rin­ko vi­sas Kau­ no ma­fi­jos bran­duo­lys – Go­ga, Gu­ zas, Dei­vis Ga­nu­saus­kas, pra­var­de Mon­go­liu­kas, Jo­nas Ro­mei­ka, pra­ var­de Romė­nas.

Suk­ru­to Sei­mo na­riai

Pap­ra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti, ko­kie rei­ ka­lai jį su­ves­da­vo su nu­si­kals­ta­ mo pa­sau­lio per­so­no­mis, J.Kve­da­ ras dien­raš­čiui at­kir­to, kad esą jam įkyrė­jo šnekė­ti šia te­ma. „Jei­gu ką nors konk­re­čiai su tais as­me­ni­mis būčiau turėjęs, se­niai būčiau ten... Aš užaugęs ta­me ra­jo­ ne, aš į fut­bolą at­ėjau iš bok­so. Vie­ni žmonės, su ku­riais kar­tu au­gau, da­ bar pa­siekė di­de­lių aukš­tumų – vie­ nas yra rek­to­rius, ki­tas – teisė­jas, o ki­ti nu­ėjo į kitą pusę. Tai ką da­bar pa­da­ry­ti? Aš nu­ėjau į sportą“, – kalbė­jo į Lie­tu­vos fut­bo­lo val­do­vo sostą at­si­sėdęs J.Kve­da­ras.

Jo praei­tis su­kėlė įta­rimų Sei­mo na­riams ir jie prie­š ke­letą mėne­sių kreipė­si į Vals­ty­binę mo­kes­čių ins­ pek­ciją bei Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­nybą.

Lėšas skirs­to su­gy­ven­tinė?

Įta­kin­go fut­bo­lo funk­cio­nie­riaus ga­li­mi ry­šiai su nu­si­kals­ta­mu pa­ sau­liu, pa­sak Sei­mo na­rių, ke­lia pa­grįstų abe­jo­nių J.Kve­da­ro pa­do­

Įta­r i­m ai: pra­bangą mėgstan­čiam

ru­mu, sąži­nin­gu­mu ir tin­ka­mu­mu ei­ti pa­rei­gas.

Krei­pimą­si pa­si­rašę par­la­men­ ta­rai Alek­sand­ras Sa­cha­ru­kas, Val­de­ma­ras Val­kiū­nas ir Jo­nas Sta­ne­vi­čius tei­gia, jog J.Kve­da­ro

Ku­ror­tas: pro­ku­ro­rams užk­liu­vo J.Kve­da­ro Pa­lan­go­je, Kan­korė­žių gatvė­je, įsi­gy­tas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas. Įta­rus ne­teisėtą pra­turtė­jimą, na­mas ir skly­pas areš­tuo­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

11

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

tema

Svars­to ga­li­mybę skųsti UE­FA Vie­šai pra­si­taręs, kad LFF rin­ki­ mai galė­jo būti su­re­ži­suo­ti, buvęs šios or­ga­ni­za­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas Gin­tau­tas Bab­ra­vi­čius (nuotr.) po­rta­lui fut­bo­las.lt šią sa­vaitę pa­tvir­ti­ no svars­tan­tis ga­li­mybę kreip­tis į UE­FA ir ma­nan­tis, kad Ju­liui Kve­ da­rui nuo šiol ga­li už­si­ver­ti kai ku­ rių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų du­rys.

– Girdė­jo­me gan­dus, jog gra­si­ no­te J.Kve­da­rui, kad, jei jis lai­ mės rin­ki­mus, fut­bo­lo vi­suo­ menė su­ži­nos viską, kaip bu­vo iš tikrųjų. Ką turė­jo­te ome­ny, sa­ky­da­mas „viską“?

– Neg­ra­si­nau, ta te­ma net ne­kalbė­ jau. Kalbė­jau, kad fut­bo­lo la­bui ma­ no kan­di­datū­ra daug tin­ka­mesnė, nes jį iš­rin­kus dėl kont­ro­ver­siš­kai ver­ti­namų kai ku­rių jo biog­ra­fij­ os faktų už­sit­renks tų vals­ty­bi­nių ins­ ti­tu­cijų du­rys, ku­rios dar at­vi­ros, kad bus sun­kiau ar vi­sai ne­įma­no­ ma grąžin­ti fut­bo­lui de­ra­mo sta­ tu­so. Gra­si­ni­mai, šan­ta­žas – to­kių me­todų ne­nau­do­ju iš prin­ci­po.

– UE­FA įsta­tai draud­žia rin­ki­ mus reng­ti at­vi­ru bal­sa­vi­mu.

Nes­varstė­te kreip­tis į šią or­ga­ ni­za­ciją dėl pa­žei­dimų ren­kant LFF pre­zi­dentą?

– Svars­tau šią ga­li­mybę, ap­si­ spręsiu po kon­sul­ta­cijų su fut­bo­lo vi­suo­me­ne ir tei­si­nin­kais. Šal­ti­nis: fut­bo­las.lt

Komentarai Dei­vi­das Šem­be­ras

Lie­tu­vos rink­t inės žaidė­jas

V

i­s a fut­b o­lo stra­te­g i­j a lie­ ka to­k ia pa­t i, ko­k ia ir bu­ vo. Tie­s a, ko­k ia ji? LFF va­ dovų min­t is man su­pras­t i sun­ku. Sup­ra­tau tik tiek, kad ateis kaž­ ko­k ie vo­k ie­č iai su mi­l i­jo­nu litų per me­t us. Jau ry­toj pa­t s galė­č iau skir­ ti tą mi­l i­joną Lie­t u­vos fut­b o­lui, kad tik mūsų va­do­vai užt­renktų fe­de­ra­ ci­jos du­r is ir išeitų to­l i ir il­gam. Kad fe­de­r a­c i­j os pre­z i­den­t u ne­bus Liu­

Ri­mas Turs­kis Vil­n iaus REO klu­bo va­do­vas, buvęs gar­sus fut­bo­l i­n in­kas

M

a­nau, pa­ts Ju­lius Kve­da­ ras su­pran­ta, jog ne­la­bai tin­ka ei­ti pre­zi­den­to pa­ rei­gas, todėl ky­la min­tis, kad kas nors viską re­gu­liuo­ja iš ša­lies.

Dar vie­nas įdo­mus da­ly­kas. J.Kve­da­ras sakė, kad rei­kia grąžin­ti 25 pro­c. veikė­

nau­ja­jam LFF pre­zi­den­tui J.Kve­da­rui pro­ku­ro­rams ten­ka aiš­kin­ti sa­vo turtų kilmę.

veik­la „me­ta šešėlį vi­sos LFF veik­ los skaid­ru­mui ir leid­žia įtar­ti, kad Lie­tu­vos fut­bo­le šian­dien galbūt kles­ti ko­rup­ci­ja, ne­skaid­rios bei ne­teisė­tos fi­nan­sinės ir var­žybų klas­to­ji­mo ma­chi­na­ci­jos“. „Di­delį su­si­rūpi­nimą ke­lia klau­ si­mas, ko­kiu būdu LFF skirs­to­ mos lėšos ir ko­kio dyd­žio at­ly­gi­ni­ mai mo­ka­mi jos va­do­vams, – tei­gia Sei­mo na­riai. – LFF Fi­nansų sky­ riaus va­do­vo pa­rei­gas ei­na J.Kve­ da­ro su­gy­ven­tinė Da­lia Ži­ge­lienė, pa­ts J.Kve­da­ras gy­ve­na itin pra­ ban­giai – va­žinė­ja bran­giais au­ to­mo­bi­liais ir mo­to­cik­lais, gy­ve­ na did­žiu­lia­me na­me Kau­ne. Jei­gu paaiškėtų, kad tokį gy­ve­ni­mo lygį jam už­tik­ri­na at­ly­gi­ni­mas, gau­na­ mas iš LFF, tuo­met kel­ti­nas klau­ si­mas, kie­no in­te­re­sus iš tiesų gi­na LFF ir ko­kie jos tiks­lai.“ Siun­čia pas po­pie­žių

Į Sei­mo na­rių raštą J.Kve­da­ras rea­ ga­vo, kaip jam būdin­ga, šiurkš­čiai. „Te­gul jie krei­pia­si kur no­ri, kad ir į po­pie­žių. O ką, man da­bar į vi­

so­kius sa­cha­ru­kus rea­guo­ti. Ar jie ne­svei­ki ar kvai­liai? Išeitų, kad aš per sa­vo gy­ve­nimą ne­su­gebė­jau už­si­dirb­ti mo­to­cik­lui ir ne­kil­no­ja­ ma­jam tur­tui. Mo­to­cik­lais va­žinė­ ju nuo jau­nystės ir esu turėjęs visų

Ju­lius Kve­da­ras:

Jei­gu aš ką nors konk­ re­čiai su tais as­me­ni­ mis būčiau turėjęs, se­niai būčiau ten...

Aš užaugęs ta­me ra­jo­ ne, aš į fut­bolą at­ėjau iš bok­so. mar­kių ta­ry­bi­nius mo­to­cik­lus“, – dien­raš­čiui pa­reiškė J.Kve­da­ras.

Nors nau­ja­sis LFF pre­zi­den­tas ir ban­do su­men­kin­ti Sei­mo na­rių prie­kaiš­tus, pro­ku­ro­rams jie ne­ pa­si­rodė ne­rim­ti. Vals­ty­bi­nei mo­ kes­čių ins­pek­ci­jai at­li­kus pir­minį

tau­ras Va­ra­n a­v i­č ius, aš as­me­n iš­k ai ži­no­jau prie­š pusę metų, bet kad Ju­ lius Kve­da­ras juo taps, iki šiol ne­ga­l iu pa­t ikė­t i.

Pak­laus­ki­me savęs, o kas tie po­nai, fe­ de­ra­ci­jos ša­li­nin­kai? Tai žmonės, ku­ riems fe­de­ra­ci­ja mo­ka ne­di­de­lius pi­ni­ gus. Jiems tų pi­nigų pa­kan­ka iš­gy­ven­ti šian­dien, o mūsų fut­bo­lo atei­tis jiems ne­įdo­m i. Jie bi­jo, kad, at­ėjus nau­jai vald­žiai, pra­rastų ir tuos cen­tus. Todėl, kaip sa­ko­ma, ge­riau ma­žiau, bet sta­bi­ liai, ne­gu ri­zi­ka ne­gau­ti nie­ko, o Lie­tu­ vos fut­bo­lo atei­tis pa­lauks. jams, ku­r ie pri­t rau­k ia rėmėjų lėšas.

Ar kalbė­ta apie „ot­katą“? Kaip tai su­ pras­ti? Įdo­mus da­ly­kas. Kal­ba­ma su­ mo­mis: iš pra­džių – po 300 tūkst. litų, pa­skui – 600 tūkst. litų gau­sim iš „Hum­ mel“. Tai šiuo at­ve­ju, ma­tyt, tre­nin­gais ir ka­muo­liais su­skai­čiuo­ta? Juo­kin­ga.

Gai­la, kad prie fut­bo­lo vai­ro – at­si­tik­ti­ niai žmonės, ku­rie ma­to tik sa­vo ki­še­ nes ir sąskai­tas. Jie ne­su­vo­kia, kad rei­kia dirb­ti fut­bo­lui. Pi­ni­gus da­li­ja tar­si sa­vo.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

pa­tik­ri­nimą, nu­spręsta pra­dėti iki­ teis­minį ty­rimą ir iš­samiai pa­tik­ri­ nti J.Kve­da­ro gautas pa­jamas ir iš­ laidas.

Apie LFF fi­nan­si­nius rei­ka­lus J.Kve­da­ras aiš­ki­no la­bai mig­lo­tai.

Pap­ra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti, ko­kie yra jo ne kartą minėtų in­ves­tuo­tojų iš Vo­kie­ti­jos mo­ty­vai fi­nan­siš­kai rem­ti Lie­tu­vos fut­bolą, J.Kve­da­ras aiš­ki­no: „Aš tu­riu gerų kon­taktų su vo­kie­čiais nuo se­no. Jie Lie­tu­vos fut­bo­lo vi­ziją ga­li pa­rem­ti fi­nan­ siš­kai. Lie­tu­vo­je ne­la­bai kas no­ri rem­ti. Kodėl jiems at­ro­do svar­bu rem­ti Lie­tu­vos fut­bolą? Kai ge­ riau pa­žin­si­te vo­kie­čius, su­pra­si­te tai. Jiems fut­bo­las yra vis­kas, dėl to jie no­ri rem­ti. Jie yra ge­ra­no­riš­ ki žmonės.“ Mig­lo­tai apie pla­nuo­ja­mas in­ ves­ti­ci­jas kal­ban­čio J.Kve­da­ro fi­ nan­sinė pa­dėtis šiuo me­tu taip pat ga­na mig­lo­ta: pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­ mu ap­ri­bo­tos jo nuo­sa­vybės tei­ sės į mo­to­ciklą „Har­ley Da­vid­son“ ir Pa­lan­go­je, Kan­korė­žių gatvė­je, esantį žemės sklypą ir pa­statą.

Pra­ban­ga: LFF pre­zi­den­tas įsi­gi­jo ir pra­bangų „Har­ley Da­vi­dson“ mo­

to­ciklą, ta­čiau mo­kes­čių ins­pek­to­riams ki­lo abe­jo­nių, ar J.Kve­da­ras to­ kiam pir­ki­niui turė­jo le­ga­lių pi­nigų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

12

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

14p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

„Vie­ni­ši vil­kai“ – Eu­ro­pos sau­gu­mo tar­ny­bų gal­vos skaus­mas.

pasaulis

Bičiuliai: A.Lukašenka (nuotr. dešinėje) ir koncerno „Traipl“ šeimininkas J.Čižas yra gerai pažįstami, jie abu kilę iš kaimo ir turi vienodų pomėgių.

A.Lu­ka­šen­kos oli­gar­chai val­do gin Dėl san­kcijų Aliak­ sand­ro Lu­ka­šen­kos pi­ni­ginė­mis va­di­na­ miems stam­biems Bal­ta­ru­si­jos vers­li­ nin­kams Eu­ro­po­je ver­da karš­tos dis­ku­ si­jos. Kas yra A.Lu­ ka­šen­kos oli­gar­chai, pa­si­domė­jo Len­ki­ jos laik­raš­tis „Ga­ze­ta Wy­borc­za“.

Gat­vei – vers­li­nin­ko var­das

Prieš 17 metų tapęs pre­zi­den­tu A.Lu­ka­šen­ka vers­li­nin­kus va­di­no „blu­suo­to­mis utėlė­mis“, ku­rias tau­ta pri­va­lo nu­si­mes­ti nuo sa­vo kūno. Bet šian­dien Mins­ko gatvė­se daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių „Fer­ra­ri“ ar­ba „Bent­ ley“, o prie kiek­vie­no stam­bes­nio mies­to iš­dygę tur­tuo­lių „ge­tai“.

Vie­na Bres­to gatvė pa­va­din­ta Mi­ chai­lo Mo­šens­kio, žu­vies im­por­to ir per­dir­bi­mo kon­cer­no „San­ta-Im­ peks-Brest“ įkūrėjo, var­du. Jo tur­ tas bu­vo ver­ti­na­mas 150 mln. do­le­ rių. Po jo mir­ties verslą per­ėmė 41 metų sūnus Aliak­sand­ras – ko­ne jau­niau­sias Bal­ta­ru­si­jos oli­gar­chas.

Oli­gar­chais, pel­niu­siais did­žiau­ sią A.Lu­ka­šen­kos pa­si­tikė­jimą, šian­dien va­di­na­mi Ju­ri­jus Či­žas, Aliak­sand­ras Ša­ku­ti­nas ir Vla­di­mi­ ras Pef­ti­je­vas. Šis yra aki­vaiz­dus ly­ de­ris šia­me sąra­še, jo turtą ne­prik­ lau­so­mos ži­niask­lai­dos prie­monės ver­ti­na 1 mlrd. do­le­rių.

Gink­lai, spor­tas ir lo­te­ri­jos

V.Pef­ti­je­vo bal­ta­ru­siš­kos sva­jonės is­ to­ri­ja pra­si­dėjo 1993 m., kai jis įstei­ gė bend­rovę „Bel­te­cheks­port“, ku­ri pre­kia­vo gink­lais, li­ku­siais iš bu­vu­ sios SSRS. Tuo me­tu vers­li­nin­kas

bu­vo prem­je­ro Via­čas­la­vo Ke­bi­čiaus pa­tikė­ti­nis. A.Lu­ka­šen­kos per­galė 1994 m. pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ne­ sut­rukdė V.Pef­ti­je­vo vers­lui, nes jis su­gebė­jo už­megz­ti ry­šius su nau­ jo ša­lies va­do­vo šei­ma, pir­miau­sia su sūnu­mi Vik­to­ru, ku­ris da­bar yra pre­zi­den­to pa­tarė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais ir ku­ruo­ja jė­ gos tar­ny­bas. O A.Lu­ka­šen­kos žmo­ na da­bar va­do­vau­ja vie­nos V.Pef­ti­je­ vo bend­rovės at­sto­vy­bei.

Bend­rovė „Bel­te­c heks­p ort“ šian­dien ga­mi­na lėktu­vus, šar­ vuo­čius ir ma­žo ka­lib­ro gink­lus, ta­čiau pa­grin­di­nis jos vers­las yra būti tar­pi­nin­ke tarp Ru­si­jos gin­ klų bend­ro­vių ir dik­ta­to­rių Af­ri­ ko­je, cent­rinė­je Azi­jo­je, Piet­ry­čių Azi­jo­je ir Pietų Ame­ri­ko­je. JAV sa­ ko, kad V.Pef­ti­je­vo kong­lo­me­ra­tas yra par­davęs ginklų Ira­nui ir Šiau­ rės Korė­jai.

Be pre­ky­bos gink­lais, šio Bal­ta­ ru­si­jos oli­gar­cho im­pe­ri­ja taip pat ga­mi­na al­ko­holį ir ver­čia­si ne­kil­ no­ja­muo­ju tur­tu, pir­miau­sia – arabų ša­ly­se. Jo bend­rovė „Sportpa­ri“ or­ga­ni­zuo­ja lo­te­ri­jas, o jos pa­grin­di­nis par­tne­ris yra Pre­zi­ den­to spor­to klu­bas, kurį ku­ruo­ja ki­tas A.Lu­ka­šen­kos sūnus Dmit­ri­ jus. V.Pef­ti­je­vas taip pat yra Bal­ta­

ru­si­jos te­ni­so aso­cia­ci­jos va­do­vas, jis pa­dėjo pir­ma­jai pa­sau­lio ra­ke­tei Vik­to­ri­jai Aza­ren­kai jos pir­mai­siais spor­tinės kar­je­ros žings­niais.

V.Pef­ti­je­vas tu­ri ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir verslą Mal­to­je, Aust­ri­jo­ je, Jung­ti­niuo­se Arabų Emy­ra­tuo­ se ir In­di­jo­je. Jis gy­ve­na Mal­to­je ir į gim­tinę už­su­ka tik ret­sy­kiais. Ma­ no­ma, kad vers­li­nin­kas tu­ri dvi­ gubą pi­lie­ty­bę, o jo vai­kai net ne­ kal­ba ru­siš­kai.

Vie­na Bres­to gatvė pa­va­din­ta Mi­chai­lo Mo­šens­kio, žu­vies im­por­to ir per­dirbi­mo kon­cer­no įkūrėjo, var­du.

Kai per­nai va­sarą Briu­se­lis įtrau­ kė V.Pef­ti­jevą į juodąjį sąrašą ir skyrė jam san­kci­jas, A.Lu­ka­šen­ ka įsiu­to. „Pri­sie­kiu, V.Pef­ti­jevą gy­ve­ni­ me ma­čiau gal tik du ar tris kar­tus, ne dau­giau, – tuo­met ti­ki­no ša­lies va­do­vas. – Sa­ko, kad jis vald­žią fi­ nan­suo­ja. Pri­sie­kiu, kad nei as­me­

ninėms, nei vals­ty­binėms reikmėms pi­nigų iš jo ne­ėmiau.“ Aist­ros dėl vieš­bu­čio

Ta­čiau A.Lu­ka­šen­ka ne­nei­gia pa­ žin­ties su 48 metų J.Či­žu, kurį daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti pre­zi­den­ to drau­gi­jo­je. Juo­du ki­lo iš kai­mo, tu­ri bendrų po­mėgių – pa­vyzd­žiui, šie­nau­ti dal­giu. „Tai ge­nia­lus vers­li­nin­kas, tu­ rin­tis ta­lentą už­dirb­ti pi­ni­gus“, – laik­raš­čiui „Ga­ze­ta Wy­borc­za“ sakė ana­li­ti­kos cent­ro „Stra­te­gi­ja“ eko­ no­mis­tas Leo­ni­das Zai­ka.

J.Či­žas val­do kon­cerną „Traipl“, ku­ris im­por­tuo­ja ru­sišką naftą, per­dir­ba ją ir pe­reks­por­tuo­ja į Va­ ka­rus. Oli­gar­chas ver­čia­si ir sta­tybų vers­lu. 150 mln. eurų vertės vieš­ bu­čio „Kem­pins­ki“ Mins­ko cent­re sta­tybų pro­jek­tas ne­se­niai su­kėlė san­dalą Briu­se­ly­je. Slovė­ni­ja va­sarį ve­ta­vo siū­lymą įtrauk­ti J.Čižą į ES juodąjį sąrašą ir pa­gra­si­no blo­kuo­ ti vi­sus Briu­se­lio spren­di­mus dėl Bal­ta­ru­si­jos. Prie­žas­tis ne­tru­ko iš­ kil­ti į pa­vir­šių: Slovė­ni­jos bend­rovė „Ri­ko Group“ yra vieš­bu­čio sta­ tybų pro­jek­to par­tnerė.

J.Či­žas tu­ri vers­lo ry­šių ir kai­ mynė­se Lie­tu­vo­je bei Lat­vi­jo­je, šio­je ver­čia­si bio­de­galų ga­my­ba.

13

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

pasaulis Po­pie­žiaus ­ ra­gi­ni­mai

Ra­do dar ­ pen­kias au­kas

Į Lo­tynų Ame­riką ke­liau­da­mas po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI va­kar pa­ra­gi­no jau­nuo­sius mek­si­kie­čius ne­klau­sy­ti nar­ko­tikų pre­kei­ vių vi­lio­nių tar­nau­ti kar­te­liams, o ku­bie­čius – at­si­sa­ky­ti mark­siz­mo. Per šią sa­vo pir­ mąją ke­lionę į is­pa­niš­kai kal­ban­čią Lo­tynų Ame­riką po­nti­fi­kas, ku­riam kitą mėnesį su­kaks 85 me­tai, ko­vo 23–26 d. lan­ky­sis Si­lao, Leo­ne ir Gva­na­chua­te Mek­si­ko­je, o pa­skui dviem die­noms nu­vyks į Kubą.

Dar pen­ki la­vo­nai ket­vir­ta­dienį bu­vo ras­ ti pu­siau pa­ni­ru­sia­me krui­zi­nio lai­vo „Cos­ ta Con­cor­dia“ kor­pu­se, juos išt­rauk­ti pla­ nuo­ja­ma ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis. Lai­ ve bu­vo 4229 ke­lei­viai ir įgu­los na­riai, kai jis sau­sio 13 d. va­karą užp­laukė ant uo­ lų prie Džil­jo sa­los ne­to­li Tos­ka­nos kran­ tų. Šis in­ci­den­tas nu­si­nešė 32 žmo­nių gy­ vybę. Iki šiol ras­ta 30 la­vonų, įskai­tant ap­ tik­tus ket­vir­ta­dienį.

14 vyrų,

pri­klau­san­čių vaikų po­rnog­ra­fi­jos tink­lui, su­laikė Aust­ra­li­jos po­li­ci­ja.

ES išplėtė san­kci­jas ES ša­lių už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ rai va­kar nu­sprendė įves­ti san­kci­jas 29 įmonėms, ku­rios pri­klau­ so trims su Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­ kos re­ži­mu sie­ja­miems Bal­ta­ru­si­ jos oli­gar­chams, ir į juodąjį sąrašą pa­pil­do­mai įtraukė 12 as­menų.

Vers­las nuo­gąstau­ja

„Scanpix“ nuotr.

nk­lus, naftą ir… mu­ziką Mėgsta sportą, jau­nystė­je už­siėmė kla­si­kinė­mis im­tynė­mis, o šian­dien va­do­vau­ja Bal­ta­ru­si­jos im­ty­nių fe­ de­ra­ci­jai. Vers­li­nin­kui pri­klau­so Mins­ko fut­bo­lo klu­bas „Di­na­mo“. „Eu­ro­vi­zi­jos“ klas­totės

Tre­čias stam­biau­sias Bal­ta­ru­si­ jos oli­gar­chas – 52 metų A.Ša­ku­ti­ nas – ži­no­mas kaip po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos mėgėjas. Ne­se­niai jo var­ das nu­skambė­jo skan­da­le dėl bal­ sų klas­to­ji­mo per „Eu­ro­vi­zi­jos“ na­cio­na­linės at­ran­kos turą. Pag­ rin­di­nis jo rėmėjas bu­vo A.Ša­ku­ ti­nas.

Dar iki fi­na­li­nio bal­sa­vi­mo sklan­ dė gan­dai, kad nu­galė­to­jas aiš­kus iš anks­to – tai 26 metų at­likė­ja Alio­na Lans­ka­ja, ku­rią pro­te­ga­vo A.Ša­ku­ ti­nas. Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja nu­galė­ to­ju iš­rin­ko grupę „Li­te­sound“, bet žiū­ro­vai bal­suo­da­mi SMS ži­nutė­ mis į pirmą vietą išstūmė A.Lans­ kają. „Li­te­sound“ už­gin­či­jo re­zul­ ta­tus, vie­šo­jo­je erdvė­je pa­skli­do įta­ri­mai, kad balsų nu­galė­to­jai „pri­skam­bi­no“ įta­kin­gi rėmėjai. Į ki­lusį skan­dalą te­ko įsi­kiš­ti pa­ čiam A.Lu­ka­šen­kai. Net ke­le­tas vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų at­li­ko ty­ rimą ir nu­statė, kad bal­sai iš tiesų bu­vo klas­to­ja­mi. Ga­liau­siai priim­

tas spren­di­mas, kad į Baku at­sto­ vau­ti Bal­ta­ru­si­jai va­žiuos „Li­te­ sound“. Ke­li at­ran­kos kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riai ga­vo pa­pei­ki­mus ar­ ba bu­vo at­leis­ti iš pa­reigų, o A.Ša­ ku­ti­nui te­ko vie­šai ap­gai­les­tau­ti.

Vers­li­nin­ko tur­tas ver­ti­na­mas 150 mln. do­le­rių, jis va­do­vau­ja sta­ tybų tech­ni­kos ga­my­bos bend­ro­vei „Am­ko­dor“. Tai stam­biau­sia to­kio po­būdžio bend­rovė bu­vu­sios SSRS te­ri­to­ri­jo­je, ji eks­por­tuo­ja pro­duk­ ciją į Ru­siją, Ser­biją, Bul­ga­riją, Ru­ mu­niją ir ne­tgi Ne­palą bei Pietų Af­ri­kos Res­pub­liką.

A.Ša­ku­ti­nas pri­klau­so or­ga­ni­ za­ci­jai „Bal­to­ji Ru­sia“, ku­ri jun­gia vers­li­nin­kus, pa­lai­kan­čius A.Lu­ka­ šenką.

Iš van­dens li­pa sau­si

Ta­čiau pa­ra­ma A.Lu­ka­šen­kai ne­ga­ li ap­sau­go­ti nuo visų pa­vojų. Da­ bar KGB tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je lai­ ko­mas Vik­to­ras Šev­co­vas, ku­ris, neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, kal­ti­na­ mas ma­chi­na­ci­jo­mis sta­tant būstą Ve­ne­sue­lo­je. Šios ša­lies pre­zi­den­ tas Hu­go Chá­ve­zas yra ge­ras A.Lu­ ka­šen­kos bi­čiu­lis. „Te­gu grąži­na, ką pa­vogė“, – apie V.Šev­covą kalbė­jo Bal­ta­ru­si­ jos va­do­vas.

Vy­kin­tas Pu­ga­čiaus­kas iš Lie­tu­ vos at­sto­vybės ES sakė, kad konk­ re­čios įmonės bus vie­šai pa­skelb­ tos šian­dien.

Nau­jienų agentū­ros BNS ži­nio­ mis, san­kci­jos pirmą kartą pri­ tai­ky­tos oli­garchų Ju­ri­jaus Či­žo ir Ana­to­li­jaus Ter­navs­kio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtrauk­ta ir nau­ jų vers­li­nin­ko Vla­di­mi­ro Pef­ti­je­vo bend­ro­vių. Šios įmonės, va­di­na­ mos A.Lu­ka­šen­kos ki­šenė­mis, ne­ galės at­lik­ti fi­nan­si­nių ope­ra­cijų ES. Lie­tu­vos vers­lo at­sto­vams šią sa­vaitęs per­spėjus apie eko­no­mi­ nių san­kcijų žalą Lie­tu­vos vers­lui, dip­lo­ma­tai sa­ko, kad nuo­gąsta­vi­ mai ne­pagrįs­ti, kad prie­š Bal­ta­ru­ siją jo­kių vi­suo­ti­nių eko­no­mi­nių san­kcijų nėra, prie­monės tai­ko­ mos tik oli­gar­chams, o ne vals­ tybės įmonėms.

Va­sarį san­kcijų klau­si­mas bu­ vo ati­dėtas, Slovė­ni­jai tuo­met blo­ka­vus spren­dimą dėl ar­ti­mo A.Lu­ka­šen­kos drau­go J.Či­žo įmo­ nių, ku­rios tu­ri ry­šių su Slovė­ni­ jos vers­lu. Nuogąs­ta­vimų bu­vo iš­sa­kiu­si ir Lat­vi­ja, ta­čiau va­kar pa­vy­ko pa­tvir­tin­ti komp­ro­mi­sinį įmo­nių sąrašą.

Briu­se­ly­je po­sėdžiau­jan­tys už­ sie­nio rei­kalų mi­nist­rai taip pat išplėtė dau­giau nei 200 as­menų sąrašą, ku­ria­me esan­tiems žmo­ nėms draud­žia­ma at­vyk­ti į ES ir ku­rių sąskai­tos įšal­do­mos. Šal­ti­ nių tei­gi­mu, į jį įtrauk­tas J.Či­žas

ir A.Ter­navs­kis bei de­šimt teisė­ sau­gos pa­reigūnų.

Didės Ru­si­jos įta­ka?

Sank­cijų prie­š Bal­ta­ru­siją ES ima­ si rea­guo­da­ma į rep­re­si­nio re­ži­mo prie­mo­nes prie­š po­li­ti­nius opo­ nen­tus. A.Lu­ka­šen­ka ypač griež­ tų prie­mo­nių ėmėsi po to, kai 2010 m. pre­zi­den­to rin­ki­mai su­ kėlė ma­si­nius pro­tes­tus.

Ta­čiau kai ku­rių ES ša­lių pa­ reigū­nai, įskai­tant Lie­tu­vos Pre­ zi­dentę Da­lią Gry­baus­kaitę, per­ spėja, kad per­ne­lyg griež­tos eko­no­minės san­kci­jos tik pa­di­ dins Ru­si­jos įtaką Bal­ta­ru­si­jo­je.

Ket­vir­ta­dienį po su­si­ti­ki­mo su Lat­vi­jos pre­zi­den­tu D.Gry­baus­ kaitė sakė, kad san­kci­jos prie­š Bal­ta­ru­si­jos re­žimą yra rei­ka­lin­ gos, ta­čiau jos ne­turėtų pa­veik­ti pa­prastų žmo­nių. O Lat­vi­jos va­ do­vas And­ris Bėrzi­nis teigė, kad, nu­kentė­jus Bal­ta­ru­si­jo­je in­ves­ta­ vu­sioms Lat­vi­jos įmonėms, ža­los pa­tirs ir pa­pras­ti žmonės.

Anks­čiau šią sa­vaitę Lie­tu­vos ir pra­monės vers­lo at­sto­vai per­ spėjo, kad ES eko­no­minės san­kci­jos Bal­ta­ru­si­jai ga­li turė­ti ka­ tast­ro­fiškų pa­da­ri­nių Lie­tu­vos vers­lui.

Lai­komės bend­ros po­zi­ci­jos

Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­bi­ lius va­kar sakė, kad dėl san­kcijų su A.Lu­ka­šen­kos re­ži­mu sie­ja­miems oli­gar­chams Lie­tu­va lai­ko­si bend­ ros po­zi­ci­jos su vi­sa ES. „Sank­ci­jos nu­kreip­tos prie­š as­ me­nis, ar­ti­mus Bal­ta­ru­si­jos va­ do­vui A.Lu­ka­šen­kai. Šiuo at­ve­ju mes lai­komės bend­ros po­zi­ci­jos su ES“, – žur­na­lis­tams Vil­niu­je sakė A.Ku­bi­lius.

Anks­čiau V.Šev­co­vas va­do­va­vo ban­kui „Trast­bank“. Praė­ju­sio am­ žiaus pa­sku­ti­nia­me de­šimt­me­ty­je jis va­di­no­si „In­fo­bank“ ir bu­vo įsi­ vėlęs į ne­le­ga­lią pre­kybą gink­lais su Ira­ku. Dėl šios prie­žas­ties JAV bu­ vo užd­rau­du­sios sa­vo bend­rovėms bend­ra­dar­biau­ti su šia fi­nan­si­ne or­ga­ni­za­ci­ja.

Bėdų yra turėjęs ir V.Pef­ti­je­vas.

Va­ka­ruo­se be­si­slaps­tan­tis buvęs Bal­ta­ru­si­jos vi­daus rei­kalų mi­nis­ te­ri­jos Ko­vos su ko­rup­ci­ja sky­riaus dar­buo­to­jas Via­čas­la­vas Dud­ki­nas nau­jienų po­rta­lui „Be­lo­rus­kij Par­ ti­zan“ pa­pa­sa­ko­jo, kad jo grupė bu­ vo su­rin­ku­si faktų apie V.Pef­ti­je­vo fi­nan­si­nes ma­chi­na­ci­jas. Bet jo­kių san­kcijų vers­li­nin­kas ne­su­laukė.

Su teisė­sau­gos or­ga­nais bend­rau­ti te­ko ir J.Či­žui. 2007 m. KGB su­ėmė vals­ty­bi­nio kon­cer­no „Bel­nef­te­ chim“ va­dovą Aliak­sandrą Bo­rovskį, įta­riamą fi­nan­sinė­mis ma­chi­na­ci­jo­ mis per­dir­bant ru­sišką naftą. J.Či­ žas bu­vo išk­vies­tas kaip liu­di­nin­kas ir pri­vers­tas pa­si­ra­šy­ti pa­si­žadė­jimą neiš­vyk­ti. Ga­liau­siai oli­gar­chas iš van­dens iš­li­po sau­sas, o A.Bo­rovs­kis bu­vo nu­teis­tas pen­ke­riems me­tams kalė­ji­mo. Tie­sa, pra­ėjus pus­me­čiui A.Lu­ka­šen­ka su­teikė jam ma­lonę.

Kliū­tis: ES de­ry­bas dėl san­kcijų Bal­ta­ru­si­jai ap­sun­ki­na at­skirų ša­

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

lių eko­no­mi­niai in­te­re­sai.

BNS inf.

14

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

pasaulis Pro­tes­tas Por­tu­ga­li­jo­je Por­tu­ga­li­jo­je ket­vir­ta­dienį su­reng­ tas strei­kas baigė­si jau­ni­mo ir po­ li­ci­jos su­si­rėmi­mais sos­tinė­je Li­sa­ bo­no­je. Nuo pa­reigūnų kliu­vo ir ne­ ra­mumų kurs­ty­to­jams, ir ke­liems žur­na­lis­tams. Nu­kentė­jo trys žmo­ nės. Pro­fe­sinės sąjun­gos pro­tes­ tuo­ja prie­š griež­tas tau­py­mo prie­ mo­nes ir dar­bo įsta­tymų pa­kei­ti­ mus. Vy­riau­sybė pri­vers­ta im­tis šių skaus­mingų prie­mo­nių, kad gautų fi­nan­sinę pa­galbą iš tarp­tau­ti­nių or­ ga­ni­za­cijų.

Ta­li­ba­no žemė­je su­ka­si gaš­ly­bių vers­las Pe­ša­va­ras yra vie­nos kon­ser­va­ ty­viau­sių Pa­kis­ta­no pro­vin­cijų sos­tinė, bet ir čia, re­li­ginėms par­ ti­joms, Ta­li­ba­nui ir vy­riau­sy­bei po no­si­mi, ki­no pla­tin­to­jai su­ gebė­jo įsuk­ti gaš­ly­bių verslą.

Sek­sas ir kvai­ša­lai

Men­kai ap­švies­to­je pa­tal­po­ je tren­kia ha­ši­šu. Ek­ra­ne gau­siai pri­si­da­žiu­si mo­te­ris ap­temp­tais dra­bu­žiais vi­lio­ja­mai ju­di­na klu­ bus. Au­di­to­ri­ja, ku­rią su­da­ro tik vy­rai, šūkau­ja ir švil­pia. Mu­zi­ka nu­ty­la, ir veiks­mas ek­ra­ne pra­de­ da kais­ti. Mi­nia pra­trūksta: švil­ pi­mas pe­rau­ga į stau­gimą, kėdės pra­de­da in­ten­sy­viai vib­ruo­ti.

Pe­ša­va­re, ko­ne kon­ser­va­ty­viau­ sios Pa­kis­ta­no pro­vin­ci­jos sos­tinė­ je, šie vy­rai žiū­ri po­rnog­ra­finį filmą – re­li­ginėms par­ti­joms, Ta­li­ba­nui ir vy­riau­sy­bei tie­siai po no­si­mi. Šio­je pro­vin­ci­jo­je ir ypač pa­čia­me Pe­ša­ va­re re­li­gi­niai ekst­re­mis­tai daž­nai bom­bo­mis ata­kuo­ja mu­zi­kos par­ duo­tu­ves ir in­ter­ne­to ka­vi­nes. Rek­ la­mi­niai pla­ka­tai, ku­riuo­se pa­vaiz­ duo­tos mo­te­rys, nuo­lat nu­plėšia­mi.

Stebė­ti­na, bet to­kio­je rep­re­sy­vio­je at­mos­fe­ro­je ki­no teat­rai suau­gu­ sie­siems su­ge­ba klestė­ti.

Salės nuo­lat pil­nos

„Per kiek­vieną seansą būna pil­ na žmo­nių, – pa­sa­ko­jo buvęs ki­ no pro­diu­se­ris La­la Fi­da Mo­ ham­ma­das Kha­nas. – Kiek­vie­nas ži­no, kas ro­do­ma ki­no teat­ruo­se.

Or­ga­ni­zuo­ja­me po tris per­žiū­ras kas­dien. Sek­ma­die­niais tu­ri­me ne­tgi ry­tinį seansą. O pa­si­bai­gus ra­ma­da­nui seansų skai­čių pa­di­ di­na­me iki pen­kių.“ L.F.M.Kha­nas va­do­vau­ja ma­ žam ki­no teat­rui Ra­val­pin­dy­je, mies­te­ly­je ne­to­li sos­tinės Is­la­ ma­ba­do. Prieš kurį laiką jis metė įprastą ki­no verslą. „Nie­kas ne­ norė­jo žiūrė­ti ir pirk­ti šva­rių fil­ mų“, – paaiš­ki­no vy­ras. Bet laisvė tu­ri sa­vo kainą. Ki­no teatrų sa­

vi­nin­kai pri­vers­ti mokė­ti šimtų tūkstan­čių ru­pijų ky­šius, kad ga­ lėtų ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo verslą nuo vald­žios san­kcijų.

Ne­bi­jo nie­ko

Pe­ša­va­ro ki­no teatrą „Sha­ma“ val­ do Bi­lourų šei­ma, o ke­li jos na­riai pri­klau­so val­dan­čia­jai „Awa­mi“ na­cio­na­li­nei par­ti­jai. „Jie turė­ jo tris ki­no teat­rus. Vie­nas jų bu­ vo už­pul­tas prie­š ke­letą metų, ir tuo­met jie du ki­no teat­rus pa­vertė pre­ky­bos cent­rais, o likęs to­liau dir­ba ir ro­do po­rnog­ra­fin ­ ius fil­ mus“, – pa­sa­ko­jo L.F.M.Kha­nas.

Pe­ša­va­re vei­kia de­vy­ne­ri ki­no na­mai ir, pa­sak filmų kri­ti­ko Ai­ ja­zo Gu­lo, vi­si jie, išs­ky­rus vie­ ną, pri­klau­santį Pa­kis­ta­no oro pa­jėgoms, ro­do suau­gu­sie­siems skir­tus fil­mus. Kai re­gio­ne įsit­ vir­ti­no Ta­li­ba­nas, du ki­no teat­rai bu­vo už­pul­ti, o ke­li ki­no teatrų sa­vi­nin­kai pa­grob­ti. „Nors bu­vo pri­vers­ti su­mokė­ti mil­ži­niš­kus pi­ni­gus už laisvę, jie ne­nut­raukė sa­vo veik­los“, – teigė A.Gu­las.

Mo­te­rys ne­bei­na į kiną

„Po­li­vu­das“, puštūnų kal­ba ku­ riamų filmų in­dust­ri­ja, garsė­ja sa­vo ero­ti­ne ir po­rnog­ra­fi­ne pro­ duk­ci­ja. Ji pa­siekė piką pra­ėju­sio am­žiaus aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ ty­je ir per ke­letą de­šimt­me­čių jos mas­tas su­mažė­jo.

L.F.M.Kha­nas su nos­tal­gi­ja pri­ si­me­na „Po­li­vu­do“ auk­si­nius lai­ kus, kai bi­lie­tai į fil­mus bu­vo išg­raibs­to­mi prie­š ke­lias die­nas ar net sa­vai­tes. Ir, svar­biau­sia, tarp ki­no teatrų lan­ky­tojų anuo­met būda­vo mo­terų. „Aiš­ku, vy­rai ir mo­te­rys bu­vo griež­tai at­ski­ria­mi, bet mo­te­rys bent jau ėjo į kiną“, – pa­sa­ko­jo L.F.M.Kha­nas.

Da­bar, kai Pe­ša­va­ro ki­no teat­ rai liūd­nai garsė­ja po­rnog­ra­fi­nių filmų per­žiū­ro­mis, jo­kia mo­te­ris ne­drįsta per­ženg­ti jų slenks­čio. „Le Temps“ inf.

Po­pu­lia­ru­mas: per suau­gu­sie­siems skirtų filmų sean­sus salės bū­

na pil­nos, o ypač lan­ky­tojų pa­gausė­jo po pa­snin­ko mėne­sio ra­ma­ da­no.

AFP nuo­tr.

Pra­ty­bos: „vie­ni­ši vil­kai“, to­kie kaip A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas (nuotr. apačioje) ir M.Me­rah, su­kėlė di­delį gal­vos

Te­ro­riz­mo atei­tis

Per­nai Nor­ve­gi­jo­je siautė­jo An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, šie­met Prancū­zi­jo­ je kraują lie­jo Mo­ha­me­das Me­rah. „Vie­ ni­ši vil­kai“ ta­po di­de­liu gal­vos skaus­mu Eu­ro­pos sau­gu­mo tar­ny­boms. Eks­per­ tai būtent ši­taip įsi­vaiz­duo­ja atei­ties te­ro­ rizmą.

Neat­sa­ky­tas klau­si­mas

„Al Qae­da“ tai va­di­na in­di­vi­dua­liuo­ ju dži­ha­du, kai jos ša­li­nin­kas be ypa­ tin­go pa­ren­gi­mo ir prie­mo­nių sa­va­ ran­kiš­kai žu­do prie­šus. Pa­ly­gin­ti su Rugsė­jo 11-ąja, tai at­ro­do ne taip įspūdin­ga. Bet „vie­nišų vilkų“ iš­puo­ liai tu­ri kitų pra­na­šumų. Ka­dan­gi to­ kiems te­ro­ris­tams ne­rei­kia pa­gal­ bos iš išorės, juos sun­kiau su­sek­ti. O smūgis, kaip ro­do šios sa­vaitės įvy­ kiai, ga­li turė­ti la­bai di­delį po­veikį. „Vie­ni­ši vil­kai“, vyk­dan­tys ne­ di­de­lio mas­to ata­kas prie­š leng­vus tai­ki­nius, to­kius kaip sep­ty­ni nu­ žu­dy­ti žmonės Prancū­zi­jo­je, ga­li būti te­ro­riz­mo atei­tis, – įspėjo te­ ro­riz­mo eks­per­tas iš Azi­jos ir Ra­ mio­jo van­de­ny­no fon­do Saj­ja­nas Go­he­las. – Pas­ta­rie­ji įvy­kiai paro­ dė, kad „Al Qae­dos“ ša­li­nin­kai ga­ li pa­tys vyk­dy­ti sėkmin­gas ata­kas ir sėti baimę. Būtent tai ir nu­ti­ko

Prancū­zi­jo­je: žmonės bi­jo­jo išei­ ti iš namų, mo­kyk­lo­se pa­tru­lia­vo sar­gy­ba. Tvy­ro­jo tik­ras ne­sau­gu­ mo jaus­mas – tai ir yra tik­ra­sis te­ ro­riz­mas.“ Po 32 va­lan­das tru­ku­sios ap­ siaus­ties spe­cia­lio­sios pa­skir­ ties pa­jėgos ket­vir­ta­dienį Tulū­zo­je nu­kovė al­žy­rie­čių kilmės prancū­ zą M.Me­rah, ku­ris prie­š tai pri­si­ pa­ži­no nu­žudęs tris ka­rei­vius, tris vai­kus žy­dus ir ra­biną. Te­ro­ris­to mir­tis at­ėmė iš po­li­ci­jos ga­li­mybę su­ži­no­ti svar­biau­sią da­lyką – ar jis veikė vie­nas, ar kar­tu su ki­tais.

Sim­bo­linė žai­dy­nių reikšmė

Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, šie­met ren­gian­ ti va­sa­ros olim­pi­nes žai­dy­nes ir kar­tu su Prancū­zi­ja mi­ni­ma tarp pa­grin­di­nių te­ro­ristų tai­ki­nių, sieks iš­mok­ti vi­sas šios is­to­ri­jos pa­mo­ kas, ko­kias įma­no­ma.

Lon­do­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ras Ber­nar­das Ho­ga­nas-Ho­we va­sarį pri­pa­ži­no, kad „vie­ni­šo vil­ko“ iš­ puo­lio grėsmė su­ka­si jo ir ko­ legų gal­vo­se nuo per­nai lie­pos, kai A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas Nor­ve­gi­jo­ je nu­žudė 77 žmo­nes. „Kai su­ži­no­jo­me apie šį iš­puolį, at­liktą vie­no žmo­gaus, įtraukė­me to­ kį sce­na­rijų į mūsų sau­gu­mo pla­nus.

Pri­va­lo­me lai­ku nu­sta­ty­ti įta­ria­muo­ sius tiek ša­lies vi­du­je, tiek išorė­je ir įver­tin­ti ti­ki­mybę, kad kas nors su­ rengs pa­na­šią ata­ką per olim­pi­nes žai­dy­nes. Mes ma­no­me, kad to­kia ti­ ki­mybė la­bai ma­ža, bet ruoš­da­mie­si žai­dynėms pri­va­lo­me į tai at­si­žvelg­ ti“, – sakė B.Ho­ga­nas-Ho­we. „To­kio ti­po ata­ka, ko­kia įvyk­ dy­ta Tulū­zo­je, nėra uni­ka­lus ir tik Prancū­zi­jai būdin­gas mo­de­lis. Jis ga­li būti pa­kar­to­tas Vo­kie­ti­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir bet kur ki­tur. Ir tai yra di­de­lis rūpes­tis, ypač artė­jant Lon­do­no olim­pinėms žai­dynėms, – teigė eks­per­tas S.Go­he­las. – Olim­ pinės žai­dynės tu­ri di­delę sim­bo­linę reikšmę, nes 2005-ai­siais, kitą die­ ną po to, kai 2012 m. žai­dy­nių sos­ti­ ne bu­vo pa­skelb­tas Lon­do­nas, ja­me įvy­ko lie­pos 7-osios iš­puo­lis (ta­da žu­vo 52 žmonės – red. pa­st.).“ „Vie­ni­šo vil­ko“ pra­na­šu­mai

Pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma per­ nai rugpjūtį sakė, kad „vie­ni­ši vil­

15

ŠeštADIENIS, kovo 24, 2012

pasaulis Pro­tes­tas Por­tu­ga­li­jo­je

Prancū­zi­jo­je žmonės bi­jo­ jo išei­ti iš na­ mų, mo­kyk­lo­ se pa­tru­lia­vo sar­gy­ba. Tvy­ ro­jo tik­ras ne­sau­gu­mo jaus­mas – tai ir yra tik­ra­sis te­ro­riz­mas.

skausmą britų po­li­ci­jai prie­š Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes.

„Scan­pix“ nuo­tr.

jau pra­si­dėjo kai“ te­ro­ris­tai, to­kie kaip A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas, šian­dien ke­lia di­desnę grėsmę Jung­tinėms Vals­ ti­joms nei di­de­lio mas­to ata­ka.

Ko­vo­to­jams su te­ro­riz­mu, ku­ rie įpratę sek­ti tarp­tau­ti­nius tink­ lus ar­ba kuo­pe­les, ne­si­se­ka iki ga­ lo per­pras­ti „vie­nišų vilkų“, nes jų vei­ki­mo po­būdis būna la­bai skir­ tin­gas. Iš­puo­lių vie­tos ir­gi būna ne­ tikė­tos – pa­vie­niai te­ro­ris­tai daž­nai smur­tau­ja ten pat, kur gy­ve­na. „Jei­gu kuo­pelę su­da­ro vie­nas ar­ ba du žmonės, yra ge­ro­kai sun­kiau sek­ti jų veiklą, kon­tak­tus ir pan.

Vald­žia tu­ri ma­žiau ga­li­my­bių nu­ trauk­ti iš­puolį, kol jis dar pla­nuo­ ja­mas, nes ne­ga­li tikė­tis, kad bus nu­te­kin­ta in­for­ma­ci­ja, kaip at­si­ tin­ka su stam­besnė­mis gru­puotė­ mis“, – aiš­ki­no S.Go­he­las.

Ki­ta ver­tus, jei­gu te­ro­ris­tas nėra ge­rai mo­ky­tas ir la­bai su­ma­nus, su­ sek­ti jį ga­li būti leng­viau. Pa­lie­ka­mi pėdsa­kai in­ter­ne­te ar­ba neat­sar­gus au­kos se­ki­mas grei­tai ga­li pa­trauk­ ti sau­gu­mo tar­nybų dėmesį. Konst­ ruo­ti bom­bas taip pat ri­zi­kin­ga, nes dau­ge­ly­je ša­lių po­li­ci­ja ste­bi pre­ kybą po­ten­cia­lio­mis sprog­menų su­de­da­mo­sio­mis da­li­mis. „Ko gi jūs lau­kia­te?“

Bet Prancū­zi­jos žval­gy­bos ne vie­ nus me­tus sek­to M.Me­rah pa­vyz­ dys ro­do, kad pra­na­šu­mas vis dėl­

Areš­tui ne­turė­jo pa­grin­do

Prancū­z i­jos po­l i­ci­ja ne­t urė­jo jo­k io pa­grin­do su­lai­ky­ti is­la­mo ekst­re­mis­ tu pa­si­skel­bu­sio M.Me­rah, kol jis dar ne­pradė­jo žu­dy­ti žmo­nių. „Ne­bu­vo nė vie­nos prie­žas­t ies, ku­ ri būtų su­da­r iu­si sąly­gas su­lai­k y­t i M.Me­rah, – prancūzų ra­d i­jui va­kar sakė Prancū­zi­jos prem­je­ras Fran­çois Fil­lo­nas. – To­k io­je ša­ly­je kaip mū­ sų ne­t u­r i­me teisės be teis­mo lei­d i­ mo nuo­lat stebė­ti žmo­g ų, ku­ris nėra įvykdęs jo­k io nu­si­kal­t i­mo... Mes gy­ ve­na­me įsta­ty­mo vals­tybė­je.“ Prancūzų pa­reigū­nai su­si­du­r ia su vis gar­ses­niais klau­si­mais dėl to, ko­ dėl M.Me­rah, ku­ris bu­vo pa­si­skelbęs „Al Qae­dos“ ko­vo­to­ju ir dėl sa­vo ke­ lio­nių į Af­ga­nis­taną bei Pa­kis­taną bu­ vo ži­no­mas žval­gy­bai, ne­bu­vo su­lai­ ky­tas dar prie­š tai, kai nu­žudė sep­ty­ nis žmo­nes. Pa­pil­domų klau­simų pa­ kurstė ir JAV žval­gy­bos pra­ne­ši­mas, kad M.Me­rah bu­vo įtrauk­tas į sąra­

to yra pa­vie­nio te­ro­ris­to pusė­je.

Tai ge­rai su­pran­ta „Al Qae­da“, ku­ ri per­nai bir­že­lio 2 d. vie­na­me is­la­ mis­ti­nia­me fo­ru­me pa­ra­gi­no tęsti Osa­mos bin La­de­no darbą. „Va­ka­ruo­se gy­ve­nan­tys mu­ sul­mo­nai tu­ri ne­pa­mirš­ti, kad jų gy­ve­na­mo­ji vie­ta pui­kiai tin­

šą žmo­n ių, ku­r iems draud­ž ia­ma at­ skris­ti į Ame­riką ar išsk­ris­ti iš jos.

Ta­č iau F.Fil­lo­nas tei­si­no žval­g y­bi­ nin­kus ir sakė, kad jie sa­vo darbą at­ li­ko to­bu­lai – iden­t i­fi ­ka­vo M.Me­rah, kai jis vy­ko į sa­vo ke­lio­nes.

Pa­sak prem­je­ro, žval­g y­bos agen­tai stebė­jo jį ga­na il­gai, kad prieitų prie iš­va­dos, jog nėra jo­k io ele­men­to, jo­ kio po­ž y­m io, kad tai – pa­vo­jin­gas žmo­g us, ku­r is vieną dieną nuo žod­ž ių pe­reis prie darbų.

Pra­žudė ko­kai­nas Pop­mu­zi­kos le­gen­da, „Gram­my“ lau­reatė Whit­ney Hous­ton mirė at­si­tik­ti­nai pa­sken­du­si vieš­bu­ čio nu­me­rio vo­nio­je pa­var­to­ju­si ko­kai­no, ku­ris galė­jo su­kel­ti šir­ dies smūgį.

To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­ skelbė teis­mo me­di­ci­nos eks­per­ tai. Wh.Hous­ton, ku­ri mirė pra­ ėjusį mėnesį, būda­ma 48 metų, vieš­bu­ty­je Be­ver­li Hil­se, tik­riau­ siai pa­tyrė šir­dies smūgį, dėl ku­ rio pa­ni­ro po van­de­niu. „Šir­dies li­ga, pa­ūmėju­si dėl ko­ kai­no var­to­ji­mo, nulėmė jos pa­ sken­dimą“, – sakė Los And­že­lo apy­gar­dos ko­ro­ne­rio įstai­gos at­ sto­vas Crai­gas Har­vey.

Mirš­tant dai­ni­ninkės or­ga­niz­ me bu­vo ko­kai­no, kaip tei­gia­ma ko­ro­ne­rio įstai­gos pa­reiš­ki­me, ku­ria­me jos mir­tis va­di­na­ma at­ si­tik­ti­ne, o mir­ties prie­žas­ti­mis nu­ro­do­mas pa­sken­di­mas ir „ate­ rosk­le­ro­zinės šir­dies li­gos bei ko­ kai­no var­to­ji­mo po­vei­kis“.

Wh.Hous­ton bu­vo ras­ta ne­gy­va va­sa­rio 11 d., gar­bin­giau­sių mu­ zi­kos pra­monės ap­do­va­no­jimų „Gram­my“ įtei­ki­mo iš­va­karė­se, ke­lios va­lan­dos prie­š iš­kil­mingą va­karą ta­me pa­čia­me vieš­bu­ty­ je „Be­ver­ly Hil­ton“, ku­ria­me ir mirė.

Nuo pat jos mir­ties bu­vo spėlio­ ja­ma, kad ji galė­jo mir­ti pa­var­to­ ju­si re­cep­ti­nių vaistų ir al­ko­ho­lio.

Iš tiesų, jos or­ga­niz­me taip pat bu­vo ras­ta nar­ko­tikų ir vaistų, bet pa­sta­rie­ji prie mir­ties ne­pri­sidė­ jo, kaip nu­rodė ko­ro­ne­rio įstai­ga.

Tarp ap­tiktų med­žiagų yra ma­ri­ hua­nos, alp­ra­zo­la­mo („Xa­nax“), cik­lo­ben­zap­ri­no („Fle­xi­ril“) ir di­ fen­hid­ra­mi­no („Be­nad­ryl“).

Ko­ro­ne­rio įstai­gos at­sto­vas sa­ kė, kad iš esmės Wh.Hous­ton mirtį galė­jo nu­lem­ti chro­niš­kas ko­kai­no var­to­ji­mas. „Pa­var­to­jus ko­kai­no šir­dis ima plak­ti grei­čiau, ar­te­ri­jos su­siaurė­

ja, o tai ga­li ... su­kel­ti jums šir­dies prie­puolį“, – sakė jis.

Ne­tikė­ta Wh.Hous­ton mir­ tis ap­temdė „Gram­my“ įtei­ki­mo ce­re­mo­niją Los And­že­lo cent­ re „Stap­les Cen­ter“, į ku­rią pa­ sku­tinę mi­nutę bu­vo įtrauk­ti ke­ li pa­gar­bos pa­reiš­ki­mai ve­lio­nei ir vie­ša mal­da.

Wh.Hous­ton kar­je­ra tru­ko be­ veik tris de­šimt­me­čius, ji par­davė dau­giau kaip 170 mln. sa­vo įrašų, tarp jos hitų yra „I Will Al­ways Lo­ve You“. Ta­čiau ji il­gai grūmė­ si su pri­klau­so­my­be nuo nar­ko­ti­ nių med­žiagų.

Pa­var­to­jus ko­kai­ no šir­dis ima plak­ ti grei­čiau, ar­te­ri­jos su­siaurė­ja, o tai ga­li su­kel­ti šir­dies prie­puolį.

Wh.Hous­ton bu­vo pa­lai­do­ta pra­ėjus sa­vai­tei po mir­ties, Nau­ ja­ja­me Džer­sy­je, po emo­cin­go per te­le­vi­zi­jas trans­liuo­to at­si­svei­ki­ ni­mo Niuar­ko bap­tistų baž­ny­ čio­je, ku­rio­je ji dai­nuo­da­vo vai­ kystė­je.

Anks­čiau šį mėnesį paaiškė­jo, kad Wh.Hous­ton visą sa­vo tur­ tą pa­li­ko duk­rai Bob­bi Kris­ti­nai, gi­mu­siai aud­rin­go­je san­tuo­ko­ je su dai­ni­nin­ku Bob­by Brow­nu. Šis pa­gal jos tes­ta­mentą ne­ga­vo nie­ko.

19-metė Bob­bi Kris­ti­na pa­ veldės vi­sus mo­ti­nos pi­ni­gus, bal­dus, dra­bu­žius, as­me­ni­nius daik­tus, pa­puo­ša­lus ir au­to­mo­ bi­lius.

Ke­lio­mis die­no­mis vėliau Bob­ bi Kris­ti­na sakė, kad pla­nuo­ja pa­ sek­ti sa­vo mo­ti­nos pėdo­mis ir pa­ suk­ti į šou verslą.

BNS inf.

„M.Me­rah bu­vo ap­klaus­tas, ste­bi­mas, jo bu­vo klau­so­ma­si“, – sakė F.Fil­lo­nas ir pri­dūrė, kad jis bu­vo žmo­g us, gy­ venęs nor­malų gy­ve­nimą. „Prik­lau­sy­mas sa­la­fitų or­ga­ni­za­ci­jai nėra nu­si­kal­ti­mas pa­ts sa­vai­me. Ne­ ga­li­me pai­nio­ti re­li­g i­nio fun­da­men­ ta­liz­mo su te­ro­riz­mu, net jei ži­no­me, kad yra juos vie­ni­jan­čių ele­mentų“, – pa­brėžė prem­je­ras.

BNS inf.

ka vyk­dy­ti dži­ha­dui prie­š sio­nis­ tus ir kry­žiuo­čius, – vaiz­do įra­ še kalbė­jo „Al Qae­dos“ at­sto­vas Ada­mas Ga­dah­nas. – Paim­ki­me, pa­vyzd­žiui, Ame­riką. Ji užt­vin­dy­ ta leng­vai priei­namų ginklų... Ko gi jūs lau­kia­te?“

Iš­va­da: Wh.Hous­ton or­ga­niz­me po mir­ties bu­vo ras­ta ko­kai­no, ma­

CNN, „Reu­ters“ inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

ri­hua­nos ir re­cep­ti­nių vaistų pėdsakų.

16

šeštadienis, kovo 24, 2012

18p.

Eurolygos čem­pio­nai su­klu­po sa­vo aikš­tė­je.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

Kelias į londoną

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

S.Ta­mo­šai­ty­tė: „Lie­tu­vos re­kor­d Pui­kiai olim­pi­nius me­tus pra­dė­ju­si ir į leng­vo­sios at­le­ ti­kos pa­sau­lio eli­ tą lyg žai­bas įsi­ver­ žu­si So­na­ta Ta­mo­ šai­ty­tė tvir­ti­na, kad sėk­mė Tur­ki­jo­je įvy­ku­sia­me pla­ne­ tos už­da­rų pa­tal­pų čem­pio­na­te ne­bu­ vo at­si­tik­ti­nė.

Ly­de­rė: S.Ta­mo­šai­ty­tei pri­klau­so ir 100 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo Lie­tu­vos re­kor­das – 13,10 sek.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Per vie­ną žings­nį nuo me­da­li­nin­kių pje­des­ta­lo li­ku­si 24-erių kau­nie­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad ket­vir­to­ji vie­ta su­ teiks pa­si­ti­kė­ji­mo prieš svar­biau­ sią šio se­zo­no star­tą – Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nes žai­dy­nes.

Prieš pa­sau­lio pir­me­ny­bes pa­ty­ liu­kais tiks­lą pa­tek­ti į pus­fi­na­lį kė­ lu­si S.Ta­mo­šai­ty­tė pra­no­ko ne vien sa­vo lū­kes­čius. Lie­tu­vė 60 m bar­ je­ri­nio bė­gi­mo pus­fi­na­ly­je fi­ni­ša­ vo tre­čia ir pa­te­ko į fi­na­lą. Be to, dis­tan­ci­ją įvei­ku­si per 8,03 sek., sprin­te­rė pa­ge­ri­no Lie­tu­vos re­ kor­dą (anks­tes­nis bu­vo 8,08 sek.

– red. pa­st.).

Fi­na­le aš­tun­tuo­ju ta­ke­liu bė­gu­ si S.Ta­mo­šai­ty­tė fi­ni­ša­vo ket­vir­ ta ir pa­sie­kė vie­ną di­džiau­sių lai­ mė­ji­mų per sa­vo kar­je­rą. Pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­le spor­ti­nin­kė dis­ tan­ci­ją įvei­kė per 8,03 sek. ir dar sy­kį pa­kar­to­jo Lie­tu­vos re­kor­dą. Šį se­zo­ną ge­riau­sia ša­lies bar­je­ri­nin­ kė na­cio­na­li­nį re­kor­dą ge­ri­no tris kar­tus. „Į Stam­bu­lą va­žia­vau ge­rin­ti sa­ vo as­me­ni­nių re­zul­ta­tų. Ne­bu­vo tiks­lo pa­siek­ti re­kor­dą, o apie ket­ vir­tą­ją vie­tą net ne­sva­jo­jau. Tai at­ ro­dė ne­rea­lu“, – sa­kė dien­raš­čiui

2009-ųjų me­tų stu­den­tų uni­ver­ sia­dos vi­ce­čem­pio­nė.

Po is­to­ri­nio fi­na­lo su So­na­ta jau dvy­li­ka me­tų dir­ban­ti Ni­na Ged­ gau­die­nė ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės ap­ ka­bin­ti lai­min­gos sa­vo auk­lė­ti­nės.

Lie­tu­vos re­kor­di­nin­kė vie­nin­te­ lė iš pen­kių mū­sų at­le­tų į pa­sau­ lio čem­pio­na­tą vy­ko be sa­vo tre­ ne­rės.

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad la­bai jau­di­ nau­si ir prieš pus­fi­na­lio star­tą. Kai žen­giu į bė­gi­mo ta­ke­lį, sten­giuo­si apie nie­ką ne­gal­vo­ti.

– Prieš iš­vy­ką į pa­sau­lio čem­ pio­na­tą tvir­ti­nai, kad spor­ti­nė for­ma šį kar­tą yra ge­riau­sia per ta­vo spor­ti­nę kar­je­rą. Vis dėl­ to ar bu­vo abe­jo­nių, kad pa­si­ ro­dy­mas ga­li baig­tis to­li nuo pri­zi­nin­kų pa­ky­los? – pa­klau­ sė­me sprin­te­rės.

– Konk­re­čių tiks­lų ne­kė­liau ir ga­ lu­ti­nės vie­tos tik­rai ne­pla­na­vau.

No­rė­jau pa­tek­ti į pus­fi­na­lį. Tai bū­ tų bu­vu­si ge­ra pra­džia, o ge­ra pra­ džia – pu­sė dar­bo. Vis­kas su­si­klos­ tė daug ge­riau, nei ti­kė­jau­si. Tuo ir įdo­mus spor­tas, kad pro­gno­zuo­ ti ką nors iš anks­to be­veik be­pras­ miš­ka.

– Fi­na­le čem­pio­na­to re­kor­dą pa­ge­ri­nu­si aust­ra­lė Sal­ly Pear­ son (7,73 sek.) bei me­da­lius iš­ ko­vo­ju­sios bri­tė Tif­fa­ny Por­ter (7,94 sek.) ir bal­ta­ru­sė Ali­na Ta­lay (7,97 sek.) yra pa­jė­ges­nės už ta­ve ar tie­siog šioms spor­ti­ nin­kėms šyp­so­jo­si sėk­mė?

– Vi­sos jos tik­rai pa­jė­gios, ta­čiau ne­ma­nau, kad pri­zi­nin­kės aki­ vaiz­džiai stip­res­nės už ma­ne. Tie­ siog tą die­ną taip su­si­klos­tė bė­gi­ mas, var­žo­vės bu­vo grei­tes­nės. Tą pa­čią die­ną du kar­tus ge­rin­ti ša­ lies re­kor­dą yra pui­kus re­zul­ta­tas.

Jei no­riu aukš­tes­nio re­zul­ta­to, tu­ riu šiek tiek dar pa­dir­bė­ti. Apsk­ri­ tai šiek tiek nu­ste­bi­no ame­ri­kie­tės – jų ne­bu­vo nei fi­na­le, nei pus­fi­na­ ly­je. Ki­ta ver­tus, nu­ga­lė­to­jų nie­ kas ne­tei­sia. Ma­nau, kad jei kas ir nu­ste­bi­no šio­je rung­ty­je, tai – aš (juo­kia­si).

– Įvyk­džius tiks­lą ir pa­te­kus į fi­na­lą psi­cho­lo­gi­nė naš­ta, slė­ gu­si ta­vo pe­čius, tur­būt ir­gi nu­kri­to. Leng­viau bu­vo bėg­ti fi­na­le ar pus­fin ­ a­ly­je?

– Fi­na­le bė­gai aš­tun­tuo­ju ta­ ke­liu. Jei bū­tų te­kę star­tuo­ ti ar­čiau tra­sos vi­du­rio, gal­būt re­zul­ta­tas ir­gi ga­lė­jo bū­ti dar aukš­tes­nis?

– (Juo­kia­si) Ne­no­rė­čiau spė­lio­ti, kas bū­tų, jei­gu bū­tų. Aiš­ku, tie­sos šio­je ver­si­jo­je yra. Kai ma­tai spor­ ti­nin­kes ša­lia sa­vęs, ko­vo­ti leng­ viau. Bėg­da­ma aš­tun­tuo­ju ta­ke­liu ne­ma­čiau nie­ko. Ki­ta ver­tus, ne­ ga­liu sa­ky­ti, kad tai, jog star­ta­vau kraš­ti­nia­me ta­ke, nei­šė­jo į nau­dą.

Tuo ir įdo­mus spor­tas, kad pro­ gno­zuo­ti ką nors iš anks­to be­veik be­ pras­miš­ka.

– Ar la­bai Stam­bu­le trū­ko tre­ ne­rės N.Ged­gau­die­nės, ku­ri tą­ kart li­ko Kau­ne?

– Kon­cent­ra­vau­si tik bė­gi­mui.

Tre­ne­rės pa­ra­ma vi­suo­met svar­ bi, ta­čiau šį kar­tą sten­giau­si nuo to at­si­ri­bo­ti. 60 m bar­je­ri­nis bė­ gi­mas – toks da­ly­kas, kad nie­kuo per daug ša­lia bū­da­mas ne­pa­dė­si.

Tie­siog star­to šū­vis – ir bė­gi (šyp­ so­si).

– Kaip ma­nai, ar pa­vyks pui­ kią spor­ti­nę for­mą iš­lai­ky­ti iki olim­pi­nių žai­dy­nių?

– Nors re­zul­ta­tai ir aukš­ti, ne­pa­ sa­ky­čiau, kad ma­no spor­ti­nė for­ ma yra la­bai įspū­din­ga. Tie­siog atė­jo lai­kas, kai ga­liu bėg­ti bū­tent taip. Pag­rin­di­nis tiks­las – Lon­do­ nas. Vis­kas, kas šiuo me­tu vyks­ta: tre­ni­ruo­tės, var­žy­bos – yra pa­si­ ren­gi­mas bū­tent olim­pi­nėms žai­ dy­nėms. Džiu­gi­nan­tys re­zul­ta­ tais – tai ženk­las, kad dir­ba­me tin­ka­ma link­me.

– Kur ge­riau jau­tie­si – 60 ar 100 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo ta­ke­ ly­je?

– Man la­biau pa­tin­ka bėg­ti 100 m.

Il­ges­n ė­j e dis­t an­c i­j o­j e jau­č iuo­ si stip­res­nė. Net jei star­tas ne­pa­ vyks­ta, klai­das dar ga­li­ma pa­ tai­sy­ti. Apsk­ri­tai, ant­ro­ji 100 m dis­tan­ci­jos da­lis man se­ka­si ge­ riau, tad man bėg­ti šį nuo­to­lį mie­ liau.

– Per pa­sta­ruo­sius me­tus ta­ vo re­zul­ta­tai spar­čiai pa­ge­rė­ jo. Kur sly­pi pa­slap­tis?

– Nes­lėp­siu, tre­ni­ruo­čių me­to­di­ką šiek tiek pa­kei­tė­me.

Be to, Jung­t i­n ė­s e Ame­r i­k os Vals­ti­jo­se tu­riu tre­ne­rį, ku­ris taip pat pa­d e­d a sa­vo pa­t a­r i­m ais ir kon­sul­ta­ci­jo­mis. Vi­sos šios ap­ lin­ky­bės ir kant­rus dar­bas lė­mė,

17

šeštadienis, kovo 24, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ Eu­ro­pos tau­rę

ško­tai ir da­nai – stipresni

ne­suk­lu­po ­ nė kar­to

Alf­re­do Vai­naus­ko (BFL nuo­tr.) tre­ni­ruo­ja­mas Kurs­ ko „Di­na­mo“ mo­te­rų krep­ši­ nio klu­bas, ku­riam at­sto­vau­ja Auš­ra Bim­bai­tė, iš­ko­vo­jo Eu­ ro­pos tau­rę. Fi­na­lo ma­če di­ na­mie­tės 55:69 ir 75:52 nu­ ga­lė­jo Kai­se­rio „Kas­kis­por“ (Tur­ki­ja) ko­man­dą su Ag­ne Ab­ro­mai­te.

Lie­tu­vos jau­nių (g. 1995 me­ tais ir jau­nes­nių) fut­bo­lo rink­ ti­nė pra­lai­mė­jo dve­jas iš ei­lės Eu­ro­pos čem­pio­na­to 2-ojo at­ ran­kos eta­po 6-osios gru­pės rung­ty­nes: 0:1 nu­si­lei­do ško­ tams ir 1:3 – da­nams ir, ne­pai­ sant pa­sku­ti­nio ma­čo su is­ lan­dais, ne­be­pa­teks į fi­na­li­nį tur­ny­rą.

Kau­no „VI­ČI-Ais­čių“ ko­man­ da per 28-ias Lie­tu­vos mo­te­ rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) re­ gu­lia­rio­jo se­zo­no rung­ty­nes ne­pa­ty­rė nė vie­nos ne­sėk­ mės. Pas­ku­ti­nia­me tu­re LMKL čem­pio­na­to ly­de­rės 72:58 nu­ga­lė­jo Kau­no ra­jo­no „Si­ re­nas“ (17 per­ga­lių, 11 pra­lai­ mė­ji­mų).

as – ne ri­ba“ Komentaras

Ni­na Ged­gau­die­nė Tre­ne­rė

P

a­sau­l io čem­pio­na­te So­na­tos pa­siek­tas re­z ul­ta­tas ma­nęs ne­nus­te­bi­no. Svar­biau­sia bu­ vo su­si­t var­k y­t i psi­cho­lo­g iš­ kai ir tai jai pa­vy­ko. S.Ta­mo­šai­ty­tė – la­ bai darbš­ti ir va­lin­ga spor­ti­nin­kė, ku­ri kryp­tin­gai sie­kia tiks­lo, mo­ka val­dy­ti emo­ci­jas. Šio se­zo­no re­zul­ta­tai ro­do, kad pa­si­ren­g i­mas olim­pia­dai vyks­ta tei­sin­gai. No­rė­č iau, kad olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se So­na­ta pa­ge­r in­t ų sa­vo as­ me­ni­n į re­kor­dą.

Ver­si­ja: JAV dien­raš­tis „USA To­day“ pro­gno­zuo­ja, kad S.Kru­pec­kai­tė (dešinėje) iš­ko­vos du olim­pi­nius

Pa­sie­ki­mai

me­da­lius, bet auk­są iš lie­tu­vės pa­verš ki­nė Guo Shuang.

2006, 2007, 2008, 2009, 2010,

2011 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tų auk­ so me­da­liai (100 m bar­je­ri­nis bė­gi­ mas).

2007, 2008, 2009, 2010, 2011,

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

2012 m. Lie­tu­vos čem­pio­na­tų už­ da­ro­sio­se pa­tal­po­se auk­so me­da­ liai (60 m b/b).

2009 m. pa­sau­lio

kad re­z ul­t a­t ai pra­d ė­j o spar­č iai ge­rė­ti.

– Ar jau­čia­te, kad ga­li­te bėg­ti dar grei­čiau?

– Be abe­jo­nės. Ne­ma­nau, kad da­ bar­ti­niai re­zul­ta­tai – ri­ba. To­bu­lė­ti dar tik­rai yra kur. Stam­bu­le už­fik­ suo­tas re­zul­ta­tas 8,03 sek. – tik­rai ne vir­šū­nė.

Ne­ma­nau, kad pa­sie­kiau svai­gi­ nan­čią aukštumą, tie­siog rea­li­za­ vau sa­ve. Va­sa­rą ti­kiuo­si dar ge­ resnių re­zul­ta­tų.

– Kaip se­ka­si de­rin­ti spor­tą su moks­lais?

– Mo­kau­si Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jo­je, ant­ra­ja­me ma­gist­ra­ tū­ros kur­se. Stu­di­juo­ju spor­to fi­ zio­lo­gi­jos spe­cia­ly­bę ir džiau­giuo­ si, kad se­ka­si ne­blo­gai.

– Ko­dėl pa­si­rin­kai bar­je­ri­nį bė­ gi­mą?

– Keis­ta, ta­čiau pir­mo­ji pa­žin­tis su bar­je­ri­niu bė­gi­mu ir bu­vo lem­tin­ga.

Prieš dvy­li­ka me­tų, kai pra­dė­jau lan­ky­ti leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ni­ ruo­tes, pa­te­kau pas taip pat bu­vu­ sią bar­je­ri­nin­kę N.Ged­gau­die­nę. Ji iš kar­to pa­ste­bė­jo ma­no ga­bu­mus ir štai jau dau­giau nei de­šimt­me­ tį dir­ba­me kar­tu.

Olim­pi­nio auk­so lie­tu­viams kom­piu­te­ris kol kas ne­ža­da Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

stu­den­tų uni­ver­ sia­dos si­dab­ro me­ da­lis (100 m b/b), 2009 m. Eu­ro­pos jau­n i­m o (iki 23 m.) čem­ pion ­ a t­ o b r o n ­z o s m e ­d a ­l i s (es­t a­f e­t ė 4 po 100 m).

Ame­ri­kie­čiai, šiuo me­tu pra­na­ šau­jan­tys mū­sų ša­lies spor­ti­nin­ kams 5 me­da­lius Lon­do­no va­sa­ ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, yra ne ma­žes­ni op­ti­mis­tai nei lie­tu­viai.

Jei­gu žai­dy­nės – šian­dien

Lie­t u­

vos re­ kord ­ ai: 100 m b/b – 13,10 sek.; 60 m b/b – 8,03 sek.

8,03 sek.

yra naujasis Lietuvos 60 m moterų barjerinio bėgimo rekordas.

AFP nuotr.

Po­pu­lia­rus dien­raš­tis „USA To­day“ („JAV šian­dien“) kiek­ vie­ną mė­ne­sį skel­bia vir­tua­lų ga­li­mų Lon­do­no olim­pia­dos pri­ zi­nin­kų są­ra­šą.

Jis su­da­ro­mas at­si­žvel­giant į at­ le­tų ir ko­man­dų re­zul­ta­tus olim­ pi­nės at­ran­kos var­žy­bo­se ir, pa­ si­tel­kus spe­cia­lią kom­piu­te­ri­nę pro­gra­mą, pro­gno­zuo­ja­ma, ku­ riuos spor­ti­nin­kus ly­dė­tų sėk­mė žai­dy­nė­se, jei­gu jos pra­si­dė­tų šio­ mis die­no­mis. „USA To­day“ ko­vo mė­ne­sio duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos olim­pie­čiai Lon­do­ne tu­rė­tų iš­ko­vo­ti du si­dab­ ro ir tris bron­zos ap­do­va­no­ji­mus.

Vi­ce­čem­pio­ne tap­tų mū­sų vy­ rų krep­ši­nio rink­ti­nė, ant­rą­ją vie­tą mo­te­rų dvi­ra­čių tre­ko kei­ ri­no var­žy­bo­se užim­tų Si­mo­ na Kru­pec­kai­tė. Tre­čio­sios po­zi­ ci­jos pra­na­šau­ja­mos bok­si­nin­kui Egi­di­jui Ka­va­liaus­kui, S.Kru­pec­ kai­tei (dvi­ra­čių tre­ko sprin­tas) ir šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės meist­

rei Lau­rai Asa­daus­kai­tei. Į aš­tun­ tu­kus pa­tek­tų dar še­ši Lie­tu­vos olim­pie­čiai (irk­luo­to­jas Jev­ge­ni­ jus Šuk­li­nas, bu­riuo­to­ja Gin­ta­rė Scheidt, plau­ki­kas Gied­rius Ti­te­ nis, leng­vaat­le­tis Vir­gi­li­jus Alek­ na bei pen­kia­ko­vi­nin­kai Jus­ti­nas Kin­de­ris ir Ed­vi­nas Krun­gol­cas) bei mo­te­rų dvi­ra­čių tre­ko sprin­ to ko­man­da.

„USA To­day“ duo­ me­ni­mis, Lie­tu­vos olim­pie­čiai Lon­do­ ne tu­rė­tų iš­ko­vo­ ti du si­dab­ro ir tris bron­zos ap­do­va­no­ ji­mus.

D.Rim­šai­tės vie­ta – lai­ki­na?

Ame­ri­kie­čių pra­na­šys­tės – kas bū­tų, jei­gu bū­tų – tu­rė­tų glos­ ty­ti mū­sų spor­to sir­ga­lių ir pa­čių spor­ti­nin­kų sa­vi­mei­lę, pir­miau­sia – krep­ši­nin­kų, ku­rie kol kas ne­tu­ ri ke­lia­la­pio į Lon­do­no olim­pia­dą, bet „USA To­day“ jau ka­bi­na jiems si­dab­ro me­da­lius.

Auk­sas tek­t ų, ži­n o­m a, JAV rink­ti­nei, bron­za – Eu­ro­pos čem­ pio­nams is­pa­nams. Ki­to­se po­zi­ci­ jo­se – Ar­gen­ti­na, Bra­zi­li­ja, Pran­

cū­zi­ja. „USA To­day“ kom­piu­te­ris skel­bia ne­ti­kė­tą ir mo­te­rų šiuo­ lai­ki­nės pen­kia­ko­vės pri­zi­nin­ kių ri­kiuo­tę. Pir­mo­jo­je vie­to­ je – vo­kie­tė Le­na Schoe­ne­born, ant­ro­jo­je – Ru­si­jai at­sto­vau­jan­ ti Do­na­ta Rim­šai­tė, tre­čio­jo­je – L.Asa­daus­kai­tė.

Lie­tu­va ne­su­tei­kė tei­sės D.Rim­ šai­tei da­ly­vau­ti olim­pia­do­je su Ru­si­jos rink­ti­ne, nors dėl to ne­pa­ ten­kin­ti ru­sai bel­dė­si net į Tarp­ tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (IOC) du­ris.

IOC pre­zi­den­to Jac­ques Rog­ge at­sa­ky­me Ru­si­jos olim­pi­nio ko­ mi­te­to va­do­vui Alek­sand­rui Žu­ ko­vui ra­šo­ma, kad Lie­tu­vos tau­ ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) spren­di­mas pa­grįs­tas Olim­pi­nės char­ti­jos rei­ka­la­vi­mais ir yra ne­ kves­tio­nuo­ja­mas.

Ig­no­ruo­ja A.Sku­jy­tę

Gal­būt ba­lan­dį, kai „USA To­day“ skelbs nau­ją pro­gno­zę, šiuo­lai­ki­ nės pen­kia­ko­vės olim­pi­nių pri­zi­ nin­kių ri­kiuo­tė bus ki­to­kia.

Kaip ir vy­rų gru­pės, kur šiuo me­ tu Jus­ti­nui Kin­de­riui pra­na­šau­ja­ma 6-oji vie­ta, o Ed­vi­nui Krun­gol­cui – 8-oji, bet Pe­ki­no olim­pia­dos vi­ce­ čem­pio­nui E.Krun­gol­cui, ko­vo­ jan­čiam dėl ke­lia­la­pio į Lon­do­ną, at­ran­kos iš­ban­dy­mai kol kas per sun­kūs.

18

18

šeštadienis, kovo 24, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Ma­čą nu­trau­kė kuriozas

Olim­pi­nio auk­so lie­tu­viams kom­piu­te­ris kol kas ne­ža­da Jis 1-aja­me šių me­tų 17 pa­sau­lio tau­rės eta­ pe ne­pa­te­ko į fi­na­lą, o 2-aja­me dėl

Na­c io­n a­l i­n ės krep­š i­n io ly­g os (NKL) čem­pio­na­to at­krin­ta­mo­sios var­žy­bos – aš­tunt­fi­na­lis – pra­si­dė­ jo ku­rio­zu: vie­nos rung­ty­nės bus per­žais­tos.

Per „Ma­žei­kių“ ir Ša­rū­no Mar­čiu­ lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos (KA) eki­pų ma­čą, su­žai­dus vos 7 mi­nu­ tes, vil­nie­tis Egi­di­jus Moc­ke­vi­čius ga­lin­gu me­ti­mu su­tru­pi­no krep­šio len­tą. Tuo me­tu Š.Mar­čiu­lio­nio KA ko­man­da pir­ma­vo 19:18.

Sus­ki­lu­sią len­tą bu­vo ban­do­ma pa­keis­ti nau­ja, ta­čiau ne­sėk­min­ gai. Iš­ki­lus ne­nu­ma­ty­toms pro­ ble­moms, rung­ty­nės bu­vo nu­ trauk­tos.

NKL va­do­vai nu­spren­dė, kad „Ma­žei­kių“ klu­bas bu­vo blo­gai pa­ si­ren­gęs ma­čui, to­dėl jam skir­ta pi­ ni­gi­nė bau­da, o rung­ty­nės šian­dien bus žai­džia­mos iš nau­jo, bet vil­nie­ čių aikš­tė­je.

Ne­pa­si­se­kė Kau­no „Žal­gi­rio-Sa­ bo­nio krep­ši­nio cent­ro“ eki­pai – ji po per­mai­nin­gos ko­vos sa­vo are­no­ je 74:77 pra­lai­mė­jo Mo­lė­tų „Eže­rū­ nui-Ka­riui“.

Ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je kau­nie­čiai pir­ma­vo 70:62, bet, li­kus žais­ti 11 se­kun­džių, mo­lė­tiš­kių puo­lė­jas Jus­tas Na­ru­šis tri­taš­kiu per­svė­ rė re­zul­ta­tą sa­vo ko­man­dos nau­ dai – 74:75. Jau­nie­siems žal­gi­ rie­čiams ne­pa­vy­ko su­si­grą­žin­ti ini­cia­ty­vos.

Aš­tunt­fin ­ a­ly­je ko­vo­ja­ma iki dvie­ jų per­ga­lių. Šian­dien vyks at­sa­ko­ mo­sios rung­ty­nės.

Vie­tas ket­virt­fi­na­ly­je iš anks­ to už­si­tik­ri­no po re­gu­lia­raus se­ zo­no 1–4 vie­tas užė­mu­sios eki­pos – „Rad­vi­liš­kis-Juo­de­liai“, Kau­no „LKKA-At­le­tas“, Klai­pė­dos „Naf­ ta-Uni­ver­si­te­tas“ ir Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­va“.

Se­zo­ną jau bai­gė 13–16 vie­to­ se li­kę Šiau­lių „AB­RO-Uni­ver­si­te­ tas“, „Gargž­dai-Bre­me­na“, „Ši­lu­ tė“ ir Vil­niaus „Per­las-MRU“.

VD inf.

Re­zul­ta­tai Kau­no „Žal­gi­ris-Sa­bo­nio krep­

ši­nio cent­ras“–Molėtų „Eže­rū­ nas-Ka­rys“ 74:77 (25:26, 17:14, 16:13, 16:24). M.Gri­go­nis 17 taš­kų, J.Ta­mu­lis 13, T.Jo­gė­la 12 (12 at­ko­vo­ tų ka­muo­lių)/M.Ja­ni­šius 19 (7 at­ko­ vo­ti ka­muo­liai), G.Kul­bis 12, J.Na­ru­ šis 10.

Jo­n iš­k io „De­l i­k a­t e­s as“–Pa­k ­

ruojo „Me­res­ta“ 66:81 (14:16, 13:24, 17:22, 22:19). V.Už­ku­rai­tis 17, V.Ja­tu­ le­vi­čius ir T.Šle­žas (9 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai) po 12/A.Ma­nei­kis 25 (7 at­ ko­vo­ti ka­muo­liai, 4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), L.Ra­da­vi­čius 13, A.Gal­ kaus­kas ir D.Griš­kė­nas po 12.

Jo­n a­v os

„Trio­b et“–Vilniaus „Sta­ty­ba“ 80:74 (28:11, 15:23, 18:19, 19:21). T.Se­be­žio­vas 18 (8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), H.Vo­rot­ni­ko­vas ir P.Vai­ tie­kū­nas (10 at­ko­vo­tų ka­muo­lių) po 14/O.Va­ra­naus­kas 24, D.Tar­vy­das ir R.Su­gin­tas po 11.

Ko­lek­ci­ja: jei E.Ka­va­liaus­kas užim­tų pri­zi­nę vie­tą, tai bū­tų penk­ta­sis

olim­pi­nis me­da­lis per vi­są Lie­tu­vos bok­so is­to­ri­ją.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

at­si­nau­ji­nu­sios ko­jos trau­mos iš­vis ne­star­ta­vo.

Ame­r i­k ie­č ių kom­p iu­te­r is kol kas ig­n o­r uo­ja dau­g ia­ko­v i­n in­k ę Aust­rą Sku­jy­tę, ne­se­niai pa­sau­ lio leng­vo­s ios at­l e­t i­kos už­d a­r ų pa­tal­p ų čem­p io­n a­to pen­k ia­ko­ vės var­žy­bo­se iš­ko­vo­ju­sią bron­ zos me­da­lį. „USA To­day“ spė­ja, kad Lon­do­ne mo­te­rų sep­tyn­ko­vės auk­so me­da­ lį lai­mės ru­sė Tat­ja­na Čer­no­va, si­ dab­rą – bri­tė Jes­si­ca En­nis, bron­ zą – vo­kie­tė Jen­ni­fer Oe­ser. Tarp aš­tuo­nių pa­jė­giau­sių­jų A.Sku­jy­ tės nė­ra.

Var­g u ar de­r ė­t ų dėl to ste­ bė­t is, nes, pa­v yz­d žiui, ne ma­ žiau glu­m i­n a vy­r ų 100 m bėgi­ mo fi­na­lo pro­gno­zė: anot jos, jei olim­pia­da vyk­tų da­bar, pa­sau­lio re­kor­d i­n in­kas ja­m ai­k ie­t is Usai­ nas Bol­tas bū­t ų tik tre­č ias – po sa­vo tau­tie­čių Yo­h a­n o Bla­ke’o ir Asa­fos Po­wel­l o. Ar­ba – ga­li­ma vy­r ų krep­š i­n io sen­sa­c i­ja: 8-oji

vie­ta pra­na­šau­ja­ma Nau­ja­jai Ze­ lan­di­jai.

Lat­viui ir es­tui – auk­sas?

„Mes su­si­lai­ko­me nuo spė­lio­nių, kas iš mū­siš­kių ko­vos dėl olim­pi­ nių me­da­lių. Įvai­rūs tarp­tau­ti­niai eks­per­tai Lie­tu­vai ski­ria nuo 2 iki 7 ap­do­va­no­ji­mų, bet tai – tas pa­ts, kaip ra­šy­ti ša­kė­mis ant van­dens“, – yra pa­reiš­kęs LTOK pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas.

Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se mū­sų ša­liai tu­rė­tų at­ sto­vau­ti dau­giau nei 60 spor­ti­ nin­kų.

Lat­viams ir es­tams „USA To­day“ pro­gno­zuo­ja po vie­ną auk­so me­ da­lį: Lat­vi­jos did­vy­riu tu­rė­tų tap­ti dvi­ra­čių kro­so (BMX) ly­de­ris Ma­ris Strom­ber­gas, Es­ti­jos – fech­tuo­to­ jas Ni­ko­la­jus No­vo­sio­lo­vas.

Pe­ki­no olim­pia­do­je 8 auk­so me­ da­lius iš­ko­vo­ju­siam le­gen­di­niam JAV plau­ki­kui Mi­chae­lui Phelp­sui šį kar­tą pra­na­šau­ja­mi ma­žiau­siai trys aukš­čiau­si ap­do­va­no­ji­mai – tiek pat, kaip ir ki­tai JAV plau­ki­mo žvaigž­dei Rya­nui Loch­tei.

Čem­pio­nai su­klu­po sa­vo aikš­tė­je Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ su­ge­ bė­jo at­si­ties­ti po pir­ma­ja­me Eu­ro­ ly­gos ket­virt­fi­na­lio ma­če pa­tir­to nok­dau­no, o Ka­za­nės „Uniks“ at­si­ dū­rė per žings­nį nuo be­dug­nės.

Pri­rei­kė pra­tę­si­mo

Da­vi­do Blat­to va­do­vau­ja­mi Iz­rae­lio čem­pio­nai su­ge­bė­jo iš­ly­gin­ti pu­ siaus­vy­rą ket­virt­fi­na­lio se­ri­jo­je – 1:1, kai ant­ro­jo­je dvi­ko­vo­je po pra­ tę­si­mo įvei­kė Eu­ro­ly­gos čem­pio­ną Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 94:92. Pir­ mą­jį ma­čą Grai­ki­jos at­sto­vai lai­mė­ jo triuš­ki­na­ma per­sva­ra – 93:73.

Iš­ko­vo­ti per­ga­lę „Mac­ca­bi Elect­ ra“ ga­lė­jo jau per pa­grin­di­nį rung­ ty­nių lai­ką, ta­čiau ket­vir­ta­ja­me kė­ li­ny­je iš­švais­tė dvi­ženk­lę per­sva­rą. „Jau po pir­mų­jų rung­ty­nių sa­ kiau, kad ant­ro­ji dvi­ko­va bus vi­ siš­kai ki­to­kia. Pris­ti­go­me azar­to, nu­si­tei­ki­mo. Su­mo­kė­jo­me už sa­vo klai­das. Ne­ma­nau, kad „Mac­ca­bi Elect­ra“ pa­ro­dė ką nors įspū­din­go, ta­čiau šį kar­tą jie bu­vo ko­vin­ges­ni nei mes“, – sa­vo auk­lė­ti­niams kri­ ti­kos ne­gai­lė­jo Atė­nų eki­pos vai­ri­ nin­kas Želj­ko Ob­ra­do­vi­čius. „Pa­nat­hi­nai­kos“ neiš­gel­bė­jo ir nau­din­gas ve­te­ra­no Ša­rū­no Ja­si­ke­ vi­čiaus žai­di­mas. Lie­tu­vis aikš­tė­je pra­lei­do 31 mi­nu­tę, pel­nė 15 taš­kų, at­li­ko 4 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus ir su­rin­ko 17 nau­din­gu­mo ba­lų. De­ ja, per le­mia­mas pra­tę­si­mo ata­kas įžai­dė­jo me­ti­mai skrie­jo pro ša­lį.

Ki­tos dvi šios se­ri­jos rung­ty­nės ko­ vo 27 ir 29 d. bus žai­džia­mos Tel Avi­ ve. Jei­gu pri­reik­tų penk­to­jo ma­čo, jis ba­lan­dį bus su­reng­tas Atė­nuo­se. „Iš­ly­gi­no­me se­ri­ją, ta­čiau tai dar nie­ko ne­reiš­kia. Mū­sų lau­kia ma­žiau­siai du var­gi­nan­tys ma­čai su pui­kia ko­man­da, va­do­vau­ja­ma nuo­sta­baus tre­ne­rio“, – pa­reiš­kė D.Blat­tas.

„Uniks“ pra­žu­dė klai­dos

Neį­kan­da­mu ir spran­giu rie­šu­tu Eu­ ro­ly­gos de­biu­tan­tei Ka­za­nės „Uniks“ eki­pai yra „Bar­ce­lo­na Re­gal“ eki­pa.

Na­muo­se žai­dę ka­ta­lo­nai po at­kak­ lios ko­vos 66:63 įvei­kė Ru­si­jos klu­ bą ir ket­virt­fi­na­lio se­ri­jo­je iki 3 per­ ga­lių iš­si­ver­žė į prie­kį 2:0.

Per­ga­lę Is­pa­ni­jos gran­dui vėl ga­ ran­ta­vo ki­bi gy­ny­ba. Pra­si­dė­jus pa­ sku­ti­nei rung­ty­nių mi­nu­tei re­zul­ta­tas dar bu­vo ly­gus – 61:61, ta­čiau le­mia­ mo­mis aki­mir­ko­mis šal­tak­rau­jiš­kiau žai­dė šei­mi­nin­kai. „Uniks“ le­gio­nie­ rius Hen­ry Do­mer­can­tas pa­sku­ti­niu to­li­mu me­ti­mu ga­lė­jo iš­plėš­ti pra­tę­si­ mą, ta­čiau kamuolys skrie­jo pro ša­lį.

Ka­za­nės eki­pą pa­skan­di­no klai­ dos – ji su­kly­do net 18 kar­tų, o var­ žo­vai – per­pus ma­žiau.

Tre­čia­sis se­ri­jos ma­čas ir, jei­gu pri­reiks, ket­vir­ta­sis vyks Ka­za­nė­je.

Vis­kas pa­gal pla­ną

Šį se­zo­ną „Uniks“ ir „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ su­si­ti­ko jau ke­tu­ris kar­tus. Vi­ sas dvi­ko­vas lai­mė­jo Xa­vie­ro Pas­ cua­lio auk­lė­ti­niai. „Šį kar­tą jau žai­dė­me ge­riau, ne­ lei­do­me var­žo­vams įsi­bė­gė­ti, ta­ čiau vis vien pra­lai­mė­jo­me. Mus į ne­vil­tį va­rė klai­dos. Ban­dy­si­ me gel­bė­tis Ka­za­nė­je ir ko­vo­si­me iš pa­sku­ti­nių­jų, ta­čiau pir­mie­ji du ma­čai Ka­ta­lo­ni­jo­je pa­rei­ka­la­vo la­ bai daug psi­cho­lo­gi­nių ir fi­zi­nių jė­ gų“, – sa­kė „Uniks“ stra­te­gas Jev­ ge­ni­jus Pa­šu­ti­nas. „Džiau­giuo­si, kad vis­kas klos­to­ si pa­gal pla­ną. Sun­kiai dir­ba­me vi­ są se­zo­ną ir pra­de­da­me skin­ti sa­ vo pa­stan­gų vai­sius – Eu­ro­ly­gos ket­virt­fi­na­ly­je pir­mau­ja­me 2:0“, – džiau­gė­si „Bar­ce­lo­na Re­gal“ vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris X.Pas­cua­lis.

Re­zul­ta­tai Atė­n ų „Pa­n at­h i­n ai­k os“–Tel

Avi­vo „Mac­ca­bi“ 92:94 (24:20, 19:21, 15:20, 25:22, 9:11). 18 000 žiū­r o­v ų. K.Kai­m a­k og­l ou 20 taš­k ų, M.Ba­t is­t e’as 16 (9 at­k o­ vo­t i ka­m uo­l iai, 6 re­z ul­t a­t y­v ūs per­d a­v i­m ai), Š.Ja­s i­k e­v i­č ius 15/ K.Lang­f or­d as 17, D.Blu 16, D.Smit­h as 15 (9 at­k o­v o­t i ka­ muo­l iai). Se­r i­j a – 1:1. „Bar­c e­l o­n a Re­g al“–„Uniks“

66:63 (17:13, 16:17, 18:18, 15:15).

5 073 žiū­r o­v ai. J.C.Na­v ar­r o 18, E.Lor­b e­k as 14, P.Mic­k ea­l as 12/ N.Ja­w ai’us 21 (10 at­k o­v o­t ų ka­ muo­l ių), B.Nach­b a­r as 16. Se­r i­ ja – 2:0.

Ne­pa­si­se­kė: Š.Ja­si­ke­vi­čius ga­lė­jo iš­plėš­ti ant­rą­jį pra­tę­si­mą, bet jo me­ti­mas bu­vo ne­taik­lus.

AFP nuo­tr.

19

šeštadienis, kovo 24, 2012

22p.

Vieš­na­gė mir­ti­mi al­suo­jan­čia­me mies­te­ly­je.

Ma­ma su va­ba­lo ta­tui­ruo­te Ji pri­me­na šve­dų ra­šy­to­jo Stie­go Lars­ so­no kny­gos „Mer­ gi­na su dra­ko­no ta­ tui­ruo­te“ he­ro­ję Sa­ lan­der. Liek­nu­tė, tam­siap­lau­kė, itin ryš­kiai pa­si­da­žiu­ si, im­po­zan­tiš­ka šu­ kuo­se­na, su ke­lio­ li­ka aus­ka­rų au­sy­ se, lie­žu­vy­je, pro­ vo­kuo­ja­mais dra­ bu­žiais. Tik nu­ga­rą puo­šia ne dra­ko­no, bet va­ba­lo mal­di­ nin­ko pa­te­lės ta­tui­ ruo­tė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Sek­sua­li ir pen­si­nin­kams

„Kai ma­nęs klau­sia, kas aš esu, iš pra­džių at­sa­kau: dvie­jų vai­kų ma­ ma“, – kiau­rai žvel­gia rau­do­nai, juo­dai, pil­kai ir dar kaž­ko­kio­mis spal­vo­mis akių vo­kus pa­si­da­žiu­si Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te me­ no­ty­rą stu­di­juo­jan­ti, in­diš­kų pa­tie­ ka­lų res­to­ra­ne dir­ban­ti ir pus­penk­tų me­tų dvy­nes Vik­to­ri­ją bei Vi­ta­li­ ją au­gi­nan­ti 26-erių Iri­na Lav­re­no­va.

20

Dvy­nu­kės: Vik­to­ri­ja ir Vi­ta­li­ja gi­mė iš la­bai di­de­lės mei­lės.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

20

šeštadienis, kovo 24, 2012

Ma­ma su va­ba­lo ta­tui­ruo­te 19

Uk­rai­nie­čių šei­mo­je Rad­vi­liš­ky­je gi­mu­sios, Ki­je­ve iki še­še­rių me­tų au­gu­sios ir da­bar Kau­ne gy­ve­nan­čios Iri­nos gat­vė­je ne­pas­te­bė­ti neį­ma­no­ma.

Mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta, kad jai pa­ tin­ka vy­rų dė­me­sys. Ir gat­vė­je ji iš­kart su­ke­lia gau­sy­bę ap­kal­bų ir emo­ci­jų: pyk­tį, pa­vy­dą, su­si­ža­vė­ ji­mą, nuo­sta­bą, pa­si­bjau­rė­ji­mą, geis­mą. Štai ne­se­niai vie­nas su­si­ ža­vė­jęs pen­si­nin­kas jai pri­si­pa­ži­no, kad pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ma­to taip sek­sua­liai at­ro­dan­čią mo­te­rį. „Ryš­kus, šiek tiek ag­re­sy­vus, sek­sua­lus ir mo­te­riš­kas“, – taip sa­vo sti­lių įver­ti­na sa­vi­mi pa­si­ti­ kin­ti mo­te­ris.

Tarp ko­jų – ne įro­dy­mas

„Kau­ne yra daug sti­lin­gų žmo­ nių“, – ža­vi­si per pa­sta­ruo­sius me­ tus į tei­gia­mą pu­sę be­si­kei­čian­čiais kau­nie­čiais Iri­na. Vis dėl­to kai ku­ rios kau­nie­čių įvaiz­džio de­ta­lės ją glu­mi­na: „Jei mer­gi­na avi ka­riš­ kais ba­tais, kar­tais ji už­mirš­ta, kad yra mo­te­ris. Tai – liū­di­na. Ga­li už­ si­mes­ti bul­vi­nį mai­šą, bet ne­pa­ miršk, kad esi mo­te­ris!“ El­ge­sys, ma­nie­ros, man­da­gu­ mas, pa­gar­ba, ei­se­na, mąs­ty­mas, min­tys. Tai žmo­nėms la­bai svar­ bu. Iri­na iro­niš­kai nu­si­šyp­so: „Jei vy­ras tarp ko­jų tu­ri pa­si­di­džia­vi­ mą, tai to­li gra­žu dar ne­reiš­kia, kad jis – vy­ras.“ Ir sa­vik­ri­tiš­kai pri­pa­žįs­ta, kad ir ji, iš­si­sky­ru­si su vy­ru prieš ket­ve­ rius me­tus, bu­vo per­ne­lyg stip­ri ir ne­mo­te­riš­ka. „Mo­kė­jau nau­do­tis at­suk­tu­vu, na­mie pa­si­keis­ti elekt­ ros lem­pu­tes. Ko­kia aš kie­ta – ma­ niau! Vė­liau su­vo­kiau, kad tu­riu to

gė­dy­tis. Esu mo­te­ris. O tai – ši­lu­ ma, mo­te­riš­kas silp­nu­mas, vai­kai.

Te­bū­nie kar­tais ir na­gų la­kas, ku­ris mo­te­rims svar­bes­nis nei at­suk­tu­ vas“, – ma­no Iri­na.

Ji įsi­ti­ki­nu­si: mo­te­rys daž­nai klys­ta ma­ny­da­mos, kad gat­vė­ je rei­kia at­ro­dy­ti nuo­sta­biai, o na­ mie – bet kaip. Ir ypač daž­nai taip gal­vo­ja bū­da­mos nėš­čios ar pa­ gim­džiu­sios. Jos nuo­mo­ne, ir to­kiu me­tu ap­si­lei­di­mas, su­si­vė­lę plau­ kai – ne­pa­tei­si­na­ma. „At­si­kelk pus­va­lan­džiu, va­lan­ da anks­čiau! – pa­ta­rė dvi duk­ras au­gi­nan­ti mo­te­ris. – Ne­vaikš­čiok prieš vy­rą ap­šiu­ru­siu cha­la­tė­liu ir su plau­kų su­ktu­kais. Juk ga­li pa­si­ puoš­ti kas­pi­nu, šle­pe­tės ga­li bū­ ti ro­ži­nės!“ Prie veid­ro­džio – dvi va­lan­dos

Ypa­tin­gą dė­me­sį ap­ran­gai ir spal­ voms Iri­na sky­rė nuo ma­žens. Dar lan­kan­čią vai­kų dar­že­lį kan­kin­da­ vo klau­si­mas: ge­riau dvi ar vie­na ka­sy­tė? Paaug­lė laks­tė vil­kė­da­ma ryš­kiu it žio­gas, da­bar jos ne­mėgs­ ta­mos ža­lios spal­vos liet­pal­čiu. „Jei į ma­ne rea­guo­ja, va­di­na­si, esu gy­va, o jei gat­vė­je ne­paž­velg­tų – kaž­kas ne taip“, – juo­kė­si dau­ gy­bę įvai­riau­sių spal­vų dra­bu­žių, sek­sua­lių apa­ti­nio tri­ko­ta­žo komp­ lek­tų, kor­se­tų tu­rin­ti Iri­na.

Ta­rus, kad daž­nai spal­vos, dra­ bu­žiai kal­ba apie mū­sų sie­lą, emo­ ci­jas, Iri­na pur­tė gal­vą: „Ne, man vis dėl­to ne 16 me­tų. Bet net ir avė­ da­ma mi­li­ta­ris­ti­nio sti­liaus ba­tais vi­sa­da vel­kuo­si su­kne­lę ir nie­ka­da ne­pa­mirš­tu, kad esu mo­te­ris!“ Ji šyp­so­da­ma­si pri­si­mi­nė Ai­ri­jo­ je ma­ty­tą vaiz­dą: ap­si­lan­kiu­si so­

li­džia­me ban­ke pa­ma­tė kos­tiu­mu vil­kin­tį skiau­te­rė­tą dar­buo­to­ją, o sa­lė­je skam­bė­jo rit­menb­liu­zas.

Ji nie­ko bend­ra ne­tu­ri su go­tais, tam­sa ir pe­si­miz­mu, nors vie­nu me­tu ir im­po­na­vo kai ku­rios go­tiš­ ko sti­liaus ap­ran­gos de­ta­lės. Be to, jai pa­tin­ka ir go­tų mėgs­ta­mos spal­ vos – juo­da, rau­do­na, vio­le­ti­nė.

Vie­ni ap­si­va­lo me­di­ tuo­da­mi šven­tyk­lo­je, o aš – per skaus­mą. „Kar­tą vie­na drau­gė pa­sa­kė, kad ma­no išo­rė juo­da, o vi­dus – ro­ži­nis.

Ki­ti sa­ko, kad aš po kau­kė­mis ir dra­ bu­žiais ne­si­sle­piu. Esu to­kia, ko­kia esu“, – paaiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Taip. Ug­nin­ga, sek­sua­li, tie­si, be­si­šyp­san­ti, tem­pe­ra­men­tin­ga, mo­te­riš­ka. Kas­dien du­šui, ka­vai ir veid­ro­džiui ne­sku­bė­da­ma ji ski­ ria dvi va­lan­das. „Ma­ma, tu dar ne prin­ce­sė, ne­sku­bėk“, – kar­tais sa­ ko sti­lin­gos mo­ters ma­žy­lės.

Ki­to­kia iš­vaiz­da įpa­rei­go­ja

„Iš­vaiz­da dar ne­sa­ko, kad ne­tu­ ri sme­ge­nų! Juk dau­gu­ma moks­ li­nin­kų, me­ni­nin­kų yra be­pro­čiai, nes tik to­kie žmo­nės ga­li su­kur­ti ką nors be­pro­tiš­kai nuo­sta­baus. O ki­to­kia iš­vaiz­da dar la­biau įpa­rei­ go­ja gin­ti sa­ve, mąs­ty­ti ir bū­ti pra­ na­šes­nei už ki­tus. Tai tar­si spy­ris į už­pa­ka­lį – ap­gink sa­vo įvaiz­dį“, – nu­kir­to Iri­na.

Pa­ma­čiu­si, kad ap­žiū­ri­nė­ju si­ dab­ri­nius žie­dus ant jos pirš­tų, mo­te­ris at­sklei­dė, kad mėgs­ta ko­

ky­biš­ką ju­ve­ly­ri­ką: „Ge­riau vie­nas pa­puo­ša­las, bet ge­ras, o ne po­že­ mi­nė­je pe­rė­jo­je par­duo­da­ma vien­ kar­ti­nė bi­žu­te­ri­ja.“ Iri­na ne­mėgs­ta są­my­šio, lė­ki­ mo ir pri­me­na ka­ti­ną, ku­ris vaikš­ to vie­nas ir lei­džia­si glos­to­mas tik tuo­met, kai pa­ts to no­ri. „Esu val­din­ga, bet mo­te­riš­ka, – pa­tiks­li­no. – Ir vi­sa­da nu­si­len­ kiu prieš tik­rus vy­rus. Jie ga­li bū­ti plau­kuo­ti ar pli­ki. Vis­ką pa­sa­ko jų ma­nie­ros, kū­no kal­ba, man­da­gu­ mas, plas­ti­ka, akys.“ Ji mėgs­ta to­bu­lė­ti, o tam ri­bų nė­ra – jei ma­ny­si, kad esi pa­sie­kęs pi­ką, žlug­si. Be to, Iri­na įsi­ti­ki­nu­ si, kad pro­ble­mos neeg­zis­tuo­ja. Yra tik skir­tin­gas po­žiū­ris į si­tua­ci­jas.

Ap­si­va­ly­mas per skaus­mą

Apie skaus­min­gas sky­ry­bas mo­ te­ris ne­kal­ba. Tik pa­brė­žė, kad tai bu­vo vy­ras, ku­ris drau­ga­vo ir su tep­tu­ku, ir su ma­ši­nos va­rik­liu.

Ne­no­rė­da­ma dau­giau klau­si­mų tę­sė: „Di­džiuo­juo­si ir esu lai­min­ ga, kad vai­kai gi­mė nuo my­li­mo žmo­gaus. Ti­kiu vie­nin­te­le mei­le gy­ve­ni­me, jei ji praei­na – tai ne­ bu­vo mei­lė. Bet ne­sup­ran­tu, kaip žmo­nės gy­ve­na kar­tu de­šimt, dvi­ de­šimt me­tų ir ap­gau­di­nė­ja vie­nas ki­tą? Jie taip pra­ran­da sa­vo ta­pa­ ty­bę.“ Kar­di­na­lūs pa­si­kei­ti­mai po sky­ ry­bų? Ne, ne, pa­nei­gė ji spė­ji­mą.

Pas­kui ji no­rė­jo bū­ti tik dar mo­te­ riš­kes­nė nei prieš tai.

O be­ne po de­šimt aus­ka­rų au­sy­ se, du lie­žu­vy­je ir net... ten... ne­ bu­vo iš­šū­kis ar no­ras vie­ną die­ną kar­di­na­liai pa­si­keis­ti? „Vie­n i ap­s i­va­l o me­d i­t uo­d a­

mi šven­tyk­lo­je, o aš – per skaus­ mą, – kar­tą per me­tus ji ve­ria­si aus­ka­rus, lan­ko­si pas ta­tui­ruo­čių meist­rą Šiau­liuo­se. – Kū­nas de­ ga, skau­da, bet jau­čiu ap­si­va­lan­ti, švie­sė­jan­ti. Tai tas pa­ts, kai kam­ ba­ry­je ati­da­ro­me lan­gą ir įlei­džia­ me gry­no oro.“ Pak­lau­siau, kad psi­cho­lo­gas, ma­tyt, su­grą­žin­tų ją į vai­kys­tę ir ka­dai­se pa­tir­tą di­de­lį skaus­mą? „Gal­būt, – iš da­lies pri­pa­ži­no. – Bet ne­si­gi­lin­ki­me į smulk­me­nas.

Vie­niems tai bū­tų pa­sau­lio pa­bai­ ga, o ki­ti gy­ve­na to­liau. Svar­bu sa­ ve pa­žin­ti ir at­ras­ti.“ Ne­ken­čia ag­re­si­jos

Sek­tos, re­li­gi­jos, kraš­tu­ti­nės or­ga­ ni­za­ci­jos? Oi, ne, pur­tė gal­vą Iri­na.

Ji ne­mėgs­ta tuš­ty­bės, jos na­muo­se nė­ra te­le­vi­zo­riaus, nes fil­muo­ja­mi ste­reo­ti­pai, pe­si­miz­mas ir tuš­ty­bės ku­pi­nos lai­dos – ne jai. „Gy­ve­nu Že­mė­je, pa­gal Že­mės tai­syk­les, – gurkš­te­lė­ju­si van­dens tei­gė I.Lav­re­no­va. – Žmo­gus ga­ li bū­ti vi­soks, bet tik ne ag­re­sy­vus.

Jau­ti ky­lan­čią ag­re­si­ją – dau­žyk na­mie in­dus, rėk miš­ke ar iš­si­ta­ tui­ruok už­pa­ka­lį, bet ne­kenk ki­ tiems.“ Ji ne­tu­ri laik­ro­džio, ne­mėgs­ta ka­len­do­rių. Šie da­ly­kai, pa­sak Iri­ nos, žmo­nes taip pat įsprau­džia į rė­mus. „Kai at­si­ke­liu, tuo­met man ir die­na. Nes­var­bu, sau­lė švie­čia ar ne“, – šyp­so­jo­si ne­tra­di­ci­nė mo­ te­ris. Įžei­di­mas sa­vi­val­dy­bė­je

Iri­na mėgs­ta nar­dy­ti, anot jos, tarp žmo­nių. Nes­var­bu kur – Mu­zi­ki­ nia­me teat­re, po­že­mi­nė­je ali­nė­je ar po­pu­lia­riuo­se klu­buo­se. „Fi­fos ir ber­niu­kai sal­dai­niu­ kai – taip pat sa­vo­tiš­ka su­bkul­tū­ ra. Tik ko­dėl jie žmo­nes šo­ki­ruo­ja ma­žiau­siai? – nuo­šir­džiai ste­bė­jo­si I.Lav­re­no­va. O pa­skui nu­si­juo­ku­ si pri­si­mi­nė, kaip kar­tą į vie­ną klu­ bą jos neį­lei­do ne dėl ap­ran­gos, bet dėl... at­suk­tu­vų ran­ki­nė­je. „Išei­da­ ma tai­siau du­rų spy­ną ir at­suk­tu­ vus įsi­dė­jau į ran­ki­nę“, – kva­to­ jo mo­te­ris.

Kar­tais Iri­na iš­girs­ta ir pik­tų rep­ li­kų – ją pa­va­di­na kūt­vė­la, žiur­ke, o Šiau­liuo­se te­ko bėg­ti nuo jau­nų vai­ki­nu­kų ir džiaug­tis, kad tuo­met avė­jo ne aukš­ta­kul­niais.

Skau­džiau­sią įžei­di­mą iš­gir­do, kai su Vik­to­ri­ja ir Vi­ta­li­ja lan­kė­ si Kau­no sa­vi­val­dy­bė­je, kur jai bu­ vo pa­sa­ky­ta: „Ir to­kie žmo­nės dar gim­do vai­kus?“ „To­kiems žmo­nėms aš ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti, – iro­niš­kai šyp­so­jo­si apie ak­to­rys­tę, ypač vai­dy­bą pan­ to­mi­mos teat­re, sva­jo­jan­ti mo­te­ris.

– Žo­džiai yra ma­žiau­sia, kuo žmo­ gus ga­li sa­ve iš­reikš­ti.“ Iš­jau­tė kiek­vie­ną cen­ti­met­rą

Ki­to­kia: iš­vaiz­da, anot Iri­nos, neį­ro­do, kad žmo­gaus ne­tu­ri sme­ge­nų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pra­kal­bus apie dar ne­baig­tą ta­tui­ ruo­tę, ku­ri bus ant vi­sos nu­ga­ros, už­pa­ka­liu­ko ir ko­jų, Iri­na nu­ti­lo. „Dar nie­kam ne­sa­kiau, kas tai.

Tik ma­ma su­ži­no­jo, – po pau­zės pri­si­pa­ži­no. – Ne, tai ne dra­ko­nas, kaip ma­no dau­ge­lis. Tai – mal­di­ nin­ko pa­te­lė. Mo­te­riš­kos ga­lios, ko­vin­gu­mo, val­džios sim­bo­lis.

Skai­čiau apie tai gra­žų mi­tą. Kai mirš­ta žmo­gus, rein­kar­nuo­da­ma­ sis jis per­si­ke­lia į mal­di­nin­ką, ku­ris yra ir vy­ro, ir mo­ters są­jun­ga.“

21

šeštadienis, kovo 24, 2012

„Di­de­lė lai­mė yra at­ras­ti sa­ve“, – sa­ ko dai­ni­nin­kės Gin­ ta­rės Ka­ra­liū­nai­ tės ma­ma žo­li­nin­ kė Ade­lė Ka­ra­liū­ nai­tė. Su žo­lė­mis ji su­si­drau­ga­vo dar vai­kys­tė­je, vė­liau ir pats gy­ve­ni­mas nuo jų neats­ky­rė.

O štai da­bar su šiuo pa­sau­liu mo­te­ris su­ pa­žin­di­na ir ki­no žiū­ro­vus.

Jei ky­la rūgš­tys Ver­dant ce­pe­li­nus, kai nu­sun­kia­ mos bul­vės, lie­ka skys­čio. Neiš­pil­ ki­te jo. Už­den­ki­te puo­dą, kad gau­ tų ma­žai oro, dar ko­kį rankš­luos­ tį už­dė­ki­te ir pa­lai­ky­ki­te apie 40 mi­nu­čių. Ta­da at­sar­giai nu­pil­ki­te skys­tį, o apa­čio­je liks krak­mo­las.

Jį ga­li­ma su­pils­ty­ti į le­du­kų ku­ biu­kus ir su­šal­dy­ti. Ir kai rei­kės krak­mo­lo, ar ki­sie­lių ver­dant, ar kam ki­tam, ga­li­ma nau­do­ti tą su­ šal­dy­tą.

Tas krak­mo­las taip pat la­bai tin­ka be­si­skun­d žian­t iems skran­d žio rūgš­tin­gu­mu. Rūgš­čių pa­pras­tai, pa­sak A.Ka­ra­liū­nai­tės, at­si­ran­da, kai or­ga­niz­mas yra ap­si­nuo­di­jęs, tu­ri su­virš­kin­ti daug nu­mi­ru­sių ląs­te­lių, to­dėl ga­mi­na rūgš­tis. Šis krak­mo­las jų ne­nus­lo­pins, bet, žo­ li­nin­kės tei­gi­mu, pa­dės su­re­gu­ liuo­ti rūgš­tin­gu­mą ir ne­tgi šiek tiek su­liek­nė­ti, nes grei­ti­na virš­ ki­ni­mą. Kaip var­to­ti: po le­du­ką iš­ tir­pin­ti ir iš­ger­ti tris kar­tus per die­ ną prieš val­gį. Ga­li­ma be per­trau­ kų ger­ti mė­ne­sį, pa­sveiks­ta ka­sa, skran­džio glei­vi­nė.

Dar­bas: A.Ka­ra­liū­nai­tė pa­sa­ko­jo, kad svar­biau­sia pro­ce­so da­lis yra rin­ki­mas, tu­ri ži­no­ti, ka­da ko­kią žo­lę rink­

ti.

Kad­ras iš fil­mo „Ža­lu­mo­se“

Džiaugs­mas pa­žin­ti žo­lę Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Šian­dien jau dau­giau nei sa­vai­tę ki­no mė­gė­jus džiu­gi­nan­čia­me „Ki­ no pa­va­sa­ry­je“ pri­sta­to­mas do­ku­ men­ti­nis Ra­mu­nės Ra­kaus­kai­tės fil­mas „Ža­lu­mo­se“. Po­nia Ade­lė – vie­na iš tri­jų per­so­na­žių, per ku­rias fil­mo re­ži­sie­rė tei­gė at­sklei­du­si žo­ lia­vi­mo pa­sau­lį. Žo­lė­mis do­mė­tis ir jas rink­ ti A.Ka­ra­liū­nai­tė pra­dė­jo dar vai­ kys­tė­je. Bet, kaip sa­ko pa­ti mo­te­ ris, se­niau vi­si rink­da­vo žo­les – ar rūgš­ty­nių sriu­bai pri­si­reik­da­vo, ar čiob­re­lių ar­ba­tai ir pan. „Vai­kys­tė­ je rink­da­vo­me net ir an­čių kiau­ši­ nius. Sa­ky­da­vo, kad tų pir­mų­jų jos tiek neiš­pe­rės. Rink­da­vo­me ir šal­ pus­nius, gys­lo­čių la­pus. Bu­vo lai­ kas, kai vais­ti­nė su­pirk­da­vo vais­ta­ žo­les. Jei pa­kan­ka­mai pri­rink­da­vai žo­lių, ir po­rci­ja le­dų už de­šimt ka­ pei­kų išei­da­vo“, – į pri­si­mi­ni­mus nu­kly­do žo­li­nin­kė.

Vė­liau A.Ka­ra­liū­nai­tė į miš­ką žo­ lių rink­ti ei­da­vo su kai­my­nų mo­ čiu­te, iš jos daug iš­mo­ko. Kaip tei­gė pa­ti mo­te­ris, ji nie­kad ne­bu­vo nuo žo­ly­čių ati­trū­ku­si. „Net ir stu­di­juo­ jant dai­lės tech­ni­ku­me te­ko pa­žin­ti žo­les, ku­rios nau­do­ja­mos teks­ti­lė­ je, o ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jo­je la­bai stip­riai rei­kė­jo mo­ky­tis bo­ta­ni­kos.

La­bai rim­tai vi­su tuo do­miuo­si ir už­sii­mu dau­giau kaip sep­ty­nio­li­ka me­tų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Fil­mo re­ži­sie­rė R.Ra­kaus­kai­tė at­sklei­dė, kad įkvėp­ta fil­mo A.Ka­ ra­liū­nai­tė ėmė­si kur­ti pro­duk­tus ža­lia­val­giams ir juos pa­va­di­no „Ža­ lu­mo­se“. Apie ją, žo­li­nin­ko kas­die­ ny­bę ir lai­mę at­ras­ti sa­vo pa­šau­ki­ mą pa­pa­sa­ko­jo fil­mo he­ro­jė.

– Po­nia Ade­le, gir­dė­jo­me, kad šiuo me­tu kaip tik pra­dė­jo­te kur­ti nau­jus pro­duk­tus „Ža­lu­ mo­se“. Ar ga­li­te dau­giau apie juos pa­pa­sa­ko­ti?

– Vi­sad sten­gia­mės ką nors ga­min­ti, per­dirb­ti, bet iš tie­sų daug pro­duk­tų

ga­li­ma var­to­ti tie­siog ža­lius. Kiek­ vie­nas žmo­gus val­go ką nors ža­lia, tik ne vi­si ži­no, kad tą asor­ti­men­ tą ga­li­ma la­bai iš­plės­ti. Pa­vyz­džiui, džio­vin­tų dil­gy­nių la­pe­liai. Išb­rin­ ki­ni van­de­ny­je ir val­gai. Yra to­kių nuo­sta­bių au­ga­lų, kad ir šven­ta­ garš­vių stie­bai. Jais vai­ši­nau ir fil­ ma­vi­mo ko­man­dą. Žmo­nės net ne­ sup­ran­ta, net ne­ži­no, kad gam­to­je yra to­kių ska­nių da­ly­kų. Lie­tu­vo­je – dau­giau kaip 400 au­ga­lų, pa­gal­vo­ kit, kiek vis­ko ga­li­ma pa­ga­min­ti.

Ade­lė Ka­ra­liū­nai­tė:

Te­gul tas, ku­ris ne­ti­ki, nu­si­ren­gia ir nuo­gas šo­ka į dil­gy­nes. Tą pa­ čią se­kun­dę pa­ti­kės au­ga­lų ga­lia.

– Ką iš­skir­ti­nio iš sa­vo ži­nių ba­ga­žo at­sklei­dė­te fil­me žiū­ro­ vams?

– Fil­ma­vi­mo gru­pė fik­sa­vo skir­tin­gų die­nų aki­mir­kas, juk vie­ną die­ną ren­ ki vie­ną žo­lę, ki­tą die­ną – ei­ni ki­tos.

Pir­ma­sis fil­ma­vi­mas bu­vo be­ne prieš ke­le­tą me­tų, pa­skui bu­vo pa­da­ry­ ta per­trau­ka, šil­tuo­ju lai­ko­tar­piu jie čia bu­vo ko­kias ke­tu­rias pen­kias die­ nas, iš pa­skos se­kio­jo, kaip aš sa­kau, o vė­liau grį­žo dar ir žie­mą. Gal žie­ mos lai­ko­tar­pis ir bu­vo toks pa­slap­ tin­giau­sias. Va­sa­rą žo­ly­čių dau­gy­ bė, pa­ro­džiau jiems, ką ga­li­ma rink­ti žie­mą. Pa­vyz­džiui, kaip nuo ąžuo­lų ren­ka­ma bried­ra­gės ker­pe­nos, ku­rios pa­de­da žo­lėms iš­lik­ti kvap­nioms.

– Re­ži­sie­rė mi­nė­jo, jog jai at­ ra­di­mas bu­vo, kad yra ir žie­mą ren­ka­mų au­ga­lų, jų da­lių. Pa­ pa­sa­ko­ki­te, ko­kia yra žo­li­nin­ ko die­na? Kiek įta­kos jai tu­ri me­tų lai­kai?

– Me­tų lai­kai tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką, čia daug da­ly­kų pri­klau­so nuo gam­ tos, oro są­ly­gų. Pag­rin­di­nis dar­bas

yra rin­ki­mas, ant­ras – džio­vi­ni­mas ir sau­go­ji­mas. Ir da­bar – snie­guo­lės su­rink­tos, pum­pu­rai su­rink­ti, lau­ kiam, kol su­la pra­dės te­kė­ti, nes ji vis dar te­ka la­bai silp­nai. Ma­no mie­ga­ mo­jo lan­gai – į ry­tus, pa­pras­tai ke­ liuo­si sau­lei te­kant. Va­sa­rą išei­na anks­čiau, žie­mą ga­liu leis­ti sau il­giau pa­mie­go­ti. Vi­sad va­lan­dė­lę ski­riu ap­ mąs­ty­ti, ką tą­dien da­ry­siu. At­siž­vel­gi į orą: jei ge­ras, ei­ni rink­ti, jei pra­stas, ap­svars­tai, ką ga­lė­tum nu­veik­ti san­ dė­ly­je. Pap­ras­tai sten­giuo­si per die­ ną rink­ti vie­nos rū­šies žo­les, ži­no­ma, va­sa­rą, kai jų daug, bū­na, kad ren­ku ir dvie­jų tri­jų. Tu­riu są­ra­šą, pa­si­žy­ miu, kad tą ar ki­tą jau esu su­rin­ku­si, spren­džiu, ar pa­kan­ka­mai, ar rei­kės dar. To­kia ta die­na.

– Vais­ta­žo­lės jū­sų gy­ve­ni­me, kaip ir mi­nė­jo­te, bu­vo vi­sa­da.

Ka­da su­pra­to­te, kad tai jums iš tie­sų pa­tin­ka ir no­rė­tu­mė­te tuo rim­čiau už­siim­ti?

– Dar tuo­met, kai vei­kė „Ži­ni­jos“ drau­gi­ja, skai­čiau ten pa­skai­tas.

Ir ruoš­da­ma­si joms vis gi­li­nau­si į šiuos da­ly­kus, ta­da ir su­pra­tau, kad at­ra­dau sa­vo pa­šau­ki­mą.

– Žo­li­nin­ko ama­tas ne­leng­vas. Čia mo­ky­tis ir sem­tis ži­nių tu­ri vi­są gy­ve­ni­mą, ar ne taip?

– Ži­no­ma. Ži­nių se­miuo­si ir da­ bar, tai ne­nut­rūks­tan­tis pro­ce­sas.

Bu­vo lai­kas, kai te­ko pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, su­pras­ti, kad nuo šiol vis­kas bus ki­taip. Bet kad žo­li­nin­ kys­tė taps ma­no vers­lu, pra­gy­ve­ ni­mo šal­ti­niu – taip ne­mąs­čiau, ir da­bar taip apie vi­sa tai ne­gal­vo­ju.

Man tai yra po­mė­gis. La­bai di­de­lė lai­mė at­ras­ti sa­ve. Aš kas ry­tą at­si­ kė­lu­si dė­ko­ju ir Die­vui, ir sau­lu­tei, ir gam­tai. Sa­kau, jog man la­bai pa­ si­se­kė, kad tu­rė­jau tiek ga­li­my­bių, fi­nan­si­nę lais­vę, kad ne­rei­kė­jo nie­ kur lėk­ti už­dirb­ti pi­ni­gų, kad pra­ gy­ven­čiau, ir tik li­ku­sį lai­ką skir­ti šiam di­de­liam po­mė­giui. Jei no­ri, kad kas nors su­si­gu­lė­tų sme­ge­ny­se, pa­si­ner­ti į tai rei­kia vi­siš­kai.

– Nors kuo to­liau, tuo la­biau vi­ si grę­žia­si į gam­tą, yra žmo­nių, ku­rie ne­ti­ki au­ga­lų ga­lia. Kaip iš­mok­ti pa­si­kliau­ti gam­ta?

– Kaip aš sa­kau: te­gul tas, ku­ris ne­ti­ki, nu­si­ren­gia ir nuo­gas šo­ka į dil­gy­nes. Tą pa­čią se­kun­dę pa­ti­ kės au­ga­lų ga­lia. Už vis­ko tu­ri sto­ vė­ti są­ži­nin­gas žmo­gus, ku­ris tuos vais­tus da­ro ir pa­tei­kia. Žo­li­nin­kas juk ne­pa­sa­ko­ja, kad iš Mė­nu­lio nu­ sky­nęs par­ne­šė ko­kią nors žo­lę. Jis su­rin­ko ži­no­da­mas, kam ji skir­ta, kaip ją rink­ti, su­tvar­kė, pa­tei­kė.

– Esa­me lin­kę daž­nai kal­tę dėl vie­nų ar ki­tų li­gų vers­ti che­ mi­jai. Apie ką mąs­to­te jūs, kai su­si­du­ria­te su sun­kiais li­go­ niais?

– Kai pra­de­du dirb­ti su gru­pe­le sun­kes­nių li­go­nių, ap­nin­ka įvai­rių min­čių. Šiuo me­tu dir­bu su ke­le­tu li­go­nių, ser­gan­čių ka­sos vė­žiu. La­ bai ana­li­zuo­ju, ko­dėl žmo­gui taip at­si­ti­ko. Prak­tiš­kai ne­gy­do­ma li­ ga, la­bai sun­ku ir ser­gan­čiam, ir žmo­gui, ku­ris no­ri pa­dė­ti. Rei­kia įtemp­ti vi­sas jė­gas. Ta­da pra­de­du svars­ty­ti, ko­dėl anks­čiau to ne­bu­ vo. Mes la­bai ver­čia­me kal­tę che­mi­ jai, bet pa­žiū­rė­ki­te, kiek vis­ko nau­ do­ja­me, be che­mi­jos, ko anks­čiau mū­sų kraš­tuo­se ne­bu­vo. Pra­dė­ jau do­mė­tis, koks ser­ga­mu­mas ka­ sos ir skran­džio li­go­mis yra In­di­jo­ je, Ki­ni­jo­je. Pas mus pir­mo­je vie­to­je yra krau­ja­gys­lių, šir­dies li­gos, o pas juos – virš­ki­na­mo­jo trak­to. Jie nau­ do­ja dau­gy­bę prie­sko­nių: im­bie­rą, ci­ber­žo­les ir t. t. Tar­si be jų ir ne­ ga­li, nes ten kli­ma­tas ki­toks, o pas mus šie prie­sko­niai da­bar per­ša­mi kaip gy­do­mie­ji. Bet jų gy­do­mo­ji ga­ lia neį­ro­dy­ta. Jie tūks­tan­čius me­tų ži­no­mi, bet nei In­di­joj, nei Ki­ni­joj jie nė­ra vais­ta­žo­lės. Pas mus jie pa­tei­ kia­mi kaip la­bai ypa­tin­gi. Bet ar ne dėl jų at­si­ra­do tiek daug ser­gan­čių virš­ki­na­mo­jo trak­to li­go­mis. Da­ bar len­ty­nos lūž­ta nuo tų prie­sko­ nių, bet klau­si­mas, ar mums jų tik­ rai rei­kia, gal už­ten­ka sa­vų?

Komentaras Ra­mu­nė Ra­kaus­kai­tė Fil­mo „Ža­lu­mo­se“ re­ž i­sie­rė

Ž

o­lė­mis do­mė­jau­si jau se­niai.

Vie­ną die­ną su­t i­kau įdo­mią žo­l i­n in­kę ir nuo to at­si­spy­ riau. Pas­te­bė­jau, kad žo­li­nin­ kės nė­ra tik mo­te­rys, ren­kan­čios žo­les.

Jos gy­do žmo­nes, mo­ka vi­so­kių už­kal­ bė­ji­mų, bur­tų, apei­gų, jų pa­čių gy­ve­ni­ mas la­bai įdo­mus. Ku­riant fil­mą ne­bu­ vo taip, kad žo­lės yra tik vais­ta­žo­l ių rin­ki­mas. At­si­vė­rė kur kas pla­tes­ni da­ ly­kai ir bu­vo įdo­mu į juos pa­si­gi­lin­ti.

Pa­si­rink­ti žo­li­nin­kes fil­mui bu­vo la­bai sun­ku, nes jų iš­ties daug. Do­ku­men­ti­ ko­je ne­ga­li rink­tis tik tų, ku­rie yra ži­no­ mi ar la­bai ge­ri. Ieš­kai per­so­na­žų. Dėl to jų rei­kė­jo la­bai skir­tin­gų: tiek dėl sa­ vo veik­los, tiek gy­ve­ni­mo, min­čių, pa­ tir­ties. Iš tų tri­jų žo­li­nin­kių – Re­gi­nos Rab­ce­vi­čie­nės, Ade­lės Ka­ra­liū­nai­tės ir Ma­ry­tės Vo­lun­ge­vi­čie­nės – su­si­dė­lio­jo vi­sa mo­zai­ka: nuo tra­di­ci­jos, kaip gy­ ve­no mū­sų se­no­liai ir ką jiems reiš­kė žo­lės, iki šių die­nų žo­li­nin­kių, ku­rioms tai yra jau ir pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. Per tris jų po­rtre­tus at­sklei­džiau, ma­no su­ vo­ki­mu, tą žo­lia­vi­mo pa­sau­lį.

Ne­la­bai no­rė­čiau at­skleis­t i, ku­r i mo­ te­r is ką įkū­n i­ja, pa­l ie­k u šią ana­l i­zę žiū­ro­v ui. Tik ga­lė­čiau pa­sa­k y­t i, kad M.Vo­lun­ge­v i­čie­nė yra tar­si se­no­sios tra­di­ci­jos per­da­vė­ja. Da­bar­ti­nės žo­li­ nin­kės jau be­veik vi­sos yra tos, ku­rios ren­ka ne tik sa­vo šei­mai, bet ir pla­tes­ niam bū­riui, ku­rios žo­lė­mis gy­do, jas par­duo­da ir pan. O tik­rų kai­mo bo­bu­ tė­lių ras­ti sun­ku. Tai­gi M.Vo­lun­ge­vi­čie­ nė yra vie­na jų. Žo­li­nin­kė – žmo­gus, esan­tis ar­ti gam­ tos. Jų dar­bas yra iš­ties la­bai sun­kus, rei­ka­lau­ja daug ži­nių. Man pa­čiai gam­ ta reiš­kia la­bai daug, ji yra vi­sa ko es­ mė. Pa­ti esu už na­tū­ra­lią pro­duk­ci­ją ir fil­me no­rė­jo­si pa­sa­ky­ti žmo­nėms, kad nu­sto­kit ger­ti tą che­mi­ją, ap­si­dai­ry­kit – ap­link jus yra di­džiau­si gy­do­mie­ji klo­ dai. Ne­su­dė­tin­ga prie jų priei­ti, jei ne pa­čiam, tai per žo­li­nin­kes.

22

šeštadienis, kovo 24, 2012

Vieš­na­gė mir­ti­mi al­suo­jan

Įspūdis: se­na­sis Ora­dū­ro prie Gla­no mies­tas at­ro­do it vai­duok­lis.

La­bai ra­mu ir la­ bai liūd­na. To­kios emo­ci­jos apė­mė Pran­cū­zi­jo­je gy­ve­ nan­čią ir be­si­mo­ kan­čią 26 me­tų krep­ši­nio ko­man­ dos „Fey­tiat BC“ žai­dė­ją Au­gus­ti­ną Žy­gai­tę, kai ji ap­ si­lan­kė Ora­dū­ro prie Gla­no mies­ te­ly­je, ku­rį 1944 m. nu­siau­bė na­cių ka­rei­viai.

Pri­si­mi­ni­mas: už šios bažnyčios sienų 1944 m. buvo sudegintos mies-

telio moterys ir vaikai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Mu­zie­jus po at­vi­ru dan­gu­mi

Vie­ną nuo­sta­bią šeš­ta­die­nio po­pie­ tę čia vis­kas stai­ga pa­si­kei­tė. Te­li­ko ap­de­gę, ap­griu­vę, be lan­gų na­mai, ga­ra­žai, tvar­tai, baž­ny­tė­lė. Ap­rū­di­ ju­sios siu­vi­mo ma­ši­nos, au­to­mo­bi­ liai, se­nos nuo­trau­kos. Ir 642 nu­ žu­dy­tų žmo­nių pa­lai­kai. „1944 m. bir­že­lio 10 d. na­cių ka­ rei­viai žiau­riai iš­žu­dė be­veik vi­sus šio tai­kaus mies­te­lio gy­ven­to­jus. Ši vie­ta ta­po mu­zie­ju­mi po at­vi­ru dan­gu­mi“, – tiek drau­gai te­pa­sa­kė Li­mo­že gy­ve­ nan­čiai Au­gus­ti­nai, kai jie eksp­rom­ tu vie­ną niū­rų šeš­ta­die­nį nu­spren­dė ap­lan­ky­ti Ora­dū­rą prie Gla­no.

Nuo Li­mo­žo iki 87-aja­me Pran­ cū­zi­jos de­par­ta­men­te esan­čio mies­te­lio, pa­si­žy­min­čio krau­pia is­ to­ri­ja, – maž­daug 25 km, to­dėl po 25 mi­nu­čių au­to­mo­bi­liu Au­gus­ti­ na su kom­pa­ni­ja jau žen­gė pro čia įreng­to cent­ro var­tus.

Pa­sak A.Žy­gai­tės, Ora­dū­rą prie Gla­no ne­sku­bė­da­mas ap­žiū­rė­si per va­lan­dą. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas, o mies­te­lis už­da­ro­mas 17 val. Mo­kė­ ti rei­kės, jei už­si­ma­ny­si ap­si­lan­ky­ti čia pat įreng­ta­me mu­zie­ju­je.“

Iš­žu­dė tai­kius gy­ven­to­jus

Bu­vo gra­žus 1944-ųjų šeš­ta­die­nis.

Tą die­ną vo­kie­čiai iš­žu­dė 642 tai­ kius mies­te­lio gy­ven­to­jus: 190 vy­ rų, 247 mo­te­ris ir 205 vai­kus. „Tai ne­bu­vo žy­dų žu­dy­nės, nes mies­te­ly­je gy­ve­no tik vie­na žy­ dų šei­ma. Tai ne­bu­vo žu­dy­nės dėl pran­cū­zų su­ki­lė­lių, nes nei jų, nei pa­slėp­tų gink­lų mies­te­ly­je ne­bu­ vo“, – pra­lei­du­si ke­lias va­lan­das niū­ria­me, bet ra­my­be dvel­kian­čia­ me Pran­cū­zi­jos mies­te­ly­je su­ži­no­ jo Au­gus­ti­na. „Ga­li tik įsi­vaiz­duo­ti, kaip žmo­ nės čia gy­ve­no, kaip dir­bo... – nu­ tę­sė Au­gus­ti­na. – Kaip tą šeš­ta­die­ nio po­pie­tę ren­gė­si pie­tau­ti, pir­ko ta­ba­ką, kaip vai­kai žai­dė...“ Ap­ga­vo, kad ne­pa­ni­kuo­tų

Apie 150 na­cių ka­rei­vių ir ke­li ka­ ri­nin­kai at­va­žia­vo ne­ti­kė­tai, vie­ nu me­tu.

Vo­kie­čiai mies­to me­rui pa­sa­kė, kad šis liep­tų gy­ven­to­jams su do­ ku­men­tais su­si­rink­ti į aikš­tę. Tai bu­vo ap­gau­lė sie­kiant iš­veng­ti pa­ ni­kos. Gy­ven­to­jams įta­ri­mas ki­ lo, kai vo­kie­čiai vy­rus su­va­rė į ke­ lis ga­ra­žus ir tvar­tus, o mo­te­ris su vai­kais – į baž­ny­tė­lę.

23

šeštadienis, kovo 24, 2012

n­čia­me mies­te­ly­je

Mir­tis: Ora­dū­re prie Gla­no bu­vo nu­žu­dy­ti 642 žmo­nės, iš jų 205 vai­kai.

Tuo­met vo­kie­čiai įsi­ver­ žė į baž­ ny­čią ir ėmė žu­ dy­ti mo­ te­ris bei vai­kus.

Ne­no­rė­da­mi, kad kil­tų pa­ni­ka, na­ciai vai­kams pa­lie­pė į baž­ny­čią žy­giuo­ti su dai­na. Čia ke­lio­se vie­ to­se jau bu­vo pa­slėp­ta sprog­me­nų.

Jų su­kel­tas gar­sas tu­rė­jo bū­ti ženk­ las tuo pat me­tu iš­šau­dy­ti ir su­de­ gin­ti vy­rus.

Gy­ven­to­jams įta­ri­ mas ki­lo, kai vo­kie­ čiai vy­rus su­va­rė į ke­lis ga­ra­žus ir tvar­ tus, o mo­te­ris su vai­ kais – į baž­ny­tė­lę. „Ne­su­vei­kė be­veik vi­si sprog­me­ nys, – tra­giš­ką Ora­dū­ro prie Gla­ no is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo Au­gus­ti­na.

– Tuo­met vo­kie­čiai įsi­ver­žė į baž­ ny­čią ir ėmė žu­dy­ti mo­te­ris ir vai­ kus. Ki­ti tuo pa­čiu me­tu žu­dė įka­ lin­tus vy­rus.“ Iš­žu­dė ir pa­de­gė

Iš baž­ny­čios pro pa­grin­di­nį lan­ gą už al­to­riaus pa­vy­ko pa­bėg­ti tik vie­nai mo­te­riai. Ke­li vy­rai iš­si­ver­žė iš tvar­tų, bet juos žu­di­kai pa­ma­tė ir

su­šau­dė. Pa­sa­ko­ja­ma, kad vis dėl­to vie­nam ar dviem pa­vy­ko pa­bėg­ti.

Po eg­ze­ku­ci­jos baž­ny­čia, na­mai, tvar­tai ir ga­ra­žai su žu­vu­siai­siais ir su­žeis­tai­siais bu­vo pa­deg­ti. Dar ir da­bar baž­ny­čio­je yra nuo karš­čio ap­si­ly­dęs var­pas, ku­ris apie ne­lai­ mę pa­skelb­ti ne­ga­lė­jo.

Ora­dū­ro prie Gla­no mies­te­lio tra­ ge­di­ja šo­ki­ra­vo ir kai ku­riuos aukš­ to ran­go vo­kie­čių ka­ri­nin­kus – šie įsa­kė grįž­ti ir kiek įma­no­ma su­tvar­ ky­ti mies­te­lį, pa­lai­do­ti žiau­riai nu­ žu­dy­tus žmo­nes. Tai bu­vo pa­da­ry­ ta la­bai at­sai­niai – iš že­mės ky­šo­jo ap­de­gu­sios ran­kos ir ko­jos. Be­je, žu­dy­nių ini­cia­to­riai 1953 m. Bor­do mies­te taip ir ne­bu­vo nu­teis­ti. „Šiur­pu, kai iš­girs­ti šią is­to­ri­ją, su­ži­nai, kad bu­vo nu­žu­dy­ti net 642 ne­kal­ti žmo­nės, iš jų – 205 vai­kai, – kal­bė­jo A.Žy­gai­tė. – Bet dar bai­ siau, kai pa­ma­tai prie na­mų ir ne­to­li esan­čio­se ka­pi­nai­tė­se jų nuo­trau­kas, per­skai­tai var­dus, pa­var­des ir ban­dai įsi­vaiz­duo­ti juos dar gy­vus...“ Iš­va­žia­vus iš skaus­mu ir ra­my­be pul­suo­jan­čio Ora­dū­ro prie Gla­no Au­gus­tei ir drau­gams pa­si­da­rė liūd­ na. Liūd­na bu­vo dar ir dėl to, kad tą šeš­ta­die­nio po­pie­tę pū­tė stip­rus vė­ jas, bu­vo ap­si­niau­kę ir li­jo.

Pėd­sa­kai: at­vi­ru mu­zie­ju­mi ta­pu­sia­me mies­te­ly­je sto­vi ap­rū­di­ję au­to­mo­bi­liai ir siu­vi­mo ma­ši­nos.

Emo­ci­jos: mies­te­ly­je ty­lu, ra­mu ir liūd­na.

As­me­ni­nio ar­chy­vo, „Shutterstock“ nuo­tr.

24

šeštadienis, kovo 24, 2012

„Eu­ro­vi­zi­jos“ da­ly­vių spekt­ras: nu Paaiš­kė­jus, kad Do­na­tas Mont­vy­das pa­si­ro­dys pa­sku­ti­nis šių­me­ tės „Eu­ro­vi­zi­jos“ ant­ra­me pus­fi­na­ly­je, ge­ro­kai pa­ki­lo jo šan­sai pa­ tek­ti į fi­na­lą. Ta­čiau dar sun­ku spręs­ti, ko­kią ga­lu­ti­nę vie­tą užims Lie­tu­vos at­sto­vas. Bent kol kas jis prie fa­vo­ri­tų ne­pris­ki­ria­mas.

Alek­se­jus Bon­da­re­vas

„Eu­ro­v i­z i­jos“ ap­ž val­g i­n in­kas (Mask­va)

zuo­ta, kad ji ne­pa­teks į fi­na­lą. Bet at­si­ti­ko prie­šin­gai.

Spė­ji­mai ne vi­sa­da taik­lūs

Ru­si­ja de­le­guo­ja se­no­les

„Eu­ro­vi­zi­jos“ ste­bė­to­jai, ap­žval­ gi­nin­kai, ger­bė­jai, taip pat la­žy­ bų tar­pi­nin­kai po šio tarp­tau­ti­nio dai­nų kon­kur­so da­ly­vių pa­si­ro­ dy­mo ei­lės bur­tų ge­ro­kai pa­ge­ri­ no sa­vo pro­gno­zes dėl D.Mont­vy­ do ga­li­my­bių. Da­bar jau spė­ja­ma, kad Lie­tu­vos at­sto­vas Azer­bai­dža­ no sos­ti­nė­je Ba­ku ge­gu­žės pa­bai­ go­je įvyk­sian­čio­je „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ tu­rė­tų sėk­min­gai įveik­ti pus­fi­na­ lio bar­je­rą ir pa­tek­ti tarp 26 fi­na­ lo da­ly­vių.

D.Mon­ty­dui pus­fi­na­ly­je pro­gno­ zuo­ja­ma penkta–devinta vie­ta.

Ta­čiau ga­lu­ti­nė­je „Eu­ro­vi­zi­jos“ da­ly­vių ri­kiuo­tė­je Lie­tu­vos at­sto­ vo at­lie­ka­ma dai­na „Lo­ve Is Blind“ kol kas pa­ten­ka į ant­rą pu­sę – jai pro­gno­zuo­ja­ma ne aukš­tes­nė nei 15 vie­ta.

Ki­ta ver­tus, la­žy­bų tar­pi­nin­kai ir eks­per­tai to­li gra­žu ne vi­sa­da su­ ge­ba at­spė­ti „Eu­ro­vi­zi­jos“ nu­ga­lė­ to­jus ar­ba užė­mu­sius aukš­čiau­sias vie­tas. Štai per­nai per­ga­lė pro­gno­ zuo­ta Pran­cū­zi­jai, Es­ti­jai, Veng­ri­jai ar­ba Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, bet nu­ga­ lė­jo azer­bai­dža­nie­čiai.

Ne­tei­sin­gai spė­tas ir Lie­tu­vos at­sto­vės Eve­li­nos Sa­šen­ko re­zul­ ta­tas. Be­veik vie­nu bal­su pro­gno­

Šių me­tų spė­ji­muo­se, kas ga­li nu­ skin­ti lau­rus „Eu­ro­vi­zi­jo­je“, do­mi­ nuo­ja Šve­di­ja, Ru­si­ja, Da­ni­ja, Ita­li­ ja, Ser­bi­ja.

Eks­per­tai vie­nin­gai su­ta­ria, kad mu­zi­ki­niu požiūriu šie me­tai la­bai stip­rūs, to­dėl iš­pra­na­šau­ti pir­mo­ sios vie­tos lai­mė­to­ją ne­bus leng­va.

Ru­si­jai „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ at­sto­vaus se­ny­vo am­žiaus mo­te­riš­kių folk­ lo­ro ko­lek­ty­vas „Bu­ra­novs­ki­je ba­ buš­ki“ ir at­liks už­de­gan­čią „Par­ty For Eve­ry­bo­dy“. Dai­na, at­lik­ta iš da­lies ud­mur­tų, iš da­lies – lau­žy­ta ang­lų kal­ba, na­cio­na­li­nė­je Ru­si­jos at­ran­ko­je su­rin­ko dau­giau­sia žiū­ ro­vų ir ko­mi­si­jos bal­sų, ap­len­kė ne vie­ną ge­rai ži­no­mą dai­ni­nin­ką, tarp jų – 2008 m. „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ lai­mė­ ju­sį Di­mą Bi­la­ną.

Eks­per­tai vie­nin­gai su­ta­ria – mu­zi­ki­niu požiūriu šie me­tai la­bai stip­rūs.

Bo­bu­čių iš Ud­mur­ti­jos Bu­ra­no­vo kai­mo am­žiaus vi­dur­kis sie­kia 77 me­tus. Vy­riau­sia­jai – be­maž 90.

Bet ji at­ro­do gu­viau­siai ir pel­no dau­giau­sia žiū­ro­vų sim­pa­ti­jų.

Vi­sos Eu­ro­pos mu­zi­kos kri­ti­kai ir eks­per­tai bo­bu­tėms pro­gno­zuo­ja ar­ba per­ga­lę, ar­ba vie­tą tarp pir­mas vie­tas užė­mu­sių dai­ni­nin­kų. La­žy­ bų tar­pi­nin­kai su­tin­ka su to­kio­mis pro­gno­zė­mis.

Fi­na­lą pra­dės le­gen­da

Prog­no­zė: kon­kur­so eks­per­tų

ma­ny­mu, D.Mont­vy­das „Eu­ro­vi­ zi­jos“ fi­na­lo ga­lu­ti­nė­je ri­kiuo­tė­je tu­rė­tų at­si­dur­ti ties vi­du­riu.

Tomo Urbelionio (BFL) nuo­tr.

Kom­pa­ni­ją so­li­daus am­žiaus mo­te­riš­kėms iš Ru­si­jos „Eu­ ro­vi­zi­jo­je“ šie­met su­da­rys Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­rink­ tas est­ra­dos le­gen­da – 75 me­tų En­gel­ber­tas Hum­per­dinc­kas.

Per la­bai il­gą sa­vo so­li­nę kar­je­rą jis pel­nė net 68 auk­si­nes plokš­te­ les, 18 pla­ti­ni­nių al­bu­mų ir ke­lias „Gram­my“ pre­mi­jas.

E.Hum­per­dinc­kas pra­dės fi­na­li­ nį „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­cer­tą, at­lik­da­ mas lė­tą ir pa­ky­lė­tą „Lo­ve Will Set You Free“.

Dar vie­ną ga­na pla­čiai už sa­vo ša­lies ri­bų ži­no­mą at­li­kė­ją šie­met į „Eu­ro­vi­zi­ją“ siun­čia Pran­cū­zi­ja. Jai at­sto­vaus dai­ni­nin­kė Ang­gun, ku­ ri at­liks vi­du­ti­nio tem­po „Echo“. Iš In­do­ne­zi­jos ki­lu­si Ang­gun 1997 m. ta­po pir­mą­ja Azi­jos dai­ni­nin­ke, iš­ lei­du­sia tarp­tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo su­lau­ku­sį al­bu­mą.

Kaip ga­li­mą nu­ga­lė­to­ją tiek ne­ ma­žai spe­cia­lis­tų, tiek „Eu­ro­vi­zi­ jos“ ger­bė­jų, tiek la­žy­bų bend­ro­vių va­di­na dai­ni­nin­kę Lo­reen iš Šve­di­ jos, ku­ri kon­kur­se at­liks rit­min­gą, šiek tiek eg­zo­tiš­kai al­ter­na­ty­vaus skam­be­sio dai­ną „Eup­ho­ria“.

Lo­reen, kaip ir „Bu­ra­novs­ki­je ba­buš­ki“, ant­rą kar­tą da­ly­va­vo sa­ vo ša­lies na­cio­na­li­nė­je at­ran­ko­je. Šiuo at­ve­ju ant­ras kar­tas Šve­di­jos at­ran­ko­je Lo­reen ne­me­la­vo. Ji ga­ li pa­grįs­tai ti­kė­tis, kad „Eup­ho­ria“ pa­vergs ne­ma­žos da­lies, o gal­būt ne­tgi vi­sos Eu­ro­pos, šir­dis. To­ kiu at­ve­ju ki­tą­met „Eu­ro­vi­zi­ja“ po 13 me­tų per­trau­kos bū­tų su­reng­ta Šve­di­jo­je.

Ai­ri­ja vėl siū­lo „Ener­gi­zer“

Dar sau­sį Da­ni­ja ap­si­spren­dė, kad šie­met į kon­kur­są iš­siųs jau­ną dai­ ni­nin­kę So­lu­ną. Abu jos tė­vai – mu­zi­kan­tai. So­lu­na per­nai pa­ga­liau iš­lei­do sa­vo so­li­nį al­bu­mą. Kon­kur­ se Da­ni­jos dai­ni­nin­kė at­liks sou­lo ir kant­ri sti­liaus prie­sko­nių tu­rin­čią dai­ną „Should’ve Know Bet­ter“.

Per­nykš­tei kon­kur­so šei­mi­nin­kei Vo­kie­ti­jai dve­jus me­tus iš ei­lės at­ sto­va­vo Le­na Land­rut-Mayer, ta­ čiau šie­met į Ba­ku vyks ma­žai ži­ no­mas Ro­ma­nas Lo­bas, ku­ris at­liks ly­ri­nę ba­la­dę „Stan­ding Still“. Jos šan­sai ver­ti­na­mi kaip vi­du­ti­niai.

Spė­ja­ma, kad R.Lo­bas užims vie­tą tur­ny­ri­nės len­te­lės vi­du­ry­je.

Ant­ras kar­tas ne­me­luo­ja. Šiuo prin­ci­pu, at­ro­do, va­do­vau­ja­si Ai­ri­ ja, šie­met į „Eu­ro­vi­zi­ją“ siun­čian­ ti tą pa­tį neį­ti­ki­mai eksp­re­sy­vų ir „Ener­gi­zer“ pra­var­džiuo­ja­mą bro­ lių dvy­nių due­tą „Jed­wards“, ku­ ris at­sto­va­vo šiai ša­liai ir per­nykš­ čia­me kon­kur­se. Šį­kart „Jed­wards“ dai­nuos „Wa­ter­li­ne“. Pas­te­bi­ma, kad ji nė­ra to­kia įspū­din­ga, ko­kia bu­vo per­nykš­tė „Lips­tick“, ta­čiau ai­rių ber­niu­kai ga­li pa­grįs­tai ti­kė­tis ne tik pa­tek­ti į fi­na­lą, bet ir pa­si­ro­ dy­ti ja­me itin ne­blo­gai.

Dėl per­ga­lės, kaip vi­sa­da, rim­tai su­si­ren­gė ko­vo­ti ir Bal­ka­nų vals­ty­ bės. Kroa­ti­ja, Ma­ke­do­ni­ja ir Ser­bi­ ja į Ba­ku siun­čia sa­vo su­perž­vaigž­ des.

Ypa­tin­go ži­niask­lai­dos dė­me­sio su­lau­kia ser­bų dai­ni­nin­kas Želj­ ko Jok­si­mo­vi­čius. Jis ne tik di­de­ lė žvaigž­dė fak­tiš­kai vi­so­se bu­vu­ sios Ju­gos­la­vi­jos res­pub­li­ko­se, bet ir jau yra ga­na sėk­min­gai da­ly­va­ vęs „Eu­ro­vi­zi­jo­se“. Pa­vyz­džiui, 2004 m. jo at­lik­ta dai­na „La­ne Mo­je“ kon­kur­se užė­mė ant­rą vie­ tą. Be to, Ž.Jok­si­mo­vi­čius bu­vo vie­nas iš 2008-ųjų „Eu­ro­vi­zi­jos“ Belg­ra­de ve­dė­jų.

La­žy­bų bend­ro­vės ser­bo at­lie­ka­ mai ti­piš­kai Bal­ka­nų ba­la­dei pro­ gno­zuo­ja jei­gu ne per­ga­lę, tai bent jau vie­tą pir­ma­me pen­ke­tu­ke.

Nu­ga­lė­to­ją pa­rin­ko A.Lu­ka­šen­ka

Ši „Eu­ro­vi­zi­ja“ neiš­ven­gė skan­ da­lų. Be­ne di­džiau­sias įvy­ko kai­ my­nė­je Bal­ta­ru­si­jo­je. Jo­je po na­ cio­na­li­nės at­ran­kos pa­ts ša­lies pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ ka ap­kal­ti­no jos ren­gė­jus ne­tei­sė­ to­mis ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis bal­suo­jant ir lie­pė į Ba­ku siųs­ti ant­ros vie­tos lai­mė­to­ją – gru­pę „Li­te­sound“ su dai­na „We Are The He­roes“.

Spėlionės: kaip ir kasmet, artėjant „Eurovizijai“ pasipylė prognozių liūtis.

Ra­sis­ti­nis skan­da­las ki­lo dėl Uk­rai­nos na­cio­na­li­nę at­ran­ką lai­ mė­ju­sios Gai­ta­nos. Kai ku­rie uk­ rai­nie­čių po­li­ti­kai pa­rei­ka­la­vo pa­ keis­ti ša­lies at­sto­vę „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ teig­da­mi, kad dėl Gai­ta­nos af­ri­ kie­tiš­kos kil­mės Uk­rai­na esą bus Eu­ro­po­je lai­ko­ma Juo­do­jo že­my­ no ša­li­mi.

Dvi vals­ty­bės šie­met at­si­sa­kė da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me dai­nų kon­kur­se. Pir­mą­ja ta­po Len­ki­ja, ku­ri per­nai ge­ro­kai pa­dė­jo Lie­ tu­vos at­sto­vei E.Sa­šen­ko. Len­kai sa­vo at­si­sa­ky­mą siųs­ti at­sto­vą į „Eu­ro­v i­z i­j ą“ mo­ty­va­vo per­n e­ lyg ap­krau­tu te­le­vi­zi­jos ete­riu dėl ar­tė­jan­čio Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­ pio­na­to, va­sa­ros pra­džio­je vyk­ sian­čio šio­je ša­ly­je ir kai­my­nė­je Uk­rai­no­je.

Vi­suo­me­ni­nė Ar­mė­ni­jos te­le­vi­ zi­ja tik prieš ke­lias sa­vai­tes pra­ne­ šė ne­da­ly­vau­sian­ti „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ Ba­ku, paaiš­ki­nu­si, kad tai da­ro dėl ar­mė­nų at­žvil­giu per­ne­lyg ka­rin­ gų Azer­bai­dža­no pre­zi­den­to Il­ha­ mo Ali­je­vo pa­reiš­ki­mų. Je­re­va­nas ne­ti­ki dai­nų kon­kur­so or­ga­ni­za­to­

rių pa­ti­ki­ni­mais, kad vi­sų jo da­ly­ vių sau­gu­mu bus pa­si­rū­pin­ta. Be ki­ta ko, Ar­mė­ni­ja at­krei­pia dė­me­ sį, kad ne­se­niai Ba­ku vy­ku­sia­me pa­sau­lio bok­so čem­pio­na­te azer­

bai­dža­nie­čių na­cio­na­lis­tai tie­siog rin­ge ap­mė­tė ak­me­ni­mis ir sun­ kiai su­ža­lo­jo vie­ną ar­mė­nų spor­ ti­nin­ką, nors tuo­met taip pat bu­vo tei­kia­mos ga­ran­ti­jos dėl šios ša­lies at­sto­vų sau­gu­mo.

25

šeštadienis, kovo 24, 2012

uo ener­gin­gų jau­nuo­lių iki bo­bu­čių

5–9

vie­ta

pus­fi­na­ly­je pro­gno­zuo­ja­ma Lie­tu­vos at­sto­vui D.Mont­vy­dui.

. Ar ekspertai bus teisūs, parodys tik konkurso žiūrovų balsavimas.

Vėl pa­ra­šė šve­dai

Kai­my­nė­je Lat­vi­jo­je na­cio­na­li­nė at­ran­ka taip pat neiš­ven­gė skan­ da­lų. Pus­fi­na­ly­je už­tik­rin­tai lai­ mė­jo gru­pė „Mad Show Boyz“, at­

Šių me­tų spė­ji­muo­ se, kas ga­ li nu­skin­ti lau­rus „Eu­ ro­vi­zi­jo­je“, do­mi­nuo­ja Šve­di­ja, Ru­ si­ja, Da­ni­ja, Ita­li­ja, Ser­ bi­ja. li­ku­si sa­ty­ri­nį kū­ri­nį apie „mu­zi­kos va­gis“. Bet fi­na­le ši gru­pė ne­ti­kė­ tai ga­vo itin ma­žai ko­mi­si­jos ba­ lų ir li­ko tre­čia. Pask­li­do gan­dai, kad ko­mi­si­ja bu­vo spau­džia­ma ge­ ro­kai su­ma­žin­ti ba­lus „Mad Show

Boyz“. Nu­ga­lė­to­ja pa­skelb­ta dai­ ni­nin­kė An­ma­ri, at­li­ku­si „Beau­ti­ ful Song“.

Es­ti­jai „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ šie­met at­ sto­vaus cha­riz­ma­tiš­ka­sis at­li­kė­jas Ot­tas Lep­lan­das. Jis sa­vo ša­ly­je ta­ po ži­no­mas 2010 m., kai sėk­min­gai pa­si­ro­dė mu­zi­kos šou „Es­ti­ja ieš­ko su­perž­vaigž­dės“. Ba­ku O.Lep­lan­ das dai­nuos es­tiš­kai. Kū­ri­nys va­di­ na­si „Kuu­la“.

Lie­t u­va „Eu­ro­v i­z i­j os“ kon­ kur­se mėgs­ta bal­suo­ti už Gru­zi­ ją. Šie­met ši vals­ty­bė siū­lo An­ri Jok­ha­dzės dai­ną „I’m A Joc­ker“.

Eks­per­tai, ger­bė­jai ir la­žy­bų tar­ pi­n in­kai ne­s u­ž a­v ė­t i šiuo ga­n a keis­to skam­be­sio kū­ri­niu, to­dėl pro­gno­zuo­ja, kad jis į fi­na­lą ne­ pa­teks. „Eu­ro­vi­zi­jos“ šei­mi­nin­kai azer­ bai­dža­nie­čiai šie­met į kon­kur­ so sce­ną de­le­guo­ja stip­riu vo­ka­ lu iš­si­ski­rian­čią Sa­bi­ną Ba­ba­je­vą.

Ly­ri­nę dai­ną „When The Mu­sic Dies“ jai pa­ra­šė jau tra­di­ci­niais Azer­bai­dža­no at­sto­vų „Eu­ro­vi­zi­ jo­je“ au­to­riais ta­pę šve­dų kom­po­ zi­to­riai.

„Scanpix“ nuotr.

Gy­vy­bė: Ru­si­jai at­sto­vau­sian­čių bo­bu­čių iš Ud­mur­ti­jos Bu­ra­no­vo kai­

mo am­žiaus vi­dur­kis sie­kia 77 me­tus.

Žvaigž­dė: ga­na pla­čiai už sa­vo

ša­lies ri­bų ži­no­mą at­li­kė­ją šie­ met į „Eu­ro­vi­zi­ją“ siun­čia Pran­ cū­zi­ja. Jai at­sto­vaus dai­ni­nin­kė Ang­gun. „Scan­pix“ nuo­tr.

Ve­te­ra­nas: bri­tų est­ra­dos le­gen­da E.Hum­per­dinc­kas pra­dės fi­na­li­nį „Eu­

ro­vi­zi­jos“ kon­cer­tą, at­lik­da­mas lė­tą ir pa­ky­lė­tą „Lo­ve Will Set You Free“.

26

šeštadienis, kovo 24, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

„N.Cis­ka­ri­dzė man ar­ti­mes­nis už gi­mi­nes“ Di­zai­ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius yra ar­ti­mas Mask­vos di­džio­jo teat­ro ba­le­to pri­ma­ri­jaus Ni­ko­la­ jaus Cis­ka­ri­dzės bi­čiu­lis, ku­rį jis vi­sa­da ap­lan­ko vie­šė­da­mas Ru­ si­jos sos­ti­nė­je ar Ka­nuo­se. Ma­ dos gu­ru ap­gai­les­tau­ja, kad jam nie­kaip ne­pa­vyks­ta pa­ma­ty­ti ba­ le­to so­lis­to pa­si­ro­dy­mų, kai jis šo­ ka Lie­tu­vo­je. Taip bus ir šį kar­tą.

Kai prieš tre­je­tą me­tų pa­sau­li­ nio gar­so ba­le­to pri­ma­ri­jus su Mask­vos di­džio­jo teat­ro spek­ tak­liu „Kor­sa­ras“ vie­šė­jo Vil­niu­ je, J.Stat­ke­vi­čiui te­ko iš­vyk­ti į už­ sie­nį. Tie­sa, ta­da di­zai­ne­ris sve­čią iš Mask­vos prieš pa­si­ro­dy­mą pa­ kvie­tė va­ka­rie­nės. Tai bu­vo lyg at­ si­pra­šy­mas, kad jis ne­ga­lės pa­ma­ ty­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro sce­no­je šo­kan­čio N.Cis­ka­ri­dzės. Šį­kart sce­na­ri­jus ir vėl kar­to­ja­ si – J.Stat­ke­vi­čiui ne­lem­ta iš­vys­ti sa­vo ge­ro bi­čiu­lio N.Cis­ka­ri­dzės, ba­lan­džio 21 d. Lie­tu­vo­je vie­šė­ sian­čio su ki­to­mis Mask­vos di­ džio­jo teat­ro žvaigž­dė­mis.

Vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio ba­ le­to šo­kė­jų į Lie­tu­vą at­vyks­ta su uni­ka­liu pro­jek­tu „Šimt­me­čio ba­ le­tai“. Per vie­ną va­ka­rą bus pa­ro­ dy­ti net trys spek­tak­liai: „Fau­no po­pie­tė“, „Po­lo­vie­čių šo­kiai“ ir „Ša­che­re­za­da“.

Kai ba­le­to meist­rai šoks Kau­ no „Žal­gi­rio“ are­no­je, di­zai­ne­ rio Lie­tu­vo­je ne­bus. J.Stat­ke­vi­ čius tuo me­tu lan­ky­sis Mask­vo­je ir da­ly­vaus spek­tak­lio „Ana Ka­re­ ni­na“ prem­je­ro­je.

„Kai Ni­ko­la­jus šoks Kau­ne, ap­ si­sto­siu jo bu­te Mask­vo­je“, – iš­ da­vė J.Stat­ke­vi­čius.

Gar­su­sis di­zai­ne­ris ir pa­sau­li­nė ba­le­to žvaigž­dė bend­rau­ja ne tik ta­da, kai sve­čiuo­ja­si vie­nas ki­to gim­ti­nė­je. „Pap­le­pa­me ge­ro­kai daž­niau, nei vyks­ta jo gast­ro­lės Lie­tu­vo­ je ar kai vie­šiu Mask­vo­je ar­ba Ka­nuo­se. Te­le­fo­nu kal­ba­me kas ant­rą die­ną. Tai tik­rai nuo­sta­bus drau­gas. Ar­ti­mes­nis už gi­mi­nes“, – apie bi­čiu­lys­tę su pri­ma­ri­ju­mi pa­sa­ko­jo J.Stat­ke­vi­čius.

Vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio ba­le­to šo­ kė­jų į Lie­tu­vą at­ vyks­ta su uni­ka­liu pro­jek­tu „Šimt­me­ čio ba­le­tai“.

Be­je, di­zai­ne­ris iš­da­vė, kad drau­gai tu­ri gra­žią tra­di­ci­ją Nau­ juo­sius me­tus su­tik­ti bend­rų pa­ žįs­ta­mų bū­ry­je. „Jau ant­rus me­tus iš ei­lės va­ žiuo­ju į Mask­vą su­tik­ti Nau­jų­jų me­tų. Gruo­džio 31-ąją – Ni­ko­ la­jaus gi­mi­mo die­na“, – pa­sa­ko­ jo J.Stat­ke­vi­čius.

Vi­si Lie­tu­vos ba­le­to mė­gė­jai iš­skir­ti­niu N.Cis­ka­ri­dzės ir ki­ tų Mask­vos di­džio­jo teat­ro ar­ tis­tų ta­len­tu ga­lės ža­vė­tis jau ba­lan­džio 21 d. di­džiau­sio­je Lie­ tu­vo­je – „Žal­gi­rio“ – are­no­je.

Sce­na: N.Cis­ka­ri­dzė ba­lan­džio 21-ąją šoks Kau­ne su ki­to­mis Mask­

vos di­džio­jo teat­ro žvaigž­dė­mis.

„Scanpix“ nuotr.

Žvilgs­nis į gam­tą, skandina­ viška dva­sia, užuo­mi­nos apie sa­mu­ra­jus ir in­dė­nus, dai­lios lyg lė­ly­tės su­knu­tės ir pal­tu­ kai, 12 juod­var­niais ne­laks­ tan­čių bro­lių, ru­de­niš­ka me­ lan­cho­li­ja, spor­ti­niai mo­ty­vai.

To­kias vy­rams ir mo­te­rims skir­tas ko­lek­ci­jas ma­dos mė­gė­jai pa­ma­tė per dvi fes­ ti­va­lio „Ma­dos in­fek­ci­ja“ die­ nas. Šį­va­kar – fi­na­las ir „Fas­ hion TV“ ko­lek­ci­ja.

Vyriška: pavasarinėje „Mados infekcijoje“ didelis dėm

čiam vyrui.

Ma­dos kal­ba – ir a Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

rų emo­ci­jų pliūps­nį su­tei­kė di­zai­ ne­rė Ra­mu­nė Straz­dai­tė.

Pir­mo va­ka­ro ak­cen­tai

Fu­tu­riz­mas, mez­gi­niai, gri­pas

Ket­vir­ta­die­nį „Ma­dos in­fek­ci­jo­je“ iš sep­ty­nių ko­lek­ci­jų dvi pri­klau­sė kū­rė­jams vy­rams: vie­nas jų – vi­ siems pui­kiai pa­žįs­ta­mas lie­tu­vis di­zai­ne­ris Egi­di­jus Si­da­ras, ki­tas – sa­vo ko­lek­ci­ja dau­ge­lio šir­dis pa­ ver­gęs da­nas Jea­nas Phil­li­pas.

E.Si­da­ras, pri­sta­tęs ko­lek­ci­ją „12 bro­lių“, juo­kė­si, kad bū­tų vi­sai ba­ na­lu, jei mo­de­liai dar bū­tų pra­dė­ ję juod­var­niais laks­ty­ti. „Ko­lek­ci­ ja skir­ta ma­dos na­mams „Can­tas“, ati­tin­ka jų sti­lių. Ji su­kur­ta vy­rui, ku­ris rū­pi­na­si sa­vo iš­vaiz­da, ku­ riam šiek tiek svar­bu, kaip jis at­ ro­do. Nes yra vy­rų, ku­riems vi­siš­ kai ne­svar­bu. Kur­da­mas ko­lek­ci­jas vy­rams vi­sad pa­si­tik­ri­nu pa­ts – ar aš tai dė­vė­čiau, kiek tai yra drą­ su, ne­drą­su. Nes ma­da yra drą­sa.

Jei no­ri reng­tis la­bai ma­din­gai, tu­ ri bū­ti drą­sus. Nes Lie­tu­vo­je ta­ve tik­rai nu­žiū­rės nuo gal­vos iki ko­ jų, – dės­tė di­zai­ne­ris ir pri­dū­rė: – Bet svar­biau­sia yra pa­si­ti­kė­ji­mas.

Kaip sa­ve pa­teik­si, taip ta­ve žmo­ nės priims.“ Jea­no Phil­li­po, ku­rian­čio ma­ dos na­mams „Jean//phillip“, ko­ lek­ci­ja su­kur­ta vy­rui ke­liau­to­ jui, ku­riam pa­tin­ka, ką jis dė­vi.

Dra­bu­žiuo­se bu­vo ga­li­ma įžvelg­ ti ir Ry­tų mo­ty­vų, sa­mu­ra­ jų dva­sios, ku­ri, di­zai­ne­rio tei­gi­mu, čia tik­rai tu­rė­jo įta­ kos. J.Phil­li­pas nu­ste­bi­no sa­ vo 2012–2013 m. ko­lek­ci­jo­je įlie­ jęs šiek tiek švie­sių spal­vų. „Man tai bu­vo di­de­lis žings­nis, nes vi­sad ku­riu tam­sių spal­vų dra­bu­žius. Bet tie švie­sių spal­vų dra­bu­žiai iš tie­sų at­ro­do nuo­sta­biai, ma­nau, tai bu­ vo pir­mas žings­nis ir atei­ty­je to­kių kur­siu dau­giau. Ki­ta ver­tus, ma­lo­ nu su­kur­ti ką nors švie­saus, kai už lan­go – tam­su­sis ir šal­ta­sis me­tų lai­kas“, – apie sa­vo ko­lek­ci­ją kal­ bė­jo sve­čias iš Da­ni­jos.

Dar vie­nas įdo­mus ket­vir­ta­die­ nio va­ka­ro ak­cen­tas – su mo­de­liais sce­no­je vaikš­tan­tis šuo. Taip sa­vo mo­te­rims skir­tą ko­lek­ci­ją „Me­ džiok­lė“ paį­vai­ri­no ir vi­siems ge­

Penk­ta­die­nio va­ka­rą vil­nie­čius ir mies­to sve­čius su atei­nan­čio ru­ dens ir žie­mos ten­den­ci­jo­mis su­ pa­žin­di­no net trys sve­čiai iš už­ sie­nio. Pir­mo­ji jų bu­vo di­zai­ne­rė Jev­ge­ni­ja Ma­ly­gi­na, ku­rian­ti vie­ niems ryš­kiau­sių ir pa­slap­tin­giau­ sių Sankt Pe­ter­bur­go ma­dos na­mų „Pi­ros­ma­ni“.

Ma­dos na­mų pri­sta­ty­ta ko­lek­ ci­ja su­kur­ta apo­ka­lip­ti­nio fu­tu­riz­ mo sti­liu­mi. Dau­gia­ly­pės ar­chi­tek­ tū­ri­nės for­mos pa­ver­čia dra­bu­žius fan­tas­ti­niais, ko­ne ne iš šio pa­sau­ lio. Ko­lek­ci­jo­je spal­voms ne­su­tei­ kia­ma nė ma­žiau­sia ga­li­my­bė, tik bal­tos spal­vos pro­ver­žiai pa­brė­žia vi­sa api­man­čios juo­du­mos gy­lį.

Dau­giau­sia vy­rams ku­rian­ti ma­ dos na­mų „C/Bruerberg“ di­zai­ne­rė nor­ve­gė Ca­mil­la Bruer­berg įkvė­pi­ mo se­mia­si tiek iš tra­di­ci­nių dir­bi­ nių, tiek iš šiuo­lai­ki­nės vi­suo­me­nės kū­ri­nių. Jos 2012–2013 m. ru­densžie­mos ko­lek­ci­ja skir­ta jau­nat­viš­ kiems vy­rams. „Šią ko­lek­ci­ją vy­ rams įkvė­pė nos­tal­gi­ja vai­kys­tei,

ku­rio­je pi­na­si žais­min­gas gam­ tos ele­men­tų ir gy­ve­ni­mo mies­te kont­ras­tas. Tai at­si­spin­di ko­lek­ ci­jos de­ri­niuo­se: ran­kų dar­bo au­ di­niuo­se, se­nuo­se ir mo­der­niuo­se mo­ty­vuo­se, raš­tuo­se, mez­gi­niuo­ se. Ko­lek­ci­ją kū­riau jau­nat­viš­kiems vy­rams, to­dėl jo­je do­mi­nuo­ja švie­ sių ru­dens ry­tų spal­vos“, – ko­lek­ ci­ją api­bū­di­no di­zai­ne­rė.

Ir tre­čia­sis penk­ta­die­nio va­ ka­ro sve­čias iš už­sie­nio – vie­nas 2011 m. „Ma­dos in­jek­ci­jos“ nu­ga­ lė­to­jų dvi­de­šimt­me­tis es­tas Han­ sas Hen­ri­kas Val­lim­äe. Ta­da vai­ki­ nas vi­sus šo­ki­ra­vo iš­lei­dęs į sce­ną mo­de­lį su pa­dėk­lu, ant ku­rio bu­vo kiau­lės gal­va. Toks sim­bo­lis ne vel­ tui, jo ko­lek­ci­ja „H1N1 [HORNY1­ NYMPHO1]“ – apie kiau­lių gri­pą. „Kiau­lių gri­pas su­grį­žo. Žmo­nės tai ži­no ir ne­ga­li nu­slėp­ti. Jie ne­ ga­li už­gniauž­ti no­ro ži­no­ti. Ar yra nuo li­gos vais­tų? Ar jie no­ri bū­ti iš­ gy­dy­ti? Tik­riau­siai ne. Jie yra žmo­ nės...“ – taip sa­vo ko­lek­ci­ją pri­sta­ tė pa­ts au­to­rius.

Due­tų pa­ra­das

Au­ša Ur­ba­na­vi­čiū­tė ir Dia­ na Kuz­mic­kai­tė – di­zai­

Mišru: per dvi festivalio dienas žiūrovams pristatytos žymių lietuvių dizain

27

šeštadienis, kovo 24, 2012

29p.

Kuo šiemetis „Kaunas jazz“ palepins melomanus?

10 klau­si­mų R.Pet­raus­kui Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Vie­na pa­sau­ly­je po­pu­lia­rių in­ ter­ne­to sve­tai­nių per de­šimt­me­ tį nuo 2000-ųjų iš mi­li­jar­dų klau­ si­mų iš­rin­ko de­šimt sun­kiau­sių. Šį­kart juos pa­tei­kė­me te­le­vi­zi­ jos lai­dos ve­dė­jui Ro­ber­tui Pet­ raus­kui.

– 1. Ko­kia gy­ve­ni­mo pra­smė?

– Bū­ti lai­min­gam.

mesys skirtas vyrams. Dizaineris E.Sidaras (su šaliku) pristatė kolekciją, kuri sukurta savo išvaizda besirūpinan­

apie kiau­lių gri­pą ne­rių due­tas, fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­ jan­tis ket­vir­tą kar­tą. Šiuo me­tu Lon­do­ne gy­ve­nan­ti A.Ur­ba­na­vi­ čiū­tė ir Lie­tu­vo­je kos­tiu­mus teat­rui ir rek­la­moms ku­rian­ti D.Kuz­mic­ kai­tė penk­ta­die­nį pri­sta­tė ko­lek­ci­ ją „Gru­puo­tė RŪ­TA“.

Po­diu­mu žy­gia­vo ir due­to „Tri­ be“ – vie­no praė­ju­sių me­tų „Ma­ dos in­jek­ci­jos“ nu­ga­lė­to­jų – mo­ de­liai. Jau­nos di­zai­ne­rės Ma­ri­na Žu­rav­lio­va ir Do­na­ta Mal­do­ny­ tė sie­kia kur­ti dė­vi­mus dra­bu­žius, ku­rie gy­ven­tų sa­vo gy­ve­ni­mą ki­ tų ran­ko­se. „Ieš­ko­me de­ko­ra­vi­mo, au­di­nių jun­gi­nių, su­bti­lių de­ta­lių spren­di­mų. Di­džiau­sia aist­ra ta­po au­di­nių mar­gi­ni­mas. Ieš­ko­me įvai­ rių bū­dų, kaip per­kel­ti no­ri­mą or­ na­men­tą, vaiz­dą ant au­di­nio. Pa­ gar­bą ir pir­me­ny­bę tei­kia­me ran­kų dar­bui“, – sa­kė ko­lek­ci­jos „Wood­ sy“ („Miš­ki­nis“ – angl.) au­to­rės.

Pa­sak di­zai­ne­rių, šią ko­lek­ci­ją įkvė­pė Skan­di­na­vi­jos ša­lių gam­ ta, na­tū­ra­lu­mas, kal­nai, or­na­men­ tai, žmo­nės ir barz­do­ti vy­riš­kiai.

Pag­rin­di­niu įkvė­pi­mo šal­ti­niu ta­ po me­dis, jo gy­vu­mas ir įvai­ria­pu­ siš­ku­mas. Ko­lek­ci­ja uni­ka­li me­džio or­na­men­tu de­ko­ruo­tais au­di­niais.

„Mū­sų ko­lek­ci­jos vy­ras pri­riš­tas prie gam­tos, kal­nų, vė­jo, me­džių.

Bet at­sklei­džia­ma ir ša­ma­niš­ko­ji jo pu­sė, ku­ri nu­da­žo me­dį ryš­kio­ mis, ne­bū­din­go­mis me­džiui spal­ vo­mis“, – tei­gė di­zai­ne­rės.

Ma­da yra drą­sa. Jei no­ri reng­tis la­bai ma­din­gai, tu­ri bū­ti drą­sus.

Me­lan­cho­li­ja ir jos prie­šin­gy­bė

Išs­kir­ti­nai vie­ne­ti­nius ga­mi­nius ku­rian­ti di­zai­ne­rė Dia­na Paukš­ty­ tė po va­sa­ros pra­si­dė­sian­tį šal­tą­jį lai­ko­tar­pį nu­ta­pė me­lan­cho­liš­ko­ mis spal­vo­mis. Nors me­lan­cho­li­ja yra bū­se­na, pa­si­reiš­kian­ti liūd­na sa­vi­jau­ta, dep­re­si­ja, en­tu­ziaz­mo, ener­gi­jos trū­ku­mu, pran­cū­zų ra­ šy­to­jas Vic­to­ras Hu­go ją trak­ta­vo kaip „lai­mę bū­ti liūd­nam“.

D.Paukš­ty­tės pri­sta­ty­to­je ko­ lek­ci­jo­je „Me­lan­cho­li­ja“ vy­rau­ja tam­sios spal­vos, dra­pi­ruo­ti au­di­ niai, kam­puo­tos for­mos, dest­ruk­ ty­vūs ele­men­tai, asi­met­riš­kos li­

nerių, jaunųjų „Mados injekcijos“ nugalėtojų ir svečių iš užsienio kolekcijos.

BFL nuotr.

ni­jos. Dra­bu­žiuo­se di­zai­ne­rė sie­kė per­teik­ti ru­de­niš­ką jaus­mą, kai ky­ la eg­zis­ten­ci­niai klau­si­mai, aki­vaiz­ džiau jun­ta­mas bū­ties lai­ki­nu­mas, su­si­mąs­to­ma apie vi­sa ko pra­smę. Ji skir­ta daž­nai į ap­mąs­ty­mus pa­si­ne­ rian­tiems žmo­nėms, ku­riems vi­di­ niai iš­gy­ve­ni­mai yra itin svar­būs.

Ge­riau­sios min­tys di­zai­ne­rę Sand­rą Strau­kai­tę ap­lan­ko se­na­ mies­čio stu­di­jos pa­lė­pė­je, nak­ti­ mis. Bū­ti­na są­ly­ga kur­ti yra ši­lu­ma.

To­dėl įvai­rios ke­pu­rės, pa­de­dan­ čios mąs­ty­ti ir neiš­bars­ty­ti min­čių, yra vie­ni mėgs­ta­miau­sių di­zai­ne­ rės ak­se­sua­rų. Pa­va­sa­ri­nė­je „Ma­ dos in­fek­ci­jo­je“ di­zai­ne­rė vi­siems tar­si siū­lė at­si­pa­lai­duo­ti, jaus­tis pa­to­giai ir leng­vai. „Neap­sik­rau­ti nau­jais me­džia­gų ru­lo­nais, su­nau­do­ti vis­ką, kas per n me­tų nu­gu­lė aš­tuo­nio­se len­ty­ no­se, – kū­ry­bi­nis iš­šū­kis ir spor­ti­ nis in­te­re­sas. Spor­to ba­zė – tur­tin­ ga erd­vė lais­voms in­terp­re­ta­ci­joms be rim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Su tre­nin­ gais. Leng­vai ir be stre­so, krau­jos­ pū­dis kaip kos­mo­nau­tų“, – taip apie sa­vo ko­lek­ci­ją „PYO­KO PYO­ KO // strykt pa­strykt“ sa­kė fes­ti­ va­lio idė­jos au­to­rė S.Strau­kai­tė.

Šį­va­kar iš­vy­si­te Šian­dien Šiuo­lai­k i­nio me­no cent­re įvyks pa­ sku­ti­nis tre­čia­sis „Ma­ dos in­fek­ci­jos“ va­ka­ ras. Sa­vo ko­lek­ci­jas pri­sta­tys Eg­lė Če­ka­ na­vi­čiū­tė, Jur­gi­ta Ja­ nuš­ke­vi­čiū­tė, D.EFECT (dizainerė Eglė Žiemy­ tė, nuotr.), sve­čiai iš Suo­mi­jos „Iva­na Hel­ sin­ki“, Nor­ve­gi­jos – Kris­ ti­na Vikø­ren ir Šve­di­jos – „Jo­se­finst­rid“.

Pir­mą kar­tą spe­cia­liai į „Ma­dos in­fek­ci­ją“ at­vy­ko ma­dai skir­to ka­na­lo „Fas­ hion TV“ at­sto­vai. Jie fik­ suo­ja vi­sas ren­gi­nio aki­ mir­kas, o šį­va­kar pri­sta­ tys „Fas­hion TV“ ko­lek­ ci­ją „I Lo­ve Fas­hion“.

– 2. Ar yra Die­vas?

– Ne­ži­nau. Anks­čiau ma­niau, kad kas nors tu­ri bū­ti. Gar­sus bri­ tų fi­zi­kas Step­he­nas Haw­kin­gas į klau­si­mą, ar yra po­mir­ti­nis gy­ve­ ni­mas, at­sa­kė: „Pa­žiū­rė­ki­te į su­ lū­žu­sių se­nų kom­piu­te­rių san­dė­lį.

Ja­me – ne­vei­kian­tys pro­ce­so­riai, su­lū­žu­sios de­ta­lės, tam­sūs mo­ni­ to­riai. Ir nie­ko dau­giau.“ Ir jis tai pa­ly­gi­no su žmo­gu­ mi. Kas ga­lė­tų mū­sų lauk­ti po to?

Kai pra­de­da šlu­buo­ti mū­sų or­ga­ niz­mas, sen­ka svei­ka­ta, tai – jau ne­grįž­ta­mas pro­ce­sas. Nuo šios Že­mės kan­čios tu­rė­tų iš­gel­bė­ti po­mir­ti­nis gy­ve­ni­mas, Die­vas, bet tai yra tik nie­kuo ne­pag­rįs­ta mū­ sų vil­tis. Kad ga­lė­tu­me sa­ve nu­ra­ min­ti, ne­bi­jo­ti mir­ti. Vi­sa­ta to­kia neiš­ma­tuo­ja­ma, o mes esa­me to­ kie ma­ži. Tur­būt į šį klau­si­mą nie­ ka­da ne­bus at­sa­ky­ta.

– 3. Ar ge­riau bū­ti blon­di­ne?

– Čia tur­būt tas pa­ts, kaip sa­ky­ ti, kad žmo­nės, ku­rie pa­ten­kin­ ti sa­vi­mi ir su­ge­ba bū­ti links­mi... kaip čia de­li­ka­čiau pa­sa­ky­ti, yra kvaiš­te­lė­ję.

Kaž­ko­kia pra­sme daug leng­viau gy­ven­ti žmo­gui, ku­ris ne­si­gi­li­na į gy­ve­ni­mą, jo es­mę, pra­smę, ne­ ke­lia sau di­de­lių tiks­lų. Gy­ve­na, rū­pi­na­si tik pa­vir­šu­ti­niš­kais da­ ly­kais, nie­ko ne­no­ri keis­ti ir jam ge­rai. Tai pri­klau­so nuo kiek­vie­ no žmo­gaus. Jei žmo­gus ge­rai jau­ čia­si, vis­kas ge­rai.

žmo­gaus pa­da­ry­ti vis­ką. Vis­ką – tik­rą­ja to žo­džio pra­sme. Ga­li mes­ti vis­ką, ką da­rei iki šiol, už­ mirš­ti vis­ką, ką no­rė­jai pa­da­ry­ti, ir pa­sielg­ti ne­ra­cio­na­liai. Žmo­nės, ku­rie to nie­ka­da ne­pa­ty­rė, yra ne­ lai­min­gi.

– 8. Kur lai­mės pa­slap­tis?

– Į „lai­mės“ są­vo­ką pa­ten­ka vis­ kas: ta­ve su­pa ge­ri žmo­nės, šei­ ma, jie ge­rai jau­čia­si. Yra pui­kus Bu­dos po­sa­kis: jei­gu tu su vie­na žva­ke už­deg­si dar tūks­tan­tį žva­ kių, ta­vo žva­kės sklei­džia­ma ši­lu­ ma ne­su­ma­žės ir degs tiek pat.

Lai­me ir džiaugs­mu tu­rė­tu­ me da­ly­tis ir su ki­tais, o duo­ti net svar­biau, nei im­ti. Esi svei­kas, ge­ rai se­ka­si, ta­vo gy­ve­ni­mas ne­nuo­ bo­dus, tau pa­vyks­ta įgy­ven­din­ti tiks­lus. Tai nė­ra nuo­la­ti­nė bū­se­ na, bet vi­sa­da pri­si­me­na­me, kad bu­vo­me lai­min­gi kaž­ka­da, at­si­su­ kę at­gal. No­ras siek­ti tos bū­se­nos ir yra lai­mės pa­slap­tis.

– 9. Ar mi­rė To­ny Sop­ra­nas?

– Kas čia per klau­si­mas? (Juo­kia­ si.) Ne, vis dėl­to ne­mi­rė. Ne­se­niai žiū­rė­jau Ro­ma­no Po­lans­kio fil­mą „Ki­vir­čas“ ir ne­ty­čia su­ži­no­jau, kad vie­ną iš vaid­me­nų tu­rė­jo at­ lik­ti To­ny Sop­ra­ną vai­di­nęs ak­to­ rius Ja­me­sas Gan­dol­fi­ni. Ban­dau įsi­vaiz­duo­ti, kaip vis­kas ten at­ ro­dy­tų.

– 10. Kiek gy­ven­si?

– Ma­nau, kad šiek tiek trum­piau nei vi­du­ti­niš­kai, nes gy­ve­nu di­ des­niu grei­čiu. Ti­kiu, kad žmo­ gus gy­vens, kiek jam nu­ma­ty­ta.

Bet tai ga­li­ma šiek tiek ko­re­guo­ ti. Pa­ly­gin­siu gy­ve­ni­mą su au­to­ mo­bi­liais. Į ko­kią nors vie­tą ga­ li­ma nu­va­žiuo­ti la­bai grei­tai, bet la­biau nau­do­jant au­to­mo­bi­lio de­ ta­les, de­ga­lus. Ir ga­li­me va­žiuo­ ti eko­no­mi­niu re­ži­mu, ra­miai ir įveik­ti tą pa­tį ke­lią. Ma­nau, kad gy­ve­ni­me esu įjun­gęs aukš­tes­nę pa­va­rą.

– 4. Ko­kia die­ta pa­ti ge­riau­ sia?

– Apie tai nie­ko ne­ži­nau. (At­si­du­ sęs nu­si­juo­kia.)

– 5. Ar ten kas nors yra?

– Neį­ma­no­ma at­sa­ky­ti. Yra tūks­ tan­čiai daug pro­tin­ges­nių už ma­ ne žmo­nių, ku­rie tu­ri di­des­nę ga­ li­my­bę tai pa­tik­rin­ti, bet to fak­to nie­kas ne­pat­vir­ti­no.

Ma­nau, kad prieš 50 ar net prieš 30 me­tų ras­ti gy­vy­bės ne Že­mė­ je ti­ki­my­bė bu­vo di­des­nė. Da­bar tai vi­suo­me­nė­je ne­su­ke­lia jo­kio ažio­ta­žo. Tur­būt to­dėl, kad nie­ kas per to­kį il­gą lai­ką taip ir ne­ pa­tei­kė įro­dy­mų.

– 6. Kas gar­siau­sias žmo­ gus pa­sau­ly­je?

– Jis nuo­lat kei­čia­si. Žmo­ gus gy­ve­na, yra jo lai­kas. Lai­ kas praei­na, o žmo­gų, ku­ris bu­vo ant aukš­to kal­no, ku­rį vi­si ger­bė, gar­bi­no, to­je vie­to­je, ant to kal­no, pa­kei­tė jau ki­tas žmo­gus.

– 7. Kas yra mei­lė?

– Tai no­ras ir ga­li­my­bė dėl to

Ne­ra­cio­na­lu: mei­lė, anot R.Pet­

raus­ko, ga­li pa­dik­tuo­ti mes­ti vis­ką, ką da­rei iki šiol, už­mirš­ ti vis­ką, ką no­rė­jai pa­da­ry­ti, ir pa­sielg­ti vi­siš­kai ne­lo­giš­kai.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

28

šeštadienis, kovo 24, 2012

Raš­tai: ko­te­džo sie­noms pa­nau­do­ta ko­ne de­šim­ties rū­šių ta­pe­tų, jų rin­ki­mas ir de­ri­ni­mas tar­pu­sa­vy­je – sa­vo­tiš­ka kū­ry­ba.

Kai ku­rie žmo­nės sa­ko, kad pa­vargs­ ta nuo ryš­ kių spal­ vų, o aš nuo jų įgau­nu ener­gi­jos.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Rau­do­na sie­na – ener­gi­jos už­tai­sas

Ryš­kių spal­vų ir or­na­men­tų ka­ra­lys­tė­je gy­ven­ti no­rė­tų ne kiek­vie­nas. Vis dėl­to, jei šir­dis to gei­džia, ko­dėl spy­rio­tis? Rau­do­nų ak­cen­tų su­pa­mą kau­nie­čių šei­mą ly­di ne ag­re­si­ja, bet pla­čios šyp­se­nos.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Įti­ko di­zai­ne­rės ap­ran­ga

Daug žmo­nių per­ka nau­ją sva­jo­nių būs­tą ma­ty­da­mi pli­ką pil­ką be­to­ną, sty­ran­čius lai­dus, at­vi­rus vamz­ džius. Tai tar­si minkš­tas mo­lis, iš ku­rio skir­tin­gi me­ni­nin­kai su­ku­ria vi­siš­kai ne­pa­na­šius kū­ri­nius.

Ne­ma­žai nau­ja­ku­rių tu­ri sa­vo sva­jo­nes ir vi­zi­jas, kaip tu­rė­tų at­ ro­dy­ti jų nau­jie­ji na­mai, bet pa­ tys ne­drįs­ta jų rea­li­zuo­ti, tad sam­ do pro­fe­sio­na­lus. Svar­biau­sia, kad in­ter­je­ro di­zai­ne­riai iš­girs­tų šei­ mi­nin­kų no­rus, ga­lu­ti­nis re­zul­ta­ tas bū­tų vaiz­duo­tės at­spin­dys. „Ap­lin­kui ir taip la­bai pil­ka. Pa­ tys esa­me ga­na spal­vin­gi žmo­nės, to­dėl pa­grin­di­nis mū­sų no­ras bu­vo kuo dau­giau ryš­kių spal­vų“, – sa­ vo pa­si­rin­ki­mu nea­be­jo­ja kau­nie­tė

Jo­lan­ta, su vy­ru Sau­liu­mi, sū­nu­mi Ry­čiu ir duk­ra Ak­vi­le jau me­tus gy­ ve­nan­ti nau­jai įreng­ta­me ko­te­dže.

Sa­vo sva­jo­nėms įgy­ven­din­ti jie pa­ si­tel­kė in­ter­je­ro di­zai­ne­rę Kris­ti­ną Gry­bai­tę. „Ma­ne iš­si­rin­ko pa­gal ap­ran­ gą. Vil­kė­jau pa­pras­tus džin­sus“, – juo­kė­si K.Gry­bai­tė, ku­ri su­si­ drau­ga­vo su sa­vo klien­tais ir po to iš­gir­do apie ją su­si­da­ry­tą pir­mą­ jį įspū­dį.

Sve­čiai su­trin­ka ir ty­li

Šios ke­tu­rių as­me­nų šei­mos spal­ vin­gu­mą at­spin­di ne tik na­mai, bet ir ap­ran­ga. „Kai vi­si drau­ge kur nors išei­na­me, vi­si sa­ko, kad iš to­lo ma­to­mės“, – juo­kė­si Jo­lan­ta. Ryš­ kių spal­vų po­rei­kį jau­čia tiek ji pa­ ti, tiek vy­ras. Jam kai ku­rio­se na­ mų ker­tė­se spal­vos ga­lė­jo bū­ti ir dar ryš­kes­nės.

„Kai ku­rie žmo­nės sa­ko, kad pa­ vargs­ta nuo ryš­kių spal­vų, o aš nuo jų įgau­nu ener­gi­jos“, – at­vi­ra­vo šei­ mi­nin­kė. Pir­mą kar­tą į na­mus at­ vy­kę sve­čiai, kaip pa­ste­bė­jo mote­ ris, su­trin­ka, o ap­si­lan­kę ant­rą kar­tą pra­si­ta­ria, kad ir jiems gra­žu, jau­ku.

Tik vė­liau jie pa­ma­to de­ta­les, į ku­ rias iš pra­džių neatk­rei­pia dė­me­sio.

Pa­gi­ria grin­dų ply­te­lių raš­tą, nu­si­ ste­bi, kad švies­tu­vai skir­tin­gi. Šiuo­se na­muo­se yra ir dau­giau spren­di­mų, ku­rie ki­tiems ga­li at­ro­ dy­ti keis­to­ki. Kad ir juo­dos spal­vos švies­tu­vai. Kol bal­dų ne­bu­vo, pa­ sak Jo­lan­tos, juo­dų švies­tu­vų pa­ si­rin­ki­mas bau­gi­no. „Ne­si­no­rė­jo, kad na­mai bū­tų pa­na­šūs į lai­do­ji­ mo na­mus“, – juo­kė­si mo­te­ris.

Vė­liau ji nu­si­ra­mi­no, nes įsi­ti­ki­ no, kad juo­di švies­tu­vai prie vis­ko de­ra, o švie­sos pa­kan­ka, nes švies­ tu­vų na­muo­se gau­su.

Prie­ši­no­si vy­rau­jan­čiai ma­dai

Vos įžen­gu­sius į sve­tai­nę sve­čius ga­li su­glu­min­ti ryš­kiau­sias ak­cen­ tas – te­le­vi­zo­rius įrė­min­tas rau­ do­na­me dry­žuo­ta­me „pa­veiks­le“.

Tie­sa, atei­ty­je te­le­vi­zo­rius gal­būt bus di­des­nio for­ma­to, tad rau­do­ nos spal­vos su­ma­žės, nors pa­tiems šei­mi­nin­kams ir da­bar­ti­nis vaiz­das – jo­kia kliū­tis.

Rau­do­nos spal­vos at­spal­viai taip pat yra už­val­dę vir­tu­vės zo­ną, mie­ ga­mą­jį ir vo­nios kam­ba­rį. Vai­kams skir­to du­šo ir tua­le­to pa­tal­po­je oran­ ži­nė spal­va, šei­mos gal­vos įsi­ti­ki­ni­ mu, ga­lė­jo bū­ti dar in­ten­sy­ves­nė. Švel­nios mor­kų spal­vos so­fa – re­tas ra­di­nys, nes bal­dų sa­lo­nuo­ se, pa­sak I.Gry­bai­tės, do­mi­nuo­ja bal­tos ar­ba tam­sios spal­vos odi­ niai bal­dai. Prie so­fos pri­de­rin­ ti sie­ni­niai švies­tu­vai oran­ži­niais gaub­tais.

Kaip pa­va­din­ti to­kį in­ter­je­ro api­ pa­vi­da­li­ni­mo sti­lių, nė pa­ti di­zai­ ne­rė ne­ži­no, nes yra ir kla­si­ki­nių, ir šiuo­lai­ki­nių di­zai­no ele­men­tų.

Aiš­ku vie­na – už­sa­ko­vai ne­no­rė­jo vai­ky­tis ma­dos. Juk šiuo­lai­ki­niuo­ se in­ter­je­ruo­se la­bai daž­nai ga­li pa­ ma­ty­ti pie­no bal­tu­mo ir šo­ko­la­do spal­vos de­ri­nių.

Tie­sa, no­rė­da­ma su­švel­nin­ti in­ ten­sy­vią rau­do­ną spal­vą, sve­tai­nė­je di­zai­ne­rė pa­siū­lė au­ga­li­nius mo­ty­ vus: pil­kus gė­lė­tus ta­pe­tus, tam­sias gė­lė­tas sie­nų ply­te­les, rau­do­no at­ spal­vio užuo­lai­das au­ga­li­niais mo­ ty­vais.

Vis dėl­to jau­ku­mą na­muo­se su­ku­ ria ne sie­nos ar bal­dai, o gy­ve­nan­ čių žmo­nių nuo­tai­ka, šil­tas bend­ra­ vi­mas, kle­ge­sys, juo­kas. Jo­lan­tai nė ne­svar­bu, kaip jos na­mus ver­ti­na ap­lin­ki­niai, nes juos kū­rė sau, o ne tam, kad pa­si­ro­dy­tų prieš ki­tus.

Komentaras Ra­sa Kaz­laus­kie­nė Psi­cho­lo­gė

S Ma­lo­niau: mie­ga­ma­ja­me ir vai­kų kam­ba­riuo­se – pu­ri il­go plau­ko ki­li­mi­nė dan­ga.

Su­sid­rau­ga­vo: in­ter­je­ro di­zai­ne­rė K.Gry­bai­tė (kai­rė­je) su bu­to šei­mi­

nin­kė­mis Jo­lan­ta ir ma­žą­ja Ak­vi­le ne­tru­ko ras­ti bend­rą kal­bą.

De­ri­nys: rau­do­nos, oran­ži­nės spal­

vos ak­cen­tai, įkom­po­nuo­ti pil­ka­me fo­ne, šei­mi­nin­kų ne­trik­do.

pal­vin­gas in­ter­je­ras ro­do gy­ve­ ni­mo džiaugs­mą. Ma­nau, kad pa­si­rin­kę to­kius spal­vų de­ri­ nius žmo­nės yra drą­sūs, pa­si­ ti­kin­tys sa­vi­mi, ko­mu­ni­ka­bi­lūs, at­vi­ri nau­joms pa­tir­tims. Vie­ni bi­jo, kad spal­ vos grei­tai at­si­bos. Ki­ti prie­šin­gai – ne­ ven­gia eks­pe­ri­men­tuo­ti, ži­no, kad tai ne vi­sam lai­kui – pa­bo­dus ga­lės in­ter­je­rą keis­ti. Tie, kas do­mi­si in­ter­je­rų ten­den­ci­ jo­mis pa­sau­ly­je, ga­li pa­ste­bė­ti, kad ryš­ kių spal­vų ne­ven­gia­ma. Pie­tų kraš­tuo­ se ap­skri­tai ryš­kios spal­vos do­mi­nuo­ja.

Gal­būt lie­tu­viams ren­kan­tis spal­vas įta­ ką da­ro ki­tos kul­tū­ros? Ne­no­ras bū­ti to­ kiems kaip vi­si ro­do ori­gi­na­lu­mo sie­kį.

Be to, tai yra sa­vi­raiš­ka. Ge­rai, kad žmo­ gus drįs­ta da­ry­ti taip, kaip jam pa­tin­ka, o ne taip, kaip yra priim­ta dau­gu­mos. Žmo­gus, ku­ris džiau­gia­si sa­vo spal­vo­ mis, yra lais­vas, jam ne­la­bai rū­pi ap­lin­ ki­nių kri­ti­ka. Rau­do­na spal­va – aist­ros, ag­re­si­jos, ak­ty­vu­mo spal­va. Psi­cho­lo­ gi­niuo­se tes­tuo­se jos pa­si­rin­ki­mas sie­ ja­mas su ak­ty­vu­mu, ge­bė­ji­mu grei­tai orien­tuo­tis ir priim­ti spren­di­mus, po­

lin­kiu do­mi­nuo­ti, pri­siim­ti at­sa­ko­my­ bę, smal­su­mu, stip­riu sa­vi­rea­li­za­ci­jos po­rei­kiu, taip pat im­pul­sy­vu­mu, jei at­ si­ran­da kliū­čių. Be to, rau­do­na – mei­lės spal­va. Gel­to­ną spal­vą mėgs­ta as­me­ nys, ku­riems la­bai svar­bus bend­ra­vi­ mas, emo­ci­nis įsi­trau­ki­mas, ap­lin­ki­nių dė­me­sys. Ap­lin­ki­niams jie ga­li at­ro­dy­ ti ne­bran­dūs ar­ba de­monst­ra­ty­vūs, bet sun­ku ne­pa­vy­dė­ti jų op­ti­miz­mo, in­tui­ ci­jos, ge­bė­ji­mo su­ža­vė­ti, džiaug­tis. Pris­ lo­pin­tos oran­ži­nės spal­vos ak­cen­tai, de­ta­lės, ma­no pa­ste­bė­ji­mu, da­bar yra ne­tgi ma­din­gi. Man pa­čiai pa­tin­ka ste­ bė­ti pa­sau­ly­je ku­ria­mus in­ter­je­rus, pa­ ti tu­riu oran­ži­nę so­fą.

29

šeštadienis, kovo 24, 2012

menas ir pramogos

Džia­zas – lais­vo gy­ve­ni­mo gurkš­nis Džia­zas šios mu­zi­ kos mė­gė­jams aso­ ci­juo­ja­si su pa­va­ sa­riu. Dau­giau kaip du de­šimt­me­čius ba­lan­džio pa­bai­go­ je Kau­ne pa­sklin­ da iš­skir­ti­nė nuo­ tai­ka, ku­ri su­trau­ kia me­lo­ma­nus ir iš ki­tų mies­tų. No­ ri – ties­kis ant ve­jos, už­merk akis ir gerk mu­zi­kos bei lais­vės kok­tei­lį.

me­tais jie nu­si­pirks bi­lie­tą ir į mo­ ka­mą kon­cer­tą, pra­dės klau­sy­ti su­ dė­tin­ges­nio džia­zo. Yra dar dau­gy­ bė tra­di­ci­jų. Kas­met skam­ba var­pų mu­zi­ka, ren­gia­mi kon­cer­tai Kau­no si­na­go­go­je ir Vy­tau­to Di­džio­jo baž­ ny­čio­je. No­rė­jo­me reng­ti kon­cer­tus ir ki­to­se šven­to­vė­se, ta­čiau ne­la­bai kur įsi­lei­džia.

– Koks ren­gi­nio biu­dže­tas? Gal jau ikik­ri­zi­nis?

– Nuo ikik­ri­zi­nio lai­ko­tar­pio biu­ dže­tas te­bė­ra su­ma­žė­jęs maž­daug per­pus. Tie­siog ki­taip de­rie­si su mu­ zi­kan­tais, ieš­kai ge­rų ap­lin­ky­bių.

– Dau­ge­lis kul­tū­ros at­sto­vų skun­džia­si su­men­ku­siu fi­nan­ sa­vi­mu. Džia­zo fes­ti­va­lis ne­ nusk­riaus­tas?

– Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja sky­rė 95 tūkst. li­tų, mies­to sa­vi­val­dy­bė nu­ ma­tė skir­ti 59 tūkst. Aiš­ku, kad ne­ si­skun­džia­me.

Kar­je­ra: nuo vai­kys­tės or­ga­ni­zuo­ti fes­ti­va­lį tė­vams pa­dė­da­vu­si I.Ju­čai­tė – da­bar jau šio ren­gi­nio me­no va­

do­vė.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Kad Kau­ne kas nors vyks­ta, ga­li su­ pras­ti ir bū­da­mas kur­čias ar už­si­ kim­šęs au­sis: pa­ma­ty­si ne vie­ną ryš­kiai ap­si­ren­gu­sį vie­ti­nį, keis­to­ kai at­ro­dan­tį at­vy­kė­lį iš ki­to mies­ to ar ša­lies. Tai die­nos, kai pa­gei­ dau­ja­mos neei­li­nės šu­kuo­se­nos, ori­gi­na­lūs ak­se­sua­rai. Jei atei­si į kon­cer­tą sky­lė­tais džin­sais, nie­kas pirš­tais ne­ba­dys. Kiek­vie­nas yra lais­vas at­ro­dy­ti taip, kaip jam pa­ tin­ka, ne­var­žo­mai lie­ti jaus­mus ir bū­ti fes­ti­va­lio da­li­mi.

Džia­zuo­jan­tis sa­vait­ga­lis ateis po ge­ro mė­ne­sio. Ba­lan­džio 26–29 d. kon­cer­tai vyks Kau­ne, o ba­lan­džio 30-ąją tra­di­ciš­kai vie­nas kon­cer­tas pra­džiu­gins Vil­nių.

Kuo šie­me­tis „Kau­nas jazz“ pa­le­ pins me­lo­ma­nus, klau­sė­me ren­gi­ nio me­no va­do­vės Ind­rės Ju­čai­tės.

– Kiek šie­met pa­siū­ly­si­te kon­cer­ tų? Kiek iš jų bus ne­mo­ka­mų?

– Per ke­tu­rias fes­ti­va­lio die­nas iš vi­ so vyks 16 kon­cer­tų. Šie­met mo­ka­mų ir ne­mo­ka­mų kon­cer­tų – po ly­giai.

Iš­lie­ka tra­di­ci­nės ne­mo­ka­mų kon­ cer­tų vie­tos – Kau­no si­na­go­ga, Vy­ tau­to Di­džio­jo baž­ny­čia ir Vie­ny­bės aikš­tė. Per kri­zę fes­ti­va­lis bu­vo su­ trum­pin­tas iki ke­tu­rių die­nų, o šie­ met vėl pri­si­de­da vie­na die­na. Nak­ ti­nia­me klu­be „Com­bo“ kon­cer­tai vyks ne tris, o ke­tu­ris va­ka­rus.

– Ko­kie ryš­kiau­si šio fes­ti­va­lio at­li­kė­jai?

– Ži­no­ma, dai­ni­nin­kė, pa­si­ro­ dy­sian­ti „Žal­gi­rio“ are­no­je, yra žvaigž­dė. Tai vieš­nia iš JAV Lizz Wright su gru­pe. Žvaigž­džių bus ir dau­giau. Ant­rą­ją fes­ti­va­lio die­ną

Kau­no fil­har­mo­ni­jos sa­lė­je gir­dė­si­ me ką tik dar vie­ną „Gram­my“ ap­ do­va­no­ji­mą pel­niu­sį bo­sis­tą iš JAV Chris­tia­ną McBri­de’ą. Ki­tą die­ną gros taip pat at­sto­vas iš JAV, tre­ jus me­tus iš ei­lės kri­ti­kų pri­pa­žin­ tas ge­riau­siu me­tų al­to sak­so­fo­ni­ nin­ku, Rud­res­has Ma­hant­hap­pa.

Sos­ti­nė­je, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je, gro­sian­tis sak­so­fo­ no vir­tuo­zas Da­vi­das Sánche­zas su gru­pe dar kar­tą į „Kau­no jazz“ sce­ ną lips taip pat neat­si­tik­ti­nai.

– Koks Lie­tu­vos ir už­sie­nio at­ li­kė­jų san­ty­kis?

– Šiais me­tais pa­si­ro­dys iš­ties ne­ ma­žai Lie­tu­vos mu­zi­kan­tų, ir ne tik lau­ko sce­no­je. Di­džio­sio­se sa­ lė­se bus pri­sta­ty­ti vien lie­tu­vių ar bend­ri lie­tu­vių ir už­sie­nie­čių mu­ zi­kan­tų pro­jek­tai. Į fes­ti­va­lį su­grįš Kęs­tu­tis Lu­šas su gru­pe, gir­dė­si­me Kau­no big­ben­dą. Lau­ko sce­no­je pa­ si­ro­dys po­pu­lia­rios jau­ni­mo gru­pės, pa­vyz­džiui, „Key­mo­no“. „Com­bo“ klu­be kon­cer­tuos Leon So­mov & Jaz­zu. Taip pat šie­me­čia­me fes­ti­ va­ly­je sve­čiuo­sis Ste­po­nas Ja­nuš­ ka, Ari­na, vo­ka­li­nė gru­pė „Ki­vi“ ir ki­ti Lie­tu­vos at­sto­vai.

– Ko­kiais kri­te­ri­jais va­do­vau­ja­ ma­si pa­si­ren­kant at­li­kė­jus?

– Va­do­vau­da­mie­si fes­ti­va­lio po­ li­ti­ka sten­gia­mės, kad bū­tų daug įvai­rių mu­zi­kos sti­lių, kad žiū­ro­vai ga­lė­tų pa­si­rink­ti tai, kas jiems mie­ liau­sia, priim­ti­niau­sia. Ki­tas vie­nas pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų – ko­ky­bė.

– Gal­būt kai ku­rie at­li­kė­jai la­ bai trokš­ta­mi, bet jų pra­šo­mi ho­no­ra­rai neį­kan­da­mi?

– Ho­no­ra­ras yra de­ry­bų ob­jek­tas.

Tą pa­tį at­li­kė­ją ga­li pa­kvies­ti už

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

la­bai di­de­lę su­mą ar­ba už kur kas ma­žes­nę. Tai pri­klau­so nuo ap­lin­ ky­bių: ar spe­cia­liai kvie­ti vie­nam kon­cer­tui, ar to at­li­kė­jo pa­si­ro­dy­ mas su­tam­pa su jo kon­cer­tų tu­ru.

Vi­sa­da de­rie­si. Lie­tu­vo­je ne­ga­li­me su­mo­kė­ti tiek, kiek ga­li eko­no­miš­ kai daug stip­res­nės ša­lys.

Tą pa­tį at­li­kė­ją ga­ li pa­kvies­ti už la­bai di­de­lę su­mą ar­ba už kur kas ma­žes­nę.

Tai pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių.

– Koks yra su­mo­kė­tas mak­si­ ma­lus ho­no­ra­ras?

– Su­mos tik­rai neį­var­dy­siu. Tai pa­ slap­tis.

– Ko­dėl kvie­čia­mi ne tik nau­ji, bet ir jau bent kar­tą į „Kau­no jazz“ sce­ną li­pę at­li­kė­jai?

– Mū­sų fes­ti­va­lis tu­ri tra­di­ci­ją pub­li­kai la­biau­siai pa­ti­ku­sį at­li­kė­ ją kvies­ti ki­tais me­tais ar po ke­le­rių. Šie­met vėl sve­čiuo­sis D.Sánche­zas su gru­pe, ku­ris pas mus bu­vo 2007 m. Ši tra­di­ci­ja pra­si­dė­jo 2002-ai­siais, kai į fes­ti­va­lį dar kar­tą bu­vo pa­ kvies­tas Court­ney Pi­ne’as.

– Šie­met pa­grin­di­niai va­ka­ri­ niai kon­cer­tai vyks Kau­no fil­ har­mo­ni­jo­je. Ko­dėl pa­si­rink­ta ši erd­vė?

– Kei­čia­me pa­grin­di­nių kon­cer­tų erd­vę, nes įpras­ta Vy­tau­to Di­džio­ jo uni­ver­si­te­to sa­lė re­mon­tuo­ja­ma.

Pla­nuo­ja­ma, kad jo­je fes­ti­va­lis vyks 2013-ųjų pa­va­sa­rį. Ne­no­rė­jo­me

kaip per­nai iš­si­kel­ti iš mies­to cent­ro į „Girs­tu­čio“ rū­mus. Ir žiū­ro­vams, ir bend­rai nuo­tai­kai rei­ka­lin­ga, kad kon­cer­tų erd­vės bū­tų vie­nos ša­lia ki­tų, kon­cent­ruo­tų­si la­biau į mies­ to cent­rą, tuo­met šven­tė la­biau jau­ čia­ma. Fil­har­mo­ni­jo­je, aiš­ku, tilps ma­žiau žiū­ro­vų – per 500. Vytau­ to Didžiojo universiteto sa­lė­je vie­tų bu­vo maž­daug 200 dau­giau.

– Bai­gia­ma­sis fes­ti­va­lio Kau­ne kon­cer­tas vyks „Žal­gi­rio“ are­ no­je. Ar džia­zo klau­sy­to­jų au­ di­to­ri­ja ga­li bū­ti tūks­tan­ti­nė?

– Nep­la­nuo­ja­me iš­nau­do­ti mak­ si­ma­laus are­nos vie­tų skai­čiaus, kon­cer­tas bus skir­tas ke­liems tūks­ tan­čiams žiū­ro­vų. Kai „Žal­gi­rio“ are­na dar ne­bu­vo ati­da­ry­ta, spor­ to ha­lė­je vy­ko džia­zo kon­cer­tai, su­trau­kian­tys iki 4 tūkst. žmo­nių.

Are­no­je pa­si­ro­dy­sian­čios L.Wright kon­cer­tas ne­prailgs. Ši at­li­kė­ja pa­ sau­ly­je di­džiuo­siuo­se fes­ti­va­liuo­ se yra la­bai ver­ti­na­ma, ži­no­ma, ji kon­cer­tuo­ja ir kur kas di­des­nė­ se erd­vė­se.

– Kas per 22 me­tus fes­ti­va­ly­je ne­si­kei­tė?

– Fes­ti­va­lio po­li­ti­ka. Mes ne­si­kon­ cent­ruo­ja­me į siau­rą klau­sy­to­jų ra­ tą, siū­lo­me džia­zą pla­čią­ja pra­sme, kad kiek­vie­nas klau­sy­to­jas at­ras­tų tai, kas jam pa­tin­ka ir yra priim­ ti­na. Džia­zas de­ra ir su kla­si­ki­ne, po­pmu­zi­ka, sou­lu ir ki­to­kiais sti­ liais. Kar­tu sten­gia­mės ug­dy­ti sa­ vo klau­sy­to­jus, to­dėl ren­gia­me ir ne­mo­ka­mus kon­cer­tus, pri­trau­ kia­me žmo­nių, ku­rie džia­zo mu­zi­ kos nė ne­si­klau­so. Tu­rė­da­mi ga­li­ my­bę pa­si­klau­sy­ti gy­vos mu­zi­kos, jie ne­praei­na pro ša­lį, pa­bū­na su vi­sa mi­nia. Jei pa­tiks, gal­būt ki­tais

– Ko­dėl pe­rė­mė­te fes­ti­va­lio or­ ga­ni­za­vi­mą? Ar tai tie­siog pa­ vel­dė­ta iš šei­mos, o gal tai sva­ jo­nių dar­bas?

– Aš au­gau su šiuo fes­ti­va­liu, man tai pa­ti­ko. Nuo pat pir­mų­jų fes­ ti­va­lių pa­dė­da­vau tė­vams dirb­ti.

Pas­kui bu­vau va­dy­bi­nin­kė, dir­bau su mu­zi­kos gru­pė­mis, ga­liau­siai ta­pau fes­ti­va­lio me­no va­do­ve. Jei man tai bū­tų ne­pa­ti­kę, ne­bū­čiau vi­so to da­riu­si. Dirb­ti la­bai sma­gu, nes kas­met bend­rau­ju vis su ki­tais žmo­nė­mis.

– Ką veik­tu­mė­te, jei dėl ko­kių nors prie­žas­čių fes­ti­va­lio ne­ lik­tų?

– Tu­riu su­ma­ny­mų, su­si­ju­sių su mu­zi­ka, kul­tū­ra. Pa­ti jau ne­mu­zi­ kuo­ju, esu bai­gu­si cho­ro di­ri­ga­vi­ mą Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

– Ar tie­sa, kad ne­ma­ža da­lis fes­ti­va­lio at­li­kė­jų ta­po tie­siog drau­gais?

– Iš tik­rų­jų at­si­ra­do daug drau­gų ir Lie­tu­vo­je, ir už­sie­ny­je. To­dėl, kai ren­gė­me 20-ąjį fes­ti­va­lį, pa­grin­di­ nė ren­gi­nio idė­ja bu­vo „Drau­gai vėl su­si­tin­ka“.

– Kuo Lie­tu­va trau­kia už­sie­nie­ čius at­li­kė­jus?

– Mes su jais bend­rau­ja­me ki­taip ne­gu di­džiuo­siuo­se už­sie­nio fes­ti­ va­liuo­se. Jie at­va­žiuo­ja dirb­ti sa­ vo dar­bo, o mes juos prii­ma­me tar­ si sve­čius. Bend­rau­ja­me la­bai šil­tai.

Be to, ir mū­sų žiū­ro­vai yra la­bai šil­ ti, rea­guo­ja į kiek­vie­ną jų na­tą. La­ bai daug at­li­kė­jų gy­rė pub­li­ką – to­ kią jie su­tin­ka ne vi­sur pa­sau­ly­je.

– Ar da­ly­vau­ja­te ki­tuo­se Lie­ tu­vos džia­zo ren­gi­niuo­se? Vil­ niu­je, Klai­pė­do­je, Birš­to­ne?

Kuo Kau­no fes­ti­va­lis nuo jų ski­ria­si?

– Ži­no­ma! Grei­tai va­žiuo­si­me į Birš­to­no džia­zo fes­ti­va­lį. Ki­ti Lie­ tu­vos džia­zo fes­ti­va­liai tu­ri sa­vą po­li­ti­ką, kon­cent­ruo­ja­si į ki­tus da­ ly­kus. La­bai ge­rai, kad jie skir­tin­gi.

Svar­bu, kad vi­si fes­ti­va­liai au­gi­na džia­zo klau­sy­to­ją.

– Kas tel­pa į džia­zo są­vo­ką?

– Džia­zas – ne tik mu­zi­kos sti­lius, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das, žmo­gaus lais­vės su­pra­ti­mas.

30

šeštadienis, kovo 24, 2012

menas ir pramogos

At­vyks­ta vie­nin­te­lio kon­cer­to Po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos į Lie­ tu­vą at­vyks­ta vie­na žy­miau­sių Ru­ si­jos mu­zi­kan­čių – iš­skir­ti­nio bal­so ir ta­len­to sa­vi­nin­kė Zem­fi­ra.

Prieš 13 me­tų iš­lei­du­si sa­vo de­biu­ ti­nį al­bu­mą, Zem­fi­ra iš kar­to už­ ko­pė į ger­bia­miau­sių Ru­si­jos mu­ zi­kan­tų olim­pą, sa­vo iš­skir­ti­niu sti­liu­mi pri­trau­kė gau­sy­bę ger­ bė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Juos ža­vi Zem­fi­ros dai­nos, jaut­rūs teks­tai, su nie­kuo ne­su­pai­nio­ja­mas at­li­ki­ mo sti­lius.

Ne­daug kas ži­no, kad Zem­fi­ra yra vie­nin­te­lė Ru­si­jos dai­ni­nin­kė, at­li­ku­si dai­ną su le­gen­di­ne gru­pe „The Queen“. Zem­fi­ra tik vė­ly­ vo­je paaug­lys­tė­je krep­ši­nį iš­kei­tė į

mu­zi­ką – ji bu­vo Ru­si­jos jau­nu­čių rink­ti­nės ka­pi­to­nė. Ta­čiau stu­di­ juo­ti pa­si­rin­ko Ufos me­nų ko­le­gi­ ją, ku­rio­je su pa­gy­ri­mu bai­gė vo­ ka­lo stu­di­jas.

Zem­fi­ros kar­je­ra pra­si­dė­jo 1999 m., kai su­bū­ru­si mu­zi­kan­tų gru­ pę, pa­ro­do­muo­sius įra­šus nu­ siun­tė le­gen­di­nės gru­pės „Mu­miy Troll“ ly­de­riui Il­jai La­gu­ten­kai. Il­ ja bu­vo su­ža­vė­tas de­biu­ti­nių Zem­ fi­ros dai­nų, ir ta­da vis­kas pra­dė­ jo su­ktis be­pro­tiš­ku grei­čiu. Jau iš­lei­dus de­biu­ti­nį al­bu­mą, Ru­si­ ją apė­mė zem­fir­ o­ma­ni­ja, ku­ri ne­ blės­ta iki šiol.

Per šį pa­va­sa­rio mi­ni­tu­rą Zem­ fi­ra pa­si­ro­dys Lon­do­ne, Pa­ry­žiu­ je, Hel­sin­ky­je, Tbi­li­sy­je, Ba­ku,

Al­ma­to­je, Ta­li­ne, Ry­go­je ir Vil­ niu­je. Į Vil­nių at­vy­kę dai­ni­nin­kės at­sto­vai šiam pa­si­ro­dy­mui pa­si­ rin­ko bū­tent Ūkio ban­ko teat­ro are­ną. Zem­fi­ra Vil­niu­je no­ri in­ ty­mios at­mos­fe­ros, ge­ros akus­ti­ kos ir tie­sio­gi­nio bend­ra­vi­mo su pub­li­ka.

Vi­sa aukš­čiau­sios kla­sės sce­nos tech­ni­ka ir gar­so sis­te­ma at­ke­liaus su at­li­kė­ja. Kon­cer­to pro­gra­mo­ je – gar­siau­sios Zem­fi­ros dai­nos ir ke­le­tas kū­ri­nių iš bai­gia­mo įra­šy­ti nau­jau­sio al­bu­mo.

VD inf.

kas? Zem­fi­ros kon­cer­tas. kur? Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je. kada? Ba­lan­džio 22 d. 20 val.

Prog­ra­ma: kon­cer­te Lie­tu­vo­je Zem­fi­ra at­liks gar­siau­sias sa­vo dai­nas

ir ke­le­tą kū­ri­nių iš bai­gia­mo įra­šy­ti al­bu­mo.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Lie­tu­vo­je – jau 25 me­tai Sek­ma­die­nį 16 val. Vil­niaus ro­tu­ šė­je įvyks kon­cer­tas-su­si­ti­ki­mas su kom­po­zi­to­re ir pe­da­go­ge Nai­lia Ga­lia­mo­va. Tai uni­ka­li pro­ga pa­si­ klau­sy­ti šiuo­lai­ki­nės lie­tu­viš­kos mu­zi­kos, ku­rią pro­fe­sio­na­liai at­liks tiek gim­ti­nė­je, tiek už jos ri­bų gar­sė­ jan­tys mū­sų ša­lies me­ni­nin­kai.

Ak­to­rius ir šo­kė­jas Gy­tis Iva­naus­ kas su flei­ti­nin­ke Eg­le Ja­naus­kai­te, kom­po­zi­to­rius ir di­ri­gen­tas Ge­di­ mi­nas Gel­go­tas su ka­me­ri­niu or­ kest­ru „Ni&Ko“, dai­ni­nin­kė Rai­ mon­da Tal­lat-Kelp­šai­tė su pia­nis­tu Gy­čiu Ci­naus­ku bei trio „Kas­ka­ dos“ (smui­ki­nin­kė Rus­nė Ma­tai­ ty­tė, vio­lon­če­li­nin­kas Ed­mun­ das Ku­li­kaus­kas ir pia­nis­tė Al­bi­na Šikš­niū­tė) svei­kins N.Ga­lia­mo­ vą 50-ojo ju­bi­lie­jaus ir kū­ry­bos 25 me­tų pro­ga, o pub­li­kai do­va­nos di­ de­lę kom­po­zi­to­rės kū­ri­nių puokš­tę.

Be abe­jo, kon­cer­te pa­si­ro­dys kom­ po­zi­to­rės vy­ras Al­gir­das Ja­nu­še­vi­ čius ir vai­kai – pia­nis­tas Gin­ta­ras bei džia­zo ke­liu pa­su­ku­si Do­na­ta.

To­li­ma­ja­me Taš­ken­te (Uz­be­kis­ ta­ne) gi­mu­si N.Ga­lia­mo­va kom­ po­zi­ci­jos stu­di­jas ir asis­ten­tū­rąsta­žuo­tę yra bai­gu­si pres­ti­ži­nė­je Mask­vos P.Čai­kovs­kio kon­ser­va­ to­ri­jo­je, pro­f. A.Le­ma­no kla­sė­je.

Pres­ti­ži­nia­me tų lai­kų kū­ry­bos kon­kur­se Nai­lia net du kar­tus pel­ nė aukš­tus ap­do­va­no­ji­mus: 1985 m. vi­sa­są­jun­gi­nia­me stu­den­tų ir as­pi­ran­tų kom­po­zi­ci­jos kon­kur­ se pel­nė I pre­mi­ją sim­fo­ni­jų ka­te­ go­ri­jo­je už Kon­cer­tą for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui, o 1987 m. ta­me pa­čia­ me kon­kur­se – II pre­mi­ją ka­me­ri­ nės mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je už So­na­tą vio­lon­če­lei ir for­te­pi­jo­nui.

Iš­te­kė­ju­si už gar­saus mū­sų ša­lies tri­mi­ti­nin­ko Al­gir­do Ja­nu­še­vi­čiaus,

kom­po­zi­to­rė su vy­ru 1987 m. at­vy­ ko į Lie­tu­vą ir pa­si­li­ko čia gy­ven­ti.

Nuo 1994 m. iki šių die­nų ji dir­ba Na­cio­na­li­nė­je M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lo­je fo­no­te­kos ve­dė­ja, Mu­zi­ kos teo­ri­jos sky­riaus mo­ky­to­ja.

Per il­gus dar­bo me­tus N.Ga­lia­ mo­va išug­dė daug ga­bių mu­zi­kų, ne vie­nam bu­vu­siam mo­ki­niui ta­ po ge­ra ir nuo­šir­džia drau­ge. „Šei­ ma ir mo­ki­niai – bran­giau­sia, ką tu­riu“, – sa­ko N.Ga­lia­mo­va.

N.Ga­lia­mo­vos kū­ry­bą puo­šia ke­ le­tas stam­bių inst­ru­men­ti­nių opu­ sų, o pa­sta­ruo­ju me­tu ji dau­giau­sia ku­ria pje­ses for­te­pi­jo­nui, dė­me­sį ski­ ria pe­da­go­gi­niam re­per­tua­rui. N.Ga­ lia­mo­va yra pa­ren­gu­si ne­ma­žai ki­tų au­to­rių mu­zi­kos or­kest­ruo­čių, ku­rias at­lie­ka Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ni­ nis, Lie­tu­vos ka­me­ri­nis, Šv. Kris­to­fo­ ro ka­me­ri­nis ir ki­ti or­kest­rai.

VD inf.

Šei­ma ir mo­ki­niai – bran­giau­ sia, ką tu­riu.

Li­ki­mas: to­li­ma­ja­me Taš­ken­te gi­mu­si kom­po­zi­to­rė N.Ga­lia­mo­va da­bar ug­do M.K.Čiur­

lio­nio gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nius.

Mar­ty­no Alek­sos nuo­tr.

Ga­li­my­bė iš­vys­ti „Ka­te­kiz­mą“ Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ka tę­ sia tra­di­ci­ją ir ket­vir­tus me­tus iš ei­ lės kvie­čia vi­sus, no­rin­čius pa­ma­ ty­ti pir­mą­ją spaus­din­tą lie­tu­viš­ką kny­gą – Mar­ty­no Maž­vy­do „Ka­te­ kiz­mo“ ori­gi­na­lą – VU bib­lio­te­kos P.Smug­le­vi­čiaus sa­lė­je.

M.Maž­vy­do „Ka­te­kiz­me“ įam­žin­ta se­no­ji lie­tu­vių kal­ba, ku­ri dėl sa­vo ar­cha­jiš­ku­mo ir gi­mi­nin­gu­mo san­ skri­tui itin reikš­min­ga in­doeu­ro­ peis­ti­kos ty­ri­nė­ji­mams, ypač – ly­ gi­na­ma­jai kal­bo­ty­rai. Pats kny­gos lie­tu­vių kal­ba iš­lei­di­mas pa­da­rė di­

džiu­lį po­stū­mį to­les­niam bend­ri­ nės lie­tu­vių kal­bos po­pu­lia­ri­ni­mui, jos rai­dai ir iš­li­ki­mui. Su M.Maž­ vy­do „Ka­te­kiz­mu“ pra­si­dė­jo nau­ jas eta­pas lie­tu­vių kal­bos is­to­ri­jo­ je – ėmė kur­tis ir plė­to­tis lie­tu­vių li­te­ra­tū­ri­nė kal­ba, reikš­min­ga lie­ tu­vių tau­tos kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo prie­mo­nė.

Dau­giau kaip pen­kias­de­šimt me­ tų pir­mo­ji lie­tu­viš­ka kny­ga ne­bu­ vo priei­na­ma vi­suo­me­nei. To­dėl bib­lio­te­kos tra­di­ci­ja kas­met vie­ną die­ną ro­dy­ti M.Maž­vy­do „Ka­te­kiz­ mo“ ori­gi­na­lą tam­pa pui­kia pro­ga

ge­riau su­si­pa­žin­ti su pir­mą­ja lie­tu­ viš­ka kny­ga bei se­nuo­ju spaus­din­ tu ir rank­raš­ti­niu Lie­tu­vos kul­tū­ ros pa­vel­du.

Lan­ky­to­jų lau­kia ne­ti­kė­tu­mas – ren­gi­ny­je bus ga­li­ma iš­vys­ti, ko­kią ža­lą kny­goms ga­li pa­da­ry­ ti gais­ras. Eks­po­zi­ci­jo­je lan­ky­to­ jai ga­lės pa­ma­ty­ti po 1962 ir 1968 m. VU bib­lio­te­kos gais­ro iš­li­ku­ sias kny­gas.

M.Maž­vy­do „Ka­te­kiz­mo“ ori­gi­ na­las bus eks­po­nuo­ja­mas ko­vo 30 d. nuo 9 iki 17 val.

VD inf.

31

šeštadienis, kovo 24, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt UAB ,,Ramilė“, Kirtimų g. 2, Vilnius, tel. 8 610 29 800, arba atvykti į vietą numatytu laiku.

Siūlo darbą Anglija! Šparagų, porų, narcizų nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

927811

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

919696

Transporto Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

926719

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

929520

Kitos Aeruoju veją, 1 aras – 15 Lt. Vejos tręšimas (mūsų trąšos), 1 aras – 15 Lt. Tel. 8 641 87 347.

929469

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760896

Perka

930889

Pranešame, kad Kyviškių g. 77A, Dvarykščių k., Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, atliekami namų valdos žemės sklypui, sav. Svetlana Balkina, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad.

Nr. 4180/0200:0061, savininkų Mečeslavo Krukovski ir Michail Krukovski paveldėtojus atvykti į individualią. įmonę „Matininkas’’ dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo.

Kreiptis Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt.

930354

Pranešame, kad UAB „Bostra“, įm. k.

120234951, adresas S.Žukausko g. 17, Vilnius, pagal 2011 08 05 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 005 ir jos priedą Nr. 6 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS. LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g.

50-215, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko UAB „LBR Oil“ (buvusi UAB „Oranda“), įm. k. 121124098, adresas Pergalės g. 42, Vilnius, 3285,29 Lt skolą + palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti Vytenio g. 50-215, Vilnius.

930658

UAB ”ŽemėValda“ ieško Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Akmeniškių k., SB “Beržynas“, skl. Nr. 24 gretimo žemės sklypo savininko, kuris perėmė ar paveldėjo žemės sklypą iš Zdislav Ulevič (miręs). Prašom kreiptis tel. 8 612 89 191, e. paštu vadimas740@gmail.com.

930972

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929888

Įvairūs Kita 2012 04 06 nuo 9 iki 9.30 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k., SB „Dovana“ bus ženklinamos 184 skl. (kad. Nr. 4107/1202:0184) ribos. Gretimo skl., kad.

Nr. 4107/1202:0183, savininkė Marija Paskačimaitė kviečiama dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 621 60 003.

930344

Informuojame, kad 2012 m. balandžio 2 d. 10 val. bus atliekamas žemės sklypo Nr. 703-4, Guobų k., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0161:1457), priklausančio pil. Helenai Myškovskai, kuris ribojasi su žemės sklypu kad. Nr. 0101/0161:1281, ribų ženklinimas.

Suinteresuotus asmenis prašom kreiptis į

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipė-

da–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto.

• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.

• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas.

• Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

skelbimai

Orai

Savaitgalio naktimis Lietuvoje pašals, dienos bus šiltos. Kai kur gali palyti. Šiandien sušils iki 6–10 laipsnių.

Sekmadienio naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 7–11 laipsniai šilumos.

Šiandien, kovo 24 d.

+7

+6

+9

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+7

Utena

+8

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.10 18.40 12.30 6.16 21.12

84-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 282 dienos.

Saulė Avino ženkle.

+10

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +17 Dublinas +15 Kairas +23 Keiptaunas +28 Kopenhaga +12

Londonas +18 Madridas +21 Maskva –3 Minskas +9 Niujorkas +14 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +14

orai vilniuje Šiandien

Praha +16 Ryga +7 Roma +20 Sidnėjus +20 Talinas +5 Tel Avivas +25 Tokijas +14 Varšuva +14

+8

+8

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+7

Alytus

1–3 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+8

+4

+1

2

+1

+7

+2

–2

6

+1

+7

+2

+1

4

+2

+9

+6

–1

7

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

horoskopai

Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je bus įves­tas va­ sa­ros lai­kas. Tre­čią va­lan­dą nak­t ies laik­ro­džių ro­dyk­les rei­kia pa­suk­ti vie­ na va­lan­da pir­myn. Pa­gal šį lai­ką gy­ ven­si­me sep­ty­nis mė­ne­sius – iki spa­ lio pa­bai­gos. Per­nai ba­lan­d į Sei­mas priė­mė re­zo­l iu­ci­ją, ku­r ia pa­siū­lė Vy­ riau­sy­bei dau­g iau du­kart per me­tus ne­be­suk­t i laik­ro­d žių ro­dyk­l ių, o lik­ ti gy­ven­t i va­sa­ros lai­k u. Teig­ta, kad, va­sa­ros lai­ką kei­čiant į žie­mos, pail­ gė­ja tam­su­sis pa­ros me­tas, to­dėl, po­ li­ci­jos duo­me­n i­m is, pa­d i­dė­ja nu­si­ kals­ta­mu­mas ir ne­lai­m in­g ų at­si­t i­k i­ mų ke­ly­je skai­čius, o rea­lių skai­čia­vi­ mų ar ty­ri­mų, įro­dan­čių, kad kei­čiant lai­ką gau­na­ma eko­no­mi­nė nau­da, nė­ ra. Ta­čiau Vy­riau­sy­bė į šią re­ko­men­ da­ci­ją neat­siž­vel­gė, nes įsi­ga­l io­jo ES di­rek­ty­va dėl se­zo­ni­nio lai­ko. Pa­gal ją laik­ro­džių ro­dyk­les pa­va­sa­rį ir ru­de­nį su­ksi­me ma­žiau­siai iki 2016-ųjų.

BNS inf., Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

įvairenybės Pasaulinė tuberkuliozės diena 1603 m. mirė Anglijos karalienė Elžbieta I. 1885 m. gimė kalbininkas, vertėjas Juozas Balčikonis.

1905 m. mirė prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos pradininkas Jules’is Verne’as.

1983 m. gimė dainų autorius ir atlikėjas, poetas Domantas Razauskas.

DATOS (kovo 25 D.) Blovieščiai, Gandro šventė – Viešpaties apsireiškimas 1909 m. gimė prozininkas Petras Cvirka.

1918 m. mirė prancūzų kompozitorius Claude’as Debussy .

1942 m. gimė bliuzo legenda Aretha Franklin.

1947 m. gimė anglų dainininkas, pianistas, kompozitorius Eltonas Johnas.

1952 m. gimė lietuvių kilmės Kolumbijos politikas, matematikas, filosofas Antanas Mockus.

1957 m. Belgija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Olandija įkūrė Europos Ekonominę Bendriją, dabartinę Europos Sąjungą.

1962 m. gimė amerikiečių aktorė Marcia Cross.

1965 m. gimė amerikiečių aktorė Sarah Jessica Parker.

„Se­nu­tė“ da­vė ga­ro

JAV po­pmu­zi­kos su­perž­vaigž­dė Ma­don­na, kon­ku­ruo­jan­ti su jau­ nes­nė­mis var­žo­vė­mis, to­kio­mis kaip La­dy Ga­ga, pir­ma­die­nį pub­li­ kai pri­sta­tys sa­vo nau­ją­jį al­bu­mą MDNA, ku­ria­me 53 me­tų dai­ni­nin­ kė taip pat iš­lie­jo skaus­mą dėl sa­ vo sky­ry­bų.

Nuo 2008 m., kai bu­vo iš­leis­tas Ma­ don­nos pa­sta­ra­sis al­bu­mas „Hard Can­dy“, ku­ria­me vy­ra­vo šo­kių mu­zi­ka, erd­ vė­je, ku­rio­je il­gai vieš­pa­ta­ vo „ma­te­ria­lio­ ji mer­gi­na“, pa­ si­ro­dė daug nau­jų vei­dų: sek­sua­lio­ji Ri­han­na, šiurkš­to­ko ža­ve­sio ku­pi­na La­na Del Rey ir vi­sa­da teat­ra­ liš­ka La­dy Ga­ga.

Tai­gi, kai Ma­don­na pa­ skel­bė ku­rian­ti nau­ją al­ bu­mą, mu­zi­kos pa­sau­lis rea­ga­vo ga­na skep­tiš­kai: ar vy­res­nė nei 50 me­tų mo­te­ris iš­ties ga­li ženg­ti ko­ja ko­jon su jau­nys­te trykš­tan­čio­mis at­li­ kė­jo­mis?

Pir­mo­ji jos al­bu­mo dai­na „Gi­ve Me All Your Lu­vin“, ku­ rią Ma­don­na at­li­ko per sa­vo pa­ si­ro­dy­mą ame­ri­kie­tiš­ko­jo fut­bo­ lo Di­džio­sios tau­rės rung­ty­nių per­trau­ko­je, ne­su­ge­bė­jo su­ža­ vė­ti mu­zi­kos pa­sau­lį nu­švie­ čian­čios ži­niask­lai­dos.

Ta­čiau vė­liau kri­ti­kai gy­rė Ma­don­nos 12-ąjį stu­di­ji­nį al­ bu­mą, ku­ris pa­skli­do in­ter­ne­te prieš ofi­cia­lią iš­lei­di­mo da­tą.

„Ma­don­na te­bė­ra tik­ra po­pmu­ zi­kos ka­ra­lie­nė, – ra­šė JAV žur­na­ las „Bill­board“. – Praė­jus be­veik 30 me­tų po pir­mo­jo šuo­lio į „Bill­ board“ hi­tus su de­biu­ti­niu sing­lu „Eve­ry­bo­dy“, Ma­don­na pa­sau­liui

AFP nuo­tr.

DATOS (kovo 24 D.)

Šiandien: Daumantas, Donardas, Gabrielius, Ganvilė, Liucija, Sigutis Rytoj: Barmantas, Kantrimas, Normantas, Normantė

Ro­dyk­les su­ksi­me pir­myn

Rytas

Vardai

te­be­ro­do, kaip tai da­ro­ma.“ Šiai nuo­mo­nei pri­ta­rė Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos dien­raš­tis „Dai­ly Mir­ror“ – jis pa­brė­žė, kad nau­ja­sis Ma­ don­nos al­bu­mas jau­no­sioms pre­ ten­den­tėms ro­do, jog ji te­bė­ra jė­ ga, su ku­ria de­ra skai­ty­tis.

Kur­d a­m a MDNA, Ma­d on­n a bend­ra­dar­bia­vo su kruopš­čiai pa­ si­rink­tais par­tne­riais, ypač bri­tų hip­ho­po žvaigž­de M.I.A., ku­rios prieš te­le­vi­zi­jos ka­me­ras ne­pa­do­ riai iš­kel­tas vi­du­ri­nis pirš­tas vyks­ tant pa­si­ro­dy­mui per Di­d žiosios tau­rės rungtynes su­kė­lė daug kal­bų.

Pro­diu­suo­jant šį al­ bu­mą Ma­don­na dir­ bo vie­no­je ko­man­do­je su elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos gu­ru pran­cū­zu Mar­ti­nu Sol­vei­gu bei šo­kių mu­zi­kos due­tu Al­le Be­nas­si ir Ben­ny Be­nas­si.

Al­bu­me, ku­rio pa­va­di­ni­mas ke­lia aso­cia­ci­jas su nak­ti­niuo­ se klu­buo­se po­pu­lia­riu nar­ko­ti­ ku MDMA, dar ži­no­mu kaip eks­ ta­zis, vy­rau­ja he­do­nis­ti­nės šo­kių mu­zi­kos me­lo­di­jos, ta­čiau taip pat esa­ma jaus­min­gų kū­ri­nių, ku­riuo­se Ma­don­na už­si­me­na apie sa­vo sky­ ry­bas 2008 m. su bri­tų ki­no re­ ži­sie­riu­mi Guy Rit­chie.

Ke­lios dai­nos – švel­nios ba­ la­dės ir kie­tes­ni hip­ho­po rit­ mų kū­ri­niai – ta­po odė­mis jos žlu­gu­siai san­tuo­kai. Vie­na jų – dai­na „I Don’t Gi­ve A“, ku­rio­ je at­li­kė­ja tei­gia: „Sten­giau­si bū­ti ta­vo žmo­na... Su­men­ki­ nau sa­ve.“ BNS inf.

Avinas (03 21–04 20). Esate kupinas naujų idėjų. Palankus laikas nuoširdžiai bendrauti, plepėti telefonu, susirašinėti. Nors ir būsite gana susikaupęs, vis dėlto kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma.

Jautis (04 21–05 20). Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis gali sukelti nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną teks pasigailėti.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena dirbti komandoje. Puikiai seksis visi darbai ir beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Vėžys (06 22–07 22). Visur įžvelgsite vien gėrį ir grožį. Dėl to pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Liūtas (07 23–08 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite išleisti per daug pinigų, dėl ko vėliau teks gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Mergelė (08 24–09 23). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės sveikas ir laisvas, jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats esate pajėgus vesti kitus į priekį.

Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtini ginčai ir net konfliktai. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vis tiek teks ieškoti kompromiso. Neverta pernelyg pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas tiesiog būtinas. Šaulys (11 23–12 21). Ne taip dažnai pasitaiko galimybių pasitelkti vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, spektaklį, ką nors, kas įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks fantazijos, idėjų ir noro. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas.

Venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis(01 21–02 19). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę.

Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Žuvys (02 20–03 20). Būsite neįprastos nuotaikos, iš naujo pervertinsite savo įsitikinimus. Tikėtinas romantiškas pasimatymas ar malonus vakaras su senu bičiuliu. Būkite atidus ir neįskaudinkite artimo žmogaus.