TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis, kovo 26 d., 2012 m. Nr. 71 (1270)
Jaunuolių linksmy bės Kaune virto pra garišku gaisru. Įta riamas padegimas. Lietuva 8p.
diena.lt
Dėl Lietuvos jau nimo nedarbo kaltinama švieti mo sistema. Ekonomika 9p.
1 Lt
Nėščia mergina ištekės už Tulūzos teroristo nužudy to kareivio. Pasaulis 12p.
Turguje – abonementų karštinė
Mes negriausim koalici jos, ji jau sugriauta. Nėra tos koalicijos. Bet yra pagrindinis tikslas – sumaiš tis ir ardymas. Konservatorius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis
7p.
Miestas
2p.
Rodyklę vėl suko vokiečiai Vilniaus Katedros varpinės laikrodį persuko signalas iš Vokietijos – jau kelerius metus tai padaro specialiai įmontuotos technologijos. Pastabūs miestiečiai žino, kad prieš numato mą laiko keitimą Katedros laikrodžio rodyklė dažniausiai pasukama dar išvakarėse.
menas
13p.
„Mados infekcija“ atsisveikino Sprendimas: viliamasi, kad įvedus naują tvarką Kalvarijų turgavietėje nebebus perpardavinėjamos prekybos vietos. Simono Švitros nuotr.
Seniausiame sostinės Kalvarijų turguje at šilus orams prasidėjo reforma. Nuo šiol dalis prekybai daržovėmis skirtų prekystalių prieinami tik tiems, kurie gali susi mokėti už juos pusmečiui į priekį.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Palietė nedidelę dalį
Iš 320 centrinėje Kalvarijų turga vietės dalyje esančių prekysta lių daugiau nei du trečdaliai pažy mėti mėlynais lipdukais su užrašu „Abonementas“. Tai reiškia, kad
šiose vietose gali prekiauti tik tie pardavėjai, kurie už naudojimą si konkrečia vieta yra susimokėję pusės metų mokestį. Šiuo metu jo kaina nesiekia tūkstančio litų. Likę stalai bus palikti „tikriems ūkininkams“ – žmonėms, ku rie prekiauja neregulia riai ir tik savo gamybos
2
2
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Turguje – abo produkcija, tai yra dar 1 žovėmis, vaisiais ar pa čių rinktomis miško gėrybėmis.
Atleistas: du kartus iš pareigų atleisto Š.Skučo vietą užims naujas valdininkas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Merija ieško kontrolieriaus Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybės administ racija paskelbė konkursą savival dybės kontrolieriaus pareigoms. Laimėtojas turėtų paaiškėti jau netrukus.
Į liūdnai pagarsėjusią ir vieną ri zikingiausių sostinės savivaldy bės darbo vietų jau netrukus sės naujas konkursą laimėjęs valdi ninkas. Savivaldybės tinklalapyje jau paskelbtas konkursas eiti šias pareigas, vokų su paraiškomis da lyvauti konkurse laukiama iki ko vo 27-osios. Nuo to laiko, kai mero Artūro Zuoko paraginta savivaldybės ta ryba iš kontrolieriaus posto išme tė iki šiol šias pareigas ėjusį Ša rūną Skučą, laikinai Kontrolės ir audito tarnybai vadovavo specia listė Jurgita Levinienė. J.Levinienė dienraščiui teigė dalyvauti konkurse neketinan
ti. Per du savo darbo mėnesius ji spėjo savivaldybės tarybos Kont rolės komitetui pateikti vieną ata skaitą. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštą jį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kont rolės arba viešojo administravimo srityje. Pretendentams eiti pareigas sa vivaldybės darbuotojai ketina pa teikti 50-ies testinių klausimų eg zaminą, kuriam pasiruošti galima iš nurodytų 26 įstatymų, taisyklių ir reglamentų. Kad šios pareigos savivaldybė je yra išskirtinės, geriausiai rodo dabar jau buvusio kontrolieriaus Š.Skučo kovos už būvį istorija. Š.Skučo pavardė žiniasklaido je mirgėjo praėjusių metų rudenį, kai jis pareiškė sulaukęs spaudi mo iš tuomečio mero Viliaus Na vicko ir žiniasklaidoje paviešino savo bei mero pokalbį. Tuomet
konservatorių partijai priklausęs V.Navickas bandė partijos kolegą atleisti, bet nesėkmingai. Ramiai Š.Skučas dirbo tol, kol meru tapo A.Zuokas. Miesto va dovas nieko nelaukęs ėmėsi kont rolierių varyti iš darbo. Vilniaus savivaldybės kontro lierius buvo atleistas birželio 28 d. 32 sostinės politikų balsų daugu ma, tačiau Vilniaus apygardos ad ministracinis teismas, išnagrinė jęs administracinę bylą, priėjo išvadą, kad savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas ir ne pagrįstas. Tąkart į darbą grįžti nė nespėjęs Š.Skučas iš jo tarybos narių spren dimu dėl pravaikštų buvo išmestas dar kartą. Šį sprendimą Š.Skučas taip pat apskundė teismui. Pats buvęs savivaldybės kont rolierius dienraščiui ne kartą sa kė esąs įsitikinęs, kad jo atleidi mai susiję su tarnybos pradėtais tyrimais dėl miesto sutarčių su „Siemens“ arenos šeimininkais.
Atpigo baigiantis sezonui Matas Miknevičius Šildymo sezonui einant į pabaigą vilniečius šiek tiek pamalonins žinia apie pingantį šildymą. Šilu mos kaina sostinėje mažėja nuo balandžio.
Kaip skelbia Vilniaus savival dybė, už kilovatvalandę šilumos „Vilniaus energijos“ tiekiamą ši lumą vartojantys klientai mokės po 29,57 cento, skaičiuojant su 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiu. Tai yra maždaug 1 proc. mažiau, nei teko mokėti kovą. Balandžio karšto vandens kaina kol kas neaiški, „Vilniaus energi ja“ jos perskaičiuoti nespėjo. Kaina vilniečiams kiekvie ną mėnesį kinta dėl to, kad tokią tvarką yra numačiusi Valstybi nė kainų ir energetikos kontro lės komisija. Bendrovės „Vilniaus energija“ atstovų teigimu, kai nos vartotojams kyla arba krinta dėl svyruojančių dujų kainų. Tai esą yra vienintelė kainų pokyčio priežastis. Dėl tokios tvarkos vilniečiai kiekvieną mėnesį moka skirtin gą kainą už šilumą, tačiau jų taip nebaugina staigus didesnis kai nų šuolis, kuris atsirastų įkainius
perskaičiuojant kur kas rečiau. Tiesa, rinkos ekspertai pastebi, kad dujų kainos pokyčius mūsų šalies vartotojai pajunta pavėluo tai, tad ateityje šilumos kaina vis dėlto neišvengiamai augs. Kaune šiluma atpigs 1,5 proc., iki 31,6 cento už 1 kWh, o karštas
vanduo – 0,8 proc., iki 23,6 lito už kubinį metrą. Anot „Šiaulių ener gijos“, pigimą lėmė 1,5 proc. su mažėjusi gamtinių dujų kaina. Šildymas panašiai atpigo ir Pa nevėžyje bei Klaipėdoje. Čia var totojai už kilovatvalandę šilu mos atitinkamai moka po 26,69
„Mūsų tikslas – įvesti bent šio kią tokią tvarką. Tie, kurie pre kiauja nuolat, turi būti garantuo ti, kad turės konkrečias vietas. Už prekybos vietos garantiją jam siū loma susimokėti į priekį už visus šešis mėnesius. Tiksliau, ne už še šis, o už aktyvų prekybos vaisiais ir daržovėmis periodą, nuo kovo iki spalio. Tokių vietų yra 70 proc., li kusiems paliekame 30 proc. bend ro vietų skaičiaus“, – dienraš čiui naują tvarką pristatė Kalvarijų turgaus direktorius Vytautas Kava liauskas. Piktnaudžiavo gerumu
V.Kavaliauskas pripažino, kad re formų privertė griebtis kai kurių pardavėjų nesąžiningumas ir vi siškas chaosas, tvyrojęs dalijantis prekybos vietas. Dalis prekiautojų tiesiog iš anksto okupuodavo pre kystalius, būta ir perpardavimo at vejų.
Reformų privertė griebtis kai kurių pardavėjų nesąži ningumas ir visiškas chaosas, tvyrojęs dalijantis prekybos vietas. Riba: 70 proc. daržovėmis prekiauti
„Kai kurie sukraudavo dėžes ant prekystalių, sudėdavo krūvomis ir taip laikydavo tą vietą sau, kad nie kas kitas ja nepasinaudotų. Būda vo ir taip, kad vienas prekiautojas išsiperka šešias vietas ir paskui jas parduoda kitiems, aišku, už dides nę kainą. Taip formavosi iškreipta rinka, kai trūkstant vietų kai kurie pirkėjai turėdavo jų net kelias ir net sugebėdavo jomis prekiauti“, – dėstė turgavietės direktorius. Dauguma prekiautojų, pasak V.Kavaliausko, pageidaudavo su simokėti tik už tas dienas, ku
riomis prekyba vyksta geriausiai – tai yra už penktadienį ir šeš tadienį. Be to, kiekvienas norėjo užsiimti kuo arčiau centro esan čią ir patraukliausią prekybos vie tą. „Aišku, kiekvienam norisi kuo geresnės vietos ir kuo daugiau už dirbti, bet taip būti negali. Tu ri būti tvarka ir lygybė“, – kalbėjo turgaus vadovas. Šiuo metu turgaus administraci ja stebi, koks skaičius iš vietas išsi pirkusių asmenų realiai patys pre kiauja. „Stengsimės daryti taip, kad prekybos vietas gautų tie, ku
Varpinės laikrodį su
Dujų kai nos poky čius mūsų šalies varto tojai pajunta pavėluotai, tad ateityje šilumos kai na vis dėlto neišvengia mai augs. vanduo – 1,2 proc., iki 22,4–22,06 lito už kubinį metrą, priklauso mai nuo to, ar įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavi mo sistema. „Šiaulių energijos“ vartotojams šilumos kaina sumažės 1,1 proc., iki 29,89 lito už 1 kWh, o karštas
lito ir 27,57 lito už kubinį metrą. Šildymo sezonas Lietuvos mies tuose dažniausiai baigiasi antroje balandžio pusėje, tiksli data pri klauso nuo oro temperatūros. Dėl šios priežasties šildymas skirtin guose miestuose paprastai išjun giamas skirtingu metu.
Veteranas: vis dėlto, kaskart keičiantis laikui varpinės prižiūrėtojas ne
gali būti ramus ir budi, nes senučiukas laikrodžio mechanizmas gali ir nesuveikti. Gedimino Bartuškos nuotr.
3
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
miestas
5p.
Verslas nepatenkintas dėl atšauktų skrydžių iš Vilniaus į Stokholmą.
onementų karštinė DIENA t MEDIA t NEWS
Užmegzk naujų kontaktų!
skirtų vietų prieinama tik tiems, kurie už jas gali susimokėti pusmečiui į priekį.
rie prekiauja, o ne tie, kurie užsii ma prekybos vietų perpardavinėji mu“, – pabrėžė V.Kavaliauskas. Didelių skirtumų nemato
Dienraščio kalbinti pardavėjai teigė ypatingų sunkumų dėl pakitusios tvarkos nepajutę. Gavę teisę išsi pirkti vietas džiaugėsi, kad bent jau dabar gali būti tikri, kad jų vie tos niekas neužims. „Žinoma, nauja tvarka turi pra našumų. Nereikia kiekvieną die ną pinigų mokėti. Susimokėjai už pusmetį ir esi ramus. Be to, ir ga
rantija yra, kad niekas tavo vie toj neatsistos. Nors mano vietos ir ankščiau niekas nebuvo užėmęs, tačiau saugiai nesijaučiau“, – kal bėjo prisistatyti nenorėjusi pre kiautoja. Abonementų neįsigiję pardavė jai skundėsi, kad „pusmetiniams“ prekiautojams išdalytos geriau sios vietos, o kitiems liko prastes nės. „Kiek šitų vietų, gal koks šim tas? Ir vėl reiks eiti kas rytą ir dėl jų kovoti. Manau, kad dabar tik sun kiau bus“, – piktinosi krapais pre kiaujanti moteris.
Simono Švitros nuotr.
Kalvarijų turgavietė Šiuo metu turgavietę valdo priva ti bendrovė Kalvarijų turgaus val dymo įmonė. Turguje yra per 800 prekybos vietų, iš jų 320 vietų pre kiaujama sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais. Standart iškai už vieną prek ybos dieną imamas 5–6 lit ų mokestis už 1 kv. m prekystalio. Iki rudens planuojama parengti deta liuosius planus ir pradėti turgavie tės rekonstrukciją.
uka signalas iš Vokietijos Matas Miknevičius Vilniaus Katedros varpinės laikro džio sekmadienio naktį jo prižiūrė tojui Romualdui Sprangauskui per sukti nereikėjo. Jau kelerius metus laikrodis reguliuojamas signalu iš Vokietijos.
„Man lipti į varpinę reiktų tik tokiu atveju, jei kas nors nenumatytai užstrigtų. Jau kelerius metus ne beturiu keltis ir pats persukti laik rodžio, tai padaro specialiai įmon tuotos technologijos ir iš Vokietijos siunčiamas signalas“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ tvirtino R.Spran gauskas, prieš kelerius metus šias atsakingas varpinės laikrodžio pri žiūrėtojo pareigas perėmęs iš savo tėvo. Prieš numatomą laiko keiti mą Katedros laikrodis dažniau siai persukamas jau išvakarėse, nors oficialiai tai padaryti reik
tų 3 val. nakties. „Niekas nelau kia tos valandos, o persukimo lai kas dažniausiais skiriasi. Vėl esame priklausomi nuo vokiečių – ka da signalą paduoda, tada ir persi suka rodyklės. Paprastai tai būna dar iš vakaro, todėl žmonės kar tais kiek nustemba ir sutrinka, jei žvilgteli į varpinės laikrodį“, – tei gė R.Sprangauskas. Vis dėlto kaskart keičiantis laikui varpinės prižiūrėtojas negali būti ramus ir budi, nes senučiukas me chanizmas gali ir nesuveikti. Dar visai neseniai R.Sprangauskui pri sukti laikrodžio į varpinę tekdavo lipti kas antrą dieną. „Jei užstrigtų kas nors, o taip su tokiu senu įtaisu tikrai bet kada gali atsitikti, turėčiau keltis ir eiti taisy ti. Dėl to visada jį stebiu. Vokiečiai, diegdami modernią įrangą, apskri tai stebėjosi, kodėl mes jos norime. Jie net ragino išlaikyti autentišku mą ir viską prižiūrėti be elektroni
kos. Nors Vokietijoje, žinia, tokių varpinių su laikrodžiais netrūksta, jos taip pat modernizuotos“, – pa sakojo laikrodininkas. Įdomu tai, kad šis Katedros var pinės laikrodis turi tik valandinę rodyklę. Anksčiau visi laikrodžiai rodydavo tik valandas. Tiesa, kas ketvirtį valandos laiką praneša ir suskambę varpai. Katedros varpinės istorija sie kia XV a. pradžią, kai varpinė bu vo vienas gynybinės sienos bokštų. Rašytiniai šaltiniai bokštą su var pine mini 1522-aisiais, kai jis buvo remontuojamas architekto Anuso. Laikrodis varpinės bokšte įreng tas XVII a. antroje pusėje, kai bu vo kabinami Jono Delamarso nulie ti varpai. 1965 m. remontuojant varpinę joje įrengtas šildymas, veikė Vil niaus ekskursijų biuras. 2002 m. Kelno arkivyskupas padovanojo Vilniui šešis varpus.
Kovo 27 d. 18 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje
(Konstitucijos pr. 22) Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis. Renginio svečiai: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Davidas Huntas Jungtinės Karalystės ambasadorius Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Artūras Rakauskas bendrovės „Senukai“ prezidentas Lina Minderienė Lietuvos pašto generalinė direktorė Artūras Jonkus „Publicum“ direktorius Dalia Venslovaitė „Global Lithuanian Leaders“ valdybos pirmininkė Artūras Račas BNS direktorius Laimonas Skibarka advokatų kontoros SORAINEN partneris Rimtautas Vizgirda Čilės Respublikos garbės konsulas ir asociacijos „American Chamber of Commerce“ garbės pirmininkas Markas Davidsonas „Callcredit Information Group“ IT architektūros direktorius Rūta Prusevičienė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu www.diena.lt/kontaktu-mainai. Daugiau informacijos e. paštu vilniuskm@diena.lt. Rengėjas:
Partneriai:
4
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
miestas
Paminėta Žemės diena Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus Gedimino prospekte šeš tadienio popietę skambėjo mu zika ir saugoti gamtą raginantys šūksniai. Taip pasaulinėms proble moms neabejingas jaunimas baigė minėti Tarptautinę Žemės dieną.
„Žalieji savanoriai“ organizavo moksleivių eitynes ir koncertą „Že mė turi draugų“. Taip buvo siekiama atkreipti dėmesį į miesto, valstybės, žemyno ir planetos patiriamus pa vojus dėl teršiamos gamtos. Jaunieji gamtos mylėtojai pristatė ir būdus, kuriais galima padėti savo planetai lengviau atsikvėpti. Gedimino prospekte tai vienur, tai kitur buvo galima išvysti eko logiškų prekių turgelių. Sostinės centre vyko dviračių žygis, moki nių, studentų ir visuomeninių or ganizacijų eitynės nuo Nepriklau somybės aikštės. Vilniaus muzikos mokyklų ir kitų kolektyvų pasiro dymai vyko V.Kudirkos aikštėje. Dviračiai, ekologiškas maistas, jo pakuotės, keitimasis informa cija, kaip gyventi nekenkiant pla netai, – visai tai yra būdai tapti Že mės draugais.
Su plakatais eitynėse dalyvavę jaunuoliai džiaugėsi, kad vis dau giau jaunų žmonių pradeda supras ti meilės Žemei ir gamtai svarbą. „Kai pradėjau domėtis pasauli nėmis aplinkosaugos problemo mis, Lietuvoje beveik nebuvo nei kokios nors informacijos apie tai, nei su tuo susijusių organizacijų. Šiandien jau daugelis kalba apie šias problemas, jos tampa vis ak tualesnės ir įdomesnės. Galų gale ir valstybių susidomėjimas, pavyz džiui, klimato atšilimo klausimu, labai išaugo. Manau, kad ateityje dėl šių pokyčių ir Žemei pagerės“, – „Vilniaus dienai“ tvirtino vilnie tis Justas. Tai ne paskutinė akcija, skir ta Žemės dienai paminėti. Vilniaus miesto savivaldybė kovo 31-ąją duos startą vienai didžiausių pasaulyje savanoriškos aplinkosaugos akci jų „Žemės valanda“. Per ją vilnie čiai, miesto svečiai, įmonės, įstaigos ir valstybinės institucijos kviečiami valandai išjungti šviesas. Ant Rotušės aikštės grindinio kartu su savanoriais iš žvakelių bus įžiebtas didžiulis „Žemės va landos“ simbolis, akcijos valan dą mieste bus fiksuojami įspūdin giausi ir gražiausi vaizdai.
Minėjimas: jaunimas kvietė vilniečius nebūti abejingus Žemės problemoms.
Simono Švitros nuotr.
5
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pagerbė šimtametę Vilniaus ir Naujamiesčio seniū nijos vadovai šimto metų jubilie jaus proga pasveikino sostinės gyventoją Dorą Pilanskienę, gi musią 1912-aisiais.
Netikėta: bendrovės „Skyways“ skrydis į Švedijos sostinę buvo populiarus, šiuo reisu nuolat skrisdavo ne
mažai keleivių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Verslą atkirto nuo partnerių Švedijos oro bendrovė „Skyways“ nutraukė skrydžius iš di džiausio Lietuvoje Vilniaus oro uosto ir gerokai komplikavo šalies verslininkų susisiekimą su Skandinavijos partneriais. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Bendrovė nuo pernai birželio iš Vilniaus keleivius skraidino į Šve dijos sostinę Stokholmą, tačiau da bar pranešė skrydžių atsisakanti. Vilniaus oro uosto komunikaci jos vadovė Sandra Šiaulienė dien raščiui „Vilniaus diena“ teigė ne žinanti konkrečių priežasčių, dėl kurių skrydžiai buvo atšaukti. „Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Tikriausiai derėtų klausti pačios bendrovės atstovų. Galiu pasakyti tik tiek, kad skrydžiai nebevykdo mi nuo šios savaitės“, – teigė oro uosto atstovė. Anot jos, bendrovės skrydis į Švedijos sostinę buvo po puliarus, šiuo reisu nuolat skrisda vo nemažai keleivių. „Žiūrėsime, ką galima padaryti. Oro uostas bandys derėtis su kitais
skrydžių operatoriais, kad jie pra dėtų skrydžius į Stokholmą. Ma nome, kad derybos artimiausiu metu bus sėkmingos“, – teigė pa šnekovė. „Skyways“ tai buvo vienintelė kryptis iš Lietuvos. Pernai bendro vė į Stokholmą skraidino kartą per dieną, o šią žiemą jau du kartus per dieną – ryte ir po pietų. Skrydžio atšaukimas daug rū pesčių sukels su Skandinavijos šalimis nemažai ryšių turintiems Lietuvos verslininkams. Darbo reikalais į Stokholmą nuo lat skraidantis bendrovės „Tele 2“ generalinis direktorius Petras Ma siulis dienraščiui sakė, kad žinia itin nemaloni. „Bent kartą per mėnesį ten skris davau. Žinoma, kad dabar kils rū pesčių. Reiks ieškoti kitų būdų, kaip pasiekti miestą“, – sakė vers
lininkas. Jis sakė negalintis pasa kyti, kad skrydžiai buvo itin po puliarūs. Esą lėktuvai skrisdavo nepilni. „Iš dalies aš juos suprantu, lėk tuvai retai būdavo pilni. Dažniau gal skrisdavo tik puspilnis lėktu vas“, – sakė P.Masiulis. „Skyways“ anksčiau taip pat siū lė skrydžius iš Vilniaus į Berlyną. Švedijos sostinę vis dar galima pasiekti skrydžiu iš Kauno. Juos nuo kovo 25 d. oro linijų bendrovė „Ryanair“ vykdys tris kartus per savaitę. Stokholmą anksčiau tiesioginiu skrydžiu buvo galima pasiekti ir iš Palangos, tačiau dėl menko popu liarumo skrydžių bendrovė „Swe den Airways“ reisus rudenį at šaukė. Iš Palangos bendrovė buvo pasiryžusi keleivius į Švediją skrai dinti tris kartus per savaitę.
Gera žinia Didžiausia Rusijos skrydžių bendrovė „Aeroflot“ sekmadienį pradeda skry džius iš Maskvos Šeremetjevo į Vil niaus oro uostą. Bendrovė keleivius skraidins kasdien „Airbus“ lėktuvais. Šiuo metu iš Maskvos Domodedovo į Vilniaus oro uostą skraidina antra pa gal dydį Rusijos oro bendrovė „Tran
Artėjančių Velykų nuotaiką kūrė rašytojai, tautodailininkai ir mu zikantai. Visi apsilankę šventėje turėjo ga limybę ne tik daugiau sužinoti apie Velykų tradicijas, bet ir paklausy ti lietuvių liaudies dainų. Šventės svečiai entuziastingai mokėsi rišti verbas, marginti kiaušinius vašku
VD inf.
Patvirtino paramą Vilniaus regiono plėtros taryba patvirtino tris naujus sostinės sa vivaldybės ES lėšomis finansuo jamus projektus, kuriems skirta beveik 800 tūkst. litų paramos.
bus įsigyta naujų vaikiškų baldų ir kitos būtinos įrangos. Savival dybė taip pat gaus finansavimą dalies miesto teritorijų apsaugos ir naudojimo planui rengti. VD inf.
ES lėšomis bus finansuojamas dviračių takų specialiojo plano rengimas. Turėdamas tokį planą miestas 2014–2020 m. ES lėšo mis galės įrengti naujus dviračių takus. Be to, ES parama bus skirta lopšeliui-darželiui „Želmenėliai“ atnaujinti. Naujininkuose esan čio darželio rekonstrukciją keti nama pradėti jau šią vasarą. Dar želyje bus suremontuotos grupių patalpos, aktų salė, santechnika,
Darbo partija mitingavo Darbo partija (DP) šeštadienio vi durdienį Vilniuje surengė prieš teismus nukreiptą mitingą, kuria me piktinosi dėl teismo sprendi mo negrąžinti 6 mln. litų valsty bės dotacijų.
apygardos teismas atmetė pra šymą sugrąžinti 6,353 mln. litų valstybės dotacijų. Dotacijos bu vo areštuotos tam atvejui, jeigu būtų priteisti civiliniai ieškiniai ir juos reikėtų išieškoti. VD inf.
Finansiniais nusikaltimais kal tinamos opozicinės DP mitinge prie Seimo dalyvavo iki tūkstan čio žmonių, kaip sakė ten dirbę policijos pareigūnai. Juodosios buhalterijos byloje kaltinamas DP vadovas europarlamentaras Vik toras Uspaskichas kritikavo jam kaltinimus pateikusį prokuro rą, teismų sistemą. Apie mitingą šiuo metu apklausose pirmaujan ti DP paskelbė po to, kai Vilniaus
saero“, iš Maskvos Vnukovo oro uos to – „uTair“. Skrydžius iš Maskvos Do modedovo oro uosto į antrą pagal dy dį Lietuvos miestą Kauną šiuo me tu siūlo Rusijos skryd žių bendrovė „IrAero“. Kontrolin į „Aeroflot“ akcijų paketą (51,17 proc.) valdo valstybė. BNS inf.
Prezidentūroje – pažintis su Velykų tradicijomis Sekmadienio popietę prezidentū ra vilniečius ir miesto svečius pa kvietė į atvirą, kartu su Vilniaus et ninės kultūros centru organizuotą renginį „Velykų belaukiant...“.
Savivaldybės atstovė Edita Tamo šiūnaitė šimtametei linkėjo arti mųjų rūpesčio ir meilės: „Tene ša šilti jausmai jūsų sielai ramybę ir džiaugsmą.“ D.Pilanskienė gi mė Žiežmariuose kovo 15-ąją. Ji daug metų gyveno Kaune, nuo 1989 m. persikėlė į Vilnių. Mote ris su vyru užaugino dukrą ir sū nų, daug metų dirbo siuvėja. Pa sak dukters, dar prieš porą metų moteris buvo gana aktyvi, mėgo prisiminti jaunystės įvykius, do
mėjosi visuomeniniu gyvenimu, mėgo skaityti. Šių metų sausį iš tikus insultui, šimtametės svei kata gerokai pablogėjo. Kartu su D.Pilanskiene gyvena ir ja rūpi nasi dukra.
ir žaisti senuosius lietuviškus žai dimus. Renginyje dalyvavo nacio nalinės premijos laureatas rašytojas Marcelijus Martinaitis, šiemet iš leidęs naują originalios struktūros ir formos knygą „Marcelijaus mar gučiai“. Rašytojas renginio lanky tojams pasakojo apie savo vaikys tės Velykas ir margučių skutinėjimą kaip tam tikrą gyvenimo filosofiją. Vienos didžiausių verbų pasau lyje autorė Agata Granicka dalijosi verbų rišimo paslaptimis. Šio meno išmokusi iš senelės ir mamos, tau todailininkė šventės svečius mokė,
Gaisre žuvo žmogus
kaip patiems surišti tradicinę ver bą. Su kiaušinių marginimo vašku technika šventės lankytojus supa žindino Laisvė Ašmonaitienė. Renginyje prezidentūroje da lyvavo kelios dešimtys tėvelių su vaikais. Susirinkusius dainomis ir žaidimais linksmino folkloro gru pė „Aglija“ ir kanklininkė Justina Mileškaitė. Renginį vedė tautodai lininkė Marija Liugienė. Viena didžiausių krikščionių švenčių metuose šiemet bus šven čiama balandžio 8 d. VD inf.
Sekmadienį apie 4.20 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Erfurto gatvėje, dega butas. Anot Bend rojo pagalbos centro, gaisre žu vo žmogus.
Į įvykio vietą Lazdynų mikrorajo ne Erfurto gatvėje buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medi cinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Ugniagesiai netru kus gaisrą daugiabutyje užgesi no, tačiau bute buvusio žmogaus išgelbėti nepavyko. Vėliau Po licijos departamentas pranešė, kad gaisras buvo užgesintas apie
4.40 val. Nustatyta, kad žuvusy sis – 1965 m. gimęs A.S. Pirmi niais duomenimis, gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo lovoje. VD, BNS inf.
6
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
nuomonės
9p.
Darbuotojus reikia ruošti dar mokyklos suole.
Vingiais, bet į reikiamą pusę
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Bedarbių mažinimas
Andrius Agafonovas
Juodasis valstybės penktadienis Saulius Pocius
T
ai, kas atsit iko Klon io gatvėj e penkt ad ien į, virto absol iučia vals tyb ės gėda. Iš glob ė jos atimt i mergaitės pareig ūnai vyko kaip į antiteroristinę opera ciją – 30 pol icinink ų apsupo ma žametės namus, kažkas veržėsi į vidų ir anūkę ketino jėga išlup ti iš senel ių, dviejų pagyvenusių žmonių, rank ų.
Kai taikių gyventojų namas šturmuojamas kaip žydų vaikų žudiko buveinė Tulūzoje, pa galvoji: kur mes paga liau gyvename? Jei tai būtų vykę džiunglėse, kur social inės elgsenos madas me džiuose vis dar demonstruoja beždžionės, dar būt ų buvę gal ima kaip nors pateisinti. Bet kai taikių gyventojų namas šturmuojamas kaip žydų vaik ų žudiko buveinė Tulūzoje, pagalvoji: kur mes pa gal iau gyvename? Kaip gal ima vidury baltos dienos piliečių aki vaizdoje okupuot i privačią ter i toriją, jei tur ime nuosavybę sau gančią Konst it uciją ir esame ES valstybė? Tok io kliedesio nebū tų išstenėjęs net pats A.Pinoche tas atkakl iausių kov ų su komu nistais metais. Po šito juodojo penktad ien io vi su rimt umu kyla klausimas: ar mūs ų šal ies inst it uc ijos, tur in čios saugot i ir gint i žmones, ap skritai yra pajėg ios funkcionuo ti, ar tai tėra tik iškabos, deng ian čios než inia už ką algas gaunan čių tarnautojų etatus? Nejaugi jos sugeba tik tiek – parodyti visiems savąjį bejėgiškumą ir gėdingą ne kompetenciją? Kiek gal ima kank int i mergaitę, kur i jau kel intą kartą klyk ia tem piama iš Ner ingos Venck ienės namų? Ypač įsidėmėtina paprašyto išei ti iš Ked žių namų kaukėto vals tyb ės ats tovo repl ik a: „Nes is tumdyk, kur, ble, išeiti?“ Tai atsa kymas Vaiko teisių tarnybos at
stovei, kur i bene vien intelė tin kamai atliko savo pareigą. Lyg is, ar ne? Visa tai – ne teisinės valst yb ės funkc ion av im as, o galv ij išk a anarchija, kuo tol iau, tuo labiau lem iant i bes aik į tyč iojimąs i iš vaiko. Net banditai taip nesielg ia su savo atž alom is, kaip valst y bės vardu – su Klonio gatvės ma žamete. Įsidėmėt ina, jog ir ant ras Prez identės Dal ios Grybaus kaitės perspėjimas, kad pirmiau sia tur i būt i atsiž velg iama į vai ko interesus, yra akiplėšiškai ig noruojamas. Kai kur ie lab ai suinteres uot i, kad valst yb ėje būt ų elg iamas i kitaip, nei liepia Prez identė. Kai kurie labai nori, kad ne tik suau gusių pil ieč ių, bet ir vaik ų tei sės būt ų šiurkšč iai pažeid žia mos, kad vidaus reikalų sistema būtų sukompromituota ir dezor gan iz uota, kad FNTT, VSD ir ki tos svarbios tarnybos, ats ak in gos už demokratinę santvarką ir valstybę, pakriktų ir taptų pajuo kos objektu. Kas gal i pas ak yt i, kodėl pol ici jos pajėgos patraukė į Klonio gat vę būtent tą dieną, kai Preziden tė atleido vidaus reikalų min ist rą Raimundą Palait į? Kodėl ten buvo taip skubama ir kas apskri tai inicijuoja tok ius sprend imus, iš anksto žinodamas, kok io rezo nanso jie sulauks? Visų šių įvyk ių fone aiškėja, kad skeptik ų taip menk inami pareiš kimai, jog Lietuvoje vis dėlto eg zist uoja įtak ingas pedofi lų kla nas, nėra jau tok ie iš piršto lauž ti. Per daug sutapimų ir per daug prievart in ių mirčių byloja apie gerokai platesn į, tai yra pol it in į, visų šių įvyk ių kontekstą. Šioje istor ijoje, lyg mar ionečių teatre, kai kurie veikėjai yra tampomi iš šešėlinių aukštumų tam, kad bū tų real iz uotas kažkoks iš anks to sumanytas brutalus scenar i jus, nuk reiptas ne tik prieš Lie tuvos žmones, bet ir prieš pačią valstybę. Jeig u mergaitė iki šiol saugoma, tai nuo ko ji vis dėlto saugoma? Nuo ko pagal iau saugoma ir jos mama, jei jok ių grėsm ių esą ne beliko? Šiuos klausimus jau seniai užduo da daugybė žmonių, tačiau į juos atsakyti niekas net nesiruošia. O taip atsitiko ne tik todėl, kad šioje juodoje istorijoje daug kas kruopš čiai slepiama, bet ir todėl, kad vals tybės vardu veikiančios instituci jos yra luošos – neįgalios ką nors padaryti. Tai dabar visiškai aišku.
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ edukacijos tyr imų grupės vadovas
D
arbo grupės, sudarytos jau nimo nedarbo problemoms spręsti, išvadų konstrukty vumas džiugina, tačiau jose trūksta strateginio požiūrio – prade dant jų forma ir baigiant turiniu. Patogūs kriterijai
Išvadose atsižvelgta į suinteresuo tų grupių, pavyzdžiui, Lietuvos savi valdybių asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), pateiktus pasiūlymus. Tačiau atrodo, kad atsirenkant konkrečius siūlymus buvo vadovautasi patogiais kriterijais, neįsitikinus, ar tai pačios geriausios alternatyvos ilguoju laikotarpiu. LiJOT pateikti pasiūlymai ver ti objektyvaus komplimento ir juos vertėtų išskirti kaip rimčiausiai pa rengtus. LiJOT siūlo užimtumo pro blemą spręsti kompleksiškai – nau dojant trumpalaikes ir sistemines (ilgalaikes) priemones. Kitaip sa kant, pirmiausia reikia mažinti pro blemos padarinius, tuomet imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią jai pa sikartoti ateityje. Darbo grupės išva dose minimos ir trumpalaikės bedar bių skaičiaus mažinimo priemonės ir nedarbo prevencija, tačiau pačių iš vadų struktūra neatspindi šių dviejų problemos sprendimo būdų. Kitas darbo grupės išvadų neigia mas aspektas yra kartojimasis. Da lis numatytų priemonių dubliuoja jau veikiančias, pavyzdžiui, nekva lifikuotų jaunų bedarbių mokymas pagal pirminio profesinio mokymo programas, siūlymas tęsti mikrok reditavimą ir pirmųjų verslo metų krepšelių teikimą, taip pat socialinio draudimo kompensavimas. Kai ku rios išvados kartoja kitų išvadų dalis, pavyzdžiui, projekte „Integravimo į darbo rinką skatinimas“ jau numa tytas ir darbo įgūdžių įgijimo rėmi mas, ir bedarbių teritorinio judrumo rėmimas – tai performulavus patei kiama kaip atskiros priemonės. Dar vienas strategijos nebuvimo požy mis yra tai, kad tam tikroms priemo nėms įgyvendinti reikia kitų numa tytų priemonių, tačiau nenumatyta jų tarpusavio priklausomybė. Pa vyzdžiui, žmogiškųjų išteklių po reikio prognozavimo sistemai būti na jau veikianti poreikio ir pasiūlos stebėsenos sistema.
Trumpalaikėje perspektyvoje siūly mų tikslas yra sumažinti bedarbių skaičių. Tam siūlomos dvi alterna tyvos – kvalifikacijos kėlimas ir fi nansinė parama darbdaviams. Kva lifikacijos kėlimo plėtrai galimybių tikrai netrūksta. Darbo biržos duo menimis, net 60 proc. registruo tų bedarbių jaunimo grupėje netu ri profesinio pasirengimo. Tiksliau, tik kas trečias turi profesinį išsilavi nimą ir tik kas dešimtas – aukštąjį. Viena numatytų priemonių yra ne kvalifikuotų bedarbių mokymas. Ki ta priemonė pagal projektą „Būk ak tyvus darbo rinkoje“ yra orientuota į bedarbių grąžinimą į darbo rinką, pavyzdžiui, perkvalifik uojant.
Akivaizdu, kad vien sistemomis darbo rin kos balanso pasiekti neįmanoma. Tam rei kia koreguoti pačią švietimo sistemą, kad ji taptų lankstesnė ir sparčiau reaguotų į rinkos poreikius.
Kitas klausimas – kaip veikia pats kvalifikacijos kėlimas. Nekyla abejo nių, kad geriausiai darbo įgūdžiai ug domi dirbant realiomis rinkos sąly gomis. Kvalifikacijai kelti, tiksliau, dar buotojams mokyti būsimose darbo vietose, numatytos ir jau veikia ke lios iš pažiūros panašios priemonės: užmokesčio subsidijavimas ir so cialinio draudimo kompensavimas. Skelbiama, kad pastarasis valstybei kainuoja apie 750 litų žmogui ir jau padėjo įdarbinti 62 tūkst. jaunuolių. Kita vertus, tokia praktika yra ydinga ir primena prekybos centrų akcijas nukainojant ne pačios geriau sios kokybės prekes. Juk neįmanoma pasakyti, kiek iš tų 62 tūkst. jau esa mų darbuotojų būtų dabar bedarbiai, jei ši lengvata nebūtų buvusi taiko ma. Šiek tiek brangesnis būdas, kai nuojantis apie 2 tūkst. litų žmogui, yra darbo užmokesčio subsidijavi mas, arba „vaučerinė“ sistema. Prin cipas yra tas pats – jaunuolis įdarbi namas trišalės sutarties pagrindu ir gauna reikiamų profesinių žinių savo būsimoje darbo vietoje. Už patirtas išlaidas darbdaviui kompensuojama iki 50 proc. darbo užmokesčio arba tam tikra nustatyta suma. Dėl triša lėje sutartyje numatytų įsipareigo jimų ši lengvata nėra tokia patrauk li darbdaviui, tačiau valstybės lėšos
taip paskirstomos efektyviau. Į vals tybės lėšas pretenduojantis darbda vys turi sutikti su teisingomis vals tybės keliamomis sąlygomis. Švietimas – prevencija
Specialybių pasiūlos švietimo sis temoje ir jų paklausos darbo rinko je balansas turi užtikrinti minimalų bedarbių skaičių. Tačiau rinkos savireguliacijos prin cipai ne visuomet veikia. Permai noms reikia laiko – dažnai žmogaus kvalifikacijai ugdyti reikia ne vienų metų, o per tokį laikotarpį neretai pa sikeičia ir padėtis darbo rinkoje. Darbo grupės pasiūlymuose užsi mota sukurti sistemas, kad būtų ste bima esama darbo rinkos paklausa ir pasiūla bei būtų prognozuojama jos ateitis. Tačiau rinkos poreikių pro gnozuoti neįmanoma be efektyvios pasiūlos ir paklausos stebėsenos sis temos ir joje sukauptų istorinių duo menų. Kadangi pastaroji sistema egzistuoja tik tuose pačiuose siūly muose, pirmosios iniciatyvos dar teks kiek palaukti. Kitas prognozavimo aspektas yra jo tikslumas, arba kuo ilgesnis pro gnozės laikotarpis, tuo pati prognozė netikslesnė. Esant tokiam ekonomi kos kaitos tempui realiai prognozuoti galima pora metų į priekį, tad natū raliai kyla klausimas, kaip užtikrinti poreikio po 1–2 metų patenkinimą, kai specialistą paruošti dažnai už trunka trejus ir daugiau metų? Aki vaizdu, kad vien sistemomis darbo rinkos balanso pasiekti neįmano ma. Tam reikia koreguoti pačią švie timo sistemą, kad ji taptų lankstesnė ir sparčiau reaguotų į rinkos porei kius. Kitas dalykas – praktinio mokymo sistema. Tam, kad ji būtų efektyvi, reikia užtikrinti jos pasiūlą, pavyz džiui, panaudojus darbo užmokesčio subsidijavimą, ir prieinamumą. De ja prieinamumui, valstybė nesuteikė prioriteto – Lietuvos verslo darbda vių konfederacijos siūlymas sukur ti bendrą praktikų organizavimo in formacinę sistemą (portalą) nebuvo įtrauktas į darbo grupės išvadas. Dar viena praktikos alternatyva – socia linis darbas. Tai tikrai graži idėja ir neabejotinai suteikia tam tikrų įgū džių būsimam darbuotojui. Tačiau tokio darbo patirties reglamentavi mas atrodo reikalingas nebent kan didatuojant į valstybės tarnybą. Dar vienos rūšies švietimas – be darbių švietimas apie darbo rin ką. Siūlymas sukurti mobilias darbo grupes, kurios „pardavinėtų galimy bę dirbti“ esamiems bedarbiams, at rodo nelogiškas.
Daugiau skaitykite diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
lietuva Sumušė žmoną
Žuvo dviratininkas
M.Lukšienės metai
Šiauliuose Rėkyvos gatvė je praėjusią savaitę polici jos patrulis E.Č. (g. 1981 m.) sumušė savo žmoną. M.Č. (g. 1989 m.) dėl krūtinės ir veido sumušimų, krūtinkau lio lūžio paguldyta į ligoni nę. Pradėtas ikiteisminis ty rimas, įtariamasis uždarytas į areštinę.
Šeštadienį, apie 17.25 val., Kupiškio rajone buvo ras tas negyvas dviratininkas. 1962 m. gimęs kupiškėnas buvo aptiktas nukritęs nuo dviračio Plundakų kaime, ša lia kelio sankasos esančiame griovyje. Jam buvo prakirstas kairysis antakis, vyras buvo kruvinu veidu.
Grupė Seimo narių siūlo 2013-uosius paskelbti moks lininkės, Sąjūdžio narės, švie timo reformos pradininkės Meilės Lukšienės metais. 2013-aisiais sukanka 100 metų, kai ji gimė. Mokslinin kės 100-osios gimimo meti nės yra įtrauktos ir į UNESCO minimų datų sąrašą.
Svarsto, ką daryti su koalicija Šią savaitę turėtų paaiškėti valdančiosios koalicijos ir kon servatorių parengto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pertvarkos projekto likimas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Siūlo peržiūrėti sutartį
Savaitgalį vykusiame Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) tarybos po sėdyje kalbėta, kad koalicijos jau nebėra, kad prieš pusketvirtų me tų sudarytą jos sutartį reikėtų per žiūrėti ir konservatoriams perimti daugiau ministrų portfelių bei at sakomybės. Pabrėžta, kad dėl FNTT skan dalo pašliję TS-LKD santykiai su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) išryškino pernelyg dideles takos kyras valdančiųjų gretose, kurios gali trukdyti efektyviai dirbti. Seimo pirmininkė, TS-LKD va dovo pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė partijos kolegas ragino paremti iniciatyvą peržiūrėti koali cijos sutartį ir iš LiCS atimti vidaus reikalų ministro postą. „Mes tikrai pirmiausia turime pasižiūrėti, su kuo galime dirbti ir su kuo negali me. Ir dar kartą peržiūrėti koalicijos sutartį, ar iš tikrųjų Vidaus reikalų ministerija turi priklausyti LiCS“, – kalbėjo I.Degutienė. Tokią iniciaty vą palaiko ir TS-LKD frakcijos Sei me seniūnas Jurgis Razma. Vadino „politiniais banditais“
Konservatorių patriarchas Vytau tas Landsbergis ragino apskritai nebežiūrėti į liberalcentristus kaip į koalicijos partnerius. Esą nėra rei kalo paisyti pareiškimų, kad dabar konservatoriai griauna koaliciją. „Mes negriausim koalicijos, ji jau sugriauta. Nėra tos koalicijos. Bet yra pagrindinis tikslas – sumaištis ir ardymas“, – kalbėjo jis tarybos posėdyje. Jis partijos kolegas ragino prie šintis dezintegracinei politikai, bet nestoti prieš Prezidentę Dalią Gry bauskaitę. LiCS lyderius V.Landsbergis at virai vadino „politiniais banditais“, „chuliganais“ ir „šutve“. Jis taip pat pridūrė, kad tarp LiCS narių būtų sunku rasti gerą naują vidaus reikalų ministrą. To dėl esą šios ministerijos kontrolę galėtų perimti konservatoriai ar ba į ministrus deleguoti neparti nį asmenį. Laikosi atsargesnės pozicijos
TS-LKD pirmininkas, premje ras Andrius Kubilius nėra toks ka
tegoriškas dėl LiCS vertinimų ir pasiūlymų peržiūrėti valdančio sios koalicijos sutartį. Bet premje ras prognozuoja, kad koalicijai bus sunku dirbti iki pat artėjančių nau jojo Seimo rinkimų. Anot A.Kubiliaus, FNTT skan dalas išryškino takoskyrą tarp val dančiųjų partijų – konservatorių ir liberalcentristų. „Pastarojo laiko tarpio LiCS veiksmai ir pareiškimai nubrėžia gana dideles vertybines takoskyras tarp jų ir mūsų. Tai, be abejo, atsispindės tolesniame val dančiosios koalicijos darbe“, – sa kė premjeras.
Vytautas Landsbergis:
Mes negriausim koa licijos, ji jau sugriau ta. Nėra tos koalicijos. Bet yra pagrindinis tikslas – sumaištis ir ardymas. A.Kubilius teigė, kad LiCS de leguotas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pasielgė neat sakingai, atleisdamas „gerai dirbu sios FNTT institucijos vadovus ir skubiai paskirdamas naują jos va dovą“. Jis apgailestavo, kad Prezidentė D.Grybauskaitė nepaskubėjo at leisti iš pareigų R.Palaičio, tai pa darė tik šiomis dienomis, kai mi nistras jau buvo paskyręs naują FNTT vadovą. „Naujajam ministrui teks sudė tingas uždavinys. Čia svarbiausia ne kėdės, ne postai, čia turi bū ti grąžintas pasitikėjimas institu cijomis. Turime matyti ne tik per sonalijų klausimą. Turime kviesti institucijas į dialogą. Teisėsau gos institucijos neturi kovoti tar pusavyje pažymomis“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. Jis užsimi nė svarstąs galimybę paskirti ne
būtinai liberalcentristų deleguotą kandidatą į vidaus reikalų minist rus. Tačiau leido suprasti, kad dėl to dar bus tariamasi. Tačiau apie koalicijos sutarties peržiūrėjimą premjeras garsiai nekalba. Pasiryžę deleguoti savo kandidatą
LiCS pirmininkas Algis Čaplikas, kom ent uod am as pas ig ird us ius siūlymus konservatoriams perimti Vidaus reikalų ministerijos kontro lę, pareiškė, kad jeigu taip atsitik tų, valdančiosios koalicijos sutartis nustotų galioti. Liberalcentristai tuomet vargu ar liktų koalicijoje. „Trijų valdančiųjų partijų pirmi ninkai susitarė, kad koalicijos su tartis galioja. Pagal šią sutartį vi daus reikalų ministrą deleguoja liberalcentristai. Mes tai ir pada rysim – deleguosim savo kandida tą, suderinę jį su premjeru ir Prezi dente“, – sakė A.Čaplikas. Jau penktadienio vakarą LiCS vadovybė tarėsi, kas galėtų tap ti naujuoju Vidaus reikalų minis terijos vadovu. Tačiau šio pasita rimo rezultatai nekomentuojami. Tikimasi, kad kandidatas bus pa tvirtintas šią savaitę. Taip pat tikimasi, kad netrukus valdantieji dar kartą susės prie derybų stalo ir susitars, kaip dirbs ateityje, iki pat Seimo rinkimų. Projektą atmes jau per pateikimą?
TS-LKD tarybos posėdyje I.Degu tienė pranešė, kad jau šį antradienį Seimo plenariniame posėdyje bus teikiamas konservatorių parengtas projektas dėl FNTT pavaldumo pa keitimo. Pagal parengtąjį projek tą FNTT vadovą skirtų ir atleistų premjeras, o ne vidaus reikalų mi nistras, kaip nustatyta šiuo metu. Prezidentė šį projektą pavadino tik „kosmetine reforma“. Liberal centristai ir dalis opozicijos irgi la bai skeptiškai jį įvertino. Todėl gali atsitikti ir taip, kad TS-LKD pro jektas dėl FNTT pertvarkos jau ry toj bus atmestas. Jeigu jam po pateikimo būtų pri tarta, konservatoriai žada siekti, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimtas. Jie tikisi, kad siūloma FNTT pertvarka leis sugrąžinti į darbą buvusius šios institucijos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytau tą Giržadą, kuriuos iš pareigų at leido šiandien oficialiai postą pra randantis vidaus reikalų ministras R.Palaitis.
Siekis: Seimo pirmininkė I.Degutienė mano, kad būtų naudinga peržiū
rėti valdančiosios koalicijos sutartį ir iš naujo perdalyti ministrų port- felius. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
8
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
lietuva
Degančiais fake lais pavirtę draugai, žmonės, šokantys iš balkonų, nuo lieps nų gelbėjamas kūdi kis, būsima mama. Ir kraupūs įtari mai, kad gaisras, nu sinešęs mažiausiai vieno žmogaus gy vybę, sukeltas tyčia.
Gaisras: košmaras, kurį sekmadienio naktį teko patirti kauniečiams, prilygo žiauriam katastrofų filmui.
Artūro Morozovo nuotr.
Linksmybės Kaune virto pragaru Vereta Rupeikaitė, Jurgita Šakienė Žuvo užtroškęs vonioje
Žinios apie gaisrą Baltų prospekte esančiame devynaukščiame name ugniagesiai sulaukė apie 2.57 val. Atvykę į nelaimės vietą jie išvydo iš septintame aukšte esančio buto besiveržiančias liepsnas. Liudininkų teigimu, prieš kylant gaisrui, šiame bute linksminosi jaunimas. Manoma, kad kilus gais rui čia buvo vienuolika žmonių. Pirmąja nelaimės auka tapo 20 metų jaunuolis – ugniagesiai jį ra do vonioje užtroškusį dūmais. Keturi asmenys nuo 18 iki 25 me tų šoko pro langą – jiems medikai konstatavo įvairias traumas. Dvie jų iš jų būklė vakar buvo sunki. Dar septyni nukentėjusieji apsinuodi jo smalkėmis, lengvai nudegė. Per gaisrą nukentėjo vienas nepilname tis. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems prireikė medikų pagalbos, buvo ir du vyresnio amžiaus kaimynai. Dėl gaisro iš namo buvo evakuoti 38 asmenys, 9 iš jų buvo iškelti au tomobiliniu keltuvu. Po nelaimės name kuriam laikui buvo išjungta elektra, vanduo ir šildymas. Išdegė du butai – minėtas sep tintame aukšte ir esantis virš de gusio buto aštuntame aukšte. Neigė kalbas apie kerštą
Po šiurpios nakties pas gimines ar draugus ryto sulaukę devynaukščio gyventojai namo sugrįžo paryčiais. Prie laiptinės stoviniuojantys vyrai aptarinėjo įspūdžius ir guodėsi pa tirtais nuostoliais. Kaimynai neslėpė, kad buto, ku riame kilo gaisras, gyventojai se niai drumstė ramybę. Tačiau kal bas, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia, jie kategoriškai neigė. „Ar mes kvaili save patys padeg ti?“ – retoriškai klausė žmonės. Jie spėjo, kad padegėjas – vienas muš tynių dalyvis, kuris liko įžeista sa vimeile, nes gaisras kilo greitai po muštynių.
„Pabudau nuo didžiulio triukš mo. Kieme vyko muštynės. Langai buvo praviri ir labai gerai viskas buvo girdėti. Po to jau ir nebeuž migau“, – pasakojo ketvirtame aukšte gyvenantis Kęstutis. Pasak jo, nurimus muštynėms netrukus prasidėjo gaisras. Išnešė 8 mėnesių kūdikį
Nors gaisro židinys buvo septinta me aukšte, net ir gerokai įdienojus aštrų degėsių kvapą buvo galima jausti vos įžengus į laiptinę. Tačiau gyventojus jaudino ne tik dvokas. „Visas parketas iškeltas, sienos supiltos, daug smalkių. Baisu“, – kraipė galvą Darius, su žmona au ginantis aštuonių mėnesių kūdikį ir pusketvirtų metų vaiką. Jo butas – tiesiai po gaisro židiniu, tik ke liais aukštais žemiau.
Vyrą su šeima išgelbėjo priešais gyvenantys kaimynai. Kai kaimynė beldėsi į jų duris, laiptinė tuo metu visa skendėjo dūmuose, degė liftas. „Nežinau, kaip aš atrakinau duris“, – pasakojo Darius. Pradėjus į butą veržtis kaimynams, vyras jau buvo gerokai apsvaigęs nuo dūmų. Kūdikis ir kiti šeimos nariai nuken tėjo mažiau nei šeimos galva, nes visi miegojo tolesniame kambaryje, nuo pavojingų dūmų apsaugojo uždary tos durys. Kūdikį per smalkių pilną laiptinę moterys nešė uždengtą. Šiurpių akimirkų liudininkai
„Mes beveik kas savaitgalį svečiuo jamės pas čia gyvenančius uoš vius“, – pasakojo Rolandas. Pirmoji košmarišką naktį pabudo nėščia jo žmona. „Ji mane žadina, sako: renkis, gaisras“, – kaunietis
prisiminė ne išsyk suvokęs, kas nu tiko. Miegai išsiblaškė, kai Rolan das trumpam išėjo į balkoną. „Pamačiau ir išgirdau rėkiantį vyrą. Jis buvo persisvėręs per bal kono turėklus, šaukėsi pagalbos, palink jį siautė liepsnos. Pats sa vo akimis mačiau, kaip jis nukri to žemyn. Kažkas iš šešto aukšto jį dar bandė gaudyti, buvo sučiupęs už kojos, bet neišlaikė. Vyras nu krito ant žemės, ant nugaros. Ma čiau, kaip pajudino rankas ir dau giau nebejudėjo“, – apie išgyventą siaubą kalbėjo vyriškis. Penktadienį gimdyti turėjusi Ri ma sakė besijaučianti palyginti ge rai. „Džiaugiamės, kad likome gy vi“, – atsiduso moteris. Šiame name gyvenantys jos tėvai – ne byliai, todėl pagalbos patys nebū tų prisišaukę.
Avariniai išėjimai – paslėpti
Šilainių daugiabutyje kilusio gais ro ištikti žmonės teoriškai galė jo gelbėtis pro balkonų grindy se esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištikti asme nys apie tokią galimybę net neži nojo. Žmones iš viršutinių aukš tų ugniagesiai nukėlė specialiomis kopėčiomis. „Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai. Viename iš jų grindy se yra liukas. Man buvo keista, ko dėl žmonės nesileido į apačią, to dėl pasižiūrėjau. Jis buvo uždengtas linoleumu, pristatyta spintelių“, – dienraščiui pasakojo Kauno ap skrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas. Ug niagesys spėliojo, kad žmonės neži nojo apie avarinį liuką balkone.
Išgyvenęs gaisrą: „Kažkas šliūkštelėjo benzino“ Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Pragariškos liepsnos, šuolis iš 17 m aukščio devyniolikamečio kau niečio atmintyje įtrigs visam gyve nimui. Tragiškame Šilainių dau giabučio gaisre išgyvenęs moks leivis rimtesnių traumų nepatyrė ir papasakojo įvykio detales. Butą nuomojosi moksleiviai
Kauno klinikose gydomas devy niolikametis praėjus maždaug 12 valandų po patirto siaubo pramer kė užtinusias, kraujosruvų apsup tas akis. Iš po antklodės kyšojo su tvarstyta alkūnė. Tačiau jaunuolis noriai kalbėjo apie tai, kokį pragarą teko išgyventi jam ir jo draugams. Šilainių mikrorajone gyvenantis moksleivis svečiavosi pas draugus. Šie, pasak vaikino, gyveno atskirai nuo tėvų, nuomojamame keturių kambarių bute. Šeštadienio vakarą draugų bu te buvo švenčiamas gimtadienis.
Vaikinas tiksliai neprisimena, kiek buvo besilinksminančių – dešimt ar dvylika. Dauguma jų – moksleiviai, vaikinai ir merginos. Kai kurie – klasės draugai, kiti – to paties mikrorajono gyvento jai. Pašnekovas neneigė, kad bu vo vaišinamasi alkoholiu.
Iššokęs atsikėliau ir nuėjau prie gatvės. Paskui mane perne šė į greitąją.
Duris atidaręs jo draugas taip pat užsiliepsnojo ir lakstė tarsi fakelas. „Dar bandžiau jį gesin ti antklode, bet nenorėjau vytis jo bėgančio į vonią, kurią jau bu vo apėmusios liepsnos“, – prisi minė pragarą išgyvenęs vaikinas. Netrukus jis pamatė, kad lieps nos grėsmingai artėja ir tuoj pa siglemš jį patį. Vieni vakarėlio dalyviai ištrūko į vieną, kiti – į kitą balkoną. Karštis kandžiojosi ir būnant balkone, tad devyniolikametis ryžosi šokti. „Buvo toks karštis, kad nebebu vo įmanoma išverti, liepsna – di džiulė“, – įstrigusius vaizdus žo džiais piešė pašnekovas.
Padegėjų – ne vienas
Vaikinas pasakojo, kad naktį kaž kas paskambino į duris. Jas ati darė vienas iš buto nuomininkų. Išgyvenusio liudininko žiniomis, prie durų stovėjo keturi ar pen ki asmenys – šie šliūkštelėjo vi dun benzino ir jį padegė. Lieps nos po butą išplito akimirksniu.
Sugebėjo pats atsikelti
Paklaustas, ar nebandė balkone ieškoti liuko ir pro jį leistis į že miau esantį balkoną, devynioli kametis teigė, kad galvoti, kaip kitaip gelbėtis, nebebuvo laiko ir galimybių: „Būčiau apdegęs.“ Vaikinas prisipažino tikėjęsis
peršokti į šešto aukšto balko ną pas kaimynus, bet nepasisekė. Jis nukrito prie pat namo ant ve jos. Nors skrido iš maždaug 17 m aukščio, jis išliko gyvas ir sąmo ningas. „Ištiktas šoko atsikėliau ir nuė jau prie gatvės. Paskui mane per nešė į greitąją“, – pasakojo iš mir ties gniaužtų ištrūkęs jaunuolis. „Išnirau alkūnę ir viskas“, – apie patirtas traumas pasakojo vaikinas. Paklaustas, ar nesijau čia esąs laimės kūdikis, mokslei vis vos šyptelėjo: „Turbūt.“ Ar išsigelbėjo jo draugai, vaiki nas sužinojo jau būdamas ligoni nėje. „Vienas draugas šoko beveik kartu su manimi. Aš nukritau, ir jis iš karto nukrito. Kaip kiti gel bėjosi – nežinau“, – teigė vaiki nas. Kas galėjo įvykdyti tokią egze kuciją, vakarėlio dalyvis sakė ne numanantis, konfliktinių situacijų esą nebuvo: „Net neįsivaizduoju, kas taip galėjo pasielgti.“
9
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
ekonomika Šiemet ieškos skalūnų
Tiekėjus tebesmaugia
Lenkijos naftos grupė „Lotos“ šiemet ketina išgręžti tris ska lūnų dujų gręžinius, kaip pra nešė grupės vadovas. Lenkijos geologijos institutas informa vo, kad Lenkijos skalūnų dujų ištekliai tikriausiai siekia 346– 768 mlrd. kub. m, o didžiausias galimas kiekis yra 1,92 trln. kub. m.
Konkurencijos taryba vasarį pradėjo tyrimą dėl vieno iš ke turių didžiųjų Lietuvos preky bos tinklų sutarčių su tiekėjais. Tinklo pavadinimas kol kas ne skelbiamas. Šio tinklo sutarty se su tiekėjais sutariama, kad per akcijas prekės kitiems pre kybos tinklams galės būti tie kiamos tik didesne kaina.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2602 DB svaras sterlingų 1 4,1370 JAV doleris 1 2,6082 Kanados doleris 1 2,6088 Latvijos latas 1 4,9533 Lenkijos zlotas 10 8,2996 Norvegijos krona 10 4,5204 Rusijos rublis 100 8,8902 Šveicarijos frankas 1 2,8650
pokytis
+0,5273 % –0,2243 % –0,0958 % –0,7646 % –0,0020 % –0,0771 % –0,2053 % –0,3196 % +0,0349 %
Ruošti darbuotoją dar mokyklos suole Vyriausybės sudarytos darbo grupės pri statytos priemonės jaunimo nedarbui mažinti sulaukė prieštaringų vertinimų. Bene daugiausia diskusijų kilo dėl švie timo sistemos vaidmens – argumentuo jama, kad jaunimo profesinę kryptį būtina formuoti dar mokykloje. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Reikės kvalifikuotų
Darbo grupė pristatė priemones, kuriomis tikimasi suvaldyti jau nimo nedarbą šalyje. Jį pažaboti planuojama geresniu darbo santy kių reguliavimu, parama pradedant verslą. Taip pat siekiama švietimo sistemoje formuoti reikiamus įgū džius ir bendradarbiauti su nevy riausybiniu sektoriumi. „Reikia sudaryti kvalifik acijos žemėlapius, leisiančius progno zuoti rinkos pokyčius, numatyti darbo vietų skaičių ir surasti būdų, kaip pagerinti profesinio mokymo sistemą, kuri paruoštų darbo rin kai reikalingų specialistų“, – sa kė darbo grupės vadovas, Ministro pirmininko tarnybos Politikos ana lizės ir reformų departamento di rektorius Ramūnas Stanionis. Jis taip pat pabrėžė, kad šalies nekvalifikuoto darbo indeksas yra vienas didžiausių Europoje. Todėl esą reikėtų skirti daugiau dėmesio mažesnę kvalifikaciją turintiems specialistams paruošti. Tačiau, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narės Indrės Vareikytės teigimu, išsila vinimo lygis Lietuvoje yra aukštas, todėl šalis neturėtų orientuotis į žemos kvalifikacijos darbuotojus. Juo labiau kad ateityje jų poreikis darbo rinkoje esą kris. „Duomenys rodo, kad per arti miausius 20 metų kvalifikacijos po reikis labai persiskirstys: darbo rin koje ypač reikės aukštos ir vidutinės kvalifikacijos žmonių, o žemos kva lifikacijos darbuotojų skaičius la bai mažės. Tad ar orientuodamiesi į žemos kvalifikacijos darbuotojus mes antrą kartą nepamiršime per spektyvių žmonių ir ar nepaliksime jų be darbo?“ – svarstė ji. Orientuotis į geriausius
I.Vareikaitė priemonių plane sa kė pasigedusi bendradarbiavimo su verslininkais ir švietimo įstai gomis. Jos manymu, sprendžiant jaunimo nedarbą didelis vaidmuo suteiktas Lietuvos darbo biržai ir jai skirti 57 mln. litų reikiamo re zultato neatneš.
„Kodėl toks didelis vaidmuo skiriamas Darbo biržai? Juk Dar bo biržoje užsiregistravęs jauni mas yra problemos padarinys, o ne priežastis. Analizuojant prie monių planą susidaro įspūdis, kad Darbo biržos veikla dubliuos švie timo įstaigų veiklą“, – sakė I.Va reikytė ir pabrėžė, kad Darbo birža savo planuojamais mokymais ga li parengti tik žemos kvalifikacijos specialistų.
Lietuvos aukštosios mokyklos savavališ kai sukuria pasauly je neegzistuojančių specialybių ir taip jaunimą pasmerkia nedarbui.
Jos teigimu, Lietuva turėtų dau giau orientuotis į sėkmės sulauku sių šalių, kuriose jaunimo nedarbo lygis itin žemas, patirtį. „Didžiau sią dėmesį atkreipčiau į Austriją ir Liuksemburgą, kur nedarbas yra 2 proc. Šios šalys taiko kitokias prie mones nei Lietuva. Jos siekia keis ti švietimo politiką, kad švietimo įstaigos atitiktų darbo rinkos po reikius“, – sakė I.Vareikytė. Pakeistų senjorus
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Darbo departamento di rektorius Viktoras Majauskas su tinka, kad problemą reikia spręsti išsiaiškinus jos priežastis. Jo ma nymu, viena pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių yra blogas dar bo vietų bei darbo išteklių progno zavimas ir planavimas. V.Majaus kas kritikavo siūlymus lengvatomis skatinti verslą. „Reikia atminti, kad nesukū rus naujų darbo vietų lieka tik šiuo metu esančios. Jei darbdaviams, priimantiems į darbą jaunimą, su teiksime lengvatas, jie atsisakys senjorų ir vietoj jų priims jaunus žmones“, – sakė V.Majauskas. Todėl, anot jo, neišvengiamai ša lyje reikėtų didinti darbo našumą
Stygius: švietimo sistema kaltinama tuo, kad neparuošia rinkai reikalingų specialistų, todėl absolventai pri
versti būriuotis Darbo biržoje.
ir darbo vietų skaičių. Tačiau nau jų darbo vietų verslas esą nesukurs, jei ir ateityje neišmoks pritraukti užsienio investicijų. „Šalyje yra žemas darbo jėgos našumas, maži atlyginimai, nesu kuriama pakankamai naujų darbo vietų. Nerasdamas darbo jauni mas užsiregistruoja Darbo biržo je, o galiausiai išvažiuoja į užsienį. Arba jaunas žmogus tiesiog nenori dirbti už mažą atlyginimą, todėl už jo pragyvenimą moka kiti“, – kal bėjo V.Majauskas. Būtina reaguoti į rinką
V.Majauskas įsitikinęs, kad, no rint parengti darbdaviui patrauklų jauną darbuotoją, būtina reaguoti į šalies rinkos poreikius. Dabar, anot jo, švietimo sistema veltui paruo šia daug niekam nereikalingų spe cialistų. „Švietimo įstaigos ruošia jaunimą neatsižvelgdamos į šalies rinką. To
dėl beveik pusė absolventų iš karto eina į Darbo biržą“, – sakė jis. Inžinerinės ekologijos asociaci jos prezidentas Rimantas Budrys pabrėžė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos savavališkai sukuria pa saulyje neegzistuojančių specialy bių ir taip pasmerkia jaunimą ne darbui. „Šalyje 13 universitetų ruošia aplinkosaugininkus vadybininkus, nors tokios specialybės pasauly je nėra ir nebus. Mums reikia ap linkosaugininkų chemikų ir bio logų. Vadinasi, aplinkosaugininkų vadybininkų poreikis yra sukur tas pačių aukštųjų. Ir jos 20 metų ruošia specialistus, kurie iš karto pasmerkti“, – kalbėjo jis. Kaltina net mokyklas
Lietuvos pramonininkų konfede racijos prezidiumo nario Vytauto Kaminsko teigimu, šiuo metu dau giausia švietimo sistema parengia
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
socialinių mokslų absolventų, ku rie yra pagrindiniai Darbo biržos klientai. Tačiau jis pabrėžė, kad dėl to kaltos ne tik aukštosios, bet ir vidurinės mokyklos. „Manau, kad problema yra bend rojo lavinimo, vidurinio mokymo sistema. Tiksliųjų mokslų spe cialistų per pastaruosius penke rius metus sumažėjo maždaug du kartus. Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) studentų šian dien parengiame mažiau, nei jų reikės už kelerių metų. Jei negrį šime į vidurinių mokslų lygį ir ne pasieksime, kad ten būtų pakeista moksleivių profesinė orientaci ja, niekas Lietuvoje nepasikeis“, – svarstė V.Kaminskis. Todėl, anot jo, reikėtų kurti vidu rinio, profesinio ir aukštojo moks lo samplaiką. Esą tik taip švietimo sistemai galima daryti poveikį, kad ji būtų tinkamai orientuota į dar bo rinką.
10
Pirmadienis, kovo 26, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Lyderėms ne visos dvikovos buvo lengvos Baigėsi Lietuvos moterų krepši nio lygos (LMKL) čempionato re guliarusis sezonas ir paaiškėjo at krintamųjų varžybų dalyvės.
Kovą dėl medalių tęs šešios ko mandos. Dvi pirmąsias vietas užėmusios ekipos – Kauno „VI ČI-Aistės“ ir Vilniaus „Kibirkš tis-Tichė-IKI“ – iškart pateko į pusfinalį. Šis etapas prasidės ba landžio 5-ąją. „Džiugu tai, kad žaidėme ir tik rai gero lygio rungtynių, kai teko kautis iki paskutinės sekundės. Iš tokių dvikovų gavome daug nau dos. Šį sezoną visos komandos pasipildė geromis legionierėmis. Lyginant su praėjusiais metais, LMKL čempionato lygis tikrai ūgtelėjęs, – svetainei vicibasket.lt sakė visas 28-erias rungtynes lai mėjusios „VIČI-Aisčių“ ekipos vyriausiasis treneris Mantas Šer nius. – Po nelabai sėkmingo Eu rolygos sezono suradome savyje jėgų, nepalūžome psichologiškai. Netgi priešingai – mūsų žaidimo kreivė ėmė kilti. Likusią sezo no dalį atsipalaiduoti jokiu būdu negalėsime. Dar yra likusios Bal tijos moterų krepšinio lygos eli to grupės rungtynės, kurios bus tikrai nelengvos, o finalai šioje lygoje vyks kaip tik prieš LMKL finalo seriją. Todėl, atėjus svar biausioms sezono kovoms, pri valėsime būti geriausios sporti nės formos.“
Lyginant su praėju siais metais, LMKL čempionato lygis tikrai ūgtelėjęs. Ketvirtfinalyje iki dviejų perga lių varžysis Klaipėdos „Lemmin kainen“–Šiaulių „Rūta“ ir Kauno rajono „Sirenos“–„Utena“. Šio etapo kovos startuos kovo 27 d. Per reguliarųjį sezoną „Lem minkainen“ ir „Rūtos“ krepši ninkės pasidalijo po dvi perga les – 72:73 (1-ajame rate), 87:73 (2-ajame), 94:83 (3-iajame) ir 63:68 (4-ajame). Toks pat „Sirenų“ ir „Utenos“ susitikimų balansas: 69:76 (1-aja me rate), 64:70 (2-ajame), 77:58 (3-iajame) ir 63:51 (4-ajame).
28-asis turas Kauno rajono „Sirenos“–Kauno „VIČ I-Aistės“ 58:72 (13:25, 14:19, 9:15, 22:13). 50 žiūrov ų. R.Žeman tauskaitė-Matlašaitienė 17 (8 atko voti kamuoliai)/V.Sipavičiūtė 12. Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“– Kauno „LKKA-Aist ės“ 68:58 (24:18, 4:17, 22:9, 18:14). K.Vengrytė 18/N.Skadaitė ir K.Balčiūnaitė (15 atkovotų kamuolių) po 1. Šiaulių „Rūta“–Klaipėdos „Lem mink ainen“ 68:63 (15:12, 14:11, 18:20, 21:20). 22 žiūrovai. L.Svarytė (13 atkovotų kamuolių) ir S.Baliu tavičiūtė po 19/R.Milieškienė 18. Mar ij amp olės „Sūduva“–„Ute na“ 55:86 (13:17, 6:19, 21:23, 15:27). 50 žiūrov ų. M.Bul anova 24 (9 atkovot i kamuol iai, 6 klaidos)/ E.Briedytė 27 (6/7 tritašk ių).
Turnyro lentelė Komanda
1. „VIČI-Aistės“ 2. „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 3. „Lemminkainen“ 4. „Sirenos“ 5. „Utena“ 6. „Rūta“ 7. „LKKA-Aistės“ 8. „Sūduva“
Perg.
Pralaim.
28 18 17 17 10 9 7 6
0 10 11 11 18 19 21 22
Rezultatyviausiai per regulia rųjį sezoną žaidė „KibirkštiesTichės-IKI“ vidurio puolėja Gin tarė Petronytė – vidutiniškai po 18,88 taško per rungtynes. Ji sėk mingiausiai kovojo dėl kamuo lio – vid. 14 ir buvo naudingiausia krepšininkė – vid. 32,44 balo. Vid. po 17,37 tšk. pelnė Kauno rajono „Sirenų“ žaidėja Rasa Že mantauskaitė-Matlašaitienė, po 15,86 tšk. – „Kibirkšties-TichėsIKI“ puolėja Kristina Vengrytė. Vid. po 9,64 kamuolio atkovojo „Rūtos“ puolėja Sandra Baliuta vičiūtė, po 9,32 – „Sirenų“ vidu rio puolėja Kristina Alminaitė. Vid. po 20,75 naudingumo balo per rungtynes pelnė K.Alminaitė, po 17,75 – S.Baliutavičiūtė. VD, LMKL inf.
Lyderė: K.Petronytė (su kamuoliu) – naudingiausia LMKL regulia
riojo sezono žaidėja.
bckibirkstis.lt nuotr.
Įsižaidė: J.Mačiulis (balta apranga) per rungtynes su „Žalgiriu“ nevengė kietos kovos.
Artūro Morozovo nuotr.
„Žalgirio“ krepšininkai kovėsi ir už S.Weemsą Ketverių rungtynių per penkias dienas maratoną Kauno „Žalgirio“ krepšininkai baigė pergale, tačiau kelioms savaitėms pra rado vieną iš savo lyderių Sonny Weemsą. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Per antrąjį Baltijos krepšinio ly gos (BBL) elito div iz ion o ma čą su Prienų „Rūdupio“ koman da S.Weems as, prel im in ar iais duomenimis, stipriai pasitempė čiurną. „Atsl ūg us pėd os tin im ui, ar tim iaus iom is dien om is bus at liktas magnetinio rezonanso ty rim as. Tuom et paaišk ės tiksl us sužeidimo pobūdis, kiek užtruks gydym as, reab il itac ija ir kad a žaidėjas vėl grįš į aikštę“, – sakė dienraščiui „Žalgirio“ klubo ko munikacijos direktorius Alman tas Kiveris. Be S.Weemso ir Pauliaus Jan kūno žaidę žalgiriečiai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiona te 83:62 sutriuškino Kauno „Bal tus“, kuriuos į kovą vedė Jonas Mačiulis, ne vien pelnęs 22 taš kus, bet ir atkovojęs 10 bei perė męs 3 kamuolius ir atllikęs 5 re zultatyvius perdavimus. LKL čempionai tvirtai perėmė iniciatyvą įpusėjus 3-iajam kėli niui, kai tritaškius pataikė Vytenis Lipkevičius ir Tomas Delininkai tis – 58:46. 4-ajame kėlinyje še šis taškus iš eilės pelnė Mario De lašas, taikliai atakavo Žygimantas Janavičius, ir „Baltų“ viltys, ne paisant J.Mačiulio azarto, pradė jo blėsti – 68:51. BBL elito diviziono ketvirtfina lyje kovo 21-ąją ir 23-iąją pasi dalijęs po pergalę su „Rūdupiu“
(85:97 ir 85:67), vakar „Žalgiris“ su Prienų komanda žaidė LKL čempionato rungtynes. 1-ajame kėlinyje kauniečiai bu vo išsiveržę į priekį – 14:9, bet prieniškiams pavyko juos pasivyti – 18:18. 2-ajame kėlinyje, steng damiesi perimti iniciatyvą tritaš kiais metimais, „Rūdupio“ žaidė jai triskart iš eilės šovė pro šalį, o „Žalgiris“ – atvirkščiai: iš toli pa taikė Paulius Jankūnas, Dainius Šalenga, dukart – Tomas Delinin kaitis. Laimėję atkarpą 11:2, žalgi riečiai vėl nutolo – 37:25.
Almantas Kiveris:
Artimiausiomis dienomis bus atlik tas magnetinio re zonanso tyrimas. Tuomet paaiškės S.Weemso sužeidi mo pobūdis. Jokių vaistų prieš „Žalgirio“ snaiperius prieniškiai nerado ir 3-iajame bei 4-ajame kėliniuose. Pirmiausia P.Jankūnas ir Mantas Kalnietis buvo padidinę persvarą iki 59:41. Spragų „Rūdupio“ gy nyboje rado ir kiti žalgiriečiai – 65:45, 83:59. Komandų lygio skir tumą simboliškai įprasmino ir DeJuano Collinso taiklus tritaškis metimas beveik per visą aikštę.
Statistika „Žalg ir is“–„Balt ai“ 83:62 (20:21, 16:15, 22:10, 25:16). 2 530 žiūrov ų. M.Kuzm inskas 18 tašk ų (10 atko vot ų kamuol ių), T.Klimav ičius 14, D.Šalenga ir T.Del in inkait is po 9/ J.Mačiul is 22 (10 atkovot ų ir 3 pe rimti kamuoliai, 5 rezultatyvūs per davimai), E.Ulanovas 9. „Rūdupis“–„Žalgiris“ 71:88 (21:23, 16:23, 16:26, 18:16). 1600 žiūro vų.V.Dabkus 16 (6 atkovoti kamuo liai), A.Labuckas 15, A.Milaknis 10/ P.Jank ūnas 25 (7 atkovot i kamuo liai), D.Šalenga 13, T.Delininkait is 11 (4 atkovoti kamuoliai), M.Kalnietis 10 (4 rezultatyv ūs perdavimai). Klaip ėd os „Nept ūn as“–Utenos „Juvent us“ 88:69 (25:19, 28:18, 20:17, 15:15). 1 000 žiūrov ų. L.Mika lauskas 26 (10 atkovotų kamuolių), A.Brun in is 14, M.Mažeika 11/K.Pet rukonis 19, Ž.Urbonas 11. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–„Kė dainiai-Triobet“ 73:59 (15:15, 22:15, 22:13, 14:16). 320 žiūrov ų. T.Hughe sas 18, G.Sir utav ičius 13, S.Morga nas 10/A.Adomait is 12 (8 atkovot i kamuoliai).
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Lietuvos rytas“ 3. „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Kėdainiai-Triobet“ 8. „Neptūnas“ 9. „Juventus“ 10. „Sakalai“ 11. „Palanga“ 12. „Lietkabelis“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
18 19 20 18 18 18 18 18 20 18 19 18
18 17 15 12 11 8 7 6 6 4 4 3
0 2 5 6 7 10 11 12 14 14 15 15
11
Pirmadienis, kovo 26, 2012
Sportas
Reputacija – lyg akmuo po kaklu Ar prieštaringai vertinamas naujasis Lie tuvos futbolo federacijos (LFF) preziden tas Julius Kvedaras ir pašlijusi šios organi zacijos reputacija kenkia bendram šalies sporto įvaizdžiui, aukščiausieji Lietuvos sporto vadovai nenorėjo gilintis.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Tokia demokratija
„J.Kvedarą išrinko futbolo bend ruomenė. Būtent ji taip nuspren dė. Žinau, kad yra žmonių, kurie turi savo nuomonę apie išrink tąjį prezidentą, tačiau manau, kad rinkimuose dalyvavo žmo nės, kurie turėjo šią teisę pagal LFF įstatus, – sakė Lietuvos tau tinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas. – Vienbalsiai buvo išrinktas būtent J.Kvedaras, revizuoti šių rinkimų niekas negali.“ LTOK vadovo manymu, vien balsis balsavimas parodė, kad bal so teisę turinčius asmenis J.Kveda ro kandidatūra tenkino. „Daugiau nėra ką komentuoti. Dabar belieka laukti, kaip J.Kve darui seksis eiti naujas pareigas. Anksčiau jis buvo LFF generalinis sekretorius, šios pareigos faktiš kai yra identiškos prezidento pa reigoms. Žinoma, galėjo per savo darbo metus kažką nuveikti, tačiau turime tokią demokratiją, kuri ne visada visiems patinka“, – kalbė jo A.Poviliūnas. Pasigedo atvirumo
LTOK prezidentas atkreipė dėmesį į buvusių ir dabartinių LFF vadovų manevrus prieš rinkimus. „Žinau, kad į rinkimus norėjo įsitraukti buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ge neralinis direktorius Ritas Vaigi nas, olimpinis čempionas Arminas Narbekovas, – teigė A.Poviliūnas. – Tačiau viską lemia įstatai. Jei
gu LFF įstatai lėmė, kad specialis tai iš šalies negali dalyvauti rinki muose, taip viskas ir baigėsi – tie patys asmenys vadovaus šiai fede racijai ir toliau.“ A.Poviliūnas neslėpė, kad jį nu stebino LFF rinkimų atvirumo ir skaidrumo stoka. „Norėjosi, kad kandidatų į LFF prezidento pareigas būtų buvę dau giau, žmonės bent jau būtų turėję iš ko rinktis. Vis dėlto tai yra pa čios federacijos pasirinkimas. Re torinis klausimas – apie J.Kvedaro asmenybę. Jeigu į gandus žiūrėtu me emocionaliai, galėtume išsaky ti savo nuomonę, tačiau į tai reikia žiūrėti per teisinę prizmę, – svars tė A.Poviliūnas. – Žmogus juk nė ra teistas ar įkliuvęs. Nuotraukos? Tai emocijos. Teisiškai niekas ne gali prie to prikibti.“
Panagrinėjus nau jus pažadus ir anks tesnius užmojus, su sidaro įspūdis, kad daug ką jau buvo ga lima įgyvendinti. Įklimpusi vizija
„Siūlyčiau luktelėti ir pažiūrė ti, kaip J.Kvedarui seksis. Galime jį mylėti arba ne, tačiau futbolo bendruomenė pati pasirinko“, – teigė A.Poviliūnas. LTOK vadovui atrodo nesolidžios naujojo LFF prezidento kalbos apie šalies futbolo ateities viziją. „Tai keistoka, turint galvoje, kad J.Kvedaras ilgai dirba šioje fe
Pozicija: kas už vienintelį kandidatą?
deracijoje ir iki šiol užėmė aukš tas pareigas. Panagrinėjus naujus pažadus ir ankstesnius užmojus, susidaro įspūdis, kad daug ką jau buvo galima įgyvendinti“, – pri dūrė A.Poviliūnas. Įvaizdis – svarbu
Lietuvos sporto federacijų sąjun gos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, paklaustas apie LFF prezidento rinkimus, kalbą nu kreipė apie federacijų įstatus. „LFF turi įstatus ir jais remda masi organizuoja rinkimus. Man sunku komentuoti šią situaci ją, nes manome, kad viskas vyko laikantis įstatų, o į federacijos vi daus reikalus nesikišame“, – sakė R.Kveselaitis. Priminus apie J.Kvedaro ryšius su nusikalstamo pasaulio veikė jais, R.Kveselaitis pabrėžė, kad sporte įvaizdis visada svarbus. „Kiekvienai federacijai tai svar bu, nes gali atsiliepti rezultatams, kitiems dalykams. Sunku komen tuoti J.Kvedaro įvaizdį, nes su šiuo vadovu mažai bendravau, – kal bėjo LSFS prezidentas. – O kalbų girdime įvairiausių. Nesiimu ver tinti, kiek jos pagrįstos.“ Federacija – savarankiška
KKSD generalinis direktorius Kle mensas Rimšelis, paprašytas pa sid alyt i mint im is apie nauj ąj į
Juodoji kartoteka Vaidotas Stankevičius, arba
Andrejus Gribojedovas, arba
Smauglys. Buvęs Kauno dziudo fe deracijos (KDF) prezidentas, Lietu vos dziudo federacijos (LDF) vicep rezidentas. Atlikęs 14 metų bausmę už plėšimus. Buvo siejamas su Kauno Centro nusikalstama grupuote, stam baus masto kontrabanda, pirmiausia – alkoholio. Nušautas 1998 m. Kaune.
Gribas. Buvęs Lietuvos imtynių fe deracijos (LIF) prezidentas. Buvo siejamas su „Vilniaus brigados“, Del finų nusikalstamomis grupuotėmis, stambaus masto kontrabanda, gali mais korupciniais ryšiais su kai ku riais aukštais šalies politikais. LIF va dovavo 1996–2010 m.
Rem ig ij us Dašk ev ič ius, arb a
Arūnas Pukelis, arba Švinius.
Daškė, Remyga. Buvęs Lietuvos bokso federacijos (LBF) preziden tas, vienas Kauno Žaliakalnio nusi kalstamos grupuotės autoritetų, še šėlinio verslo magnatas. Teistas už reketą. 2001 m. snaiperio nušautas Vilniaus centre.
Prieštaringai vertinamas Tauragės verslininkas. Neofic ialiais duomeni mis, galbūt turįs sąsajų su kai kuriais Lietuvos futbolo federacijos (LFF) veikėjais, nelegalių lažybų verslu, per tarpininkus kontroliuojantis ke lis šalies futbolo klubus.
LFF prezidentą, nukirto: „Netu riu nuomonės.“ „KKSD neturi balso teisės spor to federacijų rinkimuose, neda ro įtakos rezultatams, nevykdo kampanijų prieš rinkimus. Fede racijos – savarankiškos. Manęs nedomina, tarkime, ar sporto fe deracijos prezidentas geria. Tegul niekas man nesiskundžia iš balsa vusiųjų dėl tokių dalykų. Tie, ku rie turi balsavimo teisę, gali pre zidentą ir atleisti. Man taip pat ner ūp i, ar prez id entas vaikšto
pas panas – jeigu sporto federa cija išsirenka, aš su tuo žmogu mi ir bendrauju. Laikausi tokios pozicijos, todėl pastaruoju me tu skundų iš pavienių federaci jos narių sulaukiu vis mažiau“, – tvirtino K.Rimšelis. Pasak KKSD vadovo, valstybė finansuoja sporto šaką, o ne fede racijų prezidentus. „Jeigu po rin kimų kyla kokių nors problemų, jos tikrai bus išspręstos federaci jos viduje – juk yra apskundimo tvarka“, – paaiškino K.Rimšelis.
Malaizijos lietus pasveikino ispaną Ispanas Fernando Alonso iš „Fer rari“ ekipos vakar laimėjo „For mulės-1“ pasaulio čempionato 2-ąjį etapą – lietingu oru vykusias Malai zijos Didžiojo prizo lenktynes.
Išbandymas: dėl lietaus lenktynės Sepango trasoje buvo laikinai sustabdytos.
„Reuters“ nuotr.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Tai buvo 28-oji Ispanijos lenkty nininko, kuris planetos pirmeny bes laimėjo 2005 ir 2006 m., per galė per visą karjerą ir pirmoji po aštuonių mėnesių pertraukos. Vos vieną pergalę pernai iško vojęs F.Alonso 56 Sepango tra sos ratus nuvažiavo per 2 val. 44 min. 51,812 sek. „Mūsų koman dai ši pergalė – staigmena, nes nei per pirmąjį etapą Australijoje, nei čia nesijautėme konkurencin gi. Mes teisingai įvertinome su dėtingas lenktynių sąlygas ir iš spaudėme viską, ką galėjome“, – po varžybų sakė F.Alonso. Ant rąją vietą užėmęs meksikietis Ser
Lyderiai Bendroji „Formulės-1“ čempionato įskaita po 2-ojo etapo: lenktyninin kai – 1. F.Alonso 35 taškai, 2. L.Hamil tonas 30 tšk., 3. J.Buttonas 25 tšk.; ko mandos – 1. „McLaren“ 55 tšk., 2. „Red Bull“ 42 tšk., 3. „Ferrari“ 35 tšk.
gio Pérezas („Sauber“) nugalėtojui pralaimėjo 2,2 sek. Trečiąja pozi cija tenkinosi 1-ąjį šių metų čem pionato Australijoje etapą laimėjęs 2008-ųjų planetos čempionas bri tas Lewisas Hamiltonas („McLa ren“) – jis nuo F.Alonso atsiliko 14,5 sek. 2011-ųjų pasaulio čem pionas vokietis Sebastianas Vette lis („Red Bull“), nugalėtojui nusi leidęs daugiau nei minutę, užėmė 11-ąją vietą. 3-iasis „Formulės-1“ pasaulio čempionato etapas vyks balandžio 15-ąją Šanchajaus trasoje Kinijoje. VD inf.
12
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
pasaulis Persodino širdį
Prezidento rinkimai
Auga įtampa
Buvęs JAV vicepreziden tas Dickas Cheney ligoninė je sveiksta po ilgai lauktos ir gyvybę išgelbėjusios širdies persodinimo operacijos. 71 metų D.Cheney buvo po Rug sėjo 11-osios pradėto karo su teroru centrinė figūra ir tebė ra įtakingas asmuo Respubli konų partijoje.
Nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusioje Pietų Osetijoje vakar vyko pakartotiniai pre zidento rinkimai. Tbilisis tei gia, kad balsavimas nega li būti nei sąžiningas, nei tei singas, nes vyksta užsienio okupacijos sąlygomis. Pietų Osetijoje yra dislokuoti Ru sios kariai.
JAV prezidentas Barackas Obama vakar atvyko į Seulą ir apsilankė dvi Korėjas skirian čioje demilitarizuotoje zono je. Šią savaitę jis dalyvaus 53 valstybių viršūnių susitikime dėl branduolinio saugumo, kuris rengiamas tvyrant įtam pai dėl Šiaurės Korėjos supla nuoto raketos paleidimo.
Durys į ES užtrenktos Briuselis įvardijo 12 Baltarusijos pareigūnų ir verslininkų, kuriems uždrausta atvykti į ES ir kurių ak tyvai turi būti užšaldyti. Į juoduo sius sąrašus taip pat įtrauktos 29 bendrovės.
Į ES nuo šiol negalės vykti Vitebsko Pervomajsko rajono teismo teisėja Jelena Žuk, paskelbusi nuosprendį opozicijos veikėjui Sergejui Kova lenkai, ir šią bylą tyręs prokuroras Dmitrijus Lutovas. Į išplėstą juodąjį sąrašą taip pat pateko specialiosios paskirties būrio vadas Chazalbekas Atabekovas, antiteroristinės grupės „Alfa“ vadovas Olegas Černyševas, KGB pareigūnai Aleksandras Orlo vas, Ivanas Sanka ir Dmitrijus Su chovas, Tyrimų komiteto atstovas spaudai Pavelas Traulka. Sankcijos taip pat palietė vers lininkus Jurijų Čižą ir Anatilijų Ternavskį, kuriuos Briuselis laiko A.Lukašenkos „piniginėmis“. Dau guma bendrovių, atsidūrusių juo dajame sąraše, susijusios su J.Čižu. Tačiau į sąrašą nepateko jo bendro vė, bendradarbiaujanti su Slovėnija, taip pat trys Latvijoje registruotos bendrovės. ES, anksčiau jau skyru si sankcijas 227 Baltarusijos parei gūnams ir verslininkams, stiprina spaudimą šios šalies valdžiai, kuri kaltinama žmogaus teisių pažeidi mais. Pastaraisiais mėnesiais dide lį nepasitenkinimą Briuselyje sukė lė dviejų jaunų darbininkų, nuteistų už sprogdinimus Minsko metropo litene, egzekucija ir draudimas ke liems opozicijos politikams ir žur nalistams išvykti iš šalies. „Pagaliau ES pademonstravo vienybę“, – naujas sankcijas ko mentavo opozicinės Jungtinės pi lietinės partijos pirmininko pa vad uotojas Levas Margol in as. Opozicijos atstovai ir politinių ka linių artimieji džiaugiasi, bet Bal tarusijos politologų vertinimai ge rokai santūresni. Organizacijos „Liberalus klubas“ vadovas Jevgenijus Preigermanas teigė, kad sankcijos liko „fasadi nės“, jos neliečia skausmingų taš kų – kalio ir naftos pramonės. „Sankcijų plėtimas atitinka esa mo konflikto logiką, bet kartu ir kursto jį toliau. Taigi represijos opozicijos ir pilietinės visuome nės atžvilgiu artimiausiu metu tik stiprės“, – prognozavo jis. Politologas Georgijus Plaščinskis taip pat nemato pagrindo džiaug tis. Jo nuomone, sankcijos labai re tai duoda norimą rezultatą. „Kaip Baltarusijos piliečiui, man nemalonu, kad santykiai su ES nuė jo taip toli. Kad ir koks būtų politi nis režimas, jį pakeisti – pačių bal tarusių reikalas“, – teigė jis. BBC, newsru.com inf.
Prancūzijoje septy nis žmones nužu džiusio ginkluoto užpuoliko vyresnis brolis pareiškė, kad didžiuojasi jaunėlio Mohamedo Merah veiksmais.
Tyrimas: Prancūzijos teisėsauga ieško Tulūzos žudiko bendrininkų ir ruošia kaltinimus jo broliui A.Merah
(nuotr. dešinėje).
AFP nuotr.
Brolis didžiuojasi žudiku Ruošiami kaltinimai
Žudiko brolis ir jo sugyventinė sa vaitgalį buvo nuskraidinti iš Tu lūzos į Paryžių, kur juos apklausė policijos kovos su terorizmu pa reigūnai. 29 metų Abdelkaderas Merah sakė nežinojęs apie jaunes niojo brolio kėslus, bet prisipažino dalyvavęs motorolerio, kuris bu vo panaudotas per šiuos išpuolius, vagystėje. Vyras taip pat pareiškė, kad didžiuojasi brolio veiksmais. Vakar A.Merah stojo prieš tei sėją ir liks už grotų, kol prokuro rai atliks tyrimą dėl nusikalstamo susitarimo planuojant teroro aktą, bendrininkavimo žmogžudystėse ir apiplėšimo. A.Merah sugyven tinė po apklausos paleista. Policija ir prokurorai sakė, jog žudiko brolis yra radikalių pažiūrų islamistas ir kad jo automobilyje galbūt rasta sprogmenų pėdsakų. Vyras anksčiau jau turėjo reika lų su policija. Prieš keletą metų jis buvo apklaustas byloje dėl gru puotės, kuri siuntė jaunuolius iš Tulūzos regiono į Iraką. Ieško pajamų šaltinio
A.Merah ir jo mergina buvo suim ti, kai jo brolis buvo nukautas, kai mėgino ginklu prasiskinti kelią iš 32 valandas trukusios policijos apsiausties. 23 metų M.Merah nužudė tris žydų vaikus, mokytoją rabiną ir tris Prancūzijos karius per tris at skiras atakas kovo 11–19 d. ir taip sukrėtė šalį, besiruošiančią prezi dento rinkimams.
M.Merah žudė vienas, tačiau įtariama, kad jis turėjo bendrinin kų, kurie užtikrino bent logistinę pagalbą. Tyrėjai sakė, kad šis jau nuolis akivaizdžiai gyveno ne pa gal savo menkas pajamas. Jis buvo prisipirkęs ginklų už maždaug 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų).
A.Merah prisipaži no dalyvavęs mo torolerio, kuris bu vo panaudotas per šiuos išpuolius, va gystėje. Motina kaltina save
Žmogžudystes tiriantys pareigū nai taip pat apklausė M.Merah motiną Zoulhiką Aziri. Jos advo katas Jeanas Yvesas Gougnaudas teigė, kad moteris jaučia kaltę ir sąžinės graužatį. „Ji visiškai palūžusi. Ji nega li suprasti, kodėl sūnus tai pada rė, ir iš dalies kaltina save“, – tei gė advokatas. Po apklausos Z.Aziri buvo pa leista. Kritikos lavina
Prancūzijos teisėsaugai tenka at remti kritikos laviną. Daugelis stebisi ir piktinasi, kodėl polici ja nesustabdė žudiko, kuris anks čiau ne kartą buvo pakliuvęs jos akiratin. Ekspertai taip pat kriti
kuoja specialiosios paskirties bū rio veiksmus ir teigia, kad žudiką buvo galima suimti gyvą. „Kaip galėjo taip nutikti, kad geriausias policijos dalinys ne sugebėjo sučiupti žmogaus, ku ris buvo visiškai vienas? Jeigu jie būtų paleidę į butą ašarinių du
jų, jis ir penkių minučių nebū tų ištvėręs“, – sakė Christianas Prouteau, praėjusio amžiaus de vintajame dešimtmetyje vado vavęs Prancūzijos žandarmeri jos elitiniam antiteroristiniam būriui. BNS, BBC, „The Independent“ inf.
Santuoka po mirties Nėščia mergina ištekės už kareivio, ją artimiausiomis savaitėmis. Tai ži kurį nužudė Mohamedas Merah. niasklaidai pranešė jos advokatas Gil Leidimą santuokai po mirties sutei bertas Collardas. kė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, vadovaudamasis įstatymu, kuris tokias santuokas leidžia ypatin gais atvejais. Jos sudaromos siekiant įteisinti nėščiosios vaiką.
„Jau du kartus rengiau tokias sutuok tuves policininkų draugėms. Tai la bai jaudinanti ceremonija, kur tuščia kėdė simbolizuoja mirusį sutuoktinį“, – sakė advokatas.
Prancūzijos armijos desantininkas Abelis Chennoufas buvo nužudy tas Montobane kovo 15 d. Jo nėščia mergina, 21 metų Caroline Monet, ti kisi surengti sutuoktuvių ceremoni
Per pastaruosius 50 metų Prancūzijo je registruota šimtai santuokų po mir ties. Įstatymai reikalauja, kad pora bū tų planavusi vestuves. Taip pat reika lingas mirusiojo šeimos sutikimas.
13
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Laukimas: mados šventė atsisveikino ypatingu skandinavišku vakaru.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
Skandinavijos dvelksmas ir „Fashion TV“
Paskutiniame „Mados infekcijos“ vakare Šiuolaikinio meno centre į mados mėgėjų širdis beldėsi skandinaviška dvasia. Savo kolekcijas pristatė lietuvių dizainerės, „Nordic Look“ pro gramoje dalyvaujantys svečiai iš Skandinavijos ir „Fashion TV“. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciutė@diena.lt
nulio. O ką man reikėjo daryti, kai atėjo ruduo?“
Kvietimas žvelgti giliau
Skandinaviški vėjai ir glamūras
Dizainerė Eglė Čekanavičiūtė žiū rovams pristatė net dvi kolekcijas – „It’s All Around You“ ir „Seed“. Abiejų kolekcijų tikslas yra at kreipti dėmesį į mados pramonės paviršutiniškumą ir priešiškumą gamtai, taip pat priminti, kad pa saulyje yra rimtesnių bėdų, nuo kurių nusigręžę ar ignoruodami jas kenkiame tik patys sau. Tryliktą kartą „Mados infekci joje“ dalyvaujanti Jurgita Januš kevičiūtė pristatė kolekciją mo terims „Synthesis“. „Kolekcijos moteris – spalvota, nepriklauso ma, didinga asmenybė, tyrinėtoja. Ji nesijaudina dėl laiko tėkmės ir praradimų. Iškyla spalvotas, tyras, ramus, nesibaigiantis, nenykstan tis vaizdinys. „Synthesis“ – su jungti jutimai“, – apie savo darbą kalbėjo aštuoniolika metų kurian ti dizainerė. Eglė Žiemytė, kurianti prekės ženklui D.EFECT, lieka ištikima viršutiniams drabužiams – striu kėms, lietpalčiams, paltams, švar kams. Pastaruoju metu D.EFECT asortimentas plečiamas: kolekci jose būna ir suknelių, palaidinių, kelnių. Dizainerė ypač daug dėme so skiria kolekcijų kokybei ir au diniams. Ji stengiasi kurti ne tik įdomaus dizaino, bet ir kasdie niame gyvenime pritaikomus dra bužius. Jos kolekcijos visuomet pasižymi ir sudėtingais konstruk ciniais, techniniais sprendimais. Netobulai tobula – tinkamiausi žodžiai šiam prekės ženklui api būdinti. Apie savo kolekciją auto rė sakė: „Vakar pasislėpiau už mė
Studijas Lietuvoje baigusi dizaine rė Kristina Vikøren jau beveik de šimtmetį gyvena ir dirba Norvegi joje. Ji kuria drabužius tiek vyrams, tiek moterims, įvairaus amžiaus grupėms. Pristatyta kolekcija „Vi kafjell“ įkvėpta natūralių elementų, supančių dizainerės studiją. Gam tos tekstūros išreiškiamos mezgi niais, drabužių paviršiais, raštais. Naudojamos natūralios medžia gos: vilna, šilkas, oda, kailis.
Didmiesčio dvasia persmelkta kolekci ja „I Love Fashion“ įrodo, kad stilius ne turi ribų.
Mados namų „Josefinstrid“ di zainerė Josefin Strid į Lietuvą at keliavo iš Švedijos. Savo kolekci jas ji skiria sąmoningam miesto vartotojui, vertinančiam koky bę ir siekiančiam drabužį dėvėti kuo ilgiau. „Josefinstrid“ filosofi ja remiasi tuo, kad drabužiai nėra vien patogus, praktiškas daiktas. Drabužis turi sukelti jausmus, iš reikšti jį nešiojančio asmens indi vidualumą. Festivalyje pristatyta kolekci ja „Layers“ („Sluoksniai“) ragina sustoti ir susimąstyti apie praei tį, dabartį ir ateitį. Dizainerė pa ti sau užduoda įvairius klausimus: kas buvo nuveikta ir kokios įtakos tai turės ateities įvykiams? Pers kaičiusi praėjusio sezono kolek
cijos apžvalgas, kurias savybes ir įgūdžius turėčiau labiau pato bulinti? Pagaliau, kas aš esu? Kas mes visi esame? Kuo norime bū ti? Kam mes sukurti? J.Strid turi itin solidžius dra bužių vyrams siuvimo pagrin dus ir siekia tyrinėti šiuolaikinių vyrų garderobo ypatumus. Šioje kolekcijoje ji taip pat ieško naujų drabužių vyrams formų, eksperi mentuoja su tradiciniais vyrišku mo atributais. Melancholiškas didmiestis
Suomijoje esančių mados namų „Ivana Helsinki“ stilius pasižy mi gruboka slaviška melancholija ir tyra, šalčio nuskaidrinta skan dinaviška nuotaika. Drabužių ko lekcijų skiriamasis bruožas – itin moteriški mezginiai ir originalus audinių dizainas. Festivalyje pristatyta 2012– 2013 m. rudens-žiemos kolekci ja „Tapiola-Kauniainen“ pasakoja dizainerės Paolos Ivanos Suhonen vaikystės istorijas, kai atostogas su šeima ji praleisdavo netoli Hel sinkio esančiame miestelyje. Mo ters prisiminimuose – spalvingi tapetai, žydras baseinas, sunkios raudonos ir žalios žvakės, razinų ir migdolų kupini dubenys. Viena didžiausių šios pavasari nės „Mados infekcijos“ naujienų – pirmą kartą specialiai į festivalį atvykę madai skirto kanalo „Fas hion TV“ atstovai. Jie fiksavo visas renginio akimir kas, šeštadienio vakarą pristatė gla mūrišką, ekstravagantišką ir žavin gą rudens-žiemos „Fashion TV“ kolekciją „I Love Fashion“. Did miesčio dvasia persmelkta kolekci ja, paliesta lengvų egzotiškų akcen tų, įrodo, kad stilius neturi ribų.
14
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. Kada? Šiandien 14.30 val. Kiek? 2 litai.
Kur? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 23 litai.
Kur? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 16 val. Kiek? 30–50 litų.
Kino seansas senjorams
Dviejų dešimtmečių minėjimas Kuris iš jų – žmonos vyras?
Kino teatras „Skalvija“ kviečia užeiti ir sostinės senjorus. Specia liai jiems skirtame seanse bus rodomas talentingojo amerikiečių režisieriaus Martino Scorsese filmas „Aviatorius“. Režisierius kon centruojasi į 1920–1940 m., kurie davė stulbinančių išradimų avia cijoje ir kino pramonėje.
Lietuvių liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“ – antrą kū rybinės veiklos dešimtmetį skaičiuojantis kolektyvas. Lietuvių liaudies instrumentų ansamblio „Vaivora“ profesionalumą ir uni kalumą rodo gausios koncertų recenzijos Lietuvos ir užsienio spaudoje.
Kur? VU Filologijos fakultete, Universiteto g. 5. Kada? Kovo 27 d. 18.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Kovo 28 d. 19 val. Kiek? 20–40 litų.
Jachtoj e gyvenantis buvęs jūreivis džiaugėsi šeimos idile, ta čiau vieną dieną pas jį apsilanko svečias ir prisistato kaip jo sutuoktinės vyras. „Vadinasi, tu esi mano žmonos vyras, o aš esu tavo žmonos vyras“, – log ines jungt is dėl ioj a spekt akl io herojai.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Kovo 28 d. 20 val. Kiek? 7 litai.
Kur? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. Kada? Kovo 31 d. 19 val. Kiek? 7 litai.
Portugališko kino vakaras
Klasikinės muzikos garsai
Jaunų muzikantų kova
Muzikos mišrainė iš Marselio
Filmas pastatytas pagal to paties pavadinimo José Saramago kūrinį „Embargas“. Per naftos embargą su netikėtais sunkumais susidūręs Nuno atkakliai stengiasi parduoti mašiną. Apakintas sėkmės jis nepastebi to, kas jo gyvenime išties svarbu.
Koncertuoja jauna pianistė, Nacionalinės M.K.Čiur lionio menų mokyklos moksleivė, įvairių konkur sų laureatė, M.Rostropovičiaus fondo stipendi ninkė Kristina Annamukhamedova ir dirigentas iš Vokietijos Ulrichas Backofenas.
Klubas ir vėl pasiruošęs sceną užleisti pirmuo sius žingsnius muzikoje žengiantiems atlikėjams. Didžiulio susidomėjimo pernai sulaukusio kon kurso laimėtojų laukia ne tik bičiulių ir muzikos specialistų aplodismentai, bet ir vertingi prizai.
Spalvingieji „Moussu T e lei Jovents“ įkvėpimo semiasi iš Marselio miesto – tokio, koks jis buvo dar ketvirtajame dešimtmetyje. Tikra muzikos mišrainė, kurioje skaniai dera Provanso melodi jos, operetės, bliuzas, džiazas, braziliški ritmai.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7) (4). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30 Dokumentinio kino vakaras. „Perdozavimas. Dar viena finansų krizės banga“ (JAV, 2010 m.). 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Perdozavimas. Dar viena finansų krizės banga“ (JAV, 2010 m.). 22.45 Garsiausios pasaulio kapinės. Niujorko Vudlono kapinės (Kanada, 2002 m.) (k). 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 19.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (9) (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Veiksmo komedija „Sunkus vaikas 2“ (JAV, 1991 m.) (k). 11.30 Romantinė komedija „Tobulas vyras“ (JAV, 2005 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (2) (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 20.25 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Anim. s. „Mano mažasis ponis“. 7.25, 15.10 Anim. s. „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Nuotykių f. „Flukas“ (JAV, 1995 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Juokingų situacijų šou. 13.10 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Vėžliukai nindzės“. 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Kulinarinis šou „Susitikime virtuvėje“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV serialas „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimo būdo laida „Gyvenimas yra gražus“. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 TV serialas „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 TV kriminalinis serialas „Terjerai“ (JAV). 0.00 Draminis serialas „Vilko bilietas“. 1.00 Nuotykių serialas „Svieto lygintojai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k).
TV3 22.00 val.
7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 9.00 Šeštadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Skanus pokalbis“. Kulinarinė pokalbių laida (k). 12.30 „Nebylus šauksmas“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 Pramoginis šou „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 Pokalbių šou „Užkalnio 5“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Humoro serialas „Milijonieriai“. 21.00 „Mentai“ (N-7). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.30 „Tauro ragas“ (N-7) (k). 1.00–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.09, 13.00 TV parduotuvė. 6.25, 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 Kriminalinė drama „Sodo detektyvės“ (D.Britanija) (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Makaliaus kelionės. 11.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
BTV 20.25 val.
13.30 Skonio reikalas. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dokumentinis filmas „S.Rušdi. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.20, 22.30 Super L.T. 18.52, 23.02 Super margutis. 19.55 Dokumentinis filmas „Izraelio gimimas“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Roma“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–Madrido „Real“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXVIII turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–„Bizkaia Basket“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Milano „Inter“. 23.15 Futbolo dievai.
lietuvos ryto tv 23.05 val.
15
pirmADIENIS, kovo 26, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Įtakingiausia Eu ropos paveldo or ganizacija „Europa Nostra“ netoli Vil niaus esantį Liuba vo dvaro malūnąmuziejų pripažino vienu geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugoji mo pavyzdžių.
687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
SIŪLO DARBĄ Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900186
UAB Viešbutis „Lietuva” ieško darbo patirties turinčios indų plovėjos nuolatiniam darbui Vilniuje. Darbas pamainomis, slankiuoju grafiku, visą darbo dieną. Pasiteirauti tel. 8 652 84 623. 931019
Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Kipre. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 923035
PASLAUGOS Kelionių Komplimentai: Liubavo muziejų tarptautiniai paveldo ekspertai gi
ria už nuosaikų restauravimą.
Muziejaus nuotr.
„Oskaras“ – Liubavo dvarui Už nuosaikų restauravimą, atlik tą su meile ir rūpestingai, jam bus suteiktas ES ir „Europa Nostros“ kultūros paveldo apdovanoji mas. Liubavo dvaro malūnas res tauruotas ir pritaikytas muziejui skulptoriaus Gintaro Karoso ini ciatyva 2011-aisiais. Projektą rėmė Europos ekono minės erdvės ir Norvegijos finansi nių mechanizmų paramos fondai. Nepriklausomi „Europa Nost ros“ ekspertai iš 226 paraiškų, gautų iš 31 šalies, atrinko 16, joms skirtas apdovanojimas už aukš čiausius pasiekimus paveldo iš saugojimo kategorijoje. Apdova
nojimai skirti tik dviem Europos pokomunistinių šalių kultūros paveldo objektams. „Europa Nostra“ yra paneuro pinė organizacija, siekianti vado vauti, formuojant ir įgyvendinant paveldo politiką Europos mastu. „Europa Nostra“ yra laikoma Eu ropos kultūros paveldo šaukliu. Ji jungia 250 nevyriausybinių orga nizacijų (apie 5 mln. narių) iš 50 Europos šalių, taip pat glaudžiai bendradarbiauja su ES, Europos Taryba ir UNESCO. Europos parko ir Liubavo mu ziejų kūrėjas, Europos parko pre zidentas Gintaras Karosas sakė,
kad „ES ir „Europa Nostros“ ap dovanojimas – kultūros paveldo „Oskaras“ – Liubavo dvaro ma lūnui-muziejui atkreipia visuo menės dėmesį į Lietuvą, taip pat tai paskatins žmones iš įvairių pasaulio kraštų apsilankyti šiame technikos paveldo objekte.“ „Liubavo dvaro malūnas-mu ziejus labai nedidelis – panašiai kaip ir pati Lietuva greta kitų Eu ropos valstybių. Todėl šis garbin gas apdovanojimas yra visos Lie tuvos ir neabejingų jos paveldo išsaugojimui žmonių apdovano jimas“, – džiaugėsi G.Karosas.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
„56 tūkst. žmonių deklaravo gi mę Lietuvoje. Tai turbūt dau giausia garbaus amžiaus žmonės, kurie pokario metais emigravo iš Lietuvos“, – sakė Lenkijos lietu vių bendruomenės valdybos pir mininkas Jonas Vydra. Jo teigimu, pirmame praneši me apie preliminarius surašymo rezultatus Lenkijoje gyvenančių lietuvių skaičius nenurodomas.
Šių duomenų tikimasi iki metų vidurio. Per pastarąjį surašymą prieš de šimt metų lietuviais nurodė esan tys 5,8 tūkst. žmonių. Per naują jį surašymą pernai gyventojams buvo leidžiama nurodyti ne vieną tautybę, todėl manoma, kad šįkart oficialus lietuvių skaičius bus di desnis. „Per praeitą surašymą buvo 5846 deklaruojantys esantys lie tuviai. Galime tikėtis, kad šįkart bus daugiau. Manome, kad Len kijos lietuvių žmonių yra apie 15 tūkst.“, – sakė J.Vydra.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipė-
VD inf.
Pasak jo, surašymo procedūros tautinėms mažumoms nebuvo la bai palankios, nes ten, kur mažu mos sudaro mažiau nei 20 proc., surašymas vyko atsitiktiniu būdu, o vyresniems žmonėms susirašy ti internetu sudėtinga. Pirminiais surašymo duomenimis, Lenkijoje šiuo metu gyvena 38,5 mln. žmo nių, iš jų 35,3 mln. – lenkai. Vykstant surašymui daugiau nei tris mėnesius užsienyje gyve no apie 1,94 mln. nuolatinių Len kijos gyventojų, daugiausia – Di džiojoje Britanijoje. BNS, VD inf.
Vilniaus vairuotojai – teoretikai Geriausiai vairavimo praktikos egzaminas išlaikomas Kaune ir Panevėžyje, teorijos – Kaune ir Vilniuje.
Pasirengimas: „Regitros“ duo
menimis, kauniečiai vairavimo egzaminus išlaiko sėkmingiau siai. Tomo Raginos nuotr.
Valstyb ės įmon ės „Reg itra“ 2011 m. duomenimis, praktikos egzamino išlaikymo rodiklis Kau ne buvo 47,6 proc., Panevėžy je – daugiau kaip 47,2 proc. O per teorijos egzaminą sėkmė Kaune jį laikančius lydėjo 69,8 proc. ban dymų, Vilniuje – 68,5 proc. Tokius duomenis Lietuvos vai ruotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos suva žiavime pristatė „Regitros“ gene ralinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Jis aiškino, kad šis rodiklis at spindi bendrą išlaikomumą, ne žiūrint į tai, kelintą kartą asmuo
laiko egzaminą ir kurios kategori jos pažymėjimą siekia gauti. Praktikos egzaminas nesėkmin giausiai buvo laikomas Šiaulių ir Telšių „Regitros“ filialuose (ati tinkamai 37,5 ir 38,9 proc.). Per teorijos egzaminą daugiausia su sikirto jį laikę Mažeikiuose ir Tau ragėje – sėkmės rodiklis 2011 m. čia atitinkamai siekė 56,9 ir 60 proc. 2010 m. teorijos ir praktikos egzaminai sėkmingiausiai laiky ti tuose pačiuose miestuose kaip ir pernai. Žemiausias išlaikomu mo rodiklis 2010 m. fiksuotas ki tuose miestuose nei pernai – 2010 m. praktikos egzaminai nesėk mingiausiai laikyti Mažeikiuose ir Šiauliuose, teorijos – Utenoje ir Šiauliuose. BNS, VD inf.
ĮVAIRŪS Kita Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 0,693 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, bendras plotas 170,74 kv. m, esančių Viršupio g. 53, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančių Sauliui Budriūnui, antrąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 04 27 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74, C korpusas, Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 310 020 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 31002 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areštuotas ir įkeistas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 930134
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
Skaičiuoja lietuvių kilmės lenkus Lenkijoje gyvena 56 tūkst. Lietu voje gimusių žmonių, kaip rodo šią savaitę paskelbti surašymo duomenys.
929521
2 Lt/min.
da–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: t Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. t Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. t Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje kritulių nenumatoma. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šiandien vėjas turėtų būti ramesnis nei savaitgalį. Dieną temperatūra apie 6–7 laipsnius šilumos. Rytoj naktį didžiuosiuose miestuose bus nuo 1 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną įšils iki 6–10 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 26 d.
+6
+6
+6
Telšiai
Šiauliai
+6
Klaipėda
Panevėžys
+4
Utena
+6
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.05 19.44 12.39 8.02 0.24
86-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 280 dienų. Saulė Avino ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +12 Kairas +23 Keiptaunas +26 Kopenhaga +10
Londonas +19 Madridas +19 Maskva –1 Minskas +5 Niujorkas +11 Oslas +16 Paryžius +20 Pekinas +20
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+5
Alytus
1–5 m/s
Meškos jau pabudo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+2
+5
+1
–1
3
+3
+9
+2
–1
8
+4
+13
+7
+4
6
antradienį
trečiadienį
1939 m. gimė už vaidmenį filme „Krikštatėvis“ „Oskarui“ nominuotas aktorius Jamesas Caanas. 1944 m. gimė JAV dainininkė Diana Ross. 1948 m. Niujorke gimė roko grupės „Aerosmith“ vokalistas Stevenas Tyleris. 1982 m. gimė Lietuvos rinktinės krepšininkas Simas Jasaitis. 1985 m. gimė britų aktorė Keira Knightley.
prizas Šią savaitę laimėkite Elisabeth Beresford knygą „Vombliai“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 3 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
Arbutas, Emanuelis, Feliksas, Inga, Laimis, Ludgeras, Vydmantė, Teklė
Avinas (03 21–04 20). Šiandien nesiklausysite savęs, ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Galvoje bus tikra painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Permąstykite pastarųjų savaičių įvykius, patyrinėkite savo emocijas ir bus lengviau suprasti kitus. Tik neskubėkite patarinėti kietiems, piršti savo nuomonės, nes galite netyčia įžeisti artimą žmogų. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien esate kupinas energijos, norėsite nuveikti kelių dienų darbus. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Tie įvertinimai gali būti ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Vėžys (06 22–07 22). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai, bus nesunku įgyvendinti įdomias idėjas. Liūtas (07 23–08 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Mergelė (08 24–09 23). Netyčia galite pakenkti aplinkiniams. Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu bei šturmu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų bei gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nepamirškite padėti kitiems. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, sunkumų nekils. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Gali kilti nesutarimų su aplinkiniais. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai. Vandenis (01 21–02 19). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Šiandien sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos baigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.
Beščadų kalnuose Lenkijoje iš žiemos miego prabudo meškos. Tai liudija jų pėdsakai ir praminti takai. Meškos yra alkanos ir gal i būt i pavojingos, ypač susitikus jas netikėtai, kaip sakė Kros no miesto valstybinių mišk ų direkci jos atstovas spaudai Edwardas Mars zalekas. Pasak jo, prieš keletą met ų ne vienas turistas po tokių susitikimų buvo sužeistas, todėl rekomenduoja ma žmonėms keliauti tik nurodytais keliais. Miškinink ų vertinimu, Pakar patės reg ione gyvena apie 100 rudų jų mešk ų, kur ios sudaro 90 proc. vi sų Lenk ijoje laisvėje gyvenančių šių žvėrių.
DATOS (kovo 26 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vardai
horoskopai
BNS inf., „Shutterstock“ nuotr.
1827 m. mirė garsus vokiečių kompozitorius Ludwigas van Beethovenas. 1874 m. gimė JAV poetas Robertas Frontas. 1885 m. gimė lietuvių aktorius ir režisierius Borisas Dauguvietis. 1904 m. gimė vokiečių kompozitorius Hermannas Schroederis. 1911 m. gimė JAV dramaturgas Tennessee Williamsas.
+5
+4
Praha +14 Ryga +7 Roma +20 Sidnėjus +23 Talinas +5 Tel Avivas +19 Tokijas +9 Varšuva +10
8
9
10