Ekonomika Lietuvos gyventojai pagal darbo užmokesčio ir pragyvenimo lygį – tarp autsaiderių.
7p.
Sportas Tarptautinis sporto arbitražo teismas atmetė Ž.Balčiūnaitės apeliaciją.
Pasaulis
9p.
10p.
Už širdies operaciją – dovana iš širdies.
Tragedija Rusijoje: Sibire nukrito oro linijų „UTair“ lėktuvas.
11p.
Antradienis balandžio 3, 2012 Nr. 78 (19637) Kaunodiena.lt 2 Lt
I.Vaškelienė teisme verčiasi be advokato
A.Kubiliaus pažadų burbulas Konservatorių dominuojamos Vy riausybės kadencija artėja į pabai gą. Prieš pusketvirtų metų skam biai žadėję įveikti krizę, aktyviai kovoti su biurokratija ir korupci ja, dabar valdantieji daugumos sa vo pažadų linkę neprisiminti.
Žadėta masinė daugiabučių renova cija sužlugo. Tai pripažįsta net kon servatorių koalicijos partneriai. Ki tas skambus pažadas – biurokratijos aparato saulėlydis taip pat įstrigo. „Verslo atstovai teikė daug pasiūly mų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidub liuojančių kontrolės institucijų ne sumažėjo“, – pastebi Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos genera linis direktorius Danas Arlauskas.
Lietuva
5p.
Dienos citata „Būna, kad keliauji ir po rą dienų netenka prisilies ti prie instrumento. Tada pradedu jausti, kad kažko trūksta“, – Kaltinamoji: į Kauno apylinkės teismą vakar atskubėjusi I.Vaškelienė demonstravo gerą nuotaiką.
Teismas atvertė valdininkų, leidusių atsi rasti skandalingajam „stiklainiui“, bylą. Teisiamųjų suole – dabar pensininkė, buvu si Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė ir buvę jos pavaldiniai. „Ryanair“ keleivius įkalino lėktuve
2p.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kaltinimai šioje byloje pareikšti I.Vaškelienei, jos pavaldinei, KPD Kauno teritorinio padalinio vy riausiajai specialistei Rymantei Gudienei, ir vyriausiajam specia listui (inspektoriui) Liutaurui Tar būnui. Visi iki šiol nebuvo teisti.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Valdininkai kaltinami tinkamai neatlikę savo pareigų ir pažei dę teisinius aktus. „Byloje pakan ka surinktų duomenų, kad nebuvo laikytasi norminių aktų reikalavi mų, todėl kaltinimai pareikšti dėl tarnybos pareigų neatlikimo“, – aiškino Kauno apylinkės prokura tūros prokuroras Marius Kuzminovas.
3
sako smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.
16p.
2
antradienis, balandžio 3, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
12
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
„Ryanair“ keleivius įkalino lėktuve Rūta Ambultienė
r.ambultiene@kaunodiena.lt
Į Ispanijos kurortą Alikantę išsi ruošę keliautojai pirmadienį už strigo Kauno oro uoste. Vidurdie nį turėjęs išskristi „Ryanair“ lėktu vas nepakilo, o keleiviai tris valan das turėjo laukti orlaivio salone. Laukė ir vaikai
„Anglų ir ispanų kalbomis pra nešė, kad lėktuvas negali išskris ti dėl Prancūzijos dispečerių strei ko. Sakė, kad reikės laukti apie pusvalandį. Praėjus pusvalandžiui lėktuvas nepakilo, tik išgirdome naują pažadą, kad išskrisime dar po pusės valandos“, – telefonu portalui kaunodiena.lt sakė keleivis Linas, skrydžio laukęs nuo 12 val. Pasak jo, keleiviams neleista ne tik išeiti iš lėktuvo, bet ir nu sipirkti maisto ar gėrimų. „Lėktuve pilna keleivių, yra vai kų, o niekam neleidžia net vandens nusipirkti. Sakė, kad parduos, kai lėktuvas pakils“, – piktinosi Linas. Vėlavo tik vienas skrydis
Kauno oro uosto atstovė Jūra tė Baltrušaitytė patvirtino, kad lėktuvas negalėjo laiku išskristi dėl Prancūzijos oro erdvės dispe čerių streiko, kuris sujaukė skry džius ir pačioje Prancūzijoje. „Dėl streiko iš Kauno šiandien vėlavo tik vienas skrydis. Lėktu vas į Ispaniją išskrido 15 valandą“, – patikino oro uosto atstovė.
„Kodėl keleiviams nebuvo lei džiama nusipirkti maisto ar išei ti iš orlaivio, nedrįstu spėlioti. Tai yra oro bendrovės reikalas. Jei ke leiviai mano, kad buvo pažeistos jų teisės, jie gali kreiptis į Civili nės aviacijos administraciją“, – sakė J.Baltrušaitytė ir paminė jo, kad tokių atvejų, kai keleiviai skrydžio verčiami laukti kelias valandas, pasitaiko ne kasdien. Įtaria pažeidimų
Civilinės aviacijos administraci jos Oro transporto skyriaus ve dėja Virginija Žegunytė teigia, kad oro bendrovės veiksmus ga lima laikyti pažeidimu.
Lėktuve pilna kelei vių, yra vaikų, o nie kam neleidžia net vandens nusipirkti. „Tikėtina, kad keleiviai nebuvo išlaipinti iš lėktuvo, nes įgula bet kuriuo momentu laukė leidimo pa kilti. Nėra reglamentuota, kiek lai ko keleivius galima laikyti lėktuvo salone. Tačiau oro bendrovė pri valo nemokamai keleiviams duo ti valgyti ir atsigerti, atsižvelgiant į laukimo laiką. Trys valandos yra gana ilgas laikas. Mano nuomone, keleiviams turėjo būti pateikta jei ne karštų patiekalų, tai bent už kandžių“, – sakė V.Žegunytė.
Skundėsi: tris valandas Kauno oro uoste prastovėjusiame lėktuve
keleiviai negalėjo įsigyti net vandens.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
0 0,2
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
25
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Budintiems prie Venckų namų žmo nėms dabar aktua liausia – tolesni antstolės veiks mai. Balandį ji keti no atostogauti, ta čiau paaiškėjo, kad ilgesniam laikotar piui pareigūnė nuo darbo neatsitrauks. Nežinia: vakar Klonio gatvėje spėliota, ar antstolė S.Vaicekauskienė
atostogauja, ar tai tėra savotiškas manevras.
Tomo Raginos nuotr.
Garliavoje tebetvyro šturmo baimė Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Nežinomi planai
Antstolė Sonata Vaicekauskienė nuo balandžio pradžios planavo eiti dviejų savaičių atostogų. To dėl Klonio gatvėje didžiausia įtam pa tvyrojo paskutinėmis kovo die nomis. Prasidėjus balandžiui tikslių ži nių apie apie pareigūnės planus nė ra. „Jos šiuo metu kontoroje nėra ir tikriausiai nebus iki ketvirtadienio“, – paklaustos, ar jų vadovė neatos togauja, tik tiek teatskleidė S.Vaice kauskienės biuro darbuotojos. Pasak Antstolių rūmų atstovės viešiesiems ryšiams Doros Pet kauskaitės, jeigu antstolė išeina atostogų, vykdyti tesimo sprendi mą vietoj jos gali kitas Teisingumo ministerijos paskirtas pavaduojan tis antstolis. Teisingumo ministras Remigi jus Šimašius vakar „Kauno dienai“ teigė tokio prašymo negavęs. „Šiam sprendimui vykdyti neskyriau jokio kito antstolio“, – tvirtino jis.
Serija tyrimų
L.Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas dar prieš kovo 23-io sios grumtynes Kedžių namuose buvo sakęs, kad mergaitės perdavi mas motinai daugiausiai priklau so nuo antstolės veiksmų. „Jei ji bus ryžtinga ir principinga, teis mo sprendimas bus įvykdytas. Jei to nebus pasiekta, kreipsimės į tei sėsaugos institucijas dėl ikiteismi nio tyrimo“, – sakė gynėjas. Po nepavykusio antstolės žy gio Generalinė prokuratūra pra dėjo ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. „Taip pat teismo keliu bandysime reikalauti, kad būtų tiriama dar ir psichologi nė prievartą prieš vaiką, nes iš pra džių prokuratūra atmetė šį prašy mą“, – sakė G.Černiauskas. Advokatas tikisi, kad jo klientei pasiekti pergalę padės ir N.Venc kienei skirta bauda – 200 litų už kiekvieną pradelstą neįvykdyto teismo sprendimo dieną. Pradėta ir daugiau tyrimų dėl ko vo 23-iosios įvykių. N.Venckienės prašymu prokurorai ėmėsi aiškin
tis dėl galimo mergaitės sužalojimo bandant ją perduoti L.Stankūnai tei. Velionio D.Kedžio teta Audro nė Skučienė dėl jos veido sužalojimo apskundė apsaugos policijos parei gūnus. L.Stankūnaitė pareiškė, esą ją sumušęs 74 metų Vytautas Kedys. Pastarasis tai kategoriškai paneigė. Žmonės budrūs
Laimutė Kedienė vakar sakė, kad žmonės Klonio gatvėje budrūs visą parą. „Niekas neįsivaizduoja ant stolės veiksmų, ji gali atvykti bet kada. Po tų įvykių bijau, kad atva žiuos dar gausesnės policijos pa jėgos nei aną penktadienį, išsuks mergaitei rankas ir viskas baigsis“, – neslėpė nerimo L.Kedienė. Garliavos drama nepaliko abejin gų užsienyje gyvenančių lietuvių. Praėjusį savaitgalį įvairiose pasau lio vietose prie Lietuvos diplomati nių atstovybių surengti piketai pro testuojant prieš teismo sprendimą L.Stankūnaitei prievarta grąžinti dukterį. Protestuotojai rinkosi To ronte, Londone, Dubline, Kopen hagoje ir Lemonte.
3
Antradienis, balandžio 3, 2012
Miestas
I.Vaškelienė teisme verčiasi be advokato
Kitoje byloje sieks „stiklainį“ nugriauti? Kult ūros paveldo departamentas kreip ės i į prok urat ūrą, praš yda mas apg inti viešąjį interesą dėl pa veldosaugos reikalav imus pažei džiančio „stiklainio“.
„Aš nepažeidžiau nie 1 ko. Kategoriškai tvirti nu, kad nieko nepažeidžiau“, – dar
Kauno apygardos prokuratūra šią vieš ąjį interesą ginančią bylą jau perdavė Kauno miesto apyl inkės teismui. Tačiau jo atstovai kreipė si į special iąją teism ing umo kole giją Aukščiausiajame Teisme dėl teism ing umo nustat ymo. Lauk ia ma atsak ymo, ar šią bylą privalu nagrinėti bendrosios kompetenci jos teismui ar administraciniam.
prieš pirmąjį teismo posėdį vakar pareiškė buvusi padalinio vadovė I.Vaškelienė. Ji tikino, kad ši by la – tai nešvarios intrigos. „Kultū ros paveldo departamento vadovy bės intrigos“, – užtikrintai dėstė I.Vaškelienė. Baudžiamasis kodeksas už tar nybos pareigų neatlikimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
„Mes prašome naik int i „stiklain io“ statybos leidimus bei įsakymą, ku riuo buvo patvirtintas antstato de talusis planas“, – paaišk ino prok u roras Marijus Šalčius.
Neatliko pareigų
Ši byla vakar nebuvo pradėta nag rinėti iš esmės. R.Gudienė pateikė teismui savo advokato raštą, kad jis negali dalyvauti šiame posėdyje. Kaltinamajame akte nurodoma, kad vyriausioji specialistė R.Gu dienė suteikė leidimą rekonstruoti Laisvės al. 90 esantį pastatą ir ja me įrengti viešbutį. Prokurorų tei gimu, taip ji pažeidė Kultūros ver tybių pagrindinį dosjė. Prieš teismą taip pat stojo KPD teritorinio padalinio vyriausia sis specialistas (inspektorius) Liu tauras Tarbūnas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turėjo vertinti ir kontroliuoti valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, darbų kokybę. I.Vaškelienė kaltinama, kad, iš davusi Laisvės al. 90 esančiam pastatui paminklosaugos sąlygas restauruoti gyvenamąjį namą ir jame įrengti viešbutį, netinkamai atliko savo pareigas. Esą ji, viršy dama savo įgaliojimus, patvirtino dokumentą, kuris nebegalėjo už kirsti kelio prieštaringai vertina mam stikliniam antstatui Kau no Laisvės alėjoje atsirasti. Vakar teismo posėdyje I.Vaškelienė jau
Veikia: skandalai nesutrukdė atidaryti viešbučio.
tėsi užtikrintai ir pareiškė, kad jai gynėjas nereikalingas. Buvusi va dovė neabejoja, kad bent jau pra diniame teismo etape sugebės gin tis pati. Bausmė – teorinė
Buvusiai KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjai I.Vaškelienei var gu ar yra ko baimintis. Net jei teis mas pripažins ją neatlikus pareigų, Temidės skirta rūstybė vargiai be pakenks jos karjerai. Šių metų sau sio pabaigoje I.Vaškelienė pasirin ko pensininkės karjerą.
Kaip vieną iš pasitraukimo prie žasčių padalinio vadovė nurodė pablogėjusią sveikatą. Moteris pri minė esanti jau pensinio amžius – 2011 m. sausio 21 d. jai suėjo 60 metų. Jau prieš palikdama Kauno teritorinio padalinio vadovės pos tą, I.Vaškelienė kurį laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
Ponių stiklinis pastatas atlaikė negandas Vieš ąj į interes ą prok uror ai gyn ė įžvelg ę klast ą išdyg us priešt ar in gai vert in amų versl in ink ių Bir u tės Jablonsk ienės ir Laimos Bar a nausk ien ės stikl in iam dang or ai žiui Laisvės alėj oj e. Šioj e istor ij oj e prok urorai siekė, kad neaišk iom is ir esą kor ump uot ų valst yb ės tar nautoj ų pas tangom is išk ilęs pas ta tas būt ų nug riaut as, pon ių įgyt a že mė grąž int a valst yb ei. Vieš oj o interes o gynėjai prieš Kau no pon ias pat yrė fiasko. Teism o sprend im as buvo pal ank us pas ta to sav in inkėms. Teism as nus pren dė, kad, prap leč iant vald as ties Laisvės alėj os ir A.Mickev ič iaus gatvės kampu, versl in inkės B.Jab lonsk ien ė ir L.Bar an ausk ien ė ne paž eid ė jok ių įstat ym ų. Nugr io vus Laisvės alėj os 35-ąjį pas tat ą, neb ūt ų patenk int as joks vieš as is interes as. Teismui prit rūko prok u ror ų pateikt ų įrodymų, kad už 500
tūkst. lit ų per kel is kart us pirkt i ir į vien ą 5,47 aro ploto sklyp ą sujung ti žemės lopinėl iai galėj o būt i par duot i brang iau. Todėl esą, jį atėmus iš versl in ink ių ir sug rąž inus sav i valdyb ei, vieš as is interes as nebū tų patenk int as. Negan a to, versl in inkėms turės bū ti sug rąž int i 500 tūkst. lit ų, kur iuos šios istor ij os heroj ės sumokėj o už du 5 arų sklyp us Laisvės alėj oj e. Liet uvos apel iac in is teism as nu sprendė B.Jablonsk ienės ir L.Bara nausk ienės įsig yt iems žemės skly pams taik yt i rest it uc ij os įstat ym ą. Kit aip tar iant, valst yb ė, o konkre čiai – Kaun o miesto sav iv aldyb ė, turės pon ioms sug rąž int i sumokė tus pin ig us. Teig iam a, kad versl i ninkėms gal i būt i suteikt a teis ė iš valst yb ės išs inuomot i tuos du be veik 5 arų sklypus, ant kur ių ir sto vi skand al ing as is stat inys.
Tomo Raginos nuotr.
„Taip jau susiklostė, kad slap ta darytame vaizdo įraše nesima to, kas paduodama I.Vaškelienei“, – žurnalistams anuometę situa ciją aiškino sprendimą panaikin ti įtarimus priėmęs prokuroras Ai varas Alimas. Nors I.Vaškelienė buvo priešta ringai vertinama ne tik dėl „stik lainio“, būtent ši istorija prikirpo, rodos, neliečiamai padalinio va dovei sparnus – I.Vaškelienei buvo uždrausta pasirašyti Kaune deri namus projektus. Buvo sustabdy ti ir jos pavaldinės R.Gudienės įga liojimai Kauno mieste. Specialiai delsė?
Irena Vaškelienė:
Aš nepažeidžiau nie ko. Kategoriškai tvir tinu, kad nieko nepa žeidžiau. Atrodė neįveikiama
KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja į teisėsaugininkų akiratį pateko dar 2006 m. Tuomet Spe cialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įta rė I.Vaškelienę kyšio ėmimu, tačiau 2007-aisiais ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas. Tada I.Vaškelienės kabinete įtaisy tos STT kameros užfiksavo veiks mus, kurie patyrusiems operatyvi ninkams atrodė stebėtinai panašūs į kyšio ėmimą.
Pačiame „stiklainio“ skandalo įkarštyje paaiškėjo, kad Kauno pa veldosaugininkai kelerius metus delsė patvirtinti dokumentus, ku rie Naujamiestyje (į šią zoną paten ka Laisvės al. 90) uždraustų ant statų ant senųjų namų statybą. Į Kauno architektūros ir urbanis tikos ekspertų tarybą (KAUET) pa kviesta Kultūros paveldo departa mento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja I.Vaškelienė spe cialistams patvirtino, kad galio ja naujas Naujamiesčio apsaugos reglamentas. Jį KPD užsakymu pa rengė Kauno paminklų restauravi mo projektavimo institutas. Tuo metu I.Vaškelienė net ne galėjo tiksliai atsakyti, kada bu vo parengtas reglamentas – 2007 ar 2008 m., tačiau šį dokumen tą I.Vaškelienė pasirašė tik 2010 m. gruodį. Delsimas buvo dangs tomas biurokratiniais paaiškini mais, tačiau būtent šio dokumento nebuvimas ir leido atsirasti stikli niam antstatui.
Iešk inyje prašoma panaik int i že mės sklypo, esančio Laisvės al. 90, 92, detalųjį planą ir stiklinio antsta to statytojui bendrovei „Eigulių to pol is“ išduot us stat ybos leid imus. Jeig u per teismo nustat ytą term i ną teismo reik al av imas nebūt ų įvykdytas, pagal neteisėtai patvir tintą detalųjį planą ir statybos leidi mus atsiradusį statinį reikalaujama nug riauti statytojo lėšomis. Prok uroro aišk in imu, gal ima bū tų ir neg riaut i antstato: „Jeig u sa vin inkai sugebėt ų tą antstatą su sitvark yt i pagal Kult ūros paveldo dep art amento reik al av imus, tai viskas gerai, o jei ne – tai antstatą reikėtų griauti.“
Sustabdytas antrojo gimimas Nedaug trūko, kad kit ame Lais vės alėjos gale, prie pat Soboro, ne tol i Kauno apygardos prok urat ū ros, turėtume dar vieną „stiklain į“. I.Vaškel ienės pavald inė architek tė R.Gud ienė teismuose jau aišk i nosi, kodėl savo parašu palaimino dar vieno stiklinio antstato ant 30ojo Laisvės alėjos namo stat ybos projektą. Laisvės alėjos 30-ojo namo sa vin inkė bendrovė „HPH Group“, paaukštinusi pastatą, ketino įreng ti viešbut į. Projektas atsidūrė teisinėje kryžke lėje, nes statybos leidimas išduotas anksčiau, nei statiniui buvo suteik tas valstybės saugomo objekto sta tusas. Kaun o apyg ard os adm in istr a cin is teism as patenk in o Kaun o apyg ard os prok ur at ūros Civ il i nių bylų skyr iaus prok uroro pra šym ą, kur iuo buvo pan aik int as įsak ym as dėl det al ioj o plan o ir sus tabdyt as antro „stikl ain io“ at sirad im as.
4
antradienis, balandžio 3, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Išgyvenusieji gaisrą pamažu sveiksta Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Daugiau nei prieš savaitę Šilai niuose per gaisrą daugiabutyje nukentėjusiųjų sveikatos būklė po truputį gerėja. Sunkiausiai su žaloti du nukentėjusieji jau per kelti iš Intensyvios terapijos sky riaus.
„Abu pacientai jau perkelti iš rea nimacijos į kitus Klinikos sky rius. Džiaugiamės, kad pacientai sveiksta. Nebeturime nė vieno kritinės būklės ligonio“, – sa kė Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Žemaitienė. Dėl sunkių sužalojimų po gaisro į Kauno klinikų reanimaciją buvo pakliuvę du nukentėjusieji – vie nas suaugęs žmogus ir septynio
likmetė. Jų sveikatos būklė buvo gana rimta, todėl jie šiame sky riuje išbuvo beveik visą savaitę. Dar penki nukentėjusieji gulėjo kituose skyriuose. „Du pacientai jau išleisti na mo, o vienam skirta reabilitaci ja. Kiek tiksliai gydysis likusieji, sunku pasakyti, nes sužeidimai yra skirtingi“, – pasakojo E.Že maitienė. Nukentėjusiesiems buvo diag nozuoti daugybiniai lūžiai, o vienas buvo gydomas ir nuo nudegimų. Per tragišką gaisrą Baltų pro spekte žuvo 18-metis. Iš viso per gaisrą nukentėjo 11 bute buvusių asmenų. Kai kurie jų gelbėdamiesi šoko pro langą iš septinto aukšto. Įtariama, kad butas buvo pa degtas. Šiuo metu suimti trys įta riamieji, vieno tebeieškoma.
Rotušės aikštėje – grėsminga duobė Vilija Žukaitytė Per Žemės valandą užtemusi Ro tušės aikštė kėlė gana rimtą pa vojų vairuotojams ir pėstiesiems – tamsa paslėpė tašytais akme nimis grįsto gatvės grindinio pa kraštyje atsivėrusią maždaug pusmetrio gylio ir panašaus plo čio duobę.
Rūpestingi vairuotojai į ją įki šo kažkokią betoninę konstruk ciją, kuri padarė duobę matomą iš toliau.
Kiekvieną pavasa rį būna gausu tokių avarijų. Įšalas ati tirpsta, juda gruntas. Tinklai nėra nauji. Apie gyventojams pavojų ke liančią duobę iš karto buvo infor muotas Miesto tvarkymo skyrius. Nustatyta, kad duobė atsivėrė, nes įvyko „Kauno vandenų“ tink lų avarija. „Informaciją iš karto perda vėme budintiems specialistams. Duobė bus paženklinta, o arti miausiu metu avarijos padariniai
bus likviduoti“, – sakė skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Vedėjas tiksliai įvardyti avarijos priežasčių negalėjo. Jo nuomone, gali būti trūkęs vamzdis arba įvy kęs inžinerinių tinklų gedimas. „Kiekvieną pavasarį būna gau su tokių avarijų. Įšalas atitirpsta, juda gruntas. Tinklai nėra nauji, jie seniai turėjo būti rekonstruo ti. Kiek leidžia galimybės, perio diškai jie yra tvarkomi“, – teigė A.Pakalniškis. Bendrovės „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininkas Ri mas Stunžėnas teigė, kad šis pa vasaris tinklų avarijų gausa nėra išskirtinis, o rimtesnės buvo dvi – Vilniaus gatvėje ir A.Smetonos alėjoje. „Savaitgalį tvarkėme įgriuvą Vilniaus gatvėje, kur trūko van dentiekio linija. Teko netgi ardy ti grindinį. Vanduo neturėjo kur prasiveržti, todėl rado silpnes nę vietą grindinyje ir išsiveržė į paviršių“, – apie avarijos likvi davimo darbus pasakojo R.Stun žėnas. Daugiau nei prieš mėnesį, įvykus nuotekų tinklų avarijai, A.Smetonos alėjoje buvo atsivė rusi milžiniška duobė, kurią taip pat teko sutvarkyti „Kauno van denų“ specialistams.
Pavojus: duobė atsivėrė greta šaligatvio.
Tomo Raginos nuotr.
Sunkumai: „Kauno spaudos“ kioskai gali neatlaikyti drakoniško rinkliavos tarifo.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Miesto valdžia gena lauk ir spaudos kioskus Savivaldybė ir toliau kaip įmanydama veržia kilpą smulkiajam ir vidutiniam verslui ir guja iš miesto net spaudos kioskus, ku riuose parduodama didžiausia dalis viešojo transporto bilietų.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Nepakeliama našta
Kauno miesto taryba nusprendė padidinti visiems kioskams rink liavą pustrečio karto. Buvo 50 li tų už 1 kv. m vieniems metams, o dabar – 120 litų. Tai ypač skau džiai smogs įmonei „Kauno spau da“, kurios net 54 proc. pardavi mų sudaro savivaldybės įmonių „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ popieriniai bei elektroniniai vie šojo transporto bilietai, jų papildy mo paslaugos. Šioms savivaldybės įmonėms „Kauno spauda“ pernai suteikė paslaugų už 28,9 mln. litų. Nepaisant to, miesto valdžia spau dos kioskus prilygino prekiaujan tiesiems kebabais, mėsa, daržovė mis, nors jų apyvartos, antkainiai didesni, o darbo laikas neretai daug ilgesnis. Gali būti, kad po drastiško rink liavos mokesčių padidinimo daug „Kauno spaudos“ kioskų turės būti uždaryti. Įmonės „Kauno spauda“ generalinė direktorė Elena Baka nauskienė baiminasi, kad teks atsi sakyti 30 prekybos taškų ir atleisti 60 ten dirbančių žmonių. „Pernai per ketvirtį „Kauno spauda“ su mokėdavo 8,5 tūkst. litų rinklia vos mokesčio, šiemet ši suma iš augs jau iki 21,6 tūkst. litų. Mums tai nepakeliama našta“, – sakė E.Bakanauskienė. Nuo parduotų viešojo transpor to bilietų „Kauno spaudai“ telieka 5,3 proc. „Vadinasi, teks reikalauti iš „Autrolio“ ir „Kauno autobusų“ didinti šią dalį 2,4 karto – tiek, kiek
padidėjo rinkliavos mokestis, kitaip bilietų pardavimas bus nuostolin gas“, – svarstė generalinė direk torė. Tokiu atveju mažiau pajamų gaus viešojo transporto įmonės. O jos ir taip prislėgtos didelių degalų kainų, kitų išlaidų, skolų. Reikalingi kauniečiams
Kauniečiai nuo seno įpratę įsigy ti viešojo transporto bilietų „Kau no spaudos“ kioskuose. Juose prii mami mokesčiai už komunalines, telefono ryšio paslaugas. Už tai imamas vienas mažiausių komisi nių mokesčių mieste. Dėl plataus jų tinklo gyventojams atkrenta ir transporto išlaidos. Todėl „Kauno spaudos“ veikla turi ir didelę so cialinę svarbą.
Vadinasi, teks rei kalauti iš „Autrolio“ ir „Kauno autobu sų“ didinti šią dalį 2,4 karto – tiek, kiek padidėjo rinkliavos mokestis. Nenuostabu, kad daugelis kau niečių pageidauja kuo platesnio kioskų tinklo, ypač judriausiose miesto vietose. „Kauno diena“ jau rašė, kad nemažai kauniečių pa sigenda spaudos kiosko prie Kęs tučio ir S.Daukanto gatvių san kryžos. Savivaldybės valdininkai teigia neva jam ten vietos nėra. Ta čiau netoli stotelės veikia daržovių,
užkandžių, galvos apdangalų kios kai, kurių architektūrinė vertė ke lia daug abejonių. „Turime 19 kioskų, kurie, pakei tus stotelių vietą, dabar yra nuosto lingi. Juos mielai perkeltume ten, kur jų poreikis tikrai didelis, tačiau susiduriame su labai sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, o padidėjus rinkliavos mokesčiui tai taps neįmanoma ir finansiškai“, – aiškino E.Bakanauskienė. Norėjo tik supaprastinti?
Kauno savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Pa levičienė pripažino, kad spaudos kioskų smulkios prekės, spauda, viešojo transporto bilietai nepri lygsta prekybai mėsos gaminiais, daržovėmis ir kitomis prekėmis. „Negalime taikyti išimčių, išskir tinių sąlygų kuriai nors verslo gru pei“, – teigė ji. R.Palevičienės teigimu, iki šiol rinkliavos dydis buvo skirstomas pagal prekybos vietas miesto da lyse, metų laikus. „Dabar liko vie nas tarifas, taikytas miesto cent rui“, – sakė R.Palevičienė. Pasak vedėjos, pernai tarifas kioskams buvo suvienodintas, bet tada verslininkams parinktas ir taikytas mažiausias tarifas. Šie met nuspręsta užkrauti didžiau sią, centrinei miesto daliai taiky tą, rinkliavos mokestį. „Todėl atrodo, kad tai smar kus padidėjimas. Bet užtat su paprastėjo mokesčio apskaičiavi mas, anksčiau dėl to sulaukdavome daug verslininkų klausimų“, – ma no R.Palevičienė.
5
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
lietuva
Susprogę pažadų burbulai Permainų koalicijos Vyriausybė, kurioje dominuoja konservatoriai, prieš pusket virtų metų pažėrė nemažai pažadų, kaip įveiks krizę, skatins ekonomiką ir aktyviai kovos su biurokratija bei korupcija. Bai giantis kadencijai akivaizdu, kad toli gražu ne visus pažadus pavyko įgyvendinti.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarbiausia – įveikti krizę
2008-aisiais po aštuonerių metų į premjero postą sugrįžęs And rius Kubilius sakė, kad pagrindinis Vyriausybės ir valdančiosios koa licijos uždavinys – įveikti įsilieps nojusios pasaulio finansų krizės padarinius Lietuvoje. Valdžia giriasi, kad tai iš esmės pavyko padaryti. Dauguma eks pertų su tuo sutinka. Tačiau siekiant šio tikslo teko imtis gausybės nepo puliarių sprendimų – laikytis labai griežtos fiskalinės drausmės, visoms be išimties sritims kerpant išlaidas, didinant daugumą mokesčių. Krizė sukėlė didžiulę įmonių bankrotų bangą, smarkiai šoktelė jo nedarbas, pagausėjo socialinių pašalpų prašytojų, patvino emig rantų srautai. „Vyriausybės va dovas bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau noriu priminti, kad tai padaryta ne uždirbtomis, bet skolintomis lėšo mis, o tai reiškia, kad išaugusi skola mokesčių mokėtojams pečius slėgs dar ilgą laiką“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderis, socialdemok ratų vadovas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, per trejus metus vals tybės skola išaugo beveik 25 mlrd. litų – šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. litų, o pinigų suma šios sko los palūkanoms per tą patį laiko tarpį padidėjo beveik tris kartus. Galėjo elgtis švelniau
A.Kubilius ir kiti valdžios atstovai ne kartą kartojo, kad krizė buvo gi liausia per pastaruosius pusę šimto metų, todėl ir jos suvaldymo būdai buvo labai neįprasti, nepopuliarūs ir griežti. „Svarbiausia, kad išlai kytas finansų stabilumas. 2008 m. pabaigoje paveldėjome visiškai pa saulinės krizės išbandymams ne pasirengusią ekonomiką – visiškai išbalansuotą, su didžiulėmis išlai domis. Dabar atvedame ją prie euro zonos slenksčio – sutvarkytą, su balansuotą, augančią – tuo galime didžiuotis, kad ir kiek mus opozici ja kritikuotų“, – pabrėžė premjeras, teisindamas nepopuliarias ir griež tas priemones, kurių teko imtis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės parėmė šiuos Vyriausybės žingsnius. Tačiau opozicija teigia, kad buvo galima kitokiais būdais įveikti krizę, nesiimant tokių drastiškų prie monių, nes šios tikrai nepadėjo ša lies ekonomikai tolygiau stotis ant kojų po visų krizės iššūkių. Be to, opozicijai nepatinka da bartinės Vyriausybės socialinis ne jautrumas. Atkreipiamas dėmesys
į pensinio amžiaus ilginimą, į pa naikintas įvairias socialines leng vatas, į metų metais nedidinamą minimalų atlyginimą. „Priminsiu, kad jau prieš kele rius metus buvo panaikintas Mi nimaliojo darbo užmokesčio dyd žių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dyd žio indeksavimo įstatymo galioji mas. Žadėta vietoj jo parengti tiks linį krizės padarinių sušvelninimo mechanizmą, taikomą pažeidžia miausiems visuomenės sluoks niams. Bet iš esmės tai nebuvo padaryta, todėl labai nemažai so cialiai jautrių žmonių taip ir liko nuskriausti“, – tvirtino socialde mokratas Algirdas Sysas.
Žlugimas: beveik prieš ketverius metus prie valdžios vairo stoję konservatoriai rinkėjams žadėjo pyragus,
tačiau tenkintis tenka riestainio skyle.
moka per mokesčius biudžetui, bet jeigu tos paslaugos nereikalingos vi siems arba daugumai žmonių, o tik daliai, o kai kurios tų paslaugų netgi trukdo vystytis verslui, mes komi sijoje prie tų funkcijų, prie tų pa slaugų nepriėjome. Galbūt jas galėtų peržiūrėti bent mažosios, Saulėlyd žio komisijos, dirbančios kiekvieno je ministerijoje“, – sakė Saulėlydžio komisijoje dirbanti Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė. Verslo kontrolierių nesumažėjo
Algirdas Butkevičius:
Premjeras bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau tai pada ryta ne uždirbtomis, o skolintomis lėšomis. Prezidentė nieko negirdėjo
Primenama, kad Vyriausybė davė ir kur kas daugiau įvairių pažadų, bet jų nesugebėjo įvykdyti. Valdančiosios koalicijos atstovai dar 2008-ųjų pabaigoje ir 2009ųjų pradžioje tvirtino, kad biu rokratijos laukia tikras saulėlydis. Vėl buvo suformuota vadinamo ji Saulėlydžio komisija, kuri turėjo parengti valstybinės valdžios ins titucijų pertvarkos planą. Mažesnis institucijų skaičius ir efektyvesnis valstybės valdymas turėjo nulemti „verslo saulėtekį“. Tačiau per beveik ketverius me tus Saulėlydžio komisijos dar bo rezultatai nėra džiuginantys. Į tai savo pernykščiame metinia me pranešime atkreipė dėmesį ir Prezidentė D.Grybauskaitė: „De ja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus.“ „Rezultatai galėjo būti dar geres ni. Jeigu valstybė teikia įvairias pa slaugas žmonėms, už kurias jie su
Pasak R.Vainienės, biurokratijos saulėlydžio idėja žlunga ir jau vargu ar pavyks parodyti realius rezultatus. „Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsi randa užtarėjų Seime, ministeri jose, – kalbėjo ji. – Nors komisija nestokoja gerų idėjų, sulaukiame daug vertingų žmonių pasiūlymų, į juos reaguojame, svarstome, bet šiems sumanymams įgyvendinti valdžios atstovams trūksta poli tinės valios, veikia daug povande ninių srovių. Atrodo, kad valdan čioj i daug um a, ent uz iast ingai kalbėjusi apie biurokratijos maži nimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti.“ Prieš kurį laiką buvusi Laisvo sios rinkos instituto prezidentė užsiminė apie norą išeiti iš nee fektyviai dirbančios Saulėlydžio komisijos. Tačiau liko joje dirbti. „Mes tiesiog išnaudojame tą ga limybę, kuri, nors ir netobula, vis dėlto yra būdas prisikasti arčiau biurokratijos, arčiau reformų, pa stumti jas, jeigu Vyriausybė pa ti jų daryti nenori. Jeigu kas žino geresnį būdą, kaip pasiekti ir nu karpyti biurokratijos šaknis, tuo met „saulėlydžio“ gali ir nebūti“, – sakė be jokio atlygio dirbanti ko misijos narė R.Vainienė. Lietuvos verslo ir darbdavių kon federacijos (LVDK) generalinis di rektorius Danas Arlauskas tvirtino, kad dauguma asociacijos narių iš Saulėlydžio komisijos veiklos ne mato jokios naudos verslui. „Vers lo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuo jančių kontrolės institucijų nesu mažėjo“, – aiškino jis.
Mažų mokesčių iliuzija
Į Vyriausybės veiklos programą bu vo įrašytas toks pažadas: „Paleng vinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą. Ieškosime papildomų finansinių išteklių bendrajam smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros finansa vimui.“ Pasak opozicijos atstovų, šis paž ad as fakt iškai neį vykdytas. „Smulkusis ir vidutinis verslas tikrai nesuklestėjo per pastaruo sius kelerius metus. Nepadaryta beveik nieko, kad jam būtų bent kokių palengvinimų“, – kalbėjo Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys. Ekonomistės Margaritos Star kevičiūtės nuomone, tam reikėtų sumažinti fizinių asmenų pa
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
jamų mokestį: „Man o receptas yra toks pat, kokį rodo tyrimai ir ką ES taip pat siūlo. Be abejonės, mūsų pagrindiniai darbdaviai yra nedidelės įmonės – smulkusis ir vidutinis verslas. Kad tas įmo nes smulkusis ir vidutinis vers las steigtų, darb o apm okest i nim as tur i būti ned id el is, nes pagrindinis tokių įmonių varik lis yra žmogus, todėl fizinių as menų pajamų mokestis turi būti nedidelis. O mes, deja, su fizinių asmenų pajamų mokesčiu net ir nedaug uždirbantiems žmonėms Europoje esame šalia skandinavų. Taigi iliuzija, kad pas mus maži mokesčiai.“
Visą straipsnį skaitykite kaunodiena.lt
6
antradienis, balandžio 3, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Svarbiausia – tikra praktika
Redakcijos skiltis
Brangi iniciatyva Stasys Gudavičius
L
iet uvos Konst it uc ij oj e įrašyta, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gy venimo klausimai spren džiami referendumu“. Gal ima iki užk im imo ginčyt is, kas yra tie „svarbiausi gyvenimo klausimai“, kurie turi būti teikiami referendumui. Turbūt akivaizdu, kad 1991 m. vasa rio 9-ąją Lietuvoje įvykęs plebisci tas dėl nepriklausomybės, 1992-ai siais surengti referendumai dėl ru sų kariuomenės išvedimo ir naujos Konstitucijos priėmimo arba 2003 m. visuotinis balsavimas dėl stoji mo į ES surengti tikrai gyvybiškai svarbiais tautai klausimais.
Referendumas dėl Vi sagino atominės elekt rinės statybos aiškiai turėjo būti siūlomas, kai tik apie šį projek tą buvo pradėta kalbėti bent prieš 4–5 metus. Bet ar tikrai kitos iniciatyvos skelb ti referendumus Lietuvoje galėtų būti priskirtinos prie svarbiausių klausimų kategorijos? Referendu mai dėl prezidento institucijos at kūrimo, nuvertintų indėlių, žemės pardavimo užsieniečiams, Ignali nos atominės elektrinės darbo pratęsimo buvo iš esmės tik šau dymas tuščiais šoviniais. Tai įro do ir jų rezultatai – žmonės tiesiog ignoravo šiuos visuotinius balsa vimus, todėl jiems teiktos nuosta tos pripažintos nepriimtomis. Vadinasi, rinkėjai patys gana nuo vokūs dėl to, kas yra svarbu, kas turi būt i sprend žiama mil ijonus kainuojančiais referendumais, o ką gal ima pal ikti tautos atstovy bei – Seimui, kur is, priimdamas įstatymus, turi įgaliojimus visų pi liečių vardu spręsti svarbiausius šalies gyvenimo klausimus. Tas pats Seimas turi ir Konstituci joje įtvirtintą teisę apsispręsti, kad dėl tam tikr ų problemų sprendi
302 250
J
aunimo turimų praktinių žinių kokybės kėlimas iš šalies atrodo vienas racionalių nedarbo maži nimo būdų. Tačiau, prieš imantis konkrečių veiksmų, reikėtų išsiaiškin ti, kodėl dabartinėmis jaunimo prakti nėmis žiniomis nepatenkinti nei darb daviai, nei pats jaunimas.
Praktikos rūšys ir jų skirtumai
Lietuvoje numatytos trys savo tiksli ne auditorija ir įgyvendinimo būdais besiskiriančios praktikos rūšys: pa meistrystė, profesinės veiklos pra ktika ir stažuotės. Pameistrystė orientuota į amatų mo kymą, kai teorinės žinios suteikiamos profesinio mokymo įstaigoje, o prakti nis mokymas vykdomas darbo vietoje – konkrečioje įmonėje, organizacijoje ar pas laisvąjį mokytoją. Profesinės veik los praktika atliekama įmonėse ar orga nizacijose siekiant įtvirtinti per studijas įgytas teorines žinias. Šios rūšies praktika dažniausiai orientuota į besimokančius aukš tojo mokslo pirmosios pakopos arba vientisinėse studijose ir pagal Aukš tojo mokslo įstatymą gali būti numa tyta (bet neprivaloma) studijų pro gramose. Stažuotės taip pat skirtos profesinei kvalifikacijai kelti ir yra atliekamos įmonėse ar organizacijo se, tačiau nėra formali studijų dalis. Šio tipo praktika paprastai naudojasi darbo patirties jau turintys asmenys, pavyzdžiui, siekdami konkrečios po zicijos tam tikroje organizacijoje. Pameistrystė Lietuvoje subsidi juojama iki 5 proc. darbo užmokesčio mažiausiai pusę metų. Stažuotės nė ra itin aktualios didžiajai visuomenės daliai. O štai profesinės veiklos pra ktikos kokybė yra problema, kurią reikia spręsti. Vertėtų priminti, kad Lietuvoje kasmet į universitetus įstoja 22 tūkst., į kolegijas – 16 tūkst. asme nų, tad po kelerių metų dauguma tų iš 38 tūkst. ieško vietos, kur įgyti profe sinės veiklos praktiką. Praktikos prieinamumas
Tarkime, kad studentas ieško įmo nės, kurioje norėtų atlikti profesi nės veiklos praktiką. Jis pasiren ka tris daugiausia unikalių vartotojų turinčius darbo pasiūlymų porta lus („Gemius Audience“ duomeni mis, mažėjančia tvarka CVbankas. lt, CV.lt, CVonline.lt). Portale CVbankas.lt atskiros kate gorijos praktikoms nėra, o pagal rak
reklamos skyrius:
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Dažnai studentams sunku konkrečiai įvardyti savo tikslus, o praktikos vadovai ne visada linkę padėti aukodami savo laiką.
Kitos galimybės susirasti praktikos vietą remiasi aukštųjų mokyklų pa siūlymais ir specializuotais praktikos vietų skelbimų portalais. Aukšto sios mokyklos siūlo praktikos vie tas daliai studentų, tačiau dažnai nėra pajėgios jų užtikrinti visiems. Specializuotų praktikos portalų rin koje trūksta. Bene vienintelis ak tyvus toks portalas GeraPraktika. lt vienija per 180 įmonių ir skelbia apie 100 aktyvių praktikos pasiūly mų. Tačiau jame prisiregistravę tik kiek daugiau nei tūkstantis studen tų. Alexa.com duomenimis, per die ną šį portalą aplanko tik keturi uni kalūs vartotojai. Užburtas ratas
Nors portalas GeraPraktika.lt veikia tik nuo 2011-ųjų lapkričio ir dar neprasi dėjo praktikos sezonas, toks negausus registruotų studentų skaičius rodo ma žą pačių studentų suinteresuotumą. Dažnai patys studentai praktiką traktuoja kaip formalumą, o ne kaip galimybę įgyti žinių ir gal net įsidar binti. To priežastys gali būti ir stu dentai, ir praktiką organizuojančios įmonės. Studentams trūksta moty vacijos. Užuot žiūrėję į praktiką kaip į darbą, studentai turėtų ją laikyti il gai trunkančiu darbo pokalbiu ir ga limybe mokytis. Atlyginimas už pra ktiką vėlgi turėtų būti sutartinis ir būtina vadovautis principu, kad al gą reikia užsidirbti, o ne gauti. Ki tas profesinės praktikos motyvaciją žlugdantis veiksnys yra nepateisinti lūkesčiai
Tokia situacija gali susidaryti dėl pra ktikantus priimančios įmonės nepasi rengimo tai daryti. Dažnai studentams sunku konkrečiai įvardyti savo tiks lus, o praktikos vadovai ne visada linkę padėti aukodami savo laiką. Tad daž niausiai praktika baigiasi atliekant pa galbinio darbininko vaidmenį, kai at sakomybė apsiriboja korespondencijos nešiojimu ir kavos virimu. Tokios patir tys skatina negatyvų studentų požiūrį į profesinę praktiką, o studentai, turėda mi išankstinę neigiamą nuostatą, nėra itin patrauklūs darbdaviams. Ką daryti?
Pakelti studentų motyvaciją yra gana paprasta. Tam reikia užtikrinti gali mybę rinktis – tai atitinkamai tu ri pakelti per profesinę praktiką įgy tų žinių lygį ir duoti apčiuopiamos vertės patiems praktikantams. Ta čiau užtikrinti galimybę rinktis nė ra paprasta, nes tam reika motyvuo ti privačias grupes. Ne pelno siekiančių organizacijų įtraukimas į praktikos organizavimą iš dalies išsprendžia problemą, jei daro ma prielaida, kad jos motyvuotos pa čiu procesu ir minimalia iš to gaunama nauda. Verslo atstovams praktika retai sukuria pridėtinę vertę, nes, be moky mams sugaišto laiko, įmonei reikia su kurti tam tikrą infrastruktūrą ir mokyti savo darbuotojus, kaip reikia vadovau ti praktikantams. Jei pameistrystė yra subsidijuo jama valstybės, kodėl šie profesinę praktiką skatinantys veiksniai ne turėtų būti iš dalies subsidijuojami valstybės? Galbūt galima svarsty ti ir dabar visiems taikomą valsty binio socialinio draudimo kompen savimo sistemą siūlyti tik įmonėms, darbuotojus įdarbinusioms po pro fesinės praktikos. Kai kurie darbdaviai kaip kliū tį įvardija trišalę sutartį, o, tiksliau, aukštųjų mokyklų nenorą ją pasira šyti tam tikrais atvejais. Tais atve jais, kai per profesinę praktiką pra ktikantui neužtikrinamos galimybės įgyti su jo studijomis susijusių žinių, tokia aukštųjų mokyklų pozicija yra netgi sveikintina. Paskutinis labai svarbus aspektas yra smulkiojo ir vidutinio verslo at stovų įtraukimas į praktikos organi zavimą. Šiuo metu praktikos vietas dažniausiai siūlo stambios tarptauti nės įmonės, kuriose praktikantai yra tik smulkus sraigtelis, tad jiems re tai tenka galimybė pamatyti daugiau verslo organizavimo virtuvės. Jei mes verslumo skatinimą dek laruojame kaip valstybės priorite tą, reikėtų pagalvoti apie galimybes per praktiką studentams parody ti, kaip vyksta verslo organizavimas Lietuvoje. Būtent atlikdami prakti ką smulkiose įmonėse jie gali visa tai pamatyti iš vidaus. Ir net jei po pra ktikos jie nebus įdarbinami, gal daliai jų kils noras kurti savo verslą.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242. „Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ edukacijos tyrimų grupės vadovas
mo reikia visuotiniais referendu mais priimtų įstatymų. Teisę inicijuoti referendumą, žinia, turi ir ne mažiau kaip 300 tūkst. rin kėjų. Galima sakyti, kad tokio di džiulio skaičiaus piliečių išreikšta valia yra lyg įrodymas, jog referen dumui teikiamas klausimas yra tarp tų svarbiausių, kurie ir turi bū ti sprendžiami būtent taip. Tvarkingai surinkti 300 tūkst. pa rašų pavyko tik vos vienam kitam referendumo iniciatoriui. Papras tai siūlomi klausimai nesudomi na reikiamo skaičiaus žmonių. Nesen iai įreg istr uota dar viena iniciatyvinė grupė referendumui rengti. Iki birželio pabaigos ji turi surinkti pakankamai parašų, kad šį rudenį būtų balsuojama, ar dėl atominės energetikos ateities Lie tuvoje reikėtų spręsti dar kitu vi suotiniu referendumu. Kitaip ta riant – šį spal į surengt i „referen dumą dėl referendumo“. Kaž in ar prot ing iausia ir racio naliausia krizės nualintai, pinigų būt in iausioms social inėms reik mėms pristingančiai Lietuvai siū lyti rengti du brangiai kainuojan čius referendumus. Kodėl nebuvo pasiūlyta iškart rengti balsavimo dėl naujos ato minės elektrinės statybos? Seime irgi pasirodė iniciatyva su rengti referendumą dėl branduo linės energetikos ateities. Disk usijose dėl tok io referendu mo būt inybės visiškai pag rįstai klausiama: ar tikrai branduolinė šalies ateitis yra „svarbiausias tau tos bei valstybės gyvenimo klau simas“ ir ar nėra jis pernelyg vė lyvas, užduodamas ne laiku ir ne vietoje? Energetinio saugumo užtikrinimas, be abejo, yra svarbi problema. Įstaty mų leidybos ir vykdomoji valdžia jai turi (ir jau turėjo gerokai anksčiau) skirti labai daug dėmesio. Bet referendumas dėl Visag ino atominės elektrinės, kuri taps vie nu svarbiausių Lietuvos energeti nės nepriklausomybės užtikrini mo ramsčių, statybos aiškiai turė jo būti siūlomas, kai tik apie šį pro jektą buvo pradėta kalbėt i bent prieš 4–5 metus. Tuomet aktyvis tams ir derėjo kelti vėją, kad nauja atominė elektrinė gali būti perne lyg brangi, nesaugi, neefektyvi. Dabar jau – šaukštai po pietų. Pro jektas pernelyg toli pažengęs, kad galėtų būti stabdomas populisti nėmis ir brang iai kainuoti gal in čiomis iniciatyvomis.
informacija: E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Andrius Agafonovas
tinį žodį „praktika“ yra 33 skelbimai, iš kurių tik 23 aktualūs praktikan tams. Portale CV.lt atskiros prakti kos kategorijos taip pat nėra, tačiau yra 48 savanoriško darbo pasiūlymai, kuriuos tam tikromis aplinkybė mis galima laikyti profesinės veiklos praktika. Pagal raktinį žodį „prakti ka“ šiame portale yra 15 skelbimų, iš kurių 10 aktualūs praktikantams. Portalas CVonline.lt turi atskirą praktikų kategoriją, tačiau joje tik 33 darbo skelbimai. Kai kurie skelbimai kartojasi dalyje ar visuose nagrinė tuose portaluose. Aktyviausios pra ktikų siūlytojos yra finansinėmis pa slaugomis ir pardavimu užsiimančios bendrovės. Tačiau, turint omenyje skelbimų ir pretenduojančių prakti kantų skaičių, studento sėkmė gana abejotina.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 260 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,40 %
1,6
mlrd. litų pernai Lietuvoje padaugėjo sukauptų tiesioginių užsienio investicijų.
–0,71 %
+0,51 %
Nedarbas smuko sparčiausiai
€
Lietuvoje 2011 m. ketvirtą ketvirtį užfiksuo tas sparčiausias metinis nedarbo lygio su mažėjimas iš visų 27-ių ES šalių. Lietuvo je nedarbo lygis pernai ketvirtą ketvirtį sie kė 14,3 proc. ir buvo 3,2 proc. mažesnis nei 2010 m. tą patį ketvirtį (17,5 proc.). Antro je vietoje pagal nedarbo lygio kritimą buvo Latvija, kur nedarbas smuko 2,4 proc., iki 14,6 proc., trečioje – Estija, kur nedarbas sumažėjo 2,2 proc., iki 11,7 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2255 DB svaras sterlingų 1 4,1453 JAV doleris 1 2,5869 Kanados doleris 1 2,5955 Latvijos latas 1 4,9311 Lenkijos zlotas 10 8,3394 Norvegijos krona 10 4,5504 Rusijos rublis 100 8,8113 Šveicarijos frankas 1 2,8671
Paskelbusi dar bo užmokesčio skalę Tarptau tinė darbo orga nizacija priminė, kad Lietuvos gy ventojai pagal darbo užmokes čio ir pragyveni mo lygį tebėra tarp prastai gy venančių šalių.
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,7213 % +0,1498 % +0,1006 % +0,1003 % +0,0020 % +0,2826 % +0,4792 % +0,0534 % +0,0733 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,70
2,37
„Vakoil“
4,97
4,64
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
102,35 dol. už 1 brl. 121,95 dol. už 1 brl.
Darbo užmokestis pasaulyje
Takoskyra: plati Lietuvos darbo užmokesčio skalė lemia mažą vidutinį pra
gyvenimo lygį Lietuvoje, tačiau skirtingų profesijų žmonių perkamoji galia siekia kaip gyvenančių išsivysčiusiose pasaulio šalyse. „Shutterstock“ nuotr.
Pragyvenimas – ant pasaulio krašto Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pasaulinis darbo užmokesčio vi durkis siekia 1480 dolerių (3818 li tų) per mėnesį, o per metus siekia mažiau nei 18 tūkst. JAV dolerių (apie 46 tūkst. litų), kaip paskelbė BBC. Tarptautinė darbo organiza cija pirmą kartą suskaičiavo, kiek vidutiniškai uždirba 72 pasaulio šalių samdomi darbuotojai ir ko kia jų perkamoji galia kiekvienoje konkrečioje šalyje pagal pragyve nimo išlaidas. Tyrimo duomenimis, Lietuvos darbuotojų perkamosios galios ek vivalentas neatskaičius mokesčių nesiekia pasaulinio darbo užmo kesčio vidurkio ir yra vos per 2,8 tūkst. litų. Aukštesnis pragyveni mo lygis nei Lietuvoje yra daugely je ES šalių. Lietuvą pagal pragyve
Komentaras
Eligijus Kajieta
„Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Balt ijos šal ims
Š
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
al ių išsidėstymas pagal per kamosios gal ios ekv ivalentą nuostabos nesukėlė. Būtina atk reipt i dėmesį, kad šis rei tingas atliktas remiantis 2009 m. duo menimis. Jeig u pris im int ume Liet uvos eko nom inę sit uaciją 2009 m., tai buvo
nimo lygį netgi lenkia tokios šalys kaip Turkija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Rusija. Iš 72 tirtų pasaulio valsty bių prasčiau gyvena 33 šalys, to kios kaip Serbija, Čilė, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija, Tailandas, Egiptas ir kt. Paskelbusi tyrimą BBC kviečia įvesti šalį, kurioje gyvenama, ir gaunamą darbo užmokestį neats kaičius mokesčių. Sistema leidžia suvokti, kokioje pasaulio šalyje yra toks vidutinis darbo užmokestis. Remiantis Statistikos departa mento duomenimis, nesunku ap skaičiuoti, kokių sričių specialistai, gaudami mažesnį nei 2,8 tūkst. litų neatskaičius mokesčių atlyginimą, Lietuvoje gyvena geriau ar prasčiau už kitų pasaulio šalių gyventojus. Lietuvoje didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna dirbantys
finansų ir draudimo sektoriuje – 3980 litų neatskaičius mokesčių. Tarptautinės darbo organizacijos sudarytos sistemos duomenimis, tokį atlyginimą gaunantys lietuviai gyvena šiek tiek geriau nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys Pietų Afrikos, Maltos, Izraelio, Čekijos, Kroatijos ar Turkijos gyventojai. 2175 litus neatskaičius mokes čių – toks yra Lietuvos darbo už mokesčio vidurkis – per mėnesį gaunančių lietuvių perkamoji galia yra beveik tokia pati kaip Rusijoje. O mažiausius vidutinius atlygini mus Lietuvoje gaunantys apgy vendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai (1253 litai neatskaičius mokesčių) verčiasi taip pat kaip Kolumbijos, Ukrainos ar Kinijos gyventojai. O gaunantys minima lią mėnesinę algą Lietuvoje gyvena kaip moldavai ar mongolai.
įsibėgėjusios infliacijos ir mažėjančių atlyg in imų metai. Tačiau šiand ienė situacija neką pasikeitusi, todėl šioje reitingų lentelėje Lietuva veik iausiai nepajudėjo iš vietos. Tik dabart inę padėtį jau lemia kitos priežastys: jun tamas kainų didėjimas, o atlyginimai auga nesmarkiai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kuo la biau kylame skale aukštyn, tuo tur i me labiau išsiv ysčiusias šal is, kur ių atlyginimų skirtumai už panašų dar bą nėra skirtingi. Vadinasi, didžioji da lis tų šalių gyventojų uždirba panašiai, jų atlyginimai taip radikaliai kaip Lie tuvoje nesiskiria. Kartais susidaro toks įspūdis, kad į Lie tuvą atvykusiems užsieniečiams atro do, jog pas mus viskas labai pigu, kaip
ir lietuviams nuvykus į labiau išsivys čiusias šalis. Taip yra todėl, kad lygina mos skirtingų prekių kategorijos. Nes turbūt, jei pak laustume užsien iečio, kokios išlaidos juos labiausiai kamuo ja, jos turbūt bus tos, apie kurias mes net nepagalvojame: automobilių drau dimai, kit i privalomi mokesčiai. Mes to nematome, dėl to, pavyzdžiui, paly ginę jogurto kainą Lietuvoje ir Vokie tijoje, galime daryti prielaidą, kad pra gyvenimas Vokietijoje yra pigesnis. Mes turime kozirių – kol kas mūsų dar bo jėga yra pigesnė, dėl to turime pra našumą eksport uodam i paslaugas, kur ios gal i būti suteik iamos nuotol i niu būdu. Išnaudodami šį kozirį turė sime gal imybę suk urt i didesnę pri dėtinę vertę.
Šalių vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas perkamosios galios pariteto doleriais*, litais Liuksemburgas 10 550 Norveg ija 9489 Austrija 8867 JAV 8419 Didž ioji Britanija 7908 Belg ija 7908 Švedija 7799 Airija 7732 Suomija 7541 Korėjos Respublika 7490 Prancūzija 7446 Kanada 7028 Vok ietija 7018 Singapūras 6749 Australija 6734 Kipras 6721 Japonija 6507 Italija 6308 Islandija 6272 Ispanija 6068 Graik ija 5934 Naujoji Zelandija 5890 Pietų Afrika 4742 Malta 4664 Izraelis 4654 Ček ija 4607 Kroatija 4530 Turk ija 4465 Kataras 4360 Honkongas 3986 Lenk ija 3962 Pasaulio vidurk is 3818 Slovak ija 3573 Vengrija 3544 Makedonija 3470 Bosnija ir Hercegovina 3452 Estija 3268 Rusija 3134 Jamaika 2928 Lietuva 2861 Argentina 2858 Latvija 2832 Serbija 2729 Čilė 2634 Botsvana 2569 Malaizija 2479 Baltarusija 2474 Rumunija 2461 Bahreinas 2365 Panama 2143 Mauricijus 2020 Brazilija 2007 Macau 1955 Kazachstanas 1942 Bulgarija 1935 Kolumbija 1785 Ukraina 1769 Kinija 1692 Meksika 1571 Gruzija 1555 Azerbaidžanas 1537 Egiptas 1413 Tailandas 1261 Armėnija 1215 Dominikos Respublika 1191 Moldova 1130 Mongolija 1070 gyventojai Sirija 939 Kirg izija 866 gyvena prasčiau Indija 761 nei lietuviai. Filipinai 719 Pak istanas 657 Tadž ik istanas 585
33 šalių
* Tai specialiai adaptuotas valiutos kursas – vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas perkamosios galios pariteto (Purchasing Power Parity – PPP) doleriais. Vienas PPP doleris yra lygus vienam JAV išleidž iamam doleriui. Šaltinis: BBC
8
Antradienis, balandžio 3, 2012
Sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Parodoje – unikalios A.Sabonio relikvijos
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pirmą kartą surengtoje Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sa bonio sportinių trofėjų kolekci joje yra ir diplomas už pirmąsias pergales, ir žiedas, patvirtinantis narystę Jameso Naismitho krep šinio Šlovės muziejuje.
Unikalią kolekciją, kurią suda ro per 300 įvairiausių A.Sabonio apdovanojimų, galės nemoka mai apžiūrėti kiekvienas norin tysis. Oficialus parodos atidary mas A.Sabonio krepšinio centre Kaune (Pašilės g. 41) – šiandien simboliniu laiku: 11.11 val. Parodos sumanytojos, VšĮ „Sa bonio krepšinio centras“ direkto rės Dianos Komskienės teigimu, surinkti gausybę tituluočiausio šalies krepšininko apdovanojimų ir relikvijų nebuvo lengva. „Medalių, taurių, diplomų – daugybė, o dar pridėkime retas nuotraukas, sportinius marški nėlius, kuriuos, atstovaudamas įvairioms komandoms, vilkė jo Arvydas. Yra į ką pažiūrėti ir prisiminti“, – pasakojo D.Koms kienė.
A.Sabonis mielai sutiko bend radarbiauti ir rengėjams papasa kojo apie kiekvieną trofėjų – prie kiekvieno eksponato yra specia li kortelė, kurioje nurodyta, ka da ir kur apdovanojimas buvo iš kovotas. „Jaunoji krepšinio aistruolių karta nelabai žino, kiek ir ko kių įspūdingų pergalių Arvydas per savo karjerą yra pasiekęs. Ekspozicija atspindi A.Sabonio sportinį kelią“, – teigė D.Koms kienė. Visi apdovanojimai ir trofėjai išdėstyti chronologine tvarka – nuo pirmojo mokykloje A.Sabo nio iškovoto diplomo iki pernai Springfilde (JAV) gauto specia laus žiedo, liudijančio, kad le gendinis Kauno žalgirietis, Lie tuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, yra pirmasis lietu vis, priimtas į Jameso Naismitho krepšinio Šlovės muziejų. Per specialiai įrengtus tele viz ijos ekran us parod os die nom is bus rod om as Vytauto V.Landsbergio ir Vido Mačiu lio sukurtas filmas „Sabas“. Pa sibaigus parodai, bus išleistas eksponatų nuotraukų albumas. Kolekciją ketinama eksponuo ti ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Norą pamatyti A.Sa bonio trofėjų rinkinį yra pareiš kusi ir Niujorko krepšinio bend ruomenė. Šiandien vyksiančiame paro dos atidaryme A.Sabonio ne bus. Pasibaigus reabilitaciniam laikotarpiui, gydytojai leido LKF prezidentui skristi lėktuvu, tad jis išvyko pas šeimą į Malagą, kur sutiks ir Velykas. Parod a A.Sab on io krepš i nio centre veiks iki balandžio 7-osios.
Lygiosios: „Žalgiris“ su „Šiauliais“ šį LKL sezoną pasidalijo po pergalę.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pirmasis kluptelėjimas „Šiauliai“ tapo pirmąja komanda, kuriai šį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną pa vyko sustabdyti Kauno „Žalgirį“. Vakar kauniečiai svečiuose ne tik ėtai 81:92 pral aim ėjo šiau liečiams. Tai buvo pirmoji LKL čempionų nesėkmė po 19 perga lių iš eilės. Žalgiriečiai dvikovą pradėjo at sipalaidavę ir už tai buvo nubaus ti: aikštės šeimininkai išsiveržė į priekį – 11:2, 24:10. Antrajame kėlinyje padėtis pasi keitė. Tritaškį pataikė Dainius Ša lenga, dvitaškį su bauda – Rober tas Javtokas ir „Šiaulių“ persvara gerokai aptirpo – 31:28. Šiauiie čiai nėrėsi iš kailio, stengdamiesi susigrąžinti iniciatyvą, bet „Žal giris“ vis mynė jiems ant kulnų – 38:41.
LKL čempionai Marko Popo vičiaus kontrataka rezultatą savo naudai persvėrė vos prasidėjus tre čiajam kėliniui – 42:41. „Šiauliai“ į gelbėjimosi ratą sėkmingai kabino si taikliais tolimais metimais – vien E.Ruzgas jų per tris kėlinius pataikė 3 iš 4 ir ketvirtojo kėlinio pradžioje jo komanda vėl nutolo – 73:58. Net rukus šiauliečiai dar labiau sutvirti no savo pozicijas – 84:66. Pirmojo rato susitikimą Kaune 104:84 laimėjo „Žalgiris“. LKL reguliarusis sezonas fini šuos balandžio 14-ąją žalgiriečių rungtynėmis su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“. KD inf.
Statistika „Šiauliai“–„Žalg iris“ 92:81 (24:13, 17:25, 27:20, 24:23). 4400 žiūrov ų. C.Longas 21 taškas (3/6 tritašk ių), E.Ruzgas 17 (3/5 tritašk ių), R.Grafas 14 (7 atkovoti kamuoliai)/M.Kalnie tis ir D.Šalenga po 14, T.Delininkai tis 11, M.Popovičius 10 (4 rezultaty vūs perdavimai).
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Liet. rytas“ 3. „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. „Pieno žvaigždės“ 6. „Baltai“ 7. „Neptūnas“ 8. „Kėdainiai-Triobet“ 9. „Juventus“ 10. „Sakalai“ 11. „Lietkabelis“ 12. „Palanga“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
20 21 21 20 19 20 20 20 21 20 20 20
19 18 15 14 11 9 8 8 6 5 4 4
1 3 6 6 8 11 12 12 15 15 16 16
Norėjo aukso, o iškovojo bronzą Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Moterų krepšinio klubų Eurolygos turnyro bronzos medalius iškovo jo Algirdo Paulausko ir Rimanto Grigo treniruojama Jekaterinbur go UGMK (Rusija) komanda.
Artūro Morozovo nuotr.
Stambule (Turkija) įvykusiose fi nalo aštuoneto varžybose UGMK krepšininkės, kurių gretose buvo ir Sandra Linkevičienė, B grupėje 49:62 pralaimėjo būsimajai čem pionei – Valensijos „Ros Casares“ (Ispanija) ekipai, 67:59 įveikė Kro kuvos „Wislą Can-Pack“ (Lenki ja), 86:80 – Vidnojės „Sparta&K M.R.“ (Rusija) ir mažajame finale dėl 3-iosios vietos 75:68 – Stam bulo „Fenerbahçe“ (Turkija). S.Linkevičienės indėlis į perga lę prieš „Fenerbahçe“ – 4 taškai, 2 atkovoti ir 1 perimtas kamuolys bei rezultatyvus perdavimas. 2005aisiais, atstovaudama A.Paulausko vadovaujamai Vilniaus „Lietuvos telekomo“ komandai, S.Linke vičienė taip pat pelnė Eurolygos bronzos medalį. „Ar aš patenkintas trečiąja vie ta? Kai nėra ką mylėti, tuomet my li tą, su kuo esi. Pirmųjų rungtynių negalėjome žaisti stipriausios su
dėties, todėl dabar nežinome, ko kia tikroji mūsų vieta Eurolygoje. Kita vertus, galėjo viskas baigtis ir kitaip – kad ir nugalėję „Ros Ca sares“, būtume, tarkime, 3-iojoje ar 4-ojoje vietoje. Teoriškai įma nomas bet koks variantas. Kar tėlį paliko pralaimėjimas „Ros Casares“ komandai, nes, jei bū tų žaidusi Sue Bird, mūsų šansai įveikti varžoves būtų buvę dides ni“, – po varžybų svarstė A.Pau lauskas.
Algirdas Paulauskas:
Ar aš patenkin tas trečiąja vieta? Kai nėra ką mylė ti, tuomet myli tą, su kuo esi. „Mačas dėl 3-iosios vietos buvo puikus, džiugu, kad jį laimėjome ir iškovojome bronzos medalius. Vis dėlto esame nusiminusios, kad ne laimėjome aukso – būtent pirmo ji vieta buvo mūsų tikslas“, – pri dūrė S.Linkevičienė. 5-ąją vietą užėmė Eglės Šulčiū tės atstovaujama Stambulo „Ga
latasaray“ (Turkija) ekipa, 73:71 palaužusi Vidnojės spartakietes. Lietuvė pelnė 3 taškus, atkovojo 2 kamuolius ir atliko 1 rezultaty vų perdavimą. Mače dėl 7-osios vietos Skijaus „Beretta-Famila“ (Italija) 65:62 įveikė „Wisla Can-Pack“ krepši ninkes. Eurolygos čempione tapo „Ros Casares“ komanda, finale 65:52 nugalėjusi kitą Ispanijos klubą – Madrido „Rivas Ecopolis“. Nau dingiausia finalo aštuoneto tur nyro žaidėja pripažinta „Rivas Ecopolis“ puolėja amerikietė Asj ha Jones, surinkusi 14 taškų ir at kovojusi 7 kamuolius.
Statistika Rungtynės dėl 1-osios vietos: „Ros Cas ares“–„Rivas Ecop ol is“ 65:52 (20:18, 13:19, 18:11, 14:4). 2500 žiūro vų. S.Lyttle 18 taškų, S.Domingez 13, A.Wauters 12/A.Jones 14. Rungtynės dėl 3-iosios vietos: UGMK–„Fenerbahçe“ 75:68 (27:20, 15:14, 11:18, 22:16). 2000 žiūrov ų. S.Gruda 18, C.Parker 16, D.Nolan 13/A. McCoughtry 20, Z.Tamanė 17.
9
Antradienis, balandžio 3, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Sportas
Teismas nepasigailėjo Ž.Balčiūnaitės Tarptautinis spor to arbitražo teismas (CAS) atmetė mara tonininkės Živilės Balčiūnaitės ape liaciją dėl Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) sprendimo diskvali fikuoti ją už Antido pingo taisyklių pa žeidimą.
Dopingo gniaužtuose
Nuosprendis: sudužo Ž.Balčiūnaitės ir jos trenerio R.Sausaičio viltys dalyvauti Londono olimpiadoje.
Lozanoje (Šveicarija) įsikūrusio CAS žiuri išnagrinėjo Ž.Balčiū naitės bylą iš naujo ir atmetė visus sportininkės pateiktus argumentus bei apeliaciją dėl LLAF 2011-ųjų balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo ji už Antidopingo taisyklių pažei dimą buvo diskvalifik uota dvejiems metams. CAS patvirtino, kad maratoni ninkės diskvalifikacija baigsis šių metų rugsėjo 6-ąją. 2010-ųjų spalio 29-ąją Ž.Balčiū
Lietuvos sportininkai, nubausti už Antidopingo taisyklių pažei dimus: Nijolė Medvedeva (leng voji atletika, 1992 m.), Romas Ubar tas (lengvoji atlet ika, 1993 m.), Da lia Mat usev ičienė (lengvoji atlet i ka, 1995 m.), Ramūnas Vyšniauskas (sunkioji atletika, 1997 m.), Giedrius Rafanavičius (plauk imas, 1998 m.), Rolandas Bučinskas (kultūrizmas, 1999 m.), Irina Daraškev ič (rank i nis, 2000 m.), Arnoldas Sapr yk i nas (dviračių sportas, 2001 ir 2002 m.), Rol and as Poc ius (kult ūr iz mas, 2002 m.), Rasa Drazdauskai tė (lengvoji atlet ika, 2003 m.), Rai mundas Rumšas (dviračių sportas, 2003 m.), Vytautas Kancleris (leng voji atletika, 2004 m.), Saulius Ruš kys (dviračių sportas, 2005 m.), Edi ta Daniūtė (sport iniai šok iai, 2006 m.), Dov ilė Blaž iūnaitė (sunk io ji atlet ika, 2006 m.), Tomas Turs kis (lengvoji atletika, 2007 m.), Va lentinas Voveris (lengvoji atletika, 2008 m.), Živ ilė Balčiūnaitė (leng voji atlet ika, 2010 m.), Dain ius Ša lenga (krepšinis, 2011 m.).
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
naitė buvo suspenduota dėl įtarti no mėginio su padidėjusiu testos teronu, pateikto 2010-ųjų Europos čempionate, tačiau LLAF draus mės komisija vienbalsiai nuspren dė, kad nepakanka argumentų, įro dančių lengvaatletės kaltę, už kurią ji turėtų būti diskvalifik uota. Po to Ž Balčiūnaitės suspendavimas pa liktas galioti iki Tarptautinės leng vosios atletikos federacijos (IAAF) antidopingo tarnybos rezultatų pa teikimo.
2011 m. balandžio 5-ąją LLAF drausmės komisijos nutarimu Ž.Balčiūnaitė buvo diskvalifikuo ta dvejiems metams. Sportininkė ir jos treneris Romas Sausaitis neigė kaltinimus dėl Anti dopingo taisyklių pažeidimo. „Tiki mės, kad teisybė nugalės ir mes ba landžio mėnesį galėsime startuoti tarptautiniame maratone, įvykdyti olimpinį normatyvą ir garbingai at stovauti savo šaliai Londono olim piadoje“, – vylėsi R.Sausaitis.
CAS sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau R.Sausai tis neatmetė galimybės kreiptis į Šveicarijos aukščiausiąjį federali nį teismą. 2004-aisiais Atėnų olimpiado je Ž.Balčiūnaitė užėmė 14-ąją vie tą, o 2008-aisiais Pekino žaidynė se – 11-ąją. Vadovaujantis IAAF varžybų 40.1 taisykle, Ž.Balčiūnaitės pa siekti rezultatai ir iškovotas Euro pos čempionės titulas yra anuliuo
jami, sportininkė privalo grąžinti aukso medalį ir visus prizinius pi nigus, gautus už dalyvavimą bei pasiekimus čempionate. Už pergalę Europos čempionate Ž.Balčiūnaitė buvo apdovanota Di džiojo Lietuvos kunigaikščio Gedi mino ordino Riterio kryžiumi, me daliu „Už sporto pasiekimus“, jai šalies Vyriausybė skyrė 20 tūkst. litų. Kitą premiją maratono bėgi kei yra įteikę LLAF vadovai. KD, LLAF inf.
Jaunieji žalgiriečiai žais pasaulio rinktinėje Su Kauno „Žalgirio“ klubu sutartis turintys krepšininkai Tauras Jo gėla ir Vytenis Čižauskas sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Perspektyvūs žaidėjai pakvies ti dalyvauti Jungtinėse Ameri kos Valstijose (JAV) vyksiančiose prestižinėse „Nike Hoop Sum mit“ jaunųjų krepšinio žvaigž džių rungtynėse. Lietuviai atsto vaus pasaulio rinktinei, kuri mes iššūkį iš pajėgiausių JAV devynio likmečių suburtai komandai. Aštuoniolikmetis 202 cm ūgio T.Jog ėl a rungt yn iauj a Kau no „Žalg ir io-Sab on io krepš in io centro“ ekipoje ir yra vienas jos lyd er ių Nac ion al in ės krepš in io lygos (NKL) čempionate – pelno vidutiniškai po 13,3 taško ir atko voja po 6,6 kamuolio per rung tynes. V.Čižauskas atstovauja Kauno „Baltams“. 19 metų 187 cm ūgio gynėjas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate pelno po 8,3 taško, atkovoja po 4,2 atšokusio kamuolio ir atlieka po 1,8 rezul tatyvaus perdavimo. T.Jogėla ir V.Čižauskas už At lanto viešės visą savaitę. Jie tre niruosis Portlando „Rose Garden“ arenoje.
Balandžio 4-ąją pasaulio rink tinė turės galimybę ne tik stebė ti NBA rungtynes tarp Portlando „Trail Blazers“ ir Naujojo Džersio „Nets“ komandų, bet ir susitiks su NBA žvaigždėmis. Balandžio 7-ąją 20 000 žiūro vų talpinančiuose „Rose Garden“ sporto rūmuose įvyks visų NBA skautų dėmesį prikaustysiančios rungtynės tarp JAV ir pasaulio per spektyviausių krepšininkų. „Nike Hoop Summit“ renginy je yra dalyvavę ir daugiau žalgirie čių. 2005-aisiais Martynas Pocius į amerikiečių rinktinės krepšį įme tė 20 taškų. Savo laimę šiose rung tynėse taip pat yra išbandę buvę „Žalgirio“ dublerių ekipos žaidė jai Žygimantas Janavičius ir Dona tas Motiejūnas. 2008-aisiais Ž.Ja navičius pasaulio rinktinei pelnė 7 taškus ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Po metų D.Motiejū nas surinko 21 tašką ir atkovojo 8 kamuolius. „Nike Hoop Summit“ rungtynės tarp JAV ir pasaulio jaunimo rinkti nių bus žaidžiamos jau 15-ąjį kartą. Praeityje jose yra dalyvavę ir NBA didmeistriai Dirkas Nowitzki, Tony Parkeris, Kevinas Durantas, Der rickas Rose’as, Andrea Bargnani.
Tradicija: V.Čižauskas (nuotr. kairėje, su kamuoliu) ir T.Jogėla (Nr. 10) rungtyniaus arenoje, kuri mena ir
KD, zalgiris.lt inf.
Artūro Morozovo nuotr.
A.Sabonio žaidimą.
10
antradienis, balandžio 3, 2012
pasaulis Leido gydytis
Karo metinės
Terminų nereikia
Ukrainos valdžia leido kalina mai buvusiai premjerei, opo zicijos lyderei Julijai Tymo šenko gydytis ne kalėjime. Tiesa, neaišku, ar J.Tymošen ko buvo duotas leidimas gy dytis užsienyje. Anksčiau J.Tymošenko yra prašiusi lei dimo gydytis vienoje Vokieti jos klinikoje.
Britai minėjo 30-ąsias Argen tinos invazijos į Folklandų sa las metines. Per karą žuvo 255 britų, 649 argentiniečių kariai ir 3 salų gyventojai. Ar gentina neseniai vėl pareiškė savo teises į salyną, bet Lon donas tvirtina, kad salyno gy ventojai savo ateitį sieja su Didžiąja Britanija.
Rusija atmetė Arabų ir Vaka rų šalių raginimus paskelbti terminus, kada Sirijos valdžia turi įvykdyti tarptautinio pa siuntinio Kofi Annano taikos plano reikalavimus. Be to, pa sak Rusijos URM vadovo Ser gejaus Lavrovo, taikos planas nebus veiksmingas, jeigu su kilėliai nesudės ginklų.
Teko trauktis Disertacijos plagijavimo skanda las iš posto išvertė Vengrijos pre zidentą.
Pálas Schmittas (nuotr.) atsista tydino po to, kai praeitą savaitę iš jo buvo atimtas 1992 m. suteik tas daktaro laipsnis, nustačius, kad net 200 puslapių jo disertacijos bu vo nuplagijuota. „Pagal konstituci ją prezidentas turi atstovauti Veng rijos valstybės vienybei. Deja, tapau susipriešinimo simboliu, todėl jau čiu, kad mano pareiga – palikti savo postą“, – pripažino prezidentas. 69 metų buvęs olimpinis fechta vimosi čempionas ir buvęs Veng rijos nacionalinio olimpinio komi teto vadovas P.Schmittas, kuris yra Vengrijos premjero Viktoro Orbáno artimas sąjungininkas, paliko be veik reprezentacinį postą nepraė jus nė dvejiems metams po to, kai jį perėmė 2010 m. birželį. P.Schmittas laimėjo fechtavi mosi olimpinį auksą 1968 ir 1972 m., taip pat laimėjo pasaulio čem pionatus 1970 ir 1971 m. Sėkmin ga sporto karjera tapo tramplinu į politiką. 1989 m. jis buvo paskir tas Nacionalinio olimpinio komi teto pirmininku ir šiame poste dir bo iki 2010 m. Kritikai tvirtino, kad dėl prezidento ryšių su V.Orbáno „Fidesz“ partija prezidentas ga li tapti naujosios vyriausybės ma rionete. Tačiau P.Schmittas neigė, kad skandalas susijęs su jo darbu. Praeitą savaitę Vengrijos uni versitetas nustatė, kad preziden tas pažodžiui nukopijavo didelę dalį iš kito autoriaus disertacijos apie olimpinių žaidynių istoriją. Premjeras V.Orbánas į šiuos de batus mažai kišosi, o penktadienį visuomeniniam radijui sakė, kad prezidentas vienintelis gali nu spręsti, ar atsistatydins. O opo zicijos partijos ragino P.Schmittą palikti postą. Pernai Vokietijos gy nybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino, kai iš jo dėl plagijavimo taip pat buvo atimtas daktaro laipsnis. BNS inf.
Po to, kai Rusiją ir pasaulį šokira vo ledo ritulio ko mandos „Lokomo tiv“ tragedija, Rusi jos vadovai žadė jo: daugiau aviaka tastrofų šalyje ne bus. Deja, pažadai Rusijoje dažniausiai lieka tik pažadais.
Nelaimė: daugelis „UTair“ lėktuvo nelaimę išgyvenusių keleivių – kritinės būklės.
AFP nuotr.
Dar vienas kruvinas košmaras
Dešimtys aukų
Vakar Sib ire netol i Tium en ės miesto nukrito Rusijos oro lini jų bendrov ės „UTair“ Pranc ū zijos ir Italijos gamybos dvimo toris turbopropelerinis lėktuvas ATR-72. Šiuos lainerius gaminanti bendrovė ATS lygiomis dalimis valdo ma dviejų Europos aviacijos pra monės milžinių – Italijos įmonių grupei „Finmeccanica“ priklau sančios bendrovės „Alenia Aer macchi“ ir Prancūzijos bendrovės EADS. Tokio tipo lėktuvai daž niausiai skraido vidutinio nuo tolio atstumais. Beje, tokio ti po orlaiviai skraido iš Maskvos į Vilnių. Lėktuvu skrido 43 žmonės, 39 keleiviai ir keturi įgulos nariai. Žu vo mažiausiai 31. Katastrofą pavy ko išgyventi 13 keleivių, tačiau jie buvo smarkiai sužaloti. Nelaimėliai sraigtasparniais bu vo nugabenti į aplinkines ligoni nes. Vienas žmogus, pasak Rusijos žiniasklaidos, mirė vos atvežtas į Tiumenę. Dar vienas itin sunkiai sužalotas keleivis skubiai išvežtas į Tomsko srities klinikinę ligoninę. 8 žmonės buvo operuoti. Rusijos sveikatos apsaugos mi nisterija pranešė, kad katastrofą išgyvenę žmonės – smarkiai su žaloti ir apdegė. 29 keleivių lavo nai buvo rasti įvykio vietoje. Bendrovė netrukus po nelaimės paskelbė keleivių ir įgulos na rių sąrašą, tačiau užsieniečių tarp jų veikiausiai nebuvo. Iš pradžių skelbta, kad tarp žuvusių buvo vaikų, tačiau vėliau pranešta, jog visi keleiviai buvo pilnamečiai. Priežastys nežinomos
Lėktuvas pakilo iš Tiumenės ir pasuko skristi į naftos pramonės miestą Surgutą, tačiau 5.35 val.
ryte Maskvos laiku dingo iš rada rų ekranų. Lėktuvas nukrito ir užsiliepsno jo viename apsnigtame lauke už 30–35 kilometrų nuo Tiumenės, Vakarų Sibiro regione už 1720 ki lometrų nuo sostinės Maskvos. Vaizdo medžiagoje buvo maty ti, kaip dykvietėje mėtėsi įvairios lėktuvo nuolaužos. Lėktuvas bu vo skilęs į tris dalis. Tik maža dalis lėktuvo korpuso liko sveika.
Ryšys nutrūko praė jus tik kiek daugiau nei trims minutėms po to, kai lėktuvas pakilo.
Ekspertai, atvykę tirti nelaimės, tvirtino, kad kol kas nežino, kodėl lėktuvas nukrito. „Kol kas nėra jokių paaiškinimų, – sakė Nepaprastųjų situacijų mi nisterijos regioninio skyriaus vado vas Jurijus Aliochinas. – Ryšys nu trūko praėjus tik kiek daugiau nei trims minutėms po to, kai lėktu vas pakilo“, – nurodė J.Aliochinas. Tiesa, pareigūnas pridūrė, kad eks pertams pavyko rasti juodąsias lai nerio dėžes. Tyrimų komiteto atstovas Vla dimiras Markinas patvirtino, kad dėl nelaimės pradėtas nusikaltimo tyrimas. Dabar keliamos dvi pag rindinės versijos – technikos ge dimas arba piloto klaida. V.Marki nas atmetė spėjimą, kad lėktuvas nukrito dėl blogų oro sąlygų. Tiesa, nepranešta ir apie tai, kad pilotai prieš skrydį būtų skundę si techninėmis problemomis, nors „UTair“ bendrovės atstovai tvirti no, kad pilotai galėjo bandyti leis
tis avariniu būdu. Kai kurie kaimų netoli nelaimės vietos gyventojai pasakojo, kad iš lėktuvo varik lių rūko juodi dūmai. Oro vežė ja „UTair“ turėjo tris ATR-72 or laivius, kurie galėjo būti pagaminti prieš dešimt metų. Ekspertai sako, kad „UTair“ lėk tuvų parkas – naujas, nors nukri tęs orlaivis galėjo būti apie 10 me tų amžiaus. Iš viso bendrovė turi 213 orlaivių. 2007 m. šios bendro vės lėktuvas patyrė avariją Sama ros mieste. Nieko nenuveikta
Tai ne pirma skaudi nelaimė Rusi joje. Ši lėktuvo avarija pagal aukų skaičių buvo didžiausia Rusijoje nuo pernai rugsėjo 7 d., kai kelei vinis laineris „Jak-42“ vos paki lęs rėžėsi į upės krantą netoli Ja roslavlio miesto. Tąsyk žuvo 44 žmonės, tarp jų visa Jaroslavlio ledo ritulio koman da „Lokomotiv“. Po šios tragedi jos Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino sumažinti šalies oro bendrovių skaičių ir pa gerinti pilotų mokymą. Tarptautinė oro transporto aso ciacija (IATA) gruodį paskelbė, kad pasauliniai skrydžių saugumo ro dikliai 2011 m. pagerėjo, tačiau Rusijos ir Nepriklausomų valsty bių sandraugos (NVS) šalyse avari jų padaugėjo. IATA vicepreziden tas saugumo reikalams Güntheris Matschniggas sakė, jog didžiausia problema Rusijoje – kad pilotai ir oro uostų mechanikai nespėja pri sitaikyti prie gausėjančių šiuolai kinių orlaivių, kuriuose naudoja mos sudėtingos technologijos. Pasak jo, Rusijos aviacijos pa reigūnai ir politikai pripažįsta, kad šalies pilotų mokymo procesą rei kia skubiai gerinti. „Reuters“, „RIA Novosty“, BBC, BNS inf.
ATR-72 lėktuvų katastrofos
Iki nelai mės Rus ij oj e ATR-72 lėktuvai pa tyrė 13 incidentų, per kuriuos žu vo 191 žmogus. Prieš du dešimtmečius tokio
tipo lėktuvas nukrito Jungtinė se Valstijose. Tada apledėjo ne sandarios konstrukcijos. Eksper tai, tyrę nelaimę, nurodė neleisti ATR-72 skraidyti šaltuose JAV re gionuose. Pirmą sykį tokio tipo lėktuvas,
kurių į padangę pakilo 1988 m., nu krito 1994 m. Nelaimė įvyko JAV Indianos valstijoje. Katastrofą su kėlė nustatyta sparno deformaci ja ir apledėjimas. Po metų ATR-72 lėktuvas nukri
to Taivane. 2005 m. tokio tipo lėk tuvas nukrito Italijoje, 2010 m. Ku boje.
Prezidentės užuojauta Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Rusijos prezi dentui Dmitrijui Medvedevui dėl žuvusiųjų per lėktuvo katastrofą Tiumenės sirtyje. „Priimk ite nuo širdžią mano ir visų Lietuvos žmo nių užuojautą dėl Tiumenės srity je įvykusios lėktuvo katastrofos ir per ją žuvusių keleivių. Šią sunkią akim irką link iu did žiausios stip rybės ir ištvermės Jums, žuvusių jų ir nukentėjusiųjų šeimoms ir jų artimiesiems“, – sakoma šalies va dovės užuojautoje, kurią paskelbė prezidentūra.
11
antradienis, balandžio 3, 2012
12p.
N.Bunkė antrosios akies operuotis nebebijos.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Laimingi: dailininkas A.Žukauskas, su kardiochirugijos profesoriumi R.Benečiu atidengęs klinikai dovanotą paveikslą, džiaugiasi ne tik sugrąžinta sveikata, bet ir gauta jo mylimų me
dikų nuotrauka.
Artūro Morozovo nuotr.
Dėkingumą išreiškė teptuku „Širdies angelai“, – taip pavadintą įspū dingo dydžio paveikslą dailininkas Al gimantas Žukauskas padovanojo gar siam kardiochirurgui Rimantui Bene čiui ir jo vadovaujamiems gydytojams dėkodamas už sugrąžintą gyvybę. Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
rią tą rytą oficialiai kardiochirurgų kolektyvui padovanojo buvęs jų pa cientas dailininkas A.Žukauskas.
Nežinojo, kaip priimti
„Tokių tradicijų neturime, nežinome, kaip dovaną priimti, kaip dėkoti“, – taip atvirai ir nuoširdžiai po tradici nės medikų penkiaminutės dar vie ną, bet nekasdienį rytinį surinkimą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius R.Benetis. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos konferencijų salės, kur vyksta gydytojų pasita rimai, vestibiulyje ant sienos kabo jo baltu, šiek tiek permatomu au deklu uždengtas didelis paveikslas. Būtent jis – ta unikali dovana, ku
Nutapė devynis portretus
Kelių metrų ploto drobėje – kar diochirurgų ir anesteziologų po rtretai. Tolumoje – operacija, du gydytojai palinkę ties ligoniu. Toks vaizdas išryškėjo, atidengus paveikslą. Medicinos mokslų dak tarai Povilas Jakuška, Saulius Gied raitis, Ramūnas Bolys, Tadas Len kutis, gydytojai Kastytis Vaičiulis ir Algimantas Sasnauskas, profesoriai Šarūnas Kinduris, Edmundas Šir vinskas ir Rimantas Benetis. Kar diochirurgai, anesteziologai, per
fuzininkas. Tai garsūs vardai, juos paveiksle atpažinti nesunku, nors dailininkas ir teisinasi, kad galbūt būtų pavykę geriau, jei gydytojai būtų turėję daugiau laiko pozuoti. „Kurdamas šį paveikslą turėjau tris uždavinius. Pirmiausia – pa dėkoti visiems gydytojams. Di džiausia padėka – Rimantui Bene čiui“, – jaudindamasis, lyg iš naujo išgyventų pasirengimą operacijai, rinko žodžius dailininkas A.Žu kauskas. Jo būseną įdėmiai sekė šiek tiek atokiau stovėjusi žmona gydytoja neurologė Rūta Kovarskienė. Dailininkas netruko pabrėžti, kad apie medikų gyvenimą ir darbą ži no ne tik kaip buvęs pacientas. „Ne tik žmona yra gydytoja, bet ir dukra jau rezidentė, todėl žinau, kaip medikų darbas Vyriausybės nuver tintas, jie gauna mažiau nei mūri ninkai“, – kalbėdamas apie pirmąją savo užduotį, rengiant padėkos do vaną, kalbėjo A.Žukauskas. Širdis – ypatingas organas
Tai, kad gydytojo profesija daug svarbesnė už mūrininko, o širdis
– ypatingas organas, ne vien susi traukinėjantis raumuo, A.Žukaus kas patyrė per operaciją ir po jos. „Yra sakoma: jei padarė gerai – vadinasi, dirbo su galva. O jei pa darė labai gerai – dirbo iš širdies. Taigi, širdyje yra kažko daugiau“, – dėstė savo mintis dailininkas. Po penkias valandas trukusios jo širdies operacijos buvo taikytas elektrošokas, kad širdis plaktų rit mingai. Ji pakluso tik po ketvirto elektrošoko.
Žinau, kaip medikų darbas Vyriausybės nuvertintas, jie gau na mažiau nei mūri ninkai. „Mačiau, seselės stovėjo kaip stulpai, įtampa buvo tokia, kad kirvį ore buvo galima kabinti – taip medikai išgyveno, kai ma no širdis nepakluso net ir po tre čio elektrošoko. Ir ne ketvirtasis ją privertė plakti, o medikų įtam
pa“, – vaizdžiai apie save pasako jo A.Žukauskas. Jam medikai neprieštaravo. Kaip susikerta linijos
Tą įtampą ir vidinę medikų energi ją dailininkas atspindėjo paveiksle. Jame išskyrė vieną žmogų. Tą, ku ris jį operavo. „Ateina nauji talentingi specia listai, bet pats pirmasis, kaip Ko lumbas, atradęs Ameriką, mato ir gali daugiau. Jei paveikslą su braiž yt um e ties iom is lin ijom is per gydytojų galvas, linijos susi kirstų ties profesoriaus Rimanto Benečio galva“, – garsųjį ypatin gų gabumų ir labai darštų kar diochirurgą išskyrė dailininkas, ir žodžiu dar kartą padėkojęs už išgelbėtą gyvybę. Medikai brangina šią dovaną. Dailininkui padėkojo, įteikę įrė mintą kolektyvo nuotrauką. „Galėjome paveikslą pakabin ti kur nors kitur, bet bijojome, kad nesugadintų“, – pakomentavo pro fesorius R.Benetis sprendimą, ko dėl paveikslas nebus prieinamas vi siems Kauno klinikų lankytojams.
12
antradienis, balandžio 3, 2012
sveikata kaunodiena.lt/naujienos
Šimtai nuoši
Prieš trejus metus daili ninkas Algi mantas Žu kauskas para šė testamen tą. 63-ejų vy ro mintyse vis dar skam bėjo žodžiai: „Jums būtų li kę gyventi sa vaitę.“
„Visi gydytojai yra nuoširdūs, tik patys to kie būkime“, – lyg ir subara nuoširdžiausio gydytojo rinkimų sumanytojus kaunietis Tadas Vyšniauskas. Rinkimai tęsiasi, jų rezultatai bus paskelbti balandžio 27 d.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Du prieš vieną
Graužatis: dailininkas atsiprašė žmonos Rūtos.
Artūro Morozovo nuotr.
Testamentą parašęs atsiprašo žmonos Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Supainiojo mylimosios vardą
Dabar jis laimingas. Turbūt tūks tantąjį kartą dėkoja 54-erių kar diochirurgui, biomedicinos moks lų daktarui, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovui Rimantui Benečiui ir vi sai medikų komandai. Prieš pradėdamas pasakojimą apie tai, jis turbūt tūkstantąjį kar tą dėkojo 52-ejų mylimai žmonai Rūtai Kovarskienei. Ir viešai pra šė jos atleidimo: „Susijaudinęs po operacijos viešai pasakiau ne jos vardą... Labai ją įžeidžiau, o ji tiek daug dėl manęs padarė.“ Algimantas pasakė kelis žodžius, bet to užtenko. Rūta – pirmoji jo gyvybės gelbėtoja. Ji rūpinosi, pri žiūrėjo A.Žukauską po operacijos. Kartu jie daugiau nei dešimt metų, kartu apkeliavo daugiau nei 30 pa saulio šalių. Ir dabar jie kartu. „Esu laimingas jau dešimt me tų, – nuoširdžiai kalbėjo dailinin kas. – Labai myliu gyvenimą, gy venu taip, kaip svajojau ir privalau gyventi šioje žemėje, todėl bijau viską prarasti.“ Pirmoji pastebėjo žmona
Viešai atsiprašius žmonos, Algi mantui, matyt, nuo širdies nukrito akmuo. Nuo širdies, kurią operavo kardiochirurgas R.Benetis. Širdies, kurios keistus garsus 2009 m. ko vo pradžioje išgirdo prie vyro krū tinės prisiglaudusi Rūta. „Ji iškart plika ausimi mano krūtinėje išgirdo keistus, neįp rastus garsus, – prisipažino Al gimantas, puikiai jautęsis, niekuo nesiskundęs. Tai, kad su vyro širdimi kažkas negerai, diagnozavo jo žmona Rū ta, kai abu grįžo iš lauko, kur Algi mantas kasė sniegą. Tuomet R.Kovarskienė, nieko nelaukusi, vos ne tempte ištempė vyrą į polikliniką. Kardiologė įtarė, kad kažkas negerai. Buvo atlikti ty rimai echoskopu. Kitą dieną Algi mantas jau buvo Kauno klinikose.
„Tau būtų likę gyventi apie sa vaitę“, – šių, jį nokautavusių me dikų žodžių, Algimantas niekada nepamirš. Gyvybę galėjo išgelbėti labai su dėtinga širdies vožtuvo operacija. Kardiochirurgas R.Benetis, kuris pirmasis ne tik Lietuvoje pradėjo daryti tokias operacijas, turėjo iš vykti, bet dėl sunkaus ligonio liko Kaune. Jau kitą dieną apie 5 valan das operavo dailininko širdį. „Sutvarkė burę, du vožtuvus, kurie dirbo beveik tuščia eiga, nes neužsidarydavo, – aiškino Algi mantas. – Prieš devynerius metus mano kurso draugei taip buvo, tai jai įdėjo metalinius vožtuvus ir ji turi nuolat gerti kraują skystinan čius vaistus. Profesorius R.Bene tis man uždėjo specialų žieduką, atliko stebuklingą operaciją.“ Buvo operuotas apendicitas
Kai po sunkios operacijos pradėjęs busti dailininkas pramerkė akis, pirmiausia jis išvydo dviejų prie jo pasilenkusių žmonių veidus.
Labai norėjau gy venti, jaučiau, kad dar ne viską šioje Žemėje padariau. „Operacija pavyko“, – pasakė profesoriaus R.Benetis. Žmona Rūta tik ašarojo iš lai mės: kovo 8-ąją sėkmingai atlikta operacija jos vyrui buvo pati nuo stabiausia dovana Tarptautinės moters dienos proga. Dar ne visai pabudęs po narkozės A.Žukauskas vėl paniro į miegą. Nejaugi menininkas nejuto jo kių perspėjančių širdies ligos po žymių? Vyras gūžtelėjo pečiais. Taip, jam buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas. Prieš dvejus metus pradėjo jausti, kad darosi sunkiau užlipti į ketvir tą aukštą – imdavo dažniau kvė puoti ir, kaip sakoma, gaudydavo orą. Bet, kaip ir dauguma vyrų, į
neva smulkius negalavimus ne kreipė dėmesio. Iki širdies ligos ir operacijos su medikais vyras bendravo tik kar tą – vaikystėje, kai tebuvo šešerių, jam operavo apendicitą.
Gausa laiškų su pasakojimais apie medikų nuoširdumą nori neno ri verčia tikėti, kad kone visi gy dytojai yra tokie, kokie ir turi būti: profesionalūs, jautrūs, suvokian tys, kad jų profesija – išskirtinė, kad susirgęs žmogus išgyvena di delę vidinę dramą, o nuo gydytojo labai daug priklauso ligos eiga. Būtent tai atsispindi mūsų skai tytojų laiškuose, kuriuose siūlomi kandidatai nuoširdžiausio gydyto jo rinkimams. Dauguma skaitytojų pateikia argumentų, kodėl jų siūlo mas gydytojas yra nuoširdžiausias. Tai apibūdinama labai gražiais žo džiais ir faktais, kurių palikti vien redakcijos archyvuose, ko gero, ne valia. Šiandien pacituosime keletą iš daugybės skaitytojų laiškų, ku rių tebegauname kasdien.
gydytoją. Ji nekreipė dėmesio nei į mano amžių, nei į kitus dalykus. Padarė, jos manymu, reikalingus tyrimus ir jau po kelių dienų pa sakė, kad išgydys. Ir ką jūs manot: pradėjau vartoti vaistus ir per ke letą dienų pasveikau, nors gydymą dar tęsė ir toliau. Gydytoja pasakė: gydysiu, kol pasveiksi, o ne siunti nėsiu pas šeimos gydytoją. Po tri jų mėnesių gydymo parašė atsaky mą šeimos gydytojui, ir tuo viskas baigėsi. Labai ačiū tikrai nuošir džiai gydytojai reumatologei Van dai Veronikai Stigienei“, – pasirašė daktaras Tautvydas Antanas Alek sandravičius iš Garliavos.
Ar gali būti kitas ste buklas, jei vaikas po apsilankymo pas šį gydytoją nori vėl grįžti pas jį.
Vėl džiaugiasi gyvenimu
Po sudėtingos širdies operacijos dai lininkas praleido kelias savaites sa natorijoje Druskininkuose, kur, pri žiūrimas medikų, pamažu didino fizinius krūvius treniruoklių salėje. „Reikėjo sustiprinti širdies rau menis, – aiškino Algimantas, ku ris dabar vėl gali valgyti, ką tik nori, nors atidžiau įsiklauso į sa ve. – Sniegą kasti galiu, tačiau pa vargęs pailsiu, nes mano kraujos pūdis aukštokas.“ Ar prieš operaciją, kai skubiai buvo paguldytas į Klinikas, jis jautė alsuojančios mirties baimę? Tuo met, kai išgirdo, kad galėjo gyventi tik savaitę? Ir parašė testamentą? „Ne. Labai norėjau gyventi, jau čiau, kad dar ne viską šioje Žemė je padariau. Buvau ir esu labai lai mingas jau dešimt metų, – teigė Algimantas. – Žinau, kur einame, kodėl mes čia.“ Jau 15 metų senovės kinų svei katingumo ir savireguliacijos me todų sistemą ciguną praktikuojan tis vyras įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turi gyventi laimingai. To nesuvokdamas apsikrauna rūpes čiais, baimėmis, kuriuos tereikia pašalinti kaip šiukšles. „Reikia pajusti savo vidinę energiją, nepasiduoti įperšamoms baimėms. Turi gyventi, kaip davė gamta.“ Širdies operacija kūrybai įta kos neturėjo: potyriai nepasikei tė, sieloje ramu. Tiesa, gulėdamas palatoje jis parašė ne tik testa mentą, bet ketureilį. A.Žukauskas atsiverčia blokno tą ir skaito: „Aš žemėj gėlė užau ginta dievų, o saulės nušviestas tas sodas visų. Kur sielos palai ma jauki tarp kitų ir meilė užlie ja, kaip mes ten kartu. Prašau aš dangaus, tu palaimink mane, kad sodas žydėtų su mano gėle.“
Kai vaikui skauda pilvą
„Geriausias, nuoširdžiausias vaikų draugas – Kauno klinikų Akių ligų skyriaus vedėjas gydytojas Jūratis Žukauskas. Ar gali būti kitas ste buklas, jei vaikas po apsilankymo pas šį gydytoją nori vėl grįžti pas jį. Nors ir skauda ne akį, o pilvą, pra šo vežti į Kauną pas Jūratį“, – rašo Regina Budbergienė. „Ilgai skaudėjo sąnarius, rankas, kojas, o gydytojai siuntinėjo vieni nuo kitų. Kartais prieidavo iki ab surdo, apie kurį nenoriu kalbėti. Po ilgų siuntinėjimų patekau pas tikrą
„Noriu išreikšti ne tik savo, bet ir daugelio mūsų ligonių, kuriems te ko gydytis endokrinologines ligas, nuomonę: gydytoja endokrinolo gė Aurelija Krasauskienė – šventas žmogus, aukščiausios kvalifikacijos specialistė, gydanti širdimi“, – ra šė Gintautas Paltanavičius, Bech terevo liga sergančiųjų draugijos „Judesys“ pirmininkas. Baimė, ašaros ir laimė
„Turėjome su vyru sunkių psicho loginių problemų. Nežinojome, kur
N.Bunkė pasekė
Išsivadavo: N.Bunkė nenešiojo akinių ne dėl to, kad tai būtų negražu.
Ji juos paprasčiausiai užmiršdavo.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
13
antradienis, balandžio 3, 2012
sveikata
irdžių. Kuris nuoširdžiausias?
Pirmieji: sunegalavę žmonės pirmiausia skuba pas savo šeimos gydytojus, kurie neretai tampa šeimos draugais.
kreiptis, nes eiti pas psichiatrus pas mus dar neįprasta. Išdrįsome, nuė jome į Psichiatrijos ligoninę. Di deliam džiaugsmui sutikome nuo širdžią gydytoją D.Brazdžiūnienę. Ji kantriai išklausė visas mūsų bė das, ir tai sujaudino iki ašarų. Jos asmenyje pamatėme ne tik gydy toją, bet ir šiltą žmogų, į kurį da bar galime drąsiai kreiptis. Ji moka patarti, paguosti ir nuraminti. Tai gydytoja, kuri turi Dievo dovaną padėti psichologiškai palaužtiems žmonėms“, – didžiausią pagarbą reiškia Bronislava V. „Drąsiai galiu teigti, kad Pilėnų sveikatos priežiūros centro gydy toja Aušra Česnulevičienė Lietu vos sveikatos sistemoje žengia kelis
žingsnius pirma kitų. Ji dirba taip, kad mano, kaip pacientės, gerovę lemia ne vokelis ar dovanos, o gy dytojos duota Hipokrato priesaika. Aušra yra ne tik puiki specialistė, bet ir atstovauja tai nedidelei gy dytojų klasei, kur žmogiškumas ir nuoširdumas yra svarbiausi. Net gi dabar, kai grįžtu į Lietuvą ato stogų (šiuo metu studijuoju Ško tijoje), visada užeinu pasisveikinti su savo Gydytoja. Jeigu būtų dau giau tokių nuoširdžių gydytojų kaip Aušra, Lietuva sparčiau žengtų tei singos sveikatos sistemos link“, – rašo Sandra Dailidytė. „Nuoširdžiai ačiū Kauno neuro chirurgams profesoriui Arimantui Tamašauskui ir gydytojui Algiman
tui Matukevičiui už mūsų vaikui atliktą sudėtingą operaciją, už rū pestingumą, nuraminimą ir paguo dą, kai, atrodo, jau niekas nebega li nuraminti ir padėti, kai tokia ilga nežinomybė ir beprotiškai sunku. Laimė, kai tuo metu šalia gydytojai – savo srities profesionalai, žmo nės, kurie neskaičiuoja savo darbo valandų. Šie gydytojai – iš didžio sios raidės“, – pagarbą reiškia ma ma Dalia iš Kauno. Sąrašą galima tęsti
„Kaune yra daug gerų, kompeten tingų medikų. Organų transplan tologai, kardiochirurgai, neurochi rurgai yra labiau matomi, tačiau pirmas žmogus, į kurį kreipiamės
sunegalavę, yra gerokai pamirštas šeimos gydytojas. Nuo jo iš dalies priklauso tolesnė ligos eiga. Šeimos gydytoja Vida Stučinskienė, dabar dirbanti „Saulės“ šeimos medi cinos centre, mūsų šeimos narius gydo daugiau kaip 20 metų. Nie kada neatsisakė padėti, nukreipda vo reikalinga linkme. Taip, pasitar dama su ja, užauginau tris dukras, vyras išsigydė skrandžio opą, ma ma su visa savo ligų puokšte išgy veno iki 91 metų, o man prieš 11 metų laiku diagnozuotas krūties vėžys, taikytas gydymas“, – rašo nuolatinė „Kauno dienos“ skaity toja Aušra Korsakienė. Gydytojai kardiologė Gražina Barauskienė, onkologai Boguše
„Shutterstock“ nuotr.
vičius ir Regina Nutautienė, rea nimatologas Rimantas Kėvalas, ginekologas Tomas Biržietis, šei mos gydytojai Olga Vasiliauskienė, Anastasija Aldona Valienė, Danutė Krylovienė... Jų, nuoširdžiai, profesionaliai, pasiaukojamai dirbančių įvairiose Kauno gydymo įstaigose, sąrašas labai ilgas. Jį paskelbsime Medici nos darbuotojų dieną – balandžio 27-ąją. Šį sąrašą dar galima pildyti – kandidatų nuoširdžiausio gydytojo rinkimams jų sumanytojai – Lietu vos gydytojų sąjungos Kauno filialas ir „Kauno dienos“ redakcija – lau kia adresu: Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas, sveikata@kaunodiena.lt.
kė savo senelės ir vyro pavyzdžiu Darius Sėlenis „Nuostabus jausmas vėl puikiai matyti!“ – po praėjusią savaitę laze riu atliktos dešiniosios akies ope racijos švytėjo dainininkė Natali ja Bunkė. Lęšiai labai erzino
Vilniuje, Akių lazerinės mikrochi rurgijos centre, dainininkei N.Bun kei atlikta akies operacija. 29-erių moteriai regėjimą sugrąžino gydy tojas oftalmologas Algimantas Gu tauskas, atlikęs nesudėtingą pro cedūrą. Tą pačią dieną dainininkė iš medicinos centro buvo išleista namo. „Dabar matau ryškiai. Tiesa, bū tinai reikia akinių nuo saulės“, – prisipažino N.Bunkė. Pirmuosius požymius, kad pra sčiau mato, Natalija pajuto maž daug prieš aštuonerius metus. Re gėjimas silpo pamažu, bet atlikėja šį reiškinį ignoravo.
„Iš pradžių regėjimas kairiąja akimi kompensuodavo dešiniosios nusilpimą. Be to, aš labai nemėgs tu tarnauti daiktams, – prisipažino dainininkė. – Kontaktiniai lęšiai – labai nepatogu. Trumpai nešiojau spalvotus – nepatiko, jaučiau dis komfortą. Išimti, įsidėti, išsiplauti – man neimponuoja tokia tarnys tė. Beje, dabar taip pat po opera cijos kelias dienas privalau nešioti lęšį. Tai nėra malonu.“
Pirmuosius požy mius, kad prasčiau mato, Natalija paju to maždaug prieš aš tuonerius metus.
Paklausta, kodėl nenešiojo aki nių, N.Bunkė paneigė, kad jai būtų gėda ar negražu. Priežastis ta pati:
įsipareigojimas. Automobiliui vai ruoti ji turėjo akinius, tačiau pa miršdavo juos užsidėti, buvo ne patogu. „Man netgi vitaminus gerti ne patinka. Užmiršdavau, neprisi versdavau išgerti laiku.“ Operavo 80 metų močiutę
Kad a ryž os i akies operac ijai la zer iu? Tai nus prend ė ne iš kar to. Jau tuom et, kai žin oj o, kad reg ėj im as silpsta, su YVA gru pės merg in om is važ iuod am os į koncert us lenktyn iaud avo, kur i pirm oj i pers kaitys užraš us pa kel ės stend uos e, pam atys kel io ženkl us. Prieš operaciją Natalijos dešinės akies matomumas buvo minus 2,5. Tiesa, kai ji nusprendė operuotis, dar buvo minus 2, tačiau tuomet ji pastojo. „Nėščia operuotis negalėjau, – paaiškino Natalija, kuriai diagno zuotas dar ir ir akių stagmatizmas.
– Beje, prastą regėjimą, matyt, pa veldėjau, nes blogai mato ir tėtis, ir močiutė.“ Po akimirkos Natalija nusijuo kė: jos močiutei akis taip pat ope ravo lazeriu. „Tuomet jai buvo 80 metų. Prieš penkerius metus regėjimą korega vosi ir mano vyras Danielius. Jis li ko labai patenkintas. Netrukus ža da operuotis ir kitą akį.“ Sužinojusi, kad N.Bunkė ža da operuotis akis, 83-ejų močiu tė stvėrėsi už galvos gąsdindama, kad anūkei po operacijos teks daug kentėti. Ji negalės net pasilenkti. „Tačiau gydytojas nuramino, – šyptelėjo Natalija. – Pooperaci niu laikotarpiu daugiau reikalavi mų keliama vyresniems žmonėms. Be to, tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo.“ Pusmetį – su saulės akiniais
Ar buvo baisu? Ne, nors viena pa žįstama po tokios operacijos Nata
lijai guodėsi ilgai kankinusiais di deliais galvos skausmais. „Kai į akį kažko įlašino, reikėjo žiūrėti į šviesą. Jutau, kad kažkas vyksta, tač iau vis iškai nes kau dėjo, – tikino N.Bunkė. – Viskas truko labai trumpai – apie 15 mi nučių.“ Tiesa, dabar N.Bunk ė tur i pa kent ėt i, kol akyje impl ant uotas lęš is. Gydytojas jį tur ėt ų išim ti jau šią savait ę. Dvi savai tes neb us gal im a atl ikt i fiz in ių prat im ų, lank yt is bas ein uos e, pirtys e. Negal im a lank yt is so liar ium uose. „Pusmetį reikės nešioti saulės akinius, net ir jai nešviečiant“, – aiškino dainininkė. Kelias savaites į operuotą akį ji privalo lašintis antibiotikus, vė liau – kitus vaistus. „Visgi nerealus jausmas vėl ma tyti, – neslėpė džiaugsmo Natalija. – Ateityje, jei reikės, operuosiuosi ir antrą akį.“
14
antradienis, balandžio 3, 2012
sveikata Vaistinėse – neįvertinti pavojai
Startuoja privatus draudimas
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, patikrinę 90 skirtin gų tinklų vaistinių, nustatė, kad 43 iš jų darbdaviai yra identifi kavę galimus profesinės rizikos darbuotojams veiksnius. Rizika būti traumuotiems dėl naudojamų darbo priemonių, krentan čių daiktų, paslydimo ar griuvimo esant nelygiam, slidžiam pa grindui, susižeisti aštriomis įrankių dalimis, dėl galimo sprogi mo ar gaisro nustatyta 18 vaistinių. Dėl netinkamo darbo orga nizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelto streso, taip pat užpuo limo rizikos, didelio darbo krūvio, didelės atsakomybės, emoci nės įtampos rizika nustatyta 11 vaistinių.
Lietuvoje privačiu sveikatos draudimu savo darbuotojus galėjo apdrausti tik įmonės. Nuo šiol tokiu draudimu galės apsidraus ti kiekvienas norintysis. Draudimas kompensuos išlaidas tiek už valstybinių, tiek už privačių sveikatos priežiūros įstaigų pa slaugas: gydymo, profilaktikos ir sveikatingumo, kurių nekom pensavo ligonių kasos ir už kurias reikėjo primokėti. Kaina pri klausys nuo pasirinktos draudimo apsaugos apimties, mėne siui apytiksliai svyruos nuo 40 iki 125 litų. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, Lietuvos gyventojams už sveikatos paslaugas per metus iš savo kišenės teko padeng ti 1,7 mlrd. litų.
Prabangaus gyvenimo kaina – depresija Turtingos, bet nelaimingos. Toks derinys tampa nūdienos vi suomenės, kurioje nemažai moterų tampa išlaikytinėmis, ste reotipu. Medikai įsitikinę, kad nelaimingais žmonėmis tampa galvojantieji tik apie pinigus. Jei lieka vietos dvasiniam tobu lėjimui, depresija negresia. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Rūpinasi tik savimi
Jaunos, gražios, turtingos. Su pa nieka žiūrinčios į kitas, nuo ry to iki vakaro dirbančias silpnosios lyties atstoves. Paranojiškai bijan čios prarasti turtingus, jas išlai kančius vyrus. „Ir kamuojamos depresijos“, – atšaus likusiosios kitoje barikadų pusėje. Visuomenėje pastebima nauja tendencija: atsirado tam tikra kate gorija moterų, įsitikinusių, kad jas privalo išlaikyti vyrai. O vienintelis jų darbas – rūpestis dailia išvaizda ir kruopščiai slėpti amžiaus palie kamus pėdsakus. Daugelio turtingų vyrų išlaiko mos moterys rūpinasi tik savimi. Jų mintys sukasi tik apie naujus daiktus, jos gyvena pačių susi
kurtame iliuzijų pasaulyje, kuris aplinkiniams kartais kelia šyp seną. Nepaisant prabangaus gyveni mo, susidaro įspūdis, kad tokios moterys gerokai dažniau jaučiasi nelaimingos ir netrykšta gyveni mo džiaugsmu. Moterys serga dažniau
„Ar turtingos moterys dažniau serga depresija? Tai mitas“, – tei gia gydytojas psichiatras Algirdas Narinkevičius. Specialistas spėjo, kad tokiai nuomonei susiformuoti įtakos ga lėjo turėti tai, jog moterys depresija serga du kartus dažniau nei vyrai. Šį skirtumą lemia didesnis emo cingumas, hormonų svyravimai. Psichiatras neneigė, kad pato gus gyvenimas ir dvasinės prakti kos stoka gali įklampinti į depresi jos gniaužtus.
„Jei pagrindinis gyvenimo tiks las yra pinigai, materialūs dalykai, žmogui terūpi, kaip kuo daugiau uždirbti, vėliau ar anksčiau dėl to kio požiūrio patiriamas diskomfor tas ir nusivylimas“, – aiškino gy dytojas. Žmogus pasiekia savo galimybių ribą, kai nebegali patenkinti visų poreikių. Tuomet apima nusivyli mas, kurį gali lydėti depresiją pri menantys požymiai. „Kai žmogus rūpinasi tik savo išore, materialiais dalykais ir gyve na tik savo malonumui, nėra dva sinės praktikos, tam tikri gyvenimo išbandymai sukelia stresą ir išgy venimus“, – neneigė gydytojas. A.Narinkevičiaus teigimu, ne turinčiam dvasinio pagrindo žmo gui, susidūrus su sunkumais, kyla didesnė rizika susirgti depresija. Jei turtingas žmogus daug dėme sio skiria ir dvasiniams dalykams,
atsiranda harmonija. Būtent ji ap saugo nuo ligų. Atsiriboja nuo aplinkos
Kartais depresiją prišaukia klai dingi įsitikinimai ir negatyvus mąstymas. Psichiatras paaiškino, kad ser gantis depresija žmogus susitelkia į save, savo jausmus, išgyvenimus, pervertina kai kuriuos dalykus. Jis užsiima tik savimi, taip atsiriboda mas nuo aplinkos ir artimųjų. Sergančiam depresija žmogui sun kiau bendrauti, džiaugtis, dirbti.
„Pasinėrimas į vidinę savianalizę atspindi tam tikrą žmogaus egoiz mo išraišką – jam įdomus tik jis pats, o aplinkiniai nekelia susido mėjimo“, – tęsė gydytojas. A.Narinkevičius užsiminė, kad išsivaduoti iš depresijos padeda rū pestis ir pagalba kitiems, noras būti aktyvesniam bei naudingesniam. Visgi čia gali slypėti kitas pa vojus – pernelyg pasinėręs į sve timus rūpesčius žmogus gali pa miršti apie savo poreikius. „Dažnai būna skausminga ne pa ti situacija, o tai, kaip mes patys ją
Pirmasis nemigos kaltinin
3
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
metai
Lietuvos miego medicinos drau gijos prezidentė profesorė Van da Liesienė savo pacientams pir miausiai rekomenduoja iš miega mojo išnešti televizorių ir bent va landą prieš miegą praleisti ramiai, pamiršus muilo operų ar veiksmo filmų herojus.
– iki tokio amžiaus miegas sutrinka dėl neteisingo auklėjimo.
Neišsimiegojus paaštrėja ligos
Pasekmė: pavargę vaikai užmiega bet kur ir bet kada.
Priežastis: depresiją gali išprovokuoti darbe ar šeimoje nuolat patiriamas
„Shutterstock“ nuotr.
„Kai žmogus neišsimiega, gre sia imuninės sistemos išsekimas. Aštrėja lėtinės ligos, sunkiau pa sveikstama. Mieguistumas dienos metu yra pavojingas, nes padidė ja avaringumas kelyje“, – perspė ja Lietuvos miego medicinos drau gijos prezidentė profesorė Vanda Liesienė. Ji yra vadovavusi Europos mie go medicinos draugijai, o šiuo metu atstovauja Lietuvai Euro pos nacionalinių draugijų asocia cijoje, kuri rengia miego sutriki
mų diagnostikos ir gydymo gaires gydytojams. Šių gydytojų pacientų yra nema žai. Tarp jų – veiklūs žmonės, ku riems tenka didelis protinis krūvis, prastai reguliuojantys savo darbo ir poilsio režimą. Būtent tokie žmo nės dažniausiai kenčia nuo miego sutrikimų. „Kartais vos pakalbėjusi su pa cientu galiu pasakyti, kokia yra jo bėdų priežastis. O kartais ten ka atlikti naktinį miego tyrimą, kai žmogus naktį praleidžia miego la boratorijoje“, – aiškino medikė, viena iš trijų miego sutrikimų spe cialistų Lietuvoje, turinčių europi nius sertifikatus. Miegui reikia ruoštis
Pasak profesorės V.Liesienės, di džiausias miego priešas yra psi chologinis, o ne fizinis krūvis, bet prieš miegą negalima nei sportuo ti, nei fiziškai sunkiai dirbti. Nak ties poilsiui reikia ruoštis mažiau siai valandą.
„Būtina relaksacija, tam tikri ri tualai – prausimasis, nusiteikimas nakčiai. Reikia pamažu pereiti prie tamsos, kad smegenys nestresuotų: prieš išjungiant šviesą įjungti blau sią šviesą. Privalu laikytis griežto režimo – gultis tuo pačiu metu“, – vardijo miego specialistė.
Veiklūs žmonės, ku riems tenka didelis protinis krūvis, pra stai reguliuoja savo darbo ir poilsio re žimą. Ji kategoriškai prieštarauja tra dicijai miegamajame žiūrėti tele vizorių. „Žiūrint televizorių smegenys gauna informacijos ir yra papil domai apkraunamos, todėl kenčia miego kokybė arba žmogus visai
15
antradienis, balandžio 3, 2012
sveikata Stabligė – mirtina liga
Gripas pamažu traukiasi
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja: vie na pavojingiausių ligų, kuria galima užsikrėsti susižeidus gam toje, dirbant įvairius žemės ūkio darbus, yra stabligė. Patiki miausia stabligės profilaktikos priemonė – skiepai. Vaikai nuo stabligės skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Imunitetas išblėsta, todėl rekomenduojama vėliau pakartoti nai skiepytis kas 10 metų. Nuo 2009 m. visi Lietuvos gyvento jai, vyresni nei 26 metų, turi galimybę nuo stabligės ir difteri jos pasiskiepyti nemokamai. Lietuvoje kasmet stablige suser ga 3–4 žmonės, pusė jų miršta. Šiemet Lietuvoje nuo stabligės jau mirė 68-erių vyras.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų in fekcijomis, prieš dvi savaites išgąsdinęs Lietuvą, pastaruo ju metu šiek tiek sumažėjo. Paskutinę kovo savaitę sergamu mo peršalimo ligomis rodiklis nuo 53,27 susirgusiųjų per sa vaitę, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, nukrito iki 49,95. Pasta ruoju metu daugiausia sergama Vilniaus apskrityje. Čia serga mumo rodiklis siekia 66,67 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Taip pat daug susirgimų užfiksuota Kauno ir Telšių apskrityse. Mažiau siai susirgusiųjų užregistruota Tauragės ir Alytaus apskrityse. Nors už lango jau pavasaris, dar reikia būti atsargiems, per spėja medikai.
Depresijos požymiai
s stresas.
„Shutterstock“ nuotr.
vertiname. Jei mums viskas atro do blogai, galiausiai šito ir sulau kiame“, – teigė gydytojas. O štai pozityvus mąstymas ir teigiamas savęs vertinimas pa deda greičiau išsivaduoti iš dep resijos. Sergančiajam depresija svarbus artimųjų supratimas ir pagalba. Jie padeda pakeisti negatyvius įsi tikinimus. Pėdsaką palieka traumos
A.Narinkevičius pastebi, kad kar tais liūdn ą nuotaik ą linkstam a
Liūdesys, bloga nuotaika.
Interesų sumažėjimas.
Gyvenimo džiaugsmo praradi
Kaltės, bevertiškumo jausmas.
mas.
Somatiniai požymiai: spaudimas
Aktyvumo ir savęs vertinimo, ge
už krūtinkaulio, įvairūs skausmai.
bėjimo susikaupti sumažėjimas.
Svoris gali didėti arba mažėti.
Energijos ir apetito stoka.
Judesių sulėtėjimas, vangumas.
Miego sutrikimai.
Ryte sunku atsikelti, ką nors dary
Didelis nuovargis.
ti, tvarkytis, bendrauti.
painioti su depresija. Pastarąją išduoda daugelis požymių, kurie trunka ne trumpiau kaip dvi sa vaites. Pasak gydytojo, depresijai atsi rasti reikšmės turi biologiniai daly kai, paveldėjimas, įvairios sunkios ligos, įgimtos tam tikros hormonų reakcijos. Kartais šią ligą sukelia psicholo ginės priežastys: įvairios psichoge ninės traumos, vaikystėje patirtos traumos, auklėjimas ir suaugusio jo patiriamos stresinės situacijos. Depresiją gali sukelti problemos darbe ar santykiai šeimoje.
Šie vaistai skiriami, kai liga būna vid ut in ės ar sunk ios form os. Lengvos formos depresiją pade da įveikti gyvenimo būdo pakeiti mas, tam tikra psichoterapinė pa galba. Tuomet labai svarbi būna ir dienotvarkė.
Ne vien tinginių liga
Psichiatrijos filialo vadovas pa tvirtino, kad per pastarąjį dešimt metį padaugėjo sergančiųjų dep resija ar afektiniais sutrikimais. Bet ši statistika didėja ir dėl tiks lesnės diagnostikos bei pasikeitu sio žmonių požiūrio į pačią ligą. Kaip sakė gydytojas, nebegalvo jama, kad depresija serga tik tingi niai. A.Nar inkev ič ius atk reip ė dė mes į, kad depres ij ą reik ia pra dėt i gydyt i ne ant id epresantais.
Algirdas Narinkevičius:
Dažnai būna skaus minga ne pati situa cija, o tai, kaip mes ją vertiname. Jei vis kas atrodo blogai, ši to ir sulaukiame.
Fizinė negalia kurti netrukdo Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Neseniai duris atvėręs sveikatos ir integracijos klubas „Sauliukas“ jau sulaukė neįgalius vaikus au ginančių šeimų dėmesio. Šian dien klubo veikloje dalyvauja dvidešimt penkios šeimos.
„Sauliukas – mūsų vienuoli kametis sūnus, todėl jo vardu ir pavadinome centrą. Kažkada mums sakė, kad jis nevaikščios, nekalbės, nesėdės, nes turi stu buro išvaržą. Dabar jis sėdi, kal ba, vaikšto, plaukia maratonus, dalyvauja varžybose, gyvena ak tyviai. Jis jau kalba, kad užaugęs norėtų tapti plaukimo treneriu. Juk visi tėvai nori užauginti vi savertį žmogų“, – savo ir spe cial ist ų pas tang ų rez ultatais džiaugėsi sveikatos ir integraci jos centro įkūrėja Dalia Šatins kienė. Kauno miesto savivaldybei sky rus patalpas buvusioje mokyklo je, neįgalūs mokyklinio amžiaus vaikai ir jų šeimų nariai džiaugia si galimybe tapyti. Užsiimti kita, aktyvesne veikla, šiose patalpo
se negali, nes jos tam dar nepri taikytos. „Yra ger ų žmon ių. Neįgal ius vaikus auginančias šeimas su pranta ir joms pad ed a Seim o nar ė Vid a Mar ija Čigr iej ien ė. Mes ir patys norime pasidalyti patirtimi, padėti vieni kitiems“, – dal ijos i pat irt im i D.Šat ins kienė.
Užsiimti kita, akty vesne veikla, šio se patalpose negali, nes jos tam dar ne pritaikytos. Klubo įkūrėjai Dalia ir Alvy das Šatinskai žino: dirbti su vai kais, turinčiais negalią, yra sun ku, tačiau būtina. Klubo veikloje dalyvaujančių šeimų vaikai vyks ta į plaukimo treniruotes, šaudo iš lanko, dalyvauja tapybos ple neruose. „Labai svarbu visada atsižvelgti į kiekvieno vaiko galimybes ir po reikius“, – skuba pridurti Sauliu ko mama Dalia.
nkas gali būti televizorius neužmiega. Nuo televizoriaus pa sikeičia patalpos oras“, – šią min tį peikė V.Liesienė. Naktį prabudus ir ilgai neužmie gant siūloma pakartoti dalį vaka rinio ritualo, pavyzdžiui, tamsoje arba prie blausios šviesos nueiti į tualetą, atsigerti vandens ir vėl at sigulti į lovą. Smegenys tai priims kaip signalą miegoti. Ką daryti, jei tenka dirbti pa mainomis? Pasak profesorės, yra žmonių, kurie prie pamaininio, naktinio darbo pripranta per mė nesį. Tai žmonės, kurių nervinė sistema yra stabili, nejaučia di delio nerimo. Vis dėlto, anot me dikės, kai kurie žmonės niekada neprisitaikys prie kintančio re žimo ir negalės taip dirbti. Ilgai laukiant ir tikintis, kad vis dėl to pavyks adaptuotis, rizikuoja ma sveikata. Serga ir vaikai
Vaikams iki trejų metų amžiaus la bai dažnai dienos ritmas, kartu ir
miegas, sutrinka dėl to, kad nenus tatomos elgesio ribos. Neretai vaikas, jau paguldytas į lovytę, iš jos išlipa ir žaidžia, jam leidžiama bėgioti vos ne per naktį. Taip tėvai rizikuoja ne tik nusivilti, kad vaikas neklauso, bet ir gali su trikti jų atžalos sveikata. V.Liesienė sako, kad vaikams vaistų nuo miego sutrikimų ski riama labai retai, dėl papildomų simptomų – priepuolių, isterijos. Miego sutrikimų nedaugėja, ta čiau, pasak gydytojos, žmonės juos dažniau supranta kaip sveika tos problemą ir todėl ieško pagal bos. Nežinia, kiek lietuvių kamuoja miego sutrikimai, bet pagal bendrą Europos vidurkį galima spėti, kad tai gali būti kas septintas-dešim tas gyventojas. Vyresni žmonės miego bėdų turi kelis kartus daugiau nei jaunesni. Nuo jų kenčia apie 40 proc. žmo nių, vyresnių nei 60 metų. Anot V.Lies ien ės, nem iga iš tinka dėl labai įvair ių priež as
čių. Gydymas vaistais būtinas tik sunkiais atvejais. Pavyzdžiui, at siradus lėtinei nemigai, kai neiš sim iegam a kiekv ien ą nakt į ir ilgiau nei mėnesį, o žmogus ne nori miegoti. Kitokia nemiga – kai nakt į gerai pails ėt i trukd o kvėpavimo sutrikimai, neramių kojų sindromas. Tai irgi turi sun kių padarinių.
Miego sutrikimo simptomai Darbingumo sumažėjimas. Sutrikęs miegas. Mieguistumas. Miego ir budrumo ritmo sutriki
mas. Vaikščiojimas miegant. Kalbėjimas naktimis. Varginantys sapnai.
Viltis: viliamasi, kad neįgaliems vaikams lavinti ir jų sveikatai stip
rinti atidarytame centre ilgainiui bus galima ne tik tapyti, bet ir už siimti aktyvesne veikla. Artūro Morozovo nuotr.
16
Antradienis, balandžio 3, 2012
menas ir pramogos
Geriausias muz Stebuklais tikinti ir vienu jų savo gy venime vadinan ti pažintį su maest ro Mstislavu Rost ropovičiumi smui kininkė Dalia Kuz necovaitė šeš tadienio vakarą Nacionalinėje fil harmonijoje grojo maestro garbei. Sykiu: D.Kuznecovaitė ir svarbiausia
Indrė Pepcevičiūtė
ti. O ji palaikė, su manimi dirbo, jos indėlis čia yra labai didelis.
Kaip solistė su daugeliu kameri nių ir simfoninių orkestrų įvairiose Europos ir Amerikos šalyse koncer tuojanti 23-ejų smuikininkė D.Kuz necovaitė teigė, kad grįžti į Vilnių visada gera, nes čia – jos namai. Ir dabar sugrįžusi trumpam mergina neturi daug laiko: repeticijos ruo šiantis koncertui, susitikimai su ar timaisiais, draugais, ir štai netrukus vėl teks krautis lagaminą. Kur toliau? Koncertas Gdansko festivalyje, paskui laukia Vokietija, Kijevas, liepą – Meksika, o rugsėjį – Paryžius. Muzikantės dienotvar kė, kaip ji pati sakė, įtempta. Supla nuoti ne tik šių metų koncertai, bet ir 2013 m. turai Amerikoje, Vokie tijoje. Tiesa, Paryžius gabios smui kininkės laukia ne šiaip sau – prieš porą savaičių, laimėjusi labai didelį konkursą, jį įstojo į žymiausią Euro poje – Paryžiaus – konservatoriją. „Tai buvo labai didelė ir sena ma no svajonė – gyventi ir mokytis Pa ryžiuje. Apskritai, Paryžius yra ma no mėgstamiausias miestas. Man labai įdomi prancūzų kultūra, pa tinka kalba. Būdama ten jaučiuo si kaip savame mieste. Manau, kad menininkams tai yra pats geriau sias miestas, taip pat puikus mies tas muzikantams – vyksta daug koncertų, atvažiuoja daug žymių solistų, tinkama vieta savišvietai“, – džiaugėsi D.Kuznecovaitė. Norint tiek pasiekti, reikėjo ne mažai dirbti, gal net atsisaky ti vaikystės malonumų. Bet dabar ji dėl nieko nesigaili. Apie karjeros užuomazgas, svarbiausius žmo nes, ypatingą instrumentą ir daug kitų dalykų Dalia mielai papasakojo „Kauno dienos“ skaitytojams.
– Nuo mažens dalyvaudavote daugybėje konkursų, grodavo te koncertuose. Ar turėjote vai kystę? – Na, tokios, kad galėčiau daug laiko praleisti smėlio dėžėje, netu rėjau. Reikėdavo daug dirbti, repe tuoti. Būdavo, pritingi, nori išei ti į kiemą, pažaisti su draugais. Bet mama labai skatino. Kadangi mė gau groti koncertuose ir konkur suose, ji vis sakydavo, kad turiu daug dirbti, jei noriu gerai pasiro dyti. Bet nieko nesigailiu, nes dabar daug pasiekiau ir esu laiminga ei dama šiuo keliu.
i.pepceviciute@diena.lt
– Griežti smuiku pradėjote bū dama ketverių. Iš kur tas noras, ar kas nors link to pastūmėjo? – Didžiausią įtaką turėjo mama. Ji yra smuikininkė, grojo Lietuvos ka meriniame orkestre. Nuo mažumės girdėjau, kaip groja jos mokiniai, kaip groja ji pati, vaikščiodavau į repeticijas. Būdama trejų vaikš čiodavau pasiėmusi mamos fut liarą ir įsivaizduodavau, kad pa ti groju smuiku. Dar pasiimdavau medinius šaukštus, įsivaizduoda vau, kad tai smuikas, grodavau ir dainuodavau. Manęs to imtis ma ma nevertė, pati labai norėjau gro
– Ar kada nors pasvarstėte, kad galėtumėte užsiimti kuo nors kitu, ne muzika? – Manęs dažnai klausia, ką da ryčiau, jei nebūčiau smuikininkė? Pirmas atsakymas – būčiau pianis tė arba aktorė. Bet jei ne muzikan tė, būčiau gydytoja. Man ši profesi ja atrodo įdomi, tarsi atlieki misiją, padedi žmonėms. – Ar yra kompozitorių, kurių muziką galėtumėte išskirti kaip esančią labiausiai prie širdies? – Galėčiau išskirti du – Johanną Sebastianą Bachą ir Dmitrijų Šos takovičių. J.S.Bacho muzikos galė čiau klausytis kasdien. O D.Šosta kovičiaus muzika yra be galo gili, kiekviena nata turi ypatingą pra smę, pripildytą skausmo, ir joje atsispindi visa to meto Rusijos is torija. – Dažnai įsivaizduojame, kad klasikinės muzikos atlikėjai tik tokios muzikos ir klauso. Ar tu rite ausinuką? Kokios muzikos klausote eidama gatve? – Turiu. Labai dažnai klausau džiazo, taip pat ir radijo, taigi ir popmuzikos, ir hauso. Nemanau, kad klasikinės muzikos atlikėjui reikia apsiriboti tik klasikine mu zika. Galiausiai ir galva plyštų nuo tos klasikos. Kai būnu pavargusi, kaip tik įsijungiu radiją. – Maestro M.Rostropovičiui atminti skirtame koncerte Na cionalinėje filharmonijoje jums skirta solo partija. Pažinojo te tą žmogų asmeniškai. Kokie prisiminimai?
17
Antradienis, balandžio 3, 2012
menas ir pramogos
z ikantės draugas – brangus smuikas Neįsivaizduo ju savo gyve nimo be smui ko. Būna, kad keliauji ir po rą dienų ne tenka prisi liesti prie inst rumento. Tada pradedu jaus ti, kad kažko trūksta.
jos sielos dalis – smuikas.
Simono Švitros nuotr.
– Tai buvo išskirtinė asmenybė – ir kaip muzikantas, ir kaip žmo gus. Pirmą kartą, kai jį sutikau, man pagrojus jis sakė: padary si didelę karjerą, ir pažadėjo su rasti profesorių, pas kurį galėčiau mokytis. Man buvo penkiolika, tie jo žodžiai labai pastūmėjo į priekį. Ir po kurio laiko jis pirmą valandą nakties paskambino mums į namus pranešti, kad rado man profesorių. Buvau apstulbusi, kad žmogus, tu rintis tiek darbo, koncertų, galvoja apie mane. Mane labai nustebino, kad jis taip rūpinasi kitais ir sten giasi padėti. – Kalbame apie muziką. Bet jos centre yra instrumentas, be ku rio visos tos muzikos nebūtų. Kaip apibūdintumėte, kas jums yra smuikas – tik instrumentas ar geriausias draugas? – Smuikas yra dalis manęs. Neįsi vaizduoju savo gyvenimo be smui ko. Būna, kad keliauji ir porą dienų netenka prisiliesti prie instrumen to. Tada pradedu jausti, kad kaž ko trūksta. Tai yra mano ištikimas draugas ir vienas kito niekad nepa liksime. – Kuo ypatingas tas jūsų ištiki mas draugas. Kodėl išsirinkote būtent šį smuiką? – Rostoko akademija turi labai ge rą itališką smuiką. Studijuodama ten laimėjau konkursą, kad galė čiau juo groti. Baigusi akademi ją smuiką turėjau atiduoti. Mano nuosavas kainuoja vos porą tūks tančių eurų. Kaip instrumentui – tai yra labai mažai. Didelėse sa lėse groti su tokiu smuiku nelabai įmanoma. Kreipiausi į M.Rostro povičiaus fondą, ponią Rasą Ku bilienę, Ūkio banką – poną Vla dimirą Romanovą. Jie nupirko tą smuiką ir paskolino jį man sep tyneriems metams, su galimybe tą laiką pratęsti. Tai labai geras, vertingas smuikas. Vos paėmusi šį smuiką pajutau, kad tai yra mano instrumentas, net nenorėjau jo pa leisti iš rankų. – Kad ir kokį malonumą teiktų ši veikla, tai yra ir darbas. Kas labiausiai vargina? – Būna, kad per savaitę reikia pa groti dviejų trijų skirtingų kompo zitorių koncertus. Koncertas trun ka apie 50 minučių. Pagroji vieną, po poros dienų kitoj šaly turi gro
ti kitą koncertą. Labai sunku išlai kyti formą, pasiruošti, kad kon certe parodytum aukščiausią lygį.
Nelengva, kai skrendu į koncerti nius turus Meksikoje – iškart pa jaučiu laiko skirtumą. Kad ir dabar ruošdamasi šiam D.Šostakovičiaus koncertui per repeticijas atidaviau visas jėgas. – Kur semiatės jėgų dirbti, gro ti, eiti į priekį? Juk kartais visi nuo visko pavargstame. – Kalbant apie fizines jėgas – sten giuosi pailsėti, paskaityti kny gą, nueiti į baseiną. O kalbant apie emocines jėgas – būdama Lietuvoje užsuku pas maestro Saulių Sondec kį. Jis mane labai palaiko. Jis man yra pavyzdys. Kai pabendrauju su tokiais žmonėmis, atsiranda postū mis siekti daugiau. Arba maestro M.Rostropovičius. Kol buvo gyvas, visad mane pastūmėdavo. – Kokias savo savybes išskir tumėte kaip ryškiausias, tvir čiausias? – Atkaklumas, disciplina, darbš tumas. Galbūt ir ryžtingumas. Esu
laimėjusi porą labai svarbių kon kursų, kurių nesitikėjau laimėti. Tai Henryko Szeryngo ir Johanne so Brahmso. Grodama negalvojau nei apie rezultatus, nei apie tai, kad yra konkursas. Tiesiog galvo jau apie muziką, buvau joje, ir sten giausi perteikti savo emocijas ko misijai, kad jie suprastų, ką noriu pasakyti. Manau, tas atkaklumas, užsispyrimas man padėjo. – Konkursai atveria kelią į to lesnius koncertus. O kas ap skritai gyvenime padeda judė ti į priekį? – Padeda tai, ką aš darau. To la bai ilgai siekiau. Muzika, koncer tai yra mano gyvenimas, nenorė čiau nuo to atsiriboti. Tačiau nesu tas žmogus, kuris galvoja tik apie karjerą. Bus laikas, kai norėsiu su kurti ir šeimą, ir galbūt pastoviau gyventi. Bet dabar, kai man 23-eji, žinau, kad galiu tobulėti, daugiau pasiekti, tai ir darau. Viskam yra savas laikas.
Dosjė Dalia Kuznecovaitė gimė 1988 m.
spalio 11 d. Vilniuje. Būdama ketve rių pradėjo groti smuiku, aštuone rių jau grojo solo su Lietuvos kame riniu orkestru. 2007 m. D.Kuznecovaitė laimėjo
Didįjį prizą ir specialų prizą tarptau tiniame konkurse „Kloster Schon tal“ (Vokietija). 2008 m. užėmė tre čią vietą ir laimėjo specialų „Mozar teum“ akademijos prizą tarptauti niame J.Brahmso konkurse Austri joje. Tais pačiais metais laimėjo pir mą vietą ir aukso medalį tarptauti niame prestižiniame H.Szeryngo konkurse Meksikoje. 2009 m. už aukštus meninius pa
siekimus prezidentas Valdas Adam kus apdovanojo smuikininkę vardi ne premija ir padėkos raštu. D.Kuznecovaitė groja Ūkio ban
kui priklausančiu smuiku „Dvořák 1899“.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Juozas JANUŠAITIS. Teisingi atsakymai: PASLAPTIS (pirm.), BERŽINĖ KOŠĖ (antr.), ČEMPIONATAS (treč.), VAISMEDIS (ketv.), KALORINGUMAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Leande rio Kahney knygą „Steve Jobs. Žmogus, sukūręs APPLE – XXI a. technologijų kompaniją Nr. 1“. Garsiausias XXI amžiaus technologijų įmonės vadovas yra pamišęs dėl kontrolės. Jis dzenbudistas ir antimaterialistas. Steve’as Jobsas garsėja kontroversiškais pareiškimais, atleidžia darbuotojus tiesiog lifte ir savinasi kitų žmonių pasiekimus. Egomaniakas, kuris vadovavimo stiliumi primena sociopatą, žmogus, kuriame dominuoja žemiausieji instinktai – siekis kontroliuoti, išnaudoti, viešpatauti. Kokia gi tikroji istorija? Kas šis žmogus – genijus ar tironas?
Kryžiažo dį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 10 d.
18 2
antraDIENIS, balandžio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19 Parduoda �������������������������������������������19, 20 Perka � ������������������������������������������������������������ 20 Įvairūs ��������������������������������������������������� 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 20 Kviečia ��������������������������������������������������������� 21 Pamesta ����������������������������������������������������� 20 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingas vairuotojas ekspeditorius dirbti tris dienas per savaitę. Pageidautina pensinio amžiaus. Tel. 8 686 27 260.
DARBo skelbimai
936307
Reikalavimai:
Įmonė siūlo:
Reikalingi krovėjai, turintys vairuotojo pažymėjimą, dirbti automobilių laužyne. Tel. 8 671 02 256. 933465
Reikalingi prekių surinkėjai sandėlyje Zapyškyje, darbas pamainomis (į/ iš darbo vežame). Tel. 8 698 58 066; saulena.marcineniene@kika.lt.
Kaunas N kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką; N ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas. N aukštasis išsilavinimas; N stiprus interneto dizaino portfolio (prašome pridėti nuorodas prie CV); N puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar) ADOBE Fireworks programomis; N įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias ir vartotojui aiškias sąsajas; N patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus ir technines specifikacijas. N įdomų ir atsakingą darbą; N galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; N konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; N visas socialines garantijas.
932881
Reikalingi stogdengiai šlaitiniams stogams dengti. Tel. (8 37) 375 331, CV siųsti info@agentus.lt.
AB „LYTAGRA“ SERVISO TARNYBA IEŠKO MECHANIKO. Darbo aprašymas: traktorių ir žemės ūkio mašinų remontas, priežiūra. Reikalavimai: būtina panašaus darbo patirtis (traktoriai, sunkvežimiai); žemės ūkio technikos išmanymas; techninis išsilavinimas; vairuotojo pažymėjimas; geri bendravimo su klientais įgūdžiai. CV siųsti e. paštu d.ziedelis@lytagra.lt. Informacija tel. (8 37) 405 480, faksas (8 37) 405 483. 932127
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899. 935435
Reikalingi tvarkingai dirbantys santechnikai ir vėdinimo sistemų montuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 672 78 441, Kaunas. 931554
Reikalingi: patirties turintys „Bobcat“ krautuvo operatorius (būtina C kategorija), ekskavatoriaus-ekskavatorinio krautuvo operatorius, savivarčio vairuotojas, būtinas manipuliatoriaus mašinisto pažymėjimas. Tel. 8 620 40 446, 8 682 28 445. 929776
Siūlome darbą vairuotojui, turinčiam B, C kat. ir patirties važinėjant po ES. Darbas krovininiu mikroautobusu. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 609 55 285. 932797
Skubiai reikalingi elektrikai, mūrininkai, tinkuotojai, gipskartonio montuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +3248 6372176.
Kepyklai Panemunėje reikalingas duonos gaminių kepėjas, tešlos paruošėjas (-a). Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 935867
Naujai atidaromame greito maisto prekybos taške reikalingi sušių ir kinų maisto gaminimo specialistai. Kreiptis tel. 8 676 955 35; e. paštas geras.darb@gmail.com. 932462
Nuolat dirbti Kaune reikalingas (-a) santechnikos darbų sąmatininkas (-ė), darbas programa „Astera“. Siūlome patrauklų atlyginimą. CV siųsti e. paštu dijana191@gmail.com. Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalingos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.
Autoservisui reikalingi: automechanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939.
Reikalinga (-as) pardavėja (-as)-kepėja (-as) dirbti kebabų kioske automobilių turguje ir Ateities pl. Tel. 8 686 02 893, 8 604 46 799.
934906
Ieškome pagyvenusio žmogaus šluoti teritoriją Savanorių pr. Darbas tik ryte. Atlyginimas 400 Lt į rankas. Tel. 8 612 23 354. 932608
Ieškome siuvimo technologės (-o) (viršutiniai rūbai). Patirtis nuo 2 m. Darbas Kauno centre, 1 pamaina, 8–17 val. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 605 53 479. 933812
Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368. 903822
931113
„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiupokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų darbo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkinsono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, radikulopatiją, panikos atakas, kardialgiją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 936066
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298. 933017
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 912124
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 933333
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 935843
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija balandžio mėn. – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt. 935493
935959
Akcinei bendrovei „Ekra” reikalingi suvirintojai dirbti prie atsakingų konstrukcijų ir nerūdijančio plieno. Kreiptis Ateities plentas 30C, Kaune. Tel. 350 155, 373 298. 930110
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.
933681
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Siūlo darbą
929403
931563
WEB DIZAINERIO(-ĖS) Darbo vieta Darbo pobūdis:
Paslaugos Medikų
Reikalingi buitinių oro kondicionierių montuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 672 78 441, Kaunas.
Šiuo metu ieškome
931573
932844
932119
Reikalinga pagalbinė darbuotoja (-as) siuvimo įmonei Centre (1 pamaina, 8–17 val.). Privalumas – patirtis siuvimo įmonėje. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 605 53 479. 935070
Statybinė įmonė dirbti Kaune ieško TRAKTORININKO, turinčio darbo patirties ir traktoriaus bei savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą (TR1, TR2, SM kategorijos), taip pat krautuvo mašinisto pažymėjimą, dirbti teleskopiniu krautuvu „New Holland“. Susidomėjusius prašom kreiptis tel. (8 37) 352 456, 457 531 arba adresu Naglio g. 4A, 103 kab., Kaunas. 932154
Statybinei įmonei reikalingas atestuotas darbų vadovas bendrastatybiniams darbams. Tel. (8 37) 375 331, CV siųsti info@agentus.lt. 933683
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 933283
Valymo paslaugų įmonei reikalinga valytoja dirbti prekybos centre. Visa darbo diena. Tel. 8 607 81 326. 935956
Žemės ūkio technikos gamybos įmonei reikalingas suvirintojas dirbti pusautomačiu Vaišvydavoje. Būtinas pažymėjimas. Tel. 8 615 52 442 (darbo dienomis 10–17 val.). 936210
Ieško darbo
Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Partizanų g., Raudondvario pl., prie Lampėdžių sankr., V.Krėvės pr., Šiaurės pr. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.
27 m. vaikinas, turintis aukštąjį išsilavinimą, vairuotojo B, C kat., automobilinio krautuvo, elektrinio krautuvo vairavimo pažymėjimus, ieško 0,5 etato darbo. Tel. 8 674 80 826.
931912
935552
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707. 933111
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 932046
Buitinės technikos remonto „Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 934869
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 929160
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 934613
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935193
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 936156
Masažas. Nugaros: 30 min. – 25 Lt, 6 kartų kursas – 135Lt, 10 kartų kursas – 225 Lt. Tel. 8 678 81 816. 933201
Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882. 935130
Odontologijos klinika DENT-ART, įsikūrusi Sukilėlių pr. 102, švenčia klinikos įkūrimo 18-ąjį gimtadienį. Naujus ir ilgamečius klinikos pacientus kviečia apsilankyti ir pasinaudoti 30 proc. nuolaidomis dantų šaknų kanalams gydyti ir dantims plombuoti. Profesionali burnos ertmės higiena balandžio mėn. – tik 70 Lt. Laukiame Jūsų, mielieji. Registracija darbo dienomis tel. 721 592, 8 686 76 249. 917233
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 912112
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 935610
Kompiuterininkų Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 928954
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, lituojame. Atnaujiname navigacijas. Atrišame: XBOX360, PSP, išmaniuosius telefonus iPhone gamykliškai. Atvykstame. Tel. 8 617 77 731. 927387
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Superku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014. 934550
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 928984
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 933909
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600. 931590
Statybos, remonto AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt. 933069
Nukelta į 19 p.
19 3
antraDIENIS, balandĹžio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai DrenaĹžo, vandentiekio, buitiniĹł nuotekĹł, lietaus kanalizacijos, siurbliniĹł ÄŻrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkeliĹł klojimas, tvorĹł ir vejos ÄŻrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.
Paslaugos Statybos, remonto
931091
Durys – Jōsų, darbas – mōsų. Kokybiťkai statome duris, lankstus, spynas, prikalame apvadus. Tel. 8 699 39 451. 935545
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apĹĄvietimo sprendimai. NedidelÄ—s kainos, kokybÄ—, garantijos. Tel. 8 687 98 087. 932249
Elektros instaliacija, senos instaliacijos renovacija, gedimĹł ĹĄalinimas; kitĹł elektros prietaisĹł prijungimas. DraugiĹĄkos kainos. Tel. 8 647 77 683. AKCIJA! Plastikiniai langai. BalkonĹł ÄŻstiklinimas. Ĺ arvuotos durys. VisĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžaliuzÄ—s. IĹĄsimokÄ—jimas iki 4 metĹł. IlgalaikÄ— garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
930592
Atliekame grindĹł, parketo ĹĄlifavimÄ…. Klijuoju plyteles, daĹžau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatÄ…. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 932408
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio lauŞo iťveŞimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 935795
Atliekame ÄŻvairius griovimo darbus. Greitai ir kokybiĹĄkai atliekame betonavimo darbus (naudojame savo arba uĹžsakovo medĹžiagas). Tel. 8 687 57 902. 931580
Atliekame kokybiĹĄkai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 928738
Atliekame lietaus kanalizacijos ir drenaĹžo ÄŻrengimo, buitiniĹł nuotekĹł valymo ÄŻrenginiĹł montavimo darbus. Tel. 8 618 56 027.
931385
Gaminame iĹĄ metalo: duris garaĹžams, sandÄ—liukams. Tvoros, balkonai, grotos. KalvystÄ—s darbai. Tel. 8 698 25 138. 934621
Glaistome, daĹžome, tapetuojame, montuojame gipskartonÄŻ, klojame laminatÄ…, kalame dailylentes. Tel. 8 679 25 533. 935436
Greitai ir kokybiĹĄkai klojame trinkeles, statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame ĹĄulinius. Tveriame ÄŻvairiĹł tipĹł tvoras. Tel. 8 685 85 550. 930213
Greitai ir kokybiĹĄkai remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Turime 10 metĹł patirtÄŻ. Dirbame uĹž prieinamÄ… kainÄ…. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162. 929132
Greitai, pigiai ir kokybiĹĄkai dengiame stogus, montuojame gipskartonÄŻ, atliekame ĹĄiltinimo darbus. MedĹžiagomis aprĹŤpiname. Tel. 8 675 67 119. 932474
GręŞiame skyles per mōrą, betoną, akmenį. Atliekame santechnikos, apdailos ir kitus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018. 935579
NuosavĹł namĹł durys: saugios, ypatingai ĹĄiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienĹł. Tel. 8 634 81 144. 933274
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 928123
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. 932228
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 931773
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 934027
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 934473
Santechnikos darbai Jums patogiu laiku. Tel. 8 691 85 440, 711 659.
926299
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 935394
SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ—mis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KokybÄ—s garantas. KaminĹł mĹŤrijimas. Tel. 8 619 29 430.
Statome namus, darome pamatus. Atliekame mĹŤro, stogĹł dengimo, ĹĄiltinimo darbus. Namo be vidaus apdailos 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767.
Kasame vandens ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…, surandame vandenÄŻ, valome ĹĄulinius. Pristatome ritinius. Santechnikos darbai. Tel. 8 607 63 411.
StogĹł dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas. KarkasiniĹł namĹł statymas. Tel. 8 601 77 895.
935758
Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (ĹĄalinu gedimus; instaliacija, prietaisĹł prijungimas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081. 935556
AtveĹžame Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio, betono gaminiĹł. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 934929
AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 929192
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 921597
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
933413
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 931594
Dengiame ir remontuojame plokĹĄÄ?iuosius stogus ir garaĹžus prilydomÄ…ja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8-22 val. 933879
Dengiame plokĹĄÄ?ius ir ĹĄlaitinius stogus, atliekame skardinimo, apdailos darbus. Parduodame ruloninÄ™ stogĹł dangÄ…. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 928677
Dengiame ĹĄlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medĹžiagas. Gaminame kaminĹł ÄŻdÄ—klus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 933723
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 919390
932009
932053
932767
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 934202
930055
Klojame trinkeles, akmenis. Statau vejos, gatvÄ—s bortelius, sulyginu ĹĄulinius. AtveĹžu medĹžiagas. Akcija. Nuolaidos. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 671 73 582. 932536
Klojame trinkeles. DrenaĹžas, valymo ÄŻrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.
934971
KLOJU TRINKELES. KokybiĹĄkai kloju trinkeles, vejos bortelius, ÄŻrengiu vandens nutekÄ—jimo sistemas. KokybÄ™ garantuoju. Tel. 8 612 57 167.
932184
Kvalifikuotas plieninių stogo dangų dengimas – su garantija! Plieninių stogo dangų pristatymas. Stogų lankstiniai. Tel. 8 603 41 321. 918889
MedĹžio apdailos darbai: senĹł mediniĹł namĹł restauracija, pavÄ—sinÄ—s, terasos, dekoratyviniai ĹĄuliniai, malĹŤnai, tvorelÄ—s. Tel. 8 648 86 623. 925679
Metalo gaminiai iĹĄ juodojo ir nerĹŤdijanÄ?io plieno. Laiptai, turÄ—klai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai ĹĄiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt. 934522
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. UniversalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt. 926603
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 931404
Aplinkos projektavimas ir Ĺželdinimas: vejos, baseinĹł, gÄ—lynĹł ÄŻrengimas. Konsultacijos Ĺželdinimo klausimais. Tel. 8 618 09 779.
933687
Gaminame kalviĹĄkai pagamintus prancĹŤziĹĄkus balkonus, turÄ—klus, stogelius, vartus, tvoras, pavÄ—sines... Komponuoju iĹĄ metalo gaminamus medĹžius, gamtovaizdĹžius. Tel. 8 645 46 891. 932836
MedĹžiĹł pjovimas; genÄ—jimas; gyvatvoriĹł karpymas; vaismedĹžiĹł genÄ—jimas; miĹĄko valymas; kelmĹł ĹĄalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800. 923007
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
934654
PavojingĹł medĹžiĹł ĹĄalinimas, vaismedĹžiĹł genÄ—jimas, kelmĹł frezavimas, dideliĹł medĹžiĹł persodinimas. Tel. 8 645 34 444. 925602
929841
parduoda
Aptraukiame audiniu baldus (keiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…, audinÄŻ). Remontuojame mechanizmus. Tel. 8 674 44 219.
934545
Antstolis Marius LekeÄ?inskas varĹžytynÄ—se parduoda Stasei Trakelienei ir Vytautui Trakeliui priklausantÄŻ garaŞą-boksÄ…, esantÄŻ StudentĹł g. 9A–24, Kaune. PradinÄ— pardavimo kaina 16000 Lt. Savininkams apribota disponavimo teisÄ—. VarĹžytynÄ—s vyks 2012 m. geguŞės 4 d. 10 val. KÄ™stuÄ?io g. 80–3, Kaune. Asmenys, norintys dalyvauti varĹžytynÄ—se, privalo ÄŻmokÄ—ti 1600 Lt ÄŻ antstolio Mariaus LekeÄ?insko depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT60 7044 0600 0302 2411, esanÄ?iÄ… AB SEB banke. Informacija teikiama tel. (8 37) 323 097, 8 676 32 656. Asmenys, turintys teises ÄŻ ĹĄÄŻ turtÄ…, iki varĹžytyniĹł antstoliui turi pateikti savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. 936289
DviejĹł kambariĹł butÄ… Centre, E.OĹžeĹĄkienÄ—s g. (bendr. pl. 45 kv. m, keturiĹł aukĹĄtĹł plytinio namo IV a.). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636. 935587
Naujos statybos namÄ… arba jo dalÄŻ NoreikiĹĄkÄ—se (visos komunikacijos, dalinÄ— apdaila, patogus susisiekimas, 7 a ĹžemÄ—s). Tel. 8 656 47 866.
935622
Parduodamas 1,7 aro ĹžemÄ—s sklypas ir dalis (50 kv. m) medinio gyvenamojo namo PanemunÄ—je, Kaune. Kaina 105 000 Lt. Kreiptis tel. 8 687 95 314. 931864
Parduodami spaudos kioskai gerose vietose: A.Baranausko g. 12, Birťtono/Vilniaus g. sankirta, Baltijos g. 71, Savanorių pr., tarp namų 114–116, Radvilėnų pl./Vydōno al. sankirta, Marių g. 8. Kreiptis tel. 8 612 97 190. 935903
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 928131
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru. 922381
Skubiai parduodamas 33,57 kv. m garaĹžas netoli „Girstupio“. Tel. 8 610 61 919. 936042
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
933327
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
933730
BaldĹžiĹł
6,79 a namĹł valdos sklypus PanemunÄ—s mikrorajone. 1 a kaina 4 000 Lt. Tel. 8 643 11 116.
SodÄ… LapÄ—se, SB „Šatijai“. Yra vasarnamis, ĹŤkinis pastatas, ĹĄulinys, sutvarkytas. Tel. 8 619 70 886.
929221
935705
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. Suorganizuoju ĹžiedĹł atveĹžimÄ…. Tel. 8 676 67 428.
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
931957
KalvystÄ—s darbai: vartai, tvoros, laiptai, turÄ—klai, ĹĄviestuvai, baldai. TelĹĄiĹł kalviai. Tel. 8 612 42 624, e. paĹĄtas kalvisz@yahoo.com.
935772
„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001; akmensgaminiai@gmail.com.
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, ĹĄildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisĹł sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
931681
Kitos
936163
Atliekame vidaus ir lauko apdailÄ…. Tel. 8 611 40 315.
932317
936014
Ĺ iltiname pastatus, dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…, tinkuojame kalkiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565.
GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir Kauno r. Konsultuojame, suteikiame garantiją, organizuojame medŞiagų tiekimą. Tel. 8 678 79 899.
935623
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt.
parduodami naujos statybos 2, 3 kambarių butai su daline apdaila ir autonominiu ťildymu. Plotas 47–72 kv. m. 1 kv. m kaina tik
928208
2500 Lt.
Skubiai ir pigiai parduodamas tvarkingas 4 kambariĹł butas tarpiniame aukĹĄte KaiĹĄiadoryse. Tel. 8 610 61 919.
932238
935620
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 934637
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 934630
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 932510
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 933278
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 935692
Pigiai, greitai, gerai remontuojame baldus (aptraukiame gobelenu). Garantija 1 m. Nuolaidos. Tel. 707 920, 8 657 85 505. 923133
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 935600
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277
1 kambarÄŻ 2 kambariĹł bute UkmergÄ—s g. (aukcionas vyks 04 11), I a., nustatyta naudojimosi tvarka. PradinÄ— kaina 30 400 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 929414
1 kambario butÄ… AukĹĄtojoje g., Aleksote (iĹĄpirktas 2 a sklypas, yra vanduo, WC lauke, atskiras ÄŻÄ—jimas, medinis namas). Be tarpininkĹł. 40 000 Lt. Tel. 8 618 32 768. 927120
13 a sklypÄ… NoreikiĹĄkÄ—se, ĹĄalia Aleksoto, 1-ojo forto g. GraĹži vieta, namĹł valda, detalusis planas, elektra. 1 a kaina 4500 Lt. Tel. 8 698 86 009. 934895
2 kambariĹł butÄ… VilijampolÄ—je, Vytenio g. (5 a. mĹŤrinio namo 4 a., b. pl. 42,5 kv. m, tvarkingas, balkonas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. 934923
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 928755
931689
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821481
StatybinÄ—s medĹžiagos ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 911655
Maisto prekÄ—s Bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, raĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 925065
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, balandžio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduoda
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.
902724
Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268.
903046
918315
Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemokamai. Tel. 8 621 44 130.
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.
931284
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 936356
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001. 922459
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487. 922721
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Tel. 8 630 41 245. 931753
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio – 380 Lt; beržo, ąžuolo – 400 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999.
936232
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 923972
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
929074
935977
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
903101
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919846
Vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 300 914, 8 600 27 072. Nebrangiai pirksiu namą Kaune. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 614 20 820, 8 614 22 030. Tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 301 102, 8 640 61 199.
934922
903977
Automobilių supirkimo įmonė perka AUTOMOBILIUS nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 933260
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
926236
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 921577
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 902851
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919934
Brangiai perkame juodųjų metalų laužą, mokame iš karto. Išsivežame savo transportu. Tel. 8 606 27 717.
PRANEŠIMAS APIE ŠAUKIAMĄ SUSIRINKIMĄ! Likviduojama UAB „Flokatis“, įmonės kodas 135854919, A.Mickevičiaus g. 40–1, Kaunas, duomenys kaupiami Kauno JAR. 2012 m. balandžio 30 d. 17 val. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks Žemaičių g. 31, korpusas 2G4p, 2 aukštas, kab. 225, Kaune. Akcininkai gali gauti sprendimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektą A.Mickevičiaus g. 40–1, Kaunas. SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ: likviduojamos UAB „Flokatis“ 2011 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų tvirtinimas. Likvidatorė Monika Mickevičienė.
932236
Pamesta 935088
Pamestus UAB „Forus“ (įmonės kodas 300509502, reg. adresas Seniavos pl. 10H, Kaunas) įstatus laikyti negaliojančiais.
928625
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 927113
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600.
936034
Kviečia mokytis Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 934640
Norvegų kalbos kursai pradedantiesiems Kauno centre – nuo balandžio 10 d. antradieniais ir ketvirtadieniais (15.45 ir 17.45 val.). Visiems atvykusiems ir susimokėjusiems kad ir už pusę kurso – VELYKŲ dovanos!. UAB „Regardas“, Kęstučio g. 27A–1A, tel. 425 506, 8 698 86 009. www.regardas.lt. 934892
910353
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 902916
Nuomojamos komercinei veiklai skirtos patalpos Kaune: VILNIAUS g. 30 (37 kv. m, įėjimas iš gatvės pusės) – tel. 8 686 76 249; BIRŽELIO 23-iosios g., šalia „Samsono“ parduotuvės (16 kv. m) ir LAISVĖS al. 34 (97 kv. m, vitrininiai langai, išėjimas į Laisvės al., modernus remontas) – tel. 8 614 75 001. 934680
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 12 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 929768
0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių, mėšlo. Savikroviu išvežame gruntą, šakas, statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 640 10 444. 935908
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 925936
Atvežame molio, žvyro, statybinio laužo, juodžemio. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 934997
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 935371
Parduodu juodžemį arba keičiu į gruntinę žemę. Tel. 8 645 80 354. 932819
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
934669
Ekskavatoriaus-krautuvo JCB 4CX nuoma su operatoriumi. Savivarčiu vežame žvyrą, statybinį laužą, smėlį, skaldą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 686 05 058. 929817
Pamestą mokinio pažymėjimą MP 1395083, išduotą J.Gruodžio konservatorijos Laimiui Pigagai, laikyti negaliojančiu.
928368
902660
902787
935506
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
AB „Aksa“ akcininkams! Informuojame, kad 2012 04 30 15 val. AB „Aksa“ buveinės patalpose (Elektrėnų g. 10, Kaunas) bendrovės valdybos iniciatyva ir nutarimu vyks AB „Aksa“ (įmonės kodas 133502520) visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo apskaitos data 2012 04 23. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaitos apie AB „Aksa“ 2011 m. veiklą tvirtinimas. 2. Audito ataskaitos tvirtinimas. 3. AB „Aksa“ 2011 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. AB „Aksa“ 2011 m. pelno paskirstymo tvirtinimas. 5. Audito įmonės rinkimai 2012 m. 6. Dėl rezervo suformavimo savų akcijų įsigijimui.
936350
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Perka
Akcininkams!
UAB „Stabila house“ akcininkams! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. balandžio 27 d. 12 val. Savanorių pr. 349, Kaune, 6 a. (UAB „Pramoninis servisas“ administracijos patalpose), šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2011 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 2. 2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Registracija nuo 11 val. Su savimi turėti asmens dokumentą. Informacija tel. (8 37) 314 215.
935932
932677
Nuomoja
Įvairūs
Perkame auksą, aukso laužą, auksines dantų karūnėles, auksines monetas, auksinius laikrodžius, aukso dirbinius ir sidabrą. Tel. 8 670 59 488, 8 674 39 704.
Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146. 932281
Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu malto betono, statybinio laužo, žemių, molio sklypui pakelti, aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222. 929874
Kelionės Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 928435
Paskolos
925833
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val. „Aujama-credit“. 928079
AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 928149
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 928059
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 928039
Kiti Balandžio, gegužės mėn. atliekame kačių ir šunų vakcinaciją prieš PASIUTLIGĘ tik už 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723. 934217
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
Nukelta į 21 p.
21 3
antraDIENIS, balandžio 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Kviečia
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Kiti Bendrąja tvarka baigiamas rengti žemės skly pų Savanorių pr. 59, Savanorių pr. 59A, Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslas – pakeis ti sklypų ribas tame pačiame plote, nustaty ti žemės sklypų naudojimo ir tvarkymo regla mentus (vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba). Planavimo organizatoriai: Sandra Julija Beišytė, Stasys Beišys, gyv. Sa vanorių pr. 100–3, Kaunas, tel. 8 698 43 435. Planavimo rengėja: D.A.Rusevičiūtės studi ja, Taikos pr. 37–55, Kaunas, tel. 8 615 73 597. darstudija@mail.eeco.lt. Detalusis planas bus eksponuojamas nuo 2012 04 04 iki svarsty mo, kuris vyks Centro seniūnijos patalpose 2012 05 08 11 val. Pasiūlymus teikti raštu.
Jakub Kadlec (Čekija) paskaita „Budistinė praktika“. Balandžio 5 d. 19 val. Ryšių istorijos muziejus, Rotušės a. 19. 935418
Kelionė autobusu į Paryžių balandžio 25–gegužės 2 d. Kaina tik 749 Lt (viešbutis „Formu lė“, pusryčiai, išvykos į pilis). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936.
VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115 Balandžio 3 d. 17.30 val. – paskaita ir prak tika „Velykų valgiai ir papročiai”. Lektorė Danutė Kunčienė. Velykų stalo papuošimas. Lektorė floristė Grita Vosylienė. ALEKSOTO GYVENTOJAMS! Kviečiame į susitikimą „Dėl karinių oro pa jėgų aviacijos bazės gelbėjimo posto per kėlimo iš Fredos aerodromo (Europos pr. 29) į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo te ritoriją”. Susitikimas vyks balandžio 4 d. 18 val. J.Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje, V.Čepinskio g. 7. Dalyvaus Karinių oro pajė gų ir Kauno miesto savivaldybės administ racijos atstovai. Aleksoto seniūnija KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Balandžio 3 d. 15 val. – rankdarbių moky mai visai šeimai PASIPUOŠKIME NAMUS VE LYKOMS. Kiaušinių marginimas vašku, tra dicinių popieriaus užuolaidėlių karpymas, šiaudinių sodų vėrimas. Veda Jurgita Kili kauskienė, Eglė Vindašienė, Kristina Mikuls kienė. 18 val. – mokymai suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: atvirukas „Su šv. Velykom” (siuvinėjimas ant popieriaus, si megrafija). Veda Daiva Vainauskienė. Re gistracija tel. 8 679 36 715. Balandžio 4 d. 18 val. – paskaita „Balan džio mėnesio kalendorius: Melų diena, Šv. Izidorius, Pusiaugavėnis, Verbų sekmadie nis, Didžioji savaitė, Velykos, Jurginės, Šv. Morkus, Gyvybės diena”. Lektorius Aleksan dras Žarskus.
KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – tik 800 Lt!
929250
Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda
934880
informuoja
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,
– Karlshamnas.
kaunas@kaunas.krantas.lt
*Papildomos sąlygos:
www.krantas.lt
– Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m – Bilietai ne rezervuojami, o parduoda
Balandžio 3 d., antradienį, 18 val.
Lietuvos universiteto Kaune 90-mečiui VDU Muzikos akademijos jaunieji solistai: JUSTINA TOMKUTĖ (sopranas) MARGARITA GARMUTĖ (smuikas) RŪTA BALNIŪTĖ (altas) ERNESTAS ŠIDIŠKIS (klarnetas) KOTRYNA KAKLAUSKAITĖ (fortepijonas) VIRGINIJA UNGURAITYTĖ (fortepijonas) MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas) MYKOLAS BAZARAS (fortepijonas) Programoje – C.Franck, M.Bruch, S.Rachmaninov ir kitų kompozitorių kūriniai Koncerto vedėja RITA BIELIAUSKAITĖ Bilieto kaina 10 Lt Balandžio 9 d., pirmadienį, 17 val.
Anton Bruckner – „Mišios“ f-moll
Ludwig van Beethoven – Uvertiūra „Koriolan“ KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai: ELENA KALVAITYTĖ-VITKAUSKIENĖ (sopranas) JURGITA ŠALČIŪTĖ (mecosopranas) AUGUSTINAS KANTAS (tenoras) SAULIUS BURNEIKIS (bosas) Dirigentas JEAN-MICHEL BLANCHON (Prancūzija) Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Stasio Aukštuolio (1959 04 14–2011 11 02) paroda „Grafika“. Filharmonijos partneriai:
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS
mi iš karto.
2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS – tik 380 Lt!
– Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.
Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos
– Bilietų kiekis kiekviename reise ribo
ir vieta automobiliui.
tas.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipė
– Akcijos galioja kelionėms keltu iki
da–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas
2012 06 20.
Kelionių AgentūrA „RM travel“ 4*AI – tik nuo 816 Lt (asm.). Kelionės iš Kauno gegužės mėn. Kipras 3* HB – nuo 1288 Lt (asm.), Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.
Rodas 3* HB – nuo 1195 Lt (asm.),
Tel. (8 37) 222 260,
Kosas 3* HB – nuo 1182 Lt (asm.),
e. paštas info@rmtravel.lt
Maljorka 3* HB – nuo 1110 Lt (asm.), Malta 3* HB – nuo 1187 Lt (asm.).
Paskutinė minutė:
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Turkija gegužės mėn.
Filharmonijos dienraštis
SVEIKATOS RYTMETYS, SKIRTAS PASAULINEI SVEIKATOS DIENAI Balandžio 5 d., didžiojo ketvirtadienio rytą, 7 val. Panemunėje, prie pėsčiųjų tilto, – RY TMETYS, kad visus metus būtum sveikas. Pasimankštinsime, prabėgsime meditaci niu bėgimu ir išsimaudysime. Anot seno lių, kas tą rytą maudosi upėje, visus metus bus žvalus ir sveikas. Organizatoriai – Kauno sveikuoliai ir žolinčiai. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ UAB „Pirmas žingsnis”, Raudondvario pl. 150, konferencijų salėje Balandžio 5 d. 16–18 val. – Stasė MICKUTĖ. ETIKETAS – KAIP KULTŪROS IR BENDRAVIMO FORMA. Vokalinio ansamblio „Guboja” (vad. Aleksandra Danutė Žiedelienė) koncertas. ATVIRI SUSIRINKIMAI Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasi dalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atviruose susirinkimuo se kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį 19 val. Rotušės a. 23A (grupė SANTAKA), tel. 8 648 55 667. www.lietuvos-na.lt
SK E L B I M
AI
M SKELBI
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
22
antradienis, balandžio 3, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus buvusiam ilgamečiam Lietuvos žemės ūkio universiteto darbuotojui doc. dr. Vaclovui Jauniškiui, nuoširdžiai užjaučiame žmoną, sūnus, gimines ir artimuosius. Kauno rajono savivaldybės vardu meras Valerijus Makūnas Mirus LSDP Kauno rajono skyriaus Akademijos grupės nariui Vaclovui JAUNIŠKIUI, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. LSDP Kauno rajono skyriaus bičiulių vardu skyriaus pirmininkas Valerijus Makūnas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl doc. Vaclovo JAUNIŠKIO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė Mirus buvusiai ilgametei darbuotojai Benediktai MONKEVIČIENEI, nuoširdžiai užjaučiame velionės šeimą ir artimuosius. AB „Pakaita“ kolektyvas
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Balandžio 3 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. Balandžio 4 d. 18 val. – Brianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Pade gimas. Rūtos salė. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. Balandžio 6 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fan tazija. Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. 19 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena. Balandžio 7 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piot rowska. Penktoji salė. 18 val. – PREMJERA! Friedrichas von Schilleris. PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Mirus Benediktai MONKEVIČIENEI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia 14-osios BSB nariai.
Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo vyro mirties Dianą Saulutę ČERNIAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno komprojektas“ kolektyvas.
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Reginą JAUNIŠKIENĘ, mirus brangiam vyrui. Kauno klinikinės ligoninės Radiologijos skyriaus kolektyvas Kolegos iš žurnalo IQ redakcijos nuoširdžiai užjaučia energetikos ministro patarėją viešiesiems ryšiams Kęstutį Jauniškį, mirus tėveliui. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam Tėveliui, Sandrą LISAUSKIENĘ ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Vytauto Didžiojo universiteto infrastruktūros tarnybos darbuotojai. Kauno miesto apylinkės teismo darbuotojai nuoširdžiai užjaučia teisėjo padėjėją Mariną PLUČIENĘ ir teisėją Liubą KYMANTIENĘ, mirus mylimai mamai ir seseriai. Skaudžią netekties valandą, staiga mirus mylimam tėveliui, Mindaugą STANKEVIČIŲ ir artimuosius, nuoširdžiai užjaučia Vidos ir Alfonso Butkų šeima. Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame verpimo baro darbuotoją Ireną VONŽODIENĘ, mirus mylimai Mamai. UAB „Korelita“ kolektyvas „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907687
„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMA VIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Doku mentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šven tosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą. 928487
Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavie tės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame konsultacijas kapavietės sutvarkymo klausimais. Kar mėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.
Balandžio 5 d. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektak lis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, dailininkė Marija Rubavičiūtė. Balandžio 9 d. 18 val. – Gaetano Donicetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera. Skirta teatro vyr. dirigento Juliaus Geniušo jubiliejui. Muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, pastatymo meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografas ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, chormeisteriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Balandžio 5 d. 18 val. – L.Andrejevas. JUDAS ISKARIJOTAS. Vyksmas su pertrauka. Rež. S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Balandžio 5 d. 19 val. – V.Balsys. ŽMOGUS MEDYJE. Rež. V.Balsys. Balandžio 6 d. 19 val. – PREMJERA! Alek sejus Slapovskis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Raba šauskas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Balandžio 9 d. 12 val. šv. Velykų proga – spektaklis šeimai UŽBURTOS PILIES PASLAP TIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Balandžio 14, 24 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASUTRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugusiesiems.
Pilies g. 17
Balandžio 7 d. 12 val. – GELTONSNAPIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
Balandžio 5 d. 16 val. atidaroma tarptau tinė fotografijos paroda MEDIS IR AKMUO, kurioje savo darbus pristato keturi kūrėjai iš Lenkijos ir Lietuvos: Ewa Pohlke, Jerzy Waluga, Darius Žukas ir Gintautas Vaičys. Paroda veiks iki balandžio 29 d. Eksponuojama Leono Striogos MEDINĖS SKULPTŪROS PARODA, skirta Maironio 150osioms gimimo metinėms. Paroda veiks iki balandžio 29 d. Daugiau informacijos http://kaunomuziejus.lt/.
renginiai KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRAS STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Balandžio 3 d. 16.30 val. – susitikimas su Pantomimos teatro aktoriumi Sigitu Lauka galiu. Užsiėmimo tema „Šešėlių teatras”.
KAUNO J.Gruodžio KONSERVATORIJA
VDA KAUNO DAILĖS FAKULTETAS
J.Gruodžio g. 6
Muitinės g. 4
X tarptautinis akordeonistų konkursas-festi valis „ASCOLTATE 2012” Konkurse dalyvauja jaunieji akordeonistai: solistai, ansambliai ir orkestrai iš Lietuvos, Latvijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Baltaru sijos, Lenkijos, Rusijos. Balandžio 3 d. nuo 9.30 iki 18.15 val. – konkurso perklausos. 19 val. – konkurso atidarymas-koncertas. Dalyvauja: Vladislavas Pligovka (Baltaru sija), Laimonas Salijus (Lietuva), Gintarė Akstinavičiūtė (Lietuva) ir Augustinas Ra kauskas (Lietuva). Balandžio 4 d. nuo 9.30 iki 17.30 val. – konkurso perklausos. 19 val. – koncertas „Bajorkiemyje“ (Kęstu čio g./I.Kanto g. 18). Dalyvauja instrumen tinis ansamblis „Ars Longa“ (Baltarusija). Balandžio 5 d. nuo 9 iki 16.30 val. – kon kurso perklausos. 18 val. – Didžiojo prizo laureatų apdova nojimas ir koncertas (groja visų kategorijų Didžiojo prizo nugalėtojai).
Balandžio 5 d. 16 val. – prisiminimų po pietė, skirta Zenonui Varnauskui atminti, ir dailininko tapybos ir grafikos darbų paro dos atidarymas. Jau suėjo metai, kai greta mūsų nebėra prityrusio pedagogo, tapytojo ir tekstilinin ko Zenono Varnausko, kurio pastangomis, padedant bendraminčiams, buvo atkurtas dabartinės Lietuvos dailės instituto (dabar -Vilniaus dailės akademija) sudėtyje vaka rinis Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas (uždarytas 1951 m.). Z.Var nauskas pirmas Lietuvoje gavo profesiona laus dailininko-tekstilininko diplomą. Tekstilės kūryboje Zenonas Varnauskas reiškėsi santūriai, nors buvo žinomi jo go belenai, kilimai, dekoratyviniai užtiesalai, kiti interjero puošybos kūriniai. Labiausiai jis mėgo tapybą, kurią pradėjo eksponuoti personalinėse parodose nuo 1973 m. Ste bino ekspresyvios raiškos įvaldymu, įgimtu subtiliu kompozicijos jausmu, geru XX a. vakarų profesionaliosios dailės patyrimo žinojimu. Z.Varnauskas – vienas įdomiausių ir ne iki galo atrastų Lietuvos dailininkų.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 12, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Balandžio 3 d. 17 val. muziejaus didžiojoje salėje (L.Zamenhofo g. 4) – Kauno klubo „Skiaučių menas” parodos VANDUO IR... VANDUO atidarymas.
MENO GALERIJA „KAUNO LANGAS“ M.Valančiaus g. 5
Balandžio 3 d. 18 val. atidaroma tapytojo Algio Skačkausko (1955–2009) piešinių paroda CAFÉ GOLGOTA. Joje rodoma svarbi šio menininko kūrybos dalis – religinės temos darbai, kurių dauguma bus ekspo nuojami pirmą kartą. Parodą surengti paskatino noras atidžiau pažvelgti į Algio Skačkausko kūrybos paliki mą, palaipsniui atveriant visus jo kūrybos klodus. Religiniai siužetai yra svarbi, tačiau iki šiol išsamaus pristatymo nesulaukusi jo kūrybos dalis. Kristus, Judita, Magdalena, Judas, Trys karaliai, angelai, šventikai ir vienuoliai – tai figūros, kurių gausu daili ninko kūryboje. „Galbūt siužetas „Café Golgota” galėtų pa dėti apibendrinti Algio Skačkausko kūrybą. Joje šventumas susipynęs su žemiškuoju pasauliu, jo žaisme ir banalybe, yra nepa gražintas ir kaip tik dėl to tikresnis”, – sakė vienas parodos rengėjų dailininko sūnus Jonas Skačkauskas.
KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjungos a. 13A
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Balandžio 3 d. 18 val. – premjera! Komedi ja DAKTARAS. Režisierius A.Večerskis. Balandžio 4 d. 18 val. – komedija APIE KĄ KALBA VYRAI. Režisierius O.Šapošnikovas. Balandžio 5 d. 18 val. – komedija APIE KĄ KALBA VYRAI. Režisierius O.Šapošnikovas.
KAUNO PILIS
Rotušės a. 19 (Ryšių istorijos muziejuje)
Balandžio 4 d. 10.30–14 val. – velykinių rankdarbių mugė. Joje bus pristatyta Die nos centro lankytojos Liudmilos Kemežie nės rankdarbių paroda. Veikia tautodailininko Dionizo Dudzinsko tapybos darbų paroda MANO KAUNAS. Parodos pristatymas ir susitikimas su auto riumi balandžio 12 d. 11 val.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778; www.istorineprezidentura.lt
Balandžio 6 d. 16.30 val. – politiko, istori ko dr. Arvydo Anušausko knygos „Teroras 1940–1958 m.” pristatymas. Remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, šioje knygoje autorius visuomenei primena apie 1940–1958 m. vykdytą terorą, baisius nusikaltimus žmoniškumui, kai kas trečias suaugęs lietuvis tapo sovietinio teroro auka – buvo trumpam ar ilgam įkalintas, ištremtas ar nužudytas. Pristatyme autorių kalbins VDU Politikos mokslų ir diplomati jos fakulteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31, K.Petrausko memorialiniame bute
Balandžio 6 d. 13 val. – violončelės, kontraboso ir gitaros muzikos popietė. Da lyvaus Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientai – Arūnė Jasiulionytė (mokyt. Konstantinas Petrauskas), Romas Neniškis (mokyt. Ričardas Mekionis), Danguo lė Lingytė (mokyt. Sergejus Krinicinas), koncertmeisterės Rasa Karaškienė, Aurika Vitkienė, Dalia Žarėnienė.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Iki balandžio 27 d. – KARIKATŪRŲ PARODA 2012. Eksponuojamos V.Beresniovo, R.Beresniovo, A.Deltuvos, A.Jonaičio, S.Me džionio, A.Radvilavičiaus, E.Unguraičio, M.Valaikienės, R.Vičio karikatūros. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirma dienį–ketvirtadienį 10–18 val.; penktadienį 10–16.30 val.
933951
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
KAuno KAMERINIS TEATRAS
5 d. 18 val.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
5 d. 19 val.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS 14 d. 18 val.
23
antradienis, balandžio 3, 2012
kas, kur, kada VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Balandžio 7, 8 d. 16–16.30 val. – VARPŲ MUZIKOS KONCERTAI. Kauno miesto karilionieriaus Giedriaus Kuprevičiaus atliekami varpų muzikos kon certai. Skambės Velykų varpų muzika.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Bado žaidynės“ („Cinamon Bonus Card“ ir „Ežio viza turėtojams „Coca-Cola“ 0,3 l–0,01 Lt) – išankstinis „Ežio viza“ kino seansas 4 d. 19 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ 3D (liet. k.) – iki 5 d. 12.05, 15.55*, 18.05 val. (*išsk. 3, 5 d.) „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 5 d. 11.10, 13.10*, 15.20 val. (*3, 5 d.). „Titanų įniršis“ 3D – iki 5 d. 15.55*, 20, 22.15 val. (*tik 3, 5 d.). „Titanų įniršis“ – iki 5 d. 13.10*, 17.20, 21** val. (*išsk. 3, 5 d.; **išsk. 4 d.); 4 d. 21.45 val. „Tas pats Karlsonas“ (liet. k.) – iki 5 d. 10.30 val. „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ – iki 5 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val. „Daug vargo dėl pinigų“ – iki 5 d. 19*, 21.30 val. (*išsk. 4 d.). „Kontrabanda“ – iki 5 d. 12.15, 14.30, 16.45, 19.30, 21.45 val. „Nevykėliai po priedanga“ – iki 5 d. 17, 19.15 val. „Loraksas“ 3D (liet. k.) – iki 5 d. 10.15, 14 val. „Loraksas“ (liet. k.) – iki 5 d. 10.50, 12.50, 14.50 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Piratai! Nevykėlių kompanija“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 5 d. 10.15, 12.45, 15.15, 17.45 (seansas nevyks 4 d.), 18.30 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (premjera, liet. k.) – iki 5 d. 11.30, 14, 16.30 val. „Titanų įniršis“ 3D (premjera) – iki 5 d. 13, 15.45, 18.30, 20.30 (seansas nevyks 4 d.) val.; 4 d. 22 val. AČIŪ PREMJERA. „Bado žaidynės“ – 4 d. 19 val. COFFE INN ir KK seansas. „Pavojingas metodas“ – 5 d. 18.15 val. „Loraksas“ 3D (liet. k.) – iki 5 d. 10.30, 11, 13.45, 16 val. „Loraksas“ (liet. k.) – iki 5 d. 12.30, 14.45, 17 val. „Projektas X“ – iki 5 d. 16.15 (seansas nevyks 3 d.), 21.45 val. „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ – iki 5 d. 13.30, 18.15 (seansas nevyks 5 d.) „Kontrabanda“ – iki 5 d. 19, 21.30 val. „Daug vargo dėl pinigų“ – iki 5 d. 18.45 (seansas nevyks 3 d.) val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 5 d. 11.15 val. „Džonas Karteris“ 3D – iki 5 d. 21.15 val. „Nevykėliai po priedanga“ – iki 5 d. 20.45 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Atsitiktinumai“ – 3 d. 16.10 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRAS STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Lietuviškų filmų retrospektyva (įėjimas nemokamas, grupėms registruotis iš anksto) Balandžio 3 d. 11 val. – „Velnio nuotaka”, rež. Arūnas Žebriūnas; 14 val. – „Balko nas”, rež. Giedrė Beinoriūtė. Balandžio 4 d. 11 val. – „Virto ąžuolai”, rež. Gytis Lukšas; 14 val. – „Gražuolė”, rež. Arūnas Žebriūnas. Balandžio 5 d. 11 val. – „Jausmai”, rež. Almantas Grikevičius; 14 val. – „Laiptai į dangų”, rež. Raimondas Vabalas. Balandžio 6 d. 11 val. – „Dingę atgimti”, studija „Kadras”; 14 val. – „Parodyk ma ne”, rež. Domas Vilčinskas.
DOMINO TEATRAS
4 d. 18 val.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (8) (N-7) (k). 9.55 Romantinis draminis s. „Forsaitų saga“ (1) (D.Britanija, 2002 m.) (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (9) (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Forsaitų saga“ (2) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
6.20 6.50 7.20 7.50
„Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. „Tomas ir Džeris“ (k). „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). Veiksmo s. „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (1) (JAV, 1993 m.) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (2) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vesternas „Menantis pikta“ (JAV, 1992 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Anim. s. „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (Rusija, 2009 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Raganosio mokykla“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Geri vyrukai“ (4). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“ (5).
6.30 7.00 7.25 8.00 8.30
Televitrina. Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7). Smagiausios akimirkos. Anim. nuotykių f. „Linksmasis svirpliukas ir vabalai milžinai“ (Brazilija, 2009 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Nuotykių f. „Auksaspalvio retriverio teismas“ (JAV, 2000 m.) 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Galileo: norintiems žinoti.
DATOS (balandžio 3 d.) 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 Galileo: norintiems žinoti. 0.35 „Autofanai“. 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00, 17.55 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Būtovės slėpiniai (k). 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Veidai. Lietuvių dokumentika. „KVDT. Ateinu...“ Dok. f. apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę (2011 m.) (k). 15.55 R.Wagneris. Opera „Skrajojantis olandas“. Fragmentai (k). 16.25 Laiko portretai. Muzika – tai laiko mašina. Andrius Žlabys (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.10 Lietuvių dokumentikos meistrai. Bytautė Pajėdienė. „Nematomoji pusė“ (1968 m.), „Dviese“ (1974 m.), „Moteris ir laikas“ (1995 m.). 21.00 „Giminės“. 21.50 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (2004 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. L.van Beethoveno Simfonija Nr. 1 C-dur, op. 21. Groja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas K.Statonas (Kanada). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Konano nuotykiai“. 12.00, 18.00 „Melo teorija“. 13.00, 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 19.00 „CSI Majamis“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „FC Barcelona“–„AC Milan“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Kriminalinė drama „Voratinklis“ (JAV, Vokietija, 2001 m.). 1.40 UEFA čempionų lygos apžvalga UEFA čempionų lygos apžvalga.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Kovotojas Reksas“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 S. „Laukinis gyvenimas“ (1) (D.Britanija, 2010 m.) (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Kario kelias“ (Naujoji Zelandija, 2010 m.) (N-14). 22.50 „Išrinktieji“ (N-14). 23.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
10.25 „Linksmieji traukinukai“. 10.40 Senoji animacija 11.15 Nomeda. 12.05, 17.00 Valgyk ir lieknėk. 13.00 „Visos upės teka“ (2). 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Visos upės teka“ (3). 20.00 Labanakt, vaikučiai.
20.30 Nomeda. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.32 Supermargutis. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Šių dienų piratai“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.52 Supermargutis. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Premjera. Dokumentinis f. „Leonardas“ (1) (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Supermargutis. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Šių dienų piratai“ (N-7).
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Santuoka“ (N-7). 10.50 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.20 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 13.00 Telelaikraštis. 15.35 Muz. drama „Muzika, suradusi mus“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.20 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.30 Tarp mūzos ir cenzūros. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 Veiksmo f. „Mafiozai“ (N-14). 23.10 Žinios (k). 23.30 Trileris „Vienintelis kelias“ (N-7).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Kontaktas (k). 8.30, 18.30, 20.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Marvel animė. Ernis“. 10.30 „Būk mano meile“. 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 21.00 Veiksmo f. „Kario kelias“. 22.50 „Išrinktieji“. 23.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).
8.00 Romantinė drama „Tėvelio mažoji mergaitė“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 9.45 Romantinė drama „Paskutinis bučinys“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 11.30 Fantastinis f. „Žarijos miestas“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 18.30 Romantinė komedija „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.) (N-14). 20.05 Anim. f. „Zebriukas Dryžius“ (JAV, 2005 m.) (N-7). 21.50 Komiška drama „Dėkui, kad rūkot“ (JAV, 2005 m.) (N-14).
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Neapolio „Napoli“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Valencia Basket“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–Romos „Lazio“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“ . 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Šiaulių „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Futbolo dievai. M.van Bastenas.
1889 m. gimė rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius. 1897 m. mirė vokiečių pianistas ir kompozitorius Johannesas Brahmsas. 1924 m. gimė JAV aktorius Marlonas Brando. 1941 m. gimė dailininkas Kazys Kasperavičius. 1958 m. Niujorke gimė amerikiečių aktorius Alecas Baldwinas. 1961 m. gimė JAV aktorius Eddie Murphy. 1974 m. gimė amerikiečių krepšininkas Marcusas Brownas. 1979 m. gimė maratono bėgikė Živilė Balčiūnaitė. 1985 m. gimė anglų dainininkė Leona Lewis.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Jausite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai įveiksite visas problemas. Tik neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos, paskubėkite pagrindinius reikalus sutvarkyti kuo greičiau. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su kolegomis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Mergelė (08 24–09 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Su malonumu padėsite aplinkiniams ir puikiai praleisite laiką. Atsiminkite, kad viskas jūsų rankose. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingų vertybių ir skonių nesuprasite kito žmogaus arba pats liksite nesuprastas. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite pašnekovo ir pasistenkite įsigilinti į jo argumentus. Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite kolegų pastangų, atlikto darbo, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones bei idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų laukia nauji tikslai, susiję su darbu ir su asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.
Orai
Šiandien kritulių bus nedaug, vėjas rims. Temperatūra bus 2–5 laipsniai šilumos. Trečiadienį numatomas sniegas, šlapdriba. Naktį pašals visoje šalyje: bus nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra svyruos apie 1–3 laipsnius šilumos.
Šiandien, balandžio 3 d.
+3
+4
Telšiai
+3
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+2
Utena
+4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
94-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 272 dienos. Saulė Avino ženkle.
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +11 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +26 Keiptaunas +26 Kopenhaga +6
Londonas +12 Madridas +18 Maskva +2 Minskas +5 Niujorkas +15 Oslas +8 Paryžius +19 Pekinas +19
orai kaune šiandien
Praha +16 Ryga +3 Roma +21 Sidnėjus +24 Talinas +1 Tel Avivas +23 Tokijas +16 Varšuva +8
Vėjas
2–6 m/s
Priminė esantis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+5
+2
0
5
0
+2
0
–3
6
–2
+5
0
–4
2
rytoj
poryt
Italams nerimo kelia aktyviausias Eu ropoje Etnos ugn ikaln is. Sekmad ien į jis vėl išsiveržė. Tai jau penktas išsi verž imas per šiuos met us. Ugn ikal nis išspjovė did žiulę lavos masę ir su rengė kvapą gniauž iant į ugn ies spek takl į. Pelenų ir lavos fontanai į dang ų veržėsi nuo pat ankst yvo baland žio 1-osios ryto. Etnos papėdėje esančius kaimus užpylė pelenų liet us, pele nai nuk lojo kel ius ir lauk us. Apie tiks lią žalą Italijos specialiosios tarnybos kol kas nepranešė. Sicil ijos salos oro uost ų darbas dėl Etnos išsiverž imo nesutr iko. „RIA Novosti“ inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės Šiukšlių grėsmė „Titanikui“ Šiukšlintojai garsiojo „Titaniko“ amžinojo poilsio vietą vandeny no dugne užteršė skardinėmis nuo alaus, plastikiniais puodeliais ir net muilo dėžėmis. 3 780 m gylyje Atlanto vandenyne esančios nuo laužos sparčiai nerūdija. „Pagrin dinis korpusas išlieka labai stiprus ir labai vientisas“, – teigė Jamesas Delgado, JAV Nacionalinės vande nynų ir atmosferos administraci jos jūrų paveldo programos direk torius. Deja, „Titaniko“ amžinojo poilsio vietą darko įvairūs daik tai: iš praplaukiančių laivų mėto mos šiukšlės ir privačių ekskursijų į vandenyno gelmes dalyvių pa liekamos plastikinės gėlės, garbės ženkleliai ir kt. lrt.lt inf.
+4
+4
Marijampolė
Vilnius
+4
Alytus
6.45 19.59 13.14 15.50 4.57
Vardai Kristijonas, Ričardas, Rikardas, Rimtautė, Vytenis.