TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis, balandžio 2 d., 2012 m. Nr. 77 (1276)
diena.lt
NEMOKAMAS KINAS PRASIDEDA SU „VILNIAUS DIENA“!
1,30 Lt
.1<:< </B<96.6 Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą šiandien 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su balandžio 2 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.
Senamiestyje – lyg kaime
Jei nori patekti į Užupį, perbrisk visas savo upes: prieštaravimų, netikėji mo ir kitas. Tada patek si čia. Menininkas Marius Abramavičius
7p.
Miestas
3p.
Leido Žemei atsikvėpti Daugiau kaip 5400 miestų visa me pasaulyje, tarp jų ir 14 Lietuvos miestų ir miestelių, šeštadienio va karą prisijungė prie pasaulinės „Že mės valandos“ akcijos. Ši akcija vy ko ir sostinėje. „Žemės valanda“ pra sidėjo 20 val. Vilniaus Rotušės aikš tėje. Davus startą tamsa išplito po vi są senamiestį.
Miestas Pastatai: Vingrių gatvėje butus įsigiję vilniečiai nesitikėjo, kad jų kieme ims dygti estetinį vaizdą darkantys ir nepatogumų keliantys sandėliukai.
Naujus butus sostinės senamiesčiu besi driekiančioje Vingrių gatvėje įsigiję mies to gyventojai sunkiai bepakelia socialinių būstų nuomininkų kaimynystę. Kiemas verčiamas šabakštynu, o ant pasėtos pievelės renčiami skardiniai sandėliukai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Kilnojamos būdelės
Ar norėtumėte įsigiję prabangų butą sostinės senamiestyje kie mu prie namo dalytis su savival dybės skiriamo socialinio būsto gyventojais, kurie tą kiemą pa verčia sąvartynu, o visų savo ra kandų negalėdami sutalpinti na
muose ant pievelės dar susirenčia ir jokio estetinio vaizdo neturin čias būdeles? Su tokia bėda susidūrė sena miesčio Vingrių gatvės gyventojai – jų kieme ant tako vienas po kito išdygo keli skardiniai sandėliukai. „Viską jie tuose sandėliukuose laiko. Kiek mačiau, ateina ir pa siima glėbį malkų, lai ko dar visokius daiktus.
2
4p.
Gimtadienis su kamuoliu
2
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Sumušė ir apiplėšė
Bėgimo treniruotės
Šeštadienio naktį Vilniaus ra jone į senolio namus įsiveržę trys jaunuoliai pagrobė per 12 tūkst. litų. Įsibrovėliai šeimi ninką A.R. sumušė ir surišo lipniąja juosta, metaline lazda sumušė ir jo sūnų I.R. Pagro bę 12 370 litų jaunuoliai pasi šalino. I.R. dėl pilvo sumuši mo paguldytas į ligoninę.
Visus norinčius pajusti bėgi mo malonumą viešoji įstaiga „Sveikas miestas“ kviečia į ne mokamas bėgimo treniruo tes, kurios prasideda jau ba landį. Šiandien 18 val. vyks pir moji nemokama bėgimo treni ruotė – norintys joje dalyvauti kviečiami rinktis į Vingio parką, priešais didžiąją estradą.
Kontrastai: Vingrių gatvės gyventojai jaučiasi, lyg būtų įsikūrę ne didžiausio šalies miesto centre, o kur
nors apleistame priemiestyje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Senamiestyje – lyg kaime
Šiaip tikriausiai vis 1 ką, kas netelpa namuo se“, – dienraščiui „Vilniaus die
na“ dėstė šios gatvės gyventojas Darius. Dienraščio pašnekovas sakė, kad skardinės būdelės kieme sto vi jau seniai, tačiau anksčiau jos niekam pernelyg nemaišė, nors ir neatrodė itin estetiškai. Situacija pasikeitė greta griūvančio sociali nio būsto pradėjus statyti dar vie na nedidelį daugiabutį. „Statybininkams tos būdelės trukdė, tad šie jas perkėlė tolė liau. Automobilių aikštelėje pa statyti negalėjo, užtat pastatė ant pievelės, iš abiejų pusių šaligat vio. Suprantu, gal žmonėms labai reikia jų, neturi jie vietos daik tams laikyti, bet juk nepradėsime kiekvienas panorėjęs senamies tyje kieme statyti visokių būde lių, šiltnamių ir panašiai“, – kal bėjo pašnekovas. Skardiniai savadarbiai sandė liukai, nežinant tiesos, atrodo lyg statybininkų vagonėliai, kuriuos laikinai pasistatyti šie turi teisę. Tačiau kaimynų nepageidaujami plytomis paremti statiniai grei čiausiai ir toliau stovės ant pie vos, nes kitos vietos jiems kieme tiesiog neliko. Rūksta kaminai
Kitas Vingrių gatvės gyventojas dienraščiui sakė besijaučiąs, lyg būtų įsikūręs ne didžiausio šalies
miesto centre, o kur nors apleis tame priemiestyje. Jo teigimu, iš socialinio būsto nuomininkų ka minų kylantys dūmai kartais būna kur kas tamsesni, nei turėtų būti kūrenant malkomis. „Sunku pasakyti, kuo jie kū rena dažniau, bet kelis kartus esu pastebėjęs, kad greičiausiai ne malkomis, o anglimis. Dūmai rūksta tokie juodi, o kvapas toks aštrus, kad deginant malkas to kio tikriausiai nebūna“, – tikino vilnietis. Jis tvirtino, kad kaimynai keti na kreiptis ir į statybų inspekciją. Ne dėl greta vykstančių statybų, o dėl savavališkų sandėliukų. „Nežinau, ar inspekcija čia ga li padėti, bet nelegalių statinių mieste neturėtų būti. Apskritai kažkokia kvailystė su tomis bū delėmis. Ir toks gyvenimas mies to centre nėra normalus. Kaip ko kiam kaimo vienkiemyje – ką nori, tą stato, kaip nori, taip gyvena“, – sakė pašnekovas. Seniūnas galėtų padėti
Vilniaus miesto savivaldybės Se namiesčio seniūnijos seniūnas Romasis Petrauskas dienraščiui sakė gyventojams iškilusiais klau simais dažniausiai galįs padėti, tačiau apie Vingrių gatvės bėdas iki šiol nėra girdėjęs. „Na, pirmiausia žmonėms gal reikėtų ne į žiniasklaidą kreiptis, o paskambinti į seniūniją ir iš
dėstyti tas savo problemas. Tada ir žiūrėtume, ką galima padary ti. Seniūnija tikrai sprendžia pa našius klausimus, tačiau seniūnas juk neapeis visų gatvelių ir nesu žiūrės, kur kas negerai“, – kalbė jo R.Petrauskas.
Toks gyvenimas miesto centre nėra normalus. Kaip ko kiame kaimo vien kiemyje – ką nori, tą stato, kaip nori, taip gyvena. Jis pridūrė, kad jokių laikinų pastatų gyventojai savo kiemuo se pasistatyti neturi teisės. Jei to kių statinių kur nors iškyla, juos liepiama nugriauti, gali grėsti ir baudos. „Tikrai negalima nelegaliai nie ko statyti, o laikini pastatai sena miestyje iš viso negalimi. Būna, kad gavę leidimą pasistato staty bininkai ar kokie darbininkai, bet eilinis gyventojas to daryti nega li“, – sakė seniūnas. Jo teigimu, savavališkos staty bos senamiestyje – itin retas at vejis. Nelegaliai pastatytus lai kinus statinius seniūnija iki šiol buvo registravusi vos kelis.
Dangoraižių ir lūšnynų kaimynystė Sostinės centre yra ir daugiau vietų, ku riose gyvendamas gali pasijusti lyg kai me. Kone visuose Vilniaus rajonuose gausu medinių namelių, iš kurių kami nų rūksta dūmai, o gatvės neasfaltuo tos. Vienas keisčiausių mikrorajonų –
savivaldybės dangoraižio panosėje esančios Šnipiškės. Ši teritorija mies te iš visų pusių apsupta dangoraižių ir daugiabučių namų, tačiau pati atrodo taip, kad užsienio kino bendrovėms niekuo nesiskiria nuo Sibiro kaimo.
Panašiai atrodančių vietų yra ir mero Artūro Zuoko taip mylimame Užupy je, prestižiniame Žvėryne. O ką jau kal bėti apie miesto pakraščius, kuriuose pasijusti, kad gyveni didžiausiame ša lies mieste, yra tiesiog neįmanoma.
3
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
miestas
Vilnius leido Žemei atsikvėpti
Daugiau kaip 5400 miestų visame pasaulyje, tarp jų ir 14 Lietuvos mies tų ir miestelių, šeštadienio vakarą pri sijungė prie pasaulinės „Žemės valan dos“ akcijos. Ši akcija vyko ir sostinėje.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Užtemo gatvės ir pastatai
Sostinėje didžiausia pasaulyje sa vanoriška aplinkosaugos akcija „Žemės valanda“ prasidėjo 20 val. Vilniaus Rotušės aikštėje. Bjauroko oro nepabūgę susirinko keliasde šimt žmonių. Su dalyviais ženklo išjungti šviesas laukė „Show Ma kers akademijos“ šešėlių teatras, „Giunter Percussion“ ritmų gru pė, Ugnies šokio artistai. Savo pa sirodymais susirinkusią minią jie džiugino visą valandą, kol dauge lis miesto vietų skendėjo tamsoje. 20.30 val. Vilniaus meras Artū ras Zuokas davė simbolinį startą „Žemės valandos“ pradžiai. Tuo met užgeso Vilniaus rotušė, Rotu šės aikštė, Didžioji, Vokiečių, Pi lies gatvės. Prisijungė ambasados
Be šių objektų, sostinėje užge so ir savivaldybės pastatas, Euro pos aikštė, Vilniaus arkikatedra, varpinė, Katedros aikštė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdo vų rūmai, Gedimino pilies bokštas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Trijų Kryžių kalnas, Seimo rūmai, Nepriklausomybės aikštė, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Simono Daukanto aikštė, Vilniaus univer siteto centriniai rūmai, Šv. Jonų bažnyčia, Aušros vartai, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lie tuvos nacionalinis operos ir baleto
teatras, Kongresų rūmai, Vilniaus televizijos bokštas. Taip pat T.Vrublevskio, Šventa ragio, A.Goštauto, Universiteto, Šv. Jonų gatvės ir Gedimino prospektas. Šiemet pirmą kartą Vilniaus miesto savivaldybės kvietimu prie akcijos prisijungė ir užsienio šalių ambasados.
Žmonės buvo ragi nami nufotografuo ti reikšmingą miesto objektą prieš išjun giant šviesas ir jas iš jungus. Už lemputę – žvakutė
Visi buvo kviečiami šeštadienio vakarą į Rotušės aikštę atsineš ti panaudotas energiją taupančias lemputes. Kiekvienam, atnešusiam tokią lemputę, buvo įteikta „Ca rito“ žvakutė. Išjungus valandai šviesas vilniečiai ir miesto svečiai su savanoriais degė žvakutes ir ant aikštės grindinio sudėjo „Žemės valandos“ simbolį – „60“. Surink tos lemputės po renginio buvo iš vežtos perdirbti. Prieš akciją žmonės buvo ragi nami nufotografuoti reikšmin gą miesto objektą prieš išjungiant šviesas ir jas išjungus, o nuotraukas siųsti adresu http://ikelk.zemes
Tamsa: „Žemės valandos“ akcija Vilniuje buvo surengta Rotušės aikštėje. Davus ženklą, šviesos užgeso ir
kitose senamiesčio vietose.
valanda.lt. Jei dar to nepadarėte, padarykite. Nes tai, pasak „Žemės valandos“ koordinatorių Lietuvoje, labai svarbu, siekiant kuo operaty viau perduoti informaciją žiniask laidos priemonėms ir pasaulinei „Žemės valandos“ galerijai. Visos užgesintų (prieš ir po) reikšmingų objektų nuotraukos bus matomos pasaulinėje „Žemės valandos“ ga lerijoje www.earthhour.org. Šiemet pasaulinėje akcijoje da lyvavo keturiolika Lietuvos mies tų ir miestelių. Kai kurių pastatų, paminklų apšvietimas buvo užge sintas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Marijampolėje, Palangoje, Pasva lyje, Plungėje, Kazlų Rūdoje, Laz dijuose, Babtuose, Biržuose, Drus kininkuose, Šiauliuose, Valų kaime Trakų rajone, Varėnoje.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Šviesas išjungė tūkstančiai miestų Pasaulinę iniciatyvą „Žemės valanda“ vykdo „World Wide Fund of Nature“ – viena didžiausių gamtosaugos organi zacijų pasaulyje. „Žemės valanda“ pra sidėjo 2007 m. nuo vieno miesto – Sid nėjaus. Tada 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas ir taip pasisakė prieš klimato kaitą. Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį ir dabar „Žemės valanda“ vadi nama didžiausiu savanorišku žmoni jos geros valios aktu. 2011 m. „Žemės valandoje“ dalyvavo daugiau nei 5200 miestų 135 šalyse visuose septyniuose žemynuose. Da lyvių skaičius siekė 1,8 mlrd. žmonių. Šiemet planetai simboliškai atsikvėpti 60 minučių leido 147 valstybės ir dau giau kaip 5400 miestų.
Valandai užgeso Didžioji Kinijos siena, Tokijo bokštas, Taipėjaus „Taipei 101“ dangoraižis, Nepalo „Lumbini Sacred Garden“, „Indijos vartai“, Nacionalinė biblioteka Baltarusijoje, Eifelio bokš tas ir Luvras Prancūzijoje, Branden burgo vartai Vokietijoje, Pizos bokštas Italijoje ir Vatikanas, Big Benas, Taue rio tiltas ir Bakingamo rūmai Didžiojo je Britanijoje, Kristaus Atpirkėjo statu la Brazilijoje, Nepriklausomybės ange las Meksikoje, akcijų biržos NASDAQ pastatai Taimso skvere, „Empire Sta te Building“ JAV ir kiti. Visus 938 Pasaulio paveldo sąrašui priklausančius objektus valandai iš jungti šviesas paragino UNESCO ge neralinė direktorė Irina Bokova.
PREKYBOS IR PRAMOGŲ CENTRO „OZAS“ VELYKOS – DOSNIOS Šiandien prasidedančios ir daugiau nei dvi savaites truksiančios Velykos prekybos ir pramogų centre „Ozas“ žada būti kaip niekad dosnios. Gausybė pramogų – nuo margučių medžioklės iki „Eurovizijoje“ Lietuvą atstovausiančio Donato Montvydo koncerto – skelbs pavasarį atėjus į Vilnių.
Šventė – originalių dekoracijų apsupty „Velykos Lietuvoje skelbia atbundančią gamtą ir linksmybes šeimos, draugų ar pažįstamų rate. Todėl stengiamės centre sukurti tokią atmosferą, kuri suburtų
vilniečius ir sostinės svečius, praturtintų jų laisvalaikį ir įprasmintų velykinį laikotarpį“, – sako ppc „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė. Velykų šventė „Oze“ šiandien, penktadienį, 16 val. prasidės jau tradicine tapusia margučių medžiokle. Lankytojus pasitiks atnaujintos Velykų dekoracijos: velykinę ruošą ir pramogas iliustruojančios salelės su 30 žaislinių zuikių, daugiau nei 1600 vaikų kurtų margučių bei tikri viščiukai ir triušiai.
Edukacinės pramogos ir D. Montvydo koncertas Šį ir ateinančius du savaitgalius „Oze“ pasirodys vaikų kolektyvai bei vyks nemokamos fotosesijos su Velykų zuikiu. Visą šventinį laikotarpį kasdien centre veiks velykinės dirbtuvėlės, kuriose meistrai mokys įvairių rankdarbių, bei kepyklėlė, kurioje kiekvienas vaikas galės pasigaminti velykinį skanėstą. Balandžio 3 ir 5 d. vakarais „Ozo“ III aukšte įsikūrusiame šeimos pramogų parke „X-Planet“ linksmybes vaikams organizuos Velykų zuikis su bobute, o visą pirmąją balandžio savaitę čia vyks velykinės dienos stovyklos. Šiemet „Ozas“ pirkėjams paruošė ir ypatingą dovaną – balandžio 9-ąją, antrąją Velykų dieną, čia koncertuos Lietuvą „Eurovizijoje“ atstovausiantis Donatas Montvydas.
4
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Jubiliejų paminėjo su ka Antakalnio vidurinėje mokykloje vyko buvusių mokyklos abiturientų krepši nio turnyras „3 × 3 į vieną krepšį“. Ren ginyje kaip garbės svečias dalyvavo mo kyklos bendruomenės narys premjeras Andrius Kubilius, taip pat Šarūno Marčiu lionio krepšinio akademijos pradinukai.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
„Trad ic in is krepš in io turny ras mokykloje vyksta jau beveik dvidešimt metų. Šiemet jis ypa tingas, nes penktadienį prasidė jo 40-ieji jubiliejiniai mokyklos metai. 1973 m. kovo 30 d. buvo pasirašytas dokumentas dėl pir mos aštuonmetės mokyklos Vil niuje steigimo“, – sakė Antakal nio vidurinės mokyklos direktorė Vita Kirkilienė. Pasak jos, šiemet į turnyrą su sirinko gausus būrys buvusių abi turientų. Iš pradžių užsiregistra vusių buvo net 80. Komandose žaidė po tris keturis, kai kuriose – šešis septynis buvusius abiturien tus nuo pirmos laidos, kuri buvo 1980 m., iki šių metų abiturientų. Startavo ir mokytojų komanda. „Šiame tradiciniame turnyre vi sada turime ir svečių. Šiemet savo apsilankymu mus pagerbė prem jeras. Jis yra Antakalnio bendruo menės narys, jo sūnus yra baigęs Antakalnio vidurinę mokyklą. Dėl to per svarbius mums įvykius jis visad būna su mumis“, – džiau gėsi mokyklos direktorė. Penktadienį 17 val. įvyko šven tės atidarymas, startavo pirmo
sios komandos. Šeštadienį nuo 9 val. ryto komandos žaidė to liau. Apie 15 val. prasidėjo finali nės rungtynės, į kurias atvyko ir premjeras A.Kubilius.
Vita Kirkilienė:
Mūsų mokykla yra labai berniukiška, manau, kad sporto renginiai, šokiai yra mūsų išsigelbėji mas telkti vyrukus geriems darbams.
Šiemet, pasak direktorės, ko mandos varžėsi dėl premje ro įsteigtos taurės, kuri ir atiteko pirmos vietos nugalėtojams – ko mandai „Pingvinai“. Premjeras, pasveikinęs visas komandas, įteikė krepšininkams medalius ir prem jero vardinius laikrodžius. Per renginį pasirodė ir Anta kalnio vidurinės mokyklos šiuo laikinių šokių kolektyvai, Š.Mar čiulionio krepšinio akademijos pradinukai.
Tradicija: pažaisti krepšinio buvę A
tiniai renkasi jau beveik 20 metų.
Mokyklos direktorė V.Kirki lienė džiaugėsi, kad joje vyks ta daug sporto renginių, yra šo kių būrelių. „Mūsų mokykla yra labai ber niukiška, manau, kad sporto ren giniai, šokiai yra mūsų išsigel bėjimas telkti vyrukus geriems darbams, kad jie kuo mažiau iš
Kertant Grigiškes – pristabdyti ne Pasibaigus šaltajam sezonui, transporto priemonėms neberei kės dygliuotų padangų, o leng vieji automobiliai automagistra lėmis ir greitkeliais galės važiuo ti greičiau. Per Grigiškes nuo šiol lengviesiems automobiliams gali ma važiuoti ne 70, o 100 kilomet rų per valandą greičiu.
Nuo balandžio 1-osios lengvie siems automobiliams automa gistralėse leidžiama važiuoti iki 130 kilometrų per valandą grei čiu, žiemos sezonu čia leistinas greitis negalėjo viršyti 110 kilo metrų per valandą. Greitkeliuose leistinas greitis di dėja dešimčia kilometrų – nuo 100 iki 110 kilometrų per valandą. Leistinas greitis keliuose su as falto ar betono danga – 90, kituo se keliuose – 70 kilometrų per va landą. Pradedantiems vairuotojams, dar net ur int iems dvej ų me tų vairavimo stažo, didžiausias leistinas greitis automagistralė se ir greitkeliuose yra 90, kituo se keliuose – 70 kilometrų per valandą. Gyvenvietėse, neprik lausom ai nuo met ų laiko, vis ų transporto priemonių leistinas
Pavasaris: automagistralėmis vėl galima važiuoti greičiau.
greit is rib ojam as iki 50 kil o metr ų per val and ą. Mag istra lėje Vilnius–Kaunas dėl atl ik tos rekonstr ukc ijos pager ėj us eismo sąlygoms, ties Grigiškė mis padidintas leistinas greitis lengviesiems automobiliams ir krov in in ėms transp orto prie mon ėms, kur ių did žiaus ia lei
džiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Važiuojant nuo Vilniaus link Kauno, magistralės ruože ties Grigiškėmis leistinas greitis pa didintas iki 100 kilometrų per va landą. Priešinga kryptimi, vyks tant nuo Kauno link Vilniaus, taip pat leidžiamas 100 kilometrų per
5
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
miestas
7p.
Užupis šventė nepriklausomybės dieną.
amuoliu
Antakalnio vidurinės mokyklos auklė
Gedimino Bartuškos nuotr.
daigų krėstų pamokose. Mokyklos vizija – esame šokantys, sportuo jantys, aktyvūs. Tikimės ir toliau telkti didelį būrį buvusių mokyk los mokinių, o sąraše turime išties daug gerų, dorų Lietuvos piliečių – nuo gydytojų iki menininkų, re žisierių, dainininkų“, – šypsoda masi kalbėjo direktorė.
ebereikės
Gedimino Bartuškos nuotr.
valandą greitis, išskyrus kelio ruo žą ties sankryža su Lentvario gat ve, – čia nustatytas ne didesnis kaip 80 kilometrų per valandą va žiavimo greitis. Iki šiol magistralės ruože per Grigiškes leista važiuoti iki 70 ki lometrų per valandą greičiu. VD, BNS inf.
Nelaimė viešbutyje
Įsisuko vagišiai
Vilniaus rajone, Ežeraičių kai me, „Le Meridien Villon“ terito rijoje, statybose į penkių metrų rūsį šeštadienį įkrito ir susižalo jo žmogus. Į įvykio vietą buvo iš siųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Panaudojus aukštalipių gelbėtojų įrangą, traumuotas vy ras iškeltas iš rūsio ir perduotas medikams.
Penktadienį Vilniuje apvogus na mą, pasigesta 55,55 tūkst. litų vertės turto. Policijos departa mento teigimu, vagystė įvykdy ta A.Šabaniausko gatvėje. Įsibro vėliai į vidų pateko išdaužę tera sos durų stiklą. Šeimininkai pa sigedo nešiojamojo kompiuterio, išorinio standžiojo disko ir įvairių aukso papuošalų.
6
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
nuomonės
Praktika, praktika, praktika
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andrius Agafonovas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ edukacijos tyr imų grupės vadovas
Apklausų vėzdu – prieš Prezidentę?
J
aunimo turimų praktinių žinių kokybės kėlimas iš šalies atro do vienas racionalių nedarbo mažinimo būdų. Tačiau, prieš imantis konkrečių veiksmų, reikėtų išsiaiškinti, kodėl dabartinėmis jauni mo praktinėmis žiniomis nepatenkinti nei darbdaviai, nei pats jaunimas. Rūšys ir jų skirtumai
Saulius Pocius
S
ocialinės mitologijos kū rėjai neleid žia tautai at sipalaiduot i. Seime bai giant griaudėt i FNTT perk ūnams, įsijungė kita F.Kaf kos vaizduotės verta mašina. Tą pačią dieną, kai Prezidentė atlei do vidaus reikalų ministrą, į vie šąsias erdves išplasnojo net ke lios žin ios ir apie reikšm ingas „vis uomenės“ apk laus as, ir rei tingus.
Jau ne pirmą dešimt metį į akis krinta taip sudėliojami apklausų anketų klausimai, kad į juos rašomi atsakymai būtų naudingi anoni miniam užsakovui. Kaip ir buvo gal ima tikėt is, vėl pasistengta kepštelėt i šal ies va dovei Daliai Grybauskaitei. Nors apk lausa vyko vasar į, kai FNTT skandalas dar nebuvo įsibėgėjęs, išk ilm ingai buvo paskelbta: Pre zidentės reit ingai sumažėjo net trimis procentiniais punktais. Va, pasirodo, šitkaip. Ir lyg tarp kitko, atsainiai užsimenama, kad tie reitingai vis tiek liko aukščiau si šalyje – bemaž 80 proc. Tačiau kai tauta visa tai praleido pro au sis, jau kitą dieną nuo pavad žio buvo paleista dar didesnė „sen sacija“. Esą Prez identė reit ing ų lentelėje neteko jau 10 procent i nių punktų. Ši lik imo žinia buvo paremta staiga iš kažk ur mist iš kai atsiradusiais kovo mėnesio apk lausų duomenimis. Apklausos skelb ėjai siek ia, kad duomenys atrodytų kur kas soli džiau, aišk inama, kad tai yra ne kok ie nors Alzhaimer io pasikal bėjimai turgavietėje, o „visuome nės nuomonės apk lausos“. Tačiau ši dar soviet iniais laikais plačiai anonsuota sąvoka „visuo menė“ anuomet tapo puik iu pro pagand in iu įnag iu, kod in iu žo džiu, kur į vartodamas galėjai at
stovauti ir valdžiai, ir kartu vieša jai nuomonei. Šis kom interno įkvėpt ų juodųjų technolog ijų kūrėjų atrad imas kai kur iems puik iai praverčia ir šiandien, nors ir neišvengia spon taniškų demaskavimų. „Čia jūs ta visuomenė?“ – kažkada A.Zuokas klausė R.Grinev ičiūtės atsiųstos TV reporterės, kur i buv usį libe ralcentr ist ų šviesul į ėmė egza minuoti visuomenės vardu. Na, bet tiek to, tegul sau žmonės žod žius vartoja, kok ius tik įsi geid žia, svarbu juk esmė, o ne forma. O tos esmės nuobod žia tikrai ne pavad ins i. Kad būt ų įtik im iau, viešos ios vis uomenės nuomo nės specialistai į apk lausas įpina tam tikr ų pat raukl ių reikšm in ių dėmenų, kurie turėtų sustiprinti tautai į smegen is kemšamo dar vieno mito patik imumą. Pasirodo, „visuomenė“ labiausiai pasit ik i ugn iagesiais gelbėtojais. „Kongenialu“, – susižavėjęs pasa kytų Ostapas Benderis. Kodėl ne mūr in inkais, sald žių jų pipir ų aug intojais ar asen iza toriais? Todėl, kad šios profesijos tautos sąmonėje yra pernelyg nom inal ios, tad ir jų atstov ų an ketos lape paž ymėt i niekas ne siūlo. O kas drįstų suabejoti spe cialistu, kuriam pavesta tauri pa reiga – gelbėti į bėdą patekusius? Apn ikt i abejonės galėt ų nebent kok į nors bešird į dvasios luošį. Štai čia ir yra atsak ymas, kodėl gelbėtojo profesinė pozicija kaip mas alas siūloma pat ikl iesiems apk lausų respondentams. Jei jie tok ie buvo apskritai. Mat jau ne pirmą deš imtmet į į akis skau džiai krenta taip sudėliojami an ket ų klausimai, kad į juos para šom i ats ak ymai būt ų patog iai naud ing i anon im in iam užsako vui. Kad jam įtiktų, tyrimų už at lyg į special istai gal i ryžt is ne tik man ipul iacijoms term inais, bet ir real iai stat ist ikos aferai. Svar biausia – kas stov i jiems už nu garos. Aišku čia viena, kad apklausų už sakovai yra žmonės, kurie labiau siai suinteres uot i vieš ąja nuo mone ir ypač jos formav imu. O tie, kurie atsako į metodolog inė mis gudrybėmis paspęstų anke tų klausimus, yra tik nieko nele miantys piliečiai, kurių realus po žiūris išnyksta iš anksto sumany tame social inės mitolog ijos, ma nipul iacijų ir pol it in ių sąmokslų scenaristų plane.
Lietuvoje numatytos trys savo tiks line auditorija ir įgyvendinimo bū dais besiskiriančios praktikos rū šys: pameistrystė, profesinės veiklos praktika ir stažuotės. Pameistrys tė orientuota į amatų mokymą, kai teorinės žinios suteikiamos profe sinio mokymo įstaigoje, o praktinis mokymas vykdomas darbo vietoje – konkrečioje įmonėje, organizacijoje ar pas laisvąjį mokytoją. Profesinės veiklos praktika atliekama įmonė se ar organizacijose siekiant įtvir tinti per studijas įgytas teorines ži nias. Šios rūšies praktika dažniausiai orientuota į besimokančius aukšto jo mokslo pirmosios pakopos arba vientisinėse studijose ir pagal Aukš tojo mokslo įstatymą gali būti numa tyta (bet neprivaloma) studijų programose. Stažuotės taip pat skirtos profesinei kvalifikacijai kelti ir yra atliekamos įmonėse ar organizacijo se, tačiau nėra formali studijų dalis. Šio tipo praktika paprastai naudojasi darbo patirties jau turintys asmenys, pavyzdžiui, siekdami konkrečios po zicijos tam tikroje organizacijoje. Pameistrystė Lietuvoje subsidi juojama iki 5 proc. darbo užmokes čio mažiausiai pusę metų. Stažuotės nėra itin aktualios didžiajai visuo menės daliai. O štai profesinės veik los praktikos kokybė yra problema, kurią reikia spręsti. Vertėtų priminti, kad Lietuvoje kasmet į universitetus įstoja 22 tūkst., į kolegijas – 16 tūkst. asmenų, tad po kelerių metų daugu ma tų 38 tūkst. ieško vietos, kur įgyti profesinės veiklos praktiką. Veiklos prieinamumas
Tarkime, kad studentas ieško įmo nės, kurioje norėtų atlikti profesinės veiklos praktiką. Jis pasirenka tris daugiausia unikalių vartotojų turin čius darbo pasiūlymų portalus („Ge mius Audience“ duomenimis, ma žėjančia tvarka CVbankas.lt, CV.lt, CVonline.lt). Portale CVbankas.lt
atskiros kategorijos praktikoms nė ra, o pagal raktinį žodį „praktika“ yra 33 skelbimai, iš kurių tik 23 aktua lūs praktikantams. Portale CV.lt at skiros praktikos kategorijos taip pat nėra, tačiau yra 48 savanoriško dar bo pasiūlymai, kuriuos tam tikromis aplinkybėmis galima laikyti profe sinės veiklos praktika. Pagal raktinį žodį „praktika“ šiame portale yra 15 skelbimų, iš kurių 10 aktualūs praktikantams. Portalas CVonline.lt tu ri atskirą praktikų kategoriją, tačiau joje tik 33 darbo skelbimai. Kai kurie skelbimai kartojasi dalyje ar visuose nagrinėtuose portaluose. Aktyviau sios praktikų siūlytojos yra finansi nėmis paslaugomis ir pardavimu už siimančios bendrovės. Tačiau, turint omenyje skelbimų ir pretenduojan čių praktikantų skaičių, studento sėkmė gana abejotina.
Dažnai patys studen tai praktiką traktuo ja kaip formalumą, o ne kaip galimybę įgyti žinių ir gal net įsidar binti.
Kitos galimybės susirasti praktikos vietą remiasi aukštųjų mokyklų pa siūlymais ir specializuotais praktikos vietų skelbimų portalais. Aukštosios mokyklos siūlo praktikos vietas daliai studentų, tačiau dažnai nėra pajėgios jų užtikrinti visiems. Specializuo tų praktikos portalų rinkoje trūks ta. Bene vienintelis aktyvus toks po rtalas GeraPraktika.lt vienija per 180 įmonių ir skelbia apie 100 aktyvių praktikos pasiūlymų. Tačiau jame prisiregistravę tik kiek daugiau nei tūkstantis studentų. Alexa.com duo menimis, per dieną šį portalą aplanko tik keturi unikalūs vartotojai. Užburtas ratas
Nors portalas GeraPraktika.lt veikia tik nuo 2011-ųjų lapkričio ir dar ne prasidėjo praktikų sezonas, toks ne gausus registruotų studentų skaičius rodo mažą pačių studentų suinte resuotumą. Dažnai patys studen tai praktiką traktuoja kaip formalu mą, o ne kaip galimybę įgyti žinių ir gal net įsidarbinti. To priežastys ga li būti ir studentai, ir praktikas or ganizuojančios įmonės. Studentams trūksta motyvacijos. Užuot žiūrėję į praktiką kaip į darbą, studentai tu rėtų ją laikyti ilgai trunkančiu darbo pokalbiu ir galimybe mokytis. Atly ginimas už praktiką vėlgi turėtų būti sutartinis ir būtina vadovautis prin cipu, kad algą reikia užsidirbti, o ne
gauti. Tačiau kitas profesinės pra ktikos motyvaciją žlugdantis veiks nys yra nepatenkinti lūkesčiai Tokia situacija gali susidaryti dėl praktikantus priimančios įmonės ne pasirengimo tai daryti. Dažnai studen tams sunku konkrečiai įvardyti savo tikslus, o praktikos vadovai ne visada linkę padėti aukodami savo laiką. Tad dažniausiai praktika baigiasi atliekant pagalbinio darbininko vaidmenį, kai atsakomybė apsiriboja koresponsen cijos nešiojimu ir kavos virimu. Ką daryti?
Pakelti studentų motyvaciją yra gana paprasta. Tam reikia užtikrinti gali mybę rinktis – tai atitinkamai tu ri pakelti per profesinę praktiką įgy tų žinių lygį ir duoti apčiuopiamos vertės patiems praktikantams. Ta čiau užtikrinti galimybę rinktis nė ra paprasta, nes tam reika motyvuoti privačias grupes. Ne pelno siekian čių organizacijų įtraukimas į prakti kos organizavimą iš dalies išspren džia problemą, jei daroma prielaida, kad jos motyvuotos pačiu procesu ir minimalia iš to gaunama nauda. Ta čiau verslo atstovams praktika retai sukuria pridėtinę vertę, nes, be mo kymams sugaišto laiko, įmonei rei kia sukurti tam tikrą infrastruktūrą ir mokyti savo darbuotojus, kaip rei kia vadovauti praktikantams. Jei pa meistrystė yra subsidijuojama vals tybės, kodėl šie profesinę praktiką skatinantys veiksniai neturėtų būti iš dalies subsidijuojami valstybės? Gal būt galima svarstyti ir dabar visiems taikomą valstybinio socialinio drau dimo kompensavimo sistemą siūlyti tik įmonėms, darbuotojus įdarbinu sioms po profesinės praktikos. Kai kurie darbdaviai kaip kliū tį įvardija trišalę sutartį, o, tiksliau, aukštųjų mokyklų nenorą ją pasirašy ti tam tikrais atvejais. Tačiau tais at vejais, kai per profesinę praktiką pra ktikantui neužtikrinamos galimybės įgyti su jo studijomis susijusių ži nių, tokia aukštųjų mokyklų pozici ja yra netgi sveikintina. Paskutinis la bai svarbus aspektas yra smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų įtraukimas į praktikos organizavimą. Šiuo me tu praktikos vietas dažniausiai siūlo stambios tarptautinės įmonės, kurio se praktikantai yra tik smulkus sraig telis, tad jiems retai tenka galimybė pamatyti daugiau verslo organizavi mo virtuvės. Jei mes verslumo ska tinimą deklaruojame kaip valstybės prioritetą, reikėtų pagalvoti apie gali mybes per praktiką studentams paro dyti, kaip vyksta verslo organizavimas Lietuvoje. Būtent atlikdami praktiką smulkiose įmonėse jie gali visa tai pa matyti iš vidaus. Ir net jei po prakti kos jie nebus įdarbinami, gal daliai jų kils noras kurti savo verslą.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
miestas
Diena, kai reikia švęsti Saulėtą balandžio 1-osios sekmadienį Užu pyje netilo muzika, garsūs kvietimai už sukti į svečius. Tądien visi užupiečiai links mai minėjo 15-ąsias Užupio respublikos energetinės nepriklausomybės metines. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Vaizdas kito, idėja liko
Unikali valstybė valstybėje. Vie nas mistiškiausių ir romantiškiau sių Vilniaus rajonų. Tarsi spalvinga ir gyva sala, kur vis dar gyva tik roji romantikos dvasia, kur klesti tolerancija, kibirkščiuoja kūrybinė energija, trykšte trykšta įkvėpimas, „daromas“ menas, laužomi tabu ir stereotipai, o visa tai iš aukštybių ramiai ir atlaidžiai stebi pilkaspar nis globėjas – Užupio angelas. Taip dažnai apibūdinamas nuo miesto Vilnios atskirtas Užupis. Balandžio 1-oji – ypatinga diena kiekvienam užupiečiui. Menininkų respublika, turinti savo konstitu ciją, himną, kalendorių ir žemėla pį, prezidentą, premjerą, daugy bę ambasadorių, karines pajėgas ir daug kitų dalykų, vakar minėjo sa vo nepriklausomybės 15-ąsias me tines.
„Per tiek metų Užupio vaizdas ir gyvenimas pasi keitė labai smarkiai, bet es minė idėja išliko – esame už ir esame kitame krante. Jei no ri patekti į Užupį, perbrisk visas savo upes: prieštaravimų, netikėji mo ir kitas, tada pateksi čia“, – apie tai, kad metai keitė Užupio vaizdą, bet idėja liko ta pati, kalbėjo meni ninkas Marius Abramavičius.
Linksmybės: geros nuotaikos anapus Vilnios įsikūrusiame Užupyje vakar tikrai netrūko.
Švenčia, bet nepokštauja
Užsukus į Užupį, kur prie Meno in kubatoriaus puikiai nusiteikę užu piečiai ir svečiai susirinko švęs ti, atrodė, kad ši respublika savo nepriklausomybę linkusi paminė ti kur kas šilčiau ir iš širdies links miau, nei savąją mini pati Lietuva. „Taip ir yra. Linksmumo ener gija. Mes ir sakome, jei esi gyvas, linksmas, turi tos energijos ir gali ja dalytis, tai visa kita yra išspren džiama, visa kita yra juokai. Jei esi nelaimingas, prislėgtas, tave valdys
Gedimino Bartuškos nuotr.
kas tik norės. Linksmu, laimingu žmogumi manipuliuoti negalima. O šią dieną reikia švęsti“, – sakė geros energijos nestokojantis Užu pio ambasadorius Tibete M.Abra mavičius. Balandžio 1-oji – ne tik Užupio nepriklausomybės, bet ir Melagių diena. Tačiau menininkas sakė, kad pokštų tą dieną Užupyje niekas nekrečia, nes į savo šventę jie žiūri rimtai. „Mes taip rimtai žaidžiame, kad jokių pokštų nepriimame. Užupio
respublika – rimta, galima juoktis, bet pokštų tokią dieną nekrečia me“, – juokdamasis kalbėjo M.Ab ramavičius.
Marius Abramavičius:
Mes ir sakome, jei esi gyvas, linksmas, tu ri tos energijos ir gali ja dalytis, tai visa kita yra išsprendžiama, vi sa kita yra juokai. Sveikino ir kauniečiai
Kad ir kaip ten būtų, pokštai pokštais, bet geros nuotaikos anapus Vilnios įsikūrusiame Užupyje sek madienį tikrai netrūko. Šventei buvo parengta ilgiausia programa. Ant tiltų, vedančių į šią respubli ką, darbavosi muitininkai. Stabdė atvažiuojančias mašinas, reikala vo atidaryti langus ir dėjo ant ran kų štampus. O didžiulėmis balto mis vėliavomis su Užupio ženklu – ištiestu delnu – mojuojantys jau nuoliai kvietė visus užsukti ir kartu švęsti šią svarbią Užupiui dieną.
Jubiliejus: Užupio nepriklausomybę šio rajono gyventojai šventė jau penkioliktą kartą.
Prie Meno inkubatoriaus degė laužas, koncertavo muzikantai, rin kosi vietiniai ir respublikos svečiai. Užupiečių pasveikinti atvyko net kauniečiai – puošniai apsirėdę Kau no bendruomenių centrų atstovai. Užupio kavinės terasoje veikė kūry bingumo mokykla vaikams – kinas ir žaidimai. 18 val. prasidėjo iškilmin gos eitynės nuo Užupio gimnazijos Angelo aikštės link. Čia vyko kon certas, skambėjo sveikinimo kalbos, himnas, dainos, nusivylimas, juokas, meilė, pagarba ir džiaugsmas. Iki pat vėlumos visi, gebantys ją priimti ir pernešti, dalijosi „neapčiuopiama energija be skaitliukų“. „Man ši šventė reiškia du daly kus: galiu susitikti su pažįstamais, kurių nemačiau metus, nes visi šią dieną būna čia. Kitas dalykas – ka dangi esu Užupio ambasadorius pasaulio miestų gatvėse, priklau so čia būti ir dalyvauti. Taip pat tai puiki galimybė parodyti visiems, ką mokame, ką padarėme per me tus, džiaugtis gyvenimu ir švęsti naujų metų dieną. Senovės Romo je naujuosius metus švęsdavo kovo 1 d., mes juos švenčiame balandžio 1-ąją“, – sakė daug metų Užupyje gyvenantis muzikantas, vertėjas ir mažmožių dievas Nikodemas.
Į namus keliavo su šventintomis verbomis Indrė Pepcevičiūtė Verbų sekmadienį Vilniaus arkika tedros prieigose virė gyvenimas. Iš arkikatedros bazilikos traukė vil niečiai, nešini įvairiausių spalvų ir dydžių verbomis, kadagių šakelė mis, o Gedimino prospekto pradžio je veikė tradicinis verbų turgelis.
Savaitę iki Velykų žymintis Verbų sekmadienis vadinamas širdžių at vėrimo Kristui švente. Gatvėse vi sad pamatysi šios pavasario šven tės simbolį – šventintas verbas – į namus besinešančius gyventojus. Daug tokių buvo ir sostinėje. Iš ar kikatedros bazilikos, nešdamie si įvairiaspalves verbas, kadagių šakeles, puoštas kačiukais, vakar traukė vilniečiai.
Perėjus gatvę – Gedimi no prospekto pradžioje – būriavosi verbų pre kiautojai. Vien os prek yb in in kės džiaugėsi, kad preky ba išties gera, kitos sakė vos įstengiančios susirinkti įdėtas lėšas. Verbomis, kurių kainos siekia nuo 2 iki 25 litų, prekiaujanti po nia Katažyna prekyba sekmadie nio popietę nesiskundė. „Klien tų užtenka, iš ryto buvo nemažai žmonių. Tik, žinoma, kai buvo leidžia ma prekiauti Katedros aikštėje, ten prekyba vyko geriau. Žmonės į turgelį ateidavo iš visų pusių: iš bažnyčios ar Pilies gatvės“, – sa kė prekybininkė.
Verbų sekmadienis Daugelyje Europos šalių ši šventė va dinama Palmių sekmadieniu. Katali kų bažnyčios liturgijoje palmių šven tinimas įvestas V a. Europoje tikėta, kad šią dieną pašventintų anksčiau siai pavasarį sprogstančių augalų ša kelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, nelei džia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo esama ir lietuvių liaudies pa pročiuose. Skirtumai: vienos prekiautojos
verbomis džiaugėsi, kad seka si išties gerai, kitos dūsavo, kad šiemet prekyba nekokia.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Žod is „verba“, gim in ingas lietuv iš kiems žodžiams „virbas“, „virbalas“, į lietuvių kalbą pateko iš slavų kalbų XII–XIV a. dar prieš krikščionybę. Lie
tuvių kalba verbos pirmą kartą mini mos 1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys. Suvalkijoje seniau tikrąja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytų Aukš taitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šaku tę su kačiukais, o senesnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų. Pačios puošniausios verbos seniau buvo paplitusios maždaug 50 km spinduliu aplink Vilnių – jos dabar pla čiai žinomos kaip Vilniaus verbos. Tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spal vinga rykštė, įvairaus rašto, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio.
8
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Lietuviškos daržovės – viešasis interesas? Vyriausybei siūloma priimti nu tarimą, kuriuo šalyje išaugina mos daržovės, kaip skatinančios sveikos gyvensenos įpročius, 2012–2020 m. būtų pripažintos viešuoju interesu.
Kad toks tikslas būtų pasiektas, Žemės ūkio ministerija siūlo nu statyti „specialius elektros ener gijos, šiluminės energijos ir gam tinių dujų tarifus visam žemės ūkio sektoriui, kad tai leistų že mės ūkio veiklos subjektams, au ginantiems šiltnamines daržoves, ryžtis dabar renovuoti neekono miškas šiltnamių šildymo siste mas ir įgyvendinti technologinio modernizavimo projektus“. Kaip teigia ministerija, projekto tikslas – stengtis išlaikyti esamas darbo vietas, užtikrinti pakan kamus kiekius šalyje užaugintų daržovių vidaus vartojimo porei kiams patenkinti ir taip pagerinti šalies gyventojų sveikatą. Žemės ūkio viceministro Min daugo Kuklieriaus pasirašytame rašte teigiama, kad Lietuvos gy ventojai šviežių daržovių suvalgo mažiau nei žmonės kitose Europos šalyse ir mažiau nei rekomenduo jama norma. „Žmogaus organiz
mas nesugeba sukaupti didesnių, biologiškai aktyvių medžiagų at sargų. Jas vis reikia papildyti, to dėl daržovės turi būti ne valgio priedas, o kasdienis pagrindinis maistas“, – nutarimo projektą aiškino M.Kuklierius. Kadangi daržovių auginti at virame grunte ištisus metus Lie tuvoje neįmanoma dėl klimato sąlygų, o norint auginti daržo ves šiltnamiuose reikia daugiau energijos išteklių ne tik šildymui, bet ir augalams apšviesti, siūlo ma jiems taikyti „specialius ta rifus“, o išlaidas padengti turėtų kiti energijos vartotojai. „Nustačius specialius energi jos išteklių tarifus visam žemės ūkio sektoriui, preliminariai ap skaičiavus, kitiems elektros ener gijos vartotojams tarifas padidėtų apie 2 proc., gamtinių dujų – iki 5 proc. ir šiluminės energijos – iki 1 proc. Jeigu skaičiuotume tik šilt naminės daržininkystės sekto riuje sunaudojamus energijos iš teklius, kitiems elektros energijos vartotojams tarifas padidėtų apie 0,07 proc., gamtinių dujų – iki 0,9 proc. ir šiluminės energijos – iki 0,06 proc.“, – rašo viceministras. BNS inf.
Mėsėdžiai: Lietuvos gyventojai šviežių daržovių suvalgo mažiau nei
žmonės kitose Europos šalyse ir mažiau nei rekomenduojama norma.
BFL nuotr.
Airijoje lietuvių vis dar daugėja Oficialūs Airijos gyventojų sura šymo duomenys rodo, kad lietu vių Airijoje per pastaruosius pen kerius metus padaugėjo 40 proc.
Praėjusią savaitę paskelbta statis tika atskleidžia, kad 2011 m. Airi joje gyveno 34 847 Lietuvoje gi mę žmonės – dešimčia tūkstančių daugiau nei 2006-aisiais. Lietuvos piliečių Airijoje buvo 36 683 – tai sudarė 0,8 proc. visų Airijos gyventojų. Surašymo duomenimis, dar sparčiau augo imigracija į Airi ją iš Rumunijos, Lenkijos ir Lat vijos. Rumunijoje gimusių Airijos gyventojų per penkerius metus padaugėjo nuo 8,5 tūkst. iki 18 tūkst., Lenkijoje – nuo 63 tūkst.
iki 115 tūkst., Latvijoje – nuo 14 tūkst. iki 20 tūkst. Paskelbti duo menys parodė, kad lietuviai, pa lyginti su kitais imigrantais, gana prastai moka anglų kalbą. 30 proc. lietuvių nurodė, kad angliškai kal ba prastai arba nekalba išvis. Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, pernai iš Lie tuvos emigravo 53 863 žmonės. Į šalį imigravo 15 685 asmenys – triskart daugiau nei 2010-aisiais, dauguma iš šių žmonių – į tėvy nę grįžtantys lietuviai. Airija buvo antra populiariausia emigrantų šalis – į ją vyko dešim tadalis emigrantų. Kas antras iš šalies nusprendęs išvykti lietuvis rinkosi Jungtinę Karalystę. BNS inf.
Valstybės vadovė Dalia Grybauskai tė svarsto, vetuo ti ar pasirašyti įsta tymą, kuris atver tų kelią į Seimą per apkaltą iš preziden to posto pašalintam Rolandui Paksui.
Laukimas: R.Pakso likimas dabar – Prezidentės D.Grybauskaitės ran
kose.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Galvosopis dėl R.Pakso Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Gali dar pasikonsultuoti
Iki šio trečiadienio Prezidentė turi nuspręsti, ar pasirašyti parlamen tarų priimtą tokią Seimo rinkimų įstatymo pataisą: „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, ku rį Seimas apkaltos proceso tvar ka pašalino iš pareigų ar panaiki no jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš parei gų ar panaikinti Seimo nario man datą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.“ Valstybės vadovė kol kas neap sisprendė, ar toks įstatymas ga li būti pasirašytas. Neatmetama, kad šiomis dienomis gali įvykti jos konsultacijos su teisininkais ir politikais, kaip derėtų su juo pa sielgti. Jeigu D.Grybauskaitė nuspręstų jį patvirtinti savo parašu, 2004aisiais iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintas R.Paksas turė tų teisę kandidatuoti į Seimą jau šiemet spalį rengiamuose rinki muose. Jeigu Prezidentė šį įstatymą nu spręstų vetuoti, tuomet Seimas dar svarstytų valstybės vadovės pateiktą pasiūlymą. Veto gali būti atmestas už tai balsuojant ne ma žiau kaip 71 Seimo nariui. Paprastai Seimo nariai sutinka su D.Grybauskaitės veto. Tik vie ną kartą parlamentarai sugebėjo jį atmesti. Kai Seimo rinkimų įstatymo pa taisa buvo priimama, už ją balsavo 65, prieš buvo 8, susilaikė 23 par lamentarai.
Nedrįsta spėti verdikto
Politikai nedrįsta spėti, kaip pa sielgs valstybės vadovė. Jie neat meta, kad galimas veto, bet kar tu pripažįsta, jog Prezidentė gali po konsultacijų nuspręsti pritarti Seimo išsakytai valiai.
Julius Sabatauskas:
Kai KT pripažįsta, kad įstatymas prieš tarauja Konstituci jai, negalima kitu įstatymu įveikti teis mo nutarimo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko miteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Julius Sabataus kas mano, kad nėra galimybės to kius klausimus reguliuoti tik įsta tymo pataisa. Reikia pakeisti ir Konstituciją. „Kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažįsta, kad įstatymas priešta rauja Konstitucijai, negalima kitu įstatymu įveikti teismo nutarimo, nors yra Seimo narių, kurie mano, jog užtenka, nes Konstitucijoje nie ko nėra pasakyta šiuo klausimu. Bet KT nutarimai grindžiami argumen tais, kad prieštaraujama ne konkre čiam straipsniui, o konstituciniam principui, teisinės valstybės princi pui. Jis kaip gija, einanti per Konsti tuciją. Todėl šiuo klausimu dar gali būti visko“, – spėjo J.Sabatauskas. Parlamentaras Vytenis Andriukaitis
mano, kad Prezidentė vetuos Sei mo priimtą įstatymą. „Kalbame ne apie terminą, per kiek laiko per ap kaltą pašalintas asmuo turi vėl teisę dalyvauti politiniame šalies gyve nime, bet apie mūsų Konstituciją. Šis įstatymas akivaizdžiai kertasi su dabartiniu konstituciniu reguliavi mu, todėl pirmiausia būtina priimti Konstitucijos pataisą, tada pagal ją taisyti įstatymus“, – sakė jis. Sutrumpino iki 4 metų
Premjeras Andrius Kubilius taip pat pareiškė abejonių dėl priimtojo įsta tymo konstitucingumo. „Čia yra konstitucinė problema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks jis yra priimtas, atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, taip pat KT išaiškinimus. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui keletą pasiūlymų, kaip turėtume tai syti tą padėtį, ir visi siūlymai rėmėsi tuo, kad turi būti taisoma Konstitu cija. Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos galima problemas iš spręsti“, – sakė premjeras. Pats R.Paksas ir jo vadovauja mos Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovai įsitikinę, kad reikia rinkėjams leisti apsispręsti, ku riuos politikus jie nori rinkti į Sei mą. „Todėl neturėtų būti daromos dirbtinės teisinės kliūtys tokiam rinkėjo pasirinkimui“, – pabrė žė Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Pirminiu projektu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo nu matęs aštuonerių metų draudimo terminą, tačiau pagrindinis pro jektą svarstęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė jį sutrumpinti iki ketverių metų.
Neigiama Strasbūro reakcija Šiuo metu galiojantis Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Sei mo nario mandatą, iš viso daugiau nie kada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą pernai sausį sukriti kavo Europos Žmogaus Teisių Teis mas Strasbūre. Jis konstatavo, kad ribo jimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas.
Į tai, kad, nor int R.Paksui ir kit iems per apkalt ą iš pareig ų paš al int iems asmen ims atvert i kel ią į Seimą, rei kėt ų pirm iausia pakeist i Konst it uci ją, pernai savo pareišk ime yra nuro dęs ir KT. Būtent šis Teismas 2004aisiais išaišk ino, kad gal iojant i Liet u vos Konst it ucija neleid žia per apkal tą pareigas praradus iam asmen iui daug iau niekada gyven ime siekt i tų pareig ų, kur ias pradedant eit i reik ia
prisiekt i, t. y. prez idento, Seimo, Vy riaus yb ės nar io, teis ėj o, valst yb ės kontrol ier iaus. Tač iau pagal Seimo priimt ą įstat ymo var iant ą Konst it u cija nekeič iama. Lietuvoje dabart i nio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims – per ap kaltą prezidento posto netekusiam eu roparlamentarui R.Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 m. pašalintam Linui Karaliui.
9
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
ekonomika Grąžina permokas
Degalai brango
Valstybinė mokesčių inspekcija gyvento jams penktadienį jau grąžino pirmąsias pajamų mokesčio permokas – 61 tūkst. žmonių sumokėta 23 mln. litų. Deklara cijas iki šiol jau pateikė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų. Planuojama, kad dek laruojančių gyventojų skaičius bus di desnis nei 800 tūkst., jiems bus grąžin ta apie 215 mln. litų pajamų mokesčio (GPM) permokų.
Degalinių tinklų valdytojai praėjusią sa vaitę toliau didino degalų kainas: ben zinas brango 3–7 centais, dyzelinas – 3 centais. Bendrovė „Lukoil“ ir jos konku rentė „Orlen“ litrą 95 benzino penktadie nį pardavė po 5,01 lito, „Statoil“ degali nėse benzino kaina buvo 5,03 lito. Dyze linas „Lukoil“ ir „Orlen“ degalinėse per savaitę pakilo iki 4,71 lito, „Statoil“ – iki 4,72 lito.
€
Melas klientams kainuoja
Komentaras
Noras kuo daugiau parduoti neretai pardavėjus patraukia už lie žuvio ir jie pažada daugiau, nei iš tikrųjų gali pasiūlyti. Nusivy lę, bet atkaklūs klientai gali tikėtis, kad visi pažadai bus įvykdyti.
J
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Valiutų kursai
Šiandien
Vitas Ūsas
Viešųjų ryšių vyr iausiasis special istas
eigu per telefoninį pokalbį vartoto jui buvo pasiūlyta pasinaudoti par davėjo pasiūlymu ir įsigyti telefoną, nešiojamąjį kompiuterį ir pan. su tam tikra nuolaida, per pokalbį šalys su sitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir vartotojas priėmė pardavėjo pasiūlymą. Vartotojo ir pardavėjo sudarytą sutartį
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2024 DB svaras sterlingų 1 4,1391 JAV doleris 1 2,5843 Kanados doleris 1 2,5929 Latvijos latas 1 4,9310 Lenkijos zlotas 10 8,3159 Norvegijos krona 10 4,5287 Rusijos rublis 100 8,8066 Šveicarijos frankas 1 2,8650
pokytis
–0,5744 % +0,3856 % –0,2047 % –0,1117 % +0,0264 % +0,1916 % +0,1615 % –0,4150 % –0,0070 %
dažniausiai vartotojui pasirašyti prista to kurjeris, o vartotojui pasirašius, vieną sutarties egzempliorių kurjeris grąžina pardavėjui. Akivaizdu, kad kurjeris nė ra sutartinių santykių tarp vartotojo ir pardavėjo šalis – vartotojas negali su juo nei derėtis dėl sutarties sąlygų, nei tikė tis jų paaiškinimo. Telefonu sudarytos sutarties vartotojas gali atsisakyti, pra nešdamas apie tai raštu pardavėjui per septynias darbo dienas.
Gudriai suviliojo
Taip praėjusią savaitę atsitiko vie nam dienraščio skaitytojui Kip rui. Neabejingas paauglys redak cijai pranešė, kad telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ telemarketingo centro vadybininkė įsiūlė paslau gas, kurios jam net nepriklausė, o galiausiai apgavo. Kipras pasakojo, kad jam pa skambinusi vadybininkė pasiū lė ypatingas telefono ir mobilio jo ryšio paslaugų įsigijimo sąlygas, kurių esą atvykus į prekybos saloną gauti neįmanoma. Kadangi Kipras dar tik moksleivis, paslaugų įsigi jimo sutartis buvo sudaryta jo ma mos vardu. Tačiau pasiūlytas tele komunikacijos paslaugų planas skirtas studentams ir suteikiamas tik studento pažymėjimą pateiku siems asmenims. „Vadybininkė mums pažadė jo, kad sutartyje parašys, jog mano mama yra Kauno kolegijos studen tė. Mes sutikome su pasiūlytomis sąlygomis už 10 litų per mėne sį gauti 120 nemokamų minučių pokalbių į visus Lietuvos tinklus, 1000 nemokamų SMS žinučių ir 1GB interneto duomenų. Taip pat buvo pasiūlytas išmanusis mobi lusis telefonas už 1 litą su 5 litų per mėnesį mokesčiu sutarties laiko tarpiu. Sutartį pristatyti turėjo kurjeris. Bet, kai gavau telefoną su sutartimi, pamačiau, ko nesitikė jau“, – pasakojo Kipras. Prakišti nepavyko
Kai jis su mama perskaitė sutartį, pamatė, kad joje vietoj 10 litų mo kesčio reiks mokėti 15 litų per mė nesį, už kuriuos vietoj žadėtų 120
ATSARGIAI – DUJOTIEKIO APSAUGOS ZONA !!!
Etika: suviliojusi klientą geresnėmis, nei jam priklauso, sąlygomis, te
lekomunikacijų bendrovė turėjo tesėti savo pažadus.
nemokamų minučių buvo suteik ta 100 nemokamų minučių, vie toj 1000 nemokamų SMS žinučių – vos 200, o vietoj 1GB interneto duomenų – vos 100 MB. „Paskambinome vadybininkei ir ji mums pasakė, kad sutartis, ku rią ji mums žadėjo, buvo skirta studentui ir kad suklastotą sutar tį pastebėjo jos vadovė. Vadybinin kė mums paaiškino, kad ji negalė jo sudaryti žadėtos sutarties, todėl parengė ir mums atsiuntė sutar tį, pagal kurią mums reikėtų mo kėti daugiau, bet gautume mažiau, nei buvo žadėta“, – pasakojo vai kinukas. Pasak jo, vadybininkė ne sutiko apgautiems klientams duoti savo vadovės kontaktų, todėl Kipro mama pasielgė paprasčiau – išsi kvietė tą patį kurjerį, jam įteikė su tartį ir pasakė, kad jos atsisako.
Nauja sena krizė Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
E
uropos finansų lyderiai imasi tradicinių priemonių jau de facto žlugusiai Euro pos pinigų sąjungai gelbėti – spausdinti dar daugiau pinigų.
Finansų ministrų viršūnių su sirinkimas siekia priimti sprendi mą padidinti gelbėjimo fondo lė šų dydį iki 940 mlrd. eurų. Ir šie pinigai bus skirti tam, kad prasi skolinusios valstybės nebankru tuotų ir galėtų atsiskaityti su kre ditoriais. Šio pseudogelbėjimo rezulta tai ne itin džiugina tų šalių pilie čius, kurie už tokį dosnų finansų įstaigų subsidijavimą ilgus me tus mokės didesnius mokesčius, leis vaikus į prastesnes mokyk las, kartais negalės gauti medici nos pagalbos.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prisiėmė atsakomybę
Šią istoriją iš dienraščio redakci jos išgirdusiems telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ administracijos atstovams neliko nieko kita, kaip suklaidintų klientų atsiprašyti, o bendrovei prisiimti atsakomybę už savo darbuotojų nesąžiningumą. „Taip neturi vykti, darbuoto ja tikrai nusižengė. Klientas turėjo gauti tokias paslaugų sąlygas, ko kios su juo buvo derinamos. Jei gu kas nors tokių suderintų sąlygų išsiųsti neleido, klientui tai reikė jo pranešti, o ne siųsti visai kito kią sutartį“, – situaciją komenta vo bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas. Jis pažadėjo, kad atlikus vidinį tyri mą su nusivylusiu klientu bus su sisiekta ir jis gaus tokias paslaugų sąlygas, kokios jam buvo žadėtos.
Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę iš pasku tiniųjų siekė įrodyti, kad negalima leisti Graikijai bankrutuoti, reikia ją gelbėti, t. y. gelbėti bankus, pa skolinusius tai šaliai pinigų, ir iš sunkti paskutines lėšas iš valsty bės gyventojų. O Ispanijos dar tik laukia tikrasis biudžeto taupymas – gražus atlyginimų, pašalpų bei pensijų mažinimo ir drastiško mo kesčių kėlimo pavadinimas. Natūralu, kad užsimenama ir apie gresiančius pilietinius neramumus, savanorišką išstojimą iš ES, o gal net ir karinius susirėmimus.
AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad vis dažniau pasitaikančios požeminių skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sutrikimų priežastys – pažeidimai, padaryti žemės darbus vykdant be AB „Lietuvos dujos“ atstovų žinios, nesilaikant jų nurodytų saugos priemonių, neturint informacijos apie esamus dujotiekius. Šių sutrikimų pasekmės – nutrauktas dujų tiekimas, pavojus žmonių gyvybei ir turtui, atsakomybė pažeidimų kaltininkams už padarytą žalą (dujotiekio pažeidimą, dujų nuostolius ir pan.). Panašių atvejų pasitaiko atliekant savavališkų statybų darbus. Planuojant žemės kasimo darbus visais atvejais būtina pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Taip pat primename, kad polietileniniai dujotiekių vamzdžiai yra ypač lengvai pažeidžiami netgi laužtuvu ar kastuvu. Net nežymus tokio vamzdžio sienelės įbrėžimas yra pavojingas, nes dujotiekis įbrėžimo vietoje gali trūkti. Norėdami išvengti tokių pažeidimų ir užtikrinti Jūsų saugumą informuojame, kad skirstomųjų dujotiekių apsaugos zona yra po 2 m abipus skirstomojo dujotiekio vamzdyno ašies. Dujotiekių apsaugos zonoje be AB „Lietuvos dujos“ žinios draudžiama: t atlikti bet kokius statybos darbus; t sodinti medžius ir krūmus; t kasti žemę giliau nei 0,3 m; t sandėliuoti statybines ir kt. medžiagas; t kasti ir gilinti griovius bei kt. Ruošiantis atlikti žemės darbus būtina: t gauti statybą leidžiančius dokumentus, kai šie dokumentai yra privalomi; t suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir schemą, kai statinio projektas nereikalingas; t iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą (ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną). Taip pat būtina iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose nenurodyti dujotiekiai. Norėdami suderinti žemės darbų atlikimo aprašus ir schemas ar iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą kreipkitės į AB „Lietuvos dujos“ padalinius.
Bendrasis informacijos telefonas 1894 Jei pažeidėte dujotiekį, pastebėjote dujų nutekėjimą, pajutote dujų kvapą, skubiai kreipkitės į visą parą dirbančią dujų Avarinę tarnybą šiais telefonais:
04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); Iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 04 07; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.
10
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
sportas
Paskutinės repeticijos – priešingomis kryptimis Prieš ketvirtadienį įvyksiantį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) grandų mūšį Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ nuo taikos – skirtingos. Savaitgalio rungtynėse žalgiriečiai susitvar kė su uteniškiais, o sostinės ekipa pralaimėjo pirmenybių vi dutiniokams.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Problemų neturėjo
Aleksandro Trifunovičiaus auklė tiniai ir toliau žygiuoja pernykš čiu grafiku. Visas LKL reguliariojo sezono rungtynes pernai laimėjęs Kauno klubas kol kas nesuklupo ir šiemet. Dar viena „Žalgirio“ auka tapo Utenos „Juventus“ klubas – 81:60. Beveik identiškus rezultatu (82:60) baigėsi ir pirmoji šių ko mandų dvikova Utenoje. Šiame mače kauniečių gretose nebuvo čiurnos traumą besigydan čio Sonny Weemso ir koją susimu šusio Mindaugo Kuzminsko. „Tokios dvikovos – puiki galimy bė išmėginti kuo daugiau žaidė jų ir pažiūrėti, ką galime padaryti rungtyniaudami be S.Weemso. Ko mandoje reikės surasti krepšinin kų, kurie galės kompensuoti Sonny netektį“, – prisipažino „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio asistentas Saulius Štombergas. Jis prasitarė, kad M.Kuzminskas iki ketvirtadie nio mačo su „Lietuvos rytu“ turė tų atsigauti. „Žalgiris“ yra Eurolygos koman da, kuri už kiekvieną klaidą ir pra rastą kamuolį baudžia. Buvo pavy kę priartėti iki 5 taškų, bet šansu to nepavadinčiau. Kovoti su stip resniais visada yra maloniau, nes nereikia net pastangų nusiteik ti. Vis dėlto „Žalgiris“ yra elitas“, – varžovų pranašumą pripažino „Juventus“ vairininkas Robertas Giedraitis. Turėdami 19 pergalių, kauniečiai tvirtai pirmauja čempionate ir be veik jau yra užsitikrinę reguliariojo sezono nugalėtojų vardą.
Antausis prieš savus žiūrovus
Antroje vietoje žengiantis „Lietu vos rytas“ patyrė netikėtą pralai mėjimą savų žiūrovų akivaizdo je. Europos taurės varžybų finalo ketverto dalyviai 84:86 krito prieš aštuntą vietą užimančią „Kėdainių Triobet“ ekipą.
Robertas Giedraitis:
Kovoti su stipres niais visada yra ma loniau, nes nereikia net pastangų nusi teikti. Vis dėlto „Žal giris“ yra elitas.
Dvikovą sėkmingiau pradėjo šei mininkai, tačiau po didžiosios per traukos Gedimino Petrausko auk lėtiniai surengė spurtą ir sugebėjo perimti iniciatyvą į savo rankas. Lemiamomis minutėmis Alek sandro Džikičiaus komanda sten gėsi griebtis paskutinio šiaudo, tačiau, kad išsigelbėtų, neužteko laiko. „Žaidžiant su „Lietuvos rytu“ ar „Žalgiriu“ širdies gilumoje visą laiką nori įkąsti ir tiki, kad gali tai padaryti. Labai gerai nusiteikėme šiam susitikimui, nes išvakarėse buvome pralaimėję ypač svarbias rungtynes Klaipėdos „Neptūnui“. Vilniečiai galbūt mūsų neįvertino, tikėjo, kad gali greitai išlyginti re zultatą, tačiau mes lemiamą ket virtį žaidėme šaltakraujiškai“, – po mačo nutviekstas džiaugsmo
spindėjo jauniausio LKL trenerio G.Petrausko veidas. Ši pergalė vėl atgaivino kėdainie čių viltis pakovoti dėl vietos atkrin tamosiose varžybose. Dabar juos nuo šeštoje vietoje esančių Kauno „Baltų“ skiria vos viena pergalė, o dar liko dvejos rungtynės. Susikrimtę Vilniaus komandos treneriai po skaudžiai pralaimė tų rungtynių su žurnalistais bend rauti atsisakė. Š.Vasiliausko šou neišgelbėjo
Iš paskutinės turnyro lentelės vie tos pakilo Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkai. Principiniame ma če Aukštaitijos krepšininkai 85:78 įveikė artimiausią savo konkuren tę „Palangos“ ekipą. Kitose savaitgalio rungtynėse „Lietkabeliui“ sekėsi ne taip įspū dingai – išvykoje 74:94 pralaimėta Vilniaus „Sakalams“. Šiame mače panevėžiečių ne gelbėjo net įspūdingas Šarūno Va siliausko žaidimas. Įžaidėjas iš vi so pelnė 30 taškų ir surinko net 43 naudingumo balus.
Turnyro lentelė Komanda
Rungt.
Perg.
19 21 21 19 19 20 20 20 21 20 20 20
19 18 15 13 11 9 8 8 6 5 4 4
1. „Žalgiris“ 2. „Lietuvos rytas“ 3. „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Neptūnas“ 8. „Kėdainiai-Triobet“ 9. „Juventus“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Palanga“
Kova: „Žalgirio“ krepšininkai rungtynių su „Lietuvos rytu“ laukia nusi-
teikę ryžtingai.
Tomo Raginos nuotr.
Rezultatai „Žalg ir is“–„Juv ent us“
81:60 (30:16, 18:18, 13:21, 20:5). M.Rakovi čius 15, M.Kalnietis 11, R.Javtokas 10 / A.Vasiliauskas 16, R.Gumeniukas 10, G.Maceinas 9.
„Šiauliai“–„Sakalai“ 84:70 (20:19,
18:14, 19:21, 17:16). C.Longas 17 / P.Jo neliūnas 18. „Kėdainiai-Triobet“–„Neptūnas“
„Lietk ab el is“–„Pal ang a“ 85:78
(21:19, 22:20, 20:17, 22:22). V.Čepui kaitis 19 / M.Reminas 25. „Lietuvos rytas“–„Rūdupis“ 81:68
(19:18, 26:16, 21:19, 15:15). M.Kately nas 17 / P.Butkevičius 13. „Lietuvos rytas“–„Kėdainiai-Trio
bet“ 84:86 (28:21, 18:15, 11:24, 29:26). R.Seibutis 19 / D.McClure‘as 23.
79:81 (20:26, 19:28, 24:13, 16:14). E.Dimša 21 / A.Viskontas ir M.Mažei ka po 17.
„Sak al ai“–„Lietk ab el is“
„Baltai“–„Pieno žvaigždės“ 79:71
„Neptūnas“–„Baltai“ 85:59 (18:13,
(21:8, 18:26, 14:17, 26:20). J.Mačiulis 22 / E.Bendžius 13.
94:70 (25:19, 22:22, 21:14, 26:15). A.Butkevi čius 18 / Š.Vasiliauskas 30. 17:14, 24:20, 26:12). L.Mikalauskas 27 / J.Mačiulis 20.
Po puikaus starto – netikėtas kluptelėjimas Mantas Stankevičius Herenvenas (Olandija)
Lietuvos jaunių (iki 18 metų) ledo ritulio rinktinė Herenvene vykstančiame pasaulio antrojo diviziono šešių komandų B grupės turnyre įveikė grupės favoritais laikomus bendraamžius iš Didžiosios Britanijos, tačiau netikėtai suklupo prieš Rumuniją.
Pamoka: pralaimėjimas rumunams jaunuosius Lietuvos ledo ritulinin-
kus turėtų paskatinti labiau susikaupti.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Nors britai prieš turnyrą buvo lai komi šių varžybų favoritais, An drejaus Jadkausko auklėtiniai net ir atsilikdami 0:2 nepalūžo ir nepa liko savo priešininkams jokių šan sų laimėjo 7:3. Po du įvarčius šiame mače įmušė Dominykas Deksnys ir Ilja Cetvertakas, po sykį pasižymė
jo Simonas Gorelis, Danielius No manovas ir kapitonas Danielis Bog dziulis. „Žinojau, kad galime laimėti, ir laimėjome“, – po dvikovos džiū gavo treneris. Jo asistentas Ge nadijus Chutarcovas pasidžiaugė auklėtinių demonstruotu charak teriu: „Pradžia buvo labai sunki, tačiau vaikinai susikaupė ir vis kas baigėsi gerai. Pastebėjome, kad antro kėlinio viduryje britai jau pradėjo nuleisti rankas, o mes tęsėme kovą“, – džiaugėsi speci alistas. Vis dėlto sėkmingas startas mū siškius kiek užmigdė. Vakar vyku siame antrame mače lietuviai 1:3 suklupo prieš labai disciplinuotą ledo ritulį žaidusius rumunus, ku
rie pirmą varžybų dieną 6:3 nuga lėjo kroatus. Šioje dvikovoje mū siškiams negalėjo padėti pirmame mače blogai pasijautęs puolė jas Mauras Baltrukonis, o vienin telį įvartį atsiliekant 0:3 įmušė I.Cetvertakas. „Pralaimėjome stipriai koman dai, kuri, kaip ir britai, yra viena iš favoričių, – kalbėjo A.Jadkauskas. – Žaidėjams, matyt, apsisuko gal va po pirmosios pergalės, todėl ne įvertinome savo priešininkų, o gal būt tiesiog save pervertinome.“ Šiandien – laisva diena, o rytoj mūsiškių laukia dvikova su Pietų Korėja. Trečiadienį lietuviai kovos su šeimininkais olandais, o varžy bas užbaigs penktadienį maču su Kroatija.
11
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Lietuviai – 51-oje vietoje
Dovanos Aikštelių
Komandiniame pasaulio stalo teniso čempionate Vokietijoje Lietuvos vyrų rinktinė užėmė 51-ą vietą. Šeštadienį trečiojo diviziono mače dėl 51-os vietos Lietuvos komanda 3:1 nugalėjo Šveicarijos ekipą. Iš viso mūsų tenisininkai iškovojo septynias pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą.
Lietuvos tinklinio federacija pradeda projektą „Tinklinis mano kieme“, per kurį šio sporto entuziastams bus padovanota net 10 paplūdimio tinklinio įrangos komplektų. Konkurse gali dalyvauti visi, norintys turėti naują ar atnaujinti seną paplūdimio tinklinio aikštelę savo gyvenvietėje.
Vilniaus „Statyba“ sukūrė sensaciją Savaitgalį sužaistos ketverios antrosios Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ket virtfinalio serijos iki dviejų pergalių rung tynės, kuriose antrąsias pergales iškovojo ir vietas pusfinalyje užsitikrino Vilniaus „Statyba“ bei Kauno „LKKA-Atletas“.
Toliau stebina tik devintą vie tą reguliariajame sezone užėmusi „Statyba“. Ji savo aikštėje antrą syk 75:65 įveikė reguliariojo sezono nugalėtoją „KK Radviliškio-Juode lių“ klubą. Radviliškio ekipa regu liariajame sezone per 44 mačus buvo laimėjusi net 28 sykius, ta čiau atkrintamąsias varžybas bai gė vos pradėjusi. Pirmą susitikimą svečiuose taip pat laimėjo „Staty ba“ 66:63. Po 14 metų pertraukos prisikėlu sios „Statybos“ nariai jau pirmaja me sezone įrodinėja, kad gali kovo ti su pajėgiais varžovais. Vyriausiojo trenerio Gintau to Reginos nuomone, „Statybos“ komanda šiuo metu yra pasieku si optimalią sportinę formą. „Viso sezono metu jautėsi žaidėjų tobu lėjimas. Tai mato ir patys krep šininkai, todėl tai jiems suteikia papildomos motyvacijos“, – sa kė G.Regina. Svarbiausia pergalių priežastimi treneris įvardijo gyny bą. „Tai buvo stiprioji mūsų pusė. Sėkmingai apsigynę žaidėjai įgavo
daugiau pasitikėjimo, – sakė vil niečių strategas. – Išskirtinio nusi teikimo ketvirtfinalio rungtynėms nereikėjo, nes jau po aštuntfinalio serijos žaidėjai pradėjo labiau tikė ti savo galimybėmis“. G.Regina džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti atgimusios komandos sezono tikslus. „Daugelis žaidė jų patobulėjo, pagerėjo jų žaidimo kokybė. Tai ir buvo vienas iš svar biausių tikslų. Žinoma, sezono me tu pasitaikė įvairių duobelių, pro blemų, tačiau svarbiausia, kad jas išsprendėme“, – sakė treneris. Į pusfinalį užtikrintai žengė ir Kauno „LKKA-Atleto“ krepšinin kai, antrąkart pranokę savo opo nentus iš Vilniaus Šarūno Marčiu lionio krepšinio akademijos 96:92 ir laimėję seriją 2:0. Likus žaisti pu santros minutės vilniečiai pirmavo 92:90, tačiau kauniečiai surengė spurtą 6:0 ir iškovojo pergalę. Pir mąją tarpusavio dvikovą „LKKAAtletas“ namie laimėjo 87:85. Kauno „Žalgirio“-Sabonio krep šinio centro auklėtiniai namų are
noje atsirevanšavo Marijampo lės „Sūduvos“ krepšininkams. Po nesėkmės Marijampolėje neturėję kur trauktis Tomo Masiulio treni ruojami jaunieji žalgiriečiai svečius iš Suvalkijos įveikė rezultatu 75:69. Serijoje iki dviejų pergalių rezulta tas tapo lygus 1:1. Pusfinalyje šios poros nugalėto jai susitiks su „Statyba“, o Kauno „LKKA-Atleto“ varžovas paaiškės po Klaipėdos „Naftos-Universite to“ ir Joniškio „Delikateso“ trečių jų rungtynių. „Delikateso“ krepšininkai na mie reabilitavosi prieš uostamies čio atstovus 73:60 ir pratęsė kovą NKL čempionate. Pirmą tarpusa vio dvikovą uostamiestyje šeimi ninkai laimėjo 74:55. Trečiosios serijos rungtynės bus žaidžiamos rytoj Klaipėdoje ir Ma rijampolėje. VD inf.
Rezultatai „Statyba“–„Radviliškis-Juode
liai“ 75:65. O.Varanauskas 23 taš kai / T.Rakauskas 22. Serija –2:0. LKKA–Atletas“–Š.Marčiulionio
krepšinio akademija 87:85. Š.Vin gelis 23 / E.Mockevičius 33. Serija – 2:0. „Sūd uv a“–„Žalg ir is-Sab on io
krepšinio centras“ 102:85. A.Bir gelis 20 / R.Jakštas 22. Serija – 1:1. „Nafta-Universitetas“–„Delika
tesas“ 74:55. A.Gudaitis / T.Šležas 20. Serija – 1:1.
Strategija: anot Vilniaus „Statybos“ trenerio G.Reginos, stiprioji komandos pusė – gera gynyba.
Gedimino Bartuškos nuotr.
12
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
pasaulis Žodžių karas
Sužlugdytas sąmokslas
Gaisras diskotekoje
Šiaurės Korėja sukritikavo JAV sprendimą įšaldyti pagalbą maisto produktais, pareiškusi, kad Vašingtonas „perdėtai rea guoja“ į planus paleisti kosmi nį palydovą. Komunistinis re žimas perspėjo, kad negalio jančia paskelbs praeitą mėnesį sudarytą sutartį dėl branduoli nės programos sustabdymo.
Jungtinės Karalystės žvalgyba MI5, pasak britų žiniasklaidos, sužinojo apie rengiamą pasikė sinimą į Čečėnijos separatistų atstovą Achmedą Zakajevą, ku ris turėjo įvykti vienoje Londo no gatvėje, ir užkirto jam kelią. Manoma, kad žmogžudystės užsakovas – Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas (nuotr.).
Serbijos šiaurinio Novi Sado miesto diskotekoje sekmadie nį paryčiais kilus gaisrui, šeši žmonės žuvo, keturi nukentė jo. Žuvusieji, kurių amžius nuo 21 iki 29 metų, užduso tuale te, kuriame mėgino pasislėpti nuo siautėjančios ugnies. Ma noma, kad ugnis įsiplieskė dėl trumpojo jungimo.
Istoriniai rinkimai Mianmare vakar įvyko treti per pastaruosius 50 metų rinkimai. Opozicija paskelbė, kad į parla mentą jų lyderė 66 metų Aung San Suu Kyi pateks.
Pasak opozicinės Nacionalinės lygos už demokratiją aukšto rango pareigūno Tino Oo, Nobelio tai kos premijos laureatė laimėjo 82 proc. balsų Kauhmu apygardoje. Nors politikė, kuri iki 2010 m. 15 metų buvo laikoma namų areš to sąlygomis, skundėsi dėl balsa vimo pažeidimų, jie nebuvo tokie reikšmingi, kad jos partija negalė tų dalyvauti rinkimuose.
Džiaugiamės ma tydami, kad vis kas vyksta taikiai, ir viliamės, kad vi sa diena gali praeiti taikiai. JAV ir ES užsiminė, kad prieš daug metų dėl žmogaus teisių pa žeidimų įvestos ekonominės sankcijos gali būti panaikintos, jei rin kimai bus laisvi ir teisingi. Tai sudarytų sąlygas investicijų bangai šioje skurdžioje, bet daug gamtos išteklių turinčioje valsty bėje, esančioje šalia ekonomiškai kylančių Indijos ir Kinijos. „Džiaugiamės matydami, kad viskas vyksta taikiai, ir viliamės, kad visa diena gali praeiti taikiai“, – sakė Europos Parlamento narys Ivo Beletas, kuris atvyko į Mian marą stebėti rinkimų. Kad šis bal savimas būtų laikomas įtikimu, reikia, kad jam pritartų opozicija.
Aung San Suu Kyi iš namų areš to buvo paleista 2010 m. lapkritį, vos kelios dienos po plačiai kriti kuotų visuotinių rinkimų, kurie sudarė sąlygas užbaigti 49 metus trukusį tiesioginį armijos valdy mą ir suformuoti civilinį parla mentą. Praėję rinkimai, kurie vyko 2010 m. lapkritį, daugelio buvo laikomi suklastotais kariškių re miamos Sąjungos solidarumo ir vystymosi partijos – didžiausios parlamente – naudai. Nacionali nė lyga už demokratiją tuos rinki mus boikotavo. Neaišku, kada bus paskelb ti oficialūs rinkimų rezultatai ir ar jie bus laikomi laisvais ir tei singais. Vyriausybė pakvietė ne daug rinkimų stebėtojų. Paprasti žmonės sakė, kad iš rinkimų labai daug nesitiki. „Mums reikia tik geresnės transporto sistemos, taip pat valdžia galėtų suteikti viltį jauni mui“, – kalbėjo dviejų vaikų tėvas U Myo Khine’as. Opozicijos atstovai sakė, kad tikrosios permainos ateis 2015 m., kai vyks rinkimai į prezidentus. „Armija pasikeitė, ji dabar kur kas atlaidesnė. Manytume, kad yra daug galimybių Aung San Suu Kyi tapti šalies prezidente“, – sakė Nacionalinės lygos atsto vas Myo Winas. Iš viso rinkimuose dalyvavo 17 opozicinių partijų. Tačiau kariuo menės dominuojama Sąjungos solidarumo ir vystymosi partija parlamente išlaikys daugumą. Papildomuose rinkimuose var žomasi dėl 45 vietų, nors žemu tinius parlamento rūmus sudaro 440 deputatų. BBC, BNS inf.
Draugai: ar Vokietijos kanclerė A.Merkel pagaliau kalbėsis su F.Hollande’u ir išduos N.Sarkozy?
Ar Merkozy nutarė skirtis? François Hollande’as, socialistų kandidatas į Prancūzijos prezi dentus, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, regis, kol kas neįdo mus. O kas bus, jei jis laimės? Vokiečių spauda mano, kad A.Mer kel reikėtų megzti ryšius su socialistu. Palaikymas neišblėso?
Vokietijos kanclerės parama da bartiniam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy net buvo sukėlu si pasipiktinimą. Esą Berlynas per nelyg kišasi į šalies kaimynės rei kalus. Nenuostabu, jog N.Sarkozy teko paskelbti, kad kanclerė nedalyvaus jo rinkimų kampanijos renginiuo se, nes tai – Prancūzijos žmonių reikalas ir kitos šalys neturėtų į rinkimus kištis. Tiesa, pernelyg didelio susirū pinimo tai Berlyne nesukėlė. Pak lausta, kaip vertina N.Sarkozy pa reiškimą, kanclerė atsakė: „Juk sakiau... Aš remiu Prancūzijos pre zidento N.Sarkozy siekį tapti pre zidentu“, – kartojo žurnalistams A.Merkel. Taip pat ji pažadėjo, kad „ne svarbu, kokio pobūdžio paramos reikės, ji bus suteikta“. Paklaus ta, ar nieko keista, kad remia šalies kaimynės vadovą, A.Merkel atkir to, jog opozicinės Vokietijos so cialdemokratų partijos vadovybė remia F.Hollande’ą, ir tai jos ne stebina. „Na, tai gan normalu Europo je, kai vieni remia kitus iš tos pa čios politinės šeimos“, – pripaži no A.Merkel. Užrūstino pareiškimas
Šuolis: dar visai neseniai Mianmaro opozicijos lyderė Aung San Suu
Kyi buvo kalinė savo namuose.
„Reuters“ nuotr.
AFP nuotr.
Prieš kurį laiką sklido gandai, kad A.Merkel neva ragino kitas ES valstybes ignoruoti kairiųjų pažiū rų F.Hollande’ą. Apie tai rašė „Der Spiegel“.
Esą vokiečius užrūstino socia listo ne vietoje išsakytas pareiš kimas, kad Prancūzija, jam tapus prezidentu, bandys persiderėti dėl finansinio stabilumo pakto, kurį pasirašė ES valstybės.
Na, tai gan norma lu Europoje, kai vie ni remia kitus iš tos pačios politinės šei mos.
„Aš ketinu persiderėti, pagerin ti jį ir tada ratifikuoti“, – kalbė jo F.Hollande’as. Jis ne sykį pabrė žė, kad toks stabilumo paktas, koks buvo pasirašytas, nebus veiksmin gas. Esą paktas turėtų apimti ne darbo ir ekonomikos augimo problemas. Supykusi A.Merkel net atsisakė F.Hollande’o asmeniško kvietimo susitikti, nors su N.Sarkozy paža dėjo susimatyti prieš rinkimus. Ignoruoti neapsimoka
Dabar yra gandų, kad N.Sarkozy atsidūrė atstumtojo pusėje. Prie žastis – gan paprasta. Jei socia listas laimės, reikės dirbti su juo, todėl ignoruoti politiko tarsi ir ne galima. Prancūzijoje atliktos apklau sos pastaruoju metu – gan palan kios N.Sarkozy, tačiau socialistų kandidatas per antrąjį turą, regis,
laimėtų. Taigi, Berlyne, kaip ra šo įtakingas vokiečių leidinys „Der Spiegel“, suvokta, kad ir F.Hollan de’as gali tapti Prancūzijos prezi dentu, tad ligšiolinė kanclerės po litika gali atsirūgti. F.Hollande’o štabo nariai patvir tino, kad pagaliau sulaukė Berlyno dėmesio. Tiesa, čia pat socialistai pridūrė, kad kontaktai – neoficia laus lygio. „Oficialių kontaktų nėra, – sa kė Jeanas Marcas Ayrault, Socia listų partijos lyderis Nacionalinėje Prancūzijos asamblėjoje. – Pata rėjai tik apsikeitė žinutėmis.“ Vis dėlto politikas pridūrė, kad toks Berlyno posūkis – protingas žings nis. „Jei F.Hollande’as bus išrink tas Prancūzijos žmonių, jis turės mandatą. Jie tai kanceliarijoje ži no. Protinga ruoštis pokyčiams, nei tokią galimybę atmesti“, – sa kė socialistas. Taip pat jis pridūrė, kad Vokieti jos laikysena F.Hollande’o atžvil giu pernelyg jo stovyklos nejau dina. Socialistų kandidatas buvo šiltai sutiktas Lenkijoje ir Italijoje. „Manau, kad žmonės Berlyne yra atsargesni nei kitur. Artimi Merkel žmonės laikosi kietos linijos. Kiti pragmatiškesni“, – sakė J.Ayrault. Čia pat jis pridūrė, kad Berlynas neturėtų tikėtis, kad F.Hollande’as bus lengvas kąsnis. „Mes turime sąrašą norų ir rei kalavimų ir juos padėsime ant sta lo“, – žadėjo socialistų lyderis. „Der Spiegel“, „The Guardian“ inf.
13
pirmaDIENIS, balandžio 2, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Pramogos „Titanike“ Didžiausias pasaulyje laivo „Tita nikas“ tema įrengtas atrakcionas šeštadienį buvo atidarytas šio tra giško likimo laivo gimtajame mies te Belfaste, praėjus 100 metų po to, kai šis laineris buvo pastatytas toje pačioje statykloje.
Per atrakciono „Titanic Belfast“ atidarymą buvo išparduota 100 tūkst. bilietų. Įspūdingame aliuminio skydais padengtame pastate įrengta ekspo zicija pasakoja garsiojo laivo isto riją – tam panaudojami specialieji efektai ir interaktyvūs ekranai. Organizatoriai tikisi, kad 97 mln. svarų sterlingų (401,5 mln. litų) kainavęs centras paskatins turizmą Didžiosios Britanijos provincijoje, kurią tris dešimtmečius iki praė jusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigos krėtė religinių bendruo menių priešprieša. „Norime ne vien padėti Šiau rės Airijos žmonėms pamatyti, ką galėjo pasiekti prieš 100 metų gy venusi karta, bet ir ką ši karta ga li pasiekti šioje naujoje taikos ero je“, – pareiškė regiono pirmasis ministras Peteris Robinsonas. 105 metų Cyrilas Quigley, ku ris stebėjo „Titaniko“ nuleidimą į vandenį prieš daugiau nei šimt metį, kartu su Šiaurės Airijos ly deriais dalyvavo atidarant pastatą, tarsi sudarytą iš keturių šio milži niško laivo pirmagalių. „Temačiau, kad tas didžiulis daiktas nučiuožė į vandenį, – pa sakojo C.Quigley, kuris šį įvykį ste bėjo su savo tėvais. – Man tebuvo ketveri su puse.“ C.Quigley pridūrė, kad naujasis centras, iškilęs buvusios laivų sta tyklos „Harland and Wolff“ vieto je, yra nuostabus. „Dažnai pagalvodavau, kad čia padarys dar vieną plastikinį laivą ir atidarys jame restoraną ar ką nors panašaus, tačiau šis yra fantastiš kas, – sakė jis. – Tai tarsi Sidnėjaus operos rūmai.“ Didžiausias ir ambicingiausias tuo laiku laivas susidūrė su led kalniu per savo pirmąją kelionę per Atlanto vandenyną iš Sautampto no į Niujorką ir nuskendo 1912 m. balandžio 15 d. Per šią katastrofą žuvo 1514 iš 2224 laineryje buvu sių žmonių. Organizatoriai tikisi, kad šešių aukštų „Titanic Belfast“, kuriame taip pat įrengta pokylių salė su „Ti taniko“ didžiųjų laiptų kopija, per pirmuosius metus pritrauks 425 tūkst. lankytojų, tarp jų daug tu ristų iš Azijos. VD, BNS inf.
401 mln. litų
kainavo „Titaniko“ tema įrengtas atrakcionas Belfaste.
Sunkiosios muzi kos gerbėjai rin kosi į klubą „Pro paganda“ sužino ti, kas šiais metais važiuos į didžiau sią Europoje meta lo muzikos festiva lį Vokietijoje „Wac ken Open Air“. Laurai: „Wacken metal battle Lietuva 2012“ metų nugalėtojos vardas šiais metais atiteko grupei „Inquisi
tor“ iš Vilniaus.
Garbę gins Vilniaus metalistai Gediminas Bartuška g.bartuska@diena.lt
Nacionalinės atrankos nugalėto jo laukia neeilinė garbė dalyvauti prestižiniame sunkiosios muzikos festivalyje ir išbandyti jėgas tarp tautiniame konkurse „W:O:A Me tal Battle 2012“. Dėl galimybės pasirodyti tarp tautiniame finale šiais metais grū mėsi penkios grupės: „Anomaly“, „Awakening Sun“, „Inquisitor“, „Lucifer“ ir „Wulture“. Vaka
ro garbės viešnia – grupė „Para lytic“. Kas atstovaus Lietuvai „W:O:A Metal Battle 2012“ finale, sprendė kompetentinga komisija, kurią su darė Akvilė Andriuškaitė (kūrybinė grupė „ALT events“, festivalis „Vel nio akmuo“), Gediminas Šečkus (radijo laida „Audronaša“, radijo stotis „Start FM“), Martynas Vaš kevičius (sunkiosios muzikos žur nalas „Forgotten Path“), Rimantas Vasiliauskas (portalas ferrum.lt), Simonas Motiejūnas (muzikantas,
grupė „Paralytic“, 2011 m. nacio nalinio finalo nugalėtojai). Taip pat Domantas Lekavičius (radijo lai da „Perkūno namai“, radijo sto tis „Lafesta“), Darius Laurina vičius (muzikantas, pastaruosius dvejus metus buvo komisijos na rys finaliniuose „Metal Battle“ koncertuose Vokietijoje), Tomas Balaišis-Sėkla (vienas žymiausių dešimtojo dešimtmečio Lietuvos metalo scenos veikėjų – grupių vadybininkas, koncertų organi zatorius, radijo laidų vedėjas), Il
Gedimino Bartuškos nuotr.
ja Molodcovas („Muzikos labora torija“ direktorius). Šiais metais pirmą kartą balsavi mo teisė buvo suteikta ir publikai. Per koncertą klausytojai galėjo bal suoti ir padėti komisijai nuspręsti, kas vertas nugalėtojo titulo. „Wacken metal battle Lietu va 2012“ metų nugalėtojo vardas šiais metais atiteko grupei „Inqui sitor“ iš Vilniaus. Jau dešimtme tį grojanti grupė sužavėjo publiką profesionaliai atliekama melodic black metal muzika.
14
pirmADIENIS, balandžio 2, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. Kada? Gegužės 13 d. 19 val. Kiek? 45–103 litai.
Kur? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. Kada? Iki balandžio 24 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 16 val. Kiek? 18 litų.
Vilnių drebins „Kasta“
Naujasis avangardas
Burundukų kelionė
Garsiausia Rusijos hiphopo pažiba grupė „Kasta“ debiutuoja Vil niuje. Daugiau kaip 15 metų aktyviai muzikos pasaulyje dalyvau jantys profesionalūs tekstų virtuozai į savo turų maršrutus paga liau įtraukė ir Lietuvą. Visame pasaulyje gerbėjų turinti grupė ža da stiprų muzikos užtaisą.
Prieš kelis mėnesius AV17 galerijai paskelbus konkursą „Naujojo avangardo“ objektas“ ir pakvietus jame dalyvauti visus profesio nalius menininkus, galerija sulaukė 62 kūrinių. Vis dėlto po ilgų komisijos diskusijų parodai buvo atrinkti 24 menininkų darbai, kurie reprezentuos šiuolaikinį avangardą.
Pašėlusi burundukų trijulė Alvinas, Saimonas ir Teodoras bei jų draugės Britani, Žaneta ir Eleonora tiesiog negali gyventi be nuo tykių. Šįkart dainingieji burundukai ir jų antrosios pusės bei Dei vas (akt. Jasonas Lee) leidžiasi į kelionę prabangiu kruiziniu laivu, kurį paverčia savo žaidimų ir pramogų aikštele.
Kur? Dailininkų sąjungos parodų salėje, Vokiečių g. 2. Kada? Iki balandžio 17 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Iki balandžio 10 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Ba landžio 10 d. 18.30 val. Kiek? Nuo 12 litų.
S.Lipnickio paroda
J.Kyzikaitės „Šiaudų sodai“
Koncertas „Muzikos viražai“
Individo ir visuomenės akistata
Vilniuje atidaryta lenkų dailininko Slawomiro Lipnickio tapybos paroda „I’ve only seen them pictures“. Skausmingos S.Lipnickio rekonstruk cijos kiaurai persmelkia jo paties identiškumą – meninį ir asmeninį.
Vilniuje pristatoma Jolantos Kyzikaitės instalia cija „Šiaudų sodai“, skirta Didžiajai savaitei iki Ve lykų. J.Kyzikaitė yra viena perspektyviausių jau nųjų tapytojų, 2010 m. pelniusi Jaunojo tapyto jo vardą.
Vėl kviečia „Alma Mater Musicalis“ ciklo kon certai. Šįkart koncertą „Muzikos viražai“ surengs S.Auglys-Stanevičius (marimba), A.Vizbaraitė (smuikas), A.Vizbaras (fortepijonas) ir F.Savickai tė (mecosopranas).
Kodėl visuomenę reformuoti pasišovę idealistai tampa jos priešais? Kas priverčia patriotą sušuk ti: „Tegu žlunga visas kraštas, tegu būna sunaikin ta visa ši tauta!“? J.Vaitkus atsakymų ieško spek taklyje „Visuomenės priešas“.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (7) (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Sveikinimų koncertas (k). 14.35 Klausimėlis.lt. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (8) (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Vieša paslaptis. 19.20 Romantinis s. „Forsaitų saga“ (1) (D.Britanija, 2002 m.) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Barzakh“ (Lietuva, Suomija, 2011 m.). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 21.30 val.
7.20 7.50 8.50 9.45
„Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). Pričiupom! 24 valandos (N-7). Komedija „Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje“ (Rusija, Italija, 1973 m.) (k). 11.55 Anim. f. „Betmenas ir ponas Šaltis“ (JAV, 1998 m.). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 Veiksmo s. „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (1) (JAV, 1993 m.) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (3) (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Mano mažasis ponis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“.
LNK 21.30 val.
11.00 Anim. f. „Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (Rusija, 2008 m.). 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Raganosio mokykla“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1) (JAV, 2007 m.). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „Geri vyrukai“ (3). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 8.30
Televitrina. Galileo: norintiems žinoti. Savaitės kriminalai (N-7) (k). Smagiausios akimirkos. Anim. nuotykių f. „Rifo pasaka. Kaip drąsuolis žuviukas ryklį pamokė“ (JAV, Pietų Korėja, 2010 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Komedija „Krikštašunis“ (Kanada, 2010 m.).
TV3 19.10 val.
13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 Galileo: norintiems žinoti. 19.00 Užkalnio 5. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Milijonieriai“. 21.00 „Mentai“ (N-7). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.00 Galileo: norintiems žinoti. 0.30 Tauro ragas (N-7). 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
15.45, 16.10 Dok. f. „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 19.00 LKL čempionatas. „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 22.30 Super L.T. 1.00 Dok. f. „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“ (N-7).
SPORT1
6.09, 13.00 TV parduotuvė. 6.25, 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.32, 18.52, 23.02 Supermargutis. 10.35 Makaliaus kelionės. 11.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 13.30 Skonio reikalas. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“.
9.00 Televitrina. 10.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Neapolio „Napoli“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIX turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Valencia Basket“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–Romos „Lazio“. 23.15 Futbolo dievai.
BTV 19.00 val.
lietuvos ryto tv 21.55 val.
Lietuvos ryto TV
15
pirmaDIENIS, balandĹžio 2, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
knygĹł lentyna
darbo dienomis nuo 9.00-16.00 telefonu 8 682 26674, 8 663 60578.
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
935546
Reikalinga gÄ&#x2014;liĹł pardavÄ&#x2014;ja. Tel. 8 698 41 187. 933013
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-Ä&#x2014;s) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologiniĹł ÄŻrengimĹł, produkcijos paruoĹĄimas pakavimui, darbas pamainomis slenkanÄ?iu graďŹ ku. Registruotis
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
PASLAUGOS Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933613
7%0+ )!/0 %!8'+)!
MarÂceÂliÂjus MarÂtiÂnaiÂtis â&#x20AC;&#x17E;MarÂceÂliÂjaus marÂguÂÄ?iaiâ&#x20AC;&#x153;, 96 p. OriÂgiÂnaÂlios strukÂtĹŤÂros ir forÂmos knyÂga, kuÂriÄ&#x2026; gaÂliÂma vaÂdinÂti al buÂmu, kaÂtaÂloÂgu ar neÂtgi atÂviÂruÂkĹł rinÂkiÂniu. MaÂĹžai kam ĹžiÂnoÂma, kad MarÂceÂliÂjus MarÂtiÂnaiÂtis yra enÂtu ziasÂtinÂgas marÂguÂÄ?iĹł skuÂtiÂnÄ&#x2014;ÂtoÂjas ir tai daÂro jau dauÂgiau nei 40 me tĹł. Per tÄ&#x2026; laiÂkÄ&#x2026; suÂkaupÂta diÂdĹžiuÂlÄ&#x2014; jĹł koÂlekÂciÂja, nauÂjoÂje knyÂgoÂje ÄŻamÂĹžinÂta nuoÂtrauÂkoÂmis, trumÂpais auÂtoÂriaus teksÂtais apie ĹĄv. VeÂlyÂkas, paÂtÄŻ mar guÂÄ?iĹł skuÂtiÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmo proÂceÂsÄ&#x2026; (tai ir gi tam tikÂra fiÂloÂsoÂfiÂja), atÂsiÂmiÂniÂmĹł nuoÂtruÂpas iĹĄ vaiÂkysÂtÄ&#x2014;s VeÂlyÂkĹł. â&#x20AC;&#x17E;NoÂras skuÂtiÂnÄ&#x2014;Âti marÂguÂÄ?ius ky la maĹžÂdaug antÂroj gaÂvÄ&#x2014;Ânios puÂsÄ&#x2014;j, gal dvi saÂvaiÂtÄ&#x2014;s prieĹĄ VeÂlyÂkas. Tik riauÂsiai maÂnyÂje paÂbunÂda vaiÂkysÂtÄ&#x2014;s atÂminÂtis, tas lauÂkiÂmas KaĹžÂko, kas ÄŻvyks mĹŤÂsĹł ĹĄeiÂmos, viÂsĹł paÂŞįsÂtaÂmĹł gyÂveÂniÂme, gamÂtoÂje. Net sunÂkiau siais laiÂkais ĹĄi ĹĄvenÂtÄ&#x2014; bĹŤÂdaÂvo ĹĄvie si, lyg KaĹžÂkas viÂsiems uĹž visÂkÄ&#x2026; at leisÂdaÂvo. TarÂsi dingÂdaÂvo viÂsoÂkios to meÂto bjauÂrasÂtys, nuoÂskauÂdos, lyg ir neÂlikÂdaÂvo soÂvieÂtiÂnÄ&#x2014;s valÂdĹžios. Mar giÂniÂmas, skuÂtiÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmas tapÂdaÂvo to kiu viÂsiĹĄÂku nuÂsiÂraÂmiÂniÂmu, kuÂris ki toÂkiais bĹŤÂdais viÂsai neÂpaÂsieÂkiaÂmas, tai esu net paÂvaÂdiÂnÄ&#x2122;s meÂdiÂtaÂciÂjaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂko M.MarÂtiÂnaiÂtis.
AndÂreĂŻ MaÂkiÂneâ&#x20AC;&#x2122;as â&#x20AC;&#x17E;TrumÂpĹł amÂĹžiÂnĹł meiÂliĹł knyÂgaâ&#x20AC;&#x153;, 142 p. A.MaÂkiÂneâ&#x20AC;&#x2122;as â&#x20AC;&#x201C; pranÂcĹŤÂzĹł raÂĹĄyÂto jas, giÂmÄ&#x2122;s SiÂbiÂre. PranÂcĹŤÂzÄ&#x2014;s emig ranÂtÄ&#x2014;s anĹŤÂkas jau 25 meÂtus gyÂve na PaÂryÂĹžiuÂje, raÂĹĄo pranÂcĹŤÂziĹĄÂkai ir yra pirÂmas ruÂsas, gaÂvÄ&#x2122;s soÂliÂdĹžiau siÄ&#x2026; PranÂcĹŤÂziÂjos liÂteÂraÂtĹŤÂriÂnÄ&#x2122; Gon courtâ&#x20AC;&#x2122;Ĺł preÂmiÂjÄ&#x2026; uĹž roÂmaÂnÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Pran cĹŤÂziĹĄÂkas tesÂtaÂmenÂtasâ&#x20AC;&#x153;. AuÂtoÂriaus knyÂgos iĹĄÂversÂtos ÄŻ dauÂgiau kaip 40 kalÂbĹł. A.MaÂkiÂneâ&#x20AC;&#x2122;as viÂsuoÂmet sau goÂjo saÂvo jauÂnysÂtÄ&#x2014;s paÂslapÂtis, tad â&#x20AC;&#x17E;TrumÂpĹł amÂĹžiÂnĹł meiÂliĹł knyÂgaâ&#x20AC;&#x153; skaiÂtyÂtoÂjams galÂbĹŤt praÂskleis jo paÂslapÂÄ?iĹł skraisÂtÄ&#x2122;. Ĺ iaÂme roÂmaÂne raÂĹĄyÂtoÂjas paÂsaÂkoÂja iĹĄ pirÂmo Ĺžvilgs nio neÂsuÂsiÂjuÂsias aĹĄÂtuoÂnias jauÂdi nanÂÄ?ias meiÂlÄ&#x2014;s isÂtoÂriÂjas. RoÂmaÂno praÂdĹžioÂje deÂĹĄimtÂmeÂtis naĹĄÂlaiÂtis ÄŻsiÂmyÂli jauÂnÄ&#x2026; jĹŤÂreiÂvio naĹĄÂlÄ&#x2122;, ir ĹĄi meiÂlÄ&#x2014; nuÂskaidÂriÂna varÂgaÂnÄ&#x2026; ber niuÂko bĹŤÂtÄŻ. KnyÂgos paÂbaiÂgoÂje ne kar tÄ&#x2026; nuÂdeÂgÄ&#x2122;s paÂsaÂkoÂtoÂjas jau iĹĄÂmoÂkÄ&#x2122;s be paaugÂliĹĄÂkos egÂzalÂtaÂciÂjos paÂsiÂduo ti laÂkiam amÂĹžiÂnos meiÂlÄ&#x2014;s dvelksÂmui. RaÂĹĄyÂtoÂjas kuÂria neÂpapÂrasÂtai ÄŻtaiÂgius moÂteÂrĹł poÂrtreÂtus. MoÂteÂrys lyg kel roÂdĹžiai, ĹžyÂminÂtys tikÂrÄ&#x2026;ÂjÄŻ gyÂveÂniÂmo keÂliÄ&#x2026;, tarÂsi ĹĄvieÂsiĹł peiÂzaÂŞų ar ny kiĹł soÂvieÂtiÂniĹł prieÂmiesÂÄ?iĹł ÄŻrÄ&#x2014;Âmin tos spinÂdinÂÄ?ios moÂzaiÂkos.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
A.Vienuolio g. 6, LTâ&#x20AC;&#x201C;01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuotos dvi sÄ&#x2014;dimos vietos ir vieta automobiliui.
KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota kajutÄ&#x2014; (1â&#x20AC;&#x201C;4 asm.) ir vieta automobiliui. KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas Papildomos sÄ&#x2026;lygos: t Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iĹĄ karto. t Bilietai nekeiÄ?iami ir negrÄ&#x2026;Ĺžinami. t BilietĹł kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionÄ&#x2014;ms keltu iki 2012 06 20.
( " !" )
%(*%0. N '0-/% -!'( )+. ) '!/0. '0-/% @1 %- 0. ,+ ? 9%+ (!% %*%> %4 %*= ) '!/0+/% @1 %- 0. ,+ ? 9%+ (!% %*%0. N 0'8/ .%. %8.%( 1%*%) . N 0#% 0 *!% )!/> - + , /%-/%. N ,0%'?. - + @#? 9% % * !.%#* $+/+.$+, ((0./- /+- - 2 ( .$ ,-+#- )+)%. N '+),+4% %&+. .01+'%) . %- .0'?-%) . N - + , /%-/%. ., 0. %*%)+ - (!% 3 +. .-%/3&! N @ +)> %- /. '%*#= - = N # (%)3 < -! (%40+/% % ;& . %- .0 '+) * .%!'/% 0'8/> -!40(/ /> N '+*'0-!* %*#= /(3#@ .0.%&0.@ .0 - + -!40( / / %. )+/31 %*!. ,-%!)+*!. N 1%. . .+ % (%*!. # - */%& .
'!( %) . # (%+& %'% +/31 %*@ ( %8'= %- #31!*%)+ ,- 83)= (%!/01%> ' ( .0 *0+-+ 6 3-% 0.% .%. %4 %*!-%.5 .%>.'%/! ! , 8/+ -!.0 +*: !* % (0)= # - */0+& )! *"+-)0+.%)! /%' /-%*'/0. ' * % /0.
????? ? citata ???? ??? ?? ?
" N !1 " 1 # #
N 1 # 1 # #$ $ %0
N 1 $) 1 " # ! $ " 1 ) $
N %0 / $ 1 ! N " )! ) #
N " " !1 0 ! ! # !$
N ! . %" ! !- " " ! " ! - !$
N " / # $ 1 . / * / $ "
N 1 " 1 * "! " . / *
N ! ! $ * /!1 )"
N # " ! *$ 0 " # "! N . 1 ! - -
N $ , %" ! 0 " ! " )!1 %" ! !1
N " - ! $ . " " . " %" ! ! !$#
N # !
!$# . ) - $# )$ - !"# 1 " " ' " # # $ & 1 ! )! " + " - !"
" ! ! !" !"
5#.) ' -. # 6%)'
.1<:< </B<96.6 # 2 1 ) $" "' " "1 + % #! ) % ' 0/ " " # "$ , ! +. $ ) $" '
$ # / - "$ !2,# 2 ! 1 +$ $ $ # " $ " % , $ $# $" " + 2 2"# " "# " " " &% " , &. " $ " !#$ "$ ! % " . #$! " % $, $ #2 " ( + # $ - &! 1 . $ 2 +% # ! $ $ . " % # /" " % " $" , " $ # /" " $ " ! " / +" + # ! # % ! */# " $ . + &
.( , N %.+-# ( .$# (< *)+- &< *+)$ %-., ') #&#=,# , *+)!+ ':& , / +-)-)$) ,=, $ , +#(%) +), #+ + %& '), *+)$ %-< ,-#&#,-#%=
N +.)6-# #+ -#%,&#(-# #2 #() ,* #;% #$ , # + #% & /#'., + (!-# #2 #() +:7#(#., #+ .%6-), + #6%), #2 #(= + %& '$.),- , * ! & * - #%- , - "(#( , ,* #;% #$ , N .%6- ,#, #6,#& /#(#' ,
N ,-#*+., #(- +( -) #2 #() *)+- )&#) *+ 6)' *+# :-# (.)+) , *+#
N *.#%9, + ) >!9 7# # ")-),")* #+ + #+ 0)+%, *+)!+ ')'#,
N >!9 7# # +.)6-# /#2. &# # * -+ .%&# , #(- + %-1/# , #+ / +-)-)$.# #6%# , ,=, $ ,
N * -#+-#, , % (- # -#%,&#( (- ,-#&# ., + #% & /#'., #+ - "(#( , ,* #;% #$ , N > )'< #+ -, %#(!= + =
N ! &#'1 8 + &#2.)-# # :$ , #+ ,. %)' ( ,# %-# .%6-< + 2.&- -<
N %)(%.+ ( #(!= -&1!> ,.,#$.,> ,. + ) + 2.&- - #, ')-1/ #( , *+# ')( ,
N /#, , ,) # &#( , ! + (-#$ ,
% & #' , ! &#)$ #%# )-1/ #(> & #6%= #+ !1/ (#') *+ 61'= &# -./#< % & ,. (.)+) 4 #2 #( +#,3 ,#<,%#- * 6-) + ,. )(; ( # &.'= ! + (-.)$ ' ( )+'.),#' -#% -+#(%-., % ( # -.,
Orai
Pirmos balandžio mėnesio dienos bus vėsios. Šiandien oras sušils vos iki 1–3 laipsnių šilumos, kris šlapdriba, sniegas. Antradienio naktis bus dar šaltesnė, oro temperatūra nukris iki 6 laipsnių šalčio. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, vietomis galimas nedidelis sniegas, oro temperatūra sieks 2–4 laipsnius šilumos.
Šiandien, balandžio 2 d.
+1
+2
+2
Telšiai
Šiauliai
+2
Klaipėda
Panevėžys
+1
Utena
+2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.47 19.58 13.11 14.29 4.36
93-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 273 dienos. Saulė Avino ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +8 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +12 Kairas +27 Keiptaunas +25 Kopenhaga +6
Londonas +14 Madridas +19 Maskva +4 Minskas +3 Niujorkas +12 Oslas +6 Paryžius +16 Pekinas +17
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+3
Alytus
4–12 m/s
Koks balandis, tokia vasara
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+2
–2
–5
7
antradienį
–1
+3
0
–4
4
–1
+2
0
–5
4
Senolių išmintis byloja, kad jei balandis bus sausas, liepa bus lietinga. Jei balan dis bus lietingas, gerai derės javai, o ge gužė bus žalia. Sakoma, kad balandžio mėnesio lietūs – aukso verti. Šaltas ba landis pranašauja karštą vasarą, tačiau gražų rudenį. Jei balandį švilpaus var
nėnai, bus giedra, jei ne – apniukę. Jei Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasa ra bus graži, oras geras. Jeigu lyja (snin ga), reikia tikėtis blogų metų. Jeigu Vely kų rytą saulė teka labai raudona, vasarą reikia tikėtis kenksmingų perkūnijų. „Meteo.lt“ inf., „Reuters“ nuotr.
trečiadienį
DATOS (balandžio 2 d.) Tarptautinė vaikų knygos diena 1640 m. mirė poetas, Vil- 1875 m. gimė automobilių niaus akademijos auklė- bendrovės „Crysler“ įkūrėtinis ir profesorius Mo- jas Walteris Chrysleris. tiejus Kazimieras Sar- 1909 m. gimė kompozibievijus. torius ir pianistas Stasys 1725 m. gimė italų nuoty- Vainiūnas. kių ieškotojas ir rašytojas 1955 m. gimė aktorius, Giacomo Casanova. kompozitorius ir atlikė1805 m. gimė danų rašy- jas Olegas Ditkovskis. tojas Hansas Christianas 1977 m. gimė airių ir voAndersenas. kiečių aktorius Michae1840 m. gimė prancūzų las Fassbenderis. rašytojas, natūralizmo 2005 m. mirė popiežius atstovas Émile’is Zola. Jonas Paulius II.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Gyvenimo medis“ ir „Pats baisiausias filmas 3“ DVD
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+2
+3
Praha +11 Ryga +1 Roma +19 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +25 Tokijas +16 Varšuva +6
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Vardai Elona, Jostautas, Jostautė, Jostartė, Pranciškus (Pranas), Žygintas
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus visiška painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių. Manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susiginčijęs galite pratrūkti emocijomis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais žmonėmis. Geriau būtų atsiriboti nuo visų ir pailsėti. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingas laikas. Apmąstykite savo gyvenimą, veiksmus ir jausmus. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Bet per daug neatviraukite, savo nuomonę ir spėliones pasilaikykite sau, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius gebėjimus. Kils idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualius filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą stengsitės atitrūkti nuo kasdienybės. Daugiau dėmesio skirkite šiuolaikinėms idėjoms, ieškokite naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų moraliniais principais, o tai gali jums tapti tikru išbandymu. Bus sunku kalbėti apie savo darbą, bet pasistenkite su niekuo nesugadinti santykių. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Kalbėsite karščiuodamasis, todėl ne visada tą, ką iš tikrųjų galvojate ar jaučiate. Todėl geriausia būtų visai patylėti, kad išvengtumėte konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena dalyvauti diskusijoje, užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės bendravimu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Bent valandą pasivaikščiokite gryname ore. Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie paveiks jus ir jūsų artimuosius. Norėsite pasidalyti savo išgyvenimais, bet nepavyks, nes kiti nenorės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena apmąstyti naujas idėjas ir imtis realių veiksmų. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė darbo reikalais.