lietuva
7p. Per homoseksualų eitynes sostinėje siautėję P.Gražulis ir K.Uoka – teisme.
pasaulis
10p. Prie Kinijos vairo netrukus stosiantis Xi Jinpingas – žmogus mįslė.
aukštyn žemyn 18p.
BALDŲ CENTRAS
„ANŪKĖLIS“
Į Kauną atvykstantis Vėjo dievas N.Ciskaridzė: „Mene draugų nebūna.“
V E LY K I N Ė S NUOLAIDOS BALDAMS
S a v a n o r i ų p r. 2 8 0 , K a u n a s Te l . 8 6 1 0 0 6 2 8 3
Šeštadienio
Kovo 31, 2012 Nr. 76 (19635) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Gelbėtojai: Šilainiuose buvo brangi kiekviena sekundė Į gaisrą Baltų pr. at skubėjusią ugnia gesių komandą ko legos vadina iš skirtine. Būtent jai teko darbuotis ir po sprogimo „Karigės“ gamykloje, ir kituo se dideliuose gais ruose.
Verslas – tarp jaunimo ir lyderių Pirmą kartą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje surengti „Diena Media News kontaktų mainai“ atsipirko su kaupu. Tarp jaunimo ir verslo lyderių užsimezgę pokalbiai – ne tik galimybė pasidalyti idėjomis, bet ir sukirsti rankomis dėl toles nių susitikimų.
„Mane per renginį nustebino viena padavėja – nešiodama vyną ji priė jo prie „Teo“ Klaipėdos padalinio vadovo ir paprašė jo padėti įvertin ti vieną studentišką projektą. Var gu ar gatvėje ji būtų išdrįsusi taip užkalbinti šį žmogų“, – pastebėjo „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresniovas. Jis ir JAV gyve nantis pianistas Edvinas Minkš timas buvo „Diena Media News kontaktų mainų“ iniciatoriai, ku rių tikslas – užsienyje itin populia rių kontaktų mainų tradiciją įdieg ti ir Lietuvoje. 8p.
Diana Krapavickaitė
Dienos citata
Stalo žaidimas
„Dviračių sportas – mano kraujyje. Būtų nelengva at sisakyti to, kuo iki šiol gy venau ir tebegyvenu“, –
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
„Stalo žaidimas“ – degantis devy naukštis, gelbėdamiesi nuo liepsnų iš namo šokinėjantys žmonės, su dėtingas privažiavimo kelias, kiemai užstatyti automobiliais. Ugniagesiai mato atvira liepsna degantį stogą. Ugniagesiai gelbėtojai stalo žai dimais vadina situacijų imitavimą. Būtent tokį „stalo žaidimą“ Kauno ugniagesių komanda sprendė prieš tragiškuosius įvykius Šilainiuose. Tada juos ir pasiekė pranešimas apie gaisrą Baltų pr. „Tai, ką išbandėme per treniruo tę, buvo labai panašu į tai, ką paty rėme tą naktį Šilainiuose“, – šypte lėjo darbams vadovavęs Rimvydas Paulauskas.
4
vienas žymiausių Lietuvos dviratininkų Raimondas Rumšas ir baigęs profesionalo karjerą šio sporto nepamiršo.
14p. Vadas: R.Paulauskas pasitikėjo kiekvienu per gaisrą Baltų pr. dirbusiu vyru.
Tomo Raginos nuotr.
2
šeštadienis, kovo 31, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
13
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,2
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
16
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Už pažeidimus – juokingos baudos Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai pernai patik rino 14 įstaigų, teikiančių baseino paslaugas. Beveik visose nustaty ti higienos normos pažeidimai, ta čiau skirtos nuobaudos daugeliui pasirodytų itin menkos.
žiūrą. Tačiau visose taisyklėms nusižengusiose įstaigose vado vai nebuvo nubausti“, – pasako jo N.Martišienė. Pasiteiravus, ar tokios baudos neatrodo juokingos, specialis tė sutiko. „Taip, mes tai supran tame. Vienu metu bauda buvo 10 litų. Tačiau tai administraciniai teisės pažeidimai“, – sakė pa šnekovė.
Vanduo neatitiko reikalavimų
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistė Neringa Mar tišienė teigė, kad 2011 m. bu vo patikrintos šešios valstybinės Kauno miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Visuose šių įstaigų baseinuose rasta higienos normų pažeidimų. „Šios įstaigos nebuvo anks čiau baustos. Nusiskundimų iš žmonių negauta, tačiau baseinai ir patys daro savikontrolės tyri mus. Pasibaigus laikotarpiui, per kurį privaloma pašalinti pažeidi mus, atliekamas pakartotinis ty rimas“, – portalui kaunodiena.lt sakė N.Martišienė. Po pakartotinio tyrimo įstaigos pažeidimus pašalino. Bauda – vos 25 litai
Baudžiant pirmą kartą surašomi protokolai. Jei bauda sumokama per dešimt darbo dienų ir pripa žįstama kaltė, bauda siekia 25 li tus. Tai – pusė minimalios bau dos. „Šiandien minimali bauda yra 50 litų. Jei bauda nesumokama per dešimt darbo dienų, baudos vidurkis darbuotojui išauga iki 125 litų, o pareigūnui, įstaigos vado vui – iki 275 litų. Šiais šešiais at vejais nubausti tie asmenys, kurie buvo atsakingi už baseinų prie
Įskundžia klientai
Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vy riausioji specialistė Renata Gri niūtė teigė, jog pasitaiko skun dų iš gyventojų, besinaudojančių privačiose įstaigose esančių ba seinų paslaugomis. Pernai iš aštuonių patikrin tų privačių įmonių baseinų pa žeidimų aptikta šešiuose. Kau no visuomenės sveikatos centras neatskleidė šių įmonių pavadi nimų. R.Griniūtė pastebėjo, kad daž nai šias paslaugas teikiančios įstaigos, vos tik sužinojusios, jog pradedami patikrinimai, skuba šalinti pažeidimus, tačiau vėliau baseinus vėl apleidžia.
25 litai
– kartais vos tokią baudą sumoka viešų baseinų šeimininkai, pas kuriuos randama pažeidimų.
Toksiškas: Nemuno senvagės dumble gausu cinko, kadmio, gyvsidabrio, švino, vario, ir naftos produktų. Artūro Morozovo nuotr.
Dumblas iš Nemuno salos bus išplukdytas Nemuno saloje jau vasarą neturėtų likti iš kanalo iškasto dumblo. Šią savaitę savivaldybė pagaliau pasirašė sutartį su bendrove „Kamesta“. Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Pasak savivaldybės atstovų, su šia bendrove dumblo išvežimo dar bais rūpinsis bendrovė „Hidrum“ ir valstybinė įmonė „Vandens vi daus kelių direkcija“. „Darbus planuojama pradėti ba landžio pradžioje ir baigti birželio pabaigoje. Dumblas bus plukdo mas baržomis, nes Aplinkos minis terijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti projekto lėšas, nesutiko, kad būtų keičiamas išvežimo būdas“, – tei gė šį projektą kuruojantis savival
dybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Judeika.
Ramūnas Judeika:
Darbus planuojama pradėti balandžio pradžioje ir baigti birželio pabaigoje. „Kauno diena“ rašė, kad APVA gerokai sugriežtino sąlygas, pa gal kurias skirs finansavimą šiam
projektui. Taip pat buvo apibrėž tas gana griežtas terminas, per kurį visi darbai turi būti atlikti. Atrodo, kad savivaldybės Ap linkos apsaugos skyriui pavyks išvengti sankcijų. Jei nebus at siliekama nuo patvirtinto dar bų grafiko, vasarą kauniečiai ga lės mėgautis švariu Nemuno salos kanalu. Pasak savivaldybės Viešųjų pir kimų poskyrio vedėjos Daivos Če ponienės, konkurso sąlygose nu rodyti dumblo išvežimo darbai bus atlikti už 2,59 mln. litų. Bend ra projekto suma – daugiau nei 4,15 mln.litų.
„Žemės valanda“ – be šviesos Vilija Žukaitytė Suma: už nekokybišką vandenį baseinuose jų šeimininkai gali atsi
pirkti simboline bauda.
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Vytauto Petriko nuotr.
Šiandien 20.30 val. pagrindinės miesto gatvės ir aikštės skendės tamsoje. Apšvietimas bus įjung tas tik 21.30 val. Taip Kaunas prisi jungs prie visame pasaulyje vyks tančios akcijos „Žemės valanda“. Išjungti namuose šviesą kviečia mi ir visi kauniečiai.
„Be šviesos liks Rotušės ir Čečė nijos aikštės, viena Kęstučio gat vės pusė, Karaliaus Mindaugo pro spekto atkarpos nuo I.Kanto gatvės iki S.Daukanto gatvės tilto į Nemu no salą viena pusė ir Jonavos gat vės atkarpos nuo P.Vileišio tilto iki Varnių tilto viena pusė“, – pasakojo savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
„Žemės valandai“ skirtas ren ginys Rotušės aikštėje prasidės 20 val. Kauniečiams ir miesto sve čiams gros „Ainių“ kolektyvas, aikštėje švies į skaičių 60 sudėlio tos žvakelės. „Kaune yra 26 tūkst. apšvietimo lempų, o pagal Energetikos sky riaus patvirtintą sąrašą šeštadienį valanda vėliau, nei įprasta, įjung sime apie 500 žibintų“, – pasa kojo „Kauno gatvių apšvietimo“ direktorius eksploatacijai Petras Švažas. Lietuva prie akcijos „Žemės va landa“ prisideda jau trečius me tus iš eilės. Pirmą kartą startavusi Druskininkuose, praėjusiais me tais akcija išplito ir į kitus šalies miestus. Pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“ koordinatoriai Lietuvo
Akcijos ištakos Pasaulinę iniciatyvą „Žemės valan da“ vykdo „World Wide Fund of Na ture“ – viena did žiausių gamtosau gos organizacijų pasaulyje. Žemės valanda 2007 m. prasidėjo nuo vieno miesto – Sidnėjaus. Jau po metų idėja apskriejo visą pasau lį ir dabar „Žemės valanda“ vadina ma did žiausiu savanor išk u žmo nijos geros valios aktu. 2011 m. joje dalyvavo daug iau nei 5 200 mies tų iš 135 šalių.
je kviečia visus kauniečius išjung ti valandai visus nebūtinus šviesos šaltinius ir parodyti rūpestį mūsų planeta.
4
Šeštadienis, kovo 31, 2012
Miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Gelbėtojai: Šilainiuose buvo brangi kiekv
„Niekas nenutinka at 1 sitiktinai. Būtent mū sų pamainai šitą gaisrą teko ge
sinti, – lemties sudėliotus taškus minėjo R.Paulauskas. – Per „sta lo žaidimą“, kai teko imituoti gais rą, vyrai užduotis įvykdė gana ge rai. Tad galima sakyti, kad į gaisrą Šilainiuose atskubėjome tarsi pa sitreniravę.“ Išskirtinė komanda
Ugniagesių komandai, dirbusiai Baltų pr., ne pirmą kartą tenka su dėtingos užduotys. Būtent per jų pamainos budėjimą Kauną sudre bino sprogimas „Karigės“ baldų gamykloje. Tiems patiems parei gūnams teko skubėti ir į degančią medienos įmonę Lapėse.
„Tokioje situacijoje nėra laiko abejonėms. O ir dirba šį darbą tie, kurie gali dirbti. Tą naktį Baltų pr. vyrai dirbo kaip vienas kumštis“, – apie pasitikėjimą komanda kalbėjo operacijos vadovas. Kiekvienas žinojo, ką turi pada ryti, ir savo darbą darė. „Apsau gos, kvėpavimo aparatai. Žmonių paieška!“ – daugiausia kartų tą naktį skambėjusi komanda. „Padariau. Kas toliau?“ – su laukę nurodymo gelbėtojai skubė jo atgal į dūmų pilną namą atlikti naujos užduoties. Ir taip visi ratu. Spėjama, kad karštis degančiame bute galėjo siekti apie 800 laipsnių. Ugniagesių šalmai po šios gelbėji mo operacijos liko deformuoti. Sustyguoti veiksmai
Rimvydas Paulauskas:
Emociškai? Taip – šis gaisras buvo kitoks. Tai pirmas gaisras Kaune, kai žmonės šoka iš daugiabučio. „Kiekvieną kartą, kai atvažiuo jame, kas nors dega. Taip nutiko ir Šilainiuose. Mūsų pagrindinė už duotis buvo išgelbėti žmones“, – prisiminęs lemtingojo sekmadie nio įvykius sakė R.Paulauskas.
Pranešimas apie gaisrą Baltų pr. gautas apie 3 val. ryto. „Butas kaip butas. Eilinis gaisras. Didesnių pa jėgų pagal pirminį pranešimą lyg ir nereikėtų“, – pradžią prisiminė R.Paulauskas. Jau po trijų minučių pirmieji įvy kio vietoje buvo Šilainių komandos ugniagesiai gelbėtojai. Dar nepri važiavus prie pat liepsnojančio na mo, komandos vyresnysis Artūras Petrovas pamainos operacijų va dovui perdavė, ką mato. Tuomet ir paiškėjo, kad atvira liepsna ver žiasi pro balkoną, virtuvę, priva žiuoti prie įvykio vietos buvo sun ku. Naktiniai daugiabučių kiemai virtę automobilių stovėjimo aikš telėmis. Vis dėlto A.Petrovas, privažia vęs arčiau degančio namo, susku bo centrui pranešti: „Yra iš daugia bučio iššokusių žmonių, reikia kuo daugiau pagalbos žmonėms gelbė ti, evakuoti.“ Pagal jo pasakojimą operacijos vadovas ir turėjo nuspręsti, ar la bai sudėtinga yra situacija. „Su manim Kaune budi šeši pa mainos vadai. Pagal kiekvieno jų
Lemtis: šiai komandai teko dalyvauti likviduojant bene didžiausias nelaimes Kaune.
balso tembrą aš jau galiu supras ti, kas vyksta. Per tiek metų, kiek su juo dirbu, tokį A.Petrovo balsą girdėjau pirmą kartą“, – pauzė iš davė, kad tąkart R.Paulauskas iš kart suprato, kad Šilainiuose situa cija yra siaubinga. Puiki žvalgyba
Viskas vyko vienu metu. Pamainos vadas įvertino situaciją, davė nu rodymus komandai ir nuolat apie viską pranešdavo operacijų va dovui. Po akimirksnio gelbėtojai įžengė į liepsnojantį daugiabutį. Vieni ugniagesiai, užsidėję kvė pavimo aparatus, puolė gesin ti buto, kuriame kilo gaisras. Kiti, nedelsdami nė akimirkos, ėmėsi žmonių paieškos ir pradėjo jų eva kuaciją. Pamainos vadas, bėgdamas ap link namą, įvertindamas situaci ją tą akimirką, koordinavo kolegų veiksmus. Staiga jo dėmesį patrau kė ant balkono atbrailos kabantys žmonės, šaukiantys pagalbos. Jie buvo iš lemtingojo buto. „Pamainos vadas teisingai pa skyrė žmones – vieni gesino gais rą, kiti užsiėmė paieška – tai bu vo pirmieji, tačiau patys svarbiausi ir teisingi veiksmai atvykus į įvy kio vietą. Paskui vos ne kas mi nutę prie jau dirbančių Šilainiuo se gelbėtojų jungėsi atvykstantys kolegos“, – didžiulį tempą ir ko mandinio darbo svarbą aiškino R.Paulauskas. „Pirmieji atvažiavo gelbėtojai iš Šilainių komandos, po to – iš Ka raliaus Mindaugo pr., kiti – iš Mi tuvos g. ir mes, po to dar viena ko manda ir taip toliau“, – operacijos seką dėstė gelbėtojas. Į gelbėjimo operaciją susirinko 29 ugniagesiai. Emocijoms nepasidavė
„Emociškai? Taip – šis gaisras bu vo kitoks. Tai pirmas gaisras Kau ne, kai žmonės šoka iš daugiabu čio. Jau po šio įvykio kalbėjau su
dar ilgiau dirbančiais gelbėtojais – jie sakė, kad tokio gaisro Kaune nebuvo. Lietuvoje – panaši situa cija buvo. Vilniuje, Žirmūnuose, prieš šešerius metus iš daugiabu čio žmonės šokinėjo, kai negalėjo privažiuoti autocisternos“, – bu vusios įtampos nemėgino slėpti R.Paulauskas.
Pirmieji atvažia vo gelbėtojai iš Ši lainių komandos, po to – iš Karaliaus Mindaugo pr., ki ti – iš Mituvos g. ir mes, po to dar vie na komanda ir taip toliau.
tinė nuo trečio iki devinto aukšto skendėjo dūmuose, be kvėpavimo aparato įeiti buvo jau nebeįmano ma. Kiek trunka laukimas, kol pa matai anūkes gelbėtojų rankose? Ugniagesiai rado mergaites. Sa vo lovelėse mažylės miegojo taip pat ramiai, kaip jas ir buvo palikę seneliai. Kitame bute taip pat pavyko iš vengti tragedijos. „Ten gyvena kurčnebyliai. Jie būtų nieko negir dėję. Laimė, kad pas juos liko nak voti nėščia dukra“, – keistus suta pimus minėjo R.Paulauskas. Išgelbėjo devynis
Pačiame įkarštyje operacijų vadovą pasiekė pranešimas: jau atvažiavo keltuvas. Vienas kabojęs ant balko
Tokius žmonių klyksmus, kokie skambėjo tą naktį Baltų pr., gelbė tojai išgirsta retokai: gelbėkite, pa dėkite, negaliu išsilaikyti, šoksiu. Net ir esant tokiai panikai, gelbė tojas negali pasiduoti emocijoms. „Visko buvo. Bet turi atsiribo ti ir dirbti darbą. Kitą kartą, no rėdamas ką nors greičiau atlikti, gali padaryti elementarių klaidų ir niekam nebepadėti. Spontaniš kai nerdamas į dūmus ar dar kaip nors kitaip emociškai elgdamasis, gali tik dar daugiau bėdos pridary ti“, – R.Paulauskas santūriai aiški no, kokį emocinį krūvį teko išgy venti gelbėtojams. Svarbiausia – visus surasti
Pragaru virtusioje Šilainių daugia bučio laiptinėje ugniagesiai beldė si į visų butų duris. Viena paniška situacija keitė kitą. Seneliai išė jo į laiptinę pasižiūrėti, kas vyks ta. Tvarkingai užrakino šarvuotas duris, nes lovelėse ramiai miegojo dvi anūkėlės. Suvokę, kas vyksta, atgal į butą žmonės grįžti jau nebegalėjo. Laip
Įtampa: net ir girdėdami žmonių kly
5
Šeštadienis, kovo 31, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
kviena sekundė bantį žmogų ir nežinai, kas jam gali nutikti, kiek ilgai jam pakaks jėgų, kažkaip visai kitaip galvoji, ar verta lėtinti tempą, milimetrais skaičiuoti, kad nekliudytum pa likto automobilio“, – sakė R.Pau lauskas. Nelaimė suvienijo
Kai kuriuos trukdžiusius automo bilius gelbėtojai pernešė rankomis. Įkvėpti jų pavyzdžio prisijungė ir aplinkinių namų gyventojai. Jie pa tys nešė į šoną automobilius ir lais vino kelią ugniagesiams. Gelbėtojams tą lemtingąjį sek madienį Šilainiuose teko ir savo kūnais dengti į lauką ištrūkusius sužeistuosius. Iš viršaus krito nuo dėguliai, o sužeistųjų, gulinčių po degančiu balkonu, judinti nebuvo galima, kol neatvyks greitoji medi cinos pagalba. Visą tą laiką gelbėto jai buvo lyg skydas sužeistiesiems.
Pavojus: J.Tamulionis nusivylė, kai iš savivaldybės sulaukė lėšų tik moksliniams tyrimams.
Susitiko su kapelionu
Artūro Morozovo nuotr.
no atbrailos žmogus jau nukeltas. Nukeltas ir antras. Vadas suskai čiavo devynis išgelbėtus žmones. Kol kas tik filmuose galime ma tyti gelbėjimo darbams skirtas spe cialias pripučiamas pagalves, ant kurių žmonės saugiai galėtų nušok ti. Lietuvos gelbėtojai tokių neturi. Gal po šio įvykio bus sprendžia ma, ką daryti, kad daugiabučių kie mai nebūtų sunkiai išvažiuojami. Tą naktį automobilių prigrūsta me daugiabučių kieme buvo priim tas neeilinis sprendimas. Jei per automobilius gelbėtojai negalės privažiuoti, nežiūrėti į nieką, už simerkti ir važiuoti. „Brauksime šonus, nieko tokio – geležis yra geležis. Kai matai sep tintame aukšte ant atbrailos ka
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko sprendimu, kai ta pati komanda susirinko į eilinę budėjimo pamainą po keturių poil sio dienų, juos aplankė kariuome nės kapelionas Tomas Karklys. „Vi saip būna. Gelbėtojai – irgi žmonės, pasąmonėje gali likti paprasčiau sia baimė eiti į darbą“, – susitiki mo motyvą aiškino Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė. Kapelionas atsinešė šakotį, vi si sėdo prie vieno stalo ir šnekte lėjo gurkšnodami arbatą. „Labai gerai. Reikėjo tokio pokalbio. Pap rasčiausiai reikėjo išsišnekėti“, – sutiko R.Paulauskas. Tiesa, apie operaciją Baltų pr. vyrai šnekėjosi jau tik susirinkę į darbą. Dar kartą analizavo savo veiks mus. Svarstė, ar galėjo padaryti ką nors kitaip, geriau, greičiau. „Ne padarėme klaidų. Viską padarė me gerai“, – prie bendros išvados su komandos nariais priėjo R.Pau lauskas. Operacijos vadovas netu rėjo priekaištų tos nakties gelbė tojams.
yksmus, ugniagesiai nė akimirkai negalėjo pasiduoti jokioms emocijoms.
Tomo Raginos nuotr.
Grėsmingos nuošliaužos nėra stichinė bėda? Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Šalia šlaitų gyvenantys kaunie čiai kiekvieną pavasarį baimina si nuošliaužų. Civilinės saugos specialistai pripažįsta, kad pavo jingų vietų mieste nestinga, tačiau pagalbos iš savivaldybės sulaukia retas miestietis. Gyvena jausdami baimę
Kauno savivaldybė beveik visas stichinėms nelaimėms skirtas lė šas kasmet išskirsto kitokiems po reikiams. Aiškinama, kad miestas yra gana saugus nuo kataklizmų. Vis dėlto stačių šlaitų apsuptame mieste tvyro nuolatinė nuošliau žų grėsmė. Žaliakalnio pašlaitėje, P.Kalpo ko gatvėje 38-ajame name, gyve nantis Juozas Tamulionis kiek vieną pavasarį baiminasi dėl savo medinio namo. Ant jo ir žmonos namo, išėjus įšalui, bet kada gali užvirsti didelė krūva žemių ir iš griauti sieną. „Baisiausia, kai pra deda tirpti sniegas, tada žemė pa žliunga ir tampa nestabili, taip pat grėsmė kyla po ilgesnių liūčių“, – pasakojo vyras. Prieš kelerius metus, kai šlai tas grėsmingai priartėjo prie na mo, J.Tamulionis savo rankomis kaip mokėdamas išliejo betono užtvarą, įstatė atramas tarp šlaite įkastų įtvirtinimų ir namo sienos. Taip jis tikėjosi bent kiek pristab dyti artėjantį žemių masyvą. Prieš porą metų šis statinys iš ties išgelbėjo Tamulionių namą, kai pavasarį po gausiai paplūdu sio vandens šiame šlaite susifor mavo nedidelė nuošliauža. „Ta čiau betono užtvara nuo didelio spaudimo suskeldėjo, palinko, todėl antros tokios nuošliaužos ji jau neatlaikys“, – įsitikinęs J.Ta mulionis. Siūlo išsikelti
Gyventojas dėl iškilusio pavojaus kreipėsi pagalbos į savivaldybę.
„Norėjau, kad man pagelbėtų pa statyti naują, tvirtesnę, užtva rą“, – sakė J.Tamulionis. Savivaldybės Civilinės saugos tarnyba sudarė komisiją ir, apžiū rėjusi sklypą, skyrė 6,2 tūkst. li tų šlaito geologiniams tyrimams. Ekspertai pripažino, kad stataus šlaito smėlingas ir vandeningas gruntas yra nestabilus. „Valdinin kai mums su žmona rekomendavo palikti šį namą, nes jis nesaugus. Pažadėjo skirti socialinį būstą, tačiau mes atsisakėme“, – teigė J.Tamulionis. Jis aiškino, kad nenori glaustis valdiškuose namuose ir palikti li kimo valiai namą ir 13 arų sklypą. „Jei šlaitą kurį laiką sulaikė ma no paklota betono sienelė, profe sionaliai įtvirtinta siena būtų tik rai pagelbėjusi“, – įsitikinęs vyras. Savivaldybėje jam atsakė, esą tam nėra lėšų. Nukonkuravo renginiai
J.Tamulionis stebisi, kad virstan čiam šlaitui sutvirtinti pinigų ne skiriama iš Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus re zervo fondo. Jame ekstremaliems atvejams pernai buvo numatyta 2,7 mln. litų. Šie pinigai išdalyti visai kitoms reikmėms. „Kauno diena“ jau rašė, kad iš šio fondo 14 tūkst. litų skirta vice mero Vytauto Vasilenkos mėgsta mai sporto šakai – regbiui. Už 170 tūkst. litų sutvarkyta ir apšviesta vieta popiežiaus Jono Pauliaus II paminklui, o miuziklui „Karolis“ iš rezervo nubyrėjo 50 tūkst. litų. Gruodį neplanuotu ekstremaliu įvykiu tapo „Vaikų Eurovizija“ – jau po konkurso 10 vietą užėmu siems Lietuvos atstovams iš di rektoriaus rezervo fondo atseikėta 15 tūkst. litų. Artėjant Kalėdoms paaiškėjo, kad baigiamam rekonst ruoti „Vilijos“ baseinui reikia 400 naujų radiatorių, kurie nebuvo nu matyti projekte. Savivaldybė nu sprendė juos nupirkti iš administ racijos direktoriaus rezervo.
Administracijos direktorius Al girdas Nesteckis yra tvirtinęs, kad rezervas turi būti skirtas tik nenu matytoms, neplanuotoms išlai doms padengti. Užsiminus, kad iki šiol vyravo praktika iš šios ki šenės sušelpti įvairius renginius, jis nebebuvo toks kategoriškas. „Kai prieš kokias šventes pama tome, kad nėra pinigų, savivaldy bė turėtų prisidėti. Juk būna įvai rių projektų su nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitais partne riais“, – svarstė jis. Nestabilių vietų yra daug
Kauno savivaldybės Civilinės sau gos tarnybos vyriausiasis specia listas Vytautas Griškonis ma no, kad miestui reikėtų specialios programos šlaitų sutvirtinimui fi nansuoti. „Apstatytų namais šlai tų, kur yra nuošliaužų grėsmė, tikrai yra daug: per pastaruosius dvejus metus pavojus buvo kilęs septyniose miesto vietose. Daž niausiai – Žaliakalnyje, Aleksote, Panemunėje – prie Jiesios upės, Saulės gatvėje – prie Gričiupio upelio“, – pasakojo V.Griškonis. Prieš kelerius metus bene di džiausia grėsmė buvo iškilusi Karkazų Rato gatvėje, prie Jiesios upės. Pradėjusio irti šlaito kraštas priartėjo prie pat gyvenamųjų na mų. Jie bet kada galėjo nugarmė ti iš 40 m aukščio. Kelios šeimos perkeltos gyventi į savivaldybės būstus. Ilgai nieko nedaryta, kol 2009 m. už Europos Sąjungos lė šas – 800 tūkst. litų – šlaitas bu vo sutvirtintas.
38
– Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, tiek Kaune praėjusį dešimtmetį buvo potencialių nuošliaužų.
6
šeštadienis, kovo 31, 2012
Savaitė
Kitoks žvilgsnis
Degančios sielos
Poetas Kęstutis Navakas
K
aun as vis ad a norėj o „tapt i Vakarais“. Pasta ruoju met u jis pan a šus į Lauk in ius Vaka rus, rodomus kaubojišk uose fil muose. Tik, deja, tai ne filmas ir ne garsioji Kauno kino stud ija jį susuko.
Jei tenka kūnais užstoti vaikus nuo savos vals tybės atstovų, „vykdan čių teisingumą“, – tai kraupūs veiksmai. Kad jaun imas nuomojamuos e but uose lėbauja ir triukšmauja – jok ia naujiena. Kad ne vienas gimtad ien is baig iasi (net prasi deda, kaip matėme) mušt ynė mis – irgi. Vis dėlto tokios „išradin gos“ atomazgos su benzino laisty mu dar niekas nebuvo sumąstęs. Čia ir gerti turbūt reik ia ne degti nę, o benz iną, kad taip sugalvo tum. Ir ką? Viena kompan ija gu li, kita sėdi arba sėdės, suniokoti butai ir tarsi ore pak ibusi visuoti nės degradacijos konstanta. Jei žmogus nevertina kito žmogaus, net jo gyvybės, niekaip nepriver si jo žvelgti į gyvenimą kitaip. Nes jis nevertina ir žmogaus pačiame sav yje, veik iausiai tur i jį kažk ur sielos kamput yje, bet labai už slėptą, užstotą įvair iausių suro gat in ių vert ybių, susir inkt ų vi suose civil izacijos šiukšlynuose. Ir vargu ar verta kaltinti policiją, kad ji laik u nesiėmė priemon ių, nenuram ino, nenut ildė, neišs kyrė. Kai jau prireik ia pol icijos, paprastai būna per vėlu ką nors keist i. Ir degantys namai bei pro balkonus šok inėjant ys paaug liai tik vienas iš totalaus dvasios gaisro pasireišk imų. Žinoma, la bai skaudus.
Kitas to dvasios gaisro pasireiški mas yra liet uv iškoji teisėsauga, sparčiai besiritanti žemyn Klonio gatve. Kai mažos mergaitės išga benti pas motiną atvyksta polici jos kuopa, tai taip pat trag ikomiš ka, lyg septyni nykštukai būtų už puolę Snieg uolės namus. Tik, ži noma, daug trag išk iau, nes mer gaitė yra tapusi ne tik gyvenimo aplinkybių, bet ir tos pačios teisė saugos labirintų įkaite. Neatrodo, kad senel ių namuos e ji laikom a priev art a, neatrodo, kad jai ten blogai. Kažkodėl mo tin a, nuol at sus it ikdama su duk ra, niek aip nes ugeb a įtik int i jos gyvent i kart u. O juk greič iaus iai įtik inėj a. Tai kas tad a ją įtik in tų? Žinoma, kad teismai, ants to liai ir pol ic ij a. Gelež in iu kumš čiu sut vark ys mergaitės gyven i mą, dėl ko ši, be abej o, liks am žiams dėk inga. Juk jei mergaitė pat i nenor i gyvent i su mot in a, ji trukdo „vykdyt i teis ing um ą“. Kaip sakė ants tolė, vaik ų norai ne vis ada sut amp a su vaik ų in teres ais. Čia turbūt tur ima ome nyj e, kad tuos interes us įmano ma nustat yt i tik teism ine tvarka, o norai vis ada liek a už jur isd ik cijos ribų. Kadaise jau girdėjome panaš ią formuluotę. Iš Maskvos, kai ši tei gė, kad Liet uvos laisvės siek iai nesutampa su tautos interesais. Ir tada buvo atsiųstos gausios pa jėgos, turėjusios „vykdyt i teisin gumą“ ir atkurti tai, kas, Maskvos teisėtvarkos pož iūriu, būtų teisė ta. Ir tada prieš tas pajėgas stojo beginkliai žmonės. Ir laimėjo. Kas laimės dabar – než in ia. Teismai, antstoliai ir policija juk savi, lietu višk i. Bet ar tikrai savi? Darius Kuolys ir Romualdas Ozo las savo viešame pareišk ime ra šo: „Šal ies teisėtvarka, kartu ir ją priž iūrėt i privalant ys pol it ikai, peržengė žmon išk umo rib ą ir pateko į aklav ietę. Mūsų valst y bė priremta prie beteisišk umo sienos.“ Jei tariamės gyvenantys teisinėje valstybėje – tai kraupūs žod žiai. Jei tenka kūnais užstot i vaikus nuo savos valstybės atsto vų, „vykdančių teising umą“, – tai kraupūs veiksmai. Kažkas labai nuodingai dega mū sų valstybėje ir nuo tos liepsnos net nėra balkono, pro kur į galė tum iššokti.
informacija: E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
302 250
notas Padėkos premija už viso gyvenimo kūrybą.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
K
as nežino aktoriaus Rimgau do Karvelio – juk jis, Kaune gimęs teatro veteranas, dir bo Jaunimo teatre šio kles tėjimo laikais! Nepaisydamas gar baus amžiaus, ir dabar Rimgaudas energingai traukia per Vilnių, daž niausiai jo rankose – fotoaparatas ar filmavimo kamera. R.Karvelis – Jau nimo teatro metraštininkas, įamžinęs įvairiausias jo gyvenimo akimirkas. Žiūrovų ir kolegų mėgstamam šmaikštuoliui Teatro diena pažė rė siurprizų – per Auksinių scenos kryžių teikimo ceremoniją R.Karve lis buvo apdovanotas Padėkos pre mija už viso gyvenimo kūrybą.
– Juk nuostabu, kai už viso gyve nimo kūrybą žmogų apdovanoja dar gyvą, o ne po mirties? – Cha-cha-cha! Tai jau rytoj galė siu numirti? – Ne. Džiaugtis tuo prizu, gyve nimu, daryti tai, ko dar nepada rėte. – Džiaugiuosi. Tikrai netikėjau, kad gausiu tą premiją. Nuo ryto prasidė jo siurprizai. Paskambino, pakvietė interviu – maniau, per radiją reikės kalbėti, o nuvežė į televiziją – nei pa sipuošęs buvau, nei ką. Žodžiu, buvo siurprizų diena. – Kai atsigręžiate atgal, už jū sų pečių lyg kareiviai išsirikiavę vaidmenys. Kuris jų – pats bran giausias?
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
– Sunku pasakyti. Buvo toks režisie riaus Povilo Gaidžio spektaklis „Būk vyras, Čelestinai!“, kur vaidinau Če lestiną. Aš – charakterinis aktorius, linkau į komišką pusę, bet režisierius mane pasuko į tragišką – suteikė kitų spalvų. Paskui buvo „Skapeno klas tos“ – vaidinau Moljerą. Kai esi per 100 vaidmenų suvaidinęs, labai sun ku kurį nors išskirti.
Kai išeidavau į sceną apsivilkęs raudonais baltiniais ir su peiliu, amerikonai išsigąs davo.
– Su kuriuo režisieriumi geriau siai suradote bendrą kalbą? – Su visais surasdavau bendrą kal bą. Vis uom et stengd avaus i su prasti, ko jie nori iš manęs. Akto rius, kaip sakoma, – molis, todėl darydavau pagal jų stilių. Nieka da nesispyriodavau. Aktoriai, ku rie spyriojasi prieš režisierių, apgi na savo štampus. Būna, režisierius tave „nuplauna“ – parodo visai ki tokį. Todėl įdomu dirbti su visais – pasidarai įvairesnis aktorius. Ne konfliktuodavau. – Ir su žmona namuose nekonf liktuojate – esate toks paklus nus? – Kad esu vienas – išsiskyriau prieš 18 metų. Dabar mudu – geriau si draugai, suprantame vienas kitą.
Anksčiau ji buvo žmona, o dabar – sesuo. Ji buvo grimo dailininkė, prie remontų, prie statybų. O man remon tai nerūpėjo, man įdomu buvo teat ras, knygos. Dabar ji turi puikų vyrą ir juodviejų tikslai – vienodi. O man žmonos reikėjo tokios pamišusios, kaip aš, – vaidinti, filmuoti, fotog rafuoti, rašyti. – Ar suradote tą idealą? – Ne-e-e… Gyvenu vienas – be pami šusios žmonos. Teatras – mano žmo na. Dar vaidinu keliuose spektakliuo se. Rolando Kazlo naujas spektaklis labai įdomus – jame vaidinu kleboną. Jau nedirbu Jaunimo teatre – sulaukę pensinio amžiaus, visi esame samdo mi, neatimame iš jaunimo darbo vie tų. Dar fotografuoju ir filmuoju. Da bar filmuoju trečiąją Jaunimo teatro „Metraščio“ dalį. – Ką filmuojate – jaunuosius ak torius? – Dar ne. Dar ne visi senieji nufil muoti. Trečiojoje dalyje bus gastro lės užsienyje su Eimunto Nekrošiaus spektakliais. Daugiausia važinėjau su jo spektakliais „Dėdė Vania“ ir „Pirosmani, Pirosmani…“ Pusę pa saulio aplankėme. „Dėdėje Vanioje“ buvo tokie trys „čiūdakai“, kur grin dis vaškuodavo, perversmus daryda vo – vaidinau vieną tų „lapsardokų“. „Pirosmanyje“ vaidinau žuvų pirklį. Kai išeidavau į sceną apsivilkęs rau donais baltiniais ir su peiliu, ameri konai išsigąsdavo. O mūsų jaunieji aktoriai bus penktojoje „Metraščio“ dalyje. Apie juos bus visas serialas. Pažadu!
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė –
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
R.Karvelis: „Teatras – mano žmona“
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242. „Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Staigmena: aktorius R.Karvelis nė nesapnavo, kad per Auksinių scenos kryžių teikimo ceremoniją bus apdova
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 260 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 760.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, kovo 31, 2012
lietuva
Į teismą šaukiasi Prezidentę
Teismas turi apklausti Dalią Grybauskaitę, buvusį Vilniaus me rą, JAV ambasadorių Lietuvoje, Švedijos užsienio reikalų mi nistrą. To panoro du už išsišokimus per homoseksualų eity nes teisiami Seimo nariai Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas vakar savaitei nukėlė par lamentaro P.Gražulio administ racinės bylos dėl pažeidimų prieš dvejus metus per homoseksualų eitynes Vilniuje nagrinėjimą, o bu vusio konservatorių partijos nario K.Uokos bylos nagrinėjimą atidė jo dviem savaitėms. Abu Seimo na riai užsimanė pavartyti savo bylas. P.Gražuliui tai daryti teismas leido visą savaitę, K.Uokai – netgi dvi. Maža to, šie politinio užribio veikėjai teismui žeria vis keistes nius pageidavimus. Antai P.Gražulis teismui yra pa teikęs prašymą apklausti buvu sį sostinės merą Vilių Navicką, iš davusį leidimą rengti eitynes, nes parlamentaras sakė turįs žinių, kad meras buvo spaudžiamas išduo ti leidimą. Parlamentaras taip pat panoro, kad jo byloje liudytų pats Švedijos užsienio reikalų minist ras, JAV ambasadorius Lietuvoje, Seimo nariai. Teismas šį prašymą nagrinėti žadėjo vėliau. K.Uoka, kaip ir P.Gražulis, teis me taip pat pateikė prašymą kvies tis liudytojų. K.Uoka norėtų, kad į teismą būtų atvesdinta ir apklausta pati Prezidentė D.Grybauskaitė. „Iki tų eitynių buvo didžiulis už sienio ministerijų atstovų spau dimas, iki to buvo mūsų prašymas atidėti tas eitynes, buvo Preziden tės D.Grybauskaitės spaudimas, kad eitynės būtinai įvyktų, ir mes kvie čiame visus liudyti. Nes jeigu da
bar tą bylą teismas išnagrinės labai siaurai, kas vyko toje nedidelėje te ritorijoje, tai bus neteisinga. Tai leis ir ateityje užsienio atstovams, aukš tiems pareigūnams spausti į tą pusę, kad tos eitynės vyktų nuolat ir taptų tradicija“, – vakar aiškino K.Uoka.
Kazimieras Uoka:
Jeigu dabar tą bylą teismas išnagrinės la bai siaurai, kas vyko toje nedidelėje teritori joje, tai bus neteisinga.
Parlamentaras taip pat sakė besi tikintis, kad byla pasieks Konstitu cinį Teismą, kuris turėtų išsiaiškin ti, ar Lietuva „priima spaudimą šią ideologiją platinti ir Lietuvoje“. Abiejų parlamentarų bylos į Vil niaus miesto 1-ąjį teismą grįžo, kai
vasario 24 d. Lietuvos vyriausio jo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija nutarė grąžinti pir mosios instancijos teismui iš naujo spręsti politikų patraukimo admi nistracinėn atsakomybėn klausimą. 2010 m. lapkričio pradžioje Vil niaus miesto 1-asis apylinkės teis mas buvo nutraukęs administraci nių teisės pažeidimų bylas K.Uokai ir P.Gražuliui. Jo teigimu, parla mentarų veiksmai per seksualinių mažumų eitynes buvo verti bau džiamųjų bylų. Seimas atsisakė panaikinti šių parlamentarų teisi nį imunitetą, todėl esą bylos nebu vo galima nagrinėti, nes už jų pa žeidimus gresia ir areštas. Šį apylinkės teismo sprendimą sostinės policija apskundė LVAT, o šis pareiškė, kad pirmosios ins tancijos teismas bet kuriuo atveju turėjo nagrinėti Seimo narių pa traukimą administracinėn atsa komybėn už vieną iš inkriminuotų veikų, už kurias nenumatyta admi nistracinio arešto nuobauda. Seimo nariai P.Gražulis ir K.Uoka administracinėn atsakomybėn bu vo patraukti už tai, kad prieš porą metų vykusiose homoseksualų ei tynėse Vilniuje, šalia Baltojo til to, pasipriešino policijos pareigū nams, perėjo policijos užtvarus, pažymėtus specialiąja juosta su užrašu „stop policija“, ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reika lavimų. KD, BNS inf.
Lietuviai nesiveržia į partijas Lietuvoje partijoms priklauso 103,7 tūkst. žmonių, tai yra beveik 3,4 proc. iš 3,05 mln. šalies gyven tojų.
Daugiausia narių turi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija – 17 tūkst., kaip rodo Teisingumo ministerijos BNS pateikti duome nys. Opozicinė Darbo partija tu ri beveik 14 tūkst. narių, opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija taip pat vienija beveik 14 tūkst. narių. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lie tuvos krikščionys demokratai turi 12,3 tūkst. narių. Opozicinė Krikščionių parti ja turi 8,2 tūkst. narių, valdančio ji Liberalų ir centro sąjunga – 4,7 tūkst. narių, valdantysis Lietuvos liberalų sąjūdis – 3,6 tūkst. narių. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są junga turi 2,6 tūkst. narių, Lietu vos žaliųjų sąjūdis – 2,3 tūkst., po litinė partija „Sąjunga TAIP“ – 1,6 tūkst., Tautininkų sąjunga – 1,5 tūkst. narių. Lietuvos liaudies partija turi 1,6 tūkst., Kovotojų už Lietuvą sąjun ga – 1,4 tūkst., Lietuvos pensininkų partija – 1,3 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1,3 tūkst., Lietuvos
socialdemokratų sąjunga – 1,2 tūkst., Respublikonų partija – 1,3 tūkst., Že maičių partija – 1,9 tūkst., Lietuvos rusų sąjunga – 1,2 tūkst. narių. Lietuvos krikščioniškosios de mokratijos partija turi 1,1 tūkst., Lie tuvos centro partija – 1,6 tūkst., Že maitijos partija – 1,5 tūkst. narių. Vos per tūkstantį narių turi par tija „Jaunoji Lietuva“, Socialisti nis liaudies frontas, politinė parti ja Rusų aljansas, Leiboristų partija, Tautos vienybės sąjunga, politinė partija Profesinių sąjungų centras, tautinė partija „Lietuvos kelias“. Šiuo metu Lietuvoje iš viso ofi cialiai įregistruota 41 partija. Narių sąrašus tikrinti Teisingumo minis terijai, kaip reikalauja įstatymas, iki kovo 1-osios pateikė 29 partijos. Jau po kovo 1-osios buvo užre gistruota partija „Drąsos kelias“ – ji turi 1,2 tūkst. narių. Taip pat Teisingumo ministerija šią savaitę pranešė leidusi registruoti versli ninko Vladimiro Romanovo sukur tą Lietuvos žmonių partiją. Politinės partijos nariu gali būti 18 metų sulaukęs Lietuvos pilietis, tuo pačiu metu priklausyti galima tik vienai partijai. BNS, KD inf.
41
partija
šiuo metu oficialiai įregistruota Lietuvoje.
Naujokė: Teisingumo ministeri
ja šią savaitę įregistravo Lietuvos žmonių partiją.
Artūro Morozovo nuotr.
Išsidirbinėja: policijai nepaklusęs ir per homoseksualų eitynes sosti
nėje siautėjęs parlamentaras P.Gražulis teismui žeria vis keistesnius reikalavimus. Ingos Juodytės nuotr.
8
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
ekonomika Praūžė kontaktų mainai Šią savaitę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykęs renginys „Die na Media News“ kontaktų mai nai“ iš viso sulaukė 560 užsire gistravusių studentų, verslo ir organizacijų atstovų, akademi nės bendruomenės narių. Vi suose trijuose šalies miestuose renginyje taip pat dalyvavo apie 20 kviestinių svečių – jie sulau kė bene daugiausia norinčių pa sišnekučiuoti ir apsimainyti vizi tinėmis kortelėmis.
Apsimainė šimtais vizitinių kortelių Šią savaitę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirmą kartą šalyje vykę „Diena Media News“ kontaktų mainai“ padėjo jaunimui bei verslo lyderiams apsikeisti idėjomis ir net sukirsti rankomis dėl tolesnių susitikimų.
Lina Mrazauskaitė, Asta Dykovienė
Renginį inicijavę JAV gyvenan tys lietuviai – pianistas Edvinas Minkštimas ir „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresnio vas – siekė užsienyje paplitusią kontaktų mainų tradiciją perkel ti ir į gimtąjį kraštą. Prieš renginį dar svarstę apie lietuvių nedrąsą kaip tautinį bruožą, iniciatoriai vis dėlto visuose trijuose renginiuose neatsigynė smalsių dalyvių ir iš dalijo bene visas paruoštas viziti nes korteles.
buotojų, bet ir ieškojo partnerių ar senų pažįstamų. Kiti be didelių lū kesčių leidosi nešami srovės ir sakė neprašovę – renginio pabaigoje jie laikė rankose kelias dešimtis vizi tinių kortelių, tarp kurių esą atei tyje gali būti naudingų.
Lietuvoje pirmuosius žingsnius kontaktų mainų tradicijos link bu vo nuspręsta skirti jaunimui, dar augantiems profesionalams. Taip buvo tikimasi paskatinti jauni mą drąsiau semtis patirties iš ša lies verslo lyderių, atverti jam ke lius dalytis užgimusiomis idėjomis, o galbūt net surasti potencialių darbdavių. „Tikrai tikime, kad šie žmo nės bus vadinamieji vėliavos ne šėjai ir kad jiems kontaktų mainai šiuo metu yra aktualiausi. Todėl jie greičiausiai supras šių renginių prasmę ir vėliau ją iškomunikuos, perduos kitiems“, – dar prieš ren ginio pradžią sakė E.Minkštimas. Sumanymas pasitvirtino: jau nimas kontaktų mainuose sudarė daugumą visų dalyvių. Todėl ren ginio iniciatoriai patvirtino, kad kontaktų mainų poreikis nebuvo tik įsivaizduojamas. Nors renginys pritraukė daug jaunimo, savo nišą atrado ir įmo nės bei organizacijos. Jų vadovai ne tik dairėsi jaunų būsimų dar
prieiti prie daug pasiekusių profesio nalų. O juk vos keli profesionalų tarti sakiniai jaunimą gali paskatinti imtis savo idėjų įgyvendinimo. Be to, tie sioginis bendravimas jauniems žmo nėms padeda peržengti psichologi nius barjerus. Juolab kad gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje jie turi su vokti, kad įgūdžiai ir žinios yra prekė, kurią potencialiam darbdaviui reikia parduoti“, – teigė S.Tichomirovas.
Renginio iniciatorius,
pianistas Edvinas Minkštimas
Kontaktai mus sujun gia, dėl jų mes galime pasitikrinti savo ver tę, meistriškumą, sa vo šalies įvaizdį.
įvaizdį. Megzti kontaktus labai lengva padedant muzikai, koncertams, mu zikos erdvėms, –sakė R.Prusevičienė. – Pati esu stebėjusi, kaip konkuruo jantys verslininkai, diplomatai ar mū sų valstybės vadovai, pasėdėję vieni šalia kitų per koncertus, nugludina kai kuriuos kampus.“
Reng in io dal yv iams Kaun e E.Minkštimas papasakojo, kad jis kartu su R.Beresniovu mokėsi Juozo Naujalio muzikos gimnazi joje Kaune, tačiau vienas apie kitą tuomet nieko nežinojo. Paradok salu, kad bendrų idėjų jie ėmė si gyvendami Vašingtone, kur su sipažino per kontaktų mainus. Šio renginio idėją perkeldamas ir į Lie tuvą, E.Minkštimas džiaugėsi, kad „pirmas blynas neprisvilo“. „Visuose miestuose susirinko la bai skirtingi žmonės. Vilniuje ma tėme, kad didžioji dalis susirinkusių buvo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovai, Kaune didžioji da lis renginio dalyvių buvo jauni žmo nės, studentai, tik pradedantys savo karjeros kelią. Klaipėdoje šio ren ginio publika mišri, čia labai gera pusiausvyra tarp pradedančiųjų ir bendrovių vadovų“, – sakė jis.
Bendrovės Vilniaus konferencijų Renginio iniciatorius, „HSBC
centro direktorius Giedrius Čiupaila
Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresniovas
R.Beresniovas renginyje Vilniuje teigė užmezgęs daug naujų pažin čių. Taip pat džiaugėsi, kad kon taktų mainų dalyviai kruopščiai paruošė namų darbus ir į rengi nį atvyko su misija. Viena pažin tis renginio iniciatorių ypač nu stebino: „Sutikau žmogų, kuris 6 mėnesius dirbs Vašingtone, Fede raliniame rezervų banke. Kadangi pats gyvenu Vašingtone, galėsime ten bendrauti, plėtoti idėjas.“ Klaipėdoje iniciatorius taip pat susidūrė su maloniais netikėtu mais, kurie patvirtino, jog kon taktų mainai atveria kelius: „Ma ne renginyje labai nustebino viena padavėja – nešiodama vyną ji priė jo prie įmonės „Teo“ Klaipėdos pa dalinio vadovo ir paprašė jo padėti įvertinti vieną studentišką projek tą. Vargu, ar gatvėje ji būtų išdrįsu si taip užkalbinti šį žmogų.“
Čilės Respublikos garbės konsu
las ir asociacijos „American Cham ber of Commerce“ garbės pirminin kas Rimtautas Vizgirda
R.Vizgirda įsitikinęs, kad išsilavi nusi visuomenė menkos jaunimo patirties nesibaimina. Palaikant ir skatinant jį esą galima susigrą žinti užsienyje išsibarsčiusius per spektyvius jaunus žmones. „Jau nimas turi daug daugiau veržtis ne tik į verslą, bet ir politiką. Jie turė tų išstumti senius – žmones, kurių mąstymas pasenęs. Kontaktų mai nų idėjos nereikia paleisti iš rankų – reikia ją toliau plėsti“, – sakė jis.
grupės vadovas Ramūnas Macke vičius rektorius Zigmas Lydeka
Lietuvos nacionalinės filharmo
„Kontaktai yra nuostabiausias daly kas. Kontaktai mus sujungia, dėl jų mes galime pasitikrinti savo vertę, meistriškumą, kokybę, savo šalies
Bendrovės „Pro Group“ atstovas
Sergejus Tichomirovas
„Manau, kontaktų mainai ypač nau dingi jauniems žmonėms, kurie pa prastai neturi galimybių tiesiogiai
„Renginyje įdomu pažiūrėti, kaip studentai bando gaudyti už pakar pos tuos, su kuriais nori pabend rauti, pas kuriuos norėtų įsidarbin ti, – dalijosi įspūdžiais G.Čiupaila. – Manau, jaunimas yra drąsesnis nei mokslus baigę, rimtą verslą ku riantys ar dirbantys organizacijose žmonės, kuriuos varžo jų statusas. Jaunimas turi pranašumą be baimės prieiti ir klausti to, kas juos domi na. Jauno žmogaus maksimalizmas atveria labai daug kelių, ypač žen giant pirmą karjeros žingsnį.“
Bendrovės „MetLife Amplico“
Vytauto Didžiojo universiteto
nijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė
Ryšiai: kontaktų mainų dalyviai turė
„Tik būnant šalia kito žmogaus ga lima daug pasiekti. O būti šalia – reiškia bendrauti, užmegzti kon taktą. Kontaktams dalykiniame pasaulyje netinka šūkis „Čia ir da bar“, –kalbėjo Z.Lydeka.– Manau, kad ieškant kontaktų reikėtų laiky tis nuostatos: jeigu man nepasise kė čia ir dabar, privalau ieškoti ki tur ir kitu laiku.“
Renginiuose Vilniuje ir Kaune daly vavęs R.Mackevičius nustebino net nuolat kontaktų mainuose JAV da lyvaujantį R.Beresniovą. Renginio dalyvis gerai paruošė namų darbus ir savo pašnekovams dalijo ne tik vizitines korteles, bet ir skrajutes su veiklos bei tikslų aprašymu. „Tai yra rimtas renginys, vadi nasi, reikia rimtai ir pasiruošti, o ne ateiti ir laukti, kol kas nors ga limybę paduos ant lėkštutės. Tokio
9
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
ekonomika Praūžė kontaktų mainai
ėjo progą užmegzti įsimintinų pažinčių ir paspausti ranką savo autoritetams.
iniciatyvumo tarp jaunimo dar pa sigedau, todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad kontaktų mainai susiformuos ir įsitvirtins šalyje“, – sakė jis.
Anglijos Voriko universiteto stu
dentė Dovilė Bielinytė
„Mes Jungtinėje Karalystėje jau esame išmokę kasdien „pardavi nėti“ save, nes ten vyksta milijo nas projektų, yra milijonas gali mybių. Todėl visuomet žinai, kad norinčių į siūlomą darbo vietą yra daugybė, taigi turi kuo nors išsi skirti, dalyvauti kontaktų mainų renginiuose ir surasti kuo daugiau pažinčių. Džiaugiuosi, kad tokie renginiai persikėlė ir į Lietuvą“, – sakė D.Bielinytė Įmonės atlikti praktiką Lietuvo je ieškanti studentė sakė nustebu si, kai vienas jos pašnekovų ne tik davė reikiamo žmogaus kontaktus, bet net ir pažadėjo ją užtarti geru žodžiu.
taip pat ekskursiją Kauno rotušėje. Dalyvių apsuptas ceremonimeist ras žadėjo tai padaryti ir sakė būti nai laikysiąsis duoto žodžio. „Man patiko, kad kiekvienas su pasididžiavimu pristatė savo insti tuciją arba siekius, mokslų kryptį. Kiekvieno jų akys žiba – jie siekia žinių. Problema tik ta, kad yra di delis būrys dalyvių, todėl su visais pabendrauti sunku. Tai yra puikus pirmas susipažinimas, o toliau no rėtųsi bendrauti dalykiškai ir konk rečiai. Šį renginį galima vertinti tik kaip tęstinį projektą.“
atrasti naudingų pažinčių, kurios man suteiks pranašumų dirbant. Reikia išnaudoti visas teikiamas galimybes, nes niekada negali ži noti, kas laukia ateityje. Apskritai manau, kad darbų jaunimui yra, tik reikia mokėti juos surasti, –kalbė jo studentas. – Atlikdamas prakti ką pastebėjau, jog tarp daugumos vadovų yra susiformavęs požiūris, kad jauną žmogų galima išnaudoti, ir nereikia bijoti šio žodžio. Tai yra pigi darbo jėga, kuri dar nori ir ga li ko nors pasiekti. Jaunesni vado vai, kurie domisi naujovėmis, žino, kad jaunas žmogus žengia koja ko jon su dienos įvykiais ir tai jam pa deda siekti gerų rezultatų darbe.“
Gedimino Bartuškos, Artūro Morozovo ir Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Labai nudžiugau, kad studentų atstovybė pakvietė mane apsilan kyti šiame renginyje. Manau, čia rasime kontaktų, kurie bus nau dingi. Turime kilnų tikslą ieško ti, kas gali priimti studentus at likti praktikos, ieškosime būsimų darbdavių ir patys bandysime siū lyti savo paslaugas. Studentai kol kas – labai mažai panaudojama jė ga, juk jie gali atlikti tyrimus, įvai rias apklausas, gali daryti įvairius pagalbinius darbus tuo pačiu metu ir mokydamiesi. Manau, kad šiuo metu, esant krizinei situacijai, stu dentai galėtų būti varomoji verslo jėga“, – tvirtino R.Mickienė.
Socialinių mokslų kolegijos stu
dentas Mantas Norkus
Medicinos centro „Lorna“ direk
torė Loreta Bosienė
„Man tokie susitikimai buvo be ga lo įdomūs. Manau, jie tikrai reika lingi – ne tik rasti sau darbuotoją, bet ir pasidairyti įvairių specia listų, verslo partnerių. Man, kaip sveikatos įmonės vadovei, tai taip pat labai svarbu. Ši naujovė – kon taktų mainai – netikėta, labai no rėčiau, kad ji taptų tradicija“, – sa kė ji.
Naujienų agentūros BNS direkto Lietuvos aukštosios jūreivystės
mokyklos studentas Ričardas Mova
„Atėjau sudomintas kontaktų mai nų idėjos. Gal kam nors pasirodysiu reikalingas ir kam nors manęs pri reiks ateityje, gal kada nors pravers čia surastos pažintys. Esu tik pir makursis, dar viskas prieš akis“, – optimistiškai kalbėjo R.Mova.
rius Artūras Račas
„Bendrauti su žmogumi, kurį jau esi matęs, yra gerokai lengviau. Dabar, užuot pasakojęs, kas jis toks yra ir iš kur, žmogus gali pasakyti: „Laba diena, mes matėmės kontaktų mai nuose.“ Ir aš viską žinosiu“, – kal bėjo A.Račas.
„Kontaktų mainais susidomėjau vos išgirdęs apie šį renginį. Stu dijuoju bankininkystę, tikiuosi, pavyks pabendrauti su būsimais darbdaviais. Malonu gyvai maty ti lig šiol tik laikraščiuose ir tele vizijoje matytus žmones“, – sakė M.Norkus.
560
dalyvių
Kauno rotušės ceremonimeistras
Kęstutis Ignatavičius
Laiko stokos išsamiau pabendrauti su Kauno rotušės ceremonimeistru K.Ignatavičiumi problemą jaunimas išsprendė, paprašęs jo suorganizuo ti užsiėmimą apie renginių režisūrą,
specialistų, biologų, istorikų, va dybininkų. Pastarieji būna siauro profilio, o mums reikėtų, kad va dybininkai išmanytų viską, – dės tė O.Žalienė. – Tačiau svarbiausia, kad žmonės būtų motyvuoti, užsi degę ir norėtų dirbti. Manau, tokie renginiai labai reikalingi, ieškant tinkamų žmonių.“
Lietuvos jūrų muziejaus direkto VDU viešosios komunikacijos
Lietuvos aukštosios jūreivystės
studentas Tadas Sirvydas
mokyklos Uosto ekonomikos ir va dybos katedros vedėja Rima Mic kienė
„Į kontaktų mainus atėjau veda mas smalsumo, taip pat tikiuosi
rė Olga Žalienė
„Žinoma, mums reikia naujų žmo nių, nes žiūriu į tolimą ir netolimą ateitį. Mes žvalgomės akvariumų
užsiregistravo į kontaktų mainus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
10
šeštadienis, kovo 31, 2012
12p.
Mirtis. Pristatymas į namus.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Būsimasis Kinijos lyderis: pragma Šiais metais pasaulis sužinos ne tik tai, kas bus naujasis Prancūzijos ar JAV prezi dentas. Naujo lyderio rinkimai vyks ir Kinijoje. Niekas neabejoja, kad šalies vadovu taps Xi Jinpingas. Ar Kinija suks permainų keliu?
Mįslinga asmenybė
58 metų Xi Jinpingas – Kinijos po litinio biuro narys, šalies vicepre zidentas ir vienas įtakingiausių pareigūnų vienoje didžiausių pa saulio valstybių, kurios gyventojų skaičius gerokai viršija milijardą. Ką pasaulis žino apie būsimąjį Kinijos vadovą? Mažai ką. Sakoma, kad jis įdomesnė as menybė nei dabartinis generali nis sekretorius monotoniškasis Hu Jintao. Xi lengviau bendrauja su užsienio lyderiais, yra atvires nis, jį su Vakarais sieja glaudes ni ryšiai. Be to, tie, kurie su juo buvo susi tikę, apibūdino jį kaip žmogų, kuris visuomet žino, kaip pasiekti tikslą. Hu pirm ąsyk JAV lank ės i 2002 m., kai tik tapo Kinijos ko munistų partijos generaliniu sekre toriumi. Xi duktė Xi Mingze, kaip tvirtina JAV žiniasklaida, slapta studijuoja Harvardo universitete kitu vardu, o sesuo, kaip manoma, gyvena Kanadoje. Partijos atstovas
Tradiciškai Kinijoje šalies vadovų rinkimai – Komunistų partijos vi daus reikalas. Šalies politinė siste ma kartais net vadinama Komunis tų partijos demokratija. Toks terminas gana tikslus. Ge neralinis partijos sekretorius kei čiasi ieškant optimalios galių pu siausvyros valdančiajame elite. Kitaip tariant, lyderio rinkimai vyksta, tik ne visuomenėje. Aukščiausiuose partijos sluoks niuose dėliojamas ir šalies raidos scenarijus. Svarbiausias klausimas – ekonominė politika. Būtent eko nominis augimas leidžia elitui va dovauti milijardinei šaliai. Daugelis analitikų sutinka, kad kol Kinijos ekonomika augs, ko munistams didesnių rūpesčių iš laikant valdžios vadeles nekils. Priešingu atveju įmanomi įvairūs scenarijai. Ar Xi Jinpingas bus įtakinga figū ra? Jei Kinijoje bręstų politinės re formos – veikiausiai jis reformoms ir vadovautų. Tačiau, akivaizdu, jos, bent jau įvertinus dabartinę
padėtį, vyks labai iš lė to. Gal net per ateinantį dešimtmetį jų nebus? Xi jau turėjo progą pri sis tatyt i pasaul iui. Nuo 2008 m., kai tapo vicepre zidentu, jis aplankė nemažai šalių, iš jų – kelias Europos, nukeliavo į JAV, kur susitiko ne tik su kolega vicepreziden tu Joe Bidenu, bet ir JAV prezi dentu Baracku Obama. Visgi kokia bus Kinijos užsie nio ir vidaus politika po šių metų rudenį planuojamo 18-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso, kuriame bus renkamas naujasis šalies lyderis, kol kas sunku pasakyti.
Pirma, Kinija neeks portuoja revoliu cijos; antra, Kinija neeksportuoja bado ir skurdo; trečia, Ki nija nekelia jums gal vos skausmo. Ką dar aš galiu pasakyti.
Tiesa, kongresas vadinamas is toriniu, nes į valdžią žengs vadi namoji penktoji Kinijos komunis tų partijos karta, kurios atstovas yra ir Xi. Manoma, per šį renginį keisis net 60 proc. aukščiausios parti jos vadovybės – Centro komiteto narių. Žinoma, tai gali reikšti po kyčius užsienio bei vidaus poli tikoje, tačiau niekas prognozuo ti nesiima. Kietas riešutėlis?
Xi Jinpingas Vakarams nėra nei draugas, nei priešas. Save jis daž niausiai apibūdina kaip pragma tiką. Politiko kredo: „Būkite išdi dūs, o ne nuolankūs. Motyvuoti, o ne pompastiški. Pragmatiški, o ne nepastovūs.“ Savo patarėjams Xi, kaip sako ma, yra nurodęs, kad jie sakytų
Mįslė: niekas neabejoja, kad Xi Jinpingas – būsimasis Kinijos lyderis, tačiau apie jį dar mažai žinoma.
jam tai, ką mąsto, o ne ką jis no rėtų girdėti. Per vizitą Meksikoje jis gyrė sa vo šalies politiką ekonominį nuo smukį, o užsieniečiams pabrėžė, kad Kinija jų neretai kaltinama ne pagrįstais dalykais. Kalbėdamas apie santykius su kitomis pasaulio šalimis būsima sis Kinijos lyderis leido suprasti, jog niekam nebus leista kištis į ša lies reikalus. „Yra nuobodžiaujančių užsienie čių pilnais skrandžiais, kurie nie ko geresnio neveikia, tik nuolatos bado pirštais į mus. Pirma, Kinija neeksportuoja revoliucijos; antra, Kinija neeksportuoja bado ir skur do; trečia, Kinija nekelia jums gal vos skausmo. Ką dar aš galiu pa sakyti“, – yra sakęs Xi Jinpingas. Po vizito Meksikoje net sklido kal bų, kad gana aštrios Xi pastabos ne juokais papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovus, ir jie nurodė būsimajam lyderiui pašli fuoti kalbą. Svarbiausias Xi vizitas neabejo tinai buvo šiais metais į JAV. Abi šalys dabar laikomos svar biausiomis konkurentėmis Ra miojo vandenyno regione. Nerimą Kinijos augimas ypač kelia Vašing tono sąjungininkėms šiame regio ne – Pietų Korėjai, Japonijai, Aust ralijai, Taivanui.
Tiesa, Xi JAV demonstravo pragmatišką toną. Visgi, kalbėdamas apie karinės galios pusiausvyrą Ramiojo van denyno regione, Kinijos vicepre zidentas pabrėžė, jog karinių pa jėgų didinimas – nepriimtinas. Interviu dienraščiui „The Was hington Post“ Xi sakė: „Tuo metu, kai žmonės ilgisi taikos, stabilumo ir plėtros, karinių pajėgų didinimas ir karinių aljansų stiprinimas nėra tai, ko dauguma regiono šalių tiki si. Mes sveikiname konstruktyvų JAV vaidmenį skatinant taiką, sta bilumą ir klestėjimą regione. Mes taip pat tikimės, kad JAV gerbs ir atsižvelgs į Azijos bei Ramiojo van denyno šalių esminius interesus“, – teigė Xi Jinpingas, kuris taip pat yra ir vienas Kinijos armijos cent rinio komiteto vadovų. Kalbėdamas apie santykius su artimiausiomis kaimynėmis Ja ponija ir Rusija Xi neslėpė, kad jo tikslas – kuo glaudesni santykiai. Iš viso Xi buvo išsiruošęs į 47 vi zitus užsienyje. Per juos nuolatos pabrėždavo, kad svarbiausia jam – „pamatyti geriausius pasaulio išra dimus ir pritaikyti juos namie“. Matyt, todėl daugelis jo vizitų dažnai neapsiriboja susitikimais su kitų šalių lyderiais. Antai JAV Xi apsilankė Los An dželo „Lakers“ komandos krepši
nio varžybose, nuvyko į mažą Ajo vos valstijos Muskatino miestelį, kuriame dar kaip Kinijos vietos valdžios atstovas lankėsi 1985 m. Tada, vadovaudamas penkių žmonių delegacijai, Xi JAV domė josi kiaulių auginimo technologi jomis. Patirtis gyvenant kaime
Xi vidaus politika – dar didesnė mįslė. Kinijoje lyderis neturi di delės individualios galios spren dimams priimti, nes aukščiausia valdžia disponuoja 9 asmenų Po litinis biuras. Tačiau pirmą sykį Kinijos istori joje partijos generalinis sekretorius bus renkamas ne Politinio biuro narių, o didesniame būryje parti jos narių iš Centro komiteto. Tai, pasak analitikų, rimtas pro veržis. Kai kurie mano, kad Kiniją Xi ga lėtų pasukti liberalesniu nei dabar keliu, ypač kalbant apie šalies po litinę sistemą. Nes Xi laikomas li beraliojo sparno politiku. Visgi Kinijoje radikalios refor mos – sunkiai įsivaizduojamos. Tačiau aišku tai, jog Xi nebus ra dikalus komunistas. Xi tėvas – buvęs revoliucionie rius Xi Zhongxunas – 16 metų bu vo represuojamas Mao Zedongo valdymo metais.
11
šeštadienis, kovo 31, 2012
pasaulis Lenkai protestuoja
Šaudė mokykloje
Išardė kapą
Maždaug 10 tūkst. žmonių va kar dalyvavo mitinge prie Len kijos parlamento, protestuo dami dėl vyriausybės planų padidinti išėjimo į pensiją am žių iki 67 metų. Šis protestas, organizuotas profsąjungos „Solidarumas“, vyko tuo pa čiu metu, kai Seime buvo pra dėtas svarstyti šis įstatymas.
Suomijoje suimtas vyras, pa leidęs kelis šūvius mokyklo je. Niekas per incidentą nenu kentėjo. Įtariamasis – trečią dešimtį metų einantis vyras – šaudė pro vienos klasės duris, iš koridoriaus. Pastaraisiais metais Suomijos mokyklose buvo įvykdyti du išpuoliai, per kuriuos žuvo žmonių.
Austrijos šiaurėje esantis bu vusio Vokietijos nacių lyde rio Adolfo Hitlerio tėvų kapas buvo išardytas, kai vienas Aloiso Hitlerio ir jo žmonos Klaros palikuonis nuspren dė atsisakyti teisių į šį kapi nių sklypą. Leondingo kapi nės dažnai pritraukdavo ult radešiniųjų aktyvistų.
atikas ar idealistas?
AFP nuotr.
Kai Xi buvo vos 9-eri, jo tėvas buvo pirmąsyk sulaikytas. Jis bu vo išsiųstas į atokų ir skurdų kalnų miestelį, jame šešerius metus dir bo žemės ūkio darbus. Būtent tada, kaip ne sykį sakė vėliau sėkmingai karjeros laiptais Kinijos komunistų partijoje kilęs politikas, jis pažino tikrąjį Kini jos liaudies gyvenimą, ir šis poty ris paveikė jo pasaulėžiūrą. Kaip sakė, jis atsiribojo nuo no menklatūrinio gyvenimo, regė jo kultūrinės revoliucijos realybę, kuri, jo teigimu, buvo kraupi. „Daugelis mano idėjų atėjo iš šio mano gyvenimo laikotarpio. Jis kiekvieną minutę, kiekvieną die ną mane veikia. Suvokti savo ša lies visuomenę – fundamentalu“, – yra sakęs Xi. Po Mao mirties 1976 m. Xi ir jo šeimos gyvenimas sugrįžo į įpras tas vėžes. Xi ėmė dirbti asmeniniu gyny bos ministro Geng Biao sekreto riumi, kuris anksčiau buvo jo tėvo pavaldinys. Vėliau jis sėkmingai kopė kar jeros laiptais, o 2007 m. buvo iš rinktas į Politinį biurą – aukščiau sią Kinijos valdžios instituciją. Radikalai nepageidaujami?
Kad Kinijos vadovai neketina pa sukti radikalesnio komunizmo ke
liu, įrodė visai neseniai politinę sis temą supurtęs skandalas, per kurį iš posto buvo pašalintas Čongčin go didmiesčio Komunistų partijos lyderis Bo Xilai. Šio vieno žinomiausių Kinijos komunistų partijos atstovų karje ra žlugo šių metų vasarį. Skandalas kilo tada, kai vasa rio 6 d. buvęs Čongčingo policijos viršininkas Wang Lijunas, kuris or ganizavo Bo Xilai kampaniją prieš korupciją mieste, atvyko į JAV kon sulatą ir, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Po šio neįprastai viešo politinio skandalo Wang Lijunui atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, o Bo Xilai atsisveikino su karjera. Tiesa, analitikai pabrėžė, kad ne skandalas, o Bo Xilai pažiūros galėjo kainuoti jam postą ne tik miesto va dovybėje, bet ir Politiniame biure. 62 metų politikas ne sykį siū lė atgaivinti „raudonąją“ kultūrą, įskaitant pareigūnų siuntimą pa sidarbuoti kaime, atitinkamas dai nas valstybinėse firmose ir patrio tines televizijos laidas. Tai, pasak žiniasklaidos, nebu vo palankiai vertinama liberaliojo partijos sparno atstovų. Manoma, kad būtent liberalesnė partijos atšaka greičiausiai perims valdžią iš senosios kartos Kinijos lyderių, pasitraukiančių į pensiją.
Smūgis islamistams Prancūzijos policija vakar suren gė reidus prieš įtariamus islamistų tinklus ir suėmė 19 žmonių, o pre zidentas Nicolas Sarkozy pažadė jo, kad bus toliau vykdomos griež tos priemonės, reaguojant į vieno ekstremisto išpuolių virtinę.
Areštai buvo įvykdyti keliuose miestuose, tarp jų Tulūzoje, kur policija praeitą savaitę nukovė ekstremistą Mohamedą Merah, per tris išpuolius pietvakarių regione nužudžiusį septynis žmones. N.Sarkozy sakė, kad šių reidų taikiniu tapo radikalusis islamiz mas, taip pat nurodė, kad Pran cūzijos patirta trauma po išpuolių Tulūzoje ir gretimame Montoba ne buvo panaši į sukrėtimą Jung tinėse Valstijose po 2001 m. rug sėjo 11-osios teroro atakų. Pasak prezidento, vakar su rengti reidai tėra pradžia. „Turime užduoti kai kuriuos nepaprastai tikslius klausimus tam tikram skaičiui žmonių, o tai, kas įvyko šį rytą, tęsis, – pa brėžė N.Sarkozy, dalyvaujantis įnirtingoje kampanijoje dėl savo perrinkimo per balsavimus ba landį ir liepą. – Bus ir kitų ope racijų, kurios bus tęsiamos ir leis mums išsiųsti iš mūsų naciona linės teritorijos tam tikrą skaičių žmonių.“ N.Sarkozy taip pat gynė Pran cūzijos šią savaitę priimtą spren dimą neleisti atvykti į šalį keliems musulmonų dvasininkams: „Ne norime, kad į mūsų teritoriją būtų kviečiami žmonės, kurie pasisako už vertybes, priešingas respubli kai.“ Policija pranešė, kad per reidus buvo konfiskuota kalašnikovo au tomatų ir kitų ginklų.
Tarp suimtųjų buvo Moham medas Achamlane’as, kaip įta riama, vadovaujantis ekstremistų grupuotei „Forsane Alizza“. Šal tiniai nurodė, kad jo namuose bu vo rasti trys kalašnikovo automa tai, pistoletas „Glock“ ir granata. Šie areštai įvykdyti kitą dieną po to, kai M.Merah, kuris buvo nušautas policijos snaiperio ko vo 22 d. po policijos apgulties jo bute, trukusios 32 valandas, bu vo palaidotas Tulūzoje prižiūrint stiprioms policijos pajėgoms.
M.Merah buvo pa laidotas Tulūzoje prižiūrint stiprioms policijos pajėgoms. Šis 23 metų jaunuolis per tris išpuolius, kurie sukrėtė šalį, nu šovė tris Prancūzijos karius, tris vaikus ir rabiną mokytoją. Ekstremistas, kurį Prancūzi jos lyderiai vadino monstru, bu vo palaidotas Tulūzos Kornbarjė kapinėse, kai Alžyro pareigūnai dėl saugumo priežasčių atsisakė leisti palaidoti M.Merah jo pro tėvių tėvynėje. Prancūzijos pareigūnai pateikė kaltinimus M.Merah broliui Ab delkaderui dėl įtariamos pagal bos jo išpuoliams, taip pat nuro dė ieškantys kitų bendrininkų. Abdelkaderas Merah kaltina mas padėjęs savo broliui pavog ti galingą motorolerį „Yamaha“, kuris buvo panaudotas per išpuo lius. Policija nurodė ieškanti tre čio asmens, galbūt susijusio su šia vagyste.
Kilus sujudimui aukščiausiuo se Kinijos valdžios sluoksniuose, spekuliuota, kad nuvertus Bo Xi lai Kinijoje gali prasidėti valdžios perversmas. Tiesa, skandalas nuri mo, o aukščiausi Kinijos pareigūnai perspėjo, jog visi turi pasimokyti iš šio incidento. Toks komentaras lai komas retu viešu priekaištu parti jos aukšto rango lyderiui. Kinijos ekspertai pabrėžė, kad skandalas parodė, jog Kinijos val dančiajam elitui tebėra svarbus stabilumas ir kad radikaliam ko munizmui durys užvertos. Manoma, šiuo keliu suks ir būsi masis lyderis Xi. Kaip sakė vienas Xi pažįstantis asmuo, „jis pasirinko būti rausvas, bet ne raudonas“. Xi niekuomet neslėpė savo nei giamo požiūrio į Kinijos istoriją, ypač kultūrinės revoliucijos me tus. Tai jis visuomet pripažįsta. Tiesa, Vakarų analitikai sutin ka, kad nors Xi – modernios Kini jos komunistų kartos atstovas, taip pat jis ir labiau nenuspėjamas. Visgi kad ir kokios yra Kinijos būsimojo lyderio asmeninės savy bės, vargu ar Kinijos politika nuo to labai priklausys. Bent taip tvirtina žinomas JAV tarptautinių santykių ekspertas Stephenas M.Waltas.
Areštas: tarp suimtųjų buvo M.Achamlane’as, kaip įtariama, vado
Parengė Valentinas Beržiūnas
AFP nuotr.
vaujantis ekstremistų grupuotei „Forsane Alizza“.
BNS inf.
12
šeštadienis, kovo 31, 2012
pasaulis Geidžiamiausios nuotakos Turtingiausių nuotakų sąraše, kurį suda rė tinklalapis luxpresso.com, dominuoja didžiausių pasaulio turtuolių dukros. Be ne garsiausios jų yra Paris Hilton ir jos sesuo Nicky Hilton, bet viešbučių tinklo paveldėtojų turtas (atitinkamai 100 mln. ir 20 mln. dolerių) atrodo kukliai, paly ginti su Indijos magnato Mukesho Am bani dukros Ishos, vieno turtingiausių planetos žmonių Bernard’o Arnault duk ros Delphine ir netgi Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus 19-metės atža los Anos milijardais.
Charlotte Casiraghi
Tamara Ecclestone
Ana Abramovič
Mirtis. Pristatymas Lietuvoje diskusijos apie eutanaziją tik prasideda, o pirmieji Europoje ją įteisinę olandai jau svarsto, kad galbūt nuėjo per toli. Pirma pažintis su mirtimi
Šventovė: kai kurie sektantai mano, kad Bugaračo kalnas – šven
tas ir ant jo bus galima išgyventi pasaulio pabaigą.
„Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos Nojaus arka Yra tokia vieta Prancūzijoje, kur renkasi pasaulio keist uol iai, laukdami pasaulio pabaigos. Ta vieta – Bugaračo miestelis.
Kuo šis miestelis ypatingas? Iš pažiūros – niekuo. Tiesa, kai ku rie mano, kad šis kaimelis, atėjus pasaulio pabaigai, bus vieninte lė vieta Žemėje, kur žmonės iš gyvens. Kitaip sakant, miestelis – No jaus arka.
Apokalipsė, kaip mes manome, yra senojo pasaulio pa baiga ir naujojo pra džia. Apie Bugaračo kaimelį, kuria me gyvena apie 200 žmonių, nuo seno sklando įvairios legendos ir mitai. Manoma, kad čia yra apsi lankę ateiviai, kad miestelio apy linkėse galima susisiekti su ana pusiniu pasauliu. Netoli miestelio stūkso sektan tų šventu tituluojamas Bugaračo kalnas. 1,2 tūkst. metrų kalnas – aukš čiausias regione. Geologų tei gimu, šis kalnas – neįprastos struktūros, todėl vadinamas at virkštiniu kalnu. Mokslininkai mano, kad kalnas po to, kai susi formavo, sprogo, todėl jo viršu je stūkso uolienos, kurios turėtų būti kalno apačioje. Kalnas paslaptingas ir tuo, jog, kaip sakoma, ant jo viršūnės kaž kada buvo nuskraidintas buvęs Prancūzijos prezidentas François Mitterrand’as, o naciai ir žydų „Mossad“ agentai čia neva atliko paslaptingus kasinėjimus.
Bet sektantams svarbiausia magiška kalno galia. Jie tiki, kad kalnas skleidžia specialias mag netines bangas. Taigi, kai tik paskelbiama apie vis naują pasaulio pabaigą, mies telį užplūsta įvairūs sektantai. Antai, ir šiais metais kaimelį užplūdo banga dvasinių turistų, jie ėmė čia atlikti įvairias apei gas ir laukti pasaulio pabaigos. Ji, pasak kai kurių „pamokslinin kų“, ištiks Žemę šių metų gruo džio 21 d. „Apokalipsė, kaip mes mano me, yra senojo pasaulio pabaiga ir naujojo pradžia. Tai bus nau jas dvasinis gyvenimas. 2012 m. baigsis vienas ciklas“, – sakė pa mokslininkas Jeanas. Manoma, kad gruodžio 21 d. į kalną ketina kopti apie 100 tūkst. žmonių. Tačiau ne pamokslų, o galimų savižudybių baiminasi prancūzų policija. Niekas nenori, kad pasi kartotų tai, kas nutiko JAV, Tek sase, 1993-iaisiais. Veiko mies te Dovydo sektos lyderis Davidas Koreshas ir jo sekėjai susidegino tuo metu, kai pastatą, kuriame jie buvo užsidarę, šturmavo FTB. Tiesa, Bugaračo gyventojai dėl sektantų pernelyg nesisieloja, nes miestelyje nekilnojamojo turto kainos kaip reikiant išaugo. Vis dėlto meras Jeanas Pierre’as Delord’as sako, jog jam kaip ir pa reigūnams nerimą kelia tai, kad gruodžio 21 d. neprasidėtų ma sinės savižudybės. Meras jau yra kreipęsis į teisėsaugą, kad saugu mas būtų užtikrintas. „Mes tikrai pastebime, kad tu ristų daug. Vien šiais metais jau atkeliavo apie 20 tūkst. žmo nių. Visi jie kopė į kalno viršū nę. Praėjusiais metais buvo tik 10 tūkst. kopiančių“, – sakė meras. „The Independent“ inf.
Kai Petra de Jong pirmą kartą žmo gui atėmė gyvybę, ji dar pati ne iki galo suprato, ką daro. Tuomet ji dirbo plaučių gydytoja Nyderlan dų ligoninėje, jos pacientas sirgo vėžiu. Pasak moters, jo būklė bu vo beviltiška. Vyras paprašė padėti jam numir ti. P.de Jong pacientui suleido pre parato, kuris turėjo greitai suveik ti. Bet vyras mirė tik po devynių valandų, nes dozė buvo per maža. Pasak gydytojos, vyras nejautė jo kio skausmo, bet žmona visą šį lai ką prasėdėjo šalia bijodama, kad jis gali šitaip išgulėti dar 20 metų. Tuo metu eutanazija Nyderlan duose dar buvo nelegali, todėl me dikė niekam negalėjo pasakoti, ką padarė. Dabar, praėjus dvidešimčiai metų, P.de Jong yra įtakinga kovo toja už eutanaziją ir jos plėtrą. Mobilios eutanazijos komandos
Kai Nyderlandai prieš dešimt metų įteisino eutanaziją, tai buvo perga lė organizacijai „Teisė mirti“, ku riai šiandien vadovauja P.de Jong ir kuri prisistato kaip didžiausia pasaulyje kovotoja už savanorišką eutanaziją. Neseniai ši organizaci ja žengė dar vieną žingsnį, siekda ma užtikrinti, kad ši galimybė bū tų prieinama kiekvienam. Kovo pradžioje „Teisė mirti“ ati darė pirmąją pasaulyje eutanazijos kliniką pavadinimu „Levensein dekliniek“ – Gyvybės pabaigos kli nika. Ji skirta žmonėms, kurie nori numirti, bet neturi šeimos gydyto jo, kuris sutiktų atlikti eutanaziją.
Klinika turi šešias mobilias eutana zijos komandas, kiekvieną jų suda ro gydytojas ir medicinos seselė. Kai pacientas patikrinus sveikatą įgyja teisę dalyvauti programoje, viena komandų atvyksta į jo namus su leisti dviejų preparatų. Vienas pa cientą kietai užmigdo, o kitas su stabdo kvėpavimą ir sukelia mirtį.
Šveicarijoje mirti padedantys gydyto jai gali teisėtai skirti mirtinų vaistų žmo nėms, kurie nori už baigti gyvenimą, bet šie turi suvartoti juos patys. Į kliniką, kuri įsikūrė Hagoje, nuo kovo pradžios kreipėsi maždaug 70 pacientų. Pirmi du jau buvo atrink ti ir nukreipti pas gydytojus. Ateityje planuojama eutanaziją atlikti ir pačioje klinikoje, bet gydy tojams vis vien teks daug važinėti, nes dauguma mirti norinčių olandų pageidauja tai daryti namuose. Mirti leidžiama ne visiems
Nyderlandų eutanazijos įstatymas sako, kad ši procedūra gali būti at liekama tik tais atvejais, kai liga pa siekia paskutinę stadiją, pacientas kenčia nepakeliamą skausmą ir nė ra jokių perspektyvų, kad jo būklė galėtų pagerėti. Jeigu pacientą pri
žiūrintis gydytojas sutinka atlik ti eutanaziją, jis turi gauti kito ne priklausomo eksperto išvadą ir tai pranešti specialiam komitetui, ku rį sudaro teisės, etikos ir medicinos specialistai. Šis komitetas peržiū ri visas eutanazijos bylas ir užtikri na, kad būtų laikomasi visų normų. Dauguma prašančių eutanazijos yra vėžininkai, bet kaip priežastis dažnai nurodoma ir silpnaprotys tė, kitos psichikos ligos. 2010-aisiais Nyderlandų gydy tojai atliko eutanaziją maždaug 3 tūkst. kartų, nors prašymų padė ti mirti gauta tris kartus daugiau. Dalis jų buvo atmesti dėl to, kad šeimos gydytojai atsisakė atlikti eutanaziją. Vieni gydytojai atsisako dėl re liginių ar etinių motyvų, kiti – baimindamiesi kokių nors ne sklandumų. Kai kurie medicinos specialistai jaučiasi negalintys tvir tai nuspręsti, ar pacientas iš tikrų jų kenčia nepakeliamus skausmus, kaip nurodo Nyderlandų eutanazi jos įstatymas. Trapios etikos ribos
Tai yra priežastys, kurios paskatino P.de Jong ir jos vadovaujamą orga nizaciją įsteigti eutanazijos kliniką. Gydytoja prisimena vienos 28 me tų moters atvejį, kuri nuo vaikys tės kentė depresiją ir nesėkmingai gydėsi ilgus metus. Moteris papra šė savo gydytojo padėti jai numirti, bet šis atsisakė. Galiausiai ji ant galvos užsidė jo plastikinį maišą ir užsidusino. P.de Jong teigia, kad klinikos tiks
Pagalba: organizacija „Teisė mirti“ net nebando perkalbėti mirti norinčių žmonių, priešingai – siūlo jiems mirti
13
šeštadienis, kovo 31, 2012
pasaulis Geidžiamiausios nuotakos
Delphine Arnault
Isha Ambani
Nicky Hilton
į namus las taip pat yra padėti mirti žmo nėms, kurių liga nepasiekė pa skutinės stadijos, kaip minėtos 28 metų moters atveju. Aišku, gydy toja priduria, kad klinika nuodug niai ir atsakingai nagrinės kiekvie ną atvejį. Per savo karjerą moteris asmeniškai gyvybę nutraukė šešio likai žmonių, ir, pasak jos, kiekvie ną kartą tai buvo labai sudėtingas sprendimas. Karališkoji Nyderlandų medicinos asociacija (KNMA) – stambiausia šalyje profesionaliosios medicinos organizacija – iš principo palai ko eutanaziją, bet mobiliąją verti na kritiškai. Anot jos, prieš šį svar bų žingsnį būtina užmegzti tvirtą ryšį ir pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo. KNMA tvirtina, kad juo du turi kiek įmanoma geriau susi pažinti ir susibendrauti. Asociacija baiminasi, kad mobilioji eutanazija pažeis įstatymo nustatytą „būtino jo rūpinimosi“ reikalavimą. Ši naujovė kelia daug abejonių žmonėms, davusiems Hipokrato priesaiką. Gydytojų, kurių specia lizacija yra mirtis, atsiradimas dar labiau išplauna ir taip trapias eti kos ribas. KNMA atstovas Ericas van Wij lickas papasakojo vieną atvejį, su kėlusį karštų diskusijų. „Buvo atvejis, kai pacientas pa skutinę akimirką pasakė: „Aš ne noriu mirti.“ Bet palatoje buvo du gydytojai, kurie vedė jo ligos istori ją jau septynerius metus ir kuriems pacientas ne sykį sakė, kad nori eu tanazijos. Buvo priimtas sprendi mas procedūrą vis dėlto atlikti“, – pasakojo E.van Wijlickas. Nori padėti savižudžiams
Gyvybės pabaigos klinika iš pradžių planavo teikti pagalbą visiems gy
inų vaistų sąrašą.
venimu nusivylusiems žmonėms, netgi paprastiems savižudžiams. Medikų užduotis būtų buvusi už tikrinti sėkmingą savižudybę. Nyderlanduose kasmet nusižudo maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Jie šo ka nuo tiltų, kariasi arba nusišau na. Organizacija „Teisė mirti“ ger bia jų pasirinkimą ir teigia, kad tai turi būti ori, laisvo žmogaus laisvai pasirinkta mirtis. Bet kol kas „Teisė mirti“ nesiryž ta pagalbos siūlyti polinkį žudytis turintiems žmonėms. Nyderlan dų įstatymai leidžia mirti gydy tojui padedant tik tuomet, kai tai susiję su eutanazija, skirtingai ne gu, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Šioje šalyje mirti padedantys gydytojai gali teisėtai skirti mirtinų vais tų žmonėms, kurie nori užbaig ti gyvenimą, bet šie turi suvartoti juos patys. Kovo 12 d. pasinaudo jęs Šveicarijos organizacijos „Exit“ paslaugomis po ilgos kovos su vė žiu iš gyvenimo pasitraukė legen dinis Vokietijos futbolininkas ir treneris Timo Konietzka. „Teisė mirti“ ketina toliau kovoti už savižudybių su gydytojo pagal ba įteisinimą. Tūkstančiai žmonių per metus kreipiasi į organizaciją su prašymais padėti numirti. „Tei sė mirti“ nebando jų perkalbėti. „Tai – ne mūsų darbas. Tai bū tų paternalistiška“, – teigė P.de Jong. Priešingai, „Teisė mirti“ skam binantiems žmonėms teikia infor maciją, kaip sėkmingai nusižudyti. Asociacijos nariai gauna slaptažo dį ir prieigą prie ilgo sąrašo mir tį sukeliančių vaistų. Tačiau nusi pirkti jų galima tik tokiose šalyse, kaip kaimynė Belgija, kur eutana zija taip pat įteisinta. „Der Spiegel“ inf.
3
tūkst. žmonių Nyderlanduose 2010-aisiais buvo atlikta eutanazija. „Shutterstock“ nuotr.
Paris Hilton
M.Romney užsienio politikos pamokėlės Šią savaitę respublikonų kandi datas į prezidentus Mittas Rom ney pademonstravo, ką išmano apie užsienio politiką. „Geopolitinė priešininkė“
Išgirdęs JAV vadovo Baracko Oba mos pažadą Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui nespausti Rusijos dėl priešraketinės gyny bos, M.Romney pareiškė, kad Ru sija – JAV „geopolitinė priešinin kė“ ir jai nuolaidžiauti negalima. Interviu CNN M.Romney teigė, kad Rusija „lygiuojasi į prasčiau sius pasaulio veikėjus“, įskaitant Siriją ir Iraną. „Rusija ir toliau remia Siri ją. Ji remia Iraną, kovoja su sankcijomis. Rusija nėra draugiška veikėja pasaulio scenoje“, – tei gė M.Romney. Taip pat jis pažėrė kritikos konkurentui, neva B.Oba mos „perkrovimo“ politika – ne veiksminga.
dažniausiai Kremlius mėgsta pa ts parodyti, kad JAV laiko varžovė mis. Antai D.Medvedevas pareiškė, kad M.Romney derėtų „įjungti sme genis“ ir „pasitikrinti kalendorių“. „Visiems pretendentams į JAV prezi dento kėdę rekomenduoju mažiau siai du dalykus: formuojant pozici ją įjungti proto argumentus, naudoti galvas ir, antra, pasižiūrėti į laikrodį – dabar 2012 m., o ne aštuntojo de šimtmečio vidurys“, – sakė D.Med vedevas. Jis pridūrė, kad M.Romney kalba „Holivudo“ stereotipais. Ne tik Rusijoje, tačiau ir JAV kilo pasipiktinimo banga. MSNBC ko mentatorius Chrisas Matthewsas sakė: „Sunku suvokti, kuriame dešimtmetyje šis vyrutis gyvena. Skamba taip, tarsi net ne aštunta jame, o šeštajame. Nebėra nei Sta lino, nei Chruščiovo, nei Brežne vo. Yra Medvedevas.“ „The New York Times“ sa vo straipsnį apie M.Romney ko
Irano, Izraelio, karinių išlaidų ma žinimo, Kubos, Irako, Afganista no ir Rusijos klausimus? Anksčiau M.Romney kritikavo B.Obamos laikyseną Irano atžvilgiu. Jis tvir tino, kad pergalės atveju sugriež tintų sankcijas Teheranui. „Viltis nėra jokia užsienio poli tika“, – sakė M.Romney. Jis pri dūrė, kad vienintelis „dalykas, kurį gerbia galvažudžiai ir tiro nai, yra mūsų galia ir mūsų ryžtas ja pasinaudoti“. Įgriso kritika
Pats B.Obama per susitikimą Seu le pareiškė, kad respublikonų nuo lat žarstoma kritika jo politikai jau ėmė trukdyti spręsti svarbiausius šalies klausimus. B.Obama skundėsi, kad dėl tul žingos politinės atmosferos JAV tampa sunku išsamiai spręsti opius klausimus, tarp jų – susiju sius su gynyba ir ginklų kontrole.
Rusija ir to liau remia Siriją. Ji re mia Iraną, kovoja su sankcijo mis. Rusija nėra drau giška veikė ja pasaulio scenoje. „Veiksmai, kokių iki šiol bu vo imtasi, kurie, pasak jo, turė tų padėti atkurti santykius su Ru sija, nebuvo efektyvūs“, – sakė M.Romney ir pridūrė, kad kalbos apie lankstumą Kremliui kelia ne rimą. Nes sprendimas atsisakyti planų kurti vadinamąjį trečiąjį po zicinį PRG rajoną Lenkijoje ir Čeki joje, kuriuos parengė respublikono George’o W.Busho administracija, JAV saugumui kelia pavojų. „Rusija yra geopolitinė priešė, ir mintis, kad mūsų prezidentas planuoja sudaryti kažkokius san dorius su ja, ir tai, kad jis nenori prieš rinkimus to pasakyti Ame rikos žmonėms, kelia didelį ne rimą“, – sakė M.Romney. Jis taip pat pažėrė kritikos B.Obamai, kad šis pasveikino Vladimirą Putiną su pergale rinkimuose. „Įsijunk smegenis“
Net Rusijos vadovams tokie komen tarai sukėlė ironišką šypseną, nors
mentarus pavadino taip: „Nie kuomet nesibaigiantis šaltasis karas“ (angl. – „The Never-En ding Cold War“). Įtakingas leidinys pabrėžė, kad M.Romney komentarai rodo jo „šokiruojamai menką išprusimą užsienio politikos srityje“. Kova dėl užsienio politikos
Galiausiai 18 B.Obamos užsie nio politikos patarėjų parašė viešą laišką oponentui, kad šio patarėjai ne kritikuotų, o domėtųsi užsienio politika. Anksčiau tokio pobūdžio laišką paskelbė M.Romney štabas. „Kadangi esate minėjęs, kad dėl užsienio politikos ketinate kon sultuotis su savo ekspertais, mes ketiname jums parodyti keletą faktinių netikslumų ir juos pri statysime jūsų patarėjams“, – ra šyta laiške, kuris publikuotas žur nale „Foreign Policy“. Laiške B.Obamos patarėjai klau sė, kaip M.Romney ketina spręsti
„Vienintelis būdas man atlik ti šiuos darbus – jeigu konsultuo siuosi su Pentagonu, su Kongresu, jeigu būsiu palaikomas abiejų par tijų, – tvirtino prezidentas. – Kal bant atvirai, dabartinė aplinka ne padeda turiningoms tokio pobūdžio konsultacijoms. Manau, istorijos, kurias jūs, vyručiai, rašėte pasta rąją parą, – puikus to įrodymas.“ Vėliau Baltieji rūmai pasiun tė aiškią žinią, kad Šaltasis karas baigėsi. „Nereikia būti užsienio politikos ekspertu, kad suvoktum, jog Šalta sis karas baigėsi prieš daugiau nei 20 metų ir kad didžiausia grėsmė, su kuria prezidentas kovoja Ameri kos žmonių vardu, yra grėsmė, ku rią kelia „al Qaeda“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas. – Ironiška, tačiau Rusija tokiais klau simais, kaip Šiaurės Korėjos ar Ira no, dirba labai gerai.“ AFP, „The New York Times“, „ABC News“, BNS inf.
14
šeštadienis, kovo 31, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
Tėvo kelią pasirinko ir sūn Raimondo Rumšo pavardė vėl šmėstelėjo ne vien mūsų šalies žiniasklaidos antraš tėse – 2002-aisiais prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse 3-iąją vietą iškovojęs legendinis Lietuvos dviratininkas lai mėjo Italijoje vykusias mėgėjų lenktynes „Gran Fondo Inkospor“.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Prieš kelerius metus baigęs pro fesionalo karjerą, iš Pagėgių kilęs sportininkas dviračių nepamiršo. Su žmona Edita ir keturiais vaikais Toskanos regiono Lupatos mieste lyje gyvenantis vyras kiekvieną sa vaitgalį sėda ant dviračio ir varžo si su Italijos ir kitų šalių šios sporto šakos entuziastais. „Dviračių sportas – mano krau jyje. Būtų nelengva atsisakyti to, kuo iki šiol gyvenau ir tebegy venu“, – dienraščiui prisipažino R.Rumšas. 2002-ųjų vasarą Eliziejaus lau kuose „Tour de France“ lenktynių finišą pasiekęs ir tik už legendinio po Lance’o Armstrongo ir ispano Josebos Belokio nugarų likęs lietu vis dabar turi naują svajonę. Vie nas geriausių visų laikų šalies dvi ratininkų viliasi, kad jo pramintais takais paseks ir atžalos. „Tikiuosi, kad kuris nors iš mano sūnų pratęs šeimos tradicijas ir dalyvaus pro fesionalų lenktynėse“, – atviravo lietuvis. – Raimondai, dviračių mėgė jų lenktynėse „Gran Fondo In kospor“ aplenkėte visus savo varžovus, tarp jų – ir legendi nį italų dviratininką Mario Ci pollini. Kas traukia garsenybes į tokias varžybas? – paklausėme R.Rumšo. – Italija – dviračių šalis, ši sporto šaka čia labai populiari, tad kiek vieną savaitgalį rengiamos įvai riausios varžybos. Jose dalyvau ja ne vienas buvęs profesionalas. Pavyzdžiui, šiose lenktynėse star tavo Maximiliano Lelli, taip pat su L.Armstrongu „US Postal“ ko mandai atstovavęs britas Jamie’s Burrow. Pajėgiems buvusiems pro fesionalams konkurenciją sudaro jaunesni dviračių sporto entuzias tai. Mario dalyvavo pirmą kartą. Smagu buvo su juo pasivaržyti ir aplenkti (45-erių Italijos dviračių asas finišavo šeštas, nuo R.Rum šo atsilikęs 1 min. 44 sek. – aut. past.).
Namai: Raimondo ir Editos šeima Italijoje gyvena jau daugiau nei de
šimtmetį.
Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.
– Ar dažnai išmėginate savo jėgas?
Karjera: R.Rumšas, atstovaudamas „GFDD Altopack Promotech“ koman
žybose.
– Varžybos vyksta kiekvieną sa vaitę, tačiau visose iš eilės neda lyvaujame. Esu „GFDD Altopack Promotech“ komandos narys, tad jei lenktynės organizuojamos Tos kanos regione ar aplinkui jį, visuo met stengiamės pasivaržyti. – Ką pastaruoju metu veikiate? – Daugiausia laiko ir toliau skiriu dviračiams. Treniruoju jaunuosius dviratininkus, tarp jų – ir abu savo vyriausiuosius sūnus. Jie dalyvauja jaunių varžybose. Aštuoniolikmetis Raimondas ir septyniolikmetis Li nas atstovauja italų „G.S. Ubaldo Signori“ komandai. Kol kas jiems sekasi neblogai, sūnūs žengia tėčio pėdomis (šypsosi). – Ar galima tikėtis, kad po ke lerių metų vėl išvysime Rum šo pavardę profesionalų lenk tynėse? – Perspektyvos tikrai neblogos, tad norėtųsi, kad tuo viskas nesibaig tų. Jaunių amžiaus grupėje jau ma tyti – gali vaikinas tapti geru dvi ratininku ar ne. Visa kita lemia tik sunkus darbas. Džiaugiuosi, kad kol kas atkaklumo, noro Raimon dui ir Linui nestinga. – Ar nemėginote savo patirtimi pasidalyti su kuria nors profe sionalų komanda?
– Turėjau pasiūlymų iš kelių jauni mo varžybose dalyvaujančių eliti nių klubų, bet kol kas nuo šio darbo susilaikau. Galbūt, kai mūsų atža los subręs, po kelerių metų ir im siuosi naujų pareigų. – Pernai dalyvavote trijose Bal tijos šalyse vykusiose „Baltic Chain Tour“ lenktynėse. Ko kių prisiminimų paliko šios varžybos? – Buvo smagu po ilgos pertraukos vėl startuoti Lietuvoje. Iki pasiro dymo „Baltic Chain Tour“ paskuti nį kartą tėvynėje buvau lenktynia vęs 2006-aisiais, kai tapau šalies čempionu. Lietuvoje vykę etapai buvo suorganizuoti labai gerai. Už tai reikia padėkoti Lietuvos dvira čių sporto federacijos generaliniam sekretoriui ir varžybų organizato riui Vaclovui Šiugždiniui. Prasčiau buvo Latvijoje ir Estijoje. Jei tokios lenktynės bus organizuojamos ir šiemet, kaimynams reikėtų gerokai pasitempti. – Galbūt planuojate startuoti ir šiemet? – Niekada nesakyk niekada – vis kas yra įmanoma (šypsosi). – Ar domitės Lietuvos dvirati ninkų pasirodymais tarptauti nėse trasose? Kas galėtų bent
15
šeštadienis, kovo 31, 2012
sportas 2011-ieji buvo sėkmingesni
Vilniečių staigmena
D.Zubrus vėl įmušė įvartį
Lietuvos ledo šokių pora Isa bella Tobias ir Deividas Stag niūnas pasaulio čempionate Prancūzijoje užėmė 18-ąją vie tą. Už trumpąją programą tei sėjai skyrė 50,22 balo, už lais vąją – 73,85 balo. Pernai pa saulio čempionate I.Tobias ir D.Stagniūnas su 131,01 balo užėmė 14-ąją vietą.
Nacionalinės krepšinio lygos ketvirtfinalyje Vilniaus „Staty ba“ 66:63 įveikė favoritę „Rad viliškio-Juodelių“ ekipą. Kauno „LKKA-Atletas“ 87:85 palaužė Š.Marčiulionio krepšinio akademiją, o Kauno „Žalgirio-Sabonio krepšinio centras“ 85:102 nusi leido Marijampolės „Sūduvai“. Kovojama iki 2 pergalių.
17-ąjį įvartį NHL čempionate pelnė Dainius Zubrus, o Rytų konferencijoje 6-ąją vietą uži mantis lietuvio atstovaujamas Naujojo Džersio „Devils“ (94 tšk.) klubas 6:4 nugalėjo Tam pos „Lightning“ (77 tšk.) ko mandą. Šį sezoną D.Zubrus yra atlikęs ir 24 rezultatyvius perdavimus.
nūs
Olimpinė ugnis lietuviams bus patikėta liepos 18-ąją Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Miuncheno olimpiados dalyvė, Lietuvos kūno kultūros akademi jos (LKKA) dėstytoja Birutė Stat kevičienė, jau žino etapą, kai neš Londono žaidynių ugnies deglą. Graikijoje – tradicinis žybsnis
ndai, sėkmingai pasirodo mėgėjų var outdoorpassion.lastampa.it nuotr.
pakartoti jūsų istorinį pasie kimą „Tour de France“ varžy bose? – Džiugina, kad pastaruoju metu neblogai važiuoja Egidijus Juodval kis. Gaila, kad neseniai per lenkty nes Italijoje nuo dviračio nukrito ir raktikaulį susilaužė Ramūnas Na vardauskas. Griūtys – dviratinin kų kasdienybė. Dėl „Tour de Fran ce“ būsiu atviras: kol kas sunku tikėtis, kad šiose varžybose kuriam nors mūsiškiui pavyktų užkopti ant prizininkų pakylos. Žinoma, reikia turėti vilties. Linkiu, kad kas nors pakartotų ar netgi pagerintų mano pasiekimą.
XXX vasaros olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta gegužės 10-ąją Graikijoje ir po aštuonių dienų at gabenta į Didžiąją Britaniją. Deglas nukeliaus beveik 13 tūkst. kilometrų, kol pasieks Londo no olimpinį stadioną. Olimpiados atidarymas vyks liepos 27-ąją. Tarp beveik 8 tūkst. žmonių (tik 700 iš jų – sportininkai), kurie neš olimpinę ugnį, bus ir du Lietuvos atstovai – žinoma plaukikė kau nietė B.Statkevičienė ir krepšinio entuziastas, šeimų turnyro su manytojas klaipėdietis Kazimie ras Budrys. 1980-aisiais, prieš Maskvos žaidynes, olimpinės ugnies deglą nešė Miuncheno olimpiados vi cečempionė lengvaatletė Nijolė Sabaitė-Razienė, o prieš 1992ųjų Barselonos olimpiadą – tuo
Tradicija: Londono olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta gegužės 10-ąją Graikijoje.
metis moksleivis Vytautas Kai karis. 2006-aisiais Turino žiemos žaidynių ugnies estafetėje daly vavo kūno kultūros mokytojas jo naviškis Stanislovas Lakavičius ir verslininkas Arūnas Bartusevi
Britai užtik rino, jog su teiks viso keriopą pa galbą, kad mūsų misi ja būtų sėk minga ir su teiktų tik malonių įspūdžių.
R.Rumšo dosjė Gimė 1972 m. sausio 14 d. Pagėgiuo se. Karjera: 1996–1999 m. – „Mroz“ (Lenkija) komanda, 2000–2001 m. – „Fassa Bortolo“ (Italija), 2003–2004 m. – „Lampre-Farnese Vini“ (Italija), 2004 m. – „Acqua&Sapone“. Pasie kimai: 3-ioji vieta – „Tour de Fran ce“ (2002 m.), 1-oji vieta – „Giro di Lombard ia“ (2000 m.), 5-oji vieta – „Vuelta a Espana“ (2000 m.), 6-oji vieta – „Giro d’Italia“ (2003 m.). Titu lai: ger iausias Lietuvos sportinin kas (2002 m.), Lietuvos čempionas (2001, 2005 m.).
Misija: B.Statkevičienė olimpinės ugnies
deglą neš Doverio uosto prieigose.
Birutės Statkevičienės asmeninio archyvo nuotr.
čius, 2008-ųjų Pekino olimpia dos ugnies deglą laikė Radviliškio gimnazijos direktorius Jonas Var kulevičius. Galimybę dalyvauti Turino, Pe kino ir Londono žaidynių olimpi nės ugnies estafetėse lietuviams suteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) partnerė – kom panija „Samsung Electronics“. 300 metrų prie Doverio
„Britai jau pateikė daug informa cijos apie olimpinės ugnies esta fetę, bet vis dar atsiunčia naujų pranešimų. Manoji 300 m atkar pa bus Doverio uosto prieigose“, – sakė B.Statkevičienė. Lietuviai į Angliją išvyks liepos 17-ąją. Kitą dieną B.Statkevičienė ir K.Budrys neš olimpinį deglą, o 19 d. grįš namo. „Liepos 18-osios vakare Dove ryje visiems estafetės dalyviams bus surengtas šventinis vakaras. Tokie susitikimai vyks visuose Didžiosios Britanijos miestuose ir miesteliuose, per kuriuos keliaus žaidynių ugnis“, – teigė B.Stat kevičienė. Anot kaunietės, estafetės or ganizatoriai pageidavo įvairių smulkmeniškų detalių, pavyz
„Reuters“ nuotr.
džiui, ar Lietuvos atstovai – ve getarai. „Jie užtikrino, jog suteiks viso keriopą pagalbą, kad mūsų misija būtų sėkminga ir suteiktų tik ma lonių įspūdžių“, – pridūrė 1972ųjų olimpietė. Deglą laikys ir neįgalusis
Olimpinė ugnis kelionę per Di džiąją Britaniją pradės nuo toliau sio vakarinio taško – Kornvalio grafystėje esančio Lands Endo. Deglo nešėjų kelyje bus 1 018 miestų ir miestelių, netgi Jungtinei Karalystei nepriklausančios Airijos Respublikos sostinė Dublinas. Es tafetė neaplenks legendinių vietovių – Stounhendžo ir Milžinų kelio. Daugiau nei 200 nešėjų bus dvylikamečiai. Kai kuriuos etapus olimpinė ug nis įveiks neįprastais būdais. No tingame ji užsuks į Ledo areną, o deglą laikys čiuožėjas. Šiaurės Ai rijoje, Bano upe, ugnis bus pluk doma irkluojama valtimi. Kituose šalies kampeliuose deg las bus patikėtas raiteliams, tram vajaus vairuotojui, prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytam buvusiam kariui, oro baliono pilotui ir netgi motociklininkui.
16
šeštadienis, kovo 31, 2012
sportas LTOK vadovui – apdovanojimas
Rungtyniauja ketvirtfinalyje
Jauniai kovos Olandijoje
Lietuvos tautinio olimpinio ko miteto prezidentui Artūrui Po viliūnui įteiktas auksinis San tarvės ženklas „Pro augen da concordia“ („Už santarvės puoselėjimą“). Šio apdovano jimo, kurį įsteigė Lietuvos san tarvės fondas, laureatai yra ir žinomi politikai, aktoriai, li teratai.
Įvyko Europos futbolo ly gos pirmosios ketvirtfina lio rungtynės: Bilbao „Athle tic“–Gelzenkircheno „Schalke 04“ 4:2, „AZ Alkmaar“–„Valen cia“ 2:1, Lisabonos „Sporting“– Charkovo „Metalist“ 2:1, Mad rido „Atletico“ –„Hannover 96“ 2:1. Atsakomosios dvikovos – balandžio 5-ąją.
Lietuvos jaunių (iki 18 me tų) ledo ritulio rinktinė šian dien Olandijos mieste Heren vene pradės pasaulio čempio nato 2-ojo diviziono B grupės kovas. Lietuviai išmėgins jė gas su Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Korėjos, Olandijos ir Kroatijos jaunaisiais ledo ri tulininkais.
Tel Avivas vėl prisiminė auksinį berniuką Šarūnas Jasikevičius ištesėjo pažadą – ant bedugnės krašto atsidūręs Atėnų „Pa nathinaikos“ 78:69 laimėjo Eurolygos ket virtfinalio ketvirtąsias rungtynes svečiuo se prieš Tel Avivo „Maccabi Electrą“ ir išly gino serijos rezultatą 2:2. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Po blankiai sužaistos trečiosios dvikovos Šaras visiems Atėnų klu bo aistruoliams pažadėjo, kad ši ketvirtfinalio serija Tel Avive ne sibaigs, o viskas spręsis penktoje – lemiamoje – akistatoje Graiki jos sostinėje.
Željko Obradovičius:
Šaras buvo nuo stabus ir žaidė tokį krepšinį, už kurį ir yra gerbiamas visa me pasaulyje.
Pažado Lietuvos krepšinio vete ranas laikėsi. Ketvirtadienio vakarą „Nokia“ arenoje auksinis berniu kas spindėjo kaip ryškiausiais sa vo karjeros metais – taikliais me timais ir įspūdingais kamuolio perdavimais varė į neviltį kažkada jį dievinusius Tel Avivo komandos aistruolius.
Ketvirtajame kėlinyje, kai „Pa nathinaikos“ atakos pradėjo strig ti, būtent Šaras drąsiai ėmėsi ini ciatyvos ir pataikė kelis svarbius metimus. Izraelio čempionai dar buvo atsitiesę ir po labai ilgos per traukos persvėrę rezultatą – 65:64, tačiau lemiamomis akimirkomis Eurolygos čempionai žaidė bran džiau – 78:69. Po mačo „Panathinaikos“ vy riausiasis treneris Željko Obrado vičius neslėpė susižavėjimo Š.Ja sikevičiumi ir jausmingai padėkojo lietuviui už jo indėlį į pergalę. Švil pimu Tel Avive pasitiktas įžaidėjas surinko 13 taškų, 8 iš jų – per pa skutinį kėlinį. „Šaras buvo nuostabus ir žai dė tokį krepšinį, už kurį ir yra ger biamas visame pasaulyje. Aistruo liai gali džiaugtis, kad matė tikrą krepšinio spektaklį, kurio apogėjus vyks kitą savaitę Atėnuose. Kai ku rie specialistai mus jau buvo nura šę ir užmiršo, kad „Panathinaikos“ yra Eurolygos čempionas. Šį kartą parodėme brandą ir profesionalu mą“, – po dvikovos emocijų neslė pė Ž.Obradovičius. „Maccabi Electrą“ treniruo jantis Davidas Blattas dar nieka
Profesionalas: Š.Jasikevičius krepšinio aikštėje vis dar nestokoja azarto.
da nėra atvedęs savo komandos į prestižiškiausio Senojo žemyno klubinių komandų turnyro viršū nę, tačiau dėl išsprūdusio bilieto į finalo ketvertą pernelyg nesiel vartavo. „Panathinaikos“ puikiai gynė si, tačiau ir mes nesužaidėme taip, kaip galime, ir dėl to pralaimėjo me. Per visas rungtynes atlikome tik 5 rezultatyvius perdavimus ir šis rodiklis yra labai iškalbingas.
Kad ir kaip būtų, pasakiau vaiki nams, kad jais didžiuojuosi. Pri valome neprarasti noro ir į Atėnus turime vykti pakeltomis galvomis. Tai bus vienos sunkiausių rungty nių per visą klubo istoriją, tačiau mes pasistengsime padaryti viską, kad kelialapis į Stambulą atitektų mums“, – kalbėjo D.Blattas. Lemiamas mačas balandžio 4-ąją arba 5-ąją vyks Atėnų O.A.K.A. arenoje.
gettyimages.com nuotr.
Statistika „Maccabi Electra“–„Panathinai kos“ 69:78 (19:17, 17:24, 14:13, 19:24). 11 060 žiūrov ų. K.Langfordas ir D.Smithas po 14 tašk ų, L.Eliyahu 12/N.Calathesas 15, Š.Jasikev ičius 13, D.Diamant id is ir K.Kaimakog lou po 12. Serija – 2:2.
Futbolo skauduliai sprogdina naujadarą Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimų užkulisiuose aktyvuota bomba tiksi vis garsiau – tai patvirtina atviras Vilniaus ap skrities futbolo federacijai (VAFF) priklausančių klubų laiškas.
„Rotalio“, „Granito“, „Teros“, „Žalgirio-Griunvald“, FM, TFK ir „Vėtros-2“ klubai viešai krei pėsi į naująjį LFF prezidentą Ju lių Kvedarą prašydami sutramdyti neseniai įkurtos Vilniaus regio no futbolo sąjungos (VRFS) vado vą Paulių Malžinską. „VRFS vadovas P.Malžinskas nuolat mus gąsdina ir šantažuoja dėl naujojo sezono, esą dalyvauda mi VAFF rengiamose pirmenybėse būsime izoliuoti nuo viso pasaulio. Nors ir visaip menkinami bei nie kinami, mes pripratę prie VAFF or
Oponentai: su Vilniaus futbolo dvivaldyste nenori taikstytis nei
R.Vaiginas (kairėje), nei P.Malžinskas.
ganizuojamo čempionato, mums jis patinka, todėl neturime jokio noro pereiti į naują sąjungą bei klausy tis jos vadovo grasinimų. Mes juk turime teisę norėti gauti paslau gą už mažesnę kainą ir žaisti tik
Andriaus Ufarto, Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
rą futbolą, o ne tokį, kuris prime na ledo ritulį. Mums visiškai neįdomios jū sų rietenos ir jūsų karai, nes mes, futbolo mėgėjai, tenorime žaisti futbolą. Mums nesuvokiama, ko
dėl deklaruodami, kad rūpinatės masiniu futbolu, norite uždrausti jį žaisti ir verčiate vaikus patikėti kitai sporto šakai? Mes nesuprantame, kodėl, bū dami VAFF nariai, esame privers ti stoti į VRFS, kurios pagrindinis tikslas – užsidirbti iš klubų? Ponas P.Malžinskas mėgsta pa brėžti, kad tai vyksta su jūsų pa laiminimu, tačiau argi tokia turėtų būti tikroji Lietuvos futbolo fede racijos misija?“ – rašoma atvirame futbolo klubų laiške. VRFS – naujadaras, atsiradęs prieš LFF prezidento rinkimus, kai Liutauro Varanavičiaus vadovau jamas LFF vykdomasis komitetas nusprendė suspenduoti VAFF na rystę federacijoje. VRFS su P.Mal žinsku priekyje turėjo pakeis ti VAFF.
Kodėl? Todėl, kad VAFF preziden tas Ritas Vaiginas buvo vienas iš ga limų ne vien L.Varanavičiaus, bet ir J.Kvedaro bei šio dueto suklaidinto Gintauto Babravičiaus konkurentų. Iš žaidimo eliminuojant VAFF pasižymėjo ir VšĮ „Sekmadienio futbolo lyga“ (SFL), kurios prezi dentas – būtent P.Malžinskas. SFL ir Lietuvos futbolo teisėjų asocia cija (LFTA) sukurpė raštus LFF vir šūnėlei dėl neva Vilniaus futbolo bendruomenės lūkesčių neatitin kančios VAFF veiklos. „SFL prezidentas P.Malžinskas jau seniai griežia dantį ant manęs, kad negauna valdžios VAFF. Su LFTA apskritai neturime nieko bendra, nes išsiauginome savų tei sėjų“, – viename interviu yra pa reiškęs VAFF vadovas R.Vaiginas. KD inf.
18
Šeštadienis, kovo 31, 2012
22p.
aukštyn žemyn Viešbučio vadovei žvaigždžių vadybininkai skambina ir naktį.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Kai Nikolajus Ciskaridzė jau šoko pagrindinius vaidmenis, bet dar nebuvo itin žinomas, kartą draugams nusprendė nupirkti du bilietus į savo spektaklį. Išgirdęs didelę kainą, apstulbo, tačiau kasininkė jam mandagiai paaiškino: „Mie lasis, o jūs žinote, kas šoka? Ciskaridzė šoka!“
Vėjo dievas N.Ciska Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Dar būdamas 6-erių jis žinojo, kas yra Franco Zef firelli, visas Willia mo Shakespeare’o tragedijas ir ko medijas bei tai, kodėl ant traukinio bėgių nusižudė Ana Karenina. Dabar ne tik kritikai, baleto pro fesionalai, bet ir daugelis žmo nių visame pasaulyje žino, kas yra N.Ciskaridzė. Dabar jis didis. Vėjo dievas, kaip N.Ciskaridzę pavadi no amerikiečiai. – Jums uždavė jau tūks tančius klausimų? Ar yra tai, ko dar nepaklausė? – telefonu pa siteiravo me vieno garsiau sių pa s a u l y je baleto p r i m a r i j ų N.Ciskaridzės. – (Juokiasi.) Ne, to nėra. – Tuomet pradėkime nuo tradicinio klausi mo. Ką mes pamatysime balandžio 21 d. Kauno „Žal girio“ arenoje? – Impresarijo Sergejaus Diagilevo projektą „Rusų sezonas“. Trys la bai gražūs spektakliai. Dvidešim tųjų pradžia, kai Europoje sužibė jo meno evoliucija ne tik balete, bet ir dailėje, madoje. Kai daug aukš tosios mados namų reagavo į spek taklius šedevrus ir madų kolekcijo se pradėti naudoti „Šacherezados“, „Žydrosios paukštės“ akcentai. Kai tapo madinga rusų mada, orienta listika.
Žvaigždė: Rusijos baleto primarijus N.Ciskaridzė atvyks į Kauną su
unikaliu projektu „Šimtmečio baletai“.
– Apie madą užsiminėte neat sitiktinai, nes jūs ne tik aukš čiausio, elitinio kalibro šokė jas, bet ir madingas žmogus? – Nesu labai stilingas ir madin gas. Esu žmogus, kuris moka vil
kėti ir baleto kostiumą, ir brangius drabužius. Mano profesija tokia, kad privalau gražiai atrodyti. Ma ne rengia įvairūs garsiausi pasau lio dizaineriai. Kai ateinu į „Rich mond“ arba „Jean Paul Gaultier“ salonus, visi džiaugiasi ir iškart prie manęs puola. Mano figūra pui kiai tinka bet kokiems drabužiams, tarkime, „Dolce&Gabbana“ ar dar kitokiems. – Kadaise dėl jūsų figūros ir sa vitos išvaizdos garsi britų di zainerė Vivienne Westwood jums siūlė dirbti modeliu? – Buvo toks pasiūlymas. Kartą lan kėmės jos salone. Kai apsiaviau ba tus aukšta pakulne iš Vivienne ko lekcijos, neatrodžiau taip baisiai kaip kiti. Pamačiusi mane, apran gą, mano taliją (kuri tuomet tebuvo 66 cm – aut. past.), Vivienne su šuko: „Dieve, mano! Ką jūs daro te balete? Kam jums tai?! Ateikite į madą.“ – Dėmesį skiriate ne tik madai. – Balete daug kas svarbu. Mani kiūrą darausi nuo 12 metų. Mane išmokė kruopščiai ir nuolat kirp tis nagus. Mama (Lamara Ciska ridzė – mokslininkė fizikė, dirbo Obninsko atominėje elektrinėje, vėliau Tbilisyje dėstė matematiką ir fiziką – aut. past.) stebėjo, ar sa ve prisižiūriu. Skustis nemėgstu, tačiau tai da rau dėl spektaklių ir filmavimo. Ir pedikiūrą pats moku pasidary ti. Man juk reikia šokti, o ilgi na gai rėžtųsi į pirštus, stovint ant jų galiukų. – Beje, ką tuomet jūs atsakė te Vivienne Westwood? Ką jūs darote balete? Kam jums to reikia? – Tuomet buvau jaunas ir man to reikėjo. Tačiau laikas eina. Jau įpratau. – Kas jums yra baletas? – Sunku pasakyti, kad jis man kaž kas yra. Visą gyvenime aš su juo.
– Kol netapote pensininku. Kažkaip nesiverčia liežuvis tai sakyti neseniai 38-ąjį gimta dienį paminėjusiam žmogui. Tačiau jūs – oficialiai toks. – Na, taip. – Jūs bijote senatvės? – Jau ne. Visą gyvenimą buvau bjauriuoju ančiuku ir atrodė, kad niekas manimi nesižavės. O da bar kartais priskiria prie gražių ir seksualių. Svajoju gražiai pasenti. Pagal žmogaus veidą galime spręs ti apie jo harmoniją ar disharmo niją. – Neįmanoma suskaičiuoti jūsų apdovanojimų. Tiesa, kad juos kabinate ant medinės žirafos? – Taip, tiesa. Turiu didelę žirafą, kurią padovanojo Namibijoje. Me daliai kaupėsi, kilo mintis juos ka binti ant žirafos, ir dabar ji atrodo juokingai. – Ji dar nesulūžo? – O, ji už mane aukštesnė. – Be Rusijos nusipelniusio ir Rusijos liaudies artisto vardų bei valstybinių apdovanojimų, turite ordiną, gautą Prancūzi joje, šalyje, kurioje gimė bale tas? – Taip, esu ir Prancūzijos meno ka valierius. – Užsiminėte apie Namibiją. Dykumoje turbūt nešokote, bet kokioje keisčiausioje vietoje te ko tai daryti? – Šokau Raudonojoje aikštėje, pa grindinėje aikštėje prie Soboro. Namibijoje, beje, mūsų trupės pa sirodymas buvo pirmasis šalies is torijoje. – Kas sunkiausia balete? Verk ti pėdomis? – Ne... Nežinau... Turbūt sun kiausia būti nuoširdžiam. Jei to sa vyje neturėsi iš prigimties, niekada neišmoksi. Scenoje labai sunku me luoti. Žiūrovai tai pastebi.
19
Šeštadienis, kovo 31, 2012
aukštyn žemyn Turi daugybę apdovanojimų N.Ciskaridzė gimė 1973 m. gruodžio
1996 m. baigė Maskvos valstybinį
31 d. Tbilisyje.
choreografijos institutą. Iškart atkrei pė baleto meistrų – G.Ulanovos, M.Se mionovos, J.Grigorovičiaus, V.Vasilje vo dėmesį.
1984 m. buvo priimtas į Tbilisio ba
leto mokyklą, nuo 1987 m. tęsė moks lus baleto mokykloje Maskvoje. Ją baigęs, 1992 m. buvo priimtas į Di džiojo teatro baleto trupę. Greitai ta po pagrindiniu solistu, paskui – pri marijumi.
Šiuo metu Didžiajame teatre dirba
bine Rusijos premija. Rusijos liaudies artistas ir nusipelnęs Rusijos artistas. N.Cisk ar id zė atv yks į Kaun ą su
unikaliu projektu „Šimtmečio bale tai“. Per vieną vakarą artistai pade monstruos tris spektaklius.
dar ir pedagogu repetitoriumi. Šimtmečio baletai Kauno „Žalgirio“ 2001 ir 2003 m. apdovanotas valsty
arenoje vyks balandžio 21 d. 19 val.
Chiromantas: N.Ciskaridzė atkreipia dėmesį į žmogaus rankas – jos daug ką pasako.
aridzė: „Mene draugų nebūna“ – Jūs esate emocingas? – Jei toks nebūčiau, būtų nuobodu į mane žiūrėti. Kaip žmogus, aš ne mėgstu emocijų. Juokauju, kad jei būčiau labai turtingų tėvų vaikas, nieko neveikčiau, nieko nedirbčiau. Tik skaityčiau, žiūrėčiau filmus ir dykaduoniaučiau. – Ir jūs tuo tikite, visą gyveni mą labai atkakliai ir daug dirb damas? – Man atrodo, kad man pavyktų dykaduoniauti. – Kodėl sceninius kostiumus kartais puošiate brangakme niais, perlais? Žiūrovai to nema to ir nesupranta, kad tai – tikra. – Kai mano mama mirė, liko jos daiktų – auskarai, brangakmeniai. Todėl juos panaudoju. – Tai – ne žiūrovui, bet sau? Tarsi simbolis mamai atminti, energija? – Būtent. Man malonu, kad tai pri klausė mamai. Be to, tai – gražu, nes natūralu. – Kodėl rusų spaudoje pabrė žiama, kad jūsų charakteris spygliuotas, sunkus? – Kai esi aukščiausio lygio profe sionalas, bet kokioje srityje iš kitų reikalauji tikslumo, pareigingumo. Tokius žmones kaltina sunkiu cha rakteriu. – Jūs, be abejonės, iš tų žmo nių, kurie daug reikalauja iš sa vęs ir kitų? – Labai gerai pasakė Pierre’as Au gustinas Caronas de Beaumarchais: „Aš geresnis už mano reputaciją.“ Nemėgstu neprofesionalių žmonių. Man gaila laiko. Geriau sėdėsiu na mie, nei kvailiosiu. – Apie save sakėte, kad esa te niekšas, kuris verčia kitus dirbti? – Tai tiesa. – Gimėte gruodžio 31-ąją...
– ... turėjau tokią nelaimę... – Kada tai buvo laimė? Ko kį gimtadienį pamenate, kai jums – įtemptas darbas, o ki tiems – Naujųjų metų išvaka rės ir šventinė naktis? – Pastaruosius 20 metų gruodžio 31-ąją – tik darbas. Tiesa, vienas įsimintinas gimtadienis buvo. Kai Prancūzijoje, Biaricoje, buvau pa tyręs traumą ir gulėjau ligoninė je. Prieš Naujuosius mane ir kai kuriuos kitus ligonius išleido na mo. Kam buvo toli važiuoti, liko me. Personalas surengė šventę. Visi buvome su ramentais, šokti negalė jome, todėl pagal muziką jais mo javome, sėdėdami ant kėdžių. Bu vo labai linksma.
Jei esi aukščiausio lygio profesionalas, bet kokioje srity je iš kitų reikalauji tikslumo, pareigin gumo. Tokius žmo nes kaltina sunkiu charakteriu. – Tai buvo trauma, po kurios, sakoma, neįmanoma grįžti į ba letą? Jums grįžti padėjo valia? – Blogas charakteris. Kai tau sa ko viena, o tu nori padaryti prie šingai. – Turite daug priešų? Kaip ja ponai sako, kiekvienas tik ras vyras turi turėti bent vie ną priešą? – Turiu. Bet tai turi visi aukšto ly gio profesionalai. Balete – ypač, nes karjera – labai trumpa. – O draugų balete būna? – Mene nebūna draugų. – Kartą Londone, likus 20 mi nučių iki išėjimo į sceną, pama
tėte, kad jūsų puantų raiščiai suplyšę, o vėliau supratote, kad juos kažkas perrėžė skustuvu? – Oi, tai – ne vienintelis atvejis. Ir taip nutiko ne tik man. – Kaip jūs kariaujate su priešais? – Jų nepastebiu, man jie neįdomūs. – Prancūzijoje jums įteiktas or dinas šokiravo jūsų priešus, nes tuo metu N.Ciskaridzę tarkavo kai kuri Rusijos spauda? – Tai jiems prilygo spjūviui į veidą. Apie mane neretai rašo labai blo gai. Bet kai paskaičiau, ką rašė apie Piotrą Čaikovskį ir Marią Callas, nusiraminau. Apie juos rašė labai blogai. Dažniausiai žmonės, apie kuriuos rašo tik gerai, nusileidus uždangai scenoje – dingsta. – Kartą apie baleriną Anastasi ją Voločkovą, su kuria jums te ko šokti, pasakėte, kad keliate ne jos svorį, bet charakterį... – Būtent. Tu lieti žmogaus kūną, turi būti dėmesingas, atsakingas ne tik už save, bet ir partnerį. – Ji pasuko ne tuo keliu – nuolat šmėžuoja geltonojoje spaudoje? – Kai patenki į spaudą, po to labai sunku atsikratyti jos suformuo to įvaizdžio. Daug žmonių palūžo. Nastia, kuo ją kaltina, daugeliu at vejų yra nekalta. – O šokėja Ilzė Liepa? Ji – jūsų bičiulė? – Mes daug kartu dirbame. Mū sų santykiai geri. Ir draugaudami žmonės pykstasi, ginčijasi, bet lie ka pagarba. – Galėtumėte išvardyti baleto asmenybių trejetuką? – Ulanova (Galina Ulanova gar si pedagogė, repetitorė, kuri mokė Nikolajų – aut. past.), Maja Plisec kaja ir prancūzė Sylvie Guillem. – O iš dabar šokančiųjų? – Dabartinių kolegų nenoriu vardy ti, nes ko nors nepaminėsiu, įsižeis.
– Maskvoje jūs nepraleidžiate beveik nė vienos garsios teatro premjeros. Kodėl? – Ten puikiai praleidžiu laiką.
– Koks jūsų ryšys su tėvyne? – Iš Gruzijos išvažiavau labai se niai. Tai – kita valstybė, kurioje palaidota daug mano giminių.
– Puikiai pažįstate ir lietuvius teatralus? – Visus, kuriuos tik įmanoma.
– O kaip paaiškinti jūsų frazę: mano požiūris į Gruziją yra specifinis? – Kaip gal i būt i nespec if in is? Tai – mano tėvynė. Ten paskuti nį kartą buvau prieš devynerius metus.
– Tiesa, kad Maskvoje kuriantį Mindaugą Karbauskį vertinate labiau už taip pat Maskvoje dir bantį Rimą Tuminą? – Taip. Mindaugas – ir įdomus, labai išsilavinęs žmogus. Be to, jis vienas geriausių šių laikų režisierių. Visi jo spektakliai – labai įdomūs. Tai – atskiras pasaulis. Žinau, kad kiti jo nemėgsta, kritikuoja. Bet tai yra tai, apie ką mes kalbėjome anks čiau. Jis kelia susidomėjimą. Man jis labai patinka ir jį labai gerbiu. – Jūs daug gražių žodžių sky rėte ir Juozui Statkevičiui. Kas jus sieja? – Mes su Juozu susipažinome se niai, kai dar pirmą kartą lankiau si Lietuvoje. Jis labai įdomus žmo gus. Gerai išmano savo darbą. Turi puikų skonį. Mes su juo dažnai ma tomės. Jis atvažiuoja į Maskvą – J.Vachtangovo teatre pas R.Tumi ną kuria drabužius spektakliui. – Kaip jus vadina draugai – Ko lia? Jumyse lengva matyti žmo gų, draugą, o ne žvaigždę? – Žinoma. Tiesa, jie mane vadina ne Kolia, bet jau labai seniai – Nika.
– Gruziniškai mokate? – Žinoma. Galiu skaityti, kalbėti, rašyti. Tiesa, tai tenka daryti labai retai ir kalbu su ryškiu akcentu. – Girdėjau, kad užsiimate chi romantija. – Ne. Tačiau visada atkreipiu dė mesį į žmogaus rankas. Jos daug ką pasako: apie charakterį, pomėgius, užsiėmimą. O moteris išduoda dar ir nagų forma, lako spalva, pirš tų ilgis. – Bet juk sakoma, kad akys yra sielos veidrodis ir jos niekada nemeluoja. – Labai geri profesionalai ir pro tingi žmonės akimis gali meluoti. – Jūs tai mokate? – Na, aš – aktorius. Bet esu atvi ras žmogus. – Tuomet, prašome, pažvelkite į Nikolajaus Ciskaridzės ran kas. Ką jos sako? – Kad šis vaikinas geros kilmės.
– Neabejoju, kad ne tik drau gai, pažįstami, žurnalistai ir visai nepažįstami šimtus kartų klausinėjo apie 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karą, šių tautų san tykius ir jūsų poziciją? – (Atsiduso tarsi sulaukęs klausi mo, kurio tikėjosi.) Taip. Klausė. Daug.
– Labai dažnai itin garsūs, ži nomi ir karjeros viršūnę pasie kę žmonės yra vieniši. – Visada norisi daugiau, nei tu ri. Bet net būdamas vienas nemo ku būti vienas. Juolab šiais laikais, kai yra televizija ir internetas, vie natvė neįmanoma.
– Ką jūs atsakote? – Nesuprantu artistų, kurie kiša si į politiką. Manau, artistai neturi teisės būti politiškai angažuoti.
– O jei širdis šaukia, kad ji vie niša? – O tada jau nepasigailėjo Die vas...
20
Šeštadienis, kovo 31, 2012
aukštyn žemyn
Lietuvių atradimai Izraelyje, arba
Egzotika: tokių patiekalų paragauti,
Stebuklas: prie garsiosios Raudų sienos apsilankiusieji palieka savo norus, kuriuos Dievas išpildo.
Gamta: įstabūs vaizdai veikia efektyviau už antidepresantus.
Kai Dievas skirs tė grožį, padalijo jį į dešimt dalių. Devy nias iš jų gavo Izrae lis, dešimtąją – likęs pasaulis. Kai Die vas skirstė liūdesį, devynias dalis ga vo Izraelis, dešim tąją – likęs pasaulis. Taip sakoma apie šalį, kurioje tvyro ir į kiekvieną turistą įsismelkia ypatin ga aura.
Šventa: įbristi į upę, kurioje pakrikšt
Giedrė Germanienė Biblinių faktų pėdomis
Pažintį su Izraeliu pradėjome nuo Jeruzalės. Ji įsikūrusi ant Marijos kalno, to paties, virš kurio, kaip ti kima, atverta Viešpaties akis. Į Jeruzalę neateinama ir neatva žiuojama, į Jeruzalę tik įkopiama. Čia veda tik vienas kelias, juo per amžius ėjo piligrimai, riteriai kry žiuočiai, visų laikų užkariautojai, dabar juo eina turistai. Oras Jeruzalėje ypatingas – skaidrus ir saldus. Jis beveik skam ba. Aš daug keliavau ir atsakingai galiu pasakyti – niekur kitur pa saulyje nėra tokio oro. Ankstų rytą modernus auto busas mūsų turistinę grupę atve žė į apžvalgos aikštelę Alyvų kal no viršūnėje, rytinėje Jeruzalėje. Jo aukštis – net 793 metrai virš jū ros lygio. Iš čia atsiveria kvapą gniaužian ti beveik viso miesto panorama: šiaurėje matomas Skopo, o piet ryčiuose – Pagundų kalnas, rytuo se – Judėjų dykuma, Negyvoji jūra ir Moav viršukalnės. Nejučia pa galvojau: jeigu jau pirmą kelionės dieną matau tokį įspūdingą reginį, kas laukia toliau? Legendinis akmuo tebestūkso
Miestas: krikščioniškas kvartalas Jeruzalės senamiestyje.
Nuvykome prie garsiosios Raudų sienos. Daugelis žmonių čia pa lieka ant popierėlio surašytus sa vo slapčiausius norus. Padariau tai ir aš. Bet iš pradžių teko nusivilti – toje sienoje tuščios
vietos nėra, ji visa užpildyta žmo nių rašteliais. Pradėjau blaškytis – privalėjau savo norą palikti Raudų sienoje! Laimė, atsirado paslaugus vietinis gyventojas, kuris nuvedė mane atokiau ir visgi radau laisvą tarpelį savo norui. Pasidžiaugiau izraeliečių draugiškumu ir paslau gumu. Beje, tuo įsitikinti kelionėje teko ne vieną kartą. Šventai tikiu – mano noras išsipildys. Kitas mūsų kelionės taškas bu vo Getsemanės sodas, krikščionių garbinamas kaip vieta, kur Kris tus rado prieglobstį ir poilsį, kur jis lankėsi su savo mokiniais, mel dėsi prieš suėmimą, buvo išduotas ir suimtas. Šiuolaikinis Getsemanės sodas – tai tik nedidelė didžiulio dar bib linių laikų sodo, esančio Kedrono slėnyje, Alyvų kalno šlaito papė dėje, dalis. Ekskursijos gidas mums parodė aštuonis alyvmedžius, ku riems daugiau kaip 2000 metų. Parodė ir akmenį, ant kurio sėdė jo Kristus, kai prie jo priėjo Judas, kad bučiniu išduotų. Prakaitu ištirpdė akmenį
Vėliau nusileidome prie Getsema nės grotos. Šame urve Kristus mel dėsi paskutinėmis savo žemiškojo gyvenimo valandomis. Šiuo me tu urvas virtęs šventykla, puoš ta marmuru ir auksu. Mums buvo parodyta vieta ant grindų, kur kru vino Kristaus prakaito lašai ištirp dė šaltą akmenį. Toje pačioje vietoje, kur pa gal Evangeliją Judas išdavė Kris
21
Šeštadienis, kovo 31, 2012
aukštyn žemyn
a kodėl mes norime pažinti šią šalį Kelionės į Izraelį populiarumo paslaptis
tokių maudynių Negyvojoje jūroje, kur neskęstama, patirti ir tokių jūros druskos klodų galima pamatyti tik čia, Izraelyje.
Oras Jeruza lėje ypatin gas – skaid rus ir sal dus. Jis be veik skam ba. Aš daug keliavau ir atsakingai galiu pasa kyti – niekur kitur pasau lyje nėra to kio oro.
ytas Jėzus – kiekvieno krikščionio siekis.
tų, 1925 m. buvo pastatyta Kristaus kančių bazilika, turinti ir kitą pava dinimą – Visų tautų bažnyčia. Šią didingą šventyklą vainikuoja 12 ku polų, papuoštų katalikiškų valsty bių, finansavusių statybą, herbais. Bažnyčia skirta Kristaus žemiš kojo gyvenimo paskutinės nakties įvykiams atminti, jos kupolas pri mena žvaigždėtą dangų. Dėl šios priežasties į bažnyčią nepatenka dienos šviesa.
Pasidžiaugiau iz raeliečių draugiš kumu ir paslaugu mu. Šventai tikiu – mano noras išsi pildys. Per kitas kelionių dienas dar la biau priartėjau prie Biblijos verty bių – aplankėme Betliejų, kur gimė Kristus, Nazaretą, kur visos miesto šventyklos susijusios su Jėzaus gy venimu, Duonos padauginimo ba ziliką su puikiomis mozaikinėmis grindimis. Šioje vietoje, remiantis Šventuoju Raštu, įvyko vienas gar siausių biblinių stebuklų – duonos padauginimas. Ragavau švento Petro žuvies, iš simaudžiau Jordano upėje – taip, toje pačioje upėje, kurioje krikšti jo Jėzų. Aplankiusi šitiek ypatin gų vietų iki šiol jaučiuosi dvasiš kai pakylėta.
Ne tik sielai, bet ir kūnui
Įvairaus pobūd žio kel iones į Izrae lį jau beveik 20 met ų organ iz uoja viena didžiausių Lietuvos kelionių agentūrų „West Express“. Kelionių į Izrael į popul iarumo paslapt is – ga na paprasta: Izrael is yra palyg int i art i, kel ionei į šią šal į pakanka 7–12 dienų atostogų, kelionės biudžetas nėra didel is, o įspūd žių įvairovė – garant uota.
Turistės: aplankėme žymiausias Jeruzalės vietas.
Meluočiau sakydama, kad kelio nėje man rūpėjo tik dvasiniai da lykai. Esu moteris, tad norėjosi ir pasilepinti SPA procedūromis, ir pasiduoti pirkimo malonumams bei padaryti šventę savo skran džiui. Daugiausia įdomių suvenyrų ir kitų prekių galima įsigyti viename iš rytietiškų turgelių, kurių Jeruza lės senamiestyje apstu. Šalia gat vės prekiautojų gausu mažų krau tuvėlių, šiuolaikinių mados butikų, taip pat mažų cechelių, kur gami nama ir siūloma pirkti įvairių ama tų gaminių. Sužinojau, kad perkant iš pirk lių ir turgaus prekiautojų derybos yra sveikintinas dalykas. Daugelis pardavėjų yra meistriškai įvaldę šį meną. Nenustebkite, jei pardavėjas pakvies jus puodelio arbatos ar ka vos ir panorės aprodyti visas savo prekes, bet po to jūs visiškai nepri valote ką nors pirkti, galų gale – tai tik įprasto ritualo dalis. Jei susido mėjote kuriuo nors produktu, ne dvejodami siūlykite pusę paskelb tos pardavėjo kainos. Kai kurių parduotuvių savininkai gali pra dėti teatrališkai piktintis – tačiau išsigąsti neverta. Truputį kantry bės, ir geidžiama prekė taps jūsų už priimtinesnę kainą. Dideliuose miestuose, ypač Jeru zalėje ir Tel Avive, be senųjų turgų, yra ištisi modernių parduotuvių ir stambių prekybos centrų kvarta lai, kur rasite vakarietiškų prekės ženklų prekių iš JAV ir Europos.
Virtuvė ir jūra – pasakiškos
Kai lankausi svečioje šalyje, sten giuosi negalvoti apie dietą ir visada noriu paragauti tos šalies patiekalų. Virtuvė Izraelyje neabejotinai ver ta nuodėmės, pradedant naciona liniu patiekalu falafel, gaminamu iš mirkytų avižų, sumaišytų su prie skoniais, smulkintomis salotomis ir riešutais įdarytų pitų, populia riosiomis shavarmomis ir baigiant burnoje tirpstančiais saldumynais, kuriems gaminti naudojama daug medaus. Sužinojau ir apie košerinę virtu vę bei jos taisykles, nustebau, kad jų tradicijos gyvos iki šiol ir dau gelis restoranų jų laikosi ruošda mi maistą. Kelionę vainikavo kelių dienų poilsis prie Negyvosios jūros. Pa norau atjaunėti, tad paklausiau kelionės vadovo patarimo ir išsi tepiau specialiu purvu. Oda pasi darė tarytum kūdikio! Nesu gera plaukikė, bet išgirdu si, kad Negyvoje jūroje neįmanoma paskęsti, išdrįsau joje išsimaudy ti. Iš tiesų: gulėjau sau ant vandens kaip ant plaukiojančio kilimo... Nacionaliniai darbo laiko ypatumai
Vieno parduotuvių darbo grafi ko Šventojoje žemėje nėra, priva tūs prekybos centrai dirba jų šei mininkų nustatytu laiku. Anksčiausiai atidaromos maisto prekių parduotuvės ir tik nuo 9 va landos – dauguma kitų. Kai kurios parduotuvės uždaromos, mūsų aki mis, labai anksti, tarp 13 ir 16 va
landos. Verta įsidėmėti, kad krikš čionių parduotuvės sekmadieniais nedirba. Per šventą mėnesį – rama daną musulmonų parduotuvės vi soje Šventojoje žemėje darbą baigia prieš saulėlydį. Tos, kurios priklau so žydams, uždaromos per šabą. Dievas visą savaitę kūrė, o per ša bą, kuris prasideda nuo penktadie nio saulėlydžio, šeštadienį Izraely je niekas nieko nedirba. Netgi lifto viešbutyje negali išsikviesti. Galima važiuoti liftu, bet negalima spaus ti mygtukų, nukreipiančių į reikia mą aukštą. Liftas tiesiog važiuoja ir sustoja kiekviename aukšte. Tai gi, viešbutyje šiek tiek užtrukau, kol pakilau iki septinto aukšto. Tvarka ir saugumas
Vagysčių, vandalizmo ir kitų tei sės pažeidimų Izraelyje labai reta, o nusikalstamumo lygis yra daug mažesnis negu daugelyje pasaulio miestų. Beveik visi rajonai yra sau gūs turistams. Kasmet vien Izraelio piliečių ir šalies svečių saugumui užtikrin ti skiriama dešimtys milijardų li tų. Tokia suma mums, lietuviams, atrodo kosminė, bet žinodami iz raeliečių kruopštumą ir pragmatiš kumą, matydami, kaip ekipuoti net viešosios policijos pareigūnai, bei įvertinę nusikalstamumo skaičius, turime pripažinti: išties, visų šalies piliečių, nepriklausomai nuo tau tybės ir konfesijos, saugumui už tikrinti dedamos rimtos pastangos ir jos nėra bevaisės. Užs. 911608
Kalb ėdam i apie 9 dienų paž int i nę kel ionę „Išsk irt inė valst ybė tri jų žemynų sandūroje“ (kaina tik 3 799 litai) „West Express“ atstovai paž ym i, kad Izraelyje lengva įgy vend int i visų pasaul io žmon ių, ir ne tik tik inčiųjų, svajonę – aplan kyt i tas viet as, nuo kur ių viskas prasidėjo. Tai šalis, kurioje kiekvie nas akmuo pasakoja istor iją, todėl kel ionę į Izrael į drąsiai gal ima va dint i gyven imo kel ione: jūsų lau kia istor ijos ir rel ig ijos paslapt ys, stipr iausios emocijos, nepaprasta sielos ir kūno atgaiva. Šioje kel io nėje tur istai per savaitę susipaž įs ta su dviejų tūkstantmečių istorija; savo akimis pamato Bibl ijoje min i mas vietas, gali Viešpačiui perduo ti savo ir art imųjų prašymus. Sakoma, kad Izrael io svečiams bū tina aplank yt i maž iausiai 3 vietas: Tel Avivą – kad padar yt ų nuodė mę, Jer uzalę – kad tą nuodėmę iš pirkt ų, ir Eilatą – kad pailsėt ų nuo abiejų pirmųjų. Tad 12 dienų pa žint inė-poilsinė „West Express“ ke lionė (kaina 4 299 litai) organ iz uo jama taip, kad kel iautojai pamat y tų visus šiuos miestus, susipažintų su trijų pasaul io rel ig ijų lopšiu va dinama šal imi, aplank yt ų bibl ines vietas, išsimaudyt ų dviejose jūro se – Viduržem io ir Neg yvojoje, pa norėję apsipirktų laisvosios preky bos zonoje. Tiems, kur ie nor i ram iai pails ėt i arb a išb andyt i sveikat ing umo ir SPA prog ramas, agent ūra organ i zuoja 7 dienų (arba kitok ios truk mės) poilsį prie Neg yvosios jūros (kel ionė lėkt uv u kainuoja nuo 2 699 lit ų).
Keliauti į Izraelį jus kviečia kelionių agentūra „West Express“, Laisvės al. 28/2, Kaunas, tel. (8 37) 425 555, e. p. kaunas@westexpress.lt, www.westexpress.lt
22
Šeštadienis, kovo 31, 2012
aukštyn žemyn
Skambučiai bet ku riuo paros metu, juodieji klientų są rašai ir įžymių sve čių norai – tai paša linėms akims nema toma, tad ir labiau siai intriguojama di džiausio šalies vieš bučio vadovės dar bo pusė. Žmonės: (iš kairės)F.Kirkorovas, D.Ibelhauptaitė, B.Galdikas viešbučio vadovei paliko kuklių, bet harizmatiškų asmenybių įspūdį.
Viešbučio vadovės žvaigždės Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Viešėjo ir K.Orbakaitė
Vos prieš keletą mėnesių į „Amber ton Klaipėda“ direktorės pareigas kibusi vilnietė Asta Jutaitė diskre tiška – ryškiai spindinčių politikos, pramogų ar meno pasaulio žvaigž džių įnoriai visiškai žemiški, o esą dažniau įžymybės stebina ne aikš tingumu, o paprastumu. Tą patį Asta galėtų pasaky ti ir apie neseniai uosta miestyje koncertavusį vieną garsiausių Ru
sijos atlikėjų – Filipą Kirkorovą. Dainininkas buvo apsistojęs ge riausiame viešbučio numeryje – dešimtajame aukšte esančiuose apartamentuose, iš kurių vaizdas atsiveria į visas keturias puses. Beje, šį numerį per savo viešnagę Klaipėdoje buvo pasirinkusi ir bu vusios atlikėjo žmonos Alos Puga čiovos dukra Kristina Orbakaitė. Viešbučio vadovė prisipažino, kad garsusis svečias paliko neįno ringo, paprasto ir draugiško žmo gaus įspūdį. „Tik visi tikėjosi, kad jis bus žemesnis, smul
Apartamentai: K.Orbakaitė pasirinko 10-ąjį aukštą.
kesnis“, – bene didžiausią neti kėtumą, kurį patyrė su žvaigžde bendravęs personalas, įvardijo pa šnekovė. Specialus gėrimas – kokakola
Šilkinių patalų F.Kirkorovas ne reikalavo, šypsodamasi patikino Asta. „Turbūt nustebsite – vienas iš specialių įgeidžių buvo šeši bute liukai kokakolos ir vaisiai. Žinoma, negalime pasakyti, kad jis pats gėrė šiuos gėrimus, nes kambaryje bu vo ir jo komandos žmonių“, – pa stebėjo pašnekovė.
Garsusis svečias valgė įprastą, niekuo neišsiskiriantį maistą – pa
Paklausta, kokių ša lių atstovai labiau siai mėgsta siausti viešbutyje, Asta ne noromis pripažino – lietuviai. tiekalus užsisakė iš viešbučio baro ir restorano meniu.
„Paprastai įžymūs atlikėjai su viešbučio personalu nėra labai lin kę bendrauti. Žmonės nori ramy bės, pasiruošti pasirodymui. Štai ir F.Kirkorovas į viešbutį atvyko vė lai, buvo tylus, ramus, tiesiog kau pėsi rytojaus koncertui. O jau ki tą rytą buvo nusiteikęs bendrauti su aplinkiniais, dėkojo persona lui, kartu fotografavosi, o mūsų durininkui net asmeniškai padė kojo“, – šypsojosi pašnekovė. Pagalbos šauksmas – ir naktį
A.Jutaitės vadovaujamiems vieš bučiams Vilniuje yra tekę priim
Būsena: A.Jutaitė tikina, kad iškeisti gimtąjį Vilnių į Klaipėdą nebuvo sunku, nes uostamiestyje jaučiasi sava ir gali mėgautis
23
Šeštadienis, kovo 31, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
J.Smoriginas dirbo lavoninėje? Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Tiesa ar melas? Tikra istorija ar iš galvota? Faktas ar juokas? Trys ži nomi žmonės, po dvi istorijas ir vie nas žaidimas – balandžio 1-osios, Melagių dienos, išvakarėse.
Šarūno Mažeikos, Andriaus Ufarto, Andrejo Terentjevo (BFL) nuotr.
neakina ti aukščiausio rango užsienio ša lių pol it ik ų, žym ių men in ink ų, mokslininkų, tačiau, kaip pati kino pašnekovė, nė vienam ne galėtų prikišti pasipūtimo, aro gancijos. „Labai šiltą įspūdį paliko oran gutanų tyrinėtoja Birutė Galdi kas, režisierė Dalia Ibelhauptai tė ir visa jos komanda – tai išties labai malonūs, protingi ir chariz matiški žmonės“, – komplimentų negailėjo Asta ir pridūrė, kad te levizijos ekrane žiūrovams ne vi sada tenka matyti tikrąjį garseny bių veidą.
Pašnekovė pripažino, kad nere tai dalykinis jos ir viešbučio svečių bendravimas perauga į bičiuliškus santykius. „Dirbant tokį darbą labai svarbu puoselėti asmeninius kontaktus, – aiškino Asta, tad jos neglumina net naktį pasigirstantys telefono skam bučiai. – Štai skambina klientas, nes negali išsikviesti taksi į oro uos tą. Būna įvairių, net ir tiesiogiai su mano darbu nesusijusių situacijų – nuo elementariausių iki labai su dėtingų. Stengiuosi padėti bet ko kiu atveju.“ Pašnekovė intriguoja: ar žino jote, kad paslaugomis patenkintas klientas savo potyriais pasidalys su trimis draugais iš dešimties, o ne patenkintas apie tai informuos net aštuonis? „Gera žinia sklinda ne taip greitai kaip bloga“, – šyptelėjo Asta. Tad, viešbučio vadovės paste bėjimu, dirbti darbą, kur paslau gumas, šypsena, dėmesys, gebėji mas nusileisti net tada, kai jautiesi teisus, – kasdienybė, būtų labai sunku, jei nuoširdžiai nemylėtum žmonių.
Lietuvių choreografas, baleto šo kėjas, „Vilniaus baleto“ meno va dovas Jurijus Smoriginas, LTV programų direktorius, biologijos mokslų daktaras Rolandas Mas koliūnas ir dailininkė keramikė bei televizijos laidų vedėja Nome da Marčėnaitė mums papasakojo įdomių faktų ir istorijų iš savo gy venimo. Tikrų ir išgalvotų. Artėjant Melagių dienai pa žaiskime: jums tereikia perskai tyti ir atspėti, kur – tiesa, o kur – melas. Jurijus Smoriginas:
1. „Prezidentė Dalia Grybauskai tė mane pakvietė tapti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėju kultūros klausimais. Dabar vyks ta nuolatinė ministrų, Seimo na rių kaita, todėl reikalingas įtakin gas veidas ir specialistas.“ 2. „Kai man buvo 16 metų, po pamokų baleto mokykloje eida vau dirbti į lavoninę. Norėjau už sidirbti pinigų pats, kad jų nerei kėtų prašyti mamos.“ Nomeda Marčėnaitė:
1. „Pagaliau išsipildė mano di džiausia svajonė skraidyti. Iš laikiau egzaminus ir gavau pilo to licenciją. Tiesa, kol kas turiu privalomų 650 skrydžio valandų. Sieksiu bent 1 500 valandų, kad gaučiau SFI licenciją.“ 2. „Tėtis ir mama ginčijosi, ko kiu vardu mane pavadinti, todėl supykęs tėtis paskambino dėdei ir paprašė prisiminti, kaip vadi nosi mergaitė, kurią jie kadaise matė Rygoje. Tuomet vienoje ei
Klausimas: dirbo ar nedirbo K.Smoriginas morge?
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
lėje prie bilietų lietuviškai čiauš kėjusi mergaitė, paklausta, koks jos vardas, atsakė: „Nomedytė Valančiūtė.“ Taip mane pavadi no Nomeda. Maždaug po 20-ies metų mano pusbrolis Aidas Marčėnas atsive dė į namus merginą ir tam pačiam su tėčiu man vardą sugalvojusiam dėdei sako: „Tėti, susipažink, ji bus mano žmona. Nomeda Va lančiūtė.“
2. „Prieš trejus metus dalyva vau Kanų kino festivalyje. Gy venau prabangiame viešbutyje „Martinez“. Vieną pavakarę ger damas kokteilį viešbučio bare su sipažinau su Holivudo aktoriumi George Clooney, pakviestu į fes tivalį svečio teisėmis.“
Rolandas Maskoliūnas:
1. „Vilniuje, Universiteto kieme lyje, spaudžiau ranką Didžio sios Britanijos karalienei Elžbie tai II.“
Lova vienoda visur
mėgstama veikla.
Vytauto Petriko nuotr.
Vis dėlto pašnekovė neneigė, kad viešbučiai sugrįžtant laukia toli gražu ne visų svečių. „Taip, turime juodąjį klientų są rašą. Bet jis neilgas“, – šyptelėjo pašnekovė ir paaiškino, kad į jį daž niausiai patenka kambarius nusiau bę ar už paslaugas nesusimokėję klientai. Tik pastarieji dar turi ga limybę reabilituotis ir būti iš šio są rašo išbraukti. Paklausta, kokių šalių atstovai la biausiai mėgsta siausti viešbutyje, Asta nenoromis pripažino – lietu viai. Į ką pati moteris atkreipia dėme sį, kai tenka apsistoti kituose vieš bučiuose? Pašnekovė patikino, kad nors ir serga profesine liga, nėra la bai išranki prabangai. „Labiausiai atkreipiu dėmesį į personalą. Man itin svarbu, ar sve tingi yra registratūros darbuotojai, kaip žmonės šypsosi. Ir, žinoma, kambarių švara. O tai gali garan tuoti ir dvi, ir trys žvaigždutės, – įsitikinusi viešbučio vadovė. – As meniškai man komforto dalykai nėra labai aktualūs – kai atvykstu į svečią šalį, svarbiausia yra tai, kas vyksta už viešbučio ribų, tad geriau pinigus išleisti ekskursijoms, ren giniams ar kitoms pramogoms, o lova – visur vienoda.“
Istorija: kas sugalvojo N.Marčė
naitei tokį gražų vardą?
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Atsakymai
Daugiau: R.Maskoliūnas yra ne tik TV veidas, bet ir mokslininkas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
J.Smoriginas: 1 – melas, 2 – tiesa. N.Marčėnaitė: 1 – melas, 2 – tiesa. R.Maskoliūnas: 1 – tiesa, 2 – melas.
24
šeštadienis, kovo 31, 2012
menas ir pramogos
„Laisvės priešaušriui“ nutol Be kompromisų kovojęs už Lietuvos ne priklausomybę, nepaisęs gresiančių pa vojų Antanas Terleckas šiandien rašo knygas. Vieną jų – „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“ – Is torinėje Lietuvos prezidentūroje pristatė kauniečiams.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Produktyvus: A.Terleckas neslėpė – yra parašęs ir neseniai knygynus
pasiekusios knygos tęsinį.
Tomo Raginos nuotr.
A.Terlecko knyga-prisiminimai apima vėlyvojo sovietmečio ne ginkluotąjį pasipriešinimą. Auto rius be kompromisų kovojo už Lie tuvos nepriklausomybę su sovietų represinėmis struktūromis. 1987 m. pradžioje grįžęs iš trem ties nepaisė gresiančių pavojų, bu vo aktyvus laisvėjimo įvykių daly vis. Knygoje „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970– 1986)“ pateikiama niekur neskelb tų faktų apie to laikotarpio Lietu vos tikrovę. Į knygos pristatymą ir susitikimą su autoriumi atėjo daug žmonių, tiesa, daugelis jų – vyrėlesnio am žiaus, puikiai prisimenantys A.Ter lecko aprašomą laikotarpį, turintys daugybę klausimų. Tiesa, daugelis jų skambėjo su skaudžia nusivyli mo gaida: kodėl graži, viltinga pra džia duoda tokius, švelniai tariant, nemalonius vaisius, kokius mato me šiandien?
Knygos pris tatym e dalyva vęs Bronius Genzelis, kuris buvo pirmasis šios A.Terlecko knygos skaitytojas, priminė Victoro Hugo mintį: „Revoliucijos idėja gimsta idealistų galvose, ją įvykdo racio nalistai, o naudojasi niekšai.“ A.Terleckas nenuolankų charak terį ir idealistinį laisvos Lietuvos siekį demonstravo nuo jaunų die nų, buvo suimtas dar besimoky damas progimnazijoje, vėliau tris kartus įkalintas, kalėjo kalėjimuose, lageriuose, buvo tremtyje Magada no srityje. Apie visa tai jis rašo atsi minimų knygoje ir drąsiai kalba. – Taip jau išėjo, kad vieni džiau giasi Lietuvos nepriklausomy be, bet yra nemažai ir ja nu sivylusiųjų, net keikiančiųjų. Kokios jūsų, kovotojo už Lie tuvos laisvę, mintys? – paklau sėme A.Terlecko. – Džiaugiuosi, kad Lietuva neprik lausoma, kad už aštrų žodį į kalėji mą nebesodina, bet liūdna, kad Lie tuva – rimtos, patriotinės valdžios
neturi, pradedant Prezidente, bai giant žemesniais valdininkais, – nemyli jie Lietuvos, už ją nekovo ja, jie labai abejingi mūsų tautai ir valstybei. – Kodėl? Juk į valdžią turėtų ei ti neabejingas valstybei ir tau tai žmogus? – Daugelis eina į valdžią ne savo valia, atitinkamos institucijos juos pasiunčia, kad eitų ir dirbtų, bet ne Lietuvai, o jiems. – O kaip manote, kaip būtų ge riausia elgtis tokioje situaci joje? – Vienas išsigelbėjimas – reng ti ir eiti į demonstracijas, mitingus ir nebijoti, kad neduoda leidimo, neišsigąsti grasinimų baudomis, drąsiai eiti ir reikalauti nebijant tų, kurie kenkia Lietuvai, kurie dirba ne Lietuvai, o vietiniams kolaboran tams, gal net ir užsieniui. Kiekvie nas, kuris nemyli savo tautos, yra niekšas ir bailys, ir jų nereikia bi joti – tai jie turi mūsų bijoti.
Revoliucijos idėja gimsta idealistų gal vose, ją įvykdo racio nalistai, o naudojasi niekšai.
– Iš salės nuskambėjo žodžiai: kodėl jūs nesate toks aktyvus, kaip anuomet? – Aš ein u į mit ing us, raš au straipsnius į „Laisvą laikraštį“, o
Iš knygos „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“ (...) po nemiegotos nakties Permės ka lėjime ant kieto suolo greitai užmigau it užmuštas. Ryt ą ats is ak iau valg yt i, paaišk inęs, kad savo gyven ime nes u nė kar to pusr yč iavęs tualete. Kadang i pa skelbiau bado streik ą, kalėjimo ad min istracija nusprendė manęs atsi krat yt i – išvežt i į Krasnojarsko kalėji mą. Priž iūrėtojas, suž inojęs, kad aš iš Viln iaus, labai apsid žiaugė. Jis tarna vęs Kaune kar iuomenėje. Labai gyrė Liet uvą ir liet uv ius. Labai gailėjos i, kad mane išveža. Jis taip norėjęs su man im i pasikalbėt i... Tris paras vežė vieną narve. Bjaurus konvojaus virš in ink as bandė ma ne niek inti, žeminti. Aišku, neleidau, pareiškęs, kad skųsiuos MVD vado vams. Lapkr ič io 2 d. vėlų vak ar ą ginkluo ti pistol et ais atvež ė į Krasn oj arsko kal ėj im ą. Apie 4 val. užd ar ė į 119ojo kal ėj im o pož em io kam er ą, ku ri naud oj am a kaip karcer is. Iš kaž kur pūtė bais us skersvėj is. O aš bu vau atvest as po karšto duš o. Ir šian dien nes upr ant u, kod ėl nus ir en giau iki apat in ių balt in ių. Tuoj pat užm ig au. Po dviej ų val andų buv au išb ud int as vis as sus ting ęs. Tač iau kareiv iui ir kal in iui šalt is ir bad as ats il iep ia tik sen atvėj e. Man e tuo met lab iaus iai paveik ė krim in al i
niai kal in iai. Pam atę mane ved am ą pas iv aikšč iot i su bais ia kep ure ant galvos (spec ial iai tok ią pad ov an o jo išvežd am i iš Kuč in o), ėmė šauk ti: „Žiūrėk ite! Štai „čiuč el a goroc ho vaj a“ (sunk iai išverč iam as „komp lim ent as“, atit ikm uo, mat yt, būt ų „baidykl ė iš kan ap ių“). Ilg ai neg al ė jau užm iršt i tos „čiuč el a goroc ho vaj a“. Ėmiau neapkęst i rus ų tautos. Tik „bal and ior as“ (maisto išneš ioto jas) Pietk a (ašt uon iol ikos-dev yn io likos met ų) savo lab ai dor u elg es iu išs klaid ė tą neapyk ant ą rus ams. Už sienos karceryje uždarytos mote rys arba keikė prižiūrėtojus, arba dau žė kameros duris. Kai kurios balsu rau dojo: „Mamočka dorogaja – prosti me nia“ (motinėle brangioji, atleisk man). O mane pravardžiavo boba, bet ne už tai, kad cigarečių neturiu, o už tai, kad išvis nerūkau. O Pietka, radęs progą, guosdavo mane: „Vsio, dieduška, budėt chorošo“ („Viskas bus gerai, seneli“). Perkeltas į gretimą, bet šildomą, kame rą, skaičiau A.Adomovičiaus ir D.Gra nino „Blokados knygą“ – apie Lening rado blokadą ir ne kartą apsiverk iau dėl rusų tautos patirtų kančių. Labai ilga, bet siaura ir gan ankšta ka mera su skarda užkaltu langu ir tokio mis pat vinimis prakaltomis skylutė mis „ventiliacijai“. Trečdalis kameros užtverta vielos tinklu iki pat lubų. Ko
gero, nuo pat 1917 m. spalio perversmo šis tinklas nebuvo nukabintas, narvas nė karto per 65 metus nebuvo valytas – paverstas žiurkių ir pelių karalyste, kurioje viešpatavo niekuo nepaaiški nama taika. Per tuos 65 socializmo, o vėliau – komunizmo statybos metus karcerio moterys mėtė už tinklo savo tualeto atl iekas, kur ių krūva beveik siekė palubėje įstatytą kadaise buvusį langą, o dabar tik surūdijusią skardą. Įsig il inęs į „Nov yj mir“ tur in į, ypač „Blokados knygą“ ir stud iją apie F.Dostojevsk į, užm ir šau tas žiurkes ir peles. Bet, atitraukęs akis nuo knygos, klausdavau save, kuo maiti nasi tie padarai. Labai bijojau, kad neužgestų elektros lem putė. Kartą užgeso... Tada su vok iau, kaip nor iu gyvent i ir kiek bijau tapti žiurkių vakarie ne... Koks buvau laimingas, kai kažkas „pajuokavęs“ vėl įjungė šviesą.“ Po keler ių met ų dabar jau vel io nis A.Andreika pasakojo, kad šia me karcer yje jam gul int (gal ant to pat ies ilgo ir plat aus med in io suolo) ilgam užgeso švies a. Per jo kūną bėg iojusios žiurkės ir apkan džiojusios ausis... Po savaitę užt ruk us ios viešnagės žiurk yne lapkr ičio 11-ąją gal šimtąjį
kartą per visą šį, ketv irtąjį, kal in imą išg irdau „Sobiratsia s veščiami!“ („Su sirinkti daiktus!“). Uždarytas į kamerą, kurioje „rūšiuoja mi“ kaliniai ir kurioje į nėra ant ko atsi sėsti, nugirdau, kad mirė L.Brežnevas. Šio suvaikėjusio Kremliaus nusikaltė lių valios vykdytojo mirtis nė kiek ne nudžiugino. Kremliaus rūmuose bus perstumdytos kėdės, bet mūsų padė tis nė kiek nepasikeis.
Tai paliudijo po ilgo stovėjimo keliose kamerose mus priėmę pikti „siauraa kiai“, ginkluot i automatais, šaudan čiais sprogstamosiomis kulkomis, ir special iai dresuotais šun im is. Pik tas įsakymas visiems bėgti ilgu kori doriumi, sudarytu iš vienas prie kito stovinčių kareivių su vilkšuniais. Ko manda suklaupti ant purvino sniego prie „stolypino“. Ir vėl čekistiška „mal delė“: „Kas nepakviestas lipti į vagoną pamėgins atsistoti, tas be jokio įspė jimo bus nušautas!“ Laimingi tie, ku rie suranda vietą ant trijų aukštų gultų. O kitiems tenka gultis arba sėdėti surietus kojas ant purvinų ir šlapių nuo kalinių batų prinešto sniego grindų. Papr ast ai „stolyp in o“ konvo jaus virš in ink as būd avo koks nors prap oršč ik as, o šį kart ą – pikt as pap ulk in ink is. Vos spėj i užm igt i, atr ak in am os vielų tinklu apt raukto tavo narvo (kur iame apie 20 ka lin ių) dur ys. Pas ig irst a ko mand a kal in iams nuo vir šut in ių gult ų nul ipt i ant grindų. Med in iu kūj u pa dauž om os lub os, vėl iau sienos. Kai kas gauna kū ju ir per kupr ą. Stal in i nė ceremon ija, kur ią pa naik ino Lavrent ijus Be rija, vėl atnaujint a. Džiu gin a mint is, kad sov iet i
25
šeštadienis, kovo 31, 2012
menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos
lus ko daugiau iš manęs norėti – einu 85-uosius. – Kaip manote: kaip viskas tu rėtų klostytis, nejau lietuvių tautos laukia liūdnas likimas? – Galvoju, kad tauta prabus, jo kios kitos išeities nėra – tik kovoti ir ryžtingai, nebijoti, nes ką jie pa darys – juk nieko, tai jie patys bi jo. Tik mums patiems reikia drą siai elgtis. – O gal dėl to daugelis daly kų pasisuko kitaip, nes žmo nės, taip sakant, ėmė atnašauti aukso veršiui, daugeliui mate riali gerovė tapo svarbiausiu poreikiu? – Yra ir to. Žmonės dreba dėl savo kailio, dėl savo vaikų ateities gero vės. Bet reikia nebijoti, elgtis drąsiai, aš anuomet nebijojau, galvodavau: kas bus – tas bus, ir kovojau. Ir da bar, mūsų ginklas – drąsus žodis. – Bet mitinguoti reikia leidimo, jis ne visada išduodamas? – Nereikia klausyti, mitinguoti ir viskas. Valdžia tik gąsdina, kad, tarkim, bauda – iki dviejų tūks tančių, o vieningai ateitų žmonės ir nieko nebūtų. – Kuo užsiimate dabar, ką vei kiate, kokie ateities planai? – Rašau, labai daug skaitau. Žmo na mirė, tai esu vienas, nors vaikai kalbina pas juos apsigyventi, bet aš nenoriu, ir vienas gerai jaučiuo si. Knygų esu daug prirašęs, tik iš leisti jas sunku. Esu parašęs ir šios, „Laisvės priešaušryje“, tęsinį, jį ža dėjo išleisti.
tis, kad sovietinė sistema – labai bai li. Toji baimė perša mintį, kad ji labai silpna ir kada nors turės žlugti. Keler i metai iki arešto nusipirkau prastus aul in ius bat us, kur ie labai pravertė grybaujant. Po teismo pra šiau Elytę atnešti juos man kelionei. Daugelyje imper ijos kalėjimų jie pa buvojo. Šiand ien atrodo keista, bet dažnai su tais batais kalėjimuose kalbėdavausi... Išveždam i iš lager io į tremt į emvė distai perrengdavo naujais drabu žiais, apav u, kad ko nors juose įsiu vę neišvežt ume ir nepasiųst ume į laisv u save vad inant į pas aul į. Ta čiau man Kučino lageryje nesurado 47 numer io „čever yk ų“. Todėl buvo priverst i išleisti į kelionę su Vilniuje pirktais batais. Tačiau veždam i į Ir kutsko kalėjimą emvėdistai mus taip rag ino skubintis, kad vienas kalinys sukeitė vieną mano batą iš 47 į 45 dy džio. Visa laimė, kad kairiosios kojos, kuri po 1936 m. osteomiel ito opera cijos lėčiau augo... Tuos bat us par siunčiau iš Kolymos į Viln ių. Norė jau išsaugot i kal inių muz iejui. Lapkr ičio 13 d. pagal iau baigėsi 700 km kel ionė nuo Krasnojarsko iki Ir kutsko. Įtampos kupina atmosfera atslūgo. Vad inasi, išr inktas naujas general inis sekretorius. Kaip vėliau suž inojau – Jur ijus Andropovas.
Darna: spektaklyje dirba ir muzika, ir šokėjai – konkuruoja vienas su kitu ir vienas kitą papildo.
Suvartotos Medėjos Medėjos mitas yra tapęs moters kan čios, atsidavimo ir destruktyvios meilės simboliu. Birutės Letukaitės scenografi ja ir šokio teatro „Aura“ spektaklis siū lo šio mito transformacijas.
Silvij a Čiž aitė-Rudok ienė Teatrologė
Kas nutinka, kai šių dienų pasau lyje Medėja realizuojasi ne kaip mitas, o kaip išgyvenama realy bė ir tokiais kančios ir destrukty vumo pavyzdžiais tampa ne viena išskirtinė moteris, tačiau kelios, šimtai, tūkstančiai. Nesibrauki me į stereotipus, tačiau leiski me spektakliui permąstyti šį mitą kaip realybės modifikaciją. Jeigu tikėsime Zygmuntu Bau mannu, šiuo metu egzistuojame vartotojiškame pasaulyje, į kurio gniaužtus papuola viskas – dar bas, laisvalaikis, pramogos. Var tojimui pasiduoda ir jausmai. Kas nutinka, kai toks vartojimas suke lia įvairių psichologinių ir fizinių padarinių? Ir kas atsitinka mitinei Medėjai, kuri atsiduria šių dienų pasaulio ritme? Birutės Letukai tės scenografija ir Antano Jasen kos muzika prabilo apie šių dienų medėjiškus moterų išgyvenimus. Neapibrėžtą ir nesibaigiančią kančią, kurioje vienintelis būdas išgelbėti vaiką – jį paaukojant. O viskas prasideda nuo muzikos. Kompozitorius taikliai ir išradin gai pritaiko garsų kompoziciją be siplėtojančiai istorijai. Ši tampa ne tiek fonu, padedančiu pasireikšti šokėjams, kiek dar vienu veikėju, kuris gali būti įnoringas, priblokš
ti ir sukelti dar didesnį įspūdį. Kad ir pačioje pradžioje prigesus švie soms ir dar scenoje nepasirodžius šokėjams, muzika pradeda dvelkti šalčiu ir neramumo nuotaika pa sklinda po salę. Taip konstruojamas šokio spek taklis, kur, atrodo, muzika ir šo kėjai ir konkuruoja, ir dirba vie nas su kitu. Sukuriama dinamika, neleidžianti svarstyti apie Medėją tik kaip apie mitą – atribotą nuo šiandienos akimirkos, neaktua lų. Manipuliuojama kolektyvinės atminties pasąmone ir šioje išky lančiais vaizdais. Šokėjai, gulin tys scenoje ir, atrodo, kaip maži buožgalviukai siekiantys išplaukti į krantą, teliūškuojančios dar be rankės būtybės. Daugelis bent jau girdėję ar iš savo atminties užka borių atsikapstę legendas ir kaž kada seniai seniai (kaip pasakoje) egzistavusį mąstymą, kad emb rionas, tas, kur yra moters pilve, būna kaip varlė – mažas buožgal vis su uodegyte ir neišsivysčiu siomis galūnėmis. Tokia žiedine kompozicija ir jungiamas spek taklis – vaikais, besiplakančiais ir besistengiančiais ištrūkti, suaug ti, tapti žmonėmis, o ne tik kaž kokiais nerealiais buožgalviukais, kurių galima atsisakyti (arba tie, kurių ir buvo atsisakyta). Na, o šios kompozicijos viduje dar tarpsta moteriškumo kultas.
Jis nužymėtas juoda sruoga plau kuose – tarsi prakeikimo ženk las, reiškiantis kančios, atsidavi mo ir pasirinkimo naštą. Žinoma, spektaklis vyksta stumiamas tam tikrų stereotipų ir sklidinas fe ministinės pasaulėjautos. Bet tai nieko nuostabaus ar šokiruo jamo, galima žvilgtelėti ir tokiu kampu, ypač jei tai susiję su Me dėja. Moteris, kuri privalo žudy ti savo vaikus, moteris, kuri turi atitikti gražaus ir laimingo žmo gaus funkcijas, moteris, kuri yra tinkama visuomenei tik avėdama aukštakulniais ir pasidažiusi, mo teris, kuri atsiduoda meilei, san tykiams. O šie tebūna suvartoja mi. Moterys, kurios laukiasi, ir šis žodis dabar net nėra tinkamas, nes jokia moteris vartotojiškame gy venime negali lauktis vaiko.
Spektaklis kalba apie moters prapultį patriarchalinėje vi suomenėje, kur lytis lemia socialinį vaid menį, gyvenimo po ziciją, atitikmenį „kaip turi būti“. Kyla klausimas – o kur vyras? Kur vyrai? Jei mitas yra apie me dėjas, tai – ir apie jasonus. Pa sirenkančius tą gyvenimą, kurio nori, ir nesiejančio su padari niais, atsakomybe. Prabyla dar vienas stereotipinis mąstymas (kuris vis dėlto yra gajus, jeigu scenoje verta apie jį kalbėti), o šis dažnai skamba taip: „Vaikas tavo, ką nori – tą daryk.“ Spektaklis kalba apie moters prapultį patriarchalinėje visuo
menėje, kur lytis lemia sociali nį vaidmenį, gyvenimo pozici ją, atitikmenį „kaip turi būti“. Tokioje visuomenėje vaikas tu ri atsirasti tada, kai to reikia ir dažniausia, kai to reikia vyrui. Gim in ės prat ęs im as, paveld i mumas, savojo vyriško „aš“ pa tenkinimas. Todėl, norint būti sėkmės lydima moterimi greito vartojimo tempe – karjeros ga limybės, tariamai sėkmingas gy venimas, atrodytų, nesiderina su vienišos motinos vaidmeniu. To dėl, gyvenant pasaulyje, grįsta me tokiu požiūriu, moteris iš tinka savidestrukcija, jos tampa paž enkl intos skaud aus Med ė jos mito. O užsimezgę vaikai taip ir lieka mažais įsivaizduojamais buožgalviukais. Jų atsisakyti nė ra lengva, mažųjų šešėlis perse kioja kiekvieną taip paaukojančią ir pasiaukojančią motiną. Gal to dėl jie spektaklyje nuolatos suka si aplink Medėjas ir niekada ne dingsta užmarštin. Tad „Auros“ spektaklyje drąsiai prabylama tiesa, kurią galima bū tų kvestionuoti. Ar iš tikrųjų mo teris neturi pasirinkimo? Ar tie sa, kad tam tikrus nuosprendžius verčia daryti visuomenės stereo tipai? Gal taip nėra daugeliui? O jei yra, kas dėl to kaltas? Žinoma, toks aštrus kritikos pliūpsnis scenoje gali sukelti ir pasipiktinimo bangą. Tarsi visa tai netiesa, mitą palikim mitams, o pat riarc hal in ės vis uom en ės stereot ip us fem in ist in is jud ė jimas griauna jau maždaug nuo septintojo dešimtmečio. Šian dien kiekviena gali pasirinkti, kokiam stereotipui (ne)tarnauti. Jeigu po spektaklio susimąsto ma arba pasipiktinama, tai „Me dėjos“ pasiekė savo tikslą ir bu vo išgirstos.
26 2
šeštaDIENIS, kovo 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114. Darbo skelbimai �������������������������� 26, 27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ����������������������������������������������������28, 29 Įvairūs ��������������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 30 Dingo ������������������������������������������������������������ 30 Dovanoja � �������������������������������������������������� 30
Klasifikuoti
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Siūlo darbą
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
REIKALINGI MOTOPJŪKLININKAI DARBAS AUKŠTYJE
Šiuo metu ieškome
Tel. 8 686 66 935
WEB DIZAINERIO(-ĖS)
Reikalinga
PARDAVĖJA-KONSULTANTĖ dirbti baldų salone Kaune
Reikalavimai: ĩ aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas ĩ patirtis pardavimo srityje ĩ atsakingumas, sąžiningumas, tvarkingumas, kruopštumas ĩ puikūs komunikavimo, bendravimo su žmonėmis įgūdžiai ĩ gebėjimas dirbti komandoje ĩ apskaitos pagrindai CV siųsti prekyba@comfortline.lt
Darbo vieta Darbo pobūdis:
Reikalavimai:
UAB „Hertel Services“ darbui užsienyje reikalingi
PASTOLIŲ MONTUOTOJAI Būtini reikalavimai: darbo patirtis; anglų kalba. Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; tobulėjimo galimybes; gerą atlyginimą. Tel.: 8 687 73397, (8 46) 489 528. El. paštas info@hertel.lt
Įmonė siūlo:
Kaunas N kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką; N ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas. N aukštasis išsilavinimas; N stiprus interneto dizaino portfolio (prašome pridėti nuorodas prie CV); N puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar) ADOBE Fireworks programomis; N įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias ir vartotojui aiškias sąsajas; N patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus ir technines specifikacijas. N įdomų ir atsakingą darbą; N galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; N konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; N visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Autoservisui reikalingi: automechanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939. 934905
Buitinių paslaugų įmonė ieško užsakymų priėmėjos. Darbas Centre. Tel. 8 699 39 519, e. paštas darbascentre@gmail.com. 933455
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
900162
Ieškome siuvimo technologės (-o) (viršutiniai rūbai). Patirtis nuo 2 m. Darbas Kauno centre, 1 pamaina, 8–17 val. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 605 53 479. 933810
AB „LYTAGRA“ SERVISO TARNYBA IEŠKO MECHANIKO. Darbo aprašymas: traktorių ir žemės ūkio mašinų remontas, priežiūra. Reikalavimai: būtina panašaus darbo patirtis (traktoriai, sunkvežimiai); žemės ūkio technikos išmanymas; techninis išsilavinimas; vairuotojo pažymėjimas; geri bendravimo su klientais įgūdžiai. CV siųsti e. paštu d.ziedelis@lytagra.lt. Informacija tel. (8 37) 405 480, faksas (8 37) 405 483. 932126
Medienos gaminių cechui reikalingas GAMYBOS VADOVAS. Reikalavimai: darbo kompiuteriu įgūdžiai; ne mažesnė nei 5 m. gamybos patirtis. CV siųsti info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151. 929012
Naujai atidaromame greito maisto prekybos taške reikalingi sušių ir kinų maisto gaminimo specialistai. Kreiptis tel. 8 676 955 35; e. paštas geras.darb@gmail.com. 932460
Nuolatinius klientus turinti avalynės ir galanterijos taisykla ieško avalynės siuvėjostaisytojos. Siūlome patogų darbo laiką, pastovias pajamas ir nuoširdų ilgalaikį bendradarbiavimą. Tel. 8 699 39 519. 933461
Baldų parduotuvei reikalinga (-as) pardavėja (-as)-konsultantė (-as). Tel. 8 699 84 226, CV siųsti e. paštu uabegvita@gmail.com.
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.
Baldus gaminančiai įmonei reikalingi dažytų ir nedažytų baldų šlifuotojai užbaigėjai. Tel. 8 686 58 532, e. paštas info@medienosera.lt.
Picerijos tinklas siūlo darbą virėjams ir picų kepėjams. Tel. 8 682 14 213.
933411
932352
933360
932275
Nukelta į 27 p.
27 3
šeštaDIENIS, kovo 31, 2012
klasifikuoti skelbimai DARBo skelbimai Siūlo darbą Priimsime į darbą tarptautinių gabenimų vairuotoją, turintį CE kat. Patirtis – privalumas. Maršrutai: Baltijos šalys–Čekija, R. Vokietija, Olandija. Tel. 8 640 14 572. 934260
Reikalinga (-as) pardavėja (-as)-kepėja (-as) dirbti kebabų kioske automobilių turguje ir Ateities pl. Tel. 8 686 02 893, 8 604 46 799.
„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 933703
932121
Reikalinga netoliese gyvenanti slaugė prižiūrėti senyvo amžiaus moterį Kalniečių mikrorajone. Tel. 8 698 39 242. 934707
Reikalinga pagalbinė darbuotoja (-as) siuvimo įmonei Centre (1 pamaina, 8–17 val.). Privalumas – patirtis siuvimo įmonėje. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 605 53 479. 935068
Reikalingas moteriškų pėdkelnių dažytojas (-a). Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 674 12 548, e. paštas vilma@denateksa.lt. 931224
Reikalingas stogdengys – brigadininkas ir kiti darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 674 62 107.
929361
Reikalingas tekintojas įmonėje, dirbančioje hidraulikos srityje. Tel. 8 611 18 185. 926678
Reikalingi konditeriai (sausainių ir mielinių gaminių gamyba). Tel. 8 656 99 184.
932792
Reikalingi krovėjai, turintys vairuotojo pažymėjimą, dirbti automobilių laužyne. Tel. 8 671 02 256. 933463
Reikalingi prekių surinkėjai sandėlyje Zapyškyje, darbas pamainomis (į/ iš darbo vežame). Tel. 8 698 58 066; saulena.marcineniene@kika.lt. 932880
Reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai vežti krovinius į Rusiją. Baltarusijos ir Rusijos vizos – būtinos. Tel. 8 690 74 588. 935064
Skubiai reikalingi elektrikai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176.
933137
Statybų darbams Maskvoje reikalingi: mūrininkai, betonuotojai, montuotojai, technologai, programuotojai, architektai, inžinieriai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 3500–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis grazina@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766. 925044
UAB „Corpus A“ darbuotojai visoje šalyje atlieka kasdienį įvairių patalpų ir teritorijų valymą, rūpinasi pastatų priežiūra ir siūlo paslaugas bei produktus, taupančius klientų laiką. Šiuo metu prisijungti prie mūsų kolektyvo kviečiame valymo paslaugų vadybininką (-ę). Siūlomo darbo pobūdis: bendradarbiavimas su esamais klientais, ryšių stiprinimas; valymo darbų organizavimas, koordinavimas bei nustatytų tikslų įgyvendinimas; valymo darbų kokybės užtikrinimas bei informacijos apie kokybės nukrypimus, jų priežasčių analizė ir vertinimas; valymo personalo valdymas. Reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas; gebėjimas bendrauti su įvairios socialinės padėties žmonėmis; geri planavimo, organizavimo įgūdžiai; stresinių situacijų valdymo įgūdžiai; vairuotojo pažymėjimas. Įmonė siūlo: įdomų, dinamišką ir asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą; stabilų atlyginimą, priedus nuo darbo rezultatų; lankstų darbo grafiką. Savo CV su nuoroda „Valymo paslaugų vadybininkas Kaune“ siųskite e. paštu personalas@corpusa.lt. Pasiteirauti tel. (8 5) 249 0987. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus. 934881
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.
Buhalterė ieško darbo, galiu padėti dirbti ir personalo srityje. Tel. 8 605 72 462.
932631
Paslaugos Medikų
933702
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Klojame įvairių rūšių trinkeles, statome bortelius ir atliekame kitus su tuo susijusius darbus. Naudojame savo arba kliento medžiagas. Tel. 8 601 69 088.
917318
928736
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame mūrijimo darbus iš įvairių blokelių ir klinkerio plytų, turime visą įrangą. Dirbame su verslo liudijimais. Žalingų įpročių neturime. Tel. 8 699 34 653.
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija kovo mėn. – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt.
AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.
Atliekame mūro betonavimo ir kitus statybos darbus. Tel. 8 651 11 544.
Tel. 8
933529
924365
917509
Konsultuojame, implantuojame ir protezuojame geriausiais vokiškais ir šveicariškais dantų implantais. Kaina nuo 1600 Lt. Tel. 8 610 60 004. 929045
Nauja robotizuota laboratorija palankiomis kainomis atlieka kraujo tyrimus: bendruosius, kepenų, inkstų, kasos, skydliaukės, vėžio žymenis, cholesterolio ir kt. Taikomos nuolaidos. „Vivamedica“ kraujo tyrimų kabinetas, Žemaičių pl. 37, Kaunas. Tel. 8 684 24 658. 931189
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 921289
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511. 916999
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 915466
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
934912
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 929163
Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų programų. Tel. 8 674 42 125. 933471
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 931142
Kompiuterininkų
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 926226
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 926473
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 894031
Atlieku kompiuterių priežiūrą, Windows diegimą, virusų šalinimą, interneto tvarkymą, tvarkyklių instaliavimą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 931486
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Superku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014. 934555
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 933592
Statybos, remonto
920748
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 924407
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais nedažo. Tel. 8 674 94 683. 931166
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 933727
Dengiame stogus rulonine prilydomąja danga. Suteikiame garantiją. Tel. 8 663 78 732.
933705
930212
Greitai, kokybiškai ir už prieinamą kainą atliekame fasadų apšiltinimo darbus bei jų apdailą. www.siltaigyvenk.lt. Tel. 8 670 62 351, e. paštas info@siltaigyvenk.lt. 932783
GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir Kauno r. Konsultuojame, suteikiame garantiją, organizuojame medžiagų tiekimą. Tel. 8 678 79 899.
928574
931679
AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 933986
931151
919236
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame įvairių tipų tvoras. Tel. 8 685 85 550.
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
931097
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
Atliekame apdailos darbus: klijuojame vatą, polistireną, armuojame, dedame struktūrinį tinką. Dirbame tvarkingai ir atsakingai. Tel. 8 645 13 438. 927945
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 917410
932534
Klojame trinkeles, statome bortelius, sulyginame šulinius. Statome laiptus, terasas iš trinkelių. Tel. 8 683 35 998, e. paštas robertostatyba@gmail.com.
933127
Klojame trinkeles. Drenažas, valymo įrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.
928594
Kloju plyteles. Tel. 8 639 77 215.
932470
Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.
Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.
928983
929787
Klojame trinkeles, akmenis. Statau vejos, gatvės bortelius, sulyginu šulinius. Atvežu medžiagas. Akcija. Nuolaidos. Ilgametė patirtis. Tel. 8 671 73 582.
Krautuvais, ekskavatoriais BOBCAT gręžiame, griauname, krauname, lyginame. Tel. 8 687 57 902.
932566
Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.
NUOMOJAME AUTOBOKŠTELĮ 22 m strėlės ilgio 8–16 val. darbo dienomis Tel. 8 699 11 038, 796 732
930053
Kokybiškai klijuoju plyteles. Patirtis 18 m. Tel. 8 684 49 446.
926201
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
931619
917356
929790
Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.
Atliekame žemės kasimo darbus mini ekskavatoriumi. Tel. 8 617 40 842, e. paštas vytskavicius10@gmail.com.
935402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
917383
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.
Automobilininkams
Buitinės technikos remonto
932847
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
932633
918054
932044
„Biofirst“ klinikoje kovo mėn. su ,,Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu. Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
KAMINŲ ĮDĖKLAI. Valymas. Remontas. Garantija. Tel. 8 605 53 814.
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
917150
Ieško darbo
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142. 924331
Kalvystės darbai: vartai, tvoros, laiptai, turėklai, šviestuvai, baldai. Telšių kalviai. Tel. 8 612 42 624, e. paštas kalvisz@yahoo.com. 932007
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
900928
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 932064
934491
931600
Kvalifikuotas plieninių stogo dangų dengimas – su garantija! Plieninių stogo dangų pristatymas. Stogų lankstiniai. Tel. 8 603 41 321. 918891
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt. 926602
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 933272
Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. 932226
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 917332
Plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, dažymas, fasadų šiltinimas, struktūrinio tinko dėjimas, klinkerio klijavimas ir kiti darbai. Tel. 8 648 62 352. 931943
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“, tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706, www.stogudengimasjums.lt. 921594
Prityręs meistras klijuoja įvairias plyteles. Kokybiškai, sąžiningai. Žalingų įpročių neturi. Tel. 8 685 31 975. 934487
Profesionalūs stogdengiai. Montuojame, renovuojame šlaitinius stogus – visų tipų. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627. 928601
Projektuoju: vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, vandentiekio įvadus ir buitinių nuotekų išvadus individualiems namams. Tel. 8 614 30 408. 931233
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 934883
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 934496
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 914951
Santechnikos darbai Jums patogiu laiku. Tel. 8 691 85 440, 711 659.
921915
Šiltiname pastatus, dedame struktūrinį tinką, tinkuojame kalkiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565. 931425
Statome namus, darome pamatus. Atliekame mūro, stogų dengimo, šiltinimo darbus. Namo be vidaus apdailos 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767. 929220
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, kovo 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto
Saulė jau labai gerai dirba. Saulės sistemos, montavimas, priežiūra, remontas. Tel. (8 37) 455 185, 8 650 92 039.
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
parduoda
Kauno rajone, prie karjerų, parduodamas sodo namas (70 kv. m, sutvarkytas 12 a sklypas, yra šulinys, 210 000 Lt). Tel. 8 655 00 583, e. paštas svetlanys@gmail.com.
Rąstų namą su 5 ūkiniais pastatais Juodaičiuose, Jurbarko r. (17 a). Tinka komercijai. Arba keičiu į butą Ariogaloje ar Kaune. Tel. 8 612 56 331.
929337
Stalių, stogdengių brigada, turinti ilgametę patirtį, dengia stogus įvairia danga, gegnių statymas. Įvairūs skardinimo darbai. Padedame įsigyti reikiamas medžiagas geromis kainomis. Tel. 8 674 60 503. 918957
Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
934667
Komercinės paskirties 35 a sklypą Kauno r. sav., Mastaičiuose (detalusis planas, aukštingumas 12 m, sklypas ribojasi su „Via Baltica“ keliu). Tel. 8 685 79 433. 932830
933734
Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921. 934472
www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus, suteikiame garantijas. Tel. (8 37) 223 311, 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt.
Mobilų namelį (3 kambariai, virtuvė, tualetas, dušo kabina, du įėjimai, židinys, su baldais ir įranga). Tel. 8 680 72 322. 932371
parduodami naujos statybos 2, 3 kambarių butai su daline apdaila ir autonominiu šildymu. Plotas 47–72 kv. m.
Namą Ringaudų centre (b. pl. 210 kv. m, pusrūsis, dalinė vidaus apdaila, 10 a sklypas, sandėlis, visos komunikacijos). Be tarpininkų. Tel. 8 607 92 807.
2500 Lt.
Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, panoraminiai langai, židnys, sandėlis, vieta automobiliui, internetas, TV, šildomos grindys, su visa arba su daline apdaila, šalia PC, servisas, odontologijos, grožio salonas, šiuolaikiškai sutvarkyta teritorija). Tel. 8 698 09 808.
929806
Židiniai, krosnys, lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.
1 kv. m kaina tik
930828
929960
Vidaus įrangos
Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277
932347
2 kambarių butą T.Masiulio g. (bendr. pl. 52 kv. m, plytinio namo I a., plastikiniai langai, šarvo durys, su baldais ir integruota buitine technika). Tel. 8 699 83 228. 930716
Baldžių Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 933281
Šventėms
1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677. 925810
1 kambarį 2 kambarių bute Ukmergės g. (aukcionas vyks 04 11), I a., nustatyta naudojimosi tvarka. Pradinė kaina 30 400 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 929413
ŠVENČIŲ VEDĖJAS – ŽMOGUS ORKESTRAS su linksmų dainų, šokių muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventėms. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 933796
Finansų, audito Vedame įmonių buhalterinę apskaitą, tvarkome kitą veiklai reikalingą dokumentaciją, konsultuojame įvairiais verslo klausimais. Kreiptis darbo dienomis 9–17 val. tel. (8 37) 291 652, 8 698 44 772. 929418
Kitos
1,5 aukšto gyvenamąjį mūrinį namą Vytėnuose (b. pl. 170 kv. m, gyv. pl. 80 kv. m, sklypas 11 a, sklype yra tvenkinys, sodas, namas akligatvyje). Kaina 730 000 Lt. Tel. 8 650 96 900. 934510
10,28 a sklypą Artojų g., Garliavoje (1,7 km nuo Vytauto g.). Yra projektas (viso namo plotas su 2 garažais – 194 kv. m), leidimas statybai, pamatai, elektros skydelis (12 kW). Geras privažiavimo kelias. Komunikacijos vietinės (už 80 m JONUČIŲ mstl. komunikacijos). Gyvena kaimynai. Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 601 87 779, 8 657 94 150. 933896
2 kambarių butą Centre, Maironio g. (bendr. pl. 46 kv. m, 4/1 a.). Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 672 03 557. 931001
2 kambarių butą Taikos pr. (5 aukštų blokinio namo III a., 45 kv. m, tvarkingas). Toliau nuo gatvės. Be tarpininkų. Kaina 96 000 Lt. Tel. 8 680 97 708.
Tel. 796 732, 8 699 11 038 darbo dienomis 8–16 val.
GENIME IR PJAUNAME MEDŽIUS
932611
2 kambarių butą V.Krėvės pr. (44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, šiltas butas, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Kaina 107 000 Lt. Tel. 8 686 40 200. 922620
Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 915711
Aplinkotvarka, medžių, gyvatvorių genėjimas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922. 922542
Gaminame kalviškai pagamintus prancūziškus balkonus, turėklus, stogelius, vartus, tvoras, pavėsines... Komponuoju iš metalo gaminamus medžius, gamtovaizdžius. Tel. 8 645 46 891. 932835
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800. 906947
Mobiliu juostiniu gateriu pjauname medieną (iki 9 m ilgio) užsakovo kieme. Ilgametė darbo patirtis. Tel. 8 610 03 983, e. paštas nerijusar@yahoo.com. 932779
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 931955
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262. 926912
914139
20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją). Tel. 8 699 83 228. 930710
4 kambarių butą P.Lukšio g. (12 a. monolitiniame name VII a., b. pl. 67,94 kv. m). Be skolų, neįkeistas. Be tarpininkų. Tel. 8 659 79 122.
933144
4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Botanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, parketas). Tel. 8 614 55 269. 930228
5 kambarių butą Kauno Senamiestyje, Vilniaus g., arti Rotušės (butas 100 kv. m, su terasa, 3/2 a., su vidiniu kiemeliu, priklauso stovėjimo vieta, su baldais ir buitine technika). Tel. 8 620 41 963.
Naujos statybos namą arba jo dalį Noreikiškėse (visos komunikacijos, dalinė apdaila, patogus susisiekimas, 7 a žemės). Tel. 8 656 47 866.
933459
Nebrangiai 1 kambario butą Petrašiūnuose, M.Gimbutienės g. (5/2 a., b. pl. 30 kv. m, plytinis). Be tarpininkų. Tel. 8 682 59 500. 931894
Nebrangiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Kaune. Kreiptis tel. 8 699 42 085. 934758
Parduoda sodybą su 2 ha žemės labai gražioje vietoje, prie Verknės upelio, Jiezno r., Verbiliškių k. Kaina 80 000 Lt. Tel. 8 671 43 693, 8 609 18 823.
933998
Parduodu 1 kambario butą V.Krėvės pr. (bendr. pl. 29 kv. m, balkonas, 5/5 a., tvarkingas). Kaina 64000 Lt. Tel. 8 647 34 672, e. paštas Diana.Kazukauskiene@ntpc.lt. 934875
Parduodu 4 k. butą Šilainiuose, Baltijos g. (5/3 a., b. pl. 78,56 kv. m, du balkonai, plastikiniai langai, šarvuotos durys, tvarkinga laiptinė, šalia vidurinė mokykla, vaikų darželis). Tel. 8 672 25 406. 932760
Parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
934599
Automobiliai ir detalės Antstolė Rima Gražienė skelbia UAB „Indra“ priklausančių transporto priemonių viešąsias varžytynes: automobilio MAN 8.153, 1994 m. gamybos, pradinė kaina 32672,00 Lt, automobilio vilkiko RENAULT PREMIUM 420, 1988 m. gamybos, pradinė kaina 25768,00 Lt, puspriekabės KRONE SDP27, 2001 m. gamybos, pradinė kaina 16544,00 Lt. Norintieji dalyvauti varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Rimos Gražienės kontoros depozitinę sąskaitą Nr. LT55 7044 0600 0302 3083, AB SEB banke. Varžytynės vyks 2012 05 08 10 val. J.Gruodžio g. 22, Kaune. Informacija tel. 225 442, 225 471, antstolė Rima Gražienė. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: turtui apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 933437
Katalizatoriai, DPF, duslintuvai. Pardavimas, pristatymas, keitimas, remontas. Kreiptis tel. 8 650 23 971. 919092
Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 926848
Statybinės medžiagos
932675
Tujas gyvatvorėms: karpomos (0,7–1,4 m) – 4–6 Lt, koloninės (0,6–1,3 m) – 8–22 Lt; pušis kalnines (0,5–0,7 m), kitus dekoratyvinius augalus. Galime atvežti. Marijampolė. Tel. 8 610 98 306. 930837
Perka Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902849
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 903044
BROLIS TIMBER akcija – ŠLUOJAM! Sandėlio likučių išpardavimas. Dailylentės – nuo 12 Lt, kietmedžio grindys – nuo 29 Lt. Kovo 31 d. 10–14 val. www.brolistimber.eu. Tel. 8 640 17 000, 8 612 99 198. 932940
Gyvūnai Parduodu Kalifornijos veislės mėsinius triušius. Tel. 8 614 97 920. 932\52
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 921984
Automobilių supirkimo įmonė perka AUTOMOBILIUS nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 933258
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 929072
AKCIJA! Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų BRIKETUS. 1 t kaina 450 Lt (su PVM). Tel. 8 614 30 428. 926926
923786
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio – 380 Lt; beržo, ąžuolo – 400 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999.
902722
925816
Mūrinį 130 kv. m NAMĄ su pusrūsiu Išlauže, Prienų r. (ūkinis, 25 a sklypas, kaina 195 000 Lt), ir 2 kambarių BUTĄ Prienuose (I a., kaina 52 000 Lt). Tel. 8 606 48 476, 8 601 81 772.
921394
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
Skubiai pusę namo Raudondvario pl., tvarkingas, kaina 66 000 Lt. Tel. 8 606 77 385.
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Prekyba kietuoju kuru: akmens anglys, medžio pjuvenų briketai. BALTARUSIŠKI DURPIŲ KURO BRIKETAI, kaina 333 Lt. Kaina galioja iki 2012 m. kovo 31 d. Tel. (8 37) 746 419.
902914
931216
932363
928645
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
933984
930515
933438
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
902785
Skubiai parduodamas 2 kambarių 38 kv. m butas, su 20 kv. m sandėliu (garažu), 2 a. mūriniame name Žaliakalnyje. Autonominis šildymas. Tel. 8 698 50 555, 8 698 33 743.
933326
Parduodama Jurgitos Vaščilienės ir Algirdo Gečo debitorinė skola – 50514,82 Lt, nustatant pradinę pardavimo kainą 50514,82 Lt, ir pardavinėjama iki 2012 04 11, nepardavus – kaina mažinama 30 proc. ir pardavinėjama iki 2012 04 21, dar nepardavus kaina mažinama nuo paskutinės pardavimo kainos ir pardavinėjama iki 2012 05 01, nepardavus – pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą iki 2012 05 11. Tel. 8 682 13 718.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
Skubiai parduodamas 10 a namų valdos sklypas Kauno r., Irėniškėse. Įvažiavimas iš Artojų g. Tel. 8 647 12 545.
Sodą Lapėse, SB „Šatijai“. Yra vasarnamis, ūkinis pastatas, šulinys, sutvarkytas. Tel. 8 619 70 886.
fasuotos maišais, mažais kiekiais Tel. 8 614 74 247, 8 620 29 252.
902658
934562
927214
Jūsų namams ir iškyloms NAUJOVĖ – GREITAS PRISTATYMAS
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
931478
Skubiai, labai nebrangiai, geroje prekybai vietoje, Aleksoto turgavietėje, parduodamas kioskas. Geros būklės. Tel. 8 651 36 591.
SAUSOS MALKOS –
908187
Pusę dviejų kambarių buto Prancūzų gatvėje (12/12 a. monolitiniame name, b. pl. 48 kv. m). Tel. 8 688 53 223.
Sodo namą su 6 a žemės sklypu Karčiupyje, 16 km nuo Kauno. Graži vieta, sklypas kraštinis. Kaina sutartinė. Tel. 8 682 90 109.
Erdvų garažą Kaune, Ašigalio g., už troleibusų dispečerinės (3,8 x 6,57 m, II a., su gilia dviejų aukštų duobe, sausas, elektra, metalinės durys). Teritorija saugoma. Kaina sutartinė. Tel. 8 698 36 248.
821600
Parduodu nebaigtos statybos namą (baigtumas 55 %) šalia Garliavos, Stanaičių gyv. Tel. 8 648 72 060, e. paštas jonjole@gmail.com.
930713
928762
931687
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
934771
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 914480
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.
8 a namų valdos sklypą Islandijos pl., netoli parduotuvės „Šiaurinė“ (elektra, šalia vandentiekis). Kaina 73 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
932177
934757
Sodybą Palazduonio k., Vilkijos sen., Kauno r. (1,01 ha ž. ū. paskirties žemės, 23,03 a namų valda, registruoti pastatai: medinis namas (36,97 kv. m), medinė lauko virtuvė (9 kv. m), tvartas (plytos, 88 kv. m), pastatai menkaverčiai, netoli prateka Lazduonos upelis, už 2 km – Dubysa). Kaina 55 000 Lt. Tel. 8 612 60 940, e. paštas linvyte@gmail.com.
929858
917793
Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 920280
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 923682
Parduodame malkas. Tel. 8 699 11 038, (8 37) 796 732.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
931393
919932
927842
29 3
šeštaDIENIS, kovo 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Perku, parduodu rusišką žemės ūkio techniką, traktorius. Tel. 8 616 13 911, 8 611 44 283.
Perka
933528
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913454
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 917717
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 928624
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 922009
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 925254
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
921771
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
918192
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883. 918207
Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel 8 618 05 112. 922911
Perku butą arba namo dalį Kaune ar Kauno r. Tel. 8 610 83 471. 933087
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 911254
Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681. 919791
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
919844
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498. 898904
Įvairūs
Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt
933978
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 12 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 929772
0–24 atveš atsijų, žvyro, smėlio, juodžemio, skaldos, žvirgždo, grunto 1–5 kub. m (iki 10 t). Žemės kasimo, lyginimo, gręžimo darbai. Tel. 8 650 41 999. 930423
Akcininkams! 2012 m. balandžio 29 d. 9 val. UAB „Sanda“ patalpose, Technikos g. 9, vyks visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. 2011 m. finansinės atskaitomybės ataskaita. 2. Pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. 3. Įgaliojimų suteikimas. 4. Einamieji klausimai. Registracija nuo 8.30 val. 933750
Balandžio 14 d. 10 val. Paliepių k., Raseinių r., medžiotojų namelyje, vyks visuotinis ataskaitinis-rinkiminis medžiotojų klubo „Verdenė“ narių susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Klubo pirmininko ataskaita; 2. Finansininko ataskaita; 3. Kontrolės komisijos ataskaita; 4. 2012 m. pajamų (išlaidų) plano tvirtinimas; 5. Pirmininko rinkimai; 6. Valdybos rinkimai; 7. Finansininko rinkimai. Dalyviams turėti asmens dokumentus. Atstovas turi turėti patvirtintą įgaliojimą. Klubo pirmininkas A.Radavičius. 934274
Nuomoja
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų 5–11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
930646
Ekskavatoriaus-krautuvo JCB 4CX nuoma su operatoriumi. Savivarčiu vežame žvyrą, statybinį laužą, smėlį, skaldą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 686 05 058. 929816
Lietuva–Anglija–Lietuva – siuntų pervežimas nuo durų iki durų. Visi miestai. Mažiausios kainos garantija! www.SiuntosLT.eu. Tel. 8 684 15 141, +447765814818. 928596
Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu malto betono, statybinio laužo, žemių, molio sklypui pakelti, aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222. 929873
Savivarčiais pigiai atvežame iki 25 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių (iki 12 palečių), perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000. 922088
Nuomojamos komercinei veiklai skirtos patalpos Kaune: VILNIAUS g. 30 (37 kv. m, įėjimas iš gatvės pusės) – tel. 8 686 76 249; BIRŽELIO 23-iosios g., šalia „Samsono“ parduotuvės (16 kv. m) ir LAISVĖS al. 34 (97 kv. m, vitrininiai langai, išėjimas į Laisvės al., modernus remontas) – tel. 8 614 75 001. 934679
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.
Išsinuomoja Tvarkinga šeima, norinti gyventi ūkiškai, išsinuomotų sodybą ilgam laikui. Galėtų prižiūrėti, globoti senelius. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 602 72 733.
Studentams išnuomojamas 2 kambarių butas pirmajame aukšte, K.Donelaičio g. 63, šalia VDU. Kreiptis tel. 8 682 42 425. 934674
Kviečia
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 921809
Kelionės Keleivių pervežimas į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428. 922193
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 921822
FESTIVALIS
34 - ASIS LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS KAUNAS 2012
Nukelta į 30 p.
Kelionė autobusu į Paryžių balandžio 25 – gegužės 2 d. Kaina tik 749 Lt (viešbutis „Formulė“, pusryčiai, išvykos į pilis). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 929248
„Girstučio“ kultūros centre (Kovo 11-osios g. 26) Balandžio 10 d. 18 val. FESTIVALIO PRADŽIA. OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS/VILNIAUS MIESTO TEATRAS Inscenizacija pagal W. Shakespeare „Miranda“.
Režisierius O. Koršunovas
Balandžio 13 d. 18 val. VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS W. Shakespeare „Ledi Makbet“. Režisierius A. Latėnas
Balandžio 1 d., sekmadienį, 16.30 val. KAUNO ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE Joseph Haydn – „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“ dviem smuikams, altui ir violončelei op. 51, Nr. 1-7 Valstybinės kultūros ir meno premijos laureatas KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė) Septynis paskutinius Jėzaus Kristaus žodžius aiškina J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas SIGITAS TAMKEVIČIUS Įėjimas nemokamas Balandžio 1 d., sekmadienį, 17 val. Improvizacijų vakaras „68 susikaupimo minutės su GIEDRIUMI KUPREVIČIUMI“ Bilieto kaina 10 Lt Balandžio 3 d., antradienį, 18 val. VDU Muzikos akademijos jaunieji solistai: JUSTINA TOMKUTĖ (sopranas) MARGARITA GARMUTĖ (smuikas) RŪTA BALNIŪTĖ (altas)
ERNESTAS ŠIDIŠKIS (klarnetas) KOTRYNA KAKLAUSKAITĖ (fortepijonas) VIRGINIJA UNGURAITYTĖ (fortepijonas) MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas) MYKOLAS BAZARAS (fortepijonas) Programoje – C.Franck, M.Bruch, S.Rachmaninov ir kitų kompozitorių kūriniai Koncerto vedėja RITA BIELIAUSKAITĖ Bilieto kaina 10 Lt Balandžio 9 d., pirmadienį, 17 val. Anton Bruckner – „Mišios“ f-moll Ludwig van Beethoven – Uvertiūra „Koriolan“ KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai: ELENA KALVAITYTĖ-VITKAUSKIENĖ (sopranas) JURGITA ŠALČIŪTĖ (mecosopranas) AUGUSTINAS KANTAS (tenoras) SAULIUS BURNEIKIS (bosas) Dirigentas JEAN-MICHEL BLANCHON (Prancūzija) Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia paroda „Išėjęs į savo saulėtą mozaiką“, skirta tapytojo Donato Valatkos 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
Balandžio 25 d. 18 val. KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS A. Strindberg „Šmėklų sonata“. Režisierius G. Varnas Balandžio 26 d. 18 val. VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS M. Gorkij „Motina (Vasa Železnova)“. Režisierius K. Glušajevas
Kauno kameriniame teatre (Kęstučio g. 74A)
Balandžio 14 d. 18 val. LAIMINGI ŽMONĖS B. Slade „Kitais metais, tuo pačiu laiku“. Režisierius A. Lebeliūnas
Balandžio 12 d. 18 val. KAUNO KAMERINIS TEATRAS D. Čepauskaitė „Diena ir naktis“. Režisierius S. Rubinovas
Balandžio 15 d. 18 val. M. Myllyaho „Chaosas“. Režisierė Y. Ross
Balandžio 22 d. 18 val. TRUPĖ LIŪDI S. Kozlovas „Ežiukas rūke“. Režisierius T. Stirna
Balandžio 18 d. 18 val. ATVIRAS RATAS Biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“. Režisierius A.Giniotis
Kauno valstybiniame dramos teatre (Laisvės al. 71)
Balandžio 19 d. 18 val. IDIOTEATRAS Y. Reza „Menas“. Režisierius D. Kazlauskas
Balandžio 11 d. 18 val. KAUNO VALSTYBINIS DRAMOS TEATRAS Friedrich von Schiller „Plėšikai“. Režisierius A. Areima
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
Balandžio 20 d. 18 val. JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS N. Gogolis „Vedybos“. Režisierius Rolandas Augustinas A.
„Girstučio“ kultūros centre (Kovo 11 - osios g. 26)
Balandžio 21 d. 18 val. KEISTUOLIŲ TEATRAS M. Zoščenka „Gerbiami piliečiai!“. Režisieriai V. Žitkus, A. Giniotis, I. Stundžytė ir A. Kaniava
Balandžio 27 d. 18 val. BAIGIAMASIS FESTIVALIO VAKARAS Improvizacijų teatras KITAS KAMPAS „Klausyk muziką kitu kampu”
Bilietai parduodami „Girstučio“ rūmų kasoje II-VI 14-18 val. Tel. 45 44 80, www.girstutis.lt
Festivalio globėjas
Festivalio bankas
.$812 0,(672 6$9,9$/'<%Ơ
Rėmėjai
Informaciniai rėmėjai FESTIVALIO DIENRAŠTIS
KULTŪROS RĖMIMO FONDAS LR seimo narys KAZYS STARKEVIČIUS
Rėmėjai
30 2
šeštaDIENIS, kovo 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Kiti
Pramogos, šventės, laisvalaikis
2012 m. balandžio 11 d. 18 val. Petrašiūnų vid. mokykloje vyks Amalių seniūnaitijos gyventojų visuotinis susirinkimas (konferencija). Darbotvarkė: 1. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai. 2. Balsų skaičiavimo komisijos rinkimai. 3. Seniūnaitijos gyventojų bendruomenės „Amalė“ valdybos rinkimai. 4. Bendruomenės „Amalė“ įstatų tvirtinimas. Dalyvių registracijos pradžia balandžio 11 d. 17 val. Turėti asmens dokumentą. 934759
Visą kovo mėn. kompleksinė kačių ir šunų vakcinacija – tik 30 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184– 7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14 („Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta), tel. 707 723.
Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 918046
Sportas Maudžia nugarą, įtemptas kaklas? Ateikite ir išbandykite SPECIALIZUOTĄ STUBURO MANKŠTĄ. www.stuburomokykla.lt, Rotušės a. 19, Kaunas. Tel. 8 686 27 980.
915199
922684
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Kviečia mokytis
Vizos
Įvairūs Paskolos
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.
917916
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
Kiti Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt.
UAB „Docinta“ kviečia visus į buhalterinės apskaitos mokymus vakarais po darbų arba savaitgaliais. Kaina 339 Lt. www.docinta.lt. Tel. 8 685 07 009.
896704
923275
922648
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
928322
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
902206
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 04 16, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 04 18. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.
932004
DĖMESIO, SENSACIJA! Balandžio 1 d. (sekmadienį) 11 val. Petrašiūnų motokroso trasoje, Energetikų g. 25, Kaune, vienas iš SUPERTAURĖS dalyvių ar žiūrovų turės galimybę laimėti naujintėlaitį tikrą Pit Bike krosinį motociklą „SUPERSTOM 120“. Ateik į varžybas, laimėk ir nuvažiuok su STOMP tiesiai nuo pakylos! Renginio afišą galite rasti www.supertaure.lt
Taigi,nepraleiskite progos…
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS – tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas
KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Karlshamnas. *Papildomos sąlygos: – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m – Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. – Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. – Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. – Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Dingo Kovo 20 d. SB BANGA, Laumėnų k., prie Šlienavos, dingo tamsiai rudai pilkas vokiečių aviganis. Mačiusieji, priglaudusieji prašom skambinti tel. 8 652 94 234. Atsilyginsiu. 934966
Dovanoja Dovanosiu labai švelnios katės 2 mėn. pilką katytę ir smėlio spalvos katinėlį. Tel. (8 37) 548 135, 8 618 42 926.
933737
31
šeštadienis, kovo 31, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Birutę GURSKIENĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai Mamytei, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Kauno atstovybės draudimo konsultantę Astą VERIKIENĘ. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo kolektyvas
Dėkoja Nuoširdžiai dėkojame visiems, užjautusiems ir padėjusiems sunkią netekties valandą, atsisveikinant ir palydint į paskutinę kelionę tragiškai žuvusį mums brangų Vyrą, Tėvelį, Senelį Antaną JAGELAVIČIŲ. Žmona ir dukra su šeima „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907682
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas katafalkas, kitas transportas, renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 917178
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 915598
Kauno m. gyventojams ir atsakingiems darbuotojams! LAIDOJIMO PASLAUGŲ ASOCIACIJA vykdo akciją „Palengvink netektį“ nemokamai perveždama ir atpažintus mirusiuosius: mirusius namuose, gydymo įstaigose, prieglaudose arba turint mirusiojo asmenį patvirtinantį dokumentą (paslauga teikiama Kauno m. gyventojams). Skambinti visą parą tel. 8 655 98 055. 927498
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ. 930145
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų perdirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129. 923844
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI •Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu •Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis •Vienkartinis arba nuolatinis kapo tvarkymas (1 mėn. – nuo 40 Lt) •Kapo tvarkymas po laidotuvių •Proginis kapo tvarkymas •Prekyba paminklais, antkapiais, tvorelėmis •Pamatų įrengimas •Paminklų, tvorelių restauravimas. Užsakymams iki balandžio 1 dienos taikoma 15% nuolaida darbams. Kontaktai www.kapineta.lt; info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, adresas Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 917465
infromuoja
931664
NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ! Kovo 31 d. 15 val. „Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventė ves nemokamą ekskursiją po Kauno senamiestį. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kauno miesto vardo kilmę, pilies statybos istoriją, Rotušės aikštėje buvusias vaško lydymo krosnis ir kt. Renkamės prie Kauno pilies. Informacija M.Valančiaus g. 19. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt, info@turinfo.lt.
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Kovo 31 d. 15 val. – Vidmantas Bartulis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vienos dalies spek taklis. Rež. Vidmantas Bartulis. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibley ras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Balandžio 1 d. 17 val. – Keturakis. AMERIKA PIRTYJE. Trijų dalių komedija. Rež. Valdas Lencevičius. 18 val. – Marius von Mayenburgas. BJAURUSIS. Skalpelio pjūvis. Rež. Vilius Malinauskas.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Kovo 31 d. 18 val. – Imre Kalmanas. BAJADERĖ. Trukmė 3 val. Balandžio 1 d. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPARNIS. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Kovo 31 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Rež. S.Rubinovas. Balandžio 1 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams. (N-18) Rež. S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Kovo 31 d. 18 val. – PREMJERA! Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Kovo 31 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – ATOSTOGOS PAS DĖDĘ TITĄ, rež. J.Januške vičiūtė. Balandžio 1 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Rat kevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis-žaidimas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 metų.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Kovo 31 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatri nis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kaimiški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradi ninko Antano Šabaniausko dainas). Balandžio 1 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS Kovo 31 d. 14 val. – spektaklis MAMA KATINAS. Rež. E.Jaras. Balandžio 1 d. 15 val. – humoristinis trio ČILINAM.
TEATRO KLUBAS
Lietuvos Respublikos Seimo nario Kazio Starkevičiaus priimamasis Kaune. Padėjėja sekretorė Eva Dalinkevičienė informuoja: gyventojai priimami juos dominančiais klausimais „Girstučio“ kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26–31). Pirmadieniais 14–19 val., trečiadieniais 14–18 val., ketvirtadieniais 10-18 val. Tel. 456 727, 8 682 37 312, eva.dalinkeviciene@lrs.lt. ATVIRI SUSIRINKIMAI Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atviruose susirinkimuose kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį 19 val. Rotušės a. 23A (grupė SANTAKA), tel. 8 648 55 667. www.lietuvos-na.lt
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Balandžio 1 d. 17 val. – nemokama paskaita „Senovės Vedų raštai – Ramajana”. VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115 Balandžio 3 d. 17.30 val. – paskaita ir praktika „Velykų valgiai ir papročiai”. Lektorė Danutė Kunčienė. Velykų stalo papuošimas. Lektorė floristė Grita Vosylienė. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt Kovo 31 d. 16 val. – paskaita ĮVEDIMAS Į VESTUVINĮ VIRSMĄ. ATSISVEIKINIMAS. Lek torius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita PASAKOS APIE JĖGĄ: NUO TAUTOSAKOS IKI FILOSOFIJOS. I DALIS. Daly vauja istorikas Kęstutis Kasparas.
Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (II a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Kovo 31 d. 18 val. – Inos Pukelytės komedi ja MEILĖ PARYŽIUJE. Vaidina Ugnė ir Ridas Žirguliai.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
40-asis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa 2012”, skirtas Kazio Binkio teatro 75-mečiui Kovo 31 d. 13 val. – premjera. E. de Filipo komedija ITALIŠKOS VEDYBOS. Jungtinis Kazio Binkio teatro ir buvusių narių spektaklis. 17 val. – komedija CIRKAS BE PINIGŲ. Biržų kultūros centro mėgėjų teatras.
renginiai KAUNO J.GRUODžIO KONSERVATORIJA J.Gruodžio g. 6
Iki balandžio 1 d. vyks XX J.Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursas.
Kovo 31 d. 9.30 val. – saksofonai (Didžiojoje salėje). 10 val. – althornai, baritonai, tenorai, eufonijos, trombonai (Mažojoje salėje). Balandžio 1 d. 10 val. – klarnetai (Didžiojoje salėje). 10 val. – valtornos, tūbos (Mažojoje salėje). Įėjimas nemokamas.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, salėje
Kovo 31 d. 15 val. (Radastų g. 2, salėje) Kauno rusų kultūros centras „Mokslas-Švie sa” kviečia į Lietuvos rusų poetų ir autori nės dainos atlikėjų susitikimą PAVASARIO POEZIJOS RITMAI.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Kovo 31 d. 16 val. – Virginijaus Kašinsko (Kaunas) tapybos darbų parodos SAULĖKALNIS atidarymas. Dalyvaus autorius ir B.Nemčinskienės vadovaujamas vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis” (Kaunas).
NAUTILUS LAISVALAIKIO NAMAI Savanorių pr. 124
Kovo 31 d. 19 val. – Aistės Smilgevičiūtės ir grupės SKYLĖ sugrįžimo koncertas. Pirmas po ilgos pertraukos Kaune... Akustinis, beprotiškai gražus ir praskaidrinantis rutiną, kupinas gaivių pavasario akcentų... Bilietus galite įsigyti www.bilietai.lt ir NAUTILUS laisvalaikio namų KAZINO kasoje.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Balandžio 1 d. 12 val. – projektas DIALOGAS – ŽODIS IR SPALVA. Žodžio valandoje – aktorė Vilija Grigaitytė. Mindaugo Juodžio tapybos darbų paroda. Įėjimas nemokamas.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Balandžio 1 d. 13 val. kviečia kauniečius ir miesto svečius į MENO PAŽINIMO PAMOKĄ parodoje „Nauja konceptuali tapyba”. Tarptautinio projekto „Trys tapybos pamo kos” parodoje „Nauja konceptuali tapyba” pristatomi trijų garsių tapytojų Paweło Łubowskio (Lenkija), Kaido Ole (Estija) ir Jono Gasiūno (Lietuva) darbai.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56
Balandžio 1 d. 15 val. – ŠAIPOKŲ PUSVAKARIS. Satyrikai humoristai Aleksas Dabulskis, Jurgis Gimberis, Rimantas Klusas, Jonas Laurinavičius, Evaldas Raseinis, Petras Žem kauskas ir kt. skaitys savo kūrybą. Prieškario močiutės iš Kauno valstybinio lėlių teatro aptars šio meto ir visų laikų aktualijas. Pa dykusiai muzikuos pianistė Šviesė Čepliaus kaitė. Tradicinės Balandžio 1-osios proga bus atidaryta Lietuvos ir pasaulio karika tūristų paroda. Besišypsantiesiems įeinant – kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas” linksmieji skaitiniai. Įėjimas nemokamas. Informacija tel. 223 144, www.kmn.lt.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Kovo 31, balandžio 1 d. 13 val. – „Links mosios pėdutės” (2006 m.), animacija; 15 val. – „Akvariumas” (2009 m.), britiška drama apie maištingą paauglę; 17 val. – „Karaliaus kalba” (2010 m.), drama, pasa kojanti apie Anglijos karalių Jurgį VI; 19 val. – „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” (2011 m.), drama, kviečianti susipažinti su Marilyn be storo grimo sluoksnio ir Holivu do blizgesio – tokia, kokia buvo iš tiesų. Bilietus galite įsigyti kino teatro kasoje.
KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRAS STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Lietuviškų filmų retrospektyva (įėjimas nemokamas, grupėms registruotis iš anksto) Balandžio 2 d. 11 val. – „Paskutinė atosto gų diena”, rež. Arūnas Žebriūnas; 14 val. – „Duburys”, rež. Gytis Lukšas. Balandžio 3 d. 11 val. – „Velnio nuotaka”, rež. Arūnas Žebriūnas; 14 val. – „Balko nas”, rež. Giedrė Beinoriūtė. Balandžio 4 d. 11 val. – „Virto ąžuolai”, rež. Gytis Lukšas; 14 val. – „Gražuolė”, rež. Arūnas Žebriūnas. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (kovo 31 d.) 1732 m. gimė austrų kompozitorius Josephas Haydnas. 1855 m. mirė anglų rašytoja Charlotte Brontë. 1879 m. gimė Sergejus Diagilevas, meno kritikas, mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas. 1889 m. Paryžiuje iškilmingai atidarytas Eifelio bokštas. 1926 m. gimė anglų rašytojas ir eseistas Johnas Fowlesas. 1933 m. gimė aktorius Arnas Rosenas. 1954 m. gimė Latvijos dainininkė Laima Vaikulė. 1971 m. gimė škotų aktorius Ewanas McGregoras.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo. Jei patirsite stresą, pasistenkite įtikinti save, kad tokia būsena greitai praeis ir laikai pagerės. Jautis (04 21–05 20). Jusite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų parama. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vis tiek teks vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite maloniu seniai atidėliotu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena spręsti svarbius klausimus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų reikalas, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei juntate, kad ne iki galo supratote situaciją Svarstyklės (09 24–10 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Gerai įsiklausykite į savo vidinį balsą. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite sunkumų bendraudamas arba jausitės nesuprastas. Galite su kuo nors susikivirčyti dėl smulkmenos, todėl verčiau pasistenkite patylėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia – kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausysis. Vandenis (01 21–02 19). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.
Orai
Savaitgalį prognozuojami vėsūs orai, galima šlapdriba. Šiandien daug kur numatomas lietus, šlapdriba, temperatūra bus 3–5 laipsniai šilumos. Sekmadienį daugelyje rajonų pasnigs, naktį vietomis temperatūra gali nukristi iki 5 laipsnių šalčio, dieną bus 2–4 laipsniai šilumos. Kitos savaitės pradžioje temperatūra gali nukristi dar keliais laipsniais.
Šiandien, kovo 31 d.
+3
+4
Telšiai
+5
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+5
Utena
+5
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.52 19.54 13.02 12.00 3.40
91-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 275 dienos. Saulė Avino ženkle.
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +8 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +25 Keiptaunas +22 Kopenhaga +8
Londonas +14 Madridas +22 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas +9 Oslas +12 Paryžius +18 Pekinas +14
orai kaune šiandien
Praha +8 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +22 Tokijas +17 Varšuva +5
+4
+5
Vėjas
Marijampolė
1–8 m/s
Vilnius
+5
Alytus
Vardai Šiandien:
Benjaminas, Gina, Ginas, Kornelija. Rytoj:
Dainora, Hugonas, Rimgaudas, Ringailė, Sandrina, Teodora, Teodoras.
Žiema, žiema, bėk iš kiemo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+5
+2
–1
2
–1
+2
0
0
6
+1
+2
–1
–1
6
rytoj
poryt
Kitą savaitę, regis, šis Užgavėnių šūkis vėl taps aktualus. Savaitgalį orai atvės – tokie jie numatomi ir Didžiąją savai tę. Naktimis Kaune ir jo apylinkėse vy raus neigiama temperatūra, bus kritu lių (daugiausia – šlapdriba), apsiniauku siomis dienomis oras sušils tik simbo liškai – termometrai rodys nuo 3 iki 8 laipsnių aukščiau nulio, bus debesuota. Neturintiesiems kantrybės laukti, kol pavasaris įsibėgės, belieka kelti spar nus ir sukti šiltesnių kraštų link. Pary žiuje, Madride, Atėnuose jau kvepia pa vasariu, termometro stulpelis ryžtingai artėja 20 laipsnių padalos link. KD inf., „Shutterstock“ nuotr.
įvairenybės
Artimiausi žmogaus draugai Vos vienas patalpoje esantis žmo gus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų, rodo žurnale „Indoor Air“ paskelbtas tyrimas. Didžioji dalis bakterijų pake liamos nuo žemės, kur jas paliko anksčiau buvusieji kambaryje. „Mes gyvename mikrobų sriu boje, o pagrindinė jos sudedamoji dalis – mūsų pačių mikroorganiz mai“, – teigė tyrimo autorius, ap linkos inžinierius Jordanas Peccia iš Jeilio. „Žmonės daugiausia pake lia į orą tai, kas buvo nusėdę prieš tai. Grindų dulkės yra pagrindinis bakterijų, kuriomis mes kvėpuoja me, šaltinis“, – pridūrė jis. Šis naujausias tyrimas – pirmasis bandymas apskaičiuoti, kaip vieno žmogaus buvimas veikia patalpoje esančių biologinių aerozolių (mik roorganizmų) lygį. Mokslininkai nustatė, kad apie 18 proc. visų bak terijų emisijų patalpoje, įskaitant ir naujas, ir jau anksčiau nusėdusias bakterijas, šaltinis yra žmonės, o ne augalai ar kiti šaltiniai. Iš 15 labiausiai paplitusių bak terijų, kurios aptiktos tirtame kambaryje, keturios yra tiesio giai siejamos su žmonėmis. Anot J.Peccios, patalpose, kuriose yra kilimų, mikroorganizmų kiekis yra ypač aukštas, tačiau jis pažy mėjo, kad tai nebūtinai reiškia, kad kilimus reikėtų pašalinti. Vos keli mikroorganizmai, randami patal pose, gali sukelti infekcijas, tačiau mokslininkas pridūrė: „Visomis tomis infekcinėmis ligomis, ku riomis sergame, mes užsikrečia me būdami patalpose.“ lrt.lt inf.