TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės kovo 29 d., 2012 m. Nr. 74 (1273) Nors vartotojų skundų dėl klaidinamos reklamos nemažėja, jos atvejų pernai nustatyta gerokai mažiau. Tema 8p.
Geriausi metų teatralai pagerbti Auksiniais scenos kryžiais. Apdovanojimai 10p.
diena.lt
Kubos vadovai atkirto Romos popiežiui: politinių reformų neplanuojame. Pasaulis 13p.
Buldozeriu per seniūnijas
1 Lt
Bijau, kad teismas nesup ras nei tų aistrų, nei mūsų pasidalijusios visuomenės įsitikinimų viena ar kita tiesa. Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė
5p.
Miestas
3p.
Kosminė sąskaita už laiptinę Kai kur ių sost inės daug iabučių na mų gyventojai gavę sąskaitas už šil dymą vasar io mėnesį neteko amo išvydę, kiek turi mokėti ne tik už bu to, bet ir už laipt inės šildymą. Beje, gudr uol iai šilum in inkai net aup o: kai kur iose laipt inėse karščiau nei butuose – čia temperatūra siek ia iki 25 laipsn ių šilumos.
lietuva Gudrybė: kol vyksta teismai, A.Zuokas griebėsi naikinti seniūnijas. Simono Švitros nuotr.
Seniūnijų reforma Vilniuje įgauna pa greitį. Kol teisininkai aiškinasi, ar teisėti Vilniaus valdžios užmojai panaikinti da lį seniūnijų ir steigti biurus, savivaldybės administracija nusprendė atleisti visus se niūnijų darbuotojus, išskyrus jų vadovus.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Įteikė atleidimo lapelius
Vilniaus savivaldybės administra cijos direktoriaus įsakymu daugelis seniūnijų darbuotojų dar praėjusią savaitę gavo atleidimo lapelius. Jų etatai naikinami nuo balandžio 1 d. Dienraščio duomenimis, iš viso
naikinami 84 etatai 21 sostinės se niūnijoje. Atleidžiami visi, išskyrus seniūnus. Tad seniūnijose kol kas paliekama po vieną darbuotoją. Tiesa, savivaldybė yra pažadėjusi, kad nuo balandžio 1 d. kiekvienoje seniūnijoje bus įsteigtas vyriausio jo specialisto etatas. Šias pareigas einantis asmuo dirbs se niūno pavaduotoju.
2
5p.
Prezidentė žada atsakyti komisijai
2
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Buldozeriu per se Nė vienas iš dienraščio 1 kalbintų seniūnijų dar buotojų, remdamiesi administra
cijos direktoriaus įsakymu, drau džiančiu tiesiogiai bendrauti su žiniasklaida, nesutiko viešai pa reikšti savo nuomonės šiuo klausi mu. Neoficialiai seniūnijų darbuoto jai patvirtino, kad atleidimų karštinė prasidėjo praėjusią savaitę. „Mūsų seniūnijoje, taip pat ki tose, buvo atleisti visi žmonės, iš skyrus seniūną. Pažadėta, kad bus įsteigtas papildomas etatas. Tačiau kada tai atsitiks ir ar tai tiesa, nie kas jokių garantijų nesuteikia. Da lyje seniūnijų tas naujas etatas lyg turėtų atitekti atleistiems seniūnų pavaduotojams, tačiau jie dar turės dalyvauti konkurse, atitikti kate goriją. O juk mes visi žinome, kaip
Komentarai Algis Strielčiūnas Vilniaus tarybos Tėvynės sąjungos-Lietu vos krikščionių demokratų frakcijos narys
T
ok ie mero žingsn iai vert i nam i tik neig iamai – taip vykdoma sav ivaldos cent ralizacija ir valdžia koncent ruojama vienose rankose. Tai yra aki vaizdus Europos pag rind in ių teisių chartijos, reikalaujančios, kad valdžia būtų kuo arčiau žmogaus, pažeidimas. A.Zuokas planavo seniūnijas panaikin ti anksčiau, tačiau tuomet kelią jam pa stojo Vyriausybės atstovė ir 10,2 tūkst. sostinės gyventojų parašų. Tačiau da bar jis rado kitą kelią. Seniūnijoje palie kami tik du žmonės – seniūnas ir spe cialistas darbui su bendruomene.
Bronius Cicėnas Viln iaus tar ybos Tvarkos ir teising umo frakcijos nar ys
E
su girdėjęs, kad nuo balan džio 1 d. bus atleidžiami visi seniūnijų darbuotojai, išsky rus sen iūnus. Vad inasi, kol seniūnijų naikinimo byla teisme, me ras Artūras Zuokas kuo ramiausiai įgy vendina savo planus. Akivaizdu, A.Zuokas bet kokiomis prie monėmis bando pasiekti savo tikslą – sunaikinti seniūnijas ir sukoncentruo ti visą valdžią vienose rankose. Teoriškai seniūnijos po šio sprendimo lieka, tačiau faktiškai jų darbas paraly žiuojamas.
vyksta konkursai“, – dėstė vienos seniūnijų darbuotoja, prašiusi ne minėti jos vardo.
Reforma
Gelbėja ne visus
Atleidžiami seniūnijų darbuotojai nepaliekami likimo valiai. Daliai jų siūloma eiti pareigas įvairiuo se sostinės savivaldybės depar tamentuose. Žmonės įdarbinami Ūkio, Viešosios tvarkos, verslo paslaugų departamentuose. „Pirmumo teisę įgyja tie, kurie turi kokių nors socialinių garan tijų. Pavyzdžiui, žmogus, turintis dešimties metų darbo stažą, tas, kuriam iki pensijos liko ne daugiau nei treji metai arba augina mažus vaikus. Visi kiti, kad ir kokie geri specialistai būtų, kad ir su dviem aukštojo mokslo diplomais, lieka už borto“, – pasakojo dienraščio pašnekovė.
FA PAŠILAIČIAI
JUSTINIŠKĖS
PILAITĖ
Visi kiti, kad ir kokie geri specialistai bū tų, kad ir su dviem aukštojo mokslo diplomais, lieka už borto.
VIRŠULIŠKĖS
KAROLINIŠKĖS
Regi reformos tąsą
Kalbinta seniūnijos atstovė spėjo, kad šiuo metu prasidėjęs seniūni jų darbuotojų atleidimas yra dar sausį sostinės tarybos paremtos seniūnijų reformos tąsa. Dienraš tis primena, kad būtent sausio 25ąją sostinės taryba priėmė spren dimą naikinti didžiąją dalį miesto seniūnijų. Tačiau jau po dviejų die nų Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje Rasos Noreikienės rei kalavimu šis sprendimas buvo su stabdytas. R.Noreikienė įtarė, kad seniūni jų naikinimas, neatlikus gyventojų apklausos, galbūt pažeidžia viešą jį interesą. „Šiuo metu byla yra teisme, ta čiau savivaldybė laiko negaišta vel tui. Visi jos žingsniai nukreipti į tai, kad seniūnijos būtų paverstos sa vivaldybės biurais. Ir štai įsivaiz duokite situaciją: savivaldybė lai mi bylą prieš Vyriausybės atstovą ir tuomet seniūnijų reformą belie ka tik patvirtinti, nes de facto ji jau bus įvykusi“, – dėstė dienraščio pašnekovė.
LAZDYNAI
PANERIAI
Šių metų sausio 25 d. miesto taryba pritarė sostinės mero Artūro Zuoko siūlymui didžiąją dalį miesto seniū nijų pertvarkyti į savivaldybės ad ministracijos biurus ir labiau cent ralizuoti. Pagal sprendimą vietoj dabar mieste esančios 21 seniūnijos nuo balandžio 1-osios turėjo likti 16 savivaldybės ad ministracijos padalinių, iš jų didžioji dalis – 11 – turėtų ne seniūnijos, o ad ministracijos biuro statusą. Daugu ma dabartinių seniūnijų būtų perfor muotos į biurus jų nejungiant, o Vil niaus centre esančios keturios seniū nijos būtų sujungtos į vieną biurą.
Vilniaus rajono politikai rengiasi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vilniaus rajono savivaldybė taip susirūpino klimato kaitos grėsme, kad užsisakė specialią galimybių studiją. O už konsultantų patari mus, kaip kovoti su klimato kaita, žada sumokėti iki 140 tūkst. litų.
Reikia plano, kaip pažaboti klima to kaitą. Taip nusprendusi Vilniaus rajono savivaldybė sumanė užsi sakyti specialią studiją ir skelbia konkursą. Už klimato kaitos pre vencijos galimybių studiją rajonas pasirengęs atriekti iki 140 tūkst. li tų. Apie tokius kovos su klimato at
šilimu planus nežinojo net ilgame tė rajono merė Marija Rekst. „Kad mes perkame tokią studiją, sužino jau tik iš jūsų. Gal buvo koks raš tas, reiks pasižiūrėti“, – prisipaži no Lenkų rinkimų akcijos atstovė. Apie būsimą kovą su klimato kai ta nieko nebuvo girdėjusi ir tarybos opozicija. „Kovoti su klimato kaita, aišku, reikia, o kaip – čia jau kitas klausimas“, – toks buvo daugelio tarybos narių atsakymas. Artūro Zuoko partijos „Taip“ at stovė rajono taryboje Janina Šimku vienė spėliojo, kad regione yra labai daug sodų ir šiukšlynų, neva gal būt tai tapo priežastimi ir pretekstu pirkti minėtą galimybių studiją.
Taškus ant i sudėliojo Vilniaus rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Vladislavas Kondra tovičius. „Ar reikia tokios studijos? Mū sų didelis ūkis, didelis rajonas. Turime daug katilinių. Kai reikės pereiti prie alternatyvių energi jos šaltinių, kaip reikės aprūpinti tas katilines, kaip bus sutaupoma, kaip renovuoti pastatus?“ – regis, V.Kondratovičius žėrė klausimus, į kuriuos turės atsakyti klimato kai tos ekspertai. Nusipirkti galimybių studiją ra jonas nusprendė dar pernai, o sau sio pabaigoje paskelbė konkursą. Tačiau konsultantų, parengsian
3
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
miestas
4p.
Kainų komisija baigė tyrimą „Vilniaus energijoje“.
eniūnijas
Radiatoriai pleška ir laiptinėse Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad nemažas sumas tu ri mokėti už perkaitintas daugia bučių laiptines. Tačiau atsisakyti bendrų patalpų šildymo šilumi ninkai neleidžia, esą tai pakenk tų namui.
VERKIAI
tą laiptinę. „Yra ir dar viena bėda. Mūsų name ne visi butai gyvena mi. Mes tikriausiai turime sumo kėti ir už tuos butus. Suprantu, kad radiatoriai nepašildyti gali už šalti ir panašiai, bet kam juos taip smarkiai kaitinti? Kiek mūsų na mą administruojantis „Karoliniš kių būstas“ susirenka pinigų vien už laiptinių šildymą?“ – klausi mus kėlė Jurga.
toriaus. Tačiau beveik neįmano ma šilumininkų priversti suma žinti radiatorių skaičių bendrojo naudojimo patalpose. „Na, gerai, jei negalima, tai ne galima. O kas mums atlygins už tai, kad šį mėnesį radiatoriai buvo per karšti. Ar mes kalti, kad vasa rį laiptinėje buvo 10 laipsnių šil čiau, nei turėjo būti?“ – klausia pašnekovė.
Atsisakyti neleidžia
Atsakingi už namą
Sąskaita už laiptinę
FABIJONIŠKĖS
ANTAKALNIS
ŽIRMŪNAI ŠEŠKINĖ
ŠNIPIŠKĖS
ŽVĖRYNAS
SENAMIESTIS NAUJAMIESTIS
VILKPĖDĖ RASOS
NAUJOJI VILNIA
NAUJININKAI
Miesto pakraščiuose liktų penkios se niūnijos: Naujininkų, Grigiškių, Naujo sios Vilnios, Panerių ir Verkių. Tačiau reformai priešinosi visos se niūn ijos, gyventojų bendr ijų atsto vai ir net valdanč iojoje koal icijoje esant ys socialdemokratai. Viln iaus miesto seniūnijų bendruomenės at liko savo apk lausą ir sur inko beveik 9 tūkst. gyventojų, nepritariančių re formai, parašų. Daug iausia žmon ių pet iciją pas iraš ė Verk ių, Lazdynų, Grigiškių, Pilaitės seniūnijose. Jau po dviejų dienų, sausio 27 d., Vyriausy bės atstovo Vilniaus apskrityje funk cijas laik inai atliekanti Vyriausybės
atstovė Kauno apskrityje Rasa Norei kienė nusprendė stabdyti šį sprendi mą, nes juo galėjo būti pažeistas vie šasis interesas. Vyr iausybės atstovės teig imu, prieš priimdama sprend imą dėl sen iūn i jų panaik in imo sav ivaldyb ė turėjo atsik laust i gyventojų nuomonės. To nep adar ius, anot jos, šiurkšč iai pa žeista ir Vietos sav ivaldos įstat ymo nuos tat a, kad sav ivaldyb ės tar yb a gal i priimt i sprend imus dėl sen iū nijų pan aik in imo, jų skaič iaus nu stat ymo tik įvert inus i gyventoj ų nuomonę ir gyventojų teis ę reikšt i nuomonę.
Kai kurių sostinės daugiabučių namų gyventojai gavę sąskaitas už šildymą vasario mėnesį nete ko amo išvydę, kiek turi mokė ti ne tik už buto, bet ir už laipti nės šildymą. Karoliniškėse naujos statybos daugiabučiame name gyvenanti Jurga kreipėsi į „Vilniaus dieną“ pasibaisėjusi, kad už vieno mėne sio laiptinės šildymą turi susimo kėti per 40 litų. Mokėti už bendrų patalpų šildymą šio namo gyven tojams kaip ir kitiems vilniečiams teko ir anksčiau, tačiau sąskaitos buvo keliskart mažesnės. „Pirmiausia, mums greičiausiai labai nepasisekė, kad namo staty tojai laiptinėje įrengė net keturis radiatorius. Tačiau jei jie kaistų tik šiek tiek, kosminių pinigų mokė ti nereiktų. Dabar laiptinėje bū na taip karšta, kad oro tempera tūra mažų mažiausiai tokia pati kaip butuose, o gal ir aukštesnė“, – piktinosi vilnietė. Laiptinės gy ventojai netgi pamatavo oro tem peratūrą joje. Termometro rod menys įspūdingi – laiptinėje oro temperatūra siekė beveik 25 laips nius šilumos. Iš viso už 60 kv. m buto šildy mą, net ir gyvendama naujame name, Jurgos šeima už vasarį tu rėjo pakloti 400 litų, dar kelios dešimtys litų prisidėjo už itin šil
Neapsikentusi tokio dydžio sąskaitų dienraščio skaitytoja raš tu kreipėsi į įmonę „City Service“ ir prašė paaiškinti, kodėl taip kai tinami radiatoriai pastato laipti nėje ir ar sąskaitas už jos šildymą būtų įmanoma sumažinti. Vilnie tė bendrovės specialistų taip pat klausė, ar galima visiškai atsisa kyti laiptinės šildymo arba at jungti bent tris iš keturių laipti nės radiatorių. Iš „City Service“ pateiktų at sakymų akivaizdu, kad „Karoli niškių ūkiui“ perkaitinti radiato riai laiptinėse – ne naujiena. Regis įmonė žinojo padėtį ir Jurgos gy vename name, tačiau neskubėjo jos ištaisyti. „Bendrų patalpų priežiūrą ir šildymą organizuoja UAB „Karo liniškių būstas“. Gyvenamosiose patalpose sanitarinė temperatūra yra 18–22 laipsnių šilumos, negy venamosiose – 14–16 laipsnių ši lumos. Atsisakyti laiptinės šildy mo negalima. Jūsų pastaba dėl per didelio šildymo laiptinėje priim ta, šildymas artimiausiu metu bus sureguliuotas“, – tokį atsakymą Karoliniškių gyventojai pateikė „City Service“ specialistai. Kita vertus, energetikos spe cialistai tvirtina, kad daugiabučio laiptinėje pakanka ir vieno radia
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimas Gyventojai, nusprendę nešildyti laip tina juose gyventi, tad, iki minimumo tinių, rūsių ar koridorių, gali pakenk prisukdami buto šildymą, tikisi ma ti savo būstui. Esant dideliems tem žiau mokėti už buto išlaikymą. Bet ga peratūrų skirtumams tarp gyventojų vę sąskaitą sutrinka, kad jų taupymas butų ir laiptinių ar koridorių, nuo su – perniek, nes tenka daug mokėti už sidariusios drėgmės ims pelyti ar ski bendrų patalpų šildymą. linėti sienos, trupėti dažai. Jeigu visas daugiabutis namas turi Naujųjų daugiabučių gyventojai su vieną įvadinį skaitiklį, mokslininkų siduria su šiek tiek kitokia problema. skaičiavimais, 10–20 proc. visos su Dalis žmonių, įsigiję butus, kuriuose naudojamos šilumos tenka bendro yra moderni apskaitos sistema, neke jo naudojimo patalpoms šildyti.
klimato atšilimui Kovoti su klimato kaita, aišku, reikia, o kaip – čia jau kitas klausimas. čių planą, vis dar nerado. „Kadan gi ES viena opiausių probleminių sričių, į kurią plaukia didelės in vesticijos, yra aplinkosauga, Vil niaus rajono savivaldybė planuoja atlikti išsamią analizę, aprėpian čią visą savivaldybės teritoriją, nusakančią aplinkosaugos prie monių diegimo galimybes siekiant sumažinti CO2 emisiją ir pažabo
ti kitokį neigiamą poveikį aplin kai“, – toks ambicingas yra gali mybių studijos tikslas. Pasamdyti konsultantai rajono valdžiai turė tų išaiškinti, kaip panaudoti atsi naujinančius energijos išteklius, kaip padidinti energetinį efekty vumą. Taip pat patarti, kaip mo dernizuoti pačios savivaldybės valdomus pastatus, transportą. Nurodoma, kad konsultantai minėtą studiją galės ruošti ištisus metus. „Kiek už studiją sumokėsime, priklausys nuo jos kokybės. Taigi gali būti, kad studija kainuos ir 15 tūkst. litų“, – informavo V.Kond ratovičius.
Lietuvos šilumininkų asociacijos viceprezidentas Romaldas Mork vėnas dienraščiui sakė ne pirmą kartą girdįs vilniečių skundų dėl laiptinės šildymo. Tačiau ener getikos specialistas pabrėžė, kad bendro naudojimo namo patal pas šildyti yra ne mažiau svarbu nei pačius butus. „Dažniausiai skundžiasi tie žmonės, kuriems sąskaitoje yra išskirta eilutė dėl laiptinės šildy mo. O sąskaitos skirtingos dėl to, kad vienuose daugiabučiuose visi butai šildomi centralizuotai, o ki ti atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos. Tokių Vilniuje yra ma žai, bet pasitaiko. Jei tame name ne visi turi centrinį šildymą, eilu tė dėl bendrų patalpų šildymo yra išskiriama“, – tikino R.Morkvė nas. Anot specialisto, šildyti bendro naudojimo patalpas kiekviename daugiabutyje yra būtina ir dėl na mo sistemų būklės palaikymo. „Šildymas yra būtinas, todėl jo ir atsisakyti negalima. Žinoma, galima atsijungti nuo centrinės sistemos. Visi namo gyventojai yra atsakingi už namą ir jo siste mas, tai yra bendras turtas, to dėl ir mokėti už jo priežiūrą turi bendrai. Nereikia manyti, kad su mažinus laiptinės šildymą suma žės mokesčiai. Dėl to tiesiog grei čiausiai reikės daugiau šilumos butui sušildyti, tad viskas išsily gins“, – teigė pašnekovas. Įmanoma ir tokia situacija, kad pusei namo atsijungus nuo cent rinės šildymo sistemos likusiems gyventojams tektų mokėti du kar tus didesnį mokestį už laiptinių priežiūrą. „Tačiau tai įmanoma tik teo riškai. Jei atsijungtų vienoje na mo pusėje gyvenantys žmonės, li kusiems gal ir kiltų problemų, bet jei kas antras gyventojas, tai namo šiluma kažkaip būtų palaikoma. Apskritai, nuo sistemos atsijungti be jokių įsipareigojimų namui, ku riame gyveni, yra labai sunku. Turi suprasti, kad su visais gyventojais esi atsakingas už bendrą turtą“, – pridūrė R.Morkvėnas.
Komentaras Darius Zabarskas
„Karol in išk ių būsto“ direktor ius
J Aklavietė: kai kuriose sostinės daugiabučių laiptinėse karščiau nei
butuose. Tačiau šilumininkai sumažinti šilumos neskuba.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ei gyventojams kyla įtarimų, kad radiatoriai laiptinėje kais ta per smarkiai ar yra per šalti, visuomet privalo kreiptis į ad ministratorių. Kadangi privalomas fi zin is pat ikr in imas, įmonės specia listai tur i patys apsilank yt i pastate ir įvert int i, kas negerai. Jei paaiškė tų, kad dėl gedimo kaltas administ ratorius, būtų galima svarstyti ir dėl kompensacijų gyventojams išmokė jimo ar žalos atlyginimo.
4
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Patikrino „Vilniaus energiją“
Neskuba skųsti teismo sprendimo
Kainų komisija šiandien svarstys Prancūzijos koncerno „Dal kia“ valdomos didžiausios Lietuvoje šilumos tiekimo bendrovės „Vilniaus energija“ patikrinimo, kurį atliko komisijos specia listai, ataskaitą. Ar pradėti tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ veiklos, šiuo metu sprendžia ir Konkurencijos taryba. Komisija „Vilniaus energijos“ veiklą tikrino Valstybinės energetikos inspekcijos prašymu – ši praėju sių metų pabaigoje konstatavo, kad „Vilniaus energija“ netinka mai vilniečiams išrašė sąskaitas už šildymą lapkritį. „Buvo atliktas patikrinimas, nes inspekcija bu vo prašiusi padaryti tokį patikri nimą“, – tvirtino Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė. Kol kas ataskaitos duomenys ne viešianami. D.Korsakaitė sakė ne galinti komentuoti viešai neskel biamos ataskaitos turinio, kol jos neapsvarstė komisija. „Kai komi sija pritars ar nepritars, tada bus galima ir kalbėti“, – aiškino ji. Pasak komisijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos Jelenos Pia tinos, atliekant tyrimą buvo tik rinama „Vilniaus energijos“ veikla nuo 2011 m. lapkričio iki gruodžio, ji buvo lyginama su atitinkamu lai kotarpiu 2010 m.
„Pagal kompetenciją tikrinome licencijuojamą veiklą“, – infor mavo J.Piatina. Ar pradėti tyrimą dėl „Vilniaus energijos“, šiuo metu taip pat sprendžia ir Konkurencijos taryba. Energetikos inspekcija sausį pa prašė Konkurencijos tarybos ištirti, ar „Vilniaus energija“ laikosi kon kurencijos reikalavimų ir nepikt naudžiauja dominuojančia padėti mi, taip pat ar šilumos ūkyje nėra ribojimo naujoms įmonėms ar pri vatiems asmenims veikti rinkoje. Tačiau, kaip vakar sakė Konku rencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė, taryba dar neapsisprendė, ar pradėti ty rimą dėl „Vilniaus energijos“. „Paprašyta papildomos infor macijos tiek Valstybinės energe tikos inspekcijos, tiek „Vilniaus energijos“. Laukiame papildomos informacijos, kad būtų galima ap sispręsti dėl tolesnių veiksmų, nes
tikrai yra gana sudėtingos aplin kybės ir jas būtina išsiaiškinti“, – tvirtino P.Kvietkauskienė. Energetikos inspekcija pernai gruodį pradėjo tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkritį. Inspekcija skel bė, kad „Vilniaus energija“ pažeidė teisės aktus – bendrovė sąskaitose nurodė skolą už kurą, išrašė sąskai tas už ilgesnį laikotarpį, nei leidžia norminiai teisės aktai. Energetikos ministerija teigė, kad šilumos suvartojimas lapkritį išaugo 17 proc., o „Vilniaus ener gija“ tvirtino, kad, atvirkščiai, jis sumažėjo. Insp ekc ija saus io prad žioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Vilniaus energijos“ veiksmų – inspekcija įtarė, kad bendrovė gal būt pažeidė viešąjį interesą. Tačiau vasario pradžioje prokurorai atsi sakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareikalavo, kad energetikos mi
Koncerno „Icor“ kontroliuoja ma nekilnojamojo turto priežiū ros bendrovė „City Service“ kol kas neatskleidžia, ar skųs teis mo sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei grąžinta bendrovės privatizuota įmonė „Lazdynų būstas“.
Kai komisija pritars ar nepritars, tada bus galima ir kalbėti. nistras patikrintų Energetikos inspekcijos viršininko Rimgau do Špoko veiklą, taip pat pasiūlė patraukti jį drausminėn ar tarny binėn atsakomybėn. BNS, VD inf.
„Teismo nutartį gavome, matė me ir svarstome. Kol sprendimai nepriimti, nenorėčiau kalbėti apie galimus žingsnius“, – sakė „City Service“ generalinis di rektorius Žilvinas Lapinskas. Vilniaus apygardos teismas ko vo 21 d. nutarė pripažinti negalio jančiu 2008 m. įvykusį nekilnoja mojo turto priežiūros bendrovės „Lazdynų būstas“ privatizavimo sandorį, įmonę perleisti Vilniaus miesto savivaldybei, o bendro vei „City Service“ grąžinti 7,551 mln. litų. Nutartis gali būti ap skųsta per 30 dienų. „Laiko turime iki balandžio 19 d.“, – sakė Ž.Lapinskas. Teismas praėjusią savaitę taip pat pripažino negaliojan čia 2008-aisiais pasirašytą 1,521 mln. litų vertės „Lazdynų būs to“ ir koncerno „Icor“ valdomos nekilnojamojo turto bendrovės „Realco“ sutartį, pagal kurią „Realco“ iš „Lazdynų būsto“ įsigijo įvairių inžinerinių pa statų netoli parodų centro „Li texpo“.
Žilvinas Lapinskas:
Laiko turime iki balandžio 19 d. Teismas konstatavo, kad Vil niaus miesto savivaldybė elgė si neteisingai, leisdama privati zuoti „Lazdynų būsto“ akcijas, kurių vertės dalis padengta sta tinių verte, tačiau neįvertinusi šiems statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo vertės. „City Service“ 2007-ųjų ba landį laimėjo 100 proc. „Laz dynų būsto“ akcijų paketo ir kelių hektarų ploto žemės skly po prie „Litexpo“ parodų rūmų pardavimo aukcioną. Už visą „Lazdynų būsto“ paketą įmo nė pasiūlė 7,551 mln. litų, arba 1,5 mln. litų daugiau nei antroje vietoje likusi bendrovė. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija 2007 m. pabaigoje nepatvirtino privati zavimo rezultatų, todėl ginčas persikėlė į teismus, kol Vilniaus miesto savivaldybė bei „City Service“ 2008 m. pasirašė tai kos sutartį ir užbaigė sandorį. „Lazdynų būstas“ administ ruoja Lazdynų ir Aukštųjų Pa nerių gyvenamuosius namus ir rūpinasi jų technine būkle. Bendras įmonės administruo jamų daugiabučių namų plotas Lazdynų rajone siekia apie 400 tūkst. kvadratinių metrų. „City Service“ akcijos koti ruojamos NASDAQ OMX Vil niaus biržos oficialiajame pre kybos sąraše. BNS, VD inf.
5
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Europa stebi mergaitės dramą
Tikimasi, kad jau ar timiausiu metu Pre zidentė Dalia Gry bauskaitė pateiks atsakymus į Seimo Antikorupcijos ko misijos klausimus, kurie buvo jai už duoti atlikus Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų at leidimo aplinky bių tyrimą.
Vyriausybės atstovė vakar per spėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas gali labai griežtai pasisa kyti dėl to, kad nevykdomas teis mo sprendimas perduoti dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei.
Rengiasi: prezidentūra patvirtino, kad D.Grybauskaitė neatsisakė atsa
kyti į Antikorupcijos komisijos užduotus klausimus. Ingos Juodytės nuotr.
Prezidentė atsakys Seimo komisijai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nežino, ar paviešins
Prezidentūra patvirtino, kad vals tybės vadovė neatsisakė atsakyti į Antikorupcijos komisijos užduo tus klausimus. Todėl atsakymai rengiami. Jie Seimo komisijai tu rėtų būti išsiųsti artimiausiu me tu, galbūt jau kitą savaitę. Šiomis dienomis D.Grybauskaitė buvo išvykusi į tolimą komandi ruotę, todėl esą šiek tiek užtruko kai kurie darbai, tarp jų – šių at sakymų rengimas. Bet dabar, kai valstybės vadovė jau grįžo, šis dar bas turėtų būti užbaigtas. Antikorupcijos komisijos klausi mai Respublikos Prezidento kance liarijoje užregistruoti kovo 8 d. Pagal įstatymus institucijos savo atsaky mus turėtų pateikti per mėnesį. Pre zidentūra yra pažadėjusi informuoti visuomenę, kai atsakymai bus pa rengti. Tačiau kol kas nepatvirtina ma, ar jie bus paviešinti. Tai galbūt galės padaryti pati Seimo komisija. Uždavė šešis klausimus
Seimo Antikorupcijos komisija ko vo pradžioje pranešė formuluojan ti Prezidentei šešis klausimus. Ko misija Prezidentės paprašė pateikti informaciją apie pokalbius su buvu siu vidaus reikalų ministru Raimun du Palaičiu sprendžiant dėl FNTT vadovų teisės dirbti su slapta infor macija atėmimo ir jų atleidimo, at skleisti pokalbių su atleistu FNTT di rektoriumi Vitalijumi Gailiumi turinį. Komisija taip pat klausia, ar tei singi Alvydo Medalinsko vieši pa reiškimai, kad Prezidentė kalbėjo su juo apie FNTT vadovų atleidimą, taip pat ar V.Gailiaus netinkamumą eiti FNTT vadovo pareigas grindė ir tuo, kad jis „nėra pasistatęs nuosa vo namo“; ar viešai pasakyta frazė komentuojant FNTT vadovų atlei dimo istoriją, jog „ministras čia ne prie ko“, reiškia, kad R.Palaitis tik vykdė jos nurodymą; ar tuomečio generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros jos patarėjui Jo
nui Markevičiui perduota informa cija, susijusi su kitu prokuroro pa vaduotoju Dariumi Raulušaičiu, dėl galimo informacijos nutekinimo pa siekė šalies vadovę; ar ji žinojo apie generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšius su dienraščio „Lietuvos ry tas“ vyriausiojo redaktoriaus pa vaduotoju Algimantu Budriu. Dar vienas užduotas klausimas – ar Prezidentė žino kokių nors fak tų, kad FNTT nevykdė tyrimų, su sijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdama į politikų nurody mus arba prašymus.
Agnė Bilotaitė:
Manome, kad tirdami FNTT vadovų atleidimo aplinkybes nepažeidėme jokių įstatymų. Nagrinėja paklausimą
Visi šie klausimai valstybės vado vei užduoti Seimo Antikorupcijos komisijai atlikus tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių. Pats tyrimas atsidūrė Seimo eti kos sargų akiratyje. Jie nagrinėja, ar Antikorupcijos komisija neviršijo savo įgaliojimų ir ar šių išvadų ne turėtų tvirtinti visas Seimas. Vakar šiuos klausimus svars tė parlamento Etikos ir procedūrų komisija (EPK). Į jos posėdį atvyko Antikorupcijos komisijos vicepir mininkė Agnė Bilotaitė. Komisijos vadovas Ligitas Kernagis šiuo me tu yra išvykęs į užsienį.
„Manome, kad tirdami FNTT vadovų atleidimo aplinkybes ne pažeidėme jokių įstatymų“, – pa reiškė A.Bilotaitė. Keturi – be teisės dirbti „slaptai“
EPK posėdyje įsiliepsnojo diskusija, ar galėjo Antikorupcijos komisijos posėdžiuose dalyvauti ir dėl išvadų balsuoti tie jos nariai, kurie neturi teisės dirbti su slapta informacija. A.Bilotaitė pripažino, kad Antiko rupcijos komisijoje yra tokių narių. „Bet kai vyksta tyrimai, kur yra pa teikiama slapta informacija, jie ne dalyvauja posėdžiuose“, – sakė ji. EPK jau išsiaiškino, kad Antiko rupcijos komisijoje iš 17-os narių 4 neturi teisės dirbti su įslaptin ta medžiaga. Tai Naglis Puteikis, Saulius Bucevičius, Stanislovas Giedraitis ir Petras Gražulis. N.Puteikis itin aktyviai dalyvavo komisijos tyrime dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių ir papunkčiui balsavo už išvadas. Už jas balsavo ir S.Bucevičius. EPK vadovas Algimantas Salama kinas pranešė, kad iš atsakingų vals tybės institucijų yra gauti raštai, jog Antikorupcijos komisijai nebuvo pa teikta jokia slapta informacija. Bet, anot A.Salamakino, EPK vis vien tu ri atlikti šio klausimo tyrimą. Ar turi tvirtinti visas Seimas?
EPK nariai dar susiginčijo, ar visas Seimas turi tvirtinti Antikorupcijos komisijos išvadas. A.Salamakinas citavo įstatymus, kuriuose parašyta, jog „kai komitetas ar komisija atlie ka parlamentinį tyrimą, jo išvadas tvirtina arba netvirtina Seimas“. A.Bilotaitė patvirtino, kad Anti korupcijos komisija atliko „parla mentinį tyrimą, kurį pasiūlė atlik ti vienas komisijos narys“. Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra sa kiusi, jog šių komisijos išvadų visas Seimas neturi tvirtinti. Tačiau EPK nusprendė tai ap svarstyti ir savo išvadoje pateikti at sakymą į klausimą, ar Antikorupci jos komisijos tyrimo rezultatus dar turi patvirtinti visi parlamentarai.
Ministrų kabineto posėdyje Vy riausybės atstovė Strasbūro teis me Elvyra Baltutytė sakė, kad šis teismas savo praktikoje pabrėžia vaiko ryšio su biologiniais tėvais svarbą. Be to, pasak teisininkės, teismas gali neigiamai įvertinti aukštų politikų teiginius. „Europos Žmogaus Teisių Teis mas ne tik griežtai pasisakys dėl to, kad iki šiol neįvykdytas teis mo sprendimas grąžinti dukrą mamai, bet jis taip pat vertina, ar valstybė pati prie to neprisideda, kad nutraukiami vaiko ryšiai su tėvais“, – sakė E.Baltutytė. „Pagal Teismo praktiką svar biausia yra vaiko ryšys su biolo giniais tėvais ir bet kokia laikina globa gali būti išimtinis, laikinas institutas ir tik labai išimtiniais atvejais valstybė gali atimti teisę gyventi su biologiniais tėvais“, – kalbėjo teisininkė. Met inę atas kaitą pris tač ius i E.Baltutytė Vyriausybės narius informavo, kad Vyriausybė sa vo poziciją L.Stankūnaitės prieš Lietuvą byloje turi pateikti iki gegužės pabaigos. „Tai, kas da bar vyksta, pagal Europos Žmo gaus Teisių Teismo praktiką yra visiškai žmogaus teisių požiū riu nep riimt in a sit uac ija“, – teigė ji. Pasak E.Baltutytės, valstybė Strasbūro teismo gali būti pri pažinta atsakinga už tai, jei vai kas per tam tikrą laiką praranda ryšį su tėvais. E.Baltutytės tei gimu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus tiriantis teismas savo sprendime taip pat gali cituoti politikų teiginius, jei jie „trukdo mūsų nacionalinio teismo sprendimą įvykdyti“. „Bi jau, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nesupras nei tų aistrų, nei mūsų pasidalijusios visuo menės įsitikinimų viena ar kita
tiesa. Reikėtų į tai atkreipti dė mesį“, – sakė ji. „Politikų teiginiai, jeigu jie ypač ragina nevykdyti teismo sprendi mo, gali būti netgi cituojami Eu ropos Žmogaus Teisių Teisme <...>. Tai gali prisidėti prie pažei dimo konstatavimo“, – žurna listams po Vyriausybės posėdžio teigė E.Baltutytė. Pasak jos, Lietuvoje sprendžiant šį atvejį buvo nepaisoma kitų ša lių patirties. Teisininkė užsiminė, kad galėjo būti svarstoma gali mybė mergaitę apgyvendinti ten, kur jai nebūtų daroma įtaka.
Tai, kas dabar vyks ta, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra visiškai žmogaus teisių požiūriu ne priimtina situacija.
„Man au, kad mec han izm ai turėjo būti valstybėj ir veikti anksčiau. Europos Žmogaus Tei sių Teismas dėl to pasisako, gal būt reikėjo neutralios instituci jos, neutralaus mechanizmo, kad tas vaikas kurį laiką galėtų be jo kių įtakų būti ten apgyvendin tas, jeigu iš tikrųjų taip yra jam blogai būti atiduotam mamai, ir paskui išsiaiškinti jau tikrus jos norus. Įvairiose valstybėse yra įvairi praktika, aš manau, kad ir mūsų institucijos atitinkamos, ir teismai taip pat žino tą praktiką, bet gaila, kad jos niekas nenori girdėti“, – po Vyriausybės po sėdžio žurnalistams sakė E.Bal tutytė. Kėdain ių raj on o apyl inkės teismas dar gruodį nusprendė Drąsiaus Kedžio sesers, Kauno apygardos teismo teisėjos Ne ringos Venck ienės glob ojamą mergaitę perduoti jos motinai, tačiau sprendimas iki šiol ne įvykdytas. BNS, VD inf.
6
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
nuomonės
Kukli kreditorių pergalė
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Sprangūs koalicijos blyneliai
Stasys Gudavičius
I
ki naujojo Seimo rink imų lieka 199 dienos, tai yra kiek daug iau nei pusmet is. Net ruk us turėt ume sul aukt i Prez identės Dal ios Grybauskai tės dekreto dėl rink imų datos – spalio 14-osios. Šis dekretas duos start ą oficial iai pol it inei Seimo rink imų kampanijai.
Trys koalicijos partne riai jau tiek nebesuge ba ar nebenori susikal bėti, kad net nesirenka į gražia tradicija tapu sius trečiadienio pusry čius su premjeru. Tačiau jau prieš kur į laiką politi nis šal ies gyvenimas taip pradė jo kunkuliuoti, lyg iki rink imų te būt ų lik usios vos kel ios dienos. Aistros tikrai nemąžta, pol it inė temperatūra stabiliai laikosi ties virimo riba. Ir taip, mat yt, bus iki pat Seimo rink imų. Vienas kaistančio politinio gyve nimo ir artėjančio visuotinio bal savimo įrodymų – valdančiosios koal icijos nesutar imai ir nuolati nis vis stipr iau girdimas jos braš kesys. Trys koalicijos partneriai jau tiek nebesugeba ar nebenori susikal bėt i, kad net nesirenka į graž ia trad ic ija tapus ius treč iad ien io pusr yčius su premjer u Andr iu mi Kubil iumi Vyr iausybės rūmų min istr ų valgomajame antrame aukšte. Šiuose susitik imuose prie pusry čių stalo būdavo aptariami svar biausi valstybės gyvenimo klau simai, nugludinami aštriausi ne sut ar imų kamp ai, suder inama bendra koal icijos poz icija, kaip elgt is vienu ar kit u pol it in io gy ven imo atveju, nustatom i prio ritetai, atv irai pasikalbama apie tai, kas labiausiai jaud ina partnerius. Dažn iausiai per šiuos koal icijos pusryčius buvo tiek iami prie ka vos ar arbatos labai tinkantys bly neliai. Įvair ūs. Su įvairiais įdarais ir padažais.
Todėl kartais dabartiniai valdan tieji būdavo juokais pavadinami Blynel ių koal icija. Nes kramsno dami būtent šį patiekalą valdan tieji pol it ikai pasikalbėdavo, pa sitardavo dėl viso to, kas akt ua liausia. Tačiau jau prieš daugiau kaip mė nesį trad icin iai koal icijos pusr y čiai ėmė ir nutrūko. „Blyneliai jau tapo pernelyg sprang ūs, nebesu gebam nuryti...“ – juokauja vienas valdančiųjų liberalcentr ist ų ly derių Vytautas Bogušis. Kol kas neaišku, kada ši tradicija galėt ų būt i atnaujinta. Ir ar išv is bus atnaujinta. Žin ia – koal icijos part ner iai kon servator iai ir lib eralcentr ist ai „mirt in ai“ sus ik iv irč ij o dėl Fi nansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos vadov ų ir šios institucijos statuso. Bet juk ir anksčiau būdavo įvai rių nesutar imų, kur iuos part ne riams pav ykdavo įveikt i sus ė dus prie tais pač iais blynel iais nukrauto stalo. Tad šįkart koalicijos nesutarimų diagnozė aiški – artėjantys rinki mai. Kiekviena partija, kiekvienas politikas nori prieš rinkėjus pasi rodyti kuo gražiau, būti kuo labiau matomas ir girdimas, atsiriboti nuo nepopuliarių sprendimų, kurie ga li atimti nemažai balsų. Žodžiu, vi si politikai prieš rinkimus dažosi kuo ryškesnėmis spalvomis, ima panašėti į povus ar gaidžius. O gaid žiai, kaip žinoma, nesuta ria, nuolat pešasi, kovoja dėl vie tos po saule ir dėl dom inav imo savo kieme. Taip ir valdančiosios koal icijos part ijų pol it ikai nuož miai susi grūmė prieš rink imus, nebesu geba susėsti prie vieno blyneliais ar kitok iais patiekalais nukrauto stalo ir susitarti. Bjaur iaus ia, kad toks negeb ėji mas susikalbėti gali turėti tiesio ginės neig iamos įtakos strateg iš kai svarbiems valst ybės projek tams, kur iuos dar reik ia pat vir tint i koal icinėje Vyr iausybėje ir paskui Seime. Tam reikės gana plataus politinio sutarimo. Tačiau apie kok į platų sutar imą gal ima kalbėt i, jei netgi valdančioji koal icija nebesė da prie pusr yčių stalo? O juk jai reikėt ų susitart i ne tik tarpusa vyje, bet ir bent su dal im i opo zicijos. Nes strateg inių klausimų vien valdantieji tikriausiai nesu gebės patvirtinti. Tad turbūt teisūs tie, kurie kons tatuoja liūdną faktą – nors koalici ja formal iai nesug riauta, jos fak tiškai nebėra. O ir nutrūkę pusry čiai tai įrodo...
ilniaus apygardos teismas iš dalies patenkino bank rutuojančio banko „Sno ras“ kreditorės bendrovės „Rokiškio sūris“ prašymą dėl kredi torių sąrašo išskyrimo ir nepatvirti no banko kreditorių eilės. Tai reiškia, kad teismas atsižvel gė į „Snoro“ indėlininkų ir kredito rių asociacijos bei atskirų kreditorių ne kartą keltą kreditorių lygiateisiš kumo problemą ir sprendimą priims tik gavęs Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kaip pranešė asociacija. Vilniaus apygardos teismas nutartį priėmė kovo 22 d. Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantysis par tneris Irmantas Norkus, kuris gina asociacijos interesus, sakė, kad, ne paisant tokio teismo sprendimo, pir masis kreditorių susirinkimas galės įvykti. „Kreditorių susirinkimas galės būti rengiamas, tai šio proceso nesutrik dys. Kreditorių eiliškumas bus svar bus tuomet, kai jiems bus skirstomos lėšos“, – sakė I.Norkus. Vilniaus apygardos teismas, tvir tindamas kreditorių sąrašą, numatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas gali būti surengtas iki balandžio 30 d. I.Norkus prognozuoja, kad realesnis laikas yra gegužės vidurys. „Patvirtintą kreditorių sąrašą gali ma skųsti Lietuvos apeliaciniam teis mui. Kol įsiteisės nutartis dėl „Sno ro“ kreditorių sąrašo, manau, realus pirmojo „Snoro“ akcininkų susirin kimo laikas yra gegužės vidurys“, – sakė I.Norkus. Kol kas Indėlių draudimo fon do, Valstybinės mokesčių inspekci jos, „Sodros“, Finansų ministerijos ir tokių pat Latvijos institucijų kaip
kreditorių reikalavimai patvirtinami, tačiau jiems nesuteikiami jokie prio ritetai kreditorių reikalavimų tenki nimo eilėje, kaip rašoma asociacijos pranešime.
kitų valstybės institucijų – trečioje. Kitų kreditorių, priklausomai nuo paskolos rūšies, reikalavimai tvirti nami ketvirtoje, penktoje ir šešto je eilėse, o banko akcininkų, admi
Teismas at sižvelgė į „Snoro“ indė lininkų ir kre ditorių aso ciacijos bei atskirų kredi torių ne kartą keltą kredito rių lygiatei siškumo pro blemą. „Mes ne kartą akcentavome, kad dabartinė kreditorių eilės sudarymo tvarka pažeidžia dalies kreditorių in teresus, nes valstybės institucijos yra lygesnės už kitus. Vadinasi, panašaus į „Snoro“ bankroto atvejais tik vals tybė ir pretenduoja atgauti savo dalį pardavus dar likusius aktyvus. Teis mo sprendimas įžiebia viltį, kad si tuacija gali pasikeisti. To mes ir sie kiame“, – pranešime sakė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas. KT kovo 5 d. priėmė nagrinėti gru pės Seimo narių prašymą ištirti su bankroto tvarka susijusių įstatymų atitiktį Konstitucijai. Pagal dabar galiojančią tvarką In dėlių draudimo fondo reikalavimai tvirtinami antroje kreditorių eilėje,
nistracijos, tarybos ir valdybos narių – septintoje eilėje. Asociacijos steigėjai yra Gražvy das Bajoras, Šarūnas Birutis, Pra nas Griškevičius, Simona Heinsohn ir D.Arlauskas. Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad „Snoro“ kreditorių neginčijami rei kalavimai siekia 6,523 mlrd. litų. Didžiausias „Snoro“ kreditorius yra valstybės valdomas Indėlių ir inves ticijų draudimo fondas, kuris banko indėlininkams išmokėjo 4,004 mlrd. litų už valstybės draustus indėlius. Lapkričio 16-ąją nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla iš kelta gruodžio 7-ąją, o nutartis dėl bankroto įsiteisėjo gruodžio 20-ąją. BNS, VD inf.
Grėsmė – priklausomybė nuo Rusijos
D
idelė Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusi jos yra daugiausia pavojaus šalies nacionaliniam sau gumui kelianti problema, kaip rašo ma 2011 m. Vyriausybės veiklos ata skaitoje. „Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis nacionalinio saugumo rizi kos veiksnys – pernelyg didelė Lietu vos priklausomybė nuo vienos vals tybės strateginių žaliavų ir energijos tiekimo“, – rašoma ataskaitoje, ku ri trečiadienį bus svarstoma Vyriau sybės posėdyje. Visą suvartojamų dujų kiekį Lietu va importuoja iš Rusijos, iš šios šalies yra ir didžioji dalis Lietuvoje suvarto jamos naftos bei elektros energijos. Tačiau skyriuje, kuriame vertina ma nacionalinio saugumo būklė, taip
pat pabrėžiama, kad praėjusiais me tais Lietuvos energetinė nepriklau somybė buvo stiprinama.
Pabrėžiama, kad praėjusiais metais Lietuvos energetinė nepriklausomybė bu vo stiprinama.
„Buvo siekiama įvairinti energijos išteklių tiekimą, sujungiant Lietuvos ir kitų ES valstybių energetikos tink lus, skatinama elektros energijos ga myba panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, pradėjo veik ti elektros birža. Atrinktas strategi
nis investuotojas į Visagino atominės elektrinės projektą, daug pasistūmė ta į priekį įgyvendinant suskystintų jų dujų terminalo projektą“, – teigia ma dokumente. Ataskaitoje dominuoja išskirtinai ekonominiai rizikos nacionaliniam saugumui veiksniai: lėtėjantis eko nomikos augimas, palyginti aukštas nedarbo lygis, ekonominė emigraci ja ir kontrabanda. „Didėja rizika, kad, prastėjant pa saulio ekonomikos padėčiai, lėčiau augs ir Lietuvos ūkis. <...> Dėl eko nomikos sunkmečio vis dar gana di delis šešėlinės ekonomikos ir akci zinių prekių kontrabandos mastas“, – sakoma ataskaitoje, tačiau pridu riama, kad „šioje srityje pastebimos teigiamos tendencijos“. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
OMX Vilnius
–0,17 %
OMX Riga
–0,24 %
480 darbuotojų
nuo balandžio 1 d. atleidžiami iš bankrutuo jančio „Snoro“ banko.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,65 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Traukėsi mažmeninė prekyba
€
Mažmeninės prekybos apimtis Lietuvo je, išskyrus automobilių pardavimą ir re montą, vasarį, palyginti su sausiu, su mažėjo 6,6 proc., o per metus – vasarį, palyginti su pernai, – padidėjo 7,3 proc., iki 1,858 mlrd. litų. Statistikos departa mento duomenimis, vasarį maisto pre kybos įmonių apyvarta sumažėjo 3,7 proc., ne maisto – 10,5 proc., degalinių – 3,8 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2067 DB svaras sterlingų 1 4,1276 JAV doleris 1 2,5910 Kanados doleris 1 2,6005 Latvijos latas 1 4,9419 Lenkijos zlotas 10 8,3110 Norvegijos krona 10 4,5494 Rusijos rublis 100 8,9029 Šveicarijos frankas 1 2,8630
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,7521 % –0,0097 % +0,1159 % –0,4021 % –0,2644 % –0,6301 % +0,0088 % –0,3749 % +0,0454 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,00
4,70
2,34
„Kvistija“
4,94
4,64
2,32
„Vakoil“
4,98
4,68
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,19 dol. už 1 brl. 123,76 dol. už 1 brl.
Kaip iš sunkmečio bankai pralobo Daugeliui bankų klientų nerimą kelia klausimas, kodėl dar visai nesenai milžiniškus nuostolius skaičiavę Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo komerciniai bankai staiga pradėjo mėgau tis pelninga veikla, nors daugelis jų klientų tebebalansuoja ties bankroto riba. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Traukė pinigus atgal
Nuo ekonominės krizės pradžios 2008 m. pabaigoje vidaus kreditas, atspindintis šalies subjektų pri siimtų įsipareigojimų dydį, vis dar mažėja. Pinigų srautai geriausiai atspindi komercinių bankų vaid menį Lietuvos ekonomikai. Iki krizės pradžios, t. y. 2008-ųjų pabaigoje, šalyje veikiantys komer ciniai bankai į Lietuvos ekonomiką buvo įlieję 73,6 mlrd. litų. Per pa staruosius trejus metus bankų klientams suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 10,2 mlrd. litų. Ši suma buvo surinkta iš klientų, ku rie ne tik grąžino įprastas paskolų įmokas, bet ir iš tų, kurie susidūrė su mokumo problemomis, o jų bankams įkeistas turtas buvo perimtas ypač griežtomis sąlygomis. Pildė seifus
Lietuvos banko duomenys rodo, kad sunkmečiu bankai beveik ne kreditavo vidaus rinkos, o kel dami indėlių palūkanas stengėsi pritraukti kiek įmanoma daugiau gyventojų ir įmonių indėlių. Per trejus metus rezidentų indė liai bankuose padidėjo nuo 36,3 mlrd. litų iki 42,3 mlrd. litų. Bankai per ekonominį sunkmetį Lietuvos vidaus rinkoje sugebėjo pritrauk
ti 6,2 mlrd. litų. Sunkmečiu ban kų ekspertai sutartinai trimitavo, kad rinkoje juntamas litų trūku mas, todėl kyla indėlių litais palū kanos. Buvo aiškinama, kad prieš keletą metų bankams skolintis už sienio rinkoje buvo gana brangu, todėl jie ėmė skolintis iš Lietuvos gyventojų. Kai pradėjo kristi indė lių palūkanos, buvo pranešta, jog bankuose susikaupė litų perteklius ir jie šių pinigų neturi kur dėti. Esą skolinimo poreikis šalyje menkas. Tuomet, kai indėlių palūkanos buvo aukštos, beveik niekas viešu moje nekėlė klausimo, o kur tie li tai naudojami, kai nevyksta vidaus rinkos kreditavimas? Mažino įsipareigojimus
Pritraukę daugiau indėlių bankai šių pinigų į šalies vidaus rinką, ku ri išgyveno ekonominį sunkmetį, neįliejo ir ekonomikos gelbėjimo vaidmens neatliko. Finansų rin kai išgyvenant ne pačius geriau sius laikus pirmiausia buvo sten giamasi išsaugoti sausą savo kailį. Kitas Lietuvos banko skelbiamas išorės įsipareigojimų rodiklis rodo, kiek bankų sektorius yra įsipareigojęs kitiems kreditoriams ir savo pagrin diniams bankams, t. y. akcininkams. Nuo 2008 m. pabaigos iki 2011 m. pabaigos bankų sektoriaus išorės įsipareigojimai sumažėjo 15 mlrd. litų, iki 27 mlrd. Kitaip tariant, per
Bankų veiklos rodikliai (mlrd. litų) Metai 2008 2009 2010 2011 Iš viso
Vidaus kreditas 73,8 68,5 66,2 63,6 –10,2
Išorės įsipareigojimai 42 36 29,7 27 –15
Rezidentų indėliai 36,3 39 43,4 42,3 +6 Šaltinis: Lietuvos bankas
15
mlrd. litų
bankai eksportavo iš Lietuvos savo savininkams užsienyje. trejus metus bankai sugebėjo Lie tuvos vidaus rinkoje pritraukti 15 mlrd. litų ir juos grąžinti savo pa grindiniams bankams, iš kurių yra gavę lėšų Lietuvos ekonomikai kre dituoti. Nesunku suskaičiuoti, kad šią sumą surinkti pavyko iš paskolas gavusių klientų susigrąžinus per 10 mlrd. litų ir pritraukus apie 6 mlrd. litų rezidentų indėlių. Dvigubas smūgis
Taip bankai užsitikrino likvidumą, kurio ėmė sparčiai trūkti krizei smarkėjant. Tačiau Lietuva taip patyrė dvigubą ekonominį smū gį. Vienas smūgis ekonomikai bu vo suduotas dėl krizės sukelto pa saulinės ekonomikos sulėtėjimo ir pabrangusio skolinimosi. Dėl išau gusios rizikos valstybė turėjo sko lintis labai didelėmis palūkanomis
Veikla: sunkmečiu bankai turėjo tris tikslus: susigrąžinti dalį išduotų
paskolų, pritraukti daugiau indėlių ir sumažinti savo išorės įsipareigo jimus. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
ir dėl to didinti mokesčius gyven tojams bei verslui. Antras smūgis – iš šalies eksportuoti 15 mlrd. litų. Taip Lietuva, neturėdama ap saugos priemonių nuo tokios pi
nigų sumos išsiurbimo, buvo fak tiškai nuvaryta į bankrotą ir turėjo ieškoti skolinimo šaltinių bet ko kiais būdais, o jie buvo brangūs ir labai skaudūs ekonomikai.
8
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
tema
Reklama labiausiai meluo Išanalizavus kelerių metų Konkurencijos tarybos (KT) nutari mus dėl klaidinamos reklamos galima konstatuoti, kad per eko nominį sunkmetį bendrovės, reklamuodamos savo prekes ir paslaugas, dažniau klaidina vartotojus nei esant ekonominiam pakilimui. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Melo proveržis slūgsta
Daugiausia melo reklamoje užfik suota 2009–2010 m. Pernai klaidi namos reklamos atvejų KT užfiksa vo 39 proc. mažiau nei 2010-aisiais, t. y. nustatyta 11 tokių atvejų. Pas kirtų baudų suma per metus suma žėjo 79 proc. – nuo 359,4 tūkst. litų 2010 m. iki 75,5 tūkst. litų pernai. Tačiau, KT duomenimis, gau namų įvairių skundų ir paklausi mų dėl įmonių galbūt nesąžiningų veiksmų, dažniausiai klaidinamos reklamos, palyginti nemažėja. KT pernai iš viso gavo per 350 skun dų. „Specialistai aktyviai taiko pre vencijos priemones galimų pažei dimų atvejais – perspėja įmones, kad jų atliekami veiksmai tam tik rais atvejais galbūt pažeidžia Rek lamos įstatymo nuostatas, ir pasiū loma tokius veiksmus nutraukti. Iš vienuolikos 2011 m. ištirtų atve jų, kai buvo nustatyta pažeidimų ir skirtos nuobaudos, vienu atve ju skirtas įspėjimas, dešimčia at vejų – baudos. Be to, dviem atve jais iš minėtų įmonės taip pat buvo įpareigotos nutraukti dar tebesklei džiamą reklamą ir vienu atveju pa neigti skleistus reklaminius teigi nius“, – sakė KT atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė. Pasak jos, nors skundų dėl galimų reklamos pažeidimų gaunama daug, tačiau KT turi labai ribotus išteklius. To dėl esą stengiamasi skundus nag rinėti efektyviai, išskiriant maža reikšmius ir esminius pažeidimus. Brangus klaidinimas
Per pastaruosius penkerius me tus daugiausia klaidinamos rek
lamos atvejų nustatyta ekonomi niam sunkmečiui pasiekus piką – 2009-aisiais. Tąkart nustaty ta 20 klaidinamų reklamų, o už tai bendrovės nubaustos 218,3 tūkst. litų suma. Tačiau daugiausia bau dų už klaidinamą reklamą bendro vės susimokėjo 2010-aisiais – per 359 tūkst. litų.
Sunkmečiu, užfik savus daugiau klai dinamos reklamos atvejų, bendrovės stengėsi išvengti at sakomybės ir KT nu tarimus skundė. Užpernai vienai bendrovei skirta didžiausia bauda per visą penke rių metų laikotarpį – daugiau kaip 174 tūkst. litų. Tokia suma bu vo nubausta viena iš skaitmeni nių televizijų „Viasat“, dar 2009aisiais vartotojams siūliusi akcijas „Auksinis paketas“ ir „Auksinis nulis“. KT tyrimas dėl „Viasat“ veiksmų skleidžiant skaitmeni nės televizijos paslaugų reklamą buvo pradėtas įvertinus Vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųs tus daugybę vartotojų skundų dėl to, kad „Viasat“ padidino paslaugų kainas, nors vartotojai tikėjosi, jog vykstant „Auksinio paketo“ akcijai reklamose nurodytos „Viasat“ paslaugų kainos jiems bus taikomos visą sudarytų sutarčių laikotarpį. Šį KT sprendimą Estijoje re gistruota bendrovė „Viasat“ ap skundė ir pernai gegužę Vilniaus apygardos administracinis teis
mas panaikino KT skirtą baudą. Esą nebuvo įrodyta, kokią žalą dėl to patyrė vartotojai. Tačiau KT šį „Viasat“ palankų teismo sprendi mą apskundė. Kaip informavo KT atstovė spau dai P.Kvietkauskienė, ginčai dėl pirminio nutarimo užsitęsė. Vakar Lietuvos vyriausiajame administ raciniame teisme buvo tikėtasi ga lutinio sprendimo. Teismuose tempia gumą
Pastebima, kad sunkmečiu, užfik savus daugiau klaidinamos rek lamos atvejų, bendrovės stengėsi išvengti atsakomybės ir KT nu tarimus skundė. Pernai iš 10-ies klaidinamos reklamos atvejų bu vo apskųstas tik vienas – skirtą 18,6 tūkst. litų baudą skundė vie nas sostinėje įsikūrusių prekybos centrų. Užpernai bendrovės gin čijo 5 iš nustatytų 18-os klaidina mos reklamos atvejų, o 2009-ai siais – net 7 iš 20-ies. Kai kurie prieš kelerius metus pras id ėj ę teism o procesai bai giasi tik šiemet. Nesenai Lietu vos vyriausiasis administracinis teismas užbaigė kelerius metus tukusį ginčą dėl vienai iš teleko munikacijos bendrovių skirtos 45 tūkst. litų baudos už klaidinamą reklamą. Teismas išaiškino, kad pagal Eu ropos Parlamento direktyvą dėl ne sąžiningos įmonių konkurencinės veiklos prekybininkams draudžia ma apibūdinti produktą žodžiais „už dyką“, „veltui“, „nemokamai“ ar panašiai, jei galiausiai vartotojui reikia mokėti. Todėl tokius teigi nius reklamoje vartojusiai teleko munikacijų bendrovei šiemet te ko sumokėti visą dar 2010-aisiais skirtą baudą.
Melas: sunkmečiu sumažėjus reklamos biudžetams, reklamuodamos sav
Pasak KT atstovės spaudai P.Kvietkauskienės, bendrovės pa prastai skundžia joms skirtas dide les baudas, tačiau teismuose daž niausiai paliekami galioti pirminiai KT sprendimai. Skundžia vieni kitus
Šiemet už klaidinamą reklamą jau nubaustos dvi bendrovės, ku rios vartotojus suklaidino dar per nai. Pavyzdžiui, vienas statybinių medžiagų ir namų apyvokos daik tų prekybos centras pernai gegu žę klaidino vartotojus, kviesda mas tam tikromis dienomis visas prekes pirkti ketvirtadaliu pigiau. Tačiau užteko vieno pirkėjo, kuris tegavo 6 proc. nuolaidą, skundo, ir ši reklama buvo pripažinta klaidi nama, o prekybos centrui skirta 14 tūkst. litų bauda. Antra bauda už klaidinamą rek lamą šiemet skirta prekybos tink lui, prekiaujančiam buitine tech nika. Tačiau šia reklama skundėsi ne vartotojai, o kitas buitine tech nika prekiaujantis tinklas, nes jo konkurentai lygino kainas ir siūlė nuolaidas už jo leidžiamus specia lius kuponus – litus. Skundą pa teikusiems konkurentams pavy ko įrodyti, kad kainų palyginimas nebuvo teisėtas, ir už tai prekybos tinklui skirta 10 tūkst. litų bauda. Konkurencija skatina nutylėti
Slūgsta: pernai klaidinamų reklamų ženkliai sumažėjo.
KT atstovės spaudai P.Kvietkaus kienės pastebėjimu, už klaidinamą reklamą nubaustos bendrovės mo
kosi iš savo klaidų ir atidžiau kuria reklamas. „Dažniausiai vartoto jai suklaidinami tuomet, kai svarbi papildoma informacija, pvz., apie papildomus mokesčius, nepaskel biama“, – sakė ji.
Palmira Kvietkauskienė:
Dažniausiai vartoto jai suklaidinami tuo met, kai svarbi pa pildoma informacija nepaskelbiama. Reklamos agentūros „VRS gru pė“ direktoriaus Gintaro Šepučio teigimu, per ekonominį sunkmetį paaštrėjus konkurencijai natūraliai atsiranda noras, kad reklama išsi skirtų iš kitų ir vartotojų dėmesys būtų atkreipiamas labiau. „Kuriant reklamą kai kurias idėjas dažniau siai stabdo ne reklamos agentūra, o pats klientas. Nes reklamos agen tūra visada yra linkusi sukurti to kią reklamą, kuri atkreiptų dėmesį ir būtų efektyvi“, – neslėpė G.Še putis. Paklaustas, ar konkurencija at slūgsta ir reklama jau nėra tokia agresyvi kaip prieš porą metų, sa kė to dar nepastebėjęs. „Kol kas didelio atoslūgio nėra. Sunkmečiu sumažėjus reklamos biudžetams, išsiskirti buvo bandoma drastiš
9
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
tema
oja sunkmečiu
Komentaras
Marija Bartkevičiūtė
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
R
eklamą ir jos galimus patei kimo būdus reglamentuo ja Reklamos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 da lyje klaid inama reklama apibrėž ia ma kaip reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidi na arba gali suklaidinti asmenis, ku riems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinamo pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar ga li pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Remiantis aukščiau minė ta klaidinamos reklamos apibrėžtimi, pakanka nustatyti asmens suklaidini mo galimybę, o ne konkretų suklaidi nimo faktą, kad pateikiama reklama būtų pripažinta klaidinama. Taip pat labai svarbu, kad, siekiant nu statyti, ar pateikta reklama yra klaidi nama, reikia nustatyti šių aplinkybių visumą: ar reklama klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji yra skir
Nustatyti klaidinamos reklamos atvejai
vo prekes ir paslaugas bendrovės vis dažniau klupo ant Reklamos įstatymo raidės.
2011 m. klaidinamų reklamų dešimtukas Bendrovė
Reklama
Skirta bauda (litais)
„Bitė Lietuva“
„Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“
20 000
„Entum“
„Visoms prekėms prekybos centre BIG nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 proc.“
18 600
Lietuvos radijo ir „4G internetas MEZON be apribojimų – televiz ijos centras 19 litų/mėn., modemas – 1 litas“
10 000
„Greitojo pašto paslaugos“
„Kovoti su viršsvoriu Jums padės šis pleistras“
10 000
„Energ ita“
„Taupai? Sąskaitas sumaž inti gali elektros taupymo prietaisas. Prietaisas gali sutaupyti 5–30 % elektros energ ijos“
5000
„Interselas“
„Mėnesinis ir galutinis mokestis be jok ių apribojimų 59 Lt“
5000
„Kristalė“
Reklama apie platinamus sveikatinimo, liekninimo, stangrinimo ir estetinio gydymo poveik į turinčius produktus
3400
„Varlė“
„Internetinė parduotuvė www.varle.lt Jums siūlo did žiausią pasirink imą už priimtiniausią kainą“
3000
„A.R.S. studio“
„ Aloe naudojimo pranašumai: <…>“
„Teo LT“
„Net 7 iš 10 Lietuvos šeimų pasir inko GAL A“
500 Įspėjimas
Šaltinis: Konkurencijos taryba
kesnėmis priemonėmis. O dabar, kai biudžetai po truputį atsigauna, tokio didžiulio draskymosi nėra, bet reklama vis tiek bandoma išsi skirti“, – sakė jis. Reklamos agentūros vadovo pa stebėjimu, konkurencijos sargai, nagrinėdami vartotojų ar konku rentų skundus dėl klaidinamos reklamos, pirmiausia sprendžia,
ar reklama padarė žalą vartotojui, ar vartotojas iš to laimėjo. „Buvo atvejų, kai man atrodė, kad rekla ma nebuvo etiška, bet KT sakė, jog viskas gerai, nes iš to išlošė varto tojas. Todėl pažeidimų galėtų būti fiksuojama ir daugiau, tačiau jei iš to laimi vartotojas, KT nebaudžia ir leidžia aštresnę konkurencinę ko vą“, – teigė jis.
„Shutterstock“ nuotr.
Metai Skaičius 2012 2 2011 10 2010 18 2009 20 2008 9 2007 16 2006 5
Baudų suma (litais) 24 000 75 500 359 400 218 300 101 400 138 500 66 000
ta ir kuriuos pasiekia, ir ar ji gali paveik ti vartotojo ekonominį elgesį. Be to, to paties įstatymo nuostatose pabrėžia ma, kad sprendžiant, ar reklama yra klaid inama, atsiž velg iama į tris pa grindinius kriterijus: teisingumo, išsa mumo ir reklamos pateikimo būdą ar formą. Taig i reklamos pripaž in imas klaid i nama nėra tik žod žių žaismas, tur i būti vertinama aplinkybių visuma ir tų aplinkybių įtaka galutiniam varto tojui, atsižvelgiant į kiekvieną konkre tų atvejį atskirai. Pabrėžtina, kad nors pagal Europos Parlamento direktyvą buvo parengtas draud žiamos veik los juodasis sąrašas, siekiant užtikrin ti, kad tiek prekybos specialistai, tiek vartotojai aiškiai žinotų, kas yra drau džiama, tačiau, jei informacija bus pa teikta aiškiai ir išsamiai, tai vienareikš miškai negal ima teigt i, kad reklama bus klaidinama. Pavyzdžiai: „Perkant akinių rėmelius, gydytojo konsultacija nemokama“ ar ba „Perkant laikrašt į spaudos kioske, kavos puodel is nemokamai“. Kitaip tariant, vien žodžių pavartojimas „už dyką“, „veltui“, „nemokamai“ ar pana šiai nėra pagrindas teigti, kad reklama yra klaidinama, nes šiuo atveju varto tojas informuojamas, jog turi sumokėti už reklamuojamą pagrindinį produk tą ir tik tada gaus šį tą papildomai ir ne mokamai.
75,5
tūkst. litų
baudų pernai skirta už klaidinamą reklamą.
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
* Iki 2012 m. kovo 26 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
PAVADINIMAS AURITELA MEGAVA SDS TRAMIRAS CARGO GROUP VEEKO TRUST LOGISTIC VYTAUTAS IR KĘSTUTIS SIGMUS BALTVISTA IKSTAR PETESHA SKALSUVA ALGIRDO BŪSTAS MIS BLISS TEMPO LIBERO SKIRNUVA ŽEMKASTA
KODAS 302197535 300982537 126228478 151148532 301585677 168428250 302592678 187818326 302533797 302430441 226072560 300152648 134745767 302567187 300120903 211683510 253663090 151153718
VADOVAS Arūnas Valauskas Virgilijus Savičius Saulius Supranavičius Rytis Tauras Vadim Dulev Vidmantas Narkūnas Martynas Pladas Artūras Kološinskas Rimtautas Rėkus Kazimieras Čeponis Arnoldas Juzėnas Artūras Nemanis Vilius Kratauskas Valerija Kerienė Regimantas Sūdžius Valdemar Levon Leonas Šerpetauskis Vincas Botyrius
UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
NORITE IŠVALYTI BUHALTERIJĄ NUO SKOLŲ? PATIKĖKITE TAI PROFESIONALAMS!
10
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
apdovanojimai
Kiekviena Teatro diena būna kupina aplodismentų, juo ko, sveikinimų. Ir giliai širdyje sle piamų nuoskau dų – kodėl apdo vanotas jis, o ne aš, kuo mano darbas blogesnis? Tačiau laureatai – paskelb ti, „Vilniaus diena“ kalbina juos.
Šventė: Nacionaliniame dramos teatre Auksiniais scenos kryžiais apdovanoti geriausi 2011 m. teatro menininkai.
Auksinių kryžių laimėtojai nesiren A.Gintautaitė: „Kai laimi Miranda, kuri tiki meile, jūs neįsivaizduojate, kaip man gera“ Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Už pagrindinį dramos aktorės vaidmenį buvo įvertinta Airida Gintautaitė. Auksinį scenos kry žių jai pelnė Mirandos vaidmuo to paties pavadinimo spektaklyje.
– „Miranda“ atsirado ne lengvai – per kančias kilote į žvaigždes. Tad kodėl taip nu stebote, išgirdusi savo pavar dę tarp laureatų? – Kai perskaičiau Auksinių sce nos kryžių nominacijas, klykiau iš džiaugsmo, kad nominuota ne duk ra, o Miranda. Dėl to, kad ji laimėjo savo tikėjimu. Tikėjimas – tik ėji mas, ir Miranda pradeda eiti bū tent tada, kai nugali jos tikėjimas. Nežinau, ar tai vaidmuo – tai toks vyksmas. Ir Povilo Budrio per sonažas yra manyje, ir mano per sonažai yra jame – mes tarpusavy je susipynę. Genialu, kad Oskaras sugalvojo Williamo Shakespeare’o „Audrą“ pavadinti „Miranda“ –
kad po prasiautusios audros spek taklyje liktų tik viena – tikėjimo ir meilės – linija. Tokios audros vyko ir nagrinė jant pjesę, ir tarpusavio santykiuo se. Repeticijos mano gyvenimą taip įaudrino: visus prisiminimus sukė lė, vaikiškus kompleksus, kuriuos, maniau, buvau nugrūdusi kažkur toli. Pati savaime ta audra pradėjo gyventi mūsų kūrybiniame procese. Bet su tomis energijomis susidrau gavau, žinau, kaip jas nuraminti. Po spektaklio užmiegu. – Galbūt Miranda taps mėgsta miausiu jūsų vaidmeniu? – Vakar draugei sakiau: „Žinai, pa gimdai vaiką, ir jis mylimiausias.“ Gims kitas – ir tas bus mylimiau sias. Taip yra. Mirandą dar reikia mokyti vaikščioti. Dabar ji man – ir mylimiausia, ir sunkiausia. – Ar įsivaizduojate save dir bančią ne teatre, ne aktore? – Įsivaizduoju. Puikiausiai. Esu dirbusi visokius darbus. Visada sakiau, kad galiu šieną krauti. Bet
M.Repšys: „G kokio vaidm Išgirdusi, kad Auksiniu scenos kry žiumi už antraplanį – Vandalo – vaid menį spektaklyje „Išvarymas“ apdo vanojamas aktorius Marius Repšys, salė prapliupo griausmingai ploti.
Į sceną užlipęs puikiu kostiu mu pasipuošęs M.Repšys suskė lė griausmingą kalbą ir čia pat pa darė špagatą. O tą „kryžiuką“ sakė parnešiąs savo septynių mėnesių dukrytei. Paskui – nebūtų Vanda las! – beveik griežtai pareiškė, esą, gerbiami režisieriai, kokio vaid mens aktorius prašo, tą ir duokit.
Džentelmenas: Auksinį scenos kryžių geriausiai praėjusių metų ak
torei A.Gintautaitei užkabino kino ir teatro grandas J.Budraitis. Ir dar plaukus švelniai pataisė.
tu negali nuslopinti savo norų, o aš visada norėjau dalytis. Tik darbas teatre labiausiai leidžia patenkinti tą norą – dalytis. Tuo, kas žmogu
je labiausiai užslėpta. Man teatras – kaip kaime bažnyčia. Toli, aukš tai – ant kalno. Aš nusivalau sielos kojas, eidama į tą bažnyčią.
– Sakėte, aktorių atranka Van dalo vaidmeniui atlikti truko tik dvi minutes. – Man pasakė, kad esu atrinktas. Paskui vyko pjesės skaitymai – ją skaitė Marius Ivaškevičius. Ir kai perskaitė, sau (ir kai kuriems drau gams) pasakiau: „Arba aš vaidinsiu Vandalą, arba iš viso nieko nevai dinsiu šitame spektaklyje.“ – Kaip kūrėte šių dienų gatvės tipažą – Vandalą? Pamačius
O.Koršunovas: „Mano m Nuo antikos laikų teatras atskleidžia žmogaus gi mimo ir mir ties paslaptis.
Tarp režisierių, kaip ir pernai, triumfavo Oskaras Koršunovas, Auksiniam scenos kryžiui prista tytas už du spektaklius – „Miranda“ ir „Išvarymas“. Pirmasis, sukurtas OKT / Vilniaus miesto teatre, pri statytas net penkiose kategorijo se, o Nacionaliniame dramos teat re rodomas „Išvarymas“ – netgi! – aštuoniose.
Triumfas: Auksinių scenos kryžių apdovanojimo ceremonijoje daugiausia apdova
nojimų surinko spektaklis „Išvarymas“, kurį režisierius O.Koršunovas pastatė pa gal M.Ivaškevičiaus (dešinėje) pjesę.
Skaudžiai apie emigraciją kalban ti Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Iš varymas“, regis, bando vienyti ir tautą, ir teatrą, gal todėl į jos kraitę subiro tiek Kryžių. Tarp jų – ir už
nacionalinės dramaturgijos pasta tymą. Tačiau šį Kryžių O.Koršuno vas užkabino dramaturgui M.Ivaš kevičiui. Atsiimdamas režisieriaus ka tegorijoje pelnytą Auksinį scenos kryžių, O.Koršunovas sakė, kad šį spektaklį visiems buvo smagu kur ti. Apdovanojimais už darbus jame pagerbti aktoriai pabrėžė, kad vi sada labai laukia, kada Nacionali nio teatro scenoje bus vaidinamas „Išvarymas“. – Oskarai, kelintas jūsų prizas šis Auksinis scenos kryžius?
11
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
apdovanojimai
J.Vaitkus: „Ar įsiverti B.Dauguviečio auskarą, pasitarsiu su žmona“ Bene labiausiai ne tik teatro dar bininkus, bet ir žiūrovus bei šven tės svečius nustebino, kad tradi ciniu prizu – Boriso Dauguviečio auskaru – šiemet buvo apdova notas geriausio režisieriaus ka tegorijoje pristatytas Jonas Vait kus už spektaklį „Visuomenės priešas“. J.Vaitkus ir auskaras – kažkas ne taip. Bet...
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
ngia užmigti ant laurų
Gerbiami režisieriai, mens aktorius prašo, tą ir duokit“ spektaklį atrodė, kad paromis sėdėjote Kauno oro uoste ir ste bėjote iš kaimų ten suplauku sius tautiečius, skrendančius į užsienį uždarbiauti. – Ne, taip nebuvo. Ten nesėdėjau ir su emigrantais neturėjau jokių ryšių. Man Oskaras pasakė trumpai: „Tu daryk monospektaklį.“ Aš taip ir da riau. Kai viena bendraklasė pama tė spektaklį, sakė: „Mariau, bet tu toks mokykloj buvai.“ Bet aš toks nebuvau, ji perdėjo. Buvau švelnes nis. Bet tas Vandalas, aišku, iš ma nęs – ir iš mano vidaus, ir iš išorės detalių – sulipdytas.
– Bet auskaras tarsi būtų nuo roda skverbtis į naujas, nepu rentas teatro žemes – naujas formas, žanrus. Priimti iš šūkius, kurių dar neturėjote. Kad nesentų ne tik kūnas, bet ir siela, nepalaidoti polėkio. – Gal ir taip. Gal imsiuosi doku mentinės-meninės temos. Istori nės. Pavyzdžiui, holokausto. – Vis dėlto ar prasidursite au sį?
– Tai jūs – toks keikūnas? – Tikrai ne. Paauglystėje daug laiko praleisdavau lauke, užsiėmiau Ry tų dvikovomis. – Visi sakėte, kad labai laukiate to spektaklio. Jis – sunkus, il gas, išsekina. Kuo „Išvarymas“ užhipnotizavo visą komandą? – Jį malonu vaidinti. Ir pjesė puiki, ir muzika, ir kolegos – viskas su per!
– Režisieriau, pamačius jū sų reakciją, tapo aišku kaip dieną – tas prizas jums buvo žiauriai netikėtas? – Taip. Bet ženklas yra ženklas. Tuo labiau kad jį teikia kiekvienais me tais. Matyt, kad ir jis turi savo pra smę. Tai – naujų patirčių galimybė: prasidurti ausį, įsiverti auskarą, pagalvoti, ką tai reiškia, paskui ne šioti tą auskarą. Va, tik dabar jau čiu, kad pradėsiu apie tai galvoti. Kai atsiėmiau prizą, buvau sutri kęs. Aš nepratęs prie tų auskarų.
Sutapo: „Išvarymą“ malonu vaidinti. Ir pjesė puiki, ir
Tą „kry žiuką“ parne šiu savo septynių mėnesių dukrytei.
muzika, ir kolegos“, – sakė aktorius M.Repšys.
– Nežinau dar. Reikės pagalvot. – Gal pasitarsite su žmona? – Su žmona, su vaikais, su visuo mene, su ponu Siaurusaičiu ir su liberalais. – Ar daug kilo diskusijų su šviesaus atminimo scenog rafe Jūrate Paulėkaite, kai kū rėte spektaklį „Visuomenės priešas“? – Nepasakyčiau, kad daug. Tik buvo tam tikr ų komprom is ų, nes Nacionalinis dramos teatras dėl finansų, techninių galimybių stokos ne viską galėjo įgyvendin ti, ką mes buvome sumanę. Šis spektaklis – pirmas mano dar bas Nacionaliniame teatre, kai į jį atėjo nauji vadovai. Viskas čia buvo apleista. Todėl daugelio su manytų dalykų turėjome atsisa kyti. – Kuris spektaklis per visą kūrybos kelią jums buvo sun kiausias, pareikalavo dau giausia fizinių ir psichinių jė gų? – Į visus įdedu darbo. Bet, no rint kruopščiau „įvesti“ aktorius į tekstą, žanrą, dažnai reikalingas ilgesnis procesas. Nemažai buvo spektaklių, pareikalavusių daug jėgų. Kauno periodu visi spektak liai buvo sunkūs, – reikėjo ir su politika, ir su ideologija kovot. Ir aktorius įtikint, ir valdžią, kad čia nieko blogo.
Susimąstė: atsiimdamas sau netikėtą prizą, maestro J.Vaitkus bu
vo sutrikęs.
mūza šiame spektaklyje buvo neįgali mergaitė“ Turbūt metai iš metų prizų ir statulėlių susikaupė tiek daug, kad lentynos lūžta. Kaip žiūri te į juos? – Kuo daugiau, tuo geriau. Premija – tai įvertinimas. O spektaklis įver tinamas čia ir dabar. Man, aišku, brangiausias yra pagrindinis Euro poje teatro įvertinimas – Naujosios teatro realybės prizas, kurį gavau už tarptautinę mūsų teatro veik lą. Tai – pats aukščiausias prizas. Gauti Kryžių – tikrai malonu. Ma lonu, kai gauna Kryžius tavo ak toriai, kompozitoriai, – kartu dir bome. Tas įvertinimas, palydimas
žiūrovų plojimų, – visuomet malo nus, nėra ko čia slėpti. Man labai brangūs tie spektakliai – ir „Miranda“, ir „Išvarymas“. O praėję metai buvo labai kūrybingi. Tiek „Mirandą“ statėme su mei le ir atsidavimu, tiek „Išvarymą“. Didžiulė komanda, visi buvo susi telkę. Viskas vyko iš bendro užside gimo, kad tie darbai buvo pastebė ti. Labai džiaugiuosi. – Jūs – darboholikas. Bet ir to kie „pamišę“ menininkai kar tais pavargsta. Iš kur semiatės energijos darbui ir kūrybai?
– Kuo žmogus skiriasi nuo gyvu lio? Savo kūrybingumu. Tik kurda mas jis iš esmės yra žmogus. Kūry ba pati savaime yra ta energija, kuri kuria energiją. Ne ne, čia ne sviestas sviestuotas, bet, kaip Levas Tolstojus sakė, iš blogio gimsta blogis, iš gė rio – gėris, iš kūrybos – kūryba. Kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gau ni. Kūryba labai daug pareikalauja, kartais būni visiškai išsekęs. Bet iš jos gauni jėgų eiti toliau, nes kūryba, įkvėpimas – uždegantys dalykai.
– Žmogaus prigimtis turi dieviš kos paslapties. Svarbiausia, kai teatras gilinasi į tai, kai atsklei džia žmogaus prigimtį, kai kalba apie žmogiškumą. Tačiau dabar yra įvairaus, įvairių formų teat ro. Ir vis dėlto tie teatrai neatlieka tikrosios teatro misijos. Nuo anti kos laikų teatras atskleidžia žmo gaus psichologijos, sielos, gimi mo ir mirties paslaptis. Tai teatre ir yra svarbiausia. Toks teatras – tikras.
– Kas, jūsų nuomone, teatre yra svarbiausia?
– Bet vis tiek reikia kokių nors šalutinių patirčių. Kokios jos –
literatūra, religija, gamta, mo terys? – Viskas. Absoliučiai viskas. Ir moterys. Nepatikėsit, bet „Mi randos“ mūza buvo neįgali mer gaitė Augustė. Fotografas iš Pane vėžio Algimantas Andriuškevičius fotografavo neįgaliuosius su gar siais žmonėmis. Mane nufotog rafavo su Auguste. Tas susitiki mas tiek sukrėtė ir tiek įkvėpė, kad atsirado būtent tokios „Miran dos“ sprendimas. Neįgalios ir la bai trokštančios meilės. Konkrečiai spektakliui „Miranda“ mane įkvė pė Augustė.
12
ketvirtadienis, Kovo 29, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
LKL grandų mūšis Kaune – anksčiau Nekantriai laukiama Kauno „Žal girio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų dvikova naujoje „Žalgirio“ arenoje įvyks dešimčia dienų anksčiau, nei planuota.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) grandų mačas iš balandžio 15 d. perkeltas į balandžio 5-ąją. Tvarkaraščio pakeitimą inici javo lygos vadovai, kai Vilniaus ekipa prasibrovė į Europos tau rės finalo ketverto turnyrą, kuris balandžio 14–15 d. vyks Maskvos priemiestyje Chimkuose. Pagal pirminį tvarkaraštį balan džio 5-ąją Aleksandro Trifunovi čiaus auklėtiniai turėjo susitikti su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“. Šios dvikovos data bus paskelb ta vėliau.
Iki mūšio su vilniečiais „Žal girio“ dar laukia du susitikimai. Ateinantį šeštadienį LKL čem pionai „Žalgirio“ arenoje egza minuos Utenos „Juventus“ ekipą, o pirmadienį svečiuose – „Šiau lius“. „Žalgirio“ arenoje „Lietuvos ryto“ krepšininkai dar nėra lan kęsi. Pirmasis sostinės krepši ninkų vizitas laikinojoje sostinė je galėjo būti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės fina lo ketverto turnyras, tačiau šiose varžybose dėl prieštaringai verti namų sumetimų vilniečiai atsisa kė dalyvauti. Pirmąją šio sezono akistatą Vilniuje sausio 7-ąją užtikrintai 82:72 laimėjo „Žalgiris“. VD inf.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Venesueloje vyk siančiam olimpi niam atrankos tur nyrui pradės reng tis gegužės 30-ąją Druskininkuose.
Kolegos: rinktinės reikalai K.Kemzūrai (dešinėje) ir LKF prezidentui A.Sa
boniui – kasdienių darbų prioritetas.
Rinktinės kovinis branduolys nesikeis Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Kandidatų sąrašą dar rengia
Nacionalinės komandos šios vasaros darbų planą vakar pristatė vyriau siasis treneris Kęstutis Kemzūra. Pasak stratego, kandidatai į rinkti nę turėtų paaiškėti balandį, bet pa brėžė, kad branduolys nesikeis. Po treniruočių stovyklos Drus kininkuose krepšininkai persikels į pajūrį, kur Palangoje darbuo sis birželio 6–16 d. „Ne visi žai dėjai galės atvykti į pirmąją rink tinės stovyklą. Vėliausiai, ko gero, sulauksime Martyno Pociaus, nes Madrido „Real“ ekipa, kuriai jis at stovauja, Ispanijoje gali keliauti iki finalo“, – svarstė K.Kemzūra.
Kęstutis Kemzūra:
Pranašumas: pirmąsias LKL favoritų rungtynes Vilniuje įtikinamai
laimėjo žalgiriečiai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
R.Kurtinaičio svečiai bus ir vilniečiai Europos krepšinio taurės finalo ketverto turnyras, balandžio 14– 15 d. vyksiantis Rusijos mieste Chimkuose, bus lietuviškas.
Pusfinaliuose jėgas išmėgins Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionai Vilniaus „Lie tuvos ryto“ krepšininkai ir Va lensijos „Basket“ (Ispanija) ekipa bei Rimo Kurtinaičio treniruo jama Maskvos srities „Chim ki“ komanda ir Sankt Peterburgo „Spartak“ klubas. Vilniečiai ketvirtfinalyje 76:65 ir 78:80 eliminavo „Doneck“ (Ukraina) krepšininkus, o R.Kur tinaičio kariauna 81:72 ir 77:81 – Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) ekipą. Valensijos komanda 71:75 ir 85:63 privertė pasitraukti iš kelio Podgoricos „Budučnost“ (Juod kalnija), o Sankt Peterburgo klu bas 68:64 ir 86:71 – Nimburko ČEZ (Čekija). Vilniaus krepšininkai Europos taurę iškovojo 2005 ir 2009 m.,
o 2007-aisiais finale nusileido Madrido „Real“ (Ispanija). Europos taurės finalo ketverto turnyro favoritu vadinama varžy bų šeimininkė „Chimki“ ekipa. „Dėl to, kad lemiamos turnyro kovos vyks mūsų arenoje, jautė me dvigubą atsakomybę. Džiau giuosi, kad komanda suprato klu bo vadovų ir sirgalių lūkesčius. Mes žengėme dar vieną žings nį svajonės link – Europos taurės ir kelialapio į Eurolygą“, – sakė „Chimki“ strategas Rimas Kur tinaitis.
Negalima nuvertin ti nė vieno varžovo. Svarbiausia – kad pa tys žaistume solidų krepšinį.
Bus naujų veidų
Kalbėdamas apie būsimosios ko mandos sudėtį, treneris teigė, kad jos branduolys išryškėjo prieš dve jus metus pasaulio čempionate. „Nemanau, kad Europos čem pionate rinktinė labai skyrėsi nuo 2010-ųjų ekipos. Pernai mūsų gre tose nebuvo dviejų labai svarbių krepšininkų – Lino Kleizos ir Jono
„Don eck“–„Liet uv os ryt as“ 80:78 (17:28, 17:13, 13:13, 33:24). 4 000 žiūrov ų. R.Curry’s 26 taš kai, V.Avdalovičius 14, V.Kravco vas 12/T.Rice’as ir J.Valančiūnas po 14, A.Jomantas 12. Pirmosios rungtynės – 65:76.
Mačiulio. Jie jau atsigavo po traumų ir sėkmingai sportuoja. Laukiame jų sugrįžtančių“, – sakė K.Kemzūra. Treneris pridūrė, kad rinktinėje tikriausiai bus naujų veidų. Vienas iš jų – Floridos universiteto (JAV) ekipai atstovavęs Deividas Dulkys. „Įdomu, kaip jis atrodys nacionalinėje koman doje“, – svarstė strategas.
Problema – įžaidėjai
Paklaustas apie įžaidėjo poziciją, K.Kemzūra padėties nedramatizavo. „Sutinku, kad pas mus įžaidėjai – problema, bet kuo daugiau apie tai kalbėsime, ji nesumažės. Ri mantas Kaukėnas buvo vienas ge riausių rinktinės žaidėjų Europos čempionate, todėl sunku pasakyti, kas užimtų jo vietą. Geros sporti nės formos yra Renaldas Seibutis, taip pat bus D.Dulkys. Treniruočių stovyklose ir per kontrolines rung tynes ieškosime geriausių varian tų“, – sakė strategas. Geriausiuoju 2011-ųjų Europos jaunuoju krepšininku pripažintas Jonas Valančiūnas gali tikėtis rim to vaidmens šių metų rinktinėje. „Sezono pradžia jam buvo sun ki. Ne lengviau ir dabar: labai daug dėmesio, šalia – daug patarėjų. Vis dėlto jis, regis, surado savo ritmą, žaidžia gerai. Jonas sustiprėjo ir padės mums daugiau nei praėjusią vasarą“, – tvirtino K.Kemzūra. Visi varžovai – stiprūs
Olimpinis atrankos turnyras Kara kase vyks liepos 2–8 d. Lietuviai B grupėje žais su šeimininke Vene suela bei Nigerijos komanda. A grupėje kovos Graikijos, Puer
to Riko ir Jordanijos ekipos, C gru pėje – Rusijos, Dominikos Respub likos ir Pietų Korėjos rinktinės, o D grupėje – Makedonijos, Naujosios Zelandijos ir Angolos komandos. Po dvi geriausios grupių rinkti nės tęs kovą ketvirtfin alyje. Kelia lapius į Londono olimpiadą užsi tikrins finalininkai ir 3-iąją vietą užėmusi ekipa. K.Kemz ūros nuom on e, rim čiausi konkurentai bus Rusijos, Graikijos ir Puerto Riko krepšinin kai. „Negalima nuvertinti nė vieno varžovo. Svarbiausia – kad patys žaistume solidų krepšinį“, – pa brėžė Lietuvos rinktinės vyriau siasis treneris.
Treniruočių stovyklos Gegužės 30 d.–birželio 5 d. Drus kininkuose, birželio 6–16 d. Palan goje, 20–29 d. Hjustone (JAV), lie pos 13–18 d. Palangoje, 19–27 d. Lie tuvoje.
Kontrolinės rungtynės Birž elio 16 d. 17 val. Klaip ėdos „Švytur io“ arenoje – su Makedon i ja, 17 d. 19.30 val. Kauno „Žalg irio“ arenoje – su Graik ija, 23 d. 21.30 val. Hjustono universiteto arenoje – su Did žiąja Britan ija, 27 d. 17.30 val. ten pat – su Rusija, 29 d. 18 val. ten pat – su Did žiąja Britanija.
S.Weemsą sustabdė trauma Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
VD inf.
Statistika
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kauno „Žalgiriui“ per lemiamas se zono kovas tikriausiai negalės pa dėti lyderis Sonny Weemsas. Po vakar atliktų tyrimų paaiškėjo, kad amerikietis šį sezoną į aikštę greičiausiai negrįš.
S.Weemsas čiurną susižeidė per Baltijos krepšinio lygos (BBL) eli to diviziono antrąsias ketvirtfi nalio serijos rungtynes su Prienų „Rūdupiu“.
Atslūgus pėdos tinimui, vakar S.Weemsui buvo atlikta išsami pa pildoma apžiūra ir tyrimas magne tinio rezonanso aparatu. Paaiškėjo, kad trauma yra gerokai rimtesnė, nei manyta. „S.Weemso čiurnos raiščiai pa žeisti smarkiau, nei tikėjomės. Tai parodė papildomi magnetinio re zonanso tyrimai. Tokio sudėtingu mo traumos gydymas paprastai už trunka 6–8 savaites. Po to dar bus reikalinga bent savaitės reabilita cija“, – teigė „Žalgirio“ komandos gydytojas Robertas Narkus.
Išgirdęs diagnozę, 25-erių le gion ier ius nes lėp ė apm aud o. „Tok ios sezon o pabaigos tik rai nesitikėjau. Noriu atsiprašy ti „Žalgirio“ gerbėjų ir koman dos draugų. Deja, įvyko tai, kam negalėjau turėti įtakos“, – sakė S.Weemsas. Šį sez on ą LKL pirm en yb ė se S.Weemsas vid ut in iškai rin ko po 9,9 taško ir atkovojo po 3,8 kam uol io. Eurolygos turny re amerikietis pelnė vidutiniškai po 15,5 taško ir atkovojo po 5 ka muolius.
13
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
pasaulis Neišleido oponentų
Kapitonas pamišo
Baltarusijos policija vakar iš traukinio iš metė tris prezidento Aliaksandro Luka šenkos oponentus, kurie nepaisydami kelionių draudimo važiavo į susitikimą su ES pareigūnais Briuselyje. Vieningosios piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebed ka (nuotr.), aktyvistas Aleksandras Otroš čenkovas ir partijos „Teisingasis pasaulis“ lyderis Sergejus Kaliakinas į Briuselį ban dė patekti per Maskvą.
JAV oro bendrovės „JetBlue“ keleivinis lėktuvas antradienį buvo priverstas neplanuotai nutūpti Teksase, nes pir masis jo pilotas pradėjo siautėti ir šūkau ti apie teroristų tinklą „al Qaeda“ ir bom bų pavojų. Kapitonas užėjo į tualetą prie pilotų kabinos, o iš jo išėjęs pradėjo šauk ti: „Irakas, „al Qaeda“, terorizmas, mes vi si krentam!“ Pilotą sutramdė keleiviai, žemėje jis perduotas medikams.
30 žmonių
žuvo Libijos pietinėje dykumos oazėje per genčių susirėmimus.
Popiežiaus vizitas žadina permainų viltis
Kubos valdžia kaltina Jungtinių Valstijų skirtą pre kybos em bargą, o Va šingtonas – nepasitei sinusį so cialistinės valstybės modelį.
Praėjus 14-ai metų nuo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Kubą, šalyje įvyko tam tikrų permainų. Ryškiausia jų – privačios prekybos suklestėjimas.
Prekyba namais vyksta gatvėje
Havanos centre ant medžio pri klijuotas ranka rašytas skelbimas: „Didelis namas – 40 tūkst. dolerių, mažas namas – 10 tūkst. dolerių.“ Senose skelbimų lentose savo pa slaugas reklamuoja nuošalių gatvelių picerijos, siuvėjai ir statybininkai. Šiemet įsigaliojęs naujasis įsta tymas leido Kubos gyventojams prekiauti nuosavybe atviroje rin koje. Todėl būsto savininkai kiek vieną šeštadienį vaikšto pirmyn ir atgal gražiu medžiais apsodintu bulvaru pirkdami, parduodami ir mainydami namus bei butus. Nekilnojamojo turto verslas ku biečiams yra naujovė, o įstatymai draudžia agentų veiklą, todėl pa prasti gyventojai priversti sando rių ieškoti tiesiog gatvėje. Jie ka bina skelbimus ant medžių arba pasikabinę sau ant kaklo vaikš tinėja gatvėmis, užmezga pokalbį su galimais pirkėjais. Nori keliauti į užsienį
Rinka išryškino ir kitą pokytį, įvy kusį per 14 metų Kuboje, – namų būklė labai suprastėjo. Vienuose jų pavojinga gyventi, kiti tiesiog griū va akyse. Didelės šeimos priverstos glaustis purvinuose vieno kamba rio butuose, kuriuose trūksta būti niausių patogumų.
Kubos valdžia kaltina Jungtinių Valstijų skirtą prekybos embargą, o Vašingtonas – nepasiteisinusį so cialistinės valstybės modelį. Paprastai kubiečiai atsargiai žiū ri į užsieniečius ir vengia kalbėtis su užsienio žurnalistais gatvėje. Bet kol du Didžiosios Britanijos nacionali nio transliuotojo BBC koresponden tai Havanos centre stebėjo gatvės prekybą nekilnojamuoju turtu, prie jų priėjo ir užkalbino du žmonės. Vienas pasiguodė dėl vandens, elektros ir darbo stygiaus. Jis pa lydėjo užsieniečius į atokesnę gat velę, norėdamas parodyti skurdą, su kuriuo susiduria daugelis kubiečių. „Vyriausybė nieko nedaro mums. Aš net negaliu nusipirkti pakanka mai maisto“, – teigė vyras. Kitas vyriškis papasakojo, kad yra valstybės tarnautojas ir prisi duria prie atlyginimo padėdamas kaimynui parduoti namą. Jis giria naują tvarką ir nekantriai laukia, kad būtų panaikintas draudimas keliauti į užsienį. „Jūs galite lan kytis mūsų šalyje, o kodėl aš nega liu nuvykti aplankyti Anglijos?“ – retoriškai klausė kubietis. Dėl šalies negandų jis kaltino didžiąją Kubos kaimynę bei blo kadą ir sakė laukiantis tolesnių pokyčių ekonomikoje, bet ne po litinėje sistemoje.
Permainos: Kubos gyventojai jau mėgaujasi religijos laisve, laisvai prekiauja, bet apie
politines teises ir galimybę laisvai važiuoti į užsienį dar tik svajoja.
Partiniai katalikai
Daugeliui kubiečių kasdieniai že miški reikalai ir poreikiai rūpi la biau nei Dievas ir religija. Bet jie džiaugiasi atvykus popiežiui Be nediktui XVI ir tikisi, kad jo vizi tas paskatins daugiau permainų. Vatikanas ragina Kubą imtis per mainų ir stiprina ryšius su Kubos bažnyčia. Tris dešimtmečius po revoliuci jos Kuba buvo ateistinė valstybė, katalikai buvo persekiojami ir ver čiami bėgti iš šalies. Šiandien valdžia garantuoja išpažinimo laisvę, ir katalikas gali turėti Komunistų partijos bilietą. Kubos bažnyčia vartoja terminą „tropinis komunizmas“, taip ak centuoja skirtumą tarp ateistinės
Sovietų Sąjungos doktrinos ir Ku bos pasaulietinės sistemos. „Anksčiau kiekvienam buvo kala ma į galvą, kad jis yra ateistas, nors tai prieštaravo Kubos kultūrai, – sakė Kubos vyskupų konferenci jos atstovas monsinjoras Juanas de Diosas. – Laimė, valdžia suprato, kad tikėjimas ne trukdo būti ge ru žmogumi, o, atvirkščiai, pade da. Todėl santykiai su valdžia šian dien gerokai stabilesni.“ Atsargūs Vatikano raginimai
Bet Kubos bažnyčia šiandien su laukia daug kritikos dėl glaudžių ryšių su vyriausybe. 750 aktyvistai atsiuntė popiežiui Benediktui XVI laišką, kuriame teigė, kad jo vizitas taps signalu engėjams, jog jie ga
AFP nuotr.
li toliau daryti, ką nori, ir kad Baž nyčia tam neprieštarauja. Vatikanas tvirtina, kad popie žiaus vizitas nėra politinis ir kad popiežius neturi galimybių susi tikti su Kubos disidentais. Bet pradėjęs kelionę po Lotynų Ameriką Benediktas XVI paragino Kubą gerbti sąžinės laisvę. Jis pa reiškė: „Marksizmo ideologija ne beatitinka šiuolaikinių realijų.“ Popiežiaus kalbas apie naujus vi suomenės modelius apžvalgininkai įvertino kaip beveik neužslėptą ra ginimą imtis tolesnių reformų. „Katalikų bažnyčia nėra nei vy riausybės, nei disidentų pusėje. Ji yra žmonių pusėje“, – tikino mon sinjoras J.de Diosas. BBC inf.
Kuba politinių reformų neplanuoja Dešimtys tūkstančių žmonių vakar susirinko Havanos Revoliucijos aikštėje, kur popiežius Benediktas XVI paskutinę savo vizito Kuboje dieną aukojo mišias.
Dieną prieš tai pontifikas susitiko su Kubos prezidentu Raúliu Castro ir aptarė Bažnyčios ir valstybės san tykių ateitį. Jie apsikeitė dovano mis: R.Castro įteikė popiežiui Ku bos globėjos Kobrės Gailestingumo Mišios: Havanos Revoliucijos aikštėje Benediktą XVI pasitiko daugiatūks Mergelės statulėlę, o pontifikas Ku tantinė minia ir revoliucionieriaus Ernesto „Che“ Guevaros atvaizdas. bos lyderiui padovanojo Ptolemė AFP nuotr. jaus „Geografijos“ egzempliorių.
Šis susitikimas įvyko po Katali kų Bažnyčios vadovo raginimo kur ti Kuboje atviresnę visuomenę. Ko mentuodamas popiežiaus žodžius Kubos viceprezidentas Marino Mu rillo pareiškė, kad ši komunistų val doma valstybė jokių politinių refor mų neplanuoja. „Kuboje nebus jokių politinių reformų. Kuboje kalbame apie Kubos ekonomikos modelio atnaujinimą, kad mūsų socializmo forma taptų tvaresnė, skirta mū sų liaudies gerovei“, – per spaudos konferenciją pareiškė antrasis pagal rangą Havanos režimo pareigūnas.
Kubos lyderiai tvirtina, kad jų saloje demokratija jau egzistuoja, ir popiežiaus vizitą laiko proga pade monstruoti pasauliui, kad yra tole rantiški ir atviri religinei raiškai. Po vakarykščių mišių, prieš iš skrendant į Vatikaną, Benedikto XVI darbotvarkėje buvo numatytas susitikimas su Kubos lyderiu Fide liu Castro. Pastarasis internete pa skelbtame straipsnyje nurodė, kad mielai susitiks su Jo Ekscelencija, kaip buvo susitikęs su jo pirmtaku Jonu Pauliumi II 1998 m. BNS inf.
14
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. Kada? Kovo 31 d. 20.30 val. Kiek? 13 litų.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Kovo 31 d. 19 val. Kiek? 33–63 litai.
Kur? „Lofte“, Švitrigailos g. 29. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? Nuo 23 litų.
„Tribute to A.Winehouse“
R.Čivilytės koncertas
Kino ir bitlų vakaras
Tai projektas, sujungęs teatrą ir muziką, soulą ir džiazą. Programa sudaryta iš garsiausių skandalingosios unikalaus balso tembro sa vininkės Amy Winehouse dainų „Rehab“, „You know I‘m No Good“, „Valerie“, „Back to Black“. Koncerte dalyvauja jauni, bet džiazo sce nai jau gerai žinomi Lietuvos teatro ir muzikos akademijos džiazo studentai ir aktorė Aistė Motiejūnaitė.
Išskirtinio balso savininkė Rosita Čivilytė koncertuos su pianis tu Feliksu Zakrevskiu, populiariojo ansamblio „4tango“ nariu. Vo kalistė parengė kamerinį pasirodymą, kuriame į vientisą progra mos tėkmę darniai įsilies tiek jos pačios kurtos, tiek moderniąja klasika tapusios dainos, tokios kaip „Killing Me Softly“ ar Franko Sinatros išgarsinta „My Funny Valentine“.
Tie, kuriems patinka grupė „The Beatles“ ir Martino Scorsese’s darbai, kviečiami į menų fabriką „Loft as“. Čia galėsite pasimė gauti „Kino pavasario“ filmu – naujausia kultinio režisieriaus do kumentine juosta „George’as Harrisonas: Gyvenimas materialia me pasaulyje“ – ir paklausyti tikro garso koncerto „The Beatles UNPLUGGED“.
Kur? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. Kada? Šiandien 19.30 val. Kiek? 20–100 litų.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 20–35 litai.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 33–203 litai.
Kur? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19.15 val. Kiek? 14 litų.
Opera „Figaro vedybos“
Sparnuotasis Matas
Pasaulinė žvaigždė Lietuvoje
Prieblandos portretas
Wolfgango Amadeus Mozarto keturių veiksmų opera „Figaro vedybos“ buvo operos žanro revoliu cija. Ją italų kalba atliks Vytautas Juozapaitis, Sigu tė Stonytė, Asmik Grigorian, Rafailas Karpis ir kiti.
Teatro laboratorija „Atviras ratas“ kviečia visus, iš siilgusius kandaus ir užkrečiančio lietuviško hu moro, į siautulingai „rimtą“ spektaklį pagal Kazio Binkio satyrinę poemą „Sparnuotasis Matas“.
Pianisto Ingolfo Wunderio vardas žinomas visa me pasaulyje. Austras Vilniuje pristatys progra mą, kurioje skambės Wolfgango Amadeus Mozar to, Fryderyko Chopino, Ferenzo Liszto kūriniai.
Marina išgyvena gilią vedybinę ir profesinę krizę. Ji nutolusi nuo savo vyro ir net jį niekina. Jos pa stangos vis atsimuša į abejingumo sieną. Vieną dieną Marija užpuolama ir išprievartaujama.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projekto pateikimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 12.30 Diskusija dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 dieną Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos teisėsaugoje. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 13.05 Kultūrų kryžkelė. Menora. 13.20 Pinigų karta (k). 14.15 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (7) (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 19.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 Anim. s. „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20, 14.10 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.) (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11, 22.19 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (4) (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“.
LNK 19.16 val.
7.25, 15.10 Anim. s. „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 Melodrama „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? Pokalbių laida. 11.00 Akistata. Kriminalinės publicistikos laida. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Raganosio mokykla“ (1). 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.40 Melodrama „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? Pokalbių laida. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Serialas „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. Publicistinė laida. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 Serialas „Vyno kelias“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinis serialas „Gyvenimas“ (JAV, 2007 m.) 23.00 „Geri vyrukai“ (2). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 Drama „Kalėjimo bėgliai“ (3).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Parodijų šou „Nerealu!“ (k). 8.00 Pokalbių šou „Užkalnio 5“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 21.00 val.
11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 Pramoginis šou „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25, 23.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Tiesioginė diskusijų laida „Sąmokslo teorija“. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“ (Vokietija, 2009 m.) (N-7). 22.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 Statybų TV (k). 0.30 Televitrina „Sveikatos kodas“. 1.30–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.32, 18.52 Super margutis. 10.35 Teritorija. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
BTV 18.55 val.
15.30 Anim. s. „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7). 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (2) (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Super margutis. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7).
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–„Bizkaia Basket“. 12.25 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIX turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Roma“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–Madrido „Real“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Valencia Basket“. 23.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
15
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; Reikalinga gÄ&#x2014;liĹł pardavÄ&#x2014;ja. Tel. 8 698 41 187.
933010
ÄŽVAIRĹŞS Kita Informuojame, kad SkaidiĹĄkiĹł k., NemÄ&#x2014;Ĺžio sen., Vilniaus r. sav., atliekami ĹžemÄ&#x2014;s sklypo kad. Nr. 4162/0300:0001 kadastriniai matavimai. PraĹĄom gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo kad. Nr. 4162/0300:0082 savininkus, turtiniĹł teisiĹł perÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jus ir (arba) paveldÄ&#x2014;tojus nuo 2012 m. kovo 29 d. iki balandĹžio 12 d. darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. kreiptis ÄŻ UAB â&#x20AC;&#x17E;Tiksli formaâ&#x20AC;&#x153;, VokieÄ?iĹł g. 24-12, Vilnius, tel. (8 5) 205 8190, 8 699 07 149, dÄ&#x2014;l ribĹł suderinimo. Tel. (8 5) 205 8190. 932506
Â&#x201E;Â&#x201E;SukvietÄ&#x2014;: sostinÄ&#x2014;je vieĹĄintys â&#x20AC;&#x17E;Kino pavasarioâ&#x20AC;&#x153; sveÄ?iai mero kvietimu antradienio vakarÄ&#x2026; rinkosi RotuĹĄÄ&#x2014;je.
Simono Ĺ vitros nuotr.
PagerbÄ&#x2014; festivalio â&#x20AC;&#x17E;Kino pavasarisâ&#x20AC;&#x153; sveÂÄ?ius VilÂniaus miesÂto roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;Âje sosÂtiÂnÄ&#x2014;s meÂro ArÂtĹŤÂro ZuoÂko suÂreng taÂme priÄ&#x2014;ÂmiÂme filÂmĹł fesÂtiÂvaÂlio â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂvaÂsaÂrisâ&#x20AC;&#x153; sveÂÄ?iams skamÂbÄ&#x2014;Âjo linÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmai gyÂvenÂti kaip kiÂne. IndÂrÄ&#x2014; PepÂceÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; i.pepceviciute@diena.lt
GyÂrÄ&#x2014; ir dĹžiauÂgÄ&#x2014;Âsi
ÄŻmantÂriĹł, priÂpaÂĹžinÂtĹł ne tik EuÂro poÂje, bet ir paÂsauÂlyÂje, viÂsas mĹŤÂsĹł darÂbas ÄŻgauÂna diÂdĹžiuÂlÄ&#x2122; praÂsmÄ&#x2122;. AĹĄ asÂmeÂniĹĄÂkai jauÂÄ?iuoÂsi kaip miÂĹĄio seâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dienÂraĹĄÂÄ?iui ĹĄypÂsoÂdaÂmaÂsi saÂkÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂvaÂsaÂrioâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014;.
ÄŽ RoÂtuÂĹĄÄ&#x2122; meÂro kvieÂtiÂmu suÂsiÂrinÂko fesÂtiÂvaÂlio filÂmĹł kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjai, akÂtoÂriai, konÂkurÂsiÂnÄ&#x2014;s proÂgraÂmos ĹžiuÂri, Fes tiÂvaÂliĹł foÂruÂmo ir ÄŻ kiÂno praÂmoÂnÄ&#x2014;s tarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2122; konÂfeÂrenÂciÂjÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;MeeÂting point VilÂniusâ&#x20AC;&#x153; atÂvyÂkÄ&#x2122; sveÂÄ?iai. ViÂsus paÂsveiÂkiÂnÄ&#x2122;s meÂras neÂgai lÄ&#x2014;Âjo graÂĹžiĹł ĹžoÂdĹžiĹł fesÂtiÂvaÂlio â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂvaÂsaÂrisâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂrei ViÂdai RaÂmaĹĄÂ kieÂnei. â&#x20AC;&#x17E;Tai yra ĹžmoÂgus, kuÂris tiÂki, ĹžiÂno, kÄ&#x2026; daÂro. ViÂda yra tas ĹžmoÂgus, kuÂris moÂka, suÂgeÂba ir tai daÂro jau sepÂtyÂnioÂliÂka meÂtĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂgyÂras â&#x20AC;&#x17E;Ki no paÂvaÂsaÂrioâ&#x20AC;&#x153; sieÂlai ĹžarsÂtÄ&#x2014; A.Zuo kas. Jis paÂsiÂdĹžiauÂgÄ&#x2014;, kad VilÂnius yra ne tik kiÂno ĹžiĹŤÂroÂvĹł miesÂtas, bet ir kĹŤÂrÄ&#x2014;ÂjĹł. â&#x20AC;&#x17E;VilÂnius yra ne tik kiÂno ĹžiĹŤÂ roÂvĹł, kiÂnÄ&#x2026; suÂpranÂtanÂÄ?iĹł ĹžmoÂniĹł miesÂtas. DĹžiauÂgiuoÂsi, kad Ä?ia grÄŻĹžÂta kiÂno kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjai, Ä?ia vÄ&#x2014;l kuÂriaÂmi filÂmai: vieÂnas nauÂjauÂsiĹł paÂvyzÂdĹžiĹł â&#x20AC;&#x201C; ita lĹł reÂĹžiÂsieÂriaus GabÂrieÂle SalÂvaÂtoÂre so â&#x20AC;&#x17E;SiÂbiÂrieÂtiĹĄÂkas aukÂlÄ&#x2014;ÂjiÂmasâ&#x20AC;&#x153;. Taip pat VilÂniaus miesÂtas ÄŻkĹŤÂrÄ&#x2014; VilÂniaus kiÂno biuÂrÄ&#x2026;. NoÂriu tiÂkÄ&#x2014;Âti, kad kiÂtuo se â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂvaÂsaÂrioâ&#x20AC;&#x153; fesÂtiÂvaÂliuoÂse bus kuo dauÂgiau filÂmĹł, kuÂrie buÂvo suÂkurÂti bĹŤÂtent VilÂniuÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo miesÂto meÂras. BaigÂdaÂmas kalÂbÄ&#x2026; A.ZuoÂkas vi siems paÂlinÂkÄ&#x2014;Âjo nuÂgyÂveÂnus daug meÂtĹł gaÂlÄ&#x2014;Âti paÂsaÂkyÂti: â&#x20AC;&#x17E;GyÂveÂnau kaip kiÂne.â&#x20AC;&#x153;
MoÂteÂris ĹĄias paÂreiÂgas vaÂdiÂna poÂmÄ&#x2014;Âgiu ir darÂbu vieÂnaÂme. O ki nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; neatsÂkiÂriaÂma gyÂveÂniÂmo da liÂmi. â&#x20AC;&#x17E;KiÂnas yra maÂno gyÂveÂniÂmo liÂga. Tai yra hoÂbis ir darÂbas vieÂna me. TikÂrai neÂsiÂgaiÂliu ir noÂrÄ&#x2014;ÂÄ?iau viÂsiems paÂlinÂkÄ&#x2014;Âti toÂkios atÂrakÂci jos gyÂveÂniÂmeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; V.RaÂmaĹĄÂ kieÂnÄ&#x2014;.
â&#x20AC;&#x17E;MaÂno gyÂveÂniÂmo liÂgaâ&#x20AC;&#x153;
ÄŽteikÂtos atÂmiÂniÂmo doÂvaÂnos
ÄŽ sceÂnÄ&#x2026; uĹžÂliÂpuÂsi fesÂtiÂvaÂlio â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂvaÂsaÂrisâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; V.RaÂmaĹĄÂ kieÂnÄ&#x2014; teiÂgÄ&#x2014;, jog fesÂtiÂvaÂlis tuÂri du noÂrus: kad ĹžiĹŤÂroÂvai atÂrasÂtĹł ge rÄ&#x2026; kiÂnÄ&#x2026; ir kad sveÂÄ?iai atÂrasÂtĹł Vil niĹł. Ne paÂslapÂtis, jog fesÂtiÂvaÂliai iĹĄ renÂgÄ&#x2014;ÂjĹł paÂreiÂkaÂlauÂja daug jÄ&#x2014; gĹł. TaÂÄ?iau, kaip teiÂgÄ&#x2014; V.RaÂmaĹĄÂ kieÂnÄ&#x2014;, viÂsÄ&#x2026; tÄ&#x2026; varÂgÄ&#x2026; atÂperÂka ĹžiĹŤÂ roÂvĹł ir sveÂÄ?iĹł gauÂsa, o jĹł ĹĄieÂmet tikÂrai neÂtrĹŤÂko. â&#x20AC;&#x17E;Kai ateiÂna ÄŻ saÂles daug ĹžmoÂniĹł ir net neÂtelÂpa, o ĹĄie met ypaÄ? paÂdauÂgÄ&#x2014;Âjo ĹžiĹŤÂroÂvĹł, kai atÂvaÂĹžiuoÂja ĹĄiÂtiek sveÂÄ?iĹł, ir laÂbai
reÂĹžiÂsieÂrius iĹĄ RuÂsiÂjos PaÂveÂlas Kos toÂmaÂroÂvas. Ĺ ianÂdien fesÂtiÂvaÂlis â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂva saÂrisâ&#x20AC;&#x153; su saÂvo ĹžiĹŤÂroÂvais atÂsiÂsveiÂki na. KiÂno teatÂre â&#x20AC;&#x17E;FoÂrum CiÂneÂmas VinÂgisâ&#x20AC;&#x153; ĹĄÄŻÂvaÂkar vyks uĹžÂdaÂryÂmo ceÂreÂmoÂniÂja, per jÄ&#x2026; suÂsiÂrinÂkuÂsiems bus paÂroÂdyÂtas pranÂcĹŤÂzĹł reÂĹžiÂsie riaus FrĂŠdĂŠriÂco BeigÂbeÂder filÂmas â&#x20AC;&#x17E;MeiÂlÄ&#x2014; trunÂka treÂjus meÂtusâ&#x20AC;&#x153; ir dar vieÂnas, kuÂrÄŻ iĹĄÂrinks ĹžiĹŤÂroÂvai. PreÂtenÂdenÂtai â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;NeÂlieÂÄ?iaÂmieÂjiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;CafĂŠ de FloÂreâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;PaÂsiÂkalÂbÄ&#x2014;ÂkiÂme apie KeÂviÂnÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Dar vieÂneÂri meÂtaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;GÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;PaÂĹĄÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2122;s BiÂlasâ&#x20AC;&#x153;.
Rengiamas apie 8,7 ha GineitiĹĄkiĹł ir PavilioniĹł teritorijos T5 kvartalo, PaĹĄilaiÄ?iĹł sen., Vilniaus mieste, detalusis planas. Planavimo tikslas: sklypĹł ribĹł ir ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s paskirties keitimas, statybos reglamentĹł nustatymas, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimo nustatymas. Planuojama maĹžo uĹžstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus 2008 05 09 ÄŻsakymas Nr. 30-915, 2010 05 06 ÄŻsakymas Nr. 30-1033. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, www.vilnius.lt. InformacijÄ&#x2026; teikia planavimo organizatoriaus
atstovas MPD Detaliojo planavimo skyriaus Miesto vakarinÄ&#x2014;s teritorijos poskyrio vyr. specialistas K.Buivydas, tel. (8 5) 211 2753, e. paĹĄtas karolis.buivydas@vilnius.lt. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas: UAB â&#x20AC;&#x17E;Urbanistikaâ&#x20AC;&#x153;, A.GoĹĄtauto g. 8, Vilnius, www.urbanistika.lt. InformacijÄ&#x2026; teikia projekto vadovÄ&#x2014; A.GrigĹŤnienÄ&#x2014;, tel. (8 5) 231 2455, e. paĹĄtas adm@urbanistika.lt. Parengtas detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas PaĹĄilaiÄ?iĹł seniĹŤnijoje, Ĺ˝emynos g. 1, Vilnius, bei plano rengÄ&#x2014;jo patalpose, A.GoĹĄtauto g. 8, 0226A kab., ĹĄ. m. balandĹžio 12â&#x20AC;&#x201C;27 d. Projekto vieĹĄas aptarimas vyks balandĹžio 27 d. 15 val. plano rengÄ&#x2014;jo patalpose, A.GoĹĄtauto g. 8, 319 kab., Vilnius. PasiĹŤlymĹł teikimo tvarka: susipaĹžinti su rengiamu detaliuoju planu bei teikti pasiĹŤlymus raĹĄtu galima plano organizatoriui ir/arba plano rengÄ&#x2014;jui iki vieĹĄo aptarimo pabaigos. GautĹł atsakymĹł apskundimo tvarka: asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta parengtame teritorijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) gavimo dienos. 932813
Vilniaus m., PaberĹžÄ&#x2014;s sen., JankiĹĄkiĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;GIRIJA-2â&#x20AC;&#x153;, skl. Nr. 101 ir skl. Nr. 103 savininkams! 2012 m. balandĹžio 17 d. 12 val. vyks sklypo Nr. 102 kadastriniai matavimai. KvieÄ?iame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos MatavimĹł Organizacijaâ&#x20AC;?, LinkmenĹł g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784. 932500
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
A.Vienuolio g. 6, LTâ&#x20AC;&#x201C;01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuotos dvi sÄ&#x2014;dimos vietos ir vieta automobiliui.
KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota kajutÄ&#x2014; (1â&#x20AC;&#x201C;4 asm.) ir vieta automobiliui. KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas Papildomos sÄ&#x2026;lygos: t Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iĹĄ karto. t Bilietai nekeiÄ?iami ir negrÄ&#x2026;Ĺžinami. t BilietĹł kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionÄ&#x2014;ms keltu iki 2012 06 20.
Komentaras ViÂda RaÂmaĹĄÂkieÂnÄ&#x2014;:
KiÂnas yra maÂno gyÂve niÂmo liÂga. Tai yra ho bis ir darÂbas vieÂna me. ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas Vilniaus meras
Per renÂgiÂnÄŻ RoÂtuÂĹĄÄ&#x2014;Âje buÂvo ÄŻteik tos ypaÂtinÂgos atÂmiÂniÂmo doÂvaÂnos â&#x20AC;&#x201C; knyÂgos apie VilÂniĹł â&#x20AC;&#x201C; konÂkurÂsi nÄ&#x2014;s proÂgraÂmos â&#x20AC;&#x17E;NauÂja EuÂroÂpa â&#x20AC;&#x201C; nauÂji varÂdaiâ&#x20AC;&#x153; koÂmiÂsiÂjos naÂriams. Jas gaÂvo akÂtoÂrÄ&#x2014;, reÂĹžiÂsieÂrÄ&#x2014;, sce naÂrisÂtÄ&#x2014;, raÂĹĄyÂtoÂja iĹĄ KuÂbos Mirt ha IbarÂra, kiÂno kriÂtiÂkas, ĹžurÂna lisÂtas, raÂĹĄyÂtoÂjas iĹĄ Ĺ veÂdiÂjos JaÂnis LumÂholdÂtas, akÂtoÂrÄ&#x2014;, proÂdiuÂseÂrÄ&#x2014; iĹĄ MaÂkeÂdoÂniÂjos LaÂbiÂna MiÂtevsÂka, reÂĹžiÂsieÂrius, sceÂnaÂrisÂtas, proÂdiuÂse ris, monÂtaÂĹžo reÂĹžiÂsieÂrius, raÂĹĄyÂtoÂjas iĹĄ LatÂviÂjos MaÂrius MarÂtinÂsoÂnas ir opeÂraÂtoÂrius, reÂĹžiÂsieÂrius, monÂtaÂĹžo
N
eaÂbeÂjoÂt iÂnai kiÂnas maÂno, kaip ir kiekÂv ieÂno Ĺžmo gaus, gyÂveÂn iÂme reiĹĄÂk ia daug. KarÂtais reiÂkia leng vo filÂmo, kuÂris paÂdeÂda uĹžÂmigÂt i, kar tais toÂkio, kuÂris priÂverÂÄ?ia suÂsiÂmÄ&#x2026;sÂtyÂti. Bet kuÂriuo atÂveÂju â&#x20AC;&#x201C; kiÂnÄ&#x2026; mÄ&#x2014;gsÂtu. Ge ras kiÂnas, kaip ir geÂra knyÂga, kÄ&#x2026; nors duoÂda. StuÂdenÂtaÂv iÂmo meÂtais viÂsi buÂvoÂme paÂmiÂĹĄÄ&#x2122; dÄ&#x2014;l TarÂkovsÂkio filÂmĹł. PriÂsiÂme nu tas maÂloÂn ias perÂĹž iĹŤÂras, kai suÂsi rinkÂdaÂvo daÂlis kurÂso ir ĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂdaÂvoÂme TarÂkovsÂkio filÂmus. PasÂkui juos apÂtar daÂvoÂme. Tai yra kaĹžÂkas toÂkio, kas iki ĹĄianÂdien yra iĹĄÂliÂkÄ&#x2122; kaip laÂbai geÂri, ma loÂnĹŤs priÂsiÂmiÂniÂmai. Man tikÂrai maÂloÂnu, kad â&#x20AC;&#x17E;KiÂno paÂva saÂr isâ&#x20AC;&#x153; VilÂn iuÂje vis auÂga. DiÂdÄ&#x2014;Âja ir Ĺži noÂmuÂmas, ir svarÂba. Ir ne tik VilÂniuÂje. suÂlauÂkiaÂme sveÂÄ?iĹł ir iĹĄ ĹĄaÂliĹł kaiÂmy niĹł, kuÂrie Ä?ia atÂvyksÂta paÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âti filÂmĹł. SepÂtyÂnioÂliÂka meÂtĹł gyÂvuoÂjanÂtis fesÂti vaÂlis ÄŻroÂdo, kad jis yra teiÂsinÂgas ir rei kaÂlinÂgas.
.1<:< </B<96.6 # 2 1 ) $" "' " "1 #1 ! 2 % #! ) % ' 0/ " " # "$ , ! +. $ ) $" '
$ # / - "$ !2,# 2 ! 1 +$ $ $ # " $ " % , $ $# $" " + 2 2"# " "# " " " &% " , &. " $ " !#$ "$ ! % " . #$! " % $, $ #2 " ( + # $ - &! 1 . $ 2 +% # ! $ $ . " % # /" " % " $" , " $ # /" " $ " ! " / +" + # ! # % ! */# " $ . + &
Orai
Artimiausiomis dienomis orai Lietuvoje subjurs. Šiandien protarpiais numatomi krituliai, bus vėjuota, atvės, temperatūra bus 5–7 laipsniai šilumos. Penktadienį vėjas rims, kritulių mažės, bet orai išliks vėsūs – naktį oro temperatūra nukris iki 1 laipsnio šalčio, dieną bus 5–9 laipsniai šilumos. Savaitgalį dar labiau atvės, dienomis bus 4–6 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 29 d.
+6
+5
+6
Telšiai
Šiauliai
+6
Klaipėda
Panevėžys
+5
Utena
+6
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.57 19.50 12.53 9.58 1.17
89-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 277 dienos. Saulė Avino ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +11 Brazilija +27 Briuselis +15 Dublinas +16 Kairas +21 Keiptaunas +23 Kopenhaga +11
Londonas +20 Madridas +21 Maskva +3 Minskas +7 Niujorkas +14 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +20
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+6
Alytus
6–12 m/s
2011-ieji – vieni karščiausių metų
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+6
+2
0
8
+4
+8
+5
+2
4
+3
+4
+3
–3
3
penktadienį
šeštadienį
DATOS (kovo 29 d.) Lietuvos įstojimo į NATO diena 1943 m. gimė graikų nės krepšinio rinktinės kompozitorius, muzi- narys. kantas Vangelis. 1957 m. gimė amerikiečių aktorius Christopheris Lambertas. 1962 m. gimė Arūnas Sakalauskas, lietuvių aktorius ir televizijos laidų vedėjas. 1963 m. gimė australų supermodelis Elle Mac1967 m. gimė prancūpherson. zų režisierius Michelis 1967 m. gimė Ainaras Hazanavicius. Bagatskis, latvių krep1983 m. gimė britų muzikantas Jamie Woonas.
prizas Šią savaitę laimėkite Elisabeth Beresford knygą „Vombliai“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 3 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
Vardai Almantas, Antonija, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Sandra
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantami aplinkinių jausmai, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl imkite jos dovanas. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite nepakantus kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Atsiribokite nuo visų ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Mergelė (08 24–09 23). Trokšite romantikos, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Daugiau laiko praleiskite gryname ore. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų sumanymais. Stengsitės kovoti su tuo, bet stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės.. Skorpionas (10 24–11 22). Išsiskirs jūsų ir artimų žmonių požiūris į vertybes. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti tinkamai ir suprantamai. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, naujovėmis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip jūs tik stengiatės pabėgti nuo savo pilkos kasdienybės? Ožiaragis (12 22–01 20). Atrodys, kad visi pernelyg kišasi į jūsų asmeninius reikalus. Dėl patiriamos psichologinės įtampos jausitės irzlus ir piktas. Išeitis – truputėlį pailsėti. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Pernelyg nesipuikuokite savo žiniomis ir sugebėjimais, nes jei būsite nelabai dėmesingas, gali iškilti pavojus įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau pasistenkite išklausyti ir kolegų bei draugų minčių – jos taip pat gali būti labai vertingos.
Kovo 23 d. paskelbtame Pasaulio meteo rologijos organizacijos metiniame pra nešime apie Žemės klimato būklę kons tatuojama, kad 2011-ieji pateko tarp vie nuolikos šilčiausių metų nuo 1850-ųjų. Vidutinė pasaulinė 2011 m. temperatū ra 1961–1990 m. klimato normą viršijo 0,4 °C. Jūrinio ledo plotai Arktyje priar tėjo prie rekordinės minimalios ribos. Visuose žemynuose pasitaikė intensyvių potvynių, stiprios sausros padarė daug žalos Rytų Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, mūsų šalyje vidu tinė oro temperatūra pernai buvo 1,5 °C aukštesnė už standartinę klimato normą. LHMT inf., AFP nuotr.
šininkas ir treneris, buvęs Latvijos nacionali-
+6
+6
Praha +11 Ryga +6 Roma +21 Sidnėjus +23 Talinas +4 Tel Avivas +18 Tokijas +15 Varšuva +10
8
9
10