kovo 31, 2012 Nr. 76 (19 377)
„KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ vaÂdoÂvui R.MaÂsiuÂliui uosÂtaÂmiesÂtyÂje trĹŤksÂta tik laiÂko ĹžveÂjyÂbai. Ĺ eĹĄÂtaÂdieÂnio inÂterÂviu 5p.
TV HE ROJU J.JAN S PABUSKEVIÄŒIUS NE
aip Su „Kl ĹĄÄ?iu – dienra nusi uji atsina na“. „TV die
PORTRETAS
I.KRUPAVIÄŒIAUS
PASAULIO DÄ–LIONÄ–
JAUKUMAS
Kaip pailginti skintos gÄ—lÄ—s gyvenimÄ…?
KULINARIJA
Slaptas R.Bolgovo ginklas
+
SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS
TiraĹžas 36 360
aikai ngia v
styje tamie liui uos terviu 5p. R.Masiu tadienio in dovui Ĺ eĹĄ os“ va bai. jy dos naft „KlaipÄ— tik laiko Ĺžve ta trĹŤks
e s prid Skola
PORTR ETAS
I.KR
NET 37
PROGRAMOS
KINO FOTELIS
Kaina
1,60 Lt
TI IĹ KO NO MOS RI
„RomantiĹĄko egois iĹĄpaĹžintis to“
prasidedalykĹł maŞų „Nuo li dalykai.“ da dide
NET 3 7
YV PV W\` 8 8R YVĂş ]\ `X_V aVR` C= Q\` N] 8YNV ]Ă› V [V[ XN` OVb _\ cV_ V QRV XV` [N` ?N ZĂ Ă?` W\T Ă&#x;`V aV XV [ [Ă›` NX PV W\` PV ]_R cR[ _V Ă&#x;aN X\` V aVR` ab b Tb ZbV RV` Z\ `N
PROG RAMO S
d.
KEVIÄŒIUS NENORI TV HEROJUS PAJ.JAN BUSTI IĹ KOMOS
2p.
rkÄ… – PASA UPAÄŽprpaV os ULIO inivevasÄ?iIticiÄŒjosIAU DÄ–LIO S NÄ– ry nija Spu Virgi kl.lt
kovo 31
$$
2012 m.
Su dienraĹĄÄ?iu „KlaipÄ—da“ – atsinaujinÄ™s priedas „TV diena“.
www.kl.lt www.kl.lt
_ $# & ; < 8<C Ä&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153;
2012 m. kovo 31 d.
tÄ&#x2014;
ryte@ rintys ke no sio par cionÄ&#x2026; vers rak dos poil ti saKlaipÄ&#x2014; laipyniĹł at atver ti ti plaÄ?iau mai ÄŻreng ÄŻreng turÄ&#x2014;s pildo lininkaigines â&#x20AC;&#x201C; pa ni liĹł. vo pi aikĹĄte mesporto ĹĄiuo
v.spu
ri tudybÄ&#x2014;je savival misija, ku parMiesto sudaryta ko laipyniĹł kurso a_ tu yra ti kon tus. b\
N YĂş siĹŤlyri pareng ti nuosta Ă&#x2DC;VĂş Na  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [ roviĹł pa ti `N c\ ]N kui ÄŻrengme keliĹł bend parke ÄŻreng aV QĂ&#x203A;Y ÄŻstaiN `V `aR[T â&#x20AC;&#x17E;Gavo dos poilsio riĹł Lietuvocb` ] ĹĄosios pÄ&#x2014; ku lis, vie darbuoto- mus Klai atrakcionÄ&#x2026;, jie â&#x20AC;&#x201C; gana po cR_` aV aĂ&#x203A; ne antsto ir taiâ&#x20AC;&#x153; XN `V ]_V atvyko ipÄ&#x2014;dos bu neĹĄini ĹĄarvuo- laipyniĹł ne vienas siĹŤlymas yra ti N QN `R yra [R cV ` iĹĄrink gi pa je jau gos â&#x20AC;&#x17E;Kla bininkai, kursÄ&#x2026; Kadan [V[ XNZ` kodar cNY QV kaitÄ&#x2014; jie iĹĄkart puliarĹŤs. skelbti konsudarytos jai ir `VRZ` naus durimis. jĹł vietoje negalÄ&#x2014; `V _f b nas, teks â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino dos sava Ja te@kl.lt mis nĹł vie to aV ]N Dai kas se KlaipÄ&#x2014; tĹł nie touskai `Nb T\ IĹĄlauĹž jÄ&#x2026;sias, kad ÄŻsikelti ir vÄ&#x2014;l. geriausiÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, mininkÄ&#x2014;, cijos direk d.jana mis V Xf` aĂ? V vuoto tÄ&#x2014; nau vavaliĹĄkai jauna mo- misijos pir administra pÄ&#x2014;dos ZV[ TĂ&#x2013; cN ris ĹĄar nÄ&#x2014;je Klai na- ÄŻsta na ga: YNV tÄ&#x2014; du ti butÄ&#x2026; sa gyvenusi gyvenimo vivaldybÄ&#x2014;s duotoja Ali sau ÄŻ kei Ä?iĹł pie tĹł Ap Pa bu nÄŻ ď Ž ĹĄiol va Jos gia tadie kelÄ&#x152;ia iki lio nekÄ&#x2014;lÄ&#x2014;. nu, paĹžadÄ&#x2014;- riaus pa Ketvir viename dau lininkĹł iĹĄ fo nÄ&#x2014;. rage kai ÄŻ pÄ&#x2014; tele vaVelykie pusÄ&#x2014;je jo vykti sko SavavaliĹĄ Ĺži- teris atsilie at rÄ&#x2014; draugas valandĹžio dÄ&#x2014;. mĹł tu procedĹŤra. lusi ĹĄeima papus jo po bet nepasiro dinimonÄŻ butÄ&#x2026; ÄŻsikÄ&#x2014; mÄ&#x2122;, todÄ&#x2014;l ti, nebĹŤgrÄ&#x2014;s sociali muose atlikti Ĺžiuo apie ĹĄiÄ&#x2026; na jo no dien cedĹŤros gÄ&#x2014; tÄ&#x2026; sisten dinimo pro ti. IĹĄkel
JAU Kaip KUM gÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s pailginti skiAS gyvenim ntos Ä&#x2026;? KULI NARIJ A
vennÄ&#x2122;pgy daskoliSla styR.B litĹł ÄŻsi gin ngtas ol stanÄ?iĹł ti bĹŤstĹł daklas Ä?iai govo Ĺžame tis tĹŤk ras DeĹĄim do nepra sÄ&#x2014;mis. Ma iĹĄlikti pratei tojai ban vo vaikĹł kiant ne tik liuosa ga sie praĹĄant anu momiesi ir priedan siems tampa me bute, betkraunant vi ta skolin , jĹł naĹĄtÄ&#x2026; uĹž s. las jam sko to ti mokÄ&#x2014; kesÄ?iĹł
6
4
+
SAV HOR AITÄ&#x2013;S IR KROSKOPA YĹ˝IAĹ˝O S DIS TiraĹž as 36
SkoÂlas priÂdenÂgia vaiÂkai
KINO â&#x20AC;&#x17E;Rom FO antiĹĄ TE ko eg LIS iĹĄpaĹžin ois tis
toâ&#x20AC;&#x153;
Kaina 1,60 Lt
360 bĹŤdu.
â&#x20AC;&#x17E;Nuo maÂŞų daÂlyÂkĹł praÂsiÂde da diÂdeÂli daÂlyÂkai.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos apÂskriÂties VPK KeÂliĹł poÂliÂciÂjos biuÂro virÂĹĄiÂninÂkas RaÂmĹŤÂnas Ĺ iÂdeiÂkis ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, jog preÂvenÂciÂnÄ&#x2014;s akÂciÂjos iĹĄÂties tuÂri ÄŻtaÂkos eisÂmo sauÂguÂmui.
2p.
ÄŽ parÂkÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; priÂvaÂÄ?ios inÂvesÂtiÂciÂjos VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos poilÂsio parÂke noÂrinÂtys ÄŻrengÂti laiÂpyÂniĹł atÂrakÂcioÂnÄ&#x2026; vers liÂninÂkai tuÂrÄ&#x2014;s plaÂÄ?iau atÂverÂti sa vo piÂniÂgiÂnes â&#x20AC;&#x201C; paÂpilÂdoÂmai ÄŻrengÂti sporÂto aikĹĄÂteÂliĹł. Â&#x201E;Â&#x201E;ApÂsauÂga: laiÂminÂgÄ&#x2026; vaiÂkysÂtÄ&#x2122; iĹĄÂsauÂgoÂti paÂsiÂryÂĹžuÂsiems valÂdiÂninÂkams ne viÂsaÂda seÂkaÂsi priÂversÂti tÄ&#x2014;Âvus paÂsiÂstengÂti dÄ&#x2014;l saÂvo paÂÄ?iĹł atÂĹžaÂlĹł.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
DeÂĹĄimÂtis tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł liÂtĹł ÄŻsiÂskoÂliÂnÄ&#x2122; gyÂven toÂjai banÂdo neÂpraÂrasÂti bĹŤsÂtĹł dangsÂtyÂda mieÂsi saÂvo vaiÂkĹł teiÂsÄ&#x2014;Âmis. MaÂĹžaÂmeÂÄ?iai tamÂpa prieÂdanÂga sieÂkiant ne tik iĹĄÂlikÂti pra skoÂlinÂtaÂme buÂte, bet ir praÂĹĄant anuÂliuo ti skoÂlas, jĹł naĹĄÂtÄ&#x2026; uĹžÂkrauÂnant viÂsiems mo kesÂÄ?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂtoÂjams.
bĹŤdu.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
PaÂkeiÂtÄ&#x2014; duÂris ĹĄarÂvuoÂtoÂmis
KetÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ pieÂtiÂnÄ&#x2014;Âje KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos puÂsÄ&#x2014;Âje vieÂnaÂme dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł na mĹł tuÂrÄ&#x2014;Âjo vykÂti skoÂliÂninÂkĹł iĹĄÂkel diÂniÂmo proÂceÂdĹŤÂra. SaÂvaÂvaÂliĹĄÂkai ÄŻ soÂciaÂliÂnÄŻ buÂtÄ&#x2026; ÄŻsiÂkÄ&#x2014;ÂluÂsi ĹĄeiÂma Ĺži noÂjo apie ĹĄiÄ&#x2026; grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2122;, toÂdÄ&#x2014;l pa siÂstenÂgÄ&#x2014; tÄ&#x2026;Âdien naÂmuoÂse neÂbĹŤÂ ti. IĹĄÂkelÂdiÂniÂmo proÂceÂdĹŤÂros atÂlikÂti
atÂvyÂko antÂstoÂlis, vieÂĹĄoÂsios ÄŻstai gos â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos buÂtaiâ&#x20AC;&#x153; darÂbuoÂto jai ir darÂbiÂninÂkai, neÂĹĄiÂni ĹĄarÂvuo toÂmis duÂriÂmis. IĹĄÂlauĹžÂtĹł seÂnĹłÂjĹł vieÂtoÂje jie iĹĄÂkart ÄŻstaÂtÄ&#x2014; nauÂjÄ&#x2026;Âsias, kad nieÂkas neÂgaÂlÄ&#x2014; tĹł ÄŻ buÂtÄ&#x2026; saÂvaÂvaÂliĹĄÂkai ÄŻsiÂkelÂti ir vÄ&#x2014;l. Ä&#x152;ia iki ĹĄiol gyÂveÂnuÂsi jauÂna mo teÂris raÂgeÂlio neÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;. Jos gyÂveÂniÂmo drauÂgas atÂsiÂlieÂpÄ&#x2014; teÂleÂfoÂnu, paÂĹžaÂdÄ&#x2014; jo po pusÂvaÂlanÂdĹžio atÂva ŞiuoÂti, bet neÂpaÂsiÂroÂdÄ&#x2014;.
4
MiesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;Âje ĹĄiuo me tu yra suÂdaÂryÂta koÂmiÂsiÂja, kuÂri tu ri paÂrengÂti konÂkurÂso laiÂpyÂniĹł par kui ÄŻrengÂti nuoÂstaÂtus. â&#x20AC;&#x17E;GaÂvoÂme keÂliĹł bendÂroÂviĹł paÂsiĹŤÂly mus KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos poilÂsio parÂke ÄŻreng ti laiÂpyÂniĹł atÂrakÂcioÂnÄ&#x2026;, kuÂriĹł LieÂtu voÂje jau yra ne vieÂnas ir jie â&#x20AC;&#x201C; gaÂna poÂpuÂliaÂrĹŤs. KaÂdanÂgi paÂsiĹŤÂlyÂmĹł yra keletas, teks skelbÂti konÂkurÂsÄ&#x2026; iĹĄÂrinkÂti geÂriauÂsiÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄÂkiÂno suÂdaÂryÂtos ko miÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkÄ&#x2014;, KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos sa viÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂto riaus paÂvaÂduoÂtoÂja AliÂna VeÂlyÂkieÂnÄ&#x2014;.
6
2
ŠEŠTADIENIS, KOVO 31, 2012
miestas Apdovanojo prokurorą
Parodoje – balandžiai
Pristatė naują įrangą
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) už bendradar biavimą ir paramą apdovano jo Klaipėdos apygardos proku ratūros Sunkių nusikaltimų iki teisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą Liną Kiaurakį antrojo laipsnio FNTT pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“.
Klaipėdiečiai pasitikti balandį kviečiami į tradicinę dekoraty vinių balandžių parodą. Šian dien nuo 12 val. „Akropolyje“ vyksiančioje parodoje bus ga lima išvysti daugiau nei 20-ies rūšių balandžius. Jų augintojai pasidalys patarimais apie šių paukščių auginimą bei prie žiūrą.
Vakar Klaipėdos jūrininkų ligo ninėje, dalyvaujant sveikatos viceministrui Audriui Klišoniui, pristatytas branduolinis mag netinis rezonansas. Jis padės pagerinti gydymo paslaugų ko kybę kardiologiniams pacien tams, ir ne tik jiems. Apie mili joną litų kainuojančią įrangą li goninė įsigijo už savo lėšas.
Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Undinė Beloglavkienė, Eugenija Šeškauskienė, Stanislava Klovienė, Mindaugas Šlušnys, Skaistė Kulbertienė, Lina Puodžiukaitytė.
Dienos telegrafas Byla. Vilniaus apygardos teisme įvy ko parengiamasis posėdis byloje pagal ieškovo bendrovės „Naftos grupė“ ieš kinį akcinei bendrovei „Klaipėdos naf ta“ dėl ieškovo tariamai patirtų 17 mln. litų nuostolių atlyginimo. Parengiamo jo posėdžio metu teismas prie bylos pri jungė šalių pateiktus papildomus doku mentus, taip pat įpareigojo jas iki 2012 m. balandžio 30 d. pateikti teismui reikia mus papildomus įrodymus. Parengia masis posėdis atidėtas iki 2012 m. bir želio 6 d. Gimtadienis. Šiandien nuo 11 iki 15 val. mažieji klaipėdiečiai bei jų tėveliai ir vėl kviečiami dalyvauti Tautinių kul tūrų centre (Skulptūrų parke) vyksian čiose paukščių gaminimo dirbtuvė se. Jų metu drauge su Klaipėdos meni ninkais sukurti darbeliai sekmadienį papuoš Skulptūrų parką. Rytoj 12 val. Skulptūrų parke vyks renginys, skirtas žymaus Klaipėdos mecenato Juliaus Liudviko Vynerio (1795–1862) gimtadie niui paminėti Žygis. Šeštadienį 10.30 val. Palangoje or ganizuojamas pirmasis pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias“, skirtas Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos metinėms pa minėti. Jo dalyviais tapti kviečiami visi norintys palangiškiai ir miesto svečiai. 11 val. startas Jūratės ir Kastyčio skvere. Žy gio dalyviai pėsčiomis pajūriu įveiks apie 13–14 km atkarpą iki Šventosios. Smūgis. Klaipėdoje pažeidėjui pavyko pabėgti nuo policijos pareigūnų, kai vie nam jų trenkė į veidą. Apie 21.45 val. Pu šyno skersgatvyje policijos pareigūnai sulaikė bute triukšmavusį vyrą. Pareigū nai jį vedė į tarnybinį automobilį, kad nu vežtų į komisariatą. Vengdamas sulaiky mo, triukšmautojas vienam patrulių su davė į veidą, išsilaisvino, peršoko tvorą ir pabėgo. Vyras yra ieškomas. Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos sky riuje užregistruota klaipėdietės mirtis. Mirė Nina Golovataja (g. 1942 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Piotr Makrekov, Romualdas Zajančkaus kas, Sevastian Mironenko, Nina Golova taja, Antanas Laurinavičius, rytoj – Pet ras Perkauskis. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 3 mergaitės ir 7 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 19 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė apie 70 iškvietimų.
Reidų metu uždarys gatves Klaipėdos pareigū nai netrukus pra dės dar negirdėtą prevencijos akciją. Jie, norėdami patik rinti vairuotojų blai vumą, uždarys kai kurias gatves.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Anot Klaipėdos apskrities vyriau siojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramū no Šideikio, pasirinktoje konkre čioje gatvėje bus sustabdytas visas transporto eismas. Prie pareigūnų pastatyto užkardo privalės susto ti kiekvienas ta gatve važiuojantis vairuotojas. Patruliai įvertins, ar reikia patikrinti vairuotojų blaivu mą. Tie, kurie sukels įtarimų, turės pūsti į alkoholio matuoklį. „Tokios patikrinimai vyks pačiu įvairiausiu laiku skirtingose gatvė se“, – teigė R.Šideikis.
Prevencija: pareigūnai skirtingose uostamiesčio gatvėse stabdys eismą ir tikrins vairuotojų blaivumą.
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas Kelių policijos biuro virši ninko prašė tokių akcijų nerengti piko metu, kai mieste ir taip susi daro automobilių spūstys. „Aišku, kad tokius patikrinimus darysime protingai, kad jie eismo labai neapsunkintų“, – patikino R.Šideikis. Per tris šių metų mėnesius Klai pėdoje išaiškintas 131 neblaivus
Vytauto Petriko nuotr.
vairuotojas, pernai per tą patį lai kotarpį tokių buvo 90. „Organi zuojame daugiau įvairių reidų, to dėl ir įkliuvo daugiau neblaivių vairuotojų“, – pabrėžė R.Šideikis. Šiemet per tris mėnesius Klai pėdoje užfiksuota tik vienas ne blaivaus vairuotojo sukeltas eismo įvykis. Pernai per tą patį laikotarpį girti prie vairo sėdę žmonės sukė lė tris avarijas.
131 – tiek neblaivių vairuoto jų Klaipėdoje išaiškinta per pirmus tris šių metų mėnesius.
Krizių centrui – pabaigtuvių vainikas Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Virš Klaipėdos moterų krizių cent ro iškilo pabaigtuvių vainikas, ta čiau paties pastato įkurtuvių dar teks palaukti iki rudens.
Vakar Krizių centro statybvietę ap žiūrėjo būsimieji šeimininkai bei Klaipėdos savivaldybės atstovai. Pabaigtuvių vainiką virš būsimo stogo iškėlusiems statybininkams jie įteikė šakotį – kaip padėką už sklandžiai vykstančius darbus. Kitą savaitę stogas bus apdeng tas plėvele. Planuojama, kad ba landį čerpėmis turėtų būti uždeng tas ir pats stogas. Balandžio pradžioje numatoma pradėti inžinerijos darbus: nuo tekų, vėdinimo, elektros sistemų įrengimą. Šiuo metu statybose dirba 16 statybininkų, nuo kitos savaitės jų gretos pasipildys, nes padaugės
darbo. Statybininkai patikino, kad jie spės atlikti visus reikiamus dar bus iki numatytos įkurtuvių datos – rugsėjo pradžios.
Statybininkai pati kino, kad jie spės at likti visus reikiamus darbus iki numaty tos įkurtuvių datos – rugsėjo pradžios.
Šalia Krizių centro bus įreng tos vaikų žaidimų aikštelės su pa minkštinta danga, pastatyti suo liukai, plytomis išklotas vidinis kiemelis, pasodinti medžiai. Aplinkos sutvarkymui planuoja ma išleisti apie 500 tūkst. litų. Pa ties centro statybos atsieis per 2 mln. litų.
Etapas: nors darbai statybvietėje dar neįpusėjo, jau iškeltas pabaigtu
vių vainikas.
Klaipėdos savivaldybės Sociali nės paramos skyriaus vedėja Aud ronė Liesytė pasakojo, kad pagei dauta, jog centre būtų kuo daugiau šviesos ir jaukumo. Mat čia specia
Vytauto Liaudanskio nuotr.
listai teiks pagalbą moterims, paty rusioms smurtą. Centre vienu metu galės apsistoti 18 moterų su vaikais. Krizių centro statybos prasidėjo pernai rugsėjo mėnesį.
3
miestas
4
šeštadienis, kovo 31, 2012
miestas
Skolas pridengia vaikai 1
Bandyta skambinti ir iš keldinamos moters tėvui, kuris buvo tikrasis socialinio būsto nuomininkas. Tačiau šis vyras pa tikino, kad su dukra nebendrauja ir buto rakto neturi.
be nieko, joms dažniausiai sutei kiamas mažesnis būstas ar bend rabučio kambarys“, – tikino įstai gos „Klaipėdos butai“ vadovė Polė Maskeliūnienė.
Šios savaitės įvykis – kelerius me tus užtrukusios istorijos pabaiga. Butas vienišam klaipėdiečiui buvo suteiktas dar 1995 m.
Danguolė Netikšienė:
Realybė tokia, kad labai dažnai sko lininkams vaikai tampa priedanga. Kada jis išsikėlė, o valdišką bu tą užleido dukrai, dabar sunku iš siaiškinti. Žinoma tik tiek, kad naujieji gyventojai čia atsirado ne turėdami tam teisės. Be to, jie nie kada nemokėjo mokesčių. Įsiskolinimas jau perkopė 20 tūkst. litų. 2008 m. įstaigos „Klaipėdos bu tai“ administracijai tapo žinoma, kad čia gyvena visai ne tas žmo gus, kuriam būstas buvo išnuomo tas lengvatinėmis sąlygomis. Kadangi jaunų sugyventinių po ra tada jau turėjo porą atžalų, juos ėmė lankyti Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos. „Nuo 2007 m., kai įsteigta mū sų įstaiga, nebuvo atvejo, kad iš keldinamos šeimos vaikai būtų iš gabenti į globos namus, o jų tėvai – išvaryti į gatvę. Apie prasiskoli nusias šeimas informuojame vaikų teisių saugotojus. Net dėl didelių skolų iškeldinamos šeimos nelieka
Prisimindama užvakar iškeldin tą savavališkai bute apsigyvenu sią šeimą, Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vadovė Gražina Aurylienė tikino, kad šis atvejis – išskirtinis. Sužinojusios apie tai, kad šeima gali prarasti būstą, VTAT inspek torės ėmė rūpintis, kad jie įteisintų gyvenimą socialiniame būste. „Reikėjo tik stoti į eilę butui. Mūsų inspektorės buvo pasiryžu sios konsultuoti jauną mamą, ko kius dokumentus ji turėtų gauti, rašėme tarpininkavimo raštus. Ta čiau atsitiko panašiai, kaip anek dote apie žmogų, kuris laukė aukso puodo, tik loterijos bilieto nenusi pirko. Jokio, net paties paprasčiau sio dokumento moteris neatnešė“, – pasakojo G.Aurylienė. „Šią savaitę gavome tarpininka vimo raštą iš VTAT, kad šiai šeimai būtų skirtas bendrabutis ne eilės tvarka. Bet buvau priversta atsa kyti, kad negaliu tarpininkauti, nes jie net nepateikė prašymo bendra bučiui. Teisė į socialinį būstą ir į bendrabutį nustatoma pagal dek laruotas pajamas. Kokias pajamas turi ši trijų vaikų motina, mes ne žinome. Kad ir kokį didelį norą tu rėtume jai padėti, bet teisiškai to padaryti negalime“, – teigė savi valdybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė. Kai kurie ypač sunkiai besiver čiantys vaikų turintys klaipėdiečiai sulaukia skolų panaikinimo. Tačiau būtina, kad žmonės patys stengtų si gyventi be skolų. Tarnybos vadovė tikino, kad tris mažus vaikus auginanti moteris nėra girtuoklė. Kodėl ji nemokėjo už paslaugas, galima tik spėlioti. Raginama mokėti bent dalį mo kesčių, ji tikindavo, kad, gavusi pa šalpas, būtinai tai padarys. Tačiau visi pažadai likdavo tik žodžiais. Moko planuoti išlaidas
„Moteriai reikėtų lankyti tėvys tės įgūdžių mokymus, kur savaran
Klaipėdoje yra apie 2 tūkst. savival
dybės nuomojamų butų. Per 5 metus už skolas iš savivaldy
bės būstų iškeldintos 106 šeimos. Iškeldinimo procedūra pradeda
ma, kai skolos už komunalinius pa tarnavimus perkopia 20 tūkst. litų.
Nepajudino nė piršto
Nelieka be nieko
Skaičiai ir faktai
Didžiausia mieste užfiksuota sko
la už paslaugas ir už būsto nuomą – 80 tūkst. litų. Klaipėdoje registruotos 326 socia
linės rizikos grupei priskiriamos šei mos, jose auga 456 vaikai.
Iki 15 proc. jų skolingi daugiau nei 50 tūkst. litų. „Realybė tokia, kad labai dažnai skolininkams vaikai tampa prie danga. Šie žmonės puikiai žino, jog įstatymai gina nepilnamečių teises į būstą. Pastaraisiais metais į glo bos namus pakliūva tik tėvų palik ti ir smurtą patiriantys mažieji“, – tikino D.Netikšienė. Tikisi dovanų iš valstybės
Skydas: kai kurių į nepavydėtiną situaciją patekusių klaipėdiečių prie
danga nuo skolų jau seniai tapo vaikai.
kiškai gyventi nesugebantys suaugę žmonės mokomi tvarkytis su pini gais, buities darbų, vaikų auklėjimo, bendravimo. Bėda ta, kad šios moters prisikviesti taip ir nepavyko. Dauge lį panašių žmonių į tokius mokymus tenka varu varyti ir gąsdinti sankci jomis“, – atviravo G.Aurylienė. Artėjant iškeldinimo dienai ir supratusi, kad vaikai gali atsidurti valdiškuose namuose, moteris ti kino apsistojusi pas draugę. Tačiau pabandžiusios šeimą ap lankyti inspektorės nesulaukė, kad kas nors atrakintų duris. Todėl įsi
„Shutterstock“ nuotr.
tikinti, ar vaikai turi bent minima lias gyvenimo sąlygas, negalėjo. Didelės šeimos skolos priteistos ne bute gyvenusiai porai su vaikais, o tikrajam būsto nuomotojui, kuris užleido jį dukrai. Maža to, kai dėl skolų buvo išjungta elektra, sugy ventiniai neteisėtai ją prisijungė, taip užkorė naštą kaimynams. Įsiskolino 50 tūkst. litų
D.Netikšienė pasakojo, kad apie pusė savivaldybės būstuose gyve nančių šeimų turi skolų už komu nalinius patarnavimus.
Socialinio būsto skyriaus vado vė pasakojo apie Nemuno gatvėje gyvenančias šeimas. Čia viename socialiniame būste deklaravo gyve nantys 13 žmonių. Kelis kartus jame apsilankę savi valdybės darbuotojai įsitikino, kad iš tiesų ten gyveno tik trys žmonės. Skolos už nesumokėtus mokesčius čia siekė kelias dešimtis tūkstančių litų. Galiausiai teismo sprendimu tie trys gyventojai buvo iškeldin ti, o kitų deklaravimo duomenys – panaikinti. Tačiau butas tuščias pabuvo vos kelias dienas. Netrukus jame šeimi ninkavo dvi jaunos moterys su būriu vaikų. Nors bute yra ne visi patogu mai, o gyvenimas jame – varganas, moterų išskaičiavimas suprantamas. Kadangi namas yra uosto rezervinėje teritorijoje ir bus nugriautas, nauja kurės tikisi, kad vaikų teisių paisan ti valstybė vienišų mamų su vaikais į gatvę neišmes. Vis dėlto VTAT spe cialistai neneigia, kad kai kurie tė vai tikrai gali netekti būsto. „Kai suaugusieji degraduoja, vi sada pirma vaikai atskiriami nuo tokių tėvų ir tik po to iš nuomi ninkų atimami būstai“, – tvirtino D.Netikšienė.
5
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
šeštadienio interviu
R.Masiulis: „Rutinos nejaučiu“ nas. Jei vadovas leidžia sau terori zuoti darbuotojus, mano nuomone, jis nekompetentingas. Todėl jei turi kokių nors silpnybių, pykčio – ne gali to demonstruoti. Labai norėčiau, kad kiekvienas mano įmonės darbuotojas jaustų si laisvai ir galėtų maksimaliai at siskleisti. Taip, disciplina turi bū ti, bet surasti tą gerą balansą – jau patirties klausimas. Ir, pripažinsiu, man to pritrūksta.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
J
ei bendrovės „Klaipėdos naf ta“ generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui tektų įvardy ti, kokį miestą jis šiandien lai ko savo namais, vyras nedvejodamas pasakytų – Klaipėdą. Vienos svar biausių šalies įmonių vadovas, regis, jau tvirtai įleidęs šaknis uostamies tyje, juokauja, jog gimtajame Vilniuje likusius savo artimuosius dabar mato netgi dažniau nei anksčiau.
Nesimeldžia pinigams
– Kada paskutinįkart atostoga vote? – Vieną laisvą savaitę turėjau žie mą – važiavau į Druskininkus, mė gavausi procedūromis, skaičiau knygas.
Apgaulę bemat „išrišo“
– Vilniuje liko ne tik jūsų ma ma, bet ir brolis dvynys. Sako ma, kad dvynius sieja ypatingas ryšys. Ar jaučiate tai – galbūt nusižiūrite tuos pačius daik tus, vienodai vertinate kokius nors reiškinius? – Tai labai jaučiasi. Ir tempera mentas vienodas, ir įvykius verti name, į juos reaguojame taip pat. Žinoma, yra tam tikrų emocinių skirtumų, aš galbūt daugiau perė miau iš mamos, jis – iš tėvo. Brolis – ramesnis, jis visada būdavo pro tingesnis už mane. Jau mažas žino jo, kad reikia nusileisti, man tai bū davo išvis nesuvokiama. – Reikia manyti, kad brolis už jus vyresnis? – Taip – penkiomis minutėmis. – O dėl panelių nekonkuruoda vote? – Ne. Bet kažkada per pasimatymą bandėme susikeisti vienas su kitu. Pirmas bandymas – ir mus iškart „išrišo“. Viskas baigėsi labai gėdin gai, tad daugiau to nebebandėme. – Lietuvoje Masiulių pavar dė gana garsi, jau vien kalbant apie politikus. Galbūt bent su vienu kuriuo jus sieja giminys tės ryšys? – Tikrai ne. Viename renginyje su Kęstučiu Masiuliu bandėme iš siaiškinti, iš kurio krašto mūsų gi minės, buvo šioks toks atstumas. O su Eligijumi juo labiau neturime gi minystės ryšių. Kaip ir su aktoriu mi Algimantu Masiuliu – vaikystėje manęs visi to klausinėdavo. Intuicija neapvylė
– Gegužę bus dveji metai, kai vadovaujate „Klaipėdos naf tai“. Kaip adaptavotės uosta miestyje? – Labai gerai. Tą dieną, kai mane vežė pristatyti darbuotojams, vos pravažiavus miesto riboženklį, su pratau – čia viskas bus gerai. Apėmė toks geras, malonus jausmas. Ir nuo to laiko jis manęs neapleidžia. Klai pėda – ramesnis miestas už Vilnių, ir žmonės čia ne tokie agresyvūs kaip Vilniuje. Vilniečiai net gal šiek tiek per gerai apie save galvoja, o klaipė diečiai – kuklesni, ir tai yra labai ge rai. Dabar Klaipėda tapo mano trau kos centru, viską dėliojuosi taip, kad tik kaip nors čia sugrįžčiau. – Ar yra dalykų, kurių gyven damas pajūryje pasigendate? – Labai trūksta laiko žvejybai. Pas kutinį kartą žvejojau rudenį vėgėles. O šiame krašte yra labai daug ge
Turtas: darbą Klaipėdoje R.Masiulis vadina ir iššūkiu, ir vertinga patirtimi.
rų žvejybos vietų – šalia ir marios, ir jūra, ir upės. Man tai savotiš kas atradimo džiaugsmas, tik tiek, kad čia upių dar nepažįstu. Turiu draugų, kurie vis kviečia tai vienur, tai kitur pažvejoti. Bet neturiu lai ko. Žvejybai reikia pasiruošti, vis ką susiplanuoti. O aš po pietų suži nau, kad rytoj reikės būti Seime, dar kitą dieną – Briuselyje. Ką čia susi planuosi. Žodžiu, rutinos nejaučiu. Vien jau dėl darbų krūvio.
Jei vadovas lei džia sau terorizuo ti darbuotojus, ma no nuomone, jis nekompetentingas. Todėl jei turi kokių nors silpnybių, pyk čio – negali to de monstruoti.
– Ar kartais neerzina toks ne pastovumas? – Ne, toks mano darbas. Žinojau, kur einu ir kaip bus. – Bent jau kitam pomėgiui – futbolui – pavyksta skirti šiek tiek dėmesio? – Kalbant apie futbolą, suprantu viena – kad jei nežaisiu, išprotė siu. Žmogui būtina judėti, orga nizmas taip jau sutvarkytas, kad jam reikia fizinio krūvio. Tad pa žaidžiu futbolą ir, žinoma, man tai labai patinka. Pirmadieniais žaidžiame įmonėje, taip pat pri klausau futbolo mėgėjų komandai „Baltai“. Aišku, toks iš manęs ir žaidėjas. Bet išleidžia į aikštę šiek tiek palakstyti. Vietoje ministro – direktorius
– Galbūt kadaise svajojote tapti profesionaliu sportininku? – Nuo mažens tėvai įskiepijo, kad būti sportininku nėra gerai. Ir ne buvo jokių protestų. Nuo septy nerių mus su broliu leido į krep
šinio mokyklą, septynerius metus ž aidėme. Ir nors krepšinis buvo tas sportas, kuriuo daugiausia užsii minėjau, galiausiai futbolas labiau patraukė. – O kas lėmė jūsų profesijos pa sirinkimą? – Kai manęs vaikystėje klausdavo, kuo noriu būti, atsakydavau – fi nansų ministru. Nes žinojau, kad tėvams patiks. O kai baigėme mo kyklą, tiksliai nė nebuvome apsi sprendę, kur reikia stoti, neturėjome konkrečių prioritetų. Pasirinkimą nulėmė tai, kad tėvelis buvo baigęs fiziką ir matematiką, ir mums pa siūlė rinktis šią specialybę. – Įstojome į Vilniaus universite tą, tačiau ėmus studijuoti tapo aiš ku, kad tai ne mums. Ir kai profe sorius Aloyzas Sakalas paklausė, ką mes čia veikiame, ar negalvoja me keisti profesijos, įtariai sukluso me – gal mus nori išmesti? Ne, sa ko, jūs tiesiog ne savo vietoje, gal jums reikia ko nors kito? Sako, ga liu pakalbėti su profesoriumi Povilu Gyliu, kad jus perkeltų į ekonomi ką. Tada išties susimąstėme – gal tai mūsų išsigelbėjimas? Išsilaikė me skirtumus ir perėjome į ekono miką. O jau čia sužydėjome! Staiga supratome, kad mokslas gali būti ne tik lengvas, bet ir įdomus. Besimokydami sužinojome, kad atidaromas Tarptautinių santykių institutas, kuriame galėtume mo kytis paraleliai, tad su broliu į jį įstojome. Buvome pirmoji laida. – Jūsų karjera, pradedant pri vačias kompanijas ir baigiant valstybiniu sektoriumi, kuo puikiausiai klostėsi ir Vilniuje. Kodėl pasirinkote „tremtį“ į vi sai kitą Lietuvos kraštą? – Kai vyko energetikos pertvarky mo projektas, buvau už tai atsa kingas. Tuo metu mane pasikvietė į ministeriją ir pasakė, kad renkamas žmogus vadovauti „Klaipėdos naf tai“. Man tai buvo kosmosas – kuo čia dėta Klaipėda? Tačiau minist ras žinojo, kad esu išsiskyręs, tai gi neprisirišęs prie Vilniaus. Ma ne pasirinko iš kelių kandidatūrų, ir aš sutikau.
Vytauto Petriko nuotr.
Paklausė protingų žmonių
– Nejau nekamavo abejonės? – Žinote, laikausi filosofijos, kad žmogus negali savęs analizuoti ob jektyviai. Mes apie save galvojame arba per gerai, arba per blogai, gal būt turime per daug iliuzijų. Todėl geriau paklausyti, ką tau pataria kiti žmonės, ypač jei jie autorite tai. Nereikia galvoti – aš noriu to ir to. Dažniausiai gavęs tai, ko no rėjai, supranti, kad iš tiesų norėjai visiškai ne to. Todėl kai man pasiūlė šį darbą, supratau, kad manimi pa sitiki, o jei pasitiki, vadinasi, išma nau, galiu. Ir dėl to šio sprendimo niekada nesigailėjau. Pradžia buvo tikrai nelengva. Čia man viskas buvo nauja, iki tol teko dirbti vos su 20 žmonių komandomis, o čia iškart – 300, ir tai gyva įmonė, ne vadinamieji projektiniai darbuo tojai, kurie kažkiek padirbo ir išėjo. Todėl man šis darbas – tobulė jimo procesas. Laikausi nuostatos, kad vadovas pirmiausia yra tar
– Tik nesakykite, kad apie va dybą? – Ne, tokių neskaičiau. Apskritai man labai patinka istorija, filoso fija, teologija. Ir, žinoma, grožinė literatūra. Labai didelį įspūdį pa dariusi knyga – Mahatmos Gand hi autobiografij a. Turbūt aš ją la bai laiku perskaičiau – tuo metu, kai iškilo svarbių gyvenimo klau simų. Kaip tikinčiam žmogui, man labai artimos M.Gandhi mintys. – O ką jums reiškia materiali niai dalykai? – Žinoma, tai svarbu. Svarbu gy venti patogiai, išlaikyti orumą, svarbu jaustis žmogumi. Bet steng tis vien dėl materialinių dalykų – beprasmiška, tai neturėtų tap ti tikslu. – Akivaizdu, jog jūsų gyvenime svarbią vietą užima šeima, ta čiau pastaruoju metu esate pri verstas būti toli nuo namiškių. – Tiesą pasakius, turbūt dabar sa vo artimuosius aplankau dažniau nei tada, kai gyvenau Vilniuje. Tai gi nėra to blogo, kas neišeitų į gera. O kad jūs žinotumėte, kaip skaniai mano mama kepa antį! Ji visada mane vilioja šiuo patiekalu. Dar ir į Klaipėdą parsivežu.
Vizitinė kortelė Gimė 1969 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje. Baigė Viln iaus univers iteto Ekono mikos ir gamybos valdymo fak ulte tą, Tarptaut in ių sant yk ių ir pol it ikos mokslų institutą.
dito vadovu, bendrovėje „IS part ners“ – direktoriumi, „Leo LT“ – verslo vysty mo direktor iumi, vėl iau – finansų, ad ministracijos direktoriumi.
Nuo 2010-ųjų – bendrovės „Klaipėdos Kompanijoje „Arthur Andersen“ dirbo nafta“ generalinis direktorius. vyresn iuoju aud itor ium i, vėl iau – au Išsiskyręs.
Ryšys: daugelį metų broliai Rokas (kairėje) ir Petras Masiuliai buvo
neišskiriami, o smagiausios akimirkos, be abejo, susijusios su iškylo mis žvejoti. Asmeninio archyvo nuotr.
6
ŠEŠTADIENIS, KOVO 31, 2012
miestas
Į parką – privačios investicijos 1
Ji neslėpė, kad konkurse laimės ta bendrovė, ku ri bus pasiryžusi daugiausia inves tuoti į miesto gerovę. Savivaldybė turi parengtą Klai pėdos poilsio parko sutvarkymo II etapo techninį projektą, tačiau darbams nerandama pinigų. Užtat ir užsimota jų pritraukti iš versli ninkų. „Jie ir neprieštarauja investici jomis prisidėti prie parko infrast ruktūros. Matyt, viena konkurso sąlygų ir bus ta, jog verslininkai už savo pinigus dar turės įrengti pro jekte numatytas sporto aikšteles – futbolo, lauko teniso“, – tvirtino A.Velykienė. Todėl konkurso komisija vertins verslininkų pateiktus investicinius pasiūlymus ir rinks geriausią.
Tikimasi, kad nugalėtojo išrinki mo procedūros neužtruks, ir laipy nių parkas bus įrengtas liepą. „Manau, kad verslininkams tu rėtų būti suteiktas leidimas veikti parke 10 metų, kad atsipirktų jų in vesticijos. Aišku, už pramogas lai pynių parke žmonėms teks mokėti, tačiau patys gyventojai nurodė, jog nori, kad Klaipėdoje būtų kuo dau giau galimybių turiningai praleisti laisvalaikį“, – teigė Klaipėdos sa vivaldybės administracijos direk torės pavaduotoja. Dar vienas siekis „uždirbti“ iš verslininkų, kurie įrengs laipy nių parką – jie turėtų per metus leist i tūkstanč iui klaip ėd ieč ių vaikų iš socialiai remtinų šeimų ar globos namų nemokamai pra mogauti.
Pramoga: laipynės į poilsio parką turėtų privilioti dar daugiau žmonių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naudotoms padangoms – specialūs konteineriai Artėjant padangų keitimo bumui, Klaipėdos regiono atliekų tvarky mo centras (KRATC) primena, kad naudotų padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar atsikratyti jomis netinkamose vietose. Nauja tai, kad sukaupus daugiau nei 12 nebereikalingų pa dangų, atliekų turėtojas turi prašy ti specialaus konteinerio, kuris vie tinės rinkliavos mokėtojui bus su teikiamas nemokamai. Daugiau padangų – reikės konteinerio
Pasikeitus tvarkai, šiemet daugelis Klaipėdos miesto garažų bei dau giabučių namų bendrijų ir adminis tratorių, taip pat ir pavienių asmenų turės kreiptis į KRATC su prašymais pastatyti specialius konteinerius naudotų padangų surinkimui. „Kas numano, kad po sezoninio padangų keitimo jų teritorijose su sikaups daugiau negu 12 naudotų padangų, iš anksto turi paskam binti arba atvykti pas mus ir už sisakyti konteinerį“, – sakė Gedi minas Sendrius, KRATC kokybės inspektorius. Skambinti ir užsakyti konteine rius reikėtų darbo valandomis ne mokamu tel. 8 800 13344 arba (8 46) 390781, o atvykti į KRATC sky rių, adresu Bangų g. 11, Klaipėda. Šie specialūs konteineriai bus pažymėti užrašais „didžiosios atliekos“ („naudotos padangos“) ir turi būti naudojami tik padangoms išmesti. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsakys konteine rį užsakęs asmuo. Nederamu būdu ir neleistinose vietose atsikračiusieji panaudoto mis padangomis gali būti nubausti administracinėmis nuobaudomis.
4 padangos – kaip ir anksčiau
Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyven tojų priima bendrovė „Kuusakos ki“ (Minijos g. 162, informacija tel. 397040). Į šią bendrovę gali ma pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokes tintas pagal bendrovės nustatytus įkainius. Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Kaipėdos rajonas, tel. 241027) taip pat prii ma padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama. Po 4 naudotas padangas galima tvarkingai sudėti prie komunalinių atliekų konteinerių. Jos bus surink tos nemokamai apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų tvarkytojo viešai paskelbtą grafiką. Naudotas padangas reikėtų palikti šių atlie
kų surinkimo dieną arba ne anks čiau nei prieš vieną dieną, kaip nu rodoma išvežimo grafike. Išvežimo grafikus ir padangų pa likimo vietas galima sužinoti iš Jū sų teritoriją aptarnaujančio atlie kų surinkėjo arba nemokamu tel. 8 800 13344. Taip pat didžiųjų atliekų išvežimo grafikai ir vietos skelbiami vežėjų interneto svetai nėse www.specauto.lt, www.ekonovus.lt bei www.kratc.lt. KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švais to klaipėdiečių mokesčius papil domam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems bū tų daug naudingiau, jei padango mis būtų atsikratoma nurodytose vietose.
Po švenčių mokytojai žada skelbti streiką „Klaipėdos energija“ kaupia Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Jei mokytojų profesinėms sąjun goms nepavyks rasti kompromiso su ministerija, iškart po Velykų pe dagogai streikuos.
Žemaitijos regiono profesinių są jungų susivienijimas planuoja su rengti neterminuotą mokytojų streiką. Klaipėdiečiai taip pat pri tarė šiam sprendimui. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos sky riaus pirmininkė Laima Juknienė patvirtino, kad ruošiamasi strei kui – mokyklų bendruomenės or ganizuoja slaptus balsavimus, per kuriuos išsako savo nuomonę. „Vienas dalykas yra pritarti strei kui, o kitas – dalyvauti“, – dėl pri valomos apklausos paaiškino ji. Ar planai streikuoti taps realy be, turėtų paaiškėti kitą savaitę. Tuomet profsąjungos lyderių lau kia derybos su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais. L.Juknienė pastebi ir teigiamų poslinkių – jau sutartas susitiki mas dėl mokytojų kvalifik acijos koncepcijos aptarimo. Tač iau kol kas nes kubam a džiaugtis ir atšaukti ketinimų streikuoti. Mokytojams abejonių
kelia tai, kad ministerija ne kar tą buvo sulaužiusi pažadą konst ruktyviai spręsti iškilusias pro blemas. Klaipėdos profsąjungos atstovė patikslino, kad norima aiškesnės ir konkretesnės ministerijos politikos ir planų. Jeigu mokytojų nuogąsta vimai dėl ministro pozicijos pasi tvirtins, neterminuotas mokytojų
Laima Juknienė:
Vienas dalykas yra pritarti streikui, o kitas – dalyvauti.
streikas bus skelbiamas iškart po Velykų, balandžio 10-ąją. Balandžio pradžia streikui pasi rinkta tikintis, kad taip nebus su trukdytas pasirengimas egzaminų sesijai, vyksiančiai gegužę ir birželį. L.Juknienė priminė, kad moky tojų reikalavimai nėra susieti su pi nigais, o tik su dokumentų ir me todikos pakeitimais. Streikuotojai reikalavo atidėti planuojamą pe dagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.
Užs. 935433
tarptautinius sertifikatus AB „Klaipėdos energija“ įvykdė dar vieno veiklos valdymo stan darto reikalavimus – praėjusią sa vaitę bendrovės vadovams įteiktas jau trečiasis tarptautinis sertifika tas. Be naujausio darbuotojų svei katos ir saugos vadybos sistemos standarto OHSAS 18001, bendrovė yra įdiegusi ISO 9001 ir ISO 14001. Sertifikavimas – iš reikalo
„Tarptautiniu veiklos sertifika vimu susirūpinome 2002 metais, kai mūsų bendrovės akcininke pa noro tapti viena Vokietijos energe tikos kompanija. Sugaišome daug laiko, kol investuotojams išaiški nome, kas ir kaip pas mus vyksta. Daugelis bendrovės valdymo pro cesų, aplinkosaugos klausimų už sieniečiams buvo sunkiai suvokia mi“, – prisiminė Vytautas Valutis, AB „Klaipėdos energija“ generali nis direktorius. Nors vokiečiai liko patenkin ti bendrovės veiklos rezultatais ir įsigijo jos akcijų, „Klaipėdos ener gijos“ administracija nusprendė, kad ateityje reikėtų rasti papras tesnį būdą susikalbėti su užsienio partneriais.
„Pasakymas, kad mūsų įmo nė atitinka tarptautinių ISO va dybos standartų reikalavimus, daugeliui verslininkų yra geriau sias argumentas, po kurio nebe reikia aiškintis elementarių tiesų. Kaip dukart du yra keturi, taip ir ISO standartas bet kurioje pasaulio šalyje reiškia tą patį – mūsų įmo nės veikla organizuojama pagal ge riausią pasaulinę praktiką“, – sa kė V.Valutis. Trys standartai – europinė norma
2003 metais AB „Klaipėdos ener gija“ tapo pirmąja Lietuvoje šilu mos gamybos ir centralizuoto tie kimo įmone, kuriai įteikti ISO 9001 ir ISO 14001 sertifikatai. Šiemet įmonė buvo audituojama ir serti fikatų galiojimas pratęstas dar tre jiems metams. Kokybės vadybos sistemos stan dartas ISO 9001 apima visas pa grindines AB „Klaipėdos energija“ veiklos sritis: šilumos gamybą, per davimą ir pardavimą, elektros ener gijos gamybą, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Aplinkos apsaugos vadybos sertifi katas ISO 14001 liudija, kad bendro
vė atidžiai seka teisės aktų reikalavi mų vykdymą, valdo bei įsipareigoja mažinti daromą poveikį aplinkai, ku rioje gyvena Klaipėdos miesto ir jo apylinkių bendruomenė. Trečiasis, naujausias OHSAS 18001 standartas – tai šiuolaikinė vadybos sistema, skirta valdyti or ganizacijų veikloje iškylančią riziką darbuotojų saugumui ir sveikatai. Tai pasaulyje labiausiai paplitusi sertifikuojama darbuotojų sveika tos ir saugos schema. Šio standar to diegimas bendrovei „Klaipėdos energija“ nieko nekainavo – jis bu vo finansuojamas Europos Sąjun gos projekto lėšomis. „Bendrovė „Klaipėdos energi ja“ pasirinko ir įsidiegė tris pačius populiariausius veiklos valdymo standartus. Tai yra Europoje įpras tas įmonės veiklos sistemingo val dymo įrodymas. Nors tobulumui ribų nėra – egzistuoja daugybė kitų standartų, reglamentuojančių tiek organizacijos veiklą, tiek ir teikia mą produkciją ar paslaugas“, – sa kė Jurga Slabadienė, „Bureau Veri tas“ vadybos sistemų auditorė. Paruošta pagal www.klenergija.lt Užs. 933320
7
ŠEŠTADIENIS, KOVO 31, 2012
aktualijos
Klaipėdoje audituos perėjas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiestyje bus atliekamas pės čiųjų perėjų auditas – specialistai tirs, ar jos mieste yra reikiamose vietose ir tinkamai įrengtos.
Klaipėdoje pėsčiųjų perėjų auditas bus atliekamas todėl, kad praėju siais metais uostamiestyje iš devy nių eismo įvykiuose žuvusių žmo nių šeši buvo pėstieji. „Pėsč iųj ų per ėj ų išd ėstym o schemą išties reikia peržiūrėti, nes kai kurios nebeatitinka realios si tuacijos. Pavyzdžiui, kurioje nors gatvėje įsikūrė įstaiga, į kurią plūs
6
– tiek pėščiųjų pernai Klaipėdoje žuvo avarijose.
ta klientai, o greta nėra perėjos“, – pastebėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisaria to kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis. Jis pabrėžė, jog ypač didelį dė mesį reikia skirti toms perėjoms, kurios yra prie švietimo įstaigų. „Reikėtų pagalvoti, ar yra gali mybių jas padaryti reguliuojamo mis šviesoforais arba įrengti bent paaukštintas perėjas, kad vairuo tojai tikrai sustotų ir taip mažieji eismo dalyviai būtų labiau apsau goti“, – teigė R.Šideikis. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tvirtino nekantriai lau kiantis pėsčiųjų perėjų Klaipėdo je audito rezultatų. „Jaučiu, kad jie bus tokie, kad mums teks imtis namų darbų ir nusimatyti pinigų jiems atlikti“, – svarstė uostamiesčio vadovas.
Tyrimas: specialistai tirs, ar pės
čiųjų perėjos Klaipėdoje įrengtos tinkamose vietose.
Dėl dvynukų žūties kalta tik motina Dvynukų žūties istorijoje Klaipėdos apy gardos teismas padėjo tašką. Dviejų pir magimių atsikračiusi moteris nuteista, o kitus du savo vaikus galės pamatyti tik ta da, kai jie pradės lankyti mokyklą. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Vakar paskelbtas nuosprendis 26 metų klaipėdietei Viktorijai Fili ponenko, 2009-ųjų gegužės 3-ią ją pagimdžiusiai dvynukus ir rytą jų lavonėlius išmetusiai į šiukšlių konteinerį. Pirmasis berniukas mirė gim damas. Pasak ekspertų, jam buvo smarkiai suspaustas viršugalvis, palikęs motinos kūną vaikas buvo jau negyvas. Įstatymo raidė žmo gumi laiko naujagimį, kuris yra atidalytas nuo motinos kūno ir sa varankiškai įkvėpė oro. Todėl kal tinimą šio mažylio nužudymu teis mas atmetė. V.Filiponenko nuteista už ant rojo berniuko nužudymą. Moteriai skirta kalėti 10 metų. Nustatyta, kad šis mažylis buvo pasmaugtas. Teisiamosios žodžiais, vaikas ga
lėjo žūti, kai ji berniuką viena ran ka laikė už kaklo, o kita siekė žirk lių virkštelei nukirpti. Specialistai šią versiją paneigė. Moteris tikino gimdžiusi vonioje, naujagimius ten ir palikusi, o ry tą rado vonią išvalytą. Vaikai buvo dingę. V.Filiponenko bandė įrody ti, kad vaikų atsikratė jos tuometis sugyventinis. Teismas patikėjo nukentėjusio jo statusą turinčiu dvynukų tėvu, pateikusiu įrodymų, kad gimdymo metu jis buvo kitoje vietoje. Pati kėta ir kad jis dėl jauno amžiaus galėjo nesuprasti, jog draugė yra nėščia. Moters kaltė grindžiama ir fak tais, bylojančiais, jog ji nesiruošė auginti vaikų. V.Filiponenko slėpė nėštumą net nuo namiškių, nesi lankė pas medikus, prasidėjus są rėmiams nekvietė greitosios pagal bos, o gimus mažyliams, nesistengė
Viltys: išgirdusi verdiktą, V.Filiponenko neparodė emocijų.
jų gaivinti. Psichiatrai padarė iš vadą, kad nusikaltimo metu V.Fi liponenko būklė nesiekė fiziologi nio afekto būklės. Ji apibūdinama kaip emociškai nebrandi. Prie nu sikaltimo ją galėjo privesti ir pavir šutiniški santykiai su draugu. „Baimė užgožė neprabudusius motiniškus jausmus“, – teigiama teismo nuosprendyje. Iš nuteistosios priteista per 12 tūkst. litų teismo išlaidų už V.Fili
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ponenko pargabenimą iš Ispanijos. Uostamiesčio pareigūnai į Barselo ną skrido du kartus. Pirmąjį kar tą vykta tuščiai, nes moteris buvo nėščia ir skrydis galėjo pakenkti jos sveikatai. Sprendimą apskųs ir prokuro ras, sieksiantis, kad V.Filiponen ko būtų nubausta už antrojo ma žylio nužudymą, ir advokatas, kurio manymu, ji turėtų būti iš teisinta.
8
šeštadienis, kovo 31, 2012
sportas
Pravertos pusfinalio durys
Sporto telegrafas Futbolas. Savaitgalį vyks Lietuvos futbolo A lygos čempionato ketvirtojo turo susitikimai. Klaipėdos „Atlantas“ sekmadienį 18 val. Gargžduose žais su „Banga“. Gargždiškiai po trejų rungtynių turi 2 taškus, klaipėdiečiai – vieną. Anot „Atlanto“ vadovo Romualdo Jonaičio, uostamiesčio futbolininkai sieks pergalės. „Nebus blogai, jei sužaisime ir lygiosiomis“, – sakė jis. Pagrindinė turo dvikova – Vilniuje. Čia sekmadienį kovos „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“. Krepšinis. Vakar Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes Kėdainiuose žaidė „Kėdainių-Triobet“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandos. Susitikimą laimėjo klaipėdiečiai 81:79. Pralaimėjimas. Klaipėdos „Lemminkainen“ dėl patekimo į Lietuvos moterų krepšinio lygos pusfinalį turės žaisti trečiąsias rungtynes su Šiaulių „Rūta“. Laimėjusios namie 60:45, mūsų žaidėjos suklupo Šiauliuose – 60:74. Po dviejų mačų rezultatas tapo lygus 1:1. Lemiama akistata – antradienį 17 val. Klaipėdoje. Ispanijoje. Madrido „Real“ vyriausiasis treneris Jose Mourinho po pasibaigusio Ispanijos futbolo čempionato kraustysis į Angliją. Anot Ispanijos žiniasklaidininkų, portugalas stos prie „Manchester City“ ekipos vairo. J.Mourinho apie tai pranešė „Real“ klubo prezidentui Florentinui Perezui.
„Naftos-Universiteto“ penketukas, namie 74:55 įveikęs Joniškio „Delikatesą“, žengė pirmą žingsnį į Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionato pusfinalį. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Dviženklę persvarą Dainiaus Miliūno auklėtiniai įgijo paskutinįjį kėlinį, o per paskutiniąsias minutes nubėgo į priekį 19 taškų. Tiesa, žaidžiant iki dviejų pergalių, skirtumas neturi reikšmės, svarbiausia – sėkmė. Šiandien Joniškyje – atsakomosios rungtynės. Jei aukštaičiams pavyks išlyginti bendrą rezultatą, trečiasis susitikimas – balandžio 3 d. (antradienį) 17 val. Klaipėdoje. „Delikatesui“ daugiausia nemalonumų pridarė 18 taškų pelnęs Ar-
Pranašumas: klaipėdiečiai (geltoni marškinėliai) po pertraukos akivaizdžiai pranoko svečius.
Vytauto Petriko nuotr.
tūras Gudaitis. Paulius Žurna pelnė 16, Haroldas Venskus – 12 taškų. Svečių ekipoje nesustabdomas buvo Tautvydas Šležas, surinkęs 21 tašką.
Sužaistos ir kitos trejos ketvirtfinalio rungtynės. Kauno „LKKAAtletas“ namie nugalėjo Vilniaus „Š.Marčiulionio krepšinio akademiją“ 87:85, Marijampolės „Sū-
duva“ įveikė Kauno „Žalgirį-Sabonio krepšinio centrą“ 102:85, o „Radviliškio-Juodelių“ ekipa suklupo namie žaisdama su Vilniaus „Statyba“ – 63:66.
Mokyklai – seimūnų dėmesys
Nuobodybė: A.Adomynas (dešinėje) apie prastą mokyklos būklę turėjo dar kartą pasakoti, šįkart Seimo
nariams.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos futbolo mokyklą aplankė du Seime įkurtos parlamentinės grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ nariai – Evaldas Jurkevičius ir Arvydas Anušauskas, panorę aptarti šios sporto įstaigos problemas.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Svečiai susitiko su mokyklos direktoriumi Antanu Adomynu, papasakojusiu apie jaunųjų futbolininkų kalvę, kurią verkiant reikia griauti ir statyti naują. Seimūnai akivaizdžiai įsitikino, kad techninė pastato būklė kelia didelį pavojų ne tik jame sportuojantiems vaikams, bet ir pro pastatą einantiems žmonėms.
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
Vytauto Petriko nuotr.
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
Klaipėdiečiui E.Jurkevičiui tai nebuvo naujiena, o vilnietis A.Anušauskas buvo nustebęs, kad jaunieji uostamiesčio futbolininkai turi apgailėtinas sąlygas. Seimo nariai prižadėjo uostamiesčio Futbolo mokyklos bėdas aptarti grupės posėdyje bei ieškoti būdų, kaip padėti jai.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
9
šeštadienis, kovo 31, 2012
lietuva
Ties priesaikos pamynimo riba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, vadovaujantis ir Teisėjų tarybai, Gintaras Kryževičius sako, kad Kauno teisėjos Neringos Venckienės pareiškimai apie teisingumo padėtį Lietuvoje dažnai peržengia padorumo, moralės ir teisėjo duo tos priesaikos ribas.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
– Kaip vertinate politikų kur piamus scenarijus, teikiamus pasiūlymus dėl vaiko grąžinimo ar negrąžinimo motinai, kurie neretai prieštarauja priimtiems teismų sprendimams? – Nuolat kartoju, kad nekomentuoju nei pastarųjų aktualių teismo spren dimų, susijusių su ta istorija, nei tų sprendimų vykdymo procedūrų. Tuo labiau nekomentuoju politikų teigi nių šiomis temomis. Reikia suprasti, kad joks politikas niekada nenuspręs už teismą. Tei singumą Lietuvoje vykdo ir vykdys tik teismai. Ne kartą yra paminė ta ir Teisėjų tarybos, ir aš esu vie šai sakęs, kad mes nepasiduosim jokiam spaudimui, kad ir kas jį da rytų, kad ir kokia forma darytų. Tačiau reikia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju įtampa yra per žengusi bet kokias protingumo ri bas. Visuomenė tiek įsiaudrinusi, jog, manyčiau, turime rasti protin gą sprendimą, kad teismo nutartis būtų įvykdyta. Tačiau bet kuriuo atveju aš visiš kai pripažįstu ir palaikau visų po litikų reiškiamą norą kiek įmanoma labiau užtikrinti vaiko interesus. – Teisėja N.Venckienė ne tik ne vykdo teismo sprendimo grą žinti mergaitę mamai, bet ir kalba apie teisingumo stoką Lietuvoje, apie tai, kad minia turi vykdyti teisingumą. Kaip vertinate tokius jos teiginius? – Jau ne kartą esu sakęs ir dar kartą galiu pakartoti, kad teisėjui nede rėtų kalbėti taip, kaip kalba teisė ja N.Venckienė. Kai ji viešai teigia, kad teisingumo Lietuvoje nėra ir kad minia turi perimti teisingumo
vykdymą, tai yra neetiški pareiški mai, neetiškas elgesys. Tokiu elgesiu teisėja yra ties duo tos priesaikos pamynimo riba, ties teisėjo munduro pažeminimu. Jau ne kartą komentavau tą si tuaciją ir darsyk galiu pasakyti, kad mūsų viena bendruomenės na rė, gindama savo asmeninius intere sus, siekdama satisfakcijos tam tik rame civiliniame ginče, kur ji mano esanti teisi, vis dėlto peržengia bet kokias ribas, nustatytas teisėjo eti kai. Tai nepriimtina retorika, saky čiau, ne tik teisėjo etikai, bet ir ap skritai mūsų pilietinei visuomenei. Pilietinė visuomenė turi būti vi saip stiprinama. Tokiais pareiški mais ji tikrai nėra stiprinama. Primenu, kad šiandien ir pati tei sėja vykdo teisingumą. Norėčiau tai pabrėžti. Tada nesuprantama – jeigu teisingumo Lietuvoje nėra, kaip ji sa ko, tai negi tą teisingumą vykdo vie nintelė N.Venckienė? Tikriausiai ne. Arba kvietimas miniai įvykdyti savo teisingumą. Tokie dalykai yra netoleruotini. Tai kertasi su teisėjo duota priesaika ir šiandien aš ne randu jos elgesio pateisinimo. – Ar N.Venckienė tinkama bū ti teisėja? – Jeigu kalbėtume apie jos gebėji mą priimti teisingus, objektyvius sprendimus bylose, kurias ji pati nagrinėja, tam yra įstatymo numa tytosios nušalinimo ir kitokios pro cedūros. Jomis gali naudotis proce so dalyviai, jeigu mano, kad teisėja gali neobjektyviai išnagrinėti bylą. Jeigu kalbėtume apie jos drausmi nę atsakomybę, tam yra specialios teisėjų savivaldos institucijos. Tei sėjų taryba į šiuos procesus įsijungia tuomet, kai pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą dėl teisėjo atleidi mo iš pareigų, kreipiasi į Teisėjų ta
rybą patarimo atleisti tą teisėją. Kol nėra tokio kreipimosi, Teisėjų taryba negali kištis į tuos procesus ir jų ver tinti. Taryba neturi galių vykdyti tei sėjų persekiojimą. Kita vertus, Teisėjų taryba, ma tydama, kad apie tam tikrus tei
sėjus yra neigiamos informacijos, paprašo kitų teisėjų savivaldos ins titucijų įvertinti ją. Priklausomai nuo tų institucijų – Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) bei Tei sėjų garbės teismo – priimtų spren dimų sprendžiama, kaip derėtų dėl to teisėjo elgtis toliau. Beje, penktadienį Panevėžyje po sėdžiavusi Teisėjų taryba nuspren dė kreiptis į TEDK, kad ši apsvars tytų teisėjos N.Venckienės viešus pareiškimus, jog Lietuvoje teisin gumo neva nėra, ir raginimus mi niai vykdyti savo teisingumą. – Kas po to, kai TEDK priims sprendimą šiuo klausimu? – Bus svarstoma, ką daryti toliau. Žiūrint, koks bus komisijos spren dimas. Jeigu bus nuspręsta kel ti drausmės bylą, ji bus perduota Teisėjų garbės teismui. – O šis gali siūlyti atleisti tei sėją? – Teisėjų garbės teismas turi tei sę skirti prasižengusiam teisėjui drausminę nuobaudą arba pasiūly ti jį atleisti iš pareigų, netgi siūlyti inicijuoti jam apkaltą. Bet nesino rėtų šiuo konkrečiu atveju užbėgti įvykiams už akių. Reikėtų palauk ti priimamų sprendimų. – Prezidentė prieš metus jau pareiškė, kad neatleis teisėjos N.Venckienės, nors tai jai siū lė teisėjų savivaldos institu cijos, tiksliau, Teisėjų garbės teismas. Nemanote, kad tokia valstybės vadovės pozicija šį kart gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl N.Venckienės? – Nemanau. Teisėjų taryba ir ki tos teisėjų savivaldos instituci jos, mano manymu, elgiasi princi pingai vertindamos informaciją ir faktus apie galimą teisėjo nedera
Joks politikas nie kada nenuspręs už teismą. Teisingumą Lietuvoje vykdo ir vykdys tik teismai.
mą elgesį. Čia politikų ar pareigū nų pareikšta nuomonė turi mažiau siai įtakos. – Bet galutinį sprendimą dėl teisėjo atleidimo ar neatleidi mo priima vis tiek valstybės vadovas? – Pagal Konstituciją galutinį spren dimą Lietuvoje dėl teisėjų paskyri mo ar atleidimo priima Respubli kos Prezidentas. Dėl aukštesniųjų teismų teisėjų ir vadovų – Seimas Prezidento teikimu. Teisėjų taryba pataria Prezidentui dėl teisėjų pa skyrimo, atleidimo ar perkėlimo į kitą teismą. Prezidentas sprendžia ir dėl teisėjų, kuriuos pasiūlo at leisti Teisėjų garbės teismas. – Lietuvos Aukščiausiąjį Teis mą dar sausį pasiekė Garliavos šeimos klinikos direktorės, gy dytojos Astos Šileikienės pa reiškimas ir Laimutės Stan kūnaitės prašymas įvertinti teisėjos N.Venckienės elge sį šioje klinikoje. Koks šių pa reiškimų likimas? – Šią savaitę paskelbta, kad šių pa reiškimų svarstymas baigėsi draus minės bylos teisėjai iškėlimu. TEDK A.Šileikienė skundė Kau no apygardos teismo teisėjos elgesį Garliavos šeimos klinikoje. Gydyto jos teigimu, įžūlus globėjos elgesys ir negražių žodžių vartojimas mer gaitės akivaizdoje, provokacijos ir reikalavimai pakeltu tonu yra nei giama įtaka. TEDK nusprendė teisėjai N.Venc kienei iškelti drausmės bylą ir ver tino, kad, kilus konfliktui, teisėja nesielgė korektiškai ir mandagiai, konflikto nesistengė išspręsti tai kiai. Toks elgesys privačiame gyve nime nėra pavyzdingas ir dėl jo ga li nukentėti teisėjo reputacija. Tai pranešė pati TEDK.
10
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
ekonomika Praūžė kontaktų mainai Šią savaitę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykęs renginys „Die na Media News“ kontaktų mai nai“ iš viso sulaukė 560 užsire gistravusių studentų, verslo ir organizacijų atstovų, akademi nės bendruomenės narių. Vi suose trijuose šalies miestuose renginyje taip pat dalyvavo apie 20 kviestinių svečių – jie sulau kė bene daugiausia norinčių pa sišnekučiuoti ir apsimainyti vizi tinėmis kortelėmis.
Apsimainė šimtais vizitinių kortelių Šią savaitę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirmą kartą šalyje vykę „Diena Media News“ kontaktų mainai“ padėjo jaunimui bei verslo lyderiams apsikeisti idėjomis ir net sukirsti rankomis dėl tolesnių susitikimų.
Lina Mrazauskaitė, Asta Dykovienė
Renginį inicijavę JAV gyvenan tys lietuviai – pianistas Edvinas Minkštimas ir „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresnio vas – siekė užsienyje paplitusią kontaktų mainų tradiciją perkel ti ir į gimtąjį kraštą. Prieš renginį dar svarstę apie lietuvių nedrąsą kaip tautinį bruožą, iniciatoriai vis dėlto visuose trijuose renginiuose neatsigynė smalsių dalyvių ir iš dalijo bene visas paruoštas viziti nes korteles.
buotojų, bet ir ieškojo partnerių ar senų pažįstamų. Kiti be didelių lū kesčių leidosi nešami srovės ir sakė neprašovę – renginio pabaigoje jie laikė rankose kelias dešimtis vizi tinių kortelių, tarp kurių esą atei tyje gali būti naudingų.
Lietuvoje pirmuosius žingsnius kontaktų mainų tradicijos link bu vo nuspręsta skirti jaunimui, dar augantiems profesionalams. Taip buvo tikimasi paskatinti jauni mą drąsiau semtis patirties iš ša lies verslo lyderių, atverti jam ke lius dalytis užgimusiomis idėjomis, o galbūt net surasti potencialių darbdavių. „Tikrai tikime, kad šie žmo nės bus vadinamieji vėliavos ne šėjai ir kad jiems kontaktų mainai šiuo metu yra aktualiausi. Todėl jie greičiausiai supras šių renginių prasmę ir vėliau ją iškomunikuos, perduos kitiems“, – dar prieš ren ginio pradžią sakė E.Minkštimas. Sumanymas pasitvirtino: jau nimas kontaktų mainuose sudarė daugumą visų dalyvių. Todėl ren ginio iniciatoriai patvirtino, kad kontaktų mainų poreikis nebuvo tik įsivaizduojamas. Nors renginys pritraukė daug jaunimo, savo nišą atrado ir įmo nės bei organizacijos. Jų vadovai ne tik dairėsi jaunų būsimų dar
prieiti prie daug pasiekusių profe sionalų. O juk vos keli profesiona lų tarti sakiniai jaunimą gali paska tinti imtis savo idėjų įgyvendinimo. Be to, tiesioginis bendravimas jau niems žmonėms padeda peržengti psichologinius barjerus. Juolab kad gyvendami šiuolaikiniame pasauly je jie turi suvokti, kad įgūdžiai ir ži nios yra prekė, kurią potencialiam darbdaviui reikia parduoti.“
Ryšiai: kontaktų mainų dalyviai turė
Bendrovės Vilniaus konferencijų
centro direktorius Giedrius Čiupaila
Renginio iniciatorius,
pianistas Edvinas Minkštimas
Kontaktai mus sujun gia, dėl jų mes galime pasitikrinti savo ver tę, meistriškumą, sa vo šalies įvaizdį.
lies įvaizdį. Megzti kontaktus labai lengva padedant muzikai, koncer tams, muzikos erdvėms. Pati esu stebėjusi, kaip konkuruojantys verslininkai, diplomatai ar mūsų valstybės vadovai, pasėdėję vieni šalia kitų per koncertus, nugludi na kai kuriuos kampus.“
Reng in io dal yv iams Kaun e E.Minkštimas papasakojo, kad jis kartu su R.Beresniovu mokėsi Juozo Naujalio muzikos gimnazi joje Kaune, tačiau vienas apie kitą tuomet nieko nežinojo. Paradok salu, kad bendrų idėjų jie ėmė si gyvendami Vašingtone, kur su sipažino per kontaktų mainus. Šio renginio idėją perkeldamas ir į Lie tuvą, E.Minkštimas džiaugėsi, kad „pirmas blynas neprisvilo“. „Visuose miestuose susirinko la bai skirtingi žmonės. Vilniuje ma tėme, kad didžioji dalis susirinkusių buvo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovai, Kaune didžioji da lis renginio dalyvių buvo jauni žmo nės, studentai, tik pradedantys savo karjeros kelią. Klaipėdoje šio ren ginio publika mišri, čia labai gera pusiausvyra tarp pradedančiųjų ir bendrovių vadovų“, – sakė jis.
Renginio iniciatorius, „HSBC
Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresniovas
R.Beresniovas renginyje Vilniuje teigė užmezgęs daug naujų pažin čių. Taip pat džiaugėsi, kad kon taktų mainų dalyviai kruopščiai paruošė namų darbus ir į rengi nį atvyko su misija. Viena pažin tis renginio iniciatorių ypač nu stebino: „Sutikau žmogų, kuris 6 mėnesius dirbs Vašingtone, Fede raliniame rezervų banke. Kadangi pats gyvenu Vašingtone, galėsime ten bendrauti, plėtoti idėjas.“ Klaipėdoje iniciatorius taip pat susidūrė su maloniais netikėtu mais, kurie patvirtino, jog kon taktų mainai atveria kelius: „Ma ne renginyje labai nustebino viena padavėja – nešiodama vyną ji priė jo prie įmonės „Teo“ Klaipėdos pa dalinio vadovo ir paprašė jo padėti įvertinti vieną studentišką projek tą. Vargu, ar gatvėje ji būtų išdrįsu si taip užkalbinti šį žmogų.“
Čilės Respublikos Garbės konsu
las ir asociacijos „American Cham ber of Commerce“ Garbės pirminin kas Rimtautas Vizgirda
R.Vizgirda įsitikinęs, kad išsilavi nusi visuomenė menkos jaunimo patirties nesibaimina. Palaikant ir skatinant jį esą galima susigrąžinti užsienyje išsibarsčiusius perspek tyvius jaunus žmones. „Jaunimas turi daug daugiau veržtis ne tik į verslą, bet ir poli tiką. Jie turėtų išstumti senius – žmones, kurių mąstymas pasenęs. Kontaktų mainų idėjos nereikia paleisti iš rankų – reikia ją toliau plėsti“, – sakė jis.
Bendrovės „MetLife Amplico“
grupės vadovas Ramūnas Macke vičius
Vytauto Didžiojo universiteto
rektorius Zigmas Lydeka
Lietuvos nacionalinės filharmo
nijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė
„Kontaktai yra nuostabiausias da lykas. Kontaktai mus sujungia, dėl jų mes galime pasitikrinti savo ver tę, meistriškumą, kokybę, savo ša
Bendrovės „Pro Group“ atstovas
Sergejus Tichomirovas
„Manau, kontaktų mainai ypač naudingi jauniems žmonėms, kurie paprastai neturi galimybių tiesiogiai
„Renginyje įdomu pažiūrėti, kaip studentai bando gaudyti už pa karpos tuos, su kuriais nori pa bendrauti, pas kuriuos norėtų įsi darbinti. Manau, jaunimas yra drąsesnis nei mokslus baigę, rim tą verslą kuriantys ar dirbantys or ganizacijose žmonės, kuriuos varžo jų statusas. Jaunimas turi pranašu mą be baimės prieiti ir klausti to, kas juos domina. Jauno žmogaus maksimalizmas atveria labai daug kelių, ypač žengiant pirmą karje ros žingsnį.“
„Tik būnant šalia kito žmogaus ga lima daug pasiekti. O būti šalia – reiškia bendrauti, užmegzti kon taktą. Kontaktams dalykiniame pasaulyje netinka šūkis „Čia ir da bar“. Manau, kad ieškant kontak tų reikėtų laikytis nuostatos: jeigu man nepasisekė čia ir dabar, priva lau ieškoti kitur ir kitu laiku.“
Renginiuose Vilniuje ir Kaune daly vavęs R.Mackevičius nustebino net nuolat kontaktų mainuose JAV da lyvaujantį R.Beresniovą. Renginio dalyvis gerai paruošė namų darbus ir savo pašnekovams dalijo ne tik vizitines korteles, bet ir skrajutes su veiklos bei tikslų aprašymu. „Tai yra rimtas renginys, vadi nasi, reikia rimtai ir pasiruošti, o ne ateiti ir laukti, kol kas nors ga limybę paduos ant lėkštutės. Tokio iniciatyvumo tarp jaunimo dar pa sigedau, todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad kontaktų mainai susiformuos ir įsitvirtins šalyje“, – sakė jis.
11
ĹĄeĹĄtADIENIS, kovo 31, 2012
ekonomika PraĹŤÂĹžÄ&#x2014; konÂtakÂtĹł maiÂnai
Â&#x201E;Â&#x201E;LieÂtuÂvos jĹŤÂrĹł muÂzieÂjaus diÂrekÂtoÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;NauÂjieÂnĹł agenÂtĹŤÂros BNS diÂrekÂtoÂ
rÄ&#x2014; OlÂga Ĺ˝aÂlieÂnÄ&#x2014;
rius ArÂtĹŤÂras RaÂÄ?as
â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝iÂnoÂma, mums reiÂkia nauÂjĹł ĹžmoÂniĹł, nes ĹžiĹŤÂriu ÄŻ toÂliÂmÄ&#x2026; ir ne toÂliÂmÄ&#x2026; ateiÂtÄŻ. Mes ĹžvalÂgoÂmÄ&#x2014;s akÂva riuÂmĹł speÂciaÂlisÂtĹł, bioÂloÂgĹł, isÂtoÂri kĹł, vaÂdyÂbiÂninÂkĹł. PasÂtaÂrieÂji bĹŤÂna siauÂro proÂfiÂlio, o mums reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł, kad vaÂdyÂbiÂninÂkai iĹĄÂmaÂnyÂtĹł vis kÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau svarÂbiauÂsia, kad Ĺžmo nÄ&#x2014;s bĹŤÂtĹł moÂtyÂvuoÂti, uĹžÂsiÂdeÂgÄ&#x2122; ir noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł dirbÂti. MaÂnau, toÂkie renÂgi niai laÂbai reiÂkaÂlinÂgi, ieĹĄÂkant tinÂka mĹł ĹžmoÂniĹł.â&#x20AC;&#x153;
â&#x20AC;&#x17E;BendÂrauÂti su ĹžmoÂguÂmi, kuÂrÄŻ jau esi maÂtÄ&#x2122;s, yra geÂroÂkai lengÂviau. DaÂbar, uĹžuoÂt paÂsaÂkoÂjÄ&#x2122;s, kas jis toks yra ir iĹĄ kur, ĹžmoÂgus gaÂli paÂsaÂkyÂti: â&#x20AC;&#x17E;LaÂba dieÂna, mes maÂtÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;s konÂtakÂtĹł mai nuoÂse.â&#x20AC;&#x153; Ir aĹĄ visÂkÄ&#x2026; ĹžiÂnoÂsiu.â&#x20AC;&#x153;
Ä&#x2014;jo progÄ&#x2026; uĹžmegzti ÄŻsimintinĹł paĹžinÄ?iĹł ir paspausti rankÄ&#x2026; savo autoritetams. GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos, ArÂtĹŤÂro MoÂroÂzoÂvo ir VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
ĹžiÂniĹł. ProbÂleÂma tik ta, kad yra di deÂlis bĹŤÂrys daÂlyÂviĹł, toÂdÄ&#x2014;l su viÂsais paÂbendÂrauÂti sunÂku. Tai yra puiÂkus pirÂmas suÂsiÂpaÂĹžiÂniÂmas, o toÂliau no rÄ&#x2014;ÂtĹłÂsi bendÂrauÂti daÂlyÂkiĹĄÂkai ir konk reÂÄ?iai. Ĺ ÄŻ renÂgiÂnÄŻ gaÂliÂma verÂtinÂti tik kaip tÄ&#x2122;sÂtiÂnÄŻ proÂjekÂtÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153;
siekÂti. JauÂnesÂni vaÂdoÂvai, kuÂrie do miÂsi nauÂjoÂvÄ&#x2014;Âmis, ĹžiÂno, kad jauÂnas ĹžmoÂgus ĹženÂgia koÂja koÂjon su die nos ÄŻvyÂkiais ir tai jam paÂdeÂda siek ti geÂrĹł reÂzulÂtaÂtĹł darÂbe.â&#x20AC;&#x153;
denÂtas ManÂtas NorÂkus
â&#x20AC;&#x17E;KonÂtakÂtĹł maiÂnais suÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;Âjau vos iĹĄÂgirÂdÄ&#x2122;s apie ĹĄÄŻ renÂgiÂnÄŻ. Stu diÂjuoÂju banÂkiÂninÂkysÂtÄ&#x2122;, tiÂkiuoÂsi, paÂvyks paÂbendÂrauÂti su bĹŤÂsiÂmais darbÂdaÂviais. MaÂloÂnu gyÂvai maÂtyÂti lig ĹĄiol tik laikÂraĹĄÂÄ?iuoÂse ir teÂleÂviÂzi joÂje maÂtyÂtus ĹžmoÂnes.â&#x20AC;&#x153;
Â&#x201E;Â&#x201E;AngÂliÂjos VoÂriÂko uniÂverÂsiÂteÂto stuÂ
denÂtÄ&#x2014; DoÂviÂlÄ&#x2014; BieÂliÂnyÂtÄ&#x2014;
â&#x20AC;&#x17E;Mes JungÂtiÂnÄ&#x2014;Âje KaÂraÂlysÂtÄ&#x2014;Âje jau esaÂme iĹĄÂmoÂkÄ&#x2122; kasÂdien â&#x20AC;&#x17E;parÂdaÂvi nÄ&#x2014;Âtiâ&#x20AC;&#x153; saÂve, nes ten vyksÂta miÂliÂjo nas proÂjekÂtĹł, yra miÂliÂjoÂnas gaÂli myÂbiĹł. ToÂdÄ&#x2014;l viÂsuoÂmet ĹžiÂnai, kad noÂrinÂÄ?iĹł ÄŻ siĹŤÂloÂmÄ&#x2026; darÂbo vieÂtÄ&#x2026; yra dauÂgyÂbÄ&#x2014;, taiÂgi tuÂri kuo nors iĹĄÂsi skirÂti, daÂlyÂvauÂti konÂtakÂtĹł maiÂnĹł renÂgiÂniuoÂse ir suÂrasÂti kuo dauÂgiau paÂĹžinÂÄ?iĹł. DĹžiauÂgiuoÂsi, kad toÂkie renÂgiÂniai perÂsiÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; ir ÄŻ LieÂtuÂvÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; D.BieÂliÂnyÂtÄ&#x2014; ÄŽmoÂnÄ&#x2014;s atÂlikÂti praÂktiÂkÄ&#x2026; LieÂtuÂvo je ieĹĄÂkanÂti stuÂdenÂtÄ&#x2014; saÂkÄ&#x2014; nuÂsteÂbu si, kai vieÂnas jos paÂĹĄneÂkoÂvĹł ne tik daÂvÄ&#x2014; reiÂkiaÂmo ĹžmoÂgaus konÂtakÂtus, bet net ir paÂĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo jÄ&#x2026; uĹžÂtarÂti geÂru ĹžoÂdĹžiu.
Â&#x201E;Â&#x201E;SoÂciaÂliÂniĹł moksÂlĹł koÂleÂgiÂjos stuÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;MeÂdiÂciÂnos centÂro â&#x20AC;&#x17E;LorÂnaâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂ
toÂrÄ&#x2014; LoÂreÂta BoÂsieÂnÄ&#x2014;
â&#x20AC;&#x17E;Man toÂkie suÂsiÂtiÂkiÂmai buÂvo be ga lo ÄŻdoÂmĹŤs. MaÂnau, jie tikÂrai reiÂka linÂgi â&#x20AC;&#x201C; ne tik rasÂti sau darÂbuoÂtoÂjÄ&#x2026;, bet ir paÂsiÂdaiÂryÂti ÄŻvaiÂriĹł speÂcia lisÂtĹł, versÂlo parÂtneÂriĹł. Man, kaip sveiÂkaÂtos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s vaÂdoÂvei, tai taip pat laÂbai svarÂbu. Ĺ i nauÂjoÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; kon takÂtĹł maiÂnai â&#x20AC;&#x201C; neÂtiÂkÄ&#x2014;Âta, laÂbai no rÄ&#x2014;ÂÄ?iau, kad ji tapÂtĹł traÂdiÂciÂja.â&#x20AC;&#x153;
Â&#x201E;Â&#x201E;VDU vieÂĹĄoÂsios koÂmuÂniÂkaÂciÂjos
LaiÂko stoÂkos iĹĄÂsaÂmiau paÂbendÂrauÂti su KauÂno roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s ceÂreÂmoÂniÂmeist ru K.IgÂnaÂtaÂviÂÄ?iuÂmi proÂbleÂmÄ&#x2026; jau niÂmas iĹĄÂsprenÂdÄ&#x2014;, paÂpraÂĹĄÄ&#x2122;s jo suor gaÂniÂzuoÂti uĹžÂsiÄ&#x2014;ÂmiÂmÄ&#x2026; apie renÂgiÂniĹł reÂĹžiÂsĹŤÂrÄ&#x2026;, taip pat eksÂkurÂsiÂjÄ&#x2026; Kau no roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;Âje. DaÂlyÂviĹł apÂsupÂtas ce reÂmoÂniÂmeistÂras ĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo tai paÂdaÂry ti ir saÂkÄ&#x2014; bĹŤÂtiÂnai laiÂkyÂsiÄ&#x2026;Âsis duoÂto ĹžoÂdĹžio. â&#x20AC;&#x17E;Man paÂtiÂko, kad kiekÂvieÂnas su paÂsiÂdiÂdĹžiaÂviÂmu priÂstaÂtÄ&#x2014; saÂvo insÂti tuÂciÂjÄ&#x2026; arÂba sieÂkius, moksÂlĹł krypÂtÄŻ. KiekÂvieÂno jĹł akys ĹžiÂba â&#x20AC;&#x201C; jie sieÂkia
uĹžsiregistravo ÄŻ kontaktĹł mainus Vilniuje, Kaune ir KlaipÄ&#x2014;doje.
moÂkykÂlos stuÂdenÂtas RiÂÄ?arÂdas MoÂva
â&#x20AC;&#x17E;AtÄ&#x2014;Âjau suÂdoÂminÂtas konÂtakÂtĹł mai nĹł idÄ&#x2014;Âjos. Gal kam nors paÂsiÂroÂdyÂsiu reiÂkaÂlinÂgas ir kam nors maÂnÄ&#x2122;s pri reiks ateiÂtyÂje, gal kaÂda nors praÂvers Ä?ia suÂrasÂtos paÂĹžinÂtys. Esu tik pir maÂkurÂsis, dar visÂkas prieĹĄ akis.â&#x20AC;&#x153;
#T GUCVG RCUKTWQwĂś UMT[FzKWK! $CNCPFzKQ F Palangoje
moÂkykÂlos UosÂto ekoÂnoÂmiÂkos ir va dyÂbos kaÂtedÂros veÂdÄ&#x2014;Âja RiÂma Mic kieÂnÄ&#x2014;
KÄ&#x2122;sÂtuÂtis IgÂnaÂtaÂviÂÄ?ius
dalyviĹł
Â&#x201E;Â&#x201E;LieÂtuÂvos aukĹĄÂtoÂsios jĹŤÂreiÂvysÂtÄ&#x2014;s
Â&#x201E;Â&#x201E;LieÂtuÂvos aukĹĄÂtoÂsios jĹŤÂreiÂvysÂtÄ&#x2014;s
Â&#x201E;Â&#x201E;KauÂno roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s ceÂreÂmoÂniÂmeistÂras
560
stuÂdenÂtas TaÂdas SirÂvyÂdas
â&#x20AC;&#x17E;ÄŽ konÂtakÂtĹł maiÂnus atÄ&#x2014;Âjau ve daÂmas smalÂsuÂmo, taip pat tiÂkiuo si atÂrasÂti nauÂdinÂgĹł paÂĹžinÂÄ?iĹł, kuÂrios man suÂteiks praÂnaÂĹĄuÂmĹł dirÂbant. ReiÂkia iĹĄÂnauÂdoÂti viÂsas teiÂkiaÂmas gaÂliÂmyÂbes, nes nieÂkaÂda neÂgaÂli Ĺži noÂti, kas lauÂkia ateiÂtyÂje. ApskÂriÂtai maÂnau, kad darÂbĹł jauÂniÂmui yra, tik reiÂkia moÂkÄ&#x2014;Âti juos suÂrasÂti. AtÂlikÂda mas praÂktiÂkÄ&#x2026; paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjau, jog tarp dauÂguÂmos vaÂdoÂvĹł yra suÂsiÂforÂma vÄ&#x2122;s poÂĹžiĹŤÂris, kad jauÂnÄ&#x2026; ĹžmoÂgĹł ga liÂma iĹĄÂnauÂdoÂti, ir neÂreiÂkia biÂjoÂti ĹĄio ĹžoÂdĹžio. Tai yra piÂgi darÂbo jÄ&#x2014; ga, kuÂri dar noÂri ir gaÂli kÄ&#x2026; nors paÂ
â&#x20AC;&#x17E;LaÂbai nuÂdĹžiuÂgau, kad stuÂdenÂtĹł atÂstoÂvyÂbÄ&#x2014; paÂkvieÂtÄ&#x2014; maÂne apÂsiÂlan kyÂti ĹĄiaÂme renÂgiÂnyÂje. MaÂnau, Ä?ia raÂsiÂme konÂtakÂtĹł, kuÂrie bus nau dinÂgi. TuÂriÂme kilÂnĹł tiksÂlÄ&#x2026; ieĹĄÂko ti, kas gaÂli priimÂti stuÂdenÂtus at likÂti praÂktiÂkos, ieĹĄÂkoÂsiÂme bĹŤÂsiÂmĹł darbÂdaÂviĹł ir paÂtys banÂdyÂsiÂme siĹŤÂ lyÂti saÂvo paÂslauÂgas. StuÂdenÂtai kol kas â&#x20AC;&#x201C; laÂbai maÂĹžai paÂnauÂdoÂjaÂma jÄ&#x2014; ga, juk jie gaÂli atÂlikÂti tyÂriÂmus, ÄŻvai rias apÂklauÂsas, gaÂli daÂryÂti ÄŻvaiÂrius paÂgalÂbiÂnius darÂbus tuo paÂÄ?iu me tu ir moÂkyÂdaÂmieÂsi. MaÂnau, kad ĹĄiuo meÂtu, esant kriÂziÂnei siÂtuaÂci jai, stuÂdenÂtai gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti vaÂroÂmo ji versÂlo jÄ&#x2014;Âga.â&#x20AC;&#x153;
2#4&#8+/Ĺ&#x2020; 241('5+10#.Ĺ&#x2020; AKADEMIJA
6CK KPVGPU[XK wGwKĹ&#x2021; FKGPĹ&#x2021; OGKUVTKwMWOQ RTQITCOC RCV[TWUKGOU RCTFCXKOĹ&#x2021; FCTDWQVQLCOU UKGMKCPVKGOU kokybinio asmeninio ir MQOCPFKPKQ RTQXGTzKQ DGK KGwMCPVKGOU PCWLQ Ä&#x160;MXĂ´RKOQ XGKMNCK
Akademijos programoje: Ć&#x2019; Kliento patyrimas po pardavimo â&#x20AC;&#x201C; ko nedarome KT MQMKQU ICNKO[DĂ´U Ć&#x2019; 'PGTIKLQU KT UVTGUQ XCNF[OCU Ć&#x2019; Kaip geras asmenines patirtis KT IGDĂ´LKOWU RCXGTĂŞKCOG Ä&#x160;OQPĂ´U VWTVW!
Tel. (8 616) 07 068 atvirimokymai@ism.lt www.ism.lt/ppa
Ć&#x2019; 2CTFCXKOQ RTCMVKMC s Ä&#x160;I[VĹ&#x2021; zKPKĹ&#x2021; VCKM[OCU TGCNKQLG UKVWCEKLQLG
12
šeštadienis, kovo 31, 2012
14p.
Mirtis. Pristatymas į namus.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Būsimasis Kinijos lyderis: pragma Šiais metais pasaulis sužinos ne tik tai, kas bus naujasis Prancūzijos ar JAV prezi dentas. Naujo lyderio rinkimai vyks ir Kinijoje. Niekas neabejoja, kad šalies vadovu taps Xi Jinpingas. Ar Kinija suks permainų keliu?
Mįslinga asmenybė
58 metų Xi Jinpingas – Kinijos po litinio biuro narys, šalies vicepre zidentas ir vienas įtakingiausių pareigūnų vienoje didžiausių pa saulio valstybių, kurios gyventojų skaičius gerokai viršija milijardą. Ką pasaulis žino apie būsimąjį Kinijos vadovą? Mažai ką. Sakoma, kad jis įdomesnė as menybė nei dabartinis generali nis sekretorius monotoniškasis Hu Jintao. Xi lengviau bendrauja su užsienio lyderiais, yra atvires nis, jį su Vakarais sieja glaudes ni ryšiai. Be to, tie, kurie su juo buvo susi tikę, apibūdino jį kaip žmogų, kuris visuomet žino, kaip pasiekti tikslą. Hu pirm ąsyk JAV lank ės i 2002 m., kai tik tapo Kinijos ko munistų partijos generaliniu sekre toriumi. Xi duktė Xi Mingze, kaip tvirtina JAV žiniasklaida, slapta studijuoja Harvardo universitete kitu vardu, o sesuo, kaip manoma, gyvena Kanadoje. Partijos atstovas
Tradiciškai Kinijoje šalies vadovų rinkimai – Komunistų partijos vi daus reikalas. Šalies politinė siste ma kartais net vadinama Komunis tų partijos demokratija. Toks terminas gana tikslus. Ge neralinis partijos sekretorius kei čiasi ieškant optimalios galių pu siausvyros valdančiajame elite. Kitaip tariant, lyderio rinkimai vyksta, tik ne visuomenėje. Aukščiausiuose partijos sluoks niuose dėliojamas ir šalies raidos scenarijus. Svarbiausias klausimas – ekonominė politika. Būtent eko nominis augimas leidžia elitui va dovauti milijardinei šaliai. Daugelis analitikų sutinka, kad kol Kinijos ekonomika augs, ko munistams didesnių rūpesčių iš laikant valdžios vadeles nekils. Priešingu atveju įmanomi įvairūs scenarijai. Ar Xi Jinpingas bus įtakinga figū ra? Jei Kinijoje bręstų politinės re formos – veikiausiai jis reformoms ir vadovautų. Tačiau, akivaizdu, jos, bent jau įvertinus dabartinę
padėtį, vyks labai iš lė to. Gal net per ateinantį dešimtmetį jų nebus? Xi jau turėjo progą pri sis tatyt i pasaul iui. Nuo 2008 m., kai tapo vicepre zidentu, jis aplankė nemažai šalių, iš jų – kelias Europos, nukeliavo į JAV, kur susitiko ne tik su kolega vicepreziden tu Joe Bidenu, bet ir JAV prezi dentu Baracku Obama. Visgi kokia bus Kinijos užsie nio ir vidaus politika po šių metų rudenį planuojamo 18-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso, kuriame bus renkamas naujasis šalies lyderis, kol kas sunku pasakyti.
Pirma, Kinija neeks portuoja revoliu cijos; antra, Kinija neeksportuoja bado ir skurdo; trečia, Ki nija nekelia jums gal vos skausmo. Ką dar aš galiu pasakyti.
Tiesa, kongresas vadinamas is toriniu, nes į valdžią žengs vadi namoji penktoji Kinijos komunis tų partijos karta, kurios atstovas yra ir Xi. Manoma, per šį renginį keisis net 60 proc. aukščiausios parti jos vadovybės – Centro komiteto narių. Žinoma, tai gali reikšti po kyčius užsienio bei vidaus poli tikoje, tačiau niekas prognozuo ti nesiima. Kietas riešutėlis?
Xi Jinpingas Vakarams nėra nei draugas, nei priešas. Save jis daž niausiai apibūdina kaip pragma tiką. Politiko kredo: „Būkite išdi dūs, o ne nuolankūs. Motyvuoti, o ne pompastiški. Pragmatiški, o ne nepastovūs.“ Savo patarėjams Xi, kaip sako ma, yra nurodęs, kad jie sakytų
Mįslė: niekas neabejoja, kad Xi Jinpingas – būsimasis Kinijos lyderis, tačiau apie jį dar mažai žinoma.
jam tai, ką mąsto, o ne ką jis no rėtų girdėti. Per vizitą Meksikoje jis gyrė sa vo šalies politiką ekonominį nuo smukį, o užsieniečiams pabrėžė, kad Kinija jų neretai kaltinama ne pagrįstais dalykais. Kalbėdamas apie santykius su kitomis pasaulio šalimis būsima sis Kinijos lyderis leido suprasti, jog niekam nebus leista kištis į ša lies reikalus. „Yra nuobodžiaujančių užsienie čių pilnais skrandžiais, kurie nie ko geresnio neveikia, tik nuolatos bado pirštais į mus. Pirma, Kinija neeksportuoja revoliucijos; antra, Kinija neeksportuoja bado ir skur do; trečia, Kinija nekelia jums gal vos skausmo. Ką dar aš galiu pa sakyti“, – yra sakęs Xi Jinpingas. Po vizito Meksikoje net sklido kal bų, kad gana aštrios Xi pastabos ne juokais papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovus, ir jie nurodė būsimajam lyderiui pašli fuoti kalbą. Svarbiausias Xi vizitas neabejo tinai buvo šiais metais į JAV. Abi šalys dabar laikomos svar biausiomis konkurentėmis Ra miojo vandenyno regione. Nerimą Kinijos augimas ypač kelia Vašing tono sąjungininkėms šiame regio ne – Pietų Korėjai, Japonijai, Aust ralijai, Taivanui.
Tiesa, Xi JAV demonstravo pragmatišką toną. Visgi, kalbėdamas apie karinės galios pusiausvyrą Ramiojo van denyno regione, Kinijos vicepre zidentas pabrėžė, jog karinių pa jėgų didinimas – nepriimtinas. Interviu dienraščiui „The Was hington Post“ Xi sakė: „Tuo metu, kai žmonės ilgisi taikos, stabilumo ir plėtros, karinių pajėgų didinimas ir karinių aljansų stiprinimas nėra tai, ko dauguma regiono šalių tiki si. Mes sveikiname konstruktyvų JAV vaidmenį skatinant taiką, sta bilumą ir klestėjimą regione. Mes taip pat tikimės, kad JAV gerbs ir atsižvelgs į Azijos bei Ramiojo van denyno šalių esminius interesus“, – teigė Xi Jinpingas, kuris taip pat yra ir vienas Kinijos armijos cent rinio komiteto vadovų. Kalbėdamas apie santykius su artimiausiomis kaimynėmis Ja ponija ir Rusija Xi neslėpė, kad jo tikslas – kuo glaudesni santykiai. Iš viso Xi buvo išsiruošęs į 47 vi zitus užsienyje. Per juos nuolatos pabrėždavo, kad svarbiausia jam – „pamatyti geriausius pasaulio išra dimus ir pritaikyti juos namie“. Matyt, todėl daugelis jo vizitų dažnai neapsiriboja susitikimais su kitų šalių lyderiais. Antai JAV Xi apsilankė Los An dželo „Lakers“ komandos krepši
nio varžybose, nuvyko į mažą Ajo vos valstijos Muskatino miestelį, kuriame dar kaip Kinijos vietos valdžios atstovas lankėsi 1985 m. Tada, vadovaudamas penkių žmonių delegacijai, Xi JAV domė josi kiaulių auginimo technologi jomis. Patirtis gyvenant kaime
Xi vidaus politika – dar didesnė mįslė. Kinijoje lyderis neturi di delės individualios galios spren dimams priimti, nes aukščiausia valdžia disponuoja 9 asmenų Po litinis biuras. Tačiau pirmą sykį Kinijos istori joje partijos generalinis sekretorius bus renkamas ne Politinio biuro narių, o didesniame būryje parti jos narių iš Centro komiteto. Tai, pasak analitikų, rimtas pro veržis. Kai kurie mano, kad Kiniją Xi ga lėtų pasukti liberalesniu nei dabar keliu, ypač kalbant apie šalies po litinę sistemą. Nes Xi laikomas li beraliojo sparno politiku. Visgi Kinijoje radikalios refor mos – sunkiai įsivaizduojamos. Tačiau aišku tai, jog Xi nebus ra dikalus komunistas. Xi tėvas – buvęs revoliucionie rius Xi Zhongxunas – 16 metų bu vo represuojamas Mao Zedongo valdymo metais.
13
šeštadienis, kovo 31, 2012
pasaulis Lenkai protestuoja
Šaudė mokykloje
Išardė kapą
Maždaug 10 tūkst. žmonių va kar dalyvavo mitinge prie Len kijos parlamento, protestuo dami dėl vyriausybės planų padidinti išėjimo į pensiją am žių iki 67 metų. Šis protestas, organizuotas profsąjungos „Solidarumas“, vyko tuo pa čiu metu, kai Seime buvo pra dėtas svarstyti šis įstatymas.
Suomijoje suimtas vyras, pa leidęs kelis šūvius mokyklo je. Niekas per incidentą nenu kentėjo. Įtariamasis – trečią dešimtį metų einantis vyras – šaudė pro vienos klasės duris, iš koridoriaus. Pastaraisiais metais Suomijos mokyklose buvo įvykdyti du išpuoliai, per kuriuos žuvo žmonių.
Austrijos šiaurėje esantis bu vusio Vokietijos nacių lyde rio Adolfo Hitlerio tėvų kapas buvo išardytas, kai vienas Aloiso Hitlerio ir jo žmonos Klaros palikuonis nuspren dė atsisakyti teisių į šį kapi nių sklypą. Leondingo kapi nės dažnai pritraukdavo ult radešiniųjų aktyvistų.
atikas ar idealistas?
AFP nuotr.
Kai Xi buvo vos 9-eri, jo tėvas buvo pirmąsyk sulaikytas. Jis bu vo išsiųstas į atokų ir skurdų kalnų miestelį, jame šešerius metus dir bo žemės ūkio darbus. Būtent tada, kaip ne sykį sakė vėliau sėkmingai karjeros laiptais Kinijos komunistų partijoje kilęs politikas, jis pažino tikrąjį Kini jos liaudies gyvenimą, ir šis poty ris paveikė jo pasaulėžiūrą. Kaip sakė, jis atsiribojo nuo no menklatūrinio gyvenimo, regė jo kultūrinės revoliucijos realybę, kuri, jo teigimu, buvo kraupi. „Daugelis mano idėjų atėjo iš šio mano gyvenimo laikotarpio. Jis kiekvieną minutę, kiekvieną die ną mane veikia. Suvokti savo ša lies visuomenę – fundamentalu“, – yra sakęs Xi. Po Mao mirties 1976 m. Xi ir jo šeimos gyvenimas sugrįžo į įpras tas vėžes. Xi ėmė dirbti asmeniniu gyny bos ministro Geng Biao sekreto riumi, kuris anksčiau buvo jo tėvo pavaldinys. Vėliau jis sėkmingai kopė kar jeros laiptais, o 2007 m. buvo iš rinktas į Politinį biurą – aukščiau sią Kinijos valdžios instituciją. Radikalai nepageidaujami?
Kad Kinijos vadovai neketina pa sukti radikalesnio komunizmo ke
liu, įrodė visai neseniai politinę sis temą supurtęs skandalas, per kurį iš posto buvo pašalintas Čongčin go didmiesčio Komunistų partijos lyderis Bo Xilai. Šio vieno žinomiausių Kinijos komunistų partijos atstovų karje ra žlugo šių metų vasarį. Skandalas kilo tada, kai vasa rio 6 d. buvęs Čongčingo policijos viršininkas Wang Lijunas, kuris or ganizavo Bo Xilai kampaniją prieš korupciją mieste, atvyko į JAV kon sulatą ir, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Po šio neįprastai viešo politinio skandalo Wang Lijunui atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, o Bo Xilai atsisveikino su karjera. Tiesa, analitikai pabrėžė, kad ne skandalas, o Bo Xilai pažiūros galėjo kainuoti jam postą ne tik miesto va dovybėje, bet ir Politiniame biure. 62 metų politikas ne sykį siū lė atgaivinti „raudonąją“ kultūrą, įskaitant pareigūnų siuntimą pa sidarbuoti kaime, atitinkamas dai nas valstybinėse firmose ir patrio tines televizijos laidas. Tai, pasak žiniasklaidos, nebu vo palankiai vertinama liberaliojo partijos sparno atstovų. Manoma, kad būtent liberalesnė partijos atšaka greičiausiai perims valdžią iš senosios kartos Kinijos lyderių, pasitraukiančių į pensiją.
Smūgis islamistams Prancūzijos policija vakar suren gė reidus prieš įtariamus islamistų tinklus ir suėmė 19 žmonių, o pre zidentas Nicolas Sarkozy pažadė jo, kad bus toliau vykdomos griež tos priemonės, reaguojant į vieno ekstremisto išpuolių virtinę.
Areštai buvo įvykdyti keliuose miestuose, tarp jų Tulūzoje, kur policija praeitą savaitę nukovė ekstremistą Mohamedą Merah, per tris išpuolius pietvakarių regione nužudžiusį septynis žmones. N.Sarkozy sakė, kad šių reidų taikiniu tapo radikalusis islamiz mas, taip pat nurodė, kad Pran cūzijos patirta trauma po išpuolių Tulūzoje ir gretimame Montoba ne buvo panaši į sukrėtimą Jung tinėse Valstijose po 2001 m. rug sėjo 11-osios teroro atakų. Pasak prezidento, vakar su rengti reidai tėra pradžia. „Turime užduoti kai kuriuos nepaprastai tikslius klausimus tam tikram skaičiui žmonių, o tai, kas įvyko šį rytą, tęsis, – pa brėžė N.Sarkozy, dalyvaujantis įnirtingoje kampanijoje dėl savo perrinkimo per balsavimus ba landį ir liepą. – Bus ir kitų ope racijų, kurios bus tęsiamos ir leis mums išsiųsti iš mūsų naciona linės teritorijos tam tikrą skaičių žmonių.“ N.Sarkozy taip pat gynė Pran cūzijos šią savaitę priimtą spren dimą neleisti atvykti į šalį keliems musulmonų dvasininkams: „Ne norime, kad į mūsų teritoriją būtų kviečiami žmonės, kurie pasisako už vertybes, priešingas respubli kai.“ Policija pranešė, kad per reidus buvo konfiskuota kalašnikovo au tomatų ir kitų ginklų.
Tarp suimtųjų buvo Moham medas Achamlane’as, kaip įta riama, vadovaujantis ekstremistų grupuotei „Forsane Alizza“. Šal tiniai nurodė, kad jo namuose bu vo rasti trys kalašnikovo automa tai, pistoletas „Glock“ ir granata. Šie areštai įvykdyti kitą dieną po to, kai M.Merah, kuris buvo nušautas policijos snaiperio ko vo 22 d. po policijos apgulties jo bute, trukusios 32 valandas, bu vo palaidotas Tulūzoje prižiūrint stiprioms policijos pajėgoms.
M.Merah buvo pa laidotas Tulūzoje prižiūrint stiprioms policijos pajėgoms. Šis 23 metų jaunuolis per tris išpuolius, kurie sukrėtė šalį, nu šovė tris Prancūzijos karius, tris vaikus ir rabiną mokytoją. Ekstremistas, kurį Prancūzi jos lyderiai vadino monstru, bu vo palaidotas Tulūzos Kornbarjė kapinėse, kai Alžyro pareigūnai dėl saugumo priežasčių atsisakė leisti palaidoti M.Merah jo pro tėvių tėvynėje. Prancūzijos pareigūnai pateikė kaltinimus M.Merah broliui Ab delkaderui dėl įtariamos pagal bos jo išpuoliams, taip pat nuro dė ieškantys kitų bendrininkų. Abdelkaderas Merah kaltina mas padėjęs savo broliui pavog ti galingą motorolerį „Yamaha“, kuris buvo panaudotas per išpuo lius. Policija nurodė ieškanti tre čio asmens, galbūt susijusio su šia vagyste.
Kilus sujudimui aukščiausiuo se Kinijos valdžios sluoksniuose, spekuliuota, kad nuvertus Bo Xi lai Kinijoje gali prasidėti valdžios perversmas. Tiesa, skandalas nuri mo, o aukščiausi Kinijos pareigūnai perspėjo, jog visi turi pasimokyti iš šio incidento. Toks komentaras lai komas retu viešu priekaištu parti jos aukšto rango lyderiui. Kinijos ekspertai pabrėžė, kad skandalas parodė, jog Kinijos val dančiajam elitui tebėra svarbus stabilumas ir kad radikaliam ko munizmui durys užvertos. Manoma, šiuo keliu suks ir būsi masis lyderis Xi. Kaip sakė vienas Xi pažįstantis asmuo, „jis pasirinko būti rausvas, bet ne raudonas“. Xi niekuomet neslėpė savo nei giamo požiūrio į Kinijos istoriją, ypač kultūrinės revoliucijos me tus. Tai jis visuomet pripažįsta. Tiesa, Vakarų analitikai sutin ka, kad nors Xi – modernios Kini jos komunistų kartos atstovas, taip pat jis ir labiau nenuspėjamas. Visgi kad ir kokios yra Kinijos būsimojo lyderio asmeninės savy bės, vargu ar Kinijos politika nuo to labai priklausys. Bent taip tvirtina žinomas JAV tarptautinių santykių ekspertas Stephenas M.Waltas.
Areštas: tarp suimtųjų buvo M.Achamlane’as, kaip įtariama, vado
Parengė Valentinas Beržiūnas
AFP nuotr.
vaujantis ekstremistų grupuotei „Forsane Alizza“.
BNS inf.
14
šeštadienis, kovo 31, 2012
pasaulis Geidžiamiausios nuotakos Turtingiausių nuotakų sąraše, kurį suda rė tinklalapis luxpresso.com, dominuoja didžiausių pasaulio turtuolių dukros. Be ne garsiausios jų yra Paris Hilton ir jos sesuo Nicky Hilton, bet viešbučių tinklo paveldėtojų turtas (atitinkamai 100 mln. ir 20 mln. dolerių) atrodo kukliai, paly ginti su Indijos magnato Mukesho Am bani dukros Ishos, vieno turtingiausių planetos žmonių Bernard’o Arnault duk ros Delphine ir netgi Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus 19-metės atža los Anos milijardais.
Charlotte Casiraghi
Tamara Ecclestone
Ana Abramovič
Mirtis. Pristatymas Lietuvoje diskusijos apie eutanaziją tik prasideda, o pirmieji Europoje ją įteisinę olandai jau svarsto, kad galbūt nuėjo per toli. Pirma pažintis su mirtimi
Šventovė: kai kurie sektantai mano, kad Bugaračo kalnas – šven
tas ir ant jo bus galima išgyventi pasaulio pabaigą.
„Scanpix“ nuotr.
Prancūzijos Nojaus arka Yra tokia vieta Prancūzijoje, kur renkasi pasaulio keist uol iai, laukdami pasaulio pabaigos. Ta vieta – Bugaračo miestelis.
Kuo šis miestelis ypatingas? Iš pažiūros – niekuo. Tiesa, kai ku rie mano, kad šis kaimelis, atėjus pasaulio pabaigai, bus vieninte lė vieta Žemėje, kur žmonės iš gyvens. Kitaip sakant, miestelis – No jaus arka.
Apokalipsė, kaip mes manome, yra senojo pasaulio pa baiga ir naujojo pra džia. Apie Bugaračo kaimelį, kuria me gyvena apie 200 žmonių, nuo seno sklando įvairios legendos ir mitai. Manoma, kad čia yra apsi lankę ateiviai, kad miestelio apy linkėse galima susisiekti su ana pusiniu pasauliu. Netoli miestelio stūkso sektan tų šventu tituluojamas Bugaračo kalnas. 1,2 tūkst. metrų kalnas – aukš čiausias regione. Geologų tei gimu, šis kalnas – neįprastos struktūros, todėl vadinamas at virkštiniu kalnu. Mokslininkai mano, kad kalnas po to, kai susi formavo, sprogo, todėl jo viršu je stūkso uolienos, kurios turėtų būti kalno apačioje. Kalnas paslaptingas ir tuo, jog, kaip sakoma, ant jo viršūnės kaž kada buvo nuskraidintas buvęs Prancūzijos prezidentas François Mitterrand’as, o naciai ir žydų „Mossad“ agentai čia neva atliko paslaptingus kasinėjimus.
Bet sektantams svarbiausia magiška kalno galia. Jie tiki, kad kalnas skleidžia specialias mag netines bangas. Taigi, kai tik paskelbiama apie vis naują pasaulio pabaigą, mies telį užplūsta įvairūs sektantai. Antai, ir šiais metais kaimelį užplūdo banga dvasinių turistų, jie ėmė čia atlikti įvairias apei gas ir laukti pasaulio pabaigos. Ji, pasak kai kurių „pamokslinin kų“, ištiks Žemę šių metų gruo džio 21 d. „Apokalipsė, kaip mes mano me, yra senojo pasaulio pabaiga ir naujojo pradžia. Tai bus nau jas dvasinis gyvenimas. 2012 m. baigsis vienas ciklas“, – sakė pa mokslininkas Jeanas. Manoma, kad gruodžio 21 d. į kalną ketina kopti apie 100 tūkst. žmonių. Tačiau ne pamokslų, o galimų savižudybių baiminasi prancūzų policija. Niekas nenori, kad pasi kartotų tai, kas nutiko JAV, Tek sase, 1993-iaisiais. Veiko mies te Dovydo sektos lyderis Davidas Koreshas ir jo sekėjai susidegino tuo metu, kai pastatą, kuriame jie buvo užsidarę, šturmavo FTB. Tiesa, Bugaračo gyventojai dėl sektantų pernelyg nesisieloja, nes miestelyje nekilnojamojo turto kainos kaip reikiant išaugo. Vis dėlto meras Jeanas Pierre’as Delord’as sako, jog jam kaip ir pa reigūnams nerimą kelia tai, kad gruodžio 21 d. neprasidėtų ma sinės savižudybės. Meras jau yra kreipęsis į teisėsaugą, kad saugu mas būtų užtikrintas. „Mes tikrai pastebime, kad tu ristų daug. Vien šiais metais jau atkeliavo apie 20 tūkst. žmo nių. Visi jie kopė į kalno viršū nę. Praėjusiais metais buvo tik 10 tūkst. kopiančių“, – sakė meras. „The Independent“ inf.
Kai Petra de Jong pirmą kartą žmo gui atėmė gyvybę, ji dar pati ne iki galo suprato, ką daro. Tuomet ji dirbo plaučių gydytoja Nyderlan dų ligoninėje, jos pacientas sirgo vėžiu. Pasak moters, jo būklė bu vo beviltiška. Vyras paprašė padėti jam numir ti. P.de Jong pacientui suleido pre parato, kuris turėjo greitai suveik ti. Bet vyras mirė tik po devynių valandų, nes dozė buvo per maža. Pasak gydytojos, vyras nejautė jo kio skausmo, bet žmona visą šį lai ką prasėdėjo šalia bijodama, kad jis gali šitaip išgulėti dar 20 metų. Tuo metu eutanazija Nyderlan duose dar buvo nelegali, todėl me dikė niekam negalėjo pasakoti, ką padarė. Dabar, praėjus dvidešimčiai metų, P.de Jong yra įtakinga kovo toja už eutanaziją ir jos plėtrą. Mobilios eutanazijos komandos
Kai Nyderlandai prieš dešimt metų įteisino eutanaziją, tai buvo perga lė organizacijai „Teisė mirti“, ku riai šiandien vadovauja P.de Jong ir kuri prisistato kaip didžiausia pasaulyje kovotoja už savanorišką eutanaziją. Neseniai ši organizaci ja žengė dar vieną žingsnį, siekda ma užtikrinti, kad ši galimybė bū tų prieinama kiekvienam. Kovo pradžioje „Teisė mirti“ ati darė pirmąją pasaulyje eutanazijos kliniką pavadinimu „Levensein dekliniek“ – Gyvybės pabaigos kli nika. Ji skirta žmonėms, kurie nori numirti, bet neturi šeimos gydyto jo, kuris sutiktų atlikti eutanaziją.
Klinika turi šešias mobilias eutana zijos komandas, kiekvieną jų suda ro gydytojas ir medicinos seselė. Kai pacientas patikrinus sveikatą įgyja teisę dalyvauti programoje, viena komandų atvyksta į jo namus su leisti dviejų preparatų. Vienas pa cientą kietai užmigdo, o kitas su stabdo kvėpavimą ir sukelia mirtį.
Šveicarijoje mirti padedantys gydyto jai gali teisėtai skirti mirtinų vaistų žmo nėms, kurie nori už baigti gyvenimą, bet šie turi suvartoti juos patys. Į kliniką, kuri įsikūrė Hagoje, nuo kovo pradžios kreipėsi maždaug 70 pacientų. Pirmi du jau buvo atrink ti ir nukreipti pas gydytojus. Ateityje planuojama eutanaziją atlikti ir pačioje klinikoje, bet gydy tojams vis vien teks daug važinėti, nes dauguma mirti norinčių olandų pageidauja tai daryti namuose. Mirti leidžiama ne visiems
Nyderlandų eutanazijos įstatymas sako, kad ši procedūra gali būti at liekama tik tais atvejais, kai liga pa siekia paskutinę stadiją, pacientas kenčia nepakeliamą skausmą ir nė ra jokių perspektyvų, kad jo būklė galėtų pagerėti. Jeigu pacientą pri
žiūrintis gydytojas sutinka atlik ti eutanaziją, jis turi gauti kito ne priklausomo eksperto išvadą ir tai pranešti specialiam komitetui, ku rį sudaro teisės, etikos ir medicinos specialistai. Šis komitetas peržiū ri visas eutanazijos bylas ir užtikri na, kad būtų laikomasi visų normų. Dauguma prašančių eutanazijos yra vėžininkai, bet kaip priežastis dažnai nurodoma ir silpnaprotys tė, kitos psichikos ligos. 2010-aisiais Nyderlandų gydy tojai atliko eutanaziją maždaug 3 tūkst. kartų, nors prašymų padė ti mirti gauta tris kartus daugiau. Dalis jų buvo atmesti dėl to, kad šeimos gydytojai atsisakė atlikti eutanaziją. Vieni gydytojai atsisako dėl re liginių ar etinių motyvų, kiti – baimindamiesi kokių nors ne sklandumų. Kai kurie medicinos specialistai jaučiasi negalintys tvir tai nuspręsti, ar pacientas iš tikrų jų kenčia nepakeliamus skausmus, kaip nurodo Nyderlandų eutanazi jos įstatymas. Trapios etikos ribos
Tai yra priežastys, kurios paskatino P.de Jong ir jos vadovaujamą orga nizaciją įsteigti eutanazijos kliniką. Gydytoja prisimena vienos 28 me tų moters atvejį, kuri nuo vaikys tės kentė depresiją ir nesėkmingai gydėsi ilgus metus. Moteris papra šė savo gydytojo padėti jai numirti, bet šis atsisakė. Galiausiai ji ant galvos užsidė jo plastikinį maišą ir užsidusino. P.de Jong teigia, kad klinikos tiks
Pagalba: organizacija „Teisė mirti“ net nebando perkalbėti mirti norinčių žmonių, priešingai – siūlo jiems mirti
15
šeštadienis, kovo 31, 2012
pasaulis Geidžiamiausios nuotakos
Delphine Arnault
Isha Ambani
Nicky Hilton
į namus las taip pat yra padėti mirti žmo nėms, kurių liga nepasiekė pa skutinės stadijos, kaip minėtos 28 metų moters atveju. Aišku, gydy toja priduria, kad klinika nuodug niai ir atsakingai nagrinės kiekvie ną atvejį. Per savo karjerą moteris asmeniškai gyvybę nutraukė šešio likai žmonių, ir, pasak jos, kiekvie ną kartą tai buvo labai sudėtingas sprendimas. Karališkoji Nyderlandų medicinos asociacija (KNMA) – stambiausia šalyje profesionaliosios medicinos organizacija – iš principo palai ko eutanaziją, bet mobiliąją verti na kritiškai. Anot jos, prieš šį svar bų žingsnį būtina užmegzti tvirtą ryšį ir pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo. KNMA tvirtina, kad juo du turi kiek įmanoma geriau susi pažinti ir susibendrauti. Asociacija baiminasi, kad mobilioji eutanazija pažeis įstatymo nustatytą „būtino jo rūpinimosi“ reikalavimą. Ši naujovė kelia daug abejonių žmonėms, davusiems Hipokrato priesaiką. Gydytojų, kurių specia lizacija yra mirtis, atsiradimas dar labiau išplauna ir taip trapias eti kos ribas. KNMA atstovas Ericas van Wij lickas papasakojo vieną atvejį, su kėlusį karštų diskusijų. „Buvo atvejis, kai pacientas pa skutinę akimirką pasakė: „Aš ne noriu mirti.“ Bet palatoje buvo du gydytojai, kurie vedė jo ligos istori ją jau septynerius metus ir kuriems pacientas ne sykį sakė, kad nori eu tanazijos. Buvo priimtas sprendi mas procedūrą vis dėlto atlikti“, – pasakojo E.van Wijlickas. Nori padėti savižudžiams
Gyvybės pabaigos klinika iš pradžių planavo teikti pagalbą visiems gy
inų vaistų sąrašą.
venimu nusivylusiems žmonėms, netgi paprastiems savižudžiams. Medikų užduotis būtų buvusi už tikrinti sėkmingą savižudybę. Nyderlanduose kasmet nusižudo maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Jie šo ka nuo tiltų, kariasi arba nusišau na. Organizacija „Teisė mirti“ ger bia jų pasirinkimą ir teigia, kad tai turi būti ori, laisvo žmogaus laisvai pasirinkta mirtis. Bet kol kas „Teisė mirti“ nesiryž ta pagalbos siūlyti polinkį žudytis turintiems žmonėms. Nyderlan dų įstatymai leidžia mirti gydy tojui padedant tik tuomet, kai tai susiję su eutanazija, skirtingai ne gu, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Šioje šalyje mirti padedantys gydytojai gali teisėtai skirti mirtinų vais tų žmonėms, kurie nori užbaig ti gyvenimą, bet šie turi suvartoti juos patys. Kovo 12 d. pasinaudo jęs Šveicarijos organizacijos „Exit“ paslaugomis po ilgos kovos su vė žiu iš gyvenimo pasitraukė legen dinis Vokietijos futbolininkas ir treneris Timo Konietzka. „Teisė mirti“ ketina toliau kovoti už savižudybių su gydytojo pagal ba įteisinimą. Tūkstančiai žmonių per metus kreipiasi į organizaciją su prašymais padėti numirti. „Tei sė mirti“ nebando jų perkalbėti. „Tai – ne mūsų darbas. Tai bū tų paternalistiška“, – teigė P.de Jong. Priešingai, „Teisė mirti“ skam binantiems žmonėms teikia infor maciją, kaip sėkmingai nusižudyti. Asociacijos nariai gauna slaptažo dį ir prieigą prie ilgo sąrašo mir tį sukeliančių vaistų. Tačiau nusi pirkti jų galima tik tokiose šalyse, kaip kaimynė Belgija, kur eutana zija taip pat įteisinta. „Der Spiegel“ inf.
3
tūkst. žmonių Nyderlanduose 2010-aisiais buvo atlikta eutanazija. „Shutterstock“ nuotr.
Paris Hilton
M.Romney užsienio politikos pamokėlės Šią savaitę respublikonų kandi datas į prezidentus Mittas Rom ney pademonstravo, ką išmano apie užsienio politiką. „Geopolitinė priešininkė“
Išgirdęs JAV vadovo Baracko Oba mos pažadą Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui nespausti Rusijos dėl priešraketinės gyny bos, M.Romney pareiškė, kad Ru sija – JAV „geopolitinė priešinin kė“ ir jai nuolaidžiauti negalima. Interviu CNN M.Romney teigė, kad Rusija „lygiuojasi į prasčiau sius pasaulio veikėjus“, įskaitant Siriją ir Iraną. „Rusija ir toliau remia Siri ją. Ji remia Iraną, kovoja su sankcijomis. Rusija nėra draugiška veikėja pasaulio scenoje“, – tei gė M.Romney. Taip pat jis pažėrė kritikos konkurentui, neva B.Oba mos „perkrovimo“ politika – ne veiksminga.
dažniausiai Kremlius mėgsta pa ts parodyti, kad JAV laiko varžovė mis. Antai D.Medvedevas pareiškė, kad M.Romney derėtų „įjungti sme genis“ ir „pasitikrinti kalendorių“. „Visiems pretendentams į JAV prezi dento kėdę rekomenduoju mažiau siai du dalykus: formuojant pozici ją įjungti proto argumentus, naudoti galvas ir, antra, pasižiūrėti į laikrodį – dabar 2012 m., o ne aštuntojo de šimtmečio vidurys“, – sakė D.Med vedevas. Jis pridūrė, kad M.Romney kalba „Holivudo“ stereotipais. Ne tik Rusijoje, tačiau ir JAV kilo pasipiktinimo banga. MSNBC ko mentatorius Chrisas Matthewsas sakė: „Sunku suvokti, kuriame dešimtmetyje šis vyrutis gyvena. Skamba taip, tarsi net ne aštunta jame, o šeštajame. Nebėra nei Sta lino, nei Chruščiovo, nei Brežne vo. Yra Medvedevas.“ „The New York Times“ sa vo straipsnį apie M.Romney ko
Irano, Izraelio, karinių išlaidų ma žinimo, Kubos, Irako, Afganista no ir Rusijos klausimus? Anksčiau M.Romney kritikavo B.Obamos laikyseną Irano atžvilgiu. Jis tvir tino, kad pergalės atveju sugriež tintų sankcijas Teheranui. „Viltis nėra jokia užsienio poli tika“, – sakė M.Romney. Jis pri dūrė, kad vienintelis „dalykas, kurį gerbia galvažudžiai ir tiro nai, yra mūsų galia ir mūsų ryžtas ja pasinaudoti“. Įgriso kritika
Pats B.Obama per susitikimą Seu le pareiškė, kad respublikonų nuo lat žarstoma kritika jo politikai jau ėmė trukdyti spręsti svarbiausius šalies klausimus. B.Obama skundėsi, kad dėl tul žingos politinės atmosferos JAV tampa sunku išsamiai spręsti opius klausimus, tarp jų – susiju sius su gynyba ir ginklų kontrole.
Rusija ir to liau remia Siriją. Ji re mia Iraną, kovoja su sankcijo mis. Rusija nėra drau giška veikė ja pasaulio scenoje. „Veiksmai, kokių iki šiol bu vo imtasi, kurie, pasak jo, turė tų padėti atkurti santykius su Ru sija, nebuvo efektyvūs“, – sakė M.Romney ir pridūrė, kad kalbos apie lankstumą Kremliui kelia ne rimą. Nes sprendimas atsisakyti planų kurti vadinamąjį trečiąjį po zicinį PRG rajoną Lenkijoje ir Čeki joje, kuriuos parengė respublikono George’o W.Busho administracija, JAV saugumui kelia pavojų. „Rusija yra geopolitinė priešė, ir mintis, kad mūsų prezidentas planuoja sudaryti kažkokius san dorius su ja, ir tai, kad jis nenori prieš rinkimus to pasakyti Ame rikos žmonėms, kelia didelį ne rimą“, – sakė M.Romney. Jis taip pat pažėrė kritikos B.Obamai, kad šis pasveikino Vladimirą Putiną su pergale rinkimuose. „Įsijunk smegenis“
Net Rusijos vadovams tokie komen tarai sukėlė ironišką šypseną, nors
mentarus pavadino taip: „Nie kuomet nesibaigiantis šaltasis karas“ (angl. – „The Never-En ding Cold War“). Įtakingas leidinys pabrėžė, kad M.Romney komentarai rodo jo „šokiruojamai menką išprusimą užsienio politikos srityje“. Kova dėl užsienio politikos
Galiausiai 18 B.Obamos užsie nio politikos patarėjų parašė viešą laišką oponentui, kad šio patarėjai ne kritikuotų, o domėtųsi užsienio politika. Anksčiau tokio pobūdžio laišką paskelbė M.Romney štabas. „Kadangi esate minėjęs, kad dėl užsienio politikos ketinate kon sultuotis su savo ekspertais, mes ketiname jums parodyti keletą faktinių netikslumų ir juos pri statysime jūsų patarėjams“, – ra šyta laiške, kuris publikuotas žur nale „Foreign Policy“. Laiške B.Obamos patarėjai klau sė, kaip M.Romney ketina spręsti
„Vienintelis būdas man atlik ti šiuos darbus – jeigu konsultuo siuosi su Pentagonu, su Kongresu, jeigu būsiu palaikomas abiejų par tijų, – tvirtino prezidentas. – Kal bant atvirai, dabartinė aplinka ne padeda turiningoms tokio pobūdžio konsultacijoms. Manau, istorijos, kurias jūs, vyručiai, rašėte pasta rąją parą, – puikus to įrodymas.“ Vėliau Baltieji rūmai pasiun tė aiškią žinią, kad Šaltasis karas baigėsi. „Nereikia būti užsienio politikos ekspertu, kad suvoktum, jog Šalta sis karas baigėsi prieš daugiau nei 20 metų ir kad didžiausia grėsmė, su kuria prezidentas kovoja Ameri kos žmonių vardu, yra grėsmė, ku rią kelia „al Qaeda“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas. – Ironiška, tačiau Rusija tokiais klau simais, kaip Šiaurės Korėjos ar Ira no, dirba labai gerai.“ AFP, „The New York Times“, „ABC News“, BNS inf.
16
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
vakarė
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Kai Nikolajus Ciskaridzė jau šoko pagrindinius vaidmenis, bet dar nebuvo itin žinomas, kartą draugams nusprendė nupirkti du bilietus į savo spektaklį. Išgirdęs didelę kainą, apstulbo, ta čiau kasininkė jam mandagiai paaiškino: „Mielasis, o jūs žinote, kas šoka? Ciskaridzė šoka!“
Vėjo dievas N.Ciska Darius Sėlenis d.selenis@diena.lt
Dar būdamas 6-erių jis žinojo, kas yra Franco Zef firelli, visas Willia mo Shakespeare’o tragedijas ir ko medijas bei tai, kodėl ant traukinio bėgių nusižudė Ana Karenina. Dabar ne tik kritikai, baleto pro fesionalai, bet ir daugelis žmo nių visame pasaulyje žino, kas yra N.Ciskaridzė. Dabar jis didis. Vėjo dievas, kaip N.Ciskaridzę pavadi no amerikiečiai. – Jums uždavė jau tūks tančius klausimų? Ar yra tai, ko dar ne paklausė? – te lefon u pas i t e i r a v o m e vieno gar s i a u s i ų p a s a u lyje ba leto pri m a r i j ų N.Cisk ar i dzės. – (Juokiasi.) Ne, to nėra. – Tuomet pradėki me nuo tradicinio klau simo. Ką mes pamatysime balandžio 21 d. „Žalgirio“ arenoje? – Impresarijo Sergejaus Diagilevo projektą „Rusų sezonas“. Trys labai gražūs spektakliai. Dvidešimtųjų pradžia, kai Europoje sužibėjo meno evoliucija ne tik balete, bet ir dailėje, madoje. Kai daug aukštosios mados namų reagavo į spektaklius šedevrus ir madų kolekcijose pradėti naudoti „Šacherezados“, „Žydrosios paukš tės“ akcentai. Kai tapo madinga ru sų mada, orientalistika. – Apie madą užsiminėte neat sitiktinai, nes jūs ne tik aukš čiausio, elitinio kalibro šokė jas, bet ir madingas žmogus? – Nesu labai stilingas ir madin gas. Esu žmogus, kuris moka vil
kėti ir baleto kostiumą, ir brangius drabužius. Mano profesija tokia, kad privalau gražiai atrodyti. Ma ne rengia įvairūs garsiausi pasau lio dizaineriai. Kai ateinu į „Rich mond“ arba „Jean Paul Gaultier“ salonus, visi džiaugiasi ir iškart prie manęs puola. Mano figūra pui kiai tinka bet kokiems drabužiams, tarkime, „Dolce&Gabbana“ ar dar kitokiems. – Kadaise dėl jūsų figūros ir sa vitos išvaizdos garsi britų di zainerė Vivienne Westwood jums siūlė dirbti modeliu? – Buvo toks pasiūlymas. Kartą lan kėmės jos salone. Kai apsiaviau ba tus aukšta pakulne iš Vivienne ko lekcijos, neatrodžiau taip baisiai kaip kiti. Pamačiusi mane, apran gą, mano taliją (kuri tuomet tebuvo 66 cm – aut. past.), Vivienne su šuko: „Dieve, mano! Ką jūs daro te balete? Kam jums tai?! Ateikite į madą.“ – Dėmesį skiriate ne tik madai. – Balete daug kas svarbu. Mani kiūrą darausi nuo 12 metų. Mane išmokė kruopščiai ir nuolat kirp tis nagus. Mama (Lamara Ciska ridzė – mokslininkė fizikė, dirbo Obninsko atominėje elektrinėje, vėliau Tbilisyje dėstė matematiką ir fiziką – aut. past.) stebėjo, ar sa ve prisižiūriu. Skustis nemėgstu, tačiau tai da rau dėl spektaklių ir filmavimo. Ir pedikiūrą pats moku pasidary ti. Man juk reikia šokti, o ilgi na gai rėžtųsi į pirštus, stovint ant jų galiukų. – Beje, ką tuomet jūs atsakė te Vivienne Westwood? Ką jūs darote balete? Kam jums to reikia? – Tuomet buvau jaunas ir man to reikėjo. Tačiau laikas eina. Jau įpratau. – Kas jums yra baletas? – Sunku pasakyti, kad jis man kaž kas yra. Visą gyvenime aš su juo.
– Kol netapote pensininku. Kažkaip nesiverčia liežuvis tai sakyti neseniai 38-ąjį gimta dienį paminėjusiam žmogui. Tačiau jūs – oficialiai toks. – Na, taip. – Jūs bijote senatvės? – Jau ne. Visą gyvenimą buvau bjauriuoju ančiuku ir atrodė, kad niekas manimi nesižavės. O da bar kartais priskiria prie gražių ir seksualių. Svajoju gražiai pasen ti. Pagal žmogaus veidą galime spręsti apie jo harmoniją ar dis harmoniją. – Neįmanoma suskaičiuoti jūsų apdovanojimų. Tiesa, kad juos kabinate ant medinės žirafos? – Taip, tiesa. Turiu didelę žirafą, kurią padovanojo Namibijoje. Me daliai kaupėsi, kilo mintis juos ka binti ant žirafos, ir dabar ji atrodo juokingai. – Ji dar nesulūžo? – O, ji už mane aukštesnė. – Be Rusijos nusipelniusio ir Rusijos liaudies artisto vardų bei valstybinių apdovanoji mų, turite ordiną, gautą Pran cūzijoje, šalyje, kurioje gimė baletas? – Taip, esu ir Prancūzijos meno ka valierius. – Užsiminėte apie Namibiją. Dykumoje turbūt nešokote, bet kokioje keisčiausioje vietoje te ko tai daryti? – Šokau Raudonojoje aikštėje, pa grindinėje aikštėje prie Soboro. Namibijoje, beje, mūsų trupės pa sirodymas buvo pirmasis šalies is torijoje. – Kas sunkiausia balete? Verk ti pėdomis? – Ne... Nežinau... Turbūt sun kiausia būti nuoširdžiam. Jei to sa vyje neturėsi iš prigimties, niekada neišmoksi. Scenoje labai sunku me luoti. Žiūrovai tai pastebi.
17
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
vakarė Turi daugybę apdovanojimų N.Ciskaridzė gimė 1973 m. gruodžio
1996 m. baigė Maskvos valstybinį
31 d. Tbilisyje.
choreografijos institutą. Iškart atkrei pė baleto meistrų – G.Ulanovos, M.Se mionovos, J.Grigorovičiaus, V.Vasilje vo dėmesį.
1984 m. buvo priimtas į Tbilisio ba
leto mokyklą, nuo 1987 m. tęsė moks lus baleto mokykloje Maskvoje. Ją baigęs, 1992 m. buvo priimtas į Di džiojo teatro baleto trupę. Greitai ta po pagrindiniu solistu, paskui – pri marijumi.
Šiuo metu Didžiajame teatre dirba
bine Rusijos premija. Rusijos liaudies artistas ir nusipelnęs Rusijos artistas. N.Ciskaridzė atvyks į Kauną su uni
kaliu projektu „Šimtmečio baletai“. Per vieną vakarą artistai pademonst ruos tris spektaklius.
dar ir pedagogu repetitoriumi. Šimtmečio baletai Kauno „Žalgirio“ 2001 ir 2003 m. apdovanotas valsty
arenoje vyks balandžio 21 d. 19 val.
Chiromantas: N.Ciskaridzė atkreipia dėmesį į žmogaus rankas – jos daug ką pasako.
aridzė: „Mene draugų nebūna“ – Jūs esate emocingas? – Jei toks nebūčiau, būtų nuobodu į mane žiūrėti. Kaip žmogus, aš ne mėgstu emocijų. Juokauju, kad jei būčiau labai turtingų tėvų vaikas, nieko neveikčiau, nieko nedirbčiau. Tik skaityčiau, žiūrėčiau filmus ir dykaduoniaučiau.
Jei esi aukščiausio lygio profesionalas, bet kokioje srity je iš kitų reikalauji tikslumo, pareigin gumo. Tokius žmo nes kaltina sunkiu charakteriu. – Ir jūs tuo tikite, visą gyveni mą labai atkakliai ir daug dirb damas? – Man atrodo, kad man pavyktų dykaduoniauti. – Kodėl sceninius kostiumus kartais puošiate brangakme niais, perlais? Žiūrovai to nema to ir nesupranta, kad tai – tikra. – Kai mano mama mirė, liko jos daiktų – auskarai, brangakmeniai. Todėl juos panaudoju. – Tai – ne žiūrovui, bet sau? Tarsi simbolis mamai atminti, energija? – Būtent. Man malonu, kad tai pri klausė mamai. Be to, tai – gražu, nes natūralu. – Kodėl rusų spaudoje pabrė žiama, kad jūsų charakteris spygliuotas, sunkus? – Kai esi aukščiausio lygio profesio nalas, bet kokioje srityje iš kitų reika lauji tikslumo, pareigingumo. Tokius žmones kaltina sunkiu charakteriu. – Jūs, be abejonės, iš tų žmo nių, kurie daug reikalauja iš sa vęs ir kitų?
– Labai gerai pasakė Pierre’as Augustinas Caronas de Beau marchais: „Aš geresnis už ma no reputaciją.“ Nemėgstu ne profesionalių žmonių. Man gaila laiko. Geriau sėdėsiu namie, nei kvailiosiu. – Apie save sakėte, kad esa te niekšas, kuris verčia kitus dirbti? – Tai tiesa. – Gimėte gruodžio 31-ąją... – ... turėjau tokią nelaimę... – Kada tai buvo laimė? Ko kį gimtadienį pamenate, kai jums – įtemptas darbas, o ki tiems – Naujųjų metų išvaka rės ir šventinė naktis? – Pastaruosius 20 metų gruodžio 31-ąją – tik darbas. Tiesa, vienas įsimintinas gimtadienis buvo. Kai Prancūzijoje, Biaricoje, buvau pa tyręs traumą ir gulėjau ligoninėje. Prieš Naujuosius mane ir kai ku riuos kitus ligonius išleido namo. Kam buvo toli važiuoti, likome. Personalas surengė šventę. Visi buvome su ramentais, šokti ne galėjome, todėl pagal muziką jais mojavome, sėdėdami ant kėdžių. Buvo labai linksma. – Tai buvo trauma, po kurios, sakoma, neįmanoma grįžti į ba letą? Jums grįžti padėjo valia? – Blogas charakteris. Kai tau sa ko viena, o tu nori padaryti prie šingai. – Turite daug priešų? Kaip ja ponai sako, kiekvienas tik ras vyras turi turėti bent vie ną priešą? – Turiu. Bet tai turi visi aukšto ly gio profesionalai. Balete – ypač, nes karjera – labai trumpa. – O draugų balete būna? – Mene nebūna draugų. – Kartą Londone, likus 20 mi nučių iki išėjimo į sceną, pama
tėte, kad jūsų puantų raiščiai suplyšę, o vėliau supratote, kad juos kažkas perrėžė skustuvu? – Oi, tai – ne vienintelis atvejis. Ir taip nutiko ne tik man. – Kaip jūs kariaujate su priešais? – Jų nepastebiu, man jie neįdomūs. – Prancūzijoje jums įteiktas or dinas šokiravo jūsų priešus, nes tuo metu N.Ciskaridzę tarkavo kai kuri Rusijos spauda? – Tai jiems prilygo spjūviui į veidą. Apie mane neretai rašo labai blo gai. Bet kai paskaičiau, ką rašė apie Piotrą Čaikovskį ir Marią Callas, nusiraminau. Apie juos rašė labai blogai. Dažniausiai žmonės, apie kuriuos rašo tik gerai, nusileidus uždangai scenoje – dingsta. – Kartą apie baleriną Anastasi ją Voločkovą, su kuria jums te ko šokti, pasakėte, kad keliate ne jos svorį, bet charakterį... – Būtent. Tu lieti žmogaus kūną, turi būti dėmesingas, atsakingas ne tik už save, bet ir partnerį. – Ji pasuko ne tuo keliu – nuolat šmėžuoja geltonojoje spaudoje? – Kai patenki į spaudą, po to labai sunku atsikratyti jos suformuo to įvaizdžio. Daug žmonių palūžo. Nastia, kuo ją kaltina, daugeliu at vejų yra nekalta. – O šokėja Ilzė Liepa? Ji – jūsų bičiulė? – Mes daug kartu dirbame. Mū sų santykiai geri. Ir draugaudami žmonės pykstasi, ginčijasi, bet lie ka pagarba. – Galėtumėte išvardyti baleto asmenybių trejetuką? – Ulanova (Galina Ulanova gar si pedagogė, repetitorė, kuri mokė Nikolajų – aut. past.), Maja Plisec kaja ir prancūzė Sylvie Guillem. – O iš dabar šokančiųjų? – Dabartinių kolegų nenoriu vardy ti, nes ko nors nepaminėsiu, įsižeis.
– Maskvoje jūs nepraleidžiate beveik nė vienos garsios teatro premjeros. Kodėl? – Ten puikiai praleidžiu laiką.
– Koks jūsų ryšys su tėvyne? – Iš Gruzijos išvažiavau labai se niai. Tai – kita valstybė, kurioje palaidota daug mano giminių.
– Puikiai pažįstate ir lietuvius teatralus? – Visus, kuriuos tik įmanoma.
– O kaip paaiškinti jūsų frazę: mano požiūris į Gruziją yra specifinis? – Kaip gal i būt i nespec if in is? Tai – mano tėvynė. Ten paskuti nį kartą buvau prieš devynerius metus.
– Tiesa, kad Maskvoje kuriantį Mindaugą Karbauskį vertinate labiau už taip pat Maskvoje dir bantį Rimą Tuminą? – Taip. Mindaugas – ir įdomus, labai išsilavinęs žmogus. Be to, jis vienas geriausių šių laikų režisierių. Visi jo spektakliai – labai įdomūs. Tai – atskiras pasaulis. Žinau, kad kiti jo nemėgsta, kritikuoja. Bet tai yra tai, apie ką mes kalbėjome anks čiau. Jis kelia susidomėjimą. Man jis labai patinka ir jį labai gerbiu. – Jūs daug gražių žodžių sky rėte ir Juozui Statkevičiui. Kas jus sieja? – Mes su Juozu susipažinome se niai, kai dar pirmą kartą lankiau si Lietuvoje. Jis labai įdomus žmo gus. Gerai išmano savo darbą. Turi puikų skonį. Mes su juo dažnai ma tomės. Jis atvažiuoja į Maskvą – J.Vachtangovo teatre pas R.Tumi ną kuria drabužius spektakliui. – Kaip jus vadina draugai – Ko lia? Jumyse lengva matyti žmo gų, draugą, o ne žvaigždę? – Žinoma. Tiesa, jie mane vadina ne Kolia, bet jau labai seniai – Nika. – Neabejoju, kad ne tik drau gai, pažįstami, žurnalistai ir visai nepažįstami šimtus kartų klausinėjo apie 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karą, šių tautų san tykius ir jūsų poziciją? – (Atsiduso tarsi sulaukęs klausi mo, kurio tikėjosi.) Taip. Klausė. Daug. – Ką jūs atsakote? – Nesuprantu artistų, kurie kiša si į politiką. Manau, artistai neturi teisės būti politiškai angažuoti.
– Gruziniškai mokate? – Žinoma. Galiu skaityti, kalbė ti, rašyti. Tiesa, tai tenka daryti labai retai ir kalbu su ryškiu ak centu. – Girdėjau, kad užsiimate chi romantija. – Ne. Tačiau visada atkreipiu dė mesį į žmogaus rankas. Jos daug ką pasako: apie charakterį, pomėgius, užsiėmimą. O moteris išduoda dar ir nagų forma, lako spalva, pirš tų ilgis. – Bet juk sakoma, kad akys yra sielos veidrodis ir jos niekada nemeluoja. – Labai geri profesionalai ir pro tingi žmonės akimis gali meluoti. – Jūs tai mokate? – Na, aš – aktorius. Bet esu atvi ras žmogus. – Tuomet, prašome, pažvelkite į Nikolajaus Ciskaridzės ran kas. Ką jos sako? – Kad šis vaikinas geros kilmės. – Labai dažnai itin garsūs, ži nomi ir karjeros viršūnę pasie kę žmonės yra vieniši. – Visada norisi daugiau, nei tu ri. Bet net būdamas vienas nemo ku būti vienas. Juolab šiais laikais, kai yra televizija ir internetas, vie natvė neįmanoma. – O jei širdis šaukia, kad ji vie niša? – O tada jau nepasigailėjo Dievas...
18
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
vakarė
Skambučiai bet ku riuo paros metu, juodieji klientų są rašai ir įžymių sve čių norai – tai paša linėms akims nema toma, tad ir labiau siai intriguojama di džiausio šalies vieš bučio vadovės dar bo pusė. Žmonės: (iš kairės)F.Kirkorovas, D.Ibelhauptaitė, B.Galdikas viešbučio vadovei paliko kuklių, bet charizmatiškų asmenybių įspūdį.
Viešbučio vadovės žvaigždės Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Viešėjo ir K.Orbakaitė
Vos prieš keletą mėnesių į „Amber ton Klaipėda“ direktorės pareigas kibusi vilnietė Asta Jutaitė diskre tiška – ryškiai spindinčių politikos, pramogų ar meno pasaulio žvaigž džių įnoriai visiškai žemiški, o esą dažniau įžymybės stebina ne aikš tingumu, o paprastumu. Tą patį Asta galėtų pa sakyti ir apie neseniai uostamiestyje koncer
tavusį vieną garsiausių Rusijos at likėjų – Filipą Kirkorovą. Dainininkas buvo apsistojęs ge riausiame viešbučio numeryje – dešimtajame aukšte esančiuose apartamentuose, iš kurių vaizdas atsiveria į visas keturias puses. Beje, šį numerį savo viešnagės Klaipėdoje metu buvo pasirinkusi ir buvusios atlikėjo žmonos Alos Pu gačiovos dukra Kristina Orbakaitė. Viešbučio vadovė prisipaži no, jog garsusis svečias pali ko neįnoringo, paprasto ir draugiško žmogaus
Apartamentai: K.Orbakaitė pasirinko 10-ąjį aukštą.
įspūdį. „Tik visi tikėjosi, kad jis bus žemesnis, smulkesnis“, – be ne didžiausią netikėtumą, kurį pa tyrė su žvaigžde bendravęs perso nalas, įvardijo pašnekovė. Specialus gėrimas – kokakola
Šilkinių patalų F.Kirkorovas nerei kalavo, šypsodamasi patikino Asta. „Turbūt nustebsite – vienas iš specialių įgeidžių buvo 6 buteliu kai kokakolos ir vaisiai. Žinoma, negalime pasakyti, kad jis pats gėrė šiuos gėrimus, nes kambaryje buvo ir jo komandos žmonių“, – pastebė
jo pašnekovė. Garsusis svečias valgė įprastą, niekuo neišsiskiriantį mais tą – patiekalus užsisakinėjo iš vieš bučio baro bei restorano meniu. „Paprastai įžymūs atlikėjai su viešbučio personalu nėra labai linkę kontaktuoti. Žmonės nori ramybės, pasiruošti pasirodymui. Štai ir F.Kir korovas į viešbutį atvyko vėlai, buvo tylus, ramus, tiesiog kaupėsi rytojaus koncertui. O jau kitą rytą buvo nusi teikęs bendrauti su aplinkiniais, dė kojo personalui, kartu fotografavosi, o mūsų durininkas gavo net asmeni nę padėką“, – šypsojosi pašnekovė.
Asta Jutaitė:
Taip, turime juodąjį klientų sąrašą. Bet jis neilgas.
Pagalbos šauksmas – ir nakčia
A.Jutaitės vadovaujamiems vieš bučiams Vilniuje yra tekę priim ti aukščiausio rango užsienio ša lių politikus, žymius menininkus,
Būsena: A.Jutaitė tikina, kad iškeisti gimtąjį Vilnių į Klaipėdą nebuvo sunku, nes uostamiestyje jaučiasi sava ir gali mėgautis mėg
19
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
vakarė
Švęskime kartu! Kavinei „Alibi“ – jau penkeri. Balan džio 14-ąją kviečiame visus į gimta dienio fiestą!
Šarūno Mažeikos, Andriaus Ufarto, Andrejo Terentjevo (BFL) nuotr.
neakina mokslininkus, tačiau, kaip pati kino pašnekovė, nė vienam nega lėtų prikišti nė lašo pasipūtimo, arogancijos. „Labai šiltą įspūdį paliko orangu tanų tyrinėtoja Birutė Galdikas, taip pat režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir visa jos komanda – tai išties labai malonus, protingas ir charizmatiš kas žmogus“, – komplimentų ne gailėjo Asta, spėjusi, kad televizijos ekrane žiūrovams ne visada tenka matyti tikrąjį garsenybių veidą. Pašnekovė pripažino, jog nere tai dalykinis jos ir viešbučio sve
gstama veikla.
čių bendravimas perauga į bičiu liškus santykius. „Dirbant tokį darbą labai svar bu puoselėti asmeninį kontaktą, – aiškino Asta, tad jos neglumi na net naktį pasigirstantys tele fono skambučiai. – Štai skambi na klientas, nes negali išsikviesti taksi į oro uostą. Būna įvairių, net ir tiesiogiai su mano darbu nesusijusių situacijų – nuo ele mentarių iki labai sudėtingų. Ir pasistengsiu padėti bet kokiu at veju.“ Pašnekovė intriguoja – ar žino jote, kad paslaugomis patenkintas klientas savo potyriais pasidalys su trimis draugais iš dešimties, o ne patenkintas apie tai informuos net aštuonis? „Gera žinia sklinda ne taip greitai kaip bloga“, – šypteli Asta. Tad, viešbučio vadovės paste bėjimu, dirbti darbą, kur paslau gumas, šypsena, dėmesys, gebėji mas nusileisti net tada, kai jautiesi teisus, – kasdienybė, būtų labai sunku, jei nuoširdžiai nemylėtum žmonių. Lova vienoda visur
Vytauto Petriko nuotr.
Vis dėlto pašnekovė neneigė, jog viešbučiai sugrįžtant laukia toli gražu ne visų svečių. „Taip, turime juodąjį klientų sąrašą. Bet jis neilgas“, – šypte li pašnekovė, paaiškinusi, jog į jį dažniausiai patenka kambarius nu siaubę ar už paslaugas nesusimo kėję klientai. Tik pastarieji dar tu ri galimybę „reabilituotis“ ir būti iš šio sąrašo išbraukti. Paklausta, kokių šalių atstovai labiausiai mėgsta siausti viešbu tyje, Asta nenoromis pripažįsta – lietuviai. Į ką pati moteris atkreipia dėme sį, kai tenka apsistoti kituose vieš bučiuose? Pašnekovė patikino, jog, nors ir serga profesine liga, nėra la bai išranki prabangai. „Labiausiai atkreipiu dėmesį į personalą. Man itin svarbu, kiek svetingi yra registratūros darbuo tojai, kaip žmonės šypsosi. Ir, žino ma, kambarių švara. O tai gali ga rantuoti ir dvi, ir trys žvaigždutės, – įsitikinusi viešbučio vadovė. – Asmeniškai man komforto dalykai nėra labai aktualūs – kai atvykstu į svečią šalį, svarbiausia yra tai, kas vyksta už viešbučio ribų, tad ge riau pinigus išleisti ekskursijoms, renginiams ar kitoms pramogoms, o lova – visur vienoda.“
Šventiniame vakare publikai neleis nuobodžiauti 2011-ųjų TV3 pro jekto „Lietuvos talentai“ nugalė tojas Martynas, o parodijų teatro artistai į renginį žada „privilioti“ Lietuvos estrados princą Rytį Cici ną, muzikos ir kino žvaigždę Man tą Jankavičių bei garbią viešnią iš užsienio – charizmatiškąją atlikė ją Verką Serdiučką, kurie specialiai atvyks pasveikinti baro gimtadie nio proga. Gimtadienio vakarui diriguos ža vi ir pašėlusi vedėja – tikroji išdy kėlė Aušrinė. Kavinė „Alibi“ lankytojams ža da penkias valandas linksmybių, siurprizų, gyvos muzikos, pokštų bei šokių.
Sukaktuvininkai tikisi, kad šventės dalyviai dovanų atsi neš norą linksmintis. Visa kita – puikią nuotaiką, specialų šventinį virtuvės meistrų paruoštą valgia raštį, staigmenas bei tauriųjų gė rimų įvairovę kavinė „Alibi“ ga rantuoja. Gimtadienio fiestos programą pra sideda 20 valandą vakaro. Jau kvie
čiame rezervuoti staliukus ir suskub ti išsirinkti geriausias vietas. Kavinė „Alibi“ įsikūrusi pieti nėje miesto dalyje, Vingio gatvėje 21 (buvusiame „Telekomo“ pastate prie prekybos centro „Rimi-Ban dužiai“). Staliukų rezervacija tel. 8 610 00 917. Užs. 935389
J.Smoriginas dirbo lavoninėje? Maždaug po 20-ies metų mano pusbrolis Aidas Marčėnas atsive dė į namus merginą ir tam pačiam su tėčiu man vardą sugalvojusiam dėdei sako: „Tėti, susipažink, ji bus mano žmona. Nomeda Va lančiūtė.“
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Tiesa ar melas? Tikra istorija ar iš galvota? Faktas ar juokas? Trys ži nomi žmonės, po dvi istorijas ir vie nas žaidimas – balandžio 1-osios, Melagių dienos, išvakarėse.
Rolandas Maskoliūnas:
1. „Vilniuje, Universiteto kiemelyje, spaudžiau ranką Didžiosios Brita nijos karalienei Elžbietai II.“ 2. „Prieš trejus metus dalyvavau Kanų kino festivalyje. Gyvenau prabangiame viešbutyje „Marti nez“. Vieną pavakarę gerdamas kokteilį viešbučio bare susipaži nau su Holivudo aktoriumi George Clooney, pakviestu į festivalį sve čio teisėmis.“
Lietuvių choreografas, baleto šo kėjas, „Vilniaus baleto“ meno va dovas Jurijus Smoriginas, LTV programų direktorius, biologijos mokslų daktaras Rolandas Mas koliūnas ir dailininkė keramikė bei televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė mums papasakojo įdo mių faktų ir istorijų iš savo gyveni mo. Tikrų ir išgalvotų. Artėjant Melagių dienai pažais kime: jums tereikia perskaityti ir atspėti, kur – tiesa, o kur – melas. Jurijus Smoriginas:
1. „Prezidentė Dalia Grybauskai tė mane pakvietė tapti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėju kultūros klausimais. Dabar vyks ta nuolatinė ministrų, Seimo na rių kaita, todėl reikalingas įtakin gas veidas ir specialistas.“
Istorija: kas sugalvojo N.Marčė
naitei tokį gražų vardą?
2. „Kai man buvo 16 metų, po pamokų baleto mokykloje eidavau dirbti į lavoninę. Norėjau užsidirb ti pinigų pats, kad jų nereikėtų pra šyti mamos.“ Nomeda Marčėnaitė:
Klaus im as: dirbo ar nedirbo
K.Smoriginas morge?
1. „Pagaliau išsipildė mano di džiausia svajonė skraidyti. Išlaikiau egzaminus ir gavau piloto licenci ją. Tiesa, kol kas turiu privalomų 650 skrydžio valandų. Sieksiu bent 1 500 valandų, kad gaučiau SFI li cenciją.“ 2. „Tėtis ir mama ginčijosi, ko kiu vardu mane pavadinti, todėl supykęs tėtis paskambino dėdei ir paprašė prisiminti, kaip vadino si mergaitė, kurią jie kadaise ma tė Rygoje. Tuomet vienoje eilėje prie bilietų lietuviškai čiauškėjusi mergaitė, paklausta, koks jos var das, atsakė: „Nomedytė Valančiū tė.“ Taip mane pavadino Nomeda.
Daugiau: R.Maskoliūnas yra ne tik
TV veidas, bet ir mokslininkas.
Atsakymai J.Smoriginas: 1 – melas, 2 – tiesa. N.Marčėnaitė: 1 – melas, 2 – tiesa. R.Maskoliūnas: 1 – tiesa, 2 – melas.
20
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Parduoda
GIRDĖKITE GERIAU IŠ KARTO!
Ginduliuose 180 kv. m namą 9 a sklype (visos komunikacijos, dujos, 395 000 Lt, savininkas). Tel. 8 663 77 371. 932710
Sodą bendrijoje „Agluona“ (yra nedidelis mūrinis vasarnamis, ūkinis pastatas, šiltnamis, šulinys, iš upelio pravestas vanduo laistymui). Tel. 8 610 48 485.
Klausos rinkos lyderio „Phonak“ šveicariškas skaitmeninis CORE kartos klausos aparatas
MILO MICRO
990
932350
Lt (1300 Lt)
1,32 ha žemės sklypą Palangos m. sav., Palangos m., Miško takas 2A (Monciškės). Kadastrinis Nr. 2501/0016:347. Tel. 8 610 40 823, 8 678 28 333.
Akcija vyksta iki šv. Velykų
933270
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
Taikos pr. 8, tel. (8 46) 254 441 Prašom registruotis iš anksto Dalį kainos kompensuoja Valstybinė ligonių kasa www.klausosaparatai.lt
918118
Sveikata, grožis
Nekilnojamasis turtas Nuoma
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, plastikos chirurgo konsultacijos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika. lt, tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel. (8 46) 220455. 933751
litologo konsultacijos. Hirudoterapija. Akupunktūra. Magneto, ozono ir jonizuoto deguonies, LED šviesos, „šaltojo“ lazerio, ultra-
Ilgesniam laikui išnuomoju garažą Minijos g. 131. Skype coolsimba. Tel. 8 607 30 587, skambinti nuo balandžio 7 d., e. paštas semkiv24@gmail.com.
veido modeliavimas užpildu, pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija - PRP TROMBOCITŲ Hydra FacialTM drėgnoji odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija. Radiochirurginis odos darinių, nepageidauja-
www.profesionalikosmetika.lt. 933477
MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika „Visus Optimus“ kviečia apsilankyti: P.C. „Vyturys“ Laukininkų g. 19 2 AUKŠTE, P.C. „Liepa“ Priestočio g. 30, P.C. „Maxima“ Šilutės pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A. Regos patikra BALANDĮ nemokama*. Akinių rėmelių išpardavimas, nuolaidos iki 75%. FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LĘŠIAMS 40 % NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ LĘŠIAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant vienus saulės akinius ANTRUS DOVANOSIME *. Pigiausi kontaktiniai lęšiai!!! Daugiau info teiraukitės optikose. AČIŪ, KAD MUMIS PASITIKITE! *yra papildomų salygų. 932912
Unikali technologija Lietuvoje
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682. 925711
934903
PLAZMA atjauninimui, plaukų atauginimui.
620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,
AMBULATORIJA
Išnuomojamos 200 kv. m ploto patalpos prekybos centre „Vaikų pasaulis“, Debreceno g. 61. Tel. 8 698 25 281.
veido, kūno stangrinimas tirpstančiais siūlais, „sculptra“, hialuronu. Raukšlių lyginimas ir
poilsis, kelionės
Ketvergiuose statomą vaizdingoje vietoje 1 aukšto 100 kv. m namą 8 a sklype (visos komunikacijos priduotos, savininkas, 265 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.
924533
Prie 7-ojo mikroautobuso stotelės Mazūriškiuose statomus 100 ir 140 kv. m namus (dujos, trinkelės, užkardas, 295 000 Lt, savininkas). Tel. 8 663 77 371. 932700
Suremontuotą 4 kambarių 78 kv. m butą (5/2 a., bendrija, renovuotas namas, patogus susisiekimas). Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt. 934784
Tvarkingą 1 kambario su holu 44 kv. m butą Vyturio g. (plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, laminatas, 97 000 Lt). Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija. lt. 934782
Tvarkingą 2 kambarių 49 kv. m butą Smiltelės g. (9/6 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, kaina 135 000 Lt). Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt. 934786
932720
932148
g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767. Mob. +370
919180
934760
garso procedūros. Limfodrenažas. GROŽIUI:
mų plaukų, kapiliarų šalinimas. S. Daukanto
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
932689
Išnuomojamas 2 kambarių butas su baldais ir buitine technika Manto g., centre. Tel. 8 620 80 672. Vidaus organų echoskopija. Gydytojo reabi-
Ginduliuose statomą dvibutį kotedžą (100 kv. m, 17,5 a sklype, visos komunikacijos, dujos, savininkas, 275 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.
Namus labai gražioje vietoje, prie vandens. 1 aukšto su išorine apdaila ir sutvarkyta aplinka - 265 000 Lt, visiškai įrengtas - 365 000 Lt. (iki raktų), 2 aukštų - 295 000, 395 000 Lt. Asfaltas, miesto maršrutinis mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Tel. 8 602 04 833.
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha - Kalotėje; 55 a - Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga-Klaipėda; 30 a - netoli Karklės. Tel. 8 699 01 993. 934537
930888
Perka
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
2, 3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.
Išnuomojamas 1 kambario butas Šturmanų g. nuo balandžio 10 d. ilgesniam laikui (5/2 a., kaina 400 Lt + mokesčiai, SKYPE coolsimba). Tel. 8 607 30 587, skambinti nuo balandžo 7 d., e. paštas semkiv24@gmail.com.
930881
932896
Naujos statybos namą Dituvoje, SB „Guboja“. Visiškai atlikta lauko apdaila, iš dalies vidaus apdaila. Galime visiškai įrengti. Tel. 8 604 60 027.
Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.
934897
929584
910276
21
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Paskolos Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
Restoranas ieško indų plovėjos-valytojos nuolat dirbti. Reikalavimai: sąžiningumas, kruopštumas, atsakingumas. CV siųsti e. paštu info@19amzius.lt. Tel. 8 655 20 649. 933405
925451
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 927030
Paslaugos
Siūlau darbą kirpėjoms (-ams) ir kosmetologei. Geros darbo sąlygos. Kirpykla Rumpiškės g. Tel. 8 612 84 549.
Superkame automobilius, mokame nuo 200 iki 2000 Lt. Tel. 8 600 06 611, 8 631 97 434. 927611
Transporto paslaugos Atsakingai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
932885
931481
Skubiai reikalingi elektrikai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 86372 176.
UAB „Kraustymo komanda“ - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
933164
921555
Paslaugos statybos sektoriaus įmonėms. Sertifikatai: Ypatingų statinių statybos rangovo; ISO9001; OHAS18001; ISO14001. www.vinis.lt. Tel. 8 620 99 600, e. paštas info@vinis.lt. 923285
UAB „Dovaina“ ieško aktyvaus pardavimo vadybininko (-ės) Klaipėdoje prekiauti krovininių automobilių ir autobusų dalimis. Reikalavimai: darbo patirtis, puikūs bendravimo įgūdžiai, vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti zana@dovaina.lt, tel. 8 699 94 574.
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
Atliekame būsto remonto darbus: gipskartonis, plytelės, dažymas. Tel. 8 677 90 367. 931124
Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658.
Autoserviso paslaugos
924207
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus, betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 929089
Mūro darbai, stogų dengimas, visi apdailos darbai. Tel. 8 657 95 735.
Baldai
Ieško darbo
935065
Paslaugos
40 m. moteris, 20 m. mergina ieško darbo. Intymaus nesiūlyti. Skambinti nuolat. Tel. 8 601 66 759, 8 604 70 364. 931653
Baldų gamyba gamintojo kainomis: virtuvės, miegamojo, prieškambario baldai, spintos, drabužinės. Galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt, tel. 8 680 11 553. 928279
Siūlo darbą
Buitis ir technika UAB „Hertel Services“ darbui užsienyje reikalingi
PASTOLIŲ MONTUOTOJAI Būtini reikalavimai: darbo patirtis; anglų kalba. Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; tobulėjimo galimybes; gerą atlyginimą.
Kompiuteriai
Nuomojame ekskavatorius. Statome namus, įrengiame komunikacijas (drenažą). Tel. 8 682 61 223, e. paštas linadirgelaite76@gmail.com.
Kita
933099
Parduoda Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673. 929299
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 647 07 741.
Perka
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai. Turime visus atestatus statybos darbams. Tel. 8 606 88 234. 930910
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.
929439
922975
Paslaugos
Apdailininkas-dažytojas be žalingų įpročių atlieka vidaus apdailos darbus, kainos sutartinės. Tel. 8 647 43 992. 932980
Tel.: 8 687 73397, (8 46) 489 528. El. paštas info@hertel.lt Įmonė, veikianti statybų sektoriuje, ieško apdailininkų, santechnikų. Tel. 8 616 28 707. 934879
Langų pardavimo įmonei reikalingas vadybininkas. Darbas biure. Tel. 8 698 33 226. 933157
Raktų dirbtuvei ir dovanų parduotuvei reikalingas meistras-pardavėjas. Apmokysime. Pageidautina nuo 40 m. Trumpą gyvenimo aprašymą pateikti Taikos pr. 20, firma „ASSA“, Klaipėda, arba e. paštu info@raktuimperija.lt. 933457
Reikalingas mūrininkas-betonuotojas statyti individualius namus. Tel. 8 686 02 255.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
Atliekame namų, butų remontą: glaistome, dažome, tapetuojame, klojame laminatą, kalame dailylentes, klojame plyteles ir t.t. Tel. 8 684 04 908.
930984
930598
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.
Grindinio trinkelėmis klojame kiemus, gatves, šaligatvius. Montuojame lietaus drenažą. Įrengiame medines terasas. Apželdiname veją. Tel. 8 615 45 580.
931984
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919708
Automobiliai Parduoda
Reikalingas vairuotojas ne visai darbo dienai išvežioti duoną. Tel. 8 612 12 193. 933067
934540
Reikalingas E kategorijos vairuotojas (reisams į Rusiją ir Vakarus). Tel. 8 698 71 900.
„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.
932584
Reikalingas patyręs automobilinio krautuvo vairuotojas. Tel. 235 876. 932776
Reikalingi šaltkalviai. Darbo patirtis 3 metai. Tel. 8 679 73 767. 931886
895929
Statyba ir statybinės medžiagos
934534
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923246
Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
897797
924135
926032
Mobilia vokiška įranga betonuojame grindis. Tinkuojame sienas gipsiniais ir kalkiniais cementiniais mišiniais. Tel. 8 655 63 058, www.klaseta.lt. 925850
Turinti ilgametę patirtį santechnikų brigada atlieka visų požeminių inžinerinių tinklų klojimo darbus (drenažas, vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai). Mini ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 679 96 688.
Parduoda
„Audi A6 Alroid Quattro“ (2002 m., TA, draudimai, naujos padangos, tamsiai žalios sp., 132 kW, idealios būklės, visi privalumai, automatinis). Tel. 8 699 01 993.
932368
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
921964
905529
931010
Darbas
Balandžio 5 d. 18 val. Puodžių g. 1 gydytoja iš Rygos Ilzė Jansonė (60 knygų autorė, 40 metų darbo patirtis) kviečia gydytis pagal unikalią sistemą. Knygos „Kaip nesusirgti vėžiu“ pristatymas. Paskaita, seansas. Turėti vandens, druskos, medaus, nuotrauką, kambario planą. Tel. 8 685 74 347, 00371 295 472 89; www.dziedniece.lv.
Akcininkams AB „Klaipėdos kartonas“ akcininkams! AB „Klaipėdos kartonas“ valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. balandžio 23 d. 13 val. bendrovės patalpose, Nemuno g. 2, Klaipėda, šaukiamas eilinis visuotinis akcinės bendrovės „Klaipėdos kartonas“, kodas 141011268, buveinės adresas Nemuno g. 2, Klaipėda, akcininkų susirinkimas. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena 2012 m. balandžio 16 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Akcininkų teisių apskaitos diena 2012 m. gegužės 8 d., jeigu visuotiniame akcininkų susirinkime bus priimti sprendimai, susiję su akcininkų turtinėmis teisėmis. Šias teises turės asmenys, kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo bus akcinės bendrovės „Klaipėdos kartonas“ akcininkai. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2011 m. konsoliduotasis metinis pranešimas. 2. Bendrovės 2011 m. auditoriaus išvada. 3. Bendrovės 2011 m. konsoliduotųjų ir Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 4. Bendrovės 2011 m. pelno (nuostolių) paskirstymas. 5. Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų tvirtinimas. Susipažinti su Bendrovės dokumentais, susijusiais su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, gauti sprendimų projektus ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu, akcininkai gali Bendrovės buveinės administracijos patalpose, 202 kabinete, Nemuno g. 2, Klaipėda, nuo 2012 m. balandžio 12 d. Akcininkų, dalyvaujančių visuotiniame akcininkų susirinkime, registracija prasideda 12.30 val. Akcininkai, atvykę į visuotinį akcininkų susirinkimą, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o akcininkai, kurių akcijos apskaitomos ne bendrovės įgaliotinio AB SEB banko (CD dalyvio kodas 987) vertybinių popierių sąskaitose, turi pateikti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos susirinkimo apskaitos dienos pabaigai. Bendrovės vadovas. 933442
Įvairūs Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt. 918059
933129
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.
Visi santechnikos darbai. Avarinis iškvietimas. Tel. 8 620 24 706. 935060
923494
Dėmesio
Statybos paslaugos Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris - minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200. 885032
www.kl.lt
934461
Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu. 923939
Nukelta į 18 p.
22
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Balandžio 4 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 20 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Jausmų tektonika“. 2 dalių vaidinimas. Rež. P.Gaidys. Balandžio 22 d. 13 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čardašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams. Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis. Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Balandžio 18 d. 18.30 val. Kolonų salėje – V.Pupšio autorinis vakaras. Balandžio 22 d. 15 val. – atnaujinimo premjera. V.Konstantinovas „Šimtas princesės pabučiavimų“. 1 v. muzikinis spektaklis vaikams. Balandžio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Kovo 31 d. 18 val. – „Begalinė platybė. Visi Čaikovskio koncertai“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir dirigentas G.Rinkevičius. Solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Bilietai 30, 50, 70 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 5 d. 18 val. – „Dangiškoji garsų vaivorykštė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas A.Vildžiūnas. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Mano vadovas T.Ambrozaitis. Solistai: A.Krikščiūnaitė (sopranas), N.Petročenko (mecosopranas), M.Zinkus (tenoras), L.Mikalauskas (bosas). Dirigentas S.Sondeckis. Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonen (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 20 d. 18 val. – „Vingriais melodijų keliais“. „Lomza Chamber Philharmonic“ (Lenkija). Meno vadovas ir dirigentas J.M.Zarzycki (Lenkija). Solistas G.P.Kolodziej (baritonas, Lenkija). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 27 d. 18 val. – „Liepsningoji fantazija“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyr. dirigentas J.Domarkas. Dirigentas A.Markovič (Austrija). Solistė R.Lipinaitytė (smuikas, Lietuva-Austrija). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Balandžio 1 d. 18 val. – Mantas ir Kauno bigbendas „Frank Sinatra Show“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 3 d. 18 val. – Rūta Ščiogolevaitė su grupe. Naujo albumo „Just life“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfinalis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ Didžiojo prizo laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 16 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Vaidins D.Kazlauskas. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Balandžio 19 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „2 vyrai. 1 tiesa“. Vaidina J.Gaižauskas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 22 d. 18 val. – premjera. Romantinė komedija „Kitais metais tuo pačiu laiku“. Vaidins A.Bendoriūtė ir A.Kazanavičius. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Balandžio 23 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Daktaras“. Vaidins S.Siparis, M.Jampolskis, A.Bialobžeskis, I.Stasiulytė, K.Smoriginas, E.Kvoščiauskas, E.Užaitė, T.Vaškevičiūtė ir kt. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Žvejų rūmai
(Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Kovo 31 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių spektaklis mažiems ir dideliems „Ežiuko pasakos“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 31 d. 18 val. teatro salėje – Tarptautinei teatro dienai. M.Martinaitis. „Visa tiesa apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Tikroviška melų pasaka su šventinėmis vaišėmis. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (teatro savaitės akcija – du bilietai už vieno kainą). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 1 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Buratino nuotykiai“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
Balandžio 3 d. 19 val. didžiojoje salėje – Idioteatras. Y.Rėza „Karo dievas“ (premjera). Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 25–50 Lt. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 11 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Barico „Šilkas“. Vaidina N.Savičenko ir R.Šaltenytė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 14 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto platintojas 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama labai graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 15 d. 14 val. didžiojoje salėje – Vilniaus mažasis teatras. „Mama katinas“. 2 dalių spektaklis vaikams nuo 5 iki 99 metų. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 19 d. 19 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. Spektaklis „Dangaus link“. Pagal H.Hesės monografiją „Pranciškus Asyžietis“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 21 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Klounas ir pelytė Micė“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio diena 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 21 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės. „Gastrolių tango“. 2 dalių komedija. Bilieto kaina 59139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas?”. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 25 d. 19 val. didžiojoje salėje – Kauno valstybinis muzikinis teatras. L.Adomaitis „Dulkių spindesys“. 2 dalių šokio spektaklis. Bilieto kaina 33–63 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 26 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame komedija „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 28 d. 14 val. teatro salėje – folkloro klubo „Šeimyna“ koncertas ir liaudiška vakaronė. Dalyvauja ansamblis „Baltos ievos“ ir Jokūbavo kaimo kapela. Nemokamai. Balandžio 28 d. 18 val. didžiojoje salėje – Tarptautinei šokio dienai. Teatralizuotas koncertas „Pavasario arabeskas“. Bilieto kaina 5 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena
(Dubysos g. 20) Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“. Klaipėdos lėlių teatras
(Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 31 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė. Balandžio 1 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Trys paršiukai“. Rež. S.Bartulytė. Balandžio 14 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 15 d. 12 val. – lėlių vaidinimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną“. Rež. R.Bunikytė. Balandžio 20 d. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 21 d. 18 val. – spektaklis visai šeimai „Žirafa su kojinėm“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 22 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 28 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitytė. Klaipėdos etnokultūros centras
(Daržų g. 10) Iki gegužės 4 d. tautodailininko Klaido Navicko (Vilnius) popieriaus karpinių paroda „Senieji lietuvių dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Nemokamai. Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai
(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) PARODOS Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika vs. Informacija. Vol.2“; G.Skudžinsko „Tyla“; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. Balandžio 6–gegužės 6 d. K.Inčiūraitė. „Sekimas“.
Balandžio 13 – gegužės 13 d. LFS Klaipėdos skyrius. Fotografijų paroda „Kiti 3“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 31 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinė nuotaika-margutis“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Balandžio 7 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinis atvirukas“. Balandžio 14 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“. Balandžio 21 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stiklo dekoravimas“. Balandžio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas negatyvas“. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimų kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt. RENGINIAI Balandžio 4 d. 18 val. – rež. A.Eimulio filmo „Pašteto brolija“ peržiūra. Nemokama. Balandžio 12–14 d. 18 val. – rež. G.Žičkytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Bilieto kaina 6 Lt. Balandžio 21 d. 19 val. – eksperimentinės muzikos kūrėjų „Mobilizacija 2012“. Bilieto kaina 10 Lt. KKKC Meno kiemas
(Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Edukacinės ekskursijos vyksta susidarius ne mažesnei nei 10 žmonių grupei. Būtina iš anksto registruotis e. paštu klaipedosleles@ gmail.com arba tel. 239 932. Edukacinės ekskursijos kaina 1 asmeniui 3 Lt. Balandžio 20 – gegužės 4 d. I.Leščinskaitės mokinių apžvalginė darbų paroda. Iki balandžio 4 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446. Balandžio 20 – gegužės 15 d. paroda „Art Mix“. Nukelta į 23 p.
23
šeštADIENIS, kovo 31, 2012
pramogos parodos atkelta iš 22 p.
restoranai
sportas, sveikata
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
karščiausi kelionių pasiūlymai „Krantas Travel“
Baroti galerija
(Aukštoji g. 1) Iki balandžio 18 d. Aurimo Anuso akvarelių paroda „Klaipėda-Memel: prarasto laiko beieškant“. LDM Prano Domšaičio galerija
(Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki balandžio 15 d. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų paroda, skirta mokyklos 20-mečiui. Balandžio 1 d., sekmadienį, 14 val. popietė muziejuje šeimoms „Atsisveikinimas su Australija“. Balandžio 1 d. 15 val. – operetės vakaras „Su šypsena rimtai“. Žymiausiųjų J.Štrauso, I.Kalmano, F.Lecharo operečių arijos ir meilės duetai pakvies į švytinčios operetės sūkurį. Dainuos V.Trinkė, V.Muravjovas, V.Bytautas, akompanuos A.Kržanavičienė. Nemokamai.
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. Iki gegužės 5 d. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“ kartu su menininke iš Vokietijos p. Helga Bing pristatys Velykinę keramikos darbų parodą. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje“. Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. Iki balandžio 16 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „Kregždutė“ vaikų piešinių parodėlė „Jau pavasaris“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 31 d. paroda-maketas „Darželis „Bangelė“ ateityje“ (maketo autoriai Klaipėdos lopšelio-darželio „Bangelė“ „Kriaukliukų“ grupės priešmokyklinio ugdymo pedagogė-metodininkė L.Mikužienė, vyr. auklėtoja A.Kazlauskienė ir ugdytiniai); Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ ugdytinių pagamintų knygų skirtukų paroda „Gyvenkime be patyčių“. Debreceno filialo Pempininkų vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki balandžio 15 d. Gedminų pagr. mokyklos 2b ir 3d klasių mokinių darbų paroda „Velykų belaukiant“ (mokytojos S.Jurkevičienė ir R.Sirusienė). Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki balandžio 2 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda „Kelionės“. Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda. Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities ievos simonaitytės Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – balandžio 3 d. 17 val. J.Šikšnelio knygos „Banga atgal negrįžta“ sutiktuvės. Galerija 13L – iki balandžio 3 d. R.Urbono fotografijų ir laiškų paroda. III a. holas – iki kovo 31 d. Klaipėdos jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ paroda „Požiūris“. Renginių salė – balandžio 4 d. 17.30 val. Andrejaus Tarkovskio jubiliejinis vakaras. Vaikų literatūros skyrius – iki balandžio 4 d. klubo „Liepsnelė“ dailės studijos „Ultramarinas“ ugdytinės M.Nemchankos darbų paroda (mok. R.Kušlys).
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 30 d. 19 val. grupės SING koncertas. Profesionalių muzikantų grupė garantuoja Jums gerą nuotaiką. Praleiskite gražų penktadienio vakarą restorane „Vienaragio malūnas“.
Sporto klubas „VS FITNESS“ gimtadienio proga nemokamai kviečia išbandyti naujus skvošo kortus. Akcija vyksta iki balandžio 2 d. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu.Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treniruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė. Taikos pr. 66A, Klaipėda (PC Grandus, 2–ame aukšte). www.vs-fitness.lt. Tel.+370 46 24 64 90.
Teniso arena
Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiesiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Zasnicas, Klaipėda - Karlshamnas
Į kainą įskaičiuota kajutė (1-4 asm.) ir vieta
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Karlshamnas *Papildomos sąlygos: – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m – Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. – Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. – Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. – Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
automobiliui.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
S. Daukanto g. 20, LT-92135 Klaipėda Bendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312 Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.lt Taikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917 akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt
Italija – Turkija – Kipras – Izraelis – Graikija (12 d.): nuo 1344 Lt Italija – Tunisas – Ispanija – Prancūzija (8 d.): nuo 1793 Lt Italija – Prancūzija – Ispanija – Tunisas (8 d.): nuo 1378 Lt Olandija – Estija – Rusija – Danija – Didžioji Britanija (11 d.): nuo 1482 Lt
Kruizų pavasario akcija! Ispanija – Tunisas – Malta – Italija (8 d.): nuo 1240 Lt
Kainos nurodytos asmeniui dvivietėje vidinėje kajutėje su uosto mokesčiais.
Litamicus
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai“
kursai
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS
KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt!
gardumynai
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
Orai
Savaitgalį prognozuojami vėsūs orai, galima šlapdriba. Šiandien daug kur numatomas lietus, šlapdriba, temperatūra bus 3–5 laipsniai šilumos. Sekmadienį daugelyje rajonų pasnigs, naktį vietomis temperatūra gali nukristi iki 5 laipsnių šalčio, dieną bus 2–4 laipsniai šilumos. Kitos savaitės pradžioje temperatūra gali nukristi dar keliais laipsniais.
Šiandien, kovo 31 d.
+3
+4
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+5
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+5
Utena
+5
7.08 20.12 13.04
91-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 275 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +8 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +25 Keiptaunas +22 Kopenhaga +8
kokteilis
Londonas +14 Madridas +22 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas +9 Oslas +12 Paryžius +18 Pekinas +14
Praha +8 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +22 Tokijas +17 Varšuva +5
Vėjas
1–8 m/s
+5
Alytus
Vardai Šiandien: Benjaminas, Gina, Ginas, Kornelija.
kovo 31-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+4
+1
-2
3
-3
+2
-1
-2
8
-1
+2
-1
-3
8
rytoj
Mes ir moterys „Kokteil is“ šiand ien baig ia prot ing ų samprotav imų, kuo skir iasi moter ys nuo vyr ų, temą. Jei dar turite daug iau palyg inimų – siųsk ite. Moter ys paprašo palaist yt i gėles tik tada, kai išvaž iuoja atostogauti. Vyrai laisto gėles, bet moter ims grį žus, kai visos jos būna neg yvos. Nie kas než ino, kodėl taip atsitinka. Kompan ijoje vyrai kalba tik apie tris dalyk us: pin ig us, futbolą ir moter is. Jie perdeda apie savo pin ig in ius rei kalus, nieko dorai než ino apie futbo lą ir pasakoja išgalvotas istorijas apie moter is. Damos kalbasi tik apie vieną dalyką – seksą. Ir ne abstrakčiais žod žiais. Pa sakojimai būna išraiškingi, su visomis detalėmis. Ir jos niekada nemeluoja. Graž uolės kartais leid žia sau klysti. Pask ut in is vyras, kur is prisipaž ino klydęs, buvo Adomas. Išskyrus moteris kovotojas, kurios ga li būti pavadintos, pavyzdžiui, Didžią ja kalak ute, dail iosios lyt ies atstovės vengia prasivardžiuoti. Jei Marytė, Su zana, Silvija ar Vida kartu pietauja, jos tarpusav yje viena kitą ir vad ina Ma ryte, Suzana, Silvija ar Vida. Bet kai Petras, Jonas, Antanas ir Mi kas nueina išgerti alaus, jie vienas į ki tą kreipiasi kaip Seni, Besmegeni, Asi le ar Tešlagalvi. Kai moter is pasiek ia klimaksin į am žių, ji pereina per daug ybę sudėt in gų emocin ių, psicholog in ių ir biolo gin ių pak it imų. Pasikeit imų pobūd is ir laipsn is prik lauso nuo kiekv ienos konkrečiai. Klimaksas vyrams visad praeina vie nodai. Jie nusiperka mad ing us aki nius ir kepur ytę bei važ iuoja pirkt i brangaus automobil io.
Marijampolė
Vilnius
Rytoj: Dainora, Hugonas, Rimgaudas, Ringailė, Sandrina, Teodora, Teodoras.
orai klaipėdoje Šiandien
+4
+5
pirmadienį
1732 m. gimė austrų kom poz itor ius Franz as Jo seph as Haydn as. Mirė 1809 m. 1785 m. Varšuvoje mirė Lietuvos ūkio plėtros ini ciatorius Antanas Tyzen hauzas. Gimė 1733 m. 1889 m. Paryž iuje išk il mingai atidarytas 300 m aukščio Eifelio bokštas. 1936 m. Didžioji Britani ja ir Prancūzija paskelbė užstosiančios Lenkiją, jei pastaroji būtų užpulta.
1954 m. gimė Latvijos dai nininkė Laima Vaikulė.
1959 m. Tibeto dvasi niam lyder iui Dalai La mai Ind ijoje suteikt as politinis prieglobstis. 1980 m. mirė JAV olim pinis čempionas bėgikas Jessie Owensas: 1936 m. Berlyno olimpiadoje jis iškovojo ket ur is aukso medal ius, tačiau Adol fas Hitleris juodaod žiui sport in ink ui ats is akė paspausti ranką. 1992 m. Liet uvos ban kas atgavo Anglijos ban ke saugotą auksą.
Sušils tik per Velykas Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Nors baigiasi pirmasis pavasario mėnuo, šilumos dar teks palaukti. Ateinanti savaitė bus vėsoka ir pri mins vėlyvą rudenį.
Atokvėpis: valandą pašoki pagal trankią muziką – ir vėl prie darbo.
Pietų pertrauka – šokiams
Pasak sinoptikų, šį savaitgalį ge rokai atvės. Protarpiais laukiama kritulių, daugiausia šlapdribos. Pūs šiaurės vakarų, šiaurės vėjas 8–13 m/s, oro temperatūra šešta dienio dieną bus 2–4 laipsniai šilu mos, sekmadienio dieną 1–3 laips niai šilumos. Naktimis taip pat bus vėsoka, oro temperatūra laikysis apie 0. Kitą savaitę, pirmoje pusėje išsilaikys gana šaltoki orai, pro gnozuojami nedideli krituliai, šlapdriba, naktimis vietomis plikledis. Oro temperatūra die nomis – 1–4 laipsniai šilumos, naktimis – apie 0. „Pavasarinės šilumos laukime ir sulauksime. Jau prieš pat Vely kas Klaipėdoje bus šilčiau“, – pa žadėjo hidrometeorologas Liongi nas Pakštys.
Eilė: pietų šokiams švedai būriuojasi prie Stokholmo kultūros centro.
Švedijoje kai kurie darbuotojai pa mėgo itin neįprastą veiklą per pie tų pertrauką – šokius skambant trankiai muzikai.
Česka (rytoj meluokime susirietę, o kurie ne mokate – būkite atsargūs)
Apsipylę prakaitu šokėjai trypia mirgant diskotekos šviesoms kar tą per mėnesį organizuojamame renginyje „Lunch Beat“. Ši tra dicija užgimė Stokholme, o da
bar sparčiai plinta kituose Euro pos miestuose. Pirmasis toks renginys įvy ko vienoje požeminėje automobi lių statymo aikštelėje 2010 m. Da bar „Lunch Beat“ šokiai Stokholme rengiami kartą per mėnesį ir pri traukia šimtus žmonių. Organizatoriai sakė, kad šis pasi linksminimas prasideda vidurdienį
ir trunka valandą. Per šiuos rengi nius alkoholis nevartojamas, todėl pietų pertraukos šokių atmosfe ra kitokia negu naktiniuose klu buose. Panašūs renginiai jau buvo su rengti bent dešimtyje kitų Švedi jos miestų, taip pat Suomijoje ir Serbijoje. „Klaipėdos“, BNS inf.
Krit ul iai: savaitgal į sin opt ikai
Klaipėdoje prognozuoja lietų ir šlapdribą.